Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2284(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0045/2019

Pateikti tekstai :

A8-0045/2019

Debatai :

PV 12/02/2019 - 5
CRE 12/02/2019 - 5

Balsavimas :

PV 12/02/2019 - 9.21
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0082

Priimti tekstai
PDF 201kWORD 59k
Antradienis, 2019 m. vasario 12 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Taususis pesticidų naudojimas
P8_TA-PROV(2019)0082A8-0045/2019

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo (2017/2284(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantį Direktyvą 79/117/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(3) (toliau – Didžiausio leistino likučių kiekio reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą reglamento įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą ir į atitinkamus jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009(6),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe(7) ir į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe(8),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)(9) ir į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Laukinių paukščių direktyva)(10),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės(11),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(12),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyvą 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos(13),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/127/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2006/42/EB dėl pesticidų skleidimo mašinų(14),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje(15),

–  atsižvelgdama į 2018 m. birželio 1 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2018)0392),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Žemės ūkis ir tvari vandentvarka ES“ (SWD(2017)0153),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija“ (COM(2006)0373 - SEC(2006)0894 - - SEC(2006)0895 - SEC(2006)0914)(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl technologinių sprendimų tvariam žemės ūkiui ES(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl mažos rizikos biologinės kilmės pesticidų(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl ES bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(22),

–  atsižvelgdamas į besitęsiantį įgyvendinimo Europos mastu vertinimą „Direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo“ ir 2018 m. spalio 15 d. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos(23),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos įgyvendinimo (COM(2017)0109),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos (COM(2017)0587),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos GD apžvalginę ataskaitą dėl valstybių narių priemonių, taikomų siekiant tausiojo pesticidų naudojimo pagal Direktyvą 2009/128/EB(24),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą(25),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. JT specialiojo pranešėjo dėl teisės į maistą ataskaitą, parengtą pagal JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijas 6/2, 31/10 ir 32/8(26),

–  atsižvelgdamas į Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupės parengtą įgyvendinimo planą siekiant padidinti mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, kuriam Taryba pritarė 2016 m. birželio 28 d.(27),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 19 d. Prancūzijos Senato rezoliuciją dėl pesticidų naudojimo Europos Sąjungoje apribojimo(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros(29),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. paskelbtą mokslinį tyrimą dėl skraidančių vabzdžių biomasės(30),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0045/2019),

A.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo (toliau – direktyva) numatyti įvairūs veiksmai, kuriais siekiama tausiojo pesticidų naudojimo ES, mažinant pesticidų naudojimo riziką ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotą kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus ar požiūrį, kaip antai nechemines alternatyvas ir mažos rizikos biologinius augalų apsaugos produktus, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir kuriais siekiama sumažinti priklausomybę nuo pesticidų ir apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką;

B.  kadangi ši direktyva yra viena iš vertingiausių Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad aplinka, ekosistemos ir žmonių sveikata būtų gerai apsaugotos nuo pesticiduose esančių pavojingų medžiagų, kartu pasiūlant tvaresnius ir ekologiškesnius sprendimus, taikytinus didesniam ir įvairesniam priemonių rinkiniui, skirtam kenkėjų, ligų, piktžolių ir invazinių rūšių sukeltiems nuostoliams mažinti, pašalinti ir išvengti, taip pat kovoti su atsparumu patogenams; kadangi visiškai ir išsamiai neįgyvendinus šios direktyvos, neįmanoma pasiekti aukščiausio žmonių ir gyvūnų sveikatos, taip pat aplinkos apsaugos lygio ir pereiti prie tvaraus žemės ūkio, sveiko ir saugaus maisto gamybos ir netoksiškos aplinkos, kurioje užtikrinamas aukštas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis;

C.  kadangi, nors integruotoji kenkėjų kontrolė gali padėti išvengti derliaus nuostolių, kuriuos sukelia kenkėjai, pagrindinis jos tikslas yra sudaryti sąlygas pesticidų naudotojams pereiti prie praktikos ir produktų, kurie kelia mažiausią pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kaip nurodyta direktyvos 14 straipsnyje; pažymi, kad bet kuriuo atveju daug tyrimų parodė, jog galima gerokai sumažinti pesticidų naudojimą, nepadarant neigiamo poveikio derliui;

D.  kadangi direktyva turi būti aiškinama kartu su dviem pagrindiniais teisės aktais, apimančiais visą pesticidų gyvavimo ciklą, pradedant nuo jų pateikimo rinkai (Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009) ir baigiant didžiausių likučių kiekių nustatymu (Reglamentas (EB) Nr. 396/2005); kadangi todėl neįmanoma pasiekti direktyvos tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, jei nebus visiškai ir tinkamai įgyvendintas visas „pesticidų teisės aktų paketas“;

E.  kadangi siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą pavojų ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai Komisija ir valstybės narės turėtų reaguoti į suklastotų ir neteisėtų pesticidų problemą, taip pat į nerimą keliančią importuojamų žemės ūkio produktų, apdorotų ES uždraustomis arba ribojamomis cheminėmis medžiagomis, problemą;

F.  kadangi dabartinė Komisijos ir valstybių narių vykdoma veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo praktika neatitinka direktyvos tikslų ir paskirties; kadangi dėl šios dabartinės praktikos kyla kliūčių siekiant aukščiausio galimo apsaugos lygio ir perėjimo prie tvaraus žemės ūkio sektoriaus ir netoksiškos aplinkos įgyvendinimo;

