Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2089(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0051/2019

Pateikti tekstai :

A8-0051/2019

Debatai :

PV 11/02/2019 - 16
CRE 11/02/2019 - 16

Balsavimas :

PV 12/02/2019 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0079

Priimti tekstai
PDF 191kWORD 52k
Antradienis, 2019 m. vasario 12 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje
P8_TA-PROV(2019)0079A8-0051/2019

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje (2017/2089(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 21, 23 ir 49 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnius, 67 straipsnio 1 dalį, 258, 263, 267 ir 352 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomones ir teisinės valstybės kriterijų sąrašą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos pasiūlymuose dėl teisės aktų: nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“(2),

–  atsižvelgdamas į savo metines rezoliucijas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose(5),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(6),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. vasario 15 d. reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(7),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos teisės aktų pasiūlymuose. Nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“ (COM(2005)0172),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos ataskaitą „Nuolatinės ir griežtos Pagrindinių teisių chartijos laikymosi kontrolės metodikos praktinis taikymas“ (COM(2009)0205),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“ (SEC(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. Tarybos gaires dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarybos parengiamųjų organų gaires dėl suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2016 m. gegužės 13 d. seminaro ataskaitą dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionalinėje politikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos parengtas Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires,

–  atsižvelgdamas į metines Komisijos ataskaitas dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinius kolokviumus pagrindinių teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą sujungtose bylose C-8/15 P–C-10/15 P Ledra Advertising Ltd / Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB)(8),

–  atsižvelgdamas į ESTT 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą sujungtose bylose C-569/16 ir C-570/16, Stadt Wuppertal / Maria Elisabeth Bauer ir Volker Willmeroth / Martina Broßonn(9),

–  atsižvelgdamas į ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. nuomonę Nr. 2/13 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2018 m. rugsėjo 24 d. nuomonę Nr. 4/2018 „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metines pagrindinių teisių ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio mėn. FRA vadovą „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionaliniu lygmeniu teisės ir politikos formavimo srityse gairės“,

–  atsižvelgdamas į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, visų pirma į priemonę Nr. 28 „Pagrindinės teisės ir žmogaus teisės“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 38 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nuomonę dėl Europos Sąjungos iniciatyvos sukurti Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Nyderlandų COSAC delegacijos dokumentą dėl ES skaidrumo, pavadintą „Atverti uždarytas duris, kad ES taptų skaidresnė savo piliečiams“ ir COSAC delegacijų 2017 m. gruodžio 20 d. laišką ES institucijoms dėl politinio sprendimų priėmimo proceso ES skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į tyrimus „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“, „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti siauriau ar plačiau?“ ir „Europos socialinės chartijos klausimas atsižvelgiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą“, kuriuos Vidaus politikos generalinio direktoratas paskelbė atitinkamai 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d.(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma bei Peticijų komiteto nuomonę (A8-0051/2018),

A.  kadangi pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija) suteiktas pirminės teisės statusas ES teisinėje sistemoje ir ji turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys;

B.  kadangi šiame pranešime atskirai nevertinama kiekviena Chartijoje įtvirtinta teisė, o veikiau tai, kaip įgyvendinama Chartija, kuri yra pirminės teisės priemonė;

C.  kadangi socialinės nuostatos yra esminė Chartijos ir Sąjungos teisinės struktūros dalis; kadangi svarbu užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir pabrėžti jų svarbą visoje Sąjungoje;

D.  kadangi, ESTT teigimu, Chartijoje pripažįstamos pagrindinės teisės yra ES teisinės struktūros pagrindas, o pagarba toms teisėms yra ES išankstinė teisės aktų teisėtumo sąlyga;

E.  kadangi, atsižvelgiant į tarptautinės žmogaus teisių teisės ir Chartijos 51 straipsnio reikalavimus, Chartija apima ir negatyvias pareigas (draudimas pažeisti), ir pozityvias pareigas (aktyvus skatinimas), kurių turėtų būti vienodai laikomasi, kad šios Chartijos nuostatos būtų visiškai veiksmingos;

