Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. spalio 25 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Kultūros vertybių importas ***I
 ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais
 Žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimas ir priežiūra ***I
 Veterinariniai vaistai ***I
 Vaistinių pašarų gamyba, pateikimas rinkai ir naudojimas ***I
 Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra ***I
 Skatinimas naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones ***I
 Daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas ***I
 Europos bankininkystės institucijos būstinės vieta ***I
 Europos vaistų agentūros būstinės perkėlimas ***I
 Didėjantis neofašistinis smurtas Europoje
 Gyvūnų gerovė, antimikrobinių medžiagų naudojimas ir pramoninio broilerių auginimo poveikis aplinkai
 2018 m. JT klimato kaitos konferencija (COP 24) Katovicuose, Lenkija
 14-asis Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimas (COP 14)
 Euro zonos užimtumo ir socialinė politika
 „Cambridge Analytica“ naudojimasis „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikis duomenų apsaugai
 Žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas Saudo Arabijos konsulate Stambule
 Padėtis Azovo jūroje
 Padėtis Venesueloje
 Automatinio diplomų tarpusavio pripažinimo skatinimas
 Alternatyvių degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje – laikas veikti!
 Globalizacijos suvaldymas. Prekybos aspektai

Kultūros vertybių importas ***I
PDF 276kWORD 91k
2018 m. spalio 25 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kultūros vertybių importo (COM(2017)0375 – C8-0227/2017 – 2017/0158(COD))(1)
P8_TA(2018)0418A8-0308/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  atsižvelgiant į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmo finansavimu, Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano24 ir Direktyvą dėl kovos su terorizmu25, turėtų būti priimtos bendros prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga nuo kultūros vertybių praradimo, būtų išsaugotas žmonijos kultūros paveldas ir būtų užkirstas kelias teroristų finansavimui pagrobtą kultūros paveldą parduodant Sąjungoje esantiems pirkėjams;
(1)  atsižvelgiant į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmo finansavimu, Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas24 ir Direktyvą dėl kovos su terorizmu25, turėtų būti priimtos bendros prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga nuo neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis, jų praradimo ar sunaikinimo, būtų išsaugotas žmonijos kultūros paveldas ir būtų užkirstas kelias teroristų finansavimui ir pinigų plovimui pagrobtą kultūros paveldą parduodant Sąjungoje esantiems pirkėjams;
__________________
__________________
24 COM(2016)0500.
24 COM(2016)0050.
25 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR. OL L 88, 2017 11 22, p. 6-21.
25 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR. OL L 88, 2017 11 22, p. 621.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti teisingus procesus ir kompensacijas nukentėjusiesiems, taip pat į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Konstituciją ir konvencijas dėl paveldo apsaugos, privalu užtikrinti neteisėtai parduotų, iškastų ar įsigytų objektų restituciją. Turint galvoje tautų ir teritorijų išnaudojimą, paprastai vedantį į neteisėtą kultūros vertybių verslą ir neteisėtą prekybą jomis – pirmiausia kai tokio neteisėto verslo ir neteisėtos prekybos pradžia tampa ginkluotas konfliktas – šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į tautų ir teritorijų regioninius ir vietos ypatumus, o ne į kultūros objektų rinkos vertę;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  kultūros paveldas yra vienas pagrindinių civilizacijos elementų, kuris praturtina visų tautų kultūrinį gyvenimą, todėl jis turėtų būti saugomas nuo neteisėto pasisavinimo ir išgrobstymo. Sąjunga turėtų atitinkamai uždrausti į Sąjungos muitų teritoriją įvežti neteisėtai iš trečiųjų šalių eksportuotas kultūros vertybes;
(2)  kultūros vertybės neretai būna didelės kultūrinės, meninės, istorinės ir mokslinės svarbos. Kultūros paveldas yra vienas pagrindinių civilizacijos elementų, inter alia, turinčių simbolinę vertę ir įkūnijančių žmonijos kultūrinę atmintį. Jis praturtina visų tautų kultūrinį gyvenimą ir jas vienija bendros atminties žinių bei civilizacijos raidos pagrindu. Todėl jis turėtų būti saugomas nuo neteisėto pasisavinimo ir išgrobstymo. Archeologinės vietovės buvo grobstomos visais laikais, tačiau dabar šis reiškinys yra pasiekęs pramoninį mastą. Kol yra galimybė pelningai prekiauti neteisėtai iškastomis kultūros vertybėmis ir iš jų pelnytis nepatiriant jokios didesnės rizikos, šie kasinėjimai ir grobstymas tęsis ir ateityje. Tarptautinėje rinkoje kultūros paveldas labai paklausus dėl savo ekonominės ir meninės vertės, o griežtų tarptautinių teisinių priemonių nebuvimas arba neveiksmingas tokių priemonių vykdymo užtikrinimas lemia tai, kad tokios vertybės atsiduria šešėlinėje ekonomikoje. Archeologinių vietovių grobstymas ir prekyba neteisėtai iškastais kultūros paveldo objektais yra sunkus nusikaltimas, dėl kurio stipriai nukenčia tie, kurie su tuo būna tiesiogiai ar netiesiogiai susiję. Neteisėta prekyba kultūros vertybėmis daugeliu atveju skatina priverstinę kultūros homogenizaciją arba kultūros praradimą, o kultūros vertybių grobstymas ir plėšimas lemia, inter alia, kultūrų dezintegraciją. Sąjunga turėtų atitinkamai uždrausti į Sąjungos muitų teritoriją importuoti neteisėtai iš trečiųjų šalių eksportuojamas kultūros vertybes, pirmiausia akcentuojant kultūros vertybes iš trečiųjų šalių, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai, ypač kai tokias vertybes eksportuoja teroristinės ar kitos nusikalstamos organizacijos;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  kompetentingos trečiųjų šalių institucijos ne visuomet turi pakankamai pajėgumų kovoti su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir neteisėtu jų verslu. Be to, tos institucijos gali susidurti su korupcija ar kitokio pobūdžio netinkamo administravimo praktika. Kultūros vertybes perkėlus iš jų aplinkos, gyventojai netenka savo papročių ir atminties bei šlovinimo objektų ar vietų. Tarpusavyje susijusius objektus parduodant pavieniui, dingsta jų istorinis kontekstas ir mokslinė vertė. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros vertybės nepakeičiamos, ir į viešąjį interesą, būti tokių objektų savininkais turėtų būti įmanoma tik tam tikromis sąlygomis. Importo procedūra turi apimti tinkamo laikymo vėlesniuoju etapu, dokumentacijos, objekto prieinamumo akademinėms įstaigoms ir viešiesiems muziejams bei bendradarbiavimo pagrįstai pareikalavus restitucijos užtikrinimą;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis.
(3)  atsižvelgiant į tai, kad valstybėse narėse taikomos skirtingos kultūros vertybių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją taisyklės, turėtų būti imtasi priemonių siekiant visų pirma užtikrinti, kad įvežant importuojamas kultūros vertybes tikrinimas būtų atliekamas vienodai;
(3)  atsižvelgiant į tai, jog valstybėse narėse taikomos skirtingos kultūros vertybių importo į Sąjungos muitų teritoriją taisyklės, turėtų būti imtasi priemonių siekiant visų pirma užtikrinti, kad, į Sąjungos muitų teritoriją įvežant tam tikras importuojamas kultūros vertybes, tikrinimas būtų atliekamas vienodai, pagal esamus procesus, procedūras ir administracines priemones, kad būtų vienodai įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/20131a;
__________________
1a 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  bendros taisyklės turėtų būti taikomos muitinės procedūroms, susijusioms su į Sąjungos muitų teritoriją įvežamomis ne Sąjungos kilmės kultūros vertybėmis, t. y. tiek jų išleidimui į laisvą apyvartą, tiek specialiosios muitinės procedūros, išskyrus tranzitą, įforminimui joms;
(4)  bendros taisyklės turėtų būti taikomos ne Sąjungos kilmės kultūros vertybių įvežimui ir importui į Sąjungos muitų teritoriją;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  atsižvelgiant į gerai žinomą laisvųjų zonų (taip pat vadinamų laisvaisiais uostais) potencialą kultūros vertybių saugojimo tikslais, diegiamos tikrinimo priemonės turėtų būti taikomos kuo platesniam spektrui atitinkamų muitinės procedūrų. Todėl tos tikrinimo priemonės turėtų būti susijusios ne tik su prekėmis, išleistomis į laisvą apyvartą, bet ir su prekėmis, kurioms įforminta specialioji muitinės procedūra. Tačiau tokia plati taikymo sritis neturėtų prieštarauti prekių vežimo tranzitu laisvės principui ir neturėtų nustelbti tikslo užkardyti neteisėtai eksportuojamų kultūros vertybių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją. Taigi, tikrinimo priemonės turėtų apimti specialiąsias muitinės procedūras, kurios gali būti įforminamos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, bet neturėtų būti taikomos tranzitui;
(5)  tikrinimo priemonės, kurias ketinama nustatyti laisvosioms zonoms (taip pat vadinamoms laisvaisiais uostais), turėtų būti taikomos kuo platesniam spektrui atitinkamų muitinės procedūrų, kad būtų užkirstas kelias šio reglamento apėjimui naudojantis laisvosiomis zonomis – potencialiomis nuolatinio prekybos neteisėtais objektais plitimo Sąjungoje priedangos vietomis. Todėl tos tikrinimo priemonės turėtų būti susijusios ne tik su prekėmis, išleistomis į laisvą apyvartą, bet ir su prekėmis, kurioms įforminta specialioji muitinės procedūra. Tačiau tokia plati taikymo sritis neturėtų nustelbti tikslo užkardyti neteisėtai eksportuojamų kultūros vertybių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kultūros vertybės iš kilmės ar trečiosios šalies eksportuojamos pažeidžiant jos įstatymus ir kitus teisės aktus;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  reglamente turėtų būti vartojamos apibrėžtys, grindžiamos 1970 m. lapkričio 14 d. Paryžiuje pasirašytoje UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje ir 1995 m. birželio 24 d. Romoje pasirašytoje UNIDROIT konvencijoje dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų, kurių šalimis yra didelis skaičius valstybių narių, vartojamomis apibrėžtimis, nes daugelis trečiųjų šalių ir dauguma valstybių narių yra susipažinusios su tų konvencijų nuostatomis;
(6)  reglamente turėtų būti vartojamos apibrėžtys, grindžiamos 1970 m. lapkričio 14 d. Paryžiuje pasirašytoje UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje (1970 m. UNESCO konvencija) ir 1995 m. birželio 24 d. Romoje pasirašytoje UNIDROIT konvencijoje dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų, kurių šalimis yra didelis skaičius valstybių narių, vartojamomis apibrėžtimis, nes daugelis trečiųjų šalių ir dauguma valstybių narių yra susipažinusios su tų konvencijų nuostatomis;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  eksporto teisėtumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas remiantis šalies, kurioje kultūros vertybės buvo rastos ar sukurtos (toliau – kilmės šalis), įstatymais ir kitais teisės aktais. Siekiant išvengti taisyklių apėjimo tais atvejais, kai kultūros vertybės įvežamos į Sąjungą iš kitos trečiosios šalies, o atitinkama trečioji šalis yra 1970 m. UNESCO konvenciją pasirašiusioji šalis, taigi yra įsipareigojusi kovoti su neteisėtu kultūros vertybių gabenimu, asmuo, siekiantis kultūros vertybes įvežti į Sąjungos muitų teritoriją, turėtų įrodyti, kad jos iš tos šalies buvo eksportuotos teisėtai. Kitais atvejais asmuo turėtų įrodyti eksporto iš kilmės valstybės teisėtumą;
(7)  eksporto teisėtumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas remiantis šalies, kurioje kultūros vertybės buvo rastos ar sukurtos arba iš kurios sausumos ar povandeninės teritorijos jos buvo išvežtos, kurios sausumos ar povandeninėje teritorijoje jos buvo iškastos ar pavogtos, arba šalies, kurios ryšys su kultūros vertybėmis yra toks glaudus, kad ta šalis jas saugo kaip nacionalines kultūros vertybes ir reglamentuoja jų eksportą iš savo teritorijos jas teisėtai išvežant iš šalies, kurioje kultūros vertybės buvo sukurtos ar atrastos (toliau – kilmės šalis), įstatymais ir kitais teisės aktais. Siekiant išvengti taisyklių apėjimo tais atvejais, kai kultūros vertybės įvežamos į Sąjungą iš kitos trečiosios šalies, asmuo, siekiantis kultūros vertybes įvežti į Sąjungos muitų teritoriją, turėtų įrodyti, kad jos iš kilmės valstybės buvo eksportuotos teisėtai. Išimtiniais atvejais, kai kultūros vertybės kilmės šalis negali būti patikimai nustatyta, ir kompetentinga institucija šią aplinkybę laiko tinkamai patvirtinta dokumentais ir pagrįsta įrodymais, arba kai kultūros vertybės iš kilmės šalies buvo eksportuotos iki 1970 m. ir prieš jas įvežant į Sąjungos muitų teritoriją trečiojoje šalyje buvo laikomos ne laikino naudojimo, tranzito, eksporto ar išsiuntimo, o kitais tikslais, tačiau turėtojas negali pateikti reikiamų dokumentų, nes tuo metu, kai kultūros vertybės buvo eksportuotos iš kilmės šalies, tokie dokumentai nebuvo taikomi, kartu su prašymu pateikiami tinkami patvirtinamieji dokumentai ir informacija, kuriais pagrindžiama, kad susijusios kultūros vertybės iš trečiosios šalies buvo eksportuotos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų, arba įrodoma, kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi;
Pakeitimai 10 ir 11
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  UNESCO konvencijos 5 straipsniu raginama, kad valstybėse narėse, kurios yra tos konvencijos šalys, įsteigti vieną ar daugiau valstybinių tarnybų kultūros vertybių apsaugai nuo neteisėto importo, eksporto ir perkėlimo užtikrinti. Vadovaujantis ta konvencija tokiose valstybinėse tarnybose turėtų dirbti kvalifikuotas personalas ir jo skaičius turėtų būti pakankamas tai apsaugai užtikrinti bei sudaryti sąlygas būtinam aktyviam bendradarbiavimui su kompetentingomis valstybių narių, kurios yra tos konvencijos šalys, kompetentingomis institucijomis saugumo ir kovos su neteisėtu kultūros vertybių importo – ypač krizių apimtuose regionuose – srityse. Valstybės narės, kurios yra tos konvencijos šalys, turėtų vykdyti joje numatytus įsipareigojimus, o tos valstybės narės, kurios nėra ratifikavusios konvencijos, turi tai padaryti nedelsdamos;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  kad nebūtų neproporcingai varžoma prekyba prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms prekėms, kurios atitinka tam tikrą amžiaus ribą. Todėl yra tikslinga visų kategorijų kultūros vertybėms nustatyti 250 metų minimalaus amžiaus ribą. Ta minimalaus amžiaus riba užtikrins, kad šiame reglamente numatytomis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama kultūros vertybėms, į kurias grobikai konflikto zonose gali būti nusitaikę labiausiai, neišskiriant kitų prekių, kurių tikrinimas yra būtinas siekiant užtrinti kultūros paveldo apsaugą;
(8)  kad nebūtų neproporcingai varžoma prekyba prekėmis su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms prekėms, kurios atitinka tam tikrą amžiaus ir vertės ribą. Todėl yra tikslinga daugumos kategorijų kultūros vertybėms nustatyti minimalaus amžiaus ribą, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 116/2009, 1970 m. UNESCO konvencijos ir 1995 m. UNIDROIT konvencijos nuostatomis, ir finansinę ribą, kuri būtų taikoma tam tikrų kategorijų kultūros vertybėms, nurodytoms I priede. Kai kurių kategorijų kultūros vertybėms finansinė riba neturėtų būti taikoma, kadangi dėl didesnės vagystės, praradimo ar sunaikinimo rizikos joms būtina didesnė apsauga. Minimalaus amžiaus riba užtikrins, kad šiame reglamente numatytomis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama kultūros vertybėms, į kurias grobikai konflikto zonose gali būti nusitaikę labiausiai, neišskiriant kitų prekių, kurių tikrinimas yra būtinas siekiant užtrinti kultūros paveldo apsaugą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  kadangi kai kurių kategorijų kultūros vertybėms, būtent archeologijos objektams, monumentų dalims, retiems rankraščiams ir inkunabulams kyla ypač didelė išgrobstymo ir sunaikinimo grėsmė, svarbu numatyti griežtesnės kontrolės sistemą ir tik atlikus tą kontrolę leisti kultūros vertybes įvežti į Sąjungos muitų teritoriją. Taikant tokią sistemą turėtų būti reikalaujama iki tų prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba specialiosios muitinės procedūros, išskyrus tranzitą, įforminimo toms prekėms pateikti įvežimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos išduotą licenciją. Asmenys, siekiantys gauti tokią licenciją, turėtų sugebėti atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais ir įrodymais, visų pirma trečiosios eksporto šalies išduotais eksporto liudijimais ar licencijomis, nuosavybės teisės liudijimais, sąskaitomis faktūromis, pirkimo–pardavimo sutartimis, draudimo dokumentais, vežimo dokumentais ir ekspertų vertinimo dokumentais, įrodyti eksporto iš kilmės šalies teisėtumą. Remdamosi išsamiais ir tiksliais prašymais, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų be reikalo nedelsdamos nuspręsti, ar išduoti licenciją;
(10)  kadangi kai kurių kategorijų kultūros vertybėms – o būtent archeologijos objektams ir monumentų dalims kyla ypač didelė išgrobstymo ir sunaikinimo grėsmė, svarbu numatyti griežtesnės kontrolės sistemą ir tik atlikus tą kontrolę leisti kultūros vertybes įvežti į Sąjungos muitų teritoriją. Taikant tokią sistemą, prieš importuojant į Sąjungos muitų teritoriją turėtų būti reikalaujama pateikti pirmos planuojamo importo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos išduotą licenciją. Asmenys, siekiantys gauti tokią licenciją, turėtų sugebėti įrodyti, kad kultūros vertybės eksportuojamos iš kilmės šalies arba – išimtiniais atvejais – iš trečiosios šalies vadovaujantis tos kilmės ar trečiosios šalies įstatymais ir kitais teisės aktais, arba įrodyti, kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi. Tinkamai atsižvelgiant į riziką ir taikomus deramo stropumo principus, eksporto iš kilmės šalies arba – išimtiniais atvejais – iš trečiosios šalies teisėtumas turėtų būti įrodytas atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais ir įrodymais (kilmės šalies išduotais eksporto liudijimais ar eksporto licencijomis, standartiniu dokumentu, kuriame remiamasi objekto identifikacijos standartu, atitinkančiu tarptautinį standartą kultūros objektams aprašyti, nuosavybės teisės liudijimais, sąskaitomis faktūromis, pirkimo–pardavimo sutartimis, draudimo dokumentais, vežimo dokumentais), kuriais pagrindžiama, kad susijusios kultūros vertybės iš kilmės šalies eksportuojamos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų. Kai patvirtinamieji dokumentai neprieinami, kartu su prašymu pateikiamas ekspertų vertinimo dokumentas, jei, kompetentingos institucijos sprendimu, tai būtina. Remdamosi išsamiais ir tiksliais prašymais, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų be reikalo nedelsdamos ir per apibrėžtą laikotarpį nuspręsti, ar išduoti licenciją;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  atsižvelgiant į ypatingą prekių pobūdį, nepaprastai svarbų vaidmenį muitinėse atlieka kultūros ekspertai, tad prireikus jie turėtų turėti galimybę paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos, ir išanalizuoti kultūros vertybes fiziškai jas apžiūrėdami;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  asmenys, siekiantys įvežti kitų kategorijų kultūros vertybes į Sąjungos muitų teritoriją, turėtų pateikti patvirtinimą, kuriame paliudijama ir prisiimama atsakomybė už teisėtą jų eksportą iš trečiosios šalies, ir pateikti pakankamai informacijos, kad muitinė galėtų šias prekes identifikuoti. Siekiant supaprastinti procedūrą ir teisinio tikrumo sumetimais informacija apie kultūros vertybes turėtų būti pateikta naudojant standartinį dokumentą. Kultūros prekėms aprašyti turėtų būti naudojamas UNESCO rekomenduojamas objekto identifikacijos standartas. Kad būtų užtikrintas atsekamumas po prekių įvežimo į vidaus rinką, muitinė turėtų užregistruoti tų kultūros vertybių įvežimą, saugoti atitinkamų dokumentų originalus ir deklarantui įteikti jų kopijas;
(11)  asmenys, siekiantys įvežti kitų kategorijų kultūros vertybes į Sąjungos muitų teritoriją, turėtų pateikti elektroninį patvirtinimą, kuriame paliudijama ir prisiimama atsakomybė už teisėtą jų eksportą iš kilmės arba – išimtiniais atvejais – iš trečiosios šalies, ir pakankamai informacijos, kad muitinė galėtų šias prekes identifikuoti. Siekiant supaprastinti procedūrą ir užtikrinti teisinį tikrumą, informacija apie kultūros vertybes turėtų būti pateikta naudojant standartinį elektroninį dokumentą. Kultūros prekėms aprašyti turėtų būti naudojamas UNESCO rekomenduojamas standartinis dokumentas, kuriame remiamasi objekto identifikacijos standartu. Elektroninis patvirtinimas turėtų apimti ir kilmės šalies arba – išimtiniais atvejais – trečiosios šalies išduotus eksporto liudijimus ar licencijas, kuriais įrodoma, kad susijusios kultūros vertybės iš tos šalies buvo eksportuotos vadovaujantis tos kilmės ar trečiosios šalies įstatymais ir kitais teisės aktais arba kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi. Jei kilmės ar trečiosios šalies teisės aktais nėra numatomas eksporto licencijų ar liudijimų išdavimas, kartu su importuotojo patvirtinimu turėtų būti pateikti bet kurie kiti tinkami patvirtinamieji dokumentai ir įrodymai, įskaitant nuosavybės teisės liudijimus, sąskaitas faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis, draudimo dokumentus ir vežimo dokumentus. Kad būtų užtikrintas atsekamumas po prekių įvežimo į vidaus rinką, tos kultūros vertybės turėtų būti užregistruojamos elektroniniu būdu, o deklarantui įteikiama atitinkamų dokumentų kopija. Informacija, kompetentingoms institucijoms suteikta elektroninio patvirtinimo forma, turėtų leisti joms imtis tolesnių veiksmų, kai, atlikusios rizikos analizę, jos laikosi nuomonės, kad šios prekės gali būti neteisėtai importuotos;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  laikinajam kultūros vertybių įvežimui švietimo, mokslo ar mokslinių tyrimų tikslais reikalavimas pateikti licenciją ar patvirtinimą neturėtų būti taikomas;
(12)  laikinajam kultūros vertybių įvežimui švietimo, mokslo, scenos menų, išsaugojimo, restauravimo, skaitmeninimo, mokslinių tyrimų tikslais ir muziejų ar kitų ne pelno institucijų bendradarbiavimo siekiant organizuoti kultūros parodas tikslu reikalavimas pateikti importo licenciją ar importuotojo patvirtinimą neturėtų būti taikomas. Kultūros vertybių, kurias ketinama pristatyti prekybos mugėse ir tarptautinėse meno mugėse, atveju pateikti importo licenciją arba importuotojo patvirtinimą neturėtų būti reikalaujama. Tačiau, kultūros vertybes įsigijus ir joms likus Sąjungos teritorijoje, pateikti importo licenciją ar importuotojo patvirtinimą turėtų būti reikalaujama priklausomai nuo kultūros vertybių kategorijos;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  taip pat, siekiant užtikrinti kultūros vertybių iš karinio konflikto arba stichinės nelaimės paveiktų šalių saugumą ir išsaugojimą, šias vertybes turėtų būti leidžiama saugoti nereikalaujant pateikti licencijos ar patvirtinimo;
(13)  taip pat, siekiant užtikrinti kultūros vertybių iš karinio konflikto arba stichinės nelaimės paveiktų šalių saugumą ir išsaugojimą, šias vertybes turėtų būti leidžiama saugoti nereikalaujant pateikti importo licencijos ar importuotojo patvirtinimo, jei, leidus padėčiai, jas ketinama grąžinti į jų kilmės šalį arba trečiąją šalį, iš kurios jos buvo teisėtai eksportuotos;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  siekiant atsižvelgti į šio reglamento įgyvendinimo patirtį ir besikeičiančias geopolitines bei kitas aplinkybes, dėl kurių kultūros vertybėms kyla rizika, kartu neproporcingai nevaržant prekybos su trečiosiomis šalimis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl įvairių kategorijų kultūros vertybėms taikomo minimalaus amžiaus ribos kriterijaus koregavimo. Tais deleguotaisiais įgaliojimais Komisijai taip pat turėtų būti leista atnaujinti priedą po to, kai bus padaryta Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais27. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(14)  siekiant atsižvelgti į šio reglamento įgyvendinimo patirtį ir besikeičiančias geopolitines bei kitas aplinkybes, dėl kurių kultūros vertybėms kyla rizika, kartu neproporcingai nevaržant prekybos su trečiosiomis šalimis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl įvairių kategorijų kultūros vertybėms taikomų minimalaus amžiaus ir finansinės ribos kriterijų koregavimo. Tais deleguotaisiais įgaliojimais Komisijai taip pat turėtų būti leista atnaujinti I priedą po to, kai bus padaryta Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimų, ir parengti antrą priedą (II priedą), kuriame būtų pateiktas šalių ir Kombinuotosios nomenklatūros kodų sąrašas, pagrįstas kultūros objektų, kuriems gresia pavojus, raudonaisiais sąrašais, sudarytais ir iš dalies pakeistais Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM). Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais27. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
__________________
__________________
27 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
27 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti konkrečią kultūros vertybių laikinojo įvežimo ir saugojimo Sąjungos muitų teritorijoje tvarką, prašymo išduoti importo licenciją bei formų ir importuotojo patvirtinimo bei prie jo pridedamų dokumentų šablonus, taip pat išsamesnes jų pateikimo ir nagrinėjimo procedūrines taisykles. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti elektroninės duomenų bazės, skirtos informacijai saugoti ir ja keistis tarp valstybių narių, kūrimo tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201128;
(15)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai konkrečiai kultūros vertybių laikinojo įvežimo ir saugojimo Sąjungos muitų teritorijoje tvarkai nustatyti, ir tai turėtų būti daroma tuo pat metu užtikrinant tinkamas išsaugojimo sąlygas, deramai atsižvelgiant į konkretų kultūros vertybių pobūdį. Ta tvarka turėtų būti taikoma ir standartiniams elektroniniams prašymo išduoti elektroninę importo licenciją, formų, priežasčių, dėl kurių toks prašymas galėtų būti atmestas, sąrašo ir importuotojo patvirtinimo bei prie jo pridedamų dokumentų šablonams, taip pat išsamesnėms jų pateikimo ir nagrinėjimo procedūrinėms taisyklėms. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai elektroninės duomenų bazės, skirtos informacijai saugoti ir ja keistis tarp valstybių narių, kūrimo tvarkai nustatyti vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 952/2013. Toks kūrimas galėtų vykti pagal darbo programą, numatytą to reglamento 280 straipsnyje. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201128;
__________________
__________________
28 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
28 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  įgyvendinant šį reglamentą, muitinio tikrinimo veiksmams ir patikrinimams taikytinos nuostatos yra nuostatos, išdėstytos Reglamente (ES) Nr. 952/2013;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti reglamentą ir sukurti ateityje atliksimo jo vertinimo pagrindą, turėtų būti renkama atitinkama informacija apie prekybos kultūros vertybėmis srautus. Tam, kad prekybos kultūros vertybėmis srautų stebėsena būtų veiksminga, ji negali apsiriboti tik tų vertybių verte ar svoriu, nes šie du matai gali svyruoti. Ypač svarbu surinkti informaciją apie deklaruotų objektų skaičių. Kadangi Kombinuotojoje nomenklatūroje nenurodyta papildomo kultūros vertybių matavimo vieneto, svarbu, kad būtų reikalaujama deklaruoti objektų skaičių;
(16)  siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti reglamentą ir sukurti ateityje atliksimo jo vertinimo pagrindą, valstybės narės ir Komisija turėtų elektroniniu būdu rinkti atitinkamą informaciją apie prekybos kultūros vertybėmis srautus ir ja keistis. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir viešą kontrolę, turėtų būti viešinama kuo daugiau informacijos. Tam, kad prekybos kultūros vertybėmis srautų stebėsena būtų veiksminga, ji negali apsiriboti tik tų vertybių verte ar svoriu, nes šie du matai gali svyruoti. Ypač svarbu elektroniniu būdu rinkti informaciją apie deklaruotų objektų skaičių. Kadangi Kombinuotojoje nomenklatūroje nenurodyta papildomo kultūros vertybių matavimo vieneto, svarbu, kad būtų reikalaujama deklaruoti objektų skaičių;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano tikslas29 yra, inter alia, stiprinti muitinės pajėgumą geriau reaguoti į riziką kultūros vertybių srityje. Turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatyta bendra rizikos valdymo schema, o muitinės turėtų keistis svarbia su rizika susijusia informacija;
(17)  ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano tikslas29 yra, inter alia, stiprinti muitinei skirtus mokymus ir jos pajėgumą geriau reaguoti į riziką kultūros vertybių srityje. Turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatyta bendra rizikos valdymo schema, o muitinės turėtų keistis svarbia su rizika susijusia informacija;
__________________
__________________
29 COM(2014)0527: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano.
29 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano (COM(2014)0527).
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  būtina rengti informavimo kampanijas, kurios būtų nukreiptos į kultūros vertybių pirkėjus ir skirtos neteisėtų vertybių rizikos klausimui, bei padėti rinkos dalyviams suprasti ir taikyti šį reglamentą. Skleidžiant šią informaciją valstybės narės turėtų įtraukti susijusius nacionalinius informacijos centrus ir kitas informacijos teikimo tarnybas;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)  siekiant veiksmingo šio reglamento įgyvendinimo, Komisija turėtų užtikrinti, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės naudotųsi derama technine pagalba, ir padėti keistis informacija su jomis. Todėl Sąjungoje įsisteigusios labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, importuojančios kultūros vertybes, turėtų naudotis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1287/20131a sukurta programa COSME;
__________________
1a 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33.).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už šio reglamento nuostatų nesilaikymą ir apie tas sankcijas pranešti Komisijai;
(18)  valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už šio reglamento nuostatų nesilaikymą ir apie tas sankcijas pranešti Komisijai. Valstybės narės taip pat turėtų pranešti Komisijai apie atvejus, kai taikomos sankcijos. Pageidautina užtikrinti vienodas sąlygas ir vadovautis nuosekliu požiūriu, todėl būtų tinkama, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų taikomos panašaus pobūdžio ir poveikio sankcijos;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Komisijai turėtų būti suteikta pakankamai laiko priimti šio reglamento įgyvendinimo taisykles, visų pirma dėl atitinkamų formų, naudotinų teikiant prašymą išduoti importo licenciją ar rengiant importuotojo patvirtinimą. Todėl šio reglamento taikymas turėtų būti atidėtas;
(19)  Komisija turėtų nedelsdama priimti šio reglamento įgyvendinimo taisykles, visų pirma susijusias su atitinkamomis standartinėmis elektroninėmis formomis, naudotinomis teikiant prašymą išduoti importo licenciją ar rengiant importuotojo patvirtinimą;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
Šiame reglamente išdėstomos kultūros vertybių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją sąlygos ir procedūra.
Šiame reglamente išdėstomos kultūros vertybių įvežimo ir importo į Sąjungos muitų teritoriją sąlygos ir procedūra.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
Šis reglamentas netaikomas kultūros vertybėms, kurios per Sąjungos muitų teritoriją vežamos tranzitu.
Šis reglamentas taikomas kultūros vertybėms, kurios per Sąjungos muitų teritoriją vežamos tranzitu, kai kompetentingos institucijos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kultūros vertybės iš kilmės ar trečiosios šalies eksportuojamos pažeidžiant tos kilmės ar trečiosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  kultūros vertybė – bet kuris objektas, kuris yra reikšmingas archeologijai, priešistorei, istorijai, literatūrai, menui arba mokslui, priklauso priede pateiktoje lentelėje nurodytoms kategorijoms ir atitinka joje nurodytą minimalaus amžiaus reikalavimą;
a)  kultūros vertybė – bet kuris objektas, kuris yra reikšmingas archeologijai, priešistorei, istorijai, literatūrai, menui arba mokslui, priklauso prieduose nurodytoms kategorijoms ir atitinka juose nurodytus minimalaus amžiaus bei finansinius reikalavimus;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  kultūros vertybių importas:
i)  išleidimas į laisvą apyvartą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnyje; arba
ii)  kuriai nors iš šių kategorijų priskirtinų specialiųjų procedūrų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 210 straipsnyje, įforminimas vertybėms:
a)  saugojimo, kuriai priskiriamos muitinio sandėliavimo ir laisvosios zonos procedūros;
b)  konkretaus naudojimo, kuriai priskiriamos laikinojo įvežimo ir galutinio vartojimo procedūros;
c)  laikinojo įvežimo perdirbti;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  kilmės šalis – šalis, kurios dabartinėje teritorijoje sukurtos ar rastos kultūros vertybės;
b)  kilmės šalis – šalis, kurios dabartinėje teritorijoje kultūros vertybės buvo sukurtos ar rastos arba iš kurios sausumos ar povandeninės teritorijos jos buvo išvežtos, kurios sausumos ar povandeninėje teritorijoje jos buvo iškastos ar pavogtos arba kurią ir kultūros vertybes sieja toks glaudus ryšys, kad ši šalis saugo jas kaip nacionalines kultūros vertybes ir reglamentuoja jų eksportą iš savo teritorijos jas teisėtai išvežus iš šalies, kurioje kultūros vertybės buvo sukurtos ar rastos;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  eksporto šalis – paskutinė šalis, kurioje iki išsiunčiant kultūros vertybes į Sąjungą jos buvo nuolat laikomos pagal tos šalies įstatymus ir kitus teisės aktus;
c)  trečioji šalis – paskutinė ne kilmės šalis, kurioje kultūros vertybės buvo laikomos prieš jas atvežant į Sąjungos muitų teritoriją;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies d punktas
d)   nuolat – bent vieno mėnesio laikotarpį ir kitu nei laikino naudojimo, tranzito, eksporto ar išsiuntimo tikslu;
Išbraukta.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies h a punktas (naujas)
ha)  objekto identifikacijos dokumentas – UNESCO priimtas tarptautinis standartas kultūros vertybėms aprašyti ir vienam duomenų apie kultūros vertybes rinkiniui parengti;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies h b punktas (naujas)
hb)  kompetentingos institucijos – institucijos, kurias valstybės narės skiria importuotojo licencijoms išduoti ir importuotojo patvirtinimams registruoti.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalis
2.  Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, padarius Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimų, iš dalies keičiama priede pateiktos lentelės antra skiltis ir, atsižvelgiant į šio reglamento įgyvendinimo patirtį, iš dalies keičiama priede išdėstytos lentelės trečioje skiltyje nurodyta minimalaus amžiaus riba.
2.  Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, padarius Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimų, iš dalies keičiama I priede pateiktos lentelės antra skiltis ir, atsižvelgiant į šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 116/2009 įgyvendinimo patirtį, iš dalies keičiamos priede nurodytos minimalaus amžiaus ir vertės ribos.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus II priedui, kuriame išvardytos šalys ir objektų kategorijos, su kuriomis siejama ypatinga neteisėtos prekybos rizika, iš dalies pakeisti, remiantis Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) skelbiamų kultūros objektų, kuriems gresia pavojus, raudonųjų sąrašų duomenų bazės informacija. Komisija užtikrina, kad II priedas būtų reguliariai atnaujinamas.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio antraštė
Į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos kultūros vertybės
Kultūros vertybių įvežimas ir importas į Sąjungos muitų teritoriją
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Kultūros prekes išleisti į laisvą apyvartą ir joms įforminti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, leidžiama tik pateikus pagal 4 straipsnį išduotą importo licenciją arba pagal 5 straipsnį parengtą importuotojo patvirtinimą.
1.  Įvežti kultūros prekes, iš kilmės šalies teritorijos išvežtas pažeidžiant tarptautinę teisę ir kilmės ar trečiosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, draudžiama.
Kultūros vertybių importas į Sąjungos muitų teritoriją leidžiamas tik pateikus pagal 4 straipsnį išduotą importo licenciją arba pagal 5 straipsnį parengtą importuotojo patvirtinimą.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Sėkmingas kultūros vertybių importas nėra laikytinas teisėtos kilmės ar nuosavybės įrodymu.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  laikinajam kultūros vertybių įvežimui į Sąjungos muitų teritoriją švietimo, mokslo ar mokslinių tyrimų tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 250 straipsnį;
a)  laikinajam kultūros vertybių įvežimui į Sąjungos muitų teritoriją švietimo, mokslo, scenos menų, išsaugojimo, restauravimo, skaitmeninimo ir mokslinių tyrimų tikslais, taip pat muziejų ar kitų ne pelno institucijų bendradarbiavimo siekiant rengti kultūros parodas tikslu pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 250 straipsnį;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  kultūros vertybėms, pristatomoms prekybos mugėse ir tarptautinėse meno mugėse, nebent jos įsigyjamos ir lieka Sąjungos teritorijoje;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  kultūros vertybių saugojimui pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 237 straipsnį, kai viešosios valdžios institucija aiškiai siekia užtikrinti jų išsaugojimą (arba tai daroma jai prižiūrint).
b)  kultūros vertybių saugojimui pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 237 straipsnį, kai viešosios valdžios institucija siekia užtikrinti jų saugumą ar išsaugojimą (arba tai daroma jai prižiūrint), kai, leidus padėčiai, tas vertybes ketinama grąžinti į jų kilmės šalį ar trečiąją šalį, į kurią jos buvo teisėtai eksportuotos.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  grąžintoms kultūros vertybėms, apibrėžtoms Direktyvos 2014/60/ES 2 straipsnyje.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma konkreti 2 dalyje nurodyto laikinojo kultūros vertybių įvežimo arba jų saugojimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma konkreti 2 dalyje nurodyto laikinojo kultūros vertybių ir apsaugos tikslu grąžintų kultūros vertybių įvežimo arba jų saugojimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Priedo c, d ir h punktuose nurodytos kultūros vertybės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba joms įforminama specialioji procedūra, išskyrus tranzitą Sąjungoje, su sąlyga, kad muitinei pateikta importo licencija.
1.  I priedo A1 ir A2 punktuose nurodytų kultūros vertybių importo į Sąjungą atveju reikalaujama, kad muitinei būtų pateikta importo licencija.
Šis straipsnis pirmoje pastraipoje nurodytoms vertybėms taikomas tik jeigu jos įtrauktos į II priede pateiktą šalių ir Kombinuotosios nomenklatūros kodų sąrašą, jei toks sąrašas naudojamas kilmės šaliai, iš kurios eksportuojamos kultūros vertybės, ir kultūros vertybių kilmės šalis yra žinoma.
Šis straipsnis taip pat taikomas kultūros vertybėms, kurios į II priedą įtraukiamos tik importuotos į Sąjungos muitų teritoriją iš kilmės ar trečiosios šalies.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Prašymą išduoti importo licenciją prekių turėtojas pateikia įvežimo valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai. Prie prašymo pridedami patvirtinamieji dokumentai ir informacija, pagrindžiantys, kad atitinkamos kultūros prekės eksportuotos iš kilmės šalies laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų. Tačiau tais atvejais, kai eksporto šalis yra 1970 m. lapkričio 14 d. Paryžiuje pasirašytos UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos (toliau – 1970 m. UNESCO konvencija) susitariančioji šalis, prie prašymo pridedami patvirtinamieji dokumentai ir informacija, pagrindžiantys, kad kultūros prekės iš tos šalies eksportuotos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų.
2.  Prašymą išduoti importo licenciją prekių turėtojas pateikia pirmos planuojamo importo valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai. Prie prašymo pridedami reikiami patvirtinamieji dokumentai ir informacija, pagrindžiantys, kad atitinkamos kultūros prekės eksportuotos iš kilmės šalies laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų, arba įrodantys, kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi. Kartu su prašymu pateikiami:
–  eksporto liudijimai arba eksporto licencijos;
–  standartinis dokumentas, kuriame remiamasi objekto identifikacijos standartu ir kuriame susijusios kultūros vertybės aprašomos pakankamai išsamiai, kad galėtų būti atpažintos muitinėje;
–  nuosavybės teisės liudijimai;
–  sąskaitos faktūros;
–  pirkimo–pardavimo sutartys;
–  draudimo dokumentai arba vežimo dokumentai.
Kai patvirtinamieji dokumentai neprieinami, kartu su prašymu pateikiamas ekspertų vertinimo dokumentas, jei, kompetentingos institucijos sprendimu, tai būtina.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Neatsižvelgiant į 2 dalį, išimtiniais atvejais, kai:
a)  kultūros vertybės kilmės šalis negali būti patikimai nustatyta, ir kompetentinga institucija šią aplinkybę laiko tinkamai patvirtinta dokumentais ir pagrįsta įrodymais arba
b)  kultūros vertybės iš kilmės šalies buvo eksportuotos iki 1970 m. ir, prieš jas įvežant į Sąjungos muitų teritoriją, trečiojoje šalyje buvo laikomos ne laikino naudojimo, tranzito, eksporto ar išsiuntimo, o kitais tikslais, tačiau turėtojas negali pateikti reikiamų dokumentų, nes tuo metu, kai kultūros vertybės buvo eksportuotos iš kilmės šalies, tokie dokumentai nebuvo taikomi,
kartu su prašymu pateikiami tinkami patvirtinamieji dokumentai ir informacija, kuriais pagrindžiama, kad susijusios kultūros vertybės buvo eksportuotos iš trečiosios šalies laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų, arba įrodoma, kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi.
Patvirtinamieji dokumentai apima:
–  eksporto liudijimus arba eksporto licencijas;
–  standartinį dokumentą, kuriame remiamasi objekto identifikacijos standartu ir kuriame susijusios kultūros vertybės aprašomos pakankamai išsamiai, kad galėtų būti atpažintos muitinėje;
–  nuosavybės teisės liudijimus;
–  sąskaitas faktūras;
–  pirkimo–pardavimo sutartis ir
–  draudimo dokumentus arba vežimo dokumentus.
Kai patvirtinamieji dokumentai neprieinami, kartu su prašymu pateikiamas ekspertų vertinimo dokumentas, jei, kompetentingos institucijos sprendimu, tai būtina.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Įvežimo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija patikrina, ar prašymas yra išsamus. Ji paprašo pareiškėjo pateikti bet kokią trūkstamą informaciją ar dokumentą per 30 dienų nuo prašymo gavimo.
3.  Pirmos planuojamo importo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija patikrina, ar prašymas yra išsamus. Ji paprašo pareiškėjo pateikti bet kokią trūkstamą ar papildomą informaciją arba dokumentą per 21 dieną nuo prašymo gavimo.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4.  Per 90 dienų nuo išsamaus prašymo pateikimo dienos kompetentinga valdžios institucija išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą išduoti importo licenciją arba atmesti prašymą. Ji gali atmesti prašymą dėl šių priežasčių:
4.  Per 90 dienų nuo išsamaus prašymo pateikimo dienos kompetentinga valdžios institucija išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą išduoti importo licenciją arba atmesti prašymą. Jei išduodama importo licencija, kompetentinga institucija ją užregistruoja elektroniniu būdu. Kompetentinga institucija atmeta prašymą dėl šių priežasčių:
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  tais atvejais, kai eksporto šalis nėra 1970 m. UNESCO konvencijos susitariančioji šalis, neįrodyta, kad kultūros vertybės iš kilmės šalies eksportuotos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų;
a)  kai neįrodyta, kad kultūros vertybės iš kilmės šalies buvo eksportuotos laikantis eksporto metu galiojusių jos įstatymų ir kitų teisės aktų arba kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai nebuvo taikomi, arba – išimtiniais 4 straipsnio 2a dalyje išvardytais atvejais – kai neįrodyta, kad kultūros vertybės iš trečiosios šalies buvo eksportuotos laikantis eksporto metu galiojusių tos trečiosios šalies įstatymų ir kitų teisės aktų arba kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai nebuvo taikomi;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  tais atvejais, kai eksporto šalis yra 1970 m. UNESCO konvencijos susitariančioji šalis, neįrodyta, kad kultūros vertybės iš eksporto šalies eksportuotos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų;
Išbraukta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies c punktas
c)  kompetentinga valdžios institucija pagrįstai turi pagrindo manyti, kad prekių turėtojas jas įgijo neteisėtai.
c)  kompetentinga valdžios institucija turi pagrįstų ir įrodomų priežasčių manyti, kad prekių turėtojas jas įgijo neteisėtai.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)
ca)  jei kitos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos anksčiau yra atmetusios prašymą išduoti tos pačios kultūros vertybės importo licenciją ir nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, kurie jau nebuvo pateikti ryšium su atmestu prašymu;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalies c b punktas (naujas)
cb)  kai teisėtas eksportas tiesiai iš kilmės šalies negali būti įrodytas tinkamais patvirtinamaisiais dokumentais ir įrodymais, visų pirma eksporto šalies išduotais eksporto liudijimais ar licencijomis, nuosavybės teisės liudijimais, sąskaitomis faktūromis, pirkimo–pardavimo sutartimis, objekto identifikacijos dokumentu, kai tai įmanoma, draudimo dokumentais, vežimo dokumentais ir ekspertų vertinimo dokumentais.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Kompetentinga institucija gali atmesti prašymą, kai kilmės šalies institucijos teismui yra pateikusios ieškinį dėl grąžinimo arba žalos atlyginimo.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Prašymą atmetus, kartu su 4 dalyje nurodytu administraciniu sprendimu pateikiamas priežasčių paaiškinimas, įskaitant informaciją apie skundų nagrinėjimo procedūrą, kuris susijusiam pareiškėjui pateikiamas tuo metu, kai priimamas sprendimas.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 c dalis (nauja)
4c.  Kartu su prašymu pateikiama deklaracija, kad iki tol prašymų dėl objektų teikta nebuvo, arba, prašymą anksčiau atmetus, joje išdėstomos šio atmetimo priežastys ir kartu pateikiami papildomi įrodymai, kurie nebuvo prieinami anksčiau svarstant prašymą.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 d dalis (nauja)
4d.  Valstybei narei atmetus prašymą, apie šį atmetimą ir priežastis, kuriomis jis grindžiamas, pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Atvejais, kai įtariama neteisėta prekyba, valstybės narės informuoja ir kitas susijusias valdžios institucijas, pvz., Interpolą ir Europolą.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės paskiria viešosios valdžios institucijas, kompetentingas išduoti importo licencijas pagal šį straipsnį. Jos pateikia Komisijai duomenis apie šias valdžios institucijas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus.
Valstybės narės nedelsdamos paskiria viešosios valdžios institucijas, kompetentingas išduoti importo licencijas pagal šį straipsnį. Jos pateikia Komisijai duomenis apie šias valdžios institucijas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 6 dalis
6.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas prašymo išduoti importo licenciją šablonas, taip pat tokių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo procedūrinės taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas standartinis elektroninis prašymo išduoti importo licenciją šablonas, taip pat elektroninio tokių prašymų ir reikiamų patvirtinamųjų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo elektroninėmis priemonėmis procedūrinės taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Priedo a, b, e, f, g, i, j, k ir l punktuose nurodytos kultūros vertybės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba joms įforminama specialioji procedūra, išskyrus tranzitą Sąjungoje, su sąlyga, kad įvežimo valstybės narės muitinei pateiktas importuotojo patvirtinimas.
1.  Į Sąjungos muitų teritoriją importuojant I priedo A dalies 3–14 punktuose nurodytas kultūros vertybes, vertybių turėtojas turi pirmos planuojamo importo valstybės narės muitinei pateikti elektroninį importuotojo patvirtinimą.
Šis straipsnis taikomas ir A1 bei A2 punktuose nurodytoms kultūros vertybėms, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai neįtraukti į II priedą.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Importuotojo patvirtinime pateikiama prekių turėtojo pasirašyta deklaracija, kad prekės eksportuotos iš kilmės šalies laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų. Tačiau tais atvejais, kai eksporto šalis yra 1970 m. UNESCO konvencijos susitariančioji šalis, importuotojo patvirtinime pateikiama prekių turėtojo pasirašyta deklaracija, kad prekės iš tos šalies eksportuotos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų.
2.  Importuotojo patvirtinimas užregistruojamas elektroniniu būdu. Jis apima:
a)  vertybių turėtojo pasirašytą deklaraciją, kurioje pažymima, kad vertybės iš kilmės šalies eksportuojamos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų, arba įrodoma, kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi;
b)  standartinį dokumentą, kuriame remiamasi objekto identifikacijos standartu ir kuriame susijusios kultūros vertybės aprašomos pakankamai išsamiai, kad galėtų būti atpažintos muitinėje;
c)  kilmės šalies išduoti eksporto liudijimai ar licencijos, kuriais įrodoma, kad susijusios kultūros vertybės iš kilmės šalies buvo eksportuotos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Neatsižvelgiant į 2 dalį, išimtiniais atvejais, kai:
a)  kultūros vertybės kilmės šalis negali būti patikimai nustatyta, ir kompetentinga institucija šią aplinkybę laiko tinkamai patvirtinta dokumentais ir pagrįsta įrodymu arba
b)  kultūros vertybės iš kilmės šalies buvo eksportuotos iki 1970 m., ir, prieš jas įvežant į Sąjungos muitų teritoriją, trečiojoje šalyje buvo laikomos ne laikino naudojimo, tranzito, eksporto ar išsiuntimo, o kitais tikslais, tačiau turėtojas negali pateikti reikiamų dokumentų, nes tuo metu, kai kultūros vertybės buvo eksportuotos iš kilmės šalies, tokie dokumentai nebuvo taikomi,
importuotojo patvirtinimas apima:
a)  vertybių turėtojo pasirašytą deklaraciją, kurioje pažymima, kad vertybės iš trečiosios šalies eksportuojamos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų, arba įrodoma, kad tokie įstatymai ir kiti teisės aktai netaikomi;
b)  standartinį dokumentą, kuriame remiamasi objekto identifikacijos standartu ir kuriame susijusios kultūros vertybės aprašomos pakankamai išsamiai, kad galėtų būti atpažintos muitinėje, ir
c)  trečiosios šalies išduotus eksporto liudijimus ar licencijas, kuriais įrodoma, kad susijusios kultūros vertybės iš trečiosios šalies buvo eksportuotos laikantis jos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Kai eksporto licencijų ar liudijimų išdavimas kilmės ar trečiosios šalies įstatymais ir kitais teisės aktais nenumatomas, kartu su importuotojo patvirtinimu pateikiami ir bet kurie kiti tinkami patvirtinamieji dokumentai ir įrodymai, įskaitant nuosavybės teisės liudijimus, sąskaitas faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis, draudimo dokumentus ir vežimo dokumentus.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas importuotojo patvirtinimo šablonas, taip pat importuotojo patvirtinimo pateikimo ir nagrinėjimo procedūrinės taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas standartinis elektroninis importuotojo patvirtinimo šablonas, taip pat importuotojo patvirtinimo elektroninio pateikimo ir nagrinėjimo procedūrinės taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis
Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės
Komisija užtikrina, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės naudotųsi derama technine ir finansine pagalba – įskaitant nacionalinių informacijos centrų veiklos skatinimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir specialios interneto svetainės, kurioje būtų skelbiama visa reikiama informacija, sukūrimą – be to, ji skatina labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir susijusių nacionalinių informacijos centrų informacijos mainus, kai gaunamos užklausos, siekiant veiksmingo šio reglamento įgyvendinimo.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b straipsnis (naujas)
5b straipsnis
Elektroninės sistemos naudojimas
1.  Visi kompetentingų institucijų ir deklarantų informacijos mainai pagal 4 ir 5 straipsnius, pvz., keitimasis deklaracijomis, prašymais ar sprendimais, vyksta elektroninėmis priemonėmis.
2.  Komisija sukuria 1 dalyje nurodytą elektroninę sistemą. Ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato:
–  1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos diegimo, eksploatavimo ir priežiūros tvarką;
–  išsamias taisykles, susijusias su informacijos pateikimu, tvarkymu, saugojimu ir keitimusi ja tarp valstybių narių kompetentingų institucijų naudojantis elektronine sistema;
Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija kuriant, prižiūrint ir naudojant 1 dalyje nurodytą elektroninę sistemą bei saugant informaciją, kaip nustatyta šiame reglamente.
3.  Kalbant apie asmens duomenų tvarkymą taikant šį reglamentą, deklarantai ir kompetentingos institucijos savo užduotis turėtų atlikti vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 ir Reglamentu (ES) .../...*.
__________________
1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
* OL: tekste prašom įrašyti dokumente 2017/0003(COD) pateiktą reglamento numerį.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
6 straipsnis
Išbraukta.
Muitinis tikrinimas ir patikrinimai
1.  Atitinkamai 4 straipsnyje nurodyta importo licencija arba 5 straipsnyje nurodytas importuotojo patvirtinimas pateikiami muitinės įstaigai, kuri yra kompetentinga kultūros vertybes išleisti į laisvą apyvartą arba joms įforminti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą.
2.   Tais atvejais, kai kultūros vertybėms įvežti į Sąjungos muitų teritoriją turi būti išduota importo licencija, muitinė patikrina, ar importo licencija atitinka pateiktas prekes. Tuo tikslu ji gali atlikti fizinį kultūros vertybių patikrinimą, įskaitant jų ekspertizę.
3.   Tais atvejais, kai kultūros vertybėms įvežti į Sąjungos muitų teritoriją turi būti pateiktas importuotojo patvirtinimas, muitinė patikrina, ar importuotojo patvirtinimas atitinka 5 straipsnyje arba pagal jį nustatytus reikalavimus ir pateiktas prekes. Tuo tikslu ji gali reikalauti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos, ir atlikti fizinį kultūros vertybių patikrinimą, įskaitant jų ekspertizę. Ji užregistruoja importuotojo patvirtinimą suteikdama jam eilės numerį bei nurodydama registracijos datą ir išleisdama prekes deklarantui įteikia užregistruoto importuotojo patvirtinimo kopiją.
4.  Pateikiant deklaraciją kultūros vertybių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti ar specialiajai procedūrai, išskyrus tranzitą, joms įforminti, nurodomas produktų kiekis priede nurodytais papildomais matavimo vienetais.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
Tais atvejais, kai valstybės narės nustato ribotą skaičių muitinės įstaigų, kurios yra kompetentingos kultūros vertybes išleisti į laisvą apyvartą arba joms įforminti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, jos pateikia Komisijai duomenis apie tas muitinės įstaigas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus.
Valstybės narės gali apriboti muitinės įstaigų, kompetentingų leisti vykdyti kultūros vertybių importą, skaičių. Tais atvejais, kai valstybės narės taiko šį apribojimą, jos pateikia Komisijai duomenis apie tas muitinės įstaigas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Muitinė sulaiko ir laikinai paima į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas kultūros vertybes tais atvejais, kai atitinkamos prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos nesilaikant 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų.
1.  Kompetentingos institucijos sulaiko ir laikinai paima kultūros vertybes, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas nesilaikant 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų. Kultūros vertybių paėmimo atveju deramos išsaugojimo sąlygos užtikrinamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 147 straipsnyje išdėstytų laikino vertybių saugojimo sąlygų ir atsakomybės nuostatų, deramai atsižvelgiant į ypatingą vertybių pobūdį.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodytas administracinis sprendimas kartu su išdėstytais motyvais pateikiamas deklarantui; dėl sprendimo gali būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų.
2.  1 dalyje nurodytam administraciniam sprendimui taikomos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 7 dalies nuostatos.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Laikino paėmimo laikotarpis negali viršyti laiko, reikalingo muitinei arba kitoms teisėsaugos institucijoms nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, yra pagrindo laikinai paimti prekes pagal kitas Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatas. Maksimalus šiame straipsnyje nurodyto laikino paėmimo laikotarpis yra 6 mėnesiai. Jeigu per šį laikotarpį nepriimamas sprendimas dėl ilgesnio kultūros vertybių paėmimo laiko arba priimamas sprendimas, kad, atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, paimti kultūros vertybių ilgesniam laikui nėra pagrindo, jos nedelsiant grąžinamos deklarantui.
3.  Laikino paėmimo laikotarpis negali viršyti laiko, reikalingo muitinei arba kitoms teisėsaugos institucijoms nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, yra pagrindo laikinai paimti prekes pagal kitas Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatas. Maksimalus šiame straipsnyje nurodyto laikino paėmimo laikotarpis yra 6 mėnesiai su galimybe tą laikotarpį pratęsti dar trims mėnesiams pagrįstu muitinės sprendimu. Jeigu per šį laikotarpį nepriimamas sprendimas dėl ilgesnio kultūros vertybių paėmimo laiko arba priimamas sprendimas, kad, atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, paimti kultūros vertybių ilgesniam laikui nėra pagrindo, jos nedelsiant grąžinamos deklarantui. Valstybių narių valdžios institucijos užtikrina, kad kultūros vertybių restitucijos kilmės šaliai metu kilmės šalyje nebūtų kilusi ginkluota krizė, dėl kurios nebūtų įmanoma užtikrinti kultūros vertybės saugumo. Tokios krizės atveju kultūros vertybė lieka Sąjungoje, kol padėtis kilmės šalyje stabilizuosis.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Priėmusios 1 dalyje nurodytą sprendimą, muitinės nedelsdamos informuoja kilmės arba – atvejais, kai kultūros vertybių kilmės šalis negali būti patikimai nustatyta – trečiąją šalį bei galimai Europolą ir Interpolą.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Kompetentingoms institucijoms turint pagrįstų priežasčių manyti, kad kultūros vertybės, vežamos tranzitu per Sąjungos muitų teritoriją, galėjo būti eksportuotos pažeidžiant kilmės šalies taisykles ir teisės aktus, jos paveda muitinėms tas vertybes laikinai sulaikyti.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio pavadinimas
Administracinis bendradarbiavimas
Administracinis bendradarbiavimas ir elektroninės sistemos naudojimas
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Šio reglamento įgyvendinimo tikslais valstybės narės užtikrina 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų jų kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą.
1.  Šio reglamento įgyvendinimo tikslais valstybės narės užtikrina 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų jų kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.  Gali būti sukurta elektroninė sistema, skirta valstybių narių valdžios institucijų informacijai, visų pirma apie importuotojų patvirtinimus ir importo licencijas, saugoti ir ja keistis.
2.  Sukuriama elektroninė sistema, skirta valstybių narių valdžios institucijų informacijai saugoti ir ja keistis vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 952/2013. Taikant bet kokią tokią sistemą priimama, tvarkoma, saugoma informacija, visų pirma apie importuotojų patvirtinimus ir importo licencijas, ir ja keičiamasi.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės gali naudotis 2 dalyje nurodyta elektronine sistema nagrinėdamos prašymus, pateiktus ryšium su eksporto licencijomis, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 116/2009. Tokiuose prašymuose gali būti pateikiamos tiesioginės nuorodos į elektroninėje sistemoje saugomą informaciją.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos procedūros.
Tie deleguotieji aktai priimami iki... [šeši mėnesiai iki šio reglamento įsigaliojimo datos], laikantis 13 straipsnyje nurodytos procedūros.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą vykdomas tik siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo kultūros vertybių praradimo, išsaugoti žmonijos kultūros paveldą ir užkirsti kelią teroristų finansavimui pagrobtą kultūros paveldą parduodant Sąjungoje esantiems pirkėjams.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Pasiekti ir tvarkyti visus pagal 4, 5 ir 9 straipsnius gautus asmens duomenis gali tik deramai įgalioti institucijų darbuotojai, ir šie duomenys tinkamai saugomi nuo neleistinos prieigos arba perdavimo.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už 3, 4 ir 5 straipsnių pažeidimus, visų pirma už melagingus pareiškimus ir melagingos informacijos pateikimą siekiant gauti leidimą įvežti kultūros vertybes į Sąjungos muitų teritoriją, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas taisykles ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir nedelsdamos praneša jai apie bet kokius vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už 3, 4 ir 5 straipsnių pažeidimus, visų pirma už melagingos informacijos pateikimą siekiant gauti leidimą importuoti kultūros vertybes į Sąjungos muitų teritoriją. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekdamos užtikrinti vienodas sąlygas ir nuoseklų požiūrį, valstybės narės taiko panašaus pobūdžio ir poveikio sankcijas. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas taisykles ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir nedelsdamos praneša jai apie bet kokius vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio -1 dalis (nauja)
Atlikdamos parengiamuosius darbus šiam reglamentui įgyvendinti, Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., su UNESCO, Interpolu, Europolu, Pasaulio muitinių organizacija (PMO), Tarptautiniu kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo centru (ICCROM) ir Tarptautine muziejų taryba, kad būtų užtikrintas veiksmingas mokymas, gebėjimų stiprinimo veikla ir informavimo kampanijos, o prireikus – užsakoma atlikti susijusius mokslinius tyrimus ir sukurti reikiamus standartus.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
Siekdamos užtikrinti, kad atitinkamos valdžios institucijos veiksmingai įgyvendintų šį reglamentą, valstybės narės organizuoja mokymo ir gebėjimų stiprinimo veiklą. Jos taip pat gali vykdyti informavimo kampanijas visų pirma kultūros vertybių pirkėjų sąmoningumui skatinti.
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, organizuoja:
i)   mokymų ir gebėjimų stiprinimo veiklą bei informavimo kampanijas valdžios institucijų, nacionalinių informacijos centru darbuotojams ir susijusiems specialistams, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas;
ii)  veiksmus efektyviam kilmės šalių bendradarbiavimui skatinti ir
iii)   geriausios praktikos mainus, siekiant skatinti vienodą šio reglamento įgyvendinimą, ypač tinkamą valstybių narių, kuriose galioja nacionaliniai teisės aktai dėl kultūros vertybių importo, praktiką iki įsigaliojant šiam reglamentui.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Ta veikla, kampanijos ir veiksmai grindžiami esamų programų – įskaitant tas, kurias skatina PMO ir Komisija – patirtimi.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11 a straipsnis
Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis
Komisija skatina techninį ir operatyvinį valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą klausimais, kurie patenka į jos veiklos sritį, ir tokiu mastu, koks yra būtina jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti.
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, gali organizuoti mokymo veiklą jų teritorijoje.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  2 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … [šio akto įsigaliojimo datą įrašo Leidinių biuras].
2.  2 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ... metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  informacija apie šio reglamento pažeidimus;
b)  informacija apie šio reglamento pažeidimus ir taikomas sankcijas;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Šiuo tikslu Komisija valstybėms narėms pateikia atitinkamus klausimynus. Valstybės narės prašomą informaciją Komisijai pateikia per 6 mėnesius.
Šiuo tikslu Komisija valstybėms narėms pateikia atitinkamus klausimynus. Valstybės narės prašomą informaciją Komisijai pateikia per 6 mėnesius nuo klausimyno gavimo dienos.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Komisija, atsižvelgdama į valstybių narių atsakymus į 1 dalyje nurodytų klausimynų klausimus, gali paprašyti valstybių narių pateikti papildomą informaciją apie prašymų suteikti importo licenciją nagrinėjimą. Valstybės narės prašomą informaciją suteikia kuo greičiau.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  Praėjus trejiems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą.
2.  Praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas ketverius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita turėtų būti skelbiama viešai. Joje turėtų būti apžvelgtas praktinis įgyvendinimas, įskaitant poveikį Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ataskaitoje palyginamas įgyvendinimas valstybėse narėse, įskaitant įvertinimą, kokiu mastu reglamentas taikomas vienodai nuo tada, kai buvo parengta ankstesnioji ataskaita. Šiame įvertinime taip pat apžvelgiamos nuostatos, pagal kurias apibrėžiamos ir taikomos sankcijos, ir tai, kokiu mastu jomis užtikrinamos vienodos sąlygos valstybėse narėse. Prireikus į ataskaitą gali būti įtraukiamos rekomendacijos dėl veiksmų, kai valstybės narės šį reglamentą įgyvendina netinkamai.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  2 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama į šio reglamento poveikį vietoje, įskaitant jo poveikį Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams – taip pat ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ataskaitoje pateikiama skirtingų nacionalinių veiklos rezultatų įrodymų, į ją įtraukiamas įvertinimas, ar vienodai šis reglamentas buvo įgyvendinamas ir taikomas susijusiu laikotarpiu, bei rekomendacijos dėl veiksmų, kai jis valstybėse narėse įgyvendinamas nepakankamai.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 paantraštė
Kultūros vertybės, kurioms taikoma 2 straipsnio 1 dalis
Kultūros vertybės, kurioms taikomas 2 straipsnio 1 dalies a punktas
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
I a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.

