Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2088(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0019/2019

Pateikti tekstai :

A8-0019/2019

Debatai :

PV 11/02/2019 - 21
CRE 11/02/2019 - 21

Balsavimas :

PV 12/02/2019 - 9.20
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0081

Priimti tekstai
PDF 250kWORD 72k
Antradienis, 2019 m. vasario 12 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Visapusiška Europos pramonės politika dirbtinio intelekto ir robotikos srityje
P8_TA-PROV(2019)0081A8-0019/2019

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje (2018/2088(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0000/2018),

A.  kadangi skaidrūs, etikos principais grindžiami dirbtinis intelektas (DI) ir robotika gali praturtinti mūsų gyvenimą ir stiprinti mūsų gebėjimus tiek asmens, tiek visuomenės labui;

B.  kadangi DI vystosi sparčiai ir jau ne vienus metus yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi; kadangi DI ir robotika skatina inovacijas, leidžia formuotis naujiems verslo modeliams ir atlieka itin svarbų vaidmenį keičiant mūsų visuomenes bei skaitmeninant daugelį mūsų ekonomikos sektorių, pvz., pramonės, sveikatos priežiūros, statybos ir transporto;

C.  kadangi robotiką vis labiau integruojant į žmonių sistemas būtinos griežtos politikos gairės, kaip užtikrinti kuo didesnę naudą ir kuo mažesnę riziką visuomenei bei saugų ir teisingą DI vystymąsi;

D.  kadangi tiek pasaulyje, tiek Europoje DI yra viena iš strateginių XXI a. technologijų, skatinančių teigiamus Europos ekonomikos pokyčius ir sudarančių sąlygas inovacijoms, našumui, konkurencingumui ir gerovei;

E.  kadangi apie ketvirtadalį visų pasaulio pramoninių robotų ir pusę visų robotų, teikiančių specialistų paslaugas, pagamina Europos įmonės ir kadangi dėl to ES jau yra įgijusi svaraus kapitalo, kuriuo turėtų būti grindžiama Europos pramonės politika;

F.  kadangi DI ir robotika turi potencialo pertvarkyti ne vieną pramonės šaką ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą bei didesnį Europos pramonės ir MVĮ konkurencingumą pasaulyje; kadangi DI vystymuisi nepaprastai svarbu tai, kad būtų prieinami didelio masto duomenų rinkiniai ir bandymų bei eksperimentavimo įrenginiai;

G.  kadangi vadovaujantis bendra strategija bus lengviau vystyti DI technologijas visuomenės labui, kartu atremiant ir iššūkius, su kuriais susiduriama dėl šių technologijų, siekiant skatinti inovacijas, tobulinti DI grindžiamų produktų ir paslaugų kokybę, užtikrinti geresnę patirtį vartotojams ir stiprinti pasitikėjimą DI technologijomis ir robotika bei vengti vidaus rinkos susiskaidymo;

H.  kadangi Sąjungoje turi būti nuolat pirmaujama kompiuterijos veiklos rezultatų srityje, o tai turėtų atverti galimybes ES tiekimo pramonei ir didinti jos veiksmingumą, technologinius pokyčius paverčiant į paklausą orientuotais, taikomosiomis programomis valdomais produktais ir paslaugomis bei užtikrinant jų panaudojimą didelio masto ir naujoms taikomosios programoms, grindžiamoms DI;

I.  kadangi skubiai reikalinga suderinta Europos lygmens strategija, kad ES galėtų konkuruoti su didžiulėmis trečiųjų šalių, ypač JAV ir Kinijos, investicijomis;

J.  kadangi Komisija, siekdama paskatinti DI valdomas taikomąsias programas ir įmones Europoje, 2018 m. balandžio 25 d.(6) įsipareigojo pasiūlyti Europos DI strategiją, t. y. parengti DI gairių projektą bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, priklausančiomis DI aljansui – DI ekspertų grupei;

K.  kadangi galiojančios taisyklės ir procesai turėtų būti peržiūrėti ir prireikus pakeisti, siekiant atsižvelgti į DI ir robotikos aspektus;

L.  kadangi Europos DI sistema turi būti kuriama visapusiškai paisant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir ypač laikantis duomenų apsaugos, privatumo bei saugumo principų;

M.  kadangi naujovės DI srityje gali ir turėtų būti kuriamos taip, kad būtų išsaugomas asmens orumas, savarankiškumas ir jo teisė apsispręsti;

N.  kadangi savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų Parlamentas ragino Komisiją pasiūlyti nuoseklią teisinę sistemą robotikai, įskaitant autonomines sistemas ir išmaniuosius autonominius robotus, vystyti;

O.  kadangi į DI ir robotikos vystymą turi būti įtraukta visa visuomenė; tačiau kadangi 2017 m. kaimo vietovės didžiąja dalimi ir toliau negalėjo naudotis DI pranašumais, nes 8 proc. namų nebuvo prijungti prie jokio fiksuotojo ryšio tinklo, o 53 proc. jų neveikė nė viena iš naujos kartos prieigos technologijų (labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija (VDSL), kabelinis / DOCSIS 3.0 tinklas arba FTTP linija);

P.  kadangi DI valdomoms paslaugoms ir produktams vystyti būtinas ryšys, laisvas duomenų srautas ir prieiga prie duomenų ES; kadangi naudojant pažangius duomenų gavybos metodus produktams ir paslaugoms gali pagerėti sprendimų priėmimo kokybė ir, savo ruožtu, vartotojų pasirinkimas bei įmonių veiklos rezultatai;

Q.  kadangi technologinės išmaniųjų produktų ir paslaugų naujovės gali būti naudingos žinių ekonomikai, kuri grindžiama turimos informacijos kiekiu, kokybe ir prieinamumu, o tai, savo ruožtu, gali leisti labiau prisitaikyti prie vartotojų poreikių;

R.  kadangi kibernetinis saugumas gyvybiškai svarbus norint užtikrinti, kad duomenys nebūtų piktavališkai iškraipomi ar netinkamai naudojami siekiant manipuliuoti DI ir pakenkti piliečiams ar įmonėms, nes tai būtų smūgis pramonei ir pakirstų vartotojų pasitikėjimą DI; kadangi naujovės DI srityje didina pasitikėjimą šiomis sistemomis imantis veiksmų ir priimant sprendimus, o dėl to, savo ruožtu, ES kyla aukštų kibernetinio atsparumo standartų būtinybė, siekiant apsisaugoti nuo kibernetinio saugumo pažeidimų ir nesėkmių;

S.  kadangi automatizavimo tendencija reikalauja, kad su DI taikomųjų programų kūrimu ir pardavimu susiję subjektai nuo pat pradžių vadovautųsi saugumo ir etikos kriterijais bei pripažintų, jog jie turi būti pasirengę prisiimti teisinę atsakomybę už savo gaminamos technologijos kokybę;

T.  kadangi kuriant patikimą ekosistemą DI technologijai vystyti turėtų būti remiamasi duomenų politikos sistema; kadangi tai reiškia, jog turi būti kuriamos sklandžios ir supaprastintos duomenų rinkimo ir tvarkymo programos mokomųjų mokslinių tyrimų tikslais, kad DI galėtų būti vystomas daugelyje sektorių, pvz., medicinos, finansų, biologijos, energetikos, pramonės, chemijos ar viešajame sektoriuje; kadangi duomenimis grindžiama DI ekosistema galėtų apimti visos Europos iniciatyvas, pradėtas naudojantis atvirais standartais ir grindžiamas sertifikatų tarpusavio pripažinimu bei skaidriomis sąveikumo taisyklėmis;

U.  kadangi DI naudojimas savaime neužtikrina tiesos ar teisingumo, nes šališkumo klausimas gali kilti dėl to, kaip renkami duomenys ir kaip sukurtas algoritmas, be to, jis gali būti siejamas su visuomenės šališkumu; kadangi duomenų kokybė kartu su algoritmų kūrimo ir nuolatiniais pakartotinio vertinimo procesais turėtų užkirsti kelią šališkumui;

V.  kadangi DI ir robotika turėtų būti vystomi ir diegiami vadovaujantis į žmogų orientuotu požiūriu, siekiant padėti žmonėms darbe ir namuose; kadangi DI gali būti naudojamas ir siekiant padėti žmonėms išvengti būtinybės dirbti pavojingą darbą;

W.  kadangi tolesnis automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo vystymas bei vis dažnesnis jo naudojimas neabejotinai daro poveikį asmens (pvz., verslininko ar interneto vartotojo), taip pat administracinės, teisminės ar kitos valdžios institucijos pasirinktims, kai priimamas galutinis vartotojo, įmonės ar su valdymu susijęs sprendimas; kadangi automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo procesas turi apimti apsaugos priemones bei galimybę kontrolę ir patikrą vykdyti žmogui;

X.  kadangi dėl mašinų mokymosi taip pat susiduriama su iššūkiais dėl nediskriminavimo, tinkamo proceso ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumo bei suprantamumo užtikrinimo;

Y.  kadangi DI yra svarbi priemonė visuotiniams visuomeniniams iššūkiams atremti ir kadangi dėl to valstybės narės, įgyvendindamos savo viešąją politiką, turėtų skatinti investicijas, skirti lėšų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei šalinti DI vystymosi ir taikymo kliūtis;

Z.  kadangi komercinės DI platformos perėjo nuo bandymų prie tikrų prietaikų sveikatos, aplinkos, energetikos ir transporto srityse; kadangi mašinų mokymosi metodai yra visų svarbiausių saityno platformų ir didžiųjų duomenų prietaikų kertinis akmuo;

AA.  kadangi Europos tyrėjai ir įmonės dirba su įvairiausiais blokų grandinės klausimais: tiekimo grandine, valdžios paslaugomis, finansais, daiktų internetu, sveikatos priežiūra, žiniasklaida, pažangiaisiais miestais, energetika ir transportu; kadangi Europa užima tvirtas pozicijas tokiose svarbiose su blokų grandine susijusiose srityse, kaip DI; kadangi blokų grandinė gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant Europos inovacijas;

AB.  kadangi kibernetinio saugumo technologijos – pvz., skaitmeninė tapatybė, kriptografija arba įsibrovimo aptikimas – ir jų taikymas tokiose srityse, kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, vežimas, sveikatos priežiūra ir e. valdžia, yra labai svarbūs norint užtikrinti saugumą ir tiek piliečių, tiek viešojo administravimo institucijų, tiek įmonių pasitikėjimą internetine veikla bei sandoriais;

AC.  kadangi teksto ir duomenų gavyba yra DI bei mašinų mokymosi prietaikų pagrindas ir yra gyvybiškai svarbi MVĮ ir startuoliams, nes suteikia jiems prieigą prie didelių duomenų kiekių DI algoritmams išbandyti;

AD.  kadangi DI gali sunaudoti labai daug energijos; kadangi, atsižvelgiant į tai, svarbu, kad pažanga DI naudojimo srityje būtų daroma laikantis esamų ES energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos tikslų;

AE.  kadangi DI turėtų visapusiškai veikti visomis Europos kalbomis, kad visi europiečiai turėtų lygias galimybes naudotis šiuolaikinėmis DI naujovėmis daugiakalbėje Europos informacinėje visuomenėje;

