Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2086(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0378/2018

Pateikti tekstai :

A8-0378/2018

Debatai :

PV 14/01/2019 - 20
CRE 14/01/2019 - 20

Balsavimas :

PV 15/01/2019 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0012

Priimti tekstai
PDF 133kWORD 43k
Antradienis, 2019 m. sausio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimas
P8_TA(2019)0012A8-0378/2018

2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimo (2018/2086(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“, kurį 2016 m. paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas(1),

–  atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į dabartinį ES finansavimo laikotarpį (2014–2020 m.) ir į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios daugiametės finansinės programos (2021–2028 m.),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos biudžetą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 197 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0378/2018),

A.  kadangi viešasis administravimas valstybėse narėse – tai labai svarbus elementas įgyvendinant ES biudžetą, o tinkamai veikdamas jis gali padėti sukurti modernias sistemas, kurios padėtų padidinti klestėjimą ir gerovę ES;

B.  kadangi į naująjį pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) neįtrauktas dabartinis viešajam administravimui skirtas tikslas;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad su viešuoju administravimu susijusios kompetencijos yra paskirstytos įvairioms Komisijos tarnyboms ir kad tai apsunkina veiksmingą kompetentingų tarnybų, ES finansuojamų programų ir iniciatyvų koordinavimą; ragina geriau koordinuoti visas techninės pagalbos programas, kad būtų išvengta dubliavimosi ir menko priemonių veiksmingumo, dėl kurių visos Komisijos pastangos skatinti lėšų derinimą, kad būtų galima pasinaudoti sinergija, yra bergždžios; ragina Komisiją tobulinti keitimosi gerąja praktika sistemas siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti geriausią praktiką, tačiau nenustatant politikos priemonių, kuriomis siekiama darbo užmokesčio nuvertėjimo, ir socialiniu požiūriu netvarių reformų;

2.  ragina kitą Komisijos pirmininką atsakomybę, susijusią su geresnio viešojo administravimo ir valdymo klausimais, skirti vienam Komisijos nariui;

3.  mano, kad veiksminga viešojo sektoriaus reforma yra labai svarbi siekiant padėti valstybėms narėms prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, didinti atsparumą būsimoms krizėms, plėsti e. valdžią ir gerinti paslaugų visoje ES, ypač susijusių su naujomis technologijomis ir IT sistemomis, teikimą, ir kad tai labai padėtų mažinti lėšų švaistymą ir švaistymo poveikį bei nuostolius ar apgaulingą Sąjungos lėšų naudojimą; todėl ragina, kad, laikantis ES e. valdžios veiksmų plane nustatytų principų ir prioritetų, būsimu programavimo laikotarpiu taip pat numatyti e. valdžios sklaidai skirtų priemonių finansavimą;

4.  pastebi, kad dažnai, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pasitaiko sunkumų norint gauti finansavimą arba jį panaudoti, pirmiausia dėl biurokratizmo, administracinių pajėgumų problemų ar dėl pažeidimų; todėl tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos konkretesnių rezultatų ir kurios paspartins teismo procesus;

5.  pažymi, kad ES biudžete numatyta maždaug 9 mlrd. EUR parama ES valstybių narių viešojo administravimo reformai; ragina Komisiją suderinti šią finansinę paramą su tiksliniu valstybių narių dalijimusi žiniomis, patirtimi ir gerąją praktika;

6.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kad būtų remiami atsiliekantys regionai, stiprinami gebėjimai ir administracinis valdymas;

7.  ragina imtis priemonių, skatinančių įgyvendinti programas, propaguojančias žmogiškųjų išteklių strategijų rengimą ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, keičiantis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, taip pat įtraukiant lyderius bei kitus aukšto rango vadovus;

8.  pabrėžia, kad dažnai nustatoma daug konkrečių veiklos programų ir kitų ES finansavimo išteklių dubliavimosi atvejų, ir ragina teikti pasiūlymus; todėl tikisi, kad bus pagerinta parama, skirta koordinavimui, papildomumui ir supaprastinimui skatinti;

