Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2018 m. rugsėjo 12 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu vardiniai kiekiai ***I
 JAV ir ES bendradarbiavimo memorandumo (oro eismo valdymo sistemų diegimas) dalinis pakeitimas ***
 Kanados ir ES oro susisiekimo susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
 Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I
 Į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolė ***I
 Kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis ***I
 Padėtis Vengrijoje
 Autonominių ginklų sistemos
 ES ir JAV santykių padėtis
 ES ir Kinijos santykių padėtis

Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu vardiniai kiekiai ***I
PDF 129kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu, pagaminto naudojant distiliavimo įrangą „Pot still“ ir išpilstyto Japonijoje, vardinių kiekių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (COM(2018)0199 – C8-0156/2018 – 2018/0097(COD))
P8_TA(2018)0334A8-0255/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0199),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0156/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 10 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0255/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo dėl Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu, pagaminto naudojant distiliavimo įrangą „Pot still“ ir išpilstyto Japonijoje, vardinių kiekių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1670.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


JAV ir ES bendradarbiavimo memorandumo (oro eismo valdymo sistemų diegimas) dalinis pakeitimas ***
PDF 115kWORD 41k
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 1 dalinio pakeitimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (05800/2018 – C8-0122/2018 – 2018/0009(NLE))
P8_TA(2018)0335A8-0214/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05800/2018),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo memorandumo NAT-I-9406 1 dalinį pakeitimą (14031/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0122/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0214/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.


Kanados ir ES oro susisiekimo susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
PDF 115kWORD 41k
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo, atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, iš dalies keičiamas Kanados ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių susitarimas dėl oro susisiekimo, sudarymo Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (12256/2014 – C8-0080/2017 – 2014/0023(NLE))
P8_TA(2018)0336A8-0256/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12256/2014),

–  atsižvelgdamas į protokolo, kuriuo, atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, iš dalies keičiamas Kanados ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių susitarimas dėl oro susisiekimo, projektą (12255/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0080/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0256/2018),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kanados parlamentams ir vyriausybėms.


Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I
PDF 315kWORD 108k
2018 m. rugsėjo 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2016)0593 – C8-0383/2016 – 2016/0280(COD))(1)
P8_TA(2018)0337A8-0245/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  autorių teisių ir gretutinių teisių srityje priimtomis direktyvomis užtikrinta aukšto lygio teisių turėtojų apsauga ir sukurta sistema, pagal kurią įmanomas kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimas. Suderinta teisinė sistema padeda vidaus rinkai veikti sklandžiai ir skatina inovacijas, kūrybiškumą, investicijas ir naujo turinio gamybą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje. Šioje teisinėje sistemoje numatyta apsauga taip pat padeda siekti Sąjungos tikslo saugoti ir puoselėti kultūrų įvairovę, kartu iškeliant bendrą Europos kultūros paveldą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga imdamasi veiksmų atsižvelgtų į kultūros aspektus;
(2)  autorių teisių ir gretutinių teisių srityje priimtomis direktyvomis prisidedama prie vidaus rinkos veikimo, užtikrinta aukšto lygio teisių turėtojų apsauga, palengvintas leidimo naudotis autorių teisių saugomais kūriniais suteikimo procesas ir sukurta sistema, pagal kurią įmanomas kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimas. Suderinta teisinė sistema padeda iš tikrųjų integruotai vidaus rinkai veikti sklandžiai ir skatina inovacijas, kūrybiškumą, investicijas ir naujo turinio gamybą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo. Šioje teisinėje sistemoje numatyta apsauga taip pat padeda siekti Sąjungos tikslo saugoti ir puoselėti kultūrų įvairovę, kartu iškeliant bendrą Europos kultūros paveldą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga imdamasi veiksmų atsižvelgtų į kultūros aspektus;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  dėl sparčios technologinės plėtros nesiliauja keitęsi kūrinių ir kitų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai. Atsiranda vis naujų verslo modelių ir naujų rinkos dalyvių. Sąjungos autorių teisių sistemoje išdėstyti tikslai ir principai neprarado reikšmės. Tačiau ir teisių turėtojams, ir naudotojams stinga teisinio tikrumo dėl kūrinių ir kitų objektų tam tikrų naudojimo būdų, įskaitant tarpvalstybinio naudojimo būdus, skaitmeninėje aplinkoje. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“26, kai kuriose srityse būtina pritaikyti ir papildyti galiojančią Sąjungos autorių teisių sistemą. Šia direktyva nustatytos taisyklės, kuriomis tam tikros išimtys ir apribojimai pritaikomi skaitmeninei ir tarpvalstybinei aplinkai, ir priemonės, padėsiančios palengvinti tam tikrą licencijų teikimo tvarką, susijusią su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, sklaida ir internetiniu audiovizualinių kūrinių pasiekiamumu užsakomųjų vaizdo programų platformose, siekiant padidinti galimybes susipažinti su turiniu. Siekiant sukurti sklandžiai veikiančią autorių teisių prekyvietę, taip pat reikėtų taisyklių dėl teisių į publikacijas, internetinių paslaugų teikėjų, kurie saugo naudotojų įkeltą turinį ir suteikia galimybę su juo susipažinti, vykdomo kūrinių ir kitų objektų naudojimo ir dėl autorių bei atlikėjų sutarčių skaidrumo;
(3)  dėl sparčios technologinės plėtros nesiliauja keitęsi kūrinių ir kitų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai, todėl atitinkami teisės aktai turi būti perspektyvūs, kad jais nebūtų ribojama technologinė plėtra. Atsiranda vis naujų verslo modelių ir naujų rinkos dalyvių. Sąjungos autorių teisių sistemoje išdėstyti tikslai ir principai neprarado reikšmės. Tačiau ir teisių turėtojams, ir naudotojams stinga teisinio tikrumo dėl kūrinių ir kitų objektų tam tikrų naudojimo būdų, įskaitant tarpvalstybinio naudojimo būdus, skaitmeninėje aplinkoje. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“26, kai kuriose srityse būtina pritaikyti ir papildyti galiojančią Sąjungos autorių teisių sistemą. Šia direktyva nustatytos taisyklės, kuriomis tam tikros išimtys ir apribojimai pritaikomi skaitmeninei ir tarpvalstybinei aplinkai, ir priemonės, padėsiančios palengvinti tam tikrą licencijų teikimo tvarką, susijusią su kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, sklaida ir internetiniu audiovizualinių kūrinių pasiekiamumu užsakomųjų vaizdo programų platformose, siekiant padidinti galimybes susipažinti su turiniu. Siekiant sukurti sklandžiai ir sąžiningai veikiančią autorių teisių prekyvietę, taip pat reikėtų taisyklių dėl kūrinių ir kitų objektų naudojimo vykdymo bei užtikrinimo internetinių paslaugų teikėjų platformose ir dėl autorių bei atlikėjų sutarčių, taip pat dėl naudojimosi saugomais kūriniais pagal tas sutartis apskaitos skaidrumo;
__________________
__________________
26 COM(2015) 626 final.
26 COM(2015)0626.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  ši direktyva grindžiama šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB27, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB28, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB29, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB30, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/28/ES31 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/26/ES32, išdėstytomis taisyklėmis ir jas papildo;
(4)  ši direktyva grindžiama šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB27, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB27a, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB28, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB29, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB30, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/28/ES31 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/26/ES32, išdėstytomis taisyklėmis ir jas papildo;
_________________
_________________
27 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos, OL L 77, 1996 3 27, p. 20–28.
27 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).
27a 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1.)
28 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, OL L 167, 2001 6 22, p. 10–19.
28 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).
29 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje, OL L 376, 2006 12 27, p. 28–35.
29 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 376, 2006 12 27, p. 28).
30 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, OL L 111, 2009 5 5, p. 16–22.
30 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 111, 2009 5 5, p. 16).
31 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo, OL L 299, 2012 10 27, p. 5–12.
31 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (OL L 299, 2012 10 27, p. 5).
32 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, OL L 84, 2014 3 20, p. 72–98.
32 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL L 84, 2014 3 20, p. 72).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse dėl skaitmeninių technologijų tapo įmanomi naujų tipų naudojimo būdai, kuriems akivaizdžiai netaikomos galiojančios Sąjungos taisyklės dėl išimčių ir apribojimų. Be to, vidaus rinkos veikimas gali nukentėti dėl to, kad direktyvose 2001/29/EB, 96/9/EB ir 2009/24/EB nustatytos išimtys ir apribojimai šiose srityse yra laisvai pasirenkami. Tai ypač pasakytina apie tarpvalstybinio naudojimo būdus, kurie skaitmeninėje aplinkoje įgyja vis didesnę reikšmę. Todėl tikslinga atsižvelgiant į tuos naujus naudojimo būdus iš naujo įvertinti galiojančias moksliniams tyrimams, mokomajam darbui ir kultūros paveldo išsaugojimui svarbias Sąjungos teisės išimtis ir apribojimus. Turėtų būti nustatytos privalomos tekstų ir duomenų gavybos technologijų naudojimo būdų išimtys ar apribojimai mokslinių tyrimų srityje, mokomojo darbo iliustracijų tikslais skaitmeninėje aplinkoje ir kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Naudojimo būdams, kuriems netaikomi šioje direktyvoje nustatyti išimtys ar apribojimai, toliau taikomos esamos Sąjungos teisės išimtys ar apribojimai. Direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB turėtų būti pritaikytos;
(5)  mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse dėl skaitmeninių technologijų tapo įmanomi naujų tipų naudojimo būdai, kuriems akivaizdžiai netaikomos galiojančios Sąjungos taisyklės dėl išimčių ir apribojimų. Be to, vidaus rinkos veikimas gali nukentėti dėl to, kad direktyvose 2001/29/EB, 96/9/EB ir 2009/24/EB nustatytos išimtys ir apribojimai šiose srityse yra laisvai pasirenkami. Tai ypač pasakytina apie tarpvalstybinio naudojimo būdus, kurie skaitmeninėje aplinkoje įgyja vis didesnę reikšmę. Todėl tikslinga atsižvelgiant į tuos naujus naudojimo būdus iš naujo įvertinti galiojančias inovacijoms, moksliniams tyrimams, mokomajam darbui ir kultūros paveldo išsaugojimui svarbias Sąjungos teisės išimtis ir apribojimus. Turėtų būti nustatytos privalomos tekstų ir duomenų gavybos technologijų naudojimo būdų išimtys ar apribojimai inovacijų ir mokslinių tyrimų srityje, mokomojo darbo iliustracijų tikslais skaitmeninėje aplinkoje ir kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Naudojimo būdams, kuriems netaikomi šioje direktyvoje nustatyti išimtys ar apribojimai, toliau taikomos esamos Sąjungos teisės išimtys ar apribojimai. Taigi tose srityse esančias tinkamai veikiančias išimtis turėtų būti leidžiama ir toliau taikyti valstybėse narėse, jeigu jomis neribojama šioje direktyvoje numatytų išimčių ar apribojimų taikymo sritis. Direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB turėtų būti pritaikytos;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  šia direktyva nustatytomis išimtimis ir apribojimu siekiama teisingos pusiausvyros, kai vienoje teisių ir interesų svarstyklių pusėje autoriai ir kiti teisių turėtojai, o kitoje naudotojai. Jie gali būti taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių naudoti kūrinį ar kitą objektą įprastiniu būdu ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai;
(6)  šia direktyva nustatytomis išimtimis ir apribojimais siekiama teisingos pusiausvyros, kai vienoje teisių ir interesų svarstyklių pusėje autoriai ir kiti teisių turėtojai, o kitoje naudotojai. Jie gali būti taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių naudoti kūrinį ar kitą objektą įprastiniu būdu ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  naujos technologijos sudaro sąlygas automatinei skaičiuojamajai skaitmeninio pavidalo informacijos, tokios kaip tekstas, garsai, vaizdai ar duomenys, analizei, paprastai vadinamai tekstų ir duomenų gavyba. Tos technologijos leidžia mokslininkams apdoroti didelius informacijos kiekius ir taip gauti naujų žinių ir atpažinti naujas tendencijas. Tekstų ir duomenų gavybos technologijos vyrauja skaitmeninėje ekonomikoje, tačiau plačiai pripažįstama, kad tekstų ir duomenų gavyba gali būti ypač naudinga mokslininkų bendruomenei ir taip paskatinti inovacijas. Tačiau Sąjungoje mokslinių tyrimų organizacijoms, tokioms kaip universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, trūksta teisinio tikrumo, kokiu mastu jos gali vykdyti turinio tekstų ir duomenų gavybą. Tam tikrais atvejais tekstų ir duomenų gavybos dalis gali būti autorių teisių ir (arba) sui generis duomenų bazės gamintojo teisės saugomi veiksmai, visų pirma kūrinių ar kitų objektų atgaminimas ir (arba) duomenų bazės turinio perkėlimas. Kai netaikoma jokia išimtis ar apribojimas, reikėtų gauti teisių turėtojų leidimą atlikti tokius veiksmus. Tekstų ir duomenų gavybai taip pat gali būti naudojami autorių teisės nesaugomi paprasti faktai ar duomenys, ir šiais atvejais leidimo nereikia;
(8)  naujos technologijos sudaro sąlygas automatinei skaičiuojamajai skaitmeninio pavidalo informacijos, tokios kaip tekstas, garsai, vaizdai ar duomenys, analizei, paprastai vadinamai tekstų ir duomenų gavyba. Tekstų ir duomenų gavyba leidžia nuskaityti ir analizuoti didelius skaitmeniniu būdu saugomos informacijos kiekius ir taip gauti naujų žinių bei atpažinti naujas tendencijas. Tekstų ir duomenų gavybos technologijos vyrauja skaitmeninėje ekonomikoje, tačiau plačiai pripažįstama, kad tekstų ir duomenų gavyba gali būti ypač naudinga mokslininkų bendruomenei ir taip paskatinti inovacijas. Tačiau Sąjungoje mokslinių tyrimų organizacijoms, tokioms kaip universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, trūksta teisinio tikrumo, kokiu mastu jos gali vykdyti turinio tekstų ir duomenų gavybą. Tam tikrais atvejais tekstų ir duomenų gavybos dalis gali būti autorių teisių ir (arba) sui generis duomenų bazės gamintojo teisės saugomi veiksmai, visų pirma kūrinių ar kitų objektų atgaminimas ir (arba) duomenų bazės turinio perkėlimas. Kai netaikoma jokia išimtis ar apribojimas, reikėtų gauti teisių turėtojų leidimą atlikti tokius veiksmus. Tekstų ir duomenų gavybai taip pat gali būti naudojami autorių teisės nesaugomi paprasti faktai ar duomenys, ir šiais atvejais leidimo nereikia;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  Kad būtų vykdoma tekstų ir duomenų gavyba, dažniausiai reikia pirma prieiti prie informacijos ir po to ją atkurti. Paprastai tik po to, kai ta informacija normalizuojama, ją galima tvarkyti pasitelkiant tekstų ir duomenų gavybą. Kai galima teisėtai gauti informaciją, tik kai ta informacija normalizuojama, vykdomas autorių teisėmis saugomas naudojimas, nes tai lemia atgaminimą keičiant informacijos formatą ir gaunant ją iš duomenų bazės formatu, kuriam taikoma tekstų ir duomenų gavyba. Su autorių teisėmis susiję procesai naudojant tekstų ir duomenų gavybos technologiją yra ne pats tekstų ir duomenų gavybos procesas, kurį sudaro skaitmeniniu būdu saugomos, normalizuotos informacijos nuskaitymas ir analizė, o prieigos procesas ir procesas, kuriuo normalizuojama informacija, kad būtų įmanoma automatinė kompiuterinė analizė, kiek tas procesas apima gavimą iš duomenų bazės ar atgaminimą. Šioje direktyvoje tekstui ir duomenų gavybai numatytos išimtys turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į tokius autorių teisėmis svarbius procesus, būtinus teksto ir duomenų gavybai. Kai galiojantys autorių teisių teisės aktai netaikomi teksto ir duomenų gavybos naudojimui, ši direktyva neturėtų daryti įtakos tokiems naudojimo būdams;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  šį teisinį netikrumą reikėtų šalinti nustatant privalomą atgaminimo teisės ir teisės neleisti perkelti duomenų iš duomenų bazės išimtį. Nauja išimtis neturėtų pažeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos galiojančios privalomos laikinų atgaminimo veiksmų išimties, kuri turėtų būti toliau taikoma tekstų ir duomenų gavybos būdams, kuriais nekopijuojama daugiau, nei leidžiama pagal tą išimtį. Išimtis taip pat turėtų būti naudinga į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę įsitraukiančioms mokslinių tyrimų organizacijoms;
(10)  šį teisinį netikrumą reikėtų šalinti nustatant privalomą atgaminimo teisės ir teisės neleisti perkelti duomenų iš duomenų bazės išimtį mokslinių tyrimų organizacijoms. Nauja išimtis neturėtų pažeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos galiojančios privalomos laikinų atgaminimo veiksmų išimties, kuri turėtų būti toliau taikoma tekstų ir duomenų gavybos būdams, kuriais nekopijuojama daugiau, nei leidžiama pagal tą išimtį. Švietimo įstaigoms ir kultūros paveldo įstaigoms, kurios vykdo mokslinius tyrimus, taip pat turėtų būti taikomas tekstas ir duomenų gavybos išimtis, jeigu mokslinių tyrimų rezultatai neduoda naudos įmonei, turinčiai lemiamą įtaką visų pirma tokioms organizacijoms. Jeigu moksliniai tyrimai vykdomi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje dalyvaujančios įmonės taip pat turėtų turėti teisėtą prieigą prie kūrinių ir kitų objektų. Tekstų ir duomenų gavybos tikslais pagamintos reprodukcijos ir ištraukos turėtų būti laikomos saugiai ir taip, kad būtų užtikrinta, jog kopijos būtų naudojamos tik mokslinių tyrimų tikslais;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  kad būtų skatinamos inovacijos ir privačiajame sektoriuje, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė numatyti išimtį, kuri būtų taikoma papildomai, palyginti su privaloma išimtimi, su sąlyga, kad kūrinių ir kitų joje nurodytų objektų naudojimas nebuvo aiškiai nustatytas jų teisių turėtojų, įskaitant mašininio nuskaitymo priemones;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  nors nuotolinio mokymosi ir tarpvalstybinio švietimo programos labiausiai išplėtotos aukštojo mokslo lygmeniu, skaitmeninės priemonės ir ištekliai vis labiau naudojami visais švietimo lygmenimis, ypač siekiant pagerinti ir praplėsti mokymosi patirtį. Todėl šia direktyva nustatyta išimtis ar apribojimas turėtų būti naudingi visoms švietimo veiklą nekomerciniais tikslais vykdančioms pradinio, vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo įstaigoms. Švietimo įstaigos organizacinė struktūra ir finansavimo priemonės nėra lemiami veiksniai nustatant, ar veikla yra nekomercinio pobūdžio;
(15)  nors nuotolinio mokymosi ir tarpvalstybinio švietimo programos labiausiai išplėtotos aukštojo mokslo lygmeniu, skaitmeninės priemonės ir ištekliai vis labiau naudojami visais švietimo lygmenimis, ypač siekiant pagerinti ir praplėsti mokymosi patirtį. Todėl šia direktyva nustatyta išimtis ar apribojimas turėtų būti naudingi visoms švietimo veiklą nekomerciniais tikslais vykdančioms pradinio, vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo įstaigoms. Švietimo įstaigos organizacinė struktūra ir finansavimo priemonės nėra lemiami veiksniai nustatant, ar veikla yra nekomercinio pobūdžio. Tais atvejais, kai kultūros paveldo įstaigos siekia švietimo tikslo ir dalyvauja mokymo veikloje, valstybės narės turėtų turėti galimybę pagal šią išimtį laikyti tas įstaigas švietimo įstaigomis, kiek tai susiję su jų mokymo veikla;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi skaitmeninio kūrinių ir kitų objektų naudojimo būdams, tokiems kaip kūrinių dalių ar ištraukų naudojimas mokymo veiklai, įskaitant susijusią mokymosi veiklą, paremti, paįvairinti ar papildyti. Kūriniai ar kiti objektai pagal išimtį ar apribojimą turėtų būti naudojami tik mokymo ir mokymosi veiklos, už kurią atsakingos švietimo įstaigos, kontekste, įskaitant per egzaminus, ir ne daugiau, negu būtina tokios veiklos reikmėms. Išimtis ar apribojimas turėtų aprėpti ir skaitmeninių priemonių naudojimą klasėje, ir internetinį naudojimą per švietimo įstaigos saugųjį elektroninį tinklą, kurio prieiga turėtų būti apsaugota, pirmiausia autentiškumo patvirtinimo procedūromis. Išimtis ar apribojimas turėtų būti suprasti, kaip apimantys specialius neįgalių asmenų prieinamumo poreikius, susijusius su mokomojo darbo iliustracijomis;
(16)  išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi skaitmeninio kūrinių ir kitų objektų naudojimo būdams mokymo veiklai, įskaitant susijusią mokymosi veiklą, paremti, paįvairinti ar papildyti. Naudojimo išimtis ar apribojimas turėtų būti taikomi tik jei naudojamame kūrinyje ar kitame objekte nurodomas jo šaltinis, įskaitant autoriaus vardą ir pavardę, nebent to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su įvykdomumu. Kūriniai ar kiti objektai pagal išimtį ar apribojimą turėtų būti naudojami tik mokymo ir mokymosi veiklos, už kurią atsakingos švietimo įstaigos, kontekste, įskaitant per egzaminus, ir ne daugiau, negu būtina tokios veiklos reikmėms. Išimtis ar apribojimas turėtų aprėpti ir skaitmeninių priemonių naudojimą, kai mokymo veikla vykdoma tradiciniu būdu, įskaitant mokymą, vykstantį už švietimo įstaigos patalpų ribų, pavyzdžiui, bibliotekose ar kultūrinio paveldo įstaigose, jei už naudojimą atsako švietimo įstaiga, ir internetinį naudojimą per švietimo įstaigos saugią elektroninę aplinką, kurios prieiga turėtų būti apsaugota, pirmiausia autentiškumo patvirtinimo procedūromis. Išimtis ar apribojimas turėtų būti suprasti, kaip apimantys specialius neįgalių asmenų prieinamumo poreikius, susijusius su mokomojo darbo iliustracijomis;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  saugi elektroninė aplinka turėtų būti suprantama kaip skaitmeninė mokymo ir mokymosi aplinka, kurios prieiga yra ribojama taikant tinkamą autentiškumo patvirtinimo procedūrą švietimo įstaigos pedagoginiam personalui ir mokiniams ar studentams, dalyvaujantiems studijų programoje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant palengvinti kūrinių ir kitų objektų naudojimą švietimo reikmėms, kai kuriose valstybėse narėse galioja skirtinga tvarka, kuri pagrįsta Direktyva 2001/29/EB nustatytos išimties įgyvendinimu arba kitiems naudojimo būdams taikomais susitarimais teikti licencijas. Tokia tvarka paprastai parengta atsižvelgiant į švietimo įstaigų poreikius ir skirtingas švietimo pakopas. Kadangi labai svarbu suderinti naujos privalomos išimties ar apribojimo taikymo skaitmeninio naudojimo būdams ir tarpvalstybinei mokymo veiklai sritį, įgyvendinimo forma valstybėse narėse gali skirtis tiek, kiek tai netrukdo veiksmingai taikyti išimties ar apribojimo arba tarpvalstybinio naudojimo būdų. Tai turėtų leisti valstybėms narėms pasinaudoti galiojančia nacionaliniu lygmeniu sukurta tvarka. Visų pirma, valstybės narės galėtų nuspręsti išimtį ar apribojimą iš dalies ar iki galo taikyti pagal tai, ar galima gauti tinkamų licencijų, aprėpiančių bent jau tuos pačius naudojimo būdus kaip tie, kurie leidžiami pagal išimtį. Šis mechanizmas, pavyzdžiui, leistų suteikti pirmenybę licencijoms dėl medžiagos, kuri pirmiausia skirta švietimo rinkai. Siekiant, kad toks mechanizmas švietimo įstaigoms netaptų teisinio netikrumo ar administracinės naštos priežastimi, šį požiūrį besirenkančios valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių užtikrinti, kad licencijų suteikimo schemos, pagal kurias leidžiama kūrinius ar kitus objektus naudoti skaitmeniniu būdu mokomajame darbe iliustracijų tikslais, būtų lengvai prieinamos ir kad švietimo įstaigos žinotų apie tokių licencijų suteikimo schemų egzistavimą;
(17)  siekiant palengvinti kūrinių ir kitų objektų naudojimą švietimo reikmėms, kai kuriose valstybėse narėse galioja skirtinga tvarka, kuri pagrįsta Direktyva 2001/29/EB nustatytos išimties įgyvendinimu arba kitiems naudojimo būdams taikomais susitarimais teikti licencijas. Tokia tvarka paprastai parengta atsižvelgiant į švietimo įstaigų poreikius ir skirtingas švietimo pakopas. Kadangi labai svarbu suderinti naujos privalomos išimties ar apribojimo taikymo skaitmeninio naudojimo būdams ir tarpvalstybinei mokymo veiklai sritį, įgyvendinimo forma valstybėse narėse gali skirtis tiek, kiek tai netrukdo veiksmingai taikyti išimties ar apribojimo arba tarpvalstybinio naudojimo būdų. Tai turėtų leisti valstybėms narėms pasinaudoti galiojančia nacionaliniu lygmeniu sukurta tvarka. Visų pirma, valstybės narės galėtų nuspręsti išimtį ar apribojimą iš dalies ar iki galo taikyti pagal tai, ar galima gauti tinkamų licencijų. Tokios licencijos gali būti kolektyvinės licencijavimo sutartys, išplėstos kolektyvinės licencijavimo sutartys ir licencijos, dėl kurių deramasi kartu, pavyzdžiui, universaliosios licencijos, kad švietimo įstaigoms nereikėtų individualiai derėtis su teisių turėtojais. Tokios licencijos turėtų būti įperkamos ir apimti bent jau tuos pačius naudojimo būdus kaip tie, kurie leidžiami pagal išimtį. Šis mechanizmas, pavyzdžiui, leistų suteikti pirmenybę licencijoms dėl medžiagos, kuri pirmiausia skirta švietimo rinkai ar mokymui šveitimo įstaigose arba natoms. Siekiant, kad toks mechanizmas švietimo įstaigoms netaptų teisinio netikrumo ar administracinės naštos priežastimi, šį požiūrį besirenkančios valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių užtikrinti, kad tokių licencijų suteikimo schemos, pagal kurias leidžiama kūrinius ar kitus objektus naudoti skaitmeniniu būdu mokomajame darbe iliustracijų tikslais, būtų lengvai prieinamos ir kad švietimo įstaigos žinotų apie tokių licencijų suteikimo schemų egzistavimą; Valstybės narės turėtų galėti numatyti sistemas, skirtas užtikrinti, kad teisių turėtojams už naudojimą, kuriam taikomos tos išimtys ar apribojimai, būtų suteikta teisinga kompensacija. Valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis sistemomis, kurios nesudaro administracinės naštos, kaip antai sistemomis, pagal kurias numatytos vienkartinės išmokos;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tais atvejais, kai valstybė narė nusprendžia taikyti sąlygą dėl tinkamų licencijų prieinamumo suteikiant išimtį, būtina nurodyti, kokiomis sąlygomis švietimo įstaiga gali naudoti saugomus kūrinius ar kitus objektus pagal tą išimtį, ar, priešingai, ji turėtų veikti pagal licencijų suteikimo schemą;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  išsaugojimo veiksmui vykdyti gali reikėti atgaminti kultūros paveldo įstaigos rinkinyje esantį kūrinį ar kitą objektą, taigi gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą. Kultūros paveldo įstaigos dirba savo rinkinių išsaugojimo ateities kartoms darbą. Skaitmeninės technologijos atveria naujų kelių išsaugoti tuose rinkiniuose laikomą paveldą, tačiau kelia ir naujų iššūkių. Atsižvelgiant į tuos iššūkius, būtina pritaikyti galiojančią teisinę sistemą – nustatyti privalomą atgaminimo teisės išimtį, kad būtų galima vykdyti tuos išsaugojimo veiksmus;
(18)  kultūros paveldo įstaigos rinkinyje esančio kūrinio ar kito objekto išsaugojimo veiksmui vykdyti gali reikėti atlikti atgaminimą, taigi gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą. Kultūros paveldo įstaigos dirba savo rinkinių išsaugojimo ateities kartoms darbą. Skaitmeninės technologijos atveria naujų kelių išsaugoti tuose rinkiniuose laikomą paveldą, tačiau kelia ir naujų iššūkių. Atsižvelgiant į tuos iššūkius, būtina pritaikyti galiojančią teisinę sistemą – nustatyti privalomą atgaminimo teisės išimtį, kad tokios įstaigos galėtų vykdyti tuos išsaugojimo veiksmus;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  skirtingi valstybių narių požiūriai į kultūros paveldo įstaigų vykdomą išsaugojimo veiksmus trikdo kultūros paveldo įstaigų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi išsaugojimo priemonėmis vidaus rinkoje, todėl ištekliai naudojami neveiksmingai;
(19)  skirtingi valstybių narių požiūriai į atgaminimo veiksmus siekiant išsaugojimo trikdo kultūros paveldo įstaigų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, dalijimąsi išsaugojimo priemonėmis ir tarpvalstybinių išsaugojimo tinklų kūrimą vidaus rinkos organizacijose, kurios dalyvauja išsaugojimo veikloje, todėl ištekliai naudojami neveiksmingai. Tai gali daryti neigiamą poveikį kultūros paveldo išsaugojimui;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  todėl valstybės narės turėtų nustatyti išimtį, kad kultūros paveldo įstaigos galėtų išsaugojimo tikslais atgaminti jų rinkiniuose nuolat esančius kūrinius ir kitus objektus, pavyzdžiui, dėl technologinio senėjimo ar autentiškų eksponatų irimo. Tokia išimtis leistų daryti kopijas ir reikiamą jų skaičių tinkamu išsaugojimo instrumentu, priemone ar technologija bet kuriuo kūrinio ar kito objekto egzistavimo momentu, kiek to reikia norint pagaminti kopiją vien išsaugojimo tikslais;
(20)  todėl valstybės narės turėtų nustatyti išimtį, kad kultūros paveldo įstaigos galėtų išsaugojimo tikslais atgaminti jų rinkiniuose nuolat esančius kūrinius ir kitus objektus, spręsti technologinio senėjimo ar autentiškų eksponatų irimo klausimus arba apdrausti kūrinius. Tokia išimtis leistų daryti kopijas ir reikiamą jų skaičių tinkamu išsaugojimo instrumentu, priemone ar technologija bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje bet kuriuo kūrinio ar kito objekto egzistavimo momentu ir kiek to reikia norint pagaminti kopiją vien išsaugojimo tikslais; Mokslinių tyrimų organizacijų ar visuomeninio transliavimo organizacijų archyvai turėtų būti laikomi kultūros paveldo institucijomis ir todėl šios išimties naudos gavėjais. Šios išimties taikymo tikslais valstybės narės turėtų turėti galimybę palikti nuostatas, pagal kurias viešai prieinamos galerijos traktuojamos kaip muziejai;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  šioje direktyvoje turėtų būti laikoma, kad kūriniai ir kiti objektai nuolat yra kultūros paveldo įstaigos rinkinyje, kai jie priklauso kultūros paveldo įstaigai ar yra joje nuolat laikomi, pavyzdžiui, perleidus nuosavybę ar pagal licencijos suteikimo susitarimą;
(21)  šioje direktyvoje turėtų būti laikoma, kad kūriniai ir kiti objektai nuolat yra kultūros paveldo įstaigos rinkinyje, kai tokių kūrinių ar kitų objektų kopijos priklauso toms organizacijoms ar yra jose nuolat laikomos, pavyzdžiui, perleidus nuosavybę ar pagal licencijos suteikimo susitarimą, teisinio deponavimo arba ilgalaikio skolinimo atvejais. Kūriniai ar kiti objektai, kuriems kultūros paveldo institucijos laikinai suteikia prieigą trečiosios šalies serveriu, nelaikomi nuolat esančiais jų kolekcijose;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  patobulėjus technologijoms, atsirado informacinės visuomenės paslaugų, kuriomis besinaudojantys asmenys gali įkelti įvairių formų turinį arba padaryti jį viešai prieinamą siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, iliustruoti idėją, pateikti kritiką, parodiją arba pastišą. Toks turinys gali apimti trumpas anksčiau sukurtų kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas, kurias tokie naudotojai gali keisti, derinti arba perkurti;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(21b)  nepaisant tam tikro dubliavimosi su šiuo metu galiojančiomis išimtimis ar apribojimais, taikomais, pvz., citatoms ir parodijoms, nors yra tam tikrų sutapimų su dabartinėmis išimtimis ar apribojimais, ne visam turiniui, kurį naudotojas įkėlė arba padarė viešai prieinamą ir kuris tinkamai apima kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas, taikomas Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnis. Dėl tokios situacijos sukuriamas teisinis netikrumas tiek naudotojams, tiek teisių perėmėjams. Todėl reikėtų nustatyti naują konkrečią išimtį, kad būtų galima teisėtai naudoti anksčiau sukurtų kūrinių ar kitų saugomų objektų ištraukas turinyje, kurį naudotojai įkelia arba padaro viešai prieinamą. Jei turinys, kurį naudotojas įkėlė ar padarė viešai prieinamą, apima trumpą ir proporcingą kūrinio arba kito saugomo objekto citatų ar ištraukų naudojimą teisėtais tikslais, toks jų naudojimas turėtų būti apsaugotas taikant šioje direktyvoje nurodytą išimtį. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekyla kliūčių įprastai naudoti kūrinį ar kitą saugomą objektą ir be reikalo nepažeidžiami teisėti teisių turėtojo interesai. Siekiant įvertinti tokį interesų pažeidimą, labai svarbu, kad prireikus būtų remiamasi atitinkamo turinio originalumo laipsniu, naudojamos citatos ar ištraukos ilgiu ar apimtimi, atitinkamo turinio profesionalumu arba padarytos ekonominės žalos dydžiu, nekliudant teisėtai naudotis išimtimi. Taikant šią išimtį neturėtų būti pažeistos kūrinių arba kitų saugomų objektų autorių moralinės teisės;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(21c)  į šios direktyvos 13 straipsnio taikymo sritį patenkantiems informacinės visuomenės paslaugų teikėjams neturėtų būti sudaromos sąlygos savo labui naudotis šioje direktyvoje numatyta išimtimi dėl ištraukų iš anksčiau sukurtų kūrinių naudojimo, dėl citatų ar saugomų kūrinių ištraukų ar kitokių įkeliamo ar naudotojų tomis informacinės visuomenės paslaugomis pateikiamo turinio objektų, siekiant sumažinti jų įpareigojimų pagal šios direktyvos 13 straipsnį apimtį;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)  kultūros paveldo įstaigoms turėtų būti naudinga aiški kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir sklaidos, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, sistema. Tačiau dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, rinkinių ypatybių gauti atskirų teisių turėtojų išankstinį sutikimą gali būti labai keblu. To priežastis gali būti, pavyzdžiui, kūrinių ar kitų objektų amžius, ribota komercinė vertė arba tai, kad jie niekad nebuvo skirti naudoti komerciškai. Todėl būtina nustatyti priemones, skirtas licencijų dėl teisių į kūrinius, kuriais nebeprekiaujama ir kurie yra kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose, teikimo procesui palengvinti, ir taip leisti sudaryti susitarimus, kurių poveikis vidaus rinkoje yra tarpvalstybinis;
(22)  kultūros paveldo įstaigoms turėtų būti naudinga aiški kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir sklaidos, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, sistema. Tačiau dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, rinkinių ypatybių gauti atskirų teisių turėtojų išankstinį sutikimą gali būti labai keblu. To priežastis gali būti, pavyzdžiui, kūrinių ar kitų objektų amžius, ribota komercinė vertė arba tai, kad jie pirmiausia niekada nebuvo skirti naudoti komerciškai arba jais niekada nebuvo prekiaujama. Todėl būtina nustatyti priemones, kūrinių, kuriais nebeprekiaujama ir kurie yra kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose, naudojimui palengvinti, ir taip leisti sudaryti susitarimus, kurių poveikis vidaus rinkoje yra tarpvalstybinis;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  keletas valstybių narių jau yra nustačiusios išplėstinius kolektyvinių licencijų teikimo režimus, teisinius įgaliojimus arba teisines prezumpcijas, kuriais palengvinamas licencijų dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, teikimo procesas. Vis dėlto, atsižvelgiant į kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose esančių kūrinių ir kitų objektų įvairovę ir į įvairių valstybių narių bei kultūros produkcijos sektorių kolektyvinio administravimo praktikos skirtumus, tokios priemonės negali užtikrinti sprendimo visais atvejais, pvz., dėl to, kad nėra tam tikrų kūrinių tipų ar kitų objektų kolektyvinio administravimo praktikos. Todėl tokiais ypatingais atvejais reikia leisti kultūros paveldo įstaigoms jų rinkiniuose esančius kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, pateikti internete nekomerciniais tikslais, taikant išimtį iš autorių teisių ir susijusių teisių. Nors labai svarbu suderinti naujosios privalomos išimties taikymo sritį siekiant suteikti galimybę naudoti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, tarpvalstybiniu mastu, vis dėlto valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti ar toliau naudoti kolektyvinius licencijų teikimo susitarimus, sudarytus su kultūros paveldo įstaigomis nacionaliniu lygiu dėl kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių kategorijų. Tai, kad nėra susitarta dėl licencijos sąlygų, neturėtų būti aiškinama kaip kolektyvinio licencijavimo sprendimų prieinamumo stygius. Visiems naudojimo pagal šią išimtį būdams turėtų būti taikomi tie patys galimybės netaikyti tam tikrų nuostatų ir viešumo reikalavimai, kaip ir pagal licencijų suteikimo mechanizmą leidžiamo naudojimo būdams. Siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų taikoma tik įvykdžius tam tikras sąlygas, ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, taip pat atitinkamais laiko tarpais turėtų nustatyti, kuriuose sektoriuose ir kurių rūšių kūrinių atitinkamų licencijavimo sprendimų nėra – tokiu atveju turėtų būti taikoma išimtis;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  valstybėms narėms turėtų būti leista, nenutolstant nuo šia direktyva nustatytos sistemos, pagal savo teisines tradicijas, praktiką ar aplinkybes lanksčiai pasirinkti, kokio specifinio tipo bus mechanizmas, kuriuo leidžiama licencijas dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, taikyti ir kolektyvinio administravimo organizacijoje neatstovaujamų teisių turėtojų teisėms. Į tokius mechanizmus galima įtraukti išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimą ir atstovavimo prezumpcijas;
(23)  valstybėms narėms turėtų būti leista, nenutolstant nuo šia direktyva nustatytos sistemos, pagal savo teisines tradicijas, praktiką ar aplinkybes lanksčiai pasirinkti, kokio specifinio tipo bus mechanizmas, kuriuo leidžiama licencijas dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, taikyti ir atitinkamoje kolektyvinio administravimo organizacijoje neatstovaujamų teisių turėtojų teisėms. Į tokius mechanizmus galima įtraukti išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimą ir atstovavimo prezumpcijas;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)  šių licencijų teikimo mechanizmų reikmėms svarbu, kad veiktų griežta ir sklandžiai veikianti kolektyvinio administravimo sistema. Ta sistema pirmiausia apima gero valdymo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo taisykles ir reguliarų, stropų ir tikslų mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą atskiriems teisių turėtojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/26/ES. Visiems teisių turėtojams turėtų būti prieinamos papildomos tinkamos apsaugos priemonės, ir jie turėtų turėti galimybę neleisti tokių mechanizmų taikyti jų kūriniams ir kitiems objektams. Su šiais mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms;
(24)  šių licencijų teikimo mechanizmų reikmėms svarbu, kad veiktų griežta ir sklandžiai veikianti kolektyvinio administravimo sistema, ir ją valstybės narės turėtų skatinti. Ta sistema pirmiausia apima gero valdymo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo taisykles ir reguliarų, stropų ir tikslų mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą atskiriems teisių turėtojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/26/ES. Visiems teisių turėtojams turėtų būti prieinamos papildomos tinkamos apsaugos priemonės, ir jie turėtų turėti galimybę neleisti tokių licencijų suteikimo mechanizmų ar tokių išimčių taikyti jų kūriniams ir kitiems objektams. Su šiais mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, garso įrašus ir audiovizualinius kūrinius. Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų kategorijų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti tuos mechanizmus patogesnius naudoti, valstybėms narėms gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras. To imantis valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, naudotojais ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;
(25)  kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, garso įrašus ir audiovizualinius kūrinius. Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų kategorijų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti šia direktyva įdiegiamus sprendimus dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo patogesnius naudoti, valstybėms narėms gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras. To imantis valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, kultūros paveldo įstaigomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis
(26)  tarptautinio mandagumo (comitas gentium) sumetimais šia direktyva nustatyti mechanizmai teikti licencijas skaitmeninti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, ir juos skleisti neturėtų būti taikomi kūriniams ar kitiems objektams, kurie pirmą kartą išleisti ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuoti trečiojoje šalyje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje. Tie mechanizmai taip pat neturėtų būti taikomi trečiųjų šalių piliečių kūriniams ar kitiems objektams, išskyrus juos pirmą kartą išleidžiant, ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuojant valstybės narės teritorijoje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje;
(26)  tarptautinio mandagumo (comitas gentium) sumetimais šia direktyva nustatyti mechanizmai teikti licencijas ir išimtis dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir jų skleidimo neturėtų būti taikomi kūriniams ar kitiems objektams, kurie pirmą kartą išleisti ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuoti trečiojoje šalyje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje. Tie mechanizmai taip pat neturėtų būti taikomi trečiųjų šalių piliečių kūriniams ar kitiems objektams, išskyrus juos pirmą kartą išleidžiant, ar, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą transliuojant valstybės narės teritorijoje, arba (kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių atveju) kūriniams, kurių gamintojo būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  kadangi masiško skaitmeninimo projektai kultūros paveldo įstaigoms gali reikšti dideles išlaidas, bet kokios pagal šia direktyva nustatytus mechanizmus suteiktos licencijos neturėtų joms trukdyti gauti pagrįstų įplaukų, kad būtų padengtos licencijų ir kūrinių ir kitų objektų, kurioms ji taikoma, skaitmeninimo ir sklaidos išlaidos;
(27)  kadangi masiško skaitmeninimo projektai kultūros paveldo įstaigoms gali reikšti dideles išlaidas, bet kokios pagal šia direktyva nustatytus mechanizmus suteiktos licencijos neturėtų joms trukdyti padengti licencijų ir kūrinių bei kitų objektų, kurioms ji taikoma, skaitmeninimo ir sklaidos išlaidų;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  reikėtų tinkamai paviešinti informaciją, kaip kultūros paveldo įstaigos naudoja ir ateityje naudos kūrinius ir kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, laikydamosi šia direktyva nustatytų mechanizmų teikti licencijas ir galiojančios tvarkos, pagal kurią visi teisių turėtojai gali neleisti taikyti licencijų savo kūriniams ar kitiems objektams. Tai ypač svarbu, kai naudojimas vyksta tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje. Todėl tikslinga numatyti Sąjungai vieno viešai prieinamo internetinio portalo sukūrimą, kad tokia informacija būtų prieinama visuomenei pagrįstą laikotarpį iki pasinaudojimo tarpvalstybiniu mastu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pavedamos tam tikros jos biudžeto lėšomis finansuotinos užduotys ir veikla, kurių tikslas yra palengvinti nacionalinių valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir Sąjungos institucijų veiklą, skirtą kovai su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, įskaitant jų prevenciją, ir šią veiklą remti. Todėl steigiant ir valdant Europos portalą, kuriame galima susipažinti su tokia informacija, tikslinga pasinaudoti ta tarnyba;
(28)  reikėtų tinkamai paviešinti informaciją, kaip kultūros paveldo įstaigos naudoja ir ateityje naudos kūrinius ir kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, laikydamosi šia direktyva nustatytų mechanizmų ar išimties, susijusių su licencijų teikimu, ir galiojančios tvarkos, pagal kurią visi teisių turėtojai gali neleisti taikyti licencijų ar išimties savo kūriniams ar kitiems objektams. Tai ypač svarbu, kai naudojimas vyksta tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje. Todėl tikslinga numatyti Sąjungai vieno viešai prieinamo internetinio portalo sukūrimą, kad tokia informacija būtų prieinama visuomenei pagrįstą laikotarpį iki pasinaudojimo tarpvalstybiniu mastu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai pavedamos tam tikros jos biudžeto lėšomis finansuotinos užduotys ir veikla, kurių tikslas yra palengvinti nacionalinių valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir Sąjungos institucijų veiklą, skirtą kovai su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, įskaitant jų prevenciją, ir šią veiklą remti. Todėl steigiant ir valdant Europos portalą, kuriame galima susipažinti su tokia informacija, tikslinga pasinaudoti ta tarnyba;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  siekiant užtikrinti, kad nustatyti licencijų suteikimo mechanizmai, taikomi kūriniams, kuriais nebeprekiaujama, būtų tinkami ir veiktų tinkamai, kad taikant tuos mechanizmus teisių turėtojai būtų tinkamai apsaugoti, kad licencijos būtų tinkamai viešai skelbiamos ir kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas dėl kolektyvinio administravimo organizacijų reprezentatyvumo ir kūrinių klasifikavimo, valstybės narės turėtų skatinti su konkrečiu sektoriumi susijusį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant, kad būtų lengviau teikti licencijas dėl teisių į audiovizualinius kūrinius užsakomųjų vaizdo programų platformose, šia direktyva reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų derybų mechanizmą, leidžiantį susitarimą sudaryti norinčioms šalimis sulaukti nešališko subjekto paramos. Subjektas turėtų susitikti su šalimis ir teikdamas profesionalias išorės konsultacijas padėti derėtis. Todėl valstybės narės turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis veiks derybų mechanizmas, be kita ko, tai, kada per derybas teikiama parama, kiek jos teikiama ir kas padengia jos išlaidas. Valstybės narės turėtų užtikrinti administracinės ir finansinės naštos proporcingumą, kad derybų forumas būtų veiksmingas;
(30)  siekiant, kad būtų lengviau teikti licencijas dėl teisių į audiovizualinius kūrinius užsakomųjų vaizdo programų platformose, valstybės narės turėtų sukurti derybų mechanizmą, kurį valdys tam paskirtas esamas ar naujai įsteigtas nacionalinis subjektas, leidžiantį susitarimą sudaryti norinčioms šalimis sulaukti nešališko subjekto paramos. Dalyvavimas šiame derybų mechanizme ir paskesnis susitarimų sudarymas turėtų būti savanoriški. Jei derybose dalyvauja šalys iš skirtingų valstybių narių, tos šalys turėtų iš anksto susitarti dėl kompetentingos valstybės narės, jeigu jos nuspręstų remtis derybų mechanizmu. Subjektas turėtų susitikti su šalimis ir teikdamas nešališkas profesionalias išorės konsultacijas padėti derėtis. Todėl valstybės narės turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis veiks derybų mechanizmas, be kita ko, tai, kada per derybas teikiama parama, kokia jos trukmė, kaip pasidalijamos visos susidarančios išlaidos ir kokia yra tokių subjektų sudėtis. Valstybės narės turėtų užtikrinti administracinės ir finansinės naštos proporcingumą, kad derybų forumas būtų veiksmingas;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)  Sąjungos paveldo išsaugojimas yra labai svarbus ir turėtų būti stiprinamas ateities kartų labui. To reikėtų pasiekti visų pirma apsaugant paskelbtą paveldą. Todėl reikėtų sukurti Sąjungos teisėtą saugyklą, kad būtų užtikrinta, kad leidiniai susiję su Sąjunga, pvz., Sąjungos teise, Sąjungos istorija ir integracija, Sąjungos politika ir demokratija, instituciniais, Parlamento reikalais ir politika, taip pat Sąjungos intelektiniu registru ir būsimu paskelbtu paveldu, būtų sistemingai renkami. Toks paveldas turėtų būti išsaugotas kuriant Sąjungos leidinių, susijusių su Sąjungos reikalais, archyvą, tačiau jis taip pat turėtų būti prieinamas Sąjungos piliečiams ir būsimoms kartoms. Europos Parlamento biblioteka, kaip vienintelės Sąjungos piliečiams tiesiogiai atstovaujančios institucijos biblioteka, turėtų būti paskirta Sąjungos saugojimo biblioteka. Kad leidėjams, spaustuvininkams ir importuotojams nebūtų sukurta pernelyg didelė našta, Europos Parlamento bibliotekoje turėtų būti saugomi tik tokie elektroniniai leidiniai kaip e. knygos, e. moksliniai žurnalai ir e. žurnalai. Europos Parlamento bibliotekoje, jai prižiūrint, skaitytojams turėtų būti prieinami į Sąjungos teisėtą saugyklą, esančią Europos Parlamento bibliotekoje, mokslinių tyrimų ar tyrimų reikmėms įtraukti leidiniai. Tokie leidiniai neturėtų būti iš išorės prieinami internetu;
Pakeitimai 33 ir 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 konstatuojamoji dalis
(31)  siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda. Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Vykstant perėjimui nuo spaudos prie skaitmeninio formato, spaudos publikacijų leidėjams kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas ir susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;
(31)  siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda. Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Stiprėjantis disbalansas tarp galingų platformų ir spaudos leidėjų, kurie taip pat gali būti naujienų agentūros, jau lėmė tai, kad žiniasklaidos padėtis regioniniu lygmeniu gerokai pablogėjo. Vykstant perėjimui nuo spaudos prie skaitmeninio formato, spaudos publikacijų leidėjams ir naujoms agentūroms kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas ir susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;
Pakeitimai 34 ir 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  reikia pripažinti leidėjų organizacinį ir finansinį įnašą į spaudos publikacijų gamybą ir toliau jį skatinti siekiant užtikrinti spaudos pramonės tvarumą. Todėl Sąjungos lygmeniu būtina suteikti suderintą skaitmeniniais būdais naudojamų spaudos publikacijų teisinę apsaugą. Tokią apsaugą reikėtų efektyviai užtikrinti Sąjungos teisėje nustatant skaitmeninio naudojimo būdų teises, susijusias su autorių teisėmis atgaminti ir padaryti viešai prieinamas spaudos publikacijas;
(32)  reikia pripažinti leidėjų organizacinį ir finansinį įnašą į spaudos publikacijų gamybą ir toliau jį skatinti siekiant užtikrinti spaudos pramonės tvarumą ir taip užtikrinti, kad būtų galima gauti patikimą informaciją. Todėl būtina, kad valstybės narės Sąjungos lygmeniu Sąjungoje užtikrintų skaitmeniniais būdais naudojamų spaudos publikacijų teisinę apsaugą. Tokią apsaugą reikėtų efektyviai užtikrinti Sąjungos teisėje nustatant skaitmeninio naudojimo skaitmeninėje aplinkoje būdų teises, susijusias su autorių teisėmis atgaminti ir padaryti viešai prieinamas spaudos publikacijas, siekiant už tokį naudojimą gauti teisingą ir proporcingą atlygį. Ši nuoroda neturėtų būti taikoma privataus naudojimo būdams. Be to, įtraukimas į paieškos sistemą neturėtų būti laikomas sąžiningu ir proporcingu atlygiu;
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)  šios direktyvos reikmėms būtina taip apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik paslaugų teikėjo paskelbtas žurnalistų publikacijas, kurios periodiškai ar reguliariai atnaujinamos bet kurioje laikmenoje informacijos ar pramogų tikslais. Tai būtų, pavyzdžiui, bendro pobūdžio ar specializuotų dienraščių, savaitraščių ar mėnraščių ir žinių svetainių publikacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamoms periodinėms publikacijoms, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose, neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą spaudos publikacijoms suteikta apsauga. Ši apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams, nes jie nėra viešas paskelbimas;
(33)  šioje direktyvoje būtina taip apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik paslaugų teikėjo paskelbtas žurnalistų publikacijas, kurias periodiškai ar reguliariai atnaujinamos bet kurioje terpėje informacijos ar pramogų tikslais. Tai būtų, pavyzdžiui, bendro pobūdžio ar specializuotų dienraščių, savaitraščių ar mėnraščių ir žinių svetainių publikacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamoms periodinėms publikacijoms, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose, neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą spaudos publikacijoms suteikta apsauga. Ši apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams. Apsauga taip pat netaikoma faktinei informacijai, kuri pranešama žurnalistiniuose straipsniuose remiantis spaudos publikacijomis, todėl ši apsauga niekam netrukdys pranešti tokios faktinės informacijos;
Pakeitimai 36 ir 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 konstatuojamoji dalis
(34)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB nustatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su skaitmeninio naudojimo būdais. Joms taip pat turėtų būti taikomos tos pačios išimčių ir apribojimų nuostatos, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB nustatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą išimtį dėl citavimo kritikos ar apžvalgos tikslais;
(34)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB nustatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su skaitmeninio naudojimo būdais. Valstybės narės turėtų galėti šioms teisėms taip pat taikyti tas pačias išimčių ir apribojimų nuostatas, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB nustatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą išimtį dėl citavimo kritikos ar apžvalgos tikslais;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis
(35)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteikta apsauga neturėtų paveikti į jas integruotų kūrinių ir kitų objektų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, be kita ko, kiek tai susiję su mastu, kokiu autoriai ir kiti teisių turėtojai gali naudotis savo kūriniais ir kitais objektais nepriklausomai nuo spaudos publikacijų, į kurias jie integruoti. Todėl spaudos publikacijų leidėjams neturėtų būti galima naudotis jiems suteikta apsauga autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai. Tai nedaro poveikio sutartinėms nuostatoms, dėl kurių susitarė spaudos publikacijų leidėjai, kaip viena šalis, ir autorių bei kiti teisių turėtojai, kaip kita šalis;
(35)  pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteikta apsauga neturėtų paveikti į jas integruotų kūrinių ir kitų objektų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, be kita ko, kiek tai susiję su mastu, kokiu autoriai ir kiti teisių turėtojai gali naudotis savo kūriniais ir kitais objektais nepriklausomai nuo spaudos publikacijų, į kurias jie integruoti. Todėl spaudos publikacijų leidėjams neturėtų būti galima naudotis jiems suteikta apsauga autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai. Tai nedaro poveikio sutartinėms nuostatoms, dėl kurių susitarė spaudos publikacijų leidėjai, kaip viena šalis, ir autorių bei kiti teisių turėtojai, kaip kita šalis. Nepaisant to, kad į spaudos publikaciją įtrauktų kūrinių autoriai gauna tinkamą atlygį už jų kūrinių naudojimą remiantis spaudos leidėjui suteiktos licencijos naudotis jų kūriniu sąlygomis, autoriai, kurių darbai įtraukiami į spaudos publikaciją, turėtų teisę gauti atitinkamą dalį naujų papildomų pajamų, kurias pagal šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje numatytas teises spaudos leidėjai gauna už tam tikrų rūšių antrinį jų publikacijų naudojimą, kurį vykdo informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Apskaičiuojant autorių kompensacijos sumą, turėtų būti atsižvelgiama į specialius pramonės licencijavimo standartus dėl darbų, įtrauktų į spaudos publikaciją, kurie pripažįstami tinkamais atitinkamoje valstybėje narėje; taip pat autoriams skiriama kompensacija neturėtų daryti poveikio autoriaus ir spaudos leidėjo sutartoms licencijos sąlygoms, susijusioms su tuo, kaip spaudos leidėjas naudoja autoriaus straipsnį;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis
(36)  leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų ar mokslinių publikacijų leidėjus, veikla dažnai grindžiama tuo, kad autorių teisės perleidžiamos pagal sutartinius susitarimus arba teisės aktų nuostatas. Tokiomis aplinkybėmis leidėjai investuoja tam, , ir kai kuriais atvejais gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu. Keliose valstybėse narėse kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos šios išimtys, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į tokią padėtį ir pagerinti visų šalių, kurioms tai aktualu, teisinį tikrumą, valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti, kad, kai autorius perleido savo teises ar suteikė jų licenciją leidėjui arba kitaip prisideda savo kūriniais prie publikacijos ir kai veikia dėl išimties ar apribojimo patirto nuostolio kompensavimo sistemos, leidėjams leidžiama reikalauti tokios kompensacijos dalies, o leidėjo prievolė pagrįsti savo reikalavimą neturėtų viršyti to, kas reikalaujama pagal galiojančią sistemą;
(36)  leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų, mokslinių publikacijų ar muzikos kūrinių leidėjus, veikla dažnai grindžiama su autoriais sudarytais sutartiniais susitarimais. Tokiomis aplinkybėmis leidėjai investuoja ir įgyja teises, kurios kai kuriose srityse apima teises reikalauti kompensacijos dalies autorių ir leidėjų kolektyvinio administravimo organizacijoje, kad būtų naudojamasi kūriniais, ir todėl taip pat gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu. Daugelyje valstybių narių kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos šios išimtys, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į šią padėtį ir pagerinti visų suinteresuotųjų šalių teisinį tikrumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti lygiavertę kompensavimo pasidalijimo sistemą, jei tokia sistema toje valstybėje narėje buvo taikoma iki 2015 m. lapkričio 12 d. Tokios kompensacijos padalijimas autoriams ir leidėjams galėtų būti nustatomas kolektyvinio administravimo organizacijos, bendrai veikiančios autorių ir leidėjų vardu, vidinėse platinimo taisyklėse arba nustatomas valstybių narių įstatyme ar reglamente laikantis lygiavertės sistemos, kuri toje valstybėje narėje veikė iki 2015 m. lapkričio 12 d. Ši nuostata nedaro poveikio valstybių narių susitarimams dėl viešos panaudos teisių, dėl autorių teisių išimtimis ar apribojimais negrindžiamų teisių administravimo, kaip antai išplėstinių kolektyvinių licencijų suteikimo sistemos, arba dėl teisių į atlygį pagal nacionalinę teisę;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)   kultūros ir kūrybos sektoriai (KKS) atlieka laibai svarbų vaidmenį reindustrializuojant Europą, skatina ekonomikos augimą ir užima strateginę padėtį, suteikiančią jiems galimybę inicijuoti inovacijų rezultatų sklaidą kituose pramonės sektoriuose. Be to, KKS skatina inovacijas ir IRT plėtrą Europoje. Europoje kultūros ir kūrybos sektoriuose sukurta maždaug 12 mln. viso etato darbo vietų, o tai sudaro 7,5 proc. visos Sąjungos darbo jėgos, ir šių sektorių pridėtinės vertės dalis BVP siekia 509 mlrd. EUR (5,3 proc. visos ES bendrosios pridėtinės vertės). Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga yra KKS pajamų pagrindas;
Pakeitimai 40 ir 215 rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 konstatuojamoji dalis
(37)  pastaraisiais metais internetinio turinio prekyvietės veikimas tapo vis sudėtingesnis. Internetinės paslaugos, suteikiančios galimybę susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu, kurį įkėlė jų naudotojai nedalyvaujant teisių turėtojams, suklestėjo ir tapo pagrindiniu galimybės susipažinti su turiniu internete šaltiniu. Tai turi įtakos teisių turėtojų galimybėms nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis jų kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami, ir jų galimybėms už tai gauti tinkamą atlygį;
(37)  pastaraisiais metais internetinio turinio prekyvietės veikimas tapo vis sudėtingesnis. Internetinės paslaugos, suteikiančios galimybę susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu, kurį įkėlė jų naudotojai nedalyvaujant teisių turėtojams, suklestėjo ir tapo pagrindiniu galimybės susipažinti su autorių teisių saugomu turiniu internete šaltiniu. Internetinės paslaugos yra priemonė, kuria suteikiama platesnė prieiga prie kultūros ir kūrybos darbų ir kultūros ir kūrybos sektoriams siūloma puikių galimybių kurti naujus verslo modelius. Tačiau, nors jomis sudaromos sąlygos įvairovei ir palengvinamos galimybės naudotis turiniu, jos taip pat kelia problemų, kai autorių teisių saugomas turinys yra įkeliamas be išankstinio teisių turėtojų leidimo. Tai turi įtakos teisių turėtojų galimybėms nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis jų kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami, ir jų galimybėms už tai gauti tinkamą atlygį, nes kai kurie naudotojų įkeliamo turinio paslaugų teikėjai nesudaro susitarimų teikti licencijas remdamiesi tuo, kad esą jiems taikomos Direktyvoje 2000/31/EB numatytos atleidimo nuo atsakomybės išimtys;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)   tam tikros informacinės visuomenės paslaugos yra skirtos (ir tai įprasto naudojimosi jomis dalis) visuomenei suteikti prieigą prie autorių teisių saugomo turinio ar kitų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai. Pagal šią direktyvą turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų apibrėžtis apima informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, kurių vienas iš pagrindinių tikslų – saugoti ar visuomenei sudaryti galimybes naudoti arba transliuoti didelę dalį autorių teisių saugomo turinio, kurį įkelia ir (arba) naudotis pateikia jo naudotojai, ir tai gerina turinį, įskaitant, be kita ko, skatinant pelną įkeltus kūrinius ar kitus objektus rodyti, žymėti, kuruoti, nustatyti jų seką, nepriklausomai nuo tam naudojamų metodų, taigi, aktyviai veikti. Todėl jiems negali būti taikoma Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatyta atleidimo nuo atsakomybės išimtis. Pagal šią direktyvą turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų apibrėžtis neapima labai mažų įmonių ir mažųjų įmonių, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje, taip pat paslaugų teikėjų, veikiančių nekomerciniais tikslais, kaip antai, interneto enciklopedija, ir internetinių paslaugų, kurias teikiant turinys įkeliamas išduodant leidimą visiems susijusiems teisių turėtojams, pvz., švietimo ar mokslinių duomenų saugyklos, teikėjų. Asmeninio naudojimo debesijos paslaugų teikėjai, kurie nesuteikia viešos tiesioginės prieigos, atviros programinės įrangos kūrimo platformos ir elektroninės prekyvietės, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetu fizinėmis prekėmis, neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais remiantis šioje direktyvoje pateikiama apibrėžtimi;
Pakeitimai 144, 145 ir 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 konstatuojamoji dalis
(38)  kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjai saugo autorių teisių saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuos įkėlė jų naudotojai, ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, taigi atlieka viešo paskelbimo veiksmą, o ne vien teikia fizines priemones, jie privalo su teisių turėtojais sudaryti susitarimus teikti licencijas, išskyrus atvejus, kai jiems gali būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatytas atleidimas nuo atsakomybės.
(38)  internetinio turinio dalijimosi paslaugų teikėjai atlieka viešo paskelbimo veiksmą, todėl yra atsakingi už jo turinį ir turėtų su teisių turėtojais sudaryti susitarimus teisingai ir deramai teikti licencijas. Kai sudaromi susitarimai teikti licencijas, jie taip pat turėtų tokiu pačiu mastu ir taikymo sritimi apimti naudotojų atsakomybę, kai jie veikia nekomerciniais tikslais. Pagal 11 straipsnio 2a dalį internetinio turinio dalijimosi teikėjų atsakomybė pagal 13 straipsnį netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams, susijusiems su spaudos publikacijomis. Suinteresuotųjų subjektų dialogas itin svarbus skaitmeniniame pasaulyje. Jie turėtų apibrėžti geriausią patirtį, kurią taikant užtikrinamas licencijų suteikimo susitarimų veikimas ir internetinio turinio dalijimosi paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimas. Nustatant tą geriausią patirtį reikėtų atsižvelgti į su paslauga susijusio turinio autorių teisių pažeidimo mastą.
Kiek tai susiję su 14 straipsniu, reikia patikrinti, ar paslaugų teikėjo vaidmuo yra aktyvus, be kita ko, ar jis gerina įkeltų kūrinių arba objektų pateikimą ir ar juos reklamuoja, nepriklausomai nuo tam tikslui naudojamų priemonių pobūdžio.
Siekiant užtikrinti bet kokio susitarimo suteikti licenciją veikimą, informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, turėtų imtis tinkamų proporcingų priemonių užtikrinti kūrinių ir kitų objektų apsaugą, pavyzdžiui, įdiegdami efektyvias technologijas. Ši prievolė turėtų būti taikoma ir tada, kai informacinės visuomenės paslaugų teikėjams gali būti taikomas Direktyvos 2000/31/EB 14 straipsnyje numatytas atleidimas nuo atsakomybės;
_________________
34 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje, OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 konstatuojamoji dalis
(39)  norint, kad veiktų technologijos, tokios kaip turinio atpažinimo technologijos, būtinas informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ar kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, ir teisių turėtojų bendradarbiavimas. Tokiais atvejais teisių turėtojai turėtų suteikti reikiamų duomenų, kad paslaugų teikėjai aptiktų turinį, o paslaugų teikėjai turėtų teisių turėtojus supažindinti su įdiegtomis technologijomis, kad būtų galima įvertinti, ar jos tinkamos. Visų pirma, paslaugų teikėjai turėtų informuoti teisių turėtojus, koks naudojamų technologijų tipas ir veikimo būdas ir kiek teisių turėtojų turinio pavyksta jomis atpažinti. Tos technologijos taip pat turėtų leisti teisių turėtojams gauti iš informacinės visuomenės paslaugų teikėjų informacijos, kaip naudojamas jų turinys, kuriam taikomas susitarimas;
(39)  valstybės narės turėtų numatyti, kad, jei teisių turėtojai nenori sudaryti susitarimų teikti licencijas, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai turėtų geranoriškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad jų paslaugos neapimtų saugomų darbų arba kitų objektų be leidimo. Bendradarbiaujant turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams neturėtų būti užkertamas kelias teisių nepažeidžiančių kūrinių ar kitų objektų, įskaitant tuos, kuriems taikoma autorių teisių išimtis arba apribojimas, prieinamumui;
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(39a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai sukurtų veiksmingo ir greito skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai galėtų naudotis tais atvejais, kai dėl 2a dalyje nurodyti bendradarbiavimo nepagrįstai pašalinamas jų turinys. Visi taikant minėtus mechanizmus pateikiami skundai turėtų būti išnagrinėjami nepagrįstai nedelsiant. Teisių turėtojai turėtų tinkamai pagrįsti savo sprendimus, kad būtų išvengta savavališko skundų atmetimo. Be to, vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Direktyva 2002/58/EB ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, dėl bendradarbiavimo neturėtų būti nurodoma pavienių naudotojų tapatybė ir tvarkomi jų asmens duomenys. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad naudotojai turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą ginčų sprendimo įstaigą ir teismą ar kitą atitinkamą teisminę instituciją, kad apgintų taikomą autorių teisių taisyklių išimtį arba apribojimą;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(39b)   įsigaliojus šiai direktyvai Komisija ir valstybės narės turėtų kuo skubiau rengti suinteresuotųjų subjektų dialogus siekiant suderinti ir apibrėžti geriausią praktiką. Jos turėtų paskelbti gaires siekiant užtikrinti susitarimų teikti licencijas veikimą ir gaires dėl turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimo jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, kaip nustatyta šioje direktyvoje, klausimais. Apibrėžiant geriausią praktiką ypač turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines teises ir išimčių ir apribojimų taikymą. Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui užtikrinti, kad MVĮ tenkanti našta liktų tinkama ir kad būtų vengiama automatinio turinio blokavimo;
Pakeitimai 44 ir 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(39c)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtas tarpinis mechanizmas, kuris padėtų paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams rasti draugišką bet kokio ginčo, kylančio dėl jų bendradarbiavimo susitarimų sąlygų, sprendimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti visą tinkamą kompetenciją ir reikiamą patirtį turinčią nepriklausomą įstaigą, kad ji padėtų šalims išspręsti ginčą;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(39d)  iš esmės teisių turėtojai visada turėtų gauti sąžiningą ir tinkamą atlygį. Autoriai ir atlikėjai, sudarę sutartis su tarpininkais, tokiais kaip įrašų bendrovės ir gamintojai, iš jų turėtų gauti sąžiningą ir tinkamą atlygį pagal atskirus susitarimus ir (arba) kolektyvines sutartis, kolektyvinio administravimo susitarimus arba panašaus poveikio taisykles, pavyzdžiui, bendro atlyginimo taisykles. Šis atlygis turėtų būti aiškiai nurodytas sutartyse atsižvelgiant į kiekvieną naudojimo būdą, įskaitant internetinį naudojimą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir turėtų būti leidžiama numatyti, kad atlygis laikomas sąžiningu ir tinkamu, jei jis nustatomas remiantis kolektyvinėmis derybomis arba susitarimu dėl bendro atlygio;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 konstatuojamoji dalis
(40)  tam tikriems teisių turėtojams, tokiems kaip autoriai ir atlikėjai, reikia informacijos, kad būtų galima įvertinti savo teisių, kurios suderintos pagal Sąjungos teisę, ekonominę vertę. Tai ypač aktualu tada, kai tokie teisių turėtojai suteikia licenciją arba perleidžia teises mainais už atlygį. Derėdamiesi dėl savo teisių licencijos suteikimo arba perleisdami savo teises autoriai ir atlikėjai sutartiniuose santykiuose dažnai yra silpnesnė šalis, todėl jiems reikia informacijos norint įvertinti nuolatinę savo teisių ekonominę vertę, palyginti su atlygiu, gautu už licenciją ar perleidimą, tačiau jie dažnai susiduria su skaidrumo stoka. Todėl siekiant autorių ir atlikėjų atlygius reglamentuojančios sistemos skaidrumo ir pusiausvyros svarbu, kad kitos sutarties šalys ar jų teisių perėmėjai dalytųsi tinkama informacija;
(40)  tam tikriems teisių turėtojams, tokiems kaip autoriai ir atlikėjai, reikia informacijos, kad būtų galima įvertinti savo teisių, kurios suderintos pagal Sąjungos teisę, ekonominę vertę. Tai ypač aktualu tada, kai tokie teisių turėtojai suteikia licenciją arba perleidžia teises mainais už atlygį. Derėdamiesi dėl savo teisių licencijos suteikimo arba perleisdami savo teises autoriai ir atlikėjai sutartiniuose santykiuose dažnai yra silpnesnė šalis, todėl jiems reikia informacijos norint įvertinti nuolatinę savo teisių ekonominę vertę, palyginti su atlygiu, gautu už licenciją ar perleidimą, tačiau jie dažnai susiduria su skaidrumo stoka. Todėl siekiant autorių ir atlikėjų atlygius reglamentuojančios sistemos skaidrumo ir pusiausvyros svarbu, kad kitos sutarties šalys ar jų teisių perėmėjai dalytųsi išsamia ir svarbia informacija. Informacija, kurios autoriai ir atlikėjai turi teisę tikėtis, turėtų būti proporcinga ir apimti visus naudojimo būdus, tiesiogines ir netiesiogines gautas įplaukas, įskaitant įplaukas iš prekybos, ir priklausantį atlygį. Informacija apie naudojimą taip pat turėtų apimti informaciją apie visų sublicencijos turėtojų arba paskesnių teisių perėmėjų tapatybę. Vis dėlto skaidrumo prievolė turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai autorių teisėmis saugomos atitinkamos teisės;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 konstatuojamoji dalis
(42)  tam tikros Sąjungos lygmeniu suderintų teisių naudojimo sutartys yra ilgalaikės ir teikia mažai galimybių autoriams ir atlikėjams iš naujo derėtis su kitomis sutarties šalimis arba jų teisių perėmėjais. Todėl, nepažeidžiant valstybėse narėse taikomos sutarčių teisės, turėtų veikti atlygio pritaikymo mechanizmas, taikomas atvejams, kai iš pradžių sutartas atlygis už licenciją ar teisių perleidimą yra neproporcingai mažas, palyginti su susijusiomis įplaukomis ir nauda, gautomis naudojant kūrinius ar atlikimo įrašą, be kita ko, atsižvelgiant į šia direktyva užtikrintą skaidrumą. Įvertinant padėtį reikėtų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir į skirtingų turinio sektorių ypatumus ir praktiką. Kai šalys nesusitaria dėl atlygio pritaikymo, autorius ar atlikėjas turėtų turėti teisę pateikti ieškinį teismui ar kitai kompetentingai institucijai;
(42)  tam tikros Sąjungos lygmeniu suderintų teisių naudojimo sutartys yra ilgalaikės ir teikia mažai galimybių autoriams ir atlikėjams iš naujo derėtis su kitomis sutarties šalimis arba jų teisių perėmėjais. Todėl, nepažeidžiant valstybėse narėse taikomos sutarčių teisės, turėtų veikti atlygio pritaikymo mechanizmas, taikomas atvejams, kai iš pradžių sutartas atlygis už licenciją ar teisių perleidimą yra neproporcingai mažas, palyginti su susijusiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis įplaukomis ir nauda, gautomis naudojant kūrinius ar atlikimo įrašą, be kita ko, atsižvelgiant į šia direktyva užtikrintą skaidrumą. Įvertinant padėtį reikėtų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, į skirtingų turinio sektorių ypatumus ir praktiką, taip pat į pobūdį ir autoriaus arba atlikėjo indėlį į kūrinį. Tokį prašymą pritaikyti sutartį taip pat galėtų pateikti autoriui ar atlikėjui atstovaujanti organizacija jo vardu, išskyrus atvejus, kai šis prašymas pakenktų autoriaus arba atlikėjo interesams. Kai šalys nesusitaria dėl atlygio pritaikymo, autorius ar atlikėjas arba jo paskirta atstovaujamoji organizacija turėtų turėti teisę autoriaus ar atlikėjo prašymu pateikti ieškinį teismui ar kitai kompetentingai institucijai;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 konstatuojamoji dalis
(43)  autoriai ir atlikėjai dažnai vengia užtikrinti savo teisių kitų sutarties partnerių atžvilgiu vykdymą teisme. Todėl valstybės narės turėtų numatyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, pagal kurią būti svarstomi ieškiniai, susiję su skaidrumo prievolėmis ir sutarčių pritaikymo mechanizmu;
(43)   autoriai ir atlikėjai dažnai vengia užtikrinti savo teisių kitų sutarties partnerių atžvilgiu vykdymą teisme. Todėl valstybės narės turėtų numatyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, pagal kurią būtų svarstomi ieškiniai, susiję su skaidrumo prievolėmis ir sutarčių pritaikymo mechanizmu. Autoriams ir atlikėjams atstovaujančios organizacijos, įskaitant kolektyvinio administravimo organizacijas ir profesines sąjungas, turėtų turėti galimybę autorių ir atlikėjų prašymu inicijuoti tokias procedūras. Išsami informacija apie tai, kas inicijavo procedūrą, turėtų likti neatskleista;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(43a)  kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją ar perleidžia savo teises, jie tikisi, kad jų kūriniai ar atlikimo įrašai bus naudojami. Tačiau atsitinka taip, kad kūriniai ar atlikimo įrašai, kuriems buvo suteikta licencija arba teisės į juos buvo perduotos, yra visai nenaudojami. Kai šios teisės perduotos išimties tvarka, autoriai ir atlikėjai negali kreiptis į kitą partnerį, kad galėtų naudoti savo kūrinį. Tokiu atveju ir pasibaigus pagrįstam laikotarpiui, autoriai ir atlikėjai turėtų turėti teisę atšaukti, kuri jiems sudarytų galimybes savo teisę perleisti arba suteikti licenciją kitam asmeniui. Atšaukimas taip pat turėtų būti galimas, kai teisių perėmėjas arba licencijos gavėjas nevykdo savo atskaitomybės ir (arba) skaidrumo prievolės, numatytos šios direktyvos 14 straipsnyje. Atšaukimas turėtų būti svarstomas tik užbaigus visus alternatyvaus ginčų sprendimo etapus, visų pirma atsižvelgiant į ataskaitų teikimą. Kūrinių naudojimas gali skirtis priklausomai nuo sektorių, nacionaliniu lygmeniu galėtų būti priimtos konkrečios nuostatos siekiant atsižvelgti į sektorių, pavyzdžiui, audiovizualinio sektoriaus, arba kūrinių ir numatomų naudojimo laikotarpių ypatumus, visų pirma numatant terminus teisei atšaukti. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir atsižvelgti į tai, kad prieš pradedant faktiškai naudoti kūrinį reikia tam tikro laiko, autoriams ir atlikėjams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti teise atšaukti tik praėjus tam tikram laikotarpiui po licencijos suteikimo arba teisių perdavimo susitarimo sudarymo. Tais atvejais, kai kūriniuose esama daugelio autorių arba atlikėjų įnašo, naudojimąsi teise atšaukti reguliuoja nacionaliniai įstatymai, atsižvelgiant į atitinkamą individualių įnašų svarbą;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(43b)  siekiant remti veiksmingą atitinkamų šios direktyvos nuostatų taikymą visose valstybėse narėse, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti keitimąsi geriausia praktika ir propaguoti dialogą Sąjungos lygmeniu;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 konstatuojamoji dalis
(46)  tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šią direktyvą, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, ir jie turi būti tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB35 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB36;
(46)  tvarkant bet kokius asmens duomenis pagal šią direktyvą, turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisę į asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, ir jie turi būti tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB. Turėtų būti laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų, įskaitant teisę būti pamirštam;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(46a)   tvarkant asmens duomenis komerciniais tikslais svarbu pabrėžti anonimiškumo svarbą. Be to, turėtų būti skatinama taikyti numatytojo nesidalijimo asmens duomenimis alternatyvą naudojant internetinės platformos sąsajas;
Pakeitimai 54 ir 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Dalykas ir taikymo sritis
1.  Šioje direktyvoje išdėstytos taisyklės, kuriomis siekiama labiau suderinti autorių ir gretutinėms teisėms vidaus rinkoje taikomą Sąjungos teisę atsižvelgiant, visų pirma, į saugomo turinio skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdus. Joje taip pat išdėstytos išimčių ir apribojimų taisyklės, licencijų suteikimo palengvinimo taisyklės ir taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti sklandžiai veikiančią kūrinių ir kitų objektų naudojimo prekyvietę.
1.  Šioje direktyvoje išdėstytos taisyklės, kuriomis siekiama labiau suderinti autorių ir gretutinėms teisėms vidaus rinkoje taikomą Sąjungos teisę atsižvelgiant, visų pirma, į saugomo turinio skaitmeninio ir tarpvalstybinio naudojimo būdus. Joje taip pat išdėstytos išimčių ir apribojimų taisyklės, licencijų suteikimo palengvinimo taisyklės ir taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti sklandžiai veikiančią kūrinių ir kitų objektų naudojimo prekyvietę.
2.  Išskyrus 6 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia esamų taisyklių, nustatytų šioje srityje galiojančiomis direktyvomis, visų pirma direktyvomis 96/9/EB, 2001/29/EB, 2006/115/EB, 2009/24/EB, 2012/28/ES ir 2014/26/ES, ir joms nedaro jokio poveikio.
2.  Išskyrus 6 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia esamų taisyklių, nustatytų šioje srityje galiojančiomis direktyvomis, visų pirma direktyvomis 96/9/EB, 2000/31/EB, 2001/29/EB, 2006/115/EB, 2009/24/EB, 2012/28/ES ir 2014/26/ES, ir joms nedaro jokio poveikio.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 punkto įžanginė dalis
1)  mokslinių tyrimų organizacija – universitetas, mokslinių tyrimų institutas ar bet kuri kita organizacija, kurios svarbiausias tikslas yra vykdyti mokslinius tyrimus arba vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti švietimo paslaugas:
1)  mokslinių tyrimų organizacija – universitetas, įskaitant jo bibliotekas, mokslinių tyrimų institutas ar bet kuri kita organizacija, kurios svarbiausias tikslas yra vykdyti mokslinius tyrimus arba vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti švietimo paslaugas:
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 pastraipa
taip, kad įmonė, turinti esminės įtakos tokiai organizacijai, neturėtų pirmenybės susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais;
taip, kad įmonė, turinti didelės įtakos tokiai organizacijai, neturėtų pirmenybės susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
2)  tekstų ir duomenų gavyba – bet koks automatizuotas analitinis metodas, kuriuo siekiama analizuoti skaitmeninės formos tekstą ir duomenis, kad būtų gauta informacijos, tokios kaip modeliai, tendencijos ir koreliacijos;
2)  tekstų ir duomenų gavyba – bet koks automatizuotas analitinis metodas, kuriuo analizuojami skaitmeninės formos kūriniai ir kiti objektai, kad būtų gauta informacijos, įskaitant, be kita ko, modelius, tendencijas ir koreliacijas;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 punktas
4)  spaudos publikacija – užrašytas žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių rinkinys, išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjo iniciatyva, jam prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant, kurio dalis gali būti ir kiti kūriniai ar objektai ir kuris sudaro atskirą vienetą bendrą pavadinimą turinčiame periodiniame ar reguliariai atnaujinamame leidinyje, tokiame kaip laikraštis arba bendro pobūdžio ar specializuotas žurnalas, kurio paskirtis yra suteikti su naujienomis ar kitomis temomis susijusios informacijos.
4)  spaudos publikacija – leidėjų ar naujienų agentūrų užrašytas žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių rinkinys, išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjo iniciatyva, jam prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant, kurio dalis gali būti ir kiti kūriniai ar objektai ir kuris sudaro atskirą vienetą bendrą pavadinimą turinčiame periodiniame ar reguliariai atnaujinamame leidinyje, tokiame kaip laikraštis arba bendro pobūdžio ar specializuotas žurnalas, kurio paskirtis yra suteikti su naujienomis ar kitomis temomis susijusios informacijos. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamiems periodiniams leidiniams, pavyzdžiui, mokslo žurnalams, ši apibrėžtis netaikoma;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
4a)  kūrinys, kuriuo nebeprekiaujama –
a)  visas kūrinys ar kitas objektas, bet kokia jo versija ar apraiška, visuomenei valstybėje narėje nebepasiekiami įprastais prekybos srautais;
b)  kūrinys ar kitas objektas, kuriuo niekada nebuvo prekiaujama valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai dėl to atvejo aplinkybių akivaizdu, kad jo autorius paprieštaravo, jog kūrinys būtų prieinamas visuomenei;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)
4b)   turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas – informacinės visuomenės paslaugos teikėjas, kurio vienas pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį autorių teisių saugomų kūrinių ar kitų saugomų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai ir kuriuos paslauga optimizuoja ir reklamuoja pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei. Labai mažos ir mažos įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinėje dalyje, ir nekomerciniais tikslais teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, internetinės enciklopedijos, ir internetinių paslaugų, kurių turinys įkeltas gavus visų susijusių teisių turėtojų leidimą, pvz., švietimo ar mokslinių duomenų saugyklų paslaugų, teikėjai neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Asmeninio naudojimo debesijos paslaugų teikėjai, kurie nesuteikia tiesioginės prieigos prie viešų, atviros programinės įrangos kūrimo platformų ir elektroninių prekyviečių, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetu fizinėmis prekėmis, neturėtų būti laikomi turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjais, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 c punktas (naujas)
4c)  informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/15351a 1 straipsnio 1 dalies b punkte;
___________
1a 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 4 d punktas (naujas)
4d)  automatinių vaizdo nuorodų paslauga – bet kokia internetinė paslauga, kurią teikiant indeksavimo ir nuorodų teikimo tikslais atkuriami arba pateikiami visuomenei grafiniai ar meno kūriniai arba fotografijos kūriniai, surinkti naudojantis trečiosios šalies internetine paslauga.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Tekstų ir duomenų gavyba
Tekstų ir duomenų gavyba
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį dėl mokslinių tyrimų organizacijų atlikto atgaminimo ir perkėlimo siekiant atlikti kūrinių ar kitų objektų, su kuriais jos gali teisėtai susipažinti, tekstų ir duomenų gavybą mokslinių tyrimų tikslais.
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį dėl kūrinių ar kitų objektų, su kuriais mokslinių tyrimų organizacijos gali teisėtai susipažinti, atgaminimo ir perkėlimo, tokių organizacijų atlikto siekiant tekstų ir duomenų gavybos mokslinių tyrimų tikslais.
Valstybės narės numato, kad švietimo įstaigos ir kultūros paveldo įstaigos, atliekančios mokslinius tyrimus pagal 2 straipsnio 1 dalies a arba b punktą, taip pat galėtų pasinaudoti šiame straipsnyje numatyta išimtimi tokiu būdu, kad prieiga prie mokslinių tyrimų sukurtų rezultatų lengvatinėmis sąlygomis negalėtų naudotis įmonės, turinčios lemiamą įtaką tokioms organizacijoms.
1a.  Tekstų ir duomenų gavybos tikslais atgaminti ir perkelti kūriniai saugomi saugiai, pavyzdžiui, šiam tikslui paskirtų patikimų įstaigų.
2.  Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata.
2.  Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata.
3.  Teisių turėtojams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias tinklų ir duomenų bazių, kuriuose priglobti kūriniai ar kiti objektai, saugumas ir vientisumas. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
3.  Teisių turėtojams leidžiama taikyti priemones, užtikrinančias tinklų ir duomenų bazių, kuriuose priglobti kūriniai ar kiti objektai, saugumas ir vientisumas. Tokiomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.  Valstybės narės skatina teisių turėtojus ir mokslinių tyrimų organizacijas apibrėžti bendrai sutartą su 3 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusią geriausią praktiką.
4.  Valstybės narės gali toliau taikyti tekstų ir duomenų gavybos išimtis pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies a punktą.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Neprivaloma tekstų ir duomenų gavybos išimtis ar apribojimas
1.  Nedarydamos poveikio šios direktyvos 3 straipsniui, valstybės narės gali nustatyti Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą dėl kūrinių ir kitų objektų, su kuriais galima teisėtai susipažinti, atgaminimo ir perkėlimo, kuris yra tekstų ir duomenų gavybos proceso dalis, su sąlyga, kad minėtų kūrinių ir kitų objektų teisių turėtojai aiškiai neuždraudė jų nenaudoti, taip pat ir kompiuterio skaitomomis priemonėmis.
2.  Atgaminimas ir perkėlimas pagal 1 dalį atliekamas vien tik tekstų ir duomenų gavybos tikslais.
3.  Valstybės narės gali toliau taikyti tekstų ir duomenų gavybos išimtis pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies a punktą.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Kūrinių ir kitų objektų naudojimas skaitmeninėje ir tarpvalstybinėje mokymo veikloje
Kūrinių ir kitų objektų naudojimas skaitmeninėje ir tarpvalstybinėje mokymo veikloje
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, kad leistų skaitmeninį kūrinių ir kitų objektų naudojimą tik mokymo iliustracijoms, įrodžius nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį, su sąlyga, kad naudojimas:
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, kad leistų skaitmeninį kūrinių ir kitų objektų naudojimą tik mokymo iliustracijoms, įrodžius nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį, su sąlyga, kad naudojimas:
a)  vyksta švietimo įstaigos patalpose ar per švietimo įstaigos saugųjį elektroninį tinklą, kurio prieigą turi tik švietimo įstaigos moksleiviai ar studentai ir mokytojai (dėstytojai);
a)  vyksta švietimo įstaigos patalpose ar kitoje švietimo įstaigos vietoje, kurioje vyksta mokymo veikla, už kurią atsakinga švietimo įstaiga, ar per švietimo įstaigos saugiąją elektroninę aplinką, prie kurios prieigą turi tik švietimo įstaigos moksleiviai ar studentai ir mokytojai (dėstytojai);
b)  vyksta nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus pavardę, nebent tai neįmanoma.
b)  vyksta nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus pavardę, nebent tai neįmanoma dėl praktinių priežasčių.
2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį priimta išimtis netaikoma apskritai ar specifinių tipų kūrinių ar kitų objektų atžvilgiu, jei rinkoje galima lengvai gauti tinkamų licencijų, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai.
2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį priimta išimtis netaikoma apskritai ar specifinių tipų kūrinių ar kitų objektų, pavyzdžiui, medžiagos, kuri visų pirma yra skirta švietimo rinkai, ar natų lapų, atžvilgiu, jei rinkoje galima lengvai sudaryti tinkamų licencijų susitarimų, kuriais leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai ir kurie pritaikyti prie švietimo įstaigų poreikių ir ypatumų.
Valstybės narės, kurios naudojasi pirmos pastraipos nuostata, imasi reikiamų priemonių, kad licencijos, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai, būtų prieinamos ir matomos švietimo įstaigoms.
Valstybės narės, kurios naudojasi pirmos pastraipos nuostata, imasi reikiamų priemonių, kad licencijos, kuriomis leidžiami 1 dalyje aprašyti veiksmai, būtų prieinamos ir matomos švietimo įstaigoms.
3.  Kūrinių ir kitų objektų naudojimas tik mokymo iliustracijoms per saugiuosius elektroninius tinklus, vykdomas laikantis pagal šį straipsnį priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikomas vykstančiu tik valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi švietimo įstaiga.
3.  Kūrinių ir kitų objektų naudojimas tik mokymo iliustracijoms per saugiąją elektroninę aplinką, vykdomas laikantis pagal šį straipsnį priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikomas vykstančiu tik valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi švietimo įstaiga.
4.  Valstybės narės gali numatyti teisingą kompensaciją už teisių turėtojų patirtą nuostolį dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pagal 1 dalį.
4.  Valstybės narės gali numatyti teisingą kompensaciją už teisių turėtojų patirtą nuostolį dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pagal 1 dalį.
4a.  Nedarant poveikio 2 daliai, nevykdytina nė viena sutartinė nuostata, kuri prieštarauja pagal 1 dalį nustatytai išimčiai ar apribojimui. Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojai turėtų teisę suteikti nemokamas licencijas, už kurias negaunamas autorinis atlyginimas, kuriomis leidžiama atlikti 1 dalyje apibrėžtus veiksmus, susijusius apskritai su kūriniais ar kitais objektais, kuriuos jie gali pasirinkti, arba konkrečiomis jų rūšimis.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Kultūros paveldo išsaugojimas
Kultūros paveldo išsaugojimas
Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms daryti bet kurių jų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų kopijas bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje vien tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
1.  Valstybės narės nustato Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms daryti bet kurių jų rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų kopijas bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių ar kitų objektų išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.
1a.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kokiai medžiagai, gautai atgaminant medžiagą viešojoje srityje, nebūtų taikomos autorių ar gretutinės teisės, jei toks atgaminimas yra tiksli kopija, atlikta originalios medžiagos išsaugojimo tikslais.
1b.  Netaikoma jokia 1 dalimi nustatytai išimčiai prieštaraujanti sutartinė nuostata.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Šioje antraštinėje dalyje nustatytoms išimtims ir apribojimui taikomos Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 4 dalies pirma, trečia ir penkta pastraipos.
1.  Naudojimasis turiniu, kuriam taikoma šioje direktyvoje nustatyta išimtis, nesuteikia naudotojams jokių teisių naudotis turiniu pagal kitą išimtį.
2.   Šioje antraštinėje dalyje nustatytoms išimtims ir apribojimui taikomos Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 4 dalies pirma, trečia, ketvirta ir penkta pastraipos.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Kultūros paveldo įstaigų vykdomas kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas
Kultūros paveldo įstaigų vykdomas kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas
1.  Valstybės narės nustato, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija savo narių vardu suteikia kultūros paveldo įstaigai nekomercinės paskirties neišimtinę licenciją dėl įstaigos rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo, platinimo, viešo skelbimo ar pateikimo naudotis, į tokios neišimtinės licencijos taikymo sritį galima įtraukti ir kolektyvinio administravimo organizacijos neatstovaujamus tos pačios kategorijos teisių turėtojus, kaip ir tie, kuriems taikoma licencija, arba preziumuoti, kad ji jiems taikoma, jei:
1.  Valstybės narės nustato, kad kai kolektyvinio administravimo organizacija savo narių vardu suteikia kultūros paveldo įstaigai nekomercinės paskirties neišimtinę licenciją dėl įstaigos rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo, platinimo, viešo skelbimo ar pateikimo naudotis, į tokios neišimtinės licencijos taikymo sritį galima įtraukti ir kolektyvinio administravimo organizacijos neatstovaujamus tos pačios kategorijos teisių turėtojus, kaip ir tie, kuriems taikoma licencija, arba preziumuoti, kad ji jiems taikoma, jei:
a)  kolektyvinio administravimo organizacija pagal teisių turėtojų įgaliojimus plačiai atstovauja kategorijų, kurioms priklauso licencijos aprėpiami kūriniai ar kiti objektai ir teisės, teisių turėtojams;
a)  kolektyvinio administravimo organizacija pagal teisių turėtojų įgaliojimus plačiai atstovauja kategorijų, kurioms priklauso licencijos aprėpiami kūriniai ar kiti objektai ir teisės, teisių turėtojams;
b)  visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su licencijos nuostatomis;
b)  visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su licencijos nuostatomis;
c)  visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš licencijos taikymo srities.
c)  visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš licencijos taikymo srities.
1a.  Valstybės narės numato Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių išimtį ar apribojimą, leisdamos kultūros paveldo įstaigoms pateikti internete jų rinkiniuose esančių nebeparduodamų kūrinių ar kitų objektų kopijas ne pelno siekimo tikslais, jeigu:
a)  nurodomi autoriai ar kitas nustatytas teisių turėtojas, nebent paaiškėja, kad tai yra neįmanoma;
b)  visi teisių turėtojai bet kuriuo metu gali paprieštarauti dėl jų kūrinių ir kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama, ir išbraukti savo darbus ar kitus objektus iš išimties taikymo srities.
1b.  Valstybės narės nustatyto, kad pagal 1a dalį nustatyta išimtis netaikoma sektoriuose arba konkrečių rūšių kūriniams, jeigu galima pasinaudoti atitinkamais licencijavimo sprendimais, kurie yra prieinami, įskaitant 1 dalyje nustatytus sprendimus (bet jais neapsiribojant). Valstybės narės, pasikonsultavusios su autoriais, kitais teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo institucijomis, nustato išplėstos apimties kolektyvinio licencijavimo sprendimų, susijusių su konkrečiais sektoriais arba konkrečių rūšių kūriniais, prieinamumą.
2.  Laikoma, kad kūriniu ar kitu objektu nebeprekiaujama, kai visas kūrinys ar kitas objektas, visi jo vertimai, versijos ir apraiškos, nėra visuomenei pasiekiami įprastais prekybos srautais ir negalima pagrįstai tikėtis, kad taip įvyks.
2.  Valstybės narės gali nustatyti galutinę datą, taikomą sprendžiant, ar kūrinys, kuriuo anksčiau buvo prekiaujama, laikomas kūriniu, kuriuo nebeprekiaujama.
Valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, užtikrina, kad reikalavimai, pagal kuriuos nustatoma, ar kūriniams ir kitiems objektams gali būti suteikta licencija pagal 1 dalį, nebūtų didesni, nei būtina ir pagrįsta, ir neatimtų galimybės nustatyti, ar nebeprekiaujama visu rinkiniu, kai pagrįsta preziumuoti, kad nebeprekiaujama visais rinkinio kūriniais ar kitais objektais.
Valstybės narės, konsultuodamosi su teisių turėtojais, kolektyvinio administravimo organizacijomis ir kultūros paveldo įstaigomis, užtikrina, kad reikalavimai, pagal kuriuos nustatoma, ar kūriniams ir kitiems objektams gali būti suteikta licencija pagal 1 dalį, arba jie gali būti naudojami pagal 1a dalį, nebūtų didesni, nei būtina ir pagrįsta, ir neatimtų galimybės nustatyti, ar nebeprekiaujama visu rinkiniu, kai pagrįsta preziumuoti, kad nebeprekiaujama visais rinkinio kūriniais ar kitais objektais.
3.  Valstybės narės nustato, kad būtų imtasi tinkamų viešinimo priemonių dėl:
3.  Valstybės narės nustato, kad būtų imtasi tinkamų viešinimo priemonių dėl:
a)  kūrinių ar kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama;
a)  kūrinių ar kitų objektų laikymo tais, kuriais nebeprekiaujama;
b)  licencijos, ypač dėl jos taikymo neatstovaujamiems teisių turėtojams;
b)  bet kokios licencijos, ypač dėl jos taikymo neatstovaujamiems teisių turėtojams;
c)  1 dalies c punkte nurodytos teisių turėtojų galimybės prieštarauti;
c)  1 dalies c punkte ir 1a dalies b punkte nurodytos teisių turėtojų galimybės prieštarauti;
be kita ko, per pagrįstą laikotarpį iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis.
be kita ko, bent per šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis.
4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų licencijų būtų prašoma iš kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri yra reprezentatyvi valstybėje narėje, kurioje:
4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų licencijų būtų prašoma iš kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri yra reprezentatyvi valstybėje narėje, kurioje:
a)  kūriniai ar fonogramos buvo pirmiausia išleisti arba, jei išleisti nebuvo, kurioje jie pirmą kartą transliuoti, išskyrus kinematografinius ir audiovizualinius kūrinius;
a)  kūriniai ar fonogramos buvo pirmiausia išleisti arba, jei išleisti nebuvo, kurioje jie pirmą kartą transliuoti, išskyrus kinematografinius ir audiovizualinius kūrinius;
b)  yra kūrinių gamintojų būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta, jei tai kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai, arba
b)  yra kūrinių gamintojų būstinė ar įprastinė gyvenamoji vieta, jei tai kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai, arba
c)  yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, kai po pakankamų pastangų pagal a ir b punktus nebuvo galima nustatyti valstybės narės ar trečiosios šalies.
c)  yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, kai po pakankamų pastangų pagal a ir b punktus nebuvo galima nustatyti valstybės narės ar trečiosios šalies.
5.  1, 2 ir 3 dalys netaikomos trečiųjų šalių piliečių kūriniams ir kitiems objektams, išskyrus kai taikomi 4 dalies a ir b punktai.
5.  1, 2 ir 3 dalys netaikomos trečiųjų šalių piliečių kūriniams ir kitiems objektams, išskyrus kai taikomi 4 dalies a ir b punktai.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Tarpvalstybinio naudojimo būdai
Tarpvalstybinio naudojimo būdai
1.  Kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikoma pagal 7 straipsnį suteikta licencija, kultūros paveldo įstaiga, laikydamasi licencijos sąlygų, gali naudoti visose valstybėse narėse.
1.  Kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama ir kuriems taikomos 7 straipsnio nuostatos, kultūros paveldo įstaiga, laikydamasi šio straipsnio nuostatų, gali naudoti visose valstybėse narėse.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad informacija, leidžianti nustatyti kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikoma pagal 7 straipsnį suteikta licencija, ir informacija apie 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą teisių turėtojų galimybę prieštarauti būtų viešai prieinamos viename internetiniame portale bent šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis kitose valstybėse narėse, nei ta, kurioje suteikta licencija, ir per visą licencijos galiojimo laiką.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad informacija, leidžianti nustatyti kūrinius ar kitus objektus, kuriems taikomas 7 straipsnis, ir informacija apie 7 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 1a dalies b punkte nurodytą teisių turėtojų galimybę prieštarauti būtų nuolat, lengvai ir veiksmingai prieinamos viename viešame internetiniame portale bent šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų skaitmeninimo, platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis kitose valstybėse narėse, nei ta, kurioje suteikta licencija, arba 7 straipsnio 1a dalies taikymo atvejais, kai įsteigta kultūros paveldo įstaiga, ir per visą licencijos galiojimo laiką.
3.  2 dalyje nurodytą portalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 sukuria ir administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.
3.  2 dalyje nurodytą portalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 sukuria ir administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina reguliarų naudotojų ir teisių turėtojų reprezentatyvių organizacijų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių dialogą, kad kiekvienam sektoriui tinkamu būdu didėtų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų suteikimo mechanizmų reikšmė ir jie taptų patogesni naudoti, kad būtų užtikrintas šiame skyriuje nurodytų teisių turėtojų apsaugos priemonių efektyvumas, ypač kiek tai susiję su viešinimo priemonėmis, ir kad, kai tinka, būtų prisidėta prie 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikalavimų suformulavimo.
Valstybės narės užtikrina reguliarų naudotojų ir teisių turėtojų reprezentatyvių organizacijų ir kitų svarbių suinteresuotųjų šalių dialogą, kad kiekvienam sektoriui tinkamu būdu didėtų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų suteikimo mechanizmų ir 7 straipsnio 1a dalyje nurodytų išimčių reikšmė ir jie taptų patogesni naudoti, kad būtų užtikrintas šiame skyriuje nurodytų teisių turėtojų apsaugos priemonių efektyvumas, ypač kiek tai susiję su viešinimo priemonėmis, ir kad, kai tinka, būtų prisidėta prie 7 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų reikalavimų suformulavimo.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Derybų mechanizmas
Derybų mechanizmas
Valstybės narės užtikrina, kad, kai šalims norint sudaryti susitarimą tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami užsakomųjų vaizdo programų platformose, kyla sunkumų gauti licencijas dėl teisių, jos galėtų sulaukti atitinkamos patirties turinčio nešališko subjekto paramos. Subjektas teikia paramą per derybas ir padeda pasiekti susitarimus.
Valstybės narės užtikrina, kad, kai šalims norint sudaryti susitarimą tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami užsakomųjų vaizdo programų platformose, kyla sunkumų gauti licencijas dėl audiovizualinių teisių, jos galėtų sulaukti atitinkamos patirties turinčio nešališko subjekto paramos. Šio straipsnio tikslais įsteigtas arba valstybių narių paskirtas nešališkas subjektas teikia paramą per derybas derybų šalims ir padeda joms pasiekti susitarimus.
Ne vėliau kaip [21 straipsnio 1 dalyje minima data] valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą subjektą.
Ne vėliau kaip [21 straipsnio 1 dalyje minima data] valstybės narės informuoja Komisiją apie subjektą, kurį sukūrė arba paskyrė pagal pirmąją dalį.
Siekiant paskatinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą užsakomųjų vaizdo programų platformose, valstybės narės remia autoriams, gamintojams, užsakomosioms vaizdo programų platformoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų dialogą.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
III antraštinės dalies 2 a skyriaus (naujo) 10 a straipsnis (naujas)
2a SKYRIUS
Galimybė susipažinti su Sąjungos leidiniais
10a straipsnis
Sąjungos teisėta saugykla
1.  Visi elektroniniai leidiniai, susiję su Sąjunga, pvz., Sąjungos teise, Sąjungos istorija ir integracija, Sąjungos politika ir demokratija, instituciniais ir Parlamento reikalais bei politika, kurie viešai teikiami Sąjungoje, priklausys Sąjungos teisėtai saugyklai.
2.  Europos Parlamento biblioteka turi teisę į nemokamą vienos kiekvieno 1 dalyje nurodyto leidinio kopijos pristatymą.
3.  1 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas leidinių leidėjams, spaustuvininkams ir importuotojams dėl kūrinių, kuriuos jie leidžia, spausdina ar importuoja Sąjungoje.
4.  Nuo pateikimo Europos Parlamento bibliotekai dienos 1 dalyje nurodyti leidiniai tampa Europos Parlamento bibliotekos nuolatinio rinkinio dalimi. Jie prieinami naudotojams Europos Parlamento bibliotekos patalpose išimtinai mokslinių tyrimų ar tyrimų, kuriuos atlieka akredituoti mokslininkai ir kuriuos kontroliuoja Europos Parlamento biblioteka, tikslu.
5.  Komisija priima teisės aktus, kuriais būtų nurodyti apribojimai, susiję su 1 dalyje nurodytų leidinių teikimu Europos Parlamento bibliotekai.
Pakeitimai 151, 152, 153, 154 ir 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Su skaitmeninio naudojimo būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga
Su skaitmeninio naudojimo būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga
1.  Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises dėl jų spaudos publikacijų skaitmeninio naudojimo.
1.  Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises, kad jie galėtų gauti sąžiningą ir proporcingą atlygį už tai, kad jų spaudos publikacijas skaitmeniniu būdu naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.
1a.   1 dalyje nurodytos teisės nėra kliūtis, dėl kurios atskiri naudotojai negalėtų naudotis spaudos publikacijomis teisėtais privačiais ir nekomerciniais tikslais.
2.  1 dalyje nurodytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. Tokiomis teisėmis negalima naudotis autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai ir visų pirma jos negali atimti iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti.
2.  1 dalyje nurodytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. Tokiomis teisėmis negalima naudotis autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai ir visų pirma jos negali atimti iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti.
2a.   1 dalyje nurodytos teisės netaikomos vieniems hipersaitams, prie kurių prirašomi atskiri žodžiai.
3.  1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai ir Direktyva 2012/28/ES.
3.  1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai ir Direktyva 2012/28/ES.
4.  1 dalyje nurodytos teisės išnyksta praėjus 20 metų po spaudos publikacijos paskelbimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po paskelbimo datos, sausio pirmos dienos.
4.  1 dalyje nurodytos teisės išnyksta praėjus 5 metų po spaudos publikacijos paskelbimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po paskelbimo datos, sausio pirmos dienos. 1 dalyje nurodytos teisės netaikomos atgaline data.
4a.   Valstybės narės užtikrina, kad autoriai gautų tinkamą dalį papildomų pajamų, kurias spaudos publikacijų leidėjai gauna už tai, kad spaudos publikaciją naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Teisingos kompensacijos reikalavimai
Teisingos kompensacijos reikalavimai
Valstybės narės gali nustatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui reikalauti dalies kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą.
Valstybės narės, kartu su dalijimosi kompensacija tarp autorių ir leidėjų, susijusia su išimtimis ir apribojimais, sistemomis gali nustatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui reikalauti dalies kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą, su sąlyga, kad lygiavertė dalijimosi kompensacija sistema veikė valstybėje narėje iki 2015 m. lapkričio 12 d.
Pirmos dalies nuostatos nedaro poveikio valstybių narių susitarimams dėl viešos panaudos teisių, teisių, negrindžiamų autorių teisių išimtimis ar apribojimais, administravimo, kaip antai išplėstinių kolektyvinių licencijų suteikimo sistemos, arba susijusių su teisėmis į atlygį pagal nacionalinę teisę.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV antraštinės dalies 1 a skyriaus (naujo) 12 a straipsnis (naujas)
1a SKYRIUS
Sporto renginių organizatorių apsauga
12a straipsnis
Sporto renginių organizatorių apsauga
Valstybės narės sporto renginių organizatoriams suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi ir Direktyvos 2006/115/EB 7 straipsniu nustatytas teises.
Pakeitimai 156, 157, 158, 159, 160 ir 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnis
13 straipsnis
13 straipsnis
Informacinės visuomenės paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, vykdomas saugomo turinio naudojimas
Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, vykdomas saugomo turinio naudojimas
1.  Informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, bendradarbiaudami su teisių turėtojais imasi priemonių užtikrinti, kad veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, arba neleisti naudojantis jų paslaugų teikimo priemone pasiekti turinio ar kito objekto, kurį bendradarbiaudami su paslaugų teikėjais nurodė teisių turėtojai. Tos priemonės, tokios kaip veiksmingo turinio atpažinimo technologijų naudojimas, turi būti tinkamos ir proporcingos. Paslaugų teikėjai suteikia teisių turėtojams pakankamai informacijos apie priemonių veikimą ir diegimą, o kai svarbu – tinkamai praneša apie kūrinių ir kitų objektų atpažinimą ir naudojimą.
1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 ir 2 dalims, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai atlieka viešo paskelbimo veiksmą. Todėl jie turi su teisių turėtojais sudaryti sąžiningus ir tinkamus susitarimus teikti licencijas.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti paslaugų teikėjai sukurtų skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai gali naudotis kilus ginčams dėl 1 dalyje nurodytų priemonių taikymo.
2.  Susitarimai teikti licencijas, kuriuos sudarė turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai su teisių turėtojais dėl 1 dalyje nurodytų viešo paskelbimo veiksmų, apima atsakomybę už kūrinius, kuriuos įkėlė šių turinio dalijimosi internete paslaugų naudotojai, atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas susitarime teikti licencijas, su sąlyga, kad šie naudotojai neveikia komerciniais tikslais.
2a.   Valstybės narės numato, kad, jei teisių turėtojai nenori sudaryti susitarimų teikti licencijas, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai geranoriškai bendradarbiautų siekiant užtikrinti, kad jų paslaugos neapimtų saugomų darbų arba kitų objektų be leidimo. Bendradarbiaujant turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir teisių turėtojams neturi būti užkertamas kelias teisių nepažeidžiančių kūrinių ar kitų objektų, įskaitant tuos, kuriems taikoma autorių teisių išimtis arba apribojimas, prieinamumui.
2b.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai sukurtų veiksmingo ir greito skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus, kuriais naudotojai galėtų naudotis tais atvejais, kai dėl 2a dalyje nurodyto bendradarbiavimo nepagrįstai pašalinamas jų turinys. Visi taikant minėtus mechanizmus pateikiami skundai išnagrinėjami nepagrįstai nedelsiant ir jie peržiūrimi. Teisių turėtojai turi tinkamai pagrįsti savo sprendimus, kad būtų išvengta savavališko skundų atmetimo. Be to, vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Direktyva 2002/58/EB ir Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, dėl bendradarbiavimo neturi būti nurodoma pavienių naudotojų tapatybė ir tvarkomi jų asmens duomenys. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad naudotojai turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą ginčų sprendimo įstaigą ir teismą ar kitą atitinkamą teisminę instituciją, kad apgintų taikomą autorių teisių taisyklių išimtį arba apribojimą;
3.  Kai tinka, valstybės narės palengvina informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimą organizuodamos suinteresuotųjų šalių dialogus, kad būtų nustatyta geriausia praktika, tokia kaip tinkamos ir proporcingos turinio atpažinimo technologijos, atsižvelgdamos, be kita ko, į paslaugų pobūdį, technologijų pasiekiamumą ir efektyvumą, turint omenyje technologinę plėtrą.
3.  Nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] Komisija ir valstybės narės organizuoja suinteresuotųjų subjektų dialogus, kad būtų suderinta ir nustatyta geriausia praktika, ir paskelbia gaires siekdamos užtikrinti susitarimų teikti licencijas veikimą ir gaires dėl turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų ir teisių turėtojų bendradarbiavimo jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, kaip nustatyta šioje direktyvoje, klausimais. Nustatant geriausią praktiką ypač atsižvelgiama į pagrindines teises ir išimčių ir apribojimų taikymą, taip pat į siekį užtikrinti, kad MVĮ tenkanti našta liktų tinkama ir kad būtų vengiama automatinio turinio blokavimo.
Pakeitimai 78 ir 252
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a straipsnis (naujas)
13a straipsnis
Valstybės narės numato alternatyvaus ginčų sprendimo sistemą, kuri galėtų būti taikoma teisių perėmėjų ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ginčams dėl 13 straipsnio 1 dalies taikymo.
Valstybės narės įsteigia arba paskiria nešališką reikiamą kompetenciją turinčią įstaigą, kurios tikslas – padėti subjektams išspręsti ginčus taikant šią sistemą.
Valstybės narės praneša Komisijai apie šios įstaigos įsteigimą ne vėliau kaip (21 straipsnio 1 dalyje minima data).
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b straipsnis (naujas)
13b straipsnis
Saugomo turinio naudojimas informacinės visuomenės paslaugoms teikti pasitelkiant automatines vaizdo nuorodas
Valstybės narės užtikrina, jog informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie automatiškai atgamina arba nurodo didelius autorių teisėmis saugomų vizualinio meno kūrinių kiekius ir padaro juos viešai prieinamais indeksavimo ir nuorodų teikimo tikslais, su teisių turėtojais, kurie to reikalauja, sudarytų sąžiningas ir subalansuotas licencines sutartis, kad tiems teisių turėtojams būtų garantuojamas teisingas atlygis. Tokį atlygį gali administruoti atitinkamiems teisių turėtojams atstovaujančios kolektyvinio administravimo organizacijos.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 skyriaus -14 straipsnis (naujas)
-14 straipsnis
Sąžiningo ir proporcingo atlygio principas
1.  Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai gautų teisingą ir proporcingą atlygį už kiekvieną savo kūrinių ir objektų panaudojimo būdą, įskaitant jų panaudojimą internete. Tai gali būti pasiekta derinant susitarimus, įskaitant kolektyvines sutartis, ir teisės aktuose nustatyto atlygio mechanizmus.
2.  1 dalis netaikoma tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikia neišimtinę teisę visiems naudotojams naudotis jo kūriniu nemokamai.
3.  Skatindamos proporcingą atlygį už teises, kurias suteikė autoriai ir atlikėjai, valstybės narės atsižvelgia į kiekvieno sektoriaus ypatumus.
4.  Sutartyse nurodomas atlygis, taikomas kiekvienam naudojimo būdui.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnis
14 straipsnis
14 straipsnis
Skaidrumo prievolė
Skaidrumo prievolė
1.  Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai iš tų subjektų, kuriems suteikė licenciją arba perleido savo teises, reguliariai ir, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus, laiku gautų tinkamą ir pakankamą informaciją apie jų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą, visų pirma apie naudojimo būdus, gautas įplaukas ir priklausantį atlygį.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai iš tų subjektų, kuriems suteikė licenciją arba perleido savo teises, arba teisių perėmėjų reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, ir, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus bei į atitinkamą kiekvieno individualaus įnašo svarbą, laiku gautų tikslią, svarbią ir išsamią informaciją apie jų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą, visų pirma apie naudojimo būdus, gautas tiesiogines ir netiesiogines įplaukas ir priklausantį atlygį.
1a.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorių ir atlikėjų licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas vėliau suteikia licenciją dėl šių teisių kitai šaliai, pastaroji dalinasi 1 dalyje nurodyta informacija su pirmiau minėtu licencijos turėtoju arba teisių perėmėju.
Pagrindinis licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas perduoda visą pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją autoriui arba atlikėjui. Ši informacija nekeičiama, išskyrus atvejus, kai tai yra komercinė konfidenciali informacija, kaip apibrėžiama pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, kuriai, nepažeidžiant 15 ir 16a straipsnių nuostatų, gali būti taikomas konfidencialumo susitarimas, siekiant išlaikyti sąžiningą konkurenciją. Jeigu pagrindinis licencijos turėtojas arba teisių perėmėjas laiku nepateikia informacijos, nurodytos šioje pastraipoje, autorius arba atlikėjas turi teisę tiesiogiai prašyti sublicencijos turėtojo pateikti minėtą informaciją.
2.  1 dalies prievolė turi būti proporcinga ir veiksminga ir užtikrinti tinkamo lygio skaidrumą kiekviename sektoriuje. Tačiau tais atvejais, kai dėl prievolės atsirandanti administracinė našta būtų neproporcinga pagal įplaukas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą, valstybės narės gali 1 dalies prievolę pritaikyti, su sąlyga, kad prievolė lieka veiksminga ir užtikrina tinkamo lygio skaidrumą.
2.  1 dalies prievolė turi būti proporcinga ir veiksminga ir užtikrinti aukšto lygio skaidrumą kiekviename sektoriuje. Tačiau tais atvejais, kai dėl prievolės atsirandanti administracinė našta būtų neproporcinga pagal įplaukas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą, valstybės narės gali 1 dalies prievolę pritaikyti, su sąlyga, kad prievolė lieka veiksminga ir užtikrina aukšto lygio skaidrumą.
3.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalies prievolė netaikoma, kai autoriaus ar atlikėjo įnašas nėra reikšmingas atsižvelgiant į visą kūrinį ar atlikimo įrašą.
4.  1 dalis netaikoma subjektams, kuriems galioja Direktyva 2014/26/ES nustatyti skaidrumo reikalavimai.
4.  1 dalis netaikoma subjektams, kuriems galioja Direktyva 2014/26/ES nustatyti skaidrumo reikalavimai, arba kolektyvinių sutarčių atvejais, kai pagal šiuos reikalavimus arba sutartis numatyti skaidrumo reikalavimai, palyginami su 2 dalyje nurodytais reikalavimais.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai turėtų teisę paprašyti tinkamo papildomo atlygio iš subjekto, su kuriuo jie sudarė sutartį dėl teisių naudojimo, kai iš pradžių sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su vėlesnėmis susijusiomis įplaukomis ir nauda, gauta naudojant kūrinius ar atlikimo įrašus.
Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nesama kolektyvinių sutarčių, pagal kurias numatytas panašus mechanizmas, autoriai ir atlikėjai arba bet kokia jų vardu veikianti jiems atstovaujanti organizacija turėtų teisę reikalauti tinkamo ir sąžiningo papildomo atlygio iš subjekto, su kuriuo jie sudarė sutartį dėl teisių naudojimo, kai iš pradžių sutartas atlygis yra neproporcingai mažas, palyginti su vėlesnėmis susijusiomis tiesioginėmis ar netiesioginėmis įplaukomis ir nauda, gauta naudojant kūrinius ar atlikimo įrašus.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės nustato, kad ginčai dėl skaidrumo prievolės pagal 14 straipsnį ir sutarčių pritaikymo mechanizmo pagal 15 straipsnį gali būti pateikti spręsti pagal savanorišką alternatyvią ginčų sprendimo procedūrą.
Valstybės narės nustato, kad ginčai dėl skaidrumo prievolės pagal 14 straipsnį ir sutarčių pritaikymo mechanizmo pagal 15 straipsnį gali būti pateikti spręsti pagal savanorišką alternatyvią ginčų sprendimo procedūrą. Valstybės narės užtikrina, kad autoriams ir atlikėjams atstovaujančios organizacijos galėtų inicijuoti tokias procedūras vieno ar daugiau autorių ir atlikėjų prašymu.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Teisė atšaukti
1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikė licenciją arba perleido savo teises į kūrinį ar kitą saugomą objektą išimties tvarka, autorius arba atlikėjas turi teisę tai atšaukti, jei kūrinys arba kitas saugomas objektas nenaudojamas arba jei nuolat nepakankamai atsiskaitoma, kaip numatyta pagal 14 straipsnį. Valstybės narės gali nustatyti specialias nuostatas, atsižvelgiant į įvairių sektorių bei darbų ypatumus ir numatytą naudojimo laikotarpį, o būtent nustatyti teisės atšaukti galiojimo trukmę.
2.  1 dalyje nustatyta teise atšaukti galima naudotis tik praėjus pagrįstam laikotarpiui po licencijos arba perleidimo sutarties sudarymo ir tik pagal rašytinį pranešimą, kuriame nustatytas tinkamas terminas, po kurio turi būti naudojamasi licencija ar teisių perleidimu suteiktomis teisėmis. Praėjus šiam terminui, autorius arba atlikėjas, užuot atšaukęs teises, gali pasirinkti nutraukti išimties, numatytos pagal sutartį, taikymą. Tais atvejais, kai kūrinyje ar kitame objekte esama daugelio autorių arba kūrėjų įnašo, šių autorių arba atlikėjų naudojimasis individualia teise atšaukti reguliuojamas nacionaliniais įstatymais, kuriais nustatomos teisės atšaukti, taikomos kolektyviniams kūriniams, atsižvelgiant į atitinkamą individualių įnašų svarbą.
3.  1 ir 2 dalys netaikomos, jei teisėmis nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, dėl kurių galima pagrįstai tikėtis, kad autorius arba atlikėjas jas ištaisys.
4.  Sutartyje įrašyti arba kitokie susitarimai, kuriais nukrypstama nuo teisės atšaukti nuostatos, teisėti tik tuo atveju, jeigu susitarta sudarant sutartį, kuri grindžiama kolektyvine sutartimi.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a straipsnis (naujas)
17a straipsnis
Valstybės narės gali priimti arba išlaikyti galiojančias su Sąjungos teisėje nustatytomis išimtimis ir apribojimais suderinamas platesnes nuostatas, taikytinas naudojimo būdams, kuriems taikomos šioje direktyvoje numatytos išimtys ar apribojimai.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalis
2.   11 straipsnio nuostatos taip pat taikomos spaudos publikacijoms, paskelbtoms po [21 straipsnio 1 dalyje minimos datos].
Išbraukta.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0245/2018).


