Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. gruodžio 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Komercinių ginčų sprendimas skubos tvarka
 Sąjungos kosmoso programos sudarymas ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros įsteigimas ***I
 Skaitmeninės Europos programos sudarymas laikotarpiui 2021–2027 m. ***I
 JAV ir ES susitarimas dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje ***
 Bendra skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistema *
 Įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimas *
 Iranas, visų pirma Nasrin Sotoudeh atvejis
 Egiptas, visų pirma žmogaus teisių gynėjų padėtis
 Tanzanija
 Blokų grandinė – ateities perspektyvomis grindžiama prekybos politika
 Japonijos užtikrinamo asmens duomenų apsaugos lygio tinkamumas
 Interesų konfliktas ir ES biudžeto apsauga Čekijoje
 Europos ombudsmeno 2017 m. veikla
 Peticijų komiteto svarstymai 2017 m.

Komercinių ginčų sprendimas skubos tvarka
PDF 159kWORD 50k
Rezoliucija
Priedas
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pagreitinto komercinių ginčų sprendimo (2018/2079(INL))
P8_TA(2018)0519A8-0396/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 19 straipsnio 1 dalį ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Kompetencijos kūrimas komercinės teisės srityje valstybėse narėse“, kurį paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT) „Teisėjų mokymo principus“(1),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos acquis teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0396/2018),

A.  kadangi Chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į tai, kad byla per kiek įmanoma trumpesnį laiką būtų viešai ir teisingai išnagrinėta, yra viena pagrindinių teisinės valstybės ir demokratijos garantijų ir neatskiriama viso civilinio proceso dalis;

B.  kadangi nustačius Europos pagreitintą civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą galėtų būti padedama modernizuoti nacionalinius teismo procesus, sukurti vienodas sąlygas įmonėms ir, užtikrinant teismų sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, paspartinti ekonomikos augimą, kartu sudarant palankesnes sąlygas kreiptis į teismą Sąjungoje ir padedant užtikrinti Sąjungos pagrindines laisves;

C.  kadangi iš 2018 m. teisingumo vertinimo rezultatų suvestinės matyti, kad teisinės pagalbos prieinamumas ir žyminių mokesčių dydis turi esminį poveikį teisei kreiptis į teismą, ypač skurdžiai gyvenantiems piliečiams;

D.  kadangi teisminis bendradarbiavimas propaguojamas, remiamas ir skatinamas keliais Sąjungos procedūriniais antrinės teisės aktais, įskaitant Ieškinių dėl nedidelių sumų reglamentą, Teisinės pagalbos direktyvą, Reglamentą dėl įrodymų rinkimo ir Reglamentą dėl dokumentų įteikimo;

E.  kadangi valstybių narių teisminio bendradarbiavimo tikslai, be kita ko, yra užtikrinti, kad nagrinėjant tarpvalstybines bylas būtų visapusiškai laikomasi teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, užtikrinti veiksmingas ir sklandžias teismines procedūras šiomis aplinkybėmis ir sukurti abipusį pasitikėjimą teisminėmis sistemomis, o tai yra teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo visoje Sąjungoje pagrindas;

F.  kadangi daugelis klausimų, susijusių su proceso teise civilinės teisenos srityje, reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu, todėl šioje srityje proceso teisė skiriasi įvairiose valstybėse narėse ir tai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principą; kadangi taikant pagreitintą procedūrą Sąjungoje galėtų būti kiek įmanoma labiau suderinta procesinė tvarka;

G.  kadangi reikia dar labiau paskatinti tvirtesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir teismų sistemų Sąjungos lygmeniu, siekiant pašalinti visas kliūtis, kurios gali atsirasti dėl skirtingų teisminių ir administracinių sistemų neatitikimų;

H.  kadangi reglamente „Briuselis I“ nustatytos pagrindinės Sąjungos jurisdikcijos ir teismo sprendimų tarpvalstybinėse komercinėse ir civilinėse bylose pripažinimo bei vykdymo taisyklės; kadangi naujos redakcijos reglamente („Briuselis Ia“), kuris taikomas nuo 2015 m., nustatyti keli pagrindiniai koregavimai ES tarpvalstybinių ginčų sprendimo srityje, siekiant taip sutaupyti laiko ir lėšų įmonėms ir asmenims;

I.  kadangi reglamente „Roma I“ nustatytos taisyklės dėl civilinėms ir komercinėms sutartinėms prievolėms taikytinos teisės;

J.  kadangi procedūrinėmis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta ir šalių teisių apsauga, ir greitas ginčų sprendimas;

K.  kadangi komercinių bylų nagrinėjimas valstybėse narėse paprastai vyksta lėtai ir nepatenkina komerciniuose ginčuose dalyvaujančių šalių lūkesčių. Tai dar labiau išryškėjo įvedus Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, kuri, savo ruožtu, lėmė gerokai greitesnį vartotojų ginčų sprendimą; ir kadangi teismuose tinkamai naudojant informacines ir ryšių technologijas padedama paspartinti bylų nagrinėjimą ir sumažinti išlaidas;

L.  kadangi lėtas komercinių ginčų sprendimas Sąjungoje gali paskatinti komercines šalis ieškoti alternatyvių ginčų sprendimo arba ginčų sprendimo ne valstybėse narėse būdų ir pasirinkti sutartims taikyti ne valstybės narės nacionalinę teisę;

M.  kadangi aukšta komercinių ginčų sprendimo kokybė priklauso nuo aukštos teismų (ir teisėjų, ir teisininkų bei praktikuojančių teisės specialistų) kompetencijos ir patirties šiose bylose;

N.  kadangi greitos ir ekonomiškai efektyvios pagreitintos procedūros, kurią papildo labai patyrę ir kompetentingi teisėjai ir teisininkai valstybėse narėse, taikymas galėtų paskatinti sprendimą rinktis valstybės narės teisę, ir taip praplėstų kompetenciją civilinėse ir komercinėse bylose valstybėse narėse;

O.  kadangi atrodo, kad būtina rasti tinkamą sprendimą dėl skirtingų kalbų vartojimo tvarkos, kurią galėtų sudaryti visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis prieinamos suderintos formos;

P.  kadangi teismai ir kolegijos, kurie specializuojasi komercinių bylų srityje, užtikrins aukštesnio lygio kompetenciją ir nepriklausomumą minėtais klausimais ir tokiu būdu pritrauks tokias bylas į valstybių narių teismus;

1.  pažymi, kad komercinių bylų sprendimas vyksta daug lėčiau nei galėtų vykti (jis užtrunka vidutiniškai trejus – ketverius metus) ir dėl to įmonės patiria didelių nuostolių, ne tik ekonominiu, bet ir laiko, energijos bei kitų išteklių, kurie galėtų būti nukreipti į kitas galimybes, požiūriu;

2.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiama šalių teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir garantuoti kokybišką teismo procesą komercinėse bylose;

3.  pabrėžia sėkmingą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros įgyvendinimą, kuri padėjo greitai ir ekonomiškai spręsti vartotojų ir kitus tarpvalstybinius ginčus dėl nedidelių sumų Sąjungoje, kartu užtikrinant šalių teisių apsaugą;

4.  pabrėžia, kad tarpusavio pasitikėjimas yra sudėtinga sąvoka ir kad kuriant tą pasitikėjimą tam tikrą vaidmenį atlieka įvairūs veiksniai, pvz., teisėjų švietimas ir kvalifikacijos kėlimas, tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas ir teisėjų keitimasis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

5.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą ir galimybę kreiptis į teismą, reikėtų išlaikyti ir toliau plėsti teisminį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija stiprinančius bendradarbiavimo tinklus ir duomenų bazes, įskaitant Europos teisminį tinklą ir Europos e. teisingumo portalą, kuris turi tapti vieno langelio principu veikiančia sistema Sąjungos teisingumo srityje;

6.  tvirtina, kad, priėmus reglamentą, panašų į Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, t. y., Europos pagreitiną civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą, kuri būtų taikoma tarpvalstybiniams komerciniams ginčams spręsti, sutrumpėtų ilgas komercinių ginčų Sąjungoje sprendimo laikas, galimai Europos įmonėms sutaupant daug lėšų ir mobilizuojant nepanaudotą kapitalą;

7.  tvirtina, kad komercinės šalys turės geresnes galimybes sumokėti už atstovavimą joms ir pasirengti bylos nagrinėjimui teisme, o tai reiškia, kad jos galės geriau apsaugoti savo teises, o tai, savo ruožtu, paspartintų procedūrą;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokia procedūra galėtų būti grindžiama reikalavimais, kad šalys prieš pradėdamos procedūrą nuodugniai pasirengtų, kad būtų griežtai laikomasi nustatytų terminų ir kad būtų sudaryta mažiau galimybių proceso metu įtraukti faktus ar įrodymus ir nesudaryta galimybių pateikti atskirą apeliacinį skundą dėl procedūrinių sprendimų; taip procedūra taptų daug spartesne;

9.  mano, kad tokia griežta procedūrinė sistema yra suderinama su šalių teisių apsauga, su sąlyga, kad Europos pagreitintas civilinis procesas yra savanoriškas ir turėtų būti taikomas tik:

   jeigu šalys susitarė pasinaudoti tokia procedūra iškilus ginčui arba
   jeigu atsakovas sutiko dalyvauti procedūroje ieškovui pareiškus ieškinį pagal Europos pagreitintą civilinį procesą, su sąlyga kad prieš pradedant procedūrą atsakovas turi pakankamai laiko tinkamai pasirengti;

10.  mano, kad Europos pagreitintas civilinis procesas bet kuriuo atveju turėtų galioti tik tada, kai šalims iš anksto buvo tinkamai pranešta apie sutikimo taikyti tokią procedūrą pasekmes; mano, kad, siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą, šalims neturėtų atsirasti pernelyg didelių Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros išlaidų;

11.  pabrėžia, kad ginčo šalys dažnai taikiai išsprendžia ginčą tik tada, kai aplinkybės ir argumentai yra visiškai išplėtoti, o tai reiškia, kad taikant procedūrinę sistemą, pagal kurią reikalaujama, kad prieš kreipdamosi į teismą šalys ištirtų aplinkybes ir pateiktų savo argumentus, būtų galima taikiai išspręsti daugiau ginčų dar ankstesnėje stadijoje;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekis pagreitintai ir ekonominiu požiūriu efektyviai išspręsti komercinius ginčus Sąjungoje negali būti įvykdytas vien tik įdiegus suderintą paspartintą procedūrinę sistemą; todėl būtina turėti teismus, teisėjus, teisininkus ir praktikuojančius teisės specialistus, kurie labai gerai išmano komercinę teisę ir tarptautinę privatinę teisę bei yra labai patyrę šiose srityse, kad minėta procedūrinė sistema būtų veiksminga;

13.  pabrėžia, kad dabartinis teisės, taikomos komercinėse sutartyse, pasirinkimo pasiskirstymas skirtingose Europos jurisdikcijose yra nevienodas valstybėse narėse;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad taikytinos teisės pasirinkimas dažnai priklauso nuo daugybės aspektų, tačiau užsienio teisės ir teismo derinys dažnai kelia šaliai didelę ekonominę riziką ir kad tokios nuostatos yra ypač abejotinos, jeigu jos yra numatytos kaip standartinių sutarčių dalis arba kai viena iš šalių turi mažai galimybių daryti įtaką susitarimui šiuo atžvilgiu arba jų visai neturi;

15.  supranta, kad kalbos barjerai galėtų būti papildoma kliūtis, taigi ir kita priežastis pasirinkti vieną, o ne kitą taikytiną teisę;

16.  pabrėžia, kad vienodų standartinių formų, kuriomis galima naudotis visomis ES oficialiosiomis kalbomis, prieinamumas palengvintų prieigą prie Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros;

17.  siūlo, kad, siekiant užtikrinti vienodas standartines formas, Komisijai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kuriais būtų naudojamasi pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros;

18.  ragina Komisiją įvertinti būtinybę peržiūrėti reglamentus „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“, siekiant sustiprinti sutarčių ir pasirinktų teisės aktų tikslo ir dalyko sąsają ir kartu užtikrinti silpnesnių įmonių tarpusavio santykių ir sutarčių šalių apsaugą ir išsaugoti šalių savarankiškumą teisės pasirinkimo atžvilgiu;

19.  pabrėžia, kad vien tik teisėkūros priemonėmis šių klausimų neįmanoma išspręsti, todėl būtina imtis praktinių priemonių tiek teismų, tiek teisininkų ekspertinėms žinioms didinti, pvz., pagerinti mokymą komercinių bylų srityje ir sudaryti daugiau galimybių susipažinti su ES teise ir valstybių narių nacionaline teise, ypač teismų praktika;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad komercinė teisė ir tarptautinė privatinė teisė yra sritys, kurios yra mažiau kodifikuotos nei kitos teisės sritys, tai reiškia, kad akademiniai moksliniai tyrimai atlieka svarbesnį vaidmenį, taigi viena iš priemonių, skirtų valstybių narių kompetencijai komercinėse bylose stiprinti, būtų didesnių išteklių moksliniams tyrimams šioje srityje skyrimas;

21.  todėl palankiai vertina devynis ETMT teisėjų mokymo principus, priimtus jo 2016 m. generalinėje asamblėjoje, nes jie sudaro Europos teisminių institucijų ir teisėjų mokymo įstaigų bendrą mokymo pagrindą ir sistemą;

22.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti komercinėse bylose taikomos teisės kokybę ir tai, kaip gerai ji pritaikoma prie praktikos ir plėtros komercinių bylų srityje;

23.  todėl ragina Komisiją pagal SESV 225 straipsnį ir remiantis SESV 81 straipsnio 2 dalimi, iki 2020 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros ir, vadovaujantis čia pateikiamame priede pridedamomis rekomendacijomis ir Komisijai atlikus peržiūros būtinybės įvertinimą, – pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentus „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti šiuos pasiūlymus kitomis remiamomis priemonėmis, kuriomis siekiama didinti valstybių narių ekspertines žinias komercinėje teisėje ir tarptautinėje privatinėje teisėje;

25.  patvirtina, kad prie šios rezoliucijos pridėtose rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių, nacionalinės procedūros autonomiškumo ir subsidiarumo bei proporcingumo principų;

26.  mano, kad bet koks pasiūlymo finansinis poveikis, ypač proceso išlaidos, atsiradusios Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros metu, būtų kompensuotos atitinkamu sutaupymu, susidarančiu dėl galimos Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros daug ekonomiškesnio nei daugelio valstybių narių įprastų procedūrų pobūdžio, ir dėl to, kad minėti ginčai nebūtų sprendžiami pagal atitinkamos valstybės narės bendrąją procesinę sistemą;

27.  pabrėžia, kad komercinė teisė yra tik viena iš sričių, kuriose reikia imtis tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti daugiau galimybių kreiptis į teismą, geresnę proceso kokybę, didesnę šalių apsaugą ir greitesnį ginčų sprendimą;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRIEMONIŲ, KURIŲ TIKSLAS – NUSTATYTI IR PAREMTI EUROPOS PAGREITINTĄ CIVILINĮ PROCESĄ

PRAŠOMŲ PATEIKTI PASIŪLYMŲ PRINCIPAI IR TIKSLAI

I.  Europos pagreitinta civilinių ginčų nagrinėjimo procedūra

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – įvesti savanorišką Europos pagreitintą civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą, kad Europos bendrovės turėtų galimybę per priimtiną laikotarpį išspręsti išimtinai komercinius tarp įmonių kilusius tarpvalstybinio pobūdžio ginčus.

Europos pagreitinta civilinių ginčų nagrinėjimo procedūra galėtų būti grindžiama šiais principais:

1.  ji turėtų būti taikoma tarpvalstybinių komercinių ginčų, kuriems netaikoma Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, atvejais;

2.  ji turėtų būti taikoma, jeigu šalys dėl to susitaria kilus ginčui arba ieškovui pareiškus ieškinį pagal šią procedūrą ir atsakovui sutikus ją taikyti;

3.  ji turėtų būti taikoma tik jeigu šalys buvo tinkamai iš anksto informuotos apie sutikimo taikyti šią procedūrą pasekmes;

4.  pagal ją turėtų būti reikalaujama, kad šalys savo ieškinius didžiąja dalimi parengtų prieš kreipdamosi į tesimą, pagal ją taip pat turėtų būti iš anksto užkirstas kelias galimybei teisme pateikti naujų faktų ar naujų įrodymų;

5.  pagal ją neturėtų būti leidžiama atskirai apskųsti procesinius sprendimus;

6.  iš principo tai galėtų būti rašytinis procesas, leidžiant surengti žodinį nagrinėjimą, kai to prašo bent viena iš šalių;

7.  visų pirma pagal ją turėtų būti taikomi labai trumpi proceso terminai, leidžiant teismui, šalims pritarus, nustatyti ilgesnius terminus sudėtingesnių bylų atvejais;

8.  turėtų būti skatinamas teisminis ir neteisminis taikus tarpvalstybinių komercinių ginčų sprendimas – taip pat ir naudojantis mediacija;

9.  turėtų būti skatinamas šiuolaikinių technologijų naudojimas žodinio nagrinėjimo, įrodymų rinkimo ir dokumentų įteikimo tikslais;

10.  procedūros išlaidos turėtų būti ribotos, kad būtų užtikrinta teisė kreiptis į teismą;

11.  turėtų būti numatytas pagal šią procedūrą priimto galutinio sprendimo pripažinimas ir vykdymas paprasčiausiu ir patogiausiu Sąjungos teisėje numatytu būdu;

II.  Galimi reglamentų „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“ pakeitimai

Pasiūlymas dėl Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros turėtų būti paremtas pasiūlymu dėl dalinio reglamentų „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“ pakeitimo, kad būtų užtikrintas tvirtesnis ryšys tarp susitarimų tikslo ir paskirties bei Sąjungoje pasirinktos teisės ir kad išimtinai komercinių sutarčių šalys galėtų toliai veikti savarankiškai, užtikrinant silpnesnių įmonių tarpusavio santykių šalių apsaugą.

Reglamento „Roma I“ pakeitimai galėtų apimti:

1.  galimybės stiprinti ryšį tarp pasirinktos teisės ir sutarties turinio, paskirties ir tikslo bei šalių svarstymą;

2.  taisyklių, kurios taikomos teisės pasirinkimo pagrįstumui, persvarstymą – tai turėtų būti svarstoma vadovaujantis sutarčiai automatiškai taikoma teise.

III.  Kitos kompetencijos komercinių bylų srityje ugdymo priemonės valstybėse narėse

1.  Šie pasiūlymai turėtų būti papildomai remiami Komisijos ir valstybių narių veiksmais, skirtais kompetencijai komercinių bylų srityje ugdyti, pvz.:

a)  rengiant teisėjams, advokatams ir praktikuojantiems teisės specialistams skirtus mokymus komercinių bylų srityje;

b)  supaprastinant ir sustiprinant prieigą prie Sąjungos ir valstybių narių nacionalinės teisės, įskaitant teismų praktiką;

c)  toliau skiriant dėmesio komercinei teisei ir tarptautinei privatinei teisei ugdant teisininkus;

d)  skiriant papildomų išteklių akademiniams tyrimams komercinės teisės ir tarptautinės privatinės teisės srityse ir

e)  mokant užsienio kalbų ir jų teisinės terminijos;

2.  be to, valstybės narės raginamos užtikrinti, kad Europos pagreitintą civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą taikantys teismai būtų kompetentingi būtent komercinės teisės srityje, pvz., kuriant arba stiprinant esamus komercinių bylų teismus ar teisėjų kolegijas;

3.  Komisija taip pat raginama toliau nagrinėti galimybę sukurti Europos komercinių bylų teismą, kuris papildytų valstybių narių teismų darbą, o bylų šalims būtų prieinamas dar vienas tarptautinis forumas, kuris specializuotųsi komercinių ginčų sprendimo srityje;

4.  kaip paskutinė priemonė, valstybėms narėms siūloma peržiūrėti savo įstatymus, taikomus komercinėms byloms įmonių tarpusavio santykių aplinkybėmis, nes vienas svarbiausių rodiklių renkantis teisę yra šalies komercinės teisės veiksmingumas ir kokybė.

