Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2151(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0479/2018

Pateikti tekstai :

A8-0479/2018

Debatai :

PV 16/01/2019 - 27
CRE 16/01/2019 - 27

Balsavimas :

PV 17/01/2019 - 10.4

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0036

Priimti tekstai
PDF 455kWORD 54k
Ketvirtadienis, 2019 m. sausio 17 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
2017 m. metinis pranešimas dėl EIB finansinės veiklos kontrolės
P8_TA-PROV(2019)0036A8-0479/2018

2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. metinio pranešimo dėl EIB finansinės veiklos kontrolės (2018/2151(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2017 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB finansinę ataskaitą ir 2017 m. EIB statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. tvarumo ataskaitą, 2017 m. EIB operacijų ES viduje vertinimo pagal trijų ramsčių sistemą ataskaitą ir 2017 m. Europos investicijų banko veiklos rezultatų už ES ribų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito komiteto 2017 m. metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir 2017 m. EIB bendrojo valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų(1),

–  atsižvelgdamas į skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūrą, susijusią su Europos ombudsmeno sprendimu byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos veiklos ataskaitą ir 2017 m. EIB grupės kovos su sukčiavimu veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017–2019 m. EIB grupės veiklos planą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir į Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(2), 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.(4) ir į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje(5), nuostoliams atlyginti,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpio pratęsimo, taip pat į to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus (COM(2016)0597, SWD(2016)0297 ir SWD(2016)0298),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. bendrovės „Ernst & Young“ atliktą Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 (ESIF reglamento) taikymo ad hoc auditą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantijų fondo valdymo 2017 m. (COM(2018)345 final),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. EIB veiklos vertinimo ataskaitą dėl ESIF veikimo vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 29 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išsami ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ES garantijos naudojimo ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantijų fondo veikimo“ (COM(2018)0497),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2018m. vasario mėn. Europos Audito Rūmų informacinį dokumentą „ES finansų ateitis: ES biudžeto veikimo reforma“ ir jų 2018 m. liepos mėn. informacinį dokumentą „Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0479/2018),

A.  kadangi EIB misija yra prisidėti prie valstybių narių integracijos, harmoningo vystymosi ir ekonominės bei socialinės sanglaudos sutelkiant dideles sumas lėšų kapitalo rinkose ir skolinant šias lėšas palankiomis sąlygomis projektams, kuriais siekiama ES politikos tikslų;

B.  kadangi EIB yra itin svarbus ekonomikos atsigavimo siekiui Sąjungos mastu, du kartus iš eilės padidinęs kapitalą ir atliekantis itin svarbų vaidmenį įgyvendinat Investicijų planą Europai, kuris vykdomas valdant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF);

C.  kadangi EIB turėtų prisidėti prie integracinio ekonomikos augimo, tvaraus ir kokybiško užimtumo ir nelygybės mažinimo;

D.  kadangi reguliarus ir kruopštus įvairių sektorių poreikių vertinimas yra itin svarbus siekiant nustatyti investicijų trūkumus ir kliūtis įvairiuose regionuose, taip pat siekiant nustatyti galimybių, kurios lemia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, rinkinį, toliau prisidėti įgyvendinant 2015 m. Paryžiaus tikslus ir tinkamai patikrinti rinkos nesėkmių, kurias lemia esami išorės veiksniai, sektorių ir teritorinio vystymosi poreikiai, pobūdį ir mastą;

E.  kadangi EIB vaidmuo didinant viešųjų lėšų poveikį itin svarbus Sąjungos pajėgumui reaguoti į naujas ekonomikos ir aplinkos tendencijas bei joms kylančią riziką ir geopolitinį netikrumą ir prie jų prisitaikyti, kartu didinant ir stiprinant EIB grupės rizikos priežiūrą ir protingą rizikos valdymą;

F.  kadangi EIB grupė, valdydama Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), patyrė didelių savo verslo pobūdžio, apimties, rizikos pobūdžio ir sudėtingumo pokyčių ir buvo stebima tendencija didinti smulkesnių operacijų, kurioms teikiama ES garantija pagal ESIF, skaičių, ir taip labai padaugėjo valdymo Europos komisijos vardu įgaliojimų ir teikiamų konsultacijų paslaugų;

G.  kadangi „Brexit“ padarys poveikį EIB kapitalo bazei, pakankamumui ir būsimiems skolinimo pajėgumams;

H.  kadangi EIB turėtų užtikrinti pridėtinę vertę taikydamas aukščiausią sąžiningumo, gero valdymo lygį ir, atsižvelgiant į ombudsmeno išvadas, pateiktas sprendime byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų(7), visų pirma aukščiausią skaidrumo ir atskaitomybės lygį, taip pat vadovaudamasis taikytina geriausia bankininkystės praktika;

I.  kadangi nuolatinis EIB prioritetas ir toliau turėtų būti kova su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir žalinga mokesčių srities praktika;

J.  kadangi 2017 m. gruodžio 31 d. Europos investicijų fondo (EIF) akcininkai buvo EIB (58,5 proc.), Europos Komisijos atstovaujama Sąjunga (29,7 proc.) ir 32 finansų įstaigos (11,8 proc.) kadangi dauguma EIF operacijų šiuo metu finansuojama pagal konkrečius įgaliojimų susitarimus su trečiosiomis šalimis;