Į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolė ***I
PDF 130kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (COM(2016)0825 – C8-0001/2017 – 2016/0413(COD))
P8_TA(2018)0338A8-0394/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0825),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0001/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į kitas nuomones dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto, kurias pateikė Čekijos Respublikos Atstovų Rūmai ir Ispanijos Karalystės Generaliniai Rūmai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0394/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1672.)

(1) OL C 246, 2017 7 28, p. 22.


Kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis ***I
PDF 128kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (COM(2016)0826 – C8-0534/2016 – 2016/0414(COD))
P8_TA(2018)0339A8-0405/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0826),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0534/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į nuomones dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto, kurias pateikė Čekijos Respublikos Atstovų Rūmai, Čekijos Respublikos Senatas ir Ispanijos parlamentas,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą, taip pat į Vystymosi, Ekonomikos ir pinigų politikos bei Teisės reikalų komitetų nuomones (A8-0405/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/... dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/1673.)


Padėtis Vengrijoje
PDF 250kWORD 72k
Rezoliucija
Priedas
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga (2017/2131(INL))
P8_TA(2018)0340A8-0250/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, visų pirma į jos 2 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į tokias tarptautines Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos žmogaus teisių sutartis, kaip Europos socialinė chartija ir Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją dėl padėties Vengrijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d.(2) ir 2015 m. birželio 10 d.(3) rezoliucijas dėl padėties Vengrijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją)“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje(5) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir jų rėmimas“(8),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir jų rėmimas“(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45, 52 ir 83 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0250/2018),

A.  kadangi Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – taip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje ir atspindėta ES pagrindinių teisių chartijoje bei įtvirtinta tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse – ir kadangi šios vertybės, kurios yra bendros valstybėms narėms ir kurių laikytis visos valstybės narės įsipareigojo laisva valia, yra teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos gyventojai, pamatas;

B.  kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje minėtasis pavojus kyla, – jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje;

C.  kadangi, kaip pažymima 2003 m. Komisijos komunikate dėl ES sutarties 7 straipsnio, šios sutarties 7 straipsnio taikymo sritis neapsiriboja pagal Sutartis numatytomis pareigomis, apie kurias kalbama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje, ir kadangi Sąjunga gali įvertinti, ar yra iškilęs aiškus šiurkštaus bendrų vertybių srityse, kurios priklauso valstybių narių kompetencijai, pažeidimo pavojus;

D.  kadangi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi numatomas prevencinis etapas, suteikiant Sąjungai galimybę imtis veiksmų, jeigu iškyla aiškus šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojus; kadangi įgyvendinant šiuos prevencinius veiksmus numatytas dialogas su atitinkama valstybe nare ir jais siekiama išvengti galimų sankcijų;

E.  kadangi Vengrijos valdžios institucijos yra nuolat pasirengusios aptarti bet kurių konkrečių priemonių teisėtumą, tačiau veiksmų padėčiai ištaisyti nesiimama ir lieka nemažai susirūpinimą keliančių klausimų, neigiamai veikiančių Sąjungos įvaizdį ir jos gebėjimą veiksmingai ir patikimai ginti pagrindines teises, žmogaus teises ir demokratiją apskritai bei parodančių, kad minėtuosius klausimus Sąjunga turi spręsti išvien;

1.  pažymi, kad susirūpinimą Parlamentui kelia šie klausimai:

   konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas,
   teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės,
   korupcija ir interesų konfliktai,
   privatumas ir duomenų apsauga,
   saviraiškos laisvė,
   akademinė laisvė,
   religijos laisvė,
   asociacijų laisvė,
   teisė į vienodą požiūrį,
   mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu,
   pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės,
   ekonominės ir socialinės teisės;

2.  mano, kad šios rezoliucijos priede išdėstyti faktai ir tendencijos kartu kelia sisteminę grėsmę ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms ir aiškų šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojų;

3.  atkreipia dėmesį į Vengrijos parlamento rinkimų, kurie įvyko 2018 m. balandžio 8 d., rezultatus; pabrėžia, kad bet kuri Vengrijos vyriausybė yra atsakinga už šiurkštaus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimo pavojaus pašalinimą – net jeigu šis pavojus yra užsitęsusi politinių sprendimų, kuriuos yra pasiūliusios ar kuriems yra pritarusios ankstesnės vyriausybės, pasekmė;

4.  todėl, remdamasis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, pateikia priede pateiktą pagrįstą pasiūlymą Tarybai ir ragina Tarybą nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, ir šiuo požiūriu parengti Vengrijai atitinkamas rekomendacijas;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir prie jos pridedamą pagrįstą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį nustatoma, jog esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 7 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į pagrįstą Europos Parlamento pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)  Sąjunga grindžiama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje išdėstytomis vertybėmis, kurios yra bendros valstybėms narėms ir apima pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms. Remiantis ES sutarties 49 straipsniu, norint įstoti į Sąjungą, būtina gerbti ir skatinti ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytas vertybes;

(2)  Vengrijos įstojimas į Sąjungą buvo savanoriškas aktas, pagrįstas suvereniu sprendimu ir plačiu viso Vengrijos politinio spektro atstovų konsensusu;

(3)  savo pagrįstame pasiūlyme Europos Parlamentas išdėstė, kas jam kelia susirūpinimą dėl padėties Vengrijoje. Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai pirmiausia susiję su konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimu, teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumu, teisėjų teisėmis, korupcija ir interesų konfliktais, privatumu ir duomenų apsauga, saviraiškos laisve, akademine laisve, religijos laisve, asociacijų laisve, teise į vienodą požiūrį, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisėmis ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu, pagrindinėmis migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisėmis bei ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis;

(4)  Europos Parlamentas taip pat pažymėjo, kad Vengrijos valdžios institucijos yra nuolat pasirengusios aptarti bet kurios konkrečios priemonės teisėtumą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie buvo rekomenduojami ankstesnėse jo rezoliucijose;

(5)  Europos Parlamentas savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliucijoje dėl padėties Vengrijoje pažymėjo, kad, esant dabartinei padėčiai Vengrijoje, aiškiai rizikuojama stipriai paminti vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, ir esama pagrindo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytai procedūrai inicijuoti;

(6)  Komisija savo 2003 m. komunikate dėl ES sutarties 7 straipsnio išvardijo daugybę informacijos šaltinių, į kuriuos turi būti atsižvelgta stebint, ar gerbiamos ir remiamos bendros vertybės, pvz., į tarptautinių organizacijų ataskaitas, NVO ataskaitas ir regioninių bei tarptautinių teismų sprendimus. Daugybė nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmens subjektų yra pareiškę gilų susirūpinimą dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje – tarp jų Sąjungos institucijos ir organai, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Jungtinės Tautos (JT) ir įvairios pilietinės visuomenės organizacijos – tačiau tai laikoma teisiškai neįpareigojančiomis nuomonėmis, nes Sutarčių nuostatas gali aiškinti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT);

Konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas

(7)  Venecijos komisija ne kartą pareiškė susirūpinimą dėl konstitucijos kūrimo proceso Vengrijoje – tiek kalbant apie Pagrindinį įstatymą, tiek apie jo pataisas. Ji teigiamai įvertino tai, kad Pagrindiniu įstatymu nustatoma konstitucinė tvarka, pagrįsta demokratija, teisine valstybe ir pagrindinių teisių apsauga kaip pagrindiniais principais, ir pripažino pastangas nustatyti konstitucinę tvarką laikantis bendrų Europos demokratinių vertybių ir standartų bei reglamentuoti pagrindines teises ir laisves vadovaujantis privalomais tarptautiniais dokumentais. Kritika buvo sutelkta į tai, kad procesui trūko skaidrumo, jame deramai nedalyvavo pilietinė visuomenė, nevyko tikros konsultacijos, iškilo pavojus valdžių padalijimui ir buvo susilpninta nacionalinė stabdžių ir atsvarų sistema;

(8)  įgyvendinus konstitucinę reformą buvo apribotos Vengrijos Konstitucinio Teismo kompetencijos – taip pat ir kalbant apie biudžeto klausimų nagrinėjimą, actio popularis panaikinimą, galimybę Teismui remtis savo teismų praktika iki 2012 m. sausio 1 d. ir Teismo galimybės peržiūrėti bet kurių Pagrindinio įstatymo pataisų, išskyrus tas, kurios yra tik procedūrinio pobūdžio, konstitucingumą apribojimą. Venecijos komisija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl šių apribojimų ir dėl teisėjų skyrimo tvarkos bei į savo 2012 m. birželio 19 d. priimtą nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CLI dėl Vengrijos Konstitucinio Teismo ir į 2013 m. birželio 17 d. priimtą nuomonę dėl Vengrijos Pagrindinio įstatymo ketvirtosios pataisos įtraukė rekomendacijas Vengrijos valdžios institucijoms, kaip užtikrinti būtiną stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą. Savo nuomonėse Venecijos komisija paminėjo ir ne vieną teigiamą reformų elementą, pvz., nuostatas dėl biudžeto garantijų, teisėjų perrinkimo atsisakymo ir teisės inicijuoti procesą ex post peržiūrai atlikti priskyrimo pagrindinių teisių komisarui;

(9)  JT Žmogaus teisių komitetas 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad dėl dabartinės konstitucinių skundų tvarkos labiau ribojamos galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra nustatytas terminas konstitucinei peržiūrai atlikti ir ją taikant nesustabdomas užginčyto tesės akto galiojimas. Jis taip pat paminėjo, kad dėl naujojo Konstitucinio Teismo akto nuostatų susilpnėjo teisėjų kadencijos saugumas ir, pakeitus teisėjų skyrimo tvarką, Teismo teisėjų skaičių ir jų pensinį amžių, padidėjo vyriausybės įtaka Konstitucinio Teismo sudėčiai ir veikimui. Komitetas pareiškė esąs susirūpinęs ir dėl to, kad apribota Konstitucinio Teismo kompetencija ir įgaliojimai peržiūrėti teisės aktus, turinčius įtakos biudžeto klausimams;

(10)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje pažymėjo, kad techniniu požiūriu rinkimai buvo administruojami profesionaliai ir skaidriai, kad apskritai pagrindinių teisių ir laisvių buvo paisoma, tačiau rinkimų atmosfera buvo priešiška. Rinkimų administracija savo įgaliojimus vykdė profesionaliai ir skaidriai, o suinteresuotosios šalys ja apskritai pasitikėjo ir vertino kaip nešališką. Kampanija buvo dinamiška, tačiau dėl priešiškos ir bauginančios kampanijos retorikos esminėms diskusijoms reikalinga erdvė buvo apribota, taigi rinkėjai turėjo mažiau galimybių priimti informacija pagrįstą sprendimą. Viršutinės viešojo kampanijos finansavimo ir išlaidų ribos buvo nustatytos siekiant užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams. Vis dėlto kandidatų galimybes varžytis vienodomis sąlygomis stipriai pakirto pernelyg didelės valdžios išlaidos reklamai, skirtai visuomenei informuoti: tai sustiprino valdančiosios koalicijos kampanijos žinią. Tai, kad informaciją apie išlaidas buvo reikalaujama pateikti tik po rinkimų, rinkėjams iš esmės neleido sužinoti apie kampanijų finansavimą, o tai itin svarbu priimant informacija pagrįstą sprendimą. Rinkimų stebėjimo misija taip pat pareiškė susirūpinimą dėl vienmandačių rinkimų apygardų nustatymo. Panašiai susirūpinimas buvo pareikštas bendroje 2012 m. birželio 18 d. nuomonėje dėl Akto dėl Vengrijos parlamento narių rinkimų, kurią priėmė Venecijos komisija ir Demokratinių rinkimų taryba ir kurioje buvo pažymėta, kad rinkimų apygardos turi būti nustatomos skaidriai ir profesionaliai – užtikrinant objektyvų ir nepriklausomą procesą, t. y. vengiant trumpalaikių politinių tikslų (nesąžiningo rinkimų apygardų ribų nustatymo);

(11)  pastaraisiais metais Vengrijos vyriausybė aktyviai naudojosi nacionalinėmis konsultacijomis, išplėsdama tiesioginę demokratiją nacionaliniu lygmeniu. 2017 m. balandžio 27 d. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad ne vienas per nacionalinę konsultaciją „Sustabdykime Briuselį“ nuskambėjęs teiginys ir tvirtinimas neatitiko faktų arba buvo smarkiai klaidinantis. 2015 m. gegužės mėn. Vengrijos vyriausybė taip pat surengė konsultaciją „Migracija ir terorizmas“, o 2017 m. spalio mėn. – konsultaciją, nukreiptą prieš vadinamąjį G. Soroso planą. Šių konsultacijų metu buvo brėžiama paralelė tarp terorizmo ir migracijos, skatinama neapykanta migrantams, o pirmiausia taikytasi į George‘o Soroso asmenį ir Sąjungą;

Teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės

(12)  2011 m. atlikus didelius teisinės sistemos pakeitimus, sukurtos naujosios Nacionalinės teismų administracijos pirmininkui buvo patikėti dideli įgaliojimai. Venecijos komisija pastaruosius kritiškai įvertino savo 2012 m. kovo 19 d. priimtoje nuomonėje dėl 2011 m. Akto Nr. CLXII dėl teisėjų juridinio statuso ir darbo užmokesčio bei dėl 2011 m. Akto Nr. CLXI dėl Vengrijos teismų struktūros ir administravimo, taip pat savo 2012 m. spalio 15 d. priimtoje nuomonėje dėl konstitucinių įstatymų dėl teisminių institucijų. Panašų susirūpinimą 2012 m. vasario 29 d. ir 2013 m. liepos 3 d. pareiškė JT specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, o savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime – ir Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO). Visi šie subjektai pabrėžė būtinybę stiprinti kolektyvinės institucijos – Nacionalinės teismų tarybos, kaip priežiūros instancijos – vaidmenį, nes Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, kurį renka Vengrijos parlamentas, negali būti laikomas teismų savivaldos institucija. Vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis, Nacionalinės teismų administracijos pirmininko statusas buvo pakeistas, o pirmininko įgaliojimai apriboti, siekiant labiau subalansuoti pirmininko ir Nacionalinės teismų tarybos funkcijas;

(13)  nuo 2012 m. Vengrija ėmėsi teigiamų veiksmų, kad kai kurios Nacionalinės teismų administracijos pirmininko funkcijos būtų perduotos Nacionalinei teismų tarybai, siekiant labiau subalansuoti šių dviejų institucijų veiklą. Tačiau būtina eiti dar toliau. Savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime GRECO ragino kuo labiau sumažinti potencialią riziką, susijusią su sprendimais, kuriuos savo nuožiūra priima Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas. Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas, be kita ko, gali perkelti ir paskirti teisėjus, be to, jis atlieka tam tikrą vaidmenį užtikrinant teisminę drausmę. Nacionalinės teismų administracijos pirmininkas taip pat teikia rekomendacijas Vengrijos prezidentui dėl teismų vadovų, įskaitant apeliacinių teismų pirmininkus ir jų pavaduotojus, paskyrimo ir pašalinimo. GRECO palankiai įvertino neseniai priimtą Teisėjų etikos kodeksą, tačiau laikėsi nuomonės, kad jis galėtų būti aiškesnis ir kad darbuotojams galėtų būti rengiami mokymai. GRECO taip pat pripažino 2012–2014 m. Vengrijoje atliktus teisėjų įdarbinimo ir atrankos procedūrų taisyklių pakeitimus: taip Nacionalinei teismų tarybai buvo suteiktas didesnis priežiūros vaidmuo atrankos proceso metu. 2018 m. gegužės 2 d. Nacionalinė teismų taryba surengė posėdį, kuriame vienbalsiai priėmė sprendimus dėl Nacionalinės teismų administracijos pirmininko praktikos, kai kvietimai teikti paraiškas teisėjo ir aukštesnio rango pareigoms užimti paskelbiami nesėkmingais. Šiais sprendimais pirmininko praktika buvo pripažinta neteisėta;

(14)  2018 m. gegužės 29 d. Vengrijos vyriausybė pristatė Pagrindinio įstatymo septintosios pataisos projektą (T/332), o 2018 m. birželio 20 d. šią pataisą priėmė. Remiantis ja nustatyta nauja administracinių teismų sistema;

(15)  2012 m. lapkričio 6 d. ESTT paskelbus sprendimą byloje Komisija / Vengrija, C-286/12(10), kuriame pažymima, kad, priimdama nacionalinę sistemą, pagal kurią teisėjai, prokurorai ir notarai privalo išeiti į pensiją sulaukę 62 metų, Vengrija nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, 2013 m. Vengrijos parlamentas priėmė Aktą Nr. XX, kuriame numatyta, kad teisėjų pensinis amžius dešimties metų laikotarpiu laipsniškai mažės iki 65 metų, ir nustatyti grąžinimo į pareigas arba kompensacijos išmokėjimo kriterijai. Remiantis šiuo aktu, į pensiją išėjusiems teisėjams palikta galimybė grįžti į ankstesnes pareigas tame pačiame teisme tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iki priimant nuostatas dėl išėjimo į pensiją, arba, jeigu jie nepageidauja grįžti, jiems skiriama 12 mėnesių vienkartinė išmoka už neišmokėtą atlyginimą arba sudaroma galimybė kreiptis į teismą dėl papildomos kompensacijos, tačiau grąžinimas į vadovaujamas administracines pareigas neužtikrinamas. Nežiūrint į tai, Komisija pripažino Vengrijos priemones, skirtas šios šalies teisės dėl išėjimo į pensiją nuostatas suderinti su Sąjungos teise. Tarptautinės advokatų asociacijos Žmogaus teisių institutas savo 2015 m. spalio mėn. ataskaitoje pažymėjo, kad dauguma pašalintų teisėjų į savo pradines pareigas negrįžo – iš dalies todėl, kad jų ankstesnės pareigos jau buvo užimtos. Jis taip pat pažymėjo, kad Vengrijos teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas negali būti užtikrintas ir kad teisinės valstybės padėtis tebėra nusilpusi;

(16)  Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo 2015 m. liepos 16 d. sprendime Gazsó prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. EŽTT padarė išvadą, jog pažeidimus lėmė praktika, apimanti pasikartojantį Vengrijos nesugebėjimą užtikrinti, kad procedūros, pagal kurias nustatomos pilietinės teisės ir pareigos, būtų baigtos per deramą laiką, ir imtis priemonių, kad ieškovai galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo už nacionaliniu lygmeniu pernelyg ilgai trunkantį civilinį procesą. Šis sprendimas dar nevykdomas. 2016 m. priimtame Civilinio proceso kodekse numatytas greitesnis civilinis procesas pradedant taikyti dviejų etapų procedūrą. Vengrija informavo Europos Tarybos Ministrų Komitetą, kad iki 2018 m. spalio mėn. bus priimtas naujas įstatymas, kuriuo bus sukurta veiksminga teisių gynimo priemonė, taikytina užsitęsusių procedūrų atveju;

(17)  EŽTT savo 2016 m. birželio 23 d. sprendime Baka prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista Andráso Bakos, 2009 m. birželio mėn. išrinkto Aukščiausiojo Teismo pirmininku šešerių metų kadencijai, tačiau nustojusio eiti šias pareigas remiantis Pagrindinio įstatymo pereinamosiomis nuostatomis, pagal kurias numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisių perėmėja tampa Vengrijos Kurija, teisė kreiptis į teismą ir saviraiškos laisvė. Šis sprendimas dar nevykdomas. 2017 m. kovo 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas paragino imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią tolesniam pirmalaikiam teisėjų šalinimui panašiais pagrindais ir bet kokiam piktnaudžiavimui šiuo atžvilgiu. Vengrijos vyriausybė pažymėjo, kad šios priemonės nėra susijusios su sprendimo įgyvendinimu;

