Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2018 m. gruodžio 12 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projektas: mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas (nuosavi ištekliai)
 Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas siekiant finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti
 ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant 2019 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti
 2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas
 ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas ***
 ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (rezoliucija)
 ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas ***
 ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas (rezoliucija)
 ES ir Jordanijos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
 Programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių nustatymas ***I
 Programa, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ ***I
 Bendrosios rinkos teisės aktų rinkinys
 Specialiojo komiteto terorizmo klausimais išvados ir rekomendacijos
 Metinis pranešimas dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo
 Metinė bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaita
 Metinė žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaita
 Europos gynybos fondo įsteigimas ***I
 Europos infrastruktūros tinklų priemonės sukūrimas ***I
 ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas

Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projektas: mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas (nuosavi ištekliai)
PDF 128kWORD 45k
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projekto: mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas pagal atnaujintas išlaidų prognozes ir atnaujintas pajamas (nuosavus išteklius) (13961/2018 – C8-0488/2018 – 2018/2244(BUD))
P8_TA(2018)0500A8-0399/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(2), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2017 m. lapkričio 30 d.(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(6)

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. spalio 12 d. (COM(2018)0704),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projekto (13961/2018 – C8-0488/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0399/2018),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projekto tikslas – patikslinti biudžetą tiek išlaidų, tiek pajamų požiūriu siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius;

B.  kadangi kalbant apie išlaidas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projekte 1a išlaidų kategorijos „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ ir 2 išlaidų kategorijos „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“ biudžeto eilučių įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinami atitinkamai 48,7 mln. EUR ir 44,7 mln. EUR;

C.  kadangi pajamų srityje Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projektas susijęs su tradicinių nuosavų išteklių (t. y. muitų ir cukraus mokesčių), pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) bazių prognozių pakeitimu ir su tuo, kad į biudžetą reikia įtraukti atitinkamas Jungtinei Karalystei taikomas korekcijas ir jų finansavimą, dėl kurių pasikeičia valstybių narių nuosavų išteklių įnašų į Sąjungos biudžetą pasiskirstymas;

1.  palankiai vertina tai, kad, palyginti su labai dideliais 2016 ir 2017 m. priimtais taisomaisiais biudžetais, 2014–2020 m. programos pagaliau įgyvendinamos visu pajėgumu ir dėl to reikia tik nežymiai patikslinti išlaidas; ragina Komisiją ir valstybes nares kompensuoti per pastaruosius trejus metus susidariusius didelius vėlavimus;

2.  atkreipia dėmesį į techninį nuosavų išteklių perskirstymo procesą, kuris tapo reikalingas peržiūrėjus tradicinių nuosavų išteklių ir PVM prognozes ir atnaujinus JK taikomą korekciją;

3.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 6/2018 projekto;

4.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 6/2018 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(3) OL L 57, 2018 2 28, p. 1.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas siekiant finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti
PDF 132kWORD 41k
Rezoliucija
Priedas
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti (COM(2018)0901 – C8-0492/2018 – 2018/2274(BUD))
P8_TA(2018)0501A8-0455/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0901 – C8-0492/2018),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2), ypač į jo 12 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 30 d. Komisijos, laikantis SESV 314 straipsnio 8 dalies, patvirtintą naująjį 2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2018)0900),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. trišalio dialogo biudžeto klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Tarybos priimtą poziciją dėl antrojo 2019 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto projekto, kuri 2018 m. gruodžio 11 d. buvo perduota Europos Parlamentui (15205/2018 – C8-0499/2018),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0455/2018),

A.  kadangi lankstumo priemonės paskirtis – užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų;

B.  kadangi Komisija buvo pasiūliusi mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas viršijant 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą ir turimą finansavimą iš Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto papildyti 985 629 138 EUR dydžio suma priemonėms migracijos, pabėgėlių ir saugumo srityse finansuoti;

C.  kadangi Parlamento ir Tarybos atstovai 2018 m. gruodžio 4 d. trišalio dialogo biudžeto klausimais metu susitarė dėl dar vieno lankstumo priemonės 178 715 475 EUR lėšų mobilizavimo dėl to, kad padidintas 1a išlaidų kategorijos programų „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“ finansavimas;

1.  sutinka, kad pagal lankstumo priemonę būtų mobilizuota 1 164 344 613 EUR įsipareigojimų asignavimų suma;

2.  pakartoja, kad šios priemonės lėšų mobilizavimas, kaip numatyta DFP reglamento 11 straipsnyje, dar kartą parodo, jog labai svarbu, kad Sąjungos biudžetas būtų lankstesnis;

3.  pakartoja požiūrį, kuriuo vadovaujasi jau ilgą laiką, kad mokėjimai, susiję su įsipareigojimais, anksčiau mobilizuotais pagal lankstumo priemonę, gali būti skaičiuojami tik virš viršutinių DFP ribų;

4.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant skirti daugiau lėšų svarbiausioms ES konkurencingumo srities programoms ir finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2019/276.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant 2019 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti
PDF 128kWORD 40k
Rezoliucija
Priedas
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant 2019 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti (COM(2018)0281 – C8-0221/2018 – 2018/2074(BUD))
P8_TA(2018)0502A8-0453/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0281 – C8-0221/2018),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. trišalio dialogo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0453/2018),

A.  kadangi, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, avansams mokėti galima naudoti Sąjungos bendrojo biudžeto 50 000 000 EUR asignavimų sumą;

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant 2019 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2019/277.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas
PDF 196kWORD 53k
Rezoliucija
Priedas
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl antrojo Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (15205/2018 – C8-0499/2018 – 2018/2275(BUD))
P8_TA(2018)0503A8-0454/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. birželio 21 d. (COM(2018)0600),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Parlamentui (11737/2018 – C8‑0410/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(9),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Taikinimo komitetas nesusitarė dėl bendro teksto per dvidešimt vienos dienos laikotarpį, nurodytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 30 d. Komisijos, laikantis SESV 314 straipsnio 8 dalies, patvirtintą antrąjį Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2018)0900),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. trišalio dialogo biudžeto klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Tarybos priimtą poziciją dėl antrojo Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (15205/2018 – C8‑0499/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0454/2018),

1.  primena, kad projekto paketą, dėl kurio sutarta po sunkių ir intensyvių Parlamento ir Tarybos derybų per 2018 m. gruodžio 4 d. vykusį trišalį dialogą, sudaro du elementai: nustatyta, kad 2019 m. Sąjungos biudžetą sudaro 165 795,6 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 148 198,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų bei keturi bendri pareiškimai ir vienas vienašalis pareiškimas;

2.  pabrėžia, kad, nors biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais ne visiškai patenkina realų tvaraus, nuoseklaus ir veiksmingo Sąjungos biudžeto poreikį, Parlamento tikslas yra suteikti Sąjungai biudžetą, pagal kurį būtų galima užtikrinti apčiuopiamą naudą piliečiams ir įmonėms;

3.  palankiai vertina bendrą sutartą įsipareigojimų asignavimų lygį, kuris yra 1,728 mln. EUR didesnis, palyginti su pirminiu Tarybos svarstymu; su pasitenkinimu pažymi, kad per derybas susitarta dėl 943 mln. EUR didesnio biudžeto, kuris atitinka pagrindinius Parlamento politinius prioritetus, t. y. paramos tyrėjams, jaunimui, MVĮ, kovos su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir klimato kaita, didesnio Sąjungos piliečių saugumo ir gynybos prioritetus;

4.  palankiai vertina tai, kad bendras sutartas 2019 m. mokėjimų asignavimų lygis padidėja 2,4 proc., palyginti su 2018 m. biudžetu; vis dėlto pažymi, kad mokėjimų lygis sudaro vos 0,9 proc. Sąjungos BNPj; pabrėžia bendro pareiškimo dėl mokėjimų asignavimų, kuriame Parlamentas ir Taryba įsipareigoja priimti būtinus sprendimus, kad būtų patenkinti visi tinkamai pagrįsti poreikiai, svarbą;

5.  apgailestauja, kad 2019 m. biudžeto procedūros metu Taryba, kaip pretekstą nurodydama tai, kad ji neturėjo pakankamai laiko analizei, iš principo atsisakė diskutuoti dėl Finansinio reglamento naujosios 15 straipsnio 3 dalies, pagal kurią panaikintas mokslinių tyrimų srities sumas leidžiama vėl naudoti vykdant metinę biudžeto procedūrą, taikymo; todėl ragina Komisiją bent du kartus per metus teikti ataskaitas, konkrečiai susijusias su panaikintomis mokslinių tyrimų programoms numatytomis sumomis, ir suteikti visą atitinkamą informaciją bei elementus dėl 15 straipsnio 3 dalies ir pasiūlyti ją taikyti vykdant 2020 m. biudžeto procedūrą;

6.  dar kartą apgailestauja dėl to, kad Taryba ir Komisija į diskusijas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimo tinkamai neįtraukė Parlamento – vienos iš dviejų biudžeto valdymo institucijų; apgailestauja dėl Tarybos nekompromisinės pozicijos dėl antrosios išmokų pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę dalies finansavimo, pagal kurią iš Sąjungos biudžeto bus skiriama 2 mlrd. EUR, o valstybės narės skirs 1 mlrd. EUR; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos neturi būti finansuojamos darant žalą esamiems Sąjungos išorės projektams; primena, kad dėl Tarybos nenoro atliekant laikotarpio vidurio tikslinimą nebuvo padidintos dabartinės DFP viršutinės ribos ir DFP nėra pakankamai lanksti, kad būtų galima reaguoti į nenumatytas aplinkybes; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti šia patirtimi rengiant DFP po 2021 m., siekiant išvengti, be kita ko, tokių biudžeto palydovų, kaip Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė kūrimo;

7.  remdamasis bendru Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutartu pareiškimu, primygtinai reikalauja, kad pagal 2019 m. taisomąjį biudžetą numatytas programoms „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“ skirtų lėšų padidinimas 100 mln. EUR nebūtų finansuojamas perskirstant kitų programų lėšas, tačiau jam turėtų būti skirti nauji asignavimai;

8.  atsižvelgdamas į didesnę paramą, kurią Europolas valstybėms narėms teikia pagal teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo sistemą, ir jo dalyvavimą kovojant su terorizmu ir kibernetiniais nusikaltimais, palankiai vertina tai, kad buvo sukurta 10 papildomų etatų ir atitinkamai padidinti Europolui skiriami asignavimai;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisija pagal 2019 m. biudžeto projektą sukūrė 5 etatus ir atitinkamai įrašė daugiau asignavimų, kad būtų išvengta bet kokių teismų produktyvumą mažinančių trukdžių, kurie galėtų atsirasti dėl naujos veiklos, kurios ėmėsi Teismas, ir dėl nuolat didėjančio darbo krūvio, ypač dėl „Brexit’o“; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui iš tiesų reikėjo 16 naujų nuolatinių darbo vietų paramos paslaugų srityje,

10.  palankiai vertina tai, kad daugiau lėšų įrašyta į EIVT strateginės komunikacijos pajėgumams finansuoti skirtą biudžeto eilutę, kad būtų galima užtikrinti tvirtesnį koordinuotą Sąjungos atsaką sprendžiant dezinformacijos problemą;

11.  pritaria Tarybos pozicijai dėl antrojo Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, taip pat prie šios rezoliucijos pridėtiems bendriems pareiškimams;

12.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrasis biudžetas yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams ir nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

DOKUMENTŲ PROJEKTŲ RINKINYS

2019 m. biudžetas. Bendros išvados

Šios bendros išvados apima šiuos skirsnius:

1.  2019 m. biudžetas

2.  Pareiškimai

Apibendrinamoji apžvalga

Pagal dokumentų projektų rinkinį:

–  2019 m. biudžete nustatytas įsipareigojimų asignavimų (į./a.) bendras lygis – 165 795,6 mln. EUR. Apskritai iki 2019 m. DFP viršutinių ribų lieka 1 291,1 mln. EUR į./a. marža;

–  2019 m. biudžete nustatytas mokėjimų asignavimų (m./a.) bendras lygis – 148 198,9 mln. EUR;

–  pagal lankstumo priemonę 2019 m. mobilizuota 1 164,3 mln. EUR į./a. suma 1a išlaidų pakategorėje (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) ir 3 išlaidų kategorijoje (Saugumas ir pilietybė);

–  iš bendrosios įsipareigojimų maržos panaudojama suma yra 1 476,0 mln. EUR 1a išlaidų pakategorėje (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) ir 4 išlaidų kategorijoje (Europos vaidmuo pasaulyje);

–  2017 m. mobilizuotas nenumatytų atvejų rezervas kompensuotas 253,9 mln. EUR suma iš nepaskirstytų maržų 5 išlaidų kategorijoje (Administravimas);

–  2019 m. m./a., susiję su lėšų pagal lankstumo priemonę mobilizavimu 2016, 2017, 2018 ir 2019 m., Komisijos skaičiavimu, siekia 961,9 mln. EUR.

1.  2019 m. biudžetas

Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl bendrų išvadų, pateiktų 1.1–1.6 skirsniuose.

1.1.  Horizontalieji klausimai

Decentralizuotos agentūros

ES įnašas (į./a. ir m./a.) ir pareigybių skaičius decentralizuotoms agentūroms nustatytas toks, kokį Komisija pasiūlė antrame biudžeto projekte (BP).

Vykdomosios įstaigos

ES įnašas (į./a. ir m./a.) ir pareigybių skaičius vykdomosioms įstaigoms nustatytas toks, kokį Komisija pasiūlė antrame BP.

Bandomieji projektai / parengiamieji veiksmai

Susitarta dėl išsamaus 75 bandomųjų projektų / parengiamųjų veiksmų rinkinio, kurį Komisija pasiūlė antrame BP. Kai bandomajam projektui ar parengiamajam veiksmui taikomas esamas teisinis pagrindas, Komisija gali pasiūlyti asignavimus perkelti atitinkamam teisiniam pagrindui siekiant palengvinti to veiksmo įgyvendinimą.

Šiame rinkinyje, kurį Europos Parlamentas pasiūlė per pirminio BP svarstymą, visapusiškai atsižvelgiama į Finansiniame reglamente bandomiesiems projektams / parengiamiesiems veiksmams nustatytas viršutines ribas.

1.2.  Finansinės programos išlaidų kategorijos. Įsipareigojimų asignavimai

1a išlaidų pakategorė

Nustatytas į./a. lygis, pasiūlytas Komisijos antrame BP, su patikslinimais, kurie išdėstyti toliau pateiktoje lentelėje.

 

 

 

 

(EUR)

Biudžeto eilutė/ Programa

Pavadinimas

Įsipareigojimų asignavimų pokytis

Antras 2019 m. BP

2019 m. biudžetas

Skirtumas

1.1.31

„Horizontas 2020“

 

 

150 000 000

08 02 03 04

Efektyviai išteklius naudojančios, aplinkai nekenkiančios, saugios ir vientisos Europos transporto sistemos sukūrimas

252 946 905

260 946 905

8 000 000

08 02 08

MVĮ priemonė

541 589 527

641 589 527

100 000 000

09 04 01 01

Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas

429 937 089

442 937 089

13 000 000

15 03 01 01

Programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ – Naujų gebėjimų, žinių ir inovacijų kūrimas, plėtojimas ir perdavimas

916 586 364

945 586 364

29 000 000

1.1.5

Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)

 

 

40 000 000

15 02 01 01

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos švietimo ir mokymo srityje skatinimas ir jų svarba darbo rinkai

2 411 836 200

2 441 036 200

29 200 000

15 02 01 02

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos jaunimo reikalų srityje bei jaunimo dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimas

175 070 000

185 870 000

10 800 000

 

IŠ VISO

 

 

190 000 000

Todėl sutartas į./a. lygis yra 23 335,4 mln. EUR, nepaliekama marža iki 1a išlaidų pakategorės viršutinės išlaidų ribos, iš bendrosios įsipareigojimų maržos panaudojama suma yra 74,7 mln. EUR. ir pagal lankstumo priemonę mobilizuojama 178,7 mln. EUR suma.

1b išlaidų pakategorė

Nustatytas toks į./a. lygis, kokį Komisija pasiūlė antrame BP.

Todėl sutartas į./a. lygis yra 57 192,0 mln. EUR, nepaliekama marža iki 1b išlaidų pakategorės viršutinės išlaidų ribos ir iš bendrosios įsipareigojimų maržos panaudojama suma yra 350,0 mln. EUR.

2 išlaidų kategorija

Nustatytas toks į./a. lygis, kokį Komisija pasiūlė antrame BP.

Todėl sutartas į./a. lygis yra 59 642,1 mln. EUR, paliekant 701,9 mln. EUR maržą.

3 išlaidų kategorija

Nustatytas toks į./a. lygis, kokį Komisija pasiūlė antrame BP.

Todėl sutartas į./a. lygis yra 3 786,6 mln. EUR, nepaliekama marža iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos, o pagal lankstumo priemonę mobilizuota suma yra 985,6 mln. EUR.

4 išlaidų kategorija

Nustatytas toks į./a. lygis, kokį Komisija pasiūlė antrame BP.

Todėl sutartas į./a. lygis yra 11 319,3 mln. EUR, nepaliekama marža iki 4 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos, o iš bendrosios įsipareigojimų maržos panaudojama suma yra 1 051,3 mln. EUR.

5 išlaidų kategorija

Nustatytas pareigybių institucijų etatų planuose skaičius ir asignavimai yra tokie, kokius Komisija pasiūlė antrame BP.

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgus į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus (4,1 mln. EUR), pasiūlytus pagal 1.1 skirsnį, sutartas į./a. lygis yra 9 943,0 mln. EUR, paliekant 589,1 mln.  EUR maržą iki 5 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos, panaudojus 253,9 mln. EUR iš maržos, siekiant padengti 2017 m. mobilizuotas nenumatytų atvejų rezervo lėšas.

Specialios priemonės: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Europos Sąjungos solidarumo fondas

Nustatytas į./a. EGF, neatidėliotinos pagalbos rezervui ir ES solidarumo fondui lygis yra toks, kokį Komisija pasiūlė antrame BP.

1.3.  Mokėjimų asignavimai

Nustatytas toks bendras mokėjimų asignavimų lygis 2019 m. biudžete, kokį Komisija pasiūlė antrame BP.

1.4.  Biudžeto pastabos

Komisijos antrame BP pateiktos biudžeto pastabos yra patvirtintos, išskyrus šias biudžeto eilutes:

—  Komisijai skirto biudžeto skirsnio 08 02 08 straipsnis (MVĮ priemonė), kuriam patvirtintas pirminiame BP pasiūlytas tekstas;

—  Europos išorės veiksmų tarnybai skirto biudžeto skirsnio 2 2 1 4 punktas (Strateginės komunikacijos pajėgumai), kuriam patvirtintas tekstas, įtrauktas į pirminio BP svarstymo Europos Parlamente rezultatus.

1.5.  Nomenklatūra

Patvirtinta antrame BP Komisijos pasiūlyta biudžeto nomenklatūra.

1.6.  Rezervai

Patvirtinti antrame BP Komisijos pasiūlyti rezervai. Be to, 19 321 000 EUR į./a. ir m./a. suma atidedama į rezervą, kol bus priimtas 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymas (COM(2018)0632) dėl 18 02 03 straipsnio (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex)).

2.  Pareiškimai

2.1.  Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl mokėjimų asignavimų

Europos Parlamentas ir Taryba primena, kad, atsižvelgiant į vykdymą, reikia užtikrinti reguliarią pažangą vykdant mokėjimus, lyginant su asignavimais įsipareigojimams, kad būtų išvengta neįprastai daug metų pabaigoje susikaupusių neapmokėtų sąskaitų.

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją toliau atidžiai ir aktyviai stebėti 2014–2020 m. programų įgyvendinimą. Šiuo tikslu jie prašo Komisijos laiku pateikti naujausius duomenis apie įgyvendinimo padėtį ir mokėjimų asignavimų reikalavimų sąmatas 2019 m.

Jeigu iš duomenų bus matyti, kad į 2019 m. biudžetą įtrauktų asignavimų lėšų poreikiams patenkinti nepakanka, Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos kuo greičiau pateikti tinkamą sprendimą, inter alia, taisomąjį biudžetą, kad biudžeto valdymo institucija tinkamu laiku galėtų priimti visus būtinus sprendimus tinkamai pagrįstiems poreikiams patenkinti. Kai taikytina, Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgs į reikalo skubumą.

2.2.  Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad jaunimo nedarbo mažinimas tebėra vienas iš svarbių bendrų politinių prioritetų, ir dar kartą patvirtina savo ryžtą kuo veiksmingiau panaudoti biudžeto išteklius šiam tikslui pasiekti, visų pirma įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į patirtį, įgytą didinant specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai išteklius, dėl to padaryta daug programų pakeitimų, siekiant užtikrinti sumas iš Europos socialinio fondo (ESF), kurios būtų suderintos su parama iš specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai.

Todėl Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl padidintų biudžeto išteklių Jaunimo užimtumo iniciatyvai sklandaus vykdymo. Europos Parlamentas ir Taryba susitaria skubiai išnagrinėti šį pasiūlymą, atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus, kad 2019 m. perprogramavimo procesas būtų kuo sklandesnis.

2.3.  Vienašalis Komisijos pareiškimas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos

Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, Komisija patvirtina, kad sutartas Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo padidinimas 2019 m. nebus laikomas šiuo metu 2020 m. numatytos sumos perkėlimu į laikotarpio pradžią, kai ji pateiks atnaujintą finansinio programavimo dokumentą ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Bendrųjų nuostatų reglamento peržiūros.

2.4.  Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl klimato aspekto integravimo

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad svarbu kurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir klimato kaitai atsparią ekonomiką. Šiuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba susitarė 2014–2020 m. laikotarpiu ne mažiau kaip 20 % ES biudžeto skirti su klimatu susijusioms išlaidoms. Vidutiniškai – net jei 20 % tikslas yra pasiektas vien 2019 m. biudžete – dabartinėje viso 2014–2020 m. laikotarpio prognozėje nurodyta, kad klimato politikos veiksmams bus skirta 19,3 % ES biudžeto, daugiausia dėl to, kad laikotarpio pradžioje vėluojama įgyvendinti Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į šiuos veiksnius ir prašo Komisijos dėti visas pastangas, kad 20 % tikslas visam 2014–2020 m. laikotarpiui būtų pasiektas.

2.5.  Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl 1a išlaidų pakategorės asignavimų padidinimo taisomuoju biudžetu

Dėl ribotų galimybių pasitelkti lankstumo priemonę ir bendrą įsipareigojimų maržą, Europos Parlamentas ir Taryba susitarė taisomajame biudžete 2019 metais numatyti 100 mln. EUR programoms „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“ skirtiems asignavimams padidinti. Komisija pateiks šį taisomąjį biudžetą, kuriame nebus kitų elementų, kai tik 2019 m. pavasarį bus baigtas 2020 m. daugiametės finansinės programos techninis patikslinimas, be kita ko, bendrosios įsipareigojimų maržos apskaičiavimas. Tai nedaro poveikio jokioms įprastoms techninėms pataisoms, kuriuos Komisija bus paraginta padaryti siekiant užtikrinti tvarkingą 2019 m. biudžeto įvykdymą.

Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja skubiai išnagrinėti Komisijos pateiktą 2019 m. taisomojo biudžeto projektą.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0089.
(7) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0182.
(8) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0311.
(9) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2018)0404.


ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas ***
PDF 114kWORD 42k
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto (07964/2018 – C8-0382/2018 – 2018/0091(NLE))
P8_TA(2018)0504A8-0366/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07964/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo projektą (07965/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0382/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0366/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Japonijos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0505.


ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (rezoliucija)
PDF 143kWORD 52k
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto (07964/2018 – C8-0382/2018 – 2018/0091M(NLE))
P8_TA(2018)0505A8-0367/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07964/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (07965/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0382/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. vykusio 25-ojo ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. pasirašytą ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos priimtus ir 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbtus derybų nurodymus dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos derybų dėl prekybos(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl derybų dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(2) ir 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. galutinę prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimo, susijusio su ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimu, ataskaitą ir į Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato 2018 m. birželio mėn. paskelbtą ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo ekonominio poveikio analizę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 10 d. 38-ojo tarpparlamentinio ES ir Japonijos susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Komisijos tarnybų neoficialų dokumentą „Grįžtamoji informacija ir tolesnės galimybės gerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. spalio 15 d. nuomonę dėl pilietinės visuomenės vaidmens ES ir Japonijos derybose dėl laisvosios prekybos susitarimo ir į 2018 m. vasario 14 d. nuomonę dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. vasario 26 d. 15 punktų planą, kuriuo siekiama, kad ES prekybos ir darnaus vystymosi skyriai būtų veiksmingesni;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį pateiktą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/15, kurią Komisija paprašė pateikti 2015 m. liepos 10 d.,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV 168–191 straipsnius ir, visų pirma, į SESV 191 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnį ir 218 straipsnį, ypač į jo 10 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. teisėkūros rezoliuciją(4) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0367/2018),

A.  kadangi Sąjunga ir Japonija vadovaujasi tokiomis pat pagrindinėmis vertybėmis, kaip antai, pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir teisinė valstybė, ir tvirtai įsipareigojo siekti darnaus vystymosi ir laikytis taisyklėmis pagrįstos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemos;

B.  kadangi ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPS) yra strategiškai svarbus ir yra svarbiausias Sąjungos iki šiol sudarytas dvišalis prekybos susitarimas, nes jis apima beveik trečdalį pasaulio BVP, beveik 40 proc. pasaulio prekybos ir daugiau kaip 600 mln. žmonių;

C.  kadangi, nors Japonija yra trečia pagal dydį pasaulyje vartotojų rinka, ji yra tik šešta pagal dydį Sąjungos eksporto rinka, ir tai rodo neišnaudotą dvišalės prekybos potencialą;

D.  kadangi keletas ex ante tyrimų ir analizių dėl ES ir Japonijos EPS poveikio rodo, kad susitarimas gali daryti teigiamą įtaką Sąjungos ir Japonijos BVP augimui, pajamoms, prekybai, našumui ir užimtumui kartu laikantis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslo; kadangi susitarimas taip pat turi potencialo užtikrinti naudą vartotojams, nes sumažės kainos ir padidės vartotojų galimybės rinktis prekes ir paslaugas; kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų tobulinti esamas priemones, kad padėtų darbuotojams ir įmonėms prisitaikyti prie naujų globalizacijos ir prekybos susitarimų teikiamų galimybių ir prie galimo jų neigiamo poveikio; kadangi susitarimo sėkmė turėtų būti taip pat vertinama remiantis jo indėliu siekiant darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m.;

E.  kadangi Parlamentas nuo pat pradžių stebėjo šias derybas ir derybininkus ragino, be kita ko, paisyti piliečių, pilietinės visuomenės ir įmonių interesų ir užtikrinti skaidrumą, ir tai suteikė daugiau galimybių susipažinti su dokumentais, reguliariai teikti ataskaitas apie derybas ir gerinti komunikaciją; kadangi ateityje būtų galima dar labiau patobulinti prekybos susitarimo procedūrą, pvz., dalijantis ES pasiūlymais ir užtikrinant, kad Taryba prieš pradedant derybas sistemingai skelbtų derybinius nurodymus;

F.  kadangi itin svarbu, kad pagal susitarimą siūlomos prekybos lengvatos ir galimybės būtų prieinamos ir jomis būtų visapusiškai naudojamasi;

1.  mano, kad šis susitarimas yra labai svarbus dvišaliu ir pasauliniu strateginiu požiūriu ir kad jį sudarant šiuo tarptautinei tvarkai sunkiu protekcionistinių iššūkių laikotarpiu laiku demonstruojamas įsipareigojimas remti atvirą, sąžiningą, vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamą prekybą skatinant aukštus standartus, būtent aplinkos, maisto saugos, vartotojų apsaugos ir darbo teisių srityje; įspėja, kad toks protekcionizmas nėra tinkamas sprendimas ir kad dabartinė prekybos politikos padėtis yra nebepatenkinama;

2.  teigiamai vertina plataus užmojo ir visapusišką EPS, kuriame atsižvelgiama į 2012 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES prekybos derybų su Japonija nustatytus prioritetus, pobūdį;

3.  ypač atkreipia dėmesį į plataus užmojo muitų tarifų liberalizavimo mastą, dėl kurio susitarta EPS, kurį visiškai įgyvendinus bus liberalizuota 99 proc. ES muitų tarifų eilučių ir 97 proc. Japonijos muitų tarifų eilučių, taip pat ir pramonės produktų sektoriuose, kuriuose ES yra labai konkurencinga, kartu taikant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad svarbiausi produktai būtų apsaugoti numatant neapmuitinamas kvotas, sumažintus muitus arba pereinamuosius laikotarpius; pabrėžia, kad EPS yra numatyta nuostata dėl kovos su sukčiavimu, pagal kurią ES gali panaikinti prekybos lengvatas sukčiavimo ir atsisakymo bendradarbiauti muitų klausimais atvejais, kartu užtikrinant, kad nebūtų pakenkta teisėtiems prekiautojams;

4.  nurodo, kad ES automobilių tarifas bus palaipsniui panaikintas per septynerius metus; reikalauja, kad Komisija atidžiai stebėtų prekybos automobiliais srautų tendencijas tuo laikotarpiu, kad užkirstų kelią bet kokiai Europos rinkos destabilizacijai ir kad atitinkamais atvejais imtųsi taisomųjų priemonių; tačiau atkreipia dėmesį į tai, didelė dalis ES parduodamų Japonijos prekių ženklų transporto priemonių gaminama Europos Sąjungoje;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Japonija ėmėsi veiksmų šalindama nereikalingas netarifinio reguliavimo priemones įvairiuose sektoriuose, pvz., transporto priemonių, maisto priedų, sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklių, maisto ženklinimo ir kosmetikos gaminių sektoriuose ir taip sumažino su reikalavimų laikymusi susijusias išlaidas ir sukūrė labiau nuspėjamą reglamentavimo sistemą; primena šalies teisę nustatyti didesnius nei tarptautiniai nacionalinius standartus, kai tai pateisinama siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugą, saugą ar vartotojų apsaugą; be to, atkreipia dėmesį į Japonijos įsipareigojimą suderinti savo automobilių standartus su tarptautiniais JT Europos ekonomikos komisijos standartais, kuriuos taip pat naudoja ES automobilių gamintojai;

6.  palankiai vertina tai, kad Japonija, visų pirma, suteiks nediskriminacinę galimybę ES tiekėjams patekti į 54 pagrindinių miestų viešųjų pirkimų rinkas ir gali tokių miestų skaičių dar labiau padidinti, ir panaikins eksploatavimo saugos sąlygą, dėl kurios realiai ES geležinkelių tiekėjai negalėjo patekti į Japonijos rinką, ir užtikrins kuo didesnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo konkursų skaidrumą; ragina Komisiją atidžiai stebėti šio punkto įgyvendinimą, kad būtų laikomasi įsipareigojimų atverti viešųjų pirkimų rinkas ir suteikti vienodas galimybes patekti į jas; pabrėžia, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis reikėtų taip pat atsižvelgti į socialinius ir ekologinius kriterijus; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Japonijos viešieji pirkimai privalo ir toliau teikti kuo daugiau naudos piliečiams;

7.  mano, kad Japonija yra labai vertinga eksporto rinka ES ūkininkams ir maisto produktų gamintojams, ir pažymi, kad maždaug 85 proc. žemės ūkio maisto produktų bus leidžiama į Japoniją įvežti be muitų; nurodo, kad po pereinamojo laikotarpio į Japonijos rinką be muito taip pat bus galima įvežti perdirbtus žemės ūkio produktus; palankiai vertina tai, kad susitarime numatytos didelės ES žemės ūkio maisto produktų, kaip antai vyno, jautienos, kiaulienos ir sūrio, eksporto galimybės ir užtikrinama 205 Europos geografinių nuorodų apsauga, numatant galimybę įtraukti daugiau geografinių nuorodų, o tai yra didelė pažanga, palyginti su ankstesniais prekybos susitarimais, ir yra ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms maisto sektoriaus įmonėms (MVĮ); ragina po trejų metų tęsti derybas siekiant įvertinti galimybes išplėsti saugomų geografinių nuorodų sąrašą ir tikisi, kad abi šalys skirs didžiausią dėmesį tvariam žemės ūkiui, įskaitant nedidelio masto maisto produktų gamybą ir kaimo plėtrą;

8.  pabrėžia, kad susitarimu skatinama geriausia saugaus ir aukštos kokybės maisto ir produktų vartotojams teikimo praktika; pabrėžia, kad jokios susitarimo nuostatos netrukdo ES taikyti atsargumo principo, kaip nustatyta SESV; palankiai vertina tai, kad susitarime aiškiai nurodomas atsargumo principas; pabrėžia, kad susitarimas jokiomis aplinkybėmis neturi kenkti tiksliam, suprantamam ir ES reikalavimus atitinkančiam maisto ženklinimui; ragina abi partneres įgyvendinant susitarimą padidinti vartotojų apsaugos, vartotojų gerovės ir maisto saugos standartus ir Komisiją į visus būsimus ES prekybos susitarimus įtraukti konkrečias ir griežtas nuostatas dėl vartotojų apsaugos;

9.  pabrėžia, kad abi šalys įsipareigoja užtikrinti aukštą aplinkos ir darbo apsaugos lygį ir kad tokie aukšti standartai neturėtų būti laikomi prekybos kliūtimis, pažymėdamas, kad susitarime taip pat aiškiai nurodoma, jog darbo ir aplinkos apsaugos standartų negalima sušvelninti ar sumažinti siekiant paskatinti prekybą ir pritraukti investicijų; primena JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą; palankiai vertina tai, kad Japonija ir ES jau prisijungė prie Buenos Airių deklaracijos dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo ir ragina abi šalis pagal šį susitarimą ryžtingai stiprinti įsipareigojimus, susijusius su lytimi ir prekyba, įskaitant teisę į vienodą darbo užmokestį; tikisi, kad ES ir Japonija, vykdydamos visą savo veiklą, imsis visų reikiamų priemonių, be kita ko, laikydamosi šio susitarimo, įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus; prašo Komisijos atlikti susitarimo įgyvendinimo ex post poveikio darniam vystymuisi vertinimą;

10.  palankiai vertina įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl kovos su klimato kaita ir kitus daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, taip pat užtikrinti tvarią miškotvarką (be kita ko, vykdant kovą su neteisėtu miškų kirtimu) ir tvarų žuvininkystės (kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba) valdymą; pabrėžia, kad ES teisės aktai ir standartai toliau taikomi į ES rinką importuojamiems produktams ir kad visų pirma pagal ES medienos reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 995/2010) draudžiama ES rinkai tiekti neteisėtai paruoštą medieną ir nustatoma privaloma išsamaus patikrinimo sistema; ragina abi šalis glaudžiai bendradarbiauti pagal darnaus vystymosi skyrių, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir geriau užtikrinamas teisės aktų vykdymas minėtoje srityje, įskaitant veiksmingiausias kovos su neteisėta medienos ruoša priemones ir ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai paruoštos medienos eksportui iš ES į Japoniją;

11.  pabrėžia tai, kad susitarime numatytas aiškus įsipareigojimas siekti, kad būtų ratifikuotos pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos; pabrėžia, kad Japonija dar turi ratifikuoti dvi pagrindines TDO konvencijas (dėl diskriminacijos ir priverstinio darbo panaikinimo) ir tikisi, kad Japonija per pagrįstą laikotarpį padarys konkrečią pažangą, ratifikuodama ir veiksmingai įgyvendindama šias konvencijas pagal EPS įtvirtintas nuostatas;

12.  palankiai vertina tai, kad Japonija sukūrė tarpžinybinę sistemą, kuri padės įgyvendinti darnaus vystymosi įsipareigojimus, be kita ko, ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas, ir kad susitarime numatytam prekybos ir darnaus vystymosi komitetui pavesta palaikyti ryšius su pilietine visuomene darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimo klausimu;

13.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. gegužės 16 d. savo nuomonės Nr. 2/15 161 dalyje dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo nurodė, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriai turi tiesioginį ir nedelsiamą poveikį prekybai, o darnaus vystymosi nuostatų pažeidimas suteikia galimybę kitai šaliai nutraukti ar sustabdyti liberalizavimą, kuris numatomas kitomis laisvosios prekybos susitarimo nuostatomis; palankiai vertina tai, kad į prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įtraukta peržiūros nuostata, ir ragina abi šalis tinkamai ir laiku naudotis šia nuostata, kad būtų laikomasi prisiimtų įsipareigojimų ir pagerintas darbo ir aplinkos apsaugos nuostatų taikymas ir veiksmingumas, taip pat, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, apsvarstyti galimybę kaip kraštutinę priemonę taikyti sankcijomis pagrįstą mechanizmą; ragina abi šalis nelaukti, kol bus pradėta taikyti peržiūros nuostata siekiant imtis veiksmingo įgyvendinimo priemonių, kad būtų užtikrinta, jog šis LPS būtų pavyzdinis susitarimas, pagal kurį užtikrinama didžiausia galima apsauga; ragina Komisiją stebėti pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių prisiimtus įsipareigojimus ir bendradarbiauti su Japonija jų įgyvendinimo klausimais, remiantis Komisijos 15 punktų neoficialiu dokumentu dėl prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo;

14.  pabrėžia tai, kad EPS dar kartą patvirtinama valstybių narių valdžios institucijų teisė visapusiškai nustatyti, teikti ir reguliuoti viešąsias paslaugas vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu ir kad šiame susitarime pateikiamas neigiamas sąrašas vyriausybėms neužkerta kelio bet kokias privatizuotas paslaugas vėl grąžinti į viešąjį sektorių arba laisvai plėtoti naujas viešąsias paslaugas; iš principo mano, kad pageidautina naudoti teigiamo sąrašo metodą, kaip siūloma pagal PPO Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS); atkreipia dėmesį į abiejų EPS šalių prisiimtą įsipareigojimą apsaugoti viešąjį vandens išteklių valdymą, kuris yra bendrosios išimties dėl viešųjų paslaugų teikimo dalis;

15.  pažymi, kad įsipareigojimai dėl patekimo į rinką, susiję su tarpvalstybinėmis paslaugomis, įskaitant e. prekybą, jūrų transportą, pašto paslaugas, energetiką ir telekomunikacijas, turi galimybių stipriai paskatinti prekybą paslaugomis; mano, kad vadovaujantis susitarimu užtikrinant sąžiningesnes sąlygas ES įmonėms bus lengviau teikti paslaugas Japonijos rinkoje; primena, kad turi būti apsaugoti viešosios politikos tikslai, taip pat ir kibernetinio saugumo srityje, ir kad siekiant spręsti būsimus reguliavimo uždavinius turi būti išsaugota politinė erdvė;

16.  nurodo, kad EPS numato laikiną tarpvalstybinį specialistų judėjimą (4-asis paslaugų teikimo būdas), įpareigojantį abi šalis vykdyti darbuotojų perkėlimus įmonės viduje maždaug 40-yje sektorių, o laisvųjų profesijų darbuotojų perkėlimus – maždaug 20-yje sektorių, – tai padės palengvinti ES ir Japonijos tiesioginių užsienio investicijų ryšius;

17.  pabrėžia, kad susitarimu išsaugoma suvereni teisė reguliuoti finansų ir bankų sektorius dėl prudencinių ir priežiūros sumetimų; ragina abi šalis partneres naudotis finansų reguliavimo forumu siekiant pagerinti pasaulinę finansų sistemą;

18.  palankiai vertina pagrindinius inovacinius elementus, tokius kaip specialūs Paryžiaus susitarimui skirti skyriai ar nuostatos dėl MVĮ ir įmonių valdymo, kuriais siekiama skatinti įmonių socialinę atsakomybę, remiantis G 20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) principais; primygtinai ragina abi šalis imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti įmonių socialinę atsakomybę;

19.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje yra savanoriškas ir kad dėl jo jokiu būdu neribojama teisė reguliuoti; primena, kad atitinkamos nuostatos turi būti įgyvendintos visapusiškai atsižvelgiant į teisėkūros institucijų prerogatyvas; palankiai vertina tai, kad skyriuje dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje aiškiai nurodyta, kad turi būti visapusiškai laikomasi SESV nustatytų principų, pavyzdžiui, atsargumo principo;

20.  ragina užtikrinti Bendradarbiavimo reguliavimo srityje komiteto veiklos skaidrumą ir atitinkamą visų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimą – tai turėtų būti laikoma būtina sąlyga siekiant toliau didinti visuomenės pasitikėjimą susitarimu ir jo rezultatais; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie Bendradarbiavimo reguliavimo srityje komitete priimamus sprendimus;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad tęsiamos derybos siekiant atskiro susitarimo dėl investicijų ir kad Parlamentas atidžiai jas stebės; pažymi, kad, kol neįsteigtas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas, į susitarimus su kitais partneriais Komisija įtraukė investicinių teismų sistemą; pakartoja, kad senasis privatus investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas yra nepriimtinas ir kad nėra įgaliojimų vėl pradėti jį taikyti;

22.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. liepos 17 d. ES ir Japonija sėkmingai užbaigė derybas dėl abipusio tinkamumo sprendimo ir jos sutiko pripažinti viena kitos duomenų apsaugos sistemas kaip lygiavertes, o tai leis saugiau perduoti duomenis tarp ES ir Japonijos; atkreipia dėmesį į svarbų atitinkamų duomenų apsaugos institucijų vaidmenį užtikrinant tinkamą duomenų apsaugos lygį; pažymi, kad į susitarimą įtraukta peržiūros sąlyga, pagal kurią numatoma, kad per trejus metus būtų galima įvertinti tarpvalstybinio duomenų perdavimo nuostatas, ir pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika tampa vis svarbesnė ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; primena, kad pagal visus prekybos susitarimus turi būti visapusiškai laikomasi ES acquis dėl duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (Reglamentas (ES) 2016/679), ir pabrėžia, kad bet kokiems būsimiems rezultatams turi pritarti Parlamentas ir jie turi atitikti ES piliečių pagrindinių teisių apsaugos nuostatas;

23.  ragina Komisiją gerinti bendradarbiavimą ir veiksmų su Japonija koordinavimą daugiašalių klausimų srityje, glaudžiai bendradarbiaujant su kitais strateginiais partneriais, siekiant ginti ir toliau plėtoti tarptautinius standartus ir atvirą bei tvirtą daugiašalę prekybos sistemą, grindžiamą PPO taisyklių ir kitų tarptautinių normų laikymusi;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad 78 proc. į Japoniją eksportuojančių ES įmonių yra mažesnės įmonės ir palankiai vertina tai, kad į EPS įtrauktas atskiras skyrius dėl MVĮ, kad jos galėtų gauti kuo daugiau naudos iš susitarimo, visų pirma nustatant sąlygas, pagal kurias abi šalys įpareigojamos užtikrinti skaidrumą, susijusį su patekimu į rinką, ir dalytis susijusia informacija; ragina skubiai įsteigti MVĮ kontaktinius centrus ir interneto svetainę, siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų prieinama atitinkama informacija apie patekimą į rinką;

25.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar tinkamai, kaip sutarta, šalinamos netarifinės priemonės ir ar tinkamai valdomos žemės ūkio produktų tarifinės kvotos, ir pateikti ataskaitą Parlamentui;

26.  primygtinai ragina abi partneres užtikrinti aktyvų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą, visų pirma, tuo tikslu palaikyti bendrą dialogą su pilietine visuomene ir vietos patarėjų grupe; ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su Japonija ir dalytis geriausia patirtimi, susijusia su vietos patarėjų grupių veikimu ir bendru dialogu; ragina abi šalis užtikrinti greitą gerai veikiančių, veiksmingų ir subalansuotų vietos patarėjų grupių, besilaikančių tinkamo elgesio kodekso, įsteigimą ir užtikrinti, kad, rengiant pagal susitarimą numatytas tarpvyriausybines konsultacijas, į jų nuomonę būtų skaidriai atsižvelgiama;

27.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES delegacija Japonijoje būtų įtraukta į šio susitarimo įgyvendinimo procesą nuo pradžios iki pabaigos; primena, kad ES delegacijos sudaro galimybes greitai ir tiesiogiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas prekybos nuostatų įgyvendinimas, ir kad problemos ir kliūtys būtų greitai nustatytos ir veiksmingai panaikintos;

28.  tikisi, kad tiek Parlamentas, tiek plačioji visuomenė bus visiškai skaidriai informuojami apie sektorių komitetų, kurie turi būti įsteigti pagal susitarimą, veikimą;

29.  įsipareigoja, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, suinteresuotaisiais subjektais ir Japonijos partneriais, atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimas;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Japonijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 16.
(2) OL C 35, 2018 1 31, p. 21.
(3) OL C 369, 2018 10 11, p. 22.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0504.


ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas ***
PDF 114kWORD 38k
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (08462/2018 – C8-0417/2018 – 2018/0122(NLE))
P8_TA(2018)0506A8-0383/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08462/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo projektą (08463/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0417/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0383/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Japonijos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0507.


ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas (rezoliucija)
PDF 157kWORD 46k
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (08462/2018 – C8-0417/2018 – 2018/0122M(NLE))
P8_TA(2018)0507A8-0385/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08462/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo projektą(1) (08463/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0417/2018),

–  atsižvelgdamas į ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą, pasirašytą Tokijuje 2018 m. liepos 17 d.,

–  atsižvelgdamas į ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą, pasirašytą Tokijuje 2018 m. liepos 17 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. Tokijuje įvykusį 25-ąjį dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą ir į jo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. Hagoje įvykusį pirmąjį dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą ir į priimtą bendrą deklaraciją dėl ES ir Japonijos santykių,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. įvykusį 20-ąjį ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, kurią 2016 m. birželio mėn. paskelbė vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos patvirtintas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. pasirašytą Europos bendrijos ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Japonijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ad hoc delegacijos 2018 m. balandžio 3–6 d. vizitą Tokijuje (Japonija) ir Pietų Korėjoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 9–10 d. Tokijuje įvykusį 38-ąjį ES ir Japonijos tarpparlamentinį susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Gynybos ir saugumo pakomitečio ad hoc delegacijos 2017 m. gegužės 22–25 d. vizitą Tokijuje,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0385/2018),

A.  kadangi ES ir Japonija yra strateginės partnerės nuo 2003 m. ir toliau glaudžiai bendradarbiauja daugybėje daugiašalių forumų;

B.  kadangi ES ir Japonija, kaip panašių pažiūrų pasaulinės partnerės, kartu prisiima ypatingą atsakomybę už taikos, stabilumo, daugiašališkumo, pagarbos žmogaus teisėms ir gerovės skatinimą ir taisyklėmis grindžiamos tvarkos gynimą greitai besikeičiančiame pasaulyje;

C.  kadangi ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas ir laisvosios prekybos susitarimas apims maždaug trečdalį pasaulio ekonomikos produkcijos;

D.  kadangi Japonijos vyriausybė pradėjo vykdyti saugumo politikos reformas, susijusias, be kita ko, su gynybos pajėgumų stiprinimu, aljanso su JAV pertvarkymu ir bendradarbiavimu su kitomis demokratinėmis šalimis regione ir už jo ribų;

E.  kadangi Japonija vis daugiau prisideda prie tarptautinio saugumo ir stabilumo; kadangi Japonijos 2013 m. nacionalinėje saugumo strategijoje nurodoma aktyvaus taikos skatinimo politika, paremta tarptautinio bendradarbiavimo principu;

F.  kadangi Japonija yra seniausia NATO partnerė ir yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus dėl įslaptintos informacijos, kibernetinio saugumo, kovos su piratavimu, pagalbos nelaimės atveju ir humanitarinės pagalbos;

G.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Japonija įgijo tarptautinį pripažinimą dėl savo karinio nuosaikumo politikos, kuri jokiu būdu nesutrukdė jai tapti viena iš svarbiausių pasaulyje ekonominių ir politinių veikėjų;

H.  kadangi Japonija vadovavo pastangoms persvarstyti Ramiojo vandenyno regiono šalių partnerystės susitarimą, kai iš jo pasitraukė JAV, ir 2018 m. liepos mėn. ratifikavo peržiūrėtą susitarimą – Visapusišką ir pažangų Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimą (CPTPP arba TPP-11); kadangi Japonija taip pat išreiškė susidomėjimą Regionine išsamia ekonomine partneryste (RCEP), kurioje dalyvauja ir Kinija;

I.  kadangi Japonija yra aktyvi Azijos plėtros banko (ADB), Afrikos plėtros banko (AfDB), Amerikos valstybių plėtros banko (IADB), Jungtinių Tautų Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonomikos ir socialinės komisijos (ESCAP) ir kitų specializuotų JT agentūrų, taip pat Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) ir Azijos bendradarbiavimo dialogo narė (ACD); kadangi Japonija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Didžiojo septyneto (G 7) ir Didžiojo dvidešimtuko (G 20) narė;

J.  kadangi Japonijos vyriausybė 2015 m. vasario mėn. patvirtino naują vystomojo bendradarbiavimo chartiją;

Susitarimas ir ES ir Japonijos santykiai

1.  palankiai vertina tai, kad sudarytas strateginės partnerystės susitarimas, kuriuo nustatoma teisiškai privaloma sistema, stiprinami ES ir Japonijos dvišaliai santykiai ir plečiamas bendradarbiavimas daugiau kaip 40 sričių, pvz., užsienio politikos ir saugumo, taip pat taikos ir stabilumo skatinimo, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju operacijų, pasaulio vystymosi ir humanitarinės pagalbos, ekonomikos reikalų, mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo, maisto saugos, žemės ūkio politikos, IRT politikos, kosmoso technologijų, kultūros ir sporto klausimais, taip pat bendradarbiavimas visuotinais klausimais, kuriuos sprendžiant būtina veiksmus koordinuoti pasauliniu mastu, kaip antai, klimato kaita, migracija, kibernetinė grėsmė, visuomenės sveikata, tarpvalstybinis nusikalstamumas, taikos palaikymo operacijos, krizių ir nelaimių valdymas ir kova su terorizmu;

2.  atkreipia dėmesį į strateginės partnerystės susitarimo ir ekonominės partnerystės susitarimo – plačiausio pasaulinį dvišalio laisvosios prekybos susitarimo – sąsajas; mano, kad sudarant abu susitarimus atnaujinama partnerystė, siekiant užtikrinti konkrečią naudą ES ir Japonijos žmonėms, ir pritaria tolesniam bendradarbiavimui daugiašaliuose forumuose; džiaugiasi abipuse pagarba ir pasitikėjimu, kurie sustiprėjo per derybų procesą;

3.  palankiai vertina strateginės partnerystės susitarimo 1 straipsnio 3 dalyje pateiktą nuorodą į parlamentinį aspektą – jis skirtas partnerystei stiprinti vedant dialogą ir bendradarbiaujant tam tikrais politiniais klausimais, taip pat užsienio ir saugumo politikos ir kitose srityse; atsižvelgdamas į tai, siūlo Japonijos parlamentui ir Europos Parlamentui toliau plėtoti parlamentinę priežiūrą ir dialogą, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas susitarimuose numatytas bendradarbiavimas; prašo suteikti Europos Parlamentui galimybę stebėti Jungtinio komiteto posėdžius ir dokumentus; primygtinai ragina įgyvendinant strateginės partnerystės susitarimą plačiau įtraukti pilietinę visuomenę ir ją skatinti prisiimti atsakomybę šiame procese; pakartoja, kad yra įsitikinęs, kad konkretus bendro pobūdžio ir sektorių bendradarbiavimas iš esmės turėtų būti grindžiamas iki 2030 m. įgyvendintinais tvarumo siekiais ir tikslais, kuriuos kartu priėmė Jungtinės Tautos ir kuriems pritarė susitariančiosios šalys;

4.  pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu siekiant skatinti prisijungimą prie Sutarties dėl prekybos ginklais ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įgyvendinimą, užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, kovoti su terorizmu ir nebaudžiamumu už sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir žmogaus teisių pažeidimus;

5.  primena, kad ES ir Japonija laikosi tokio pat požiūrio, t. y., kad besivystančiose šalyse reikia taikyti visapusišką ir suderintą diplomatinį, ekonominį, kultūrinį ir saugumo požiūrį neatsiejant saugumo nuo vystymosi;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

6.  dar kartą patvirtina bendrą įsipareigojimą puoselėti žmogaus teises, demokratiją, pagrindines laisves, gerą valdymą, laikytis teisinės valstybės principo ir vadovautis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintomis bendromis vertybėmis ir bendradarbiauti siekiant skatinti bei ginti šias vertybes ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką visame pasaulyje;

7.  atkreipia dėmesį, kad Japonija neratifikavo dviejų pagrindinių TDO konvencijų (dėl diskriminacijos ir priverstinio darbo panaikinimo), ir palankiai vertina Japonijos sprendimą įsteigti tarpžinybinę sistemą, skirtą darnaus vystymosi įsipareigojimams pagal ekonominės partnerystės susitarimą įgyvendinti, taip pat ratifikuoti tokias konvencijas;

8.  pabrėžia, kad būtina toliau bendradarbiauti moterų teisių srityje, kad būtų užtikrinta, jog lyčių lygybė būtų vienas iš pagrindinių partnerystės siekių; ragina Japonijos parlamentą tęsti darbus rengiant teisės aktus, skirtus diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės panaikinti;

9.  smerkia tai, kad Japonijos teisės sistemoje vis dar taikoma mirties bausmė ir kad mirties bausmės vykdomos kaliniams apie tai iš anksto nepranešant; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimą kritikavo šią praktiką dėl kalinių ir jų šeimų patiriamos psichologinės įtampos; remia JT pastangas palaipsniui panaikinti mirties bausmės taikymą; ragina ES pradėti dialogą su Japonijos vyriausybe dėl mirties bausmės moratoriumo siekiant, kad ateityje ji būtų visiškai panaikinta;

Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas

10.  primena, kad 2016 m. Visuotinėje ES strategijoje nurodyta, kad Europos klestėjimas ir Azijos saugumas yra tiesiogiai susiję dalykai, ir ES raginama daugiau praktiškai prisidėti ir dirbti su tokiais partneriais kaip Japonija, siekiant skatinti taiką Korėjos pusiasalyje ir taikiai (nes tai yra nepaprastai svarbu) spręsti jūrų ir teritorinius ginčus Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, remiantis tarptautine teise ir konvencijomis; pabrėžia pasitikėjimo stiprinimo ir prevencinės diplomatijos svarbą; pabrėžia, kad turi būti gerbiama tarptautinės laivybos laisvė; palankiai vertina 2018 m. spalio 26 d. Ministro Pirmininko Š. Abės ir Prezidento Si Dzinpingo susitikimą ir pareiškimą, kad įsipareigojama pradėti naują santykių tarpsnį kaip žingsnį gerinant dvišalius ryšius ir mažinant įtampą regione;

11.  pripažįsta, kad Kinijos ir Rusijos įtaka Azijos ir Ramiojo vandenyno regione kelia didelių saugumo problemų Japonijai ir ES interesams, todėl palankiai vertina strateginės partnerystės susitarime numatytus įsipareigojimus stiprinti ES ir Japonijos bendradarbiavimą saugumo srityje siekiant atremti tokias grėsmes;

12.  džiaugiasi, kad 2018 m. liepos 1 d. buvo sukurta Japonijos misija NATO;

13.  palankiai vertina naują ES ryšių su Azija gerinimo strategiją, kurioje numatoma skatinti dialogą, stabilumą, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, sąveikius transporto, energetikos ir skaitmeninius tinklus ir žmonių tarpusavio ryšius; atkreipia dėmesį į užtikrinus jungtis teikiamas galimybes aktyviau vykdyti švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir kultūrinius mainus;

14.  ragina išplėsti dvišalį ES ir Japonijos bendradarbiavimą ir daugiašalį bendradarbiavimą su Pietų Korėja, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinija, remiant pastangas užtikrinti taiką ir išsaugoti stabilumą regione, taikų sambūvį Korėjos pusiasalyje ir visišką, negrįžtamą bei patikrinamą branduolinio ginklo atsisakymą Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje; pabrėžia tolesnio Japonijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių svarbą, nes jie galėtų padėti užtikrinti regiono stabilumą ir spręsti pavojaus saugumui klausimus, pavyzdžiui, susijusius su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika; įsipareigoja remti tolesnį tarptautinį spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų atsisakant branduolinio ginklo; remia tarptautinį bendradarbiavimą siekiant išspręsti problemą dėl dingusių Japonijos piliečių, kuriuos, kaip baiminasi, pagrobė Šiaurės Korėjos režimas; pabrėžia, kad stabilumas Šiaurės Rytų Azijoje yra vienas svarbiausių Europos interesų;

15.  siūlo ES ir Japonijai bendradarbiauti siekiant didinti Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pajėgumus, susijusius su regioninės integracijos ir bendradarbiavimo darbotvarke, ir stiprinti gebėjimą kolektyviai spręsti konfliktus regione ir stiprinti dabartinį ASEAN svarbų vaidmenį palaikant daugiašalę tvarką Pietryčių Azijos regione; remia per Tokijuje įvykusį 33-ąjį ASEAN ir Japonijos forumą priimtą sprendimą toliau stiprinti ryšius ir spręsti bendrus interesus atitinkančius regioninius ir tarptautinius klausimus ir bendradarbiauti skatinant taiką ir stabilumą; yra įsitikinęs, kad propaguojant ir apsaugant žmogaus teises veiksmingai prisidedama prie minėtų dviejų tikslų siekio; ragina siekti Japonijos strategijos dėl laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno šalių regiono ir ES iniciatyvų, įskaitant ES investicijų planą ir išplėstus ES transeuropinius transporto tinklus, sinergijos, kad būtų skatinamas pasaulinis bendradarbiavimas jungčių srityje;

16.  atkreipia dėmesį į Japonijos užmojus tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2023–2024 m. ir palankiai vertina jos indėlį į JT tokiose srityse, kaip antai, nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas, taikos palaikymas bei stiprinimas ir saugumas;

Sektorinis bendradarbiavimas

17.  atkreipia dėmesį į strateginės partnerystės susitarimo teikiamas galimybes ir suteiktą postūmį plėtoti kultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą jaunimo reikalų, švietimo ir sporto srityse; atkreipia dėmesį į mažai šiuo metu išplėtotus ES ir Japonijos gyventojų tarpusavio ryšius ir į kalbines kliūtis; siūlo toliau investuoti siekiant plėtoti piliečių tarpusavio ryšius, dialogą švietimo ir kultūros klausimais, akademinius mobilumo projektus pagal programą „Erasmus+“ ir gerinti viešąją diplomatiją siekiant skatinti tarpusavio supratimą ir kultūrų įvairovę;

18.  atkreipia dėmesį į strateginės partnerystės svarbą skatinant tolesnį sektorinį bendradarbiavimą vartotojų apsaugos ir keitimosi informacija apie finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros režimus srityse;

19.  mano, kad ES ir Japonija, kaip pirmaujančios pasaulinės pagalbos teikėjos, jau seniai teikiančios oficialią paramą vystymuisi mažiau išsivysčiusiose Rytų Azijos šalyse, o pastaruoju metu – Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje, kartu su paramą gaunančių šalių vyriausybėmis natūraliai tapo partnerėmis pagalbos koordinavimo ir jos nuoseklumo užtikrinimo srityje; pabrėžia, kad pagrindinis paramos vystymuisi tikslas yra sumažinti skurdą ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, ir tikisi, kad abi šalys bendradarbiaus siekdamos šių tikslų;

20.  palankiai vertina tai, kad Japonija 2016 m. ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą, ir primygtinai ragina Japoniją jį veiksmingai įgyvendinti bei aktyviai imtis lyderės vaidmens kovojant su klimato kaita ir dedant daugiau pastangų siekiant ją sušvelninti; ragina ES ir Japoniją aktyviau bendradarbiauti tvariosios energijos srityje, pvz., kuriant maža tarša pasižyminčias transporto rūšis; pabrėžia, kad 2018 m. vasario mėn. užsienio reikalų ministro patariamoji grupė klimato klausimais paskelbė savo ataskaitą, kurioje kaip Japonijos energetikos srities diplomatinės strategijos pagrindas nurodyta energetikos pertvarkos, pereinant prie energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, būtinybė;

21.  palankiai vertina tai, kad į susitarimą įtrauktas tvarus miškų valdymas, ir tikisi, kad netrukus bus vykdomi tolesni gerosios patirties mainai neteisėtos medienos ruošos klausimais, remiantis ES medienos reglamento taikymo patirtimi, siekiant, kad Japonijos teisės aktuose būtų nustatytas privalomas išsamus patikrinimas;

22.  apgailestauja, kad 2018 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC) posėdžiuose Japonija mėgino panaikinti komercinės banginių medžioklės moratoriumą, ir ragina nutraukti banginių medžioklę moksliniais tikslais;

23.  pabrėžia, kad Japonija yra antroji pagal dydį kosmetikos gaminių rinka pasaulyje; primena, kad ES draudžiami kosmetikos gaminių bandymai su gyvūnais ir draudžiama parduoti importuotus kosmetikos gaminius, kurie buvo bandomi su gyvūnais; ryšium su tuo ragina šalis dalytis informacija ir bendradarbiauti, kad būtų nutraukti kosmetikos gaminių bandymai su gyvūnais Japonijoje;

24.  pabrėžia, kad svarbu saugoti biologinę įvairovę, ir ragina Japoniją panaikinti savo išlygas Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijai (CITES);

25.  ragina ES valstybių narių parlamentus nedelsiant ratifikuoti laikinąjį susitarimą ir visapusiškai įgyvendinti jį visuose sektoriuose;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Japonijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 216, 2018 8 24, p. 1.
(2) OL L 90, 2011 4 6, p. 2.
(3) OL C 443, 2017 12 22, p. 49.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0506.


ES ir Jordanijos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas (Kroatijos įstojimas į ES) ***
PDF 117kWORD 38k
2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo, atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, iš dalies keičiamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas, sudarymo Sąjungos ir jos valstybių narių vardu (07067/2015 – C8-0189/2016 – 2015/0003(NLE))
P8_TA(2018)0508A8-0371/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07067/2015),

–  atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo, atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, iš dalies keičiamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas, projektą (07066/2015),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0189/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0371/2018),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.


Programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių nustatymas ***I
PDF 514kWORD 148k
2018 m. gruodžio 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių (COM(2018)0435 – C8-0252/2018 – 2018/0224(COD))(1)
P8_TA(2018)0509A8-0401/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslo ir technologijų bazes ir didinti konkurencingumą, be kita ko, pramonės srityje, kartu remiant visą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, siekiant įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus, kurių galutinis tikslas yra skatinti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę;
(1)  Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslo kompetencijos ir technologijų bazes, kuriose laisvai juda tyrėjai, mokslo žinios ir technologijos, ir didinti konkurencingumą, be kita ko, pramonės srityje, kartu stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir remiant visą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, siekiant įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus ir įsipareigojimus, kurių galutinis tikslas yra skatinti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  kad siekiant šio bendro tikslo būtų daromas mokslinis, ekonominis ir socialinis poveikis, Sąjunga turėtų investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendindama programą „Europos horizontas“ – bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (2021–2027 m.) (toliau – Programa), siekdama remti aukštos kokybės žinių ir technologijų kūrimo ir sklaidos procesus, didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį formuojant, remiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, padėti pramonei ir visuomenei taikyti novatoriškus sprendimus, siekiant išspręsti pasaulinius uždavinius ir didinti pramonės konkurencingumą, skatinti visų rūšių inovacijas, įskaitant proveržio inovacijas, ir aktyviau rinkoje platinti novatoriškus sprendimus, taip pat kuo veiksmingiau naudotis tokiomis investicijomis, kad būtų galima daryti didesnį poveikį sustiprintoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje;
(2)  kad siekiant šio bendro tikslo ir kuo labiau padidinti Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas pridėtinę vertę būtų daromas mokslinis, ekonominis ir socialinis poveikis, Sąjunga turėtų investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendindama programą „Europos horizontas“ – bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (2021–2027 m.) (toliau – Programa), siekdama remti aukštos kokybės žinių ir technologijų kūrimo, sklaidos ir perkėlimo procesus Sąjungoje, didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį sprendžiant pasaulinius uždavinius, įskaitant darnaus vystymosi tikslus ir klimato kaitą, taip pat formuojant, remiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, padėti Sąjungos pramonei ir visuomenei taikyti novatoriškus tvarius sprendimus, siekiant kurti darbo vietas ir didinti ekonomikos augimą ir pramonės konkurencingumą. Programa turėtų būti skatinamos visų rūšių inovacijos ir aktyviau rinkoje platinami novatoriški sprendimai, taip pat kuo veiksmingiau skatinama naudotis investicijomis.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  programa turėtų būti prisidedama prie pagrindinio strategijos „Europa 2020“ tikslo – į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuoti 3 proc. Sąjungos BVP. Siekiant šio tikslo reikės užtikrinti, kad valstybės narės ir privatus sektorius papildytų šią programą savo sustiprintais investicijų veiksmais, skirtais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritims;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  skatinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri laikoma būtina Sąjungos politikos tikslams įgyvendinti, turėtų būti atsižvelgiama į inovacijų principą, nurodytą 2018 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikate „Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį“ (COM(2018) 306);
(3)  skatinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri laikoma būtina Sąjungos politikos tikslams įgyvendinti, turėtų būti atsižvelgiama į inovacijų principą, kaip į pagrindinį veiksnį, kad esminiai Sąjungos žinių ištekliai greičiau ir aktyviau virstų inovacijomis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  atvirasis mokslas, atvirosios inovacijos ir atvirumas pasauliui yra bendrieji principai, kurie turėtų padėti užtikrinti Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pažangumą ir poveikį. Jų turėtų būti laikomasi įgyvendinant Programą, visų pirma vykdant jos veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ strateginį planavimą;
(4)  tolesnis „Atvirasis mokslas, atvirosios inovacijos ir atvirumas pasauliui“ tęsimas, tuo pat metu apsaugant Sąjungos mokslo bei socialinius ir ekonominius interesus turėtų padėti užtikrinti Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pažangumą ir poveikį ir padidinti visų valstybių narių pajėgumus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tai turėtų nulemti subalansuotą Programos įgyvendinimą.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  atvirasis mokslas, įskaitant atvirąją prieigą prie mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų, gali padėti gerinti mokslo kokybę ir didinti jo poveikį bei teikiamą naudą, taip pat sparčiau tobulinti žinias užtikrinant, kad jos taptų patikimesnės, efektyvesnės, tikslesnės ir geriau suprantamos visuomenei, taip pat padėtų spręsti visuomenės uždavinius. Turėtų būti patvirtintos nuostatos, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad gavėjai laisvai ir nediskriminuodami, nemokamai ir kuo ankstesniu rezultatų sklaidos etapu suteiktų atvirąją prieigą prie recenzuojamų mokslinių publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų ir kitų mokslinių tyrimų produktų, taip pat sudarytų sąlygas kuo platesniu mastu juos (pakartotinai) naudoti. Visų pirma, daugiau dėmesio reikėtų skirti atsakingam mokslinių tyrimų duomenų tvarkymui – šis procesas turėtų atitikti surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio naudojimo (angl. FAIR) principus, ypač integruojant duomenų tvarkymo planus. Kai tinkama, gavėjai turėtų naudotis Europos atvirojo mokslo debesijos teikiamomis galimybėmis ir vadovautis kitais atvirojo mokslo principais ir praktika;
(5)  atvirasis mokslas gali padėti gerinti mokslo kokybę ir didinti jo poveikį bei teikiamą naudą, taip pat sparčiau tobulinti žinias užtikrinant, kad jos taptų patikimesnės, efektyvesnės, tikslesnės ir geriau suprantamos visuomenei, taip pat padėtų spręsti visuomenės uždavinius. Turėtų būti patvirtintos nuostatos, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad gavėjai laisvai ir nediskriminuodami, nemokamai ir kuo ankstesniu rezultatų sklaidos etapu suteiktų atvirąją prieigą prie recenzuojamų mokslinių publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų ir kitų mokslinių tyrimų produktų, taip pat sudarytų sąlygas kuo platesniu mastu juos (pakartotinai) naudoti. Mokslinių tyrimų duomenų atveju turėtų būti taikomas principas „kiek įmanoma, atviri, bet, kiek būtina, uždari“, todėl pripažįstamas skirtingų naudojimosi teisių poreikis, siekiant apsaugoti Sąjungos socialinius ir ekonominius interesus, intelektinės nuosavybės teises, taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir konfidencialumą bei saugumą ir kitus teisėtus interesus. Daugiau dėmesio reikėtų skirti atsakingam mokslinių tyrimų duomenų tvarkymui – šis procesas turėtų atitikti surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio naudojimo (angl. FAIR) principus, ypač integruojant duomenų tvarkymo planus. Kai tinkama, gavėjai turėtų naudotis Europos atvirojo mokslo debesijos ir Europos duomenų infrastruktūros teikiamomis galimybėmis ir vadovautis kitais atvirojo mokslo principais ir praktika. Į visus asociacijų ir tarptautinius mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimus turėtų būti įtrauktos abipusiškumo ir atvirosios prieigos nuostatos;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  paramą gaunančios MVĮ skatinamos pasinaudoti tokiomis esamomis priemonėmis kaip INT MVĮ pagalbos tarnyba, remianti Europos Sąjungos mažąsias ir vidutines įmones ir sauganti bei stiprinanti šių įmonių intelektinės nuosavybės teises, teikdama nemokamą informaciją ir paslaugas, pvz., konfidencialiai konsultuodama intelektinės nuosavybės ir su ja susijusiais klausimais, rengdama mokymus, suteikdama medžiagą ir internetinius išteklius;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Programos koncepcija ir projektas turėtų padėti patenkinti poreikį visoje ES sukurti kritinę remiamos veiklos masę, šiuo tikslu bendradarbiaujant Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis ir vadovaujantis JT darnaus vystymosi tikslais (DVT). Įgyvendinant Programą turėtų būti aktyviau siekiama šio tikslo;
(6)  Programos koncepcija ir projektas turėtų padėti patenkinti poreikį visoje Sąjungoje sukurti remiamos veiklos kritinę masę, šiuo tikslu bendradarbiaujant Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis, skatinant visas valstybes nares dalyvauti programoje, ir vadovaujantis JT darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir Paryžiaus susitarimu. Įgyvendinant Programą turėtų būti aktyviau siekiama šio tikslo;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  pagal Programą remiama veikla turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos tikslus ir prioritetus, stebėti ir vertinti jų įgyvendinimo pažangą ir nustatyti peržiūrėtus arba naujus prioritetus;
(7)  pagal Programą remiama veikla turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos ir Programos tikslus, prioritetus ir įsipareigojimus, stebėti ir vertinti jų įgyvendinimo pažangą ir nustatyti peržiūrėtus arba naujus prioritetus;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama suderinti jau esamus Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų planus ir strategijas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  įgyvendinant Programą, atsižvelgiant į dalyvaujančių mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių pobūdį, vykdomos veiklos rūšis ir tikslus, taip pat į siekiamą daryti poveikį, turėtų būti išlaikoma finansavimo, grindžiamo principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“, t. y. atitinkamai orientuoto į tyrėjus arba novatorius ir nustatomo remiantis strategiškai apibrėžtais prioritetais, pusiausvyra. Atitinkamų Programos dalių, kurių visos padeda siekti visų bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų, įgyvendinimo metodas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į minėtus veiksnius;
(8)  įgyvendinant Programą, atsižvelgiant į dalyvaujančių mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių pobūdį visoje Sąjungoje, sėkmės procentą kiekvienoje intervencinėje srityje, vykdomos veiklos rūšis ir tikslus, subsidiarumo principą, taip pat į siekiamą daryti poveikį, turėtų būti išlaikoma finansavimo, grindžiamo principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“, t. y. atitinkamai orientuoto į tyrėjus arba novatorius ir nustatomo remiantis strategiškai apibrėžtais prioritetais, pusiausvyra. Atitinkamų Programos dalių, kurių visos padeda siekti visų bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų, įgyvendinimo metodas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į minėtus veiksnius;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  tam tikriems mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmams turėtų būti taikomas skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiksmų metodas, pagal kurį lėšų paskyrimo laikas neturėtų viršyti šešių mėnesių. Tai turėtų padėti suteikti spartesnę, principu „iš viršaus į apačią“ paremtą prieigą prie finansavimo mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams, įgyvendinant veiksmus nuo fundamentaliųjų tyrimų atlikimo iki jų rezultatų taikymo rinkoje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  Pagal programą turėtų būti teikiama parama visais mokslinių tyrimų ir inovacijų etapais, ypač bendradarbiavimo projektuose. Fundamentiniai tyrimai yra labai svarbi vertybė ir esminė sąlyga siekiant padidinti Sąjungos gebėjimą pritraukti geriausius mokslininkus, norint jai tapti pasauliniu kompetencijos centru. Reikėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp pagrindinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų. Tai suderinus su inovacijomis, taip bus remiamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
8 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(8c)  siekiant kuo labiau padidinti programos „Europos horizontas“ poveikį, išskirtinį dėmesį reikėtų skirti daugiadalykiams, tarpdalykiams ir su kitomis sritimis susijusiems metodams, kaip būtiniems didelės mokslinės pažangos elementams;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
8 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(8d)  Visuomenės dalyvavimas turėtų būti skatinamas, pasitelkiant atsakingai vykdomus mokslinius tyrimus ir inovacijas, nes tai yra universalus būdas sukurti veiksmingą mokslo bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. Tokiu būdu visi visuomenės subjektai (tyrėjai, piliečiai, politikos formuotojai, įmonės, trečiųjų sektorių organizacijos ir kt.) galėtų drauge bendradarbiauti visame mokslinių tyrimų ir inovacijų procese, kad procesai ir jų rezultatai labiau atitiktų Europos visuomenės vertybes, poreikius ir lūkesčius;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  pagal veiklos sritį „Atvirasis mokslas“ vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į mokslo poreikius ir galimybes. Mokslinių tyrimų darbotvarkė turėtų būti nustatoma palaikant glaudžius ryšius su mokslo bendruomene. Moksliniai tyrimai turėtų būti finansuojami pagal pažangumo kriterijų;
(9)  pagal veiklos sritį „Pažangusis ir atvirasis mokslas“ vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į mokslo poreikius ir galimybes. Mokslinių tyrimų darbotvarkė turėtų būti nustatoma palaikant glaudžius ryšius su mokslo bendruomene ir joje turėtų būti akcentuojama, kaip pritraukti naujus mokslinių tyrimų ir inovacijų srities gabius darbuotojus, jaunus tyrėjus, tuo pat stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užkirsti kelią protų nutekėjimui. Moksliniai tyrimai turėtų būti finansuojami pagal pažangumo kriterijų;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  siekiant kuo labiau integruoti atitinkamas darbo sritis, kartu užtikrinant aukšto lygio ir tvarų naudojamų išteklių poveikį, Programos veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ turėtų būti grindžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų grupėmis. Taip bus skatinamas tarpdisciplinis, tarpsektorinis, įvairias politikos sritis aprėpiantis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant JT DVT ir tikslo užtikrinti Sąjungos pramonės konkurencingumą;
(10)  siekiant kuo labiau integruoti atitinkamas darbo sritis, kartu užtikrinant aukšto lygio ir tvarų naudojamų išteklių poveikį Sąjungai, Programos veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ turėtų būti grindžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų grupėmis. Taip bus skatinamas tarpdisciplinis, tarpsektorinis, įvairias politikos sritis aprėpiantis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant JT DVT, taip pat siekiant įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir, kur būtina, spręsti visuomenei tenkančius iššūkius ir užtikrinti Sąjungos pramonės konkurencingumą; Veikla pagal šią veiklos sritį turėtų apimti įvairią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, bandomuosius projektus, parodomuosius projektus ir paramą viešiesiems pirkimams, ikinormatyvinius tyrimus ir standartų nustatymą, taip pat inovacijų įsisavinimą rinkoje, siekiant užtikrinti, kad Europa išliktų pažangiausia arba kad būtų vykdomi pažangiausi moksliniai tyrimai strategiškai apibrėžtose prioritetinėse srityse;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  vienas iš pagrindinių būdų pasiekti Programos tikslus, ypač kurti tvarias darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą, turėtų būti į Programą visapusiškai, t. y. visais lygmenimis: nuo pavienių verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių iki stambių įmonių, įtraukti pramonę. Pramonė turėtų padėti įgyvendinti strateginio planavimo etapu nustatytas perspektyvas ir prioritetus, o pats strateginio planavimo procesas – padėti rengti darbo programas. Užtikrinant tokį pramonės dalyvavimą reikėtų pasirūpinti, kad pramonės dalyvavimo įgyvendinant remiamus veiksmus lygis būtų bent ne žemesnis nei dalyvavimo įgyvendinant ankstesnės bendrosios programos „Horizontas 2020“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/201313, veiksmus lygis;
(11)  laiku ir visapusiškai į Programą įtraukti pramonę, ypač siekiant kurti tvarias darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą Europoje, turėtų būti toliau siekiama visais lygmenimis: nuo pavienių verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių iki stambių įmonių, stiprinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir didinant privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.
__________________
13
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę ir pramonę, turėtų prisidėti prie perspektyvų ir prioritetų, nustatytų strateginio planavimo metu. Atsižvelgiant į tai ir priimant deleguotuosius aktus turėtų būti parengti strateginiai mokslinių tyrimų ir inovacijų planai. Tie strateginiai planai turėtų būti įgyvendinami rengiant darbo programas;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  svarbu remti pramonę, kad ji tokiose srityse kaip inovacijos, skaitmeninimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas išliktų arba taptų pasaulio lydere, visų pirma investuojant į bazines didelio poveikio technologijas, kuriomis grindžiamas rytojaus verslas. Programos veiksmais turėtų būti proporcingai naudojamasi tokioms problemoms kaip rinkos nepakankamumas arba nepakankamos investicijos spręsti, nedubliuojant ar neišstumiant privačiojo finansavimo, be to, šie veiksmai turėtų suteikti aiškią Europos pridėtinę vertę. Taip bus užtikrinamas Programos veiksmų ir ES valstybės pagalbos taisyklių suderinamumas, vengiant neleistino konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje.
(12)  svarbu remti Sąjungos pramonę, kad ji tokiose srityse kaip inovacijos, skaitmeninimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas išliktų arba taptų pasaulio lydere, visų pirma investuojant į bazines didelio poveikio technologijas, kuriomis grindžiamas rytojaus verslas. Bazinės didelio poveikio technologijos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį II veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir turėtų būti toliau susietos su ateities ir besiformuojančių technologijų pavyzdinėmis iniciatyvomis, siekiant, kad mokslinių tyrimų projektai apimtų visą inovacijų grandinę. Programos veiksmai turėtų būti atspindėti Sąjungos pramonės politikos strategiją, siekiant išspręsti rinkos nepakankamumo arba nepakankamų investicijų problemas, proporcingai ir skaidriai paskatinti investicijas nedubliuojant ar neišstumiant privačiojo finansavimo, be to, šie veiksmai turėtų suteikti aiškią Europos pridėtinę vertę ir viešųjų investicijų grąžą. Taip bus užtikrinamas Programos veiksmų ir ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valstybės pagalbos taisyklių, kurios turėtų būti peržiūrėtos siekiant skatinti inovacijas, suderinamumas;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  MVĮ yra svarbus inovacijų ir ekonomikos augimo Europoje šaltinis. Todėl reikia, kad MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, aktyviai dalyvautų programoje „Europos horizontas“; Remiantis geriausia patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, programa „Europos horizontas“ turėtų toliau būti remiamas integruotas MVĮ dalyvavimas bendrojoje programoje. Turi būti numatytos atitinkamos priemonės ir biudžeto lėšos, įskaitant MVĮ priemonės, skirtos laipsniškoms inovacijoms ir vykdomos pagal vienam naudos gavėjui pritaikytą iš „apačios į viršų“ metodą, skelbiant atviruosius konkursus įvairiose inovacijų ciklo etapuose, įgyvendinimą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  įgyvendinant Programą turėtų būti integruotai remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, laikantis visų atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos nuostatų. Mokslinių tyrimų, įskaitant bandomąją taikomąją veiklą, sąvoka turėtų būti naudojamasi remiantis EBPO parengtu Fraskačio vadovu, o inovacijų sąvoka – EBPO ir Eurostato parengtu Oslo vadovu, vadovaujantis plačiu požiūriu, aprėpiančiu socialines inovacijas. Kaip ir ankstesnėje bendrojoje programoje „Horizontas 2020“, klasifikuojant technologinius mokslinius tyrimus, produktų kūrimą ir demonstracinę veiklą ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatant tinkamų veiksmų rūšis, ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į EBPO pateiktas technologinio pasirengimo lygio (angl. TRL) apibrėžtis. Iš esmės dotacijos neturėtų būti skiriamos veiksmams, kai veikla viršija aštuntą technologinio pasirengimo lygį. Konkretaus kvietimo teikti pasiūlymus pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ darbo programoje būtų galima numatyti galimybę skirti dotacijas didelio masto produktų patvirtinimui ir pakartotiniam pateikimui rinkai;
(13)  įgyvendinant Programą turėtų būti integruotai remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, laikantis visų atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos nuostatų. Mokslinių tyrimų, įskaitant bandomąją taikomąją veiklą, sąvoka turėtų būti naudojamasi remiantis EBPO parengtu Fraskačio vadovu, o inovacijų sąvoka – EBPO ir Eurostato parengtu Oslo vadovu, vadovaujantis plačiu požiūriu, aprėpiančiu socialines inovacijas, dizainą ir kūrybingumą. Kaip ir ankstesnėje bendrojoje programoje „Horizontas 2020“, turėtų būti atsižvelgta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktus technologinio pasirengimo lygio apibrėžimus; Konkretaus kvietimo teikti pasiūlymus pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ darbo programoje būtų galima numatyti galimybę skirti dotacijas didelio masto produktų patvirtinimui ir pakartotiniam pateikimui rinkai;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Komisijos komunikate dėl programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo (COM(2018)0002), atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnę programą, taip pat į ES institucijų ir suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, pateikiama keletas su šia programa, įskaitant dalyvavimo ir sklaidos taisykles, susijusių rekomendacijų. Keletas iš šių rekomendacijų yra investuoti su didesniu užmoju, siekiant sukurti kritinę masę ir kuo labiau padidinti poveikį, palaikyti proveržio inovacijas, teikti pirmenybę Sąjungos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas didelės pridėtinės vertės srityse, visų pirma orientuojantis į misiją, įtraukiant piliečius ir rengiant plataus masto informavimo kampanijas, racionalizuoti Sąjungos finansavimo pasiūlos spektrą, be kita ko, supaprastinant įvairias partnerystės iniciatyvas ir bendro finansavimo schemas, užtikrinti didesnę ir tikrą įvairių Sąjungos finansavimo priemonių tarpusavio sąveiką, visų pirma siekiant padėti sutelkti Sąjungoje neišnaudojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybes, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti atvirumą dalyviams iš trečiųjų valstybių, taip pat toliau paprastinti procedūras, remiantis programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo patirtimi;
(14)  Komisijos komunikate dėl programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo (COM(2018)0002) ir Europos Parlamento pranešime dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jo tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos (2016/2147(INI)), atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnę programą, taip pat į ES institucijų ir suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, pateikiama keletas su šia programa, įskaitant dalyvavimo ir sklaidos taisykles, susijusių rekomendacijų. Keletas iš šių rekomendacijų yra investuoti su didesniu užmoju, siekiant sukurti kritinę masę ir kuo labiau padidinti poveikį, palaikyti proveržio inovacijas, teikti pirmenybę Sąjungos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas didelės pridėtinės vertės srityse, visų pirma orientuojantis į misiją, išsamiai, informacija pagrindžiant ir laiku įtraukiant piliečius ir rengiant plataus masto informavimo kampanijas, racionalizuoti Sąjungos finansavimo pasiūlos spektrą, siekiant visapusiškai panaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą visose valstybėse narėse, be kita ko, supaprastinant įvairias partnerystės iniciatyvas ir bendro finansavimo schemas, užtikrinti didesnę ir tikrą įvairių Sąjungos finansavimo priemonių tarpusavio sąveiką, visų pirma siekiant padėti sutelkti Sąjungoje neišnaudojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybes, į projektus pagal Programą geriau įtraukti Sąjungos (ypač ERPF lėšomis) finansuojamas mokslinių tyrimų infrastruktūras, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti atvirumą dalyviams iš trečiųjų valstybių, kartu apsaugant Sąjungos interesus ir praplečiant visų valstybių narių dalyvavimą Programoje, taip pat toliau paprastinti procedūras, remiantis programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo patirtimi;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama užtikrinti sąveiką su kitomis Sąjungos programomis: nuo jų projektų rengimo ir strateginio planavimo iki projektų atrankos ir valdymo, komunikacijos, rezultatų sklaidos ir naudojimosi jais, taip pat stebėsenos, audito ir valdymo. Siekiant išvengti Sąjungos finansavimo kartojimosi bei dubliavimosi ir didinti jo sverto poveikį, veiklai pagal programą „Europos horizontas“ vykdyti gali būti pervedamos lėšos iš kitų Sąjungos programų. Tokiais atvejais turi būti laikomasi programos „Europos horizontas“ taisyklių;
(15)  sanglaudos politika turėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų. Todėl reikia skirti ypatingą dėmesį šių dviejų sričių Sąjungos politikos koordinavimui ir papildomumui. Įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama suderinti taisykles ir užtikrinti sąveiką su kitomis Sąjungos programomis, kaip nurodyta šio reglamento IV priede: nuo jų projektų rengimo ir strateginio planavimo iki projektų atrankos ir valdymo, komunikacijos, rezultatų sklaidos ir naudojimosi jais, taip pat stebėsenos, audito ir valdymo. Siekiant išvengti Sąjungos finansavimo kartojimosi bei dubliavimosi ir didinti jo sverto poveikį, taip pat mažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paramos gavėjams, visų sinergijos rūšių atveju turėtų būti laikomasi principo „vienam veiksmui – vienas taisyklių rinkinys“:
–  veiklai pagal programą „Europos horizontas“ vykdyti gali būti savanoriškai pervedamos lėšos iš kitų Sąjungos programų, be kita ko, iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF). Tokiais atvejais lėšos naudojamos laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių, tačiau tik tos valstybės narės ar valdymo institucijos, kai tinka, kuri nusprendžia jas pervesti, labui;
–  veiksmui galėtų būti numatytas bendras finansavimas pagal programą „Europos horizontas“ ir kitą Sąjungos programą, neviršijant visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų. Tokiais atvejais būtų taikomos tik programos „Europos horizontas“ taisyklės ir vengiama dvejopų auditų;
–  pažangumo ženklas būtų suteikiamas visiems pasiūlymams, kurie atitinka „pažangumo“ reikalavimus pagal programą „Europos horizontas“, bet negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų; Tokiais atvejais reikėtų taikyti fondo, iš kurio teikiama parama, taisykles, išskyrus valstybės pagalbos taisykles;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  siekiant užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas darytų kuo didesnį poveikį ir kuo veiksmingiau padėtų siekti Sąjungos politikos tikslų, įgyvendinant Programą turėtų būti užmezgama Europos partnerystė su įvairiais privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais: pramonės subjektais, mokslinių tyrimų organizacijomis, įstaigomis, kurioms vietos, regiono, nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir pilietinės visuomenės organizacijomis, pavyzdžiui, fondais, kurie remia ir (arba) vykdo su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą, jeigu palaikant partnerystės ryšius norimą poveikį galima pasiekti veiksmingiau negu tik Sąjungos lygmeniu;
(16)  siekiant užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas darytų kuo didesnį poveikį ir kuo veiksmingiau padėtų siekti Sąjungos politikos tikslų ir įsipareigojimų, įgyvendinant Programą ir remiantis strateginio planavimo rezultatais gali būti užmezgama Europos partnerystė su įvairiais privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais: viešosiomis ir privačiomis mokslinių tyrimų ir inovacijų suinteresuotosiomis šalimis, kompetencijų centrais, verslo inkubatoriais, mokslo ir technologijų parkais, įstaigomis, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, fondais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, atitinkamais atvejais, regioninėmis inovacijų ekosistemomis, kurios remia ir (arba) vykdo su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą, jeigu palaikant partnerystės ryšius norimą poveikį galima pasiekti veiksmingiau negu tik Sąjungos lygmeniu;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  įgyvendinant Programą turėtų būti stiprinamas Europos partnerystės subjektų ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu, šiuo tikslu sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir taip asmenims ir įmonėms užtikrinant abipusę naudą, kartu užtikrinant, kad strateginėse srityse ES galėtų ginti savo interesus14;
(17)  įgyvendinant Programą turėtų būti stiprinamas Europos partnerystės subjektų ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu, šiuo tikslu sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir taip asmenims ir įmonėms užtikrinant abipusę naudą, kartu užtikrinant, kad Sąjunga galėtų ginti savo interesus14;
__________________
__________________
14 Žr., pvz., Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema (COM(2017)0487).
14 Žr., pvz., Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema (COM(2017)487).
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  programa „FET Flagships“ pasirodė esanti veiksminga ir efektyvi priemonė, nes bendromis ir koordinuotomis Sąjungos ir valstybių narių pastangomis visuomenei buvo suteikta nauda, o įrodytą naudą teikiančios pavyzdinės programos ir toliau turėtų būti remiamos;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir toliau turėtų padėti rengti Sąjungos politiką, visais politikos ciklo etapais teikdamas nepriklausomus vartotojų interesus atitinkančius mokslinius įrodymus ir techninę paramą. Tiesioginiai JRC veiksmai turėtų būti įgyvendinami lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į atitinkamus JRC naudotojų ir Sąjungos politikos poreikius ir užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą. JRC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius;
(18)  Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir toliau turėtų padėti rengti Sąjungos politiką, visais politikos ciklo etapais teikdamas nepriklausomus vartotojų interesus atitinkančius mokslinius įrodymus ir techninę paramą. Tiesioginiai JRC veiksmai turėtų būti įgyvendinami lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į atitinkamus JRC naudotojų ir Sąjungos politikos poreikius, biudžeto apribojimus ir užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą. JRC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  veiklos srityje „Atvirosios inovacijos“ turėtų būti sukurtos integruotos paramos verslininkų poreikiams ir verslumui priemonės, kuriomis būtų siekiama realizuoti ir sparčiau diegti proveržio inovacijas sparčiam rinkos augimui užtikrinti. Tai turėtų padėti pritraukti novatoriškų įmonių, galinčių laipsniškai plėtoti veiklą tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis, taip pat greitai lanksčiomis sąlygomis skirti dotacijas ir užtikrinti bendrai finansuojamas investicijas, be kita ko, kartu su privačiais investuotojais. Šių tikslų turėtų būti siekiama įsteigiant Europos inovacijų tarybą. Šioje veiklos srityje taip pat turėtų būti remiamas Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) ir apskritai Europos inovacijų ekosistemos, visų pirma bendrai finansuojant partnerystės su nacionaliniais ir regioniniais inovacijas remiančiais subjektais iniciatyvas;
(19)  veiklos srityje „Novatoriška Europa“ turėtų būti sukurtos integruotos paramos verslininkų poreikiams ir į mokslinius tyrimus orientuotoms priemonės verslumui, kuriomis būtų siekiama realizuoti ir sparčiau diegti proveržio inovacijas sparčiam rinkos augimui užtikrinti, taip pat skatinti Sąjungos technologinį savarankiškumą strateginėse srityse. Tai turėtų padėti pritraukti novatoriškų įmonių, įskaitant MVĮ ir startuolius, galinčių laipsniškai plėtoti veiklą tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis, taip pat greitai lanksčiomis sąlygomis skirti dotacijas ir užtikrinti bendrai finansuojamas investicijas, be kita ko, kartu su privačiais investuotojais. Šių tikslų turėtų būti siekiama įsteigiant Europos inovacijų tarybą. Šioje veiklos srityje taip pat turėtų būti remiamas Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), EIT regionų inovacijos sistema ir apskritai Europos inovacijų ekosistemos visoje Sąjungoje, visų pirma bendrai finansuojant partnerystės su nacionaliniais ir regioniniais inovacijas remiančiais viešaisiais ir privačiaisiais subjektais iniciatyvas;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Programos politikos tikslų taip pat bus siekiama pasitelkiant „InvestEU“ fondo atitinkamų politikos sričių finansines priemones ir biudžeto garantijas. Finansine parama turėtų būti proporcingai naudojamasi tokioms problemoms kaip rinkos nepakankamumas arba nepakankamos investicijos spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatusis finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti aiškią Europos pridėtinę vertę;
(20)  siekiant patenkinti investicijų paramos poreikį vykdant tokią didesnės rizikos ir nelinijinę veiklą kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, labai svarbu, kad programa „Europos horizontas“, visų pirma Europos inovacijų taryba, taip pat EIT su savo ŽIB, užtikrintų sąveiką su kitomis finansinėmis priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal „InvestEU“. Šiuo atžvilgiu patirtis, sukaupta įgyvendinant tokias finansines priemones pagal programą „Horizontas 2020“ kaip „InnovFin“ ir MVĮ teikiamas paskolų garantijas, turėtų tapti tvirtu pagrindu teikiant šią tikslinę paramą ir Europos inovacijų taryba turėtų sukurti strateginės žvalgybos ir vertinimo realiuoju laiku veiklas, kad laiku valdytų ir organizuotų įvairius savo veiksmus;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  Europos inovacijų taryba, pasitelkdama savo priemones „Pathfinder“ ir „Accelerator“, turėtų siekti nustatyti, plėtoti ir platinti rinkas kuriančias proveržio inovacijas ir remti sparčią jų plėtrą ES ir tarptautiniu lygmenimis. Nuosekliai ir racionaliai remdama proveržio inovacijas, Europos inovacijų taryba turėtų panaikinti dabartinį viešosios paramos proveržio inovacijoms ir privačiojo sektoriaus investicijų į šią sritį trūkumą. Dėl savo priemonių pobūdžio Europos inovacijų taryba turi atlikti specialias teisines ir valdymo funkcijas, kad būtų aiškiai parodomi jos tikslai, visų pirma su inovacijų platinimu rinkoje susijusi veikla;
Išbraukta.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  vadinamąjį mirties slėnį, t. y. atotrūkį tarp mokslinių tyrimų, išankstinio masinio komercinimo ir įmonių plėtros, turėtų padėti įveikti priemonė „Accelerator“, šiuo tikslu pasitelkiant Europos inovacijų tarybos mišrų finansavimą. Visų pirma, pagal priemonę „Accelerator“ turėtų būti teikiama parama operacijoms, keliančioms tokią technologinę arba rinkos riziką, dėl kurios jos nelaikomos bankams priimtinomis operacijomis ir kurios negalima atsverti didelėmis rinkos investicijomis, taip papildant Reglamentu ...15 sukurtą programą „InvestEU“;
(22)  vadinamąjį mirties slėnį, t. y. atotrūkį tarp mokslinių tyrimų, išankstinio masinio komercinimo ir įmonių plėtros, turėtų padėti įveikti Europos inovacijų tarybos priemonė „Accelerator“, šiuo tikslu pasitelkiant Europos inovacijų tarybos mišrų finansavimą. Visų pirma, pagal priemonę „Accelerator“ turėtų būti teikiama parama operacijoms, keliančioms tokią technologinę arba rinkos riziką, dėl kurios jos nelaikomos bankams priimtinomis operacijomis ir kurios negalima atsverti didelėmis rinkos investicijomis, taip papildant Reglamentu ...15 sukurtą programą „InvestEU“;
__________________
__________________
15
15 ...
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  EIT, pirmiausia pasitelkdamas savo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB), turėtų siekti stiprinti inovacijų ekosistemas, padedančias spręsti pasaulinius uždavinius, šiuo tikslu skatindamas integruoti verslo, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir verslumo sričių veiklą. EIT, vykdydamas savo veiklą, turėtų skatinti inovacijas ir remti aukštojo mokslo integraciją į inovacijų ekosistemą, visų pirma skatindamas ugdyti verslumą ir palaikyti tvirtus nespecializuoto pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo ryšius, taip pat nustatydamas įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius. Europos inovacijų tarybos paramos gavėjai turėtų galėti naudotis EIT nustatytomis paramos programomis, o EIT ŽIB steigiamos pradedančiosios įmonės turėtų turėti galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos veiksmais. Nors EIT daugiausia dėmesio skiria inovacijų ekosistemoms, todėl būtų natūralu jį priskirti Programos veiklos sričiai „Atvirosios inovacijos“, strateginio planavimo etapu EIT ŽIB planavimo procesai turėtų būti suderinti su Programos veiklos sritimi „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas;
(23)  EIT, pirmiausia pasitelkdamas savo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB) ir EIT regionų inovacijos sistemą, turėtų siekti stiprinti inovacijų ekosistemas, siekiant vystyti bendrą Sąjungos pajėgumą kurti inovacijas, padedančias spręsti pasaulinius uždavinius, šiuo tikslu skatindamas integruoti verslo, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir verslumo sričių veiklą. Pagal savo steigimo aktą, EIT reglamentą1a ir EIT strateginę inovacijų darbotvarkę1b, EIT, vykdydamas savo veiklą, turėtų skatinti inovacijas ir remti aukštojo mokslo integraciją į inovacijų ekosistemą, visų pirma skatindamas ugdyti verslumą ir palaikyti tvirtus nespecializuoto pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo ryšius, taip pat nustatydamas įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams visuomenės uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius. taip pat nustatydamas įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius. Europos inovacijų tarybos paramos gavėjai turėtų galėti naudotis EIT nustatytomis paramos programomis, o EIT ŽIB steigiamos pradedančiosios įmonės turėtų turėti skubią galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos veiksmais. Nors EIT daugiausia dėmesio skiria inovacijų ekosistemoms, todėl būtų natūralu jį priskirti Programos veiklos sričiai „Novatoriška Europa“, jis turėtų remti ir kitas veiklos sritis, atitinkamai strateginio planavimo etapu EIT ŽIB planavimo procesai turėtų būti suderinti su Programos veiklos sritimi „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas. Reikėtų vengti ŽIB ir kitų priemonių, visų pirma kitų partnerysčių, dubliavimo toje pačioje srityje;
__________________
1a 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 (OL L 97, 2008 4 9, p. 1), iš dalies pakeistas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1292/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 174).
1b Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  norint užtikrinti, kad klestėtų proveržio ir radikalios inovacijos, vienas iš pagrindinių reikalavimų turėtų būti užtikrinti ir išsaugoti vienodas sąlygas konkrečioje rinkoje konkuruojančioms įmonėms, taip sudarant sąlygas visų pirma mažiesiems ir vidutiniams novatoriams pasinaudoti jų investicijų teikiama nauda ir užimti atitinkamą rinkos dalį;
(24)  norint užtikrinti, kad klestėtų proveržio ir radikalios inovacijos, vienas iš pagrindinių reikalavimų turėtų būti užtikrinti ir išsaugoti vienodas sąlygas konkrečioje rinkoje konkuruojančioms įmonėms, taip sudarant sąlygas visų pirma mažiesiems ir vidutiniams novatoriams pasinaudoti jų investicijų teikiama nauda ir užimti atitinkamą rinkos dalį. Taip pat tam tikras finansuojamos veiklos inovacijų skalės atvirumas – skirtas dideliam naudos gavėjų tinklui – galėtų iš esmės padėti stiprinant MVĮ gebėjimus, nes jos gautų reikiamas priemones investicijoms pritraukti ir klestėti;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  įgyvendinant Programą, remiantis bendrais interesais, abipuse nauda ir visuotiniais įsipareigojimais įgyvendinti JT DVT, turėtų būti skatinamas ir integruojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir atitinkamos iniciatyvos. Tarptautinio bendradarbiavimo tikslai turėtų būti didinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumą, patrauklumą ir ekonominį bei pramonės konkurencingumą, spręsti pasaulinius uždavinius, įtvirtintus JT DVT, ir padėti įgyvendinti Sąjungos išorės politiką. Turėtų būti laikomasi bendro atvirumo tarptautinių partnerių dalyvavimui ir tikslinių tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų principų, be kita ko, užtikrinant atitinkamą mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse įsisteigusių subjektų tinkamumą finansuoti. Kartu reikėtų skatinti trečiąsias valstybes prisijungti prie Programos;
(25)  įgyvendinant Programą, remiantis Sąjungos interesais ir abipuse nauda ir visuotiniais įsipareigojimais įgyvendinti JT DVT, turėtų būti skatinamas ir integruojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir atitinkamos iniciatyvos. Tarptautinio bendradarbiavimo tikslai turėtų būti didinti Sąjungos pažangumą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, patrauklumą ir ekonominį bei pramonės konkurencingumą, spręsti pasaulinius uždavinius, įtvirtintus JT DVT, ir padėti įgyvendinti Sąjungos išorės politiką. Turėtų būti laikomasi bendro atvirumo abipusiam tarptautinių partnerių dalyvavimui ir tikslinių tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų principų, taip pat turi būti taikomi atitinkami mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse įsisteigusių subjektų tinkamumo finansuoti kriterijai, atsižvelgiant į skirtingą gebėjimų lygį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Kartu kai numatomas abipusiškumas ir kai apsaugomi Sąjungos interesai, skatinamas sustiprintas visų valstybių narių dalyvavimą Programoje ir trečiųjų valstybių prisijungimas prie Programos;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  siekiant stiprinti mokslo ir visuomenės tarpusavio ryšius ir kuo labiau padidinti jų sąveikos teikiamą naudą, įgyvendinant Programą reikėtų įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas į bendro patikimų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių ir turinio rengimo ir kūrimo procesą, šiuo tikslu populiarinant mokslinį švietimą ir sudarant sąlygas visuomenei įgyti mokslinių žinių, taip pat sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti vykdant Programos veiklą. Tai turėtų būti daroma įgyvendinant visą Programą ir vykdant specialią veiklą pagal jos dalį „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“. Siekiant užsitikrinti ir išlaikyti visuomenės paramą Programai, įtraukiant piliečius ir pilietinę visuomenę į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą kartu turėtų būti vykdoma visuomenės informavimo veikla. Įgyvendinant Programą taip pat turėtų būti siekiama šalinti kliūtis ir didinti mokslo, technologijų, kultūros ir meno sričių sąveiką, kad būtų galima kurti kokybiškesnes tvarias inovacijas;
(26)  siekiant stiprinti mokslo ir visuomenės tarpusavio ryšius ir kuo labiau padidinti jų sąveikos teikiamą naudą, įgyvendinant Programą reikėtų įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas į bendro patikimų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių ir turinio rengimo ir kūrimo procesą, kuriame atsižvelgiama į piliečių ir pilietinės visuomenės iškeltas problemas, poreikius ir lūkesčius, šiuo tikslu populiarinant mokslinį švietimą ir sudarant sąlygas visuomenei įgyti mokslinių žinių, taip pat sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti vykdant Programos veiklą. Priemones, kurių imtasi siekiant padidinti piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą, būtina stebėti;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  įgyvendinant programą „Europos horizontas“ reikėtų remti naujas technologijas, kuriomis prisidedama įveikiant kliūtis, dėl kurių neįgalieji neturi galimybių visapusiškai dalyvauti ir dėl kurių taip ribojamas iš tiesų įtraukios visuomenės kūrimas;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
26 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(26b)  siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, visomis programos dalimis reikėtų siekti ženkliai sumažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį, ypač padidinti valstybių, kuriose didinamas dalyvių skaičius, dalyvavimą programos mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, stiprinti naujus bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje metodus, mažinti tyrėjų darbo užmokesčio skirtumus Sąjungoje, atkurti protų nutekėjimo pusiausvyrą, modernizuoti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas ir užtikrinti subalansuotą atstovavimą vertinimo tarybose, ekspertų grupėse ir mokslo valdybose;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  pagal SESV 349 straipsnį Sąjungos atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį, suteikiama teisė naudotis konkrečiomis priemonėmis, susijusiomis su jų galimybėmis dalyvauti horizontaliosiose Sąjungos programose. Todėl Programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius šių regionų ypatumus, kaip išdėstyta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623), kurį Taryba patvirtino 2018 m. balandžio 12 d.;
(27)  pagal SESV 349 straipsnį Sąjungos atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį, suteikiama teisė naudotis konkrečiomis priemonėmis, susijusiomis su jų galimybėmis dalyvauti horizontaliosiose Sąjungos programose. Todėl Programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius šių regionų ypatumus, kaip išdėstyta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623), kuriam Taryba pritarė 2018 m. balandžio 12 d., ir kur įmanoma skatinti jų dalyvavimą Programoje;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  laikantis Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnių ir SESV 8 straipsnio, pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti siekiama panaikinti lyčių nelygybę ir skatinti moterų ir vyrų lygybę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Lyčių aspektas turėtų būti tinkamai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir į jį turėtų būti atsižvelgiama visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;
(28)  pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti siekiama panaikinti lyčių nelygybę, išvengti šališkumo lyčių atžvilgiu, tinkamai integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, siekiant gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skatinti moterų ir vyrų lygybę, įskaitant vienodo užmokesčio principų taikymą, kaip nurodyta SESV 141 straipsnio 3 dalyje ir Direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, taip pat užtikrinant neįgalių mokslininkų prieigą prie mokslinių tyrimų ir inovacijų;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  atsižvelgiant į gynybos pramonės sektoriaus ypatumus, išsamios nuostatos dėl gynybos mokslinių tyrimų projektams skiriamo Sąjungos finansavimo turėtų būti nustatytos Reglamente ..., kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas16, kuriame apibrėžiamos dalyvavimo atliekant gynybos mokslinius tyrimus taisyklės. Vykdant Europos gynybos fondo taikymo sričiai priskiriamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama gynybos srities taikomosioms programoms;
(29)  atsižvelgiant į gynybos pramonės sektoriaus ypatumus, išsamios nuostatos dėl gynybos mokslinių tyrimų projektams skiriamo Sąjungos finansavimo turėtų būti nustatytos Reglamente ..., kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas16, kuriame apibrėžiamos dalyvavimo atliekant gynybos mokslinius tyrimus taisyklės. Nors ir būtų galima skatinti programos „Europos horizontas“ ir Europos gynybos fondo sinergiją, stengiantis išvengti dubliavimosi, pagal programą „Europos horizontas“ vykdomi veiksmai ir toliau turėtų būti skiriami tik civiliniams tikslams;
__________________
__________________
16
16 ...
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(31a)  steigiant, įgyvendinant, vertinant Programą ir stebint jos įgyvendinimą reikėtų nuolat siekti administracinio supaprastinimo, visų pirma mažinant administracinę naštą ir vėlavimus, su kuriais susiduria paramos gavėjai;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
31 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(31b)  siekiant užtikrinti, kad Europa toliau pirmautų pasaulinių mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su skaitmeninėmis technologijomis, srityje ir atsižvelgiant į būtinybę didinti investicijas ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, pagrindiniams skaitmeniniams prioritetams turėtų būti skiriamas pakankamas biudžetas;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  pagal [atitinkamai atnaujinti nuorodą pagal naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES23 94 straipsnį] užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(33)  pagal [atitinkamai atnaujinti nuorodą pagal naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES23 94 straipsnį] užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Programoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į šių teritorijų ypatumus, siekiant užtikrinti jų veiksmingą dalyvavimą ir remti, visų pirma, atokiausių regionų, taip pat kaimyninių trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir sąveiką;
__________________
__________________
23 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
23 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktus būtina įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus esminiam Programos poveikiui įvertinti;
(34)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms ir Programos paramos gavėjams. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus esminiam Programos poveikiui įvertinti;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  bendromis Programos taisyklėmis turėtų būti užtikrinama nuosekli sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti Programos biudžeto lėšomis finansuojamose programose, įskaitant dalyvavimą tokių finansavimo įstaigų kaip EIT, bendrosios įmonės ar kitos pagal SESV 187 straipsnį veikiančios struktūros valdomose programose ir valstybių narių pagal SESV 185 straipsnį vykdomose programose. Pagrįstais atvejais reikėtų užtikrinti lanksčias galimybes patvirtinti konkrečias taisykles;
(38)  bendromis Programos taisyklėmis ir reikalavimais turėtų būti užtikrinamos supaprastintos ir bendros įgyvendinimo priemonės, be kita ko, skirtos stebėsenai ir ataskaitų teikimui, ir nuosekli sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti Programos biudžeto lėšomis finansuojamose programose, įskaitant dalyvavimą tokių finansavimo įstaigų kaip EIT, bendrųjų įmonių ar kitų pagal SESV 187 straipsnį veikiančių struktūrų valdomose programose ir valstybių narių pagal SESV 185 straipsnį vykdomose programose. Reikėtų suteikti galimybę patvirtinti konkrečias taisykles, bet išimtys turi būti ribojamos ir taikomos tik būtinais ir tinkamai pagrįstais atvejais;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
(39)  imantis Programos taikymo sričiai priskiriamų veiksmų turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tokie veiksmai turėtų atitikti visus teisinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ir atitinkamus Komisijos sprendimus, kaip antai 2013 m. birželio 28 d. Komisijos pranešimą24, taip pat etikos principus, įskaitant bet kokio mokslinių tyrimų etikos pažeidimo vengimą. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir moksliniams tyrimams ir bandymams turėtų būti mažiau naudojami gyvūnai, ilgainiui siekiant atsisakyti jų naudojimo;
(39)  imantis Programos taikymo sričiai priskiriamų veiksmų turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tokie veiksmai turėtų atitikti visus teisinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ir atitinkamus Komisijos sprendimus, kaip antai 2013 m. birželio 28 d. Komisijos pranešimą24, taip pat etikos principus, įskaitant bet kokio mokslinių tyrimų etikos pažeidimo vengimą. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir moksliniams tyrimams ir bandymams turėtų būti mažiau naudojami gyvūnai, ilgainiui siekiant atsisakyti jų naudojimo;
__________________
__________________
24 OL C 205, 2013 7 19, p. 9.
24 OL C 205, 2013 7 19, p. 9.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  laikantis tarptautinio bendradarbiavimo tikslų, kaip išdėstyta SESV 180 ir 186 straipsniuose, turėtų būti skatinamas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi pagal SESV 75 ir 215 straipsnius priimtų priemonių ir tarptautinės teisės nuostatų. Kalbant apie veiksmus, susijusius su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, dalyvauti įgyvendinant konkrečius Programos veiksmus gali būti leidžiama tik valstybėse narėse arba, be valstybių narių, nurodytose asocijuotosiose arba kitose trečiosiose valstybėse įsisteigusiems subjektams;
(40)  laikantis tarptautinio bendradarbiavimo tikslų, kaip išdėstyta SESV 180 ir 186 straipsniuose, ir siekiant Sąjungos interesų mokslo, visuomenės, ekonomikos ir technologijų srityse, turėtų būti skatinamas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi pagal SESV 75 ir 215 straipsnius priimtų priemonių ir tarptautinės teisės nuostatų. Kalbant apie veiksmus, susijusius su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, dalyvauti įgyvendinant konkrečius Programos veiksmus gali būti leidžiama tik valstybėse narėse arba, be valstybių narių, nurodytose asocijuotosiose arba kitose trečiosiose valstybėse įsisteigusiems subjektams;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
41 konstatuojamoji dalis
(41)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams pasiekti;
(41)  pripažįstant, kad klimato kaita yra vienas iš didžiausių pasaulinių ir visuomenės iššūkių ir atsižvelgiant į tai, kad svarbu imtis veiksmų siekiant spręsti klimato kaitos problemą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, tam tikrais atvejais šioje Programoje ne mažiau kaip 35 proc. numatytų išlaidų bus skirta remti klimato politikos tikslus, atsižvelgiant į bendrąjį Sąjungos tikslą – integruoti klimato srities veiksmus, ir tam numatant 30 proc. ES biudžeto lėšų; Siekiant stebėti ir tikrinti šio tikslo įgyvendinimą, visas su klimatu susijusias išlaidas būtina registruoti taip, kad apimtų visas Sąjungos biudžeto programas ir atsispindėtų atitinkamose darbo programų dalyse. Švarios energijos technologijų srityje numatytos išlaidos konkrečioms technologijoms turėtų būti išskaidytos taip, kad būtų galima užtikrinti palyginimą tarptautiniu mastu; siekiant atsižvelgti į Europos Audito Rūmų rekomendacijas (Ataskaita Nr. 31/2016), klimato aspekto integravimo mechanizmai turėtų ex post skirtis nuo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos mechanizmų, teikiant ataskaitas;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
(43)  naudojimasis slapta pirmine informacija arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie slaptų rezultatų gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl slaptų duomenų ir įslaptintos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, Komisijos sprendimu (ES, Euratomas) 2015/444, kuriame išdėstytos nuostatos dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;
(43)  naudojimasis slapta pirmine informacija arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie slaptų rezultatų ir mokslinių tyrimų duomenų gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl slaptų duomenų ir įslaptintos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, Komisijos sprendimu (ES, Euratomas) 2015/444, kuriame išdėstytos nuostatos dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  būtina nustatyti būtiniausius dalyvavimo reikalavimus, kurie būtų taikomi tiek kaip bendra taisyklė, kai į konsorciumo sudėtį turėtų įeiti bent vienas valstybėje narėje veikiantis teisės subjektas, tiek atsižvelgiant į tam tikrų rūšių veiksmų, vykdomų pagal Programą, ypatumus;
Išbraukta.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
45 konstatuojamoji dalis
(45)  reikėtų nustatyti sąlygas, kuriomis Sąjungos finansavimas būtų skiriamas pagal Programą vykdomų veiksmų dalyviams. Siekiant toliau paprastinti procedūras, dotacijos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į visų rūšių Finansiniame reglamente nustatytus įnašus, įskaitant fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas arba vieneto įkainius;
(45)  būtina nustatyti sąlygas, kuriomis Sąjungos finansavimas būtų skiriamas pagal Programą vykdomų veiksmų dalyviams. dotacijos bus pagrindinė Programos finansavimo rūšis. Kitos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, siekiant toliau supaprastinti procedūras. Norint, kad bet kokia nauja išlaidų kompensavimo sistema būtų laikoma tikru supaprastinimu paramos gavėjams, prieš tai turi būti atliktas išsamus ir teigiamas vertinimas;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  kad būtų laikomasi bendro finansavimo principo, šiame reglamente nurodomos maksimalios finansavimo normos;
Išbraukta.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  pagal Finansinį reglamentą Programoje turėtų būti nustatytas pagrindas skaičiuojant personalo išlaidas ir prekių ir paslaugų, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, vieneto įkainius platesniu mastu taikyti įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus;
(47)  pagal Finansinį reglamentą Programoje turėtų būti nustatytas pagrindas skaičiuojant personalo išlaidas ir prekių ir paslaugų, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, vieneto įkainius platesniu mastu taikyti įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus. Visiems gavėjams turėtų būti suteikiama pasirinkti galimybė naudoti vieneto įkainius už prekes ir paslaugas, už kurias išduotos vidaus sąskaitos faktūros, apimančios tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Išlaidos, apskaičiuotos naudojant paskirstymo kriterijus, laikomos tinkamomis finansuoti.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  dabartinė faktinių personalo išlaidų kompensavimo sistema, remiantis projektais grindžiamo išlaidų kompensavimo metodu, sukurtu įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, turėtų būti toliau paprastinama ir derinama su Finansiniu reglamentu;
(48)  dabartinė faktinių personalo išlaidų kompensavimo sistema, remiantis projektais grindžiamo išlaidų kompensavimo metodu, sukurtu įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, turėtų būti toliau derinama su Finansiniu reglamentu, siekiant taikyti bendrąjį vienodo užmokesčio už vienodą darbą principą ir panaikinti ES tyrėjų, dirbančių Programoje, darbo užmokesčio skirtumus;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
50 konstatuojamoji dalis
(50)  turėtų būti nustatytos naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos reglamentavimo taisyklės, siekiant užtikrinti, kad gavėjai tinkamai apsaugotų ir skleistų šiuos rezultatus, taip pat tinkamai jais naudotųsi ir užtikrintų galimybes su jais susipažinti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama naudojimuisi rezultatais, visų pirma Sąjungoje. Įgyvendindami ir įgyvendinę veiksmus, gavėjai turėtų atnaujinti savo naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos planus;
(50)  turėtų būti nustatytos naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos reglamentavimo taisyklės, siekiant užtikrinti, kad gavėjai tinkamai apsaugotų ir skleistų šiuos rezultatus, taip pat tinkamai jais naudotųsi ir užtikrintų galimybes su jais susipažinti, atsižvelgiant į teisėtus paramos gavėjų interesus ir kitus apribojimus, pavyzdžiui, duomenų apsaugos taisykles, privatumo ir saugumo taisykles arba intelektinės nuosavybės teises, konfidencialumą arba Sąjungos pasaulinį ekonominį konkurencingumą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama naudojimuisi rezultatais, ypač Sąjungoje. Įgyvendindami veiksmus, gavėjai turėtų atnaujinti savo naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos planus;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
51 konstatuojamoji dalis
(51)  turėtų būti išlaikomi pagrindiniai ankstesnės programos „Horizontas 2020“ pasiūlymų vertinimo ir atrankos sistemos principai ir jos nuostata daugiausia dėmesio skirti pažangumui. Pasiūlymai ir toliau turėtų būti atrenkami remiantis nepriklausomų ekspertų atliekamu vertinimu. Atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti bendrą projektų portfelio nuoseklumą;
(51)  turėtų būti išlaikomi pagrindiniai ankstesnės programos „Horizontas 2020“ pasiūlymų vertinimo ir atrankos sistemos principai ir jos nuostata daugiausia dėmesio skirti pažangumo, poveikio, įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo kriterijams. Pasiūlymai ir toliau turėtų būti atrenkami remiantis nepriklausomų ekspertų iš kuo daugiau valstybių narių atliekamu vertinimu. Prireikus Komisija turėtų organizuoti anoniminį vertinimą ir išnagrinėti jo rezultatus, kad būtų išvengta atrankos šališkumo. Atitinkamais atvejais nepriklausomi ekspertai turėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti bendrą projektų portfelio nuoseklumą;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
52 konstatuojamoji dalis
(52)  siekiant mažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą, turėtų būti numatoma didinti tarpusavio pasitikėjimą auditu ir vertinimais, be kita ko, kitų Sąjungos programų auditu ir vertinimais. Turėtų būti aiškiai numatomas tarpusavio pasitikėjimas, be kita ko, įtraukiant kitus patikinimo aspektus, pavyzdžiui, sistemų ir procesų auditą;
(52)  siekiant mažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą, visoms Programos dalims, vadovaujantis Finansinio reglamento 127 straipsniu, turėtų būti įgyvendintas sistemingas tarpusavio pasikliovimas auditu ir vertinimais, taip pat kitų Sąjungos programų auditu ir vertinimais. Turėtų būti aiškiai numatomas tarpusavio pasitikėjimas, be kita ko, įtraukiant kitus patikinimo aspektus, pavyzdžiui, sistemų ir procesų auditą;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
53 konstatuojamoji dalis
(53)  konkretūs mokslinių tyrimų ir inovacijų srities uždaviniai turėtų būti sprendžiami skiriant apdovanojimus, įskaitant, kai tinkama, bendrus arba jungtinius apdovanojimus, kuriuos turėtų skirti Komisija arba finansavimo įstaiga kartu su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis arba ne pelno teisės subjektais;
(53)  konkretūs mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių uždaviniai turėtų būti sprendžiami skiriant apdovanojimus, įskaitant, kai tinkama, bendrus arba jungtinius apdovanojimus, kuriuos turėtų skirti Komisija arba finansavimo įstaiga kartu su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis arba ne pelno teisės subjektais. Visų pirma, apdovanojimai turėtų būti skirti už projektus, kuriais siekiama pritraukti mokslininkus į šalis, kurios didina dalyvių skaičių, ir už sėkmingus projektus, kuriais siekiama padidinti jų matomumą ir sudaryti sąlygas aktyviau populiarinti Sąjungos finansuojamus veiksmus;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
54 konstatuojamoji dalis
(54)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant, visų pirma, į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, numatoma galimybė naudotis fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir fiksuotaisiais vieneto įkainiais,
(54)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant, visų pirma, į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tam turėtų būti numatoma galimybė naudotis fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir fiksuotaisiais vieneto įkainiais,
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas
Dalykas
1.  Šiuo reglamentu įsteigiama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – Programa) ir pagal ją vykdomiems netiesioginiams veiksmams taikomos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės.
1.  Šiuo reglamentu įsteigiama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – Programa) ir pagal ją vykdomiems netiesioginiams veiksmams taikomos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės bei nustatoma sistema, reglamentuojanti Sąjungos paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.
2.  Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2.  Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
3.  Programa įgyvendinama vykdant:
3.  Programa įgyvendinama vykdant:
a)  Sprendimu …/…/ES25 sukurtą specialiąją programą, kurioje numatomas EIT skirtas finansinis įnašas;
a)  Sprendimu …/…/ES25 sukurtą specialiąją programą, kurioje numatomas EIT pagrindimas ir intervencinės sritys;
b)  Reglamentu …/…/ES sukurtą specialiąją gynybos srities mokslinių tyrimų programą.
b)  Reglamentu …/…/ES sukurtą specialiąją gynybos srities mokslinių tyrimų programą.
4.  Šiame reglamente vartojami terminai „Europos horizontas“, „Programa“ ir „specialioji programa“ yra susiję tik su 3 dalies a punkte nurodytos specialiosios programos klausimais, nebent būtų aiškiai nurodyta kitaip.
4.  Šiame reglamente vartojami terminai „Europos horizontas“, „Programa“ ir „specialioji programa“ nėra susiję su 3 dalies b punkte nurodytos specialiosios programos klausimais, nebent būtų aiškiai nurodyta kitaip.
4a.   Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) įgyvendina Programą pagal strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų planą ir 2021–2027 m. EIT strateginę inovacijų darbotvarkę su sąlyga, kad bet kuri naujai įsteigta ŽIB, jei įmanoma, turės papildomus ir tinkamus biudžeto išteklius, kad nebūtų pakenkta esamų ŽIB tikslams ir įsipareigojimams.
__________________
__________________
25
25
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Apibrėžtys
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1)  mokslinių tyrimų infrastruktūra – objektai, kurių ištekliais ir paslaugomis mokslinių tyrimų bendruomenės naudojasi savo srities moksliniams tyrimams atlikti ir inovacijoms skatinti. Ši apibrėžtis apima susijusius žmogiškuosius išteklius, pagrindinę įrangą ar prietaisų rinkinius, su žiniomis susijusius objektus, pavyzdžiui, kolekcijas, archyvus ar mokslinių duomenų infrastruktūrą, skaičiavimo sistemas, ryšių tinklus ir visą kitą unikalaus pobūdžio infrastruktūrą, kuria gali naudotis išorės naudotojai ir kuri yra būtina mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pažangumui užtikrinti. Atitinkamais atvejais šie objektai gali būti naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir, pavyzdžiui, švietimo ar viešųjų paslaugų tikslais ir gali būti sutelkti vienoje vietoje, būti virtualūs arba paskirstyti;
1)  mokslinių tyrimų infrastruktūra – objektai, kurių ištekliais ir paslaugomis mokslinių tyrimų bendruomenės naudojasi savo srities moksliniams tyrimams atlikti ir inovacijoms skatinti. Ši apibrėžtis apima susijusius žmogiškuosius išteklius, pagrindinę įrangą ar prietaisų rinkinius, visų pirma remiamus Sąjungos lėšomis, kaip nurodyta IV priede, su žiniomis susijusius objektus, pavyzdžiui, kolekcijas, archyvus ar mokslinių duomenų infrastruktūrą, skaičiavimo sistemas, ryšių tinklus ir visą kitą unikalaus pobūdžio infrastruktūrą, kuria gali naudotis išorės naudotojai ir kuri yra būtina mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pažangumui užtikrinti. Atitinkamais atvejais šie objektai gali būti naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir, pavyzdžiui, švietimo ar viešųjų paslaugų tikslais ir gali būti sutelkti vienoje vietoje, būti virtualūs arba paskirstyti;
2)  pažangiosios specializacijos strategija – pažangiosios specializacijos strategija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/201326 ir atitinkanti Reglamente (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamente] nustatytas reikiamas sąlygas;
2)  pažangiosios specializacijos strategija – pažangiosios specializacijos strategija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/201326 ir atitinkanti Reglamente (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamente] nustatytas reikiamas sąlygas;
3)  Europos partnerystė – iniciatyva, kurioje dalyvaujanti Sąjunga ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriai (pavyzdžiui, pramonės subjektai, mokslinių tyrimų organizacijos, vietos, regioninio, nacionalinio ar tarptautinio lygmens įstaigos, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, arba pilietinės visuomenės organizacijos, be kita ko, fondai) įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, be kita ko, susijusios su rezultatų panaudojimu rinkoje, reglamentavimo sistemoje ar politikoje, programos rengimą ir įgyvendinimą;
3)  Europos partnerystė – iniciatyva, kurioje dalyvaujanti Sąjunga ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriai (pavyzdžiui, pramonės subjektai, universitetai, mokslinių tyrimų organizacijos, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūras, vietos, regioninio, nacionalinio ar tarptautinio lygmens įstaigos, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, arba pilietinės visuomenės organizacijos, be kita ko, nevyriausybinės organizacijos ir fondai) įsipareigoja, kai tinkama, bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, be kita ko, pagal SESV 185 ir 187 straipsnius ir susijusios su rezultatų panaudojimu rinkoje, reglamentavimo sistemoje ar politikoje, programos rengimą ir įgyvendinimą;
4)  atviroji prieiga – nemokamos internetinės prieigos prie vykdant veiksmus, finansuojamus pagal Programą, gautų mokslinių tyrimų produktų, visų pirma mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų, suteikimo galutiniam naudotojui praktika;
4)  atviroji prieiga – nemokamos internetinės prieigos prie vykdant veiksmus, finansuojamus pagal Programą, gautų mokslinių tyrimų produktų, visų pirma mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų, suteikimo galutiniam naudotojui praktika. Mokslinių tyrimų duomenų atveju turi būti atsižvelgta į atitinkamus privatumo ir saugumo interesus, taip pat intelektinės nuosavybės teises, konfidencialumą, Europos Sąjungos ekonominį konkurencingumą pasaulyje ir kitus teisėtus interesus, laikantis principų „kiek įmanoma, atviri, bet kiek būtina, uždari“ ir „griežtos išimtys“;
5)  misija veiksmų visuma, kuria siekiama per nustatytą laiką įgyvendinti išmatuojamą tikslą ir padaryti tokį poveikį mokslui bei technologijoms ir (arba) visuomenei bei piliečiams, kokio nebūtų įmanoma padaryti vykdant atskirus veiksmus;
5)  misija – įvairių grupių kompetencija grindžiamų mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiksmų visuma, kurie gali būti tarpsektoriniai arba kompleksiniai ir kuriais siekiama per nustatytą laiką įgyvendinti išmatuojamą tikslą ir padaryti tokį poveikį mokslui bei technologijoms, visuomenei, politikos formavimui ir (arba) diplomatijai bei piliečiams, kokio nebūtų įmanoma padaryti vykdant atskirus veiksmus;
6)  ikiprekybiniai viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, kurios teikiamos rinkos sąlygomis dalijantis riziką bei naudą ir etapais vykdant konkurencingą technologinę plėtrą, ir kuriuose perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos yra aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų platinimo komerciniu mastu;
6)  ikiprekybiniai viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, kurios teikiamos rinkos sąlygomis dalijantis riziką bei naudą ir etapais vykdant konkurencingą technologinę plėtrą, ir kuriuose perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos yra aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų platinimo komerciniu mastu;
7)  novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kuriuose perkančiosios organizacijos veikia kaip pirmieji dideliu komerciniu mastu dar netiekiamų novatoriškų prekių ar neteikiamų novatoriškų paslaugų klientai ir kurie gali apimti atitikties bandymus;
7)  novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kuriuose perkančiosios organizacijos veikia kaip pirmieji dideliu komerciniu mastu dar netiekiamų novatoriškų prekių ar neteikiamų novatoriškų paslaugų klientai ir kurie gali apimti atitikties bandymus;
8)  prieigos teisės teisės naudotis rezultatais ar pirmine informacija;
8)  prieigos teisės – teisės naudotis rezultatais ar pirmine informacija šiame reglamente nustatytomis sąlygomis;
9)  pirminė informacija – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialūs ar nematerialūs duomenys, praktinės žinios arba informacija, įskaitant teises, kaip antai intelektinės nuosavybės teises, kuriuos: i) gavėjai turi prieš prisijungdami prie veiksmo; ii) gavėjai yra bet kokiu būdu raštu nurodę kaip būtinus norint įgyvendinti veiksmą arba naudotis jo rezultatais;
9)  pirminė informacija – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialūs ar nematerialūs duomenys, praktinės žinios arba informacija, įskaitant teises, kaip antai intelektinės nuosavybės teises, kuriuos: i) gavėjai turi prieš prisijungdami prie veiksmo; ir ii) gavėjai yra raštišku susitarimu nurodę kaip būtinus norint įgyvendinti veiksmą arba naudotis jo rezultatais;
10)  sklaida – viešas rezultatų atskleidimas tinkamomis priemonėmis (išskyrus su rezultatų apsauga ar naudojimusi susijusias priemones), įskaitant mokslines publikacijas bet kokiose žiniasklaidos priemonėse;
10)  sklaida – viešas rezultatų atskleidimas tinkamomis priemonėmis (išskyrus su rezultatų apsauga ar naudojimusi susijusias priemones), įskaitant mokslines publikacijas bet kokiose žiniasklaidos priemonėse;
11)  naudojimasis – rezultatų naudojimas tolesnėje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, išskyrus veiklą, kurią apima atitinkamas veiksmas, arba produkto ar proceso projektavimo, kūrimo, gamybos ir pateikimo rinkai ar paslaugos kūrimo ir teikimo veikloje, arba standartizavimo veikloje;
11)  naudojimasis – rezultatų naudojimas tolesnėje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, išskyrus veiklą, kurią apima atitinkamas veiksmas, arba inter alia naudojimas komerciniais tikslais, kaip pvz., produkto ar proceso projektavimo, kūrimo, gamybos ir pateikimo rinkai ar paslaugos kūrimo ir teikimo veikloje, arba standartizavimo veikloje;
12)  sąžiningos ir pagrįstos sąlygos – tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas arba nemokamo naudojimosi sąlygas, kurias nustatant atsižvelgiama į konkrečias prašymo suteikti prieigą aplinkybes, pavyzdžiui, rezultatų arba pirminės informacijos, prie kurių prašoma prieigos, realią ar potencialią vertę ir (arba) numatomo naudojimosi mastą, trukmę ar kitas savybes;
12)  sąžiningos ir pagrįstos sąlygos – tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas arba nemokamo naudojimosi sąlygas, kurias nustatant atsižvelgiama į konkrečias prašymo suteikti prieigą aplinkybes, pavyzdžiui, rezultatų arba pirminės informacijos, prie kurių prašoma prieigos, realią ar potencialią vertę ir (arba) numatomo naudojimosi mastą, trukmę ar kitas savybes;
13)  finansavimo įstaiga – Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta įstaiga ar organizacija, išskyrus Komisiją, kuriai Komisija yra pavedusi Programos biudžeto vykdymo užduotis;
13)  finansavimo įstaiga – Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta įstaiga ar organizacija, išskyrus Komisiją, kuriai Komisija yra pavedusi Programos biudžeto vykdymo užduotis;
14)  tarptautinė Europos mokslinių tyrimų organizacija – tarptautinė organizacija, kurios daugumą narių sudaro valstybės narės ar asocijuotosios šalys ir kurios pagrindinis tikslas – skatinti mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimą Europoje;
14)  tarptautinė Europos mokslinių tyrimų organizacija – tarptautinė organizacija, kurios daugumą narių sudaro valstybės narės ar asocijuotosios šalys ir kurios pagrindinis tikslas – skatinti mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimą Europoje;
15)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;
15)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;
15a)  šalys, kuriose didinamas dalyvių skaičius – šalys, nustatytos taikant sudėtinį mokslinių tyrimų kompetencijos rodiklį (mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros intensyvumas, kompetencija mokslo ir technologijų srityje, ekonomikos imlumas žinioms, aukšto ir vidutinio sudėtingumo technologijų produkto įnašas į prekybos balansą), kurioms taikoma 70 proc. Sąjungos vidurkio korekcinė riba26a;
16)  ne pelno teisės subjektas – teisės subjektas, kuris pagal savo teisinę formą yra pelno nesiekiantis arba kuriam nustatyta įstatymų ar statutų numatyta pareiga neskirstyti pelno savo akcininkams ar atskiriems nariams;
16)  ne pelno teisės subjektas – teisės subjektas, kuris pagal savo teisinę formą yra pelno nesiekiantis arba kuriam nustatyta įstatymų ar statutų numatyta pareiga neskirstyti pelno savo akcininkams ar atskiriems nariams;
17)  vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB27 apibrėžta labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ) ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, neviršija 3 000;
17)  vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB27 apibrėžta labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ) ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, neviršija 3 000;
18)  rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo rezultatas, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;
18)  rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo padarinys, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;
19)  pažangumo ženklas – pripažintas žymuo, rodantis, kad pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateiktas pasiūlymas pranoko visas darbo programoje nustatytas ribines vertes, tačiau negalėjo būti finansuojamas dėl nepakankamo tam kvietimui darbo programoje numatyto biudžeto;
19)  pažangumo ženklas – pripažintas žymuo, rodantis, kad pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateiktas pasiūlymas pranoko visas darbo programoje nustatytas ribines vertes, tačiau negalėjo būti finansuojamas dėl nepakankamo tam kvietimui darbo programoje numatyto biudžeto, bet kuris galėtų gauti paramą iš kitų Sąjungos ar nacionalinių finansavimo šaltinių;
19a)  strateginis mokslinių tyrimų ir inovacijų planas – dokumentas, priimamas deleguotuoju aktu kas dvejus metus ir papildantis specialiąją programą, įvykus išsamių privalomų įvairių suinteresuotųjų subjektų konsultacijų su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, procesui. Jame apibrėžiami prioritetai, priemonės ir tinkami veiksmai bei įgyvendinimo būdai, kurie naudojami kaip pagrindas rengiant darbo programas; Visų pirma, dokumente nurodomos pasirinktos misijos, naujai sudarytos ar tęsiamos sutartinės ar institucinės partnerystės, AKT pavyzdinės iniciatyvos ir ŽIB;
20)  darbo programa – pagal specialiosios programos28 12 straipsnį Komisijos priimtas tos programos įgyvendinimo dokumentas arba finansavimo įstaigos priimtas analogiško turinio ir struktūros dokumentas;
20)  darbo programa – pagal specialiosios programos28 12 straipsnį Komisijos priimtas tos programos įgyvendinimo dokumentas arba finansavimo įstaigos priimtas analogiško turinio ir struktūros dokumentas;
21)  grąžintinas avansas – mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų dalis, kuri atitinka Finansinio reglamento X antraštinėje dalyje nurodytą paskolą, tačiau yra ne pelno pagrindais tiesiogiai teikiama Sąjungos, siekiant padengti veiklos, susijusios su inovacijų veiksmu, išlaidas ir yra gavėjo grąžintina Sąjungai sutartyje numatytomis sąlygomis;
21)  grąžintinas avansas – mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ lėšų dalis, kuri atitinka Finansinio reglamento X antraštinėje dalyje nurodytą paskolą, tačiau yra ne pelno pagrindais tiesiogiai teikiama Sąjungos, siekiant padengti veiklos, susijusios su inovacijų veiksmu, išlaidas ir yra gavėjo grąžintina Sąjungai sutartyje numatytomis sąlygomis;
22)  sutartis – Komisijos arba finansavimo įstaigos sudarytas susitarimas su teisės subjektu, kuris įgyvendina inovacijų ir platinimo rinkoje veiklą ir kuriam teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų;
22)  sutartis – Komisijos arba finansavimo įstaigos sudarytas susitarimas su teisės subjektu, kuris įgyvendina inovacijų ir platinimo rinkoje veiklą ir kuriam teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų;
23)  įslaptinta informacija – Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 3 straipsnyje apibrėžta ES įslaptinta informacija, taip pat valstybių narių įslaptinta informacija, trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija ir tarptautinių organizacijų, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija;
23)  įslaptinta informacija – Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 3 straipsnyje apibrėžta ES įslaptinta informacija, taip pat valstybių narių įslaptinta informacija, trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija ir tarptautinių organizacijų, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija;
24)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
24)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
25)  mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų – inovacijų ir platinimo rinkoje veiklai skirta viena bendra finansinė parama, kurią sudaro konkretus dotacijos ar grąžintino avanso ir investicijų į nuosavą kapitalą derinys.
25)  mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ – inovacijų ir naudojimo rinkoje veiklai skirta viena bendra finansinė parama, kurią sudaro konkretus dotacijos ar grąžintino avanso ir investicijų į nuosavą kapitalą derinys;
25a)  mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria siekiama sukurti naujų žinių ir (arba) išnagrinėti galimybes sukurti naują ar patobulinti esamą technologiją, produktą, procesą, paslaugą ar sprendimą. Į tai gali įeiti fundamentiniai bei taikomieji moksliniai tyrimai ir technologijų kūrimas, integravimas, bandymas ir patvirtinimas naudojant nedidelio masto prototipus laboratorijose ar imitacinėje aplinkoje;
25b)  inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria tiesiogiai siekiama parengti naujų, pakeistų ar patobulintų produktų, procesų ar paslaugų planus, modelius ar projektus ir į kurią gali įeiti prototipų kūrimas, bandymas, demonstravimas, bandomasis naudojimas, didelio masto produktų patvirtinimas ir pateikimas rinkai;
25c)  EMTT mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai – pagrindinio tyrėjo vadovaujami mokslinių tyrimų veiksmai, atliekami tik pas vieną ar daugiau EMTT gavėjų;
25d)  mokymo ir judumo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama gerinti tyrėjų įgūdžius, žinias ir karjeros perspektyvas, užtikrinant tarpvalstybinio ir, jei aktualu, tarpsektorinio ar tarpdisciplinio judumo galimybes;
25e)  bendro programos finansavimo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama bendrai finansuoti programą, kurią sudarė ir (arba) įgyvendina mokslinių tyrimų ir inovacijų programas valdantys ir (arba) finansuojantys subjektai, išskyrus Sąjungos finansavimo įstaigas;
25f)  ikiprekybinių viešųjų pirkimų veiksmas – veiksmas, kurio pagrindinis tikslas – paskelbti ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūras, vykdomas gavėjų, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai;
25g)  novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų veiksmas – veiksmas, kurio pagrindinis tikslas – paskelbti bendras arba koordinuojamas novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų procedūras, vykdomas gavėjų, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai;
25h)  koordinavimo ir paramos veiksmas – veiksmas, kuriuo prisidedama prie programos tikslų įgyvendinimo, išskyrus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą;
25i)  viešieji pirkimai – veiksmas, kuriuo siekiama įgyvendinti su Sąjungos strateginiais interesais ir autonomija susijusias programos dalis ir vykdyti Komisijos reikmėms rengti tyrimų, produktų, paslaugų ir pajėgumų viešųjų pirkimų procedūras;
25j)  susijęs subjektas teisės subjektas, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja dalyvis arba kurį taip pat kaip ir dalyvį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tas pats subjektas, arba kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja dalyvį;
__________________
__________________
26 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.
26 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.
26a Komisija gali peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti savo darbo programose esančių šalių, kuriose didinamas dalyvių skaičius, sąrašą.
27
27
28 OL ….
28 OL ….
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Programos tikslai
Programos tikslai
1.  Bendrasis Programos tikslas – Sąjungos investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinti poveikį mokslui, ekonomikai ir visuomenei, siekiant stiprinti Sąjungos mokslinę ir technologinę bazes, skatinti jos, be kita ko, jos pramonės, konkurencingumą, įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus ir padėti spręsti pasaulinius uždavinius, be kita ko, siekti darnaus vystymosi tikslų.
1.  Bendrasis Programos tikslas – Sąjungos investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinti poveikį mokslui, technologijoms, ekonomikai, ir visuomenei, siekiant stiprinti visos Sąjungos mokslinę ir technologinę bazes, stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir skatinti jos konkurencingumą. Mokslinai tyrimai ir pramonė įgyvendina strateginius Sąjungos prioritetus ir politiką, padeda spręsti pasaulinius iššūkius, be kita ko, siekti darnaus vystymosi tikslų ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, taip pat prie bendro tikslo – į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuoti 3 proc. Sąjungos BVP, vadovaujantis valstybių ir vyriausybių vadovų įsipareigojimais.
2.  Konkretūs Programos tikslai:
2.  Konkretūs Programos tikslai:
-a)  skatinti, skleisti ir plėtoti mokslinę kompetenciją;
a)  padėti kurti ir skleisti kokybiškas naujas žinias, įgūdžius, technologijas ir pasaulinių uždavinių sprendimus;
a)  padėti kurti ir skleisti kokybiškas žinias, įgūdžius, technologijas ir sprendimus, pagrįstus fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, siekiant spręsti pasaulinius iššūkius, įskaitant kovą su klimato kaita ir darnaus vystymosi tikslų siekimą;
aa)  siekti gerokai sumažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį Sąjungoje, visų pirma skatinti valstybes nares, kurios atsilieka mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, aktyviau dalyvauti programoje „Europos horizontas“, palyginus su ankstesne bendrąja programa;
b)  didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį įvairių krypčių Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, skatinti pramonę ir visuomenę pradėti naudoti novatoriškus sprendimus;
b)  didinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo Sąjungoje pridėtinę vertę, mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant remti prieigą prie novatoriškų sprendimų ir jų įsisavinimą Europos pramonėje ir visuomenėje;
c)  skatinti visų rūšių inovacijas, įskaitant proveržio inovacijas, ir aktyviau rinkoje platinti novatoriškus sprendimus;
c)  skatinti visų rūšių inovacijas ir aktyviau rinkoje platinti ir naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus, ypač Sąjungos viduje;
d)  užtikrinti optimalius Programos rezultatus, kad būtų labiau stiprinama Europos mokslinių tyrimų erdvė.
d)  užtikrinti optimalius Programos rezultatus, kad būtų labiau stiprinamas ir didinamas Europos mokslinių tyrimų erdvės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų poveikis ir patrauklumas.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Programos struktūra
Programos struktūra
1.  Programos struktūrą sudaro šios dalys, kuriomis prisidedama prie 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų:
1.  Programos struktūrą sudaro šios dalys, kuriomis prisidedama prie 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų:
1)  I veiklos sritis „Atvirasis mokslas“, kurioje siekiama 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo ir padedama siekti 3 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nustatytų konkrečių tikslų ir kurią sudaro šie elementai:
1)  I veiklos sritis „Pažangus ir atvirasis mokslas“, kurią sudaro šie elementai:
a)  Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT);
a)  Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT);
b)  programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
b)  programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
c)  mokslinių tyrimų infrastruktūra;
c)  mokslinių tyrimų infrastruktūra;
2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, kurioje siekiama 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo ir padedama siekti 3 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nustatytų konkrečių tikslų ir kurią sudaro šie elementai:
2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai:
a)  veiksmų grupė „Sveikata“;
a)  veiksmų grupė „Sveikata“;
b)  veiksmų grupė „Įtrauki ir saugi visuomenė“;
b)  veiksmų grupė „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“;
ba)  veiksmų grupė „Saugi visuomenė“;
c)  veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“;
c)  veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir erdvė“;
d)  veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;
d)  veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;