AF.  kadangi su aukštosiomis technologijomis siejamos pramonės ir paslaugų srityse DI yra durys į tai, kad Europa taptų startuolių žemynu pasinaudodama naujausiomis technologijomis augimui Europoje užtikrinti – pirmiausia sveikatos technologijų, sveikatos priežiūros paslaugų ir programų, vaistų atradimo, robotikos ir robotizuotų chirurginių operacijų, lėtinių ligų gydymo, taip pat medicininių vaizdų ir įrašų srityse – bei užtikrintų tvarią aplinką ir saugią maisto gamybą; kadangi, kalbant apie mokslinius tyrimus ir patentus DI srityje, šiuo metu Europa atsilieka nuo Šiaurės Amerikos ir Azijos;

AG.  kadangi DI technologijų vystymas – užtikrinant, kad sveikatos technologijos taptų tikslesnės ir veiksmingesnės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – gali padėti pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių ir neįgalių asmenų gyvenimą bei spręsti tokias socialines problemas, kaip mūsų visuomenės senėjimas;

AH.  kadangi DI ir robotikos taikymo medicininės priežiūros srityje galimybės neišsemiamos: be kitų prietaikų, tai aktualu tvarkant medicininius įrašus ir duomenis, atliekant pasikartojantį darbą (testų analizes, rentgeną, kompiuterinės tomografijos tyrimus, duomenų įvestis), rengiant gydymo planus ir skaitmenines konsultacijas (pvz., medicinines konsultacijas remiantis asmens ligos istorija ir bendromis medicinos žiniomis), naudojantis virtualiais slaugytojais, administruojant gydymą vaistais, kuriant vaistus, užsiimant tiksliąja medicina (kai genetikoje ir genomikoje ieškoma mutacijų ir ryšio su liga remiantis DNR informacija), stebint sveikatą ir analizuojant sveikatos priežiūros sistemą;

AI.  kadangi prieinamumas nereiškia, kad tas pačias paslaugas gauna ir tais pačiais prietaisais naudojasi visi; kadangi DI ir robotikos prieinamumas grindžiamas įtraukiu planavimu ir projektavimu; kadangi naudotojo poreikiai, pageidavimai ir patirtis turi būti projekto atspirties taškas;

AJ.  kadangi esama rimtų susirūpinimą etikos, psichologijos ir teisės požiūriais keliančių klausimų, susijusių su robotų autonomija, su tuo, kad jie akivaizdžiai neturi žmogiškos empatijos, ir su jų poveikiu gydytojo ir paciento ryšiui, kurie dar nebuvo tinkamai išnagrinėti ES lygmeniu, ypač kai tai susiję su pacientų asmens duomenų apsauga, atsakomybe ir naujais atsirasiančiais ekonominiais bei darbo santykiais; kadangi autonomija kaip tokia gali būti visapusiškai būdinga tik žmonėms; kadangi būtina sukurti tvirtą teisinę ir etinę DI sistemą;

AK.  kadangi ypač DI taikymas sveikatos srityje turi visuomet turi būti grindžiamas atsakomybės principu, pagal kurį mašiną valdo žmogus;

1.Dirbtinio intelekto ir robotikos padedama visuomenė

1.1.Darbas dirbtinio intelekto ir robotikos amžiuje

1.  pabrėžia, kad automatizavimo ir DI derinys padidins našumą bei, savo ruožtu, išeigą; pažymi, kad, kaip ir per ankstesnes technologijų revoliucijas, kai kurios darbo vietos bus pakeistos, tačiau bus kuriamos ir naujos, dėl kurių keisis gyvenimas bei darbo praktika; pabrėžia, kad, vis labiau naudojant robotiką ir DI, turėtų sumažėti ir žmonių darbo žalingomis bei pavojingomis sąlygomis rizika, be to, tai turėtų paskatinti kurti daugiau kokybiškų deramo darbo vietų bei pagerinti našumą;

2.  primygtinai ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pramonės sektorių, kuriuos labiausiai paveikė darbo automatizavimas, darbuotojų perkvalifikavimui; pabrėžia, jog naujomis švietimo programomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama darbuotojų įgūdžių ugdymui, kad jie galėtų pasinaudoti galimybėmis gauti kurią nors iš DI sukurtų darbo vietų; ragina kurti skaitmeninio raštingumo programas mokyklose ir pameistrystės programas bei apibrėžti profesinio mokymo prioritetus, siekiant padėti darbuotojams prisitaikyti prie technologinių pokyčių;

3.  rekomenduoja valstybėms narėms kartu su privačiojo sektoriaus subjektais įvardyti riziką ir parengti strategijas, siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos reikiamos perkvalifikavimo ir naujų įgūdžių lavinimo programos; pabrėžia, jog pačios įmonės turi investuoti į turimos darbo jėgos apmokymą ir perkvalifikavimą, kad būtų užtikrinti šių darbuotojų poreikiai;

4.  pabrėžia, kad robotikos vystymasis ES smarkiai paveiks darbo santykius; mano, jog šio poveikio problema turėtų būti sprendžiama subalansuotai, kad būtų skatinama reindustrializacija, o padidėjęs našumas būtų naudingas ir darbuotojams;

5.  pažymi, kad dabartinėmis pramonės sąlygomis pusiausvyra tarp savininkų ir darbuotojų yra trapi; mano, jog pažangos įgyvendinant DI pramonės srityje turėtų būti siekiama išsamiai konsultuojantis su socialiniais partneriais, nes galimas pramonės darbuotojų skaičiaus pasikeitimas reikalauja veiklios politikos, kad darbuotojai galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir kad laimėjusiųjų būtų kuo daugiau; pažymi, kad dėl to būtina iš naujo permąstyti ir pertvarkyti darbo rinkos politiką, socialinės apsaugos sistemas ir apmokestinimą;

6.  primygtinai ragina valstybes nares spręsti kliūčių patekti į darbo rinką, pvz., pernelyg aukštų kvalifikacijos reikalavimų, problemą;

7.  mano, kad skaitmeninis raštingumas yra vienas svarbiausių DI vystymosi ateityje veiksnių ir ragina Komisiją bei valstybes nares rengti ir įgyvendinti skaitmeninių įgūdžių lavinimo ir perkvalifikavimo strategijas; pažymi, kad skaitmeninis raštingumas gali būti naudingas norint visapusiškai ir įtraukiai dalyvauti priimant duomenų ekonomikos sprendimus bei palengvinti bendravimą ir bendradarbiavimą su visomis suinteresuotosiomis šalimis;

8.  pažymi, kad poveikį pajus visų amžiaus grupių piliečiai, todėl būtina derinti švietimo programas – taip pat ir apibrėžiant naujus mokymosi būdus bei naudojant naujas mokymo technologijas; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai gilinamasi į švietimo aspektus; pirmiausia yra įsitikinęs, kad į skaitmeninių įgūdžių, įskaitant kodavimą, poreikį mokantis ir mokant turi būti atsižvelgiama nuo pirmųjų mokyklos metų iki mokymosi visą gyvenimą tarpsnių;

1.2.Piktavališkas dirbtinio intelekto naudojimas ir pagrindinės teisės

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad piktavališkas arba aplaidus DI naudojimas gali kelti grėsmę skaitmeniniam, fiziniam ir viešajam saugumui, nes juo gali būti pasinaudota didelio masto tiksliai suplanuotiems ir itin veiksmingiems išpuoliams prieš informacinės visuomenės tarnybas ir sujungtus įrenginius bei dezinformacijos kampanijoms vykdyti ir asmenų apsisprendimo teisei apskritai susilpninti; pabrėžia, kad piktavališkas arba aplaidus DI naudojimas taip pat gali kelti pavojų demokratijai ir pagrindinėms teisėms;

10.  ragina Komisiją pasiūlyti sistemą, pagal kurią būtų baudžiama už manipuliavimo suvokimu praktiką, kai asmeniniams poreikiams pritaikytas turinys arba naujienų sklaidos kanalas sukelia neigiamas emocijas ir iškreipia tikrovės suvokimą ir kai tai gali turėti neigiamų pasekmių (pvz., rinkimų rezultatams, arba formuoti iškreiptą tokių socialinių klausimų, kaip migracija, suvokimą);

11.  pabrėžia, kad svarbu pripažinti, atpažinti ir stebėti ardomojo pobūdžio reiškinius DI vystymo bei su juo susijusiose srityse; ragina moksliškai tiriant DI daug dėmesio skirti ir atsitiktinio arba piktavališko manipuliavimo DI ir robotika atvejams;

12.  ragina Komisiją atsižvelgti į socialinius iššūkius, su kuriais susiduriama dėl piliečių klasifikavimo praktikos; pabrėžia, kad piliečiai neturėtų būti diskriminuojami pagal tai, kaip jie klasifikuojami, ir kad jiems turėtų būti suteikiama teisė pamėginti dar kartą;

13.  reiškia didelį susirūpinimą dėl DI taikomųjų programų, įskaitant skirtas veidui ir balsui atpažinti, naudojimo vadinamosioms emocijų sekimo programoms, t. y. darbuotojų ir piliečių psichikos būklei stebėti, siekiant didinti našumą ir išsaugoti stabilumą visuomenėje, kurios kartais derinamos su vadinamosiomis socialinių kreditų sistemomis, kaip, pvz., jau matyta Kinijoje; pabrėžia, kad tokios programos savaime nesuderinamos su Europos vertybėmis bei asmenų teisių ir laisvių apsaugos normomis;

2.Technologinis kelias į dirbtinį intelektą ir robotiką

2.1.Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

14.  primena, kad Europos DI mokslinių tyrimų bendruomenė pirmauja pasaulyje ir sudaro 32 proc. viso pasaulio DI mokslinių tyrimų institucijų;

15.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Skaitmeninės Europos programos ir DI numatytą 2,5 mlrd. EUR dydžio biudžetą bei didesnį finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“; supranta, jog svarbu, kad ES finansavimas papildytų valstybių narių ir pramonės mokslinių tyrimų biudžetus, skiriamus DI, ir jog būtinas bendradarbiavimas įgyvendinant viešas, privačias ir ES mokslinių tyrimų programas;

16.  remia pagal Skaitmeninės Europos programą numatytus veiklos tikslus formuoti ir stiprinti pamatinius DI pajėgumus Sąjungoje, užtikrinti, kad jie būtų prieinami visoms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms, bei sustiprinti ir jungti į tinklus valstybėse narėse veikiančius DI bandymų ir eksperimentavimo įrenginius;

17.  ragina valstybes nares vystyti įvairių suinteresuotųjų šalių, susijusių su pramonės ir mokslinių tyrimų institutais, partnerystes bei jungtinius DI kompetencijos centrus;

18.  pabrėžia, kad atliekant DI mokslinius tyrimus turėtų būti investuojama ne tik į DI technologijų ir inovacijų vystymą, bet ir į su DI susijusias socialines, etikos ir atsakomybės sritis; mano, kad bet kuris diegiamas DI modelis kaip toks turėtų būti etiškas;

19.  pabrėžia, kad DI moksliniai tyrimai ir kita susijusi veikla, kuria skatinama pažanga visuomenės ir aplinkos labui, turėtų būti vykdoma dar ir laikantis atsargumo principo bei paisant pagrindinių teisių; pabrėžia, kad visi dalyvaujantieji DI kūrimo, įgyvendinimo, sklaidos ir naudojimo veikloje turėtų atsižvelgti į žmogaus orumą, taip pat į asmens ir visuomenės apskritai apsisprendimą ir gerovę – tiek fizinę, tiek psichologinę – bei juos gerbti, numatyti galimą poveikį saugumui ir imtis reikiamų atsargumo priemonių, kurios proporcingai atitiktų apsaugos lygį, įskaitant greitą veiksnių, dėl kurių galėtų kilti pavojus visuomenei ar aplinkai, atskleidimą;