(18)  2008 m. rugsėjo 29 d. Duomenų apsaugos komisijos vadovu šešerių metų kadencijai buvo paskirtas András Jóri. Tačiau Vengrijos parlamentas nusprendė reformuoti duomenų apsaugos sistemą ir komisiją pakeisti nacionaline duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija, šiam sprendimui įsigaliojant 2012 m. sausio 1 d. A. Jóri teko palikti pareigas iki pasibaigiant jo kadencijos laikotarpiui. 2014 m. balandžio 8 d. ESTT nusprendė, kad priežiūros institucijų nepriklausomumas neišvengiamai apima pareigą leisti joms dirbti visą savo kadenciją ir kad Vengrija nevykdė savo įsipareigojimų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB(11). Vengrija iš dalies pakeitė komisijos vadovo skyrimo taisykles, pateikė atsiprašymą ir išmokėjo sutartą kompensacijos sumą;

(19)  Venecijos komisija savo 2012 m. birželio 19 d. priimtoje nuomonėje dėl 2011 m. Akto Nr. CLXIII dėl prokuratūros ir 2011 m. Akto Nr. CLXIV dėl generalinio prokuroro, prokurorų ir kitų prokuratūros darbuotojų statuso bei prokuroro karjeros Vengrijoje nustatė ne vieną trūkumą. GRECO savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime ragino Vengrijos valdžios institucijas imtis papildomų veiksmų, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sustiprinti prokuratūros nepriklausomumą, inter alia, atsisakant galimybės generaliniam prokurorui būti pakartotinai išrinktam. Be to, GRECO ragino užtikrinti, kad drausminės procedūros prieš eilinius prokurorus būtų skaidresnės, o sprendimai perduoti vieno prokuroro bylas kitam būtų priimami vadovaujantis griežtais teisiniais kriterijais ir pagrindais. Pasak Vengrijos vyriausybės, 2017 m. GRECO atitikties ataskaitoje pripažinta pažanga, kurią Vengrija padarė spręsdama prokurorų klausimą (Vengrijos valdžios institucijos dar nėra davusios leidimo jos paskelbti, nepaisant GRECO plenariniuose posėdžiuose skambėjusių raginimų). Šiuo metu laukiama antrosios atitikties ataskaitos;

Korupcija ir interesų konfliktai

(20)  GRECO savo 2015 m. kovo 27 d. priimtame pranešime ragino parengti Vengrijos parlamento narių elgesio kodeksus, susijusius su orientavimu interesų konflikto atvejais. Be to, parlamento nariai taip pat turėtų būti įpareigoti ad hoc pranešti apie kylančius interesų konfliktus, kartu numatant griežtesnį įsipareigojimą teikti turto deklaracijas. Turėtų būti numatytos ir nuostatos, kuriomis būtų leidžiama taikyti sankcijas už klaidingų turto deklaracijų pateikimą. Maža to, turto deklaracijos turėtų būti viešinamos internete, siekiant užtikrinti tikrą visuotinę kontrolę. Turėtų būti sukurta standartinė elektroninė duomenų bazė, kurioje, laikantis skaidrumo principo, būtų galima rasti visas deklaracijas ir jų pakeitimus;

(21)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje padarė išvadą, kad ribota kampanijų išlaidų stebėsena ir išsamių ataskaitų apie kampanijų finansavimo šaltinius nebuvimas iki pasibaigiant rinkimams pakerta kampanijų finansinį skaidrumą ir galimybę rinkėjams priimti informacija pagrįstą sprendimą, o tai prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams ir gerajai praktikai. Valstybės audito biuras turi kompetenciją stebėti ir kontroliuoti, ar vykdomi teisiniai reikalavimai. Į ataskaitą nebuvo įtraukta oficiali Valstybės audito biuro parengta 2018 m. parlamento rinkimų audito ataskaita, kuri tuo metu dar nebuvo baigta;

(22)  2016 m. gruodžio 7 d. atvirų vyriausybių partnerystės iniciatyvinis komitetas gavo Vengrijos vyriausybės laišką, kuriuo paskelbiama apie tai, kad ji nedelsiant traukiasi iš partnerystės, savanorišku pagrindu telkiančios 75 šalis ir šimtus pilietinės visuomenės organizacijų. Nuo 2015 m. liepos mėn. atvirų vyriausybių partnerystė stebi Vengrijos vyriausybę dėl susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos iškėlė pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma dėl šių organizacijų galimybių veikti šalyje. Ne visos valstybės narės yra atvirų vyriausybių partnerystės narės;

(23)  Vengrija naudojasi Sąjungos finansavimu, kuris sudaro 4,4 proc. jos BVP arba daugiau negu pusę viešųjų investicijų. Sutarčių, skiriamų po viešųjų pirkimų procedūrų, kurioms buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, dalis lieka aukšta: 2016 m. ji siekė 36 proc. Vengrijai tenka didžiausia Sąjungoje OLAF rengiamų finansinių rekomendacijų dėl struktūrinių fondų ir žemės ūkio 2013–2017 m. laikotarpiu procentinė dalis. 2016 m. OLAF baigė 1,7 mlrd. EUR vertės transporto projekto Vengrijoje, kuriame pagrindinis vaidmuo teko kelioms tarptautinėms statybos specialistų bendrovėms, tyrimą. Tyrimo metu atskleista labai rimtų pažeidimų, taip pat galimas sukčiavimas ir korupcija vykdant projektą. 2017 m. OLAF, tirdama 35 gatvių apšvietimo sutartis, paskirtas bendrovei, kuriai tuo metu vadovavo Vengrijos ministro pirmininko sūnus, nustatė rimtų pažeidimų ir interesų konfliktų. Savo galutinę ataskaitą su finansinėmis rekomendacijomis OLAF nusiuntė Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui, kad būtų susigrąžinta 43,7 mln. EUR suma, o juridines rekomendacijas – Vengrijos generaliniam prokurorui. 2017 m. OLAF baigė tarpvalstybinį tyrimą, susijusį su įtarimais dėl galimai netinkamo Sąjungos lėšų panaudojimo įgyvendinant 31 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą. Vengrijoje, Latvijoje ir Serbijoje vykdytas tyrimas atskleidė subrangos schemą, kuri buvo naudojama siekiant dirbtinai padidinti projektų sąnaudas ir nuslėpti faktą, kad galutiniai tiekėjai buvo tarpusavyje susijusios bendrovės. Taigi OLAF baigė tyrimą parengdama finansinę rekomendaciją Komisijai susigrąžinti 28,3 mln. EUR ir juridinę rekomendaciją Vengrijos teisminėms institucijoms. Vengrija nusprendė nedalyvauti kuriant Europos prokuratūrą, kuri bus atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą už jas, taip pat jų vykdytojų ir bendrininkų perdavimą teismui;

(24)  remiantis Septintąja ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, valdymo veiksmingumas Vengrijoje nuo 1996 m. mažėjo ir tai viena iš valstybių narių, kurios vyriausybė – tarp neveiksmingiausių Sąjungoje. Valdymo kokybės požiūriu visi Vengrijos regionai yra gerokai žemiau Sąjungos vidurkio. Remiantis Komisijos 2014 m. paskelbta ES kovos su korupcija ataskaita, Vengrijoje korupcija laikoma paplitusius reiškiniu (89 proc.). Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje 2017–2018 m. Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje aukštas korupcijos lygis vadinamas vienu problemiškiausių veiksnių, trukdančių verslui Vengrijoje;

Privatumas ir duomenų apsauga

(25)  EŽTT savo 2016 m. sausio 12 d. sprendime Szabó ir Vissy prieš Vengriją pažymėjo, kad buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą, nes nebuvo suteiktos pakankamos teisinės garantijos, susijusios su galimai neteisėtu slaptu sekimu nacionalinio saugumo tikslais – taip pat ir telekomunikacijų naudojimo požiūriu. Ieškovai neteigė, kad jų atžvilgiu buvo taikomos slapto sekimo priemonės, todėl nepanašu, kad būtų reikėję papildomų atskirų priemonių. Būtina iš dalies keisti susijusį teisės aktą – tai būtų bendro pobūdžio priemonė. Šiuo metu kompetentingų Vengrijos ministerijų ekspertai aptaria pasiūlymus siekiant iš dalies pakeisti Aktą dėl nacionalinio saugumo tarnybų. Todėl minėtasis EŽTT sprendimas dar nevykdomas;

(26)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl to, kad pagal Vengrijos teisinę slapto sekimo nacionalinio saugumo tikslais sistemą leidžiama masiškai perimti informaciją ir kad minėtoji sistema neapima pakankamai apsaugos nuo savavališko teisės į privatumą pažeidimo priemonių. Jis taip pat pareiškė susirūpinimą dėl trūkstamų nuostatų, pagal kurias būtų užtikrinama veiksminga teisinė gynyba piktnaudžiavimo atvejais ir susijęs asmuo kuo greičiau informuojamas nesukeliant pavojaus apribojimo tikslui, kai sekimo priemonės taikymas nutraukiamas;

Saviraiškos laisvė

(27)  2015 m. birželio 22 d. Venecijos komisija priėmė savo nuomonę dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos (Aktas Nr. CLXXXV dėl žiniasklaidos paslaugų ir žiniasklaidos, Aktas Nr. CIV dėl spaudos laisvės ir teisės aktai dėl žiniasklaidos pajamų, gaunamų iš reklamos, apmokestinimo), kurioje paragino atlikti keletą Akto dėl spaudos ir Akto dėl žiniasklaidos akto pakeitimų, visų pirma susijusių su neteisėto žiniasklaidos turinio apibrėžtimi, žurnalistų informacijos šaltinių atskleidimu ir sankcijomis žiniasklaidos priemonėms. Panašus susirūpinimas pareikštas analizėje, kurią 2011 m. vasario mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras, buvusio Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2011 m. vasario 25 d. nuomonėje dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus žiniasklaidos laisvės srityje, ir Europos Tarybos ekspertų 2012 m. gegužės 11 d. paskelbtame Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos srityje įvertinime. Europos Tarybos generalinis sekretorius savo 2013 m. sausio 29 d. pareiškime teigiamai įvertino tai, kad diskusijos žiniasklaidos srityje leido atlikti keletą svarbių pakeitimų. Nežiūrint į tai, likę susirūpinimą keliantys klausimai buvo pakartoti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitoje, parengtoje jam apsilankius Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d. Komisaras taip pat paminėjo problemas, susijusias su žiniasklaidos nuosavybės koncentracija ir savicenzūra, bei pažymėjo, kad turėtų būti panaikintas teisinis pagrindas, pagal kurį kriminalizuojamas garbės ir orumo įžeidimas;

(28)  Venecijos komisija savo 2015 m. birželio 22 d. nuomonėje dėl teisės aktų dėl žiniasklaidos pripažino, kad, bėgant metams, Vengrijos vyriausybė stengėsi tobulinti pirminį teisės aktų dėl žiniasklaidos tekstą atsižvelgdama į įvairių stebėtojų, įskaitant Europos Tarybą, pastabas, ir teigiamai įvertino Vengrijos valdžios institucijų ryžtą tęsti dialogą. Nežiūrint į tai, Venecijos komisija primygtinai laikėsi nuomonės, kad būtina keisti taisykles, kuriomis reglamentuojami Žiniasklaidos tarybos narių rinkimai, siekiant užtikrinti teisingą visuomenei svarbių politinių ir kitų grupių atstovavimą, ir kad turėtų būti peržiūrėtas Žiniasklaidos tarybos pirmininko arba Žiniasklaidos tarnybos pirmininko skyrimo būdas ir pareigos, siekiant mažinti įgaliojimų koncentraciją ir užtikrinti politinį neutralumą. Panašiai turėtų būti reformuota ir Globėjų taryba. Venecijos komisija taip pat rekomendavo decentralizuoti visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų valdymą ir užtikrinti, kad Nacionalinė naujienų agentūra nebūtų vienintelis naujienų visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjams šaltinis. Panašus susirūpinimas pareikštas analizėje, kurią 2011 m. vasario mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras, buvusio Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2011 m. vasario 25 d. nuomonėje dėl Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos, atsižvelgiant į Europos Tarybos standartus žiniasklaidos laisvės srityje, ir Europos Tarybos ekspertų 2012 m. gegužės 11 d. paskelbtame Vengrijos teisės aktų dėl žiniasklaidos įvertinime. Europos Tarybos generalinis sekretorius savo 2013 m. sausio 29 d. pareiškime teigiamai įvertino tai, kad diskusijos žiniasklaidos srityje leido atlikti keletą svarbių pakeitimų. Nežiūrint į tai, likę susirūpinimą keliantys klausimai buvo pakartoti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitoje, parengtoje jam apsilankius Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d.;

(29)  2012 m. spalio 18 d. Venecijos komisija priėmė savo nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CXII dėl informacijos privatumo ir informacijos laisvės Vengrijoje. Nepaisant apskritai teigiamo įvertinimo, Venecijos komisija nustatė, kad aktą būtiną dar labiau tobulinti. Vis dėlto, atlikus tolesnius šio akto pakeitimus, teisė susipažinti su vyriausybės informacija buvo dar gerokai apribota. Šie pakeitimai buvo kritiškai įvertinti analizėje, kurią 2016 m. kovo mėn. užsakė ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuras. Joje pažymėta, jog suma, kurią ketinama taikyti už tiesiogines išlaidas, atrodo visiškai pagrįsta, tačiau mokestis už laiką, kurį valstybės pareigūnai užtrunka, kad atsakytų į užklausas, yra neleistinas. Komisijos 2018 m. šalies ataskaitoje pažymima, kad Duomenų apsaugos komisijos vadovas ir teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą, laikėsi pažangios pozicijos su skaidrumu susijusiais klausimais;

(30)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija, stebėjusi 2018 m. Vengrijos parlamento rinkimus, savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje pažymėjo, kad galimybė susipažinti su informacija bei žiniasklaidos ir asociacijų laisvės buvo ribojamos – taip pat ir dėl neseniai atliktų teisinių pakeitimų – ir kad žiniasklaida kampaniją nušvietė išsamiai, tačiau joje buvo jaučiamas didelis susipriešinimas ir trūko kritinės analizės, nes žiniasklaidos nuosavybė labai politizuota, o vyriausybės reklamos kampanijos darė didelę įtaką. Visuomeninis transliuotojas įvykdė savo pareigą skirti nemokamo eterio laiko varžovams, tačiau jo žinių laidos ir redakcinė medžiaga buvo akivaizdžiai palankios valdančiajai koalicijai, o tai prieštarauja tarptautiniams standartams. Daugumos komercinių transliuotojų informacija buvo šališka ir palanki arba valdančiajai, arba opozicinėms partijoms. Platformą pliuralistiniams į problemas orientuotiems politiniams debatams užtikrino interneto žiniasklaida. Rinkimų stebėjimo misija taip pat pridūrė, kad nuosavybės politizavimas kartu su ribojančia teisine sistema ir nepriklausomo žiniasklaidos reguliavimo organo nebuvimas neigiamai paveikė redakcinę laisvę ir sutrukdė rinkėjams gauti pliuralistinės informacijos. Ji taip pat pažymėjo, kad pakeitimais nustatyti nederami galimybės susipažinti su informacija apribojimai, nes buvo išplėsta neatskleistinos informacijos apibrėžtis ir padidintas mokestis už informacijos prašymų nagrinėjimą;

(31)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymų ir praktikos, kuriais ribojama nuomonės ir saviraiškos laisvė. Susirūpinimą jam kėlė tai, kad po keleto iš eilės įstatymo pakeitimų pagal dabartinę teisinę sistemą nėra visapusiškai užtikrinama necenzūruojama ir nevaržoma spauda. Jis su susirūpinimu pažymėjo, kad Žiniasklaidos tarybai ir Žiniasklaidos tarnybai stinga pakankamo nepriklausomumo savo funkcijoms atlikti ir kad joms suteikti pernelyg dideli reguliavimo ir sankcijų taikymo įgaliojimai;

(32)  2018 m. balandžio 13 d. ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais griežtai pasmerkė tai, kad viena Vengrijos žiniasklaidos priemonė paskelbė daugiau kaip 200 asmenų sąrašą ir pareiškė, jog daugiau nei 2 000 asmenų, įskaitant tuos, kurių vardai ir pavardės buvo paviešinti, tariamai siekė nuversti vyriausybę. Sąrašas balandžio 11 d. buvo paskelbtas Vengrijoje leidžiamame žurnale „Figyelő“ ir į jį įtraukta nemažai žurnalistų bei kitų piliečių. 2018 m. gegužės 7 d. ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškė gilų susirūpinimą dėl atsisakymo akredituoti keletą nepriklausomų žurnalistų – dėl to jie negalėjo rengti reportažų apie naujojo Vengrijos parlamento steigiamąją posėdį. Be to, pažymėta, kad tokiu renginiu neturėtų būti naudojamasi kaip priemone kritika grindžiamo informavimo turiniui varžyti ir kad tokia praktika yra prastas precedentas Vengrijos parlamentui padedant naująją kadenciją;

Akademinė laisvė

(33)  2017 m. spalio 6 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2017 m. balandžio 4 d. Akto Nr. XXV dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo. Ji padarė išvadą, kad taisyklių sugriežtinimas užsienio universitetams, kurie jau veikia Vengrijoje ir teisėtai ten veikė daugybę metų, neturint labai svarių priežasčių – kartu su griežtais terminais ir sunkiomis teisinėmis pasekmėmis – teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų bei garantijų požiūriais labai problemiškas. Šie universitetai ir jų studentai saugomi nacionalinių ir tarptautinių nuostatų dėl akademinės laisvės, saviraiškos ir susirinkimų laisvės bei teisės į švietimą ir švietimo laisvės. Venecijos komisija Vengrijos valdžios institucijoms pirmiausia rekomendavo užtikrinti, kad taikant naująsias taisykles dėl reikalavimo turėti leidimą dirbti nebūtų neproporcingai pakenkta akademinei laisvei ir kad jos būtų taikomos nediskriminuojant ir lanksčiai, nerizikuojant švietimo, kurį jau užtikrina veikiantys universitetai, kokybe ir jo tarptautiniu pobūdžiu. Susirūpinimu dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo savo 2017 m. balandžio 11 d. pareiškime pasidalijo ir JT specialieji pranešėjai nuomonės ir saviraiškos laisvės, teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę bei kultūros teisių klausimais. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pažymėjo, kad tokiems minties, saviraiškos ir asociacijų laisvės bei akademinės laisvės apribojimams nustatyti nesama pakankamo pagrindo;

(34)  2017 m. spalio 17 d. Vengrijos parlamentas, atsižvelgdamas į susijusių įstaigų prašymą ir remdamasis Vengrijos rektorių sueigos prezidiumo rekomendacija, iki 2019 m. sausio 1 d. pratęsė terminą, iki kurio šalyje veikiantys užsienio universitetai turi įgyvendinti naujus reikalavimus. Venecijos komisija teigiamai įvertino šį žingsnį. Vengrijos vyriausybės ir užsienio aukštojo mokslo įstaigų derybos pirmiausia neigiamai paveikė Centrinės Europos universitetą. Joms tebevykstant, užsienio universitetai lieka teisinėje nežinioje, nors Centrinės Europos universitetas ir laiku įgyvendino naujuosius reikalavimus;

(35)  2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl Vengrijos tuo pagrindu, kad dėl 2011 m. Akto Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo pakeitimo neproporcingai ribojama Sąjungos ir jai nepriklausančių šalių universitetų veikla ir kad šis aktas turi būti iš naujo suderintas su Sąjungos teise. Komisija nustatė, kad naujieji teisės aktai prieštarauja teisei į akademinę laisvę, teisei į mokslą ir laisvei užsiimti verslu, kurios numatytos ES pagrindinių teisių chartijoje, taip pat Sąjungos teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal tarptautinę prekybos teisę;

(36)  2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo paviešintas Vengrijos vyriausybės planas atšaukti lyčių studijų magistrantūros programą valstybiniame Eötsvös Lorannd universitete (ELTE) ir nepripažinti lyčių studijų programos magistro laipsnio, įgyto privačiame Centrinės Europos universitete. Europos parlamentas pažymi, kad Vengrijos viešajame diskurse vyrauja klaidingas lyties sampratos aiškinimas, ir apgailestauja, kad lyties ir lyčių lygybės sąvokos sąmoningai interpretuojamos klaidingai. Europos Parlamentas smerkia išpuolius prieš laisvą mokymą ir mokslinius tyrimus, visų pirma lyčių srities tyrimus, kurių tikslas – analizuoti galios santykius, diskriminaciją ir lyčių santykius visuomenėje, taip pat ieškoti nelygybės problemos sprendimų, nes tai yra tapę šmeižto kampanijų taikiniu. Europos Parlamentas ragina visapusiškai atkurti ir apsaugoti pamatinį demokratinį akademinės laisvės principą;

Religijos laisvė

(37)  2011 m. gruodžio 30 d. Vengrijos parlamentas priėmė Aktą Nr. CCVI dėl teisės į sąžinės ir religijos laisvę bei dėl Vengrijos bažnyčių, religinių grupių ir religinių bendruomenių juridinio statuso, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. Aktu peržiūrėtas įvairių religinių organizacijų teisinis subjektiškumas ir iki 14 sumažintas bažnyčių, kurios teisiškai pripažįstamos Vengrijoje, skaičius. 2011 m. gruodžio 16 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras laiške, išsiųstame Vengrijos valdžios institucijoms, pasidalijo susirūpinimu dėl šio akto. 2012 m. vasario mėn. Vengrijos parlamentas, reaguodamas į tarptautinį spaudimą, padidino pripažįstamų bažnyčių skaičių iki 31. 2012 m. kovo 19 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2011 m. Akto Nr. CCVI teisės į sąžinės ir religijos laisvę bei dėl Vengrijos bažnyčių, religinių grupių ir religinių bendruomenių juridinio statuso, kurioje pažymėjo, kad nemažai į aktą įtrauktų su bažnyčios pripažinimu susijusių reikalavimų yra pertekliniai ir grindžiami savavališkais kriterijais. Be to, ji pažymėjo, kad dėl šio akto teko panaikinti šimtų anksčiau teisėtai pripažintų bažnyčių registraciją ir kad aktu tam tikru mastu skatinamas nevienodas ir netgi diskriminacinis požiūris į religinius įsitikinimus ir bendruomenes priklausomai nuo to, ar jos pripažįstamos;

(38)  2013 m. vasario mėn. Vengrijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pripažintų bažnyčių registracijos panaikinimas prieštarauja Konstitucijai. Reaguodamas į Konstitucinio Teismo sprendimą, Vengrijos parlamentas 2013 m. kovo mėn. iš dalies pakeitė Pagrindinį įstatymą. 2013 m. birželio ir rugsėjo mėn. Vengrijos parlamentas iš dalies pakeitė 2011 m. Aktą Nr. CCVI, kad būtų sukurta dviejų pakopų klasifikacija, sudaroma religinių bendruomenių ir įregistruotųjų bažnyčių. 2013 m. rugsėjo mėn. Vengrijos parlamentas iš dalies pakeitė ir Pagrindinį įstatymą, akivaizdžiai siekdamas suteikti sau įgaliojimus pasirinkti religines bendruomenes, kurios bendradarbiautų su valstybe vykdant viešojo intereso požiūriu svarbią veiklą, bei veiksmų laisvę pripažinti religinę organizaciją dviejų trečdalių balsų dauguma;

(39)  EŽTT savo 2014 m. balandžio 8 d. sprendime byloje Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kiti prieš Vengriją pažymėjo, kad Vengrija pažeidė asociacijų laisvę, aiškinamą atsižvelgiant į sąžinės ir religijos laisvės principus. Vengrijos Konstitucinis Teismas nustatė, kad kai kurios taisyklės, kuriomis reglamentuojamos pripažinimo bažnyčia sąlygos, yra antikonstitucinės, ir įpareigojo teisės aktų leidėją suderinti atitinkamas taisykles su Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimais. Atitinkamas aktas, savo ruožtu, Vengrijos parlamentui buvo pateiktas 2015 m. gruodžio mėn., tačiau reikiamos daugumos nesurinko. Šis sprendimas dar nevykdomas;

Asociacijų laisvė

(40)  2014 m. liepos 9 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo laiške Vengrijos valdžios institucijoms pažymėjo, kad yra susirūpinęs dėl stigmatizuojančios retorikos, kurią politikai naudoja kvestionuodami NVO darbo teisėtumą, Vengrijos vyriausybės Kontrolės tarnybai atlikus auditą, susijusį su NVO, kurios buvo EEE NVO fondo (Norvegijos dotacijos) veiklos vykdytojos ir naudos gavėjos. Vengrijos vyriausybė yra pasirašiusi susitarimą su fondu, taigi dotacijų išmokos gaunamos toliau. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais 2016 m. vasario 8–16 d. lankėsi Vengrijoje ir savo ataskaitoje pažymėjo, kad su didžiuliais iššūkiais susiduriama dėl esamos teisinės sistemos, kuria reglamentuojamas naudojimasis tokiomis pagrindinėmis laisvėmis, kaip teisės į nuomonės ir saviraiškos bei susirinkimų ir asociacijų laisves, taip pat kad teisės aktai, susiję su nacionaliniu saugumu ir migracija, irgi gali daryti ribojamąjį poveikį sąlygoms, kuriomis veikia pilietinė visuomenė;

(41)  2017 m. balandžio mėn. Vengrijos parlamentui buvo pateiktas įstatymo dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo projektas. Kaip pažymima, jo tikslas – nustatyti reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ar terorizmo prevencija. Venecijos komisija 2013 m. pripažino, kad valstybė gali turėti įvairių priežasčių riboti iš užsienio gaunamą finansavimą – taip pat ir pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos tikslu – tačiau šie teisėti siekiai neturėtų būti tapti pretekstu NVO kontroliuoti ar jų galimybėms vykdyti teisėtą darbą, visų pirma žmogaus teisių gynimo srityje, riboti. 2017 m. balandžio 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras nusiuntė laišką Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui, kuriame pažymėjo, kad įstatymo projektas buvo pateiktas nuolat skambant priešiškai kai kurių valdančiosios koalicijos narių retorikai: jie užsienio agentėmis viešai paskelbė keletą NVO atsižvelgdami į jų finansavimo šaltinį ir kvestionavo jų teisėtumą. Vis dėl to užsienio agento sąvoka į įstatymo projektą nebuvo įtraukta. Panašus susirūpinimas išdėstytas Europos Tarybos tarptautinių NVO sueigos pirmininkės ir NVO teisės ekspertų tarybos pirmininko 2017 m. kovo 7 d. pareiškime bei NVO teisės ekspertų tarybos parengtoje 2017 m. balandžio 24 d. nuomonėje, taip pat JT specialiųjų pranešėjų žmogaus teisių gynėjų padėties ir teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais 2017 m. gegužės 15 d. pareiškime;

(42)  2017 m. birželio 13 d. Vengrijos parlamentas priėmė įstatymo projektą su kai kuriais pakeitimais. Venecijos komisija savo 2017 m. birželio 20 d. nuomonėje pripažino, kad organizacijos, gaunančios paramą iš užsienio, sąvoka yra neutrali ir aprašomojo pobūdžio, taip pat kad kai kuriais iš minėtųjų pakeitimų dokumentas svariai patobulintas, visgi tuo pat metu nebuvo atsižvelgta į tam tikrus kitus susirūpinimą keliančius klausimus ir pakeitimų nepakako nuogąstavimams, jog įstatymu bus neproporcingai ir bereikalingai trikdomos asociacijų ir saviraiškos laisvės, teisė į privatumą bei diskriminacijos draudimas, sušvelninti. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pažymėjo, kad stokojama pakankamo pagrindo šiems reikalavimams taikyti ir kad jie, kaip matyti, buvo dalis mėginimo diskredituoti kai kurias NVO, įskaitant NVO, kurios yra pasišventusios žmogaus teisių apsaugai Vengrijoje;

(43)  2017 m. gruodžio 7 d. Komisija, atsižvelgdama į NVO įstatymo nuostatas, kuriomis, Komisijos nuomone, įtvirtinama netiesioginė diskriminacija ir neproporcingi apribojimai sumų, kurias pilietinės visuomenės organizacijos gauna iš užsienio, atžvilgiu, nusprendė pradėti teismo procesą prieš Vengriją dėl įsipareigojimų pagal Sutarties nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo nesilaikymo. Be to, Komisija įtarė, kad Vengrija pažeidė teisę į asociacijų laisvę bei teises į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje, skaitomas kartu su Sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo, kurios apibrėžtos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje ir 56 bei 63 straipsniuose;

(44)  2018 m. vasario mėn. Vengrijos vyriausybė pristatė teisės aktų rinkinį, sudaromą trijų įstatymų projektų (T/19776, T/19775, T/19774). 2018 m. vasario 14 d. Europos Tarybos tarptautinių NVO sueigos pirmininkė ir NVO teisės ekspertų tarybos pirmininkas paskelbė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad rinkinys nesuderinamas su asociacijų laisve, pirmiausia kalbant apie NVO, kurios dirba su migrantais. 2018 m. vasario 15 d. panašų susirūpinimą pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2018 m. kovo 8 d. JT specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais, specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, nepriklausomas ekspertas žmogaus teisių ir tarptautinio solidarumo klausimais, specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais ir specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais įspėjo, kad, priėmus šiuos dokumentus, Vengrijoje būtų nederamai apribotos asociacijų ir saviraiškos laisvės. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad, darant užuominą į „tautos išlikimą“ ir piliečių bei kultūros apsaugą, o NVO darbą susiejant su tariamu tarptautiniu sąmokslu, teisės aktų rinkiniu būtų įtvirtinta NVO stigmatizacija ir apribotas jų pajėgumas vykdyti svarbią veiklą remiant žmogaus teises, o pirmiausia – pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų teises. Be to, jis nuogąstavo, kad iš užsienio gaunamo finansavimo apribojimų taikymas, nukreiptas į NVO, gali būti naudojamas siekiant daryti joms neteisėtą spaudimą ir nepagrįstai kištis į jų veiklą. Viename iš įstatymų projektų siekiama 25 proc. tarifu apmokestinti bet kokias lėšas, kurios NVO pasiekia iš už Vengrijos ribų, įskaitant Sąjungos finansavimą. Teisės aktų rinkinyje taip pat numatyta nesudaryti NVO galimybės pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis savavališkiems sprendimams apskųsti. 2018 m. kovo 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Venecijos komisiją su prašymu pateikti nuomonę dėl teisės aktų projektų rinkinio;

(45)  2018 m. gegužės 29 d. Vengrijos vyriausybė pristatė įstatymo projektą, kuriuo iš dalies keičiami kai kurie įstatymai, susiję su kovos su neteisėta migracija priemonėmis (T/333). Šis projektas yra persvarstyta ankstesnio teisės aktų rinkinio versija ir jame siūlomos baudžiamosios sankcijos už „neteisėtos imigracijos skatinimą“. Tą pačią dieną JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras paragino atsiimti pasiūlymą ir pareiškė susirūpinimą, kad, priėmus šiuos pasiūlymus, žmonės, priversti palikti savo namus, neteks gyvybiškai svarbios pagalbos ir paslaugų, taip pat kad šiais pasiūlymais dar labiau kurstomas įtemptas viešasis diskursas ir skatinamos ksenofobinės nuotaikos. 2018 m. birželio 1 d. panašų susirūpinimą pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2018 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetas patvirtino prašymą Venecijos komisijai pateikti nuomonę dėl naujojo pasiūlymo. Projektas buvo priimtas 2018 m. birželio 20 d. – prieš Venecijos komisijai priimant nuomonę. 2018 m. birželio 21 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pasmerkė Vengrijos parlamento sprendimą. 2018 m. birželio 22 d. Venecijos komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras pažymėjo, kad nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės gali pristabdyti saugią organizacinę veiklą ir saviraišką bei pažeidžia teisę į asociacijų ir saviraiškos laisvę, taigi turėtų būti panaikinta. 2018 m. liepos 19 d. Komisija išsiuntė laišką Vengrijos valdžios institucijoms su oficialiu pranešimu dėl naujų teisės aktų, kuriais kriminalizuojama prašymus dėl prieglobsčio ir apsigyvenimo remianti veikla ir dar labiau apribojama teisė į prieglobstį;

Teisė į vienodą požiūrį

(46)  2016 m. gegužės 17–27 d. Vengrijoje lankėsi JT darbo grupė moterų diskriminacijos teisėje ir praktikoje klausimais. Savo ataskaitoje darbo grupė pažymėjo, jog konservatyvus šeimos modelis, kurio apsauga užtikrinama laikantis įsitikinimo, kad tai esminis tautos išlikimo veiksnys, neturėtų neproporcingai nusverti moterų politinių, ekonominių ir socialinių teisių bei moterų įgalėjimo. Darbo grupė taip pat pažymėjo, kad moters teisė į lygybę negali būti traktuojama tik pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, apsaugos požiūriu, nes jos yra sudėtinė visų šių grupių dalis. Į naujus mokyklų vadovėlius toliau įtraukiami lyčių stereotipai: moterims pirmiausia tenka motinos ir žmonos vaidmuo, o kai kurias atvejais motina vaizduojama ne tokia protinga kaip tėvas. Kita vertus, darbo grupė pripažino Vengrijos vyriausybės pastangas stiprinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą taikant itin dosnias nuostatas, susijusias su šeimų rėmimo sistema bei ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija, stebėjusi 2018 m. Vengrijos parlamento rinkimus, savo 2018 m. birželio 27 d. ataskaitoje pažymėjo, kad moterys nepakankamai atstovaujamos politiniame gyvenime, taip pat kad nesama jokių teisinių reikalavimų lyčių lygybei rinkimuose skatinti. Nors vienos iš didžiausių partijų pagrindinė kandidatė nacionaliniame sąraše buvo moteris, o kai kurios partijos į savo programas įtraukė su lytimi susijusių klausimų, moterų įgalėjimo klausimui kampanijos metu buvo skirtas menkas dėmesys – taip pat žiniasklaidoje;

(47)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose teigiamai įvertino Stambulo konvencijos pasirašymą, tačiau apgailestavo, kad Vengrijoje tebevyrauja stereotipinis patriarchalinis požiūris į moters vietą visuomenėje, ir su susirūpinimu atkreipė dėmesį į diskriminacines politikų pastabas moterų atžvilgiu. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą nėra visapusiškai saugomos moterys, tapusios smurto namuose aukomis. Jis pažymėjo esąs susirūpinęs, kad nepakankamai moterų užima su sprendimų priėmimu susijusias pareigas viešajame sektoriuje, visų pirma vyriausybės ministerijose ir Vengrijos parlamente. Stambulo konvencija iki šiol neratifikuota;

(48)  į Vengrijos Pagrindinį įstatymą įtrauktos privalomos nuostatos dėl tėvų darbo vietų apsaugos ir vienodo požiūrio principo laikymosi. Taigi taikomos specialios darbo teisės normos moterims, taip pat motinoms ir tėvams, kurie augina vaikus. 2017 m. balandžio 27 d. Komisija paskelbė pagrįstą nuomonę, kurioje paragino Vengriją teisingai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB(12), kadangi Vengrijos teisėje numatyta diskriminacijos dėl lyties draudimo išimtis yra gerokai platesnė negu numatytoji minėtoje direktyvoje. Tą pačią dieną Komisija pateikė Vengrijai pagrįstą nuomonę dėl Tarybos direktyvos 92/85/EEB(13) nesilaikymo. Šioje direktyvoje nustatyta, jog darbdaviai turi pareigą pritaikyti darbo sąlygas besilaukiančių arba krūtimi maitinančių darbuotojų reikmėms, kad būtų išvengta pavojaus jų sveikatai ar saugumui. Vengrijos vyriausybė įsipareigojo iš dalies pakeisti reikiamas 2003 m. Akto Nr. CXXV dėl vienodo požiūrio ir lygių galimybių skatinimo bei 2012 m. Akto dėl Darbo kodekso nuostatas. 2018 m. birželio 7 d. byla, savo ruožtu, buvo baigta;

(49)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą, kad į konstitucinį diskriminacijos draudimą aiškiai neįtraukti tokie diskriminacijos pagrindai, kaip seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė, ir kad jame pateikta ribota šeimos apibrėžtis gali tapti diskriminacijos priežastimi, nes neapima konkrečių šeimos modelių, įskaitant tos pačios lyties poras. Komitetas taip pat nuogąstavo dėl smurto prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius asmenis aktų ir jų atžvilgiu įsigalėjusių neigiamų stereotipų bei prietarų, visų pirma užimtumo ir švietimo sektoriuose;

(50)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose taip pat minėjo priverstinį daugybės asmenų, turinčių psichikos, proto ar psichosocialinę negalią, guldymą į medicinos įstaigas, izoliavimą ir priverstinį gydymą, pranešimus apie smurtą ir žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį bei įtarimus, susijusius su dideliu neištirtų mirties atvejų skaičiumi uždarose įstaigose;

Mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės ir apsauga nuo neapykantos kurstymo šių mažumų atžvilgiu

(51)  Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo ataskaitoje, parengtoje po apsilankymo Vengrijoje ir paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d., pažymėjo esąs susirūpinęs dėl padėties Vengrijoje blogėjimo, susijusio su rasizmu ir netolerancija: kaip rodo išskirtinai šiurkštūs veiksmai, nukreipti prieš romus, įskaitant smurtą, ir sukarintų grupuočių eitynės bei patruliavimas romų gyvenamuose kaimuose, priešiškumas romams yra akivaizdžiausia netolerancijos forma. Jis taip pat pažymėjo, kad, nepaisant Vengrijos valdžios institucijų prisiimtos pozicijos smerkti antisemitizmo kurstymą, antisemitizmas yra vis sugrįžtanti problema, pasireiškianti neapykantos žydų tautybės asmenų atžvilgiu kurstymu ir smurto prieš juos ar išpuolius prieš jų nuosavybę atvejais. Be to, jis minėjo paaštrėjusią ksenofobiją, nukreiptą prieš migrantus, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, bei netoleranciją, dėl kurios kenčia kitos socialinės grupės, pvz., LGBTI asmenys, skurstantieji ir benamiai. Panašius nuogąstavimus savo ataskaitoje dėl Vengrijos, paskelbtoje 2015 m. birželio 9 d., išdėstė Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija;

(52)  Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas savo Ketvirtojoje nuomonėje dėl Vengrijos, priimtoje 2016 m. vasario 25 d., pažymėjo, kad romai toliau patiria sisteminę diskriminaciją ir nelygybę visose gyvenimo srityse, įskaitant aprūpinimą būstu, užimtumą, švietimą, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime. Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje rekomendavo Vengrijos valdžios institucijoms nuolat veiksmingai stengtis užkirsti kelią nelygybei ir diskriminacijai, kurią patiria romai, su jomis kovoti ir už jas bausti, gerinti jų gyvenimo sąlygas, galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įsidarbinti, artimai konsultuojantis su romų bendruomenės atstovais, imtis veiksmingų priemonių siekiant panaikinti praktiką, dėl kurios mokyklose toliau segreguojami romų vaikai, ir dėti dvigubas pastangas siekiant pašalinti trūkumus, su kuriais romų vaikai susiduria švietimo srityje, užtikrinti, kad romų vaikai turėtų vienodas galimybes įgyti kokybišką visų lygmenų išsilavinimą, bei toliau taikyti priemones, kad vaikai nebūtų neteisėtai siunčiami į specialiąsias mokyklas ir klases. Vengrijos vyriausybė ėmėsi įvairių esminių priemonių romų įtraukčiai skatinti. 2012 m. liepos 4 d. ji priėmė Darbo apsaugos veiksmų planą, skirtą socialiai remtinų darbuotojų darbo vietoms apsaugoti ir ilgalaikių bedarbių užimtumui skatinti. Ji taip pat priėmė sektorinę sveikatos priežiūros strategiją „Sveika Vengrija 2014–2020 m.“, kad būtų sumažinta nelygybė sveikatos srityje. 2014 m. ji priėmė 2014–2020 m. laikotarpio strategiją, skirtą lūšnynais virtusių būstų problemai segreguotose gyvenvietėse spręsti. Nežiūrint į tai, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. Pagrindinių teisių ataskaita, romų tautybės jaunuolių, kurių pagrindinė veikla šiuo metu nėra susijusi su darbu, švietimu ar mokymusi, procentinė dalis nuo 38 proc. 2011 m. padidėjo iki 51 proc. 2016 m.;

(53)  EŽTT savo 2013 m. sausio 29 d. sprendime Horváth ir Kiss prieš Vengriją pažymėjo, kad praktiškai taikomuose susijusiuose Vengrijos teisės aktuose stokojama deramų saugiklių, todėl dėl sistemingo neteisingo psichikos negalios diagnozavimo pernelyg daug romų vaikų atsiduria specialiosiose mokyklose ir patiria segregaciją, o tai prilygsta teisės į mokslą nepatiriant diskriminacijos pažeidimui. Šis sprendimas dar nevykdomas;

(54)  2016 m. gegužės 26 d. Komisija išsiuntė laišką Vengrijos valdžios institucijoms su oficialiu pranešimu dėl Vengrijos teisės aktų ir administracinės praktikos, kuriuos taikant neproporcingai daug romų vaikų atsiduria specialiosiose mokyklose psichikos negalią turintiems vaikams, o mokydamiesi įprastose mokyklose patiria nemažą segregaciją švietimo srityje, taigi taip trikdoma jų socialinė įtrauktis. Vengrijos vyriausybė įsitraukė į aktyvų dialogą su Komisija. Pagal Vengrijos įtraukties strategiją ypatingas dėmesys skiriamas įtraukaus švietimo skatinimui, segregacijos mažinimui, kovai su sunkumų perdavimo iš kartos į kartą reiškiniu ir įtraukios mokyklų aplinkos kūrimui. Be to, 2017 m. sausio mėn. į Nacionalinio valstybinio švietimo aktą buvo įtrauktos papildomos garantijos, 2011–2015 m. Vengrijos vyriausybė ėmėsi oficialaus audito, o po jo buvo įgyvendinami vyriausybės įstaigų veiksmai;

(55)  EŽTT savo 2015 m. spalio 20 d. sprendime Balázs prieš Vengriją pažymėjo, kad, neatsižvelgus į tariamą priešiškumo romams motyvą įvykus išpuoliui, buvo pažeistas diskriminacijos draudimas. EŽTT savo 2016 m. balandžio 12 d. sprendime R. B. prieš Vengriją ir 2017 m. sausio 17 d. sprendime Király ir Dömötör prieš Vengriją pažymėjo, kad, netinkamai tyrus įtarimus dėl rasiniu pagrindu įvykdyto smurto, buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą. EŽTT savo 2017 m. spalio 31 d. sprendime M. F. prieš Vengriją pažymėjo, kad, valdžios institucijoms neištyrus galimų rasistinių nagrinėto incidento motyvų, buvo pažeistas diskriminacijos draudimas, įskaitant nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimą. Abu šie sprendimai dar nevykdomi. Tačiau, paskelbus sprendimus Balázs prieš Vengriją ir R. B. prieš Vengriją, 2016 m. spalio 28 d. Baudžiamajame kodekse įsigaliojo pataisa, susijusi su smurto ar neapykantos kurstymo bendruomenės atžvilgiu nusikaltimo faktų visuma, siekiant įgyvendinti Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/JHA(14). 2011 m. Baudžiamasis kodeksas buvo iš dalies pakeistas, kad, apibrėžiant nusikaltimą, padarytą vilkint uniformą, būtų užkirstas kelias dešiniųjų radikalų sukarintų grupuočių kampanijoms, numatant trejų metų kalėjimo bausmę už bet kokį provokacinio pobūdžio antivisuomeninį elgesį, dėl kurio bauginami tautinių, etninių ar religinių bendruomenių nariai;

(56)  ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras 2015 m. birželio 29 d. – liepos 1 d. lankėsi Vengrijoje, kad atliktų vertinimą vietoje gavus pranešimų apie priverstinio romų iškeldinimo veiksmus, kurių ėmėsi Miškolco miesto savivaldybė. Vietos valdžios institucijos prieš romus nukreiptų priemonių modelį pritaikė dar nė nepakeitus 2014 m. vietos dekreto, o miesto visuomenės veikėjai neretai skelbė prieš romus nukreiptus pareiškimus. Remiantis informacija, 2013 m. vasario mėn. Miškolco meras pareiškė norįs išvalyti miestą nuo „asocialių romų iškrypėlių“, esą neteisėtai pasinaudojusių programa „Lizdas“ (vengr. Fészekrakó) būsto pašalpoms gauti ir socialinio būsto gyventojais, mokančiais nuomos ir priežiūros mokesčius. Jo žodžiai žymėjo serijos iškeldinimų pradžią, o tą mėnesį penkiasdešimt butų buvo išbraukti iš 273 atitinkamos kategorijos butų sąrašo – taip pat ir siekiant atlaisvinti žemę stadiono renovacijai. Remdamasis atsakingosios vyriausybės tarnybos skundu, Aukščiausiasis Teismas savo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu atitinkamas nuostatas anuliavo. Pagrindinių teisių komisaras ir Tautinių mažumų teisių komisaro pavaduotojas 2015 m. birželio 5 d. paskelbė bendrą nuomonę dėl romų pagrindinių teisių pažeidimų Miškolce, tačiau savivaldybė jų rekomendacijų neįgyvendino. Vengrijos vienodo požiūrio tarnyba taip pat atliko tyrimą ir 2015 m. liepos mėn. priėmė sprendimą, kuriame ragino savivaldybę nutraukti visus iškeldinimus ir parengti veiksmų planą, kaip būtų galima pasiūlyti būstą paisant žmogaus orumo principų. 2016 m. sausio 26 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išsiuntė laiškus dėl romų iškeldinimo Albanijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos, Serbijos ir Švedijos vyriausybėms. Vengrijos valdžios institucijoms adresuotame laiške reiškiamas susirūpinimas dėl elgesio su romais Miškolce. 2016 m. balandžio 21 d. buvo priimtas veiksmų planas, o tuo tarpu buvo sukurta ir socialinio būsto agentūra. Vienodo požiūrio tarnyba savo 2016 m. spalio 14 d. sprendime pažymėjo, kad savivaldybė įvykdė savo pareigas. Tačiau Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo išvadose dėl rekomendacijų Vengrijai įgyvendinimo, paskelbtose 2018 m. gegužės 15 d., pažymėjo, kad, nepaisant kai kurių teigiamų permainų romų būsto sąlygoms pagerinti, jos rekomendacijos įgyvendintos nebuvo;

(57)  Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje rekomendavo Vengrijos valdžios institucijoms toliau gerinti dialogą su žydų bendruomene, kad jis vyktų nuolat, ir didesnį prioritetą teikti kovai su antisemitizmu viešosiose vietose, dėti nuolatines pastangas siekiant veiksmingai užkirsti kelią visiems rasiniu ir etniniu pagrindu vykdomiems arba antisemitizmo aktams, įskaitant vandalizmo ir neapykantos kurstymo aktus, juos įvardyti, tirti, už juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti bei svarstyti galimybę iš dalies pakeisti teisės nuostatas, kad būtų užtikrinta kuo didesnė teisinė apsauga nuo rasistinių nusikaltimų;