Senesni nei 100 metų archeologijos objektai, kurie yra:

 

 

–  iškasenos ir sausumos arba povandeniniai radiniai

9705 00 00

 

–  archeologinių vietovių radiniai

9706 00 00

 

–  archeologinių kolekcijų objektai

 

2.

Senesni nei 100 metų elementai, kurie yra neatskiriamos išardytų meno, istorijos ar religijos monumentų dalys

9705 00 00 9706 00 00

3.

Išimtinai rankų darbo paveikslai ir tapybos kūriniai, išskyrus tuos, kurie priskiriami 4 arba 5 kategorijai, sukurti bet kuriomis priemonėmis ir ant bet kurios medžiagos1a

9701

4.

Išimtinai rankų darbo akvarelės, guašo ir pastelės technika atlikti kūriniai, sukurti ant bet kurios medžiagos1a

9701

5.

Išimtinai rankų darbo mozaikos, sukurtos naudojant bet kurią medžiagą, išskyrus tas, kurios priskiriamos 1 arba 2 kategorijai, ir priešiniai, sukurti bet kuriomis priemonėmis ir ant bet kurios medžiagos1a

6914

9701

6.

Originalios graviūros, originalūs estampai ir šilkografijos bei litografijos kūriniai, įskaitant atitinkamus jų trafaretus, ir originalūs plakatai1a

49 9702 00 00 8442 50 99 skyrius

7.

Originalios skulptūros arba statulos bei kopijos, sukurtos pagal tą patį procesą, kaip ir originalas, išskyrus tas, kurios priskiriamos 1 kategorijai

9703 00 00

8.

Fotografijos, kino juostos ir jų negatyvai1a

3704

3705

3706

4911 91 80

9.

Inkunabulai ir rankraščiai, įskaitant žemėlapius ir muzikos partitūras (pavieniai arba jų kolekcijos)1a

9702 00 00 9706 00 00 4901 10 00 4901 99 00 4904 00 00 4905 91 00 4905 99 00 4906 00 00

10.

Senesnės nei 100 metų knygos (pavienės arba jų kolekcijos)

9705 00 00 9706 00 00

11.

Senesni nei 200 metų spausdinti žemėlapiai

9706 00 00

12.

Archyvai ir bet kurie jų elementai nepriklausomai nuo pobūdžio ar laikmenos, kurie yra senesni nei 50 metų

3704

3705

3706

4901

4906

9705 00 00 9706 00 00

13.

a)  Zoologijos, botanikos, mineralogijos ar anatomijos kolekcijos1b ir šių kolekcijų pavyzdžiai

9705 00 00

 

b)  Istorinės, paleontologinės, etnografinės ar numizmatinės svarbos kolekcijos

9705 00 00

14.

Senesnės nei 75 metų transporto priemonės

9705 00 00 86 –89 skyriai

15.

Bet kurie kiti antikvariniai objektai, nepriskirti A.1–A.14 kategorijoms

 

 

a)  50–100 metų senumo

 

 

žaislai, žaidimai

95 skyrius

 

stiklo dirbiniai

7013

 

juvelyriniai aukso arba sidabro dirbiniai

7114

 

baldai

94 skyrius

 

optikos, fotografijos ir kinematografo aparatai

90 skyrius

 

muzikos instrumentai

92 skyrius

 

laikrodžiai ir rankiniai laikrodžiai bei jų dalys

91 skyrius

 

medžio dirbiniai

44 skyrius

 

keramika

69 skyrius

 

gobelenai

5805 00 00

 

kilimai

57 skyrius

 

popieriniai sienų apmušalai

4814

 

ginklai

93 skyrius

 

b)  senesni nei 100 metų

9706 00 00

1a Kuriems daugiau nei 50 metų ir kurie nepriklauso savo kūrėjams.

1b Remiantis Teisingumo Teismo sprendime 252/84 pateikta apibrėžtimi: „Kaip pažymima Bendrojo muitų tarifo skyriuje Nr. 97.05, kolekcionuojami objektai – tai objektai, pasižymintys savybėmis, kurios būtinos jiems į kolekciją įtraukti, t. y. šie objektai sąlyginai reti, paprastai nenaudojami pagal savo pradinę paskirtį, jų atžvilgiu taikomi specialūs sandoriai, kurių neapima įprasta prekyba panašiais naudoti skirtais objektais, ir jie yra didelės vertės“.

A.1–A.15 kategorijų kultūros objektus šis reglamentas apima tik jeigu jų vertė atitinka B dalyje nurodytas finansines ribas arba jas viršija.

B.  Finansinės ribos, taikomos kai kurioms A dalies kategorijoms (nurodyta eurais).

Vertė:

Bet kuri vertė:

1 (archeologijos objektai)

2 (išardyti monumentai)

9 (inkunabulai ir rankraščiai)

12 (archyvai)

15 000

5 (mozaikos ir piešiniai)

6 (graviūros)

8 (fotografijos)

11 (spausdinti žemėlapiai)

30 000

4 (akvarele, guašu ir pastele nutapyti kūriniai)

50 000

7 (statulos)

10 (knygos)

13 (kolekcijos)

14 (transporto priemonės)

15 (visi kiti objektai)

150 000

3 (paveikslai)

Tai, ar tenkinamos su finansine verte susijusios sąlygos, turi būti įvertinta tada, kai pateikiamas prašymas išduoti eksporto licenciją. Finansinė vertė – tai kultūros objekto finansinė vertė tarptautinėje rinkoje.

Vertės, I priede išreikštos eurais, konvertuojamos ir išreiškiamos nacionalinėmis valiutomis laikantis 2001 m. gruodžio 31 d. valiutos kurso, paskelbto Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Šis vertės nacionalinėmis valiutomis ekvivalentas peržiūrimas kas dvejus metus, pradedant 2001 m. gruodžio 31 d. Šio vertės ekvivalento apskaičiavimas grindžiamas šių valiutų vidutine dienos verte, išreikšta eurais, 24 mėnesių laikotarpiu, kuris baigiasi paskutiniąją rugpjūčio mėn. dieną prieš peržiūrą, pradedamą vykdyti nuo gruodžio 31 d. Komisijos siūlymu, šį skaičiavimo metodą – iš principo praėjus dvejiems metams nuo tada, kai jis buvo pirmą kartą pritaikytas – peržiūri patariamasis komitetas kultūros vertybių klausimais. Kiekvienos peržiūros atveju eurais išreikštos vertės ir jų ekvivalentai nacionalinėmis valiutomis pirmosiomis lapkričio mėn., einančio prieš peržiūros pradžios datą, dienomis periodiškai paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
I b priedas (naujas)
Ib priedas
Šalys ir objektų kategorijos, kurioms gresia ypatinga neteisėtos prekybos rizika
[Parengs Komisija, vadovaudamasi 2 straipsnio 2a dalimi.]

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0308/2018).


ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais
PDF 130kWORD 48k
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais“ (2018/2006(INI))
P8_TA(2018)0419A8-0298/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 18-ąją Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitą dėl 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano. Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti (COM(2016)0148),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą „29-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu metinė ataskaita (2017 m.)“ (COM(2018)0553) ir prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2018)0381–0386),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(3),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (galutinis pranešimas)(5) (toliau – CRIM komiteto rezoliucija) ir savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM rezoliucija(6),

–  atsižvelgdamas į Specialiąją „Eurobarometro“ ataskaitą Nr. 470,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos (O-000066/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0298/2018),

A.  kadangi ES finansinių interesų apsauga turėtų būti esminė ES politinės darbotvarkės dalis, kuria būtų siekiama didinti piliečių pasitikėjimą, užtikrinant, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai ir veiksmingai;

B.  kadangi valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovė sudaro tokią aplinką, kurioje nelengva kovoti su sukčiavimu, nes Europos lygmeniu nėra vienodų teisės aktų, kuriais būtų kovojama su organizuotu nusikalstamumu;

C.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

D.  kadangi 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje(7) nustatomi minimalūs ES standartai dėl turto įšaldymo siekiant prireikus jį konfiskuoti vėliau ir turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose;

E.  kadangi 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti tarpusavio pripažinimo (2016/0412(COD)) pradedamos taikyti standartizuotos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

F.  kadangi nė viena iš šių priemonių negali būti taikoma trečiosioms šalims;

G.  kadangi Tarybos reglamente (ES) 2017/1939, ypač jo 104 straipsnyje, numatomos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės;

H.  kadangi Europos Tarybos konvencijos Nr. 198 dėl pinigų plovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo 3 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad kiekviena šalis priima tokias būtinas teisėkūros ar kitas priemones, pagal kurias būtų reikalaujama, kad, atsižvelgiant į sunkų nusikaltimą arba nusikaltimus, kaip apibrėžta pagal nacionalinę teisę, pažeidėjas nurodytų tariamų pajamų ar kito konfiskuotino turto kilmę tiek, kiek toks reikalavimas neprieštarauja šalies teisės principams;

I.  kadangi regioniniu ir pasauliniu lygmeniu JT ir Europos Taryba parengė keletą konfiskavimo ir turto susigrąžinimo konvencijų ir mechanizmų, t. y. 2003 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, 2000 m. lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir dėl terorizmo finansavimo ir 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo; tačiau kadangi dėl įvairių priežasčių šios priemonės ne visada padeda veiksmingai ir laiku susigrąžinti pavogtą turtą;

J.  kadangi ES šį klausimą įvardijo kaip vieną iš bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetų; kadangi šiuo klausimu įgyvendinami bandomieji ir parengiamieji projektai;

K.  kadangi, laikantis 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų(8) 1, 3 ir 14 straipsnių, OLAF suteikti įgaliojimai vykdyti tyrimus visose srityse, kuriose naudojami ES pinigai, be kita ko, ES paramą gaunančiose ne ES šalyse;

L.  kadangi, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 14 straipsnio, OLAF gali su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis sudaryti administracinio bendradarbiavimo susitarimus, prieš tai suderinusi veiksmus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba;

1.  pabrėžia, kad dėl sukčiavimo prarandamos ES lėšos, kai jos pervedamos į trečiąsias šalis, yra nuolatinė problema;

2.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti prevenciją, reikia vengti lėšų pervedimo per finansų tarpininkus, veikiančius neskaidriose ir nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose;

3.  susirūpinęs pabrėžia, kad lėšos iš trečiųjų šalių taip pat gali būti nesąžiningai pervedamos į ES; pabrėžia, kad ES finansuojamų parengiamųjų veiksmų, kuriais remiamos Arabų pavasario šalys tam, kad Jungtinių Tautų tarpregioninio nusikalstamumo ir justicijos mokslinių tyrimų institutas (UNICRI) įgyvendintų turto susigrąžinimą, rezultatai turėtų padėti sukurti nuolatinę ir platesnę ES turto susigrąžinimo programą;

4.  pabrėžia, kad reikia susieti lėšų paskirstymą ir tikrosios nuosavybės duomenų paskelbimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas susigrąžinti turtą sukčiavimo atveju;

5.  pabrėžia, kad kol kas, deja, ES yra sudariusi susitarimus dėl savitarpio teisinės pagalbos tik su keliomis trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Japonija, Lichtenšteinas, Norvegija ir JAV, nepaisant to, jog įtariama, kad lėšos taip pat perkeliamos į kitas jurisdikcijas; ragina Komisiją skatinti pastangas sudaryti susitarimus su ES finansavimą gaunančiomis trečiosiomis šalimis;

6.  apgailestauja dėl to, kad daugelis valstybių narių šiuo metu turi remtis dvišaliais susitarimais ir kad nėra ES požiūrio į šį svarbų klausimą; todėl pabrėžia, kad reikia laikytis labiau suvienodinto požiūrio;

7.  ragina ES kuo greičiau teikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) ir nuolat apie tai informuoti Parlamentą;

8.  ragina Komisiją sugriežtinti savo poziciją susitarimuose, kurie pasirašyti su trečiosiomis šalimis, į juos įtraukiant kovos su sukčiavimu nuostatas; apgailestauja dėl to, kad nėra duomenų apie per metus prarandamą ES lėšų kiekį dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su pinigų pervedimu į trečiąsias šalis; ragina Komisiją apskaičiuoti prarandamą ES lėšų sumą;

9.  ragina Komisiją atlikti ES teisės aktų, sudarančių sąlygas lengviau neteisėtai pervesti pinigus už ES ribų, rizikos vertinimą ir pašalinti silpnąsias šių teisės aktų vietas;

10.  ragina Komisiją parengti standartizuotą duomenų rinkimo metodą, kuris būtų identiškas visoms valstybėms narėms ir pagal kurį būtų galima nustatyti sukčiavimo būdu įgyto turto perkėlimą į trečiąsias šalis, siekiant kuo greičiau sukurti centrinę ES duomenų bazę; pabrėžia, kad toks kovos su pinigų plovimu mechanizmas jau egzistuoja ir kad šį mechanizmą būtų galima išplėsti;

11.  pabrėžia, kad 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir dėl terorizmo finansavimo ir 1990 m. lapkričio 8 d. Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo yra svarbios priemonės, kuriomis palengvinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turto įšaldymo ir susigrąžinimo klausimais; palankiai vertina sėkmingai užbaigtas derybas dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti tarpusavio pripažinimo ir pažymi, kad jo pagrindiniai elementai galėtų sudaryti naudingą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindą, atsižvelgiant į tarptautines konvencijas ir dvišalius susitarimus, kurių šalis yra ES;

12.  apgailestauja dėl to, kad ne visos ES valstybės narės sutiko būti Europos prokuratūros dalimi; pabrėžia Europos prokuratūros, kuri tampa pagrindine bet kurio būsimo susigrąžinimo mechanizmo trečiosiose šalyse veikėja, svarbą ir kad tam reikia, jog ji būtų šiuo tikslu pripažinta kaip kompetentinga institucija, laikantis Europos prokuratūros reglamento 104 straipsnio, galiojančiuose ir būsimuose susitarimuose dėl savitarpio teisinės pagalbos ir turto susigrąžinimo, visų pirma Europos Tarybos ir JT konvencijose;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai.

(1) OL L 198, 2017 7 28, p. 29.
(2) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.
(3) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(4) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(5) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.
(6) OL C 215, 2018 6 19, p. 96.
(7) OL L 127, 2014 4 29, p. 39.
(8) OL L 248, 2013 9 18, p. 1.


Žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimas ir priežiūra ***I
PDF 130kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (COM(2014)0557 – C8-0142/2014 – 2014/0256(COD))
P8_TA(2018)0420A8-0035/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0557),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija Parlamentui pateikė pasiūlymą (C8‑0142/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0035/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą, Reglamentas (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų ir Direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/5.)

(1) OL C 242, 2015 7 23, p. 39.
(2) Ši pozicija pakeičia 2016 m. kovo 10 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0088).


Veterinariniai vaistai ***I
PDF 129kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veterinarinių vaistų (COM(2014)0558 – C8-0164/2014 – 2014/0257(COD))
P8_TA(2018)0421A8-0046/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0558),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0164/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje: pacientų saugumo didinimas ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0046/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/6.)

(1) OL C 242, 2015 7 23, p. 54.
(2) OL C 353, 2016 9 27, p. 12.
(3) Ši pozicija pakeičia 2016 m. kovo 10 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0087).


Vaistinių pašarų gamyba, pateikimas rinkai ir naudojimas ***I
PDF 129kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (COM(2014)0556 – C8-0143/2014 – 2014/0255(COD))
P8_TA(2018)0422A8-0075/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0556),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8–0143/2014),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gegužės 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0075/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/4.)

(1) OL C 242, 2015 7 23, p. 54.


Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra ***I
PDF 376kWORD 150k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (COM(2017)0275 – C8-0171/2017 – 2017/0114(COD))
P8_TA(2018)0423A8-0202/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0275),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0171/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0202/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/... , kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi infrastruktūra

P8_TC1-COD(2017)0114


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  pažanga siekiant tikslo, kurį Komisija nustatė 2011 m. kovo 28 d. Baltojoje knygoje(6), t. y. siekti, kad principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ būtų taikomi visapusiškai siekiant gauti pajamų ir užtikrinti būsimų investicijų į transportą finansavimą, iki šiol buvo lėta, o kelių infrastruktūros apmokestinimas skirtingose valstybėse narėse vis dar nesuderintas;

(1a)  toje baltojoje knygoje Komisija nustatė 2020 m. kaip terminą, iki kurio reikia „privaloma tvarka pradėti internalizuoti visas kelių ir geležinkelių transporto išorės sąnaudas (įskaitant triukšmo, vietos taršos ir spūsčių, šalia privalomo dėvėjimosi sąnaudų padengimo)“; [1 pakeit.]

(1b)   dėl krovininių ir keleivinių transporto priemonių judėjimo į orą išmetamas didelis kiekis teršalų. Tokie teršalai, kurie turi labai neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir dėl kurių blogėja oro ir aplinkos kokybė Europoje, be kita ko, yra kietosios dalelės PM2,5, NO2 ir O3. Remiantis 2017 m. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2014 m. šie trys teršalai sukėlė atitinkamai 399 000, 75 000 ir 13 600 ankstyvų mirčių dėl jų ilgalaikio poveikio Sąjungos teritorijoje; [2 pakeit.]

(1c)   pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vien kelių eismo triukšmas yra antras pagal kenksmingumą stresą keliantis aplinkos veiksnys Europoje po oro taršos. Bent 9 000 ankstyvų mirčių per metus galima susieti su eismo triukšmo sukeltomis širdies ligomis; [3 pakeit.]

(1d)   primindamas, kad remiantis Europos aplinkos agentūros parengta 2017 m. oro kokybės Europoje ataskaita, 2015 m. kelių transporto sektorius pirmavo pagal išmetamo NOx kiekį ir buvo antroje vietoje pagal suodžių taršos kiekį; [4 pakeit.]

(2)  Komunikate dėl Europos mažataršio judumo strategijos(7) Komisija paskelbė, kad ketina peržiūrėti direktyvą dėl sunkvežimių apmokestinimo, kad būtų galima apmokestinimą diferencijuoti pagal išmetamą anglies dioksido kiekį, o kai kuriuos jos principus taikyti ir vietos bei tolimojo susisiekimo autobusams ir lengviesiems automobiliams bei furgonams;

(3)  visos sunkiosios transporto priemonės daro didelį poveikį kelių infrastruktūrai ir prisideda prie oro taršos, o lengvosios transporto priemonės yra daugelio neigiamų kelių transporto taršos ir grūsčių spūsčių padarinių aplinkai ir visuomenei šaltinis. Vienodų sąlygų ir sąžiningos konkurencijos sumetimais turėtų būti užtikrinta, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB(8) nustatyta rinkliavų ir naudotojo mokesčių sistema būtų pradėta taikyti ir toms transporto priemonės, kurioms iki šiol ji taikoma nebuvo. Todėl į tos direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtrauktos ne tik dabar į ją įeinančios krovinius gabenančios sunkiosios transporto priemonės, bet ir kitos sunkiosios transporto priemonės, taip pat lengvosios transporto priemonės, įskaitant lengvuosius automobilius ir lengvieji automobiliai. Lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių dydis galėtų būti diferencijuojamas, kad dažniems naudotojams netektų pernelyg didelė našta. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas mokesčiai turėtų būti taikomi nediskriminuojant, atsižvelgiant į transporto priemonių kategoriją, ir jie turėtų būti skirtingi atsižvelgiant į transporto priemonių poveikį infrastruktūrai, aplinkai ir visuomenei, taip pat atsižvelgiant į tam tikrų naudotojų, kurie, neturėdami kito pasirinkimo, priversti naudotis keliu, kad pasiektų savo darbo vietą, konkrečią socialinę ir ekonominę padėtį; [5 pakeit.]

(3a)  siekiant sukurti kelių transporto vidaus rinką, kurioje būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos, būtina vienodai taikyti taisykles. Vienas iš pagrindinių šios direktyvos tikslų – pašalinti naudotojų konkurencijos iškraipymus. Todėl į sunkiosioms transporto priemonėms taikomų mokesčių sritį reikėtų įtraukti krovinius keliais gabenančius furgonus; [6 pakeit.]

(3b)  siekiant, kad tokia priemonė būtų proporcinga, svarbu apmokestinti tik furgonus, kurie naudojami krovinių gabenimo keliais veiklai, reglamentuojamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1071/2009(9) ir (EB) Nr.°1072/2009(10), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 165/2014(11); [7 pakeit.]

(4)  pagal laiką skaičiuojami naudotojo mokesčiai dėl savo pobūdžio netiksliai atspindi faktiškai patiriamus infrastruktūros kaštus ir dėl panašių priežasčių nėra veiksmingi skatinant diegti švaresnes ir veiksmingesnes operacijas ar mažinant grūstis spūstis. Todėl jie sunkiosioms transporto priemonėms turėtų būti palaipsniui pakeisti atstumu grindžiamais mokesčiais, kurie yra ne tokie diskriminaciniai, veiksmingesni ir efektyvesni; [8 pakeit.]

(4a)   siekiant neleisti, kad laipsniškas pagal laiką skaičiuojamų mokesčių keitimas pagal atstumą skaičiuojamais mokesčiais taptų dar viena kliūtimi patekti į pagrindines Europos rinkas vežėjams iš periferinių šalių ir regionų, reikėtų kuo greičiau nustatyti kompensacijų sistemą siekiant kompensuoti papildomas sąnaudas ir taip užtikrinti, kad dėl to smarkiai nesumažėtų konkurencingumas; [10 pakeit.]

(4b)   siekdamos neleisti, kad eismas nukryptų į nemokamus kelius – tai labai paveiktų kelių eismo saugumą ir optimalų kelių naudojimą – valstybės narės privalo turėti galimybę rinkti rinkliavas visuose tiesiogiai su transeuropiniais tinklais konkuruojančiuose keliuose; [11 pakeit.]

(4c)   taikant laiku pagrįstus naudotojų mokesčius vinjetės galiojimo laikotarpiu vairuotojai skatinami važiuoti daugiau ir taip neteisingai taikomi principai „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“; [12 pakeit.]

(4d)  kad ši direktyva būtų tinkamai taikoma, sutarčių sistemomis, kuriomis reguliuojamos kelių mokesčių rinkimo koncesijos sutartys, turėtų būti palengvinamas minėtų sutarčių pritaikymas, atsižvelgiant į Sąjungos reglamentavimo sistemos pokyčius, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES; [13 pakeit.]

(4e)   atsižvelgiant į tai, reikėtų išnagrinėti galimybę kompensuoti dėl periferinės padėties patiriamas papildomas išlaidas sudarant lengvatų naudojantis efektyviau energiją vartojančių transporto priemonių parku ir prioritetine tvarka įrengiant išskirtinę infrastruktūrą arba įdiegti technologijas, pvz., elektroninius greitkelius. Tos kompensuojamosios lengvatos galėtų būti po 2020 m. taikomos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) dalis; [14 pakeit.]

(5)  siekiant užtikrinti, kad naudotojai palankiai vertintų būsimas kelių apmokestinimo schemas, valstybėms narėms reikėtų leisti adekvačias mokesčių rinkimo sistemas įvesti kaip platesnio judumo paslaugų priemonių rinkinio dalį. Tokios sistemos turėtų užtikrinti sąžiningą infrastruktūros kaštų paskirstymą ir atitikti principą „teršėjas moka“ ir pagal jas turėtų būti apribojami pajamų, gaunamų iš naudotojų mokesčių, panaudojimo tikslai. Todėl valstybės narės gali rinkti kelių mokesčius ir keliuose, nepriklausančiuose pagrindiniam kelių tinklui. Visos tokią sistemą įsivedančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/52/EB(12) nuostatas; [15 pakeit.]

(5a)  taikydamos tokias kelių infrastruktūros apmokestinimo sistemas lengviesiems automobiliams valstybės narės turėtų būti skatinamos atsižvelgti į socialinius ir ekonominius veiksnius; [16 pakeit.]

(5b)   plataus masto kelių naudojimo mokesčių rinkimas elektroninėmis priemonėmis susijęs su masiniu asmens duomenų rinkimu ir saugojimu; iš jų taip pat galima susidaryti išsamų vaizdą apie judėjimo būdus. Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat atsižvelgti į tikslų apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Dėl to techniniai kelių naudojimo mokesčių duomenų rinkimo sprendimai turėtų apimti anonimizuoto, šifruoto arba išankstinio mokėjimo galimybes; [17 pakeit.]

(5c)  transporto priemonių mokesčiai galėtų tapti kliūtimi rinkliavoms nustatyti. Siekiant remti rinkliavų nustatymą, valstybėms narėms reikia suteikti daugiau galimybių skubiai mažinti transporto priemonių mokesčius, t. y. kuo greičiau sumažinti Direktyvoje 1999/62/EB nustatytas minimalias apmokestinimo normas; [18 pakeit.]

(5d)  itin svarbu, kad valstybės narės nustatytų teisingą mokesčių sistemą, kuri nepakenktų kaimo vietovėse, sunkiai pasiekiamose arba izoliuotose teritorijose gyvenantiems lengvųjų automobilių naudotojams, kurie priversti reguliariai naudotis keliais, kuriems taikomi mokesčiai. Vykdydamos teritorijų plėtros politiką valstybės narės turėtų tokiose teritorijose gyvenantiems naudotojams taikyti mokesčių lengvatas; [20 pakeit.]

(6)  kaip ir sunkiųjų transporto priemonių atveju, svarbu, kad jei valstybės narės nustato lengvosioms transporto priemonėms taikomi mokesčiai pagal laiką taikomus mokesčius, jie būtų proporcingi, taip pat ir tuomet, kai naudojimo laikotarpis trumpesnis nei vieneri metai. Šiuo požiūriu turi būti atsižvelgiama į tai, kad lengvųjų transporto priemonių naudojimo modelis skiriasi nuo sunkiųjų transporto priemonių. Proporcingi pagal laiką skaičiuojami mokesčiai galėtų būti nustatomi remiantis turimais tipinių kelionių duomenimis, jei užtikrinamas nediskriminavimas; [21 pakeit.]

(7)  remiantis Direktyva 1999/62/EB, nustatytas išorinių kaštų mokesčio lygis gali, atitinkantis principą „teršėjas moka“, turėtų būti artimas atitinkamos transporto priemonės naudojimo socialiniams ribiniams kaštams. Tas metodas pasirodė esąs nešališkiausias ir veiksmingiausias būdas atsižvelgti į sunkiųjų transporto priemonių keliamos oro taršos ir triukšmo neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, kuris užtikrintų tinkamą sunkiųjų transporto priemonių sektoriaus indėlį siekiant įgyvendinti ES oro taršos standartus(13) ir visus taikomus triukšmo apribojimus ir tikslinius rodiklius. Todėl tokių mokesčių taikymą reikėtų palengvinti; [22 pakeit.]

(8)  šiuo tikslu reikėtų numatyti galimybę tinkluose, kuriuose netaikomas infrastruktūros mokestis, taikyti išorinių sąnaudų mokestį, o maksimalus išorinių kaštų mokesčio svertinis vidurkis turėtų būti pakeistas lengvai taikomomis pamatinėmis mažiausiomis vertėmis, atnaujinamomis atsižvelgiant į infliaciją, kelių transporto išorinių kaštų vertinimo srityje padarytą mokslo pažangą ir transporto priemonių parko sudėties pokyčius; [23 pakeit.]

(8a)  siekiant prisidėti prie Transporto baltosios knygos tikslo visapusiškai taikyti principą „teršėjas moka“, reikia tinklų, kuriuose taikomas infrastruktūros mokestis, sistemoje sunkiosioms transporto priemonėms ir krovinius keliais gabenantiems furgonams taikyti išorinių sąnaudų mokestį; [24 pakeit.]

(8b)  siekiant užtikrinti tinkamą pakartotinį pajamų, gautų iš išorinių sąnaudų mokesčio, panaudojimą būtų tinkama reinvestuoti tas pajamas į kelių infrastruktūros sektorių, kad būtų skatinami tvaresni ir mažesnį poveikį aplinkai turintys transporto būdai; [25 pakeit.]

(9)  infrastruktūros mokesčių diferencijavimas pagal EURO emisijos klasę paskatino naudoti švaresnių technologijų automobilius. Tačiau atnaujinus transporto priemonių parkus tarpmiestiniam tinklui taikomų mokesčių diferencijavimas tokiu pagrindu 2020 m. pabaigoje greičiausiai jau bus atgyvenęs ne toks veiksmingas ir todėl iki to laiko turėtų būti palaipsniui panaikintas. Nuo to paties laiko taško laikotarpio turėtų būti sistemingiau taikomas išorinių kaštų apmokestinimas, kuris bus tikslinga priemonė išoriniams kaštams susigrąžinti tose situacijose, kuriose to labiausiai reikės; [27 pakeit.]

(10)  sunkiosioms transporto priemonėms tenka vis didesnė dalis bendro išmetamo CO2 kiekio. Infrastruktūros mokesčių diferencijavimas pagal šį parametrą gali padėti daryti pažangą šioje srityje ir todėl turėtų būti įvestas;

(11)  lengvosios transporto priemonės lemia du trečdalius neigiamo kelių transporto poveikio aplinkai ir sveikatai. Todėl svarbu skatinti naudoti švariausių ir veiksmingiausių technologijų transporto priemones diferencijuojant kelių mokesčius pagal Komisijos reglamentuose (ES) 2016/427(14), (ES) 2016/646(15) ir (ES) 2017/xxx(16) apibrėžtus atitikties koeficientus;

(12)  siekdamos skatinti naudoti švariausių ir veiksmingiausių veiksmingesnių technologijų transporto priemones, valstybės narės joms turėtų taikyti smarkiai sumažintas kelių rinkliavas ir naudotojo mokesčius. Siekiant palengvinti ir pagreitinti tokios tvarkos nustatymą, reikia taikyti tokį sumažinimą, neatsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) …/…, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimo įsigaliojimą. Netaršioms transporto priemonėms neturėtų būti taikomas joks su oro tarša susijusių išorinių sąnaudų mokestis;; [28 pakeit.]

(12a)   tranzitas per Alpes atitinkamiems regionams sukelia ypač didelę naštą dėl triukšmo ir oro taršos, taip pat infrastruktūros nusidėvėjimo; ši našta dar labiau padidėja dėl kainų konkurencijos su aplink esančiais koridoriais. Todėl atitinkamiems regionams ir valstybėms narėms turi būti suteikta daug lankstumo nustatant mokesčius pagal išorines sąnaudas ir taikant eismo valdymo priemones, be kita ko, siekiant išvengti nepageidaujamo perkėlimo poveikio ir eismo aplinkkeliais tarp koridorių; [29 pakeit.]

(13)  kelių grūsčių spūsčių, prie kurių skirtingomis proporcijomis prisideda visos motorinės transporto priemonės, kaštai atitinka maždaug 1 % BVP. Didelė šių kaštų dalis gali būti priskirta tarpmiestinėms grūstims spūstims. Todėl turėtų būti leista taikyti specialų grūsčių spūsčių mokestį, su sąlyga, kad jei jis taikomas visų kategorijų transporto priemonėms. Kad mokestis būtų veiksmingas, proporcingas ir proporcingas nediskriminacinis, jį reikia apskaičiuoti remiantis ribiniais grūsčių spūsčių kaštais ir diferencijuoti pagal vietą, laiką ir transporto priemonės kategoriją. Taip pat turi būti rastas pusiausvyros užtikrinimo ir kompensavimo mechanizmas, kurį taikant nebūtų diskriminuojami priemiesčiuose gyvenantys darbininkai, kuriems jau ir taip teks tiek infrastruktūros mokesčių, tiek rinkliavos našta. Siekiant maksimaliai padidinti teigiamą grūsčių spūsčių mokesčių poveikį atitinkamos pajamos turėtų būti skiriamos projektams, kuriais siekiama panaikinti problemos priežastis; [30 pakeit.]

(13a)  siekdamos išsaugoti Sąjungos automobilių paveldą valstybės narės turėtų priskirti specialią istorinę vertę turinčias transporto priemones atskirai kategorijai, kad būtų galima diferencijuoti įvairių mokesčių, mokamų pagal šią direktyvą, dydį; [31 pakeit.]

(14)  grūsčių mokesčiai turėtų proporcingai atspindėti faktinius kaštus, kuriuos kiekviena transporto priemonė lemia tiesiogiai kitiems kelių naudotojams ir netiesiogiai plačiajai visuomenei. Siekiant, kad tie mokesčiai neproporcingai nekliudytų laisvam žmonių ir prekių judėjimui, jie turėtų būti apriboti iki tam tikrų sumų, atspindinčių ribinius grūsčių kaštus, patiriamus beveik viso pajėgumo sąlygomis, t. y. kai eismo apimtis priartėja prie kelio pralaidumo ribos;

(15)  pajamų atžvilgiu neutralus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimas, kuris nepakankamai padeda mažinti grūstis, turėtų būti laipsniškai panaikintas;

(15a)  atsižvelgiant į išaugusias išorines sąnaudas dėl avarijų, siekiančias dešimtis milijardų eurų per metus, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB(17) nuostatas dėl vidutinių kiekvieno eismo įvykio, kuriame žuvo žmonių, ir kiekvieno eismo įvykio, kuriame žmonės buvo sunkiai sužaloti, socialinių sąnaudų apskaičiavimo, reikėtų suteikti galimybę valstybėms narėms geriau internacionalizuoti sąnaudas, kurių nepadengia draudimas. Dalis tų sąnaudų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų, tam tikrų medicinos paslaugų administravimo sąnaudos, taip pat sąnaudos, susijusios su žmogiškojo kapitalo praradimu ir fizinės bei psichologinės žalos atlyginimu, tenka socialinės apsaugos sistemai arba visai visuomenei; [32 pakeit.]

(16)  infrastruktūros mokesčio padidinimas ne tik kalnuotose vietovėse taip pat galėtų padėti tinkamai spręsti problemas, susijusias su didele tam tikrų kelių naudojimo žala aplinkai arba grūstimis spūstimis. Todėl reikėtų palengvinti mokesčių didinimą ir panaikinti dabartinę nuostatą mokesčių padidinimą dabartines nuostatas padidintus mokesčius taikyti tik kalnuotose vietovėse ir juos skirti transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo projektams. Siekiant išvengti dvigubo naudotojų apmokestinimo, didesnių mokesčių padidinimo taikymas turėtų būti neleidžiama taikyti griežčiau ribojamas tose kelio atkarpose, kuriose taikomas grūsčių spūsčių mokestis. Taip pat reikėtų suderinti didžiausio skirtingais atvejais taikytino mokesčio dydį; [33 pakeit.]

(17)  jei valstybė narė įsivedusi kelių apmokestinimo sistemą skiria kompensacijas, jos, priklausomai nuo atvejo, gali lemti tų kelių naudotojų, kuri nėra rezidentai, diskriminavimą. Todėl galimybė tokiais atvejais skirti kompensacijas turėtų būti panaikinta naudotojo mokesčių atveju ir suteikiama tik rinkliavų atveju;

(17a)   kaip ir lengvųjų krovininių automobilių atveju, svarbu užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatomis nebūtų kliudoma laisvam gyventojų judėjimui. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti nuolaidas ir lengvatas, kai dėl geografinių ar socialinių priežasčių kelių naudotojams mokesčiai daro neproporcingai didelį poveikį; [34 pakeit.]

(18)  siekdama išnaudoti potencialią esamų kelių apmokestinimo sistemų sinergiją veiklos sąnaudoms sumažinti, Komisija turėtų visapusiškai dalyvauti bendradarbiaujant valstybėms narėms, norinčioms diegti bendras ir sąveikias kelių apmokestinimo schemas; [35 pakeit.]

(19)  kelių mokesčiai gali padėti padeda sutelkti išteklius, kurie padeda finansuoti iš kurių teikiamas finansavimas ir kryžminis finansavimas alternatyviems transporto infrastruktūros projektams ir aukštos kokybės transporto infrastruktūros priežiūrą ir paslaugų priežiūrai ir plėtrą plėtrai. Todėl būtų tikslinga skatinti valstybes nares valstybėms narėms kelių apmokestinimo pajamas naudoti atitinkamoms reikmėms ir šiuo tikslu reikalauti, kad jos teiktų tinkamas atitinkamas tų pajamų naudojimo ataskaitas. Todėl pajamos iš infrastruktūros mokesčio ir išorinių sąnaudų mokesčio turėtų būti reinvestuotos į transporto sektorių. Tai visų pirma turėtų padėti nustatyti galimas finansavimo spragas ir padidinti visuomenės palankumą kelių apmokestinimui; [36 pakeit.]

(20)  šios direktyvos tikslo, t. y. visų pirma užtikrinti, kad kitoms transporto priemonėms nei sunkiasvorės krovininės transporto priemonės taikomos nacionalinės kainų nustatymo schemos būtų taikomos pagal nuoseklią sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios ir to tikslo dėl tarpvalstybinio kelių transporto pobūdžio ir šioje direktyvoje įvardytų problemų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali tvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)  būtina užtikrinti, kad išorinių kaštų mokesčiai ir toliau kuo tiksliau atspindėtų sunkiųjų transporto priemonių keliamos oro taršos ir triukšmo kaštus pernelyg neapsunkinant apmokestinimo schemos, taip pat būtina skatinti naudoti efektyviausiai degalus naudojančias transporto priemones ir palaikyti paskatų veiksmingumą bei reguliariai atnaujinti kelių mokesčių diferencijavimą. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pagal mokslo pažangą pritaikomos išorinių kaštų apmokestinimo pamatinės minimalios vertės, apibrėžiamos pajamų atžvilgiu neutralaus sunkiosioms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimo pagal jų išmetamą CO2 kiekį sąlygos ir pagal technikos pažangą pritaikomos lengvosioms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimo sąlygos. Ypač svarbu, kad Komisija atlikdama parengiamąjį darbą rengtų deramas Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, įskaitant ekspertų lygmens, konsultacijas ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(18) nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, užsiimančių deleguotųjų aktų rengimu, posėdžiuose; [37 pakeit.]

(21a)   ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia visuotinai taikytiną, skaidrią ir suprantamą aplinkos, spūsčių ir sveikatos išorinių sąnaudų internalizavimo sistemą, kuria remiantis ateityje būtų apskaičiuojami infrastruktūros mokesčiai. Šiuo klausimu Komisija turėtų pasiūlyti tokį modelį, kurį taikant drauge būtų atliekama išorinių sąnaudų internalizavimo poveikio visoms transporto rūšims analizė. Siekiant užtikrinti proporcingumą, apmokestinant išorines sąnaudas turi būti atsižvelgiama į visas transporto rūšis; [38 pakeit.]

(21b)   skaidrumo sumetimais būtų tinkama, jei valstybės narės paskelbtų naudotojams, kokių rezultatų pasiekta reinvestavus iš infrastruktūros mokesčių, išorinių sąnaudų ir spūsčių mokesčio surinktas lėšas. Todėl jos turėtų atkreipti dėmesį į gautą naudą saugumo keliuose, sumažinto poveikio aplinkai ir sumažintų spūsčių keliuose požiūriu; [39 pakeit.]

(22)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Priimant įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas suderintas kelių tinklų kokybės vertinimo rodiklių rinkinys, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(19);

(23)  Todėl Direktyva 1999/62/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 1999/62/EB iš dalies keičiama taip:

1)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl transporto priemonių atstumu grindžiamo apmokestinimo už naudojimąsi kelių infrastruktūra“; [40 pakeit.]

"

2)  1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:"

„1 straipsnis

1.  Ši direktyva taikoma:

   a) sunkiosioms transporto priemonėms taikomiems transporto priemonių mokesčiams,
   b) transporto priemonėms taikomoms rinkliavoms ir naudotojo mokesčiams.

2.  Ši direktyva netaikoma transporto priemonėms, kuriomis transporto operacijos vykdomos tik valstybių narių neeuropinėse teritorijose.

3.  Ši direktyva netaikoma Kanarų salose, Seutoje ir Meliloje, Azoruose ar Madeiroje registruotoms transporto priemonėms, kuriomis transporto operacijos yra vykdomos tik tose teritorijose arba tarp tų teritorijų ir atitinkamai Ispanijos ir Portugalijos žemyninės dalies.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

   1) transeuropinis kelių tinklas yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013* II skyriaus 3 skirsnyje nurodyta kelių transporto infrastruktūra, vaizduojama to reglamento I priede pateiktuose žemėlapiuose;
   2) statybos kaštai yra su statyba susiję kaštai, prireikus įskaitant vienus iš šių finansavimo kaštų:
   a) naujos infrastruktūros ar naujos infrastruktūros patobulinimų, įskaitant didelius konstrukcijų remontus ar alternatyvią transporto infrastruktūrą siekiant pereiti prie kitų transporto rūšių; [41 pakeit.]
   b) infrastruktūros ar infrastruktūros patobulinimų, įskaitant didelius konstrukcijų remontus, užbaigtų ne anksčiau kaip likus 30 metų iki 2008 m. birželio 10 d., jeigu iki 2008 m. birželio 10 d. rinkliavų tvarka jau buvo nustatyta, arba užbaigtų ne anksčiau kaip likus 30 metų prieš nustatant naują rinkliavų tvarką, įvestą po 2008 m. birželio 10 d.;
   c) infrastruktūros ar infrastruktūros patobulinimų, užbaigtų prieš 2008 m. birželio 10 d., jei
   i) valstybė narė, sudarydama sutartį su rinkliavų sistemos operatoriumi arba priimdama kitus lygiaverčio poveikio teisinius aktus, kurie įsigaliojo iki 2008 m. birželio 10 d., nustatė rinkliavų sistemą, kurioje numatytas šių kaštų susigrąžinimas, arba
   ii) valstybė narė gali įrodyti, kad atitinkamą infrastruktūrą leista statyti su sąlyga, kad jos projekte numatytas eksploatavimo laikotarpis viršytų 30 metų;
   3) finansavimo kaštai yra paskolų palūkanos ir akcininkų įnešto viso nuosavo kapitalo grąža;
   4) dideli konstrukcijų remontai yra konstrukcijų remontai, išskyrus remontus, kurie nebeturi aktualios naudos kelių naudotojams, visų pirma jeigu vietoje remontų vykdomas tolesnis naujos kelio dangos klojimas ar kiti statybos darbai;
   5) greitkelis yra specialiai automobilių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, nenaudojamas šalia esančiai nuosavybei aptarnauti ir atitinkantis šiuos kriterijus:
   a) išskyrus specialiose vietose ar tam tikru laikotarpiu, turi abiems eismo kryptims atskiras juostas, viena nuo kitos atskirtas eismui neskirta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitu būdu;
   b) tame pačiame lygyje nesikerta su jokiu kitu keliu, geležinkeliu, tramvajų keliu arba dviračių ar pėsčiųjų taku;
   c) yra specialiai pažymėtas kaip greitkelis;
   6) rinkliava yra nustatyto dydžio suma, apskaičiuojama pagal atitinkama infrastruktūra nuvažiuotą atstumą ir transporto priemonės tipą, kurią sumokėjus įgyjama teisė ta transporto priemone naudotis atitinkama infrastruktūra ir kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir atitinkamais atvejais grūsčių vienas ar keli iš šių mokesčių: infrastruktūros mokestis, spūsčių mokestis arba išorinių kaštų mokestis, arba abu; [42 pakeit.]
   7) infrastruktūros mokestis yra mokestis, renkamas valstybėje narėje patirtiems infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros kaštams susigrąžinti;
   8) išorinių kaštų mokestis yra mokestis, renkamas valstybėje narėje patirtiems kaštams, susijusiems su eismo oro tarša arba eismo akustine tarša, arba abiem, susigrąžinti;
   9) spūstis yra situacija, kai eismo srautas priartėja prie kelio pralaidumo ribos arba ją viršija;
   10) spūsčių mokestis yra transporto priemonėms taikomas mokestis, renkamas valstybėje narėje patirtiems grūsčių kaštams susigrąžinti ir grūstims mažinti;
   11) eismo oro taršos kaštai yra kaštai, patirti dėl kietųjų dalelių ir ozono pirmtakų, pvz., azoto oksido ir lakiųjų organinių junginių, išsiskiriančių veikiant transporto priemonei, žmonių sveikatai ir aplinkai daromos žalos; [43 pakeit.]
   12) eismo akustinės taršos kaštai yra kaštai, patirti dėl triukšmo, kurį kelia transporto priemonės arba kuris kyla joms riedant kelio danga, daromos žalos žmonių sveikatai ir aplinkai; [44 pakeit.]
   13) infrastruktūros mokesčio svertinis vidurkis yra per atitinkamą laikotarpį iš infrastruktūros mokesčio gautų pajamų bendra suma, padalinta iš kilometrų, kuriuos sunkioji transporto priemonė nuvažiavo per tą laikotarpį apmokestintomis kelio atkarpomis, skaičiaus;
   14) naudotojo mokestis yra nustatyto dydžio mokestis, kurį sumokėjus suteikiama teisė tam tikrą laikotarpį naudoti transporto priemonę 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose infrastruktūrose;
   15) transporto priemonė yra keturių ar daugiau ratų motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta naudoti arba naudojama keleiviams arba kroviniams vežti keliais;
   16) sunkioji transporto priemonė yra sunkiasvorė krovininė transporto priemonė arba vietos ar tolimojo susisiekimo autobusas;
   17) sunkiasvorė krovininė transporto priemonė yra kroviniams vežti skirta transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos;
   18) tolimojo arba vietos susisiekimo autobusas yra daugiau kaip aštuoniems keleiviams, neskaitant vairuotojo, vežti skirta transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos;
   18a) lengvoji transporto priemonė yra lengvasis krovininis automobilis arba lengvasis automobilis; [46 pakeit.]
   19) „lengvoji transporto priemonė“ lengvasis krovininis automobilis yra lengvasis automobilismikroautobusas, mikroautobusas furgonas arba furgonas kroviniams vežti; [47 pakeit.]
   20) lengvasis automobilis yra ne daugiau kaip aštuoniems keleiviams, neskaitant vairuotojo, vežti skirta keturių ratų transporto priemonė;
   20a) istorinės vertės transporto priemonė yra istorinės vertės transporto priemonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES 3 straipsnio 7 dalyje**; [48 pakeit.]
   21) mikroautobusas yra daugiau kaip aštuoniems keleiviams, neskaitant vairuotojo, vežti skirta transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos;
   22) furgonas yra kroviniams vežti skirta ne keleivinė transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos; [49 pakeit.]
   22a) furgonas kroviniams vežti yra transporto priemonė, kuri priklauso profesine vežimo kelių transportu veikla užsiimančiai įmonei, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1071/2009***, kurios didžiausioji leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra 2,4–3,5 tonos ir kuri yra daugiau kaip 2 metrų aukščio; [50 pakeit.]
   22b) netaršus veikimas reiškia, kad patikrinamu būdu veikianti transporto priemonė per išmetimo vamzdį neišskiria išmetamųjų teršalų visame kelių tinkle; [51 pakeit.]
   23) netarši transporto priemonė yra jokių išmetamųjų teršalų nepaliekanti transporto priemonė;
   23a) motociklas yra dviratė transporto priemonė su priekaba arba be jos, taip pat visos Reglamente (ES) Nr. 168/2013 nurodytos L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e kategorijų triratės ir keturratės transporto priemonės; [52 pakeit.]
   24) vežėjas yra krovinius arba keleivius keliais vežanti įmonė;
   25) „EURO 0“, „EURO I“, „EURO II“, „EURO III“, „EURO IV“, „EURO V“, „EURO VI“ kategorijų transporto priemonė yra sunkioji transporto priemonė, kuri atitinka 0 priede nustatytas emisijos ribas;
   26) transporto priemonės tipas yra kategorija, kuriai priskiriama sunkioji transporto priemonė pagal ašių skaičių, jos dydį ar svorį, ar pagal kitus žalą keliams atspindinčius transporto priemonių klasifikacijos faktorius, pvz., IV priede nustatytos kategorijos pagal žalą keliams, jeigu naudojama klasifikavimo sistema yra grindžiama tokiomis transporto priemonės savybėmis, kurios nurodytos visose valstybėse narėse naudojamuose dokumentuose arba yra aiškiai matomos;
   27) koncesijos sutartis yra viešojo darbų pirkimo sutartis, koncesija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/2423/ES**** 5 straipsnio 1 straipsnyje dalyje; [53 pakeit.]
   28) koncesijos rinkliava yra rinkliava, kurią koncesininkas ima pagal koncesijos sutartį;
   29) iš esmės pakeista rinkliavos arba apmokestinimo tvarka yra rinkliavos arba apmokestinimo tvarka, kuri iš dalies pakeista taip, kad kaštai arba pajamos pakinta bent 515 %, palyginti su ankstesniais metais, po koregavimo dėl infliacijos, matuojamos pagal ES suderinto vartotojų kainų indekso pakeitimus, ir neįskaitant energijos ir neperdirbtų maisto produktų, kaip paskelbė Komisija (Eurostatas). Koncesijos sutartyse pakeitimai, kurie atitinka Direktyvos 2014/23/ES 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus, nelaikomi esminiais. [54 pakeit.]
   29a) kryžminis finansavimas – veiksmingų alternatyvių transporto infrastruktūros projektų finansavimas iš pajamų, gaunamų iš rinkliavų ir esamos transporto infrastruktūros mokesčių; [55 pakeit.]
   29b) valstybės narės – visos valstybių narių institucijos – centrinės valdžios institucijos, federacinės valstybės valdžios institucijos ar kitos teritorinės valdžios institucijos, – kurios pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti Sąjungos teisės normų laikymąsi. [56 pakeit.]

Taikant 2 punktą:

   a) visais atvejais statybos kaštų, į kuriuos reikia atsižvelgti, dalis neviršija projekte numatyto dabartinio eksploatavimo laikotarpio dalies tų infrastruktūros komponentų, kurie dar veiks 2008 m. birželio 10 d. arba naujos rinkliavų tvarkos nustatymo dieną, jei ji yra vėlesnė;
   b) į infrastruktūros arba infrastruktūros patobulinimų kaštus galima įtraukti konkrečius infrastruktūros kaštus, skirtus įskaitant tuos, kurie patiriami priėmus naujus reglamentavimo reikalavimus triukšmo poveikiui sumažinti ar, inovatyviems technologiniams sprendimams įdiegti arba kelių eismo saugumui pagerinti, bei taip pat faktinius infrastruktūros operatoriaus mokėjimus, susijusius su objektyviais aplinkos apsaugos elementais, pavyzdžiui, apsauga nuo dirvožemio taršos. [57 pakeit.]

