Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2155(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0449/2018

Pateikti tekstai :

A8-0449/2018

Debatai :

PV 14/01/2019 - 21
CRE 14/01/2019 - 21

Balsavimas :

PV 15/01/2019 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0013

Priimti tekstai
PDF 169kWORD 49k
Antradienis, 2019 m. sausio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES gairės ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimai
P8_TA(2019)0013A8-0449/2018

2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES gairių ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimų (2018/2155(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę teisinę minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri garantuojama pagal 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10, 21 ir 22 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 30 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pastabą Nr. 22 dėl 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio ir į jos 2011 m. balandžio 12 d. rezoliuciją Nr. 16/18 dėl kovos su netolerancija, neigiamais stereotipais ir stigmatizacija, taip pat diskriminacija, smurto skatinimu ir smurtavimu prieš asmenis dėl jų religijos arba tikėjimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę(2), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da’esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(3) ir 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl rohinjų padėties(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“(5), visų pirma į jos 27 ir 28 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d.(6) ir 2017 m. lapkričio 23 d.(7)Europos Parlamento rezoliucijas, atitinkamai dėl 2015 ir 2016 m. metinių ataskaitų dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, visų pirma į 2016 m. rezoliucijos 14 dalį, aptariant 2015 m., ir į 2017 m. rezoliucijos 8 dalį, aptariant 2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 5 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro paskelbtą „Rabato veiksmų planą“ dėl tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo, kai skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas,

–  atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises, ir į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Priemonių rinkinys: teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę buvo skirta Saudo Arabijos tinklaraštininkui ir aktyvistui Raifui Badawi už jo nepaprastai svarbias pastangas savo šalyje skatinant atviras diskusijas religijos ir politikos klausimais; atsižvelgdamas į tai, kad jis ir toliau kalinamas skyrus jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tūkstantį rimbo kirčių ir didelę baudą už tariamą Islamo įžeidimą,

–  atsižvelgdamas į Pakistano krikščionės Asios Bibi, kuri buvo įkalinta ir nuteista mirties bausme už šventvagystę, atvejį ir į neseniai paskelbtą jos išteisinimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0449/2018),

A.  kadangi minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė, paprastai ES teisinėje sistemoje ir šioje rezoliucijoje vadinama teise į religijos ar tikėjimo laisvę, yra neatskiriama visų žmonių teisė ir pagrindinė teisė, lygiavertė visoms kitoms teisėms, dėl kurios asmuo niekaip neturi būti diskriminuojamas, kaip įtvirtinta tarptautiniuose ir Europos Sąjungos steigimo dokumentuose, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamos visos jo žmogaus teises, įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje, be diskriminacijos dėl rasės, tautybės, sugebėjimų, lyties, seksualinės orientacijos, religinių įsitikinimų ar religinių įsitikinimų nebuvimo; kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, kuriais remiantis ji buvo sukurta; kadangi pagal Sutarties 2 straipsnį Sąjunga įsteigta remiantis visuomenėmis, kuriose vyrauja pliuralizmas ir tolerancija;

B.  kadangi bažnyčios ir valstybės atskyrimo principas yra pagrindinis konstitucinis principas visame pasaulyje ir Europoje;

C.  kadangi Europos Parlamentas apibrėžė pasaulietiškumą kaip griežtą religinės ir politinės valdžios atskyrimą, o tai reiškia bet kokio religinio kišimosi į valstybės institucijų veiklą ir bet kokio valstybės kišimosi į religinius reikalus atmetimą, nebent tai būtų daroma siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus bei viešąją tvarką (įskaitant pagarbą kitų laisvei) ir visiems – tikintiesiems, agnostikams ar ateistams – garantuoti vienodą sąžinės laisvę;

D.  kadangi religijos ar tikėjimo laisvė reiškia asmens teisę pasirinkti, kuo tikėti, arba netikėti, teisę nevaržomai keisti savo religiją ar įsitikinimus ar jų atsisakyti, taip pat teisę išpažinti ir skelbti savo pasirinktas mintis, sąžinės nuostatas, religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai; kadangi mintys, sąžinės nuostatos, religija ar tikėjimas gali būti išpažįstami atliekant garbinimo aktus, apeigas, praktikuojant tikėjimą ir jo mokant; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima tikinčiųjų ar netikinčiųjų bendruomenių teisę saugoti savo filosofiją ar jos atsisakyti, ir veikti ja vadovaujantis, taip pat teisę, kad būtų pripažintas religinių, pasaulietinių ir nereliginių organizacijų juridinio asmens statusas; kadangi religingų ar netikinčių asmenų apsauga ir veiksmingas religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimų, pvz., diskriminacijos ar teisinių apribojimų dėl religijos ar tikėjimo, šalinimas yra pirminės sąlygos, būtinos užtikrinti, kad asmenys galėtų vienodomis teisėmis naudotis religijos ar tikėjimo laisve;