EIB vaidmuo užtikrinant pridėtinę vertę teikiančias strategines viešąsias investicijas

1.  pažymi, kad vis dar reikalingos viešosios investicijos, kad būtų galima panaikinti investicijų spragas įvairiuose sektoriuose, kuriuose investicijos vis dar žemesnio nei prieš krizę lygio daugelyje pažeidžiamiausių valstybių narių ir sanglaudos šalyse, kad būtų galimas tolesnis atsigavimas nuo krizės poveikio ir siekiant paskatinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą, užimtumą ir sanglaudą Sąjungoje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB bendras pasirašytasis kapitalas yra 243 mlrd. EUR; pažymi, kad EIB akcininkės yra visos valstybės narės ir kad be įmokėto kapitalo valstybės narės taip pat įsipareigoja paprašius suteikti papildomo kapitalo; nurodo, kad keturios didžiausios akcininkės yra Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė, kurių kiekvienai tenka po 39,14 mlrd. EUR ir 16,11 proc. visos sumos;

3.  pažymi, kad pagal EIB veiklos strategiją jis siekia remti Europos strateginius tikslus, kaip antai atkurti ES konkurencingumą ir ilgalaikį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, supaprastinti galimybę gauti finansavimą MVĮ, saugoti aplinką ir skatinti energetikos pertvarką finansuojant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo projektus, spręsti užimtumo krizę, su kuria susiduria ES jaunoji karta, remti infrastruktūros projektus ir padėti pažaboti migracijos priežastis;

4.  mano, kad EIB atlieka svarbų finansinį vaidmenį, kuris gali lemti reikšmingus rezultatus mažinant nelygybę Sąjungoje, ir ragina EIB sutelkti investicijas, kuriomis prisidedama prie 2015 m. Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo, didinamas konkurencingumas ir lygios galimybės ir remiama sanglaudos politika mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

5.  ragina EIB tęsti vis atsirandančių investicijų spragų užpildymą ir besitęsiančių struktūrinių rinkos nesėkmių kompensavimą, tuo tikslu planuojant holistines vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikes išlaidas, lengvinant bendrą finansavimą nacionaliniu lygmeniu ir investicijų planus, be kita ko, skirtus Sąjungos regionams ir vietovėms, kuriems būdingos mažos pajamos ir kurie patiria daugiau investavimo kliūčių;

6.  pabrėžia, kad 2017–2019 m. veiksmų plane nustatyti EIB prioritetai turėtų būti skirti veiksmingam strategijos „Europa 2020“ tikslų, susijusių su pažangiu ir tvariu augimu, įgyvendinimui;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB taikomomis skolinimo sąlygomis turėtų būti supaprastinama ES periferinių regionų plėtra, skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina EIB smarkiai stiprinti vietos ir regioninėms valdžios institucijoms prieš tvirtinant projektus teikiamos techninės pagalbos ir finansinių konsultacijų mechanizmą, kad būtų pagerintas prieinamumas ir užtikrinta, kad dalyvautų visos valstybės narės, ypač tos, kuriose sėkmingai patvirtintų projektų procentinė dalis yra mažesnė;

8.  ragina EIB suformuoti tvarias finansų arba finansavimo galimybes ir palankią investicijoms aplinką, atspindinčius Sąjungos įsipareigojimus ir politikos tikslus, siekiant skatinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir inovacijas Sąjungoje, taip pat stiprinti EIB investicijų socialinį ir aplinkos matmenis naikinant investicijų į socialinį sektorių ir infrastruktūrų saugumą spragas; ragina EIB didelės apimties projektų atveju atsižvelgti į visą poveikio aplinkai riziką ir finansuoti tik projektus, kuriais kuriama reali pridėtinė vertė vietos gyventojams, taip pat aplinkosaugos, socialiniu it ekonominiu požiūriais; pabrėžia, kad svarbu vykdyti griežtą stebėseną, susijusią su galima korupcijos ir sukčiavimo rizika šiomis aplinkybėmis, taip pat atlikti išsamius ex ante ir ex post finansuojamų projektų vertinimus;

9.  ragina EIB nuolat informuoti suinteresuotąsias šalis apie finansines galimybes ir teikti tinkamas konsultacijų paslaugas, kai reikia, net jei EIB priemonės siejamos su paklausa;

10.  pabrėžia, kad per tebevykstančias derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos būtina parengti išsamią tvarką dėl visų JK įsipareigojimų EIB siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta EIB gebėjimui siekti savo tikslų;

Investicijų į svarbiausias strategines sritis valdymas

11.  pažymi, kad pagal EIB 2017 m. finansinę ataskaitą šio banko pasirašytos paskolos 2017 m. sudarė 69,9 mlrd. EUR sumą (62,6 mlrd. EUR ES viduje ir 7,3 mlrd. EUR už ES ribų), ir tai yra mažesnė suma, palyginti su 5 pastaraisiais metais (2013–2016 m.), siekianti mažiau kaip 70 mlrd. EUR, tačiau laikomasi 10 proc. lankstumo maržos, numatytos pagal EIB veiklos planą; taip pat atkreipia dėmesį į bendro paskolų portfelio stabilumą ir kokybę, nes tik apie 0,3 proc. paskolų sutarčių nuvertėjo, palyginti su 2016 m.;