9.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad veiklos programos būtų įgyvendinamos kuo veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu; mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės nekurtų papildomų taisyklių, dėl kurių pagalbos gavėjui būtų sunkiau naudotis lėšomis;

10.  pažymi, kad Komisija neturi nei standartizuotos ir bendros viešojo administravimo vertinimo sistemos, nei sistemingo duomenų rinkimo metodo; su susirūpinimu pažymi, kad dėl šių priemonių trūkumo Komisija rengia neišsamias problemų valstybėse narėse analizes; siūlo į metinę augimo apžvalgą vėl įtraukti viešajam administravimui ir valdymui skirtą skyrių;

11.  kviečia Komisiją iš anksto įvertinti už vystymosi politikos įgyvendinimą atsakingų struktūrų administracinius pajėgumus skatinant, ypač strategiškai svarbių projektų atveju, raginti pasitelkti nacionalines įstaigas ir agentūras, galinčias apibrėžti programas bei atskiras priemones ir paspartinti jų įgyvendinimą;

12.  mano, kad DFP turėtų būti naudojama skatinti toms programoms, kurias įgyvendinant užtikrinamas geresnis viešasis administravimas ir valdymas, visų pirma siekiant padėti valstybėms narėms ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, pripažįstant, kad tokiomis aplinkybėmis viešojo administravimo sistemų srities reformos gali padėti susijusioms valstybėms narėms;

13.  palankiai vertina tai, kad į kitą DFP įtraukti pasiūlymai siekiant išvengti programų dubliavimosi ir skatinti tolesnį supaprastinimą;

14.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti specialią vertinimo sistemą, apimančią kiekybinius ir kokybinius aukštos kokybės viešojo administravimo aspektus, ir ugdyti savo analitinius gebėjimus; pabrėžia poreikį nustatyti kiekvienos valstybės narės problemas ir, naudojantis turimais ištekliais, skatinti naudoti priemones, kuriomis būtų galima įveikti šias problemas, stiprinant ex ante sąlygų kriterijų ir nustatant tikslus;

15.  siūlo Komisijai stiprinti politinį dialogą su valstybėmis narėmis užtikrinant, kad būtų įsteigtas specialus forumas;

16.  siūlo savo parlamentinėje darbotvarkėje skirti laiko struktūriniam dialogui su nacionaliniais parlamentais dėl klausimų, susijusių su viešojo administravimo gerinimu visoje ES; kviečia ES pagerinti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų stebėseną ir vertinimą pagal vienuoliktąjį teminį tikslą, įtraukiant konkrečius rodiklius tam, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant su viešojo administravimo reformomis susijusių ES tikslų ir prioritetų;

17.  palankiai vertina lyginamojo indekso sukūrimą siekiant įvertinti ES šalių kandidačių viešojo administravimo pajėgumus, kad jos galėtų prisiimti narystės ES įsipareigojimus; tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos dar konkretesnių rezultatų;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos viešojo sektoriaus apdovanojimas (angl. EPSA) yra bendrai finansuojamas Komisijos ir kai kurių valstybių narių ir sutelkia geriausius, novatoriškiausius ir efektyviausius Europos viešojo sektoriaus subjektus; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti aktyvesnį mokymąsi ir keitimąsi informacija ir siekti platesnės aprėpties visoje Europoje;

19.  mano, kad viešosios valdžios institucijose reikia skatinti novatoriškus procesus, kurie padėtų užtikrinti geresnius ryšius, skaitmeninimą ir kokybiškas skaitmenines paslaugas piliečiams, įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms, tuo pačiu nuolat palaikant spartų naujų technologijų plėtojimo aptariamose srityse ritmą; palankiai vertina tai, kad pagal naują pasiūlymą dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) būsimiems naudos gavėjams numatyta suteikti informaciją, reikalingą, kad jie kuo greičiau galėtų pradėti naudoti sistemas;