E.  kadangi teistiniai, neteistiniai ir ateistiniai įsitikinimai, taip pat teisė neišpažinti jokios religijos ar tikėjimo yra apsaugomi pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; kadangi būti religingu arba nereligingu, tikėti arba netikėti yra absoliuti teisė, kurios negalima riboti jokiomis aplinkybėmis;

F.  kadangi žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima daug kitų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių elementų, pvz., saviraiškos laisvės ir susirinkimų ir asociacijų laisvės, ir yra nuo jų priklausoma, ir kartu atlieka svarbų vaidmenį kovojant su visų formų netolerancija ir diskriminacija religijos ar tikėjimo pagrindu;

G.  kadangi religijos laisvė baigiasi tuomet, kai ja pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, ir kadangi religijos ar įsitikinimų išpažinimu niekada, nepaisant preteksto, negali būti pagrįstas smurtinis ekstremizmas ar žalojimas, taip pat niekam negali būti suteikta veiksmų laisvė elgtis taip, kad būtų pakenkta įgimtam asmens orumui;

H.  kadangi paisant religijos ar tikėjimo laisvės tiesiogiai prisidedama prie demokratijos, vystymosi, teisinės valstybės, taikos ir stabilumo; kadangi religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimai yra plačiai paplitę, jų patiria žmonės visame pasaulyje, jais pažeidžiamas žmogaus gyvenimo orumas ir pažadinama ar didinama netolerancija, be to, dažnai tai yra pirmieji galimo smurto ir konfliktų požymiai; kadangi valstybės privalo būti budrios, kad užkirstų kelią smurto veiksmams prieš asmenis jų religijos ar tikėjimo pagrindu ar išvengtų tokių veiksmų grėsmės, juos tirtų ir už juos baustų, taip pat užtikrintų atsakomybę tokių pažeidimų atvejais;

I.  kadangi, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ES remia ir gina žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą, pagarbą žmogaus orumui, kaip vienus iš pagrindinių principų, kuriais ji vadovaujasi savo užsienio politikoje;

J.  kadangi daugelyje šalių vis dar esama religinių apribojimų ir priešiškumo, kuriuos pagimdo vyriausybės ar visuomenės; kadangi tam tikros religinės mažumos susiduria su didesne valstybinių ir nevalstybinių subjektų keliama grėsme ir jų vykdomu persekiojimu; kadangi žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje kovojant už religijos ar tikėjimo laisvę kyla vis didesnė grėsmė ir jie vis dažniau tampa išpuolių aukomis;

K.  kadangi, vykdydama ES užsienio politiką ir siekdama stiprinti minties, sąžinės ir religijos laisvę, 2013 m. birželio mėn. Taryba priėmė ES minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimo ir apsaugos gaires, o 2016 m. gegužės mėn. Komisija vienų metų kadencijai, kuri jau buvo dukart kasmet atnaujinta, paskyrė pirmąjį ES specialųjį pasiuntinį minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais;

L.  kadangi ES rėmė religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniu lygmeniu ir daugiašaliuose forumuose, visų pirma imdamasi vadovaujamo vaidmens JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT žmogaus teisių taryboje dėl teminių rezoliucijų dėl religijos ar tikėjimo laisvės, remdama JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus ir dirbdama su juo, taip pat bendradarbiaudama su panašių pažiūrų trečiosiomis šalimis;

M.  kadangi pagal 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) finansavimo prioritetas teikiamas minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimui, be kita ko, teikiant paramą pilietinei visuomenei ir siekiant, kad būtų saugomos tikinčiųjų ir netikinčiųjų, ypač religinėms ir tikėjimo mažumoms priklausančių asmenų teisės, žmogaus teisių gynėjų ir kovos su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo rėmimui, taip pat kultūrų ir religijų dialogo skatinimui; kadangi Europos plėtros fondu (EPF) ir ES finansinėmis priemonėmis, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemone, Europos kaimynystės priemone, priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir pasirengimo narystei pagalbos priemone, taip pat prisidedama prie projektų, kuriais padedama gerinti minties, sąžinės ir religijos laisvės aplinką;

