Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. rugsėjo 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Uganda: opozicijai priklausančių parlamento narių areštas
 Mianmaras, ypač žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejis
 Kambodža, ypač Kemo Sokhos atvejis
 Eurojusto ir Albanijos bendradarbiavimo susitarimas *
 Asmenų apsauga Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir laisvas tokių duomenų judėjimas ***I
 Bendrieji skaitmeniniai vartai ***I
 2018 m. liepos mėn. Matyje (Graikijos Atikos regionas) įvykę gaisrai ir ES atsakas
 Grėsmė, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai
 Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija
 Cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai
 Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas
 Europa kelyje. Judumo ateities ES darbotvarkė
 Augalų apsaugos produktų reglamento įgyvendinimas
 Dvejopa produktų kokybė bendrojoje rinkoje

Uganda: opozicijai priklausančių parlamento narių areštas
PDF 129kWORD 41k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Uganda: opozicijai priklausančių parlamento narių areštas“ (2018/2840(RSP))
P8_TA(2018)0344RC-B8-0364/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ugandos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. bendrą vietos pareiškimą, kurį pateikė Europos Sąjungos delegacija, Austrijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos ir Jungtinės Karalystės atstovybių vadovai ir Norvegijos bei Islandijos atstovybių vadovai dėl Aruos savivaldybėje surengtų papildomųjų rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Uganda yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Uganda ratifikavo 1995 m. birželio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį, arba bausmes,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją (ACDEG),

–  atsižvelgdamas į Ugandos žmogaus teisių komisijos pareiškimą dėl naujai šalyje iškilusių žmogaus teisių klausimų po 2018 m. rugpjūčio 15 d. Arua savivaldybėje vykusių papildomųjų rinkimų,

–  atsižvelgdama į Žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės ataskaitą dėl Ugandos,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą), ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį dėl nediskriminavimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. iš dalies pakeistą 1995 m. Ugandos Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 15 d. šiaurės vakarų Ugandos Aruos savivaldybėje vykusių papildomųjų rinkimų, kuriuose buvo išrinktas nepriklausomos opozicijos kandidatas Kassiano Wadri, metu buvo naudojamas smurtas;

B.  kadangi Ugandos prezidentas Yoweri Museveni ir nepriklausomas parlamento narys Robert Kyagulanyi Ssentamu, taip pat žinomas kaip Bobi Wine, kartu su kitais politikais 2018 m. rugpjūčio 13 d. Aruoje vykdė rinkiminę kampaniją prieš papildomuosius rinkimus, kurie buvo surengti dėl birželio mėn. įvykdytos parlamento nario žmogžudystės;

C.  kadangi populiarus muzikantas Bobi Wine 2017 m. laimėjęs rinkimus į Ugandos parlamentą tapo įtakingu prezidento Y. Museveni kritiku;

D.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 13 d. vakarop Bobi Wine vairuotojas Yasin Kawuma buvo nušautas neaiškiomis aplinkybėmis ir kadangi prezidentui Y. Museveni išvykstant iš Aruos Kassiano Wadri rėmėjai tariamai apmėtė prezidento automobilį akmenimis;

E.  kadangi policija sulaikė du žurnalistus iš Ugandos televizijos kanalo „NTV“ Herbertą Zziwą ir Ronaldą Muwangą, nes jie transliavo tiesiogiai iš vietovės, kurioje buvo nužudytas Y. Kawuma;

F.  kadangi ir B. Wine, ir K. Wadri kartu su keliais kitais asmenimis netrukus po to buvo sulaikyti; kadangi B. Wine buvo apkaltintas šaunamųjų ginklų turėjimu;

G.  kadangi 33 žmonės, įskaitant K. Wadri ir keturis parlamento narius (Robert Kyakiranyi, Francis Zaake, Gerald Karuhanga ir Paul Mwiru), kitą dieną po rinkimų buvo apkaltinti išdavyste, o B. Wine karo teismo buvo apkaltintas šaunamųjų ginklų turėjimu;

H.  kadangi šių sulaikymų Aruoje, Kampaloje ir Mityanoje išprovokuoti protestai Ugandos saugumo pajėgų buvo numalšinti naudojant smurtą; kadangi buvo pranešta apie ašarinių dujų ir tikrų šaudmenų naudojimą;

I.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 20 d. „Reuters“ agentūrai dirbantis fotografas James Akena, nušvietęs „#freeBobiWine“ politinius protestus Kampaloje, kareivių buvo sumuštas, sulaikytas ir keletą valandų suimtas;

J.  kadangi yra pranešimų, kad B. Wine ir kiti sulaikyti asmenys buvo kankinami, kol jie buvo suimti; kadangi iš pradžių neigusios šiuos įtarimus, valdžios institucijos įsipareigojo juos ištirti;

K.  kadangi B. Wine vėliau civiliniame teisme buvo apkaltintas išdavyste po to, kai karinis teismas nusprendė nutraukti bylą dėl neteisėto šaunamųjų ginklų turėjimo;

L.  kadangi vėliau B. Wine buvo paleistas už užstatą ir išvyko iš Ugandos, kad galėtų gydytis Jungtinėse Amerikos Valstijose;

M.  kadangi buvęs JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad al-Hussein paragino Ugandos vyriausybę atlikti nuodugnų, nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl rimtų įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant egzekucijas be teismo, pernelyg didelės jėgos, kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio naudojimą, ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

N.  kadangi 2001–2017 m. policija arba kariškiai ne kartą buvo sulaikę Demokratinių pokyčių forumo lyderį ir keturis kartus kandidatą į prezidentus Kizzą Besigye, o paskutinį kartą tai įvyko 2017 m. rugsėjo 25 d.;

O.  kadangi opozicijos politinių veikėjų areštai ir bauginimai Ugandoje vyksta nuolat;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl opozicijos parlamentarų sulaikymo, susijusio su papildomaisiais rinkimais Aruoje;

2.  pabrėžia, kad Ugandos demokratijai būtina užtikrinti, kad Ugandos prezidentas ir vyriausybė laikytųsi šalies parlamento kaip institucijos nepriklausomumo ir jo narių įgaliojimų nepriklausomumo bei užtikrintų, kad visi parlamento nariai galėtų laisvai tęsti rinkėjų jiems suteiktus įgaliojimus;

3.  ragina Ugandos valdžios institucijas panaikinti Bobi Wine pateiktus, panašu, sufabrikuotus kaltinimus ir sustabdyti susidorojimą su opozicijos politikais ir šalininkais;

4.  primygtinai ragina Ugandos valdžios institucijas nedelsiant pradėti veiksmingą, nešališką ir nepriklausomą tyrimą dėl Yasino Kawuma nužudymo ir dėl pranešimų apie kitus nužudymus bei per didelį jėgos naudojimą protestų metu; tikisi, kad bus atliktas spartus nepriklausomas tyrimas, susijęs su įtarimais dėl Aruoje sulaikytų asmenų kankinimo ir netinkamo elgesio su jais; pabrėžia, kad už nusikaltimus atsakingus asmenis reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

5.  pakartoja savo įsipareigojimą ginti saviraiškos laisvę ir dar kartą patvirtina, kad žiniasklaida atlieka pagrindinį vaidmenį demokratinėje visuomenėje; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad žurnalistai, nušviečiantys demonstracijas ir kilusias riaušes, buvo sumušti kartu su dalyviais ir kad du žurnalistai buvo suimti; ragina Ugandos valdžios institucijas sukurti aplinką, kurioje žurnalistai galėtų netrukdomi atlikti savo darbą – informuoti apie politinius įvykius šalyje;

6.  primena Ugandos valdžios institucijoms jų įsipareigojimą užtikrinti, apsaugoti ir puoselėti pagrindines teises, įskaitant šalies piliečių pilietines ir politines teises, taip pat žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę;

7.  primena Ugandos vyriausybei jos tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma susijusius su pagarba pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principams bei teismo bylų nagrinėjimui, ypač kiek tai susiję su teise į teisingą ir nešališką teismą;

8.  ragina teisėsaugos institucijas ginti pagrindines laisves nenaudojant jokių formų bauginimo, tokiu būdu laikantis Ugandos Konstitucijos 24 straipsnio, kuriame nustatyta, kad joks asmuo negali būti kankinamas arba su juo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ir jis negali būti baudžiamas;

9.  ragina Ugandos saugumo pajėgas demonstruoti susitvardymą, kai policija kontroliuoja protestus, atsisakyti tikrų kulkų naudojimo, veikti teisėtai ir visapusiškai laikantis žmogaus teisių teisės aktų, ir leisti žurnalistams laisvai dirbti informavimo darbą;

10.  tuo pat metu kreipiasi į protestuotojus, prašydamas veikti laikantis teisės aktų ir naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, nepažeidžiant teisės aktais nustatytos tvarkos;

11.  ragina ES pasinaudoti vystomosios pagalbos programų, ypač paramos biudžetui programų, teikiamais politiniais svertais, kad Ugandoje būtų sustiprinta žmogaus teisių gynyba ir skatinimas;

12.  palankiai vertina Ugandos žmogaus teisių komisijos atliktą darbą po to, kai prasidėjo areštai, žudymai ir kankinimai, susiję Aruos papildomaisiais rinkimais, įskaitant ataskaitų rengimą, vizitus į sulaikymo centrus, tyrimus dėl dingusių asmenų buvimo vietos nustatymo ir intervencijas, kuriomis siekiama užtikrinti kalinių teises, medicininį gydymą ir šeimos narių lankymąsi;

13.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti padėtį Ugandoje, pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų būti informuojamas apie bet kokius kitus ženklus, rodančius, kad Ugandos parlamento opozicijos nariams trukdoma arba neleidžiama atlikti įstatymų leidėjų darbo;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ugandos Respublikos prezidentui, Ugandos parlamento pirmininkei, Afrikos Sąjungai ir jos institucijoms.


Mianmaras, ypač žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejis
PDF 140kWORD 44k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro, visų pirma žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejo (2018/2841(RSP))
P8_TA(2018)0345RC-B8-0371/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir rohinjų padėties, visų pirma 2018 m. birželio 14 d.(1), 2017 m. gruodžio 14 d.(2), 2017 m. rugsėjo 14 d.(3), 2016 m. liepos 7 d.(4) ir 2016 m. gruodžio 15 d.(5) priimtas rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą dėl Wa Lone ir Kyaw Soe Oo skirtų nuosprendžių Mianmare ir 2018 m. liepos 9 d. pareiškimą dėl dviejų agentūros „Reuters“ žurnalistų persekiojimo Mianmare,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. spalio 16 d. ir 2018 m. vasario 26 d. išvadas dėl Mianmaro,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/655(6) ir 2018 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/900(7), kuriais nustatomos papildomos ribojamosios priemonės Mianmarui, sugriežtinamas ES ginklų embargas ir taikomos sankcijos Mianmaro kariuomenės ir pasienio apsaugos policijos pareigūnams,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 24 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ataskaitą, kuri bus pateikta 2018 m. rugsėjo 10–28 d. vyksiančioje 39-oje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Kofi Annano vadovaujamos Patariamosios komisijos dėl Rachinų valstijos galutinę ataskaitą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę humanitarinę teisę, Ženevos konvencijas ir jų protokolus ir į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. generalinio sekretoriaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktą pranešimą apie seksualinį smurtą, susijusį su konfliktu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 6 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo I ikiteisminio tyrimo kolegijos sprendimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. gruodžio 12 d. du žurnalistai, Wa Lone ir Kyaw Soe Oo, savavališkai sulaikyti ir įkalinti, kaip įtariama, dėl to, kad rengė pranešimus apie Tatmadaw (Mianmaro ginkluotosios pajėgos) padarytus sunkius žmogaus teisių pažeidimus Rachinų valstijoje;

B.  kadangi po to žurnalistams Wa Lone ir Kyaw Soe Oo iškelti kaltinimai pagal 1923 m. Valstybės paslapčių įstatymą; kadangi 2018 m. rugsėjo 3 d. Mianmaro teismas jiems skyrė iki septynerių metų kalėjimo bausmę; kadangi ši principinė byla dar labiau pakenkė žodžio laisvei, demokratijai ir teisinei valstybei Mianmare;

C.  kadangi nuo žurnalistų sulaikymo 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos ir ES valstybių narių diplomatai drauge su daugeliu tarptautinių stebėtojų dalyvavo kiekviename teismo posėdyje ir nuolat kėlė šį klausimą Mianmaro vyriausybei;

D.  kadangi ne sykį pranešta, kad savavališkai sulaikomi, įkalinami ar persekiojami pilietinės visuomenės veikėjai, įskaitant žurnalistus, teisininkus ir žmogaus teisių gynėjus, kurie kritikuoja Mianmaro valdžios institucijas, konkrečiai Tatmadaw ir kitas Mianmaro saugumo pajėgas ir jų veiksmus Rachinų valstijoje; kadangi kariuomenė ir vyriausybė griežtai kontroliuoja žiniasklaidos pateikiamą informaciją apie smurtą Rachinų valstijoje;

E.  kadangi rohinjų žmogaus teisių aktyvistės Wai Nu, kalėjusios nuo 18 metų iki jai sukako 25-eri, atvejis tebėra vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip Mianmaro valdžios institucijos persekioja aktyvistus;

F.  kadangi buvęs vaikas kareivis Aung Ko Htwe atlieka dvejų metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę už tai, kad davė žiniasklaidai interviu apie tai, ką jis patyrė Mianmaro kariuomenėje; kadangi jis buvo teisiamas pagal Mianmaro baudžiamojo kodekso 505 skirsnio b punktą ir šia neaiškiai suformuluota nuostata dažnai naudojamasi siekiant suvaržyti žodžio laisvę;

G.  kadangi pranešama, kad nuo 2016 m. areštuota ir sulaikyta dešimtys žurnalistų; kadangi Mianmaro valdžios institucijos naudojasi keliais represijų įstatymais, įskaitant Valstybės paslapčių įstatymą, kad sulaikytų, įkalintų, nutildytų ar persekiotų pilietinės visuomenės veikėjus, žurnalistus, teisininkus ir žmogaus teisių gynėjus, kurie kritikuoja Mianmaro vyriausybę ar saugumo pajėgas; kadangi pagal 2017 m. organizacijos „Freedom House“ sudarytą žiniasklaidos laisvės reitingą Mianmaras užėmė 159-ą vietą tarp 198 šalių;

H.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 24 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ataskaitoje padaryta išvada, kad Tatmadaw, Mianmaro policijos pajėgos, NaSaKa (buvusi Centrinė pasienio teritorijų imigracijos kontrolės tarnyba), Mianmaro pasienio apsaugos policija ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės Kačinų, Rachinų ir Šanų valstijose padarė sunkiausius žmogaus teisių pažeidimus ir sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, įskaitant genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; kadangi ataskaitoje taip pat teigiama, kad Arakano rohinjų gelbėjimo armija surengė koordinuotus išpuolius prieš karinę bazę ir kelis priešakinius saugumo pajėgų postus šiaurės Rachinų valstijoje, kad padidintų spaudimą rohinjų bendruomenėms; kadangi ataskaitoje toliau raginama tarptautiniu mastu apklausti ir patraukti atsakomybėn Mianmaro vyriausiuosius karinių pajėgų vadus ir asmenis, atsakingus už žiaurius nusikaltimus rohinjams; kadangi Mianmaras su šiomis išvadomis nesutinka;

I.  kadangi Nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ataskaitoje konstatuojama, kad Mianmaro valstybės patarėja, Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi nepasinaudojo savo de facto užimamomis vyriausybės vadovo pareigomis, nei moraliniu autoritetu, kad sustabdytų Rachinų valstijoje vykdomus veiksmus ar kad jų būtų išvengta; kadangi civilinės institucijos taip pat prisidėjo prie žiaurių nusikaltimų savo veiksmais ir neveiklumu, visų pirma skleidė melagingą informaciją, neigė Tatmadaw nusikaltimus, neleido atlikti nepriklausomų tyrimų ir prižiūrėjo, kaip naikinami įrodymai;

J.  kadangi 2018 m. rugsėjo 8 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas patvirtino, kad jis gali spręsti įtariamos rohinjų deportacijos iš Mianmaro į Bangladešą bylą;

K.  kadangi socialinių tinklų platformomis Mianmare naudojamasi šalyje gyvenančių rohinjų ir musulmonų šmeižto ir sąmokslo teorijų skleidimo kampanijų tikslais;

L.  kadangi rohinjai sudaro didžiausią Mianmare gyvenančių musulmonų procentinę dalį ir dauguma jų gyvena Rachinų valstijoje; kadangi, remiantis kukliausiais skaičiavimais, žuvusių skaičius siekia 10 000; kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. daugiau kaip 700 000 rohinjų, ieškodami saugaus prieglobsčio, pasitraukė į Bangladešą ir iš jų apie 500 000 yra vaikai – daug jų atkeliavo vieni, nes jų tėvai nužudyti arba jie buvo atskirti nuo šeimos;

1.  griežtai smerkia savavališką žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo sulaikymą ir nuteisimą už informavimą apie padėtį Rachinų valstijoje; ragina Mianmaro valdžios institucijas juos nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti ir panaikinti visus kaltinimus, iškeltus jiems ir visiems savavališkai sulaikytiems asmenims, įskaitant politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, vien už tai, kad jie naudojosi savo teisėmis ir laisvėmis;

2.  smerkia visus bauginimo, priekabiavimo ar saviraiškos laisvės ribojimo veiksmus, kuriuos vykdo Mianmaro karinės ir saugumo pajėgos; pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir kritinė žurnalistika yra esminiai demokratijos ramsčiai, skatinantys gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę, ir ragina Mianmaro valdžios institucijas užtikrinti tinkamas sąlygas žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams, kad jie galėtų dirbti savo darbą nebijodami grasinimų ar priekabiavimo, neteisėto sulaikymo ar baudžiamojo persekiojimo;

3.  primena savo raginimą Mianmaro vyriausybei atšaukti sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais ir suteikti vietos bei tarptautinėms žiniasklaidos organizacijoms, žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms, visų pirma JT specialiajam pranešėjui, galimybę laisvai ir netrukdomai patekti į Rachinų valstybę ir užtikrinti žiniasklaidos darbuotojų saugą ir saugumą;

4.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo represinėmis teisinėmis nuostatomis, kuriomis ribojama žodžio laisvė; ragina Mianmaro valdžios institucijas panaikinti, persvarstyti ar iš dalies pakeisti visus įstatymus, įskaitant 1923 m. Valstybės paslapčių aktą, kurie neatitinka tarptautinių standartų ir kuriais pažeidžiamos ir nusikaltimu laikomos saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės; ragina Mianmaro vyriausybę užtikrinti, kad visi įstatymai atitiktų tarptautinius standartus ir įsipareigojimus;

5.  griežtai smerkia plačiai paplitusius ir sistemingus išpuolius prieš rohinjus, kuriuos Tatmadaw ir kitos Mianmaro saugumo pajėgos vykdė Rachinų valstijoje ir kurie, pasak žmogaus teisių tarybos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą, prilygsta genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, – tai šiurkščiausi žmogaus teisių pažeidimai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Mianmaro vyriausybės daromi žmogaus teisių pažeidimai vis rimtesni ir jų mastas vis didesnis;

6.  dar kartą išreiškia užuojautą ir pabrėžia paramą rohinjams; dar kartą ragina Mianmaro vyriausybę ir saugumo pajėgas nedelsiant sustabdyti prieš rohinjus ir Šiaurės Mianmaro etnines mažumas vykdomus pažeidimus, žmonių žudymus, turto naikinimą ir seksualinį smurtą, ir užtikrinti, kad Mianmare (visų pirma Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose) įsivyrautų saugumas ir teisinės valstybės principai; primena Mianmaro valdžios institucijoms jų tarptautinius įsipareigojimus tirti nusikaltimus ir patraukti už juos atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; ragina Mianmaro vyriausybę ir valstybės patarėją Aung San Suu Kyi nedviprasmiškai pasmerkti bet kokį neapykantos kurstymą ir kovoti su rohinjų ir kitų tautinių mažumų socialine diskriminacija ir prieš jas nukreiptais priešiškais veiksmais;

7.  atkreipia dėmesį į nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą rezultatus ir remia jos rekomendacijas; palankiai vertina sprendimą, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) gali spręsti įtariamos rohinjų deportacijos iš Mianmaro į Bangladešą bylą; vis dėlto pripažįsta, kad vis dar laukiama JT Saugumo Tarybos (JT ST) prašymo TBT vykdyti tyrimą siekiant nustatyti visą žmogaus teisių pažeidimų mastą; ragina TBT vyriausiąjį prokurorą pradėti preliminarų tyrimą šiuo klausimu; ragina JT ST nedelsiant pateikti prašymą TBT dėl padėties Mianmare; remia nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ir organizacijos „ASEAN parlamentų nariai už žmogaus teises“ (APHR) raginimus atlikti tyrimą ir patraukti atsakingus karinių pajėgų vadus baudžiamojon atsakomybėn;

8.  ragina EIVT ir valstybes nares reikalauti nusikaltimų Mianmare vykdytojų atskaitomybės daugiašaliuose forumuose; ragina ES ir valstybes nares imtis iniciatyvos JT ST dėl laukiamos reakcijos teikti prašymą TBT dėl padėties Mianmare, taip pat imtis iniciatyvos JT Generalinėje Asamblėjoje ir būsimoje 39-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir sustiprinti jų pastangas skubiai sukurti tarptautinį nešališką ir nepriklausomą atskaitomybės mechanizmą, kurį taikant būtų remiamas įtariamų žiaurių nusikaltimų tyrimas ir atsakingų asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn;

9.  primena savo raginimą JT ST Mianmarui taikyti visuotinį ir visapusišką ginklų embargą, sustabdyti bet kokį bet kokių ginklų, amunicijos ir kitos karinės ir saugumo įrangos tiesioginį ir netiesioginį tiekimą, pardavimą arba perdavimą, įskaitant tranzitą ir perkrovimą, taip pat mokymus ar kitokios karinės arba saugumo paramos teikimą; primygtinai ragina JT ST priimti tikslines individualias sankcijas, įskaitant draudimą keliauti ir turto įšaldymą, asmenims, kurie pagal tarptautinę teisę yra atsakingi už sunkius nusikaltimus;

10.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti tyrimą pagal susitarime „Viskas, išskyrus ginklus“ numatytą mechanizmą ir galbūt persvarstyti Mianmarui naudingas prekybos lengvatas;

11.  palankiai vertina 2018 m. balandžio 26 d. Tarybos priimtą teisinę sistemą dėl tikslinių ribojamųjų priemonių, taikomų tam tikriems pareigūnams už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, ES ginklų embargo sustiprinimo ir 2018 m. birželio 25 d. sudaryto pirmojo asmenų ir subjektų sąrašo; primygtinai ragina Tarybą nustatyti draudimą keliauti ir taikyti tikslines finansines sankcijas bei turto įšaldymą Mianmaro pareigūnams, kuriuos nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija Mianmare įvardijo kaip atsakingus už žiaurius nusikaltimus;

12.  primena, kad tūkstančiai rohinjų (daug iš jų yra vaikai) yra perkelti šalies viduje ir jiems labai trūksta humanitarinės pagalbos ir apsaugos; ragina nedelsiant suteikti galimybę netrukdomai ir nevaržomai teikti humanitarinę pagalbą visoje šalyje; primygtinai ragina, kad tiems, kurie nori grįžti į tėvynę, Mianmaro vyriausybė užtikrintų saugų, savanorišką ir orų grįžimą, visapusiškai prižiūrint Jungtinėms Tautoms;

13.  ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę spręsti klausimą dėl poreikio padidinti ilgalaikę humanitarinę pagalbą rohinjams Bangladeše ir juos priimančiosiose bendruomenėse;

14.  primena, kad prievartavimai ir seksualinis smurtas buvo dažnas reiškinys prieš civilius gyventojus Kačinų, Rachinų ir Šanų valstijose; ragina ES, visų pirma Komisijos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų departamentą (ECHO) ir ES valstybes nares užtikrinti geresnę rohinjų mergaičių ir moterų apsaugą nuo seksualinio smurto;

15.  primena, kad pabėgėlių stovyklose turi būti teikiama medicininė ir psichologinė pagalba, ypač specialiai pritaikyta pagalba pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus; ragina teikti daugiau paramos paslaugų išžaginimo ir seksualinio smurto aukoms;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, valstybės patarėjai Aung San Suu Kyi, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0261.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0500.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0351.
(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 134.
(5) OL C 238, 2018 7 6, p. 112.
(6) OL L 108, 2018 4 27, p. 29.
(7) OL L 160 I, 2018 6 25, p. 9.


Kambodža, ypač Kemo Sokhos atvejis
PDF 137kWORD 44k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kambodžos, visų pirma Kemo Sokhos atvejo (2018/2842(RSP))
P8_TA(2018)0346RC-B8-0366/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos, ypač į 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją(1) ir 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 30 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimą dėl visuotinių rinkimų Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5–11 d. vykusią Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vertinimo misiją Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos išformavimo,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 22 d. ES pareiškimą vietos lygmeniu dėl politinės padėties Kambodžoje ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 3 d. ES delegacijos atstovo spaudai pareiškimus dėl politinės laisvės suvaržymų Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 36/32 ir į 2018 m. vasario 2 d. Generalinio sekretoriaus ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į Parlamento narių žmogaus teisių komiteto ataskaitą ir sprendimus, priimtus Tarpparlamentinės sąjungos Valdančiosios tarybos 2018 m. kovo mėn.;

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1999 m. kovo 8 d. rezoliuciją (A/RES/53/144) dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. Paryžiaus taikos susitarimus, kurių 15 straipsnyje įtvirtintas įsipareigojimas ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves Kambodžoje, įskaitant tarptautinės sutarties šalių įsipareigojimus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo,

–  atsižvelgdamas į Kambodžos Konstituciją, ypač į jos 41 straipsnį, kuriame įtvirtintos žodžio ir susirinkimų laisvės ir teisės, 35 straipsnį dėl teisės dalyvauti politiniame gyvenime ir 80 straipsnį dėl parlamentinio imuniteto,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. rugsėjo 3 d. buvo areštuotas Kem Sokha, Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) pirmininkas, o 2017 m. lapkričio 16 d. Aukščiausiasis Teismas paskelbė CNRP išformavimą pasibaigus vienos dienos posėdžiui; kadangi Aukščiausiasis teismas taip pat uždraudė 118 CNRP narių penkerius metus dalyvauti politinėje veikloje;

B.  kadangi Kambodžos liaudies partija (toliau – CPP) gavo 100 proc. vietų, dėl kurių varžomasi, 2018 m. liepos 29 d. vykusiuose Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose ir 2018 m. vasario 25 d. vykusiuose Senato rinkimuose;

C.  kadangi teisė dalyvauti politinėje veikloje yra įtvirtinta Kambodžos konstitucijos 35 straipsnyje; kadangi 2017 m. iš dalies pakeistu Politinių partijų įstatymu nustatoma daug opozicijos partijų dalyvavimo apribojimų, įskaitant partijų išformavimą, jei jos vadovai turi teistumą;

D.  kadangi per 2018 m. Kambodžoje vykusius rinkimus de facto pritrūko konkurencijos ir nebuvo laikomasi minimalių tarptautinių demokratinių rinkimų standartų; kadangi Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos sustabdė finansinės pagalbos teikimą Kambodžos nacionaliniam rinkimų komitetui ir atsisakė stebėti rinkimus;

E.  kadangi sprendimas išformuoti CNRP buvo svarbus žingsnis kuriant autoritarinę valstybę; kadangi Kambodžos politinė struktūra nebegali būti laikoma demokratija;

F.  kadangi Kambodžos vyriausybė ėmėsi plataus masto priemonių, siekdama užtikrinti, kad valdančioji partija (CPP) rinkimuose į Senatą ir į Nacionalinę Asamblėją praktiškai neturėtų varžovų;

G.  kadangi Kem Sokha, areštuotam 2017 m. rugsėjo 3 d., buvo iškelti kaltinimai valstybės išdavimu pagal Kambodžos Baudžiamojo kodekso 443 straipsnį, nepaisant to, kad ji turi parlamentinį imunitetą; kadangi Kambodžos vyriausybės pareiškimai pažeidžia jo teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpciją; kadangi, jei bus pripažintas kaltu, jam bus skirta 30 metų kalėjimo; kadangi Teismo pirmininkas Dith Munty yra valdančiosios partijos nuolatinio komiteto narys;

H.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 28 d. Kambodžos valdžios institucijos paleido 14 CNRP narių – jiems buvo suteikta karaliaus malonės; kadangi ši malonė yra susijusi su puse tuzino paleistų aktyvistų ir žurnalistų;

I.  kadangi Kem Sokha ilgiau kaip vienus metus buvo kalinamas be teismo; kadangi JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais pareiškė, kad K. Sokha kardomasis kalinimas buvo „savavališkas“ ir „politiškai motyvuotas“; kadangi jis buvo paleistas už užstatą 2018 m. rugsėjo 10 d.; kadangi jis turi būti savo gyvenamojoje vietoje ir jam neleidžiama bendrauti su kitais opozicijos nariais ar žiniasklaidos atstovais;

J.  kadangi Kem Sokha buvo areštuotas ir sulaikytas vykstant plataus masto ir sistemingiems politinių ir rinkimų teisių pažeidimams Kambodžoje; kadangi nuolat didėja politinės opozicijos atstovų ir politikos komentatorių arešto ir sulaikymo atvejų skaičius; kadangi ankstesnis CNRP pirmininkas Sam Rainsy buvo nuteistas už garbės ir orumo įžeidimą ir šiuo metu gyvena tremtyje;

K.  kadangi Kambodžos valdžios institucijos ėmėsi represijų prieš žurnalistus ir reporterius, kurie pranešė apie išpuolius prieš opozicijos partijas; kadangi 69 metų apdovanojimų pelnęs filmų kūrėjas Jamesas Ricketsonas tapo viena iš šių išpuolių prieš žiniasklaidą aukų; kadangi J. Ricketsonas buvo areštuotas už tai, kad paleido droną virš 2017 m. birželio mėn. vykusį opozicinės partijos maršą; kadangi J. Ricketsonas buvo nuteistas kalėti 6 metus už šnipinėjimą sostinėje Pnompenyje;

L.  kadangi nepriklausomos žiniasklaidos priemonės patyrė griežtas priemones; kadangi socialinės žiniasklaidos tinklai taip pat buvo puolimų taikiniu; kadangi 2018 m. gegužės mėn. Vyriausybė paskelbė reglamentą, apribojantį teises į saviraiškos laisvę, spaudos ir leidybos laisvę, taip pat suteikiantį vyriausybei teisę kontroliuoti socialinės žiniasklaidos tinklus, kad Kambodžoje būtų atsektas ir užtildytas internetu reiškiamas nepasitenkinimas;

M.  kadangi profesinių sąjungų, žmogaus teisių aktyvistų ir pilietinės visuomenės organizacijų veiklą Kambodžoje vis labiau riboja ir jų atstovai patiria priekabiavimus, bauginimo veiksmus ir savavališkus suėmimus; kadangi 2015 m. iš dalies pakeistu Įstatymu dėl asociacijos ir nevyriausybinių organizacijų (LANGO) griežtai apribojama asociacijų bei saviraiškos laisvė, taip pat buvo nustatyta vyriausybės atliekama NVO veiklos kontrolė ir cenzūra; kadangi Profesinių sąjungų įstatymu ribojama asociacijų laisvė ir sukuriamos nereikalingos kliūtys ir našta profesinių sąjungų registracijos procedūrose ir jų veikloje;

N.  kadangi Kambodžos žmogaus teisių ir vystymosi asociacijos (ADHOC) nariai penki žmogaus teisių gynėjai Nay Vanda, Ny Sokha, Yi Soksan, Lim Mony ir Ny Chakrya yra kaltinami kyšio davimu liudytojui ir bendrininkavę duodant kyšį liudytojui; kadangi šie penki žmogaus teisių gynėjai kardomojo kalinimo įstaigoje praleido 14 mėnesių iki juos paleidžiant už užstatą;

O.  kadangi Kambodžai taikomas pats palankiausias režimas, suteikiamas pagal ES bendrąją muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS), t. y. programą „Viskas, išskyrus ginklus“; kadangi ES Kambodžai 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu skyrė iki 410 mln. EUR vystomajam bendradarbiavimui, iš kurių 10 mln. EUR skirta rinkimų reformos procesui Kambodžoje remti ir šiuo metu šių lėšų teikimas yra sustabdytas;

P.  kadangi JT generalinis sekretorius liepos mėn. pareiškime priminė, jog įtraukus ir pliuralistinis politinis procesas išlieka labai svarbiu aspektu siekiant išsaugoti Kambodžos pasiektą taikos įtvirtinimo pažangą;

Q.  kadangi konfliktai dėl cukraus plantacijų dar neišspręsti; kadangi ir toliau kyla susirūpinimas dėl iškeldinimo iš turimos žemės, niekada neskiriamų bausmių už tokius veiksmus ir siaubingos nukentėjusių bendruomenių padėties; kadangi Kambodžos vyriausybė nesuteikė ES įgaliojimų atlikti cukranendrių plantacijų auditą;

1.  pažymi, kad Kem Sokha iš kalėjimo paleistas už užstatą, taikant griežtas sąlygas; smerkia tai, kad Kemui Sokhai skirtas namų areštas; ragina panaikinti kaltinimus Kemui Sokhai ir nedelsiant atsiimti visus jam pateiktus kaltinimus; be to, ragina nedelsiant atsiimti kitus dėl politinių priežasčių pateiktus kaltinimus ir panaikinti sprendimus, priimtus prieš opozicijos politikus, įskaitant Samą Rainsy;

2.  yra susirūpinęs dėl Kemo Sokhos sveikatos būklės ir ragina Kambodžos valdžios institucijas leisti jam gauti deramą medicininę priežiūrą; prašo vyriausybės leisti Kemui Sokhai susitikti su užsienio šalių diplomatais, JT pareigūnais ir žmogaus teisių stebėtojais;

3.  yra įsitikinęs, kad rinkimų Kambodžoje negalima laikyti laisvais ir sąžiningais; yra labai susirūpinęs dėl 2018 m. rinkimų Kambodžoje rezultatų ir proceso, šie rinkimai nebuvo įtikinami ir juos plačiai pasmerkė tarptautinė bendruomenė;

4.  ragina Kambodžos vyriausybę stengtis stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves – tai apima visapusišką konstitucinių nuostatų dėl pliuralizmo ir asociacijų bei žodžio laisvės laikymąsi; taip pat ragina Kambodžos vyriausybę panaikinti pastaruoju metu padarytus Konstitucijos, Baudžiamojo kodekso, Politinių partijų įstatymo, Profesinių sąjungų įstatymo, Nevyriausybinių organizacijų įstatymo ir visų kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais ribojamos žodžio laisvė ir politinės laisvės ir kurie visiškai neatitinka Kambodžos pareigų ir tarptautinių standartų;

5.  pabrėžia, kad įtikinamam demokratiniam procesui reikia aplinkos, kurioje politinės partijos, pilietinė visuomenė ir žiniasklaida turėtų galimybių be baimės, grasinimų ar savavališkų apribojimų atlikti savo teisėtą vaidmenį; ragina vyriausybę imtis reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, jog būtų nedelsiant atšauktas sprendimas išformuoti CNRP;

6.  dar kartą ragina Kambodžos vyriausybę sustabdyti visų formų priekabiavimą, prievartą ir panaikinti dėl politinių priežasčių teikiamus kaltinimus politinės opozicijos nariams, žmogaus teisių gynėjams, profesinių sąjungų aktyvistams ir darbo teisių advokatams, teisių į žemę ir kitiems pilietinės visuomenės aktyvistams, be kita ko, ir žurnalistams; ragina Kambodžos vyriausybę nedelsiant iš kalinimo vietų paleisti visus piliečius (įskaitant Jamesą Ricketsoną), kurie buvo sulaikyti dėl to, jog naudojosi savo žmogaus teisėmis, taip pat panaikinti jiems pateiktus kaltinimus;

7.  pritaria sprendimui sustabdyti ES paramą rinkimams Kambodžoje; primena su demokratijos principais ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis susijusias nacionalines ir tarptautines pareigas, kurias prisiėmė pati Kambodža; primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę aktyviai vykdyti reformas, siekiant skatinti demokratiją ir taikyti tarptautiniu mastu pripažintus būtinuosius standartus vykdant rinkimų procesus ateityje, įskaitant daugiapartinių, laisvų ir sąžiningų rinkimų organizavimą, iš tiesų nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos įsteigimą ir NVO ir nepriklausomos žiniasklaidos įtraukimą į rinkimų stebėjimą ir informacijos apie juos teikimą;

8.  primena Kambodžos vyriausybei, kad ji turi vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus, susijusius su demokratijos principais ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kurie yra pagrindinis ES ir Kambodžos bendradarbiavimo susitarimo elementas ir programos „Viskas, išskyrus ginklus“ sąlyga;

9.  palankiai vertina naujausią ES programos „Viskas, išskyrus ginklus“ tiriamąją misiją į Kambodžą ir ragina Komisiją kuo skubiau pateikti išvadas Parlamentui; ragina Komisiją apsvarstyti galimas pasekmes, susijusias su muitų tarifų lengvatomis, kuriomis naudojasi Kambodža, įskaitant tyrimo pradėjimą pagal programos „Viskas, išskyrus ginklus“ nuostatas numatytas priemones;

10.  ragina EIVT ir Komisiją parengti už opozicijos likvidavimą ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus Kambodžoje atsakingų asmenų sąrašą siekiant taikyti jiems galimus vizų išdavimo apribojimus ir įšaldyti jų turtą;

11.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti padėtį Kambodžoje; ragina EIVT ir valstybes nares imtis veiksmų ir pradėti ruošis per būsimą 39-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją priimti griežtą rezoliuciją, kurioje nagrinėjama žmogaus teisių padėtis Kambodžoje;

12.  ragina Kambodžos vyriausybę atnaujinti susitarimo memorandumą su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR) Kambodžoje prieš tai, kai šis susitarimas baigs galioti 2018 m. gruodžio 31 d.;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ASEAN generaliniam sekretoriui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kambodžos vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0348.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0497.