20.  pripažįsta, kad vietos administracijos dalyvavimas yra būtina sąlyga siekiant ES lygmens tikslų šioje srityje; atkreipia dėmesį į Talino deklaracijoje pateiktą pasiūlymą su vietos ir regionų valdžios institucijomis stiprinti bendras valdymo struktūras nacionaliniu lygmeniu(2);

21.  palankiai vertina esamus tinklus(3), kuriuose dalyvauja valstybių narių atstovai, ypač tie, kurie gauna ES finansavimą, siekiant pagerinti viešąjį administravimą dalijantis geriausia patirtimi ir mokantis vieniems iš kitų;

22.  laikosi nuomonės, kad esami tinklai galėtų gerokai pagerinti savo veiklos rezultatus nustatydami platesnio užmojo tikslus bei plėtodami iniciatyvesnius metodus, pavyzdžiui, lyginamąjį mokymąsi, kurio metu valstybių narių atliekamas savęs vertinimas derinamas su patobulinta tarpusavio vertinimo sistema;

23.  mano, kad aukštos kokybės viešasis administravimas yra būtina išankstinė sąlyga siekiant ES politikos tikslų pagal daugiametę finansinę programą ir kitose srityse; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerą komunikaciją ir politinį sąmoningumą kuriant pasitikėjimą ir skatinant pozityvius reformų veiksmus bei programas;

24.  mano, kad reikalingas nuolatinis vertinimas norint įsitikinti, ar įgyvendinant iš įprastų išteklių finansuojamas priemones laikomasi sanglaudos politikos papildomos naudos ir tarpusavio papildomumo principų, be kita ko, siekiant išvengti, kad sanglaudos politikos priemonės netaptų įprastų nacionalinių išteklių pakaitalu;

25.  pažymi, kad nepaisant to, kad paskutiniu programavimo laikotarpiu ESI fondų ištekliai, skirti regioniniam įgyvendinimo planui, kiekybiniu požiūriu padidėjo, stebėsena galėtų būti patobulinta siekiant įvertinti, kokį poveikį šis finansavimas daro minėtam planui;

26.  ragina tęsti Komisijos darbo grupių, atsakingų už pagalbą valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, darbą siekiant geriau panaudoti sanglaudos politikos lėšas tose valstybėse narėse, kurios atsilieka įsisavinti ESI fondų lėšas;

27.  pabrėžia, kad reformų rėmimo programa yra svarbi, ir tikisi, kad minėtoji programa ateinančiu programavimo laikotarpiu bus sustiprinta aiškiai apibrėžiant, kad ji atlieka tarpininkavimo, o ne techninės pagalbos šaltinio vaidmenį, ir kad taip pat bus pagerintas jos veiksmingumas ir rezultatyvumas, tuo pat metu nesumažinant sanglaudos biudžeto lėšų sumomis, kurias šiuo metu pasiūlė Komisija pagal 2021–2027 m. laikotarpio DFP;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES, net ir neturėdama tiesioginės teisinės kompetencijos administraciniame sektoriuje, daro teigiamą poveikį valstybių narių viešajam administravimui ir ypač atlieka svarbų netiesioginį vaidmenį nustatydama Bendrijos teisyno administravimo standartus, sudarydama sąlygas keistis geriausia patirtimi visoje Sąjungoje, taip pat nustatydama biudžeto priemones, skirtas viešojo administravimo reformai remti ir skatinti, stiprinant administracinius gebėjimus ir administravimo veiksmingumą bei skatinant viešojo sektoriaus inovacijas;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Tyrimas „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“ (angl. Public Sector Reform: How the EU budget is used to encourage it), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, D teminis skyrius – biudžeto reikalai, 2016 m.
(2) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration
(3) Europos viešojo administravimo tinklas (EVAT), Viešojo administravimo ir valdymo teminis tinklas ir kitos platformos ir tinklai, kurie ypatingą dėmesį skiria teisingumui, kovai su korupcija, skaitmeninimui, viešiesiems pirkimams ir kt.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 13 d.Teisinis pranešimas