1.  pabrėžia, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė, paprastai ES teisinėje sistemoje ir šioje rezoliucijoje vadinama religijos ar tikėjimo laisve, yra visuotinė žmogaus teisė, ES vertybė ir svarbus bei neabejotinas orumo ramstis, turinti didelį poveikį visiems asmenims, jų asmens tapatybei ir vystymuisi bei visuomenėms; pabrėžia, kad asmenims turi būti leidžiama laisvai organizuoti savo asmeninį gyvenimą pagal savo įsitikinimus; pabrėžia, kad teisė į religijos ir tikėjimo laisvę apima teisę netikėti, laikytis teistinių, neteistinių, agnostinių ar ateistinių įsitikinimų ir teisę į apostazę; tvirtina, kad religijos ir tikėjimo laisvė turi būti tinkamai saugoma, skatinama ir užtikrinama visų subjektų, taip pat stiprinama plėtojant religijų ir kultūrų dialogą pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį ir Europos Sąjungos vertybes, kaip nustatyta ES sutartyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje; pabrėžia valstybių pareigą garantuoti religijos ir tikėjimo laisvę ir su visais asmenimis elgtis vienodai, visiškai nediskriminuojant dėl religijos ar tikėjimo, kad būtų išsaugota taiki, demokratinė ir pliuralistinė visuomenė, kurioje gerbiama įvairovė ir įsitikinimai;

2.  reiškia gilų susirūpinimą, kad pastaraisiais metais visame pasaulyje labai padaugėjo religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimų ir tikinčiųjų bei netikinčiųjų persekiojimo; smerkia manipuliavimą religiniais klausimais politiniais tikslais ir smurtą, priekabiavimą ar socialinį spaudimą, daromą bet kuriam asmeniui ar asmenų grupei dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo; smerkia etninių ir religinių grupių, netikinčių, ateistų ir kitų mažumų persekiojimą ir išpuolius prieš juos, moterų ir mergaičių persekiojimą ir visų asmenų persekiojimą dėl jų seksualinės orientacijos; smerkia priverstinį atvertimą į kitą religiją ir žalingą praktiką, kaip antai, moterų lyties organų žalojimą, taip pat priverstines santuokas ir tam tikrą kitą praktiką, susijusią su religija ar tikėjimu arba suvokiamą kaip religijos ar tikėjimo išraišką, ir ragina tokių pažeidimų kaltininkus nedelsiant patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad nuo religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimų dažnai prasideda arba įsismarkauja karai ar kitų formų ginkluoti konfliktai, kuriems vykstant pažeidžiama humanitarinė teisė, ne kita ko, vykdomos masinės žudynės ar genocidas; pabrėžia, kad religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimai silpnina demokratiją, trukdo vystymuisi ir turi neigiamos įtakos kitoms pagrindinėms laisvėms ir teisėms; pabrėžia, kad tai įpareigoja tarptautinę bendruomenę, ES ir jos valstybes nares iš naujo patvirtinti savo pasiryžimą ir stiprinti veiksmus skatinant religijos ar tikėjimo laisvę visiems;

3.  pabrėžia, kad, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, kaip principą, kuriuo vadovaujamasi ES užsienio politikoje; labai palankiai vertina tai, kad 2013 m. ES gairėse religijos ar tikėjimo laisvės propagavimas ir apsauga integruota į ES užsienio politiką ir išorės veiksmus, ir šiuo atžvilgiu ragina toliau stiprinti veiksmus, kuriais siekiama didinti informuotumą ir įgyvendinti šias gaires;

4.  pabrėžia, kad, vadovaujantis SESV 17 straipsniu, ES įsipareigoja palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis; atkreipia dėmesį į tokio dialogo poveikį kitų žmogaus teisių laikymuisi; pabrėžia, kad dažnai kai kurie tarptautiniai ES partneriai tokį religijų ir kultūrų dialogą priima atviriau ir tai paskatina pažangą kitose srityse;