Eurojusto ir Albanijos bendradarbiavimo susitarimas *
PDF 114kWORD 41k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama, kad Eurojustas sudarytų Eurojusto ir Albanijos bendradarbiavimo susitarimą, projekto (08688/2018 – C8-0251/2018 – 2018/0807(CNS))
P8_TA(2018)0347A8-0275/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (08688/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0251/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0275/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Asmenų apsauga Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir laisvas tokių duomenų judėjimas ***I
PDF 131kWORD 48k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017)0008 – C8-0008/2017 – 2017/0002(COD))
P8_TA(2018)0348A8-0313/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0008),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0008/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į kitas nuomones, kurias pateikė Čekijos Respublikos Atstovų Rūmai, Ispanijos Karalystės Deputatų Rūmai ir Portugalijos Respublikos Asamblėja, dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0313/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1725.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAI

Komisija apgailestauja, kad į reglamento taikymo sritį nėra įtrauktos Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 1 dalyje, 43 ir 44 straipsniuose nurodytos misijos, dėl to šioms misijoms nebus taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklės. Komisija pažymi, kad Tarybos sprendimu, grindžiamu Europos Sąjungos sutarties 39 straipsniu, galėtų būti nustatytos tik duomenų apsaugos taisyklės, taikomos valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su bendros užsienio ir saugumo politikos taikymo sritimi. Toks Tarybos sprendimas negalėtų apimti taisyklių, taikomų veiklai, kurią vykdo ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros. Todėl, siekiant ištaisyti šią teisinę spragą, galimas Tarybos sprendimas turėtų būti papildytas papildoma priemone, grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu.

Komisija atkreipia dėmesį, kad 9 straipsnio 3 dalimi (Tarybos bendrojo požiūrio ankstesnis 70a straipsnis) nesukuriama nauja pareiga Sąjungos institucijoms ir organams užtikrinti asmens duomenų apsaugos ir galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais pusiausvyrą.


Bendrieji skaitmeniniai vartai ***I
PDF 129kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (COM(2017)0256 – C8-0141/2017 – 2017/0086(COD))
P8_TA(2018)0349A8-0054/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0256),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 48 straipsnį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0141/2017),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0054/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1724.)

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 88.


2018 m. liepos mėn. Matyje (Graikijos Atikos regionas) įvykę gaisrai ir ES atsakas
PDF 124kWORD 40k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. liepos mėn. Matyje (Graikijos Atikos regionas) įvykusių gaisrų ir ES atsako (2018/2847(RSP))
P8_TA(2018)0350RC-B8-0388/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2017)0772),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą, patvirtintą Sprendimu 1/CP.21 per 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferencijos sesiją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2018 m. liepą gaisrų Matyje (Graikijos Atikos regione) metu žuvo 99 asmenys, o daugybė buvo sužeista;

B.  kadangi šie gaisrai sugriovė namus, turėjo būti evakuoti keli šimtai žmonių, smarkiai nukentėjo vietos ir regioninė infrastruktūra bei aplinka, o tai turėjo įtakos žemės ūkiui ir paveikė ekonominę veiklą, įskaitant turizmo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektorius;

C.  kadangi didelių sausrų ir miškų gaisrų atvejų padaugėjo, jie pasunkėjo ir tapo vis sudėtingesniais ir juos dar labiau apsunkina klimato kaita;

D.  kadangi dėl šios priežasties investicijos į kovą su klimato kaita yra skubi priemonė, siekiant išvengti tokių nelaimių kaip sausros ir gaisrai;

E.  kadangi Graikija, Švedija ir Latvija dėl gaisrų 2018 m. vasarą paprašė ES paramos iš Sąjungos civilinės saugos mechanizmo;

1.  reiškia gilią užuojautą Atikos regiono gaisruose žuvusių asmenų šeimoms;

2.  reiškia užuojautą visiems Atikos regiono gaisruose nukentėjusiems gyventojams;

3.  reiškia pagarbą ugniagesiams, pakrančių apsaugos darbuotojams, savanoriams ir kitiems asmenims, kurie rizikavo savo gyvybėmis, gesindami gaisrus ir gelbėdami gyventojus;

4.  pabrėžia Sąjungos civilinės saugos mechanizmo vaidmenį tiekiant lėktuvus, transporto priemones, medicinos darbuotojus ir gaisrininkus iš visos Europos Sąjungos;

5.  primena, kad po gaisro, kai reikia atstatyti svarbią infrastruktūrą ir išvalyti teritoriją po gaivalinės nelaimės, galima pasinaudoti įvairiais ES fondais, pvz., ES solidarumo fondu;

6.  pakartoja paramos pagal ES sanglaudos fondus svarbą gaisrų prevencijai ir reagavimui į nelaimes bei ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti šiuo finansavimu ir informuoti visuomenę apie miškų gaisrų pavojų;

7.  pabrėžia poreikį atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su rizikos vertinimo mechanizmu, prevencijos ir ankstyvo nustatymo sistemomis bei kitomis kovos su šiais reiškiniais priemonėmis, o taip pat gerinti regionų ir valstybių narių dalijimąsi patirtimi ir geriausia praktika;

8.  pabrėžia, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pasaulio meteorologijos organizacijos paskelbtame dokumente(2) pateikiama įrodymų, kad 2018 m. karščio banga Europoje yra susijusi su klimato kaita; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tikslus ir įgyvendinti klimato politiką, kurie atitiktų Paryžiaus COP21 susitarimo metu prisiimtus įsipareigojimus;

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti potvynių prevenciją miškų gaisrų paveiktose teritorijose, siekiant išvengti tolesnių nelaimių;

10.  Komisija ragina atsižvelgti į miškų gaisrų riziką ir ekosisteminį miškų ir kraštovaizdžio valdymą vertinant dabartines ES priemones, tokias kaip ES miškų strategija ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir šias strategijas koreguoti, jei nustatoma kokių nors spragų;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją užbaigti tarpinstitucines derybas dėl naujojo Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir iki 2018 m. pabaigos sukurti „rescEU“;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir nuo gaisrų nukentėjusių regionų valdžios institucijoms.

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) https://public.wmo.int/en/media/news/july-sees-extreme-weather-high-impacts


Grėsmė, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai
PDF 126kWORD 46k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai (2018/2849(RSP))
P8_TA(2018)0351RC-B8-0384/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių, susijusių su planuojamu Khan al-Ahmaro sugriovimu,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės bendrą pareiškimą dėl Khan al-Ahmaro,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją , ypač į jos 49, 50, 51 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 24 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) paskelbtą Šešių mėnesių ataskaitą dėl ES finansuojamų pastatų griovimų ir konfiskavimų Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, 2018 m. sausio–birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2018 m. rugsėjo 5 d. Izraelio Aukščiausiasis Teisingumo Teismas atmetė Khan al-Ahmaro gyventojų peticijas; kadangi Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad atitinkamoms valdžios institucijoms leidžiama įgyvendinti gyventojų perkėlimo į Vakarų Jahaliną planą; kadangi Aukščiausiasis Teismas leido Izraelio valdžios institucijoms tęsti Khan al-Ahmaro griovimo planų vykdymą;

B.  kadangi Khan al-Ahmaras yra viena iš 46 beduinų bendruomenių, kurioms, JT manymu, gresia priverstinis perkėlimas į Vakarų Kranto centrinę dalį; kadangi šią bendruomenę sudaro 32 šeimos, t. y. iš viso 173 žmonės, įskaitant 93 nepilnamečius; kadangi Izraelio armija išleido įsakymą sugriauti visus statinius šiame kaime;

C.  kadangi 2010 m. Izraelio Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad visa grupė Khan al-Ahmaro statinių buvo pastatyta neteisėtai, pažeidžiant planavimo ir zonavimo įstatymus, ir todėl turi būti nugriauta; kadangi Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad Izraelio valdžios institucijos turėjo surasti tinkamą alternatyvą mokyklai ir bendruomenės gyventojams; kadangi Izraelio valstybė raštu pareiškė, kad ji pasirūpins šeimomis, kurios vyks Vakarų Jahalino vietovę (Abu Disas), ir įrengs dar vieną perkėlimo vietą į rytus nuo Jerichono; kadangi Khan al-Ahmaro bendruomenė atsisakė būti perkelta;

D.  kadangi pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją priverstinis gyventojų perkėlimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl gyventojų saugumo arba būtinų karinių priežasčių, ir yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;

E.  kadangi Izraelio valdžios institucijos Vakarų Kranto C zonoje gyvenantiems palestiniečiams taiko itin ribojančią statybų tvarką; kadangi dėl šios tvarkos palestiniečiams teisėtai vykdyti statybas šioje zonoje beveik neįmanoma ir ja naudojamasi siekiant iškeldinti palestiniečius ir plėtoti gyvenviečių kūrimą; kadangi izraeliečių gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir sudaro didelę kliūtį siekiant taikos; kadangi pagal tarptautinę teisę bet kuri trečioji šalis, įskaitant ES valstybes nares, turi pareigą nepripažinti gyvenviečių okupuotoje teritorijoje, neteikti joms pagalbos ar paramos, taip pat pareigą veiksmingai prieštarauti joms;

F.  kadangi Khan al-Ahmaras yra įsikūręs okupuoto Vakarų Kranto E1 koridoriaus zonoje; kadangi, siekiant užtikrinti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo gyvybingumą ir ateityje sukurti vientisą ir gyvybingą Palestinos valstybę, itin svarbu šioje zonoje išsaugoti status quo; kadangi Parlamentas ne kartą prieštaravo bet kokiems veiksmams, kuriais kenkiama dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui, ir primygtinai ragino abi šalis savo vykdoma politika ir veiksmais demonstruoti tikrą įsipareigojimą įgyvendinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kad būtų atkurtas pasitikėjimas;

G.  kadangi 10 ES valstybių narių remia Khan al-Ahmare vykdomas humanitarines programas, įskaitant pradinės mokyklos statybas, ir kadangi kilo grėsmė maždaug 315 000 EUR vertės ES finansuojamai humanitarinei pagalbai;

H.  kadangi, ES įgaliotinio biuro Palestinoje duomenimis, palestiniečių nuosavybės naikinimas ir konfiskavimas okupuotame Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, buvo tęsiamas 2018 m. pirmąjį pusmetį; kadangi Khan al-Ahmaro sugriovimas gali tapti neigiamu precedentu dešimtims kitų beduinų bendruomenių Vakarų Krante;

1.  prisijungia prie Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės raginimo Izraelio vyriausybei atsisakyti perkėlimo plano, kurį įgyvendinant Khan al-Ahmaras būtų sugriautas, o jo gyventojai priverstinai perkelti į kitą vietovę; mano, jog nepaprastai svarbu, jog ES ir toliau laikytųsi vieningos pozicijos šiuo klausimu;

2.  įspėja Izraelio valdžios institucijas, kad Khan al-Ahmaro griovimas ir priverstinis gyventojų perkėlimas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad griovimo veiksmai Khan al-Ahmare sukeltų didelę grėsmę dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo gyvybingumui ir kenktų taikos užtikrinimo perspektyvai; pakartoja, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo apsauga ir šio sprendimo gyvybingumo išsaugojimas yra tiesioginis ES politikos ir veiksmų, susijusių su Izraelio ir Palestinos konfliktu bei Artimųjų Rytų taikos procesu, prioritetas;

4.  primygtinai reikalauja, kad, jei bus vykdomas Khan al-Ahmaro griovimas ir jo gyventojų iškeldinimas, ES atsakas būtų proporcingas šių įvykių svarbai ir atitiktų ES ilgalaikę paramos Khan al-Ahmaro bendruomenei poziciją; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad ES reikalautų Izraelio valdžios institucijas visapusiškai gerbti C zonoje gyvenančių palestiniečių teises, ir reikalauti, kad Izraelis atlygintų nuostolius, susijusius su ES lėšomis finansuojamos infrastruktūros sunaikinimu;

5.  ragina Izraelio vyriausybę nedelsiant nutraukti vykdomą politiką, susijusią su grasinimais nugriauti beduinų bendruomenių, gyvenančių Izraelio Negevo dykumoje ir okupuoto Vakarų Kranto C zonoje, kaimus ir iškeldinti gyventojus; pabrėžia, kad namų, mokyklų ir kitos itin svarbios infrastruktūros okupuotoje Palestinos teritorijoje griovimas neteisėtas pagal tarptautinę humanitarinę teisę;

6.  primena, kad Izraeliui pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją tenka visa atsakomybė už reikiamų paslaugų, įskaitant švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas ir gerovės užtikrinimą, teikimą okupacijoje gyvenantiems asmenims;

7.  tebėra tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis ilgalaikis konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimas – dviejų demokratinių valstybių – Izraelio ir Palestinos – taikus sambūvis nustačius saugias ir pripažintas sienas pagal 1967 m. nustatytą sieną ir Jeruzalę paskelbus abiejų valstybių sostine; smerkia bet kokius vienašališkus sprendimus ar veiksmus, kurie gali pakenkti šio sprendimo perspektyvoms;

8.  ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant nutraukti savo gyvenviečių plėtros politiką ir imtis priešingos politikos; ragina ES toliau ryžtingai laikytis šios pozicijos;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų specialiajam Artimųjų Rytų taikos proceso koordinatoriui, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.


Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija
PDF 184kWORD 57k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos (2018/2035(INI))
P8_TA(2018)0352A8-0262/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos ataskaitą dėl aerobiškai skaidaus plastiko, įskaitant aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai (COM(2018)0035),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą ir tarnybų darbinį dokumentą „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM(2018)0032),

–  atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo planą (COM(2016)0773), visų pirma į tikslą nustatyti tikslesnius reikalavimus gaminiams ir daugiau horizontaliųjų reikalavimų tokiose srityse kaip ilgaamžiškumas, taisymo, funkcijų išplėtimo galimybė, išmontavimui pritaikyta konstrukcija ir lengvesnis pakartotinis naudojimas ir perdirbimas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/849, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą(6) (toliau – Ekologinio projektavimo direktyva), ir įgyvendinimo reglamentus bei savanoriškus susitarimus, priimtus pagal tą direktyvą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos išvadas „Ekologinės inovacijos: sąlygų perėjimui prie žiedinės ekonomikos sudarymas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 468 dėl ES piliečių požiūrio į aplinką,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A8-0262/2018),

A.  kadangi plastikas yra vertinga medžiaga, plačiai naudojama visose vertės grandinėse, naudinga mūsų visuomenei ir ekonomikai, jeigu naudojama ir tvarkoma atsakingai;

B.  kadangi būdas, kuriuo šiandien plastikai gaminami, naudojami ir šalinami, turi niokojamų padarinių aplinkai, klimatui ir ekonomikai ir gali daryti neigiamą poveikį tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai; kadangi todėl pagrindinis uždavinys yra gaminti ir naudoti plastiką atsakingai ir tausiai, siekiant sumažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį ir, kai įmanoma, sumažinti plastiko gaminiuose naudojamą pavojingų medžiagų kiekį; kadangi šioje srityje svarbus vaidmuo tenka naujų technologijų ir alternatyvų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

C.  kadangi padariniai kelia plačiosios visuomenės susirūpinimą: 74 proc. ES piliečių išreiškia susirūpinimą dėl plastikų poveikio sveikatai, o 87 proc. teigia, kad yra susirūpinę dėl poveikio aplinkai;

D.  kadangi reikėtų pasinaudoti dabartiniu politiniu postūmiu ir siekti pereiti prie darnios žiedinės plastikų ekonomikos, kad pagal atliekų hierarchiją pirmenybė būtų teikiama plastiko atliekų susidarymo prevencijai;

E.  kadangi kelios valstybės narės jau yra nustačiusios nacionalines teisines priemones, kuriomis siekiama uždrausti mikroplastikus, specialiai dedamus į kosmetikos produktus;

F.  kadangi Europos šalys jau seniai eksportuoja plastiko atliekas, taip pat į šalis, kuriose veikia netinkamos atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistemos, keliančios žalą aplinkai ir pavojų vietos bendruomenių, visų pirma atliekas tvarkančių asmenų, sveikatai;

G.  kadangi plastiko atliekos yra pasaulinė problema, todėl reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų galima įveikti šį iššūkį; kadangi ES yra įsipareigojusi pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir kai kurie iš jų yra susiję su tausiu plastikų vartojimu ir gamyba, kad būtų daromas mažesnis poveikis jūroms ir sausumai;

H.  kadangi 2015 m. metinis pagaminamo plastiko kiekis pasiekė 322 mln. tonų ir tikimasi, kad per ateinančius 20 metų šis kiekis padvigubės;

I.  kadangi ES kasmet susidaro 25,8 mln. tonų plastiko atliekų;

J.  kadangi ES surenkama tik 30 proc. plastiko atliekų, siekiant jas perdirbti; kadangi tik 6 proc. rinkai tiekiamų plastiko gaminių pagaminta iš perdirbto plastiko;

K.  kadangi plastiko atliekų šalinimo sąvartynuose (31 proc.) ir deginimo (39 proc.) rodikliai tebėra aukšti;

L.  kadangi šiuo metu ekonomika praranda apie 95 proc. plastiko pakuočių medžiagų vertės, t. y. kasmet netenka 70–105 mlrd. EUR;

M.  kadangi ES užsibrėžusi pasiekti 2030 m. tikslą perdirbti 55 proc. plastiko pakuočių;

N.  kadangi plastiko perdirbimas duotų didelės naudos klimato kaitos srityje, nes sumažėtų išmetamas CO2 kiekis;

O.  kadangi kasmet pasaulyje 5–13 milijonai tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus ir šiuo metu, turimais duomenimis, vandenynuose yra daugiau kaip 150 milijonų tonų plastiko;

P.  kadangi ES kasmet į jūras ir vandenynus patenka 150 000 – 500 000 tonų plastiko atliekų;

Q.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų cituojamais tyrimais, nesiėmus jokių priemonių, 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastikų nei žuvų;

R.  kadangi plastikas sudaro 85 proc. jūrų pakrančių šiukšlių ir daugiau kaip 80 proc. jūrų šiukšlių;

S.  kadangi vandenyne galima rasti praktiškai visų tipų plastikinių medžiagų, pradedant nuo pasaulinio sąvartyno Ramiajame vandenyne, kuriame yra ne mažiau kaip 79 000 tonų plastiko, plūduriuojančio 1,6 mln. kvadratinių kilometrų plote, ir baigiant atokiausiomis Žemės vietomis, pvz., giliausio vandenyno dugnu ir Arktimi;

T.  kadangi jūrų šiukšlės taip pat daro neigiamą poveikį ekonominei veiklai ir žmonių maisto grandinei;

U.  kadangi 90 proc. visų jūros paukščių praryja plastiko dalelių;

V.  kadangi visas plastiko atliekų poveikis augalijai, gyvūnijai ir žmonių sveikatai dar nėra gerai žinomas; kadangi nustatyti katastrofiniai padariniai jūrų gyvūnams – vandenynuose dėl plastiko šiukšlių kasmet žūsta daugiau kaip 100 mln. jūrų gyvūnų;

W.  kadangi priimant sprendimus, kaip mažinti į jūrą išmetamų plastiko šiukšlių kiekį, negalima atsiriboti nuo bendros plastikų strategijos; kadangi Žuvininkystės kontrolės reglamento(11) 48 straipsnis yra žingsnis tinkama linkme – jame nustatytos priemonės, skirtos prarastų žvejybos įrankių susigrąžinimui skatinti, tačiau jo taikymo sritis yra pernelyg ribota, nes valstybės narės didžiajai daliai žvejybos laivų gali taikyti šio įpareigojimo išimtis ir ataskaitų teikimo reikalavimų tebesilaikoma prastai;

X.  kadangi svarstomos galimybės Europos teritorinio bendradarbiavimo lėšomis finansuoti projektus Adrijos jūroje, pvz., naujas valdymo priemones ir gerosios praktikos pavyzdžius, siekiant sumažinti žvejybos įrankių išmetimo reiškinio mastą ir, jei įmanoma, šį reiškinį visai išnaikinti, taip pat suteikti naują jūros sergėtojų vaidmenį žvejybos laivynams;

Y.  kadangi valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvenciją) ir turėtų siekti visapusiškai įgyvendinti jos nuostatas;

Z.  kadangi vyksta vaiduoklinė žvejyba, kai jūrų gyvūnai pakliūva ar įsipainioja į jūroje pamestus ar į ją išmestus biologiškai neskaidžius žvejybos tinklus, gaudykles ir ūdas, susižeidžia, negali gauti maisto ir žūsta; kadangi vaiduoklinės žvejybos reiškinys atsiranda dėl žvejybos įrankių praradimo ir išmetimo į jūrą; kadangi Žuvininkystės kontrolės reglamente nustatyta, kad privaloma ženklinti žvejybos įrankius, pranešti apie prarastus žvejybos įrankius ir juos susigrąžinti; kadangi todėl kai kurie žvejai savo iniciatyva į uostą pristato iš jūros išgriebtus pamestus tinklus;

AA.  kadangi sunku tiksliai įvertinti, kiek jūrų šiukšlių išmeta akvakultūra, tačiau manoma, kad 80 proc. jūrų šiukšlių sudaro plastikas ir mikroplastikas ir kad 20–40 proc. į jūrą išmestų plastiko šiukšlių yra iš dalies susijusios su žmogaus veikla jūroje, įskaitant prekybinius ir kruizinius laivus, o likusi dalis šiukšlių susidaro sausumoje, ir kadangi, neseniai atlikto FAO tyrimo duomenimis(12), apie 10 proc. šiukšlių kiekio sudaro prarasti ir į jūrą išmesti žvejybos įrankiai; kadangi prarasti ir į jūrą išmesti žvejybos įrankiai yra viena iš į jūrą išmestų plastiko šiukšlių kategorijų, o apie 94 proc. į vandenyną patekusio plastiko nusėda ant jūros dugno, todėl būtina naudotis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), kad žvejai tiesiogiai dalyvautų jūrų šiukšlių žvejybos programose, t. y. suteikti jiems piniginių ar kitų finansinių ir materialinių paskatų;

AB.  kadangi į ES aplinką kasmet išmetama 75 000 – 300 000 tonų mikroplastiko, įskaitant specialiai į plastiko gaminius dedamą mikroplastiką, naudojant gaminius išsiskiriantį mikroplastiką ir plastiko gaminiams yrant susidarantį mikroplastiką;

AC.  kadangi mikroplastikas ir nanodalelės kelia specifinius viešosios politikos uždavinius;

AD.  kadangi mikroplastikų randama 90 proc. į butelius išpilstyto vandens;

AE.  kadangi teigiamai vertintinas Komisijos prašymas Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) išnagrinėti mokslinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima apriboti mikroplastikų, kurių specialiai dedama į vartotojams ir specialistams skirtus gaminius, naudojimą;

AF.  kadangi teigiamai vertintinas Komisijos prašymas ECHA parengti pasiūlymą dėl galimo aerobiškai skaidaus plastiko naudojimo apribojimo;

AG.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnį, norint įvesti naujų nuosavų išteklių priemones, reikia laikytis specialios teisėkūros procedūros ir privalomas valstybių narių vienbalsis sutarimas bei konsultavimasis su Parlamentu;

Bendrosios pastabos

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028) kaip žingsnį pirmyn siekiant ES perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos; pripažįsta, kad plastikas yra naudingas mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, tačiau turi didelių neigiamų padarinių; todėl mano, kad pagrindinis uždavinys yra darniai valdyti plastiką visoje vertės grandinėje, taigi, pakeisti plastiko gamybos ir naudojimo būdus, kad mūsų ekonomika neprarastų jo vertės, nedarant žalos aplinkai, klimatui ir visuomenės sveikatai;

2.  pabrėžia, kad išankstinė plastiko atliekų prevencija, apibrėžta Atliekų pagrindų direktyvoje, turėtų būti svarbiausias prioritetas pagal atliekų hierarchiją; be to, mano, kad, siekiant remti darnų ekonomikos augimą, apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, labai svarbu, kad iš esmės pagerėtų mūsų plastikų perdirbimo rezultatai; ragina visus suinteresuotuosius subjektus vertinti neseniai Kinijos nustatytą plastiko atliekų importo draudimą kaip galimybę investuoti į plastiko atliekų prevenciją, be kita ko, skatinti pakartotinį naudojimą ir žiedinių gaminių projektavimą, taip pat investuoti į modernius surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo įrenginius ES; mano, kad keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais šioje srityje yra labai svarbus, ypač MVĮ;

3.  yra įsitikinęs, kad plastikų strategija taip pat turėtų padėti skatinti naujus pažangius, tausius ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamus verslo, gamybos ir vartojimo modelius, apimančius visą vertės grandinę, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo Nr. 12 dėl tausaus vartojimo ir gamybos ir įtraukiant išorės sąnaudas; ragina Komisiją šiuo tikslu skatinti aiškias Sąjungos atliekų, cheminių medžiagų ir gaminių politikos sąsajas, be kita ko, kuriant netoksiškų medžiagų ciklus, kaip nustatyta 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje;

4.  ragina Komisiją parengti žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos politiką po 2020 m., grindžiamą tvirtu mokslinių tyrimų ir inovacijų ramsčiu, ir užtikrinti, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų numatyti reikiami įsipareigojimai; ypač pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą siekiant kurti inovacinius sprendimus ir įgyti žinių apie makro-, mikro- ir nanoplastikų poveikį ekosistemoms ir žmonių sveikatai;

5.  pabrėžia, kad yra įvairių plastikų ir jie naudojami labai įvairiai, todėl įvairioms vertės grandinėms reikia taikyti specialų, dažnai konkrečiam gaminiui pritaikytą metodą ir įvairų sprendimų derinį, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, esamas alternatyvas, vietos ir regioninius poreikius ir užtikrinant, kad būtų patenkinti funkciniai poreikiai;

6.  pabrėžia, kad reikia visų suinteresuotųjų subjektų bendrų ir koordinuotų veiksmų visoje vertės grandinėje, įskaitant vartotojus, norint sėkmingai pasiekti rezultatą, kuris būtų naudingas ekonomikai, aplinkai, klimatui ir sveikatai;

7.  pabrėžia, kad susidarančių atliekų kiekių mažinimas yra bendra atsakomybė ir kad vienas iš svarbių uždavinių yra visuotinį susirūpinimą dėl plastiko atliekų paversti visuomenės atsakomybe; pabrėžia, kad šiuo atveju naujų vartojimo modelių kūrimas, skatinant vartotojų elgsenos pokyčius, yra labai svarbus veiksnys; ragina didinti vartotojų informuotumą apie plastiko atliekų taršos poveikį, prevencijos, tinkamo atliekų tvarkymo ir esamų alternatyvų svarbą;

Perėjimas nuo projektavimo, kuriuo užtikrinama perdirbimo galimybė, prie projektavimo, kuriuo užtikrinamas žiediškumas

8.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas užtikrinti, kad visas gaminių ir atliekų acquis būtų visapusiškai ir sparčiai įgyvendintas ir būtų užtikrintas jo vykdymas; pažymi, kad ES surenkama tik 30 proc. plastiko atliekų, siekiant jas perdirbti, taigi, ištekliai labai švaistomi; pabrėžia, kad 2030 m. plastikai nebebus priimami į sąvartynus ir kad valstybės narės turi tvarkyti savo plastiko atliekas laikydamosi Direktyvos 2008/98/EB nuostatų; pakartoja, kad valstybės narės turėtų ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatinti laikytis atliekų hierarchijos; pabrėžia, kad svarbu turėti atskiro surinkimo ir rūšiavimo sistemas, kad būtų sudarytos sąlygos kokybiškam perdirbimui ir kad būtų skatinama panaudoti kokybiškas antrines žaliavas;

9.  ragina pramonės suinteresuotuosius subjektus jau dabar pradėti imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. visos plastikinės pakuotės būtų tinkamos ekonomiškai efektyviai pakartotinai naudoti arba perdirbti, susieti savo prekės ženklo tapatybę su tausaus ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamo verslo modeliais ir pasinaudoti savo įtaka rinkoje, siekiant propaguoti ir skatinti tausaus ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamo vartojimo modelius; ragina Komisiją stebėti ir vertinti pokyčius, skatinti geriausią praktiką ir tikrinti ekologiškumo teiginius, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo;

10.  mano, kad pilietinė visuomenė turėtų būti tinkamai įtraukiama ir informuojama, kad galėtų reikalauti, kad pramonė laikytųsi įsipareigojimų ir prievolių;

11.  primygtinai ragina Komisiją vykdyti įsipareigojimą iki 2020 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti pagrindinius Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos reikalavimus, atsižvelgiant į santykines skirtingų pakavimo medžiagų savybes, remiantis gyvavimo ciklo vertinimais, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir projektavimui, kuriuo užtikrinamas žiediškumas; ragina Komisiją pateikti aiškius, įgyvendinamus ir veiksmingus reikalavimus, be kita ko, reikalavimus, susijusius su ekonomiškai efektyviai pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamomis plastiko pakuotėmis ir su perteklinėmis pakuotėmis;

12.  ragina Komisiją padaryti efektyvų išteklių naudojimą ir žiediškumą pagrindiniais principais, taip pat atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti žiedinės medžiagos, gaminiai ir sistemos, taikant šiuos principus ne tik plastiko pakuotėms, bet ir kitiems plastiko gaminiams; mano, kad to gali būti pasiekta, be kita ko, nustatant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, plėtojant gaminių standartus, atliekant gyvavimo ciklo vertinimus, išplečiant ekologinio projektavimo teisės aktų sistemą, kad ji apimtų visas pagrindines plastikinių gaminių grupes, priimant ekologinio ženklinimo nuostatas ir taikant gaminio aplinkosauginio pėdsako metodą;

Tikros bendrosios perdirbtų plastikų rinkos sukūrimas

13.  pažymi, kad esama įvairių priežasčių, dėl kurių ES mažai naudojamas perdirbtas plastikas: be kita ko, iš dalies dėl subsidijų žemos iškastinio kuro kainos, pasitikėjimo stoka ir kokybiško plastiko pasiūlos stoka; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, būtina užtikrinti stabilią antrinių žaliavų vidaus rinką; ragina Komisiją pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria ši rinka, ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas;

Kokybės standartai ir tikrinimas

14.  ragina Komisiją greitai pateikti kokybės standartus, siekiant užtikrinti pasitikėjimą ir skatinti antrinių plastiko žaliavų rinką; primygtinai ragina Komisiją, kai ji rengs tuos kokybės standartus, atsižvelgti įvairius perdirbimo lygius, suderinamus su skirtingų gaminių funkcionalumu, sykiu užtikrinant visuomenės sveikatos apsaugą, maisto saugą ir aplinkos apsaugą; ragina Komisiją užtikrinti saugų perdirbtų medžiagų naudojimą su maistu besiliečiančiose medžiagose ir skatinti inovacijas;

15.  prašo Komisijos atsižvelgti į nepriklausomo trečiosios šalies vykdomo sertifikavimo gerosios patirties pavyzdžius ir skatinti perdirbtų medžiagų sertifikavimą, nes tikrinimas yra būtinas, siekiant padidinti tiek pramonės, tiek vartotojų pasitikėjimą perdirbtomis medžiagomis;

Perdirbtos medžiagos gaminiuose

16.  ragina pramonės įmones paversti savo pažadus visuomenei naudoti daugiau perdirbtų plastikų oficialiais įsipareigojimais ir įgyvendinti konkrečius veiksmus;

17.  mano, kad gali prireikti nustatyti privalomas taisykles dėl perdirbtų medžiagų gaminiuose, siekiant skatinti antrinių žaliavų naudojimą, nes perdirbtų medžiagų rinkos dar neveikia; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimus užtikrinti, kad tam tikrų plastiko gaminių, tiekiamų ES rinkai, sudėtyje būtų bent minimalus perdirbtų medžiagų kiekis, sykiu paisant maisto saugos reikalavimų;

18.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti sumažintą pridėtinės vertės mokestį (PVM) gaminiams, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų;

Žiediniai viešieji pirkimai

19.  pabrėžia, kad viešasis pirkimas yra būtina perėjimo prie žiedinės ekonomikos priemonė, nes ji gali paskatinti verslo modelių inovacijas ir efektyvaus išteklių naudojimo gaminių ir paslaugų kūrimą; pabrėžia svarbų vietos ir regioninės valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje; ragina Komisiją sukurti ES mokymosi žiedinių pirkimų srityje tinklą, kad būtų dalijamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant bandomuosius projektus; mano, kad tokie savanoriški veiksmai galėtų sudaryti palankias sąlygas, remiantis patikimu poveikio vertinimu, nustatyti privalomas ES žiedinių viešųjų pirkimų taisykles ir kriterijus;

20.  ragina valstybes nares laipsniškai atsisakyti visų neigiamai vertintinų paskatų, kurios trukdo siekti kuo aukštesnio plastikų perdirbimo lygio;

Atliekų ir cheminių medžiagų sąsaja

21.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas sugriežtinti importuojamų medžiagų ir produktų kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES cheminių medžiagų ir produktų teisės aktų;

22.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio gyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“;

Plastiko atliekų susidarymo prevencija

Vienkartiniai plastikai

23.  pažymi, kad nėra jokios universalios priemonės, kuri padėtų išvengti vienkartinių plastikų daromo žalingo poveikio aplinkai, ir mano, kad šiam sudėtingam klausimui spręsti reikia savanoriškų ir reglamentavimo priemonių derinio, taip pat vartotojų žinių, elgsenos ir veiksmų pokyčių;

24.  atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse jau įgyvendinamus veiksmus, todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl specialios teisės aktų sistemos, siekiant sumažinti tam tikrų plastiko gaminių, visų pirma vienkartinių plastikų, poveikį aplinkai; mano, kad šis pasiūlymas turėtų padėti gerokai sumažinti jūrų taršą šiukšlėmis, iš kurių daugiau kaip 80 proc. sudaro plastikas, ir taip prisidėti prie 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslo užkirsti kelią visų rūšių jūrų taršai ir ją gerokai sumažinti;

25.  mano, jog svarbu tai, kad ši sistema valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų plataus užmojo priemonių rinkinys, kuris būtų suderinamas su bendrosios rinkos vientisumo principu, turėtų konkretų teigiamą poveikį aplinkai ir socioekoniominį poveikį ir padėtų užtikrinti vartotojams reikalingą funkcionalumą;

26.  pripažįsta, kad vienkartinių plastikinių gaminių kiekio mažinimas ir ribojimas gali atverti galimybių tausaus verslo modeliams;

27.  atkreipia dėmesį į su šiuo pasiūlymu susijusioje įprastoje teisėkūros procedūroje atliekamą darbą;

28.  pabrėžia, kad yra įvairių būdų pasiekti aukštus atskiro atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklius ir sumažinti plastiko šiukšlių kiekį, įskaitant didesnės gamintojos atsakomybės sistemas, taikant diferencijuotus mokesčius, užstato grąžinimo sistemas ir didesnį visuomenės informuotumą; pripažįsta skirtingų valstybių narių nustatytos tvarkos privalumus ir valstybių narių galimybes keistis gerąja patirtimi; pabrėžia, kad sprendimas dėl konkrečios sistemos pasirinkimo ir toliau priklauso valstybės narės kompetentingos institucijos kompetencijai;

29.  teigiamai vertina tai, jog Direktyvoje 94/62/EB nustatyta, kad iki 2024 m. pabaigos valstybės narės privalo įdiegti privalomas didesnės gamintojo atsakomybės sistemas visų pakuočių atveju, ir ragina Komisiją įvertinti galimybę taikyti šią prievolę ir kitų plastikinių gaminių atveju pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius;

30.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325), kuriame siūloma įvesti įnašą, apskaičiuojamą pagal neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kiekį; pabrėžia, kad tokio galimo įnašo skatinantis poveikis turi atitikti atliekų hierarchiją; pabrėžia, kad todėl atliekų susidarymo prevencijai turėtų būti teikiama pirmenybė;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares prisijungti prie 2016 m. lapkričio mėn. Marakeše vykusioje 22-ojoje Klimato kaitos konferencijoje suburtos tarptautinės koalicijos, siekiančios sumažinti plastikinių maišelių taršą, ir ją remti;