(58)  2012 m. Vengrijos vyriausybė nusprendė 50 proc. padidinti Holokaustą išgyvenusių asmenų anuitetą iki gyvos galvos, 2013 m. įsteigė 2014 m. Vengrijos holokausto atminimo komitetą, 2014-uosius paskelbė Holokausto atminimo metais, inicijavo keleto Vengrijos sinagogų ir žydų kapinių renovavimo ir restauravimo programas ir šiuo metu rengiasi 2019 m. Europos „Maccabi“ žaidynėms, kurios vyks Budapešte. Vengrijos teisės nuostatomis apibrėžtas ne vienas nusikaltimas, susijęs su neapykanta ar neapykantos kurstymu, įskaitant antisemitinius arba Holokausto neigimo ar juodinimo aktus. 2015–2016 m. Vengrijai buvo patikėtas pirmininkavimas Tarptautiniam Holokausto aukų atminimo aljansui (IHRA). Nežiūrint į tai, Vengrijos ministro pirmininkas savo kalboje, 2018 m. kovo 15 d. sakytoje Budapešte, polemiškai – ir, be kita ko, naudodamas aiškiai antisemitinius stereotipus – užsipuolė George‘ą Sorosą, o tai galėtų būti laikoma baustinu veiksmu;

(59)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kad romų bendruomenė toliau susiduria su paplitusia diskriminacija ir atskirtimi, nedarbu bei segregacija būsto ir švietimo srityse. Jis ypač nerimavo, kad, nepaisant Valstybinio švietimo akto, segregacija tebėra įsigalėjusi mokyklose, ypač bažnytinėse ir privačiose mokyklose, o romų vaikų, kurie siunčiami mokytis į mokyklas, skirtas lengvą negalią turintiems vaikams, skaičius tebėra neproporcingai didelis. Jis taip pat pažymėjo nuogąstaująs dėl paplitusių neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo politiniame diskurse, žiniasklaidoje ir internete prieš mažumas, ypač romus, musulmonus, migrantus ir pabėgėlius – taip pat ir vykstant vyriausybės remiamoms kampanijoms. Komitetas pareiškė susirūpinimą dėl antisemitinių stereotipų įsigalėjimo. Komitetas taip pat su susirūpinimu atkreipė dėmesį į įtarimus dėl nepaprastai mažo užregistruojamų neapykantos nusikaltimų skaičiaus, nes policija dažnai netiria skundų dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo bei nevykdo su tuo susijusio baudžiamojo persekiojimo. Pagaliau komitetas nuogąstavo dėl pranešimų apie policijos nuolat taikomą romų rasinio profiliavimo praktiką;

(60)  pirmosios instancijos teismo sprendime, susijusiame su byla dėl Dendešpatos kaimo, kur vietos policija baudas už smulkius eismo taisyklių pažeidimus skirdavo tik romams, pažymima, kad ši praktika liudija apie romų persekiojimą ir tiesioginę diskriminaciją, net jeigu atskiros priemonės ir buvo teisėtos. Antrosios instancijos teismas ir Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vengrijos piliečių laisvių sąjunga (HCLU), pateikusi actio popularis ieškinį, negalėjo pagrįsti diskriminacijos atvejo. Byla perduota EŽTT;

(61)  remiantis Pagrindinio įstatymo ketvirtąja pataisa, saviraiškos laisve negali būti naudojamasi siekiant pažeisti Vengrijos tautos ar bet kurios tautinės, etninės, rasinės ar religinės bendruomenės orumą. Už smurto ar neapykantos prieš bendruomenės narį kurstymą baudžiama pagal Vengrijos baudžiamąjį kodeksą. Vyriausybė sukūrė darbo grupę kovai su neapykantos nusikaltimais, kuri rengia mokymus policijos pareigūnams ir padeda aukoms bendradarbiauti su policija bei pranešti apie incidentus;

Pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės

(62)  2015 m. liepos 3 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė susirūpinimą dėl įstatymo dėl prieglobsčio keitimo skubos tvarka. 2015 m. rugsėjo 17 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė manąs, kad savo elgesiu su pabėgėliais ir migrantais Vengrija pažeidė tarptautinę teisę. 2015 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras pareiškė, kad Vengrijos atsakas į pabėgėlių problemą nesuderinamas su žmogaus teisėmis. 2015 m. gruodžio 21 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, Europos Taryba ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras primygtinai paragino Vengriją susilaikyti nuo politikos ir praktikos, kuriomis skatinama netolerancija ir baimė bei kurstoma ksenofobija pabėgėlių ir migrantų atžvilgiu. 2016 m. birželio 6 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė esąs susirūpinęs dėl daugėjančių įtarimų, jog prieglobsčio prašytojai ir migrantai Vengrijoje patiria sienos apsaugos institucijų pareigūnų smurtą, ir dėl platesnių ribojamųjų pasienyje taikomų ir teisinių priemonių, įskaitant susijusias su galimybe pasinaudoti prieglobsčio procedūromis. 2017 m. balandžio 10 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras paragino nedelsiant sustabdyti asmenų perkėlimą į Vengriją pagal Dublino reglamentą. 2017 m. iš 3 397 Vengrijoje pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų atmesta 2 880, taigi atmetimo koeficientas siekia 69,1 proc. 2015 m. iš 480 teismo apeliacijų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašymais, teigiamas sprendimas priimtas 40, t. y. 9 proc., atvejų. 2016 m. buvo pateiktos 775 apeliacijos, o teigiamas sprendimas priimtas dėl 5, t. y. dėl 1 proc. 2017 m. apeliacijų nepateikta;

(63)  2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. kovo mėn. Vengrijoje lankėsi Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagrindinių teisių pareigūnas, kuriam susirūpinimą kėlė tai, kad agentūra galimai veikia sąlygomis, kuriomis nevykdoma pareiga gerbti, saugoti ir užtikrinti Vengrijos ir Serbijos sieną kertančių asmenų teises, ir dėl to agentūra gali atsidurti padėtyje, kai de facto pažeidžiamos ES pagrindinių teisių chartijos nuostatos. 2017 m. kovo mėn. pagrindinių teisių pareigūnas nustatė, jog pavojus, kad agentūra dalijasi atsakomybę už pagrindinių teisių pažeidimą pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 34 straipsnį, išlieka labai didelis;

(64)  2014 m. liepos 3 d. JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais pažymėjo, kad būtina iš esmės gerinti neteisėtų prieglobsčio prašytojų ir migrantų padėtį bei skirti dėmesio priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinta apsauga nuo savavališko laisvės atėmimo. Panašų susirūpinimą dėl sulaikymo – visų pirma kalbant apie nelydimus nepilnamečius – savo ataskaitoje, po apsilankymo Vengrijoje paskelbtoje 2014 m. gruodžio 16 d., pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. 2015 m. spalio 21–27 d. Vengrijoje lankęsi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovai savo ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad pateikta nemažai užsienio piliečių (įskaitant nelydimus nepilnamečius) skundų dėl patirtos policijos pareigūnų ir ginkluotų apsaugininkų, dirbančių elgesio imigracijos ar prieglobsčio prašytojų sulaikymo įstaigose, fizinės jėgos. 2017 m. kovo 7 d. JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė esąs susirūpinęs dėl naujojo įstatymo, dėl kurio balsavo Vengrijos parlementas ir kuriuo numatomas privalomas visų prieglobsčio prašytojų, įskaitant vaikus, sulaikymas visu prieglobsčio procedūros laikotarpiu. 2017 m. kovo 8 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras paskelbė pareiškimą, kuriame panašiai nuogąstavo dėl šio įstatymo. 2017 m. kovo 31 d. JT kankinimo prevencijos pakomitetis primygtinai paragino Vengriją nedelsiant spręsti klausimą dėl perteklinio sulaikymo naudojimo ir ieškoti alternatyvų;

(65)  EŽTT savo 2016 m. liepos 5 d. sprendime byloje O. M. prieš Vengriją pažymėjo, kad, pritaikius sulaikymą, faktiškai prilygusį savivalei, buvo pažeista teisė į laisvę ir saugumą. Visų pirma valdžios institucijos nesiėmė atsargumo priemonių, kai nurodė sulaikyti ieškovą neatsižvelgusios į tai, ar pažeidžiamiems asmenims – pvz., LGBT asmenims, kuriems priskiriamas ir ieškovas – saugu būti kartu su kitais sulaikytaisiais, nes dauguma jų atvyksta iš šalių, kuriose stipriai įsigalėję kultūriniai ar religiniai prietarai tokių asmenų atžvilgiu. Šis sprendimas dar nevykdomas;

(66)  2017 m. birželio 12–16 d. Serbijoje ir dviejose tranzito zonose Vengrijoje lankėsi Europos Tarybos generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis migracijos ir pabėgėlių klausimais. Savo ataskaitoje specialusis įgaliotinis pažymėjo, jog tai, kad migrantai ir pabėgėliai jėga išstumiami iš Vengrijos atgal į Serbiją, kelia susirūpinimą pagal EŽTK 2 straipsnį (teisė į gyvybę) ir 3 straipsnį (kankinimo uždraudimas). Specialusis įgaliotinis taip pat pažymėjo, kad dėl ribotos prieglobsčio prašytojų įleidimo į Reskės ir Tompos tranzito zonas praktikos prieglobsčio prašytojams neretai tenka ieškoti neteisėtų būdų kirsti sieną, naudojantis kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis paslaugomis, įskaitant visą su tuo susijusią riziką. Jis pažymėjo, jog pagal prieglobsčio procedūras, kurios taikomos tranzito zonose, nėra numatytos deramos apsaugos priemonės, kad prieglobsčio prašytojai būtų apsaugoti nuo grąžinimo į šalį, kur jie rizikuotų patirti elgesį, nesuderinamą su EŽTK 2 ir 3 straipsnių nuostatomis. Baigdamas specialusis įgaliotinis pažymėjo, jog būtina, kad Vengrijos teisės aktai ir praktika atitiktų EŽTK reikalavimus. Specialusis įgaliotinis parengė keletą rekomendacijų, įskaitant raginimą Vengrijos valdžios institucijoms imtis reikiamų priemonių – taip pat ir peržiūrint atitinkamą teisės aktų sistemą bei pakeičiant susijusią praktiką – siekiant užtikrinti, kad nė vienas prie sienos atvykstantis arba Vengrijos teritorijoje esantis užsienio pilietis neatsisakytų ketinimo pateikti tarptautinės apsaugos prašymą. 2017 m. liepos 5–7 d. Europos Tarybos Lansarotės komiteto (Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvencijos šalių komitetas) atstovai taip pat lankėsi dviejose tranzito zonose ir parengė įvairias rekomendacijas, įskaitant raginimą pasirūpinti, kad visi jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys būtų traktuojami kaip vaikai, nediskriminuojant jų dėl amžiaus, ir užtikrinti, kad visi Vengrijos jurisdikcijoje esantys vaikai būtų apsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos, bei sistemingai juos siųsti į įprastas vaikų apsaugos institucijas, kad jie būtų apsaugoti nuo galimo suaugusiųjų ar paauglių seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos tranzito zonose. Europos Tarybos Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) delegacija, kuri Vengrijoje – įskaitant dvi tranzito zonas – lankėsi 2017 m. gruodžio 18–20 d., nustatė, kad tranzito zona, kuri faktiškai yra laisvės atėmimo vieta, negali būti laikoma tinkama ir saugia vieta prekybos žmonėmis aukoms apgyvendinti. Ji paragino Vengrijos valdžios institucijas priimti teisės aktų sistemą, skirtą prekybos žmonėmis aukoms tarp trečiųjų šalių piliečių, kurie nėra teisėti gyventojai, atpažinti, ir tobulinti savo procedūras, pagal kurias prekybos žmonėmis aukos būtų atpažįstamos tarp prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų. Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomi papildomi teisės aktai, kuriais apskritai didelis dėmesys skiriamas nepilnamečiams, o ypač – nelydimiems nepilnamečiams. Be kita ko, buvo sukurta speciali mokymo programa nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams. Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo išvadose dėl rekomendacijų Vengrijai įgyvendinimo, paskelbtose 2018 m. gegužės 15 d., pažymėjo pripažįstanti, kad dėl masinio migrantų ir pabėgėlių atvykimo Vengrijai teko atremti didžiulius iššūkius, tačiau komisiją pribloškė atsakomosios priemonės, kurių buvo imtasi, ir smarkus padėties pablogėjimas nuo tada, kai buvo paskelbta jos penktoji ataskaita. Valdžios institucijos turėtų nedelsdamos nutraukti sulaikymą tranzito zonose – visų pirma kalbant apie šeimas su vaikais ir visus nelydimus nepilnamečius;

(67)  2018 m. rugpjūčio viduryje imigracijos institucijos nustojo tiekti maistą suaugusiems prieglobsčio prašytojams, kurie prašymus nesuteikti prieglobsčio apskundė teisme. Keletas prieglobsčio prašytojų kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl laikinųjų priemonių, kad vėl gautų maisto. EŽTT nustatė laikinąsias priemones dviem atvejais 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir vienu atveju 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir nurodė tiekti maistą pareiškėjams. Vengrijos valdžios institucijos įvykdė teismo sprendimus;

(68)  EŽTT savo 2017 m. kovo 14 d. sprendime byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į laisvę ir saugumą. EŽTT taip pat nustatė, kad, pareiškėjus išsiuntus į Serbiją, buvo pažeistas nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas, o, atsižvelgiant į sulaikymo sąlygas Reskės tranzito zonoje, buvo pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Šiuo metu bylą rengiasi nagrinėti EŽTT didžioji kolegija;

(69)  2018 m. kovo 14 d. Kipre gyvenantis siras Ahmed H., 2015 m. rugsėjo mėn. mėginęs padėti savo šeimai pabėgti iš Sirijos bei kirsti Serbijos ir Vengrijos sieną, Vengrijos teismo buvo nuteistas 7 metų įkalinimo bausme ir išsiuntimu iš šalies 10 metų, apkaltinus jį teroro aktų vykdymu, taigi kyla klausimas dėl tinkamo kovos su terorizmu įstatymų taikymo Vengrijoje ir dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

(70)  ESTT savo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu sujungtose bylose C-643/15 ir C-647/15 visiškai atmetė Slovakijos ir Vengrijos pateiktus ieškinius dėl laikinojo privalomo prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmo, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2015/1601. Tačiau, teismui priėmus šį sprendimą, Vengrija Tarybos sprendimo nevykdė. 2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl to, kad Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija nevykdo savo teisinių prievolių, susijusių su perkėlimu;

(71)  2017 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją dėl jos teisės aktų dėl prieglobsčio ir išsiuntė pagrįstą nuomonę. Komisijos nuomone, Vengrijos teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2013/32/ES(15), 2008/115/EB(16) ir 2013/33/ES(17) bei keleto ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų. 2018 m. liepos 19 d. Komisija nusprendė kreiptis į ESTT dėl to, kad Vengrijos prieglobsčio ir grąžinimo teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės;

(72)  JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. kovo mėn. priimtas Vengrijos įstatymas, pagal kurį visus prieglobsčio prašytojus, išskyrus nelydimus vaikus, kurie, kaip nustatoma, yra jaunesni nei 14 metų amžiaus, automatiškai leidžiama perkelti į tranzito zonas jų prieglobsčio procedūros trukmės laikotarpiu, neatitinka teisinių standartų, nes leidžiama taikyti ilgą neapibrėžtos trukmės sulaikymo laikotarpį, nesama jokių teisinių reikalavimų konkrečiai kiekvieno susijusio asmens padėčiai skubiai įvertinti ir procedūrinių saugiklių, kad būtų galima svariai užginčyti perkėlimą į tranzito zonas. Komitetas ypač nerimavo dėl pranešimų apie tai, kad Vengrijoje veikiančiose sulaikymo įstaigose plačiai taikoma automatiško imigrantų sulaikymo praktika, ir nuogąstavo, kad asmens laisvės apribojimai naudojami kaip bendro pobūdžio priemonė, skirta atgrasyti nuo neteisėto atvykimo, o ne kaip priemonė rizikai kiekvienu atskiru atveju nustatyti. Be to, susirūpinimą komitetui kėlė įtarimai dėl prastų sąlygų kai kuriose sulaikymo įstaigose. Jis su susirūpinimu atkreipė dėmesį į įstatymą dėl imigrantų išstūmimo, pradėtą taikyti 2016 m. birželio mėn., pagal kurį policijai leidžiama kolektyviai iš šalies išsiųsti visus asmenis, kurie kerta sieną neteisėtai ir yra sulaikomi Vengrijos teritorijoje 8 km spinduliu nuo sienos (vėliau šis atstumas buvo išplėstas ir apima visą Vengrijos teritoriją), bei į Dekretą Nr. 191/2015, pagal kurį Serbija įvardijama kaip saugi trečioji šalis, leidžiant išstumti Vengrijos pasienyje su Serbija esančius žmones. Komitetas su susirūpinimu atkreipė dėmesį į pranešimus apie tai, kad žmonės išstumiami nesirenkant ir kad asmenų, kurių atžvilgiu buvo pritaikyta ši priemonė, galimybės pateikti prieglobsčio prašymą arba teisės pateikti skundą labai ribotos. Jis taip pat su susirūpinimu atkreipė dėmesį į pranešimus apie kolektyvinį išsiuntimą jėga, įskaitant įtarimus, kad žmonės buvo stipriai mušami, puldomi policijos šunų ir apšaudomi guminėmis kulkomis – dėl to kai kurie patyrė sunkius sužeidimus, o gyvybės neteko mažiausiai vienas prieglobsčio prašytojas. Susirūpinimą jam kėlė ir pranešimai, kad vaikų prieglobsčio prašytojų ir nelydimų nepilnamečių amžiaus patikrinimas tranzito zonose atliekamas netinkamai, kad jo metu smarkiai pasikliaujama eksperto vizualine apžiūra ir kad jis yra netikslus, taip pat pranešimai apie įtarimus, kad šie prieglobsčio prašytojai neturi deramų galimybių naudotis švietimo, socialinėmis ir psichologo paslaugomis bei teisine pagalba. Remiantis naujuoju pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, medicininis amžiaus nustatymas yra laikytinas kraštutine priemone;

Ekonominės ir socialinės teisės

(73)  2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. JT specialusis pranešėjas ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais bei JT specialusis pranešėjas teisės į deramą būstą klausimais paragino Vengriją persvarstyti teisės aktus, pagal kuriuos vietos valdžios institucijoms leidžiama bausti už benamystę, ir palaikyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl benamystės dekriminalizavimo. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo ataskaitoje, 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbtoje po apsilankymo Vengrijoje, pažymėjo esąs susirūpinęs dėl priemonių, kurių imtasi siekiant uždrausti nakvoti gatvėje ir statyti namelius bei lūšnas ir kurias daugelis apibūdina kaip praktinį benamystės kriminalizavimą. Komisaras primygtinai ragino Vengrijos valdžios institucijas ištirti pranešimus apie priverstinio iškeldinimo be alternatyvaus sprendimo atvejus, taip pat atvejus, kai dėl prastų socioekonominių sąlygų iš šeimų paimami vaikai. JT Žmogaus teisių komitetas savo 2018 m. balandžio 5 d. baigiamosiose išvadose pareiškė susirūpinimą dėl valstybinių ir vietos teisės aktų, grindžiamų Pagrindinio įstatymo ketvirtąja pataisa, pagal kuriuos nemažai viešųjų erdvių priskiriamos vietoms, kuriose draudžiama nakvoti, ir numatomos faktinės bausmės už benamystę. 2018 m. birželio 20 d. Vengrijos parlamentas priėmė Pagrindinio įstatymo septintąją pataisą, pagal kurią uždrausta nuolat gyventi viešoje vietoje. Tą pačią dieną JT specialusis pranešėjas teisės į deramą būstą klausimais Vengrijos veiksmus siekiant kriminalizuoti benamystę pavadino žiauriais ir nesuderinamais su tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatomis;

(74)  2017 m. Europos socialinių teisių komiteto išvadose pažymima, kad Vengrija nesilaiko Europos socialinės chartijos, nes savarankiškai dirbantys asmenys ir namų ūkio bei kitų kategorijų darbuotojai nėra saugomi darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatomis, kad priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti gimdyvių mirtingumą, yra nepakankamos, kad minimali senatvės pensija yra nepakankamo dydžio, kad minimali paramos ieškančiajam darbo suma yra nepakankama, kad maksimalus laikotarpis, kuriuo ieškančiajam darbo mokamos išmokos, yra per trumpas ir kad minimali reabilitacijos ir neįgalumo išmokos suma tam tikrais atvejais nepakankama. Komitetas taip pat nustatė, kad Vengrija nesilaiko Europos socialinės chartijos, nes socialinė parama, mokama vienišiems išteklių neturintiems asmenims, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, yra nepakankamo dydžio, teisėtai apsigyvenusiems visų minėtosios chartijos šalių piliečiams neužtikrinamos vienodos galimybės naudotis socialinėmis paslaugomis ir nenustatyta, kad būsto pažeidžiamoms šeimoms pasiūla būtų pakankama. Kalbant apie profesinių sąjungų teises, komitetas pažymėjo, kad nepakankamai užtikrinama darbuotojų teisė į mokamas atostogas, kad nesiimama priemonių siekiant paskatinti sudaryti kolektyvines sutartis, nors darbuotojų apsauga taikant šias sutartis Vengrijoje akivaizdžiai silpna, o valstybės tarnyboje teisė paskelbti streiką palikta tik toms profesinėms sąjungoms, kurios yra su vyriausybe sudarytos sutarties šalys. Kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiami valstybės tarnautojai, kuriems atsisakoma suteikti teisę streikuoti, nepatenka į chartijos taikymo sritį. Valstybės tarnybos profesinės sąjungos gali paskelbti streiką tik pritarus susijusių darbuotojų daugumai;

(75)  Viktoro Orbano vyriausybei priėmus vadinamojo Akto dėl streikų pakeitimą, nuo 2010 m. gruodžio mėn. streikai Vengrijoje tapo iš principo neteisėtais. Pasikeitusi padėtis reiškia, kad streikai iš principo bus leidžiami bendrovėse, kurias su vyriausybės administracija sieja viešųjų paslaugų sutartys. Šis pakeitimas netaikomas profesinėms grupėms, kurios paprasčiausiai neturi tokios teisės, pvz., traukinio mašinistams, policijos pareigūnams, medikams ir skrydžių vadovams. Problema slypi kitur – ji labiausiai susijusi su darbuotojų, kurie turi balsuoti dėl streiko, norint, kad jį būtų galima surengti, procentine dalimi, t. y. iki 70 proc. Tuomet sprendimą dėl streiko teisėtumo turi priimti darbo teismas, kuris yra visiškai pavaldus valstybei. 2011 m. buvo pateiktos devynios paraiškos siekiant gauti leidimą streikuoti. Septynios iš jų buvo atmestos nenurodžius priežasties. Dvi iš jų buvo išnagrinėtos, bet, kaip paaiškėjo, priimti sprendimo buvo neįmanoma;

(76)  JT Vaiko teisių komitetas savo ataskaitoje „Baigiamosios pastabos dėl sujungtų trečiosios, ketvirtosios ir penktosios periodinių ataskaitų dėl Vengrijos“, paskelbtoje 2014 m. spalio 14 d., pareiškė susirūpinimą dėl to, kad daugėja atvejų, kai vaikai paimami iš savo šeimų dėl prastos socioekonominės padėties. Tėvai gali netekti savo vaiko dėl nedarbo, socialinio būsto stygiaus ir vietos laikinojo apgyvendinimo įstaigose trūkumo. Remiantis Europos romų teisių centro atliktu tyrimu, dėl šios praktikos neproporcingai nukenčia romų šeimoms ir vaikai;

(77)  Komisija savo 2018 m. gegužės 23 d. rekomendacijoje, susijusioje su Tarybos rekomendacija dėl 2018 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos ir apimančioje Tarybos nuomonę dėl 2018 m. Vengrijos konvergencijos programos, pažymėjo, kad asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, dalis 2016 m. sumažėjo iki 26,3 proc., tačiau tebeviršija Sąjungos vidurkį. Apskritai vaikams gresia didesnis skurdo pavojus negu kitų amžiaus grupių asmenims. Minimalias pajamas užtikrinančių išmokų dydis vienam namų ūkiui nesiekia 50 proc. skurdo ribos, taigi yra vienas mažiausių Sąjungoje. Bedarbio pašalpų tinkamumas vertintinas kaip labai mažas: maksimali 3 mėnesių trukmė yra trumpiausia Sąjungoje ir atitinka maždaug tik ketvirtį vidutinės laiko trukmės, reikalingos asmeniui susirasti darbą. Be to, išmokų dydis yra vienas mažiausių Sąjungoje. Komisija rekomendavo gerinti socialinės paramos ir bedarbio išmokų tinkamumą ir sumą;

(78)  2018 m. [....] Taryba išklausė Vengriją vadovaudamasi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi;

(79)  dėl šių priežasčių remiantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi turėtų būti konstatuota, jog yra iškilęs aiškus pavojus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga.

2 straipsnis

Taryba rekomenduoja, kad Vengrija per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą imtųsi šių veiksmų: [...].

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja [...] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0216.
(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 127.
(3) OL C 407, 2016 11 4, p. 46.
(4) OL C 75, 2016 2 26, p. 52.
(5) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 27.
(6) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 154.
(7) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(8) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 408.
(9) COM(2003)0606.
(10) 2012 m. lapkričio 6 d. ESTT sprendimas byloje Komisija / Vengrija, C-286/12, ECLI:EU:C:2012:687.
(11) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
(12) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
(13) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 1).
(14) 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).
(15) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
(16) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(17) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).


Autonominių ginklų sistemos
PDF 127kWORD 41k
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl autonominių ginklų sistemų (2018/2752(RSP))
P8_TA(2018)0341RC-B8-0308/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 21 straipsnį ir į 21straipsnio 2 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į 1977 m. Ženevos konvencijų papildomame protokole Nr. 1 pateiktą Martenso nuostatą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JT Nusiginklavimo darbotvarkės IV dalį „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į EP parengtą 2013 m. gegužės 3 d. tyrimą „Nepilotuojamų orlaivių ir robotų naudojimo kare poveikis žmogaus teisėms“,

–  atsižvelgdamas į įvairias savo pozicijas, rekomendacijas ir rezoliucijas, kuriose raginama tarptautiniu mastu uždrausti autonominių ginklų sistemas, kaip antai 2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 73-iosios sesijos(1), įgaliojimai pradėti derybas, patvirtinti 2018 m. kovo 13 d. plenariniame posėdyje, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Europos gynybos pramonės plėtros programa, savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(2), savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(3) ir savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių(4),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Christofo Heynso 2013 m. balandžio 9 d. metinę ataskaitą (A/HRC/23/47),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13–17 d., 2018 m. balandžio 9–13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27–31 d., Ženevoje paskelbtą ES pareiškimą dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų, skirtą tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos šalių vyriausybių ekspertų grupei,

–  atsižvelgdamas į įvairių valstybių, įskaitant ES valstybes nares, indėlius prieš 2017 m. ir 2018 m. vyriausybių ekspertų posėdžius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, kurioje raginama dirbtinio intelekto srityje laikytis požiūrio „valdo žmogus“ ir uždrausti mirtinų autonominių ginklų sistemas,

–  atžvelgdamas į Šventojo Sosto raginimą uždrausti mirtinus autonominius ginklus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. daugiau kaip 3 000 dirbtinio intelekto ir robotikos srityje dirbančių mokslininkų atvirą laišką ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. 116 pirmaujančių robotikos ir dirbtinio intelekto bendrovių steigėjų atvirą laišką, kuriuose įspėjama dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų, ir 240 technologijų organizacijų bei 3 089 asmenų laišką, kuriame pasižadama niekada nekurti, negaminti ir nenaudoti mirtinų autonominių ginklų sistemų,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pareiškimus ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, pavyzdžiui, kampaniją „Sustabdykime robotus žudikus“, kurioje dalyvauja 70 organizacijų iš 30 šalių, įskaitant organizacijas „Human Rights Watch“, „Article 36“ ir „Amnesty International“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES politika ir veiksmai grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir orumui, JT Chartijos ir tarptautinės teisės principais; kadangi šie principai turėtų būti taikomi siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą;

B.  kadangi „mirtinų autonominių ginklų sistemos“ yra ginklų sistemos, kurių itin svarbios atskirų taikinių parinkimo ir sunaikinimo funkcijos nėra reikšmingai valdomos žmogaus;

C.  kadangi pranešama, kad nežinomas skaičius šalių, valstybių finansuojami pramonės subjektai ir privačios įmonės tiria ir plėtoja visų rūšių mirtinų autonominių ginklų sistemas, pradedant raketomis, galinčiomis pasirinkti taikinį, ir baigiant savamoksliais kompiuteriais, turinčiais kognityvinių funkcijų ir galinčiais nuspręsti, ką, kada ir kur nukauti;

D.  kadangi neautonominės sistemos, pavyzdžiui, nuotolinio valdymo ir per atstumą paleidžiamos sistemos, neturėtų būti laikomos mirtinų autonominių ginklų sistemomis;

E.  kadangi mirtinų autonominių ginklų sistemos gali iš esmės pakeisti karybą, paspartindamos beprecedentes ginklavimosi varžybas;

F.  kadangi naudojant mirtinų autonominių ginklų sistemas kyla esminių etinių ir teisinių žmogaus vykdomos kontrolės klausimų, visų pirma dėl ypatingos svarbos funkcijų, tokių kaip tikslinė atranka ir dalyvavimas; kadangi mašinos ir robotai negali priimti sprendimų kaip žmogus, vadovaujantis teisiniais atskyrimo, proporcingumo ir atsargumo principais;

G.  kadangi žmogaus dalyvavimas ir priežiūra yra labai svarbūs mirtį lemiančių sprendimų priėmimo procese, nes žmogus išlieka atsakingas už sprendimus, susijusius su gyvenimu ir mirtimi;

H.  kadangi tarptautinė teisė, įskaitant humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę, yra visapusiškai taikoma visoms ginklų sistemoms ir jų operatoriams, ir kadangi tarptautinės teisės laikymasis yra vienas pagrindinių reikalavimų, kurių turi laikytis valstybės, ypač kai tai susiję su tokiais principais, kaip civilių gyventojų apsauga ar atsargumo priemonės užpuolimo metu;

I.  kadangi naudojant mirtinų autonominių ginklų sistemas kyla esminių klausimų dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautinės humanitarinės teisės bei Europos normų ir vertybių, susijusių su būsimais kariniais veiksmais, taikymo;

J.  kadangi 2017 m. rugpjūčio mėn. 116 pirmaujančių tarptautinių robotikos ir dirbtinio intelekto bendrovių steigėjai JT nusiuntė atvirą laišką, kuriame vyriausybės raginamos užkirsti kelią tokios ginkluotės varžyboms ir išvengti tokių technologijų destabilizuojančio poveikio;

K.  kadangi bet kuri mirtinų autonominių ginklų sistema gali blogai suveikti dėl blogai užrašyto kodo arba dėl priešiškos valstybės ar nevalstybinio subjekto įvykdyto kibernetinio išpuolio;

L.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino skubiai parengti ir priimti bendrąją poziciją dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų, kad būtų uždrausta kurti, gaminti ir naudoti mirtinų autonominių ginklų sistemas, kuriomis užpuolimai galėtų būti vykdomi be žmogaus įsikišimo, bei ragino pradėti faktines derybas dėl jų uždraudimo;

1.  primena ES ambicijas būti pasaulinio masto veikėju siekiant taikos ir ragina išplėsti savo vaidmenį pasaulinėje nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo veikloje bei vykdyti savo politiką siekiant išlaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, užtikrinti pagarbą tarptautinėms humanitarinėms ir žmogaus teisėms bei civilių ir civilinės infrastruktūros apsaugą;

2.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą skubiai prieš 2018 m. lapkričio mėn. vyksiantį Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų susitariančiųjų šalių susitikimą parengti ir priimti bendrą poziciją dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų, kuria ypatingos svarbos ginklų sistemų funkcijoms būtų užtikrinama prasminga žmogaus vykdoma kontrolė, be kita ko, sistemų naudojimo metu, ir atitinkamuose forumuose kalbėti vienu balsu ir imtis atitinkamų veiksmų; šiuo atžvilgiu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, valstybes nares ir Tarybą dalytis geriausia patirtimi ir įsiklausyti į ekspertų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovų nuomonę;

3.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, valstybes nares ir Tarybą siekti pradėti tarptautines derybas dėl teisiškai privalomos priemonės, kuria būtų uždraustos mirtinų autonominių ginklų sistemos;

4.  todėl pabrėžia, kad labai svarbu užkirsti kelią bet kokios mirtinų autonominių ginklų sistemų, kurių ypatingos svarbos funkcijų, pvz., taikinio pasirinkimo ir atakavimo, nekontroliuoja žmogus, kūrimui ir gamybai;

5.  primena savo 2018 m. kovo 13 d. poziciją dėl reglamento dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos, visų pirma jo 6 straipsnio 4 dalį (reikalavimus atitinkantys veiksmai), ir pabrėžia savo pasirengimą priimti panašią poziciją, atsižvelgiant į būsimą gynybos mokslinių tyrimų programą, gynybos pramonės plėtros programą ir kitas svarbias Europos gynybos fondo laikotarpio po 2020 m. ypatybes;

6.  pabrėžia, kad nė vienas iš ES pajėgų naudojamų ginklų ar ginklų sistemų nepriklauso mirtinų autonominių ginklų sistemų kategorijai; primena, kad ginklai ir ginklų sistemos, specialiai sukurti apsaugoti savo pačių platformas, pajėgas ir gyventojus nuo labai dinamiškų pavojų, pvz., priešiškų raketų, šaudmenų ir orlaivių, nėra laikomi mirtinų autonominių ginklų sistemomis; pabrėžia, kad paleidimo sprendimus, taikantis į orlaivius, kuriuose yra žmonių, turėtų priimti žmonės;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms ir NATO generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0312.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0494.
(3) OL C 101, 2018 3 16, p. 166.
(4) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.


ES ir JAV santykių padėtis
PDF 199kWORD 62k
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV santykių padėties (2017/2271(INI))
P8_TA(2018)0342A8-0251/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, kurį 2016 m. birželio 28 d. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja / Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) ir į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą komunikatą dėl strateginio požiūrio į atsparumą ES išorės veiksmų srityje (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Vašingtone ir 2014 m. kovo 26 d. Briuselyje vykusių ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į bendrus pareiškimus, padarytus per 2016 m. lapkričio 28–29 d. Vašingtone vykusio 79-ojo transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo (TTALD) tarpparlamentinį susitikimą, 2017 m. birželio 2–3 d. Valetoje vykusį 80-ąjį TTALD, 2017 m. gruodžio 5 d. Vašingtone vykusį 81-ąjį TTALD ir 2018 m. birželio 30 d. Sofijoje (Bulgarija) vykusį 82-ąjį TTALD,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą dėl bendro pasiūlymų rinkinio, kurį 2016 m. gruodžio 5–6 d. patvirtino ES ir NATO tarybos, ir į 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. jo įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ES ir NATO bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. JAV nacionalinę saugumo strategiją ir į 2018 m. sausio 19 d. JAV nacionalinę gynybos strategiją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initiative),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Užsienio reikalų tarybos patvirtintą ES klimato diplomatijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) bei 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96, saugantį nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų ekstrateritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant COP 21 Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ypač į jos 13 dalį(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, visų pirma į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį(3), savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose(4), savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl 2011 m. lapkričio 28 d. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo(5) ir į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) padėties(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0251/2018),

A.  kadangi ES ir JAV partnerystė grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais, bendromis vertybėmis, pavyzdžiui, laisvės, demokratijos, taikos ir stabilumo rėmimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais, ir bendrais tikslais, pavyzdžiui, gerove, saugumu, atvira ir integruota ekonomika, socialine pažanga ir įtrauktimi, tvaria plėtra ir taikiu konfliktų sprendimu, ir kadangi ir JAV, ir ES šalys yra demokratinės valstybės, kuriose užtikrinamas teisinės valstybės principas su veikiančia kontrolės ir atsvarų sistema; kadangi įgyvendinant šią partnerystę trumpuoju laikotarpiu kyla nemažai problemų ir sutrikimų, tačiau ilgalaikiai pagrindiniai principai lieka tvirti, o ES ir JAV, kaip vienminčių partnerių, bendradarbiavimas tebėra labai svarbus;

B.  kadangi ES ir JAV, remdamosi savo tvirtu bendrų vertybių ir principų pagrindu, turėtų išnagrinėti alternatyvius būdus stiprinti transatlantinę partnerystę ir veiksmingai reaguoti į svarbius iššūkius, su kuriais susiduriame, naudodamos visus turimus komunikacijos kanalus; kadangi JAV Kongresas ir Europos Parlamentas kaip teisės aktų leidėjai atlieka svarbų ir įtakingą vaidmenį mūsų demokratinėse valstybėse ir turėtų visapusiškai išnaudoti tarpusavio bendradarbiavimo galimybes, siekiant išlaikyti demokratinę, liberalią ir daugiašalę tvarką bei skatinti stabilumą ir tęstinumą mūsų žemyne ir pasaulyje;

C.  kadangi globaliame, sudėtingame ir vis labiau daugiapoliame pasaulyje ES ir JAV privalo atlikti vadovaujamą pagrindinį konstruktyvų vaidmenį stiprindamos ir remdamos tarptautinę teisę, skatindamos ir saugodamos pagrindines teises ir principus ir kartu įveikdamos regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas;

D.  kadangi ES ir JAV susiduria su geopolitiniais pokyčiais ir panašiomis kompleksinėmis grėsmėmis – tiek įprastomis, tiek hibridinėmis – kurias kelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai iš Pietų ir Rytų; kadangi kibernetiniai išpuoliai tampa vis dažnesni ir sudėtingesni ir bendradarbiaudamos NATO ES ir JAV gali papildyti abiejų šalių pastangas ir apsaugoti ypatingos svarbos vyriausybės gynybos ir kitos informacijos infrastruktūrą; kadangi šioms grėsmėms įveikti reikia tarptautinio bendradarbiavimo;

E.  kadangi ES pripažįsta JAV nuolatinę karinę paramą, teikiamą siekiant užtikrinti ES saugumą ir gynybą, ir kadangi ES turi būti dėkinga visiems amerikiečiams, kurie paaukojo savo gyvybes tam, kad būtų užtikrintas Europos saugumas per konfliktus Kosove ir Bosnijoje; kadangi ES šiuo metu siekia užtikrinti savo pačios saugumą, kurdama didesnę strateginę autonomiją;

F.  kadangi JAV nusprendė 600 mln. USD sumažinti savo taikos palaikymo biudžetą Jungtinėse Tautose;

G.  kadangi sunkiau prognozuojama JAV užsienio politika lemia didėjantį netikrumą tarptautinių ryšių srityje ir galėtų suteikti galimybių atsirasti kitiems veikėjams pasaulio arenoje, tokiems kaip Kinija, kurios politinė ir ekonominė įtaka pasaulyje didėja; kadangi daug pagrindinių šalių Azijoje, kurios anksčiau buvo artimesnės JAV, dabar linksta prie Kinijos;

H.  kadangi ES išlieka visiškai atsidavusi daugiašališkumui ir bendrų vertybių, be kita ko, demokratijos ir žmogaus teisių, propagavimui; kadangi taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka yra naudinga tiek JAV, tiek ES; kadangi šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad ES ir JAV, kadangi šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad ES ir JAV, remdamos taisyklėmis grindžiamą tvarką, kurią užtikrina tvirtos, patikimos ir veiksmingos viršvalstybinės organizacijos ir tarptautinės institucijos, veiktų kartu ir vadovaudamosi sąveikos principais;

I.  kadangi JAV ir Europos partnerystė daugiau nei septynis dešimtmečius yra labai svarbi pasaulio ekonominei, politinei ir saugumo tvarkai; kadangi nuo tada, kai buvo išrinktas prezidentas D. Trumpas, transatlantinių santykių srityje susiduriama su daugybe iššūkių ir patiriamas vis didesnis spaudimas sprendžiant daugybę klausimų;

J.  kadangi pagal Visuotinę ES strategiją klimato politika įtraukta į užsienio ir saugumo politiką ir sustiprintas energetikos ir klimato, saugumo ir vystymosi tikslų bei migracijos, taip pat sąžiningos laisvosios prekybos tarpusavio ryšys;

K.  kadangi ES išlieka visapusiškai įsipareigojusi remti taisyklėmis grindžiamą atvirą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą; kadangi PPO, kaip vienintelė institucija, galinti užtikrinti tikrai vienodas prekybos sąlygas, yra pasaulio prekybos sistemos šerdis;

L.  kadangi ir JAV, ir ES turėtų remti Vakarų Balkanų šalių siekius prisijungti prie transatlantinės bendrijos; kadangi šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad, ES sustiprinus bendradarbiavimą, JAV ir toliau būtų įsipareigojusios;

M.  kadangi Sąjungai tenka vis didesnė atsakomybė užsitikrinti saugumą per pastaruosius kelerius metus gerokai pablogėjusioje strateginėje aplinkoje;

N.  kadangi Europos saugumas grindžiamas bendro strateginio savarankiškumo troškimu, kaip 2016 m. birželio mėn. paskelbtoje Visuotinėje ES strategijoje pripažino 28 valstybių ir vyriausybių vadovai;

Visa apimanti bendromis vertybėmis grindžiama sistema

1.  primena ir atkakliai tvirtina, kad ilgalaikė ES ir JAV partnerystė ir aljansas yra ir turėtų toliau būti grindžiama dalijimusi bendromis vertybėmis, be kita ko, laisve, teisinės valstybės principu, taika, demokratija, lygybe, taisyklėmis grindžiamu daugiašališkumu, rinkos ekonomika, socialiniu teisingumu, darniu vystymusi ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, taip pat kolektyviniu saugumu, pirmenybę teikiant taikiam konfliktų sprendimui, ir bendru tų vertybių skatinimu; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti šiuos tikslus svarbu stiprinti ES ir JAV santykius, kurie yra viena iš pagrindinių bendradarbiavimo globalizuotame pasaulyje ašių;

2.  teigiamai vertina Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio ir JAV Prezidento D. Trumpo susitikimą, kuris 2018 m. liepos 25 d. įvyko Vašingtone, kaip dvišalių santykių gerėjimo ženklą; atkreipia dėmesį į jų pareiškimą ir pasiryžimą siekti transatlantinės įtampos prekybos srityje deeskalavimo; atsižvelgdamas į tai primena, kad tarifai, įvedami siekiant nubausti, daro destruktyvų poveikį; tuo pat metu pakartoja, kad palaiko platų ir visapusišką požiūrį į prekybos susitarimus ir daugiašališkumą;

3.  pabrėžia, kad ES ir JAV santykiai yra pasaulinio stabilumo užtikrinimo pagrindas, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo mūsų pastangų užtikrinti taiką, gerovę ir stabilumą mūsų visuomenėse kertinis akmuo ir yra taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamo daugiašalio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos sistemos užtikrinimo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ES ir JAV santykiai yra strateginiai ir nuoširdūs ir kad tvirtas transatlantinis ryšys yra naudingas abiem pusėms ir pasauliui; mano, kad dabartinė vienašalė „svarbiausia – Amerika“ politikos kryptis kenkia tiek ES, tiek JAV interesams, jų tarpusavio pasitikėjimui ir taip pat gali turėti platesnį poveikį pasaulio stabilumui ir gerovei; primena ES interesą plėtoti ilgalaikius abipusiai naudingus partnerystės susitarimus, grindžiamus bendromis vertybėmis ir principais, kurie yra prioritetiniai, palyginti su trumpalaike sandorių nauda;

4.  pabrėžia, kad partnerystė gerokai viršija stricto sensu užsienio politikos ir prekybos klausimus ir apima kitas sritis, kaip antai (kibernetinis) saugumas, ekonomika, skaitmeniniai ir finansų klausimai, klimato kaita, energetika, kultūra, taip pat mokslas ir technologijos; pabrėžia, kad šie klausimai glaudžiai susiję ir turėtų būti svarstomi taikant tą pačią visa apimančią sistemą;

5.  yra susirūpinęs dėl po prezidento D. Trumpo rinkimų atsiradusių skirtingų požiūrių į tai, kaip įveikti pasaulinio masto problemas ir regioninius konfliktus; pabrėžia, kad Europos Sąjungai yra svarbūs transatlantiniai santykiai ir tvarus dialogas, kuriame didelis dėmesys skiriamas ES ir JAV suartinantiems klausimams; siekia aiškumo, ar dešimtmečiais apibrėžti mūsų transatlantiniai santykiai šiandien tebėra lygiai taip pat aktualūs mūsų Amerikos partneriams; pabrėžia, kad vertybėmis grindžiama mūsų partnerystės sistema yra labai svarbi siekiant išlaikyti ir toliau stiprinti pasaulio ekonomikos ir saugumo struktūrą; pabrėžia, kad JAV ir ES vienijantys klausimai galiausiai turėtų būti svarbesni už tai, kas jas skiria;

6.  pažymi, kad tarptautinėje sistemoje, kuriai nuolat būdingas didelis nestabilumas ir neapibrėžtumas, Europai tenka atsakomybė užsitikrinti savo strateginį savarankiškumą, kad galėtų išspręsti vis daugiau bendrų uždavinių; todėl atkakliai tvirtina, kad Europos šalys, siekdamos apginti savo interesus, turi išsaugoti savo gebėjimą spręsti ir imtis veiksmų savarankiškai; primena, kad strateginis savarankiškumas yra ne tik teisėtas Europos troškimas, bet ir prioritetinis tikslas, kuris turi būti susietas su pramonės ir veiklos sritimis bei pajėgumais;

Partnerystės stiprinimas

7.  primena apie šios partnerystės teikiamas dideles galimybes ir strateginę naudą tiek JAV, tiek ES, siekiant abipusės gerovės ir saugumo ir stiprinant taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą tvarką, kuria remiamos tarptautinės institucijos ir kuri suteikia joms priemonių gerinti pasaulio valdymą; ragina puoselėti mūsų dialogą visais šios partnerystės aspektais ir visais bendradarbiavimo lygmenimis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, ir į jį įsitraukti; pabrėžia, kad mūsų spendimai ir veiksmai daro poveikį pasaulio ekonomikos ir saugumo struktūrai ir abiejų partnerių interesams, todėl jais turėtų būti rodomas pavyzdys;