(1) http://www.ejtn.eu/PageFiles/15756/Judicial%20Training%20Principles_EN.pdf


Sąjungos kosmoso programos sudarymas ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros įsteigimas ***I
PDF 361kWORD 100k
2018 m. gruodžio 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2018)0447 – C8-0258/2018 – 2018/0236(COD))(1)
P8_TA(2018)0520A8-0405/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Teisėkūros rezoliucijos projektas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Teisėkūros rezoliucijos projektas
5 a nurodomoji dalis (nauja)
–   atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0300),
Pakeitimas 2
Teisėkūros rezoliucijos projektas
5 b nurodomoji dalis (nauja)
–   atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016)0588) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0306),
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  kosmoso technologijos ir paslaugos bei palydovų duomenys tapo nepamainoma kasdienio Europos piliečių gyvenimo dalimi ir yra itin svarbūs siekiant išsaugoti daugelį strateginių interesų. Sąjungos kosmoso pramonė jau yra viena konkurencingiausių pasaulyje. Tačiau naujų dalyvių atsiradimas ir naujų technologijų plėtra iš pagrindų keičia įprastus pramonės modelius. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga tarptautiniu mastu ir toliau pirmautų kosmoso srityje ir turėtų didžiulę veiksmų laisvę, skatintų mokslo ir technikos pažangą ir padėtų didinti Sąjungoje kosmoso sektoriaus pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, pradedančiųjų įmonių ir novatoriškų įmonių, konkurencingumą ir inovacinius pajėgumus;
(1)  kosmoso technologijos ir paslaugos bei palydovų duomenys tapo nepamainoma kasdienio Europos piliečių gyvenimo dalimi ir yra itin svarbūs siekiant išsaugoti daugelį strateginių interesų. Sąjungos kosmoso pramonė jau yra viena konkurencingiausių pasaulyje. Tačiau naujų dalyvių atsiradimas ir naujų technologijų plėtra iš pagrindų keičia įprastus pramonės modelius. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga tarptautiniu mastu ir toliau pirmautų kosmoso srityje ir turėtų didžiulę veiksmų laisvę, skatintų mokslo ir technikos pažangą ir padėtų didinti Sąjungoje kosmoso sektoriaus pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, pradedančiųjų įmonių ir novatoriškų įmonių, konkurencingumą ir inovacinius pajėgumus. Taip pat svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kuriomis pasaulio mastu būtų užtikrinamos vienodos galimybės kosmoso srityje veikiančioms įmonėms;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  kosmoso sektoriaus plėtra nuo seno susijusi su saugumu. Daugeliu atvejų kosmoso sektoriuje naudojama įranga, komponentai ir prietaisai yra dvejopo naudojimo prekės. Todėl reikėtų išnaudoti kosmoso galimybes siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą;
(2)  kosmoso sektoriaus plėtra nuo seno susijusi su saugumu. Daugeliu atvejų kosmoso sektoriuje naudojama įranga, komponentai ir prietaisai yra dvejopo naudojimo prekės. Todėl reikėtų išnaudoti kosmoso ir savarankiškos prieigos prie kosmoso teikiamas galimybes siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą ir nepriklausomybę;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje Sąjunga ėmė rengti savo piliečių poreikius ir viešosios politikos reikalavimus atitinkančias kosmoso srities iniciatyvas ir programas, būtent, Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), o vėliau – GALILEO ir „Copernicus“. Reikėtų ne tik užtikrinti tų iniciatyvų tęstinumą, bet ir jas tobulinti, kad jos ir toliau būtų pavyzdinėmis, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą ir skaitmeninių, informacinių ir ryšių technologijų transformaciją, ir atitiktų naujus naudotojų poreikius ir politikos prioritetus, kaip antai: klimato kaitos, įskaitant pokyčius Arkties regione, saugumo ir gynybos;
(3)  XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje Sąjunga ėmė rengti savo piliečių poreikius ir viešosios politikos reikalavimus atitinkančias kosmoso srities iniciatyvas ir programas, būtent, Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), o vėliau – GALILEO ir „Copernicus“. Reikėtų ne tik užtikrinti tų iniciatyvų tęstinumą, diegimą ir naudojimą, bet ir jas tobulinti, kad jos ir toliau būtų pavyzdinėmis, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą ir skaitmeninių, informacinių ir ryšių technologijų transformaciją, ir atitiktų naujus naudotojų poreikius ir politikos prioritetus. Įgyvendinant programą reikėtų taip pat skatinti kosmoso technologijomis pagrįstas paslaugas, kad visos valstybės narės ir jų piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti Programos teikiama nauda;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Sąjunga turi užsitikrinti veiksmų laisvę ir savarankišką bei saugią prieigą prie kosmoso. Todėl labai svarbu, kad ji ir toliau galėtų savarankiškai, patikimai ir ekonomiškai efektyviai išnaudoti kosmoso galimybes, visų pirma susijusias su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais ir technologijomis, viešuoju saugumu ir Sąjungos bei jos valstybių narių saugumu. Todėl pagal Sutarties 189 straipsnio 2 dalies nuostatas Komisijai turėtų būti suteikta galimybė Europos lygmeniu sutelkti paleidimo paslaugas tiek savo, tiek kitų poreikiams, t. y., paprašius kitiems subjektams, įskaitant valstybes nares. Be to, labai svarbu, kad Sąjunga ir toliau turėtų modernią, veiksmingą ir lanksčią paleidimo infrastruktūrą. Be priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės ir Europos kosmoso agentūra, Komisija turėtų apsvarstyti galimybes remti tokios infrastruktūros objektus. Visų pirma, kai reikia išlaikyti arba atnaujinti Programos poreikius atitinkančią kosmoso antžeminę paleidimo infrastruktūrą, laikantis Finansinio reglamento nuostatų ir, jeigu aiškiai nustatyta ES pridėtinė vertė, turėtų būti sudarytos sąlygos iš dalies finansuoti pagal Programą tokius pakeitimus siekiant padidinti jos išlaidų veiksmingumą;
(4)  Sąjunga turi užsitikrinti veiksmų laisvę ir savarankišką bei saugią prieigą prie kosmoso. Todėl labai svarbu, kad ji ir toliau galėtų savarankiškai, patikimai ir ekonomiškai efektyviai išnaudoti kosmoso galimybes, įskaitant alternatyvias paleidimo technologijas ir novatoriškas sistemas arba paslaugas, visų pirma susijusias su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais ir technologijomis, viešuoju saugumu ir Sąjungos bei jos valstybių narių saugumu. Todėl pagal Sutarties 189 straipsnio 2 dalies nuostatas Komisijai turėtų būti suteikta galimybė Europos lygmeniu sutelkti paleidimo paslaugas tiek savo, tiek kitų poreikiams, t. y., paprašius kitiems subjektams, įskaitant valstybes nares. Be to, labai svarbu, kad Sąjunga ir toliau turėtų modernią, veiksmingą ir lanksčią paleidimo infrastruktūrą. Be priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės ir Europos kosmoso agentūra, Komisija turėtų apsvarstyti galimybes remti tokios infrastruktūros objektus. Visų pirma, kai reikia išlaikyti arba atnaujinti Programos poreikius atitinkančią kosmoso antžeminę paleidimo infrastruktūrą, laikantis Finansinio reglamento nuostatų ir, jeigu aiškiai nustatyta ES pridėtinė vertė, turėtų būti sudarytos sąlygos iš dalies finansuoti pagal Programą tokius pakeitimus siekiant padidinti jos išlaidų veiksmingumą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekdama didinti Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą ir įgyti nuosavų sistemų projektavimo, kūrimo ir valdymo gebėjimų, Sąjunga turėtų remti visos kosmoso pramonės kūrimą, augimą ir plėtrą. Besirandantys verslui ir inovacijoms palankūs modeliai turėtų būti palaikomi Europos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, įkuriant bendras kosmoso platformas, susiejančias kosmoso, skaitmeninį ir naudotojų sektorius. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje su kosmosu susijusioms pradedančiosioms įmonėms trūksta tinkamų galimybių gauti privataus akcinio kapitalo, Sąjungoje įsisteigusios kosmoso įmonės turėtų būti skatinamos plėsti savo veiklą, siekiant joms padėti, be kita ko, gauti rizikos finansavimo, ir kuriant inovacijų partnerystę (pirma sutartimi grindžiamas požiūris);
(5)  siekdama didinti Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą ir įgyti nuosavų sistemų projektavimo, kūrimo ir valdymo gebėjimų, Sąjunga turėtų remti visos kosmoso pramonės kūrimą, augimą ir plėtrą. Besirandantys verslui ir inovacijoms palankūs modeliai turėtų būti palaikomi Europos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, įgyvendinant iniciatyvas, pvz., bendras kosmoso platformas, susiejančias kosmoso, skaitmeninį ir naudotojų sektorius. Kosmoso centrai turėtų bendradarbiauti su skaitmeninių inovacijų centrais, siekiant skatinti verslumą ir įgūdžius. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje su kosmosu susijusioms pradedančiosioms įmonėms trūksta tinkamų galimybių gauti privataus akcinio kapitalo, Sąjunga turėtų skatinti Sąjungoje steigti kosmoso įmones ir padėti joms plėsti savo veiklą, be kita ko, padedama joms gauti rizikos finansavimą ir kurdama inovacijų partnerystę (pirma sutartimi grindžiamas požiūris);
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  įvertinus Sąjungos kosmoso programos (toliau – Programa) aprėptį ir potencialą padėti spręsti pasaulines problemas, itin svarbus yra jos tarptautinis aspektas. Todėl Komisijai turėtų būti suteikta teisė Sąjungos vardu valdyti ir koordinuoti veiklą tarptautiniu mastu, visų pirma siekiant apginti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus tarptautiniuose forumuose, be kita ko, dažnių srityje, skatinti Sąjungos technologinę plėtrą, pramonę ir bendradarbiavimą mokymo srityje, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šalių teisių ir pareigų abipusiškumą. Ypač svarbu, kad Komisija atstovautų Sąjungai įgyvendinant Tarptautinę Cospas-Sarsat programą arba atitinkamų sektorių JT organizacijose, įskaitant Maisto ir žemės ūkio organizaciją, taip pat Pasaulinėje meteorologijos organizacijoje;
(6)  įvertinus Sąjungos kosmoso programos (toliau – Programa) aprėptį ir potencialą padėti spręsti pasaulines problemas, itin svarbus yra jos tarptautinis aspektas. Todėl Komisijai turėtų būti suteikta teisė Sąjungos vardu valdyti ir koordinuoti veiklą tarptautiniu mastu, visų pirma siekiant apginti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus tarptautiniuose forumuose, be kita ko, dažnių srityje. Komisija turėtų stiprinti ekonominę diplomatiją, siekdama skatinti Sąjungos technologinę plėtrą, pramonę ir bendradarbiavimą mokymo srityje, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šalių teisių ir pareigų abipusiškumą ir sąžiningą konkurenciją tarptautiniu lygmeniu. Ypač svarbu, kad Komisija atstovautų Sąjungai įgyvendinant Tarptautinę Cospas-Sarsat programą arba atitinkamų sektorių JT organizacijose, įskaitant Maisto ir žemės ūkio organizaciją, taip pat Pasaulinėje meteorologijos organizacijoje;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Komisija, kartu su valstybėmis narėmis ir vyriausiuoju įgaliotiniu, turėtų skatinti atsakingą elgesį kosmose ir kosminėje erdvėje ir apsvarstyti galimybę prisijungti prie atitinkamų JT konvencijų;
(7)  Komisija, kartu su valstybėmis narėmis ir vyriausiuoju įgaliotiniu, turėtų skatinti atsakingą elgesį kosmose ir kosminėje erdvėje, visų pirma ieškant sprendimų, kaip išvengti kosminių šiukšlių plitimo, ir apsvarstyti galimybę prisijungti prie atitinkamų JT konvencijų, įskaitant Sutartį dėl valstybių veiklos principų tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus (Kosminės erdvės sutartis);
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Programa siekiama panašių tikslų kaip ir kitomis Sąjungos programomis, visų pirma programa „Europos horizontas“, fondu „InvestEU“, Europos gynybos fondu ir pagal Reglamentą (ES) [Bendrųjų nuostatų reglamentas] įsteigtais fondais. Todėl pagal tas programas turėtų būti numatytas sudėtinis finansavimas, su sąlyga, kad jose nurodytos tos pačios veiklos išlaidos, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal Sąjungos programas nuostatas, kai tai yra leidžiama pagal valdymo tvarką: arba iš eilės, arba pakaitomis, arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui, sudarant sąlygas, kai įmanoma, inovacijų partnerystei ir derinimo operacijoms vykdyti. Todėl Programos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija turėtų skatinti sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis, nes taip būtų sudarytos sąlygos, kai įmanoma, naudotis rizikos finansų, inovacijų partnerystės, derinamojo ar sudėtinio finansavimo galimybėmis;
(8)  Programa siekiama panašių tikslų kaip ir kitomis Sąjungos programomis, visų pirma programa „Europos horizontas“, fondu „InvestEU“, Europos gynybos fondu ir pagal Reglamentą (ES) [Bendrųjų nuostatų reglamentas] įsteigtais fondais. Todėl pagal tas programas turėtų būti numatytas sudėtinis finansavimas, su sąlyga, kad jose nurodytos tos pačios išlaidos, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal Sąjungos programas nuostatas, kai tai yra leidžiama pagal valdymo tvarką: arba iš eilės, arba pakaitomis, arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui, sudarant sąlygas, kai įmanoma, inovacijų partnerystei ir derinimo operacijoms vykdyti. Todėl Programos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija turėtų skatinti sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis, nes taip būtų sudarytos sąlygos, kai įmanoma, naudotis rizikos finansų, inovacijų partnerystės, derinamojo ar sudėtinio finansavimo galimybėmis. Svarbu užtikrinti pagal programą „Europos horizontas“ ir kitas Sąjungos programas bei šios Programos komponentus sukurtų sprendimų tęstinumą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  Sąjungos kosmoso sektoriuje dirba apie 200 000 specialistų. Todėl būtina toliau plėtoti pažangiausią to sektoriaus infrastruktūrą ir taip skatinti pirmesnės ir tolesnės grandies sektorių ekonominę veiklą. Be to, siekiant užtikrinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą ateityje, pagal Programą turėtų būti remiamas su kosmosu susijusių aukšto lygio įgūdžių plėtojimas ir remiama švietimo ir mokymo veikla su kosmosu susijusiose srityse, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms ir moterims, kad būtų visapusiškai išnaudotas Sąjungos piliečių potencialas šioje srityje;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   Programa turėtų padėti išnaudoti kosmoso ir transporto sektorių sąveiką, atsižvelgiant į tai, kad kosmoso technologijos yra strategiškai svarbios siekiant užtikrinti, kad sausumos, jūrų, oro ir kosmoso transportas taptų pažangesnis, veiksmingesnis, saugesnis, saugesnis, tvaresnis ir labiau integruotas, o augantis novatoriškas transporto sektorius padidins naujoviškų ir modernių kosmoso technologijų paklausą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  visas vykdant Programą gautas pajamas turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies kompensuotos ankstesnės jos investicijos, ir tos pajamos turėtų būti naudojamos Programos tikslams paremti. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti numatyta galimybė pajamų paskirstymo sistemą nustatyti su privačiojo sektoriaus įmonėmis sudarytose sutartyse;
(14)  visas vykdant Programos komponentus gautas pajamas turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies kompensuotos ankstesnės jos investicijos, ir tos pajamos turėtų būti naudojamos Programos tikslų įvykdymui paremti. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti numatyta galimybė pajamų paskirstymo sistemą nustatyti su privačiojo sektoriaus įmonėmis sudarytose sutartyse;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Programa grindžiama sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. Dėl priklausomumo nuo tokių technologijų kyla netikrumų ir rizikos sudarant viešojo pirkimo sutartis pagal šią programą, nes jos susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl be Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių turi būti nustatytos ir konkrečios priemonės dėl viešojo pirkimo sutarčių. Todėl turėtų būti numatyta galimybė sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba nustatyti mažiausią subrangos lygį. Galiausiai, dėl Programos komponentams būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl turėtų būti numatyta galimybė sutartis sudaryti nenurodant konkrečios ir galutinės kainos ir įtraukiant Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygas;
(16)  Programa grindžiama sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. Dėl priklausomumo nuo tokių technologijų kyla netikrumų ir rizikos sudarant viešojo pirkimo sutartis pagal šią programą, nes jos susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl be Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių turi būti nustatytos ir konkrečios priemonės dėl viešojo pirkimo sutarčių. Todėl turėtų būti numatyta galimybė sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba nustatyti mažiausią subrangos lygį, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms. Galiausiai, dėl Programos komponentams būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl turėtų būti numatyta galimybė sutartis sudaryti nenurodant konkrečios ir galutinės kainos ir įtraukiant Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygas;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  patikimam Programos viešajam valdymui užtikrinti reikia aiškiai paskirstyti įvairių susijusių subjektų pareigas ir užduotis, kad būtų vengiama veiklos dubliavimosi, išlaidų viršijimo ir vėlavimo;
(25)  patikimam Programos viešajam valdymui užtikrinti reikia aiškiai paskirstyti įvairių susijusių subjektų pareigas ir užduotis, kad būtų vengiama veiklos dubliavimosi, išlaidų viršijimo ir vėlavimo, ir reikėtų siekti pirmenybę teikti esamos Europos infrastruktūros naudojimui ir Europos profesinių ir pramoninių sektorių plėtojimui;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  Kosmoso programos yra orientuotos į naudotojus ir todėl jas įgyvendinant ir plėtojant būtina užtikrinti nuolatinį veiksmingą naudotojų atstovų dalyvavimą;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  valstybės narės seniai vykdo veiklą kosmoso srityje. Jos turi kosmosui skirtas sistemas, infrastruktūrą ir nacionalines agentūras bei įstaigas. Todėl jos gali gerokai prisidėti prie Programos, ypač jos įgyvendinimo, ir turėtų būti įpareigotos visapusiškai bendradarbiauti su Sąjunga, kad skatintų Programos paslaugų ir taikomųjų programų naudojimą. Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos sutelkti valstybių narių turimas priemones, ji galėtų valstybėms narėms patikėti nereguliuojamojo pobūdžio užduotis, susijusias su Programos vykdymu, ir naudotis jų pagalba. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų antžeminių stočių apsaugą savo teritorijoje. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir priežiūros institucijomis, kad užtikrintų galimybes saugiai naudotis dažniu, kurio reikia Programai, siekiant visapusiškai išplėtoti ir įdiegti teikiamomis paslaugomis grindžiamas taikomąsias programas, laikantis 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa15, reikalavimų;
(26)  valstybės narės seniai vykdo veiklą kosmoso srityje. Jos turi kosmosui skirtas sistemas, infrastruktūrą ir nacionalines agentūras bei įstaigas. Todėl jos gali gerokai prisidėti prie Programos, ypač jos įgyvendinimo, ir turėtų būti įpareigotos visapusiškai bendradarbiauti su Sąjunga, kad skatintų Programos paslaugų ir taikomųjų programų naudojimą. Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos sutelkti valstybių narių turimas priemones, ji galėtų valstybėms narėms patikėti nereguliuojamojo pobūdžio užduotis, susijusias su Programos vykdymu, ir naudotis jų pagalba. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų antžeminių stočių apsaugą savo teritorijoje. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir priežiūros institucijomis, kad užtikrintų galimybes naudotis tinkamai apsaugotais dažniais, kurių reikia Programai, siekiant visapusiškai išplėtoti ir įdiegti teikiamomis paslaugomis grindžiamas taikomąsias programas, laikantis 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa15, reikalavimų;
__________________
__________________
15 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).
15 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  kadangi Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus, jai pavesta įgyvendinti Programą, prisiimti bendrą atsakomybę ir skatinti jos naudojimą. Siekiant optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė deleguoti tam tikras užduotis. Be to, Komisija gali geriausiai nustatyti, kokių pagrindinių techninių ir veiklos specifikacijų reikia sistemų ir paslaugų raidai įgyvendinti;
(27)  kadangi Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus, jai pavesta prižiūrėti Programos įgyvendinimą, prisiimti bendrą atsakomybę ir skatinti jos naudojimą. Siekiant optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė deleguoti tam tikras užduotis. Be to, Komisija gali geriausiai nustatyti, kokių pagrindinių reikalavimų reikia sistemų ir paslaugų raidai įgyvendinti;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (toliau – Agentūra), kuri pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 912/2012 įsteigtą Europos GNSS agentūrą ir perima jos teises bei pareigas, misija – prisidėti prie Programos įgyvendinimo, visų pirma saugumo srityje. Todėl Agentūrai turėtų būti pavestos tam tikros su programos saugumu ir skatinimu susijusios užduotys. Visų pirma, atsižvelgiant į Agentūros patirtį saugumo srityje, Agentūrai turėtų būti pavestos visų Sąjungos veiksmų kosmoso sektoriuje saugumo akreditavimo užduotys. Be to, ji turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija jai patiki vienu ar keliais įgaliojimų susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos įvairios kitos su Programa susijusios konkrečios užduotys;
(28)  Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (toliau – Agentūra), kuri pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigtą Europos GNSS agentūrą ir perima jos teises bei pareigas, misija – prisidėti prie Programos įgyvendinimo, visų pirma saugumo, kibernetinio saugumo ir paslaugų bei galutinės grandies sektoriaus plėtojimo srityse. Todėl su šiomis sritimis susijusios užduotys turėtų būti pavestos Agentūrai. Visų pirma, atsižvelgiant į Agentūros patirtį saugumo srityje, Agentūrai turėtų būti pavestos visų Sąjungos veiksmų kosmoso sektoriuje saugumo akreditavimo užduotys. Atsižvelgiant į teigiamus rezultatus skatinant naudotojų suinteresuotumą programomis GALILEO ir EGNOS bei jų naudojimą rinkoje ir siekiant skatinti programas kaip vieną rinkinį, Agentūrai taip pat turėtų būti patikėta imtis programos „Copernicus“ skatinimo ir komercializacijos veiklos. Be to, ji turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija jai patiki vienu ar keliais įgaliojimų susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos įvairios kitos su Programa susijusios konkrečios užduotys;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  Europos kosmoso agentūra, 2004 m. sudariusi bendrąjį susitarimą su Europos bendrija, yra daug praktinės patirties kosmoso srityje turinti tarptautinė organizacija. Todėl ji yra svarbi programos įgyvendinimo partnerė ir su ja reikėtų užmegzti atitinkamus santykius. Šiuo atžvilgiu, laikantis Finansinio reglamento nuostatų, svarbu su Europos kosmoso agentūra sudaryti finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kuriuo būtų reglamentuoti visi Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros finansiniai ryšiai ir užtikrintas jų nuoseklumas bei atitiktis su Europos kosmoso agentūra sudarytam bendrajam susitarimui, visų pirma jo 5 straipsniui. Tačiau, kadangi Europos kosmoso agentūra nėra Sąjungos įstaiga ir jai netaikoma Sąjungos teisė, siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, būtina, kad toks susitarimas būtų taikomas su sąlyga, kad Europos kosmoso agentūroje bus nustatytos tinkamos veiklos taisyklės. Į susitarimą taip pat turėtų būti įtrauktos visos nuostatos, būtinos Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;
(29)  Europos kosmoso agentūra, 2004 m. sudariusi bendrąjį susitarimą su Europos bendrija, yra daug praktinės patirties kosmoso srityje turinti tarptautinė organizacija. Todėl ji yra svarbi programos įgyvendinimo partnerė ir su ja reikėtų užmegzti atitinkamus santykius. Šiuo atžvilgiu, laikantis Finansinio reglamento nuostatų, svarbu su Europos kosmoso agentūra sudaryti finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kuriuo būtų reglamentuoti visi Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros finansiniai ryšiai ir užtikrintas jų nuoseklumas bei atitiktis su Europos kosmoso agentūra sudarytam bendrajam susitarimui, visų pirma jo 5 straipsniui. Kadangi Europos kosmoso agentūra nėra Sąjungos įstaiga ir jai netaikoma Sąjungos teisė, siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, būtina, kad tokiame susitarime būtų numatyti tinkami Europos kosmoso agentūros veiklos taisyklių reikalavimai. Į susitarimą taip pat turėtų būti įtrauktos visos nuostatos, būtinos Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  siekiant GOVSATCOM valdymo struktūroje atspindėti naudotojų atstovavimą ir sujungti nacionalinio ir civilinio bei karinio lygmens naudotojų poreikius, atitinkami Sąjungos subjektai, turintys glaudžius ryšius su naudotojais, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūra, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, turėtų koordinuoti konkrečioms naudotojų grupėms skirtas funkcijas. Agentūra ir Europos gynybos agentūra apibendrintu lygmeniu turėtų atitinkamai atstovauti civilinių ir karinių naudotojų bendruomenėms ir gali stebėti naudojimą, paklausą ir atitiktį reikalavimams, besikeičiančius poreikius ir reikalavimus;
(31)  siekiant GOVSATCOM valdymo struktūroje atspindėti naudotojų atstovavimą ir sujungti nacionalinio lygmens naudotojų poreikius, atitinkami Sąjungos subjektai, turintys glaudžius ryšius su naudotojais, pavyzdžiui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, turėtų koordinuoti konkrečioms naudotojų grupėms skirtas funkcijas. Agentūra apibendrintu lygmeniu turėtų atstovauti naudotojų bendruomenei ir gali stebėti naudojimą, paklausą ir atitiktį reikalavimams, besikeičiančius poreikius ir reikalavimus;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  siekiant užtikrinti saugų informacijos platinimą, turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, kuriomis būtų užtikrintas skirtingiems viešiesiems ir privatiesiems subjektams, taip pat fiziniams asmenims, dalyvaujantiems įgyvendinant Programą, taikomų saugumo taisyklių lygiavertiškumas;
(36)  siekiant užtikrinti saugų informacijos platinimą, turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, kuriomis būtų užtikrintas skirtingiems viešiesiems ir privatiesiems subjektams, taip pat fiziniams asmenims, dalyvaujantiems įgyvendinant Programą, taikomų saugumo taisyklių lygiavertiškumas, nustatant skirtingo lygio prieigą prie informacijos ir prieigos prie informacijos saugumą;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)  Europos kosmoso infrastruktūros antžeminiai ir kosmoso objektai yra labai svarbūs užtikrinant sistemų veikimo tęstinumą ir jų veiksmingą gebėjimą nuolatos vykdyti užduotis ir teikti reikiamas paslaugas;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  vis daugiau pagrindinių ekonomikos sektorių, visų pirma transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, dažniau naudoja palydovines navigacijos sistemas, jau nekalbant apie sinergiją su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos veikla. Todėl absoliuti palydovinės navigacijos kontrolė turėtų Sąjungai užtikrinti technologinį nepriklausomumą, be kita ko ilgainiui infrastruktūros įrangos komponentų, ir strateginį savarankiškumą;
(38)  vis daugiau pagrindinių ekonomikos sektorių, visų pirma transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, dažniau naudoja palydovines navigacijos sistemas. Palydovinei navigacijai taip pat tenka svarbus vaidmuo užtikrinant Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą. Todėl absoliuti palydovinės navigacijos kontrolė turėtų Sąjungai užtikrinti technologinį nepriklausomumą, be kita ko ilgainiui infrastruktūros įrangos komponentų, ir strateginį savarankiškumą;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  EGNOS tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma sistemos GALILEO, siunčiamų atvirų signalų kokybę. EGNOS paslaugos pirmiausia turėtų apimti tas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo tikslu įskaitant Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą, siekiant tas teritorijas aprėpti iki 2025 m. pabaigos. Atsižvelgiant į technines galimybes ir gyvybės apsaugos paslaugą bei remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta į kitus pasaulio regionus. Nepažeidžiant Reglamento [2018/XXXX] [EASA reglamentas] ir būtino GALILEO paslaugų kokybės stebėjimo aviacijos tikslais, reikėtų pažymėti, kad, nors GALILEO siunčiami signalai gali būti veiksmingai naudojami orlaivių padėčiai nustatyti, oro eismo valdymo (OEV) paslaugas ir oro navigacijos paslaugas (ONP) gali teikti tik vietinės arba regioninės signalo tikslinimo sistemos, kaip antai EGNOS Europoje;
(40)  EGNOS tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma sistemos GALILEO, siunčiamų atvirų signalų kokybę. EGNOS paslaugos pirmiausia turėtų apimti tas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo tikslu įskaitant Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą, siekiant tas teritorijas aprėpti iki 2025 m. pabaigos. Atsižvelgiant į technines galimybes ir gyvybės apsaugos paslaugą bei remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta į kitus pasaulio regionus. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/11391a ir būtino GALILEO paslaugų kokybės ir saugumo veiksmingumo stebėjimo aviacijos tikslais, reikėtų pažymėti, kad, nors GALILEO siunčiami signalai gali būti veiksmingai naudojami orlaivių padėčiai nustatyti, oro eismo valdymo (OEV) paslaugas ir oro navigacijos paslaugas (ONP) gali teikti tik vietinės arba regioninės signalo tikslinimo sistemos, kaip antai EGNOS Europoje;
_________________
1a 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
40 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(40a)   EGNOS gali pasitarnauti tiksliajam ūkininkavimui ir padėti Europos ūkininkams panaikinti atliekas, sumažinti pernelyg didelį trąšų ir herbicidų naudojimą ir optimizuoti pasėlių derlių. EGNOS jau naudojasi daug naudotojų, tačiau žemės ūkio technikos, suderinamos su navigacijos technologija, vienetų skaičius yra labiau ribotas. Šį klausimą reikėtų išspręsti;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
41 konstatuojamoji dalis
(41)  labai svarbu užtikrinti sistemų GALILEO ir EGNOS paslaugų tęstinumą, tvarumą ir prieinamumą ateityje. Atsižvelgiant į besikeičiančią aplinką ir sparčiai besivystančią rinką, reikėtų toliau plėtoti šias paslaugas ir kurti naujos kartos sistemas;
(41)  labai svarbu užtikrinti sistemų GALILEO ir EGNOS paslaugų tęstinumą, tvarumą, saugumą, tikslumą ir prieinamumą ateityje. Atsižvelgiant į besikeičiančią aplinką ir sparčiai besivystančią rinką, reikėtų toliau plėtoti šias paslaugas ir kurti naujos kartos sistemas;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
44 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(44a)    siekiant paremti naudojimąsi EGNOS ir GALILEO teikiamomis paslaugomis ir galutinės grandies paslaugų sektorių, ypač transporto sektorių, kompetentingos institucijos turėtų tarptautiniu lygmeniu parengti bendrus standartus ir sertifikavimo tvarką; 
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
45 konstatuojamoji dalis
(45)  atsižvelgiant į antžeminės infrastruktūros svarbą sistemoms GALILEO ir EGNOS ir šios infrastruktūros poveikį jų saugumui, už infrastruktūros vietos nustatymą turėtų būti atsakinga Komisija. Sistemų antžeminės infrastruktūros diegimas turėtų likti atviras ir skaidrus;
Išbraukta.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  siekiant užtikrinti kuo didesnę GALILEO ir EGNOS teikiamą socialinę ir ekonominę naudą, visų pirma saugumo srityje, reikėtų skatinti naudotis EGNOS ir GALILEO paslaugomis kitose Sąjungos politikos srityse, kai tai pagrįsta ir naudinga;
(46)  siekiant užtikrinti kuo didesnę GALILEO ir EGNOS teikiamą socialinę ir ekonominę naudą, visų pirma saugumo srityje, reikėtų, jei įmanoma, EGNOS ir GALILEO paslaugas integruoti į kitas Sąjungos politikos sritis. Šių paslaugų naudojimo visose valstybėse narėse skatinimas taip pat yra svarbus etapas;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  pagal programą „Copernicus“ turėtų būti užtikrinta savarankiška prieiga prie aplinkos srities žinių ir pagrindinių Žemės stebėjimo ir geoinformacijos paslaugų technologijų, taip sudarant sąlygas Sąjungai savarankiškai priimti sprendimus ir imtis veiksmų aplinkos, klimato kaitos, civilinės saugos, saugumo, taip pat skaitmeninės ekonomikos srityse;
(47)  pagal programą „Copernicus“ turėtų būti užtikrinta savarankiška prieiga prie aplinkos srities žinių ir pagrindinių Žemės stebėjimo ir geoinformacijos paslaugų technologijų, taip sudarant sąlygas Sąjungai savarankiškai priimti sprendimus ir imtis veiksmų aplinkos, įskaitant žemės ūkį, biologinę įvairovę, žemės naudojimą, miškininkystę, kaimo plėtrą ir žuvininkystę, klimato kaitą, kultūros paveldo objektus, civilinę saugą, saugumą, įskaitant infrastruktūros saugumą, taip pat skaitmeninės ekonomikos srityse;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama remiantis veikla ir pasiekimais bei užtikrinant tos veiklos ir pasiekimų tęstinumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)17, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos18, kuriuo nustatyta ankstesnės globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) programa ir pradinės veiklos įgyvendinimo taisyklės, ir atsižvelgiant į naujausias mokslinių tyrimų, technologijų pažangos ir inovacijų, darančių poveikį Žemės stebėjimo sričiai, tendencijas, taip pat į didžiųjų duomenų analizės ir dirbtinio intelekto pokyčius ir į susijusias Sąjungos strategijas ir iniciatyvas19. Kiek įmanoma, įgyvendinant programą reikėtų naudotis valstybių narių, Europos kosmoso agentūros, EUMETSAT20 ir kitų subjektų, įskaitant komercines iniciatyvas Europoje, turimais stebėjimo kosmose pajėgumais ir taip plėtoti perspektyvų Europos komercinį kosmoso sektorių. Kai įmanoma ir tikslinga, taip pat reikėtų pasinaudoti daugiausia valstybių narių pagal Direktyvą 2007/2/EB21 pateiktais turimais in situ ir papildomais duomenimis. Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Europos aplinkos agentūra, kad užtikrintų programai „Copernicus“ reikalingą veiksmingą prieigą prie in situ duomenų rinkinių;
(48)  esami pajėgumai turėtų būti grindžiami ir papildomi naujais ištekliais, kurie gali būti plėtojami bendrai atsakingų subjektų. Šiuo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra, valstybėmis narėmis ir, kai taikoma, kitais subjektais, turinčiais atitinkamos erdvės ir in situ turto. Programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama remiantis veikla ir pasiekimais bei užtikrinant tos veiklos ir pasiekimų tęstinumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)17, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos18, kuriuo nustatyta ankstesnės globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) programa ir pradinės veiklos įgyvendinimo taisyklės, ir atsižvelgiant į naujausias mokslinių tyrimų, technologijų pažangos ir inovacijų, darančių poveikį Žemės stebėjimo sričiai, tendencijas, taip pat į didžiųjų duomenų analizės ir dirbtinio intelekto pokyčius ir į susijusias Sąjungos strategijas ir iniciatyvas19. Kiek įmanoma, įgyvendinant programą reikėtų naudotis valstybių narių, Europos kosmoso agentūros, EUMETSAT20 ir kitų subjektų, įskaitant komercines iniciatyvas Europoje, turimais stebėjimo kosmose pajėgumais ir taip plėtoti perspektyvų Europos komercinį kosmoso sektorių. Kai įmanoma ir tikslinga, taip pat reikėtų pasinaudoti daugiausia valstybių narių pagal Direktyvą 2007/2/EB21 pateiktais turimais in situ ir papildomais duomenimis. Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Europos aplinkos agentūra, kad užtikrintų programai „Copernicus“ reikalingą veiksmingą prieigą prie in situ duomenų rinkinių;
__________________
__________________
17 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (OL L 122, 2014 4 24, p. 44).
17 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (OL L 122, 2014 4 24, p. 44).
18 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos 2011–2013 m. laikotarpiu (OL L 276, 2010 10 20, p. 1).
18 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos 2011–2013 m. laikotarpiu (OL L 276, 2010 10 20, p. 1).
19 Komunikatas „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237), Komunikatas „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ (COM(2018)0232), Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo pasiūlymas (COM(2018)0008).
19 Komunikatas „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237), Komunikatas „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ (COM(2018)0232), Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo pasiūlymas (COM(2018)0008).
20 Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija.
20 Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija.
21 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE).
21 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE).
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
49 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(49a)  būtina visapusiškai išnaudoti visas programos „Copernicus“ Sąjungos visuomenei ir ekonomikai teikiamas galimybes, už tiesioginės naudos gavėjų ribų, aktyviau taikant naudotojų gausinimo priemones, ir tam reikalingi papildomi veiksmai, kad duomenis galėtų naudoti ne specialistai ir taip būtų skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir žinių perdavimas;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
52 konstatuojamoji dalis
(52)  kalbant apie duomenų įsigijimą, vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti siekiama užbaigti plėtoti ir išlaikyti esamą kosmoso infrastruktūrą, pasirengti ilgalaikiam palydovų pakeitimui pasibaigus eksploatacijos laikui, taip pat pradėti naujas misijas, kurių objektas būtų naujos stebėjimo sistemos, siekiant padėti išspręsti visuotinę klimato kaitos problemą (pvz., išmetamo antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena). Vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti plečiama jos visuotinė stebėsena virš poliarinių sričių ir remiamas aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas, teisės aktais nustatyta aplinkos stebėsena, pranešimų teikimas ir novatoriškos aplinkos sričių prietaikos (pvz., pasėlių stebėsenos, vandentvarkos ir sustiprintos priešgaisrinės stebėsenos). Vykdydama šią veiklą programa „Copernicus“ turėtų pasiekti sverto poveikį ir maksimaliai pasinaudoti ankstesnio finansavimo laikotarpio (2014–2020 m.) investicijomis, kartu išnagrinėdama naujus veiklos ir verslo modelius, kuriais būtų galima dar labiau papildyti programos „Copernicus“ pajėgumus. Programa „Copernicus“ taip pat turėtų būti grindžiama sėkminga partneryste su valstybėmis narėmis, kad jos saugumo aspektas būtų toliau plėtojamas taikant tinkamus valdymo mechanizmus ir siekiant reaguoti į kintančius vartotojų poreikius saugumo srityje;
(52)  kalbant apie duomenų įsigijimą, vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti siekiama užbaigti plėtoti ir išlaikyti esamą kosmoso infrastruktūrą, pasirengti ilgalaikiam palydovų pakeitimui pasibaigus eksploatacijos laikui, taip pat pradėti naujas misijas, kurių įvykdomumą šiuo metu tyrinėja Europos kosmoso agentūra ir kurių objektas būtų naujos stebėjimo sistemos, siekiant padėti išspręsti visuotinę klimato kaitos problemą (pvz., išmetamo antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena). Vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti plečiama jos visuotinė stebėsena virš poliarinių sričių ir remiamas aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas, teisės aktais nustatyta aplinkos stebėsena, pranešimų teikimas ir novatoriškos aplinkos sričių prietaikos (pvz., pasėlių stebėsenos, vandentvarkos ir sustiprintos priešgaisrinės stebėsenos). Vykdydama šią veiklą programa „Copernicus“ turėtų pasiekti sverto poveikį ir maksimaliai pasinaudoti ankstesnio finansavimo laikotarpio (2014–2020 m.) investicijomis, kartu išnagrinėdama naujus veiklos ir verslo modelius, kuriais būtų galima dar labiau papildyti programos „Copernicus“ pajėgumus. Programa „Copernicus“ taip pat turėtų būti grindžiama sėkminga partneryste su valstybėmis narėmis, kad jos saugumo aspektas būtų toliau plėtojamas taikant tinkamus valdymo mechanizmus ir siekiant reaguoti į kintančius vartotojų poreikius saugumo srityje;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
53 konstatuojamoji dalis
(53)  vykdant duomenų ir informacijos tvarkymo funkciją programa „Copernicus“ turėtų užtikrinti ilgalaikį pagrindinių „Copernicus“ paslaugų tvarumą ir tolesnę plėtrą, teikti informaciją, kad būtų atsižvelgiama į viešojo sektoriaus poreikius ir Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais įtvirtintus poreikius, ir kuo labiau padidinti komercinio panaudojimo galimybes. Visų pirma, pagal programą „Copernicus“ vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu turėtų būti teikiama informacija apie atmosferos būklę; informacija apie vandenynų būklę; informacija, kuria remiamasi vykdant žemės paviršiaus stebėseną ir įgyvendinant, vietos, nacionalinę ir Sąjungos politiką; informacija, kuria remiamasi taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo priemones; geoerdvinė informacija, kuria remiamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo, be kita ko, vykdant prevencinę veiklą, aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir civilinės saugos srityse, įskaitant paramą Sąjungos išorės veiksmams. Komisija turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas, kuriomis skatinamas paslaugų teikimo tvarumas;
(53)  vykdant duomenų ir informacijos tvarkymo funkciją programa „Copernicus“ turėtų užtikrinti ilgalaikį pagrindinių „Copernicus“ paslaugų tvarumą ir tolesnę plėtrą, teikti informaciją, kad būtų atsižvelgiama į viešojo sektoriaus poreikius ir Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais įtvirtintus poreikius, ir kuo labiau padidinti komercinio panaudojimo galimybes. Visų pirma, pagal programą „Copernicus“ vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu turėtų būti teikiama informacija apie atmosferos būklę, įskaitant oro kokybę; informacija apie vandenynų būklę; informacija, kuria remiamasi vykdant žemės paviršiaus stebėseną ir įgyvendinant, vietos, nacionalinę ir Sąjungos politiką; informacija, kuria remiamasi taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo priemones; geoerdvinė informacija, kuria remiamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo, be kita ko, vykdant prevencinę veiklą, aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir civilinės saugos srityse, įskaitant paramą Sąjungos išorės veiksmams. Komisija turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas, kuriomis skatinamas paslaugų teikimo tvarumas;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
54 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(54a)  tvariai siekiant programos „Copernicus“ tikslų, galėtų būti įsteigtas komitetas (toliau – programos „Copernicus“ pakomitetis), kuris padėtų Komisijai užtikrinti Sąjungos, naudotojų forumo, valstybių narių ir tarpvyriausybinių organizacijų, taip pat privačiojo sektoriaus indėlio į programą „Copernicus“ koordinavimą, kuo geriau panaudojant esamus pajėgumus ir nustatant trūkumus, kuriuos reikėtų pašalinti Sąjungos lygiu.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
55 konstatuojamoji dalis
(55)  teikiant „Copernicus“ paslaugas visuomenei, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis, nes naudotojai galėtų numatyti, kokios paslaugos teikiamos, jų raidą, ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Šiuo tikslu Komisija ir subjektai, kuriems pavestos užduotys, turėtų palaikyti glaudų ryšį su įvairiomis visos Europos naudotojų bendruomenėmis toliau plėtodami „Copernicus“ paslaugų ir informacijos portfelį, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į kintančius viešojo sektoriaus ir politikos poreikius, taigi būtų kuo labiau padidintas Žemės stebėjimo duomenų naudojimas. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų programos „Copernicus“ in situ komponentą ir sudarytų palankesnes sąlygas „Copernicus“ paslaugoms tobulinti skirtiems in situ duomenų rinkiniams kartu su kosmoso duomenų rinkiniais integruoti;
(55)  teikiant „Copernicus“ paslaugas visuomenei, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis, nes naudotojai galėtų numatyti, kokios paslaugos teikiamos, jų raidą, ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Šiuo tikslu Agentūra ir programos „Copernicus“ įgaliotieji subjektai turėtų palaikyti glaudų ryšį su įvairiomis visos Europos naudotojų bendruomenėmis toliau plėtodami „Copernicus“ paslaugų ir informacijos portfelį, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į kintančius viešojo sektoriaus ir politikos poreikius, taigi būtų kuo labiau padidintas Žemės stebėjimo duomenų naudojimas siekiant Europos piliečių interesų. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų programos „Copernicus“ in situ komponentą ir sudarytų palankesnes sąlygas „Copernicus“ paslaugoms tobulinti skirtiems in situ duomenų rinkiniams kartu su kosmoso duomenų rinkiniais integruoti;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
56 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(56a)  valstybės narės, Komisija ir atsakingieji subjektai turėtų reguliariai rengti informacines kampanijas apie programos „Copernicus“ naudą, suteikiant visiems potencialiems naudotojams prieigą prie atitinkamos informacijos ir duomenų;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
57 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(57a)  programos „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos, nors tebevyksta bandomasis etapas, jau davė teigiamų rezultatų, nes 2015–2016 m. naudotojų skaičius padvigubėjo. Visos klimato kaitos paslaugos turėtų pradėti veikti kuo greičiau, kad būtų nuolat teikiami duomenys, būtini veiksmingam klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių įgyvendinimui;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
59 konstatuojamoji dalis
(59)  siekiant skatinti ir palengvinti vietos valdžios institucijų, mažųjų ir vidutinių įmonių, mokslininkų ir tyrėjų pastangas naudotis Žemės stebėjimo duomenimis ir technologijomis, vykdant naudotojų gausinimo veiklą turėtų būti skatinama specializuotų programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklų, įskaitant nacionalines ir regionines įstaigas, veikla. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų siekti sukurti tampresnes sąsajas tarp programos „Copernicus“ ir Sąjungos bei nacionalinės politikos, kad būtų didinama komercinių prietaikų bei paslaugų paklausa, o bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, būtų sudaromos sąlygos kurti prietaikas, grindžiamas „Copernicus“ duomenimis ir informacija, siekiant Europoje sukurti konkurencingą Žemės stebėjimo duomenų ekosistemą;
(59)  siekiant skatinti ir palengvinti vietos ir regioninių valdžios institucijų, mažųjų ir vidutinių įmonių, mokslininkų ir tyrėjų pastangas naudotis Žemės stebėjimo duomenimis ir technologijomis, vykdant naudotojų gausinimo veiklą turėtų būti skatinama specializuotų programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklų, įskaitant nacionalines ir regionines įstaigas, veikla. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų siekti sukurti tampresnes sąsajas tarp programos „Copernicus“ ir Sąjungos bei nacionalinės politikos, kad būtų didinama komercinių prietaikų bei paslaugų paklausa, o bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, būtų sudaromos sąlygos kurti prietaikas, grindžiamas „Copernicus“ duomenimis ir informacija, siekiant Europoje sukurti konkurencingą Žemės stebėjimo duomenų ekosistemą;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
59 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(59a)   atsižvelgiant į dideles galimybes, kurias palydovinės nuotraukos teikia tvariam ir efektyviam išteklių valdymui, pvz., laiku teikiant patikimą informaciją apie pasėlių ir dirvožemio sąlygas, ši paslauga turėtų būti toliau gerinama, kad būtų patenkinti galutinių naudotojų poreikiai ir būtų užtikrinamas duomenų siejimas;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
62 konstatuojamoji dalis
(62)  atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos prašymus, 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa24, Sąjunga nustatė kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programą (SST). Kosminės šiukšlės tapo didele grėsme kosmoso srities veiklos saugumui, saugai ir tvarumui. Todėl SST atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Programos komponentų tęstinumą ir jų indėlį į Sąjungos politiką. Siekdama taikyti kosminių šiukšlių plitimo prevencines priemones, SST padeda užtikrinti tvarią ir garantuotą prieigą prie kosmoso, kaip bendrų pasaulinių išteklių, ir naudojimąsi juo;
(62)  atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos prašymus, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 541/2014/ES24 Sąjunga nustatė kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programą (SST). Kosminės šiukšlės tapo didele grėsme kosmoso srities veiklos saugumui, saugai ir tvarumui. Todėl SST atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Programos komponentų tęstinumą ir jų indėlį į Sąjungos politiką. Siekdama taikyti kosminių šiukšlių plitimo prevencines priemones, SST padeda užtikrinti tvarią ir garantuotą prieigą prie kosmoso, kaip bendrų pasaulinių išteklių, ir naudojimąsi juo. SST taip pat siekiama palengvinti Europos Žemės orbitos valymo projektų rengimą;
__________________
__________________
24 OL L 158, 2014 5 27, p. 227.
24 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 158, 2014 5 27, p. 227).
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
63 konstatuojamoji dalis
(63)  SST turėtų toliau gerinti SST pajėgumų veiklą ir didinti savarankiškumą. Tuo tikslu turėtų būti sukurtas autonominis Europos kosmoso objektų katalogas, grindžiamas SST jutiklių tinklo duomenimis. SST taip pat turėtų toliau remti SST paslaugų valdymą ir teikimą. Kadangi SST yra į naudotojus orientuota sistema, reikėtų įdiegti tinkamus mechanizmus informacijai apie naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su saugumu, rinkti;
(63)  SST turėtų toliau gerinti SST pajėgumų veiklą ir didinti savarankiškumą. Tuo tikslu turėtų būti sukurtas autonominis Europos kosmoso objektų katalogas, grindžiamas SST jutiklių tinklo duomenimis. Šis katalogas galėtų remtis kitų kosmoso srityje pažengusių tautų pavyzdžiu ir suteikti prieigą prie kai kurių jo turimų duomenų nekomerciniais ir mokslinių tyrimų tikslais. SST taip pat turėtų toliau remti SST paslaugų valdymą ir teikimą. Kadangi SST yra į naudotojus orientuota sistema, reikėtų įdiegti tinkamus mechanizmus informacijai apie naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su saugumu ir aktualios informacijos perdavimu viešosioms institucijoms ir iš jų, rinkti, siekiant pagerinti sistemos veiksmingumą;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
67 konstatuojamoji dalis
(67)  be to, SST turėtų papildyti esamas rizikos mažinimo priemones, pavyzdžiui, Kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (COPUOS) Kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gaires ir Ilgalaikio veiklos kosminėje erdvėje tvarumo gaires ar kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti veiklos kosminėje erdvėje saugą, saugumą ir tvarumą. siekdama, kad būtų sumažinta susidūrimų rizika, SST taip pat siektų sinergijos su kosminių šiukšlių aktyvaus šalinimo ir pasyvinimo priemonių iniciatyvomis. SST turėtų padėti užtikrinti, kad kosminė erdvė būtų naudojama ir tyrinėjama taikiais tikslais. Išaugęs kosmoso srities veiklos mastas gali turėti įtakos tarptautinėms eismo kosmose valdymo iniciatyvoms. Sąjunga turėtų stebėti tuos pokyčius ir gali į juos atsižvelgti atlikdama dabartinės DFP laikotarpio vidurio vertinimą;
(67)  be to, SST turėtų papildyti esamas rizikos mažinimo priemones, pavyzdžiui, Kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (COPUOS) Kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gaires ir Ilgalaikio veiklos kosminėje erdvėje tvarumo gaires ar kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti veiklos kosminėje erdvėje saugą, saugumą ir tvarumą. Siekdama, kad būtų sumažinta susidūrimų rizika, SST taip pat siektų sinergijos su iniciatyvomis, kuriomis siekiama skatinti aktyviam kosminių šiukšlių šalinimui skirtų technologinių sistemų kūrimą ir diegimą. SST turėtų padėti užtikrinti, kad kosminė erdvė būtų naudojama ir tyrinėjama taikiais tikslais. Išaugęs kosmoso srities veiklos mastas gali turėti įtakos tarptautinėms eismo kosmose valdymo iniciatyvoms. Sąjunga turėtų stebėti tuos pokyčius ir gali į juos atsižvelgti atlikdama dabartinės DFP laikotarpio vidurio vertinimą;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
70 konstatuojamoji dalis
(70)  ekstremalūs ir dideli kosmoso meteorologiniai įvykiai gali kelti grėsmę piliečių saugai ir sutrikdyti kosminės ir antžeminės infrastruktūros eksploatavimą. Todėl pagal Programą turėtų būti sukurta kosmoso meteorologijos funkcija, kuria būtų siekiama įvertinti kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką ir atitinkamus naudotojų poreikius, didinti informuotumą apie kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką, užtikrinti, kad būtų teikiamos į naudotojus orientuotos kosmoso meteorologinės paslaugos, taip pat pagerinti valstybių narių pajėgumus teikti kosmoso meteorologines paslaugas. Komisija turėtų teikti pirmenybę sektoriams, kuriuose turi būti teikiamos funkcinės kosmoso meteorologinės paslaugos, atsižvelgdama į naudotojų poreikius, riziką ir technologinį išbaigtumą. Ilguoju laikotarpiu gali būti atsižvelgiama ir į kitų sektorių poreikius. Paslaugoms Sąjungos lygmeniu pagal naudotojų poreikius teikti reikės tikslinės, koordinuotos ir nuolatinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, siekiant remti kosmoso meteorologinių paslaugų raidą. Kosmoso meteorologinės paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis esamais nacionaliniais ir Sąjungos pajėgumais, taip pat sudarant sąlygas plačiu mastu dalyvauti valstybėms narėms ir privačiajam sektoriui;
(70)  ekstremalūs ir dideli kosmoso meteorologiniai įvykiai gali kelti grėsmę piliečių saugai ir sutrikdyti kosminės ir antžeminės infrastruktūros eksploatavimą. Todėl pagal Programą turėtų būti sukurta kosmoso meteorologijos funkcija, kuria būtų siekiama įvertinti kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką ir atitinkamus naudotojų poreikius, didinti informuotumą apie kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką, užtikrinti, kad būtų teikiamos į naudotojus orientuotos kosmoso meteorologinės paslaugos, taip pat pagerinti valstybių narių pajėgumus teikti kosmoso meteorologines paslaugas. Komisija turėtų teikti pirmenybę sektoriams, kuriuose turi būti teikiamos funkcinės kosmoso meteorologinės paslaugos, atsižvelgdama į naudotojų poreikius, riziką ir technologinį išbaigtumą. Ilguoju laikotarpiu gali būti atsižvelgiama ir į kitų sektorių poreikius. Paslaugoms Sąjungos lygmeniu pagal naudotojų poreikius teikti reikės tikslinės, koordinuotos ir nuolatinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, siekiant remti kosmoso meteorologinių paslaugų raidą. Kosmoso meteorologinės paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis esamais nacionaliniais ir Sąjungos pajėgumais, taip pat sudarant sąlygas plačiu mastu dalyvauti valstybėms narėms, tarptautinėms organizacijoms ir privačiajam sektoriui;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
73 konstatuojamoji dalis
(73)  GOVSATCOM yra į naudotojus orientuota programa, turinti didelį saugumo aspektą. Naudojimo scenarijai gali būti analizuojami atsižvelgiant į tris pagrindines grupes: krizių valdymą, kuris gali apimti civilines ir karines bendras saugumo ir gynybos misijas ir operacijas, gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas jūroje; stebėjimą, kuris gali apimti sienų stebėjimą, pasienio stebėjimą, jūrų sienos stebėjimą, jūrų stebėjimą, neteisėtos prekybos stebėjimą, ir pagrindinę infrastruktūrą, kuri gali apimti diplomatinį tinklą, policijos ryšius, ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (pvz., energetikos, transporto, vandens barjerų) ir kosmoso infrastruktūrą;
(73)  GOVSATCOM yra į naudotojus orientuota programa, turinti didelį saugumo aspektą. Naudojimo scenarijai gali būti analizuojami atsižvelgiant į tris pagrindines grupes: krizių valdymą, gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas jūroje; stebėjimą, kuris gali apimti sienų stebėjimą, pasienio stebėjimą, jūrų sienos stebėjimą, jūrų stebėjimą, neteisėtos prekybos stebėjimą, ir pagrindinę infrastruktūrą, kuri gali apimti diplomatinį tinklą, policijos ryšius, skaitmeninę infrastruktūrą (pvz., duomenų centrus, serverius), ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (pvz., energetikos, transporto, vandens barjerų, pvz., užtvankų) ir kosmoso infrastruktūrą;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
78 konstatuojamoji dalis
(78)  naudotojų įranga palydovinio ryšio naudotojams yra labai svarbi veiklos sąsaja. ES GOVSATCOM metodas leidžia daugumai naudotojų esamą naudotojų įrangą naudoti ir GOVSATCOM paslaugoms, jei jie naudojasi Sąjungos technologijomis;
(78)  naudotojų įranga palydovinio ryšio naudotojams yra labai svarbi veiklos sąsaja. ES GOVSATCOM metodas turėtų suteikti naudotojams galimybę esamą naudotojų įrangą naudoti ir GOVSATCOM paslaugoms;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
86 konstatuojamoji dalis
(86)  Programai skirtai infrastruktūrai gali prireikti papildomų mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurie gali būti remiami pagal programą „Europos horizontas“, siekiant nuoseklumo su šios srities veikla, kurią vykdo Europos kosmoso agentūra. Sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad kosmoso sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai būtų įvardyti ir nustatyti kaip strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo proceso dalis. Pagal Programą laisvai suteikti palydovų duomenys ir paslaugos bus naudojami, be kita ko, pagal programą „Europos horizontas“, ieškant pažangių sprendimų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma susijusių su tvariu aprūpinimu maistu ir gamtos ištekliais, klimato stebėsena, pažangiaisiais miestais, automatizuotais automobiliais, saugumu ir nelaimių valdymu. Vykdant strateginį planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ bus nustatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdant turėtų būti naudojami Sąjungos nuosavybe esantys infrastruktūros objektai, kaip antai GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ infrastruktūra. Mokslinių tyrimų infrastruktūra, visų pirma in situ stebėjimo tinklai, bus esminiai in situ stebėjimo infrastruktūros elementai, kurie sudarys sąlygas „Copernicus“ paslaugoms;
(86)  Programai skirtai infrastruktūrai gali prireikti papildomų mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurie gali būti remiami pagal programą „Europos horizontas“, siekiant nuoseklumo su šios srities veikla, kurią vykdo Europos kosmoso agentūra. Sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad kosmoso sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai būtų įvardyti ir nustatyti kaip strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo proceso dalis. Svarbu užtikrinti pagal programą „Europos horizontas“ ir atsižvelgiant į Programos komponentų veikimą sukurtų sprendimų tęstinumą. Pagal Programą laisvai suteikti palydovų duomenys ir paslaugos bus naudojami, be kita ko, pagal programą „Europos horizontas“, ieškant pažangių sprendimų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, susijusių su pagrindinėmis Europos politikos sritimis. Vykdant strateginį planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ bus nustatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdant turėtų būti naudojami Sąjungos nuosavybe esantys infrastruktūros objektai, kaip antai GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ infrastruktūra. Mokslinių tyrimų infrastruktūra, visų pirma in situ stebėjimo tinklai, bus esminiai in situ stebėjimo infrastruktūros elementai, kurie sudarys sąlygas „Copernicus“ paslaugoms.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
87 konstatuojamoji dalis
(87)  Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigta Sąjungos agentūra, vadinama Europos GNSS agentūra, galinti valdyti tam tikrus GALILEO ir EGNOS palydovinės navigacijos programų aspektus. Šiame reglamente visų pirma numatyta, kad Europos GNSS agentūrai bus pavestos naujos užduotys, susijusios ne tik su GALILEO ir EGNOS, bet ir su kitais Programos komponentais, ypač saugumo akreditavimu. Todėl Europos GNSS agentūros pavadinimas, užduotys ir organizaciniai aspektai turi būti atitinkamai pritaikyti;
(87)  Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigta Sąjungos agentūra, vadinama Europos GNSS agentūra, galinti valdyti tam tikrus GALILEO ir EGNOS palydovinės navigacijos programų aspektus. Šiame reglamente visų pirma numatyta, kad Europos GNSS agentūrai bus pavestos naujos užduotys, susijusios ne tik su GALILEO ir EGNOS, bet ir su kitais Programos komponentais, ypač saugumo akreditavimu ir kibernetiniu saugumu. Todėl Europos GNSS agentūros pavadinimas, užduotys ir organizaciniai aspektai turi būti atitinkamai pritaikyti;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
88 konstatuojamoji dalis
(88)  atsižvelgiant į išplėstą jos aprėptį, o tai nebebus tik GALILEO ir EGNOS, Europos GNSS agentūra nuo šiol turėtų būti pakeista. Vis dėlto Agentūra turėtų užtikrinti Europos GNSS agentūros veiklos tęstinumą, taip pat tęstinumą teisių ir pareigų, darbuotojų bei priimtų sprendimų galiojimo atžvilgiu;
(88)  atsižvelgiant į išplėstą jos aprėptį, o tai nebebus tik GALILEO ir EGNOS, Europos GNSS agentūra nuo šiol turėtų būti pakeista. Pavesdama užduotis Agentūrai, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą šių užduočių valdymo ir vykdymo finansavimą, įskaitant pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Vis dėlto Agentūra turėtų užtikrinti Europos GNSS agentūros veiklos tęstinumą, taip pat tęstinumą teisių ir pareigų, darbuotojų bei priimtų sprendimų galiojimo atžvilgiu;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  kosmoso meteorologiniai įvykiai – natūralūs tarp Saulės ir Žemės esančios kosminės aplinkos pokyčiai, įskaitant Saulės žybsnius, Saulės energijos daleles, Saulės vėją ir vainikinės masės išsiveržimą, kurie gali sukelti saulės audras (geomagnetines audras, Saulės spinduliuotės audras ir jonosferos trikdžius), galinčias paveikti Žemę;
2)  kosmoso meteorologiniai įvykiai – natūralūs tarp Saulės ir Žemės esančios kosminės aplinkos pokyčiai, įskaitant Saulės žybsnius, Saulės energijos daleles, Saulės vėją ir vainikinės masės išsiveržimą, kurie gali sukelti saulės audras (geomagnetines audras, Saulės spinduliuotės audras ir jonosferos trikdžius), galinčias paveikti Žemę ar kosmoso infrastruktūrą;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
5)  informuotumas apie padėtį kosmose (SSA) – kompleksinis pagrindinių kosmoso pavojų, apimančių palydovų ir kosminių šiukšlių susidūrimus, kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų vertinimas;
5)  informuotumas apie padėtį kosmose (SSA) – pagrindinių kosmoso pavojų, apimančių palydovų ir kosminių šiukšlių susidūrimus, kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų išsamus pažinimas ir suvokimas;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
6)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
6)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės ir (arba) biudžeto garantijos derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 10 punktas
10)  SST duomenys – SST jutiklių nustatyti kosminių objektų fiziniai parametrai arba kosminių objektų orbitos parametrai, gauti iš SST jutiklių stebėjimo, vykdyto pagal kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) komponentą, rezultatų;
10)  SST duomenys – SST jutiklių nustatyti kosminių objektų, įskaitant kosmines šiukšles, fiziniai parametrai arba kosminių objektų orbitos parametrai, gauti iš SST jutiklių stebėjimo, vykdyto pagal kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) komponentą, rezultatų;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 14 a punktas (naujas)
14a)   programos „Copernicus“ trečiųjų šalių informacija – vykdant programos „Copernicus“ veiklą leidžiama ir pateikiama naudoti informacija, gauta ne iš „Copernicus“ palydovų „Sentinel“, o iš kitų iš šaltinių;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 23 punkto 1 pastraipa
pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai – naudotojai, kurie naudojasi programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija ir kuriems tenka papildoma funkcija valdyti programos „Copernicus“ raidą; šie naudotojai yra Sąjungos institucijos bei įstaigos ir Europos nacionalinės arba regioninės viešosios įstaigos, kurioms patikėta teikti viešąsias paslaugas, susijusias su aplinkos, civilinės saugos, saugos ar saugumo politikos apibrėžimu, įgyvendinimu, vykdymo užtikrinimu ar stebėsena;
pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai – naudotojai, kurie naudojasi programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija ir kuriems tenka papildoma funkcija valdyti programos „Copernicus“ raidą; šie naudotojai yra Sąjungos institucijos bei įstaigos ir Europos nacionalinės arba regioninės viešosios įstaigos, kurioms patikėta teikti viešąsias paslaugas, susijusias su aplinkos, civilinės saugos, saugos, įskaitant infrastruktūros saugą, ar saugumo politikos apibrėžimu, įgyvendinimu, vykdymo užtikrinimu ar stebėsena;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 23 punkto 2 a pastraipa (nauja)
pagrindinės „Copernicus“ paslaugos – operatyvinės paslaugos, suskirstytos į duomenų ir informacijos apdorojimo komponentą arba paslaugų komponentą, kurios yra aktualios visoms valstybėms narėms ir Sąjungai;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 23 a punktas (naujas)
23a)  kosmoso sektorius apima
pradinės grandies sektorių, kurį sudaro kosmoso veiklos sistemos kūrimas ir kosmoso tyrimai;
galutinės grandies sektorių, kuri sudaro su palydovų duomenų naudojimu susijusi veikla, siekiant kurti galutiniams naudotojams skirtus produktus ir paslaugas, susijusius su kosmosu.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  civilinių institucijų kontroliuojama autonominė civilinė globali palydovinė navigacijos sistema (GNSS), kurią sudaro palydovų sistema ir antžeminių centrų be stočių tinklas, teikianti padėties nustatymo, navigacijos ir laiko matavimo paslaugas, į kurią yra visiškai integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – GALILEO);
a)  civilinių institucijų kontroliuojama autonominė civilinė globali palydovinė navigacijos sistema (GNSS), kurią sudaro palydovų sistema ir antžeminių centrų be stočių tinklas, teikianti padėties nustatymo, navigacijos ir laiko matavimo paslaugas, į kurią, kai tikslinga, yra integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – GALILEO);
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  civilinių institucijų kontroliuojama autonominė, į naudotojus orientuota Žemės stebėjimo sistema, teikianti geografinės informacijos duomenis ir paslaugas, kurią sudaro palydovai, antžeminė infrastruktūra, duomenų ir informacijos apdorojimo įranga ir paskirstymo infrastruktūra, į kurią yra visiškai integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – „Copernicus“);
c)  civilinių institucijų kontroliuojama autonominė, į naudotojus orientuota Žemės stebėjimo sistema, teikianti geografinės informacijos duomenis ir paslaugas, grindžiamas nemokamų ir atvirų duomenų politika, kurią sudaro palydovai, antžeminė infrastruktūra, duomenų ir informacijos apdorojimo įranga ir paskirstymo infrastruktūra, į kurią yra visiškai integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – „Copernicus“);
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema, kurios tikslas – pagerinti, valdyti ir teikti duomenis, informaciją ir paslaugas, susijusias su aktyvių ir neaktyvių erdvėlaivių, atsiskyrusių raketos pakopų, kosminių šiukšlių ir jų nuolaužų, skriejančių Žemės orbitoje, stebėjimu ir sekimu, ir kurias papildo stebėjimo parametrai, susiję su kosmoso meteorologinių įvykių ir šalia Žemės skriejančių objektų, artėjančių prie Žemės, keliamos rizikos stebėsena (toliau – SST);
d)  kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema, kurios tikslas – pagerinti, valdyti ir teikti duomenis, informaciją ir paslaugas, susijusias su aktyvių ir neaktyvių erdvėlaivių ir kosminių šiukšlių, skriejančių Žemės orbitoje, stebėjimu ir sekimu, ir kurias papildo stebėjimo parametrai, susiję su kosmoso meteorologinių įvykių ir šalia Žemės skriejančių objektų, artėjančių prie Žemės, keliamos rizikos stebėsena (toliau – SST);
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 pastraipa
Programoje taip pat numatytos priemonės, užtikrinančios veiksmingą prieigą prie kosmoso vykdant Programą ir skatinančios inovatyvų kosmoso sektorių.
Programoje taip pat numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama savarankiška prieiga prie kosmoso, kovojama su kibernetinėmis grėsmėmis, skatinamas inovatyvus ir konkurencingas pradinės grandies ir galutinės grandies kosmoso sektorius ir remiama kosmoso diplomatija.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Bendrieji Programos tikslai:
1.  Nustatomi šie bendrieji Programos tikslai:
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  nepertraukiamai ir, kai įmanoma, pasauliniu lygiu teikti arba prisidėti teikiant kokybiškus ir naujausius ir, kai tinkama, saugius kosmoso srities duomenis, informaciją ir paslaugas, atitinkančius esamus ir būsimus poreikius ir galinčius atitikti Sąjungos politikos prioritetus, įskaitant klimato kaitos, saugumo ir gynybos sritis;
a)  nepertraukiamai ir, kai įmanoma, pasauliniu lygiu teikti arba prisidėti teikiant kokybiškus ir naujausius ir, kai tinkama, saugius kosmoso srities duomenis, informaciją ir paslaugas, atitinkančius esamus ir būsimus poreikius ir galinčius atitikti Sąjungos politikos prioritetus, įskaitant klimato kaitos sritį; remti Sąjungos ir jos valstybių narių pajėgumą nepriklausomai priimti įrodymais grindžiamus sprendimus;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  užtikrinti kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą, be kita ko, skatinant kuo platesnį Programos komponentų teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų naudojimą;
b)  užtikrinti kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą, visų pirma stiprinant Europos tolesnės grandies sektorių, tokiu būdu sudarant sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje, ir skatinant kuo platesnį naudojimąsi paslaugomis ir Programos komponentų teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų naudojimą Sąjungoje ir už jos ribų;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  didinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, veiksmų laisvę ir strateginį savarankiškumą, visų pirma technologijų ir įrodymais grindžiamų sprendimų priėmimo srityse;