F.  kadangi Chartijos taikymo sritis apribojama jos 51 straipsnyje kalbant apie subsidiarumo principo laikymąsi, atsižvelgiant į valstybių narių ir Sąjungos kompetencijas, taip pat gerbiant pagal Sutartis Sąjungai sutiektos kompetencijos ribas;

G.  kadangi atsižvelgiant į Chartijos 51 straipsnio 2 dalį akivaizdu, kad pagal Chartiją Sąjungos teisės taikymo sritis neišplečiama plačiau nei Sąjungos kompetencijos ribos, nenustatomos naujos Sąjungos kompetencijos ar užduotys ir nekeičiamos Sutartyse nustatytosios.

H.  kadangi Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros yra nuolat saistomi Chartijos, net jeigu jie veikia ne pagal ES teisinę sistemą;

I.  kadangi Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės narės Chartijos nuostatas taiko tik įgyvendindamos Sąjungos teisę; tačiau kadangi dėl neaiškių tokio reikalavimo ribų sunku nustatyti, kuriais konkrečiais atvejais Chartija taikoma ir kaip ji taikoma;

J.  kadangi Chartijoje nustatytų socialinių ir ekonominių teisių potencialas iki šiol nebuvo tinkamai išnaudotas; kadangi, prisimenant Europos Tarybos generalinio sekretoriaus nuomonę, pagarba socialinėms teisėms yra ne tik etinis reikalavimas ir teisinis įpareigojimas, bet ir ekonominė būtinybė;

K.  kadangi ES sutarties 6 straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad EŽTK garantuojamos pagrindinės teisės turi būti pagrindiniai Sąjungos teisės principai;

L.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje nurodomos pagrindinės socialinės teisės, pvz., nustatytos Europos socialinėje chartijoje;

M.  kadangi 2017 m. lapkričio mėn. tyrime dėl Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje(12) be kita ko svarstoma Chartijos svarba Komisijos veiklai pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį (ESM sutartis) ir atsižvelgiant į Europos semestrą; kadangi vykdant ekonominį Sąjungos valdymą nedaug dėmesio skiriama Chartijoje numatytoms socialinėms teisėms; kadangi šios teisės turi būti laikomos tikromis pagrindinėmis teisėmis;

N.  kadangi pagal Europos socialinių teisių ramstį įsipareigojama piliečiams suteikti naujų ir veiksmingesnių teisių lygių galimybių ir prieigos prie darbo rinkos, sąžiningų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos ir įtraukties srityse, taip pat toliau stiprinti Chartijoje įtvirtintas teises;

O.  kadangi lyčių lygybės principas – viena pagrindinių ES vertybių – yra įtrauktas į ES sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

P.  kadangi ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumas yra Chartijos 41 straipsnyje išdėstytos teisės į gerą administravimą rezultatas ir būtina sąlyga, kad piliečiai galėtų įvertinti ir tinkamai stebėti, kaip ES institucijos įgyvendina Chartiją;

Q.  kadangi Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vykdomas Chartijoje numatytų plataus spektro teisių – pradedant pilietinėmis ir politinėmis ir baigiant socialinėmis, ekonominėmis bei trečiosios kartos teisėmis – skatinimas būtų labai svarbus postūmis norint sukurti Europos viešąją erdvę ir pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant Europos pilietiškumo koncepciją ir ES dalyvaujamąjį aspektą, kaip įtvirtinta Sutartyse;

R.  kadangi FRA nuomonėje „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“(13) ir nuomonėje „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“(14) pateikė nemažai rekomendacijų dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo;

S.  kadangi Chartijos 24 straipsnyje nustatytos vaiko teisės ir valdžios institucijos bei privačios institucijos turi pareigą pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus;

T.  kadangi Chartijos 14 straipsnyje pabrėžiama kiekvieno vaiko teisė į nemokamą švietimą;

Chartijos integravimo į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus stiprinimas

