Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2019 m. sausio 15 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, sukūrimas ***I
 ES ir Albanijos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikoje vykdomų veiksmų statuso sudarymas ***
 ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas)***
 Išsamus susitarimas tarp ES ir Kirgizijos Respublikos
 Autonominis vairavimas Europos transporte
 Transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimas kroviniams vežti keliais ***I
 Laikinas tam tikruose ES ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimuose numatytų lengvatų panaikinimas ***I
 Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I
 Europos investicijų banko statuto dalinis keitimas *
 Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamente
 Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė
 ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimas
 ES gairės ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimai
 Lyčių lygybė ir mokesčių politika ES

Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, sukūrimas ***I
PDF 217kWORD 58k
2019 m. sausio 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (COM(2018)0474 – C8-0273/2018 – 2018/0258(COD))(1)
P8_TA(2019)0001A8-0460/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  2 140 muitinės įstaigų2, veikiančių prie Europos Sąjungos išorės sienų, turi būti apsirūpinusios tinkama įranga, kad būtų užtikrintas muitų sąjungos veikimas. Adekvatus ir ekvivalentiškas muitinis tikrinimas vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos surinkti pajamas, bet ir dėl būtinybės stiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę saugos ir saugumo sumetimais. Kita vertus, ta prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o greičiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis;
(1)  2 140 muitinės įstaigų2, veikiančių prie Europos Sąjungos išorės sienų, turi būti apsirūpinusios tinkama įranga, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir naudingas muitų sąjungos veikimas. Adekvatus ir ekvivalentiškas muitinis tikrinimas vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos surinkti pajamas, bet ir dėl būtinybės stiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę saugos ir saugumo sumetimais. Kita vertus, ta prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o greičiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis, laikantis saugos ir saugumo reikalavimų;
__________________
__________________
2 2016 m. muitų sąjungos rezultatų ataskaita, skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-report-2016-taxation-and-customs-union_en.
2 2016 m. muitų sąjungos rezultatų ataskaita, skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-report-2016-taxation-and-customs-union_en.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  muitų sąjunga yra Europos Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo ir ji neatsiejama nuo tinkamo bendrosios rinkos veikimo tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje2a pareiškė esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje, kuris lemia ženklų Sąjungos biudžeto pajamų praradimą. Europos Parlamentas pakartojo, kad stipresnė ir daugiau siekianti Europa galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, ir todėl paragino teikti nuolatinę paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai, skirti didesnius išteklius Sąjungos pavyzdinėms programoms, o numačius daugiau atsakomybės atitinkamai skirti daugiau lėšų;
__________________
2a P8_TA(2018)0075: „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Tuos skirtumus lemia tiek geografiniai valstybių narių skirtumai, tiek jų turimi pajėgumai ir ištekliai. Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolatinės verslo modelių ir tiekimo grandinių kaitos keliamus sunkumus priklauso ne tik nuo žmogiškųjų veiksnių, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos. Kad būtų pašalinti esami skirtumai, labai svarbu turėti ekvivalentišką muitinio tikrinimo įrangą. Tai padės užtikrinti ekvivalentiškesnį muitinį tikrinimą valstybėse narėse ir taip išvengti prekių srautų nukreipimo per silpniausias vietas;