c)  didinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą, ir stiprinti strateginį savarankiškumą, visų pirma pramonės ir technologijų srityse;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  stiprinti Europos pramonės ir mokslo ekosistemą kosmoso srityje, sukuriant nuoseklią sistemą, apjungiančią Europos kompetencijas mokymų ir praktinės patirties srityse, aukšto lygio projektavimo, gamybos pajėgumų plėtojimą ir strateginę viziją, kuri būtina šiame vis labiau konkuruojančiame sektoriuje;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  remti Sąjungos, kaip kosmoso sektoriuje pirmaujančios veikėjos, vaidmenį tarptautinėje arenoje ir stiprinti jos vaidmenį sprendžiant pasaulinius uždavinius ir remiant pasaulines iniciatyvas, įskaitant klimato kaitos ir tvaraus vystymosi sritis.
d)  remti Sąjungos, kaip kosmoso sektoriuje pirmaujančios veikėjos, vaidmenį tarptautinėje arenoje ir stiprinti jos vaidmenį sprendžiant pasaulinius uždavinius ir remiant pasaulines iniciatyvas, įskaitant tvaraus vystymosi sritį.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  stiprinti Sąjungos kosmoso diplomatiją ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant didinti informuotumą apie kosmosą, kaip bendrą žmonijos paveldą;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)
db)  reklamuoti Sąjungos technologijas ir pramonę, taip pat skatinti abipusiškumo principą ir sąžiningą konkurenciją tarptautiniu lygmeniu;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d c punktas (naujas)
dc)  didinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugą įvairiose srityse, kaip antai transportas (aviacija, įskaitant bepiločius orlaivius, geležinkelių transportas, jūrų laivyba, kelių transportas, autonominis vairavimas), infrastruktūros kūrimas ir stebėjimas, žemės paviršiaus stebėjimas ir aplinka.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  GALILEO ir EGNOS: teikti pačias moderniausias ir, kai tinkama, saugias padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas;
a)  GALILEO ir EGNOS: teikti ilgalaikes ir tęstines pačias moderniausias ir, kai tinkama, saugias padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  „Copernicus“: ilguoju laikotarpiu teikti tikslius ir patikimus Žemės stebėjimo duomenis ir informaciją, kuria remiamas Sąjungos ir jos valstybių narių aplinkos, klimato kaitos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, civilinės saugos, saugos ir saugumo sričių politikos, taip pat skaitmeninės ekonomikos įgyvendinimas ir stebėsena;
b)  „Copernicus“: ilguoju laikotarpiu teikti tikslius ir patikimus Žemės stebėjimo duomenis ir informaciją, kuria remiamas Sąjungos ir jos valstybių narių į naudotojus orientuotos politikos ir veiksmų įgyvendinimas ir stebėsena;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  informuotumas apie padėtį kosmose (SSA): stiprinti SST pajėgumus stebėti, sekti ir identifikuoti kosminius objektus, stebėti kosmoso meteorologinius reiškinius ir planuoti bei jungti į tinklą valstybių narių su šalia Žemės skriejančiais objektais susijusius pajėgumus;
c)  informuotumas apie padėtį kosmose (SSA): stiprinti SST pajėgumus stebėti, sekti ir identifikuoti kosminius objektus ir kosmines šiukšles, stebėti kosmoso meteorologinius reiškinius ir planuoti bei jungti į tinklą valstybių narių su šalia Žemės skriejančiais objektais susijusius pajėgumus;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  prisidėti teikiant, kai to reikia siekiant tenkinti Programos poreikius, savarankiškus, saugius ir ekonomiškai efektyvius prieigos prie kosmoso pajėgumus;
e)  užtikrinti savarankiškus, saugius ir ekonomiškai efektyvius prieigos prie kosmoso pajėgumus;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies f punktas
f)  remti ir stiprinti Sąjungos aktyvių ar norinčių tapti aktyviais tame sektoriuje juridinių ir fizinių asmenų konkurencingumą, verslumą, įgūdžius ir pajėgumus kurti naujoves, visų pirma atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių bei pradedančiųjų įmonių poziciją ir poreikius.
f)  skatinti stiprios ir konkurencingos Sąjungos kosmoso ekonomikos plėtrą ir suteikti kuo daugiau galimybių visų dydžių ir visų Sąjungos regionų įmonėms.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Pagal šią Programą remiama:
Pagal šią Programą, užtikrinant sąveiką su kitomis Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros programomis ir finansavimo planais, remiama:
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  paleidimo paslaugų pagal Programos poreikius teikimas;
a)  paleidimo paslaugų, įskaitant Sąjungai ir kitiems subjektams teikiamas kompleksines paleidimo paslaugas, Programai ir kitiems subjektams, jų prašymu, teikimas atsižvelgiant į esminius Sąjungos saugumo interesus pagal 25 straipsnį, siekiant didinti Europos paleidimo įrenginių ir pramonės šakų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  plėtros veikla, susijusi su savarankiška, patikima ir ekonomiškai efektyvia prieiga prie kosmoso;
b)  plėtros veikla, susijusi su savarankiška, patikima ir ekonomiškai efektyvia prieiga prie kosmoso, įskaitant alternatyvias paleidimo technologijas ir inovatyvias sistemas arba paslaugas, atsižvelgiant į esminius Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesus pagal 25 straipsnį;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  kai to reikia pagal Programos poreikius, būtini kosmoso antžeminės infrastruktūros pakeitimai.
c)  kai to reikia siekiant Programos tikslų, būtina remti antžeminės infrastruktūros, įskaitant raketų paleidimo aikšteles ir mokslinių tyrimų centrus, priežiūrą, pakeitimus ir plėtrą.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio pavadinimas
Veiksmai, kuriais remiamas inovatyvus Sąjungos kosmoso sektorius
Veiksmai, kuriais remiamas inovatyvus ir konkurencingas Sąjungos kosmoso sektorius
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  inovacijų veikla siekiant kuo geriau panaudoti kosmines technologijas, infrastruktūrą ar paslaugas;
a)  inovacijų veikla siekiant kurti ir kuo geriau panaudoti kosmines technologijas, infrastruktūrą ar paslaugas;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  tinkamos priemonės, skirtos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos inovacinių sprendimų diegimui palengvinti, visų pirma pasitelkiant sąveiką su kitais Sąjungos fondais, pvz., programa „Europos horizontas“ ir „InvestEU“, siekiant remti visų Programos komponentų galutinės grandies sektorių plėtrą;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos a b punktas (naujas)
ab)  Europos kosmoso sektoriaus stiprinimas eksporto rinkose;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  su kosmosu susijusios inovacijų partnerystės kūrimas siekiant kurti inovatyvius produktus ar paslaugas ir vėliau įsigyti sukurtus produktus ar paslaugas;
b)  su kosmosu susijusios inovacijų partnerystės kūrimas siekiant kurti inovatyvius produktus ar paslaugas ir vėliau įsigyti sukurtus produktus ar paslaugas Programos poreikiams tenkinti;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  sąveikių duomenimis grindžiamų kosmoso sprendimų, skirtų viešosioms paslaugoms, kūrimas, bandymas, įdiegimas ir panaudojimas, inovacijų skatinimas ir bendrų sistemų kūrimas, siekiant visapusiškai išnaudoti viešųjų administracijų piliečiams ir įmonėms teikiamų paslaugų potencialą;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  verslumas, nuo ankstyvojo veiklos etapo iki veiklos išplėtimo, pagal 21 straipsnį ir kitas nuostatas dėl galimybės gauti finansavimą, kaip nurodyta 18 straipsnyje ir III antraštinės dalies I skyriuje;
c)  verslumas, be kita ko, nuo ankstyvojo veiklos etapo iki veiklos išplėtimo, pagal 21 straipsnį ir kitas nuostatas dėl galimybės gauti finansavimą, kaip nurodyta 18 straipsnyje ir III antraštinės dalies I skyriuje;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  įmonių bendradarbiavimas kosmoso centrų forma, kuriuose regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis susiburtų kosmoso ir skaitmeninio sektorių veiklos vykdytojai bei naudotojai ir būtų teikiama parama piliečiams ir įmonėms siekiant skatinti verslumą ir įgūdžius;
d)  bendradarbiavimas kosmoso centrų tinklo forma, visų pirma regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kuriame susiburtų kosmoso ir skaitmeninio sektorių veiklos vykdytojai bei naudotojai ir būtų teikiama parama, įranga ir paslaugos piliečiams ir įmonėms siekiant skatinti verslumą ir įgūdžius; skatinti kosmoso centrų ir pagal programą „Skaitmeninė Europa“ įsteigtų skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimą;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  galimas pirma sutartimi grindžiamo požiūrio įgyvendinimo strategijos sukūrimas, dalyvaujant visiems susijusiems viešojo ir privačiojo sektorių veiklos vykdytojams, kad būtų remiamas kosmoso sektoriaus pradedančiųjų įmonių plėtojimas.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos d b punktas (naujas)
db)  sinergija su transporto, kosmoso ir skaitmeniniais sektoriais siekiant skatinti platesnį naujų technologijų naudojimą (pavyzdžiui, e. skambučių, skaitmeninio tachografo, eismo priežiūros ir valdymo, savarankiško vairavimo, nepilotuojamų transporto priemonių ir bepiločių orlaivių) ir patenkinti saugaus ir sklandaus sujungimo, tvirtos padėties nustatymo, derinimo ir sąveikos poreikius, taip didinant transporto paslaugų ir pramonės konkurencingumą;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  švietimo ir mokymo veiklos teikimas;
e)  švietimo ir mokymo veiklos teikimas siekiant ugdyti su kosmosu susijusius aukšto lygio įgūdžius;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  galimybė naudotis apdorojimo ir bandymų infrastruktūra;
f)  galimybė privačiojo ir viešojo sektorių specialistams, studentams ir verslininkams naudotis apdorojimo ir bandymų infrastruktūra;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;
c)  trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos arba, jei tikslinga, prieiga prie neskelbtinos ir įslaptintos informacijos;
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)  išsaugoti, kai taikytina, strateginiai ir suverenūs Sąjungos interesai visose susijusiose srityse, įskaitant Europos technologinį arba pramoninį strateginį savarankiškumą;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visuose susitarimuose, sutartyse ar kituose sandėriuose, susijusiuose su pirmoje dalyje nurodyta veikla, būtų nuostatos, kuriomis nustatoma tinkama tokio turto nuosavybės tvarka, o c punkto atveju – kad Sąjunga galėtų laisvai naudotis PVI imtuvais pagal Sprendimą 1104/2011/ES.
3.  Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visuose susitarimuose, sutartyse ar kituose sandėriuose, susijusiuose su antroje dalyje nurodyta veikla, būtų nuostatos, kuriomis nustatoma tinkama tokio turto nuosavybės tvarka, o c punkto atveju – kad Sąjunga galėtų laisvai naudotis ir galėtų suteikti teisę naudotis PVI imtuvais pagal Sprendimą 1104/2011/ES.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipa
Programos komponentų teikiamos paslaugos, duomenys ir informacija teikiamos be jokios aiškios ar numanomos garantijos dėl jų kokybės, tikslumo, prieinamumo, patikimumo, greičio ir tinkamumo bet kuriam tikslui. Tuo tikslus Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šių paslaugų, duomenų ir informacijos naudotojai būtų tinkamu būdu informuoti apie tai, kad tokios garantijos nėra.
Programos komponentų teikiamos paslaugos, duomenys ir informacija teikiamos be jokios aiškios ar numanomos garantijos dėl jų kokybės, tikslumo, prieinamumo, patikimumo, greičio ir tinkamumo bet kuriam tikslui, nebent tokia garantija atitinkamoms teikiamoms paslaugoms reikalaujama pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus. Tuo tikslus Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šių paslaugų, duomenų ir informacijos naudotojai būtų tinkamu būdu informuoti apie tai, kad tokios garantijos nėra.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra [16] mlrd. EUR dabartinėmis kainomis.
Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra [16,9] mlrd. EUR dabartinėmis kainomis.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  „Copernicus“: [5,8] mlrd. EUR;
b)  „Copernicus“: [6] mlrd. EUR;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas
c)  SSA/GOVSATCOM: [0,5] mlrd. EUR.
c)  SSA/GOVSATCOM: [1,2] mlrd. EUR.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  3 straipsnyje numatyta kompleksinė veikla finansuojama pagal Programos komponentus.
2.  3, 5 ir 6 straipsniuose numatyta kompleksinė veikla finansuojama pagal Programos komponentus.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  visose valstybėse narėse visoje tiekimo grandinėje skatinti kuo platesnio masto ir atviresnį galimų pradedančiųjų įmonių, naujų rinkos dalyvių ir mažųjų bei vidutinių įmonių ir kitų ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimą, be kita ko, reikalaujant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą;
a)  visoje Sąjungoje ir visoje tiekimo grandinėje skatinti kuo platesnio masto ir atviresnį visų ekonominės veiklos vykdytojų ir visų pirma galimų pradedančiųjų įmonių, naujų rinkos dalyvių ir mažųjų bei vidutinių įmonių dalyvavimą, be kita ko, reikalaujant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą;
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  skatinti Sąjungos savarankiškumą, visų pirma technologijų prasme;
d)  visoje vertės grandinėje skatinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma pramonės ir technologijų prasme;
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  vadovautis tokiais principais: atvira prieiga ir sąžininga konkurencija visoje pramoninio tiekimo grandinėje, viešųjų pirkimų konkursai rengiami laiku pateikiant skaidrią informaciją, aiški informacija apie taikytinas viešųjų pirkimų taisykles ir atrankos bei skyrimo kriterijus, ir aiškus bet kokios kitos svarbios informacijos, kuria sudaromos vienodos sąlygos visiems potencialiems pasiūlymų teikėjams, pateikimas;
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
1.  Siekiant paskatinti naujus rinkos dalyvius, mažąsias ir vidutines įmones bei pradedančiąsias įmones ir kuo labiau išplėsti geografinę aprėptį kartu apsaugant Sąjungos strateginį savarankiškumą, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad konkurso dalyvis atitinkamų lygių subrangos pagrindais sutarties dalį konkurso tvarka pavestų vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms konkurso dalyvių grupei.
1.  Siekiant paskatinti naujus rinkos dalyvius, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones bei pradedančiąsias įmones ir kuo labiau išplėsti geografinę aprėptį kartu apsaugant Sąjungos strateginį savarankiškumą, perkančioji organizacija stengiasi reikalauti, kad konkurso dalyvis atitinkamų lygių subrangos pagrindais sutarties dalį konkurso tvarka pavestų vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms konkurso dalyvių grupei.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalis
2.  Perkančioji organizacija reikiamą sutarties dalį, kuri būtų pavedama vykdyti subrangovams, nurodo intervalu nuo mažiausios iki didžiausios procentinės dalies.
2.  Perkančioji organizacija reikiamą sutarties dalį, kuri būtų pavedama pagal subrangos sutartis vykdyti pramonės atstovams visais lygmenimis pagal 1 dalį, nurodo intervalu nuo mažiausios iki didžiausios procentinės dalies.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
3.  Konkurso dalyvis turi pagrįsti visus atvejus, jei nukrypstama nuo 1 dalyje nurodyto reikalavimo.
3.  Konkurso dalyvis turi pagrįsti visus atvejus, jei nukrypstama nuo 1 dalyje nurodyto reikalavimo, o perkančioji organizacija – juos įvertinti.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 pastraipa
Bendro kvietimo atveju nustatomos bendros pasiūlymų atrankos ir vertinimo procedūros. Procedūrose turi dalyvauti kiekvienos šalies paskirta proporcingai sudaryta ekspertų grupė.
Bendro kvietimo atveju nustatomos bendros pasiūlymų atrankos ir vertinimo procedūros. Procedūrose dalyvauja kiekvienos šalies paskirta proporcingai sudaryta ekspertų grupė. Tokie ekspertai neteikia vertinimo, konsultacijų ar pagalbos klausimais, kurių atžvilgiu jie turi interesų konfliktą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Be to, kas nustatyta Finansinio reglamento [165 straipsnio] nuostatomis, Komisija ir Agentūra gali vykdyti bendras pirkimų procedūras kartu su Europos kosmoso agentūra ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant Programos komponentus.
1.  Be to, kas nustatyta Finansinio reglamento [165 straipsnio] nuostatomis, Komisija arba Agentūra gali vykdyti bendras pirkimų procedūras kartu su Europos kosmoso agentūra ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant Programos komponentus.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  griežtas subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant Programą, užduočių ir atsakomybės paskirstymas, visų pirma tarp valstybių narių, Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros;
a)  griežtas subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant Programą, užduočių ir atsakomybės paskirstymas, visų pirma tarp valstybių narių, Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros, remiantis kiekvieno subjekto kompetencijomis, didinant skaidrumą, veiksmingumą ir sąnaudų veiksmingumą ir vengiant veiklos dubliavimo;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  griežta Programos kontrolė, įskaitant užtikrinimą, kad visi subjektai pagal jų atitinkamas kompetencijos sritis griežtai laikytųsi nuostatų dėl išlaidų ir vykdymo terminų pagal šį reglamentą;
b)  griežta Programos kontrolė, įskaitant užtikrinimą, kad visi subjektai pagal jų atitinkamas atsakomybės sritis griežtai laikytųsi nuostatų dėl išlaidų ir techninės kokybės pagal šį reglamentą;
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  sisteminis požiūris į Programos komponentų teikiamų paslaugų naudotojų poreikius, taip pat su tomis paslaugomis susijusius mokslinius ir technologinius pokyčius;
d)  sisteminis požiūris į Programos komponentų teikiamų paslaugų naudotojų poreikius, taip pat su tomis paslaugomis susijusius mokslinius ir technologinius pokyčius, be kita ko, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis konsultuojantis su patariamuoju naudotojų forumu;
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija arba, jei tai 30 straipsnyje nurodytos užduoty , Agentūra konkrečias užduotis gali pavest valstybėms narėms arba nacionalinėms agentūros arba tų valstybių narių ar nacionalinių agentūrų grupėms. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų sklandų Programos veikimą ir jos naudojimo skatinimą, be kita ko, padėdamos apsaugoti šiai programai reikalingus dažnius.
2.  Komisija arba, jei tai 30 straipsnyje nurodytos užduotys, Agentūra pagal konkrečiam atvejui skirtą susitarimą konkrečias užduotis gali pavesti valstybėms narėms arba nacionalinėms agentūros arba tų valstybių narių grupėms. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų sklandų Programos veikimą ir jos naudojimo skatinimą, be kita ko, padėdamos tinkamai apsaugoti šiai programai reikalingus dažnius.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės aktyviai ir koordinuotai konsultuojasi su galutinių naudotojų bendruomenėmis, visų pirma dėl GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“, be kita ko, pasitelkdamos patariamuosius naudotojų forumus.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai tenka visa atsakomybė už Programos įgyvendinimą, įskaitant įgyvendinimą saugumo srityje. Vadovaudamasi šiuo reglamentu ji nustato Programos prioritetus ir ilgalaikę raidą ir prižiūri jos įgyvendinimą tinkamai atsižvelgdama į jos poveikį kitoms Sąjungos politikos kryptims.
1.  Komisijai tenka visa atsakomybė už Programos įgyvendinimą ir atsakomybė saugumo srityje už Programos komponentus, kurie nėra patikėti Agentūrai pagal 30 straipsnį. Vadovaudamasi šiuo reglamentu ji nustato Programos prioritetus ir ilgalaikę raidą ir prižiūri jos įgyvendinimą tinkamai atsižvelgdama į jos poveikį kitoms Sąjungos politikos kryptims.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija valdo Programos komponentą, jei toks valdymas nepavestas kitam subjektui.
2.  Komisija valdo Programos komponentą, jei toks valdymas nepavestas kitiems 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytiems subjektams.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija užtikrina aiškų užduočių paskirstymą tarp įvairių subjektų, dalyvaujančių Programoje, ir koordinuoja tų subjektų veiklą.
3.  Komisija užtikrina aiškų užduočių paskirstymą tarp įvairių subjektų, dalyvaujančių Programoje, ir koordinuoja tų subjektų veiklą ir užtikrina visapusišką Sąjungos interesų apsaugą, patikimą jos lėšų valdymą ir jos taisyklių, ypač susijusių su viešaisiais pirkimais, taikymą. Todėl Komisija su Agentūra ir Europos kosmoso agentūra sudaro finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, susijusį su abiem subjektams patikėtomis užduotimis, kaip nurodyta 31a straipsnyje.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija pagal 105 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl specialios nuostatos dėl kosmoso meteorologinių reiškinių ir su šalia Žemės skriejančiais objektais susijusios sistemos funkcijos veikimo ir valdymo.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Kai tai būtina sklandžiam Programos veikimui ir sklandžiam Programos komponentų teikiamų paslaugų teikimui, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir pasikonsultavusi su naudotojais ir visomis kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, nustato technines ir veiklos specifikacijas, reikalingas tų komponentų ir jų teikiamų paslaugų įgyvendinimui ir raidai. Nustatydama tas technines ir veiklos specifikacijas, Komisija vengia sumažinti bendrą saugumo lygį ir laikosi atgalinio suderinamumo reikalavimo.
Kai tai būtina sklandžiam Programos veikimui ir sklandžiam Programos komponentų teikiamų paslaugų teikimui, Komisija, priimdama deleguotuosius aktus ir pasikonsultavusi su naudotojais ir visomis kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant galutinės grandies sektorių, nustato aukštus reikalavimus, reikalingus tų komponentų ir jų teikiamų paslaugų įgyvendinimui ir raidai. Nustatydama tuos aukštus reikalavimus, Komisija vengia sumažinti bendrą saugumo lygį ir laikosi atgalinio suderinamumo reikalavimo.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Tie deleguotieji aktai priimami pagal 21 straipsnį.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija skatina ir užtikrina Programos komponentų teikiamų duomenų ir paslaugų įsisavinimą ir naudojimą viešajame ir privačiajame sektoriuose, be kita ko, remdama tinkamą tų paslaugų vystymą ir užtikrindama stabilią ilgalaikę aplinką. Ji kurią įvairių Programos komponentų prietaikų sinergiją. Ji užtikrina Programos ir kitų Sąjungos veiksmų ir programų papildomumą, nuoseklumą, sinergiją ir ryšius.
5.  Komisija užtikrina Programos ir kitų Sąjungos veiksmų ir programų papildomumą, nuoseklumą, sinergiją ir ryšius. Ji, glaudžiai bendradarbiaudama su Agentūra ir, kai tinkama, su Europos kosmoso agentūra ir „Copernicus“ įgaliotaisiais subjektais, remia ir padeda:
–  vykdyti veiklą, susijusią su Programos komponentų teikiamų paslaugų diegimu ir naudojimu Sąjungos viešajame ir privačiajame sektoriuose;
–  plėtoti prietaikų sinergiją;
–  tinkamai plėtoti tas paslaugas;
–  užtikrinti stabilią ilgalaikę aplinką.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 6 dalis
6.  Kai tinkama, ji užtikrina Programos derinimą su kosmoso sektoriuje Sąjungos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis vykdoma veikla. Ji skatina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir jų technologinių pajėgumų bei pokyčių kosmoso srityje konvergenciją.
6.  Kai tinkama, ji, bendradarbiaudama su Agentūra ir Europos kosmoso agentūra, užtikrina Programos derinimą su kosmoso sektoriuje Sąjungos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis vykdoma veikla. Ji skatina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir jų technologinių pajėgumų bei pokyčių kosmoso srityje konvergenciją.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  skatinti ir užtikrinti Programos komponentų teikiamų duomenų ir paslaugų įsisavinimą ir naudojimą, įskaitant galutinės grandies taikmenų ir paslaugų kūrimą remiantis Programos komponentais;
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)
bb)  vykdyti veiksmus pagal 6 straipsnį remiant inovatyvų Sąjungos kosmoso sektorių;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalies b c punktas (naujas)
bc)  remti galimybes gauti finansavimą taikant fondų finansines priemones, teikiamas pagal III antraštinę dalį, taip pat bendradarbiaujant su EIB ir taikant finansines priemones, kurias konkrečiai MVĮ nustatė EIB;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  vykdyti ryšių palaikymo ir skatinimo veiklą bei veiklą, susijusią su GALILEO ir EGNOS teikiamų paslaugų komercializacija;
c)  vykdyti ryšių palaikymo ir skatinimo veiklą bei veiklą, susijusią su visų pirma GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ teikiamų paslaugų komercializacija;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  susijusios su GALILEO ir EGNOS: GALILEO ir EGNOS valdymas, kaip nurodyta 43 straipsnyje;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  teikti Komisijai technines ekspertines žinias.
d)  teikti Komisijai technines ekspertines žinias, vengiant dubliavimosi su EKA užduotimis pagal 27 ir 31 straipsnius.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  EGNOS ir GALILEO naudojimo valdymas, kaip nurodyta 43 straipsnyje;
Išbraukta.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  teikti Komisijai rekomendacijas dėl kosmoso srities prioritetų programoje „Europos horizontas“ ir dalyvauti ją įgyvendinant;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  veiklos, susijusios su Programos komponentais grindžiamų tolesnės grandies prietaikų ir paslaugų vystymu, vykdymas.
Išbraukta.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija Agentūrai gali pavesti kitas užduotis, įskaitant ryšių palaikymo, duomenų reklamos ir komercializacijos veiklą, taip pat informavimo veiklą ir kitą veiklą, susijusią su ne GALILEO ir EGNOS, o kitų Programos komponentų naudotojų gausinimu.
3.  Komisija Agentūrai gali pavesti kitas užduotis, vengiant dubliavimosi ir užtikrinant veiksmingesnį Programos tikslų įgyvendinimą.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Savo užduočių vykdymo tikslu Agentūra gali pasirašyti partnerystės susitarimus arba kitokius susitarimus su nacionalinėmis kosmoso agentūromis, nacionalinių kosmoso agentūrų grupe ar kitais subjektais.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 4 dalis
4.  2 ir 3 dalyje nurodytas užduotis Komisija paveda sudarydama susitarimą dėl įnašo pagal Finansinio reglamento [2 straipsnio 18 dalį ir VI antraštinę dalį].
4.  2 ir 3 dalyje nurodytas užduotis Komisija paveda sudarydama susitarimą dėl įnašo pagal Finansinio reglamento [2 straipsnio 18 dalį ir VI antraštinę dalį] ir pagal šio reglamento 102 straipsnio 6 dalį atlieka šių užduočių, visų pirma susijusių su „Copernicus“ komponentu, peržiūrą.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Pavesdama užduotis Agentūrai, Komisija užtikrina tinkamą šių užduočių valdymo ir vykdymo finansavimą, įskaitant pakankamus žmogiškuosius ir administracinius išteklius.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  susijusios su programa „Copernicus“: „Copernicus“ kosmoso infrastruktūros vystymas, projektavimas ir kūrimas, įskaitant tos infrastruktūros operacijas;
a)  susijusios su programa „Copernicus“: „Copernicus“ kosmoso ir antžeminės infrastruktūros vystymas, projektavimas ir kūrimas, įskaitant tos infrastruktūros operacijas;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  susijusios su GALILEO ir EGNOS: sistemų raida, antžeminio segmento vystymas ir palydovų projektavimas bei kūrimas;
b)  susijusios su GALILEO ir EGNOS: parama Agentūrai vykdant pagrindines užduotis. Kai tai yra numatyta konkrečiuose Agentūros ir Europos kosmoso agentūros susitarimuose, – antžeminio segmento sistemų raidos, projektavimo ir vystymo ir kosmoso segmento projektavimo ir vystymo paslaugų pirkimas Agentūros vardu;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  susijusios su visais Programos komponentais – mokslinių tyrimų ir plėtros veikla jos kompetencijos srityse.
c)  susijusios su visais Programos komponentais – mokslinių tyrimų ir plėtros veikla , susijusi su Programos komponentų infrastruktūra.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir jų technologinių pajėgumų bei pokyčių kosmoso segmento srityje konvergencijos skatinimas.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija su Agentūra ir Europos kosmoso agentūra sudaro finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento [130 straipsnyje]. Tame finansinės partnerystės pagrindų susitarime:
Išbraukta.
–  aiškiai apibrėžiamos Europos kosmoso agentūros atsakomybė ir pareigos, susijusios su Programa;
–  reikalaujama, kad Europos kosmoso agentūra laikytųsi Sąjungos programos saugumo taisyklių, visų pirma dėl įslaptintos informacijos tvarkymo;
–  nustatomos Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų valdymo sąlygos, visų pirma susijusios su viešaisiais pirkimais, valdymo procedūros, tikėtini rezultatai, vertinami pagal veiklos rodiklius, taikytinos priemonės, jei susitarimai įgyvendinami nepakankamai ar nesąžiningai išlaidų, vykdymo terminų ir rezultatų požiūriu, taip pat ryšių palaikymo strategija ir taisyklės dėl viso materialiojo ir nematerialiojo turto nuosavybės; šios sąlygos atitinka šio reglamento III ir V antraštines dalis ir Finansinį reglamentą;
–  reikalaujama, kad Komisija ir, atitinkamais atvejais, Agentūra dalyvautų Europos kosmoso agentūros pasiūlymų vertinimo valdybos posėdžiuose, susijusiuose su Programa;
–  nustatomos stebėsenos ir kontrolės priemonės, kurios, be kita ko, visų pirma yra išlaidų planavimo sistema, sistemingas Komisijos arba, kai tinkama, Agentūros informavimas apie išlaidas ir vykdymo terminus, o numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ir vykdymo terminų neatitikimo atveju – taisomieji veiksmai, kuriais užtikrinamas paskirtų užduočių įvykdymas neviršijant paskirto biudžeto, ir baudos Europos kosmoso agentūrai, jei ji yra tiesiogiai atsakinga dėl šio neatitikimo;
–  nustatomi atlyginimo Europos kosmoso agentūrai, kuris yra proporcingas vykdytinų užduočių sudėtingumui ir atitinka rinkos kainas, ir mokesčių kitiems dalyvaujantiems subjektams, įskaitant Sąjungą, kurie, kai tinkama, gali būti grindžiami veiklos rodikliais, principai; tie mokesčiai neapima bendrų pridėtinių išlaidų, kurios nėra susijusios su Europos kosmoso agentūrai Sąjungos pavesta veikla.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 3 dalis
3.  2 dalyje nurodyto finansinės partnerystės pagrindų susitarimo sudarymas priklauso nuo to, ar Europos kosmoso agentūroje sukurtos vidaus struktūros, ir nuo veiklos metodo, visų pirma priimant sprendimus, valdymo metodų ir atsakomybės, kurie leidžia užtikrinti maksimalią Sąjungos interesų apsaugą ir laikytis jos sprendimų, įskaitant sprendimus dėl Europos kosmoso agentūros finansuojamos veiklos, kuri daro poveikį Programai.
Išbraukta.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 4 dalis
4.  Nedarant poveikio 4 dalyje nurodytam finansinės partnerystės pagrindų susitarimui, Komisija arba Agentūra gali prašyti Europos kosmoso agentūros suteikti techninių ekspertinių žinių ir informacijos, reikalingos užduotims, kurios joms paskirtos šiuo reglamentu, atlikti.
Išbraukta.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
31 a straipsnis (naujas)
31a straipsnis
Finansinės partnerystės pagrindų susitarimas
1.  Komisija su Agentūra ir Europos kosmoso agentūra sudaro finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento [130 straipsnyje]. Tame finansinės partnerystės pagrindų susitarime:
a)  aiškiai apibrėžiamos Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros funkcijos, atsakomybės sritys ir pareigos, susijusios su Programa;
b)  aiškiai apibrėžiamos Programos komponentų įgyvendinimo koordinavimo ir kontrolės priemonės, atsižvelgiant į Komisijos funkcijas ir pareigas vykdyti bendrą Programos komponentų koordinavimą;
c)  reikalaujama, kad Europos kosmoso agentūra laikytųsi Sąjungos programos saugumo taisyklių, visų pirma dėl įslaptintos informacijos tvarkymo;
d)  nustatomos Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų valdymo sąlygos, visų pirma susijusios su Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymu, kai pirkimai vykdomi Sąjungos vardu ir jos naudai, valdymo procedūros, tikėtini rezultatai, vertinami pagal veiklos rodiklius, taikytinos priemonės, jei susitarimai įgyvendinami nepakankamai ar nesąžiningai išlaidų, vykdymo terminų ir rezultatų požiūriu, taip pat ryšių palaikymo strategija ir taisyklės dėl viso materialiojo ir nematerialiojo turto nuosavybės; šios sąlygos atitinka šio reglamento III ir V antraštines dalis ir Finansinį reglamentą;
e)  reikalaujama, kad Komisija ir, atitinkamais atvejais, Agentūra dalyvautų Europos kosmoso agentūros pasiūlymų vertinimo valdybos posėdžiuose, susijusiuose su Programa, kai pastaroji pagal 1a dalį vykdo viešuosius pirkimus Sąjungos vardu ir jos naudai;
f)  nustatomos stebėsenos ir kontrolės priemonės, kurios, be kita ko, visų pirma yra išlaidų planavimo sistema, sistemingas Komisijos arba, kai tinkama, Agentūros informavimas apie išlaidas ir vykdymo terminus, o numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ir vykdymo terminų neatitikimo atveju – taisomieji veiksmai, kuriais užtikrinamas paskirtų užduočių įvykdymas neviršijant paskirto biudžeto, ir baudos Europos kosmoso agentūrai, jei ji yra tiesiogiai atsakinga dėl šio neatitikimo;
g)  nustatomi atlyginimo Europos kosmoso agentūrai, kuris yra proporcingas vykdytinų užduočių sudėtingumui ir atitinka rinkos kainas, ir mokesčių kitiems dalyvaujantiems subjektams, įskaitant Sąjungą, kurie, kai tinkama, gali būti grindžiami veiklos rodikliais, principai, atsižvelgiant į šios agentūros, kaip viešojo subjekto, sąnaudų modelį; tie mokesčiai neapima bendrų pridėtinių išlaidų, kurios nėra susijusios su Europos kosmoso agentūrai Sąjungos pavesta veikla.
h)  reikalaujama, kad Europos kosmoso agentūra užtikrintų visapusišką Sąjungos interesų ir jos sprendimų apsaugą – dėl šiuos priežasties Europos kosmoso agentūrai gali tekti pakoreguoti savo sprendimų priėmimo procesą, valdymo metodus ir nuostatas dėl atsakomybės.
2.  Nedarant poveikio 31a straipsnyje nurodytam finansinės partnerystės pagrindų susitarimui, Komisija arba Agentūra gali prašyti Europos kosmoso agentūros suteikti techninių ekspertinių žinių ir informacijos, reikalingos užduotims, kurios joms paskirtos šiuo reglamentu, atlikti. Tokių prašymų ir jų vykdymo sąlygos nustatomos bendru sutarimu.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio pavadinimas
Kitų subjektų vaidmuo
EUMETSAT ir kitų subjektų vaidmuo
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Komisija, sudarydama susitarimus dėl įnašo, gali visiškai arba iš dalies pavesti Programos komponentų įgyvendinimą kitiems subjektams, nei nurodytieji 30 ir 31 straipsniuose, įskaitant:
1.  Komisija, sudarydama susitarimus dėl įnašo, gali visiškai arba iš dalies pavesti šių užduočių įgyvendinimą kitiems subjektams, nei nurodytieji 30 ir 31 straipsniuose, įskaitant:
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  programos „Copernicus“ kosmoso infrastruktūros ar jos dalių eksploatavimą, kuris gali būti pavestas Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT);
a)  programos „Copernicus“ kosmoso infrastruktūros ar jos dalių atnaujinimą ir eksploatavimą, kuris gali būti pavestas Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT);
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  programos „Copernicus“ paslaugų ar jų dalių įgyvendinimą atitinkamoms agentūroms, įstaigoms ar organizacijoms.
b)  programos „Copernicus“ paslaugų ar jų dalių įgyvendinimą atitinkamoms agentūroms, įstaigoms ar organizacijoms, kurios taip pat tvarko atitinkamą trečiųjų šalių informacijos rinkimą.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Įgyvendindama Programą, Komisija atsižvelgia į Jungtinio tyrimų centro mokslines ir technines rekomendacijas.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Programos saugumas turėtų būti grindžiamas šiais principais:
Programos saugumas grindžiamas šiais principais:
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  atsižvelgiama į valstybių narių patirtį saugumo srityje ir remiamasi jų geriausios praktikos pavyzdžiais;
a)  atsižvelgiama į valstybių narių patirtį saugumo srityje ir remiamasi jų geriausios praktikos pavyzdžiais ir nacionaliniais įstatymais;
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  atsižvelgiama į GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ veikimo srityje įgytą patirtį;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisija savo kompetencijos srityje užtikrina aukštą saugumo lygį, visų pirma dėl:
Komisija ir Agentūra savo kompetencijos srityse užtikrina aukštą saugumo lygį, visų pirma dėl:
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tuo tikslus Komisija užtikrina, kad būtų atlikta kiekvieno Programos komponento rizikos ir grėsmių analizė. Remdamasi šia rizikos ir grėsmių analize, priimdama įgyvendinimo aktus, ji nustato kiekvieno Programos komponento bendrus saugumo reikalavimus. Tai darydama Komisija atsižvelgia į tų reikalavimų poveikį sklandžiam to komponento veikimui, visų pirma išlaidų, rizikos valdymo ir vykdymo terminų požiūriu, ir užtikrina, kad nesumažėtų bendras saugumo lygis ar nebūtų pakenkta tuo komponentu grindžiamos esamos įrangos veikimui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Tuo tikslu Komisija, konsultuodamasi su galutiniais naudotojais valstybėse narėse ir susijusiais subjektais, administruojančiais tam tikro Programos komponento įgyvendinimą, atlieka „Copernicus“, SST ir GOVSATCOM komponentų rizikos ir grėsmių analizę. Agentūra atlieka GALILEO ir EGNOS komponentų rizikos ir grėsmių analizę. Remdamasi šia rizikos ir grėsmių analize, Komisija, konsultuodamasi su galutiniais naudotojais valstybėse narėse ir susijusiais subjektais, administruojančiais tam tikro Programos komponento įgyvendinimą, nustato kiekvieno Programos komponento saugumo reikalavimus. Tai darydama Komisija atsižvelgia į tų reikalavimų poveikį sklandžiam to komponento veikimui, visų pirma išlaidų, rizikos valdymo ir vykdymo terminų požiūriu, ir užtikrina, kad nesumažėtų bendras saugumo lygis ar nebūtų pakenkta tuo komponentu grindžiamos esamos įrangos veikimui. Bendrais saugumo reikalavimais nustatomos procedūros, kuriomis turi būti vadovaujamasi visais atvejais, kai komponento veikimas gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos ar jos valstybės narių saugumui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 dalis
2.  Už Programos komponento valdymą atsakingam subjektui tenka atsakomybė už to komponento saugumo valdymą, jis tuo tikslu atlieka rizikos ir grėsmių analizę ir vykdo visą būtiną veiklą, kad būtų užtikrintas ir stebimas to komponento saugumas, visų pirma nustatydamas technines specifikacijas ir veiklos procedūras, be to, jis vykdo jų atitikties 1 dalyje nurodytiems bendriems saugumo reikalavimams stebėseną.
2.  Komisijai tenka atsakomybė už „Copernicus“, SSA ir GOVSATCOM komponentų saugumo valdymą. Agentūra yra atsakinga už GALILEO ir EGNOS komponentų saugumo valdymą. Tuo tikslu jos vykdo visą būtiną veiklą, kad būtų užtikrintas ir stebimas komponentų, už kuriuos jos atsakingos, saugumas, visų pirma nustatydamos technines specifikacijas ir veiklos procedūras, be to, jos turi vykdyti jų atitikties 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytiems bendriems saugumo reikalavimams stebėseną.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Agentūra:
3.  Be to, Agentūra:
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)
da)  užtikrina Programos kibernetinį saugumą;
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  imasi priemonių, kurios yra bent lygiavertės priemonėms, būtinoms Europos ypatingos svarbos infrastruktūroms apsaugoti, kaip apibrėžta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo29, ir priemonėms, būtinoms jų pačių nacionalinėms ypatingos svarbos infrastruktūroms apsaugoti, siekiant užtikrinti antžeminę infrastruktūrą, kuri yra neatskiriama Programos dalis ir yra jų teritorijoje;
a)  imasi priemonių, kurios yra bent lygiavertės priemonėms, būtinoms Europos ypatingos svarbos infrastruktūroms apsaugoti, kaip apibrėžta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo29, ir priemonėms, būtinoms jų pačių nacionalinėms ypatingos svarbos infrastruktūroms apsaugoti, siekiant užtikrinti antžeminę infrastruktūrą, kuri yra neatskiriama Programos dalis ir yra jų teritorijoje;
__________________
__________________
29 OL L 345, 2008 12 23, p. 75.
29 OL L 345, 2008 12 23, p. 75.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 5 dalis
5.  Programoje dalyvaujantys subjektai imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Programos saugumas.
5.  Programoje dalyvaujantys subjektai imasi visų būtinų priemonių, taip pat atsižvelgiant į rizikos analizėje nustatytas problemas, kad būtų užtikrintas Programos saugumas.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 2 dalis
2.  Europos kosmoso agentūros atstovas kviečiamas dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Išimties tvarka Sąjungos agentūrų, trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovai taip pat gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti šiuose posėdžiuose dėl tiesiogiai su tomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis susijusių klausimų, visų pirma dėl klausimų, susijusių su jiems priklausančia ar jų teritorijoje įsteigta infrastruktūra. Toks trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos atitinkamuose susitarimuose ir turi atitikti Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisykles.
2.  Europos kosmoso agentūros atstovas kviečiamas dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Išimties tvarka Sąjungos agentūrų, trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų atstovai taip pat gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti šiuose posėdžiuose, visų pirma, dėl klausimų, susijusių su jiems priklausančia ar jų teritorijoje įsteigta infrastruktūra. Taigi toks trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos atitinkamuose susitarimuose ir turi atitikti Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisykles.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  antžeminės infrastruktūros, visų pirma tinklų, aikštelių ir pagalbinės įrangos, valdymas, priežiūra, nuolatinis tobulinimas, plėtojimas ir apsauga, įskaitant atnaujinimus ir nusidėvėjimo valdymą;
b)  antžeminės infrastruktūros, įskaitant infrastruktūros, esančios už Sąjungos teritorijos ribų, tačiau būtinos norint užtikrinti, kad GALILEO ir EGNOS visapusiškai aprėptų valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, visų pirma tinklų, aikštelių ir pagalbinės įrangos, valdymas, priežiūra, nuolatinis tobulinimas, plėtojimas ir apsauga, , įskaitant atnaujinimus ir nusidėvėjimo valdymą;
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  būsimos kartos sistemų kūrimas ir GALILEO bei EGNOS paslaugų vystymas, nepažeidžiant būsimų sprendimų dėl Sąjungos finansinių perspektyvų;
c)  būsimos kartos sistemų kūrimas ir GALILEO bei EGNOS paslaugų vystymas, nepažeidžiant būsimų sprendimų dėl Sąjungos finansinių perspektyvų, atsižvelgiant į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų poreikius;
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  parama pagrindinių technologinių elementų, pavyzdžiui, su GALILEO sistemomis suderinamų lustų rinkinių ir imtuvų, kūrimui ir vystymui;
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 pastraipos c b punktas (naujas)
cb)  parama kuriant GALILEO ir EGNOS galutinės grandies prietaikas ir integruotas galutinės grandies prietaikas, naudojant tiek EGNOS ir (arba) GALILEO, tiek „Copernicus“;
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  GALILEO ir EGNOS paslaugų teikimas ir rinkos plėtra;
e)  GALILEO ir EGNOS paslaugų teikimas ir rinkos plėtra, visų pirma siekiant kuo labiau padidinti socialinę ir ekonominę naudą, nurodytą 4 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  žmogaus gyvybės apsaugos paslauga (angl. SoL), kuri tiesioginiam naudotojui teikiama netaikant mokesčio ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, atitinkanti griežtus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir turinti patikimumo funkciją, perspėjančią naudotojus, kuriems saugumas yra ypač svarbus, apie bet kokio pobūdžio triktį arba apie GALILEO ir kitų GNSS skleidžiamus ir veikimo zonoje pagerinamus signalus, kad viršijamas leidžiamas nuokrypis, visų pirma civilinės aviacijos sektoriuje, kai teikiamos oro navigacijos paslaugos.
c)  žmogaus gyvybės apsaugos paslauga (angl. SoL), kuri tiesioginiam naudotojui teikiama netaikant mokesčio ir kuria teikiama padėties nustatymo ir sinchronizacijos informacija, atitinkanti griežtus tęstinumo, prieinamumo, tikslumo ir patikimumo reikalavimus. Minėtoji paslauga laikantis EASA reglamento norint užtikrinti aviacijos saugumo reikalavimų laikymąsi, įskaitant patikimumo funkciją, perspėjančią naudotojus, kuriems saugumas yra ypač svarbus, apie bet kokio pobūdžio triktį arba apie GALILEO ir kitų GNSS skleidžiamus ir veikimo zonoje pagerinamus signalus, kad viršijamas leidžiamas nuokrypis, visų pirma civilinės aviacijos sektoriuje, kai teikiamos oro navigacijos paslaugos.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
1 dalyje nurodytos paslaugos pirmučiausia teikiamos valstybių narių teritorijose, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje.
1 dalyje nurodytos paslaugos pirmučiausia teikiamos valstybių narių teritorijose, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, siekiant žemynines teritorijas apimti iki 2023 m. pabaigos, o visas teritorijas – iki 2025 m. pabaigos.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 3 dalis
3.  Tokio aprėpties išplėtimo sąnaudoms, įskaitant su tais regionais susijusias veiklos išlaidas, padengti nenaudojamos 11 straipsnyje nurodytos lėšos. Taip išplėtus aprėptį neturėtų sutrikti 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimas valstybių narių teritorijose, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje.
3.  Tokio aprėpties išplėtimo sąnaudoms, įskaitant su tais regionais susijusias veiklos išlaidas, padengti nenaudojamos 11 straipsnyje nurodytos lėšos, bet Komisija turi apsvarstyti galimybę pasinaudoti partnerystės programomis ir susitarimais bei, jei taikoma, konkrečios finansinės priemonės, kuria ji būtų remiama, parengimą. Taip išplėtus aprėptį neturėtų sutrikti 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimas valstybių narių teritorijose, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio pavadinimas
Suderinamumas ir sąveikumas
Suderinamumas, sąveikumas ir standartizacija
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 2 dalis
2.  GALILEO bei EGNOS ir jų paslaugos turi būti suderintos ir sąveikios su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis radionavigacinėmis priemonėmis, jei reikiami suderinamumo ir sąveikumo reikalavimai yra nustatyti tarptautiniuose susitarimuose.
2.  GALILEO bei EGNOS ir jų paslaugos turi būti tarpusavyje suderintos ir sąveikios su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir įprastinėmis radionavigacinėmis priemonėmis, jei reikiami suderinamumo ir sąveikumo reikalavimai yra nustatyti tarptautiniuose susitarimuose.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Turi būti siekiama, kad GALILEO ir EGNOS atitiktų tarptautinius standartus ir sertifikavimo reikalavimus.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 1 dalis
1.  Programos „Copernicus“ įgyvendinimas grindžiamas ankstesnėmis Sąjungos investicijomis ir tam tikrais atvejais valstybių narių nacionaliniais ir regioniniais pajėgumais, atsižvelgiant į lyginamuosius duomenis ir informaciją teikiančių komercinių paslaugų teikėjų pajėgumus ir konkurencingumo bei rinkos plėtros skatinimo būtinumą.
1.  Programos „Copernicus“ įgyvendinimas grindžiamas ankstesnėmis Sąjungos, Europos kosmoso agentūros ir EUMETSAT investicijomis ir tam tikrais atvejais valstybių narių nacionaliniais ir regioniniais pajėgumais, atsižvelgiant į lyginamuosius duomenis ir informaciją teikiančių komercinių paslaugų teikėjų pajėgumus ir konkurencingumo bei rinkos plėtros skatinimo būtinumą.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 2 dalis
2.  Programos „Copernicus“ duomenys ir informacija teikiami taikant visapusiškų, nemokamų ir atvirų duomenų politiką.
2.  Programos „Copernicus“ duomenys ir informacija, pagrįsti visapusiškų, nemokamų ir atvirų duomenų politika.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 3 dalies a punkto 1 įtrauka
–  programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ kūrimas ir operacijos;
–  programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ kūrimas ir naudojimas;
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  duomenų prieigos ir paskirstymo komponentą, į kurį įtraukta infrastruktūra ir paslaugos, kuriomis siekiama užtikrinti programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos kaupimą, peržiūrą, prieigą, paskirstymą ir panaudojimą;
c)  duomenų prieigos ir paskirstymo komponentą, į kurį įtraukta infrastruktūra ir paslaugos, kuriomis siekiama užtikrinti programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos kaupimą, ilgalaikį archyvavimą, peržiūrą, prieigą, paskirstymą ir panaudojimą vartotojui patogiu būdu;
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  naudotojų suinteresuotumo didinimo ir rinkos plėtros komponentą pagal 29 straipsnio 5 dalį, į kurį įtraukta atitinkama veikla, ištekliai ir paslaugos, kuriais skatinama naudotis programa „Copernicus“, jos duomenimis ir paslaugomis visais lygiais, kad socialinė ir ekonominė nauda, nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, būtų kuo didesnė.
d)  naudotojų suinteresuotumo didinimo, pajėgumų didinimo ir rinkos plėtros komponentą pagal 29 straipsnio 5 dalį, į kurį įtraukta atitinkama veikla, ištekliai ir paslaugos, kuriais skatinama naudotis programa „Copernicus“, jos duomenimis ir paslaugomis visais lygiais, kad socialinė ir ekonominė nauda, nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje, būtų kuo didesnė.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 4 dalis
4.  Programa „Copernicus“ skatina tarptautinį stebėjimo sistemų koordinavimą ir keitimąsi susijusiais duomenimis siekiant stiprinti jos pasaulinį aspektą ir papildomumą, atsižvelgiant į galiojančius tarptautinius susitarimus ir koordinavimo procesus.
4.  Programa „Copernicus“ skatina tarptautinį stebėjimo sistemų koordinavimą ir keitimąsi susijusiais duomenimis siekiant stiprinti jos pasaulinį aspektą ir papildomumą, atsižvelgiant į esamus ir būsimus tarptautinius susitarimus ir koordinavimo procesus.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio pavadinimas
Duomenų įsigijimas
Reikalavimus atitinkantys veiksmai
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti esamų palydovų „Sentinel“ misijų tęstinumą ir kitų palydovų „Sentinel“ kūrimą, paleidimą, priežiūrą ir naudojimą, išplečiant stebėjimo aprėptį ir teikiant prioritetą: išmetamų antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos pajėgumui, numatant poliarinių sričių aprėptį ir sudarant sąlygas taikyti inovatyvias aplinkos sričių taikomąsias programas žemės bei miškų ūkio ir vandentvarkos srityse;
a)  veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti esamų palydovų „Sentinel“ misijų tęstinumą ir kitų palydovų „Sentinel“ kūrimą, paleidimą, priežiūrą ir naudojimą, išplečiant stebėjimo aprėptį, pvz.: išmetamų antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos pajėgumui, numatant poliarinių sričių aprėptį ir sudarant sąlygas taikyti inovatyvias aplinkos sričių taikomąsias programas žemės bei miškų ūkio ir vandentvarkos srityse;
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  veiksmai, kuriais suteikiama prieiga prie programos „Copernicus“ paslaugoms teikti reikalingų arba Sąjungos institucijų, agentūrų ir decentralizuotų tarnybų naudojamų trečiųjų šalių duomenų;
b)  veiksmai, kuriais suteikiama prieiga prie programos „Copernicus“ paslaugoms teikti reikalingų arba pagrindiniams naudotojams naudoti skirtų duomenų, teikiant pirmenybę valstybių narių viešųjų subjektų, pavyzdžiui, nacionalinių agentūrų, teikiamiems ir (arba) finansuojamiems duomenims;
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  parama atitinkamų galutinės grandies taikmenų ir paslaugų, skirtų programai „Copernicus“, kūrimui;
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Pagal programą „Copernicus“ vykdomi veiksmai, kuriais remiamos šios paslaugos:
Pagal programą „Copernicus“ vykdomi veiksmai, kuriais remiamos šios pagrindinės paslaugos:
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos a punkto 3 įtrauka
–  žemės paviršiaus ir žemės ūkio stebėsena siekiant informuoti apie žemės dangą, žemės naudojimą ir žemės naudojimo pokyčius, miestų vietoves, vidaus vandenų kiekį ir kokybę, miškus, žemės ūkio ir kitus gamtos išteklius, bioįvairovę ir kriosferą;
–  žemės paviršiaus ir žemės ūkio stebėsena siekiant informuoti apie žemės dangą, žemės naudojimą ir žemės naudojimo pokyčius, dirvožemio kokybę, dykumėjimą, kultūros paveldo objektus, vidaus vandenų kiekį ir kokybę, miškus, o ypač miškų naikinimą, žemės ūkio ir kitus gamtos išteklius, bioįvairovę ir kriosferą. Valstybės narės galės naudotis iš žemės ūkio paskirties žemės gaunama informacija ir duomenimis apie žemės dangos ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimo lygį ir toliau mažinti su žemės ūkio subsidijų suteikimu susijusią administracinę naštą;
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos a punkto 4 a įtrauka (nauja)
–  žemės ūkio paskirties žemės, kuriai reikia drėkinimo, lauko kultūrų prognozių ir žemės naudojimo žemėlapių sudarymas ir geresnio aprūpinimo maistu ir maisto kokybės užtikrinimas saugant aplinką;
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos a punkto 4 b įtrauka (nauja)
–  žuvininkystės veiklos stebėsena, siekiant užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu ir maisto kokybę saugant aplinką;
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  parama stebėsenai įgyvendinant Sąjungos politiką;
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
SST komponento remiama veikla:
SST programa siekiama palaipsniui suteikti Sąjungai autonominius SST pajėgumus.
SST komponento remiama veikla:
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  valstybių narių antžeminių ir (arba) kosmoso jutiklių tinklo nustatymas, kūrimas ir naudojimas, įskaitant Europos kosmoso agentūros ir Sąjungos sukurtus jutiklius, skirtus objektams nacionaliniu lygiu stebėti ir sekti ir prie 55 straipsnyje nurodytų naudotojų poreikių pritaikytam Europos kosminių objektų katalogui sudaryti;
a)  valstybių narių arba Sąjungos antžeminių ir (arba) kosmoso jutiklių tinklo nustatymas, kūrimas ir naudojimas, įskaitant Europos kosmoso agentūros sukurtus ir nacionaliniu lygiu naudojamus Sąjungos jutiklius, skirtus objektams stebėti ir sekti ir prie 55 straipsnyje nurodytų naudotojų poreikių pritaikytam Europos kosminių objektų katalogui sudaryti;
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės, norinčios prisidėti prie 54 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo, Komisijai pateikia bendrą pasiūlymą, kuriame įrodo, kad paisoma šių kriterijų:
Valstybės narės, norinčios prisidėti prie 54 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo, Komisijai pateikia atskirą arba bendrą pasiūlymą, kuriame įrodo, kad paisoma šių kriterijų:
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 8 dalis
8.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias valstybių narių dalyvavimo SST organizacinės sistemos veikloje taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
8.  Komisija pagal 105 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl specialios nuostatos dėl išsamių valstybių narių dalyvavimo SST organizacinės sistemos veikloje taisyklių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
58 a straipsnis (naujas)
58a straipsnis
Pasiūlos ir poreikių stebėsena įgyvendinant SST
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina SST komponento įgyvendinimą, visų pirma naudotojų poreikių, susijusių su antžeminių ir kosmoso jutiklių pajėgumais, pokyčius ir užbaigia Europos katalogo, numatyto 53 straipsnio 1a dalyje, rengimą.
Atliekant vertinimą visų pirma išnagrinėjami papildomos kosmoso ir antžeminės infrastruktūros sukūrimo poreikiai.
Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas atitinkamas pasiūlymas dėl papildomos kosmoso ir antžeminės infrastruktūros sukūrimo pagal SST komponentą.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  Europos šalia Žemės skriejančių objektų katalogo sudarymas.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
61 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Į GOVSATCOM komponentą įtraukti palydovinio ryšio pajėgumai ir paslaugos sujungiami į bendrą Sąjungos palydovinio ryšio pajėgumų ir paslaugų tinklą. Šis komponentas apima:
Į GOVSATCOM komponentą įtraukti palydovinio ryšio pajėgumai ir paslaugos sujungiami į bendrą Sąjungos palydovinio ryšio pajėgumų ir paslaugų tinklą, laikantis tinkamų saugumo reikalavimų. Šis komponentas gali apimti:
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
61 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  antžeminio segmento infrastruktūros objektų kūrimą, konstravimą ir naudojimą;
a)  antžeminio ir kosmoso segmento infrastruktūros objektų kūrimą, konstravimą ir naudojimą;
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas GOVSATCOM paslaugų portfelis kaip palydovinio ryšio pajėgumų bei paslaugų rūšių ir jų ypatumų sąrašas, įskaitant geografinę aprėptį, dažnius, dažnių juostos plotį, naudotojų įrangą ir saugumo požymius. Minėtos priemonės grindžiamos 1 dalyje nurodytais veiklos ir saugumo reikalavimais, pirmenybę teikiant Sąjungos lygmens naudotojams teikiamoms paslaugoms. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas GOVSATCOM paslaugų portfelis kaip palydovinio ryšio pajėgumų bei paslaugų rūšių ir jų ypatumų sąrašas, įskaitant geografinę aprėptį, dažnius, dažnių juostos plotį, naudotojų įrangą ir saugumo požymius. Minėtos priemonės grindžiamos 1 dalyje nurodytais veiklos ir saugumo reikalavimais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Taikant 3 dalyje nurodytą paslaugų portfelį, atsižvelgiama į šiuo metu parduodamas paslaugas, kad nebūtų iškreipta konkurencija vidaus rinkoje.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  tinkamai įgalioti juridiniai asmenys, teikiantys palydovinio ryšio pajėgumus ar paslaugas laikydamiesi 36 straipsnyje nustatytos saugumo akreditavimo procedūros ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių GOVSATCOM komponento saugumo reikalavimų.
b)  tinkamai įgalioti juridiniai asmenys, teikiantys palydovinio ryšio pajėgumus ar paslaugas laikydamiesi 36 straipsnyje nustatytos saugumo akreditavimo procedūros.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  šio komponento palydovinio ryšio pajėgumų ar paslaugų teikėjai laikosi pagal 34 straipsnio 1 dalį nustatytų konkrečių GOVSATCOM komponento saugumo reikalavimų.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 1 dalis
1.  GOVSATCOM dalyviai dalijasi sutelktais palydovinio ryšio pajėgumais, paslaugomis ir naudotojų įranga ir nustato prioritetus, atsižvelgdami į Sąjungos ir valstybių narių lygmens naudotojų atliktą saugumo rizikos analizę. Dalydamiesi ištekliais ir nustatydami prioritetus pirmenybę jie teikia Sąjungos lygmens naudotojams.
1.  GOVSATCOM dalyviai dalijasi sutelktais palydovinio ryšio pajėgumais, paslaugomis ir naudotojų įranga ir nustato prioritetus, atsižvelgdami į Sąjungos ir valstybių narių lygmens naudotojų atliktą saugumo rizikos analizę.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  GOVSATCOM centrai atsižvelgia į šiuo metu parduodamas paslaugas, kad nebūtų iškreipta konkurencija vidaus rinkoje.
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 1 pastraipa
Iki 2024 m. pabaigos Komisija įvertina GOVSATCOM komponento įgyvendinimą, visų pirma naudotojų poreikių, susijusių su palydovinio ryšio pajėgumais, pokyčius. Atliekant vertinimą visų pirma išnagrinėjami papildomos kosmoso infrastruktūros sukūrimo poreikiai. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl papildomos kosmoso infrastruktūros sukūrimo pagal GOVSATCOM komponentą.
Iki 2024 m. pabaigos Komisija, bendradarbiaudama su atsakingomis įstaigomis, įvertina GOVSATCOM komponento įgyvendinimą, visų pirma naudotojų poreikių, susijusių su palydovinio ryšio pajėgumais, pokyčius. Atliekant vertinimą visų pirma išnagrinėjami papildomos kosmoso infrastruktūros sukūrimo poreikiai. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl papildomos kosmoso infrastruktūros sukūrimo pagal GOVSATCOM komponentą.
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 1 pastraipa
Agentūros būstinė yra Prahoje (Čekijos Respublika).
Agentūros būstinė yra Prahoje (Čekijos Respublika). Kaip nustatyta 79 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į Programos poreikius, gali būti įsteigti Agentūros vietos skyriai.
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
73 straipsnio 4 dalis
4.  Administracinės valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias apie Agentūros pagrindines užduotis, taip pat į valdymo, administracinio darbo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Europos Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, siekdami užtikrinti Administracinės valdybos veiklos tęstinumą, turi dėti pastangas, kad jų atstovų kaita valdyboje būtų ribota. Visos šalys siekia, kad Administracinėje valdyboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.
4.  Administracinės valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias apie Agentūros užduotis, taip pat į valdymo, administracinio darbo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Europos Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, siekdami užtikrinti Administracinės valdybos veiklos tęstinumą, turi dėti pastangas, kad jų atstovų kaita valdyboje būtų ribota. Visos šalys siekia, kad Administracinėje valdyboje būtų tinkama vyrų ir moterų pusiausvyra.
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
73 straipsnio 5 dalis
5.  Administracinės valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama vieną kartą.
5.  Administracinės valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsiama.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 3 dalis
3.  Administracinė valdyba eilinius posėdžius rengia du kartus per metus. Be to, valdyba rengia posėdžius jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.
3.  Administracinė valdyba eilinius posėdžius rengia bent du kartus per metus. Be to, valdyba rengia posėdžius jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 5 dalis
5.  [Jeigu kuris nors Programos komponentas yra susijęs su slapta nacionaline infrastruktūra, posėdžiuose ir Administracinės valdybos svarstymuose, taip pat balsuojant gali dalyvauti tik tų valstybių narių, kurioms priklauso minėta infrastruktūra, atstovai ir Komisijos atstovas. Jeigu Administracinės valdybos pirmininkas nėra vienos iš valstybių narių, kurioms priklauso minėta infrastruktūra, atstovas, jis pakeičiamas valstybės narės, kuriai priklauso minėta infrastruktūra, atstovu.]
5.  [Jeigu kuris nors Programos komponentas yra susijęs su slapta nacionaline infrastruktūra, posėdžiuose ir Administracinės valdybos svarstymuose gali dalyvauti valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas, tačiau balsuojant dalyvauja tik tų valstybių narių, kurioms priklauso minėta infrastruktūra, atstovai. Jeigu Administracinės valdybos pirmininkas(-ė) nėra vienos iš valstybių narių, kurioms priklauso minėta infrastruktūra, atstovas, ji(s) pakeičiama(-s) valstybės narės, kuriai priklauso minėta infrastruktūra, atstovu(-e).]
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
77 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  ne vėliau kaip iki Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje numatytos daugiametės finansinės programos pirmųjų metų birželio 30 d. priima viso daugiametės finansinės programos laikotarpio Agentūros darbo programą, į ją be pakeitimų įtraukusi Saugumo akreditavimo valdybos pagal 80 straipsnio a punktą parengtą dalį ir gavusi Komisijos nuomonę. Dėl daugiametės darbo programos konsultuojamasi su Europos Parlamentu;
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
77 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)  tvirtina pramoninių kontraktų skaidrumo taisykles ir nuolat apie juos informuoja vykdomąjį direktorių;
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
79 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  laikosi skaidrumo taisyklių bei pramoninių sutarčių ir informuoja administracinę valdybą;
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
79 straipsnio 2 dalis
2.  Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau Agentūros darbuotojų, kad Agentūros užduotys būtų vykdomos veiksmingai ir efektyviai. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, Administracinės valdybos ir susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) pritarimą. Veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Agentūros administracinių funkcijų dubliavimosi. Gali prireikti su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) sudaryti susitarimą dėl būstinės.
2.  Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau Agentūros darbuotojų, kad Agentūros užduotys būtų vykdomos veiksmingai ir efektyviai. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius gauna išankstinį Administracinės valdybos ir susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) pritarimą. Veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Agentūros administracinių funkcijų dubliavimosi. Gali prireikti su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) sudaryti susitarimą dėl būstinės. Jei įmanoma, poveikis skiriant personalą ir skiriant biudžetą įtraukiamas į metinę darbo programą ir bet kuriuo atveju apie šį projektą pranešama biudžeto valdymo institucijai pagal 84 straipsnio 11 dalį.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
88 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Atlyginimas Agentūros darbuotojams mokamas iš Agentūros nuosavų lėšų ir, kai tai būtina Agentūrai pavestoms užduotims vykdyti, naudojant Komisijos skirto biudžeto lėšas.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
89 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Vykdomąjį direktorių Administracinė valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas ir įvykus atviram ir skaidriam konkursui, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į jo kompetenciją ir darbo patirtį atitinkamose srityse.
Vykdomąjį direktorių Administracinė valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto mažiausiai trijų kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas ir įvykus atviram ir skaidriam konkursui, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į jo kompetenciją ir darbo patirtį atitinkamose srityse.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
89 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Administracinė valdyba vykdomojo direktoriaus kadenciją gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui.
Remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, administracinė valdyba vykdomojo direktoriaus kadenciją gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
92 straipsnio pavadinimas
Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos
Susitarimas dėl būstinės ir vietos skyrių ir veiklos sąlygos
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
92 straipsnio 1 dalis
1.  Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus Administracinei valdybai, Agentūra sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje ir patalpų, kurias turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialiosios taisyklės, priimančioje valstybėje narėje taikomos Agentūros vykdomajam direktoriui, Administracinės valdybos nariams, darbuotojams ir jų šeimų nariams.
1.  Susitarime dėl būstinės ir vietos skyrių, kurį, pritarus Administracinei valdybai, Agentūra sudaro su buveinės valstybe nare, arba nare, kurioje yra vietinė infrastruktūra, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo priimančiosiose valstybėse narėse ir patalpų, kurias turi suteikti tos valstybės narės, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiose valstybėse narėse taikomos Agentūros vykdomajam direktoriui, Administracinės valdybos nariams, darbuotojams ir jų šeimų nariams.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
98 straipsnio 1 dalis
1.  Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga.
1.  Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
101 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Komisija apibrėžia metodiką kokybiniams rodikliams, kuriais remiantis būtų tiksliai įvertinama pažanga, padaryta siekiant bendrų 4 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose apibrėžtų tikslų, nustatyti. Remdamasi ta metodika, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. papildo priedą.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Specialus šio vertinimo skyrius skiriamas programos valdymui, kurio tikslas – teikti informaciją apie tai, ar reikia atlikti užduočių ir kompetencijų pakeitimus, patikėtus įvairiems Programos dalyviams.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 4 dalis
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir prireikus prie vertinimo prideda atitinkamą naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija, remdamasi savo gairėmis, vertina Agentūros veiklos rezultatus – visų pirma jos tikslus, įgaliojimus, uždavinius ir veiklos vietą. Visų pirma vertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinės pasekmės. Taip pat vertinama, kaip Agentūra taiko savo politiką dėl interesų konfliktų ir Saugumo akreditavimo valdybos nepriklausomumo bei savarankiškumo.
Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – kas trejus metus Komisija, remdamasi savo gairėmis, vertina Agentūros veiklos rezultatus – visų pirma jos tikslus, įgaliojimus, uždavinius ir veiklos vietą. Vertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus, visų pirma galimybė pagal 30 straipsnį patikėti jai papildomas užduotis, ir tokio pakeitimo finansinės pasekmės. Taip pat vertinama, kaip Agentūra taiko savo politiką dėl interesų konfliktų ir Saugumo akreditavimo valdybos nepriklausomumo bei savarankiškumo.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
105 straipsnio 2 dalis
2.  52 ir 101 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
2.  52 ir 101 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
1.  Komisijai padeda specialios sudėties ir (arba) pakomitečių sudėties komitetas, skirtas kiekvienam pagrindiniam Programos (GALILEO ir EGNOS, „Copernicus“, „SSA“, „GOVSATCOM“) komponentui. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose prireikus gali būti numatytas trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų atstovų dalyvavimas komiteto darbe, laikantis jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų, atsižvelgiant į Sąjungos saugumą.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0405/2018).