1.  yra įsitikinęs, kad Komisijos veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija (COM(2010)0573)) yra geras pirmasis žingsnis įsigaliojus Chartijai, bet šią strategiją būtina nedelsiant atnaujinti; teigiamai vertina Komisijos metines Chartijos taikymo ataskaitas ir ragina peržiūrėti 2010 m. parengtą strategiją siekiant ją atnaujinti atsižvelgiant į naujus sunkumus ir institucinę padėtį, ypač po Brexit‘o;

2.  pripažįsta, kad ES institucijos ėmėsi svarių veiksmų, siekdamos įtraukti Chartiją į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus; pažymi, jog pagrindinis Chartijos vaidmuo yra užtikrinti, kad ES teisės aktai visiškai atitiktų joje įtvirtintas teises ir principus, ir pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduriama aktyviai remiant šias teises bei principus ir siekiant užtikrinti jų laikymąsi;

3.  pabrėžia, jog svarbu, kad visuose pasiūlymuose dėl Sąjungos teisės aktų būtų gerbiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės;

4.  primena, kad ES institucijų nustatytos procedūros, skirtos įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinka Chartiją, paprastai yra vidinio pobūdžio; ragina sudaryti galimybes teikti patobulintų formų konsultavimą, poveikio vertinimą, įskaitant konkrečius poveikio lytims vertinimus, ir teisinę priežiūrą dalyvaujant atitinkamiems nepriklausomiems žmogaus teisių srities ekspertams; ragina Komisiją skatinti struktūrizuotą ir reguliuojamą bendradarbiavimą su žmogaus teisių įstaigomis, pvz., su FRA, Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir atitinkamomis Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje, kai teisės aktais gali būti skatinamos pagrindinės teisės arba joms daromas neigiamas poveikis;

5.  ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 168/2007 siekiant užtikrinti, kad FRA galėtų savo iniciatyva teikti neprivalomas nuomones dėl ES teisės aktų projektų, ir skatinti sistemingas konsultacijas su Agentūra;

6.  ragina Komisiją, kitas ES institucijas ir valstybių narių nacionalines bei regionines vyriausybes, kai kyla pavojus pagrindinėms teisėms, konsultuotis su FRA;

7.  pripažįsta esminį FRA vaidmenį vertinant atitiktį Chartijai ir teigiamai vertina agentūros atliktą darbą; ragina FRA toliau teikti patarimus ir paramą ES institucijoms ir valstybėms narėms dėl pagrindinių teisių kultūros gerinimo visoje Sąjungoje; palankiai vertina neseniai priimtą FRA 2018–2022 m. strategiją;

8.  atkreipia dėmesį į FRA sukurtą interaktyvią internetinę priemonę „Clarity“, kuria siekiama padėti lengvai rasti tinkamiausią neteisminę instituciją, veikiančią žmogaus teisių srityje, galinčią padėti išspręsti konkretų pagrindinių teisių klausimą;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliekami išsamūs poveikio vertinimai užtikrinant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos pasekmių vertinimo pusiausvyrą ir persvarstytas sprendimas, pagal kurį siūloma vertinant poveikį, susijusį su pagrindinėmis teisėmis, padalyti į tris egzistuojančias kategorijas – ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį, taip pat įtraukti dvi specialias poveikio pagrindinėms teisėms ir poveikio lytims kategorijas, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinti visi pagrindinių teisių aspektai;

10.  ragina Komisiją nuolat imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrinamos Chartijos nuostatos, jų laikomasi ir užtikrinama, kad Sąjungos teisė būtų pritaikoma atsižvelgiant į tarptautinės žmogaus teisių teisės teisinę ir teismo praktikos raidą; atsižvelgdamas į tai pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą, kuriame būtų įgyvendinamas raginimas, išdėstytas Parlamento 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(15), sudarant sąlygas sistemingai tikrinti pokyčius ES institucijose ir įstaigose, taip pat valstybėse narėse, dėl kurių reikėtų raginti imtis veiksmų siekiant apsaugoti ir užtikrinti Chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus; ypač siūlo, kad Kopenhagos kriterijuose nustatytos su pagrindinėmis teisėmis susijusios sąlygos būtų ne tik vieną kartą naudojamos kaip išankstinės stojimo sąlygos, bet kad būtų periodiškai vertinama, kaip valstybės narės jų laikosi;