_______________

* 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

** 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 51).

*** 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

**** 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).“;

"

2a)  6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:"

„ba) istorinės vertės transporto priemonėms“; [58 pakeit.]

"

3)  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

„7 straipsnis

1.  Nedarant poveikio 9 straipsnio 1 dalies a punktui, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti rinkliavas ir naudotojo mokesčius transeuropiniame kelių tinkle arba tam tikrose to tinklo atkarpose ir kitose papildomose savo greitkelių tinklo atkarpose, kurios nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, jeigu laikomasi šio straipsnio 3–9 dalyse bei 7a–7k straipsniuose nustatytų sąlygų.

2.  1 dalis nedaro poveikio valstybių narių teisei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija. Keliams, kurie nepriklauso transeuropiniam kelių tinklui ir kurie nėra greitkeliai, taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, 7a straipsnyje ir 7j straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas.

3.  Valstybės narės jokios kategorijos transporto priemonei už naudojimąsi ta pačia kelio atkarpa netaiko kartu ir rinkliavų, ir naudotojo mokesčių. Vis dėlto savo tinkle naudotojo mokestį imanti valstybė narė taip pat gali imti rinkliavas už naudojimąsi tiltais, tuneliais ir kalnų pervažomis.

4.  Renkant rinkliavas ir naudotojo mokesčius negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama dėl kelių naudotojo pilietybės, dėl valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje įsisteigęs vežėjas ar įregistruota transporto priemonė, arba dėl transporto operacijos pradžios ar paskirties vietos.

5.  Valstybės narės gali numatyti mažesnes rinkliavas ar naudotojo mokesčius arba atleisti nuo pareigos mokėti rinkliavas ar naudotojo mokesčius už sunkiąsias transporto priemones, kurioms netaikomas reikalavimas įdiegti ir naudoti tachografus, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 165/2014*, ir šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas atitinkančiais atvejais.

6.  Nepažeidžiant 9 dalies, nuo 2018 m. sausio 1 d. ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] valstybės narės nebegali įvesti naudotojo mokesčių krovinius gabenančioms sunkiosioms transporto priemonėms ir furgonams. Iki tos datos įvesti naudotojo mokesčiai gali likti galioti iki 20232022 m. gruodžio 31 d., o nuo 2023 m. sausio 1 d. kelių tinkle, kuriam taikoma ši direktyva, juos turi pakeisti infrastruktūros mokesčiai. [59 pakeit.]

7.  Nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data] valstybės narės nebegali įvesti naudotojo mokesčių lengvosioms transporto priemonėms. Prieš tą datą įvesti naudotojo mokesčiai palaipsniui panaikinami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

8.  Sunkiųjų transporto priemonių atveju iki 2019 m. gruodžio 31 d. valstybė narė gali nuspręsti taikyti rinkliavas arba naudotojo mokesčius tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, jei ji mano, kad jų taikymas transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų:

   a) dėl eismo nukreipimo darytų didelį neigiamą poveikį laisvam eismo srautui, aplinkai, triukšmo lygiui, grūstims, sveikatai arba kelių eismo saugai;
   b) sudarytų administracinių kaštų, viršijančių 30 % papildomų pajamų, kurios būtų gautos rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius taikant transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų.

Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti rinkliavas arba naudotojo mokesčius, arba abu tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, apie savo sprendimą ir jo motyvus praneša Komisijai.

9.  Nuo 2020 m. sausio 1 d. sunkiosioms transporto priemonėms taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai taikomi visoms sunkiosioms transporto priemonėms ir kroviniams vežti skirtiems furgonams. [61 pakeit.]

10.  SunkiosiomsIki 2022 m. gruodžio 31 d. sunkiosioms transporto priemonėms ir kroviniams vežti skirtiems furgonams taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai ir lengvosioms transporto priemonėms, kurios nėra kroviniams vežti skirti furgonai, taikomos rinkliavos bei naudotojo mokesčiai gali būti įvedami arba paliekami galioti nepriklausomai vieni nuo kitų. [62 pakeit.]

____________________________

* 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).“;

"

4)  7a straipsnis pakeičiamas taip:"

„7a straipsnis

1.  Naudotojo mokesčiai yra proporcingi naudojimosi infrastruktūra trukmei.

2.  Taikant naudotojo mokesčius sunkiosioms transporto priemonėms, infrastruktūra leidžiama naudotis bent šiuos laikotarpius: dieną, savaitę, mėnesį ir metus. Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 % metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 % metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 % metų tarifo.

Valstybė narė joje registruotoms transporto priemonėms gali taikyti tik metinius mokesčio tarifus.

Valstybės narės už visų kategorijų sunkiąsias transporto priemones nustato tokio dydžio naudotojo mokesčius (įskaitant administracinius kaštus), kurie neviršija II priede nustatytų maksimalių tarifų.

3.  Taikant naudotojo mokesčius lengviesiems automobiliams, infrastruktūra leidžiama naudotis bent šiuos laikotarpius:dieną; savaitę; 10 dienų; mėnesį arba du mėnesius, arba abu šiuos laikotarpius; metus. Dviejų mėnesių tarifas turi būti ne didesnis kaip 30 % metų tarifo, mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 18 % metų tarifo, o 10 dienų, savaitės ir dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 8 % metų tarifo. [63 pakeit.]

Valstybės narės gali leisti naudotis infrastruktūra ir kitus laikotarpius. Tokiais atvejais valstybės narės taiko vienodų sąlygų užtikrinimo naudotojams principu grindžiamus tarifus atsižvelgdamos į visus aktualius veiksnius, visų pirma metų tarifą ir kitų pirmoje pastraipoje nurodytų laikotarpių tarifus, vyraujančius naudojimo modelius ir administracinius kaštus.

Iki 2017 m. gegužės 31 d. priimtų naudotojo mokesčių schemų atveju valstybės narės gali palikti iki tos datos galiojusius tarifus, viršijančius pirmoje pastraipoje nurodytas ribas, ir atitinkamus didesnius kitų naudojimo laikotarpių tarifus laikydamosi vienodų sąlygų užtikrinimo principo. Tačiau kai tik įsigalioja iš esmės pakeista rinkliavos arba apmokestinimo tvarka ir ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. jos turi laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų ribų ir antros pastraipos.

4.  Mikroautobusų, furgonų ir kroviniams vežti skirtų furgonų atveju valstybės narės laikosi arba 2, arba 3 dalies. Tačiau ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės narės mikroautobusams, furgonams ir kroviniams vežti skirtiems furgonams taiko didesnius naudotojo mokesčius nei lengviesiems automobiliams. [64 pakeit.]

4a.  Siekiant užtikrinti proporcingą kelių apmokestinimą galima atsižvelgti į transporto operacijų, pradėtų Sąjungos pakraštyje esančioje šalyje, ypatumus.“; [65 pakeit.]

"

4a)  7b straipsnis papildomas šia dalimi:"

„2a. Greitkelių atkarpose, kuriose taikomas infrastruktūros mokestis, yra reikiama infrastruktūra, kad būtų užtikrintas saugus visų naudotojų eismas, taip pat gali būti įrengtos saugios visoms oro sąlygoms pritaikytos stovėjimo aikštelės pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. .../..., kuriuo iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamente (ES) Nr. 165/2014 nustatyti reikalavimai dėl vietos nustatymo tachografais (2017/0122(COD)).“ [66 pakeit.]

"

5)  7c straipsnis pakeičiamas taip:"

„7c straipsnis

1.  Valstybės narės gali palikti galioti arba įvesti išorinių kaštų mokestį, susijusį su eismo oro taršos arba akustinės taršos, arba abiejų kaštais.

Kelių tinklo atkarpose, kuriose netaikomi infrastruktūros mokesčiai, gali būti nustatomi arba paliekami galioti išorinių sąnaudų mokesčiai.

Sunkiųjų transporto priemonių atveju Eismo oro taršos arba akustinės taršos išorinių kaštų mokestis diferencijuojamas ir nustatomas laikantis būtiniausių reikalavimų ir metodų, nurodytų IIIa priede, ir turi atitikti bent IIIb priede nustatytas pamatines minimalias vertes. [67 pakeit.]

2.  Įskaičiuojami kaštai turi būti susiję su tinklu arba tinklo dalimi, už kurį (kurią) imami išorinių kaštų mokesčiai, ir su transporto priemonėmis, kurioms jie taikomi. Valstybės narės gali nuspręsti susigrąžinti tik tam tikrą tų kaštų procentinę dalį.

3.  Su eismo oro tarša susijęs išorinių kaštų mokestis netaikomas griežčiausius EURO emisijos standartus atitinkančioms sunkiosioms transporto priemonėms.

Pirma pastraipa nustoja galioti praėjus ketveriems metams po datos, kurią pradėtos taikyti taisyklės, kuriomis įvesti tie standartai.

4.  Išorinių kaštų mokesčio sumą nustato atitinkama valstybė narė. Jei valstybė narė paveda tai atlikti tam tikrai institucijai, ši institucija turi būti teisiškai ir finansiškai nepriklausoma nuo organizacijos, kuriai pavesta administruoti ar rinkti visą mokestį ar jo dalį.

5.  Nuo 2021 m. sausio 1 d. rinkliavas taikančios valstybės narės taiko išorinių eismo oro taršos arba akustinės taršos šorinių kaštų mokestį sunkiosioms transporto priemonėms bent toje ir kroviniams vežti skirtiems furgonams visose 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodytose tinklo dalyje dalyse, kurioje sunkiųjų transporto priemonių daroma žala aplinkai yra didesnė nei vidutinė šių priemonių žala aplinkai, atsižvelgdamos į IIIa priede nurodytus atitinkamus atskaitomybės reikalavimus.“ kuriose taikomas infrastruktūros mokestis. [68 pakeit.]

5a.  Nuo 2026 m. sausio 1 d. bet kurioje 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kelių tinklo atkarpoje nustatytas išorinių sąnaudų mokestis nediskriminuojant taikomas visų kategorijų transporto priemonėms. [69 pakeit.]

5b.  Valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, suteikiančias galimybę reguliuoti išorinių sąnaudų mokesčių senovinėms transporto priemonėms tarifą.“; [70 pakeit.]

"

6)  įterpiamas šis 7da straipsnis:"

„7da straipsnis

1.  Valstybės narės gali laikydamosi V priede išdėstytų reikalavimų įvesti grūsčių mokestį bet kurioje jų kelių tinklo atkarpoje, kurioje susidaro grūstys. Grūsčių mokestis gali būti taikomas tik tose kelio atkarpose, kuriose grūstys susidaro nuolat, ir tik tais laikotarpiais, kai jos paprastai susidaro.

2.  Valstybės narės nustato 1 dalyje nurodytas kelių atkarpas ir laikotarpius remdamosi objektyviais su grūsčių tuose keliuose ir jų apylinkėse lygiu susijusiais kriterijais, pvz., vidutiniu vėlavimu arba eilių ilgiu.

3.  Bet kuriai kelių tinklo atkarpai nustatytas grūsčių spūsčių mokestis taikomas be diskriminavimo visų kategorijų transporto priemonėms laikantis V priede pateiktų standartinių ekvivalentiškumo koeficientų. Tačiau valstybės narės, siekdamos skatinti visuomeninį transportą, socialinę ir ekonominę plėtrą ir teritorinę sanglaudą, gali nuspręsti šio mokesčio netaikyti autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams. [72 pakeit.]

4.  Grūsčių mokestis atspindi kaštus, kurie dėl transporto priemonės susidarė kitiems kelių naudotojams ir netiesiogiai plačiajai visuomenei, bet jokių tipų keliuose negali viršyti VI priede nurodytų maksimalių dydžių.

5.  Valstybės narės įdiegia tinkamus mechanizmus grūsčių mokesčių poveikiui stebėti ir mokesčių dydžiui peržiūrėti. Jos reguliariai – bent kas trejus metus – peržiūri mokesčių dydį siekdamos užtikrinti, kad jie nebūtų didesni nei jų patiriami grūsčių kaštai, susidarantys tose kelių atkarpose, kuriose taikomi grūsčių mokesčiai.“;

"

7)  7f ir 7g straipsniai pakeičiami taip:"

„7f straipsnis

1.  Informavusi Komisiją valstybė narė infrastruktūros mokestį, taikomą konkrečiose kelio atkarpose, kuriose nuolat susidaro grūstys arba kuriomis važiuodamos transporto priemonės daro didelę žalą aplinkai, gali padidinti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

   a) iš padidinimo gautos pajamos investuojamos į pagrindinio tinklo, identifikuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių, transporto infrastruktūros, kuri tiesiogiai padėtų sumažinti grūstis arba žalą aplinkai ir kuri transporto paslaugų, kurios yra tame pačiame koridoriuje, kaip ir kelio atkarpa, kuriai taikomas mokesčio padidinimas, statybos finansavimą; [75 pakeit.]
   b) mokesčio padidinimas neviršija 15 % infrastruktūros mokesčio svertinio vidurkio, apskaičiuoto pagal 7b straipsnio 1 dalį ir 7e straipsnį, išskyrus atvejus, kai gautos pajamos investuojamos į pagrindinio tinklo koridorių tarpvalstybines atkarpas atkarpas kalnuotose vietovėse, kuriose infrastruktūros sąnaudos ir žala aplinkai didesnės; tokiu atveju mokesčio padidinimas negali viršyti 2550 %; [76 pakeit.]
   c) padidinus mokestį, negali susidaryti diskriminacinės sąlygos komerciniam transportui, palyginti su kitais kelių naudotojais;
   d) tikslios vietos, kuriai bus taikomas padidintas mokestis, apibūdinimas ir sprendimo finansuoti a punkte nurodytų pagrindinio tinklo koridorių statybą nurodytą transporto infrastruktūrą arba transporto paslaugas įrodymai pateikiami Komisijai iki mokesčio padidinimo; [77 pakeit.]
   e) laikotarpis, kuriuo bus taikomas padidintas mokestis, nustatomas ir apribojamas iš anksto ir, atsižvelgiant į planuojamas gauti pajamas, jis atitinka projektų, kurie bendrai finansuojami iš mokesčio padidinimo pajamų, finansinius planus ir ekonominės naudos analizę.

1a.  Naujų tarpvalstybinių projektų atveju mokestis gali būti padidinamas tik jei tam pritaria visos tame projekte dalyvaujančios valstybės narės. [78 ir 164 pakeit.]

2.  Mokesčio padidinimas gali būti taikomas pagal 7g arba 7ga straipsnį diferencijuojamam infrastruktūros mokesčiui.

3.  Gavusi iš valstybės narės, ketinančios padidinti mokestį, reikiamą informaciją, Komisija pateikia ją 9c straipsnyje nurodyto komiteto nariams. Jei Komisija mano, kad planuojamas mokesčio padidinimas neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų arba kad planuojamas mokesčio padidinimas padarys didelį neigiamą poveikį periferinių regionų ekonominiam vystymuisi, ji gali įgyvendinimo aktais atmesti arba prašyti pakeisti atitinkamos valstybės narės pateiktus apmokestinimo planus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. 7e straipsnio 3 dalyje nurodytoms rinkliavų sistemoms taikomas mokesčio padidinimas pagal šią direktyvą nelaikomas esminiu pakeitimu. [79 pakeit.]

4.  Mokesčio padidinimo suma išskaičiuojama iš išorinių kaštų mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal 7c straipsnį, išskyrus EURO emisijos 0, I ir II klasių transporto priemones nuo 2011 m. spalio 15 d., III ir IV klasių – nuo 2015 m. sausio 1 d., V klasės – nuo 2019 m. sausio 1 d. ir VI klasės – nuo 2023 m. sausio mėn. Visos pajamos, gautos tuo pačiu metu taikant mokesčio padidinimą ir išorinių kaštų mokesčius, investuojamos į Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priedo I dalyje išvardytų pagrindinio tinklo koridorių statybos finansavimą. [80 pakeit.]

5.  Mokesčio padidinimas negali būti taikomas toms kelių atkarpoms, kuriose taikomas grūsčių mokestis.

7g straipsnis

1.  Iki 2021 m. gruodžio 31 d. infrastruktūros mokestis gali būti diferencijuojamas siekiant sumažinti grūstis, kuo labiau sumažinti žalą infrastruktūrai ir optimizuoti naudojimąsi atitinkama infrastruktūra arba remti kelių eismo saugumą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

   a) diferencijavimas yra skaidrus, skelbiamas viešai ir taikomas vienodomis sąlygomis visiems naudotojams;
   b) diferencijuojama pagal paros metą, dienos tipą arba metų laiką;
   c) joks infrastruktūros mokestis daugiau kaip 175 % neviršija maksimalaus infrastruktūros mokesčio svertinio vidurkio, nurodyto 7b straipsnyje;
   d) piko metas, per kurį, siekiant sumažinti transporto grūstis spūstis, taikomi aukštesni infrastruktūros mokesčiai, neviršija penkių valandų per dieną arba valandų, per kurias spūsčių santykis viršija 100 % pajėgumų, skaičiaus; [81 pakeit.]
   e) diferencijavimas nustatomas ir taikomas skaidriai ir pajamų atžvilgiu neutraliai, kelio atkarpoje, kurioje yra grūsčių, imant mažesnes rinkliavas iš vežėjų, kurie keliauja ne piko metu, ir didesnes rinkliavas iš vežėjų, kurie keliauja ta pačia kelio atkarpa piko valandomis.

Valstybė narė, pageidaujanti pradėti taikyti tokį diferencijavimą arba pakeisti taikomą diferencijavimą, praneša apie tai Komisijai ir pateikia jai informaciją, būtiną siekiant įvertinti, ar laikomasi nustatytų sąlygų.

2.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės sunkiosioms transporto priemonėms diferencijuoja infrastruktūros mokestį pagal transporto priemonės EURO emisijos klasę taip, kad joks infrastruktūros mokestis daugiau kaip 100 % neviršytų to paties mokesčio, taikomo griežčiausius emisijos standartus atitinkančioms lygiavertėms transporto priemonėms. Jau esamoms koncesijos sutartims šis reikalavimas gali būti netaikomas iki jų pratęsimo.

Vis dėlto valstybė narė gali nukrypti nuo reikalavimo diferencijuoti infrastruktūros mokestį, jeigu egzistuoja bet kuri iš šių aplinkybių:

   i) reikalavimo taikymas rimtai pakenktų jos teritorijoje taikomų rinkliavų sistemų nuoseklumui;
   ii) tokio diferencijavimo nebūtų įmanoma techniškai taikyti atitinkamoje rinkliavų sistemoje;
   iii) taikant šį reikalavimą būtų nukreiptas labiausiai taršių transporto priemonių eismas, ir tai darytų neigiamą poveikį kelių eismo saugumui ir visuomenės sveikatai;
   iv) į rinkliavą yra įskaičiuotas išorinių kaštų mokestis.

Apie visas tokias nukrypti leidžiančias nuostatas arba mokesčio netaikymą pranešama Komisijai.

3.  Kai patikrinimo metu vairuotojas arba, atitinkamais atvejais, vežėjas negali pateikti nesinaudoja elektronine rinkliavos sistema, neturi galiojančios registracijos arba jo transporto priemonės dokumentų, reikalingų priemonėje nėra sumontuotos kelių rinkliavų operatoriaus patvirtintos įrangos, reikalingos transporto priemonės emisijos klasei nustatyti 2 dalies taikymo tikslais, valstybės narės gali taikyti didžiausio tarifo rinkliavas. [82 pakeit.]

4.  Per vienerius metus nuo tada, kai pagal Reglamentą (ES) .../...* paskelbia oficialius išmetamo CO2 duomenis, Komisija pagal 9e straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame apibrėžia išmetamo CO2 kiekio pamatines vertes kartu nustatydama atitinkamas sunkiųjų transporto priemonių kategorijas, atsižvelgdama į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo technologijas. [83 pakeit.]

Per vienerius metus nuo to deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės diferencijuoja infrastruktūros mokestį atsižvelgdamos į išmetamo CO2 kiekio pamatines vertes ir atitinkamas transporto priemonių kategorijas. Mokesčiai diferencijuojami taip, kad joks infrastruktūros mokestis negalėtų daugiau kaip 100 % viršyti to paties mokesčio, taikomo lygiavertėms transporto priemonėms, išmetančioms mažiausią, bet ne nulinį, CO2 kiekį. Netaršioms transporto priemonėms taikomas infrastruktūros mokestis sumažinamas 75 %, palyginti su didžiausiu tarifu. [84 pakeit.]

4a.  Nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] netaršioms lengvosioms transporto priemonėms taikomas infrastruktūros mokestis sumažinamas 50 %, palyginti su mažiausiu tarifu. Netaršiam veikimui taikomas toks pat sumažinimas, jeigu galima įrodyti, kad toks veikimas netaršus. [85 pakeit.]

4b.  Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nustatoma netaršių transporto priemonių ir netaršaus veikimo užimama rinkos dalis. Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai, jei tinkama, priimti deleguotuosius aktus, kuriuose perskaičiuojama netaršioms transporto priemonėms taikoma nuolaida, palyginti su didžiausiu infrastruktūros mokesčio tarifu. [86 pakeit.]

5.  1, 2 ir 4 dalyse nurodytas diferencijavimas nėra skirtas papildomoms pajamoms iš rinkliavų gauti. Neplanuotas pajamų padidėjimas kompensuojamas pakeičiant diferencijavimo struktūrą – tai padaroma per dvejus metus nuo ataskaitinių metų, kuriais buvo gauta papildomų pajamų, pabaigos.

____________________________

* XXX Komisijos reglamentas (ES) …/…, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (OL L ..., ..., p. ...).“;

"

8)  įterpiamas 7ga straipsnis:"

„7ga straipsnis

1.  Lengvųjų transporto priemonių atveju iki 2021 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali diferencijuoti rinkliavas pagal transporto priemonės aplinkosauginį veiksmingumą. [87 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

2.  Nuo 2022 m. sausio 1 d. valstybės narės diferencijuoja rinkliavas ir, jei taikomi naudotojo mokesčiai, bent jau metinius mokesčius pagal transporto priemonių išmetamą CO2 ir kitų teršalų kiekį laikydamosi VII priede išdėstytų taisyklių.

2a.  Valstybės narės gali atsižvelgti į transporto priemonės aplinkosauginio veiksmingumo, susijusio su jos pertvarkymu į alternatyviuosius degalus naudojančią transporto priemonę, didinimą. Nuolatinė abonentinė sistema arba bet kokia kita rinkliavos sistemos operatoriaus patvirtinta sistema turėtų suteikti naudotojams galimybę naudotis diferencijuotais tarifais, kuriais būtų atlyginama už transporto priemonės geresnį aplinkosauginį veiksmingumą ją pertvarkius. [88 pakeit.]

3.  Kai patikrinimo metu vairuotojas arba, atitinkamais atvejais, vežėjas neturi abonemento arba nenaudoja kokios nors kitos operatoriaus patvirtintos sistemos, arba negali pateikti transporto priemonės dokumentų, pagal Komisijos reglamentą (ES) .../...* reikalingų transporto priemonės išmetamų teršalų kiekiui patvirtinti (atitikties sertifikato), valstybės narės gali taikyti didžiausio tarifo rinkliavas arba metinius naudotojo mokesčius. Vėliau pateikus atitinkamus dokumentus, kuriais įrodomas transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis, grąžinamas bet koks taikytų rinkliavų ar mokesčių ir atitinkamos transporto priemonei taikytinos rinkliavos ar mokesčio skirtumas. [89 pakeit.]

3a.  Valstybės narės gali priimti išskirtines priemones istorinės vertės transporto priemonių apmokestinimo tikslu. [90 pakeit.]

4.  Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas, siekiant priede nurodytas sąlygas suderinti su technikos pažanga ir atsižvelgti į sudedamųjų dalių vaidmenį tiek didinant kelių eismo saugumą, tiek mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. [91 pakeit.]

____________________________

* xxx Komisijos reglamentas (ES) 2017/xxx, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L xxx), ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).“;

"

9)  7h straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:"

„Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki infrastruktūros mokesčiams padengti skirtos naujos arba iš esmės pakeistos rinkliavų tvarkos įgyvendinimo, valstybės narės Komisijai pateikia:“;

"

aa)   7h straipsnio 1 dalies a punktas papildoma šia įtrauka:"

„– aiškią informaciją apie transporto priemonėse sumontuotos mokesčių ir rinkliavų mokėjimo įrangos, sąveikumą; valstybė narė nurodo, dėl kokių priežasčių pagal šią rinkliavų tvarką naudotojai negali naudotis kitose valstybėse narėse naudojama sumontuota įranga.“; [92 pakeit.]

"

ab)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Sutarčių sistema, kuria reglamentuojami licenciaro ir koncesininko santykiai, siekiama suteikti galimybę pritaikyti koncesijų sutartis atsižvelgiant į Sąjungos arba nacionalinės reglamentavimo sistemos pokyčius, susijusius su 7c, 7da, 7g ir 7ga straipsniuose nustatytais įpareigojimais.“; [93 pakeit.]

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Prieš įgyvendindamos naują arba iš esmės pakeistą išorinių kaštų mokesčiams padengti skirtą rinkliavų tvarką valstybės narės informuoja Komisiją apie atitinkamą tinklą, numatytus tarifus pagal transporto priemonių kategorijas ir emisijos klases.“;

"

c)  4 dalis išbraukiama;

10)  7i straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: "

„2. Sunkiųjų transporto priemonių ir kroviniams vežti skirtų furgonų atveju valstybės narės gali numatyti infrastruktūros mokesčio nuolaidas ar sumažinimus, jeigu:“; [94 pakeit.]

"

a)  2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:"

„b) šios nuolaidos ar sumažinimai atspindi faktinį skirtumą tarp administracinių kaštų, susijusių su dažnais naudotojais, ir administracinių kaštų, susijusių su nenuolatiniais naudotojais;

   c) šios nuolaidos ar sumažinimai neviršija 13 20 % infrastruktūros mokesčio už lygiavertes, kurį moka lygiavertės transporto priemones priemonės, kurioms nuolaida ar sumažinimas netaikomi, ir viešojo transporto arba įprastos transporto priemonės.“; [95 pakeit.]

"

aa)  įterpiama ši dalis:"

„2a. Lengvosioms transporto priemonėms, ypač dažniems naudotojams išsibarsčiusių gyvenviečių teritorijose ir miestų pakraščiuose, valstybės narės gali taikyti infrastruktūros mokesčio nuolaidas arba sumažinimus, jeigu:

   a) taikant infrastruktūros mokesčio nuolaidas ar sumažinimus susidariusi apmokestinimo struktūra yra proporcinga, viešai skelbiama, prieinama naudotojams vienodomis sąlygomis ir dėl to kitiems naudotojams neatsiranda papildomų sąnaudų mokant didesnes rinkliavas;
   b) tokios nuolaidos ir sumažinimai padeda užtikrinti
   i) socialinę sanglaudą ir (arba)
   ii) judumą periferiniuose ir (arba) atokiuose regionuose;“; [96 pakeit.]

"

ab)  įterpiama ši dalis:"

„2b. Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali taikyti fiksuoto dydžio mokesčio lengvatą už konkrečia kelio atkarpa nuvažiuotą kilometrą, atsižvelgdamos į periferinių regionų judumo modelius ir ekonominę šių regionų svarbą, jeigu tokia apmokestinimo struktūra yra proporcinga, viešai skelbiama, prieinama naudotojams vienodomis sąlygomis ir dėl to kitiems naudotojams neatsiranda papildomų sąnaudų mokant didesnes rinkliavas;“; [97 pakeit.]

"

b)  3 dalis iš dalies keičiama taip:"

„3. Kai įgyvendinami specifiniai ypač svarbūs Europos intereso projektai, išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 I priede, 7g straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 dalyje nustatytomis sąlygomis rinkliavų tarifus galima diferencijuoti kitais būdais, siekiant užtikrinti tokių projektų komercinį perspektyvumą, kai jie tiesiogiai konkuruoja su kitų rūšių transportu. Dėl to susidariusi apmokestinimo struktūra turi būti linijinė, proporcinga, viešai skelbiama, prieinama visiems naudotojams vienodomis sąlygomis, ir dėl jos kitiems naudotojams neturi kilti papildomų kaštų mokant didesnes rinkliavas.“; [98 pakeit.]

"

ba)  įterpiama ši dalis:"

„3a. Kalnuotose vietovėse ir periferiniuose regionuose valstybės narės arba kompetentingos institucijos, siekdamos sumažinti socialinį ir ekonominį poveikį, gali diferencijuoti rinkliavų tarifus sunkiosioms transporto priemonėms pagal jomis nuvažiuotą atstumą, jeigu:

   a) diferencijuojant rinkliavų tarifus pagal nuvažiuotą atstumą atsižvelgiama į skirtingus gabenimo nedideliais ir dideliais atstumais ypatumus, ypač į turimas galimybes pereiti prie kitų transporto rūšių;
   b) diferencijavimas taikomas nediskriminuojant;
   c) naudojant techninę įrangą tarpvalstybiniu mastu galima nustatyti transporto priemonės įvažiavimo ir išvažiavimo vietas.“ [99 pakeit.]

"

11)  7j straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:"

„Dėl to valstybės narės bendradarbiauja nustatydamos būdus sudaryti kelių naudotojams sąlygas mokėti rinkliavas ir naudotojo mokesčius visą parą bent pagrindinėse pasienyje arba bet kurioje prekybos vietose vietoje, kuri gali išduoti kvitą, atsiskaitant įprastais mokėjimo būdais (įskaitant elektroninius mokėjimus) tiek tose valstybėse narėse, kuriose šie mokesčiai yra imami, tiek už jų ribų.“; [100 pakeit.]

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Jeigu valstybė narė už transporto priemonę ima rinkliavą, bendra rinkliavos suma, infrastruktūros mokesčio suma, išorinių kaštų mokesčio suma ir grūsčių spūsčių mokesčio suma, jei taikoma, nurodoma kelių naudotojui paprašius pateikiamame kvite, jeigu tik įmanoma, elektroninėmis priemonėmis.“; [101 pakeit.]

"

c)  4 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:"

„Kai tai ekonomiškai įmanoma, valstybės narės išorinių kaštų mokesčius ir grūsčių mokesčius taiko ir renka naudodamos Direktyvos 2004/52/EB 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančią elektroninę sistemą.“;

"

12)  7k straipsnis pakeičiamas taip:"

„7k straipsnis

Nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniams, šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių, kurios įveda rinkliavų sistemą, teisei numatyti atitinkamas kompensacijas.“;

"

13)  8 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punkte nuoroda „7 straipsnio 7 dalyje“ pakeičiama nuoroda „7a straipsnyje“;

b)  b punkte po žodžių „pagal 7 straipsnio 1“ įterpiama „ir 2“;

13a)  įterpiamas šis straipsnis:"

„8a straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Kiekviena valstybė narė skiria nepriklausomą infrastruktūros mokesčių priežiūros instituciją, atsakingą už tai, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

2.  Priežiūros institucija užtikrina ekonominę ir finansinę koncesijos sutarčių kontrolę, pirmiausia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 7b straipsnio.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie priežiūros institucijos paskyrimą.“; [103 pakeit.]

"

14)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  9 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės nustato, kaip naudojamos pajamos, gautos įgyvendinant šią direktyvą. Siekiant išplėtoti visą transporto tinklą, iš infrastruktūros ir išorinių kaštų mokesčių gautos pajamos arba šių pajamų vertės finansinis atitikmuo turėtų būti naudojami transporto sektoriaus reikmėms naudojami kelių tinklų techninei priežiūrai ir išlaikymui atlikti ir visai transporto sistemai optimizuoti. Visų pirma, iš išorinių kaštų mokesčių gautos pajamos arba šių pajamų vertės finansinis atitikmuo turėtų būti naudojami siekiant didinti transporto tvarumą, įskaitant vieną ar daugiau iš toliau išvardytų:“; [104 pakeit.]

"

-aa)  2 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) kelių transporto taršos mažinimą jos susidarymo šaltinyje oro ir triukšmo taršos mažinimą;“; [105 pakeit.]

"

-ab)  2 dalis papildoma šiuo punktu:"

„ba) finansuoti kolektyvinio ir tvaraus transporto rūšis;“ [106 pakeit.]

"

-ac)  2 dalies e punktas keičiamas taip:"

„e) alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtojimą pagal Direktyvą 2014/94/ES ir alternatyvių paslaugų transporto naudotojams kūrimą ir (arba) esamų pajėgumų didinimą;“; [107 pakeit.]

"

-ad)  2 dalies f punktas pakeičiamas taip:"

„f) paramą transeuropiniam transporto tinklui ir trukdžių šalinimą;“; [108 pakeit.]

"

-ae)  2 dalyje h punktas pakeičiamas taip:"

„h) kelių eismo saugumo didinimą; ir saugios kelių infrastruktūros gerinimą, taip pat;“; [109 pakeit.]

"

-af)  2 dalies i punktas pakeičiamas taip:"

„i) saugių ir saugomų automobilių stovėjimo aikštelių užtikrinimą;“; [110 pakeit.]

"

a)  2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

b)  straipsnis papildomas šia 3 dalimi:"

„3. Iš grūsčių spūsčių mokesčių gautos pajamos arba šių pajamų finansinės vertės atitikmuo naudojamas grūsčių spūsčių problemai spręsti, visų pirma pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis: [111 pakeit.]

   a) remiant kolektyvinę transporto infrastruktūrą ir paslaugas;
   b) šalinant valstybių narių kelių tinkluose, visur, kur taikomas mokestis, ir transeuropiniame transporto tinkle susidarančių grūsčių spūsčių veiksnius ir netinkamas jungtis; [112 pakeit.]
   c) kuriant alternatyvią infrastruktūrą ir daugiarūšio transporto mazgus transporto naudotojams.“; [113 pakeit.]

"

ba)  įterpiama ši dalis:"

„3a. Iš infrastruktūros mokesčių gautos pajamos ir pajamos iš išorinių sąnaudų mokesčių naudojamos kelio atkarpos, kurioje taikomi mokesčiai, teritorijoje.“; [114 pakeit.]

"

15)  9d ir 9e straipsniai pakeičiami taip:"

„9d straipsnis

Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 0 priedas, IIIb priedo 1 ir 2 lentelių sumos ir IIIa priedo 4.1 ir 4.2 skirsnių formulės, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

9e straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  7g straipsnio 4 dalyje, 7ga straipsnio 4 dalyje ir 9d straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.[115 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7g straipsnio 4 dalyje, 7ga straipsnio 4 dalyje ir 9d straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 7g straipsnio 4 dalį, 7ga straipsnio 4 dalį ir 9d straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

"

16)  9f ir 9g straipsniai išbraukiami.

17)  10a straipsnis pakeičiamas taip:"

„1. Siekiant atsižvelgti į ES mastu suderinto vartotojų kainų indekso, neįskaitant energijos ir neperdirbto maisto produktų, kurį skelbia Komisija (Eurostatas), pakeitimus, II priede eurais nurodytos sumos ir IIIb priedo 1 ir 2 lentelėse centais nurodytos sumos tikslinamos kas dvejus metus. Pirmasis patikslinimas atliekamas iki [metai, einantys po antrų metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] kovo 31 d.

Sumos patikslinamos automatiškai, padidinus bazinę sumą eurais arba centais tame indekse nurodytu procentiniu pokyčio dydžiu. Gautos sumos suapvalinamos iki euro II priedo atveju ir iki cento dešimtosios dalies IIIb priedo atveju.

2.  Komisija 1 dalyje nurodytas patikslintas sumas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia iki metų, kurie eina po dvejų metų, nurodytų 1 dalyje, pabaigos, kovo 31 d. Tos patikslintos sumos įsigalioja pirmą mėnesio po paskelbimo dieną.“;

"

18)  11 straipsnis pakeičiamas taip:"

„11 straipsnis

-1.  Valstybės narės arba kompetentingos institucijos pateikia kuo skaidresnę ir aiškesnę informaciją, kaip naudojamos iš kelių naudotojų gaunamos pajamos. [116 pakeit.]

1.  Kasmet valstybės narės paskelbia suvestinę ataskaitą apie jų teritorijose taikomas rinkliavas ir naudotojo mokesčius, įskaitant informaciją apie pajamų panaudojimą ir kelių, kuriems taikomos rinkliavos arba naudotojo mokestis, kokybę, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse.

2.  Pagal 1 dalį paskelbtoje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

   a) išorinių kaštų mokestį, renkamą už kiekvieną transporto priemonės klasės, kelio tipo ir laikotarpio derinį;
   b) infrastruktūros mokesčių diferencijavimą pagal transporto priemonės tipą;
   c) infrastruktūros kaštų mokesčio svertinį vidurkį ir iš infrastruktūros mokesčio gautas visas pajamas nurodant visus galimus nuokrypius nuo faktinių infrastruktūros kaštų, susidarančius dėl infrastruktūros mokesčio diferencijavimo;
   d) iš išorinių kaštų mokesčio gautas visas pajamas;
   e) iš grūsčių mokesčio gautas visas pajamas;
   ea) visas pajamas, gautas padidinus mokesčius, ir kelių atkarpas, kuriose šie padidinti mokesčiai buvo taikomi; [117 pakeit.]
   f) iš rinkliavų ir (arba) naudotojo mokesčio gautas visas pajamas;
   g) pajamų, gautų taikant šią direktyvą, panaudojimą ir tai, kaip toks panaudojimas padėjo valstybei narei siekti 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų tikslų;
   h) objektyviais kriterijais grindžiamą kelių infrastruktūros priežiūros būklės valstybės narės teritorijoje ir jos raidos nuo paskutinės ataskaitos įvertinimą;
   i) tinkle, kuriam taikoma rinkliava, susidarančių grūsčių piko valandomis lygio įvertinimą, grindžiamą realaus eismo stebėjimu, kuris atliekamas reprezentatyviame skaičiuje atitinkamo tinklo kelių atkarpų, kuriose susidaro grūstys, ir to lygio raidą nuo paskutinės ataskaitos.

3.  Vertindamos tų kelių tinklo dalių, kuriose taikomos rinkliavos arba naudotojo mokesčiai, kokybę valstybės narės naudoja pagrindinius rezultatų rodiklius. Tie rodikliai susiję su šiais būtiniausiais aspektais:

   a) kelio paviršiaus kokybe;
   b) kelių eismo saugumu;
   c) grūsčių lygiu.

3a.  Valstybės narės viešai skelbia rezultatus, pasiektus reinvestuojant iš infrastruktūros mokesčių ir išorinių sąnaudų mokesčių gautas pajamas, ir pažymi gautą naudą dėl padidėjusio kelių eismo saugumo, mažesnio poveikio aplinkai ir mažesnių eismo spūsčių. [118 pakeit.]

4.  Per trejus metus nuo [peržiūrėtos direktyvos įsigaliojimo data] Komisija pagal 9c straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas suderintas rodiklių rinkinys.

5.  Per šešerius metus nuo [peržiūrėtos direktyvos įsigaliojimo data] Komisija paskelbia ataskaitą, grindžiamą 4 dalyje nurodytų rodiklių taikymu valstybėse narėse.

5a.  Per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia netaršių transporto priemonių rinkos pokyčių ataskaitą ir prireikus persvarsto netaršioms transporto priemonėms taikomą sumažinto dydžio mokestį.“; [119 pakeit.]

"

19)  priedai iš dalies keičiami taip:

a)  0, IIIa, IIIb ir IV priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šios direktyvos priede;

b)  V, VI ir VII priedai pridedami, kaip išdėstyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo […]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ... ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

1)  0, III, IIIa, IIIb ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

a)  0 priedo 3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)  antraštė pakeičiama taip:

„3. „EURO III“/„EURO IV“/„EURO V“ transporto priemonės“;

ii)  „EEV“ transporto priemonėms skirta lentelės eilutė išbraukiama;

iii)  įterpiamas toks tekstas:

„EURO VI“ emisijos ribos

 

Ribinės vertės

 

CO

(mg/kWh)

Bendras angliavandenilių kiekis

(mg/kWh)

Angliavandeniliai, išskyrus metaną

(mg/kWh)

CH4

(mg/kWh)

NOX (1)

(mg/kWh)

NH3

(ppm)

Kietųjų dalelių masė

(mg/kWh)

Kietųjų dalelių skaičius

(#/kWh)

WHSC (CI)

1500

130

 

 

400

10

10

8,0 x 1011

WHTC (CI)

4000

160

 

 

460

10

10

6,0 x 1011

WHTC (PI)

4000

 

160

500

460

10

10

6,0 x 1011

Pastaba.

PI = priverstinis uždegimas.

CI = kompresinis uždegimas.

(1)   Vėliau NOx ribinėje vertėje gali būti nustatytas leidžiamas NO2 komponento lygis.“;

b)  III priedas iš dalies keičiamas taip:

i)  2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

–  2.1 punkto šešta įtrauka pakeičiama taip:

„— Kaštai sunkiosioms visų tipų transporto priemonėms paskirstomi objektyviai ir skaidriai atsižvelgiant į tai, kokią tinklo eismo dalį sudaro šios šių tipų transporto priemonės, ir į su tuo susijusius kaštus. Sunkiųjų transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičius šiuo tikslu gali būti koreguojamas pagal objektyviai pagrįstus ekvivalentiškumo koeficientus, pvz., nustatytuosius 4 punkte (*). [120 pakeit.]

______________

* Taikydamos ekvivalentiškumo koeficientus valstybės narės gali atsižvelgti į kelių statybą, kuri plėtojama laipsniškai arba pagal ilgo gyvavimo ciklo modelį.“;

–  2.2 punkto antra įtrauka pakeičiama taip:

„— Tokie kaštai sunkiosioms transporto priemonėms ir kitoms lengvosioms transporto priemonėms paskirstomi remiantis faktiškai nuvažiuotų ir prognozuojamų nuvažiuoti kilometrų skaičiumi ir gali būti koreguojami pagal objektyviai pagrįstus ekvivalentiškumo koeficientus, pvz., nustatytuosius 4 punkte.“; [121 pakeit.]

ii)  4 skirsnio pavadinimas ir pirma įtrauka pakeičiami taip:

„4. SUNKIŲJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ EISMO DALIS, EKVIVALENTIŠKUMO KOEFICIENTAI IR KOREGAVIMO MECHANIZMAS

–  Rinkliavų apskaičiavimas grindžiamas faktinėmis arba prognozuojamomis dalimis, kurias sudaro sunkiųjų transporto priemonių nuvažiuoti kilometrai, jeigu pageidaujama, pakoreguoti taikant ekvivalentiškumo koeficientus, kad būtų tinkamai atsižvelgta į šių transporto priemonių naudojimui skirtos infrastruktūros statybos ir remonto padidėjusius kaštus.“;

c)  IIIa priedas pakeičiamas taip:

„IIIa PRIEDAS

BŪTINIAUSI IŠORINIŲ KAŠTŲ MOKESČIO TAIKYMO REIKALAVIMAI

Šiame priede nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi taikant išorinių kaštų mokestį ir, jei taikoma, apskaičiuojant maksimalų išorinių kaštų mokestį.

1.  Atitinkamos kelių tinklo dalys

Valstybė narė tiksliai nurodo jos kelių tinklo dalį arba dalis, kuriose ketinama taikyti išorinių kaštų mokestį.

Kai valstybė narė ketina taikyti išorinių kaštų mokestį tik vienoje arba keliose kelių tinklo, kurį sudaro transeuropiniam tinklui priklausanti jos dalis ir jos greitkeliai, dalyse, ta dalis arba dalys pasirenkamos atlikus įvertinimą, kurio metu nustatyta, kad:

—  žala aplinkai, daroma transporto priemonėms naudojant kelius, kuriuose taikomas išorinių kaštų mokestis, yra didesnė nei vidutiniška daroma žala, vertinant pagal oro kokybės ataskaitas, nacionalinę išmetamų teršalų apskaitą, eismo apimtį, o triukšmą vertinant pagal Direktyvą 2002/49/EB, arba

—  išorinių kaštų mokesčio įvedimas kitose taip sudaryto kelių tinklo dalyse galėtų turėti neigiamą poveikį aplinkai ar kelių saugai, arba išorinių kaštų mokesčio taikymas ir surinkimas jose sąlygotų neproporcingai dideles išlaidas. [122 pakeit.]

2.  Transporto priemonės, keliai ir laikotarpiai

Jei valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ji Komisijai praneša transporto priemonių klasifikaciją, pagal kurią diferencijuojamas išorinių kaštų mokestis. Ji taip pat informuoja Komisiją apie tai, kur yra keliai, kuriems taikomi didesni išorinių kaštų mokesčiai (toliau – priemiestiniai keliai (įskaitant greitkelius)), ir keliai, kuriems taikomi mažesni išorinių kaštų mokesčiai (toliau – tarpmiestiniai keliai (įskaitant greitkelius)).

Atitinkamais atvejais ji taip pat informuoja Komisiją apie tikslius laikotarpius, atitinkančius nakties metą, kuriais gali būti taikomas didesnis išorinių triukšmo kaštų mokestis, atspindintis didesnius triukšmo keliamus nepatogumus.

Kelių klasifikavimas į priemiestinius kelius (įskaitant greitkelius) ir tarpmiestinius kelius (įskaitant greitkelius) ir laikotarpių apibrėžimas grindžiami objektyviais kriterijais, susijusiais su taršos poveikiu keliams ir jų apylinkėms, pvz., gyventojų tankumu, metine vidutine oro tarša (visų pirma KD10 ir NO2) ir dienų (KD10 atveju) bei valandų (NO2 atveju), kuriomis viršijamos pagal Direktyvą 2008/50/EB nustatytos vertės, skaičiumi. Naudoti kriterijai nurodomi pranešime. [123 pakeit.]

3.  Mokesčio suma

Šis skirsnis taikomas, kai valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija kiekvienai transporto priemonės klasei, kelio tipui ir laikotarpiui nustato vieną konkrečią sumą. Tokia apmokestinimo struktūra turi būti skaidri, skelbiama viešai ir visiems naudotojams taikoma vienodomis sąlygomis. Informacija turėtų būti skelbiama likus pakankamai laiko iki įgyvendinimo. Visi parametrai, duomenys ir kita informacija, reikalingi norint suprasti, kaip skaičiuojami įvairūs išorinių kaštų elementai, skelbiami viešai.

Nustatydama mokesčius, valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija vadovaujasi efektyvios kainodaros principu, pagal kurį kaina yra artima apmokestinamos transporto priemonės naudojimo socialiniams ribiniams kaštams.

Mokestis nustatomas atsižvelgus į eismo nukreipimo riziką ir visą kitą neigiamą poveikį kelių eismo saugai, aplinkai bei grūstims ir į priemones, kuriomis galima šią riziką sumažinti.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija stebi apmokestinimo schemos veiksmingumą mažinant kelių transporto daromą žalą aplinkai. Prireikus ji kas dvejus metus koreguoja apmokestinimo struktūrą ir atitinkamai transporto priemonių klasei, kelio tipui ir laikotarpiui nustatytą konkrečią mokesčio sumą atsižvelgdama į transporto pasiūlos ir paklausos pokyčius.

4.  Išorinių kaštų elementai

4.1.  Eismo oro taršos kaštai

Jei valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ta valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuoja apmokestinamus eismo oro taršos kaštus pagal šią formulę:

20181025-P8_TA(2018)0423_LT-p0000002.png

čia:

PCVij

=

i klasės transporto priemonės oro taršos kaštai j tipo kelyje (EUR/transporto priemonės km)

EFik

=

k teršalo ir i klasės transporto priemonės išmetamųjų teršalų koeficientas (g/transporto priemonės km)

PCjk

=

k teršalo kaštai pinigine išraiška j tipo kelyje (EUR/g)

Išmetamųjų teršalų koeficientai yra tokie patys kaip ir tie, kuriuos valstybės narės naudoja rengdamos nacionalinę išmetamųjų teršalų apskaitą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo* (pagal kurią reikalaujama naudoti EMEP/EEA gaires dėl į atmosferą išmetamų teršalų inventorizavimo**). Teršalų kaštų piniginę išraišką apskaičiuoja valstybė narė arba atitinkamais atvejais 7c straipsnio 4 dalyje nurodyta nepriklausoma institucija, naudodama moksliškai patvirtintus metodus.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuodama oro taršos kaštų vertę gali taikyti alternatyvius moksliškai pagrįstus metodus, panaudodama oro teršalų matavimo duomenis ir oro taršos kaštų vietinės vertės piniginę išraišką.

4.2.  Eismo akustinės taršos kaštai

Jei valstybės narės numatyti taikyti išorinių kaštų mokesčiai yra didesni nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ta valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuoja apmokestinamus eismo akustinės taršos kaštus pagal šias formules:

20181025-P8_TA(2018)0423_LT-p0000003.png

čia:

NCVj =

 

vienos sunkiasvorių krovinių transporto priemonės triukšmo kaštai j tipo kelyje (EUR/transporto priemonės km)

NCjk =

 

vienam asmeniui tenkantys triukšmo kaštai j tipo kelyje esant k lygio triukšmui (EUR/asmeniui)

POPk =

 

gyventojų, kasdien patiriančių k lygio triukšmą, skaičius viename kilometre (asmenų/km)

WADT =

 

dienos eismo svertinis vidurkis (lengvųjų automobilių ekvivalentu)

a ir b

 

yra svertiniai koeficientai, kuriuos valstybė narė nustato taip, kad gautas triukšmo mokesčio svertinis vidurkis už transporto priemonės kilometrą atitiktų NCVj (kasdien).

Eismo akustinė tarša siejama su triukšmo poveikiu netoli kelio esantiems piliečiams.

k lygio triukšmą patiriančių gyventojų skaičius imamas iš strateginių triukšmo žemėlapių, parengtų pagal Direktyvos 2002/49/EB*** 7 straipsnį.

Vienam asmeniui tenkančius kaštus esant k lygio triukšmui apskaičiuoja valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija moksliškai patvirtintais metodais.

Dienos eismo svertiniam vidurkiui nustatyti naudojamas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių ir lengvųjų automobilių ekvivalentiškumo koeficientas „e“, gaunamas remiantis vidutinio automobilio ir vidutinės sunkiasvorių krovinių transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygiu ir atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB bei panaikinama Direktyva 70/157/EEB.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija gali nustatyti skirtingus triukšmo mokesčius, siekdama skatinti naudoti tylesnes transporto priemones, jeigu dėl to nediskriminuojamos užsienio transporto priemonės.

_____________

* 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

** Europos aplinkos agentūros metodika http://www.eea.europa.eu//publications/emep-eea-guidebook-2016

*** 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).“;

d)  IIIb priedas pakeičiamas taip:

„IIIb PRIEDAS

IŠORINIŲ KAŠTŲ MOKESČIO PAMATINĖS MINIMALIOS VERTĖS

Šiame priede nustatomos išorinių kaštų mokesčio, įskaitant oro taršos ir triukšmo kaštus, pamatinės minimalios vertės. [126 pakeit.]

1 lentelė.  Dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių patiriamų išorinių kaštų pamatinės minimalios vertės [127 pakeit.]

Transporto priemonių klasė

Centų už transporto priemonės nuvažiuotus km

Priemiestiniai rajonai(1)

Tarpmiestiniai rajonai(2)

Sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, kurių didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris yra mažesnis kaip 14 tonų arba kurios turi dvi ašis

EURO 0

13,3

8,3

EURO I

9,1

5,4

EURO II

8,8

5,4

EURO III

7,7

4,3

EURO IV

5,9

3,1

EURO V

5,7

1,9

EURO VI

3,2

0,6

Mažiau taršios nei EURO VI

2,5

0,3

Sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, kurių didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris yra 14–28 tonos arba kurios turi tris ašis

EURO 0

23,3

15,1

EURO I

16,4

10,1

EURO II

15,7

10,0

EURO III

13,5

8,2

EURO IV

9,5

5,7

EURO V

8,9

3,7

EURO VI

3,6

0,8

Mažiau taršios nei EURO VI

2,5

0,3

Sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, kurių didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris yra 28–40 tonų arba kurios turi keturias ašis

EURO 0

30,4

19,7

EURO I

22,6

13,9

EURO II

21,3

13,9

EURO III

17,8

11,2

EURO IV

12,2

7,7

EURO V

9,2

4,0

EURO VI

3,5

0,8

Mažiau taršios nei EURO VI

2,5

0,3

Sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, kurių didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris yra didesnis kaip 40 tonų arba kurios turi penkias ar daugiau ašių

EURO 0

43,0

28,6

EURO I

31,5

19,8

EURO II

29,2

19,4

EURO III

24,0

15,6

EURO IV

16,2

10,6

EURO V

9,8

4,7

EURO VI

3,6

1,0

Mažiau taršios nei EURO VI

2,5

0,3

(1)  Priemiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankumas yra 150–900 gyventojų/km2 (vidutinis gyventojų tankis – 300 gyventojų/km2).

(2)   Tarpmiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis mažesnis nei 150 gyventojų/km2.

2 lentelė. Dėl tolimojo susisiekimo autobusų patiriamų išorinių kaštų pamatinės minimalios vertės [128 pakeit.]

Transporto priemonių klasė

Centų už transporto priemonės nuvažiuotus km

Priemiestiniai rajonai(1)

Tarpmiestiniai rajonai(2)

Tolimojo susisiekimo autobusai, kurių didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris yra 18 tonų arba kurie turi dvi ašis

EURO 0

20,3

13,1

EURO I

16,0

10,4

EURO II

15,6

9,9

EURO III

13,9

8,5

EURO IV

10,0

5,7

EURO V

9,0

5,0

EURO VI

2,8

0,8

Mažiau taršūs nei EURO VI

1,4

0,2

Tolimojo susisiekimo autobusai, kurių didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris yra didesnis nei 18 tonų arba kurie turi tris ar daugiau ašių

EURO 0

24,9

16,2

EURO I

19,2

12,3

EURO II

18,5

12,0

EURO III

15,7

9,8

EURO IV

10,6

6,6

EURO V

10,2

5,2

EURO VI

2,8

0,8

Mažiau taršūs nei EURO VI

1,4

0,2

(1)  Priemiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis yra 150–900 gyventojų/km2 (vidutinis gyventojų tankis – 300 gyventojų/km2).

(2)  Tarpmiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis mažesnis nei 150 gyventojų/km2.

Kalnuotose vietovėse ir aplink aglomeracijas 1 ir 2 lentelėse pateiktas vertes galima dauginti iš pamatinio koeficiento, kuris yra mažesnis arba lygus 2 4, jeigu tai pateisinama mažesne sklaida, kelių nuolydžiu, aukščiu virš jūros lygio arba temperatūros inversija. Jeigu yra mokslinių įrodymų, kad esama didesnio kalnų ar aglomeracijos koeficiento, šią pamatinę vertę galima padidinti remiantis išsamiu pagrindimu.“; [129 pakeit.]

3 lentelė. Transporto priemonių patiriamų išorinių sąnaudų pamatinės vertės (€ ct/vkm):

Transporto priemonė

Variklis

EURO klasė

Priemiestinė

Tarpmiestinė

Automobilinis dyzelinas

< 1,4l

Euro 2

1,9

0,9

 

 

Euro 3

1,6

0,9

 

 

Euro 4

1,3

0,7

 

 

Euro 5

0,9

0,5

 

 

Euro 6

0,6

0,3

 

1,4–2,0 l

Euro 0

3,6

1,0

 

 

Euro 1

1,9

0,9

 

 

Euro 2

1,8

0,8

 

 

Euro 3

1,7

0,9

 

 

Euro 4

1,4

0,7

 

 

Euro 5

0,9

0,5

 

 

Euro 6

0,6

0,3

 

> 2,0 l

Euro 0

3,9

1,3

 

 

Euro 1

1,9

0,9

 

 

Euro 2

1,8

0,9

 

 

Euro 3

1,7

0,9

 

 

Euro 4

1,4

0,7

 

 

Euro 5

0,9

0,5

 

 

Euro 6

0,6

0,3

Automobilinis benzinas

< 1,4 l

Euro 0

3,7

2,4

 

 

Euro 1

1,0

0,4

 

 

Euro 2

0,7

0,3

 

 

Euro 3

0,5

0,2

 

 

Euro 4

0,5

0,2

 

 

Euro 5

0,5

0,2

 

 

Euro 6

0,5

0,2

 

1,4–2,0 l

Euro 0

3,9

3,0

 

 

Euro 1

1,1

0,4

 

 

Euro 2

0,7

0,3

 

 

Euro 3

0,5

0,2

 

 

Euro 4

0,5

0,2

 

 

Euro 5

0,4

0,2

 

 

Euro 6

0,4

0,2

 

> 2,0 l

Euro 0

4,0

3,0

 

 

Euro 1

1,0

0,4

 

 

Euro 2

0,5

0,3

 

 

Euro 3

0,5

0,2

 

 

Euro 4

0,5

0,2

 

 

Euro 5

0,4

0,2

 

 

Euro 6

0,4

0,2

[124 pakeit.]