Skaitmeninės Europos programos sudarymas laikotarpiui 2021–2027 m. ***I
PDF 352kWORD 97k
2018 m. gruodžio 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434 – C8-0256/2018 – 2018/0227(COD))(1)
P8_TA(2018)0521A8-0408/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Teisėkūros rezoliucijos projektas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Teisėkūros rezoliucijos projektas
3 a nurodomoji dalis (nauja)
–   atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui“,
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  pagal [nuoroda bus atitinkamai atnaujinta pagal naują sprendimą dėl užjūrio šalių ir teritorijų: Tarybos sprendimo .../.../ES 88 straipsnį53] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(4)  pagal [nuoroda bus atitinkamai atnaujinta pagal naują sprendimą dėl užjūrio šalių ir teritorijų: Tarybos sprendimo .../.../ES 88 straipsnį53] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą turi būti atsižvelgta į suvaržymus, susijusius su užjūrio šalių ar teritorijų dalyvavimu, o jų faktinis dalyvavimas programoje turi būti stebimas ir reguliariai vertinamas;
_________________
_________________
53 Tarybos sprendimas .../.../ES.
53 Tarybos sprendimas .../.../ES.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros54 22 ir 23 dalis Programą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta laikantis konkrečių stebėsenos reikalavimų, kartu vengiant perteklinio reguliavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms. Šie reikalavimai atitinkamais atvejais gali apimti kiekybinius rodiklius, kaip pagrindą Programos poveikiui vietoje įvertinti;
(5)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros54 22 ir 23 dalis Programą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta laikantis konkrečių stebėsenos reikalavimų ir susieta su esamais poreikiais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/67954a, kartu vengiant perteklinio reguliavimo ir administracinės naštos visiems paramos gavėjams, ypač valstybėms narėms ir MVĮ. Šie reikalavimai atitinkamais atvejais turėtų apimti išmatuojamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kaip pagrindą Programos poveikiui vietoje įvertinti;
__________________
__________________
54 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
54 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
54a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  programa turėtų užtikrinti kuo didesnį novatoriškų finansinių priemonių ir mechanizmų, kurie finansuojami iš Sąjungos biudžeto, skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą, ypač kalbant apie jų indėlį – tiek pradinių lūkesčių, tiek galutinių rezultatų požiūriu – siekiant Sąjungos tikslų;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  2017 m. rugsėjo mėn. Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais55 ir 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose56 nurodyta, jog Europai būtina investuoti į ekonomikos skaitmeninimą ir panaikinti gebėjimų trūkumą, kad būtų galima išlaikyti ir stiprinti Europos konkurencingumą, gyvenimo kokybę ir socialinę struktūrą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad skaitmeninė transformacija teikia didžiulių galimybių inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietoms kurti, ji prisidės prie mūsų konkurencingumo pasaulyje ir padidins kūrybinę bei kultūrų įvairovę. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis reikia visiems kartu reaguoti į tam tikrus iššūkius, kurie kyla dėl skaitmeninės transformacijos, ir peržiūrėti politiką, kuriai skaitmeninė transformacija daro poveikį;
(6)  2017 m. rugsėjo mėn. Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais55 ir 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose56 nurodyta, jog Europai būtina investuoti į veiksmingą ekonomikos skaitmeninimą ir panaikinti gebėjimų trūkumą, kad būtų galima išlaikyti ir stiprinti Europos konkurencingumą ir inovacijas, gyvenimo kokybę ir socialinę struktūrą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad skaitmeninė transformacija teikia didžiulių galimybių inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietoms kurti, ji prisidės prie mūsų konkurencingumo pasaulyje ir padidins kūrybinę bei kultūrų įvairovę. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis reikia visiems kartu reaguoti į iššūkius, kurie kyla dėl skaitmeninės transformacijos, keletu būdų: be kita ko, užtikrinant, kad būtų įdiegtos esminės sudedamosios dalys, kuriomis remiasi naujosios technologijos, sukuriant veiksmingas ir lengvai įgyvendinamas teisines nuostatas, peržiūrint politiką, kuriai skaitmeninė transformacija daro poveikį ir sukuriant inovacijoms palankią aplinką, kurioje būtų visapusiškai apsaugoti vartotojų interesai; Optimaliu atveju šios Europos lygmeniu vykdomos Programos finansinį paketą padidins didelės privačiojo sektoriaus lėšos ir valstybių narių įnašai;
__________________
__________________
55 https://www.eu2017.ee/news/insights/conclusions-after-tallinn-digital-summit
55 https://www.eu2017.ee/news/insights/conclusions-after-tallinn-digital-summit
56 https://www.consilium.europa.eu/media/21620/19-euco-final-conclusions-en.pdf
56 https://www.consilium.europa.eu/media/21620/19-euco-final-conclusions-en.pdf
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  Europos visuomenės ir ekonomikos ateitis labai priklausys nuo suderintos ir nuoseklios Sąjungos spektro politikos ir 5G infrastruktūros, todėl reikės nustatyti itin didelio pajėgumo tinklų infrastruktūros tikslą ir siekti teikti kokybiškas ir spartesnes ryšių paslaugas; Tai būtina sąlyga, kad Programa galėtų būti tinkamai įgyvendinama. Šiuo požiūriu Programai turėtų būti naudingas tinkamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir visų pirma Wif4EU iniciatyvos, kuria siekiama skatinti piliečių junglumą Sąjungos viešosiose erdvėse, įgyvendinimas; šios abi programos padės užtikrinti, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai ir įgyvendintas Sąjungos tikslas sukurti patikimą ir pastovų didelės spartos tinklą visoje Sąjungoje;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Europos Vadovų Taryba visų pirma padarė išvadą, kad Sąjunga turėtų skubiai reaguoti į besiformuojančias tendencijas: tai, be kita ko, apima klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu ir paskirstytojo registro technologija (pvz., blokų grandinė), kartu užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį, skaitmenines teises ir etikos standartus. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje pateikti Europos požiūrį į dirbtinį intelektą ir paragino Komisiją pateikti reikiamas iniciatyvas bendrosioms sąlygoms stiprinti, kad ES galėtų tirti naujas rinkas taikydama rizika grindžiamas radikalias inovacijas ir dar kartą patvirtinti pirmaujantį savo pramonės vaidmenį;
(7)  Europos Vadovų Taryba visų pirma padarė išvadą, kad Sąjunga turėtų skubiai reaguoti į besiformuojančias tendencijas: tai, be kita ko, apima klausimus, susijusius su skaitmenine atskirtimi, dirbtiniu intelektu, kartu užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2016/679, teises, pagrindines teises ir etikos standartus. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje pateikti Europos požiūrį į dirbtinį intelektą ir paragino Komisiją pateikti reikiamas iniciatyvas bendrosioms sąlygoms stiprinti, kad ES galėtų tirti naujas rinkas taikydama rizika grindžiamas radikalias inovacijas ir dar kartą patvirtinti pirmaujantį savo pramonės vaidmenį;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   2018 m. balandžio 10 d. valstybės narės išreiškė savo pritarimą ir bendrą norą bendradarbiauti dėl iniciatyvų, susijusių su dirbtiniu intelektu ir paskirstytojo registro technologijų (pvz., blokų grandinės) infrastruktūros paslaugomis, pasirašydamos bendradarbiavimo susitarimus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)   norint šią Programą sėkmingai įgyvendinti, vien sekti tendencijas neužtenka. Sąjunga turi įsipareigoti naudoti privatumą užtikrinančias technologijas (t. y. kriptografiją ir decentralizuotas prietaikas), taip pat užtikrinti didesnes investicijas į perspektyvią infrastruktūrą (šviesolaidžių tinklus), kad būtų galima sukurti savarankišką skaitmeninę visuomenę;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)   kad galėtų gauti naudos iš skaitmeninės revoliucijos, Europa, kurdama strateginius skaitmeninius pajėgumus, turi ryžtingai investuoti į savo ateitį. Tuo tikslu turi būti užtikrinamas didelis biudžetas (mažiausiai 9,2 mlrd. EUR) ES mastu, kurį turi papildyti pakankamai didelės investicijos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, būtent užtikrinant nuoseklų ir papildantį santykį su struktūriniais ir sanglaudos fondais;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“57 tarp įvairių būsimos finansinės programos galimybių išdėstoma Europos skaitmeninės transformacijos programa, kad būtų pasiekta „tvirta pažanga siekiant pažangaus augimo tokiose srityse kaip aukštos kokybės duomenų infrastruktūra, sujungiamumas ir kibernetinis saugumas“. Taip būtų siekiama užtikrinti Europos lyderystę superkompiuterių, naujos kartos interneto, dirbtinio intelekto, robotikos ir didžiųjų duomenų srityse. Dėl to sustiprėtų Europos pramonės ir įmonių konkurencinė padėtis skaitmeninėje ekonomikoje, tai taip pat labai padėtų sumažinti gebėjimų trūkumą visoje Sąjungoje;
(8)  Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“57 tarp įvairių būsimos finansinės programos galimybių išdėstoma Europos skaitmeninės transformacijos programa, kad būtų pasiekta „tvirta pažanga siekiant pažangaus augimo tokiose srityse kaip aukštos kokybės duomenų infrastruktūra, sujungiamumas, kibernetinis saugumas“ ir viešojo administravimo skaitmeninimas . Taip būtų siekiama užtikrinti Europos lyderystę superkompiuterių, naujos kartos interneto, dirbtinio intelekto, robotikos ir didžiųjų duomenų srityse. Dėl to sustiprėtų Europos pramonės ir įmonių konkurencinė padėtis skaitmeninėje ekonomikoje, tai taip pat labai padėtų sumažinti ir įveikti gebėjimų trūkumą visoje Sąjungoje, užtikrinant, kad ES piliečiai turėtų įgūdžių, kompetencijų ir žinių, kurie būtini norint būti pasirengus skaitmeninei transformacijai;
__________________
__________________
57 COM(2018)0098.
57 COM(2018)0098.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   kadangi atsižvelgiant į uždelstą Sąjungos strateginių skaitmeninių pajėgumų plėtrą ir pastangas tai ištaisyti, turi būti užtikrintas biudžetas, kuris būtų proporcingas šios programos plataus užmojo tikslams ir kuris sudarytų mažiausiai 9,2 mlrd. eurų;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  komunikate „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“58 aptariama nauja priemonė, kurios reikia imtis kaip esminio žingsnio siekiant Europos Sąjungoje sukurti bendrą duomenų erdvę – kliūčių neturinčią skaitmeninę plotmę, kuri bus tokio masto, kad joje įmanoma kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas;
(9)  komunikate „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“58 aptariama nauja priemonė, kurios reikia imtis kaip esminio žingsnio siekiant Europos Sąjungoje sukurti bendrą duomenų erdvę – kliūčių neturinčią skaitmeninę plotmę, kuri bus tokio masto, kad joje įmanoma kurti ir tobulinti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas;
_________________
_________________
58 COM(2018)0125.
58 COM(2018)0125.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   2017 m. Europos Komisijos pradėta įgyvendinti Naujos kartos interneto iniciatyva taip pat turėtų suteikti pagrindą Programos įgyvendinimui, nes ja siekiama sukurti atviresnį internetą, kuriame būtų teikiamos geresnės paslaugos, plačiau taikomos žinios ir aktyviau dalyvaujama, dėmesį skiriant technologinėms galimybėms, atsirandančioms dėl pažangos įvairiose tyrimų srityse, kaip antai naujų tinklo struktūrų, programine įranga valdomos infrastruktūros, naujų paslaugų ir prietaikų koncepcijų ir kt. srityse;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  bendras Programos tikslas turėtų būti toks: remti skaitmeninę pramonės transformaciją ir skatinti geriau išnaudoti pramoninį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos priemonių potencialą visos Sąjungos verslo subjektų ir piliečių naudai. Programa turėtų būti struktūrizuota pagal penkis konkrečius tikslus, atspindinčius pagrindines politikos sritis, t. y.: itin našų skaičiavimą, kibernetinį saugumą, dirbtinį intelektą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir diegimą, geriausią skaitmeninio pajėgumo išnaudojimą ir sąveikumą. Visose šiose srityse Programos priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama geriau suderinti Sąjungos, valstybių narių ir regionines politikos priemones ir sutelkti privačius ir pramonės išteklius, kad būtų galima didinti investicijas ir plėtoti tvirtesnę sąveiką;
(10)  bendras Programos tikslas turėtų būti toks: remti skaitmeninę pramonės transformaciją ir skatinti geriau išnaudoti pramoninį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos priemonių potencialą bei modernizuoti tam tikrus viešojo intereso sektorius visos Sąjungos verslo subjektų, ypač MVĮ, ir piliečių naudai. Be to, Programa turėtų sustiprinti Sąjungos konkurencingumą ir didinti jos ekonomikos atsparumą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   neatidėliotinai svarbu remti MVĮ, kurios ketina diegti skaitmeninę pertvarką savo gamybos procesuose. Skaitmeniniai moksliniai tyrimai ir inovacijos MVĮ suteikia galimybių veiksmingai naudoti išteklius ir taip prisidėti prie Europos ekonomikos augimo;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  Programa turėtų būti struktūrizuota pagal penkis konkrečius tikslus, atspindinčius pagrindines politikos sritis, t. y.: a) itin našus skaičiavimas, b) dirbtinis intelektas ir paskirstytojo registro technologijos, c) kibernetinis saugumas, d) aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai ir e) diegimas, geriausias skaitmeninių pajėgumų išnaudojimas ir sąveikumas. Visose šiose srityse Programos priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama geriau suderinti Sąjungos, valstybių narių ir regionines politikos priemones ir sutelkti privačius ir pramonės išteklius, kad būtų galima didinti investicijas ir pasiekti tvirtesnę sąveiką;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
10 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(10c)  kartu su bendruoju tikslu įvykdyti skaitmeninę transformaciją, Programa turėtų būti prisidedama prie ilgalaikio strateginio saugumo užtikrinimo tikslų, Sąjungoje stiprinant gebėjimus ir pajėgumus, teikiant pirmenybę veiksmams, kuriais didinamas strateginis potencialas ir mažinama priklausomybė nuo trečiųjų šalių tiekėjų ir produktų, taip užtikrinant Sąjungos konkurencingumą ekonomikos ir inovacijų srityse;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  itin svarbus vaidmuo įgyvendinant Programą turėtų būti skirtas skaitmeninių inovacijų centrams, kurie turėtų skatinti pramonę, viešojo sektoriaus organizacijas ir akademinę bendruomenę plačiai įsisavinti pažangias skaitmenines technologijas. Skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti plačiausią geografinę aprėptį visoje Europoje59. Pirmieji skaitmeninių inovacijų centrai bus pasirinkti remiantis valstybių narių pasiūlymais, o tada tinklas bus plečiamas rengiant atvirus konkursus. Skaitmeninių inovacijų centrai veiks kaip naujausių skaitmeninių pajėgumų, įskaitant susijusius su itin našiu skaičiavimu, dirbtiniu intelektu, kibernetiniu saugumu, taip pat kitų esamų novatoriškų technologijų, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, prieigos punktai, taip pat prieinami gamybos laboratorijose ar miestų laboratorijose. Jie veiks kaip viena bendra prieiga prie išbandytų ir patvirtintų technologijų ir juose bus skatinamos atviros inovacijos. Jie taip pat teiks paramą aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityje. Skaitmeninių inovacijų centrų tinklas taip pat turėtų prisidėti prie atokiausių regionų dalyvavimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;
(11)  itin svarbus vaidmuo įgyvendinant Programą turėtų būti skirtas Europos skaitmeninių inovacijų centrams, kurie turėtų skatinti pramonę, įskaitant MVĮ, viešojo sektoriaus organizacijas ir akademinę bendruomenę plačiai įsisavinti pažangias skaitmenines technologijas. Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti plačiausią geografinę aprėptį visoje Europoje59. Pirmieji Europos skaitmeninių inovacijų centrai bus pasirinkti remiantis valstybių narių pasiūlymais, o tada tinklas bus plečiamas rengiant atvirus ir skaidrius konkursus. Europos Skaitmeninių inovacijų centrai veiks kaip naujausių skaitmeninių pajėgumų, įskaitant susijusius su itin našiu skaičiavimu, dirbtiniu intelektu, kibernetiniu saugumu, taip pat kitų esamų novatoriškų technologijų, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, prieigos punktai, taip pat prieinami gamybos laboratorijose ar miestų laboratorijose. Jie veiks kaip vieno langelio principo prieiga prie išbandytų ir patvirtintų technologijų ir juose bus skatinamos atviros inovacijos. Jie taip pat teiks paramą aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityje. Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas taip pat turėtų prisidėti prie atokiausių regionų dalyvavimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir remti skaitmeninę transformaciją užjūrio šalyse ir teritorijose;
__________________
__________________
59 Kaip nurodyta Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo (COM(2016)0180).
59 Kaip nurodyta Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo (COM(2016)0180).
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  siekiant užtikrinti investicijų pagal šią Programą ir Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą sąveiką, ypač tų, kurios vykdomos pagal programą „Europos horizontas“, Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kaip platforma, kurioje būtų galima suburti pramonę, verslo įmones ir valdžios institucijas, kurioms reikia naujų technologinių sprendimų, ir įmones, visų pirma veiklą pradedančias įmones ir MVĮ, turinčias rinkai parengtus sprendimus;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  Programos planavimo, plėtros ir viešųjų pirkimų veikla turėtų būti vykdoma siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumus ir didinti jos konkurencingumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pirmenybė turi būti teikiama veiksmams, kuriais didinamas strateginis potencialas bei konkurencingumas ir siekiama sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų ir produktų. Todėl trečiųjų šalių dalyvavimas siekiant konkrečių programos tikslų turėtų priklausyti nuo šių šalių indėlio į Sąjungą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Programa turėtų būti įgyvendinama vykdant projektus, kuriais sustiprinami esminiai skaitmeniniai pajėgumai ir plečiamas jų visuotinis naudojimas. Tai turėtų apimti bendras investicijas su valstybėmis narėmis, o prireikus – ir su privačiuoju sektoriumi. Tam visų pirma reikėtų pasiekti kritinę viešųjų pirkimų masę, kad būtų galima gauti ekonomiškai geresnius pasiūlymus ir užtikrinti, kad Europos tiekėjai liktų technologinės pažangos priešakyje;
(12)  Programa turėtų būti įgyvendinama vykdant projektus, kuriais sustiprinami esminiai skaitmeniniai pajėgumai ir Sąjungos strateginis savarankiškumas. Tuo tikslu pagal Programą turėtų būti užtikrintas ne mažesnis kaip 9,2 mlrd. EUR ES biudžetas, kurį papildytų valstybių narių, o prireikus – ir (arba) privačiojo sektoriaus bendros investicijos. Tam visų pirma reikėtų pasiekti kritinę viešųjų pirkimų masę, kad būtų galima gauti ekonomiškai geresnius pasiūlymus ir užtikrinti, kad Europos tiekėjai pasiektų technologinės pažangos avangardą;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Programoje numatytais veiksmais turėtų būti proporcingai šalinamas rinkos nepakankamumas arba neoptimalių investicijų atvejai, nedubliuojant ir neišstumiant privataus finansavimo ir teikiant aiškią Europos pridėtinę vertę.
(14)  Programoje numatytais veiksmais turėtų būti stiprinama ir plečiama Sąjungos skaitmeninė bazė, sprendžiamos svarbios visuomenės problemos, toliau plėtojamos Sąjungos skaitmeninės pramonės kompetencijos ir proporcingai šalinamas rinkos nepakankamumas arba neoptimalių investicijų atvejai, nedubliuojant ir neišstumiant privataus finansavimo ir teikiant aiškią Europos pridėtinę vertę.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir išplėtoti jos komponentų sąveiką, kiekvieną konkretų tikslą galima įgyvendinti visomis priemonėmis, prieinamomis pagal Finansinį reglamentą. Naudotini įgyvendinimo mechanizmai yra tiesioginis valdymas ir netiesioginis valdymas, kai Sąjungos finansavimas turėtų būti derinamas su kitais finansavimo šaltiniais arba kai vykdymui reikia įsteigti bendrai valdomas struktūras;
(15)  siekiant per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir išplėtoti jos komponentų sąveiką, kiekvieną konkretų tikslą galima įgyvendinti visomis priemonėmis, prieinamomis pagal Finansinį reglamentą. Naudotini įgyvendinimo mechanizmai yra tiesioginis valdymas ir netiesioginis valdymas, kai Sąjungos finansavimas turėtų būti derinamas su kitais finansavimo šaltiniais arba kai vykdymui reikia įsteigti bendrai valdomas struktūras. Netiesioginio valdymo atveju Komisija užtikrins, kad būtų išlaikyti visi tiesioginiam programos valdymui privalomi kokybės ir saugos standartai ir jų būtų laikomasi;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  itin našus skaičiavimas ir atitinkami duomenų apdorojimo pajėgumai Sąjungoje turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti platesnį itin našaus skaičiavimo panaudojimą pramonėje ir apskritai viešojo intereso srityse, kad būtų galima pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, kurias superkompiuteriai teikia visuomenei sveikatos priežiūros, aplinkos ir saugumo srityse ir pramonės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo užtikrinimo srityje;
(16)  itin našus skaičiavimas ir atitinkami duomenų apdorojimo ir saugojimo pajėgumai Sąjungoje turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti platesnį itin našaus skaičiavimo panaudojimą pramonėje ir apskritai viešojo intereso srityse, kad būtų galima pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, kurias superkompiuteriai teikia visuomenei sveikatos priežiūros, aplinkos ir saugumo srityse ir pramonės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo užtikrinimo srityje. Sąjunga turi įsigyti pasaulinio lygio superkompiuterių, užtikrinti jų teikimo sistemą ir įdiegti modeliavimo, vizualizavimo ir prototipų kūrimo paslaugas, tuo pačiu užtikrindama našiosios kompiuterijos sistemą, atitinkančią Sąjungos vertybes ir principus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  paramą Sąjungos intervencinėms priemonėms šioje srityje išreiškė Taryba60 ir Europos Parlamentas61. Be to, 2017 m. devynios valstybės narės pasirašė „EuroHPC“ deklaraciją62 – tarpvyriausybinį susitarimą, kuriuo jos įsipareigoja bendradarbiaudamos su Komisija sukurti ir pradėti naudoti moderniausius našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros objektus Europoje, kurie visoje Sąjungoje būtų prieinami mokslininkų bendruomenėms, viešiesiems ir privatiesiems partneriams;
(17)  paramą Sąjungos intervencinėms priemonėms šioje srityje išreiškė Taryba60 ir Europos Parlamentas61. Be to, 2017 m. devynios valstybės narės pasirašė „EuroHPC“ deklaraciją62 – tarpvyriausybinį susitarimą, kuriuo jos įsipareigoja bendradarbiaudamos su Komisija sukurti ir pradėti naudoti moderniausius našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros objektus Europoje, kurie visoje Sąjungoje būtų prieinami mokslininkų bendruomenėms, viešiesiems ir privatiesiems partneriams, ir būtų didinama ES pridėtinė vertė;
__________________
__________________
60
60
61
61
62
62
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  itin našaus skaičiavimo srityje konkretus tikslas įsteigti bendrąją įmonę laikomas tinkamiausiu įgyvendinimo mechanizmu, visų pirma siekiant koordinuoti nacionalines ir Sąjungos strategijas ir investicijas į itin našaus skaičiavimo infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius ir apsaugoti ekonominius ir strateginius Sąjungos interesus63. Be to, itin našaus skaičiavimo kompetencijos centrai valstybėse narėse teiks itin našaus skaičiavimo paslaugas pramonei, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms;
(18)  itin našaus skaičiavimo srityje konkretus tikslas įsteigti bendrąją įmonę laikomas tinkamiausiu įgyvendinimo mechanizmu, visų pirma siekiant koordinuoti nacionalines ir Sąjungos strategijas ir investicijas į itin našaus skaičiavimo infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius ir apsaugoti ekonominius ir strateginius Sąjungos interesus63. Be to, itin našaus skaičiavimo kompetencijos centrai valstybėse narėse teiks itin našaus skaičiavimo paslaugas pramonei, įskaitant MVĮ ir startuolius, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms, kurių būstinė yra Sąjungoje;
__________________
__________________
63 Poveikio vertinimas, pridedamas prie dokumento „Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo“ (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/proposal-council-regulation-establishing-eurohpc-joint-undertaking-impact-assessment).
63 Poveikio vertinimas, pridedamas prie dokumento „Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo“ (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/proposal-council-regulation-establishing-eurohpc-joint-undertaking-impact-assessment).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  su dirbtiniu intelektu susijusių pajėgumų kūrimas yra itin svarbus pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos veiksnys. Vis autonomiškesni robotai naudojami gamyklose, giluminiams jūros darbams, namuose, miestuose ir ligoninėse. Komercinės dirbtinio intelekto platformos jau nebe bandomos, o realiai taikomos sveikatos priežiūros ir aplinkos srityse; visi didieji automobilių gamintojai kuria autonominius automobilius, o mašinų mokymosi metodai įeina į visas pagrindines interneto platformas ir didžiųjų duomenų taikomąsias programas;
(19)  su dirbtiniu intelektu susijusių pajėgumų kūrimas yra itin svarbus pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos veiksnys. Vis autonomiškesni robotai naudojami gamyklose, giluminiams jūros darbams, namuose, miestuose ir ligoninėse. Komercinės dirbtinio intelekto platformos jau nebe bandomos, o realiai taikomos sveikatos priežiūros ir aplinkos srityse; visi didieji automobilių gamintojai kuria autonominius automobilius, o mašinų mokymosi metodai įeina į visas pagrindines interneto platformas ir didžiųjų duomenų taikomąsias programas. Siekiant sukurti geriausias pagrindines sąlygas šioms partnerystėms Europoje skatinti, Sąjungai reikia į savo politikos formavimo procesą įtraukti inovacijų principą;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į kalbos barjerų įtaką pramonei ir jos skaitmeninimui. Šiomis aplinkybėmis plataus masto dirbtiniu intelektu grindžiamos kalbos technologijos, pvz., automatinis vertimas, kalbos atpažinimas, didžiųjų duomenų teksto analizė bei dialoginės ir klausimų-atsakymų sistemos, yra labai svarbios, kad būtų išsaugota kalbų įvairovė, užtikrintas įtraukumas ir sudarytos galimybės žmonių tarpusavio ir žmonių ir mašinų komunikacijai;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  vis spartėjanti savarankiško mokymosi robotų ir dirbtinio intelekto plėtra, taip pat jų galimybes labai greitai dauginti žinias ir mokymosi turinį apsunkina galimybę numatyti bet kokį plėtros etapą iki programos nutraukimo 2027 m. Todėl Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti šiai sparčiai besiplėtojančiai skaitmeninei tendencijai ir, jei taikytina, atitinkamai skubiai pritaikyti darbo programos tikslus;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
19 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(19c)  atsižvelgiant į didėjantį dirbtinio intelekto robotikos sprendimų paklausą Europos pramonėje ir į tai, kad svarbu išvengti didelio investicijų trūkumo šioje srityje, Programos tikslai, susiję dirbtiniu intelektu, turėtų apimti robotiką, paremtą dirbtiniu intelektu;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
19 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(19d)  dirbtinio intelekto sprendimais grindžiami produktai ir paslaugos turėtų būti patogūs naudoti, standartiškai atitikti teisinius reikalavimus ir suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir informacijos, visų pirma apie produktų ir paslaugų kokybę;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  didelio masto duomenų rinkinių ir bandymų bei eksperimentavimo objektų prieinamumas turi didžiulę reikšmę dirbtinio intelekto vystymuisi;
(20)  didelio masto duomenų rinkinių ir bandymų bei eksperimentavimo objektų prieinamumas, siekiant užtikrinti saugumą vidaus rinkoje, kai naudojamas dirbtinis intelektas, ir prieiga prie teksto ir duomenų gavybos turi didžiulę reikšmę dirbtinio intelekto vystymuisi, įskaitant kalbos technologijas;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)   siekdama suteikti postūmį dirbtinį intelektą naudojančioms prietaikoms ir verslo įmonėms Europoje, 2018 m. balandžio 25 d. Komisija įsipareigojo apibrėžti Europos požiūrį parengdama dirbtinio intelekto etikos gairių projektą kartu su Dirbtinio intelekto aljanso – dirbtinio intelekto ekspertų grupės – suinteresuotaisiais subjektais;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo64 Europos Parlamentas pabrėžė, kaip svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą, pripažindamas būtinybę ugdyti sąmoningumą, ir nurodė, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės saugumo politikos formuotojams;
(21)  2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo64 Europos Parlamentas pabrėžė, kaip svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą, pripažindamas būtinybę ugdyti sąmoningumą, ir nurodė, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės saugumo politikos formuotojams, taip pat į standartizuotojo ir pritaikytojo saugumo ir privatumo įgyvendinimą;
__________________
__________________
64 Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.
64 Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  kibernetinis saugumas yra iššūkis visai Sąjungai, kurio daugiau negalima stengtis įveikti vien suskaidytomis nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos kibernetinio saugumo pajėgumai turėtų būti sustiprinti siekiant aprūpinti Europą reikiamais pajėgumais, kad ji galėtų apsaugoti savo piliečius ir verslo subjektus nuo kibernetinių grėsmių. Be to, vartotojai turėtų būti apsaugoti, kai jie naudoja susietuosius produktus, į kuriuos galima įsilaužti ir pakenkti jų saugai. Tai turėtų būti pasiekta kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi plėtojant projektus, kuriais sustiprinami Europos kibernetinio saugumo pajėgumai, ir užtikrinant šių projektų koordinavimą, taip pat užtikrinant platų naujausių kibernetinio saugumo sprendimų panaudojimą visoje ekonomikoje ir telkiant šios srities gebėjimus, kad būtų užtikrinta kritinė masė ir kompetencija;
(22)  kibernetinis saugumas yra iššūkis visai Sąjungai, kurio daugiau negalima stengtis įveikti vien suskaidytomis nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos kibernetinio saugumo pajėgumai turėtų būti sustiprinti siekiant aprūpinti Europą reikiamais pajėgumais, kad ji galėtų apsaugoti savo piliečius, viešojo administravimo institucijas ir verslo subjektus nuo kibernetinių grėsmių. Be to, vartotojai turėtų būti apsaugoti, kai jie naudoja susietuosius produktus, į kuriuos galima įsilaužti ir pakenkti jų saugai. Tai turėtų būti pasiekta kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi plėtojant projektus, kuriais sustiprinami Europos kibernetinio saugumo pajėgumai, ir užtikrinant šių projektų koordinavimą, taip pat užtikrinant platų naujausių kibernetinio saugumo sprendimų panaudojimą visoje ekonomikoje ir telkiant šios srities gebėjimus, kad būtų užtikrinta kritinė masė ir kompetencija;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį65, kuriame išdėstyta visapusiškas Sąjungos požiūris į kibernetinį saugumą, juo siekiama sustiprinti Europos pajėgumus susidoroti su kibernetiniais išpuoliais ir grėsmėmis ir sustiprinti šios srities technologinius ir pramonės pajėgumus;
(23)  2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį65, kuriame išdėstytas visapusiškas Sąjungos požiūris į kibernetinį saugumą, juo siekiama sustiprinti Europos pajėgumus susidoroti su kibernetiniais išpuoliais ir grėsmėmis, padidinti kibernetinį atsparumą ir sustiprinti šios srities technologinius ir pramonės pajėgumus;
_________________
_________________
65 https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/cybersecurity
65 https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/cybersecurity
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  iš principo į kibernetinio saugumo sprendimai turėtų apimti saugos ir saugumo standartus, kaip pagrindinius projektinius parametrus, atsižvelgiant į naujausias turimas technologijas ir į pritaikytojo saugumo bei standartizuotojo saugumo principus;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  pasitikėjimas yra būtina sąlyga, kad bendroji skaitmeninė rinka veiktų. Kibernetinio saugumo technologijos, pvz., skaitmeninės tapatybės, kriptografija arba įsibrovimo nustatymas, taip pat jų taikymas tokiose srityse kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, transportas, sveikatos priežiūra arba e. valdžia, yra būtini siekiant išsaugoti piliečių, viešojo administravimo institucijų ir įmonių internetinės veiklos ir sandorių saugumą ir pasitikėjimą jais;
(24)  pasitikėjimas yra būtina sąlyga, kad bendroji skaitmeninė rinka veiktų. Kibernetinio saugumo technologijos, pvz., paskirstytojo registro technologija, skaitmeninės tapatybės, kriptografija, šifravimas arba įsibrovimo nustatymas, taip pat jų taikymas tokiose srityse kaip finansai, pramonė 4.0, logistika, energetika, transportas, turizmas, sveikatos priežiūra arba e. valdžia, yra būtini siekiant išsaugoti piliečių, viešojo administravimo institucijų ir įmonių internetinės veiklos, įskaitant 5G platformose, ir sandorių saugumą, skaidrumą ir pasitikėjimą jais;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  Europos Vadovų Taryba 2017 m. spalio 19 d. išvadose pabrėžė, kad siekiant sėkmingai kurti skaitmeninę Europą, Sąjungai visų pirma reikalingos darbo rinkos, mokymo ir švietimo sistemos, kurios būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui, ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad visi europiečiai įgytų daugiau galių ir priemonių;
(25)  Europos Vadovų Taryba 2017 m. spalio 19 d. išvadose pabrėžė, kad siekiant sėkmingai kurti skaitmeninę Europą, Sąjungai visų pirma reikalingos darbo rinkos, mokymo ir švietimo sistemos, kurios būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui, ir investicijos į skaitmeninių įgūdžių vystymą ir skaitmeninio raštingumo gerinimą, kad taikant integruotą požiūrį visi europiečiai įgytų daugiau galių ir priemonių;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)   kadangi būtina laikytis holistinio požiūrio, įgyvendinant Programą tai pat reikėtų atsižvelgti į įtraukties, kvalifikacijų, mokymo ir specializacijos sritis, kurios, be aukšto lygio skaitmeninių kompetencijų, yra lemiamas veiksnys kuriant pridėtinę vertę žinių visuomenėje;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo67 Europos Parlamentas nurodė, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas;
(27)  2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo67 Europos Parlamentas nurodė, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas. Be to, jis reikalavo, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas skaitmenines iniciatyvas, pabrėždamas, kad būtina atkreipti dėmesį į didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje, nes tai ypač svarbu užtikrinant ilgalaikį Europos augimą ir klestėjimą;
__________________
__________________
67 Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.
67 Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
27 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(27a)  2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje Europos Parlamentas pabrėžė, kad būtina rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis apie IRT naudojimą, suformuluoti tikslus, rodiklius ir gaires, pagal kuriuos būtų sekama, kaip gerėja IRT prieinamumas moterims, ir populiarinti bendrovių geriausios patirties pavyzdžius;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
27 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(27b)  2016 m. sausio 19 d. rezoliucijoje dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto Europos Parlamentas visapusiškai rėmė ir skatino populiarinti moterų skaitmeninio verslumo kultūrą, taip pat jų integraciją į informacinę visuomenę ir dalyvavimą joje;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  pagal Programą remiamos pažangios skaitmeninės technologijos, pvz., itin našaus skaičiavimo, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto technologijos, šiuo metu yra pakankamai brandžios, kad iš mokslinių tyrimų srities būtų Sąjungos lygmeniu perkeltos į diegimo, įgyvendinimo ir plėtros etapą. Sąjungos atsakas reikalingas ne tik šių technologijų diegimui, bet ir įgūdžių aspektams. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymo galimybės turi būti padidintos, turi būti išplėstas naudojimosi jomis mastas ir jos turi tapti prieinamos visoje ES. Jeigu to nebus padaryta, sklandus pažangių skaitmeninių technologijų diegimas gali tapti sudėtingesnis ir gali pablogėti bendras Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. pagal Programą remiami veiksmai papildo veiksmus, remiamus pagal ESF, ERPF ir „Europos horizonto“ programas;
(28)  pagal Programą remiamos pažangios skaitmeninės technologijos, pvz., itin našaus skaičiavimo, kibernetinio saugumo, debesijos kompiuterijos, duomenų apsaugos bei informacijos valdymo ir dirbtinio intelekto technologijos, šiuo metu yra pakankamai brandžios, kad iš mokslinių tyrimų srities būtų Sąjungos lygmeniu perkeltos į diegimo, įgyvendinimo ir plėtros etapą. Sąjungos atsakas reikalingas ne tik šių technologijų diegimui, bet ir įgūdžių aspektams. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymosi ir mokymo galimybės turi būti padidintos, turi būti išplėstas naudojimosi jomis mastas ir jos turi tapti prieinamos visoje ES. Jeigu to nebus padaryta, sklandus pažangių skaitmeninių technologijų diegimas gali tapti sudėtingesnis ir gali pablogėti bendras Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. Pagal Programą remiami veiksmai papildo veiksmus, remiamus pagal ESF, ERPF, ERASMUS ir „Europos horizonto“ programas;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  viešojo administravimo institucijų ir paslaugų modernizavimas skaitmeninėmis priemonėmis yra itin svarbus siekiant sumažinti administracinę naštą pramonei ir apskritai piliečiams – pagreitinti jų sąveiką su valdžios institucijomis, padaryti ją patogesnę ir pigesnę, taip pat padidinti piliečiams ir verslo subjektams teikiamų paslaugų efektyvumą ir kokybę. Kadangi tam tikros viešojo intereso paslaugos jau dabar turi Sąjungos dimensiją, teikiant paramą joms įgyvendinti ir diegti Sąjungos lygmeniu turėtų būti užtikrinta, kad piliečiai ir verslo subjektai turėtų galimybę gauti aukštos kokybės skaitmenines paslaugas visoje Europoje;
(29)  viešojo administravimo institucijų ir paslaugų modernizavimas skaitmeninėmis priemonėmis yra itin svarbus siekiant sumažinti administracinę naštą piliečiams ir pramonei – pagreitinti jų sąveiką su valdžios institucijomis, padaryti ją patogesnę ir pigesnę, taip pat padidinti piliečiams ir verslo subjektams teikiamų paslaugų efektyvumą, skaidrumą ir kokybę, tuo pat metu didinant viešųjų išlaidų efektyvumą. Kadangi tam tikros viešojo intereso paslaugos jau dabar turi Sąjungos dimensiją, teikiant paramą joms įgyvendinti ir diegti Sąjungos lygmeniu turėtų būti užtikrinta, kad piliečiai ir verslo subjektai turėtų galimybę gauti aukštos kokybės daugiakalbes skaitmenines paslaugas visoje Europoje; Taip pat svarbu, kad šios paslaugos būtų prieinamos neįgaliesiems;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
29 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(29a)   skaitmeninimas gali padėti visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir riboto judumo ar negalią turinčius asmenis, gerinant galimybes be kliūčių naudotis viešojo intereso infrastruktūra;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  viešojo intereso sričių, pvz., sveikatos priežiūros68, judumo, teisingumo, žemės ir aplinkos stebėsenos, švietimo ir kultūros, skaitmeninei transformacijai reikalinga, kad būtų toliau kuriami ir plečiami skaitmeninių paslaugų infrastruktūros objektai, dėl kurių įmanoma tarpvalstybiniu mastu saugiai keistis duomenimis ir skatinti vystymąsi nacionaliniu mastu. Juos koordinuojant pagal šį reglamentą galimybės išnaudoti sąveiką tampa geriausiai pasiekiamos;
(30)  viešojo intereso sričių, pvz., sveikatos priežiūros68, judumo, teisingumo, žemės ir aplinkos stebėsenos, saugumo, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, energetikos infrastruktūros, švietimo bei mokymo ir kultūros, skaitmeninei transformacijai reikalinga, kad būtų toliau kuriami, tobulinami ir plečiami skaitmeninių paslaugų infrastruktūros objektai, dėl kurių įmanoma tarpvalstybiniu mastu ir įvairiomis kalbomis saugiai keistis duomenimis ir informacija ir skatinti vystymąsi nacionaliniu mastu. Juos koordinuojant pagal šį reglamentą galimybės išnaudoti sąveiką ir užtikrinti papildomumą tampa geriausiai pasiekiamos; Vis dėlto įgyvendinant skaitmeninę transformaciją turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kai kurie piliečiai dėl skirtingų priežasčių joje nedalyvauja, taigi turėtų būti remiami tinklai, siekiant toliau informuoti šiuos piliečius, padėti jiems toliau visapusiškai naudotis savo teisėmis ir dalyvauti vykdant visas socialines ir pilietines pareigas;
_________________
_________________
68 http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=51628
68 http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=51628
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)   šio sektoriaus skaitmeninė transformacija bet kuriuo atveju ES piliečiams turi suteikti galimybę tarpvalstybiniu mastu saugiai pasiekti savo asmens duomenimis, juos naudoti ir tvarkyti, neatsižvelgiant į savo buvimo ar duomenų buvimo vietą;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
30 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(30b)   pažangių technologijų diegimas ir prieiga prie jų tokiose viešojo intereso srityse, kaip švietimas, irgi reikalauja lavinti įgūdžius, kurie būtini norint naudotis šiomis technologijomis. Todėl siekiai, kuriuos apima 8 konkretus tikslais, turėtų apimti ir mokymų programas asmenims, kurie naudos pažangias technologijas;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo prioritetų. Atlikus strategijos laikotarpio vidurio vertinimą paaiškėjo poreikis stiprinti viešojo administravimo institucijų transformaciją ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai, patikimai ir sklandžiai naudotis viešosiomis paslaugomis;
(32)  Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo prioritetų. Atlikus strategijos laikotarpio vidurio vertinimą paaiškėjo poreikis stiprinti viešojo administravimo institucijų transformaciją ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai, patikimai, saugiai, sklandžiai ir įtraukiai naudotis viešosiomis paslaugomis;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  Komisijos 2017 m. paskelbtos metinės augimo apžvalgos69 duomenimis, Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ekonomines sąlygas, todėl turi lemiamos reikšmės skatinant produktyvumą, konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą, ekonomikos augimą ir užimtumą. Norint paremti ekonomikos augimą ir užtikrinti aukštos kokybės paslaugas įmonėms ir piliečiams, visų pirma būtinas veiksmingas ir skaidrus viešasis administravimas ir efektyvios teismų sistemos;
(33)  Komisijos 2017 m. paskelbtos metinės augimo apžvalgos69 duomenimis, Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ekonomines sąlygas, todėl turi lemiamos reikšmės skatinant produktyvumą, konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą, tvarų ekonomikos augimą, užimtumą ir kokybiškas darbo vietas. Norint paremti ekonomikos augimą ir užtikrinti aukštos kokybės paslaugas įmonėms ir piliečiams, visų pirma būtinas veiksmingas ir skaidrus viešasis administravimas ir efektyvios teismų sistemos;
__________________
__________________
69 COM(2016)0725.
69 COM(2016)0725.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  Europos viešųjų paslaugų sąveikumas susijęs su visais administracijos lygmenimis: Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Sąveikumas padeda ne tik šalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis, bet ir sėkmingai įgyvendinti politikos priemones ir suteikia dideles galimybes išvengti tarpvalstybinių elektroninių kliūčių, o Sąjungos lygmeniu toliau skatina kurti naujas arba konsoliduoti besivystančias bendras viešąsias paslaugas. Siekiant panaikinti Europos paslaugų susiskaidymą, remti pagrindines laisves ir veiklos lygmens tarpusavio pripažinimą Europos Sąjungoje, veiksmingiausiu ir į galutinių naudotojų poreikius labiausiai orientuotu būdu turėtų būti skatinamas holistinis tarpsektorinis ir tarpvalstybinis požiūris į sąveikumą. Tai netiesiogiai reiškia, kad sąveikumą reikia suvokti plačiąja prasme – jis apima ne tik techninę ir teisinę plotmę, bet ir atitinkamos srities politikos elementus. Atitinkamai veiklos sritis apimtų ne tik įprastą sprendimų gyvavimo ciklą, bet ir visus intervencinių priemonių elementus, kuriais būtų remiamos reikiamos bazinės tvaraus sąveikumo plačiąja prasme sąlygos;
(34)  Europos viešųjų paslaugų sąveikumas susijęs su visais administracijos lygmenimis: Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Sąveikumas padeda ne tik šalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis, bet ir skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą, padeda derinti bendrus standartus, sėkmingai įgyvendinti politikos priemones ir suteikia dideles galimybes išvengti tarpvalstybinių elektroninių ir kalbinių kliūčių ir sumažinti biurokratiją, o Sąjungos lygmeniu toliau skatina kurti naujas arba konsoliduoti besivystančias bendras viešąsias paslaugas ir užkirsti kelią nereikalingam dvigubam saugojimui. Siekiant panaikinti Europos paslaugų susiskaidymą, remti pagrindines laisves ir veiklos lygmens tarpusavio pripažinimą Europos Sąjungoje, veiksmingiausiu ir į galutinių naudotojų poreikius labiausiai orientuotu būdu turėtų būti skatinamas holistinis, technologijų požiūriu neutralus tarpsektorinis ir tarpvalstybinis požiūris į sąveikumą, kuriuo užtikrinamas aukštas duomenų apsaugos lygis. Tai netiesiogiai reiškia, kad sąveikumą reikia suvokti plačiąja prasme – jis apima ne tik techninę ir teisinę plotmę, bet ir atitinkamos srities politikos elementus. Atitinkamai veiklos sritis apimtų ne tik įprastą sprendimų gyvavimo ciklą, bet ir visus intervencinių priemonių elementus, kuriais būtų remiamos reikiamos bazinės tvaraus sąveikumo plačiąja prasme sąlygos;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(34a)  2017 m. spalio 6 d. Taline ES ministrai pareiškė, kad Europos skaitmeninė strategija turėtų būti grindžiama bendradarbiavimu ir sąveikumu, be kita ko, įgyvendinant atviro licencijavimo politiką ir taikant atviruosius standartus. Todėl Programa turėtų būti skatinami atvirųjų šaltinių sprendimai tam, kad būtų galima pakartotinai naudoti, didinti pasitikėjimą ir užtikrinti skaidrumą. Tai turės teigiamą poveikį finansuojamų projektų tvarumui;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  2016 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą, kuria siekia užtikrinti, kad „kiekviena pramonės šaka Europoje, kad ir kokio sektoriaus, kad ir kur esanti, kad ir kokio dydžio, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą“71;
(37)  2016 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą, kuria siekia užtikrinti, kad „kiekviena pramonės šaka Europoje, kad ir kokio sektoriaus, kad ir kur esanti, kad ir kokio dydžio, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą“. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms;
__________________
71
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
(39)  norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikia pasitelkti papildomų technologijų galimybes tinklų sudarymo ir kompiuterijos srityje, kaip teigiama Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo73, kuriame pripažįstama, kad „pasaulinio lygio tinklų ir debesijos infrastruktūros“ prieinamumas yra esminis pramonės skaitmeninimo elementas;
(39)  norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikia pasitelkti papildomų technologijų galimybes tinklų sudarymo ir kompiuterijos srityje, kaip teigiama Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo73, kuriame pripažįstama, kad „pasaulinio lygio tinklų ir debesijos infrastruktūros“ prieinamumas yra esminis pramonės skaitmeninimo komponentas;
__________________
__________________
73 COM(2016)0180: „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“.
73 COM(2016)0180: „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  nuo 2018 m. gegužės mėn. taikytinu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu numatytas bendras valstybių narių teisės sistemose tiesiogiai taikytinų taisyklių rinkinys, kuriuo bus užtikrintas laisvas asmens duomenų judėjimas tarp ES valstybių narių ir bus sustiprintas asmenų pasitikėjimas ir saugumas, o tai yra du būtini tikros bendrosios skaitmeninės rinkos elementai. Visais atvejais, kai pagal Programą atliekami veiksmai apima asmens duomenų tvarkymą, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos srityje, jais turėtų būti padedama taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą;
(40)  Reglamente (ES) 2016/679 numatytas bendras valstybių narių teisės sistemose tiesiogiai taikytinų taisyklių rinkinys ir užtikrinamas laisvas asmens duomenų judėjimas tarp valstybių narių bei sustiprinamas asmenų pasitikėjimas ir saugumas, o tai yra du būtini tikros bendrosios skaitmeninės rinkos elementai. Atvejais, kai visi pagal Programą atliekami veiksmai apima asmens duomenų tvarkymą, jie turėtų visiškai atitikti tą reglamentą. Jie visų pirma turėtų remti skaitmeninių technologijų, kurios atitinka pritaikytosios duomenų apsaugos įpareigojimus, privalomus pagal tą reglamentą tiek, kiek duomenų tvarkymas susijęs su elektroninių ryšių duomenimis, plėtojimą, deramai atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB1a.
_________________
1a 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
41 konstatuojamoji dalis
(41)  Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis tarptautinės ir ES intelektinės nuosavybės apsaugos ir vykdymo užtikrinimo sistemos. Veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga atlieka itin svarbų vaidmenį inovacijų srityje ir todėl yra reikalinga, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Programą;
(41)  Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis tarptautinės ir ES intelektinės nuosavybės apsaugos ir vykdymo užtikrinimo sistemos. Veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga atlieka itin svarbų vaidmenį inovacijų srityje ir padeda išlaikyti Europos pridėtinę vertę, taigi yra reikalinga, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Programą;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
42 konstatuojamoji dalis
(42)  Programą įgyvendinančios įstaigos turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikomų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir ES įslaptintos informacijos, tvarkymo;
(42)  tiek, kiek programą įgyvendinančios įstaigos tvarko neskelbtiną neįslaptintą informaciją ar Sąjungos įslaptintą informaciją, jos turėtų laikytis atitinkamų taikomų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų nuostatų dėl informacijos tvarkymo;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
(43)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti74. Atitinkami veiksmai bus įvardyti rengiant ir įgyvendinant Programą, o atliekant atitinkamus vertinimus ir vykdant peržiūros procesus tie veiksmai bus iš naujo įvertinti;
(43)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa prisidės integruojant klimato politikos veiksmus ir padės pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti74. Atitinkami veiksmai turėtų būti įvardyti rengiant ir įgyvendinant Programą, o atliekant atitinkamus vertinimus ir vykdant peržiūros procesus tie veiksmai bus iš naujo įvertinti, kad būtų užtikrintas visapusiškas šių įsipareigojimų laikymasis;
_________________
_________________
74 COM(2018)0321, p. 1.
74 COM(2018)0321, p. 1.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti darbo programas, kad pagal Sąjungos ir valstybių narių prioritetus būtų pasiekti Programos tikslai, o kartu būtų užtikrintas Sąjungos ir valstybių narių bendrų veiksmų nuoseklumas, skaidrumas ir tęstinumas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/201175, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 4 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros;
Išbraukta.
__________________
75 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
45 konstatuojamoji dalis
(45)  darbo programos iš esmės turėtų būti priimamos kaip daugiametės darbo programos, paprastai kas dvejus metus, arba, jeigu tai pateisinama pagal Programos įgyvendinimo poreikius, kaip metinės darbo programos. Įgyvendinant šį reglamentą, finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną nuostatų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(45)  darbo programos turėtų būti priimamos taip, kad Programos tikslų būtų siekiama vadovaujantis Sąjungos ir valstybių narių prioritetais, kartu užtikrinant bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą, skaidrumą ir tęstinumą. Darbo programos iš esmės turėtų būti priimamos kas dvejus metus, arba, jeigu tai pateisinama pagal Programos įgyvendinimo poreikius, kasmet. Įgyvendinant šį reglamentą, finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną nuostatų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl II priedo pakeitimų, kuriais turėtų būti persvarstyti ir (arba) papildyti rodikliai. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(46)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl I ir II priedų pakeitimų, kuriais turėtų būti persvarstyti ir (arba) papildyti rodikliai. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
46 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(46a)   kad būtų užtikrintas išlaikytas ir plėtojamas ilgalaikis Skaitmeninės Europos programos finansavimas, reikia aiškių bendrų ES taisyklių, kurios būtų orientuotos į ateitį ir stiprintų konkurenciją siekiant skatinti investicijas ir inovacijas ir išsaugoti įperkamumą;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų teisių ir principų, ypač nurodytų [8], [11], [16], [21], [35], [38] ir [47] straipsniuose dėl asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, draudimo diskriminuoti, sveikatos priežiūros, vartotojų apsaugos ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šį reglamentą valstybės narės turi taikyti nepažeisdamos minėtų teisių ir principų;
(47)  veiksmais, kuriuos apima Programos taikymo sritis, turėtų būti laikomasi visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų teisių ir principų, ypač nurodytų [8], [11], [16], [21], [22], [35], [38], [41] ir [47] straipsniuose dėl asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, draudimo diskriminuoti, kalbų įvairovės ir teisės bendrauti bet kuria iš ES kalbų, sveikatos priežiūros, vartotojų apsaugos ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Tokie veiksmai turėtų būti suderinti su visais teisiniais, įskaitant tarptautinės teisės, įsipareigojimais ir visais atitinkamais Komisijos sprendimais, taip pat etikos principais, kuriais siekiama išvengti bet kokio mokslinių tyrimų vientisumo pažeidimo;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
47 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(47a)  2018 m. balandžio mėn. Komisija įsipareigojo1a sukurti suinteresuotiesiems subjektams ir ekspertams skirtą platformą – kad bendradarbiaujant su Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupe būtų parengtas dirbtinio intelekto etikos gairių projektas. Komisija rems nacionalinių ir ES vartotojų organizacijų ir duomenų apsaugos priežiūros institucijų veiklą, padedančią geriau suprasti dirbtinį intelektą naudojančių prietaikų veikimą, prisidedant Europos vartotojų konsultacinei grupei ir Europos duomenų apsaugos valdybai;
__________________
1a 2018 m. balandžio 25 d. Komunikatas „Dirbtinis intelektas Europai“, COM(2018)0237, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/RegData/docs_autres_institutions/commission_europeenne/com/2018/0237/COM_COM(2018)0237_LT.pdf
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarimu nustatytą bendradarbiavimo sistemą – susitarime numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal šį susitarimą priėmus sprendimą. Šiame reglamente turėtų būti įtvirtinta speciali nuostata, kuria būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieigos galimybės atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo kompetencija;
Išbraukta.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipa
Šiuo reglamentu nustatoma Skaitmeninės Europos programa (toliau – Programa).
Šiuo reglamentu nustatoma Skaitmeninės Europos programa (toliau – Programa), kuri bus įgyvendinama laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  skaitmeninių inovacijų centras – teisės subjektas, paskirtas arba atviro konkurso tvarka atrinktas vykdyti Programos užduotis, visų pirma teikti technines žinias ir eksperimentavimo priemones, kaip antai įrangą ir programines priemones, kad galėtų vykti skaitmeninė pramonės transformacija;
e)  Europos skaitmeninių inovacijų centras  esamas ar naujas teisės subjektas ar teisės subjektų konsorciumas, paskirtas arba atviro ir skaidraus konkurso tvarka atrinktas vykdyti Programos užduotis, visų pirma teikti technines žinias ir eksperimentavimo priemones, kaip antai įrangą ir programines priemones, kad galėtų vykti skaitmeninė pramonės transformacija, taip pat pagerinti galimybes gauti finansavimą. Europos skaitmeninių inovacijų centras atviras visų rūšių ir dydžių įmonėms, ypač MVĮ, sparčiai augančioms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms visoje Sąjungoje.
Europos skaitmeninių inovacijų centrai veiks kaip viena bendra prieiga, kuria naudodamosi įmonės, ypač MVĮ, startuoliai ir vidutinės kapitalizacijos įmonės gali gauti pagalbą skaitmeninių technologijų priemonėmis pagerinti savo verslą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas, o tai gali suteikti pridėtinę vertę. Taigi šie centrai sukurs decentralizuotą tinklą visoje Sąjungoje, teikiantį paramą įmonėms, siekiančioms užtikrinti, kad jų darbuotojų gebėjimai atitiktų žinias, kurių reikia turimoms skaitmeninėms technologijoms valdyti. Centrų veikla taip pat koordinuojama su švietimo paslaugų teikėjais, kad studentai galėtų dalyvauti mokymuose, o darbuotojai – mokytis darbo vietoje;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos f a punktas (naujas)
fa)   gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis – analitiniai įgūdžiai, būtini norint susiorientuoti skaitmeniniame pasaulyje ir jį suprasti.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos f b punktas (naujas)
fb)  Europos partnerystė – iniciatyva, kai Sąjunga kartu su privačiaisiais ir (arba) viešaisiais partneriais (kaip antai pramonė, mokslinių tyrimų organizacijos, institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis, ar pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant fondus, MVĮ organizacijomis) įsipareigoja bendrai remti skaitmeninių inovacijų ir technologijų diegimo veiklos, be kita ko susijusios su rinka, reguliavimo ar politikos įsisavinimu, kūrimą ir įgyvendinimą;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos f c punktas (naujas)
fc)  mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnyje;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos f d punktas (naujas)
fd)  konsorciumas – įmonių bendradarbiaujamoji grupė, sudaryta, kad imtųsi veiksmų pagal Programą.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Bendrasis Programos tikslas: remti Europos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę transformaciją ir užtikrinti, kad ji duotų naudos Europos piliečiams ir įmonėms. Įgyvendinant Programą bus:
1.  Bendrasis Programos tikslas: remti ir paspartinti Europos ekonomikos, pramonės ir visuomenės skaitmeninę transformaciją ir užtikrinti, kad ji duotų naudos Europos piliečiams, viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams ir įmonėms, taip pat stiprinti Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą ir sanglaudą, užtikrinant konkurencingumą ir sumažinant skaitmeninę atskirtį. Įgyvendinant Programą:
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  užtikrinama, kad šios technologijos plistų ir būtų įsisavinamos viešojo intereso srityse ir privačiajame sektoriuje.
b)  užtikrinama, kad šios technologijos plistų ir būtų įsisavinamos privačiajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse, remiant jų skaitmeninę transformaciją ir užtikrinant prieigą prie skaitmeninių technologijų.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  diegti, Sąjungos lygmeniu koordinuoti ir eksploatuoti integruotą pasaulinio lygio eksalygmens77 superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą Sąjungoje, kuri turi būti nekomerciniais pagrindais prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams ir kuria turi būti galima naudotis viešai finansuojamų mokslinių tyrimų reikmėms;
a)  diegti, Sąjungos lygmeniu koordinuoti ir eksploatuoti sąveikią pasaulinio lygio eksalygmens77 superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą Sąjungoje, kuri turi būti prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams ir kuria turi būti galima naudotis viešai ir privačiai finansuojamų mokslinių tyrimų reikmėms;
__________________
__________________
77 Milijardai milijardų slankiojo kablelio operacijų per sekundę.
77 Milijardai milijardų slankiojo kablelio operacijų per sekundę.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  diegti iš mokslinių tyrimų ir inovacijų gaunamas parengtas naudoti ir (arba) veikiančias technologijas ir taip sukurti integruotą Sąjungos itin našaus skaičiavimo ekosistemą, kuri apimtų visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir skaitmeninius įgūdžius;
b)  diegti iš mokslinių tyrimų ir inovacijų gaunamas parengtas naudoti ir (arba) veikiančias technologijas ir taip sukurti integruotą Sąjungos itin našaus skaičiavimo ekosistemą, kuri apimtų visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir skaitmeninius įgūdžius, užtikrinant aukštą saugumo ir duomenų apsaugos lygį;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  įdiegti ir eksploatuoti eksalygmenį pranokstančią78 infrastruktūrą, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis, ir kurti naujas kompiuterijos mokslo tyrimų infrastruktūras.
c)  įdiegti ir eksploatuoti eksalygmenį pranokstančią78 infrastruktūrą, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis, ir kurti naujas kompiuterijos mokslo tyrimų infrastruktūras; skatinti Sąjungoje kurti tokiam diegimui būtiną aparatinę ir programinę įrangą kompiuterijos mokslo tyrimams.
__________________
__________________
78 Tūkstantį kartų greitesnė nei eksalygmens.
78 Tūkstantį kartų greitesnė nei eksalygmens.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
1a.  Veiksmus pagal 1 konkretų tikslą visų pirma įgyvendina bendroji įmonė, kurią įsteigti pasiūlė Komisija, o 2018 m. birželio 25 d. tam pritarė Ministrų Taryba, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) ...1a.
__________________
1a Reglamentas Nr. 10594/18 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo. Briuselis, 2018 m. rugsėjo 18 d. http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10594-2018-INIT/lt/pdf
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  sukurti ir padidinti pagrindinius dirbtinio intelekto pajėgumus Sąjungoje, įskaitant duomenų išteklius ir algoritmų saugyklas, laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;
a)  sukurti ir padidinti pagrindinius dirbtinio intelekto pajėgumus Sąjungoje, įskaitant duomenų išteklius ir algoritmų saugyklas. Pagal duomenų apsaugos teisės aktus, suteikiant galimybes naudotis dirbtinio intelekto sprendimais ir ištekliais, laikomasi pritaikytojo privatumo ir saugumo principų; taip pat užtikrinama, kad plėtojant ir diegiant dirbtinį intelektą svarbiausia būtų žmogus;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  prieigą prie tų pajėgumų suteikti visoms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms;
b)  prieigą prie tų pajėgumų suteikti įmonėms, ypač MVĮ ir startuoliams, ir viešojo administravimo institucijoms, įskaitant ne pelno organizacijas, mokslinių tyrimų įstaigas ir universitetus;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  plėtoti ir stiprinti pramoninių prietaikų ir gamybos sistemas, palengvinant technologijų integravimą į vertės grandines, kuriant novatoriškus verslo modelius ir trumpinant perėjimo nuo inovacijų prie industrializacijos trukmę; taip pat skatinti pradėti naudoti AI sprendimus viešojo intereso srityse ir visuomenėje.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Veiksmai pagal šį konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ įgyvendinami vien tik tiesiogiai valdant Komisijai ar vykdomajai įstaigai, remiantis sąnaudų ir naudos analize.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Pagal 2 konkretų tikslą vykdomi veiksmai turi atitikti etikos principus ir atitinkamus nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolą. Komisija, atsižvelgdama į Dirbtinio intelekto ekspertų aukšto lygio grupės rekomendacijas, 2 konkretaus tikslo darbo programose nurodo su etikos klausimais susijusias sąlygas. Į kvietimus teikti paraiškas arba susitarimus dėl dotacijų įtraukiamos atitinkamos darbo programose nustatytos sąlygos. Vertinant kiekvieną veiksmą, kiekvienas projektas svarstomas etikos požiūriu. Veiksmai, kurie nėra etikos požiūriu priimtini arba neatitinka susitarimo sąlygų, nelaikomi tinkamais finansuoti.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  kartu su valstybėmis narėmis remti pažangios kibernetinio saugumo įrangos, priemonių ir duomenų infrastruktūrų viešuosius pirkimus, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;
a)  kartu su valstybėmis narėmis remti pažangios kibernetinio saugumo įrangos, priemonių ir duomenų infrastruktūrų viešuosius pirkimus, kad Europos lygmeniu būtų užtikrintas bendras aukšto lygio kibernetinis saugumas, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių ir užtikrinant ES strateginį savarankiškumą;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  remti kuo geresnį su kibernetiniu saugumu susijusių Europos žinių, pajėgumo ir įgūdžių panaudojimą;
b)  remti kuo geresnį su kibernetiniu saugumu susijusių Europos žinių, pajėgumo ir įgūdžių panaudojimą ir siekti juos pagerinti; taip pat dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir juos visuotinai taikyti;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  užtikrinti, kad visose ekonomikos srityse būtų plačiai diegiami naujausi kibernetinio saugumo sprendimai;
c)  užtikrinti, kad visose ekonomikos srityse būtų plačiai diegiami naujausi kibernetinio saugumo sprendimai, ypač daug dėmesio skiriant viešosioms paslaugoms ir svarbiausiems ekonominės veiklos vykdytojams, tokiems kaip MVĮ;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  stiprinti valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pajėgumą, kuris padėtų jiems laikytis 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti79.
d)  stiprinti valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pajėgumą, kuris padėtų jiems laikytis 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti79, be kita ko, taikant priemones, kuriomis siekiama plėtoti kibernetinio saugumo kultūrą organizacijose;
__________________
__________________
79 OL L 194, 2016 7 19, p. 1.
79 OL L 194, 2016 7 19, p. 1.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  gerinti atsparumą kibernetinėms atakoms, didinti naudotojų, ypač viešųjų paslaugų subjektų, MVĮ ir startuolių, informuotumą apie riziką ir žinias apie pagrindinius saugumo procesus, siekiant užtikrinti, kad įmonės taikytų bazinio lygmens saugumo priemones, pavyzdžiui, ištisinį duomenų ir pranešimų šifravimą ir programinės įrangos naujinimą, skatinti naudoti pritaikytojo ir standartizuotojo saugumo ir bazinio saugumo procesų žinias ir kibernetinę higieną;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Veiksmai pagal 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ pirmiausia įgyvendinami pasinaudojant Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centru ir Kibernetinio saugumo kompetencijų tinklu pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas .....1a].
__________________
1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ......, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Sąjungos finansine intervencija pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių vystymas pagal Programą remiamose srityse, taip prisidedant prie Europos talentų potencialo didinimo, didinant profesionalumą, ypač susijusį su itin našiu skaičiavimu, didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis, robotika ir dirbtiniu intelektu. Finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:
Sąjungos finansine intervencija pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių vystymas pagal Programą remiamose srityse, taip prisidedant prie Sąjungos talentų potencialo didinimo, mažinant skaitmeninį atotrūkį, proporcingai lyčių požiūriu didinant profesionalumą, ypač susijusį su itin našiu skaičiavimu, didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis, robotika, dirbtiniu intelektu, debesijos kompiuterija, komunikacijų sistemomis ir tinklais, duomenų apsaugos kompetencija ir dirbtiniu intelektu. Siekiant skatinti ir gerinti darbo rinką, skaitmeninių technologijų specializaciją ir prietaikas, finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  remti studentų, IT profesionalų ir visų darbuotojų ilgalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;
a)  remti studentų, dėstytojų, mokytojų, IT profesionalų, mokslinių tyrėjų ir visų darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojus, kokybiškų ilgalaikių mokymų ir kursų, įskaitant mišrųjį mokymąsi, rengimą ir teikimą, bendradarbiaujant su mokyklomis, universitetais ir mokslinių tyrimų centrais;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  remti verslininkų, mažų įmonių vadovų ir visų darbuotojų trumpalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;
b)  remti verslininkų, mažų įmonių ir startuolių vadovų ir visų darbuotojų, įskaitant valstybės tarnautojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kokybiškų trumpalaikių mokymų ir kursų, įskaitant mišrųjį mokymąsi, rengimą ir teikimą;
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  remti studentų, jaunų verslininkų ir absolventų mokymąsi darbo vietoje ir stažuotes.
c)  remti studentų, jaunų verslininkų ir absolventų kokybišką mokymąsi darbo vietoje, įskaitant mišrųjį mokymąsi, ir stažuotes.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Veiksmai pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ pirmiausia įgyvendinami tiesiogiai valdant Europos Komisijai. Europos skaitmeninių inovacijų centrai gali padėti sudaryti sąlygas mokytis, konsultuoti įmones ir palaikyti ryšius su atitinkamais kompetencijos centrais, kad būtų užtikrinta kuo didesnė geografinė Sąjungos aprėptis.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Sąjungos finansine intervencija pagal 5 konkretų tikslą „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“ siekiama šių veiklos tikslų:
Sąjungos finansine intervencija pagal 5 konkretų tikslą „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“ siekiama šių veiklos tikslų, kurie papildo tuo tikslu vykdomus skaitmeninės infrastruktūros veiksmus ir mažina skaitmeninį atotrūkį:
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  užtikrinti, kad viešasis sektorius ir viešojo intereso sritys, kaip antai sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, transporto, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektoriai, galėtų diegti naujausias skaitmenines technologijas, visų pirma itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo technologijas, ir turėti prieigą prie jų;
a)  užtikrinti, kad viešasis sektorius ir viešojo intereso sritys, kaip antai sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, transporto ir komunikacijos, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat Sąjungoje įsisteigusios verslo įmonės galėtų veiksmingai diegti ir, rengiant mokymus, turėtų reikiamų įgūdžių naudoti naujausias skaitmenines technologijas, visų pirma itin našaus skaičiavimo, kalbos, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo technologijas, ir turėti prieigą prie jų;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  papildant nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmus diegti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti transeuropines sąveikias skaitmeninių paslaugų infrastruktūras (įskaitant susijusias paslaugas);
b)  papildant nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmus diegti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti transeuropines sąveikias moderniausias skaitmeninių paslaugų infrastruktūras (įskaitant susijusias paslaugas) visoje Sąjungoje;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  sudaryti sąlygas Europos viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams kurti, naujinti ir naudoti sprendimus ir sistemas, įskaitant pakartotinį sąveikumo sprendimų ir sistemų panaudojimą;
c)  sudaryti sąlygas Europos viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams kurti, naujinti ir naudoti sprendimus ir sistemas, įskaitant atvirąją programinę įrangą ir pakartotinį sąveikumo sprendimų ir sistemų panaudojimą;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  viešojo administravimo institucijoms suteikti prieigą prie skaitmeninių technologijų testavimo ir bandomojo naudojimo, įskaitant tarpvalstybinį jų naudojimą;
d)  viešojo administravimo institucijoms suteikti prieigą prie skaitmeninių technologijų testavimo, bandomojo naudojimo ir plėtojimo, įskaitant tarpvalstybinį jų naudojimą;
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  remti pažangių skaitmeninių ir susijusių technologijų, įskaitant, visų pirma, itin našų skaičiavimą, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą ir kuriamas besiformuojančias ateities technologijas, įsisavinimą Sąjungos pramonėje, ypač MVĮ;
e)  remti pažangių skaitmeninių ir susijusių technologijų, įskaitant, visų pirma, itin našų skaičiavimą, dirbtinį intelektą, paskirstytąjį registrą, kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą, debesijos kompiuteriją ir informacijos valdymą, ir kuriamas besiformuojančias ateities technologijas, įsisavinimą Sąjungos pramonėje, ypač MVĮ ir startuoliuose;
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  remti sąveikių skaitmeninių sprendimų kūrimą, testavimą, įgyvendinimą ir diegimą ES lygmens viešosiose paslaugose, teikiamose naudojant duomenimis grindžiamų pakartotinai naudojamų sprendimų platformą, taip skatinant inovacijas ir kuriant bendras sistemas, kad būtų galima išnaudoti visą viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų Europos piliečiams ir įmonėms potencialą;
f)  remti sąveikių skaitmeninių sprendimų kūrimą, techninę priežiūrą, testavimą, įgyvendinimą ir diegimą ES lygmens viešosiose paslaugose, teikiamose naudojant duomenimis grindžiamų pakartotinai naudojamų sprendimų platformą, taip skatinant inovacijas ir kuriant bendras sistemas, kad būtų galima išnaudoti visą viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų Europos piliečiams ir įmonėms potencialą;
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos g punktas
g)  užtikrinti nuolatinį Sąjungos lygmens pajėgumą stebėti ir analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, taip pat dalytis gerąja praktika ir visuotinai ją taikyti;
g)  užtikrinti nuolatinį Sąjungos lygmens pajėgumą pirmauti skaitmeninės plėtros srityje, be to, stebėti ir analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, taip pat dalytis gerąja praktika ir visuotinai ją taikyti ir, kai vykdomos skirtingos nacionalinės iniciatyvos, sudaryti sąlygas abipusei naudai pasiekti, kad nuolatiniu visų ES lygmens veiksmų subjektų bendradarbiavimu būtų skatinamas skaitmeninės visuomenės vystymasis;
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos h punktas
h)  remti bendradarbiavimą Europos patikimų infrastruktūrų, naudojančių paskirstytųjų registrų paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemai sukurti, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių ES taikomųjų programų diegimo skatinimą;
h)  remti bendradarbiavimą Europos patikimų infrastruktūrų, naudojančių, be kita ko, paskirstytųjų registrų paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemai sukurti, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių ES taikomųjų programų diegimo skatinimą, grindžiamą pritaikytuoju saugumu ir privatumu, užtikrinant duomenų apsaugą ir vartotojų saugumą;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Veiksmai pagal 5 konkretų tikslą „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“ pirmiausia įgyvendinami tiesiogiai valdant Europos Komisijai. Europos skaitmeninių inovacijų centrai gali padėti sudaryti sąlygas tiems veiksmams.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 9 194 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 8 192 391 000 EUR 2018 m. kainomis (9 194 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  iki 2 698 240 000 EUR skiriama 1 konkrečiam tikslui „Itin našus skaičiavimas“;
a)  iki 2 404 289 438 EUR 2018 m. kainomis (2 698 240 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 1 konkrečiam tikslui „Itin našus skaičiavimas“;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  iki 2 498 369 000 EUR skiriama 2 konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“;
b)  iki 2 226 192 703 EUR 2018 m. kainomis (2 498 369 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 2 konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“;
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  iki 1 998 696 000 EUR skiriama 3 konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;
c)  iki 1 780 954 875 EUR 2018 m. kainomis (1 998 696 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 3 konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  iki 699 543 000 EUR skiriama 4 konkrečiam tikslui „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“;
d)  iki 623 333 672 EUR 2018 m. kainomis (699 543 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 4 konkrečiam tikslui „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  iki 1 299 152 000 EUR skiriama 5 konkrečiam tikslui „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“.
e)  iki 1 157 620 312 EUR 2018 m. kainomis (1 299 152 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 5 konkrečiam tikslui „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
5.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, kuo daugiau tų išteklių panaudojama atitinkamos valstybės narės labui.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Programoje gali dalyvauti:
Išbraukta.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1.  Europos laisvosios prekybos organizacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;
1.  Programoje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos organizacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2.  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir jų susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
2.  Trečiosios valstybės, kurios nėra nurodytos 1 dalyje, gali visapusiškai ar iš dalies dalyvauti programoje, kiekvienu atveju atskirai įvertinus konkrečius tikslus, specialiuose susitarimuose dėl tų trečiųjų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu sudarant tuos specialius susitarimus visapusiškai tenkinami šie kriterijai:
–  trečiosios valstybės dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus;
–  trečiosios valstybės dalyvavimas padeda siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų;
–  trečiosios valstybės dalyvavimas nekelia jokių saugumo problemų ir visapusiškai paisoma atitinkamų 12 straipsnyje nustatytų saugumo reikalavimų;
–  susitarimas užtikrina teisingą trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įmokų ir gaunamos naudos proporciją;
–  susitarime nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
–  susitarimas nesuteikia trečiajai valstybei sprendimų dėl programos priėmimo įgaliojimų;
–  susitarimu garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas)
2a.  Rengdamos darbo programas, Europos Komisija ar kitos atitinkamos įgyvendinimo įstaigos kiekvienu atveju atskirai įvertina, ar 2 dalyje nurodytame susitarime nustatytos sąlygos tenkinamos, siekiant vykdyti į darbo programas įtraukiamus veiksmus.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
3.  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
Išbraukta.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
4.  trečiosios valstybės konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarime:
Išbraukta.
—  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;
—  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
—  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;
—  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir jos finansinius interesus.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Bendradarbiavimui su 1 dalyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis pagal 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ taikomas [12] straipsnis.
2.  Bendradarbiavimui su 1 dalyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis pagal 1 konkretų tikslą „Itin našus skaičiavimas“, 2 konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ ir 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ taikomas [12] straipsnis.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 dalis
5.  Darbo programoje taip pat galima numatyti, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai ir ES įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami teisės subjektai visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 3 konkretų tikslą dalyvauti negalėtų dėl saugumo priežasčių. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkurse ribojami ir galioja tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais subjektams, kuriuos kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai.
5.  Darbo programoje taip pat galima numatyti, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai ir ES įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami teisės subjektai visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 1, 2 ir 3 konkrečius tikslus dalyvauti negalėtų dėl strateginių ir saugumo priežasčių. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkurse ribojami ir galioja tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais subjektams, kuriuos kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Veiksmai, apimantys technologijų perdavimą už Sąjungos ribų, neleidžiami. Siekiant ilgalaikių strateginių saugumo tikslų, įvertinama galimybė dalyvauti subjektams, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Kai taikytina, Komisija arba finansavimo įstaiga gali atlikti saugumo patikras. Saugumo taisyklių neatitinkantys veiksmai gali būti atmesti arba bet kuriuo metu nutraukti.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Programa sukurta taip, kad būtų įgyvendinama užtikrinant sąveiką su kitomis Sąjungos finansuojamomis programomis, kaip išsamiau aprašyta III priede, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal ES programas priemones, jei tai galima pagal valdymo tvarką; finansuojama gali būti paeiliui, pakaitomis arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui skirtas lėšas.
1.  Programa sukurta taip, kad būtų įgyvendinama užtikrinant sąveiką su kitomis Sąjungos finansuojamomis programomis, kaip išsamiau aprašyta III priede, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal ES programas priemones, jei tai galima pagal valdymo tvarką; finansuojama gali būti paeiliui, pakaitomis arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui skirtas lėšas. Komisija užtikrina, kad pritraukiant lėšų papildomiems programos aspektams iš kitų europinių finansavimo programų, visų pirma ESIF, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), programos „ Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP 2), programų „InvestEU“ ir „Erasmus“, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), nebūtų kliudoma pasiekti 1–5 konkrečių tikslų.
Komisija išnagrinėja būdus, kaip pagerinti bendrą programų, pagal kurias teikiami ištekliai skaitmeninimo srityje, veiksmingumą.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Nustatomi tinkami susijusių valdžios institucijų koordinavimo mechanizmai ir tinkamos stebėsenos priemonės, kad būtų galima sistemingai užtikrinti Programos ir visų kitų susijusių ES finansavimo priemonių sąveiką. Nustatytomis priemonėmis vengiama dubliavimosi ir stengiamasi, kad išlaidų poveikis būtų kuo didesnis.
2.  Nustatomi tinkami susijusių valdžios institucijų tarpusavio ir Europos Komisijos ir valdžios institucijų veiklos koordinavimo mechanizmai ir tinkamos stebėsenos priemonės, kad būtų galima sistemingai užtikrinti Programos ir visų kitų susijusių ES finansavimo priemonių sąveiką. Nustatytomis priemonėmis vengiama dubliavimosi ir stengiamasi, kad išlaidų poveikis būtų kuo didesnis.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, įskaitant, visų pirma, viešuosius pirkimus kaip pagrindinę formą, taip pat dotacijas ir apdovanojimus. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, įskaitant, visų pirma, Komisijos ar finansavimo įstaigos, taip pat dotacijų gavėjų, atskirai arba kartu rengiamus viešuosius pirkimus kaip pagrindinę veiksmų formą, taip pat dotacijas ir apdovanojimus. Vykdant viešuosius pirkimus gali būti leidžiama sudaryti kelias sutartis per tą pačią procedūrą ir gali būti numatytos veiklos vykdymo sąlygos pagal taikytinus tarptautinius viešųjų pirkimų susitarimus. Finansavimas pagal Programą taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 pastraipa
Programa gali būti įgyvendinama per Europos partnerystės programas. Tai visų pirma gali apimti įnašus į esamas arba naujas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas pagal SESV 187 straipsnį steigiamų bendrųjų įmonių pavidalu. Šiems įnašams taikomos su Europos partnerystės programomis susijusios [pridėti nuorodą į „Europos horizonto“ reglamentą] nuostatos.
Programa gali būti įgyvendinama per Europos partnerystės programas, dėl kurių Komisija ir valstybės narės susitarė strateginio programavimo proceso metu. Tai visų pirma gali apimti įnašus į esamas arba naujas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas pagal SESV 187 straipsnį steigiamų bendrųjų įmonių pavidalu. Šiems įnašams taikomos su Europos partnerystės programomis susijusios [pridėti nuorodą į „Europos horizonto“ reglamentą] nuostatos.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Europos partnerystės:
a)  sudaromos tais atvejais, kai jomis Skaitmeninės Europos programos tikslų pasiekiama daug veiksmingiau nei vien Sąjungoje;
b)  sudaromos laikantis Sąjungos pridėtinės vertės, skaidrumo, atvirumo, poveikio, sverto efekto, visų susijusių šalių ilgalaikio finansinio įsipareigojimo, lankstumo, derėjimo ir papildomumo su Sąjungos, vietos ir regionų nacionalinėmis ir tarptautinėmis iniciatyvomis principų;
c)  sudaromos tam tikram laikotarpiui ir įtraukiant laipsniško Programos finansavimo nebeteikimo sąlygas.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Jų atrankos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir laipsniško finansavimo nebeteikimo nuostatos ir kriterijai išdėstyti (pridėti nuorodą).
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio antraštinė dalis
Skaitmeninių inovacijų centrai
Europos skaitmeninių inovacijų centrai
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
1.  Pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais įsteigiamas pradinis skaitmeninių inovacijų centrų tinklas.
1.  Pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais įsteigiamas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas, pasinaudojant esama infrastruktūra: kiekvienoje valstybėje narėje turi būti įsteigtas bent vienas Europos skaitmeninių inovacijų centras.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  1 dalyje nurodyto tinklo įsteigimo tikslu kiekviena valstybė narė, taikydama atviro konkurso procesą, paskiria subjektus kandidatus, remdamasi šiais kriterijais:
2.  1 dalyje nurodyto tinklo įsteigimo tikslu kiekviena valstybė narė, taikydama atviro, skaidraus ir įtraukaus konkurso procesą, paskiria subjektus kandidatus, remdamasi šiais kriterijais:
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  turi tinkamas su skaitmeninių inovacijų centrų funkcijomis susijusias kompetencijas;
a)  turi tinkamas su Europos skaitmeninių inovacijų centrų funkcijomis susijusias kompetencijas;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  turi tinkamą valdymo pajėgumą, darbuotojus ir infrastruktūrą;
b)  turi tinkamą valdymo pajėgumą, darbuotojus, infrastruktūrą ir įgūdžius;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)  tinkamai bendradarbiauja su privačiuoju sektoriumi siekiant užtikrinti, kad intervencijos pagal 1–5 konkrečius tikslus būtų aktualios rinkai;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)
db)  palaiko ryšius su esamais IRT centrais, įsteigtais pagal programą „Horizontas 2020“, „InvestEU“ centru ir Europos įmonių tinklu;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Kad būtų galima tinkamai parengti ir įgyvendinti veiksmus, turi būti suderintos ir tinkamu laiku paskelbtos išsamios sąlygos, kurias reikia įvykdyti siekiant būti paskirtu Europos skaitmeninių inovacijų centru, ir užduotys, kurias reikia vykdyti.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Sprendimą dėl pradinį tinklą sudarančių subjektų atrinkimo priima Komisija. Šiuos subjektus Komisija atrenka iš valstybių narių paskirtų subjektų kandidatų, remdamasi 2 dalyje nurodytais kriterijais ir šiais papildomais kriterijais:
3.  Sprendimą dėl pradinį tinklą sudarančių subjektų atrinkimo priima Komisija. Šiuos subjektus Komisija atrenka ir aiškiai nurodo iš valstybių narių paskirtų subjektų kandidatų, remdamasi 2 dalyje nurodytais kriterijais ir šiais papildomais kriterijais:
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  poreikis užtikrinti, kad pradiniu tinklu būtų patenkinti pramonės ir viešojo intereso sričių poreikiai ir kad jis būtų visaapimantis ir subalansuotai išdėstytas geografiškai.
b)  poreikis užtikrinti, kad pradiniu tinklu būtų patenkinti pramonės ir viešojo intereso sričių poreikiai ir kad jis būtų visaapimantis ir subalansuotai išdėstytas geografiškai, gerinantis konvergenciją ir padedantis panaikinti atotrūkį tarp sanglaudos šalių ir kitų valstybių narių, siekiant mažinti skaitmeninį atotrūkį tarp geografinių vietovių.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 4 dalis
4.  Taikant atviro konkurso procesą ir užtikrinant, kad geografiškai jie būtų išsidėstę kuo plačiau visoje Europoje, atrenkami papildomi skaitmeninių inovacijų centrai. Tinklą sudarančių subjektų skaičius turi būti proporcingas atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiui, o kiekvienoje valstybėje narėje turi būti bent vienas skaitmeninių inovacijų centras. Siekiant šalinti konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria atokiausi ES regionai, jų poreikiams patenkinti gali būti skiriami specialūs subjektai.
4.  Taikant atviro ir skaidraus konkurso procesą ir užtikrinant, kad geografiškai jie būtų išsidėstę kuo plačiau visoje Europoje, atrenkami papildomi Europos skaitmeninių inovacijų centrai. Tinklą sudarančių subjektų skaičius turi būti proporcingas atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiui. Siekiant šalinti konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria atokiausi ES regionai, jų poreikiams patenkinti gali būti atrenkami papildomi inovacijų centrai tuose regionuose.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 5 dalis
5.  Skaitmeninių inovacijų centrai gali būti finansuojami skiriant dotacijas.
5.  Europos skaitmeninių inovacijų centrai aiškiai identifikuojami naudojant specialias nuorodas ir yra finansuojami skiriant dotacijas.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 dalies įžanginė dalis
6.  Finansavimą gaunantys skaitmeninių inovacijų centrai įsitraukia į Programos įgyvendinimą su tikslu:
6.  Finansavimą gaunantys Europos skaitmeninių inovacijų centrai įsitraukia į Programos įgyvendinimą su tikslu:
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 dalies a punktas
a)  teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas – įskaitant testavimo ir eksperimentavimo priemones, – orientuotas į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, taip pat į sektorius, kuriuose skaitmeninės ir susijusios technologijos įsisavinamos lėtai;
a)  teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas ir technines ekspertines žinias – įskaitant testavimo ir eksperimentavimo priemones, – orientuotas į startuolius, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, taip pat į sektorius, kuriuose skaitmeninės ir susijusios technologijos įsisavinamos lėtai;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 dalies a a punktas (naujas)
aa)  remti įmones, visų pirma MVĮ ir startuolius, organizacijas ir viešojo administravimo institucijas, kad jos taptų konkurencingesnės ir patobulintų savo verslo modelius, naudodamosi naujomis technologijomis, kurias apima Programa;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 dalies b punktas
b)  perduoti ekspertines žinias ir praktinę patirtį tarp regionų, visų pirma sujungiant į tinklą viename regione įsisteigusias MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir kituose regionuose esančius skaitmeninių inovacijų centrus, kurie yra tinkamiausi teikti atitinkamas paslaugas;
b)  perduoti ekspertines žinias ir praktinę patirtį tarp regionų, visų pirma sujungiant į tinklą viename regione įsisteigusias MVĮ, startuolius ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir kituose regionuose esančius Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kurie yra tinkamiausi teikti atitinkamas paslaugas; skatinti įgūdžių, jungtinių iniciatyvų ir gerosios praktikos pavyzdžių mainus;
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 dalies c punktas
c)  teikti temines paslaugas, įskaitant paslaugas, susijusias su dirbtiniu intelektu, itin našiu skaičiavimu ir kibernetiniu saugumu bei pasitikėjimu, administracijoms, viešojo sektoriaus organizacijoms, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Atskiri skaitmeninių inovacijų centrai gali specializuotis konkrečių teminių paslaugų srityje ir neteikti visų šioje dalyje nurodytų teminių paslaugų;
c)  teikti temines paslaugas, įskaitant paslaugas, susijusias su dirbtiniu intelektu, itin našiu skaičiavimu ir kibernetiniu saugumu bei pasitikėjimu, administracijoms, viešojo sektoriaus organizacijoms, MVĮ, startuoliams ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Atskiri Europos skaitmeninių inovacijų centrai gali specializuotis konkrečių teminių paslaugų srityje ir neteikti visų šioje dalyje nurodytų teminių paslaugų;
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Europos skaitmeninių inovacijų centrai taip pat gali bendradarbiauti su Europos inovacijų ir technologijų institutu, visų pirma su „EIT Digital“, taip pat su pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigtais skaitmeninių inovacijų centrais.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.  Europos skaitmeninių inovacijų centrai gali vykdyti skaitmeninių inovacijų centrų, įsteigtų pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas, įskaitant „EIT Digital“ inovacijų centrus, veiklą.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais prisidedama prie [3] straipsnyje ir [4]–[8] straipsniuose nurodytų tikslų siekimo.
1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais prisidedama prie [3] straipsnyje ir [4]–[8] straipsniuose nurodytų tikslų siekimo pagal I priede nustatytus bendruosius tikslus.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis
ii)  Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse;
ii)  Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse pagal 10 ir 12 straipsnius;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 dalis
3.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo konkrečiuose veiksmuose reikalavimus, jei to reikia Programos tikslams pasiekti.
3.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo konkrečiuose veiksmuose reikalavimus, jei to reikia Programos tikslams pasiekti ir jei dėl to nekyla papildomos rizikos Sąjungos saugumui arba grėsmės ES strateginiam savarankiškumui.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 4 dalis
4.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų, nebent teikiamos dotacijos pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“.
4.  Fiziniai asmenys gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus, kai teikiamos dotacijos pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“. Trečiųjų valstybių piliečiai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu jie gyvena Sąjungoje.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 pastraipa
Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį ir tinkamai pagrįstais atvejais gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nedarant poveikio bendro finansavimo principui ir laikantis kiekvienam tikslui nustatytų nuostatų.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, atsižvelgiant į bent šiuos elementus:
1.  Skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, atsižvelgiant bent į šiuos elementus:
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  jei taikytina, ekonominį, socialinį poveikį, poveikį klimatui bei aplinkai ir prieinamumą;
e)  jei taikytina, ekonominį poveikį, poveikį klimatui, aplinkai ir socialinį poveikį, visų pirma skatinant prieinamumą ir lygias švietimo ir profesines galimybes;
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  jei taikytina, subalansuotą geografinį pasiskirstymą Sąjungoje, įskaitant atokiausius regionus;
g)  jei taikytina, subalansuotą geografinį pasiskirstymą Sąjungoje, įskaitant atokiausius regionus, be kita ko, užjūrio šalis ir teritorijas;
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies h a punktas (naujas)
ha)  jei taikytina, galimybę laisvai pakartotinai naudoti ir pritaikyti projektų rezultatus;
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies h b punktas (naujas)
hb)  jei taikytina, viešąjį interesą;
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies h c punktas (naujas)
hc)  jei taikytina, skaitmeninio atotrūkio tarp regionų, piliečių ir įmonių mažinimą.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 pastraipa
Derinimo operacijos pagal šią programą vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
Derinimo operacijos pagal šią programą vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies. Pagal šią Programą numatytų išlaidų, derinamų su finansine priemone, suma yra negrąžintina.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei veiksmui jau buvo skirti arba gauti įnašai iš kitos Sąjungos programos arba parama iš ES fondo, tas įnašas arba parama nurodomi paraiškoje gauti įnašą pagal Programą.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 3 dalis
3.  Pirmojoje daugiametėje darbo programoje daugiausia dėmesio skiriama priede nurodytai veiklai ir užtikrinama, kad pagal ją remiami veiksmai neišstumtų privačiojo finansavimo. Tolesnės darbo programos gali apimti priede nenurodytą veiklą, jei ji atitinka šio reglamento tikslus, kaip nurodyta [4–8] straipsniuose.
3.  Darbo programose daugiausia dėmesio skiriama priede nurodytai veiklai ir užtikrinama, kad pagal ją remiami veiksmai neišstumtų privačiojo finansavimo.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, peržiūrima ar papildoma jame nurodyta veikla taip, kad ji atitiktų šio reglamento tikslus, nustatytus [4–8] straipsniuose.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, stebėsena, pateikti II priede.
1.  Išmatuojami rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, stebėsena, pateikti II priede.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija apibrėžia metodiką išmatuojamiems rodikliams, kuriais remiantis būtų tiksliai įvertinama pažanga, padaryta siekiant bendrų 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, nustatyti. Remdamasi šia metodika, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. papildo III priedą.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalis
2.  Siekiant veiksmingai įvertinti pažangą siekiant Programos tikslų, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti II priedą, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti rodikliai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.
2.  Siekiant veiksmingai įvertinti pažangą siekiant Programos tikslų, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti II priedą, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti išmatuojami rodikliai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 3 dalis
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami padarytos pažangos ir sunkumų, su kuriais susidurta, nuodugniai analizei atlikti ir būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 4 dalis
4.  Kuo labiau išnaudojama oficiali ES statistika, kaip antai reguliariai vykdomi statistiniai IRT tyrimai. Su nacionalinėmis statistikos institucijomis konsultuojamasi dėl statistinių rodiklių, naudojamų Programos įgyvendinimui ir siekiant skaitmeninės transformacijos padarytai pažangai stebėti, pradinio kūrimo//rengimo ir vėlesnio vystymo ir jos kartu su Eurostatu dalyvauja šiame darbe.
4.  Kuo veiksmingiau naudojamasi oficialia ES statistika, kaip antai reguliariai vykdomais statistiniais IRT tyrimais, ir NUTS 2 lygmens regionuose surenkamais DESI duomenų rinkiniais, siekiant padėti spręsti su Skaitmeninės Europos programa susijusių regioninių duomenų trūkumo problemą. Su nacionalinėmis statistikos institucijomis konsultuojamasi dėl statistinių rodiklių, naudojamų Programos įgyvendinimui ir siekiant skaitmeninės transformacijos padarytai pažangai stebėti, pradinio kūrimo//rengimo ir vėlesnio vystymo ir jos kartu su Eurostatu dalyvauja šiame darbe.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio antraštinė dalis
Vertinimas
Programos vertinimas
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalis
1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1.  Komisija užtikrina reguliarią Programos stebėseną ir išorės vertinimą, pirmiausia grindžiamus 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta atsiskaitymo už veiklą sistema. Vertinimuose taip pat pateikiamas kokybinis pažangos, padarytos siekiant bendrų 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų tikslų, įvertinimas.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
2.  Komisija ne tik reguliariai stebi, kaip vykdoma Programa, bet ir parengia tarpinio vertinimo ataskaitą, kurią ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, kurios yra būtinos, kad būtų priimtas sprendimas dėl Programos tolesnių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų.
Tarpinis vertinimas pateikiamas Europos Parlamentui.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalis
3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po [1] straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.
3.  Remdamasi galutiniu nepriklausomu išorės vertinimu, Komisija parengia galutinio Programos vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinamas jos poveikis ir tvarumas ilgesniu laikotarpiu.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  3 dalyje nurodytą galutinio vertinimo ataskaitą Komisija ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 5 dalis
5.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Išbraukta.
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 4 dalis
4.  Audito strategija, kaip kontrolės sistemos dalis, gali būti grindžiama finansiniu reprezentatyviosios išlaidų imties auditu. Ta reprezentatyvioji imtis papildoma rinkiniu, sudarytu įvertinus su išlaidomis susijusią riziką.
4.  Audito strategija, kaip kontrolės sistemos dalis, grindžiama finansiniu bent jau reprezentatyviosios išlaidų imties auditu. Ta reprezentatyvioji imtis papildoma rinkiniu, sudarytu įvertinus su išlaidomis susijusią riziką.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  24 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
2.  23 ir 24 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 24 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 ir 24 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 24 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 23 ir 24 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, teisingą, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su [3] straipsnyje nurodytais tikslais.
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Ji taip pat užtikrina, kad galimiems paraiškų teikėjams būtų teikiama integruota informacija ir prieiga prie Sąjungos finansavimo skaitmeniniame sektoriuje. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su [3] straipsnyje nurodytais tikslais.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 1 dalies 2 pastraipos 1 punktas
1.  bendrų viešųjų pirkimų sistemą, skirtą integruotam pasaulinės klasės itin našaus skaičiavimo tinklui, įskaitant eksalygmens superkompiuteriją ir duomenų infrastruktūrą. Ji bus nekomerciniais pagrindais prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams ir ja bus galima naudotis viešai finansuojamų mokslinių tyrimų reikmėms;
1.  bendrų viešųjų pirkimų sistemą, skirtą integruotam pasaulinės klasės itin našaus skaičiavimo tinklui, įskaitant eksalygmens superkompiuteriją ir duomenų infrastruktūrą. Ji bus prieinama visoms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms, ir nekomerciniais pagrindais taip pat viešiesiems ir privatiesiems naudotojams, ir ja bus galima naudotis viešai finansuojamų mokslinių tyrimų reikmėms;
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 1 dalies 2 pastraipos 6 punktas
6.  paruoštų naudoti ir (arba) veikiančių technologijų diegimą – superkompiuterija kaip paslauga, gaunama galutiniame mokslinių tyrimų ir inovacijų etape, siekiant sukurti integruotą Europos itin našaus skaičiavimo ekosistemą, apimančią visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus (aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius).
6.  paruoštų naudoti ir (arba) veikiančių technologijų diegimą – superkompiuterija kaip paslauga, gaunama galutiniame mokslinių tyrimų ir inovacijų etape, ypač naujos technologijos, kurioms anksčiau buvo skirtas ar šiuo metu yra skiriamas Sąjungos finansavimas, siekiant sukurti integruotą Europos itin našaus skaičiavimo ekosistemą, apimančią visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus (aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius).
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 2 dalies 1 pastraipa
Programa kuriami ir didinami pagrindiniai dirbtinio intelekto (DI) pajėgumai Europoje, įskaitant duomenų išteklius ir algoritmų saugyklas, ir suteikiant prieigą prie jų visoms įmonėms bei viešojo administravimo institucijoms, taip pat stiprinamos bei jungiamos į tinklą esamos DI bandymų ir eksperimentavimo priemonės valstybėse narėse.
Programa kuriami ir didinami pagrindiniai dirbtinio intelekto (DI) ir paskirstytojo registro technologijos pajėgumai Europoje, įskaitant duomenų išteklius ir algoritmų saugyklas, ir suteikiant prieigą prie jų visoms įmonėms bei viešojo administravimo institucijoms, taip pat stiprinamos bei jungiamos į tinklą esamos DI bandymų ir eksperimentavimo priemonės valstybėse narėse.
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 4 dalies 1 pastraipa
Programa remiama lengva esamos ir būsimos darbo jėgos prieiga prie aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, ypač itin našaus skaičiavimo, DI, paskirstytųjų registrų (pvz., blokų grandinės technologijos) ir kibernetinio saugumo srityse, suteikiant studentams, naujiems absolventams ir esamiems darbuotojams, kad ir kur jie būtų, priemones įgyti tokių įgūdžių ir juos tobulinti.
Programa remiama lengva esamos ir būsimos darbo jėgos prieiga prie aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir mokymosi galimybės pirmiausia itin našaus skaičiavimo, DI, paskirstytųjų registrų (pvz., blokų grandinės technologijos) ir kibernetinio saugumo srityse, suteikiant studentams, naujiems absolventams arba visų amžiaus grupių piliečiams, kuriems reikia tobulinti įgūdžius, darbo ieškantiems asmenims ir esamiems darbuotojams, kad ir kur jie būtų, priemones įgyti tokių įgūdžių ir juos tobulinti.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 4 dalies 2 pastraipos 1 punktas
1.  prieigą prie mokymosi darbo vietoje stažuojantis kompetencijos centruose ir pažangias technologijas diegiančiose įmonėse;
1.  prieigą prie mokymosi darbo vietoje ir mišriojo mokymosi galimybių stažuojantis kompetencijos centruose ir pažangias technologijas diegiančiose įmonėse;
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 4 dalies 4 pastraipa
Visos intervencinės priemonės bus kuriamos ir įgyvendinamos daugiausia per skaitmeninių inovacijų centrus, kaip apibrėžta 15 straipsnyje.
Visos intervencinės priemonės bus kuriamos ir įgyvendinamos daugiausia per skaitmeninių inovacijų centrus, kaip apibrėžta 16 straipsnyje.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 5 dalies I skirsnio 1 punkto 1.2 papunktis
1.2.  Parama nuosekliai tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ekosistemai sukurti, bandomajam naudojimui užtikrinti, diegti, techniškai prižiūrėti ir populiarinti ir sąlygų sklandiems ištisiniams, saugiems, sąveikiems, daugiakalbiams tarpvalstybiniams arba tarpsektoriniams sprendimams ir bendroms sistemoms viešojo administravimo srityje sudarymas. Įtraukiama ir poveikio bei naudos vertinimo metodika.
1.2.  Parama nuosekliai tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ekosistemai sukurti, bandomajam naudojimui užtikrinti, diegti, techniškai prižiūrėti, plėtoti ir populiarinti ir sąlygų sklandiems ištisiniams, saugiems, sąveikiems, daugiakalbiams tarpvalstybiniams arba tarpsektoriniams sprendimams ir bendroms sistemoms viešojo administravimo srityje sudarymas. Įtraukiama ir poveikio bei naudos vertinimo metodika.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 5 dalies I skirsnio 2 punkto 2.1. papunktis
2.1.  Užtikrinimas, kad ES piliečiai turėtų saugią prieigą prie savo sveikatos asmens duomenų, galėtų jais dalytis, juos naudoti ir tvarkyti skirtingose šalyse, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą. E. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros užbaigimas ir jos išplėtimas papildant naujomis skaitmeninėmis paslaugomis, parama keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais Europos formatui diegti.
2.1.  Užtikrinimas, kad ES piliečiai galėtų saugiai ir tokiu būdu, kuris užtikrintų jų privatumą, prieiti prie savo sveikatos asmens duomenų, galėtų jais dalytis, juos naudoti ir tvarkyti skirtingose šalyse, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą. E. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros užbaigimas ir jos išplėtimas papildant naujomis skaitmeninėmis paslaugomis, parama keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais Europos formatui diegti.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 5 dalies I skirsnio 3 punktas
3.  Teisminės institucijos. Sklandžios ir saugios tarpvalstybinės elektroninės komunikacijos teisminėse institucijose ir tarp teisminių institucijų bei kitų civilinės ir baudžiamosios teisenos srityje veikiančių kompetentingų įstaigų užtikrinimas. Piliečių, įmonių, teisės specialistų ir teisminių institucijų narių teisės kreiptis į teismą ir prieigos prie juridinės informacijos bei procedūrų gerinimas, naudojant semantiškai sąveikias tarpusavio jungtis su nacionalinėmis duomenų bazėmis ir registrais, taip pat – geresnių sąlygų spręsti neteisminius ginčus internete sudarymas. Novatoriškų teismams ir teisės specialistams skirtų dirbtinio intelekto sprendimais grindžiamų technologijų, kurios turėtų supaprastinti ir paspartinti procedūras (pavyzdžiui, teisės paslaugų taikomųjų programų), plėtojimo ir įgyvendinimo skatinimas.
3.  Teisminės institucijos. Sklandžios ir saugios tarpvalstybinės elektroninės komunikacijos teisminėse institucijose ir tarp teisminių institucijų bei kitų civilinės ir baudžiamosios teisenos srityje veikiančių kompetentingų įstaigų užtikrinimas. Piliečių, įmonių, teisės specialistų ir teisminių institucijų narių teisės kreiptis į teismą ir prieigos prie juridinės informacijos bei procedūrų gerinimas, naudojant semantiškai sąveikias tarpusavio jungtis su duomenų bazėmis ir registrais, taip pat – geresnių sąlygų spręsti neteisminius ginčus internete sudarymas. Novatoriškų teismams ir teisės specialistams skirtų dirbtinio intelekto sprendimais grindžiamų technologijų, kurios turėtų supaprastinti ir paspartinti procedūras (pavyzdžiui, teisės paslaugų taikomųjų programų), plėtojimo ir įgyvendinimo skatinimas.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 5 dalies I skirsnio 4 punktas
4.  Transportas, energetika ir aplinka. Decentralizuotų sprendimų ir infrastruktūrų, kurių reikia didelio masto skaitmeninėms taikomosioms programoms, kaip antai pažangiesiems miestams arba pažangiosioms kaimo vietovėms, veikti, diegimas, remiant transporto, energetikos ir aplinkos politiką.
4.  Transportas, energetika ir aplinka. Decentralizuotų sprendimų ir infrastruktūrų, kurių reikia didelio masto skaitmeninėms taikomosioms programoms, pavyzdžiui, pažangiesiems miestams, pažangiosioms kaimo vietovėms ar atokiausiems regionams, veikti, diegimas, remiant transporto, energetikos ir aplinkos politiką.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 5 dalies II skirsnio antraštinė dalis
II Su pramonės skaitmeninimu susijusi pradinė veikla
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 2 dalies 2.2 punktas
2.2  Dirbtinį intelektą naudojančių įmonių ir organizacijų skaičius
2.2  Bendradarbiaujant su skaitmeninių inovacijų centrais dirbtinį intelektą testuojančių ir su juo eksperimentuojančių įmonių ir organizacijų skaičius
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 2 dalies 2.2 a punktas (naujas)
2.2a  Konkrečių pagal Programą remiamų dirbtinio intelekto taikomųjų programų, kurios šiuo metu parduodamos, skaičius
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 4 dalies 4.1 punktas
4.1  Apmokytų ir dirbančių IRT specialistų skaičius
4.1  Kasmet Sąjungoje parengiamų ir dirbančių IRT specialistų skaičius
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 4 dalies 4.2 punktas
4.2  Įmonių, kurios patiria sunkumų siekdamos įdarbinti IRT specialistus, skaičius
4.2  Įmonių, kurios kasmet Sąjungoje patiria sunkumų siekdamos įdarbinti IRT specialistus, skaičius
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 4 dalies 4.2 b punktas (naujas)
4.2b  Studentų, naujų absolventų ir bedarbių, kurių padėtis išklausius mokymus pagal Programą pagerėjo, skaičius
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 5 dalies 5.1 punktas
5.1  Skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimas
5.1  Skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimo dažnumas
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 5 dalies 5.2 punktas
5.2  Įmonės, kurių skaitmeninio intensyvumo lygis yra didelis
5.2  Įmonių, kurių skaitmeninio intensyvumo lygis yra didelis, skaičius
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 5 dalies 5.3 punktas
5.3  Nacionalinės sąveikumo sistemos suderinimas su Europos sąveikumo sistema
5.3  Nacionalinės sąveikumo sistemos suderinimo su Europos sąveikumo sistema mastas
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
3 priedo 1 punkto b a papunktis (naujas)
ba)   aktyviai kuriama Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos Horizontas“ sinergija duomenų, gaunamų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus, tvarumo srityje;
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
3 priedo 1 punkto c papunktis
c)  pagal Skaitmeninės Europos programą bus investuojama į: i) skaitmeninio pajėgumo didinimą itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse ir ii) skaitmeninio pajėgumo ir naujausių skaitmeninių technologijų diegimą pagal ES sistemą viešojo intereso srityse (pavyzdžiui, sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) arba rinkos nepakankamumo atvejais (pvz., įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skaitmeninimo) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;
c)  pagal Skaitmeninės Europos programą bus investuojama į: i) skaitmeninio pajėgumo didinimą itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse ir ii) skaitmeninio pajėgumo ir naujausių skaitmeninių technologijų diegimą pagal ES sistemą viešojo intereso srityse (pavyzdžiui, sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) arba rinkos nepakankamumo atvejais (pvz., įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skaitmeninimo) nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu;
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
3 priedo 3 punkto c papunktis
c)  pagal Skaitmeninės Europos programą bus investuojama į: i) skaitmeninio pajėgumo didinimą itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse ir ii) skaitmeninio pajėgumo ir naujausių skaitmeninių technologijų diegimą pagal ES sistemą viešojo intereso srityse (pavyzdžiui, sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) arba rinkos nepakankamumo atvejais (pvz., įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skaitmeninimo) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;
c)  pagal Skaitmeninės Europos programą bus investuojama į: i) skaitmeninio pajėgumo didinimą itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, paskirstytojo registro technologijos, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse ir ii) skaitmeninio pajėgumo ir naujausių skaitmeninių technologijų diegimą pagal ES sistemą viešojo intereso srityse (pavyzdžiui, sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) arba rinkos nepakankamumo atvejais (pvz., įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skaitmeninimo) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0408/2018).