11.  pažymi, kad Europos ombudsmenas taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrindamas pagrindinių teisių paisymą laikantis Chartijos, ne tik kalbant apie patį 41 straipsnį dėl teisės į gerą administravimą, bet ir į tai, kad šis geras administravimas yra kertinis akmuo užtikrinant kitas pagrindines teises; primena pavyzdingą darbą, kurį per šią Parlamento kadenciją atliko Ombudsmeno institucija, be kita ko, skaidrumo ir informacijos laisvės srityje, taip pat ombudsmenės specialųjį pranešimą dėl agentūros FRONTEX(16), visų pirma susijusį su prieglobsčio siekiančių asmenų ir migrantų teise pateikti skundą;

12.  supranta, kad teismų praktika turės įtakos Chartijos taikymo sričiai ir į tai būtina atsižvelgti;

13.  ragina ES teisės aktų leidėjus pripažinti Bendrojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo (byla T-540/15) dėl galimybės susipažinti su trišalių dialogų dokumentais(17) rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų; primygtinai reikalauja stiprinti skaidrumą ir prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, kad atskirų institucijų bendradarbiavimas, įskaitant atskaitomybę už klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, taptų veiksmingesnis; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su jos sprendimų priėmimo proceso skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais pagal atitinkamas Europos ombudsmenės rekomendacijas;

Chartijos įtraukimas į ES politiką

14.  primena, kad ES politikos formavimas turi būti grindžiamas ES sutarties 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose išdėstytais principais ir tikslais, kartu visapusiškai patvirtinant ir įgyvendinant reikalavimus, įtvirtintus SESV Pirmos dalies II antraštinės dalies bendro taikymo nuostatose;

15.  ragina ES institucijas stiprinti lyčių aspekto integravimą į visas ES veiklos sritis siekiant kovoti su diskriminacija dėl lyties ir skatinti lyčių lygybę;

16.  dar kartą patvirtina, kad visi Sąjungos priimti teisės aktai turi visapusiškai atitikti Chartijos nuostatas, įskaitant jos socialines nuostatas; pabrėžia, kad labai svarbu į teisės aktus, kuriais reguliuojama ES ekonominė ir pinigų politika, įtraukti aiškias nuorodas į Chartiją; pabrėžia, kad ES institucijos, kai jos taiko tarpvyriausybinius susitarimus, nėra atleidžiamos nuo įpareigojimo vertinti tokių priemonių suderinamumą su ES teise, įskaitant Chartiją;

17.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad Sąjunga imtųsi ryžtingų veiksmų, sustiprindama savo įsipareigojimus užtikrinti galimybę naudotis visomis teisėmis, nustatytomis Chartijoje, įskaitant socialines teises;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos semestro procesas, įskaitant metines augimo tyrimo rekomendacijas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, atitiktų normines Chartijos socialinių teisių sudedamąsias dalis;

19.  pritaria, kad į reglamentų, kuriais sukuriami ES fondai, projektų darbo tikslais naudojamus tekstus būtų įtrauktos tvirtos ir nuoseklios sąlygos dėl pagrindinių teisių;

20.  ragina Komisiją ir Tarybą priimti makroekonominius sprendimus tinkamai atsižvelgiant į pagrindinių teisių vertinimus, pagrįstus visu Europos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės priemonėmis užtikrinamų civilinių, politinių ir socialinių teisių spektru;

21.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokių veiksmų Europos Sąjunga turi imtis siekdama prisijungti prie Europos socialinės chartijos, ir pasiūlyti terminus šiam tikslui pasiekti;