32.  mano, kad prekybos centrai atlieka lemiamą vaidmenį mažinant vienkartinio plastiko naudojimą ES; teigiamai vertina iniciatyvas, pvz., prekybos centrų lentynų be plastiko iniciatyvą, nes taip prekybos centrai gali išbandyti kompostuojamas biologines medžiagas kaip alternatyvą plastikinėms pakuotėms;

33.  pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Direktyvos dėl uosto priėmimo įrenginių (COM(2018)0033), kuria siekiama gerokai sumažinti žvejams tenkančią naštą ir išlaidas, susijusias su žvejybos įrankių ir plastiko atliekų gabenimu į uostą; pabrėžia, kad žvejai galėtų atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma rinkdami plastiko atliekas jūroje žvejybos metu ir atgabendami jas į uostą, kur jos būtų tinkamai tvarkomos; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti šią veiklą, o žvejams nebūtų taikomas mokestis už jų tvarkymą;

34.  apgailestauja, kad į Komisijos 2017 m. vertinimo ir įgyvendinimo ataskaitą nebuvo įtrauktas Žuvininkystės kontrolės reglamento 48 straipsnio 3 dalyje nustatytų prarastų žvejybos įrankių susigrąžinimo ir pranešimo apie juos įpareigojimų įgyvendinimas; pabrėžia, kad reikia išsamiai įvertinti, kaip įgyvendinami Žuvininkystės kontrolės reglamento reikalavimai, susiję su žvejybos įrankiais;

35.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus remti šiukšlių surinkimo jūroje planus, įtraukiant, kai įmanoma, žvejybos laivus, įdiegti uosto priėmimo ir jūrų šiukšlių šalinimo įrenginius ir naudoti nebetinkamų tinklų perdirbimo sistemą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti FAO neprivalomų žvejybos įrankių ženklinimo gairių rekomendacijomis, palaikant glaudų ryšį su žvejybos sektoriumi, kad būtų kovojama su vaiduokline žvejyba;

36.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti geresnį duomenų, susijusių su plastiku jūroje, rinkimą – sukurti ir įgyvendinti visoje ES privalomą skaitmeninę duomenų apie atskirų žvejybos laivų prarastus įrankius teikimo sistemą, siekiant skatinti įrankių susigrąžinimo veiksmus, pasinaudojant regioninių duomenų bazių duomenimis, kad būtų galima dalytis informacija Žuvininkystės kontrolės agentūros tvarkomoje Europos duomenų bazėje, arba plėtoti „SafeSeaNet“, kad ji taptų patogia naudoti visoje ES taikoma sistema, kuria besinaudojantys žvejai galėtų pranešti apie prarastus įrankius;

37.  pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad parengtų į jūrą išmetamų žvejybos įrankių kiekio mažinimo strategijas ir planus, pvz., naudojantis EJRŽF subsidijomis, struktūrinių fondų ir Europos teritorinio bendradarbiavimo fondų parama ir tinkamai bei aktyviai dalyvaujant regionams;

Bioplastikai, biologiškai skaidūs plastikai ir kompostuojami plastikai

38.  tvirtai remia Komisijos siekį pateikti aiškius papildomus standartus ir aiškias suderintas taisykles ir apibrėžtis, susijusius su biologinėmis medžiagomis, biologiniu skaidumu (nuo žaliavos nepriklausanti savybė) ir kompostuojamomis medžiagomis, siekiant pakeisti šiuo metu vyraujančią klaidingą nuomonę ir įsitikinimus ir suteikti vartotojams aiškios informacijos;

39.  pabrėžia, kad darnios bioekonomikos skatinimas gali padėti sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų; pabrėžia, kad bioplastikas ir biologiškai skaidus plastikas gali atlikti svarbų vaidmenį, jei tai pasirodytų naudinga atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą; mano, kad biologinis skaidumas turi būti vertinamas atitinkamomis realiomis sąlygomis;

40.  pabrėžia, kad biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikai gali prisidėti prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, bet jie nėra universali kovos su jūrų šiukšlėmis priemonė ir nepateisina nereikalingų vienkartinių plastikinių gaminių; todėl ragina Komisiją parengti aiškius naudingų produktų ir gaminių iš biologiškai skaidžių plastikų, įskaitant pakuotes ir žemės ūkiui skirtus gaminius, kriterijus; ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą šioje srityje; pabrėžia, kad biologiškai skaidūs ir biologiškai neskaidūs plastikai turi būti tvarkomi skirtingai, atsižvelgiant į tinkamo atliekų tvarkymo principus;

41.  pabrėžia, kad bioplastikai suteikia galimybę iš dalies diferencijuoti žaliavas, ir ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą šioje srityje; pripažįsta, kad rinkoje jau yra naujoviškų biologinių medžiagų; pabrėžia, kad reikalingas neutralus ir vienodas požiūris į pakaitines medžiagas;

42.  ragina ES iki 2020 m. visiškai uždrausti aerobiškai skaidų plastiką, nes šios rūšies plastikas iš tiesų biologiškai nesiskaido, nėra kompostuojamas, daro neigiamą poveikį įprastinio plastiko perdirbimui ir neturi įrodytos naudos aplinkai;

Mikroplastikai

43.  ragina Komisiją iki 2020 m. uždrausti naudoti mikroplastikus kosmetikos gaminiuose, asmens higienos produktuose, skalbikliuose ir valikliuose; be to, ragina ECHA įvertinti ir prireikus parengti draudimą naudoti mikroplastikus, specialiai dedamus į kitų produktų sudėtį, atsižvelgiant į tai, ar yra perspektyvių alternatyvų;

44.  ragina Komisiją nustatyti produktams, visų pirma tekstilės gaminiams, padangoms, dažams ir cigarečių filtrams, skirtuose teisės aktuose minimaliuosius reikalavimus, siekiant gerokai sumažinti mikroplastikų kiekį, išskiriamą į aplinką iš šių šaltinių;

45.  atkreipia dėmesį į gerąją praktiką pagal programą „Operation Clean Sweep“ ir įvairias „nulinės taršos mikroplastiko granulėmis“ iniciatyvas; mano, kad yra galimybių šias iniciatyvas įgyvendinti ES ir pasaulio lygmeniu;

46.  ragina Komisiją, atliekant šiuo metu vykstančią Vandens pagrindų direktyvos ir Direktyvos dėl potvynių tinkamumo patikrą, išnagrinėti klausimus, susijusius su makroplastikų ir mikroplastikų patekimo į nuotekų valymo ir lietaus nuotekų tvarkymo sistemas priežastimis, jų platinimu, tolesne migracija ir daromu poveikiu; be to, ragina valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintos ir vykdomos Miesto nuotekų valymo direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva; taip pat ragina Komisiją remti nuotekų dumblo valymo ir vandens valymo technologijų mokslinius tyrimus;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

47.  teigiamai vertina Komisijos pranešimą, kad iš programos „Horizontas 2020“ lėšų bus skirta papildoma 100 mln. EUR suma investicijoms į efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos sprendimus, pvz., prevencijos ir projektavimo galimybes, žaliavų įvairinimą ir naujoviškas perdirbimo technologijas, tokias kaip molekulinis ir cheminis perdirbimas, taip pat mechaninio perdirbimo gerinimą, skatinti; pabrėžia startuolių inovacinį potencialą šioje srityje; pritaria tam, kad būtų priimta strateginė medžiagų žiediškumo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, ypatingą dėmesį skiriant plastikui ir plastiko turinčioms medžiagoms (ne tik pakuotėms), kuri būtų finansavimo sprendimų pagal programą „Europos horizontas“ gairėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad bus reikalingas tinkamas finansavimas, siekiant padėti pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų; pabrėžia, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės gali padėti paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

48.  pabrėžia didelį skaitmeninės darbotvarkės ir žiedinės ekonomikos darbotvarkės susiejimo potencialą; pabrėžia, kad reikia šalinti su reguliavimu susijusias kliūtis inovacijoms, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimas ES inovacijų programas, kad būtų pasiekti tikslai, nustatyti plastikų strategijoje ir platesnėje žiedinės ekonomikos darbotvarkėje;

49.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus skatinti naudoti inovatyvius žvejybos įrankius: skatinti žvejus iškeisti senus tinklus į naujus ir prie turimų tinklų pritvirtinti sekimo įtaisus ir jutiklius, susietus su išmaniųjų telefonų prietaikomis, radijo dažninio atpažinimo mikroschemas ir laivo sekimo įtaisus, kad kapitonai galėtų atidžiau sekti tinklus ir prireikus juos susigrąžinti; pripažįsta, kad technologijai tenka svarbus vaidmuo vykdant plastiko atliekų patekimo į jūrą prevenciją;

50.  ragina į programą „Europos horizontas“ įtraukti „Vandenyno be plastiko misiją“, kad būtų naudojamasi inovacijomis siekiant sumažinti į jūros aplinką patenkančių plastikų kiekį ir surinkti plastikus, jau esančius vandenynuose; pakartoja raginimus kovoti su jūrų šiukšlinimu (įskaitant prevenciją, žinių apie vandenynus gerinimą, informuotumo apie plastiko taršos ir kitų rūšių jūrų šiukšlių keliamą aplinkosaugos iššūkį didinimą ir valymo kampanijas, pvz., šiukšlių žvejybą ir pakrančių valymą), kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė “ (JOIN(2016)0049), ragina politikos formuotojus, suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus pradėti ES politikos dialogą apie jūrų šiukšles;

Pasaulinio masto veiksmai

51.  ragina ES imtis iniciatyvaus vaidmens rengiant visuotinį protokolą dėl plastikų ir užtikrinti, kad būtų galima vykdyti integruotą ir skaidrią įvairių ES ir pasaulinio masto įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvaus lyderių vaidmens 2017 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos įsteigtos darbo grupės veikloje, siekiant tarptautinių kovos su jūrų šiukšlinimu plastiku ir mikroplastikais veiksmų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis plastiko atliekų vandenyne susidaro iš Azijos ir Afrikos šalių, taršos plastiku ir atliekų tvarkymo pajėgumų klausimai turi būti ES išorės politikos programos dalis;

52.  ragina visas ES institucijas drauge su ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos padaliniu ypatingą dėmesį skirti prevencijai, išnagrinėti savo vidaus viešųjų pirkimų taisykles ir plastiko atliekų tvarkymo praktiką ir gerokai sumažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį, visų pirma pakeičiant vienkartinį plastiką kitais gaminiais, sumažinant ir apribojant jo naudojimą;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 150, 2018 6 14, p. 93.
(2) OL L 150, 2018 6 14, p. 100.
(3) OL L 150, 2018 6 14, p. 109.
(4) OL L 150, 2018 6 14, p. 141.
(5) OL L 115, 2015 5 6, p. 11.
(6) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
(7) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(8) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0287.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0004.
(11) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(12) Abandoned, lost or otherwise discarded fishing gear.


Cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai
PDF 162kWORD 47k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (2018/2589(RSP))
P8_TA(2018)0353B8-0363/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius, kuriais siekiama saugoti žmonių sveikatą ir padėti išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/849, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų(4),

–  atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantį Direktyvą 79/117/EEB(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM(2018)0032),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridedamą prie 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikato „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (SWD(2018)0020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Komisijos bendroji ataskaita dėl REACH reglamento įgyvendinimo ir tam tikrų elementų peržiūra. Išvados ir veiksmai“ (COM(2018)0116),

–  atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo planas“ (COM(2016)0773),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo XXX, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo(13),

–  atsižvelgdamas į Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės,

–  atsižvelgdamas į Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje,

–  atsižvelgdamas į Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: Cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (O-000063/2018 – B8-0036/2018 ir O-000064/2018 – B8-0037/2018),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje numatyta kurti Sąjungos strategiją dėl netoksiškos aplinkos, užtikrinti, kad būtų mažinamas cheminių medžiagų, esančių produktuose, įskaitant importuotus produktus, poveikis, taip siekiant skatinti netoksinių medžiagų naudojimo ciklus, kad perdirbtas atliekas Sąjungoje būtų galima naudoti kaip svarbų ir patikimą žaliavų šaltinį;

B.  kadangi Direktyvos (ES) 2018/851 9 straipsnyje numatyta, kad priemonėmis, kurių imasi valstybės narės, siekdamos atliekų susidarymo prevencijos, mažinamas susidarančių atliekų kiekis, visų pirma atliekų, netinkamų parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui;

C.  kadangi Direktyvos (ES) 2018/851 9 straipsnyje taip pat numatyta, kad šiomis priemonėmis skatinama mažinti medžiagose ir produktuose esančių pavojingųjų medžiagų kiekį ir užtikrinama, kad bet kuris gaminio tiekėjas, kaip apibrėžta REACH reglamento 3 straipsnio 33 punkte, pagal to reglamento 33 straipsnio 1 dalį teikia informaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), ir kad agentūra ECHA privalo sukurti ir tvarkyti duomenų bazę, į kurią būtų pateikiami šios srities duomenys, ir leisti atliekų apdorojimo subjektams ir, paprašius, vartotojams ja naudotis;

D.  kadangi Direktyvos (ES) 2018/851 10 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad tais atvejais, kai reikia laikytis įsipareigojimo parengti atliekas naudojimui, perdirbimui ir kitoms naudojimo operacijoms, taip pat palengvinti ar pagerinti naudojimą, valstybės narės, prieš pradėdamos naudoti medžiagas arba jas jau naudodamos, privalo imtis reikiamų priemonių, kad pašalintų pavojingąsias medžiagas, mišinius ir komponentus iš pavojingų atliekų, siekiant jas apdoroti, laikantis Direktyvos 2008/98/EB(14) dėl atliekų 4 ir 13 straipsnių;

E.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 850/2004 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalinimo arba naudojimo operacijos, dėl kurių IV priede išvardytos medžiagos (patvariųjų organinių teršalų (POT)) gali būti naudojamos, perdirbtos, atkurtos arba pakartotinai panaudotos, turi būti draudžiamos;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, taip pat konsultavimosi procesą, tačiau tikisi, kad bus imtasi skubių veiksmų „sąlyčio“ problemoms spręsti; remia Komisijos pasiūlytą visa apimančią viziją, kuri atitinka 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslus;

2.  mano, jog pirmiausia Komisija turėtų siekti, kad pavojingos cheminės medžiagos nepatektų į medžiagų naudojimo ciklą, ir užtikrinti, kad teisės aktai, kuriais įgyvendinama atliekų ir cheminių medžiagų politika, būtų visiškai suderinti ir dabartiniai teisės aktai būtų geriau įgyvendinami, tuo pat metu išspręsti reguliavimo spragas, taip pat ypač importuotų produktų atveju, nes tai galėtų tapti kliūtimi kuriant tvarią ES žiedinę ekonomiką;

3.  pabrėžia, kad tikrieji žiedinės ekonominės produktai privalo būti kuriami taip, kad jie turėtų galimybę juos atnaujinti, būtų patvarūs, taisomi, pakartotinai panaudojami ir perdirbami, taip pat kad jiems gaminti būtų naudojama kuo mažiau susirūpinimą keliančių medžiagų;

4.  pakartoja, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, reikia griežtai taikyti atliekų hierarchijos principą ir, kai įmanoma, palaipsniui panaikinti susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimą, visų pirma, tais atvejais, kai galima pasirinkti ar sukurti saugesnes alternatyvas, taip siekiant užtikrinti, kad būtų kuriami netoksinių medžiagų naudojimo ciklai, nes tai padės sukurti palankias sąlygas perdirbimui ir tai yra labai svarbu sklandžiam veikiančios antrinių žaliavų rinkos kūrimui;

5.  ragina Komisiją nedelsiant parengti Sąjungos netoksinės aplinkos strategiją, kaip numatyta 7-ojoje AVP;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su agentūra ECHA, paspartinti savo reglamentavimo veiklą ir paskatinti pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, taip pat apriboti medžiagų, pagal REACH reglamentą ir konkrečius sektorinius ar produktams skirtus teisės aktus žmonių sveikatai ar aplinkai keliančių nepageidaujamą riziką, naudojimą, kad perdirbtas atliekas Sąjungoje būtų galima naudoti kaip svarbų ir patikimą žaliavų šaltinį;

7.  pabrėžia būtinybę atrasti vietinius, regioninius ir Europos lygmens sprendimus, įtraukiant į šį procesą visus suinteresuotuosius subjektus, siekiant perdirbimo srautuose nustatyti ir iš jų pašalinti susirūpinimą keliančias chemines medžiagas;

8.  ragina įmones visapusiškai taikyti į ateitį orientuotą, holistinį, progresyvaus cheminių medžiagų tvarkymo metodą ir pasinaudoti proga pakeisti produktuose ir tiekimo grandinėse esančias nuodingąsias medžiagas, taip paspartinant naujovių diegimą rinkoje ir rodant pavyzdį šioje srityje;

9.  pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) gali būti sunku įgyvendinti cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktus; pabrėžia, kad imantis veiksmų reikėtų atsižvelgti konkrečiai į MVĮ, tačiau nesumažinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia aiškios ir lengvai gaunamos informacijos, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų visas būtinas sąlygas visapusiškai laikytis visų šios srities teisės aktų;

10.  mano, jog kilus teisės aktų sutapimo pavojui, būtina patikslinti jų tarpusavio sąsajas, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir išnaudoti galimą sąveiką;

11.  pabrėžia, kad labai svarbu gerinti vartotojų produktuose esančių susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimo skaidrumą, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą antrinių žaliavų sauga; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinus skaidrumą būtų galima labiau sustiprinti paskatas palaipsniui atsisakyti susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų naudojimo;

Informacijos apie susirūpinimą keliančias medžiagas, esančias produktuose ir atliekose, trūkumas

12.  mano, kad susirūpinimą keliančios medžiagos yra medžiagos, atitinkančios REACH reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, pagal Stokholmo konvenciją uždraustos medžiagos (POT), konkrečios medžiagos, kurių naudojimas apribotas gaminiuose, išvardytuose REACH reglamento XVII priede, ir konkrečios medžiagos, kurioms taikomi konkretūs sektoriui ir (arba) produktui skirti teisės aktai;

13.  dar kartą ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus saugoti piliečių sveikatą ir aplinką nuo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų; tikisi, kad Komisija nedelsdama pateiks strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, siekiant būtų kuo labiau sumažinti ES piliečių sąlytis su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, išskyrus pesticidus ir biocidus;

14.  pabrėžia, kad reikėtų kuo greičiau spręsti su visomis susirūpinimą keliančiomis medžiagomis susijusias problemas, taip pat dėl jų sudėties ir koncentracijos, ir kad su šiomis medžiagomis susijusi informacija turėtų būti visiškai prieinama visiems tiekimo grandinės dalyviams, perdirbėjams ir visuomenei, tuo pat metu atsižvelgiant į jau veikiančias sistemas ir apsvarstant galimybę rinktis konkrečiam sektoriui skirtus sekimo sprendimus; todėl kaip pirmą žingsnį šia kryptimi teigiamai vertina į Direktyvos (ES) 2018/851 9 straipsnį įtrauktas naujas nuostatas;

15.  todėl ragina valstybes nares ir Komisiją, atsižvelgiant į ECHA, sustiprinti savo pastangas, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. visos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, įskaitant medžiagas, kurios atitinka lygiavertį susirūpinimą keliantį kriterijų, pavyzdžiui, endokrininę sistemą ardančios medžiagos ir odą jautrinančios medžiagos, būtų įtrauktos į REACH medžiagų kandidačių sąrašą, kaip numatyta 7-ojoje AVP;

16.  mano, kad, laikantis dabartinių REACH reglamente nustatytų importui taikomų reikalavimų, į sekimo sistemą taip pat reikėtų įtraukti visus į Sąjungą importuojamus produktus, kuriuose gali būti susirūpinimą keliančių medžiagų; be to, patikslina, kad svarbu spręsti importuotuose gaminiuose esančių neregistruotų medžiagų problemą; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu dėl importuotų gaminių, kartu su tokiais veikėjais kaip Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), trečiosiomis šalimis, turinčiomis panašių sunkumų dėl importuotų gaminių, ir eksportuojančiomis šalimis;

17.  pažymi, kad atsižvelgiant į Komisijos antrosios REACH peržiūros išvadas, REACH registracijos dokumentacijoje pateikiamų duomenų apie cheminių medžiagų keliamus pavojus, naudojimo būdus ir poveikį kokybė turėtų būti pagerinta;

18.  mano, kad, laikantis REACH reglamento 20 straipsnio 2 dalies (registracijos dokumentacijos išsamumo patikrinimas), ECHA neturėtų suteikti teisės patekti į rinką cheminėms medžiagoms, kurių registracijos dokumentacijos yra neatitinkančios reikalavimų, neužbaigtos ir netinkamos, ir turėtų užtikrinti, kad būtina informacija būtų pateikiama kaip galima greičiau; primena, jog itin svarbu, kad registracijos dokumentacijose pateikiama informacija būtų tiksli, tinkama, patikima, aktuali ir teisinga; ragina ECHA dėti daugiau pastangų, atsižvelgiant į REACH 41 straipsnį (registracijos dokumentacijų atitikties patikra), kad būtų panaikinta padėtis, kai dokumentų rinkiniai neatitinka reikalavimų, ir užtikrinti, kad cheminėms medžiagoms nebūtų suteikta galimybė patekti į rinką, jei jos neatitinka reikalavimų registracijos dokumentų; ragina registruotojus ir valstybes nares prisidėti užtikrinant, kad REACH reglamento registracijos dokumentacija būtų suderinta ir atnaujinta;

Kaip spręsti perdirbtose medžiagose esančių susirūpinimą keliančių medžiagų problemą

19.  pabrėžia, kad Sąjunga privalo užtikrinti tokį patį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, neatsižvelgiant į tai, ar produktai pagaminti iš pirminių ar panaudotų medžiagų;

20.  pakartoja, kad pagal atliekų hierarchiją prevencijai teikiama pirmenybė perdirbimo atžvilgiu ir kad, atsižvelgiant į tai, nuolatinis pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimas neturėtų būti grindžiamas perdirbimu;

21.  mano, kad visoms pirminėms ir antrinėms žaliavoms iš esmės turėtų būti taikomos vienodos taisyklės; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, jog ne visada įmanoma užtikrinti, kad medžiagas iš perdirbtų produktų visiškai atitiktų pirmines žaliavas;

22.  nurodo, kad Sąjungos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad perdirbant medžiagas nebūtų sudarytos sąlygos nuolat naudoti pavojingąsias medžiagas; su susirūpinimu pažymi, kad teisės aktai, kuriais užkertamas kelias cheminių medžiagų patekimui į produktus, įskaitant importą, yra pavieniai, nesistemingi, nenuoseklūs ir taikomi tik labai mažai daliai medžiagų, produktų ir naudojimo atvejų, dažnai taikant daugybę išimčių; apgailestauja, kad padaryta nedidelė pažanga rengiant Sąjungos netoksinės aplinkos strategiją, kuria siekiama be kita ko sumažinti sąlytį su kenksmingomis medžiagomis, esančiomis produktuose;

23.  pabrėžia, kad galimybė perdirbti medžiagas, kurių sudėtyje yra susirūpinimą keliančių medžiagų, turėtų būti numatyta tik tuo atveju, jei nėra pakaitinių medžiagų, kurių sudėtyje nebūtų susirūpinimą keliančių medžiagų; Mano, kad bet koks tokio pobūdžio perdirbimas turėtų vykti uždaruose arba kontroliuojamuose cikluose, nekenkiant žmonių sveikatai, įkaitant darbuotojų, arba aplinkai;

24.  tikisi, kad inovatyvūs perdirbimo būdai padės nukenksminti atliekas, kuriose yra susirūpinimą keliančių medžiagų;

25.  mano, kad problemą, susijusią su produktais, kuriuose yra pavojingų likučių turinčių medžiagų, reikėtų spręsti pasitelkiant veiksmingą registravimo, sekimo ir šalinimo sistemą;

26.  kadangi 80 proc. produkto poveikio aplinkai nulemiama projektavimo etape, todėl mano, kad, siekiant nustatyti reikalavimus pakeisti susirūpinimą keliančias medžiagas, reikėtų pasitelkti Ekologinio projektavimo direktyvą ir kitus konkretiems produktams taikomus teisės aktus, ne tik REACH; pabrėžia, kad numatant išplėstus ekologinio projektavimo kriterijus, nedarant poveikio kitiems Sąjungos lygmeniu suderintiems teisės reikalavimams, taikomiems minėtoms medžiagoms, reikėtų atskirai apsvarstyti toksinių medžiagų arba susirūpinimą keliančių medžiagų, kaip antai patvariųjų organinių teršalų (POT) ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų, naudojimą;

27.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti, kad ES pagamintiems ir importuojamiems gaminiams būtų taikomos vienodos sąlygos; mano, kad jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti kuriamos nepalankios sąlygos ES pagamintiems gaminiams; todėl prašo Komisiją užtikrinti, kad REACH ir kituose produktams skirtuose teisės aktuose numatyti apribojimai būtų taikomi laiku, siekiant, kad ES pagamintiems ir importuojamiems gaminiams būtų taikomos tos pačios taisyklės; ypač pabrėžia, kad dėl leidimų sistemos pagal REACH vykdomas labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų laipsniškas naudojimo nutraukimas arba jų pakeitimas turi būti suderintas su apribojimais, taikomais tuo pačiu metu; ragina valstybių narių kompetentingas institucijas sugriežtinti importuojamų medžiagų kontrolę, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi REACH reglamento ir produktams taikomų teisės aktų;

28.  pabrėžia, kad reikėtų stiprinti cheminių medžiagų ir produktų teisės aktų vykdymą prie ES sienų;

29.  mano, kad siekiant spręsti perdirbtose medžiagose, esančių susirūpinimą keliančių medžiagų, klausimą, būtų tikslinga sukurti produkto pasą, kuris taptų produktuose esančių medžiagų paskelbimo priemone;

Neaiškumai, kaip medžiagos galėtų būti nebelaikomos atliekomis

30.  pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias ES taisykles, kuriose būtų nurodyta, kokių sąlygų reikia laikytis, norint sustabdyti atliekų režimą, ir kad reikia suderintų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų; mano, kad šios aiškios ES taisyklės turi būti suformuluotos tokiu būdu, kad jas būtų įmanoma taikyti taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

31.  mano, kad reikėtų imtis priemonių ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės darniau aiškintų ir įgyvendintų Pagrindų direktyvoje dėl atliekų nustatytas atliekų nebelaikymo atliekomis nuostatas, siekiant ES sudaryti palankias sąlygas regeneruotų medžiagų panaudojimui;

32.  ragina valstybes nares ir Komisiją visapusiškai bendradarbiauti atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų klausimais;

Sunkumai taikant ES atliekų klasifikavimo metodiką ir poveikį medžiagų perdirbamumui (antrinės žaliavos)

33.  mano, kad atliekų priskyrimo prie pavojingų arba nepavojingų atliekų taisykles reikėtų nuosekliai suderinti su CLP (medžiagų ir mišinių klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas) reglamente numatytomis medžiagų ir mišinių klasifikavimo taisyklėmis, atsižvelgiant į atliekų specifiką ir jų tvarkymo būdą, taip pat palankiai vertina naujas technines atliekų klasifikavimo gaires; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti atliekų ir cheminių medžiagų klasifikavimo sistemą, kad būtų įtrauktos didelį susirūpinimą keliančios pasekmės, pavyzdžiui, didelis atsparumas, endokrininės sistemos ardymas, biologinis kaupimasis arba neurotoksiškumas;

34.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į atliekų srautų klasifikaciją, patikslinti, kaip teisingai aiškinti CLP reglamentą, kad būtų išvengta atliekų, kurių sudėtyje yra susirūpinimą keliančių medžiagų, klasifikacijos klaidų;

35.  pabrėžia, kad nepakankamas ES atliekų teisės aktų vykdymas yra netoleruotinas ir šis klausimas privalo būti sprendžiamas pirmumo tvarka, be kita ko, šalims teikiant ataskaitas, įtrauktas į aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, nes reikia nuoseklesnio požiūrio taikant cheminių medžiagų ir atliekų klasifikavimo taisykles;

36.  ragina Komisiją nedelsiant peržiūrėti Europos atliekų sąrašą;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 150, 2018 6 14, p. 109.
(2) OL L 150, 2018 6 14, p. 93.
(3) OL L 150, 2018 6 14, p. 100.
(4) OL L 150, 2018 6 14, p. 141.
(5) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(6) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
(7) OL L 158, 2004 4 30, p. 7.
(8) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
(9) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0287.
(11) OL C 366, 2017 10 27, p. 96.
(12) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0100.
(14) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.


Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas
PDF 249kWORD 72k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano (2017/2254(INI))
P8_TA(2018)0354A8-0257/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires dėl medicininiu požiūriu svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo maistiniams gyvūnams,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 29 d. Europos veterinarijos gydytojų federacijos pranešimą, kuriame pateikti atsakymai į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos vaistų agentūros (EMA) klausimus dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo maistiniams gyvūnams(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų pagal bendros sveikatos koncepciją siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl farmacijos sistemų pusiausvyros stiprinimo ES ir jos valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Tarybos išvadas „Vaikų imunizacija: vaikų imunizacijos Europoje laimėjimai bei uždaviniai ir tolesni veiksmai“, kurias priėmė ES valstybių narių sveikatos ministrai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl skiepijimo kaip veiksmingos priemonės visuomenės sveikatos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje: pacientų saugumo didinimas ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Mikrobų keliamos problemos. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamos grėsmės“(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“ (COM(2017)0339),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinį skiepijimo veiksmų planą (angl. Global Vaccine Action Plan, GVAP), kuriam 2012 m. gegužės mėn. pritarė 194 Pasaulio sveikatos asamblėjos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į PSO 2015–2020 m. Europos regiono skiepijimo planą,

–  atsižvelgdamas į bendro intereso dokumentą „Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vaidmuo kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM)“, 2018 m. paskelbtą leidinyje „Food Protection Trends“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Veiksmų gairės. Strateginis požiūris į vaistinius preparatus ir jų poveikį aplinkai“ ir dabartinį strateginio požiūrio projektą(6),

–  atsižvelgdamas į JT politinį pareiškimą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, padarytą per Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą 2016 m. rugsėjo 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Pasaulio banko ataskaitą „Vaistams atsparios infekcijos. Grėsmė mūsų ekonomikos ateičiai“ (angl. Drug-Resistant Infections: A Threat to Our Economic Future);

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veterinarinių vaistų (COM(2014)0558),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 m. rugsėjo mėn. ataskaitą „Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms G 7 šalyse ir kitur. Ekonominiai klausimai, politinės priemonės ir galimi veiksmai“ (angl. Antimicrobial Resistance in G7 Countries and Beyond: Economic Issues, Policies and Options for Action);

–  atsižvelgdamas į EMA ir EFSA parengtą bendrą mokslinę nuomonę dėl priemonių, skirtų mažinti būtinybę naudoti antimikrobines medžiagas gyvulininkystės sektoriuje Europos Sąjungoje, ir jų poveikio maisto saugai (RONAFA nuomonė),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. 17-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimtą rezoliuciją dėl sepsio prevencijos, diagnozavimo ir klinikinio valdymo gerinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), EFSA ir EMA pirmąją bendrai parengtą ataskaitą (JIACA I), paskelbtą 2015 m., ir antrąją bendrai parengtą ataskaitą (JIACA II), paskelbtą 2017 m., dėl kompleksinės antimikrobinių medžiagų vartojimo ir bakterijų, žmonių ir maistinių gyvūnų antimikrobinio atsparumo atvejų analizės,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ECDC ataskaitą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos Europoje;

–  atsižvelgdamas į EFSA ir ECDC 2016 m. parengtą Europos Sąjungos apibendrinamąją ataskaitą dėl žmonių ir gyvūnų organizmuose bei maisto produktuose aptiktų zoonotinių ir indikatorinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0257/2018),

A.  kadangi be saiko ir neteisingai naudojant antibiotikus, ypač gyvulininkystėje (antibiotikai naudojami kaip prevencijos priemonė ir augimo aktyvikliai), ir dėl menkos infekcijų kontrolės praktikos tiek medicinoje, tiek ir veterinarijoje atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) palaipsniui tapo didžiule grėsme žmonių ir gyvūnų sveikatai;

B.  kadangi, remiantis apskaičiavimais, vykdant ilgalaikes ir daugiaaspektes infekcijų prevencijos ir kontrolės programas galima išvengti ne mažiau kaip 20 proc. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų(9);

C.  kadangi racionalus antibiotikų naudojimas ir infekcijų prevencija ir kontrolė visuose sveikatos priežiūros sektoriuose, įskaitant gyvūnų sveikatos sektorių, – tai kertiniai akmenys siekiant veiksmingos antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo ir plitimo prevencijos;

D.  kadangi 50 proc. žmonėms skiriamų antibiotikų neveiksmingi ir 25 proc. atvejų žmonės netinkamai vartoja antibiotikus; kadangi 30 proc. hospitalizuotų pacientų vartoja antibiotikus ir kadangi daugeliui vaistų atsparios bakterijos kelia ypatingą pavojų ligoninėse, slaugos namuose ir pacientams, kurių priežiūrai reikalingos tokios priemonės kaip vėdintuvai ir kraujo kateteriai;

E.  kadangi antibiotikai ir toliau naudojami gyvulininkystėje ligų prevencijos tikslais, taip pat siekiant kompensuoti prastą higieną, vietoj to, kad būtų skiriami pagal būtinybę, o tai prisideda prie to, kad gyvūnų organizmuose atsiranda antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų, kurios savo ruožtu gali būti perduodamos žmonėms;

F.  kadangi ES agentūros taip pat patvirtino, jog egzistuoja ryšys tarp maistiniuose gyvūnuose (pvz., mėsiniuose viščiukuose) nustatyto atsparumo antibiotikams ir didelio žmonių bakterinių infekcijų, kilusių dėl šių gyvūnų mėsos (paukštienos) apdorojimo, paruošimo ir vartojimo, skaičiaus(10);

G.  kadangi dėl netinkamo antibiotikų naudojimo mažėja jų veiksmingumas ir plinta itin atsparūs mikrobai, kurie yra ypač atsparūs kraštutiniu atveju skiriamiems antibiotikams; kadangi, EBPO pateiktais duomenimis, kiekvienais metais apie 700 000 mirties atvejų visame pasaulyje gali būti sukelti AAM; kadangi iš jų 25 000 mirties atvejų užfiksuojama ES, o likę – už ES ribų, todėl labai svarbu bendradarbiauti vystymosi politikos srityje ir tarptautiniu lygmeniu koordinuoti ir stebėti AAM;

H.  kadangi, jei nebus imamasi jokių veiksmų, 2050 m. AAM galėtų nulemti iki 10 mln. mirčių per metus; kadangi, anot apskaičiavimų, 9 mln. tokių mirties atvejų būtų užregistruota besivystančiose šalyse už ES ribų, visų pirma Azijoje ir Afrikoje; kadangi infekcijos ir atsparios bakterijos lengvai plinta, reikia skubiai imtis veiksmų pasauliniu mastu;

I.  kadangi skiepai ir greitos diagnostikos priemonės gali padėti apriboti piktnaudžiavimą antibiotikais; kadangi naudodamiesi greitos diagnostikos priemonėmis sveikatos priežiūros specialistai gali greitai diagnozuoti bakterinę ar virusinę infekciją ir atitinkamai sumažinti netinkamą antibiotikų naudojimą ir atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką(11);

J.  kadangi dėl to, kad itin atsparios bakterijos ir toliau plinta, ateityje gali būti neįmanoma užtikrinti geros sveikatos priežiūros, kai atliekamos invazinės operacijos, arba taikyti įprastų gydymo būdų kai kurioms pacientų, kuriems reikalingos radioterapijos, chemoterapijos ar transplantacijos procedūros, grupėms;

K.  kadangi bakterijos nuolat evoliucionuoja, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP) ir reglamentavimo aplinka sudėtinga, tam tikrų infekcijų pasitaiko retai, o pelnas, kurio tikėtasi naudojant naujas antimikrobines medžiagas, vis dar ribotas;

L.  kadangi su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas lemia prevencijos priemonių stoka ir prasta higiena, ypač ligoninėse, o dėl to atsiranda antibiotikams atsparios bakterijos; kadangi, ECDC apskaičiavimais, su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis ES kiekvienais metais užsikrečia apie 4 mln. Pacientų, o šios infekcijos tiesiogiai sukelia maždaug 37 000 mirties atvejų per metus; kadangi tokių mirties atvejų skaičius galėtų būti net dar didesnis; kadangi paaiškėjo, kad ankstesnis skaičius – 25 000 mirties atvejų Sąjungoje – buvo nepakankamai tiksliai nustatytas – tokių atvejų žymiai daugiau;