12.  pažymi, kad Europos Sąjunga suteikia garantiją EIB, ir tai yra standartinis sprendimas, taikomas valstybėms skiriant finansų įstaigas, kurių tikslas – padėti įgyvendinti viešuosius tikslus; tačiau pažymi, kad šiuo atveju būtina kuo atsakingiau vykdyti paskolų politiką, kad lėšos būtų efektyviai panaudotos visos Sąjungos, jos valstybių narių ir viešojo intereso labui; ragina EIB, kurio veikla yra susijusi su vystymosi užduotimi, užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi jo aplinkos apsaugos ir socialinės politikos bei JT darnaus vystymosi tikslų, taip pat vykdant bendrai finansuojamus projektus arba investuojant lėšas į investicijų fondus ir privataus kapitalo fondus;

13.  pakartoja susirūpinimą, kad pusė valstybių narių gavo 80 proc. visų EIB investicijų, teikiamų ES viduje, o kitos 14 valstybių narių gavo tik 10 proc. šių investicijų; taip pat pakartoja, kad trys valstybės narės atskirai gavo atitinkamai 16 proc., 15 proc. ir 11 proc. investicijų; prašo šio banko į savo ataskaitą įtraukti suskirstytą informaciją apie jo investicijas mažas pajamas gaunančiuose ir dideles pajamas gaunančiuose regionuose pagal paties banko investicijų apžvalgą (angl. EIBIS) ir pagal galimą poveikį siekiant pašalinti investicijų spragas ir kliūtis mažiau palankioje padėtyje esančiuose ES regionuose;

14.  ragina EIB dar kartą išnagrinėti savo investicijų vienam gyventojui įverčius ir atitinkamai valstybių narių padėtį reitingų skalėje, nes naujausi skaičiai, regis, rodo reitingą, apskritai atitinkantį reitingą pagal valstybių narių gautas absoliučias sumas;

15.  taip pat pažymi, kad pagal Europos investicijų fondo (EIF) 2017 m. metinę ataskaitą EIF 2017 m. pasirašė sandorius, kurių bendra suma siekia 9,3 mlrd. EUR, palyginti su 9,45 mlrd. EUR 2016 m., skiriant 35,4 mlrd. EUR sumą Europos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms paremti;

16.  pažymi, kad EIB grupės teikiamas finansavimas ES ir už jos ribų 2017 m. siekiant paremti ES politikos tikslus atitinkamai sudarė: i) 13,8 mlrd. inovacijoms ir įgūdžiams, ii) 18 mlrd. EUR infrastruktūrai, iii) 16,7 mlrd. EUR su aplinka susijusiems projektams ir iv) 29,6 mlrd. EUR MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms; pabrėžia, kad dėl MVĮ, startuolių, mokslinių tyrimų, inovacijų, skaitmeninės ekonomikos ir energijos vartojimo efektyvumo poveikio ir svarbos tiek vietos, tiek nacionalinei ekonomikai, investavimas į juos yra svarbiausias veiksnys siekiant, kad atsigautų ES ekonomika ir būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas;

17.  pažymi, kad Sąjungos viduje, 2017 m. EIB paskolų suma siekė 18,24 mlrd. EUR horizontaliajam ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslui ir kad Bankas pasiekė 29,6 proc. tam skirtų investicijų tikslinį rodiklį (planuotas 30 proc. tikslinis rodiklis);

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB įsipareigojo 25 proc. viso savo finansavimo skirti su klimato kaita susijusiems projektams, o iki 2020 m. jį padidinti iki 35 proc.; šią tendenciją reikėtų vertinti teigiamai, atsižvelgiant į tai, kad remiamų projektų efektyvumas turi būti užtikrintas ne tik kovojant su klimato kaita, bet ir finansiniu požiūriu;

19.  pažymi, kad Sąjungos viduje 16,58 mlrd. EUR buvo skirta kovos su klimato kaita horizontaliajam tikslui ir šiomis investicijomis EIB padėjo laikytis 2015 m. Paryžiaus susitarimo ir siekti visuotinio darnaus vystymosi; ragina EIB šioje srityje ir toliau siekti labai ryžtingų tikslų;

20.  palankiai vertina EIB įsipareigojimą iki 2020 m. suderinti savo operacijas su 2015 m. Paryžiaus susitarimu; atsižvelgdamas į naujausią Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitą, ragina EIB peržiūrėti savo klimato politikos strategiją, siekiant suderinti ją su visuotinio atšilimo 1,5 °C perspektyva;

21.  ragina EIB sustiprinti savo dalyvavimą ir veiklą Vakarų Balkanų šalyse, nes jos strategiškai svarbios ES, ir regione būtina vykdyti aktyvesnę kreditų teikimo ir investavimo veiklą;

22.  atkreipia dėmesį į vykdomą EIB skolinimo energetikos projektams kriterijų peržiūrą; tikisi, kad ši peržiūra bus suderinta su 2015 m. Paryžiaus susitarimu; pakartoja savo raginimą EIB skolinant pirmenybę teikti energijos vartojimo efektyvumo ir mažos apimties decentralizuotiems atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams ir pateikti plataus užmojo planą, kuriuo siekiama nutraukti iškastinio kuro projektų finansavimą; ragina EIB siekti tapti lyderiu kovos su klimato kaita veiksmų srityje ir padidinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo sritį, taip pat šį tikslą laikyti prioritetu šiuo metu vykdant kriterijų, taikomų teikiant paskolas energetikos srityje, peržiūrą;