22.  primena, kad, remiantis Sutartyse nustatytomis kompetencijomis, visų pirma valstybės narės yra atsakingos už socialinės politikos įgyvendinimą, taigi taip pat už Chartijoje įtvirtintų socialinių nuostatų veiksmingumo ir jų apčiuopiamos išraiškos užtikrinimą; tačiau pakartoja savo pasiūlymą, atsižvelgiant į galimą Sutarčių peržiūrą, įtraukti į Sutartis socialinį protokolą siekiant stiprinti pagrindines socialines teises, susijusias su ekonominėmis laisvėmis;

23.  atkreipia dėmesį į de facto itin svarbų, tačiau neoficialų euro grupės vaidmenį euro zonos ekonomikos valdymo srityje ir į poveikį, kurį jos sprendimai gali turėti darant įtaką politikos formavimui, nors neužtikrinama atsvara pasitelkiant tinkamus demokratinės atskaitomybės ir teisminės kontrolės mechanizmus; primena jos nariams apie jų horizontaliąsias pareigas, kylančias iš ES sutarties 2 ir 6 straipsnių ir Chartijos;

24.  ragina Komisiją ir Europos Centrinį Banką visapusiškai laikytis Chartijos vykdant savo užduotis pagal Europos stabilumo mechanizmą, įskaitant jo skolinimo praktiką, atsižvelgiant į ESTT praktiką.

25.  primena, kad Sąjungos veiksmai tarptautiniu lygmeniu turi būti vykdomi vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais; yra įsitikinęs, kad visiška pagarba Chartijos nuostatoms ir jų skatinimas visoje ES yra lyginamasis standartas vertinant Sąjungos veiksmų tarptautiniuose santykiuose teisėtumą ir patikimumą, be kita ko, atsižvelgiant į plėtros procesą pagal ES sutarties 49 straipsnį;

26.  atkreipia dėmesį į ribotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ir įspėja dėl galimo teisių į veiksmingą teisinę gynybą, kaip įtvirtinta Chartijoje ir EŽTK, apribojimo;

27.  primena ES institucijoms Chartijoje apibrėžtas jų pareigas žmogaus teisių srityje, taip pat vykdant prekybos politiką; ragina Komisiją prieš užbaigiant bet kokias prekybos derybas atlikti konkrečius poveikio žmogaus teisėms vertinimus, visapusiškai remiantis JT pagrindiniais prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms principais;

28.  primena, kad tiek Sutartyse, tiek Chartijoje pateikiama nuoroda į tautinių mažumų apsaugą ir diskriminaciją dėl kalbos; ragina ES institucijose imtis konkrečių administracinių veiksmų siekiant skatinti nacionalines vyriausybes ieškoti tvarių sprendimų ir propaguoti ne tik oficialiųjų ES kalbų įvairovės kultūrą savo valstybėje narėje;

29.  primena ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą pareigą prisijungti prie EŽTK; prašo Komisijos imtis būtinų veiksmų siekiant panaikinti teisines kliūtis, trukdančias užbaigti prisijungimo procesą, ir pateikti naują Sąjungos prisijungimo prie EŽTK sutarties projektą, kuriame būtų pateikiami ESTT nuomonėje Nr. 2/13 išdėstytų kliūčių sprendimai; mano, kad pabaigus šį procesą bus numatyta daugiau galimybių apsaugoti Sąjungos piliečių ir gyventojų pagrindines teises ir atsiras dar viena žmogaus teisių užtikrinimo priemonė, t. y. galimybė pateikti skundą EŽTT dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmais padaryto EŽTK reglamentuojamų žmogaus teisių pažeidimo ES teisės normų įgyvendinimo srityje; be to, laikosi nuomonės, kad EŽTT praktika bus papildomas įnašas į dabartinius ir būsimus ES veiksmus užtikrinat pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jas propaguojant pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat papildys ESTT praktiką šioje srityje;

30.  ragina nedelsiant užbaigti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos(18) priėmimo procesą siekiant dar labiau užtikrinti pagrindines teises ES, pasinaudojant konkrečiais ES teisės aktais;