e)  veiksmų grupė „Maistas ir gamtos ištekliai“;
e)  veiksmų grupė „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“;
f)  nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;
f)  nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;
3)  III veiklos sritis „Atvirosios inovacijos“, kurioje siekiama 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyto konkretaus tikslo ir padedama siekti 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytų konkrečių tikslų ir kurią sudaro šie elementai:
3)  III veiklos sritis „Inovatyvi Europa“, kurią sudaro šie elementai:
a)  Europos inovacijų taryba;
a)  Europos inovacijų taryba;
b)  Europos inovacijų ekosistemos;
b)  Europos inovacijų ekosistemos;
c)  Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT);
c)  Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT);
4)  Programos dalis „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kuria siekiama 3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyto konkretaus tikslo ir padedama siekti 3 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nustatytų konkrečių tikslų ir kurią sudaro šie elementai:
4)  dalis „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:
a)  keitimasis kompetencija;
a)  pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas visoje Sąjungoje;
b)  Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.
b)  Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.
2.  I priede nustatytos bendros veiklos kryptys.
2.  I priede nustatytos bendros veiklos kryptys.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Gynybos srities moksliniai tyrimai
Gynybos srities moksliniai tyrimai
1.  Pagal 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą specialiąją programą vykdoma veikla, nustatyta Reglamente ..., kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas, yra moksliniai tyrimai, kuriais dėmesys sutelkiamas vien į gynybos reikmes, siekiant skatinti gynybos pramonės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacijas.
1.  Pagal 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą specialiąją programą vykdoma veikla, nustatyta Reglamente ..., kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas, dėmesys sutelkiamas vien į gynybos mokslinius tyrimus ir reikmes, siekiant skatinti Sąjungos gynybos pramonės konsolidavimą, konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacijas ir išvengti šių dviejų programų dubliavimosi.
2.  Šis reglamentas, išskyrus šį straipsnį, 1 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 9 straipsnio 1 dalį, netaikomas 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai.
2.  Šis reglamentas, išskyrus šį straipsnį, 1 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 9 straipsnio 1 dalį, netaikomas 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
ES finansavimas ir jo formos
Strateginis planavimas, įgyvendinimas ir ES finansavimo formos
1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis finansavimo įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis finansavimo įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
2.  Pagal Programą vykdomiems netiesioginiams veiksmams gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos (įskaitant dotacijas veiklai), apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
2.  Pagal Programą vykdomiems netiesioginiams veiksmams gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos (įskaitant dotacijas veiklai), kurios yra pagrindinė pagal programą teikiamos paramos forma, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
3.  Šiame reglamente nustatytos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės taikomos netiesioginiams veiksmams.
3.  Šiame reglamente nustatytos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės taikomos netiesioginiams veiksmams.
4.  II priede nustatytos ir apibrėžtos pagrindinės veiksmų, kuriuos galima vykdyti pagal Programą, rūšys. Visiems Programos tikslams gali būti lanksčiai skiriamas visų formų finansavimas – finansavimo forma pasirenkama atsižvelgiant į konkrečių tikslų reikmes ir ypatybes.
4.  2 straipsnyje ir II priede nustatytos ir apibrėžtos pagrindinės veiksmų, kuriuos galima vykdyti pagal Programą, rūšys. Visiems Programos tikslams gali būti lanksčiai skiriamas 2 straipsnyje nurodytų formų finansavimas – finansavimo forma pasirenkama atsižvelgiant į konkrečių tikslų reikmes ir ypatybes.
5.  Pagal Programą remiami ir JRC vykdomi tiesioginiai veiksmai. Kai šiais veiksmais prisidedama prie iniciatyvų, parengtų pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, šis įnašas nėra laikomas toms iniciatyvoms skirto finansinio įnašo dalimi.
5.  Pagal Programą remiami ir JRC vykdomi tiesioginiai veiksmai. Kai šiais veiksmais prisidedama prie iniciatyvų, parengtų pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, šis įnašas nėra laikomas toms iniciatyvoms skirto finansinio įnašo dalimi.
6.  Specialioji programa29, visų pirma veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, įgyvendinama remiantis skaidriais daugiamečiais strateginiais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planais, parengtais pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis dėl prioritetų ir dėl pasirinktinų tinkamų veiksmų rūšių bei įgyvendinimo formų. Taip užtikrinamas derėjimas su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis.
6.  Specialioji programa29 grindžiama strateginiais mokslinių tyrimų ir inovacijų planais ir vadovaujantis visais Programos tikslais, nustatytais 3 straipsnyje, ir laikantis proceso, pagal kurį remiamasi skaidriais, įtraukiais daugiamečiais strateginiais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planais, visų pirma veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“.
Rengiamos konsultacijos su nacionalinės valdžios institucijomis, Europos Parlamentu, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų ir pramonės srities suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant su Europos technologijų platformomis (ETP), pilietinės visuomenės atstovais ir nepriklausomomis aukšto lygio ekspertų patariamosiomis grupėmis dėl prioritetų ir dėl pasirinktinų tinkamų veiksmų rūšių bei įgyvendinimo formų. Strateginiu planavimu užtikrinamas derėjimas su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir didinamas papildomumas bei sąveikumas su nacionalinėmis ir regioninėmis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo programomis ir prioritetais, taip stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę.
6a.  Įgyvendinant programą visiems paramos gavėjams suteikiama galimybė greičiau kreiptis dėl finansavimo. keletui mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų taikoma skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo logika, pagal kurią lėšų paskyrimo laikas neturi viršyti šešių mėnesių. Tai padės suteikti spartesnę, principu „iš viršaus į apačią“ paremtą prieigą prie finansavimo mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams, įgyvendinant veiksmus nuo fundamentaliųjų tyrimų atlikimo iki jų rezultatų taikymo rinkoje. Kvietimai teikti paraiškas pagal skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiksmų metodą yra nuolat atviri, nustatant galutinius terminus, ir bus įgyvendinami nustatant darbo programas, suskirstytas pagal veiksmų grupes, Europos inovacijų tarybos veiksmus ir kompetencijos skleidimo veiklą.
7.  Veikla pagal programą „Europos horizontas“ visų pirma vykdoma pagal kvietimus teikti pasiūlymus – kai kurie jų skelbiami įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes.
7.  Veikla pagal programą „Europos horizontas“ vykdoma pagal kvietimus teikti pasiūlymus – kai kurie jų skelbiami įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes, išskyrus 39 straipsnyje nurodytą veiklą dėl prizų.
8.  Pagal programą „Europos horizontas“ vykdomoje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje dėmesys sutelkiamas į civilines reikmes.
9.  Įgyvendinant Programą veiksmingai skatinama laikytis lyčių lygybės principo ir užtikrinamas lyčių aspekto įtraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kad, atsižvelgiant į padėtį atitinkamų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra vertinimo komisijose ir tokiuose organuose, kaip ekspertų grupės.
__________________
__________________
29
29
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
6 a straipsnis
ES finansavimo principai ir kompleksiniai klausimai
1.  Pagal programą „Europos horizontas“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla dėmesys sutelkiamas tik į civilines reikmes. Biudžeto pervedimai tarp Programos ir Europos gynybos fondo nėra leidžiami.
2.  Programa „Europos horizontas“ užtikrinamas daugiadalykiškumo metodas ir tam tikrais atvejais numatomas socialinių ir humanitarinių mokslų įtraukimas į visas pagal Programą vykdomos veiklos sritis.
3.  Bendradarbiavimu pagrįstos Programos dalys turėtų užtikrinti žemo technologinio pasirengimo lygio ir aukštesnio technologinio pasirengimo lygio pusiausvyrą, apimant visą vertės grandinę.
4.  Programa siekiama žymiai sumažinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų atotrūkį Sąjungoje ir skatinama plati bendradarbiavimu grindžiamų projektų geografinė aprėptis. Šias pastangas atspindi proporcingos valstybių narių priemonės, remiant Sąjungos, nacionaliniams ir regioniniams fondams. Ypač daug dėmesio, atsižvelgiant į padėtį atitinkamų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, skiriama geografinei pusiausvyrai finansuojamuose projektuose, vertinimo komisijose ir tokiuose organuose, kaip valdybos ir ekspertų grupės, nepažeidžiant pažangumo kriterijų.
5.  Įgyvendinant Programą veiksmingai skatinama laikytis lyčių lygybės principo ir užtikrinamas lyčių aspekto įtraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir sprendžiami lyčių pusiausvyros nesilaikymo klausimai. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kad, atsižvelgiant į padėtį atitinkamų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra vertinimo komisijose, kitose patariamosiose įstaigose, kaip valdybos ir ekspertų grupės.
6.  Programa nuolat siekiama administracinio supaprastinimo ir naštos paramos gavėjams sumažinimo.
7.  Klimato aspektas tinkamai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir taikomas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais.
8.  Programoje tam tikrais atvejais numatomas visuomenės dalyvavimas, siekiant, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų procesas ir jo rezultatai būtų geriau suderinti su visuomenės vertybėmis ir poreikiais, skatinant mokslinę dalyvavimo ir mokslinio švietimo veiklą ir bendrai rengiant ir kuriant mokslines darbotvarkes, įtraukiant piliečius ir pilietinę visuomenę į mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetų nustatymo procesą;
9.  Programa užtikrinamas viešojo finansavimo skaidrumas ir atskaitomybė mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose, taip apsaugant viešąjį interesą.
10.  Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad visiems potencialiems dalyviams kvietimo teikti paraiškas paskelbimo momentu būtų pateikta pakankamai gairių ir informacijos, visų pirma apie taikomą pavyzdinį susitarimą dėl dotacijos.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Misijos
Misijos
1.  Misijos programuojamos veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, tačiau joms gali būti naudingi ir pagal kitas Programos dalis vykdomi veiksmai.
1.  Misijos programuojamos veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, tačiau joms gali būti naudingi ir pagal kitas Programos dalis vykdomi veiksmai, taip pat veiksmai, vykdomi pagal kitas Sąjungos finansavimo programas, pagal programos „Europos horizontas“ taisykles.
2.  Misijos įgyvendinamos laikantis specialiosios programos 5 straipsnio. Vertinimas atliekamas laikantis 26 straipsnio.
2.  Misijų, tikslų, uždavinių, terminų ir jų įgyvendinimo turinys išsamiau apibrėžiami nustatytuose strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų planuose, kaip nurodyta 2 straipsnyje ir išdėstyta bendrosios programos 6 straipsnyje bei specialiosios programos 5 straipsnyje. Vertinimas atliekamas laikantis 26 straipsnio.
2a.  Per pirmus dvejus programos įgyvendinimo metus ne daugiau kaip 10 proc. metinio II veiklos srities biudžeto yra programuojama rengiant konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus dėl misijų įgyvendinimo. Per paskutinius trejus programos įgyvendinimo metus ir tik tuo atveju, kai misijos atrankos ir valdymo procesas vertinamas teigiamai, ši procentinė dalis gali būti padidinta. Bendra misijoms skirta biudžeto dalis nurodoma strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų planuose.
2b.  Visapusiškas misijų vertinimas, apimantis taikymo sritį, valdymą, Valdybos paskyrimą ir jų preliminarius veiksmus, atliekamas pagal jų atitinkamus išmatuojamus tarpinius tikslus. Prieš programuojant naujas misijas arba prieš tęsiant, nutraukiant ar perorientuojant esamas misijas būtina atsižvelgti į rekomendacijas, pateiktas po šio vertinimo.
3.  Misijos:
3.  Misijos:
a)  turi akivaizdžios ES pridėtinės vertės ir padeda įgyvendinti Sąjungos prioritetus;
a)  turi akivaizdžios ES pridėtinės vertės ir padeda įgyvendinti Sąjungos prioritetus, tikslus ir įsipareigojimus;
aa)  yra įtraukios, skatina plataus masto dalyvavimą ir užtikrina įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir įgyvendina mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus, kad jie būtų naudingi visoms valstybėms narėms;
b)  yra drąsios ir įkvepiančios, todėl turi didelės svarbos visuomenei ar ekonomikai;
b)  yra drąsios, įkvepiančios ir todėl turi didelės svarbos visuomenei, mokslui, technologijai, diplomatijai, aplinkai ar ekonomikai;
c)  rodo aiškią kryptį ir yra tikslinės, išmatuojamos ir įgyvendintinos per nustatytą laiką;
c)  rodo aiškią kryptį ir yra tikslinės, išmatuojamos ir įgyvendintinos per nustatytą laiką;
d)  yra daugiausia susijusios su plataus užmojo, bet realistiška mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla;
d)  yra skaidriai atrinktos ir daugiausia susijusios su plataus užmojo, į kompetenciją orientuota, bet realistiška mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla visais vystymosi etapais;
da)  yra neatidėliotinos misijos tikslų atžvilgiu, apima būtiną platų reikiamų išteklių sutelkimą, jų mastą ir apimtį, o visas dėmesys sutelkiamas į misijos rezultato pasiekimą;
e)  skatina įvairių sričių, sektorių ir subjektų veiklą;
e)  skatina įvairių sričių (įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus), sektorių ir subjektų veiklą;
f)  gali būti įgyvendinamos taikant daugialypius principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus sprendimus.
f)  gali būti įgyvendinamos taikant daugialypius principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus sprendimus.
fa)  skaidriai įgyvendina sąveiką su kitomis Sąjungos programomis, taip pat su viešosiomis ir privačiosiomis lėšomis, įskaitant aktyvų nacionalinių ir regioninių inovacijų ekosistemų įtraukimą.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a straipsnis (naujas)
7 a straipsnis
Europos inovacijų taryba
1.  Komisija įsteigia Europos inovacijų tarybą (EIT), kuri pagal III veiklos sritį „Novatoriška Europa“ įgyvendina su EIT susijusius veiksmus. EIT veikla grindžiama šiais principais: proveržio ir radikalias inovacijas ir vadovaudamasi savarankiškumo, gebėjimo prisiimti riziką, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais.
2.  EIC bus atvira visiems novatorių tipams, nuo asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų, įmonių ir startuolių, ypač mažų ir vidutinių įmonių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, ir nuo atskirų paramos gavėjų iki daugiadalykių konsorciumų. Bent 70 proc. EIT biudžeto skiriama naujai įsikūrusioms inovacijas diegiančioms įmonėms ir MVĮ.
3.  EIT valdybos ir EIT valdymo funkcijos apibrėžiamos Sprendime (ES)... [Specialioji programa] ir jos prieduose.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Europos partnerystės
Europos partnerystės
1.  Kai kurios programos „Europos horizontas“ dalys gali būti įgyvendinamos kuriant Europos partnerystes. Dalyvauti Europos partnerystėse Sąjunga gali bet kuriuo iš šių būdų:
1.  Kai kurios programos „Europos horizontas“ dalys gali būti įgyvendinamos kuriant Europos partnerystes. Dalyvauti Europos partnerystėse Sąjunga gali bet kuriuo iš šių būdų:
a)  dalyvauti partnerystėse, pagrįstose Komisijos ir 2 straipsnio 3 punkte nurodytų partnerių sudarytais susitarimo memorandumais ir (arba) sutartimis įformintais susitarimais, kuriuose nurodomi partnerystės tikslai, susiję partnerių įsipareigojimai teikti finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini produktai. Juose taip pat nurodoma papildoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo partneriai arba kuri vykdoma pagal Programą (bendrai programuojamos Europos partnerystės);
a)  dalyvauti partnerystėse, pagrįstose Komisijos ir 2 straipsnio 3 punkte nurodytų partnerių sudarytais susitarimo memorandumais ir (arba) sutartimis įformintais susitarimais, kuriuose nurodomi partnerystės tikslai, susiję partnerių įsipareigojimai teikti finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini produktai. Juose taip pat nurodoma papildoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo partneriai arba kuri vykdoma pagal Programą (bendrai programuojamos Europos partnerystės);
b)  dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programoje, kuri grindžiama partnerių įsipareigojimu teikti finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus ir kiekvieno jų vykdomos veiklos integravimu pagal bendro programos finansavimo veiksmą, ir teikti tai programai finansinį įnašą (bendrai finansuojamos Europos partnerystės);
b)  dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programoje, kuri grindžiama partnerių įsipareigojimu teikti finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus ir kiekvieno jų vykdomos veiklos integravimu pagal bendro programos finansavimo veiksmą, ir teikti tai programai finansinį įnašą (bendrai finansuojamos Europos partnerystės);
c)  dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį vykdo kelios valstybės narės arba pagal SESV 187 straipsnį įsteigtos įstaigos, kaip antai bendrosios įmonės, arba pagal [EIT reglamentą] įsteigtos EIT žinių ir inovacijos bendrijos, ir teikti toms programoms finansinius įnašus (institucionalizuotosios Europos partnerystės); šios rūšies partnerystė turi būti įgyvendinama tik jei įgyvendinant kitų rūšių partnerystes nebūtų pasiekti nustatyti tikslai arba nebūtų padarytas reikalingas numatomas poveikis ir jei tai pateisinama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir didelį integravimo laipsnį, įskaitant centralizuotą visų finansinių įnašų valdymą.
c)  dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį vykdo kelios valstybės narės arba pagal SESV 187 straipsnį įsteigtos įstaigos, kaip antai bendrosios įmonės, arba pagal [EIT reglamentą] įsteigtos EIT žinių ir inovacijos bendrijos, ir teikti toms programoms finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus (institucionalizuotosios Europos partnerystės); šios rūšies partnerystė turi būti įgyvendinama tik jei įgyvendinant kitų rūšių partnerystes nebūtų pasiekti nustatyti tikslai arba nebūtų padarytas reikalingas numatomas poveikis ir jei tai pateisinama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir didelį integravimo laipsnį, įskaitant centralizuotą visų finansinių įnašų valdymą.
2.  Europos partnerystės:
2.  Europos partnerystės:
a)  kuriamos tais atvejais, kai padeda įgyvendinti programos „Europos horizontas“ tikslus veiksmingiau, nei tai padarytų viena Sąjunga;
a)  kuriamos tik tais atvejais, kai padeda įgyvendinti programos „Europos horizontas“ tikslus veiksmingiau, palyginus su kitomis bendrosios programos dalimis;
b)  atitinka Sąjungos pridėtinės vertės, skaidrumo, atvirumo, poveikio, sverto poveikio, ilgalaikio finansinio visų susijusių šalių įsipareigojimo, lankstumo, derėjimo su Sąjungos, vietos, regioninėmis, nacionalinėmis ir tarptautinėmis iniciatyvomis ir tarpusavio papildomumo su jomis principus;
b)  atitinka Sąjungos pridėtinės vertės, skaidrumo, atvirumo, poveikio, stipraus sverto poveikio, ilgalaikio finansinio ir (arba) nepiniginio visų susijusių šalių įsipareigojimo, lankstumo, derėjimo su Sąjungos, vietos, regioninėmis, nacionalinėmis ir tarptautinėmis iniciatyvomis ir tarpusavio papildomumo su jomis principus;
c)  yra ribotos trukmės ir apima sąlygas, pagal kurias laipsniškai nutraukiamas finansavimas pagal Programą.
c)  yra ribotos trukmės ir apima sąlygas, pagal kurias laipsniškai nutraukiamas finansavimas pagal Programą.
2a.  Visos partnerystės apibrėžiamos strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų planuose, kaip nurodyta 6 straipsnyje ir bendrosios programos III priede bei specialiosios programos I priede, prieš jas įgyvendinant pagal darbo programas ar darbo planus.
III priede pateikiamos jų atrankos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir laipsniško veiklos nutraukimo nuostatos ir kriterijai.
III priede pateikiamos jų atrankos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir laipsniško veiklos nutraukimo nuostatos ir kriterijai.
Pakeitimai 71 ir 172
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
9 straipsnis
9 straipsnis
Biudžetas
Biudžetas
1.  2021–2027 m. bendrosios programos įgyvendinimo finansinį paketą sudaro 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai skirta 94 100 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) suma ir 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai skirta suma, nustatyta Reglamente ..., kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas.
1.  2021–2027 m. bendrosios programos įgyvendinimo finansinį paketą sudaro 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai skirta 120 000 000 000 EUR (2018 m. kainomis) suma ir 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai skirta suma, nustatyta Reglamente ..., kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas.
2.  1 dalies pirmoje sakinio pusėje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
2.  1 dalies pirmoje sakinio pusėje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
a)  I veiklos sričiai „Atvirasis mokslas“ 2021–2027 m. skiriama 25 800 000 000 EUR, iš kurių:
a)  27,42 proc.I veiklos sričiai „Pažangusis ir atvirasis mokslas“ 2021–2027 m., iš kurių:
1)  16 600 000 000 EUR – Europos mokslinių tyrimų tarybai;
1)  17,64 proc. – Europos mokslinių tyrimų tarybai;
2)  6 800 000 000 EUR – programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
2)  7,23 proc. – programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
3)  2 400 000 000 EUR – mokslinių tyrimų infrastruktūrai;
3)  2,55 proc. – mokslinių tyrimų infrastruktūrai;
b)  II veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ 2021–2027 m. skiriama 52 700 000 000 EUR, iš kurių:
b)  II veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ 2021–2027 m. skiriama 55,48 proc., iš kurių:
1)  7 700 000 000 EUR – veiksmų grupei „Sveikata“;
1)  8,16 proc. – veiksmų grupei „Sveikata“;
2)  2 800 000 000 EUR – veiksmų grupei „Įtrauki ir saugi visuomenė“;
2)  2,50 proc. – veiksmų grupei „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“;
2a)  2,00 proc. – veiksmų grupei „Saugi visuomenė“;
3)  15 000 000 000 EUR – veiksmų grupei „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“;
3)  15,94 proc. – veiksmų grupei „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir erdvė“;
4)  15 000 000 000 EUR – veiksmų grupei „Klimatas, energetika ir judumas“;
4)  15,84 proc. – veiksmų grupei „Klimatas, energetika ir judumas“;
5)  10 000 000 000 EUR – veiksmų grupei „Maistas ir gamtos ištekliai“;
5)  9,00 proc. – veiksmų grupei „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“;
6)  2 200 000 000 EUR – nebranduoliniams tiesioginiams Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmams;
6)  2,04 proc. EUR – nebranduoliniams tiesioginiams Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmams.
c)  III veiklos sričiai „Atvirosios inovacijos“ 2021–2027 m. skiriama 13 500 000 000 EUR, iš kurių:
c)  III veiklos sričiai „Novatoriška Europa“ 2021–2027 m. skiriama 12,71 proc., iš kurių:
1)  10 500 000 000 EUR – Europos inovacijų tarybai, įskaitant iki 500 000 000 EUR Europos inovacijų ekosistemoms;
1)  8,71 proc. – Europos inovacijų tarybai (EIC), įskaitant iki 0,53 proc. Europos inovacijų ekosistemoms;
2)  3 000 000 000 EUR – Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT);
2)  4 proc. – Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT);
d)  Programos daliai „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ 2021–2027 m. skiriama 2 100 000 000 EUR, iš kurių:
d)  4,39 proc. – daliai „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:
1)  1 700 000 000 EUR – keitimuisi kompetencija;
1)  4,00 proc.pažangos skleidimui ir dalyvių skaičiaus didinimui visoje Sąjungoje;
2)  400 000 000 EUR – Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai reformuoti ir gerinti.
2)  0,39 proc. – Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimui ir gerinimui.
3.  Reaguodama į nenumatytas situacijas ar naujus pokyčius ir poreikius, Komisija gali, atlikdama metinę biudžeto sudarymo procedūrą, nukrypti nuo 2 dalyje nurodytų sumų daugiausia 10 proc. Taip nukrypti neleidžiama nuo šio straipsnio 2 dalies b punkto 6 punkte nurodytos sumos ir šio straipsnio 2 dalyje Programos daliai „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ nustatytos bendros sumos.
3.  Reaguodama į nenumatytas situacijas ar naujus pokyčius ir poreikius, Komisija gali, atlikdama metinę biudžeto sudarymo procedūrą, nukrypti nuo 2 dalyje nurodytų sumų daugiausia 10 proc., įskaitant asocijuotųjų valstybių įnašų paskirstymą.
3a.  Atsižvelgiant į bendrąjį Sąjungos tikslą – integruoti klimato srities veiksmus ir skirti 30 proc. Sąjungos biudžeto kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, atitinkamais atvejais ne mažiau kaip 35 proc. pagal Programą numatytų išlaidų, skirtų pagal Programą vykdomiems veiksmams, skiriami su klimato kaita susijusiems tikslams.
3b.  Mažiausiai 2,5 mlrd. EUR paskirti dotacijoms, skirtoms laipsniškoms inovacijoms MVĮ, pagal šio reglamento 43a straipsnyje ir sprendimo I priede nurodytą priemonę.
3c.  Veiksmų grupės „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“ 45 proc. biudžeto skirti remti kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant Sąjungos kultūros paveldą, moksliniams tyrimams ir iš kurių 300 mln. EUR bus skirti Europos kultūros paveldo debesijai, kaip nustatyta specialiosios programos I priede, atlikus poveikio vertinimą, kuris pristatomas Europos Parlamentui.
3d.  Siekiama ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR skirti kvantiniams moksliniams tyrimams pagal II veiklos srities veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir erdvė“.
4.  Iš 1 dalies pirmoje sakinio pusėje nurodytos sumos taip pat gali būti dengiamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos, būtinos Programai valdyti ir įgyvendinti, įskaitant visas administracines išlaidas, taip pat Programos tikslų įgyvendinimui vertinti. Be to, iš jos gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, susijusiais su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.
4.  Iš 1 dalies pirmoje sakinio pusėje nurodytos sumos taip pat gali būti dengiamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos, būtinos Programai valdyti ir įgyvendinti, įskaitant visas administracines išlaidas, taip pat Programos tikslų įgyvendinimui vertinti. Tokios išlaidos neviršija 5 proc. visos Programai skirtos sumos. Be to, iš jos gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, susijusiais su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.
5.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
5.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
6.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.
6.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.
7.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.
7.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.
8.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai, kuriuos galima perskirti pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamento] 21 straipsnį, valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
9.  Programą „Europos horizontas“ numatyta įgyvendinti užtikrinant sąveiką su kitomis Sąjungos finansavimo programomis. IV priede pateikiamas nebaigtinis sąveikos su kitomis Sąjungos finansavimo programomis pavyzdžių sąrašas.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Atviroji prieiga ir atvirieji duomenys
Atviroji prieiga ir atvirieji duomenys
1.  Pagal 35 straipsnio 3 dalį užtikrinama atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų, parengtų vykdant pagal Programą finansuojamus mokslinius tyrimus. Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų užtikrinama laikantis principo „kiek įmanoma, atvira, bet, kiek būtina, uždara“. Skatinama suteikti atvirąją prieigą prie kitų mokslinių tyrimų produktų.
1.  Pagal 35 straipsnio 3 dalį užtikrinama atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų, parengtų vykdant pagal Programą finansuojamus mokslinius tyrimus. Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų užtikrinama laikantis principo „kiek įmanoma, atvira, bet, kiek būtina, uždara“.
1a.  Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų pripažįsta skirtingų naudojimosi teisių poreikį, siekiant apsaugoti Sąjungos ekonominius interesus, intelektinės nuosavybės teises, užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir konfidencialumą bei saugumą ir kitus teisėtus interesus, įskaitant galimybę išimtims. Projekto galiojimo laikotarpiu duomenų valdymo planai laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis.
1b.  Skatinama suteikti abipusę atvirąją prieigą prie kitų mokslinių publikacijų ir tyrimų duomenų tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į Sąjungos konkurencingumą ir pramonės interesus. Visuose asociacijos ir mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant susitarimus, pasirašytus finansavimo įstaigų, kurioms patikėtas netiesioginis Programos valdymas, ypač turėtų būti numatyta abipusės atvirosios prieigos galimybė.
2.  Užtikrinamas atsakingas mokslinių tyrimų duomenų tvarkymas, atitinkantis randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės naudoti pakartotinai principus.
2.  Užtikrinamas atsakingas mokslinių tyrimų duomenų tvarkymas, atitinkantis duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės naudoti pakartotinai principus.
3.  Skatinama ne tik suteikti atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų produktų ir atsakingai tvarkyti mokslinių tyrimų duomenis, bet ir taikyti kitus atvirojo mokslo metodus.
3.  Skatinama ne tik suteikti atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir mokslinių publikacijų ir atsakingai tvarkyti mokslinių tyrimų duomenis, bet ir taikyti kitus atvirojo mokslo metodus.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Papildomasis ir derinamasis finansavimas
Papildomasis, derinamasis ir sudėtinis finansavimas
1.   Programa „Europos horizontas” įgyvendinama derinant ją su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, kartu siekiant užtikrinti kuo didesnį administracinį supaprastinimą. IV priede pateikiamas nebaigtinis sąveikos su kitomis finansavimo programomis pavyzdžių sąrašas. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bendrai finansuojamam veiksmui taikomos programos „Europos horizontas“ bendros taisyklės.
veiksmams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias santykines sąlygas:
2.   Pažangumo ženklas suteikiamas už visas Programos dalis. veiksmams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias santykines sąlygas:
a)  jie buvo įvertinti atliekant pagal Programą paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą;
a)  jie buvo įvertinti atliekant pagal Programą paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą;
b)  jie atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nustatytus minimaliuosius kokybės reikalavimus;
b)  jie atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nustatytus minimaliuosius kokybės reikalavimus;
c)  jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,
c)  jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,
gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamento] [67] straipsnio 5 dalies arba Reglamento (ES) XX [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] [8] straipsnio, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.
gali būti skiriama parama iš nacionalinių ar regioninių fondų, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, „Europos socialinį fondą +“ arba Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamento] [67] straipsnio 5 dalies arba Reglamento (ES) XX [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] [8] straipsnio, nereikalaujant tolesnio taikymo ir vertinimo ir su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Išskyrus valstybės pagalbos taisykles, taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.
2a.   Pagal Reglamento (ES) XX [... Bendrųjų nuostatų reglamentas] 21 straipsnį valdymo institucija savanoriškai gali paprašyti perskirti jiems skirtų finansinių išteklių dalį programai „Europos horizontas“. Perkelti ištekliai įgyvendinami laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių. Be to, Komisija užtikrina, kad tokios perkeltos lėšos būtų skiriamos vien tik programoms ir (arba) projektams, kurie įgyvendinami toje valstybėje narėje ar regione, iš kur jos buvo perduotos, jei taikytina.
2b.   Pareiškėjams iš anksto leidus, Komisija šiame straipsnyje nurodytas lėšas įtraukia į atrinktų projektų informacinę sistemą, siekdama suteikti galimybę sparčiai keistis informacija, o finansavimo įstaigoms – skirti finansavimą atrinktiems veiksmams.
Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
1.  Prie Programos gali prisijungti šios trečiosios valstybės:
1.  Prie Programos gali prisijungti šios trečiosios valstybės:
a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;
a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;
b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
d)  trečiosios valstybės ir teritorijos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
d)  trečiosios valstybės ir teritorijos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
i.  turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;
i.  turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;
ii.  yra įsipareigojusios kurti taisyklėmis grindžiamą atviros rinkos ekonomiką, kurioje, be kita ko, sąžiningai ir teisingai taikomos intelektinės nuosavybės teisės ir kurią remia demokratinės institucijos;
ii.  yra įsipareigojusios kurti taisyklėmis grindžiamą atviros rinkos ekonomiką, kurioje, be kita ko, sąžiningai ir teisingai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, gerbiamos žmogaus teisės, ir kurią remia demokratinės institucijos;
iii.  aktyviai propaguoja politiką, kuria siekiama didinti piliečių ekonominę ir socialinę gerovę.
iii.  aktyviai propaguoja politiką, kuria siekiama didinti piliečių ekonominę ir socialinę gerovę.
Kiekvienos iš d punkte nurodytų trečiųjų valstybių prisijungimui prie Programos yra taikomos sąlygos, nustatytos konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje, jeigu susitarime:
Kiekvienos trečiosios valstybės visapusiškas ir iš dalies prisijungimas prie Programos pagal d punktą yra grindžiamas naudos Sąjungai vertinimu. Tai ypač vykdoma pagal konkrečiame susitarime numatytas sąlygas, apimančias trečiosios valstybės dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, su sąlyga, kad susitarime:
–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;
–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;
–   suteikiama teisė koordinuoti pagal Programą vykdomą veiksmą, jeigu tai naudinga Sąjungai ir užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga;
–  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
–  nustatytos dalyvavimo Programoje sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti jos finansinius interesus.
–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
2.  Nustatant kiekvienos trečiosios valstybės prisijungimo prie Programos sritį, atsižvelgiama į tikslą skatinti Sąjungos ekonomikos augimą diegiant inovacijas. Todėl asociacijos susitarimas su konkrečia šalimi, išskyrus EEE nares, stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias kandidates, gali būti netaikomas tam tikroms Programos dalims.
2.  Nustatant kiekvienos trečiosios valstybės prisijungimo prie Programos sritį, atsižvelgiama į tikslą skatinti Sąjungos ekonomikos augimą diegiant inovacijas ir išvengti protų nutekėjimo iš Sąjungos. Todėl asociacijos susitarimas su konkrečia šalimi, išskyrus EEE nares, stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias kandidates, gali būti netaikomas vieno paramos gavėjo Programos dalims, ypač toms, kurios skirtos privatiems subjektams.
3.  Atitinkamais atvejais asociacijos susitarime numatomas Sąjungoje įsisteigusių teisės subjektų dalyvavimas analogiškose asocijuotųjų šalių programose laikantis jose nustatytų sąlygų.
3.  Atitinkamais atvejais asociacijos susitarime numatomas ir vykdomas Sąjungoje įsisteigusių teisės subjektų abipusis dalyvavimas analogiškose asocijuotųjų šalių programose laikantis jose nustatytų sąlygų.
4.  Finansinio įnašo dydžio nustatymo sąlygomis užtikrinama galimybė automatiškai ištaisyti reikšmingą disbalansą, palyginti su suma, kurią dalyvaudami Programoje gauna asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, atsižvelgiant į Programos valdymo, vykdymo ir veikimo išlaidas.
4.  Finansinio įnašo dydžio nustatymo sąlygomis, nurodytomis asociacijos susitarime, užtikrinama galimybė kas dvejus metus automatiškai ištaisyti disbalansą, palyginti su suma, kurią dalyvaudami Programoje gauna asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, atsižvelgiant į Programos valdymo, vykdymo ir veikimo išlaidas.
4a.  Visų asocijuotųjų šalių įnašai įtraukiami į atitinkamas Programos dalis, jeigu laikomasi 9 straipsnio 2 dalyje nurodyto biudžeto paskirstymo. Komisija metinės biudžeto procedūros metu pateikia ataskaitą Tarybai ir Parlamentui apie bendrą kiekvienos Programos dalies biudžetą, nurodydama kiekvienos asocijuotosios šalies atskiro įnašo dydį ir jų finansinį balansą.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio antraštinė dalis
Reikalavimus atitinkantys veiksmai
Reikalavimus atitinkantys veiksmai ir etiniai principai
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
15 straipsnis
15 straipsnis
Etika
Etika
1.  Visa pagal Programą vykdoma veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.
1.  Visa pagal Programą vykdoma veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.
Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir būtinybei užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą.
2.  Veiksme dalyvaujantys subjektai pateikia:
2.  Veiksme dalyvaujantys subjektai pateikia:
a)  etikos aspektų įsivertinimą, kuriame nurodomi ir smulkiai aprašomi visi numatomi etikos klausimai, susiję su finansuosimos veiklos tikslu, įgyvendinimu ir tikėtinu poveikiu, be kita ko, patvirtinama atitiktis 1 daliai ir aprašoma, kaip ji bus užtikrinama;
a)  etikos aspektų įsivertinimą, kuriame nurodomi ir smulkiai aprašomi visi numatomi etikos klausimai, susiję su finansuosimos veiklos tikslu, įgyvendinimu ir tikėtinu poveikiu, be kita ko, patvirtinama atitiktis 1 daliai ir aprašoma, kaip ji bus užtikrinama;
b)  patvirtinimą, kad veikla atitiks Visų Europos akademijų federacijos paskelbtą Europos mokslinių tyrimų etikos kodeksą ir kad nebus vykdoma jokia nefinansuotina veikla;
b)  patvirtinimą, kad veikla atitiks Visų Europos akademijų federacijos paskelbtą Europos mokslinių tyrimų etikos kodeksą ir kad nebus vykdoma jokia nefinansuotina veikla;
c)  jei veikla vykdoma ne Sąjungoje – patvirtinimą, kad tokią pačią veiklą būtų leidžiama vykdyti valstybėje narėje;
c)  jei veikla vykdoma ne Sąjungoje – patvirtinimą, kad tokią pačią veiklą būtų leidžiama vykdyti valstybėje narėje;
d)  jei veikloje naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės – atitinkamais atvejais išsami informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurias taiko atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat išsami informacija apie etiškumo patvirtinimus, gaunamus prieš pradedant vykdyti atitinkamą veiklą.
d)  jei veikloje naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės – atitinkamais atvejais išsami informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurias taiko atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat išsami informacija apie etiškumo patvirtinimus, gaunamus prieš pradedant vykdyti atitinkamą veiklą.
3.  Pasiūlymai sistemingai tikrinami siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių kyla sudėtingų ar rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos vertinti etikos požiūriu. Etikos aspektus vertina Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai. Jei veiksmas susijęs su žmogaus embriono kamieninių ląstelių arba žmogaus embrionų naudojimu, atlikti etikos aspektų vertinimą privaloma. Etikos aspektų tikrinimas ir vertinimas atliekamas pasitelkiant etikos ekspertus. Komisija ir finansavimo įstaigos užtikrina kuo didesnį etikos procedūrų skaidrumą.
3.  Pasiūlymai sistemingai tikrinami siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių kyla sudėtingų ar rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos vertinti etikos požiūriu. Etikos aspektus vertina Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai. Jei veiksmas susijęs su žmogaus embriono kamieninių ląstelių arba žmogaus embrionų naudojimu, atlikti etikos aspektų vertinimą privaloma. Etikos aspektų tikrinimas ir vertinimas atliekamas pasitelkiant etikos ekspertus. Komisija ir finansuojančiosios įstaigos užtikrina etikos procedūrų skaidrumą.
4.  Veiksme dalyvaujantys subjektai, prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, gauna visus patvirtinimus ir kitus privalomuosius dokumentus iš atitinkamų nacionalinių ir vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų. Tie dokumentai saugomi byloje ir paprašius pateikiami Komisijai ar finansavimo įstaigai.
4.  Veiksme dalyvaujantys subjektai, prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, gauna visus patvirtinimus ir kitus privalomuosius dokumentus iš atitinkamų nacionalinių ir vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų. Tie dokumentai saugomi byloje ir paprašius pateikiami Komisijai ar finansavimo įstaigai.
5.  Jei tikslinga, Komisija ar finansavimo įstaiga atlieka su etika susijusias patikras. Jei etikos klausimai rimti ar sudėtingi, šias patikras atlieka Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai.
5.  Jei tikslinga, Komisija ar finansavimo įstaiga atlieka su etika susijusias patikras. Jei etikos klausimai rimti ar sudėtingi, šias patikras atlieka Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai.
Su etika susijusios patikros atliekamos pasitelkiant etikos ekspertus.
Su etika susijusios patikros atliekamos pasitelkiant etikos ekspertus.
6.  Etikos požiūriu nepriimtini veiksmai gali būti bet kuriuo metu atmesti arba nutraukti.
6.  Etikos požiūriu nepriimtini veiksmai atmetami arba nutraukiami, kai tik nustatomas etinis nepriimtinumas.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnis
16 straipsnis
16 straipsnis
Saugumas
Saugumas
1.  Pagal Programą vykdomi veiksmai atitinka taikytinas saugumo taisykles, visų pirma įslaptintos informacijos apsaugos nuo neteisėto atskleidimo taisykles, taip pat atitinkamą nacionalinę ir Sąjungos teisę. Jei moksliniai tyrimai, kuriems naudojama ir (arba) kuriuos atliekant sukuriama įslaptinta informacija, yra vykdomi ne Sąjungoje, laikomasi minėtų reikalavimų ir papildomai Sąjunga sudaro saugumo susitarimą su trečiąja valstybe, kurioje atliekami tie moksliniai tyrimai.
1.  Pagal Programą vykdomi veiksmai atitinka taikytinas saugumo taisykles, visų pirma įslaptintos informacijos apsaugos nuo neteisėto atskleidimo taisykles, taip pat atitinkamą nacionalinę ir Sąjungos teisę. Jei moksliniai tyrimai, kuriems naudojama ir (arba) kuriuos atliekant sukuriama įslaptinta informacija, yra vykdomi ne Sąjungoje, laikomasi minėtų reikalavimų ir papildomai Sąjunga sudaro saugumo susitarimą su trečiąja valstybe, kurioje atliekami tie moksliniai tyrimai.
2.  Atitinkamais atvejais pasiūlymuose pateikiamas saugumo įsivertinimas, kuriame nustatomi visi saugumo klausimai ir smulkiai aprašoma, kaip jie bus sprendžiami, kad būtų užtikrinta atitiktis atitinkamai nacionalinei ir Sąjungos teisei.
2.  Atitinkamais atvejais pasiūlymuose pateikiamas saugumo įsivertinimas, kuriame nustatomi visi saugumo klausimai ir smulkiai aprašoma, kaip jie bus sprendžiami, kad būtų užtikrinta atitiktis atitinkamai nacionalinei ir Sąjungos teisei.
3.  Atitinkamais atvejais Komisija arba finansavimo įstaiga saugumo požiūriu patikrina pasiūlymus, dėl kurių kyla saugumo klausimų.
3.  Atitinkamais atvejais Komisija arba finansavimo įstaiga saugumo požiūriu patikrina pasiūlymus, dėl kurių kyla saugumo klausimų.
4.  Atitinkamais atvejais veiksmai turi atitikti Sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 ir jo įgyvendinimo taisykles.
4.  Atitinkamais atvejais veiksmai turi atitikti Sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 ir jo įgyvendinimo taisykles.
5.  Veiksme dalyvaujantys subjektai užtikrina veiksmui naudojamos ir (arba) jį vykdant sukuriamos įslaptintos informacijos apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, jie pateikia atitinkamų nacionalinių saugumo institucijų atlikto asmens ir (arba) įmonės patikimumo patikrinimo įrodymus.
5.  Veiksme dalyvaujantys subjektai užtikrina veiksmui naudojamos ir (arba) jį vykdant sukuriamos įslaptintos informacijos apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, Komisijai ar finansavimo įstaigai pareikalavus, jie pateikia atitinkamų nacionalinių saugumo institucijų atlikto asmens ir (arba) įmonės patikimumo patikrinimo įrodymus.
6.  Jei su įslaptinta informacija turi dirbti išorės ekspertai, prieš juos skiriant reikalaujama atlikti atitinkamą jų patikimumo patikrinimą.
6.  Jei su įslaptinta informacija turi dirbti išorės ekspertai, prieš juos skiriant reikalaujama atlikti atitinkamą jų patikimumo patikrinimą.
7.  Atitinkamais atvejais Komisija ar finansavimo įstaiga gali atlikti saugumo patikras.
7.  Atitinkamais atvejais Komisija ar finansavimo įstaiga gali atlikti saugumo patikras.
8.  Saugumo taisyklių neatitinkantys veiksmai gali būti bet kuriuo metu atmesti arba nutraukti.
8.  Saugumo taisyklių neatitinkantys veiksmai gali būti bet kuriuo metu atmesti arba nutraukti.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnis
18 straipsnis
18 straipsnis
Dalyvavimo reikalavimus atitinkantys subjektai
Dalyvavimo reikalavimus atitinkantys subjektai
1.  Pagal Programą vykdomuose veiksmuose gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, arba tarptautinės organizacijos su sąlyga, kad tenkinamos šiame reglamente ir darbo programoje arba kvietime teikti pasiūlymus nustatytos sąlygos.
1.  Pagal Programą vykdomuose veiksmuose gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, įskaitant teisės subjektus iš neasocijuotųjų trečiųjų valstybių, arba tarptautinės organizacijos su sąlyga, kad tenkinamos šiame reglamente ir darbo programoje arba kvietime teikti pasiūlymus nustatytos sąlygos.
2.  Subjektai priklauso konsorciumui, kurį sudaro bent trys nepriklausomi teisės subjektai, kurių kiekvienas įsisteigęs vis kitoje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje ir bent vienas iš jų – valstybėje narėje, nebent:
2.  Subjektai priklauso konsorciumui, kurį sudaro bent trys nepriklausomi teisės subjektai, kurių kiekvienas įsisteigęs vis kitoje valstybėje narėje, įskaitant atokiausius regionus, ar asocijuotojoje šalyje ir bent du iš jų – valstybėje narėje, nebent vykdomas 3 arba 4 dalyje nurodytas veiksmas.
a)  pagrįstais atvejais darbo programoje numatyta kitaip;
b)  vykdomas 3 arba 4 dalyje nurodytas veiksmas.
3.  Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmus, Europos inovacijų tarybos veiksmus, mokymo ir judumo veiksmus arba bendro programos finansavimo veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, iš kurių vienas turi būti įsisteigęs valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje.
3.  Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmus, Europos inovacijų tarybos veiksmus, mokymo ir judumo veiksmus arba bendro programos finansavimo veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, iš kurių vienas turi būti įsisteigęs valstybėje narėje arba, kai taikytina, asocijuotojoje šalyje pagal 12 straipsnio 1 dalį.
4.  Koordinavimo ir paramos veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, kurie gali būti įsisteigę valstybėje narėje, asocijuotojoje šalyje arba kitoje trečiojoje valstybėje.
4.  Koordinavimo ir paramos veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, kurie gali būti įsisteigę valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje, arba kitoje trečiojoje valstybėje.
5.  Jei veiksmas susijęs su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, darbo programoje gali būti numatyta, kad jame gali dalyvauti tik valstybėse narėse įsisteigę teisės subjektai arba, be jų, ir nurodytose asocijuotosiose šalyse ar kitose trečiosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai.
5.  Jei veiksmas susijęs su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, darbo programoje gali būti numatyta, kad jame gali dalyvauti tik valstybėse narėse įsisteigę teisės subjektai arba, be jų, ir nurodytose asocijuotosiose šalyse ar kitose trečiosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai.
6.  Atsižvelgiant į konkrečius politikos reikalavimus ar veiksmo pobūdį ir tikslus, darbo programoje, be 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytųjų, gali būti nustatyti papildomi tinkamumo kriterijai, pavyzdžiui, teisės subjektų skaičius, teisės subjektų rūšis ir įsisteigimo vieta.
6.  Atsižvelgiant į konkrečius politikos reikalavimus ar veiksmo pobūdį ir tikslus, darbo programoje, be 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytųjų, gali būti nustatyti papildomi tinkamumo kriterijai, pavyzdžiui, teisės subjektų skaičius, teisės subjektų rūšis ir įsisteigimo vieta.
7.  Jei veiksmui naudojamos 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos sumos, jame gali dalyvauti tik vienas teisės subjektas, įsisteigęs įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai su valdymo institucija sutariama kitaip ir kai tai numatyta darbo programoje.
7.  Jei veiksmui naudojamos 11 straipsnyje nurodytos sumos, jame gali dalyvauti tik vienas teisės subjektas, įsisteigęs įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai su valdymo institucija sutariama kitaip ir kai tai numatyta darbo programoje.
8.  Jei tai nurodyta darbo programoje, veiksmuose gali dalyvauti Jungtinis tyrimų centras.
8.  Jei tai nurodyta darbo programoje, veiksmuose gali dalyvauti Jungtinis tyrimų centras.
9.  Jungtinis tyrimų centras, tarptautinės Europos mokslinių tyrimų organizacijos ir pagal Sąjungos teisę sukurti teisės subjektai laikomi įsisteigusiais kitoje valstybėje narėje nei tos, kuriose įsisteigę kiti veiksme dalyvaujantys teisės subjektai.
10.  Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmuose ir mokymo bei judumo veiksmuose dalyvaujančios tarptautinės organizacijos, kurių būstinės yra valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje, laikomos įsisteigusiomis toje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje.
10.  Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmuose ir mokymo bei judumo veiksmuose dalyvaujančios tarptautinės organizacijos, kurių būstinės yra valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje, laikomos įsisteigusiomis toje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnis
19 straipsnis
19 straipsnis
Finansavimo reikalavimus atitinkantys subjektai
Finansavimo reikalavimus atitinkantys subjektai
1.   Finansavimą gali gauti valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai.
1.   Finansavimą gali gauti valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje.
Jei veiksmui naudojamos 9 straipsnio 8 dalyje nurodytos sumos, finansavimą iš šių sumų gali gauti tik įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje įsisteigę subjektai.
Jei veiksmui naudojamos 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, finansavimą iš šių sumų gali gauti tik įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje įsisteigę subjektai.
1a.  Kai taikytina, veiksme dalyvaujančios tarptautinės organizacijos gali gauti finansavimą, jei jos turi buveinę valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje.
1b.  Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir, išimties tvarka, kitose neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse įsisteigę subjektai galėtų gauti finansavimą veiksmui, jei:
a)  trečioji valstybė yra nurodyta darbo programoje ir
b)  Komisija ar finansavimo įstaiga mano, kad jų dalyvavimas yra labai svarbus įgyvendinant veiksmą.
2.  Neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje įsisteigę subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. Tačiau mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir – išimties tvarka – kitose neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse įsisteigę subjektai galėtų gauti finansavimą veiksmui, jei:
2.  Kitose neasocijuotose trečiosiose valstybėse įsisteigę subjektai turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimai tarp tų neasocijuotųjų trečiųjų valstybių ir Sąjungos gali būti sudaromi, kai manoma, kad tai naudinga, ir gali būti nustatytas bendro finansavimo mechanizmas, panašus į tuos, dėl kurių susitarta programoje „Horizontas 2020“. Tos valstybės Sąjungos teisės subjektams užtikrina abipusę prieigą prie tų šalių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo programų, taip pat abipusiškumą suteikiant atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir duomenų bei sąžiningų ir lygiaverčių intelektinės nuosavybės teisių nuostatų.
a)  ta trečioji valstybė yra nurodyta Komisijos priimtoje darbo programoje arba jei
b)  Komisija ar finansavimo įstaiga mano, kad jų dalyvavimas yra labai svarbus įgyvendinant veiksmą.
3.  Veiksme dalyvaujantys susiję subjektai gali gauti finansavimą, jei jie yra įsisteigę valstybėje narėje, asocijuotojoje šalyje arba Komisijos priimtoje darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje.
3.  Veiksme dalyvaujantys susiję subjektai gali gauti finansavimą, jei jie yra įsisteigę valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje.
3a.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, konkrečiai nurodydama kiekvienos neasocijuotosios trečiosios šalies dalyvaujantiems subjektams skirtą Sąjungos finansinio įnašo dalį ir tos pačios šalies skirto finansinio įnašo jų veikloje dalyvaujantiems Sąjungos subjektams sumą.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
20 straipsnis
20 straipsnis
Kvietimai teikti pasiūlymus
Kvietimai teikti pasiūlymus
1.  Su visais veiksmais, išskyrus pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Pathfinder“ vykdomą pereinamąją veiklą, susijusių kvietimų teikti pasiūlymus turinys pateikiamas darbo programoje.
1.  Su visais veiksmais susijusių kvietimų teikti pasiūlymus turinys pateikiamas darbo programoje.
Darbo programoje paaiškinama, kodėl konkretus veiksmas turi būti finansuojamas atsižvelgiant į konkrečių ankstesnių projektų rezultatus ir į mokslo, technologijų ir inovacijų būklę nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu bei į atitinkamą politikos, rinkos ir visuomenės raidą.
2.  Pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Pathfinder“ vykdomai pereinamajai veiklai taikomos šios sąlygos:
a)  sprendimai dėl kvietimų teikti pasiūlymus skelbimo ir turinio priimami atsižvelgiant į darbo programoje nustatytus su atitinkama veiksmų visuma susijusius tikslus ir biudžetą;
b)  50 000 EUR neviršijančios fiksuoto dydžio dotacijos gali būti teikiamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, siekiant įgyvendinti skubius koordinavimo ir paramos veiksmus, susijusius su veiksmų visumą įgyvendinančios gavėjų bendruomenės stiprinimu arba galimų atžalinių įmonių ar potencialių rinkas kuriančių inovacijų vertinimu.
3.   Jei to reikia nustatytiems tikslams pasiekti, gali būti skelbiami riboti kvietimai teikti pasiūlymus, siekiant išplėtoti papildomą veiklą arba į vykdomus veiksmus įtraukti papildomų partnerių.
3.   Jei to reikia nustatytiems tikslams pasiekti, gali būti skelbiami riboti kvietimai teikti pasiūlymus, siekiant išplėtoti papildomą veiklą arba į vykdomus veiksmus įtraukti papildomų partnerių.
4.   Kvietimo teikti pasiūlymus skelbti nereikia koordinavimo ir paramos veiksmams ar bendro programos finansavimo veiksmams, kuriuos:
4.   Kvietimo teikti pasiūlymus skelbti nereikia koordinavimo ir paramos veiksmams ar bendro programos finansavimo veiksmams, kuriuos:
a)  vykdys Jungtinis tyrimų centras arba darbo programoje nurodyti teisės subjektai ir kurie
a)  vykdys Jungtinis tyrimų centras arba darbo programoje nurodyti teisės subjektai ir kurie
b)  nepatenka į kvietimų teikti pasiūlymus taikymo sritį.
b)  nepatenka į kvietimų teikti pasiūlymus taikymo sritį.
5.   Darbo programoje nurodomi kvietimai, pagal kuriuos pateiktiems pasiūlymams bus taikoma pažangumo ženklų suteikimo procedūra. Pareiškėjui iš anksto leidus, su paraiška ir jos vertinimu susijusia informacija gali būti dalijamasi su suinteresuotomis finansavimo institucijomis su sąlyga, kad sudaromi konfidencialumo susitarimai.
5.   Darbo programoje nurodomi kvietimai, pagal kuriuos pateiktiems pasiūlymams bus taikoma pažangumo ženklų suteikimo procedūra. Pareiškėjui iš anksto leidus, su paraiška ir jos vertinimu susijusia informacija gali būti dalijamasi su suinteresuotomis finansavimo institucijomis su sąlyga, kad sudaromi konfidencialumo susitarimai.
5a.  Siekiant išspręsti pernelyg didelio pasiūlymų skaičiaus problemą, Komisija gali taikyti dviejų etapų vertinimo procedūrą.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnis
21 straipsnis
21 straipsnis
Bendri kvietimai
Bendri kvietimai
Komisija ar finansavimo įstaiga gali paskelbti bendrą kvietimą teikti pasiūlymus su:
Komisija ar finansavimo įstaiga gali paskelbti bendrą kvietimą teikti pasiūlymus su:
a)  trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;
a)  trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;
b)  tarptautinėmis organizacijomis;
b)  tarptautinėmis organizacijomis;
c)  ne pelno teisės subjektais.
c)  ne pelno teisės subjektais.
Skelbiant bendrą kvietimą, nustatomos bendros pasiūlymų atrankos ir vertinimo procedūros. Procedūrose dalyvauja proporcingai sudaryta kiekvienos šalies paskirtų ekspertų grupė.
Skelbiant bendrą kvietimą, paraiškas teikiantys konsorciumai turėtų atitikti šio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus ir nustatomos bendros pasiūlymų atrankos ir vertinimo procedūros. Procedūrose dalyvauja proporcingai sudaryta kiekvienos šalies paskirtų ekspertų grupė.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnis
22 straipsnis
22 straipsnis
Ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai
Ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai
1.  Į veiksmus gali įeiti arba jų pirminis tikslas gali būti ikiprekybiniai viešieji pirkimai arba novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai, vykdomi gavėjų, kurie yra direktyvose 2014/24/ES31, 2014/25/ES32 ir 2009/81/EB33 apibrėžtos perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai.
1.  Į veiksmus gali įeiti arba jų pirminis tikslas gali būti ikiprekybiniai viešieji pirkimai arba novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai, vykdomi gavėjų, kurie yra direktyvose 2014/24/ES31, 2014/25/ES32 ir 2009/81/EB33 apibrėžtos perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai.
2.  Viešųjų pirkimų procedūromis:
2.  Viešųjų pirkimų procedūromis:
a)  laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, vienodų sąlygų taikymo, patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principų bei konkurencijos taisyklių;
a)  laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, vienodų sąlygų taikymo, patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principų bei konkurencijos taisyklių;
b)  jei tai ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali būti numatomos specialios sąlygos, pavyzdžiui, nustatoma, kad perkama veikla gali būti vykdoma tik valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teritorijoje;
b)  jei tai ikiprekybiniai viešieji pirkimai, gali būti naudojama supaprastinta ir (arba) pagreitinta procedūra ir gali būti numatomos specialios sąlygos, pavyzdžiui, nustatoma, kad perkama veikla gali būti vykdoma tik valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teritorijoje;
c)  gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus);
c)  gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus);
d)  numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams), kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.
d)  numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams), kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.
3.  Ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiam rangovui, kuris sukuria rezultatus, priklauso bent jau su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Perkančiosioms organizacijoms priklauso bent jau teisė nemokamai naudotis rezultatais savo reikmėms ir teisė sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis suteikti arba reikalauti dalyvaujančių rangovų suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis rezultatais perkančiosios organizacijos reikmėms be teisės teikti sublicencijas. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad jis perduotų joms visas rezultatų nuosavybės teises.
3.  Ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiam rangovui, kuris sukuria rezultatus, priklauso bent jau su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Perkančiosioms organizacijoms turi teisę nemokamai naudotis rezultatais savo reikmėms. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, perkančiosios organizacijos konsultuojasi su rangovu ir išsiaiškina priežastis, kodėl jis nenaudoja rezultatų. Po šių konsultacijų perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jis perduotų joms visas rezultatų nuosavybės teises.
3a.  Konkrečios nuostatos, susijusios su nuosavybe, prieigos teisėmis ir licencijavimu, gali būti nustatytos novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų sutartyse.
__________________
__________________
31 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
31 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
32 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
32 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
33 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
33 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
23 straipsnis
Išbraukta.
Sudėtinis finansavimas
Veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš kitos Sąjungos programos lėšų, taip pat gali būti skirtas įnašas iš Programos lėšų, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos. Kiekvienam įnašui taikomos atitinkamoje Sąjungos programoje, iš kurios lėšų jis teikiamas veiksmui, nustatytos taisyklės. Sudėtinio finansavimo suma neviršija visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų, o iš skirtingų Sąjungos programų lėšų skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, laikantis dokumentų, kuriais nustatomos paramos sąlygos.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio pavadinimas
Atrankos kriterijai
Pareiškėjų finansiniai pajėgumai
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnis
25 straipsnis
25 straipsnis
Skyrimo kriterijai
Atrankos ir skyrimo kriterijai
1.  Pasiūlymas vertinamas remiantis šiais skyrimo kriterijais:
1.  Pasiūlymas vertinamas remiantis šiais skyrimo kriterijais:
a)  pažangumo;
a)  pažangumo;
b)  poveikio;
b)  poveikio;
c)  įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo.
c)  įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo.
2.  EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmų pasiūlymams taikomas tik 1 dalies a punkte nurodytas kriterijus.
2.  EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmų pasiūlymams taikomas tik 1 dalies a punkte nurodytas kriterijus. Tik tais atvejais, kai dviem ar daugiau pažangių projektų suteikiamas toks pat reitingas, diferencijavimas atliekamas taikant 1 dalies b arba c punkte nurodytus kriterijus.
3.  Darbo programoje nustatomos išsamesnės 1 dalyje nustatytų skyrimo kriterijų taikymo taisyklės ir gali būti nurodomi lyginamieji svoriai ir ribinės vertės.
3.  Darbo programoje nustatomos išsamesnės 1 dalyje nustatytų skyrimo kriterijų taikymo taisyklės, įskaitant lyginamuosius svorius, ribines vertes ir ex-aequo pasiūlymų tvarkymo taisykles, atsižvelgiant į kvietimų teikti pasiūlymus tikslus. Ex-aequo pasiūlymų tvarkymo sąlygos gali apimti šiuo kriterijus (be ne tik): MVĮ, lytis, dalyviai iš šalių, kuriose didinamas dalyvių skaičius;
3a.  Komisija atsižvelgia į galimybę taikyti dviejų etapų paraiškų teikimo procedūrą ir, kai įmanoma, anoniminiai pasiūlymai gali būti įvertinti per pirmąjį vertinimo etapą, remiantis 1 dalyje nurodytais skyrimo kriterijais.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnis
26 straipsnis
26 straipsnis
Vertinimas
Vertinimas
1.  Pasiūlymus vertina vertinimo komitetas, kuris gali būti:
1.  Pasiūlymus vertina vertinimo komitetas, kuris yra:
–  vien arba dalinai sudarytas iš išorės nepriklausomų ekspertų;
–  sudarytas iš išorės nepriklausomų ekspertų.
–  sudarytas iš Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodytų Sąjungos institucijų arba įstaigų atstovų.
Europos inovacijų tarybos ir komandiruočių atveju vertinimo komitetas gali būti sudarytas iš Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodytų Sąjungos institucijų arba įstaigų atstovų.
Vertinimo komitetui gali padėti nepriklausomi ekspertai.
Vertinimo komitetui gali padėti nepriklausomi ekspertai.
2.  Prireikus vertinimo komitetas išdėsto pagal taikomas ribines vertes tinkamais pripažintus pasiūlymus eilės tvarka pagal:
2.  Prireikus vertinimo komitetas išdėsto pagal taikomas ribines vertes tinkamais pripažintus pasiūlymus eilės tvarka pagal:
–  vertinimo balus;
–  vertinimo balus;
–  tai, kiek jie padeda siekti konkrečių politikos tikslų, be kita ko, kiek jie padeda sudaryti nuoseklią projektų visumą.
–  tai, kiek jie padeda siekti konkrečių politikos tikslų, be kita ko, kiek jie padeda sudaryti nuoseklią projektų visumą.
Vertinimo komitetas taip pat gali pasiūlyti pasiūlymų pakeitimų, jei to reikia projektų visumos nuoseklumui užtikrinti.
Vertinimo komitetas tik išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais gali pasiūlyti pasiūlymų pakeitimų, jei to reikia projektų visumos nuoseklumui užtikrinti.
2a.  Vykstant vertinimo procesui, vengiama interesų konfliktų ir šališkumo reputacijos atžvilgiu. Užtikrinamas vertinimo kriterijų ir pasiūlymų vertinimų balais skaidrumas.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnis
27 straipsnis
27 straipsnis
Vertinimo persvarstymo tvarka
Vertinimo persvarstymo tvarka, klausimai ir skundai
1.  Pareiškėjas gali prašyti persvarstyti vertinimą, jei mano, kad jo pasiūlymui nebuvo tinkamai taikoma taikytina vertinimo procedūra.
1.  Pareiškėjas gali prašyti persvarstyti vertinimą, jei mano, kad jo pasiūlymui nebuvo tinkamai taikoma taikytina vertinimo procedūra.
2.  Persvarstomi tik procedūriniai vertinimo aspektai, o ne pasiūlymo privalumų vertinimas.
2.  Persvarstomi tik procedūriniai vertinimo aspektai, o ne pasiūlymo privalumų vertinimas.
2a.  Prašymas dėl persvarstymo turėtų būti susijęs su konkrečiu pasiūlymu ir pateiktas per 30 dienų po vertinimo rezultatų paskelbimo. Persvarstymo komitetui vadovauja ir jį sudaro atstovai, kurie nedalyvavo kvietime teikti pasiūlymus. Komitetas sprendžia, ar pasiūlymą reikia vertinti iš naujo ar patvirtinamas pradinis vertinimas. Šį sprendimą komitetas priima pagrįstai nedelsdamas, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis atrankos galimybėms.
3.  Dėl vertinimo persvarstymo nėra vilkinimas pasiūlymų, kuriems netaikoma persvarstymo procedūra, atrankos procesas.
3.  Dėl vertinimo persvarstymo nėra vilkinimas pasiūlymų, kuriems netaikoma persvarstymo procedūra, atrankos procesas.
3a.  Komisija užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią dalyviai galėtų pateikti tiesioginius klausimus ar skundus, susijusius su jų dalyvavimu programoje „Europos horizontas“. Informacija apie tai, kaip užregistruoti klausimus ir skundus, turi būti paskelbiama internete.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnis
28 straipsnis
28 straipsnis
Laikas iki dotacijos suteikimo
Laikas iki dotacijos suteikimo
1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos nustatomi šie laikotarpiai:
1.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos nustatomi šie laikotarpiai:
a)  visi pareiškėjai apie jų paraiškų vertinimo rezultatus informuojami ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos;
a)   visi pareiškėjai apie jų paraiškų vertinimo rezultatus informuojami ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos;
b)  dotacijų susitarimai su pareiškėjais pasirašomi ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos.
b)   dotacijų susitarimai su pareiškėjais pasirašomi ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos;
ba)  specialios dotacijos pagal skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiksmų metodą pasirašomos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos.
Laikas iki dotacijų skyrimo neturi turėti įtakos vertinimo kokybei.
2.  Europos inovacijų tarybos darbo programoje gali būti nustatyti trumpesni laikotarpiai.
2.   Europos inovacijų tarybos darbo programoje gali būti nustatyti trumpesni laikotarpiai.
3.  Be Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytų išimčių, 1 dalyje nurodyti laikotarpiai gali būti ilgesni, jei tai susiję su EMTT veiksmais ar su misijomis, taip pat tais atvejais, kai veiksmai pateikiami vertinti etikos ar saugumo požiūriu.
3.   Be Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytų išimčių, 1 dalyje nurodyti laikotarpiai gali būti ilgesni, jei tai susiję su EMTT veiksmais ar su misijomis, taip pat tais atvejais, kai veiksmai pateikiami vertinti etikos ar saugumo požiūriu.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnis
29 straipsnis
29 straipsnis
Dotacijos įgyvendinimas
Dotacijos įgyvendinimas
1.  Jei gavėjas nevykdo su techniniu veiksmo įgyvendinimu susijusių pareigų, kiti gavėjai vykdo tas pareigas be papildomo Sąjungos finansavimo, išskyrus atvejus, kai jie aiškiai atleidžiami nuo tos pareigos. Kiekvienas gavėjas, laikydamasis su Savidraudos mechanizmu susijusių nuostatų, finansiškai atsako tik už savo skolą.
1.  Jei gavėjas nevykdo su techniniu veiksmo įgyvendinimu susijusių pareigų, kiti gavėjai vykdo tas pareigas be papildomo Sąjungos finansavimo, išskyrus atvejus, kai jie aiškiai atleidžiami nuo tos pareigos. Kiekvienas gavėjas, laikydamasis su Savidraudos mechanizmu susijusių nuostatų, finansiškai atsako tik už savo skolą.
2.  Dotacijos susitarime gali būti nustatyti tarpiniai tikslai ir susijusios išankstinio finansavimo dalys. Jei tarpiniai tikslai nepasiekiami, veiksmas gali būti sustabdytas, pakeistas arba nutrauktas.
2.  Dotacijos susitarime gali būti nustatyti tarpiniai tikslai ir susijusios išankstinio finansavimo dalys. Jei tarpiniai tikslai nepasiekiami, veiksmas gali būti sustabdytas, pakeistas, jei nesiimama taisomųjų veiksmų, arba nutrauktas, vertinimą atlikus nepriklausomiems ekspertams.
3.  Veiksmas taip pat gali būti nutrauktas, jei numatomi jo rezultatai yra nebeaktualūs Sąjungai dėl mokslinių, technologinių ar ekonominių priežasčių, o jei vykdomos misijos ir Europos inovacijų tarybos veiksmai – nebeaktualūs atsižvelgiant į likusią veiksmų visumos dalį.
3.  Veiksmas taip pat gali būti nutrauktas, jei numatomi jo rezultatai ir (arba) svarbiausi etapai yra nebeaktualūs nei Sąjungai, nei gavėjams dėl mokslinių, technologinių ar ekonominių priežasčių, o jei vykdomos misijos ir Europos inovacijų tarybos veiksmai – nebeaktualūs atsižvelgiant į likusią veiksmų visumos dalį. Komisija, prieš priimdama sprendimą nutraukti veiksmą, taiko procedūrą, kurioje dalyvauja veiksmo koordinatorius ir suinteresuotieji subjektai.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnis
30 straipsnis
30 straipsnis
Finansavimo normos
Finansavimo normos
1.  Visai vykdant veiksmą finansuojamai veiklai taikoma viena finansavimo norma. Didžiausia norma nustatoma darbo programoje.
1.  Visai vykdant veiksmą finansuojamai veiklai taikoma viena finansavimo norma. Didžiausia norma kiekvienam veiksmui nustatoma darbo programoje.
2.  Pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, išskyrus:
2.  Pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, išskyrus:
a)  inovacijų veiksmus – jų atveju kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus ne pelno teisės subjektus, kurių atveju pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;
a)  inovacijų veiksmus – jų atveju kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus ne pelno teisės subjektus, kurių atveju pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;
b)  bendro programos finansavimo veiksmus – jų atveju kompensuojama bent 30 proc., o nustatytais ir tinkamai pagrįstais atvejais – iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
b)  bendro programos finansavimo veiksmus – jų atveju kompensuojama bent 30 proc., o nustatytais ir tinkamai pagrįstais atvejais – iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
3.  Šiame straipsnyje nustatytos finansavimo normos taikomos ir veiksmams, kurie ar kurių dalis finansuojami taikant fiksuotąją normą, vieneto įkainius ar fiksuotąsias sumas.
3.  Šiame straipsnyje nustatytos finansavimo normos taikomos ir veiksmams, kurie ar kurių dalis finansuojami taikant fiksuotąją normą, vieneto įkainius ar fiksuotąsias sumas.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnis
31 straipsnis
31 straipsnis
Netiesioginės išlaidos
Netiesioginės išlaidos
1.  Netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos, finansinė parama trečiosioms šalims ir visos vienetinės išlaidos ar fiksuotosios sumos, į kurias įeina netiesioginės išlaidos.
1.  Netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos, finansinė parama trečiosioms šalims ir visos vienetinės išlaidos ar fiksuotosios sumos, į kurias įeina netiesioginės išlaidos.
Atitinkamais atvejais į vienetines išlaidas ar fiksuotąsias sumas įeinančios netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos taikant 1 dalyje nustatytą fiksuotąją normą, išskyrus vienetines išlaidas prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, – jos apskaičiuojamos remiantis faktinėmis išlaidomis pagal įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus.
Atitinkamais atvejais į vienetines išlaidas ar fiksuotąsias sumas įeinančios netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos taikant 1 dalyje nustatytą fiksuotąją normą, išskyrus vienetines išlaidas prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, – jos apskaičiuojamos remiantis faktinėmis išlaidomis pagal įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus, atsižvelgiant į paskirstymo kriterijus.
2.  Tačiau, jei tai numatyta darbo programoje, netiesioginės išlaidos gali būti deklaruojamos kaip fiksuotoji suma ar vienetinės išlaidos.
2.  Tačiau, jei tai numatyta darbo programoje, netiesioginės išlaidos gali būti deklaruojamos kaip fiksuotoji suma ar vienetinės išlaidos.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnis
32 straipsnis
32 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
Tinkamos finansuoti išlaidos
1.  Be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, tinkamos finansuoti yra gavėjų, kuriems mokamas su projektais susietas darbo užmokestis, personalo išlaidos, jei jos neviršija darbo užmokesčio, mokamo asmeniui už darbą panašiuose iš nacionalinių programų lėšų finansuojamuose projektuose.
1.  Be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, tinkamos finansuoti yra gavėjų, kuriems mokamas su projektais susietas darbo užmokestis, personalo išlaidos, jei jos neviršija darbo užmokesčio, mokamo asmeniui už darbą panašiuose iš nacionalinių programų lėšų finansuojamuose projektuose. Tik šios Programos įgyvendinimo laikotarpiu valstybėse narėse, kurios gali imtis dalyvių skaičiaus didinimo veiksmų, valandos atlygis darbuotojams turi atitikti lygį, kuris yra 1,25 karto didesnis už nacionalinį valandinį atlygį, taikomą pagal nacionalines schemas finansuojamiems mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektams.
Su projektais susietas darbo užmokestis yra su asmens dalyvavimu projektuose susijęs darbo užmokestis, nuolat mokamas pagal įprastą gavėjo darbo užmokesčio mokėjimo praktiką.
Su projektais susietas darbo užmokestis yra su asmens dalyvavimu projektuose susijęs darbo užmokestis, nuolat mokamas pagal įprastą gavėjo darbo užmokesčio mokėjimo praktiką.
2.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio 1 dalies, tinkamos finansuoti yra su ištekliais, kuriuos nepiniginiais įnašais suteikia trečiosios šalys, susijusios išlaidos, jei jos neviršija trečiosios šalies tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
2.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio 1 dalies, tinkamos finansuoti yra su ištekliais, kuriuos nepiniginiais įnašais suteikia trečiosios šalys, susijusios išlaidos, jei jos neviršija trečiosios šalies tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.
3.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 192 straipsnio, naudojantis rezultatais gautos pajamos nelaikomos veiksmo įplaukomis.
3.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 192 straipsnio, naudojantis rezultatais gautos pajamos nelaikomos veiksmo įplaukomis.
3a.  Gavėjai gali naudoti savo įprastą apskaitos praktiką, kad nustatytų ir deklaruotų išlaidas, kurios patiriamos įgyvendinant veiksmą. Siekdama užtikrinti patikimą dotacijos valdymą, Komisija gali nustatyti nedidelį skaičių papildomų tinkamumo sąlygų. Komisija neatmeta apskaitos praktikos, jeigu ją taikant rezultatai nesiskiria nuo jos taikomos praktikos ir jeigu ja užtikrinamas toks pats Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis.
4.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 203 straipsnio 4 dalies, finansinių ataskaitų sertifikatą privaloma pateikti išmokant likutį, jei suma, kurią prašoma padengti kaip faktines išlaidas ir vienetines išlaidas, apskaičiuotas pagal įprastus išlaidų apskaitos metodus, yra ne mažesnė kaip 325 000 EUR.
4.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 203 straipsnio 4 dalies, finansinių ataskaitų sertifikatą privaloma pateikti išmokant likutį, jei suma, kurią prašoma padengti kaip faktines išlaidas ir vienetines išlaidas, apskaičiuotas pagal įprastus išlaidų apskaitos metodus, yra ne mažesnė kaip 325 000 EUR.
Finansinių ataskaitų sertifikatus gali išduoti kompetentingas ir nepriklausomas valstybės tarnautojas, kurį atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos įgaliojo atlikti gavėjo auditą, arba nepriklausomas auditorius, turintis reikiamą kvalifikaciją teisės aktų nustatytam apskaitos dokumentų auditui atlikti pagal Direktyvą 2006/43/EB.
4a.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 186 straipsnio 1 dalies, programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ mokymo ir judumo veiksmams, išimtinai motinystės ar vaiko priežiūros atostogų, kurios imamos dotacijos laikotarpiu, atveju, tyrėjui mokama maksimali dotacijos suma padidinama jam priklausančių išmokų suma.
4b.  Išlaidos, patiriamos atsakingai tvarkant mokslinius tyrimų duomenis pagal surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės pakartotinai naudoti (angl. FAIR) principus, yra tinkamos finansuoti.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
33 straipsnis
33 straipsnis
Savidraudos mechanizmas
Savidraudos mechanizmas
1.  Sukuriamas Savidraudos mechanizmas (toliau – mechanizmas), kuriuo pakeičiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2013 38 straipsnį įsteigtas fondas. Mechanizmo lėšomis dengiama rizika, susijusi su gavėjų mokėtinų sumų negrąžinimu:
1.  Sukuriamas Savidraudos mechanizmas (toliau – mechanizmas), kuriuo pakeičiamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 38 straipsnį įsteigtas fondas. Mechanizmo lėšomis dengiama rizika, susijusi su gavėjų mokėtinų sumų negrąžinimu:
a)  Komisijai pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB;
a)  Komisijai pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB;
b)  Komisijai ir Sąjungos įstaigoms pagal programą „Horizontas 2020“;
b)  Komisijai ir Sąjungos įstaigoms pagal programą „Horizontas 2020“;
c)  Komisijai ir finansavimo įstaigoms pagal Programą.
c)  Komisijai ir finansavimo įstaigoms pagal Programą.
Pirmos pastraipos c punkte nurodytoms finansavimo įstaigoms kylanti rizika gali būti dengiama taikant netiesioginio rizikos padengimo sistemą, nustatytą taikytiname susitarime, atsižvelgiant į finansavimo įstaigos pobūdį.
Pirmos pastraipos c punkte nurodytoms finansavimo įstaigoms kylanti rizika gali būti dengiama taikant netiesioginio rizikos padengimo sistemą, nustatytą taikytiname susitarime, atsižvelgiant į finansavimo įstaigos pobūdį.
2.  Mechanizmą valdo Sąjunga, atstovaujama Komisijos, kuri veikia kaip vykdomoji įgaliotinė. Komisija nustato konkrečias Fondo veikimo taisykles.
2.  Mechanizmą valdo Sąjunga, atstovaujama Komisijos, kuri veikia kaip vykdomoji įgaliotinė. Komisija nustato konkrečias Fondo veikimo taisykles.
3.  Gavėjai teikia įnašą, kuris sudaro 5 proc. veiksmui skirtos Sąjungos finansavimo sumos. Remdamasi periodinio vertinimo rezultatais, Komisija gali padidinti šį įnašą iki 8 proc. arba nustatyti mažesnį nei 5 proc. įnašą. Gavėjų įnašas į mechanizmą gali būti išskaičiuojamas iš pradinės išankstinio finansavimo sumos ir sumokėtas į jį gavėjų vardu.
3.  Gavėjai teikia įnašą, kuris sudaro 5 proc. veiksmui skirtos Sąjungos finansavimo sumos. Remdamasi kiekvienais metais atliekamo skaidraus vertinimo rezultatais, Komisija gali padidinti šį įnašą iki 8 proc. arba nustatyti mažesnį nei 5 proc. įnašą. Gavėjų įnašas į mechanizmą gali būti išskaičiuojamas iš pradinės išankstinio finansavimo sumos ir sumokėtas į jį gavėjų vardu.
4.  Gavėjų įnašas grąžinamas išmokant likutį.
4.  Gavėjų įnašas grąžinamas išmokant likutį.
5.  Visa taikant mechanizmą gauta finansinė grąža pridedama prie mechanizmo lėšų. Jei grąža nepakankama, mechanizmo valdytojai dėl to nesiima jokių veiksmų – sumas, kurias turi sumokėti gavėjai ar trečiosios šalys, iš jų tiesiogiai susigrąžina Komisija ar finansavimo įstaiga.
5.  Visa taikant mechanizmą gauta finansinė grąža pridedama prie mechanizmo lėšų. Jei grąža nepakankama, mechanizmo valdytojai dėl to nesiima jokių veiksmų – sumas, kurias turi sumokėti gavėjai ar trečiosios šalys, iš jų tiesiogiai susigrąžina Komisija ar finansavimo įstaiga.
6.  Susigrąžintos sumos laikomos mechanizmo asignuotosiomis pajamomis, nurodytomis Finansinio reglamento 21 straipsnio 4 dalyje. Įgyvendinus visas dotacijas, kurių rizika tiesiogiai ar netiesiogiai dengiama mechanizmo lėšomis, Komisija susigrąžina visas likusias sumas ir įtraukia jas į Sąjungos biudžetą, laikydamasi teisėkūros institucijos sprendimų.
6.  Susigrąžintos sumos laikomos mechanizmo asignuotosiomis pajamomis, nurodytomis Finansinio reglamento 21 straipsnio 4 dalyje. Įgyvendinus visas dotacijas, kurių rizika tiesiogiai ar netiesiogiai dengiama mechanizmo lėšomis, Komisija susigrąžina visas likusias sumas ir įtraukia jas į Sąjungos biudžetą.
7.  Gali būti suteikiama galimybė mechanizmu naudotis bet kurioje kitoje tiesiogiai valdomoje Sąjungos programoje dalyvaujantiems gavėjams. Komisija nustato kitose programose dalyvaujančių gavėjų naudojimosi mechanizmu sąlygas.
7.  Gali būti suteikiama galimybė mechanizmu naudotis ir bet kurioje kitoje tiesiogiai valdomoje Sąjungos programoje dalyvaujantiems gavėjams. Komisija nustato kitose programose dalyvaujančių gavėjų naudojimosi mechanizmu sąlygas.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnis
34 straipsnis
34 straipsnis
Nuosavybė ir apsauga
Nuosavybė ir apsauga
1.  Gavėjams priklauso jų sukurti rezultatai. Jie užtikrina, kad jų darbuotojų ar bet kurių kitų šalių turimomis su rezultatais susijusiomis teisėmis būtų galima naudotis taip, kad tai derėtų su dotacijos susitarimo sąlygose nustatytomis gavėjų pareigomis.
1.  Gavėjams priklauso jų sukurti rezultatai. Jie užtikrina, kad jų darbuotojų ar bet kurių kitų šalių turimomis su rezultatais susijusiomis teisėmis būtų galima naudotis taip, kad tai derėtų su dotacijos susitarimo sąlygose nustatytomis gavėjų pareigomis.
Rezultatai yra dviejų ar daugiau gavėjų bendra nuosavybė, jei:
Rezultatai yra dviejų ar daugiau gavėjų bendra nuosavybė, jei:
a)  jie šiuos rezultatus sukūrė bendromis jėgomis ir jei
a)  jie šiuos rezultatus sukūrė bendromis jėgomis ir jei
b)  neįmanoma:
b)  neįmanoma:
i)  nustatyti kiekvieno gavėjo atitinkamo indėlio
i)  nustatyti kiekvieno gavėjo atitinkamo indėlio
arba
arba
ii)  atskirti rezultatų, kai teikiama paraiška dėl jų apsaugos, ta apsauga užtikrinama arba palaikoma.
ii)  atskirti rezultatų, kai teikiama paraiška dėl jų apsaugos, ta apsauga užtikrinama arba palaikoma.
Bendrasavininkiai raštu susitaria dėl bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų. Jei nesutarta kitaip, kiekvienas bendrasavininkis gali suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis keliems savininkams priklausančiais rezultatais (be teisės teikti sublicencijas), jei kitiems bendrasavininkiams apie tai iš anksto pranešama ir jei jiems suteikiama tinkama ir pagrįsta kompensacija. Bendrasavininkiai gali raštu susitarti taikyti kitokį nei bendros nuosavybės principą.
Bendrasavininkiai raštu susitaria dėl bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų. Jei nesutarta kitaip konsorciumo susitarime ir (arba) bendros nuosavybės susitarime, kiekvienas bendrasavininkis gali suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis keliems savininkams priklausančiais rezultatais (be teisės teikti sublicencijas), jei kitiems bendrasavininkiams apie tai iš anksto pranešama ir jei jiems suteikiama tinkama ir pagrįsta kompensacija. Bendrasavininkiai gali raštu susitarti taikyti kitokį nei bendros nuosavybės principą.
2.  Sąjungos finansavimą gavę gavėjai užtikrina tinkamą savo sukurtų rezultatų apsaugą, jei ji yra įmanoma ir pagrįsta, atsižvelgdami į visus aktualius aspektus, be kita ko, naudojimo komerciniais tikslais perspektyvas. Priimdami sprendimą dėl apsaugos, gavėjai atsižvelgia ir į teisėtus kitų veiksme dalyvaujančių gavėjų interesus.
2.  Sąjungos finansavimą gavę gavėjai užtikrina tinkamą savo sukurtų rezultatų apsaugą, jei ji yra įmanoma ir pagrįsta, atsižvelgdami į visus aktualius aspektus, be kita ko, naudojimo komerciniais tikslais perspektyvas, ir kitus teisėtus interesus, pvz., duomenų apsaugos taisykles, privatumą, intelektinės nuosavybės teises ir saugumo taisykles, susietas su Sąjungos ekonominiu konkurencingumu pasaulyje. Priimdami sprendimą dėl apsaugos, gavėjai atsižvelgia ir į teisėtus kitų veiksme dalyvaujančių gavėjų interesus.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnis
35 straipsnis
35 straipsnis
Naudojimasis ir sklaida
Naudojimasis ir sklaida
1.  Sąjungos finansavimą gavę gavėjai deda pastangas naudotis savo sukurtais rezultatais, visų pirma Sąjungoje. Naudotis rezultatais gali patys gavėjai arba jais gali būti naudojamasi netiesiogiai, visų pirma pagal 36 straipsnį perdavus rezultatų nuosavybės teises arba suteikus licenciją jais naudotis.
1.  Sąjungos finansavimą gavę naudos gavėjai deda pastangas naudotis savo sukurtais rezultatais, ypač Sąjungoje. Naudotis rezultatais gali patys gavėjai arba jais gali būti naudojamasi netiesiogiai, visų pirma pagal 36 straipsnį perdavus rezultatų nuosavybės teises arba suteikus licenciją jais naudotis.
Darbo programoje gali būti numatyta papildomų naudojimosi pareigų.
Darbo programoje gali būti numatyta papildomų naudojimosi pareigų.
Jei, nepaisant gavėjo pastangų naudotis savo sukurtais rezultatais pačiam arba užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi netiesiogiai, jais nėra pasinaudojama per dotacijos susitarime nustatytą laikotarpį, gavėjas, naudodamasis atitinkama dotacijos susitarime nustatyta interneto platforma, bando surasti tais rezultatais norinčių naudotis suinteresuotųjų šalių. Pagrįstu gavėjo prašymu jis gali būti atleistas nuo šios pareigos.
Jei, nepaisant gavėjo pastangų naudotis savo sukurtais rezultatais pačiam arba užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi netiesiogiai, jais nėra pasinaudojama per dotacijos susitarime nustatytą laikotarpį ir kaip nustatyta sklaidos ir naudojimo plane, sutarus su gavėjais panaudojimo veikla gali būti perduota kitai šaliai. Pagrįstu gavėjo prašymu jis gali būti atleistas nuo šios pareigos.
2.  Atsižvelgdami į apribojimus, susijusius su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais, gavėjai kuo greičiau paskleidžia savo sukurtus rezultatus.
2.  Gavėjai kuo greičiau paskelbia savo rezultatus atviruoju formatu, atsižvelgdami į apribojimus, susijusius su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais.
Darbo programoje gali būti numatyta papildomų skleidimo pareigų.
Darbo programoje gali būti numatyta papildomų skleidimo pareigų, kartu apsaugant ES ekonominius ir mokslinius interesus.
3.  Gavėjai užtikrina, kad, laikantis dotacijos susitarime nustatytų sąlygų, būtų teikiama atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų. Visų pirma gavėjai užtikrina, kad jie arba autoriai išlaikytų pakankamai intelektinės nuosavybės teisių, kad galėtų laikytis jiems taikomų su atvirąja prieiga susijusių reikalavimų.
3.  Gavėjai užtikrina, kad, laikantis dotacijos susitarime nustatytų sąlygų, būtų teikiama atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų. Visų pirma gavėjai užtikrina, kad jie arba autoriai išlaikytų pakankamai intelektinės nuosavybės teisių, kad galėtų laikytis jiems taikomų su atvirąja prieiga susijusių FAIR reikalavimų.