M.  kadangi besivystančiose šalyse vis dar daugiau žmonių miršta dėl to, kad sunku gauti veiksmingų antibiotikų, nei nuo AAM; kadangi dėl veiksmų, kuriais siekiama spręsti AAM problemą ir kuriais pernelyg daug dėmesio skiriama siekiui apriboti galimybes gauti antibiotikų, gali dar pagilėti jau ir taip dėl nepakankamų galimybių įsigyti vaistų rimta krizė, dėl kurios šiuo metu per metus miršta daugiau kaip milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus; kadangi veiksmų, kuriais siekiama spręsti AAM problemą, tikslas turi būti užtikrinti visiems tvarias galimybes gauti vaistų – tai reiškia suteikti galimybių tiems, kuriems jų reikia, tačiau niekam nesuteikti jų per daug;

N.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse sparčiai daugėja daugeliui vaistų atsparių grybelių, dėl kurių labai ilgėja užsikrėtusių pacientų gulėjimo ligoninėje trukmė ir didėja mirštamumas; kadangi JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras informavo apie šią problemą; kadangi ši konkreti problema akivaizdžiai nėra įtraukta į Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su AAM veiksmų planą;

O.  kadangi įrodyta, kad vykdant aktyvios atrankinės patikros programas ir naudojantis greitos diagnostikos priemonėmis galima labai prisidėti prie hospitalinių infekcijų valdymo ir veiksmingai sumažinti jų plitimą ligoninėse ir tarp pacientų(12);

P.  kadangi įrodyta, kad naudojant antibiotikų junginius neklinikinėms vartojimo prekėms gaminti didėja vaistams atsparių bakterijų padermių atsiradimo rizika(13);

Q.  kadangi tinkama rankų higiena, t. y. kai rankos tinkamai plaunamos ir džiovinamos, gali padėti apsisaugoti nuo AAM ir infekcinių ligų perdavimo;

R.  kadangi naudojant medicinos priemones galima išvengti operacinės žaizdos infekcijų ir taip užkirsti kelią AAM atsiradimui ir jį kontroliuoti(14);

S.  kadangi esama programų, kuriomis buvo siekiama pagerinti visuotinę prieigą prie vaistų nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos, sėkmės pavyzdžių;

T.  kadangi hospitalinės infekcijos kelia didelį pavojų tam, kad būtų išlaikyta ir užtikrinta pagrindinė sveikatos priežiūra visame pasaulyje;

U.  kadangi, jei dabartinės tendencijos nepasikeis, 2050 m. nuo AAM galėtų mirti daugiau žmonių nei nuo vėžio(15);

V.  kadangi ECDC ir EFSA dar kartą patvirtino, kad AAM yra viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai(16);

W.  kadangi vaistams atspari tuberkuliozė yra pagrindinė mirties dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atvejų priežastis;

X.  kadangi savo 2017 m. kovo mėn. ataskaitoje Pasaulio bankas įspėjo, kad 2050 m. vaistams atsparios infekcijos galėtų sukelti pasaulio ekonomikai nuostolių, prilygstančių 2008 m. finansų krizei;

Y.  kadangi AAM turi būti laikomas grėsme žmonių, gyvūnų ir planetos sveikatai ir tiesiogine grėsme siekiant įgyvendinti keletą visuotinio darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2020 m. išdėstytų darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant, be kita ko, DVT 1, DVT 2, DVT 3 ir DVT 6, ir atitinkamai suvokiamas;

Z.  kadangi bendros sveikatos koncepcijos tikslai yra šie: užtikrinti, kad žmonių ir gyvūnų infekcinių ligų gydymo būdai ir toliau išliktų veiksmingai, sumažinti AAM atsiradimo ir plitimo atvejų ir skatinti naujų veiksmingų antimikrobinių medžiagų kūrimą ir galimybes jų gauti ES ir likusiame pasaulyje;

AA.  kadangi Tarybos išvadose dėl tolesnių veiksmų pagal bendros sveikatos koncepciją siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms(17) Komisijos ir valstybių narių prašoma, pasitelkus bendros sveikatos koncepcijos tinklą AAM klausimais, suvienodinti strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, susijusias su esamomis ES MTTP iniciatyvomis dėl naujų antibiotikų, alternatyvų ir diagnostikos;

AB.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama pagrindinė piliečių teisė į sveikatos priežiūrą ir gydymą; kadangi teisė į sveikatą yra ekonominė, socialinė ir kultūrinė teisė naudotis pagal būtinus visuotinius standartus teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kuri priklauso visiems fiziniams asmenims;

AC.  kadangi vienas pagrindinių bet kokios ES masto kovos su AAM strategijos ramsčių turi būti sveikatos priežiūros specialistų tęstinio mokymo naujausių mokslinių tyrimų laimėjimų ir geriausios patirties, susijusios su AAM prevencija ir plitimu, srityje užtikrinimas;

AD.  kadangi Pasaulio sveikatos asamblėjos apskaičiavo, kad kasmet visame pasaulyje nuo sepsio (sindrominės reakcijos į infekcines ligas) miršta maždaug 6 mln. žmonių, o tokių mirties atvejų dažniausiai galima išvengti;

AE.  kadangi ECDC, EFSA ir EMA, naudodamiesi bendrais įgaliojimais, šiuo metu rengia rezultatų rodiklius, susijusius su AAM ir maistinių gyvūnų ir žmonių antimikrobinių medžiagų vartojimu;

AF.  kadangi gamtoje yra daugybė veiksmingų antibiotikų, kurie galėtų būti kur kas dažniau vartojami, nei tai daroma šiuo metu;

AG.  kadangi, naujausi EMA duomenys rodo, kad įvairiose ES šalyse imtasi nevienodų veiksmų siekiant sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą veterinarijoje(18); kadangi kai kuriose valstybėse narėse vykdant plataus užmojo nacionalinę politiką per trumpą laiką pasiekta, kad veterinarinių antimikrobinių medžiagų būtų naudojama gerokai mažiau, kaip matyti iš keleto Komisijos Sveikatos ir maisto audito ir analizės direktorato vykdytų kelionių renkant informaciją rezultatų(19);

AH.  kadangi AAM sukelia tarpvalstybinę grėsmę sveikatai, bet padėtis valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi dėl to Komisija privalo nustatyti sritis, teikiančias didelę papildomą naudą Europai, ir jose imtis veiksmų, gerbdama valstybių narių kompetenciją, nes joms tenka pareiga kurti savo sveikatos politiką;

AI.  kadangi efektyvūs veiksmai prieš AAM turi būti platesnės tarptautinės iniciatyvos dalis, į kurią turėtų būti įtraukta kuo daugiau tarptautinių institucijų, agentūrų ir ekspertų, taip pat privatusis sektorius;

AJ.  kadangi pagrindinės AAM priežastys, be kita ko, yra netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas ir piktnaudžiavimas jomis, vaistų kokybės užtikrinimo sistemų trūkumai, antimikrobinių medžiagų naudojimas siekiant skatinti gyvulių augimą arba užkirsti kelią ligoms, infekcijų prevencijos ir kontrolės sistemų trūkumai ir priežiūros sistemų trūkumai;

AK.  kadangi pacientai turėtų turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gydytis pagal savo pasirinkimą ir pageidavimus, taip pat naudotis vienas kitą papildančiais ir alternatyviais gydymo metodais ir vaistais;

AL.  kadangi numatoma, kad pasaulinio masto veiksmai, susiję su AAM, 10 metų laikotarpiu kainuos iki 40 mlrd. JAV dolerių;

AM.  kadangi su AAM susiję iššūkiai ateityje didės ir veiksmų efektyvumas priklausys nuo tęstinių įvairius sektorius apimančių investicijų į viešuosius ir privačiuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad pagal bendros sveikatos (angl. One Health) koncepciją būtų galima sukurti geresnes priemones, produktus ir prietaisus, naujus gydymo būdus ir alternatyvius metodus;

AN.  kadangi pagal Penktąją, Šeštąją ir Septintąją bendrąsias programas (BP 5, BP 6 ir BP 7) į AAM mokslinius tyrimus investuota daugiau kaip 1 mlrd. EUR, o pagal programą „Horizontas 2020“ iš viso iki šiol panaudota daugiau kaip 650 mln. EUR; kadangi Komisija įsipareigojo investuoti daugiau kaip 200 mln. AAM srityje per paskutinius trejus programos „Horizontas 2020“ metus;

AO.  kadangi taikant įvairias finansavimo priemones pagal programą „Horizontas 2020“ bus gauti AAM mokslinių tyrimų rezultatai, visų pirma kalbant apie:

   naujoviškų vaistų iniciatyvą (IMI), kurią vykdant apimami visi antibiotikų kūrimo aspektai, įskaitant AAM mechanizmų mokslinius tyrimus, vaistų atradimą, vaistų kūrimą, ekonominius ir priežiūros aspektus, ir kuri apima septynis pagal programą „Nauji vaistai nuo kenksmingų bakterijų“ (angl. „New Drugs for Bad Bugs“, ND4BB) vykdomus projektus, kurių bendras biudžetas sudaro daugiau kaip 600 mln. EUR Komisijos lėšų ir bendrovių nepiniginių įnašų;
   Europos ir besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų srityje (EDCTP), kurią vykdant daugiausia dėmesio skiriama naujų ir geresnių vaistų, vakcinų, mikrobicidų ir diagnostikos priemonių kūrimui, siekiant kovoti su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija, ir kuri apima 32 vykdomus projektus, kurių vertė siekia daugiau kaip 79 mln. EUR;
   bendro programavimo iniciatyvą dėl AAM, kurią vykdant daugiausia dėmesio skiriama nacionalinės mokslinių tyrimų veiklos, kuri kitaip būtų fragmentuota, konsolidavimui; ši iniciatyva apima 55 mln. EUR vertės vykdomus projektus;
   Europos mokslinių tyrimų tarybą (ERC), vykdančią tyrėjų inicijuotus arba principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus mokslinių tyrimų projektus;
   kovos su užkrečiamomis ligomis finansinę priemonę „InnovFin“, skirtą su rinkos veikla susijusiems projektams, kuriai iki šiol suteiktos septynios paskolos, iš viso siekiančios 125 mln. EUR;
   MVĮ priemonę ir projektą „Spartus inovacijų diegimas“, kuriuos vykdant remiamos MVĮ, kuriančios naujoviškus sprendimus ir priemones siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų, jas diagnozuoti, gydyti ir gerinti infekcijų kontrolę; jie apima 36 su AAM susijusius projektus ir jų biudžetas yra 33 mln. EUR;

AP.  kadangi iki XX a. 7-ojo dešimtmečio buvo sukurta 20 naujų antibiotikų klasių, tačiau nuo to laiko buvo sukurta tik viena nauja antibiotikų klasė, nors plinta ir vystosi naujos atsparios bakterijos; be to, kadangi esama aiškių atsparumo naujoms esamų antibiotikų klasių veikliosioms medžiagoms įrodymų;

AQ.  kadangi esama teigiamo naujų antimikrobinių medžiagų šalutinio poveikio visuomenės sveikatai ir mokslui;

AR.  kadangi antibiotikų naudojimas zootechniniais tikslais – pvz., gyvulių augimui skatinti, – yra netinkamas šių sveikatos priežiūros prekių vartojimas, smerkiamas visų tarptautinių sveikatos organizacijų, kurios rekomenduoja jį uždrausti siekiant įveikti AAM; kadangi antibiotikų kaip augimą skatinančių medžiagų naudojimas ES draudžiamas nuo 2006 m.;

AS.  kadangi su daugeliu mikroorganizmų sukeliamų ligų galima veiksmingai kovoti skiriant ne antibiotikus, dėl kurių atsiranda atsparumas vaistams, o ankstyvosios diagnostikos priemones kartu su gydymu naujais ir esamais vaistais bei kitais galimais ir leidžiamais naudoti ES metodais ir praktikomis, taip išgelbėjant milijonų žmonių ir gyvūnų gyvybes visoje ES;

AT.  kadangi atsiranda vis didesnis atotrūkis tarp didėjančio AAM ir naujų antimikrobinių vaistų kūrimo; kadangi iki 2050 m. metinis mirčių dėl vaistams atsparių ligų skaičius gali siekti 10 mln. mirčių visame pasaulyje; kadangi dėl vaistams atsparių infekcijų ES kasmet miršta mažiausiai 25 000 žmonių ir tai kainuoja 1,5 mlrd. EUR per metus, nors per pastaruosius 40 metų buvo sukurta tik viena nauja antibiotikų klasė;

AU.  kadangi norint išsaugoti vien žmonių vartojimui skirtų antibiotikų veiksmingumą ir kuo labiau sumažinti atsparumo šiems kritiniams antibiotikams riziką, turi būti uždrausta vartoti tam tikrų grupių antibiotikus veterinarijoje; kadangi Komisija turi nurodyti, kuriais antibiotikais ar antibiotikų grupėmis turi būti gydomos tik žmonių infekcinės ligos;

AV.  kadangi politinėje deklaracijoje, kuriai valstybių vadovai pritarė per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją 2016 m. rugsėjo mėn. Niujorke, ir 2015 m. gegužės mėn. Pasauliniame veiksmų plane pareikštas pasaulio įsipareigojimas laikytis plataus, koordinuoto požiūrio siekiant kovoti su pagrindinėmis atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priežastimis įvairiuose sektoriuose;

AW.  kadangi dažnai minimas 25 000 mirties dėl AAM atvejų Europoje skaičius ir susijusios daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išlaidos yra 2007 m. duomenys ir kadangi dėl to reikalinga nuolat atnaujinama informacija apie tikrą su AAM susijusią naštą; pabrėžia, jog problemos mastas – taip aiškus įrodymas, kad reikalingas Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su AAM veiksmų planas;

ES kaip geriausios patirties regionas

1.  mano, jog norint, kad kovos su AAM priemonės būtų pakankamos, pagrindinį vaidmenį turi atlikti bendros sveikatos koncepcija, pagal kurią būtų atsižvelgiama į tai, kad žmonių ir gyvūnų sveikata ir aplinka yra susijusios ir kad žmonės perduoda ligas gyvūnams, o šie – žmonėms; todėl pabrėžia, kad reikia gydyti ir žmonių, ir gyvūnų ligas ir drauge ypač atsižvelgti į maisto grandinę ir aplinką, nes jos gali būti dar vienas atsparių mikroorganizmų šaltinis; pabrėžia svarbų Komisijos vaidmenį koordinuojant ir prižiūrint valstybių narių įgyvendinamus nacionalinius veiksmų planus ir tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą;

2.  pabrėžia, kad reikia nustatyti Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos veiksmų plano įgyvendinimo terminą; ragina Komisiją ir valstybes nares į Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos veiksmų planą ir nacionalinius veiksmų planus įtraukti išmatuojamus privalomus tikslus ir plataus užmojo uždavinius, kad būtų galima atlikti lyginamąją analizę;

3.  pabrėžia, kad tinkamas ir racionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas yra būtinas siekiant apriboti AAM atsiradimą žmonių sveikatos priežiūros, gyvulininkystės ir akvakultūros srityse; pabrėžia, kad valstybių narių AAM problemos valdymo ir sprendimo būdai labai skiriasi, todėl itin svarbu koordinuoti nacionalinius planus su nustatytais konkrečiais tikslais; pabrėžia, kad Komisija atlieka vieną svarbiausių vaidmenų koordinuojant ir prižiūrint nacionalines strategijas; pabrėžia visus sektorius ir mišrias medijas apimančio bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinimo (visų pirma kitoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrojoje programoje (9BP)) būtinybę, kurio dar nepavyko atitinkamai pasiekti Komisijos veiksmų plane; primygtinai ragina griežtai reglamentuoti antibiotikų vartojimą prevencijos tikslais veterinarijoje, vadovaujantis būsimo reglamento dėl veterinarinių vaistų nuostatomis;

4.  rekomenduoja į sukurtą naują Bendros sveikatos tinklą, taip pat į ES bendrus veiksmus dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų (angl. EU-JAMRAI) be valstybių narių įtraukti ir kitus atitinkamus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus;

5.  ragina Komisiją atlikti Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo veiksmų plano laikotarpio vidurio ir baigiamąjį vertinimą ir paskelbti vertinimo rezultatus, taip pat į vertinimo procedūrą įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

6.  pabrėžia, kad bendri ES veiksmai prieš didėjančią antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai gali būti sėkmingi tik jei bus grindžiami standartizuotai renkamais duomenimis; todėl ragina Komisiją parengti ir pasiūlyti atitinkamas procedūras ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ir palyginti kovojant su AAM padarytą pažangą, ir užtikrinti standartizuotų duomenų teikimą ir vertinimą;

7.  pažymi, kad neseniai nustatyti ES rodikliai, kurie padeda valstybėms narėms stebėti kovojant su AAM padarytą pažangą, yra susiję tik su antibiotikų vartojimu ir neatspindi, ar antibiotikai naudojami tinkamai; ragina ECDC atitinkamai iš dalies pakeisti ES rodiklius;

8.  ragina Komisiją rinkti duomenis apie gamintojų pagamintų antibiotikų kiekį ir apie juos pranešti;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares suvienodinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms modelių ir toms medžiagoms atsparių užkratų kontrolę, stebėjimą ir ataskaitų dėl jų teikimą ir pateikti šiuos duomenis, kad jie būtų įtraukti į pasaulinio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priežiūros sistemą (GLASS); taip pat pabrėžia, kad itin svarbu sistemingai rinkti visus atitinkamus ir palyginamus duomenis apie pardavimų apimtį, ragina Komisiją, konsultuojantis su EMA, EFSA ir ECDC ir atsižvelgiant į PSO visuotinį prioritetinį užkratų sąrašą (PPL), parengti ES prioritetinį užkratų sąrašą, taikomą žmonėms ir gyvūnams, ir taip aiškiai nustatyti būsimus MTTP prioritetus; be to, ragina Komisiją skatinti valstybes nares ir padėti joms nustatyti nacionalinius AAM ir hospitalinių infekcijų kontrolės ir mažinimo tikslus ir stebėti, kaip jie įgyvendinami;

10.  ragina Komisiją parengti standartizuotas apklausas siekiant surinkti duomenis apie hospitalines infekcijas ir didelėms žmonių ir gyvūnų grupėms kylančią grėsmę epidemijų ir pandemijų metu;

11.  pabrėžia, kad geriau dalydamosi vietos, regionine ir nacionaline informacija ir duomenimis apie naujas su žmonių ir gyvūnų sveikata susijusias problemas ir naudodamos ankstyvojo perspėjimo sistemas valstybės narės gali lengviau priimti atitinkamas ribojimo priemones, skirtas atsparių organizmų plitimui apriboti;

12.  primygtinai ragina Komisiją kovojant su AAM ir hospitalinėmis infekcijomis išplėsti visų atitinkamų ES agentūrų vaidmenį ir suteikti joms daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių; mano, jog labai svarbu, kad ES agentūros ir ES finansuojami projektai glaudžiai bendradarbiautų;

13.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares teikti reguliarias ir tikslias ataskaitas apie patvirtintą žmonių AAM atvejų skaičių kartu su tiksliais ir atnaujintais mirštamumo dėl AAM statistiniais duomenimis;

14.  pabrėžia, kad gyvūnų auginimas žemės ūkio ir maisto pramonės reikmėms, infekcijų prevencija, sveikatos ugdymas, biologinio saugumo priemonės, aktyvių patikrų programos ir kontrolės metodai yra būtini, siekiant kontroliuoti visus infekcinius mikroorganizmus, nes taip sumažinamas antimikrobinių medžiagų poreikis ir atitinkamai galimybės, kad mikroorganizmai taps atsparūs ir tas atsparumas plis; pabrėžia, jog reikia nustatyti, kad būtų privaloma pranešti visuomenės sveikatos institucijoms apie visus pacientus, kurie yra užsikrėtę arba nustatyta, kad jie itin atsparių bakterijų nešiotojai; pabrėžia, kad reikia nustatyti gaires dėl hospitalizuotų nešiotojų izoliavimo ir daugiadisciplinės specialistų darbo grupės, kuri tiesiogiai informuotų valstybių narių sveikatos priežiūros ministerijas, kūrimo;

15.  pabrėžia, kad reikia nustatyti ES duomenų apie tinkamą visų antibiotikų naudojimą rinkimo sistemą; prašo ES lygmeniu rengti antibiotikų receptų išrašymo ir jų vartojimo protokolus, pripažįstant, be kita ko, veterinarijos gydytojų ir pirminės sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę šiuo klausimu; taip pat prašo, kad nacionaliniu lygmeniu būtų privaloma rinkti visus antibiotikų receptus ir registruoti juos duomenų bazėje, kurią kontroliuotų ir koordinuotų infekcijų srities ekspertai, kad būtų galima skleisti žinias apie geriausią jų naudojimo būdą;

16.  šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Komisija laiku nepriėmė strateginių nuostatų dėl vandens taršos vaistiniais preparatais, kaip kad to reikalaujama Vandens pagrindų direktyvoje(20); todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant parengti ES strategiją dėl vaistų likučių vandenyje ir aplinkoje, skiriant pakankamai dėmesio stebėsenai, duomenų rinkimui ir geresnei AAM poveikio vandens ištekliams ir vandens ekosistemai analizei; atkreipia dėmesį į integruotos grandinės požiūrio į vaistų likučius ir AAM aplinkoje naudą(21);

17.  pabrėžia, kad vandens ir dirvožemio tarša žmonėms ir gyvūnams skirtų antibiotikų likučiais tampa vis didesne problema ir kad pati aplinka yra galimas naujų atsparių mikroorganizmų šaltinis; todėl ragina Komisiją įgyvendinant bendros sveikatos koncepciją aplinkos aspektui skirti gerokai daugiau dėmesio;

18.  primena, kad dažnai minimas 25 000 mirties dėl AAM atvejų Europoje skaičius ir susijusios daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR išlaidos yra 2007 m. duomenys ir kad dėl to reikalinga nuolat atnaujinama informacija apie tikrą su AAM susijusią naštą;

19.  primena, kad sveikata yra našumo ir konkurencingumo veiksnys, taip pat vienas iš piliečiams labiausiai rūpimų klausimų;

20.  ragina Komisiją skirti daugiau lėšų Europos antimikrobinio jautrumo tyrimo komitetui (EUCAST), kuris nagrinėja techninius fenotipinių in vitro antimikrobinio jautrumo tyrimų aspektus ir veikia kaip komitetas, atsakingas už ribinių verčių nustatymą EMA ir ECDC;

21.  primygtinai ragina Komisiją 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyti papildomą finansavimą moksliniams tyrimams negydomųjų alternatyvų pašarams, kurias būtų galima taikyti gyvulininkystės sektoriuje, srityje;

22.  pritaria, kaip būtiniausiam pagrindui, Tarybos atsakymui į Maisto kodekso (Codex Alimentarius) atsparumo antimikrobinėms medžiagoms sumažinimo ir sustabdymo praktikos kodekso projektą ir jo 18 ir 19 principams dėl atsakingo ir racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo;

23.  skatina daugiau dėmesio skirti pastangoms laikytis infekcijų kontrolės gairių, įtraukti užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažinimo tikslus ir skatinti gerąją patirtį siekiant padėti spręsti pacientų saugos problemą ligoninėse;

24.  ragina Komisiją, ECDC ir valstybes nares skatinti naudoti vienkartinius rankšluosčius vietose, kuriose ypač svarbu užtikrinti higieną, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijose, maisto perdirbimo įmonėse ir vaikų lopšeliuose bei darželiuose;

25.  primena, kad maistas yra vienas iš galimų atsparių bakterijų perdavimo iš gyvūnų žmonėms kanalų, ir, be to, vaistams atsparios bakterijos gali plisti žmonių ir gyvūnų populiacijose per vandenį ir aplinką; atkreipia dėmesį į riziką užsikrėsti atspariais organizmais per užterštus augalus, apdorotus antimikrobinėmis medžiagomis, arba per gyvūnų mėšlą ir ūkių nuotėkas į gruntinį vandenį. šiuo klausimu atkreipia dėmesį į tai, kad tokių bakterijų plitimą veikia prekyba, kelionės ir tiek žmonių, tiek gyvūnų migracija;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti pranešimus visuomenės sveikatos klausimais, siekiant didinti visuomenės informuotumą ir taip skatinti keisti elgesį, t. y. atsakingai vartoti antibiotikus ir su jais elgtis, visų pirma kalbant apie profilaktinį naudojimą; pabrėžia, kad svarbu skatinti sveikatos raštingumą, nes itin svarbu, kad pacientai suprastų informaciją apie sveikatos priežiūrą ir galėtų tiksliai laikytis gydymo nurodymų; pabrėžia, kad reikėtų taikyti daugiau prevencinių priemonių, įskaitant gerą higieną, siekiant sumažinti antibiotikų poreikį žmonėms gydyti; pabrėžia, kad informuotumas apie savigydos ir pernelyg dažno vaistų skyrimo riziką turėtų būti viena pagrindinių prevencijos strategijos sudedamųjų dalių;

27.  ragina valstybes nares rengti pranešimus visuomenės sveikatos klausimais, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie infekcijų ir asmens higienos sąsają; pabrėžia, kad siekiant veiksmingai sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą visų pirma reikia užkirsti kelią infekcijų plitimui; šiuo atžvilgiu ragina skatinti rūpinimosi savimi iniciatyvas;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti strategijas, kuriomis pacientai būtų skatinami laikytis medicinos specialistų nurodymų kalbant apie gydymą antibiotikais ir kitais atitinkamais būdais ir juos vykdyti;

29.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remiantis bendros sveikatos koncepcija pasiūlyti gaires, kuriose būtų nustatyta geriausia suderintų kokybės standartų rengimo praktika, kad jie būtų įgyvendinami mokymo programose visoje ES siekiant skatinti tarpdalykinį švietimą, infekcijų prevencija ir mokymo programas, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ir visuomenei, siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros specialistų ir veterinarijos gydytojų vykdomą antimikrobinių medžiagų ir AAM užterštų medžiagų(22) išrašymą, dozavimą, naudojimą ir šalinimą, taip pat užtikrinti, kad ligoninėse būtų įsteigtos ir veiktų tinkamo antibiotikų vartojimo grupės, kurias sudarytų įvairių sričių specialistai;

30.  pabrėžia, kad trečdalis receptų išrašoma pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje ir kad dėl to šis sektorius turėtų būti laikomas prioritetiniu antibiotikų vartojimo protokoluose; pabrėžia, jog reikia, kad infekcinių ligų specialistai dalyvautų rengiant šiuos protokolus, juos kontroliuojant ir imantis tolesnių veiksmų; ragina Komisiją parengti tokių protokolų naudojimo žmonių sveikatos srityje gaires; ragina valstybes nares peržiūrėti visus parengtus protokolus, visų pirma susijusius su profilaktiniu antibiotikų vartojimu per operacijas; palankiai vertina šiuo metu nacionaliniu lygmeniu vykdomus projektus, pavyzdžiui, integruotą hospitalinių infekcijų kontrolės ir tinkamo antibiotikų vartojimo programą PIRASOA, kaip racionalaus antibiotikų naudojimo pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje ir ligoninėse gerosios patirties pavyzdį; skatina kurti mechanizmus, pagal kuriuos būtų dalijamasi geriausios patirties pavyzdžiais ir protokolais;

31.  suvokia, kad sveikatos priežiūros specialistai dažnai turi greitai priimti sprendimus dėl terapinių indikacijų dėl gydymo antibiotikais; pažymi, kad greitos diagnostikos testai gali padėti paremti veiksmingą ir tikslų sprendimų priėmimą;

32.  skatina valstybes nares užkirsti kelią infekcijų, kurias sukelia atsparios bakterijos, plitimui vykdant aktyvios atrankinės patikros programas ir naudojantis greitos diagnostikos technologijomis, siekiant greitai nustatyti pacientus, užsikrėtusius daugeliui vaistų atspariomis bakterijomis, ir taikyti atitinkamas infekcijų kontrolės priemones (pvz., pacientų izoliavimas arba grupavimas kohortos būdu ir griežtesnių higienos priemonių taikymas);

33.  suvokia, kad greitos diagnostikos priemonių kaina gali viršyti antibiotikų kainą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti pramonei paskatų kurti veiksmingus, nebrangiai kainuojančius ir efektyvius testų metodus ir naudoti greitos diagnostikos priemones; pabrėžia, kad tik 40 proc. EBPO šalių turi galimybę naudotis greitos diagnostikos priemonėmis visoje šalyje; ragina sveikatos draudėjus padengti papildomas išlaidas, patiriamas dėl greitos diagnostikos priemonių naudojimo, atsižvelgiant į naudą, kurią ilgainiui duoda nereikalingo antimikrobinių medžiagų naudojimo prevencija;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares apriboti ar nutraukti antibiotikų pardavimą, vykdomą tų žmonių ir gyvūnų sveikatos specialistų, kurie juos taip pat skiria, ir panaikinti bet kokias – finansines ar kitokias – paskatas skirti antibiotikus, kartu užtikrinant pakankamai greitą prieigą prie neatidėliotinos veterinarinės pagalbos; pabrėžia, kad daug antimikrobinių medžiagų naudojama tiek žmonėms, tiek gyvūnams gydyti, kad kai kurios iš šių antibakterinių medžiagų yra itin svarbios žmonių gyvybei pavojų keliančių infekcijų prevencijai ar gydymui ir kad dėl to jų naudojimą gyvūnams reikėtų uždrausti; pabrėžia, kad šias antimikrobines medžiagas reikėtų skirti tik žmonėms, siekiant kuo ilgiau išsaugoti šių antimikrobinių medžiagų veiksmingumą gydant žmonių infekcijas; mano, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įgyvendinti arba toliau taikyti griežtesnes priemones, kuriomis ribojamas antibiotikų pardavimas;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis griežtų veiksmų, siekiant kovoti su neteisėtu antimikrobinių medžiagų pardavimu ar pardavimu be gydytojo ar veterinarijos gydytojo recepto ES;

36.  pabrėžia skiepų ir diagnostikos priemonių vertę kovojant su AAM ir hospitalinėmis infekcijomis; rekomenduoja įtraukti gyventojų, visų pirma pažeidžiamų grupių asmenų, skiepijimo visą gyvenimą ir kontrolės tikslus kaip vieną iš pagrindinių elementų į nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus; be to, pabrėžia prieinamos informacijos ir plačiosios visuomenės informuotumo didinimo svarbą, kad būtų padidintas skiepijimo lygis žmonių sveikatos priežiūros ir veterinarijos sektoriuje, ir tokiu būdu būtų ekonomiškai efektyviai gydomos ligos ir sprendžiama AAM problema;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad Bendros sveikatos koncepcija grindžiamame Europos kovos su AAM veiksmų plane pastebėta, kad imunizacija skiepijimo būdu – tai ekonomiškai efektyvi sveikatos priežiūros srities intervencija kovojant su AAM(23), ir į tai, kad Komisija veiksmų plane paskelbė paskatas, siekiant paskatinti diagnostikos, antimikrobinių medžiagų pakaitalų ir vakcinų naudojimą(24), tačiau, kad, palyginti su tradicinių antibiotikų sąnaudomis, diagnostikos, antimikrobinių medžiagų pakaitalų ir skiepijimo sąnaudos yra santykinai didesnės ir tai tampa kliūtimi siekiant didinti vakcinacijos lygį, kaip nustatyta veiksmų plane(25); atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiose valstybėse narėse skiepijimas jau dabar laikomas svarbia politine priemone tiek tarpvalstybinių gyvūnų ligų protrūkio prevencijos, tiek tolesnės ES žemės ūkio produkcijos rinkos užsikrėtimo rizikos apribojimo tikslais ir dėl to jau yra taikomas tokiu būdu;

38.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti sepsį galinčių sukelti infekcijų prevenciją ir kontrolę; ragina valstybes nares į nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus įtraukti tikslines priemones, skirtas sepsio prevencijai, ankstyvam nustatymui ir diagnozavimui ir klinikiniam gydymui gerinti;

39.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima geriausiai pasinaudoti Europos retųjų ligų referencijos centrų tinklų teikiamomis galimybėmis, ir įvertinti galimą jų vaidmenį atliekant AAM mokslinius tyrimus;

40.  pabrėžia, kad aplinkos tarša žmonėms ir gyvūnams skirtų antibiotikų likučiais, visų pirma dėl to, kad jie išmetami gyvulininkystės sektoriuje, ligoninėse ir namų ūkiuose, tampa vis didesne problema, kuriai spręsti reikalingos nuoseklios politikos priemonės, kad AAM nepaplistų tarp ekosistemų, gyvūnų ir žmonių; ragina atlikti tolesnius perdavimo dinamikos ir santykinio šios taršos poveikio AAM mokslinius tyrimus; todėl ragina plėtoti bendros sveikatos koncepcijos sąveiką su turimais aplinkos stebėsenos duomenimis, gaunamais visų pirma pagal Vandens pagrindų direktyvą sekant stebėjimo sąrašus, siekiant patobulinti turimas žinias apie antimikrobinių medžiagų atsiradimą ir plitimą aplinkoje;

41.  pažymi, kad herbicidų veikiamos bakterijos skirtingai reaguoja į klinikiniu požiūriu svarbius antibiotikus; pažymi atsparumo antibiotikams pokyčių, kuriuos sukelia patvirtintų herbicidų ir antibiotikų naudojimas, dažnumą ir tai, kad šių pokyčių poveikiui nepatenka į reguliavimo priežiūrą;

42.  ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, kad būtų sprendžiama vaistinių preparatų, įskaitant antimikrobines medžiagas, išleidimo į aplinką per nuotekų ir nuotekų valymo įrenginius problema, kuri yra pagrindinis AAM atsiradimo veiksnys;

43.  ragina atlikti rizikos aplinkai vertinimų peržiūrą – tai būtų rinkodaros leidimo suteikimo antimikrobinėms medžiagoms, proceso dalis, ir tą peržiūrą atlikti taip pat senesnių, jau rinkai tiekiamų produktų atžvilgiu; ragina griežtai laikytis ES geros gamybos praktikos (GGP) ir žaliųjų viešųjų pirkimų taisyklių, kiek tai sietina su vaistų gamyba, jų platinimu ir antibiotikų išleidimu į aplinką;

44.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti sparčiai daugėjančių daugeliui vaistų atsparių grybelių problemą, šiuo tikslu persvarstant fungicidų naudojimo žemės ūkio ir pramonės sektoriuose praktiką;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares laipsniškai atsisakyti neklinikinėmis sąlygomis naudojamų antimikrobinių junginių ar cheminių medžiagų, pavyzdžiui, mažinti jų kiekį kasdien naudojamose valymo priemonėse ir kitose vartojimo prekėse;

46.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant atlikti išsamius antimikrobinių medžiagų, esančių maistiniuose augaluose ir pašaruose, poveikio AAM atsiradimui ir mikrobinėms bendrijoms dirvožemyje mokslinius tyrimus;

47.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina atlikti kruopštų išankstinį socialinių išlaidų, kylančių dėl kontrolės paskutiniajame vartojimo etape, vertinimą;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti savo geros žemės ūkio praktikos kodeksus, taip pat pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą(26) peržiūrėti atitinkamus geriausius prieinamus gamybos būdus, siekiant įtraukti nuostatas dėl mėšlo, kurio sudėtyje yra antibiotikų ir (arba) antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų, tvarkymo;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares šioje srityje skatinti tvarių vaistų, pasižyminčių mažu poveikiui aplinkai ir vandeniui, ir tolesnių inovacijų plėtrą farmacijos sektoriuje;

50.  pabrėžia, kad ne visos valstybės narės turi pakankamai išteklių, kad parengtų ir įgyvendintų visapusiškas nacionalines kovos su AAM strategijas; primygtinai ragina Komisiją teikti valstybėms narėms aiškią informaciją apie esamus ES paramos šaltinius, skirtus kovai su AAM, ir šiam tikslui skirti didesnį tikslinį finansavimą;

51.  ragina Komisiją pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą peržiūrėti ir atnaujinti geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus, susijusius su antibiotikus gaminančių gamyklų išmetamais teršalais;

52.  primygtinai ragina Komisiją visose su AAM susijusiose srityse veiksmingai naudotis galiojančiais teisės aktais, siekiant užtikrinti, kad su šia grėsme būtų kovojama visose politikos srityse;

53.  atkreipia dėmesį į gyvavimo ciklo analizės – nuo gamybos ir skyrimo iki farmacijos atliekų tvarkymo – metodo svarbą; prašo Komisijos spręsti antibiotikų šalinimo klausimą, kuomet turėtų būti išnagrinėtos deginimui alternatyvios galimybės, pavyzdžiui, dujinimas;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad aplinkosaugos klausimai būtų įtraukiami į žmonėms skirtų vaistų farmakologinio budrumo sistemą ir griežčiau vertinami veterinarinių vaistų sistemoje, ypač kiek tai sietina su AAM;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti kokybės standartus (ribines vertes) arba rizikos vertinimo reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad atitinkamų antibiotikų ir antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų koncentracija mėšle, nuotekų dumble ir drėkinimo vandenyje prieš juos naudojant žemės ūkio laukuose neviršytų saugaus lygio;