5.  pabrėžia, kad svarbu suteikti informaciją netikintiems asmenims šalyse, kuriose jie negali burtis į organizacijas ir pasinaudoti susirinkimų laisve;

ES strategija dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos plėtojant tarptautinius santykius ir bendradarbiavimą

6.  palankiai vertina pastaraisiais metais suaktyvėjusį religijos ar tikėjimo laisvės skatinimą ES užsienio politikoje ir išorės veiksmuose, visų pirma vykdant ES bendrą užsienio ir saugumo politikos strategiją ir 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; palankiai vertina tai, kad į šį aktyvumą daugelis šalių partnerių reagavo padidindamos įsipareigojimus laikytis atitinkamų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnių;

7.  pažymi, kad reaguodamas į 2016 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliuciją 2016 metais Komisijos pirmininkas įsteigė ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais pareigybę; mano, kad specialiojo pasiuntinio paskyrimas yra svarbus žingsnis ir aiškus pripažinimas, kad religijos ar tikėjimo laisvė yra viena iš sudėtinių dalių vykdant ES užsienio politikos ir dvišalių bei daugiašalių išorės veiksmų žmogaus teisių srities darbotvarkę ir vystomąjį bendradarbiavimą; ragina specialųjį pasiuntinį toliau aktyviai veikti, bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais ir papildyti jo veiklą šioje srityje, įskaitant ES gairių propagavimą; teigiamai vertina už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD aktyvią paramą specialiajam pasiuntiniui;

8.  pabrėžia, kad svarbu susieti religijos ir tikėjimo laisvės propagavimo pastangas ir įvairių religijų bei religijų vidinius, įvairių pasaulėžiūrų, kultūrų ir filosofijų dialogus su smurtinio ekstremizmo prevencija, kad jie vienas kitą papildytų ir stiprintų, siekiant išsaugoti religijos ir tikėjimo laisvę pasaulyje, visų pirma kaimyninėse ir kitose šalyse, su kuriomis ES palaiko specialius ryšius; pabrėžia, kad nereliginės, humanistinės ir sekuliarios organizacijos yra labai svarbios užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui;

9.  ragina glaudžiau bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią mažumų persekiojimui dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo, sudaryti sąlygas taikiam sambūviui įvairovės paženklintose visuomenėse ir užtikrinti nuolatinį religinių lyderių ir veikėjų, mokslininkų, bažnyčių ir kitų religinių organizacijų, netikinčių asmenų grupių, nacionalinių žmogaus teisių institucijų, žmogaus teisių gynėjų, moterų teisių ir jaunimo organizacijų, pilietinės visuomenės atstovų ir žiniasklaidos dialogą; ragina EIVT ir ES delegacijas su įvairiais partneriais nustatyti bendrus tikslus, kaip užtikrinti didesnę religijos ir tikėjimo laisvės srities pažangą vykdant dialogą žmogaus teisių klausimais;

10.  mano, kad dėl religinio neraštingumo, taip pat žinių trūkumo ir fakto, kad religija svarbi didelei žmonijos daliai, nepripažinimo skatinama šališka nuomonė ir atsiranda stereotipai ir taip prisidedama prie įtampos didinimo, nesupratimo ir nepagarbos, taip pat netinkamo elgesio didelės gyventojų dalies įsitikinimų ir elgesio atžvilgiu; pabrėžia švietimo svarbą siekiant išsaugoti ir puoselėti religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje ir kovoti su netolerancija; ragina atsakinguosius už žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus konstruktyviai ir pagarbiai prisidėti prie viešų diskusijų, išvengiant nepalankių šališkumų ir stereotipų, susijusių su religijomis ir tikinčiaisiais, ir atsakingai naudotis saviraiškos laisve, kaip reikalaujama Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje;