4 lentelė. Lengvųjų transporto priemonių patiriamų išorinių sąnaudų minimalios vertės (€ ct/vkm):

Transporto priemonė

EURO klasė

Priemiestinė

Tarpmiestinė

Lengvųjų transporto priemonių benzinas

Euro 1

2,4

0,7

 

Euro 2

1,9

0,4

 

Euro 3

1,8

0,4

 

Euro 4

1,7

0,3

 

Euro 5

1,6

0,3

 

Euro 6

1,6

0,3

Lengvųjų transporto priemonių dyzelinas

Euro 1

4,0

1,7

 

Euro 2

4,1

1,7

 

Euro 3

3,5

1,3

 

Euro 4

3,0

1,1

 

Euro 5

2,2

0,8

 

Euro 6

1,9

0,5

[125 pakeit.]

e)  IV priedo lentelė pavadinimu „Transporto priemonių junginiai (sujungtos transporto priemonės ir autotraukiniai)“ pakeičiama taip:

„Transporto priemonių junginiai (sujungtosios transporto priemonės ir autotraukiniai)

Varomosios ašys su pneumatine pakaba arba lygiaverte pripažįstama pakaba

Kitos varomosios ašies pakabos sistemos

Žalos klasė

Ašių skaičius ir didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris (tonomis)

Ašių skaičius ir didžiausias leidžiamas pakrautos transporto priemonės bendrasis svoris (tonomis)

 

Ne mažiau kaip

Mažiau kaip

Ne mažiau kaip

Mažiau kaip

 

2 + 1 ašys

 

7,5

12

14

16

18

20

22

23

25

12

14

16

18

20

22

23

25

28

7,5

12

14

16

18

20

22

23

25

12

14

16

18

20

22

23

25

28

I

2 + 2 ašys

 

23

25

26

28

25

26

28

29

23

25

26

28

25

26

28

29

 

29

31

29

31

II

31

33

31

33

 

33

36

36

38

33

36

III

2 + 3 ašys

II

36

38

38

40

36

38

 

 

 

38

40

III

3 + 2 ašys

II

36

38

38

40

36

38

 

 

 

38

40

40

44

III

40

44

 

 

 

3 + 3 ašys

 

36

38

38

40

36

38

I

 

 

38

40

II

40

44

40

44

 

7 ašys

40

50

40

50

II

50

60

50

60

III

60

 

60

 

8 arba 9 ašys

40

50

40

50

I

50

60

50

60

II

60

60

III“;

ea)  IV priedas papildomas šiuo punktu:

„Visų motorinių alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių maksimali leistina masė padidinama tiek, kiek reikia dėl alternatyviųjų degalų technologijos, bet ne daugiau kaip viena tona.“; [130 pakeit.]

(2)  Pridedami šie V, VI ir VII priedai:

„V PRIEDAS

BŪTINIAUSI SPŪSČIŲ MOKESČIO TAIKYMO REIKALAVIMAI

Šiame priede nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi taikant spūsčių mokestį.

1.   Tinklo dalys, kurioms taikomas spūsčių mokestis, atitinkamos transporto priemonės ir laikotarpiai

Valstybės narės tiksliai nurodo:

a)  7 straipsnio 1 dalyje nurodyto kelių tinklo, kurį sudaro transeuropiniam tinklui priklausanti jos dalis ir jos greitkeliai, dalį arba dalis, kuriose ketinama taikyti spūsčių mokestį pagal 7da straipsnio 1 ir 3 dalis;

b)  ar tinklo atkarpos, kuriose ketinama taikyti spūsčių mokestį, priklauso metropoliniams ar nemetropoliniams keliams. Klasifikuodamos kiekvieną kelio atkarpą valstybės narės remiasi 1 lentelėje pateiktais kriterijais;

1 lentelė. a punkte nurodyto tinklo kelių klasifikavimo į metropolinius ir nemetropolinius kriterijai

Kelio kategorija

Klasifikavimo kriterijus

Metropoliniai

Tinklo atkarpos, esančios aglomeracijose, kuriose gyvena 250 000 ar daugiau gyventojų.

Nemetropoliniai

Tinklo atkarpos, nepriskiriamos metropoliniams keliams.

c)  mokesčio taikymo kiekviename atskirame segmente laikotarpius. Jei per apmokestinimo laikotarpį taikomi skirtingo dydžio mokesčiai, valstybės narės aiškiai nurodo kiekvieno konkretaus dydžio mokesčio taikymo pradžią ir pabaigą.

Nustatydamos skirtingų kategorijų transporto priemonėms taikomų mokesčio dydžių proporciją valstybės narės naudoja 2 lentelėje pateiktus ekvivalentiškumo koeficientus.

2 lentelė. Ekvivalentiškumo koeficientai, naudojami nustatant skirtingų kategorijų transporto priemonėms taikomų spūsčių mokesčio dydžių proporciją

Transporto priemonių kategorija

Ekvivalentiškumo koeficientas

Lengvosios transporto priemonės

1

Vientisos sunkiasvorės krovininės transporto priemonės

1,9

Vietos ir tarpmiestiniai autobusai

2,5 1,5

Sujungtosios sunkiasvorės krovininės transporto priemonės

2,9

[131 pakeit.]

2.  Mokesčio suma

Kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio segmentui ir laikotarpiui valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija nustato vieną konkrečią sumą laikydamasi šio priedo 1 skirsnio nuostatų ir atsižvelgdama į VI priedo lentelėje nurodytą atitinkamą maksimalią vertę. Tokia apmokestinimo struktūra turi būti skaidri, skelbiama viešai ir visiems naudotojams taikoma vienodomis sąlygomis.

Likus pakankamai laiko iki spūsčių mokesčio įvedimo valstybė narė paskelbia abu šiuos elementus:

a)  visus parametrus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus norint suprasti, kaip nustatyta kelių ir transporto priemonių klasifikacija ir kaip apibrėžiami mokesčio taikymo laikotarpiai;

b)  išsamų kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio atkarpai ir laikotarpiui taikomo spūsčių mokesčio aprašymą.

Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, skelbtiną pagal a ir b punktus.

Mokestis nustatomas tik atsižvelgus į eismo nukreipimo riziką ir jo neigiamą poveikį kelių eismo saugai, aplinkai bei grūstims ir į sprendimus, kuriais galima šią riziką sumažinti.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija stebi apmokestinimo schemos veiksmingumą mažinant grūstis. Prireikus ji kasmet koreguoja apmokestinimo struktūrą, apmokestinimo laikotarpį (-ius) ir konkrečią mokesčio sumą, nustatytą kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio tipui ir laikotarpiui, atsižvelgdama į transporto pasiūlos ir paklausos pokyčius.

VI PRIEDAS

SPŪSČIŲ MOKESČIO MAKSIMALUSIS DYDIS

Šiame priede nustatomas maksimalus spūsčių mokesčio dydis.

Lentelėje pateikti maksimalieji dydžiai taikomi lengvosioms transporto priemonėms. Mokesčiai kitų kategorijų transporto priemonėms nustatomi lengvosioms transporto priemonėms taikomą mokestį dauginant iš V priedo lentelėje pateikto ekvivalentiškumo koeficiento.

Lentelė. Lengvosioms transporto priemonėms taikomo spūsčių mokesčio maksimalusis dydis

Centų už transporto priemonės nuvažiuotus km

Metropoliniai keliai

Nemetropoliniai keliai

Greitkeliai

67

34

Pagrindiniai keliai

198

66

VII PRIEDAS

LANGVOSIOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMŲ RINKLIAVŲ IRNAUDOTOJO MOKESČIŲ DIFERENCIJAVIMAS

Šiame priede nustatomos kategorijos pagal išmetamų teršalų kiekį, kuriomis remiantis diferencijuojamos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai.

Išmetamų teršalų kiekis matuojamas pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. .../...*.

Mažiausi tarifai taikomi lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, išmetančioms pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 715/2007** išmatuotą konkretų CO2 kiekį, kuris yra mažesnis už kiekį, atitinkantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 443/2009*** ir (ES) Nr. 510/2011**** nustatytus visam ES transporto priemonių parkui taikomus tikslus.

Lentelė. Lengvųjų transporto priemonių kategorijos pagal išmetamų teršalų kiekį

Atitikties koeficientas

1,5-2,1

1-1,5

Mažiau nei 1

Netaršios transporto priemonės

Mokestis už km

10 % mažesnis už didžiausią tarifą

20 % mažesnis už didžiausią tarifą

30 % mažesnis už didžiausią tarifą

75 % mažesnis už didžiausią tarifą

__________________

* XXX Komisijos reglamentas (ES) Nr. .../..., kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2017/xxx ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6), [RDE 3] (OL L ..., 2017 ..., p. ...).

** 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

*** 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).

**** 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).“.

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 188.
(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 66.
(3)OL C 81, 2018 3 2, p. 188.
(4)OL C 176, 2018 5 23, p. 66.
(5) 2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)2011 m. kovo 28 d. Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144).
(7)COM(2016)0501.
(8)1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42).
(9) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).
(10) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).
(11) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).
(12)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (OL L 166, 2004 4 30, p. 124).
(13)2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).
(14)2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 82, 2016 3 31, p. 1).
(15)2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1).
(16)...
(17) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).
(18)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(19)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).


Skatinimas naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones ***I
PDF 275kWORD 78k
2018 m. spalio 25 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (COM(2017)0653 – C8-0393/2017 – 2017/0291(COD)) (1)
P8_TA(2018)0424A8-0321/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos mažataršio judumo strategijoje21 Komisija paskelbė, kad, norint įvykdyti 2015 m. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje prisiimtus Sąjungos įsipareigojimus, būtina sparčiau mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tvirtai siekti, kad iki šimtmečio vidurio transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekis taptų nulinis. Be to, būtina nedelsiant labai sumažinti transporto sektoriuje išmetamų sveikatai kenksmingų oro teršalų kiekį. Tai galima pasiekti įgyvendinant įvairias politikos iniciatyvas, įskaitant netaršių transporto priemonių viešąjį pirkimą;
(2)  Europos mažataršio judumo strategijoje21 Komisija paskelbė, kad, norint įvykdyti 2015 m. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje prisiimtus Sąjungos įsipareigojimus, būtina sparčiau mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tvirtai siekti, kad iki šimtmečio vidurio transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekis taptų nulinis. Be to, būtina nedelsiant labai sumažinti transporto sektoriuje išmetamų sveikatai ir aplinkai kenksmingų oro teršalų kiekį. Tai galima pasiekti įgyvendinant įvairias politikos iniciatyvas, įskaitant perėjimo prie viešojo transporto rėmimo priemones ir netaršių transporto priemonių viešąjį pirkimą;
_________________
_________________
21 COM(2016)0501.
21 COM(2016)0501.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  kaip buvo paskelbta Komisijos komunikate „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“23, šis pasiūlymas yra dalis antrojo pasiūlymų rinkinio, kuriuo bus prisidėta prie mažataršio judumo Sąjungoje įgyvendinimo. Šiame dokumentų rinkinyje, pristatytame Komisijos komunikate „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, numatytas rinkinys į pasiūlą ir paklausą orientuotų priemonių, kuriomis siekiama nukreipti Europos Sąjungą mažataršio judumo įgyvendinimo linkme ir kartu didinti jos judumo ekosistemos konkurencingumą;
(4)  kaip buvo paskelbta Komisijos komunikate „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“23, šis pasiūlymas yra dalis antrojo pasiūlymų rinkinio, kuriuo bus prisidėta prie mažataršio judumo Sąjungoje įgyvendinimo. Šiame dokumentų rinkinyje, pristatytame Komisijos komunikate „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, numatytas rinkinys į pasiūlą ir paklausą orientuotų priemonių, kuriomis siekiama nukreipti Europos Sąjungą mažataršio judumo įgyvendinimo linkme ir kartu didinti jos judumo ekosistemos konkurencingumą. Tvarių transporto priemonių skatinimas turėtų būti atliekamas kartu su tolesne viešojo transporto plėtra, nes tai greičiausias ir ekonomiškai veiksmingiausias būdas mažinti kelių transporto priemonių skaičių ir taip pagerinti oro kokybę ir sumažinti išmetamuosius teršalus;
_________________
_________________
23 COM(2017)0283.
23 COM(2017)0283.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  naujų technologijų inovacijos padeda mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, taigi ir mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tikėtina, kad vis labiau plintant mažataršėms ir nulinės taršos kelių transporto priemonėms mažės išmetamo CO2 ir tam tikrų kitų teršalų (kietųjų dalelių, azoto oksidų ir nemetaninių angliavandenilių) kiekis ir bus skatinamas Europos pramonės konkurencingumas ir augimas vis didėjančiose pasaulio mažataršių ir nulinės taršos transporto priemonių rinkose;
(5)  naujų technologijų inovacijos padeda mažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį ir triukšmą, taigi ir mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tikėtina, kad vis labiau plintant mažataršėms ir nulinės taršos kelių transporto priemonėms mažės išmetamo CO2 ir tam tikrų kitų teršalų (kietųjų dalelių, azoto oksidų ir nemetaninių angliavandenilių) kiekis ir atitinkamai gerės oro kokybė miestuose bei kitose užterštose teritorijose, o sykiu bus skatinamas Europos pramonės konkurencingumas ir augimas vis didėjančiose pasaulio mažataršių ir nulinės taršos transporto priemonių rinkose ir užtikrinama alternatyvaus kuro infrastruktūros plėtra. Be to, technologinio neutralumo principas turi būti pagrindinis principas atliekant visus veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti ir skatinti konkurencinę aplinką ir tolesnius mokslinius tyrimus bei naujoves šioje srityje. Siekiant sumažinti oro ir triukšmo taršą ir laikytis ES oro kokybės standartų miestuose ir kaimo vietovėse, reikalingos konkrečios ir plataus užmojo politikos kryptys ir priemonės, įskaitant netaršių transporto priemonių viešuosius pirkimus;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   vertinama, kad transporto priemonių su vidaus degimo varikliu ir elektrinių transporto priemonių su baterijomis kainos susilygins apie 2020–2028 metus. Be to, keletas pirminės įrangos gamintojų pateikė pavyzdžių, kad kai kurių naujų modelių kainos galėtų susilyginti 2020 m. Kadangi elektrinių transporto priemonių su baterijomis veikimo sąnaudos mažesnės, bendrų eksploatavimo sąnaudų lygybė bus pasiekta prieš pasiekiant pirkimo kainų lygybę – paprastai per 2-6 metus;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)   remiantis rinkos prognozėmis, netaršių transporto priemonių, pvz., visiškai elektra varomų automobilių, kaina trečiąjį dešimtmetį žymiai sumažės ir jos taps labai konkurencingos ir net pigesnės nei įprastinės transporto priemonės, ypač atsižvelgiant į bendras eksploatavimo sąnaudas, nes sumažės baterijų kainos, be to, sumažės ir kitos sąnaudos dėl mažesnių degalų sąnaudų ir mažesnių eksploatavimo išlaidų, susijusių su elektra varomos transporto priemonės naudojimu;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(5c)   nors Sąjunga yra vienas iš pirmaujančių regionų mokslinių tyrimų ir didelės vertės ekologinių inovacijų srityse, didžiausi autobusų ir baterijų gamintojai yra įsisteigę Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, elektrinių transporto priemonių su baterijomis pasaulinės rinkos pokyčius skatina Kinijos ir Jungtinių Valstijų rinkos, kurios kartu sudaro apie 60 proc. pasaulinės rinkos, palyginti su 28 proc., tenkančiais ES. Todėl reikia plataus užmojo ES politikos sistemos, kad būtų skatinamos inovacijos ir toliau skatinamas Europos pramonės konkurencingumas ir augimas stiprėjančiose pasaulinėse netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų infrastruktūros rinkose;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(5d)   Sąjunga turi didinti paskatas, kuriomis remiama tvarių ir perdirbamų baterijų, kurios turėtų būti gaminamos atsižvelgiant į būtinybę kuo labiau sumažinti jų poveikį aplinkai, technologinė plėtra;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(5e)   siekiant nuoseklumo su tvarumo tikslais, baterijos turėtų būti gaminamos darant minimalų poveikį aplinkai Europos Sąjungoje ir už jos ribų, visų pirma atsižvelgiant į baterijų gamyboje naudojamos medžiagos gavybos procesą. Reikėtų atsižvelgti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą per visą gamybos procesą. Atsižvelgiant į Direktyvos 2006/66/EB persvarstymą, Komisija turėtų pateikti plačių užmojų tikslus, susijusius su baterijų perdirbimu;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  valdžios įstaigos, vykdydamos savo viešojo pirkimo politiką, gali sukurti ir remti naujoviškų prekių ir paslaugų rinkas. Direktyvose 2014/24/ES24 ir 2014/25/ES25 nustatytos būtinosios suderintos viešojo pirkimo taisyklės, kuriomis suderintas valdžios įstaigų ir tam tikrų viešųjų komunalinių paslaugų teikėjų vykdomas prekių, darbų ir paslaugų pirkimas. Visų pirma, jose nustatomos bendros sutarčių apimties ribinės vertės, nuo kurių joms taikomi Sąjungos teisės aktai, taigi ir Netaršių transporto priemonių direktyva;
(6)  atsižvelgiant į tai, kad valdžios sektoriaus išlaidos prekėms, darbams ir paslaugoms sudaro apie 14 proc. BVP arba apytiksliai 1,8 trln. EUR per metus, valdžios įstaigos, vykdydamos savo viešojo pirkimo politiką, gali sukurti ir remti naujoviškų prekių ir paslaugų rinkas. Direktyvose 2014/24/ES24 ir 2014/25/ES25 nustatytos būtinosios suderintos viešojo pirkimo taisyklės, kuriomis suderintas valdžios įstaigų ir tam tikrų viešųjų komunalinių paslaugų teikėjų vykdomas prekių, darbų ir paslaugų pirkimas, laikantis įsigytų prekių (įskaitant transporto priemones) aplinkosauginių reikalavimų. Visų pirma, jose nustatomos bendros sutarčių apimties ribinės vertės, nuo kurių joms taikomi Sąjungos teisės aktai, taigi ir Netaršių transporto priemonių direktyva. Norint pasiekti šį tikslą, direktyvoje turi būti pateikti aiškūs ir skaidrūs reikalavimais ir nustatytas paprastas viešųjų pirkimų tikslų apskaičiavimo metodas;
_________________
_________________
24 OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
24 OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
25 OL L 94, 2014 3 28, p. 243.
25 OL L 94, 2014 3 28, p. 243.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   baterijų įkrovimo punktų ir degalinių infrastruktūros prieinamumas yra būtina sąlyga bet kokiai transporto operacijai su alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis, įskaitant viešąjį transportą. Todėl direktyvoje 2014/94/ES turėtų būti stiprinami viešojo transporto alternatyviųjų degalų infrastruktūros skatinimo aspektai. Neatlikus persvarstymo, Komisija parengia viešojo transporto infrastruktūros veiksmų planą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)   valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įgalioti skirstymo sistemų operatorius turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti ir eksploatuoti minimalią kritinę įkrovimo prieigų masę viešojoje srityje suteikiant laisvą prieigą visiems elektros energijos tiekėjams, kad būtų užtikrintas pakankamas įkrovimo prieigų prieinamumas;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)   valstybės narės turėtų būti skatinamos ištirti galimybes remti itin mažataršių transporto priemonių naudojimą viešųjų paslaugų sektoriuje ir mažinti tokių transporto priemonių eksploatavimo išlaidas, pvz., taikant leidžiančias nukrypti nuostatas arba sumažintus energijos mokesčius itin mažataršėms transporto priemonėms;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  atliktame poveikio vertinime pabrėžiama netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo bendrųjų valdymo principų pakeitimo Sąjungos lygmeniu nauda. Nustačius būtinuosius viešojo pirkimo tikslus gali būti veiksmingai paveiktas netaršių transporto priemonių plitimas rinkoje, palyginti su išorės sąnaudų internalizavimo poveikiu viešojo pirkimo sprendimams apskritai, o kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad į aplinkosaugos aspektus svarbu atsižvelgti priimant visus viešojo pirkimo sprendimus. Nauda Europos piliečiams ir įmonėms visiškai pateisina šį principą, jei nereikalaujama, kad perkančiosios organizacijos, subjektai ir veiklos vykdytojai naudotų konkrečią technologiją;
(8)  atliktame poveikio vertinime pabrėžiama netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių viešojo pirkimo bendrųjų valdymo principų pakeitimo Sąjungos lygmeniu nauda. Nustačius būtinuosius viešojo pirkimo tikslus gali būti veiksmingai paveiktas netaršių transporto priemonių plitimas rinkoje, palyginti su išorės sąnaudų internalizavimo poveikiu viešojo pirkimo sprendimams apskritai, o kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad į aplinkosaugos aspektus svarbu atsižvelgti priimant visus viešojo pirkimo sprendimus. Nauda Europos piliečiams ir įmonėms visiškai pateisina šį principą, jei nereikalaujama, kad perkančiosios organizacijos, subjektai ir veiklos vykdytojai naudotų konkrečią technologiją;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  išplėtus Direktyvos taikymo sritį, kad ji apimtų tokią praktiką, kaip transporto priemonių išperkamoji nuoma, nuoma ir pirkimas išsimokėtinai, automobilių kelių transporto viešųjų paslaugų, specialios paskirties automobilių kelių transporto keleivių vežimo paslaugų, nereguliaraus keleivinio transporto paslaugų bei miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų nuomos su vairuotoju paslaugų sutartys, taip pat specialias pašto ir pasiuntinių (kurjerių) paslaugas ir atliekų išvežimo paslaugas, užtikrinama, kad ji būtų taikoma visai svarbiai viešojo pirkimo praktikai;
(9)  išplėtus Direktyvos taikymo sritį, kad ji apimtų tokią praktiką, kaip transporto priemonių išperkamoji nuoma, nuoma ir pirkimas išsimokėtinai, transporto priemonių modifikavimas, taip pat automobilių kelių transporto viešųjų paslaugų, specialios paskirties automobilių kelių transporto keleivių vežimo paslaugų, nereguliaraus keleivinio transporto paslaugų bei miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų nuomos su vairuotoju paslaugų sutartys, taip pat specialias pašto ir pasiuntinių (kurjerių) paslaugas ir atliekų išvežimo paslaugas, užtikrinama, kad ji būtų taikoma visai svarbiai viešojo pirkimo praktikai, tačiau galiojančioms sutartims ši direktyva atgaline data neturėtų būti taikoma. Be to, Komisija turėtų ištirti galimybes ekologiškus viešuosius pirkimus taikyti ir kitoms transporto rūšims;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  atsižvelgdamos į reikalavimus mažinti lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų oro teršalų kiekį, dauguma pagrindinių suinteresuotųjų šalių pritaria netaršių transporto priemonių apibrėžčiai. Siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų paplisti rinkoje mažataršėms ir nulinės taršos transporto priemonėms Sąjungoje, šiuo pakeitimu nustatomos jų viešojo pirkimo nuostatos turėtų būti suderintos su Sąjungos teisės aktų dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio normų laikotarpiui po 2020 m.26 nuostatomis. Veiksmais, kurių bus imtasi pagal iš dalies pakeistą Direktyvą, bus prisidėta prie šių standartų reikalavimų laikymosi. Platesnio užmojo požiūris į viešąjį pirkimą gali duoti svarbią papildomą paskatą rinkai;
(10)  iš dalies pakeista direktyva turėtų būti prisidedama prie lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekio mažinimo. Siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų Sąjungos rinkoje paplisti nulinės taršos ir mažataršėms transporto priemonėms, šiuo pakeitimu nustatomos jų viešojo pirkimo nuostatos turėtų būti suderintos su Sąjungos teisės aktų dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio normų laikotarpiui po 2020 m.26 nuostatomis. Veiksmais, kurių bus imtasi pagal šią Direktyvą, taip pat bus prisidėta prie šių standartų reikalavimų laikymosi ir suteikta daugiau galimybių diegti susijusią įkrovimo infrastruktūrą. Platesnio užmojo požiūris į viešąjį pirkimą duos svarbią papildomą paskatą rinkai;
_________________
_________________
26 COM(2017)0676.
26 COM(2017)0676.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   siekiant pagerinti oro kokybę savivaldybėse, itin svarbu atnaujinti transporto parką, kad jis atitiktų netaršių transporto priemonių standartą. Be to, tam, kad būtų laikomasi žiedinės ekonominės principų, reikia prailginti produktų naudojimo trukmę. Todėl transporto priemonių modifikavimas, kad jos atitiktų netaršių transporto priemonių standartą, taip pat gali būti įtrauktas vertinant, kokiu mastu pasiekti būtinieji viešojo pirkimo tikslai, nustatyti priedo 4 ir 5 lentelėse;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)   transporto priemonės, neišmetančios jokių teršalų per išmetimo vamzdį, taip pat gali palikti didelį aplinkosauginį pėdsaką dėl sudėtinių dalių gamybos proceso ir perdirbamumo masto arba degalų gamybos proceso veiksmingumo. Todėl technologijų, kuriomis sprendžiama ši problema, pvz., tvarios ir perdirbamos baterijos, rėmimo lygis turėtų būti didesnis, siekiant būtinųjų viešojo pirkimo tikslų, išdėstytų priedo 4 ir 5 lentelėse. Tų technologijų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra taip pat turėtų būti skatinami ir kitų sričių Sąjungos politikoje;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(10c)  išmetamo CO2 kiekio apskaita turėtų būti grindžiama principu „nuo gręžinio iki transporto priemonės“, siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai atsižvelgiama į visą degalų tiekimo grandinę nuo išgavimo etapo iki išmetimo vamzdžio. Tai padės tiksliau apskaičiuoti konkrečios transporto priemonės išmetamą teršalų kiekį. Todėl Komisija turėtų nustatyti teršalų, išmetamų „nuo gręžinio iki transporto priemonės“, registravimo metodiką ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  lengvosios ir sunkiosios transporto priemonės naudojamos skirtingais tikslais ir skiriasi jų rinkos brandos lygis, todėl būtų naudinga, jei šie skirtumai būtų pripažįstami viešojo pirkimo nuostatose. Poveikio vertinimas parodė, kad papildomos naudos duotų alternatyviųjų degalų naudojimu grindžiami principai, kol Sąjungos lygmeniu bus nustatyti technologijų atžvilgiu neutralūs sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimai, kuriuos Komisija ketina pasiūlyti ateityje. Be to, poveikio vertinime pripažįstama, kad mažataršiams ir nulinės taršos miesto autobusams būdinga didesnė rinkos branda, o mažataršiai ir nulinės taršos sunkvežimiai yra ankstyvesniame rinkos plėtros etape;
(11)  dviratės ir triratės transporto priemonės, lengvosios ir sunkiosios transporto priemonės naudojamos skirtingais tikslais ir skiriasi jų rinkos brandos lygis, todėl būtų naudinga, jei šie skirtumai būtų pripažįstami viešojo pirkimo nuostatose. Be to, turėtų būti pripažinta, kad mažataršiai ir nulinės taršos miesto autobusams pastaruoju metu buvo būdinga pažanga, o mažataršiai ir nulinės taršos sunkvežimiai yra pradiniame rinkos plėtros etape;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   galimybė sumažinti išmetamą teršalų kiekį vien tik naudojant viešąjį pirkimą yra ribota, o viešasis transportas sudaro tik nedidelę dalį transporto sektoriaus išmetamų teršalų. Todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos reguliavimo priemonėmis siekti, kad kitų automobilių parkų, pavyzdžiui, taksi, automobilių nuomos ir važiavimo viena mašina bendrovių, savininkai įsigytų netaršias transporto priemones;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  nustačius būtinuosius netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo iki 2025 m. ir iki 2030 m. tikslus valstybių narių lygmeniu, politika rinkose, kuriose investicijos į mažataršį ir nulinės taršos judumą yra pateisinamos, turėtų tapti aiškesnė. Būtinieji tikslai padės kurti rinką visoje Sąjungoje. Jais numatoma laiko viešojo pirkimo procesams pritaikyti ir duodamas aiškus rinkos signalas. Poveikio vertinime atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybės narės vis dažniau nustato tikslus, atsižvelgdamos į savo ekonominį pajėgumą ir problemos sunkumą. Skirtingoms valstybėms narėms turėtų būti nustatyti skirtingi tikslai, priklausomai nuo jų ekonominio pajėgumo (bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui) ir taršos poveikio (miesto gyventojų tankio). Būtinieji viešojo pirkimo tikslai turėtų būti papildyti įpareigojimu perkančiosioms organizacijoms, subjektams ir veiklos vykdytojams visose savo viešojo pirkimo procedūrose atsižvelgti į svarbius energijos suvartojimo ir aplinkos apsaugos aspektus. Šios iš dalies pakeistos direktyvos teritorinio poveikio vertinimas parodė, kad poveikis Sąjungos regionuose bus tolygus;
(12)  valstybių narių lygmeniu nustačius būtinuosius netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo tikslus, kurie turi būti pasiekti iki 2025 m. ir iki 2030 m., politika rinkose, kuriose reikia investicijų į mažataršį ir nulinės taršos judumą, turėtų tapti aiškesnė. Būtinieji tikslai padės kurti rinką visoje Sąjungoje. Jais numatoma laiko viešojo pirkimo procesams pritaikyti ir duodamas aiškus rinkos signalas. Poveikio vertinime atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybės narės vis dažniau nustato tikslus, atsižvelgdamos į savo ekonominį pajėgumą ir problemos sunkumą. Skirtingoms valstybėms narėms turėtų būti nustatyti skirtingi tikslai, priklausomai nuo jų ekonominio pajėgumo (bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui) ir taršos poveikio (miesto gyventojų tankio). Būtinieji viešojo pirkimo tikslai turėtų būti papildyti įpareigojimu perkančiosioms organizacijoms, subjektams ir veiklos vykdytojams visose savo viešojo pirkimo procedūrose atsižvelgti į svarbius energijos suvartojimo ir aplinkos apsaugos aspektus. Šios iš dalies pakeistos direktyvos teritorinio poveikio vertinimas parodė, kad poveikis Sąjungos regionuose bus tolygus;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)   savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendacijoje Tarybai ir Komisijai, pateiktoje atlikus išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimą10a, Europos Parlamentas paragino valstybes nares skatinti žaliojo viešojo pirkimo politiką ir valdžios institucijoms savo automobilių parkams pirkti nulinės taršos ir itin mažataršes transporto priemones arba panaudoti minėtas transporto priemones (pusiau) viešosiose dalijimosi automobiliais programose ir iki 2035 m. visiškai atsisakyti naujų CO2 išmetančių automobilių;
_________________
10a OL C 298, 2018 8 23, p. 140.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  didžiausią poveikį galima pasiekti, jei netaršių transporto priemonių viešasis pirkimas bus tikslingai vykdomas vietovėse, kuriose yra santykinai didelis oro užterštumas. Valstybių narių valdžios institucijos, siekdamos savo būtinųjų vidaus tikslų, į tas sritis turėtų atkreipti ypatingą dėmesį ir nurodyti susijusius veiksmus savo ataskaitose, teikiamose pagal šią iš dalies pakeistą direktyvą;
(13)  didžiausią poveikį galima pasiekti, jei netaršių transporto priemonių viešasis pirkimas bus tikslingai vykdomas vietovėse, kuriose yra santykinai didelė oro ir triukšmo tarša. Valstybių narių valdžios institucijos, siekdamos savo būtinųjų vidaus tikslų, į tas sritis turėtų atkreipti ypatingą dėmesį ir nurodyti susijusius veiksmus savo ataskaitose, teikiamose pagal šią iš dalies pakeistą direktyvą. Siekiant išvengti neproporcingos naštos ir optimizuoti galimus šios direktyvos rezultatus, valdžios institucijoms turėtų būti teikiama tinkama techninė pagalba;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   šia iš dalies pakeista direktyva turėtų būti padedama sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekį ir skatinti naudoti netaršų viešąjį automobilių kelių transportą. Ja neturėtų būti sudaroma kliūčių netaršaus ne kelių transporto, pavyzdžiui, tramvajų ir metro, plėtojimui;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)   pasiekti šioje direktyvoje nustatytas ribines vertes bus sunku, jei nebus kuriami paklausūs ir techniškai brandūs produktai. Siekiant užtikrinti, kad nuolat būtų atnaujinama su pažanga susijusi informacija, Komisijai turėtų būti pavedama kas dvejus metus pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinama, ar sukurta rinkai tinkamų netaršių transporto priemonių sprendimų. Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų teikti didesnių finansinių ir ne finansinių paskatų, kad tokios netaršios transporto priemonės būtų greičiau pateiktos rinkai;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  atsižvelgiant į tai, kad finansų požiūriu privatūs transportavimo veiklos vykdytojai turi skirtingas galimybes naudoti potencialiai brangesnes alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, turi būti prieinami mechanizmai, kuriais būtų užtikrintos vienodos viešųjų ir privačių transportavimo veiklos vykdytojų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir konkursuose sąlygos, o išlaidos, susijusios su būtinųjų šioje direktyvoje patvirtintų viešųjų pirkimų tikslų laikymusi nebūtų perkeltos vietos valdžios institucijoms, ypač mažesnėms savivaldybėms ir nesukeltų išlaidų eksternalizavimo padidinant bilietų kainas, vietos mokesčius arba apribojant viešojo transporto paslaugas;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  pagal šią iš dalies pakeistą direktyvą teikiamos viešojo pirkimo ataskaitos turėtų padėti susidaryti aiškų rinkos vaizdą ir taip užtikrinti veiksmingo stebėjimo ir įgyvendinimo galimybę. Pirmiausia turėtų būti teikiama tarpinė ataskaita 2023 m., po to pirma išsami būtinųjų tikslų įgyvendinimo ataskaita 2026 m., o vėliau kas trejus metus. Siekiant sumažinti administracinę naštą pavienėms valdžios įstaigoms ir užtikrinti galimybę veiksmingai apžvelgti rinką, turėtų būti sudarytos sąlygos teikti paprastas ataskaitas. Bendro Sąjungos viešųjų pirkimų žodyno kontekste Komisija užtikrins, kad ataskaitos apimtų visas mažataršes, nulinės taršos ir kitas alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Specialūs kodai Bendrajame viešųjų pirkimų žodyne padės vykdyti registraciją ir stebėjimą „Tenders Electronic Daily“ duomenų bazėje;
(15)  pagal šią iš dalies pakeistą direktyvą teikiamos viešojo pirkimo ataskaitos turėtų padėti susidaryti aiškų rinkos vaizdą ir taip užtikrinti veiksmingo stebėjimo ir įgyvendinimo galimybę. Pirmiausia valstybės narės 2023 m. Komisijai turėtų pateikti preliminarią ataskaitą, laikydamosi ataskaitų pagal Sąjungos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų ir dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų teikimo tvarkos, 2026 m. turėtų būti teikiama pirma išsami būtinųjų tikslų įgyvendinimo ataskaita, o vėliau – kas trejus metus. Siekiant sumažinti administracinę naštą pavienėms valdžios įstaigoms ir užtikrinti galimybę veiksmingai apžvelgti rinką, turėtų būti sudarytos sąlygos teikti paprastas ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikta informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi įgyvendinant Direktyvą 2009/33/EB ir kurie atitinka Sąjungos bendrame viešųjų pirkimų žodyne pateiktas kategorijas. Komisija turėtų teikti reguliarias ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie Direktyvos 2009/33/EB įgyvendinimą. Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar į Direktyvos 2009/33/EB taikymo sritį būtų galima įtraukti statybviečių mašinas, ir, jei taip, parengti metodiką „netaršioms statybviečių mašinoms“ apibrėžti;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  siekiant geriau informuoti būsimus šios sektoriaus sprendimų priėmėjus, suteikiant tikslesnių duomenų apie konkrečios transporto priemonės bendrą išmetamą teršalų kiekį visoje vertės grandinėje, Komisija turėtų pasiūlyti transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimo metodiką. Į šiuos kiekius Komisija turėtų atsižvelgti atlikdama Direktyvos 2009/36/EB ir kitų atitinkamų teisės aktų, susijusių su alternatyviaisiais degalais, peržiūrą;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  dar labiau paskatinti netaršių transporto priemonių paplitimą rinkoje galima nustačius tikslines viešosios paramos priemones nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Tai apima geresnį keitimąsi žiniomis ir viešojo pirkimo suderinimą, kad būtų galima imtis veiksmų pakankamai dideliu mastu ir taip sumažinti sąnaudas ir paveikti rinką. Galimybė teikti valstybės paramą siekiant skatinti alternatyviųjų degalų paskirstymo infrastruktūrų plėtrą pripažįstama 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gairėse27. Tačiau tokiai valstybės paramai ir toliau bus taikomos Sutarties, ypač jos 107 ir 108 straipsnių, taisyklės;
(16)  dar labiau paskatinti netaršių transporto priemonių paplitimą rinkoje galima nustačius tikslines viešosios paramos priemones nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Tai apima geresnį keitimąsi žiniomis ir viešojo pirkimo suderinimą, kad būtų galima imtis veiksmų pakankamai dideliu mastu ir taip sumažinti sąnaudas ir paveikti rinką. Taip pat reikia vykdyti regioninius bandomuosius projektus, ypač tuomet, kai siekiama sujungti kaimo ir miesto zonas. Galimybė teikti valstybės paramą siekiant skatinti alternatyviųjų degalų paskirstymo infrastruktūrų plėtrą pripažįstama 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gairėse27. Tačiau tokiai valstybės paramai ir toliau bus taikomos Sutarties, ypač jos 107 ir 108 straipsnių, taisyklės;
_________________
_________________
27 OL C 200, 2014 6 28, p. 1.
27 OL C 200, 2014 6 28, p. 1.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   kad būtų dar labiau sumažintas išmetamo anglies dioksido ir oro teršalų kiekis, valstybės narės turėtų būti raginamos taikyti, kai tinkama, įvairias paskatas ir mechanizmus, skatinančius pakeisti transporto priemonių parką sektoriuose, kurie nėra reglamentuojami pagal šią direktyvą;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šioje direktyvoje nustatytų būtinųjų viešojo pirkimo tikslų laikymosi sąnaudos nebūtų perkeltos vietos valdžios institucijoms ir kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų pakankamai finansinių išteklių;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(16c)   būtinos kryptingos paramos priemonės, skirtos netaršių transporto priemonių viešajam pirkimui skatinti. Kad būtų lengviau pasiekti šios direktyvos tikslus, valstybės narės turi išplėsti savo finansines ir nefinansines paskatas, norėdamos paspartinti netaršių transporto priemonių skverbimąsi į rinką;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(16d)  šia direktyva nustačius lengvųjų transporto priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių būtinuosius viešojo pirkimo tikslus perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turės skirti papildomų finansinių išteklių. Todėl vykdant Sąjungos biudžeto ir finansų politiką po 2020 m. turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams reikės skirti pakankamą finansinę paramą. Tai turėtų atsispindėti būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje ir tvarių finansų bei Sąjungos finansinių institucijų taisyklėse;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(16e)   siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos būtų skatinamos įsigyti netaršias transporto priemones, o valstybės narės investuotų į alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą, taip pat norint išvengti tokių viešųjų pirkimų, dėl kurių keleiviams padidėtų kainos, perkantiesiems subjektams turėtų būti teikiama parama pagal Sąjungos biudžeto ir finansų politiką po 2020 m. Tai turi atsispindėti būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje ir tvarių finansų bei Sąjungos finansinių institucijų taisyklėse. Be to, valstybės narės turėtų plėsti finansines ir nefinansines paskatas ir numatyti aplinkosaugos auditą, kad paspartintų netaršių transporto priemonių skverbimąsi į rinką. Šios pastangos padės sumažinti pradines dideles investicijas į infrastruktūros pokyčius ir prisidės prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(16f)   pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjunga turi daug įvairių fondų, skirtų padėti valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms ir susijusiems veiklos vykdytojams pereiti prie tvaraus judumo. 2014–2020 m. laikotarpiu Sąjunga iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų skyrė 13,7 mlrd. EUR judumui mieste finansuoti. Pagal Sąjungos mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ judumui mieste bus skirta maždaug 200 mln. EUR, pažangiesiems miestams – 650 mln. EUR, o pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę apie 200 mln. EUR bus skirta kvietimams teikti paraiškas dėl miestų transporto mazgų. Pagal kitą DFP Komisija ir valstybės narės turėtų toliau remti tvaraus judumo mieste projektus ir stiprinti būtiną įvairių finansavimo šaltinių ir programų sinergiją. Visų pirma būtina stiprinti judumo mieste, naujosios skaitmeninės darbotvarkės ir energetikos sąjungos ryšius, pvz., galimybę pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuoti sinergiją užtikrinančius projektus, numatant papildomą bendro finansavimo dalį transporto projektams, turintiems energijos ir telekomunikacijų elementų, kurie gali būti labai naudingi miestų projektams;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(16g)   turėtų būti skatinama tikslingiau naudoti Sąjungos finansines priemones, kaip antai Europos strateginių investicijų fondą arba Europos investicijų banko švaresnio transporto priemonę, galinčias padėti finansuoti transporto parkus ir įrangą. Tuo tikslu turėtų būti stiprinamas techninių ir finansinių konsultavimo paslaugų teikimas vietos valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams, pvz., per Europos investavimo konsultacijų centrą, JASPERS, JESSICA arba finansinę priemonę „Compass“, siekiant sustiprinti jų institucinius gebėjimus, gerinti projektų rengimą ir įgyvendinimą ir optimaliai naudoti Sąjungos lėšas ir finansines priemones, taip pat mažinti novatoriškų pasiūlymų riziką;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 h konstatuojamoji dalis (nauja)
(16h)   valdžios institucijos taip pat turėtų būti skatinamos pirkti transporto priemones remdamosi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijais, kaip nurodyta Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą per transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, taip pat į aplinkos ir socialinius aspektus;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 i konstatuojamoji dalis (nauja)
(16i)   siekiant kuo labiau padidinti investicijų poveikį, reikia geriau koordinuoti judumą ir miestų planavimą, pvz., naudojant tvaraus judumo mieste planus. Tvaraus judumo mieste planai – tai planai, kurie yra rengiami įvairiose politikos srityse ir bendradarbiaujant įvairiais valdymo lygmenimis, derinant skirtingas transporto rūšis, kelių saugą, krovinių vežimą, judumo valdymą ir pažangiąsias transporto sistemas. Tvaraus judumo mieste planai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos tikslų, susijusių su išmetamo CO2 kiekio, triukšmo ir oro taršos mažinimu. Todėl tvaraus judumo mieste planų taikymas turėtų būti svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti finansuojant Sąjungos miesto transporto srities projektus, taip pat įgyvendinant šią iš dalies pakeistą direktyvą. Šiuo atveju Komisija, visapusiškai atsižvelgdama į subsidiarumo principą, turėtų teikti kompetentingoms institucijoms būtinas konsultacijas ir techninę pagalbą kuriant tvaraus judumo mieste planus;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 j konstatuojamoji dalis (nauja)
(16j)   viešieji pirkimai ne tik padeda pereiti prie netaršių transporto priemonių, bet ir skatina plėtoti naujų formų judumą. Skatinant naudoti netaršias transporto priemones, bus spartinamas infrastruktūros diegimas miestuose, o skaitmeninimas padidins keleivių ir krovinių vežimo efektyvumą. Įvairiarūšis ir dalijimusi pagrįstas judumas, taip pat integruotieji bilietų pardavimo sprendimai yra labai svarbūs pereinant prie judumo kaip paslaugos;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai, Komisijai penkeriems metams, pradedant nuo [Prašome įrašyti įsigaliojimo datą], pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais būtų atnaujinamos nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 normų. Šis laikotarpis turėtų būti savaime pratęstas tokios pačios trukmės laikotarpiais, jei Europos Parlamentas arba Taryba tam neprieštarauja. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Išbraukta.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros1a ypatingą dėmesį reikia skirti Sąjungos teisės aktų poveikiui. Galimų tolesnių veiksmų poveikio vertinimas turėtų būti paremtas Direktyvos 2009/33/EB vertinimu. Todėl Komisija, remdamasi geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, turėtų įvertinti, ar reikia paržiūrėti tą direktyvą atsižvelgiant į transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamą CO2 kiekį ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamą CO2 kiekį, siekiant užtikrinti politikos tikslų įgyvendinimo skaidrumą ir atskaitingumą, ir, prireikus, pasiūlyti reikiamų patobulinimų. Jei tinkama, Komisija šiuo aspektu taip pat turėtų peržiūrėti kitus atitinkamus teisės aktus, susijusius su alternatyviaisiais degalais;
______________
1a OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)   pagrindinė transporto priemonių viešojo pirkimo dalis yra susijusi su vietos viešojo transporto organizacijoms, kurios paprastai priklauso vietos valdžios institucijoms, turinčioms ribotus finansinius išteklius. Todėl netaršių transporto priemonių pirkimo taisyklės neturėtų sukurti nei papildomos finansinės naštos, nei patiriamų didesnių išlaidų perkelti padidinant bilietų kainas, vietos mokesčius arba sumažinant viešojo transporto paslaugas;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(18c)   Sąjunga turi apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos trečiosiose šalyse, kuriose ES gamintojai neturi galimybių dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose kelių transporto priemonėms pirkti, įsigyti išperkamosios nuomos būdu, išsinuomoti arba pirkti išsimokėtinai. Todėl Komisija turėtų analizuoti nesąžiningos konkurencijos praktiką trečiosiose šalyse ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta Europos pramonės apsauga;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Direktyva 2009/33/EB
Pavadinimas
Direktyva 2009/33/ES dėl skatinimo naudoti netaršias kelių transporto priemones ir taip remti mažataršį judumą
Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo per viešuosius pirkimus įsigyti netaršias kelių transporto priemones ir taip remti mažataršį judumą
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
1 straipsnio 1 dalis
1a)   1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
Šioje direktyvoje nustatomas reikalavimas, kad perkančiosios institucijos, perkantieji subjektai, taip pat tam tikri operatoriai, pirkdami kelių transporto priemones, atsižvelgtų į transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą energiją ir išmetamą CO2 ir kai kurių kitų teršalų kiekį, kad būtų skatinama netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių rinka ir didinamas transporto sektoriaus įnašas į Bendrijos aplinkos, klimato ir energetikos politiką.
„Šioje direktyvoje nustatomas reikalavimas, kad perkančiosios institucijos, perkantieji subjektai, taip pat tam tikri operatoriai, pirkdami, išsinuomodami, įsigydami išperkamosios nuomos būdu arba pirkdami išsimokėtinai kelių transporto priemones, atsižvelgtų į transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą energiją ir išmetamą CO2 ir kai kurių kitų teršalų kiekį, kad būtų skatinama netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių rinka ir didinamas transporto sektoriaus įnašas į Sąjungos aplinkos, klimato ir energetikos politiką.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 b punktas (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
2 straipsnio 1 dalis
1b)  2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
Valstybės narės gali netaikyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų sutartims dėl Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų transporto priemonių, kurioms šių valstybių narių teritorijoje netaikoma tipo patvirtinimo arba individualaus patvirtinimo tvarka, pirkimo.
Valstybės narės gali netaikyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kelių transporto priemonių pirkimo, išperkamosios nuomos, nuomos ir pirkimo išsimokėtinai sutartims, kai šioms transporto priemonėms šių valstybių narių teritorijoje netaikoma tipo patvirtinimo arba individualaus patvirtinimo tvarka.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 2009/33/EB
3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Ši direktyva taikoma kelių transporto priemonių pirkimo, išperkamosios nuomos, nuomos ir pirkimo išsimokėtinai sutartims, kai tas priemones įsigyja arba nuomojasi:
Ši direktyva taikoma kelių transporto priemonių pirkimo, išperkamosios nuomos, nuomos ir pirkimo išsimokėtinai arba modifikavimo sutartims, kai tas priemones įsigyja arba nuomojasi:
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 2009/33/EB
3 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)   Europos Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
Direktyva 2009/33/EB
4 straipsnio 1 dalies 4 punktas
4.  netarši transporto priemonė:
4.  netarši transporto priemonė – bet kurios kategorijos transporto priemonė, varoma alternatyviaisiais degalais, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte, išskyrus biokurą, kuris negaminamas iš Direktyvos 2018/... (AIED II) IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų arba kuris gaminamas iš alyvpalmių aliejaus*, ir įskaitant hibridines transporto priemones, kuriose elektra naudojama tik transporto priemonės, mažataršių ir nulinės taršos transporto priemonių varymo daliai. Transporto priemonių su vidaus degimo varikliu išmetamų teršalų kiekis realiomis važiavimo sąlygomis**, išreikštas išmetamųjų teršalų kiekio ribų procentine dalimi***, negali viršyti 80 proc.
a)  M1 arba M2 klasės transporto priemonė, kurios per išmetimo vamzdį išmetamo CO2 kiekis g/km ir tikrosiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis nesiekia priedo 2 lentelėje nurodytos ribos ir taikomos išmetamų teršalų normos procentinės dalies, arba
b)  N1 klasės transporto priemonė, kurios per išmetimo vamzdį išmetamo CO2 kiekis g/km ir tikrosiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis nesiekia priedo 2 lentelėje nurodytos ribos ir taikomos išmetamų teršalų normos procentinės dalies, arba
c)  M3, N2 arba N3 klasės transporto priemonė, kaip apibrėžta priedo 3 lentelėje.
_____________________________
* Tai turi būti įrodyta sutartimi dėl biokuro pirkimo arba kitų jo gavimo būdų.
** Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų ultrasmulkiųjų dalelių kiekis #/km (PN) ir azoto oksidų kiekis mg/km (NOx), išmatuotas pagal taikomos redakcijos Reglamento 2017/1151 IIIA priedą.
*** Taikoma išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
Direktyva 2009/33/EB
4 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
4a.  nulinės taršos transporto priemonė – transporto priemonė, per išmetimo vamzdį neišmetanti CO2, NOx ir kietųjų dalelių;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
Direktyva 2009/33/EB
4 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)
4b.  mažataršė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios didžiausias išmetamų teršalų kiekis nurodytas priedo 2 lentelėje;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
Direktyva 2009/33/EB
4 straipsnio 1 dalies 4 c punktas (naujas)
4c.  transporto priemonė, modifikuota taip, kad atitiktų netaršios transporto priemonės standartą – transporto priemonė, kurios variklis modifikuotas taip, kad atitinka netaršios transporto priemonės, apibrėžtos šio straipsnio pirmos dalies 4 punkte, standartą. Modifikuoto variklio, kuriame naudojami biodegalai, apibrėžti Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio antros pastraipos i punkte, sintetiniai degalai arba parafininiai degalai, atveju transporto priemonė turi atitikti naujausią EURO standartą arba vėlesnės klasės standartus.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 2009/33/EB
4a straipsnis
4)  įrašomas 4a straipsnis:
Išbraukta.
„4a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
Komisija įgaliojama pagal 8a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais bus atnaujintos priedo 3 lentelėje nustatytos sunkiųjų transporto priemonių per išmetimo vamzdį išmetamo CO2 ir kitų oro teršalų kiekio ribinės vertės, kai Sąjungos lygmeniu įsigalios atitinkamos sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 normos.“
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
Direktyva 2009/33/EB
5 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad perkant, įsigyjant išperkamosios nuomos būdu, išsinuomojant arba perkant išsimokėtinai kelių transporto priemones ir sudarant viešųjų paslaugų sutartis dėl viešojo keleivinio geležinkelių ir kelių transporto paslaugų, taip pat viešųjų paslaugų sutartis, kaip nurodyta šios direktyvos 3 straipsnyje, būtų laikomasi priedo 4 lentelėje nurodytų lengvųjų transporto priemonių ir priedo 5 lentelėje nurodytų sunkiųjų transporto priemonių būtinųjų viešojo pirkimo tikslų.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad perkant, įsigyjant išperkamosios nuomos būdu, išsinuomojant, perkant išsimokėtinai kelių transporto priemones arba modifikuojant jas pagal netaršių transporto priemonių standartus ir sudarant viešųjų paslaugų sutartis dėl viešojo keleivinio geležinkelių ir kelių transporto paslaugų, taip pat viešųjų paslaugų sutartis, kaip nurodyta šios direktyvos 3 straipsnyje, būtų laikomasi priedo 4 lentelėje nurodytų netaršių lengvųjų transporto priemonių ir priedo 5 lentelėje nurodytų sunkiųjų transporto priemonių būtinųjų viešojo pirkimo tikslų.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
Direktyva 2009/33/EB
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Apskaičiuojant būtinuosius viešojo pirkimo tikslus, viešojo pirkimo data, į kurią reikia atsižvelgti, – tai viešojo pirkimo procedūros užbaigimo pasirašant sutartį.
Būtinieji viešojo pirkimo tikslai apskaičiuojami kaip vidurkis visų sutarčių, pasirašytų nuo kitos dienos po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. antruoju ataskaitiniu laikotarpiu.
Jeigu nauji ataskaitinio laikotarpio po 2030 m. sausio 1 d. tikslai nepriimami laiku, toliau lieka galioti 2030 metams nustatyti tikslai.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
Direktyva 2009/33/EB
5 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.   Kad pasiektų viešųjų pirkimų tikslus, perkantieji subjektai grindžia sutarčių sudarymą ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kaip nurodyta Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnyje. Konkurso specifikacijos turėtų būti apibrėžtos ne tik atsižvelgiant į bendras eksploatavimo sąnaudas, bet ir į kitas transporto priemonės charakteristikas, pvz., prieinamumą, įtraukimą į miesto aplinką, triukšmo lygį, energijos vartojimo efektyvumą, baterijų ir transporto priemonių sudedamųjų dalių perdirbamumą.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
5 a straipsnis (naujas)
5a)   įrašomas šis straipsnis:
„5a straipsnis
Finansiniai ištekliai
1.  Valstybės narės skiria pakankamai finansavimo priemonių netaršių transporto priemonių viešajam pirkimui ir su jomis susijusios infrastruktūros diegimui jų teritorijoje. Prieš suteikiant lėšas nuodugniai įvertinami viešosios valdžios institucijų ir perkančiųjų subjektų finansiniai poreikiai, susiję su nacionaliniu lygmeniu nustatytais viešųjų pirkimų tikslais.
2.  Sąjunga suteikia papildomų finansavimo priemonių, kuriomis remiama netaršių transporto priemonių paklausa rinkoje ir su jomis susijusios infrastruktūros kūrimas valstybėse narėse.“
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 b punktas (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
5 b straipsnis (naujas)
5b)   įrašomas šis straipsnis:
„5b straipsnis
Viešojo transporto alternatyviųjų degalų veiksmų planas
1.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai veiksmų planą, kuriuo siekiama paspartinti transporto bendrovėms priklausančių sunkiųjų krovininių automobilių baterijų įkrovimo punktų ir degalinių infrastruktūros kūrimą jų pačių parkuose ir techninės priežiūros vietose, taip pat viešojoje erdvėje.
2.  Šiame veiksmų plane pateikiama informacija apie prieinamas Sąjungos finansavimo priemones ir aiškiai nustatomos procedūros, kaip tokia parama gali būti skiriama, įskaitant jos sąsają su galiojančiomis Europos valstybės pagalbos taisyklėmis.
3.  Ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktas vertinimas, kaip galėtų būti persvarstytos Sąjungos finansavimo priemonės, siekiant suteikti finansavimo prioritetą visų dydžių viešojo transporto įmonėms, kad jos pakeistų savo transporto priemones.“
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 c punktas (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
5 c straipsnis (naujas)
5c)   įrašomas šis straipsnis:
„5c straipsnis
Sąjungos platforma, skirta mažataršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių tarpvalstybiniams ir bendriems viešiesiems pirkimams
Siekdama palengvinti tikslų, nustatytų šios direktyvos priede, įgyvendinimą ir pasiekti masto ekonomiją, Komisija sukuria Sąjungos platformą, skirtą mažataršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių tarpvalstybiniams ir bendriems viešiesiems pirkimams. Šioje platformoje gali dalyvauti 3 straipsnyje nurodytos perkančiosios organizacijos, subjektai ir veiklos vykdytojai, norintys kartu įsigyti transporto priemones. Komisija užtikrina, kad platforma būtų viešai prieinama ir veiksmingai suburtų visas šalis, suinteresuotas sutelkti savo išteklius. Siekdama palengvinti tokių bendrų viešųjų pirkimų skelbimą ir vykdymą, Komisija teikia techninę pagalbą ir parengia bendradarbiavimo susitarimų šablonus. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo sukuriama Sąjungos platforma, skirta mažataršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių bendriems viešiesiems pirkimams.“
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas
Direktyva 2009/33/EB
8a straipsnis
7)   įrašomas naujas 8a straipsnis:
Išbraukta.
„8a straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkeriems metams nuo [Prašome įrašyti įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  Pagal 4a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas
Direktyva 2009/33/EB
9 straipsnis
8)  9 straipsnis pakeičiamas taip:
8)  9 straipsnis išbraukiamas
„1. Komisijai padeda komitetas.
Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
3.  Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.“
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto a papunktis
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 1 dalis
1.  Nuo 2027 m. sausio 1 d. Komisija kas trejus metus, gavusi valstybių narių ataskaitas, teikia šios direktyvos taikymo ir veiksmų, kurių, siekdamos ją veiksmingai įgyvendinti, ėmėsi atskiros valstybės narės, ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
1.  Iki 2026 m. balandžio 18 d., o vėliau – kas trejus metus valstybės narės Komisijai teikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą kartu su Direktyvos 2014/24/ES 83 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir Direktyvos 2014/25/ES 99 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis. Iki 2023 m. balandžio 18 d. valstybės narės Komisijai pateikia preliminarią ataskaitą.
Tose ataskaitose pateikiama informacija apie veiksmus, kurių imtasi šiai direktyvai įgyvendinti, nurodoma informacija apie institucijų ir subjektų nupirktų transporto priemonių skaičių ir kategorijas, apie įvairių valdymo lygmenų subjektų tarpusavio dialogą, informacija apie valstybių narių ketinimus, susijusius su minėta ataskaitų teikimo veikla, taip pat visa kita vertinga informacija.
Informacija turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) priedo 1 lentelėje išvardytas kategorijas.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 2 dalis
aa)  2 dalis pakeičiama taip:
2.  Tose ataskaitose pateikiamas šios direktyvos, ypač 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų, poveikio vertinimas bei įvertinama, ar reikia imtis tolesnių veiksmų ir, prireikus, pateikiami pasiūlymai.
„2. Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pasiūlo metodiką, skirtą apskaičiuoti transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamą CO2 kiekį ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamą CO2 kiekį.
Tose ataskaitose Komisija palygina nominalų ir santykinį nupirktų transporto priemonių, kurios eksploatacinio laikotarpio poveikio energetikai ir aplinkai požiūriu atitinka geriausią rinkos alternatyvą ir kurios priklauso kiekvienai iš priedo 3 lentelėje išvardytų transporto priemonių kategorijų, skaičių su bendrąja šių transporto priemonių rinka; taip pat ji įvertina 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų poveikį rinkai. Komisija įvertina, ar reikia imtis tolesnių veiksmų, ir, prireikus, pateikia pasiūlymus.
Ne vėliau kaip 2027 m. balandžio 18 d. Komisija atlieka Direktyvos 2009/33/EB ir kitų atitinkamų teisės aktų, susijusių su alternatyviaisiais degalais, peržiūrą, atsižvelgdama į transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamą CO2 kiekį ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamą CO2 kiekį.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto a b papunktis (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 3 dalis
ab)  3 dalis pakeičiama taip:
3.  Ne vėliau kaip pirmosios ataskaitos pateikimo dieną, Komisija išnagrinėja 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus būdus, pateikia 6 straipsnyje nustatytos metodikos įvertinimą ir, jei reikia, pasiūlo atitinkamus pakeitimus.
3. Iki 2024 m. balandžio 18 d., o vėliau kas trejus metus Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos įgyvendinimą, nurodydama atskirų valstybių narių veiksmus šioje srityje, ir įvertina tolesnių veiksmų poreikį ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šią direktyvą.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto b papunktis
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės iki 2026 m. sausio 1 d., o vėliau kas trejus metus, Komisijai teikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitas. Iki 2023 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia tarpines ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiama informacija apie veiksmus, kurių imtasi šiai direktyvai įgyvendinti, nurodoma informacija apie institucijų ir subjektų nupirktų transporto priemonių skaičių ir kategorijas, apie įvairių valdymo lygmenų subjektų tarpusavio dialogą, informacija apie valstybių narių ketinimus dėl minėtos ataskaitų teikimo veiklos, taip pat visa kita vertinga informacija. Informacija pateikiama pagal Reglamente (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ)31 nurodytas kategorijas, kaip nurodyta priede.
Išbraukta.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto b papunktis
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus ir juose nustatyti gaires dėl 4 dalyje nurodytų valstybių narių ataskaitų turinio.
5.  Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus ir juose nustatyti gaires dėl 1 dalyje nurodytų valstybių narių ataskaitų turinio.“;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto b papunkčio b a punktas (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 5 a dalis (nauja)
ba)  įrašoma ši dalis:
„5a. Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti mechanizmus siekiant reguliavimo priemonėmis užtikrinti, kad kitų automobilių parkų, pavyzdžiui, taksi, dalijimosi automobiliais ir važiavimo viena mašina (angl. ride-pooling) bendrovių, savininkai įsigytų netaršias transporto priemones.“
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 5 b dalis (nauja)
bb)  įrašoma ši dalis:
„5b. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia veiksmų planą, kuriuo siekiama paspartinti transporto bendrovėms priklausančių sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros diegimą jų pačių parkuose ir techninės priežiūros vietose, taip pat viešojoje erdvėje. Į šį veiksmų planą įtraukiama informacija apie turimas Sąjungos finansavimo priemones ir išdėstoma, kaip tokia parama gali būti teikiama nepaisant Europos valstybės pagalbos taisyklių.“
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto b c papunktis (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 5 c dalis (nauja)
bc)  įrašoma ši dalis:
„5c. Komisija įvertina poreikį peržiūrėti atitinkamus teisės aktus, susijusius su netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių skatinimu, kiek tai susiję su geriausių ir restauruotų padangų naudojimu, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto b d papunktis (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 5 d dalis (nauja)
bd)  įrašoma ši dalis:
„5d. Komisija pateikia valstybėms narėms gaires dėl įvairių Sąjungos lėšų, kurios galėtų būti naudojamos įgyvendinant šią direktyvą, pavyzdžiui, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuria remiama itin efektyvių, tvarių ir veiksmingai tarpusavyje sujungtų transeuropinių tinklų plėtra transporto srityje, ir Europos strateginių investicijų fondą arba Švaresnio transporto priemonę, kuriais remiamas švaresnių transporto priemonių diegimas ir su jomis susiję infrastruktūros poreikiai.“
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto b e papunktis (naujas)
Direktyva 2009/33/EB
10 straipsnio 5 e dalis (nauja)
be)  įrašoma ši dalis:
„5e. Konsultacijų centrai atlieka svarbų vaidmenį šiame perėjimo procese, palengvindami ir skatindami investicijas bei remdami institucinius gebėjimus. Todėl Komisija turi iš esmės sustiprinti Europos investavimo konsultacijų centro vaidmenį ir pajėgumus, visų pirma stiprindama jo veiklą vietos lygmeniu ir skatindama aktyvų dalyvavimą rengiant projektus.“
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo XXXX [Prašome įrašyti datą – 24 mėnesiai po įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo XXXX [Prašome įrašyti datą – 18 mėnesių po įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedas
Direktyva 2009/33/EB
Priedo 1 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

1 lentelė. 3 straipsnyje nurodyti Bendro viešųjų pirkimų žodyno kodai

BVPŽ kodas

Aprašymas

60112000-6

Viešojo kelių transporto paslaugos.

