Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2101(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0424/2018

Pateikti tekstai :

A8-0424/2018

Debatai :

PV 15/01/2019 - 14
CRE 15/01/2019 - 14

Balsavimas :

PV 16/01/2019 - 21.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0029

Priimti tekstai
PDF 427kWORD 51k
Trečiadienis, 2019 m. sausio 16 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
2017 m. ECB metinė ataskaita
P8_TA-PROV(2019)0029A8-0424/2018

2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Centrinio Banko 2017 m. metinės ataskaitos (2018/2101(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Europos Centrinio Banko 2016 m. metinės ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2017 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko (ECB) statutą, ypač į jo 2, 3, 7 straipsnius, 10 straipsnio 2 dalį, 15, 21 straipsnius, 32 straipsnio 5 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 129 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalį, 282 straipsnio 2 ir 3 dalis, 283 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 19 d. Sintroje pasakytą ECB pirmininko Mario Draghi kalbą,

–  atsižvelgdamas į ECB ekonomikos biuletenio 5/2018 leidimą,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo(2) 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 128 straipsnio 1 dalį dėl eurų kaip teisėtos mokėjimo priemonės pobūdžio,

–  atsižvelgdamas į atsiliepimus, kuriuos Parlamentas gavo dėl savo rezoliucijoje dėl 2016 m. ECB metinės ataskaitos pateiktų pastebėjimų,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinių atsiskaitymų banko 2017 m. metinę ekonominę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) pranešimą „ES gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumas“ ir kartu su juo pateiktus konkrečius aštuonioms valstybėms narėms skirtus įspėjimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0424/2018),

A.  kadangi euras neginčijamai tarptautinėje pinigų sistemoje lieka antra pagal svarbą valiuta; kadangi 2017 m. gyventojų parama eurui buvo didelė – beveik trys ketvirtadaliai euro zonos respondentų (73 proc.) pritarė bendrai valiutai, o tai nuo 2004 m. rudens yra didžiausias rezultatas;

B.  kadangi, remiantis Komisijos 2018 m. vasaros ekonomine prognoze, 2017 m. ES ir euro zonos BVP padidėjo 2,4 proc. – šis augimas buvo didesnis nei JAV; kadangi, remiantis minėta prognoze, 2018 m. ir 2019 m. BVP turėtų padidėti atitinkamai 2,1 proc. ir 2,0 proc.;

C.  kadangi naujausiuose 2018 m. ekonomikos rodikliuose galima įžvelgti tam tikrų pokyčių – ekonomikos augimas yra sulėtėję nei 2017 m., kai buvo fiksuotas aukščiausias augimo lygis, o tam įtakos turi mažesnis užsienio prekybos teikiamas impulsas ir didesnės naftos kainos;

D.  kadangi, remiantis 2018 m. gegužės mėn. paskelbtais Eurostato duomenimis, ES ir euro zonoje nedarbo lygis beveik sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį ir sudaro 7,0 proc., palyginti su 8,4 proc.; kadangi euro zonoje fiksuotas didžiausias dirbančių asmenų skaičius ir didžiausias darbo jėgos aktyvumo lygis nuo 1999 m., kai pradėjo veikti ekonominė ir pinigų sąjunga;

E.  kadangi, nepaisant tam tikros konvergencijos, augimas ir nedarbo lygis geografiniu požiūriu vis dar labai nevienodai paskirstytas, tai nulemia pavojingą ekonomikos trapumą ir kelia pavojų darniam vystymuisi; kadangi jaunimo nedarbo lygis vis dar yra dvigubai didesnis už vidutinį, 2017 m. pabaigoje ES jis siekė 16,8 proc. o euro zonoje – 18,8 procentų;

F.  kadangi dabartinę plataus masto ekonomikos plėtrą daugiausia lemia eksportas ir vidaus vartojimas valstybėse narėse; kadangi praėjusiais metais investicijos didėjo sparčiausiu tempu nuo 2007 m., o tam didelės įtakos turėjo pakilimas visame pasaulyje ir Investicijų planas Europai; pabrėžia ESIF vaidmenį mažinant investicijų trūkumą ES, sutelkiant bendrą 256,9 mlrd. EUR investicijų sumą ir finansuojant beveik 550 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), gaunančių finansavimą iš Europos investicijų fondo (EIF);