20.  pabrėžia, kad kuriant DI nepaprastai svarbi ir konkurencinga mokslinių tyrimų aplinka; pabrėžia, kad svarbu remti pažangius mokslinius tyrimus, įskaitant fundamentalųjį mokslą ir didelės rizikos bei didelės grąžos projektus, taip pat puoselėti Europos mokslinių tyrimų erdvę, įskaitant patrauklias finansavimo, judumo ir prieigos prie infrastruktūros ir technologijų visoje Sąjungoje sąlygas, kuri būtų grindžiama atvirumo trečiosioms šalims ir ekspertinėms žinioms iš Sąjungai nepriklausančių šalių principu, jeigu tai nekelia pavojaus ES kibernetiniam saugumui;

21.  pabrėžia, kad ES tyrėjai ir toliau uždirba gerokai mažiau nei jų kolegos JAV ir Kinijoje, o tai, žinia, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie išvyksta iš Europos; ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti didžiausių talentų pritraukimui į Europos įmones, o valstybes nares – sudaryti patrauklias sąlygas;

22.  pabrėžia, kad naująją ABT(7) pavyzdinę iniciatyvą Europa turi specialiai skirti DI, ypatingą dėmesį skiriant į žmogų orientuotam požiūriui ir kalbų technologijoms;

23.  mano, jog DI, mašinų mokymasis ir eksponentiniai šuoliai duomenų prieinamumo ir debesijos kompiuterijos srityse skatina mokslinių tyrimų iniciatyvas, kuriomis siekiama suprasti biologiją molekulių ir ląstelių lygmeniu, reikiama linkme nukreipti gydymo būdų vystymą ir analizuoti duomenų srautus, siekiant aptikti grėsmes sveikatai, prognozuoti ligų protrūkius ir konsultuoti pacientus; pažymi, kad duomenų gavybos ir duomenų naršymo metodai galima būti naudojami spragoms priežiūros srityje, rizikoms, tendencijoms ir modeliams nustatyti;

24.  pabrėžia, jog atvejams, kai rizika kyla kaip neišvengiamas ir neatsiejamas DI mokslinių tyrimų elementas, turėtų būti parengti griežti rizikos vertinimo ir valdymo protokolai bei jų turėtų būti laikomasi atsižvelgiant į tai, kad žalos rizika neturi būti didesnė nei ta, su kuria susiduriama kasdieniame gyvenime (t. y. žmonėms neturėtų grėsti didesnė ar papildoma rizika nei ta, su kuria jie susiduria gyvendami kaip įprasta);

2.2.Investicijos

25.  pažymi, kad, norinti išsaugoti konkurencingumą, svarbu daugiau investuoti šioje srityje; pripažįsta, kad, nors didžiąją dalį šios srities investicijų ir inovacijų užtikrina privačiojo sektoriaus įmonės, valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų būti raginamos toliau investuoti į mokslinius tyrimus šiame sektoriuje ir apibrėžti savo vystymosi prioritetus; palankiai vertina pasiūlymą dėl „InvestEU“ ir kitas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriomis bus skatinamas privatus finansavimas; mano, jog norint užtikrinti, kad raida būtų kryptinga, turėtų būti skatinamas privačiojo ir viešojo sektorių investicijų koordinavimas;

26.  pabrėžia, kad investicijos į DI, kurių išskirtinis bruožas gali būti didelis neapibrėžtumas, turėtų būti papildomos ES finansavimu, pvz., pagal Europos investicijų banko (EIB) ar Europos investicijų fondo (EIF) arba „InvestEU“ ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) programas – jos galėtų būti gera paspirtis pasidalijant riziką;

27.  primygtinai ragina Komisiją neleisti naudoti ES finansavimo DI, kuris gali būti ginklams; primygtinai ragina Komisiją neskirti ES finansavimo įmonėms, kurios užsiima moksliniais dirbtinės sąmonės tyrimais ir vystymu;

28.  rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad mokslinių tyrimų, kurie buvo atliekami už ES lėšas, intelektinė nuosavybė ir toliau priklausytų ES bei Europos universitetams;

2.3.Inovacijos ir visuomenės pritarimas bei atsakomybė

29.  pažymi, kad visiems svarbiausiems technologinės pažangos laimėjimams buvo reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį didžioji dalis visuomenės geriau perprastų technologiją ir ją įsileistų į savo kasdienį gyvenimą;

30.  pažymi, kad šios technologijos ateitis priklauso nuo to, ar jai pritars visuomenė, ir kad daugiau dėmesio turi būti skiriama tinkamam informavimui apie jos privalumus, siekiant užtikrinti geresnį technologijos ir jos taikymo supratimą; taip pat pažymi, kad, jei visuomenė nebus informuojama apie DI technologiją, šiame sektoriuje bus mažiau paskatų inovacijoms;

31.  mano, kad visuomenės pritarimas priklauso nuo tuo, kaip ji informuojama apie DI teikiamas galimybes, su juo susijusius iššūkius ir pokyčius; rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai sudaryti sąlygas lengviau gauti patikimos informacijos tokiais pagrindiniais susirūpinimą dėl DI keliančiais klausimais, kaip privatumas, saugumas ir skaidrumas priimant sprendimus;

32.  palankiai vertina bandomosios reglamentavimo aplinkos naudojimą, kad, bendradarbiaujant su reguliavimo institucijomis, būtų teikiamos naujos novatoriškos idėjos, nuo pat pradžių leidžiant į technologiją įdiegti apsaugos priemones ir taip palengvinti bei paskatinti jos patekimą į rinką; pabrėžia, jog būtina parengti būtent DI skirtas bandomąsias reglamentavimo aplinkas, kad DI technologijos būtų saugiai ir veiksmingai naudojamos realiomis sąlygomis;

33.  pažymi, jog, siekiant, kad visuomenė labiau pritartų DI, būtinos garantijos, kad naudojamos sistemos yra saugios ir patikimos;

34.  pažymi, kad DI ir kalbos technologija gali būti reikšmingai taikomi įvairovės vienijamai Europai puoselėti tokiose srityse, kaip automatinis vertimas, kasdienės kalbos tarpininkai ir asmeniniai padėjėjai, šnekamosios kalbos sąsajos robotams ir daiktų internetui, pažangioji analizė ir automatinis internetinės propagandos, melagingų naujienų bei neapykantos kurstymo atpažinimas;

2.4.Pagalbinės sąlygos: ryšys, duomenų prieinamumas ir itin našios kompiuterinės sistemos bei debesijos infrastruktūra

35.  pabrėžia, kad robotikos ir DI technologijos integravimas ekonomikoje ir visuomenėje reikalauja skaitmeninės infrastruktūros, kuri užtikrintų visuresį ryšį;

36.  pabrėžia, jog ryšys yra prielaida norint, kad Europa taptų gigabitinės visuomenės dalimi, o DI yra akivaizdus pavyzdys, kaip eksponentiškai auga kokybiško, spartaus, saugaus ir skvarbaus ryšio paklausa; mano, kad Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau skatinti priemones, kuriomis būtų skatinama investuoti į itin didelio pralaidumo tinklus ES ir juos įsisavinti;

37.  pabrėžia, jog greita, saugi ir patikima 5G plėtra nepaprastai svarbi norint užtikrinti, kad Sąjunga galėtų visapusiškai naudotis DI privalumais ir apsisaugoti nuo grėsmių kibernetiniam saugumui bei taip sudaryti galimybes atnaujinti ir vystyti pramonės šakas ir paslaugas, kurios yra Europos ekonomikos stuburas, ir remti naujų paslaugų, gamybos ir rinkų, kurios itin svarbios naujoms darbo vietoms ir aukšto lygio užimtumui užtikrinti, atsiradimą;

38.  primena, jog aukštos kokybės prasmingų duomenų prieinamumas nepaprastai svarbus tikro konkurencingumo DI sektoriuje požiūriu, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti duomenų rengimo, dalijimosi jais ir jų administravimo būdus, kad vieši duomenys taptų bendru turtu, tuo pat metu apsaugant privatumą ir neskelbtinus duomenis;

39.  akcentuoja duomenų, naudojamų giliajam mokymuisi, kokybės svarbą; pažymi, kad menkos kokybės, pasenusių, neišsamių ar neteisingų duomenų naudojimas gali lemti prastas prognozes bei, savo ruožtu, diskriminaciją ir šališkumą;

40.  mano, kad, taikant naująsias taisykles, kuriomis reglamentuojamas laisvas ne asmens duomenų judėjimas Sąjungoje, galima gauti vis daugiau duomenų, reikalingų duomenimis grindžiamoms inovacijoms, o MVĮ ir startuoliams lengviau kurti inovatyvias DI grindžiamas paslaugas bei patekti į naujas rinkas, kartu sudarant piliečiams ir įmonėms galimybes naudotis geresniais produktais ir paslaugomis;

41.  pažymi, kad DI galėtų užtikrinti didesnį veiksmingumą, patogumą ir gerovę daugelyje sektorių, jei pripažintos pramonės suinteresuotosios šalys bendradarbiautų su DI kūrėjais; be to, pažymi, kad didelis duomenų, kurie nėra asmeninio pobūdžio, kiekis šiuo metu priklauso suinteresuotosioms šalims ir partnerysčių pagrindu galėtų būti naudojami jų veiksmingumui didinti; mano, jog prielaida norint, kad tai taptų tikrove, yra DI naudotojų ir kūrėjų bendradarbiavimas;

42.  akcentuoja sąveikumo ir duomenų tikslumo svarbą norint užtikrinti naujųjų technologijų aukšto lygio patikimumą ir saugumo standartus;

43.  mano, kad neretai DI taikomųjų programų, pritaikytų naudotojams visoje ES, sėkmės sąlyga būna visapusiškas vietos rinkų išmanymas ir prieiga prie tinkamų vietos duomenų bei jų naudojimas duomenų rinkiniams išbandyti ir sistemoms išmėginti bei patvirtinti – ypač su natūraliosios kalbos apdorojimu susijusiuose sektoriuose; ragina valstybes nares skatinti aukštos kokybės, sąveikių ir atvirų viešojo sektoriaus bei privačiai laikomų duomenų prieinamumą;

44.  pažymi, jog būtina užtikrinti kuo didesnį suderinamumą su ES politika didžiųjų duomenų srityje;

45.  palankiai vertina priemones keitimuisi ir dalijimuisi duomenimis tarpvalstybiniu lygmeniu skatinti bei remti;

46.  pažymi, kad šiuo metu dalijimosi duomenimis potencialas toli gražu neišnaudojamas ir kad dideli duomenų kiekiai naudojami nepakankamai;

47.  pripažįsta, kad duomenimis dalijamasi nenoriai, ir pažymi, kad būtina imtis veiksmų tam paskatinti; pažymi, kad bendrų standartų nebuvimas irgi atlieka didelį vaidmenį galimybės dalytis duomenimis požiūriu;

48.  teigiamai vertina tokius reglamentus, kaip Laisvo duomenų judėjimo reglamentas, ir jo svarbą tokiose srityse, kaip DI, kad procesai galėtų vykti veiksmingiau ir naudingiau;

49.  pripažįsta, jog būtina parengti labiau rinkos dėsniais pagrįstas paskatas, siekiant paraginti suteikti prieigą prie duomenų ir jais dalintis; atkreipia dėmesį į pavojų, kurį duomenų atvirumas pirmiausia kelia investicijoms į duomenis;