8.  pabrėžia JAV, kaip pasaulinės veikėjos, pareigas ir ragina JAV administraciją laikytis pagrindinių bendrų vertybių, kuriomis grindžiami transatlantiniai santykiai, ir užtikrinti, kad visomis aplinkybėmis būtų gerbiama tarptautinė teisė, demokratija, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, laikantis JT chartijos ir kitų tarptautinių dokumentų, kurias JAV yra pasirašiusios ar ratifikavusios;

9.  pabrėžia, kad ES ir JAV yra svarbiausios viena kitos partnerės daugiapoliame pasaulyje ir kad vienašaliais veiksmais tik silpninama transatlantinė partnerystė, kuri turi būti dialogu grindžiama lygiavertė partnerystė ir kuria siekiama atkurti abipusį pasitikėjimą;

10.  apgailestauja dėl ilgo vėlavimo paskirti naują JAV ambasadorių Europos Sąjungoje, bet teigiamai vertina tai, kad naujasis ambasadorius buvo paskirtas ir, savo ruožtu, 2018 m. birželio 29 d. patvirtintas JAV Senate;

11.  griežtai kritikuoja naujojo JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello pareiškimus, kuriais jis reiškia savo siekį suteikti galių nacionalistiniams populistams visoje Europoje, ir primena, kad diplomatų vaidmuo – ne remti atskiras politines jėgas, o skatinti tarpusavio supratimą ir partnerystę; be to, laikosi nuomonės, kad D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimai, kuriuose reiškiama panieka ES bei remiamos ksenofobiškos ir populistinės jėgos, siekiančios sunaikinti Europos projektą, yra priešiški ir nesuderinami su transatlantinės partnerystės dvasia;

12.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares gerinti ES politikos JAV atžvilgiu koordinavimą, nuoseklumą ir veiksmingumą, siekiant parodyti, kad ES yra vieninga ir veiksminga tarptautinė veikėja, turinti nuoseklią poziciją;

13.  primena, kad dėl gynybos ir saugumo interesų konvergencijos ir tvirtų dvišalių santykių JAV yra viena svarbiausių partnerių; ragina kuo greičiau surengti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, siekiant įveikti dabartinius iššūkius ir toliau spręsti abiem partnerėms ir pasauliniu bei regioniniu mastu rūpestį keliančius klausimus;

14.  mano, kad yra svarbu, jog JAV karinės pajėgos yra dislokuotos Europos šalyse, kuriose tai būtina, ir toliau laikantis sutartinių įsipareigojimų;

15.  atkakliai tvirtina, kad struktūrinis ir strateginis transatlantinio lygmens dialogas dėl užsienio politikos, kuriame taip pat dalyvautų EP ir JAV Kongresas, yra labai svarbus transatlantinės struktūros, įskaitant bendradarbiavimą saugumo srityje, stiprinimui, ir ragina išplėsti ES ir JAV dialogo užsienio politikos taikymo sritį;

16.  primena savo pasiūlymą sukurti Transatlantinę politikos tarybą, kaip nuolatinių konsultacijų užsienio ir saugumo politikos klausimais ir šios politikos koordinavimo organą, kuriai vadovautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis ir JAV valstybės sekretorius, ir su kuria reguliariai palaikytų ryšius politiniai direktoriai, siekiant ją sustiprinti;

17.  palankiai vertina nuolatinę ir nepertraukiamą TTALD veiklą puoselėjant ES ir JAV santykius, vykdant parlamentinį dialogą ir koordinuojant bendrojo pobūdžio klausimus; dar kartą pabrėžia žmonių tarpusavio bendravimo ir dialogo svarbą stiprinant transatlantinius santykius; todėl ragina JAV Senatą ir Atstovų Rūmus ir Europos Parlamentą aktyviau bendradarbiauti; palankiai vertina tai, kad 115-tos kadencijos Kongrese atnaujinta dvipartinė Kongreso darbo grupė ES klausimais, ir prašo Europos Parlamento ryšių biuro bei ES delegacijos Vašingtone palaikyti su ja glaudesnius ryšius;

18.  primena, kad ES ir JAV visuomenės yra stiprios, grindžiamos liberalia demokratija ir teisinės valstybės principu bei paremtos veikėjų įvairove, įskaitant, be kita ko, mūsų vyriausybes, parlamentus, decentralizuotus organus ir subjektus, įvairias politines institucijas, įmones ir profesines sąjungas, pilietinės visuomenės organizacijas, laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, religines grupes ir akademines bei mokslo tyrėjų bendruomenes; pabrėžia, kad, siekdami puoselėti transatlantinės partnerystės teikiamus pranašumus ir pabrėžti jos svarbą, darydami tai įvairiais lygmenimis, o ne vien sutelkiant dėmesį į Rytų ir Vakarų pakrantes, turėtume skatinti abiejų Atlanto vandenyno pusių ryšius; ragina numatyti sustiprintas ir specialias programas bei šiuo tikslu skirti reikiamą finansavimą;

19.  teigiamai vertina Europos institucijų ir JAV federalinių valstijų bei didmiesčių regionų santykių vaidmenį stiprinant bendrus transatlantinius santykius, ypač porinės partnerystės ryšius; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į bendradarbiavimą, vykdomą pagal susitarimo memorandumą „Under2 MOU“; ragina JAV federalines valstijas stiprinti savo ryšius su ES institucijomis;

20.  pabrėžia, kad kultūriniai mainai įgyvendinant švietimo programas yra itin svarbūs puoselėjant bendras vertybes ir stiprinant transatlantinių partnerių ryšius; taigi ragina stiprinti studentų judumo tarp JAV ir ES programas įgyvendinant programą „Erasmus +“, padidinti šių programų skaičių ir sudaryti palankesnes sąlygas jose dalyvauti;

21.  yra ypač susižavėjęs JAV mokinių susitelkimu, kaip atsako į daugybę dėl ginklų naudojimo mokyklose įvykusių tragedijų, reikalaujant griežtinti ginklų įstatymus ir priešinantis „National Rifle Association“ įtakai teisės aktų leidėjams;

Kartu įveikti pasaulinio masto problemas

22.  atkakliai tvirtina, kad ES ir JAV turėtų ir toliau atlikti pagrindinį konstruktyvų vaidmenį kartu įveikiant regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas pagal tarptautinė teisės principus; pabrėžia, kad JAV ir kitų didžiųjų pasaulio valstybių laikysena skatina vis daugiau abejonių dėl daugiašališkumo, kurį Europa labai brangina; primena, koks svarbus daugiašališkumas saugant taiką ir stabilumą, skatinant su teisinės valstybės principu susijusias vertybes ir sprendžiant pasaulinio masto problemas, ir primygtinai reikalauja, kad tai būtų aptarta atitinkamuose tarptautiniuose forumuose; todėl yra susirūpinęs, kad naujausi vienašališki JAV sprendimai, būtent pasitraukimas iš svarbių tarptautinių susitarimų, kai kurių įsipareigojimų atšaukimas, tarptautinių taisyklių pažeidimas, pasitraukimas iš tarptautinių forumų ir įtampos diplomatijos bei prekybos srityse kurstymas gali nukrypti nuo šių bendrų vertybių ir sukelti įtampą santykiuose bei jiems pakenkti; ragina ES vieningai, tvirtai ir proporcingai reaguoti į tokius sprendimus; taigi ragina ES valstybes nares vengti bet kokių veiksmų ar žingsnių, kuriais siekiama įgyti dvišalių pranašumų pakenkiant nuosekliam bendram Europos požiūriui;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad kitos didžiosios pasaulio valstybės, kaip antai Rusija ir Kinija, turi tvirtas politines ir ekonomines strategijas, daugeliu kurių gali būti prieštaraujama ir keliamas pavojus mūsų bendroms vertybėms, tarptautiniams įsipareigojimams ir pačiai transatlantinei partnerystei; primena, kad dėl tokių pokyčių ES ir JAV bendradarbiavimas tampa dar labiau būtinas, kad galėtume išlaikyti atviras visuomenes, puoselėti ir apsaugoti mūsų bendras teises, principus ir vertybes, įskaitant tarptautinės teisės laikymąsi; todėl ragina ES ir JAV labiau koordinuoti veiksmus derinant ir nustatant bendrą sankcijų politiką, siekiant padidinti jos veiksmingumą;

24.  laikosi nuomonės, kad reikia bendro transatlantinio atsako į Rusijos mėginimus daryti spaudimą ir įtaką Vakarų šalių visuomenių demokratiniams sprendimams, jas destabilizuoti ir pasinaudoti jų silpnybėmis; todėl mano, kad ES ir JAV turėtų teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu, atitinkamais atvejais įtraukiant NATO; šiuo požiūriu su susirūpinimu atkreipia dėmesį į JAV ir Rusijos prezidentų pareiškimus, paskelbtus per jų susitikimą, kuris 2018 m. liepos 16 d. įvyko Helsinkyje; primena apie akivaizdų pavojų mūsų demokratijai, kurį kelia melagingos naujienos, dezinformacija ir visų pirma piktybiškas Rusijos šaltinių kišimasis; ragina vykdyti politinį ir visuomeninį dialogą, kuris užtikrintų anonimiškumo ir atsakomybės pusiausvyrą socialinės žiniasklaidos priemonėse;

25.  pabrėžia, kad saugumas yra įvairiapusis, įvairūs jo aspektai persipynę, o jo apibrėžtis apima ne tik karinį, bet taip pat aplinkos apsaugos, energetikos, prekybos, kibernetikos ir ryšių, sveikatos, plėtros, atskaitomybės, humanitarinį ir kt. aspektus; primygtinai reikalauja, kad saugumo klausimai būtų sprendžiami taikant platų požiūrį; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl pasiūlymų smarkiai mažinti biudžetą, pavyzdžiui, sumažinti biudžeto lėšas valstybės kūrimui Afganistane, paramai vystymuisi Afrikoje, humanitarinei pagalbai, taip pat sumažinti JAV įnašus į JT programas, operacijas ir agentūrų biudžetus;

26.  pabrėžia, kad suderintas ir abiem pusėms naudingas transatlantinis prekybos susitarimas turėtų poveikį, kuris gerokai viršytų prekybos ir ekonominį aspektus;

27.  teigia, kad NATO tebėra pagrindinis kolektyvinės Europos gynybos garantas; teigiamai vertina tai, kad JAV dar kartą patvirtino esanti įsipareigojusi NATO ir įsipareigojusi siekti Europos saugumo, ir pabrėžia, kad stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą taip pat stiprinama transatlantinė partnerystė;

28.  pabrėžia, koks svarbus bendradarbiavimo, koordinavimo ir sąveikos poveikis saugumui ir gynybai; pabrėžia, kaip svarbu tinkamiau leisti lėšas gynybai, ir, atsižvelgdamas į tai, atkakliai tvirtina, kad naštos pasidalijimas turėtų būti nukreiptas ne tik į įnašus (tikslas gynybai skirti 2 proc. BVP), bet ir į rezultatus (įvertinti naudotinų, pasirengusių ir tvarių pajėgų pajėgumus); primena, kad iš šio kiekybiškai išreikšto tikslinio įnašo vis dėlto matyti, kad europiečiai prisiima vis didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą, kuris yra būtinas blogėjant jų strateginei aplinkai; teigiamai vertina tai, kad gynyba tampa didesnio prioriteto sritimi ES ir jos valstybėms narėms, o taip užtikrinamas didesnis karinis efektyvumas tiek ES, tiek NATO labui, ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad ES teritorijoje yra dislokuotos JAV karinės pajėgos; tvirtina, kad NATO tebėra labai svarbi kolektyvinei Europos ir jos sąjungininkų gynybai užtikrinti (Vašingtono sutarties 5 straipsnis); pabrėžia, kad NATO pajėgumas vykdyti savo užduotis ir toliau labai priklauso nuo transatlantinių santykių tvirtumo;

29.  ragina ES stiprinti Europos gynybos sąjungą, siekiant stiprinti pajėgumus, kuriais užtikrinamas ES strateginis svarumas gynybos ir saugumo srityje, pvz., užtikrinant didesnę valstybių narių išlaidų gynybai, mokslinių tyrimų, viešųjų pirkimų, techninės priežiūros ir mokymo sąveiką ir veiksmingumą; tvirtina, kad didesnis ES lygmens bendradarbiavimas gynybos srityje stiprina Europos indėlį į regioninę bei tarptautinę taiką, saugumą ir stabilumą, tuo taip pat skatindamas įgyvendinti NATO aljanso tikslus ir stiprindamas mūsų transatlantinį ryšį; todėl pritaria naujausioms pastangoms didinti Europos gynybos struktūrą, įskaitant Europos gynybos fondą ir neseniai įsteigtą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO);

30.  palankiai vertina PESCO inicijavimą ir remia pirmuosius jo projektus, pvz., karinio judumo srityje; pabrėžia, kad PESCO yra naudingas tiek ES, tiek NATO, ir turėtų būti tolesnio abiejų organizacijų bendradarbiavimo veiksnys stiprinant pajėgumus ir konsoliduojant ES dalį NATO, atsižvelgiant į kiekvienos šalies konstituciją;

31.  pakartoja, kad ES ir JAV reikia stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityje, visų pirma pasitelkiant specializuotas agentūras ir darbo grupes, tokias kaip ENISA, Europolas, Interpolas, būsimų PESCO ir Europos gynybos fondo struktūrų, ypač kovojant su kibernetiniais išpuoliais, ir bendrai plėtoti pastangas kuriant išsamią ir skaidrią tarptautinę sistemą, kuria nustatomi būtinieji kibernetinio saugumo politikos standartai, kartu užtikrinant pagrindines laisves; mano, jog labai svarbu, kad ES ir NATO aktyviau keistųsi žvalgybos informacija, kad būtų galima oficialiai nustatyti kibernetinių išpuolių vykdytoją, taigi ir sudaryti galimybę nustatyti ribojamąsias sankcijas už kibernetinius išpuolius atsakingiems subjektams; pabrėžia JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos svarbą ir teigiamą indėlį į ES valstybių narių saugumą;

32.  pabrėžia, kad didėjantis dirbtinio intelekto ir kompiuterių mokymosi aktualumas reikalauja intensyvesnio ES ir JAV bendradarbiavimo ir kad reikėtų imtis priemonių, siekiant paskatinti JAV ir Europos technologijų įmonių bendradarbiavimą, kad būtų kuo geriau naudojamos vystymosi ir taikymo partnerystės;

33.  ragina JAV Kongresą įtraukti Europos Parlamentą į savo keitimosi informacija apie kibernetines grėsmes programą, vykdomą su Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės parlamentais;

34.  pabrėžia, kad reikia bendro požiūrio į skaitmeninių platformų reguliavimą ir jų atskaitomybės didinimą, siekiant aptarti tinklo cenzūros, autorių teisių ir teisių turėtojų teisių, asmens duomenų ir tinklo neutralumo sąvokos klausimus; pakartoja, kad reikia kartu dirbti skatinant atvirą, sąveikų ir saugų internetą, valdomą pagal daugiasubjektį modelį, kuris skatina žmogaus teises, demokratiją, teisinę valstybę ir saviraiškos laisvę ir sudaro sąlygas ekonominiam klestėjimui ir inovacijoms, kartu gerbiant privatumą ir saugant nuo apgaulės, sukčiavimo ir vagysčių; ragina bendromis pastangomis parengti normas ir taisykles bei raginti taikyti tarptautinę teisę kibernetinėje erdvėje;

35.  pakartoja, kad tinklo neutralumas yra įtvirtintas ES teisėje; apgailestauja dėl Federalinės komunikacijų komisijos sprendimo panaikinti tinklo neutralumo taisykles; teigiamai vertina neseniai JAV Senate įvykusį balsavimą dėl sprendimo panaikinti šį sprendimą; ragina JAV Kongresą vadovautis Senato sprendimu, siekiant išlaikyti atvirą, saugų ir patikimą internetą, kad nebūtų sudarytos sąlygos diskriminuojamai tvarkyti interneto turinį;

36.  pabrėžia, kad reikalingos tinkamos derybos standartizacijos klausimu, visų pirma atsižvelgiant į vis spartesnę technologijų raidą, ypač informacinių technologijų srityje;

37.  pabrėžia, kad didelę dalį stiprinamų ES ir JAV kovos su terorizmu pastangų sudaro ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga, įskaitant bendrų standartų gerinimą ir suderinamumo bei sąveikos skatinimą, ir visapusiškas požiūris į kovą su terorizmu, be kita ko, jį koordinuojant regioniniuose, daugiašaliuose ir pasauliniuose forumuose ir bendradarbiaujant su teroristine veikla susijusių duomenų mainų srityje; pakartoja, kad reikia remti tokius mechanizmus kaip ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir kitas bendras pastangas, kuriomis galima labai pagerinti kovą su terorizmu ir ekstremizmu ir pasiekti pažangos šioje srityje; primena abiem šalims, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma laikantis tarptautinės teisės ir demokratinių vertybių, visapusiškai gerbiant pilietines laisves ir pagrindines žmogaus teises;

38.  yra susirūpinęs dėl to, kad Gina Haspel neseniai paskirta Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) direktore, turint mintyje prastus jos rezultatus žmogaus teisių srityje, įskaitant jos bendrininkavimą vykdant CŽV ypatingųjų perdavimų ir slaptų sulaikymų programą;

39.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad JAV administracija pranešė panaikinanti dronų programai taikomus ribotus apribojimus, dėl to didėja civilių aukų ir neteisėtų nužudymų rizika bei trūksta skaidrumo, susijusios su JAV dronų programa ir kai kurių ES valstybių narių teikiama pagalba; ragina JAV ir ES valstybes nares užtikrinti, kad ginkluotųjų dronų naudojimas atitiktų įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, ir kad būtų nustatyti griežti privalomi standartai, kuriais reglamentuojamas visų rūšių pagalbos, susijusios su mirtinomis dronų operacijomis, teikimas;

40.  pabrėžia, jog ES ir JAV turi kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais ir užtikrinti skaidrumą;

41.  ragina toliau glaudžiai bendradarbiauti kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, visų pirma pagal ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimą, kuris turėtų būti sustiprintas, kad būtų įtraukta informacija apie finansinius srautus, susijusius su užsienio šalių kišimusi arba neteisėtomis žvalgybos operacijomis; be to, ragina ES ir JAV bendradarbiauti su EBPO kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir agresyviu mokesčių planavimu, nustatant tarptautines taisykles ir normas šiai pasaulinei problemai spręsti; pabrėžia, kad norint padidinti mūsų bendrą saugumą labai svarbu tęsti bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, ir ragina JAV užtikrinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą šioje srityje; apgailestauja, kad iš dalies panaikintas Doddo ir Franko aktas, todėl JAV bankų priežiūra smarkiai susilpnėjo;

42.  atkreipia dėmesį į nuolatinius „privatumo skydo“ trūkumus, susijusius su duomenų subjektų pagrindinių teisių laikymusi; teigiamai vertina ir palaiko raginimus JAV teisės aktų leidėjui imtis veiksmų, kad būtų priimtas bendras privatumo ir duomenų apsaugos aktas; nurodo, kad Europoje asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių ir kad JAV nėra nustatyta taisyklių, kurias būtų galima palyginti su naujuoju Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu;

43.  primena apie platų transatlantinį solidarumą reaguojant į Sergejaus Skripalio apnuodijimą Solsberyje, po kurio 20 ES valstybių narių, Kanada, JAV, Norvegija ir penkios ES šalys kandidatės išsiuntė Rusijos diplomatus iš savo šalių;

44.  pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. kovo mėn. Kongresas atmetė Federalinės komunikacijų komisijos pateiktą taisyklę dėl plačiajuosčio ryšio ir kitų telekomunikacijų paslaugų vartotojų privatumo apsaugos, taip iš esmės panaikindamas plačiajuosčio ryšio privatumo taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama, kad interneto paslaugų teikėjai gautų aiškų vartotojų sutikimą prieš parduodami ar dalindamiesi žiniatinklio naršymo duomenimis ir kita privačia informacija su reklamos ir kitomis įmonėmis; mano, kad tai dar viena grėsmė privatumo apsaugai JAV;

45.  primena, kad ES bevizio režimo sąraše JAV yra vienintelė ne ES šalis, kuri nesuteikia bevizio režimo visų ES valstybių narių piliečiams; primygtinai ragina Jungtines Amerikos Valstijas kuo greičiau į JAV bevizio režimo programą įtraukti atitinkamas penkias ES valstybes nares (Bulgariją, Lenkiją, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją); primena, kad Komisija yra teisiškai įpareigota per 24 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo atitinkamų pranešimų paskelbimo datos (šis terminas baigėsi 2016 m. balandžio 12 d.) priimti deleguotąjį aktą – laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą trečiųjų šalių, kurios nepanaikino vizų reikalavimo tam tikrų valstybių narių piliečiams, piliečiams; ragina Komisiją, remiantis SESV 265 straipsniu, priimti reikiamą deleguotąjį aktą;

46.  pabrėžia, kad ES įsipareigojusi ne karinėmis priemonėmis, visų pirma įgyvendindama asociacijos susitarimus, stiprinti demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę, gerovę, stabilumą, atsparumą ir saugumą savo artimiausiose kaimyninėse šalyse; ragina ES ir JAV stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir geriau koordinuoti savo veiksmus, planus ir pozicijas Europos Sąjungos kaimynystėje, tiek jos rytuose, tiek pietuose; primena, kad ES visame pasaulyje vykdoma vystymosi ir humanitarinės politika taip pat prisideda prie pasaulinio saugumo;

47.  teigiamai vertina JAV strateginį dėmesį ir atvirumą regiono atžvilgiu ir primena, kad Balkanai yra didžiulis iššūkis Europai ir viso žemyno saugumui, todėl ragina JAV prisidėti prie tolesnių bendrų pastangų Vakarų Balkanų šalyse, visų pirma stiprinant teisinę valstybę, demokratiją, saviraiškos laisvę ir bendradarbiavimą saugumo srityje; rekomenduoja vykdyti daugiau bendrų veiksmų, pvz., kurti kovos su korupcija mechanizmus ir stiprinti institucijas, kad būtų užtikrintas didesnis regiono šalių saugumas, stabilumas, atsparumas ir ekonominė gerovė, taip pat imtis vaidmens sprendžiant ilgalaikius klausimus; mano, kad ES ir JAV turėtų pradėti naują aukšto lygio dialogą dėl Vakarų Balkanų, siekiant užtikrinti, kad politikos tikslai ir pagalbos programos būtų suderinti, ir vėliau imtis atitinkamų priemonių;

48.  ragina ES ir JAV aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant konfliktą Ukrainos teritorijoje ir remti visas pastangas siekiant ilgalaikio taikaus sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į Ukrainos vienybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą ir numatomas Krymo pusiasalio grąžinimas Ukrainai, ir primygtinai ragina vykdyti ir remia Ukrainos reformų procesus ir jos ekonominį vystymąsi, kurie turi būti visiškai suderinti su Ukrainos įsipareigojimais ir tarptautinių organizacijų pateiktomis rekomendacijomis; reiškia gilų nusivylimą tuo, kad vis dar nepakanka pažangos įgyvendinant Minsko susitarimus ir blogėja saugumo ir humanitarinė padėtis Rytų Ukrainoje; todėl teigia, kad sankcijos prieš Rusiją vis dar reikalingos ir kad JAV turėtų koordinuoti savo pastangas su ES; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei JAV specialųjį įgaliotinį Ukrainoje glaudžiau bendradarbiauti;

49.  taip pat primena ES ir JAV, kad svarbu ieškoti įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimų;

50.  primena, kad tarptautinė tvarka grindžiama tarptautinių susitarimų laikymusi; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad JAV nusprendė nepritarti Kanadoje vykusio G 7 aukščiausiojo susitikimo išvadoms; pakartoja savo įsipareigojimą laikytis tarptautinių teisės aktų ir visuotinių vertybių, ypač atskaitomybės, branduolinio ginklo neplatinimo ir taikaus ginčų sprendimo; pabrėžia, kad mūsų branduolinio ginklo neplatinimo strategijos nuoseklumas yra ypač svarbus mūsų, kaip svarbaus pasaulinio veikėjo ir derybininko, patikimumui užtikrinti; ragina ES ir JAV bendradarbiauti siekiant sudaryti sąlygas branduoliniam nusiginklavimui bei veiksmingam branduolinei grėsmei mažinti skirtų priemonių taikymui;

51.  pabrėžia, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP) su Iranu yra svarbus daugiašalis susitarimas ir puikus daugiašalės diplomatijos ir ES diplomatijos laimėjimas, siekiant skatinti stabilumą visame regione; primena, kad ES pasiryžusi dėti visas pastangas, kad išsaugotų BVVP su Iranu, nes tai pagrindinis tarptautinės ginklų neplatinimo struktūros ramstis, kuris taip pat svarbus sprendžiant Šiaurės Korėjos klausimą, ir yra pagrindinis saugumo ir stabilumo regione elementas; pakartoja, jog atitinkamais formatais ir atitinkamuose forumuose reikia kritiškiau vertinti Irano veiklą, susijusią su balistinėmis raketomis ir regiono stabilumu, visų pirma Irano dalyvavimą įvairiuose šiame regione vykstančiuose konfliktuose, taip pat žmogaus teisių bei mažumų teisių padėtį Irane – šis klausimas neįtrauktas į BVVP; pabrėžia, kad, sprendžiant šias problemas, transatlantinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus; pabrėžia, kad, remiantis daugeliu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitų, Iranas vykdo savo įsipareigojimus pagal BVVP; labai kritiškai vertina prezidento D. Trumpo sprendimą vienašališkai pasitraukti iš BVVP ir Irane veikiančioms ES įmonėms taikyti ekstrateritorines priemones; pabrėžia, kad ES pasiryžusi apsaugoti savo ir įmonių bei investuotojų interesus JAV taikant ekstrateritorines sankcijas; todėl teigiamai vertina sprendimą pradėti taikyti blokavimo reglamentą, kuriuo siekiama apsaugoti ES prekybos interesus Irane nuo JAV ekstrateritorinių sankcijų poveikio, ir ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą imtis bet kokių tolesnių priemonių, kurias jos laiko būtinomis BVVP apsaugoti;

52.  yra susirūpinęs dėl JAV saugumo ir prekybos politikos Rytų ir Pietryčių Azijoje, įskaitant politinį vakuumą, atsiradusį po JAV pasitraukimo iš partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (TPP); dar kartą pabrėžia konstruktyvaus ES bendradarbiavimo Rytų ir Pietryčių Azijoje svarbą ir, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina aktyvią ES prekybos politiką šioje pasaulio dalyje, taip pat su saugumu susijusias ES iniciatyvas, kaip nurodyta, visų pirma, Tarybos išvadose dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija, taip pat siekiant politinės ir ekonominės pusiausvyros;

53.  palankiai vertina tai, kad pradedami aukšto lygio politiniai dialogai su Šiaurės Korėja (KLDR) ir kad neseniai (2018 m. birželio 12 d.) Singapūre vyko aukščiausiojo lygio susitikimas, primena, kad šių derybų apčiuopiamų ir patikrinamų rezultatų kol kas dar nematyti, tačiau jų tikslas – taikus įtemptų santykių sprendimas, taigi, ir regioninės ir pasaulinės taikos, saugumo ir stabilumo skatinimas; pabrėžia, kad tuo pačiu metu tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES ir JAV, turi toliau daryti spaudimą KLDR, kol ji iš tikrųjų atsisakys branduolinio ginklo, ratifikuodama Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) ir suteikdama galimybę Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamajai komisijai ir TATENA dokumentuoti jos branduolinių ginklų atsisakymą; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos KLDR pažangos atsisakant branduolinio ginklo – dėl to 2018 m. rugpjūčio 24 d. Prezidentas D. Trump atšaukė KLDR planuotas derybas, kuriose turėjo dalyvauti valstybės sekretorius Mike Pompeo;

54.  primena Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad jos vis dar nėra ratifikavusi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT), nepaisant to, kad jos yra II priede nurodyta šalis, kurios parašas būtinas tam, kad sutartis įsigaliotų; pakartoja vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos primygtinį raginimą pasaulio lyderiams ratifikuoti šią sutartį; ragina JAV kuo greičiau ratifikuoti CTBT ir toliau remti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizaciją (CTBTO), įtikinant likusias į II priedą įtrauktas valstybes ratifikuoti Sutartį;

55.  primygtinai reikalauja laikytis tarptautinės jūrų teisės, taip pat Pietų Kinijos jūroje; todėl ragina JAV ratifikuoti JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

56.  ragina ES ir JAV aktyviau bendradarbiauti siekiant taikaus regioninių konfliktų ir trečiųjų šalių kurstomo karinio konflikto Sirijoje sprendimo, nes nesant bendros strategijos kenkiama taikiam konfliktų sprendimui, ir ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis ir regioninius subjektus susilaikyti nuo smurto ir bet kokių veiksmų, galinčių pabloginti situaciją; dar kartą patvirtina, koks svarbus JT vadovaujamas Ženevos procesas siekiant išspręsti konfliktą Sirijoje pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254, dėl kurios derėjosi konflikto šalys ir kurią palaiko svarbiausi tarptautiniai ir regiono veikėjai; ragina visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurias Astanos derybų šalys pažeidžia, ir jų laikytis; ragina dėti bendras pastangas užtikrinant visapusišką humanitarinę pagalbą tiems žmonėms, kuriems jos reikia, ir atliekant nepriklausomą, nešališką, išsamų ir patikimą tyrimą bei patraukiant atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; taip pat ragina, be kita ko, remti Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo (IIIM), taikomo tiriant nuo 2012 m. kovo mėn. Sirijos Arabų Respublikoje įvykdytus tarptautinius nusikaltimus, darbą;

57.  primena, kad ES remia svarbaus Artimųjų Rytų taikos proceso atnaujinimą siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, pagrindu laikant 1967 m. sienas, pagal kurį viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė ir saugi Izraelio valstybė bei kitos kaimyninės šalys, ir primygtinai tvirtina, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kuriais būtų pakenkta šioms pastangoms; todėl labai apgailestauja dėl JAV vyriausybės sprendimo perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir oficialiai pripažinti šį miestą Izraelio sostine; pabrėžia, kad Jeruzalės klausimas turėtų būti įtrauktas į galutinį Izraelio ir Palestinos taikos susitarimą; pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti bendras veiksmų gaires, ir atkreipia dėmesį į poreikį JAV derinti savo veiksmus su savo Europos partneriais siekiant taikos Artimuosiuose rytuose;

58.  teigiamai vertina Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir atsidavusius jos darbuotojus už jų puikų ir nepaprastai reikalingą humanitarinį darbą bei darbą vystymosi srityje, dirbamą Palestinos pabėgėlių (Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, Gazos Ruožą, Jordaniją, Libaną ir Siriją) labui, – tai gyvybiškai svarbu regiono saugumui ir stabilumui; labai apgailestauja dėl JAV administracijos sprendimo sumažinti finansavimą, kurį ji skiria UNRWA, ir ragina JAV administraciją jį persvarstyti; pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga be perstojo remia agentūrą, ir ragina ES valstybes nares skirti papildomą finansavimą, siekiant užtikrinti UNRWA veiklos tvarumą ilguoju laikotarpiu;

59.  skatina tolesnį ES ir JAV bendradarbiavimą vykdant pasaulines programas, kuriomis skatinama demokratija, žiniasklaidos laisvės, laisvi ir teisėti rinkimai ir žmogaus teisių, be kita ko, pabėgėlių ir migrantų, moterų, rasinių ir religinių mažumų teisių apsauga; pabrėžia gero valdymo, atskaitingumo, skaidrumo ir teisinės valstybės, kuri yra žmogaus teisių gynimo pagrindas, svarbą; pakartoja ES tvirtą ir principinę poziciją nepritarti mirties bausmei ir siekti visuotinio mirties bausmės moratoriumu siekiant jos panaikinimo pasaulyje; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti krizių prevencijos ir taikos stiprinimo srityse, taip pat reaguojant į humanitarinės pagalbos poreikį;

60.  pakartoja, kad ES ir JAV turi bendrų interesų Afrikoje, kur abi privalo koordinuoti ir stiprinti savo pastangas vietos, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, siekdamos gero valdymo, demokratijos, žmogaus teisių laikymosi, tvaraus socialinio vystymosi, aplinkos apsaugos, migracijos valdymo, ekonomikos valdymo ir saugumo, taip pat taikaus regioninių konfliktų sprendimo, kovos su korupcija, neteisėtais finansiniais sandoriais, smurtu ir terorizmu vykdymo; mano, kad geresnis ES ir JAV veiksmų koordinavimas, įskaitant sustiprintą politinį dialogą ir bendrų Afrikos strategijų rengimą, deramai atsižvelgiant į regioninių organizacijų ir subregioninių grupių požiūrį, sudarytų sąlygas imtis veiksmingesnių veiksmų ir efektyviau panaudoti išteklius;

61.  pabrėžia ES ir JAV bendrų politinių, ekonominių ir saugumo interesų svarbą, atsižvelgiant į tokių šalių kaip Kinija ir Rusija ekonominę politiką, ir primena, kad bendros pastangos, įskaitant PPO lygiu, galėtų būti naudingos sprendžiant, be kita ko, pasaulinės prekybos disbalanso ir padėties Ukrainoje klausimus; ragina JAV administraciją susilaikyti nuo tolesnio teisėjų skyrimo blokavimo PPO Apeliaciniame komitete; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant Kinijos strategijos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimo klausimą, taip pat plėtojant ES ir Keturšalio saugumo dialogo grupės (QUAD), kuriai priklauso JAV, Indija, Japonija ir Australija, bendradarbiavimą šiuo klausimu;

62.  nurodo, kad reikia geriau bendradarbiauti Arkties regiono politikos klausimais, visų pirma Arkties taryboje, ypač kai vykstant klimato kaitai gali atsiverti nauji laivybos maršrutai ir tapti prieinami nauji gamtos ištekliai;

63.  atkakliai tvirtina, kad migracija yra visuotinis reiškinys, todėl turėtų būti sprendžiamas bendradarbiaujant, sudarant partnerystes ir užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ir saugumą, tačiau taip pat valdant migracijos maršrutus ir siekiant visuotinio požiūrio JT lygmeniu, laikantis tarptautinės teisės, ypač 1951 m. Ženevos konvencijos ir jos 1967 m. protokolo; teigiamai vertina iki šiol JT dėtas pastangas siekti pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių ir apgailestauja dėl 2017 m. gruodžio mėn. JAV sprendimo pasitraukti iš šių diskusijų; ragina vykdyti bendrą politiką, siekiant pašalinti pagrindines migracijos priežastis;

64.  pritaria, kad reikia stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą energetikos klausimais, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, remiantis ES ir JAV energetikos tarybos sistema; taigi iš naujo ragina toliau rengti susitikimus; be to, ragina glaudžiau bendradarbiauti energetikos mokslinių tyrimų ir naujų technologijų srityje ir mano, kad turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas energetikos infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinių išpuolių srityje; primygtinai ragina bendradarbiauti energijos tiekimo saugumo srityje ir pabrėžia, kad reikia išsamiau paaiškinti, koks bus tolesnis Ukrainos, kaip tranzito šalies, vaidmuo;

65.  pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl dujotiekio „Nord Stream II“ ir jo potencialiai nenuoseklaus vaidmens užtikrinant valstybių narių energetinį saugumą ir solidarumą, ir teigiamai vertina JAV paramą užtikrinant energetinį saugumą Europoje;

66.  apgailestauja, kad JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo, bet giria nuoseklias pavienių JAV asmenų, įmonių, miestų ir valstijų, kurios vis dar siekia Paryžiaus susitarimo tikslų ir kovoja su klimato kaita, pastangas, taip pat pabrėžia, kad ES turi toliau bendradarbiauti su šiais veikėjais; pažymi, kad klimato kaita nebėra JAV nacionalinės saugumo strategijos dalis; dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir JT darbotvarkės iki 2030 m., ir pabrėžia, kad būtina juos įgyvendinti siekiant užtikrinti saugumą ir plėtoti tvaresnę ekonomiką ir visuomenę; primena, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos suteikia daugybę darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo galimybių;

67.  skatina toliau bendradarbiauti inovacijų, mokslo ir technologijų srityje ir ragina atnaujinti JAV ir ES susitarimą dėl mokslo ir technologijų;

Ginti taisyklėmis grindžiamą prekybos tvarką neramiais laikais

68.  pažymi, kad 2017 m. JAV buvo didžiausia ES eksporto rinka ir antras pagal dydį ES importo šaltinis; pažymi, kad skiriasi ES ir JAV prekybos balanso deficitas ir perteklius prekybos prekėmis, prekybos paslaugomis, skaitmeninės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų srityse; pabrėžia, kad ES ir JAV prekybos ir investicijų santykiai – didžiausio masto visame pasaulyje ir visuomet grindžiami bendromis vertybėmis – yra vienas iš svarbiausių pasaulio ekonomikos augimo, prekybos ir gerovės veiksnių; taip pat pažymi, kad ES prekybos prekėmis su JAV perteklius siekia 147 mlrd. USD; pažymi, kad ES įmonėse JAV dirbo 4,3 mln. darbuotojų;

69.  pabrėžia, kad ES ir JAV yra dvi pagrindinės veikėjos globalizuotame pasaulyje, kuris keičiasi precedento neturinčiu greičiu ir nepaprastai intensyviai ir kad, atsižvelgiant į bendrus uždavinius, ES ir JAV yra kartu suinteresuotos bendradarbiauti bei koordinuoti prekybos politikos klausimus, siekdamos formuoti būsimą daugiašalę prekybos sistemą ir pasaulinius standartus;

70.  atkreipia dėmesį į pagrindinį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vaidmenį daugiašalėje sistemoje – tai geriausias būdas siekiant užtikrinti atvirą, sąžiningą ir taisyklėmis pagrįstą sistemą, kurią taikant atsižvelgiama į įvairius jos narių interesus ir tie interesai suderinami; pakartoja, kad remia tolesnį daugiašalės prekybos sistemos stiprinimą; pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama toliau bendradarbiauti su JAV, kad būtų pateiktas teigiamas bendras atsakas į esamus institucinius ir sisteminius iššūkius;

71.  atkreipia dėmesį į PPO vaidmenį sprendžiant su prekyba susijusius ginčus; ragina visas PPO nares užtikrinti tinkamą PPO ginčų sprendimo sistemos veikimą; šiuo požiūriu apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Valstijos blokuoja naujas kandidatūras, turinčias užpildyti laisvas vietas Apeliaciniame komitete, ir dėl to keliama grėsmė PPO ginčų sprendimo sistemos funkcionavimui; ragina Komisiją ir visas PPO nares ieškoti būdų, kaip išeiti iš šios PPO apeliacinio komiteto teisėjų atnaujinimo aklavietės ir, jei reikia, reformuoti ginčų sprendimo sistemą; mano, kad tokiomis reformomis galėtų būti siekiama užtikrinti didžiausią sistemos efektyvumo ir nepriklausomumo lygį, tuo pačiu metu toliau nuosekliai laikantis vertybių ir bendro požiūrio, kuriuos ES nuolat gynė nuo PPO įsteigimo, visų pirma skatinant laisvą ir sąžiningą prekybą pasaulio mastu, laikantis teisinės valstybės principo ir reikalavimo visoms PPO narėms laikytis visų PPO įsipareigojimų;

72.  nors ir apgailestauja dėl nepakankamų rezultatų 11-ojoje PPO ministrų konferencijoje, palankiai vertina tai, kad buvo pasirašytas bendras pareiškimas dėl JAV, ES ir Japonijos taikomos nesąžiningos rinką iškraipančios ir protekcionistinės praktikos, į kurią taip pat buvo atkreiptas dėmesys Didžiojo dvidešimtuko (G 20) 2017 m. liepos mėn. pareiškime, panaikinimo; ragina šiuo klausimu toliau bendradarbiauti su JAV ir Japonija siekiant šalinti nesąžiningos prekybos praktiką, pvz., diskriminaciją, patekimo į rinką apribojimus, dempingą ir subsidijas;

73.  ragina Komisiją kartu su JAV ir kitomis PPO narėmis parengti darbo planą dėl iškraipančių subsidijų medvilnės ir žuvininkystės sektoriuose panaikinimo (tai ypač susiję su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba); ragina bendradarbiauti skatinant daugiašalę darbotvarkę dėl tokių naujų klausimų kaip elektroninė prekyba, skaitmeninė prekyba, įskaitant skaitmeninę plėtrą, geresnių sąlygų investicijoms sudarymas, prekyba ir aplinka, prekyba ir lytis, taip pat skatinant konkrečią politiką, kurią įgyvendinant būtų sudarytos palankesnės sąlygos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti pasaulio ekonomikoje;

74.  ragina ES ir JAV skatinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu siekiant stiprinti tarptautinius susitarimus viešųjų pirkimų srityje, visų pirma Sutartį dėl viešųjų pirkimų;

75.  ragina Komisiją pradėti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis siekiant atnaujinti derybas dėl keliašalio Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA) ir Prekybos paslaugomis susitarimo (TISA);

76.  ragina ES ir JAV sutelkti išteklius kovojant su nesąžiningos prekybos politika ir praktika, sykiu laikantis daugiašalių taisyklių ir ginčų sprendimo proceso PPO ir vengiant vienašalių veiksmų, nes jie yra kenksmingi visoms pasaulinėms vertės grandinėms, kuriose veikia ES ir JAV įmonės; labai apgailestauja dėl netikrumo tarptautinėje prekybos sistemoje, kuris kilo dėl JAV naudojimosi dokumentais ir politikos priemonėmis (pvz., 232 skirsnis (1962 m.), 301 skirsnis (1974 m.)), kurie buvo parengti prieš sukuriant PPO ir jos ginčų sprendimo sistemą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad JAV sprendimas nustatyti tarifus plienui ir aliuminiui pagal 232 skirsnį negali būti pagrįstas nacionalinio saugumo sumetimais, ir ragina JAV suteikti ES ir kitoms sąjungininkėms visišką ir nuolatinį atleidimą nuo šių priemonių taikymo; ragina Komisiją ryžtingai reaguoti tuo atveju, jei šie tarifai būtų naudojami siekiant apriboti ES eksportą; taip pat pabrėžia, kad bet kokios sankcijos, kurias kaip reagavimo priemones JAV gali pradėti taikyti Europos prekėms po to, kai buvo paskelbta Apeliacinio komiteto parengta atitikties ataskaita atsižvelgiant į JAV skundą prieš ES dėl prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančių priemonių, būtų neteisėtos, nes PPO atmetė 204 iš 218 JAV pateiktų teiginių ir laukiama tolesnės ataskaitos dėl susijusios bylos prieš JAV dėl neteisėtų subsidijų;

77.  atkreipia dėmesį į toliau vykstantį ES ir JAV dvišalį bendradarbiavimą įvairiais reglamentavimo klausimais, tai įrodo neseniai sudarytas dvišalis susitarimas dėl prudencinių taisyklių, susijusių su draudimu ir perdraudimu, ar tarpusavio pripažinimo susitarimas dėl vaistų gamintojų patikrų pripažinimo; ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai gerbti Europos Parlamento vaidmenį šiame procese;

78.  atkreipia dėmesį į labai didelę intelektinės nuosavybės svarbą ES ir JAV ekonomikai; ragina abi šalis remti mokslinius tyrimus ir inovacijas abiejose Atlanto vandenyno pusėse ir garantuoti aukšto lygio intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, taip pat užtikrinti, kad kokybiškų novatoriškų produktų kūrėjai galėtų kurti toliau;

79.  ragina ES ir JAV padidinti MVĮ, eksportuojančių į JAV ir ES, galimybes patekti į rinką, didinant galiojančių taisyklių skaidrumą ir rinkos atvėrimą abipus Atlanto vandenyno, pvz., sukuriant MVĮ portalą;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms JAV rinka yra labai svarbi; ragina ES ir JAV abipus Atlanto vandenyno šalinti neproporcingą tarifų, netarifinių ir techninių prekybos kliūčių poveikį MVĮ, apimant ne tik tarifų mažinimą, bet ir muitinės procedūrų supaprastinimą bei galimus naujus mechanizmus, kuriais siekiama padėti MVĮ dalytis patirtimi ir geriausios pirkimo ir pardavimo ES ir JAV rinkose praktikos pavyzdžiais;

81.  ragina ES ir JAV, vykdant dvišalį bendradarbiavimą, susilaikyti nuo tarpusavio mokesčių konkurencijos, nes ji lems tik mažesnes investicijas į abiejų šalių ekonomiką;

82.  ragina ES ir JAV susitarti dėl skaitmeninės prekybos sistemos, kuri atitiktų kiekvienos šalies galiojančias teisines sistemas ir susitarimus, duomenų apsaugos teisės aktus ir duomenų privatumo taisykles, kurie ypač svarbūs paslaugų sektoriuje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir JAV turėtų bendradarbiauti, siekdamos paskatinti trečiąsias šalis priimti griežtus duomenų apsaugos standartus;

83.  prašo ES ir JAV padidinti bendradarbiavimą klimato kaitos srityje; ragina ES ir JAV pasinaudoti dabartinėmis ir būsimomis prekybos derybomis visais lygmenimis siekiant užtikrinti tarptautiniu mastu sutartų standartų, pvz., Paryžiaus susitarimo, taikymą, skatinti prekybą ekologiškomis prekėmis, įskaitant technologijas, ir užtikrinti pasaulinę energetikos pertvarką, numatant aiškią ir suderintą tarptautinę prekybos darbotvarkę, kad būtų apsaugota aplinka ir sukurtos darbo vietos bei paskatintas ekonomikos augimas;

84.  mano, kad negalima derėtis dėl galimo naujo susitarimo dėl ES ir JAV prekybos ir investicijų santykių, jei daromas spaudimas arba grasinama, ir kad ES būtų suinteresuota sudaryti tik plataus masto bei užmojo subalansuotą ir išsamų susitarimą, apimantį visas prekybos sritis; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad būtų naudinga nustatyti galimą specialų ir nuolatinį reglamentavimo ir konsultacinio bendradarbiavimo mechanizmą; ragina Komisiją esant tinkamoms aplinkybėms atnaujinti derybas su JAV;

85.  pabrėžia, kad dėl prekybos srautų vis labiau reikia naujų, greitesnių ir saugesnių prekių ir paslaugų gabenimo per sienas būdų; ragina ES ir JAV – pagrindines prekybos partneres – bendradarbiauti su prekyba susijusių skaitmeninių technologinių sprendimų srityje, siekiant palengvinti prekybą;

86.  primena, kad vykstantis ES ir JAV dialogas ir bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje yra labai svarbus; pripažįsta ES ir JAV pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nes šios pastangos yra pagrindinis žinių ir ekonomikos augimo veiksnys, ir pritaria tam, kad būtų toliau įgyvendinamas ir po 2018 m. pratęstas ES ir JAV susitarimas dėl mokslo ir technologijų, siekiant skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas, naujas besiformuojančias technologijas, apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, užtikrinti tvarią prekybą ir integracinį augimą;

87.  kartu su JAV reiškia susirūpinimą dėl pasaulinių perteklinių plieno gamybos pajėgumų; tuo pat metu apgailestauja, kad vienašalės su PPO nesuderintos priemonės tik pažeis taisyklėmis grindžiamos prekybos tvarkos vientisumą; pabrėžia, kad net ir nuolatinis ES atleidimas nuo JAV tarifų negali pateisinti šios veiksmų eigos; ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV ir dėti daugiau pastangų šalinant plieno perteklinius pajėgumus G 20 pasaulinio forumo sistemoje, kad būtų panaudotas didžiulis daugiašalių veiksmų potencialas; pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog bendri ir suderinti veiksmai taisyklėmis grindžiamose prekybos sistemose yra geriausias būdas siekiant spręsti tokias pasaulines problemas;

88.  pakartoja, jog svarbu, kad ES ir JAV koordinuotai ir konstruktyviai imtųsi būtino PPO modernizavimo, siekiant, kad ji būtų veiksmingesnė, skaidresnė ir atskaitingesnė, taip pat užtikrintų, kad formuojant tarptautines prekybos taisykles ir politiką būtų tinkamai integruoti lyties, socialinis, aplinkosaugos ir žmogaus teisių aspektai;

89.  pažymi, kad ES gina neiškreiptos rinkos ekonomiką, taip pat atvirą, vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamą bei sąžiningą prekybą; dar kartą reiškia paramą Komisijos strategijai, kuria reaguojama į dabartinę Jungtinių Valstijų prekybos politiką, sykiu paisant daugiašalės prekybos sistemos taisyklių; ragina visas ES valstybes nares būti vieningas ir ragina Komisiją parengti bendrą požiūrį į tai, kaip elgtis tokioje padėtyje; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ES valstybių narių vienybę šiuo klausimu, nes parodyta, kad bendri ES veiksmai pagal bendrą prekybos politiką ir ES muitų sąjunga tarptautiniu lygmeniu, taip pat palaikant dvišalius santykius su JAV, yra daug veiksmingesni nei bet kokios iniciatyvos, kurių imasi atskiros valstybės narės; pakartoja, kad ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis dėl abiem šalims svarbių prekybos klausimų, laikantis daugiašalės prekybos sistemos taisyklių;

90.  apgailestauja dėl prezidento D. Trumpo sprendimo dėl JAV pasitraukimo iš Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP), ir dėl poveikio, kurį šis sprendimas turės Irane veikiančioms ES įmonėms; pritaria visoms ES pastangoms, kuriomis siekiama apsaugoti Irane investuojančių ES įmonių interesus, visų pirma Komisijos sprendimui pradėti taikyti blokavimo statutą, taip parodant ES įsipareigojimą BVVP; mano, kad toks pats statutas galėtų būti naudojamas visada, kai tai taikytina;

91.  ragina ES ir JAV stiprinti bendradarbiavimą ir pastangas, dedamas siekiant įgyvendinti ir plėsti įmonių išsamaus patikrinimo sistemas, kad tarptautiniu mastu būtų sustiprinta žmogaus teisių apsauga, be kita ko, prekybos naudingosiomis iškasenomis ir metalais iš konfliktinių zonų srityje;

92.  apgailestauja dėl JAV pasyvumo aplinkos apsaugos klausimais; atsižvelgdamas į tai ir turėdamas mintyje, kad JAV yra didžiausia dramblių medžioklės trofėjų importuotoja, apgailestauja dėl prezidento D. Trumpo sprendimo panaikinti tokių trofėjų importo iš tam tikrų Afrikos šalių, įskaitant Zimbabvę ir Zambiją, apribojimus;

93.  ragina ES ir JAV tęsti ir stiprinti transatlantinį parlamentinį bendradarbiavimą, kuris turėtų sudaryti sąlygas sukurti geresnę ir platesnę politinę sistemą, kurioje būtų tobulinami ES ir JAV prekybos ir investicijų ryšiai;

94.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad JAV ir Kinija gali sudaryti susitarimą, kuris nebūtų visiškai suderinamas su PPO taisyklėmis, dėl to galėtų būti pakenkta mūsų interesams ir padaryta žala transatlantiniams prekybos santykiams; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia sudaryti bendresnį susitarimą su pagrindiniais prekybos partneriais, su kuriais mus sieja bendri interesai pasauliniu lygmeniu;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, EIVT, Komisijai, valstybių narių ir narystės siekiančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, JAV prezidentui, JAV Senatui ir Atstovų Rūmams.