G.  kadangi tų valstybių narių, kurios nėra bendros valiutos zonoje ir kurios savo valiutai naudojasi valiutos keitimo kurso lankstumu, ekonominės veiklos rezultatai buvo nevienodi; kadangi tų valstybių narių, kurios per pastaruosius dešimt metų įvedė bendrą valiutą, ekonominės veiklos rezultatai buvo geresni nei šalių, kuriose taikomas lankstus valiutos kursas;

H.  kadangi, remiantis 2018 m. birželio mėn. paskelbtomis Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. turėtų siekti 1,7 proc., t. y. atsigautų nuo buvusio žemiausio lygio ir priartėtų prie ECB vidutinės trukmės infliacijos tikslo, bet vis tiek jo nesiektų ir infliacijos lygis būtų mažesnis nei 2 proc., ir pasižymėtų dideliais infliacijos lygio skirtumais visoje euro zonoje; kadangi bendrosios infliacijos padidėjimą daugiausia lemia didesnės energijos kainos, o grynoji infliacija 2016 m. padidėjo tik nežymiai, t. y. nuo 0,9 proc. iki 1,0 proc., ir 2017 m. nepastebėti nuolatinio didėjimo požymiai; kadangi darbo užmokesčio augimas, atitinkantis našumo augimą, tebėra svarbi tvaraus grynosios infliacijos didėjimo prielaida;

I.  kadangi, remiantis 2018 m. Komisijos pavasario ekonomine prognoze, bendras euro zonos valdžios sektoriaus deficitas 2018 m. turėtų sumažėti nuo 0,9 proc. iki 0,7 proc. BVP ir numatoma, kad 2019 m. jis turėtų sumažėti dar labiau ir sieks 0,6 proc. – palyginti, prognozuojama, kad JAV deficitas sudarys 5,9 proc. BVP, o Japonijoje – 2,7 proc.;

J.  kadangi ECB prognozuoja, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija turėtų padidėti, o tam įtakos turės dabartinės pinigų politikos nuostatų poveikis, tolesnė ekonomikos plėtra, didėjantys atlyginimai ir ekonomikos sąstingio absorbavimas;

K.  kadangi euro zonos bankai sparčiau mažina neveiksnių paskolų kiekį, kuris sumažėjo nuo 8 proc. 2014 m. iki 4,9 proc. ketvirtąjį 2017 m. ketvirtį; kadangi bendra neveiksnių paskolų suma visoje ES vis dar siekia 950 mlrd. EUR; kadangi, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir išvengti neigiamų pasekmių dabartiniams sąskaitų turėtojams, indėlininkams ir investuotojams, neveiksnios paskolos turi būti parduotos, (iš dalies) nurašytos ar tinkamai padengtos; kadangi valstybėse narėse yra labai nevienodas neveiksnių paskolų skaičius; kadangi neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis aštuoniose valstybėse narėse vis dar gerokai viršija 10 proc., o dvejuose iš jų – daugiau kaip 40 procentų;

L.  kadangi reikia sustiprinti neveiksnių paskolų antrinę rinką, siekiant padidinti rinkos likvidumą Europos lygmeniu ir išvengti galimo rinkos neskaidrumo; kadangi antrinėje rinkoje veikiančios finansų įstaigos turi būti įpareigotos atsižvelgti į vartotojų interesus ir laikytis visų atitinkamų nacionalinių ir ES vartotojų apsaugos reikalavimų;

M.  kadangi 2017 m. spalio mėn. vykusiame posėdyje ECB valdančioji taryba nusprendė iki 2018 m. rugsėjo mėn. toliau vykdyti grynojo turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) už 30 mlrd. EUR per mėnesį sumą; kadangi 2018 m. birželio mėn. vykusiame posėdyje valdančioji taryba, atsižvelgdama į gaunamus duomenis, kurie patvirtina jos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, nusprendė toliau vykdyti pirkimus už mažesnę – 15 mlrd. EUR per mėnesį – sumą iki 2018 m. pabaigos ir po to pirkimų nebevykdyti; šį sprendimą patvirtinant per savo 2018 m. rugsėjo mėn. posėdį;