Dotacijos susitarime nustatytose sąlygose paprastai reikalaujama teikti atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų, tačiau pagrįstais atvejais yra taikomos išimtys, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus ir kitus apribojimus, pavyzdžiui, duomenų apsaugos taisykles, saugumo taisykles ar intelektinės nuosavybės teises.
Mokslinių tyrimų duomenų sklaidos atveju, atsižvelgiant į FAIR atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir jų išsaugojimą, dotacijos susitarime pateikiamos sąlygos, kuriomis suteikiama sąžininga prieiga prie tokių rezultatų, užtikrinant išimtis, laikantis principo „kiek įmanoma, atviri, bet kiek būtina, uždari“. Pagrįstais atvejais yra taikomos išimtys, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus ir kitus apribojimus, pavyzdžiui, duomenų apsaugos taisykles, privatumo, konfidencialumo, saugumo taisykles, komercines paslaptis, teisėtus komercinius interesus ar intelektinės nuosavybės teises arba Sąjungos išorės konkurencingumą.
Darbo programoje gali būti numatyta papildomų pareigų taikyti atvirojo mokslo metodus.
Darbo programoje gali būti numatyta papildomų paskatų taikyti atvirojo mokslo metodus.
4.  Visus mokslinių tyrimų duomenis gavėjai tvarko laikydamiesi dotacijos susitarime nustatytų sąlygų ir taip pat parengia duomenų tvarkymo planą.
4.  Visus mokslinių tyrimų duomenis, kurie gauti vykdant programos „Europos horizontas“ veiksmą, gavėjai tvarko laikydamiesi dotacijos susitarime nustatytų sąlygų ir taip pat parengia duomenų tvarkymo planą.
Darbo programoje gali būti numatyta papildomų pareigų naudotis Europos atvirojo mokslo debesija mokslinių tyrimų duomenims saugoti ir prieigai prie jų teikti.
Darbo programoje gali būti papildomai skatinama naudotis Europos atvirojo mokslo debesija mokslinių tyrimų duomenims saugoti ir prieigai prie jų teikti.
5.  Savo sukurtus rezultatus ketinantys skleisti gavėjai iš anksto praneša apie tai kitiems veiksme dalyvaujantiems gavėjams. Bet kuris kitas gavėjas gali tam paprieštarauti, jei gali įrodyti, kad numatoma sklaida labai pakenktų teisėtiems jo interesams, susijusiems su jo sukurtais rezultatais ar turima pirmine informacija. Tokiais atvejais sklaida negali būti vykdoma, nebent būtų imtasi atitinkamų veiksmų šiems teisėtiems interesams apsaugoti.
5.  Savo sukurtus rezultatus ketinantys skleisti gavėjai iš anksto praneša apie tai kitiems veiksme dalyvaujantiems gavėjams. Bet kuris kitas gavėjas gali tam paprieštarauti, jei gali įrodyti, kad numatoma sklaida labai pakenktų teisėtiems jo interesams, susijusiems su jo sukurtais rezultatais ar turima pirmine informacija. Tokiais atvejais sklaida negali būti vykdoma, nebent būtų imtasi atitinkamų veiksmų šiems teisėtiems interesams apsaugoti.
6.  Jei darbo programoje nenumatyta kitaip, pasiūlymuose pateikiamas naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos planas. Jei numatoma naudojimosi rezultatais paskirtis yra produkto ar proceso projektavimas, kūrimas, gamyba ir pateikimas rinkai ar paslaugos kūrimas ir teikimas, plane pateikiama tokio naudojimosi strategija. Jei plane numatoma, kad rezultatais visų pirma bus naudojamasi neasocijuotosiose trečiosiose šalyse, teisės subjektai paaiškina, kodėl tas naudojimasis vis tiek atitiks Sąjungos interesus.
6.  Jei darbo programoje nenumatyta kitaip, pasiūlymuose pateikiamas naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos planas. Jei numatoma naudojimosi rezultatais paskirtis yra produkto ar proceso projektavimas, kūrimas, gamyba ir pateikimas rinkai ar paslaugos kūrimas ir teikimas, plane pateikiama tokio naudojimosi strategija. Jei plane numatoma, kad rezultatais visų pirma bus naudojamasi neasocijuotosiose trečiosiose šalyse, teisės subjektai pagrindžia, kodėl tas naudojimasis vis tiek atitiks Sąjungos interesus.
Gavėjai toliau plėtoja planą veiksmo vykdymo laikotarpiu ir po jo.
Gavėjai gali toliau plėtoti planą veiksmo vykdymo laikotarpiu, be kita ko, įtraukdami visuomenę ir ją šviesdami mokslo klausimais.
7.  Komisijos ar finansavimo įstaigos vykdomos stebėsenos ir sklaidos tikslais gavėjai pateikia visą prašomą informaciją, susijusią su naudojimusi savo sukurtais rezultatais ir tų rezultatų sklaida. Tokia informacija skelbiama viešai, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus.
7.  Komisijos ar finansavimo įstaigos vykdomos stebėsenos ir sklaidos tikslais gavėjai pateikia visą būtiną informaciją, susijusią su naudojimusi savo sukurtais rezultatais ir tų rezultatų sklaida, susitarime dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis. Tokia informacija skelbiama viešai, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnis
36 straipsnis
36 straipsnis
Perdavimas ir licencijavimas
Perdavimas ir licencijavimas
1.  Gavėjai gali perduoti savo sukurtų rezultatų nuosavybės teises. Jie užtikrina, kad jų pareigos galiotų ir naujajam savininkui ir kad šis privalėtų perduoti šias pareigas paskesniems savininkams.
1.  Gavėjai gali perduoti savo sukurtų rezultatų nuosavybės teises. Jie užtikrina, kad jų pareigos galiotų ir naujajam savininkui ir kad šis privalėtų perduoti šias pareigas paskesniems savininkams.
2.  Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių raštu nesutarta kitaip ir jei tai nėra neįmanoma pagal taikytiną teisę, ketinantys perduoti rezultatų nuosavybės teises gavėjai iš anksto praneša apie tai bet kuriam kitam gavėjui, tebeturinčiam prieigos prie rezultatų teises. Pranešime turi būti pateikta pakankamai informacijos apie naująjį savininką, kad tas gavėjas galėtų įvertinti poveikį savo prieigos teisėms.
2.  Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių ir susijusių subjektų raštu nesutarta kitaip ir jei tai nėra neįmanoma pagal taikytiną teisę, ketinantys perduoti rezultatų nuosavybės teises gavėjai iš anksto praneša apie tai bet kuriam kitam gavėjui, tebeturinčiam prieigos prie rezultatų teises. Pranešime turi būti pateikta pakankamai informacijos apie naująjį savininką, kad tas gavėjas galėtų įvertinti poveikį savo prieigos teisėms.
Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių raštu nesutarta kitaip, gavėjas gali paprieštarauti perdavimui, jei jis gali įrodyti, kad tuo perdavimu būtų pakenkta jo prieigos teisėms. Tokiu atveju perdavimas negali įvykti tol, kol atitinkami gavėjai nepasiekia susitarimo.
Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių ir susijusių subjektų raštu nesutarta kitaip, gavėjas gali paprieštarauti perdavimui, jei jis gali įrodyti, kad tuo perdavimu būtų pakenkta jo prieigos teisėms. Tokiu atveju perdavimas negali įvykti tol, kol atitinkami gavėjai nepasiekia susitarimo. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.
3.  Gavėjai gali suteikti licencijas ar kitaip suteikti teisę naudotis jų sukurtais rezultatais, jei tai nedaro neigiamo poveikio jų pareigų vykdymui.
3.  Gavėjai gali suteikti licencijas ar kitaip suteikti teisę naudotis jų sukurtais rezultatais, jei tai nedaro neigiamo poveikio jų pareigų vykdymui.
4.  Pagrįstais atvejais dotacijos susitarime nustatoma teisė prieštarauti rezultatų nuosavybės teisių perdavimui arba su rezultatais susijusių išimtinių licencijų suteikimui, jei:
4.  Pagrįstais atvejais dotacijos susitarime Komisijai nustatoma teisė prieštarauti rezultatų nuosavybės teisių perdavimui arba su rezultatais susijusių išimtinių licencijų suteikimui, jei:
a)  rezultatus kuriantys gavėjai gavo Sąjungos finansavimą;
a)  rezultatus kuriantys gavėjai gavo Sąjungos finansavimą;
b)  perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama teisės subjektui, įsisteigusiam neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
b)  perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama teisės subjektui, įsisteigusiam neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
c)  nuosavybės teisių perdavimas ar licencijų suteikimas neatitinka Sąjungos interesų.
c)  nuosavybės teisių perdavimas ar licencijų suteikimas neatitinka Sąjungos interesų.
Turi būti skatinama sudaryti technologijų perdavimo susitarimus.
Jei taikoma teisė prieštarauti, gavėjas iš anksto apie tai praneša. Teisė prieštarauti gali būti raštu atšaukta, jei perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama konkrečiai nurodytiems teisės subjektams, taikant Sąjungos interesų apsaugos priemones.
Jei taikoma teisė prieštarauti, gavėjas iš anksto apie tai praneša. Teisė prieštarauti gali būti raštu atšaukta, jei perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama konkrečiai nurodytiems teisės subjektams, taikant Sąjungos interesų apsaugos priemones.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnis
37 straipsnis
37 straipsnis
Prieigos teisės
Prieigos teisės
1.  Taikomi šie prieigos teisių principai:
1.  Taikomi šie prieigos teisių principai:
a)  prašymas leisti naudotis prieigos teisėmis arba prieigos teisių atsisakymai teikiami raštu;
a)  prašymas leisti naudotis prieigos teisėmis arba prieigos teisių atsisakymai teikiami raštu;
b)  jei su teisių teikėju nesutarta kitaip, prieigos teisės neapima teisės teikti sublicencijas;
b)  jei su teisių teikėju nesutarta kitaip, prieigos teisės neapima teisės teikti sublicencijas;
c)  prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo, gavėjai informuoja vieni kitus apie bet kokius prieigos prie jų turimos pirminės informacijos teikimo apribojimus;
c)  prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo, gavėjai informuoja vieni kitus apie bet kokius prieigos prie jų turimos pirminės informacijos teikimo apribojimus;
d)  jei kuris nors gavėjas nebedalyvauja veiksme, tai nedaro poveikio jo pareigai teikti prieigą;
d)  jei kuris nors gavėjas nebedalyvauja veiksme, tai nedaro poveikio jo pareigai teikti prieigą;
e)  jei kuris nors gavėjas nevykdo savo pareigų, gavėjai gali susitarti atimti iš jo prieigos teises.
e)  jei kuris nors gavėjas nevykdo savo pareigų, gavėjai gali susitarti atimti iš jo prieigos teises.
2.  Gavėjai teikia prieigą:
2.  Gavėjai teikia prieigą:
a)  prie savo sukurtų rezultatų (nemokamai) bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;
a)  prie savo sukurtų rezultatų (nemokamai) bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;
b)  prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus; ta prieiga teikiama nemokamai, nebent prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo gavėjai būtų susitarę kitaip;
b)  prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus; ta prieiga teikiama nemokamai, nebent prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo gavėjai būtų susitarę kitaip;
c)  prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų naudotis savo paties sukurtais rezultatais; ta prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.
c)  prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų naudotis savo paties sukurtais rezultatais; ta prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.
3)  Jei gavėjai nesusitaria kitaip, jie taip pat teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos teisės subjektui, kuris:
3.  Jei gavėjai nesusitaria kitaip, jie taip pat teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos teisės subjektui, kuris:
a)  yra įsisteigęs valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje;
a)  yra įsisteigęs valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje;
b)  yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas kito gavėjo arba yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas to paties subjekto, kuris kontroliuoja tą gavėją, arba tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tą gavėją;
b)  yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas kito gavėjo arba yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas to paties subjekto, kuris kontroliuoja tą gavėją, arba tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tą gavėją;
c)  turi turėti tą prieigą, kad galėtų naudotis to gavėjo sukurtais rezultatais.
c)  turi turėti tą prieigą, kad galėtų naudotis to gavėjo sukurtais rezultatais.
Prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.
Prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.
4.  Prašymas suteikti prieigą naudojimosi rezultatais tikslais gali būti pateiktas per vienus metus nuo veiksmo pabaigos, nebent gavėjai susitartų dėl kitokio termino.
4.  Prašymas suteikti prieigą naudojimosi rezultatais tikslais gali būti pateiktas per vienus metus nuo veiksmo pabaigos, nebent gavėjai susitartų dėl kitokio termino.
5.  Sąjungos finansavimą gavę gavėjai nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kad jie galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti įvairių krypčių Sąjungos politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais.
5.  Sąjungos finansavimą gavę gavėjai nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kad jie galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti įvairių krypčių Sąjungos politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus.
Tokios prieigos teisės netaikomos bendrajai informacijai apie dalyvius.
Sąjungos finansavimą gavę gavėjai, vykdantys grupės „Įtrauki ir saugi visuomenė“ veiksmus intervencinėje srityje „Apsauga ir saugumas“, taip pat nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti tos srities politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais, o ji suteikiama pagal dvišalį susitarimą, kuriame nustatomos konkrečios sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tomis teisėmis būtų naudojamasi tik numatytu tikslu ir kad būtų taikomi tinkami konfidencialumo įsipareigojimai. Prašymą teikianti valstybė narė, Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra apie jį praneša visoms valstybėms narėms.
Sąjungos finansavimą gavę gavėjai, vykdantys grupės „Saugi visuomenė“ veiksmus intervencinėje srityje „Apsauga ir saugumas“, taip pat nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti tos srities politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais, o ji suteikiama pagal dvišalį susitarimą, kuriame nustatomos konkrečios sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tomis teisėmis būtų naudojamasi tik numatytu tikslu ir kad būtų taikomi tinkami konfidencialumo įsipareigojimai. Prašymą teikianti valstybė narė, Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra apie jį praneša visoms valstybėms narėms.
6.  Darbo programoje gali būti numatyta papildomų prieigos teisių.
6.  Atitinkamais atvejais darbo programoje gali būti numatyta papildomų prieigos teisių.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnis
38 straipsnis
38 straipsnis
Specialios naudojimosi ir sklaidos nuostatos
Specialios naudojimosi ir sklaidos nuostatos
EMTT veiksmams, mokymo ir judumo veiksmams, ikiprekybinių viešųjų pirkimų veiksmams, novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų veiksmams, bendro programos finansavimo veiksmams ir koordinavimo bei paramos veiksmams gali būti taikomos specialios nuosavybės, naudojimosi ir sklaidos, nuosavybės teisių perdavimo ir licencijavimo, taip pat prieigos teisių taisyklės.
EMTT veiksmams, EIT veiksmams, mokymo ir judumo veiksmams, ikiprekybinių viešųjų pirkimų veiksmams, novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų veiksmams, bendro programos finansavimo veiksmams ir koordinavimo bei paramos veiksmams gali būti taikomos specialios nuosavybės, naudojimosi ir sklaidos, nuosavybės teisių perdavimo ir licencijavimo, taip pat prieigos teisių taisyklės.
Šiomis specialiomis taisyklėmis nekeičiamos su atvirąja prieiga susijusios pareigos.
Šiomis specialiomis taisyklėmis nekeičiamos su atvirąja prieiga susijusios pareigos ir jos principai, kaip nurodyta 10 straipsnyje.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
39 straipsnis
39 straipsnis
39 straipsnis
Apdovanojimai
Apdovanojimai
1.  Apdovanojimai pagal Programą skiriami ir valdomi pagal Finansinio reglamento IX antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.
1.  Apdovanojimai pagal Programą skiriami ir valdomi pagal Finansinio reglamento IX antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.
2.  Konkurse gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, nebent darbo programoje arba konkursų taisyklėse būtų nurodyta kitaip.
2.  Konkurse gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, nebent darbo programoje arba konkursų taisyklėse būtų nurodyta kitaip.
3.  Komisija ar finansavimo įstaiga apdovanojimus gali teikti kartu su:
3.  Jei reikia, Komisija ar finansavimo įstaiga apdovanojimus gali teikti kartu su:
a)  kitomis Sąjungos įstaigomis;
a)  kitomis Sąjungos įstaigomis;
b)  trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;
b)  trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;
c)  tarptautinėmis organizacijomis;
c)  tarptautinėmis organizacijomis;
d)  ne pelno teisės subjektais.
d)  ne pelno teisės subjektais.
4.  Darbo programoje ar konkurso taisyklėse gali būti nustatytos pareigos, susijusios su komunikacija, naudojimusi ir sklaida.
4.  Darbo programoje ar konkurso taisyklėse nustatomos pareigos, susijusios su komunikacija, nuosavybe, prieigos teisėmis, naudojimusi ir sklaida, įskaitant licencijavimo nuostatas.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnis
42 straipsnis
42 straipsnis
Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų
Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų
1.  Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų dalims, kurias sudaro dotacijos ir grąžintini avansai, taikomi 30–33 straipsniai.
1.  Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų dalims, kurias sudaro dotacijos ir grąžintini avansai, taikomi 30–33 straipsniai.
2.  Mišrus finansavimas iš Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas laikantis 43 straipsnio. Mišriu finansavimu iš Europos inovacijų tarybos lėšų veiksmas gali būti remiamas tol, kol gali būti finansuojamas atliekant derinimo operaciją arba finansavimo ir investavimo operaciją, kuriai visai pagal programą „InvestEU“ taikoma ES garantija. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio, 2 dalyje, visų pirma jos a ir d punktuose, nustatytos sąlygos netaikomos mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų skyrimo metu.
2.  Mišrus finansavimas iš Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas laikantis 43 straipsnio. Mišriu finansavimu iš Europos inovacijų tarybos lėšų veiksmas gali būti remiamas tol, kol gali būti finansuojamas atliekant derinimo operaciją arba finansavimo ir investavimo operaciją, kuriai visai pagal programą „InvestEU“ taikoma ES garantija. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio, 2 dalyje, visų pirma jos a ir d punktuose, nustatytos sąlygos netaikomos mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų skyrimo metu.
3.  Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų gali būti skiriamas bendro programos finansavimo veiksmui, kurį vykdant bendroje valstybių narių ir asocijuotųjų šalių programoje numatoma naudoti finansines priemones atrinktiems veiksmams remti. Tokių veiksmų vertinimas ir atranka atliekami laikantis 19, 20, 23, 24, 25 ir 26 straipsnių. Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ lėšų teikimo sąlygos atitinka 29 straipsnį, pagal analogiją 43 straipsnio 9 dalį ir papildomas darbo programoje nustatytas sąlygas.
3.  Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų gali būti skiriamas bendro programos finansavimo veiksmui, kurį vykdant bendroje valstybių narių ir asocijuotųjų šalių programoje numatoma naudoti finansines priemones atrinktiems veiksmams remti. Tokių veiksmų vertinimas ir atranka atliekami laikantis 11, 19, 20, 24, 25, 26, 42a ir 43 straipsnių. Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ lėšų teikimo sąlygos atitinka 29 straipsnį, pagal analogiją 43 straipsnio 9 dalį ir papildomas bei pagrįstas darbo programoje nustatytas sąlygas.
4.  Su mišriu finansavimu iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų susijusios grąžinamos sumos, be kita ko, grąžinami avansai ir pajamos, pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punktą ir 21 straipsnio 4 dalį laikomi vidaus asignuotosiomis pajamomis.
4.  Su mišriu finansavimu iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų susijusios grąžinamos sumos, be kita ko, grąžinami avansai ir pajamos, pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punktą ir 21 straipsnio 4 dalį laikomi vidaus asignuotosiomis pajamomis.
5.  Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas taip, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.
5.  Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas taip, kad būtų skatinamas Sąjungos konkurencingumas, kartu vengiant iškraipyti konkurenciją.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
42 a straipsnis (naujas)
42a straipsnis
Priemonė „Pathfinder“
1.  Pagal šią priemonę teikiamos dotacijos labai rizikingiems pažangiausiems projektams, kuriais siekiama didinti strateginį Sąjungos savarankiškumą būsimų potencialiai radikalių novatoriškų technologijų srityje ir plėtoti naujas rinkos galimybes. Pagal priemonę „Pathfinder“ iš pradžių parama bus skiriama kuo ankstesniais mokslinių ir technologinių tyrimų bei technologinės plėtros etapais, įskaitant koncepcijos ir prototipų tikrinimą tvirtinant technologijas.
Priemonė „Pathfinder“ daugiausia įgyvendinama rengiant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus pagal metodą „iš apačios į viršų“, kartą per metus nustatant reguliarias galutines datas, ir suteikia konkurencingų iššūkių, padedančių nustatyti pagrindinius strateginius tikslus1a, kuriais skatinamas pažangiosios technologijos ir radikalus mąstymas. Atrinktų projektų pergrupavimas į teminius arba objektyvius portfelius padės nustatyti kritinę pastangų masę, technologinį strateginį savarankiškumą ES lygmeniu ir struktūrizuoti naujas tarpdalykines mokslinių tyrimų bendruomenes.
2.  Priemonės „Pathfinder“ pereinamojo laikotarpio veikla įgyvendinama siekiant padėti novatoriams rasti būdų komerciniam vystymuisi Sąjungoje, pvz., vykdyti demonstracinę veiklą ir galimybių studijas, kad būtų galima įvertinti galimus ekonominius argumentus ir remti atžalinių ir naujų įmonių kūrimą.
a)  sprendimai dėl kvietimų teikti pasiūlymus skelbimo ir turinio priimami atsižvelgiant į darbo programoje nustatytus su atitinkama veiksmų visuma susijusius tikslus ir biudžetą;
b)  50 000 EUR neviršijančios fiksuoto dydžio dotacijos gali būti teikiamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus tik tai veiklai, kuri jau finansuojama pagal priemonę „Pathfinder“, siekiant įgyvendinti skubius koordinavimo ir paramos veiksmus, susijusius su veiksmų visumą įgyvendinančios gavėjų bendruomenės stiprinimu arba galimų atžalinių įmonių ar potencialių rinkas kuriančių inovacijų vertinimu.
3.  Europos inovacijų tarybos priemonei „Pathfinder“ taikomi 25 straipsnyje apibrėžti skyrimo kriterijai.
__________________
1a Jie galėtų apimti tokias temas, kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, biokontrolė arba antros kartos skaitmeniniai poriniai prietaisai, arba bet kokias kitas temas, nustatytas programos „Europos horizontas“ strateginio programavimo etapu (įskaitant valstybių narių tinklų programas).
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnis
43 straipsnis
43 straipsnis
Europos inovacijų tarybos priemonė „Accelerator“
Priemonė „Accelerator“
1.  Europos inovacijų tarybos priemonė „Accelerator“ skirta valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusiems teisės subjektams, kurie yra pradedančiosios įmonės, MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės. Pasiūlymą gali teikti gavėjas arba vienas ar daugiau fizinių asmenų arba teisės subjektų, ketinančių įsteigti arba remti tą gavėją.
1.  Europos inovacijų tarybos priemonė „Accelerator“ skirta valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusiems teisės subjektams, kurie yra pradedančiosios įmonės, veiklą plečiančios įmonės, MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės. Pasiūlymą gali teikti gavėjas arba vienas ar daugiau fizinių asmenų arba teisės subjektų, ketinančių įsteigti arba remti tą gavėją.
2.  Su mišriu finansavimu iš Europos inovacijų tarybos lėšų susijusio visų formų Sąjungos įnašo finansavimo suma numatoma ir suteikiama vienu bendru skyrimo sprendimu.
2.  Su mišriu finansavimu iš Europos inovacijų tarybos lėšų susijusio visų formų Sąjungos įnašo finansavimo suma numatoma ir suteikiama vienu bendru skyrimo sprendimu.
3.  Pasiūlymus pagal kiekvieno jų privalumus vertina nepriklausomi ekspertai, o jų atranka vykdoma kasmet skelbiant atvirą kvietimą, kuriam nustatomi galutiniai terminai; tai atliekama laikantis 24–26 straipsnių ir atsižvelgiant į 4 dalį.
3.  Pasiūlymus pagal kiekvieno jų privalumus vertina nepriklausomi ekspertai, o jų atranka vykdoma kasmet skelbiant atvirą kvietimą, kuriam nustatomi galutiniai terminai; tai atliekama laikantis 24–26 straipsnių ir atsižvelgiant į 4 dalį.
4.  Taikomi šie skyrimo kriterijai:
4.  Taikomi šie skyrimo kriterijai:
–  pažangumo;
–  pažangumo;
–  poveikio;
–  poveikio ir ES pridėtinės vertės;
–  su veiksmu susijusios rizikos lygio ir poreikio gauti Sąjungos paramą.
–  su veiksmu susijusios rizikos lygio ir poreikio gauti Sąjungos paramą.
5.  Atitinkamiems pareiškėjams sutikus Komisija arba programą „Europos horizontas“ įgyvendinančios finansavimo įstaigos gali pateikti pirmuosius du kriterijus jau atitinkantį inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmo pasiūlymą vertinti iš karto pagal paskutinį vertinimo kriterijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
5.  Atitinkamiems pareiškėjams sutikus Komisija arba programą „Europos horizontas“ įgyvendinančios finansavimo įstaigos (įskaitant EIT ir ŽIB) gali pateikti pirmuosius du kriterijus jau atitinkantį inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmo pasiūlymą (ypač Sąjungoje) vertinti iš karto pagal paskutinį vertinimo kriterijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
–  pasiūlymas yra susijęs su bet kuriuo kitu pagal programą „Horizontas 2020“ ar šią programą finansuojamu veiksmu arba nacionaline programa, kuri yra panaši į Europos inovacijų tarybos priemonę „Pathfinder“ ir yra Komisijos pripažįstama kaip tokia;
–  pasiūlymas yra susijęs su bet kuriuo kitu pagal programą „Horizontas 2020“ ar šią programą finansuojamu veiksmu arba nacionaline programa, kuri yra Komisijos pripažįstama atitinkančia Europos inovacijų tarybos reikalavimus;
–  remiamasi ankstesne projekto peržiūra, per kurią vertintas pasiūlymo pažangumas ir poveikis, ir atsižvelgiama į darbo programoje nustatytas išsamesnes sąlygas ir procedūras.
–  remiamasi ankstesne projekto peržiūra, per kurią vertintas pasiūlymo pažangumas ir poveikis, ir atsižvelgiama į darbo programoje nustatytas išsamesnes sąlygas ir procedūras.
6.  Gali būti suteikiamas pažangumo ženklas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
6.  Gali būti suteikiamas pažangumo ženklas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
–  gavėjas yra pradedančioji įmonė arba MVĮ;
–  gavėjas yra pradedančioji įmonė arba MVĮ;
–  pasiūlymas buvo tinkamas finansuoti ir buvo pripažintas tinkamu pagal 4 dalyje nurodytiems pirmiems dviem skyrimo kriterijams taikomas ribines vertes;
–  pasiūlymas buvo tinkamas finansuoti ir buvo pripažintas tinkamu pagal 4 dalyje nurodytiems pirmiems dviem skyrimo kriterijams taikomas ribines vertes;
–  veikla būtų tinkama finansuoti kaip susijusi su inovacijų veiksmu.
–  veikla būtų tinkama finansuoti kaip susijusi su inovacijų veiksmu.
7.  Palankiai įvertintam pasiūlymui nepriklausomi ekspertai pasiūlo skirti atitinkamą mišrų finansavimą iš Europos inovacijų tarybos lėšų, atsižvelgdami į prisiimamą riziką ir į tai, kiek išteklių ir laiko reikia norint pateikti inovaciją rinkai ir ją joje išplatinti.
7.  Palankiai įvertintam pasiūlymui nepriklausomi ekspertai pasiūlo skirti atitinkamą mišrų finansavimą iš Europos inovacijų tarybos lėšų, atsižvelgdami į prisiimamą riziką ir į tai, kiek išteklių ir laiko reikia norint pateikti inovaciją rinkai ir ją joje išplatinti.
Komisija gali atmesti nepriklausomų ekspertų atrinktą pasiūlymą dėl pagrįstų priežasčių, įskaitant atitiktį Sąjungos politikos tikslams.
Komisija gali atmesti nepriklausomų ekspertų atrinktą pasiūlymą dėl pagrįstų priežasčių, įskaitant neatitiktį Sąjungos politikos tikslams.
8.  Mišraus finansavimo dalis, kurią sudaro dotacija ar grąžintinas avansas, neviršija 70 proc. atrinkto inovacijų veiksmo išlaidų.
8.  Mišraus finansavimo dalis, kurią sudaro dotacija ar grąžintinas avansas, neviršija 70 proc. atrinkto inovacijų veiksmo išlaidų.
9.  Su nuosavu kapitalu ir grąžintina parama susijusios mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų dalies įgyvendinimo sąlygos išsamiai nustatomos Sprendime [specialiojoje programoje].
9.  Su nuosavu kapitalu ir grąžintina parama susijusios mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų dalies įgyvendinimo sąlygos išsamiai nustatomos Sprendime [specialiojoje programoje].
10.  Sutartyje dėl atrinkto veiksmo nustatomi konkretūs tarpiniai tikslai ir susijusios mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų išankstinės ir dalinės išmokos.
10.  Sutartyje dėl atrinkto veiksmo nustatomi konkretūs tarpiniai išmatuojami tikslai ir susijusios mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų išankstinės ir dalinės išmokos.
Su inovacijų veiksmu susijusi veikla gali būti pradėta ir pirmoji dotacijos išankstinio finansavimo dalis arba grąžintinas avansas sumokėti prieš įgyvendinant kitas skirto mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų dalis. Tų dalių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs sutartyje nustatyti tarpiniai tikslai.
Su inovacijų veiksmu susijusi veikla gali būti pradėta ir pirmoji dotacijos išankstinio finansavimo dalis arba grąžintinas avansas sumokėti prieš įgyvendinant kitas skirto mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų dalis. Tų dalių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs sutartyje nustatyti tarpiniai tikslai.
11.  Jei tarpiniai tikslai nepasiekti, veiksmas, remiantis sutartimi, sustabdomas, pakeičiamas arba nutraukiamas. Jis gali būti nutraukiamas ir tuo atveju, jei neįmanoma užtikrinti numatyto išplitimo rinkoje.
11.  Jei tarpiniai išmatuojami tikslai nepasiekti, veiksmas, remiantis sutartimi, sustabdomas, pakeičiamas arba nutraukiamas. Jis gali būti nutraukiamas ir tuo atveju, jei neįmanoma užtikrinti numatyto išplitimo rinkoje, ypač Sąjungoje.
Atsižvelgdama į išorės nepriklausomų ekspertų atliktos projekto peržiūros rezultatus, Komisija gali nuspręsti padidinti mišrų finansavimą iš Europos inovacijų tarybos lėšų.
Atsižvelgdama į išorės nepriklausomų ekspertų atliktos projekto peržiūros rezultatus, Komisija gali nuspręsti padidinti mišrų finansavimą iš Europos inovacijų tarybos lėšų.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
43 a straipsnis (naujas)
43a straipsnis
MVĮ laipsniškos inovacijos
Be Europos inovacijų tarybos nustatytų priemonių, centralizuotai valdoma ir įgyvendinama speciali MVĮ priemonė, skirta laipsniškoms inovacijoms, kuria remiamos dotacijos vienam paramos gavėjui mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai plėtoti visose veiksmų grupėse, taikant principą „iš apačios į viršų“ ir nuolat skelbiant atvirąjį konkursą, pritaikytą MVĮ poreikiams.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnis
44 straipsnis
44 straipsnis
Išorės ekspertų skyrimas
Nepriklausomų išorės ekspertų skyrimas
1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 237 straipsnio 3 dalies, išorės ekspertai pagrįstais atvejais gali būti atrenkami neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą su sąlyga, kad atranka atliekama skaidriai.
1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 237 straipsnio 3 dalies, nepriklausomi išorės ekspertai išimtiniais atvejais gali būti atrenkami neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą tik su sąlyga, kad paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą tinkamų išorės ekspertų nerasta. Bet kokia išorinių ekspertų atranka neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą, turi būti deramai pagrįsta ir atranka turi būti atliekama skaidriai. Tokie ekspertai turi patvirtinti savo nepriklausomumą ir gebėjimą siekti „Europos horizonto“ tikslų.
1a.  Nepriklausomi ekspertai parenkami remiantis jų gebėjimais, patirtimi ir žiniomis, tinkamomis jiems paskirtoms užduotims atlikti. Skirdama nepriklausomus išorės ekspertus, Komisija arba Sąjungos finansavimo institucija siekia suderinto atstovavimo ir sudėties ekspertų grupėje ir vertinimo komisijose specializacijos, geografinės kilmės, lyties ir atstovaujamos organizacijos tipo atžvilgiu.
2.  Remiantis Finansinio reglamento 237 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atlygis išorės ekspertams mokamas pagal standartines sąlygas. Pagrįstais atvejais, remiantis atitinkamais rinkos standartais, gali būti nustatytas didesnis, nei standartinėse sąlygose numatytas, tinkamas atlygis – visų pirma tai taikoma konkretiems aukšto lygio ekspertams.
2.  Remiantis Finansinio reglamento 237 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atlygis nepriklausomiems išorės ekspertams mokamas pagal standartines sąlygas.
3.  Be informacijos, skelbiamos pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisijos arba finansavimo įstaigos interneto svetainėje bent kasmet skelbiami individualiai paskirtų išorės ekspertų, vertinančių paraiškas dėl dotacijų, vardai ir pavardės ir jų kompetencijos sritys. Ši informacija renkama, tvarkoma ir skelbiama laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių.
3.  Be informacijos, skelbiamos pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisijos arba finansavimo įstaigos interneto svetainėje bent kasmet skelbiami individualiai paskirtų nepriklausomų išorės ekspertų, vertinančių paraiškas dėl dotacijų, vardai ir pavardės ir jų kompetencijos sritys. Ši informacija renkama, tvarkoma ir skelbiama laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių.
3a.  Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad ekspertas, kuriam kilo interesų konfliktas dėl klausimo, kuriuo jis prašomas pateikti nuomonę, nevertintų to konkretaus klausimo, nekonsultuotų ar nepadėtų jį sprendžiant.
3b.  Siekiant užtikrinti vertinimo kokybę, kiekvieną įvertinimą atlieka atitinkamas skaičius ekspertų.
3c.  Europos Parlamentui ir Tarybai kartą per metus pateikiama informacija apie visų nepriklausomų ir išorės ekspertų darbo užmokesčio dydį. Jis įtraukiamas į administracines programos išlaidas.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnis
45 straipsnis
45 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1.  Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Europos horizontas“, jos specialiosios programos ir EIT veiklos įgyvendinimo stebėseną. Metinėse stebėsenos ataskaitose pateikiama:
1.  V priede kartu su poveikio trajektorijomis pateikiami rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaita.
i)   pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje ir V priede nustatytų tikslų, rodikliai kartu su poveikio trajektorijomis;
ii)  informacija apie finansavimo principų ir kompleksinių klausimų, nustatytų visų pirma 6a straipsnyje, pavyzdžiui, socialinių ir humanitarinių mokslų integravimo lygio, žemesniojo ir aukštesniojo technologinio pasirengimo lygio bendrų mokslinių tyrimų srityje, šalių, kuriose didinamas dalyvių skaičius, dalyvavimo, atnaujinto valstybių, kuriose didinamas dalyvių skaičius, sąrašo darbo programose, pažangos mažinant mokslinių tyrimų, technologijų plėtos ir inovacijų atotrūkį, bendrų mokslinių tyrimų projektų geografinės aprėpties, tyrėjų atlyginimų, dviejų etapų pasiūlymų teikimo ir vertinimo procedūros naudojimo, vertinimo persvarstymo tvarkos taikymo ir skundų skaičiaus, klimato kaitos aspekto integravimo lygio ir susijusių išlaidų, MVĮ dalyvavimo, įskaitant palyginimą su nacionalinėmis panašiomis MVĮ taikomomis specialiomis priemonėmis, privačiojo sektoriaus dalyvavimo, pažangos lyčių lygybės srityje, pažangumo ženklų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, taip pat sverto poveikio papildomam privačiam ir viešajam finansavimui, papildomo ir bendro finansavimo iš kitų Sąjungos fondų, ypač sąveikos su IV priede nurodytomis programomis, mokslinių tyrimų infrastruktūros, remiamos pagal kitas Sąjungos finansavimo programas, naudojimo, spartaus mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo, tarptautinio bendradarbiavimo masto ir poveikio, taip pat abipusiškumo principo požiūriu, ir pilietinės visuomenės dalyvavimo tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu, įgyvendinimą;
iii)  išlaidos pagal I priede nurodytas intervencines sritis ir kompleksinius programos ir EIT klausimus taip pat viešai skelbiamos ir pateikiamos prieinamu būdu Komisijos interneto svetainėje, atsižvelgiant į naujausius duomenis, kad būtų galima atlikti portfelio analizę ir padidinti šių duomenų skaidrumą;
iv)  paraiškų perteklius, visų pirma pasiūlymų skaičius pagal biudžeto eilutę ir pagal intervencinę sritį, jų vidutinis balas, nustatytas ribas viršijančių ir jų nesiekiančių pasiūlymų dalis.
2.  Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl V priedo pakeitimų, kad reikiamais atvejais būtų papildyti arba pakeisti poveikio trajektorijos rodikliai ir nustatytos pradinės ir siektinos reikšmės.
2.  Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl V priedo pakeitimų, kad reikiamais atvejais būtų papildyti arba pakeisti poveikio trajektorijos rodikliai ir nustatytos pradinės ir siektinos reikšmės.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir (jei reikia) valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu, nedidinant gavėjų administracinės naštos. Visų pirma, duomenys apie projektus, finansuojamus iš Europos mokslinių tyrimų tarybos, Europos partnerysčių, misijų, Europos inovacijų tarybos ir EIT lėšų, įtraukiami į tą pačią duomenų bazę, kaip ir tiesiogiai pagal programą finansuojami veiksmai (t. y. E-CORDA duomenų bazę).
3a.  Kokybinė analizė, kurią atlieka Komisija ir Sąjungos arba nacionalinės finansavimo įstaigos, kiek įmanoma papildo kiekybinius duomenis.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnis
46 straipsnis
46 straipsnis
Informavimas, komunikacija, viešinimas, naudojimasis rezultatais ir jų sklaida
Informavimas, komunikacija, viešinimas, naudojimasis rezultatais ir jų sklaida
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, taip pat ir dėl premijų) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Visų pirma ji laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms ir gavėjams.
3.  Komisija taip pat parengia naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos strategiją, kurios tikslas – didinti rezultatų ir žinių, sukurtų vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal Programą, prieinamumą ir sklaidą siekiant, kad jais būtų greičiau pasinaudota rinkoje ir kad Programa padarytų didesnį poveikį. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, taip pat prie informavimo, komunikacijos, viešinimo, naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos veiklos, susijusios su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.
3.  Komisija taip pat parengia naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos strategiją, kurios tikslas – didinti rezultatų ir žinių, sukurtų vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal Programą, prieinamumą ir sklaidą siekiant, kad jais būtų greičiau pasinaudota rinkoje, ypač Sąjungos teritorijoje, ir kad Programa padarytų didesnį poveikį. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, taip pat prie informavimo, komunikacijos, viešinimo, naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos veiklos, susijusios su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnis
47 straipsnis
47 straipsnis
Programos vertinimas
Programos vertinimas
1.  Programos vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima remtis priimant sprendimus dėl programos, ją pakeisiančios priemonės ir kitų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių iniciatyvų.
1.  Programos vertinimai atliekami laiku ir paskelbiami viešai, kad jų rezultatais būtų galima remtis priimant sprendimus dėl programos, ją pakeisiančios priemonės ir kitų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių iniciatyvų.
1a.  Misijų vertinimas atliekamas iki 2022 m. gruodžio 31 d. prieš priimant bet kokį sprendimą dėl naujų misijų kūrimo ar misijų krypties pakeitimo, jų nutraukimo, pratęsimo arba biudžeto didinimo. Misijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir apima, be kita ko, jų atrankos proceso ir jų valdymo, tikslingumo ir rezultatų analizę.
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Šiuo vertinimu, kurį atliekant vertinamas ir ilgalaikis ankstesnių bendrųjų programų poveikis, remiamasi atitinkamais atvejais koreguojant programos įgyvendinimą.
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Šis vertinimas apima portfelio analizę ir ilgalaikio ankstesnių bendrųjų programų poveikio vertinimą ir sudaro pagrindą atitinkamai programos įgyvendinimo koregavimui ir (arba) programos persvarstymui. Vertinamas programos rezultatyvumas, veiksmingumas, aktualumas, suderinamumas, sverto poveikis, papildomumas su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programomis ir ES pridėtinė vertė. Visų pirma vertinamas iš kitų Sąjungos programų perkeltų lėšų poveikis.
3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą. Atliekant ši vertinimą, vertinamas ir ilgalaikis ankstesnių bendrųjų programų poveikis.
3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą. Atliekant ši vertinimą, vertinamas ir ilgalaikis ankstesnių bendrųjų programų poveikis.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Komisija paskelbia ir išplatina vertinimų rezultatus ir išvadas kartu su savo pastabomis ir pristato juos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnis
48 straipsnis
48 straipsnis
Auditai
Auditai
1.  Programos kontrolės sistema užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitas kontrolės išlaidas, patiriamas visais, ypač dalyvių, lygmenimis.
1.  Programos kontrolės sistema užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitas kontrolės išlaidas, patiriamas visais, ypač dalyvių, lygmenimis. Visai Programai taikomos aiškios ir nuoseklios audito taisyklės.
2.  Programos audito strategija grindžiama finansiniu reprezentatyviosios visos Programos išlaidų imties auditu. Reprezentatyvioji imtis gali būti papildoma imtimi, sudaryta remiantis su išlaidomis susijusios rizikos vertinimu. Iš skirtingų Sąjungos programų lėšų bendrai finansuojamų veiksmų auditas atliekamas tik kartą ir apima visas susijusias programas bei kiekvienoje jų nustatytas taikytinas taisykles.
2.  Programos audito strategija grindžiama finansiniu reprezentatyviosios visos Programos išlaidų imties auditu. Reprezentatyvioji imtis gali būti papildoma imtimi, sudaryta remiantis su išlaidomis susijusios rizikos vertinimu. Iš skirtingų Sąjungos programų lėšų bendrai finansuojamų veiksmų auditas atliekamas tik kartą ir apima visas susijusias programas bei kiekvienoje jų nustatytas taikytinas taisykles.
3.  Be to, Komisija ar finansavimo įstaiga gali rengti bendras gavėjų sistemų peržiūras. Šias neprivalomas tam tikrų rūšių gavėjams taikomas bendras peržiūras sudaro sistemų ir procesų auditas ir operacijų auditas, kurį atlieka kompetentingas nepriklausomas auditorius, turintis reikiamą kvalifikaciją statutų nustatytam apskaitos dokumentų auditui atlikti pagal Direktyvą 2006/43/EB34. Šios peržiūros gali būti atliekamos tuo atveju, kai Komisija ar finansavimo įstaiga nori gauti bendrą patikinimą dėl patikimo finansinio išlaidų valdymo ir persvarstyti, koks turi būti ex post auditų mastas ir reikalavimai dėl finansinių ataskaitų sertifikatų.
3.  Be to, Komisija ar finansavimo įstaiga gali rengti bendras gavėjų sistemų peržiūras. Šias neprivalomas tam tikrų rūšių gavėjams taikomas bendras peržiūras sudaro sistemų ir procesų auditas ir operacijų auditas, kurį atlieka kompetentingas nepriklausomas auditorius, turintis reikiamą kvalifikaciją statutų nustatytam apskaitos dokumentų auditui atlikti pagal Direktyvą 2006/43/EB34. Šios peržiūros gali būti atliekamos tuo atveju, kai Komisija ar finansavimo įstaiga nori gauti bendrą patikinimą dėl patikimo finansinio išlaidų valdymo ir persvarstyti, ar pateiktos tinkamos finansuoti sąnaudos ir koks turi būti ex post auditų mastas ir reikalavimai dėl finansinių ataskaitų sertifikatų.
4.  Remiantis Finansinio reglamento 127 straipsniu, Komisija ar finansavimo įstaiga gali kliautis Sąjungos įnašų naudojimo auditais, atliktais kitų asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų.
4.  Remiantis Finansinio reglamento 127 straipsniu, Komisija ar finansavimo įstaiga kliaujasi Sąjungos įnašų naudojimo auditais, atliktais kitų sertifikuotų asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų.
5.  Auditai gali būti atliekami ne vėliau kaip per dvejus metus po likučio išmokėjimo.
5.  Auditai gali būti atliekami ne vėliau kaip per dvejus metus po projekto pabaigos datos.
5a.  Komisija paskelbia audito gaires, parengtas bendradarbiaujant su Europos Audito Rūmais. Siekiant teisinio tikrumo, auditoriai užtikrina savo atlikto audito skaidrumą ir patikimą bei vienodą audito taisyklių aiškinimą visą Programos trukmę.
__________________
__________________
34 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).
34 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto įžanginė dalis
1)  I veiklos sritis „Atvirasis mokslas“
1)  I veiklos sritis „Pažangusis ir atvirasis mokslas“
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 pastraipos a punkto įžanginė dalis
a)  Europos mokslinių tyrimų taryba: patrauklaus ir lankstaus finansavimo teikimas siekiant suteikti gabiems ir kūrybingiems tyrėjams ir jų grupėms galimybę vykdyti daugiausiai žadančius mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, konkuruojant visoje Sąjungoje.
a)  Europos mokslinių tyrimų taryba: patrauklaus ir lankstaus finansavimo teikimas siekiant suteikti talentingiems ir kūrybingiems tyrėjams, visų pirma jauniems mokslininkams tyrėjams, ir jų grupėms galimybę tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruojant visoje Sąjungoje.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 pastraipos b punkto įžanginė dalis
b)  Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“: naujų žinių ir įgūdžių suteikimas tyrėjams, sudarant tarpvalstybinio, tarpsektorinio ir tarpdisciplinio judumo ir matomumo sąlygas, taip pat formuojant ir tobulinant institucines ir nacionalines įdarbinimo, mokymo ir karjeros plėtros sistemas; ši veikla pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ padeda padėti pagrindus pažangiems Europos moksliniams tyrimams, skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas ir spręsti dabartinius bei būsimus visuomenės uždavinius.
b)  Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“: naujų žinių ir įgūdžių suteikimas tyrėjams, sudarant tarpvalstybinio, tarpsektorinio ir tarpdisciplinio judumo ir matomumo sąlygas, taip pat formuojant ir tobulinant institucines ir nacionalines įdarbinimo, mokymo ir karjeros plėtros sistemas; ši veikla pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ padeda padėti pagrindus pažangiems Europos moksliniams tyrimams visoje Europoje, skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas ir spręsti dabartinius bei būsimus visuomenės uždavinius.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 pastraipos b punkto 1 pastraipa
Intervencinės sritys: pažangumo puoselėjimas skatinant tarpvalstybinį, tarpsektorinį ir tarpdisciplinį tyrėjų judumą; naujų įgūdžių įgijimo skatinimas užtikrinant pažangų tyrėjų mokymą; žmogiškojo kapitalo stiprinimas ir įgūdžių ugdymas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje; sąveikos gerinimas ir palankesnių sąlygų jai sudarymas; visuomenės informuotumo didinimas.
Intervencinės sritys: pažangumo puoselėjimas skatinant tarpvalstybinį, tarpsektorinį ir tarpdisciplinį tyrėjų judumą; naujų įgūdžių įgijimo skatinimas užtikrinant pažangų tyrėjų mokymą; žmogiškųjų išteklių stiprinimas ir įgūdžių ugdymas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje; sąveikos gerinimas ir palankesnių sąlygų jai sudarymas; visuomenės informuotumo didinimas.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto įžanginė dalis
2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“
2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 2 pastraipa
Siekiant užtikrinti kuo lankstesnį poveikį ir kuo didesnę sąveiką, mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bus suskirstyta į penkias veiksmų grupes, kurios atskirai ir kartu padės skatinti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, apimantį įvairias disciplinas, sektorius ir politikos sritis.
Siekiant užtikrinti kuo lankstesnį poveikį ir kuo didesnę sąveiką, mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bus suskirstyta į šešias veiksmų grupes, kurios yra tarpusavyje susijusios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrose ir kurios atskirai ir kartu padės skatinti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, apimantį įvairias disciplinas, sektorius ir politikos sritis. Visose šešiose veiksmų grupėse dotacijomis bus remiamos ir pavienių MVĮ inovacijos taikant principą „iš apačios į viršų“.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos a punkto įžanginė dalis
a)  Veiksmų grupė „Sveikata“: visų amžiaus grupių piliečių sveikatos gerinimas ir apsauga kuriant novatoriškus ligų prevencijos, diagnozavimo, stebėjimo, ligonių priežiūros ir gydymo sprendimus; pavojų sveikatai mažinimas, gyventojų apsauga ir sveikatinimas; visuomenės sveikatos sistemų ekonominio efektyvumo, nešališkumo ir tvarumo didinimas; pagalba ir sąlygų sudarymas pacientams dalyvauti sveikatos priežiūros procese ir patiems ja rūpintis.
a)  Veiksmų grupė „Sveikata“: visų amžiaus grupių piliečių sveikatos gerinimas ir apsauga kuriant novatoriškus ligų prevencijos, diagnozavimo, stebėjimo, ligonių priežiūros ir gydymo sprendimus bei sveikatos priežiūros technologijas; pavojų sveikatai mažinimas, gyventojų apsauga ir sveikatinimas; visuomenės sveikatos sistemų ekonominio efektyvumo, nešališkumo ir tvarumo didinimas; pagalba ir sąlygų sudarymas pacientams dalyvauti sveikatos priežiūros procese ir patiems ja rūpintis.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos b punkto įžanginė dalis
b)  Veiksmų grupė „Įtrauki ir saugi visuomenė“: Europos demokratinių vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, stiprinimas, mūsų kultūros paveldo apsauga ir įtraukčiai bei ekonomikos augimui palankių socialinių bei ekonominių pokyčių skatinimas, kartu sprendžiant uždavinius, susijusius su nuolatinėmis grėsmėmis saugumui, be kita ko, kibernetiniais nusikaltimais, ir su gaivalinėmis bei žmogaus sukeltomis nelaimėmis.
b)  veiksmų grupė „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“; Europos demokratinių vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, stiprinimas, mūsų kultūros paveldo apsauga, kultūros ir kūrybos pramonės šakų potencialo ištyrimas ir įtraukčiai bei ekonomikos augimui palankių socialinių bei ekonominių pokyčių skatinimas, įskaitant migracijos valdymą ir migrantų integraciją.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos b punkto 1 pastraipa
Intervencinės sritys: demokratija; kultūros paveldas; socialiniai ir ekonominiai pokyčiai; nelaimėms atsparios visuomenės; apsauga ir saugumas; kibernetinis saugumas.
Intervencinės sritys: demokratija; kultūra ir kūrybiškumas; socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai pokyčiai; socialiniai ir humanitariniai mokslai.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos c punkto 1 pastraipa
Intervencinės sritys: gamybos technologijos; skaitmeninės technologijos; pažangiosios medžiagos; dirbtinis intelektas ir robotika; naujos kartos internetas; itin našus skaičiavimas ir didieji duomenys; žiedinė pramonė; mažo anglies dioksido kiekio technologijų netarši pramonė; kosmosas.
Intervencinės sritys: gamybos technologijos; skaitmeninės technologijos; pažangiosios medžiagos; dirbtinis intelektas ir robotika; naujos kartos internetas; kvantinės technologijos; itin našus skaičiavimas ir didieji duomenys; žiedinė pramonė; mažo anglies dioksido kiekio technologijų netarši pramonė; kosmosas.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  Veiksmų grupė „Saugi visuomenė“: reagavimas į iššūkius, kylančius dėl nuolatinės grėsmės saugumui, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, taip pat į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes.
Intervencinės sritys: organizuotas nusikalstamumas; terorizmas, ekstremizmas, radikalizacija ir smurtas dėl ideologinių motyvų; sienų apsaugos valdymas; kibernetinis saugumas, privatumas, duomenų apsauga; ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga ir reagavimo į nelaimes gerinimas; piratavimas ir gaminių klastojimas; Sąjungos išorės saugumo politikos rėmimas, be kita ko, vykdant konfliktų prevenciją ir kuriant taiką; koordinavimo, bendradarbiavimo ir sinergijos skatinimas.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos d punkto įžanginė dalis
d)  Veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“: kova su klimato kaita stengiantis aiškiau suvokti jos priežastis, raidą, keliamas grėsmes, poveikį ir su ja susijusias galimybes ir užtikrinant, kad energetikos ir transporto sektoriai mažiau kenktų aplinkai, būtų veiksmingesni, konkurencingesni, pažangesni, saugesni ir atsparesni.
d)  Veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“: kova su klimato kaita stengiantis aiškiau suvokti jos priežastis, raidą, keliamas grėsmes, poveikį ir su ja susijusias galimybes ir užtikrinant, kad energetikos ir transporto sektoriai mažiau kenktų aplinkai, būtų veiksmingesni, konkurencingesni, pažangesni, saugesni ir atsparesni; atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir elgesio pokyčių skatinimas;
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos d punkto 1 pastraipa
Intervencinės sritys: klimato mokslas ir sprendimai; energijos tiekimas; energetikos sistemos ir tinklai; su pastatais ir pramonės objektais susiję veiksmai vykdant energetikos pertvarką; bendruomenės ir miestai; transporto pramonės konkurencingumas; netaršus transportas ir judumas; pažangus judumas; energijos kaupimas.
Intervencinės sritys: klimato mokslas ir sprendimai; energijos tiekimas; energetikos sistemos ir tinklai; pastatų energinio naudingumo keitimas; pramonės objektų energetikos pertvarka; anglių pramonės regionų pertvarka; bendruomenės ir miestai; transporto pramonės konkurencingumas; netaršus transportas ir judumas; pažangus judumas; energijos kaupimas.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos e punkto įžanginė dalis
e)  Veiksmų grupė „Maistas ir gamtos ištekliai“: gamtos ir biologinių žemės ir jūros išteklių apsauga, atkūrimas, tvarus valdymas ir naudojimas siekiant užtikrinti maisto ir mitybos saugumą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo žiedinės ekonomikos.
e)  veiksmų grupė „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“: gamtos ir biologinių žemės, vidaus vandenų ir jūros išteklių apsauga, atkūrimas, tvarus valdymas ir naudojimas siekiant užtikrinti maisto ir mitybos saugumą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo žiedinės ekonomikos.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos e punkto 1 pastraipa
Intervencinės sritys: aplinkos stebėjimas; biologinė įvairovė ir gamtinis kapitalas; žemės ūkis, miškininkystė ir kaimo vietovės; jūros ir vandenynai; maisto sistemos; biologinių inovacijų sistemos; žiedinės sistemos.
Intervencinės sritys: aplinkos stebėjimas; biologinė įvairovė ir gamtinis kapitalas; žemės ūkis, miškininkystė ir kaimo vietovės; jūros, vandenynai, vidaus vandenys ir mėlynoji ekonomika; maisto sistemos; biologinių inovacijų sistemos; žiedinės sistemos.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 4 pastraipos f punkto 1 pastraipa
Intervencinės sritys: sveikata; atsparumas ir saugumas; skaitmeninė ekonomika ir pramonė; klimatas, energetika ir judumas; maistas ir gamtos ištekliai; Sąjungos vidaus rinkos veikimo ir ekonomikos valdymo parama; parama, kuria valstybėms narėms padedama įgyvendinti teisės aktus ir rengti pažangiosios specializacijos strategijas; politikai formuoti reikalingos analizės priemonės ir metodai; žinių valdymas; žinių ir technologijų perdavimas; parama mokslo naudojimo politikai platformoms.
Intervencinės sritys: sveikata; įtrauki ir kūrybiška visuomenė; saugi visuomenė; skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas; klimatas, energetika ir judumas; maistas ir gamtos ištekliai; Sąjungos vidaus rinkos veikimo ir ekonomikos valdymo parama; parama, kuria valstybėms narėms padedama įgyvendinti teisės aktus ir rengti pažangiosios specializacijos strategijas; politikai formuoti reikalingos analizės priemonės ir metodai; žinių valdymas; žinių ir technologijų perdavimas; parama mokslo naudojimo politikai platformoms.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto įžanginė dalis
3)  III veiklos sritis „Atvirosios inovacijos“
3)  III veiklos sritis „Novatoriška Europa“
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 pastraipos įžanginė dalis
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, bus skatinamos visų rūšių inovacijos, be kita ko, proveržio inovacijos, ir padedama rinkoje platinti novatoriškus sprendimus. Šia veikla bus prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų.
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, bus skatinamos visų rūšių technologinės ir socialinės inovacijos, be kita ko, proveržio inovacijos, ir padedama rinkoje platinti novatoriškus sprendimus, visų pirma veiklą pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, dirbančioms kartu su mokslinių tyrimų institucijomis. Šia veikla bus prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 punkto 1 pastraipa
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, bus užtikrinami optimalūs Programos rezultatai, kad būtų labiau stiprinama Europos mokslinių tyrimų erdvė. Šia veikla bus prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. Pagal šią dalį, kuria stiprinamas visos Programos pamatas, bus remiama veikla, padedanti kurti labiau žiniomis, inovacijomis ir lyčių lygybe pagrįstą Europą, lenkiančią kitus pasaulio konkurentus. Tai padės optimizuoti visos Europos šalių stiprybes bei potencialą ir sukurti tinkamai veikiančią Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje užtikrintas laisvas žinių ir itin kvalifikuotos darbo jėgos judėjimas, kurioje tinkamai informuoti piliečiai supranta mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir jais pasitiki, o tie rezultatai duoda naudos visai visuomenei ir kurioje ES politika, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, yra grindžiama kokybiškais moksliniais faktais.
Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, bus užtikrinami optimalūs Programos rezultatai, kad būtų labiau stiprinama Europos mokslinių tyrimų erdvė, būtų didinamas jos poveikis ir patrauklumas. Šia veikla bus prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. Pagal šią dalį, kuria stiprinamas visos Programos pamatas, bus remiama veikla, padedanti pritraukti talentus Sąjungoje ir spręsti „protų nutekėjimo“ problemą. Ji taip pat padės kurti labiau žiniomis, inovacijomis ir lyčių lygybe pagrįstą Europą, lenkiančią kitus pasaulio konkurentus. Tai padės optimizuoti visos Europos šalių stiprybes bei potencialą ir sukurti tinkamai veikiančią Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje suderintai užtikrintas laisvas žinių ir itin kvalifikuotos darbo jėgos judėjimas, kurioje tinkamai informuoti piliečiai supranta mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir jais pasitiki, o tie rezultatai duoda naudos visai visuomenei ir kurioje ES politika, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, yra grindžiama kokybiškais moksliniais faktais.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 punkto 2 pastraipa
Intervencinės sritys: keitimasis kompetencija; Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.
Intervencinės sritys: pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas taikant esamas susiejimo (angl. teaming), porinės veiklos (angl. twinning), „EMTE katedrų“, COST, kompetencijos iniciatyvas ir didinant stipendijų skaičių; Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 pastraipos 1 įtrauka
–  mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria siekiama sukurti naujų žinių ir (arba) išnagrinėti galimybes sukurti naują ar patobulinti esamą technologiją, produktą, procesą, paslaugą ar sprendimą. Į tai gali įeiti fundamentiniai bei taikomieji moksliniai tyrimai ir technologijų kūrimas, integravimas, bandymas ir patvirtinimas naudojant nedidelio masto prototipus laboratorijose ar imitacinėje aplinkoje;
–  mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria siekiama sukurti naujų žinių ir (arba) išnagrinėti galimybes sukurti naują ar patobulinti esamą technologiją, produktą, procesą, paslaugą ar sprendimą. Į tai gali įeiti fundamentiniai bei taikomieji moksliniai tyrimai ir technologijų kūrimas, integravimas, bandymas ir patvirtinimas naudojant nedidelio masto prototipus laboratorijose ar imitacinėje aplinkoje; Skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo logika bus taikoma pasirinktam bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų skaičiui.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 pastraipos 6 įtrauka
–  bendro programos finansavimo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama bendrai finansuoti programą, kurią sudarė ir (arba) įgyvendina mokslinių tyrimų ir inovacijų programas valdantys ir (arba) finansuojantys subjektai, išskyrus Sąjungos finansavimo įstaigas. Pagal tokią programą gali būti remiami tinklų kūrimo ir koordinavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir bandomieji veiksmai, inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmai, mokymo ir judumo veiksmai, informuotumo didinimo ir komunikacijos, sklaidos ir naudojimosi rezultatais veiksmai arba jų derinys, tiesiogiai įgyvendinami tų subjektų arba trečiųjų šalių, kurioms tie subjektai gali teikti atitinkamą finansinę paramą, tokią kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų;
–  bendro programos finansavimo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama bendrai finansuoti programą, kurią sudarė ir (arba) įgyvendina mokslinių tyrimų ir inovacijų programas valdantys ir (arba) finansuojantys subjektai, išskyrus Sąjungos finansavimo įstaigas. Pagal tokią programą gali būti remiami sujungimo, tinklų kūrimo ir koordinavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir bandomieji veiksmai, inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmai, mokymo ir judumo veiksmai, informuotumo didinimo ir komunikacijos, sklaidos ir naudojimosi rezultatais veiksmai arba jų derinys, tiesiogiai įgyvendinami tų subjektų arba trečiųjų šalių, kurioms tie subjektai gali teikti atitinkamą finansinę paramą, tokią kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto a papunkčio įžanginė dalis
a)  įrodymai, kad įgyvendinant Europos partnerystę būtų veiksmingiau pasiekti susiję Programos tikslai, ypač siekis padaryti akivaizdų poveikį ES ir jos piliečiams, visų pirma įgyvendinti su pasauliniais uždaviniais ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusius tikslus, užtikrinti ES konkurencingumą ir padėti stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę bei tarptautinius įsipareigojimus.
a)  įrodymai, kad įgyvendinant Europos partnerystę būtų veiksmingiau pasiekti susiję Programos tikslai, ypač siekis padaryti akivaizdų poveikį visoje Sąjungoje ir jos piliečiams, visų pirma įgyvendinti su pasauliniais uždaviniais ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusius tikslus, užtikrinti ES konkurencingumą, tvarumą ir padėti stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę bei tarptautinius įsipareigojimus.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto b papunktis
b)  Europos partnerystės derėjimas ir sąveika su ES mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekstu;
b)  Europos partnerysčių derėjimas ir sąveika su ES mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekstu, įskaitant nacionalines ir regionines strategijas;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto c papunktis
c)  Europos partnerystės skaidrumas ir atvirumas, susijęs su prioritetų ir tikslų nustatymu, taip pat skirtingiems sektoriams priklausančių partnerių ir suinteresuotųjų šalių (kai tikslinga, ir tarptautinių) dalyvavimas;
c)  Europos partnerysčių skaidrumas ir atvirumas, susijęs su prioritetų ir tikslų nustatymu bei su jų valdymu, taip pat skirtingiems sektoriams priklausančių ir įvairios patirties turinčių partnerių ir suinteresuotųjų šalių (kai tikslinga, ir tarptautinių) dalyvavimas;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto d papunkčio 1 įtrauka
–  nustatomi išmatuojami produktai, rezultatai ir poveikis ir konkretūs su jais susiję terminai, be kita ko, nurodoma pagrindinė ekonominė vertė Europai;
–  nustatomi išmatuojami produktai, rezultatai ir poveikis ir konkretūs su jais susiję terminai, be kita ko, nurodoma pagrindinė ekonominė vertė ES;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto d papunkčio 2 įtrauka
–  nurodomas numatomas kokybinis ir kiekybinis sverto poveikis;
–  nurodomas stiprus numatomas kokybinis ir kiekybinis sverto poveikis;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto d papunkčio 3 įtrauka
–  nustatomi principai, kuriais siekiama užtikrinti įgyvendinimo lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie politikos ar rinkos poreikių pokyčių arba mokslo pažangos;
–  nustatomi principai, kuriais siekiama užtikrinti įgyvendinimo lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie politikos, visuomenės ir (arba) rinkos poreikių pokyčių arba mokslo pažangos;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto e papunkčio 1 pastraipa
Jei kuriama institucionalizuotoji Europos partnerystė, finansiniai ir (arba) nepiniginiai partnerių, išskyrus Sąjungą, įnašai sudarys ne mažiau kaip 50 proc. ir gali siekti iki 75 proc. bendrų tos Europos partnerystės biudžetinių įsipareigojimų. Kiekvienoje institucionalizuotojoje Europos partnerystėje dalyvaujančių partnerių, išskyrus Sąjungą, įnašai bus teikiami kaip finansiniai įnašai.
Jei kuriama institucionalizuotoji Europos partnerystė, finansiniai ir (arba) nepiniginiai partnerių, išskyrus Sąjungą, įnašai sudarys ne mažiau kaip 50 proc. Sąjungos ir privačių partnerių partnerystės atveju ir gali siekti iki 75 proc., jei partnerystėje dalyvauja ir valstybės narės, bendrų tos Europos partnerystės biudžetinių įsipareigojimų.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 1 punkto e a papunktis (naujas)
ea)  sutarus su regioninės valdžios institucijomis, ERPF lėšos priimamos kaip dalinis nacionalinis įnašas į bendrą veiksmų, kuriuose dalyvauja valstybės narės, finansavimą pagal Programą;
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 2 punkto c papunktis
c)  su kitų susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų vykdytojais vykdoma koordinavimo ir (arba) bendra veikla, kuria užtikrinama veiksminga sąveika;
c)  su kitų susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų vykdytojais vykdoma koordinavimo ir (arba) bendra veikla, kuria užtikrinamas optimalus jungčių lygis ir veiksminga sąveika;
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 2 punkto d papunktis
d)  kiekvieno partnerio prisiimti visą iniciatyvos įgyvendinimo trukmę apimantys teisiškai privalomi įsipareigojimai, visų pirma susiję su finansiniais įnašais;
d)  kiekvieno partnerio prisiimti visą iniciatyvos įgyvendinimo trukmę apimantys teisiškai privalomi įsipareigojimai, visų pirma susiję su nepiniginiais ir (arba) finansiniais įnašais;
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
a)  45 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti stebėsenos sistema, kurios tikslas – stebėti pažangą, daromą įgyvendinant konkrečius politikos uždavinius ir tikslus ir siekiant rezultatų bei pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, ir kuri suteikia galimybę bėgant laikui vertinti laimėjimus, poveikį ir galimą poreikį taikyti taisomąsias priemones;
a)  45 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti stebėsenos sistema, kurios tikslas – stebėti pažangą, daromą įgyvendinant konkrečius Programos politikos uždavinius ir tikslus ir siekiant rezultatų bei pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, ir kuri suteikia galimybę bėgant laikui vertinti laimėjimus, poveikį ir galimą poreikį taikyti taisomąsias priemones;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 pastraipos 4 punkto b papunktis
b)  tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinamas laipsniškas veiklos nutraukimas laikantis sutartų sąlygų ir terminų, pasiliekant galimybę toliau teikti tarptautinį finansavimą pagal nacionalines ar kitas Sąjungos programas.
b)  jeigu partnerystė neatnaujinama – tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinamas laipsniškas veiklos nutraukimas laikantis su teisiškai įsipareigojusiais partneriais sutartų terminų ir sąlygų, pasiliekant galimybę toliau teikti tarptautinį finansavimą pagal nacionalines ar kitas Sąjungos programas ir nepakenkiant privačiojo sektoriaus investicijoms ir vykdomiems projektams.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 1 punkto b papunktis
b)  bendroje žemės ūkio politikoje būtų tinkamiausiai panaudojami mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai ir skatinama naudoti, diegti ir platinti novatoriškus sprendimus, sukurtus, be kita ko, vykdant pagal bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas finansuojamus projektus ir įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę;
b)  bendroje žemės ūkio politikoje būtų tinkamiausiai panaudojami mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai ir skatinama naudoti, diegti ir platinti novatoriškus sprendimus, sukurtus, be kita ko, vykdant pagal bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas finansuojamus projektus, įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę ir susijusių EIT žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) veiklą;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 punkto b papunktis
b)  iš EJRŽF lėšų būtų remiamas naujų technologijų ir novatoriškų produktų, procesų ir paslaugų, visų pirma sukurtų įgyvendinant Programą, įsisavinimas jūrų ir jūrininkystės politikos srityje; iš šio fondo taip pat remiamas duomenų rinkimas vietoje ir duomenų apdorojimas ir per jį skleidžiami atitinkami pagal Programą remiami veiksmai – tai savo ruožtu padeda įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką, ES jūrų politiką ir tarptautinio vandenynų valdymo veiklą.
b)  iš EJRŽF lėšų būtų remiamas naujų technologijų ir novatoriškų produktų, procesų ir paslaugų, visų pirma sukurtų įgyvendinant Programą, įsisavinimas jūrų ir jūrininkystės politikos srityje; iš šio fondo taip pat remiamas duomenų rinkimas vietoje ir duomenų apdorojimas ir per jį skleidžiami atitinkami pagal Programą remiami veiksmai – tai savo ruožtu padeda įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką, ES jūrų politiką ir tarptautinio vandenynų valdymo veiklą ir tarptautinius įsipareigojimus.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 punkto a papunktis
a)  mišraus finansavimo iš ERPF ir Programos lėšų priemonės būtų naudojamos remti veiklai, kuria užtikrinama pažangiosios specializacijos strategijų ir tarptautinės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities kompetencijos sąsaja, įskaitant bendras tarpregionines ir tarptautines programas ir visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, taip siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;
a)  mišraus finansavimo iš ERPF ir programos „Europos horizontas“ lėšų priemonės būtų naudojamos remti veiklai, kuria užtikrinama regioninių veiksmų programų, pažangiosios specializacijos strategijų ir tarptautinės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities kompetencijos sąsaja, įskaitant bendras tarpregionines ir tarptautines programas ir visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, taip siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 punkto a papunktis (naujas)
aa)  ERPF lėšos gali būti savanoriškai pervedamos siekiant remti pagal Programą vykdomą veiklą, ypač susijusią su pažangumo ženklu;
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 punkto b a papunktis (naujas)
ba)  sustiprinamos esamos regioninės ekosistemos, platformų tinklai ir regioninės strategijos;
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 punkto b papunktis
b)  papildomojo finansavimo iš ESF+ lėšų priemonėmis galėtų būti naudojamasi veiklai, kuria skatinama žmogiškojo kapitalo plėtra mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, remti siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;
b)  papildomojo finansavimo iš ESF+ lėšų priemonėmis galėtų būti savanoriškai naudojamasi Programos veiklai, kuria skatinama žmogiškojo kapitalo plėtra mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, remti siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 6 punkto b papunktis
b)  pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję skaitmeninės srities poreikiai; į tai įeina: su itin našiu skaičiavimu, dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninių technologijų derinimas su kitomis didelio poveikio technologijomis ir netechnologinėmis inovacijomis; parama įmonių, kuriančių proveržio inovacijas (kurių daugeliu bus derinamos skaitmeninės ir fizinės technologijos), veiklos plėtrai; skaitmeninių aspektų įtraukimas į visą veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“; parama skaitmeninei mokslinių tyrimų infrastruktūrai;
b)  pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję skaitmeninės srities poreikiai; į tai įeina: su itin našiu skaičiavimu, dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu, paskirstytųjų duomenų technologijomis, kvantinėmis technologijomis susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninių technologijų derinimas su kitomis didelio poveikio technologijomis ir netechnologinėmis inovacijomis; parama įmonių, kuriančių proveržio inovacijas (kurių daugeliu bus derinamos skaitmeninės ir fizinės technologijos), veiklos plėtrai; skaitmeninių aspektų įtraukimas į visą veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“; parama skaitmeninei mokslinių tyrimų infrastruktūrai;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 6 punkto c papunktis
c)  SEP daugiausia dėmesio būtų skiriama didelio masto skaitmeninių pajėgumų ir infrastruktūros plėtojimui itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse, siekiant užtikrinti, kad, laikantis tam tikros ES sistemos, viešojo intereso srityse (kaip antai sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) ar srityse, kuriose esama rinkos nepakankamumo (pavyzdžiui, įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių, skaitmeninimo), būtų plačiu mastu pradėti naudoti ir visoje Europoje platinami ypatingos svarbos esami arba išbandyti novatoriški skaitmeniniai sprendimai; SEP daugiausia įgyvendinama kartu su valstybėmis narėmis atliekant koordinuojamas ir strategines investicijas (visų pirma rengiant bendrus viešuosius pirkimus) į skaitmeninius pajėgumus, kuriais bus dalijamasi visoje Europoje, ir į ES masto veiksmus, kuriais remiama sąveikumo užtikrinimo ir standartizavimo veikla, vykdoma kuriant bendrąją skaitmeninę rinką;
c)  SEP daugiausia dėmesio būtų skiriama didelio masto skaitmeninių pajėgumų ir infrastruktūros plėtojimui itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, paskirstytųjų duomenų technologijų, kvantinių technologijų ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse, siekiant užtikrinti, kad, laikantis tam tikros ES sistemos, viešojo intereso srityse (kaip antai sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) ar srityse, kuriose esama rinkos nepakankamumo (pavyzdžiui, įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių, skaitmeninimo), būtų plačiu mastu pradėti naudoti ir visoje Europoje platinami ypatingos svarbos esami arba išbandyti novatoriški skaitmeniniai sprendimai; SEP daugiausia įgyvendinama kartu su valstybėmis narėmis atliekant koordinuojamas ir strategines investicijas (visų pirma rengiant bendrus viešuosius pirkimus) į skaitmeninius pajėgumus, kuriais bus dalijamasi visoje Europoje, ir į ES masto veiksmus, kuriais remiama sąveikumo užtikrinimo ir standartizavimo veikla, vykdoma kuriant bendrąją skaitmeninę rinką;
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 6 punkto c papunktis
f)  Programos iniciatyvos, kuriomis siekiama rengti įgūdžių ir gebėjimų ugdymo programas, be kita ko, įgyvendinamas Europos inovacijos ir technologijos instituto ŽIB „Digital“ koordinavimo centruose, būtų papildomos iš Skaitmeninės Europos programos lėšų remiama su aukšto lygio skaitmeniniais įgūdžiais susijusia gebėjimų stiprinimo veikla;
f)  Programos iniciatyvos, kuriomis siekiama rengti įgūdžių ir gebėjimų ugdymo programas, be kita ko, įgyvendinamas Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijų bendrijų koordinavimo centruose, būtų papildomos iš Skaitmeninės Europos programos lėšų remiama su aukšto lygio skaitmeniniais įgūdžiais susijusia gebėjimų stiprinimo veikla;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 7 punkto a papunktis
a)  Bendrosios rinkos programa būtų sprendžiamos visas MVĮ veikiančios rinkos nepakankamumo problemos, ir padės skatinti verslumą ir įmonių steigimą bei augimą. Bendrosios rinkos programa ir novatoriškoms įmonėms skirti būsimos Europos inovacijų tarybos veiksmai visapusiškai papildo vieni kitus, be kita ko, MVĮ skirtų paramos paslaugų srityje, visų pirma tais atvejais, kai rinkoje nėra teikiamas perspektyvus finansavimas;
a)  Bendrosios rinkos programa būtų sprendžiamos visas MVĮ veikiančios rinkos nepakankamumo problemos, ir padės skatinti verslumą ir įmonių steigimą bei augimą. Bendrosios rinkos programa ir novatoriškoms įmonėms skirti EIT ir būsimos Europos inovacijų tarybos veiksmai visapusiškai papildo vieni kitus, be kita ko, MVĮ skirtų paramos paslaugų srityje, visų pirma tais atvejais, kai rinkoje nėra teikiamas perspektyvus finansavimas;
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 7 punkto b papunktis
b)  Europos įmonių tinklas, kaip ir kitos esamos MVĮ paramos struktūros (pavyzdžiui, nacionaliniai informacijos centrai, inovacijų agentūros), galėtų teikti paramos paslaugas pagal Europos inovacijų tarybos priemones.
b)  Europos įmonių tinklas, kaip ir kitos esamos MVĮ paramos struktūros (pavyzdžiui, nacionaliniai informacijos centrai, skaitmeninių inovacijų centrai, kompetencijų centrai, sertifikuoti inkubatoriai, inovacijų agentūros), galėtų teikti paramos paslaugas pagal programą „Europos horizontas“, įtraukdami ir Europos inovacijų tarybos priemones.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 8 punkto 1 pastraipa
pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję poreikiai, kylantys siekiant spręsti aplinkos, klimato ir energetikos sričių uždavinius. Programa LIFE toliau padės įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos politiką ir teisės aktus, be kita ko, skatins panaudoti ir taikyti pagal Programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir padės juos platinti nacionaliniu ir (tarp)regioniniu mastu, jei jie galės padėti spręsti aplinkos, klimato arba perėjimo prie švarios energijos klausimus. Visų pirma sąveikos su Programa bus toliau skatinama siekti per programos LIFE pasiūlymų vertinimo procedūrą skiriant papildomų balų pasiūlymams, kuriuose numatoma panaudoti Programos rezultatus. LIFE standartiniai veiksmų projektai padės kurti, bandyti ar demonstruoti tinkamas ES aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo technologijas ar metodikas – vėliau jos gali būti diegiamos platesniu mastu, naudojantis finansavimu iš kitų šaltinių, įskaitant Programos lėšas. Pagal Programą veikianti Europos inovacijų taryba gali teikti paramą naujoms proveržio idėjoms, gimusioms įgyvendinant programos LIFE projektus, išplėtoti ir komercinti.
pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję poreikiai, kylantys siekiant spręsti aplinkos, klimato ir energetikos sričių uždavinius. Programa LIFE toliau padės įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos politiką ir teisės aktus, be kita ko, skatins panaudoti ir taikyti pagal Programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir padės juos platinti nacionaliniu ir (tarp)regioniniu mastu, jei jie galės padėti spręsti aplinkos, klimato arba perėjimo prie švarios energijos klausimus. Visų pirma sąveikos su Programa bus toliau skatinama siekti per programos LIFE pasiūlymų vertinimo procedūrą skiriant papildomų balų pasiūlymams, kuriuose numatoma panaudoti Programos rezultatus. LIFE standartiniai veiksmų projektai padės kurti, bandyti ar demonstruoti tinkamas ES aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo technologijas ar metodikas – vėliau jos gali būti diegiamos platesniu mastu, naudojantis finansavimu iš kitų šaltinių, įskaitant Programos lėšas. Pagal Programą veikiantis EIT ir būsima Europos inovacijų taryba gali teikti paramą naujoms proveržio idėjoms, gimusioms įgyvendinant programos LIFE projektus, išplėtoti ir komercinti.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 9 punkto a papunktis
a)  bendri ištekliai iš Programos ir programos „Erasmus“ lėšų būtų naudojami veiklai, skirtai Europos aukštojo mokslo institucijoms stiprinti ir modernizuoti, remti. Programa bus prisidedama prie pagal programą „Erasmus“ remiamos Europos universitetų iniciatyvos, visų pirma jos mokslinių tyrimų aspekto, kuriant naujas bendras ir integruotas ilgalaikes ir tvarias švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, pagrįstas tarpdiscipliniu ir tarpsektoriniu požiūriu siekiant, kad žinių trikampis taptų realybe ir būtų suteiktas postūmis ekonomikos augimui;
a)  bendri ištekliai iš Programos ir programos „Erasmus“ lėšų būtų naudojami veiklai, skirtai Europos aukštojo mokslo institucijoms stiprinti ir modernizuoti, remti. Programa bus prisidedama prie pagal programą „Erasmus“ remiamos Europos universitetų iniciatyvos, visų pirma jos mokslinių tyrimų aspekto, kuriant naujas bendras ir integruotas ilgalaikes ir tvarias švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, pagrįstas tarpdiscipliniu ir tarpsektoriniu požiūriu siekiant, kad žinių trikampis taptų realybe ir būtų suteiktas postūmis ekonomikos augimui; EIT švietimo veikla galėtų būti ir įkvepianti, ir tarpusavyje susijusi su Europos universitetų iniciatyva;
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 13 punkto b papunktis
b)  moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir MVĮ skirtos „InvestEU“ fondo finansinės priemonės būtų sugrupuotos, visų pirma pagal specialią mokslinių tyrimų ir inovacijų teminę liniją ir pagal produktus, platinamus naudojantis novatoriškoms įmonėms skirta MVĮ linija. Tai taip pat padės įgyvendinti Programos tikslus.
b)  moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir MVĮ skirtos „InvestEU“ fondo finansinės priemonės būtų sugrupuotos, visų pirma pagal specialią mokslinių tyrimų ir inovacijų teminę liniją ir pagal produktus, platinamus naudojantis novatoriškoms įmonėms skirta MVĮ linija. Tai taip pat padės įgyvendinti Programos tikslus. Bus sukurti stiprūs papildomi „InvestEU“ ir programos „Europos horizontas“ ryšiai.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 14 punkto a papunktis
a)  Inovacijų fondo lėšos būtų tikslingai skiriamos inovacijoms, susijusioms su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, įskaitant aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, padedantį gerokai sušvelninti klimato kaitą, taip pat produktams, kuriais pakeičiami daug anglies dioksido išskiriantys produktai, pastangoms skatinti projektų objektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, statybą ir eksploatavimą ir novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir energijos kaupimo technologijoms;
a)  Inovacijų fondo lėšos būtų tikslingai skiriamos inovacijoms, susijusioms su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, įskaitant aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, padedantį gerokai sušvelninti klimato kaitą, taip pat produktams, kuriais pakeičiami daug anglies dioksido išskiriantys produktai, pastangoms skatinti projektų objektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, statybą ir eksploatavimą ir novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir energijos kaupimo technologijoms; Bus sukurta atitinkama sistema, kad būtų galima ir skatinama parduoti ekologiškesnius produktus, turinčius ilgalaikę pridėtinę vertę klientams ir galutiniams naudotojams.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 14 punkto b papunktis
b)  iš Programos, ypač jos II veiklos srities, lėšų būtų teikiamas finansavimas technologijoms, galinčioms padėti įgyvendinti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetikos bei pramonės pertvarkymo tikslus, kurti ir demonstruoti;
b)  iš Programos, ypač jos II veiklos srities, lėšų ir per EIT būtų teikiamas finansavimas technologijoms, įskaitant proveržio sprendimus, galinčioms padėti įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energetikos bei pramonės pertvarkymo tikslus, kurti, demonstruoti ir įgyvendinti;
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 14 punkto c papunktis
c)  iš Inovacijų fondo lėšų būtų galima teikti paramą jo atrankos bei skyrimo kriterijus atitinkančių projektų, kurių vykdytojai gali būti gavę paramą iš bendrųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų lėšų, demonstravimo etapui.
c)  iš Inovacijų fondo lėšų būtų galima teikti paramą jo atrankos bei skyrimo kriterijus atitinkančių projektų demonstravimo etapui. Paramą iš Inovacijų fondo gaunantys projektai gali gauti paramą iš bendrųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų lėšų, ir atvirkščiai. Siekiant papildyti programą „Europos horizontas“, Inovacijų fondas gali būti orientuotas į artimoms rinkai inovacijoms, kurios padeda reikšmingai ir greitai mažinti išmetamo CO2 kiekį. Bus sukurti stiprūs papildomi Inovacijų fondo ir programos „Europos horizontas“ ryšiai.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 16 punktas
16.  Sąveika su Europos gynybos fondu bus naudinga civiliniams ir gynybos srities moksliniams tyrimams. Bus išvengta nereikalingo dubliavimosi.
16.  Galima sąveika su Europos gynybos fondu padės išvengti nereikalingo dubliavimosi.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 16 a punktas (naujas)
16a.  Sąsajos su programa „Kūrybiška Europa“ parems konkurencingumą ir inovacijas bei prisidės prie ekonomikos ir socialinio augimo ir padės efektyviai naudoti viešąsias lėšas.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 16 b punktas (naujas)
16b.  Gali būti numatyta sąveika su bet kokiais bendriems Europos interesams svarbiais projektais.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 1 pastraipa
Stebint, kaip įgyvendinami bendrosios programos (BP) tikslai, remiamasi poveikio trajektorijomis ir susijusiais pagrindiniais poveikio trajektorijų rodikliais. Poveikio trajektorijos priklauso nuo laiko – nustatoma trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio poveikio trajektorijos. Poveikio trajektorijų rodikliai padeda rengti ataskaitas dėl pažangos, padarytos siekiant užtikrinti kiekvienos rūšies mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį bendrosios programos lygmeniu. Atskiromis Programos dalimis prie šių rodiklių prisidedama nevienodu mastu ir per skirtingus mechanizmus. Prireikus atskiroms Programos dalims stebėti gali būti naudojami papildomi rodikliai.
Stebint, kaip įgyvendinami bendrosios programos (BP) tikslai, remiamasi poveikio trajektorijomis ir susijusiais pagrindiniais poveikio trajektorijų rodikliais, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Poveikio trajektorijos priklauso nuo laiko ir jas galima išreikšti keturiomis papildomomis poveikio kategorijomis, atspindinčiomis nelinijinį investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pobūdį: poveikis mokslui, visuomenei, ekonomikai ir Europos mokslinių tyrimų erdvei. Bus nustatyti kiekvienos iš šių poveikio kategorijų rodikliai, kuriais bus naudojamasi siekiant stebėti pažangą, atskirai nurodant trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį ir duomenis išdėstant pagal valstybes nares bei asocijuotąsias šalis. Atskiromis Programos dalimis prie šių rodiklių prisidedama nevienodu mastu ir per skirtingus mechanizmus. Prireikus atskiroms Programos dalims stebėti gali būti naudojami papildomi rodikliai.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 pastraipa
Su visomis Programos dalimis ir visais įgyvendinimo mechanizmais susiję tinkamo detalumo mikroduomenys, kuriais remiantis bus apskaičiuojami pagrindiniai poveikio trajektorijų rodikliai, bus renkami centralizuotai ir suderintai, užtikrinant, kad gavėjams tektų kuo mažesnė ataskaitų teikimo našta.
Su visomis Programos dalimis ir visais įgyvendinimo mechanizmais susiję tinkamo detalumo mikroduomenys, kuriais remiantis bus apskaičiuojami pagrindiniai poveikio trajektorijų rodikliai, bus renkami centralizuotai ir suderintai, užtikrinant, kad gavėjams tektų kuo mažesnė ataskaitų teikimo našta. Kartu su empiriniais duomenimis ir rodikliai, kiek įmanoma, turi būti pateikiama kokybinė analizė.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 4 pastraipa
Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis visuomenei: mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padės įgyvendinti ES politikos prioritetus, bus vykdomos naudingos ir paveikios mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos, o visuomenė bus skatinama aktyviau naudotis inovacijomis. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis keturiomis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.
Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis visuomenei: mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padės spręsti II veiklos srityje įvardytus pasaulinius iššūkius, įskaitant JT DVT, ir įgyvendinti ES politikos prioritetus ir įsipareigojimus, bus vykdomos naudingos ir paveikios mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos, o visuomenė bus skatinama aktyviau naudotis inovacijomis, o tai prisidės prie žmonių gerovės. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis keturiomis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