56.  ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradėtų vartotojams ir įmonėms skirtą visos ES informacinę kampaniją apie akvakultūrą bendrai ir konkrečiai apie skirtumus tarp aukštų ir visapusiškų ES rinkos standartų ir standartų, taikomų iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, ypač daug dėmesio skiriant problemoms, kurias maisto saugai ir visuomenės sveikatai kelia į Sąjungą patenkantys ypač atsparūs mikroorganizmai ir AAM;

57.  ragina laipsniškai atsisakyti įprasto profilaktinio ir metafilaktinio antimikrobinių medžiagų naudojimo ūkinių gyvūnų grupėse ir ragina visiškai uždrausti kraštutiniu atveju skiriamus antibiotikus naudoti maistiniams gyvūnams; pabrėžia, kad tinkami gyvulininkystės metodai, higienos praktika, ūkių valdymas ir investicijos šiose srityse prisideda prie infekcijų prevencijos ir taip padeda sumažinti antibiotikų vartojimą; primygtinai ragina Komisiją pristatyti naują ES strategiją dėl gyvūnų gerovės, kaip anksčiau nurodė Europos Parlamentas, kurios ilgalaikis tikslas būtų parengti gyvūnų gerovės teisės aktą; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti likusius ES strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. punktus;

58.  pabrėžia, kad geras ūkių valdymas, biologinis saugumas ir gyvulininkystės sistemos padeda užtikrinti maistinių gyvūnų sveikatą ir gerovę ir, jeigu šiomis priemonėmis naudojamasi tinkamai, mažinti jautrumą bakterinėms ligoms ir poreikį duoti gyvūnams antibiotikų;

59.  mano, kad turi būti skatinamas pakankamas investicijų į ūkius, pvz., į kokybiškas patalpas, vėdinimą, valymą, dezinfekavimą, skiepijimą ir biologinį saugumą, finansavimas ir jis neturėtų būti mažinamas pagal būsimą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP); šiuo klausimu pripažįsta ūkininkų bendruomenės narių informuotumo apie gyvūnų gerovę, gyvūnų sveikatą ir maisto saugą svarbą; pažymi, kad svarbu skatinti ir taikyti gerąją praktiką visais maisto produktų gamybos ir perdirbimo etapais, taip pat atkreipia dėmesį į saugių ir mitybos subalansuotų pašarų svarbą, konkrečias šėrimo strategijas, pašarų sudėtį, pašarų receptūrą ir pašarų perdirbimą;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti didesnę sąveiką – taip pat peržiūrint BŽŪP – ir, atsižvelgiant į Bendra sveikatos koncepcija grindžiamo kovos su AAM veiksmų plano nuostatas, suteikti veiksmingas finansines paskatas ir paramą gyvūnų augintojams, kurie gali įrodyti, kad gerokai sumažino antibiotikų naudojimą ir pasiekė aukštą jų auginamų gyvūnų ar gyvulių vakcinacijos lygį;

61.  pabrėžia, kad gera ūkių sanitarija ir higiena yra esminiai dalykai; prašo Komisijos parengti antibiotikų naudojimo auginant gyvūnus ir ūkių higienos sąlygų gaires; ragina valstybes nares parengti konkrečius planus ir griežtinti sanitarinių sąlygų kontrolę;

62.  dar kartą nurodo profilaktikos priemones, kurių reikia imtis prieš pradedant taikyti visos maistinių gyvūnų grupės gydymą antimikrobinėmis medžiagomis (masinė profilaktika):

   naudoti sveikus veislinius pulkus, kurie augtų natūraliai, užtikrinant tinkamą genetinę įvairovę;
   sudaryti tokias sąlygas, kuriomis būtų atsižvelgiama į gyvūnų rūšių elgesio poreikius, įskaitant jų socialinius ryšius ir hierarchijas;
   užtikrinti tokį gyvūnų laikymo tankį, dėl kurio nedidėtų ligų perdavimo rizika;
   izoliuoti sergančius gyvūnus nuo kitų grupės gyvūnų;
   išskirstyti (viščiukų ir kitų nedidelių gyvūnų) pulkus į mažesnes, fiziškai atskirtas grupes;
   kompleksinės paramos taisyklėse jau esamų gyvūnų gerovės taisyklių įgyvendinimas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 II priede pateiktais teisės aktų nustatytais valdymo reikalavimais Nr. 11, 12, 13(27);

63.  mano, kad ženklinimo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų daroma nuoroda į antibiotikų vartojimą, pagerintų vartotojų žinias ir leistų vartotojams rinktis turint daugiau informacijos; ragina Komisiją kurti suderintą ženklinimo sistemą, pagrįstą gyvūnų gerovės standartais ir gera gyvulininkystės praktika, kaip jau buvo numatyta 2009 m.(28);

64.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujausių (2018 m. vasario mėn.) mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog žmonėms užsiimant gyvulininkystės veikla ir vartojant mėsą ESBL (išplėstinio spektro beta laktamazės) perduodamos tik tam tikru mastu ir kad daugiausia ESBL vieni kitiems perduoda žmonės(29);

65.  pabrėžia, kad didelio tankio gyvulininkystės ūkiuose antibiotikai gali būti netinkamai ir reguliariai įmaišomi į galvijų ir naminių paukščių pašarus siekiant skatinti spartesnį jų augimą ir kad jie taip pat plačiai naudojami profilaktikos tikslais, siekiant užkirsti kelią ligų plitimui dėl to, kad gyvūnai auginami ankštai, uždarai ir tokiomis sąlygomis jiems sukeliamas stresas ir slopinama jų imuninė sistema, antibiotikai taip pat naudojami siekiant kompensuoti antisanitarines auginimo sąlygas;

66.  mano, kad mes jau pakankamai gerai suprantame, kaip AAM plinta iš ūkiuose laikomų gyvūnų žmonėms, ir kad Veiksmų plane į tai nebuvo tinkamai atsižvelgta; pažymi, kad Veiksmų plane tik raginama išsamiau ištirti ir šalinti žinių spragas šioje srityje, tačiau dėlto galėtų būti atidėti labai reikalingi veiksmai;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares atskirti ūkinius gyvulius ir gyvūnus augintinius, visų pirma rengiant mechanizmus, skirtus antimikrobinių medžiagų naudojimui veterinarijoje stebėti ir vertinti, taip pat rengiant priemones, skirtas jų naudojimui reglamentuoti;

68.  pabrėžia, jog bendradarbiaujant su veterinarijos gydytojais buvo sukurta visapusiška antibiotikų naudojimo žemės ūkio sektoriuje stebėsena, kurią vykdant antibiotikų naudojimas išsamiai dokumentuojamas ir jų taikymas toliau gerinamas; apgailestauja dėl to, kad žmonių medicinoje iki šiol nėra panašios sistemos;

69.  pažymi, kad ES agentūros taip pat patvirtina, jog egzistuoja ryšys tarp maistiniuose gyvūnuose (pvz., mėsiniuose viščiukuose) nustatyto atsparumo antibiotikams ir didelio žmonių bakterinių infekcijų, kilusių dėl šios šių gyvūnų mėsos (paukštienos) apdorojimo, paruošimo ir vartojimo, skaičiaus(30);

70.  pabrėžia, kad tyrimų rezultatai rodo, jog intervencinės priemonės, kuriomis ribojamas antibiotikų naudojimas maistiniams gyvūnams, nulemia tai, kad tuose gyvūnuose sumažėja antibiotikams atsparių bakterijų(31);

71.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į šį naujausią tyrimą(32), o priimant priemones veikti atsargiai ir proporcingai, atidžiai vertinti bei klasifikuoti „antibiotikus“ ir „atsparumą antimikrobinėms medžiagoms“ visuose susijusiuose teisės aktuose, kad nesant būtinybės Europos gyvulininkystės sektoriuje nebūtų apribotos kovos su tam tikrais protozojais, pvz., kokcidijomis (coccidia), priemonės ir netyčia padidinta rizika, kad žmonės per maistą užsikrės pavojingomis bakterijomis, pvz., salmonelėmis (salmonella), ir mikrobais;

72.  apgailestauja, kad Bendros sveikatos koncepcija grindžiamam Europos kovos su AAM veiksmų planui neskiriama jokių išteklių ir kad intensyviau nenaudojamos teisėkūros priemonės; prašo Komisijos ateityje rengiant bet kokį veiksmų planą būti ambicingesnei ir ryžtingiau siekti jo visapusiško įgyvendinimo;

73.  apgailestauja, kad iš principo teisingas strateginis Komisijos požiūris pernelyg dažnai apsiriboja ketinimų deklaracijomis, todėl ragina Komisiją jį sukonkretinti;

74.  ragina Komisiją koordinuoti ir stebėti nacionalines strategijas, kad valstybės narės galėtų dalytis geriausia patirtimi;

75.  primygtinai ragina valstybes nares parengti plataus užmojo nacionalines kovos su AAM gyvulininkystės sektoriuje strategijas ir įtraukti kiekybinius tikslus mažiau naudoti veterinarinių antimikrobinių medžiagų, sykiu atsižvelgiant į vietos aplinkybes; pabrėžia, kad įgyvendinant šias strategijas ir tikslus turėtų dalyvauti visi sektoriai visoje maisto grandinėje;

76.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse esama teisės aktų nuostatomis reglamentuojamų ir tinkamą profesinę kvalifikaciją turinčių konsultantų veterinarijos klausimais, kuriems atitinkamos valdžios institucijos leidžia skirti tam tikrus veterinarinius vaistus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant labai svarbų vaidmenį, kurį šie asmenys gali atlikti atokiose kaimo vietovėse, pagal nacionalinius veiksmų planus dėl AAM šiems asmenims neturėtų būti draudžiama esant būtinybei skirti ir tiekti tam tikrų veterinarinių vaistų;

77.  nurodo, kad valstybėms narėms svarbu keistis geriausia patirtimi, o Komisija turėtų koordinuoti šiuos mainus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad antibiotikų suvartojimas 2009–2016 m. Nyderlandų gyvulininkystės sektoriuje sumažėjo 64,4 proc., o remiantis paskelbtu nacionaliniu užmoju, siekiama jį toliau mažinti iki 2020 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares šį valdžios institucijų, sektoriaus atstovų, mokslininkų ir veterinarijos specialistų viešo ir privataus bendradarbiavimo pavyzdį perimti ir kitose Sąjungos dalyse;

78.  primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti teigiamas mokesčių paskatas (pvz., ūkininkų atleidimas nuo mokesčių) ir neigiamas mokesčių paskatas, taikomas ūkininkavimo sektoriuje ne gydymo tikslais naudojamiems antibiotikams (pvz., Belgijoje ir Danijoje sėkmingai nustatyti mokesčiai antibiotikų pardavimui);

Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms srityje skatinimas

79.  pabrėžia, kad ES, investavusi 1,3 mlrd. EUR į AAM mokslinius tyrimus, yra lyderė šioje srityje, ir kad ES laimėjimai, be kita ko, yra tai, kad pradėta vykdyti programa „Nauji vaistai nuo kenksmingų bakterijų“ (angl. New Drugs for Bad Bugs (ND4BB) )(33) ir Bendro programavimo iniciatyva dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (JPIAMR)(34); pabrėžia būtinybę užtikrinti mokslinių tyrimų veiksmingumą ir juos koordinuoti; todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip ERA-NET, kuriomis siekiama užtikrinti JPIAMR ir programos „Horizontas 2020“ sąveiką; pabrėžia, kad iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio buvo sukurta daugiau kaip 20 naujų antibiotikų klasių, ir susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais nepasiūlyta jokių iš tikrųjų naujų antimikrobinių medžiagų klasių;

80.  primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti naują teisės aktų sistemą, kuria būtų skatinama kurti naujas žmonėms skirtas antimikrobines medžiagas, kaip jau reikalavo Parlamentas 2016 m. kovo 10 d. priimtuose reglamento dėl veterinarinių vaistų pakeitimuose ir savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje; pažymi, kad Europos kovos su AAM veiksmų plane pagal bendros sveikatos koncepciją Komisija taip pat prisiėmė įsipareigojimą, kad „[analizuos] ES reguliavimo ir skatinamąsias priemones, visų pirma retųjų ir vaikams skirtų vaistų teisės aktus, kad jas panaudotų kurti naujoms antimikrobinėms medžiagoms“;

81.  palankiai vertina tai, kad EFSA ir EMA neseniai peržiūrėjo ir aptarė keletą alternatyvų antimikrobinių medžiagų naudojimui maistiniams gyvūnams, kelios iš jų per eksperimentinius tyrimus parodė daug žadančius rezultatus gerinant gyvūnų sveikatos parametrus; todėl rekomenduoja suteikti naują postūmį alternatyvų moksliniams tyrimams ir sukurti tokią ES teisės aktų sistemą, kuria būtų skatinama ieškoti tokių alternatyvų ir paruošti dirvą jų aprobavimui;

82.  primena, kad išnaudotos visos tradicinių antibiotikų kartos, grindžiamos iš gamtos perimtais antibiotikų modifikacijos metodais, galimybės ir kad investicijos į MTTP, kuriomis siekiama kurti naujos kartos antibiotikus, turėtų pakeisti tradicinių antibiotikų paradigmą; palankiai vertina naujus jau sukurtus metodus, pavyzdžiui, monokloninius antikūnus, kurie mažina bakterijų virulentiškumą jų nesunaikindami, o tik paversdami nenaudingomis;

83.  nurodo, kad mokslas ir moksliniai tyrimai atlieka esminį vaidmenį kuriant kovos su AAM standartus;

84.  palankiai vertina pastarojo meto alternatyvaus gydymo antibiotikais, pavyzdžiui, bakteriofagų terapijos, mokslinių tyrimų projektus, pvz., ES finansuojamą projektą „Phagoburn“; pažymi, kad iki šiol bakteriofagų terapija ES lygmeniu neleidžiama; ragina Komisiją pateikti bakteriofagų terapijai skirtą teisės aktų sistemą, grindžiamą naujausiais moksliniais tyrimais;

85.  atkreipia dėmesį į naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su naujos kartos probiotikų, skirtų vartoti gydant antibiotikais klinikinėmis sąlygomis, kūrimu – kaip matyti, tokie probiotikai padeda mažinti su hospitalinių infekcijų, kurias sukelia antibiotikams itin atsparios bakterijos, skaičių(35);

86.  pažymi, kad ne mažiau svarbūs yra naujų infekcijų gydymo ir jų prevencijos būdų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra ir kad jie gali aprėpti tokius klausimus kaip imuniniam atsakui į bakterines infekcijas stiprinti naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, prebiotikai ir probiotikai;

87.  ragina EMA bendradarbiaujant su EFSA ir ECDC peržiūrėti visą turimą informaciją apie senesnių antimikrobinių medžiagų, įskaitant įvairių antibiotikų derinius, naudą ir riziką ir apsvarstyti, ar nereikia kaip nors pakeisti patvirtintų tų medžiagų naudojimo paskirčių; pabrėžia, kad reikėtų skatinti novatorius ir reguliavimo institucijas kuo anksčiau pradėti dialogą, kad prireikus būtų galima pritaikyti reglamentavimo sistemą, siekiant greičiau kurti antimikrobines medžiagas ir šiam procesui teikti pirmenybę, taip pat sudaryti sąlygas greičiau gauti šias medžiagas;

88.  ragina Komisiją nustatyti pagreitintą procedūrą, kad tais atvejais, kai įtariama, kad antimikrobinės medžiagos, patvirtintos naudoti pramonės ar žemės ūkio tikslais, daro didelį neigiamą poveikį AAM, būtų galima laikinai uždrausti naudoti šias medžiagas, kol bus atlikti tolesni šių antimikrobinių medžiagų poveikio tyrimai;

89.  primena, kad prasta vaistų ir veterinarinių vaistų, kurių veikliųjų medžiagų koncentracija žema, kokybė ir (arba) jų ilgalaikis vartojimas, arba šie veiksniai kartu skatina atsparių mikrobų atsiradimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti ir parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad vaistai būtų saugūs ir veiksmingi, kad jų kokybė būtų garantuota ir kad juos naudojant būtų laikomasi griežtų principų;

90.  ragina Komisiją padidinti finansavimą ankstyviesiems tarpsektoriniams ir tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams antimikrobinėms medžiagoms atsparių užkratų epidemiologijos ir imunologijos srityse ir hospitalinių infekcijų atrankinėms patikroms, visų pirma nustatant ligų perdavimo tarp gyvūnų, žmonių ir aplinkos būdus; ragina Komisiją remti rankų higienos ir įvairių rankų plovimo ir rankų šluostymo metodų poveikio galimo užkrato perdavimui mokslinius tyrimus;

91.  ragina Komisiją vienodai investuoti tiek į gyvūnų sveikatai skirtų alternatyvių neantibiotinių medžiagų, įskaitant augimą skatinančias medžiagas, tiek į naujų molekulių, skirtų naujiems antibiotikams kurti, kūrimo procesus; pabrėžia, kad nauji antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų sveikatai gerinti ar augimui skatinti, o tie pramonės sektoriai, kuriems skiriamos viešosios lėšos naujiems antibiotikams kurti, turi liautis platinę ir (arba) naudoję bet kokius antibiotikus gyvūnų sveikatai gerinimo ir augimo skatinimo tikslais;

92.  palankiai vertina pastarojo meto tarpvalstybinius antimikrobinio gydymo priežiūros ir infekcijų prevencijos mokslinių tyrimų projektus, pavyzdžiui, ES lėšomis finansuojamą iniciatyvos INTERREG projektą „i-4-1-Health“; ragina Komisiją didinti finansavimą, skiriamą moksliniams tyrimams hospitalinių infekcijų prevencijos priemonių srityje;

93.  ragina Komisiją įgyvendinant kitą ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą toliau remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą AAM srityje, įskaitant darnaus vystymosi tiksluose nustatytas pasaulines infekcijas, ypač vaistams atsparią tuberkuliozę, taip pat maliariją, ŽIV ir apleistas tropines ligas, be kita ko, šioje programoje nustatant konkrečią užduotį visame pasaulyje kovoti su AAM;

94.  ragina Komisiją nustatyti apribojimus dėl gyvų gyvūnų vežimo iš zonų, kur taikant dabartinę stebėsenos sistemą buvo nustatytos antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų padermės;

95.  pažymi, kad tam tikri augalų apsaugos produktai taip pat galėtų turėti antimikrobinių savybių, o tai gali daryti poveikį AAM plitimui; ragina toliau tirti galimą kontakto su komerciniais pesticidų ir herbicidų preparatais ir AAM atsiradimo ryšį; pripažįsta, kad reguliariai atliekami bandymai herbicidų toksiškumui nustatyti, tačiau nėra bandymų nemirtinam poveikiui mikrobams nustatyti, ir pabrėžia, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių svarbu apsvarstyti galimybę reguliariai atlikti šiuos bandymus;

96.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ankstyvą ir nenutrūkstamą dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais ir parengti atitinkamas MTTP AAM srityje skatinimo priemones; pripažįsta, kad vieno požiūrio, kuris tiktų visiems, nėra; primygtinai ragina Komisiją į diskusijas pagal bendros sveikatos koncepciją oficialiai įtraukti pilietinę visuomenę, pavyzdžiui, sukuriant specialų suinteresuotųjų subjektų tinklą ir jam skiriant finansavimą;

97.  pabrėžia, kad reikia kitokių bendradarbiavimo modelių, kuriems vadovautų viešasis sektorius ir į kuriuos būtų įtraukiami pramonės atstovai; pripažįsta, kad pramonės pajėgumai atlieka pagrindinį vaidmenį atliekant MTTP AAM srityje; pabrėžia, kad, nepaisant to, kas paminėta pirmiau, viešasis sektorius turi toliau teikti pirmenybę šios svarbios srities MTTP ir juos koordinuoti; todėl ragina Komisiją sukurti viešą viešosiomis lėšomis finansuojamų AAM srityje vykdomų MTTP projektų ir visų MTTP veiksmų koordinavimo platformą;

98.  todėl pabrėžia, kad dabartinė inovacijų sistema neleidžia efektyviai skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, ir ragina Europos lygmeniu pritaikyti ir suderinti intelektinei nuosavybei taikomą tvarką, visų pirma siekiant geriau suderinti apsaugos trukmę su laikotarpiu, kurio prašoma dėl atitinkamo naujoviško vaisto;

99.  mano, kad skirtingose Sąjungos dalyse jau atliekami moksliniai tyrimai kovos su AAM tema, tačiau iki šiol neatlikta tinkama mokslinių tyrimų padėties apžvalga ES kaip visumoje; todėl siūlo, kad šiuo tikslu būtų sukurta speciali ES lygmens platforma, siekiant ateityje veiksmingiau panaudoti moksliniams tyrimams skiriamus išteklius;

100.  primena, kad naujų antibiotikų kūrimo, greitos diagnostikos ir naujų gydymo būdų srityse naudinga kurti akademinės bendruomenės ir biofarmacijos įmonių sąjungas;

101.  palankiai vertina PSO, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bendro techninio simpoziumo atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimais išvadas pavadinimu „Inovacijų, galimybių gauti antibiotikų ir tinkamo jų vartojimo skatinimas“(36), kuriose buvo aptariami nauji MTTP modeliai, kuriais būtų galima skatinti MTTP, kartu panaikinant antibiotikų pelningumo ir jų parduodamo kiekio tarpusavio ryšį;

102.  primena, kad Klinikinių tyrimų reglamentas(37) padės skatinti naujų antimikrobinių medžiagų mokslinius tyrimus ES; ragina Komisiją ir EMA nedelsiant įgyvendinti Klinikinių tyrimų reglamentą;

103.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti naujų ekonominių modelių, bandomųjų projektų ir pradinių investicijų ir paklausos paskatų, kuriais siekiama skatinti naujų gydymo būdų, diagnostikos priemonių, antibiotikų, medicinos priemonių, vakcinų ir alternatyvų antimikrobinėms medžiagoms kūrimą, įgyvendinimą ir panaudojimą; mano, kad šios priemonės yra prasmingos, jeigu jos ilguoju laikotarpiu yra tvarios ir orientuojamos į poreikius, grindžiamos ilgalaikiais įrodymais, jomis siekiama įgyvendinti pagrindinius viešuosius prioritetus ir remiamas tinkamas naudojimas medicinos tikslais;

104.  ragina Komisiją įvertinti šiuo metu ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose taikomos higienos praktikos ir sanitarijos metodų efektyvumą; prašo Komisijos išnagrinėti galimybes naudoti probiotikus ir kitas tvarias higienos technologijas kaip veiksmingus sanitarijos metodus, siekiant mažinti su AAM siejamų hospitalinių infekcijų skaičių ir joms užkirsti kelią;

105.  ragina naudotis išlaidų požiūriu veiksmingomis technologijomis, kurios padeda mažinti hospitalinių infekcijų (angl. HAI) poveikį ligoninėse ir sustabdyti daugeliui vaistų atsparių mikroorganizmų plitimą;

106.  ragina valstybes nares skatinti taikyti alternatyvias išlaidų kompensavimo sistemas, kad nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose būtų galima lengviau diegti naujoviškas technologijas;

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad įprastas vaistų kūrimo verslo modelis netinka antibiotikams kurti, nes atsparumas antibiotikams gali išsivystyti laikui bėgant, taip pat todėl, kad antibiotikai turi būti skiriami laikinai ir tik kraštutiniu atveju; primena pramonei apie jos įmonių socialinę atsakomybę – padėti kovoti su AAM, t. y. ieškoti būdų, kaip būtų galima pratęsti antibiotikų galiojimo laiką, tokiu būdu užtikrinti nuolatinį veiksmingų antibiotikų tiekimą, ir ragina pasirūpinti šios srities mokslinių tyrimų skatinimo priemonėmis, o taip pat apibrėžti reglamentavimo būdą;

108.  primena, kad abi institucijos – Europos Parlamentas ir Taryba – paprašė peržiūrėti šiuo metu taikomas skatinamąsias priemones, t. y. Retųjų vaistų reglamente(38) nustatytas paskatas, nes jos taikomos netinkamai ir dėl jų galutinė kaina yra didelė; todėl ragina Komisiją išnagrinėti šiuo metu taikomą MTTP skatinimo modelį, įskaitant perkeliamų išimtinių pateikimo rinkai teisių modelį, kad būtų galima kurti naujus modelius ir apibrėžti reglamentavimo būdą;

109.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su tyrėjais ir pramonės atstovais kurti naujus skatinimo modelius, pagal kuriuos mokėjimas būtų atsiejamas nuo skiriamų vaistų kiekio ir kuriais būtų skatinama investuoti per visą produkto kūrimo ir gyvavimo ciklą; pabrėžia, kad galutinis MTTP iniciatyvų tikslas turi būti užtikrinti kokybiškų antibiotikų įperkamumą ir galimybes jų gauti;

110.  pripažįsta, kad, vaistininkai atlieka pagrindinį vaidmenį didinant informuotumą apie tinkamą antimikrobinių medžiagų vartojimą, taip pat AAM prevencijos srityje; ragina valstybes nares išplėsti jų įgaliojimus: leisti ruošti ir išduoti tam tikrą šių medžiagų kiekį ir vaistinėse naudoti tam tikras vakcinas, taip pat atlikti greitus diagnostinius tyrimus;

111.  ragina kaip galimas tvarias skatinamąsias priemones apsvarstyti perkeliamas išimtines pateikimo rinkai teises ir atlygį už pateikimą rinkai;

112.  ragina Komisiją, siekiant kovoti su AAM ir šiuo tikslu skatinant taikyti įrodymais grindžiamus geriausios patirties, susijusios su ankstyvąja diagnostika, modelius, atlikti pasaulio lyderės vaidmenį;

Pasaulinės darbotvarkės formavimas

113.  pabrėžia, kad nesiimant suderintų veiksmų pasaulio mastu pasaulis juda link poantibiotikinės eros, kurioje paprastos infekcijos vėl galėtų tapti mirtinomis;

114.  primena, kad dėl problemos sudėtingumo, jos tarpvalstybinio aspekto, sunkių padarinių aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai ir didelės ekonominės naštos AAM srityje būtina imtis skubių koordinuotų ES lygmens, pasaulinių ir tarpsektorinių veiksmų; todėl prašo ES ir valstybių narių aiškiai įsipareigoti Europos ir tarptautiniu lygmenimis kurti partnerystes ir pradėti įgyvendinti kompleksinę visuotinę kovos su AAM strategiją, apimančią tokias politikos sritis kaip tarptautinė prekyba, vystymasis ir žemės ūkis;

115.  palankiai vertina PSO sudarytą 20-ies pavojingiausių antibiotikams atsparių mikroorganizmų sąrašą(39); ragina skubiai parengti MTTP projektus, susijusius su šiuo prioritetiniu antibiotikams atsparių bakterijų sąrašu, kad būtų sukurti jas įveikti galintys vaistai; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad naujų vaistų moksliniai tyrimai nėra vienintelė reikalinga veikla ir kad privalu spręsti netinkamo ir pernelyg dažno naudojimo žmonėms ir gyvūnams problemą;

116.  pripažįsta, kad AAM yra tarpvalstybinis klausimas ir kad produktai į Europą patenka iš viso pasaulio; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant mažinti antibiotikų naudojimo ūkininkavimo sektoriuje mastą ir susijusią aplinkos taršą; taip pat ragina Komisiją kartu su trečiosiomis šalimis įgyvendinti bendras mokslinių tyrimų programas, siekiant mažinti piktnaudžiavimą antibiotikais; ragina Komisiją, sudarant laisvosios prekybos susitarimus, uždrausti importuoti gyvūninius maisto produktus, jeigu gyvūnai buvo auginami nesilaikant ES standartų, ypač draudimo naudoti antibiotikus kaip augimą skatinančias medžiagas;

117.  atkreipia dėmesį į ataskaitą „Kova su vaistams atspariomis infekcijomis pasaulyje. Galutinė ataskaita ir rekomendacijos“ (angl. „Tackling drug-resistant infections globally: final report and recommendations“)(40), kurioje apskaičiuota, kad pasaulinio masto veiksmai kovojant su AAM per 10 metų kainuos 40 mlrd. JAV dolerių, o tai yra labai mažai, palyginti su neveikimo kaina, ir tai yra labai nedidelė tos sumos, kurią G 20 šalys šiuo metu išleidžia sveikatos apsaugai, dalis (apie 0,05 proc.); ragina Komisiją išnagrinėti galimybę nustatyti pramonei visuomenės sveikatos mokestį, kuris būtų jos įmonių socialinės atsakomybės dalis;

118.  teigia, kad AMR klausimą reikia nagrinėti visuose būsimuose susitarimuose su JK po jos išstojimo iš ES ir nustatyti sąlygą, kad Jungtinė Karalystė privalo perimti visus tolesnius ES veiksmus kovos su AAM srityje, siekiant apsaugoti vartotojus ir darbuotojus tiek ES, tiek ir JK;

119.  palankiai vertina PSO Pasaulinį veiksmų planą dėl AAM, kuris buvo vienbalsiai priimtas 68-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje 2015 m. gegužės mėn.; pabrėžia būtinybę suderinti pasaulinius, ES ir nacionalinius veiksmų planus su minėtuoju PSO Pasauliniu veiksmų planu;

120.  palankiai vertina naujas PSO gaires dėl medicinos požiūriu svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo maistiniams gyvūnams(41); pabrėžia, kad kai kuriose šalyse apie 50–70 proc. medicinos požiūriu svarbių antibiotikų suvartojama gyvulininkystės sektoriuje, daugiausia – sveikų gyvūnų augimui skatinti; prašo, kad pagal bendros sveikatos koncepciją šis klausimas būtų įtrauktas į ES prekybos politiką ir į derybas su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, PPO, ir asocijuotosiomis ar trečiosiomis šalimis, kad visame pasaulyje politiniu lygmeniu būtų uždrausta naudoti antibiotikus sveikiems gyvūnams tukinti;

121.  pažymi, kad AAM kelią didelį susirūpinimą daugelio su skurdu susijusių ir apleistų ligų (angl. PRND), įskaitant ŽIV/AIDS, maliariją ir tuberkuliozę, taip pat su pandemijomis ir epidemijomis susijusias ligas, atvejų; atkreipia dėmesį į tai, kad apie 29 proc. mirties dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atvejų priežastis yra vaistams atspari tuberkuliozė; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai didinti paramą moksliniams tyrimams ir taikymui sveikatos priežiūros priemonių, kuriomis siekiama gydyti su skurdu susijusias ir apleistas ligas, paveiktas AAM, srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares remiantis Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (angl. PRIMA) ir Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (angl. EDCTP) modeliu kurti partnerystes, kad būtų galima įgyvendinti tarptautinius sveikatos srities MTTP projektus, kurie aprėptų įvairius geografinius regionus ir opiausius sveikatos klausimus, pavyzdžiui, AAM, vakcinas, vėžio gydymą ir galimybes gauti vaistų;

122.  pabrėžia ES iniciatyvų, pavyzdžiui, ECDC programų, skirtų infekcinėms ligoms, įskaitant AIDS, tuberkuliozę ir maliariją, gydyti, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad šios iniciatyvos yra gerosios patirties pavyzdžiai, demonstruojantys ES gebėjimą reaguoti ir tinkamą veikimą iškilus naujų antibiotikų poreikiui, ir kad ECDC turėtų atlikti esminį vaidmenį nustatant MTTP poreikių prioritetus, koordinuojant visų subjektų veiksmus ir juos įtraukiant, skatinant tarpsektorinį darbą ir stiprinant gebėjimus pasitelkiant MTTP tinklus;

123.  atkreipia dėmesį į daugeliui vaistų atsparių bakterijų atsiradimo problemą, nes tos bakterijos tuo pat metu yra atsparios kelių rūšių antibiotikams ir galiausiai gali tapti superbakterijomis, atspariomis visiems esamiems antibiotikams, įskaitant kraštutiniu atveju skiriamus antibiotikus; pabrėžia būtinybę sukurti šių daugeliui vaistų atsparių bakterijų, įskaitant AIDS, tuberkuliozės, maliarijos, gonorėjos, Escherichia coli ir kitų vaistams atsparių bakterijų, duomenų bazę;

124.  atkreipia dėmesį į tai, kad maistui auginamiems gyvuliams JAV duodama antibiotikų dozė penkis kartus viršija ūkiniams gyvūnams Jungtinėje Karalystėje duodamą kiekį; todėl pabrėžia, kad svarbu kontroliuoti mėsos importą į ES;

125.  ragina Komisiją sudarant prekybos susitarimus ginti ES standartus ir priemones, naudojamus kovojant su AAM, bei įtraukti nuostatas dėl apdairaus antibiotikų vartojimo, o taip pat imtis veiksmų pasitelkiant PPO, siekiant iškelti AAM klausimą; pažymi, kad antibiotikų naudojimas kaip augimą skatinančių medžiagų maistiniams gyvūnams ES yra uždraustas nuo 2006 m., bet šalyse už ES ribų antibiotikai vis dar gali būti naudojami gyvulių pašaruose kaip augimą skatinančios medžiagos; ragina Komisiją į visus laisvosios prekybos susitarimus įtraukti nuostatą, kad iš trečiųjų šalių importuojami maisto produktai negali būti gaminami naudojant antibiotikus kaip augimą skatinančios medžiagas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES gyvulininkystės ir akvakultūros sektoriams ir kovoti su AAM; ragina Komisiją uždrausti bet kokį maisto produktų importą iš trečiųjų šalių, jeigu importuojami maisto produktai pagaminti iš gyvūnų, gydytų antibiotikais ar antibiotikų grupėmis, kuriais ES gydomos tik tam tikros infekcinės ligos, kuriomis serga žmonės;

126.  ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti kovos su neteisėta praktika, susijusia su antimikrobinių medžiagų gamyba, prekyba, naudojimu ir šalinimu, priemones; pabrėžia, kad antimikrobinių medžiagų gyvavimo ciklo grandinėje dalyvaujantys subjektai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus;

127.  atkreipia dėmesį į tai, kokį poveikį daro esamų antibiotikų universalumas, įperkamumas bei plačios galimybės jų gauti; mano, kad reikėtų užtikrinti visiems tikslinį gydymą konkrečiais antibiotikais, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo netinkamais antibiotikais ir pernelyg dažno plataus spektro antibiotikų vartojimo; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis griežtesnių priemonių kovojant su didelių antimikrobinių medžiagų, ypač kritiniais atvejais žmonėms skiriamų antibiotikų, partijų pardavimu dempingo kainomis;

128.  prašo vykdyti nuodugnią antibiotikų gamintojų kontrolę, kad išlaukos laikotarpiai būtų pritaikyti atsižvelgiant į realybę, siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų antibiotikų;

129.  ragina Komisiją stengtis užtikrinti nuolatinį aukšto lygio politinį dėmesį ir įsipareigojimą AAM veiksmams, be kita ko, JT forumuose, G 7 ir G 20 šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad ES mokslo įstaigos, pavyzdžiui, ECDC, turi galimybę atlikti pasaulinių prižiūrėtojų vaidmenį; ragina Komisiją remti ES ir tarptautinių organizacijų, įskaitant PSO, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO) ir Pasaulinę gyvūnų sveikatos organizaciją (OIE), tarpusavio bendradarbiavimą; palankiai vertina per 2016 m. sausio mėn. Davose vykusį Pasaulio ekonomikos forumą paskelbtą Davoso deklaraciją dėl kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, kurioje farmacijos, biotechnologijų ir diagnostikos priemonių pramonės sektorių atstovai ragina imtis kolektyvinių veiksmų siekiant sukurti tvarią ir nuspėjamą antibiotikų, vakcinų ir diagnostikos priemonių rinką, kuri padidintų galimybes išlaikyti naujus ir esamus gydymo metodus;

130.  ragina skatinti ir sudaryti galimybes naudoti agroekologija grindžiamą gamybos būdą ir pereiti prie jo;

o
o   o

131.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, Europos vaistų agentūrai, Europos cheminių medžiagų agentūrai, Europos maisto saugos tarnybai, Europos aplinkos agentūrai ir Pasaulio sveikatos organizacijai ir Pasaulinei gyvūnų sveikatos organizacijai.