23.  todėl palankiai vertina EIB vaidmenį leidžiant klimato apsaugos obligacijas (arba 4,29 mlrd. EUR vertės, palyginti su 3,8 mlrd. EUR 2016 m.), ir tai atitinka šio banko dalyvavimą klimato politikoje siekiant padidinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą ir mažuosius elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojus, kurie daro didelį vietos ir regioninį poveikį;

24.  laikosi nuomonės, kad EIB turėtų ir toliau stiprinti savo vaidmenį padėdamas siekti darnaus vystymosi tikslų ir kad kovos su klimato kaita veiksmai turėtų būti daugiausia susiję su švariu transportu ir švarios energijos gamyba, energijos suvartojimo mažinimu (šildymui, transportui ir gamybai), švaria pramonine gamyba ir tvariu ūkininkavimu, vandens valymu ir tiekimu bei apskritai perėjimu prie netaršių technologijų;

25.  primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, todėl ragina EIB didinti jų galimybes gauti kreditą stiprinant esamas programas, pavyzdžiui, Europos mikrofinansų priemonę „Progress“, ir skiriant jiems daugiau lėšų; ragina nustatyti perspektyvesnius MVĮ ir labai mažų įmonių politikos reikalavimus EIB lėšas teikiantiems bankams tarpininkams;

26.  pabrėžia, kad teikdamas paramą ES įmonėms užsienyje, EIB turėtų tinkamai atsižvelgti į ES prekybos strategiją, įskaitant galiojančius ir būsimus laisvosios prekybos, paslaugų ir investicijų susitarimus; šiuo požiūriu EIB turėtų ypatingą dėmesį skirti Europos MVĮ tarptautinimo reikalavimams;

27.  primena, kad visos EIB skolinimo veiklos dalis yra susijusi su operacijomis už Sąjungos ribų; pažymi, kad būtina užtikrinti glaudų EIB išorės skolinimo veiklos ir ES išorės investicijų plano koordinavimą ir papildomumą;

28.  pripažįsta EIB pastangas padėti siekti darnaus vystymosi tikslų ir spręsti visuotines problemas, susijusias su migracija, be kita ko, leidžiant klimato apsaugos obligacijas, kad būtų galima finansuoti 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

EIB finansinių operacijų rezultatai

29.  patenkintas atkreipia dėmesį į Audito komiteto išvadas, kad finansinėje ataskaitoje, kurią priėmė EIB direktorių valdyba, pateikiamas tikras ir teisingas banko finansinės padėties ir jo 2017 m. veiklos rezultatų bei pinigų srautų vaizdas 2017 m. gruodžio 31 d., kaip numatyta pagal taikomą apskaitos sistemą;

30.  tačiau pakartoja savo prašymą, susijusį su EIB metine ataskaita, ir prašo, kad EIB pateiktų visapusiškesnę, išsamesnę ir labiau suderintą metinę veiklos ataskaitą ir reikšmingai pagerintų informacijos pateikimą, įtraukdamas išsamiai ir patikimai suskirstytas patvirtintas, pasirašytas ir tais metais išmokėtas investicijas, naudotus finansavimo šaltinius (nuosavus išteklius, ESIF, centralizuotai valdomas ES programas ir pan.), taip pat tokią informaciją apie naudos gavėjus (valstybes nares, viešąjį arba privatųjį sektorių, tarpininkus arba tiesioginius gavėjus), remiamus sektorius ir ex post vertinimų rezultatus;

31.  pažymi, kad 2017 m. Banko pasirašytos naujos specialios veiklos suma, susijusi su rizikingesniais projektais, sudarė 18,0 mlrd. EUR (2016 m. – 13,1 mlrd. EUR), iš tų lėšų 2,7 mlrd. EUR pasirašyta paties EIB rizika, o likusi 15,3 mlrd. EUR suma padengta kredito rizikos mažinimo portfelio lėšomis;

32.  atkreipia dėmesį į ataskaitoje pateiktus 2017 m. pabaigtų 26 projektų, vykdytų už ES ribų, rezultatus, kurių vertinimas naudojantis rezultatų vertinimo sistema (RVS), taikoma išorės intervencijoms, sudarė galimybes įvertinti ne tik tikėtinus rezultatus, bet ir pasiektus rezultatus; vis dėlto pastebi, kad informacija apie veiklą ES viduje pateikta išimtinai tik apie 2017 m. pasirašytų naujų operacijų galima poveikį ir tikėtinus rezultatus, gautus taikant 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo priemonę; pakartoja raginimą Bankui įtraukti informaciją apie rezultatus, pasiektus įvykdžius projektus ES viduje, ir, prireikus, šiam tikslui pritaikyti 3 ramsčiais pagrįstą vertinimą;

33.  mano, kad reikia nustatyti išsamesnius EIB papildomumo tikrinimo kriterijus siekiant geriau nukreipti finansavimą, kad būtų išvengta dvigubo nukreipimo tam pačiam tikslui ir, kai galima, siekti visų įmanomų sąveikų;

34.  ragina Europos investicijų banke skatinti veiklos rezultatų kultūrą laipsniškai tobulinant visų pirma siaurus svarbiausios veiklos rezultatų rodiklius, taikomus EIB pagrindinių operacijų poveikiui;