11.  apgailestauja, kad tam tikrose šalyse galioja, priverstinai vykdomi arba siekiama įvesti baudžiamuosius teisės aktus, pagal kuriuos numatoma bausti (įskaitant mirties bausme) už šventvagystę, atsivertimą į kitą religiją ar apostazę; apgailestauja, kad šiais teisės aktais iš esmės siekiama apriboti religijos ir tikėjimo laisvę ir žodžio laisvę ir kad jie dažnai naudojami kaip mažumų ir politinės priespaudos priemonė; taip pat atkreipia dėmesį į padėtį kai kuriose kitose šalyse, kuriose vyksta konfliktai dėl religinių klausimų arba per kuriuos tokiais klausimais manipuliuojama, arba kyla tokių konfliktų rizika; ragina ES tvirčiau politiškai įsipareigoti savo užsienio politikoje pirmenybę skirti pastangoms siekti, kad visose atitinkamose šalyse būtų panaikinti tokie diskriminaciniai teisės aktai, nutrauktos represijos prieš žmogaus teisių gynėjus ir sustabdytas pilietinės erdvės mažinimas dėl religinių priežasčių; primygtinai ragina ES į visas derybas, kurios pradedamos siekiant sudaryti susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis, įtraukti dialogą žmogaus teisių klausimais ir per jį svarstyti religijos ir tikėjimo laisvės užtikrinimo klausimą;

12.  smerkia neteisėtą Sacharovo premijos laureato Raifo Badawi įkalinimą po neteisėto teismo proceso ir primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti;

13.  ragina Pakistano valdžios institucijas užtikrinti Asios Bibi ir jos šeimos saugumą;

Specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais

14.  palankiai vertina tai, kad specialusis pasiuntinys Komisijoje sukūrė veiksmingus darbo tinklus, apimančius Tarybą, Europos Parlamentą ir kitus suinteresuotuosius subjektus; ragina specialųjį pasiuntinį kasmet pateikti aplankytų šalių ir savo teminių prioritetų ataskaitą;

15.  ragina Tarybą ir Komisiją skaidriai ir išsamiai įvertinti specialiojo pasiuntinio pareigybės veiksmingumą ir pridėtinę vertę, svarstant, ar įgaliojimus pratęsti; ragina Tarybą ir Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, tinkamai remti specialiojo pasiuntinio institucinius įgaliojimus, pajėgumus ir pareigas, išnagrinėjant kelerių metų kadencijos galimybę, per kurią būtų atliekama metinė peržiūra, ir kuriant darbo tinklus su visomis atitinkamomis ES institucijomis;

16.  pabrėžia, kad specialiojo pasiuntinio pareigomis turėtų būti siekiama propaguoti minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę, teisę netikėti, atsimesti nuo tikėjimo ir laikytis ateistinių pažiūrų, taip pat kreipti dėmesį į netikinčių asmenų, kuriems gresia pavojus, padėtį; rekomenduoja, kad specialiojo pasiuntinio pareigos apimtų tokias kompetencijas: stiprinti ES religijos ar tikėjimo laisvės politikos už ES ribų matomumą, veiksmingumą, suderinamumą ir atskaitomybę; Europos Parlamentui, Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai teikti metinę specialiojo pasiuntinio įgaliojimų vykdymo pažangos ataskaitą ir išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą specialiojo pasiuntinio kadencijos pabaigoje; glaudžiai bendradarbiauti su Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe;

17.  palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais atliktą darbą, be kita ko, religijos ir tikėjimo laisvės srityje; pabrėžia, kad numatant institucinius įgaliojimus svarbu vengti specialiojo pasiuntinio ir ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigų ir kompetencijų dubliavimo;

18.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse neseniai sukurtos naujos pareigybės, susijusios su atsakomybe už religijos ir tikėjimo laisvę ir panašios į specialiojo pasiuntinio pareigybę; pabrėžia, kad reikia nuoseklaus požiūrio, kuris apimtų visų religinių bendruomenių, taip pat netikinčiųjų, teisių klausimus; ragina specialųjį pasiuntinį ir nacionalinius pareigūnus, atsakingus už religijos ir tikėjimo laisvę už jų šalies ribų, ir specialųjį pasiuntinį, taip pat Žmogaus teisių darbo grupę (COHOM) ir Parlamentą bendradarbiauti; ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas glaudžiau bendradarbiauti ir imtis bendrų abipusių veiksmų, kad būtų užtikrinta nuosekli ir vieninga pozicija propaguojant religijos ar tikėjimo laisvę už ES ribų ir remiamos bendruomenės bei asmenys, susiduriantys su religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimais;

19.  rekomenduoja apsvarstyti galimybę įsteigti neformalią patariamąją darbo grupę iš valstybių narių religijos ar tikėjimo laisvės institucijų ir kitų atitinkamų institucijų atstovų, kurioje dalyvautų taip pat Europos Parlamento atstovai, ekspertai, mokslininkai ir pilietinės visuomenės, be kita ko, bažnyčių ir kitų religinių organizacijų, taip pat nereliginių organizacijų atstovai;