60130000-8

Specialiojo keleivinio kelių transporto paslaugos.

60140000-1

Nereguliarus keleivinis transportas.

60172000-3

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų nuoma su vairuotoju.

90511000-2

Atliekų rinkimo paslaugos.

60160000-7

Pašto siuntų vežimas keliais.

60161000-4

Siuntinių vežimo paslaugos.

Pakeitimas

1 lentelė. 3 straipsnyje nurodyti Bendro viešųjų pirkimų žodyno kodai

BVPŽ kodas

Aprašymas

60112000-6

Viešojo kelių transporto paslaugos.

60130000-8

Specialiojo keleivinio kelių transporto paslaugos.

60140000-1

Nereguliarus keleivinis transportas.

60172000-3

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų nuoma su vairuotoju.

90511000-2

Atliekų rinkimo paslaugos.

60160000-7

Pašto siuntų vežimas keliais.

60161000-4

Siuntinių vežimo paslaugos.

64121100-1

Pašto pristatymo paslaugos.

64121200-2

Siuntinių pristatymo paslaugos.

60170000-0

Keleivinių transporto priemonių nuoma su vairuotoju.

60171000-7

Lengvųjų automobilių nuoma su vairuotoju.

60181000-0

Sunkvežimių nuoma su vairuotoju.

60180000-3

Krovininių transporto priemonių nuoma su vairuotoju.

90511100-3

Miesto kietųjų atliekų rinkimo paslaugos.

90511200-4

Buitinių atliekų rinkimo paslaugos.

90511300-5

Šiukšlių rinkimo paslaugos.

90511400-6

Popieriaus rinkimo paslaugos.

Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
I PRIEDAS
Direktyva 2009/33/EB
Priedo 2 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

2 lentelė. Lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės

Transporto priemonių kategorijos

2025 m.

2030 m.

 

CO2 g/km

Tikrosiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis* kaip procentinė išmetamų teršalų kiekio normos dalis**

CO2 g/km

Tikrosiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis* kaip procentinė išmetamų teršalų kiekio normos dalis

M1 transporto priemonės

25

80%

0

netaikoma

M2 transporto priemonės

25

80%

0

netaikoma

N1 transporto priemonės

40

80%

0

netaikoma

*Tikrosiomis važiavimo sąlygomis išmetamų ultrasmulkiųjų dalelių kiekis #/km (PN) ir azoto oksidų kiekis mg/km (NOx), išmatuotas pagal taikomą Reglamento 2017/1151 IIIA priedo redakciją.

** Taikoma išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede arba vėlesnėse jo redakcijose.

Pakeitimas

2 lentelė. Lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės

Transporto priemonių kategorijos

2025 m.

2030 m.

 

CO2 g/km

Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis* kaip procentinė išmetamų teršalų kiekio normos dalis**

CO2 g/km

Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis* kaip procentinė išmetamų teršalų kiekio normos dalis

L transporto priemonės

25

 

 

 

M1 transporto priemonės

50

80%

0

netaikoma

M2 transporto priemonės

50

80%

0

netaikoma

N1 transporto priemonės

50

80%

0

netaikoma

M3 transporto priemonės

netaikoma

 

 

 

N2 transporto priemonės

netaikoma

 

 

 

N3 transporto priemonės

netaikoma

 

 

 

* Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų ultrasmulkiųjų dalelių kiekis #/km (PN) ir azoto oksidų kiekis mg/km (NOx), išmatuotas pagal taikomos redakcijos Reglamento 2017/1151 IIIA priedą.

** Taikoma išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede arba vėlesnėse jo redakcijose.

Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedas
Direktyva 2009/33/EB
Priedo 3 lentelė
[....]
Išbraukta.
Pakeitimai 75 ir 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
I PRIEDAS
Direktyva 2009/33/EB
Priedo 4 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

4 lentelė. Būtinoji tikslinė bendro valstybėje narėje viešojo pirkimo būdu nupirktų lengvųjų transporto priemonių skaičiaus dalis, kurią sudaro 2 lentelės reikalavimus atitinkančios lengvosios transporto priemonės*

Valstybė narė

2025 m.

2030 m.

Liuksemburgas

35%

35%

Švedija

35%

35%

Danija

34%

34%

Suomija

35%

35%

Vokietija

35%

35%

Prancūzija

34%

34%

Jungtinė Karalystė

35%

35%

Nyderlandai

35%

35%

Austrija

35%

35%

Belgija

35%

35%

Italija

35%

35%

Airija

35%

35%

Ispanija

33%

33%

Kipras

29%

29%

Мalta

35%

35%

Portugalija

27%

27%

Graikija

23%

23%

Slovėnija

20%

20%

Čekija

27%

27%

Estija

21%

21%

Slovakija

20%

20%

Lietuva

19%

19%

Lenkija

20%

20%

Kroatija

17%

17%

Vengrija

21%

21%

Latvija

20%

20%

Rumunija

17%

17%

Bulgarija

16%

16%

* Transporto priemonės, kurių per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis yra nulinis, laikantis įpareigojimo skaičiuojamos kaip 1 transporto priemonė. Visos kitos transporto priemonės, atitinkančios šio priedo 2 lentelės reikalavimus, laikantis įpareigojimo skaičiuojamos kaip 0,5 transporto priemonės.

Pakeitimas

4 lentelė. Būtinoji tikslinė bendro valstybėje narėje viešojo pirkimo būdu nupirktų lengvųjų transporto priemonių skaičiaus dalis, kurią sudaro lengvosios transporto priemonės1, 2

 

M1, M2, N1 transporto priemonės

L transporto priemonės

Valstybė narė

2025 m.

2030 m.

2025 m.

2030 m.

ES institucijos, agentūros ir įstaigos

[50%]

[50%]

[50%]

[50%]

Liuksemburgas

50%

50%

50%

50%

Švedija

50%

50%

50%

50%

Danija

50%

50%

50%

50%

Suomija

50%

50%

50%

50%

Vokietija

50%

50%

50%

50%

Prancūzija

50%

50%

50%

50%

Jungtinė Karalystė

50%

50%

50%

50%

Nyderlandai

50%

50%

50%

50%

Austrija

50%

50%

50%

50%

Belgija

50%

50%

50%

50%

Italy

50%

50%

50%

50%

Airija

50%

50%

50%

50%

Ispanija

50%

50%

50%

50%

Kipras

50%

50%

50%

50%

Мalta

50%

50%

50%

50%

Portugalija

50%

50%

50%

50%

Graikija

35%

35%

35%

35%

Slovėnija

35%

35%

35%

35%

Čekija

50%

50%

50%

50%

Estija

35%

35%

35%

35%

Slovakija

35%

35%

35%

35%

Lietuva

35%

35%

35%

35%

Lenkija

35%

35%

35%

35%

Kroatija

25%

25%

25%

25%

Vengrija

25%

25%

25%

25%

Latvija

25%

25%

25%

25%

Rumunija

25%

25%

25%

25%

Bulgarija

25%

25%

25%

25%

1 Ne mažiau kaip 70 proc. būtinojo tikslo viešųjų pirkimų metu įsigyti netaršių lengvųjų transporto priemonių pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu (iki 2025 m.) įgyvendinamas perkant nulinės taršos ir mažataršes transporto priemones, o antruoju ataskaitiniu laikotarpiu (2025–2030 m.) ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais – perkant nulinės taršos transporto priemones.

2 Transporto priemonės, kurių per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis yra nulinis, laikantis įpareigojimo skaičiuojamos kaip 1 transporto priemonė. Mažai teršalų išmetančios transporto priemonės ir gamtinėmis dujomis varomos transporto priemonės, jei joms naudojamas tik biometanas (tai turėtų įrodyta biometano pirkimo sutartimi ar kitomis galimybėmis gauti biometano), laikantis įpareigojimo skaičiuojamos kaip 0,66 transporto priemonės. Visos kitos ekologiškos transporto priemonės laikantis įpareigojimo skaičiuojamos kaip 0,5 transporto priemonės.

Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
I Priedas
Direktyva 2009/33/EB
Priedo 5 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

5 lentelė. Būtinoji tikslinė bendro valstybėje narėje viešojo pirkimo būdu nupirktų sunkiųjų transporto priemonių skaičiaus dalis, kurią sudaro 3 lentelės reikalavimus atitinkančios sunkiosios transporto priemonės*

Valstybė narė

Sunkvežimiai

Autobusai

 

2025 m.

2030 m.

2025 m.

2030 m.

Liuksemburgas

10%

15%

50%

75%

Švedija

10%

15%

50%

75%

Danija

10%

15%

50%

75%

Suomija

9%

15%

46%

69%

Vokietija

10%

15%

50%

75%

Prancūzija

10%

15%

48%

71%

Jungtinė Karalystė

10%

15%

50%

75%

Nyderlandai

10%

15%

50%

75%

Austrija

10%

15%

50%

75%

Belgija

10%

15%

50%

75%

Italija

10%

15%

50%

75%

Airija

10%

15%

50%

75%

Ispanija

10%

14%

50%

75%

Kipras

10%

13%

50%

75%

Мalta

10%

15%

50%

75%

Portugalija

8%

12%

40%

61%

Graikija

8%

10%

38%

57%

Slovėnija

7%

9%

33%

50%

Čekija

9%

11%

46%

70%

Estija

7%

9%

36%

53%

Slovakija

8%

9%

39%

58%

Lietuva

9%

8%

47%

70%

Lenkija

7%

9%

37%

56%

Kroatija

6%

7%

32%

48%

Vengrija

8%

9%

42%

63%

Latvija

8%

9%

40%

60%

Rumunija

6%

7%

29%

43%

Bulgarija

8%

7%

39%

58%

* Transporto priemonės, kurių per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis yra nulinis, taip pat gamtinėmis dujomis varomos transporto priemonės, jei joms naudojamas tik biometanas (tai turėtų būti įrodyta biometano pirkimo sutartimi ar kitomis galimybėmis gauti biometano), laikantis įpareigojimo skaičiuojamos kaip 1 transporto priemonė. Šis skaičiavimas nebetaikomas tose valstybėse narėse, kuriose būtinasis viešojo pirkimo įpareigojimas viršija 50 proc. bendros viešojo pirkimo apimties, ir nutraukiamas pasiekus 50 proc. ribą. Visos kitos transporto priemonės, atitinkančios šio priedo 2 lentelės reikalavimus, laikantis įpareigojimo skaičiuojamos kaip 0,5 transporto priemonės.

Pakeitimas

5 lentelė.  Būtinoji tikslinė bendro valstybėje narėje viešojo pirkimo būdu nupirktų sunkiųjų transporto priemonių skaičiaus dalis, kurią sudaro 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkančios sunkiosios transporto priemonės*

Valstybė narė

Sunkvežimiai

Autobusai

 

2025 m.1

2030 m.2

2025 m.1

2030 m.2

ES institucijos, agentūros ir įstaigos

[10%]

[15%]

[50%]

[75%]

Liuksemburgas

10%

15%

50%

75%

Švedija

10%

15%

50%

75%

Danija

10%

15%

50%

75%

Suomija

9%

15%

46%

69%

Vokietija

10%

15%

50%

75%

Prancūzija

10%

15%

48%

71%

Jungtinė Karalystė

10%

15%

50%

75%

Nyderlandai

10%

15%

50%

75%

Austrija

10%

15%

50%

75%

Belgija

10%

15%

50%

75%

Italija

10%

15%

50%

75%

Airija

10%

15%

50%

75%

Ispanija

10%

14%

50%

75%

Kipras

10%

13%

50%

75%

Мalta

10%

15%

50%

75%

Portugalija

8%

12%

40%

61%

Graikija

8%

10%

38%

57%

Slovėnija

7%

9%

33%

50%

Čekija

9%

11%

46%

70%

Estija

7%

9%

36%

53%

Slovakija

8%

9%

39%

58%

Lietuva

9%

8%

47%

70%

Lenkija

7%

9%

37%

56%

Kroatija

6%

7%

32%

48%

Vengrija

8%

9%

42%

63%

Latvija

8%

9%

40%

60%

Rumunija

6%

7%

29%

43%

Bulgarija

8%

7%

39%

58%

1 Mažiausiai 66 proc. minimalaus viešųjų pirkimų metu siektino įsigyti netaršias sunkiąsias transporto priemonės tikslo įgyvendinama netaršiomis transporto priemonėmis arba gamtinėmis dujomis varomomis transporto priemonėmis, jei joms naudojamas tik biometanas (tai turėtų būti įrodyta biometano pirkimo sutartimi ar kitomis galimybėmis gauti biometano). Transporto priemonių, kuriose naudojamas biometanas, dalies skaičiavimas papildomam planiniam rodikliui nustoja galioti pasiekus 30 proc. nuo šio papildomo planinio rodiklio.

2 Mažiausiai 75 proc. minimalaus viešųjų pirkimų metu siektino įsigyti netaršias sunkiąsias transporto priemonės tikslo įgyvendinama netaršiomis transporto priemonėmis arba gamtinėmis dujomis varomomis transporto priemonėmis, jei joms naudojamas tik biometanas (tai turėtų būti įrodyta biometano pirkimo sutartimi ar kitomis galimybėmis gauti biometano). Transporto priemonių, kuriose naudojamas biometanas, dalies skaičiavimas papildomam planiniam rodikliui nustoja galioti pasiekus 30 proc. nuo šio papildomo planinio rodiklio.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0321/2018).


Daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas ***I
PDF 253kWORD 66k
2018 m. spalio 25 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (COM(2018)0149 – C8-0126/2018 – 2018/0074(COD))(1)
P8_TA(2018)0425A8-0310/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008
kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  BŽP tikslai yra, inter alia, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą aplinkos atžvilgiu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žvejybos valdymo metodą;
(4)  BŽP tikslai yra, inter alia, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą aplinkos atžvilgiu ir tokį jų valdymą, kuris atitiktų ekonominės, socialinės ir užimtumo naudos tikslus, mažinti Sąjungos rinkos priklausomybę nuo maisto importo, skatinti kurti tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas ir pakrančių regionų ekonominį vystymąsi, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žvejybos valdymo metodą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   laikantis bendros žuvininkystės politikos principų ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją tarp jūrų baseinų, reikalinga bendra visų daugiamečių planų sistema, o taikant kvotų nustatymo principus nė vienam jūrų baseinui neturėtų būti suteikiamos specialios nukrypti leidžiančios nuostatos;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti priimamos įvairios išsaugojimo priemonės, kurios, jei reikia, derinamos tarpusavyje, pvz., daugiamečiai planai, techninės priemonės, nustatomos ir skirstomos žvejybos galimybės;
(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti priimamos įvairios išsaugojimo priemonės, kurios, jei reikia, derinamos tarpusavyje, pvz., daugiamečiai planai, techninės priemonės, nustatomos ir skirstomos žvejybos galimybės, laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 aiškiai nustatytas tikslas atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių išteklius tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nurodyta, kad visų išteklių žvejybos lygis, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, palaipsniui turi būti pasiektas, jei įmanoma, iki 2015 m., bet ne vėliau kaip 2020 m.;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame plane turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tiksliniai rodikliai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti;
(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame plane turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tiksliniai rodikliai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti, kuo labiau sumažinti poveikį jūros aplinkai, visų pirma buveinių ir jūros dugno ardymą, taip pat įgyvendinti socialinius ir ekonominius tikslus;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas. Šiuo tikslu ji sudaro susitarimo memorandumą su Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). ICES mokslines rekomendacijas turėtų rengti remdamasi šiuo daugiamečiu planu ir jose turėtų nurodyti visų pirma FMSY intervalus ir biomasės atskaitos taškus, t. y. MSY Btrigger ir Blim. Šios vertės turėtų būti nurodomos atitinkamų išteklių mokslinėse rekomendacijose ir atitinkamais atvejais kitose viešai skelbiamose mokslinėse rekomendacijose, įskaitant, pvz., ICES rengiamas mišriosios žvejybos rekomendacijas;
(8)  Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas. Šiuo tikslu ji sudaro susitarimo memorandumą su Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). ICES mokslines rekomendacijas turėtų rengti remdamasi šiuo daugiamečiu planu ir jose turėtų nurodyti visų pirma FMSY intervalus ir biomasės atskaitos taškus, t. y. MSY Btrigger ir Blim. Šios vertės turėtų būti nurodomos atitinkamų išteklių mokslinėse rekomendacijose ir atitinkamais atvejais kitose viešai skelbiamose mokslinėse rekomendacijose, įskaitant, pvz., ICES rengiamas mišriosios ir (arba) daugiarūšės žvejybos rekomendacijas;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 811/200418, (EB) Nr. 2166/200519, (EB) Nr. 388/200620, (EB) Nr. 509/200721, (EB) Nr. 1300/200822 ir (EB) Nr. 1342/200823 nustatytos europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių, Kantabrijos jūros ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies esančių vandenų europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių, Biskajos įlankos jūrų liežuvių išteklių, vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies jūrų liežuvių išteklių, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų atlantinių silkių išteklių ir Kategato sąsiaurio, Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų ir Airijos jūros atlantinių menkių išteklių žvejybos taisyklės. Šių ir kitų demersinių išteklių individai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą. Todėl tikslinga parengti vieną bendrą daugiametį planą, kuriame būtų atsižvelgiama į tokią techninę sąveiką;
(9)  Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 811/200418, (EB) Nr. 2166/200519, (EB) Nr. 388/200620, (EB) Nr. 509/200721, (EB) Nr. 1300/200822 ir (EB) Nr. 1342/200823 nustatytos europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių, Kantabrijos jūros ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies esančių vandenų europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių, Biskajos įlankos jūrų liežuvių išteklių, vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies jūrų liežuvių išteklių, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų atlantinių silkių išteklių ir Kategato sąsiaurio, Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų ir Airijos jūros atlantinių menkių išteklių žvejybos taisyklės. Šių ir kitų demersinių išteklių individai sužvejojami vykdant mišriąją ir (arba) daugiarūšę žvejybą. Todėl tikslinga parengti vieną bendrą daugiametį planą, kuriame būtų atsižvelgiama į tokią techninę sąveiką;
_________________
_________________
18 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (OL L 150, 2004 4 30, p. 1).
18 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (OL L 150, 2004 4 30, p. 1).
19 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).
19 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).
20 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2006, nustatantis jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 65, 2006 3 7, p. 1).
20 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2006, nustatantis jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 65, 2006 3 7, p. 1).
21 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).
21 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).
22 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).
22 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).
232008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (OL L 348, 2008 12 24, p. 20).
232008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (OL L 348, 2008 12 24, p. 20).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  kai kurie demersiniai ištekliai žvejojami tiek vakarų vandenyse, tiek gretimuose vandenyse. Todėl į plano nuostatų, susijusių su išteklių, kurie daugiausia žvejojami vakarų vandenyse, tiksliniais rodikliais ir apsaugos priemonėmis, taikymo sritį turėtų būti įtraukti ir tie už vakarų vandenų ribų esantys rajonai. Išteklių, kurie paplitę ir vakarų vandenyse, bet daugiausia žvejojami už jų ribų, tiksliniai rodikliai ir apsaugos priemonės turi būti nustatytos daugiamečiuose planuose, taikomuose tiems už vakarų vandenų ribų esantiems rajonams, kuriuose tie ištekliai daugiausia žvejojami, ir į tų daugiamečių planų taikymo sritį reikia įtraukti ir vakarų vandenis;
(11)  kai kurie demersiniai ištekliai žvejojami tiek vakarų vandenyse, tiek gretimuose vandenyse. Todėl į plano nuostatų, susijusių su demersinių išteklių, kurie daugiausia žvejojami vakarų vandenyse, tiksliniais rodikliais ir apsaugos priemonėmis, taikymo sritį turėtų būti įtraukti ir tie už vakarų vandenų ribų esantys šių išteklių rajonai, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso trečiųjų valstybių jurisdikcijai. Išteklių, kurie paplitę ir vakarų vandenyse, bet daugiausia žvejojami už jų ribų, tiksliniai rodikliai ir apsaugos priemonės turi būti nustatytos daugiamečiuose planuose, taikomuose tiems už vakarų vandenų ribų esantiems rajonams, kuriuose tie demersiniai ištekliai daugiausia žvejojami, ir į tų daugiamečių planų taikymo sritį reikia įtraukti ir vakarų vandenis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   nustatant išteklių valdymo planą reikėtų neapsiriboti tik žvejybos galimybių nustatymo trumpam laikotarpiui mechanizmais, nes tai lemtų neužtikrintumą ir skaidrumo stoką sektoriui;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  geografinė daugiamečio plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta naujausiose ICES mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos arba migruojant ištekliams ateityje gali reikėti pakoreguoti daugiamečiame plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas daugiamečiame plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei ICES pateiktose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė;
(12)  geografinė daugiamečio plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta naujausiose ICES mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu demersinių išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos arba migruojant demersiniams ištekliams ateityje gali reikėti pakoreguoti daugiamečiame plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas daugiamečiame plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos pateiktose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  šiuo planu turėtų būti siekiama padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kuriems taikomai sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planu taip pat turėtų būti įgyvendinamas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvoje 2008/56/EB nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvoje 2009/147/EB bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB nustatytais tikslais. Šiame plane taip pat išsamiai nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse žvejojant visų rūšių, dėl kurių tas įpareigojimas nustatytas, išteklius;
(14)  šiuo planu turėtų būti siekiama padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma užtikrinti ir išlaikyti visus šiame reglamente nurodytus išteklius, kad jie būtų didesnio dydžio nei biomasės dydis, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planu taip pat turėtų būti įgyvendinamas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvoje 2008/56/EB nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvoje 2009/147/EB bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB nustatytais tikslais. Šiame plane taip pat nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti atitinkamų rūšių laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse vykdant demersinę žvejybą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  reikėtų nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), kuris atitinka tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus turėtų apskaičiuoti ir savo rekomendacijose, visų pirma reguliariose laimikio rekomendacijose, nurodyti Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Remiantis šiuo planu, nustatomi intervalai turėtų užtikrinti, kad ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su MSY24. Viršutinė intervalo riba nustatoma taip, kad tikimybė, jog išteklių dydis taps mažesnis už Blim, būtų ne didesnė kaip 5 proc. Ši viršutinė riba taip pat atitinka ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tais atvejais, kai neršiančių žuvų biomasė arba gausa yra maža, F vertė turi būti sumažinta tiek, kad neviršytų viršutinės ribos, lygios FMSY taško vertei, padaugintai iš atitinkamų metų, kuriems nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), neršiančių žuvų biomasės ar gausos rodiklio, padalinto iš MSY Btrigger. Tuos principus ir rekomendacijų taisyklę ICES taiko rengdama mokslines rekomendacijas dėl mirtingumo dėl žvejybos ir laimikio galimybių;
(16)  reikėtų nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), kuris atitinka tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus turėtų apskaičiuoti ir savo rekomendacijose, visų pirma reguliariose laimikio rekomendacijose, nurodyti visų pirma Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Remiantis šiuo planu, nustatomi intervalai turėtų užtikrinti, kad ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su MSY24. Viršutinė intervalo riba nustatoma taip, kad tikimybė, jog išteklių dydis taps mažesnis už Blim, būtų ne didesnė kaip 5 proc. Ši viršutinė riba taip pat atitinka ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tais atvejais, kai neršiančių žuvų biomasė arba gausa yra maža, F vertė turi būti sumažinta tiek, kad neviršytų viršutinės ribos, lygios FMSY taško vertei, padaugintai iš atitinkamų metų, kuriems nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), neršiančių žuvų biomasės ar gausos rodiklio, padalinto iš MSY Btrigger. Tuos principus ir rekomendacijų taisyklę ICES taiko rengdama mokslines rekomendacijas dėl mirtingumo dėl žvejybos ir laimikio galimybių;
___________
___________
24 ES prašo ICES pateikti atrinktų išteklių FMSY intervalus, taikytinus ICES 5–10 parajoniuose.
24 ES prašo ICES pateikti atrinktų išteklių FMSY intervalus, taikytinus ICES 5–10 parajoniuose.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus, reikėtų nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), kuris neviršytų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį atitinkančio naudojimo lygio. Šis lygis turėtų būti pasiektas, kai įmanoma, kuo greičiau ir palaipsniui didinant, bet ne vėliau kaip 2020 m. visų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  turėtų būti įmanoma nustatyti tokius vakarų vandenyse taikomus norveginių omarų BLSK, kurie būtų lygūs sužvejojamo kiekio apribojimų, nustatytų to BLSK rajono kiekvienam funkciniam vienetui ir kiekvienam funkciniams vienetams nepriklausančiam statistiniam stačiakampiui, sumai. Tačiau tai netrukdo priimti priemonių konkretiems funkciniams vienetams apsaugoti;
(20)  turėtų būti įmanoma nustatyti tokius vakarų vandenyse taikomus norveginių omarų išteklių BLSK, kurie būtų lygūs sužvejojamo kiekio apribojimų, nustatytų tų išteklių rajono kiekvienam funkciniam vienetui ir kiekvienam funkciniams vienetams nepriklausančiam statistiniam stačiakampiui, sumai. Tačiau tai netrukdo priimti priemonių konkretiems funkciniams vienetams apsaugoti;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  šiuo metu derėtų nustatyti tam tikrus paprastųjų vilkešerių ir sidabrinių polakų žvejybos draudimus, visų pirma siekiant apsaugoti šių rūšių reprodukcines žuvis neršto laikotarpiu. Siekdamos išsaugoti mažėjančius vilkešerių ir sidabrinių polakų išteklius, valstybės narės turėtų parengti atitinkamas verslinei ir mėgėjų žvejybai taikytinas atkūrimo priemones, pagrįstas patikimiausiais turimais moksliniais įrodymais;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  tais atvejais, kai Taryba, nustatydama tam tikro ištekliaus žvejybos galimybes, turi atsižvelgti į didelį mėgėjų žvejybos poveikį, jai turėtų būti sudaryta galimybė verslinės žvejybos laimikio BLSK nustatyti atsižvelgiant į mėgėjų žvejybos laimikį ir (arba) priimti kitas mėgėjų žvejybą ribojančias priemones, kaip antai dienos ribas ir žvejybos draudimo laikotarpius;
(22)  tais atvejais, kai mirtingumas dėl mėgėjų žvejybos turi didelį poveikį ištekliams, valdomiems atsižvelgiant į jų MSY tikslą, Taryba turėtų galėti nustatyti individualias ir nediskriminacines žvejams mėgėjams skirtas žvejybos galimybes. Tokios individualios mėgėjų žvejybos galimybės turėtų apimti ne mažiau kaip vieno mėnesio laikotarpius ir atitikti mėgėjų žvejybos praktikos ir laimikių realijas. Mėgėjų sužvejoti tam tikrų didelės verslinės vertės rūšių laimikiai turėtų būti ženklinami – turėtų būti pašalinama dalis uodegos peleko, siekiant sumažinti galimybes neteisėtai pardavinėti tokius laimikius prekybos žuvimi grandinėse;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  tam, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, šiame plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, kurios konkrečiau apibrėžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį;
(23)  tam, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį ir siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai, šiame plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, visų pirma priemonės, kuriomis palaipsniui siekiama išvengti laimikio išmetimo į jūrą, užtikrinti, kad jis nebebūtų į jūrą išmetamas, ir kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį ekosistemai, atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, ir kurios, kai tikslinga, konkrečiau nustatomos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį. Taip pat derėtų nurodyti, kad įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas mėgėjų žvejybai. Jei nėra bendrų rekomendacijų, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)   siekiant apsaugoti jautrias rūšis ir buveines, visų pirma labai nykstančias ir paveiktas intensyvios žvejybos, plane turėtų būti numatytos atitinkamų tipų žvejybai taikomos valdymo priemonės, įskaitant žvejybos įrankių modifikacijas, laivų veiklos pakeitimus ir pačių laivų modifikacijas. Plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, kurios toliau bus konkrečiai nustatomos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma jūros baseino analizė, valdymo priemonių pateikimo ir patvirtinimo forma ir terminai;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  Komisija turėtų kasmet Europos Parlamentui pateikti ataskaitą dėl patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų, kuriomis pasinaudota Tarybai nustatant žvejybos galimybes arba taikant apsaugos priemones, ir iš anksto informuoti Parlamentą tais atvejais, kai, laikantis mokslinių rekomendacijų, nustatomos žvejybos galimybės labai pasikeistų;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildytos šio reglamento nuostatos dėl taisomųjų priemonių ir įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros25 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(26)  siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildytos šio reglamento nuostatos dėl taisomųjų priemonių ir įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros25 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
_________________
_________________
25 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
25 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  kai FMSY intervalams ir išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškams taikomos dinaminės nuorodos, yra užtikrinama, kad šie esminiai žvejybos galimybių nustatymo parametrai nepasentų ir kad Taryba visuomet galėtų remtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Principas taikyti dinamines nuorodas į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas turėtų būti taikomas ir Baltijos jūros išteklių valdymui. Tuo tikslu naudojamos patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – tai naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias rengia arba peržiūri nepriklausoma Europos Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta mokslo įstaiga. Todėl Reglamentas (ES) 2016/113927 turėtų būti iš dalies pakeistas;
(28)  kai FMSY intervalams ir išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškams taikomos dinaminės nuorodos, yra užtikrinama, kad šie esminiai žvejybos galimybių nustatymo parametrai nepasentų ir kad Taryba visuomet galėtų remtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Principas taikyti dinamines nuorodas į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas turėtų būti taikomas ir Baltijos jūros išteklių valdymui. Be to, Komisija turėtų kasmet Parlamentui pateikti ataskaitą dėl patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų, kuriomis pasinaudota, ir iš anksto informuoti Parlamentą tais atvejais, kai, laikantis mokslinių rekomendacijų, nustatomos žvejybos galimybės labai pasikeistų. Tuo tikslu naudojamos patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – tai viešos mokslinės rekomendacijos, kurias recenzuoja Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) ar kita atitinkama mokslo organizacija, pvz., Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Jos grindžiamos naujausiais turimais moksliniais duomenimis ir metodais ir turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio reikalavimus;
_________________
27 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas toliau išvardytiems vakarų vandenų (o jei ištekliai paplitę už vakarų vandenų ribų, – ir gretimų vandenų) demersiniams ištekliams, įskaitant giliavandenius išteklius, taip pat tų išteklių žvejybai:
1.  Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas toliau išvardytiems vakarų vandenų (o jei ištekliai paplitę už vakarų vandenų ribų, – ir gretimų vandenų), į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso trečiųjų valstybių jurisdikcijai, demersiniams ištekliams, įskaitant giliavandenius išteklius, ir tų išteklių žvejybai:
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
4)  paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax) 4b, 4c, 7a ir 7d–h kvadratuose;
4)  paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax) 4b, 4c, 7a, 7b, 7d–h ir 7j kvadratuose, 8 parajonyje ir 9a kvadrate;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 23 punkto 1 įtrauka
–  pietų Biskajos įlankoje (25 FV);
–  Biskajos įlankoje (23–24 FV);
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 24 punkto 1 įtrauka
–  vakarų Galisijoje (26–27 FV);
–  vandenyse prie vakarų Galisijos krantų (26 FV);
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 24 punkto 2 įtrauka
–   Pirėnų pusiasalio vandenyse (28–29 FV);
Išbraukta.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 24 punkto 2 a įtrauka (nauja)
–   šiaurės Portugalijoje (27 FV);
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 24 punkto 2 b įtrauka (nauja)
–   Portugalijos vandenyse (pietų Portugalijoje ir Algarvėje) (28–29 FV);
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad pasikeitė šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių geografinis paplitimas, Komisija pagal 15 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojami pirmiau nurodyti rajonai. Šios korekcijos išteklių rajonų negali išplėsti už 4–10 parajonių ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonų Sąjungos vandenų ribų.
Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, ypač tose, kurias pateikė Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), nurodyta, kad pasikeitė šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių geografinis paplitimas, Komisija pagal 15 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojami pirmiau nurodyti rajonai. Šios korekcijos išteklių rajonų negali išplėsti už 4–10 parajonių ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonų Sąjungos vandenų ribų.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
2.  Jei remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija nusprendžia, kad reikia iš dalies pakeisti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių sąrašą, ji gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo.
2.  Jei remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis Komisija nusprendžia, kad reikia iš dalies pakeisti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių sąrašą, ji gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalis
3.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems gretimiems vandenims taikomi tik šio reglamento 4 bei 6 straipsniai ir 7 straipsnyje nurodytos su žvejybos galimybėmis susijusios priemonės.
3.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems gretimiems vandenims taikomi tik šio reglamento 4 bei 6 straipsniai, 7 straipsnyje nurodytos su žvejybos galimybėmis susijusios priemonės, 9 straipsnio 3a dalis ir 9a straipsnis.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 4 dalis
4.  Šis reglamentas taip pat taikomas priegaudai, sužvejojamai vakarų vandenyse žvejojant 1 dalyje išvardytus išteklius. Tačiau, jei tų išteklių FMSY intervalai ir su jų biomasės dydžiu susijusios apsaugos priemonės jau yra nustatyti pagal kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi daugiamečiai planai, taikomi tie intervalai ir tos apsaugos priemonės.
4.  Šis reglamentas taip pat taikomas priegaudai, sužvejojamai vakarų vandenyse žvejojant 1 dalyje išvardytus demersinius išteklius, ir juo užtikrinama, kad visi gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriems esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatoma, kaip įgyvendinti priemones, kuriomis būtų kuo labiau mažinamas žvejybos poveikis jūros aplinkai, visų pirma atsitiktinai sugaunamų saugomų rūšių gyvūnų kiekis, Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse vykdant bet kokio tipo žvejybą. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma jūros baseino analizė, valdymo priemonių pateikimo ir patvirtinimo forma ir terminai.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 5 dalis
5.  Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse žvejojant visų rūšių, dėl kurių tas įpareigojimas nustatytas, išteklius.
5.  Šiame reglamente taip pat nustatoma, kaip turi būti įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti atitinkamų rūšių laimikį, Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse vykdant demersinę žvejybą.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 6 dalis
6.  Šiame reglamente numatytos 8 straipsnyje nurodytos techninės priemonės, taikomos bet kuriems ištekliams vakarų vandenyse.
6.  Šiame reglamente numatytos 8 straipsnyje nurodytos verslinei ir mėgėjų žvejybai skirtos techninės priemonės, taikomos bet kuriems demersiniams ištekliams vakarų vandenyse.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgam laikui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamo ištekliaus reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 proc.;
2)  FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgam laikui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamo ištekliaus reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 proc.;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
5)  FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis aplinkos sąlygomis užtikrina ilgalaikį didžiausią laimikį;
5)  FMSY – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis aplinkos sąlygomis užtikrina ilgalaikį didžiausią laimikį;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas
8)  Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus dydžio atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas;
8)  Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas ištekliaus dydžio atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas
9)  MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės, o norveginių omarų atveju – gausos, atskaitos taškas; jeigu biomasė (norveginių omarų atveju – gausa) yra mažesnė už šį dydį, reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų siekiant užtikrinti tokį žvejybos lygį, kuris kartu su natūraliais svyravimais leistų ištekliams atsikurti iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus ilgam laikui užtikrinamas MSY.
9)  MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės, o norveginių omarų atveju – gausos, atskaitos taškas; jeigu biomasė (norveginių omarų atveju – gausa) yra mažesnė už šį dydį, reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų siekiant užtikrinti tokį žvejybos lygį, kuris kartu su natūraliais svyravimais leistų ištekliams atsikurti iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus ilgam laikui užtikrinamas MSY.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 9 a punktas (naujas)
9a)  patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais paremtos viešos mokslinės rekomendacijos, kurias paskelbia arba recenzuoja Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga, tokia kaip Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) ar Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), ir kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio reikalavimus;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY.
1.  Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir juo turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY. Neskaitant aplinkosauginio darnumo užtikrinimo, planas turi būti rengiamas taip, kad derėtų su ekonominės, socialinės ir užimtumo naudos tikslais ir sykiu padėtų užtikrinti maisto produktų tiekimą.
Visų išteklių naudojimo lygis, atitinkantis didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, turi būti palaipsniui pasiektas ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.  Planas turi padėti sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, ir įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį žvejojant rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai ir šis reglamentas, išteklius.
2.  Planas turi padėti sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, taip pat naudojant novatoriškus selektyviosios žvejybos įrankius ir metodus, įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį žvejojant rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai ir šis reglamentas, išteklius.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Planu turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žvejybos valdymo metodas – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 bei 12 straipsniuose nustatytais tikslais.
3.  Planu turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žvejybos valdymo metodas – taip siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai, visų pirma pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius, jūrų roplius ir jūrų paukščius, jūrų kalnus, giliavandenius rifus, koralų sodus ir pinčių kolonijas, būtų kuo mažesnis ir, pageidautina, jo būtų visai išvengta, užtikrinant, kad žvejai toliau vykdytų darnią ir selektyvią žvejybą. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Direktyvoje 2009/147/EB bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB nustatytais tikslais.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  padėti įvykdyti kitų atitinkamų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių sąlygas proporcingai vaidmeniui, kurį jas vykdant atlieka žvejyba.
b)  užtikrinti, kad neigiamas žvejybos poveikis jūros aplinkai, visų pirma įskaitant pažeidžiamas buveines ir saugomas rūšis, tokias kaip jūrų žinduoliai ir jūrų paukščiai, būtų kuo mažesnis.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 5 dalis
5.  Plane nustatytos priemonės taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Jei nėra pakankamai duomenų, turi būti siekiama užtikrinti panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.
5.  Plane nustatytos priemonės taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas recenzuoja patikimos ir atitinkamos mokslo įstaigos, pvz., Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) arba Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Jos viešai paskelbiamos ne vėliau nei tuo metu, kai Komisija pasiūlo tokias priemones. Jei nėra pakankamai duomenų, turi būti siekiama užtikrinti panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal šį planą FMSY intervalus nustatyti prašoma ICES.
2.  Pagal šį planą FMSY intervalus nustatyti prašoma ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;
a)  jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, mišriosios ir (arba) daugiarūšės žvejybos atveju tai yra būtina siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, visų pirma siekiant sumažinti sukeliamus su žvejyba susijusius socialinius ir ekonominius suvaržymus;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalies c punktas
c)  siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 proc.
c)  siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 proc., išskyrus tuos atvejus, kai palengvinamos sąlygos, kuriomis stabdoma žvejyba arba kitaip paralyžiuojama ar smarkiai paveikiama tam tikrų laivynų veikla.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.   Siekiant užtikrinti, kad trumpojo laikotarpio valdymas nekliudytų daugiamečio valdymo priemonių įgyvendinimui, ir paskatinti suinteresuotuosius subjektus dalyvauti sprendimų priėmimo procese, galima patvirtinti išteklių naudojimo taisykles pagal šį reglamentą, taikant regionalizavimo principą.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Jei nėra tinkamos mokslinės informacijos, tie ištekliai valdomi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte.
2.  Jei nėra tinkamos mokslinės informacijos, tie ištekliai valdomi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir užtikrinamas bent toks išsaugojimo lygis, kuris atitinka MSY, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalies, valdant mišriąją žvejybą, kurios metu žvejojami šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai, atsižvelgiama į tai, kad visus išteklius tuo pat metu žvejoti MSY lygiu yra problematiška, ypač tais atvejais, kai dėl to tenka pirma laiko uždrausti žvejybą.
3.  Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalies, valdant mišriąją ir (arba) daugiarūšę žvejybą, kurios metu žvejojami šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai, atsižvelgiama į tai, kad visus išteklius tuo pat metu žvejoti MSY lygiu yra problematiška, ypač tais atvejais, kai dėl to tenka pirma laiko uždrausti žvejybą.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, pagal šį planą ICES prašoma nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:
Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, pagal šį planą ir laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų apibrėžties ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos prašoma nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad konkrečiais metais kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto ištekliaus neršiančių žuvų biomasė, o norveginių omarų atveju – gausa, nesiekia MSY Btrigger, priimamos visos tinkamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius ar funkcinio vieneto populiacija greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, sumažintą žemiau viršutinės FMSY intervalo dalies, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą.
1.  Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad konkrečiais metais kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto demersinio ištekliaus neršiančių žuvų biomasė, o norveginių omarų atveju – gausa, nesiekia MSY Btrigger, priimamos visos tinkamos taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius ar funkcinio vieneto populiacija greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, nustatytas žvejybos galimybių lygis turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos lygį, sumažintą žemiau viršutinės FMSY intervalo dalies, ir jį nustatant turi būti atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto ištekliaus neršiančių žuvų biomasė, o norveginių omarų atveju – gausa, nesiekia Blim, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius ar funkcinio vieneto populiacija greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, visų pirma gali apimti atitinkamo ištekliaus ar funkcinio vieneto tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą.
2.  Jei patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurio nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto demersinio ištekliaus neršiančių žuvų biomasė, o norveginių omarų atveju – gausa, nesiekia Blim, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas išteklius ar funkcinio vieneto populiacija greitai atsikurtų iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės, nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, visų pirma gali apimti atitinkamo ištekliaus ar funkcinio vieneto tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šio reglamento nuostatos dėl šių techninių priemonių:
1.  Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šio reglamento nuostatos dėl šių vakarų vandenyse vykdomai demersinių išteklių žvejybai taikomų techninių priemonių:
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;
a)  žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį, visų pirma jauniklių, arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir jos taikomos tiek verslinei, tiek mėgėjų žvejybai.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a straipsnis (naujas)
8a straipsnis
Paprastųjų vilkešerių žvejybos laikotarpių ir rajonų draudimai
1.  Paprastųjų vilkešerių verslinė ir mėgėjų žvejyba draudžiama vakarų vandenyse ir ICES 4b ir 4c kvadratuose nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Draudžiama laive laikyti, perkrauti į kitą laivą, perkelti arba iškrauti tuose rajonuose sužvejotus paprastuosius vilkešerius, taip pat draudžiama nepaleisti sužvejotų žuvų į jūrą.
2.  Sąjungos žvejybos laivams taip pat draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES 7b, 7c, 7j ir 7k kvadratuose, taip pat ICES 7a ir 7g kvadratų vandenyse, esančiuose toliau kaip 12 jūrmylių nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama laive laikyti, perkrauti į kitą laivą, perkelti arba iškrauti tuose rajonuose sužvejotus paprastuosius vilkešerius.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalis
3.  Nepažeidžiant 7 straipsnio, vakarų vandenų norveginių omarų išteklių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis gali būti lygus sužvejojamo kiekio apribojimų, nustatytų kiekvienam funkciniam vienetui ir kiekvienam funkciniams vienetams nepriklausančiam statistiniam stačiakampiui, sumai.
3.  Nepažeidžiant 7 straipsnio, bendras leidžiamas sužvejoti vakarų vandenų konkrečių norveginių omarų išteklių kiekis gali būti lygus sužvejojamo kiekio apribojimų, nustatytų apibrėžto tų išteklių rajono kiekvienam funkciniam vienetui ir kiekvienam funkciniams vienetams nepriklausančiam statistiniam stačiakampiui, sumai.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikro ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali į tai atsižvelgti ir apriboti mėgėjų žvejybą nustatydama žvejybos galimybes, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos.
Išbraukta.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Mėgėjų žvejyba
1.  Paskirstydamos turimas žvejybos galimybes, numatytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnyje, valstybės narės atsižvelgia į mirtingumą dėl mėgėjų žvejybos, kad nebūtų viršytas bendras tikslinis mirtingumas dėl žvejybos.
Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali nustatyti individualias ir nediskriminacines žvejams mėgėjams skirtas žvejybos galimybes.
2.  Nustatydama mėgėjų žvejybai skirtas žvejybos galimybes, Taryba remiasi skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius kriterijus. Taikomi kriterijai gali būti visų pirma šios žvejybos poveikis aplinkai, šios veiklos visuomeninė svarba ir jos indėlis į pakrančių regionų ekonomiką.
3.  Valstybės narės priima būtinas ir proporcingas stebėjimo ir duomenų rinkimo nuostatas, siekiant patikimai įvertinti 1 dalyje nurodytą faktinį laimikio kiekį.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
9 b straipsnis (naujas)
9b straipsnis
Mėgėjų žvejybos laimikių ženklinimas
1.  Paprastieji vilkešeriai, menkės, sidabriniai polakai ir jūrų liežuviai, sužvejoti 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių rajonuose, turi būti ženklinami, jeigu žvejys mėgėjas jų nepaleidžia atgal į jūrą.
2.  Ženklinant pašalinama apatinė arba viršutinė uodegos peleko dalis, tačiau taip, kad būtų galima išmatuoti žuvies ilgį.
3.  Ženklinama iškart vos sužvejojus ir užmušus, krante arba laive, kai žuvis ištraukiama į laivą, jeigu mėgėjų žvejyba vykdoma iš laivo. Tačiau tos žuvys, kurios ištrauktos į mėgėjų žvejybos laivą gyvos ir nesužalotos ir iki paleidimo išsaugomos geros būklės, neženklinamos.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipa
Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių vakarų vandenyse, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose numatytomis to įpareigojimo įgyvendinimo nuostatomis.
Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, demersinių išteklių ir vykdant 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių žvejybą atsitiktinai sugautų pelaginių rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, vakarų vandenyse, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose numatytomis to įpareigojimo įgyvendinimo nuostatomis.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas mėgėjų žvejybai, įskaitant tuos atvejus, kai Taryba nustato individualias žvejybos galimybes pagal šio reglamento 9a straipsnį.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Smulkioji ir priekrantės žvejyba atokiausiuose regionuose
Šiame reglamente atsižvelgiama į problemas, susijusias su smulkiosios ir priekrantės žvejybos laivų, naudojamų atokiausiuose regionuose, dydžiu. Atitinkamai leidžiama iškrauti priegaudą, jeigu tai nepadidina poveikio išteklių neršiančių žuvų biomasei.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė su savo vėliava plaukiojantiems laivams, kurie dalyvauja 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose ICES zonose vykdomoje žvejybos veikloje, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda žvejybos kiekvienoje iš tų zonų leidimus. Tuose žvejybos leidimuose valstybės narės taip pat gali apriboti laivų, naudojančių tam tikrą įrankį, bendrą pajėgumą (išreikštą kW).
1.  Kiekviena valstybė narė su savo vėliava plaukiojantiems laivams, kurie dalyvauja 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose ICES zonose vykdomoje žvejybos veikloje, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda žvejybos kiekvienoje iš tų zonų leidimus.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Išduodamos 1 dalyje nurodytus žvejybos leidimus, valstybės narės taip pat gali apriboti toje dalyje nurodytų laivų, naudojančių tam tikrą įrankį, bendrą pajėgumą.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Komisijai pagal šio reglamento 13 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi bendro visų atitinkamų valstybių narių laivynų pajėgumo apribojimai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Šio reglamento 8 ir 10 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.
1.  Šio reglamento 8, 10 ir 11b straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų šiaurės vakarų vandenyse turinčios valstybės narės ir tiesioginių valdymo interesų pietvakarių vandenyse turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį: pirmą kartą jos teikiamos ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, o po to – ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo kiekvieno šio plano įvertinimo pateikimo pagal šio reglamento 14 straipsnį. Tokias rekomendacijas jos gali teikti ir tais atvejais, kai mano, kad tai yra būtina, visų pirma staiga pasikeitus kurio nors ištekliaus, kuriam taikomas šis reglamentas, būklei. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamais kalendoriniais metais taikytinų priemonių pateikiamos ne vėliau kaip ankstesnių metų liepos 1 d.
2.  Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų šiaurės vakarų vandenyse turinčios valstybės narės ir tiesioginių valdymo interesų pietvakarių vandenyse turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį: pirmą kartą jos teikiamos ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, o po to – ne vėliau kaip praėjus dvylikai mėnesių nuo kiekvieno šio plano įvertinimo pateikimo pagal šio reglamento 14 straipsnį. Papildomas rekomendacijas jos gali teikti ir tais atvejais, kai būtina, visų pirma staiga pasikeitus kurio nors ištekliaus, kuriam taikomas šis reglamentas, būklei, taip pat siekiant parengti planą, kuriame būtų pateiktos priemonės dėl ekosisteminio žvejybos vakarų vandenyse valdymo metodo įgyvendinimo. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamais kalendoriniais metais taikytinų priemonių pateikiamos ne vėliau kaip ankstesnių metų liepos 1 d. arba kuo greičiau, kai tokiomis bendromis rekomendacijomis siekiama taisyti kritinę padėtį, nurodytą naujausiose mokslinėse rekomendacijose.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus ir tais atvejais, kai nėra tose dalyse nurodytos bendros rekomendacijos.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a straipsnis (naujas)
13a straipsnis
Mokslinių rekomendacijų pasikeitimų stebėjimas ir išankstinė informacija
1.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 1 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui dėl patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų, kuriomis naudotasi priimant Tarybos sprendimus dėl žvejybos galimybių nustatymo pagal šį reglamentą nuo praėjusių metų vasario 1 d. iki einamųjų metų sausio 31 d.
Toje ataskaitoje visų pirma pateikiamos pagal šio reglamento 4, 5 ir atitinkamais atvejais 7 straipsnius Tarybos nustatytos atitinkamų išteklių ir žvejojamų rūšių žvejybos galimybės ir nurodomos atitinkamos mirtingumo dėl žvejybos vertės. Šie duomenys palyginami su mokslinėmis rekomendacijomis, pagal kurias nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai (MSY Flower, FMSY ir MSY Fupper ir juos atitinkančios žvejybos galimybės), neršiančių išteklių biomasės įverčiai ir ribiniai biomasės atskaitos taškai (MSY Btrigger ir Blim).
2.  Komisija, kai tik gauna informaciją ir bet kokiu atveju prieš priimant naują Tarybos sprendimą dėl žvejybos galimybių nustatymo, kuo greičiau informuoja Parlamentą apie atvejus, kai naujausios FMSY vertės atitinka tokias žvejybos galimybes, kurios daugiau kaip 20 proc. skiriasi nuo žvejybos galimybių, atitinkančių FMSY vertes, nurodytas mokslinėse rekomendacijose, kuriomis naudotasi nustatant žvejybos galimybes einamajam laikotarpiui. Komisija taip pat kuo greičiau ir bet kokiu atveju prieš priimant naują Tarybos sprendimą informuoja Europos Parlamentą apie atvejus, kai mokslinės rekomendacijos, susijusios su įvairiais reprodukcinių žuvų biomasės atskaitos taškais, pagrindžia apsaugos priemonių taikymą pagal 7 straipsnį.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio antraštinė dalis
Plano įvertinimas
Plano įvertinimas ir įgyvendinimas
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.  1 straipsnio 1 dalyje, 8 ir 10 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
2.  1 straipsnio 1 dalyje, 8 ir 10 straipsniuose, taip pat 11 straipsnio 1b dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 1 dalyje, 8 ir 10 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 1 dalyje, 8 ir 10 straipsniuose, taip pat 11 straipsnio 1b dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 1 straipsnio 1 dalį, 8 ir 10 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 1 straipsnio 1 dalį, 8 ir 10 straipsnius, taip pat 11 straipsnio 1b dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Reglamentas (ES) 2016/1139
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgam laikui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamo ištekliaus reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 proc.;
2)  FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kurį atitinkantys visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis įprastomis aplinkos sąlygomis ilgam laikui užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ir nedaro didelio poveikio atitinkamo ištekliaus reprodukcijos procesui. Intervalas turi būti toks, kad jo laikantis ilgalaikis laimikis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Intervalo aukščiausia riba turi būti tokia, kad jos neviršijus tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 proc.;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Reglamentas (ES) 2016/1139
2 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas
8)  Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus dydžio atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas;
8)  Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas ištekliaus dydžio atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
Reglamentas (ES) 2016/1139
2 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas
9)  MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES rekomendacijose, nustatytas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų siekiant užtikrinti tokį žvejybos lygį, kuris kartu su natūraliais svyravimais leistų ištekliams atsikurti iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus ilgam laikui užtikrinamas MSY;
9)  MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų siekiant užtikrinti tokį žvejybos lygį, kuris kartu su natūraliais svyravimais leistų ištekliams atsikurti iki didesnio dydžio nei tas, kurį pasiekus ilgam laikui užtikrinamas MSY;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (ES) 2016/1139
4 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal šį planą FMSY intervalus nustatyti prašoma ICES.
2.  Pagal šį planą FMSY intervalus nustatyti prašoma ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Reglamentas (ES) 2016/1139
4 straipsnio 5 dalies c punktas
c)  siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 proc.
c)  siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 proc., išskyrus tuos atvejus, kai palengvinamos sąlygos, kuriomis stabdoma žvejyba arba kitaip paralyžiuojama ar smarkiai paveikiama tam tikrų laivynų veikla.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
Reglamentas (ES) 2016/1139
4a straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, pagal šį planą ICES prašoma nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:
Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, pagal šį planą ICES arba panašios nepriklausomos Sąjungos arba tarptautiniu mastu pripažintos mokslo įstaigos prašoma nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2016/1139
-15 straipsnis (naujas)
4a.  IX skyriuje įterpiamas šis straipsnis:
„-15 straipsnis
Mokslinių rekomendacijų pasikeitimų stebėjimas ir išankstinė informacija
1.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 1 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui dėl patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų, kuriomis naudotasi priimant Tarybos sprendimus dėl žvejybos galimybių nustatymo pagal šį reglamentą nuo praėjusių metų vasario 1 d. iki einamųjų metų sausio 31 d.
Toje ataskaitoje visų pirma pateikiamos pagal šio reglamento 4, 5 ir atitinkamais atvejais 7 straipsnius Tarybos nustatytos atitinkamų išteklių ir žvejojamų rūšių žvejybos galimybės ir nurodomos atitinkamos mirtingumo dėl žvejybos vertės. Šie duomenys palyginami su mokslinėmis rekomendacijomis, pagal kurias nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai (MSY Flower, FMSY ir MSY Fupper ir juos atitinkančios žvejybos galimybės), neršiančių išteklių biomasės įverčiai ir ribiniai biomasės atskaitos taškai (MSY Btrigger ir Blim).
2.  Komisija, kai tik gauna informaciją ir bet kokiu atveju prieš priimant naują Tarybos sprendimą dėl žvejybos galimybių nustatymo, kuo greičiau informuoja Parlamentą apie atvejus, kai naujausios FMSY mokslinės vertės atitinka tokias žvejybos galimybes, kurios daugiau kaip 20 proc. skiriasi nuo žvejybos galimybių, atitinkančių FMSY vertes, nurodytas mokslinėse rekomendacijose, kuriomis naudotasi nustatant žvejybos galimybes einamajam laikotarpiui. Komisija taip pat kuo greičiau ir bet kokiu atveju prieš priimant naują Tarybos sprendimą informuoja Europos Parlamentą apie atvejus, kai mokslinės rekomendacijos, susijusios su įvairiais reprodukcinių žuvų biomasės atskaitos taškais, pagrindžia apsaugos priemonių taikymą pagal 7 straipsnį.“;

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0310/2018).