35.  ragina EIB reguliariai pateikti įrodymus, kad išdavos, poveikis ir rezultatai tvarūs, tuo tikslu taikant tinkamus ir naujausius rodiklius; mano, kad suvestinėje naudojamų rodiklių tinkamumo ir aktualumo gerinimas yra itin svarbus ne tik siekiant parodyti šių rezultatų aprėptį ir poveikį, bet ir siekiant rasti intervencijų būdus, kurie visada veiksmingesni;

36.  mano, kad be veiksmingo investicijų lygio, reikia imtis veiksmų siekiant patvarumo, t. y. projektų gebėjimo ir toliau teikti naudą ilguoju laikotarpiu aplinkosaugine, finansine, ekonomine ir socialine forma (tiesiogiai ar netiesiogiai) po to, kai projektai užbaigti;

37.  palankiai vertina 2017 m. EIB patvirtintą finansavimo neskyrimo politiką ir ragina griežtai taikyti šią priemonę siekiant, kad EIB finansavimas nebūtų skiriamas klientams, užsiimantiems korupcijos ar sukčiavimo praktika;

Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) plėtra

38.  pažymi, kad 2017 m. pabaigoje EIB grupė (EIB ir EIF) pasirašė 606 operacijas pagal ESIF, pagal kurias teikiamas bendras finansavimas sudarė 37,4 mlrd. EUR, ir kad tikimasi, jog šiomis operacijomis bus sutelkta 207,3 mlrd. EUR visose 28 valstybėse narėse ir pagal visus tikslus, nustatytus ESIF reglamente, o šios lėšos bus paskirstytos pagrindiniams sektoriams taip: 30 proc. MVĮ, 24 proc. moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, 21 proc. energetikos sektoriui, 10 proc. skaitmeninei sričiai, 8 proc. transportui, 4 proc. socialinei infrastruktūrai ir 4 proc. aplinkai ir efektyviam išteklių naudojimui; primygtinai ragina EIB kuo labiau sumažinti investicijas į sektorius ir projektus, kuriems būdingas taršos anglies dioksidu intensyvumas, ir padidinti savo investicijų į aplinkos gerinimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą dalį;

39.  pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją (angl. IIW) EIB pasirašė 278 operacijas, pagal kurias bendras finansavimas sudarys 27,4 mlrd. EUR ir pagal kurias tikimasi sutelkti 131,4mlrd. EUR investicijų 27 valstybėse narėse, taip pat kad pagal MVĮ liniją (angl. SMEW) EIF pasirašė operacijas su 305 finansų tarpininkais, pagal kurias bendra finansavimo suma sudaro beveik 10 mlrd. EUR ir pagal kurias tikimasi sutelkti 76 mlrd. EUR investicijų visose 28 ES valstybėse narėse; pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos iš viso 135,785 įmonės jau gavo ESIF remiamą finansavimą pagal MVĮ liniją sukurta arba paremta 1,5 mln. darbo vietų;

40.  pakartoja, kad faktinės investicijos, sutelktos pagal ESIF, gali būti išmatuotos tik investavimo laikotarpio pabaigoje, kartu atsižvelgiant į apskaičiuotą visuotinį didinamąjį poveikį, kurį lems 606 sandoriai, patvirtinti ir pasirašyti pagal ESIF, ir kuris 2017 m. pabaigoje siekė 13,53 karto, t. y. šiek tiek mažiau nei tikėtasi iš pradžių ir ESIF veikimo pradžioje nustatytas 15 kartų tikslinis rodiklis; pažymi, kad informacija apie tai, kaip nustatyti etaloniniai daugikliai, šiuo metu paskirstyta visose EIB tarnybose, ir rekomenduoja visa šią informaciją sukaupti į vieną dokumentą;

41.  pažymi, kad nebuvo pasinaudota Sąjungos biudžeto garantijomis dėl atliktų operacijų, kurios buvo susijusios su įsipareigojimų nevykdymu;

42.  atkreipia dėmesį, kad orientacinių geografinio sutelkimo ribų, kurias nustatė ESIF valdančioji taryba ir pagal kurias reikalaujama, kad investicijų laikotarpio pabaigoje pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją suteikta investicijų dalis (pasirašytų operacijų aspektu) bet kuriose trijose valstybėse narėse kartu nesudarytų daugiau kaip 45 proc. viso ESIF portfelio, nebuvo laikomasi, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. trims valstybėms narėms, kurioms teko didžiausias pasirašytų operacijų skaičius (Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai), teko ir beveik 47 proc. pasirašytų operacijų; atkreipia dėmesį į tai, kad dar esama galimybių išplėsti ESIF lėšų teritorinį paskirstymą, kartu plačiau skleidžiant šio fondo investicijų galimybes;

43.  pažymi, kad ESIF vertinimas ir šio vertinimo išvados, jog ESIF ir ne ESIF finansuojamoms ypatingos veiklos operacijoms būdinga panaši rizika, taip pat kad ESIF, Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) dotacijų derinimas ir toliau yra ribotas, taip pat esama rizikos, kad ESIF išstums ESI fondų finansines priemones; tikisi, kad atlikus ESIF vertinimą nustatyti trūkumai ir pavojai bus pašalinti įgyvendinant „ESIF 2.0“;

44.  palankiai vertina padidėjusį skaidrumą, nes skelbiami ESIF investicijų komiteto sprendimai ir dokumentai, kuriuos priėmė valdančioji taryba, kartu su posėdžių protokolais;