N.  kadangi ECB valdančioji taryba patvirtino savo prognozes, kad bent iki 2019 m. vasaros pabaigos pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir ribinio skolinimosi ir indėlių galimybės normos nesikeis, t.y. atitinkamai bus 0,0 proc., 0,25 proc. ir 0,40 proc., ir bet kuriuo atveju, kol infliacijos raida ir toliau bus tvari ir atitiks ECB vidutinio laikotarpio tikslą;

O.  kadangi 2017 m. tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) panaudojimas parodė, kad padidėjo euro zonos bankų paklausa; kadangi TITRO tikslas yra skatinti bankų skolinimą realiajai ekonomikai;

P.  kadangi 2017 m. pabaigoje Eurosistemos balansą sudarė didžiausia kada nors fiksuota suma – virš 4,5 trln. EUR, o palyginti su 2016 m. pabaiga ši suma padidėjo 0,8 trln. EUR, o tai sudaro 41 proc. bendro euro zonos BVP; kadangi ECB per obligacijų pirkimo programą į savo balansą įtraukė didelę riziką;

Q.  kadangi 2017 m. apyvartoje esančių eurų banknotų skaičius ir vertė padidėjo atitinkamai maždaug 5,9 proc. ir 4,0 proc., o euro monetų skaičius ir vertė atitinkamai išaugo 4,2 proc. ir 4,0 procentais;

R.  kadangi 2017 m. ECB grynasis pelnas sudarė 1 275 mlrd. EUR (palyginti su 2016 m. – 1 193 mlrd. EUR); kadangi galima teigti, kad šį padidėjimą daugiausia lemia didesnės grynosios pajamos iš palūkanų;

S.  kadangi Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariai ne kartą pabrėžė, kaip svarbu įgyvendinti našumo didinimo reformas euro zonoje, taip pat ekonomikos augimą skatinančią fiskalinę politiką, laikantis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

T.  kadangi SESV 123 straipsnyje ir Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto 21 straipsnyje draudžiamas vyriausybių finansavimas pinigų politikos priemonėmis;

U.  kadangi, vykdydamas savo priežiūros funkcijas, Europos Centrinis Bankas ne visada pakankamai atsižvelgė į proporcingumo principą;

Bendroji apžvalga

1.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gyventojų parama eurui padidėjo 8 procentiniais punktais, palyginus su 2016 m. eurui paramą išreiškė beveik du trečdaliai respondentų (64 proc.), manydami, kad bendra valiuta jų šalims yra naudinga;

2.  pabrėžia, kad euras visų pirma yra ne ekonominis, o politinis projektas; pabrėžia negrįžtamą bendros valiutos pobūdį;

3.  atkreipia dėmesį į reikalavimą kiekvienai valstybei narei, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją, patvirtinti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus; mano, kad dalyvavimas bankų sąjungoje turi būti laikomas pagrindiniu kriterijumi toms šalims, kurios nori prisijungti prie euro zonos;

4.  pabrėžia, kad sutartimis nustatytas ECB nepriklausomumo statutas atlieka iš esmės svarbų vaidmenį institucijai įgyvendinant jai skirtus įgaliojimus kainų stabilumui užtikrinti ir apsaugant visą instituciją nuo politinio kišimosi;

5.  pabrėžia, kad ECB yra atsakingas už visos euro zonos pinigų politiką; primena, kad ECB taisyklėse nustatyta, jog valdybos nariai neatstovauja savo valstybei narei, neturi veto teisės ir negali vykdyti jokios institucijos, vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų, nes tai jiems suteikia galimybes imtis ryžtingų veiksmų;

6.  pažymi, kad pinigų politika padėjo išsaugoti bendrą valiutą ir ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumą;

7.  pakartoja, kad ECB nepriklausomumas suteikia vykdomosios valdybos nariams laisvę priimti atsakingus sprendimus, laikantis atitinkamos atsakomybė, dėl dalyvavimo forumuose, įskaitant tuos, kurie nėra atviri plačiajai visuomenei, jei jie mano, kad tai būtina siekiant užtikrinti geriausią ECB pinigų politikos vykdymą; pažymi 2018 m. liepos 5 d. Europos ombudsmenės nuomonę;

8.  ragina ECB dėmesį sutelkti į savo pagrindinį tikslą – kainų stabilumą; primena, kad vadovaujantis ECB statuto 2 straipsniu ir SESV 127 straipsniu bei išsamesnėmis nuostatomis, išdėstytomis SESV 282 straipsnyje, ECB privalo, nepažeisdamas pagrindinio kainų stabilumo tikslo, remti „Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis“, siekiant padėti siekti Sąjungos tikslų, kaip nustatyta ES sutarties 3 straipsnyje;