G.  kadangi turimi duomenys aiškiai rodo, kad direktyvos įgyvendinimas nėra pakankamai suderintas su susijusiomis ES politikos kryptimis pesticidų, žemės ūkio ir darnaus vystymosi srityje, visų pirma (bet ne tik) su reglamentu dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir augalų apsaugos produktų; kadangi ši direktyva ir susiję ES lygmens veiksmai suteikia daug galimybių toliau stiprinti nacionalines pastangas ir veiksmus ir suteikti jiems papildomos vertės žemės ūkio sektoriuje bei apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą;

H.  kadangi dabartinė reglamentavimo sistema, įskaitant duomenų reikalavimus, buvo skirta cheminių augalų apsaugos produktų vertinimui ir valdymui, todėl ji nėra tinkama mažos rizikos biologiškai aktyvių medžiagų ir produktų atveju; kadangi ši netinkama sistema gerokai sulėtina mažos rizikos biologinių augalų apsaugos produktų patekimą į rinką, o tai dažnai atgraso pareiškėjus; kadangi tai trukdo inovacijoms ir ES žemės ūkio konkurencingumui; kadangi dėl to daugiau nei 60 veikliųjų medžiagų, kurias Europos Komisija nurodė kaip keistinas medžiagas, nėra pakeičiamos, nes nėra saugių alternatyvų, įskaitant mažos rizikos biologiškai aktyvias medžiagas;

I.  kadangi trūksta mažos rizikos augalų apsaugos produktų, įskaitant biologinius; kadangi iš visų beveik 500 ES rinkoje prieinamų veikliųjų medžiagų tik 13 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos augalų apsaugos produktai, iš jų 12 – biologiniai; kadangi nepakankamas direktyvos įgyvendinimas de facto lėmė nevienodas sąlygas Europoje ir skirtingą nacionalinę praktiką, kuri rinkoje trukdo optimaliai naudoti tvarias alternatyvas; kadangi dėl šios padėties alternatyviems mažos rizikos ir necheminiams produktams tapo sunku patekti į ES rinką, todėl mažėja jų patrauklumas ūkininkams, kurie trumpuoju laikotarpiu gali teikti pirmenybę išlaidų požiūriu veiksmingesnėms alternatyvoms; kadangi mažos rizikos augalų apsaugos produktų, įskaitant biologinius, trūkumas trukdo integruotosios kenkėjų kontrolės plėtrai ir įgyvendinimui;

J.  kadangi ekologinis žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį kaip sistema, kurioje naudojama mažai pesticidų, ir turėtų būti toliau skatinamas;

K.  kadangi yra vis daugėja įrodymų, kad Europoje vis labiau mažėja vabzdžių skaičius ir tai yra susijęs su dabartiniu pesticidų naudojimo lygiu; kadangi pastebėtas smarkus vabzdžių skaičiaus sumažėjimas turi neigiamą poveikį visai ekosistemai ir biologinei įvairovei, taip pat žemės ūkio sektoriui bei jo būsimai ekonominei gerovei ir produkcijai;

L.  kadangi šiuo metu Europa yra kryžkelėje, kuri lems žemės ūkio sektoriaus ateitį ir Sąjungos galimybes tausiai naudoti pesticidus, visų pirma pertvarkant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP); kadangi BŽŪP reforma suteikia daug galimybių stiprinti politikos krypčių racionalizavimą ir derinimą bei direktyvos įgyvendinimą, taip pat supaprastinti perėjimą prie labiau aplinką tausojančios žemės ūkio praktikos;

M.  kadangi dėl pavojaus, kurį įprastų augalų apsaugos produktų naudojimas kelia žmogaus ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, minėtieji produktai vis dažniau tampa viešųjų diskusijų tema;

N.  kadangi svarbu skatinti alternatyvių procedūrų ar metodų kūrimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo įprastų pesticidų ir spręsti vis didėjančio atsparumo įprastiems augalų apsaugos produktams klausimus;

O.  kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 Taryba įpareigojama užtikrinti, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams(31), III priede nurodytuose teisės aktais nustatytuose valdymo reikalavimuose įtraukti integruotosios kenkėjų kontrolės principai, įskaitant gerąją augalų apsaugos praktiką ir necheminius augalų apsaugos ir kenkėjų bei pasėlių valdymo metodus;

P.  kadangi integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas ES yra privalomas, laikantis šios direktyvos; kadangi valstybes nares ir vietos valdžios institucijos daugiau dėmesio turėtų skirti tvariam pesticidų, įskaitant alternatyvias mažos rizikos augalų apsaugos priemones, naudojimui;

Q.  kadangi pesticidų „taususis naudojimas“ negali būti įgyvendintas neatsižvelgiant į veikliųjų medžiagų derinių ir koformuliantų poveikį žmogui, taip pat į jų bendrąjį ir galimą bendrąjį bei sąveikaujantį poveikį žmonių sveikatai;

Pagrindinės išvados

1.  primena konkrečius Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos tikslus, kurie, be kita ko, yra sveikatai ir aplinkai kylančių pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, mažinimas; griežtesnė pesticidų naudojimo ir paskirstymo kontrolė; kenksmingų veikliųjų medžiagų kiekio mažinimas, įskaitant pavojingiausių medžiagų pakeitimą saugesnėmis, tarp jų ir ne cheminėmis, alternatyviomis medžiagomis; tokių auginimo būdų, kai naudojama mažai pesticidų arba jie visai nenaudojami, skatinimas; taip pat skaidrios atsiskaitymo apie įgyvendinant strategijos tikslus pasiektą pažangą ir šios pažangos kontrolės sistemos, įskaitant tinkamus rodiklius, sukūrimą;

2.  mano, kad labai svarbu šios direktyvos įgyvendinimą vertinti atsižvelgiant į ES pagrindinę pesticidų politiką, įskaitant taisykles, nustatytas Augalų apsaugos produktų reglamentu, Reglamentu (ES) Nr. 528/2012 (Biocidų reglamentas)(32), Didžiausio leistino likučių kiekio reglamentu ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas)(33);