JAV ir ES susitarimas dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje ***
PDF 115kWORD 41k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos susitarimas dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07482/2018 – C8-0157/2018 – 2016/0343(NLE))
P8_TA(2018)0522A8-0432/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07482/2018),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje 1 pakeitimo projektą (07236/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0157/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0432/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentams ir vyriausybėms.


Bendra skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistema *
PDF 215kWORD 62k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148 – C8-0137/2018 – 2018/0073(CNS))
P8_TA(2018)0523A8-0428/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0148),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0137/2018),

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Airijos Irachto, Maltos parlamento ir Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0428/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  pasaulio ekonomika sparčiai tampa skaitmeninė, todėl atsirado naujų verslo modelių. Skaitmeninio verslo įmonėms būdinga tai, kad jų veikla glaudžiai susijusi su internetu. Visų pirma, skaitmeninio verslo modeliai daugiausia grindžiami gebėjimu veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, ribotu fiziniu buvimu ar jo nebuvimu, galutinių naudotojų indėliu į vertės kūrimą ir nematerialiojo turto svarba;
(1)  pasaulio ekonomika sparčiai tampa skaitmeninė, todėl atsirado naujų verslo modelių. Skaitmeninio verslo įmonėms būdinga tai, kad jų veikla glaudžiai susijusi su internetu. Visų pirma, skaitmeninio verslo modeliai daugiausia grindžiami gebėjimu veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, ribotu fiziniu buvimu ar jo nebuvimu ar apmokestinamu buvimu atitinkamoje šalyje, galutinių naudotojų indėliu į vertės kūrimą ir nematerialiojo turto svarba;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  dabartinės pelno mokesčio taisyklės daugiausia buvo parengtos XX a. pradžioje ir skirtos tradicinėms įmonėms. Tos taisyklės pagrįstos idėja, kad apmokestinama turėtų būti ten, kur kuriama vertė. Tačiau dabartines taisykles taikant skaitmeninei ekonomikai ėmė nesutapti pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vieta, ypač kalbant apie verslo modelius, kurie daugiausia grindžiami naudotojo dalyvavimu. Todėl tapo akivaizdu, kad skaitmeninėje ekonomikoje gaunamam pelnui apmokestinti dabartinės pelno mokesčio taisyklės netinka, ir jas reikia peržiūrėti;
(2)  dabartinės pelno mokesčio taisyklės daugiausia buvo parengtos XX a. pradžioje ir skirtos tradicinėms įmonėms. Tos taisyklės pagrįstos idėja, kad apmokestinama turėtų būti ten, kur kuriama vertė. Tačiau dabartines taisykles taikant skaitmeninei ekonomikai ėmė nesutapti pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vieta, ypač kalbant apie verslo modelius, kurie daugiausia grindžiami naudotojo dalyvavimu. Skaitmeninimas pakeitė naudotojų vaidmenį ir sudarė jiems galimybę aktyviau dalyvauti vertės kūrimo procese. Todėl tapo akivaizdu, kad skaitmeninėje ekonomikoje gaunamam pelnui apmokestinti dabartinės pelno mokesčio taisyklės nėra pritaikytos prie šio naujo veiksnio ir jas reikia skubiai peržiūrėti;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   tikslas – panaikinti atotrūkį tarp skaitmeninių pajamų ir tradicinių pajamų apmokestinimo. Šiuo metu skaitmeninėms įmonėms taikomas tik 9,5 % veiksmingas mokesčio tarifas, palyginti su tradiciniams verslo modeliams taikomu 23,2 % tarifu1a. Mokesčių sistema turi būti sąžininga ir naudinga visai visuomenei. Turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visoms bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms;
_________________
1a Šaltinis: Skaičiavimai atlikti remiantis Europos Komisijos poveikio vertinimu, parengtu remiantis ZEW (2016 m., 2017 m.) ir ZEW et al. (2017).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  tokia peržiūra yra svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos elementas3 atsižvelgiant į tai, kad bendrajai skaitmeninei rinkai reikia šiuolaikiškos ir stabilios mokesčių sistemos, kad skaitmeninė ekonomika skatintų inovacijas, mažintų rinkos susiskaidymą ir atvertų galimybes visiems rinkos dalyviams naudotis nauja dinamiška rinka sąžiningomis ir subalansuotomis sąlygomis;
(3)  tokia peržiūra yra svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos elementas3 atsižvelgiant į tai, kad bendrajai skaitmeninei rinkai reikia sąžiningos, šiuolaikiškos ir stabilios mokesčių sistemos, kad skaitmenizuota ekonomika skatintų inovacijas ir integracinį augimą, mažintų rinkos susiskaidymą ir atvertų galimybes visiems rinkos dalyviams naudotis nauja dinamiška rinka sąžiningomis ir subalansuotomis sąlygomis. Skaitmeninimas daro poveikį visai ekonomikai, o tai apima daugiau nei skaitmeninių paslaugų mokesčio sukūrimas, todėl reikėtų reformuoti mokesčių taisykles. Šioje direktyvoje nustatytomis ad hoc priemonėmis neturėtų būti uždelsiamas darbas, susijęs su reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu ir tokio apmokestinimo įtraukimu į bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę;
__________________
__________________
3 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, COM(2015)0192, 2015 5 6.
3 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, COM(2015)0192, 2015 5 6.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  pelno apmokestinimo problema skaitmeninėje ekonomikoje yra pasaulinė, todėl būtų idealu rasti daugiašalius tarptautinius jos sprendimus. Komisija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose debatuose šiuo klausimu, o EBPO šiuo metu tęsia darbą šioje srityje. Vis dėlto pažanga tarptautiniu lygmeniu daroma lėtai. Taigi, siekiant, kad pelno mokesčio sistema taptų tinkama naujiems skaitmeninio verslo modeliams, imamasi veiksmų, kad pelno mokesčio taisyklės būtų adaptuotos Sąjungos lygmeniu6 ir būtų skatinama sudaryti susitarimus su Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiomis šalimis ir teritorijomis7.
(5)  pelno apmokestinimo problema skaitmeninėje ekonomikoje yra pasaulinė, todėl būtų idealu rasti daugiašalius tarptautinius jos sprendimus. Komisija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose debatuose šiuo klausimu. Šiuo metu EBPO, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Jungtinės Tautos (JT) ir Pasaulio banko grupė (PBG), kurios sudaro bendradarbiavimo mokesčių srityje platformą, tęsia darbą šioje srityje. Vis dėlto pažanga tarptautiniu lygmeniu daroma lėtai. Taigi, siekiant, kad pelno mokesčio sistema taptų tinkama naujiems skaitmeninio verslo modeliams, imamasi veiksmų, kad pelno mokesčio taisyklės būtų adaptuotos Sąjungos lygmeniu6 ir būtų skatinama sudaryti susitarimus su Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiomis šalimis ir teritorijomis7. Turėtų būti užtikrintas suderinamumas su mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtraukiąja sistema, kad nebūtų nukrypstama nuo tarptautinių standartų ir būtų išvengta didesnio sudėtingumo;
__________________
__________________
6 Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu, pasiūlymas (COM(2018)0147).
6 Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu, pasiūlymas (COM(2018)0147).
7 Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650).
7 Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  kol laukiama tokių veiksmų, kuriems priimti ir įgyvendinti gali prireikti laiko, valstybės narės jaučia spaudimą imtis veiksmų šiuo klausimu, nes yra rizikos, kad laikui bėgant jų pelno mokesčio bazės gerokai nukentėjo nuo erozijos. Valstybėms narėms pavieniui imantis nesuderintų priemonių gali būti skaidoma bendroji rinka ir iškraipoma konkurencija, o tai trukdytų plėtoti naujus skaitmeninius sprendimus ir kenktų bendram Sąjungos konkurencingumui. Dėl šios priežasties būtina nustatyti suderintą požiūrį į laikiną sprendimą, kuriuo ši problema būtų tikslingai sprendžiama, kol bus rastas visapusiškas sprendimas;
(6)  kol laukiama tokių veiksmų, kuriems priimti ir įgyvendinti gali prireikti laiko, valstybės narės jaučia spaudimą imtis veiksmų šiuo klausimu, nes yra rizikos, kad laikui bėgant jų pelno mokesčio bazės gerokai nukentėjo nuo erozijos. Valstybėms narėms pavieniui imantis nesuderintų priemonių gali būti skaidoma bendroji rinka ir iškraipoma konkurencija, o tai trukdytų plėtoti naujus skaitmeninius sprendimus ir kenktų bendram Sąjungos konkurencingumui. Dėl šios priežasties būtina nustatyti suderintą požiūrį į laikiną sprendimą, kuriuo ši problema būtų tikslingai sprendžiama, kol bus rastas visapusiškas sprendimas; Laikinas sprendimas turėtų būti laikinai apribotas, siekiant išvengti, kad jis netaptų nuolatinis. Todėl turėtų būti nustatyta laikino galiojimo sąlyga, pagal kurią ši direktyva automatiškai nustotų galioti priėmus visapusišką sprendimą, pageidautina tarptautiniu lygmeniu. Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., jei nebus susitarta dėl visapusiško sprendimo, Komisija turėtų svarstyti pasiūlymą, grindžiamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsniu, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba veikia laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros. Tai būtina siekiant nedelsiant sudaryti susitarimą, kad būtų išvengta valstybių narių vienašalių nacionalinių skaitmeninių mokesčių daugėjimo;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  šiuo laikinu sprendimu turėtų būti nustatyta bendra skaitmeninių paslaugų mokesčio (SPM), kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos tam tikriems subjektams teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistema. Tai turėtų būti lengvai įgyvendinama priemonė, skirta pajamoms, kurios gaunamos teikiant skaitmenines paslaugas, kai naudotojų indėlis į vertės kūrimo procesą yra labai svarbus. Šiuo veiksniu (naudotojo kuriama verte) grindžiamas ir 5 konstatuojamojoje dalyje apibūdintas veiksmas, susijęs su pelno mokesčio taisyklėmis;
(7)  šiuo laikinu sprendimu turėtų būti nustatyta bendra skaitmeninių paslaugų mokesčio (SPM), kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos tam tikriems subjektams teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, įskaitant internetinį turinį, sistema. Tai turėtų būti lengvai įgyvendinama priemonė, skirta pajamoms, kurios gaunamos teikiant skaitmenines paslaugas, kai naudotojų ir nematerialiojo turto indėlis į vertės kūrimo procesą yra labai svarbus. Šiais veiksniais (naudotojo kuriama verte ir dideliu priklausymu nuo nematerialiojo turto) grindžiamas ir 5 konstatuojamojoje dalyje apibūdintas veiksmas, susijęs su pelno mokesčio taisyklėmis;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  SPM turėtų būti apmokestinamos pajamos, kurios gaunamos teikiant tik tam tikras skaitmenines paslaugas. Tos skaitmeninės paslaugos – tai paslaugos, kurios daugiausia grindžiamos naudotojo kuriama verte ir kurių atveju skirtumas tarp pelno apmokestinimo vietos ir naudotojų įsisteigimo vietos paprastai yra didžiausias. Tačiau apmokestinti reikėtų ne patį naudotojo dalyvavimą, o pajamas, gautas už naudotojo indėlio apdorojimą;
(9)  SPM turėtų būti apmokestinamos pajamos, kurios gaunamos teikiant skaitmenines paslaugas, kurios daugiausia grindžiamos naudotojo kuriama verte ir jo gebėjimu teikti paslaugas nuotoliniu būdu fiziškai visiškai nedalyvaujant arba dalyvaujant labai mažai. Šiais atvejais skirtumas tarp pelno apmokestinimo vietos ir naudotojų įsisteigimo vietos paprastai yra didžiausias;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  visų pirma, apmokestinamos turėtų būti tokios pajamos, kurios gaunamos teikiant toliau išvardytas paslaugas: i) skaitmeninėje sąsajoje skelbdamas tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą; ii) teikiant daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kurios gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų (tai dar vadinama tarpininkavimo paslaugomis); perduodant apie naudotojus surinktus duomenis, sugeneruotus dėl tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose. Jeigu teikiant tokias paslaugas negaunama jokių pajamų, mokėti SPM nebūtų privaloma. Be to, į mokesčio taikymo sritį nepatektų kitos tokias paslaugas teikiančio subjekto gautos pajamos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tų paslaugų teikimu;
(10)  visų pirma, apmokestinamos turėtų būti tokios pajamos, kurios gaunamos teikiant toliau išvardytas paslaugas: i) skaitmeninėje sąsajoje skelbdamas tos sąsajos naudotojams skirtą reklamą; ii) teikiant daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios naudotojams padeda rasti kitus naudotojus ir su jais sąveikauti ir kurios gali palengvinti susijusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą tiesiogiai tarp naudotojų (tai dar vadinama tarpininkavimo paslaugomis); iii) tvarkant, perduodant ir parduodant apie naudotojus surinktus duomenis, sugeneruotus dėl tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose; taip pat iv) teikiant skaitmeninį turinį, pvz., vaizdo, garso medžiagą, žaidimus arba tekstus. Jeigu teikiant tokį turinį, prekes ir paslaugas negaunama jokių pajamų, mokėti SPM nebūtų privaloma. Be to, į mokesčio taikymo sritį nepatektų kitos tokias paslaugas teikiančio subjekto gautos pajamos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tų paslaugų teikimu;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  kalbant apie daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios palengvina susijusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą tiesiogiai tarp tos sąsajos naudotojų, susiję sandoriai ir pajamos, kurias už tuos sandorius gavo naudotojai, į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti. Į SPM taikymo sritį neturėtų patekti ir pajamos, gaunamos už mažmeninės prekybos veiklą, susijusią su prekių ar paslaugų, kurios užsakomos tokių prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo svetainėje internetu, pardavimu (ir kai tiekėjas neveikia kaip tarpininkas), nes mažmenininko atveju kuriama vertė yra susijusi su patiektomis prekėmis arba suteiktomis paslaugomis, o skaitmenine sąsaja naudojamasi tik kaip ryšio priemone. Tai, ar internetu prekes parduodantis tiekėjas arba paslaugų teikėjas veikia savo sąskaita, ar teikia tarpininkavimo paslaugas, būtų nustatoma atsižvelgiant į susijusių šalių susitarimuose nustatytą teisinį ir ekonominį sandorio turinį. Pavyzdžiui, galima būtų teigti, kad skaitmeninės sąsajos, kurioje siūlomos trečiosios šalies prekės, teikėjas teikia tarpininkavimo paslaugą (kitaip tariant, teikia daugiašalę skaitmeninę sąsają), kai neprisiimama jokios didelės prekių atsargos rizikos arba kai tokių prekių kainą faktiškai nustato trečioji šalis;
(13)  kalbant apie daugiašales skaitmenines sąsajas, kurios palengvina susijusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą tiesiogiai tarp tos sąsajos naudotojų, susiję sandoriai ir pajamos, kurias už tuos sandorius gavo naudotojai, į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti. Į SPM taikymo sritį neturėtų patekti ir pajamos, gaunamos už mažmeninės prekybos veiklą, susijusią su prekių ar paslaugų, kurios užsakomos tokių prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo svetainėje internetu, pardavimu (ir kai tiekėjas neveikia kaip tarpininkas). Tačiau, atsižvelgiant į galimybę tvarkyti naudotojo duomenis naudojantis skaitmenine sąsaja taip sukuriant papildomą sandorio vertę, ir kadangi fizinis nebuvimas gali sudaryti agresyvaus mokesčių planavimo galimybę, vykdant šios direktyvos peržiūrą turėtų būti apsvarstytas šių paslaugų apimties išplėtimas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti paslaugos, susijusios subjekto per skaitmeninę sąsają teikiamomis skaitmeninio turinio paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar skaitmeninis turinys priklauso tam subjektui, ar tas subjektas yra įsigijęs to turinio platinimo teises. Net jei tam tikra tokio skaitmeninio turinio gavėjų sąveika yra galima ir todėl galėtų būti laikoma, kad tokių paslaugų teikėjas teikia daugiašalę skaitmeninę sąsają, nėra taip akivaizdu, kad naudotojas atlieka pagrindinį vaidmenį skaitmeninę sąsają teikiančio subjekto vertės kūrimo procese. Vertę veikiau kuria pats subjekto teikiamas skaitmeninis turinys. Todėl pajamos iš tokių paslaugų neturėtų patekti į mokesčio taikymo sritį;
(14)  į mokesčio taikymo sritį turėtų patekti paslaugos, susijusios su subjekto per skaitmeninę sąsają teikiamomis skaitmeninio turinio paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar skaitmeninis turinys priklauso tam subjektui, ar tas subjektas yra įsigijęs to turinio platinimo teises. Pajamas iš tokių paslaugų per ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] turėtų įvertinti Komisija.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  skaitmeninis turinys turėtų būti apibrėžiamas kaip skaitmenine forma pateikti duomenys, pavyzdžiui, kompiuterinės programos, taikomosios programos, žaidimai, muzika, vaizdo medžiaga arba tekstai, neatsižvelgiant į tai, ar jais galima naudotis parsisiunčiant ar pasinaudojant srautiniu duomenų siuntimu, kurie yra kitokie nei duomenys, teikiami pačios skaitmeninės sąsajos; Ši apibrėžtis svarbi siekiant atskirti įvairias formas, kurias gali įgauti naudotojo įsigytas skaitmeninis turinys, nors tai nekeičia fakto, kad vienintelis arba pagrindinis naudotojo tikslas šiuo atveju yra skaitmeninio turinio įsigijimas;
(15)  skaitmeninis turinys turėtų būti apibrėžiamas kaip skaitmenine forma pateikti duomenys, pavyzdžiui, kompiuterinės programos, taikomosios programos, žaidimai, muzika, vaizdo medžiaga arba tekstai, neatsižvelgiant į tai, ar jais galima naudotis parsisiunčiant ar pasinaudojant srautiniu duomenų siuntimu, kurie yra kitokie nei duomenys, teikiami pačios skaitmeninės sąsajos;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)   skaitmeninės įmonės paprastai mažiau nei įprastos bendrovės investuoja į pastatus ir mašinas.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)   14 konstatuojamojoje dalyje apibūdintą paslaugą reikėtų skirti nuo paslaugos, kuri susijusi su daugiašalės skaitmeninės sąsajos, per kurią naudotojai gali įkelti skaitmeninį turinį ir juo dalytis su kitais naudotojais, teikimo, arba sąsajos, kuri palengvina susijusį skaitmeninio turinio teikimą tiesiogiai tarp naudotojų, teikimo. Pastarosios paslaugos yra tarpininkavimo paslauga ir todėl turėtų patekti į SPM taikymo sritį nepriklausomai nuo susijusio sandorio pobūdžio;
Išbraukta.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  apmokestinamos paslaugos, susijusios su apie naudotojus surinktų duomenų perdavimu, turėtų apimti tik duomenis, kurie buvo sugeneruoti iš tokių naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose, o ne duomenis, kurie buvo gauti jutikliais arba kitomis priemonėmis ir surinkti skaitmeniniu būdu. Taip yra todėl, kad į SPM taikymo sritį turėtų patekti tokios paslaugos, kurias teikiant skaitmeninėmis sąsajomis naudojamasi kaip naudotojo indėlio, kuris teikia finansinę naudą, kūrimo būdu, o ne paslaugos, kurias teikiant sąsajomis naudojamasi tik kaip kitais būdais sugeneruotų duomenų perdavimo būdu. Todėl SPM neturėtų būti nei duomenų rinkimo mokestis, nei naudojimosi duomenimis, kuriuos įmonė surinko savo vidaus reikmėms, mokestis, nei mokestis už įmonės surinktų duomenų dalijimąsi su kitomis šalimis be jokio atlygio. SPM turėtų būti apmokestinamas pajamų generavimas iš duomenų, gautų iš labai specifinės veiklos (naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose), perdavimo;
(17)  apmokestinamos paslaugos, susijusios su apie naudotojus surinktų duomenų tvarkymu, perdavimu ir pardavimu, turėtų apimti tik duomenis, kurie buvo sugeneruoti iš naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose. Apmokestinamos turėtų būti tos paslaugos, kurias teikiant skaitmeninėmis sąsajomis naudojamasi kaip naudotojo indėliu, kuris teikia finansinę naudą. SPM nėra paties duomenų rinkimo mokestis. SPM turėtų būti apmokestinamas pajamų generavimas iš šių duomenų, gautų iš labai specifinės veiklos (naudotojų veiklos skaitmeninėse sąsajose), tvarkymo pardavimo arba perdavimo trečiajai šaliai.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)  SPM apmokestinamaisiais asmenimis turėtų būti laikomi tik tam tikri subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę valstybėje narėje, ar Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančioje šalyje ar teritorijoje. Tiksliau, subjektas turėtų būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu tik tuo atveju, jei atitinka abi toliau nurodytas sąlygas: i) bendra visame pasaulyje gautų pajamų suma, kurią už paskutinius pasibaigusius finansinius metus, už kuriuos turima finansinė ataskaita, deklaravo subjektas, viršija 750 000 000 EUR; bendra apmokestinamų pajamų, kurias tais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 50 000 000 EUR;
(22)  SPM apmokestinamaisiais asmenimis turėtų būti laikomi tik tam tikri subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę valstybėje narėje, ar Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančioje šalyje ar teritorijoje. Tiksliau, subjektas turėtų būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu tik tuo atveju, jei atitinka abi toliau nurodytas sąlygas: i) bendra visame pasaulyje gautų pajamų suma, kurią už paskutinius pasibaigusius finansinius metus, už kuriuos turima finansinė ataskaita, deklaravo subjektas, viršija 750 000 000 EUR; bendra apmokestinamų pajamų, kurias tais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 40 000 000 EUR;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  pirmoji riba (bendros metinės visame pasaulyje gautos pajamos) nustatyta siekiant į mokesčio taikymo sritį įtraukti tik tam tikro masto įmones, paprastai pajėgias teikti tokias skaitmenines paslaugas, kurių atveju naudotojų indėlis yra labai svarbus, o tokių įmonių veikla daugiausia grindžiama plačiais naudotojų tinklais, dideliu naudotojų srautu ir naudojimusi tvirta padėtimi rinkoje. Dėl tokių verslo modelių, kurių atveju gaunamos pajamos priklauso nuo naudotojo kuriamos vertės ir kurie yra gyvybingi, tik jei juos taiko tam tikro dydžio įmonės, atsiranda didžiausias skirtumas tarp pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vietos. Be to, didesnės įmonės turi daugiau galimybių užsiimti agresyviu mokesčių planavimu. Dėl šios priežasties tokia pati riba pasiūlyta ir pagal kitas Sąjungos iniciatyvas9. Nustatant tokią ribą taip pat siekiama suteikti teisinio aiškumo, kadangi įmonėms ir mokesčių administratoriams būtų paprasčiau ir pigiau nustatyti, ar subjektas privalo mokėti SPM. Be to, dėl šios ribos į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti mažosios ir pradedančiosios įmonės, kurioms reikalavimų laikymosi našta, susijusi su naujuoju mokesčiu, tikriausiai padarytų neproporcingą poveikį;
(23)  pirmoji riba (bendros metinės visame pasaulyje gautos pajamos) nustatyta siekiant į mokesčio taikymo sritį įtraukti tik tam tikro masto įmones, paprastai pajėgias teikti tokias skaitmenines paslaugas, kurios iš esmės grindžiamos mobiliuoju nematerialiuoju ir (arba) skaitmeniniu turtu ir kurių atveju naudotojų indėlis yra labai svarbus, o tokių įmonių veikla daugiausia grindžiama plačiais naudotojų tinklais, dideliu naudotojų srautu ir naudojimusi tvirta padėtimi rinkoje. Dėl tokių verslo modelių, kurių atveju gaunamos pajamos priklauso nuo naudotojo kuriamos vertės ir kurie yra gyvybingi, tik jei juos taiko tam tikro dydžio įmonės, atsiranda didžiausias skirtumas tarp pelno apmokestinimo ir vertės kūrimo vietos. Be to, didesnės įmonės turi daugiau galimybių užsiimti agresyviu mokesčių planavimu. Nustatant ribą taip pat siekiama suteikti teisinio aiškumo, kadangi įmonėms ir mokesčių administratoriams būtų paprasčiau ir pigiau nustatyti, ar subjektas privalo mokėti SPM Be to, dėl šios ribos į mokesčio taikymo sritį neturėtų patekti mažosios ir pradedančiosios įmonės, kurioms reikalavimų laikymosi našta, susijusi su naujuoju mokesčiu, tikriausiai padarytų neproporcingą poveikį;
__________________
9 žr. Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymo 2 straipsnį (COM(2016)0683).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  siekiant mažinti galimo dvigubo apmokestinimo, kai toms pačioms pajamoms taikomas ir įmonių pelno mokestis, ir SPM, poveikį, tikimasi, kad valstybės narės jų teritorijoje sumokėtą SPM įmonėms leis išskaičiuoti iš įmonių pelno mokesčio bazės, nepriklausomai nuo to, ar abu mokesčiai sumokėti toje pačioje, ar skirtingose valstybėse narėse;
(27)  siekiant mažinti galimo dvigubo apmokestinimo, kai toms pačioms pajamoms taikomas ir įmonių pelno mokestis, ir SPM, poveikį, ateityje reikės rasti Sąjungos masto bendrą sprendimą, kad įmonėms būtų leidžiama jų teritorijoje sumokėtą SPM išskaičiuoti iš įmonių pelno mokesčio bazės, nepriklausomai nuo to, ar abu mokesčiai sumokėti toje pačioje, ar skirtingose valstybėse narėse;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis
(29)  jeigu tam tikros apmokestinamos paslaugos naudotojai yra skirtingose valstybėse narėse arba Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiose šalyse ir teritorijose, atitinkamos apmokestinamos pajamos, gautos už tą paslaugą, kiekvienai valstybei narei turėtų būti paskirstomos proporcingai, remiantis keliais paskirstymo kriterijais. Šie paskirstymo kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į kiekvienos apmokestinamos paslaugos pobūdį ir išskirtinius veiksnius, dėl kurių tokios paslaugos teikėjas gauna pajamas;
(29)  jeigu tam tikros apmokestinamos paslaugos naudotojai yra skirtingose valstybėse narėse arba Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiose šalyse ir teritorijose, atitinkamos apmokestinamos pajamos, gautos už tą paslaugą, kiekvienai valstybei narei turėtų būti paskirstomos proporcingai, remiantis keliais paskirstymo kriterijais. Šie paskirstymo kriterijai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į kiekvienos apmokestinamos paslaugos pobūdį ir išskirtinius veiksnius, dėl kurių tokios paslaugos teikėjas gauna pajamas. Jei taikant paskirstymo kriterijų atsiranda nesubalansuotas paskirstymas, kuris neatitinka ekonominės veiklos, tokią padėtį galėtų ištaisyti ginčų sprendimo mechanizmas. Atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes, Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti ginčų sprendimo mechanizmą, siekiant užtikrinti deramą ginčų sprendimą, kai su jais yra susijusios skirtingos valstybės narės;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant nustatyti tam tikrai valstybei tam tikru mokestiniu laikotarpiu priskirtiną pajamų dalį tuo atveju, jei apmokestinama paslauga susijusi su reklamos skelbimu skaitmeninėje sąsajoje, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek kartų reklama pasirodė naudotojų įrenginiuose toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu;
(30)  siekiant nustatyti tam tikrai valstybei tam tikru mokestiniu laikotarpiu priskirtiną apmokestinamų pajamų dalį tuo atveju, jei apmokestinama paslauga susijusi su reklamos skelbimu arba turinio tiekimu skaitmeninėje sąsajoje, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek kartų reklama ar skaitmeninis turinys pasirodė naudotojų įrenginiuose toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  kiek tai susiję su duomenų, surinktų apie naudotojus, perdavimu, apmokestinamos pajamos mokestiniu laikotarpiu tam tikrai valstybei narei turėtų būti priskiriamos atsižvelgiant į naudotojų, apie kuriuos tuo mokestiniu laikotarpiu perduoti duomenys buvo sugeneruoti dėl to, kad tokie naudotojai naudojosi įrenginiu toje valstybėje narėje, skaičių;
(32)  kiek tai susiję su duomenų, surinktų apie naudotojus, tvarkymu, pardavimu ar perdavimu, apmokestinamos pajamos mokestiniu laikotarpiu tam tikrai valstybei narei turėtų būti priskiriamos atsižvelgiant į naudotojų, apie kuriuos tuo mokestiniu laikotarpiu išnaudoti, parduoti ar perduoti duomenys buvo sugeneruoti dėl to, kad tokie naudotojai naudojosi įrenginiu toje valstybėje narėje, skaičių;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 konstatuojamoji dalis
(34)  bet koks su SPM susijęs asmens duomenų tvarkymas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/67910, įskaitant duomenų tvarkymą, kurio gali prireikti dėl interneto protokolo (IP) adresų arba kitų geografinės vietos nustatymo būdų. Dėmesį visų pirma reikėtų atkreipti į būtinybę suteikti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis. Kai įmanoma, asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami;
(34)  bet koks su SPM susijęs asmens duomenų tvarkymas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/67910, įskaitant duomenų tvarkymą, kurio gali prireikti dėl interneto protokolo (IP) adresų arba kitų geografinės vietos nustatymo būdų, iš kurių negalima nustatyti tų naudotojų tapatybės. Valstybės narės mokesčių administratoriui pranešama apie metodą, naudojamą naudotojų buvimo vietai nustatyti. Dėmesį visų pirma reikėtų atkreipti į būtinybę suteikti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu, ypač atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo principus, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis. Kai įmanoma, asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami;
_________________
_________________
10 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
10 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis
(35)  apmokestinamos pajamos turėtų prilygti visoms bendrosioms apmokestinamojo asmens gautoms pajamoms, atskaičius pridėtinės vertės mokestį ir kitus panašius mokesčius. Apmokestinamos pajamos turėtų būti pripažįstamos apmokestinamojo asmens gautomis suėjus jų gavimo terminui nepriklausomai nuo to, ar jos iki tol buvo iš tikrųjų sumokėtos. SPM tam tikroje valstybėje narėje turėtų būti privaloma mokėti už apmokestinamų pajamų, kurias apmokestinamasis asmuo gavo mokestiniu laikotarpiu, dalį, kuri laikoma gauta toje valstybėje narėje; mokestis turėtų būti apskaičiuojamas tai daliai taikant SPM tarifą. Siekiant išvengti bendrosios rinkos iškraipymų, Sąjungoje turėtų galioti vienodas SPM tarifas. SPM tarifas turėtų būti 3 % – tokio dydžio tarifu išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp pajamų, gaunamų iš mokesčio, ir diferencijuoto PSM poveikio skirtingo dydžio pelną gaunančioms įmonėms apskaičiavimo;
(35)  apmokestinamos pajamos turėtų prilygti visoms bendrosioms apmokestinamojo asmens gautoms pajamoms, atskaičius pridėtinės vertės mokestį ir kitus panašius mokesčius. Apmokestinamos pajamos turėtų būti pripažįstamos apmokestinamojo asmens gautomis suėjus jų gavimo terminui nepriklausomai nuo to, ar jos iki tol buvo iš tikrųjų sumokėtos. SPM tam tikroje valstybėje narėje turėtų būti privaloma mokėti už apmokestinamų pajamų, kurias apmokestinamasis asmuo gavo mokestiniu laikotarpiu, dalį, kuri laikoma gauta toje valstybėje narėje; mokestis turėtų būti apskaičiuojamas tai daliai taikant SPM tarifą. Siekiant išvengti bendrosios rinkos iškraipymų, Sąjungoje turėtų galioti vienodas SPM tarifas. SPM tarifas nustatomas 3 % – tokio dydžio tarifu išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp pajamų, gaunamų iš mokesčio, ir diferencijuoto PSM poveikio skirtingo dydžio pelną gaunančioms įmonėms apskaičiavimo;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 konstatuojamoji dalis
(37)  valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti apskaitos, įrašų tvarkymo ar kitas prievoles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokėtinas SPM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat kitas priemones, susijusias su mokesčio vengimo, slėpimo ir piktnaudžiavimo prevencija;
(37)  valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti apskaitos, įrašų tvarkymo ar kitas prievoles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokėtinas SPM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat kitas priemones, įskaitant nuobaudas ir sankcijas, susijusias su mokesčio vengimo, slėpimo ir piktnaudžiavimo prevencija;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)   bendras SPM, kurį moka apmokestinamasis asmuo kiekvienoje valstybėje narėje, turėtų būti ataskaitų pagal atskiras šalis sistemos dalis;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(38a)  jeigu apmokestinamajam asmeniui SPM mokestis taikomas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, Komisija kas trejus metus turėtų atlikti nustatytai valstybei narei pateiktos SPM deklaracijos auditą;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(40a)  SPM yra laikina priemonė, taikoma, kol bus rastas nuolatinis sprendimas, ir ji jokiu būdu neturėtų užvilkinti nuolatinio sprendimo įsigaliojimo. Ši direktyva turėtų nustoti galioti patvirtinus ankstesnę Tarybos direktyvą, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu, arba Tarybos direktyvą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir Tarybos direktyvą dėl bendros pelno mokesčio bazės, įskaitant skaitmeninės nuolatinės buveinės apibrėžties nustatymą, kaip pasiūlyta Europos Parlamento 2018 m. kovo 15 d. teisėkūros rezoliucijose dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės ir pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, arba direktyvą, kuria būtų įgyvendinamas tarptautiniame forume, kaip antai EBPO ar JT, priimtas sprendimas.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(40b)   valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai informaciją apie SPM mokėjimą, kurį vykdo subjektai, vieno langelio principu veikiančios tarnybos veikimą ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis mokesčių surinkimo ir mokėjimo klausimais;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(40c)   praėjus dvejiems metams nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], Komisija turėtų atlikti šios direktyvos taikymo vertinimą ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, kai tinkama, pridedami jos peržiūros pasiūlymai laikantis sąžiningo skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo principų.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
41 konstatuojamoji dalis
(41)  šios direktyvos tikslas – saugoti bendrosios rinkos vientisumą, užtikrinti jos tinkamą veikimą ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui. Kadangi tų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tų tikslų pobūdžio ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
(41)  šios direktyvos tikslas – saugoti bendrosios rinkos vientisumą, užtikrinti jos sąžiningą ir tinkamą veikimą ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui. Kadangi tų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tų tikslų pobūdžio ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)
7a)  duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  perduodamas duomenis, surinktus apie naudotojus ir sugeneruotus remiantis naudotojų veikla skaitmeninėse sąsajose.
c)  tvarkydamas ir perduodamas duomenis, surinktus apie naudotojus ir sugeneruotus remiantis naudotojų veikla skaitmeninėse sąsajose;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  sudaromos sąlygos naudotojams naudotis skaitmeninės sąsajos turiniu, pvz., vaizdo, garso medžiaga, žaidimais ar tekstu naudojant skaitmeninę sąsają;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  skaitmeninės sąsajos teikimui, kai vienintelis arba pagrindinis tą sąsają teikiančio subjekto tikslas yra teikti naudotojams skaitmeninį turinį, ryšių arba mokėjimo paslaugas;
a)  skaitmeninės sąsajos teikimui, kai vienintelis arba pagrindinis tą sąsają teikiančio subjekto tikslas yra teikti naudotojams skaitmeninį turinį, ryšių arba mokėjimo paslaugas, jei dėl naudotojų duomenų tvarkymo, perdavimo ar pardavimo negaunamos papildomos pajamos;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  bendra apmokestinamų pajamų, kurias atitinkamais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 50 000 000 EUR.
b)  bendra apmokestinamų pajamų, kurias atitinkamais finansiniais metais subjektas gavo Sąjungoje, suma viršija 40 000 000 EUR.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  paslaugos, kuriai taikomas 3 straipsnio 1 dalies ca punktas, atveju – atitinkamas skaitmeninis turinys naudotojo įrenginyje pasirodo, kai įrenginiu naudojamasi prieigai prie skaitmeninės sąsajos toje valstybėje narėje tuo mokestiniu laikotarpiu.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 6 dalis
6.  Šios direktyvos taikymo tikslais iš naudotojų gali būti renkami tik duomenys apie naudotojų buvimo valstybę narę, iš kurių negalima nustatyti tų naudotojų tapatybės.
6.  Šios direktyvos taikymo tikslais iš naudotojų gali būti renkami tik duomenys apie naudotojų buvimo valstybę narę, iš kurių negalima nustatyti tų naudotojų tapatybės. Bet koks su SPM susijęs asmens duomenų tvarkymas vykdomas pagal Reglamentą (ES) 2016/679, įskaitant duomenų tvarkymą, kurio gali prireikti dėl interneto protokolo (IP) adresų arba kitų geografinės vietos nustatymo būdų.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.   Komisija išanalizuoja, ar nustačius ginčų sprendimo mechanizmą būtų užtikrintas didesnis valstybių narių nesutarimų sprendimo veiksmingumas ir efektyvumas. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą šiuo klausimu ir prireikus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 pastraipa
SPM tarifas yra 3 %.
SPM tarifas nustatomas 3 %.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Jei taikomas šios dalies b punktas, Komisija kas trejus metus atlieka registravimosi valstybei narei pateiktos SPM deklaracijos auditą.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 dalis
2.  Jei apmokestinamasis asmuo netenka prievolės mokėti SPM toje pagal 10 straipsnio 3 dalies b punktą pasirinktoje registravimosi valstybėje narėje, apmokestinamasis asmuo pasirenka kitą registravimosi valstybę narę pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2.  Jei apmokestinamasis asmuo netenka prievolės mokėti SPM toje pagal 10 straipsnio 3 dalies b punktą pasirinktoje registravimosi valstybėje narėje, apmokestinamasis asmuo pasirenka kitą registravimosi valstybę narę pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nedarant poveikio 2a daliai.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Jei apmokestinamasis asmuo netenka prievolės mokėti SPM pagal 10 straipsnio 3 dalies b punktą pasirinktoje registravimosi valstybėje narėje, apmokestinamasis asmuo gali nuspręsti pasilikti iš pradžių pasirinktą registravimosi valstybę narę, atsižvelgiant į tai, kad apmokestinamasis asmuo toje valstybėje narėje gali būti įpareigotas vėl mokėti SPM per kitą mokestinį laikotarpį. Jei apmokestinamasis asmuo neprivalo mokėti SPM toje valstybėje narėje daugiau kaip du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, apmokestinamasis asmuo pasirenka kitą registravimosi valstybę narę pagal 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodyti pakeitimai registravimosi valstybei narei elektroniniu būdu pateikiami per trejus metus nuo dienos, kurią turėjo būti pateikta pradinė deklaracija. Pakeitimai, atliekami pasibaigus tam laikotarpiui, reglamentuojami atitinkamai pagal kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje SPM yra mokėtinas, taikomas taisykles ir procedūras.
2.  1 dalyje nurodyti pakeitimai registravimosi valstybei narei elektroniniu būdu pateikiami per dvejus metus nuo dienos, kurią turėjo būti pateikta pradinė deklaracija. Pakeitimai, atliekami pasibaigus tam laikotarpiui, reglamentuojami atitinkamai pagal kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje SPM yra mokėtinas, taikomas taisykles ir procedūras.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės gali priimti priemones, susijusias su SMP vengimo, slėpimo ir piktnaudžiavimo SPM prevencija.
3.  Valstybės narės priima priemones, įskaitant nuobaudas ir sankcijas, susijusias su SMP vengimo, slėpimo ir piktnaudžiavimo SPM prevencija.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.   Komisija, priėmusi šią direktyvą, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad į Direktyvą 2013/34/ES būtų įtrauktas tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimas, numatant bendrą apmokestinamojo asmens skirtingoms valstybėms narėms sumokėto SPM sumą, kuri turėtų būti įtraukta į privalomų ataskaitų pagal šalis teikimo standartų sąrašą.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 skyriaus pavadinimas
ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS IR PRIVALOMAS KEITIMASIS INFORMACIJA
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
-20 straipsnis (naujas)
-20 straipsnis
Automatinis ir privalomas keitimasis informacija
Siekiant, kad mokesčių administratoriai tinkamai įvertintų mokėtiną mokestį ir siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamą šios direktyvos nuostatų taikymą, privaloma automatiškai keistis mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES. Valstybės narės skiria pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuos daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje ir automatiniams informacijos mainams, kad būtų užtikrintas visiškas šios direktyvos įgyvendinimas.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 a straipsnis (naujas)
24a straipsnis
Ataskaita ir peržiūra
Praėjus dvejiems metams nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena], Komisija atlieka šios direktyvos taikymo vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, kai tinkama, pridedami jos peržiūros pasiūlymai laikantis sąžiningo skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo principų.
Visų pirma Komisija įvertina:
a)  SPM tarifo padidinimą nuo 3 % iki 5 % kartu su atitinkama mokesčių lengvata siekiant apriboti tradicinių ir skaitmeninių bendrovių faktinių mokesčių tarifų skirtumus;
b)  SPM taikymo sritį, įskaitant tokios taikymo srities padidinimą, kad būtų įtrauktas prekių arba paslaugų, dėl kurių sudarytos sutartys internetu naudojantis skaitmeninėmis sąsajomis, pardavimas;
c)  kiekvienoje valstybėje narėje sumokėto mokesčio sumą;
d)  skaitmeninės veiklos, kuriai taikoma ši direktyva, rūšį;
e)  galimą mokesčių planavimo praktiką, kurią subjektai taikė, kad nemokėtų SPM;
f)  vieno langelio principu veikiančios tarnybos veiklą, valstybių narių bendradarbiavimą ir
g)  bendrą poveikį vidaus rinkai atsižvelgiant į galimą konkurencijos iškraipymą.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 b straipsnis (naujas)
24b straipsnis
Įpareigojimai teikti ataskaitas
Valstybės narės kasmet teikia Komisijai susijusius duomenis ir informaciją apie SPM mokėjimą, kurį vykdo subjektai, vieno langelio principu veikiančios tarnybos veikimą ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis mokesčių surinkimo ir mokėjimo klausimais.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 a straipsnis (naujas)
25a straipsnis
Galiojimo pabaigos sąlyga, kurios taikymas priklauso nuo nuolatinių priemonių patvirtinimo
SPM yra laikina priemonė, taikoma, kol bus priimtas nuolatinis sprendimas; todėl ši direktyva netenka galios, kai bus priimtas ankstesnis iš šių teisės aktų:
a)  Tarybos direktyva, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu;
b)  Tarybos direktyva dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir Tarybos direktyva dėl bendros pelno mokesčio bazės, įskaitant skaitmeninės nuolatinės buveinės apibrėžties nustatymą, kaip pasiūlyta Europos Parlamento 2018 m. kovo 15 d. teisėkūros rezoliucijose dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės; arba
c)  direktyva, kuria įgyvendinamas politinis susitarimas, pasiektas tarptautiniuose forumuose, kaip antai EBPO ar JT.

Įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimas *
PDF 189kWORD 51k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018)0147 – C8-0138/2018 – 2018/0072(CNS))
P8_TA(2018)0524A8-0426/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0147),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0138/2018),

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Airijos Irachto, Maltos parlamento ir Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0426/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  skaitmeninimo nulemta sparti pasaulio ekonomikos transformacija daro naują spaudimą pelno mokesčio sistemoms tiek Sąjungos, tiek tarptautiniu mastu ir kelia abejonių dėl gebėjimo nustatyti, kur skaitmeninio verslo įmonės turėtų mokėti mokesčius ir kiek jos turėtų mokėti. Nors tokie subjektai, kaip G 20 tarptautiniu mastu pripažįsta, kad reikia pritaikyti pelno mokesčio taisykles skaitmeninei ekonomikai, pasiekti susitarimą pasauliniu mastu gali būti sudėtinga;
(1)  skaitmeninimo nulemta sparti pasaulio ekonomikos transformacija daro naują spaudimą pelno mokesčio sistemoms tiek Sąjungos, tiek tarptautiniu mastu ir kelia abejonių dėl gebėjimo nustatyti, kur skaitmeninio verslo įmonės turėtų mokėti mokesčius ir kiek jos turėtų mokėti. Nors tokie subjektai, kaip G 20 tarptautiniu mastu pripažįsta, kad reikia pritaikyti pelno mokesčio taisykles skaitmeninei ekonomikai, pasiekti susitarimą pasauliniu mastu gali būti sudėtinga ir artimiausiu metu sunkiai įmanoma;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   šiuo metu skaitmeniniame amžiuje, kai duomenys tapo naujais ekonominiais ištekliais, kartu su darbo jėga ir tradiciniais ištekliais praeityje ir kadangi pernelyg dažnai tarptautinės įmonės, kurios labai priklauso nuo skaitmeninės veiklos, taiko mokesčių mokėjimo tvarką, leidžiančių išvengti mokesčių arba juos slėpti, reikia parengti naują požiūrį, siekiant sukurti sąžiningą ir tvarią skaitmeninio apmokestinimo sistemą, kuri užtikrintų, kad skaitmeninės įmonės mokėtų mokesčius ten, kur yra vykdoma jų reali ekonominė veikla;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  2015 m. spalio mėn. EBPO parengtoje mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. BEPS) projekto 1 veiksmo ataskaitoje „Su mokesčiais susijusių uždavinių sprendimas skaitmeninėje ekonomikoje“ (angl. „Addressing the Tax Challenges of the Digital Economy“) pateikti įvairūs skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo metodai, kurie toliau nagrinėti 2018 m. EBPO tarpinėje ataskaitoje „Su skaitmeninimu susiję mokestiniai uždaviniai“ (angl. „Tax challenges Arising from Digitalisation – Interim Report 2018“). Kadangi ekonomikos skaitmeninė transformacija spartėja, didėja poreikis rasti sprendimų, kuriais būtų galima užtikrinti teisingą ir veiksmingą skaitmeninio verslo įmonių apmokestinimą;
(2)  2015 m. spalio mėn. EBPO parengtoje mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. BEPS) projekto 1 veiksmo ataskaitoje „Su mokesčiais susijusių uždavinių sprendimas skaitmeninėje ekonomikoje“ (angl. „Addressing the Tax Challenges of the Digital Economy“) pateikti įvairūs skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo metodai, kurie toliau nagrinėti 2018 m. EBPO tarpinėje ataskaitoje „Su skaitmeninimu susiję mokestiniai uždaviniai“ (angl. „Tax challenges Arising from Digitalisation – Interim Report 2018“). Kadangi ekonomikos skaitmeninė transformacija spartėja, didėja neatidėliotinas poreikis rasti sprendimų, kuriais būtų galima užtikrinti teisingą ir veiksmingą skaitmeninio verslo įmonių apmokestinimą. Tačiau iki šiol EBPO veikla dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo nepadarė pakankamos pažangos, o tai rodo, kad šiuo klausimu reikia veikti Sąjungos lygmeniu. Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduriama siekiant visuotinio susitarimo ir veiksmų, kurių šia direktyva ėmėsi Sąjunga, toks susitarimas turėtų būti toliau vykdomas dedant dideles pastangas. Tačiau, kol nėra bendro Sąjungos požiūrio, valstybės narės priims vienašališkus sprendimus, kurie nulems reguliavimo neapibrėžtumą, todėl įmonės, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą ir mokesčių institucijos susidurs su sunkumais. Kaip paragino Europos Parlamento Tyrimo komitetas pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (PANA komitetas) ir Specialusis sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetas (TAXE2), įgaliota JT mokesčių institucija turėtų tapti forumu diskusijoms dėl pasaulinių susitarimų ir kitais su tarptautine mokesčių sistema susijusiais klausimais;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Europos Parlamentas savo Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais ir Specialiųjų komitetų dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių baigiamosiose ataskaitose padarė išvadą, kad reikia spręsti mokesčių problemas, susijusias su skaitmenine ekonomika;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė poreikį sukurti veiksmingo ir teisingo apmokestinimo sistemą, tinkamą skaitmeniniam amžiui, ir paprašė, kad ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje Komisija pateiktų atitinkamų pasiūlymų15. 2017 m. gruodžio 5 d. ECOFIN taryba savo išvadose pabrėžė, kad visuotinai pripažįstama nuolatinės buveinės sąvokos apibrėžtis ir susijusios sandorių kainodaros bei pelno priskyrimo taisyklės taip pat turėtų išlikti ypač svarbios sprendžiant skaitmeninės ekonomikos pelno apmokestinimo problemas, ir paragino ES, EBPO ir kitus tarptautinius partnerius glaudžiai bendradarbiauti reaguojant į pelno apmokestinimo problemas skaitmeninėje ekonomikoje16; šiuo atžvilgiu, kad valstybės narės galėtų naudotis savo mokestinėmis teisėmis, turėtų būti reikalaujama, kad jos įtrauktų taisykles į savo nacionalines pelno mokesčio sistemas. Todėl reikėtų išaiškinti valstybėse narėse taikomus įvairius pelno mokesčius. Šiomis taisyklėmis turėtų būti išplėsta nuolatinės buveinės apibrėžtis ir nustatytas reikšmingos skaitmeninės veiklavietės mokestinis ryšys su atitinkamomis jurisdikcijomis. Be to, reikėtų nustatyti bendrus apmokestinamojo pelno priskyrimo tokiai skaitmeninei veiklavietei principus. Iš esmės tos taisyklės turėtų būti taikomos visiems pelno mokesčio mokėtojams, nepriklausomai nuo to, kur jie yra rezidentai mokesčių tikslais – Sąjungoje ar kitur;
(4)  2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė poreikį sukurti veiksmingo ir teisingo apmokestinimo sistemą, tinkamą skaitmeniniam amžiui, ir paprašė, kad ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje Komisija pateiktų atitinkamų pasiūlymų15. 2017 m. gruodžio 5 d. ECOFIN taryba savo išvadose pabrėžė, kad visuotinai pripažįstama nuolatinės buveinės sąvokos apibrėžtis ir susijusios sandorių kainodaros bei pelno priskyrimo taisyklės taip pat turėtų išlikti ypač svarbios sprendžiant skaitmeninės ekonomikos pelno apmokestinimo problemas, ir paragino ES, EBPO ir kitus tarptautinius partnerius glaudžiai bendradarbiauti reaguojant į pelno apmokestinimo problemas skaitmeninėje ekonomikoje16; šiuo atžvilgiu, kad valstybės narės galėtų naudotis savo mokestinėmis teisėmis, turėtų būti reikalaujama, kad jos įtrauktų taisykles į savo nacionalines pelno mokesčio sistemas. Todėl reikėtų išaiškinti valstybėse narėse taikomus įvairius pelno mokesčius. Šiomis taisyklėmis turėtų būti išplėsta nuolatinės buveinės apibrėžtis ir nustatytas reikšmingos skaitmeninės veiklavietės mokestinis ryšys su atitinkamomis jurisdikcijomis. Be to, reikėtų nustatyti bendrus apmokestinamojo pelno priskyrimo tokiai skaitmeninei veiklavietei principus. Iš esmės tos taisyklės turėtų būti taikomos visiems pelno mokesčio mokėtojams, nepriklausomai nuo jų dydžio ir to, kur jie yra rezidentai mokesčių tikslais – Sąjungoje ar kitur. Be to, šioje direktyvoje nustatytomis bendromis taisyklėmis raginama labiau suderinti visų bendrovių pelno mokesčio bazę Sąjungoje. Todėl dėl šios direktyvos neturėtų būti trukdoma ar vėluojama parengti pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės;
_________________
_________________
15 Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2017 m. spalio 19 d.). Išvados (dokumentas EUCO 14/17).
15 Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2017 m. spalio 19 d.). Išvados (dokumentas EUCO 14/17).
16 Išvados (dokumentas EUCO 14/17). 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvados dėl reagavimo į pelno apmokestinimo problemas skaitmeninėje ekonomikoje (FISC 346 ECOFIN 1092).
16 Išvados (dokumentas EUCO 14/17). 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvados dėl reagavimo į pelno apmokestinimo problemas skaitmeninėje ekonomikoje (FISC 346 ECOFIN 1092).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  vis dėlto taisyklės neturėtų būti taikomos subjektams, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos šalyje, su kuria reikšmingos skaitmeninės veiklavietės valstybė narė yra sudariusi galiojančią konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, nebent toje Konvencijoje yra nuostatų dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės, kuriomis nustatomos su Sąjungai nepriklausančia jurisdikcija susijusios teisės ir pareigos, panašios į tas, kurios nustatomos šia direktyva. Taip siekiama išvengti bet kokio prieštaravimo Konvencijoms dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo su Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų šalimis, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos šalys paprastai nėra saistomos Sąjungos teisės;
(5)  vis dėlto taisyklės neturėtų būti taikomos subjektams, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos šalyje, su kuria reikšmingos skaitmeninės veiklavietės valstybė narė yra sudariusi galiojančią konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, nebent toje Konvencijoje yra nuostatų dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės, kuriomis nustatomos su Sąjungai nepriklausančia jurisdikcija susijusios teisės ir pareigos, panašios į tas, kurios nustatomos šia direktyva. Taip siekiama išvengti bet kokio prieštaravimo Konvencijoms dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo su Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų šalimis, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos šalys paprastai nėra saistomos Sąjungos teisės. Tačiau, kad šios direktyvos nuostatos būtų visiškai veiksmingos, valstybės narės turėtų būti raginamos prireikus pritaikyti šiuo metu galiojančias sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kad būtų įtrauktos nuostatos dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės, kuria būtų sukurtos panašios teisės ir pareigos, susijusios su ne Sąjungos jurisdikcijomis, kaip nustatyta šioje direktyvoje. Komisija gali pateikti pasiūlymą nustatyti Sąjungos mokesčių sutarties pakeitimo pavyzdį, kuris būtų naudojamas pritaikant tūkstančius kiekvienos valstybės narės sudarytų dvišalių sutarčių;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  pagrindinis šios direktyvos tikslas – gerinti visos vidaus rinkos atsparumą, siekiant šalinti skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo problemas. Šio tikslo valstybės narės pavieniui negali deramai pasiekti, nes skaitmeninio verslo įmonės gali veikti tarpvalstybiniu mastu, fiziškai nebūdamos šalyje, todėl reikalingos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad jos mokėtų mokesčius tose jurisdikcijose, kur gaunamas pelnas. Atsižvelgiant į šį tarpvalstybinį aspektą, iniciatyva Sąjungos mastu turi papildomos vertės, palyginti su tuo, ką būtų galima pasiekti daugeliu nacionalinių priemonių. Siekiant užtikrinti suderintą reikšmingos skaitmeninės veiklavietės Sąjungoje taisyklių taikymą, visoje vidaus rinkoje reikia imtis bendros iniciatyvos. Vienašaliai skirtingi kiekvienos valstybės narės metodai gali būti neveiksmingi ir suskaidyti bendrąją rinką, nes gali nederėti su nacionaline politika, dėl jų gali atsirasti iškraipymų ir mokestinių kliūčių įmonėms Sąjungoje. Kadangi šios direktyvos tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo priemones gali priimti Sąjunga. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(8)  pagrindinis šios direktyvos tikslas – gerinti visos vidaus rinkos atsparumą, siekiant šalinti skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo problemas, kartu laikantis mokesčių neutralumo principo, taip pat laisvo paslaugų judėjimo bendrojoje rinkoje ir nedarant skirtumo tarp Sąjungos ir ne Sąjungos bendrovių. Šio tikslo valstybės narės pavieniui negali deramai pasiekti, nes skaitmeninio verslo įmonės gali veikti tarpvalstybiniu mastu, fiziškai nebūdamos arba nereikšmingai būdamos šalyje, todėl reikalingos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad jos mokėtų mokesčius tose jurisdikcijose, kur gaunamas pelnas. Atsižvelgiant į šį tarpvalstybinį aspektą, iniciatyva Sąjungos mastu turi papildomos vertės, palyginti su tuo, ką būtų galima pasiekti daugeliu nacionalinių priemonių. Siekiant užtikrinti suderintą reikšmingos skaitmeninės veiklavietės Sąjungoje taisyklių taikymą, visoje vidaus rinkoje reikia imtis bendros iniciatyvos. Vienašaliai skirtingi kiekvienos valstybės narės metodai gali būti neveiksmingi ir suskaidyti bendrąją rinką, nes gali nederėti su nacionaline politika, dėl jų gali atsirasti iškraipymų ir mokestinių kliūčių įmonėms Sąjungoje. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad Sąjungos požiūris būtų sąžiningas ir nediskriminuojantis bet kurios konkrečios valstybės narės atžvilgiu. Kadangi šios direktyvos tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo priemones gali priimti Sąjunga. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  siekiant sukurti darnią ir nuoseklią visų bendrovių mokesčių bazę, reikšmingos skaitmeninės veiklavietės sąvoka ir šioje direktyvoje pateikti sprendimai taip pat turėtų būti įtraukti į Tarybos direktyvas dėl bendros pelno mokesčio bazės ir dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  jei po šio pasiūlymo nebus nesudarytas susitarimas ir todėl nebus pašalintas konkurencijos iškraipymas ir mokesčių kliūtys įmonėms Sąjungoje, Komisija turėtų pateikti naują pasiūlymą, pagrįstą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsniu, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, priimtų būtinas direktyvas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  būtina, kad bet koks su šia direktyva susijęs asmens duomenų tvarkymas būtų vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/67917, įskaitant pareigas suteikti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų įvykdyti tuo reglamentu nustatyti įpareigojimai, visų pirma susiję su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis, pritaikytąja ir standartizuotąja duomenų apsauga. Kai įmanoma, asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami;
(9)  būtina, kad bet koks su šia direktyva susijęs asmens duomenų tvarkymas būtų vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/67917, įskaitant pareigas suteikti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų įvykdyti tuo reglamentu nustatyti įpareigojimai, visų pirma susiję su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis, pritaikytąja ir standartizuotąja duomenų apsauga, tinkamai laikantis būtinumo ir proporcingumo principų. Kai įmanoma, asmens duomenys turėtų būti nuasmeninami. Duomenys, kurie gali būti renkami iš naudotojų šios direktyvos taikymo tikslais, turėtų būti tik duomenys, nurodantys valstybę narę, kurioje yra naudotojai, neleidžiant identifikuoti paties naudotojo;
__________________
__________________
17 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
17 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus penkeriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti. Direktyvos taikymo klausimams nagrinėti turėtų būti įsteigtas patariamasis DigiTax komitetas;
(10)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, visų pirma apie administracinę naštą ir papildomas išlaidas įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau - MVĮ), šioje direktyvoje numatytos apmokestinimo sistemos poveikį valstybių narių pajamoms, poveikį naudotojų asmens duomenims ir poveikį visai bendrajai rinkai, ypatingą dėmesį skiriant galimam įmonių, kurioms taikomos naujos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės, konkurencijos iškraipymui. Atliekant peržiūrą taip pat reikėtų išnagrinėti, ar reikėtų pakeisti paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, rūšis arba reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apibrėžtį. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti. Direktyvos taikymo klausimams nagrinėti turėtų būti įsteigtas patariamasis DigiTax komitetas. Tas komitetas turėtų paskelbti savo darbotvarkes ir prieš prasidedant atrankos procedūrai turėtų būti užtikrinta, kad to komiteto nariai neturėtų interesų konfliktų. Į komiteto posėdžius turėtų būti kviečiamas Europos Parlamento stebėtojas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  atsižvelgiant į reikšmingos skaitmeninės veiklavietės administracines išlaidas, reikėtų užtikrinti, kad MVĮ, netyčia nepatektų į šios direktyvos taikymo sritį. Atlikdama peržiūrą Komisija turėtų išnagrinėti, kokiu mastu ši direktyva turi neigiamos įtakos MVĮ;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)   kadangi šios direktyvos nuostatomis siekiama nuolat ir visapusiškai spręsti skaitmeninio apmokestinimo klausimą, pradėjus taikyti šios direktyvos nuostatas automatiškai nustoja galioti laikinasis skaitmeninių paslaugų mokesčio, kaip numatyta Direktyvoje dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio sistemos, sprendimas dėl pajamų, gautų teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipa
Ši direktyva taikoma subjektams nepriklausomai nuo to, kur yra jų buveinė pelno mokesčio tikslais – valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje.
Ši direktyva taikoma subjektams nepriklausomai nuo jų dydžio ir to, kur yra jų buveinė pelno mokesčio tikslais – valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybė narė, kurioje naudojamas naudotojo prietaisas, nustatoma pagal prietaiso interneto protokolo (IP) adresą arba, jei reikia nustatyti tiksliau, taikant kitą geografinės vietos nustatymo metodą.
6.  Valstybė narė, kurioje naudojamas naudotojo prietaisas, nustatoma pagal prietaiso interneto protokolo (IP) adresą arba, jei reikia nustatyti tiksliau, taikant kitą geografinės vietos nustatymo metodą, nenurodant naudotojo duomenų, laikantis Reglamento (ES) 2016/679. Apie metodą, naudojamą naudotojų buvimo vietai nustatyti, informuoja valstybių narių mokesčių administratorius.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 7a dalis (nauja)
7a.   Mokesčių mokėtojas turi atskleisti mokesčių institucijoms visą informaciją, susijusią su reikšmingos skaitmeninės veiklavietės nustatymu pagal šį straipsnį.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  naudotojo lygmens duomenų rinkimą, laikymą, tvarkymą, analizę, naudojimą ir pardavimą;
a)  naudotojo lygmens duomenų rinkimą, laikymą, tvarkymą, analizę, naudojimą, perdavimą, parengimą ir pardavimą;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.   Valstybės narės savo nacionalinėms mokesčių administracijoms skiria pakankamai darbuotojų, patirties ir biudžeto išteklių, taip pat išteklių, skirtų darbuotojų mokymui, kad būtų galima priskirti pelną nuolatinei buveinei ir atspindėti skaitmeninę veiklą toje valstybėje narėje.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis
1.  Komisija ne vėliau kaip ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] parengia mokesčių institucijoms skirtas gaires, kuriose nurodoma, kaip turi būti nustatomos, išmatuojamos ir apmokestinamos reikšminga skaitmeninė veiklavietė ir skaitmeninės paslaugos. Tos taisyklės turi būti suderintos visoje Sąjungoje ir turi būti parengtos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.
2.  Remdamasi pirmoje pastraipoje nurodytomis gairėmis, Komisija parengia gaires, kuriose nustatoma aiški metodika, pagal kurią įmonės gali savarankiškai įvertinti, ar ir kokia jų veikla turi būti priskiriama reikšmingai skaitmeninei veiklavietei. Tos gairės pateikiamos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b straipsnis (naujas)
5b straipsnis
Administracinis bendradarbiavimas
Siekiant užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą Europos Sąjungoje, automatiškai ir privaloma tvarka keičiamasi mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio pavadinimas
Peržiūra
Įgyvendinimo ataskaita ir peržiūra
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą praėjus penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo ir pateikia ataskaitą Tarybai.
1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir pateikia jo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas įmonių, ypač MVĮ, administracinei naštai ir papildomoms sąnaudoms, šioje direktyvoje numatytos apmokestinimo sistemos poveikiui valstybių narių pajamoms, poveikiui naudotojų asmens duomenims ir visai bendrajai rinkai, ypač atsižvelgiant į galimą bendrovių, kurioms taikomos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės, konkurencijos iškraipymą. Ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar reikėtų pakeisti paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, rūšis arba reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apibrėžtį.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena].
3.  Taryba gali bet kada atšaukti deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.
5.  Priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b straipsnis (naujas)
6b straipsnis
Apeliaciniai skundai
Tiek Sąjungos, tiek ne Sąjungos įmonės gali apskųsti sprendimą, kad jų teikiamos paslaugos yra skaitmeninės paslaugos pagal nacionalinę teisę.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 c straipsnis (naujas)
6c straipsnis
Europos Parlamento informavimas
Apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą informuojamas Europos Parlamentas.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 d straipsnis (naujas)
6d straipsnis
Įgaliojimas Europos Komisijai derėtis dėl mokesčių sutarčių su trečiosiomis šalimis
Valstybės narės suteikia Komisijai įgaliojimus pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles derėtis dėl mokesčių sutarčių su trečiosiomis šalimis persvarstymo ar priėmimo jų vardu, visų pirma dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apibrėžties įtraukimo mokestiniais tikslais.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalis
2.  DigiTax komitetą sudaro valstybių narių ir Komisijos atstovai. Komiteto pirmininkas yra Komisijos atstovas. Sekretoriato paslaugas Komitetui teikia Komisija.
2.  DigiTax komitetą sudaro valstybių narių ir Komisijos atstovai bei Europos Parlamento stebėtojas. Komiteto pirmininkas yra Komisijos atstovas. Sekretoriato paslaugas Komitetui teikia Komisija. Šis komitetas paskelbia savo darbotvarkes, o dalyviai prieš atranką yra ištiriami dėl bet kokio interesų konflikto. Suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius, leidžiama dalyvauti atitinkamuose posėdžiuose stebėtojų teisėmis.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalis
4.  DigiTax komitetas nagrinėja šios direktyvos taikymo klausimus, iškeltus Komiteto pirmininko jo paties iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu, ir praneša Komisijai savo išvadas.
4.  DigiTax komitetas nagrinėja šios direktyvos taikymo klausimus, iškeltus Komiteto pirmininko jo paties iniciatyva arba Europos Parlamento prašymu, arba valstybės narės atstovo prašymu, ir praneša Komisijai savo išvadas.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
DigiTax komitetas parengia metinę savo veiklos ir rezultatų ataskaitą ir ja dalijasi su Parlamentu, Taryba ir Komisija.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  DigiTax komitetas tikrina ir kontroliuoja, kad įmonės teisingai įgyvendintų šią direktyvą. Komitetas gali rinkti ir naudoti duomenis, kuriuos jis surenka iš nacionalinių mokesčių institucijų, kad išnagrinėtų, ar tinkamai įgyvendinamos taisyklės dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės, ir veiktų kaip institucija, palengvinanti nacionalinių mokesčių institucijų bendradarbiavimą, kad būtų sumažinta dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo galimybė.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 pastraipa
Duomenys, kurie gali būti renkami iš naudotojų šios direktyvos taikymo tikslais, yra tik duomenys, nurodantys valstybę narę, kurioje yra naudotojai, neleidžiant identifikuoti naudotojo.
Duomenys, kurie gali būti renkami iš naudotojų šios direktyvos taikymo tikslais, yra tik duomenys, nurodantys valstybę narę, kurioje yra naudotojai, neleidžiant identifikuoti naudotojo. Bet koks asmens duomenų tvarkymas, atliekamas taikant šią direktyvą, visiškai atitinka Reglamentą (ES) 2016/679.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Ryšys su skaitmeninių paslaugų mokesčiu, kuriuo apmokestinamos pajamos
Pradėjus taikyti šią direktyvą, Direktyva dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos nustoja galioti.