9.  pažymi, kad 2017 m. ES ekonomika augo sparčiausiai per 10 metų ir tai, kad ekonomikos plėtra fiksuota visose valstybėse narėse; pažymi, kad nedarbas ES yra žemiausias nuo 2008 m., nors ir toliau daro didelį poveikį jaunimui; palankiai vertina ECB vaidmenį dėl kai kuriose valstybėse narėse pradėtų vykdyti struktūrinių reformų, skirtų paskatinti tvarų ir įtraukų augimą, prisidedant prie vykstančio ekonomikos atsigavimo; primena, kad svarbu įvertinti ekonomines ir socialines šių reformų pasekmes;

10.  tačiau įspėja, kad kyla neaiškumų, susijusių su šiais veiksniais: didėjančiu protekcionizmo pavojumi; derybomis dėl „Brexit’o“; galimu turto burbulu; besiformuojančia rinkų krize; ankstesniu privačiojo ir viešojo sektorių skolos lygiu; finansų rinkų bendru nestabilumu, visų pirma susijusiu su politine rizika kai kuriose valstybėse narėse, dėl kurios blogėja euro zonos augimo perspektyvos; didėjančiu populizmu, izoliacionizmu ir etnocentrizmu politinėje visumoje; nepalankia reakcija į globalizaciją; ir didėjančiais valstybių narių nuomonių skirtumais dėl būsimos Europos integracijos;

11.  įspėja, kad pagal Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) 2018 m. metinę ekonominę ataskaitą pastebimi finansinio disbalanso požymiai, ypač tose šalyse, kurios iš esmės išvengė pasaulinės finansų krizės, nes, priešingai nei šalys, kuriose kilo sumaištis, ten privačiojo sektoriaus finansinis įsiskolinimas nebuvo nustatytas; pažymi, kad disbalanso forma pasireiškia žymiai didėjančiu privačiojo sektoriaus kreditavimu;

12.  pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis ypač svarbu išsaugoti viešosioms ir privačiosioms investicijoms palankias sąlygas, nes investicijų srityje dar nepasiektas iki krizės buvęs lygis; ragina ECB pagal savo įgaliojimus imtis priemonių siekiant padėti įgyvendinti šį tikslą; vis dėlto primena, kad dėl kreditais skatinamos plėtros gali netinkamai paskirstyti realieji ištekliai;

Struktūrinės reformos

13.  mano, kad, norint pasiekti tvarų ekonomikos atsigavimą, vien pinigų politikos nepakanka; primena apie priešciklinį pinigų politikos poveikį atsigavimui po krizės, tačiau mano, kad pinigų politikos struktūrinis indėlis į tvarų augimą yra ribotas; todėl ragina politikos formuotojus ilgesnėje perspektyvoje išlaikyti dabartinį ekonomikos atsigavimą, įgyvendinant socialiniu požiūriu subalansuotą, plataus užmojo ir augimui palankų ir našumą skatinantį struktūrinių reformų ir fiskalinės politikos derinį pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP), įskaitant jame nurodytas lankstumo nuostatas; pakartoja Europos fiskalinės valdybos pirmininko mintis, išdėstytas 2018 m. lapkričio 5 d. jo kreipimesi į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą, kuriose teigiama, kad taisyklių lankstumas turi būti praktika, kuri priklauso nuo to, kokia yra mūsų ekonominė padėtis; taip pat primena apie nuomonę, išreikštą 2018 m. birželio mėn. ataskaitoje, kad siekiant užtikrinti Pakto patikimumą, jo lankstumo nuostatos turėtų būti taikomos simetriškai, ne tik kai ekonomika smunka ar yra silpna;

14.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti visišką pinigų politikos veiksmingumą, perviršinį makroekonominį disbalansą reikia ištaisyti tinkamomis fiskalinės ir ekonominės politikos priemonėmis bei našumą didinančiomis reformomis; pabrėžia, kad ECB pinigų politika negali pakeisti tvarių struktūrinių reformų, už kurias atsakingos valstybės narės;

15.  susirūpinęs pažymi, kad prasidėjus krizei ES tenkanti pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų srautų dalis labai sumažėjo;