Europos bankininkystės institucijos būstinės vieta ***I
PDF 139kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 nuostatos dėl Europos bankininkystės institucijos būstinės vietos (COM(2017)0734 – C8-0420/2017 – 2017/0326(COD))
P8_TA(2018)0426A8-0153/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0734),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0420/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį ir į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, kuriame trys institucijos įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti per visą teisėkūros ciklą ir užtikrinti abiejų teisėkūros institucijų lygybę,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų,

–  atsižvelgdamas į procedūrą siekiant priimti sprendimą dėl Europos vaistų agentūros ir Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI) perkėlimo Jungtinei Karalystei išstojant iš Sąjungos, kuri 2017 m. birželio 22 d. buvo patvirtinta Europos Vadovų Tarybos susitikimo (ES sutarties 50 straipsnyje nustatyta tvarka) metu,

–  pasikonsultavęs su Europos Centriniu Banku,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. spalio 17 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0153/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Tarybos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina nedelsiant persvarstyti bendrą požiūrį, pridėtą prie 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento vaidmenį priimant sprendimus dėl agentūrų būstinių vietos, atsižvelgiant į jo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, turimas išimtines teises įprastoje teisėkūros procedūroje, ir atitinkamai ragina visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą į šį sprendimų priėmimo procesą;

4.  primena Komisijos nustatytus ir ES 27 valstybių arba vyriausybių vadovų 2017 m. birželio 22 d. Europos Vadovų Taryboje (ES sutarties 50 straipsnyje nustatyta tvarka) patvirtintus kriterijus dėl Europos Sąjungos agentūrų perkėlimo iš Londono, Jungtinei Karalystei išstojant iš Sąjungos, kurie yra būtent: i. užtikrinimas, kad agentūra galėtų būti įkurdinta ir pradėti vykdyti savo funkcijas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos dieną; ii. vietovės pasiekiamumas; iii. tinkamų švietimo įstaigų agentūros personalo narių vaikams buvimas; iv. tinkamos galimybės įsidarbinti, gauti socialinės apsaugos išmokas ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis tiek vaikams, tiek sutuoktiniams; v. veiklos tęstinumas ir vi. geografinis pasiskirstymas;

5.  apgailestauja, kad Parlamentas nebuvo įtrauktas nustatant kriterijus ir jų lyginamąjį svorį pasirenkant EBI būstinės vietą, nepaisant Parlamento prerogatyvų, kurios reiškia, kad Parlamentas ir Taryba yra lygiavertės teisėkūros institucijos įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010(2), kuriuo įsteigiama EBI ir nustatoma jos būstinės vieta;

6.  primena, kad 2010 m. sprendimas dėl EBI būstinės vietos kartu su sprendimu dėl EIOPA ir ESMA būstinių vietų priimtas laikantis įprastos teisėkūros procedūros po visaverčio trišalio dialogo procedūros; pažymi, kad dėl agentūros, kuri taip pat turės būti perkelta iš Londono, būstinės vietos nuspręsta bendru valstybių narių vyriausybių atstovų, dalyvavusių valstybių ir vyriausybių vadovų lygio susitikime, susitarimu; atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba (ES sutarties 50 straipsnyje nustatyta tvarka) pasirinko naują EBI būstinės vietą remdamasi 2012 m. liepos 19 d. bendru pareiškimu dėl decentralizuotų agentūrų, o jam teisinėje sistemoje tenka žemesnis lygmuo nei Reglamentui (ES) Nr. 1093/2010;

7.  apgailestauja dėl skaidrumo ir atskaitomybės trūkumo per balsavimo procedūrą, kurią Taryba vykdė 2017 m. lapkričio 20 d., nes galutiniai sprendimai buvo priimti burtų keliu; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu agentūros iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, ir į tai, kad perkėlimo išlaidos gali iš dalies būti dengiamos iš Sąjungos biudžeto – tai yra vykstančių Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybų klausimas; todėl pabrėžia, kad turi būti užtikrinta demokratinė atskaitomybė ir skaidrus bei suprantamas sprendimų priėmimo procesas Europos visuomenės labui; prašo pateikti daugiau informacijos apie EBI būstinės vietos atrankos procedūroje Tarybos taikytų kriterijų lyginamojo svorio nustatymą;

8.  mano, kad Parlamentas su Komisija ir Taryba turėtų sistemingai ir vienodomis sąlygomis dalyvauti nustatant visų Sąjungos įstaigų ir agentūrų būstinių vietos kriterijus ir jų lyginamąjį svorį; ragina Komisiją ir Tarybą pradėti 2012 m. liepos 19 d. bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų peržiūrą, siekiant užtikrinti aktyvų Parlamento dalyvavimą, ypač gerbiant jo bendro sprendimo galias;

9.  atkreipia dėmesį į skirtingas Europos priežiūros institucijų EBI, EIOPA ir ESMA užduotis ir kompetencijos sritis; primena apie teisėkūros institucijų specialiai priimtą sprendimą įsteigti tris institucijas, kurios vykdytų atskiras užduotis ir dirbtų skirtingose kompetencijos srityse, viena – bankininkystės, kita – vertybinių popierių, ir trečia – draudimo ir pensijų srityje; reikalauja, kad šis atskyrimas ir toliau atsispindėtų reguliavimo ir priežiūros kompetencijos ir valdymo nuostatose, pagrindinės jų veiklos organizavime ir pagrindiniame finansavime nepriklausomai nuo jų būstinių vietos, taip pat leidžiant bendrai naudotis, jei tinka, administracinės paramos paslaugomis ir patalpų valdymo administravimo paslaugomis, nesusijusiomis su pagrindine veikla, ir ragina Komisiją ir Tarybą išsaugoti dabartinę trijų institucijų struktūrą EBI būstinės perkėlimo metu ir jam pasibaigus; reikalauja, kad Komisija reguliariai atnaujintų informaciją šiuo klausimu, visų pirma vykstančios teisėkūros procedūros dėl Europos priežiūros institucijų peržiūros (COM(2017)0536) metu; primena, kad Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 7 straipsnis yra teisėkūros procedūros dėl Europos priežiūros institucijų peržiūros (COM(2017)0536) dalis;

10.  pabrėžia, kad perkėlimas turi įvykti, o naujos patalpos būti paruoštos ir įrengtos ne vėliau kaip Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną;

11.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

12.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 nuostatos dėl Europos bankininkystės institucijos būstinės vietos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1717.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Tarybos pareiškimas dėl EBI / EMA

Primindama Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir atsižvelgdama į procesą, vykdytą perkeliant EMA ir EBI, kuris buvo pritaikytas prie konkrečios situacijos ir nesudarė precedento agentūrų būstinių vietos parinkimui ateityje.

Kartu primindama Sutartis Taryba pripažįsta, kad vykdant būsimus agentūrų būstinių vietos parinkimo procesus būtų naudinga intensyviau keistis informacija jau nuo pirminių etapų.

Toks ankstyvas keitimasis informacija padėtų visoms trims institucijoms pasinaudoti Sutartyse numatytomis teisėmis vykdant susijusias procedūras.

Taryba atkreipia dėmesį į Europos Parlamento prašymą kuo greičiau patikslinti 2012 m. bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų. Pirmiausia ji prašo Komisijos ne vėliau kaip 2019 m. balandžio mėn. pateikti išsamią bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo decentralizuotų agentūrų būstinių vietos parinkimo atžvilgiu analizę. Remiantis šios analizės rezultatais būtų įvertinta, kaip reikėtų pradėti tokios peržiūros procesą.

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 72.
(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).


Europos vaistų agentūros būstinės perkėlimas ***I
PDF 137kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos (COM(2017)0735 – C8-0421/2017 – 2017/0328(COD))
P8_TA(2018)0427A8-0063/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0735),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir į 168 straipsnio 4 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0421/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. spalio 17 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0063/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  smerkia 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridėtą bendrą požiūrį bei ragina visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą į sprendimų dėl agentūrų ir įstaigų būstinių vietos ir jų perkėlimo priėmimo procesą atsižvelgiant į jo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, turimas išimtines teises įprastoje teisėkūros procedūroje;

3.  pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

4.  atsižvelgia į Tarybos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

5.  apgailestauja dėl to, kad Europos Parlamentas, taigi Sąjungos piliečių atstovai, nevisapusiškai dalyvavo Europos vaistų agentūros (EMA) naujos būstinės atrankos procedūroje, kuri galiausiai užbaigta burtų keliu, nepaisant sprendimo svarbos; sprendimai dėl įstaigų ir agentūrų vietos privalo būti, taip pat ir teisiniu požiūriu, priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, visapusiškai atsižvelgiant į Europos Parlamento išimtines teises, pagal kurias Europos Parlamentas ir Taryba vienodomis sąlygomis veikia kaip teisės aktų leidėjai;

6.  apgailestauja dėl Tarybos sprendimo, dėl kurio didėja geografinio pasiskirstymo neproporcingumas: tik 9 iš 37 ES decentralizuotų agentūrų yra įsikūrusios naujosiose valstybėse narėse – tai prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos išvadoms 5381/04 ir 11018/1/08, pagal kurias pirmenybė teikiama naujosioms valstybėms narėms;

7.  ragina biudžeto valdymo institucijas ir Komisiją užtikrinti, kad su EMA būstinės perkėlimu susijusias išlaidas visiškai padengtų dabartinė priimančioji šalis; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios persikėlimo iš dabartinės vietos išlaidos, prieš sudarant finansinį susitarimą su dabartine priimančiąja šalimi, turės būti iš anksto finansuojamos iš Sąjungos biudžeto;

8.  ragina biudžeto valdymo institucijas ir Komisiją užtikrinti, kad papildomas išlaidas, susijusias su dvigubu EMA būstinės perkėlimu, pirmiausia į laikiną vietą, o vėliau į pastatą „Vivaldi“, visiškai padengtų Nyderlandų vyriausybė, taigi, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis Sąjungos bendrajam biudžetui;

9.  ragina biudžeto valdymo institucijas ir Komisiją užtikrinti, kad dėl dvigubo perkėlimo nebūtų pakenkta įprastiems EMA veiklos poreikiams ir būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, taip pat sklandus ir nepertraukiamas EMA veikimas po 2019 m. kovo mėn.;

10.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

11.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatos dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1718.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAI

Europos Parlamento pareiškimas

Europos Parlamentas apgailestauja, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmenį, nes jis nebuvo įtrauktas į procedūrą, kurios tikslas – išrinkti naują Europos vaistų agentūros būstinės vietą.

Europos Parlamentas norėtų priminti apie savo, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, turimas išimtines teises ir primygtinai ragina visapusiškai laikytis įprastos teisėkūros procedūros renkant įstaigų ir agentūrų būstinių vietą.

Kaip vienintelė tiesiogiai renkama Sąjungos institucija, atstovaujanti Sąjungos piliečiams, jis yra pirmutinis pagarbos demokratijos principui Sąjungoje garantas.

Europos Parlamentas smerkia procedūrą, pagal kurią naujoji būstinės vieta buvo renkama iš Europos Parlamento de facto atimant jo turimas išimtines teises, kadangi jis iš esmės nebuvo įtrauktas į šį procesą, nors dabar tikimasi, kad jis paprasčiausiai patvirtins išrinktą naują būstinės vietą taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

Europos Parlamentas primena, kad bendras požiūris, pridėtas prie 2012 m. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų, nėra teisiškai privalomas – tai pripažįstama ir pačiame pareiškime – ir kad dėl jo susitarta nedarant poveikio institucijų teisės aktų leidybos galioms.

Todėl Europos Parlamentas primygtinai reikalauja, kad procedūra, taikoma renkant naują agentūrų būstinių vietą, būtų peržiūrėta ir kad ateityje šia forma nebebūtų naudojamasi.

Pagaliau Europos Parlamentas norėtų priminti ir tai, kad 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(2) trys institucijos įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti. Be to, jis pakartoja, kad Sutartyse įtvirtinta abiejų teisės aktų leidėjų lygybė.

Tarybos pareiškimas dėl Europos vaistų agentūros (EMA) / Europos bankininkystės institucijos (EBA)

Primindama Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir atsižvelgdama į procesą, vykdytą perkeliant EMA ir EBI, kuris buvo pritaikytas prie konkrečios situacijos ir nesudarė precedento agentūrų būstinių vietos parinkimui ateityje,

kartu primindama Sutartis Taryba pripažįsta, kad vykdant būsimus agentūrų būstinių vietos parinkimo procesus būtų naudinga intensyviau keistis informacija jau nuo pirminių etapų.

Toks ankstyvas keitimasis informacija padėtų visoms trims Institucijoms pasinaudoti Sutartyse numatytomis teisėmis vykdant susijusias procedūras.

Taryba atkreipia dėmesį į Europos Parlamento prašymą kuo greičiau patikslinti 2012 m. bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų. Pirmiausia ji prašo Komisijos ne vėliau kaip 2019 m. balandžio mėn. pateikti išsamią bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo decentralizuotų agentūrų būstinių vietos parinkimo atžvilgiu analizę. Remiantis šios analizės rezultatais būtų įvertinta, kaip reikėtų pradėti tokios peržiūros procesą.

(1) Ši pozicija pakeičia 2018 m. kovo 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0086).
(2) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


Didėjantis neofašistinis smurtas Europoje
PDF 146kWORD 48k
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje (2018/2869(RSP))
P8_TA(2018)0428RC-B8-0481/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/179 dėl kovos su nacizmu, neonacizmu ir kita praktika, prisidedančia prie šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2, 3, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB(1), įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(4),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su dezinformacija kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Elgesio kodeksą dėl kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros visų valstybių narių vertybės;

B.  kadangi dabar Europoje matoma ksenofobija sustiprėjo dėl to, kad nebuvo imtasi rimtų veiksmų prieš neofašistines ir neonacistines grupuotes;

C.  kadangi atvirai neofašistinės, neonacistinės, rasistinės ir ksenofobinės grupuotės ir politinės partijos kursto visuomenėje neapykantą ir smurtą, primindamos mums, ką jos sugebėjo padaryti praeityje;

D.  kadangi dėl internete skelbiamų neapykantą kurstančių kalbų dažnai paskatinamas smurtas, kurio, be kita ko, griebiasi ir neofašistinės grupuotės;

E.  kadangi nefašistinės grupuotės atėmė gyvybes tūkstančiams įvairių žmonių, tokių kaip pabėgėliai ir imigrantai, etninės ir religinės mažumos, LGBTQI asmenys, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai, politikai ir policijos pajėgų nariai;

F.  kadangi nefašistinės grupuotės, siekdamos kurstyti neapykantą ir smurtą, naudojasi ir piktnaudžiauja mūsų demokratinėmis priemonėmis;

G.  kadangi, kaip pranešė Europolas, už ES saugumą atsakingas Komisijos narys Julian King 2017 m. kovo 22 d. renginyje minint 2016 m. Briuselyje įvykdytus išpuolius pabrėžė, kad stiprėja dešiniosios pakraipos smurtinio ekstremizmo grėsmė, ir pažymėjo, kad nežino nė vienos ES valstybės narės, kuri šio reiškinio nebūtų paveikta, konkrečiai nurodydamas 2011 m. Norvegijoje įvykdytus išpuolius, Jungtinės Karalystės parlamento narės Jo Cox nužudymą ir išpuolius prieš prieglobsčio centrus ir mečetes visoje Europoje, pabrėždamas savo perspėjimą, kad tai rečiau įvardijama grėsmė saugumui; kadangi neofašistinės ir neonacistinės grupuotės reiškiasi įvairiomis formomis; kadangi dauguma iš šių grupuočių atskiria tam tikrus asmenis arba grupes nuo visuomenės; kadangi šios organizacijos dažnai vartoja agresyvią kalbą, nukreiptą prieš mažumų grupes, ir siekia pagrįsti savo veiksmus žodžio laisvės principu; kadangi teisė į žodžio laisvę nėra absoliuti;

H.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad jokia šios deklaracijos „nuostata negali būti aiškinama kaip kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui suteikianti kokią nors teisę vykdyti veiklą arba atlikti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti šioje deklaracijoje paskelbtas teises ir laisves“;

I.  kadangi Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įtvirtinta, kad valstybės, konvencijos šalys, smerkia bet kokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi tam tikros odos spalvos arba etninės kilmės asmenų grupės pranašumo idėjomis ar teorijomis;

J.  kadangi fašizmo propagavimas yra uždraustas keliose valstybėse narėse pagal jų nacionalinius įstatymus;

K.  kadangi 2018 m. Europolo ataskaitoje dėl terorizmo padėties ir tendencijų (toliau – TE-SAT ataskaita) nurodoma, kad 2017 m. užregistruota, jog asmenų, areštuotų dėl dešiniojo ekstremizmo nusikaltimų, skaičius beveik padvigubėjo;

L.  kadangi 2011 m. liepos 22 d. per išpuolius Norvegijoje žuvo 77 žmonių ir 151 buvo sužeistas;

M.  kadangi 2016 m. birželio 16 d. Berstole (Jungtinė Karalystė) buvo žiauriai nužudyta Jungtinės Karalystės parlamento narė Jo Cox;

N.  kadangi, remiantis 2018 m. Europolo TE-SAT ataskaita, 2017 m.(5) buvo pranešta apie penkis sužlugdytus, nepavykusius ar įvykdytus teroristinius išpuolius Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo priskirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenims;

O.  kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. po antifašistinės demonstracijos Baryje (Italija) buvo užpulta Europos Parlamento narė Eleonora Forenza ir jos padėjėjas Antonio Perillo;

P.  kadangi Prancūzijos žvalgybos tarnyba išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio karinių ir teisėsaugos pajėgų narių, prisijungiančių prie kraštutinės dešinės smurtinių grupuočių, skaičiaus(6);

Q.  kadangi Europos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI), kurią įsteigė Europos Taryba, 2018 m. gegužės 15 d. paskelbtoje ataskaitoje(7) išreiškė susirūpinimą dėl dešiniojo ekstremizmo ir neofašizmo stiprėjimo Kroatijoje;

R.  kadangi Lenkijoje 2017 m. lapkričio mėn. per demonstraciją Katovicuose viešojoje Lenkijos kraštutinių dešiniųjų judėjimo (Nacionalinė radikalų stovykla) nariai „pakorė“ šešių Europos Parlamento narių, pasisakiusių už toleranciją, teisinės valstybės principus ir kitas Europos vertybes, atvaizdus. kadangi vis dar vyksta tyrimas, tačiau nei vienam iš įtariamųjų niki šiol nebuvo pateikta jokių kaltinimų, nors apie šį įvykį buvo pranešta daugelyje žiniasklaidos priemonių, įskaitant filmuotą medžiagą;

S.  kadangi 2017 m. lapkričio mėn. Lenkijos nepriklausomybės dieną Varšuvoje kraštutinių dešiniųjų organizacija surengė plataus masto demonstraciją, į kurią susirinko daugiau nei 60 000 žmonių; kadangi demonstrantai laikė ksenofobinius plakatus, kaip pvz., „balta broliškų tautų Europa“, įskaitant plakatus su fašistiniu simboliu nuo 1930 m. – falanga;

T.  kadangi Graikijoje vis dar vyksta neonacių partijos „Golden Dawn“ teismas dėl kaltinimų esant nusikalstama organizacija ir Pavloso Fyssaso nužudymo, neminint kitų nusikaltimų, įskaitant pasikėsinimą nužudyti;

U.  kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. Atėnų centre buvo brutaliai nužudytas LLGBTQI aktyvistas Zak Kostopoulos; kadangi įtariama, jog vienas iš kaltinamų yra susijęs su kraštutinės dešinės jėgomis; kadangi reikia atlikti išsamų tyrimą, kad asmenys, atsakingi už netinkamą elgesį ir jo mirtį, galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

V.  kadangi Italijoje vienas vyras buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad centrinėje Italijos dalyje esančiame Mačeratos mieste iš rasistinių paskatų įvykdė išpuolį, per kurį apšaudė ir sužeidė šešis Afrikos migrantus;

W.  kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Chemnice už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikyti septyni kraštutinės dešinės grupuotės nariai buvo neseniai apkaltinti, įtarus, kad jie priklauso teroristinei organizacijai, save vadinančiai „Chemnico revoliucija“; kadangi, pasak federalinių žemių prokurorų, po to, kai buvo įvertinti grupės vidaus ryšiai, tyrėjai sustiprino kaltinimus ir juos perkvalifikavo iš kriminalinės į teroristinę veiklą;

X.  kadangi 2017 m. gruodžio 7 d. Prancūzijoje penki judėjimo „Generation Identitaire“ nariai buvo nuteisti už rasinės ir religinės neapykantos kurstymą; kadangi asmenys, susiję su kraštutinės dešinės grupuotėmis, įskaitant grupuotę „Action Française“, planavo teroro aktą prieš kelis Prancūzijos politikus ir mečetes per 2017 m. prezidento rinkimus; kadangi 2018 m. birželio 24 d. 10 grupuotės „Action des Forces Opérationnelles“ (AFO) narių buvo suimti už tai, kad planavo išpuolius prieš musulmonų bendruomenės narius; kadangi 2018 m. rugsėjo 14 d. du buvę skustagalviai buvo pripažinti kaltais už jauno studento ir antifašistinio aktyvisto Clément‘o Méric‘o nužudymą 2013 m. birželio mėn.;

Y.  kadangi šiuo metu Ispanijoje dėl 12 neonacistinės organizacijos „Holar Social Madrid“ narių yra vykdomas tyrimas dėl neapykantos kurstymo; kadangi Ispanijos fašistinių grupuočių „Falange“, „Alianza Nacional“ ir „Democracia Nacional“ nariai buvo sulaikyti ir Ispanijos Aukščiausiasis Teismas jiems pateikė kaltinimus po to, kai 2013 m. Katalonijos nacionalinės dienos šventės metu jie įvykdė išpuolį prieš kultūros centrą „Blanquerna“ Madride; kadangi 2016 m. kovos su rasizmu NVO „SOS Racismo“ užregistravo 309 ksenofobinio smurto atvejų; kadangi šios organizacijos pirmininkas susilaukė grasinimų nužudyti po to, kai pranešė apie šiuos atvejus, ir pasmerkė tai, kad nesiimama veiksmingų kovos su šiais nusikaltimais priemonių;

Z.  kadangi Francisco Franco fondas – diktatūrą, jos nusikaltimus ir Franco šeimą šlovinanti organizacija – apkaltino 19 žmonių įvairiais pažeidimais, už kuriuos gali būti skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, nes minėti asmenys vykdė taikią ir simbolinę akciją, kurios metu iškėlė du didžiulius transparantus ant Pazo de Meirás rūmų, kuriais valdžios institucijos buvo raginamos imtis veiksmų ir grąžinti šį pastatą Galisijos žmonėms;

AA.  kadangi Ispanijos Kongresas patvirtino pasiūlymą perkelti Francisco Franco palaikus iš kapo kariniame memoriale, žinomo „Valle de los Caidos“ pavadinimu, kuris buvo tapęs kraštutinių dešiniųjų piligriminių kelionių vieta; kadangi visi likę simboliai ar paminklai, šlovinantys karinį perversmą, pilietinį karą ir Franko diktatūrą, turėtų būti pašalinti, o tie, kurie negali būti pašalinti, turėtų būti pateikti platesniame kontekste ir naujoje interpretacijoje, kad galėtų prisidėti prie visuomenės informuotumo ir praeities atminimo;

AB.  kadangi neonacių Šiaurės šalių pasipriešinimo judėjimas (ŠŠPJ) reguliariai rengia mitingus visoje Skandinavijoje, kuriuose skanduojami šūkiai ir plevėsuoja organizacijos žaliai baltos vėliavos; kadangi keli ŠŠPJ nariai buvo nuteisti už smurtinius išpuolius prieš civilius gyventojus ir policiją; kadangi dėl to, kad daugelis pabėgėlių priėmimo centrų buvo padegti, 2015 m. Švedijos vyriausybė buvo priversta pradėti slėpti pabėgėliams skirtų pastatų adresus;

AC.  kadangi kasmet kovo 16 d. Latvijos legiono dienos proga Rygoje susirenka tūkstančiai žmonių, kad pagerbtų „Waffen-SS“ tarnavusius latvius;

AD.  kadangi nuo 2018 m. pradžios C14 ir kitos kraštutinės dešinės grupuotės Ukrainoje, kaip antai su Azovo pulku susijusi nacionalinė milicija, „Dešinysis sektorius“, „Karpatska Sich“ ir kitos, yra ne kartą surengusios išpuolius prieš romų grupes, antifašistines demonstracijas, miestų tarybos posėdžius, „Amnesty International“ renginius, meno parodas, LGBTQI renginių dalyvius, moterų teisių gynėjus ir aplinkosaugos aktyvistus;

1.  griežtai smerkia neofašistinių ir neonacistinių organizacijų teroristinius išpuolius, nužudymus, psichologinį smurtą, smurtinius fizinius išpuolius ir demonstracijas įvairiose ES valstybėse narėse ir apgailestauja dėl jų;

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungoje fašizmas, rasizmas, ksenofobija ir kitų formų netolerancija tampa vis įprastesniais reiškiniais, ir yra sunerimęs dėl pranešimų apie slaptus politinių lyderių, politinių partijų ir teisėsaugos atstovų susitarimus su neofašistais ir neonaciais kai kuriose valstybėse narėse;

3.  yra itin susirūpinęs dėl neofašistinio smurto, veikiančio visą visuomenę ir nukreipto prieš tam tikras mažumas, kaip antai juodaodžius europiečius arba Afrikos kilmės asmenis, žydus, musulmonus, romus, trečiųjų šalių piliečius, LGBTI asmenis ir neįgaliuosius;

4.  griežtai smerkia visus smurtinius prieš valstybių narių politikus ir politinių partijų narius įvykdytus neofašistinių grupuočių išpuolius, apie kuriuos pranešama kai kuriose valstybėse narėse, ypač neseniai fašistinių būrių „CasaPound“ įvykdytą išpuolį prieš Europos Parlamento narę Eleonorą Forenzą, jos padėjėją Antonio Perdillo ir kitus asmenis, kurie 2018 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo antirasistinėje demonstracijoje Baryje (Italija);

5.  yra labai susirūpinęs dėl nebaudžiamumo už neofašistinių ir neonacistinių grupuočių vykdomą veiklą kai kuriose valstybėse narėse ir pabrėžia, kad šis nebaudžiamumo jausmas yra viena iš priežasčių, kuriomis remiantis galima paaiškinti nerimą keliantį ekstremalių dešiniųjų organizacijų smurtinių veiksmų aktyvėjimą;

6.  pripažįsta susirūpinimą keliančią tendenciją, kai neofašistinės ir neonacistinės grupuotės naudojasi socialine žiniasklaida ir internetu organizavimosi ir strategijų visai Europos Sąjungai rengimo tikslais;

7.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse visuomeninės transliacijos kanalai tapo vienos politinės partijos propagandos įrankiu, nes tokiu būdu dažnai opozicija ir mažumų grupės atskiriamos nuo visuomenės ir netgi kurstomas smurtas;

8.  primena, kad fašistinė ideologija ir netolerancija visada yra susijusios su išpuoliu prieš pačią demokratiją;

9.  ragina valstybes nares griežtai pasmerkti politikų ir valstybės pareigūnų neapykantos nusikaltimus, neapykantą kurstančias kalbas ir nepagrįstą kaltės suvertimą visais lygmenimis ir visų rūšių žiniasklaidoje ir už tokius veiksmus numatyti sankcijas, nes tokiu būdu jie tiesiogiai prisideda prie to, kad neapykanta ir smurtas tampa įprastais reiškiniais visuomenėje ir stiprėja;

10.  ragina valstybes nares imtis papildomų priemonių siekiant užkirsti kelią neapykantą kurstančioms kalboms ir neapykantos nusikaltimams, pasmerkti juos ir kovoti su jais;

11.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinės žiniasklaidos bendroves kovoti su rasizmu, fašizmu ir ksenofobija internete bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

12.  ragina valstybes nares tirti neapykantos nusikaltimus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dalytis geriausia patirtimi, susijusia su neapykantos nusikaltimų, įskaitant tuos nusikaltimus, kuriuos skatina įvairios ksenofobijos formos, nustatymu ir tyrimu;

13.  ragina valstybes nares numatyti ir teikti tinkamą paramą nuo rasistinių ar ksenofobinių nusikaltimų ir neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems asmenims ir užtikrinti visų liudytojų apsaugą nuo nusikaltimų vykdytojų;

14.  ragina valstybes nares policijos pajėgose sukurti kovos su neapykantos nusikaltimais skyrius; ragina policijos pajėgas užtikrinti, kad jų darbuotojai nesiimtų rasistinių, ksenofobinių ar diskriminacinių veiksmų ir kad visi tokie padaryti veiksmai būtų tiriami, o juos padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

15.  prašo Komisijos paraginti pilietinės visuomenės organizacijas stebėti neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus valstybėse narėse ir apie juos pranešti;

16.  remia ir palankiai vertina bendruomenės grupių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios kovoja su fašizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija, apsaugą ir ragina jas apsaugoti;

17.  ragina konsoliduoti ES kovos su diskriminacija teisės aktus, įskaitant esamų teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir (arba) įgyvendinimą, ir priimti naujus teisės aktus, įskaitant Vienodo požiūrio direktyvą;

18.  primena, kad Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/JHA dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kurio įgyvendinimo terminas buvo 2010 m. lapkričio mėn., yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis juridiniams asmenims, viešai kurstantiems smurtą ar neapykantą prieš mažumos grupę, nustatomos sankcijos, tokios kaip teisės į valstybės teikiamas lengvatas atėmimas, draudimas užsiimti komercine veikla, teisminės priežiūros skyrimas ir sprendimo dėl likvidavimo priėmimas;

19.  ragina Komisiją atnaujinti 2014 m. ataskaitą dėl minėto Tarybos pamatinio sprendimo įgyvendinimo ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš tas valstybes nares, kurios nesilaiko šio sprendimo nuostatų;

20.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos pamatinio sprendimo nuostatų, kovoti su organizacijomis, kurstančiomis neapykantą ir smurtą viešosiose erdvėse ir internete, ir faktiškai uždrausti nefašistines ir neonacistines grupuotes ar bet kokius kitus fondus ar asociacijas, aukštinančius ir šlovinančius nacizmą ir fašizmą, laikantis nacionalinės teisės tvarkos ir jurisdikcijos;

21.  ragina teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas, teismus ir pilietinės visuomenės organizacijas visapusiškai ir laiku bendradarbiauti kovojant su fašizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

22.  ragina valstybes nares vadovautis Europos Tarybos rekomendacijomis dėl veiksmų kovojant su neonacizmo ir dešiniojo ekstremizmo apraiškomis;

23.  ragina valstybes nares parengti privalomus žmogaus teisių srities, į paslaugas orientuotus vidaus mokymus visų lygmenų teisėsaugos pareigūnams ir teismų sistemos tarnautojams;

24.  ragina valstybes nares daug dėmesio skirti prevencijai vykdant švietimo programas, rengiant informuotumo didinimo kampanijas ir keičiantis geriausia patirtimi;

25.  ragina valstybes nares ir nacionalines sporto federacijas, ypač futbolo klubus, kovoti su stiprėjančiu rasizmu, fašizmu ir ksenofobija stadionuose ir sporto kultūroje ir tuo tikslu pasmerkti ir bausti atsakingus asmenis, taip pat skatinti pozityvią šviečiamąją veiklą, skirtą jauniems futbolo sirgaliams, bendradarbiaujant su mokyklomis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

26.  ragina valstybes nares rengti mokymus viešojo transliavimo srityje ir žiniasklaidoje dirbantiems asmenims, siekiant didinti informuotumą apie problemas ir diskriminaciją, su kuriomis susiduria neofašistinių ir neonacistinių grupuočių aukos;

27.  ragina valstybes nares įdiegti nacionalines „pasitraukimo programas“, kuriomis būtų padedama asmenims, norintiems pasitraukti iš smurtinių neofašistinių ir neonacistinių grupuočių; pabrėžia, kad tokios programos turėtų būti gerokai platesnės už individualios pagalbos priemones ir jomis turėtų būti teikiama ilgalaikė parama tiems, kuriems sunkiai sekasi rasti darbą, persikelti ir kurti naujus ir saugius socialinius tinklus;

28.  pabrėžia, kad istorijos žinojimas yra viena iš išankstinių sąlygų, leidžiančių užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams ateityje, ir yra svarbus elementas ugdant jaunesnes kartas;

29.  ragina valstybes nares pasmerkti ir imtis veiksmų prieš bet kokį Holokausto neigimą, įskaitant nacių ir jų talkininkų padarytų nusikaltimų menkinimą ir minimalizavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad politiniuose ir žiniasklaidos pranešimuose negali būti banalinama tiesa apie Holokaustą;

30.  ragina ugdyti bendrą atminimo kultūrą, kurioje smerkiami fašistinės praeities nusikaltimai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad jaunoji karta Europoje ir kitur vis mažiau domisi fašizmo istorija, todėl kyla pavojus, kad jie nesuvoks naujų grėsmių;

31.  ragina valstybes nares, pasitelkiant plačiajai visuomenei skirtą kultūrą, skatinti švietimą apie mūsų visuomenės įvairovę ir mūsų bendrą istoriją, įskaitant Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, pavyzdžiui, holokaustą ir jo aukų sisteminio dehumanizavimo procesą, trukusį ilgus metus;

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(4) OL L 317, 2014 11 4, p. 1.
(5) https://www.europol.europa.eu/activities-services/main-reports/european-union-terrorism-situation-and-trend-report-2018-tesat-2018
(6) https://www.mediapart.fr/journal/france/090418/forces-de-l-ordre-liees-l-ultra-droite-violente-la-dgsi-s-inquiete?onglet=full
(7) https://rm.coe.int/fifth-report-on-croatia/16808b57be


Gyvūnų gerovė, antimikrobinių medžiagų naudojimas ir pramoninio broilerių auginimo poveikis aplinkai
PDF 137kWORD 50k
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (2018/2858(RSP))
P8_TA(2018)0429RC-B8-0484/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles(1) (Broilerių direktyva),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. ES Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jos įtakos broilerių gerovei bei gerovės rodiklių rengimui (COM(2018)0181),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos atliktą Tarybos direktyvos 2007/43/EB taikymo ir gerovės rodiklių rengimo tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 5 d. pasiektą susitarimą(3) dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą(5),

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos ir 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB tuo pačiu klausimu(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES yra viena didžiausių pasaulyje broilerių augintojų, maistui paskerdžianti apie 7 mlrd. broilerių; kadangi paukštienos sektoriuje, kuriame gamyba vyksta vadovaujantis ES principu „nuo lauko iki stalo“, dirba per ketvirtį milijono žmonių, įskaitant tai, kad Europoje veikia 23 000 stambių broilerių ūkių;

B.  kadangi Direktyvoje 2007/43/EB (Broilerių direktyva) nustatyti minimalieji mėsai auginamų broilerių apsaugos standartai; kadangi svarbu, kad Komisija, valstybės narės ir gamintojai laikytųsi šių taisyklių ir vykdytų reguliarius patikrinimus šioje srityje;

C.  kadangi, remiantis 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos atliktu Tarybos direktyvos 2007/43/EB taikymo tyrimu, 34 proc. atvejų broilerių laikymo tankis siekia 33 kg/m2, kaip numatyta pagal bendrąją taisyklę, 40 proc. atvejų jis siekia 34–39 kg/m2, o 26 proc. atvejų jis yra didžiausias leidžiamas direktyvoje (42 kg/m2);

D.  kadangi Broilerių direktyvos vykdymas užtikrinamas nevienodai, ir Komisijos neseniai parengta įgyvendinimo ataskaita parodė, kad įgyvendinimo užtikrinimas valstybėse narėse geriausiu atveju yra nenuoseklus;

E.  kadangi pernelyg dažnas antimikrobinių veterinarinių vaistų naudojimas – ypač augimui skatinti ir metafilaktikai bei profilaktikai – yra vienas iš pagrindinių antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų vystymosi veiksnių; kadangi, gerovei nukenčiant dėl didelio laikymo tankio ir šilumos sukeliamo streso, gali išsivystyti imunologinis nepakankamumas, o broileriai tapti labiau pažeidžiami ligų;

F.  kadangi, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) informacija, broilerių ūkiuose ir broilerių mėsoje randamos įvairiems vaistams atsparios zoonotinės kampilobakterijų (Campylobacter spp.) ir salmonelių (Salmonella spp.) atmainos kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai;

G.  kadangi gyvūnų gerovės taisyklės turėtų būti atnaujinamos remiantis naujomis mokslinėmis išvadomis ir tinkamai atsižvelgiant į ilgalaikį žemės ūkio gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumą; kadangi taikant ūkininkavimo sistemas, pagal kurias užtikrinama didesnė gerovė, galima pagerinti gyvūnų sveikatos ir gerovės rezultatus bei taip prisidėti prie antimikrobinių medžiagų poreikio mažinimo, kartu toliau užtikrinant aukštą produktų kokybę;

H.  kadangi 2010 m. EFSA mokslinė nuomonė dėl genetinių parametrų įtakos komercinių broilerių gerovei ir jų atsparumui stresui parodė, kad genetinė atranka, grindžiama broilerių augimo rodikliais, gali kelti grėsmę šių gyvūnų sveikatai ir gerovei;

I.  kadangi ES piliečiams labai svarbi gyvūnų gerovė ir, kaip vartotojai, jie pageidauja būti išsamiau informuojami, kad galėtų atitinkamai pasirinkti;

J.  kadangi naujausia specialioji „Eurobarometro“ apklausa rodo, jog daugiau nei 50 proc. ES piliečių ieško informacijos apie gamybos metodą pirkdami gyvūninius produktus ir būtų pasiryžę mokėti daugiau, kad būtų užtikrinta didesnė gyvūnų gerovė; kadangi per 80 proc. ES piliečių nori, kad ūkinių gyvūnų gerovė ES būtų stiprinama;

K.  kadangi 25 proc. ES suvartojamų paukštienos krūtinėlių importuojama iš trečiųjų šalių, kuriose taikomi ne tokie griežti gyvūnų gerovės teisės aktai; kadangi didžioji dalis importuotos paukštienos sunaudojama teikiant maitinimo paslaugas arba perdirbant maistą, o šiuose sektoriuose informacija apie mėsos kilmę ir jos ženklinimas neprivalomi;

L.  kadangi Komisijos Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) GD atliko auditą dėl Tailando, Brazilijos ir Ukrainos – importas iš šių šalių kartu su sudėjus sudaro 90 proc. viso importo iš trečiųjų šalių – kurio metu buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių gamybos procesu ir ES teisės aktų laikymusi; kadangi ES ūkininkai ir NVO yra pareiškę susirūpinimą dėl ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai, kuris daromas dėl pigios vištienos produkcijos importo ir klaidinamo Europos Sąjungoje perdirbamos, tačiau iš trečiųjų šalių kildinamos vištienos ženklinimo;

1.  pripažįsta Komisijos ataskaitos dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jo įtakos mėsai auginamų viščiukų gerovei išvadas, kuriose pažymima, kad šią direktyvą tinkamai įgyvendina tik du trečdaliai valstybių narių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pažymima ataskaitoje, daug kur įsigalėjęs didesnis gyvūnų laikymo tankis negu numatyta pagal bendrąją taisyklę (33 kg/m²);

2.  reiškia susirūpinimą dėl įvairiems vaistams atsparių zoonozių sukėlėjų, su kuriais paprastai susiduriama auginant broilerius, pvz., kampilobakterijų, salmonelių ir E. coli, gausėjimo;

3.  pripažįsta pastangas, kurias broilerių gerovės tikslu įgyvendindami Broilerių direktyvą ne vienoje valstybėje narėje deda ūkininkai, visų pirma dalyvaujantieji taikant savanoriškas sistemas;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti suderintą Direktyvos 2007/43/EB įgyvendinimą ir visapusišką vykdymą patalpų specifikacijų ir saugos požiūriais, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai;

5.  pabrėžia, kad nesąžininga konkurencija lemia nevienodas sąlygas, nes nesilaikantieji taisyklių išstumia tuos, kurie jų laikosi;

6.  ragina Komisiją užtikrinti tvirtus ir įvertinamus suderintus gyvūnų gerovės rodiklius, skirtus broileriams ir antros kartos pulkams, įskaitant geriausios prieinamos praktikos gaires perykloms;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti paukštidžių gaisrų problemą skatinant geriausią praktiką; ragina valstybes nares visapusiškai numatyti tinkamus ir pakankamus mokymus gyvūnų laikytojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2007/43/EB;

8.  ragina EFSA parengti nuomonę dėl antimikrobinėms medžiagoms atsparių zoonotinio potencialo turinčių kampilobakterijų, salmonelių ir E. coli paplitimo bei rizikos veiksnių;

9.  palankiai vertina 2018 m. birželio 5 d. pasiektą susitarimą dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų; teigiamai vertina nuostatas, priimtas siekiant apriboti antibiotikų naudojimą metafilaktikai ir profilaktikai; primena savo poziciją dėl prevencinių priemonių bei Europos vaistų agentūros (EMA) ir EFSA bendros mokslinės nuomonės(8), kurioje raginama naudoti sveikiau ir lėčiau augančius veislinius pulkus, taikyti tokį gyvūnų laikymo tankį, kad nekiltų ligų rizika, pasirūpinti mažesnėmis grupėmis, izoliuoti sergančius gyvūnus (Reglamento (ES) 2016/429 10 straipsnis) bei įgyvendinti galiojančius teisės aktus dėl gerovės; tiki, kad reglamentavimas paskatins labai reikalingus veiksmus atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje ir inovacijas veterinarinių vaistų srityje; mano, kad ES paukštienos sektorius ir nacionalinės valdžios institucijos imasi iniciatyvų antibiotikų vartojimui mažinti modernizuodami paukštininkystės ūkius;

10.  pabrėžia, kad geresni gyvulininkystės metodai lemia geresnę naminių paukščių gyvenimo kokybę ir mažina poreikį naudoti antimikrobines medžiagas, o tokio metodų tobulinimo pavyzdžiai būtų natūralios šviesos, švaraus oro ir erdvesnių patalpų užtikrinimas bei amoniako kiekio sumažinimas; primena Komisijai į Gyvūnų sveikatos strategiją įtrauktą pareiškimą ir būtinybę ryžtingai propaguoti poziciją, kad prevencija yra geriau nei gydymas;

11.  pabrėžia, jog gyvūnų gerovė pati savaime yra prevencinė priemonė, nes padeda mažinti gyvūno susirgimo riziką, o taip mažinamas antimikrobinių medžiagų naudojimas ir užtikrinami neretai aukštesni gamybos rezultatai; pažymi, kad, neteisingai naudojant antimikrobines medžiagas, jos gali tapti neveiksmingos, o tai, savo ruožtu, taptų pavojumi žmonių sveikatai;

12.  ragina Komisiją stiprinti mokslinius tyrimus ir geriausią praktiką atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje bei užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai taikytų tokias prevencines priemones, kaip ligų stebėjimas ir kontrolė;

13.  ragina Komisiją skatinti politiką, kuria būtų raginama taikyti alternatyvias broilerių auginimo sistemas bei rinktis tradicines ir (arba) gerovės požiūriu palankesnes broilerių veisles;

14.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą konkurencingai ir tausiai paukštienos gamybai bei auginimui, kuriuo užsiimant būtų užtikrinta didesnė broilerių gerovė, remti;

15.  ragina Komisiją sugriežtinti iš trečiųjų šalių importuojamos paukštienos kontrolę pasienyje, siekiant užtikrinti, kad importuojama mėsa atitiktų ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, maisto saugos ir aplinkos;

16.  pabrėžia, kad išaugo vištienos importas iš šalių, kuriose galioja žemesni aplinkos, socialiniai, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartai; ragina Komisiją užtikrinti, kad importuojama vištiena, mėsos gaminiai ir ruošiniai būtų pagaminti laikantis Sąjungos aplinkos, socialinių, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų, siekiant sudaryti teisingas ir vienodas sąlygas ES gamintojams;

17.  ragina Komisiją siūlyti teisės aktus dėl privalomo importuotos mėsos ES perdirbtuose produktuose kilmės ženklinimo mažmeninės prekybos, aprūpinimo maistu ir gėrimais bei maitinimo paslaugų sektoriuose, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;

18.  ragina Komisiją nustatyti ES broilerių produkcijos žymėjimo metodą, panašų į kiaušininiams taikomą ES metodą, siekiant gerinti skaidrumą vartotojų labui ir jų informavimą apie gyvūnų gerovę vykdant žemės ūkio gamybos veiklą;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 182, 2007 7 12, p. 19.
(2) OL C 366, 2017 10 27, p. 149.
(3) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0421.
(4) OL L 84, 2016 3 31, p. 1.
(5) OL L 95, 2017 4 7, p. 1.
(6) OL L 221, 1998 8 8, p. 23.
(7) OL L 43, 2017 2 21, p. 231.
(8) EMA Veterinarinių vaistų komitetas (CVMP) ir EFSA Biologinio pavojaus komisija (BIOHAZ), 2016 m., EMA and EFSA Joint Scientific Opinion on measures to reduce the need to use antimicrobial agents in animal husbandry in the European Union, and the resulting impacts on food safety („EMA ir EFSA bendra mokslinė nuomonė dėl priemonių antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvulininkystės sektoriuje poreikiui mažinti Europos Sąjungoje ir poveikis, kurį jos daro maisto saugai“).


2018 m. JT klimato kaitos konferencija (COP 24) Katovicuose, Lenkija
PDF 216kWORD 62k
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24) (2018/2598(RSP))
P8_TA(2018)0430B8-0477/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje, Katare, vykusias 18-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 8), ir į Protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą, kuris prasidėjo 2013 m. sausio 1 d. ir baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimo priėmimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas ir tai buvo galima padaryti iki 2017 m. balandžio 21 d., taip pat į tai, kad Paryžiaus susitarimą pasirašė 195 valstybės, o priemones jam ratifikuoti deponavo 175 valstybės,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 4–16 d. Bonoje, Vokietijoje, vykusias 23-iąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 23) ir 13-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 13), bei 2-ąją šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, sesiją (CMA 2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES klimato diplomatijos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 23) Bonoje (Vokietija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis perėjimas prie mažos anglies dioksido taršos ekonomikos Europoje“ (COM(2016)0500),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. birželio 23 d. ir 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 13 d., 2018 m. vasario 26 d. ir 2018 m. spalio 9 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/1541 dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Kigalio pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos UNFCCC pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 5-ąją vertinimo ataskaitą, jos apibendrinamąją ataskaitą ir IPCC specialiąją ataskaitą „1,5 °C visuotinis atšilimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. aštuntąją Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2017 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“ ir į trečiąją 2017 m. ataskaitą dėl atotrūkio prisitaikymo prie klimato kaitos srityje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros 2017 m. ataskaitą dėl padėties pasaulinės energijos ir CO2 srityje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo mėn. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) pareiškimą dėl visuotinio klimato padėties 2017 m. ir į 2017 m. spalio 30 d. 13-ąjį WMO biuletenį dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. pranešimą dėl visuotinių grėsmių(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. 14 ES aplinkos ir klimato politikos ministrų pasirašytą Žaliosios ekonomikos augimo grupės pareiškimą „ES klimato politikos finansavimas. Klimato srities išlaidų didinimas ir įtraukimas į kitą daugiametę finansinę programą (DFP)(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos Jungtinio tyrimų centro paskelbtą ataskaitą „CO₂ - An operational anthropogenic CO₂ emissions monitoring and verification support capacity(6),

–  atsižvelgdamas į Ferbankso deklaraciją, kurią Arkties regiono valstybių užsienio reikalų ministrai priėmė 10-ajame Arkties tarybos ministrų susitikime, vykusiame Ferbankse, Aliaskoje, 2017 m. gegužės 10–11 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje surengtą pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą „Viena planeta“ ir į jame patvirtintus 12 įsipareigojimų,

–  atsižvelgdamas į Popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 19 d. Mesebergo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2018 m. spalio 11 d. 181 iš 197 Konvencijos šalių JT buvo deponavusi ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus;

B.  kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė UNFCCC savo dokumentą dėl INDC, kuriuo įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti privalomą tikslą sumažinti viduje išmetamą ŠESD kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m.;

C.  kadangi iki šiol pagal Paryžiaus susitarimą jį pasirašiusių šalių prisiimtų įsipareigojimų nepakaks bendram tikslui pasiekti; kadangi dabartinis ES ir jos valstybių narių pateiktas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas (NDC) neatitinka Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir todėl jį reikia persvarstyti;

D.  kadangi yra patvirtinti nauji platesnio užmojo ES teisės aktų, padedančių ES įgyvendinti NDC, visų pirma Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, pagrindiniai elementai, kurie reiškia, kad ES iki 2030 m. turės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bent 45 proc.; kadangi iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES mažinimo 45 proc. tikslas dar nėra pakankamas indėlis siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir vidurio laikotarpio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslo;

E.  kadangi išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo skaidrumas yra labai svarbus norint pasiekti reikšmingą pažangą visame pasaulyje tinkamai mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

F.  kadangi po trejų metų laikotarpio, per kurį skaičiai liko nepakitę, 2017 m. pasaulyje ir ES išmetamo anglies dioksido kiekis padidėjo; kadangi tas kiekis pasaulyje padidėjo netolygiai;

G.  kadangi 2017 m. įvyko daugybė ekstremalių oro sąlygų ir temperatūros svyravimų atvejų, o tai dar labiau skatina pasaulio mastu neatidėliotinai imtis veiksmų klimato kaitos srityje;

H.  kadangi įgyvendinant plataus užmojo klimato kaitos švelninimo politiką galima užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; kadangi kai kuriems konkretiems sektoriams vis dėlto yra būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, jei užmojai kitose rinkose nėra panašūs; kadangi dėl to būtina tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo darbo vietoms šiuose konkrečiuose sektoriuose apsaugoti;

I.  kadangi dėl klimato kaitos daugėja kitų grėsmių, kurios daro neproporcingą poveikį besivystančioms šalims; kadangi dėl sausrų ir kitų pavojingų meteorologinių reiškinių menksta ir nyksta ištekliai, nuo kurių neturtingi žmonės tiesiogiai priklauso kaip nuo pragyvenimo šaltinio, ir didėja konkurencija dėl likusių išteklių, o šie veiksniai prisideda prie humanitarinių krizių ir įtampos, priverstinės migracijos, radikalizacijos ir konfliktų; kadangi esama įrodymų, kad klimato kaita yra vienas iš veiksnių, lėmusių neramumus ir smurto plitimą Artimuosiuose Rytuose, Sahelyje ir Somalio pusiasalyje, kurių padariniai išplito daug platesniu mastu;

J.  kadangi IPCC ataskaita dėl 1,5° C klimato šilimo rodo, kad tokio temperatūros padidėjimo padariniai veikiausiai bus mažesni, palyginti su temperatūros padidėjimu 2° C;

K.  kadangi ilgalaikei sėkmei švelninant klimato kaitą pasiekti reikia tvirtesnių veiksmų, kurių visų pirma turi imtis išsivysčiusios šalys, kad būtų išeita iš didelio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir būtų skatinamas klimato kaitos atžvilgiu pažangus ekonomikos augimas, be kita ko, besivystančiose šalyse; kadangi būtina toliau stengtis stiprinti besivystančioms šalims teikiamą finansinę ir technologinę paramą bei paramą, kuria siekiama stiprinti jų pajėgumus;

L.  kadangi tai, kad didžiausi teršėjai nesiėmė veiksmų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5 ar 2° C, ir nesumažino išmetamo ŠESD kiekio, didina būtino prisitaikymo prie klimato kaitos mastą ir išlaidas, kurie ir taip yra didžiuliai, ir turi ypač didelių padarinių mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei mažoms besivystančioms salų valstybėms; kadangi reikėtų remti visas mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių iniciatyvas teikti informaciją apie riziką ir ankstyvuosius perspėjimus;

M.  kadangi didėjantis prisitaikymo prie klimato kaitos poreikių ir pastangų atotrūkis turi būti skubiai sumažintas, įgyvendinant stipresnes klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

N.  kadangi netinkama leisti, kad prisitaikymo išlaidos būtų apmokamos ten, kur jos patiriamos, ir tie, kuriems tenka pagrindinė atsakomybė už išmetamas ŠESD, privalo prisiimti didžiąją pasaulinės naštos dalį;

O.  kadangi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu nustatomas pasaulinis prisitaikymo tikslas ir šį tikslą dabar būtina toliau neatidėliojant praktiškai įgyvendinti; kadangi nacionaliniai prisitaikymo planai (NPP) turėtų atlikti svarbų vaidmenį;

P.  kadangi miškai labai padeda švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti; kadangi dėl miškų naikinimo išmetama beveik 20 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio ir miškų naikinimą skatina visų pirma didėjanti pramoninė gyvulininkystės produktų, sojų ir palmių aliejaus, kurie, be kita ko, yra skirti ES rinkai, gamyba; kadangi ES turėtų sumažinti savo netiesioginį indėlį į miškų naikinimą (vadinamasis įkūnytasis miškų naikinimas), už kurį jai tenka atsakomybė;

Q.  kadangi žemė yra ribotas išteklius ir naudojant ją tradicinio ir pirmos kartos biokuro žaliavų gamybai gali padidėti maisto stygius ir neturtingi besivystančių šalių gyventojai gali prarasti pragyvenimo šaltinį, visų pirma dėl žemės grobimo, priverstinės gyventojų migracijos, taršos ir čiabuvių teisių pažeidimų; kadangi tokią žalą taip pat gali daryti išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir miško atkūrimo sistemos, jei jos nėra tinkamai parengtos ir taikomos;

1.  primena, kad klimato kaita, kaip kitų pavojų priežastis ir daugiklis, yra vienas didžiausių žmonijai iškilusių uždavinių ir kad visoms valstybėms ir subjektams pasaulyje reikia padaryti viską, kas įmanoma, siekiant kovoti su klimato kaita imantis tvirtų individualių veiksmų; taip pat pabrėžia, kad laiku vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas, solidarumas ir nuolatinis bei tvirtas įsipareigojimas imtis bendrų veiksmų yra vienintelis būdas prisiimti bendrą atsakomybę už visos planetos ir jos biologinės įvairovės išsaugojimą dabartinėms ir būsimoms kartoms; pabrėžia, kad ES yra pasiruošusi toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį šių pasaulinių pastangų srityje ir kartu užtikrinti tvarią mažo ŠESD kiekio ekonominę plėtrą, kuria užtikrinamas energetinis saugumas, Europos pramonės šakų konkurencinis pranašumas ir darbo vietų kūrimas;