45.  ragina siekti didesnės sąveikos tarp ESIF ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, nes derinimas su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais yra periodinė veikla, kuris būtų galima prisidėti prie ESIF veiksmingumo;

Žmogaus teisės

46.  ragina EIB parengti žmogaus teisių strategiją ir sugriežtinti išsamų tikrinimą projektų lygmeniu, siekiant nustatyti ir pašalinti su žmogaus teisėmis susijusią riziką visose savo veiklos srityse ir visą savo projektų gyvavimo laikotarpį; taip pat ragina EIB sukurti veiksmingą mechanizmą, kurį taikant žmogaus teisių gynėjai galėtų saugiai įspėti banką apie blogėjančią aplinką ar konflikto ir represijos riziką;

EIB bendrojo valdymo ir veiklos skaidrumo ir atskaitomybės didinimas

47.  atkreipia dėmesį į Audito komiteto pastabas jo 2017 finansinių metų metinėje ataskaitoje valdytojų tarybai dėl:

   a) to, kaip svarbu užtikrinti ilgalaikį EIB finansinį tvirtumą ir tvarumą ir išlaikyti jo AAA reitingą aplinkybėmis, kai nėra tikrumo dėl geopolitinių, ekonominės politikos, reglamentavimo ir makroekonominių įvykių;
   b) poreikio persvarstyti ir sustiprinti EIB grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sąlygas atsižvelgiant į tai, kad kinta EIB grupės veiklos aprėptis ir jis tampa vis sudėtingesnė;
   c) poreikio visiškai įgyvendinti geriausią bankininkystės praktiką, be kita ko, srityse, kuriose vis lieka atitikties spragų;
   d) poreikio atlikti išsamią peržiūrą ir po to pakoreguoti EIB kreditų patvirtinimą ir susijusį sprendimų priėmimo procesą, nes skolos suteikimo svarstymo ir patvirtinimo procesas ir atitinkamos kontrolės sąlygos nėra tokios, kad būtų galima patenkinti dabartinius verslo poreikius ir akivaizdu, kad esama spaudimo tarnyboms;

48.  labai apgailestauja kartu su Audito komitetu, kad EIB dar nepasiekė pažangos sprendžiant problemas, nurodytas trejus metus iš eilės (2015, 2016 ir 2017 m.) ir susijusias su esamais tam tikrų valdymo komiteto narių atsakomybės sričių deriniais; visiškai pritaria ir reiškia paramą Audito komiteto rekomendacijoms, kad visi EIB valdymo komiteto nariai turėtų galėti veikti objektyviai, kritiškai ir nepriklausomai ir kad netipiniai atsakomybės sričių deriniai, kaip antai atsakomybė ir už pirmos, ir už antros gynybos linijos veiksmų priežiūrą, turėtų būti panaikinti;

49.  todėl prašo EIB rimtai atsižvelgti į šią rekomendaciją it užtikrinti aiškų atsakomybės sričių pasidalijimą valdymo komiteto lygmeniu; palankiai vertina pradėtą reformą, kuria siekiama pakeisti EIB valdymo struktūrą;

50.  ragina EIB panaikinti esamas taikomos geriausios bankininkystės praktikos sistemos spragas ir tikisi, kad ši sistema pradėjo veikti visu pajėgumu 2008 m., ne jos įgyvendinimas yra laikomas būtina sąlyga norint išlaikyti EIB finansinį pajėgumą ir stabilumą;

51.  yra susirūpinęs dėl Audito komiteto išvadų, kad sparti EIB veiklos ir pajėgumų plėtra, susijusi su ESIF įgyvendinimu, su valdymo trečiųjų šalių vardu įgaliojimais ir konsultacijų paslaugų teikimų nebūtinai suderintas su atitinkamais verslo struktūros ar procesų pritaikymais; pažymi, kad 2017 m. Audito komitetas išlaikė penkias savo rekomendacijas iš 2015 ir 2016 m., susijusias su vidaus kontrole ir rizikos aplinka; ragina EIB įgyvendinti šias rekomendacijas pirmenybės tvarka ir užtikrinti, kad vidaus procesai, kibernetinis saugumas ir rizikos valdymas atitiktų naujus ir didėjančius reikalavimus EIB grupei ir jai iškilusius uždavinius;

52.  mano, kad EIB turėtų didinti savo skaidrumą ne tik Europos Parlamento, bet ir valstybių narių valdžios institucijų atžvilgiu; mano, kad visiškai pagrįsta, jog demokratiškai išrinktiems atstovams turėtų būti suteikta daugiau informacijos apie EIB veiklą;

53.  mano, kad esama galimybių padidinti skaidrumą tiek valdymo organų, tiek veiklos lygmenimis; pakartoja, kad turi būti nuolat atskleidžiama informacija apie vertinimo taikant 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo priemonę ir vertinimo naudojantis rezultatų vertinimo sistema (RVS) rezultatus; taip pat prašo atskleisti nekonfidencialią valdymo komiteto ir valdytojų tarybos posėdžių protokolų informaciją; su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. EIB pradėjo skelbti EIB direktorių valdybos posėdžių protokolus, direktorių interesų konfliktų deklaracijas ir tam tikrą informaciją apie projektus, o būtent poveikio aplinkai vertinimus;