Iranas, visų pirma Nasrin Sotoudeh atvejis
PDF 131kWORD 47k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano, visų pirma Nasrin Sotoudeh atvejo (2018/2967(RSP))
P8_TA(2018)0525RC-B8-0562/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, Savavališko sulaikymo klausimų darbo grupės pirmininko-pranešėjo, Teisinės ir praktinės moterų diskriminacijos klausimų darbo grupės pirmininkės ir specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu elgesiu, saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 27 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. Nasrin Sotoudeh paskirta Sacharovo premija už minties laisvę,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kurių šalis yra Iranas,

–  atsižvelgdamas į Irano prezidento pasirašytą Piliečių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2018 m. birželio 13 d. sulaikyta įžymi žmogaus teisių gynėja ir teisininkė iranietė Nasrin Sotoudeh, atstovavusi moteriai, kuriai grėsė įkalinimas už taikų protestą prieš Irano įstatymą, pagal kurį privaloma nešioti hidžabą, ir hidžabo nusiėmimą viešoje vietoje; kadangi sulaikytoji Nasrin Sotoudeh kalinama Evino kalėjimo moterų bloke ir 2018 m. lapkričio 26 d. pradėjo bado streiką protestuodama prieš Irano valdžios institucijų atsisakymą leisti Farhadui Meysami gydytis ligoninėje;

B.  kadangi Nasrin Sotoudeh pranešta, kad ji sulaikyta vykdant penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią 2015 m. jai už akių skyrė Revoliucinio teismo teisėjas; kadangi ji nuteista už „šnipinėjimą slapstantis“;

C.  kadangi 2012 m., jai nedalyvaujant, Nasrin Sotoudeh už jos darbą ir ryžtą ginti žmogaus teises skirta Sacharovo premija už minties laisvę; kadangi Nasrin Sotoudeh ilgai ir nenuilstamai kovojo už žmogaus teises Irane ir už savo pastangas jau yra kelerius metus praleidusi kalėjime; kadangi iš jos baudžiamojo persekiojimo ir jai iškeltų kaltinimų matyti, kaip Irano teisminės institucijos priskiria žmogaus teisių gynėjų veiklą prie sunkių nusikaltimų;

D.  kadangi Nasrin Sotoudeh keletą kartų viešumoje kalbėjo apie įstatymo viršenybės stoką Irane ir Irano teisingumo sistemos trūkumus; kadangi Nasrin Sotoudeh sulaikymas yra vienas iš suintensyvinto susidorojimo su moterų teisių gynėjais Irane veiksmų; kadangi moterų teisių gynėjai, aktyviai agituojantys už moterų įgalinimą ir teises, kenčia nuo priekabiavimo, savavališkų sulaikymų ir kalinimo ir jų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą pažeidžiamos;

E.  kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. jos vyras Reza Khandan, taikiai reikalavęs išlaisvinti Nasrin Sotoudeh, sulaikytas ir apkaltintas „propagandos prieš sistemą skleidimu“ ir „rodymosi viešumoje be galvos apdangalo skatinimu“, neskaitant kitų kaltinimų;

F.  kadangi Irane daugėja pilietinės visuomenės protestų prieš skurdą, infliaciją, korupciją ir politinį autoritarizmą ir į šiuos protestus Irano valdžios institucijos reaguoja griežtomis represijomis; kadangi Irano žvalgybos tarnyba ėmėsi griežtesnių susidorojimo su pilietinės visuomenės aktyvistais ir žmogaus teisių gynėjais, teisininkais, aplinkosaugos aktyvistais, moterų teisių gynėjais, studentais, mokytojais, sunkvežimių vairuotojais ir taikiais aktyvistais priemonių; kadangi 2018 m. Irano valdžios institucijos sugriežtino represijas prieš tuos, kurie siekia taikiai naudotis teisėmis į žodžio laisvę, burtis į asociacijas ir taikius susirinkimus, ir įkalino šimtus asmenų remdamasi nekonkrečiais ir abstrakčiai suformuluotais nacionalinio saugumo pažeidimo kaltinimais;

G.  kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai paragino Iraną užtikrinti žmogaus teisių gynėjų ir teisininkų, įkalintų už tai, kad viešai palaikė protestus prieš privalomą hidžabo nešiojimą Irane, teises;

H.  kadangi specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Irane klausimais pakartojo, kad Irane ir toliau vykdomos nepilnamečių egzekucijos kelia didelį susirūpinimą, kaip jau anksčiau yra pareiškę Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė ir jos pirmtakas;

I.  kadangi specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irane klausimais ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitose aprašyti esminiai religinių ir etninių mažumų teisių pažeidimai Irane, įskaitant įtariamą religinių mažumų, be kita ko, krikščionių ir bahajų, diskriminaciją;

J.  kadangi Irano teismai neužtikrina tinkamo proceso ir teisingo bylos nagrinėjimo, neleidžia susisiekti su teisiniu konsultantu, ypač tuo metu, kai vyksta tyrimas, ir neleidžia konsulinėms, Jungtinių Tautų ar humanitarinėms organizacijoms aplankyti sulaikytųjų; kadangi Irano teisminių institucijų nuosprendžiai dažnai grindžiami abstrakčiais ir nekonkrečiais nacionalinio saugumo pažeidimo ir šnipinėjimo kaltinimais;

K.  kadangi esama daug pranešimų apie nežmoniškas ir žeminančias sąlygas kalėjimuose ir nepakankamas galimybes gauti medicininę pagalbą sulaikymo įstaigose, tokiu būdu siekiant įbauginti, nubausti ar daryti spaudimą sulaikytiesiems, pažeidžiant Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;

L.  kadangi 2018 m. balandžio 12 d. Taryba iki 2019 m. balandžio 13 d. pratęsė ribojamųjų priemonių, kuriomis reaguojama į sunkius žmogaus teisių pažeidimus Irane, taikymą, įskaitant už sunkius žmogaus teisių pažeidimus atsakingų asmenų ir subjektų turto įšaldymą ir draudimą jiems išduoti vizas, ir draudimą eksportuoti į Iraną įrangą, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, ir telekomunikacijos stebėjimo įrangą;

M.  kadangi 2018 m. lapkričio 26 d. ES ir Iranas surengė aukšto lygio politinio dialogo ketvirtąjį susitikimą; kadangi kaip neatskiriama ES ir Irano politinio dialogo dalis ir reguliarių pasikeitimų nuomonėmis, įvykusių 2017 m. lapkričio mėn. ir 2016 m. vasario mėn., tąsa surengtos diskusijos dėl žmogaus teisių;

N.  kadangi faktinis Piliečių teisių chartijos įgyvendinimas būtų žingsnis į priekį siekiant gerinti Irano gyventojų pilietines teises;

1.  ragina Irano vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Nasrin Sotoudeh; giria Nasrin Sotoudeh už jos drąsą ir ryžtą; primygtinai ragina Irano teismines institucijas paisyti tinkamo proceso ir teisingo bylos nagrinėjimo principų ir atskleisti informaciją apie Nasrin Sotoudeh iškeltus kaltinimus;

2.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad elgesys su Nasrin Sotoudeh, kol ji kalinama, atitiktų sąlygas, nustatytas 1988 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 43/173 patvirtiname „Bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvade“; pabrėžia, kad Irano valdžios institucijos privalo užtikrinti visų sulaikytųjų saugumą ir gerovę, kol jie kali, be kita ko, teikti tinkamą medicininę pagalbą; ragina Irano valdžios institucijas ištirti visus įtarimus dėl netinkamo elgesio su sulaikytaisiais ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn; smerkia sisteminį kankinimą Irano kalėjimuose ir ragina nedelsiant nutraukti bet kokios formos kankinimą ir netinkamą elgesį su visais kaliniais; ragina Iraną teisiškai ir praktiškai užtikrinti, kad nė vienas žmogus nebūtų kankinamas ir nepatirtų kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės;

3.  ragina Irano vyriausybę gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant nuomonės ir žodžio laisvę; ragina išlaisvinti visus asmenis, sulaikytus už taikų naudojimąsi teisėmis į susirinkimų, nuomonės ir žodžio laisvę, įskaitant Reza Khandaną, ir kitus žmogaus teisių gynėjus, aplinkosaugos aktyvistus, profesinių sąjungų atstovus, moterų teisių aktyvistus ir sąžinės kalinius; ragina Irano valdžios institucijas visapusiškai gerbti visų žmonių visuotines žmogaus teises, ypač žodžio laisvės internete ir realiame gyvenime teisę; ragina Irano valdžios institucijas gerbti ir saugoti teises į taikų susirinkimą ir nenaudoti smurtinės jėgos išsklaidant netaikius susirinkimus;

4.  reiškia pritarimą kampanijai prieš privalomas valstybines aprangos taisykles ir ją remia; smerkia tai, kad sulaikytos moterys, nusiėmusios galvos apdangalą per kampaniją, ir ragina jas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti;

5.  reiškia solidarumą su Irano gyventojais, reikalaujančiais gerinti jų socialinę ir ekonominę padėtį ir siekiančiais socialinių ir ekonominių teisių;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad atvykę į Iraną sulaikomi dvigubą Irano ir ES pilietybę turintys asmenys; pabrėžia, kad tokie sulaikymai mažina galimybes žmonėms palaikyti tarpusavio ryšius, ir ragina Irano valdžios institucijas leisti visiems Irano gyventojams saugiai keliauti į gimtąsias šalis;

7.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti visų ginamųjų teisę susisiekti su pasirinktu teisiniu konsultantu bet kokiame teismo procese, netaikant nepagrįstų apribojimų, ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, laikantis Irano tarptautinių įsipareigojimų pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Irano vyriausybę užtikrinti, kad visi Irane sulaikyti piliečiai turėtų teises į tinkamą procesą ir kad jų bylos būtų nagrinėjamos teisingai;

8.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti religijos laisvę pagal Irano Konstituciją ir jo tarptautinius įsipareigojimus ir nutraukti religinių mažumų ir netikinčiųjų diskriminaciją; smerkia sistemingą bahajų mažumos persekiojimą; be to, ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad visi šalyje gyvenantys žmonės būtų vienodi prieš įstatymą nepriklausomai nuo etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų;

9.  ragina Irano valdžios institucijas visais atvejais užtikrinti, kad visi žmogaus teisių gynėjai Irane galėtų vykdyti teisėtą žmogaus teisių gynimo veiklą nesibaimindami represijų ir nepatirdami jokių apribojimų, įskaitant laisvės atėmimą, bauginimą ir teisminį priekabiavimą; ragina Irano valdžios institucijas nutraukti visus bauginimo ir represijų prieš žmogaus teisių gynėjus veiksmus, kurių imamasi, be kita ko, už tai, kad asmuo bendravo su ES ir Jungtinių Tautų pareigūnais ir nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis;

10.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją dėti daugiau pastangų padėti pavojuje atsidūrusiems Sacharovo premijos laureatams, įskaitant Nasrin Sotoudeh, ir kitiems, kurie sulaikyti ar nuteisti, kuriems gresia mirties bausmė arba kurių bylos nagrinėjimas aiškiai buvo neteisingas, trečiosiose šalyse;

11.  ragina tose šalyse diplomatines misijas turinčias ES valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir suteikti visą reikiamą pagalbą Nasrin Sotoudeh ir kitiems žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, lankytis kalėjimuose, stebėti bylos nagrinėjimą ir teikti teisinę ar bet kokios kitos formos pagalbą, kurios jiems tik prireiktų;

12.  griežtai smerkia mirties bausmės taikymą, įskaitant jos taikymą nepilnamečiams, ir ragina Irano valdžios institucijas įvesti nedelsiant įsigaliojantį mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris būtų žingsnis į priekį siekiant visiško jos panaikinimo; atkreipia dėmesį į kovos su prekyba narkotikais įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų sumažėti mirties bausmės skyrimo atvejų skaičius;

13.  pakartoja raginimą Iranui aktyviau dalyvauti tarptautinių žmogaus teisių mechanizmų veikloje ir bendradarbiauti su specialiaisiais pranešėjais ir specialiosiomis procedūromis įgaliotaisiais asmenimis, be kita ko, patvirtinti įgaliotųjų asmenų prašymus leisti atvykti į šalį; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su Žmogaus teisių taryba;

14.  ragina ES, be kita ko, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir valstybes nares sistemingai kelti žmogaus teisių probleminius klausimus viešuose ir privačiuose susitikimuose su Irano valdžios institucijomis dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose, įskaitant klausimus, susijusius su politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų padėtimi ir žodžio ir asociacijų laisve, kaip pagrindinę sąlygą siekiant tolesnės ekonominių ir politinių santykių pažangos; reiškia paramą diskusijoms dėl žmogaus teisių; tačiau pabrėžia, kad būtinas oficialus visuotinėmis žmogaus teisėmis grindžiamas ES ir Irano dialogas žmogaus teisių klausimais;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Irano vyriausybei ir parlamentui.


Egiptas, visų pirma žmogaus teisių gynėjų padėtis
PDF 147kWORD 48k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Egipto, ypač dėl žmogaus teisių gynėjų padėties (2018/2968(RSP))
P8_TA(2018)0526RC-B8-0568/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės vykdymo Egipte(1), 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Egipto, visų pirma dėl Giulio Regeni atvejo(2), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Ibrahimo Halawos, kuriam gresia mirties bausmė(3), ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(4),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. vasario mėn. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir sustiprintą 2007 m. ES ir Egipto veiksmų planu, taip pat atsižvelgdamas į ES ir Egipto partnerystės 2017–2020 m. prioritetus, priimtus 2017 m. liepos 25 d., po 2017 m. ES ir Egipto asociacijos tarybos posėdžio paskelbtą bendrą pareiškimą, taip pat po 2018 m. sausio mėn. vykusio 5-ojo ES ir Egipto politinių klausimų, žmogaus teisių ir demokratijos pakomitečio posėdžio paskelbtą bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 10 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Moherini ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus bendrą deklaraciją Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos proga, taip pat į 2018 m. lapkričio 2 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl išpuolio prieš krikščionių koptų piligrimus Egipte,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 26 d. JT ekspertų, įskaitant specialųjį pranešėją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą Nilsą Melzerį, bendrą pareiškimą, kuriame Egipto valdžios institucijos primygtinai raginamos sustabdyti artimiausiu metu numatytus mirties bausmės vykdymus, 2018 m. gruodžio 4 d. JT specialiosios pranešėjos tinkamo būsto klausimais Leilani Farha ir JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais Michelio Forsto pareiškimą, taip pat 2018 m. rugsėjo 9 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą, kuriuo smerkiamos masinės mirties bausmės, įvykdytos 75 asmenims;

–  atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, visų pirma jos 52 (dėl visų formų ir rūšių kankinimo uždraudimo), 73 (dėl susirinkimų laisvės) ir 93 (dėl privalomojo tarptautinės žmogaus teisių teisės pobūdžio) straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos protokolus Nr. 6 ir Nr. 13,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Afrikos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinę pagalbą principus ir gaires, pagal kuriuos bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama civilius teisti kariniuose teismuose,

–  atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, kurias visas Egiptas yra ratifikavęs,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio viena iš šalių yra Egiptas, ypač į jo 14 ir 18 straipsnius ir antrą neprivalomą protokolą dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į Italijos parlamento žemesniųjų rūmų, o būtent Deputatų Rūmų, sprendimą sustabdyti savo santykius su Egipto parlamentu dėl to, kad nesama pažangos tiriant italų studento Giulio Regeni mirtį,

–  atsižvelgdamas į sankcijų, kurias 2017 m. birželio mėn. Saudo Arabija, Egiptas, Bahreinas ir Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė Katarui, poveikį žmogaus teisėms nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir į Persijos įlankos krizės poveikio žmogaus teisėms ataskaitą, kurią 2017 m. gruodžio mėn. paskelbė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Egipto vyriausybė suintensyvino represijas prieš pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus, taikius aktyvistus, teisininkus, tinklaraštininkus, žurnalistus, darbo teisių gynėjus ir profesinių sąjungų narius, be kita ko, kelis iš jų areštavo arba jie dingo, taip pat vis dažniau taiko kovos su terorizmu ir nepaprastosios padėties įstatymus; kadangi nuo 2018 m. spalio mėn. pabaigos ne mažiau kaip 40 žmogaus teisių srityje dirbančių asmenų, teisininkų ir politinių aktyvistų buvo areštuota, o kai kurie iš jų priverstinai dingo; kadangi moterys žmogaus teisių gynėjos ir aktyvistai, ginantys LGBTQI asmenų teises Egipte, ir toliau patiria įvairių formų valstybės valdomą priekabiavimą, visų pirma rengiant šmeižto kampanijas ir vykdant teisminį persekiojimą;

B.  kadangi žmogaus teisių srityje dirbantis teisininkas Ezzat Ghoneim, kuris vadovauja Egipto teisių ir laisvių koordinavimui (ECRF), nuo 2018 m. kovo mėn. patyrė ikiteisminį įkalinimą ir yra kaltinamas „žmogaus teisių terorizmu“; kadangi apie jo buvimo vietą nežinoma nuo tada, kai 2018 m. rugsėjo 4 d. teismas nusprendė jį išlaisvinti; kadangi žmogaus teisių srityje dirbantis teisininkas Ibrahim Metwally Hegazy, vienas iš Dingusių asmenų šeimų lygos įkūrėjų, patyrė prievartinį dingimą ir buvo kankinamas, o po to savavališkai jam skirtas prevencinis sulaikymas, taip pat jis ir toliau laikomas vienutėje; kadangi El Nadeem centras buvo prievarta uždarytas 2017 m.;

C.  kadangi žmogaus teisių gynėja Amal Fathy 2018 m. rugsėjo mėn. nuteista dvejus metus kalėti, apkaltinus ją „skleidžiant melagingas naujienas“ ir taip siekiant pakenkti Egipto valstybei, taip pat „nepadoriu elgesiu“ už tai, kad socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kritikuoja tai, kad valdžia nekovoja su seksualiniu smurtu; kadangi A. Fathy skirtas ikiteisminis įkalinimas laukiant tyrimo dėl kitų kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu;

D.  kadangi Kataro pilietė Ola al-Qaradawi ir jos vyras Egipto pilietis Hosam Khalaf kalinami Egipte pasibaisėtinomis sąlygomis nuo 2017 m. birželio 30 d. nei vienam iš jų nepateikus jokių kaltinimų; kadangi 2018 m. birželio mėn. JT darbo grupė nesankcionuoto sulaikymo klausimais nustatė, kad jie patyrė žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, kurį galima laikyti kankinimu, paskelbė, kad jų kalinimas yra savavališkas, ir paragino Egipto vyriausybę juos išlaisvinti;

E.  kadangi 2016 m. vasario 2 d. rastas Giulio Regeni, dingusio Kaire sausio 25 d., kūnas su baisių kankinimų ir smurtinės mirties požymiais; kadangi Egipto institucijos vis dar neatskleidė tiesos apie jo mirtį ir nepatraukė atsakomybėn įvykdžiusių šį nusikaltimą; kadangi Egiptas dar kartą atmetė Italijos prokuratūros prašymą nustatyti tuos, kurie susiję su G. Regeni dingimu ir mirtimi;

F.  kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ dokumentais patvirtino, kad ne mažiau kaip 38 žiniasklaidos darbuotojai šiuo metu kalinami Egipte dėl savo darbo, o jų kalinimas pagrįstas politiškai pagrįstais teisminiais kaltinimais ir daugybiniais deramo teismo proceso pažeidimais; kadangi persekiojami ir užsienio žiniasklaidos darbuotojai, o ne vienas tarptautinės žiniasklaidos priemonių korespondentas buvo deportuotas arba jam nebuvo leista atvykti į Egiptą; kadangi foto žurnalistas Mahmoud „Shawkan“ Abu Zeid nuteistas penkerių metų įkalinimo bausme per masinį teismo procesą už savo teisėtą profesinę veiklą ir vis dar atlieka šešių mėnesių papildomą įkalinimo bausmę už tai, kad nesumokėjo didelės baudos; kadangi Ismail al-Iskandarani, garsus žurnalistas ir vienas iš kelių asmenų, rašantis apie žmogaus teisių pažeidimus Sinajuje, sulaikytas 2015 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. karo teismas nuteisė jį kalėti dešimt metų;

G.  kadangi 2018 m. liepos mėn. priimtas naujas žiniasklaidos įstatymas, kuriuo išplėsta žiniasklaidos apibrėžtis įtraukiant bet kokias socialinės žiniasklaidos paskyras, turinčias per 5 000 sekėjų, dėl ko šių paskyrų turėtojai tampa teisiškai patrauktini atsakomybėn už skelbiamas „melagingas naujienas“ arba bet kokią informaciją, kuri gali būti laikoma skatinimu pažeisti įstatymus; kadangi pagarba pilietinėms teisėms, įskaitant išraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę, yra svarbiausia demokratinės visuomenės kūrimo dalis ir žurnalistai turėtų galėti laisvai vykdyti savo profesinę veiklą, nebijodami teisminio persekiojimo arba įkalinimo;

H.  kadangi keliose ES valstybėse narėse įsisteigusios bendrovės ir toliau eksportuoja sekimo technologijas į Egiptą ir taip sudaro palankias sąlygas vykdyti įsilaužimus ir platinti kenkimo programinę įrangą, taip pat vykdyti kitų rūšių išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, besireiškiančius socialinėje žiniasklaidoje; kadangi tai lėmė išraiškos laisvės internete nuslopinimą;

I.  kadangi Egiptas kaip teisinę priedangą prieš NVO praėjusiais metais pradėjo taikyti įstatymą, pagal kurį valstybės saugumo tarnybos turi patvirtinti jų finansavimą (vidaus ir užsienio), o tai praktiškai reiškia jų uždraudimą; kadangi 2018 m. lapkričio 15 d. prezidentas A. F. Al-Sisi ragino persvarstyti NVO įstatymą ir pasiekti, kad jis būtų „harmoningesnis“, taip pat pavedė parlamentui persvarstyti minėtą įstatymą; kadangi numatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. bus persvarstoma 16 kaltinamųjų, kaltinamų vadinamojoje užsienio finansavimo byloje Nr. 173/2011, byla, o kaltinamiesiems pateikti kaltinimai dėl tarptautinių organizacijų filialų sukūrimo ir jų valdymo be vyriausybės leidimo;

J.  kadangi Egipte tebegalioja nepaprastoji padėtis, kuri paskelbta nuo 2017 m. balandžio mėn. ir pratęsta trims mėnesiams nuo 2018 m. spalio 21 d.; kadangi, anot valstybinės žiniasklaidos, nepaprastoji padėtis taikoma siekiant įveikti „terorizmo ir jo finansavimo pavojus“; kadangi prezidentas ir veikiantieji jo vardu turi įgaliojimus perduoti civilius asmenis trijų mėnesių laikotarpiui Valstybės saugumo nepaprastosios padėties teismams; kadangi JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet kritikavo mėginimus suteikti imunitetą baudžiamojo persekiojimo atžvilgiu už nusikaltimus, kuriuos galimai padarė saugumo pajėgų nariai, o tai mažina Egipto žmonių tikėjimą vyriausybės gebėjimu užtikrinti teisingumą visiems;

K.  kadangi Egipto 2015 m. kovos su terorizmu įstatyme taikoma plati terorizmo apibrėžtis, kuri apima „viešosios tvarkos pažeidimus, grėsmės visuomenės saugai, interesams ar saugumui sukėlimą, trukdymą laikytis konstitucijos arba įstatymų nuostatų arba žalos nacionalinei vienybei, socialinei taikai arba nacionaliniam saugumui darymą“, ir dėl to taikūs disidentai, demokratiją propaguojantys aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai patiria pavojų būti apkaltinti terorizmu ir nuteisti mirties bausme;

L.  kadangi valdant prezidentui A. F. Al-Sisi teismai rekomendavo ne mažiau kaip 2 443 išankstinius mirties nuosprendžius, įskaitant ne mažiau kaip 12 tokių nuosprendžių vaikams, ir patvirtino ne mažiau kaip 1 451 mirties nuosprendį; kadangi ne mažiau kaip 926 patvirtinti mirties nuosprendžiai paskelbti per masinius teismo procesus, per kuriuos vienu metu buvo teisiami 15 ar daugiau asmenų; kadangi per tą patį laikotarpį Egiptas įvykdė ne mažiau kaip 144 egzekucijas; kadangi mirties nuosprendžiai, ypač per masinius teismo procesus, dažnai taikomi asmenims, besinaudojantiems savo pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į susirinkimų laisvę;

M.  kadangi rugpjūčio mėn. Egipto teismas patvirtino nuosprendžius 739 asmenims dėl protestų, vykusių Rabaa aikštėje po 2013 m. valstybės perversmo; kadangi teismas patvirtino 75 mirties nuosprendžius ir dar 47 asmenims patvirtino įkalinimo iki gyvos galvos nuosprendžius; kadangi pranešta apie daug pažeidimų teismo proceso metu ir JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė apibūdino šį procesą kaip didelę teisingumo klaidą;

N.  kadangi lapkričio mėn. pabaigoje Egiptas paskelbė įsteigęs „Nuolatinę aukščiausiąją žmogaus teisių komisiją“, kuria, kaip skelbiama, siekiama „reaguoti į kaltinimus“, pateiktus dėl žmogaus teisių padėties Egipte, ir „suformuluoti vieningą Egipto viziją“; kadangi pagrindiniai šios komisijos nariai yra užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, kariuomenės atstovai ir žvalgybos tarnybų atstovai;

O.  kadangi, nepaisant to, kad konstitucijoje koptų kultūra pripažįstama šalies „ramsčiu“, nuo 2011 m. auga smurtas ir diskriminacija koptų kilmės egiptiečių, sudarančių daugumą tarp devynių milijonų Egipto krikščionių, atžvilgiu; kadangi krikščionys koptai, sudarantys apie 10 proc. Egipto gyventojų, kurių dauguma yra musulmonai, patiria didžiausią religinį smurtą; kadangi 2018 m. lapkričio 2 d. per išpuolį, kurį įvykdė islamo kovotojai, užpuolę krikščionių koptų piligrimų autobusą Minjoje, žuvo septyni asmenys ir 19 buvo sužeisti, ir tai parodė saugumo problemas, kurias patiria Egiptas;

P.  kadangi 2018 m. gruodžio 20 d. įvyks ES ir Egipto asociacijos tarybos posėdis; kadangi Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio misiją į Egiptą numatyta surengti prieš Asociacijos tarybos posėdį; kadangi Egiptas oficialiai nepakvietė šios delegacijos;

Q.  kadangi Egipte po 2011 m. revoliucijos įvyko keletas sudėtingų pokyčių, o tarptautinė bendruomenė remia šią šalį sprendžiant jos ekonomines, politines ir saugumo problemas; kadangi Egipte, ypač Sinajaus pusiasalyje, kur teroristų grupuotės surengė išpuolius prieš saugumo pajėgas, esama didelių saugumo problemų; kadangi Egipte įvykdyta keletas didelių teroristinių išpuolių;

R.  kadangi 2017 m. liepos mėn. priimti naujieji 2017–2020 m. ES ir Egipto partnerystės prioritetai grindžiami bendru įsipareigojimu užtikrinti visuotines vertybes: demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi šiais prioritetais apibrėžiama atnaujinta politinės partnerystės ir glaudesnio bendradarbiavimo sistema saugumo, teismų reformos ir kovos su terorizmu srityse, paremta tinkama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi Egipto ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo Politinių, žmogaus teisių ir demokratijos klausimų pakomitetis 2018 m. sausio 10 ir 11 d. Kaire surengė savo penktąjį posėdį, kuriame buvo svarstomas bendradarbiavimas žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje; kadangi 6-asis Egipto ir ES asociacijos komiteto posėdis įvyko 2018 m. lapkričio 8 d.

S.  kadangi ES yra svarbiausia Egipto ekonominė partnerė ir jo pagrindinis užsienio investicijų šaltinis; kadangi ES dvišalė parama Egiptui pagal 2017–2020 m. Europos kaimynystės priemonę siekia 500 mln. EUR; kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų taryba pavedė Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei persvarstyti ES paramą Egiptui; kadangi Taryba nusprendė, jog ES bendradarbiavimas su Egiptu bus iš naujo koreguojamas atsižvelgiant į pokyčius šalyje;

T.  kadangi per 2018 m. prezidento rinkimų procesą buvo panaikinti taikios politinės opozicijos būdai ir Egipto rinkėjams buvo masiškai atimta teisė dalyvauti politiniame gyvenime;

U.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose teigiama, kad valstybės narės taip pat susitarė laikinai sustabdyti Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, galiojimą ir iš naujo įvertinti įrangai, kuriai taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP, išduotas licencijas bei peržiūrėti savo paramą Egiptui saugumo srityje; kadangi šias išvadas 2014 m. vasario mėn. Užsienio reikalų taryba patvirtino dar kartą; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė 2015 m. spalio 27 d. atsakyme raštu patvirtino, kad šios išvados yra politinis įsipareigojimas neteikti Egiptui jokios karinės paramos;

1.  griežtai smerkia Egipte nuolat taikomus pagrindinių demokratinių teisių, visų pirma saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, asociacijų ir susirinkimų laisvės, politinio pliuralizmo ir teisinės valstybės principo apribojimus; ragina nutraukti visus smurto aktus, kurstymą, neapykantą kurstančias kalbas, priekabiavimą, bauginimą, priverstinius dingimus ir cenzūrą, kuriuos Egipte prieš žmogaus teisių gynėjus, teisininkus, protestuotojus, žurnalistus, tinklaraštininkus, profesinių sąjungų narius, studentus, moterų teisių aktyvistus, LGBTI asmenis, pilietinės visuomenės organizacijas, politinius oponentus ir mažumas (įskaitant nubus), naudoja valstybės institucijos, saugumo pajėgos bei tarnybos ir kitos grupės; smerkia pernelyg didelio smurto prieš protestuotojus naudojimą; ragina atlikti nepriklausomą ir skaidrų visų žmogaus teisių pažeidimų ir už jų vykdymą atsakingų asmenų tyrimą;

2.  ragina Egipto vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti žmogaus teisių gynėjus Ahmadą Amashą, Hanan Badr el-Din, Amal Fathy, Ezzatą Ghoneimą, Hodą Abdelmoneim, Ibrahimą Metwally Hegazy ir Azzouzą Mahgoubą, taip pat žiniasklaidos darbuotojus Mahmoudą „Shawkan“ Abu Zeidą, Hishamą Gaafarą, Mohammedą „Oxygen“ Ibraimą, Ismailą Iskandarani, Adelį Sabri, Ahmedą Tareką Ibrahimą Ziadą, Alaa Abdelfattahą, Shady Abu Zaidą, Mostafą al-Aasarą, Hassaną al-Bannaandą bei Moatazą Wadnaną ir visus kitus asmenis, kurie, pažeidžiant Egipto konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus, sulaikyti vien dėl to, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos laisve; laukdamas, kol jie bus paleisti, ragina Egiptą suteikti jiems visas galimybes susitikti su savo šeimomis, pasirinktais advokatais ir suteikti tinkamą medicininę priežiūrą, taip pat atlikti patikimus bet kokių įtarimų dėl netinkamo elgesio ar kankinimų tyrimus; ragina ES visapusiškai kontroliuoti eksportą į Egiptą, kai jis susijęs su prekėmis, kurias galima panaudoti kankinimui arba mirties bausmės vykdymui;

3.  primena Egipto vyriausybei, kad ilgalaikė Egipto ir jo žmonių gerovė yra neatskiriama nuo visuotinių žmogaus teisių apsaugos ir demokratinių bei skaidrių institucijų, kurios dalyvauja saugant pagrindines piliečių teises, sukūrimo ir įtvirtinimo; todėl ragina Egipto valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti tarptautinių konvencijų, prie kurių prisijungė Egiptas, principus;

4.  ragina Egipto valdžios institucijas nutraukti visus atliekamus nepagrįstus baudžiamuosius tyrimus dėl NVO, įskaitant vadinamąjį užsienio finansavimo atvejį, ir atšaukti drakonišką NVO įstatymą; ragina šį įstatymą pakeisti nauja teisine sistema, kuri būtų parengta iš tikrųjų konsultuojantis su pilietinės visuomenės organizacijomis pagal Egipto nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus, kad būtų apsaugota asociacijų laisvė;

5.  reiškia gilų susirūpinimą dėl masinių teismo procesų Egipto teismuose ir didelio jų skiriamų mirties bausmių skaičiaus bei ilgos laisvės atėmimo trukmės; ragina Egipto teismines institucijas nebetaikyti mirties bausmės asmenims, įskaitant asmenis, kurie tariamo nusikaltimo metu buvo jaunesni nei 18 metų amžiaus, ir laikytis bei paisyti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kurio šalis yra Egiptas, ypač jo 14 straipsnio dėl teisės į teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą remiantis aiškiais kaltinimais, užtikrinant, kad būtų gerbiamos atsakovų teisės;

6.  pakartoja savo raginimą Egiptui pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti ir JT tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; ragina Egipto vyriausybę nusiųsti atvirą kvietimą atitinkamiems JT specialiesiems pranešėjams ir pakviesti juos apsilankyti šalyje;

7.  ragina Egipto parlamentą persvarstyti Egipto baudžiamąjį kodeksą, baudžiamojo proceso kodeksą, kovos su terorizmu teisės aktus ir karo tarnybos kodeksą; ragina Egipto valdžios institucijas nustoti teisti civilius asmenis kariniuose teismuose;

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl represalijų prieš asmenis, kurie bendradarbiauja arba siekia bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis arba JT žmogaus teisių organais, pvz., pastaruoju metu su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju tinkamo būsto klausimais; primena Egipto valdžios institucijoms apie Egipto, kaip JT nario, įsipareigojimus susilaikyti nuo tokių veiksmų;

9.  smerkia nuolatinį mažumų grupių persekiojimą Egipte; pakartoja savo įsipareigojimą gerbti sąžinės ir religijos laisvę Egipte ir ragina skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant JT nepriklausomą tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti koptų krikščionių padėtį Egipte; ragina Egiptą persvarstyti savo šventvagystės įstatymus ir užtikrinti, kad religinės mažumos būtų nuo jų apsaugotos;

10.  primygtinai ragina Egipto vyriausybę nutraukti visas po 2017 m. birželio mėn. nustatytas diskriminacines priemones, taikomas Kataro piliečiams, ypač atsižvelgiant į Olos al-Qarawi ir jos vyro Hosamo Khalafo atvejį;

11.  remia daugumos Egipto gyventojų siekį sukurti laisvą, stabilią, klestinčią, įtraukią ir demokratinę valstybę, paisančią savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje; primena, kad svarbu gerbti taikų nuomonės reiškimą ir kritiką;

12.  reiškia nuoširdžiausią užuojautą terorizmo aukų šeimoms; reiškia solidarumą su Egipto gyventojais ir dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą kovoti su radikalių ideologijų ir teroristinių grupuočių plitimu;

13.  primygtinai ragina Egipto vyriausybę užtikrinti, kad visos operacijos Sinajaus pusiasalyje būtų vykdomos laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų, nuodugniai ištirti visus pažeidimus, nedelsiant leisti nepriklausomiems stebėtojams ir žurnalistams atvykti į Šiaurės Sinajų, patenkinti pagrindinius gyventojų poreikius ir suteikti nepriklausomoms pagalbos organizacijoms galimybę teikti pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia;

14.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų padėčiai Egipte ir pasmerkti nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį šalyje, įskaitant mirties bausmės taikymą; primygtinai ragina EIVT reaguoti į pastarojo meto įvykius Egipte ir pasinaudoti visomis turimomis poveikio priemonėmis, kad būtų daromas spaudimas Egiptui gerinti jo žmogaus teisių padėtį ir sustabdyti planuojamą mirties bausmių vykdymą, raginti nedelsiant paleisti įkalintus asmenis ir skatinti Egipto valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų paisyti tarptautinių normų ir teisės aktų;

15.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES toliau bendradarbiautų su Egiptu kaip svarbiu kaimynu ir partneriu; todėl primygtinai ragina Egiptą laikytis pagal 2017 m. liepos 27 d. priimtus ES ir Egipto partnerystės prioritetus prisiimto įsipareigojimo skatinti demokratiją, pagrindines laisves ir žmogaus teises, kaip numatyta šalies konstitucijoje ir tarptautiniuose standartuose; pabrėžia, kad partnerystės prioritetai buvo nustatyti kartu su Egiptu 2017 m., nepaisant nuolatinio regreso žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares užtikrinti, kad tolesnis bendradarbiavimas su Egiptu būtų vykdomas su sąlyga, kad paisoma žmogaus teisių, ir integruoti žmogaus teisių klausimus į visus dialogus su Egipto valdžios institucijomis, ypač atsižvelgiant į tris nustatytus prioritetus; pakartoja, kad žmogaus teisėms neturėtų pakenkti migracijos valdymas ar kovos su terorizmu veiksmai;

16.  primena Egipto valdžios institucijoms, kad ES bendradarbiavimas su Egiptu turėtų būti grindžiamas paskatomis, laikantis Europos kaimynystės politikos principo „parama pagal pažangą“, ir jis turėtų priklausyti nuo pažangos reformuojant demokratines institucijas, užtikrinant teisinės valstybės principą ir žmogaus teises;

17.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares išlaikyti tvirtą ir vieningą nuomonę dėl ES pozicijos žmogaus teisių klausimais 2018 m. gruodžio 20 d. vyksiančiame ES ir Egipto asociacijos tarybos posėdyje, taip pat visuose žmogaus teisių forumuose ir dvišaliuose bei daugiašaliuose susitikimuose ir aiškiai nurodyti pasekmes, kurias Egipto vyriausybė patirtų, jei nepakeistų savo represinės krypties, pvz., kad bus taikomos tikslinės sankcijos asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus; ragina ES kitame JT žmogaus teisių tarybos posėdyje paskelbti tvirtą pareiškimą, taip pat atsižvelgiant į rekomendacijas dėl 2019 m. JT visuotinio periodinio vertinimo;

18.  dar kartą reiškia pasipiktinimą dėl Italijos tyrėjo Giulio Regeni kankinimo ir nužudymo; pabrėžia, jog ir toliau darys spaudimą, kad ES institucijos bendradarbiautų su savo partneriais Egipte tol, kol šioje byloje bus atskleista tiesa, o nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn; primena Egipto valdžios institucijoms jų atsakomybę už Giulio Regeni bylą tiriančios Italijos ir Egipto teisininkų grupės saugumą;

19.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms sustabdyti stebėjimo technologijų ir saugumo įrangos eksportą į Egiptą, nes šis eksportas gali palengvinti išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, be kita ko, socialinėje žiniasklaidoje;

20.  labai apgailestauja dėl Egipto valdžios institucijų parodyto nenoro surengti Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio vizitą Kaire; tikisi, kad ES atstovai atkreips dėmesį į Egipto valdžios institucijų nuolatinį atsisakymą leisti surengti šį vizitą;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0035.
(2) OL C 50, 2018 2 9, p. 42.
(3) OL C 399, 2017 11 24, p. 130.
(4) OL C 300, 2016 8 18, p. 34.


Tanzanija
PDF 128kWORD 42k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tanzanijos (2018/2969(RSP))
P8_TA(2018)0527RC-B8-0570/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tanzanijos, įskaitant 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini 2018 m. lapkričio 15 d. ES vardu padarytą pareiškimą dėl ES ir Tanzanijos santykių,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. ES atstovų vietoje pareiškimą dėl didėjančio politinio smurto ir bauginimo Tanzanijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 2 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl LGBT asmenų persekiojimo ir suėmimų Tanzanijoje,

–  atsižvelgdamas į ES Tarybos priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį (toliau – LGBT skirtų priemonių rinkinys),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo tada, kai 2015 m. Tanzanijos prezidentu buvo išrinktas John Pombe Magufuli, pagrindinės teisės šalyje pažeidžiamos taikant represinius įstatymus ir nutarimus; kadangi valdžią kritikuojantiems žurnalistams, opozicijoje esantiems politikams ir atvirai kritiką reiškiantiems pilietinės visuomenės aktyvistams grasinama, jie savavališkai suimami ir bauginami;

B.  kadangi per pastaruosius dvejus metus šalyje padaugėjo prieš LGBTI asmenis nukreiptų stigmatizacijos, smurto ir tikslinių suėmimų atvejų; kadangi pagal Tanzanijos teisę tos pačios lyties asmenų seksualiniai santykiai laikomi nusikalstama veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 30 metų iki gyvos galvos; kadangi Tanzanijos kovos su homoseksualumu įstatymas yra vienas iš griežčiausių pasaulyje;

C.  kadangi įtariamiems homoseksualiems asmenims Tanzanijoje atliekamos priverstinės išangės patikros – abejotinas homoseksualių santykių „įrodymo“ metodas, kurį Jungtinės Tautos ir Afrikos žmogaus teisių komisija laiko kankinimu;

D.  kadangi Dar es Salamo regiono administracijos vadovas Paul Makonda yra garsus represijų šalininkas; kadangi 2018 m. spalio 31 d. spaudos konferencijoje jis paskelbė, kad sukuriama darbo grupė, kurios tikslas – susekti gėjus, prostitutes ir asmenis, kurie socialiniuose tinkluose sukčiaudami renka lėšas; kadangi jis paragino visuomenę pranešti valdžios institucijoms apie asmenis, kurie, kaip įtariama, yra homoseksualūs;

E.  kadangi Sveikatos ministerija laikinai sustabdė savivaldybėse teikti kovos su ŽIV ir AIDS paslaugas ir uždarė tikslinių gyventojų grupių, įskaitant gėjus, priėmimo centrus; kadangi 2017 m. vasario 17 d. ji uždarė 40 sveikatos centrų, nes neva juose skatinamas homoseksualumas; kadangi, kaip pranešė kai kurios organizacijos, dėl represinių priemonių prieš LGBTI bendruomenę ŽIV užsikrėtę vyrai negali gauti antiretrovirusinio gydymo, o kiti nebesinaudoja tyrimų ir prevencijos paslaugomis;

F.  kadangi 2018 m. lapkričio mėn. Zanzibare buvo suimta dešimt vyrų, kurie neva organizavo tos pačios lyties asmenų santuokos ceremonijas; kadangi 2018 m. spalio 17 d. buvo suimta 13 aktyvistų, veikiančių sveikatos ir žmogaus teisių srityse, už dalyvavimą susitikime, kuriame buvo patariamas įstatymas, ribojantis LGBTI asmenų galimybes gauti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas;

G.  kadangi pažeidžiamos daugelio vaikų ir paauglių, ypač mergaičių, žmogaus teisės ir jie patiria žalingą praktiką, įskaitant plačiai paplitusį seksualinį smurtą, fizines bausmes, vaikų santuokas ir paauglių nėštumą, o dėl to jiems sudėtinga arba netgi neįmanoma lankyti mokyklos; kadangi Tanzanijos vyriausybė trukdo naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir baugina organizacijas, teikiančias informaciją apie tokias paslaugas;

H.  kadangi 2018 m. birželio 22 d. prezidentas J. P. Magufuli paskelbė deklaraciją, kurioje draudžiama nėščioms mergaitėms lankyti mokyklą; kadangi valdžios institucijos baugina pilietinės visuomenės organizacijas, ginančias nėščių mergaičių teises grįžti į mokyklą;

I.  kadangi jau kurį laiką Tanzanijos žmogaus teisių ir gero valdymo komisija nevykdo savo veiklos; kadangi prezidentas J. P. Magufuli nebeskiria šios komisijos narių ar kitas pareigas joje einančių asmenų;

J.  kadangi vyriausybė nutraukė arba grasino nutraukti privačių radijo stočių ir laikraščių veiklą ir nebeleidžia rodyti tiesioginių parlamento svarstymų transliacijų; kadangi buvo uždaryti vietos kanalai ir dekoderiai, kuriais rodomi tie kanalai;

K.  kadangi 2015 m. Tanzanijos Nacionalinė Asamblėja priėmė Aktą dėl kibernetinių nusikaltimų, o 2018 m. rugsėjo mėn. – Internetinio turinio reglamentus, siekdama kontroliuoti socialiniuose tinkluose skelbiamą turinį; kadangi 2015 m. priimtame Statistikos akte nustatyta, kad neleidžiama svarstyti tam tikrų vyriausybės pateiktų statistinių duomenų ar juos užginčyti;

L.  kadangi nuolat suimami opozicijos vadovai remiantis įvairiausiais kaltinimais: pradedant neva prezidento įžeidimu ir baigiant melaginga informacija ir neapykantos kurstymu; kadangi 2018 m. liepos mėn. buvo suimta 20 pagrindinės Tanzanijos opozicinės partijos narių kaltinant juos neramumų kurstymu; kadangi nuo 2018 m. pradžios prieš kai kuriuos politinės opozicijos ir parlamento narius buvo vykdomi smurtiniai išpuoliai, o kai kurie net buvo nužudyti; kadangi 2018 m. vasario 22 d. prie savo namų mačetėmis buvo nužudytas parlamento narys Godfrey Luena, priklausęs Tanzanijos pagrindinei opozicinei partijai „Chama Cha Demokrasia na Maendeleo“ (CHADEMA) ir aktyvus žmogaus teisių gynėjas; kadangi 2018 m. lapkričio mėn. buvo suimti ir po tarptautinių institucijų spaudimo paleisti Žurnalistų apsaugos komiteto programos koordinatorė Africa Angela Quintal ir jos kolega Mutoki Mumpo;

M.  kadangi turizmo plėtra pastaraisiais metais sukėlė aktyvesnę veiklą, ypač Serengečio regione, kur gyvena masajai; kadangi šiame regione kilo didelė įtampa dėl ariamosios žemės ar ribotos žemės kontrolės spekuliavimo tikslais;

N.  kadangi ES delegacijos vadovas Roeland van de Geer buvo priverstas išvykti iš šalies po to, kai Tanzanijos valdžios institucijos ėmė daryti didesnį spaudimą; kadangi nuo tada, kai prezidentu buvo išrinktas J. P. Magufuli, iš Tanzanijos buvo išsiųsti padalinio „JT moterys“ vadovas, JT vystymosi programos vadovas ir UNESCO vadovas;

O.  kadangi Sąjungos vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini pranešė apie sprendimą atlikti išsamią Sąjungos santykių su Tanzanija peržiūrą;

1.  reiškia susirūpinimą dėl blogėjančios politinės padėties Tanzanijoje, kuriai būdingas viešosios erdvės mažėjimas, nes griežtinami pilietinės visuomenės organizacijų, žmogaus teisių gynėjų, žiniasklaidos ir daugelio politinių partijų veiklos apribojimai; yra ypač susirūpinęs dėl blogėjančios LGBTI asmenų padėties;

2.  smerkia bet kokį neapykantos ir smurto kurstymą dėl seksualinės orientacijos; primygtinai ragina Tanzanijos valdžios institucijas užtikrinti, kad Paul Makonda nutrauktų savo provokacijas prieš LGBTI bendruomenę ir būtų patrauktas atsakomybėn už smurto kurstymą;

3.  ragina atlikti nepriklausomus tyrimus dėl išpuolių prieš žurnalistus, LGBTI asmenis, žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos partijų narius, siekiant įtariamus išpuolius įvykdžiusius asmenis patraukti atsakomybėn;

4.  primena Tanzanijos vyriausybei apie jos pareigą, įskaitant pagal Kotonu susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, visomis aplinkybėmis apsaugoti visų savo piliečių teises, orumą ir fizinę neliečiamybę,

5.  ragina Tanzaniją panaikinti įstatymus, pagal kuriuos homoseksualumas laikomas nusikalstama veika;

6.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti LGBT skirtų priemonių rinkiniu ir paraginti trečiąsias valstybes dekriminalizuoti homoseksualumą, padėti sumažinti smurtą ir diskriminaciją ir apsaugoti LGBTI teisių gynėjus;

7.  ragina Tanzanijos valdžios institucijas iš dalies pakeisti visas Akto dėl kibernetinių nusikaltimų, Elektroninių ir pašto ryšių (internetinio turinio) reglamentų ir Žiniasklaidos paslaugų įstatymo ribojamąsias nuostatas ir pakeisti jas nuostatomis, kuriomis pagal tarptautines žmogaus teisių normas bus užtikrinta žodžio ir žiniasklaidos laisvė;

8.  ragina Tanzanijos valdžios institucijas panaikinti visus įstatymus, priemones ir kitas kliūtis, trukdančias teikti paslaugas ir informaciją, kurios moterims, mergaitėms ir jaunoms motinoms reikia, kad jos būtų sveikos, visų pirma prezidento J. P. Magufuli deklaraciją, pagal kurią pagimdžiusioms mergaitėms neturėtų būti leidžiama grįžti į mokyklą, įskaitant teisės aktų, kuriuose įteisinamas nėščių mergaičių išmetimas iš mokyklos, panaikinimą;

9.  primygtinai ragina Tanzanijos prezidentą užtikrinti, kad šalies Žmogaus teisių komisija kuo greičiau imtų vykdyti savo veiklą, paskirti komisijos narius, kurie tirtų žmogaus teisių pažeidimų atvejus, ir imtis veiksmų siekiant remti namų ūkio darbuotojus užsienyje;

10.  ragina Tanzanijos valdžios institucijas išlaisvinti visus politinius kalinius;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Tanzanijos vyriausybės daromo spaudimo ES delegacijos vadovui Roelandui van de Geerui; palankiai vertina Europos Sąjungos ir jos valstybių narių sprendimą išsamiai peržiūrėti ES politiką dėl Tanzanijos; pabrėžia politinio dialogo svarbą siekiant, kad Tanzanijos valdžios institucijos prisiimtų konkrečius įsipareigojimus sukurti pilietinės visuomenės, politinių partijų ir žiniasklaidos veiklai palankią aplinką; ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimą AKR ir ES partnerystės susitarimą po 2020 m. būtų įtraukta aiški nuoroda į nediskriminavimą dėl seksualinės orientacijos;

12.  reiškia susirūpinimą dėl masajų padėties; smerkia tai, kad valdžios institucijos ir saugumo pajėgos naudoja jėgą;

13.  ragina Tanzanijos valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų, kad, vadovaujantis Tanzanijos Konstitucija, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija ir šalies prisiimtais tarptautiniais ir regioninius įsipareigojimais, būtų apsaugotos pilietinės visuomenės organizacijų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, sveikatos apsaugos darbuotojų ir politinių aktyvistų teisės;

14.  ragina ES toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Tanzanijoje, visų pirma reguliariai teikti savo delegacijos parengtas ataskaitas; ragina Europos Sąjungos delegaciją ir valstybes nares padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta skubi apsauga ir parama žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla pavojus;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, AKR ir ES ministrų tarybai, Afrikos Sąjungos institucijoms, Rytų Afrikos bendrijos institucijoms ir Tanzanijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 316, 2016 8 30, p. 122.