(1) Europos veterinarijos gydytojų federacija, „Antimikrobinių medžiagų naudojimas maistiniams gyvūnams: atsakymai į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos vaistų agentūros (EMA) klausimus“, 2016 m.
(2) OL C 353, 2016 9 27, p. 12.
(3) OL C 434, 2015 12 23, p. 49.
(4) OL L 293, 2013 11 5, p. 1.
(5) OL C 366, 2017 10 27, p. 149.
(6) https://ec.europa.eu/info/consultations/public-consultation-pharmaceuticals-environment_lt#add-info
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0061.
(8) http://www.efsa.europa.eu/en/press/news/180227
(9) https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/media/en/publications/Publications/healthcare-associated-infections-antimicrobial-use-PPS.pdf
(10) EFSA, ECDC, „2014 m. Europos Sąjungos apibendrinamoji ataskaita dėl žmonių ir gyvūnų organizmuose bei maisto produktuose aptiktų zoonotinių ir indikatorinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms“, 2016 m.
(11) Pasaulio sveikatos organizacija, „Visuotinės gairės dėl operacinės žaizdos infekcijų prevencijos“ (2016 m.). Paskelbta šiuo adresu: http://www.who.int/gpsc/ssi-guidelines/en/
(12) Celsus akademie voor Betaalmal Zorg, „Politikos priemonių, kuriomis siekiama riboti antimikrobinio atsparumą Nyderlandų sveikatos priežiūros organizacijose, ekonominis veiksmingumas“, 2016 m. sausio mėn. Paskelbta: https://goo.gl/wAeN3L
(13) http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_021.pdf
(14) Pasaulio sveikatos organizacija, „Visuotinės gairės dėl operacinės žaizdos infekcijų prevencijos“ (2016 m.). Paskelbta šiuo adresu: http://www.who.int/gpsc/ssi-guidelines/en/
(15) https://amr-review.org/sites/default/files/160525_Final%20paper_with%20cover.pdf
(16) http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2018.5182/epdf
(17) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/06/17/epsco-conclusions-antimicrobial-resistance/
(18) http://www.ema.europa.eu/ema/index.jsp?curl=pages/news_and_events/news/2017/10/news_detail_002827.jsp&mid=WC0b01ac058004d5c1
(19) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/audit_reports/index.cfm
(20) 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje, 8c straipsnis (OL L 226, 2013 8 24, p. 1).
(21) Parengė Nyderlandų Infrastruktūros ir vandens ūkio ministerijos bei Valstybinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto (RIVM), vandens ūkio ir vandens reikalų valdybų atstovai.
(22) Būsimo reglamento dėl veterinarinių vaistų 78 straipsnis.
(23) Europos Komisija, „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“, 2017 m. birželio mėn., p. 10.
(24) Ten pat, p. 12.
(25) Ten pat, p. 15.
(26) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
(27) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549), 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23); 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos Direktyva 91/630EEB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus (OL L 340, 1991 12 11, p. 33); 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos Direktyva 91/629/EEB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 340, 1991 12 11, p. 28).
(28) https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/animals/docs/aw_other_aspects_labelling_ip-09-1610_en.pdf
(29) D. Mevius, ir kt. „ESBL-Attribution-Analysis (ESBLAT). Searching for the sources of antimicrobial resistance in humans“, 2018 m. Paskelbta: http://www.1health4food.nl/esblat
(30) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos maisto saugos tarnyba: https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/media/en/publications/Publications/antimicrobial-resistance-zoonotic-bacteria-humans-animals-food-EU-summary-report-2014.pdf
(31) http://www.thelancet.com/pdfs/journals/lanplh/PIIS2542-5196(17)30141-9.pdf
(32) D. Mevius, ir kt. „ESBL-Attribution-Analysis (ESBLAT). Searching for the sources of antimicrobial resistance in humans“, 2018 m. Paskelbta: http://www.1health4food.nl/esblat
(33) http://www.imi.europa.eu/content/nd4bb
(34) http://www.jpiamr.eu
(35) E. G. Pamer, „Žarnyno mikrofloros atkūrimas kovojant su antibiotikams atspariais užkratais“ (angl. Resurrecting the Intestinal Microbiota to Combat Antibiotic-Resistant Pathogens), Science, tomas 352(6285), 2016 m., p. 535–538.
(36) http://www.wipo.int/publications/en/details.jsp?id=4197
(37) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).
(38) 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (OL L 18, 2000 1 22, p. 1);
(39) http://www.who.int/mediacentre/news/releases/2017/bacteria-antibiotics-needed/en/
(40) https://amr-review.org/sites/default/files/160518_Final%20paper_with%20cover.pdf
(41) http://www.who.int/foodsafety/areas_work/antimicrobial-resistance/cia_guidelines/en/


Europa kelyje. Judumo ateities ES darbotvarkė
PDF 187kWORD 54k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europa kelyje. Judumo ateities ES darbotvarkė“ (2017/2257(INI))
P8_TA(2018)0355A8-0241/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017)0283),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus klimato susitarimą, kurį Europos Parlamentas ir Taryba ratifikavo 2016 m. spalio 4 d.(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Transporto sektoriaus skaitmeninimo ir robotizavimo poveikis ES politikos rengimui“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano(5),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. pranešimą „CARS 2020: stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl integruotos daugiarūšio transporto bilietų sistemos Europoje kūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „2011 m. Baltoji knyga dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link“(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. deklaraciją „Valetos deklaracija dėl kelių eismo saugumo“,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. tyrimą „Save valdantys automobiliai. Kelių transporto ateitis?“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. tyrimą „Infrastruktūros finansavimo problemos bendro vartojimo ekonomikoje“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tyrimą „Skaitmeninimo ir užsakomųjų paslaugų ekonomikos poveikis darbo rinkoms ir padariniai užimtumui bei darbo santykiams“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0241/2018),

A.  kadangi transporto sektoriuje vyksta struktūriniai pokyčiai ir transporto ES ateitis yra ties visa apimančių 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos, Europos švaraus oro programos ir ES eismo saugumo gairių 2011–2020 m. prioritetų sankirta;

B.  kadangi transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir mažataršių technologijų naudojimas suteikia galimybių judumui ir tvariam ekonomikos augimui ateityje;

C.  kadangi bendradarbiaujamoji ir dalijimosi ekonomika keičia transporto sektorių visame pasaulyje; kadangi skaičiuojama, jog 2015 m. bendradarbiaujamosios ekonomikos sandorių transporto sektoriuje vertė sudarė 5,1 mlrd. EUR, (tai yra 77 proc. daugiau nei praėjusiais metais), o nepiniginis dalijimosi ekonomikos įnašas gerokai viršija šį scenarijų, taigi šio reiškinio svarba akivaizdi;

D.  kadangi manoma, jog nuo 2010 iki 2050 m. keleivinio transporto apimtis išaugs maždaug 42 proc., o krovininio transporto apimtis per tą patį laikotarpį – 60 proc.;

E.  kadangi 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto politikos buvo reikalaujama, kad iki 2030 m. 30 proc. krovinių būtų vežama ne keliais, o tvaresniu kitų rūšių transportu, pvz., geležinkeliais; iki 2050 m. ši dalis turėtų padidėti iki 50 proc. ir sykiu turi būti plėtojama tinkama žalioji infrastruktūra;

F.  kadangi taikant principą „naudotojas ir teršėjas moka“ visoms transporto rūšims, įskaitant kelių, geležinkelių, jūrų ir aviacijos sektorius, bus prisidedama kuriant vienodas sąlygas visoms transporto rūšims;

G.  kadangi naujomis judumo paslaugomis siekiama ir galima iš esmės pagerinti miesto transportą ir aplinką, sumažinant spūstis ir išmetamų teršalų kiekį ir suteikiant alternatyvą privačiai automobilių nuosavybei, kadangi privatus automobilis kol kas yra pagrindinė transporto priemonė, skaičiuojant pagal kelionių skaičių; kadangi šios paslaugos gali sudaryti sąlygas pereiti prie daugiarūšio ir bendro, taip pat tvaresnio transporto, kuris papildytų viešąjį transportą ir aktyvias transporto formas;

H.  kadangi transporto sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES ekonomikos veikimą – jo indėlis į ES BVP siekia maždaug 4 proc. ir daugiau kaip 5 proc. visų ES darbo vietų sukuriama transporto sektoriuje(9); kadangi tik 22 proc. šio sektoriaus darbo jėgos sudaro moterys, o trečdalis visų sektoriaus darbuotojų yra vyresni nei 50 m.;

I.  kadangi tikimasi, jog susietosios ir autonominės transporto priemonės padidins kelių transporto veiksmingumą, saugą ir saugumą, nes žmogaus klaidos yra dažniausia visų eismo įvykių Europos keliuose priežastis;

J.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius padaryta didelė pažanga ir ES tapo vienu iš saugiausių kelių transporto regionų pasaulyje; kadangi tai, jog keliuose vykstančiose avarijose nukenčia daug žmonių (praėjusiais metais Europos keliuose 25 500 žmonių žuvo, o 135 000 buvo sunkiai sužeista), sukelia daug kančių žmonėms ir dėl to patiriamos didelės išlaidos (apie 100 mlrd. eurų per metus), ir kadangi 2020 m. tikslas – sumažinti aukų keliuose skaičių per pusę, palyginti su 2010 m., nebus pasiektas, o pažeidžiamų eismo dalyvių (pėsčiųjų, dviratininkų ir dviračių motorolerių vairuotojų) dalis tarp žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų smarkiai didėja;

K.  kadangi transportas yra pagrindinė oro taršos miestų teritorijose priežastis: transporto priemonės išmeta daugiau kaip 25 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (iš jų daugiau kaip 70 proc. tenka kelių transportui), ir ši dalis toliau auga;

L.  kadangi naujausi moksliniai tyrimai ir vertinimai rodo, jog yra glaudus ryšys tarp oro taršos poveikio ir didesnio pavojaus visuomenės sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip insultą ir išemines širdies ligas, taip pat vėžį, ir kadangi vertinama, jog ES kietosios dalelės sukelia 399 000 priešlaikinių mirčių per metus (atitinkamai 75 000 sukelia azoto oksidai, o 13 600 – ozonas); kadangi miesto aplinkoje gyvenantys žmonės ypač susiduria su šiuo pavojumi;

M.  kadangi šiuo metu visame pasaulyje dedamos didžiulės pastangos siekiant sukurti labiau integruotą, saugesnį ir teisingesnį transporto sektorių, taip pat nustatant plataus užmojo tikslus ir privalomus standartus, ir kadangi ES neturėtų prarasti galimybės pirmauti kuriant šias socialines naujoves;

Transporto pertvarkos poveikis įgūdžiams ir darbo metodams

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“, kuriame pripažįstama, kad judumo sektoriuje vyksta dideli pokyčiai, ir pabrėžiama, kad skaitmeninės judumo revoliucijos rezultatas turėtų būti saugesnis, naujoviškesnis, labiau integruotas, tvaresnis, teisingesnis, konkurencingesnis ir švaresnis kelių transporto sektorius, tarpusavyje susietas su kitomis tvaresnėmis transporto rūšimis; palankiai vertina komunikate pateiktą strateginį požiūrį, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklią vis sudėtingesnės kelių transporto srities reguliavimo sistemą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES susisiekimo sektoriuje reikia pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis; mano, kad turėtų būti kuriami ir skatinami nauji verslo modeliai, kurie leistų atsirasti dalijimosi transporto priemonėmis paslaugoms, įskaitant naujas internetines krovinių vežimo operacijų platformas, bendrą automobilių parką, dalijimosi automobiliais ar dviračiais paslaugas arba išmaniųjų telefonų programas, tikruoju laiku teikiančias analizę ir duomenis apie eismo sąlygas;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti ir taikyti sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų (C-ITS) priemones, laikantis 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto politikos ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatytų tikslų ir iniciatyvų;

4.  pabrėžia, kad ES automobilių pramonės sektoriuje dirba 8 mln. asmenų, jame sukuriama 4 proc. ES bendrosios pridėtinės vertės ir gaunamas 120 mlrd. eurų prekybos perteklius;

5.  pabrėžia, kad su skaitmeninimu, automatizavimu ar ekologiškesniais automobiliais susiję automobilių pramonės pokyčiai pareikalaus naujų įgūdžių ir darbo metodų; pabrėžia, kad dėl šių pokyčių turėtų atsirasti naujų galimybių paversti transporto sektorių patrauklesniu ir panaikinti jame esantį darbo jėgos trūkumą; atkreipia dėmesį į tai, kad švaresnių technologijų, geriau susietų ir labiau automatizuotų transporto priemonių gamyba paveiks jų kūrimą, tobulinimą, techninę priežiūrą ir aptarnavimą, ir pareikalaus naujų įgūdžių, pvz., elektrinių variklių surinkimo ar antrosios kartos baterijų, kuro elementų, kompiuterinės ar jutiklinės įrangos gamybos įgūdžių; atkreipia dėmesį į tai, kad jau dabar labai trūksta tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų, ir nors tikimasi, kad inžinierių darbų vietų skaičius toliau didės, būtent programinės įrangos įgūdžiai yra naujas reikalavimas, į kurį turi atsižvelgti bendrovės; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti ES vežėjų tęstinį mokymą ir įgūdžių tobulinimą prie šių naujų iššūkių;

6.  pabrėžia, kad darbotvarkėje dėl transporto ateities pirmenybė turėtų būti teikiama lygioms moterų ir vyrų galimybėms; pabrėžia, kad transporto sektoriuje daugiausia dirba vyrai, kurie sudaro tris ketvirtadalius visos darbo jėgos, ir kad būtina skatinti lyčių pusiausvyrą; palankiai vertina tai, kad buvo sukurta platforma „Moterys ir transportas – Permainų platforma“, skirta moterų užimtumui skatinti ir lygioms galimybėms transporto sektoriuje užtikrinti; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti tvarkant šią platformą, kad moterims skirtų darbo vietų kūrimas ir sektoriaus skaitmeninimas būtų neatsiejami vienas nuo kito;

7.  pabrėžia, kad skaitmeninė revoliucija iš naujo formuos automobilių pramonės vertės grandinę, mokslinių tyrimų ir investavimo prioritetus bei technologines galimybes, kurie turi būti skaidrūs, nuoseklūs ir atitikti teisinius standartus, nes tai turės įtakos jos konkurencinei padėčiai pasaulyje;

8.  primena, kad automatizuotas vairavimas turės didelį poveikį transporto sektoriui darbo jėgos požiūriu ir kad susijusių profesijų darbuotojams reikės naujos kvalifikacijos; ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių siekiant iš anksto pasiruošti šioms permainoms darbo rinkoje ir jas vykdyti sykiu užtikrinant tvirtesnį socialinį dialogą; ragina Komisiją parengti ES lygmens strategiją, kuri apimtų naujas užimtumo galimybes, sukurtas skaitmeninant transportą, ir kurioje būtų atsižvelgta į valstybių narių gerąją patirtį, turint tikslą paskatinti kurti darbo vietas transporto sektoriuje, įskaitant visų pirma sąžiningas pereinamojo laikotarpio nuostatas darbuotojams, kurių profesijos dėl skaitmeninimo tampa nebereikalingomis;

9.  pabrėžia, kad pradėjus taikyti automatizuotą vairavimą reikėtų įvertinti galiojančius ES teisės aktus dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių aiškinimo; ragina Komisiją nuolat stebėti, ar reikalingi teisėkūros veiksmai;

10.  atkreipia dėmesį į teigiamą transporto sektoriaus skaitmeninimo poveikį, nes jis padės sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti tiek valdžios institucijų, tiek įmonių vykdomas procedūras, pradėjus taikyti skaitmeninius tachografus bus galima veiksmingiau kontroliuoti, ar laikomasi vairavimo ir poilsio trukmės teisės aktų ir kabotažo taisyklių, o tai padės pagerinti profesionalių vairuotojų darbo sąlygas ir sudaryti vienodas sąlygas visiems transporto operatoriams;

11.  palankiai vertina Komisijos Naują Europos įgūdžių darbotvarkę ir tokias iniciatyvas, kaip Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas ir Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija, kuriomis skatinamas profesinių sąjungų, mokymo įstaigų ir privačiojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimas siekiant numatyti, nustatyti ir spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimą;

12.  palankiai vertina tai, kad automobilių pramonė yra vienas iš šešių sektorių, kuriuose atliekami bandomieji projektai ir kuriems finansavimas buvo skiriamas pagal sektorių įgūdžių ugdymo sąjungų veiksmus įgyvendinant programą „Erasmus+“;

13.  ragina Komisiją pateikti pradėtų projektų, skirtų įgūdžiams automobilių sektoriuje gerinti, įskaitant trejų metų mokslinių tyrimų projektą SKILLFULL ir aukšto lygio darbo grupės „GEAR 2030“ pateiktas rekomendacijas, laikotarpio vidurio vertinimą; mano, kad, remiantis projekto SKILLFUL rezultatais, bus galima įvertinti kelių transporto vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, visų pirma atsižvelgiant į naujas profesijas ir įgūdžius;

14.  ragina valstybes nares, užuot reagavus į konkrečias problemas, reaguoti į skaitmeninimą apskritai ir priimti visapusiškus ir strateginius sprendimus, paremtus technologijų neutralumu, kuriais būtų siekiama kuo labiau padidinti galimą naudą, ir stengtis susitarti dėl ES požiūrio į svarbiausius klausimus;

15.  pabrėžia esminį vaidmenį, kurį gali atlikti naudotojai ir vartotojai transporto pertvarkos srityje, ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti skaidrumą ir atitinkamų duomenų viešą prieinamumą, kad būtų padidintas visuomenės informuotumas ir vartotojai galėtų priimti sprendimus, remdamiesi išsamia informacija;

Pertvarka pasitelkiant pažangą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europa yra pasaulio lyderė ir gamybos, ir transporto operacijų srityje, ir pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad Europos transporto sektorius ir toliau tvariai vystytųsi, investuotų, diegtų naujoves ir atsinaujintų, kad išliktų technologijų srities lyderiu ir išsaugotų konkurencinę padėtį;

17.  primena pagrindinį laisvos bendros Europos transporto erdvės kūrimo tikslą, kad, taikant veiksmingo atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimo principą, kiekviena transporto rūšis turėtų savo vietą ir būtų didinama transporto rūšių sąveika, todėl ragina valstybes nares sukurti tinkamas, paskatomis grindžiamas bendrąsias sąlygas, kad galėtų būti didinamas transporto rūšių veiksmingumas ir būtų panaikintos esamos kliūtys ir nereikalinga administracinė našta;

18.  primena, kad norint padidinti kelių eismo saugumą, sustabdyti klimato kaitą ir sumažinti anglies dioksido išmetimą, oro taršą bei spūstis reikės tvarių ir naujoviškų transporto technologijų ir judumo sprendimų ir kad taip pat reikės inovacijas skatinančios Europos reguliavimo sistemos; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti daugiau lėšų susietiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai susietųjų ir autonominių automobilių, geležinkelių ir kelių infrastruktūros elektrifikacijos, pakaitinių degalų, transporto priemonių projektavimo ir gamybos, tinklo ir eismo valdymo, pažangaus judumo paslaugų ir infrastruktūros srityse, nepamirštant esamų sistemų ir kituose sektoriuose; pažymi, kad norint veiksmingai plėtoti svarbiausias inovacijas reikės jose taikyti įvairias su pramone susijusias žinias; pažymi, kad šiomis aplinkybėmis sąveikiosios, automatizuotos ir susietosios transporto priemonės gali padėti padidinti Europos pramonės konkurencingumą ir sumažinti energijos suvartojimą bei transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį ir prisidėti mažinant mirčių eismo įvykiuose skaičių; todėl siekiant užtikrinti, kad šios sistemos galėtų saugiai veikti, reikėtų nustatyti infrastruktūros reikalavimus;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant neatsilikti nuo technologijų plėtros ir pasiūlyti ES piliečiams geriausius galimus transporto ir judumo sprendimus sykiu užtikrinant, kad Europos įmonės galėtų išsaugoti ir plėsti savo konkurencinį pranašumą, Europai reikia geresnės bendrų veiksmų sistemos su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; mano, kad būsimos plačių užmojų transporto sistemos tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei naujos idėjos ir koncepcijos bus kuriamos, išbandomos ir įgyvendinamos jas glaudžiai susiejus su politikos ir reglamentavimo darbotvarkėmis;

20.  ragina toliau teikti skaidrią finansinę paramą moksliniams tyrimams, inovacijoms ir mokymui, kaip buvo daroma pagal pažangiosios specializacijos strategijas, pagal kurias teikiant bendrą finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo buvo suteikta parama tokiose srityse, kaip galios pavaros ar intelektinės transporto sistemos;

21.  primena, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje Europos finansavimas bus labai svarbus baigiant kurti tarpvalstybinę infrastruktūrą ir pašalinti kliūtis transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindiniuose koridoriuose, ir pažymi, kad infrastruktūros finansavimas skatina privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijas į aukštos kokybės tvarias transporto paslaugas ir technologijas; todėl ragina skirti finansavimą pagal būsimą DFP, siekiant paskatinti sparčiai kurti ir diegti sistemas, paslaugas ir skaitmeninius sprendimus ateities transporto sektoriuje;

22.  pabrėžia, kad turėtų būti sumažintos finansinės kliūtys ir supaprastintos galimybės gauti lėšų, nes biurokratija ir administracinės išlaidos sukelia didesnę naštą MVĮ dėl to, kad joms trūksta įgūdžių ir gebėjimų; ragina Komisiją stebėti, ar viešieji valstybių narių kvietimai dalyvauti konkursuose dėl pažangiosios transporto infrastruktūros atitinka Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nuostatas dėl palankesnių sąlygų MVĮ dalyvauti šiuose konkursuose;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europa turi tobulinti inovacijų ekosistemą, apimančią visą spektrą nuo pagrindinių technologijų mokslinių tyrimų iki naujų paslaugų ir verslo modelių mokslinių tyrimų, kuriais skatinamos socialinės inovacijos (plačiai pritaikytos rinkoje); pabrėžia, kad viešoji parama inovacijų ekosistemai turėtų būti sutelkta į rinkos sutrikimų mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą bei inovacijoms palankią politiką, sudarančią sąlygas Europos standartizacijai ir reglamentavimui bei finansinėms priemonėms, siekiant skatinti privačiojo sektoriaus investicijas į inovacijas;

24.  pažymi, kad ES lygmens moksliniai tyrimai, visų pirma pagal programą „Horizontas 2020“, atliks pagrindinį vaidmenį siekiant rezultatų – tai matyti iš tokių viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių, kaip Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė ir Europos ekologiškų transporto priemonių iniciatyva; pritaria Europos Komisijos darbui kuriant Europos baterijų aljansą ir ragina toliau teikti finansinę paramą tvarių baterijų ir akumuliatorių elementų, skirtų būsimoms anglies dioksido neišmetančioms ir mažataršėms transporto priemonėms, kūrimui, gamybai ir perdirbimui, taip pat laikytis visuotinio sąžiningos prekybos požiūrio importuojant medžiagas, pvz., litį ir kobaltą, nes šių technologijų pažanga turės įtakos netaršaus ir tvaraus judumo ateičiai;

25.  pabrėžia, kad svarbu kurti nuoseklias ekonomikos ir pramonės plėtros strategijas, kuriose tikslų siekimą (pvz., elektrinių transporto priemonių gamybos suklestėjimo ir mažataršių transporto priemonių naudojimo tikslus) atitiktų tinkamas finansavimas šiems tikslams pasiekti, kiek tai susiję su infrastruktūra ir naudojimui skirtomis sudėtinėmis dalimis, pvz. baterijomis (akumuliatoriais); tai aspektas, kuriam Komisija ir valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį rengiant ES baterijų gamybos strategiją; pabrėžia, kad svarbu teikti paskatas gamintojams ir skverbimuisi į rinką, norint sumažinti sąnaudas;

26.  palankiai vertina tai, kad Komisija taip pat nurodė sąsają su žiedine ekonomika, ypatingą dėmesį skirdama retoms žaliavoms ir baterijoms; todėl ragina Komisiją toliau vertinti baterijų gamybos ir perdirbimo poveikį aplinkai, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių poveikį aplinkai ir lengviau palyginti skirtingų pavaros sistemų gyvavimo ciklo tvarumą;

27.  atkreipia dėmesį į pakartotinio transporto priemonių baterijų panaudojimo, pavyzdžiui, pažangiųjų tinklų ir išmaniųjų namų energijos kaupimo sprendimuose, galimą naudą ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus ir bandomuosius projektus šioje srityje taikant finansavimo schemas;

28.  įgyvendinant principą „teršėjas moka“ remia platesnį skaitmeninių technologijų, pagrįstų transporto priemonių aplinkosauginiu veiksmingumu, kaip antai „eTolling“ ir „eTicketing“, naudojimą; palankiai vertina Komisijos miestams skirtas gaires dėl eismo mieste reguliavimo; vis dėlto pabrėžia, kad reikia nuveikti daugiau Europos lygmeniu, kad būtų išvengta bendros transporto erdvės susiskaidymo; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu teikti finansavimą transporto infrastruktūros projektams ir skirti dideles investicijas labiausiai aplinką tausojančio, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio kuro gamybai siekiant skatinti transporto sistemos pertvarką ir užtikrinti energijos ir transporto priemonių integraciją kaip priemonę paspartinti perėjimą prie tvaresnio energijos rūšių derinio; mano, jog svarbu, kad kovos su klimato kaita tikslų skatinimas būtų kaip vienas su transportu susijusio ES finansavimo projektų tinkamumo kriterijų;

29.  pakartoja ES įsipareigojimą kovoti su klimato kaita, laikantis Paryžiaus susitarimo, JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos; palankiai vertina jau priimtas priemones, pvz., pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros (WLTP) bandymų ciklą, taip pat realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio teisės aktų rinkinius, kuriais siekiama mažinti skirtumą tarp patvirtintų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir realaus kelių transporto išmetamų teršalų kiekio; prašo Komisiją stebėti šių priemonių veiksmingumą ir, jei reikia, pasiūlyti tolesnių patobulinimų; mano, kad lengvųjų automobilių degalų suvartojimo ir išmetamo CO2 apskaičiavimo požiūriu WLTP yra žingsnis tinkama linkme;

30.  pažymi, kad būtina teikti informaciją vartotojams apie lengvąsias transporto priemones, kad būtų greičiau atsisakoma transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro, ir todėl ragina teikti tikslesnę, patikimą ir labiau prieinamą informaciją apie transporto priemonių išmetamų teršalų ir kuro suvartojimo kiekį, be kita ko, žymint transporto priemones standartizuotais, gerai matomais ir aiškiais ženklais, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir būtų skatinami įmonių ir privačių asmenų elgesio pokyčiai ir ekologiškesnis judumas; pabrėžia, kad tikslesnė informacija taip pat padės valstybių narių, regionų ir miestų viešosioms administracijoms geriau pasinaudoti žaliaisiais viešaisiais pirkimais; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją (EU) 2017/948(10) ir sykiu ragina Komisiją apsvarstyti galimybę persvarstyti Automobilių ženklinimo direktyvą 1999/94/EB(11);

31.  atkreipia dėmesį į dabartines finansines ir nefinansines kliūtis, su kuriomis vartotojai susiduria įsigydami mažataršes transporto priemones; primena, kad galutinio naudotojo pasirinkimas naudoti mažataršes transporto priemones labai priklauso nuo visuotinės aprėpties tarpvalstybinės infrastruktūros prieinamumo ir pasiekiamumo; todėl palankiai vertina esamas privačias ir viešąsias iniciatyvas sudaryti galimybes įkrovimo infrastruktūros operatorių tarptinkliniam ryšiui; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos tarptinkliniam ryšiui ir įkrovimo infrastruktūros prieinamumui Europoje; ragina Komisiją labiau remti valstybių narių pastangas plėsti jų alternatyvaus kuro infrastruktūrą, kad būtų kuo greičiau pasiekta ES masto aprėptis;

32.  mano, kad siekiant paspartinti mažataršių degalų skverbimąsi į rinką ir visapusiškai pasinaudoti jų teikiama nauda klimatui, būtina numatyti paskatų juos naudoti ir gaminti jais varomas transporto priemones; tačiau primena, kad siekiant laikytis Paryžiaus susitarimo, transporto išmetamas ŠESD kiekis iki amžiaus vidurio turės stabiliai judėti link nulio; pabrėžia, kad Europos kelių transporto sektorius negali būti tapti tvariu ekologiniu ir ekonominiu požiūriu, jeigu bus toliau laikomasi visiems taikomo technologinio požiūrio, ir kad dėl šios priežasties, kuriant įvairius judumo poreikius atitinkančias ateities transporto priemones, turės būti pereita prie technologiniu požiūriu iš tiesų neutralaus pavaros sistemų vertinimo; pabrėžia, kad, siekiant paspartinti investicijas į mažataršių degalų infrastruktūrą, kuri yra būtina sąlyga platesniam alternatyviais degalais varomų transporto priemonių diegimui ir naudojimui, būtina imtis veiksmų įvairiuose sektoriuose;

33.  pabrėžia, kad Netaršių transporto priemonių direktyvoje(12) turi būti atsižvelgta į savivaldybių ir regionų valdžios institucijų poreikius ir turimus išteklius, kad būtų galima išnaudoti visą direktyvos potencialą, visų pirma atsižvelgiant į sudėtingumo ir administracinės naštos klausimus;

34.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2018 m. gegužės 2 d. pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamų CO2 kiekių ir suvartojamų kuro kiekių standartų, siekiant užtikrinti nuoseklius sunkiąsias transporto priemones reglamentuojančius teisės aktus; šis pasiūlymas turėtų būti plataus užmojo, realistiškas ir paremtas duomenimis, surinktais naudojantis transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemone (VECTO); pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad VECTO būtų greitai ir reguliariai atnaujinama siekiant sudaryti galimybę tiksliai perimti naujas technologijas ir laiku padidinti transporto priemonių veiksmingumą;

35.  pabrėžia, kad plataus užmojo tikslai, susiję su sunkiųjų transporto priemonių išmetamu CO2, turi būti suderinti su būsimais tikslais sumažinti išmetamų teršalų kiekį, pavyzdžiui, vadovaujantis EURO 7, taip pat Direktyva (ES) 2015/719 dėl masės ir matmenų(13);

36.  primena Europos aplinkos ir sveikatos transporto sektoriuje tyrimų grupės (EUGT), kurią finansuoja didžiosios automobilių gamybos įmonės, pasibaisėtinus su žmonėmis ir beždžionėmis vykdytus poveikio dūmais eksperimentus; primena, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio automobilių pramonės skandalas; ragina užtikrinti, kad visi moksliniai tyrimai, kuriais remiantis formuojama ES politika, būtų visiškai nepriklausomi nuo automobilių pramonės, taip pat nuo jų teikiamo finansavimo ir subrangos;

Visiems naudotojams tinkama transporto pertvarka

37.  pabrėžia, kad autonominių transporto priemonių tarpusavio sujungiamumas, transporto priemonių ir infrastruktūros, transporto priemonių, dviračių ir pėsčiųjų, taip pat paties tinklo sujungiamumas turi būti ypač svarbus ilgalaikis tikslas siekiant užtikrinti sklandų eismo srautą; todėl ragina Komisiją spręsti su duomenų naudojimu ir tvarkymu susijusius klausimus (pabrėžiant duomenų apsaugą) ir įvertinti visas taikomąsias programas, kurios gali naudoti automatizuotą projektavimą ir kuriomis užtikrinamas didesnis savarankiškumas ir teikiamos pridėtinę vertę turinčios paslaugos; pabrėžia, kad reikia plėtoti telekomunikacijų ir palydovinę infrastruktūrą, skirtą geresniam padėties nustatymo ir ryšio tarp transporto priemonių ir infrastruktūros paslaugų teikimui, ir ragina Komisiją nustatyti, kokiais atvejais ir iki kada esamą transporto infrastruktūrą reikia suderinti su pažangiosios transporto infrastruktūros standartais;

38.  pabrėžia, kad autonominio vairavimo ir netaršių transporto priemonių reikmėms reikės integruoto infrastruktūros planavimo ir investicijų, kad keliai būtų aprūpinti reikiama telekomunikacijų ir įkrovimo infrastruktūra, pvz., elektra varomiems automobiliams, ir kad būtų teikiami aukštos kokybės kelio duomenys, pvz., didelės raiškos skaitmeniniams žemėlapiams ir visiškai sąveikiai automobilio įrangai; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas siekiant finansuoti inovatyvius ir tvarius transporto infrastruktūros atnaujinimus;

39.  primena Komisijai, kad norint užtikrinti tinkamą sujungiamumą transporto srityje ir tinkamai valdyti saugą, signalizaciją, automatizavimą, skaitmenines funkcijas vartotojams ir saugų duomenų tvarkymą, turi būti kuo greičiau sukurta visiška 5G aprėptis, apimanti TEN-T koridorius geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto srityse; ragina vystyti išmaniųjų greitkelių projektus ir diegti išmaniųjų transporto sistemų koridorius; mano, kad pagrindiniuose keliuose turėtų būti nutiestas šviesolaidinis tinklas ir įrengtos belaidžio ir 5G mobiliojo ryšio bazinės stotys;

40.  primena, kad nulinio nukentėjusiųjų skaičiaus Europos keliuose vizija turėtų būti pagrindinis tikslas, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų senų ir naujų transporto rūšių sambūvį, o šias permainas bus lengviau įvykdyti privalomai įdiegus tam tikras pagalbos vairuotojui sistemas ir užtikrinus tinkamą infrastruktūrą; ragina Komisiją atlikti išsamų ir technologijų požiūriu neutralų automatizuotų saugumo sistemų naudojimo transporto sektoriuje poveikio vertinimą taikant holistinį požiūrį į visų įvairiarūšio transporto sistemų poveikį saugai;

41.  pabrėžia, kad iki šiol nebuvo pasiekti užsibrėžti mirties atvejų ir rimtų sužeidimų per eismo įvykius skaičiaus mažinimo tikslai, todėl ateityje įgyvendinant Europos transporto politiką dėmesį reikėtų sutelkti į šių tikslų siekimą; pabrėžia, kad norint sukurti saugesnį kelių transporto sektorių svarbu priimti tinkamus saugos teisės aktus; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų ir aukų skaičių Europos keliuose visoje ES reikia užtikrinti tinkamas stovėjimo ir poilsio sąlygas;

42.  primena, kad susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių raida daugiausia buvo vykdoma pagal technologijas; todėl ragina ištirti ir pripažinti šios raidos socialinį poveikį ir mano, kad susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių diegimas turi būti visapusiškai derinamas su socialinėmis, žmogiškosiomis ir aplinkos vertybėmis bei tikslais; pabrėžia, kad eismo įvykio, į kurį pateko viena arba keletas autonominių transporto priemonių, atveju turi būti aišku, kam tenka atsakomybė – programinę įrangą pagaminusiai įmonei, transporto priemonės gamintojui, vairuotojui ar draudimo bendrovei;

43.  pabrėžia, kad būsimi pokyčiai neturėtų būti vykdomi socialinės įtraukties ir valstybių narių bei regionų, kuriuose esama judumo spragų, sąskaita; pažymi, kad reikia padidinti tinklo pajėgumą, naudojantis esama tinklų infrastruktūra ir būsimomis svarbiomis inovacijomis, siekiant plačiau diegti skaitmenines technologijas ir šalinti didelius sujungiamumo skirtumus tarp valstybių narių, miestų ir kaimų, centrinių ir atokių regionų – šiuo tikslu reikėtų parengti nemažai konkrečioms vietovėms pritaikytų sprendimų, kuriuos remtų viešasis ir privatusis sektoriai ir kurie būtų jų tarpusavyje koordinuojami; pabrėžia, kad įprastinės transporto rūšys, pavyzdžiui, autobusai, vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį atokiose ir kalnuotose vietovėse, ir į jas taip pat turi būti atsižvelgiama šiame procese; primena, jog daugelio ES valstybių patirtis rodo, kad kolektyvinio ir viešojo kelių transporto sutarčių struktūrizavimas pagal įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas, kai į sutartis įtraukiamos ir pelningos, ir nepelningos linijos, gali užtikrinti piliečiams optimalius rezultatus, viešuosius finansus ir rinkos konkurenciją;

44.  primena, kad siekiant sumažinti taršą, spūsčių bei avarijų skaičių ir pagerinti piliečių ir kelių eismo dalyvių sveikatos būklę būtina teikti pirmenybę kolektyvinėms ir saugesnėms krovininėms ir keleivinėms transporto priemonėms pagrindiniuose tarpvalstybiniuose koridoriuose ir metropolinėse zonose;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvaraus judumo mieste planus ir tvaraus judumo kaime planus, kurie būtų grindžiami viešuoju interesu ir apimtų visas naujas transporto rūšis, kuriais būtų remiamas daugiarūšio transporto sistemos diegimas keleiviams, gerinamas susisiekimas ir piliečiams teikiamų paslaugų kokybė, įskaitant paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, suteikiama alternatyvų ir įtraukiamos arba mažinamos miestų patiriamos sveikatos ir išorinės aplinkos apsaugos sąnaudos, sykiu skatinant turizmą; pažymi, kad tokie planai turėtų skatinti atokesnių vietovių gyventojų įtrauktį, dalyvavimą ir užimtumą, kad būtų kovojama su gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsme kaimo vietovėse, gerinamas prieinamumas ir bendravimas su atokiomis vietovėmis bei pasienio regionais; pabrėžia, kad judumas kaimo vietovėse smarkiai skiriasi nuo judumo miestuose: skiriasi ne tik atstumai ir viešojo transporto prieinamumas, bet ir aplinka bei ekonominiai veiksniai, pvz., jose jaučiamas mažesnis išmetamų teršalų poveikis aplinkai, gaunamos mažesnės vidutinės pajamos ir susiduriama su didesnėmis kliūtimis investuojant į infrastruktūrą;