54.  pakartoja, kad skaidrumas, griežtas išsamus tikrinimas ir kontrolė įgyvendinant ES politiką lemia ne tik EIB visos bendros atskaitomybės ir atsakomybės griežtinimą, tuo tikslu teikiant aiškias finansų tarpininkų galutinių naudos gavėjų rūšies apžvalgas, grindžiamas išsamiu tikrinimu ir „pažink savo klientą“ principu, bet taip pat padeda didinti finansuojamų projektų bendrą veiksmingumą ir tvarumą;

55.  pakartoja raginimą EIB išplėsti informaciją, skelbiamą apie projektus, įgyvendintus pasitelkus tarpininkus, įtraukiant taip pat informaciją apie galutinius projektus, kuri sudarytų galimybę įvertinti EIB investicijų ekonominį ir socialinį poreikį;

56.  primena, kad vykdant valdymo procesą reikėtų geriau atsižvelgti į rezultatus, gautus plėtojant dialogą ar konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis arba konkrečiomis interesų grupėmis ar susirūpinusiais vietos ir regioniniais subjektais, kad būtų galima priimti labiau informacija grindžiamus ir teisėtus demokratinius sprendimus;

57.  reiškia susirūpinimą dėl išvadų, pateiktų Europos Audito Rūmų metinėje ataskaitoje, kurioje rašoma, kad buvo atskleisti dideli trūkumai, susiję su Europos investicijų fondu: Audito Rūmai atkreipia dėmesį į reguliavimo pažeidimą, susijusį su tuo, kad valstybių narių audito institucijos buvo įpareigotos atlikti MVĮ iniciatyvų auditą, tačiau pagal galiojančius teisės aktus dar neturi teisės atlikti patikrą vietoje;

58.  30 Audito Rūmų tikrintų investicijų atveju finansų tarpininkai patvirtino paskolas penkiems gavėjams be jų MVĮ statuso patvirtinimo; Europos Audito rūmai nelaikė šių projektų tinkamais finansuoti, tačiau buvo dar keturios naudos gavėjų paimtos paskolos, iš dalies arba visa apimtimi skirtos netinkamai finansuoti veiklai;

59.  teigiamai vertina tai, kad Audito Rūmų atskleistos problemos yra teoriškai išspręstos iš dalies pakeistu Finansiniu reglamentu; ragina EIB į kitą metinę ataskaitą įtraukti klausimus, susijusius su reguliavimo trūkumais, ir užtikrinti, kad pagal iš dalies pakeistą Finansinį reglamentą valstybių narių audito institucijos galėtų atlikti auditus net galutinio naudos gavėjo lygmeniu;

60.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas EIB politikai taikomas požiūris į pereinamąjį laikotarpį dėl menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų (angl. NCJ), kurį EIB direktorių valdyba patvirtino 2017 m. sausio mėn., tačiau tikisi, kad šis požiūris turėtų lemti šios politikos persvarstymą siekiant pagerinti EIB taikomą išsamų įmonių mokesčių tikrinimą išorės skolinimo atvejais, kartu atliekant ir EIB grupės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos peržiūrą;

61.  ragina EIB atlikti tinkamą įmonės atsakomybės ir sąžiningumo išsamų tikrinimą, siekiant nustatyti tikruosius visų jo klientų savininkus ir atsakingus už operacijas, taip pat išsamų bendrovių galutinių investuotojų tikrinimą, kai kyla pavojus EIB investicijoms į nuosavo kapitalo fondus; ragina EIB savo interneto svetainėje skelbti duomenis, susijusius su faktine klientų nuosavybe, siekiant padidinti savo operacijų matomumą ir padėti užkirsti kelią korupcijos ir interesų konfliktų atvejams;

62.  ragina EIB, vadovaujantis 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos priimtomis išvadomis dėl ES standartinės nuostatos dėl gero valdymo mokesčių srityje susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis, stiprinti sąsają tarp EIB finansavimo ir gero mokesčių valdymo; mano, kad EIB turėtų toliau padėti griausią praktiką siekiant sąžiningo apmokestinimo, kovojant su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; ragina EIB patvirtinti atsakingą apmokestinimo politiką, kuria būtų užtikrinama, kad EIB nefinansuoja klientų, dalyvaujančių mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo schemose arba vykdančių veiklą per vadinamuosius mokesčių rojus; ragina EIB į savo sutartis su visais atrinktais finansų tarpininkais įtraukti standartines nuostatas ir išlygas dėl gero valdymo;

63.  pabrėžia, kad pagal persvarstytą EIB Išorės skolinimo įgaliojimą aiškiai nurodoma, kad ES juodasis sąrašas yra Bankui teisiškai privalomas ir kad EIB operacijomis neremiami projektai, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo;

64.  pažymi, kad 2017 m. pabaigoje su EIB buvo susijusios 136 tiriamos sukčiavimo bylos, atitinkančias tris pagrindines įtarimų rūšis, o būtent įtarimai dėl sukčiavimo buvo tiriami 53,7 proc. atvejų, korupcijos – 25,5 proc. atvejų ir slaptų susitarimų –10,7 proc. atvejų;

65.  pažymi, kad EIB lėšas naudojo su išmetamųjų teršalų skandalu susijusios bendrovės, ypač bendrovė „Volkswagen“, ir kad jos dėl to galėjo būti panaudotos neetiškai ir neteisėtai veiklai finansuoti;