Mokslinis klimato politikos pagrindas

2.  pažymi, kad WMO patvirtino, jog 2015, 2016 ir 2017 m. – tai trys šilčiausi metai, kiek užregistruota, ir kad ryškėja labai didelis Arkties atšilimas, kuris turės ilgalaikį poveikį bendram jūros lygiui ir oro sąlygoms visame pasaulyje;

3.  mano, kad labai didelio ir veikiausiai negrįžtamo poveikio, kurį turėtų pasaulio temperatūros padidėjimas 2 °C, galima išvengti, jei bus siekiama platesnio užmojo tikslo užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5° C, bet jam pasiekti reikėtų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. šiuo metu didėjantis pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis nukristų iki nulinio lygio; pabrėžia, kad reikalingi technologiniai sprendimai yra prieinami ir tampa vis labiau konkurencingi ir kad visos ES politikos kryptys turėtų būti glaudžiai suderintos su ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais bei nuolat peržiūrimos, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų tuos tikslus; todėl laukia 2018 m. IPCC specialiosios ataskaitos dėl 1,5 °C visuotinio atšilimo, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, poveikio išvadų;

4.  pabrėžia, kad, PSO nuomone, klimato kaita veikia socialinius ir aplinkos veiksnius, lemiančius sveikatą – švarų orą, saugų geriamąjį vandenį, pakankamą maistą ir saugią pastogę, ir kad 2030–2050 m. kasmet dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščių mirtų dar 250 000 žmonių; pažymi, kad itin aukšta temperatūra tiesiogiai prisideda prie mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir kvėpavimo takų susirgimų, visų pirma vyresnio amžiaus žmonių; pripažįsta, kad klimato kaita skatina konfliktus; mano, kad visiškai įgyvendinus Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus labai padidėtų Europos ir tarptautinis saugumas ir sustiprėtų taika;

Paryžiaus susitarimo ratifikavimas ir įsipareigojimų įgyvendinimas

5.  palankiai vertina itin spartų Paryžiaus susitarimo ratifikavimą ir visuotinį tiek valstybių, tiek nevalstybinių subjektų susitelkimą ir pasiryžimą visapusiškai ir sparčiai įgyvendinti įsipareigojimus, kaip išreikšta įsipareigojimuose, prisiimtuose per svarbius pasaulinius renginius, tokius kaip 2017 m. gruodžio 4–6 d. Čikagoje vykęs 2017 m. Šiaurės Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais, 2017 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas „Viena planeta“ ir 2018 m. rugsėjo 12–14 d. San Franciske vykęs Pasaulinės kovos su klimato kaita veiksmų aukščiausiojo lygio susitikimas;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinus dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus būtų tik užtikrinta, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 3,2 °C(7), o prie 2 °C lygio net nebūtų priartėta; ragina visas šalis konstruktyviai prisidėti prie proceso, kuris turi būti pradėtas iki 2020 m., kai reikės atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, ir užtikrinti, kad jų nacionaliniai veiksmai atitiktų ilgalaikį Paryžiaus susitarimo tikslą pasiekti, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C, palyginti su temperatūra ikipramoniniu laikotarpiu, bei stengtis temperatūros kilimą dar labiau sumažinti iki 1,5 ºC; pripažįsta, kad dabartiniai įsipareigojimai, įskaitant Sąjungos ir valstybių narių pateiktą įsipareigojimą, nėra pakankami susitarimo tikslams pasiekti; todėl pabrėžia, kad visame pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis turėtų kuo greičiau pasiekti maksimalią ribą ir kad visos šalys – ypač ES ir visos Didžiojo dvidešimtuko valstybės – turi dėti didesnes pastangas ir iki 2020 m. atnaujinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, atsižvelgdamos į 2018 m. Talanoa dialogą, kuriuo siekiama pašalinti likusią kliūtį pasiekti tą tikslą;

7.  mano, kad jeigu kitos stipriausios ekonomikos šalys nesuderins savo įsipareigojimų su ES įsipareigojimais dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, reikės išlaikyti nuostatas dėl anglies dioksido nutekėjimo, visų pirma tas, kurios skirtos sektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, siekiant užtikrinti pasaulinį Europos pramonės konkurencingumą;

8.  apgailestauja, kad daugumoje trečiųjų šalių, kurios prisiėmė įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, diskusijos dėl jų įnašų didinimo tik labai lėtai prasideda; todėl prašo Komisijos supaprastinti ES svarstymą dėl įsipareigojimo padidinimo ir dėti daugiau pastangų motyvuoti kitus partnerius elgtis taip pat;

9.  pabrėžia plataus užmojo ES kovos su klimato kaita politikos svarbą norint, kad ES pasauliniu mastu veiktų kaip patikima partnerė, kad būtų išlaikytas ES pirmavimas pasaulinės kovos su klimato kaita srityje ir kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo; palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą iki 2030 m. padidinti tikslų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje užmojį atitinkamai iki 32 ir 32,5 proc., kurį pasiekus išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. sumažės daugiau kaip 45 proc.; todėl teigiamai vertina Komisijos pastabas dėl ES nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo, siekiant atsižvelgti į šiuos platesnius užmojus ir padidinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 2030 m; ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos parengti ES skirtą plataus užmojo vidurio laikotarpio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategiją, kurioje būtų pateikta ekonomiškai efektyvi perspektyva pasiekti Paryžiaus susitarime patvirtintą nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą ir ne vėliau kaip iki 2050 m. sukurti visai anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomiką, atsižvelgiant į teisingą Sąjungos dalį likusiame pasauliniame anglies dioksido kiekio mažinimo biudžete; pritaria Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimui, nustatant tikslą visos ekonomikos mastu Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti 55 proc., palyginti su dešimtojo dešimtmečio lygiu;

10.  teigiamai vertina Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pareiškimą dėl aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais surengimo 2019 m. rugsėjo mėn., kai vyks 74-oji Generalinė Asamblėja, siekiant paspartinti kovą su klimato kaita, kad būtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslai, ir visų pirma skatinti prisiimti platesnio užmojo įsipareigojimus klimato srityje; ragina ES ir valstybes nares remti šias pastangas, dalyvaujant ir parodant politinę valią didinti savo įsipareigojimus, ir skatinti kitas šalis tvirtai prisidėti;

11.  apgailestauja dėl to, kad JAV prezidentas Donald Trump pranešė apie savo ketinimą siekti, kad Jungtinės Valstijos pasitrauktų iš Paryžiaus susitarimo, ir mano, kad tai būtų žingsnis atgal; reiškia pasitenkinimą dėl to, kad po Prezidento D. Trumpo pareiškimo visos svarbiausios šalys patvirtino, jog yra įsipareigojusios vykdyti Paryžiaus susitarimą; labai teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant kampaniją „We Are Still In“ JAV valstijos, miestai, universitetai ir kiti nevalstybiniai subjektai nuolat skatinami imtis veiksmų klimato srityje;

12.  tvirtina, kad, ypač po prezidento D. Trumpo pareiškimo, svarbu priimti tinkamas nuostatas dėl kovos su anglies dioksido nutekėjimu ir užtikrinti, kad geriausius rezultatus pasiekę subjektai gautų nemokamų leidimų, kaip susitarta ATLPS direktyvoje; prašo Komisijos išnagrinėti, ar būtų veiksmingos ir teisėtos papildomos priemonės pramonei, kuriai gresia anglies dioksido nutekėjimo pavojus, apsaugoti: tai galėtų būti anglies dioksido mokestis, taikytinas importuojant, ir vartojimo mokestis, visų pirma taikytinas produktams, atvežamiems iš šalių, kurios nevykdo savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą;

13.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, kurio ratifikavimo dokumentus šiuo metu yra deponavusios 27 šalys, įskaitant septynias valstybes nares; ragina visas Monrealio protokolo šalis, visų pirma valstybes nares, kurios dar nepateikė ratifikavimo dokumentų, imtis visų būtinų veiksmų, kad pakeitimas būtų sparčiai ratifikuotas ir taip būtų reikiamai prisidėta prie Paryžiaus susitarimo ir klimato ir energetikos srityse užsibrėžtų vidurio laikotarpio ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimo;

14.  palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą ir kad 2017 m. gruodžio 21 d. visos Sąjungos valstybės drauge deponavo ratifikavimo dokumentus; mano, kad šis žingsnis bus svarbi derybų korta siekiant sėkmingai užbaigti 2018 m. derybas dėl klimato kaitos politikos ir bendromis pastangomis veiksmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

15.  pabrėžia, kad iki 2020 m. numatytas įgyvendinimas ir užmojai buvo vienas pagrindinių COP 23 derybų klausimų; palankiai vertina sprendimą surengti dvi padėties apžvalgas per šalių konferencijas 2018 ir 2019 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įnašus, skirtus išmetamųjų teršalų kiekiui iki 2020 m. sumažinti, ir pateikti juos apžvelgiant padėtį iki 2020 m. per COP 24; mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant visoms šalims padidinti laikotarpio po 2020 m. užmojus, ir todėl laukia pirmosios apžvalgos Katovicuose rezultatų, kuri turėtų būti priimta kaip COP sprendimas, kuriuo būtų dar kartą patvirtintas įsipareigojimas iki 2020 m. padidinti šalių 2030 m. NDC užmojus, siekiant suderinti juos su ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti komunikacijos strategiją ir veiklą, siekiant padidinti visuomenės ir politinę paramą kovos su klimato kaita veiksmams ir didinti informuotumą apie bendrą naudą kovojant su klimato kaita, pvz., geresnę oro kokybę ir visuomenės sveikatą, gamtos išteklių išsaugojimą, ekonomikos ir užimtumo augimą, didesnį energetinį saugumą ir mažesnes energijos importo išlaidas bei pranašumus tarptautinės konkurencijos srityje, įgyjamus dėl inovacijų diegimo ir technologinės plėtros; pabrėžia, kad taip pat reikėtų skirti dėmesio klimato kaitos ir socialinės neteisybės, migracijos, nestabilumo ir skurdo tarpusavio ryšiams ir tam, kad pasaulinė klimato politika gali labai padėti šiuos klausimus išspręsti;

17.  pabrėžia Paryžiaus susitarimo, Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Sendajaus programos ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkės (plėtros finansavimo) bei kitų Rio de Žaneiro konvencijų sinergiją, nes tai yra svarbūs ir tarpusavyje susiję veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad vienu metu būtų sprendžiami skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi klausimai;

COP 24 Katovicuose

18.  pripažįsta COP 22 ir COP 23 pirmininkavusių valstybių nuopelnus drauge rengiant 2018 m. Talanoa dialogo, kuriam šalys plačiai pritarė ir kuris pradėtas 2018 m. sausio mėn. projektą; laukia pirmųjų jo rezultatų COP 24 ir tolesnių politinių išvadų, kad bendri visuotiniai užmojai atitiktų ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus iki 2020 m.; teigiamai vertina tai, kad Talanoa dialogas neapsiriboja vien nacionalinių vyriausybių diskusijomis, bet suteikia galimybę įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant regionus ir miestus bei jų išrinktus atstovus, atkreipti nacionalinių ir pasaulio politikos formuotojų dėmesį į pagrindinius veiksmus klimato kaitos srityje; teigiamai vertina miestų ir regionų Talanoa dialogą ir laukia tolesnių dialogų Europoje; laukia nevalstybinių subjektų indėlio ir ragina visas šalis laiku pateikti savo pastabas, kad būtų palankesnės sąlygos politinei diskusijai Katovicuose;

19.  be to, pripažįsta, kad, nepaisant visos pažangos, susijusios su Paryžiaus veiksmų darbo programa (taisyklių sąvadu), per COP 23, laukia svarbūs iššūkiai, siekiant ją užbaigti ir priimti konkrečius sprendimus COP 24; ragina iki aukščiausiojo lygio susitikimo atlikti visą būtiną parengiamąjį darbą, kad būtų baigtas rengti taisyklių sąvadas, kuris yra labai svarbus siekiant laiku įgyvendinti Paryžiaus susitarimą;

20.  pritaria taisyklių sąvadui, kuriam reikalingas aukštas skaidrumo lygis, su visoms šalims taikomomis griežtomis privalomomis taisyklėmis, kad būtų galima tiksliai įvertinti pažangą ir didinti tarptautiniame procese dalyvaujančių šalių tarpusavio pasitikėjimą; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios šalys nenoriai siekia visiško išmetamųjų teršalų apskaičiavimo skaidrumo; ragina visas pagrindines valstybes vadovauti derybose dėl taisyklių sąvado ir skatinti nustatyti privalomus stebėsenos ir tikrinimo sistemų reikalavimus, įskaitant laiku pateikiamus ir patikimus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir įverčių duomenis;

21.  pabrėžia, kad svarbu papildyti taisyklių sąvadą atmosferos stebėjimo duomenimis, siekiant padidinti ataskaitų patikimumą ir tikslumą; ragina Europos Komisiją, Europos kosmoso agentūrą (EKA), Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizaciją (EUMETSAT), Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrą (angl. ECMWF), Integruotąją anglies ciklo stebėjimo sistemą (angl. ICOS), Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, nacionalines inventorizacijos agentūras ir tyrimų centrus bei kitus pagrindinius veikėjus kurti veiklos pajėgumus, kurie leistų rinkti informaciją apie antropogeninius išmetamuosius teršalus, naudojant palydovinius duomenis ir laikantis būtinų reikalavimų, įskaitant palydovų sistemą;

22.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad ES per COP 24 Katovicuose laikytųsi vienos bendros pozicijos, siekiant užtikrinti ES politinę galią ir patikimumą; primygtinai ragina visas valstybes nares remti ES įgaliojimus derybose ir dvišaliuose susitikimuose su kitais subjektais;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti veiksmus klimato srityje į svarbių JT vykstančių tarptautinių forumų bei tokių organų kaip G7 ir G 20 darbotvarkes ir siekti sudaryti daugiašalius partnerystės susitarimus dėl konkrečių klausimų, susijusių su Paryžiaus susitarimo ir DVT įgyvendinimu;

Atvirumas, įtrauktis ir skaidrumas

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti ir stiprinti strateginę partnerystę su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, siekiant per kelerius ateinančius metus sukurti klimato kaitos lyderių grupę, ir parodyti didesnį solidarumą su pažeidžiamomis valstybėmis; palaiko nuolatinį aktyvų ES dalyvavimą Plataus užmojo koalicijos (angl. HAC) veikloje ir bendradarbiavimą su jos šalimis narėmis, siekiant atkreipti dėmesį į jų pasiryžimą prasmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, 2018 m. sudarant griežtų taisyklių sąvadą ir sėkmingai surengiant Talanoa dialogą per COP 24;

25.  pabrėžia, kad reikia veiksmingo visų šalių dalyvavimo siekiant tikslo, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, o šiam tikslui pasiekti reikia spręsti įtvirtintų teisių arba konfliktuojančių interesų klausimą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad remia daugumai pasaulio gyventojų atstovaujančių vyriausybių iniciatyvą nustatyti konkrečią interesų konfliktų politiką UNFCCC; ragina Komisiją ir valstybes nares konstruktyviai dalyvauti šiame procese, nepakenkiant UNFCCC ir Paryžiaus susitarimo uždaviniams ir tikslams;

26.  pabrėžia, kad 80 proc. dėl klimato kaitos persikėlusių asmenų yra moterys, kurioms klimato kaita apskritai daro didesnį poveikį, palyginti su vyrais, ir kurioms tenka didesnė našta, nors jos nėra įtraukiamos į pagrindinių sprendimų dėl veiksmų klimato srityje priėmimo procesą; todėl pabrėžia, kad moterų įgalėjimas ir jų visapusiškas dalyvavimas ir vadovavimas vienodomis sąlygomis tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip UNFCCC ir įgyvendinant nacionalinius, regioninius ir vietos lygmens veiksmus klimato srityje yra labai svarbūs, kad tokie veiksmai būtų sėkmingi ir rezultatyvūs; ragina ES ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektą į klimato kaitos politiką ir skatinti čiabuvių moterų ir moterų teisių gynėjų dalyvavimą UNFCCC sistemoje;

27.  palankiai vertina COP 23 sprendimą dėl Prisitaikymo fondo, kuris toliau padės įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; pripažįsta fondo svarbą bendruomenėms, kurios labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos, todėl palankiai vertina naujus valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus skirti fondui 93 mln. USD;

28.  pripažįsta, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios viešojo sektoriaus kovos su klimato kaita finansavimo teikėjos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad išsivysčiusių šalių faktiniai įsipareigojimai visiškai nesiekia bendro tikslo skirti 100 mlrd. USD per metus; pabrėžia, jog svarbu, kad visos išsivysčiusios susitarimo šalys prisidėtų siekiant šio tikslo, nes ilgalaikis finansavimas yra lemiamas veiksnys padedant besivystančioms šalims įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslus;

29.  pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų atitikti jos tarptautinius įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi ir vidutinės trukmės bei ilgojo laikotarpio klimato politikos ir energetikos tikslus: jis turėtų būti toks, kad nebūtų prieštaraujama šiems tikslams ar trukdoma juos įgyvendinti; susirūpinęs pažymi, kad tikslas skirti kovai su klimato kaita 20 proc. visų Sąjungos išlaidų greičiausiai bus nepasiektas, todėl ragina imtis taisomųjų veiksmų; be to, pabrėžia, kad politinėse diskusijose dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m. nuo pat pradžių klimato politikos ir energetikos tikslams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, siekiant užtikrinti, kad būtų skirti jiems įgyvendinti reikiami ištekliai; primena savo poziciją, kad reikia kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m. dabartines su klimatu susijusias išlaidas padidinti nuo 20 iki 30 proc.; mano, kad DFP numatytos likusios išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir netrukdyti pastangoms klimato srityje;

30.  ragina sukurti specialų ir automatinį ES viešųjų finansų mechanizmą, pagal kurį būtų teikiama papildoma ir tinkama parama siekiant teisingos ES dalies teikiant 100 mlrd. USD sumą tarptautiniam klimato politikos finansavimui;

Nevalstybinių subjektų vaidmuo

31.  primena, kad Paryžiaus susitarime pripažįstamas svarbus daugiapakopio valdymo vaidmuo klimato politikoje ir poreikis bendradarbiauti su regionais, miestais ir nevalstybiniais subjektais;

32.  yra patenkintas tuo, kad pasaulyje vis daugiau ir vis įvairesnių nevalstybinių subjektų, įsipareigojančių imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir pasiekti konkrečių bei išmatuojamų rezultatų; pabrėžia, kad pilietinei visuomenei, privačiajam sektoriui ir subnacionaliniam valdžios sektoriui tenka itin svarbus vaidmuo reikalaujant veikti ir skatinant viešąją nuomonę bei valstybės veiksmus; ragina ES, valstybes nares ir visas šalis skatinti nevalstybinius subjektus, sudaryti jiems palankesnes sąlygas ir visapusiškai skaidriai bendradarbiauti su jais, nes jie vis dažniau tampa lyderiais kovoje su klimato kaita, taip pat bendradarbiauti su subnacionaliniais subjektais, visų pirma tais atvejais, kai ES santykiai su nacionalinėmis vyriausybėmis klimato politikos srityje yra pablogėję; atsižvelgdamas į tai, labai teigiamai vertina per COP 23 priimtą 25 novatoriškų miestų, kuriuose gyvena 150 mln. piliečių, įsipareigojimą iki 2050 m. tapti visiškai netaršiais miestais;

33.  ragina Komisiją toliau stiprinti savo santykius su vietos ir regionų valdžios institucijomis, stiprinti teminį ir sektorinį miestų ir regionų bendradarbiavimą tiek ES, tiek už jos ribų, siekiant parengti prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai iniciatyvas, taip pat stiprinti tvaraus vystymosi modelius bei išmetamųjų teršalų mažinimo planus pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip energetikos, pramonės, technologijų, žemės ūkio ir transporto sektoriai tiek miestuose, tiek kaimuose, pvz., įgyvendinant porines programas, Tarptautinio miestų bendradarbiavimo programą, remiant tokias platformas kaip Merų paktas ir kuriant naujus forumus, skirtus keistis geriausia patirtimi; ragina ES ir valstybes nares remti regionų ir vietos subjektų pastangas pateikti regioniniu ir vietos lygmenimis nustatytus įpareigojančius veiksmus (panašius į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus), jei taip galima padidinti tikslų klimato srityje užmojį;

34.  ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl naujos ES ilgalaikės vidurio laikotarpio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos parengti konkrečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus iki 2050 m. visiems sektoriams ir nurodyti aiškų būdą, kaip juos pasiekti, įskaitant konkrečius tarpinius tikslus 2035 m., 2040 m. ir 2045 m.; ragina Komisiją įtraukti pasiūlymus, kaip gerinti šalinimą absorbentais, siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. ES būtų pasiektas teršalų išmetimo sumažinimo iki nulio lygis, o vėliau būtų greitai pasiektas „neigiamas teršalų išmetimas“; ragina užtikrinti, kad šioje strategijoje būtų atspindėtas sąžiningas pastangų paskirstymas sektoriuose, įtraukiant mechanizmą, kuris apimtų penkerių metų visuotinės padėties vertinimo rezultatus, atsižvelgiant į būsimos IPCC specialiosios ataskaitos išvadas, Europos Parlamento rekomendacijas ir pozicijas bei nevalstybinių subjektų, pvz., vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus, nuomones;

35.  pabrėžia, kad ES ilgalaikė strategija turėtų būti vertinama kaip galimybė nustatyti šiuolaikiškos ir ekologiškos ES ekonomikos strateginius ateities prioritetus, visapusiškai naudojantis technologinės pažangos teikiamomis galimybėmis ir užtikrinant aukštą socialinės apsaugos lygį bei aukštus vartotojų standartus, nes tai bus naudinga pramonei ir pilietinei visuomenei, visų pirma ilguoju laikotarpiu;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas ir programas, skirtas padėti sektoriams pereinamuoju laikotarpiu dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir technologinių naujovių, taip pat keistis žiniomis ir geriausia patirtimi tarp paveiktų regionų, darbuotojų ir įmonių, taip pat teikti paramą regionams ir darbuotojams ir padėti jiems pasirengti struktūriniams pokyčiams, aktyviai ieškoti naujų ekonominių galimybių ir kurti strategines vietos politikos priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas perėjimas prie visai anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomikos Europoje;

37.  mano, jog siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įnašai atitiktų ekonominius įsipareigojimus, kurių reikalaujama pagal Paryžiaus susitarimą, šalys turėtų būti skatinamos įtraukti tarptautinės laivybos ir aviacijos išmetamą teršalų kiekį ir susitarti bei įgyvendinti tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis priemones, skirtas šių teršalų išmetimui mažinti minėtuose sektoriuose;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

38.  palankiai vertina tai, kad pasaulyje toliau plėtojamos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, ir visų pirma tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. pradėtas Kinijos nacionalinės prekybos taršos leidimais sistemos pradinis etapas, apimantis energetikos sektorių; taip pat palankiai vertina 2017 m. pabaigoje pasirašytą susitarimą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos susiejimo su Šveicarijos sistema ir ragina Komisiją toliau nagrinėti galimybes užtikrinti tokias sąsajas ir kitų formų bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių ir regionų anglies dioksido rinkomis, taip pat skatinti kurti naujas anglies dioksido rinkas ir kitus anglies dioksido mokesčių mechanizmus, kurie padėtų mažinti išmetamą teršalų kiekį visame pasaulyje, pasiekti geresnių rezultatų ir sutaupyti lėšų bei sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, visiems sukuriant vienodas sąlygas; ragina Komisiją nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bet koks susiejimas su ES ATLPS ir toliau padėtų papildomai ir nuolat švelninti klimato kaitą ir netrukdytų įgyvendinti Sąjungos vidaus įsipareigojimus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

39.  apgailestauja, kad transportas yra vienintelis sektorius, kuriame nuo 1990 m. išmetamas teršalų kiekis didėja; pabrėžia, kad tai nesuderinama su ilgalaikiu tvariu vystymusi, kuriam pasiekti reikia, kad visi visuomenės sektoriai didesniu mastu ir greičiau sumažintų išmetamą teršalų kiekį; primena, kad transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro turės būti visiškai panaikinta iki 2050 m.;

40.  reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad Komisijos pasiūlymas dėl keleivinių automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartų po 2020 m. neatitinka ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų;

41.  reiškia susirūpinimą dėl nedidelių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taikomos tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) užmojų, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą darbą, susijusį su standartais ir rekomenduojama praktika, skirtais sistemai įgyvendinti nuo 2019 m.; griežtai nepritaria pastangoms taikyti CORSIA skrydžiams Europoje, nes tai prieštarauja ES teisės aktams ir jos nepriklausomumui priimant sprendimus; pabrėžia, kad tolesnis parengtų CORSIA standartų ir rekomenduojamos praktikos mažinimas yra nepriimtinas; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas sustiprinti CORSIA nuostatas, taigi ir jos būsimą poveikį;

42.  primena 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2392(8), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, visų pirma jo 1 straipsnio 7 dalį, kurioje aiškiai teigiama, kad Europos Parlamentas ir Taryba kaip teisės aktų leidėjai yra vienintelės institucijos, kurios sprendžia dėl bet kokio būsimo ATLPS direktyvos dalinio pakeitimo; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, pateikti oficialią išlygą dėl CORSIA standartų ir rekomenduojamos praktikos, nustatant, kad įgyvendinant CORSIA ir dalyvaujant savanoriškuose etapuose reikalingas išankstinis Tarybos ir Europos Parlamento pritarimas;

43.  primena, kad Sąjunga iki 2024 m. pratęsė leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ne EEE vykdomiems skrydžiams ir jiems netaikyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kad ICAO būtų lengviau pasauliniu mastu priimti sprendimą dėl aviacijos išmetamųjų teršalų; vis dėlto pabrėžia, kad bet koks tolesnis teisės aktų pakeitimas turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei jis atitinka Sąjungos visos ekonomikos mastu vykdomą įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pagal kurį nenumatoma naudoti kompensacinių kreditų po 2020 m.;

44.  teigiamai vertina tai, kad aviacijos sektoriuje pagal ES ATLPS jau sumažinta / kompensuota maždaug 100 mln. tonų išmetamo CO2 kiekio;

45.  primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. vežėjų išmetamas CO2 kiekis padidės 50–250 proc., taip pat tai, kad jau yra techninių sprendimų, kaip smarkiai sumažinti jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; palankiai vertina tai, kad 2018 m. balandžio mėn. 72-ojoje Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrų aplinkos apsaugos komiteto sesijoje susitarta dėl pradinės IMO strategijos dėl iš laivų išmetamų ŠESD kiekio mažinimo, nes tai pirmas žingsnis siekiant, kad šis sektorius prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslo įgyvendinimo; ragina IMO greitai susitarti dėl naujų privalomų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių, būtinų tikslams pasiekti, ir pabrėžia, kad svarbu ir būtina tuos tikslus įgyvendinti iki 2023 m.; pabrėžia, kad reikia papildomų priemonių ir veiksmų siekiant spręsti jūrų sektoriaus išmetamųjų teršalų problemą, todėl ragina ES ir valstybes nares atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas IMO susitarimas ir koks jo poveikis, ir apsvarstyti galimybę imtis papildomų veiksmų ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad jūrų sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis atitiktų Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslą; primygtinai ragina Komisiją įtraukti tarptautinę laivybą į būsimą 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, kad ES sprendimai dėl investicijų būtų orientuoti į visai anglies dioksido į aplinką neišskiriantį kurą ir laivybos varomąsias technologijas;

46.  pažymi, kadangi dėl miškų naikinimo ir nykimo išmetama apie 20 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio; pabrėžia svarbų miškų ir šlapžemių vaidmenį mažinant klimato kaitą, nes juose yra didelis anglies dioksido surinkimo potencialas; pažymi, kad ES ir pasaulyje esančius natūralius anglies absorbentus reikėtų išsaugoti ir ilgainiui padidinti ir kad reikia toliau didinti bendrą pasaulio miškų dydį ir jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos bei atsparumą jos poveikiui, siekiant įgyvendinti ilgalaikį Paryžiaus susitarimo tikslą; be to, pabrėžia, kad reikia ne tik dėti pastangas klimato kaitos poveikiui sušvelninti, didžiausią dėmesį skiriant atogrąžų miškų sektoriui, bet ir pradėti spręsti pagrindines miškų praradimo ir klimato kaitos priežastis;

Atsparumas klimato kaitos poveikiui prisitaikant prie jo

47.  ragina Komisiją persvarstyti ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, nes prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai yra neišvengiami ir būtini visoms šalims, jeigu jos nori kuo labiau sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitos poveikiui atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes;

48.  mano, kad vietos bendruomenių ir čiabuvių platformos įdiegimas yra vienas COP 23 laimėjimų ir dar vienas svarbus žingsnis įgyvendinant Paryžiuje priimtus sprendimus; mano, kad platforma sudarys palankesnes sąlygas veiksmingai keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su prisitaikymo pastangomis ir strategija;

49.  pabrėžia, kad reikia kurti viešas, skaidrias ir vartotojui patogias sistemas ir priemones, kurias taikant būtų galima stebėti daromą pažangą ir nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos planų ir veiksmų efektyvumą;

Klimato diplomatija

50.  tvirtai remia tolesnį Sąjungos politinės informavimo veiklos ir klimato srities diplomatijos vykdymą ir stiprinimą, nes tai būtina siekiant skatinti aktyvesnius klimato politikos veiksmus šalyse partnerėse ir formuoti pasaulinės visuomenės nuomonę; ragina EIVT ir Komisijai skirti žmogiškųjų ir finansinių išteklių, tinkamiau atsižvelgiant į tvirtus įsipareigojimus plėtoti klimato diplomatiją ir aktyviau dalyvauti šioje srityje; primygtinai reikalauja parengti išsamią ES klimato diplomatijos strategiją ir klimato aspektą įtraukti į visas ES išorės veiksmų sritis, įskaitant prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir saugumą ir gynybą;

51.  pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis tarptautiniam saugumui ir regioniniam stabilumui vis didesnis: jį lemia aplinkos būklės blogėjimas, pragyvenimo šaltinių praradimas, klimato kaitos sukelta priverstinė žmonių migracija ir susijusios neramumų formos – klimato kaita dažnai gali būti laikoma grėsmę didinančiu veiksniu; todėl primygtinai ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje, siekiant geriau suprasti, integruoti, numatyti ir valdyti destabilizuojantį klimato kaitos poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu įtraukti klimato srities diplomatiją į ES konfliktų prevencijos politikos priemones;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti plačių užmojų aljansus, kuriais būtų galima rodyti pavyzdį, įtraukiant klimato kaitos klausimus į įvairias užsienio politikos sritis, įskaitant prekybą, tarptautinę migraciją, tarptautinių finansų įstaigų pertvarką, taip pat taiką ir saugumą;

53.  ragina Komisiją įtraukti klimato kaitos aspektą į tarptautinius prekybos ir investicijų susitarimus, nustatant Paryžiaus susitarimo ratifikavimą ir įgyvendinimą kaip būsimų prekybos susitarimų sąlygą; ragina Komisiją atlikti visapusišką dabartinių susitarimų suderinamumo su Paryžiaus susitarimu vertinimą;

Pramonė ir konkurencingumas

54.  pabrėžia, kad klimato kaita visų pirma yra iššūkis visuomenei, tad kova su ja turėtų likti vienu iš pagrindinių ES politikos ir veiksmų, be kita ko, pramonės, energetikos, mokslinių tyrimų ir skaitmeninių technologijų srityse, principų;

55.  teigiamai vertina iki šiol Europos piliečių, įmonių ir pramonės dėtas pastangas laikytis Paryžiaus susitarime nustatytų įpareigojimų ir šioje srityje padarytą pažangą; ragina juos užsibrėžti siekti platesnio užmojo tikslų ir visapusiškai išnaudoti Paryžiaus susitarimo teikiamas galimybes, neatsiliekant nuo technologinės plėtros;

56.  pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama teisinė sistema ir aiškūs politiniai signalai ES ir pasauliniu lygiu sudaro palankesnes sąlygas su klimatu susijusioms investicijoms ir jų didinimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kokie svarbūs dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“ pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama sustiprinti ES konkurencingumą, įgalėti piliečius ir nustatyti tikslus, atitinkančius ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir kas penkerius metus atliekamos jo peržiūros mechanizmą;

57.  teigiamai vertina tai, kad kai kurios šalys, kuriose yra didžiausi ES energijai imlių sektorių konkurentai, pradėjo taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ar kitus kainodaros mechanizmus; ragina kitas šalis sekti jų pavyzdžiu;

58.  pabrėžia, kad svarbu didinti kokybiškų darbo vietų ir kvalifikuotų darbuotojų skaičių ES pramonės sektoriuje, siekiant skatinti jo modernizavimą ir tvarią pertvarką; ragina įgyvendinti kompleksinį ir įtraukų procesą siekiant parengti viziją, skirtą alternatyviam verslo modeliui regionuose, kuriuose intensyviai naudojamos akmens anglys ir anglis ir didelė darbuotojų dalis dirba nuo anglies priklausomuose sektoriuose, kad būtų palengvinta tvari klestinčių pramonės įmonių ir paslaugų sektorių pertvarka, atsižvelgiant į palikimą ir paveldą bei turimos darbo jėgos įgūdžius; pabrėžia svarbų valstybių narių vaidmenį spartinant reformas, kurios gali padėti tinkamai įgyvendinti su darbo jėga susijusią pertvarką tuose regionuose; primena, kad papildoma ES finansinė parama šiuo atžvilgiu atlieka nepakeičiamą vaidmenį;

Energetikos politika

59.  primena, kad investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ES mažėja; todėl pabrėžia atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo svarbą mažinant išmetamą teršalų kiekį ir užtikrinant energetinį saugumą bei užkertant kelią energijos nepritekliui ir jį mažinant, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir neturtingus namų ūkius bei jiems padėti; ragina visuotiniu mastu propaguoti efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo priemones, plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (pvz., skatinant savarankišką atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir vartojimą) ir veiksmingą jų panaudojimą;

60.  primena, kad prioriteto teikimas energijos vartojimo efektyvumui, be kita ko, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, ir pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – tai du iš pagrindinių ES energetikos sąjungos tikslų; pabrėžia švarios energijos dokumentų rinkiniu pateiktų plataus užmojo teisės aktų svarbą siekiant tų tikslų ir būsimos ilgalaikės vidurio laikotarpio strategijos svarbą ES veiksmingai įgyvendinant pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtų įsipareigojimų siekti tikslo, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų gerokai mažiau nei 2 °C, ir tolesnio tikslo, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, vykdymo politiką;

61.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti energijos kaupimo technologijas, pažangiuosius tinklus ir reguliavimą apkrova, nes tai prisidės prie veiksmingo atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo energijos gamybos srityje ir namų ūkio šildymo ir vėsinimo sektoriuose;

62.  ragina ES reikalauti, kad tarptautinė bendruomenė nedelsiant priimtų konkrečias priemones, įskaitant tvarkaraštį, siekiant laipsniškai panaikinti aplinkai ir ekonomikai žalingas subsidijas, dėl kurių iškraipoma konkurencija, trukdoma siekti tarptautinio bendradarbiavimo ir diegti naujoves;

Moksliniai tyrimai, inovacijos, skaitmeninės technologijos ir kosmoso politika

63.  pabrėžia, kad tolesni ir sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos politikos, efektyvaus išteklių naudojimo, tvarių mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio technologijų, tvaraus perdirbtų žaliavų naudojimo (žiedinės ekonomikos) ir klimato kaitos duomenų rinkimo srityse yra pagrindiniai veiksniai, padedantys ekonomiškai efektyviai kovoti su klimato kaita ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; todėl ragina visuotiniu mastu įsipareigoti didinti ir telkti investicijas šiose srityse; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimus energetikos sąjungoje ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, prioritetą reikia teikti pagal naująją programą „Europos horizontas“ įgyvendinamų tvarių energetikos projektų finansavimui;

64.  pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslai (DVT) yra esminis pokytis tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo politikos srityje ir kad ES yra įsipareigojusi juos įgyvendinti ir savo vidaus politikos, ir išorės politikos srityse; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į DVT išorės dimensiją, reikia išnagrinėti įvairius būdus padėti besivystančioms ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims pertvarkyti savo energetikos sektorius, inter alia, įgyvendinant pajėgumų stiprinimo priemones, padedant sumažinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje įgyvendinamų projektų investicines sąnaudas, perduodant technologijas ir teikiant pažangiųjų miestų ir atokių bei kaimo vietovių plėtojimo sprendimus, kad joms būtų padėta įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; todėl teigiamai vertina naujai įsteigtą Europos darnaus vystymosi fondą;

65.  primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; pažymi, kad ES ryžtingai siekia likti pasauline lydere šiose srityse ir sykiu plėtoja glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautinėmis partnerėmis; pabrėžia, kad svarbu sukurti ir išlaikyti tvirtus inovacijų pajėgumus tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant diegti švarias ir tvarias energetikos technologijas;

66.  primena labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka skaitmeninės technologijos remiant energetikos pertvarką ir visų pirma didinant energijos vartojimo efektyvumą bei energijos taupymą; pabrėžia naudą klimatui, kurią gali teikti Europos pramonės skaitmeninimas, efektyviai naudojant išteklius ir mažinant imlumą medžiagoms bei stiprinant dabartinę darbo jėgą;

67.  tvirtai mano, kad Sąjungos kosmoso programos turėtų būti parengtos taip, kad būtų užtikrintas jų indėlis kovojant su klimato kaita ir įgyvendinant jos švelninimo strategijas; šiuo atžvilgiu primena ypatingą vaidmenį, kurį atlieka „Copernicus“ sistema, ir poreikį užtikrinti, kad į ją būtų įtraukta CO2 stebėsenos paslauga; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti laisvai prieinamų, išsamių ir atvirų duomenų politiką, nes ji būtina mokslo bendruomenei ir ja remiamas tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje;

Veiksmai klimato kaitos srityje besivystančiose šalyse

68.  primygtinai tvirtina, kad reikia palikti galimybę sumažinti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C ir kad didžiausi teršėjai, įskaitant ES, privalo skubiai sustiprinti savo pastangas mažinti klimato kaitą, nes tai gali suteikti didelės bendros naudos darnaus vystymosi srityje, ir smarkiai padidinti savo paramą besivystančiose šalyse įgyvendinamiems veiksmams klimato kaitos srityje;

69.  pabrėžia informacija apie klimato kaitą pagrįsto sprendimų priėmimo ir šio proceso rėmimo gerinant besivystančioms šalims ypač svarbias klimato kaitos paslaugas svarbą; ragina užtikrinti, kad tai taptų svarbiu ES finansuojamų mokslinių tyrimų tikslu ir kad būtų dedama daug pastangų palengvinti technologijų perdavimą besivystančioms šalims; ragina priimti PPO deklaraciją dėl intelektinės nuosavybės teisių ir klimato kaitos, panašią į Dohoje 2011 m. priimtą deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos;

70.  primena išsivysčiusių šalių įsipareigojimą iki 2020 m. pateikti naują papildomą besivystančiose šalyse klimato kaitos srityje įgyvendinamų veiksmų finansavimą, siekiantį 100 mlrd. USD per metus; pripažįsta, kad reikia toliau didinti finansines pastangas ir griežtinti jų apskaitą, be kita ko, skiriant dėmesį reikalavimui, kad finansavimas būtų naujas ir papildomas, ir tik įtraukiant paskolos subsidijos ekvivalentus, apskaičiuojamus taikant EBPO Paramos vystymuisi komitete suderintus metodus; rekomenduoja ES valstybėms narėms vadovautis Komisijos nustatyta Rio rodiklių taikymo oficialiai vystomajai paramai, kuria siekiama tikslo klimato srityje, praktika;

71.  ragina ES laikytis SESV 208 straipsnyje įtvirtinto politikos suderinamumo vystymosi labui principo, nes tai yra labai svarbus ES indėlio į Paryžiaus susitarimą aspektas; todėl ragina ES užtikrinti savo vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kovos su klimato kaita politikos darną;

72.  primena, kad klimato kaita turi ir tiesioginį, ir netiesioginį poveikį žemės ūkio našumui; pakartoja savo raginimą iš esmės pakeisti tai, kaip gaminame ir vartojame maistą, ir pereiti prie agroekologiškos praktikos, kaip nurodoma Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) išvadose ir JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijose; teigiamai vertina Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) iniciatyvą didinti agroekologijos mastą siekiant darnaus vystymosi tikslų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares su šiais principais suderinti savo vystymosi politiką, įskaitant politiką, susijusią su EDVF žemės ūkio investicijų programa;

73.  pabrėžia, kad dėl vis didėjančio su transportu ir prekyba susijusio išmetamo CO2 kiekio mažėja ES klimato kaitos strategijos veiksmingumas; pažymi, kad eksportu grindžiamas vystymosi skatinimas, be kita ko, skatinant į eksportą orientuotą žemės ūkio pramonę, sunkiai suderinamas su būtinybe mažinti klimato kaitą;

74.  mano, kad ES turėtų apsvarstyti būdus nustatyti kontrolės priemones, taikytinas prekybai prekėmis, kurias gaminant keliamas pavojus miškams, pvz., sojų, palmių, eukalipto aliejus, jautiena, oda ir kakava, ir jų vartojimui Europoje, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant FLEGT veiksmų planą ir reglamentą dėl medienos bei ES priemones, kuriomis reguliuojamos kitos tiekimo grandinės, siekiant padaryti galą didelei žalai arba užkirsti jai kelią; pažymi, kad veiksniai, lemiantys tokių pastangų sėkmingumą, apima atsekamumo ir privalomų deramo patikrinimo reikalavimų vykdymo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimą;

75.  ragina Europos investicijų banką skubiai baigti skolinti lėšas su iškastiniu kuru susijusiems projektams finansuoti ir prašo ES valstybių narių nebeteikti su iškastiniu kuru susijusiems projektams jokių eksporto kredito garantijų; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas „žaliosioms“ investicijoms, žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms „žaliųjų“ investicinių fondams ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimui;

76.  pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti visuotinį tikslą prisitaikyti prie klimato kaitos ir mobilizuoti pagrindinius naujus prisitaikymui skirtus fondus besivystančiose šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti smarkiai padidinti teikiamą prisitaikymo finansavimą; pripažįsta, kad reikia pažangos nuostolių ir žalos klausimu, kuriam spręsti reikiamos papildomos lėšos turėtų būti surinktos iš naujoviškų viešojo finansavimo šaltinių, taikant Varšuvos tarptautinį nuostolių ir žalos mechanizmą;

77.  pabrėžia, kad reikia principu „iš apačios į viršų“ grindžiamų vietos lygmens projektų, skirtų visų pirma pažeidžiamiems žmonėms ir bendruomenėms; pažymi, kad šiuo metu derinimo operacijoms ir garantijoms skiriamas didelis dėmesys, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms, yra naudingas didelio masto projektams, ir ragina užtikrinti tinkamą pusiausvyrą paramos fondų lėšų naudojimo srityje;

78.  pažymi, kad aviacijos pramonė yra labai priklausoma nuo anglies dioksido kompensacijų ir kad miškams atkurti skirtas kompensacijas sudėtinga kiekybiškai įvertinti ir neįmanoma užtikrinti; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA) ir kiti projektai jokiu būdu nedarytų žalos apsirūpinimo maistu saugumui, teisėms į žemę, čiabuvių teisėms ar biologinei įvairovei ir kad būtų laikomasi sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, principo;

Europos Parlamento vaidmuo

79.  mano, kad Parlamentas turi būti gerai integruotas į ES delegaciją, nes jis turi duoti pritarimą sudarant tarptautinius susitarimus ir atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ES lygmeniu kaip vienas iš teisės aktų leidėjų; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Katovicuose ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir UNFCCC sekretoriatui su prašymu išplatinti šią rezoliuciją visoms šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0280.
(2) OL C 346, 2018 9 27, p. 70.
(3) OL L 236, 2017 9 14, p. 1.
(4) http://www3.weforum.org/docs/WEF_GRR18_Report.pdf
(5) http://www.bmub.bund.de/fileadmin/Daten_BMU/Download_PDF/Europa___International/green_growth_group_financing_climate_action_bf.pdf
(6) http://copernicus.eu/news/report-operational-anthropogenic-co2-emissions-monitoring
(7) UNEP ataskaita „2017 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje. Atotrūkis išmetamųjų teršalų srityje ir jo poveikis“, p. 18.
(8) OL L 350, 2017 12 29, p. 7.


14-asis Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimas (COP 14)
PDF 160kWORD 44k
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 14-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 14) (2018/2791(RSP))
P8_TA(2018)0431B8-0478/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą „Gamtos padėtis Europos Sąjungoje: 2007–2012 m. laikotarpio ataskaita dėl rūšių ir buveinių tipų, kuriems taikomos Paukščių ir Buveinių direktyvos, būklės ir tendencijų, parengta, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje ir Paukščių direktyvos 12 straipsnyje“ (COM(2015)0219),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl 14-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimo (COP14) (O-000115/2018 – B8-0413/2018 ir O-000116/2018 – B8-0414/2018),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal naujame 2011–2020 m. strateginiame biologinės įvairovės išsaugojimo plane, kurį 2010 m. patvirtino Biologinės įvairovės konvencijos šalys, išdėstytą misiją numatyta imtis veiksmingų ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės (nepaprastos mus supančių ekosistemų, rūšių ir genetinių išteklių įvairovės) nykimas, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ekosistemos taptų atsparios ir toliau atliktų esmines funkcijas, tokiu būdu užtikrindamos planetos gyvybės formų įvairovę ir prisidėdamos prie žmonių gerovės ir skurdo mažinimo;

B.  kadangi 2050 m. vizija, priimta pagal Biologinės įvairovės konvenciją, – gyventi harmonijoje su gamta ir pagal ją siekiama iki 2050 m. užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų vertinama, saugoma, atkuriama ir išmintingai naudojama, išsaugant ekosistemų funkcijas, rūpinantis, kad planeta būtų sveika, ir užtikrinant visiems žmonėms būtiną naudą;

C.  kadangi pagal 2050 m. viziją numatyti penki bendrieji tikslai: a) šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis, integruojant biologinės įvairovės aspektą į valdžios sektorių ir visuomenę; b) mažinti tiesioginį poveikį biologinei įvairovei ir skatinti tausų jos naudojimą; c) gerinti biologinės įvairovės būklę, užtikrinant ekosistemų, rūšių ir genetinės įvairovės išsaugojimą; d) didinti visiems reikalingą naudą, kurią teikia biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos; ir e) gerinti nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant įtraukų planavimą, žinių valdymą ir pajėgumų stiprinimą;

D.  kadangi Nagojos protokolu dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais siekiama užtikrinti sąžiningą bei teisingą naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimą;

E.  kadangi ES 2020 m. biologinės įvairovės strategija siekiama sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą ES ir iki 2020 m. padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą, turint mintyje, kad biologinė įvairovė savaime yra vertė ir daro esminį ekosistemų indėlį į žmonių gerovę ir ekonominį klestėjimą;

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos visuotinius darnaus vystymosi tikslus, kuriuose raginama pakeisti mūsų pasaulį ir saugoti mūsų planetą, įskaitant gyvybę žemėje ir povandeninę gyvybę, ir įsipareigojo visapusiškai ją įgyvendinti;

G.  kadangi ekosistemų nykimas ES lemia didžiulius socialinius ir ekonominius nuostolius;

Bendrosios pastabos

1.  susirūpinęs pažymi, kad, esant dabartinei biologinės įvairovės nykimo trajektorijai, 2020 m. Aičio biologinės įvairovės tikslai nebus pasiekti, ir ragina visas šalis ir suinteresuotuosius Biologinės įvairovės konvencijos subjektus dėti daugiau pastangų; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti nedelsiant, iš esmės ir papildomai stengtis išsaugoti biologinę įvairovę, kad būtų pasiekti ES tikslai;

2.  pabrėžia, kad pasaulio biologinės įvairovės apsauga yra esminis uždavinys, taigi ir strateginis ES interesas, kuriam turėtų būti skiriamas didžiausias politinis dėmesys; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti, visų pirma pasinaudojant turimomis išorės priemonėmis, su trečiosiomis valstybėmis, siekiant skatinti ir stiprinti biologinės įvairovės išsaugojimo priemones ir valdymą, o ypač visuose daugiašaliuose susitarimuose;

3.  pabrėžia, kad būtina sukurti visapusišką valdymo sistemą, kuria būtų sprendžiami biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimo ir tausaus naudojimo klausimą; ragina ES ir valstybes nares nemažinti tvirtų įsipareigojimų toliau stiprinti Biologinės įvairovės konvenciją ir imtis vadovaujančio vaidmens rengiant programą laikotarpiui po 2020 m., visų pirma rengiantis keturioliktajam ir penkioliktajam šalių konferencijos susitikimams, ir skaidriai išdėstyti savo viziją ir prioritetus, susijusius su pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.;

4.  primena, kad biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas – tai daugelio darnaus vystymosi tikslų siekimo pamatai, jie taip pat labai svarbūs siekiant ES politikos tikslų, susijusių su, be kita ko, aplinka, aprūpinimu maistu, klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, sveikata, nelaimių rizikos mažinimu ir migracija;

5.  primena, kad biologinė įvairovė ir ekosistemų išsaugojimas savaime sąveikauja ir yra esminis darnaus vystymosi elementas; pabrėžia, kad reikia padėti integruoti biologinės įvairovės aspektą ir pagerinti visų ES vidaus ir išorės politikos krypčių derėjimą su aplinkos politika, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tai padaryti, taip pat atsižvelgiant į jų įsipareigojimą iki 2030 m. visiškai įgyvendinti DVT;

6.  mano, kad ypač svarbu atsižvelgti į pagrindinius biologinės įvairovės nykimo ir praradimo veiksnius taikant ilgalaikį strateginį požiūrį ir parengti bei įgyvendinti veiksmingus sprendimus ir priemones – nuo saugomų teritorijų nustatymo atsižvelgiant į vietovės jautrumą, nykstančių rūšių buvimą arba nustatytas žinių spragas ir (arba) veiksmingą valdymą, ir jų išsaugojimo, apriboti biologinės įvairovės nykimą ir neigiamą poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenių teritorijoms ir pragyvenimo šaltiniams, atkurti ekosistemas ir jų funkcijas taip pat už saugomų teritorijų ribų, integruoti biologinę įvairovę į kitus sektorius, pvz., žemės ūkį, miškininkystę, žemės naudojimo planavimą, vystomąjį bendradarbiavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, transportą, kasybą, sveikatą ir atsisakyti nepagrįstų subsidijų; siekiant sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir neigiamą poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenių teritorijoms ir pragyvenimo šaltiniams;

Konvencijos ir 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano įgyvendinimas

7.  primena, kad per Egipte vyksiantį COP 14 minimos dvidešimt penktosios konvencijos įsigaliojimo metinės; todėl mano, kad nepaprastai svarbu dėti daugiau pastangų įgyvendinant dabartinį 2011–2020 m. biologinės įvairovės išsaugojimo strateginį planą, sutelkti dėmesį į Aičio biologinės įvairovės tikslų ir pagrindinių Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo elementų įgyvendinimą ir rengti plataus užmojo strateginį planą laikotarpiui po 2020 m. bei įgyvendinimo mechanizmą, atsižvelgiant į 2050 m. scenarijaus, į kurį įtraukiami nauji biologinės įvairovės srities uždaviniai laikantis Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės iki 2030 m., vystymą;

8.  pabrėžia Aičio biologinės įvairovės tikslų reikšmę įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, visų pirma, 14-ąjį DVT (išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi) ir 15-ąjį DVT (išsaugoti sausumos ekosistemas, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, nutraukti ir sustabdyti dirvožemio būklės blogėjimą bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą);

9.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad rūšių ir buveinių tipų, kuriuos verta išsaugoti, apsaugos būklės vertinimai(3) ES rodo, kad tik 7 proc. jūrinių rūšių ir 9 proc. jūrų buveinių tipų yra palankios apsaugos būklės, o 27 proc. rūšių ir 66 proc. buveinių tipų yra nepalankios apsaugos būklės;

Pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.

10.  primygtinai ragina didinti užmojus ir suaktyvinti platesnę veiklą pagal pasaulio biologinės įvairovės programą po 2020 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai siekti, kad būtų parengti aiškūs kiekybiniai išmatuojami tikslai su veiklos rezultatų rodikliais, tobulesnio atsekamumo priemonės, įsipareigojimų ir peržiūros procedūros bei ataskaitų teikimo mechanizmai, kuriems taikomi bendri standartai, ir mechanizmai, atspindintys Paryžiaus klimato susitarimą, ir kuriais būtų didinamas šalių skaidrumas ir atskaitomybė ir bendras kitos visuotinės biologinės įvairovės sistemos veiksmingumas;

11.  pabrėžia, kad būtina stiprinti tarptautinę sistemą, kad būtų apsaugota pasaulio biologinė įvairovė, sustabdytas jos dabartinis nykimas ir, kiek įmanoma, ji būtų atkurta; mano, kad tokia sistema turėtų būti grindžiama tikslais ir savanoriškais įsipareigojimais, kurie apima nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, paremtus vietos ir regioninio lygmens įpareigojančiais veiksmais, ir kitas tinkamas priemones, finansinius įsipareigojimus ir geresnių pajėgumų didinimo garantijas, taip pat kas penkerius metus vykdomos peržiūros mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant patobulintam saugomų teritorijų valdymui bei veiksmingesnėms išsaugojimo priemonėms bei užmojų didinimui;

12.  pabrėžia, kad svarbu kuo labiau sutrumpinti uždelstą laikotarpį, kuris gali atsirasti nuo pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m. priėmimo iki jos perkėlimo į nacionalinius biologinės įvairovės tikslus, kad būtų išvengta vėlavimų imtis konkrečių veiksmų, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

Ekonominiai aspektai ir finansavimas 

13.  pabrėžia, kad iš tiesų ekonomikos augimas gali palengvinti darnų vystymąsi tik, jei jis yra atsietas nuo biologinės įvairovės nykimo ir gamtos pajėgumo prisidėti prie žmonių gerovės, taip pat pabrėžia, kaip svarbu padėti visuomenei visiškai darniai spręsti sudėtingas problemas, susijusias su socialiniais ir ekonominiais aspektais, dideliu mastu naudojant gamtos procesais paremtus sprendimus;

14.  pabrėžia, kad, siekiant biologinės įvairovės, būtina skirti pakankamą finansavimą; pabrėžia, kad kitos daugiametės finansinės programos atitiktis biologinės įvairovės apsaugai ir galimas lėšų skyrimas biologinei įvairovei turėtų didelį teigiamą poveikį siekiant 2050 m. vizijos tikslų;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti naujus tarptautinius biologinės įvairovės išsaugojimo finansinius mechanizmus, susijusius su Biologinės įvairovės konvencija, ir pabrėžia privačiojo sektoriaus teikiamo finansavimo iniciatyvų svarbą šioje srityje;

16.  pabrėžia, kad, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei, svarbu investuoti daugiau, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, ir užtikrinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikos bei biologinės įvairovės politikos darną;

Miškininkystė ir žemės ūkis

17.  palankiai vertina tai, kad COP 14 pateiktoje rekomendacijoje Nr. 10.2(g) (XXI/1) minimas miškininkystės ir žemės ūkio potencialas; pabrėžia tai, kad žemės ūkio veikla ir biologinės įvairovės išsaugojimas yra glaudžiai susiję; pabrėžia tai, kad darnus žemės ūkis ir miškininkystė labai prisideda prie rūšių, buveinių ir ekosistemų įvairovės ir mažina klimato kaitos poveikį;

18.  tačiau atkreipia dėmesį į neigiamą intensyvaus žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei, visų pirma kalbant apie miškų iškirtimą ir pesticidų naudojimą; primena susirūpinimą keliantį apdulkintojų, kurie yra itin svarbūs sklandžiai veikiančioms ekosistemoms, nykimą; ragina šalis prisiimti tvirtus įsipareigojimus dėl darnaus žemės ūkio ir miškininkystės, įskaitant pritarimą agroekologinio požiūrio skatinimui ir kenksmingų augalų apsaugos produktų naudojimo atsisakymo reikalavimams ir strategijoms, siekiant užtikrinti dirvožemio ir buveinių apsaugą;

Inovacijos

19.  palankiai vertina tai, kad rekomendacijoje Nr. 10.2(h) (XXI/1) minima technologinė plėtra; primena, kad, norint pasiekti 2050 m. vizijos tikslus, labai svarbu inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, ir ragina šalis visų pirma sutelkti dėmesį į biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudos žmonių sveikatai bei ekonominės gerovės sąsajas, taip pat koordinuoti duomenų rinkimo priemones;

Pajėgumų didinimas, visuomenės informuotumas ir visų subjektų įtraukimas

20.  pabrėžia, kad pajėgumų ir informuotumo apie, be kita ko, biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų vertę, didinimas yra svarbiausi sėkmingo įgyvendinimo veiksniai; todėl palankiai vertina COP 13 sprendime XIII/23 ir rekomendacijoje XXI/1 nustatytą trumpojo laikotarpio veiksmų planą (2017–2022 m.), siekiant stiprinti ir remti pajėgumus, ir komunikacijos strategiją ir ragina COP 14 toliau plėtoti veiklą šiais pagrindiniais klausimais;

21.  pabrėžia visa apimančio ir dalyvaujamojo proceso svarbą rengiant programą laikotarpiui po 2020 m.;

22.  palankiai vertina tai, kad XXI/1 numatomos visuomenės informuotumo didinimo kampanijos rengiantis COP 14, ir ragina šalis didinti visuomenės informuotumą ir įvairių suinteresuotųjų subjektų įtrauktį, siekiant užtikrinti, kad drauge su vietos bendruomenėmis ir čiabuvių tautomis būtų rasti pritaikyti sprendimai, kad būtų skatinamas tausus žemės naudojimas, siekiant išsaugoti daugiau biologinės įvairovės, kad būtų visapusiškai paisoma regioninių kraštovaizdžio ir buveinių skirtumų;

23.  palankiai vertina ketinimą aktyviai taikyti įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant regioniniu ir vietos lygmeniu veikiančius subjektus, įtraukties principą, kuris yra labai svarbus siekiant vertinti, apsaugoti, išsaugoti, tausiai naudoti ir atkurti biologinę įvairovę, ir pabrėžia, kad pagerinus įtrauktį į valdymo lygmenis ir sektorius bei bioįvairovei skirtas verslo platformas bus suteiktos galimybės geriau įgyvendinti biologinės įvairovės politikos tikslus ir integruoti juos į kitas politikos sritis;

o
o   o

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 35, 2018 1 31, p. 2.
(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 38.
(3) Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platforma „Europos ir Vidurinės Azijos biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų regioninio vertinimo ataskaita “, 2018.