50.  ragina užtikrinti didesnį duomenų nuosavybės taisyklių ir taikomų teisnių sistemų aiškumą; pažymi, kad reglamentavimo neapibrėžtumas lėmė perdėm atsargų pramonės atsaką;

51.  akcentuoja Europos iniciatyvų debesijos kompiuterijos ir itin našių kompiuterinių sistemų srityse svarbą: taip bus toliau stiprinamas giliojo mokymosi algoritmų vystymas ir didžiųjų duomenų apdorojimas; yra tvirtai įsitikinęs, jog norint, kad šios iniciatyvos būtų sėkmingos ir aktualios DI vystymo požiūriu, infrastruktūra turi būti atvira tiek viešiems, tiek privatiems subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ir kitur, be to, ji turi būti valdoma remiantis kuo mažiau varžančiais prieigos kriterijais;

52.  teigiamai vertina Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimą; pabrėžia, kad skaičiavimas superkompiuteriu ir duomenų infrastruktūra nepaprastai svarbūs norint užtikrinti konkurencingą inovacijų ekosistemą DI technologijoms ir taikomosioms programoms vystyti;

53.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterija turi atlikti esminį vaidmenį skatinant DI įsisavinimą; pabrėžia, kad, turėdami prieigą prie debesijos paslaugų, privačios įmonės, viešosios įstaigos, mokslinių tyrimų ir akademinėms institucijos bei naudotojai gali vystyti ir naudoti DI veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai;

3.Pramonės politika

54.  primena, jog be to, kad DI ir robotikos taikymas pramonėje vyksta jau kurį laiką ir yra nusistovėjęs, šioje srityje daroma tolesnė pažanga, įskaitant visapusišką ir įvairų taikymą visose žmogaus veiklos srityse; mano, jog pagal bet kurią reglamentavimo sistemą turi būti numatytas lankstumas, kad būtų galima taikyti inovacijas ir laisvai vystyti naujas DI technologijas bei naudojimo būdus;

55.  pabrėžia, kad DI taikymo sritis ir prietaikos turėtų būti projektavimo proceso išdava, vadovaujantis poreikiais ir principais, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į numatytą rezultatą bei ekonominiu ir socialiniu požiūriu geriausią būdą jam pasiekti; yra įsitikinęs, kad vadovavimasis aiškia politika visais vystymo etapais leis užtikrinti paskirtį atitinkantį įgyvendinimą ir spręsti rizikos bei trūkumų problemas;

56.  rekomenduoja naudoti ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, siekiant ieškoti būdų, kaip išspręsti tokius svarbiausius uždavinius, kaip duomenų ekosistemos kūrimas ir prieigos prie duomenų, dalijimosi jais ir jų srauto skatinimas, kartu apsaugant žmonių teises į privatumą;

57.  pabrėžia, kad didelis iššūkis būsimosioms DI sistemoms yra nenuosekli programinės įrangos gamybos technologijų kokybė, ir todėl atkreipia ypatingą dėmesį į standartizacijos būtinybę konstruojant ir naudojant DI sistemas;

58.  atkreipia dėmesį į visame pasaulyje atliekamą darbą ir pripažįsta, jog būtina veikliai bendradarbiauti su partneriais – ypač EBPO ir Didžiojo dvidešimtuko šalimis – apsisprendžiant dėl krypties, kuria pasuks ši pramonė, siekiant užtikrinti, kad ES liktų konkurencinga ir išsaugotų vienodą prieigą valstybėms, bei kuo labiau dalijantis DI vystymosi nauda;

59.  susirūpinęs pažymi, jog nemažai ne Europos įmonių ir subjektų iš trečiųjų šalių vis dažniau taiko DI grindžiamus prognozavimo modelius, kad teiktų paslaugas ir naudotųsi pridėtine verte ES rinkose, ypač vietos lygmeniu, taip pat kad stebėtų politines nuotaikas ir galimai darytų joms įtaką, o tai yra galima grėsmė ES piliečių technologiniam suverenumui;

60.  pabrėžia, kad visuomenės parama DI turėtų būti sutelkta į tuos strateginius sektorius, kuriuose ES pramonė turi didžiausias galimybes būti pasaulio lydere ir kurie užtikrina pridėtinę vertą bendro viešojo intereso požiūriu;

3.1.Prioritetiniai sektoriai.

3.1.1.Viešasis sektorius

61.  pabrėžia, kad viešasis sektorius gali gauti daug naudos iš DI ir robotikos, ir teigiamai vertina didesnes investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant užtikrinti sėkmę šioje srityje;

62.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų investuoti ir į švietimą bei mokymo DI srityje programas, siekiant padėti viešojo sektoriaus darbuotojams priprasti naudotis DI ir robotika; pažymi, kad taip pat turėtų būti rengiamos informavimo kampanijos, skirtos piliečiams, kurie naudosis DI sistemų ir robotikos teikiamomis viešojo sektoriaus paslaugomis, siekiant išsklaidyti jų baimę netekti galimybės kontroliuoti savo asmens duomenis ir įtvirtinti pasitikėjimą;

63.  pabrėžia, kad viešojo sektoriaus informacija yra neeilinis duomenų šaltinis, galintis prisidėti prie greitos pažangos ir padėti sukurti naują strategiją, kurią taikant būtų laimėtas pritarimas naujoms skaitmeninėms technologijoms, ypač DI;

64.  laikosi nuomonės, kad, viešajame sektoriuje ėmus taikyti patikimą DI, galima tvirtai paremti viešojo administravimo reformą sprendimų priėmimo srityje ir pagerinti viešąsias paslaugas bei paskatinti DI labiau taikyti kituose sektoriuose;

65.  pripažįsta robotikos procesų automatizavimo naudojimą ir jo poveikį gerinant viešojo sektoriaus procesus; atkreipia dėmesį į jo sąveikumą su senosiomis sistemomis;

66.  ragina valstybes nares būti šios skaitmeninės transformacijos lyderėmis, pozicionuojant save kaip pagrindines atsakingas DI technologijų naudotojas ir pirkėjas; pabrėžia, jog šiame kontekste valstybės narės turi pritaikyti savo duomenų politiką, be kitų susijusių klausimų, viešųjų duomenų rinkimo, naudojimo, saugyklų ar anotavimo srityse, kad DI galėtų būti diegiamas visuose viešuosiuose sektoriuose;

67.  pabrėžia, kad į DI vystymo procesą būtina įtraukti visuomenę; todėl ragina Komisiją skelbti visus algoritmus, priemones ar technologijas, kurias visuomenė finansuoja ar bendrai finansuoja kaip atviras šaltinis;

68.  mano, kad DI bus didelis privalumas įgyvendinant vienkartinio duomenų pateikimo principą, nes bus galima derinti duomenų bazių ir įvairių šaltinių informaciją bei taip palengvinti piliečių bendravimą su viešojo administravimo institucijomis;

69.  ragina Komisiją užtikrinti piliečių apsaugą nuo bet kokių DI klasifikavimo sprendimų sistemų, panašių į tas, kurias planuojama naudoti Kinijoje, naudojimo viešojo administravimo institucijose;

3.1.2.Sveikata

70.  pabrėžia, kad žmogiškas ryšys yra esminis žmogiškos priežiūros aspektas;

71.  pažymi, kad, ilgėjant tikėtinai žmonių gyvenimo trukmei, DI ir robotika gali būti naudingi priežiūros sektoriui, pvz., padedant gydytojams ir slaugytojams daugiau laiko skirti didelės vertės veiklai (pvz., bendravimui su pacientais);

72.  atkreipia dėmesį į poveikį, kurį DI jau daro gerovei, prevencijai, diagnostikai ir moksliniams tyrimams, taip pat į jo didžiulį potencialą numatant asmeniniams poreikiams pritaikytą priežiūrą; mano, kad galiausiai taip sukuriama tvaresnė, veiksmingesnė ir rezultatais labiau grindžiama sveikatos priežiūros ekosistema;

73.  pažymi, kad, DI derinant su žmogaus atliekama diagnostika, klaidų lygis paprastai būna gerokai mažesnis negu tada, kai gydytojas diagnozę nustato vienas(8);

74.  pabrėžia, kad tai, kaip naudojami sveikatos sektoriaus duomenys, turi būti stebima atidžiai ir laikantis etikos principų bei jokiu būdu neturi trukdyti naudotis socialine apsauga ar draudimu;

75.  mano, kad tais atvejais, kai DI naudojamas įsodinamuose medicinos prietaisuose, jų nešiotojas turėtų turėti teisę patikrinti ir pakeisti prietaise naudojamą šaltinio kodą;

76.  ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didžiųjų duomenų naudojimui sveikatos srityje, siekiant užtikrinti, kad jie teiktų kuo didesnes galimybes, pvz., gerintų atskirų pacientų sveikatos būklę ir valstybių narių visuomenės sveikatos sistemų veiklos rezultatus, nemažinant etikos standartų ir nekeliant pavojaus piliečių privatumui ar saugumui;

77.  tačiau pabrėžia, kad esama medicinos prietaisų patvirtinimo sistema gali būti netinkama DI technologijoms; ragina Komisiją atidžiai stebėti pažangą šių technologijų srityje ir prireikus siūlyti reglamentavimo sistemos pakeitimus, kad būtų galima sukurti sistemą, pagal kurią būtų apibrėžta atitinkama naudotojo (gydytojo / specialisto), technologinio sprendimo gamintojo ir sveikatos priežiūros įstaigos, siūlančios gydymą, atsakomybė; pažymi, kad DI naudojimo sveikatos sektoriuje požiūriu svarbiausia problema yra teisinė atsakomybė už žalą; todėl pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad naudotojai nejaustų pareigos visais atvejais pritarti diagnostikos sprendimui ar gydymui, siūlomam technologinio prietaiso, baimindamiesi būti paduoti į teismą už žalą, jeigu, informacija pagrįstu jų profesionaliu vertinimu, jų išvados net ir iš dalies būtų kitokios;

78.  ragina valstybes nares ir Komisiją didinti su sveikata susijusių DI technologijų finansavimą viešajame ir privačiajame sektoriuose; šiame kontekste palankiai vertina bendradarbiavimo deklaraciją, pasirašytą 24-ių ES valstybių narių ir Norvegijos, siekiant didinti investicijų į DI poveikį Europos lygmeniu; ragina valstybes nares ir Komisiją svarstyti, ar turėtų būti atnaujintos ir visos Europos mastu standartizuotos medikų ir sveikatos priežiūros personalo mokymų programos, kad valstybėse narėse būtų užtikrintos aukšto lygio ekspertinės žinios ir vienodos sąlygos, susijusios su pažangiausių technologinių prietaisų, taikomų robotizuotos chirurgijos, biomedicinos ir DI grindžiamų biomedicininių vaizdų srityse, išmanymu ir naudojimu;

79.  ragina Komisiją rengti strategijas ir politiką, kurias įgyvendinant ES galėtų tapti pasaulio lydere augančioje sveikatos priežiūros technologijų srityje, kartu užtikrinant, kad pacientai galėtų naudotis sklandžia ir veiksminga medicinine priežiūra;

80.  pripažįsta, kad geresnė diagnostika galėtų išgelbėti milijonus gyvybių, nes, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 89 proc. atvejų ankstyvą mirtį Europoje sukelia neužkrečiamosios ligos;

81.  ypač akcentuoja DI ir robotikos indėlį į inovatyvią prevencinę, klinikinę ir reabilitacinę praktiką bei metodiką sveikatos sektoriuje, o ypač – į jų naudą neįgaliems pacientams;