Poveikis visuomenei

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

 

ES politikos prioritetų įgyvendinimas vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą

Produktai:

produktų, kuriais siekiama įgyvendinti konkrečius ES politikos prioritetus, skaičius ir dalis

Sprendimai:

inovacijų ir mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais siekiama įgyvendinti konkrečius ES politikos prioritetus, skaičius ir dalis

Nauda:

apskaičiuotas bendras naudojimosi pagal BP finansuotos veiklos rezultatais poveikis pastangoms įgyvendinti konkrečius ES politikos prioritetus, be kita ko, indėlis į politikos ir teisės formavimo ciklą

 

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų nauda ir poveikis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų produktai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų produktai

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų rezultatai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų rezultatai

Pasiektos mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų siektinos reikšmės:

pasiektos konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų siektinos reikšmės

 

Visuomenės skatinimas aktyviau naudotis inovacijomis

Bendras kūrimas:

BP projektų, kuriuose dalyvaujantys ES piliečiai ir galutiniai naudotojai padeda bendrai kurti mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, skaičius ir dalis

Dalyvavimas:

pagal BP naudą gaunančių subjektų, kurie pasibaigus BP projektui taiko piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimo skatinimo mechanizmus, skaičius ir dalis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų panaudojimas visuomenėje:

pagal BP bendrai sukurtų mokslinių tyrimų rezultatų ir novatoriškų spendimų panaudojimas ir informuotumas apie juos

Pakeitimas

 

 

Poveikis visuomenei

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

 

Programos „Europos horizontas“ tikslų ir ES politikos prioritetų įgyvendinimas vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą

Produktai:

produktų, kuriais siekiama įgyvendinti konkrečius programos „Europos horizontas“ tikslus ir ES politikos prioritetus, skaičius ir dalis

Sprendimai:

inovacijų ir mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais siekiama įgyvendinti konkrečius programos „Europos horizontas“ tikslus ir ES politikos prioritetus, skaičius ir dalis

Nauda:

apskaičiuotas bendras naudojimosi pagal BP finansuotos veiklos rezultatais poveikis pastangoms įgyvendinti konkrečius programos „Europos horizontas“ tikslus ir ES politikos prioritetus, be kita ko, indėlis į politikos ir teisės formavimo ciklą

 

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų bei partnerysčių nauda ir poveikis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų produktai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų bei partnerysčių produktai

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų rezultatai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų bei partnerysčių rezultatai

Pasiektos mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų siektinos reikšmės:

pasiektos konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų bei partnerysčių siektinos reikšmės

 

Sąjungos klimato srities įsipareigojimų įgyvendinimas

Projektai ir produktai:

su klimatu susijusių projektų ir produktų skaičius ir dalis (pagal misijas, partnerystes ir Programos biudžeto eilutes)

Inovacijos įgyvendinant su klimatu susijusius BP projektus:

pagal BP projektus sukurtų klimatui reikšmingų inovacijų, be kita ko, susijusių su INT, skaičius

Su klimatu susijusių projektų poveikis visuomenei ir ekonomikai:

bendras numatomas pagal BP finansuojamų rezultatų naudojimo poveikis įgyvendinant ilgalaikius ES klimato ir energetikos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;

su klimatu susijusių projektų ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės sąnaudos ir nauda;

pagal BP projektus sukurtų novatoriškų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jo sprendimų panaudojimas;

bendras numatomas šių sprendimų naudojimo poveikis darbo vietų ir įmonių kūrimui, ekonomikos augimui, švariai energijai, sveikatai ir gerovei (įskaitant oro, dirvos ir vandens kokybę)

 

Visuomenės skatinimas aktyviau naudotis moksliniais tyrimais ir inovacijomis valstybėse narėse

Bendras kūrimas:

BP projektų, kuriuose dalyvaujantys ES piliečiai ir galutiniai naudotojai padeda bendrai kurti mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, skaičius ir dalis

Dalyvavimas:

pagal BP naudą gaunančių subjektų, kurie pasibaigus BP projektui taiko piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimo skatinimo mechanizmus, skaičius ir dalis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų panaudojimas visuomenėje:

pagal BP sukurtų mokslinių tyrimų rezultatų ir novatoriškų spendimų prieinamumas, panaudojimas ir informuotumas apie juos

Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 5 pastraipa
Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis ekonomikai ir inovacijoms: skatinamas įmonių steigimas bei augimas ir tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų kūrimas, taip pat pritraukiama investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.
Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis ekonomikai ir inovacijoms, ypač Sąjungos viduje: skatinamas įmonių, ypač MVĮ, steigimas bei augimas ir tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų kūrimas, ypač Sąjungos viduje, taip pat pritraukiama investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 3 lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

Poveikis ekonomikai ir inovacijoms

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

 

Inovacijomis pagrįstas ekonomikos augimas

Novatoriški produktai:

pagal BP sukurtų novatoriškų produktų, procesų ar metodų (pagal inovacijų rūšis) skaičius ir intelektinės nuosavybės teisių (INT) paraiškų skaičius

Inovacijos:

įgyvendinant BP projektus sukurtų inovacijų (pagal inovacijų rūšis), be kita ko, susijusių su suteiktomis INT, skaičius

Ekonomikos augimas:

pagal BP inovacijas sukūrusių įmonių steigimasis, augimas ir rinkos dalis

 

Papildomų ir geresnių darbo vietų kūrimas

Remiamos darbo vietos:

naudą gaunančiuose subjektuose BP projektui įgyvendinti sukurtų etato ekvivalento darbo vietų ir išlaikytų darbo vietų skaičius (pagal darbo vietų rūšis)

Tvarios darbo vietos:

pasibaigus BP projektui naudą gaunančiuose subjektuose sukurtų etato ekvivalento darbo vietų skaičius (pagal darbo vietų rūšis)

Visos darbo vietos:

tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, sukurtų ar išlaikytų skleidžiant BP rezultatus, skaičius (pagal darbo vietų rūšis)

 

Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukimas

Bendros investicijos:

viešųjų ir privačiųjų investicijų, kurias padėjo pritraukti pradinės investicijos iš BP lėšų, suma

Plėtra:

pritrauktų viešųjų ir privačiųjų investicijų į naudojimąsi BP rezultatais arba jų plėtojimą suma

Indėlis į 3 proc. tikslo įgyvendinimą:

Europos Sąjungos dėl BP padaryta pažanga siekiant 3 proc. BVP tikslo

Pakeitimas

 

 

Poveikis ekonomikai ir inovacijoms

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

 

Inovacijomis pagrįstas Sąjungos ekonomikos augimas

Novatoriški produktai:

pagal BP sukurtų novatoriškų produktų, procesų ar metodų (pagal inovacijų rūšis) skaičius ir intelektinės nuosavybės teisių (INT) paraiškų skaičius visose dalyvaujančiose šalyse

Inovacijos:

įgyvendinant BP projektus sukurtų inovacijų (pagal inovacijų rūšis ir valstybes), be kita ko, susijusių su suteiktomis INT, skaičius

MVĮ:

BP lėšomis novatoriškų produktų ar procesų sukūrusios MVĮ (pagal BP finansuojamų MVĮ procentas)

Normos ir standartai:

pagal BP projektus ES viduje sukurtų normų ir standartų skaičius

Ekonomikos augimas:

pagal BP inovacijas sukūrusių įmonių steigimasis, augimas ir rinkos dalis ES ir už jos ribų

 

Sąjungos MTTP veiklos ir rinkos atotrūkio mažinimas

MTTP ir inovacijų rezultatų panaudojimas:

BP rezultatų, naudojamų komerciniais tikslais Sąjungos viduje ar už jos ribų, dalis, atsižvelgiant į atitinkamą sektorių;

rezultatų naudojimo Sąjungos viduje ar už jos ribų analizė;

priežastys, kodėl (buvę) BP dalyviai naudoja MTTP už Sąjungos ribų

 

Papildomų ir geresnių darbo vietų kūrimas

Remiamos darbo vietos:

naudą gaunančiuose subjektuose BP projektui įgyvendinti sukurtų etato ekvivalento darbo vietų ir išlaikytų darbo vietų skaičius kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje (pagal darbo vietų rūšis)

Tvarios darbo vietos:

pasibaigus BP projektui naudą gaunančiuose subjektuose padidėjusių etato ekvivalento darbo vietų skaičius kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje (pagal darbo vietų rūšis)

Visos darbo vietos:

tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, sukurtų, išlaikytų ar perkeltų į Sąjungą dėl BP rezultatų, skaičius (pagal darbo vietų rūšis);

tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, sukurtų žinioms imliuose sektoriuose, skaičius pagal dalyvaujančias šalis

 

Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukimas

Bendros investicijos:

viešųjų ir privačiųjų investicijų, kurias padėjo pritraukti pradinės investicijos iš BP lėšų, suma

Plėtra:

pritrauktų viešųjų ir privačiųjų investicijų į naudojimąsi BP rezultatais arba jų plėtojimą suma

Indėlis į 3 proc. tikslo įgyvendinimą:

Europos Sąjungos dėl BP padaryta pažanga siekiant 3 proc. BVP tikslo

Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 4 a paantraštė (nauja)
Poveikio Europos mokslinių tyrimų erdvei trajektorijų rodikliai
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 3 a lentelė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

 

Pakeitimas

 

 

Poveikis Europos mokslinių tyrimų erdvei

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

 

Talentų pritraukimas ir išlaikymas Sąjungoje

Pagal BP finansuojamas judumas:

atvykstantys ir išvykstantys tyrėjai ir novatoriai Sąjungos viduje ir už jos ribų pagal šalis

Pagal BP finansuojamas tarptautinimas:

užsienio tyrėjų ir novatorių dalis ir raida visose EMTE šalyse;

mokslinių tyrimų institucijų ryšių ir tinklų kūrimo veiklos, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių ryšius, raida

Patrauklios mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos:

užsienio investicijos į novatorišką veiklą Sąjungoje;

patentų skaičius dalyvaujančiose šalyse

iš užsienio gaunamos pajamos iš licencijų;

 

Kompetencijos sklaida ir dalyvių skaičiaus didinimas

Dalyvavimas BP:

koordinatorių ir dalyvių iš šalių, kuriose didinamas dalyvių skaičius, dalis pagal Programos dalis ir priemones;

vertintojų ir valdymo tarybos narių, taip pat iš šalių, kuriose didinamas dalyvių skaičius ir iš prastesnių rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančiuose regionuose ES, dalis;

Pažangos salų kūrimas ir modernizavimas

Pažangios mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos, įskaitant prastesnių rezultatų pasiekiančių regionų tapimą pokyčių centrais ir varikliais savo pačių šalyje

 

Mokslinių tyrimų ir inovacijų takoskyra

Geografinė koncentracija:

sėkmės rodikliai;

Sąjungos finansuojamos mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas visose EMTE šalyse

Strateginis ES finansuojamų programų planavimas

BP ir pažangiosios specializacijos strategijų sinergija ir sąveika

Nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų tobulinimas:

aukštos kokybės ir nepriklausomų konkurencingų tyrimų finansavimo ir karjeros vertinimo sistemų didinimas;

privačiųjų ir nacionalinių viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms didinimas

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0401/2018).