(2)  šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Tuos skirtumus lemia tiek geografiniai valstybių narių skirtumai, tiek jų turimi pajėgumai ir ištekliai bei standartizuoto muitinio tikrinimo nebuvimas. Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolatinės verslo modelių ir tiekimo grandinių kaitos keliamus sunkumus priklauso ne tik nuo žmogiškųjų veiksnių, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos tinkamai veikiančios muitinio tikrinimo įrangos. Geriau veikiančių muitinės procedūrų poreikis didės ir dėl kitų iššūkių, pvz., e. prekybos suklestėjimo, kontrolės ir patikros įrašų skaitmeninimo, būtinybės užtikrinti atsparumą kibernetinių išpuolių, sabotažo, pramoninio šnipinėjimo ir piktnaudžiavimo duomenimis atvejais. Kad būtų pašalinti esami skirtumai, labai svarbu turėti ekvivalentišką muitinio tikrinimo įrangą. Tai padės užtikrinti ekvivalentiškesnį muitinį tikrinimą valstybėse narėse ir taip išvengti prekių srautų nukreipimo per silpniausias vietas. Visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos prekės turi būti atidžiai patikrinamos, kad muitų klastotojai neturėtų galimybės rinktis palankiausias sąlygas taikančių įvežimo vietų. Norint užtikrinti, kad padidėtų bendras valstybių narių vykdomų muitinio tikrinimo procedūrų tvirtumas ir konvergencija, būtina aiški strategija didžiausiems trūkumams šalinti;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  valstybės narės ne kartą išsakė finansinės paramos poreikį ir paprašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Tarybos išvadose3 dėl muitinių finansavimo Komisija paraginta „įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius [...] ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir [...] jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais“;
(3)  keletas valstybių narių ne kartą išsakė finansinės paramos poreikį ir paprašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Tarybos išvadose3 dėl muitinių finansavimo Komisija paraginta „įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius [...] ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir [...] jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais“;
______________
_________________
3 https://www.consilium.europa.eu/media/22301/st09581en17-vf.pdf
ir http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-7586-2017-INIT/en/pdf.
3 https://www.consilium.europa.eu/media/22301/st09581en17-vf.pdf
ir http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-7586-2017-INIT/en/pdf.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  todėl tikslinga sukurti naują muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę;
(6)  todėl tikslinga sukurti naują muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, kurią taikant būtų užtikrintas, pvz., prekių klastojimo ir kitos neteisėtos komercinės praktikos išaiškinimas. Turėtų būti svarstomos jau esamos finansinės paramos formulės;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  valstybių narių muitinių atsakomybė vis didėja – dažnai jos atsakingos ir už saugumą prie išorės sienų, o sienų kontrolės vykdymo ir prie išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo ekvivalentiškumo užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas teikiant valstybėms narėms adekvačią finansinę Sąjungos paramą. Taip pat svarbu skatinti tarpžinybinį kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir kitas pasienyje vykdomas užduotis, bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių kontrole ir asmenų tikrinimu;
(7)  valstybių narių muitinių atsakomybė vis didėja – dažnai jos atsakingos ir už saugumą prie išorės sienų, o sienų kontrolės vykdymo ir prie išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo ekvivalentiškumo užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas teikiant valstybėms narėms adekvačią finansinę Sąjungos paramą. Taip pat svarbu skatinti tarpžinybinį kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir kitas pasienyje vykdomas užduotis, bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių kontrole ir asmenų tikrinimu, kartu skiriant dėmesio kibernetiniam saugumui;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  šiame reglamente nustatomas Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo6 17 punkte;
(11)  šiame reglamente nustatomas Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo6 17 punkte. Siekiant užtikrinti biudžetinę drausmę, sąlygos, susijusios su tuo, kurioms dotacijoms bus teikiamas prioritetas, turėtų būti aiškios, apibrėžtos ir pagrįstos įvardytais poreikiais, susijusiais su muitinės punktų vykdomomis užduotimis;
__________________
________________
6 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl biudžeto disciplinos, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).