82.  pripažįsta, kad, robotikos srityje labiau naudojant jutiklius, buvo išplėsta priežiūros taikymo sritis, o pacientai gali gauti labiau asmeniniams poreikiams pritaikytą gydymą ir paslaugas bei nuotolinę priežiūrą iš savo namų, tuo pat metu gaunant reikšmingesnius duomenis;

83.  pripažįsta, jog, remiantis 2017 m. gegužės mėn. „Eurobarometro“ apklausa(9), šiuo metu ES piliečius vis dar trikdo mintis, kad robotai galėtų būti naudojami kasdienei sveikatos priežiūrai; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas ir komunikacijos kampanijas informuotumui apie kasdienio robotų naudojimo naudą didinti; atkreipia ypatingą dėmesį į Japonijos robotų strategiją;

3.1.3.Energetika

84.  pažymi, kad DI leidžia energijos tiekėjams pereiti nuo prevencinės prie prognozuojamos išteklių techninės priežiūros ir užtikrinti veiksmingesnę energijos gamybą stiprinant patikimumą – ypač atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – ir nustatant veiksmingiausias vietas įrenginiams bei taip užtikrinant geresnį reguliavimo apkrova valdymą;

85.  pripažįsta, kad DI parengiami tikslesni duomenys apie atsinaujinančiosios energijos gamybos potencialą užtikrins didesnį apibrėžtumą investicijų požiūriu įmonėms ir asmenims bei taip paspartins energetikos pertvarką atsinaujinančiųjų energijos išteklių kryptimi ir prisidės prie Sąjungos ilgalaikės strategijos, kuria siekiama neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos;

86.  pažymi, kad sprendimai, apimantys jutiklius, jau naudojami energijos vartojimui namuose valdyti ir kad tai leido sutaupyti nemažai energijos ir pinigų;

87.  palankiai vertina DI potencialą modeliuojant, nustatant ir švelninant žmogaus veiklos poveikį klimatui; pažymi, kad, nors intensyvėjant skaitmeninimui atsiranda naujų energijos poreikių, dėl jo gali padidėti ir energijai imlių sektorių veiksmingumas bei būti geriau suprantami procesai, dėl kurių padėtis juose gerėja;

88.  pabrėžia, kad intensyvesnis energetikos sektoriaus skaitmeninimas lėmė energijos tinklų didėjimą ir didesnį pažeidžiamumą kibernetiniams išpuoliams; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją lydėtų tokios priemonės, kaip DI, kuriomis būtų gerinamas kibernetinis saugumas;

3.1.4.Transportas

89.  palankiai vertina tai, kad DI ir robotika gali smarkiai patobulinti mūsų transporto sistemas naudojant autonominius traukinius ir motorines transporto priemones; ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir daugiau investuoti šioje srityje bei užtikrinti saugų ir veiksmingą jos vystymąsi; atkreipia dėmesį į didžiules galimybes tiek didesnėms technologijų bendrovėms, tiek MVĮ;

90.  pažymi, kad, mažinant žmogiškų klaidų transporto sektoriuje skaičių, sistema gali tapti veiksmingesne, įskaitant mažiau eismo įvykių dėl aiškesnių vertinimų ir dėl to, kad technologija yra nuspėjamo pobūdžio, mažesnį vėlavimą dėl galimybės planuoti eismo modelius ir teikti paslaugas laikantis tvarkaraščio bei galimybę daugiau sutaupyti, nes sumažėtų vairuotojų daromų klaidų ir būtų supaprastinti vidaus procesai;

91.  pažymi, kad autonominių transporto priemonių įsitvirtinimas ateityje kelia rizikos, susijusios su duomenų privatumu ir techniniais gedimais, klausimą, o, atsakomybei nuo vairuotojo perėjus gamintojui, draudimo bendrovės turės keisti principus, pagal kuriuos įtraukia riziką į savo draudimo veiklą;

92.  pažymi, jog ryšiui su transporto priemonėmis ir transporto sistemomis palaikyti vis dažniau naudojamas balso ryšys, tačiau ši funkcija prieinama vos keliomis Europos kalbomis, taigi turėtų būti užtikrinta, kad šios galimybės visiems europiečiams būtų prieinamos jų gimtąja kalba;

3.1.5.Žemės ūkis ir maisto grandinė

93.  pažymi, kad DI turi potencialo tapti katalizatoriumi dabartinę maisto sistemą iš esmės pertvarkant į įvairesnį, atsparesnį, regioniniu požiūriu pritaikytą ir sveiką modelį, skirtą ateičiai;

94.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį DI gali atlikti stengiantis padėti spręsti aprūpinimo maistu klausimus, prognozuoti bado ir per maistą plintančių ligų protrūkius, mažinti maisto nuostolius ir eikvojimą bei gerinti tausų žemės, vandens ir kitų sveikai ekosistemai gyvybiškai svarbių aplinkos išteklių valdymą;

95.  pabrėžia, kad DI gali būti taikomas lemiamais visos maisto sistemos vertės grandinės momentais – nuo gamybos iki vartojimo – ir stiprinti mūsų gebėjimą iš esmės pakeisti tai, kaip mes gaminame, perdirbame ir perkame maistą, geriau informuodamas apie žemės naudojimo planavimo praktiką;

96.  pažymi, kad DI gali pagerinti išteklių valdymą ir sąnaudų veiksmingumą, padėti mažinti atliekas, susidarančias nuėmus derlių, ir daryti įtaką vartojimo pasirinktims;

97.  pažymi, kad DI taikant tiksliojo ūkininkavimo srityje galima iš esmės pertvarkyti žemės ūkio gamybą ir žemėtvarką bendriau, gerinant žemės naudojimo planavimą, prognozuojant žemės naudojimo keitimą ir stebint kultūrinių augalų būklę, be to, jį taikant galima pertvarkyti ir ekstremalių oro reiškinių prognozavimą;

98.  pažymi, kad DI gali radikaliai pakeisti sąnaudų užtikrinimą, kenkėjų kontrolę ir ūkių valdymą, daryti įtaką ūkininkavimo praktikai, pakeisti tai, kaip gaunami draudimo produktai, ir padėti prognozuoti būsimus bado ir didelio ūmaus mitybos nepakankamumo protrūkius bei jų išvengti;

99.  pažymi, kad DI gali lemti geresnius sprendimus dėl ūkių sistemų valdymo ir skatinti vystyti pagalbos priimant sprendimus bei rekomendacijų sistemas gerinant ūkių veiksmingumą ir jų būklę;

3.1.6.Kibernetinis saugumas

100.  pažymi, kad kibernetinis saugumas yra svarbus DI aspektas, ypač turint galvoje aukšto lygio DI skaidrumo iššūkius; mano, kad technologinį požiūrį, įskaitant šaltinio kodo auditą, ir skaidrumo bei atskaitomybės reikalavimus turėtų papildyti institucinė strategija, pagal kurią būtų atremiami iššūkiai, susiję su kitose šalyse sukurto DI pateikimu ES bendrajai rinkai;

101.  ragina greitai įgyvendinti Kibernetinio saugumo aktą; pažymi, kad kuriant ES sertifikavimo sistemas turėtų būti užtikrinamas atsparesnis saugių DI ir robotikos sistemų kūrimas ir diegimas;

102.  mano, kad DI vienu metu gali būti ir grėsmė kibernetiniam saugumui, ir kovos su kibernetiniais išpuoliais priemonė; mano, kad ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) turėtų parengti kibernetinio saugumo DI srityje veiksmų planą, kuriame būtų įvertintos ir pagal kurį būtų sprendžiamos DI būdingos grėsmės bei silpnosios pusės;

103.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti pramoninę bazę kaip strateginį komponentą saugiam DI vystyti; pabrėžia, kad, norėdama užtikrinti plataus užmojo kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą ir IRT paslaugų patikimumą, Europa turi investuoti į savo technologinę nepriklausomybę; pabrėžia, kad ES turi nedelsdama sukurti savo infrastruktūrą, duomenų centrus, debesijos sistemas ir komponentus, pvz., grafikos procesorius ir lustus;

104.  pažymi, kad, vystantis DI, o programišiams tampant vis išmanesniais, nepaprastai svarbūs bus tvirti kibernetinio saugumo sprendimai;

105.  pripažįsta, kad, įgyvendinant DI sprendimus kibernetinio saugumo srityje, bus galima prognozuoti grėsmes, nuo jų apsisaugoti ir jas švelninti;

106.  pabrėžia, kad, nors taikant DI bus galima aptikti daugiau grėsmių, nepaprastai svarbu, kad šias grėsmes aiškintų žmogus, siekiant nustatyti, ar jos tikros;

107.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę naudoti blokų grandine grindžiamas kibernetinio saugumo taikomąsias programas, kuriomis – naudojant duomenų šifravimo modelius be tarpininkų – būtų gerinamas DI infrastruktūrų atsparumas, patikimumas ir tvirtumas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atlyginti piliečiams už jų duomenis naudojant žetonus;

108.  ragina Komisiją stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumą toliau derinant ir koordinuojant pastangas visoje Europoje;

3.1.7.MVĮ

109.  pripažįsta MVĮ svarbą DI sėkmei; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti užsakomąją DI platformą, kuri paspartins technologijų perdavimą ir taps startuolių ir MVĮ augimo katalizatoriumi; ragina Komisiją skatinti DI skirtus skaitmeninių inovacijų centrus, kurie būtų ne paskata papildomiems administravimo lygmenims kurti, o daugiausia dėmesio skirtų greitesniam investavimui į projektus, kurių veiksmingumas yra pasitvirtinęs;

110.  pažymi, kad dėl investavimo į DI kainos MVĮ susiduria su didelėmis patekimo į rinką kliūtimis; pripažįsta, kad, DI išpopuliarėjus tarp vartotojų, šių investicijų rizika MVĮ sumažėtų;

111.  pabrėžia, jog būtina skatinti, kad DI naudotų ir MVĮ, ir vartotojai;

112.  akcentuoja tikslinių priemonių svarbą užtikrinant, kad MVĮ ir startuoliai galėtų taikyti DI technologijas ir semti jų naudą; mano, kad turėtų būti privaloma atlikti naujų ES teisės aktų poveikio DI technologinei plėtrai vertinimus, taip pat kad turėtų būti svarstoma galimybė šiuos poveikio vertinimus atlikti ir nacionaliniu lygmeniu;

113.  pabrėžia, kad DI gali būti skatinamasis veiksnys MVĮ, tačiau dėl jo stiprėja ir didžiųjų pirmųjų taikytojų bei vystytojų įtaka; todėl, atsižvelgdamas į konkurenciją, atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad būtų tinkamai vertinami nauji iškraipymai ir kad ši problema būtų sprendžiama;

4.Dirbtinio intelekto ir robotikos teisinis pagrindas

114.  siekdamas, kad būtų puoselėjama DI vystymui palanki reglamentavimo aplinka, ir atsižvelgdamas į geresnio reglamentavimo principą, ragina Komisiją reguliariai atlikti naujus galiojančių teisės aktų vertinimus ir užtikrinti, kad jie atitiktų paskirtį DI požiūriu ir kad tuo pat metu jais būtų gerbiamos pagrindinės ES vertybės, bei siekti juos iš dalies pakeisti arba pateikti naujus pasiūlymus, jei paaiškėtų, kad taip nėra;