Euro zonos užimtumo ir socialinė politika
PDF 157kWORD 52k
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (2018/2034(INI))
P8_TA(2018)0432A8-0329/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 ir 5 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“, COM(2012)0055,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 149, 152, 153, 174 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Komisijos komunikatą „2018 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2018)0400),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017)0690),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Tarybos parengtą bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikato „2018 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2017)0674),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677) ir į 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2017)0770),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos ataskaitą „2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2017)0771),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2018 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2017)0800),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimo rezultatų apžvalga“ (SWD(2017)0258),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą ir 2011 m. kovo 7 d. susijusias Tarybos išvadas(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, t. y. iki 2010 m. užtikrinti bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą ir bent 33 proc. jaunesnių kaip trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl euro zonos ekonominės politikos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. pensijų adekvatumo ataskaitą „Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2018 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės ES valstybėms narėms (2016–2070 m.)“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(15),

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos socialinę chartiją ir 2014 m. pradėtą Turino procesą, kuriuo siekiama stiprinti Europos socialinės chartijos sutarčių sistemą Europos Taryboje ir jos santykius su Europos Sąjungos teise(16),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2017 m. kovo mėn. specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas. Ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politiką? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0329/2018),

A.  kadangi pagal sezoną pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje 2018 m. birželio mėn. siekė 8,3 proc., t. y. sumažėjo nuo 9,0 proc. 2017 m. birželio mėn. ir buvo mažiausias euro zonoje užregistruotas nedarbo lygis nuo 2008 m. gruodžio mėn.; kadangi euro zonos valstybėse narėse labai skiriasi nedarbo lygis (mažiausias nedarbo lygis 2018 m. birželio mėn. buvo užregistruotas Maltoje (3,9 proc.) ir Vokietijoje (3,4 proc.), o didžiausias, vis dar susirūpinimą keliantis nedarbo lygis – Graikijoje (2018 m. balandžio mėn. – 20,2 proc.) ir Ispanijoje (15,2 proc.); šiose valstybėse užimtumo lygis atitinkamai siekė 57,8 proc. ir 65,5 proc.);

B.  kadangi 2018 m. birželio mėn. jaunimo nedarbo lygis euro zonoje buvo 16,9 proc., palyginti su 18,9 proc. 2017 m. birželio mėn.; kadangi nepaisant to, jog šis lygis nuolat mažėja, jis vis dar neleistinai didelis ir daugiau kaip dvigubai viršija vidutinį nedarbo lygį: kai kuriose valstybėse vienas iš trijų jaunuolių yra bedarbis; kadangi už nedarbo problemos sprendimą pirmiausia atsakingos valstybės narės, nes jos atsakingos už darbo rinkos reguliavimo sistemų, švietimo ir mokymo sistemų ir aktyvios darbo rinkos politikos rengimą ir įgyvendinimą, kad, be kita ko, būtų užtikrinamas deramo darbo galimybių už tinkamą atlyginimą užtikrinimas;

C.  kadangi euro zonos valstybėse narėse taip pat smarkiai skiriasi jaunimo nedarbo lygis (mažiausias euro zonos jaunimo nedarbo lygis 2018 m. birželio mėn. buvo Maltoje (5,5 proc.) ir Vokietijoje (6,2 proc.), o didžiausias – Graikijoje (2018 m. balandžio mėn. – 42,3 proc.), Ispanijoje (34,1 proc.) ir Italijoje (32,6 proc.));

D.  kadangi kitos valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių bei kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktimi; kadangi vis labiau didėja poreikis imtis konkrečių neaktyvios darbo jėgos integravimo arba reintegravimo priemonių, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

E.  kadangi bendras euro zonos užimtumo lygis 2017 m. siekė 71,0 proc., o moterų užimtumo lygis buvo 65,4 proc.; kadangi Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas – pasiekti bent 75 proc. 20–64 m. amžiaus asmenų užimtumo rodiklį, be kita ko, aktyviau skatinant moteris ir vyresnio amžiaus darbuotojus dalyvauti darbo rinkoje ir į ją integruojant migrantus; kadangi užimtumo lygis euro zonoje 2016 m. pabaigoje viršijo prieš krizę pasiektą aukščiausią lygį ir 2018 m. antrame ketvirtyje padidėjo 1,5 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu; kadangi kai kuriose valstybėse narėse jis dar vis tiek nesiekia tokio lygio, koks buvo prieš dešimtmetį, turint mintyje tai, kad Rytų šalyse jis gali būti siejamas su ilgalaikiu bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu, o ne su neigiamais darbo rinkos pokyčiais; kadangi nerimą vis dar kelia mažėjantis dirbtų valandų skaičius kiekvienam darbuotojui (šis rodiklis 2017 m. šiek tiek sumažėjo (0,3 proc.), palyginti su ankstesniais metais, tačiau tebėra 3,0 proc. mažesnis nei 2008 m.)(17);

F.  kadangi darbo rinkos segmentacija labiausiai veikia moteris, žemos kvalifikacijos darbuotojus, jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir migrantų kilmės asmenis, kurie dažniau įdarbinami ne visą darbo dieną arba laikinam darbui, nes šios darbo formos, kaip ir nestandartinės ir netipinės darbo formos, tebėra taikomos; kadangi ES 2017 m. 55–64 m. amžiaus asmenų užimtumo lygis buvo 57 proc., t. y. 10 proc. mažesnis už bendrą užimtumo lygį, o skirtumas tarp vyrų ir moterų užimtumo siekė13 proc., t. y. buvo 3 proc. didesnis už bendrą skirtumą tarp visų darbingo amžiaus asmenų; kadangi demografinės prognozės rodo didėjantį vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių;

G.  kadangi visiems prieinama galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis yra esminis poreikis, kurį valstybės narės turi apsaugoti ir į kurį turi investuoti;

H.  kadangi 2016 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, procentas euro zonoje buvo 23,1 (vis dar viršijo 2009 m. rodiklį), o dirbančių skurdą patiriančių asmenų procentas buvo 9,5; kadangi 118 mln. Europos piliečių vis dar susiduria su skurdo arba socialinės atskirties rizika (tai vienu milijonu žmonių daugiau nei prieš krizę); kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslas dvidešimčia milijonų sumažinti skurdo ir socialinės atskirties pavojuje atsidūrusių žmonių skaičių, palyginti su 2008 m., toli gražu nepasiektas; kadangi nepaisant to, kad materialinio nepritekliaus lygis mažėja, skurdžias pajamas gaunančių ir skurdo riziką patiriančių žmonių skaičius didėja;

I.  kadangi ilgalaikio nedarbo lygis euro zonoje mažėja (nuo 5 proc. 2016 m. iki 4,4 proc. 2017 m.), tačiau vis tiek sudaro 48,5 proc. viso nedarbo, o tai yra neleistinai didelis skaičius;

J.  kadangi, remiantis metine 2018 m. Europos užimtumo ir socialinės plėtros ataskaita, ribotas įdarbinto asmens našumo didėjimas, lemiantis darbo užmokesčio didėjimą, susijęs su tokiais veiksniais, kaip didesnė darbo ne visą darbo dieną dalis ir mažesnis darbo valandų skaičius;

K.  kadangi ne visą darbo dieną arba pagal laikinąsias sutartis dirbančių asmenų dalis euro zonoje nekinta nuo 2013 m., nors šios sutartys sudaro didelę bendro užimtumo dalį, ir kadangi 2017 m. darbo ne visą darbo dieną sutartys sudarė 21,2 proc. visų sutarčių; kadangi ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalis (31,4 proc.) yra gerokai didesnė nei vyrų (8,2 proc.) ir kadangi tai gali turėti didelį poveikį pajamoms ir socialinės apsaugos teisėms; kadangi 2016 m. jaunuoliai akivaizdžiai sudarė didžiausią pagal terminuotąsias darbo sutartis dirbančių asmenų dalį: 43,8 proc. 15–24 m. amžiaus darbuotojų;

L.  kadangi vis dar kyla sunkumų dėl pensijų adekvatumo, nes socialinės atskirties pavojus didėja su amžiumi, ir vyrų ir moterų pensijų skirtumas, kuris sudaro 37 proc., vis dar yra iššūkis daugybei vyresnio amžiaus moterų, didinantis skurdo ir socialinės atskirties pavojų; kadangi nestandartiškai ir savarankiškai dirbantys asmenys turi mažiau teisių į pensiją nei samdomi darbuotojai;

M.  kadangi galimybė gauti socialinių paslaugų, pvz., vaikų priežiūros, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ir judumą remiančių paslaugų, daro didelę įtaką pajamų adekvatumui, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims arba nuo socialinės apsaugos priklausantiems asmenims;

1.  pažymi, kad nors ekonominės sąlygos euro zonoje šiuo metu yra palankios ir bendras užimtumas nuolat auga, ekonominis atsigavimas euro zonoje nėra pasiskirstęs vienodai ir daug ką dar galima patobulinti ekonominės konvergencijos srityje, sprendžiant jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, lyčių disbalanso, darbo rinkos segmentacijos ir nelygybės klausimus, ypač pažeidžiamose grupėse, taip pat mažinant skaičių žmonių, dirbančių žemesnės nei jų turima kvalifikacija darbą, skurdą apskritai ir dirbančių asmenų skurdą, naikinant vaikų skurdą ir skatinant produktyvumą ir darbo užmokesčio augimą; pažymi, kad pajamų nelygybė būtų buvusi daug didesnė, jei nebūtų buvę socialinių pervedimų perskirstomojo poveikio – 2015 m. atlikus tuos pervedimus maždaug trečdaliu (33,7 proc.) buvo sumažinta žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis; tačiau apgailestauja, kad jų poveikis buvo nepakankamas ir nevienodas visose valstybėse narėse: dėl jų pajamų nelygybė Belgijoje, Suomijoje ir Airijoje sumažėjo 20 proc., bet Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje ir Portugalijoje – mažiau nei 10 proc.;

2.  pabrėžia, kad naudojimasis socialinėmis teisėmis ir gerai veikiančia socialinės apsaugos sistema, kuriomis visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų darbo santykius, sutartį ar užimtumo formą užtikrinama tinkama apsauga, sykiu su aktyvia ir tvaria darbo rinkos politika yra svarbios išankstinės sąlygos, suteikiančios galimybę sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims, užtikrinančios įtraukias nacionalines darbo rinkas ir stiprinančios visos euro zonos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą;

3.  palankiai vertina pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) teikiamą didesnę finansinę paramą, skirtą valstybėms narėms jų reformoms įgyvendinti kokybiškų darbo vietų kūrimo, užimtumo didinimo ir nedarbo mažinimo srityse, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikio ir jaunimo nedarbo problemos sprendimui ir darbo užmokesčio didinimui; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti SRRP taikymo sritį, kad parama būtų skiriama ir toms šalims, kurių valiuta nėra euras, taip siekiant skatinti socialinę ir ekonominę konvergenciją visoje ES;

4.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2018 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurios yra svarbi Europos semestro proceso dalis, ir palankiai vertina ypatingą dėmesį, kuris jose yra skiriamas socialinėms problemoms; ragina Komisiją užtikrinti socialinių ir ekonominių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų nuoseklumą ir laikytis Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostatos, kaip nurodyta Tarybos bendrojoje pozicijoje dėl lankstumo taikant Stabilumo ir augimo paktą; susirūpinęs pažymi, kad tik 50 proc. 2017 m. rekomendacijų buvo visiškai arba iš dalies įgyvendintos, ir todėl ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų įgyvendinant šias rekomendacijas, visų pirma šiose srityse:

   skurdo ir socialinės atskirties, įskaitant vaikų ir dirbančiųjų skurdą, visų pirma pažeidžiamose grupėse;
   jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, remiantis Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(18);
   pajamų skirtumų;
   darbo užmokesčio didėjimo;
   mokyklos nebaigimo ir vis didėjančio NEET jaunuolių skaičiaus problemos sprendimo;
   švietimo, mokymosi visą gyvenimą, profesinio rengimo ir mokymo;
   pensijų sistemų tvarumo ir adekvatumo;
   sveikatos apsaugos, įskaitant ilgalaikę priežiūrą;
   saugaus ir lankstaus užimtumo;
   lyčių pusiausvyros, būtent dalyvavimo darbo rinkoje, ir darbo užmokesčio bei pensijų skirtumų;

5.  todėl pabrėžia, kad deramų darbo vietų kūrimas, galimybė naudotis socialine apsauga, neatsižvelgiant į darbo santykius ar sutarties rūšį, ir darbo užmokesčio didėjimas turi didelį poveikį mažinant nelygybę, skurdo ir socialinės atskirties riziką, ir gali padėti gerinti gyvenimo lygį ir skatinti ekonomikos atsigavimą; pabrėžia, kad valstybių narių reformomis, kurias konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis skatina Komisija, turėtų ypač daug dėmesio būti skiriama politikai, kuria didinamas našumas bei tvaraus augimo potencialas, padedamos kurti kokybiškos darbo vietos ir mažinama nelygybė bei skurdas, visų pirma vaikų skurdas; ragina taikyti neterminuotas darbo sutartis sykiu užtikrinant gebėjimą prisitaikyti, skatinti įtraukią darbo rinką ir užtikrinti tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

6.  palankiai vertina 2018 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo stebėjimo (COM(2018)0130), kuriuo šis ramstis suderinamas su Europos semestro ciklu ir taip atspindimi ESTR prioritetai, atliekant nacionaliniu lygmeniu priimtų priemonių ir pasiektos pažangos analizę; pabrėžia, kad ES socialiniai tikslams ir įsipareigojimams turėtų būti teikiama tokia pat pirmenybė kaip ekonomikos tikslams; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti socialines teises įgyvendinant ESTR tokiu būdu, kad būtų sukurtas tikras ES socialinis aspektas (tinkamu lygmeniu priimant teisės aktus, įgyvendinant politikos formavimo mechanizmus ir finansines priemones);

7.  pažymi, kad euro zonos šalių darbo rinkos reikšmingai skiriasi, o tai kelia sunkumų tinkamam jų veikimui; todėl ragina, nepažeidžiant subsidiarumo principo, vykdyti gerai parengtą darbo rinkos politiką ir reformas, kuriomis būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, skatinamos lygios galimybės, vienodas požiūris į darbuotojus, įgyvendinama socialinė bei solidarumo ekonomika, sudaromos vienodos palankesnės sąlygos patekti į darbo rinką ir gauti socialinę apsaugą, gerinamos darbo jėgos judumo galimybės, reintegruojami bedarbiai ir kovojama su nelygybe bei lyčių disbalansu; ragina valstybes nares parengti socialinę ir ekonomikos politiką, atitinkančią 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(19), konkrečiai užtikrinant tinkamą pajamų rėmimą, prieinamas darbo rinkas ir galimybę gauti kokybiškų paslaugų, nes visi šie aspektai laikomi labai svarbiais siekiant tvarių rezultatų;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti užimtumo lygį ir skatinti deramų darbo vietų kūrimą, ypač turint mintyje ilgalaikius bedarbius, žemos kvalifikacijos, jaunus ir vyresnio amžiaus darbuotojus, moteris, migrantus, neįgaliuosius ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, atstovus, kad būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas – mažiausiai 75 proc. užimtumo lygis, ir sumažinta skurdo rizika, visų pirma vaikų ir dirbančių asmenų skurdo rizika, ir socialinė atskirtis, su kuria šie asmenys susiduria; pabrėžia, kad reikia mažinti skurdą patiriančių žmonių skaičių, kad būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas 20 mln. sumažinti skurstančių žmonių skaičių; pabrėžia, kad reikia mažinti vaikų skurdą įgyvendinant ES lygmens Vaikų garantijų iniciatyvą;

9.  ragina valstybes nares parengti veiksmus ir strategijas, atitinkančius Europos socialinių teisių ramstį, kad būtų atsižvelgta į asmenų, kurie neturi galimybės patekti į darbo rinką, būtent didelį nepriteklių patiriančių asmenų, t. y. benamių ir jaunimo, taip pat lėtinių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų turinčių asmenų, socialinius poreikius;

10.  ragina nacionalinėmis strategijomis ir ES lygmens koordinavimu kovoti su diskriminacija dėl amžiaus ES darbo rinkose reaguojant į vyresnio amžiaus darbuotojų skaičiaus didėjimą ES, įskaitant informuotumo didinimą apie Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(20), suderinant darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentus, kuriais siekiama tvaraus užimtumo, ir atsižvelgiant į naujus ir atsirandančius pavojus darbe, suteikiant galimybes mokytis visą gyvenimą, ir į patobulintą politiką, kuria remiamas profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimas;

11.  ragina euro zonos valstybes nares visiškai išnaudoti teigiamas ekonomines perspektyvas ir vykdyti darbo rinkos reformas, kuriomis ypač skatinama siūlyti stabilias, saugias ir neterminuotas darbo sutartis, teisiškai aiškias darbo sutartis, kuriose apibrėžiamos darbo sąlygos, kovojant su fiktyviu savarankišku darbu ir užkertant jam kelią, užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą neatsižvelgiant į darbo santykius arba sutarties tipą; ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti siūlomą Tarybos rekomendaciją dėl galimybės gauti socialinę apsaugą ir skatinti nestandartinį darbą dirbančius žmones dalyvauti socialinės apsaugos programose; pabrėžia, kokios svarbios vykstančios derybos dėl direktyvos dėl nuspėjamų ir skaidrių darbo sąlygų;

12.  ragina valstybes nares investuoti į priežiūros paslaugas visais gyvenimo etapais, toliau siekti tikslo įgyvendinti 2002 m. Barselonos vaiko priežiūros tikslus ir parengti vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų priežiūros tikslus; mano, kad priežiūros paslaugų teikimas šeimoje neturėtų daryti neigiamos įtakos socialinėms ar pensijų išmokoms; ragina valstybes nares šioje srityje užtikrinti, kad teisių į pensiją kaupimas būtų pakankamas;

13.  ragina euro zonos valstybes nares sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumus ir užtikrinti visoms kartoms deramas ir pakankamas pensines išmokas, kad būtų panaikintas vyresnio amžiaus žmonių skurdas, ir kartu užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemų tvarumą ir adekvatumą, skatinti didesnį užimtumą dirbant kokybiškus darbus, kuriuose suteikiamos didesnės pensijų įmokos ir pernelyg neapsunkinama jaunoji karta; susirūpinęs pažymi, kad daugelyje euro zonos valstybių narių išlieka dideli pensijų ir ankstyvo išėjimo į pensiją skirtumai tarp vyrų ir moterų; pažymi, kad pensijų sistemų tvarumą, be kita ko, galima padidinti mažinant nedarbą, veiksmingai sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą ir integruojant migrantus ir pabėgėlius į darbo rinką; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją 2018 m. pensijų adekvatumo ataskaitoje dėl poreikio visapusiškai apsvarstyti senatvės pajamų adekvatumą ir pensijų sistemų finansinį tvarumą; ragina išsamiau išanalizuoti pačių vyriausių asmenų padėtį, nes dėl infliacijos jų teisės gauti pensiją galėjo sumažėti;

14.  mano, kad valstybių narių vykdomos socialinės apsaugos sistemų reformos turėtų būti parengtos taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti darbo rinkoje tiems, kurie gali dirbti, kad dirbti apsimokėtų; todėl pabrėžia, kad pajamų rėmimas turėtų būti skirtas tiems, kuriems jo labiausiai reikia;

15.  pažymi, kad 2018 m. pirmą ketvirtį laisvų darbo vietų lygis euro zonoje buvo 2,1 proc., palyginti su 1,9 proc. 2017 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkami įgūdžiai gali būti įgyjami, o įgūdžių neatitikimo klausimus galima išspręsti gerinant švietimo ir mokymo kokybę, pakankamumą, įperkamumą bei prieinamumą, įskaitant tikslinį kokybišką mokymą, gerinant abipusį kvalifikacijos pripažinimą, stiprinant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams įgūdžiams ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo galimybėms, kurioms reikia tinkamos paramos, įskaitant ES paramą, ir nacionalinio bei regioninio lygmens finansavimą; šiuo atžvilgiu ragina priimti tikslines priemones, kuriomis būtų remiamos pažeidžiamos grupės, įskaitant romus, neįgaliuosius, mokyklos nebaigusius asmenis, ilgalaikius bedarbius ir migrantus bei pabėgėlius; pabrėžia, kad būtina padidinti profesinio mokymo aktualumą darbo rinkai ir imtis veiksmų, kuriais būtų padidintas jo patrauklumas, palyginti su akademiniu keliu; palankia vertina tai, kad toliau įgyvendinama ir stebima Įgūdžių tobulinimo iniciatyva, siekiant padėti žmonėms įgyti pagrindinių XXI amžiuje būtinų įgūdžių; ragina valstybes nares teikti pirmenybę išsamiam mokymui skaitmeninių įgūdžių ir verslumo srityje, o tobulinant įgūdžius ir perkvalifikuojant darbuotojus turėti omenyje tai, kad pereinama prie skaitmeninės ekonomikos;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad 19 ES valstybių narių vidutinės valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, išreikštos procentine BVP dalimi, nuo 2009 m. iki 2016 m. kiekvienais metais vis mažėjo(21); pabrėžia, kad gerai finansuojamos viešojo švietimo sistemos turi lemiamą svarbą siekiant lygybės ir socialinės įtraukties;

17.  labai susirūpinęs pažymi, kad didelės dalies Europos piliečių raštingumo įgūdžiai yra prasti arba jie turi raštingumo spragų, įskaitant funkcinį neraštingumą ir nesugebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir dėl to kyla rimtų problemų dėl galimybės jiems prasmingai ir veiksmingai dalyvauti viešajame gyvenime ir darbo rinkoje;

18.  ragina skatinti tokias dualines švietimo sistemas ir kitas panašias politikos priemones; pabrėžia, kad veiksmingai susiejus švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir darbo rinką gali būti iš tikrųjų prisidėta kuriant darbo vietas;

19.  pabrėžia, kad saugi ir tinkama mokymosi aplinka yra itin svarbi mokinių ir mokytojų gerovei;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečių užimtumo, švietimo ir socialinės politikos priemonių, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų įtrauktį;

21.  pažymi, kad reikia planuoti ir skatinti organizuotas ir modernias mokyklų profesinio orientavimo programas, ypač kaimo vietovėse ir pasienio, kalnų bei salų regionuose;

22.  remia studentų, darbuotojų, sportininkų ir menininkų judumą ES ir euro zonoje; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dideli darbo ir gyvenimo standartų skirtumai euro zonoje skatina nesavanorišką migraciją ir taip dar labiau didina vadinamojo protų nutekėjimo padarinius; pabrėžia, kad pagrindinė būtina sąlyga siekiant kovoti su protų nutekėjimo reiškiniu yra deramų darbo vietų kūrimas, taip pat veiksmingų švietimo, mokymo ir profesinio orientavimo strategijų skatinimas; ragina vykdant būsimą švietimo ir užimtumo politiką veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, be kita ko, visapusiškai plėtojant Europos švietimo erdvę; pabrėžia būtinybę pradėti naudoti Europos studento kortelę, siekiant paskatinti mokymosi judumą ir sudaryti palankesnes sąlygas abipusiam sertifikatų, diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimui, sumažinant administracinę naštą ir išlaidas studentams ir švietimo bei mokymo įstaigoms;

23.  pabrėžia, kad, kaip teigiama gairėse „Švietimas ir mokymas 2020“ („ET 2020“), iki 2020 m. nepakankamus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžius turinčių penkiolikmečių dalis neturėtų viršyti 15 proc.; palankiai vertina tai, kad į naująją socialinių rodiklių suvestinę įtraukiamas penkiolikmečiams taikomas rodiklis „Nepakankami mokymosi rezultatai“ (prasti matematikos mokėjimo rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) vertinimą);

24.  primena, kad, kaip teigiama gairėse „ET 2020“, iki 2020 m. ikimokyklinį ugdymą turėtų gauti ne mažiau kaip 95 proc. vaikų (nuo 4 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus); pabrėžia, kad socialinių rodiklių suvestinėje ikimokyklinė priežiūra apima tik vieną rodiklį – jaunesnius kaip trejų metų vaikus, lankančius oficialias vaikų priežiūros įstaigas; pabrėžia, kad trūksta informacijos apie vyresnius, tačiau privalomojo mokyklinio amžiaus dar neturinčius vaikus ir apie vaikų priežiūros užtikrinimo mastą, išreikštą užtikrintų valandų skaičiumi;

25.  atsižvelgia į teigiamą atvirojo švietimo ir atvirųjų universitetų, ypač darbuotojams skirtų mokymo internetu programų, vaidmenį žinių ir įgūdžių įgijimo procese, nes ši dinamiška mokymosi forma atitinka dabartinius dalyvių poreikius ir interesus;

26.  pakartoja savo raginimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) ne mažiau kaip tris kartus padidinti programai „Erasmus+“ skiriamas lėšas siekiant, kad ja visoje Europoje pasinaudotų daug daugiau jaunuolių, jaunimo organizacijų ir vidurinės mokyklos moksleivių bei praktikantų; ragina ypatingą dėmesį skirti palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintiems asmenims, kad jiems būtų sudarytos sąlygos dalyvauti šioje programoje, taip pat neįgaliesiems, laikantis ES ir valstybių narių įpareigojimų pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

27.  primena, kad kultūros ir kūrybos sektorius turi strateginį potencialą Europos Sąjungoje kurti darbo vietas ir gerovę; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai apima 11,2 proc. visų privačiųjų įmonių ir 7,5 proc. visų ES ekonomikoje dirbančių žmonių, taip pat sukuria 5,3 proc. visos Europos bendrosios pridėtinės vertės; pabrėžia kultūros ir kūrybos sektorių vaidmenį išsaugant ir skatinant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir akcentuoja šių sektorių indėlį užtikrinant ekonominį augimą, inovacijas ir užimtumą, ypač jaunimo užimtumą;

28.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingą poziciją ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą bei galimybes įsidarbinti, lemiamą svarbą turi tinkamos investicijos ir planavimas švietimo, ypač skaitmeninių įgūdžių ir programavimo, srityje;

29.  ragina Komisiją suteikti paskatų ir techninės paramos jaunimui, kad jie galėtų steigti savo įmones, ir siūlyti priemones, kuriomis būtų skatinamas verslumas, taip pat valstybių narių mokymo programose;

30.  pabrėžia, kad reikia vykdyti reformas, kurios padėtų parengti darbo rinką ir jos darbo jėgą skaitmeninei pertvarkai visų amžiaus grupių ir kilmės žmonėms taikant lankstų, į vartotoją orientuotą požiūrį, visų pirma užtikrinant tinkamą galimybę mokytis visą gyvenimą ir ugdyti skaitmeninius įgūdžius, nes tai yra žinių ekonomikos pagrindas; pabrėžia visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo svarbą užtikrinant, kad žmonės išnaudotų tinkamas, lanksčias ir kokybiškas mokymo ir karjeros galimybes; šiomis aplinkybėmis primena, kad įgūdžių poreikius sunku prognozuoti dėl sparčiai kintančio darbo rinkos pobūdžio, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia tokių universaliųjų įgūdžių, kaip bendravimas, problemų sprendimas, kūrybingumas ir gebėjimas mokytis, kurie prisideda prie didesnio žmonių atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ir gyvenime įgyti naujų įgūdžių, svarbą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog nacionalinės socialinės apsaugos sistemos suteiktų atitinkamą apsaugą visiems darbuotojams, įskaitant tuos, kurie dirba pagal naujas užimtumo formas ir pagal naujo pobūdžio sutartis, taip pat teikti deramą apsaugą tiems, kurie negali dirbti arba negali rasti darbo; ragina valstybes nares parengti darbo rinkos politiką, kuria būtų remiamas judumas tarp sektorių ir darbuotojų perkvalifikavimas, nes tai bus vis svarbesni veiksniai darbo rinkoms prisitaikant prie skaitmeninės ekonomikos transformacijos; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sąžiningą perėjimą reikia užtikrinti, kad būtų įtrauktos ir profesinės sąjungos, ir darbuotojų organizacijos;

31.  ragina euro zonos valstybes nares įgyvendinti būtinas reformas ir padidinti socialines investicijas, kad būtų užtikrintas jų sveikatos apsaugos sistemų prieinamumas, galimybės, kokybė ir išlaidų efektyvumas; ragina atnaujinti Europos tikslą gerokai padidinti sveiko gyvenimo metų skaičių teikiant pirmenybę prevencijai ES sveikatos politikos srityje, derinant ją su gydymo priemonėmis; ragina aktyviai vykdyti sveikatos ugdymo kampanijas;

32.  ragina priimti Europos ilgalaikės priežiūros sistemų kokybės ir prieinamumo strategiją, kurią įgyvendinant būtų laikomasi bendruomene grindžiamo požiūrio į ilgalaikę priežiūrą ir pagalbą; ragina skirti reikšmingas investicijas ilgalaikės priežiūros paslaugoms, kad būtų pasirengta numatytam didesniam poreikiui, atsižvelgiant į demografinius pokyčius; pripažįsta, kad ilgalaikės priežiūros sektoriuje vyrauja neadekvačios darbo sąlygos, ir ragina persvarstyti priežiūros darbą ir darbo sąlygas, kad būtų galima užtikrinti kokybišką ilgalaikę priežiūrą;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina gerai parengta politika, skirta geresnei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, įskaitant įperkamų vaikų priežiūros ir ankstyvosios vaikų priežiūros paslaugų teikimą, prižiūrinčiojo asmens vaidmens peržiūrą tarp vyrų ir moterų, pritaikytų darbo sąlygų ir palankių motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir prižiūrinčiojo asmens atostogų sąlygų skatinimą; šiomis aplinkybėmis mano, kad gerai parengtos direktyvos dėl tėvų ir slaugytojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priėmimas yra būtinas žingsnis geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros link; taip pat ragina priimti Europos iniciatyvą dėl socialinės apsaugos ir neoficialių slaugytojų paslaugų;

34.  atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus struktūrinio dialogo skatinimas ir profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas prisidedant prie užimtumo ir socialinės politikos ir reformų įgyvendinimo ir aktyvus jų dalyvavimas Europos semestro procese;

35.  mano, jog tam, kad būtų išlaikytas ir padidintas bendras konkurencingumas, valstybių narių darbo rinkos reguliavimo sistemos turi būti aiškios, paprastos ir lanksčios, tačiau sykiu turi būti išsaugomi aukšti darbo standartai;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(2) OL C 179, 2018 5 25, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0181.
(4) OL C 155, 2011 5 25, p. 10.
(5) Direktyvos (ES) 2018/849, (ES) 2018/850, (ES) 2018/851 ir (ES) 2018/852.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0325.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0078.
(8) OL C 356, 2018 10 4, p. 89.
(9) OL C 346, 2018 9 27, p. 200.
(10) OL C 346, 2018 9 27, p. 156.
(11) OL C 337, 2018 9 20, p. 135.
(12) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(13) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(14) OL C 366, 2017 10 27, p. 117.
(15) OL C 35, 2018 1 31, p. 157.
(16) https://www.coe.int/en/web/turin-european-social-charter/turin-process
(17) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=8030&furtherPubs=yes
(18) OL C 67, 2016 2 20, p. 1.
(19) OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(20) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(21) Eurostato duomenys.


„Cambridge Analytica“ naudojimasis „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikis duomenų apsaugai
PDF 174kWORD 53k
2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai (2018/2855(RSP))
P8_TA(2018)0433B8-0480/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ES pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 7, 8, 11, 12, 39, 40, 47 ir 52 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, visų pirma į jos 8, 9, 10, 11, 13, 16 ir 17 straipsnius, ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą, visų pirma į jo 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, visų pirma į jo 2, 17, 19, 20 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(1) ir į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir į jos Papildomą protokolą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų tyrimą dėl melagingų naujienų ir į šių Rūmų Skaitmeninio sektoriaus, kultūros, žiniasklaidos ir sporto reikalų komiteto 5-ąją tarpinę ataskaitą dėl dezinformacijos ir melagingų naujienų,

–  atsižvelgdamas į JAV Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komitete surengtus klausymus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-362/14 Maximillian Schrems / Data Protection Commissioner(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-498/16 Maximillian Schrems / Facebook Ireland Limited(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-210/16 Unabhängiges Landeszentrum für Datenschutz Schleswig-Holstein / Wirtschaftsakademie Schleswig-Holstein GmbH(7),

–  atsižvelgdamas į tai, kad David Caroll pateikė oficialų prašymą „Cambridge Analytica“, kuriuo paprašė atgauti savo asmens duomenis ir atskleisti jų šaltinį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 19 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 3/2018 dėl manipuliacijų internete ir asmens duomenų(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. 29 straipsnio darbo grupės gaires dėl automatizuoto atskirų sprendimų priėmimo ir profiliavimo pagal Reglamentą (ES) 2016/679(9),

–  atsižvelgdamas į du raštu pateiktų atsakymų į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta Europos Parlamento frakcijų vadovų ir „Facebook“ generalinio direktoriaus M. Zuckerbergo susitikime, rinkinius, kuriuos „Facebook“ paskelbė atitinkamai 2018 m. gegužės 23 d.(10) ir 2018 m. birželio 4 d.(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/234, kaip 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose iškelti Europos aspektą ir padaryti juos dar sklandesnius(12), 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinio saugumo incidentų ir kovos su dezinformacijos kampanijomis vykstant Europos Parlamento rinkimams (C(2018)5949) ir į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Saugių ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“ (COM(2018)0637),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tikrinimo procedūros, susijusios su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais per Europos Parlamento rinkimus, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (COM(2018)0636),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos gaires dėl Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų taikymo rinkimams (COM(2018)0638),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento pavedimu Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto surengtus išsamius klausymus dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai,

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuro tyrimų dėl naudojimosi duomenų analize per politines kampanijas ataskaitas ir į ataskaitą „Demokratija su trukdžiais“ (angl. Democracy disrupted)(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Europos vartotojų organizacijų asociacijos (pranc. BEUC) rekomendacijas(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 23 d. Komisijos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tiriamosios žurnalistikos atstovai atskleidė ir paviešino informaciją apie tai, kad buvo nutekintas didelis kiekis „Facebook“ naudotojų duomenų, nes „Facebook“ trečiųjų šalių programėlėms suteikė prieigą prie šių duomenų, ir apie tolesnį piktnaudžiavimą šiais duomenimis rinkimų kampanijų tikslais, taip pat apie kitus asmens duomenų, kuriuos renka ir kaupia didžiosios socialinės žiniasklaidos įmonės, saugumo pažeidimus, kurie paaiškėjo vėliau;

B.  kadangi šie asmens duomenų saugumo pažeidimai turėjo įtakos piliečiams visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungos piliečius ir Europos Sąjungos pilietybės neturinčius asmenis, gyvenančius Europos Sąjungos teritorijoje; kadangi įvairūs nacionaliniai parlamentai rengė klausymus, atliko tyrimus ir paskelbė išvadas šiuo klausimu;

C.  kadangi šie asmens duomenų saugumo pažeidimai buvo daromi gana ilgai; kadangi atitinkamos įmonės pažeidė tuo metu taikytus ES duomenų apsaugos teisės aktus, visų pirma Direktyvos 95/46/EB ir Direktyvos 2002/58/EB nuostatas;

D.  kadangi netinkamo duomenų naudojimo praktika, atskleista per „Cambridge Analytica“ skandalą, susiklostė prieš pradedant taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą;

E.  kadangi „Facebook“ patvirtino, kad „Cambridge Analytica“ nebuvo pateikta jokios informacijos apie banko sąskaitas, kredito korteles arba nacionalinę tapatybę;

F.  kadangi „Cambridge Analytica“ tvirtino, kad duomenys buvo oficialiai tvarkomi tyrimų tikslais, tačiau vėliau surinktus duomenis perdavė naudoti politiniais ir komerciniais tikslais;

G.  kadangi pradinės susijusių įmonių reagavimo priemonės neatitiko numatytų standartų ir jomis atitinkamoms institucijoms nebuvo sudarytos sąlygos nacionaliniu arba Europos lygmeniu atlikti išsamaus ir nepriklausomo tyrimo ir audito;

H.  kadangi 2018 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento frakcijų pirmininkai surengė pirmąjį uždarą keitimąsi nuomonėmis su „Facebook“ generaliniu direktoriumi ir steigėju Marku Zuckerbergu, o po šio susitikimo Pirmininkų sueiga paprašė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto kartu su Konstitucinių reikalų komitetu, Teisės reikalų komitetu ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetu surengti išsamius tolesnius klausymus;

I.  kadangi 2018 m. birželio 4 d., birželio 25 d. ir liepos 2 d. buvo surengti trys klausymai dėl „Facebook“ / „Cambridge Analytica“ atvejo poveikio klausimams, susijusiems su duomenų apsauga, rinkimų procesais, melagingomis naujienomis ir socialinės žiniasklaidos padėtimi rinkoje, kuriuose dalyvavo atitinkami Europos Komisijos nariai, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (angl. ENISA) vykdomasis direktorius, EDAPP, Europos duomenų apsaugos valdybos (angl. EDPB) pirmininkė, Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuro atstovai, Jungtinės Karalystės Rinkimų komisijos vykdomoji direktorė, suinteresuoti piliečiai ir „Facebook“ atstovai;

J.  kadangi „Facebook“ atsisakė į klausymus atsiųsti atitinkamo atsakomybės lygio darbuotojus, turinčius reikiamos techninės patirties ir žinių, kaip prašė atitinkami komitetų pirmininkai, tačiau, vietoje to, į visus tris klausymus atsiuntė viešųjų ryšių skyriaus narius; kadangi per klausymus „Facebook“ atstovai nepateikė tikslios informacijos apie konkrečias ir specialias priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti visišką atitiktį ES duomenų apsaugos teisės aktams, o pateikta informacija buvo labiau bendro pobūdžio;

K.  kadangi EDAPP savo nuomonėje Nr. 3/2018 iškėlė keletą susirūpinimą keliančių klausimų dėl manipuliacijų internete ir asmens duomenų; kadangi EDAPP taip pat teigia, kad, užtikrinant dominuojančių rinkos dalyvių atskaitomybę ir apsaugant demokratiją nuo pernelyg didelės įtakos rinkoje, konkurencijos teisė atlieka labai svarbų vaidmenį; kadangi, vertinant galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi arba įmonių, kurios gali būti sukaupusios didelę informacinę galią, susijungimus, turėtų būti labiau atsižvelgiama į asmenų interesus;

L.  kadangi 29 straipsnio darbo grupė savo 2017 m. spalio 3 d. nuomonėje pažymėjo, kad profiliavimas ir automatizuotas sprendimų priėmimas gali kelti didelį pavojų asmenų teisėms ir laisvėms, kurioms reikalingos tinkamos apsaugos priemonės;

M.  kadangi Europos duomenų apsaugos valdybos pirmininkė pabrėžė, kad „Facebook“ / „Cambridge Analytica“ pažeidimai padaryti prieš įsigaliojant Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, todėl netaikoma Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu nustatyta Vadovaujančios priežiūros institucijos sistema; kadangi tyrimams vadovavo Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuras;

N.  kadangi „Facebook“ pripažino, kad sudarė sutartį su programėlių kūrėju, prieš tai nepatikrinusi jo taikomų sąlygų, pagal kurias programėlių kūrėjas pasiliko teisę atskleisti asmens duomenis trečiosioms šalims; kadangi šis neapsižiūrėjimas turėjo rimtų pasekmių, o tokia praktika jau buvo neteisėta pagal tuo metu taikytus duomenų apsaugos teisės aktus;

O.  kadangi šiuo metu vyksta derybos dėl E. privatumo reglamento;

P.  kadangi Europos duomenų apsaugos valdyba nurodė, kad pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą jau nagrinėjama apie 100 tarpvalstybinių atvejų; kadangi šiuo mechanizmu koordinuojami nacionalinių duomenų apsaugos institucijų veiksmai, kad būtų užtikrinamas bendras požiūris į ES duomenų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą;

Q.  kadangi „Facebook“, kuri yra viena iš „privatumo skydą“ pasirašiusių šalių, patvirtino, kad tarp politinių konsultacijų įmonės „Cambridge Analytica“ netinkamai naudojamų duomenų buvo iki 2,7 mln. ES piliečių asmens duomenys;

R.  kadangi 2018 m. rugsėjo 28 d. „Facebook“ paskelbė, kad išorės subjektas įvykdė išpuolį prieš jos sistemas ir pasinaudojo saugumo spraga, dėl kurios atskleista 50 mln. „Facebook“ paskyrų prieigos atpažinimo ženklų, ir kadangi Airijos duomenų apsaugos komisija ir kitos duomenų apsaugos institucijos pradėjo šių įvykių tyrimus, siekdamos įvertinti atitiktį ES duomenų apsaugos teisės aktams;

S.  kadangi šiuo metu JAV Federalinė prekybos komisija tiria, ar „Facebook“ laikėsi įsipareigojimų užtikrinti privatumą, įskaitant atitiktį „privatumo skydo“ reikalavimams, taip pat ar ji dalyvavo vykdant nesąžiningus veiksmus, kurie padarė didelę žalą vartotojams, pažeisdama Federalinės prekybos komisijos aktą ir ankstesnį 2011 m. Federalinės prekybos komisijos ir „Facebook“ sudarytą susitarimą;

T.  kadangi keturios Belgijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos vartotojų organizacijos prieš „Facebook“ pateikė kolektyvinį ieškinį, reikalaudamos nukentėjusiems „Facebook“ naudotojams jų atitinkamose šalyse skirti ekonomines kompensacijas;

U.  kadangi Europos vartotojų organizacijų asociacija savo 2018 m. birželio 25 d. pateiktose rekomendacijose pažymėjo, kad būtina užtikrinti platformos atskaitomybę už trečiųjų šalių prieigą prie asmens duomenų; kadangi Europos vartotojų organizacijų asociacija šiose savo rekomendacijose taip pat teigia, kad įmonės turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų tvirtas atskaitomybės struktūras tais atvejais, kai partneriams suteikiama prieiga prie asmens duomenų ir leidžiama toliau juos naudoti;

V.  kadangi Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuro atliktas tyrimas taip pat apėmė tokius klausimus kaip „Cambridge Analytica“, jos patronuojančiosios įmonės „SCL Elections Limited“ ir įmonės „Aggregate IQ“ tarpusavio ryšiai ir įtarimai, kad per Jungtinės Karalystės referendumą dėl narystės ES abi šalys galėjo netinkamai naudoti iš „Facebook“ gautus asmens duomenis ir kad tokie asmens duomenys buvo naudojami siekiant per 2016 m. JAV prezidento rinkimų procesą daryti tikslingą įtaką rinkėjams; kadangi Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuro tyrimas iš esmės buvo atliktas remiantis 1998 m. Duomenų apsaugos aktu ir 2003 m. Privatumo ir elektroninių ryšių taisyklėmis (angl. PECR), atitinkamais atvejais išvadas taip pat išplečiant būsimajam Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui;

W.  kadangi Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Kultūros, žiniasklaidos ir sporto reikalų specialusis komitetas sužinojo apie įrodymus, kad Rusija tariamai kišosi į rinkimų procesus ES, ir primygtinai paragino atsakingas nacionalines institucijas ištirti šiuos įtarimus; kadangi 2017 m. gegužės mėn. JAV buvo paskirtas specialusis patarėjas, kuriam pavesta ištirti Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus ir susijusius klausimus, ir kadangi šis tyrimas tebevyksta;

X.  kadangi Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuras pranešė „Facebook“ apie ketinimą už nepakankamą skaidrumą ir saugumo problemas, susijusias su duomenų rinkimu pažeidžiant 1998 m. Duomenų apsaugos akto pirmąjį ir septintąjį duomenų apsaugos principus, skirti 500 000 GBP piniginę baudą;

Y.  kadangi Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuras 2018 m. vasario 23 d. 17-ai įvairių organizacijų ir asmenų, įskaitant „Facebook“, jau pateikė 23 informacinius pranešimus, kuriais tų organizacijų prašoma nustatyta tvarka pateikti informaciją; kadangi 2018 m. gegužės 18 d. „Facebook“ patvirtino, kad „Aggregate IQ“ kūrė, o kai kuriais atvejais ir skelbė reklamą Demokratinės unionistų partijos (angl. DUP) kampanijos „Vote to Leave“ užsakymu, taip pat kampanijoms „Vote Leave“, „BeLeave“ ir „Veterans for Britain“;

Z.  kadangi Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuras išreiškė susirūpinimą dėl informacijos apie duomenų šaltinius teikimo naudotojams sąlygų, taip pat dėl naudotojams siūlomų kontrolės priemonių prieinamumo ir skaidrumo; kadangi Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuras taip pat pažymėjo, kad, teikiant bendrą informaciją apie privatumą ir „Facebook“ taikomas kontrolės priemones, naudotojai veiksmingai neinformuojami apie galimus jų asmens duomenų panaudojimo būdus; kadangi Jungtinės Karalystės informacijos komisaro biuras išreiškė susirūpinimą dėl atvejų, kai duomenys buvo gaunami iš „Facebook“ platformos ir naudojami nenumatytais tikslais arba tokiais tikslais, kurių duomenų subjektai negalėtų pagrįstai numatyti;

AA.  kadangi iš Jungtinės Karalystės Rinkimų komisijos duomenų matyti, kad Jungtinės Karalystės politinės partijos per 2017 m. visuotinius rinkimus tiesioginei reklamai „Facebook“ skyrė 3,2 mln. GBP;

AB.  kadangi socialiniai tinklai yra svarbi politinių partijų ir viešųjų institucijų platforma, suteikianti galimybę užmegzti ryšius su piliečiais;

AC.  kadangi pasaulinėms interneto platformoms sudėtinga veiksmingai kovoti su melagingomis naujienomis, nes įvairiose šalyse ir regionuose kyla skirtingos grėsmės ir yra susiklosčiusios skirtingos žiniasklaidos sąlygos;

AD.  kadangi duomenų analizė ir algoritmai daro vis didesnį poveikį piliečiams prieinamai informacijai; kadangi tokios technologijos, jeigu jomis naudojamasi netinkamai, gali kelti pavojų pagrindinėms teisėms į informaciją, taip pat žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;

AE.  kadangi, siekiant užtikrinti, kad asmenys turėtų tinkamos informacijos apie jų asmens duomenų tvarkymą ir aiškiai suprastų šį procesą, algoritminė atskaitomybė ir skaidrumas yra labai svarbūs; kadangi tai turėtų reikšti, kad turi būti taikomos techninės ir veiklos priemonės, kuriomis užtikrinamas skaidrumas ir nediskriminavimas, šiuo tikslu sprendimus priimant automatizuotai, ir kuriomis draudžiamas individualaus elgesio tikimybių skaičiavimas; kadangi, užtikrinant skaidrumą, asmenims turėtų būti teikiama svarbi informacija apie taikomą logiką, svarbą ir numatomas pasekmes; kadangi šis procesas turėtų apimti informaciją apie duomenis, naudojamus mokymo analizuoti didelius duomenų kiekius tikslais, o asmenys turėtų turėti galimybę suprasti ir stebėti jiems poveikį darančius sprendimus;

AF.  kadangi 2018 m. liepos 2 d. vykusiame susitikime su Europos Komisijos nariais „Facebook“ pažadėjo bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems mokslininkams susipažinti su duomenimis, susijusiais su tariamu manipuliavimu balsavimu;

1.  tikisi, kad visose interneto platformose bus užtikrinama visiška atitiktis ES duomenų apsaugos teisės aktams, t. y. Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui ir Direktyvai 2002/58/EB (E. privatumo direktyvai), ir padedama naudotojams suprasti, kaip jų asmens duomenys tvarkomi taikant tikslinės reklamos modelį, taip pat kad bus taikomos veiksmingos kontrolės priemonės, kuriomis, be kita ko, užtikrinama, kad įvairiems duomenų tvarkymo tikslams būtų gaunami atskiri sutikimai, ir užtikrinamas didesnis privatumo nuostatų, taip pat privatumo pranešimų modelių ir matomumo skaidrumas;

2.  pabrėžia, kad ES duomenų apsaugos teisės aktuose numatyta išimtimi, susijusia su mokslinių tyrimų tikslais, niekada negali būti naudojamasi kaip spraga, siekiant netinkamai naudotis duomenimis;

3.  atkreipia dėmesį į „Facebook“ pareiškimą, kad įmonė, kurdama suvestinius duomenų rinkinius, kuriais remdamasi daro išvadas apie naudojimąsi paslauga, naudojasi tik ne „Facebook“ naudotojų duomenimis;

4.  pabrėžia būtinybę gerokai padidinti algoritminę atskaitomybę ir skaidrumą viešajame ir privačiajame sektoriuose tvarkant duomenis ir juos analizuojant, taip pat kitiems subjektams naudojantis duomenų analizės rezultatais, nes tai yra būtina norint užtikrinti, kad asmenys būtų tinkamai informuojami apie jų asmens duomenų tvarkymą;

5.  laikosi nuomonės, kad skaitmeniniame amžiuje rinkimų teisės aktus reikia pritaikyti prie šios naujos skaitmeninės tikrovės, ir siūlo, kad įprastos (neinternetinės) rinkimų apsaugos priemonės, pavyzdžiui, politiniams pranešimams rinkimų laikotarpiu taikomos taisyklės, rinkimų išlaidų skaidrumas ir apribojimai, neagitavimo laikotarpių paisymas ir vienodas požiūris į kandidatus, taip pat būtų taikomos internete; laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų įdiegti privalomą skaitmeninių atspaudų ėmimo sistemą vykdant elektronines kampanijas ir skleidžiant reklamą ir įgyvendinti Komisijos rekomendaciją, kuria siekiama didinti mokamos internetinės politinės reklamos ir pranešimų skaidrumą; pabrėžia, kad kartu su bet kokios formos politine reklama turėtų būti teikiama lengvai prieinama ir suprantama informacija apie leidybos organizaciją ir už išlaidas teisiškai atsakingus subjektus, kad būtų aišku, kas remia kampanijas – tokia praktika būtų panaši į šiuo metu įvairiose valstybėse narėse per kampanijas platinamai spausdintinei medžiagai taikomus reikalavimus; pabrėžia, kad Sąjungos piliečiai turėtų galėti lengvai atpažinti mokamą internetinę politinę reklamą ir pranešimus ir juos užsakiusią partiją, fondą ar organizaciją; taip pat pabrėžia, kad, siekiant skaidrumo, turėtų būti teikiama išsami informacija apie konkrečios politinės reklamos tikslinės grupės atrankos kriterijus ir apie numatomą tikslinės grupės dydį;

6.  atkreipia dėmesį į tai, jog „Facebook“ atnaujino savo privatumo nuostatas, kad naudotojai galėtų atsisakyti jiems tikslingai daromo poveikio, be kita ko, nematyti reklamos, grindžiamos iš trečiųjų šalių gaunama informacija, ir neleisti naudoti „Facebook“ surinktų jų asmens duomenų, siekiant rodyti reklamą kitose interneto svetainėse ar platformose;

7.  rekomenduoja visose interneto platformose atskirti politiniais ir komerciniais tikslais naudojamus internetinės reklamos produktus; primena, kad asmens duomenų tvarkymui politinės reklamos tikslais būtinas kitas teisinis pagrindas, negu taikomas jų tvarkymui komercinės reklamos tikslais;

8.  mano, kad „Facebook“ Jungtinėse Amerikos Valstijose neseniai nustatytas reikalavimas tikrinti politinės reklamos autorių tapatybę, taip pat nustatyti jos vietą ir rėmėjus yra gera iniciatyva, padėsianti didinti skaidrumą ir kovoti su užsienio subjektų kišimusi į rinkimus; primygtinai ragina „Facebook“ tokius pat reikalavimus nustatyti Europoje skelbiamai politinei reklamai; ragina valstybes nares atitinkamai pritaikyti savo rinkimų įstatymus;

9.  mano, kad turėtų būti draudžiamas profiliavimas politiniais ir rinkimų tikslais, taip pat profiliavimas remiantis elgesiu internete, iš kurio galima atskleisti politines nuostatas, pavyzdžiui, reakcijomis į politinį turinį, nes pagal ES duomenų apsaugos teisės aktus tai susiję su politinėmis arba filosofinėmis pažiūromis, ir laikosi nuomonės, kad socialinės žiniasklaidos platformose turėtų būti stebimas toks elgesys ir apie tokio elgesio atvejus aktyviai informuojamos institucijos; taip pat mano, kad turėtų būti draudžiamas profiliavimas politiniais ar rinkimų tikslais remiantis kitais duomenimis, pvz., socialiniais ir ekonominiais ar demografiniais veiksniais; ragina politines partijas ir kitus su rinkimais susijusius subjektus nesinaudoti profiliavimu politiniais ar rinkimų tikslais; ragina politines partijas skaidriai naudotis interneto platformomis ir duomenimis;

10.  primena Komisijos pasiūlytas priemones, skirtas sąžiningiems ir laisviems Europos Parlamento rinkimams užtikrinti, visų pirma teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sugriežtinti Europos politinių partijų finansavimo taisykles, suteikiant galimybę taikyti finansines sankcijas už duomenų apsaugos taisyklių pažeidimus, kai siekiama sąmoningai daryti įtaką Europos Parlamento rinkimų rezultatams; primena, kad politinėms partijoms tvarkant asmens duomenis Europos Sąjungoje taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir kad pažeidus šiuo teisės aktu nustatytus principus, teises ir pareigas būtų taikomos papildomos baudos ir sankcijos;

11.  mano, kad kišimasis į rinkimus yra didelis pavojus demokratijai, dėl kurio reikia imtis bendrų veiksmų, įtraukiant paslaugų teikėjus, reguliavimo institucijas, politinius veikėjus ir partijas;

12.  palankiai vertina 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pristatytą dokumentų rinkinį dėl pasirengimo Europos Parlamento rinkimams;

13.  primena, kad „Facebook“ pažadėjo sudaryti sąlygas nepriklausomiems mokslininkams susipažinti su duomenimis apie tariamą manipuliavimą balsavimu, ir tikisi, kad iki 2018 m. pabaigos jam bus pranešta apie pagrindinius nustatytus faktus ir siūlomas taisomąsias priemones;

14.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi „Facebook“, siekdama kovoti su netinkamu duomenų naudojimu, įskaitant prieigos prie programėlių, kuriomis, kaip įtariama, netinkamai naudojami naudotojų duomenys, panaikinimą ar tokių programėlių uždraudimą; tikisi, kad „Facebook“ imsis skubių veiksmų dėl pranešimų apie įtartinas arba piktnaudžiavimo tikslais naudojamas programėles ir visų pirma pasirūpins, kad tokios programėlės nepatektų į platformą;

15.  pabrėžia, kad socialinės žiniasklaidos platformos nėra tik pasyvios platformos, kuriose tiesiog į grupes skirstomas naudotojų sukurtas turinys, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl technologinės plėtros, pradėjus naudotis algoritmais grindžiama reklama ir skelbiamu turiniu, padidėjo tokių įmonių veiklos sritis ir sustiprėjo jų atliekamas vaidmuo;‑‑ daro išvadą, kad reguliavimo srityje turėtų būti atsižvelgiama į šį naują vaidmenį;

16.  apgailestaudamas pažymi, kad „Facebook“ nenorėjo į klausymus atsiųsti tinkamos techninės kvalifikacijos ir atitinkamo įmonių atsakomybės lygio darbuotojų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokio požiūrio mažėja Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimas socialinėmis platformomis; apgailestauja, kad Mark Zuckerberg nenorėjo dalyvauti su Parlamento nariais surengtame viešajame klausyme;

17.  mano, kad „Facebook“ ne tik pakirto ES piliečių pasitikėjimą, bet ir pažeidė ES teisės aktus, ir primena, kad per klausymus „Facebook“ atstovas patvirtino, kad „Facebook“ žinojo apie tai, jog programėlės „This is your digital life“ sąlygose buvo nurodyta, kad programėlės renkami duomenys g