16.  pažymi, kad ECB ragina įsteigti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS), kaip trečiąjį bankų sąjungos ramstį; pabrėžia, koks svarbus vaidmuo tenka indėlių draudimui stiprinant pasitikėjimą ir užtikrinant visų indėlių saugumą bankų sąjungoje; pabrėžia, kad Europos indėlių garantijų sistema galėtų padėti dar labiau sustiprinti ir užtikrinti finansinį stabilumą; pripažįsta, kad reikėtų derinti rizikos pasidalijimą ir rizikos mažinimą;

Turto pirkimo programa

17.   pabrėžia, kad ECB nestandartinės pinigų politikos priemonės prisidėjo iš anksto užkertant kelią 2016 m. pradžioje dar buvusiai defliacijos rizikai ir pradedant atstatyti paskolų privačiajam sektoriui teikimą – tokių paskolų metinis augimo lygis 2018 m. viduryje siekė maždaug 3 proc. (palyginti su 2015 m., šis lygis sudarė 0 proc.);

18.  pritaria ECB, kad siekiant infliacijos tikslo reikės taikyti nuosekliai remiančią fiskalinę politiką, taip pat reformas, kuriomis didinamas konkurencingumas, našumas ir augimas bei darbo užmokesčio didėjimas, atsižvelgiant į našumo augimą; todėl ragina valstybes nares dėti dvigubai daugiau pastangų vadovaujantis vadinamojo vertybių trikampio principais, t. y. skatinti investicijas, vykdyti ekonomikos augimui palankias ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas ir užtikrinti atsakingą fiskalinę politiką;

19.  yra susirūpinęs dėl sparčiai augančių nekilnojamojo turto kainų kai kuriose valstybėse narėse; todėl ragina neprarasti budrumo dėl rizikos, kad tam tikrose valstybėse narėse gali pasikartoti nekilnojamojo turto burbulai, o namų ūkiai ir privatusis sektorius vėl pernelyg įsiskolins;

20.  atkreipia dėmesį į ESRV pirmininko Mario Draghi pastabas(3), kad pagrindinis pažeidžiamumo šaltinis, dėl kurio ES perkaista nekilnojamo turto rinkos, yra tarptautinių investuotojų, daugiausia užsiimančių tarpvalstybiniu finansavimu ir veikiančių ne bankų srityje, pelningumo vaikymasis ir kad politikos formuotojai turėtų ištirti, ar reikėtų nustatyti naujas makrolygio rizikos ribojimo priemones, taikomas ne bankams, visų pirma jų komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijų atžvilgiu;

21.  pritaria, nepažeidžiant ECB nepriklausomumo, jo sprendimui nuosekliu būdu baigti vykdyti TPP atsižvelgiant į gaunamus duomenis, kurie patvirtina jo vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, ir mano, kad šią priemonę reikėtų naudoti tik laikinai, nes dėl jos kyla naujos rizikos finansiniam stabilumui ir mažėja paskatų konsoliduoti viešuosius finansus bei įgyvendinti struktūrines reformas; pripažįsta, kad priklausomybė nuo pinigų politikos siekiant paremti atsigavimą po krizės taip pat turėjo nenumatytų pasekmių;

22.  visų pirma pabrėžia, kad pratęstos nestandartinės politikos priemonės gali turėti neigiamą pasiskirstymo poveikį; todėl ragina ECB į kitą savo metinę ataskaitą įtraukti išsamią ir visapusišką pinigų politikos priemonių šalutinio poveikio analizę, įskaitant galimą riziką draudimo ir pensijų sektoriui;

23.  pažymi, kad viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa, kurios turimų vertybinių popierių vertė 2017 m. pabaigoje siekė 1,9 trln. EUR, sudaro didžiausią TPP dalį; pabrėžia, kad vykdant viešojo sektoriaus pirkimus svarbu paisyti 33 proc. emitento dalies;