Chartija ir ES agentūros

31.  atkreipia dėmesį į tam tikrų ES agentūrų galimybes teikti paramą valstybėms narėms vykdant savo pareigas pagal Chartiją, nes jos dažnai užtikrina operatyvinę sąsają tarp ES ir nacionalinio lygmens; atkreipia dėmesį į tai, kad ši užduotis gali būti veiksmingai vykdoma tik plėtojant visavertę pagrindinių teisių paisymo praktiką agentūrose, veikiančiose teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ir (arba) agentūrose, kurių veikla gali daryti poveikį teisėms ir principams, kylantiems iš Chartijos, atsižvelgiant tiek į vidaus, tiek į išorės aspektus, susijusius su pagrindinių teisių apsauga ir skatinimu;

32.  ragina atitinkamas ES agentūras paspartinti darbą įgyvendinant lyčių lygybės principus, įtvirtintus Chartijoje, be kita ko, užtikrinant, kad visos ES institucijos ir agentūros laikytųsi visiško visų formų seksualinio smurto ir fizinio ar psichologinio priekabiavimo netoleravimo politikos; ragina visas ES institucijas ir agentūras visapusiškai įgyvendinti jo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(19);

33.  atkreipia dėmesį į skirtingų agentūrų parengtas įvairias politikos strategijas ir priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti jų įsipareigojimus pagrindinių žmogaus teisių srityje ir kurių įgyvendinimo lygis yra nevienodas; pabrėžia, kad būtina skatinti ES agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą ir struktūrinį dialogą su nepriklausomais žmogaus teisių ekspertais, taip pat remtis esama geriausia patirtimi siekiant sukurti bendrą ir sustiprintą žmogaus teisių sistemą;

34.  ragina ES agentūras, veikiančias teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ir (arba) agentūras, kurių veikla galėtų daryti poveikį teisėms ir principams, kylantiems iš Chartijos, priimti vidines pagrindinių teisių strategijas ir remti nuolatines darbuotojų visais lygmenimis mokymo sesijas pagrindinių teisių ir Chartijos srityje;

35.  apgailestauja, kad daugelio ES agentūrų steigimo reglamentuose nėra aiškios nuorodos į Chartiją; ragina teisėkūros institucijas prireikus pašalinti šį trūkumą, kai rengiami ar persvarstomi reglamentai arba sprendimai, kuriais steigiamos agentūros, ir, atsižvelgiant į kiekvienos atskiros agentūros įgaliojimus ir ypatumus, numatyti papildomus veiklos mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas Chartijos laikymasis;

Parama valstybėms narėms įgyvendinant Chartiją nacionaliniu lygmeniu

36.  primena, kad ES ir nacionaliniai Chartijos aspektai yra neatsiejamai susiję ir vienas kitą papildo užtikrinant, kad Chartijos nuostatos būtų nuosekliai taikomos bendroje ES teisinėje sistemoje;

37.  atkreipia dėmesį į nuolatinį informuotumo apie Chartiją, jos taikymo sritį ir taikymo sritį, kurioje ji užtikrina teisių turėtojų bei teisės ir žmogaus teisių ekspertų apsaugą, trūkumą, ir apgailestauja, kad trūksta nacionalinių veiksmų, skirtų šiam trūkumui pašalinti;

38.  ragina Komisiją aktyviau vykdyti su Chartija susijusią informuotumo didinimo veiklą, visapusiškai įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas, ir skatinti bei finansuoti su Chartija susijusius mokymo modulius, skirtus nacionaliniams teisėjams, praktikuojantiems teisininkams ir valstybės tarnautojams, taip siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos politikos ir teisės sritis, be kita ko materialinę ir procesinę teisę, ES teisinio bendradarbiavimo priemonių naudojimą, atitinkamą ESTT praktiką, teisinę kalbą ir lyginamąją teisę; be to, ragina Komisiją parengti valstybėms narėms praktines gaires, kuriomis joms būtų teikiama parama įgyvendinant Chartiją nacionaliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos užtikrinti visapusišką FRA neseniai paskelbto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionaliniu lygmeniu teisės ir politikos formavimo srityse vadovo matomumą;