3.  apgailestauja, nors ir dedamos pastangos, tačiau bendra valstybių narių direktyvos įgyvendinimo pažanga yra nepakankama, kad būtų galima įgyvendinti pagrindinius direktyvos tikslus ir išnaudoti visas jos teikiamas galimybes mažinti bendrą riziką, kylančią dėl pesticidų naudojimo, kartu mažinant priklausomybę nuo pesticidų skatinti perėjimą prie ekologiškai tvarių ir saugių augalų apsaugos metodų ir pasiekti skubiai reikalingą aplinkos ir sveikatos apsaugos pagerinimą, kurį turi padėti įgyvendinti minėta direktyva; apgailestauja dėl to, kad Komisija trejus metus vėlavo parengti direktyvos įgyvendinimo ataskaitą;

4.  pabrėžia, kad direktyvos įgyvendinimas turi būti išsamus ir apimti visus būtinus aspektus ir kad dalinis, t. y. tik tam tikrų elementų, įgyvendinimas yra nepakankamas, kad būtų įgyvendintas visa apimantis direktyvos tikslas – užtikrinti tvarų pesticidų naudojimą; pabrėžia, kad integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įgyvendinimui, teikiant prioritetą necheminėms pesticidų alternatyvoms ir mažos rizikos augalų apsaugos produktams, tenka itin svarbus vaidmuo siekiant šio tikslo;

5.  pažymi, kad Komisijos 2017 m. pažangos ataskaitoje nustatyti dideli valstybių narių nacionalinių veiksmų planų trūkumai – jie rodo, kad kai kuriose šalyse mažiau įsipareigojimų saugoti aplinką ir sveikatą ir tai gali lemti nesąžiningą rinkos konkurenciją ir kenkti bendrajai rinkai; pasilieka teisę dėl reikalavimų nesilaikančių valstybių narių kreiptis į už konkurenciją atsakingą Komisijos narį;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad maždaug 80 proc. valstybių narių nacionaliniuose veiklos planuose trūksta konkrečios informacijos apie tai, kaip kiekybiškai įvertinti daugelio uždavinių ir tikslų, visų pirma susijusių su integruotąja kenkėjų kontrole ir vandens apsaugos priemonėmis, įgyvendinimą; pabrėžia, kad tai labai apsunkina valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant pagrindinius direktyvos uždavinius ir tikslą, vertinimo procesą;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad nacionaliniai veiksmų planai yra nenuoseklūs kiekybinių uždavinių, tikslų, priemonių ir tvarkaraščių, skirtų įvairioms veiklos sritims, nustatymo atžvilgiu ir dėl to neįmanoma įvertinti padarytos pažangos; apgailestauja dėl to, kad tik penkiuose nacionaliniuose veiksmų planuose nustatyti aukšto lygio išmatuojami tikslai: keturi susiję su rizikos mažinimu ir tik vienas – su naudojamo kiekio mažinimu; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu tik 11 valstybių narių yra parengusios patikslintus nacionalinius veiksmų planus, nors galutinis peržiūros terminas buvo 2017 m. pabaiga;

8.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių nepakankamai įsipareigojama taikyti integruotosios kenkėjų kontrolės metodus, kurie pagrįsti aštuoniais principais, pirmenybę suteikiant ne cheminėms pesticidų alternatyvoms; apgailestauja, kad vienas iš pagrindinių uždavinių, susijusių su integruotosios kenkėjų kontrolės, kuri sudaro direktyvos pagrindą, įgyvendinimu yra tai, kad šiuo metu nėra tinkamų kontrolės priemonių ir metodų, kurie skirti įvertinti, kaip laikomasi šių principų valstybėse narėse, taip pat aiškių taisyklių ir gairių; pabrėžia, kad visapusiškas integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant mažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo tvariame žemės ūkyje, kuris būtų aplinką tausojantis, ekonomiškai perspektyvus ir socialiai atsakingas ir prisidėtų prie Europos apsirūpinimo maistu saugumo, stiprindamas biologinę įvairovę ir žmonių bei gyvūnų sveikatą, skatindamas kaimo ekonomiką ir mažindamas ūkininkų išlaidas, sukuriant palankias sąlygas mažos rizikos augalų apsaugos produktų ir necheminių alternatyvių produktų įsisavinimui rinkoje skirtingose Europos teritorijose; pabrėžia, kad reikia papildomų finansinių paskatų ir švietimo priemonių siekiant sustiprinti integruotosios kenkėjų kontrolės praktikos diegimą atskiruose ūkiuose;

9.  mano, kad integruotoji kenkėjų kontrolė yra vertinga priemonė ūkininkams kovojant su kenksmingaisiais organizmais ir ligomis ir siekiant užtikrinti derlingumą; pažymi, kad didėjantis integruotosios kenkėjų kontrolės naudojimas turi dvejopą tikslą – sustiprinti aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą, taip pat sumažinti ūkininkų išlaidas pereinant prie tvaresnių alternatyvų bei įprastų pesticidų naudojimo mažinimo; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų skatinti taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę, atliekant mokslinius tyrimus ir pasitelkiant valstybių narių konsultavimo įstaigas; primena, kad integruotoji kenkėjų kontrolė gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant naudojamų pesticidų kiekius ir rūšis;