(1) OL L 309, 1996 11 29, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0068.
(3) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 226
(4) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 198
(5) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 124
(6) OL C 65, 2016 2 19, p. 120.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0492.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0042.


ES ir Kinijos santykių padėtis
PDF 219kWORD 71k
2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kinijos santykių padėties (2017/2274(INI))
P8_TA(2018)0343A8-0252/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinijos diplomatiniai santykiai užmegzti 1975 m. gegužės 6 d.,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į svarbiausią santykių su Kinija teisinį pagrindą, t. y. į 1985 m. gegužės mėn. pasirašytą EEB ir Kinijos prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimo susitarimą(1), kuris apima ekonominius ir prekybinius santykius bei ES ir Kinijos bendradarbiavimo programą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę, dėl kurios susitarta 2013 m. lapkričio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. oficialiai pradėtą ES ir Kinijos struktūrinį politinį dialogą ir į 2010 m. pradėtą aukšto lygio strateginį dialogą strateginiais ir užsienio politikos klausimais, visų pirma, į 5-tąjį ir 7-ąjį ES ir Kinijos aukšto lygio strateginio dialogo susitikimus, surengtus Pekine 2015 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. balandžio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. pradėtas derybas dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. pradėtas derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1–2 d. Briuselyje įvykusį 19-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 22 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Kinijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 24 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ataskaitą „Ypatingasis administracinis Kinijos regionas Honkongas. 2017 m. metinė ataskaita“ (JOIN(2018)0007),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos paskelbtas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas priėmė naują nacionalinio saugumo įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Baltąją knygą dėl Kinijos karinės strategijos,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2017 m. birželio 22–23 d. Briuselyje įvykusį jo 35-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES ir Kinija surengė daugiau nei 60 sektorinio dialogo susitikimų,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. vasario mėn. pradėtas ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas, apimantis visas ES ir Kinijos bendras šios srities iniciatyvas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. įsigaliojusį Europos bendrijos ir Kinijos susitarimą dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo(2) ir į 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytą mokslo ir technologijų partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus klimato susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Kinijos dialogą energetikos klausimais,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos apskritojo stalo diskusijas,

–  atsižvelgdamas į 19-ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, kuris vyko 2017 m. lapkričio 18–24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. Nacionalinio Liaudies Kongreso paskelbtą Aplinkos apsaugos mokesčio įstatymą, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Tarptautinė migracijos organizacija teigia, jog aplinkos veiksniai daro poveikį nacionalinės ir tarptautinės migracijos srautams, nes asmenys palieka vietas, kuriose dėl spartesnės klimato kaitos yra atšiaurios arba prastėjančios sąlygos(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. Venecijoje paskelbtus 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 30 d. paskelbtą Kinijos užsienio korespondentų klubo pranešimą dėl darbo sąlygų, pavadinimu „Prieiga nesuteikiama. Priežiūra, priekabiavimas ir bauginimas: žurnalistų darbo sąlygos Kinijoje blogėja“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. vykusios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 37-osios sesijos ES pareiškimo 4 punktą „Žmogaus teisių padėtis, į kurią reikia atkreipti Tarybos dėmesį“,

–  atsižvelgdamas į 41-ąjį EP ir Kinijos tarpparlamentinį susitikimą, kuris įvyko Pekine, 2018 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Kinijos, visų pirma, į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos“(4), 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „ES ir Kinija: nesubalansuota prekyba?“(5), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl branduolinės grėsmės ir žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje(6), 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(7), 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Korėjoje(8), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Šiaurės Korėjos(9) ir 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(11), 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija(12), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(13), 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos derybų dėl dvišalio investicijų susitarimo(14) ir 2013 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl ES ir Taivano prekybos santykių(15), 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(16) ir savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo(17),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, visų pirma, į 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų(18), 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete(19), 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl organų ėmimo persodinimui Kinijoje(20), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(21), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(22), 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejų(23) ir 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių aktyvistų Wu Gano, Xie Yango, Lee Mingo-cheh, Tashi Wangchuko ir Tibeto vienuolio Choekyi bylos(24),

–  atsižvelgdamas į ES ginklų embargą, kuris buvo paskelbtas po 1989 m. birželio mėn. Tiananmenio represijų ir kuriam Parlamentas pritarė 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų(25),

–  atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2002 m. iki 2010 m. surengti devyni derybų raundai tarp aukšto rango Kinijos vyriausybės atstovų ir Dalai Lamos, į Kinijos baltąją knygą dėl Tibeto „Tibeto vystymasis priklauso nuo neįveikiamų istorinių aplinkybių“, kurią 2015 m. balandžio 15 d. paskelbė Kinijos valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras, atsižvelgdamas į 2008 m. memorandumą ir 2009 m. pranešimą dėl tikrosios autonomijos, kuriuos pateikė 14-ojo Dalai Lamos atstovai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų nuomones (A8-0252/2018),

A.  kadangi 2017 m. surengtame 19-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime paskatinta dvišalė strateginė partnerystė, kuri turi pasaulinio lygmens poveikį, ir atkreiptas dėmesys į bendrus įsipareigojimus, prisiimtus siekiant spręsti pasaulines problemas, šalinti bendras saugumo grėsmes ir skatinti daugiašališkumą; kadangi yra daug sričių, kuriose konstruktyvus bendradarbiavimas galėtų atnešti abipusę naudą, taip pat tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Jungtinės Tautos ir Didysis dvidešimtukas (G 20); kadangi ES ir Kinija patvirtino savo ketinimą sustiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant 2015 m. Paryžiaus susitarimą ir kovojant su klimato kaita, mažinant iškastinio kuro naudojimą, skatinant švarią energiją ir mažinant taršą; kadangi būtinas tolesnis abiejų šalių bendradarbiavimas ir koordinavimas šiame sektoriuje, taip pat mokslinių tyrimų ir keitimosi geriausia patirtimi srityse; kadangi Kinija patvirtino apyvartinių anglies dioksido taršos leidimų prekybos sistemą, paremtą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; kadangi ES daugiašalio valdymo vizija – tai taisyklėmis ir visuotinėmis vertybėmis, kaip antai demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė, skaidrumas ir atskaitomybė, pagrįsta tvarka; kadangi dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis kaip niekada anksčiau yra svarbu skatinti daugiašališkumą ir taisyklėmis pagrįstą sistemą; kadangi ES tikisi, kad jos santykiai su Kinija bus abipusiškai naudingi ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu; kadangi ES taip pat tikisi, kad Kinija prisiims atsakomybę, atitinkančią jos visuotinį poveikį, ir rems taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kuri yra naudinga ir jai;

B.  kadangi ES ir Kinijos bendradarbiavimas užsienio politikos, saugumo ir gynybos bei kovos su terorizmu srityse yra labai svarbus; kadangi abiejų šalių bendradarbiavimas buvo labai svarbus užtikrinant, kad būtų sudarytas Irano branduolinis susitarimas; kadangi Kinijos pozicija atliko pagrindinį vaidmenį kuriant sąlygas deryboms Šiaurės Korėjos krizės metu;

C.  kadangi Europoje iš esmės ignoruojama tai, kad Kinijos lyderiai laipsniškai ir sistemingai didina pastangas, kad paverstų savo ekonominę įtaką politine įtaka, visų pirma pasitelkdama investicijas į strateginius infrastruktūros objektus ir naujas transporto jungtis, taip pat strateginius ryšius, kuriais siekiama daryti poveikį Europos politinius ir ekonominius sprendimus priimantiems asmenims, žiniasklaidai, universitetams bei akademiniams leidėjams ir plačiajai visuomenei, siekiant suformuoti nuomonę apie Kiniją ir pateikti teigiamą šalies įvaizdį, kuriant pritariančių Europos organizacijų ir įvairiausių visuomenės atstovų „tinklus“; kadangi kyla susirūpinimas dėl to, kad Kinija seka daugybę žemyninės Kinijos studentų, kurie šiuo metu mokosi Europoje, taip pat stengiasi kontroliuoti į Europą iš Kinijos pabėgusius asmenis;

D.  kadangi Kinija ir vienuolika Vidurio ir Rytų Europos šalių bei penkios Balkanų šalys 2012 m. po finansų krizės nustatė „16+1“ susitikimų formatą, ir šis procesas yra Kinijos subregioninės diplomatijos dalis, kuriuo siekiama plėtoti didelio masto infrastruktūros projektus ir stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos ir prekybos srityse; kadangi Kinijos suplanuotos investicijos ir finansavimas šiose šalyse yra labai dideli, bet ne tokie svarbūs kaip ES investicijos ir dalyvavimas; kadangi pagal šį formatą dalyvaujančios Europos šalys turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų suteikti daugiau svarbos vieningos ES pozicijos sąvokai palaikant santykius su Kinija;

E.  kadangi Kinija yra sparčiausiai auganti ES maisto produktų rinka;

F.  kadangi Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, įskaitant Kinijos Arkties politiką, yra didžiausio užmojo užsienio politikos iniciatyva, kurią kada nors patvirtino ši šalis, apimanti geopolitinius ir su saugumu susijusius aspektus, ir todėl jos taikymo sritis yra platesnė nei nurodyta ekonomikos ir prekybos politika; kadangi iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ buvo dar labiau sustiprinta 2015 m. įsteigus Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB); kadangi ES primygtinai reikalauja, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ valdymo struktūra būtų daugiašalė ir kad ji būtų įgyvendindama nediskriminaciniu būdu; kadangi Europa siekia garantuoti, kad įgyvendinant bet kokį jungčių projektą pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ būtų laikomasi Paryžiaus susitarime numatytų prievolių ir užtikrinama, kad būtų paisoma kitų tarptautinių aplinkos apsaugos, darbo ir socialinių standartų bei čiabuvių teisių; kadangi dėl Kinijos infrastruktūros projektų galėtų susidaryti didelės Europos valstybių vyriausybių skolos Kinijos valstybei priklausantiems bankams, kurie siūlo paskolas neskaidriomis sąlygomis, o juos vykdant bus sukurta nedaug darbo vietų Europoje; kadangi vykdant kai kuriuos su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusius infrastruktūros projektus trečiųjų šalių vyriausybės jau pernelyg daug įsiskolino; kadangi iki šiol Kinijos bendrovėms buvo paskirta didžioji visų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ sutarčių dalis; kadangi Kinija diskriminuodama taiko kai kuriuos savo pramonės standartus su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusiuose projektuose; kadangi su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusių projektų sutartys negali būti sudarytos rengiant neskaidrius viešuosius konkursus; kadangi įgyvendindama iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ Kinija naudoja daugybę kanalų; kadangi neseniai 27 ES šalių nacionaliniai ambasadoriai Pekine parengė pranešimą, kuriame smarkiai kritikuojamas iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektas, nurodant, kad jis parengtas siekiant trukdyti laisvai prekybai ir suteikti Kinijos įmonėms pranašumą; kadangi iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, deja, nesuteikia jokių žmogaus teisių apsaugos priemonių;

G.  kadangi 19-asis partijos kongresas ir šių metų Nacionalinis Liaudies Kongresas (NLK) parodė, kad Kinijos diplomatija tampa vis tvirtesnė – mažiausiai penki aukšto rango pareigūnai yra atsakingi už šalies užsienio politiką ir gerokai padidintas Užsienio reikalų ministerijos biudžetas; kadangi neseniai sukurta Valstybinė tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra bus atsakinga už augančio Kinijos biudžeto pagalbai užsienio šalims koordinavimą;

H.  kadangi Kinija, reaguodama į kultūros revoliucijos kraštutinumus, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje nustatė kadencijos ribas; kadangi 2018 m. kovo 11 d. NLK beveik vienbalsiai balsavo už tai, kad būtų panaikintas apribojimas, pagal kurį Kinijos Liaudies Respublikos prezidento ir prezidento pavaduotojo pareigas galima eiti tik dvi kadencijas iš eilės;

I.  kadangi Kinijos aukščiausioji vadovybė, nors teigia nesikišanti į kitų šalių vidaus reikalus, savo oficialiuose pranešimuose nuolat abejoja Vakarų šalių politine sistema;

J.  kadangi 2018 m. kovo 11 d. NLK patvirtino, kad įsteigiama nacionalinė priežiūros komisija – nauja partijos kontroliuojama įstaiga, kuriai pavesta oficialiai įtvirtinti ir išplėsti visų Kinijos valstybės tarnautojų kontrolę; ši komisija Kinijos Konstitucijoje įvardyta kaip valstybės įstaiga;

K.  kadangi 2014 m. Kinijos valstybės taryba paskelbė išsamius planus sukurti socialinių kreditų sistemą siekiant apdovanoti, partijos nuomone, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu atsakingą elgesį ir taikyti sankcijas jos politikos nepaisymo atvejais; kadangi tikėtina, kad socialinių kreditų skyrimo projektas taip pat paveiks Kinijoje gyvenančius ir dirbančius užsieniečius, įskaitant ES piliečius, ir turės poveikį ES ir kitų užsienio šalių bendrovėms, vykdančioms veiklą šalyje;

L.  kadangi aišku, jog dėl temperatūros svyravimo, kritulių ir kitų ekstremalių klimato sąlygų kai kuriuose Kinijos regionuose pablogės kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniai; kadangi perkėlimo planavimas tapo veiksminga prisitaikymo politikos galimybe, siekiant sumažinti klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą ir skurdą(26);

M.  kadangi žmogaus teisių padėtis Kinijoje toliau blogėja, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi pilietinės visuomenės aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai yra sulaikomi, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiami remiantis neapibrėžtais kaltinimais, pvz., ardomąja veikla valstybės atžvilgiu ir ginčų bei neramumų provokavimu, dažnai kalinant juos vienutėse, nežinomose vietose, neteikiant medicinos pagalbos ar teisinio atstovavimo paslaugų; kadangi sulaikyti žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai kartais kalinami vykdant jų namų stebėjimo veiksmus konkrečioje vietoje – tai metodas, naudojamas siekiant neleisti sulaikytiesiems asmenims turėti ryšių, ir šiais atvejais dažnai pranešama apie kankinimus ir netinkamą elgesį; kadangi Kinija ir toliau nesuteikia žodžio laisvės ir laisvės informuoti ir daugybė žurnalistų, tinklaraštininkų bei nepriklausomų nuomonės formuotojų buvo įkalinti; kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES įsipareigojo propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimai turi būti naudojami siekiant konkrečių rezultatų žmogaus teisių srityje, t. y. išlaisvinti įkalintus žmogaus teisių gynėjus, teisininkus ir aktyvistus;

N.  kadangi kartais Kinijos valdžios institucijos trukdė ES diplomatams stebėti teisminius procesus ar lankyti žmogaus teisių gynėjus vykdant ES žmogaus teisių gynėjų gaires atitinkančią veiklą;

O.  kadangi Kinija sukūrė plataus masto valstybinę skaitmeninio sekimo sistemą, pradedant prognozavimo strategija ir baigiant savavališku biometrinių duomenų rinkimu nepaisant privatumo teisių;

P.  kadangi Kinijos vyriausybė priėmė daugybę naujų įstatymų, visų pirma įstatymą dėl valstybės saugumo, priimtą 2015 m. liepos 1 d., įstatymus dėl kovos su terorizmu, dėl kibernetinio saugumo ir dėl užsienio NVO valdymo, kuriais remiantis pilietinis aktyvumas ir taiki kritika vyriausybės atžvilgiu priskiriama prie valstybės saugumo grėsmių, griežtinama asmenų ir socialinių grupių cenzūra, stebėjimas bei kontrolė, taip pat asmenys atgrasomi nuo kampanijų už žmogaus teises rengimo;

Q.  kadangi įstatymas dėl užsienio NVO valdymo, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., yra vienas iš didžiausių iššūkių tarptautinėms NVO, nes šiuo įstatymu reglamentuojama visa Kinijoje vykdoma veikla, kurią finansuoja tarptautinės NVO, o provincijos saugumo pareigūnai yra visų pirma atsakingi už įstatymo dėl užsienio NVO valdymo įgyvendinimą;

R.  kadangi 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reglamentai dėl religijos, kuriais remiantis labiau suvaržomos religinės grupės ir veikla ir jos visos priverčiamos labiau laikytis partijos politikos; kadangi pagal naujas taisykles asmenims, susijusiems su religinėmis bendruomenėmis be teisinio statuso šalyje, gresia bauda už vykimą į užsienį siekiant įgyti religinį išsilavinimą plačiąja prasme ir juo labiau aplankyti šventąsias vietas – už tai jiems skiriama bauda, keletą kartų didesnė nei mažiausias darbo užmokestis; kadangi religijos ir sąžinės laisvės mažiausiai paisoma nuo to laiko, kai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos ekonominės reformos ir Kinija atsivėrė pasauliui; kadangi įvairios religinės bendruomenės susiduria su vis didėjančiomis represijomis Kinijoje, o krikščionys, tiek pogrindžio, tiek valstybės sankcionuojamose bažnyčiose, yra persekiojami ir sulaikomi, griaunamos bažnyčios ir imamasi griežtų priemonių prieš krikščionių susibūrimus;

S.  kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčia blogėjo, ypač nuo Prezidento Xi Jinpingo patekimo į valdžią, nes absoliuti Sindziango kontrolė tapo aukščiausiu prioritetu – tai lėmė tiek nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai ir strateginė Sindziango uigūrų autonominio regiono vieta siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; kadangi sukurta kalinimo be teismo sprendimo programa, pagal kurią sulaikoma dešimtys tūkstančių žmonių, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, taip pat sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą, masiškai dislokuojamos policijos pajėgos ir griežtai apribojama religinė praktika, uigūrų kalba bei papročiai;

T.  kadangi per pastaruosius kelis metus, nepaisant ekonomikos augimo ir infrastruktūros plėtros, padėtis Tibete blogėjo, nes Kinijos vyriausybė riboja galimybes naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis remdamasi saugumo ir stabilumo pretekstais ir nuolat vykdo išpuolius prieš tibetiečių tapatybę ir kultūrą; kadangi per pastaruosius kelis metus taikoma vis daugiau stebėjimo ir kontrolės priemonių, taip pat buvo savavališkai sulaikyti, kankinami žmonės ir netinkamai su jais elgiamasi; kadangi Kinijos vyriausybė Tibete sukūrė sąlygas, kuriomis valstybės valdžiai netaikomi jokie apribojimai, vyrauja baimė, o visi viešojo ir privataus gyvenimo aspektai yra griežtai kontroliuojami ir reguliuojami; kadangi Tibete bet kokie taikūs protestai ar valstybės politikos kritika, susijusi su etninėmis ar religinėmis mažumomis, gali būti vertinama kaip „atsiskyrimo tendencijos“, todėl laikoma baudžiamąja veika; kadangi galimybė užsieniečiams, įskaitant ES piliečius, visų pirma, žurnalistams diplomatams ir kitiems nepriklausomiems stebėtojams patekti į Tibeto autonominį regioną šiuo metu ribojama labiau nei kada nors anksčiau ir dar sunkiau į jį patekti Tibeto kilmės ES piliečiams; kadangi per pastaruosius keletą metų nebuvo padaryta pažanga sprendžiant Tibeto krizę, nes paskutinis taikos derybų raundas vyko 2010 m.; kadangi pablogėjus humanitarinei padėčiai Tibete padidėjo susideginimo atvejų skaičius (iš viso 156 atvejų nuo 2009 m.);

U.  kadangi Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) valstybės taryba 2014 m. birželio 10 d. paskelbė baltąją knygą dėl politikos „viena šalis, dvi sistemos“ įgyvendinimo Honkonge, pabrėždama, kad Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo autonomija galiausiai priklauso nuo Kinijos Liaudies Respublikos centrinės vyriausybės leidimo; kadangi bėgant metams Honkongo žmonės matė masines demonstracijas, kuriose buvo pasisakoma už demokratiją, žiniasklaidos laisvę ir visapusišką pagrindinio įstatymo įgyvendinimą; kadangi Honkongo tradicinė atvira visuomenė sudarė sąlygas tam, kad būtų sukurta tikra ir nepriklausoma pilietinė visuomenė, kuri aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja YAR Honkongo viešajame gyvenime;

V.  kadangi Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano politiniai pokyčiai labai skirtingi (vienoje šalyje – vis labiau autoritarinis ir nacionalistinis partijos valdomos valstybės režimas, o kitoje šalyje – daugiapartinė demokratinė sistema) ir dėl to kyla pavojus, kad abipusiai santykiai gali paaštrėti; kadangi ES Taivano atžvilgiu laikosi politikos „viena Kinija“, o Honkongo atžvilgiu remia principą „viena šalis, dvi sistemos“;

W.  kadangi po daugiau nei trejų metų derybų Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) 2017 m. rugpjūčio mėn. susitarė dėl „vieno puslapio“ programos, kuri bus pagrindas būsimoms diskusijoms dėl visų Pietų Kinijos jūros šalių elgesio kodekso; kadangi ginčijamas Kinijos žemės sankasų formavimas daugiausia buvo vykdomas Spratlio salose, tačiau praėjusiais metais buvo tęsiamas ir labiau į Šiaurę esančiose Paracelio salose;

X.  kadangi Kinija taip pat tampa aktyvesne ir svarbesne išorės veikėja Artimuosiuose Rytuose dėl akivaizdžių ekonominių, saugumo ir geopolitinių interesų;

Y.  kadangi Kinija teikia vis didesnę oficialią paramą vystymuisi (OPV) ir tampa pagrindine veikėja vystymosi politikos srityje, suteikdama labai reikalingas paskatas vystymosi politikai, tačiau kartu kyla susirūpinimas dėl atsakomybės už projektus vietos lygmeniu;

Z.  kadangi Kinijos veikla ir investicijos Afrikoje labai išaugo, dėl to gamtos ištekliai dažnai buvo naudojami nepasikonsultavus su vietos gyventojais;

1.  dar kartą patvirtina, kad ES ir Kinijos visapusiška strateginė partnerystė yra viena iš svarbiausių ES partnerysčių ir kad vis dar yra daug daugiau galimybių toliau stiprinti šiuos santykius ir toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą pasaulinio valdymo srityje ir tarptautinėse institucijose, visų pirma JT ir G 20 lygmeniu; pabrėžia, kad sudėtingo, globalizuoto ir daugiapolio pasaulio, kuriame Kinija tapo svarbia ekonomine ir politine veikėja, aplinkybėmis ES turi toliau užtikrinti konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo galimybes ir skatinti visas reikiamas reformas bendro intereso srityse; primena Kinijai apie jos kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės tarptautines prievoles ir pareigas padedant siekti taikos ir pasaulinio saugumo;

2.  primena, kad ES ir Kinijos visapusiška strateginė partnerystė yra paremta bendru įsipareigojimu užtikrinti atvirumą ir bendradarbiavimą, nes tai yra taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos dalis; pabrėžia, kad abi šalys įsipareigojo sukurti skaidrią, teisingą ir nešališką pasaulinio valdymo sistemą, kurioje būtų dalijamasi atsakomybe už taikos, gerovės ir darnaus vystymosi skatinimą; primena, kad ES bendradarbiavimas su Kinija turėtų būti principingas, praktiškas ir pragmatiškas, nepaminant savo interesų ir vertybių; yra susirūpinęs dėl to, kad per pastarąjį dešimtmetį didėjanti Kinijos pasaulinė ekonominė ir politinė įtaka buvo bendrų įsipareigojimų, kurie yra ES ir Kinijos santykių pagrindas, išbandymas; pabrėžia Kinijos, kaip pasaulio supervalstybės, atsakomybę ir ragina valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą tarptautinei teisei, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, laikantis JT Chartijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir kitų tarptautinių priemonių, kurias Kinija yra pasirašiusi arba ratifikavusi; ragina Tarybą, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją užtikrinti, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas būtų grindžiamas teisinės valstybės principu, žmogaus teisių universalumu, abiejų šalių prisiimtais tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais ir įsipareigojimu daryti pažangą siekiant aukščiausio lygio žmogaus teisių apsaugos; pabrėžia, kad visose bendradarbiavimo srityse turėtų būti stiprinamas abipusiškumas, vienodos sąlygos ir sąžininga konkurencija;

3.  pabrėžia, kad siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius, pvz., saugumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu ir kibernetinės erdvės, bendradarbiavimo siekiant taikos, klimato kaitos, energijos, vandenynų ir efektyvaus išteklių naudojimo, miškų naikinimo, neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais, migracijos, pasaulinės sveikatos, vystymosi ir kovos su kultūros paveldo objektų naikinimu ir plėšimu bei neteisėta prekyba antikvarinėmis vertybėmis srityse, būtina užtikrinti tikrą ES ir Kinijos partnerystę; primygtinai ragina ES pasinaudoti Kinijos įsipareigojimu spręsti pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, ir toliau plėtoti sėkmingą bendradarbiavimą taikos palaikymo operacijose su Kinija, kuri yra viena iš didžiausius įnašus į JT biudžetą mokanti ir vis dažniau prie JT taikos palaikymo operacijų savo pajėgomis prisidedanti šalis, taip pat kitose bendro intereso srityse, kartu skatinant daugiašališkumą ir pasaulinį valdymą, grindžiamą pagarba tarptautinei teisei, įskaitant tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę; todėl teigiamai vertina nuo 2011 m. vykdomą sėkmingą bendradarbiavimą kovos su piratavimu srityje Adeno įlankoje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai skatinti ES ekonominius ir politinius interesus bei ginti ES vertybes ir principus; pabrėžia, kad daugiašališkumas – tai viena iš pagrindinių ES vertybių, susijusių su pasauliniu valdymu, ir kad ji turi būti aktyviai saugoma bendradarbiaujant su Kinija;

4.  pažymi, kad Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendras komunikatas „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ kartu su 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadomis yra ES santykių su Kinija ateinančiais metais politikos programa;

5.  pabrėžia, jog Taryba padarė išvadą, kad palaikydamos santykius su Kinija valstybės narės, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisija bendradarbiaus, kad užtikrintų suderinamumą su ES teise, taisyklėmis ir politika ir kad bendri rezultatai būtų naudingi visai ES;

6.  primena, kad Kinija, toliau augant jos ekonomikai ir jai integruojantis į pasaulio ekonomiką, įgyvendinant 2001 m. paskelbtą „investavimo užsienyje“ (angl. going out) politiką, siekia padidinti Kinijos prekių ir paslaugų patekimą į Europos rinką, taip pat pagerinti savo prieigą prie technologijų ir praktinės patirties, kad paremtų tokius planus kaip „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir sustiprintų savo politinę ir diplomatinę įtaką Europoje; pabrėžia, kad šie užmojai ypač išaugo po 2008 m. pasaulinės finansų krizės ir formavo naują ES ir Kinijos santykių dinamiką;

7.  ragina valstybes nares, dalyvaujančias „16+1“ formato susitikimuose, užtikrinti, kad jų dalyvavimas šiame formate sudarytų sąlygas ES turėti vieningą poziciją palaikant santykius su Kinija; ragina minėtas valstybes nares atlikti išsamią pasiūlytų infrastruktūros projektų analizę ir patikrą, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, ir užtikrinti, kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos ir ilgalaikių įsipareigojimų, prisiimamų dėl Kinijos dalyvavimo strateginiuose infrastruktūros projektuose, taip pat dėl potencialiai didesnės politinės įtakos, nes tai susilpnintų ES bendrąsias pozicijas Kinijos atžvilgiu; žino apie didėjančią Kinijos įtaką ES šalių kandidačių infrastruktūrai ir rinkoms; pabrėžia, kad būtina užtikrinti šio formato skaidrumą pakviečiant ES institucijas į susitikimus ir visapusiškai informuojant jas apie jo veiklą, kad būtų užtikrinta, jog visi atitinkami aspektai būtų suderinami su ES politika ir teisės aktais ir visos šalys gautų abipusę naudą bei galimybes;

8.  atkreipia dėmesį į Kinijos susidomėjimą investicijomis į Europos strategines infrastruktūras; daro išvadą, kad Kinijos vyriausybė, įgyvendindama iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, naudoja ją kaip labai veiksmingą savo užsienio politikos elementų naratyvą ir kad, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES viešosios diplomatijos pastangos turi būtų sustiprintos; remia tai, kad Kinija raginama laikytis viešųjų pirkimų skaidrumo principų, taip pat aplinkosaugos ir socialinių standartų; ragina visas ES valstybes nares remti ES viešosios diplomatijos reagavimo veiksmus; rekomenduoja, kad su ES institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis būtų dalijamasi duomenimis apie visas Kinijos investicijas į infrastruktūrą ES valstybėse narėse ir šalyse, kurios vykdo stojimo į ES derybų procesą; primena, kad tokios investicijos yra bendros strategijos, pagal kurią Kinijos valstybės kontroliuojamos arba valstybės finansuojamos bendrovės įgyja bankų ir energetikos sektoriaus, taip pat kitų tiekimo grandinių kontrolę, dalis; pabrėžia šešis pagrindinius iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ keliamus iššūkius: daugiašalis požiūris į iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ valdymą; įdarbinta labai mažai vietos darbuotojų, labai ribotas priimančiosios šalies ir trečiųjų šalių rangovų dalyvavimas (apie 86 proc. iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektų yra susiję su Kinijos rangovais), statybinės medžiagos ir įranga importuojamos iš Kinijos, stokojama konkursų skaidrumo ir galimas Kinijos, o ne tarptautinių standartų naudojimas; primygtinai ragina užtikrinti, kad iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ apimtų žmogaus teisių apsaugos priemones, ir mano, kad itin svarbu visiškai skaidriai ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, taip pat laikantis ES teisės aktų, kurti sąveiką ir rengti projektus, tuo pačiu metu papildant ES politiką ir projektus, kad būtų užtikrinta nauda visoms palei planuojamus maršrutus esančioms šalims; teigiamai vertina ES ir Kinijos jungčių platformos, kuria skatinamas bendradarbiavimas transporto infrastruktūros srityje visame Eurazijos žemyne, sukūrimą; su pasitenkinimu pažymi, kad buvo nustatyti keli infrastruktūros projektai, ir pabrėžia, kad projektai turėtų būti įgyvendinami vadovaujantis pagrindiniais principais, pvz., ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarių projektų skatinimu, geografine pusiausvyra, vienodomis sąlygomis investuotojams ir projektų vykdytojams bei skaidrumu;

9.  teigiamai vertina tai, kad ES politika Kinijos atžvilgiu sudaro dalį kompleksinio politinio požiūrio į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, visapusiškai išnaudojant ir atsižvelgiant į glaudžius ES santykius su tokiais partneriais, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Pietų Korėja, ASEAN šalys, Australija ir Naujoji Zelandija;

10.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas turėtų būti labiau orientuotas į piliečius ir teikti jiems realesnę naudą, siekiant sukurti abipusį pasitikėjimą ir supratimą; ragina ES ir Kiniją vykdyti pažadus, duotus per 2017 m. vykusį 4-ąjį ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogą, ir skatinti didesnį žmonių tarpusavio bendravimą, pvz., stiprinant kultūrinį bendradarbiavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir lyčių lygybės srityse ir bendras iniciatyvas žmonių tarpusavio mainų srityje;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labiau remti Europoje esančius Kinijos studentus ir mokslo darbuotojus, kad jie būtų mažiau pažeidžiami dėl Kinijos valdžios institucijų daromo spaudimo sekti vieni kitus ir netaptų Kinijos valstybės įrankiais, ir kad labai svarbu atidžiai ištirti akademinėms institucijoms visoje Europoje žemyninės dalies skiriamą didelį finansavimą;

12.  teigiamai vertina 2017 m. lapkričio 13–14 d. Šanchajuje įvykusio 4-ojo ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogo rezultatus; pabrėžia, kad aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas turėtų padėti stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir sustiprinti ES ir Kinijos kultūrų tarpusavio supratimą;

13.  teigiamai vertina 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metus; pabrėžia, kad jie turi ne tik ekonominę reikšmę, bet yra puikus ES kultūros diplomatijos pavyzdys įgyvendinant ES ir Kinijos strateginę partnerystę, taip pat galimybė Europos ir Kinijos žmonėms geriau suprasti vieni kitus; pabrėžia, kad 2018 m. ES ir Kinijos turizmo metai sutampa su Europos kultūros paveldo metais ir kad vis daugiau Kinijos turistų labai vertina Europos kultūros turtingumą;

14.  ragina ES valstybes nares skubiai ir ryžtingai sustiprinti bendradarbiavimą ir labiau suderinti savo politiką dėl Kinijos, be kita ko, JT forumuose, atsižvelgiant į tai, kad ES pirmą kartą patyrė nesėkmę siekdama 2017 m. birželio mėn. JT žmogaus teisių taryboje Ženevoje pateikti bendrą pareiškimą dėl Kinijos žmogaus teisių padėties; primygtinai siūlo pasinaudoti daug didesnės Europos kolektyvinės derybinės galios pranašumu vedant derybas su Kinija ir ginti Europos demokratiją, kad būtų galima geriau reaguoti į nuolatines Kinijos pastangas, dedamas siekiant daryti įtaką jos politikams ir pilietinei visuomenę ir taip suformuoti palankesnę nuomonę dėl Kinijos strateginių interesų; atsižvelgdamas į tai, ragina didesnes valstybes nares panaudoti savo politinę ir ekonominę įtaką Kinijai siekiant skatinti ES interesus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinija taip pat bando daryti įtaką švietimo ir mokslo įstaigoms ir jų mokymo programoms; siūlo, kad ES ir valstybės narės remtų aukštos kokybės Europos ekspertų grupes, nagrinėjančias su Kinija susijusius klausimus, siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti nepriklausomų ekspertų patarimais nustatant strategines gaires ir priimant strateginius sprendimus;

15.  pabrėžia, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės propagavimas turi būti esminė ES bendradarbiavimo su Kinija dalis; griežtai smerkia žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų, tinklaraštininkų, mokslininkų ir darbo teisių gynėjų, taip pat jų šeimų, įskaitant užsieniečius tiek žemyninėje Kinijoje, tiek užsienyje, bauginimą, savavališkus areštus ir baudžiamąjį persekiojimą neužtikrinus tinkamo proceso; pabrėžia, kad aktyvi pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjų darbas yra atviros ir klestinčios visuomenės pagrindas; pabrėžia, jog svarbu, kad ES, palaikydama santykius su Kinija, imtųsi aktyvių veiksmų siekdama skatinti visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir daugiausia dėmesio skirtų tiek greitiems rezultatams, kaip antai vyriausybės taikomų griežtų priemonių prieš žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir disidentus, taip pat jų teisminio priekabiavimo ir bauginimo nutraukimas ir greitas ir besąlygiškas visų politinių kalinių, įskaitant ES piliečius, paleidimas, tiek vidutinio laikotarpio ir (arba) ilgalaikiams tikslams, pvz., teisinėms ir politinėms reformoms, įgyvendinamoms vadovaujantis tarptautine žmogaus teisių teise, ir parengtų, įgyvendintų ir toliau pritaikytų strategiją siekiant išlaikyti ES veiksmų žmogaus teisių srityje Kinijoje matomumą, įskaitant viešųjų ryšių strategiją; primygtinai reikalauja, kad ES ir valstybių narių diplomatams nebūtų užkertamas kelias arba trukdoma įgyvendinti ES žmogaus teisių gynėjų gaires; nurodo, kad ES turėtų teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugai ir paramai;

16.  ragina ES ir jos valstybes nares siekti platesnio užmojo, vieningesnės ir skaidresnės politikos žmogaus teisių Kinijoje klausimu ir intensyviai konsultuotis ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, ypač prieš rengiant aukšto lygio susitikimus ir dialogus žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, kad ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais 35-ojo raundo metu ES atkreipė dėmesį į pablogėjusią civilinių ir politinių teisių Kinijoje padėtį, įskaitant žodžio laisvės apribojimus; ragina Kiniją imtis veiksmų, susijusių su per dialogą žmogaus teisių klausimais iškeltomis problemomis, vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir gerbti konstitucines garantijas, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo; primygtinai reikalauja palaikyti nuolatinį, aukšto lygio ir į rezultatus orientuotą dialogą žmogaus teisių klausimais; yra susirūpinęs dėl to, kad dialogo žmogaus teisių klausimais su Kinija vertinimas niekada nebuvo paskelbtas viešai ir su juo niekada negalėjo susipažinti nepriklausomoms Kinijos grupės; ragina ES nustatyti aiškius pažangos kriterijus, užtikrinti didesnį skaidrumą ir įtraukti į diskusijas Kinijos nepriklausomus nuomonės reiškėjus; ragina ES ir jos valstybes nares atskleisti visų formų priekabiavimą vizų srityje, nukreiptą prieš mokslo darbuotojus, žurnalistus ar pilietinės visuomenės organizacijų narius (vėlavimas arba atsisakymas išduoti vizą ir (arba) suteikti galimybę gauti vizą, nepateikiant priežasčių ir Kinijos valdžios institucijoms darant spaudimą prašymo teikimo procese pokalbių forma, kai dalyvaujantys Kinijos atstovai nenori nurodyti savo tapatybės), teikti informaciją apie tokį priekabiavimą ir spręsti šį klausimą;

17.  yra labai susirūpinęs dėl Kinijos užsienio korespondentų klubo (angl. FCCC) 2017 m. ataskaitoje pateiktų išvadų, kad Kinijos vyriausybė dar intensyviau bando neleisti ar apriboti galimybes užsienio žurnalistams patekti į dideles šalies teritorijas, tuo pačiu metu vis dažniau naudojant vizos atnaujinimo procesą siekiant daryti spaudimą nepageidaujamiems korespondentams ir naujienų tarnyboms; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti, kad Kinijos valdžios institucijos laikytųsi abipusiškumo principo spaudos laisvės srityje, ir įspėja nedaryti spaudimo užsienio korespondentams jų kilmės šalyse, nes Kinijos diplomatai susisiekia su žiniasklaidos būstinėmis, kad kritikuotų vietoje veikiančių žurnalistų darbą;

18.  pažymi, kad KLR yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia KLR prekybos partnerė; atkreipia dėmesį į nuolat augančią prekybą tarp dviejų šalių, tačiau mano, kad prekybos prekėmis balansas yra asimetriškas KLR naudai; ragina laikytis bendradarbiavimu pagrįsto požiūrio ir konstruktyvios pozicijos siekiant veiksmingai spręsti susirūpinimą keliančius klausimus ir naudotis didelėmis ES ir KLR prekybos galimybėmis; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su KLR;

19.  pažymi, jog atlikus naujausius tyrimus nustatyta, kad nuo 2008 m. Kinija Europoje įsigijo turto už 318 mlrd. USD; pažymi, kad šis skaičius neapima kelių susijungimų, investicijų ir bendrųjų įmonių;

20.  pažymi, kad KLR yra pagrindinė pasaulio prekybos dalyvė ir kad didelė šios šalies rinka galėtų iš esmės reikšti, ypač atsižvelgiant į dabartines pasaulines prekybos aplinkybes, geras galimybes ES ir Europos įmonėms; primena, kad Kinijos įmonės, įskaitant valstybės valdomas įmones, gauna naudos iš labai atvirų ES rinkų; pripažįsta puikius KLR rezultatus per pastaruosius keturis dešimtmečius ištraukiant šimtus milijonų piliečių iš skurdo;

21.  pažymi, kad ES tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Kinijos Liaudies Respublikoje nuo 2012 m. nuolat mažėjo, ypač tradiciniame gamybos sektoriuje, ir paraleliai didėjo investicijos į aukštųjų technologijų paslaugas, viešąsias paslaugas ir žemės ūkio bei statybos paslaugas, o KLR investicijos ES per pastaruosius kelerius metus sparčiai augo; pripažįsta, kad nuo 2016 m. KLR yra grynoji investuotoja Europos Sąjungoje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. valstybės valdomų įmonių investicijos sudarė 68 proc. Kinijos investicijų į Europą; yra susirūpinęs dėl valstybės organizuojamų įsigijimų, kurie gali trukdyti strateginiams Europos interesams, su viešuoju saugumu susijusiems tikslams, konkurencingumui ir užimtumui;

22.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl TUI tikrinimo mechanizmo saugumo ir viešosios tvarkos srityse, nes jis yra viena iš ES pastangų prisitaikyti prie kintančios pasaulinės aplinkos, konkrečiai neišskiriant kokio nors vieno ES tarptautinio prekybos partnerio; įspėja, kad mechanizmas neturėtų lemti paslėpto protekcionizmo; vis dėlto ragina jį greitai priimti;

23.  palankiai vertina Prezidento Xi Jinpingo prisiimtus įsipareigojimus toliau atverti Kinijos rinką užsienio investuotojams ir gerinti investicijų aplinką, užbaigti neigiamo užsienio investicijų sąrašo peržiūrą ir panaikinti Europos įmonėms taikomus apribojimus, taip pat stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir sudaryti vienodas sąlygas užtikrinant didesnį KLR rinkos skaidrumą ir geresnį reguliavimą; ragina vykdyti šiuos įsipareigojimus;

24.  pakartoja, kad svarbu nutraukti visą prieš užsienio investuotojus nukreiptą diskriminacinę praktiką; atsižvelgdamas į tai primena, kad tokios reformos bus naudingos Kinijos ir Europos įmonėms, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

25.  ragina Komisiją propaguoti naują Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą kaip pavyzdinį standartą plėtojant prekybos santykius su Kinija; atkreipia dėmesį į poreikį sistemingai vykdyti dialogą su Kinija ir kitomis PPO partnerėmis dėl reguliavimo reikalavimų, susijusių su mūsų ekonomikos skaitmeninimu ir jo daugialypiu poveikiu prekybai, gamybos grandinėms, tarpvalstybinėms skaitmeninėms paslaugoms, 3D spausdinimui, vartojimo modeliams, mokėjimams, mokesčiams, asmens duomenų apsaugai, nuosavybės teisių klausimams, audiovizualinių paslaugų teikimui ir apsaugai, žiniasklaidai ir žmonių tarpusavio ryšiams;