115.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurtos DI grindžiamos dalyvaujamosios platformos, suteikiančios piliečiams galimybę būti sėkmingai išklausytiems ir bendrauti su valdžia teikiant pasiūlymus – taip pat ir naudojantis dalyvaujamaisiais biudžetais bei kitomis tiesioginės demokratijos priemonėmis; pabrėžia, kad principu „iš apačios į viršų“ grindžiami projektai gali paskatinti piliečių dalyvavimą bei padėti žmonėms veiksmingiau ir demokratiškiau priimti informacija grindžiamus sprendimus;

116.  pažymi, kad DI yra samprata, apimanti įvairiausius produktus ir taikomąsias programas – nuo automatizavimo, algoritmų ir siaurai traktuojamo DI iki bendro pobūdžio DI; mano, kad išsamus teisės aktas ar reglamentas dėl DI turėtų būti vertinamas atsargiai, nes pagal sektorių reglamentus gali būti ne tik numatoma politika, apskritai laikytina pakankama, bet ji gali būti ir tobulinama iki lygio, kai tampa reikšminga pramonės sektoriui;

117.  pabrėžia, kad turi būti sukurta politikos sistema, pagal kurią būtų skatinama vystyti visų rūšių DI, o ne tik giliojo mokymosi sistemas, kurioms būtini didžiuliai duomenų kiekiai;

4.1.Dirbtinio intelekto vidaus rinka

118.  pabrėžia tarpusavio pripažinimo principo svarbą tarpvalstybiniu lygmeniu naudojant išmaniąsias prekes, įskaitant robotus ir robotikos sistemas; primena, jog prireikus bandymais, sertifikavimu ir veiksmais produktų saugos srityje turėtų būti užtikrinamas pritaikytasis ir standartizuotasis atitinkamų prekių saugumas; šiame kontekste pažymi, kad svarbu imtis darbo ir DI etikos aspektų srityje;

119.  pabrėžia, kad ES teisės aktais, susijusiais su bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimu, turėtų būti šalinamos DI diegimo kliūtys; ragina Komisiją prireikus įvertinti galimybę atnaujinti politikos ir reglamentavimo sistemas, siekiant sukurti bendrą Europos rinką, skirtą DI;

120.  pripažįsta, kad robotikos ir DI technologijos vis labiau taikomos autonominėse transporto priemonėse, pvz., autonominiuose automobiliams ir civilių naudojamuose bepiločiuose orlaiviuose; pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau taiko arba svarsto galimybę taikyti būtent šios srities teisės aktus, o tai gali lemti skirtingus nacionalinės teisės aktus, dėl kurių gali kilti kliūčių vystant autonomines transporto priemones; todėl ragina parengti vieną Sąjungos taisyklių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinta tinkama naudotojų, įmonių ir kitų susijusių šalių interesų bei galimos rizikos pusiausvyra, kartu vengiant perteklinio robotikos ir DI sistemų reglamentavimo;

121.  primygtinai ragina valstybes nares modernizuoti savo profesinio mokymo ir švietimo sistemas, siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą ir naujoves DI srityje, vadovaujantis Proporcingumo patikros direktyva(10) ir Profesinių kvalifikacijų direktyva(11), bei užtikrinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES specialistų paslaugos būtų konkurencingos visame pasaulyje;

122.  pabrėžia, kad DI taikomas įvairiuose sektoriuose, kuriuose itin svarbi standartizacija, pvz., išmaniosios gamybos, robotikos, autonominių transporto priemonių, virtualiosios realybės, sveikatos priežiūros ir duomenų analizės, ir mano, kad ES masto DI standartizacija paskatins inovacijas ir užtikrins aukšto lygio vartotojų apsaugą; pripažįsta, kad, nors esama nemažai standartų, susijusių su tokiais klausimais, kaip sauga, patikimumas, sąveikumas ir saugumas, būtinas tolesnis bendrų robotikos ir DI standartų skatinimas ir plėtojimas ir tai turėtų būti vienas iš Sąjungos prioritetų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES standartizacijos institucijomis, toliau aktyviai palaikyti ryšį su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis, siekiant tobulinti šios srities standartus;

123.  primena, kad nemažai politikos aspektų, svarbių DI valdomoms paslaugoms, įskaitant vartotojų apsaugos taisykles bei etikos ir atsakomybės politiką, įtraukti į galiojančią paslaugų reglamentavimo sistemą, t. y. į Paslaugų direktyvą(12), Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą(13); šiame kontekste pabrėžia, kad galiausiai žmonės visada turi būti atsakingi už sprendimų, ypač dėl specialistų paslaugų, teikiamų, pvz., medikų, teisininkų ir apskaitininkų, priėmimą; mano, kad būtina svarstyti, ar būtinas kvalifikuoto specialisto vadovavimas, siekiant apsaugoti teisėtus su viešuoju interesu susijusius tikslus ir teikti aukštos kokybės paslaugas;

124.  pripažįsta, jog svarbu tobulinti tokias skaitmenines paslaugas, kaip virtualieji padėjėjai, pokalbių robotai ir virtualiųjų tarpininkai, kuriomis užtikrinamas beprecedentis veiklos veiksmingumas, kartu tinkamai pripažįstant būtinybę vystyti į žmogų orientuotą, rinkos veikiamą DI, kad būtų galima priimti geresnius patikimus sprendimus ir kad jų būtų priimama daugiau, atsižvelgiant į DI ir robotikos autonomijos ribas;

4.2.Asmens duomenys ir privatumas

125.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti duomenų, naudojamų žmonių ir robotų bei DI komunikacijai, aukšto lygio saugą, patikimumą ir privatumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares į savo politiką, susijusią su robotika ir DI, įtraukti pritaikytojo saugumo ir privatumo principus;

126.  pakartoja, kad teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje, taikomos visoms robotikos ir DI sritims, taip pat kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisinės sistemos; akcentuoja robotikos sistemų ir DI projektuotojų atsakomybę už produktų kūrimą taip, kad jie būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį, taip pat kad būtų laikomasi duomenų tvarkymo procedūrų, atitinkančių esamus teisės aktus ir konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio bei tinkamo proceso principus;

127.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus Sąjungos teisės aktus dėl DI būtų įtraukiamos priemonės ir taisyklės, kuriomis būtų atsižvelgiama į sparčią technologijų raidą šioje srityje, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai neatsiliktų nuo technologijų plėtros ir diegimo kreivės; pabrėžia, jog būtina, kad šie teisės aktai atitiktų privatumo ir duomenų apsaugos taisykles; ragina peržiūrėti kamerų ir jutiklių naudojimo robotuose ir DI sistemose taisykles, principus ir kriterijus, vadovaujantis Sąjungos duomenų apsaugos teisine sistema;

128.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal bet kurią būsimą ES reglamentavimo sistemą, skirtą DI, būtų užtikrinamas privatumas ir bendravimo konfidencialumas, asmens duomenų apsauga, įskaitant teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, pritaikytoji ir standartizuotoji duomenų apsauga, tikslų apribojimas, saugojimo trukmės apribojimas, tikslumas ir duomenų kiekio mažinimas, visapusiškai laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir asmens saugumo bei kitų pagrindinių teisių, pvz., teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę;

129.  pabrėžia, kad visuomet turi būti paisoma teisės į privatumą ir kad neturi būti įvardijama asmenų tapatybė; pabrėžia, kad DI kūrėjai visuomet turėtų būti gavę aiškų, nedviprasmišką ir informacija pagrįstą sutikimą ir kad DI projektuotojai yra atsakingi už tai, kad būtų parengtos galiojančio sutikimo, konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio ir tinkamo proceso užtikrinimo procedūros ir kad jų būtų laikomasi; pabrėžia, kad projektuotojai turi paisyti visų prašymų sunaikinti ir iš duomenų rinkinių pašalinti bet kuriuos susijusius duomenis;

130.  primena, kad 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1807(14) dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų teigiama, kad, „jei dėl technologijų pokyčių anonimizuotus duomenis tampa įmanoma paversti asmens duomenimis, tokie duomenys turi būti laikomi asmens duomenimis ir atitinkamai turi būti taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas(15)“;

4.3.Atsakomybė

131.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupę, siekiant ES teikti ekspertines žinias apie Atsakomybės už gaminius direktyvos(16) taikymą tradicinių produktų, naujų technologijų ir naujų visuomeninių iššūkių atžvilgiu (Atsakomybės už gaminius direktyvos pogrupis) bei padėti ES parengti principus, kurie galėtų būti naudojami kaip galimo ES ir nacionalinio lygmenimis taikomų teisės aktų pritaikymo, susijusio su naujomis technologijomis, gairės (Naujų technologijų pogrupis);

132.  tačiau apgailestauja, kad šios kadencijos laikotarpiu nepateikta nė vieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o dėl to vėluos ES lygmens atsakomybės taisyklių atnaujinimas ir visoje ES kils grėsmė teisiniam tikrumui šioje srityje, su kuria teks susidurti prekiautojams bei vartotojams;

133.  pažymi, kad DI inžinieriai ar juos samdančios įmonės turėtų likti atsakingos už DI sistemų ar robotikos socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali patirti dabartinės arba ateities kartos;

4.4.Vartotojų apsauga ir įgalėjimas

134.  pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas nepaprastai svarbus norint vystyti DI, taip pat kad DI grindžiamos sistemos apdoroja vis daugiau vartotojų duomenų ir dėl to tampa pagrindiniais kibernetinių išpuolių taikiniais; taip pat pabrėžia, jog DI turi veikti taip, kad neigiamo poveikio nepatirtų piliečiai ir vartotojai, bei mano, jog dėl to turi būti užtikrintas duomenų ir algoritmų, kuriuos jis naudoja, neliečiamumas;

135.  mano, kad tiek gamybai, tiek asmeniniam naudojimui kuriamoms DI technologijoms turėtų būti taikomos rinkos priežiūros institucijų atliekamos gaminių saugos patikros ir vartotojų apsaugos taisyklės, kuriomis, kai tinkama, užtikrinami minimalūs saugos standartai ir sprendžiama nelaimingų atsitikimų, įvykstančių dėl sąveikos su žmonėmis arba dirbant šalia žmonių, rizikos problema; mano, kad bet kokia su DI susijusi politika turėtų apimti etikos klausimus ir duomenų apsaugos problemas, įskaitant susijusias su trečiųjų šalių ir asmens duomenimis, civiline atsakomybe ir kibernetiniu saugumu;

4.5.Intelektinės nuosavybės teisės

136.  primena pirmiau minėtą 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją, kurioje jis pažymėjo, jog nesama jokių teisinių nuostatų, kurios būtų taikomos būtent robotikai, tačiau galiojančios teisinės tvarkos bei doktrinos ir taip gali būti jai taikomos, nors panašu, kad į kai kuriuos aspektus būtina atkreipti ypatingą dėmesį; primena šioje rezoliucijoje išdėstytą raginimą Komisijai pritarti, kad horizontalus ir technologiškai neutralus požiūris į intelektinę nuosavybę būtų taikomas įvairiems sektoriams, kuriuose galėtų būti naudojama robotika;

137.  atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos komunikatą institucijoms dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB(17) dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairių (COM(2017)0708), tačiau pabrėžia, kad būtina stebėti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių taisyklių tinkamumą ir veiksmingumą DI vystymo reglamentavimo požiūriu; atsižvelgdamas į tai akcentuoja tinkamumo patikrų svarbą;

5.Etikos aspektai

138.  yra įsitikinęs, kad veikla DI srityje ir jo taikymas turėtų atitikti etikos principus ir reikiamas nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės nuostatas;