46.  pažymi, kad iš ankstesnių ir tebevykdomų projektų, pvz., transporto srities darbo programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir SMARTA (Tvarus ir dalijimusi transporto priemonėmis pagrįstas judumas, susietas su viešuoju transportu Europos kaimo vietovėse), įgyta patirtis padeda plėtoti pažangiuosius kaimus, įskaitant veiksmingesnę ir pažangesnę krovinių pristatymo gavėjui logistiką, inovatyvias koncepcijas užtikrinant judumą kaip paslaugą, pažangią kitos naujos kartos transporto infrastruktūrą, susietąjį ir automatizuotą transportą ir pažangųjį miestų judumą (vežimą į miestus ir iš jų);

47.  pabrėžia, kad judumas vis labiau suprantamas kaip paslauga, todėl turėtų būti teikiama daugiau sklandaus tarpvalstybinio daugiarūšio vežimo „nuo durų iki durų“ paslaugų; todėl ragina valstybes nares teikti kelionių daugiarūšiu transportu informacijos tikruoju laiku ir jų užsakymo paslaugas; ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl daugiarūšio vežimo keleivių teisių; pabrėžia, kad tokios naujos transporto paslaugos, pvz., kelių apmokestinimo atveju, turėtų būti traktuojamos bent jau kaip lygiaverčiai arba netgi labiau pageidautini judėjimo būdai šalia individualių transporto priemonių, o jų diegimas neturėtų būti stabdomas teisinėmis kliūtimis;

48.  ragina Komisiją skatinti geriausią esamą nacionalinę ir vietos reglamentavimo praktiką, kuri apimtų naujas ir tradicines judumo formas, kurios remia vartotojų pasirinkimą, suteikia galimybę vartotojams naudotis daugiarūšio transporto ir bilietų pardavimo paslaugomis ir skatina vietoj privataus transporto rinktis viešąjį transportą arba kurios remia bendradarbiaujamosios transporto ekonomikos teikiamus pasiūlymus, suteikiančius postūmį ir reikiamą paramą tvaraus turizmo ir aplinkos bei kultūros paveldo skatinimui, visų pirma MVĮ, ir sutelktų dėmesį į valstybes nares ir teritorijas, kuriose yra judumo spragų;

49.  primena, kad kelionės yra vienas iš sektorių, kuriam skaitmeninimas turi daugiausia įtakos ir kad ši nauja ir įtakingesnė skaitmeninė aplinka suteikia vartotojams daugiau galimybių aktyviau veikti atliekant kelionių paiešką, jas perkant, užsakant ir apmokant; pabrėžia, kad būtina priversti laikytis esamų taisyklių, kuriomis garantuojamas skaidrumas ir neutralumas, kad vartotojai galėtų priimti patikima informacija pagrįstus sprendimus;

50.  primena apie judumo valdymo svarbą; mano, jog svarbu, kad žmonės būtų skatinami laikytis tvaraus judumo įpročių suteikiant jiems įvairių ekonominių paskatų ir išsamesnės informacijos apie tam tikrų transporto rūšių poveikį aplinkai, koordinuojant ir plėtojant mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančio transporto paslaugas, pavyzdžiui, viešąjį transportą, ir kuriant arba tobulinant tausojamajam judumui (važiavimui dviračiu, ėjimui pėsčiomis ir pan.) skirtą infrastruktūrą, kad gyventojai turėtų alternatyvą kelių transportui; pabrėžia, kad reikia finansuoti projektus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mažataršiam judumui vietos ir regionų lygmenimis, pvz., miesto dviračių planus;

51.  ragina Komisiją skatinti veiksmingą ir žaliąją logistiką, kad būtų lengviau spręsti numatomo krovinių paklausos didėjimo problemą, geriau optimizuojant sunkvežimių apkrovos pajėgumus ir mažinant tuščių ar iš dalies pakrautų sunkvežimių skaičių; ragina Komisiją sustiprinti pastangas siekiant paskatinti perėjimą prie daugiarūšio transporto ir remti daugiarūšio vežimo platformas vežimo paklausai koordinuoti; ragina valstybes nares kaip standartą ES naudoti elektroninius vežimo dokumentus, siekiant sumažinti biurokratiją ir administracinę naštą ir padidinti veiksmingumą;

52.  pabrėžia, kad sinchronizuotas sunkvežimių vairavimas (angl. platooning) ir ilgų krovininių transporto priemonių naudojimas gali labai padėti padidinti krovinių vežimo keliais veiksmingumą ir taupyti degalus, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Amsterdamo deklaracijos tikslus ir nustatyti paskatų už platesnį ilgų krovininių transporto priemonių naudojimą;

53.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie spūsčių keliuose mažinimo ir jų išvengimo, neperkeliant transporto apimčių į alternatyvias kelių atkarpas, pvz., pasinaudoti geriausios patirties pavyzdžiais nustatant spūsčių mokesčius ir sėkmingas priemones pereinant prie daugiarūšio transporto;

54.  ragina Komisiją atlikti išsamų su duomenų privatumu ir atsakomybe už juos susijusių problemų, kurių galėtų kilti kuriant automatizuotus automobilius, vertinimą;

55.  atkreipia dėmesį į bendradarbiaujamosios ekonomikos modelių teikiamas galimybes padidinti transporto sistemos veiksmingumą ir sumažinti nepageidaujamą eismo išorės poveikį, pvz., spūstis ir išmetalų kiekį; ragina valdžios institucijas, laikantis subsidiarumo principo, apsvarstyti galimybę tikras bendro vartojimo ekonomika grindžiamas transporto paslaugas visiškai integruoti į tradicinę transporto sistemą, siekiant sudaryti palankias sąlygas kurti ištisas ir sklandžiai veikiančias transporto grandines ir siūlyti naujas tvaraus judumo rūšis;

56.  pabrėžia, kad bendradarbiaujamosios ekonomikos sąlygomis skubiai spręstini klausimai yra susiję su vartotojų apsauga, atsakomybės priskyrimu, apmokestinimu, draudimo sistemomis, socialine darbuotojų (dirbančių pagal sutartis arba savarankiškai) apsauga ir duomenų apsauga, ir tikisi, kad šiuo atžvilgiu bus imamasi reguliuojamojo pobūdžio intervencinių veiksmų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bendradarbiaujamoji ekonomika neleistų atsirasti nesąžiningai konkurencijai, socialiniam ir fiskaliniam dempingui ir nepakeistų reguliuojamo viešojo transporto;

57.  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą C-434/15(14) laikosi nuomonės, kad reikia aiškiai atskirti tarpininkavimą naudojantis internetinėmis platformomis ir transporto paslaugų teikimą; laiko, kad paslaugos nesiejamos su informacine visuomene, jeigu veikla daugiausia apima profesinių paslaugų teikimą, taip pat visais atvejais, kai naudojantis technologijų platforma tiesiogiai arba apytiksliai apibrėžiama teikiamų paslaugų kaina, kiekis arba kokybė;

58.  ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kuriomis būtų sumažinta grėsmė ir tikimybė, kad teikiant su bendradarbiaujamąja ekonomika susijusias paslaugas bus vengiama mokesčių, ir reikalauja, kad pajamas gaunančios ir paslaugas teikiančios įmonės mokėtų mokesčius;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 282, 2016 10 19, p. 1.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL C 81, 2018 3 2, p. 195.
(4) OL C 345, 2017 10 13, p. 52.
(5) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 50.
(6) OL C 468, 2016 12 15, p. 57.
(7) OL C 265, 2017 8 11, p. 2.
(8) OL C 316, 2017 9 22, p. 155.
(9) ES transportas skaičiais2015 m. statistinių duomenų knyga, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015 m.
(10) OL L 142, 2017 6 2, p. 100.
(11) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.
(12) OL L 120, 2009 5 15, p. 5.
(13) OL L 115, 2015 5 6, p. 1.
(14) 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (Didžiosios kolegijos) sprendimas byloje Asociación Profesional Elite Taxi v Uber Systems Spain, SL, C-434/15, ECLI:EU:C:2017:981.


Augalų apsaugos produktų reglamento įgyvendinimas
PDF 176kWORD 53k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (2017/2128(INI))
P8_TA(2018)0356A8-0268/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 12/2013/MDC dėl Komisijos augalų apsaugos produktų (pesticidų) autorizacijos ir jų pateikimo į rinką praktikos(6),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos įgyvendinimo vertinimas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir atitinkami jo priedai“, kurį Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (EPRS)(7) paskelbė 2018 m. balandžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-673/13 P (Komisija prieš Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe) ir C-442/14 (Bayer CropScience prieš Augalų apsaugos produktų ir biocidų registravimo valdybą),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų](8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Specialiojo komiteto ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais (PEST) įgaliojimus ir darbus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0268/2018),

A.  kadangi atlikus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Reglamentas) vertinimą paaiškėjo, kad žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslai nebuvo visapusiškai pasiekti ir kad, siekiant įgyvendinti visus Reglamento tikslus, būtų galima atlikti daugiau patobulinimų;

B.  kadangi Reglamento įgyvendinimo vertinimas turėtų būti svarstomas kartu su ES visa apimančia pesticidų politika, įskaitant taisykles, nustatytas Direktyvoje 2009/128/EB [Tausiojo naudojimo direktyva], Reglamente (ES) Nr. 528/2012 [Biocidų reglamentas], Reglamente (EB) Nr. 396/2005 [Didžiausio leistino liekanų kiekio reglamentas] ir Reglamente (EB) Nr. 178/2002 [Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas];

C.  kadangi Reglamento įgyvendinimas nėra patenkinamas ir jis turėtų būti įgyvendinamas laikantis susijusios ES politikos, įskaitant politiką pesticidų srityje;

D.  kadangi turimi faktai rodo, kad trijų pagrindinių Reglamento priemonių – patvirtinimo, autorizacijos ir reguliavimo sprendimų vykdymo užtikrinimo – praktinis įgyvendinimas yra dar gerintinas ir juo neužtikrinamas šiuo reglamentu siekiamų tikslų visiškas įgyvendinimas;

E.  kadangi Komisija kai kurių Reglamento nuostatų apskritai netaikė, visų pirma 25 straipsnio dėl apsauginių medžiagų ir sinergiklių patvirtinimo ir 27 straipsnio dėl nepriimtinų koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašo;

F.  kadangi kitų nuostatų, pvz., pavojingumo ribojimo kriterijų taikymo veikliosioms medžiagoms, kurios yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos, taikymas gerokai vėlavo dėl neteisėto Komisijos elgesio;

G.  kadangi suinteresuotieji subjektai yra iškėlę susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su įstatymu nustatytu vertinimo metodu, visų pirma dėl to, kas turėtų atlikti mokslinius tyrimus ir surinkti veikliųjų medžiagų vertinimams reikiamus faktus ir atliekant šiuos vertinimus taikyti pavojumi grindžiamą metodą;

H.  kadangi įrodinėjimo pareiga ir toliau turėtų tekti pareiškėjui, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos nebūtų naudojamos tyrimams, kurie galiausiai galėtų būti naudingi viešiesiems interesams; kadangi skaidrumas turi būti užtikrinamas visais registravimo procedūros etapais visapusiškai laikantis intelektinės nuosavybės teisių ir kartu užtikrinant, kad visoje Sąjungoje būtų nuosekliai laikomasi geros laboratorinės praktikos principų;

I.  kadangi yra rūpestį keliančių klausimų, susijusių su praktiniu nustatyto vertinimo metodo taikymu; kadangi visų pirma esama didelį rūpestį keliančių klausimų, susijusių su tuo, kad taikomi duomenų reikalavimai ir metodai dar nėra visiškai suderinti ir todėl gali trukdyti atlikti vertinimą;

J.  kadangi nustatyta, kad nacionalinių kompetentingų institucijų veiklos efektyvumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką veikliųjų medžiagų vertinimui; kadangi tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su turimomis ekspertinėmis žiniomis ir darbuotojais; kadangi Reglamentas ir atitinkami teisiniai reikalavimai, kuriais jis remiamas, valstybėse narėse yra įgyvendinami nevienodai ir tai turi reikšmingų padarinių sveikatai ir aplinkai;

K.  kadangi visais patvirtinimo procedūros etapais turėtų būti užtikrintas didesnis skaidrumas, o dėl to galėtų padidėti visuomenės pasitikėjimas augalų apsaugos produktų reglamentavimo sistema; kadangi su autorizavimu susijusi kompetentingų institucijų veikla daugeliu atvejų taip pat nėra pakankamai skaidri; kadangi Komisija pasiūlė Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento pakeitimus, kuriais siekiama išspręsti problemas, susijusias su duomenimis ir faktais, pateiktais atliekant vertinimą, ir padidinti skaidrumą;

L.  kadangi vykdant augalų apsaugos produktų autorizavimą, o tai daroma išimtinai nacionaliniu lygmeniu, dažnai susiduriama su vėlavimu priimant rizikos valdymo sprendimus; kadangi dėl to kai kuriais atvejais daugėja leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, pasinaudodamos Reglamento 53 straipsniu; kadangi yra atvejų, kai tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas prieštarauja pirminiams teisėkūros institucijos ketinimas;

M.  kadangi Reglamente nustatoma, kad integruotoji kenkėjų kontrolė turėtų tapti teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų dalimi pagal bendros žemės ūkio politikos kompleksinės paramos susiejimo taisykles, ir kadangi tai dar turi būti padaryta;

N.  kadangi turimi įrodymai rodo, kad šiuo ES lygmens reglamentu stiprinamos nacionalinės pastangos ir veiksmai ir suteikiama papildomos naudos;

O.  kadangi alternatyvos dažnai rimtai svarstomos tik pasikeitus teisiniams reikalavimams; kadangi, pavyzdžiui, pratęsus neonikotinoidų draudimą (2018 m. gegužės 30 d.)(9) buvo įvertinta, kad esama alternatyvias priemones galima taikyti 78 proc. neonikotinoidų naudojimo atvejų;

P.  kadangi nuo 2016 m. gegužės 31 d. nebuvo pateikta tvirtinti jokių naujų veikliųjų medžiagų; kadangi inovacijos ir naujų produktų, ypač mažos rizikos produktų, tobulinimas yra svarbūs;

Q.   kadangi galimybė įsigyti rinkoje suklastotų pesticidų yra reali problema; kadangi suklastoti pesticidai gali būti žalingi aplinkai ir gali pakenkti Reglamento veiksmingumui;

Pagrindinės išvados

1.  mano, kad ES yra tinkamas lygmuo, kuriuo toliau turėtų būti vykdomi reguliavimo veiksmai pesticidų srityje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią patogenų ir kenkėjui plitimui, jį apriboti ir sustabdyti, turi išlikti visų dabartinių ir tolesnių veiksmų pagrindu;

3.  mano, kad šio reglamento priėmimas ir įgyvendinimas yra reikšmingas žingsnis į priekį augalų apsaugos produktų naudojimo Europos Sąjungoje srityje, palyginus su ankstesniu laikotarpiu;

4.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmeniui kuriant naujus produktus, nes MVĮ dažnai trūksta didelių išteklių, kurie yra būtini naujų medžiagų kūrimo ir patvirtinimo procese;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Reglamentas nėra veiksmingai įgyvendinamas ir kad dėl to jo tikslai, susiję su žemės ūkio gamyba ir inovacijų diegimu, praktiškai yra nepasiekti; pabrėžia, kad iš dalies dėl žemo inovacijų diegimo lygio pesticidų veikliųjų medžiagų skaičius mažėja;

6.  primena, kad reikia iš esmės taikyti integruotą požiūrį ir kad Reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos(10) turi būti įtrauktas į vertinimą, o šios statistikos rezultatus panaudoti mažinant pesticidų kiekį, taigi ir jų riziką bei neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai;

7.  pažymi, kad Reglamento tikslai ir priemonės bei jo įgyvendinimas ne visada pakankamai suderinti su ES politika žemės ūkio, sveikatos, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu, vandens kokybės, kovos su klimato kaita, tvaraus pesticidų naudojimo ir didžiausių pesticidų likučių kiekių maiste ir pašaruose srityse;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad reglamento įgyvendinimas, susijęs su gyvūnų naudojimu bandymams siekiant nustatyti pavojingumą ir įvertinti riziką, neatitinka Direktyvos 2010/63/ES dėl bandymų su gyvūnais reikalavimų – gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principų – ir kad dvejų metų biologiniai kancerogeniškumo tyrimai gali duoti prieštaringų rezultatų(11);

9.  primena, kad atsargumo principas yra SESV sutarties 191 straipsnyje nustatytas bendrasis ES principas ir kad juo siekiama užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį priimant prevencinius sprendimus;

10.  laiko nepriimtina tai, kad dar nepradėti taikyti apsauginių medžiagų ir sinergiklių tvirtinimo reikalavimai, o tai prieštarauja Reglamento 25 straipsniui;

11.  laiko nepriimtina tai, kad dar nepatvirtintas koformuliantų, kurie negali būti naudojami, sąrašas, ypač uždraudus polietoksiluotų lajaus aminų ir glifosato derinį, kurį naudojant išaiškėjo neigiamas poveikis, kurį gali turėti tam tikri koformuliantai;

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliekamą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 vertinimą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurį planuojama užbaigti iki 2018 m. lapkričio mėn.; tikisi, kad šios išvados bus tinkamas pagrindas teisės aktų leidėjui apsvarstyti būsimus Reglamento patobulinimus;

13.  yra susirūpinęs dėl vis daugėjančių autorizavimo skubos tvarka pagal 53 straipsnį atvejų ir kai kuriose valstybėse narėse nustatytų piktnaudžiavimo šia tvarka atvejų; pažymi, kad kai kurios valstybės narės 53 straipsnį taiko gerokai dažniau nei kitos; atkreipia dėmesį į techninę pagalbą, kurią tiriant, kaip naudojami skubos tvarka suteikti leidimai, pagal Reglamento 53 straipsnio 2 dalį teikia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA); atkreipia dėmesį į EFSA atliktų 2017 m. trims neonikotinoidams skubos tvarka suteiktų leidimų tyrimų rezultatus, iš kurių paaiškėjo, kad, nors kai kuriuos leidimus buvo būtina suteikti ir jie buvo suteikti laikantis teisės aktuose nustatytų parametrų, kiti leidimai nebuvo pagrįsti; mano, kad itin svarbu užtikrinti, jog valstybės narės teiktų duomenis, kurių reikia, kad EFSA galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus;

14.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog politikos formavimas būtų grindžiamas reglamentavimo mokslu, pateikiančiu patikrinamus ir pakartotinus įrodymus ir taikančiu tarptautiniu mastu sutartus mokslinius principus, susijusius su tokiais aspektais kaip gairės, gera laboratorinė praktika ir tarpusavio vertinimais patikrinti moksliniai tyrimai;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nepakankamai suderintų duomenų ir bandymų reikalavimų kai kuriose mokslo srityse taikomi neveiksmingi darbo metodai, trūksta nacionalinių institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir vėluojama vykdyti autorizavimo procesą, o tai gali lemti neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkio gamybai;

16.  apgailestauja dėl ribotos viešai prieinamos informacijos apie vertinimo ir autorizavimo procedūrą ir ribotos galimybės su ja susipažinti; apgailestauja, kad valstybių narių ataskaitų rengėjų (vykdant patvirtinimo procedūrą) yra neskaidri, mano, kad EFSA teikiamos informacijos prieinamumas ir suprantamumas galėtų būti pagerinti, taip pat apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo rizikos valdymo etapu, kurį problema laiko ir suinteresuotieji subjektai; teigiamai vertina Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) pastangas siekiant padidinti skaidrumą ir patogumą naudotojui pasinaudojant savo svetaine ir mano, kad toks modelis ateityje galėtų būti naudojamas skaidrumui didinti;

17.  pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų leidimų išdavimo sistemos patikimumas labai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo Europos agentūromis, pateikiančiomis mokslines nuomones, kuriomis grindžiami patvirtinimai ir rizikos valdymas; pabrėžia, kad mokslinio vertinimo proceso skaidrumas yra svarbus siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą; todėl ragina susijusioms agentūroms skirti pakankamą finansavimą ir pakankamai darbuotojų, kad būtų užtikrintas nepriklausomas, skaidrus ir laiku atliekamas leidimų suteikimo procesas; be to, teigiamai vertina EFSA nuolatines pastangas tobulinti savo sistemą, kuria užtikrinamas nepriklausomumas ir galimų interesų konfliktų valdymas ir kurią Audito Rūmai įvertino kaip pažangiausią 2012 m. tikrintų agentūrų sistemą, taip pat kuri atnaujinta visai neseniai, t. y. 2017 m. birželio mėn.; ragina Komisiją pasiūlyti patobulinimus, kad būtų dar labiau padidintas reglamentavimo proceso skaidrumas, įskaitant galimybę gauti gamintojų pateikiamus saugos tyrimų duomenis, nagrinėjant jų prašymus išduoti leidimus prekiauti augalų apsaugos produktais Europos Sąjungoje; pripažįsta, kad įvertinimo procedūra turi būti peržiūrėta, siekiant sugriežtinti vertinimus, padidinti institucijų, įgaliotų vykdyti tyrimus, nepriklausomumą, vengti interesų konfliktų ir padaryti procedūrą skaidresnę;

18.  ragina Komisiją sukurti Europos lygmens naudojimo katalogą, siekiant geriau suderinti reglamentą;

19.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriais atvejais rinkoje esantys augalų apsaugos produktai ir tai, kaip naudotojai juos taiko, nebūtinai atitinka atitinkamas autorizavimo sąlygas, susijusias su jų sudėtimi ir naudojimu; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti netinkamą šių produktų naudojimą, reikėtų, jei įmanoma, apriboti neprofesionalų jų naudojimą;

20.  pabrėžia, kad nuolatinis naudotojų mokymas yra svarbus siekiant užtikrinti tinkamą ir deramą augalų apsaugos produktų naudojimą; mano, kad derėtų atskirti profesionalius ir neprofesionalius naudotojus; pažymi, kad augalų apsaugos produktai naudojami privačiuose soduose, geležinkeliuose ir viešuosiuose parkuose;

21.  teigia, kad valstybių narių teisė atsisakyti leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų išlieka nepakitusi;

22.  pabrėžia, kad Reglamentas turėtų geriau atspindėti poreikį skatinti žemės ūkio praktiką, grindžiamą integruotąja kenkėjų kontrole, be kita ko, skatinant kurti mažos rizikos medžiagas; pabrėžia, kad menkas mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumas trukdo plėtoti integruotąją kenkėjų kontrolę; susirūpinęs pažymi, kad iš visų beveik 500 ES rinkoje tiekiamų produktų tik 10 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos augalų apsaugos produktai;

23.  pabrėžia, kad mažos rizikos necheminių pesticidų autorizavimas ir skatinimas yra svarbi priemonė, skirta kenkėjų kontrolei naudojant mažai pesticidų remti; pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau šių produktų mokslinių tyrimų, nes jų sudėtis ir veikimas iš esmės skiriasi nuo įprastinių produktų; pabrėžia, kad EFSA ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms reikia daugiau ekspertinių žinių, kad jos galėtų įvertinti šias biologines veikliąsias medžiagas; pabrėžia, kad biologinės kilmės augalų apsaugos produktai turėtų būti taip pat griežtai vertinami, kaip ir kitos medžiagos; atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų ragina Komisiją nepriklausomai nuo bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, siekiant nustatyti skubią nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų vertinimo, autorizavimo ir registravimo procedūrą;

24.   mano, kad Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 taip pat turi būti pritaikytas, kad būtų labiau atsižvelgta į medžiagas, kurios nelaikomos augalų apsaugos produktais, ir kurios, naudojamos augalams apsaugoti, priklauso nuo to paties reglamento; pažymi, kad šios medžiagos yra įdomios alternatyvos, susijusios su integruotais gamybos metodais ir su tam tikrais biologinės kontrolės produktais;

25.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys ir parama turėtų būti teikiama mažos apimties naudojimui skirtiems augalų apsaugos produktams, nes šiuo metu yra mažai ekonominių paskatų įmonėms kurti tokius produktus; teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Mažos apimties naudojimo koordinavimo priemonė kaip forumas, kuriuo siekiama gerinti valstybių narių, augintojų organizacijų ir pramonės atstovų koordinavimą kuriant mažos apimties naudojimo sprendimus;

26.  pabrėžia, kad daug augalų apsaugos produktų nebuvo vertinti pagal ES standartus ilgiau nei 15 metų dėl autorizavimo procedūrų vėlavimo;

27.  pabrėžia, kad svarbu sukurti inovacijoms palankią reglamentavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas senesnes chemines medžiagas pakeisti naujais ir geresniais augalų apsaugos produktais; pabrėžia, kad svarbu turėti plačią augalų apsaugos produktų, kurių veikimo būdai yra skirtingi, įvairovę, siekiant išvengti atsparumo vystymosi ir išsaugoti augalų apsaugos produktų naudojimo efektyvumą;

28.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad gairių suderinimas dar nekonsoliduotas;

29.  pabrėžia, kad tai, jog nėra gairių arba jos nėra išsamios, yra dideli trūkumai, turintys neigiamą poveikį Reglamento, taigi ir jo tikslų įgyvendinimui;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad turimi rekomendaciniai dokumentai nėra teisiškai privalomi, o dėl to pareiškėjams kyla neaiškumų dėl reglamentavimo, taip pat kyla abejonių dėl vertinimų, atliekamų vykdant patvirtinimo procedūras, rezultatų;

31.  teigiamai vertina zoninės sistemos koncepciją ir jos tikslą palengvinti veiksmingą augalų apsaugos produktų autorizavimą; mano, kad tarpusavio pripažinimo procedūra yra itin svarbi dalijantis darbo krūvį ir siekiant skatinti laikytis terminų; apgailestauja dėl įgyvendinimo problemų, susijusių su tarpusavio pripažinimo principu; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant pagerinti zoninės sistemos veikimą; pabrėžia, kad visapusišku galiojančių teisės aktų įgyvendinimu turėtų būti siekiama išvengti darbo dubliavimo, o galimybė ūkininkams naudoti naujas medžiagas neturėtų būti nepagrįstai vilkinama;

32.  pabrėžia, kad būtina keistis žiniomis ir įgyti įgūdžių, susijusių su cheminių pesticidų alternatyvomis ir integruotos kenkėjų kontrolės naudojimu, įskaitant optimalios sėjomainos nustatymą, atsižvelgiant į ūkininkų turgus ir klimato sąlygas; taip pat pažymi, kad tai jau numatyta BŽŪP horizontaliajame reglamente, visų pirma teikiant ūkių konsultavimo paslaugas, finansuojamas iš kaimo plėtros biudžeto;

33.  reiškia susirūpinimą dėl nedidelio naujų patvirtintų medžiagų kiekio; pabrėžia, jog svarbu, kad ūkininkams būtų sukurtas tinkamas augalų apsaugos produktų rinkinys, siekiant užtikrinti maisto tiekimą Europos Sąjungoje;

34.  reiškia susirūpinimą, kad pastaruoju metu vykstančiose diskusijose kyla vis daugiau abejonių dėl dabartinės ES moksliniais tyrimais pagrįstos augalų apsaugos produktų vertinimo sistemos; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir toliau stiprinti sistemą, kuri yra moksliškai pagrįsta, objektyvi ir grindžiama tarpusavio peržiūra pagrįstais įrodymais, pagal kurią leidimai naudoti bet kurias veiksliąsias medžiagas suteikiami taikant atvirą, nepriklausomą ir tarpdisciplininį moksliniais tyrimais pagrįstą metodą, laikantis ES rizikos analizės ir atsargumo principų, kaip numatyta pagal Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentą; primygtinai reikalauja, kad veikliųjų medžiagų pakartotinio patvirtinimo procedūroje būtų atsižvelgiama į praktinį augalų apsaugos produktų naudojimą, taip pat į mokslinę ir techninę pažangą šioje srityje; pažymi, kad dėl sudėtingos dabartinės vertinimo ir leidimų išdavimo sistemos nesilaikoma nustatytų terminų ir apskritai visa sistema netinkamai veikia; todėl pabrėžia, kad reikia peržiūrėti ir supaprastinti šią sistemą;

35.  atkreipia dėmesį į nevienodą paraiškų skaičių kai kuriose tos pačios zonos ir panašaus dydžio bei panašių ūkininkavimo sąlygų valstybėse narėse;

36.  mano, kad produktams, importuotiems iš ES nepriklausančių šalių, kuriose jie išauginti naudojant AAP, turėtų būti taikomi tokie pat griežti kriterijai kaip ir ES pagamintiems produktams; yra susirūpinęs, kad ES neregistruoti AAP gali būti naudojami importuojamų produktų gamybai;

Rekomendacijos

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento įgyvendinimą, atsižvelgdamas į jų konkrečius vaidmenis, atliekamus vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras;

38.  ragina valstybes nares pagerinti padėtį, susijusią su dideliu ir nuolatinių nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų trūkumu, dėl kurio vėluojama pavojingumo nustatymo ir valstybių narių atliekamo pradinio rizikos vertinimo etape;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju(12);

40.  mutageninių, kancerogeninių, toksiškų reprodukcijai ir todėl 1A arba 1B kategorijoms priklausančių veikliųjų medžiagų arba endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių turinčių ir žmonėms ar gyvūnams kenksmingų veikliųjų medžiagų, kurių galiojimo laikotarpis procedūros metu jau buvo pratęstas vieną ar daugiau kartų pagal 17 straipsnį, naudojimas turi būti nedelsiant uždraustas;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad pagrindinis teisės akto tikslas yra apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką tuo pat metu gerinant žemės ūkio gamybą ir išsaugant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą;

42.  ragina pramonę visus duomenis ir mokslinius tyrimus vienodu elektroniniu ir kompiuterio skaitomu formatu pateikti valstybėms narėms ataskaitos rengėjoms ir ES agentūroms; ragina Komisiją sukurti suderintą duomenų įvedimo modelį, pagal kurį valstybėms narėms būtų lengviau keistis duomenimis visais proceso etapais; pripažįsta, kad šie duomenys turi būti tvarkomi pagal ES duomenų apsaugos kriterijus ir intelektinės nuosavybės teisės aktus;

43.  ragina valstybes nares griežtai taikyti Reglamento 9 straipsnį dėl paraiškų priimtinumo ir priimti tik užpildytas paraiškas dėl veikliosios medžiagos vertinimo;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ir vienodą pavojingumo ribojimo kriterijų taikymą, laikantis galiojančių suderintų gairių, taip pat užtikrinti, kad, kaip reikalaujama pagal Reglamentą, medžiagos būtų vertinamos dėl jų keliamos rizikos tik jei esama įrodymų, jog jos neturi pavojingų savybių;

45.  ragina Komisiją galiausiai įgyvendinti nuostatas dėl koformuliantų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių, sudaryti nepriimtinų koformuliantų sąrašą ir nustatyti taisykles, pagal kurias apsauginės medžiagos ir sinergikliai būtų testuojami ES lygmeniu, ir užtikrinti, kad galėtų būti prekiaujama tik tomis cheminėmis medžiagomis, kurios atitinka ES tvirtinimo kriterijus;

46.  teigiamai vertina Komisijos atsargumo principo aiškinimą, pateiktą Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamento(13) vertinime pagal REFIT, kuriuo remiantis tai nėra alternatyva rizikos valdymo metodui, o konkreti rizikos valdymo forma; primena, kad šiam požiūriui taip pat pritariama ES teismo sprendimuose(14);

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kurios užtikrina rizikos valdymą vykdant patvirtinimo ir autorizavimo procedūras, deramai taikyti atsargumo principą ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, apibrėžtų Reglamento 3 straipsnio 14 punkte, apsaugai;

48.  ragina Komisiją, agentūras ir kompetentingas institucijas peržiūrėti ir pagerinti savo komunikaciją rizikos vertinimo procedūrų ir rizikos vertinimo sprendimų klausimais, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą autorizavimo sistema;

49.  ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu geriau įgyvendinti autorizavimo procedūras, siekiant apriboti nukrypti leidžiančių nuostatų ir galimybės pratęsti terminą pagal Reglamento 53 straipsnį taikymą ypatingų situacijų atvejais; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis pagal 53 straipsnio 2 ir 3 dalis; be to, ragina valstybes nares visapusiškai laikytis 53 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo teikti informaciją valstybėms narėms ir Komisijai, visų pirma apie bet kokias priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti naudotojų, pažeidžiamų grupių ir vartotojų saugumą;

50.  ragina Komisiją parengti metodus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kuomet tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos, visų pirma susijusius su „nereikšmingu poveikiu“ ar „dideliu pavojumi augalų sveikatai“, nekeičiant teisės akto formuluotės ar esmės; įspėja Komisiją, kad bet koks naujas sąvokos „nereikšmingas poveikis“ aiškinimas kaip sąvokos „nereikšminga rizika“ prieštarautų teisės akto formuluotei ir esmei;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti siekiant skatinti mokslinių tyrimų iniciatyvas, susijusias su veikliosiomis medžiagomis, įskaitant biologines mažos rizikos medžiagas, ir augalų apsaugos produktais ir vykdomas įgyvendinant programą „Europos horizontas“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų reglamentavimo ES lygmeniu sistema, kuri saugo aplinką ir žmonių sveikatą, taip pat skatina mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, yra svarbi siekiant kurti veiksmingus ir saugius augalų apsaugos produktus ir užtikrinant tvarią žemės ūkio praktiką ir integruotąją kenkėjų kontrolę; pabrėžia, kad augalų sveikatai apsaugoti reikia daug įvairių saugių ir veiksmingų priemonių; atkreipia dėmesį į tiksliojo ūkininkavimo metodų ir technologinių inovacijų teikiamas galimybes padedant Europos ūkininkams kuo tikslingiau ir tvariau optimizuoti kovą su kenkėjais;

52.  ragina Komisiją griežtai apriboti patvirtinamųjų duomenų procedūros taikymą jos tikslu, nustatytu Reglamento 6 straipsnio f punkte, t. y. tuomet, kai vertinimo proceso metu ar dėl naujų mokslo ir technikos žinių nustatomi nauji reikalavimai; pabrėžia, kad išsamūs dokumentai yra svarbūs veikliųjų medžiagų patvirtinimui; apgailestauja dėl to, kad pritaikius leidžiančią nukrypti nuo patvirtinamųjų duomenų procedūros nuostatą ilgesniam laikotarpiui rinkoje liko tam tikrų augalų apsaugos produktų, kurie kitu atveju būtų uždrausti;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti bendrą procedūrų skaidrumą, be kita ko, teikiant išsamius komiteto procedūros diskusijų ir atitinkamų pozicijų protokolus, visų pirma paaiškinant ir pagrindžiant Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto (PAFF komiteto) sprendimus;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį Reglamento ir jo įgyvendinimo suderinamumą su susijusiais ES teisės aktais ir politika, visų pirma su Tvaraus pesticidų naudojimo direktyva, ir numatyti paskatas, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis pakankamais ištekliais, kuriomis trumpuoju laikotarpiu būtų remiamas ir skatinamas saugių ir netoksiškų augalų apsaugos produktų alternatyvų kūrimas ir naudojimas; atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentavimo sistemoje nebuvo apsvarstytas neišvengiamas netikslinis poveikis, visų pirma bitėms ir kitiems apdulkintojams bei kitiems vamzdžiams, kurie naudingi ūkininkavimui kaip kenkėjais mintantys plėšrūnai; pažymi neseniai atliktus mokslinius tyrimus, kuriuose atkreiptas dėmesys į „vabzdžių Armagedoną“, dėl kurio visuose Vokietijos regionuose, netgi gamtos rezervatuose, kur žemės ūkyje nebuvo naudojami pesticidai, išnyko 75 proc. sparnuotų vabzdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Reglamento ir augalų apsaugos produktų teisės aktų suderinamumą, visų pirma išsaugant įsipareigojimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir Direktyvą 2009/128/EB teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (SMR 12 ir SMR 13) sąraše, kaip siūlė Komisija BŽŪP strateginių planų reglamente(15);

55.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą Reglamento vykdymą, ypač augalų apsaugos produktų, kuriais prekiaujama ES, kontrolę, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pagaminti ES, ar importuoti iš trečiųjų šalių;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
(3) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
(4) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0042.
(6) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/64069
(7)http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615668/EPRS_STU(2018)615668_EN.pdf
(8) COM(2018)0179.
(9) ANSES – „Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail“ (Prancūzija) – išvados, 2018 m.
(10) OL L 324, 2009 12 10, p. 1.
(11) Šaltinis: remiamasi įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimo informacija ir išvadomis. EPRS tyrimas, 2018 m. balandžio mėn., p. 36 & II-33.
(12) Šaltinis: https://www.foodwatch.org/fileadmin/foodwatch.nl/Onze_campagnes/Schadelijke_stoffen/Documents/Rapport_foodwatch_Ten_minste_onhoudbaar_tot.pdf.
(13) SWD(2018)0038.
(14) 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas, Prancūzija prieš Komisiją, T-257/07, ECLI:EU:T:2011:444.
(15) Pasiūlymas dėl BŽŪP strateginių planų reglamento COM(2018)0392.