10.  pažymi, kad, taikant integruotosios kenkėjų kontrolės priemonių rinkinį, biologinė kontrolė yra susijusi su naudingųjų rūšių, kurios maitinasi kenkėjais ir taip reguliuoja jų populiacijas, populiacijų didinimu ar įkurdinimu; todėl pabrėžia, kad svarbu pirmenybę teikti tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams, o ne pesticidams, jeigu jais užtikrinama pakankama kenkėjų kontrolė; taip pat pabrėžia, kad svarbu cheminius pesticidus naudoti pasirinktinai ir tikslingai, nes kitaip šie naudingi kenkėjų valdymo organizmai gali būti išnaikinti, padarant pasėlius dar pažeidžiamesnius būsimiems protrūkiams;

11.  yra susirūpinęs, kad labai nedidelė pažanga padaryta remiant ir skatinant kurti, tobulinti ir naudoti mažos rizikos ir alternatyvius necheminius tradicinių pesticidų produktus; pažymi, kad vos keliuose nacionaliniuose veiksmų planuose numatytos paskatos registruoti tokius alternatyvius produktus ir metodus; pabrėžia, kad naudojimas mažais kiekiais yra itin opus klausimas, kadangi stinga reikiamų veikliųjų medžiagų;

12.  pabrėžia, kad tausus ir atsakingas pesticidų naudojimas yra išankstinė AAP leidimų išdavimo sąlyga;

13.  apgailestauja, kad trūksta mažos rizikos veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų, nes tai labiausiai nulemia ilgas vertinimo, leidimų išdavimo ir registravimo procesas, iš dalies dėl to, kad valstybių narių lygmeniu retai laikomasi trumpesnio 120 dienų leidimo suteikimo laikotarpio; pabrėžia, kad dabartinė padėtis neatitinka integruotosios kenkėjų kontrolės skatinimo ir įgyvendinimo principų ir pabrėžia, kad labai svarbu turėti prieinamų mažos rizikos pesticidų, atlikti tinkamus mokslinius tyrimus ir dalytis geriausia patirtimi valstybėse narėse ir tarp jų, siekiant visiškai išnaudoti integruotosios kenkėjų kontrolės galimybes; mano, kad greitesnis patvirtinimo procesas skatintų pramonės tyrimus, susijusius su naujų mažos rizikos aktyviųjų veikliųjų medžiagų kūrimu, įskaitant novatoriškas mažos rizikos medžiagas, taip užtikrinant, kad ūkininkai turėtų pakankamai augalų apsaugos priemonių, galėtų greičiau pereiti prie tausių augalų apsaugos produktų ir padidinti integruotosios kenkėjų kontrolės veiksmingumą;

14.  primena, kad padidėjęs atsparumas pesticidams sąlygoja didesnį jų naudojimą ir priklausomybę; pažymi, kad didėjantis pesticidų naudojimas ir priklausomybė nuo jų reiškia dideles išlaidas ūkininkams, nes jie patiria dideles gamybos sąnaudas, taip pat sulaukia mažesnio derliaus dėl dirvožemio skurdinimo ir dirvožemio kokybės blogėjimo;

15.  pažymi, kad didesnis mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumas rinkoje sumažintų atsparumo veikliosioms medžiagoms riziką ir poveikį netikslinėms rūšims, susijusį su įprastai naudojamais augalų apsaugos produktais;

16.  šiuo atžvilgiu pažymi, kad atsparumas pesticidų veikliosioms medžiagoms yra biologiniu požiūriu neišvengiamas, atsižvelgiant į greitai besidauginančius kenkėjus ir plintančias ligas, ir tai tampa vis didesne problema; todėl pabrėžia, kad pirmenybė turi būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams, o ne cheminiams pesticidams, jeigu jais užtikrinama pakankama kenkėjų kontrolė; primena, kad cheminiai pesticidai turėtų būti naudojami pasirinktinai ir tikslingai; pabrėžia, kad kitaip šie naudingi kenkėjų valdymo organizmai gali būti išnaikinti, padarant pasėlius dar pažeidžiamesnius būsimiems protrūkiams;

17.  be to, pažymi, kad labiausiai tikėtina daugiausia sumažinti naudojamus pesticidų kiekius padarius sisteminius pakeitimus, kuriais būtų mažinamas jautrumas kenkėjų protrūkiams, skatinama struktūrinė ir biologinė įvairovė, o ne monokultūros ir nuolatiniai pasėliai, ir mažinamas kenkėjų atsparumas veikliosioms medžiagoms; todėl pabrėžia poreikį skatinti, finansuoti ir integruoti agroekologinius metodus, kuriuos taikant visa ūkininkavimo sistema tampa atsparesnė kenksmingiesiems organizmams.

18.  pabrėžia, kad dabartinis BŽŪP pobūdis nepakankamai teikia paskatas ir skatina mažinti ūkių priklausomybę nuo pesticidų ir ekologinės gamybos metodų diegimą; mano, kad BŽŪP po 2020 m. turi būti numatytos konkrečios politikos priemonės, kad būtų galima padėti pakeisti ūkininkų elgesį, susijusį su pesticidų naudojimu;

19.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujosios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. integruotosios kenkėjų kontrolės principas nėra įtraukiamas į teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus, nurodytus to pasiūlymo III priede; pabrėžia, kad šios direktyvos ir naujojo BŽŪP modelio susiejimo trūkumas trukdys veiksmingai mažinti priklausomybę nuo pesticidų;

20.  pažymi, kad dauguma valstybių narių naudoja nacionalinius rizikos rodiklius, kad įvertintų visiškai ar iš dalies neigiamą pesticidų naudojimo poveikį; dar kartą primena, kad, nepaisant direktyvos 15 straipsnyje nustatyto aiškaus įpareigojimo, valstybės narės dar nesusitarė dėl ES lygmens suderintų rizikos rodiklių ir dėl to neįmanoma įvertinti įvairiose valstybės narės pasiektos pažangos, kaip ir pažangos visoje Sąjungoje; palankiai vertina, kad 2019 m. sausio 25 d. suderinti rizikos rodikliai buvo patvirtinti Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete (PAFF komitetas);