66.  pažymi, kad naujų tinkamų nagrinėti skundų skaičius išaugo nuo 84 2016 m. iki naujo visų didžiausio rekordo – 102 skundų 2017 m. ir kad 2017 m. išnagrinėti 173 skundai; pažymi, kad 38 iš 2017 m. gautų skundų buvo susiję tik su dviem EIB investicijų projektais: Transadrijos dujotiekio projektu ir Mombasos uosto privažiuojamojo kelio Kenijoje projektu;

67.  atkreipia dėmesį į EIB skundų nagrinėjimo tvarkos politikos peržiūrą ir tai, kad į netinkamo administravimo apibrėžtį įtraukti Europos ombudsmeno pateikti pavyzdžiai, apimantys prasto arba nevykdomo administravimo formas, kaip antai administracinius pažeidimus, neteisėtą diskriminaciją, nepagrįstą atsisakymą pateikti informaciją, piktnaudžiavimą įgaliojimais ir nereikalingą delsimą, tačiau reiškia susirūpinimą dėl likusios peržiūros rezultato dalies;

68.  apgailestauja, kad EIB neatsižvelgė į 2018 m. gegužės 3 d. Parlamento rezoliucijos dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės 86 dalyje Parlamento išreikštą susirūpinimą dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūros; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad patvirtinta peržiūrėta skundų nagrinėjimo tvarka kelia didelį pavojų skundų nagrinėjimo skyriaus nepriklausomumui ir jo tyrimų bei išvadų skaidrumui; ragina užtikrinti, kad EIB skundų nagrinėjimo skyriaus vadovas galėtų priimti visus sprendimus dėl skundo priimtinumo ir tinkamumo tirti nepriklausomai nuo kitų EIB tarnybų ir kad skundų nagrinėjimo skyriaus vadovo įdarbinimo procedūra būtų skaidresnė;

69.  atkreipia dėmesį į 2018 m. gegužės 23 d. Ombudsmeno sprendimą byloje Nr. 1316/2016 TN dėl įtarimų dėl EIB skaidrumo politikos ir ragina Banką įgyvendinti Ombudsmeno siūlomus patobulinimus, pagal kuriuos rekomenduojama panaikinti konfidencialumo prezumpciją, susijusią su dokumentais, surinktais ir parengtais per patikrinimus, tyrimus ir auditus, taip pat vėl parengti EIB skaidrumo politikos nuostatas, susijusias su per tarpininkus teikiamomis paskolomis terminais, per kuriuos turi būti išnagrinėjami prašymai dėl informacijos;

70.  primena, kad reikia nustatyti griežtesnes taisykles dėl interesų konfliktų ir aiškius, griežtus bei skaidrius kriterijus, siekiant užkirsti kelią bet kokios rūšies įtakai ar objektyvumo nebuvimui taikant paskolų paskirstymo mechanizmą; pakartoja, kad EIB privalo kuo greičiau peržiūrėti savo elgesio kodeksą, siekdamas užtikrinti, kad pirmininko pavaduotojai nevadovautų jokioms operacijoms savo gimtosiose šalyse, kadangi dėl to kyla pavojus institucijos nepriklausomumui; ragina EIB atsižvelgti į ombudsmeno rekomendacijas ir peržiūrėti elgesio kodeksą, siekiant, kad būtų geriau užkertamas kelias interesų konfliktams jo valdymo institucijose ir galimoms „sukamųjų durų“ reiškinio problemoms;

71.  tikisi, kad šiuo metu peržiūrima EIB informatorių apsaugos politika bus plataus užmojo ir joje bus nustatyti aukšti standartai; ragina EIB į šią peržiūrą įtraukti tiek vidaus, tiek išorės informatorius ir nustatyti tvarką bei terminus, taip pat parengti aiškias ir tikslias gaires siekiant geriau orientuoti informatorius ir apsaugoti juos nuo atsakomųjų veiksmų;

Europos Parlamento vykdoma kontrolė

72.  pritaria Europos Audito Rūmų pozicijai, kad Audito Rūmams turi būti suteikti įgaliojimai atlikti visų EIB operacijų auditą, įskaitant operacijas, kurias vykdydamas EIB naudoja su ES biudžetu nesusijusias lėšas;

73.  ragina EP Biudžeto kontrolės komitetą surengti metinį praktinį seminarą / klausymą dėl EIB veiklos ir EIB operacijų kontrolės, kuris suteiktų Parlamentui papildomos svarbios informacijos, padėsiančios jam atlikti EIB ir jo operacijų kontrolės darbą;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

74.  ragina EIB pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, ypač susijusias su:

   a) jo skolinimo veiklos įtaka ir pasiektais rezultatais;
   b) interesų konfliktų prevencija, visų pirma ESIF investicijų komiteto ir EIB direktorių valdybos narių interesų konfliktų, ir griežtesnių taisyklių dėl interesų konfliktų užtikrinimu atitinkamame elgesio kodekse, ypač valdymo komiteto ir direktorių valdybos narių elgesio kodekse;
   c) rangos ir subrangos sistemos skaidrumu ir informacijos susijusios su tarpininkais ir galutiniais gavėjais atskleidimu siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui, sukčiavimui ir korupcijai;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/95520
(2) OL C 298, 2018 8 23, p. 80.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0198.
(4) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.
(5) OL L 135, 2014 5 8, p. 1.
(6) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(7) https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/95520

Atnaujinta: 2019 m. sausio 18 d.Teisinis pranešimas