Dvejopa produktų kokybė bendrojoje rinkoje
PDF 181kWORD 53k
2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dvejopos produktų kokybės bendrojoje rinkoje (2018/2008(INI))
P8_TA(2018)0357A8-0267/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus. Maisto produktai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo (taikymo) gairės“ (SWD(2016)0163),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Europos piliečiams ir įmonėms naudingas visapusiškas tarpvalstybinės e. prekybos skatinimo metodas“ (COM(2016)0320),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „2018 m. Komisijos darbo programa. Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos darbotvarkė“ (COM(2017)0650),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko Jean-Claude Juncker 2017 m. rugsėjo 13 d. pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas, ypač į jų 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. įvykusio 3 524-ojo Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 8 d. įvykusio 2 203-iojo Komisijos posėdžio protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio mėn. savo A teminio skyriaus parengtą informacinį pranešimą dėl klaidinančios informacijos ant pakuotės pateikimo praktikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos, ypač į jos 6 dalį(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(8), ypač į jos 14 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos, ypač į jos 178 dalį(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. platesnės apimties klausimą dėl produktų deklaracijų, sudėties ir skonio skirtumų ES vidurio, rytinėse ir vakarinėse rinkose(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „Dvejopa firminių maisto produktų kokybė. Sprendžiant galimą takoskyrą tarp rytų ir vakarų“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos atliktą tyrimą dėl maisto produktų ir Čekijos vartotojų,

–  atsižvelgdamas į specialų tyrimą dėl dvejopos produktų, kuriais prekiaujama Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, kokybės ir sudėties vartotojų apsaugos teisės (visų pirma, nesąžiningos komercinės praktikos), konkurencijos teisės (visų pirma, nesąžiningos konkurencijos) ir pramoninės nuosavybės teisės požiūriu, kurį 2017 m. parengė Olomouco miesto Palackio universiteto Teisės fakultetas,

–  atsižvelgdamas į įvairius tyrimus ir bandymus, kuriuos pastaraisiais metais atliko daugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių maisto tikrinimo institucijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Nielsen ataskaitą dėl nuosavų prekių ženklų padėties visame pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos galimybės vartotojams“ (COM(2018)0183),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnio vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo (COM(2018)0185),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalį dėl intelektinės nuosavybės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos bendrą laišką Komisijai dėl dvejopos produktų kokybės naujų galimybių vartotojams kontekste,

–  atsižvelgdamas į keliose ES valstybėse narėse vartotojų apsaugos institucijų ir organizacijų atliktų lyginamųjų tyrimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB, siekiant aiškiai nurodyti, kad nacionalinės valdžios institucijos gali įvertinti ir šalinti klaidinančią komercinę praktiką, kurią vykdant produktais prekiaujama kaip identiškais keliose ES šalyse, nors jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos saugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0267/2018),

A.  kadangi produktus reklamuojančios, parduodančios arba tiekiančios įmonės turėtų teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją apie tikslią produkto sudėtį, įskaitant apie vietos produktus ir receptus, siekiant, kad kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl pirkimo;

B.  kadangi pagrindinis prekių ženklų principas turėtų būti vartotojų pasitikėjimas produkto sudėtimi, verte ir kokybe; kadangi tai yra gamintojų pareiga, todėl jie turi užtikrinti, kad šie lūkesčiai būtų patenkinti;

C.  kadangi vartotojai nežino, kad to paties prekės ženklo ir tos pačios pakuotės produktai yra pritaikomi atsižvelgiant į vietos pageidavimus ir skonį, ir kadangi skirtinga gaminių kokybė kelia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių skirtingo traktavimo; kadangi Europos Sąjunga jau yra sukūrusi etiketes siekdama patenkinti konkrečius vartotojų lūkesčius ir atsižvelgti į gamybos ypatumus, pripažintus vartojant kokybės terminus;

D.  kadangi Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (NKVD)) yra pagrindinė Sąjungos teisėkūros priemonė, užtikrinanti vartotojų apsaugą nuo klaidinančios reklamos ir kitos nesąžiningos komercinės veiklos įmonėms sudarant sandorius su vartotojais, įskaitant prekybą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtais produktais tokiu būdu, kuris gali klaidinti vartotojus;

E.  kadangi nesąžininga komercinė veikla direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės veiklos gali būti apibrėžta taip, kad būtų draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis arba tam tikromis aplinkybėmis; kadangi vadovaujantis Komisijos išvadomis, veiklos įtraukimas į Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos I priedo sąrašą, kai tinkama, didina teisinį tikrumą ir taip užtikrina didesnę sąžiningą konkurenciją tarp rinkoje esančių gamintojų;

F.  kadangi vartotojai sieja prekių ženklą su produktu ir jo kokybe ir atitinkamai tikisi, kad to paties prekių ženklo ir (arba) vienodai atrodantys produktai bus vienodos kokybės, nesvarbu, ar jie parduodami jų šalyje ar kitoje valstybėje narėje;

G.  kadangi vartotojai sieja žemės ūkio ar maisto produkto prekės ženklą (etiketę) arba pakuotę su jo kokybe ir tikisi, kad to paties prekės ženklo produktai, parduodami su tokia pačia ar panašiai atrodančia etikete, bus taip pat vienodos kokybės ir sudėties, nesvarbu, ar jie parduodami jų pačių šalyje ar kitoje valstybėje narėje; kadangi visi Europos Sąjungos ūkininkai gamina produktus pagal tuos pačius aukštus standartus, o klientai tikisi, kad toks kokybės vienodumas bus taikomas ir kitiems maisto grandinės produktams, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena;

H.  kadangi visi ES piliečiai nusipelno vienodo požiūrio, susijusio su maisto ir ne maisto produktais, parduodamais bendrojoje rinkoje;

I.  kadangi tokia nesąžininga praktika turi būti panaikinta, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, ir kadangi ši tarpvalstybinė problema gali būti išspręsta tik užtikrinant didelę sinergiją ES lygmeniu;

J.  kadangi vertinimą, ar komercinė veikla yra nesąžininga pagal NKVD, valstybės narės turi atlikti kiekvienu konkrečiu atveju, išskyrus veiklą, įtrauktą į I priede pateiktą veiklos sąrašą;

K.  kadangi Pirmininkas J.-C. Juncker savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, jog nepriimtina, kad kai kuriose Europos šalyse žmonėms parduodami žemesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nepaisant to, kad pakuotės ir prekių ženklas yra tapatūs;

L.  kadangi įgyvendinant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą išryškėjo dideli skirtumai valstybėse narėse, o direktyvos metodinės procedūros ir sprendimų efektyvumas bei įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi;

M.  kadangi prekių ženklas dažnai atlieka svarbiausią vaidmenį sprendžiant dėl produkto vertės;

N.  kadangi sustiprinta ir veiksmingesnė bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo srityje sistema padidintų vartotojų pasitikėjimą ir sumažintų žalą vartotojams;

O.  kadangi visi ES vartotojai turi tas pačias teises ir kadangi tyrimai parodė, kad tam tikri gamintojai parduoda kitokios kokybės, bet to paties prekių ženklo ir apgaulingai vienodai atrodančius produktus, o kai kuriose šalyse tam tikruose produktuose yra mažiau pagrindinės sudedamosios dalies arba aukštesnės kokybės sudedamosios dalys pakeičiamos prastesnės kokybės sudedamosiomis dalimis; kadangi ši problema labiau paplitusi valstybėse narėse, įstojusiose į ES po 2004 m.; kadangi atlikus tyrimus nustatyta atvejų, kai tie patys produktai arba apgaulingai vienodai atrodantys produktai ir prastesnės kokybės arba kitokių skonio, konsistencijos ir kitų juslinių savybių produktai įvairiose šalyse yra parduodami už labai skirtingą kainą; kadangi net ir tuo atveju, kai nėra pažeidžiami laisvosios rinkos ekonomikos principai arba pažeidžiamos dabartinės ženklinimo taisyklės ar kiti maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai, tai vis tik yra piktnaudžiavimas prekės ženklo tapatybe ir todėl kenkia principui, kad su visais vartotojais turėtų būti elgiamasi vienodai;

P.  kadangi nustatyta atvejų, kai produktai, pvz., kūdikių maistas, labai skyrėsi, ir dėl to kyla abejonių dėl gamintojų, teigiančių, kad jie pritaiko savo produktus prie vietos pageidavimų, principų ir pareiškimų; kadangi kai kurie laboratorinių tyrimų duomenys patvirtina, kad žemesnės kokybės produktų sudėtyje gali būti mažiau sveikų sudedamųjų dalių derinių, todėl sudaromos kliūtys vienodo požiūrio į visus vartotojus principo taikymui; kadangi kai kurie gamintojų atstovai sutiko kai kuriose šalyse iš dalies pakeisti savo produktų receptūrą, kad visoje bendrojoje rinkoje būtų siūlomi vienodi produktai;

Q.  kadangi šią nepriimtiną praktiką taiko ir žinomos tarptautinės žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonės, kurios tokiu būdu siekia gauti maksimalų pelną naudodamosi skirtinga įvairių valstybių narių perkamąja galia;

R.  kadangi savo pasiūlyme „Naujos galimybės vartotojams“, kuris yra tikslinė ES vartotojų apsaugos direktyvų peržiūra, atlikus ES vartotojų ir rinkodaros teisės aktų tinkamumo patikrą, Komisija pasiūlė atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, aiškiai nurodant, kad nacionalinės valdžios institucijos gali vertinti ir šalinti nesąžiningą komercinę veiklą, jei skirtingose valstybėse narėse prekiaujama produktais kaip tapačiais, nors išties jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi;

S.  kadangi vartotojai neturėtų būti klaidinami, tačiau pats produktų diferencijavimas ir naujovės neturėtų būti ribojamos;

T.  kadangi bendroji rinka davė daug naudos maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojams, ir kadangi vis dažniau prekybai maisto produktais būdingas ryškus tarpvalstybinis aspektas ir ji itin svarbi bendrosios rinkos veikimui;

U.  kadangi norint visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamus privalumus, labai svarbu geriau taikyti galiojančius ES maisto ir vartotojų teisės aktus, siekiant nustatyti ir šalinti nepagrįstus dvejopus standartus ir taip apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningos informacijos ir komercinės veiklos;

V.  kadangi šiuo požiūriu nuolat reikia stiprinti vartotojų asociacijų vaidmenį; kadangi vartotojų asociacijos atlieka unikalų vaidmenį užtikrinant vartotojų pasitikėjimą ir todėl jas reikėtų toliau remti taikant papildomas teisines ir ekonomines priemones bei stiprinti jų gebėjimus;

W.  kadangi įrodyta, kad panašių produktų sudedamųjų dalių skirtumai ilguoju laikotarpiu galėtų kelti pavojų vartotojų sveikatai, ypač pažeidžiamų vartotojų, pavyzdžiui, vaikų ir mitybos ir (arba) sveikatos problemų, atveju, taip prisidedant prie piliečių gerovės pablogėjimo; kadangi tai aktualu atvejais, kai pvz., riebalų ir (arba) cukraus kiekis yra didesnis nei tikėtasi, kai gyvūninės kilmės riebalai pakeičiami augalinės kilmės riebalais arba atvirkščiai, kai cukrus pakeičiamas dirbtiniais saldikliais, arba kai yra padidintas druskos kiekis; kadangi ženklinimas, netiksliai nurodant naudojamus priedus arba pakaitalus, kuriais pakeičiamos pagrindinės sudedamosios dalys, klaidina vartotojus ir gali kelti pavojų jų sveikatai;

X.  kadangi Europos masto įstatymų dėl dvejopos kokybės nebuvimas reiškia, kad dvejopos kokybės neįmanoma palyginti ar ją nustatyti ir nėra priemonių, kurias būtų galima naudoti padėčiai ištaisyti; kadangi apie taikomų ES maistą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo, pvz., mechaniškai atskirtos mėsos ženklinimo(12) arba maisto priedų naudojimo(13), trūkumus buvo nuolat pranešama Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės tarnyboms;

Y.  kadangi vartotojų sveikatai poveikį galinčią daryti skirtingą sudėtį galima aptikti ne tik maisto produktuose, bet ir kosmetikos priemonėse, higienos produktuose ar valymo priemonėse;

Z.  kadangi daugelyje Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių vėluojama pakeisti sudėtį siekiant sumažinti riebalų, cukrų ar druskos kiekį maisto produktuose;

1.  pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse, daugiausiai Vidurio ir Rytų Europoje, naudojant įvairias laboratorinių tyrimų metodologijas, atliktų daugybės bandymų ir tyrimų rezultatai parodė, kad tarp bendrojoje rinkoje su tuo pačiu prekių ženklu ir tariamai tapačioje pakuotėje reklamuojamų ir parduodamų produktų yra įvairaus masto skirtumų, be kita ko, jų sudėties ir naudojamų sudedamųjų dalių skirtumų, kurie kenkia vartotojams; pažymi, kad pagal nacionalinės kompetentingos institucijos atliktą tyrimą, didžioji dauguma vartotojų yra susirūpinę dėl tokių skirtumų; todėl dar išvadą, kad remiantis šiomis tyrimų ir bandymų išvadomis vartotojai yra susirūpinę dėl diskriminacijos skirtingų valstybių narių rinkose; pabrėžia, kad bet kokia tokios formos diskriminacija yra nepriimtina, ir visi ES vartotojai turėtų turėti galimybę vartoti tokios pačios kokybės produktus;

2.  pabrėžia, kad tokių didelių skirtumų atvejais, yra susiję ne tik su maisto produktais, bet dažnai ir su ne maisto produktais, įskaitant ploviklius, kosmetiką, tualeto reikmenis ir kūdikiams skirtus produktus;

3.  primena, kad 2013 m. Parlamentas paragino Komisiją atlikti prasmingą tyrimą siekiant įvertinti, ar reikia koreguoti esamus Sąjungos teisės aktus ir informuoti Europos Parlamentą ir vartotojus apie rezultatus;

4.  palankiai vertina naujausias Komisijos paskelbtas iniciatyvas šiam klausimui spręsti, visų pirma jos įsipareigojimą parengti bendrą bandymų metodiką, numatyti biudžeto lėšų jai rengti, vykdyti ir papildomiems patikimiems ir palyginamiems duomenims rinkti bei atnaujinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, taip pat pradėti Sukčiavimo maisto pramonės srityje ir kokybės žinių centro veiklą;

5.  atkreipia dėmesį į Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumui Europos Tarybos suteiktus įgaliojimus spręsti dvejopos kokybės klausimą; ragina valstybes nares ir jų kompetentingas institucijas aktyviai dalyvauti įgyvendinamose iniciatyvose, įskaitant bendros bandymų metodikos rengimą bei jos integravimą į savo bandymų darbo veiklą ir papildomų duomenų rinkimą; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti vartotojų interesams atstovaujančias šalis ir leisti joms savo vardu pateikti nuomones, įskaitant vartotojų organizacijų, gamintojų ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovus, kurie atliko produktų bandymus valstybėse narėse; mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti visose vykdomose iniciatyvose, kurios gali turėti poveikio bandymams spręsti dvejopos kokybės klausimą;

6.  rekomenduoja atitinkamoms valstybėms narėms savarankiškai parengti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vertinimo ir įgyvendinimo efektyvumo metodiką ir kitus galiojančius teisės aktus dėl dvejopos maisto produktų ir kitų produktų kokybės, taip pat pateikti juos Komisijai, kad būtų galima objektyviai įvertinti problemos mastą;

7.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. Parlamentas patvirtino bandomąjį projektą, kuriame numatyta keletas rinkos tyrimų dėl kelių kategorijų vartojimo prekių siekiant įvertinti įvairius dvejopos kokybės aspektus; tikisi, kad projektas bus vykdomas ir skelbiamas laiku, kaip iš pradžių buvo planuota; mano, kad projektas taip pat turėtų būti tęsiamas 2019 m., siekiant užtikrinti didesnį žinių mastą ir taip pat aprėpti ne maisto sektorių; ragina Europos Parlamento nariams suteikti daugiau galimybių įsitraukti į projekto priežiūrą; ragina Parlamentą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bandomuosius ir nacionalinius projektus, kuriais būtų siekiama toliau vertinti skirtingus dvejopos produktų kokybės aspektus;

8.  pabrėžia, kad išsami informacija apie valdžios instituciją, atsakingą už veiksmus ir atitinkamus administracinius arba teisminius procesus, įskaitant galimybę piliečiams pateikti skundus internetu, yra būtina, siekiant veiksmingai įgyvendinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą; todėl neigiamai vertina informacijos trūkumą atitinkamose valstybėse narėse, kurios, nepaisant valstybių narių pastabų dėl poreikio spręsti dvejopos produkto kokybės problemą, nepateikia šios informacijos atsakingų institucijų svetainėse;

9.  pabrėžia, kad Komisija jau gavo pranešimą apie naują nacionalinę ženklinimo priemonę, skirtą įspėti vartotojus apie maisto produktų sudėties skirtumus;

10.  palankiai vertina tai, kad siekiant toliau gerinti ES vartotojų apsaugą ir remti įmones, Komisija pradėjo internetinę švietimo programą, padedančią įmonėms geriau suprasti ir taikyti ES vartotojų teisę;

Komisijos pranešimas dėl ES vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės akto taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pranešimas skirtas padėti nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti, ar bendrovė pažeidžia ES maisto produktų ir vartotojų teisės aktus, parduodama dvejopos kokybės produktus skirtingose šalyse; taip pat jis skirtas patarti, kaip institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti; yra susirūpinęs, kad pranešime pasiūlytas metodas nacionalinėms institucijoms palaipsniui nustatyti ar gamintojai pažeidžia ES teisę, šiuo metu neatrodo praktiškai pritaikomu, o tai galėtų reikšti, kad vartotojų teisės yra pažeidžiamos;

12.  sutinka su Komisija, kad bendrojoje rinkoje, kur vartotojai bendrai gerai supranta laisvo prekių judėjimo ir vienodų galimybių naudotis prekėmis principus, vartotojai a priori nesitiki, kad skirtingose šalyse parduodami to paties prekių ženklo produktai galėtų skirtis; primena, kad, Komisijos nuomone, lojalumo prekių ženklui tyrimai parodė, kad vartotojų pasąmonėje prekių ženklas suvokiamas kaip kontroliuojamos ir pastovios kokybės sertifikatas; taip pat sutinka su Komisija, jog tai paaiškina, kodėl kai kurie vartotojai gali tikėtis, kad to paties prekių ženklo produktai bus, jei ir ne tokios pačios, bet lygiavertės kokybės, nesvarbu, kur ir kada jie įsigyjami, ir tikisi, kad to paties prekių ženklo savininkai informuos juos, kai nuspręs pakeisti savo produktų sudėtį;

13.  todėl mano, kad nepakanka pateikti bet kokią papildomą informaciją, nors ir pagrindiniame pakuotės regėjimo lauke, nebent vartotojas aiškiai supranta, kad atitinkamas produktas skiriasi nuo kitoje valstybėje narėje parduodamų to tariamai paties prekių ženklo produktų;

14.  be to, pritaria Komisijai, kad dėl to gamintojai nebūtinai turi pasiūlyti tapačius produktus skirtingose geografinėse vietovėse ir kad laisvas prekių judėjimas nereiškia, kad kiekvienas produktas turi būti vienodas visoje bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad verslo veiklos vykdytojai gali pateikti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ir savybių produktus, remdamiesi pagrįstais veiksniais, jeigu jie visiškai laikosi ES teisės aktų; vis dėlto pabrėžia, kad šie produktai neturėtų būti skirtingos kokybės, kai jie siūlomi vartotojams įvairiose rinkose;

15.  mano, kad labai svarbu teikti vartotojams tikslią ir lengvai suprantamą informaciją, siekiant spręsti dvejopos produktų kokybės problemą; yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jei bendrovė ketina pateikti rinkai tam tikromis savybėmis besiskiriantį produktą skirtingose valstybėse narėse, toks produktas negali būti ženklinamas iš pažiūros tapačiai ir parduodamas su tuo pačiu prekių ženklu;

16.  pažymi, kad gali būti toleruojami vieno prekės ženklo produkto sudėties skirtumai ir kad produktai gali skirtis dėl regioninių vartotojų pageidavimų, vietinių sudedamųjų dalių gavimo priežasčių, nacionalinės teisės reikalavimų ar jų keitimo tikslų; pabrėžia, kad nėra tikslo deklaruoti ar suderinti maisto kokybės reikalavimus ir, kad nepageidautina gamintojams nurodyti laikytis tikslios atskirų produktų sudėties; tačiau mano, kad vartotojų pageidavimai neturėtų būti naudojami kaip pasiteisinimas mažinti kokybę arba siūlyti skirtingas kokybės klases skirtingose rinkose; pabrėžia, kad vartotojai turi būti aiškiai informuojami ir žinoti apie tokį kiekvieno atskiro produkto pritaikymą, ir ne tik pagrindžiant bendrais bruožais, kad ši įprastinė praktika egzistuoja;

17.  mano, kad pranešimas laikomas taikytinu, kaip iš pradžių ir numatyta, maisto produktams; mano, kad vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomos visiems maisto ir ne maisto gaminiams apskritai, esantiems bendrojoje rinkoje, ir kad gaminio etiketė turi būti vartotojams įskaitoma, o joje pateikiama informacija apie gaminį turi būti išsami;

18.  atkreipia dėmesį į 2016 m. Komisijos gaires dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (NKVD) taikymo, kuriose nurodoma: „to paties prekių ženklo prekės, turinčios tą pačią arba panašią pakuotę, gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties, atsižvelgiant į gamybos vietą ir paskirties rinką, t. y. jos gali skirtis atskirose valstybėse narėse ir, kad pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą komercinė praktika, kai prekiaujama skirtingos sudėties produktais, savaime nėra nesąžininga“; pabrėžia Komisijos paskelbtų gairių dokumentų svarbą, kuriais siekiama sudaryti geresnes sąlygas tinkamam ir nuosekliam Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymui; todėl ragina Komisiją patikslinti pranešimo, gairių ir Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo vidaus rinkos pogrupio parengto dokumento ryšį;

19.  pažymi, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomi reikalavimai dėl kontrolės metodų gali skirtis; pabrėžia, kad jau atlikti įvairūs tyrimai, kurie galėtų būti pagrindu rengiant ir įgyvendinant bendrą bandymų metodiką, net jei jų metodikos skyrėsi ir jų rezultatai nebuvo vertinami vienodai; mano, kad būtina aiškiai nurodyti Komisijos Jungtinio tyrimų centro vadovaujamo darbo kuriant metodiką tikslą, siekiant užtikrinti vieningą parengtos metodikos aiškinimą, įskaitant „reikšmingo skirtumo“ apibrėžtį, kurią galėtų naudoti kompetentingos institucijos; atkreipia dėmesį į tai, kad bandymas nustatyti, kuris iš įvairių produktų yra pats standartiškiausias ir dėl to laikomas „referenciniu produktu“, gali trukdyti bendram vertinimui, nes jį gali būti pernelyg sunku nustatyti;

20.  teigiamai vertina Komisijos pastangas padėti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms nustatyti nesąžiningą komercinę veiklą parduodant produktus; ragina Komisiją koordinuoti nacionalines kompetentingas institucijas šiuo klausimu; pabrėžia, kad tokios metodikos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės bendrai rinktų patikimus ir palyginamus įrodymus ir prisidėtų prie bendro dvejopos kokybės pažeidimo lygio ir paplitimo vertinimo bendrojoje rinkoje; primena, kad faktinis nesąžiningos veiklos pobūdis gali būti įvertintas tik kiekvienu konkrečiu atveju, nes vartotojo klaidinimo mastas visuomet priklauso nuo subjektyvaus kompetentingos institucijos ar teismo vertinimo;

21.  teigiamai vertina tai, kad Komisija nusprendė paraginti kompetentingas institucijas valstybėse narėse atlikti daugiau rinkos tyrimų, kuriuose būtų palyginami produktai skirtinguose regionuose ir šalyse; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, tokie bandymai turėtų būti atliekami taikant bendrą bandymų metodą, kuris dar nėra iki galo parengtas; pabrėžia, kad būtina laikytis grafiko, kad pagal bendrą bandymų metodą atliktų tyrimų rezultatai būtų baigti, paskelbti visomis oficialiosiomis ES kalbomis viešai prieinamoje duomenų bazėje ir būtų nagrinėjami kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. pabaigos; be to, pabrėžia, kad būtina nedelsiant atskleisti šiuos rezultatus siekiant informuoti vartotojus ir gamintojus, kad būtų didinamas informuotumas ir taip būtų lengviau sumažinti atvejus, kai produktai yra dvejopos kokybės;

Kiti dvejopos kokybės aspektai

22.  pabrėžia, kad nuosavi prekių ženklai tapo pagrindine preke vartotojų pirkinių krepšeliuose ir jų rinkos dalis per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik visose gaminių kategorijose daugelyje valstybių narių; mano, kad nuosavi prekių ženklai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad jie yra prekių ženklo produktai, siekiant užkirsti kelią vartotojų klaidinimui; patvirtina, kad nuosaviems prekių ženklams Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį, kad būtų išvengta painiavos tarp nuosavų prekių ženklų ir to paties prekių ženklo produktų; pažymi, kad gamintojai gali patekti į bendrąją rinką, bet ji taip pat labai konkurencinga, o kai kurie prekių ženklai yra plačiai žinomi arba gerai vertinami visoje Sąjungoje;

23.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino Komisiją nustatyti, ar dvejopa kokybė turi neigiamą poveikį vietos ir regioninei gamybai, visų pirma MVĮ; apgailestauja dėl to, kad iki šiol Komisija nepateikė jokių duomenų;

24.  pabrėžia, kad to paties prekių ženklo produktų klastojimas kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui, kenkia jų pasitikėjimui prekių ženklais, dėl ko gamintojai praranda pajamas; pažymi, kad ES nustatytų suklastotų produktų asortimentas išlieka platus ir apima beveik visų rūšių prekes;

25.  yra susirūpinęs dėl prekybininkams nustatytų apribojimų, kai kalbama apie prekių, galinčių turėti neigiamo poveikio vartotojo pasirinkimui, įsigijimą; primygtinai ragina Komisiją nustatyti veiksnius, prisidedančius prie bendrosios prekių rinkos fragmentacijos ir neteisėtai ribojančius vartotojų galimybes visapusiškai naudotis bendrąja rinka, visų pirma teritorinius tiekimo suvaržymus ir jų poveikį; ragina Komisiją prireikus taikyti konkurencijos teisės aktus, siekiant spręsti tokios praktikos klausimus;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės kompetentingos institucijos gali atrinkti pavyzdžius ir atlikti tyrimus tik savo valstybėje narėje; pabrėžia poreikį glaudesniam, veiksmingesniam, skaidresniam ir spartesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir keitimuisi duomenimis ir informacija apie galimus reikalavimų neatitinkančius produktus ir nesąžiningą praktiką tarp nacionalinių vartotojų apsaugos ir maisto institucijų, vartotojų asociacijų ir Komisijos, siekiant išspręsti dvigubos kokybės klausimą ir pagerinti bei suderinti teisės aktų vykdymą; ragina Komisija ir valstybes nares aktyviau įsitraukti į tokį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina persvarstyto Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje priėmimą, nes juo sustiprinami tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, gerinamas keitimasis informacija ir duomenimis, taip pat gerinamos galimybės susipažinti su atitinkama informacija ir nustatomos suderintos taisyklės dėl tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių koordinavimo procedūros;

27.  pripažįsta, kad tikslinė patikra, kaip svarbi vykdymo užtikrinimo koordinavimo pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) forma, yra naudinga, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau ją stiprinti ir išplėsti jos taikymo sritį;

Rekomendacijos ir tolesni veiksmai

28.  pabrėžia plataus masto ir laiku vykdomų viešų diskusijų svarbą – jos lemia didesnį vartotojų informuotumą apie produktus ir jų savybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie gamintojai ir nuosavų prekių ženklų savininkai jau paskelbė apie ketinimus keisti receptūrą arba naudoti bendrą gamybos standartą ES lygmeniu; Pabrėžia svarbų pramonės vaidmenį gerinant su produktų sudėtimi, kokybe ir keitimu susijusį skaidrumą; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti elgesio kodeksą, ragina gamintojams ir mažmenininkams būtų sudarytos sąlygos dar aktyviau įsitraukti, atsižvelgiant į jų pačių interesus, kad jie padėtų rasti veiksmingą būdą, kaip kuo skubiau ištaisyti dabartinę padėtį, kad nereikėtų pasinaudoti vykdymo užtikrinimo procedūromis, ir sudaryti sąlygas Europos vartotojams naudotis vienodos kokybės produktais visoje bendrojoje rinkoje; ragina gamintojus apsvarstyti galimybę nurodyti ant pakuotės logotipą, kuris rodytų, kad to paties prekės ženklo turinys ir kokybė yra vienodi visose valstybėse narėse;

29.  ragina vartotojų organizacijas, pilietinę visuomenę ir informuotas nacionalines institucijas, atsakingas už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ir kitų atitinkamų teisės aktų vykdymą, aktyviau dalyvauti viešose diskusijose ir informuoti vartotojus; yra įsitikinęs, kad vartotojų organizacijos galėtų žymiai prisidėti sprendžiant dvejopos produktų kokybės problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą nacionalinėms vartotojų organizacijoms, pasitelkiant finansinius ir teisinius mechanizmus, kad jos galėtų stiprinti pajėgumus, plėtoti savo bandymų veiklą ir kartu su kompetentingomis institucijomis atlikti lyginamuosius bandymus, prisidėti prie nesąžiningo produktų diferencijavimo atvejų stebėsenos ir atskleidimo; be to, mano, kad tarp vartotojų asociacijų reikėtų skatinti glaudesnį tarpvalstybinį keitimąsi informacija;

30.  mano, kad kompetentingos institucijos, remdamosi ankstesne patirtimi, negalėjo veiksmingai išspręsti nei vieno konkretaus dvejopos kokybės atvejo nacionaliniu lygmeniu arba užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą arba bandė tai daryti tik minimaliai, iš dalies dėl to, kad nėra aiškių ES lygmens teisinių nuostatų; primena, kad valstybės narės yra atsakingos už Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vykdymo užtikrinimą ir todėl jos turėtų tai daryti siekdamos užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl nesąžiningos prekybos praktikos; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius pajėgumus, kad būtų užtikrintas veiksmingas vykdymas; ragina valstybes nares įsteigti vietą, kur vartotojai galėtų pateikti skundus ir kur būtų atliekamas jų nagrinėjimas ir kuo išsamiau informuoti vartotojus apie jų teises ir galimybes, susijusias su galiojančių teisės aktų ir pardavėjų įsipareigojimų informuoti apie produktų sudėtį ir, kai taikoma, jų kilmę vykdymu;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad dvejopos kokybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su bendrosios rinkos veikimo esme ir vartotojų pasitikėjimu, kuriems kyla grėsmė, todėl, inter alia, šiam klausimui spręsti reikalingas Sąjungos lygmens sprendimas, taikant tiesiogiai vykdytinas priemones; yra įsitikinęs, kad veiksmai Sąjungos lygmeniu užtikrintų bendrosios rinkos vientisumą; ragina Komisiją nustatyti esamus nacionalinius maisto ir ne maisto produktų ES standartus ir įvertinti jų svarbą dvejopos kokybės atvejams bendrojoje rinkoje;

32.  ragina skubiai plėtoti ES lygmens pajėgumus ir mechanizmus veikiančios ES įstaigos (JRC, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ar kt.) specializuotame stebėsenos ir priežiūros padalinyje, taikant kuo mažesnius biurokratinius reikalavimus, siekiant stebėti sudėties pastovumą ir proporcingą sudėtinių dalių naudojimą tuo pačiu prekės ženklu pažymėtuose ir taip pat supakuotuose maisto produktuose ir įvertinti lyginamuosius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti tokią nesąžiningą komercinę praktiką pateikiant maisto produktus į rinką;

33.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą „Naujos galimybės vartotojams“, kuriuo siekiama spręsti dvigubos produktų kokybės problemą, iš dalies keičiant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 6 straipsnį, nustatant, kad prekyba produktu kaip tapačiu tokiam pat keliose kitose valstybėse narėse parduodamam produktui, nors tų produktų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, būtų laikoma nesąžininga komercine veikla; tačiau pažymi, kad pasiūlyme taip pat pateikiamos kai kurios neaiškios nuostatos, kurias reikia patikslinti, kad būtų užtikrintas tinkamas aiškinimas ir taikymas;

34.  vis dėlto yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingiausias nepateisinamų dvejopos kokybės atvejų sprendimo būdas būtų dalinis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (NKVD) I priedo pakeitimas, kuriuo į vadinamąjį juodąjį sąrašą, apibrėžiantį bet kuriomis aplinkybėmis draudžiamą veiklą, būtų įtrauktas dar vienas punktas, vienareikšmiškai nurodant dvejopą to paties prekių ženklo kokybę, kai ji yra diskriminacinė ir neatitinka vartotojų lūkesčių;

35.  pabrėžia, kad teisėkūros proceso rezultatai turėtų apimti aiškų apibrėžimą, ką galima laikyti dvejopa kokybe ir kaip kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir spręsti kiekvieną atvejį; todėl pabrėžia, kad nebaigtinis vadinamųjų „teisėtų veiksnių“ sąrašas gali pakenkti kompetentingų institucijų gebėjimui atlikti vertinimą ir taikyti teisę; yra susirūpinęs dėl to, kad sąvokos „apibrėžti vartotojų pageidavimai“ naudojimas vertinant, ar diferencijavimas dėl produkto sudėties yra pagrįstas, ar ne, gali lemti prieštaringus aiškinimus kompetentingose institucijose;

36.  ragina Komisiją išplėsti Jungtiniam tyrimų centrui suteiktus įgaliojimus parengti Europos mastu suderintą metodiką, skirtą palyginti ne maisto produktų savybes, taip pat gaires, skirtas produktų skaidrumui padidinti, per vienerius metus ir taip pat įvertinti bandymų rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinis tyrimų centras, siekdamas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje, turėtų stengtis bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis, kurios jau atliko produktų bandymus, tačiau apie jų rezultatus dar nepranešė kitų valstybių narių nacionalinėms institucijoms;

37.  nurodo, kad maisto sauga ir kokybė bei vartotojų apsauga nuo klaidinimo yra didžiausi prioritetai; primena Komisijai apie jos įsipareigojimą geriau stebėti ir gerinti tinkamą ES teisės aktų taikymą; mano, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų veiksmingai kontroliuoti, kaip laikomasi galiojančių šios srities teisės aktų;

38.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą, didinti maisto saugos mokslinių tyrimų skaidrumą, kad būtų suteikta daugiau galimybių susipažinti su informacija, reikalinga priimant sprendimus pirkti, remiantis patikimu ir moksliniais duomenimis pagrįstu rizikos vertinimu;

39.  ragina nacionalines maisto srities institucijas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar tokia įtariama diskriminacine praktika yra iš tikrųjų neteisėta, remiantis direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos nuostatomis ir tuo, ar ji tenkina sąžiningos informacijos reikalavimus, išdėstytus Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

40.  pažymi, kad visi ES piliečiai patiria neigiamą dvejopos kokybės praktikos poveikį, be kita ko, kai keliauja į kitas valstybes nares;

41.  tačiau pabrėžia, kad dideli produktų mažiems vaikams, pvz. kūdikiams ir vaikams skirtų maisto produktų skirtumai negali būti pagrįsti vien tik regioninio skonio pirmenybe;

42.  tvirtai atmeta kai kurių gamintojų teiginį, kad sudėties ir (arba) kokybės pokyčiai atliekami taip, kad kainos atitiktų vartotojų lūkesčius; atkreipia dėmesį į tai, kad iš įvairių tyrimų matyti, jog prastesnės kokybės produktai dažnai būna brangesni nei jų kokybiškesni atitikmenys kitose ES vietose;

43.  labai ragina produktų pakuotėms taikyti žiedinės ekonomikos principą ir pabrėžia, kad, jei produkto pakuotė vienoje valstybėje narėje atitinka šį principą, gamintojas turėtų bendromis pastangomis siekti užtikrinti, kad tai būtų daroma ir su kitais produktais, kuriais visoje ES ir už jos ribų prekiaujama naudojant tą patį prekės ženklą ir tokios pat rūšies pakuotę;

44.  pabrėžia, kad kai kuriuos dvejopos kokybės produktų atvejus lemia prastas ES teisės laikymasis; ragina valstybių narių valdžios institucijas nedelsiant taikyti esamas ES maisto produktų ženklinimo taisykles, be kita ko, susijusių su, pavyzdžiui, mechaniškai atskirta mėsa;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(2) OL L 345, 2017 12 27, p. 1.
(3) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(4) OL C 65, 2016 2 19, p. 2.
(5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 11.
(6) OL C 93, 2017 3 24, p. 27.
(7) OL C 86, 2018 3 6, p. 40.
(8) OL C 11, 2018 1 12, p. 2.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.
(10) O-000019/2017.
(11) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(12) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=76
(13) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=115

Teisinis pranešimas