21.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti biologinę įvairovę ir tvirtas ekosistemas, visų pirma bičių ir kitų apdulkinančių augalus vabzdžių, kurie yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti sveiką ir tvarų žemės ūkio sektorių; pabrėžia, kad biologinės įvairovės apsauga nėra tik aplinkos apsaugos priemonė, bet ir priemonė, skirta ateityje užtikrinti tvarų Europos apsirūpinimo maistu saugumą;

22.  yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio ir biologinės įvairovės nykimo Europoje ir dėl susirūpinimą keliančio sparnuotųjų vabzdžių nykimo, įskaitant apdulkintojus, kaip matyti iš 2017 m. spalio mėn. atlikto mokslinio tyrimo dėl sparnuotųjų vabzdžių biomasės(34), kuriame teigiama, kad per 27 metus Vokietijos 63 gamtos apsaugos teritorijose skraidančių vabzdžių populiacija sumažėjo daugiau kaip 75 procentais; be to, pabrėžia, kad Europoje labai mažėja bendrų paukščių rūšių, o tai greičiausiai nulemia sumažėjusi vabzdžių populiacija; be to, atkreipia dėmesį į netikslinį pesticidų poveikį dirvožemiui ir dirvožemio organizmams(35) bei kitoms netikslinėms rūšims; mano, kad pesticidai yra vienas iš svarbių veiksnių, susijusių su vabzdžių, žemės ūkio paskirties žemės plotuose gyvenančių paukščių rūšių ir kitų netikslinių organizmų mažėjimu, ir taip pat pabrėžia, kad Europa turi pereiti prie tvaresnio pesticidų naudojimo ir ūkininkams didinti necheminių alternatyvų ir mažos rizikos augalų apsaugos produktų pasirinkimą;

23.  mano, kad nerimą keliantį bičių populiacijos mažėjimą visoje Europoje visų pirma lėmė neonikotinoidiniai pesticidai; tai matoma iš įvairių tarptautinių tyrimų, kuriais remdamiesi piliečiai pateikė peticijas su šimtais tūkstančių parašų iš viso kontinento;

24.  pripažįsta nacionalinių veiksmų planų ir integruotosios kenkėjų kontrolės svarbą siekiant gerokai sumažinti naudojamų pesticidų kiekius, kad būtų išvengta negrįžtamų biologinės įvairovės pokyčių, kai įmanoma, teikiant pirmenybę agroekologinėms priemonėms ir ekologiniam ūkininkavimui;

25.  be to, pabrėžia, kad tvarių žemės ūkio sprendimų plėtojimas yra būtinas siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį apsirūpinimo maistu saugumui;

26.  reiškia ypatingą susirūpinimą dėl tolesnio pesticidų, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ar toksiškos reprodukcijai arba turi endokrininę sistemą ardančių savybių, žalingų žmonėms ar gyvūnams, naudojimo; pabrėžia, kad tokių pesticidų naudojimas nesuderinamas su direktyvos uždaviniais ir tikslu;

27.  pabrėžia, kad vandens aplinka yra ypač jautri pesticidų poveikiui; teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių šiai aplinkai apsaugoti nuo pesticidų naudojimo; tačiau apgailestauja dėl to, kad dauguma valstybių narių nenustatė kiekybinių tikslų ir terminų, skirtų priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti vandens aplinką nuo pesticidų, taip pat dėl to, kad net tos valstybės narės, kurios tai nustatė, nenurodė, kaip būtų galima įvertinti tikslų ar uždavinių pasiekimą; mano, kad reikėtų patobulinti šiuo metu naudojamų pesticidų stebėseną vandens aplinkoje;

28.  pažymi, kad žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių šaltinių, dėl kurių vandens telkiniai nesugeba pasiekti geros cheminės būklės, nes jie teršiami pesticidais; pabrėžia, kad pesticidų patekimo į gėlųjų vandenų sistemas prevencija yra ekonomiškai efektyvesnė už jų išvalymo iš vandens technologijas ir kad valstybės narės turi šiuo klausimu numatyti atitinkamas paskatas ūkininkams; todėl pripažįsta Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo svarbą gerinant vandens kokybę; teigimai vertina valstybių narių padarytą pažangą sprendžiant prioritetinių medžiagų klausimą, nes dėl to mažiau vandens telkinių neatitinka standartų, susijusių su medžiagomis, tokiomis kaip kadmis, švinas ir nikelis, taip pat pesticidais;

29.  apgailestauja dėl to, kad vandens išteklių būklės blogėjimas privertė geriamojo vandens operatorius papildomai valyti vandenį, siekiant užtikrinti, jog žmonėms vartoti skirtas vanduo atitiktų pesticidų ribas, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, ir dėl to, kad susidarančias išlaidas padengia vartotojai, o ne teršėjai;

30.  pabrėžia, kad kai kurie pesticidai yra tarptautiniu mastu pripažinti patvariaisiais organiniais teršalais (POT) dėl jų ilgalaikio pernešimo, išlikimo aplinkoje, gebėjimo biologiškai daugintis per maisto grandinę ir biologiškai kauptis ekosistemose savybių, taip pat dėl jų didelio neigiamo poveikio žmonių sveikatai;