Blokų grandinė – ateities perspektyvomis grindžiama prekybos politika
PDF 177kWORD 55k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl blokų grandinės – ateities perspektyvomis grindžiamos prekybos politikos (2018/2085(INI))
P8_TA(2018)0528A8-0407/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Informacinių technologijų susitarimą,

–  atsižvelgdamas į PPO elektroninės prekybos darbo programą,

–  atsižvelgdamas į PPO prekybos lengvinimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio muitinių organizacijos peržiūrėtą Kioto konvenciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl virtualiųjų valiutų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl muitinių veiklos ir valdymo, kaip priemonės sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir kovoti su neteisėta prekyba, išorės aspektų vertinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusios PPO ministrų konferencijos proga priimtą bendrą deklaraciją dėl prekybos ir moterų įgalėjimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl horizontaliųjų nuostatų, skirtų reglamentuoti saugų tarpvalstybinį asmens duomenų judėjimą (ES prekybos ir investiciniuose susitarimuose),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

–  Atsižvelgdamas į 2016 m. Jungtinės Karalystės Vyriausybės Mokslo biuro vyriausiojo mokslinio patarėjo pranešimą „Paskirstytojo registro technologija. Už blokų grandinės“(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Jungtinių Tautų Prekybos sąlygų gerinimo ir elektroninio verslo centro (UN/CEFACT) baltąją knygą dėl blokų grandinės techninių taikomųjų programų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 10 d. dvidešimt vienos ES valstybės narės ir Norvegijos deklaraciją dėl Europos blokų grandinės partnerystės(9), prie kurios vėliau prisijungė dar penkios valstybės narės, padidindamos dabartinį deklaraciją pasirašiusių šalių skaičių iki dvidešimt septynių,

–  atsižvelgdamas 2018 m. vasario 1 d. Komisijos paskelbtą ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo veiklos pradžią(10),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. spalio 19 d. išvadas(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0407/2018),

A.  kadangi šiame pranešime blokų grandinė laikoma privačiąja leistina paskirstytojo registro technologija (DLT), kuri apima iš duomenų blokų sekos sudarytą duomenų bazę, blokus talpinant sutikus tinklo operatoriams, jeigu nenurodoma kitaip;

B.  kadangi įvairūs atvejų tyrimai ir pramonės šakos gaus įvairios naudos iš privačiųjų / viešųjų, leistinų / neleistinų blokų grandinių derinio;

C.  kadangi kiekviename blokų grandinės bloke yra maiša, naudojama tikrinti ankstesnio bloko turinį, tokiu būdu atskiros šalys įgalinamos dalyvauti sandoriuose esant stipresniam pasitikėjimui ir atskaitomybei, atsižvelgiant į tai, kad registre laikomus duomenis nelengva suklastoti;

D.  kadangi atvirųjų šaltinių blokų grandinės technologija yra leistinų blokų grandinių plitimo visame pasaulyje pagrindas, padedantis didinti dalyvių pasitikėjimo konkrečiu su verslu susijusiu tinklu lygį;

E.  kadangi blokų grandinė galėtų įgalinti tam tikrus administratorius nustatyti dalyvių funkcijas, pareigas, prieigos lygius ir tvirtinimo teises;

F.  kadangi pasaulinės prekybos pagrindu laikomas 16 trilijonų eurų vertės tiekimo grandinės sektorius, kuriame dėl didelių sandorių sudarymo išlaidų ir veiklą apsunkinančio dokumentų tvarkymo procesas tampa sudėtingas ir sistemose atsiranda klaidų;

G.  kadangi pradėtos bandomosios iniciatyvos, dėl kurių ateityje sumažėtų transporto išlaidos, pramonė taptų labiau tausojančia aplinką ir pagerėtų ekonominės veiklos rezultatai;

H.  kadangi yra bent 202 vyriausybės lygmens blokų grandinės iniciatyvos, įgyvendinamos 45 pasaulio šalyse, ir Azijos ir Ramiojo vandenyno, Amerikos ir visų pirma Artimųjų Rytų regiono šalys investuoja į blokų grandinės technologijas, taikomas prekybos srityje;

I.  kadangi dėl blokų grandinės gali sustiprėti ir pagerėti ES prekybos politika, t. y. laisvosios prekybos susitarimai (LPS), savitarpio pripažinimo susitarimai (MRA), ypač įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO), sprendimai dėl duomenų tinkamumo ir prekybos apsaugos priemonės;

J.  kadangi blokų grandinė suteikia daug galimybių padidinti skaidrumą ir atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, padidinti dalyvių pasitikėjimą atitinkamu tinklu, supaprastinti muitinės patikrą ir atitikties reikalavimus, sumažinti sandorių išlaidas ir padidinti duomenų nekintamumą ir saugumą, o be to, blokų grandinė gali būti naudojama kaip kovos su korupcija priemonė; kadangi su galima nauda susiję keli iššūkiai, įskaitant kibernetinį saugumą;

K.  kadangi blokų grandinė gali suteikti pagrindą užtikrinti tiekimo grandinės skaidrumą, sumažinti korupcijos mastą, nustatyti mokesčių slėpimo atvejus, suteikti galimybę sekti neteisėtus mokėjimus ir kovoti su prekyba grindžiamu pinigų plovimu; kadangi esama rizikos veiksnių, susijusių su neleistinos blokų grandinės taikymu nusikalstamos veiklos, įskaitant mokesčių slėpimą, mokesčių vengimą ir prekyba grindžiamą pinigų plovimą, tikslais; kadangi Komisija ir valstybės narės privalo vykdyti stebėseną šioje srityje ir skubiai spręsti šias problemas;

L.  kadangi tarptautinės prekybos srityje taikoma blokų grandinės technologija tebėra plėtojama ir todėl reikia inovacijoms palankaus, įgalinančio ir skatinančio požiūrio, kuriuo užtikrinamas teisinis tikrumas, kartu skatinant vartotojų, investuotojų ir aplinkos apsaugą, didinant socialinę technologijos vertę, mažinant skaitmeninę atskirtį ir gerinant piliečių skaitmeninius įgūdžius;

M.  kadangi blokų grandinės technologija visoms prekybos veikloje dalyvaujančioms šalims iš viešojo ir privačiojo sektorių gali suteikti nuolatinę prieigą tikruoju laiku prie nekintančios laiko žyma pažymėtos duomenų bazės, kurioje saugomi su sandoriais susiję duomenys, ir taip padėti užtikrinti pasitikėjimą, išvengti atitikties problemų ir kovoti su padirbtų prekių ir suklastotų dokumentų naudojimu;

N.  kadangi kai kuriuose ES regionuose ir didmiesčių vietovėse jau pradėta šią technologiją plėtoti, įgyvendinant konkrečius projektus ir programas, grindžiamus jų pačių charakteristikomis, ir kuriant gerosios patirties sklaidos tinklus;

Europos Sąjungos prekybos politika

1.  pripažįsta, kad, nepaisant ankstesnių prekybos laimėjimų, ES LPS turi didelį neišnaudotą potencialą ir vis dar turi būti visapusiškai panaudoti, nes tiek ES, tiek jos šalyse partnerėse ar regionuose partneriuose lengvatiniais tarifais naudojasi vidutiniškai tik 67 proc. ES eksportuotojų ir 90 proc., ir pritaria tam, kad būtų išnagrinėti techniniai sprendimai, galintys padėti padidinti LPS naudojimo ir eksporto mastą; pažymi, kad eksportuotojai galėtų dokumentus įkelti į valdžios institucijos taikomąją programą, pagrįstą blokų grandine, ir pademonstruoti atitiktį pagal LPS taikomam lengvatiniam režimui, pvz., atitiktį lengvatinių kilmės taisyklių taikymo sąlygoms, sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklėms bei nuostatoms dėl prekybos ir darnaus vystymosi; mano, kad blokų grandinės technologija galėtų padėti padidinti kumuliacijai skirtus rezervus LPS;

2.  mano, kad sertifikatų gavimo procedūros ir pagal lengvatines, ir pagal nelengvatines kilmės taisykles yra brangios ir sudėtingos įmonėms; mano, kad lengvatinių taisyklių atveju blokų grandinė gali padėti nustatyti prekės kilmę; be to, mano, kad nelengvatinių taisyklių atveju blokų grandinė galėtų padėti proporcingai naudoti Sąjungos prekybos apsaugos priemones, suteikdama skaidrumo dėl prekių, patenkančių į Europos rinką, kilmės ir bendrą nuovoką apie importo antplūdį, kad įmonėms būtų užtikrintos vienodesnės sąlygos;

3.  pabrėžia, kad blokų grandinė gali tapti priemone paremti prekybos ir darnaus vystymosi darbotvarkę, suteikdama pasitikėjimo žaliavų ir prekių kilme, skaidriais gamybos procesais ir tiekimo grandinėmis bei jų atitiktimi tarptautinėms taisyklėms darbo, socialinių ir aplinkosaugos teisių srityje, atsižvelgiant į jos ypatingą svarbą, kiek tai susiję su konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis, neteisėta prekyba kultūros prekėmis, eksporto kontrole ir korupcija; pabrėžia, kad blokų grandinė galėtų prisidėti prie įmonių veiklos tvarumo srityje ir skatinti atsakingą verslą;

4.  mano, kad dėl mažesnių laiko sąnaudų ir išlaidų, susijusių su pasienio muitinėmis, įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų savitarpio pripažinimo susitarimai įgalina verslą įvairinti jų tiekimo grandines; pažymi, kad yra spręstinų įgyvendinimo klausimų; mano, kad dėl blokų grandinių nuolat keičiantis duomenimis galėtų sumažėti netikrumas, susijęs su įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų savitarpio pripažinimo susitarimų vykdymu;

Išorės muitinės ir prekybos lengvinimo aspektai

5.  labai palankiai vertina prekybos lengvinimo susitarimą (angl. TFA); mano, kad šis susitarimas yra pagrindas PPO narėms atrasti naujus prekybą lengvinančius būdus, įskaitant panaudojant blokų grandinę; teigiamai vertina ES pastangas išlaikyti ir stiprinti PPO ir jos įsipareigojimą sukurti taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir pasaulio prekybos taisyklių laikymąsi;

6.  mano, kad dėl blokų grandinės muitinė galėtų automatiškai gauti reikalaujamą informaciją muitinės deklaracijoms, sumažėtų rankinio tikrinimo ir įrodomųjų dokumentų poreikis ir visoms atitinkamoms šalims vienu metu būtų pateikiamas tikslus į ES patenkančių prekių statuso atnaujinimas bei savybės, taip pagerinant stebėjimo ir sekimo pejėgumus bei skaidrumą;

7.  yra įsitikinęs, kad skaitmeninimas leis veiksmingiau ir skaidriau keistis informacija; mano, kad blokų grandinė gali suteikti gamintojams, laboratorijoms, logistikos veiklos vykdytojams, reguliavimo institucijoms ir vartotojams galimybę gauti visą reikiamą informaciją, pvz., apie kilmę, bandymus, sertifikavimą ir licencijavimą, ir ja keistis; pažymi, kad blokų grandinė taip pat galėtų padėti tinkamai išduodant e. sertifikatus; mano, kad skaitmeninimas ir taikomųjų programų naudojimas tiekimo grandinėse yra išankstinė sąlyga, kad blokų grandinė veiktų visu pajėgumų, ir papildo jos veikimą; pažymi, kad skaitmeninimo srityje tarp valstybių narių esama didelių skirtumų;

8.  yra įsitikinęs, kad blokų grandinės technologijas įvedus į visą tiekimo grandinę gali padidėti pasaulinės prekybos efektyvumas, sparta ir apimtys, nes sumažėtų su tarptautiniais sandoriais susijusios išlaidos, o verslo įmonėms būtų padedama nustatyti naujus prekybos partnerius, tai taip pat gali nulemti padidėjusį vartotojų pasitikėjimą skaitmenine prekyba;

9.  pabrėžia, kad blokų grandinė taikoma visų pirma šiose srityse:

   a) suteikiama daugiau tikrumo ir dėl prekių kilmės, ir dėl jų intelektinės nuosavybės teisių, kartu mažinama neteisėtų prekių, įskaitant falsifikuotas ir suklastotas prekes, patekimo į tiekimo grandinę rizika,
   b) valdžios institucijoms teikiama tiksli informacija apie tai, kada prekė galėjo būti sugadinta arba neteisėtai pakeista tiekimo grandinėse,
   c) didinamas skaidrumas ir atsekamumas, suteikiant visiems dalyviams galimybę registruoti savo sandorius ir dalytis šia informacija tinkle,
   d) išsaugoma vartotojų apsauga ir vartotojų pasitikėjimas, nes vartotojams teikiama išsami informacija apie gaminius ir didinamas verslo įmonių veiklos tvarumas;
   e) mažinamos tiekimo grandinės valdymo išlaidos, nes nereikia tarpininkų ir su jais susijusių išlaidų, nėra fizinio poreikio rengti, vežti ir tvarkyti popierinius dokumentus,
   f) tobulinamas teisingų muitų ir PVM mokėjimų taikymas bei pajamų surinkimas prekybos politikos srityje, taip pat
   g) trumpinama visa prekių gabenimo tranzitu trukmė, nes automatizuojamos užduotys, kurios paprastai atliekamos rankiniu būdu; atkreipia dėmesį į susijusią naudą, visų pirma tiekimo „pačiu laiku“ grandinėms, mažinant tiek logistikos pramonės sąnaudas, tiek jos anglies pėdsaką;

10.  pažymi, kad nusikaltėliai, siekdami užmaskuoti neteisėtą veiklą, pvz., pinigų plovimą per prekybą, gali manipuliuoti teisėta prekyba, suklastodami reikiamus dokumentus, juose nurodydami klaidingus duomenis, pvz., per didelę arba per mažą atitinkamos prekės vertę; mano, kad blokų grandinė gali suteikti muitinėms ir kitoms institucijoms galimybę laiku ir koordinuotai imtis skubių veiksmų neteisėtiems finansiniams srautams atskleisti;

Tarpvalstybiniai duomenų srautai ir duomenų apsauga

11.  pripažįsta tarpvalstybinių duomenų srautų neatsiejamą vaidmenį tarptautinėje prekyboje prekėmis ir paslaugomis ir projektuojant blokų grandinės architektūrą;

12.  pažymi blokų grandinės taikymo sritį tvirtinant sandorius tarptautinėje tiekimo grandinėje dalyviams nustatant prieigos lygius ir tvirtinimo procedūras;

13.  atkreipia dėmesį į blokų grandinės ir tarpvalstybinių duomenų srautų prekyboje sąsają; pažymi, kad pagal privačią leistiną paskirstytojo registro technologiją integruojant duomenis iš įvairių šaltinių galima suteikti patikimumo tarp platformų; Pripažįsta tarpvalstybinių duomenų srautų svarba augimui ir užimtumui; pabrėžia, kad blokų grandinėse yra skiriami asmens ir ne asmens duomenys;

14.  pažymi, kad santykis tarp blokų grandinės ir bendrojo duomenų apsaugos reglamento kelia iššūkį; pabrėžia, kad diegiant blokų grandinę turėtų būti laikomasi kitų galiojančių ir būsimų ES teisės aktų duomenų apsaugos srityje ir privatumo taisyklių; pabrėžia, kad blokų grandinės technologijos gali pasiūlyti sprendimus, skirtus bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms dėl integruotosios duomenų apsaugos įgyvendinti, remiantis jų bendrais saugių ir nepriklausomų duomenų principais; pabrėžia, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas turi ribotą poveikį komerciniams sandoriams, nes privačiosiose leistinose blokų grandinėse nėra asmens duomenų; tačiau pripažįsta, kad reikia būtinų apsaugos priemonių ir reguliavimo priežiūros; pabrėžia, kad bendrasis duomenų apsaugos reglamentas taikomas tik asmens duomenų atžvilgiu; ragina Komisiją nuodugniau išnagrinėti šį klausimą;

15.  pripažįsta, kad svarbu, jog blokų grandinės būtų kuriamos laikantis teisės būti pamirštam, ir pažymi, kad patikrinti blokų grandinės ir blokų grandinės taikomųjų programų naudotojai turėtų visuomet turėti prieigą prie visų duomenų, susijusių su sandoriais, kuriuose dalyvauja, atsižvelgiant į jų prieigos teises;

16.  pakartoja savo raginimą įtraukti į laisvosios prekybos susitarimus nuostatas, kuriomis užtikrinamas visapusiškais skaitmeninės ekosistemos veikimas ir skatinami tarpvalstybiniai duomenų srautai; šiuo atžvilgiu pažymi, kad sprendimais dėl tinkamumo neskatinamas laisvas ne asmens duomenų srautas; todėl ragina Komisiją susitarti dėl privalomų ir vykdytinų įsipareigojimų sudarant LPS dėl duomenų perdavimo, įskaitant ne asmens duomenis;

17.  pabrėžia, kad blokų grandinė yra nauja duomenų saugojimo ir valdymo paradigma, kuri gali decentralizuoti žmonių tarpusavio sąveikos, rinkų, bankų ir tarptautinės prekybos formas; pabrėžia, kad blokų grandinės atsiradimas suteikia galimybių ir kartu susijęs su problemomis duomenų apsaugos, skaidrumo ir finansinių nusikaltimų aspektais, nes, kai duomenys įvedami, jie yra nekintami ir jais keičiamasi su visomis dalyvaujančiomis šalimis, o tai kartu užtikrina jų saugumą ir vientisumą; prašo, kad būtų viskas padaryta, taip pat ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti technologijos nesuklastojamumą ir nekintamumą ir užtikrinti, kad nebūtų keliamas pavojus pagrindinei teisei į duomenų apsaugą;

18.  pripažįsta uždavinį, kurį kelia ryšys tarp blokų grandinės technologijų ir ES duomenų apsaugos sistemos, t. y. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR), įgyvendinimo, ir primena, kad dėl šios sąsajos gali paaiškėti, kad pagrindinių teisių apsauga yra nesuderinama su inovacijų skatinimu; teigia, jog reikia užtikrinti, kad blokų grandinės technologija visiškai atitiktų ES duomenų apsaugos sistemą ir pagal ją būtų visapusiškai paisoma ES teisėje nustatytų principų, visų pirma susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kaip pagrindine teise pagal Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalį ir SESV 16 straipsnio 1 dalį;

19.  be to, pabrėžia, kad blokų grandinės, iš dalies dėl pirmiau aprašyto nesuderinamumo, jokiu būdu savaime neremia duomenų suverenumo, todėl turi būti specialiai pritaikytos, kad tai darytų, turint mintyje tai, kad blokų grandinės taip pat gali kelti pavojų duomenų apsaugai;

20.  pabrėžia, kad tinkamai sukurta blokų grandinės technologija turėtų derėti su pritaikytosios duomenų apsaugos principu, pagal kurį duomenų subjektams suteikiama didesnė savo duomenų kontrolė, kaip numatyta pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR); taip pat pabrėžia, kad asmens duomenys blokų grandinėje paprastai nėra anoniminiai, dėl to jie tampa duomenimis, patenkančiais į BDAR taikymo sritį; pakartoja, kad blokų grandinės turėtų visapusiškai derėti su ES teisės aktais, įskaitant atvejus, kai šios grandinės naudojamos asmens duomenims tvarkyti; todėl rekomenduoja, kad blokų grandinėse ir taikomosiose programose būtų integruoti mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad duomenys būtų visiškai anonimiški, šitaip garantuojant, kad jose būtų saugomi tik duomenys, nesusiję su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra arba gali būti nustatyta;

21.  pabrėžia, kad būsimose blokų grandinės taikomosiose programose turėtų būti įdiegti mechanizmai, kuriais būtų apsaugoti asmens duomenys ir užtikrinta, kad duomenys galėtų būti visiškai anonimiški; ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti mokslinius tyrimus, visų pirma mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su naujomis blokų grandinės technologijomis, kurios suderinamos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir pagrįstos pritaikytosios duomenų apsaugos principu, pavyzdžiui, „zck-SNARK“ (angl. zero-knowledge succinct non-interactive arguments of knowledge);

22.  mano, kad, siekiant neleisti, kad būtų pažeidžiamos pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą, blokų grandinės technologija neturėtų būti naudojama asmens duomenims tvarkyti, jei ją įgyvendinanti organizacija negeba užtikrinti atitikties BDAR reikalavimams ir visų pirma teisių į duomenų ištaisymą ir ištrynimą apsaugos;

23.  pabrėžia, kad blokų grandinių naudotojai tuo pačiu metu gali būti ir asmens duomenų, kuriuos jie įkelia į registrą, tvarkytojai, ir duomenų valdytojai, nes savo kompiuteryje saugo viso registro kopiją;

24.  pažymi, kad tais atvejais, kai blokų grandinėje saugomi asmens duomenys, kai kurių blokų grandinės technologijų nekintamasis pobūdis gali būti nesuderinamas su BDAR 17 straipsnyje nustatyta teise reikalauti ištrinti duomenis;

25.  susirūpinęs pažymi, kad tais atvejais, kai blokų grandinėje saugomi asmens duomenys, duomenų kopijų platinimas blokų grandinėje gali būti nesuderinamas su BDAR 5 straipsnyje nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu;

26.  ragina Europos duomenų apsaugos valdybą paskelbti gaires ir rekomendacijas, siekiant užtikrinti blokų grandinės technologijos suderinamumą su ES teisės aktais;

27.  susirūpinęs pažymi, kad nesama jokių nuorodų į rimtą poveikį, kurį daro blokų grandinės technologijos taikymo būdas, ypač tokiose srityse kaip kova su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir terorizmo finansavimu; mano, kad bet kokios blokų grandinės technologijos turėtų būti naudojamos iš anksto numačius, kas bus laikoma grandinėje, o kas už jos ribų, asmens duomenis saugant už grandinės ribų;

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

28.  yra įsitikinęs, kad su blokų grandine susijusios inovacijos ir skatinimas gali sukurti ekonomines galimybes internacionalizuoti MVĮ ir išvengti su eksportu susijusių išlaidų, palengvinant sąveiką su vartotojais, muitine, tarptautiniais ir nacionaliniais reguliavimo organais ir kitais tiekimo grandinėje esančiais verslais; priduria, kad blokų grandinių infrastruktūra gali padėti greitai ir nebrangiai pateikti į rinką produktus ir paslaugas;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad blokų grandinė galėtų būti naudinga MVĮ, nes ji sudarytų sąlygas tarpusavio bendravimui, suteiktų bendradarbiavimo priemonių ir užtikrintų saugius mokėjimus, o tai palengvintų verslo sąlygas ir sumažintų nemokėjimo riziką bei su sutarčių vykdymu susijusias teisinių procedūrų išlaidas naudojant išmaniąsias sutartis; pripažįsta poreikį užtikrinti, kad plėtojant blokų grandinę tarptautinės prekybos srityje būtų įtrauktos MVĮ; pabrėžia, kad šiuo metu išmaniosios sutartys dar gali būti nepakankamai ištobulintos, kad būtų galima kokiame nors sektoriaus teisės akte nustatyti teisinius su jos naudojimu susijusius įpareigojimus, ir kad reikalingas tolesnis rizikos vertinimas;

30.  pabrėžia galimybes, taip pat ir MVĮ, kurios atsiras diegiant blokų grandinės technologijas kaip ES prekybos politikos priemonę, nes jos, be kitų privalumų, gali sumažinti sandorių išlaidas ir padidinti efektyvumą; taip pat pripažįsta, kad blokų grandinės technologija suteikia galimybę padidinti pasitikėjimą dabartine prekybos sistema, nes joje pateikiami nekintantys sandorių įrašai; vis dėlto pripažįsta, kad tais atvejais, kurie nepatenka į ES prekybos politikos taikymo sritį, šios technologijos taikymas gali kelti pinigų plovimo riziką ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti organizuotą nusikalstamumą;

Sąveikumas, mastelio keitimas ir sąveika su susijusiomis technologijomis

31.  atkreipia dėmesį į mastelio keitimo iššūkius, susijusius su blokų grandinės sistemų įgyvendinimu, atsižvelgiant į besiplečiančius tarpvalstybinės prekybos tinklus;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau skirtingų blokų grandinių duomenys apie sandorį įrašomi atskiruose privačiuosiuose ir viešuosiuose registruose; pažymi, kad siekiant skatinti sistemų sąveikumą, įskaitant senąsias operacines sistemas, didėja poreikis sukurti pasaulinius sąveikumo standartus, kad sandoriai būtų integruojami visose blokų grandinėse prekei judant tiekimo grandine; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO) ir kitomis atitinkamos standartizacijos įstaigomis;

33.  mano, kad blokų grandinės technologijos gali sąveikauti su kitomis inovacijomis tarptautinės prekybos srityje; pabrėžia, kad reikia atlikti su blokų grandinės technologijų plėtojimu susijusios rizikos ir galimybių analizę; ragina atlikti tolesnius mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti galimybes taikyti tas technologijas tarptautinės prekybos ir viešojo sektoriaus skaitmeninei pertvarkai ir automatizavimui, visų pirma pagal Skaitmeninės Europos programą;

Išvados

34.  ragina Komisiją sekti pažangą blokų grandinės srityje, visų pirma vykdomus bandomuosius projektus / iniciatyvas tarpvalstybinio tiekimo grandinėje, ir su muitinės bei reguliavimo procesais susijusius išorės aspektus; kviečia Komisiją kartu su atitinkamais generaliniais direktoratais sukurti horizontalųjį strateginį dokumentą, kurio pagrindu blokų grandinės technologijos būtų įtrauktos į prekybos ir tiekimo grandinės valdymą, taip pat į intelektinės nuosavybės ir visų pirma kovos su klastojimu sritį; ragina Komisiją įvertinti blokų grandinės teisminius ir valdymo aspektus ir tai, ar blokų grandinė siūlo geresnius esamų ir besiformuojančių technologijų, kuriomis galima spręsti dabartinius ES prekybos politikos uždavinius, sprendimus; ragina Komisiją sekti pažangą blokų grandinės srityje, ypatingai vykdomus bandomuosius projektus / iniciatyvas tarpvalstybinio tiekimo grandinėje; kviečia Komisiją sukurti strateginį dokumentą, kurio pagrindu blokų grandinės technologijos būtų įtrauktos į prekybos ir tiekimo grandinės valdymą; mano, kad turi būti siekiama gauti blokų grandinės srities įvairių veikėjų paramą projektams ir iniciatyvoms tarptautinėse tiekimo grandinėse ir vystyti bendrus projektus, be kita ko, įtraukiant skirtingų partnerių tapatybės, kilmės vietos ir duomenų saugojimo sritis;

35.  ragina Komisiją sukurti blokų grandinės taikymo tarptautinėje prekyboje pagrindinių principų rinkinį, siekiant pramonei, muitinei ir reguliavimo institucijoms užtikrinti pakankamą teisinio tikrumo lygį, kad būtų skatinamas blokų grandinės ir inovacijų naudojimas šioje srityje; pabrėžia, kad technologijos reglamentavimas teisės aktais, remiantis tos technologijos taikomosiomis programomis, apribotų inovacijas ir naujų taikomųjų programų kūrimą; pabrėžia, jog Europos Sąjungai ir ypač Europos pramonei svarbu imtis pirmaujančio vaidmens ir politinės atsakomybės blokų grandinės technologijų srityje ir užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti pasaulio mastu bei vienodas sąlygas technologijų plėtros ir reglamentavimo aplinkos srityse; pabrėžia, kad svarbu vykdyti dialogą ir keistis praktika, taip pat ugdyti kompetenciją ir skaitmeninius įgūdžius; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis inicijuoti ir prižiūrėti tarptautinės prekybos srities bandomuosius projektus, kuriuose naudojama blokų grandinės technologija, siekiant patikrinti jos naudingumą;

36.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant supaprastinti ir padidinti su prekybos lengvinimu susijusios informacijos srautą, be kitų priemonių taikant tinkamas informacines ir ryšių technologijas;

37.  ragina Komisiją blokų grandinės klausimu Prekybos GD įkurti patariamąją grupę ir sukurti koncepcijos dokumentą, skirtą privatiems leistiniems bandomiesiems projektams dėl blokų grandinės naudojimo tiekimo grandinėje nuo vieno galinio taško iki kito, įtraukiant muitines ir kitas tarpvalstybines institucijas, ir jos naudojimo intelektinės nuosavybės teisių ir kovos su klastojimu srityje; pripažįsta, kad blokų grandinės technologija yra tik pradėta plėtoti, bet jau reikia veiksmingo blokų grandinės įdiegimo strategijos;

38.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip blokų grandinė galėtų remti prekybą ir darnų vystymąsi; primena Parlamento poziciją dėl to, kad priemonės, kuriomis remiama ES skaitmeninės prekybos strategija, turėtų būti visapusiškai suderinamos su darnaus vystymosi tikslais (DVT), įskaitant 5-ąjį DVT dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo, ir turėtų padėti juos įgyvendinti; primena Parlamento poziciją dėl to, kad svarbu skatinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse ir panaikinti lyčių skirtumus naujų technologijų prieinamumo ir jų taikymo srityje;

39.  ragina Komisiją atlikti politikos tyrimus, kaip blokų grandinė gali padėti modernizuoti Sąjungos prekybos apsaugos priemones, siekiant sustiprinti jų teisėtumą ir vykdymo užtikrinimą;

40.  ragina Komisiją įvertinti, ar optimali blokų grandinės architektūra, pagal kurią privatūs duomenys laikomi už grandinės ribų;

41.  ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip dar labiau palengvinti prekybą ir padidinti saugumą taikant blokų grandinės technologiją, įskaitant įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) sąvoką;

42.  skatina Komisiją bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir prisidėti prie jų darbo ir šiuo metu vykdomų projektų, kuriais kuriamas standartų ir principų rinkinys, kuriuo būtų paremtos reguliavimo normos, skirtos palengvinti blokų grandinės naudojimą;

43.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens blokų grandinės standartizavimo ir saugumo procese ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir visais suinteresuotaisiais bei pramonės subjektais kuriant blokų grandinės standartus, apimančius su šia technologija susijusią terminiją, jos vystymą ir taikymą prekybos ir tiekimo grandinės valdymo srityje; pabrėžia, kad blokų grandinės taikomosioms programoms labai svarbus kibernetinis saugumas, taip pat ir tarptautinės prekybos srityje; ragina Komisiją išnagrinėti saugumo problemas, įvertinti su technologijomis, pavyzdžiui, kvantine kompiuterija, susijusią riziką ir imtis veiksmų šiems iššūkiams įveikti;

44.  ragina Komisiją bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant peržiūrėti ir išplėtoti su blokų grandinės sistemų sąveikumu ir suderinamumu susijusių uždavinių sprendimo sistemą;

45.  palankiai vertina tai, kad pradėta ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo veikla, ir ragina jį nagrinėti taikomąsias programas, kuriomis siekiama sudaryti palankias sąlygas tarptautinei prekybai; todėl prašo Komisijos išnagrinėti galimybę išplėsti ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo įgaliojimus ir įtraukti atitinkamus vietos ir pasaulio suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sprendžiami ateities uždaviniai ir skatinama teikti paramą sprendimus priimantiems subjektams;

46.  ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens vykdant blokų grandinės technologijų vertinimą ir tolesnę plėtrą, įskaitant konkrečius sektorius, t. y. sektorius, kuriems taikoma ES prekybos politika, ir sukurti patariamąją grupę blokų grandinės klausimais, kurioje turėtų dalyvauti kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu, duomenų apsaugos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu ekspertai;

47.  primena Komisijai, kad Europos Sąjunga turi galimybę tapti pagrindine veikėja blokų grandinės ir tarptautinės prekybos srityje ir kad ji turėtų daryti didelę įtaką ją plėtojant visame pasaulyje drauge su tarptautiniais partneriais;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT.

(1) OL C 76, 2018 2 28, p. 76.
(2) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
(3) OL C 369, 2018 10 11, p. 22.
(4) OL C 307, 2018 8 30, p. 44.
(5) OL C 337, 2018 9 20, p. 33.
(6) https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc11_e/genderdeclarationmc11_e.pdf
(7) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(8) https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/492972/gs-16-1-distributed-ledger-technology.pdf
(9) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/european-countries-join-blockchain-partnership
(10) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-521_lt.htm.
(11) http://www.consilium.europa.eu/media/21620/19-euco-final-conclusions-en.pdf


Japonijos užtikrinamo asmens duomenų apsaugos lygio tinkamumas
PDF 161kWORD 48k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Japonijoje nustatytos asmens duomenų apsaugos tinkamumo (2018/2979(RSP))
P8_TA(2018)0529B8-0561/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 11, 16, 47 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(1) ir į kitus atitinkamus Europos duomenų apsaugos teisės aktus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-362/14 (Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-203/15 (Tele2 Sverige AB prieš Post-och telestyrelsen) ir Byloje C-698/15 (Secretary of State for the Home Department prieš Tom Watson ir kitus)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. 29 straipsnio darbo grupės dokumentą „Tinkamumo kriterijai“(5), kuriame pateiktos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) pagrįstos gairės Komisijai ir Europos duomenų apsaugos valdybai dėl duomenų apsaugos lygio trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse organizacijose vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę dėl ES ir Japonijos sprendimo dėl tinkamumo projekto,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl asmens duomenų tinkamos apsaugos Japonijoje projektą (COM(2018)XXXX),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) ad hoc delegacijos 2017 m. spalio mėn. vizito į Japoniją, surengto vykdant derybas dėl tinkamumo, siekiant susitikti su atitinkamomis Japonijos valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais ir aptarti esminius elementus, į kuriuos Komisija turi atsižvelgti priimdama sprendimą dėl tinkamumo, išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi nuo 2018 m. gegužės 25 d. taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas; kadangi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 45 straipsnio 2 dalyje nustatyti elementai, į kuriuos, vertindama apsaugos lygio trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje tinkamumą, turi atsižvelgti Komisija;

B.  kadangi Komisija visų pirma turi atsižvelgti į teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, į atitinkamus bendruosius ir sektorių teisės aktus, įskaitant tuos, kurie susiję su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, baudžiamąja teise ir valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, taip pat į vienos ar daugiau nepriklausomų priežiūros institucijų egzistavimą ir sklandų veikimą ir trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus;

C.  kadangi Europos Teisingumo Teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendime Byloje C-362/14 (Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner) išaiškino, kad tinkamas apsaugos lygis trečiojoje valstybėje turi būti suprantamas kaip „iš esmės lygiavertis“ tam, kuris garantuojamas Europos Sąjungoje pagal Direktyvą 95/46/EB aiškinant ją vadovaujantis Chartija;

D.  kadangi Japonija yra viena iš pagrindinių ES prekybos partnerių ir su ja ES neseniai sudarė ekonominės partnerystės susitarimą (EPS), kuriame įtvirtintos abiejų partnerių vertybės ir principai, kartu apsaugant ir joms opius klausimus; kadangi bendras pagrindinių teisių, įskaitant privatumą ir duomenų apsaugą, pripažinimas yra svarbus pagrindas priimant sprendimą dėl tinkamumo, kuris sudarys teisinį pagrindą perduoti asmens duomenis iš ES į Japoniją;

E.  kadangi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ad hoc delegacija vizito metu į Japoniją pamatė Japonijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų suinteresuotumą ne tik taikyti pačias naujo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisykles, bet ir sukurti patikimą ir itin kokybišką asmens duomenų perdavimo tarp ES ir Japonijos mechanizmą, kuris atitiktų ES teisinėje sistemoje reikalaujamas sąlygas, t. y. nustatyti apsaugos lygį, kuris iš esmės atitiktų ES duomenų apsaugos teisės aktuose numatytą apsaugos lygį;

F.  kadangi, atsižvelgiant į vis didėjantį pasaulinės ekonomikos skaitmeninimą, asmens duomenų perdavimas tarp ES ir Japonijos komerciniais tikslais yra svarbus ES ir Japonijos santykių elementas; kadangi tokie duomenys turėtų būti perduodami visapusiškai paisant teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatumą; kadangi vienas iš pagrindinių ES tikslų yra ginti pagrindines teises, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

G.  kadangi ES ir Japonija 2017 m. sausio mėn. pradėjo tartis, kaip palengvinti asmens duomenų perdavimą komerciniais tikslais taikant pirmą istorijoje išvadą dėl abipusio tinkamumo; kadangi Europos Parlamentas 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“ aiškiai „pripažįsta, kad sprendimai dėl tinkamumo [...] yra esminė priemonė siekiant užtikrinti asmens duomenų perdavimo iš ES į trečiąją šalį apsaugą“;

H.  kadangi asmens duomenų perdavimui į Japoniją taikytinas sprendimas dėl tinkamumo būtų pirmas tokio pobūdžio sprendimas, priimtas pagal naujas griežtesnes Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisykles;

I.  kadangi Japonija neseniai atnaujino ir sugriežtino savo duomenų apsaugos teisės aktus, siekdama suderinti juos su tarptautiniais standartais, ypač pagal naują Europos duomenų apsaugos teisės aktų sistemą nustatytomis apsaugos priemonėmis ir individualiomis teisėmis; kadangi Japonijos duomenų apsaugos teisinę sistemą sudaro įvairūs elementai, iš kurių svarbiausias yra Asmeninės informacijos apsaugos įstatymas;

J.  kadangi 2018 m. birželio 12 d. Japonijos Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo Asmeninės informacijos apsaugos komisijai (PPC), kaip Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo administravimo ir įgyvendinimo institucijai, deleguojami „įgaliojimai imtis reikiamų veiksmų, kad būtų suderinti Japonijos ir atitinkamos užsienio valstybės sistemų ir operacijų skirtumai, remiantis Įstatymo 6 straipsniu, siekiant užtikrinti tinkamą iš tokios šalies gautos asmeninės informacijos tvarkymą“; kadangi tame sprendime nustatyta, kad šie įgaliojimai apima PPC įgaliojimus sustiprinti apsaugą ir priimti griežtesnes taisykles, kurios papildytų Asmeninės informacijos apsaugos įstatymą ir Ministrų kabineto nutarimu nustatytas taisykles; kadangi, pagal šį sprendimą, minėtosios griežtesnės taisyklės Japonijos verslo subjektams būtų privalomos ir vykdytinos;

K.  kadangi prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos Japonijoje projekto kaip I priedas pridedamos 2018 m. birželio 15 d. PPC priimtos Papildomos taisyklės, pagrįstos Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo 6 straipsniu, pagal kurį PPC aiškiai suteikiami įgaliojimai priimti griežtesnes taisykles, be kita ko, siekiant palengvinti tarptautinį duomenų perdavimą; kadangi Papildomos taisyklės dar nėra oficialiai paskelbtos;

L.  kadangi šių Papildomų taisyklių paskirtis – išspręsti atitinkamų Japonijos ir ES duomenų apsaugos teisės aktų skirtumų problemas siekiant užtikrinti tinkamą sprendimu dėl tinkamumo pagrįstą iš ES gaunamų asmens duomenų tvarkymą, visų pirma taikytiną ypatingo dėmesio reikalaujančiai asmeninei informacijai (neskelbtiniems duomenims), saugomiems asmens duomenims, naudojimo paskirties nurodymui, su naudojimo paskirtimi susijusiam apribojimui, apribojimui teikti trečiajai šaliai kitoje valstybėje ir anonimiškai apdorotai informacijai;

M.  kadangi Papildomos taisyklės būtų teisiškai privalomos visiems asmeninę informaciją tvarkantiems verslo subjektams, kurie gauna asmens duomenis, iš ES perduodamus remiantis sprendimu dėl tinkamumo, ir todėl privalo laikytis tų taisyklių, paisyti visų susijusių teisių ir vykdyti visas susijusias pareigas, ir jų vykdymą užtikrintų tiek PPC, tiek Japonijos teismai;

N.  kadangi, siekiant užtikrinti iš esmės lygiavertį iš ES į Japoniją perduodamų asmens duomenų apsaugos lygį, Papildomomis taisyklėmis sukuriama papildoma apsauga, kuri turi būti taikoma nustatant griežtesnes iš ES perduodamų asmens duomenų tvarkymo sąlygas ar apribojimus, pavyzdžiui, kai perduodama ypatingo dėmesio reikalaujanti asmeninė informacija, kai asmens duomenys perduodami toliau, kai jie anoniminiai ar kai ribojama jų naudojimo paskirtis;

O.  kadangi Japonijos duomenų apsaugos teisinėje sistemoje asmeninė informacija skiriasi nuo asmens duomenų ir kai kuriais atvejais reiškia tam tikros kategorijos asmens duomenis, konkrečiai saugomus asmens duomenis;

P.  kadangi pagal Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „asmeninės informacijos“ sąvoka apima bet kokią su fiziniu asmeniu susijusią informaciją, pagal kurią galima nustatyti to asmens tapatybę; kadangi apibrėžtyje išskirtos dvi asmeninės informacijos kategorijos: i) asmens tapatybės kodai ir ii) kita asmeninė informacija, pagal kurią gali būti nustatyta asmens tapatybė; kadangi pastaroji kategorija apima informaciją, kuri, pati savaime, nepadeda nustatyti konkretaus asmens tapatybės, tačiau ją „lengvai susiejus“ su kita informacija, to asmens tapatybę nustatyti įmanoma;

Q.  kadangi pagal Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį „asmens duomenys“ – tai asmeninė informacija, sudaranti asmeninės informacijos duomenų bazę ir t.t.; kadangi Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo 1 dalyje nurodoma, kad informacija tokiose duomenų bazėse sistemingai tvarkoma, ir tai yra panašu į „susisteminto rinkinio“ sąvoką pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2 straipsnio 1 dalį; kadangi pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 1 dalį „asmens duomenys“ – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti; kadangi fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą, pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius; kadangi sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, pavyzdžiui, išskyrimą, kurias kaip pagrįstai tikėtina, asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti galėtų naudoti duomenų valdytojas ar kitas asmuo;

R.  kadangi pagal Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį „saugomi asmens duomenys“ – tai asmens duomenys, kuriuos asmens duomenis tvarkantis verslo subjektas turi teisę atskleisti, taisyti, papildyti arba ištrinti jų turinį, nustoti naudoti, ištrinti arba nustoti juos teikti trečiosioms šalims, ir kurie nėra nei duomenys, kurie pagal Ministrų kabineto įsakymą pripažinti duomenimis, galinčiais pakenkti viešiesiems ar kitiems interesams, jei sužinoma apie jų buvimą ar nebuvimą, nei duomenys, kurie turi būti panaikinti per ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį pagal Ministrų kabineto įsakymą; kadangi Papildomose taisyklėse sąvoka „saugomi asmens duomenys“ suderinama su sąvoka „asmens duomenys“, siekiant užtikrinti, kad tam tikri individualioms teisėms taikomi apribojimai nebūtų taikomi iš ES perduotiems duomenims;

S.  kadangi į Japonijos duomenų apsaugos teisės, kuri aptariama įgyvendinimo sprendimo projekte, taikymo sritį nepatenka keli sektoriai, kai juose asmens duomenys tvarkomi konkrečiais tikslais; kadangi įgyvendinimo sprendimo projektas nebūtų taikomas asmens duomenų perdavimui iš ES gavėjui, kuriam taikoma kuri nors iš pirmiau minėtų išimčių, nustatytų Japonijos duomenų apsaugos teisės aktuose;

T.  kadangi, kalbant apie tolesnį ES asmens duomenų perdavimą iš Japonijos į trečiąją šalį, įgyvendinimo sprendimo projekte nenumatyta galimybė, vykdant tokius tolesnius perdavimus, naudoti perdavimo priemones, kuriomis nesukuriami saistantys Japonijos duomenų eksportuotojo ir trečiosios šalies duomenų importuotojo santykiai ir neužtikrinamas reikalaujamas apsaugos lygis; kadangi toks atvejis būtų, pavyzdžiui, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo tarpvalstybinio privatumo taisyklių (angl. APEC CBPR) sistema, kurioje dalyvauja Japonija, nes šioje sistemoje apsaugos nelemia eksportuotojo ir importuotojo dvišalių santykių kontekste sudarytas saistantis susitarimas ir duomenų apsauga yra akivaizdžiai žemesnio lygio nei ta, kuri užtikrinama Asmeninės informacijos apsaugos įstatymu ir Papildomomis taisyklėmis kartu;

U.  kadangi Europos duomenų apsaugos valdyba savo 2018 m. gruodžio 5 d. nuomonėje, remdamasi Komisijos pateiktais dokumentais, įvertina, ar Japonijos duomenų apsaugos teisinė sistema suteikia pakankamas asmenų duomenų apsaugos garantijas; kadangi Europos duomenų apsaugos valdyba palankiai vertina Komisijos ir Asmeninės informacijos apsaugos komisijai (PPC) pastangas didinti Japonijos ir Europos teisinių sistemų konvergenciją, siekiant palengvinti asmens duomenų perdavimą; kadangi Europos duomenų apsaugos valdyba pripažįsta, kad Papildomose taisyklėse numatyti patobulinimai, siekiant pašalinti kai kuriuos šių dviejų sistemų skirtumus yra labai svarbūs ir geri; kadangi ji pažymi, jog išlieka keletas susirūpinimą keliančių klausimų, pavyzdžiui, asmens duomenų, perduotų iš ES į Japoniją per visą jų gyvavimo ciklą, apsauga, ir rekomenduoja, kad Komisija pateiktų daugiau įrodymų ir paaiškinimų dėl iškeltų klausimų ir atidžiai stebėtų, ar taisyklės taikomos veiksmingai;

V.  kadangi kartu su įgyvendinimo sprendimo projektu pateikiamas 2018 m. rugsėjo 14 d. teisingumo ministro raštas, kuriame daroma nuoroda į Teisingumo ministerijos ir kelių kitų ministerijų bei agentūrų parengtą dokumentą „Japonijos valdžios institucijų vykdomas asmeninės informacijos rinkimas ir naudojimas baudžiamosios teisės vykdymo ir nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais“, kuriame pateikiama taikomos teisinės sistemos apžvalga ir Komisijai nurodomos oficialiosios atstovybės, garantijos ir įsipareigojimai, pasirašyti aukščiausiu ministrų ir agentūrų lygmeniu, kurie pridedami kaip įgyvendinimo sprendimo II priedas;

1.  atkreipia dėmesį į išsamią analizę, kurią Komisija pateikė savo įgyvendinimo sprendimo dėl asmens duomenų apsaugos projekte, įskaitant priežiūros ir teisių gynimo mechanizmus, taikomus komercinės veiklos vykdytojų vykdomam duomenų tvarkymui, taip pat Japonijos valdžios institucijų prieigai prie duomenų, visų pirma teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse;

2.  atkreipia dėmesį, kad Japonija tuo pat metu rengia ir asmens duomenų, kuriuos Japonija perduoda ES pagal Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo 23 straipsnį, apsaugos lygio pripažinimą – tai būtų pirma abipusė tinkamumo išvada pasaulyje, kuria remiantis būtų galima sukurti didžiausią pasaulyje laisvų ir saugių duomenų srautų erdvę;

3.  palankiai vertina šį pokytį kaip aukštų duomenų apsaugos standartų sklaidos pasaulyje išraišką; vis dėlto atkreipia dėmesį, kad dėl to jokiu būdu ES sprendimuose dėl tinkamumo neturėtų būti taikomas principas „akis už akį“; primena, kad priimdama sprendimą dėl tinkamumo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Komisija turi objektyviai įvertinti teisinę ir praktinę padėtį trečiojoje šalyje, teritorijoje, sektoriuje ar tarptautinėje organizacijoje;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Teisingumo Teismas nusprendė, jog pagal sąvoką „tinkamas apsaugos lygis“ nereikalaujama tokio paties apsaugos lygio, kuris garantuojamas ES, bet ji turi būti suprantama kaip reikalavimas, kad trečioji šalis, atsižvelgdama į savo vidaus teisę arba tarptautinius įsipareigojimus, užtikrintų pagrindinių teisių ir laisvių, kurios iš esmės yra lygiavertės Europos Sąjungoje garantuojamoms pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, apsaugos lygį, kuris nustatomas atsižvelgiant į Chartiją“;

5.  pažymi, kad teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą užtikrinama konstituciniu lygmeniu tiek Japonijoje, tiek ES, tačiau visiškas ES ir Japonijos taisyklių suderinimas neįmanomas dėl konstitucinės struktūros ir kultūros skirtumų;

6.  atkreipia dėmesį į Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo 2017 m. gegužės 30 d.; palankiai vertina esminius patobulinimus;

7.  pažymi, kad į APPI materialinę taikymo sritį nepatenkančių kategorijų verslo ir perdirbimo veikla aiškiai neįtraukiama į tinkamumo išvados taikymo sritį;

8.  mano, kad priėmus iš dalies pakeistą Asmeninės informacijos apsaugos įstatymą ir 2016 m. priėmus BDAR, Japonijos ir ES duomenų apsaugos sistemos pasižymi aukštu suderinimo lygiu principų, apsaugos priemonių ir asmens teisių, taip pat priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų požiūriu; visų pirma atkreipia dėmesį į nepriklausomos priežiūros institucijos (PPC) sukūrimą iš dalies pakeitus Asmeninės informacijos apsaugos įstatymą;

9.  vis dėlto pažymi, kad pačios PPC manymu nepaisant aukšto abiejų sistemų suderinimo lygio, esama tam tikrų svarbių skirtumų; taip pat pažymi, kad siekdama užtikrinti aukštesnį iš ES perkeliamų asmens duomenų apsaugos lygį, 2018 m. birželio 15 d. PPC patvirtino Papildomas taisykles;

10.  palankiai vertina keletą svarbių Papildomų taisyklių išaiškinimų, įskaitant „anonimizuotos asmeninės informacijos“ sąvokos Asmeninės informacijos apsaugos įstatyme suderinimą su „anonimiškos informacijos“ apibrėžtimi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente;

11.  mano, jog atsižvelgiant į tai, kad Papildomų taisyklių papildomos apsaugos priemonės taikomos tik duomenų perdavimui pagal sprendimus dėl tinkamumo; primena, kad, atsižvelgiant į sprendimo dėl tinkamumo taikymo sritį, kai kurie duomenų perdavimai bus atliekami pagal tuos kitus turimus mechanizmus;

12.  pripažįsta, kad papildomos apsaugos priemonės, numatytos Papildomose taisyklėse, apsiriboja tik iš Europos perduodamais asmens duomenimis, todėl verslo subjektai, kurie tuo pačiu metu tvarko Japonijos ir Europos asmens duomenis, privalės laikytis Papildomų taisyklių, užtikrindami, pvz., technines (ženklinimo) ar organizacines priemones (pvz., saugoti specialioje duomenų bazėje), kad galėtų identifikuoti tokius asmens duomenis per visą jų gyvavimo ciklą; ragina Komisiją stebėti padėtį, siekiant išvengti galimų spragų, leidžiančių veiklos vykdytojams apeiti Papildomose taisyklėse nustatytas pareigas perduodant duomenis per trečiąsias šalis;

13.  pažymi, kad „asmens duomenų“ apibrėžtis Asmeninės informacijos apsaugos įstatyme neapima duomenų, „ministrų kabineto įsakymu pripažintų kaip turinčių nedaug galimybių pakenkti asmens teisėms ir interesams, atsižvelgiant į jų naudojimo būdą“; primygtinai ragina Komisiją įvertinti, ar šis žalos vertinimu grindžiamas metodas yra suderinamas su ES požiūriu, pagal kurį bet koks asmens duomenų tvarkymas patenka į duomenų apsaugos teisės taikymo sritį; tačiau taip pat pažymi, kad toks požiūris taikytinas labai retais atvejais;

14.  be to, pažymi, kad „asmeninės informacijos“ apibrėžtis Asmeninės informacijos apsaugos įstatyme apima tik informaciją, „pagal kurią galima nustatyti konkretaus asmens tapatybę“; taip pat pažymi, kad į šią apibrėžtį neįtrauktas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente pateiktas paaiškinimas, jog asmeninė informacija taip pat turėtų būti laikoma asmens duomenimis tais atvejais, kai ji gali būti naudojama tik asmeniui „išskirti“, kaip aiškiai nustatė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

15.  yra susirūpinęs dėl to, kad Asmeninės informacijos apsaugos įstatyme pateikta siauresnė „asmens duomenų“ apibrėžtis (pagrįsta „asmeninės informacijos“ apibrėžtimi) gali neatitikti standarto, t. y. nebus „iš esmės lygiavertė“ apibrėžčiai, nustatytai Bendrajam duomenų apsaugos reglamente, ir gali neatitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos; todėl abejoja įgyvendinimo sprendimo projekto teiginiu, kad „pagal Asmeninės informacijos apsaugos įstatymą ES duomenys visada pateks į „asmens duomenų“ kategoriją“; ragina Komisiją atidžiai stebėti skirtingų sąvokų praktinį poveikį priimant sprendimą dėl tinkamumo ir jį periodiškai peržiūrint;

16.  ragina Komisiją pateikti tolesnius paaiškinimus ir, jei būtina, iš Japonijos pareikalauti tolesnių privalomų papildomų taisyklių, siekiant užtikrinti, kad visi asmens duomenys, kaip apibrėžta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, būtų apsaugoti juos perduodant Japonijai;

17.  susirūpinęs pažymi, kad, kitaip nei ES teisės aktuose, nei Asmeninės informacijos apsaugos įstatyme, nei Asmeninės informacijos apsaugos komisijos gairėse nėra teisinių nuostatų dėl automatizuoto sprendimų priėmimo ir profiliavimo ir kad šis klausimas sprendžiamas tik tam tikrose konkrečių sektorių taisyklėse, nenumatant išsamios bendros teisinės sistemos, kuria būtų nustatyta esminė ir tvirta apsauga nuo automatizuoto sprendimų priėmimo ir profiliavimo; ragina Komisiją parodyti, ar Japonijos duomenų apsaugos sistemoje šis klausimas sprendžiamas taip, kad būtų užtikrintas lygiavertis apsaugos lygis; mano, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į naujausius „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ profiliavimo atvejus;

18.  mano, jog atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos tinkamumo kriterijus ir į tai, kad APPI nėra konkrečių nuostatų, reikia tolesnių išsamių paaiškinimų dėl tiesioginės rinkodaros norint įrodyti Japonijos asmens duomenų apsaugos lygiavertiškumą;

19.  atkreipia dėmesį į Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę, kurioje nurodomi keli susirūpinimą keliantys klausimai, pvz., asmens duomenų, perduotų iš ES į Japoniją per visą jų gyvavimo ciklą, apsauga; ragina Komisiją įgyvendinimo sprendime tinkamai nurodyti ir pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, iš kurių būtų matyti, kad egzistuoja tinkamos apsaugos priemonės;

20.  ragina Komisiją paaiškinti, ar, kalbant apie tolesnio duomenų perdavimo klausimą, Papildomose taisyklėse pateiktame sprendime, pagal kurį reikalaujama išankstinio ES duomenų subjektų sutikimo dėl tolesnio duomenų perdavimo trečiajai šaliai užsienio valstybėje, trūksta tam tikrų esminių elementų, kurie leistų duomenų subjektams suformuluoti savo sutikimą, nes jame nėra aiškiai apibrėžta, ką apima sąvoka „informacija apie aplinkybes, susijusias su perdavimu, dėl kurio [duomenų subjektui] reikia priimti sprendimą duoti savo sutikimą“, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 13 straipsnio, pavyzdžiui, tolesnio duomenų perdavimo paskirties trečioji šalis; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kokių pasekmių gali tikėtis duomenų subjektas, atsisakęs duoti sutikimą tolesniam savo asmens duomenų perdavimui;

21.  apgailestauja dėl to, kad, kalbant apie veiksmingą Asmeninės informacijos apsaugos įstatymo vykdymo užtikrinimą, galimų baudų, kurias nustatytų baudžiamosios institucijos, dydis yra nepakankamas norint užtikrinti veiksmingą šio įstatymo laikymąsi, nes baudos neatrodo proporcingos, veiksmingos ar atgrasančios palyginti su pažeidimo sunkumu; vis dėlto pažymi, kad Asmeninės informacijos apsaugos įstatyme taip pat numatytos baudžiamosios sankcijos, įskaitant laisvės atėmimą; ragina Komisiją pateikti informaciją apie faktinį administracinių baudų ir baudžiamųjų sankcijų taikymą praeityje;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Asmeninės informacijos apsaugos komisija negali prižiūrėti teisėsaugos sektoriaus vykdomos duomenų tvarkymo veiklos, yra kitų priežiūros mechanizmų, įskaitant nepriklausomos prefektūros viešojo saugumo komisijos vykdomą priežiūrą; pažymi, kad Informacijos atskleidimo ir asmeninės informacijos apsaugos peržiūros valdyba taip pat turi tam tikrą kompetenciją šioje srityje, įskaitant prašymų dėl prieigos peržiūrą ir nuomonių skelbimą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šie įgaliojimai nėra teisiškai privalomi; palankiai vertina tai, kad ES ir Japonija susitarė taikyti specialų teisių gynimo mechanizmą, kurį administruotų ir prižiūrėtų Asmeninės informacijos apsaugos komisija ir kuris būtų taikomas asmens duomenų tvarkymui teisėsaugos ir nacionalinio saugumo sektoriuose;

23.  pažymi, kad, remiantis Japonijos įstatymu dėl administracinių įstaigų turimos asmeninės informacijos apsaugos, verslo subjektai taip pat gali „savanorišku pagrindu“ perduoti duomenis teisėsaugos institucijoms; pabrėžia, jog tai nėra numatyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente arba Policijos direktyvoje, ir ragina Komisiją įvertinti, ar tai suderinama su buvimo „iš esmės lygiaverčiu“ Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui standartu;

24.  yra susipažinęs su žiniasklaidos pranešimais apie Japonijos signalų žvalgybos direktoratą (DFS), kuriame dirba apie 1 700 žmonių ir kuris turi bent šešis stebėjimo įrenginius, leidžiančius visą parą slapta klausytis telefono skambučių, skaityti e. laiškus ir kitas ryšių priemones(6); nerimauja dėl to, kad apie šį nediferencijuoto masinio sekimo elementą įgyvendinimo sprendimo projekte net neužsimenama; ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie Japonijos vykdomą masinį sekimą; reiškia didelį susirūpinimą, kad dėl šio masinio sekimo bus neįmanoma užtikrinti atitikties kriterijams, kuriuos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė sprendime Schrems (Byla C-362/14);

25.  apgailestauja dėl to, kad į įgyvendinimo sprendimo projekto II priedą įtrauktas dokumentas „Japonijos valdžios institucijų vykdomas asmeninės informacijos rinkimas ir naudojimas baudžiamosios teisės ir nacionalinio saugumo tikslais“, neturi tokios pat privalomos teisinės galios kaip Papildomos taisyklės;

Išvados

26.  ragina Komisiją pateikti daugiau įrodymų ir paaiškinimų minėtais klausimais, įskaitant klausimus, akcentuotus Europos duomenų apsaugos valdybos savo 2018 m. gruodžio 5 d. nuomonėje, siekiant parodyti, kad Japonijos duomenų apsaugos teisinėje sistemoje užtikrinamas tinkamas apsaugos lygis, kuris yra iš esmės lygiavertis Europos duomenų apsaugos teisinėje sistemoje nustatytam apsaugos lygiui;

27.  mano, kad šis sprendimas dėl tinkamumo taip pat gali pasiųsti stiprų signalą viso pasaulio šalims, kad panašių į aukštus ES duomenų apsaugos standartus laikymasis duoda labai apčiuopiamų rezultatų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad šis sprendimas dėl tinkamumo yra svarbus kaip precedentas būsimoms partnerystėms su kitomis šalimis, kurios priėmė šiuolaikinius duomenų apsaugos teisės aktus;

28.  paveda Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui toliau stebėti pokyčius šioje srityje, įskaitant Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas, ir stebėti tolesnius veiksmus, susijusius su šioje rezoliucijoje pateiktomis rekomendacijomis;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos duomenų apsaugos valdybai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 93 straipsnio 1 dalį įsteigtam komitetui, Europos Tarybai ir Japonijos vyriausybei.

(1) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(2) ECLI:EU:C:2015:650.
(3) ECLI:EU:C:2016:970.
(4) OL C 369, 2018 10 11, p. 22.
(5) http://ec.europa.eu/newsroom/article29/item-detail.cfm?item_id=614108; kuriam Europos duomenų apsaugos valdyba pritarė pirmajame plenariniame posėdyje.
(6) Ryan Gallagher, „The Untold Story of Japan’s Secret Spy Agency“, The Intercept, 2018 m. gegužės 19 d., https://theintercept.com/2018/05/19/japan-dfs-surveillance-agency/


Interesų konfliktas ir ES biudžeto apsauga Čekijoje
PDF 168kWORD 43k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl interesų konflikto ir ES biudžeto apsaugos Čekijos Respublikoje (2018/2975(RSP))
P8_TA(2018)0530RC-B8-0582/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl Komisijos 2014, 2015 ir 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(2) (toliau – naujasis Finansinis reglamentas), ypač į jo 61 straipsnį dėl interesų konfliktų,

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai, kuriuos 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsiuntė Čekijos piratų partija,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Transparency International“ Čekijos padalinio 2018 m. rugsėjo 19 d. pateiktą oficialų skundą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos teisės tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. nuomonę dėl naujojo Finansinio reglamento 61 straipsnio (interesų konfliktai) poveikio mokėjimams iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų;

–  atsižvelgdamas į Parlamento Biudžeto kontrolės komitete 2018 m. lapkričio 20 d. Komisijos Biudžeto generalinio direktorato pristatytas „Interesų konfliktų taisykles 2018 m. finansiniame reglamente“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2012 m. Finansinio reglamento nuostata dėl interesų konflikto nebuvo aiškiai taikoma pasidalijamajam valdymui, tačiau valstybės narės privalėjo užtikrinti veiksmingą vidaus kontrolę, įskaitant interesų konfliktų vengimą;

B.  kadangi viešųjų pirkimų taisyklėmis valstybės narės įpareigojamos vengti interesų konfliktų (Direktyvos 2014/24/ES 24 straipsnis(3)), įskaitant tiesioginius ar netiesioginius asmeninius interesus, ir jau numatytos taisyklės tais atvejais, kurie laikomi interesų konfliktais, ir taisyklės dėl konkrečių prievolių esant pasidalijamajam valdymui, (pvz., Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013(4));

C.  kadangi 2018 m. liepos 16 d. Taryba priėmė savo poziciją dėl naujojo Finansinio reglamento, o galutinis aktas pasirašytas 2018 m. liepos 18 d.; kadangi 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo Finansinio reglamento 61 straipsnis, kuriuo draudžiami interesų konfliktai;

D.  kadangi Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalyje (kartu su 61 straipsnio 3 dalimi) nustatyta, kad:

   i) finansiniai pareigūnai turi nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių jiems gali kilti su Sąjungos biudžetu susijusių interesų konfliktų;
   ii) finansiniai pareigūnai turi imtis tinkamų priemonių, kad interesų konfliktų nekiltų vykdant jų atsakomybei tenkančias pareigas ir kad būtų reaguojama į situacijas, kurios gali būti objektyviai suprantamos kaip interesų konfliktas;

E.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika(5), „interesų konfliktas pats savaime ir, objektyviai vertinant, yra didelis pažeidimas ir todėl nebūtina vertinti atitinkamų šalių ketinimų ir to, ar jos elgėsi sąžiningai ar nesąžiningai“; kadangi Komisija privalo sustabdyti mokėjimus iš ES fondo tais atvejais, kai yra didelių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumų ir paaiškėja, kad esama nekonstatuotų, nedeklaruotų ir neištaisytų didelių pažeidimų, susijusių su interesų konfliktu;

F.  kadangi 2018 m. rugsėjo 19 d. organizacijos „Transparency International“ Čekijos padalinys pateikė oficialų skundą Komisijai, kuriame pareiškė, kad Čekijos Ministras Pirmininkas Andrej Babiš nuolat pažeidinėjo ES ir Čekijos teisės aktus dėl interesų konfliktų;

G.  kadangi paaiškėjo, jog A. Babiš taip pat yra bendrovės „Agrofert“ tikrasis savininkas ir kad ši bendrovė per patikos fondus „AB I“ ir „AB II“, kurių steigėju ir vieninteliu naudos gavėju jis ir yra, kontroliuoja grupę „Agrofert“, apimančią be kita ko keletą svarbių Čekijos žiniasklaidos priemonių;

H.  kadangi A. Babiš taip pat yra Čekijos Europos struktūrinių ir investicijų fondų tarybos pirmininkas;

I.  kadangi bendrovės, priklausančios grupei „Agrofert“, dalyvauja vykdant pagal Čekijos Respublikos kaimo plėtros programą subsidijuojamus projektus, kuriuos savo ruožtu finansuoja Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai;

J.  kadangi grupei „Agrofert“ priklausančios bendrovės 2014–2020 m. laikotarpiu iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų gavo dideles sumas, siekiančias nuo 42 mln. EUR 2013 m. iki 82 mln. EUR 2017 m.;

K.  kadangi, Komisijos teisės tarnybos nuomonėje teigiama, jog remiantis Čekijos valstybės tarnautojų pajamų deklaracija, A. Babiš per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius per savo patikos fondus iš grupės „Agrofert“ gavo 3,5 mln. EUR pajamų;

L.  kadangi Parlamentas savo rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ne kartą ragino Komisiją paspartinti atitikties patvirtinimo procedūrą, siekiant gauti informaciją apie interesų konflikto riziką, susijusią su Čekijos valstybiniu intervenciniu žemės ūkio fondu; kadangi Parlamentas pabrėžė, kad nesiimant būtinų priemonių interesų konfliktui išvengti Čekijos institucija privalėtų panaikinti mokėjimo agentūros akreditaciją ir dėl to Komisija taip pat turėtų taikyti finansines pataisas;

M.  kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas nusprendė spręsti šį klausimą vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, visų pirma, rengiant klausymus, kuriuose dalyvautų labiausiai susiję Komisijos nariai;

N.  kadangi per šiuos klausymus Parlamento nariai negavo aiškių ir pakankamų atsakymų dėl su galimu Čekijos ministro pirmininko interesų konfliktu susijusios padėties;

O.  kadangi 2018 m. gruodžio 1 d. Europos žiniasklaidos priemonės, kaip antai, „The Guardian“ , „Le Monde“, „De Standaard“ ir „Süddeutsche Zeitung“, paskelbė informaciją apie Komisijos teisės tarnybos pateiktą teisinę nuomonę, kuria patvirtinamas A. Babišo interesų konfliktas;

1.  yra labai susirūpinęs tuo, kad Čekijos Respublika nesilaiko Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsižvelgiant į Čekijos ministro pirmininko interesų konfliktą ir jo ryšius su grupe „Agrofert“;

2.  apgailestauja dėl bet kokio pobūdžio interesų konflikto, kuris galėtų pakenkti ES biudžeto vykdymui ir sumažinti ES piliečių pasitikėjimą tinkamu ES mokesčių mokėtojų pinigų valdymu; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi visiško netoleravimo politikos ir kad nebūtų taikomi dvigubi standartai bet kokio ES politiko interesų konfliktų atveju, ir kad nebūtų ieškoma dingsčių delsti, kai reikia ginti Sąjungos finansinius interesus;

3.  primena savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(6), kurioje atkreipia dėmesį į tai, kad „Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) remdamasi įtarimais dėl pažeidimų pradėjo administracinius tyrimus, tokius kaip antai [...] Čekijos Respublikoje vykdomo projekto, žinomo kaip „Stork Nest“, tyrimas“, ir kuriame „ragina Komisiją, kai tik tyrimai bus užbaigti, apie tai pranešti EP atsakingam komitetui“; primena savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo (7), kurioje „palankiai vertina tai, kad OLAF užbaigė administracinį tyrimą dėl Čekijos „Stork Nest“ projekto“ ir „apgailestauja dėl to, kad OLAF rado sunkių pažeidimų“;

4.  atkreipia dėmesį į 2018 m. lapkričio 29 d. Komisijos nario G. Oettingerio pagal 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktą atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu, Nr. 51, kuriuo Parlamentas informuojamas, kad pagal 2017 m. gruodžio mėn. priimtą OLAF rekomendaciją dėl „Stork Nest“ atvejo Čekijos valdžios institucijos išbraukė projektą, kurį ištyrė OLAF, iš galutinio prašymo dėl regioninės veiksmų programos, skirtos Centrinei Bohemijai, finansavimo ir kad šia, veiksmui nebuvo sumokėta jokių ES lėšų; be to, pažymi, kad OLAF nacionalinėms teisminėms institucijoms rekomendavo pradėti baudžiamosios veikos tyrimą dėl klausimų, kurie buvo atskleisti OLAF tyrimo metu, ir kad šiuo atveju jos yra kompetentingos institucijos;

5.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į tiesioginį Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies dėl interesų konflikto taikymą, visi subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant ES biudžetą, įskaitant vyriausybių vadovus, privalo laikytis prievolės užkirsti kelią interesų konfliktams ir reaguoti į situacijas, kurios gali būti objektyviai suvokiamos kaip interesų konfliktai;

6.  apgailestauja, kad Komisija ilgą laiką buvo pasyvi nepaisant to, kad nuo 2014 m. buvo aiškių ženklų, liudijančių kad A. Babiš buvo patekęs į interesų konfliktą eidamas finansų ministro pareigas, o vėliau – ministro pirmininko pareigas;

7.  primena nacionalinių valdžios institucijų pareigą užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai dėl interesų konfliktų būtų taikomi visais atvejais ir visiems žmonėms;

8.  ragina Komisiją sukurti kontrolės mechanizmą, skirtą interesų konfliktų valstybėse narėse klausimui spręsti, ir kaip vieną iš prioritetų nustatyti aktyvų interesų konfliktų vengimą; ragina Komisiją ryžtingai imtis veiksmų, ypač tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos nesistengia užkirsti kelio savo aukščiausių vadovų interesų konfliktams;

9.  ragina Komisiją nedelsiant imtis tolesnių su šiuo klausimu susijusių veiksmų, remiantis Teisės tarnybos nuomone, parengta atsižvelgiant į organizacijos „Transparency International“ Čekijos padalinio skundą, ir taikyti reikiamas taisomąsias priemones ir procedūras, įskaitant bet kokio grupei „Agrofert“ ES teikiamo finansavimo sustabdymo priemonę, siekiant ištaisyti bet kokią galimą neteisėtą padėtį, kol bus visiškai ištirtas ir išspręstas interesų konfliktas;

10.  ragina visas nacionalines valdžios institucijas ir vyriausybių pareigūnus aktyviai taikyti naująjį Finansinį reglamentą, visų pirma jo 61 straipsnį dėl interesų konfliktų, siekiant užkirsti kelią situacijoms, kai padaroma žala ES ir jos valstybių narių reputacijai, pakenkiama demokratijai ir ES finansinių interesams, ir būti darbo, kuriuo siekiama visuomenės gerovės, o ne asmeninės naudos, pavyzdžiu;

11.  ragina valstybių narių nacionalinius parlamentus užtikrinti, kad joks nacionalinis teisės aktas dėl interesų konfliktų prevencijos neprieštarautų naujojo Finansinio nuostatoms ir esmei;

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos Teisės tarnybos parengtą nuomonę dėl galimo dabartinio Čekijos Ministro Pirmininko A. Babišo interesų konflikto tuo metu, kai jis 2014 m. ėjo finansų ministro pareigas; reikalauja, kad Komisija išsamiai ištirtų visų ES subsidijų, išmokėtų grupei „Agrofert“, teisėtumą nuo to laiko, kai A. Babiš pradėjo dirbti Čekijos vyriausybėje, atsižvelgiant į ankstesnį iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. galiojusį finansinį reglamentą ir jo skirsnį dėl interesų konfliktų;

13.  prašo Komisijos paskelbti visus jos turimus dokumentus, susijusius su galimu Čekijos ministro pirmininko ir žemės ūkio ministro interesų konfliktu, ir paaiškinti, kokių veiksmų ji ketina imtis padėčiai ištaisyti;

14.  primygtinai ragina Komisiją susigrąžinti visas neteisėtai arba netinkamai išmokėtas lėšas;

15.  primygtinai ragina užtikrinti visišką bet kokių A. Babišo ryšių su grupe „Agrofert“ skaidrumą ir primygtinai pabrėžia, kad jie neturi daryti įtakos jo, kaip Čekijos ministro pirmininko, pareigoms;

16.  ragina Tarybą imtis visų būtinų ir tinkamų priemonių, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams derybose dėl būsimo ES biudžeto ir kitos daugiametės finansinės programos, laikantis Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies nuostatų;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Čekijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 246, 2016 9 14, p. 1, OL L 252, 2017 9 29, p. 1 ir OL L 248, 2018 10 3, p. 1.
(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(3) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(5) Ismeri Europa Srl / Audito Rūmai,1999 m. birželio 15 d. sprendimas, byla T-277/97, ECLI:EU:T:1999:124.
(6) OL L 252, 2017 9 29, p. 28.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0121.