24.  pažymi, kad 2017 m. iš visų privačiojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programų labiausiai prie TPP prisidėta bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP) – pagal ją įvykdyta grynųjų pirkimų už 82 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad nuo 2017 m. ECB viešai skelbia visą BSPP vertybinių popierių sąrašą, įskaitant emitentų pavadinimus ir bendrus duomenis apie tokius vertybinius popierius, suskirstytus pagal šalį, riziką, reitingą ir sektorių; ragina ECB taikyti panašią skaidrumo politiką visoms turto pirkimo programoms, įskaitant TUVPPP ir trečiąją padengtų obligacijų pirkimo programą, be jau papildomų priemonių, siekiant atskleisti veiklos procedūras, taikomas pasirenkant nacionalinių centrinių bankų (NCB) perkamus vertybinius popierius; pabrėžia, kad BSPP jokiu būdu neturėtų lemti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje;

25.  primena, kad ECB kaip ES institucijai yra taikomas Paryžiaus susitarimas; ragina ECB, visapusiškai laikantis jo įgaliojimų, nepriklausomumo ir rizikos valdymo sistemos, į savo politiką įtraukti įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir taikyti ekonominius, socialinius ir valdymo principus;

26.  palankiai vertina tai, kad ECB savo ateities gairėmis teikia skaidrumo; pripažįsta ECB sprendimą, atsižvelgiant į pasaulinėje aplinkoje vyraujantį netikrumą, išlaikyti žemas palūkanų normas;

27.  pabrėžia, kad tinkamas išimtinių pinigų politikos priemonių eiliškumas ir laipsniško nutraukimo vykdymas bus labai svarbus siekiant išvengti rinkos sutrikdymo; primena, kad galima toliau didinti palūkanų normą, tuo pat metu išlaikant stabilų Eurosistemos balanso dydį, jei tai būtina dėl ekonominių sąlygų;

28.  pabrėžia komunikacijos ir ateities gairių svarbą sėkmingam pinigų politikos normalizavimui;

29.  supranta, kad pinigų politikos normalizavimas turės skirtingą poveikį valstybėms narėms, priklausomai nuo jų skolos lygio ir termino;

30.  pabrėžia reglamentavimo ir struktūrinių pokyčių, įvykusių po paskutinės ekonomikos krizės, mastą ir jų svarbą daugeliui su pinigų politika susijusių sričių; pabrėžia mokslinių tyrimų ir studijų svarbą siekiant geriau suprasti naują aplinką, kurią nulėmė per pastaruosius dešimtmečius įvykę pokyčiai ir jų padariniai pinigų politikos vykdymui;

31.  pažymi apie nuo 2014 m. birželio mėn. bankams nustatytos neigiamos indėlių galimybės normos poveikio; mano, kad ir toliau siekiant įgyvendinti šią priemonę, gali kilti padarinių bankų sektoriaus pelningumui ir reikėtų palaipsniui jos atsisakyti normalizuojant pinigų politiką, atsižvelgiant į esamą ekonomikos atsigavimą;

32.  suvokia, kad tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos gali būti tęsiamos, kuriomis bankams patraukliomis sąlygomis teikiamas vidutinės trukmės finansavimas, jei finansavimas yra iš tikrųjų naudojamas teikti naujas paskolas realiajai ekonomikai; atkreipia dėmesį į didėjančią euro zonos bankų paklausą, kuri pastebėta 2017 m. vykdytoje paskutinėje TITRO, tai galėjo būti dėl didesnių indėlių palūkanų normų lūkesčių ir galimybės gauti pelną mažais kaštais; ragina ECB atidžiai stebėti šią raidą, siekiant užtikrinti, kad TITRO iš tikrųjų būtų naudojamos skatinti bankų skolinimą realiajai ekonomikai;

33.  atkreipia dėmesį į TARGET2 sistemos likučių padidėjimą, rodantį nuolatinį kapitalo nutekėjimą iš euro zonos periferijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ECB mano, jog sistemos TARGET likučių pokyčiai iš esmės atitinka likvidumo srautus, atsirandančius dėl TPP, ir kad tai nėra su finansų rinkomis susijusio naujo streso požymis; ragina ECB paaiškinti tai lemiančius veiksnius ir tai, kokia rizika gali kilti dėl disbalanso, kuris galėtų atsirasti dėl tokių likučių;

Kiti aspektai

34.  palankiai vertina tai, kad buvo priimtas susitarimas dėl skubios paramos likvidumui padidinti, kuriuo aiškiai paskirstoma atsakomybė, išlaidos ir rizika; pažymi, kad šį susitarimą reikėtų atnaujinti ne vėliau kaip 2019 m.; laikosi nuomonės, kad dėl skubios paramos likvidumui padidinti skyrimo turėtų būti sprendžiama ES lygmeniu;