31.  palankiai vertina tai, kad visose valstybėse narėse parengtos augalų apsaugos produktų naudojimo mokymų ir sertifikavimo programos, tačiau apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse ne visiškai laikomasi visiems būtiniems dalykams, išvardytiems I priede, skirtų mokymo įsipareigojimų; pabrėžia, kad naudotojų mokymas yra svarbus siekiant užtikrinti saugų ir tausų augalų apsaugos produktų naudojimą; mano, kad reikalavimus reikėtų pritaikyti, kad jie būtų skirtingi profesionaliems ir neprofesionaliems naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad jiems tenka ne tokios pačios pareigos; pabrėžia, kad profesionalūs ir neprofesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai turėtų būti tinkamai apmokyti;

32.  atkreipia dėmesį į galimybes naudoti pažangias technologijas ir tikslųjį ūkininkavimą kaip priemonę, kuria galima geriau valdyti augalų apsaugos produktus ir užkirsti kelią jų pasklidimui teritorijose, kuriose nėra būtini, pvz., naudojant bepiločius orlaivius ir GPS tiksliąsias technologijas; taip pat pabrėžia, kad valstybėse narėse būtų galima pagerinti tokių sprendimų panaudojimą, jeigu šie sprendimai nacionaliniuose veiksmų planuose būtų geriau įtraukiami į mokymo kursus ir pesticidų naudotojų sertifikavimo programas;

33.  pabrėžia, kad augalų apsaugos produktai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir piktžolių bei kenkėjų kontrolės tikslais vietovėse, kuriomis naudojasi visuomenė ar pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta direktyvos 12a straipsnyje, įskaitant viešuosius parkus ir geležinkelius; kadangi augalų apsaugos produktų naudojimas tokiose vietovėse yra nepriimtinas; teigimai vertina tai, kad kelios valstybės narės ir daugelis regionų ir vietos valdžios institucijų ėmėsi veiksmų, siekdami apriboti arba uždrausti pesticidų naudojimą vietovėse, kuriomis naudojasi plačiosios visuomenės ar pažeidžiamų grupių atstovai; vis dėlto pažymi, kad daugumoje valstybių narių nėra išmatuojamų tikslų;

34.  yra susirūpinęs dėl to, kad dauguma valstybių narių neteisingai aiškino 12 straipsnio a punkte nustatytą reikalavimą, interpretuodamos jį tik kaip nuorodą į naudojimą ne žemės ūkyje, nors iš tikrųjų pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, apima gyventojus, kurie patiria didelį pesticidų poveikį ilguoju laikotarpiu; be to, pažymi, jog Komisija patvirtino, kad nėra jokios teisinės priežasties, kodėl naudojimas žemės ūkyje neturėtų būti įtrauktas į 12 straipsnio nuostatas;

35.  atkreipia dėmesį į valstybių narių nuolatinę paramą ekologiniam žemės ūkiui kaip sistemai, kurioje naudojama mažai pesticidų; teigiamai vertina tai, kad ekologinių ūkių skaičius Sąjungoje toliau didėjo, tačiau pažymi, kad atskirose valstybėse narėse pasiekta pažanga vis dar gerokai skiriasi;

36.  atkreipia dėmesį į ekologinius ūkius, kurie patiria ekonominių nuostolių dėl kaimynų ūkiuose naudojamų pesticidų, nes, pvz., purškiant tokius pesticidus ir judant nesuyrančioms veikliosioms medžiagoms aplinkoje teršiamas dirvožemis ir ekologiški produktai; atkreipia dėmesį į tai, kad ekologiniai ūkiai dėl nuo jų nepriklausančių veiksmų gali būti priversti parduoti savo produktus kaip įprastinius, prarasdami patrauklesnę jų kainą, arba, dar blogiau, prarastų šių produktų sertifikatus;

37.  pažymi, kad valstybės narės dažniausiai turi sistemas, kuriomis renka informaciją apie ūmų apsinuodijimą pesticidais, tačiau tokių duomenų tikslumas ir jų panaudojimas abejotini; pabrėžia tai, kad sistemos, kuriomis būtų surenkama informacija apie lėtinius apsinuodijimo atvejus, nėra plačiai įgyvendintos;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje EFSA ataskaitoje dėl pesticidų liekanų maiste matyti, kad 97,2 proc. mėginių visoje Europoje atitiko ES teisės aktuose nustatytas teisines normas, o tai liudija ypatingai griežtą ir saugią maisto produktų gamybos sistemą;

Rekomendacijos

39.  ragina valstybes nares nedelsiant užbaigti direktyvos įgyvendinimą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į bet kokią suinteresuotųjų subjektų vykdomą su pesticidais susijusią veiklą, kaip numatyta Direktyvoje 2003/35/EB ir Orhuso konvencijoje;

41.  ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti praktiškai įgyvendinant direktyvą, kad būtų nustatytos spragos ir konkrečios sritys, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu, o neapsiriboti įprastais nacionaliniais perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ir kontrolės mechanizmais;

42.  ragina valstybes nares pripažinti, kad ES turi nedelsdama imtis veiksmų siekiant pereiti prie tvaresnio pesticidų naudojimo ir kad pagrindinė atsakomybė už tokios praktikos įgyvendinimą tenka valstybėms narėms; pabrėžia, kad būtina imtis skubių veiksmų;

43.  ragina valstybes nares laikytis nustatytų nacionalinių veiksmų planų peržiūros terminų; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios dar neatliko peržiūros, tai padaryti nedelsiant, o šį kartą nurodyti aiškius kokybinius uždavinius ir išmatuojamą bendrąjį tikslą – skubiai ir ilgam laikui sumažinti pesticidų naudojimo riziką ir poveikį, įskaitant aiškiai apibrėžtus metinius mažinimo tikslus, ypatingą dėmesį skiriant galimam poveikiui apdulkintojams ir skatinant bei įgyvendinant tvarių necheminių alternatyvų ir mažos rizikos augalų apsaugos produktų naudojimą, vadovaujantis integruotosios kenkėjų kontrolės principais;