39.  ragina valstybes nares nuolat keistis informacija ir patirtimi, susijusia su Chartijos naudojimu, taikymu ir priežiūra, ir į visas politikos sritis įtraukti geriausios praktikos pavyzdžius, jau parengtus nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares persvarstyti savo procedūrines taisykles, susijusias su teisės aktų tikrinimu ir poveikio vertinimais, atsižvelgiant į Chartiją; pažymi, kad tokiose procedūrose turėtų būti aiškios nuorodos į Chartiją taip, kaip jos pateikiamos į nacionalines žmogaus teisių priemones, siekiant išvengti to, kad būtų neatsižvelgiama į Chartiją;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės perkėlimo ir tinkamo įgyvendinimo spragos valstybėse narėse gali turėti realų poveikį naudojimuisi ES pagrindinėmis teisėmis; atsižvelgdamas į tai primena apie Komisijos kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį ir kad ji galiausiai, o gal ir visų pirma, atsakinga už pagrindinių teisių apsaugą, taip pat prireikus, vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras; atsižvelgdamas į tai, ragina ryžtingiau imtis vadovaujančio vaidmens užtikrinant tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą;

Nuoseklesnio Chartijos aiškinimo siekis

41.  yra įsitikinęs, kad skirtingi aiškinimai, kiek tai susiję su ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei valstybių narių Chartijos nuostatų taikymo skirtumais, daro neigiamą poveikį Chartijos, kaip bendrų būtiniausių apsaugos standartų, kurie turi būti horizontaliai taikomi visiems instituciniams subjektams ir politikai bei veiklai, susijusiai su ES sritimi, rinkinio, teikiamai pridėtinei vertei;

42.  pabrėžia, kad Chartijos integravimas į pirminę ES teisę, neplečiant Sąjungos kompetencijos sričių ir laikantis subsidiarumo principo, kaip apibrėžta Chartijos 51 straipsnyje, suteikia naują atsakomybę sprendimus priimančioms ir juos įgyvendinančioms institucijoms, taip pat valstybėms narėms įgyvendinant ES teisės aktus nacionaliniu lygmeniu, ir kad Chartijos nuostatos tiesioginis vykdymas turi būti užtikrinamas Europos ir nacionaliniuose teismuose;

43.  ragina ES institucijas ir valstybes nares sudaryti sąlygas labiau tiesiogiai taikyti visą Chartiją;

44.  apgailestauja, kad iki šiol Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė nenusprendė pasitraukti iš prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 30;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 337, 2018 9 20, p. 167.
(2) OL C 301 E, 2007 12 13 p. 229.
(3) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(4) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(5) OL C 337, 2018 9 20, p. 120.
(6) OL C 145, 2001 5 31, p. 43.
(7) OL C 53, 2007 2 22, p. 1.
(8) ECLI:EU:C:2016:701.
(9) ECLI:EU:C:2018:871.
(10) ECLI:EU:C:2014:2454.
(11) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. tyrimas „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“; Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus 2016 m. vasario 15 d. tyrimas „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti siauriau ar plačiau?“ ir 2016 m. sausio 12 d. tyrimas „Europos socialinės chartijos klausimas atsižvelgiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą“.
(12) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ 2017 m. lapkričio 22 d. dokumentas „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“.
(13) FRA nuomonė Nr. 1/2017, 2017 m. balandžio 10 d.
(14) FRA nuomonė Nr. 4/2018, 2018 m. rugsėjo 24 d.
(15) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(16) 2013 m. lapkričio 7 d. Europos ombudsmeno specialusis pranešimas dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ, susijusio su agentūra FRONTEX, OL C 399, 2017 11 24, p. 2.
(17) 2018 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas Emilio de Capitani / Europos Parlamentas, T-540/15, ECLI:EU:T:2018:167.
(18) Komisijos pasiūlymo dėl 2008 m. liepos 2 d. Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426).
(19) OL C 346, 2018 9 27, p. 192.

Atnaujinta: 2019 m. vasario 13 d.Teisinis pranešimas