Europos ombudsmeno 2017 m. veikla
PDF 164kWORD 52k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą (2018/2105(INI))
P8_TA(2018)0531A8-0411/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 11, 15, 24 ir 228 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11, 35, 37, 41, 42 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Parlamento ir Europos ombudsmeno 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 220 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0411/2018),

A.  kadangi 2018 m. gegužės 22 d. Parlamento pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2017 m. veiklą, o 2018 m. gegužės 16 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui;

B.  kadangi pagal SESV 24 ir 228 straipsnius Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti skundus dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

C.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;

D.  kadangi SESV 15 straipsnyje įtvirtinta, kad „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais“;

E.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisės į gerą administravimą, be kita ko, nustatyta, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

F.  kadangi Chartijos 43 straipsnyje įtvirtinta, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

G.  kadangi SESV 298 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;

H.  kadangi 2017 m. Europos ombudsmenė pradėjo 447 tyrimus, iš kurių 433 buvo pagrįsti skundais, o 14 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 363 tyrimus (iš jų 348 buvo pagrįsti skundais, o 15 pradėti savo iniciatyva); kadangi dagiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (256 tyrimai arba 57,3 proc.), toliau eina ES agentūros (35 tyrimai arba 7,8 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (34 tyrimai arba 7,6 proc.), Parlamentas (22 tyrimai arba 4,9 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (17 tyrimų arba 3,8 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (16 tyrimų arba 3,6 proc.) ir kitos institucijos (67 tyrimai arba 15 proc.);

I.  kadangi trys didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos Europos ombudsmenė baigė nagrinėti 2017 m., buvo: skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (20,6 proc.), tarnybos kultūra (16,8 proc.) ir procesinių teisių laikymasis (16,5 proc.); kadangi kiti susirūpinimą kėlę klausimai apėmė etikos klausimus, visuomenės dalyvavimą ES naudojantis sprendimų priėmimo teisėmis, deramą naudojimąsi diskrecija, įskaitant pažeidimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES konkursais, dotacijomis ir sutartimis, įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų sprendimą;

J.  kadangi, kalbant apie Europos ombudsmeno tarnybos strateginį darbą 2017 m., Europos ombudsmeno tarnyba baigė nagrinėti keturis strateginius tyrimus ir pradėjo keturis naujus tyrimus dėl Tarybos skaidrumo, „sukamųjų durų“ reiškinio, susijusio su buvusiais Europos Komisijos nariais, Komisijos svetainių prieinamumo neįgaliesiems ir išankstinio pateikimo veiklos, susijusios su Europos vaistų agentūros (EMA) atliekamais vaistų vertinimais; kadangi 2017 m. Europos ombudsmenė pradėjo aštuonias strategines iniciatyvas, be kita ko, susijusias su Europos Tarybos lobistinės veiklos skaidrumu, Europos piliečių iniciatyvos gerinimu ir „sukamųjų durų“ reiškinio taisyklėmis įvairiose ES institucijose ir įstaigose, ir užbaigė šešias strategines iniciatyvas;

K.  kadangi ES vis dar patiria didžiausią ekonomikos, socialinę ir politinę krizę nuo savo įsteigimo; kadangi ES institucijų taikomu neveiksmingu požiūriu kovojant su skaidrumo trūkumu tiek vykdant ES sprendimų priėmimo procesą, tiek lobistinę veiklą bei sprendžiant kitus svarbius etikos klausimus institucijose prisidedama prie tolesnio kenkimo ES įvaizdžiui;

L.  kadangi galimybės susipažinti su ES dokumentais nesuteikimas ir susiję skaidrumo klausimai toliau sudarė didžiausią Europos ombudsmenės tyrimų dalį 2017 m.;

M.  kadangi dėl prašymai susipažinti su dokumentais dažnai būna skubūs, ombudsmenė inicijavo bandomąjį etapą siekiant nustatyti paspartintą procedūrą;

N.  kadangi Europos ombudsmenui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant ES institucijų atskaitomybę ir kuo didesnį ES administracijos ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir nešališkumą, siekiant sėkmingai apsaugoti piliečių teises ir taip padidinti jų pasitikėjimą, aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime;

O.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad viešumo ir skaidrumo principai neatsiejami nuo ES teisėkūros proceso ir kad teisėkūros proceso veiksmingumas ir vientisumas negali kenkti viešumo ir skaidrumo principams, kuriais grindžiamas tas procesas; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė aiškias gaires šiuo klausimu, pvz., savo 2018 m. kovo 22 d. sprendime byloje T-540/15;

P.  kadangi Europos ombudsmenė atliko metus laiko trukusį skundais pagrįstą tyrimą dėl ECB pirmininko narystės Didžiajame trisdešimtuke (G 30) – privačioje organizacijoje, tarp kurios narių esama bankų, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai prižiūri ECB, atstovų; kadangi Europos ombudsmenė rekomendavo ECB pirmininkui sustabdyti savo narystę G 30;

Q.  kadangi Europos ombudsmenė ištyrė skundus dėl Komisijos vykdomo buvusių Komisijos narių įdarbinimo pasibaigus jų kadencijai; kadangi Europos ombudsmenė jau nustatė, kad tai, jog Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo dėl buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso, yra netinkamo administravimo atvejis; kadangi dėl J. M. Barroso atvejo Etikos komitetas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teisinių įsipareigojimų pažeidimui nustatyti, atsižvelgiant į buvusio Pirmininko raštu pateiktą pranešimą, kad jis neužsiėmė lobistine veikla „Goldman Sachs“ vardu ir neketina to daryti;

R.  kadangi finansų krizė lėmė ekonominę ir socialinę krizę ir dėl to kilo abejonių dėl ES institucijų;

S.  kadangi 2017 m. spalio 25 d. įvyko buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso ir dabartinio Komisijos pirmininko pavaduotojo susitikimas, kuris įregistruotas kaip oficialus susitikimas su „Goldman Sachs“; kadangi Europos ombudsmenė pažymėjo, kad nėra aiškus tikslus šio susitikimo pobūdis; kadangi Europos ombudsmenė pabrėžė, kad kyla suprantamas nerimas, jog buvęs Pirmininkas naudojasi savo ankstesniu statusu ir ryšiais su buvusiais kolegomis, kad darytų įtaką ir gautų informacijos; kadangi dėl šio atvejo kyla sisteminių klausimų dėl bendro Komisijos požiūrio į tokių klausimų sprendimą ir dėl Etikos komiteto nepriklausomumo; todėl pabrėžia, kad reikia griežtesnių ES lygmens taisyklių siekiant užkirsti kelią bet kokiems ES institucijų ir agentūrų interesų konfliktams ir už juos numatyti nuobaudas;

T.  kadangi 2017 m. kovo mėn. Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą dėl Tarybos atvirumo ir atskaitomybės; kadangi Europos ombudsmenė nustatė, kad Tarybos nesugebėjimas užfiksuoti valstybių narių, kurios dalyvauja teisėkūros procedūroje, ir nepakankamas Tarybos skaidrumas suteikiant galimybę visuomenei susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais, pvz., praktika neproporcingai daug dokumentų žymėti žyma „LIMITE“, t. y. neplatintini dokumentai, yra netinkamo administravimo atvejai; kadangi Europos ombudsmenė 2018 m. gegužės 17 d. pateikė Parlamentui specialųjį pranešimą dėl jos strateginio tyrimo dėl Tarybos teisėkūros darbo atskaitomybės ir skaidrumo;

U.  kadangi didesnis nacionalinių vyriausybių pozicijų atvirumas gali padėti sušvelninti vadinamąjį „kaltas Briuselis“ reiškinį, kuris iškraipo realią ES teisės aktų priėmimo tvarką, skatina euroskepticizmą ir nusistatymą prieš ES;

V.  kadangi Europos ombudsmenė tyrė EIB skaidrumo politikos neatitiktį ES ir tarptautinėms taisyklėms dėl galimybės susipažinti su dokumentais;

W.  kadangi tinkama ES institucijų, agentūrų ir įstaigų interesų konfliktų prevencija yra labai svarbi užtikrinant gerą administravimą ir didinant piliečių pasitikėjimą ES sprendimų priėmimo procesu; kadangi Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija atlieka savo specialiųjų patarėjų, kurie dažnai tuo pat metu dirba privačiajame sektoriuje, interesų konfliktų vertinimą;

X.  kadangi Europos ombudsmenė ištyrė piliečių skundus, kuriuose informuojama tai, jog Komisija laiku nepriėmė sprendimo dėl pažeidimo atvejų, susijusių su piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis; kadangi bėgant metams kai kurios valstybės narės susidūrė su dideliu netipinių ir laikinojo įdarbinimo sutarčių skaičiaus didėjimu, o dėl to kyla abejonių dėl ES darbo teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos įgyvendinimo;

Y.  kadangi, priimdamos su žmonių sveikata ir žmonių, gyvūnų ir augalų saugumu susijusius sprendimus, ES institucijos, agentūros ir organai turėtų laikytis perspektyvos, kurioje daug dėmesio skiriama piliečiams, ir turėtų būti deramai spręsti visuomenės susirūpinimą keliančius klausimus dėl visiško skaidrumo, nepriklausomumo ir tikslumo renkant ir vertinant mokslinius įrodymus; kadangi ES lygmeniu naudojami moksliniai įrodymai ir procedūros, dėl kurių, be kita ko, išduoti leidimai genetiškai modifikuotiems organizmams, pesticidams ir glifosatui, sulaukė didelės kritikos ir sukėlė didelio masto visuomenės diskusijas;

Z.  kadangi Komisija dar neįgyvendino Europos ombudsmenės rekomendacijų dėl jos sandorių su tabako pramone ir dėl to neužtikrina visiško skaidrumo, atitinkančio jos įsipareigojimus pagal PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją (PSO TKPK);

AA.  kadangi Europos ombudsmenė paskelbė aiškias ir praktines rekomendacijas dėl to, kaip valstybės pareigūnai turėtų bendrauti su lobistais, ir stengėsi padidinti jų informuotumą Taryboje ir Komisijoje;

AB.  kadangi Europos ombudsmenas pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją yra ES struktūros dalis ir jo užduotis – ES institucijų lygmeniu ginti, skatinti ir stebėti šios konvencijos įgyvendinimą;

AC.  kadangi Europos ombudsmenė atliko tyrimą dėl to, kaip tuometinis Komisijos pirmininko kabineto vadovas Martin Selmayr buvo paskirtas Komisijos generaliniu sekretoriumi; kadangi Europos ombudsmenė pabrėžė, kad Komisija, siekdama pagrįsti, kodėl nebuvo publikuotas skelbimas apie laisvą darbo vietą, sukūrė dirbtiną skubumą, kad būtų užimtos generalinio sekretoriaus pareigos, ir surengė atrankos procedūrą, pagal kurią ne generalinis sekretoriaus pavaduotojas užima tas pareigas tiesiogiai, o M. Selmayr paskiriamas generaliniu sekretoriumi greitai per du etapus; kadangi Europos ombudsmenė nustatė, kad skiriant M. Selmayrį būta keturių netinkamo administravimo atvejų, nes Komisija nesilaikė tinkamai atitinkamų taisyklių formos ir turinio;

AD.  kadangi Europos ombudsmenės darbas puikiai papildo nacionalinių ir regioninių ombudmenų darbą; kadangi, vadovaujant Europos ombudsmenei, keitimasis informacija ir ombudsmenų darbo koordinavimas Europos ombudsmenų tinkle yra labai naudinga priemonė siekiant užtikrinti, kad visi ES piliečiai ir gyventojai turėtų teisę į gerą administravimą visais lygmenimis;

AE.  kadangi dabartinis Europos ombudsmeno statutas paskutinį kartą buvo atnaujintas prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai; kadangi nuo tada ES piliečiams atsirado naujų lūkesčių, susijusių su geru administravimu ir Europos ombudsmeno atliekamu vaidmeniu užtikrinant gerą administravimą, ypač kiek tai susiję su galimybėmis susipažinti su dokumentais, informavimu apie pažeidimus ir priekabiavimu, ir užtikrinant, kad Komisija teisingai ir nešališkai spręstų Europos piliečių iniciatyvų priimtinumo klausimą;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2017 m. veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad jis parengtas aiškiai ir lengvai suprantamai, ir pabrėžia, kad jame pateikiami svarbiausi faktai ir duomenys, susiję su Europos ombudsmenės darbu 2017 m.;

2.  džiaugiasi dėl Emily O’Reilly puikaus darbo ir konstruktyvių pastangų gerinti ES administravimo kokybę ir piliečiams teikiamų jos paslaugų prieinamumą ir kokybę; dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia veiksmus, kuriuos Europos ombudsmenė vykdo piliečių ir Europos demokratijos labui;

3.  palankiai vertina Europos ombudsmenės penkerių metų strategiją „2019 m. link“, kuria siekiama padidinti jos tarnybos poveikį ir matomumą ir užmegzti tvirtus ryšius su ES institucijomis, agentūromis ir organizacijomis siekiant didesnės naudos piliečiams;

4.  su dideliu nerimu pažymi, kad tyrimai, susiję su skaidrumu ir atskaitomybe, taip pat su galimybėmis susipažinti su informacija ir dokumentais, ir toliau sudarė didžiausią dalį 2017 m. Europos ombudsmenės nagrinėtų atvejų, mažesnę dalį sudarė skundai, susiję su ES agentūromis ir kitomis įstaigomis;

5.  palankiai vertina Europos ombudsmenės pastangas skirti 2017 m. apdovanojimą už gerą administravimą ES institucijų darbuotojams, visų pirma Komisijos Sveikatos generalinio direktorato darbuotojams už jų įdėtas pastangas pacientų, sergančių retomis ligomis, labui;

6.  pabrėžia, koks svarbus kuo didesnis skaidrumas ir didesnė galimybė visuomenei susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais; atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės atliekamą struktūrinį darbą nustatant netinkamo administravimo atvejus priimant kiekvienu konkrečiu atveju taikomą požiūrį ir pradedant vis daugiau tyrimų savo iniciatyva;

7.  džiaugiasi puikiu ombudsmenės bei jos komandos ir Peticijų komiteto bendradarbiavimu, kuriam būdinga pagarba ir kruopštumas;

8.  pabrėžia, kad reikėtų atnaujinti ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais; pakartoja savo raginimą persvarstyti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(2), kad taip pat būtų palengvintas Europos ombudsmeno darbas tikrinant, ar Parlamentas, Taryba ir Komisija suteikia galimybę susipažinti su dokumentais; palankiai vertina tai, kad Europos ombudsmenė pradėjo taikyti pagreitintą skundų nagrinėjimo procedūrą, pagal kurią atliekami tyrimai dėl galimybės susipažinti su dokumentais;

9.  pabrėžia, kad piliečiai turi galėti tiesiogiai dalyvauti sprendimų demokratiniame ES gyvenime, atidžiai stebėti priėmimo procesą ES institucijose ir susipažinti su visa reikiama informacija, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis;

10.  pabrėžia Europos ombudsmenės vaidmenį didinant ES teisėkūros proceso skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant užtikrinti didesnį piliečių pasitikėjimą ne tik tam tikro teisės akto teisėtumu, bet ir viso sprendimų priėmimo proceso teisėtumu;

11.  ragina persvarstyti Tarybos vidaus gaires dėl žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų, kurios neturi tvirto teisinio pagrindo, kad būtų laikomasi principo, pagal kurį „LIMITE“ statusas gali būti suteikiamas tik preliminariam projektui, kuris dar neturi autoriaus ir kuris neturi įtakos teisėkūros procedūrai;

12.  pripažįsta, kad ES sprendimų priėmimo procesui reikalingas kuo didesnis skaidrumas, ir pritaria Europos ombudsmenės tyrimui dėl įprastos neformalių trijų pagrindinių ES institucijų derybų (trišalių dialogų) praktikos; pritaria tam, kad būtų skelbiami visi trišalių dialogų dokumentai remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais;

13.  tvirtai įsitikinės, kad reikia nedelsiant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas dėl EIB skaidrumo politikos; primena, kad ši politika grindžiama prielaida dėl informacijos atskleidimo ir kad pagal ją bet kas gali susipažinti su EIB dokumentais ir informacija;

14.  ragina, kad EIB grupės informacijos atskleidimo politika užtikrintų aukštą jos kainodaros politikos ir valdymo organų principų skaidrumo lygį; ragina skelbti EIB grupės Valdymo komiteto posėdžių protokolus;

15.  pabrėžia, kad reikia užfiksuoti valstybių narių pozicijas Taryboje vykstant ES teisėkūros procesui ir laiku bei prieinamai viešai skelbti šią informaciją, nes visose demokratinio teisėtumo principu pagrįstose sistemose teisėkūros institucijos turi būti laikomos atskaitingomis visuomenei už savo veiksmus; mano, kad didesnė atskaitomybė Taryboje dėl nacionalinių vyriausybių pozicijų dėl ES teisės aktų, įskaitant sąlygų visuomenei aktyviai susipažinti su teisėkūros dokumentais vykstant teisėkūros procesui sudarymą, padėtų spręsti skaidrumo trūkumo sprendimų priėmimo procese problemą ir sušvelnintų vadinamąjį „kaltas Briuselis“ reiškinį tais atvejais, kai sprendimus galiausiai priima pačios nacionalinės vyriausybės; ragina Tarybą pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį peržiūrėti savo konfidencialumo politiką, kad būtų užtikrintas kuo didesnis jos darbo skaidrumas;

16.  ragina Komisiją užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir prieigą prie dokumentų ir informacijos apie su gautomis peticijomis susijusias procedūras „EU Pilot“ ir prie programos „EU Pilot“ bei jau baigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų;

17.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę toliau stebėti Komisijos ekspertų grupių sistemos reformos įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas visapusiškai teisiškai privalomų taisyklių laikymasis ir kuo didesnis visos ekspertų grupių veiklos vykdymo skaidrumas, bei tirti visus įmanomus interesų konfliktus ir apie juos pranešti; mano, kad reikia kruopščiai įvertinti visas ekspertų grupes ir turėti informacijos, kad būtų suprastas jų nepriklausomumo lygis, siekiant veikti viešojo intereso labui ir sukurti pridėtinę vertę formuojant ES politiką; mano, kad visi ekspertų grupių nariai turi būti įtraukti į skaidrumo registrą;

18.  pakartoja savo raginimą sukurti centrinę skaidrumo platformą visoms ES institucijoms ir agentūroms;

19.  remia Europos ombudsmenės įsipareigojimą didinti ES lobistinės veiklos skaidrumą; pabrėžia, jog svarbu priimti tinkamą teisėkūros procedūra priimamą aktą siekiant, kad ES skaidrumo registras taptų privalomas ir teisiškai įpareigojantis visoms ES institucijoms bei agentūroms ir interesų grupių atstovams, taip užtikrinant visišką lobistinės veiklos skaidrumą;

20.  pabrėžia, kad svarbu nuolat atnaujinti ir smarkiai pagerinti duomenų tikslumą ES skaidrumo registre, įskaitant įpareigojimą lobistinę veiklą vykdančioms teisinėms įmonėms paskelbti visus savo klientus; pabrėžia, kad reikia nemokamai, visiškai suprantamai ir visuomenei lengvai prieinama forma skelbti visą informaciją apie lobistų įtaką; mano, kad reikia užtikrinti visų interesų grupių atstovų finansavimo skaidrumą; ragina laikinai išbraukti iš skaidrumo registro visas „sukamųjų durų“ reiškinio taisykles pažeidusias organizacijas;

21.  atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės išvadas, kad tolesnė ECB pirmininko narystė G 30 yra netinkamo administravimo atvejis, nes dėl to visuomenė mano, kad ECB nepriklausomumui gali pakenkti privatūs finansiniai interesai; pabrėžia, kad ECB vykdomosios valdybos nariai tuo pačiu metu neturėtų eiti kitų pareigų kaip forumų ar kitų organizacijų, kuriose dalyvauja ECB prižiūrimų bankų vadovai, nariai; atkreipia dėmesį į 2018 m. sausio 15 d. Europos ombudsmenės rekomendacijas dėl ECB pirmininko ir sprendimus priimančių šio banko organų narių dalyvavimo G 30 veikloje ir primygtinai ragina ECB iš dalies pakeisti atitinkamas taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų praktiškai įgyvendinti aukščiausi etikos ir atskaitomybės standartai;

22.  mano, kad, vykdydama Martino Selmayrio paskyrimo savo naujuoju generaliniu sekretoriumi procedūrą, Komisija nesilaikė skaidrumo, etikos ir teisės viršenybės principų; labai apgailestauja dėl Komisijos sprendimo patvirtinti M. Selmayrį savo naujuoju generaliniu sekretoriumi, nors toks sprendimas susilaukė daug ES piliečių kritinių pastabų ir buvo padaryta žala visos ES reputacijai; pabrėžia, kad M. Selmayr privalo atsistatydinti iš generalinio sekretoriaus pareigų, ir ragina Komisiją patvirtinti naują generalinio sekretoriaus skyrimo procedūrą, užtikrinant, kad būtų laikomasi aukščiausių skaidrumo, etikos ir teisės viršenybės principų;

23.  ragina Europos ombudsmenę toliau stiprinti etikos taisykles ES institucijose, kad būtų išspręsti su „sukamųjų durų“ reiškiniu susiję klausimai ir užtikrintas visiškas visos su tokiais atvejais susijusios informacijos skaidrumas, įskaitant greitą visų susijusių ES pareigūnų pavardžių sąrašo paskelbimą; laukia, kol Europos ombudsmenė pateiks analizę, kaip Komisija įgyvendina savo gaires ir pasiūlymus, kaip geriau spręsti su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusius atvejus, įskaitant galimybę priimti teisėkūros procedūra priimamas taisykles dėl tokių situacijų ir galimų pažeidimų prevencijos ir nuobaudų;

24.  tvirtai įsitikinęs, kad visose ES institucijose, agentūrose ir įstaigose reikia skubiai taikyti griežtesnes, aiškias ir lengvai taikomas moralines ir etikos taisykles ir standartus, kad būtų užtikrintas pareigos veikti sąžiningai ir diskretiškai laikymasis ir užkirstas kelias interesų konfliktams su privačiuoju sektoriumi; mano, kad šios taisyklės ir standartai turi būti grindžiami teisėkūros procedūra priimamu aktu; atkreipia dėmesį į atnaujintą Komisijos narių elgesio kodeksą, kuris įsigaliojo 2018 m. vasario mėn. ir kuriame nustatyti griežtesni veiklos pertraukos laikotarpiai; vis dėlto mano, kad turėtų būti pailginti pranešimo apie veiklą pasibaigus kadencijai laikotarpiai;

25.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai atnaujinti galiojantį gero administracinio elgesio kodeksą, priimant privalomą reglamentą šiuo klausimu;

26.  mano, kad buvusio Komisijos Pirmininko J. M. Barroso ir dabartinio Komisijos pirmininko pavaduotojo susitikimas, kuris įregistruotas kaip oficialus susitikimas su „Goldman Sachs“, dar labiau atskleidė neatidėliotiną poreikį peržiūrėti dabartines taisykles ir praktiką, kad būtų stiprinami Komisijos nariams tiek per kadenciją, tiek po jos taikomi sąžiningumo reikalavimai;

27.  pakartoja savo raginimą Komisijai užtikrinti aktyvų skelbimą ir visapusišką skaidrumą kalbant apie buvusių Komisijos narių pareigas baigus kadenciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad Etikos komitetas būtų visiškai nepriklausomas ir atskaitingas, ir skatina Europos ombudsmenę toliau vertinti visus galimus Etikos komiteto narių interesų konfliktus ir apie juos pranešti;

28.  palankiai vertina ombudsmenės strateginį tyrimą dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo (OI/2/2017/TE), tačiau apgailestauja dėl to, kad Taryba per nustatytą terminą neatsakė į išvadas; pažymi, kad tai, deja, yra pasikartojantis klausimas, kuris nuolat minimas Europos ombudsmenei pateiktuose skunduose; be to, mano, kad šis klausimas turėtų būti laikomas labai svarbiu demokratiniam Sąjungos gyvenimui ir veiksmingam piliečių dalyvavimui visame žemyne, nes jis trukdo įgyvendinti konstitucines sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; šiuo aspektu atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės išvadas pastarojo meto byloje (1272/2017/LP, Tarybos atsisakymas leisti visuomenei susipažinti su jos Teisės tarnybos nuomone dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl Skaidrumo registro), kuriose teigiama, kad šis klausimas kelia grėsmę institucinės pusiausvyros principui ir pažeidžia esminę lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo praktiką; pažymi, kad, kai prašymas atmetamas, neįmanoma atlikti ex post vertinimų ad hoc pagrindu;

29.  pabrėžia, kad reikia smarkiai patobulinti specialiesiems patarėjams skirtas taisykles dėl interesų konflikto; ypač ragina Komisiją visiškai įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas šiuo klausimu ir priimti kuo didesnio skaidrumo ir iniciatyvų požiūrį į visų galimų interesų konfliktų vertinimą prieš specialiųjų patarėjų paskyrimą ir po to bei užtikrinti, kad piliečiai galėtų susipažinti su visa svarbia informacija apie specialiuosius patarėjus;

30.  palankiai vertina nuolatinį Europos ombudsmenės domėjimąsi institucijų darbuotojams svarbiais klausimais ir pabrėžia, kad svarbu mažinti bet kokią diskriminaciją, kuri gali atsirasti dėl skirtingo statuso; dar kartą pabrėžia Europos ombudsmenės išvadų dėl neapmokamų stažuočių EIVT delegacijose (byla 454/2014/PMC) svarbą ir dar kartą rekomenduoja EIVT mokėti savo stažuotojams reikiamas išmokas laikantis nediskriminavimo principo; apgailestauja dėl to, kad kitos ES institucijos laikosi tokios pačios netinkamos praktikos nemokėti stažuotojams, pagal kurią jaunimui nesudaromos sąžiningos galimybės arba jam nesuteikiamas toks darbas, koks suteikiamas darbuotojui, todėl jauni specialistai negauna pakankamai lėšų, kad galėtų išsilaikyti, ir jiems nemokamas deramas atlyginimas už jų paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad stažuotojų statuso trūkumai pastebimi kitose srityse, pvz., trūksta priemonių pranešti apie seksualinio priekabiavimo atvejus Sąjungos agentūrose; todėl ragina Europos ombudsmenę pradėti bendrą strateginį tyrimą dėl stažuotojų statuso;

31.  primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų, kad jos darbas taptų visapusiškai skaidrus, t. y. internete skelbti duomenis apie visus susitikimus su tabako pramonės lobistais ar jų teisiniais atstovais, taip pat šių posėdžių protokolus, laikantis įsipareigojimų, kuriuos ji yra prisiėmusi pagal JT tabako kontrolės pagrindų konvenciją;

32.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę stebėti rekomendacijų ES pareigūnams dėl ryšių su interesų grupių atstovais įgyvendinimą ir toliau didinti visų ES institucijų darbuotojų informuotumą apie šias rekomendacijas rengiant šviečiamuosius mokymus, seminarus ir teikiant susijusias paramos priemones;

33.  labai apgailestauja dėl Komisijos vėlavimo, susijusio su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis dėl piktnaudžiavimo terminuotosiomis sutartimis privačiajame ir viešajame sektoriuose, dėl kurio pažeistos darbuotojų teisės valstybėse narėse; ragina Europos ombudsmenę stebėti šį klausimą, kad būtų galima veiksmingai apsaugoti piliečių teises;

34.  remia Europos ombudsmenės vaidmenį formuojant aktyvią ir skaidrią politiką visose ES agentūrose; primygtinai ragina Europos ombudsmenę toliau stebėti visas ES agentūras, siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų ir užtikrintų galimybes visuomenei susipažinti su dokumentais ir informacija, didžiausią dėmesį skiriant procedūroms ir veiksmams, susijusiems su žmonių sveikatos apsauga;

35.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę pradėti strateginį tyrimą, kad būtų įvertinta, ar tokios ES institucijos, organai ir agentūros, kaip Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir EMA, užtikrina, kad mokslinių įrodymų rinkimas, vertinimas ir skelbimas būtų visiškai nepriklausomi, skaidrūs, nešališki, tikslūs ir nesusiję su interesų konfliktais, ir ar įgyvendinta tinkama politika ir procedūrinės apsaugos priemonės, visų pirma susijusios su genetiškai modifikuotais organizmais, glifosatu, pesticidais, fitosanitariniais ir biocidiniais produktais ir vaistais; šiuo klausimu siūlo atlikti tolesnį tyrimą dėl šių agentūrų mokslinių komitetų ir grupių sudėties ir atrankos procedūrų, siekiant užtikrinti, kad jie būtų visiškai nepriklausomi, ir nustatyti griežčiausius mechanizmus, skirtus galimų interesų konfliktų prevencijai;

36.  palankiai vertina Europos ombudsmenės strateginius tyrimus dėl elgesio su neįgaliaisiais pagal Komisijos bendrąją sveikatos draudimo sistemą ir dėl Komisijos tinklalapių ir internetinių priemonių prieinamumo neįgaliesiems; ragina Europos ombudsmenę kuo labiau stengtis užtikrinti, kad ES administracija visiškai ir nuosekliai įgyvendintų JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

37.  palankiai vertina Europos ombudsmenės įsipareigojimą imtis atvirų ir skaidrių veiksmų per visas derybas dėl „Brexit‘o“; atkreipia dėmesį į teigiamą Tarybos ir Komisijos atsakymą ombudsmenei, kuriame pripažįstama skaidrumo svarba; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę laikytis tokio paties įsipareigojimo;

38.  ragina Europos ombudsmenę toliau bendradarbiauti su nacionaliniais ombudsmenais naudojantis Europos ombudsmenų tinklu;

39.  ragina Europos nacionalinių ombudsmenų tinklą būti budresniam ir stebėti valdžios institucijas, kad jos nedelsdamos imtųsi veiksmų policijos žiaurumo, rasizmo ir antisemitizmo atvejais paisydamos žmogaus teisių ir vykdydamos demokratinį valdymą;

40.  ragina skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių Europos ombudsmeno tarnybai jos dabartiniam ir būsimam darbo krūviui įveikti, kad ji galėtų vykdyti savo pagrindines pareigas stiprinti gerą administracinę praktiką Europos Sąjungoje – paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios Sąjungos piliečiams;

41.  palankiai vertina 2017 m. birželio 19 d. surengtą Europos ombudsmenų tinklo metinę konferenciją, skirtą „Brexit‘o“ ir padidėjusio populizmo Europoje poveikiui piliečių teisėms;

42.  palankiai vertina Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą, kuriuo pripažįstamos ES viešosios tarnybos pastangos rasti naujoviškų piliečiams palankios politikos įgyvendinimo būdų;

43.  pakartoja, kad yra pasirengęs atnaujinti Europos ombudsmeno statutą(3) ir bet kokią su juo susijusią acquis dalį, kad galėtų pritaikyti savo vaidmenį prie dabartinių ES piliečių poreikių ir lūkesčių, susijusių su geru administravimu;

44.  pabrėžia, kad būtina gerinti socialinį dialogą;

45.  pabrėžia, kad piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimas esant dabartiniams ekonominiams sunkumams yra itin svarbus;

46.  pabrėžia, kad Europos ombudsmenė turi tirti interesų konfliktą tarp Komisijos vaidmens trejete ir jos, kaip Sutarčių ir acquis sergėtojos, atsakomybės;

47.  ragina Europos ombudsmenę užtikrinti, kad Komisija padėtų sukurti Europos piliečių iniciatyvos infrastruktūrą, suteikiant teisines konsultacijas ir teisinę sistemą, pagal kurią būtų apsaugoti iniciatyvos nariai;

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(3) 2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimo projektas, iš dalies keičiantis jo 1994 m. kovo 9 d. sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL C 259 E, 2009 10 29, p. 116).


Peticijų komiteto svarstymai 2017 m.
PDF 160kWORD 50k
2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymų 2017 m. (2018/2104(INI))
P8_TA(2018)0532A8-0404/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą bet kokiu reikalu,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52, 215 ir 216 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0404/2018),

A.  kadangi 2017 m. buvo gauta 1 271 peticija (palyginti su 2016 m., kai jų gauta 1 569), iš kurių 776 (60,2 proc.) paskelbtos priimtinomis;

B.  kadangi 2017 m. Europos Parlamento peticijų interneto portale 15 540 naudotojų parėmė vieną arba keletą peticijų (palyginti su 902 naudotojais 2015 m. ir 6 132 naudotojais 2016 m.); kadangi iš viso peticijas naudotojai parėmė 21 955 kartus (palyginti su 18 810 kartų 2016 m. ir 1 329 kartais 2015 m.); kadangi ši nauja visuomenės dalyvavimo teikiant peticijas forma tampa vis įprastesnė ir į ją reikia atsižvelgti;

C.  kadangi beveik 250 tapačių arba labai panašių 2017 m. trimis skirtingomis temomis pateiktų peticijų buvo svarstomos grupėmis pagal atitinkamą temą;

D.  kadangi iš 2017 m. pateiktų peticijų 67 kartu pasirašė vienas ar daugiau piliečių, 25 – daugiau kaip 100 piliečių, 10 – daugiau kaip 10 000 piliečių, ir dvi – daugiau kaip 100 000 piliečių;

E.  kadangi peticijų gauta mažai, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi; kadangi, atsižvelgiant į daugelį potencialių problemų ar lūkesčių įvairiose Sąjungos veiklos srityse, tai galėtų reikšti, kad didelė dalis ES piliečių ir gyventojų nesinaudoja teise pateikti peticijas dėl žinių stokos; taigi reikia labiau skatinti naudotis teise pateikti Europos Parlamentui peticiją;

F.  kadangi apie teisę pateikti peticiją žino tik nedaugelis ES piliečių ir gyventojų, ir tai patvirtina, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tinkamų priemonių siekiant didinti visuomenės informuotumą ir iš esmės pagerinti šios teisės įgyvendinimą;

G.  kadangi, remiantis peticijų priimtinumo kriterijais, nustatytais SESV 227 straipsnyje ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių 215 straipsnyje, peticijos privalo atitikti oficialias priimtinumo sąlygas, t. y. peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu ES veiklos sritims ir turinčiu poveikį peticijos pateikėjui, kuris turi būti ES pilietis arba joje gyventi; kadangi 495 peticijos buvo paskelbtos nepriimtinomis, nes jos neatitiko priimtinumo sąlygų;

H.  kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui suteikia ES piliečiams ir gyventojams galimybę oficialiai kreiptis į savo tiesiogiai išrinktus atstovus; kadangi teisė pateikti peticiją turėtų būti esminė aktyviam ES piliečių ir gyventojų dalyvavimui Europos Sąjungos veiklos srityse, todėl ji turėtų būti kuo labiau skatinama; kadangi visapusiškas naudojimasis teise pateikti peticiją yra susijęs su būtinybe ES institucijoms ir valstybėms narėms greitai ir veiksmingai spręsti peticijų pateikėjų iškeltus klausimus, užtikrinant visapusišką jų pagrindinių teisių apsaugą;

I.  kadangi Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu lyderiauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo sistema yra pati atviriausia ir skaidriausia Europoje – ją taikant peticijų pateikėjai gali visapusiškai dalyvauti jo veikloje;

J.  kadangi aktyvus dalyvavimas yra įmanomas tik esant demokratiniam ir skaidriam procesui, kuris užtikrina, kad Parlamento ir Peticijų komiteto darbas būtų dirbamas atsižvelgiant į piliečius ir būtų jiems prasmingas; kadangi to siekiant reikia nuolat gerinti sąveiką su peticijų pateikėjais, stebėti, be kita ko, naujų technologijų plėtrą, ir ja pasinaudoti, taip pat per peticijų interneto portalą palaikant ryšius su kitais susijusiais piliečiais ir gyventojais, pavyzdžiui, peticijų rėmėjais;

K.  kadangi peticijos yra naudingos priemonės, kuriomis galima nustatyti ES teisės pažeidimus, taip pat trūkumus, neatitikimus ir galimas šios teisės spragas, kai reikia užtikrinti aukščiausius socialinio teisingumo ir visapusiškos visų piliečių pagrindinių teisių apsaugos standartus; kadangi peticijos sudaro sąlygas Parlamentui ir kitoms ES institucijoms įvertinti ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą, ir faktinį jos netinkamo įgyvendinimo poveikį ES piliečiams ir gyventojams; kadangi jos taip pat gali padėti suprasti, kad nėra reglamentavimo nuostatų tose srityse, kuriose ES galėtų priimti teisės aktus;

L.  kadangi peticijos suteikia papildomą garantiją ES piliečiams ir gyventojams, palyginti su skundais tiesiogiai Komisijai, nes šios peticijos į šį procesą įtraukia Parlamentą ir sudaro sąlygas geriau tikrinti, kaip Komisija vykdo savo tyrimo užduotis, taip pat užtikrinti skaidrias diskusijas šiuo klausimu, dalyvaujant peticijų pateikėjams, Europos Parlamento nariams ir Komisijai, taip pat prireikus kitoms susijusioms institucijoms;

M.  kadangi peticijose dažnai pateikiama kitiems Parlamento komitetams naudingos informacijos įvairiose ES politikos srityse, taip pat susijusios su šių komitetų teisėkūros veikla; kadangi už peticijoje keliamus klausimus atsakingi komitetai turi pateikti savo patirtį, kad būtų tinkamai išnagrinėta peticija, ir tai sudaro sąlygas pačiam Parlamentui į ją prasmingai reaguoti; kadangi Parlamentas, kaip visuma, tinkamai traktuojant peticijas privalo užtikrinti pagrindinę teisę pateikti peticiją;

N.  kadangi kiekviena peticija turėtų būti atidžiai įvertinama ir išnagrinėjama; kadangi peticijos pateikėjas turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti informaciją dėl Peticijų komiteto priimto sprendimo dėl priimtinumo ir kad peticijos klausimas būtų visiškai išspręstas;

O.  kadangi daug peticijų yra viešai svarstomos Peticijų komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai visapusiškai dalyvauja diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2017 m. Peticijų komiteto posėdžiuose aptariant 248 peticijas dalyvavo 208 peticijų pateikėjai, o aktyviai dalyvavo ir pasisakė 59 peticijų pateikėjai;

P.  kadangi peticijose ir per komitetų posėdžius piliečių ir gyventojų pateikta informacija (papildyta Komisijos, valstybių narių ir kitų įstaigų dalykinėmis žiniomis) yra itin svarbi komiteto darbui; kadangi, siekiant išvengti bet kokios socialinės ir ekonominės diskriminacijos, peticijų pateikėjai, kurių peticiją ketinama svarstyti viešame komiteto posėdyje ir kurie nori dalyvauti diskusijoje, turėtų turėti teisę į susijusių išlaidų atlyginimą, neviršijant nustatytų ribų;

Q.  kadangi 2017 m. pateiktose peticijose išdėstyti susirūpinimą keliantys klausimai daugiausia buvo susiję su aplinkosauga (visų pirma su klausimais dėl vandens ir atliekų tvarkymo bei aplinkos išsaugojimo), pagrindinėmis teisėmis (visų pirma dėl balsavimo teisės ir vaiko teisių), pavogtų kūdikių problema, laisvu asmenų judėjimu, socialiniais reikalais (darbo sąlygomis), įvairiomis diskriminacijos formomis ir imigracija, taip pat su daugybe kitų veiklos sričių;

R.  kadangi peržiūrint Parlamento darbo tvarkos taisykles turėtų būti sukurta patobulinta peticijų procedūra ir kadangi atitinkamomis taisyklėmis turėtų būti optimizuojamas Peticijų komiteto gebėjimas nagrinėti piliečių susirūpinimą keliančius klausimus, taip užtikrinant visapusišką apsaugą ir veiksmingesnį naudojimąsi teise pateikti peticiją;

S.  kadangi 2017 m. per interneto portalą buvo pateikta 69,1 proc. gautų peticijų (878 peticijos), palyginti su 68 proc. (1 067 peticijomis) 2016 m.; kadangi dėl šio pateikimo būdo dominavimo ir numatomo jo didėjimo laikui bėgant šios peticijos galėtų būti nagrinėjamos greičiau;

T.  kadangi dabar peticijų suvestines į portalą galima įkelti greičiau – maždaug per savaitę nuo dienos, kai Peticijų komitetas priima sprendimą dėl priimtinumo; kadangi nuo 2017 m. pabaigos posėdžių darbotvarkės, protokolai ir su peticijomis susiję Komisijos atsakymai įkeliami automatiškai, todėl šie dokumentai yra viešai prieinami ir padidėjo Peticijų komiteto darbo skaidrumas; kadangi visa tai atspindi Parlamento įsipareigojimą siekti daugiau interaktyvesnės patirties ir realiuoju laiku bendrauti su peticijų pateikėjais; kadangi buvo peržiūrėti dažnai užduodami klausimai (DUK) ir pareiškimo dėl privatumo ypatybės, kad juose atsispindėtų Darbo tvarkos taisyklių konfidencialumo nuostatų pakeitimai; kadangi buvo atlikta ir techninių patobulinimų, įskaitant papildomai patobulintą paieškos funkciją ir naują puslapį „visų pirma perskaitykite“, kuris rodomas prieš pateikiant peticiją ir kuriame pateikiama informacija bei patarimai peticijų pateikėjams; kadangi pavyko sėkmingai patenkinti daug pavienių prašymų suteikti pagalbą;

U.  kadangi Peticijų komitetas mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra svarbi tiesioginės ir dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria tinkamai naudojantis piliečiams turėtų būti suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti formuojant ES politikos kryptis ir rengiant teisės aktus;

V.  kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 216a straipsnį 2017 m. įvyko keturi apsilankymai informacijos rinkimo tikslu: vienas – Švedijoje dėl laikinai į Švediją persikeliančių gyventi ES piliečių patiriamų sunkumų bandant gauti identifikacinį numerį, kurio reikia norint gauti daugumą paslaugų; vienas – Ispanijoje dėl peticijų, susijusių su įtarimais dėl naujagimių, pavogtų iš ligoninių per F. Franko diktatūrą ir po jos; vienas – Tarante (Italija) dėl vietos plieno gamyklos ir naftos perdirbimo gamyklos poveikio aplinkai ir dėl tos gamyklos keliamos oro, žemės ir vandens taršos ir vienas – Larnakoje (Kipre) dėl mieste statomo naujo pramoninio uosto poveikio aplinkai ir sveikatai;

W.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisykles Peticijų komitetas atsako už santykius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose; kadangi 2017 m. gegužės 30 d. posėdyje dabartinė Europos ombudsmenė Emily O’Reilly pristatė Peticijų komitetui savo 2016 m. metinį pranešimą ir kadangi Peticijų komiteto metinė ataskaita savo ruožtu yra iš dalies grindžiama ombudsmenės metiniu pranešimu arba Parlamentui teikiamais specialiaisiais pranešimais, kurių pastarasis buvo dėl Tarybos sprendimų priėmimo skaidrumo;

X.  kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariai taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai bei regioniniai ombudsmenai ir panašios ES valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia patirtimi;

1.  atkreipia dėmesį į labai svarbų Peticijų komiteto vaidmenį, kai jis tarpininkauja ES piliečiams, gyventojams ir Europos institucijoms, taip sudarydamas sąlygas ES piliečiams ir gyventojams Parlamentui oficialiai pranešti apie netinkamo ES teisės taikymo atvejus ir išsakyti savo susirūpinimą ir idėjas jų išrinktiems atstovams, ir tai padeda laiku išnagrinėti ir, kai įmanoma, patenkinti piliečių prašymus; atkreipia dėmesį į tai, kad peticijose nurodytų problemų sprendimo būdas daro labai didelį poveikį piliečiams, susijusį su veiksmingu ES teisėje įtvirtintos jų teisės pateikti peticiją užtikrinimu, ir jų nuomonei apie ES institucijas; primena Komisijai, kad peticijos – unikali priemonė nustatyti atvejus, kai nesilaikoma ES teisės, ir juos tirti pasitelkiant Europos Parlamento politinės priežiūros priemones;

2.  pažymi, kad Parlamentui ir kitoms ES institucijoms peticijos suteikia ir galimybių, ir iššūkių, nes jos padeda užmegzti tiesioginį dialogą su ES piliečiais ir gyventojais, visų pirma, jeigu jiems poveikį daro ES teisės taikymas ir jeigu jie siekia veiksmingos ir efektyvios teisių gynimo sistemos; pabrėžia, kad ES institucijos ir valstybės narės turi dėti visas įmanomas pastangas jų kompetencijos srityse, kad galėtų greitai ir veiksmingai išspręsti peticijų pateikėjų iškeltas problemas;

3.  pabrėžia, kokios svarbios nuolatinės viešos diskusijos ir platesnė informacija apie tikrąsias ES kompetencijos sritis, jos veikimą ir poreikį ją ateityje tobulinti, siekiant užtikrinti, kad piliečiai ir gyventojai būtų gerai informuoti apie sprendimų priėmimo lygmenis, kad jie taip pat galėtų dalyvauti diskusijose apie galimas reformas ir neleisti tam tikroms neatsakingoms valstybėms narėms versti kaltės Briuseliui; mano, kad platesnė vieša diskusija apie ES, geresnė informacija ir švietimas ir tikslūs pranešimai žiniasklaidoje padėtų sumažinti nepriimtinų peticijų skaičių, nes piliečiai ir gyventojai daugiau žinotų apie ES kompetencijos sritis; pažymi, kad nepriimtinos peticijos turinys gali būti svarbus priimant politinius sprendimus, net jeigu jis ir nepatenka į komiteto veiklos sritį;

4.  pabrėžia, kad būtinas glaudesnis Komisijos ir kitų ES institucijų bendradarbiavimas su valstybių narių nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis užtikrinant ES nuostatų, kuriomis siekiama aukščiausių socialinio teisingumo standartų ir visapusiškos bei veiksmingos visų piliečių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugos, priėmimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad būtina aktyviau bendradarbiauti su valstybių narių atstovais komitetų posėdžiuose ir greičiau imtis tolesnių veiksmų dėl komiteto atsiųstų prašymų; todėl ragina visas susijusias nacionalinio ir Europos lygmens valdžios institucijas tvirtai įsipareigoti prioriteto tvarka nagrinėti peticijas ir spręsti jose keliamus klausimus; dar kartą pažymi, kad į daugelį peticijų Komisija atsakė paviršutiniškai;

5.  ragina Komisiją deramai naudotis savo įgaliojimais, kurie jai suteikti kaip Sutarčių sergėtojai, kadangi šis jos vaidmuo yra itin svarbus užtikrinant ES veikimą piliečiams ir ES teisės aktų leidėjams; ragina laiku vykdyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras siekiant nedelsiant nutraukti ES teisės nesilaikymo praktiką;

6.  primena, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais; pažymi, kad 2017 m. kitiems Parlamento komitetams nuomonei pateikti išsiųsta 18 peticijų, o susipažinti – 357 peticijos; palankiai vertina tai, kad iš Parlamento komitetų buvo gauta 21 nuomonė dėl peticijų; ragina skatinti įvairių Parlamento komitetų dialogą siekiant skirti deramą dėmesį ES piliečių iškeltoms problemoms;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. kovo 21 d. pradėjo veikti peticijų tinklas, kurį pristatant dalyvavo visų Parlamento komitetų nariai, buvo pristatytos šio tinklo gairės ir išdėstytas tikslas ir jo narių vaidmuo; yra įsitikinęs, kad deramai naudojamas peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant imtis tinkamesnių tolesnių veiksmų dėl peticijų vykdant Parlamento ir teisėkūros darbą; pabrėžia tinklo svarbą didinant narių informuotumą apie piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, iškeltus pateikiant peticiją, ir aptariant galimus procedūrinius patobulinimus ir keitimąsi geriausia patirtimi; pabrėžia, kad glaudesni komitetų ryšiai gali padidinti veiksmingumą planuojant klausymus ir Parlamento tyrimus panašiais klausimais; laukia, kol Parlamento C teminis skyrius paskelbs tyrimą apie tai, kaip veikia dabartinis įvairių komitetų bendradarbiavimas su Peticijų komitetu; pabrėžia, kad glaudžiau bendradarbiaujant su Parlamento komitetais įvairiais peticijų pateikėjų iškeltais klausimais Parlamentui turėtų būti sudarytos sąlygos imtis geresnių ir labiau pritaikytų su peticijomis susijusių tolesnių veiksmų ir skubiau ir veiksmingiau reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius dalykus, todėl tai suteikia pridėtinės vertės ES piliečių gyvenime ir Parlamento bei visos Europos veikloje;

8.  pabrėžia svarbų prieš „Brexit’o“ derybas pateiktų susirūpinusių piliečių ir gyventojų peticijų indėlį; atkreipia dėmesį į 2017 m. gegužės 11 d. Peticijų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bendrą viešąjį klausymą dėl piliečių ir gyventojų teisių po „Brexit’o“, siekiant užtikrinti, kad Parlamento derybose dėl „Brexit’o“ piliečių teisės būtų vienas iš pagrindinių prioritetų;

9.  mano, kad siekiant užtikrinti visišką skirtingų peticijų nagrinėjimo nuoseklumą, Peticijų komitetui ir jo sekretoriatui turėtų būti skirta daugiau išteklių; pabrėžia, kad, 2016 m. sausio mėn. priėmus komiteto gaires, peticijų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimo procesas tapo skaidrus ir aiškus;

10.  primena, kad peticijos nagrinėjamos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį, kuriame nustatyta, kad bet kuris ES pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra valstybės narės rezidentas arba turi registruotą buveinę, gali pateikti Europos Parlamentui peticiją klausimais, priklausančiais Europos Sąjungos veiklos sritims; primena, kad peticijų nagrinėjimo procedūra nustatyta Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse;

11.  pažymi, kad atsisakymas išsamiai ir greitai nagrinėti piliečių skundus, įskaitant individualius atvejus, atsižvelgiant į Komisijos požiūrį, išdėstytą jos 2016 m. komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“(1), gali sutrukdyti greitai suprasti galimus rimtus sisteminius trūkumus, dėl kurių daugelis piliečių patiria daug teisių pažeidimų, todėl iš esmės nacionaliniams teismams tenka didžioji atsakomybė už galimų ES teisės aktų pažeidimų, išskyrus sisteminius pažeidimus, stebėseną; mano, kad ši sąvoka aiškinama pernelyg dviprasmiškai, ir ypač mano, kad toks požiūris į aplinkos apsaugos teisės aktų sritį yra žalingas; mano, kad tai žingsnis atgal nuo ankstesnio požiūrio į ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą ir bendras jos einamų Sutarčių sergėtojos pareigų menkinimas;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad peticijų dėl mažų garantijų darbo sąlygų nagrinėjimas parodė, kad kai kuriose valstybėse narėse daugelis darbuotojų nukenčia dėl nepriimtinų ir diskriminacinių veiksmų, o tai rodo, kad daugeliu atvejų trūksta veiksmingų prevencinių mechanizmų ir sankcijų; apgailestauja dėl to, kad Komisija sukaupė daug neišnagrinėtų bylų, susijusių su kai kurių valstybių narių ES darbo teisės pažeidimais, ir dėl to daugelį metų ir toliau pažeidinėjamos darbuotojų teisės;

13.  pakartoja savo raginimą Komisijai sistemingai informuoti Peticijų komitetą apie vykdomas ES bandomąsias programas ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, susijusias su peticijomis, ir leisti susipažinti su dokumentais, kuriais keičiamasi vykdant procedūras, kai jos baigiamos nagrinėti taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudenciją, ypač kai jos buvo visiškai ar iš dalies pradėtos remiantis peticijomis; palankiai vertina 2014 m. Komisijos sukurtą centralizuotą platformą, kurioje skelbiami sprendimai dėl pažeidimų;

14.  tikisi, kad per viešas diskusijas Peticijų komitete visada bus tinkamai atstovaujama Komisijai, t. y. tai darys aukšto rango pareigūnai, kurie gali suteikti papildomos informacijos ir reaguoti į peticijos pateikėjų ir Europos Parlamento narių prašymus, nepatenkančius į anksčiau pateikto rašytinio atsakymo taikymo sritį, jei to reikia;

15.  palankiai vertina tai, kad Peticijų komitetas vis dažniau kelia klausimus plenariniame posėdyje, pateikdamas žodinius klausimus, priimdamas rezoliucijas arba trumpus pasiūlymus dėl rezoliucijų pagal Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 2 dalį; atkreipia dėmesį į savo rezoliucijas, kurios buvo priimtos paskelbus metinę ataskaitą dėl Peticijų komiteto veiklos 2016 m.(2), metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą(3) ir 2017 m. ES pilietybės ataskaitą(4); nurodo savo 2017 m. kovo 15 d. priimtą rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje(5);

16.  atkreipia dėmesį į Peticijos komiteto 2017 m. surengtus klausymus įvairiomis temomis (jie buvo rengiami atskirai arba kartu su kitais komitetais), ypač į gegužės 4 d. klausymą tema „Kova su diskriminacija ir mažumų apsauga“, gegužės 11 d. po „Brexit’o“ kartu su LIBE ir EMPL komitetais surengtą klausymą tema „ES piliečių padėtis ir teisės Jungtinėje Karalystėje“, birželio 22 d. klausymą tema „Atkurti piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą Europos projektu“, birželio 29 d. kartu su LIBE komitetu surengtą klausymą tema „Bepilietybė“, lapkričio 20 d. klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ ir lapkričio 22 d. klausymą tema „Laikiną arba mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų teisių apsauga“; taip pat palankiai vertina tai, kad 2017 m. spalio 12 d. komiteto posėdyje surengtas praktinis seminaras Neįgaliųjų teisių apsauga;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas išsakė savo nuomonę įvairiais peticijose keliamais klausimais kelis kartus prisidėdamas prie Parlamento ataskaitų, pvz., dėl Europos prieinamumo akto(6), dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros aiškinimo(7) ir įgyvendinimo, dėl Reglamento „Briuselis IIa“(8), dėl Marakešo sutarties(9), dėl ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.)(10), dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo(11), dėl Europos strategijos dėl negalios(12), dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m.(13) ir dėl Reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos peržiūros(14);

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. peticijos pateikėjams daugiausia susirūpinimo kėlė aplinkosaugos problemos; pažymi 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtą specialiąją Eurobarometro ataskaitą Nr. 468(15), kurioje matyti, kad Europos piliečiams aplinka yra vienas iš labiausiai rūpimų dalykų; pabrėžia, kad svarbu patenkinti ES piliečių ir gyventojų lūkesčius dėl tinkamų aplinkos teisės aktų ir dėl priimtų taisyklių ir politikos įgyvendinimo; apgailestauja, kad, kaip rašoma peticijose, valstybėse narėse aplinkosaugos taisyklės ne visada yra įgyvendinamos tinkamai; primygtinai ragina Komisiją, kaip Sutarčių saugotoją, ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nuodugniai išanalizuojama valstybių narių atliekamų poveikio aplinkai vertinimų atitiktis ES teisei ryšium su leidimais, suteiktais infrastruktūros projektams, kurių atžvilgiu peticijų pateikėjai atkreipė dėmesį į pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai;

20.  labai apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse peticijos pateikėjų iškeltos oro kokybės problemos gilinamos dėl taršos iš 43 mln. dyzelinių transporto priemonių, kurios neatitinka ES taisyklių dėl keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir išmetamųjų teršalų;

21.  atkreipia dėmesį į komiteto darbą su peticijomis, susijusiomis su negalia; pažymi, kad 2017 m. pateikta mažiau peticijų dėl negalios; pabrėžia, kad transporto ir pastatų prieinamumas, taip pat diskriminacija, visų pirma darbo srityje, yra pagrindiniai sunkumai, kuriuos patiria neįgalieji; pažymi, kad peticijų dėl negalios, pvz., dėl paramos neįgaliaisiais besirūpinantiems šeimos nariams arba dėl skubaus Marakešo sutarties ratifikavimo, įgyvendinimo ir taikymo, aptarimui buvo skirtas ypatingas dėmesys;

22.  pabrėžia Peticijų komiteto apsauginį vaidmenį ES sistemoje dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos; nurodo 2017 m. spalio 12 d. komiteto posėdyje vykusį praktinį seminarą dėl neįgaliųjų teisių apsaugos, kuriame buvo pristatytas įtraukiojo švietimo tyrimas; ragina ES institucijas rodyti pavyzdį šiuo klausimu ir užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos nedelsdamos teisingai įgyvendintų šioje srityje priimtus teisės aktus;

23.  atkreipia dėmesį į savo 2017 m. kovo 15 d. priimtą rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje; primena savo raginimą Europos Komisijai išaiškinti, atnaujinti ir papildyti savo gaires geresniam Direktyvos 2004/38/EB perkėlimui į nacionalinę teisę ir taikymui užtikrinti, visų pirma į jas įtraukiant naujausius ES Teisingumo Teismo sprendimus (bylos C-456-12 ir 457-12); rekomenduoja naudoti perkėlimo ir įgyvendinimo planus, kad būtų užtikrintas visiškas ir tinkamas teisės nuostatų taikymas; primygtinai ragina valstybes nares laikytis Direktyvos 2004/38/EB ir nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su laisvu asmenų judėjimu, nes tai, kad jos nesilaikoma, yra tiesioginis pagrindinės Sąjungos piliečių teisės pažeidimas;

24.  pripažįsta Peticijų komiteto Darbo grupės vaikų gerovės klausimais atliktą darbą ir atkreipia dėmesį į jos 2017 m. gegužės 3 d. priimtą galutinę ataskaitą ir rekomendacijas; yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija, Taryba ir valstybės narės turėtų nuosekliai ir veiksmingai atsižvelgti į darbo grupės galutinės ataskaitos rekomendacijas; ragina ES institucijas ir valstybes nares laikytis Europos teisės aktų ir veiksmingai remti ir gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą šeimos klausimais, teikiant mokymus teisėjams ir specialistams, informaciją apie teisinę pagalbą ir dvikalbius teisininkus;

25.  pakartoja savo nuomonę, kad pernelyg siauras ar nenuoseklus Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas atitolina piliečius nuo ES; prašo Komisijos pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų užtikrintas darnus ir platus 51 straipsnio aprėpties taikymas;

26.  ragina Komisiją primygtinai paraginti valstybes nares rasti sprendimų, kad laisvai Europos Sąjungoje judantys ir gyvenantys ES piliečiai ir ilgalaikiai gyventojai neprarastų balsavimo ir pilietinių teisių; reiškia nusivylimą tuo, kad Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimo dėl išstojimo projekte nėra kalbama apie piliečių politines teises;

27.  pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva turėtų būti skaidri ir veiksminga, kad veiktų kaip svarbi priemonė aktyviam pilietiškumui ir visuomenės dalyvavimui; apgailestauja, kad praeityje tai nebuvo užtikrinta ir kad nebuvo jokių apčiuopiamų anksčiau sėkmingų iniciatyvų teisėkūros rezultatų; atkreipia dėmesį į 2017 m. rugsėjo 13 d. paskelbtą Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl Europos piliečių iniciatyvos(16); pažymi naujausią sėkmingą piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“; atkreipia dėmesį į šios iniciatyvos viešąjį klausymą Parlamente 2017 m. lapkričio 20 d.; tikisi, kad Komisija atitinkamai reaguos į jos turinį; patvirtina Peticijų komiteto įsipareigojimą aktyviai dalyvauti rengiant viešuosius klausymus dėl sėkmingų iniciatyvų; įsipareigoja instituciniu lygmeniu teikti pirmenybę šio dalyvaujamojo proceso veiksmingumui ir atitinkamų tolesnių teisėkūros veiksmų užtikrinimui;

28.  pabrėžia, kad vykstant viešajam klausymui dėl Europos piliečių iniciatyvos „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ ir nagrinėjant peticijas ta pačia tema paaiškėjo, kad ES leidimų išdavimo procedūroms, susijusioms su tokiomis medžiagomis kaip glifosatas, genetiškai modifikuoti organizmai ir pesticidai, kyla pavojus dėl nepakankamo nepriklausomumo, nepakankamo skaidrumo ir netikslumų, susijusių su mokslinių įrodymų rinkimu ir vertinimu;

29.  pažymi, kad buvo gauta daug peticijų dėl gyvūnų gerovės; atkreipia dėmesį į tyrimą „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje“ ir jo pristatymą 2017 m. kovo 23 d. komiteto posėdyje, po kurio buvo aptartos kelios peticijos šiuo klausimu; mano, jog itin svarbu ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas, suderinti teisės aktus ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą, įskaitant gyvūnų vežimą, taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai atitiktų SESV 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

30.  pabrėžia svarbų Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) vaidmenį, nes jis suteikia galimybę piliečiams ir įmonėms spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimų valdžios institucijų įvykdytų ES teisės pažeidimų kitose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir pačias valstybes nares propaguoti SOLVIT tinklą, kad jis taptų dar naudingesnis ir matomesnis piliečiams; šiuo požiūriu palankiai vertina SOLVIT tinklo stiprinimo veiksmų planą, kurį Komisija paskelbė 2017 m. gegužės mėn.; prašo Komisiją teikti Europos Parlamentui pasiekimų įgyvendinant šį veiksmų planą ataskaitas;

31.  pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti peticijų portalą ir kad būtina paversti jį lengvai prieinamu interaktyviu abipusio ryšio kanalu, suteikiant visų ES valstybių narių piliečiams prieigą prie visos pagrindinės informacijos, susijusios su peticijomis ir jų nagrinėjimu, atveriant komunikacijos kanalus ir kuriant temines bendruomenes siekiant keistis dokumentais ir geriausia praktika; pabrėžia, kad reikia toliau mažinti peticijų tvarkymo administracinę naštą; pabrėžia, kad portalas taip pat atlieka viešojo peticijų registro funkciją; pakartoja, kad portalo techninės galimybės turi būti didinamos siekiant užtikrinti sklandų peticijų procesą; pabrėžia, kad būtina gerinti bendravimą su peticijų pateikėjais, jų kalba siunčiant jiems pranešimus apie jų peticijos svarstymo eigą; mano, kad asmenys, kurie pritarė peticijai arba išreiškė susidomėjimą ja, turi teisę gauti tokius pat atsiliepimus ir informaciją, kaip ir peticijos pateikėjas, ypač kai kalbama apie diskusijas Parlamente arba Komisijos; pakartoja, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad peticijų pateikėjai dalyvautų nagrinėjant jų peticijas komitete;

32.  ragina užtikrinti, kad spaudos ir ryšių tarnyba veiktų tikslingiau ir aktyviau ir kad aktyviau dalyvautų socialinės žiniasklaidos atstovai, tokiu būdu užtikrinant, kad komitetas geriau reaguotų į visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) OL C 18, 2017 1 19, p. 10.
(2) OL C 369, 2018 10 11, p. 105.
(3) OL C 356, 2018 10 4, p. 77.
(4) OL C 369, 2018 10 11, p. 11.
(5) OL C 263, 2018 7 25, p. 98.
(6) Nuomonė priimta 2017 m. sausio 24 d.
(7) Nuomonė priimta 2017 m. sausio 24 d.
(8) Nuomonė priimta 2017 m. balandžio 25 d.
(9) Nuomonės priimtos 2017 m. sausio 24 d.
(10) Nuomonė priimta 2017 m. kovo 22 d.
(11) Nuomonė priimta 2017 m. rugsėjo 7 d.
(12) Nuomonė priimta 2017 m. rugsėjo 7 d.
(13) Nuomonė priimta 2017 m. lapkričio 22 d.
(14) Nuomonė priimta 2017 m. rugsėjo 7 d.
(15) Specialusis Eurobarometro pranešimas Nr. 468. Europos piliečių požiūris į aplinką, 2017 m. lapkričio mėn.: http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/SPECIAL/surveyKy/2156
(16) OL L 65, 2011 3 11, p. 1.

Teisinis pranešimas