44.  ragina Komisiją pasiūlyti ambicingą privalomą ES masto tikslą sumažinti pesticidų naudojimą;

45.  ragina Komisiją toliau tobulinti visų integruotosios kenkėjų kontrolės principų ir jų įgyvendinimo gaires; prašo Komisijos šiuo klausimu parengti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimo kriterijų nustatymo gaires;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių mažos rizikos pesticidams skatinti ir teikti pirmenybę necheminiams metodams ir pasirinkimams, kurie mažiausiai kenkia sveikatai ir natūraliai gamtinei aplinkai, kartu užtikrinant veiksmingą ir efektyvią augalų apsaugą; pabrėžia, kad norint, kad tai būtų sėkminga, reikia stiprinti ekonomines paskatas ūkininkams rinktis tokias galimybes;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti mažos rizikos biologinių alternatyvų kūrimo, mokslinių tyrimų, registravimo ir rinkodaros skatinimui, įskaitant finansavimo galimybių pagal programą „Europos horizontas“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą didinimą; primena, kad svarbu pirmenybę teikti tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams, o ne pesticidams, jeigu jais užtikrinama pakankama kenkėjų kontrolė; primena ekologiniu požiūriu tvarių ir saugių augalų apsaugos metodų pridėtinės vertės svarbą;

48.  ragina Komisiją toliau neatidėliojant įvykdyti savo įsipareigojimą pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą parengti Sąjungos netoksiškos aplinkos strategiją, kuria būtų sukurta inovacijoms palanki aplinka ir kuriami tvarūs pakaitalai, įskaitant necheminius sprendimus; tikisi, kad Komisija šioje strategijoje ypač atsižvelgs į pesticidų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

49.  ragina daugiau dėmesio skirti rizikos mažinimui, nes platus mažos rizikos medžiagų naudojimas gali būti kenksmingesnis už ribotą didelės rizikos medžiagų naudojimą;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį direktyvos ir jos įgyvendinimo suderinamumą su atitinkamais ES teisės aktais ir politika, visų pirma su BŽŪP nuostatomis ir Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ir ypač pagal BŽŪP nuostatas integruotosios kenkėjų kontrolės principus integruoti kaip teisinius reikalavimus, vadovaujantis direktyvos 14 straipsniu;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai apriboti esminių su naudojimu susijusių leidžiančių nukrypti nuostatų skaičių, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, ir atnaujinti atitinkamus rekomendacinius dokumentus, siekiant užtikrinti, kad pesticidų rizikos vertinimas atspindėtų realų poveikį aplinkai ir sąlygas, atsižvelgiant į visus galimus padarinius sveikatai ir aplinkai;

52.  rekomenduoja suteikti valstybėms narėms lankstumą taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę kaip žalinimo priemonių dalį pagal BŽŪP;

53.  palankiai vertina, kad neseniai Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas (PAFF komitetas) patvirtino suderintus rizikos rodiklius ir ragina valstybes nares pasistūmėti į priekį patvirtinant ir plėtojant suderintus rizikos rodiklius, kuriuos neseniai pasiūlė Komisija, kad būtų galima tinkamai stebėti pesticidų poveikio mažinimą;

54.  ragina Komisiją sukurti visiškai veikiančią ir skaidrę operacinę sistemą, kuria būtų galima reguliariai rinkti statistinius duomenis apie pesticidų naudojimą, pesticidų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai darbe ir ne darbo aplinkoje ir pesticidų liekanų buvimą aplinkoje, ypač dirvožemyje ir vandenyje;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama nustatyti pesticidų naudojimo poveikį žmonių sveikatai, atsižvelgiant į visų rūšių toksikologinį ir ilgalaikį poveikį, įskaitant imunotoksiškumą, endokrininę sistemą ardančias savybes ir neurodegeneracinį toksiškumą, ir sutelkti dėmesį į prenatalinį pesticidų poveikį vaikų sveikatai;

56.  primygtinai ragina Komisiją administruojant įprastus augalų apsaugos produktus ir jų naudojimą vadovautis rizika grindžiamu požiūriu, kuris būtų pagrįstas nepriklausomais recenzuotais moksliniais duomenimis;

57.  ragina Komisiją iki dabartinių jos įgaliojimų pabaigos pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dalinio pakeitimo, be bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, siekiant įtraukti atskirą „natūraliai susidarančių medžiagų“ ir „natūralioms tapačių medžiagų“ kategoriją ir pateikti jų apibrėžtį, kaip kriterijų taikant natūralų medžiagos buvimą ir susidarymą gamtoje, taip pat įdiegti griežtą biologinių mažos rizikos pesticidų įvertinimo, leidimų suteikimo ir registravimo procesą, kaip nustatyta 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mažos rizikos biologinės kilmės pesticidų ir 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento įgyvendinimo;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami Sąjungos įsipareigojimai pagal 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolą ir 2004 m. Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), t. y. labiau stengtis panaikinti POT pesticidų gamybą, pateikimą rinkai ir naudojimą, kartu nustatant nuostatas dėl atliekų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų arba kurios yra užterštos bet kuriomis iš šių medžiagų, šalinimo;