35.  ragina ECB atskleisti visą Eurosistemos pelno, gauto pagal susitarimą dėl grynojo finansinio turto ir Vertybinių popierių rinkų programą (VPRP) nuo 2010 m. iki jų galiojimo pabaigos, dydį, atskirai suskirstant duomenis pagal šalis toms valstybėms narėms, kurioms buvo taikomi VPRP pirkimai (Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija ir Italija);

36.  palankiai vertina ECBS ir ECB statuto 22 straipsnio pakeitimą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų teisinį pagrindą, leidžiantį Eurosistemai atlikti savo, kaip emisijos centrinio banko, vaidmenį pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ), taip suteikiant ECB kompetenciją reguliuoti tarpuskaitos sistemų veiklą, įskaitant pagrindines sandorio šalis, siekiant veiksmingai kovoti su rizika, kurią šios sistemos kelia mokėjimo sistemų sklandžiam veikimui ir bendros pinigų politikos įgyvendinimui;

37.  ragina ECB laikytis organizacijos „Transparency International“ rekomendacijų, ypač dėl jos vaidmens trejete;

38.  ragina ECB ir toliau stengtis užtikrinti, kad bankai būtų gerai pasirengę visiems galimiems nenumatytiems atvejams, susijusiems su „Brexit‘ u“; be to, ragina ECB imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti ES finansų rinkų stabilumą, taip pat ir „Brexit’o“ be susitarimo atveju;

39.  pabrėžia, kad euro zonos valstybės narės turi siekti bendros finansų sektoriaus reguliavimo strategijos po „Brexit’o“, o ne įsitraukti į žalingą konkurenciją, mažinančią standartus;

40.  pritaria tam, kad gerai veikianti, diversifikuota ir integruota kapitalo rinka prisideda prie bendros pinigų politikos perdavimo; primygtinai ragina dėl glaudesnės finansinės integracijos sparčiau įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos projektą, siekiant padėti kurti atsparumą sukrėtimams ir pinigų sąjungoje veiksmingiau perduoti pinigų politiką, skatinant bankų sąjungoje ir pačios Sąjungos viduje dalytis rizika privačiame sektoriuje; atkreipia dėmesį į tai, kad BSPP galėjo prisidėti prie verslo finansavimo sąlygų palengvinimo, ypač ne finansų sektoriuje (t. y. ne finansų bendrovėms);

41.  mano, kad glaudžiau ir geriau sujungtos Europos kapitalo rinkos, kurios atsiras pereinant prie ES kapitalo rinkų sąjungos ir palaipsniui sukūrus bankų sąjungą, prisidės prie euro zonos finansų rinkų apimties ir likvidumo, kartu skatinant euro tarptautinę poziciją;

42.  ragina ECB ir toliau atkreipti dėmesį į MVĮ galimybes gauti paskolas, ypač atsižvelgiant į lėtą jų finansinės padėties gerėjimą, į kurį atkreiptas dėmesys 2018 m. birželio mėn. atliktame tyrime dėl įmonių galimybių gauti finansavimą; pabrėžia, kad visapusiškai veikianti kapitalo rinkų sąjunga, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, gali MVĮ suteikti alternatyvų finansavimą, kuriuo būtų papildytas bankų sektoriaus finansavimas;

43.  mano, kad greičiausias būdas užtikrinti, kad veiktų kapitalo rinkų sąjunga – peržiūrėti nacionalinius teisės aktus, kuriais gerai veikiančioms kapitalo rinkoms užkertamas kelias daryti platesnį poveikį visoje Sąjungoje, ir sumažinti dėl naujų reglamentų kylančią naštą;

44.  ragina ECB sustiprinti stebėseną, atsižvelgiant į paskirstytojo registro technologijos plėtrą, ir taip pat stebėti dėl finansinės technologijos išaugusią riziką kibernetiniam saugumui;

45.  pažymi, kad ECB sutinka, jog svarbu išnagrinėti centrinio banko skaitmeninės valiutos (arba skaitmeninių bazinių pinigų) išleidimo plačiajai visuomenei reikšmę ir poveikį; ragina ECB atlikti ir paskelbti tokį tyrimą;