26.  ragina KLR paspartinti prisijungimo prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą ir pateikti prisijungimo pasiūlymą, siekiant Europos įmonėms suteikti prieigą prie Kinijos rinkos tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jau naudojasi Kinijos įmonės, norėdamos pateikti į ES rinką; apgailestauja dėl to, kad Kinijos viešųjų pirkimų rinka užsienio tiekėjams ir toliau yra iš esmės uždara, todėl Europos įmonės patiria diskriminaciją ir stokoja galimybių patekti į Kinijos rinką; ragina KLR sudaryti Europos įmonėms ir darbuotojams nediskriminacines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina Tarybą skubiai priimti tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar sutartys nesudaromos su užsienio įmonėmis, kurios įtariamos dempingo praktika, ir prireikus imtis veiksmų;

27.  ragina koordinuoti veiksmus bendradarbiaujant su KLR dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, remiantis abipusiškumo, darnaus vystymosi ir gero valdymo principais bei atviromis ir skaidriomis taisyklėmis, visų pirma dėl viešųjų pirkimų; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Europos investicijų fondui ir KLR šilko kelio fondui pasirašius susitarimo memorandumą, taip pat Europos investicijų bankui (EIB), Azijos plėtros bankui, Azijos infrastruktūros investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Naujam plėtros bankui ir Pasaulio bankui pasirašius susitarimo memorandumą verslo aplinka Europos įmonėms ir darbuotojams dar nepagerėjo; apgailestauja dėl to, kad trūksta profesionalių poveikio darniam vystymuisi vertinimų įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti investicijų kokybę, ypač atsižvelgiant į teigiamą poveikį užimtumui, darbo teisėms, ekologiškai gamybai ir klimato kaitos švelninimui, laikantis daugiašalio valdymo principų ir tarptautinių standartų;

28.  pritaria vykstančioms deryboms dėl išsamaus ES ir KLR investicijų susitarimo, kurios pradėtos 2013 m., ir ragina KLR aktyviau dalyvauti šiame procese; ragina abi šalis iš naujo dėti pastangas, kad būtų daroma pažanga derybose, kuriomis siekiama sudaryti iš tikrųjų vienodas sąlygas Europos įmonėms ir darbuotojams ir užtikrinti, kad patekimo į rinką srityje būtų taikomas abipusiškumo principas, siekiant nustatyti konkrečias nuostatas dėl MVĮ ir viešųjų pirkimų; be to, ragina abi šalis pasinaudoti investicijų susitarimu suteikiama galimybe didinti jų bendradarbiavimą aplinkos ir darbo teisių srityje ir į tekstą įtraukti tvaraus vystymosi skyrių;

29.  primena, kad dėl bendrųjų įmonių prievolių keliuose pramonės sektoriuose ir užsienio kapitalo įmonėms taikomų papildomų diskriminacinių techninių reikalavimų, įskaitant privalomą duomenų vietos nustatymą ir šaltinio kodo atskleidimą, taip pat reglamentavimo taisyklių ES įmonės KLR susiduria su vis daugiau patekimą į rinką ribojančių priemonių; šiuo požiūriu palankiai vertina KLR valstybės tarybos 2017 m. paskelbtą pranešimą dėl kelių priemonių didesniam atvirumui ir aktyviam užsienio investicijų panaudojimui skatinti, tačiau apgailestauja, kad nenumatytas tvarkaraštis siekiant jo tikslų; todėl ragina Kinijos valdžios institucijas skubiai įgyvendinti šiuos įsipareigojimus;

30.  ragina ES bei jos valstybes nares ir Kiniją intensyviau bendradarbiauti siekiant sukurti žiedinę ekonomiką – šis neatidėliotinas poreikis tapo dar akivaizdesnis Kinijai priėmus teisėtą sprendimą uždrausti plastiko atliekų iš Europos importą; ragina abi partneres intensyviau bendradarbiauti ekonomikos ir technologijų srityse siekiant užtikrinti, kad formuojant pasaulines gamybos grandines, vykdant prekybą ir teikiant transporto ir turizmo paslaugas nesusidarytų nepriimtinos plastiko taršos mūsų vandenynuose sankaupos;

31.  ragina KLR siekti atlikti atsakingą vaidmenį pasaulio arenoje, visiškai suvokiant įsipareigojimus, susijusius su jos ekonomine veikla ir šios veiklos rezultatais trečiosiose šalyse bei pasaulio rinkose, be kita ko, aktyviai remiant daugiašalę taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir PPO; mano, kad dabartinėmis pasaulinių vertės grandinių aplinkybėmis padidėjusi įtampa tarptautinės prekybos srityje turėtų būti mažinama pasitelkiant derybas, tuo pačiu metu pakartoja, kad būtina siekti daugiašalių sprendimų; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti prievoles, įtvirtintas KLR stojimo į PPO protokole, ir apsaugoti jos veiklos mechanizmus; atkreipia dėmesį į pagal PPO susitarimus numatytas pranešimo ir skaidrumo prievoles, susijusias su subsidijomis, ir reiškia susirūpinimą dėl dabartinės tiesioginio arba netiesioginio Kinijos įmonių subsidijavimo praktikos; ragina koordinuoti veiksmus su svarbiausiais ES prekybos partneriais dėl bendrų pastangų ir veiksmų siekiant kovoti su rinkos iškraipymais, atsirandančiais dėl valstybės kišimosi ir darančiais poveikį pasaulio prekybai, ir juos šalinti;

32.  apgailestauja dėl to, kad, nors Europos antidempingo muitų nustatymo metodikos reformos procedūra užbaigta, KLR dar neatsiėmė PPO apeliaciniam komitetui pateikto ieškinio prieš ES;

33.  reiškia susirūpinimą dėl tarifų didinimo priemonių, kurių imasi Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos;

34.  reiškia susirūpinimą dėl apribojimų, įskaitant 2017 m. užsienio investicijų kataloge ir 2017 m. laisvosios prekybos zonos neigiamame sąraše nustatytuosius, su kuriais KLR ir toliau susiduria Europos įmonės, ypač labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat tuose sektoriuose, kuriuose taikomas „Pagaminta Kinijoje 2025“ planas; ragina greitai sumažinti šiuos apribojimus siekiant visapusiškai panaudoti bendradarbiavimo ir Europoje diegiamų sistemų „Pramonė 4.0“ ir strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“ sąveikos kūrimo galimybes, nes būtina pertvarkyti mūsų gamybos sektorius siekiant diegti pažangias gamybos sistemas, įskaitant bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose rengiant ir nustatant atitinkamus pramonės standartus; primena, kad svarbu KLR mažinti vyriausybės subsidijas;

35.  ragina KLR atsisakyti praktikos, pagal kurią patekimas į rinką vis labiau priklauso nuo priverstinio technologijų perkėlimo, kaip nurodyta Europos Sąjungos prekybos rūmų 2017 m. pozicijos dokumente dėl Kinijos;

36.  ragina atnaujinti derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA), remiantis rezultatyviu ES ir KLR bendradarbiavimu kovojant su klimato kaita ir tvirtu bendru įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; atkreipia dėmesį į prekybos suteikiamas galimybes bendradarbiauti technologijų srityje kuriant švarias technologijas;

37.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo trečiosiose šalyse išvadas, kuriose nurodyta, kad KLR yra pagrindinė problema; pakartoja, kad reikia užtikrinti Europos žinių ekonomikos apsaugą; ragina KLR kovoti su neteisėtu europinių licencijų naudojimu, kurį vykdo Kinijos įmonės;

38.  ragina Komisiją numatyti Europos Sąjungai galimybę dalyvauti parodoje „China International Import Expo“, kuri vyks 2018 m. lapkričio mėn. Šanchajuje, ir visų pirma suteikti MVĮ galimybę pristatyti savo veiklą; ragina Komisiją užmegzti ryšius su prekybos rūmais, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios šiuo metu ne taip aktyviai prekiauja su Kinija, siekiant skatinti šią galimybę;

39.  reiškia susirūpinimą dėl KLR valstybės priemonių, dėl kurių iškraipoma prekyba, įskaitant pramonės perteklinį pajėgumą tokiuose žaliavų sektoriuose, kaip, be kita ko, plieno ir aliuminio sektoriai; primena, kad Pasaulinio forumo dėl plieno perteklinio pajėgumo pirmajame ministrų susitikime, įvykusiame 2017 m., buvo prisiimti įsipareigojimai neteikti rinką iškraipančių subsidijų, tačiau apgailestauja, kad Kinijos delegacija nepateikė duomenų apie pajėgumą; ragina KLR vykdyti savo įsipareigojimą nustatyti ir atskleisti duomenis apie savo subsidijas ir paramos priemones, skirtas plieno ir aliuminio pramonei; pripažįsta pasaulinio pramonės perteklinio pajėgumo ir staiga išaugusio protekcionistinių prekybos priemonių kiekio ryšį ir toliau primygtinai ragina bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu, kad būtų sprendžiamos struktūrinės su pertekliniu pajėgumu susijusios problemos; teigiamai vertina siūlomus trišalius JAV, Japonijos ir ES veiksmus PPO lygmeniu;

40.  pabrėžia, kad svarbu parengti plataus užmojo ES ir KLR susitarimą dėl geografinių nuorodų, remiantis aukščiausiais tarptautiniais standartais, ir teigiamai vertina 2017 m. ES ir KLR bendrą pranešimą dėl 200 Kinijos ir Europos geografinių nuorodų sąrašo – dėl šių nuorodų apsaugos bus diskutuojama derybų metu; vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, jog derybos buvo pradėtos 2010 m., mano, kad sąrašas – tai labai kuklus rezultatas, ir apgailestauja dėl nepakankamos pažangos šioje srityje; ragina greitai užbaigti derybas ir primygtinai ragina abi šalis apsvarstyti galimybę pasinaudoti būsimu ES ir KLR aukščiausiojo lygio susitikimu, kuris yra gera proga iš tikrųjų padaryti pažangą siekiant šio tikslo; pakartoja, kad reikia toliau bendradarbiauti sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje siekiant sumažinti ES eksportuotojams tenkančią naštą;

41.  teigiamai vertina Kinijos sprendimą vieniems metams atidėti naujo importuojamų maisto produktų ir gėrimų sertifikavimo, dėl kurio būtų labai sumažėjęs maisto produktų importas iš ES, įgyvendinimą; be to, teigiamai vertina tai, kad atidėtas naujų elektromobilių standartų įgyvendinimas, ir ragina vesti turiningą dialogą ir užtikrinti didesnį koordinavimą tokių iniciatyvų klausimu;

42.  rekomenduoja, kad ES ir Kinijos vyriausybė pradėtų bendrą G 20 iniciatyvą siekiant sukurti Pasaulinį forumą dėl aliuminio perteklinio pajėgumo, suteikiant įgaliojimus nagrinėti su visa boksito, aliuminio oksido ir aliuminio pramonės vertės grandine susijusius klausimus, įskaitant žaliavų kainas ir aplinkos aspektus;

43.  ragina Komisiją aktyviai stebėti Kinijos taikomas prekybą iškraipančias priemones, turinčias poveikio ES įmonių pozicijoms pasaulio rinkose, ir imtis atitinkamų veiksmų PPO ir kituose forumuose, įskaitant ginčų sprendimo priemones;

44.  pažymi, kad šiuo metu rengiamas naujas Kinijos užsienio investicijų įstatymas; primygtinai ragina susijusius Kinijos subjektus siekti skaidrumo, atskaitomybės, nuspėjamumo ir teisinio tikrumo ir atsižvelgti į šiuo metu vykstant ES ir Kinijos dialogui dėl prekybos ir investicijų santykių pateiktus pasiūlymus ir išreikštus lūkesčius;

45.  reiškia susirūpinimą dėl naujo kibernetinio saugumo įstatymo, apimančio, be kita ko, naujas reglamentavimo kliūtis užsienio įmonėms, kurios parduoda telekomunikacijų ir IT įrangą bei paslaugas; apgailestauja, kad dėl tokių neseniai patvirtintų priemonių, taip pat Kinijos komunistų partijos grupių privačiose įmonėse, įskaitant užsienio bendroves, sukūrimo ir tokių priemonių, kaip NVO įstatymas, KLR verslo aplinka apskritai tampa priešiškesnė užsienio ir privatiesiems ekonominės veiklos vykdytojams;

46.  pažymi, kad 2016 m. KLR bankų sistema, kuri dabar yra didžiausia pasaulyje, aplenkė euro zonos bankų sistemą; ragina KLR leisti užsienio bankų įmonėms lygiomis teisėmis konkuruoti su šalies institucijomis ir bendradarbiauti su ES finansų reguliavimo srityje; palankiai vertina KLR sprendimą sumažinti tarifus 187 vartojimo prekėms ir panaikinti užsienio subjektų nuosavybės apribojimus bankams;

47.  primena savo 2015 m. ataskaitą dėl ES ir KLR santykių, kurioje raginama pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu; nurodo, kad Komisija ne kartą skelbė pradedanti derybas dėl investicijų su Honkongu ir Taivanu, tačiau apgailestauja, kad faktiškai jokios derybos iki šiol nepradėtos; pakartoja, kad pritaria dvišaliam investicijų susitarimui su Taivanu ir Honkongu; pripažįsta, kad abu partneriai galėtų būti ES įmonių atspirties taškas norint patekti į žemyninę Kiniją;

48.  ragina Komisiją koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su Parlamentu parengti vieningą Europos poziciją ir bendrą ekonomikos strategiją KLR atžvilgiu; ragina visas valstybes nares nuosekliai laikytis šios strategijos;

49.  atkreipia dėmesį į galimas pasiūlytos socialinių kreditų sistemos pasekmes verslo aplinkai ir ragina ją įgyvendinti skaidriai, sąžiningai ir teisingai;

50.  teigiamai vertina ES padarytą teisėkūros pažangą, susijusią su Reglamentu (ES) 2017/821 dėl alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolių dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo, ir panašius Kinijoje parengtus konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad vykdant prekybą minėtomis naudingosiomis iškasenomis nebūtų finansuojamas ginkluotas konfliktas; pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią tam, kad konfliktinių zonų naudingosios iškasenos būtų panaudojamos mūsų mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ir papuošaluose; ragina Komisiją ir Kinijos vyriausybę užtikrinti struktūrizuotą bendradarbiavimą siekiant remti naujų teisės aktų įgyvendinimą ir veiksmingai užkirsti kelią tam, kad pasaulio, Kinijos ir ES lydyklos bei rafinavimo įmonės naudotų konfliktinių zonų naudingąsias iškasenas, apsaugoti kalnakasius, įskaitant vaikus, nuo išnaudojimo ir reikalauti, kad ES ir Kinijos įmonės užtikrintų šių naudingųjų iškasenų ir metalų importą tik iš atsakingų šaltinių;

51.  pažymi, kad 2017 m. spalio mėn. vykusiame 19-ajame partijos kongrese ir per paskutinę NLK sesiją Generalinis Sekretorius ir Prezidentas Xi Jinping sustiprino savo galios poziciją partijoje ir sudarė sąlygas neribotai pratęsti jo įgaliojimus, taip pat padidino partijos organų atliekamą valstybės aparato ir ekonomikos kontrolę, įskaitant partijos organų steigimą užsienio įmonėse; pažymi, kad šis KLR politinės sistemos pertvarkymas vykdomas kartu toliau sutelkiant politinį dėmesį į politiką, grindžiamą atidžiu stebėjimu visose srityse;

52.  pabrėžia, kad Nacionalinės priežiūros komisijos, kurios juridinis statusas yra toks pats, kaip teismų ir prokuroro, įsteigimas yra drastiškas žingsnis siekiant sulieti partijos ir valstybės funkcijas, nes ja įsteigiama valstybės priežiūros institucija, kuri vykdo pavedimus iš biurų ir dalijasi jais bei darbuotojais su Centrine drausmės inspekcijos komisija (CDIK); yra susirūpinęs dėl šio partijos stebėjimo išplėtimo, aprėpiant daug žmonių, plataus masto asmeninių pasekmių, nes jis reiškia, kad kovos su korupcija kampanija gali būti išplėsta siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik partijos narius, bet ir valstybės tarnautojus – nuo valstybinių įmonių vadovų iki universitetų dėstytojų bei kaimo mokyklų direktorių;

53.  pažymi, kad, nors socialinių kreditų sistema vis dar kuriama, juodieji reikalavimų nesilaikančių asmenų ir juridinių subjektų sąrašai, taip pat vadinamieji raudonieji sąrašai, į kuriuos įrašomi pavyzdingi asmenys ir įmonės, sudaro dabartinio įgyvendinimo etapo pagrindą, kai didžiausias dėmesys skiriamas į juoduosius sąrašus įrašytų asmenų baudimui ir į raudonuosius sąrašus įrašytų asmenų apdovanojimui; pažymi, kad 2017 m. pradžioje Kinijos Aukščiausiasis Liaudies Teismas pareiškė, kad daugiau nei šešiems milijonams Kinijos piliečių buvo uždrausta skristi dėl socialinių pažeidimų; griežtai prieštarauja tam, kad į juoduosius sąrašus įtraukti žmonės būtų viešai smerkiami – tai yra neatskiriama socialinių kreditų sistemos dalis; pabrėžia, kad svarbu ir būtina vykdyti ES institucijų ir jų Kinijos kolegų dialogą visų rimtų pasekmių visuomenei dėl dabartinio centrinio planavimo ir vietos socialinių kreditų sistemos eksperimentų klausimu;

54.  reiškia susirūpinimą dėl Kinijos masinio kibernetinės erdvės stebėjimo sistemų ir ragina priimti reglamentą dėl įgyvendinamų privatumo teisių; smerkia tai, kad Kinijos valdžios institucijos taiko griežtas priemones, apribojančias interneto laisvę, ypač laisvę naudotis užsienio interneto svetainėmis, ir apgailestauja dėl kai kurių Kinijoje veikiančių Vakarų bendrovių taikomos vidinės cenzūros politikos; primena, kad aštuonios iš 25 populiariausių pasaulio interneto svetainių, įskaitant didžiausių IT bendrovių svetaines, yra blokuojamos Kinijoje;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad Xi Jinpingo pareiškimas apie labai didelę „ilgalaikio stabilumo“ svarbą Sindziange siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ paskatino aktyvesnį ilgalaikių kontrolės strategijų įgyvendinimą, jas papildant įvairiomis technologinėmis inovacijomis ir sparčiai padidintomis vidaus saugumo išlaidomis, taip pat kovos su terorizmu priemonių naudojimu siekiant kriminalizuoti kitokią nuomonę ir disidentus, taikant plačią terorizmo apibrėžtį; yra susirūpinęs dėl to, kad valstybė įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užtikrinti „visapusišką regiono priežiūrą“ diegiant Kinijos „Skynet“ elektroninio stebėjimo sistemą pagrindiniuose miestų rajonuose, įrengiant GPS stebėjimo įrenginius visose motorinėse transporto priemonėse, naudojant veido atpažinimo skaitytuvus kontrolės punktuose, traukinių stotyse ir degalinėse ir Sindziango policijai imant kraujo mėginius, siekiant dar labiau išplėsti Kinijos DNR duomenų bazę; reiškia didžiausią susirūpinimą dėl to, kad tūkstančiai uigūrų ir etninių kazachų išsiųsti į vadinamąsias politinio perauklėjimo stovyklas, remiantis duomenų, surinktų taikant prognozėmis grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo sistemą, analize, be kita ko, dėl kelionių į užsienį arba pripažinus pernelyg didelį pamaldumą; teigia, kad Xi Jinpingo pareiškimas, jog iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ bus naudinga viso pasaulio žmonėms, nes ji bus grindžiama Šilko kelio taikos ir bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukties dvasia, visiškai neatitinka realybės, kurią išgyvena uigūrai ir etniniai kazachai Sindziange; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas išlaisvinti asmenis, kurie, kaip pranešama, buvo sulaikyti dėl jų įsitikinimų ar kultūrinės praktikos ir tapatybės;

56.  pabrėžia, kad Kinijos diplomatijos stiprinimas instituciniu ir finansiniu požiūriu rodo, kad Xi Jinping savo vizijoje, pagal kurią iki 2049 m. Kinija turi tapti supervalstybe, didelę prioritetinę reikšmę teikia užsienio politikai; pažymi, kad per paskutinę NLK sesiją atlikti atsakomybės už užsienio politiką pokyčiai rodo didėjantį užsienio politikos vaidmenį partijos sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad Valstybinės tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūros įsteigimas rodo, kad Xi Jinpingo vadovavimo metu labai didelė reikšmė teikiama pasaulinio saugumo interesų skatinimui taikant ekonomines priemones, pvz., labiau remiant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; todėl daro išvadą, kad per kitus penkerius metus Kinija bus aktyvesnė ir labiau dalyvaus užsienio šalyse įgyvendindama diplomatines ir ekonomines iniciatyvas ir kad ES ir jos valstybės narės turi rasti bendrus atsakymus į šiuos veiksmus ir nustatyti bendras strategijas;

57.  pabrėžia, kad, siekiant regiono stabilumo, svarbu užtikrinti taiką ir saugumą Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose; pabrėžia, jog svarbu, kad daugeliui Azijos ir Europos valstybių būtų užtikrinta navigacijos laisvė ir saugumas regione; pažymi, kad pastaraisiais metais Pietų Kinijos jūroje esančiose Spratlio ir Paraselio salose pastatytos struktūros apima didžiulius angarus palei 3 km ilgio lėktuvų kilimo ir nusileidimo takus, sutvirtintas raketų platformoms skirtas slėptuves, dideles požemines saugyklas, gausybę administracinių pastatų, karinę trukdymo įrangą, didelius aukšto dažnio radarų ir už veiksmo ribų veikiančių radarų bei daviklių matricų tinklus – tai reiškia plataus masto stebėjimo ir karinių pajėgumų konsolidavimo bei tolesnio plėtojimo etapą, o tolesnis salų militarizavimas kuriant dar pažangesnes karines platformas gali būti panaudotas kaip galimas atsakas į naujus teisinius veiksmus arba didesnį tarptautinio karinio jūrų laivyno dislokavimą; ragina Kiniją ir ASEAN paspartinti konsultacijas dėl elgesio kodekso siekiant taikiai išspręsti ginčus ir nesutarimus šioje srityje; primygtinai reikalauja, kad šis klausimas būtų sprendžiamas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) numatytas tarptautinės teisės nuostatas; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, kaip UNCLOS šalys, pripažįsta arbitražo teismo priimtą sprendimą; pakartoja savo raginimą Kinijai pripažinti teismo sprendimą; pabrėžia, kad ES norėtų palaikyti tarptautinę tvarką, pagrįstą teisinės valstybės principais;

58.  yra labai susirūpinęs dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės nuo tada, kai 2012 m. į valdžią atėjo Xi Jinping, ypač atsižvelgiant į 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą dėl užsienio NVO valdymo, pagal kurį visoms užsienio nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant ekspertų grupes ir akademines institucijas, tenka didesnė administracinė našta ir daromas ekonominis spaudimas, jas griežtai kontroliuoja Visuomenės saugumo ministerijos priežiūros skyrius, taip darant labai didelį neigiamą poveikį jų veiklai ir finansavimui; tikisi, kad Europos NVO naudosis Kinijoje tokiomis pačiomis laisvėmis, kokiomis Kinijos NVO naudojasi Europos Sąjungoje; ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti ribojamojo pobūdžio teisės aktus, pvz., įstatymą dėl užsienio NVO valdymo, kuris nesuderinamas su teise į asociacijų, nuomonės ir saviraiškos laisves;

59.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad su visais sulaikytais asmenimis būtų elgiamasi pagal tarptautines normas ir kad jiems būtų suteikta teisė kreiptis į advokatą ir gauti medicininį gydymą, laikantis JT bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvado;

60.  ragina Kiniją, artėjant 20-osioms Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pasirašymo metinėms, ratifikuoti šį paktą ir užtikrinti visapusišką jo įgyvendinimą, be kita ko, nutraukiant bet kokį piktnaudžiavimą ir prireikus pritaikant savo teisės aktus;

61.  smerkia mirties bausmės taikymą ir primena, kad Kinija įvykdė daugiau mirties bausmių nei visos kitos šalys kartu – vien 2016 m. šalyje įvykdyta apie 2 000 mirties bausmių; primygtinai ragina Kiniją atkreipti dėmesį į mirties bausmių mastą šalyje ir užtikrinti teisminį skaidrumą; ragina ES dėti daugiau diplomatinių pastangų ir reikalauti, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir panaikinta mirties bausmė;

62.  yra labai susirūpinęs, kad dėl pagrindinio naujų religijos taisyklių turinio Kinijos vyriausybė suteiks tam tikrą etiketę kiekvienai religijai, nepaisant to, ar ją išpažinti leidžiama, ar neleidžiama, ir nereliginėms etinėms asociacijoms; pabrėžia, kad Kinijoje yra daug namuose veikiančių bažnyčių kongregacijų, kurios dėl teologinių priežasčių atsisako prisijungti prie partijos ir valstybės patvirtinto Autonominio patriotinio judėjimo komiteto (angl. Three-Self Patriotic Movement Committee) ir Krikščionių tarybos; ragina Kinijos vyriausybę daugybei namuose veikiančių bažnyčių, kurios nori užsiregistruoti, leisti tai padaryti tiesiogiai vyriausybiniame Civilinių reikalų departamente, kad būtų apsaugotos jų kaip socialinių organizacijų teisės ir interesai;

63.  primygtinai ragina Kiniją persvarstyti savo politiką dėl Tibeto; ragina Kiniją persvarstyti ir iš dalies pakeisti pastaraisiais metais priimtus įstatymus, kitus teisės aktus ir priemones, kuriais labai ribojamas pilietinių ir politinių tibetiečių teisių įgyvendinimas, įskaitant jų saviraiškos laisvę ir religijos laisvę; primygtinai ragina Kinijos vadovybę įgyvendinti vystymosi ir aplinkos apsaugos politiką, kuria būtų paisoma Tibeto gyventojų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir būtų integruojami vietos gyventojai, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų; ragina Kinijos vyriausybę ištirti nuolatinio priverstinio tibetiečių dingimo, kankinimo ir netinkamo elgesio su jais atvejus, taip pat gerbti jų teises į asociacijų, taikių susirinkimų, religijos ir tikėjimo laisvę, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad kiekvieno ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu sistemingai reikia kelti blogėjančios žmogaus teisių padėties Tibete klausimą; ragina atnaujinti konstruktyvų ir taikų Kinijos valdžios institucijų ir Tibeto gyventojų atstovų dialogą; primygtinai ragina Kiniją laikytis abipusiškumo principo ir suteikti ES diplomatams, žurnalistams ir piliečiams nevaržomą galimybę vykti į Tibetą, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos keliautojai gali laisvai ir nevaržomai patekti į visas ES valstybių narių teritorijas; ragina Kinijos valdžios institucijas leisti tibetiečiams Tibete laisvai keliauti ir gerbti jų teisę į judėjimo laisvę; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant Jungtinių Tautų vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, patekti į Tibetą; primygtinai ragina ES institucijas per diskusijas dėl ES ir Kinijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo išsamiai apsvarstyti patekimo į Tibetą klausimą;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2017 m. metinėje ataskaitoje dėl Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo daroma išvada, kad, nepaisant tam tikrų problemų, principas „viena šalis, dvi sistemos“ apskritai taikytas sėkmingai, buvo išlaikytas teisinės valstybės principas, o žodžio ir informacijos laisvės principų iš esmės yra paisoma, tačiau šioje ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl laipsniško principo „viena šalis, dvi sistemos“ silpnėjimo, kuris kelia pagrįstų klausimų dėl jo įgyvendinimo ir didelio Honkongo autonomijos laipsnio ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad metinėje ataskaitoje pažymima, kad sustiprėjo dvi neigiamos tendencijos, susijusios su žodžio ir informacijos laisve, t. y. vidinė cenzūra pranešant Kinijos vidaus ir užsienio politikos klausimais ir spaudimas žurnalistams; visapusiškai pritaria ES raginimui YAR Honkongui ir centrinės valdžios institucijoms atnaujinti rinkimų reformą pagal pagrindinį įstatymą, kad būtų pasiektas susitarimas dėl demokratinės, sąžiningos, atviros ir skaidrios rinkimų sistemos; pabrėžia, kad Honkongo žmonės turi teisėtą teisę ir toliau remtis patikimomis teisminėmis institucijomis, teisinės valstybės principu ir žemu korupcijos lygiu, skaidrumu, žmogaus teisėmis, nuomonės laisve ir aukštais visuomenės sveikatos standartais bei sauga; pabrėžia, kad visapusiškas Honkongo autonomijos paisymas galėtų suteikti modelį, pagal kurį būtų galima įgyvendinti išsamias demokratines politines reformas Kinijoje ir laipsniškai liberalizuoti ir atverti Kinijos visuomenę;

65.  ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas ir primygtinai raginti KLR susilaikyti nuo tolesnių karinių provokacijų Taivano atžvilgiu keliant grėsmę Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui; pabrėžia, kad visi sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise; reiškia susirūpinimą dėl vienašališko Kinijos sprendimo pradėti skraidyti naujais maršrutais virš Taivano sąsiaurio; ragina atnaujinti oficialius Pekino ir Taipėjaus dialogus; pakartoja, kad nuolat remia prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), nes tai, kad į šias organizacijas toliau neįtraukiamas Taivanas, neatitinka ES interesų;

66.  primena, kad Kinija, kaip didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir pagrindinis maisto ir energijos šaltinis, ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant spręsti Šiaurės Korėjos pasaulio mastu grėsmę keliančių provokacijų klausimą kartu su tarptautine bendruomene; todėl teigiamai vertina tai, kad neseniai Kinija ketino remti kai kurias tarptautines sankcijas prieš Pchenjaną, įskaitant anglies importo iš Šiaurės Korėjos sustabdymą ir Šiaurės Korėjos asmenų bei įmonių finansinės veiklos apribojimą, taip pat prekybos apribojimus tekstilės ir jūros gėrybių srityje, be to, teigiamai vertina Pekino pastangas užmegzti dialogą su Pchenjanu; ragina ES pareikšti vieningą poziciją dėl Kinijos ir taip atlikti konstruktyvų vaidmenį remiant būsimą Šiaurės ir Pietų Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimą, taip pat Šiaurės Korėjos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, siekiant aktyviai padėti Šiaurės Korėjai atsisakyti branduolinio ginklo ir įtvirtinti ilgalaikę taiką Korėjos pusiasalyje;

67.  teigiamai vertina tai, kad Kinija laikosi Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų; ragina Kiniją konstruktyviai prisidėti sprendžiant situaciją Korėjos pusiasalyje ir toliau taikyti sankcijas Šiaurės Korėjai, kol ji padarys didelę pažangą ir atsisakys branduolinių ginklų, pakeis savo retoriką Pietų Korėjos ir Japonijos atžvilgiu ir pradės gerbti žmogaus teises;

68.  atkreipia dėmesį į Kinijos pastangų siekti taikos, saugumo ir stabilumo Korėjos pusiasalyje svarbą;

69.  teigiamai vertina Kinijos indėlį į Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo veiksmus; pažymi, kad ES siekia sustiprinti savo bendradarbiavimą su Kinija užsienio politikos ir saugumo klausimais, skatindama Kiniją mobilizuoti savo diplomatinius ir kitus išteklius tarptautiniam saugumui remti ir prisidėti prie taikos ir saugumo ES kaimyninėse šalyse, laikantis tarptautinės teisės; pažymi, kad bendradarbiavimas su Kinija eksporto kontrolės, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir branduolinio ginklo atsisakymo Korėjos pusiasalyje klausimais yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti Rytų Azijos regiono stabilumą;

70.  teigiamai vertina Kinijos siekį tapti tvaria ekonomika; pabrėžia, kad ES gali remti Kinijos ekonomikos reformos programą teikdama savo praktinę patirtį; pabrėžia, kad Kinija yra pagrindinė ES partnerė kovojant su klimato kaita ir pasauliniais aplinkosaugos iššūkiais; siekia bendradarbiauti su Kinija ir paspartinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą;

71.  teigiamai vertina reformas, kurių ėmėsi Kinija po to, kai pradėjo taikyti savo „ekologinės civilizacijos“ metodą; mano, kad specialus statusas, suteiktas aplinkos apsaugos srities NVO teismuose, pareigūnų darbo poveikio aplinkai auditai ir didelės investicijos į elektromobilumą bei švarią energiją – tai teisingos krypties reformos;

72.  teigiamai vertina Kinijos 2016 m. veiksmų planą, pagal kurį siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; pabrėžia Kinijos, kurioje suvartojama pusė pasaulinio metinio suvartojamų antimikrobinių vaistų kiekio, ir ES bendradarbiavimo svarbą kovojant su šia pasauline grėsme; atkakliai tvirtina, kad į dvišalius ES ir Kinijos prekybos susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl gyvūnų gerovės;

73.  atkreipia dėmesį į Kinijos sprendimą uždrausti kietųjų atliekų importą, nes taip pabrėžiama produktų kūrimo, gamybos, taisymo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo proceso svarba, ypač daug dėmesio skiriant plastiko gamybai ir naudojimui; primena apie Kinijos pastarąsias pastangas uždrausti retųjų žemių elementų eksportą ir prašo Komisijos, teikiant pirmenybę ES politikai, atsižvelgti į pasaulio ekonomikos tarpusavio priklausomybę;

74.  mano, kad ES ir ASEAN turėtų galimybių ir būtų suinteresuotos bendradarbiauti, siekdamos sukurti bendrą žiedinės ekonomikos strategiją, ir kad tam yra poreikis; mano, kad Kinija galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant šią iniciatyvą ASEAN struktūroje;

75.  teigia, kad Kinija ir Europos Sąjunga gautų naudos skatindamos savo ekonomikų tvarumą ir plėtodamos daugelį sektorių apimančią tvarią ir žiedinę bioekonomiką;

76.  palankiai vertina susitarimą padidinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, kaip antai maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų, aplinkosaugos ir tvarios urbanizacijos, antžeminio transporto, saugesnės ir ekologiškesnės aviacijos, aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti skirtų biotechnologijų, dėl kurių susitarta 2017 m. birželio mėn. vykusiame trečiajame ES ir Kinijos dialoge dėl bendradarbiavimo inovacijų srityje ir atitinkamose gairėse dėl ES ir Kinijos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje nuo 2017 m. spalio mėn.; ragina ES ir Kiniją toliau dėti šias pastangas ir praktiškai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų rezultatus;

77.  pažymi, kad ES ir Kinija yra labai priklausomos nuo iškastinio kuro ir kartu suvartoja maždaug trečdalį viso pasaulinio suvartojamo kiekio, dėl to Kinija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sąraše užima aukščiausią vietą pagal mirtinai pavojingą lauko oro taršą; pabrėžia, kad padidėjusi prekyba iš atsinaujinančių medžiagų pagamintais bioekonomiškais produktais gali padėti sumažinti Kinijos ir Sąjungos ekonomikos priklausomumą nuo iškastinio kuro; ragina ES ir Kiniją sustiprinti savo santykius kitose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityse, pvz., elektromobilumo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, tęsti ir išplėsti ES ir Kinijos veiksmų gaires dėl bendradarbiavimo energijos srityje po 2020 m., taip pat sustiprinti bendras pastangas dėl žaliojo finansavimo, ypač klimato finansavimo, priemonių kūrimo; ragina Kiniją ir ES ištirti tarptautinių elektros energijos perdavimo linijų, kuriose naudojama aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija, išankstinį planavimą ir plėtrą bei juose dalyvauti siekiant, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų prieinamesni;

78.  ragina ES ir Kiniją tęsti savo partnerystę dėl tvarios urbanizacijos, be kita ko, netaršaus transporto, oro kokybės gerinimo, žiedinės ekonomikos ir ekologinio projektavimo srityse; pabrėžia, jog būtina imtis tolesnių aplinkos apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 90 proc. miestų nesilaiko nacionalinio standarto, pagal kurį oro tarša turi neviršyti kietųjų dalelių (KD) 2,5 koncentracijos, ir kad Kinijoje kasmet daugiau nei milijonas žmonių miršta dėl ligų, susijusių su oro tarša;

79.  pabrėžia, kad ES ir Kinija abipusiai suinteresuotos skatinti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą vystymąsi ir spręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) problemą skaidriose, viešose ir gerai reguliuojamose energijos rinkose; mano, kad strateginė ES ir Kinijos partnerystė yra būtina siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir veiksmingai kovoti su klimato kaita; ragina ES ir Kiniją panaudoti savo politinę įtaką ir skatinti Paryžiaus susitarimo, taip pat Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą ir primygtinai ragina laikytis į bendradarbiavimą orientuoto požiūrio JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje ir JT aukšto lygio politiniame forume; ragina abi šalis priimti bendrą pareiškimą dėl klimato politikos, siekiant parodyti bendrą įsipareigojimą tvirtai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir aktyviai dalyvauti 2018 m. „Talanoa“ dialoge bei 24-oje Klimato kaitos konferencijoje; ragina abi šalis atlikti atsakingą vaidmenį tarptautinėse derybose, prisidedant prie uždavinio riboti visuotinį atšilimą pasitelkiant atitinkamą vidaus klimato politiką, taip pat teikiant finansinius įnašus tam, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. švelninimui ir prisitaikymui kasmet skirti 100 mlrd. USD;

80.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. Kinijoje nacionaliniu mastu buvo įdiegta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; pažymi, kad parengiamuoju etapu Kinija ir ES sėkmingai bendradarbiavo, o tai sudarė sąlygas sistemos įdiegimui; pripažįsta Kinijos vadovybės norą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir laukia vykdomos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo rezultatų, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerą sistemos veikimą; atkreipia dėmesį į visą ekonomiką apimančių kovos su klimato kaita veiksmų svarbą ir teigiamai vertina ketinimą plėsti šiuos veiksmus siekiant aprėpti pramonės sektorius ir pagerinti sistemos prekybos tvarką; ragina ES ir Kiniją tęsti savo partnerystę įgyvendinant bendradarbiavimo projektą dėl Kinijos anglies dioksido rinkos sukūrimo, kad ji taptų veiksminga priemone, kuriančia prasmingas paskatas mažinti išmetamą teršalų kiekį, ir toliau ją derinti su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; ragina abi šalis toliau skatinti anglies dioksido kainodaros mechanizmus kitose šalyse ir regionuose, naudojant savo pačių patirtį ir dalykines žinias bei keičiantis gerąja patirtimi, taip pat prisidedant prie pastangų paskatinti esamų anglies dioksido rinkų bendradarbiavimą, kad būtų siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pasaulio mastu;

81.  tikisi, kad Kinija nutrauks ekonomikos augimo ir ekologinės būklės blogėjimo ryšį ir integruos biologinės įvairovės apsaugą į savo įgyvendinamas pasaulines strategijas, taip padėdama vykdyti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti darnaus vystymosi tikslus, taip pat veiksmingai įgyvendindama prekybos dramblio kaulu draudimą; atkreipia dėmesį į darbą, atliktą taikant ES ir Kinijos dvišalį koordinavimo mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (FLEG), siekiant kovoti su neteisėtu miškų kirtimu visame pasaulyje; tačiau primygtinai ragina Kiniją ištirti didelę prekybą mediena neturint patvirtinamųjų dokumentų tarp miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) savanoriškos partnerystės susitarimą pasirašiusių valstybių ir Kinijos;

82.  rekomenduoja priimti privalomas Kinijos politikos gaires dėl atsakingų užjūrio investicijų į miškininkystę, kurios būtų įgyvendinamos kartu su šalimis tiekėjomis, įtraukiant Kinijos įmones į kovą su neteisėta prekyba mediena;

83.  palankiai vertina tai, kad Kinija ir ES pasirašė susitarimo memorandumą dėl vandens politikos, siekdamos stiprinti dialogą dėl vandens išteklių apsaugos teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo užtikrinimo; labai pritaria 2017 m. rugsėjo mėn. Turku deklaracijai, kurią pasirašė ES ir Kinija ir kurioje pabrėžiama, kad vykdant gerą vandens išteklių valdymą pirmenybė turėtų būti teikiama ekologijai ir žaliajam vystymuisi, daug dėmesio skiriant vandens apsaugai ir vandens ekosistemos atkūrimui; pabrėžia, kad susitarimo memorandumu, kuriuo nustatomas ES ir Kinijos dialogas vandens politikos srityje, ne tik praturtinama Kinijos ir ES strateginė partnerystė, bet ir nurodoma bendradarbiavimo kryptis, aprėptis, metodai ir finansinės priemonės;

84.  pripažįsta, kad Komisijos finansuojamas Europos ir Kinijos organizacijų bendradarbiavimo projektas, kuris buvo įgyvendinamas 2014–2017 m. ir remiamas bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės (BBSSP), atliko pagrindinį vaidmenį vertinant radiologinio ir branduolinio pavojaus valdymo Kinijoje standartus ir tvarką, taip pat stiprinant Kinijos branduolinės energijos technologijų mokslinių tyrimų instituto pajėgumus didelių avarijų valdymo rekomendacijų srityje;

85.  ragina Kinijos ir Europos investuotojus patvirtinti geresnius pasaulinius socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinkos apsaugą standartus ir pagerinti gavybos pramonės saugumo standartus pasaulio mastu; pakartoja, kad, atsižvelgiant į derybas dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų su Kinija, Europos Sąjunga turi teikti paramą darnaus vystymosi iniciatyvoms, ragindama atsakingai teikti investicijas ir skatindama pagrindinius aplinkos bei darbo standartus; prašo Kinijos ir Europos valdžios institucijų taikyti paskatas, siekiant paraginti Kinijos ir Europos kasybos įmones vykdyti savo veiklą besivystančiose šalyse laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir paskatinti investuoti į pajėgumų stiprinimą žinių ir technologijų perdavimo bei vietos gyventojų įdarbinimo srityse;

86.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Viena planeta“ (angl. One Planet) Kinija paskelbė siekianti užtikrinti, kad Kinijoje esančių bendrovių ir Kinijos investicijų užsienyje daromas poveikis aplinkai būtų skaidresnis; yra susirūpinęs dėl to, kad infrastruktūros projektai, pvz., Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui ir galėtų lemti tai, kad kitose šalyse, kuriose vykdoma infrastruktūros plėtra arba kurios dalyvauja ją vykdant, padidės iškastinio kuro naudojimas; ragina ES institucijas ir valstybes nares atlikti poveikio aplinkai vertinimus ir į visus bendradarbiavimo projektus pagal iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ įtraukti sąlygas dėl tvarumo; primygtinai ragina įkurti jungtinį komitetą, kurį sudarytų dalyvaujančių šalių ir trečiųjų šalių atstovai ir kuris stebėtų poveikį aplinkai ir klimatui; palankiai vertina Komisijos ir EIVT iniciatyvą 2018 m. pirmoje pusėje parengti ES ir Azijos jungčių strategiją; primygtinai tvirtina, kad į šią strategiją turėtų būti įtraukti tvirti įsipareigojimai dėl tvarumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų klimato kaitos srityje;

87.  palankiai vertina Kinijos pažangą didinant maisto saugos standartus – pagrindines priemones, skirtas Kinijos vartotojams apsaugoti ir išvengti sukčiavimo maisto produktų srityje; pabrėžia, kad vartotojams suteikiamų galių didinimas – svarbus žingsnis Kinijoje besiformuojant vartotojų kultūrai;

88.  ragina Kinijos ir Europos policiją bei teisėsaugos tarnybas imtis bendrų veiksmų, siekiant kontroliuoti narkotikų eksportą ir dalytis žvalgybos informacija apie prekybą narkotikais, keičiantis informacija, skirta asmenims ir nusikaltėlių tinklams identifikuoti; remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) paskelbtu tyrimu „2017 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: tendencijos ir pokyčiai“, dauguma naujų psichoaktyviųjų medžiagų į Europą tiekiamos iš Kinijos, naujas medžiagas dideliais kiekiais Kinijoje gamina cheminių medžiagų ir farmacijos įmonės, o iš ten jos gabenamos į Europą, kur yra perdirbamos į produktus, pakuojamos ir parduodamos;

89.  pažymi, kad šeimos ir asmenys migravo dėl sausros ir kitų gaivalinių nelaimių ir kad Kinijos valdžios institucijos, reaguodamos į tai, suplanavo kelis didelio masto perkėlimo projektus; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų iš Ningsios regiono apie daugybę su naujais miestais susijusių problemų ir dėl atsakomųjų veiksmų, kurių imtasi prieš asmenis, atsisakiusius išsikraustyti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad aplinkos apsaugos gynėjai yra sulaikomi, patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiami ir kad registruotos vietos aplinkos apsaugos NVO vis dažniau susiduria su Kinijos priežiūros institucijų vykdomu tikrinimu;

90.  prašo Kinijos dėti daugiau pastangų teisėsaugos srityje, siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, nes Kinijos žvejybos laivai ir toliau neteisėtai žvejoja užsienio valstybių vandenyse, įskaitant Korėjos Vakarų jūrą, Rytų Kinijos jūrą, Pietų Kinijos jūrą, Indijos vandenyną ir net Pietų Ameriką;

91.  prašo Kinijos eksportuotojų ir Europos importuotojų sumažinti nuodingus likučius Kinijoje pagamintuose drabužiuose, nustatant tinkamas cheminių medžiagų valdymo taisykles ir laipsniškai atsisakant naudoti šviną, nonilfenolio etoksilatą, ftalatą, perfluorjunginius, formaldehidą ir kitus tekstilėje randamus nuodingus produktus;

92.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Respublikos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Taivano vyriausybei ir Taivano parlamentui.

(1) OL L 250, 1985 9 19, p. 2.
(2) OL L 6, 2000 1 11, p. 40.
(3) https://www.iom.int/migration-and-climate-change
(4) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 1.
(5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 33.
(6) OL C 36, 2016 1 29, p. 123.
(7) OL C 93, 2017 3 24, p. 93.
(8) OL C 443, 2017 12 22, p. 83.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0024.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(11) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.
(12) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 132.
(13) OL C 36, 2016 1 29, p. 126.
(14) OL C 181, 2016 5 19, p. 45.
(15) OL C 181, 2016 5 19, p. 52.
(16) OL C 399, 2017 11 24, p. 92.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0495.
(18) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 121.
(19) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 69.
(20) OL C 468, 2016 12 15, p. 208.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0505.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0308.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0014.
(25) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 59.
(26) Y. Zhen, J. Pan, X. Zhang, „Perkėlimas – politinis atsakas į klimato kaitos sukeltą pažeidžiamumą Šiaurės Kinijoje“ (angl. Relocation as a policy response to climate change vulnerability in Northern China), ISSC ir UNESCO 2013, 2013 m. pasaulinė socialinių mokslų ataskaita „Kintanti pasaulinė aplinka“ (angl. World Social Science Report 2013, Changing Global Environments), p. 234-241.

Teisinis pranešimas