59.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad galutiniams naudotojams būtų teikiamos profesionalios, kvalifikuotos ir nepriklausomos konsultacinės, pateikiant galutiniams vartotojams patarimus ir mokymą apie tvarų pesticidų naudojimą, ypač apie integruotąją kenkėjų kontrolę;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti papildomoms investicijoms ir moksliniams tyrimams, kuriais būtų siekiama kurti ir diegti tiksliojo ir skaitmeninio ūkininkavimo technologijas, kad būtų padidintas augalų apsaugos produktų veiksmingumas ir taip gerokai sumažinta priklausomybė nuo pesticidų, atsižvelgiant į direktyvos tikslus, taip sumažinant pesticidų poveikį tiek profesionaliems naudotojams, tiek plačiajai visuomenei; mano, kad skaitmeninimo arba tiksliojo ūkininkavimo taikymas neturėtų lemti ūkininkų priklausomybės nuo sąnaudų ar finansinio įsiskolinimo;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares nebeleisti naudoti augalų apsaugos produktų teritorijose, kuriose lankosi plačioji visuomenė ar pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 14 pastraipoje;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares ypač didelį dėmesį skirti pažeidžiamų grupių apsaugai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 14 punkte, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ES kaimo gyventojai, kurie gyvena netoli pasėlių, nėra apsaugoti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant uždrausti naudoti pesticidus pakankamai dideliu atstumu nuo gyventojų namų, mokyklų, žaidimų aikštelių, vaikų darželių ir kitų viešųjų erdvių;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į tolesnius mokslinius tyrimus dėl pesticidų poveikio netikslinėms rūšims ir imtis skubių veiksmų, kuriais siekiama jį sumažinti;

64.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti žemės ūkio modelį, grindžiamą prevencinėmis ir netiesioginės augalų apsaugos strategijomis, kuriomis siekiama mažinti išorės medžiagų naudojimą, taip pat daugiafunkcėmis natūraliai susidarančiomis medžiagomis; pripažįsta, kad būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir kurti prevencines ir netiesiogines agroekologines augalų sveikatos priežiūros strategijas;

65.  ragina valstybes nares daugiau investuoti į prisitaikymo prie klimato kaitos praktiką, kuria agrocheminėms medžiagoms užkertamas kelias pasiekti paviršių ir giliuosius vandenis, taip pat investuoti į priemones, kuriomis siekiama apriboti galimą šių medžiagų išplovimą į vandentakius, upes ir jūras; rekomenduoja, kad būtų uždrausta jas naudoti dirvožemyje, kuriame jos galėtų nutekėti į gruntinius vandenis;

66.  pabrėžia, kad labai svarbu reguliariai vertinti, ar parduodamas pesticidų kiekis yra proporcingas atsižvelgiant į jų naudojimo žemės ūkio paskirties plotus, remiantis naudotojų duomenų bazėmis ir pardavimo duomenimis;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ir vienodą pavojingumu pagrįstą atmetimo kriterijų taikymą veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ar toksiškos reprodukcijai, ar kurios turi endokrininę sistemą ardančių savybių;

68.  ragina valstybes nares griežtai laikytis draudimo importuoti uždraustus pesticidus iš trečiųjų šalių į ES ir taikyti didesnę kontrolę importuojamam maistui;

69.  ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti visas prieinamas priemones, kuriomis užtikrinama atitiktis, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūros inicijavimą, taikomą valstybėms narėms, jei jos nesilaiko įsipareigojimo visiškai įgyvendinti direktyvą;

70.  ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų prieš valstybes nares, kurios sistemingai piktnaudžiauja nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl draudžiamų pesticidų, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų;

71.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad principas „teršėjas moka“ būtų visiškai įgyvendintas ir užtikrintas veiksmingas jo vykdymas vandens išteklių apsaugos srityje;

72.  ragina programoje „Europos horizontas“ numatyti pakankamą finansavimą siekiant skatinti augalų sveikatos priežiūros strategijų kūrimą, grindžiamą sisteminiu požiūriu, derinant naujoviškus agroekologinius metodus ir prevencines priemones, kad būtų kuo labiau sumažintas išorės medžiagų naudojimas;

73.  ragina Komisiją įsteigti visoje Europoje veikiančią tausiojo pesticidų naudojimo platformą, kurioje būtų suburti sektorių suinteresuotieji subjektai ir atstovai vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų lengviau dalytis informacija ir keistis geriausia patirtimi mažinant pesticidų naudojimą;

o
o   o

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
(2) OL L 158, 2004 4 30, p. 7.
(3) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
(4) OL L 136, 2007 5 29, p. 3.
(5) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 608.
(7) OL L 131, 1998 5 5, p. 11.
(8) OL L 229, 2004 6 29, p. 23.
(9) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(10) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
(11) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.
(12) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(13) OL L 201, 2009 8 1, p. 36.
(14) OL L 310, 2009 11 25, p. 29.
(15) OL C 226, 2013 8 24, p. 1.
(16) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52006DC0372
(17) OL C 86, 2018 3 6, p. 62.
(18) OL C 86, 2018 3 6, p. 51.
(19) OL C 252, 2018 7 18, p. 184.
(20) OL C 346, 2018 9 27, p. 117.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0057.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0356.
(23) OL C 324, 2009 12 10, p. 1.
(24) http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=114
(25) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(26) http://www.pan-uk.org/site/wp-content/uploads/United-Nations-Report-of-the-Special-Rapporteur-on-the-right-to-food.pdf
(27) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10041-2016-ADD-1/en/pdf
(28) http://www.senat.fr/leg/ppr16-477.html
(29) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0023.
(30) Hallmann et al., „Visos sparnuotųjų vabzdžių biomasės sumažėjimas daugiau kaip 75 procentais saugomose teritorijose per 27 metus“, PLOS, 2017 m. spalio 18 d. – https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0185809
(31) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.
(32) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).
(33) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(34) https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0185809
(35) https://esdac.jrc.ec.europa.eu/public_path/shared_folder/doc_pub/EUR27607.pdf

Atnaujinta: 2019 m. vasario 13 d.Teisinis pranešimas