46.  pabrėžia IT saugumo svarbą finansų sektoriui ir mokėjimų sistemai; ragina ECB toliau skirti dėmesį šiam klausimui, pabrėžti jo svarbą tarptautiniuose forumuose ir toliau bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

47.  sutinka su ECB fizinių pinigų kaip teisėtos atsiskaitymo priemonės svarbos, atsižvelgiant į tai, kad euras yra vienintelė teisėta mokėjimo priemonė euro zonoje, ir primena visoms euro zonos valstybėms narėms, kad eurų banknotai ir monetos turėtų būti norma atliekant mažmeninius sandorius, nepažeidžiant minėtų valstybių narių teisių nustatyti viršutines mokėjimo grynaisiais ribas siekiant kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo finansavimu ir organizuotu nusikalstamumu;

48.  pritaria vykdomosios valdybos narių pareikštoms pozicijoms dėl tikrų Europos mokėjimo sistemų, kurios būtų atsparios išorės sutrikimams, pavyzdžiui, politinio pobūdžio trukdžiams, sukūrimo svarbos;

49.  atkreipia dėmesį į Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio pranešime apie 2018 m. Sąjungos padėtį išsakytą raginimą atkreipti dėmesį į tarptautinį euro vaidmenį ir būtinybę eurui visapusiškai atlikti savo vaidmenį tarptautinėje arenoje;

50.  pabrėžia, kad svarbu, jog ECB būtų atskaitingas Parlamentui; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad ECB ir Parlamentas nuolat palaiko dialogą, o ECB pirmininkas ir, atitinkamais atvejais, kiti vykdomosios valdybos nariai, reguliariai dalyvauja Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir plenariniuose posėdžiuose; ragina ECB tęsti šį dialogą; pabrėžia, kad ECB pagerino savo komunikaciją; mano, kad bankas turėtų ir toliau dėti pastangas, kad jo sprendimai būtų prieinami ir suprantami visiems piliečiams, taip pat ir jo veiksmai siekiant išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje ir taip išsaugoti bendros valiutos perkamąją galią;

51.  palankiai vertina ECB įdėtas pastangas padidinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę Europos piliečių ir Europos Parlamento atžvilgiu;

52.  ragina Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą imtis veiksmų siekiant pagerinti dialogą su ECB pirmininku pinigų politikos klausimais;

53.  palankiai vertina patobulintus, pagal sektorius paskirstytus, ECB esminius atsiliepimus, pateiktus dėl Parlamento pastabų, išsakytų dėl 2016 m. ECB metinės ataskaitos; ragina ECB tęsti šio su atskaitomybe susijusio įsipareigojimo vykdymą ir kasmet skelbti rašytinį atsiliepimą dėl Parlamento rezoliucijos dėl ECB metinės ataskaitos;

54.  primena, kad per ateinančius mėnesius ECB valdančiojoje taryboje įvyks svarbių pokyčių, nes baigsis kelių vykdomosios valdybos narių, įskaitant pirmininką, kadencijos; mano, kad šie pokyčiai turėtų būti rengiami kruopščiai ir visapusiškai skaidriai kartu su Parlamentu ir laikantis sutarčių; ragina Tarybą sudaryti subalansuotą kandidatų sąrašą, kuriame kiekvienai laisvai pareigybei būtų numatyta bent po tris kandidatus, siekiant Parlamentui suteikti reikšmingesnį patariamąjį vaidmenį skyrimo procese; pakartoja savo poziciją, kad reikia pagerinti lyčių pusiausvyrą tiek vykdomojoje valdyboje, tiek apskritai ECB darbuotojų atžvilgiu; pabrėžia, kad ECB vykdomosios valdybos nariai privalo būti skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų;

55.  pritaria argumentams, kuriuos savo 2018 m. rugsėjo 13 d. kalboje pateikė ECB pirmininkas M. Draghi, kad dėl didelio nenuoseklių pareiškimų, neparemtų faktais, pastaraisiais mėnesiais Italijoje išaugo vyriausybės obligacijų pajamingumas ir padidėjo palūkanų normų skirtumas, o tai turėjo neigiamų padarinių įmonėms ir namų ūkiams;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0025.
(2) OL L 139, 1998 5 11, p. 1.
(3) 2018 m. liepos 9 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitete vykusiame klausyme, surengtame kartu su ESRV.

Atnaujinta: 2019 m. sausio 17 d.Teisinis pranešimas