Programa, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ ***I
PDF 702kWORD 202k
2018 m. gruodžio 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (COM(2018)0436 – C8-0253/2018 – 2018/0225(COD))(1)
P8_TA(2018)0510A8-0410/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdami į Europos Parlamento pranešimą dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jo tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos,
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
(3)  siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiosios programos įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/20114;
(3)  siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų planus, taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiosios programos įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/20114;
__________________
__________________
4 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
4 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, ši specialioji programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir užtikrinti, kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama iš viso 25 proc. ES išlaidų. Pagal šią specialiąją programą vykdomi veiksmai turėtų sudaryti 35 proc. viso programos finansinio paketo siekiant klimato tikslų. Atitinkami veiksmai bus nustatyti specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo metu ir jie bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus;
(5)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, ši specialioji programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir užtikrinti, kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama iš viso 25 proc. ES išlaidų. Pagal šią specialiąją programą vykdomi veiksmai turėtų sudaryti bent 35 proc. viso programos finansinio paketo siekiant ES klimato tikslų ir vykdant su klimatu susijusius įsipareigojimus, kai tinkama. Atitinkami veiksmai bus nustatyti specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo metu, jie bus stebimi, dėl jų bus teikiamos ataskaitos ir jie bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6)  specialiosios programos veiksmais reikėtų proporcingomis priemonėmis, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo sektoriaus finansavimo, spręsti rinkos nepakankamumo ar nepakankamo investavimo problemas. Jų Europos pridėtinė vertė turėtų būti aiški;
(6)  specialiosios programos veiksmais reikėtų stiprinti, plėsti ir didinti Sąjungos mokslinės ir technologinės bazės pažangumą, spręsti pagrindinius pasaulinius uždavinius, didinti Sąjungos pirmavimą pramonės sektoriuje, gerinti gyvenimo kokybę Sąjungoje ir skatinti investicijas, spręsti rinkos nepakankamumo ar nepakankamo investavimo problemas, pritraukiant papildomo finansavimo, bet neišstumiant privačiojo sektoriaus finansavimo;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  lyčių lygybė — ES politikos prioritetas ir pagrindinis visuomenės uždavinys (JT DVT Nr. 5). Be to, lyčių lygybės visuomeninis tikslas yra esminis veiksnys, lemiantis socialinius ir pramoninius pokyčius, kurių reikalaujama pagal kitus DVT. Taigi lyčių aspektai turėtų būti tinkamai integruoti į programą, be to, siekiant padėti įgyvendinti ir kurti geresnę ES lyčių lygybės politiką turėtų būti reikalaujama atlikti konkrečius lyčių tyrimus;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  specialioji programa turėtų būti įgyvendinama vykdant skaidrų, dalyvaujamąjį ir strateginį procesą, siekiant įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę. Dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės atstovai turi proporcingai atstovauti įvairioms sritims;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
(7)  atsižvelgiant į svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį sprendžiant maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių uždavinius ir siekiant pasinaudoti atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybėmis, užtikrinant glaudžią sinergiją su bendra žemės ūkio politika, pagal specialiąją programą vykdomai veiklai paremti 2021–2027 m. laikotarpiu veiksmų grupei „Maistas ir gamtos ištekliai“ bus skirta 10 mlrd. EUR;
(7)  atsižvelgiant į svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį sprendžiant maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių uždavinius, siekiant padaryti šiuos sektorius tvaresniais, taip pat siekiant pasinaudoti atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybėmis, užtikrinant glaudžią sinergiją su bendra žemės ūkio politika, pagal specialiąją programą vykdoma atitinkama veikla 2021–2027 m. laikotarpiu bus remiama specialioje veiksmų grupėje „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  Europos kultūros ir kūrybos sektoriai sujungia meną, kultūrą, verslą ir technologijas. Kultūros paveldas yra sudedamoji Europos sanglaudos dalis ir padeda susieti tradicijas ir inovacijas. Kultūros paveldo išsaugojimas ir kūrybiškų sprendimo būdų sukūrimas, visų pirma skaitmeninimo srityje, bus programos prioritetas;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
(8)  norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimo galimybėmis, reikia paspartinti investicijas. Programa „Europos horizontas“ padės siekti šių tikslų gerokai padidindama pagrindinių skaitmeninių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos išlaidas, palyginti su bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“6. Tai turėtų užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere;
(8)  norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimo galimybėmis, reikia paspartinti investicijas. Pagal programą „Europos horizontas“ bus padedama siekti šių tikslų pasitelkiant specialią veiksmų grupę ir siekiant užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere;
__________________
6 Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ nurodyta, kad pagrindinei skaitmeninei veiklai pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ išleista 13 mlrd. EUR (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/ALL/?uri=CELEX%3A52018DC0098).
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  turint omenyje tai, kad svarbu didesnę auditoriją geriau informuoti apie ES veiksmų pridėtinę vertę ir poveikį, Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad padidėtų programos „Europos horizontas“ matomumas. Paramos gavėjai taip pat turėtų užtikrinti, kad jų laimėjimai, pasiekti naudojant ES finansavimą, būtų matomi;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
(9)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį sprendimą pasirenkami atsižvelgiant į jų gebėjimą pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, numatoma galimybė taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius,
Išbraukta.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Veiklos tikslai
Veiklos tikslai
1.  Specialioji programa padeda siekti Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų.
1.  Specialioji programa padeda siekti Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų.
2.  Specialiosios programos veiklos tikslai yra šie:
2.  Specialiosios programos veiklos tikslai yra šie:
a)  stiprinti ir skleisti kompetenciją;
a)  stiprinti ir plėsti Europos mokslinę ir technologinę bazę ir stiprinti bei skleisti kompetenciją;
b)  didinti įvairių sektorių ir sričių bendradarbiavimą;
b)  didinti įvairių sektorių ir sričių bendradarbiavimą;
c)  visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje sujungti ir plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą;
c)  visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje sujungti, plėtoti ir palengvinti plačią prieigą (taip pat ir virtualiąją) prie mokslinių tyrimų infrastruktūros;
d)  stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;
d)  stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, siekiant remti Sąjungos pažangumą;
e)  mokslo darbuotojus ir naujovių kūrėjus pritraukti į Europos mokslinių tyrimų erdvę, mokyti ir išlaikyti joje, be kita ko, skatinant mokslo darbuotojų judumą;
e)  pritraukti, mokyti ir išlaikyti ES ir tarptautinius mokslo darbuotojus ir naujovių kūrėjus, be kita ko, pasitelkiant mokslo darbuotojų judumą, kad būtų galima sukurti pažangiausią ir konkurencingiausią pasaulyje Europos mokslinių tyrimų erdvę;
f)  skatinti atvirąjį mokslą ir užtikrinti jo matomumą visuomenėje ir atvirą prieigą prie rezultatų;
f)  skatinti atvirąjį mokslą ir atvirą prieigą prie rezultatų;
g)  aktyviai skleisti ir naudoti rezultatus, visų pirma politikos rengimui;
g)  aktyviai skleisti ir naudoti rezultatus, visų pirma politikos rengimui;
h)  padėti įgyvendinti Sąjungos politikos prioritetus;
h)  padėti įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus ir prioritetus;
i)  stiprinti mokslinių tyrimų bei inovacijų ir kitų politikos krypčių, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, sąsają;
i)  stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo ir kitų politikos krypčių, įskaitant darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą, sąsają;
j)  vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas per nustatytą laikotarpį pasiekti plataus užmojo tikslus;
j)  vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas per nustatytą laikotarpį pasiekti plataus užmojo tikslus;
k)  įtraukti piliečius ir galutinius naudotojus į bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesus;
k)  į bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesus įtraukti susijusius suinteresuotuosius subjektus iš mokslinių tyrimų ir inovacijų srities, įskaitant piliečius, akademinę bendruomenę, mokslinių tyrimų organizacijas ir pramonę;
l)  gerinti mokslinę komunikaciją;
l)  gerinti mokslinę komunikaciją;
m)   spartinti pramonės pertvarką;
m)  skatinti ES pramonės pertvarką siekiant išlaisvinti Europos strateginių sektorių, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, potencialą;
n)  gerinti inovacijų gebėjimus;
n)  pasitelkiant mokymus gerinti gebėjimus ir skatinti kūrybiškumą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;
o)  skatinti novatoriškų įmonių, visų pirma MVĮ, kūrimą ir jų veiklos plėtimą;
o)  skatinti novatoriškų įmonių, visų pirma startuolių ir MVĮ, kūrimą ir jų veiklos plėtimą;
p)  gerinti galimybes gauti rizikos kapitalą, visų pirma kai perspektyvaus finansavimo rinkoje nėra.
p)  gerinti galimybes gauti rizikos kapitalą, be kita ko, pasitelkiant sinergiją su „InvestEU“, ypač tais atvejais, kai perspektyvaus finansavimo rinkoje nėra;
pa)  stiprinti lyčių aspekto integravimą ir integruoti lyčių aspektą į mokslinius tyrimus ir inovacijas;
pb)  didinti poveikį mokslui, technologijoms, visuomenei ir ekonomikai.
3.  Įgyvendinant 2 dalyje nurodytus tikslus gali būti atsižvelgiama į specialiosios programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Deramai pagrįstais atvejais gali būti reaguojama į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, taip pat reaguojama į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos plėtojimu.
3.  Įgyvendinant 2 dalyje nurodytus tikslus gali būti atsižvelgiama į specialiosios programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Deramai pagrįstais atvejais gali būti reaguojama į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, taip pat reaguojama į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos plėtojimu.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Struktūra
Struktūra
1.  Pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento ... 4 straipsnio 1 dalį specialiąją programą sudaro tokios dalys:
1.  Pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento ... 4 straipsnio 1 dalį specialiąją programą sudaro tokios dalys:
1)  I veiklos sritis „Atvirasis mokslas“, kurią sudaro šie elementai:
1)  I veiklos sritis „Pažangus atvirasis mokslas“, kurią sudaro šie elementai:
a)  I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos mokslinių tyrimų taryba;
a)  I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos mokslinių tyrimų taryba;
b)  I priedo I veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
b)  I priedo I veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;
c)  I priedo I veiklos srities 3 skirsnyje aprašytos mokslinių tyrimų infrastruktūros;
c)  I priedo I veiklos srities 3 skirsnyje aprašytos mokslinių tyrimų infrastruktūros;
2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai:
2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“; įskaitant vieno tipo paramos gavėjams pritaikytą ir dotacijomis grindžiamą MVĮ priemonę, kaip aprašyta reglamento 43a straipsnyje ir specialiosios programos I priede:
a)  I priedo II veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Sveikata“;
a)  I priedo II veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Sveikata“;
b)  I priedo II veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Įtrauki ir saugi visuomenė“;
b)  I priedo II veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“;
ba)  veiksmų grupė „Saugi visuomenė“
c)  I priedo II veiklos srities 3 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė;
c)  I priedo II veiklos srities 3 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;
d)  I priedo II veiklos srities 4 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;
d)  I priedo II veiklos srities 4 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;
e)  I priedo II veiklos srities 5 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Maistas ir gamtos ištekliai;
e)  I priedo II veiklos srities 5 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“;
f)  I priedo II veiklos srities 6 skirsnyje aprašyti nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;
f)  I priedo II veiklos srities 6 skirsnyje aprašyti nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;
3)  III veiklos sritis „Atvirosios inovacijos“, kurią sudaro šie elementai:
3)  III veiklos sritis „Novatoriška Europa“, kurią sudaro šie elementai:
a)  I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos inovacijų taryba;
a)  I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos inovacijų taryba; įskaitant I priedo III veiklos srities 2 skirsnyje aprašytas Europos inovacijų ekosistemas;
b)  I priedo III veiklos srities 2 skirsnyje aprašytos Europos inovacijų ekosistemos;
Išbraukta.
c)   I priedo III veiklos srities 3 skirsnyje aprašytas Europos inovacijų ir technologijos institutas;
b)   I priedo III veiklos srities 3 skirsnyje aprašytas Europos inovacijų ir technologijos institutas;
4)  Dalis „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:
4)  Dalis „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:
a)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 1 skirsnyje aprašytas keitimasis kompetencija;
a)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 1 skirsnyje aprašytas aprašyta kompetencijos sklaida ir dalyvių skaičiaus didinimas;
b)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 2 skirsnyje aprašytas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.
b)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 2 skirsnyje aprašytas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.
2.  Pagal 1 dalyje nurodytas dalis vykdytina veikla, nustatyta I priede.
2.  Pagal 1 dalyje nurodytas dalis vykdytina veikla, nustatyta I priede.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Biudžetas
Biudžetas
1.  Pagal Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 1 dalį specialiosios programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas sudaro 94 100 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Pagal Reglamento ... (Bendrosios programos / Dalyvavimo taisyklių reglamento) 9 straipsnio 1 dalį specialiosios programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas sudaro 120 000 000 000 EUR 2018 metų kainomis.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems elementams, vadovaujantis Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 2 dalimi. Taikoma Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems elementams, vadovaujantis Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 2 dalimi. Taikoma Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Misijos
Misijos
1.  Kiekvienai misijai gali būti sukurta misijos valdyba. Ją sudaro maždaug 15 aukšto lygio asmenų, įskaitant atitinkamų galutinių naudotojų atstovus. Misijos grupė pataria dėl:
1.  Kiekvienai misijai sukuriama misijos valdyba, kuri bendrai rengia misijas ir valdo jų įgyvendinimą. Ją sudaro nuo 15 iki 20 nepriklausomų aukšto lygio asmenų, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities atstovus, atstovaujančius įvairiems sektoriams ir disciplinoms, taip pat akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų, visų dydžių pramonės įmonių, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atstovai. Misijos valdybos narius paskiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios procedūros, įskaitant atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Misijos valdyba pataria dėl:
a)  darbo programų turinio ir jų persvarstymo, kai to reikia misijos tikslams pasiekti, bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis ir, prireikus, su visuomene;
a)  atitinkamų darbo programų turinio ir jų persvarstymo, kai to reikia misijos tikslams pasiekti;
b)  koregavimo veiksmų arba, jei tinkama, nutraukimo, atsižvelgiant į misijos įgyvendinimo vertinimus;
b)  koregavimo veiksmų arba, jei tinkama, nutraukimo, atsižvelgiant į misijos įgyvendinimo vertinimus;
c)  ekspertų vertintojų atrankos, ekspertų vertintojų instruktavimo ir vertinimo kriterijų bei jų lyginamojo svorio;
c)  ekspertų vertintojų atrankos, ekspertų vertintojų interesų konfliktų prevencijos, ekspertų vertintojų instruktavimo ir vertinimo kriterijų bei jų lyginamojo svorio, papildomai prie standartinių atrankos kriterijų, t. y. kompetencijos, poveikio ir įgyvendinimo kokybės bei veiksmingumo;
d)  pagrindinių sąlygų, padedančių siekti misijos tikslų;
d)  pagrindinių sąlygų, padedančių siekti misijos tikslų, atitinkančių Sąjungos prioritetus;
e)  komunikacijos.
e)  komunikacijos;
ea)  aiškių ir išmatuojamų misijos tikslų ir galimų rezultatų;
eb)  misijos poveikio visuomenei ir verslo potencialo įvertinimo.
2.  11 straipsnyje numatytoje darbo programoje gali būti nustatytos specialios nuostatos, kad būtų galima veiksmingai ir lanksčiai taikyti portfelio metodą.
2.  11 straipsnyje numatytoje darbo programoje nustatytos specialios nuostatos, kad būtų galima veiksmingai ir lanksčiai taikyti portfelio metodą.
2a.  Informacija apie misijos turinį, jos įgyvendinimo elementus, įskaitant taikymo sritį, rodiklius, išmatuojamus tikslus ir tarpinius rezultatus, numatomą biudžetą ir sąveiką su kitais Sąjungos fondais ir ryšius su Europos partnerystėmis, apibrėžiama strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų planuose, kaip nustatyta šio sprendimo I priede.
2b.  Misijos įgyvendinamos rengiant atvirus konkursus, įgyvendinant darbo programas atitinkamose veiksmų grupėse, kviečiant teikti pasiūlymus dėl projektų, kurie padeda vykdyti misiją ir kurie vykdomi vienoje arba keliose veiksmų grupių intervencijos srityse.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Europos mokslinių tyrimų taryba
Europos mokslinių tyrimų taryba
1.  Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kad ji įgyvendintų su EMTT susijusius I veiklos srities „Atvirasis mokslas“ veiksmus. Ši EMTT pakeičia Sprendimu C(2013) 18957 įsteigtą EMTT.
1.  Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kad ji įgyvendintų su EMTT susijusius I veiklos srities „Pažangus atvirasis mokslas“ veiksmus. Ši EMTT pakeičia Sprendimu C(2013) 18957 įsteigtą EMTT.
2.  EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, kaip numatyta 7 straipsnyje, ir tikslinė įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta 8 straipsnyje.
2.  EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, kaip numatyta 7 straipsnyje, ir tikslinė įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta 8 straipsnyje.
3.  EMTT turi pirmininką, kuris renkamas iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.
3.  EMTT turi pirmininką, kuris renkamas iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.
Pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros, kurioje dalyvauja nepriklausomas tam sudarytas paieškos komitetas. Įdarbinimo procedūrą ir atrinktąjį kandidatą patvirtina Mokslo taryba.
Pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros, kurioje dalyvauja nepriklausomas tam sudarytas paieškos komitetas. Įdarbinimo procedūrą ir atrinktąjį kandidatą patvirtina Mokslo taryba.
Pirmininkas pirmininkauja Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą ir ryšius su tiksline įgyvendinimo struktūra, taip pat atstovauja jai mokslo pasaulyje.
Pirmininkas pirmininkauja Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą ir ryšius su tiksline įgyvendinimo struktūra, taip pat atstovauja jai mokslo pasaulyje.
4.  EMTT veikia vadovaudamasi mokslinės kompetencijos, autonomijos, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais. Ji užtikrina pagal Sprendimą .../EB EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.
4.  EMTT veikia vadovaudamasi mokslinės kompetencijos, autonomijos, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais. Ji užtikrina pagal Sprendimą .../EB EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.
5.  EMTT veikla remiami moksliniai tyrimai, kuriuos visose srityse vykdo Europos lygmeniu tarpusavyje konkuruojančios atskirų valstybių ir tarpvalstybinės grupės.
5.  EMTT veikla remiami moksliniai tyrimai, kuriuos visose srityse vykdo Europos lygmeniu tarpusavyje konkuruojančios atskirų valstybių ir tarpvalstybinės grupės. Parama inovacijoms, pvz., per koncepcijos patikrinimo sistemą, turėtų būti teikiama ir toliau, siekiant paskatinti greitesnį naujų atradimų transformaciją į komercinius ar socialiai vertingus produktus, procesus ir paslaugas. Norint prie to prisidėti, EMTT pasiūlymus pateikusiems pažangiems pareiškėjams, kurių pasiūlymai atitiko reikalavimus, tačiau negalėjo būti finansuojami dėl išteklių stygiaus, gali būti taikoma koncepcijos patikrinimo procedūra.
5a.  Pažangumo ženklas skiriamas pareiškėjui, kuriam buvo taikoma EMTT koncepcijos patikrinimo procedūra, jeigu jo pasiūlymas yra tinkamas finansuoti, atitiko taikomus reikalavimus, bet negavo finansavimo.
6.  Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir neliečiamumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.
6.  Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir neliečiamumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.
Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, kurią nustato Mokslo taryba.
Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, kurią nustato Mokslo taryba.
__________________
__________________
7 OL C 373, 2013 12 20, p. 23.
7 OL C 373, 2013 12 20, p. 23.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
EMTT Mokslo taryba
EMTT Mokslo taryba
1.  Mokslo tarybą sudaro nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai – įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai, – atstovaujantys kuo įvairesnėms mokslinių tyrimų sritims ir sprendimus priimantys asmeniškai, nepriklausomai nuo išorės interesų.
1.  Mokslo tarybą sudaro nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai – įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai, – atstovaujantys kuo įvairesnėms mokslinių tyrimų sritims ir sprendimus priimantys asmeniškai, nepriklausomai nuo išorės interesų.
Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių atrankos tvarkos, kuriai pritarė Mokslo taryba, taip pat pasitarusi su mokslo bendruomene ir pateikusi ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.
Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių atrankos tvarkos, kuriai pritarė Mokslo taryba, taip pat pasitarusi su mokslo bendruomene ir pateikusi ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.
Jie skiriami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, vieną kartą gali būti pratęsta.
Jie skiriami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, vieną kartą gali būti pratęsta.
2.  Mokslo taryba tvirtina:
2.  Mokslo taryba tvirtina:
a)  EMTT bendrąją strategiją;
a)  EMTT bendrąją strategiją;
b)  EMTT veiklos įgyvendinimo darbo programą;
b)  EMTT veiklos įgyvendinimo darbo programą;
c)  tarpusavio vertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriuo remiantis sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami, metodus ir procedūras;
c)  tarpusavio vertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriuo remiantis sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami, metodus ir procedūras;
d)  jos poziciją klausimais, kurie moksliniu požiūriu gali sustiprinti EMTT pasiekimus ir įtaką ir padidinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę;
d)  jos poziciją klausimais, kurie moksliniu požiūriu gali sustiprinti EMTT pasiekimus ir įtaką ir padidinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę;
e)  elgesio kodeksą, kuriame, inter alia, aptariami interesų konfliktų vengimo klausimai.
Komisija nuo pagal pirmos pastraipos a, c, d ir e punktus nustatytų Mokslo tarybos pozicijų nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad nesilaikyta šio sprendimo nuostatų. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumas ir jos tikslų įgyvendinimas, ir nurodo klausimus, kurių atveju ji nukrypsta nuo Mokslo tarybos pozicijų, taip pat tai tinkamai pagrindžia.
Komisija patvirtina elgesio kodeksą, kuriame, be kita ko, nustatoma, kaip vengti interesų konfliktų ir kad nuo pagal pirmos pastraipos a, c ir d punktus nustatytų Mokslo tarybos pozicijų Komisija nukrypsta tik tuo atveju, jei ji mano, kad nesilaikyta šio sprendimo nuostatų. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumas ir jos tikslų įgyvendinimas, ir nurodo klausimus, kurių atveju ji nukrypsta nuo Mokslo tarybos pozicijų, taip pat tai tinkamai pagrindžia.
3.  Mokslo taryba veikia pagal I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.
3.  Mokslo taryba veikia pagal I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.
4.  Mokslo taryba veikia vien tik siekdama įgyvendinti EMTT tikslą pagal 6 straipsnyje nustatytus principus. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir kiek įmanoma skaidriau.
4.  Mokslo taryba veikia vien tik siekdama įgyvendinti EMTT tikslus pagal 6 straipsnyje nustatytus principus. Ji veikia visiškai nepriklausomai, nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir kuo skaidriau bei atviriau, kuo labiau prisidėdama prie EMTT indėlio siekiant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos tikslų, ypač programos „Europos horizontas“ tikslų.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 straipsnis
9 straipsnis
9 straipsnis
Europos inovacijų taryba
Europos inovacijų taryba
1.  Komisija įsteigia Europos inovacijų tarybą (EIT), kad ji įgyvendintų su EIT susijusius III veiklos srities „Atvirosios inovacijos“ veiksmus. EIT veikia orientuodamasi į proveržio ir radikalias inovacijas ir vadovaudamasi savarankiškumo, gebėjimo prisiimti riziką, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais.
1.  Pagal šio reglamento 7a straipsnį Komisija įsteigia Europos inovacijų tarybą (EIT).
1a.  EIT dalyvavimas numatytas dviejose priemonėse „Pathfinder“ ir „Accelerator“, kaip aprašyta šio sprendimo I priede. EIT priemonės nuolat vertinamos siekiant sistemingai remti inovacijas.
1b.  Kai tinkama, EIT tikslai ir veiksmai susiejami su kitomis programų dalimis, taip pat kitais nacionaliniais ir Sąjungos fondais, visų pirma Europos inovacijos ir technologijos institutu ir „InvestEU“.
2.  EIT sudaro aukšto lygio valdyba (EIT valdyba), kaip numatyta 10 straipsnyje.
2.  EIT sudaro aukšto lygio valdyba (EIT valdyba), kaip numatyta 10 straipsnyje.
3.  Komisija užtikrina, kad EIT veikla būtų įgyvendinama:
3.  Komisija užtikrina, kad EIT veikla būtų įgyvendinama:
a)  laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir deramai atsižvelgiant į EIT valdybos nuomonę dėl bendros EIT strategijos, nurodytos 10 straipsnio 1 dalies a punkte, ir
a)  laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir deramai atsižvelgiant į EIT valdybos nuomonę dėl bendros EIT strategijos, nurodytos 10 straipsnio 1 dalies a punkte, ir
b)  dėl to neatsirastų konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarautų bendrajam interesui.
b)  dėl to neatsirastų konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarautų bendrajam interesui.
4.  EIT mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija taiko netiesioginį valdymą arba, kai tai neįmanoma, gali įsteigti specialiosios paskirties įmonę. Komisija siekia užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradžioje, specialiosios paskirties įmonė bus suformuota taip, kad galėtų pritraukti kitus viešojo ir privačiojo sektorių investuotojus, kad padidėtų Sąjungos įnašo sverto poveikis.
4.  EIT mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija taiko netiesioginį valdymą arba, kai tai neįmanoma, gali įsteigti specialiosios paskirties įmonę. Komisija siekia užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradžioje, specialiosios paskirties įmonė bus suformuota taip, kad galėtų pritraukti kitus viešojo ir privačiojo sektorių investuotojus, kad padidėtų Sąjungos įnašo sverto poveikis.
4a.  Komisija užtikrina Europos inovacijų tarybos ir Europos inovacijų ir technologijos instituto bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant Žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Europos inovacijų tarybos valdyba
Europos inovacijų tarybos valdyba
1.  EIT valdyba pataria Komisijai dėl:
1.  EIT valdyba pataria Komisijai dėl:
a)  III veiklos srities „Atvirosios inovacijos“ EIT elemento bendros strategijos;
a)  III veiklos srities „Novatoriška Europa“ EIT elemento bendros strategijos;
b)  darbo programos EIT veiksmams įgyvendinti;
b)  darbo programos EIT veiksmams įgyvendinti;
c)  Pasiūlymų inovatyvumo ir rizikos pobūdžio ir tinkamos dotacijų, nuosavo kapitalo ir kitų formų EIT akceleratoriaus finansavimo pusiausvyros vertinimo kriterijų;
c)  pasiūlymų inovatyvumo ir rizikos pobūdžio ir tinkamos dotacijų, nuosavo kapitalo ir kitų formų EIT akceleratoriaus finansavimo pusiausvyros vertinimo kriterijų;
d)  strateginio projektų portfelio nustatymo;
d)  strateginio projektų portfelio nustatymo;
e)  programos vadovų profilio.
e)  programos vadovų profilio;
ea)  sisteminis ir nuolatinis EIT veiksmų vertinimo procesas.
2.  Gavusi prašymą EIT valdyba gali teikti rekomendacijas Komisijai:
2.  Gavusi prašymą EIT valdyba, ir kai tai tinkama koordinuojant veiklą su Europos inovacijos ir technologijos instituto valdančiąja taryba, gali teikti rekomendacijas Komisijai:
a)  bet kokiu klausimu, kuris inovacijų požiūriu gali gerinti ir skatinti inovacijų ekosistemas visoje Europoje, padėti siekti EIT elemento tikslų bei didinti jo poveikį ir didinti novatoriškų įmonių gebėjimą diegti savo sprendimus;
a)  bet kokiu klausimu, kuris inovacijų požiūriu gali gerinti ir skatinti inovacijų ekosistemas visoje Europoje, padėti siekti EIT elemento tikslų bei didinti jo poveikį ir didinti novatoriškų įmonių gebėjimą diegti savo sprendimus;
b)  bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis nustatyti galimas reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkai, visų pirma tie, kuriems suteikta parama pagal EIT elementą;
b)  bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir Europos inovacijos ir technologijos institutu nustatyti galimas reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkai, visų pirma tie, kuriems suteikta parama pagal EIT elementą;
c)  dėl atsirandančių EIT portfelio technologijų tendencijų, kad remiantis jomis būtų galima priimti programavimo sprendimus dėl kitų specialiosios programos dalių;
c)  dėl atsirandančių EIT portfelio technologijų tendencijų, kad remiantis jomis būtų galima priimti programavimo sprendimus dėl kitų specialiosios programos dalių;
d)  konkrečių klausimų, kuriais reikėtų EIT valdybos patarimo, nustatymo.
d)  konkrečių klausimų, kuriais reikėtų EIT valdybos patarimo, nustatymo.
EIT valdyba veikia siekdama EIT elemento tikslų. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir skaidriai.
EIT valdyba veikia siekdama EIT tikslų atsižvelgdama į ES pramonės strategiją, jos konkurencingumą ir pasaulinius uždavinius. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai, skaidriai ir atvirai, stengdamasi išvengti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje.
EIT valdyba veikia pagal I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.
EIT valdyba veikia pagal I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.
3.  EIT valdybą sudaro nuo 15 iki 20 aukšto lygio asmenų iš įvairių Europos inovacijų ekosistemos dalių, įskaitant verslininkus, įmonių vadovus, investuotojus ir mokslininkus. Ji prisideda prie informavimo veiklos, o EIT valdybos nariai siekia didinti EIT vardo prestižą.
3.  EIT valdybą sudaro nuo 15 iki 20 nepriklausomų aukšto lygio asmenų iš įvairių Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos dalių, įskaitant verslininkus iš visų dydžių įmonių, ekonomistus, investuotojus, mokslininkus ir inovacijų politikos akademinius ekspertus. Ji prisideda prie informavimo veiklos, o EIT valdybos nariai siekia didinti EIT vardo prestižą.
EIT valdybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas Komisijos nuomone yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.
EIT valdybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas Komisijos nuomone yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.
Jie skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta du kartus, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (nariai skiriami kas dvejus metus).
Jie skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (pusė narių keičiasi kas dvejus metus).
4.  EIT valdyba turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra su inovacijų pasauliu susijęs aukšto rango viešas asmuo.
4.  EIT valdyba turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra aukšto rango asmuo, turintis patvirtintos ekspertinės patirties mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
Pirmininkas skiriamas ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą.
Pirmininkas skiriamas ne ilgesnei kaip trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą.
Pirmininkas pirmininkauja EIT valdybai, rengia posėdžius, skiria nariams užduotis ir gali sukurti specialius pogrupius, visų pirma siekiant nustatyti atsirandančias EIT portfelio technologijų tendencijas. Jis viešina EIT, palaiko ryšius su Komisija ir atstovauja EIT inovacijų pasaulyje. Kad pirmininkas galėtų vykdyti savo pareigas, Komisija gali jam suteikti administracinę paramą.
Pirmininkas pirmininkauja EIT valdybai, rengia posėdžius, skiria nariams užduotis ir gali sukurti specialius pogrupius, visų pirma siekiant nustatyti atsirandančias EIT portfelio technologijų tendencijas. Jis viešina EIT ir jos vaidmenį įgyvendinant programą ir Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus, palaiko ryšius su Komisija ir atstovauja EIT mokslinių tyrimų ir inovacijų pasaulyje. Kad pirmininkas galėtų vykdyti savo pareigas, Komisija suteikia jam administracinę paramą.
5.  Komisija nustato elgesio kodeksą, kuriame, be kita ko, aptariama, kaip išvengti interesų konfliktų. Pradėdami eiti pareigas EIT valdybos nariai turėtų sutikti laikytis elgesio kodekso nuostatų.
5.  Komisija nustato elgesio kodeksą, kuriame, be kita ko, aptariama, kaip išvengti interesų konfliktų. Pradėdami eiti pareigas EIT valdybos nariai privalo sutikti laikytis elgesio kodekso nuostatų.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Darbo programos
Strateginis planavimas ir darbo programos
-1.  Specialiosios programos įgyvendinimas turi būti grindžiamas specialiais kas dvejus metus apibrėžiamais mokslinių tyrimų ir inovacijų planais, kurie tvirtinami priimant deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 6 straipsnį ir kuriuos rengiant vadovaujamasi skaidriu, įtraukiu ir strateginiu daugiamečiu mokslinių tyrimų ir inovacijos veiklos planavimo procesu, visų pirma atsižvelgiant į veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“. Privalomos daugelį suinteresuotųjų subjektų apimančios konsultacijos su nacionalinėmis valdžios institucijomis, Europos Parlamentu ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sričių suinteresuotųjų subjektų atstovais, įskaitant pilietinę visuomenę, dėl prioritetų ir tinkamų veiksmų rūšių ir įgyvendinimo formų, taip pat ir įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes, užtikrina reikalingas tarpdisciplinines tarpsektorines perspektyvas ir derėjimą su kitomis susijusiomis esamomis iniciatyvomis Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Tai padės pritraukti papildomų privačiųjų ir viešųjų finansų ir taip stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, kaip aprašyta šio sprendimo I priede.
1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Jos parengiamos laikantis strateginio planavimo proceso, kaip aprašyta šio sprendimo I priede.
1.  Remiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų planu, programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.
Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.
Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.
2.  Komisija įgyvendinimo aktais priima atskiras darbo programas, skirtas veiksmams pagal toliau išvardytus elementus, nustatytus šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti:
2.  Komisija įgyvendinimo aktais priima atskiras darbo programas, skirtas veiksmams pagal toliau išvardytus elementus, nustatytus šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti:
a)  EMTT; darbo programą pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą nustato Mokslo taryba, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija nuo Mokslo tarybos sudarytos darbo programos nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad ji neatitinka šio sprendimo nuostatų. Tuo atveju Komisija priima darbo programą įgyvendinimo aktu, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tinkamai pagrindžia šią priemonę;
a)  EMTT; darbo programą pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą nustato Mokslo taryba, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija nuo Mokslo tarybos sudarytos darbo programos nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad ji neatitinka šio sprendimo nuostatų. Tuo atveju Komisija priima darbo programą įgyvendinimo aktu, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tinkamai pagrindžia šią priemonę;
b)  visos veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupės, programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, mokslinių tyrimų infrastruktūros, parama inovacijų ekosistemoms, dalijimasis kompetencija ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;
b)  visos veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupės, programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, mokslinių tyrimų infrastruktūros, parama Europos inovacijų ekosistemoms, kompetencijos sklaida ir dalyvių skaičiaus didinimas, Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;
c)  darbo programa pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą rengiama remiantis EIT valdybos rekomendacija, laikantis 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;
c)  darbo programa pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą rengiama remiantis EIT valdybos rekomendacija, laikantis 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;
d)  daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JTC valdytojų tarybos nuomonę.
d)  daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JTC valdytojų tarybos nuomonę.
3.  Be Finansinio reglamento 110 straipsnyje nustatyto reikalavimo, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose darbo programose atitinkamai nurodoma:
3.  Be Finansinio reglamento 110 straipsnyje nustatyto reikalavimo, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose darbo programose atitinkamai nurodoma:
a)  informacija apie kiekvienam veiksmui ir misijai skirtą sumą ir preliminarų įgyvendinimo tvarkaraštį;
a)  informacija apie kiekvienam veiksmui, misijai ir Europos partnerystei skirtą sumą ir programos biudžeto dalį bei preliminarų įgyvendinimo tvarkaraštį;
b)  dotacijų prioritetai, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai, skirtingų skyrimo kriterijų lyginamasis svoris ir didžiausia galima visų finansuoti tinkamų sąnaudų finansavimo dalis;
b)  dotacijų prioritetai, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai, skirtingų skyrimo kriterijų lyginamasis svoris ir didžiausia galima visų finansuoti tinkamų sąnaudų finansavimo dalis;
c)  suma, skirta mišriam finansavimui pagal Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 41–43 straipsnius;
c)  suma, skirta mišriam finansavimui pagal Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 41–43 straipsnius;
d)  papildomos paramos gavėjams taikomos prievolės pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 35 ir 37 straipsnius.
d)  papildomos paramos gavėjams taikomos prievolės pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 35 ir 37 straipsnius.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
Valdančioji taryba sveikatos klausimais
1.  Komisija įsteigia Valdančiąją tarybą sveikatos klausimais, atsakingą už veiksmų pagal II ramstį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, susijusių su veiksmų grupe „Sveikata“, įgyvendinimą.
2.  Valdančiąją tarybą sveikatos klausimais sudaro 15–20 aukšto lygio asmenų, atrinktų iš įvairių disciplinų ir veiklos sričių, susijusių su moksliniais tyrimais, inovacijomis, visuomenės sveikata ir gerove.
3.  Valdančioji taryba sveikatos klausimais didžiausią dėmesį skiria šiems principams: ES ir nacionalinių sveikatos programų, taip pat veiksmų grupės „Sveikata“ ir kitų programos „Europos horizontas“ dalių, įskaitant misijas ir partnerystes, koordinavimui ir sąveikai. Valdančioji taryba skatina pacientų ir visuomenės dalyvavimą ir teiks mokslines konsultacijas bei rekomendacijas. Vykdant šiuos veiksmus turėtų būti skatinami vertės teikiantys moksliniai tyrimai sveikatos srityje, randami geresni su sveikata susijusių klausimų sprendimai ir mažinama nelygybė sveikatos srityje.
4.  Valdančioji taryba sveikatos klausimais prisideda prie:
a)  veiksmų grupės „Sveikata“ strategijos;
b)  sveikatos programų, susijusių ramsčių, pvz., EIT, EMTT, taip pat strateginių partnerysčių ir ES struktūrinių fondų koordinavimo ir bendradarbiavimo valdymo plano. Pagal šį planą turi būti užtikrinamas didesnis esamų finansinių mechanizmų, skirtų sveikatos srities moksliniams tyrimams, matomumas ir koordinavimas, valdomas koordinavimas ir bendradarbiavimas bei plėtojamos su sveikata susijusios darbo programos ir užduotys;
c)  su sveikata susijusių misijų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo metodų ir procedūrų;
d)  sąlygų piliečiams dalyvauti ir įsitraukti priimant sprendimus „iš apačios į viršų“ sudarymo;
e)  finansavimo strategijų ir mechanizmų, kuriais sudaromos sąlygos vykdyti ilgalaikius projektus ir vykdyti plataus užmojo misijas, tvarumo didinimo;
f)  vaisingo tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, kuris maksimaliai padidintų Europos potencialą ir duotų rezultatų sveikatos priežiūros sistemų srityje, užtikrinimo;
g)  naudojimosi daugiadalykiais moksliniais tyrimais ligų srityse, kuriose yra tam tikrų bendrų aspektų, taip mažinant dubliavimąsi ir izoliuotą mokslinių tyrimų veiklą, didinimo;
h)  informuotumo apie programą „Europos horizontas“ ir jos teikiamą naudą ES piliečiams didinimo, ES valdymo organų atsakomybės už mokslą ir mokslinius tyrimus susiskaidymo problemos sprendimo, esamų finansavimo mechanizmų racionalizavimo.
5.  Valdančioji taryba sveikatos klausimais parengia išsamią mokslinių tyrimų strategiją ir vadovauja su sveikata susijusių darbo programų ir misijų rengimui, taip papildydama už atitinkamą misiją atsakingos valdybos veiklą.
6.  Valdančioji taryba sveikatos klausimais yra nepriklausoma mokslinė suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią sudaro biomedicininių mokslinių tyrimų ir inovacijų, kitų susijusių mokslinių tyrimų ir pramonės sektorių atstovai ir kurioje aktyviai dalyvauja pacientų atstovai ir piliečiai.
7.  Valdančiosios tarybos sveikatos klausimams spręsti narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą. Jie skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta du kartus, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (nariai skiriami kas dvejus metus).
8.  Valdančioji taryba sveikatos klausimais turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra su moksliniais tyrimais sveikatos srityje susijęs aukšto rango viešas asmuo.
9.  Valdančiosios tarybos veikla ir pasiekti rezultatai peržiūrimi ir pranešami programos tarpinio vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodomos priemonės siekiant pratęsti, pritaikyti arba užbaigti grupės veiklą atsižvelgiant į peržiūros rezultatus.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedas „Programos veikla“
PROGRAMOS VEIKLA
PROGRAMOS VEIKLA
Įgyvendinant programą bus taikomos šios nuostatos.
Įgyvendinant programą bus taikomos šios nuostatos.
Strateginis planavimas
Strateginis planavimas
Integruotas programos „Europos horizontas“ lygmens tikslų įgyvendinimas bus užtikrintas daugiamečiu strateginiu planavimu. Taip planuojant bus sutelktas dėmesys į bendrą programos poveikį ir į skirtingų dalių derėjimą, taip pat į sinergiją su kitomis ES programomis bei parama, teikiama kitoms ES politikos sritims ir gaunama iš jų.
Programa „Europos horizontas“ įgyvendinama vykdant įtraukų ir skaidrų programos finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos strateginio planavimo procesą. Laikantis strateginio planavimo proceso, užtikrinamas programos „Europos horizontas“ tikslų įgyvendinimas šiuo tikslu apibrėžiant finansavimo prioritetus. Taip bus sutelktas dėmesys į programos poveikį ir į skirtingų dalių derėjimą, taip pat į sinergiją su kitomis ES programomis bei parama, teikiama kitoms ES politikos sritims.
Strateginio planavimo procesas ir strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų plano patvirtinimas priimant deleguotąjį aktą padidins atsakomybę ir supratimą apie programos tikslą didesnėje visuomenės dalyje ir sudarys sąlygas teisės aktų leidėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir valstybėms narėms gauti visą informaciją apie numatytas iniciatyvas. Strateginio planavimo procesas padės formuoti ir įgyvendinti atitinkamų apimamų sričių politiką Sąjungos lygmeniu ir papildyti valstybių narių politikos sritis, taip pat užtikrinti, kad pagrindiniai ES politikos tikslai būtų atspindėti programoje „Europos horizontas“ ir remiami pagal ją, skiriant atitinkamus išteklius. Tai sudarys sąlygas supaprastinti finansavimo aplinką, išvengti dubliavimo ir sutampančių finansavimo galimybių, sykiu pritraukiant papildomų privačiųjų ir viešųjų finansų, taip pat padės skatinti greitesnę mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų sklaidą ir panaudojimą.
Sistemingas, tarpdisciplininis, įvairius sektorius ir įvairias politikos sritis apimantis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrins, kad būtų galima spręsti visuomeninius ir ekonominius uždavinius, kad būtų kaupiamos žinios ir, kai įmanoma, sudarys palankias sąlygas kurtis naujoms konkurencingoms ir tvarioms įmonėms ir pramonės šakoms, socialinėms ir technologinėms naujovėms, skatins konkurenciją, privačiojo sektoriaus investicijas ir vidaus rinkoje išsaugos vienodas konkurencijos sąlygas.
Strateginio planavimo procese bus skatinamas aktyvus piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas visuose mokslinių tyrimų ir inovacijų etapuose, bendras žinių kūrimas, veiksmingas lyčių lygybės skatinimas, įskaitant lyčių aspekto integravimą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, taip pat bus užtikrinamas ir skatinamas aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų laikymasis.
Strateginio planavimo procese bus skatinamas aktyvus piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, bendras žinių kūrimas, veiksmingas lyčių lygybės skatinimas, įskaitant lyčių aspekto integravimą į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, taip pat bus skatinamas aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų laikymasis.
Šiame procese vyks intensyvios konsultacijos ir keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir, kai tikslinga, Europos Parlamentu, ir įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis dėl prioritetų, misijų pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ ir tinkamų rūšių veiksmų, kurių reikėtų imtis, ypač dėl Europos partnerystės organizacijų.
Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Komisija pradės atvirų konsultacijų etapą su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant, be kita ko, mokslo bendruomenę, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos, pramonę ir pilietinės visuomenės organizacijas. Šios konsultacijos apims programos strateginius prioritetus, įskaitant misijas pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ ir tinkamų rūšių priemones, ypač Europos partnerystes. Konsultacijų rezultatai bus paskelbti specialiame tinklalapyje, kuriame taip pat turėtų būti pateikta informacija apie strateginio planavimo turinį ir procesą.
Kalbant apie Europos partnerystes, pažymėtina, kad strateginiame mokslinių tyrimų ir inovacijų plane bus aptartas ir logiškai pagrįstas Europos partnerysčių sukūrimas, sujungimas ir laipsniškas jų veiklos nutraukimas. Turėtų būti svarstoma galimybė peržiūros metu teigiamai įvertintas bendras technologijų iniciatyvas ir sutartines viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes tęsti po 2020 m., atsižvelgiant į jų pridėtinę vertę darant socialinį ir ekonominį poveikį bei pritraukiant privačių investicijų, taip pat turint omenyje jų indėlį užtikrinant fondų sąveiką.
Esamos ir galimos naujos ŽIB bus apibrėžtos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto strateginės inovacijų darbotvarkės, laikantis strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų plano. Vis dėlto, visų naujų ŽIB kūrimui turėtų būti taikoma sąlyga – tinkamas finansavimas, leidžiantis esamoms ŽIB plėtoti ekosistemas, megzti partnerystes ir veiksmingai siekti jų plataus užmojo tikslų bei juos įgyvendinti.
Vykdant šią programą ir toliau bus remiamos pagal programą „Horizontas 2020“ remtos ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdinės iniciatyvos. Kitos ABT pavyzdinės iniciatyvos, kurios iš esmės yra analogiškos misijoms, pagal šią bendrąją programą gali būti remiamos kaip į ateities ir besiformuojančias technologijas orientuotos misijos. Misijos turėtų padėti stiprinti su bendradarbiavimu susijusius programos aspektus ir papildyti dabartines Europos partnerystes, kurios galėtų veikti kaip misijų įgyvendinimą padedantys užtikrinti ramsčiai. Misijoms bus būdingi technologiniai ir visuomeniniai elementai, be to, jos bus apibrėžtos glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais generaliniais direktoratais. Misijos bus apibrėžtos vykdant strateginio planavimo procesą, kaip numatyta pagal reglamento 7 straipsnį ir šio sprendimo 5 straipsnį.
Remiantis tokiomis išsamiomis konsultacijomis, per strateginį planavimą bus nustatyti bendri tikslai ir bendros veiklos sritys, pvz., partnerystės sritys (siūlomu teisiniu pagrindu nustatomos tik bendro pobūdžio jų įgyvendinimo priemonės ir kriterijai) ir misijos sritys.
Strateginis planavimas padės formuoti atitinkamų apimamų sričių politiką ir ją įgyvendinti ES lygmeniu ir papildyti valstybių narių politiką ir politikos metodus. Siekiant, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos labiau padėtų įgyvendinti politiką, strateginio planavimo proceso metu bus atsižvelgta į ES politikos prioritetus. Taip pat bus atsižvelgta į prognozes, tyrimus, kitus mokslinius faktus ir svarbias esamas ES ir nacionalinio lygmens iniciatyvas.
Strateginiuose planuose bus skatinama programos „Europos horizontas“ ir kitų Sąjungos programų, įskaitant Euratomo programą, sinergija, todėl jie taps mokslinių tyrimų ir inovacijų atskaitos tašku visoms susijusioms ES biudžeto programoms ir su finansavimu nesusijusioms priemonėms. Taip bus paskatinta ir spartesnė mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų sklaida ir panaudojimas ir išvengta finansavimo galimybių dubliavimo ir dalinio sutapimo. Strateginis planavimas sudarys sąlygas susieti Jungtinio tyrimų centro mokslinių tyrimų tiesioginius veiksmus su kitais programos lėšomis remiamais veiksmais, įskaitant rezultatų panaudojimą politikos reikmėms.
Per strateginio planavimo procesą bus nustatyti esami ryšiai tarp programos „Europos horizontas“ ir kitų Sąjungos programų bei pasiūlytos ES, regioninių ir nacionalinių fondų sąveikos galimybės. Programa „Europos horizontas“ taps mokslinių tyrimų ir inovacijų atskaitos tašku visoms susijusioms ES biudžeto programoms, siekiant padėti įgyvendinti ES politikos prioritetus ir tikslus. Ji taip pat sudarys sąlygas susieti Jungtinio tyrimų centro mokslinių tyrimų tiesioginius veiksmus su kitais programos lėšomis remiamais veiksmais, įskaitant rezultatų panaudojimą politikos rėmimo reikmėms.
Strateginiame plane bus išdėstyta daugiametė darbo programos turinio realizavimo strategija (kaip nurodyta 11 straipsnyje), kartu užtikrinant pakankamą lankstumą, kad būtų galima greitai reaguoti į nenumatytas galimybes ir krizes. Kadangi programos „Europos horizontas“ trukmė yra 7 metai, ekonominės, socialinės ir politinės aplinkybės, kuriomis ji bus įgyvendinama, per programos gyvavimo laiką gali kardinaliai pasikeisti. Reikia galimybių programą „Europos horizontas“ greitai pritaikyti prie šių pokyčių. Todėl bus galimybė numatyti paramą veiklai, kuri toliau tekste neapibrėžta, kai tai tinkamai pagrįsta, siekiant spręsti esminių pokyčių arba nenumatytų įvykių, politikos poreikių ar kritinių situacijų klausimus, pvz., reaguojant į didelę grėsmę sveikatai, kurią kelia, pvz., epidemijos.
Įgyvendinant programą „Europos horizontas“ bus ypač stengiamasi užtikrinti subalansuotą ir platų požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kai neapsiribojama tik naujų produktų procesų ir paslaugų kūrimu žinių ir proveržių mokslo ir technologijų srityje pagrindu, bet vyks ir dabartinių technologijų pritaikymas naujoms reikmėms, nuolatinis tobulinimas, su technologijomis nesusijusių ir socialinių naujovių diegimas. Sistemingas, tarpdisciplininis, įvairius sektorius ir įvairias politikos sritis apimantis požiūris į mokslinių tyrimų inovacijas užtikrins, kad uždavinius būtų galima spręsti kartu sudarant palankias sąlygas kurtis naujoms konkurencingoms įmonėms ir pramonės šakoms, skatinant konkurenciją, privačiojo sektoriaus investicijas ir vidaus rinkoje išsaugant vienodas konkurencijos sąlygas.
Veiklos srityse „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ ir „Atvirosios inovacijos“ mokslinius tyrimus ir inovacijas papildys veikla, glaudžiai susijusi su galutiniais naudotojais ir rinka, pvz., demonstravimas, bandymai arba koncepcijos pagrindimas; tačiau ši veikla neapima komercializacijos veiksmų, kurie nenumatyti mokslinių tyrimų ir inovacijų etape. Taip pat bus numatyta remti į paklausą orientuotą veiklą, kurią vykdant būtų paspartintas įvairių inovacijų panaudojimas ir sklaida. Dėmesys bus skiriamas neįpareigojantiems kvietimams pateikti pasiūlymus.
Pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, kuri grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, socialiniai ir humanitariniai mokslai bus visapusiškai integruoti į visas veiksmų grupes, įskaitant specialią ir siauro profilio veiklą. Atitinkamai su jūrų ir jūrininkystės sričių moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi veikla bus įgyvendinta strategiškai ir kompleksiškai vadovaujantis ES integruota jūrų politika, bendra žuvininkystės politika ir tarptautiniais įsipareigojimais.
Pagal šią programą ir toliau bus remiama pagal programą „Horizontas 2020“ programa remiama ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdinė iniciatyva. Jei bus kitų ABT pavyzdinių iniciatyvų, jos, būdamos iš esmės analogiškos misijoms, bus pagal šią bendrąją programą remiamos kaip į ateities ir besiformuojančias technologijas orientuotos misijos.
Dialogai su ES tarptautiniais partneriais mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo srityje bei politikos dialogai su pagrindiniais pasaulio regionais labai padės sistemingai nustatyti bendradarbiavimo galimybes, o pagal šalis ir (arba) regionus diferencijuotas bendradarbiavimas padės nustatyti prioritetus.
Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) dėl inovacijų ekosistemoms skiriamo dėmesio savaime atitinka programos „Europos horizontas“ veiklos sritį „Atvirosios inovacijos“, vis dėlto EIT žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) planavimas strateginio planavimo procese bus derinamas su veiklos sritimi „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“.
Spartus mokslinių tyrimų rezultatų ir inovacijų diegimas
Programa „Europos horizontas“ suteiks galimybę paramos gavėjams paraiškas dėl finansavimo teikti greičiau tais atvejais, kai tai numatyta darbo programoje, skirtoje visoms veiksmų grupėms, EIT ir uždaviniui „Kompetencijos sklaida“, apimančiam mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Remiantis sėkmingu dabartinės spartaus inovacijų diegimo priemonės įgyvendinimu pagal programą „Horizontas 2020“, šis metodas bus pagrįstas principu „iš apačios į viršų“ ir nuolatiniais atvirais konkursais bei šešių mėnesių neviršijančiu laikotarpiu iki dotacijos. Vykdant uždavinį „Kompetencijos sklaida“ pagal šį metodą bus remiamos mažiau išsivysčiusių ES šalių galimybės greičiau gauti lėšų laikantis principo „iš apačios į viršų“. Šis metodas bus taikomas ne mažiau kaip 15 proc. programos biudžeto daliai.
Sklaida ir informavimas
Sklaida ir informavimas
Pagal programą „Europos horizontas“ bus teikiama tikslinė parama atvirai prieigai prie mokslinių publikacijų, mokslo informacijos šaltinių ir kitų duomenų šaltinių. Sklaidos ir žinių skleidimo veikla taip pat bus remiama bendradarbiaujant su kitomis ES programomis, be kita ko, grupuojant rezultatus ir duomenis ir sudarant jų rinkinius pagal kalbas ir formatus tikslinėms auditorijoms ir piliečių, pramonės, viešojo administravimo institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų ir politikos formuotojų tinklams. Tuo tikslu įgyvendinant programą „Europos horizontas“ gali būti naudojamasi pažangiomis technologijomis ir duomenų analizės priemonėmis.
Pagal programą „Europos horizontas“ bus teikiama tikslinė parama atvirai prieigai prie mokslinių publikacijų, mokslo informacijos šaltinių ir kitų duomenų šaltinių. Sklaidos ir žinių skleidimo veikla taip pat bus remiama bendradarbiaujant su kitomis ES programomis, be kita ko, grupuojant rezultatus ir duomenis ir sudarant jų rinkinius pagal kalbas ir formatus tikslinėms auditorijoms ir piliečių, pramonės, viešojo administravimo institucijų, mokslo bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų ir politikos formuotojų tinklams. Tuo tikslu įgyvendinant programą „Europos horizontas“ gali būti naudojamasi pažangiomis technologijomis ir duomenų analizės priemonėmis.
Tinkama parama bus teikiama mechanizmams, kurie apie programą informuoja potencialius pareiškėjus (pvz., nacionaliniai informacijos centrai).
Tinkama parama bus teikiama mechanizmams, kurie apie programą informuoja potencialius pareiškėjus (pvz., nacionaliniai informacijos centrai).
Komisija taip pat įgyvendins su programa „Europos horizontas“ susijusią informavimo ir komunikacijos veiklą, siekdama plačiau paskelbti, kad rezultatai buvo gauti pasinaudojant ES lėšomis. Be to, tokiomis priemonėmis kaip publikacijos, ryšiai su žiniasklaida, renginiai, duomenų saugyklos, mokslo informacijos šaltiniai, daugiakanalės platformos, svetainės ar tikslinis socialinių tinklų panaudojimas bus siekiama gerinti visuomenės suvokimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir platesnį ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir aktualumą. Pagal programą „Europos horizontas“ parama taip pat bus teikiama paramos gavėjams, kad jie galėtų informuoti apie savo darbą ir jo poveikį plačiajai visuomenei.
Komisija taip pat įgyvendins su programa „Europos horizontas“ susijusią informavimo ir komunikacijos veiklą, siekdama plačiau paskelbti, kad rezultatai buvo gauti pasinaudojant ES lėšomis. Be to, tokiomis priemonėmis kaip publikacijos, ryšiai su žiniasklaida, renginiai, duomenų saugyklos, mokslo informacijos šaltiniai, daugiakanalės platformos, svetainės ar tikslinis socialinių tinklų panaudojimas bus siekiama gerinti visuomenės suvokimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir platesnį ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir aktualumą. Pagal programą „Europos horizontas“ parama taip pat bus teikiama paramos gavėjams, kad jie galėtų informuoti apie savo darbą ir jo poveikį plačiajai visuomenei.
Rezultatų panaudojimas ir pritaikymas rinkoje
Rezultatų panaudojimas ir pritaikymas rinkoje
Komisija nustatys visapusiškas priemones programos „Europos horizontas“ rezultatams ir sukurtoms žinioms panaudoti. Tai paspartins jų naudojimą siekiant juos pritaikyti rinkoje ir sustiprins programos poveikį.
Komisija nustatys visapusiškas priemones programos „Europos horizontas“ rezultatams ir sukurtoms žinioms panaudoti, įskaitant standartizacijos skatinimą. Tai paspartins jų naudojimą siekiant juos pritaikyti rinkoje ir sustiprins programos poveikį.
Komisija sistemingai nustatys ir registruos pagal programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir nieko nediskriminuodama šiuos rezultatus ir sukurtas žinias perduos arba skleis pramonei, visų dydžių įmonėms, viešojo administravimo institucijoms, akademinei bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir politikos formuotojams, kad augtų programos Europos pridėtinė vertė.
Komisija sistemingai nustatys ir registruos pagal programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir nieko nediskriminuodama šiuos rezultatus ir sukurtas žinias perduos arba skleis pramonei, visų dydžių įmonėms, viešojo administravimo institucijoms, mokslo bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir politikos formuotojams, kad augtų programos Europos pridėtinė vertė. Naujajai Europos inovacijų tarybai bus taikoma speciali stebėsenos procedūra.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinis bendradarbiavimas
Didesnio poveikio bus pasiekta derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, su kuriais vyks precedento neturinčio masto tarptautinis bendradarbiavimas. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis remiami ES veiksmai siekiant tvarumo, didesnės kompetencijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei konkurencingumo.
Didesnio poveikio bus pasiekta derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, su kuriais vyks precedento neturinčio masto tarptautinis bendradarbiavimas. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje, įskaitant mokslo bendruomenę, pramonę, pilietinės visuomenės organizacijas, vyriausybę ir NVO, bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis remiami ES veiksmai siekiant tvarumo, didesnės kompetencijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei konkurencingumo. Partneriams tarptautiniu mastu dalijantis žiniomis, pajėgumais ir infrastruktūra bus laikomasi bendrų metodų ir reguliavimo ir tai visoms šalims padės vykdyti sinerginę prekybą.
Bendrais tarptautiniais veiksmais bus užtikrintas efektyvus pasaulinių visuomenės uždavinių sprendimas ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, galimybė pasitelkti geriausius pasaulio talentus, kompetencija ir naudotis geriausiais ištekliais, didesnė novatoriškų sprendimų pasiūla ir paklausa.
Bendrais tarptautiniais veiksmais bus užtikrintas efektyvus pasaulinių uždavinių sprendimas ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, galimybė pasitelkti geriausius pasaulio talentus, kompetencija ir naudotis geriausiais ištekliais, didesnė novatoriškų sprendimų pasiūla ir paklausa. Tarptautinis bendradarbiavimas vyks atsižvelgiant į bendrus tikslus. Tai padės Europos tyrėjams bendradarbiauti su geriausiais jų srities tyrėjais.
Vertinimo darbo metodikos
Vertinimo darbo metodikos
Vertinimo procese pasitelkiant kompetentingus nepriklausomus ekspertus visos suinteresuotosios šalys, bendruomenės ir interesų atstovai yra skatinami aktyviau dalyvauti programoje – tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti finansuojamos veiklos kokybę ir aktualumą.
Vertinimo procese pasitelkiant kompetentingus nepriklausomus ekspertus visos suinteresuotosios šalys, bendruomenės ir interesų atstovai yra skatinami aktyviau dalyvauti programoje – tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti finansuojamos veiklos kokybę ir aktualumą.
Komisija arba finansavimo įstaiga užtikrins proceso nešališkumą ir vengs interesų konfliktų vadovaujantis Finansinio reglamento 61 straipsniu.
Komisija arba finansavimo įstaiga užtikrins proceso nešališkumą ir vengs interesų konfliktų vadovaujantis Finansinio reglamento 61 straipsniu.
Išimties tvarka, kai reikia paskirti geriausius turimus ekspertus ir (arba) kvalifikuotų ekspertų sąrašas yra ribotas, nepriklausomi ekspertai, talkinantys vertinimo komitetui ar esantys jo nariais, gali vertinti specialius pasiūlymus, dėl kurių jie yra deklaravę galimai turintys interesų. Šiuo atveju Komisija arba finansavimo įstaiga imasi visų būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų vertinimo proceso sąžiningumą. Vertinimo procesas bus atitinkamai valdomas, įskaitant etapą, kurio metu tarpusavyje bendraus įvairūs ekspertai. Nustatydamas, kurie pasiūlymai yra tinkami finansuoti, vertinimo komitetas atsižvelgs į konkrečias aplinkybes.