139.  ragina sukurti etikos chartiją, skirtą geriausiai praktikai DI ir robotikos srityse, kuria turėtų vadovautis įmonės ir ekspertai;

140.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tvirtą ir skaidrų viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, kuris sutvirtintų dalijimąsi žiniomis, taip pat skatinti projektuotojų švietimą ir mokymą su etika susijusių padarinių, saugos ir pagarbos pagrindinėms teisėms klausimais, o vartotojų – robotikos ir DI naudojimo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant saugai ir duomenų privatumui;

141.  ragina Komisiją užtikrinti, kad DI grindžiamoms taikomosioms programoms nebūtų naudojami įvairių šaltinių duomenys, surinkti iš pradžių negavus duomenų subjekto sutikimo; ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad, gavus duomenų subjekto sutikimą, duomenys būtų išgaunami tik numatytais tikslais;

142.  ragina Komisiją gerbti piliečių teisę į gyvenimą už interneto ribų ir užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami piliečiai, apie kuriuos neužregistruota jokių duomenų;

5.1.Į žmogų orientuota technologija

143.  pabrėžia, kad turi būti taikomos etikos taisyklės, siekiant užtikrinti į žmogų orientuotą DI vystymą, algoritminio sprendimų priėmimo sistemų atskaitomybę ir skaidrumą, aiškias atsakomybės taisykles ir teisingumą;

144.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti aukšto lygio ekspertų grupę DI klausimais ir ES DI aljanso tinklą, siekiant parengti DI skirtas etikos gaires; ragina Komisiją užtikrinti, kad pramonė, akademinė bendruomenė ir viešosios institucijos kuo labiau įsisavintų šias etikos gaires; rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti šias gaires į savo nacionalines DI strategijas ir sukurti tikras atskaitomybės sistemas įmonėms ir vyriausybėms, joms projektuojant ir diegiant DI;

145.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbi nuolatinė DI etikos gairių įgyvendinimo ir jų poveikio į žmogų orientuoto DI vystymui kontrolė; ragina Komisiją išanalizuoti, ar savanoriškų etikos gairių pakaktų siekiant užtikrinti, kad įtraukus, etikos principais grindžiamas DI įsisavinimas netaptų ekonominių ir socialinių skirtumų ES visuomenėse priežastimi, ir prireikus pasiūlyti reglamentavimo ir politikos priemones;

146.  atkreipia dėmesį į pastarojo meto naujoves, susijusias su elgsenos analizės stebėsena ir prisitaikymu prie jos; ragina Komisiją parengti etikos sistemą, pagal kurią būtų ribojamas jos naudojimas; primygtinai ragina Komisiją ugdyti sąmoningumą ir inicijuoti informavimo apie DI ir jo naudojimą elgsenos analizės požiūriu kampaniją;

5.2.Vertybės, kuriomis grindžiamos technologijos: sąmoninga etika

147.  pažymi, kad orientacinė etikos sistema turėtų būti grindžiama kilnumo, nekenkimo, savarankiškumo ir teisingumo principais, tokiais Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir vertybėmis, kaip žmogaus orumas, lygybė, teisingumas ir nešališkumas, nediskriminavimas, informacija pagrįstas sutikimas, privatus ir šeimos gyvenimas bei duomenų apsauga, taip pat kitais pamatiniais Sąjungos teisės principais ir vertybėmis, pvz., nestigmatizavimu, skaidrumu, savarankiškumu, asmenine ir socialine atsakomybe, bei galiojančia praktika ir kodeksais etikos srityje;

148.  mano, kad Europa turėtų diegti tik etikos principais pagrįstą DI ir šiuo požiūriu tapti lydere pasaulinėje arenoje; pabrėžia, kad, norint tai pasiekti, etikos DI srityje valdymas turi būti užtikrinamas įvairiais lygmenimis; rekomenduoja valstybėms narėms kurti DI etikos stebėsenos ir priežiūros įstaigas bei skatinti DI kuriančias įmones steigti etikos tarybas ir parengti etikos gaires savo DI kūrėjams;

149.  pabrėžia, kad Europos standartai DI srityje turi būti grindžiami skaitmeninės etikos, žmogaus orumo, pagarbos pagrindinėms teisėms, duomenų apsaugos ir saugumo principais bei taip prisidėti prie naudotojų pasitikėjimo ugdymo; pabrėžia, kad svarbu panaudoti ES potencialą kurti stiprią DI sistemų infrastruktūrą, grindžiamą aukštais duomenų standartais ir pagarba žmonėms; pažymi, kad DI turi būti kuriamas vadovaujantis skaidrumo ir paaiškinamumo principais;

150.  pažymi, kad automatizuotų ginklų sistemų srityje DI atžvilgiu ir toliau turėtų būti vadovaujamasi principu „valdo žmogus“;

5.3.Sprendimų priėmimas: dirbtinio intelekto ir robotikos autonomijos ribos

151.  pabrėžia, kad sunku ir sudėtinga prognozuoti daugybės sudėtingų DI sistemų elgseną ateityje ir besiformuojančią sąveikaujančių DI sistemų elgseną; ragina Komisiją įvertinti, ar būtini konkretūs reglamentai, susiję su DI grindžiamu sprendimų priėmimu;

152.  pažymi, kad DI ir toliau bus naudinga bendradarbiavimo vykdant žmogaus veiklą priemonė, skirta šios veiklos rezultatams gerinti ir daryti mažiau klaidų;

153.  ragina užtikrinti žmonėms teisę žinoti, teisę teikti skundus ir teisę į teisių gynimą tais atvejais, kai DI naudojamas priimant sprendimus, kurie turi poveikio asmenims ir dėl kurių kyla didelė grėsmė asmenų teisėms ar laisvėms arba jiems gali būti padaroma žala;

154.  pabrėžia, jog algoritmai sprendimų priėmimo sistemose neturėtų būti naudojami prieš tai neatlikus algoritminio poveikio vertinimo, nebent būtų aišku, kad jie nedaro didelio poveikio asmenų gyvenimui;

155.  mano, kad DI – ypač sistemoms su integruotu autonominio veikimo režimu, įskaitant gebėjimą nepriklausomai išgauti ir rinkti neskelbtiną informaciją bei ja dalytis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat galimybę savarankiškai mokytis ar net išsirutulioti iki tokio lygio, kai sistema gali pati save keisti – turėtų būti taikomi griežti principai; pabrėžia, kad DI sistemos neturi laikyti arba atskleisti konfidencialios asmeninės informacijos, negavus aiškaus tos informacijos šaltinio pritarimo;

5.4.Algoritmų skaidrumas, šališkumas ir paaiškinamumas

156.  pažymi, kad, nors DI nepaprastai naudingas automatizavimo ir sprendimų priėmimo požiūriais, jam neišvengiamai būdinga ir rizika, kai algoritmai yra statiški ir nesuprantami; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtinas didesnis skaidrumas algoritmų požiūriu;

157.  ragina Komisiją, valstybes nares ir duomenų apsaugos institucijas nustatyti ir taikyti visas įmanomas priemones, kad būtų užkirstas kelias algoritminei diskriminacijai ir šališkumui arba jie būtų kuo labiau mažinami, bei parengti tvirtą bendrą etikos sistemą asmens duomenims skaidriai tvarkyti ir sprendimams automatizuotai priimti, kuria būtų vadovaujamasi naudojant duomenis ir įgyvendinant Sąjungos teisę;

158.  pabrėžia, jog visos DI sistemos turi būti vystomos paisant skaidrumo ir algoritminės atskaitomybės principų, kad žmonės galėtų suprasti, kaip jos veikia; pažymi, kad, siekiant ugdyti pasitikėjimą DI ir sudaryti sąlygas jo pažangai, naudotojai turi žinoti, kaip jų ir kiti duomenys bei iš jų duomenų išgauti duomenys naudojami, kai jie bendrauja arba sąveikauja su DI sistema ar DI sistemos padedamais žmonėmis; mano, kad tai padėtų skatinti geresnį supratimą ir pasitikėjimą tarp naudotojų; pabrėžia, kad, vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(18) 13, 14 ir 15 straipsniais, sprendimų suprantamumas turi būti ES standartas; primena, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente jau numatyta teisė gauti informacijos apie duomenų tvarkymo logiką; pabrėžia, kad, remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsniu, asmenys turi teisę užsitikrinti žmogaus įsikišimą, kai automatizuotu tvarkymu pagrįstas sprendimas turi jiems reikšmingo poveikio;

159.  pabrėžia, kad nuo šiol Komisija, Europos duomenų apsaugos valdyba, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir kitos nepriklausomos priežiūros institucijos turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį skatinant skaidrumą ir tinkamą procesą, teisinį tikrumą apskritai ir, kalbant konkrečiau, konkrečius standartus, pagal kuriuos būtų saugomos pagrindinės teisės ir garantijos, siejamos su duomenų tvarkymo ir analizės naudojimu; ragina glaudžiau bendradarbiauti institucijas, atsakingas už elgesio skaitmeninėje aplinkoje priežiūrą ar reglamentavimą; ragina užtikrinti deramą šių institucijų finansavimą ir aprūpinimą personalu;

160.  pripažįsta, kad mašinų mokymosi algoritmai „išmokomi“ mokytis patys, o tai naudinga automatizavimo ir sprendimų priėmimo požiūriais; ragina DI etikos gairėse spręsti klausimus, susijusius su algoritminiu skaidrumu, paaiškinamumu, atskaitomybe ir teisingumu;

161.  akcentuoja DI sistemų išeigos, procesų ir verčių paaiškinamumo svarbą, nes taip jas gali suprasti vartotojai, kurie nėra technikos specialistai, be to, jie gauna reikšmingos informacijos, kuri būtina norint įvertinti teisingumą ir pelnyti pasitikėjimą;

162.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nepakankamo šių technologijų ir jų prietaikų skaidrumo kyla nemažai etikos klausimų;

163.  pažymi, jog DI sistemos turėtų būti paaiškinamos žmonėms ir suteikti reikšmingos informacijos, kad būtų įmanomas grįžtamasis ryšys; pripažįsta, kad DI modelių stiprybė priklauso nuo grįžtamojo ryšio ir pakartotinio įvertinimo, bei ragina vykdyti šį procesą;

164.  pažymi, kad susirūpinimą piliečiams kelia nežinojimas, kada DI yra naudojamas ir kokia informacija bus tvarkoma; rekomenduoja aiškiai atskleisti, kada piliečiai naudoja DI; pabrėžia, jog, siekiant išsaugoti vartotojų pasitikėjimą, svarbu užtikrinti, kad perduodami duomenys liktų saugūs;

165.  mano, kad algoritminę atskaitomybę politikai turėtų reglamentuoti atlikdami poveikio vertinimus, pagrįstus nustatytais parametrais;

166.  pažymi, kad, atskleidus kompiuterio kodą, DI skaidrumo klausimas savaime išspręstas nebus, nes tai neparodys, kokio charakteringo šališkumo esama, ir nepaaiškins mašinų mokymosi proceso; pabrėžia, kad skaidrumas reiškia ne tik kodo, bet ir duomenų bei automatinio sprendimų priėmimo skaidrumą;

167.  pripažįsta, kad šaltinio kodo atskleidimas gali lemti piktnaudžiavimą ir manipuliavimą algoritmais;

168.  pabrėžia, jog svarbu spręsti kūrėjų šališkumo problemą, ir tuo pačiu akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad visų IT sektoriaus šakų darbo jėga būtų įvairi ir kad būtų taikomi saugumo mechanizmai, siekiant išvengti šališkumo dėl lyties ir amžiaus įsigalėjimo DI sistemose;