20.  rekomenduoja, kad specialusis pasiuntinys toliau plėtotų bendradarbiavimą su analogiškas pareigas už ES ribų einančiais pareigūnais, visų pirma glaudžiai bendradarbiaudamas su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais ir įvairiais JT specialiaisiais pranešėjais, ypač su pranešėju religijos ar tikėjimo laisvės klausimais, be kita ko, išnagrinėtų galimybę vykdyti bendras ES ir JT iniciatyvas dėl religinių grupių ir mažumų, taip pat netikinčiųjų ir žmonių, kurie pereina į kitą religiją ar kritikuoja religiją bei jos atsisako, diskriminavimo ir parengti bendrus pasiūlymus, kaip pasiekti, kad tokių veiksmų nebebūtų; atkreipia dėmesį į pasiūlymą JT paskelbti oficialią kasmet minimą tarptautinę dieną, skirtą religinio persekiojimo aukų ir jį išgyvenusių asmenų atminimui;

ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairės

21.  mano, kad ES gairėse aiškiai nustatytos politikos kryptys, principai, normos ir temos prioritetiniams veiksmams, taip pat pateiktas priemonių rinkinys ES atstovams trečiosiose šalyse, kad jie galėtų stebėti, vertinti, teikti ataskaitas ir imtis diplomatinių veiksmų – tai tvirtas strateginis metodas ES ir jos valstybėms narėms, kurį naudodamos jos gali veiksmingai skatinti minties, sąžinės ir religijos laisvę už ES ribų;

22.  ragina skubiai veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, siekiant, kad ES darytų didesnę įtaką propaguodama religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje; pabrėžia, kad supratimas, kaip mintis, religija ir bet kokios kitos kultūros ir tikėjimo apraiškos, įskaitant netikėjimą, gali formuoti visuomenę ir daryti jai įtaką, padeda geriau suprasti religijos ir tikėjimo laisvės propagavimo ES užsienio politikoje ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje aspektus; ragina tokį pat dėmesį skirti netikinčių, ateistų ir apostatų, patiriančių persekiojimus, diskriminaciją ir smurtą, padėčiai;

23.  ragina gilinti žinias apie religijos ar tikėjimo laisvę ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ligšiolines EIVT ir Komisijos pastangas ES pareigūnams ir nacionaliniams diplomatams, laikantis pliuralizmo ir neutralumo principų, rengti religijos ir tikėjimo raštingumo ir istorijos mokymus, taip pat mokymus apie religinių mažumų ir netikinčiųjų padėtį; vis dėlto pabrėžia, kad reikia platesnių ir sistemingesnių mokymo programų, kurios padidintų ES ir valstybių narių pareigūnų ir diplomatų informuotumą, paskatintų naudoti ES gaires ir sustiprintų bendradarbiavimą su ES specialiuoju pasiuntiniu; rekomenduoja į šį mokymo procesą įtraukti mokslininkus, kuo įvairesnes bažnyčias, religines bendruomenes ir asociacijas, taip pat nereligines, žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės organizacijas; ragina Komisiją ir Tarybą skirti pakankamai išteklių tokioms mokymo programoms;

24.  ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad religijos ir tikėjimo laisvei skirtas skyrius būtų įtrauktas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir rengiamos ES garių įgyvendinimo pažangos ataskaitos ir abu šie dokumentai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai; pažymi, jog ES gairėse numatyta, kad praėjus trejiems metams jų įgyvendinimą vertins Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM), tačiau apie tokį vertinimą nebuvo pranešta ir jis nebuvo paviešintas; ragina nedelsiant paskelbti šį vertinimą; mano, kad vertinant turėtų būti atkreiptas dėmesys į geriausią patirtį, nustatytos tobulintinos sritys ir pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl įgyvendinimo pagal nurodytus terminus ir orientyrus, kurie kasmet būtų reguliariai vertinami; ragina vertinimą įtraukti į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje;

25.  pabrėžia įsipareigojimus, kuriuos vykdo žmogaus teisių centrai visose ES delegacijose ir BSGP misijose, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su religijos ar tikėjimo laisve; ragina skirti pakankamai išteklių toms delegacijoms ir misijoms, kad jos galėtų vykdyti savo darbą stebėdamos, vertindamos ir pranešdamos apie nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvės laikymosi padėtį;