Tais atvejais, kai reikia paskirti geriausius turimus ekspertus ir (arba) kvalifikuotų ekspertų sąrašas yra ribotas, nepriklausomi ekspertai, talkinantys vertinimo komitetui ar esantys jo nariais, gali vertinti specialius pasiūlymus, dėl kurių jie yra deklaravę galimai turintys interesų. Šiuo atveju Komisija arba finansavimo įstaiga imasi visų būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų vertinimo proceso sąžiningumą, taip pat ir interesų konflikto aspektu. Vertinimo procesas bus atitinkamai valdomas, įskaitant etapą, kurio metu tarpusavyje bendraus įvairūs ekspertai. Apie šio proceso taikymą bus pranešta metinėje programos stebėsenos ataskaitoje. Nustatydamas, kurie pasiūlymai yra tinkami finansuoti, vertinimo komitetas atsižvelgs į konkrečias aplinkybes.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalis
I ATVIRASIS MOKSLAS
I PAŽANGUS ATVIRASIS MOKSLAS
Proveržio siekiant suprasti ir įgyti žinias paieška; pasaulinio lygio priemonės, reikalingos tam pasiekti, įskaitant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas fizines ir žinių infrastruktūras bei priemones, kuriomis žinios atvirai skleidžiamos ir jomis dalijamasi; tinkama labai gerų tyrėjų pasiūla sudaro visą bet kokios formos ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos esmę.
Proveržio siekiant suprasti ir įgyti žinias paieška; pasaulinio lygio priemonės, reikalingos tam pasiekti, įskaitant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas fizines infrastruktūras ir e. infrastruktūras bei priemones, kuriomis žinios atvirai skleidžiamos ir jomis dalijamasi; tinkama labai gerų tyrėjų ir novatorių pasiūla sudaro visą bet kokios formos ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos esmę.
Atvirasis ir pažangus mokslas yra neatsiejamai susijęs su pasaulinio masto inovacijų pasiekimu. Mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčiai įvardyti kaip pagrindiniai našumo augimo, konkurencingumo, gerovės, darnaus vystymosi ir socialinės pažangos veiksniai. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai atsiranda iš viešojo sektoriaus mokslinės bazės, o tik po to tampa pamatu visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.
Atvirasis ir pažangus mokslas yra neatsiejamai susijęs su pasaulinio masto inovacijų pasiekimu. Mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčiai įvardyti kaip pagrindiniai našumo, darnaus ir įtraukaus augimo ir vystymosi, konkurencingumo, gerovės ir socialinės pažangos veiksniai. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai atsiranda iš viešojo sektoriaus mokslinės bazės, o tik po to tampa pamatu visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.
Viešosios investicijos į mokslinius tyrimus, ypač vykdomus universitetuose, valstybinėse mokslinių tyrimų institucijose (VMTI) ir mokslinių tyrimų įstaigose, dažnai yra susijusios su ilgalaikiais ir rizikingesniais moksliniais tyrimais bei papildo privačiojo sektoriaus veiklą. Be to, jas vykdant formuojami įgūdžiai, atsiranda praktinės žinios ir patirtis, naujos mokslinės priemonės ir metodikos, kuriami tinklai, kuriais perduodamos naujausios žinios.
Viešosios investicijos į mokslinius tyrimus, ypač vykdomus universitetuose, valstybinėse mokslinių tyrimų institucijose (VMTI) ir mokslinių tyrimų įstaigose, dažnai yra susijusios su ilgalaikiais ir rizikingesniais moksliniais tyrimais bei papildo privačiojo sektoriaus veiklą. Be to, jas vykdant formuojami labai kompetentingi žmogiškieji ištekliai, atsiranda praktinės žinios ir patirtis, naujos mokslinės priemonės ir metodikos, kuriami tinklai, kuriais perduodamos naujausios žinios.
Europos mokslininkai ir tyrėjai pirmavo ir toliau pirmauja daugelyje sričių. Tačiau šios padėties negalime laikyti savaime suprantama. Esama pakankamai pavyzdžių, rodančių, kad spartėjant mokslinių tyrimų tempams daugėja ir valstybių, siekiančių tapti geriausiomis. Tradiciškai susiduriama su JAV konkurencija; dabar iššūkius meta tokios ekonomikos gigantės kaip Kinija ir Indija, taip pat neseniai pradėjusios intensyviai kurti pramonę pasaulio šalys, taip pat visos šalys, kurių vyriausybės pripažįsta, kad investicijų į mokslinius tyrimus grąža įvairialypė ir gausi.
Europos mokslininkai ir tyrėjai pirmavo ir toliau pirmauja daugelyje sričių. Tačiau šios padėties negalime laikyti savaime suprantama. Esama pakankamai pavyzdžių, rodančių, kad spartėjant mokslinių tyrimų tempams daugėja ir valstybių, siekiančių tapti geriausiomis. Tradiciškai susiduriama su JAV konkurencija; dabar iššūkius meta tokios ekonomikos gigantės kaip Kinija ir Indija, taip pat neseniai pradėjusios intensyviai kurti pramonę pasaulio šalys, taip pat visos šalys, kurių vyriausybės pripažįsta, kad investicijų į mokslinius tyrimus grąža įvairialypė ir gausi.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 1 punkto 1.1 papunktis
1.1.  Paaiškinimas
1.1.  Paaiškinimas
Nors ES ir toliau išleidžia daugiausiai mokslinių publikacijų pasaulyje, iš esmės ji yra „masinė žinių gamintoja“, pagal savo dydį turinti palyginti nedaug pasaulinio lygio kompetencijos centrų ir didelėse srityse demonstruojanti vidutiniškus ir prastus veiklos rezultatus. Palyginti su JAV, o dabar tam tikru mastu ir su Kinija, ES vis dar yra linkusi vadovautis paskirstytos kompetencijos modeliu, kurį taikant ištekliai paskirstomi tarp daugelio tyrėjų ir mokslinių tyrimų institucijų. Kita problema yra ta, kad daugelyje ES šalių viešasis sektorius dar nepasiūlo pakankamai patrauklių sąlygų geriausiems tyrėjams. Dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasauliniu mastu konkuruojant dėl mokslinių talentų.
ES ir toliau išleidžia daugiausiai mokslinių publikacijų pasaulyje. Palyginti su JAV ir šiuo metu tam tikru mastu su Kinija, ES vadovaujasi paskirstytos kompetencijos modeliu, kurį taikant ištekliai paskirstomi didesniam skaičiui tyrėjų ir mokslinių tyrimų institucijų. Kitas iššūkis yra susijęs su tuo, kad daugelyje ES šalių viešojo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus yra žemiau priimtinos ribos ir todėl šis sektorius dar nepasiūlo pakankamai patrauklių sąlygų geriausiems tyrėjams. Dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasauliniu mastu konkuruojant dėl mokslinių talentų.
Padėtis pasaulio mokslinių tyrimų srityje labai keičiasi ir dėl didėjančio besivystančių šalių, visų pirma Kinijos, kurios plečia mokslinę veiklą, skaičiaus, traukos centrų joje vis daugiau. Nors 2000 m. du trečdaliai pasaulio išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleista ES ir JAV, iki 2013 m. ši dalis sumažėjo daugiau nei perpus.
Padėtis pasaulio mokslinių tyrimų srityje labai keičiasi ir dėl didėjančio besivystančių šalių, visų pirma Kinijos, kurios plečia mokslinę veiklą, skaičiaus, traukos centrų joje vis daugiau. Nors 2000 m. du trečdaliai pasaulio išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleista ES ir JAV, iki 2013 m. ši dalis sumažėjo daugiau nei perpus. Be to, 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė patvirtino, kad moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtos viešosios ir privačiosios išlaidos tebėra mažesnės nei 2010 m. ir todėl nepasiektas ilgalaikis tikslas 3 proc. BVP skirti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai.
EMTT remia geriausius tyrėjus, skirdama jiems lankstų, ilgalaikį finansavimą, kad jie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus. Ji veikia autonomiškai, vadovaujama nepriklausomos mokslo tarybos, kurią sudaro geriausios reputacijos bei tinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo specialistai, atstovaujantys įvairioms lyčių ir amžiaus grupėms. EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, negu būtų įmanoma pagal bet kurią nacionalinę sistemą, ir stiprina kompetenciją taip, kad tarpusavyje konkuruotų geriausi tyrėjai ir geriausios idėjos.
EMTT remia geriausius tyrėjus, įskaitant jaunus tyrėjus, skirdama jiems lankstų, ilgalaikį finansavimą, kad jie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus. Ji veikia autonomiškai, vadovaujama nepriklausomos mokslo tarybos, kurioje užtikrinama lyčių ir disciplinų pusiausvyra ir kurią sudaro geriausios reputacijos bei tinkamos kompetencijos mokslininkai, inžinieriai ir mokslo specialistai, atstovaujantys įvairioms lyčių ir amžiaus grupėms. EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, negu būtų įmanoma pagal bet kurią nacionalinę sistemą, ir stiprina pažangius mokslinius tyrimus visose mokslo srityse taip, kad tarpusavyje konkuruotų geriausi tyrėjai ir geriausios idėjos.
EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turi nemažą tiesioginį poveikį pažangai mažai tirtose srityse ir atveria kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams ir technologiniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų sritims. Savo ruožtu iš to atsiranda visiškai naujos idėjos, kurios skatina inovacijas ir verslo išradingumą, ir yra sprendžiami visuomenės uždaviniai. EMTT taip pat daro reikšmingą struktūrinį poveikį: ne tik tiesiogiai finansuoja tyrėjus ir veiksmus, bet ir kelia Europos mokslinių tyrimų sistemos kokybę. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, didinti jos žinomumą, paversti Europą patrauklesne darbo vieta ir bendradarbiavimo partnere geriausiems pasaulio tyrėjams. Prestižas, susijęs su EMTT dotacijų gavėjų priėmimu, didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, kas pasiūlys patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams, ir ji gali netiesiogiai padėti toms organizacijoms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis reformų.
EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turi nemažą tiesioginį poveikį pažangai mažai tirtose srityse ir atveria kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams, technologiniams ir visuomeniniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų sritims. Savo ruožtu iš to atsiranda visiškai naujos idėjos, kurios skatina inovacijas ir verslo išradingumą, ir yra sprendžiami visuomenės uždaviniai. EMTT taip pat daro reikšmingą struktūrinį poveikį: ne tik tiesiogiai finansuoja tyrėjus ir veiksmus, bet ir kelia Europos mokslinių tyrimų sistemos kokybę. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, didinti jos žinomumą, paversti Europą patrauklesne darbo vieta ir bendradarbiavimo partnere geriausiems pasaulio tyrėjams. Prestižas, susijęs su EMTT dotacijų gavėjų priėmimu, didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, kas pasiūlys patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams, ir ji gali netiesiogiai padėti toms organizacijoms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis reformų.
Per 10 metų nuo EMTT įsteigimo skirtumai tarp JAV ir ES šalių veiklos rezultatų mokslinių tyrimų srityje sumažėjo. EMTT finansuoja santykinai nedidelę visų Europos mokslinių tyrimų procentinę dalį, tačiau jos pasiektas mokslinis poveikis neproporcingai didelis. EMTT remiami mokslinių tyrimų darbai yra vidutiniškai cituojami panašiu mastu kaip ir prestižiškiausių pasaulio universitetų vykdomų mokslinių tyrimų darbai. Palyginti su pasaulio didžiausiais mokslinių tyrimų finansuotojais, EMTT mokslinių tyrimų srityje yra labai rezultatyvi. EMTT finansuoja daug mažai tirtų sričių, įskaitant sparčiai besirandančias naujas sritis, mokslinių tyrimų, kurie buvo cituojami daugiausiai. Nors EMTT finansavimas yra orientuotas į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, jis padėjo užregistruoti daug patentų.
Per 10 metų nuo EMTT įsteigimo skirtumai tarp JAV ir ES šalių veiklos rezultatų mokslinių tyrimų srityje sumažėjo. EMTT finansuoja santykinai nedidelę visų Europos mokslinių tyrimų procentinę dalį, tačiau jos pasiektas mokslinis poveikis neproporcingai didelis. EMTT remiami mokslinių tyrimų darbai yra vidutiniškai cituojami panašiu mastu kaip ir prestižiškiausių pasaulio universitetų vykdomų mokslinių tyrimų darbai. Palyginti su pasaulio didžiausiais mokslinių tyrimų finansuotojais, EMTT mokslinių tyrimų srityje yra labai rezultatyvi. EMTT finansuoja daug mažai tirtų sričių, įskaitant sparčiai besirandančias naujas sritis, mokslinių tyrimų, kurie buvo cituojami daugiausiai. Nors EMTT finansavimas yra orientuotas į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, jis padėjo užregistruoti daug patentų.
Yra neginčijamų įrodymų, kad EMTT per kvietimus teikti pasiūlymus pritraukia ir finansuoja pažangius tyrėjus, o įgyvendinant EMTT veiksmus visame pasaulyje naujose srityse gaunama daug reikšmingiausių ir didelį poveikį darančių mokslinių tyrimų rezultatų, kurie skatina proveržį ir didelę pažangą. EMTT dotacijų gavėjų darbas taip pat yra tarpdalykinis, todėl EMTT dotacijų gavėjai bendradarbiauja tarptautiniu mastu ir atvirai skelbia savo rezultatus visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus.
Yra neginčijamų įrodymų, kad EMTT per kvietimus teikti pasiūlymus pritraukia ir finansuoja pažangius tyrėjus, o įgyvendinant EMTT veiksmus visame pasaulyje naujose srityse gaunama daug reikšmingiausių ir didelį poveikį darančių mokslinių tyrimų rezultatų, kurie skatina proveržį ir didelę pažangą. EMTT dotacijų gavėjų darbas taip pat turėtų tapti vis labiau tarpdalykiniu, todėl EMTT dotacijų gavėjai bendradarbiauja tarptautiniu mastu ir atvirai skelbia savo rezultatus visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus.
Taip pat jau yra duomenų, kad dėl stipraus poveikio reitingams atsiranda ilgalaikis poveikis EMTT dotacijų gavėjų karjerai, aukštos kvalifikacijos mokslo daktarų tobulėjimui ir doktorantų rengimui, Europos mokslinių tyrimų matomumo visame pasaulyje ir prestižo augimui bei nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms. Šis poveikis ypač vertingas taikant ES paskirstytos kompetencijos modelį, nes EMTT finansavimo gavimas gali būti laikomas kur kas tikslesniu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu nei pripažinimas pagal institucijų statusą ir gali jį pakeisti. Tai suteikia galimybę ambicingiems asmenims, institucijoms, regionams ir šalims imtis iniciatyvos ir didinti mokslinių tyrimų matomumą srityse, kuriose jie yra ypač stiprūs.
Taip pat yra duomenų, kad dėl stipraus poveikio reitingams atsiranda ilgalaikis poveikis EMTT dotacijų gavėjų karjerai, aukštos kvalifikacijos tyrėjų, doktorantų ir mokslo daktaro laipsnį turinčių asmenų mokymui, Europos mokslinių tyrimų matomumo visame pasaulyje ir prestižo augimui bei nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms. Šis poveikis ypač vertingas taikant ES paskirstytos kompetencijos modelį, nes EMTT finansavimo gavimas gali būti laikomas patikimesniu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu nei pripažinimas pagal institucijų statusą ir gali jį pakeisti. Tai suteikia galimybę ambicingiems asmenims, institucijoms, regionams ir šalims imtis iniciatyvos ir didinti mokslinių tyrimų matomumą srityse, kuriose jie yra ypač stiprūs.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.1 punktas
1.2.  Intervencinių priemonių sritys
1.2.  Intervencinių priemonių sritys
1.2.1.  Mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai
1.2.1.  Mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai
Tikimasi, kad EMTT finansuojamais moksliniais tyrimais bus skatinama pažanga mažai tirtose srityse: bus leidžiamos aukščiausios kokybės mokslinės publikacijos ir pasiekti didelį galimą visuomeninį ir ekonominį poveikį darantys rezultatai; ir EMTT brėš aiškią ir įkvepiančią kryptį mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams ES, Europoje ir tarptautiniu mastu, Kad ES taptų patrauklesne aplinka geriausiems pasaulio mokslininkams, EMTT sieks apčiuopiamai padidinti ES dalį tarp 1 proc. pasaulio dažniausiai cituojamų publikacijų ir iš esmės padidinti jos finansuojamų pažangiausių tyrėjų ne iš Europos skaičių. EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslo pažangumas yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia pagal principą „iš apačios į viršų“ be iš anksto nustatytų prioritetų.
Tikimasi, kad EMTT finansuojamais moksliniais tyrimais bus skatinama pažanga mažai tirtose srityse: bus leidžiamos aukščiausios kokybės mokslinės publikacijos ir pasiekti didelį galimą visuomeninį, ekonominį ir aplinkosaugos poveikį darantys rezultatai ir EMTT brėš aiškią ir įkvepiančią kryptį mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams ES, Europoje ir tarptautiniu mastu, kad ES taptų patrauklesne aplinka geriausiems pasaulio mokslininkams, EMTT sieks apčiuopiamai padidinti ES dalį tarp 1 proc. pasaulio dažniausiai cituojamų publikacijų ir iš esmės padidinti jos finansuojamų pažangiausių tyrėjų ne iš Europos skaičių. EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslo pažangumas yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia pagal principą „iš apačios į viršų“ be iš anksto nustatytų prioritetų.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Ilgalaikis finansavimas remiant pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus;
–  Ilgalaikis finansavimas remiant pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelningumo ir kartu didelio rizikingumo mokslinius tyrimus;
–  parama pradedantiesiems tyrėjams, turintiems pažangių idėjų, kad jie galėtų tapti nepriklausomi, stiprindami savo mokslinių tyrimų grupę arba programą;
–  parama pradedantiesiems tyrėjams, turintiems pažangių idėjų, kad jie galėtų tapti nepriklausomi, stiprindami savo mokslinių tyrimų grupę arba programą;
–  nauji darbo metodai mokslo pasaulyje, kurie galėtų paskatinti proveržį užtikrinančius rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuojamų mokslinių tyrimų komerciniam ir socialiniam inovacijų potencialui;
–  nauji darbo metodai mokslo pasaulyje, kurie galėtų paskatinti proveržį užtikrinančius rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuojamų mokslinių tyrimų komerciniam ir socialiniam inovacijų potencialui;
–  dalijimasis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis, skatinant pažangių tyrėjų rėmimą;
–  dalijimasis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis ir kitomis Sąjungos įstaigomis, skatinant pažangių tyrėjų rėmimą;
–  EMTT programų matomumo didinimas.
–  EMTT programų matomumo didinimas.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 1 punkto 1.3 papunkčio 1.3.1 punkto 2 pastraipos 2 punkto 4 įtrauka
–  peržiūrės ir vertins EMTT pasiekimus bei EMTT finansuojamų mokslinių tyrimų kokybę ir poveikį, teiks rekomendacijas dėl taisomųjų ar būsimų veiksmų;
–  reguliariai atliks išorinius EMTT pasiekimų bei EMTT finansuojamų mokslinių tyrimų kokybės ir poveikio peržiūrą ir vertinimą, taip pat atitinkamai rengs rekomendacijas ir gaires dėl taisomųjų ar būsimų veiksmų;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 2 punkto 2.1 papunktis
2.1.  Paaiškinimas
2.1.  Paaiškinimas
Europai reikia aukštos kvalifikacijos atsparios žmogiškojo kapitalo bazės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuri galėtų lengvai prisitaikyti prie ateities iššūkių, pvz., didelių demografinių pokyčių Europoje, ir rasti jiems tvarius sprendimus. Siekdami užtikrinti kompetenciją, tyrėjai turi būti judūs, bendradarbiauti ir skleisti žinias po įvairias šalis, sektorius ir disciplinas, įgyti tinkamą žinių ir įgūdžių derinį, kad galėtų imtis visuomenė uždavinių ir prisidėti prie inovacijų.
Europai reikia aukštos kvalifikacijos atsparių žmogiškųjų išteklių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuri galėtų lengvai prisitaikyti prie dabartinių ir ateities iššūkių, pvz., didelių demografinių pokyčių Europoje, ir rasti jiems tvarius sprendimus. Siekdami užtikrinti kompetenciją, tyrėjai turi būti judūs, galėti naudotis aukščiausios kokybės infrastruktūra, bendradarbiauti ir skleisti žinias po įvairias šalis, sektorius ir disciplinas, įgyti tinkamą žinių ir įgūdžių derinį, kad galėtų imtis visuomenė uždavinių ir prisidėti prie inovacijų.
Europa yra turi didelį mokslinį potencialą – 1,8 mln. tyrėjų dirba tūkstančiuose universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir pasaulyje pirmaujančiose įmonėse. Tačiau numatoma, kad iki 2027 m. ES turės parengti ir įdarbinti bent 1 mln. naujų tyrėjų, kad pasiektų užsibrėžiamus tikslus, susijusius su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šis poreikis ypač stipriai jaučiamas neakademiniame sektoriuje. ES privalo labiau stengtis skatinti jaunas moteris ir vyrus siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, pritraukti tyrėjus iš trečiųjų šalių, išlaikyti savo pačios tyrėjus ir susigrąžinti į Europą kitose šalyse dirbančius Europos tyrėjus. Be to, siekiant plačiau skleisti kompetenciją, visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE) būtina dar labiau gerinti tyrėjų darbo sąlygas. Šiuo požiūriu reikia stipresnių ryšių, ypač su Europos švietimo erdve (EŠE), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Europos socialiniu fondu (ESF+).
Europa yra turi didelį mokslinį potencialą – 1,8 mln. tyrėjų dirba tūkstančiuose universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir pasaulyje pirmaujančiose įmonėse. Tačiau numatoma, kad iki 2027 m. ES turės parengti ir įdarbinti bent 1 mln. naujų tyrėjų, kad pasiektų užsibrėžiamus tikslus, susijusius su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šis poreikis ypač stipriai jaučiamas neakademiniame sektoriuje.
ES privalo labiau stengtis skatinti jaunas moteris ir vyrus siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, pritraukti tyrėjus iš trečiųjų šalių, išlaikyti savo pačios tyrėjus ir susigrąžinti į Europą kitose šalyse dirbančius Europos tyrėjus.
Norint pasiekti šį tikslą, dėmesį taip pat reikėtų skirti schemoms, kuriomis užtikrinama daugiau lankstumo abiejų lyčių tyrėjams, kad būtų palengvintas darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas.
Be to, judumo programomis turėtų būti užtikrintos veiksmingos lygios galimybės ir šios programos turėtų apimti konkrečias priemones tyrėjų, ypač moterų tyrėjų, judumo kliūtims šalinti.
Be to, siekiant užtikrinti sinergiją ir plačiau skleisti kompetenciją, pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ paskelbti konkursai toliau bus ženklinami pažangumo ženklo etikete, be to, visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE) būtina dar labiau gerinti tyrėjų darbo sąlygas. Šiuo požiūriu reikia stipresnių ryšių, ypač su Europos švietimo erdve (EŠE), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Europos socialiniu fondu (ESF+).
Šie iššūkiai yra sisteminiai, jiems spręsti reikalingų tarpvalstybinių pastangų, todėl jų geriausia imtis ES lygmeniu.
Šie iššūkiai yra sisteminiai, jiems spręsti reikalingų tarpvalstybinių pastangų, todėl jų geriausia imtis ES lygmeniu.
Įgyvendinant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) dėmesys skiriamas pažangiems moksliniams tyrimams, kurie vykdomi tik pagal principą „iš apačios į viršų“; pagal ją galima vykdyti bet kokios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje ir inovacijų paslaugų. Ji apima ir mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo (Euratomas). Jei kiltų konkretus poreikis ir atsirastų papildomų finansavimo šaltinių, pagal programą galima imtis tam tikros veiklos, susijusios su specialiais uždaviniais (įskaitant nustatytas misijas), konkrečių tipų mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijomis arba geografinėmis vietovėmis, siekiant tenkinti kintančius Europos reikalavimus įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros plėtojimo ir dalijimosi žiniomis srityse.
Įgyvendinant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) dėmesys skiriamas pažangiems moksliniams tyrimams, kurie vykdomi tik pagal principą „iš apačios į viršų“; pagal ją galima vykdyti bet kokios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje ir inovacijų paslaugų. Ji apima ir mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo (Euratomas). Jei kiltų konkretus poreikis ir atsirastų papildomų finansavimo šaltinių, pagal programą galima imtis tam tikrų rūšių veiklos, susijusios su specialiais uždaviniais (įskaitant nustatytas misijas), ir tam tikrų tipų mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijomis arba geografinėmis vietovėmis, siekiant tenkinti kintančius Europos reikalavimus įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros plėtojimo ir dalijimosi žiniomis srityse.
MSCV yra pagrindinė ES lygmens priemonė, skirta tyrėjams pritraukti į Europą iš trečiųjų šalių – tuo ji labai padeda vykdyti pasaulinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Esama įrodymų, kad MSCV ne tik daro teigiamą poveikį asmenims, organizacijoms ir sisteminiu lygmeniu, bet ir duoda proveržį skatinančius didelio poveikio mokslinių tyrimų rezultatus, o kartu reikšmingai prisideda prie visuomeninių ir strateginių uždavinių įgyvendinimo. Kaip rodo Nobelio premijos laureatų, kurie pirmiau buvo MSCV stipendininkai arba darbo vadovai, skaičius, ilgalaikės investicijos į žmones atsiperka.
MSCV, kartu su Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), yra pagrindinės ES lygmens priemonės, skirtos tyrėjams pritraukti į Europą iš trečiųjų šalių – tuo jos labai padeda vykdyti pasaulinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Esama įrodymų, kad MSCV ne tik daro teigiamą poveikį asmenims, organizacijoms ir sisteminiu lygmeniu, bet ir duoda proveržį skatinančius didelio poveikio mokslinių tyrimų rezultatus, o kartu reikšmingai prisideda prie visuomeninių ir strateginių uždavinių įgyvendinimo. Kaip rodo Nobelio premijos laureatų, kurie pirmiau buvo MSCV stipendininkai arba darbo vadovai, skaičius, ilgalaikės investicijos į žmones atsiperka.
Mokslinių tyrimų srityje skatindama pasaulinė konkurenciją tarp mokslininkų ir tarp priimančiųjų organizacijų iš akademinio ir neakademinio sektorių, taip pat įvairiose šalyse, sektoriuose ir disciplinose padėdama kurti kokybiškas žinias ir jomis dalytis, MSCV labai prisideda prie darbotvarkės „Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos“, Visuotinės ES strategijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Mokslinių tyrimų srityje skatindama pasaulinė konkurenciją tarp mokslininkų ir tarp priimančiųjų organizacijų iš akademinio ir neakademinio sektorių, taip pat įvairiose šalyse, sektoriuose ir disciplinose padėdama kurti kokybiškas žinias ir jomis dalytis, MSCV labai prisideda prie darbotvarkės „Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos“, Visuotinės ES strategijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
MSCV padeda užtikrinti didesnį ERA efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą pasauliniu mastu. Šiuos tikslus galima pasiekti dėmesį skiriant naujos kartos aukštos kvalifikacijos tyrėjams ir teikiant paramą būsimiesiems talentams visoje ES ir už jos ribų; skatinant naujų žinių ir idėjų sklaidą ir taikymą Europos politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje, be kita ko, gerinant informacijos apie mokslą komunikaciją ir naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis; sudarant palankesnes sąlygas mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų bendradarbiavimui; taip pat užtikrinant didelį struktūrinį poveikį Europos mokslinių tyrimų erdvei, skatinant atverti darbo rinką ir nustatant kokybiško mokymo, patrauklių darbo sąlygų ir atviro priėmimo į darbą procedūrų standartus visiems tyrėjams.
MSCV padeda užtikrinti didesnį ERA efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą pasauliniu mastu. Šiuos tikslus galima pasiekti dėmesį skiriant naujos kartos aukštos kvalifikacijos tyrėjams ir teikiant paramą būsimiesiems talentams visoje ES ir už jos ribų; skatinant naujų žinių ir idėjų sklaidą ir taikymą Europos politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje, be kita ko, gerinant informacijos apie mokslą komunikaciją ir naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis; sudarant palankesnes sąlygas mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų bendradarbiavimui; taip pat užtikrinant didelį struktūrinį poveikį Europos mokslinių tyrimų erdvei, skatinant atverti darbo rinką ir nustatant kokybiško mokymo, patrauklių darbo sąlygų ir atviro bei skaidraus priėmimo į darbą procedūrų standartus visiems tyrėjams.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.2 punkto 1 pastraipa
ES reikia stiprios, atsparios ir kūrybingos žmogiškųjų išteklių bazės, kurioje būtų tinkamas kompleksas įgūdžių, reikalingų būsimiems darbo rinkos poreikiams patenkinti, inovacijoms kurti, žinioms ir idėjoms paversti produktais ir paslaugomis siekiant ekonominės ir socialinės naudos. Tai gali būti pasiekta rengiant tyrėjus toliau ugdytis pagrindinę kompetenciją mokslinių tyrimų srityje bei tobulinti perduodamus įgūdžius, pvz., kūrybiškumą ir verslumą. Tokiu būdu jiems bus sudarytos sąlygos spręsti esamus ir būsimus visuotinius uždavinius, gerinti karjeros perspektyvas ir didinti potencialią inovacijų srityje.
ES reikia stiprios, atsparios ir kūrybingos žmogiškųjų išteklių bazės, kurioje būtų tinkamas kompleksas įgūdžių, reikalingų būsimiems darbo rinkos poreikiams patenkinti, inovacijoms kurti, žinioms ir idėjoms paversti produktais ir paslaugomis siekiant mokslinės, ekonominės ir socialinės naudos. Tai gali būti pasiekta rengiant tyrėjus toliau ugdytis pagrindinę kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, taip pat tobulinti perduodamus įgūdžius, pvz., kūrybiškumą ir verslumą, įskaitant naudos, kurią suteikia standartai tiekiant rinkai naujus produktus ir paslaugas, supratimą. Tokiu būdu jiems bus sudarytos sąlygos spręsti esamus ir būsimus visuotinius uždavinius, gerinti karjeros perspektyvas ir didinti potencialią inovacijų srityje. Tai gali būti pasiekta prireikus užtikrinant papildomumą su Europos inovacijos ir technologijos instituto švietimo veikla.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.3 punktas
2.2.3.  Žmogiškojo kapitalo stiprinimas ir įgūdžių plėtojimas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje
2.2.3.  Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ir įgūdžių plėtojimas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje
Siekiant puoselėti kompetenciją, bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir sukurti teigiamą struktūrinį poveikį, visoje EMTE reikia plačiau taikyti kokybiškus mokymo standartus, sudaryti geras darbo sąlygas ir efektyvesnes tyrėjų karjeros galimybes. Tai padės modernizuoti arba patobulinti mokslinių tyrimų mokymo programas ir sistemas, taip pat didinti institucijų patrauklumą visame pasaulyje.
Siekiant puoselėti kompetenciją, bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir sukurti teigiamą struktūrinį poveikį, visoje EMTE reikia plačiau taikyti kokybiškus mokymo standartus, sudaryti geras darbo sąlygas ir efektyvesnes tyrėjų karjeros galimybes. Tai padės modernizuoti arba patobulinti mokslinių tyrimų mokymo programas ir sistemas, taip pat didinti institucijų patrauklumą visame pasaulyje, plėtojamą bendradarbiaujant su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Mokymo programos, kuriomis skatinama kompetencija ir skleidžiama geriausia patirtis įvairiose institucijose bei mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose;
–  Mokymo programos, kuriomis skatinama kompetencija ir skleidžiama geriausia patirtis įvairiose institucijose bei mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose;
–  bendradarbiavimas, žinių kūrimas ir sklaida Europos Sąjungoje ir dalyvaujant trečiosioms šalims.
–  bendradarbiavimas, žinių kūrimas ir sklaida Europos Sąjungoje ir dalyvaujant trečiosioms šalims.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.5 punktas
2.2.5.  Visuomenės informavimo skatinimas
2.2.5.  Visuomenės informavimo skatinimas
Visoje ES ir už jos ribų reikia daugiau informuoti apie veiklą, vykdomą pagal programą, ir siekti didesnio tyrėjų pripažinimo visuomenėje, kad padidėtų MSCV matomumas visame pasaulyje, pagerėtų supratimas apie tyrėjų darbo poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui, o jaunimas būtų paskatintas pradėti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Tai galima pasiekti geriau platinant, naudojant ir skleidžiant žinias ir patirtį.
Visoje ES ir už jos ribų reikia daugiau informuoti apie veiklą, vykdomą pagal programą, ir siekti didesnio tyrėjų pripažinimo visuomenėje, kad padidėtų MSCV matomumas visame pasaulyje, pagerėtų supratimas apie tyrėjų darbo poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui, o jaunimas, ypač moterys, būtų paskatintas pradėti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Tai galima pasiekti geriau platinant, naudojant ir skleidžiant žinias ir patirtį.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Visuomenės informavimo iniciatyvos, kuriomis skatinamas susidomėjimas karjera mokslinių tyrimų srityje, ypač tarp jaunų žmonių;
–  Visuomenės informavimo iniciatyvos, kuriomis skatinamas susidomėjimas karjera mokslinių tyrimų srityje, ypač tarp jaunų žmonių;
–  populiarinimo veikla, kuria siekiama pasaulio mastu didinti MSCV prestižą, matomumą ir žinomumą;
–  populiarinimo veikla, kuria siekiama pasaulio mastu didinti MSCV prestižą, matomumą ir žinomumą;
–  žinių sklaida ir grupavimas vykdant įvairius projektus siejantį bendradarbiavimą ir kitokią tinklaveiką, pvz., teikiant paslaugas absolventams.
–  žinių sklaida ir grupavimas vykdant įvairius projektus siejantį bendradarbiavimą ir kitokią tinklaveiką, pvz., teikiant paslaugas absolventams ir kuriant nacionalinius informacijos centrus.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 3 punkto 3.1 papunktis
3.1.  Paaiškinimas
3.1.  Paaiškinimas
Moderniausios mokslinių tyrimų infrastruktūros teikia pagrindines paslaugas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėms, atlikdamos svarbų vaidmenį plečiant žinių ribas. ES lygmeniu remiant mokslinių tyrimų infrastruktūras taisosi esama padėtis, kai daugeliu atveju nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinė kompetencija yra išsklaidytos, taip pat sprendžiama menko žinių judėjimo tarp uždarų centrų problema.
Moderniausios mokslinių tyrimų infrastruktūros teikia pagrindines paslaugas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėms, atlikdamos svarbų vaidmenį plečiant žinių ribas. ES lygmeniu remiant visų tipų mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant mažąsias ir vidutines infrastruktūras ir tas, kurios finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis, taisosi esama padėtis, kai daugeliu atveju nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų infrastruktūros yra išsklaidytos, papildant ir tobulinant mokslinę kompetenciją ir didinant žinių judėjimą tarp uždarų centrų.
Bendras tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio tvaria mokslinių tyrimų infrastruktūra, kurios būtų atviros ir prieinamos visiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų, ir visapusiškai panaudoti jų potencialą mokslinei pažangai ir inovacijoms. Pagrindiniai tikslai yra mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos susiskaidymą, vengiant veiksmų dubliavimo, ir geriau koordinuoti mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtrą ir naudojimą. Labai svarbu didinti galimybes Europos tyrėjams atvirai naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis ir naudojantis Europos atvirojo mokslo debesiją (angl. EOSC) didinti prieigą prie skaitmeninių mokslinių tyrimų išteklių sprendžiant konkrečią problemą – šiuo metu nepakankamą atvirojo mokslo ir atvirųjų duomenų metodų populiarumą. ES taip pat reikia reaguoti į spartų pasaulinės konkurencijos dėl talentų didėjimą pritraukiant trečiųjų šalių tyrėjus dirbti Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Europos pramonės konkurencingumo didinimas taip pat yra pagrindinis tikslas, kurį įgyvendinant remiamos svarbiausios technologijos ir paslaugos, aktualios mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir jų naudotojams, o kartu gerinamos sąlygos teikti novatoriškus sprendimus.
Bendras tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio, tvariomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, kurios būtų atviros ir prieinamos visiems tyrėjams bei novatoriams Europoje ir už jos ribų, ir visapusiškai panaudoti jų potencialą mokslinei pažangai ir inovacijoms. Pagrindiniai tikslai yra mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos susiskaidymą, užtikrinti nuolatinį modernizavimą, vengiant veiksmų dubliavimo, ir geriau koordinuoti mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtrą, naudojimą ir prieinamumą.
Labai svarbu kartu didinti galimybes Europos tyrėjams atvirai naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis ir naudojantis Europos atvirojo mokslo debesiją (angl. EOSC) didinti prieigą prie skaitmeninių mokslinių tyrimų išteklių, sprendžiant konkrečią problemą – šiuo metu nepakankamą atvirojo mokslo ir atvirųjų duomenų metodų populiarumą. ES taip pat reikia reaguoti į spartų pasaulinės konkurencijos dėl talentų didėjimą pritraukiant trečiųjų šalių tyrėjus dirbti Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Europos pramonės konkurencingumo didinimas taip pat yra pagrindinis tikslas, kurį įgyvendinant remiamos svarbiausios technologijos ir paslaugos, aktualios mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir jų naudotojams, o kartu gerinamos sąlygos teikti ir naudoti novatoriškus sprendimus.
Buvusios bendrosios programos labai padėjo efektyviau ir našiau naudoti nacionalines infrastruktūras, be to, kartu su Europos strateginiu mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu (ESFRI) buvo suformuluotas nuoseklus strategiškas požiūris į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos formavimą. Taikant šį strateginį požiūrį buvo pasiekta akivaizdžios naudos – be kita ko, buvo sumažintas veiksmų dubliavimas, ištekliai naudoti iš esmės efektyviau, taip pat standartizuoti procesai ir procedūros.
Buvusios bendrosios programos labai padėjo efektyviau ir našiau naudoti nacionalines infrastruktūras, taip pat ir siekiant pašalinti kliūtis tarpvalstybinei prieigai, be to, kartu su Europos strateginiu mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu (ESFRI) buvo suformuluotas nuoseklus strategiškas požiūris į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos formavimą. Taikant šį strateginį požiūrį buvo pasiekta akivaizdžios naudos – be kita ko, buvo sumažintas veiksmų dubliavimas, ištekliai naudoti iš esmės efektyviau, taip pat standartizuoti ir suderinti procesai ir procedūros. Pagal šią išlaidų kategoriją taip pat bus teikiama pirmenybė esamiems pažangiems mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklams stiprinti ir atverti, taip pat, kai tinkama, naujiems tinklams kurti.
ES remiama veikla bus kuriama pridėtinė vertė: konsoliduojant ir optimizuojant esamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kartu imantis veiksmų naujoms infrastruktūroms kurti; sukuriant Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC) kaip veiksmingą, lanksčią ir tvarią duomenimis grįstų mokslinių tyrimų aplinką; tarpusavyje sujungiant nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus, gerinant ir užsitikrinant didelio našumo tinklų infrastruktūrą labai dideliems duomenų kiekiams bei prieigą prie skaitmeninių išteklių tarpvalstybiniu mastu ir aprėpiant įvairias sritis; įveikiant kliūtis, trukdančias geriausioms mokslinių tyrimų grupėms ES naudotis geriausiomis mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugomis; puoselėjant mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialą prisidėti prie inovacijų, dėmesį pirmiausia skiriant technologinei plėtrai, inovacijų kūrimui kartu su kitais ir didesniam mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimui pramonėje.
ES remiama veikla bus kuriama pridėtinė vertė: konsoliduojant ir optimizuojant esamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, įskaitant e. infrastruktūrą, kartu imantis veiksmų naujoms infrastruktūroms kurti; sukuriant Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC) kaip veiksmingą, lanksčią ir tvarią duomenimis grįstų mokslinių tyrimų aplinką; tarpusavyje sujungiant nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus, gerinant ir užsitikrinant didelio našumo tinklų infrastruktūrą labai dideliems duomenų kiekiams bei prieigą prie skaitmeninių išteklių tarpvalstybiniu mastu ir aprėpiant įvairias sritis; įveikiant kliūtis, trukdančias geriausioms mokslinių tyrimų grupėms ES naudotis geriausiomis mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugomis; puoselėjant mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialą prisidėti prie inovacijų, dėmesį pirmiausia skiriant technologinei plėtrai, inovacijų kūrimui kartu su kitais ir didesniam mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimui pramonėje.
Ir reikia stiprinti tarptautinį ES mokslinių tyrimų infrastruktūros aspektą skatinant glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais bei tarptautinį dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroje siekiant abipusės naudos.
Ir reikia stiprinti tarptautinį ES mokslinių tyrimų infrastruktūros aspektą skatinant glaudesnį bendradarbiavimą ir sujungiamumą su tarptautiniais partneriais bei prieinamumą jiems, taip pat tarptautinį dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroje siekiant abipusės naudos.
Ši veikla padės įgyvendinti įvairius darnaus vystymosi tikslus, pvz.: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 7-ąjį DVT – netarši energija už prieinamą kainą; 9-ąjį DVT – pramonės inovacijos ir infrastruktūra; 13-ąjį DVT – klimato politika.
Ši veikla padės įgyvendinti įvairius darnaus vystymosi tikslus, pvz.: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 7-ąjį DVT – netarši energija už prieinamą kainą; 9-ąjį DVT – pramonės inovacijos ir infrastruktūra; 13-ąjį DVT – klimato politika.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.1 punktas
3.2.1.  Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros aplinkos stiprinimas
3.2.1.  Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros aplinkos stiprinimas
ESFRI nurodytos mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimas, veikimas ir ilgalaikis tvarumas labai svarbūs ES siekiant užtikrinti pirmaujančią poziciją mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų sferoje, žinių kūrimą ir panaudojimą bei jos pramonės konkurencingumą.
Mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įskaitant ESFRI nurodytas infrastruktūras, sukūrimas, veikimas ir ilgalaikis tvarumas, taip pat kuo didesnio jų integravimo į pažangius „Europos horizontas“ projektus užtikrinimas yra labai svarbūs ES siekiant užtikrinti pirmaujančią poziciją mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų sferoje, žinių kūrimą ir panaudojimą bei jos pramonės konkurencingumą.
Europos atvirojo mokslo debesija turi tapti veiksmingu ir visapusišku mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų teikimo kanalu ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms turi teikti naujos kartos duomenų paslaugas, skirtas dideliam mokslinių duomenų kiekiui rinkti, saugoti, tvarkyti (pvz., analitinės, modeliavimo, vizualizavimo paslaugos) ir jais dalytis. Europos atvirojo mokslo debesija taip pat turėtų suteikti tyrėjams Europoje prieigą prie daugumos duomenų, sukurtų ir surinktų mokslinių tyrimų infrastruktūroje, ir prie itin našaus skaičiavimo (INS) bei eksalygmens išteklių, diegiamų Europos duomenų infrastruktūroje (EDI)13.
Europos atvirojo mokslo debesija turi tapti veiksmingu ir visapusišku mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų teikimo kanalu ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms turi sudaryti sąlygas kurti naujos kartos duomenų paslaugas, skirtas dideliam mokslinių duomenų kiekiui rinkti, saugoti, tvarkyti (pvz., analitinės, modeliavimo, vizualizavimo paslaugos) ir jais dalytis. Europos atvirojo mokslo debesija taip pat turėtų suteikti tyrėjams Europoje paslaugas, kuriomis būtų skatinamas daugumos duomenų, kuriuos sukūrė ir surinko mokslinių tyrimų infrastruktūroje ir už jos ribų veikiantys tyrėjai, saugojimas ir tvarkymas, ir suteikti prieigą prie itin našaus skaičiavimo (INS) bei eksalygmens išteklių, diegiamų Europos duomenų infrastruktūroje (EDI)13.
Visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas bus sujungtas ir bus suteikta nuotolinė prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinių tyrimų išteklių užtikrinant jungiamąjį ryšį tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų bei mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių ES lygmeniu, taip pat tarptautinius ryšius su kitais partnerių tinklais visame pasaulyje.
Visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas bus sujungtas ir bus suteikta nuotolinė prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinių tyrimų išteklių užtikrinant jungiamąjį ryšį tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų bei mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių ES lygmeniu, taip pat tarptautinius ryšius su kitais partnerių tinklais visame pasaulyje.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gyvavimo ciklas kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras; jos parengiamasis ir įgyvendinimo etapas, naudojimas ankstyvajame etape kartu naudojant kitus finansavimo šaltinius, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemos konsolidavimas ir optimizavimas vykdant ESFRI gairių stebėseną ir sudarant palankesnes sąlygas visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų paslaugų sutartims, raidai, susijungimams ar veiklos nutraukimui;
–  Visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gyvavimo ciklas kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras; jos parengiamasis ir įgyvendinimo etapas, naudojimas ankstyvajame etape kartu naudojant kitus finansavimo šaltinius, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemos konsolidavimas ir optimizavimas vykdant ESFRI gairių stebėseną ir sudarant palankesnes sąlygas visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų paslaugų sutartims, raidai, susijungimams ar veiklos nutraukimui;
–  Europos atvirojo mokslo debesija, įskaitant: galimybę plėsti prieigos kanalą ir jo tvarumą; efektyvų Europos, nacionalinių, regioninių ir institucinių išteklių telkimą; techninę ir politinę raidą, siekiant tenkinti naujus mokslinių tyrimų poreikius ir reikalavimus (pvz., neskelbtinų duomenų rinkinių naudojimas, privatumo užtikrinimas projektuojant); duomenų suderinamumą ir atitiktį FAIR principams; plačią naudotojų bazę;
–  Europos atvirojo mokslo debesija, įskaitant: galimybę plėsti prieigos kanalą ir jo tvarumą; efektyvų Europos, nacionalinių, regioninių ir institucinių išteklių telkimą; techninę ir politinę raidą, siekiant tenkinti naujus mokslinių tyrimų poreikius ir reikalavimus (pvz., neskelbtinų duomenų rinkinių naudojimas, privatumo užtikrinimas projektuojant); duomenų suderinamumą ir atitiktį FAIR principams; plačią naudotojų bazę;
–  visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas, kuriuo grindžiama Europos atvirojo mokslo debesija ir Europos duomenų infrastruktūra (EDI), ir sudaromos palankios sąlygos itin našiam skaičiavimui ir (arba) duomenų paslaugoms debesija pagrįstoje aplinkoje, kurioje galima apdoroti labai didelius duomenų rinkinius ir vykdyti labai didelius skaičiavimo procesus.
–  visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas, kuriuo grindžiama Europos atvirojo mokslo debesija ir Europos duomenų infrastruktūra (EDI), ir sudaromos palankios sąlygos itin našiam skaičiavimui ir (arba) duomenų paslaugoms debesija pagrįstoje aplinkoje, kurioje galima apdoroti labai didelius duomenų rinkinius ir vykdyti labai didelius skaičiavimo procesus.
__________________
__________________
13 Europos duomenų infrastruktūra stiprins Europos atvirojo mokslo debesiją teikdama pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo pajėgumus, didelės spartos ryšį bei moderniausias duomenų ir programinės įrangos paslaugas.
13 Europos duomenų infrastruktūra stiprins Europos atvirojo mokslo debesiją teikdama pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo pajėgumus, didelės spartos ryšį bei moderniausias duomenų ir programinės įrangos paslaugas.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo I dalies 3 punkto 3.2 papunkčio 3.2.2 punktas
3.2.2.  Mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvėrimas, integravimas ir susiejimas
3.2.2.  Mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvėrimas, integravimas ir susiejimas
Mokslinių tyrimų aplinka gerokai pagerės, visiems ES tyrėjams užtikrinus galimybę naudotis svarbiausioms tarptautinėms, nacionalinėms ir regioninėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, taip pat pagal poreikį integravus jų paslaugas siekiant suderinti prieigos sąlygas, tobulinti ir plėsti paslaugų teikimą ir novatoriškais veiksmais skatinti bendrąją aukštųjų technologijų komponentų ir pažangių paslaugų plėtojimo strategiją.
Mokslinių tyrimų aplinka gerokai pagerės, visiems ES tyrėjams ir novatoriams užtikrinus galimybę naudotis svarbiausioms tarptautinėms, nacionalinėms ir regioninėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, taip pat pagal poreikį integravus jų paslaugas siekiant suderinti prieigos sąlygas, tobulinti ir plėsti paslaugų teikimą ir novatoriškais veiksmais skatinti bendrąją aukštųjų technologijų komponentų ir pažangių paslaugų plėtojimo strategiją.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Tinklai, jungiantys nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansuotojus bendro tarptautinės tyrėjų prieigos finansavimo tikslais;
–  Tinklai, jungiantys nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansuotojus bendro tarptautinės tyrėjų prieigos finansavimo tikslais;
–  visos ES nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai, kuriuose sprendžiami visuotiniai uždaviniai, susiję su prieigos suteikimu tyrėjams, taip pat infrastruktūros paslaugų derinimu ir tobulinimu;
–  visos Europos, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įskaitant mažą ir vidutinio dydžio infrastruktūrą, tinklai, susiję su prieigos suteikimu tyrėjams, taip pat infrastruktūros paslaugų derinimu ir tobulinimu;
–  mokslinių tyrimų infrastruktūrų integruoti tinklai, skirti bendrai technologinės plėtros, kurios reikia jų paslaugoms gerinti, strategijai ir (arba) veiksmų gairėms, kurti ir įgyvendinti, tam tikslui sudarant partnerystę su pramone; taip pat aukštųjų technologijų komponentams tokiose srityse kaip mokslui skirtų priemonių kompleksai ir mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimui pramonės reikmėms skatinti, pvz., kaip eksperimentinių bandymų įrenginių.
–  mokslinių tyrimų infrastruktūrų integruoti tinklai, skirti bendrai technologinės plėtros, kurios reikia jų paslaugoms gerinti, strategijai ir (arba) veiksmų gairėms, kurti ir įgyvendinti, tam tikslui sudarant partnerystę su pramone; taip pat aukštųjų technologijų komponentams tokiose srityse kaip mokslui skirtų priemonių kompleksai ir mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimui pramonės reikmėms skatinti, pvz., kaip eksperimentinių bandymų įrenginių.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalis
II PASAULINIAI UŽDAVINIAI IR PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS
II PASAULINIAI UŽDAVINIAI IR EUROPOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS
Daugelis uždavinių, su kuriais susiduria ES, yra ir pasaulinio masto. Problemos yra didelės ir labai sudėtingos, todėl, siekiant rasti sprendimus, reikia atitinkamų lėšų, išteklių ir veiksmų. Būtent šiose srityse ES turi bendradarbiauti veikdama sumaniai, lanksčiai ir išvien, siekdama naudos ir gerovės mūsų piliečiams.
Tarpusavyje susijusiame pasaulyje daugelis uždavinių, su kuriais susiduria ES, yra ir pasaulinio masto. Problemos yra didelės ir labai sudėtingos, todėl, siekiant rasti sprendimus, reikia atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir veiksmų. Būtent šiose srityse ES turi bendradarbiauti veikdama sumaniai, lanksčiai ir išvien, siekdama naudos ir gerovės mūsų piliečiams.
Didesnio poveikio galima pasiekti derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, imantis precedento neturinčio tarptautinio bendradarbiavimo pagal darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos nustatytomis kryptimis. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų, susijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis siekiant tvarumo.
Didesnio poveikio galima pasiekti derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais, imantis precedento neturinčio tarptautinio bendradarbiavimo, kaip nurodyta darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų, susijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis siekiant tvarumo.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai tvaraus augimo ir pramonės konkurencingumo veiksniai, todėl jie padeda rasti šiuolaikinių problemų sprendimus, kuo greičiau pasukti neigiamą ir pavojingą tendenciją, kuri šiuo metu sieja ekonomikos vystymąsi, gamtos išteklių naudojimą ir socialinius reikalus, priešinga kryptimi ir paversti ją naujomis verslo galimybėmis.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai tvaraus vystymosi, įskaitant augimą ir pramonės konkurencingumą, veiksniai, todėl jie padeda rasti šiuolaikinių problemų sprendimus, kuo greičiau pasukti neigiamą ir pavojingą tendenciją, kuri šiuo metu sieja ekonomikos vystymąsi, gamtos išteklių naudojimą ir socialinius reikalus, priešinga kryptimi ir paversti ją darbo vietomis, naujomis verslo galimybėmis ir vystymusi ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos srityse.
ES gaus naudos panaudodama ir kurdama technologijas ir pramonės šakas, parodančias, kaip gali veikti ir vystytis šiuolaikinė, pramoninė, tvari, įtrauki, atvira ir demokratinė visuomenė ir ekonomika. Bus skatinami ir palaikomi ryškėjantys ekonominiai, aplinkos ir socialiniai būsimos tvarios pramoninės ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių: sveikata ir gerovė visiems; atsparios, įtraukios ir saugios visuomenės; prieinama netarši energija ir susisiekimas; skaitmeninė ekonomika ir visuomenė; tarpdalykinė ir kūrybiška pramonė; kosmoso, jūrų ar sausumos sprendimai; sprendimai dėl maisto ir mitybos; tvarus gamtos išteklių naudojimas, klimato apsauga ir prisitaikymas prie klimato kaitos, visais šiais veiksmais kuriant gerovę Europoje ir siūlant geresnės kokybės darbo vietas. Nepaprastai svarbus bus pramonės virsmas.
ES gaus naudos panaudodama ir kurdama žinias, technologijas ir pramonės šakas. Ji gali pademonstruoti, kaip gali veikti ir vystytis šiuolaikinė, pramoninė, tvari, įtrauki, atvira ir demokratinė visuomenė ir ekonomika. Bus skatinami ir palaikomi ryškėjantys ekonominiai, aplinkos ir socialiniai būsimos tvarios pramoninės ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių: sveikata ir gerovė visiems; įtrauki ir kūrybiška visuomenė; saugi visuomenė; prieinama netarši energija ir susisiekimas; skaitmeninė ekonomika ir visuomenė; tarpdalykinė ir efektyvi pramonė; kosmoso, jūrų ar sausumos sprendimai; sprendimai dėl maisto ir mitybos; tvarus gamtos išteklių naudojimas, klimato apsauga ir klimato kaitos švelninimas, visais šiais veiksmais kuriant gerovę Europoje ir siūlant geresnės kokybės darbo vietas. Nepaprastai svarbus bus pramonės virsmas.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos pagal šią programos „Europos horizontas“ veiklos sritį suskirstyti į kompleksines veiklos grupes. Investicijos yra nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius mūsų visuomenės ir ekonomikos pokyčius tvarumo linkme. To bus pasiekta, tik jeigu visi privatūs ir viešieji subjektai kartu dalyvaujant projektuojant ir kuriant mokslinius tyrimus ir inovacijas, suburiant galutinius naudotojus, mokslininkus, technologus, gamintojus, novatorius, įmones, pedagogus, piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl nė viena teminė grupė nėra skirta tik vienam dalyvių būriui.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos pagal šią programos „Europos horizontas“ veiklos sritį suskirstyti į kompleksines veiklos grupes. Investicijos yra nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius mūsų visuomenės ir ekonomikos pokyčius įtraukumo ir tvarumo linkme. To bus pasiekta, tik jeigu visi privatūs ir viešieji subjektai kartu dalyvaujant projektuojant ir kuriant mokslinius tyrimus ir inovacijas, suburiant galutinius naudotojus, tyrėjus, mokslininkus, technologus, projektuotojus, gamintojus, novatorius, įmones, pedagogus, piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl nė viena teminė grupė nėra skirta tik vienam dalyvių būriui.
Veiksmų grupės rems žinių kūrimą visais vystymosi etapais, įskaitant mokslinių tyrimų ankstyvosios stadijos veiklą, ir papildomai teiks kompleksinę paramą plataus užmojo, ilgalaikėms plataus masto mokslinių tyrimų iniciatyvoms, orientuotoms į ateities ir besiformuojančias technologijas (ABT pavyzdinės iniciatyvos), inicijuotoms pagal ankstesnę bendrąją programą: žmogaus smegenų projektas, grafeno pavyzdinė iniciatyva, kvantinių technologijų pavyzdinė iniciatyva ir būsimų baterijų technologijų pavyzdinė iniciatyva.
Įgyvendinant strategiją, kuria skatinamas ES pirmavimas pramonės srityje, grupėse bus kuriamos ir taikomos skaitmeninės, bazinės didelio poveikio ir būsimos technologijos. Kai tinkama, tam bus naudojami ES kosmoso duomenys ir paslaugos.
Įgyvendinant strategiją, kuria skatinamas ES pirmavimas pramonės srityje, veiksmų grupės taip pat kurs ir taikys skaitmenines, bazines didelio poveikio ir besiformuojančias ateities technologijas. Kai tinkama, tam bus naudojami ES kosmoso duomenys ir paslaugos.
Parama bus teikiama siekiant technologijas perkelti iš laboratorijų į rinką bei sukurti programas, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius, ir priemones, kuriomis skatinamas jų panaudojimas rinkoje ir didinamas privačiojo sektoriaus įsitraukimas. Bus užtikrinta kuo didesnė sinergija su kitomis programomis.
Parama bus teikiama siekiant technologijas perkelti iš laboratorijų į rinką bei sukurti programas, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius, ir priemones, kuriomis skatinamas jų panaudojimas rinkoje ir didinamas privačiojo sektoriaus įsitraukimas. Bus užtikrinama kuo didesnė sinergija su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, ypač kalbant apie Europos inovacijos ir technologijos institutą, bei su kitomis programomis.
Veiksmų grupės paskatins greitą pirmų tokio pobūdžio inovacijų ES diegimą įgyvendindamos įvairiausių rūšių įterptinę veiklą, įskaitant komunikaciją, sklaidą ir rezultatų naudojimą, standartizavimą ir netechnologinių inovacijų ir novatoriškų paslaugų teikimo mechanizmų rėmimą, ir padėdamos sukurti inovacijoms palankias visuomenines, reguliavimo ir rinkos sąlygas, pvz., inovacijų sandorius. Bus sudarytos novatoriškų sprendimų, atsirandančių vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, projektų grandinės, skirtos viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams, taip pat kitoms svarbioms ES ir nacionalinėms programoms.
Veiksmų grupės paskatins greitą pirmų tokio pobūdžio inovacijų ES diegimą, kartu tiriant jų poveikį visuomenei, įgyvendindamos įvairiausių rūšių įterptinę veiklą, įskaitant komunikaciją, sklaidą ir rezultatų naudojimą, standartizavimą ir netechnologinių inovacijų ir novatoriškų paslaugų teikimo mechanizmų rėmimą, ir padėdamos sukurti inovacijoms palankias visuomenines, reguliavimo ir rinkos sąlygas, pvz., inovacijų sandorius. Bus sudarytos novatoriškų sprendimų, atsirandančių vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, projektų grandinės, skirtos užtikrinti daugiau investicijų iš viešojo ir privačiojo sektorių, taip pat iš kitų svarbių ES ir nacionalinių programų.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas paramai MVĮ pagal 2 ramstį bendradarbiavimo srityse ir pasitelkiant tikslinę, vieno tipo paramos gavėjams pritaikytą ir dotacijomis grindžiamą MVĮ priemonę. Visos veiksmų grupės turi skirti atitinkamą sumą MVĮ priemonei, kuri bus įgyvendinama visiškai pagal principą „iš apačios į viršų“, grindžiama nuolatiniais atvirais konkursais, nustatant tam tikrus galutinius terminus, ir skirta tik inkrementinėms inovacijoms. Teikti paraiškas dėl finansavimo galės tik MVĮ, taip pat ir pasitelkiant bendradarbiavimą ar subrangą. Projektai turi būti aiškiai europinio masto ir prisidėti prie ES pridėtinės vertės kūrimo.
Parama pagal MVĮ priemonę bus teikiama trimis etapais, remiantis programos „Europos horizontas“ modeliu:
–  1 etapas. Koncepcija ir galimybių įvertinimas.
MVĮ gaus finansavimą naujos idėjos mokslinėms ar techninėms galimybėms ir komerciniam potencialui ištirti (koncepcijos patikrinimas), kad galėtų parengti inovacijų projektą. Vertinant svarba bus teikiama projekto bei temos ir potencialių naudotojo ir (arba) pirkėjo poreikių susiejimui; teigiamų šio įvertinimo rezultatų atveju bus galimas kito (-ų) etapo (-ų) finansavimas.
–  2 etapas. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, demonstravimo veikla, pateikimas į rinką.
Reikiamą dėmesį skiriant „inovacijų talonų“ idėjai, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bus remiami itin daug dėmesio skiriant demonstravimo veiklai (tyrimams, prototipui, vystymosi studijoms, projektavimui, novatoriškų procesų bandymui, produktams ir paslaugoms, patvirtinimui, rezultatų patvirtinimui ir t. t.) ir pateikimui į rinką, skatinant įsitraukti galutinius naudojus arba potencialius klientus. „Inovacijų talonais“ bus skatinamas jaunų verslininkų dalyvavimas.
–  3 etapas. Komercializacija.
Šiame etape nebus teikiamas tiesioginis finansavimas, o tik remiama veikla ir siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudotis privačiajam kapitalui ir inovacijoms palankia aplinka. Bus numatyta sąsaja su Europos inovacijų taryba ir „InvestEU“. MVĮ taip pat galės pasinaudoti tokiomis paramos priemonėmis kaip tinklų kūrimas, mokymas, instruktavimas ir konsultacijos. Be to, šis etapas gali būti siejamas su priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 1 punkto 1.1 papunktis
1.1.  Paaiškinimas
1.1.  Paaiškinimas
ES socialinių teisių ramsčiu užtikrinama, kad visi turėtų teisę laiku gauti kokybišką profilaktinę ir gydomąją sveikatos priežiūrą už priimtiną kainą. Tai pabrėžia ES įsipareigojimą, susijusį su JT darnaus vystymosi tikslais: nepamirštant nė vieno asmens, iki 2030 m. visoms amžiaus grupėms užtikrinti prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti mirčių, kurių galima išvengti.
ES socialinių teisių ramsčiu užtikrinama, kad visi turėtų teisę laiku gauti kokybišką profilaktinę ir gydomąją sveikatos priežiūrą už priimtiną kainą. Tai pabrėžia ES įsipareigojimą, susijusį su JT darnaus vystymosi tikslais: nepamirštant nė vieno asmens, iki 2030 m. visoms amžiaus grupėms užtikrinti prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti mirčių, kurių galima išvengti.
Sveika populiacija yra labai svarbi stabiliai, tvariai ir įtraukiai visuomenei, o laimėjimai sveikatos srityje yra reikšmingi mažinant skurdą, skatinant socialinę pažangą ir gerovę bei didinant ekonomikos augimą. EBPO duomenimis, 10 proc. pailgėjusi tikėtina gyvenimo trukmė taip pat siejama su metiniu 0,3–0,4 proc. ekonomikos augimu. Nuo ES įsteigimo gyvenimo kokybės, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos srityse pasiekus milžiniškų laimėjimų, ES gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo 12 metų. 2015 m. bendra tikėtina gyvenimo trukmė gimimo momentu ES buvo 80,6 metų, o visame pasaulyje – 71,4 metų. Pastaraisiais metais ES ji kasmet ilgėjo vidutiniškai 3 mėnesius.
Sveika populiacija yra labai svarbi stabiliai, tvariai ir įtraukiai visuomenei, o laimėjimai sveikatos srityje yra reikšmingi mažinant skurdą, skatinant socialinę pažangą ir gerovę bei didinant ekonomikos augimą. EBPO duomenimis, 10 proc. pailgėjusi tikėtina gyvenimo trukmė taip pat siejama su metiniu 0,3–0,4 proc. ekonomikos augimu. Nuo ES įsteigimo gyvenimo kokybės srityje, įskaitant švietimą ir sveikatą, pasiekus milžiniškų laimėjimų, ES gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo 12 metų. 2015 m. bendra tikėtina gyvenimo trukmė gimimo momentu ES buvo 80,6 metų, o visame pasaulyje – 71,4 metų. Pastaraisiais metais ES ji kasmet ilgėjo vidutiniškai 3 mėnesius.
Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atliko moksliniai tyrimai ir inovacijos sveikatos srityje, taip pat padidėjo našumas ir kokybė sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje. Tačiau ES ir toliau susiduria su naujomis, vėl atsirandančiomis ar įsisenėjusiomis problemomis, kurios kelia grėsmę jos piliečiams ir visuomenės sveikatai, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriaus konkurencingumui. Pagrindiniai ES sveikatos srities iššūkiai, be kita ko, yra: efektyvaus sveikatinimo ir ligų prevencijos trūkumas; neužkrečiamųjų ligų atsiradimas; plintantis atsparumas antimikrobiniams vaistams ir infekcijos epidemijų atsiradimas; padidėjusi aplinkos tarša; išliekantys sveikatos skirtumai tarp šalių ir jų viduje, neproporcingai darantys įtaką nepalankioje padėtyje ar pažeidžiamame gyvenimo etape atsidūrusiems asmenims; rizikos sveikatai nustatymas, supratimas, kontrolė, prevencija ir mažinimas sparčiai kintančioje visuomeninėje, miesto ir natūralioje gamtinėje aplinkoje; didėjančios Europos sveikatos priežiūros sistemų išlaidos ir laipsniškas poreikiams pritaikytų medicinos metodų diegimas bei skaitmeninimas sveikatos priežiūros ir slaugos srityje; didėjantis spaudimas Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriui išlikti konkurencingu naujų ir besivystančių pasaulinių rinkos dalyvių atžvilgiu, kuriant sveikatos srities inovacijas.
Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atliko moksliniai tyrimai ir inovacijos sveikatos srityje, taip pat padidėjo našumas ir kokybė sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje, be to, suteikiamas žinių pagrindas, kad žmonės taptų sveikesni ir kad geriau būtų prižiūrimi pacientai. Moksliniai tyrimai sveikatos srityje yra unikalaus pobūdžio: jie yra artimai susiję ir jiems būdinga glaudi sąveika su veikla inovacijų, pacientų priežiūros ir gyventojų sveikatos srityse, be to, jie įgyvendinami daugiadalykėje aplinkoje, kurioje taikomos sudėtingos taisyklės.
Tačiau ES ir toliau susiduria su naujomis, vėl atsirandančiomis ar įsisenėjusiomis problemomis, kurios kelia grėsmę jos piliečiams ir visuomenės sveikatai, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriaus konkurencingumui. Pagrindiniai ES sveikatos srities iššūkiai be kita ko, yra: padažnėję vėžio atvejai; efektyvaus sveikatinimo ir ligų prevencijos trūkumas; neužkrečiamųjų ligų atsiradimas; plintantis atsparumas antimikrobiniams vaistams ir infekcijos epidemijų atsiradimas; padidėjusi aplinkos tarša; išliekantys sveikatos skirtumai tarp šalių ir jų viduje, neproporcingai darantys įtaką nepalankioje padėtyje ar pažeidžiamame gyvenimo etape atsidūrusiems asmenims; ankstyvas rizikos sveikatai nustatymas, supratimas, kontrolė, prevencija ir mažinimas sparčiai kintančioje visuomeninėje, miesto ir natūralioje gamtinėje aplinkoje; sveiko gyvenimo trukmės pailginimas; aukštos kai kurių novatoriškų sveikatos priežiūros priemonių ir technologijų kainos galutiniams naudotojams; didėjančios Europos sveikatos priežiūros sistemų išlaidos ir laipsniškas tiksliosios medicinos metodų diegimas, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus, bei skaitmeninimas sveikatos priežiūros ir slaugos srityje; didėjantis spaudimas Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriui išlikti konkurencingu naujų ir besivystančių pasaulinių rinkos dalyvių atžvilgiu, kuriant sveikatos srities inovacijas.
Skaitmeniniais sveikatos priežiūros sprendimais siūloma daugybė galimybių spręsti priežiūros paslaugų problemas ir imtis kitų kylančių senėjančios visuomenės klausimų. Iššūkiai apima ir galimybę visapusiškai pasinaudoti laipsnišku galimybių, kurias teikia skaitmeninimas sveikatos ir priežiūros srityje, įdiegimu, nesukeliant pavojaus teisei į privatumą ir duomenų apsaugą. Buvo sukurta skaitmeninių prietaisų ir programinės įrangos, kurie skirti susirgimams, įskaitant lėtines ligas, diagnozuoti ir gydyti bei sudaryti pacientui geresnes sąlygas pačiam juos kontroliuoti. Skaitmeninės technologijos taip pat vis dažniau naudojamos medicininiams mokymams ir švietimui, be to, jas naudoja pacientai ir kiti sveikatos priežiūros paslaugų naudotojai, kad gautų informacijos apie sveikatą, ja dalintųsi ir ją kurtų.
Šie sveikatos srities iššūkiai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir pasaulinio pobūdžio, todėl jų imtis reikia bendradarbiaujant tarpdalykiniu, sektorių ir tarptautiniu mastu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bus sukurti glaudūs ryšiai tarp mokslo atradimų, klinikinių, epidemiologinių, aplinkos, socialinių ir ekonominių mokslinių tyrimų ir su norminiais mokslais. Ją įgyvendinant bus pasitelkti ir akademinės bendruomenės, ir pramonės įgūdžiai ir skatinamas bendradarbiavimas su sveikatos tarnybomis, pacientais, politikos formuotojais ir piliečiais, siekiant didinti viešąjį finansavimą ir užtikrinti rezultatų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei sveikatos priežiūros sistemose. Ja bus skatinamas strateginis bendradarbiavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant sutelkti kompetenciją, pajėgumus ir išteklius, kurių reikia norint sukurti masto, aprėpties ir spartos ekonomiją, ir dalytis numatoma gauti nauda ir susijusia finansine rizika.
Šiandienos sveikatos srities iššūkiai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir pasaulinio pobūdžio, todėl jų imtis reikia bendradarbiaujant daugiadalykiniu, tarpsektoriniu, perkėlimu grindžiamu ir tarptautiniu mastu – taip pat įtraukiant ir mažas bei vidutines pajamas gaunančias šalis. Pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas bus sukurti glaudūs ryšiai tarp klinikinių, epidemiologinių, etinių, aplinkos, socialinių ir ekonominių mokslinių tyrimų ir su norminiais mokslais. Ją įgyvendinant bus pasitelkti ir akademinės bendruomenės, ir pramonės įgūdžiai ir skatinamas bendradarbiavimas su sveikatos tarnybomis, pacientais, politikos formuotojais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir piliečiais, siekiant didinti viešąjį finansavimą ir užtikrinti rezultatų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei sveikatos priežiūros sistemose. Ja bus skatinamas strateginis bendradarbiavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant sutelkti kompetenciją, pajėgumus ir išteklius, kurių reikia norint sukurti masto, aprėpties ir spartos ekonomiją, ir dalytis numatoma gauti nauda ir susijusia finansine rizika. Atliekant tyrimus ir vykdant mokslinius tyrimus pagal šią veiksmų grupę atsižvelgiama į lyčių aspektą ir skirtumus.
Įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, skirtą šiai visuotinei problemai spręsti, bus sukurta žinių bazė, sustiprinti gebėjimai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir parengti sprendimai, kurių reikia efektyvesniam sveikatinimui ir ligų prevencijai, gydymui ir išgydymui. Pagerėjus rezultatams sveikatos srityje savo ruožtu pailgės tikėtina gyvenimo trukmė, padaugės gyvenančių sveikai ir aktyviai, padidės darbingo amžiaus žmonių darbo našumas bei sveikatos priežiūros ir slaugos sistemų tvarumas.
Įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, skirtą šiai visuotinei problemai spręsti, bus plėtojami žmogiškieji ištekliai ir sukurta žinių bazė, sustiprinti gebėjimai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir parengti sprendimai, kurių reikia efektyvesniam sveikatinimui ir ligų prevencijai, gydymui ir išgydymui. Pagerėjus rezultatams sveikatos srityje savo ruožtu pailgės tikėtina gyvenimo trukmė, apskritai padaugės gyvenančių sveikai ir aktyviai, padidės darbingo amžiaus žmonių darbo našumas bei sveikatos priežiūros ir slaugos sistemų tvarumas. Inovacijos greitų diagnostikos metodų srityje ir naujieji antibiotikai gali užkirsti kelią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymuisi, todėl bus remiami.
Sprendžiant pagrindines sveikatos srities problemas kartu bus įgyvendinami ES politikos tikslai ir strategijos, ypač ES socialinių teisių ramstis, ES bendroji skaitmeninė rinka, ES direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas, taip pat kiti ES reguliavimo dokumentai. Taip bus įgyvendinamas ir ES įsipareigojimas vykdyti 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę, įsipareigojimai, susiję su kitomis JT organizacijomis ir tarptautinėmis iniciatyvomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuotines strategijas ir veiksmų planus.
Sprendžiant pagrindines sveikatos srities problemas kartu bus įgyvendinami ES politikos tikslai ir strategijos, ypač ES socialinių teisių ramstis, ES bendroji skaitmeninė rinka, ES direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas, taip pat kiti ES reguliavimo dokumentai. Taip bus įgyvendinamas ir ES įsipareigojimas vykdyti 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę, įsipareigojimai, susiję su kitomis JT organizacijomis ir tarptautinėmis iniciatyvomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuotines strategijas ir veiksmų planus.
Šių tikslų siekti padės aukšto lygio darbo grupė, t. y. Valdančioji taryba sveikatos klausimais. Ji užtikrins koordinavimą su kitomis ES ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis, taip pat veiksmų grupės sąveiką su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, įskaitant misijas ir partnerystes. Jai vadovaus mokslo srities atstovai ir ji apims visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, aktyviai dalyvaujant visuomenei, piliečiams ir pacientams. Jai bus pavesta vadovauti ir patarti rengiant darbo programą ir užduotis, susijusias su sveikata.
Ši veikla tiesiogiai padės įgyvendinti toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 13-ąjį DVT – klimato politika.
Ši veikla tiesiogiai padės įgyvendinti toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 13-ąjį DVT – klimato politika; (netiesiogiai) 1-ąjį DVT – skurdo panaikinimas; 5-ąjį DVT – lyčių lygybė; 6-ąjį DVT – švarus vanduo ir higiena; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.1 punktas
1.2.1.  Sveikata visą gyvenimą
1.2.1.  Sveikata visą gyvenimą
Pažeidžiamą gyvenimo etapą (gimimą, kūdikystę, vaikystę, paauglystę, nėštumą, brandą ir vėlyvąjį suaugusiojo amžių) išgyvenantys asmenys, įskaitant neįgalius ir sužalojimus patyrusius asmenis, turi specialių sveikatos poreikių, kuriems reikia geresnio supratimo ir specialiai pritaikytų sprendimų. Tokiu būdu bus galima mažinti susijusius sveikatos skirtumus ir gerinti rezultatus sveikatos srityje užtikrinant aktyvumą ir sveikatą visą gyvenimą, ypač sveikai pradėjus gyvenimą ir sumažinus psichikos ir fizinių ligų atsiradimo riziką vėlesniame gyvenime.
Pažeidžiamą gyvenimo etapą (gimimą, kūdikystę, vaikystę, paauglystę, nėštumą, brandą ir vėlyvąjį suaugusiojo amžių) išgyvenantys asmenys, įskaitant neįgalius, specialių poreikių turinčius ir sužalojimus patyrusius asmenis, turi specialių sveikatos poreikių, kuriems reikia geresnio supratimo ir specialiai pritaikytų sprendimų. Tokiu būdu bus galima mažinti susijusius sveikatos skirtumus ir gerinti rezultatus sveikatos srityje užtikrinant aktyvumą ir sveikatą visą gyvenimą, ypač sveikai pradėjus gyvenimą ir sumažinus psichikos ir fizinių ligų atsiradimo riziką vėlesniame gyvenime.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Ankstyvas vystymasis ir senėjimo procesas visą gyvenimą;
–  su amžiumi susijusios ligos ir senėjimo procesas visą gyvenimą;
–  motinos, tėvo, kūdikio ir vaiko sveikata bei tėvų vaidmuo;
–  motinos, tėvo, kūdikio ir vaiko sveikata, taip pat vaiko ir motinos išgyvenimo užtikrinimas bei tėvų vaidmuo;
–  su dideliu mirtingumu ir ilgalaikiu sergamumu siejami sveikatos poreikiai ir ilgalaikės pasekmės, ypač susijusios su problemomis vaikystėje;
–  paauglių sveikatos paslaugų poreikiai;
–  paauglių sveikatos paslaugų poreikiai, įskaitant psichologinę gerovę;
–  negalios ir sužalojimų poveikis sveikatai;
–  negalios etiologija bei negalios ir sužalojimų poveikis sveikatai;
–  savarankiškas aktyvus vyresnio amžiaus žmonių ir (arba) neįgaliųjų gyvenimas;
–  savarankiškas aktyvus vyresnio amžiaus žmonių ir (arba) neįgaliųjų gyvenimas;
–  švietimas ir skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje.
–  švietimas ir skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje;
–  pasenusių ar pažeistų organų ir audinių regeneracija;
–  angiogenezė, arterinė patologija, miokardo išemija ir struktūrinė širdies patologija, taip pat biologiniai širdies ir kraujagyslių ligų žymenys ir genetika;
–  lėtinių ligų gydymas.
Pakeitimai 37, 276 ir 277
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.2 punktas
1.2.2.  Aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai
1.2.2.  Aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai
Geriau supratus sveikatos ir rizikos veiksnius, kuriuos lemia socialinė, ekonominė ir fizinė aplinka žmonių kasdieniame gyvenime ir darbovietėje, įskaitant skaitmeninimo, klimato kaitos ir kitų aplinkos klausimų poveikį sveikatai, bus galima lengviau nustatyti ir mažinti sveikatai kylančią riziką ir grėsmes; mažinti mirčių ir ligų skaičių dėl cheminių medžiagų ir aplinkos taršos poveikio; remti aplinkai palankią, sveiką, atsparią ir tvarią gyvenimo ir darbo aplinką; skatinti sveiką gyvenimo būdą ir sveikus vartojimo įpročius; kurti teisingą, įtraukią ir patikimą visuomenę.
Geriau supratus sveikatos ir rizikos veiksnius, kuriuos lemia socialinė, ekonominė ir fizinė aplinka žmonių kasdieniame gyvenime ir darbovietėje, įskaitant skaitmeninimo, taršos, sparčios urbanizacijos, klimato kaitos ir kitų nacionalinių ir tarptautinių aplinkos klausimų poveikį sveikatai, bus galima lengviau nustatyti sveikatai kylančią riziką ir grėsmes, užkirsti joms kelią ir jas mažinti; nustatyti ir mažinti mirčių ir ligų skaičių dėl cheminių medžiagų ir aplinkos taršos poveikio; remti saugią aplinkai palankią, sveiką, atsparią ir tvarią gyvenimo ir darbo aplinką; skatinti sveiką gyvenimo būdą ir sveikus vartojimo įpročius; kurti teisingą, įtraukią ir patikimą visuomenę.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Cheminių medžiagų, teršalų ir kitų stresą sukeliančių veiksnių, įskaitant su klimato kaita susijusius ir aplinkos veiksnius, sukeliančius stresą, pavojaus, rizikos ir poveikio sveikatai, taip pat kelių stresą sukeliančių veiksnių bendro poveikio vertinimo technologijos;
–  Cheminių medžiagų, teršalų ir kitų stresą sukeliančių veiksnių, įskaitant su klimato kaita susijusius ir aplinkos veiksnius, sukeliančius stresą, pavojaus, rizikos ir poveikio sveikatai, taip pat kelių stresą sukeliančių veiksnių bendro poveikio vertinimo saugios ir veiksmingos technologijos ir metodika;
–  aplinkos, profesiniai, socialiniai ir elgesio veiksniai, darantys poveikį žmonių fizinei ir psichikos sveikatai bei gerovei, taip pat jų tarpusavio ryšiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms;
–  aplinkos, įskaitant apstatytą aplinką (projektavimas ir statyba), profesiniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai ir elgesio veiksniai, darantys poveikį žmonių fizinei ir psichikos sveikatai bei gerovei, taip pat jų tarpusavio ryšiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms ir žmonėms, turintiems negalią ar sutrikimą;
–  rizikos vertinimas, valdymas ir informavimas, taikant patobulintas priemones, skirtas įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, įskaitant bandymų su gyvūnais alternatyvas;
–  rizikos vertinimas, valdymas ir informavimas, įskaitant keitimąsi informacija, taikant patobulintas priemones, skirtas įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, įskaitant bandymų su gyvūnais alternatyvas;
–  pajėgumai ir infrastruktūra, skirta duomenims apie visus sveikatos veiksnius, įskaitant poveikį, sveikatą ir ligas, rinkti, dalytis ir derinti ES ir tarptautiniu lygmenimis;
–  pajėgumai ir infrastruktūra, skirta duomenims apie visus sveikatos veiksnius, įskaitant poveikį, sveikatą ir ligas, rinkti, dalytis ir derinti ES ir tarptautiniu lygmenimis;
–  sveikatinimas ir pirminės profilaktikos intervencinės priemonės.
–  sveikatinimas ir pirminės profilaktikos intervencinės priemonės;
–  reabilitacijos visą gyvenimą planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos priemonių moksliniai tyrimai;
–  ankstyvosios individualios reabilitacijos programų, skirtų nuo negalią sukeliančių patologijų kenčiantiems vaikams, planavimo ir įgyvendinimo priemonių moksliniai tyrimai.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.3 punktas
1.2.3.  Neužkrečiamosios ir retos ligos
1.2.3.  Neužkrečiamosios ir retos ligos
Neužkrečiamosios ligos, įskaitant retas ligas, kelia didelių problemų sveikatai ir visuomenei, todėl reikia efektyvesnių jų prevencijos, gydymo ir išgydymo metodų, įskaitant poreikiams individualizuotosios medicinos metodus.
Neužkrečiamosios ligos, įskaitant retas ligas, kelia didelių problemų sveikatai ir visuomenei, todėl reikia efektyvesnių jų prevencijos, diagnozės, gydymo ir išgydymo metodų, įskaitant tiksliosios medicinos metodus.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Ankstyvesnių ir tikslesnių diagnozių bei pacientų poreikiams pritaikyto gydymo diagnostika;
–  ankstyvesnių ir tikslesnių diagnozių bei prie pacientų poreikių pritaikyto nevėluojančio gydymo diagnostika;
–  infrastruktūra ir galimybės išnaudoti genominės medicinos pažangą ir paversti ją standartine klinikine praktika;
–  profilaktikos ir patikrinimo programos;
–  profilaktikos ir patikrinimo programos;
–  integruoti sprendimai, skirti savistabai, sveikatinimui, ligų profilaktikai, lėtinių ligų ir sergamumo keliomis ligomis valdymas;
–  integruoti sprendimai, skirti savistabai, sveikatinimui, ligų profilaktikai, lėtinių ligų ir sergamumo keliomis ligomis valdymas;
–  gydymas arba išgydymas, įskaitant farmakologinį ir nefarmakologinį gydymą;
–  saugus, veiksmingas ir lengvai prieinamas gydymas, išgydymas ar kiti gydymo metodai, įskaitant farmakologinį ir nefarmakologinį gydymą;
–  palaikomoji slauga;
–  palaikomoji slauga;
–  bendradarbiavimu grindžiami moksliniai tyrimai, susiję su molekuline, struktūrine ir ląstelių biologija, eksperimentiniais gydymo būdais, genetika, genomika ir žmogaus susirgimą vėžiu lemiančiais aplinkos veiksniais;
–  genomikos ribos, epidemiologija, bioinformatika, patologija ir iššūkiai taikant tiksliąją mediciną retosioms ligoms gydyti, neurodegeneracinės ligos ir onkologija;
–  sritys, kuriose klinikinis poreikis nėra iš esmės patenkintas, pavyzdžiui, retos vėžio formos, įskaitant pediatrinio vėžio formas;
–  Intervencinių priemonių ir sprendimų lyginamojo efektyvumo vertinimas;
–  Intervencinių priemonių ir sprendimų lyginamojo efektyvumo vertinimas;
–  mokslinių tyrimų įgyvendinimas siekiant didinti intervencines priemones sveikatos srityje ir remti jų panaudojimą sveikatos politikoje ir sistemose.
–  mokslinių tyrimų įgyvendinimas siekiant didinti intervencines priemones sveikatos srityje ir remti jų panaudojimą sveikatos politikoje ir sistemose.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.4 punktas
1.2.4.  Infekcinės ligos
1.2.4.  Infekcinės ligos
Apsaugoti žmones nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai yra pagrindinis visuomenės sveikatos uždavinys, skatinantis efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą ES ir pasaulio mastu. Veikla apims infekcinių ligų profilaktiką, pasirengimą joms, ankstyvąjį nustatymą, gydymą ir išgydymą, taip pat antimikrobinio atsparumo (AMR) problemos sprendimą vadovaujantis koncepcija „Viena sveikata“.
Apsaugoti žmones nuo užkrečiamų ligų ir tarpvalstybinių grėsmių sveikatai yra pagrindinis visuomenės sveikatos uždavinys, skatinantis efektyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą ES ir pasaulio mastu. Veikla apims infekcinių ligų profilaktiką, pasirengimą joms, ankstyvąjį nustatymą, gydymą ir išgydymą, taip pat antimikrobinio atsparumo (AMR) problemos sprendimą vadovaujantis koncepcija „Viena sveikata“. Tolesnis antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų, įskaitant superbakterijas, plitimas turės didelio neigiamo poveikio tiek ekonomikai, tiek aplinkai. Vienas iš šioje išlaidų kategorijoje nurodytų prioritetų taip pat bus jų vystymosi ir plitimo prevencija. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija nustatė apleistų ligų, kurioms dėl ribotų komercinių paskatų neskiriamos privačiojo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijas, sąrašą. Siekiant spręsti tokių su skurdu susijusių ir apleistų ligų problemą reikia platesnio užmojo viešojo sektoriaus investicijų.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Infekcinių ligų, įskaitant gyvūnų žmonėms perduodamas ligas (zoonozę) arba ligas, perduodamas žmonėms iš kitų aplinkos dalių (vandens, dirvožemio, augalų, maisto produktų), atsiradimo ar pakartotino atsiradimo ir paplitimo veiksniai;
–  infekcinių ligų, įskaitant gyvūnų ligų perdavimą žmonėms (zoonozės) arba ligas, perduodamas žmonėms iš kitų aplinkos dalių (vandens, dirvožemio, augalų, maisto produktų), atsiradimo ar pakartotino atsiradimo ir paplitimo veiksniai ir empirinių profilaktinių priemonių, kurios sumažina ligų perdavimą, įgyvendinimą;
–  infekcinių ligų, įskaitant antimikrobiniam poveikiui atsparius patogenus, su sveikata susijusias infekcijas, prognozė, ankstyvasis nustatymas ir stebėjimas bei su aplinka susiję veiksniai;
–  infekcinių ligų, įskaitant antimikrobiniam poveikiui atsparius patogenus, su sveikata susijusias infekcijas, prognozė, ankstyvasis nustatymas ir stebėjimas bei su aplinka susiję veiksniai;
–  vakcinos, infekcinių ligų, įskaitant sergamumą kitomis ligomis ir susijusias infekcijas, diagnostika, gydymas ir išgydymas;
–  tinkama, saugi ir veiksminga diagnostika, medicinos technologijos, gydymas ir vakcinos, skirtos infekcinių ligų prevencijai ir profilaktikai, įskaitant naujų vakcinų mokslinius tyrimus ir kūrimą, pažangias imunizacijos technologijas ir norminius mokslus;
–  efektyvus pasirengimas sveikatos krizėms, reagavimo ir padėties atkūrimo priemonės ir strategijos, kurias įgyvendinant dalyvauja bendruomenės;
–  efektyvus pasirengimas sveikatos krizėms, reagavimo ir padėties atkūrimo priemonės ir strategijos, kurias įgyvendinant dalyvauja bendruomenės;
–  medicininių intervencinių priemonių įgyvendinimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ir sveikatos sistemoje kliūtys;
–  medicininių intervencinių priemonių įgyvendinimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ir sveikatos sistemoje kliūtys;
–  tarpvalstybiniai užkrečiamųjų ligų aspektai ir specifiniai iššūkiai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai tropinės ligos.
–  tarpvalstybiniai užkrečiamųjų ligų aspektai ir specifiniai iššūkiai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai apleistos tropinės ligos, AIDS, tuberkuliozė ir maliarija. Naujų infekcinių ligų gydymo metodų kūrimas siekiant užkirsti kelią atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.5 punktas
1.2.5.  Sveikatos priežiūros ir slaugos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai
1.2.5.  Sveikatos priežiūros ir slaugos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai
Sveikatos technologijos ir priemonės yra labai svarbios visuomenės sveikatai; jomis reikšmingai prisidėta prie svarbių laimėjimų, pasiektų ES gyvenimo kokybės, žmonių sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Todėl pagrindinis strateginis uždavinys yra sukurti, išplėtoti, pateikti ir įgyvendinti tinkamas, patikimas, saugias ir ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtas priemones ir technologijas atsižvelgiant į neįgaliųjų ir senėjančios visuomenės poreikius. Tos priemonės ir technologijos apima dirbtinį intelektą ir kitas skaitmenines technologijas, kurios yra gerokai tobulesnės nei esamos ir kuriomis skatinama konkurencinga ir tvari vertingas darbo vietas kurianti sveikatos pramonė. Europos sveikatos pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos sektorių ES, kuriam tenka 3 proc. BVP ir kuriame dirba 1,5 mln. žmonių.
Sveikatos technologijos ir priemonės yra labai svarbios visuomenės sveikatai; jomis reikšmingai prisidėta prie svarbių laimėjimų, pasiektų ES gyvenimo kokybės, žmonių sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Todėl pagrindinis strateginis uždavinys yra sukurti, išplėtoti, pateikti ir įgyvendinti tinkamas, patikimas, saugias ir ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtas priemones ir technologijas atsižvelgiant į neįgaliųjų ir senėjančios visuomenės poreikius. Tos priemonės ir technologijos apima bazines didelio poveikio technologijas, dirbtinį intelektą, robotiką, didžiuosius duomenis, kvantinę technologiją ir kitas skaitmenines priemones ir technologijas, kurios yra gerokai tobulesnės nei esamos ir kuriomis skatinama konkurencinga ir tvari vertingas darbo vietas kurianti sveikatos pramonė. Europos sveikatos pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos sektorių ES, kuriam tenka 3 proc. BVP ir kuriame dirba 1,5 mln. žmonių.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Priemonės ir technologijos, taikomos visame sveikatos paslaugų spektre atsižvelgiant į informaciją apie sveikatos būklė, įskaitant bet kokį funkcinį sutrikimą;
–  priemonės ir technologijos, taikomos visame sveikatos paslaugų, įskaitant sveikatos technologijų gamybą, spektre atsižvelgiant į informaciją apie sveikatos būklė, įskaitant bet kokį funkcinį sutrikimą;
–  dirbtinis intelektas ir robotika, skirti sveikatos technologijoms ir priemonėms;
–  integruotos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, skirti žmogaus sveikatai, įskaitant mobiliąsias ir telesveikatos priemones;
–  integruotos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, skirti žmogaus sveikatai, įskaitant mobiliąsias ir telesveikatos priemones;
–  individualizuotos, skaitmeninės sveikatos priežiūros koncepcijos, grindžiamos suporuotais skaitmeniniais prietaisais, tiksliais duomenimis grindžiamais kompiuteriniais pagrindinių žmogaus kūno biologinių procesų modeliais, kurie sudaro sąlygas nustatyti kiekvienam žmogui geriausią terapiją ir prevencines sveikatos apsaugos ir priežiūros priemones;
–  sveikatos priežiūros ir slaugos technologijų ir priemonių bandymas realiomis sąlygomis, įskaitant klinikinius bandymus ir įgyvendinimo mokslinius tyrimus, didelio masto diegimas, optimizavimas ir inovacijų viešieji pirkimai;
–  sveikatos priežiūros ir slaugos technologijų ir priemonių bandymas realiomis sąlygomis, įskaitant klinikinius bandymus ir įgyvendinimo mokslinius tyrimus, didelio masto diegimas, optimizavimas ir inovacijų viešieji pirkimai;
–  novatoriški procesai ir paslaugos, skirtos sveikatos priežiūros ir slaugos priemonėms ir technologijoms kurti, gaminti ir greitai pateikti;
–  novatoriški procesai ir paslaugos, skirtos slaugos priemonėms, technologijoms, vaistams ir vakcinoms kurti, gaminti ir greitai pateikti;
–  sveikatos priežiūros ir slaugos priemonių ir technologijų saugumas, veiksmingumas ir kokybė, taip pat jų etinis teisinis ir socialinis poveikis;
–  sveikatos priežiūros ir slaugos priemonių ir technologijų saugumas, veiksmingumas ir kokybė, taip pat jų etinis teisinis ir socialinis poveikis;
–  sveikatos technologijoms ir priemonėms skirtas norminis mokslas.
–  sveikatos technologijoms ir priemonėms skirtas norminis mokslas;
–  priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, kuriais siekiama padidinti medikų sprendimų saugumą.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.6 punktas
1.2.6.  Sveikatos sistemos yra pagrindinė ES socialinių sistemų dalis;
1.2.6.  Sveikatos sistemos yra pagrindinė ES socialinių sistemų dalis;
2017 m. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbo 24 mln. žmonių. Pagrindinis prioritetas – užtikrinti sveikatos sistemų prieinamumą, ekonominį efektyvumą, atsparumą, tvarumą ir patikimumą, taip pat mažinti skirtumus, be kita ko, išnaudojant duomenimis pagrįstų ir skaitmeninių inovacijų potencialą siekiant geresnės sveikatos ir į žmogų orientuotos priežiūros ir remiantis atvirąja Europos duomenų infrastruktūra. Tai padės paskatinti sveikatos priežiūros ir slaugos srities skaitmeninę transformaciją.
2017 m. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbo 24 mln. žmonių. Pagrindinis prioritetas – užtikrinti sveikatos sistemų prieinamumą, ekonominį efektyvumą, atsparumą, tvarumą ir patikimumą, taip pat mažinti skirtumus, be kita ko, išnaudojant duomenimis pagrįstų ir skaitmeninių inovacijų potencialą siekiant geresnės sveikatos ir į žmogų orientuotos priežiūros ir remiantis atvirąja Europos duomenų infrastruktūra. Tai padės paskatinti sveikatos priežiūros ir slaugos srities skaitmeninę transformaciją. Būsima infrastruktūra turėtų būti grindžiama patikimomis saugyklomis, pvz., 5G diegimu, daiktų interneto plėtros sąlygomis ir itin našaus duomenų apdorojimo centrais.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Reformos Europos ir kitų šalių visuomenės sveikatos sistemose ir politikoje;
–  Reformos Europos ir kitų šalių visuomenės sveikatos sistemose ir politikoje;
–  nauji sveikatos priežiūros ir slaugos modeliai ir metodai, kuriuos galima perduoti iš vienos šalies (regiono) kitai šaliai (regionui) ir pritaikyti;
–  nauji sveikatos priežiūros ir slaugos modeliai ir metodai, kuriuos galima perduoti iš vienos šalies (regiono) kitai šaliai (regionui) ir pritaikyti;
–  sveikatos technologijų vertinimo tobulinimas;
–  sveikatos technologijų vertinimo tobulinimas;
–  sveikatos skirtumų raida ir efektyvus politinis atsakas;
–  sveikatos skirtumų raida ir efektyvus politinis atsakas;
–  būsima sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga ir jos poreikiai;
–  būsima sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga ir jos poreikiai;
–  schemų, skirtų specializuotiems sveikatos priežiūros specialistų mokymams, mokymui ir techninės praktinės patirties tobulinimui, rengimas, taip pat nauji darbo metodai diegiant naujoves e. sveikatos ir sveikatos priežiūros srityse;
–  laiku atliekamas informacijos apie sveikatą tobulinimas ir duomenų apie sveikatą naudojimas, įskaitant elektronines ligos istorijas, skiriant tinkamą dėmesį saugumui, privatumui, suderinamumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui;
–  informacijos apie sveikatą savalaikiškumo ir kokybės tobulinimas, taip pat veiksmingo duomenų apie sveikatą rinkimo infrastruktūros ir naudojimo tobulinimas, įskaitant elektronines ligos istorijas, skiriant tinkamą dėmesį saugumui, privatumui, suderinamumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui; informacija apie sveikatą ir duomenų apie sveikatą naudojimas, įskaitant elektronines ligos istorijas, skiriant tinkamą dėmesį saugumui, pasitikėjimui, privatumui, suderinamumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui;
–  sveikatos sistemų atsparumas mažinant krizių poveikį ir siekiant pritaikyti revoliucingąsias inovacijas;
–  sveikatos sistemų atsparumas mažinant krizių poveikį ir siekiant pritaikyti revoliucingąsias inovacijas;
–  sprendimai, skirti piliečių ir pacientų įgalinimui, savistabai ir ryšiams su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais, siekiant labiau integruotos priežiūros ir į naudotoją orientuoto požiūrio;
–  sprendimai, skirti piliečių ir pacientų įgalinimui, savistabai ir ryšiams su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais, siekiant labiau integruotos priežiūros ir į naudotoją orientuoto požiūrio;
–  duomenys, informacija, žinios ir geriausios patirties pavyzdžiai, gauti atlikus sveikatos sistemų tyrimus ES ir pasaulio mastu.
–  duomenys, informacija, žinios ir geriausios patirties pavyzdžiai, gauti atlikus sveikatos sistemų tyrimus ES ir pasaulio mastu.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto įžanginė dalis
2.  VEIKSMŲ GRUPĖ „ĮTRAUKI IR SAUGI VISUOMENĖ“
2.  VEIKSMŲ GRUPĖ „ĮTRAUKI IR KŪRYBIŠKA VISUOMENĖ“
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.1 papunktis
2.1.  Paaiškinimas
2.1.  Paaiškinimas
ES remia unikalų ekonomikos augimo ir socialinės politikos derinimo būdą, kai pasiekiamas aukštas socialinės įtraukties lygis ir dalijamasi demokratijos, žmogaus teisių, lyčių lygybės ir turtingos įvairovės vertybėmis. Šis modelis nuolat kinta; ji taikant reikia reaguoti į iškylančius iššūkius, įskaitant globalizaciją ir technologinį pokytį. Europa taip pat turi spręsti uždavinius, susijusius su nuolatinėmis saugumo grėsmėmis. Teroristiniai išpuoliai ir radikalėjimas, kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo, visuomenės dėl to patiria spaudimą.
ES remia unikalų klestėjimo, ekonomikos augimo ir tvarumo derinimo su socialine politika būdą, kai pasiekiamas aukštas socialinės įtraukties lygis ir dalijamasi demokratijos, žmogaus teisių, lyčių lygybės ir turtingos įvairovės vertybėmis. Šis modelis nuolat kinta; taikant reikia reaguoti į iškylančius iššūkius, įskaitant skaitmeninimą, globalizaciją ir technologijų raidą.
ES privalo skatinti integracinio ir tvaraus augimo modelį, kartu pasinaudodama technologinės pažangos teikiama nauda, didindama pasitikėjimą demokratiniu valdymu ir skatindama jo inovacijas, kovodama su nelygybe, nedarbu, atskirtimi, diskriminacija ir radikalėjimu, užtikrindama žmogaus teises, puoselėdama kultūrinę įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei suteikdama piliečiams galių socialinių inovacijų priemonėmis. Migracijos valdymas ir migrantų integracija ir toliau išlieka prioritetiniais klausimais. Mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje sprendžiat šiuos uždavinius ir įgyvendinant ES tikslus yra labai svarbus.
ES privalo skatinti integracinio ir tvaraus augimo modelį, kartu pasinaudodama technologinės pažangos teikiama nauda, didindama pasitikėjimą demokratiniu valdymu ir skatindama jo inovacijas, kovodama su nelygybe, nedarbu, atskirtimi, diskriminacija ir radikalėjimu, užtikrindama žmogaus teises, puoselėdama kultūrinę įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei suteikdama piliečiams galių socialinių inovacijų priemonėmis. Migracijos valdymas ir migrantų integracija ir toliau išlieka prioritetiniais klausimais.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje bei kultūros ir kūrybos sektoriuje sprendžiant šiuos uždavinius ir įgyvendinant ES tikslus yra labai svarbus. Dėl plataus jų spektro, dydžio ir poveikio vykstant šiuolaikinei skaitmeninei transformacijai šie sektoriai labai prisideda prie mūsų ekonomikos. Socialinių ir technologijų inovacijų tarpusavio ryšiai yra sudėtingi ir jų raida dažniausiai nėra linijinė, todėl reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus, įskaitant tarpsektorinius ir daugiadalykinius mokslinius tyrimus, susijusius su visų rūšių finansuojamų inovacijų ir veiklos plėtojimu, siekiant paskatinti veiksmingą jų plėtojimą ateityje.
Europos piliečius, valstybines institucijas ir ekonomiką reikia apsaugoti nuo nuolatinės organizuoto nusikalstamumo grėsmės, įskaitant neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, narkotikais ir žmonėmis. Taip pat labai svarbu stiprinti apsaugą ir saugumą užtikrinant geresnį sienų valdymą. Vykstant ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimui, kibernetinių nusikaltimų skaičius didėja, o su jais susijusi rizika darosi vis įvairesnė. Europai reikia toliau stengti gerinti kibernetinį saugumą, skaitmeninių duomenų privatumą, asmens duomenų apsaugą ir kovoti su klaidingos ir kenksmingos informacijos skleidimu siekiant apsaugoti demokratijos ir ekonomikos stabilumą. Galiausiai reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų apribotas ekstremalių oro sąlygų poveikis gyvybei ir pragyvenimo šaltiniams, kuris vis stiprėja dėl klimato kaitos, pvz., potvynių, audrų ar sausrų, dėl kurių kyla miško gaisrai, dirvožemio degradacijos ir kitų gaivalinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimų. Gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės gali kelti grėsmę svarbioms visuomenės funkcijoms, pvz., sveikatos, energijos tiekimo ir valdymo.
Atsižvelgiant į problemų mastą, sudėtingumą ir tarptautinį pobūdį, ES reikia imtis daugialypių veiksmų. Tokius svarbius socialinius, politinius, kultūrinius ir ekonominius klausimus, taip pat saugumo problemas sprendžiant tik nacionaliniu lygmeniu kiltų pavojus, kad ištekliai bus naudojami neefektyviai ir bus taikomi suskaidyti metodai ir nevienodi žinių ir pajėgumų standartai.
Saugumo moksliniai tyrimai yra vieni iš platesnio masto visaapimančių ES veiksmų reaguojant į grėsmes saugumui. Jie prisideda prie pajėgumų stiprinimo proceso sudarant sąlygas būsimomis technologijomis ir programomis užpildyti politikos formuotojų ir praktikų nustatytas pajėgumų spragas. Mokslinių tyrimų finansavimas pagal ES bendrąją programą jau sudaro apie 50 proc. viso viešojo finansavimo, ES skiriamo saugumo tyrimams. Visapusiškai bus panaudotos turimos priemonės, įskaitant Europos kosmoso programą (GALILEO, EGNOS, „Copernicus“, Europos informacijos apie padėtį kosmose sistema, vyriausybinis palydovinis ryšys). Sinergijos siekiama veikla, kuri remiama vykdant ES finansuojamus gynybos mokslinius tyrimus; dėl jos išvengiama finansavimo dubliavimo. Tarpvalstybiniu bendradarbiavimu prisidedama prie Europos bendrosios saugumo rinkos kūrimo ir pramonės veiklos rezultatų, kuriais grindžiama ES autonomija, gerinimo.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, vykdoma įgyvendinant šią visuotinę užduotį, bus derinama su Komisijos prioritetais: demokratinių pokyčių; darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; teisingumas ir pagrindinės teisės; migracijos; glaudesnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos; bendrosios skaitmeninės rinkos. Tai atitiks Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant socialinės Europos ir Sąjungos, kuri saugo kultūros paveldą ir skatina kultūrinę įvairovę. Taip pat bus remiamas Europos socialinių teisių ramstis ir Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos. Saugumo moksliniai tyrimai vykdomi įgyvendinant Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant saugios ir apsaugotos Europos, prisidedant prie tikrosios ir efektyvios saugumo sąjungos. Bus panaudojama sinergija su Teisingumo programa bei Teisių ir vertybių programa, kuriomis remiama veikla teisės kreiptis į teismą, aukų teisių, lyčių lygybės, nediskriminavimo, duomenų apsaugos ir Europos pilietybės skatinimo srityse.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, vykdoma įgyvendinant šią visuotinę užduotį, bus derinama su Komisijos prioritetais: demokratinių pokyčių; darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; teisingumas ir pagrindinės teisės; migracijos; glaudesnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos; bendrosios skaitmeninės rinkos. Tai atitiks Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant socialinės Europos ir Sąjungos, kuri saugo kultūros paveldą ir skatina kultūrinę įvairovę. Taip pat bus remiamas Europos socialinių teisių ramstis.
Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 4-ojo DVT – kokybiškas švietimas: DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.
Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 4-ąjį DVT – kokybiškas švietimas: 5-ąjį DVT – lyčių lygybė; 8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 12-ąjį DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos, 17-ąjį DVT – partnerystė siekiant tikslų.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.1 punkto 2 pastraipa
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Demokratijos istorija, raida ir veiksmingumas skirtingais lygmenimis ir įvairiomis formomis; skaitmeninimo aspektai ir komunikacijos socialiniuose tinkluose poveikis, švietimo ir jaunimo politikos kaip demokratinės pilietybės kertinio akmens vaidmuo;
–  demokratijos istorija, raida ir veiksmingumas skirtingais lygmenimis ir įvairiomis formomis, pavyzdžiui, kultūrų dialogo judėjimai, tautų bendradarbiavimas ir religijų taika; skaitmeninimo aspektai, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos ir skaitmeninėmis priemonėmis, komunikacijos socialiniuose tinkluose poveikis ir švietimo, jaunimo politikos ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime kaip demokratinės pilietybės kertinio akmens vaidmuo;
–  novatoriški metodai, kuriais remiamas demokratinio valdymo skaidrumas, aktyvumas, atskaitingumas, efektyvumas ir teisėtumas pagrindinių teisių ir teisinės valstybės požiūriu;
–  novatoriški metodai, kuriais remiamas demokratinio valdymo skaidrumas, aktyvumas, atskaitingumas, efektyvumas ir teisėtumas, įskaitant kovą su korupcija, visapusiškai paisant pagrindinių ir žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;
–  technologijų poveikis atskirų asmenų gyvenimo būdui ir elgesiui;
–  strategijos, kuriomis siekiama spręsti populizmo, ekstremizmo, radikalėjimo, terorizmo problemas, įtraukiant ir pasitelkiant nusivylusius ir atskirtyje likusius piliečius;
–  strategijos, kuriomis siekiama spręsti populizmo, ekstremizmo, radikalėjimo, diskriminacijos, neapykantą kurstančių kalbų ir terorizmo problemas, veiksmingai įtraukiant, įgalinant ir pasitelkiant nusivylusius, pažeidžiamus ir atskirtyje likusius piliečius;
–  nauji būdai reaguojant į imigracijos ir ksenofobijos sąsajas ir siekiant panaikinti migracijos priežastis;
–  geresnis žurnalistikos standartų ir naudotojų sukurto turinio vaidmens suvokimas itin susietoje visuomenėje ir kovos su dezinformacija kūrimas;
–  geresnis žurnalistikos standartų ir naudotojų sukurto turinio vaidmens suvokimas itin susietoje visuomenėje ir kovos su dezinformacija kūrimas;
–  daugiakultūrės pilietybės it tapatybių vaidmuo, susijęs su demokratine pilietybe ir politiniu aktyvumu;
–  daugiakultūrės pilietybės it tapatybių vaidmuo, susijęs su demokratine pilietybe ir politiniu aktyvumu;
–  technologinės ir mokslinės pažangos, įskaitant didelius duomenų kiekius, internetinius socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą, poveikis demokratijai;
–  technologinės ir mokslinės pažangos, įskaitant didelius duomenų kiekius, internetinius socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą, poveikis demokratijai;
–  patariamoji ir dalyvaujamoji demokratija bei aktyvi ir įtrauki pilietybė, įskaitant skaitmeninį aspektą;
–  patariamoji ir dalyvaujamoji demokratija bei aktyvi ir įtrauki pilietybė, įskaitant skaitmeninį aspektą;
–  Ekonominės ir socialinės nelygybės poveikis politiniam aktyvumui ir demokratijai parodant, kaip nelygybės mažinimas ir kova su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją lyties pagrindu, gali stiprinti demokratiją.
–  Ekonominės ir socialinės nelygybės poveikis politiniam aktyvumui ir demokratijai parodant, kaip nelygybės mažinimas ir kova su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją lyties pagrindu, gali stiprinti demokratiją;
–  naujas požiūris į mokslo diplomatiją.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.2 punkto įžanginė dalis
2.2.2.  Kultūros paveldas
2.2.2.  Kultūra ir kūrybiškumas
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.2 punktas
2.2.2.  Kultūros paveldas
2.2.2.  Kultūros paveldas
Europos kultūros ir kūrybos sektorius sujungia meną, kultūrą, verslą ir technologijas. Be to, visų pirma skaitmeninimo srityje kultūros ir kūrybos pramonės sektoriai atlieka labai svarbų vaidmenį Europos reindustrializacijoje, skatina augimą ir jų strateginė padėtis gali lemti naujovių sklaidą kituose sektoriuose, kaip antai turizmo, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių technologijų bei inžinerijos. Programoje „Europos horizontas“ kūrybiškumas ir dizainas bus kompleksinis klausimas, kuris bus integruotas į per visą programą įgyvendinamus projektus, siekiant remti naujas technologijas, verslo modelius ir kompetencijas, taip pat padės paversti kūrybiškus ir tarpdalykinius sprendimo būdus ekonominę ir socialinę vertę turinčiais produktais.
Kultūros paveldas yra mūsų gyvenimo pagrindas, prasmingas bendruomenėms, grupėms ir visuomenėms ir suteikiantis priklausymo jausmą. Tai – tiltas, jungiantis mūsų visuomenių praeitį ir ateitį. Jis yra vietos ekonomikos varomoji jėga ir galingas kūrybinio ir kultūros sektorių įkvėpimo šaltinis. Viso mūsų kultūros paveldo potencialo prieinamumas, išsaugojimas, apsaugojimas, atkūrimas, permąstymas ir panaudojimas yra svarbūs uždaviniai šiandieninei kartai ir būsimoms kartoms. Kultūros paveldas yra pagrindinis informacijos ir įkvėpimo šaltinis menų, tradicinių amatų, kultūros, verslo ir kūrybiniam sektoriams, kurie skatina tvarų ekonomikos augimą, naujų darbo vietų kūrimą ir išorės prekybą.
Kultūros paveldas yra sudedamoji kultūros ir kūrybos sektorių dalis. Kultūros paveldas yra praeities pėdsakai ir reiškiniai, įgiję prasmę bendruomenėms, grupėms ir visuomenėms, jų naudojami bei suteikiantys priklausymo jausmą. Tai – tiltas, jungiantis mūsų visuomenių praeitį ir ateitį. Jis yra vietos ekonomikos varomoji jėga ir galingas kūrybinio ir kultūros sektoriaus įkvėpimo šaltinis. Viso mūsų kultūros paveldo potencialo prieinamumas, išsaugojimas, apsaugojimas, atkūrimas, permąstymas ir panaudojimas yra svarbūs uždaviniai šiandieninei kartai ir būsimoms kartoms. Kultūros paveldas yra pagrindinis informacijos ir įkvėpimo šaltinis menų, tradicinių amatų, kultūros, kūrybos ir verslo sektoriams, kurie skatina tvarų ekonomikos augimą, naujų darbo vietų kūrimą ir išorės prekybą.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Paveldo tyrimai ir mokslai, taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;
–  Paveldo tyrimai ir mokslai, taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;
–  galimybė susipažinti su kultūros paveldu ir juo dalytis taikant novatoriškus modelius ir naudojimo būdus bei dalyvaujamojo valdymo modelius;
–  galimybė susipažinti su kultūros paveldu ir susijusia informacija bei jais dalytis taikant novatoriškus modelius ir naudojimo būdus bei dalyvaujamojo valdymo modelius;
–  susieti kultūros paveldą su naujais kūrybiniais sektoriais;
–  susieti kultūros paveldą su naujais kūrybiniais sektoriais;
–  kultūros paveldo indėlis į darnų vystymąsi išsaugant, apsaugant ir atkuriant kultūrinę aplinką, o ES laikant paveldu pagrįstų inovacijų ir kultūrinio turizmo laboratorija;
–  kultūros paveldo indėlis į darnų vystymąsi išsaugant, apsaugant, plėtojant ir atkuriant kultūrinę aplinką, o ES laikant paveldu pagrįstų inovacijų ir kultūrinio turizmo laboratorija;
–  kultūros paveldo ir kalbų išsaugojimas, apsaugojimas, stiprinimas ir atkūrimas taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;
–  kultūros paveldo, kalbų ir tradicinių įgūdžių ir amatų išsaugojimas, apsaugojimas, stiprinimas ir atkūrimas taikant moderniausias technologijas, be kita ko, ir skaitmenines;
–  tradicijų, elgsenos modelių, vertybių suvokimo ir įsitikinimų bei priklausymo jausmo poveikis.
–  pliuralistinių ir įvairių tradicijų, papročių, vertybių suvokimo ir su jomis susijusių įsitikinimų svarba vystantis bendruomenėms;
–  Europos kultūros paveldo debesijos, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo erdvės, kuria naudojantis būtų suteikiama galimybė naudotis kultūros paveldu pasitelkiant naujas technologijas, taip pat skatinamas ir palengvinamas praktinės patirties ir įgūdžių perdavimas, suteikiama galimybė kurti atskiras darbo grupes ir projektų struktūras ir teikiamos Europos kultūros debesijos paslaugos, kaip atsvara komercinėmis debesijos paslaugomis, sukūrimas. Prieš imantis šių veiksmų bus atliktas poveikio vertinimas.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.3 punktas
2.2.3.  Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai
2.2.3.  Socialiniai, kultūros ir ekonominiai pokyčiai
Europos visuomenės išgyvena didelį socialinį ir ekonominį virsmą, ypač dėl globalizacijos ir technologinių inovacijų. Kartu daugumoje Europos šalių padidėjo pajamų skirtumai14. Siekiant skatinti integracinį augimą ir panaikinti skirtumus, didinti našumą (be kita ko, tobulinant jo matavimą) ir žmogiškąjį kapitalą, spręsti migracijos ir integracijos problemas bei remti kartų solidarumą ir socialinį judumą, reikalinga į ateitį orientuota politika. Kad ateitis būtų teisingesnė ir klestinti, reikalingos švietimo ir mokymo sistemos.
Europos visuomenės išgyvena didelį socialinį, kultūrinį ir ekonominį virsmą, ypač dėl globalizacijos ir technologinių inovacijų. Kartu daugumoje Europos šalių padidėjo pajamų skirtumai14. Siekiant skatinti integracinį augimą ir panaikinti skirtumus, didinti našumą (be kita ko, tobulinant jo matavimą) ir žmogiškąjį kapitalą, gerinti piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas, spręsti migracijos ir integracijos problemas bei remti kartų solidarumą, socialinį judumą ir kultūrinę integraciją, reikalinga į ateitį orientuota politika. Kad ateitis būtų teisingesnė ir klestinti, reikalingos prieinamos, novatoriškos ir kokybiškos švietimo ir mokymo sistemos.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Žinių bazė rekomendacijoms dėl investicijų ir politikos, ypač švietimo ir mokymo srityje, siekiant didelės pridėtinės vertės įgūdžių, našumo, socialinio judumo, ekonomikos augimo, socialinių inovacijų ir darbo vietų kūrimo. Švietimo ir mokymo vaidmuo mažinant skirtumus;
–  Žinių bazė rekomendacijoms dėl investicijų ir politikos, ypač švietimo ir mokymo srityje, siekiant didelės pridėtinės vertės įgūdžių, našumo, socialinio judumo, ekonomikos augimo, socialinių inovacijų ir darbo vietų kūrimo. Švietimo ir mokymo vaidmuo mažinant skirtumus;
–  įvairių mokslo sričių tyrimai, apimantys technologinių permainų ekonominį, kultūrinį ir socialinį poveikį;
–  ne vien BVP rodikliais pagrįstas socialinis tvarumas, ypač į nauji ekonomikos ir verslo modeliai ir naujos finansinės technologijos;
–  ne vien BVP rodikliais pagrįstas socialinis tvarumas, ypač nauji ekonomikos ir verslo modeliai, pvz., socialinė ekonomika, ir naujos finansinės technologijos;
–  statistinės ir kitos ekonominės priemonės, padedančios geriau suprasti ekonomikos augimą ir inovacijas, kai našumas didėja vangiai;
–  statistinės ir kitos ekonominės bei kiekybinės priemonės, padedančios geriau suprasti ekonomikos augimą ir inovacijas, kai našumas didėja vangiai;
–  nauji darbo tipai, darbo vaidmuo, darbo rinkos ir pajamų tendencijos ir pokyčiai šiuolaikinėse visuomenėse ir jų poveikis pajamų pasiskirstymui, nediskriminavimas, įskaitant lyčių lygybę ir socialinę įtrauktį;
–  nauji darbo tipai, darbo vaidmuo, darbo rinkos ir pajamų tendencijos ir pokyčiai šiuolaikinėse visuomenėse ir jų poveikis pajamų pasiskirstymui, nediskriminavimas, įskaitant lyčių lygybę ir socialinę įtrauktį;
–  mokesčių ir išmokų sistemos kartu su socialinės apsaugos ir socialinių investicijų politika, siekiant panaikinti skirtumus ir spręsti neigiamo technologijų, demografijos ir įvairovės poveikio klausimus;
–  mokesčių ir išmokų sistemos kartu su socialinės apsaugos ir socialinių investicijų politika, mokesčių rojai ir mokestinis teisingumas siekiant panaikinti skirtumus ir spręsti neigiamo technologijų, demografijos ir įvairovės poveikio klausimus;
–  reagavimo į demografinius pokyčius strategijos, urbanizacija lyginant su migracija iš kaimo vietovių, kova su socialine ir ekonomine atskirtimi ir gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas, taip pat naudojant naujausią technologiją ir skaitmeninius sprendimus;
–  žmonių judumas pasaulio ir vietos mastu siekiant geresnio migracijos valdymo, migrantų, taip pat pabėgėlių integracijos; tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba žmogaus teisėms; didesnės ir geresnės galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, dalyvauti mokyme, gauti rėmimo paslaugas, aktyvi ir įtrauki pilietybė, ypač pažeidžiamiems asmenims;
–  žmonių judumas pasaulio ir vietos mastu siekiant geresnio migracijos valdymo, migrantų, taip pat pabėgėlių integracijos; tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba žmogaus teisėms; didesnės ir geresnės galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, dalyvauti mokyme, gauti rėmimo paslaugas, aktyvi ir įtrauki pilietybė, ypač pažeidžiamiems asmenims;
–  švietimo ir mokymo sistemos, skatinančios ir geriausiai išnaudojančios ES skaitmeninę transformaciją, taip pat valdančios riziką, kylančią dėl pasaulinių tarpusavio sąsajų ir technologinių inovacijų, ypač internete kylančią riziką, etinių klausimų, socialinių ir ekonominių skirtumų bei radikalių pokyčių rinkose;
–  švietimo ir mokymo sistemos, skatinančios ir geriausiai išnaudojančios ES skaitmeninę transformaciją, taip pat valdančios riziką, kylančią dėl pasaulinių tarpusavio sąsajų ir technologinių inovacijų, ypač internete kylančią riziką, etinių klausimų, socialinių ir ekonominių skirtumų bei radikalių pokyčių rinkose;
–  viešųjų institucijų modernizavimas tenkinant piliečių lūkesčius dėl paslaugų teikimo, skaidrumo, prieinamumo, atvirumo, atskaitomybės ir orientavimosi į naudotoją;
–  viešųjų institucijų modernizavimas tenkinant piliečių lūkesčius ir poreikius dėl paslaugų teikimo, skaidrumo, prieinamumo, atvirumo, atskaitomybės ir orientavimosi į naudotoją;
–  teisingumo sistemų efektyvumas ir geresnės galimybės įgyvendinti teisę kreiptis į teismą remiantis teismo nepriklausomumo ir teisinės valstybės principais ir taikant teisingus, veiksmingus ir skaidrius procesinius metodus civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
–  teisingumo sistemų efektyvumas ir geresnės galimybės įgyvendinti teisę kreiptis į teismą remiantis teismo nepriklausomumo ir teisinės valstybės principais ir taikant teisingus, veiksmingus, prieinamus ir skaidrius procesinius metodus civilinėse ir baudžiamosiose bylose;
–  esamos ir atsirandančios lyčių nelygybės sričių ir poreikių, susijusių su pasaulinėmis permainomis, nustatymas bei naujoviškų kovos su lyčių stereotipais ir šališkumu dėl lyties metodų kūrimas.
__________________
__________________
14 OECD „Understanding The Socio-Economic Divide in Europe“, 26 January 2017.
14 EBPO „Socialinio ir ekonominio atotrūkio Europoje supratimas“ (angl. „Understanding The Socio-Economic Divide in Europe“), 2017 m. sausio 26 d.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.4 punktas
2.2.4.  Nelaimėms atsparios visuomenės
2.2.4.  Socialiniai ir humanitariniai mokslai
Gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių šaltiniai yra įvairūs – tai gali būti teroristiniai išpuoliai, su klimato kaita susiję ir kiti ekstremalūs įvykiai (įskaitant įvykius dėl pakilusio jūros lygio), miško gaisrai, karščio bangos, potvyniai, žemės drebėjimai, cunamiai ir ugnikalnių išsiveržimai, vandens krizės, oro sąlygos, nelaimingi atsitikimai gamyboje ir eismo nelaimės, cheminiai, biologiniai, radiologiniai ir branduoliniai įvykiai, taip pat įvykiai dėl pakopinio rizikos poveikio. Tikslas yra užkirsti kelią žūtims, žalai sveikatai ir aplinkai, nelaimių sukeltai ekonominiai ir materialinei žalai ir sumažinti jos mastą, užtikrinti maisto saugą, gerinti supratimą apie nelaimių riziką ir ją mažinti, dalytis su nelaimėmis susijusia patirtimi.
Socialiniai mokslai ir humanitariniai moksliniai tyrimai turi būti integruojami į visus programos „Europos horizontas“ prioritetus ir prisidėti prie įrodymais pagrįsto politikos formavimo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Greta šios integracijos turi būti teikiama speciali parama pagal toliau nurodytas bendras kryptis, taip pat remiamas politikos formavimas.
Bendros kryptys
Bendros kryptys
–  Technologijos ir pajėgumai tiems, kurie pirmieji imasi padarinių likvidavimo veiksmų kritinėse situacijose ir ištikus nelaimėms;
–  visuomenės pajėgumai geriau valdyti ir mažinti nelaimių riziką, be kita ko, taikant gamtinius sprendimus, gerinant prevenciją, pasirengimą ir reagavimą į esamą ir naują riziką;
–  įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir integruota ES rinka.
–  socialinės, ekonominės ir politinės įtraukties analizė ir plėtojimas bei tarpkultūrinė dinamika Europoje ir su tarptautiniais partneriais;
–  geresnis Europos visuomenės pokyčių ir jų poveikio supratimas;
–  didžiausių iššūkių, susijusių su Europos socialinės sanglaudos, imigracijos, integracijos, demografinių pokyčių, senėjančios visuomenės ir negalios, švietimo bei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi modeliais, sprendimas;
–  parama moksliniams tyrimams siekiant suprasti įvairių bendruomenių, regionų ir tautų tapatybę ir ryšį.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.5 punktas
2.2.5.  Apsauga ir saugumas
Išbraukta.
Reikia apsaugoti piliečius nuo nusikalstamos veikos, taip pat teroristinių veiksmų, keliamų grėsmių ir hibridinių grėsmių saugumui ir į šias grėsmes reaguoti; apsaugoti žmones, viešąsias erdves ir svarbią infrastruktūrą ir nuo fizinių (įskaitant cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius įvykius), ir nuo kibernetinių atakų; kovoti su terorizmu ir radikalėjimu, be kita ko, suprasti teroristines idėjas ir įsitikinimus ir su jais kovoti; užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, ir organizuotam nusikalstamumui ir su jais kovoti; teikti paramą nukentėjusiesiems; sekti nusikalstamus finansinius srautus; remti duomenų naudojimą teisėsaugos tikslais ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą vykdant teisėsaugos veiklą; remti ES oro, sausumos ir jūrų sienų valdymą kontroliuojant žmonių ir prekių srautus. Labai svarbu išsaugoti lankstumą, kad būtų galima greitai reaguoti į galimas naujas saugumo problemas.
Bendros kryptys
–  Novatoriški metodai ir technologijos saugumo specialistams (pvz., policijos pajėgoms, sienų ir pakrančių apsaugos tarnyboms, muitinėms), visuomenės sveikatos specialistams, infrastruktūros valdytojams ir atviras erdves valdantiems subjektams;
–  nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo žmogiškasis ir socialinis aspektai, susiję su asmenimis, kurie dalyvauja ar gali dalyvauti tokioje veikloje, bei asmenimis, kuriems buvo daromas ar gali būti daromas poveikis;
–  piliečių, viešųjų institucijų ir pramonės mąstysena, siekiant užkirsti kelią naujai saugumo rizikai ir mažinti esamą riziką, įskaitant riziką, kurią kelia naujos technologijos, pvz., dirbtinis intelektas;
–  kova su dezinformacija ir klaidinančia informacija, kuri gali daryti poreikį saugumui;
–  įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį ir tarpžinybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir sukurti integruotą ES rinką.
–  asmens duomenų apsaugos užtikrinimas teisėsaugos veikloje, ypač atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 punkto 2.2 papunkčio 2.2.6 punktas
2.2.6.  kibernetinis saugumas.
Išbraukta.
Kenksminga veikla kibernetinėje erdvėje kelia grėsmę ne tik mūsų ekonomikai, bet ir pačiam mūsų demokratijos, laisvių ir vertybių funkcionavimui. Kibernetinė grėsmė dažnai keliama nusikalstamais tikslais (norint pasipelnyti), tačiau motyvai gali būti ir politiniai bei strateginiai. Mūsų ateities saugumas ir klestėjimas priklauso nuo mūsų gebėjimo apsaugoti ES nuo kibernetinių grėsmių. Vykstant skaitmeninei transformacijai reikia iš esmės stiprinti kibernetinį saugumą, užtikrinti didelio skaičiaus daiktų interneto įrenginių, kuriuos numatoma prijungti prie interneto, įskaitant prietaisus, kontroliuojančius elektros tinklus, automobilius ir transporto tinklus, ligonines, finansus, viešąsias institucijas, gamyklas ir namus, apsaugą. Europa privalo didinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir kurti efektyvias nuo kibernetinių atakų atgrasančias priemones.
Bendros kryptys
–  Technologijos visoje skaitmeninėje vertės grandinėje (nuo saugių komponentų iki kriptografijos bei atsikuriančiosios programinės įrangos ir tinklų);
–  technologijos, skirtos esamoms kibernetinio saugumo grėsmių problemoms spręsti, būsimiems poreikiams prognozuoti ir pramonės konkurencingumui išlaikyti;
–  Europos kibernetinio saugumo kompetencijos tinklas ir kompetencijos centras.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl sprendimo
I priedo II dalies 2 a punktas (naujas)
2a.  VEIKSMŲ GRUPĖ „SAUGI VISUOMENĖ“
2a.1  Pagrindas
Atsižvelgiant į pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio priklausomybę bei grėsmes, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriais siekiama užtikrinti Europos saugumą, tenka ypač svarbus vaidmuo.
Nepaisant to, kad Europoje nevyksta didelio masto karinių agresijų, jau dabar reikia reaguoti į iššūkius, kylančius dėl naujų grėsmių saugumui. Įvairaus pobūdžio teroristiniai išpuoliai ir smurtinis radikalėjimas, taip pat kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo ir visuomenė dėl to patiria spaudimą. ES turi spręsti šias problemas ir užtikrinti visuomenės saugumą, kartu išsaugodama asmens laisvę ir pagrindines teises.
Moksliniai tyrimai saugumo srityje yra sudedamoji platesnio masto ES pastangų dalis sprendžiant šį ir kitus iššūkius. Jie prisideda prie pajėgumų stiprinimo proceso, sudarydami sąlygas būsimomis technologijomis, sprendimais ir programomis užpildyti politikos formuotojų ir galutinių naudotojų, visų pirma valdžios institucijų, nustatytas spragas.
Tokie moksliniai tyrimai ir inovacijos atitinka Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant saugios ir apsaugotos Europos, prisidedant prie saugumo sąjungos. Bus panaudojama sinergija su Teisingumo programa bei Teisių ir vertybių programa, kuriomis remiama veikla tokiose srityse, kaip teisė kreiptis į teismą, aukų teisės, lyčių lygybė, nediskriminavimas, duomenų apsauga ir Europos pilietybės skatinimas.
Bus visapusiškai panaudotos turimos priemonės, įskaitant Europos kosmoso programą (GALILEO, EGNOS, „Copernicus“, Europos informacijos apie padėtį kosmose sistema, vyriausybinis palydovinis ryšys).
Europai reikia toliau dėti pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, siekiant gerinti kibernetinį saugumą, skaitmeninių duomenų privatumą, asmens duomenų apsaugą ir kovojant su klaidingos ir kenksmingos informacijos skleidimu, kad būtų apsaugota gerovė, demokratija ir ekonomikos stabilumas. Terorizmas, smurtinis radikalėjimas, smurtas dėl ideologinių motyvų, neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, kibernetiniai išpuoliai, organizuotas nusikalstamumas, mokesčių vengimas ir nusikaltimai aplinkai bei nelaimės yra keletas sričių, kuriose reikia imtis veiksmų pagal šią veiksmų grupę.
Siekiant numatyti riziką ir grėsmes, užkirsti joms kelią ir jas valdyti, būtina ne tik įsipareigoti atlikti mokslinius tyrimus, bet ir toliau kurti ir tobulinti naujoviškas technologijas, sprendimus, prognozavimo priemones ir žinias, skatinti paslaugų teikėjų ir visuomeninių naudotojų bendradarbiavimą, rasti sprendimo būdus, užkirsti kelią privatumo pažeidimams ir žmogaus teisių pažeidimams ir kovoti su jais, kartu užtikrinant Europos piliečių individualias teises ir laisvę.
Siekiant padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų papildomumą, viešojo saugumo valdžios institucijos turi būti skatinamos stiprinti daugialypius ir tarptautinius mainus ir bendradarbiavimą. Viešojo saugumo institucijos skatinamos dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, kad būtų toliau dedamos pastangos bendradarbiauti ir bendrauti visais tinkamais lygmenimis, keistis duomenimis, naudotis bendrais technologijų, procedūrų, įrangos standartais ir naujausiais nusikalstamumą tiriančių mokslų rezultatais bei rengti mokymus, taip pat skatinamos labiau išnaudoti ekspertinių žinių teikiamus privalumus.
Be to, turi būti plėtojami viešieji pirkimai siekiant remti prototipus ir sudaryti palankesnes sąlygas viešojo sektoriaus subjektams išbandyti ir įsigyti novatoriškus produktus prieš jų pateikimą į rinką.
Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 4-ąjį DVT – kokybiškas švietimas: 8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.
2a.2  Intervencinių priemonių sritys
2a.2.1  Organizuotas nusikalstamumas, Terorizmas, ekstremizmas, radikalėjimas ir smurtas dėl ideologinių motyvų
Organizuotas nusikalstamumas, terorizmas, ekstremizmas, smurtinis radikalėjimas ir smurtas dėl ideologinių motyvų kelia didelį pavojų piliečiams, taip pat Europos visuomenei, ekonomikai ir demokratiniam stabilumui. Šiuos nusikaltimus gali padaryti tiek pavieniai asmenys, tiek gerai organizuotos nusikalstamos struktūros, veikiančios ir tarptautiniu mastu. Moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat ir humanitarinių mokslų ir technologijų srityse, turi padėti nustatyti tokių nusikaltėlių veiklą, užkirsti jai kelią ir kovoti su ja.
Bendros kryptys
–  nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo žmogiškasis ir socialinis aspektai, susiję su asmenimis, kurie dalyvauja ar gali dalyvauti tokioje veikloje, bei asmenimis, kuriems buvo daromas ar gali būti daromas poveikis;
–  naujoviški metodai ir technologijos, kuriomis užtikrinama saugumo srities galutinių naudotojų, ypač viešojo saugumo institucijų apsauga;
–  veiklos, kuria apsaugoma infrastruktūra, atviros ir viešos erdvės, technologijos ir standartai;
–  bandymų vykdyti sunkius ir organizuotus nusikaltimus, skatinti radikalėjimą dėl ideologinių motyvų, taip pat smurto ir terorizmo bandymų ir tokių nusikaltimų vykdytojų nuspėjimas, nustatymas, prevencija ir apsauga nuo tokių nusikaltimų, įskaitant paramą jų aukoms;
2a.2.2  Sienų apsaugos valdymas
Norint didinti saugą ir saugumą ES, būtini moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriais būtų siekiama stiprinti sienų apsaugos ir valdymo gebėjimus. Tai apima (oro, sausumos, jūros) teritorijos išžvalgymą ir stebėjimą, stabilų bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis su užsienio valdžios institucijomis, įskaitant gebėjimus užtikrinti sąveiką su vietos, regioniniais, nacionaliniais ir tarptautiniais vadovavimo, kontrolės ir ryšių centrais, taip pat sienos apsaugos sprendimo būdų įgyvendinimą, reagavimą į incidentus, rizikos nustatymą ir nusikaltimų prevenciją. Taip pat reikia įtraukti mokslinius tyrimus apie nuspėjimo politiką ir algoritmais pagrįstas išankstinio perspėjimo programas, automatizuoto stebėjimo technologijas, kuriose naudojami įvairių rūšių jutikliai, kartu paisant pagrindinių teisių. Vertinant jų poveikį ir potencialą, kad būtų galima stiprinti veiksmus ir sprendimus saugumo srityje, kartu reikia atsižvelgti į tai, kad technologijos ir įranga turėtų padėti užtikrinti subjektų, besiartinančių prie išorės sienų, visų pirma sausuma ir jūra, integralumą.
Moksliniais tyrimais reikėtų skatinti gerinti integruotą Europos sienų valdymą, be kita ko, intensyviau bendradarbiaujant su šalimis kandidatėmis, potencialiomis kandidatėmis ir ES kaimynystės politikos valstybėmis. Tai taip pat prisidės prie ES pastangų valdyti migraciją.
Bendros kryptys
–  Nustatyti suklastotus ir kitaip padirbtus dokumentus;
–  nustatyti neteisėto asmenų ir prekių vežimo atvejus;
–  stiprinti gebėjimus reaguoti į incidentus, įvykstančius prie sienų;
–  atnaujinti pasienio ruožo išžvalgymo ir stebėjimo įrangą;
–  gerinti abiejų šalių saugumo institucijų tiesioginį bendradarbiavimą atitinkamoje pasien