169.  pripažįsta, kad kodo ar komercinių paslapčių atskleidimas taip pat atgrasytų įmones nuo naujo kodo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, nes kiltų pavojus jų intelektinei nuosavybei; pažymi, kad vietoj to vystant DI turėtų būti skatinamos galimybės aiškinti modelius bei jų sąveiką su įvesties ir mokymų duomenimis;

170.  pripažįsta, kad, nors skaidrumas ir paaiškinamumas gali atskleisti trūkumus, jie neužtikrina patikimumo, saugumo ir teisingumo; todėl mano, kad atskaitomybė neatskiriama nuo patikimo DI užtikrinimo, o jis gali būti pasiekiamas įvairiais būdais, pvz., algoritminio poveikio vertinimais, auditu ir sertifikavimu;

171.  pabrėžia, kad būtina kurti šiuo metu vykdomos algoritminio šališkumo stebėsenos ir aptikimo protokolus;

172.  pažymi, jog algoritmų kūrėjai turėtų užtikrinti, kad esminių reikalavimų, pvz., teisingumo ir paaiškinamumo, būtų laikomasi nuo projektavimo etapo pradžios ir per visą kūrimo ciklą;

173.  pažymi, kad būtinos gairės, kuriose būtų išdėstyta gera kūrimo praktika;

174.  pabrėžia, jog svarbu parodyti kilmės liniją, kad būtų galima atsekti DI modelio istoriją; mano, kad tai padės geriau suprasti modelius ir užtikrinti pasitikėjimą remiantis jų istorija;

175.  pabrėžia, jog tai, naudojamos DI sistemos, turi būti aiškiai pažymima bendraujant su naudotojais;

176.  pabrėžia, kad DI ir robotikos sklaida turėtų vykti visapusiškai gerbiant žmogaus teises, taip pat kad mašinose ir robotuose jokiu būdu neturėtų būti atgaminami prieš moteris nukreipti stereotipai bei kurios nors kitos formos diskriminacija;

177.  pažymi, kad net aukštos kokybės mokymų duomenys gali tapti esamos diskriminacijos ir neteisybės įsigalėjimo priežastimi, jei naudojami neapdairiai ir neapgalvotai; pažymi, kad menkos kokybės, pasenusių, neišsamių ar neteisingų duomenų naudojimas skirtingais duomenų tvarkymo etapais gali lemti prastas prognozes ir vertinimus bei, savo ruožtu, šališkumą, o dėl to galiausiai gali būti pažeidžiamos asmenų pagrindinės teisės arba daromos grynai neteisingos išvados bei gaunami klaidingi rezultatai; todėl mano, jog didžiųjų duomenų amžiuje svarbu užtikrinti, kad algoritmai būtų išbandomi naudojant reprezentacines aukštos kokybės duomenų imtis, siekiant užtikrinti statistikos paritetą; pabrėžia, kad net ir tada, kai naudojami tikslūs aukštos kokybės duomenys, atliekant DI grindžiamus prognozės testus gali būti siūloma tik statistinė tikimybė; primena, kad, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, toliau tvarkant asmens duomenis statistikos tikslais, įskaitant DI mokymus, gali būti gaunami tik suvestiniai duomenys, kurie negali būti iš naujo pritaikomi asmenims;

178.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi gaminantieji sintetinės vaizdakaitos medžiagą ar sintetinius vaizdo įrašus arba bet kuriuos kitus realistiškai pagamintus sintetinius vaizdo įrašus, turėtų aiškiai nurodyti, kad tai ne originalai;

179.  pažymi, kad DI būdinga pasikliauti didelių duomenų kiekių rinkimu, o dažnai ir naujų duomenų bazių, kurios naudojamos prielaidoms apie žmones daryti, kūrimu; mano, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimų grėsmių nustatymui ir reagavimo į jas mechanizmų kūrimui, kad būtų sušvelnintas neigiamas poveikis;

180.  pakartoja, kad DI sistemos neturėtų leisti atsirasti ar stiprėti šališkumui; pabrėžia, kad, kuriant ir naudojant algoritmus, visais etapais – nuo projektavimo iki įgyvendinimo – turi būti skiriama dėmesio šališkumo ir teisingumo klausimams; pabrėžia, kad duomenų rinkinys ir algoritmas turi būti vertinami bei reguliariai išbandomi, siekiant užtikrinti teisingą sprendimų priėmimą;

6.Valdymas

6.1.Koordinavimas Sąjungos lygmeniu

181.  ragina Komisiją dirbti siekiant plėtoti stiprią ES lyderystę, kad būtų apsisaugota nuo pastangų dubliavimosi ir išsiskaidymo, bei užtikrinti nuoseklią nacionalinio lygmens politiką ir geriausios praktikos mainus platesnio DI naudojimo tikslu;

182.  teigiamai vertina valstybių narių parengtas įvairias nacionalines strategijas; teigiamai vertina Komisijos suderintą DI planą, paskelbtą 2018 m. gruodžio 7 d.; ragina užtikrinti geresnį valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą šiuo klausimu;

183.  pažymi, kad dalis valstybių narių jau yra parengusios savo nacionalines DI strategijas, ir teigiamai vertina tai, kad 2018 m. balandžio mėn. visos valstybės narės pasirašė bendradarbiavimo DI srityje deklaraciją; taip pat teigiamai vertina būsimą Komisijos ir valstybių narių tarpusavio suderintą DI planą, tačiau ragina visas susijusias šalis stengtis užtikrinti kuo aukštesnio lygio bendradarbiavimą;

184.  mano, kad tvirtesnis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas būtinas siekiant Sąjungoje užtikrinti nuoseklias tarpvalstybines taisykles, kuriomis būtų skatinamas Europos įmonių tarpusavio bendradarbiavimas ir sudarytos sąlygos visoje Sąjungoje diegti DI, kuris atitiktų reikalaujamą saugumo ir patikimumo lygį bei Sąjungos teisėje įtvirtintus etikos principus;

185.  pabrėžia, kad, sukūrus suderintą, rizika grindžiamą ir pažangią ES duomenų politikos sistemą, padidėtų pasitikėjimas DI Europoje ir parama keliui, kuriuo einama šioje srityje, bei taip būtų užtikrintas bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimas ir vis didesnis Europoje veikiančių įmonių našumas;

186.  rekomenduoja glaudžiai koordinuoti Komisijos įgyvendinamas esamas ir būsimas iniciatyvas bei bandomuosius projektus, susijusius su DI, galbūt vadovaujantis siūlomu priežiūros mechanizmu, kad būtų pasiektas sinergijos poveikis ir užtikrintas tikros pridėtinės vertės sukūrimas, kartu išvengiant brangiai kainuojančio sistemų dubliavimosi;

187.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę sukurti Europos reguliavimo agentūrą DI ir algoritminio sprendimų priėmimo klausimams spręsti, kuriai būtų pavesta:

   parengti rizikos vertinimo matricą algoritmų tipams ir prietaikų sritims klasifikuoti atsižvelgiant į jų potencialą daryti didelį neigiamą poveikį piliečiams;
   tirti algoritminių sistemų naudojimą įtarus žmogaus teisių pažeidimo atvejį (pvz., remiantis pranešėjo pateiktais įrodymais);
   konsultuoti kitas reguliavimo agentūras jų kompetencijos sričiai priklausančių algoritminių sistemų klausimais;
   stiprinti deliktinės atsakomybės mechanizmo veiksmingumą, kaip būdą algoritminių sistemų atskaitomybei reglamentuoti, užtikrinant informacijos centrą piliečiams, kurie nėra susipažinę su teisinėmis procedūromis;
   atlikti aukšto lygio poveikio sistemų algoritminio poveikio vertinimų auditą, siekiant nuspręsti, ar pritarti algoritminio sprendimų priėmimo naudojimui itin slaptose ir (arba) saugumo požiūriu nepaprastai svarbiose prietaikos srityse (pvz., privačios sveikatos priežiūros srityje). Vertinant privačiojo sektoriaus prietaikų algoritminį poveikį galėtų būti vadovaujamasi procesu, kuris labai panašaus į siūlomąjį viešajam sektoriui, tačiau galimas skirtumas galėtų būti tai, kad įvairūs viešo atskleidimo etapai galėtų būti tvarkomi kaip konfidencialus pranešimas reguliavimo agentūrai (pagal konfidencialumo susitarimą), siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbias komercines paslaptis;
   tirti algoritminio sprendimų priėmimo sistemų tariamai padarytus teisių pažeidimus – tiek atskirų sprendimų atvejais (pvz., kai gaunami vienetiniai neįprasti rezultatai), tiek statistinių sprendimų modelių atvejais (pvz., diskriminacinio šališkumo atvejais). Tyrimai galėtų būti pradedami gavus skundą arba remiantis pranešėjų, tyrimus atliekančių žurnalistų ar nepriklausomų tyrėjų (įskaitant NVO ir akademinę bendruomenę) pateiktais įrodymais;

188.  atkreipia dėmesį į darbą, kurį DI srityje šiuo metu atlieka Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), ir ragina valstybes nares koordinuoti savo ISO narių veiklą, siekiant užtikrinti, kad vystant standartus šioje srityje būtų atitinkamai atstovaujama Europos interesams;

6.2.Valdymas tarptautiniu lygmeniu

189.  palankiai vertina tai, kad įsteigta EBPO DI politikos observatorija, ir ragina plėsti užmojus rengiant tolesnio bendradarbiavimo gaires;

190.  pabrėžia, kad trečiosiose šalyse – o būtent JAV, Kinijoje, Rusijoje ir Izraelyje – kuriami kitokie modeliai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje taikomas vertybėmis pagrįstas požiūris, taip pat į tai, kad būtina bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais dvišalėje ir daugiašalėje aplinkose, siekiant pažangiai plėtoti DI etikos aspektus ir jį taikyti; pripažįsta, kad ši technologija neturi sienų ir reikalauja bendradarbiavimo, kuris neapsiribotų vien ES valstybėmis narėmis;

191.  ragina Komisiją dėti pastangas tarptautiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti kuo didesnį tarptautinių subjektų veiksmų suderinamumą ir propaguoti ES etikos principus visame pasaulyje;

192.  pabrėžia, kad DI yra technologija, daranti poveikį visame pasaulyje, duodanti bendros naudos ir kelianti panašias problemas; pažymi, kad būtina vadovautis visuotiniu požiūriu – kaip ir ekonomikos sistemos atveju – ypač kai kalbama apie technologiją, kuri daro didelį poveikį rinkoms; pabrėžia, kad DI turi būti įtrauktas į šiuo metu veikiančių institucijų ir organizacijų darbotvarkę, ir ragina įvertinti, ar būtina kurti daugiau forumų, ir, jei taip, juos kurti;

o
o   o

193.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 252, 2018 7 18, p. 239.
(2) OL C 307, 2018 8 30, p. 163.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0341.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0332.
(5) OL L 252, 2018 10 8, p. 1.
(6) COM(2018)0237.
(7) Ateities ir besiformuojančios technologijos.
(8) OECD Digital Economy Outlook 2017.
(9) Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 460.
(10) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).
(11) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (OL L 354, 2013 12 28, p. 132).
(12) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(13) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
(14) OL L 303, 2018 11 28, p. 59.
(15) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(16) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).
(17) OL L 195, 2004 6 2, p. 16.
(18) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Atnaujinta: 2019 m. vasario 13 d.Teisinis pranešimas