26.  primena apie konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijų, kuriose ES veiksmai pritaikomi prie kiekvienos šalies konkrečios padėties ir poreikių, svarbą; ragina skirti deramą dėmesį su minties, sąžinės ir religijos laisve susijusioms problemoms ruošiant dirvą ES veiksmams, kad kilus pavojui minties, sąžinės ir religijos laisvei šias problemas būtų galima spręsti pagal konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas; pakartoja savo raginimą leisti Europos Parlamento nariams susipažinti su konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijų turiniu;

ES veiksmai dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės daugiašaliuose forumuose

27.  palankiai vertina ES įsipareigojimą remti religijos ar tikėjimo laisvę daugiašaliuose forumuose, visų pirma JT, Europos Taryboje ir ESBO, taip pat Islamo bendradarbiavimo organizacijoje; atsižvelgdamas į tai, remia ES bendradarbiavimą su JT specialiuoju pranešėju religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ir su Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru; rekomenduoja ES ir toliau imtis vadovaujamo vaidmens JT Generalinėje Asamblėjoje ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje dėl rezoliucijų religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ir ieškoti sąjungininkų bei ginti bendras pozicijas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; ragina ES ir Islamo bendradarbiavimo organizaciją apsvarstyti galimybę parengti bendrą JT rezoliuciją dėl religijos ir tikėjimo laisvės;

ES finansinės priemonės

28.  džiaugiasi, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra apibrėžta kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės prioritetas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo priimtos ES gairės, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) finansavimas, skiriamas su religijos ir tikėjimo laisve susijusiems projektams, padidėjo; ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad ES diplomatinis darbas, skirtas žmogaus teisėms, be kita ko, religijos ar tikėjimo laisvei, propaguoti, ir EDŽTRP finansuojami projektai vienas kitą stiprintų. ir skirstant lėšas laikytis pliuralizmo, neutralumo ir teisingumo principų; pabrėžia, kad religijos ar tikėjimo laisvę galima remti ne tik žmogaus teisėms skirtais fondais, bet ir kitomis priemonėmis, be kita ko, skirtomis konfliktų prevencijos sričiai arba švietimui ir kultūrai; ragina Komisiją ir Tarybą 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje išsaugoti pakankamą finansavimą su religijos ar tikėjimo laisve susijusiems projektams pagal ES išorės finansavimo priemones; ragina, kad pagal EDŽTRP taip pat būtų galima finansuoti laisvųjų mąstytojų ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems jų kilmės šalyje gresia pavojus ar jie yra persekiojami, apsaugą ar gelbėjimo operacijas;

29.  ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti skaidrų finansavimą ir stebėti, kaip šis finansavimas naudojamas religinėms organizacijoms ir jų veiklai;

30.  pabrėžia, kad ES politika taikos, saugumo ir konfliktų prevencijos bei vystymosi ir bendradarbiavimo srityje patiria sunkumų, kurių sprendimų galima ieškoti dalyvaujant, be kita ko, bažnyčioms, religiniams vadovams, mokslininkams, religinėms ir tikėjimo bendruomenėms ir asociacijoms arba tiek tikėjimu grindžiamoms, tiek nereliginėms organizacijoms, kurios visos yra svarbios pilietinės visuomenės dalys; pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į įvairias bažnyčias, religines ir tikėjimo bendruomenes ir asociacijas bei tikėjimu grindžiamas ir nereligines organizacijas, kurios kartu su bendruomenėmis atlieka faktinį bendruomenėms skirtą vystomąjį ir humanitarinį darbą; ragina Tarybą ir Komisiją prireikus įtraukti su religijos ar tikėjimo laisvės skatinimu ir apsauga susijusius tikslus ir veiklą planuojant su tokia politika susijusias finansavimo priemones, t. y. Europos plėtros fondą, vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir bet kokias kitas priemones, kurios gali būti įsteigtos atitinkamose srityse po 2020 m.;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 65, 2016 2 19, p. 174.
(2) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 53.
(3) OL C 35, 2018 1 31, p. 77.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0500.
(5) OL C 265, 2017 8 11, p. 130.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0494.
(8) OL L 77, 2014 3 15, p. 85.

Atnaujinta: 2019 m. lapkričio 12 d.Teisinis pranešimas