6 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl biudžeto disciplinos, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  muitinio tikrinimo įranga, finansuojama pagal šią Priemonę, turėtų atitikti optimalius saugumo, įskaitant kibernetinį saugumą, saugos, aplinkos apsaugos ir sveikatos standartus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  duomenys, parengiami naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prieinami ir tvarkomi tik deramai įgalioto institucijų personalo, be to, šie duomenys turėtų būti tinkamai saugomi nuo neteisėtos prieigos arba paskelbimo. Valstybės narės turėtų visapusiškai kontroliuoti šiuos duomenis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prisidėta prie optimalaus muitinės rizikos valdymo užtikrinimo;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
13 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(13d)  kai sena muitinio tikrinimo įranga keičiama nauja taikant šią Priemonę, valstybės narės turėtų būti atsakingos už aplinkai nežalingą senos muitinio tikrinimo įrangos pašalinimą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, Reglamentu (ES) [2018/XXX]10 sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, šiuo reglamentu sukurtos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/162411 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą;
(15)  didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, Reglamentu (ES) [2018/XXX]10 sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, šiuo reglamentu sukurtos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais susijusiais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės, saugos ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/162411 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą. Siekiant užtikrinti, kad bet kuri fondo finansuojama priemonė ar įranga nuolat būtų paskirtajame muitinės punkte, kuriam priklauso įranga, muitinių ir sienos apsaugos institucijų dalijimosi ir sąveikumo veiksmai turėtų būti apibrėžti kaip nesistemingi ir nereguliarūs;
__________________
__________________
10 COM(2018)0473.
10 COM(2018)0473.
11 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
11 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis, siekiant sudaryti sąlygas ir, kai tinkama, paremti kelias sritis apimantį bendradarbiavimą ir sąveiką. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais negali būti dengiamos tos pačios išlaidos;
(16)  nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis, siekiant sudaryti sąlygas ir, kai tinkama, paremti kelias sritis apimantį bendradarbiavimą ir sąveiką. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais negali būti dengiamos tos pačios išlaidos. Jei valstybei narei įnašas jau paskirtas arba ji gavo įnašą pagal kitą Sąjungos programą arba paramą iš Sąjungos fondo tai pačiai įrangai įsigyti, šis įnašas ar parama turėtų būti nurodomi paraiškoje;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  atsižvelgiant į tai, kad muitinių prioritetai, grėsmės ir technologijos sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgo laikotarpio. Be to, dėl būtinybės sudaryti metines darbo programas didėja administracinė našta Komisija ir valstybėms narėms, nors to ir nereikia Priemonei įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, iš principo darbo programos turėtų apimti daugiau nei vienus biudžetinius metus;
(17)  atsižvelgiant į tai, kad muitinių prioritetai, grėsmės ir technologijos sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgo laikotarpio. Be to, dėl būtinybės sudaryti metines darbo programas didėja administracinė našta Komisija ir valstybėms narėms, nors to ir nereikia Priemonei įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, iš principo darbo programos turėtų apimti daugiau nei vienus biudžetinius metus. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas Sąjungos strateginių interesų neliečiamumas, valstybės narės raginamos ypač didelį dėmesį skirti kibernetiniam saugumui ir galimo neskelbtinų duomenų atskleidimo už Sąjungos ribų rizikai vykstant konkursams dėl naujos muitinio tikrinimo įrangos;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  siekiant užtikrinti vienodas darbo programų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201112;
Išbraukta.
__________________
12 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas siekiant konkretaus tikslo užtikrinti ekvivalentišką muitinį tikrinimą, dėl techninio Priemonės pobūdžio reikia atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas nuo nacionalinės kompetencijos ir patirties priklausančių poreikių, vertinimais, į kuriuos įsitrauktų valstybių narių muitinių administracijos. Šie poreikių vertinimai turėtų būti grindžiami aiškia metodika, įskaitant būtiną etapų skaičių, užtikrinantį reikiamos informacijos surinkimą;
(19)  nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas siekiant konkretaus tikslo užtikrinti ekvivalentišką muitinį tikrinimą, dėl techninio Priemonės pobūdžio reikia atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas atskirais nuo nacionalinės kompetencijos ir patirties priklausančių poreikių vertinimais, į kuriuos įsitrauktų valstybių narių muitinių administracijos. Šie poreikių vertinimai turėtų būti grindžiami aiškia metodika, įskaitant būtiną etapų skaičių, užtikrinantį reikiamos informacijos surinkimą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant priemonę pasiektų rezultatų ir vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Į ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų būti įtraukta tam tikra informacija apie muitinio tikrinimo įrangą, viršijančią tam tikrą kainos ribą;
(20)  siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant priemonę pasiektų rezultatų ir vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Valstybės narės turėtų užtikrinti skaidrią ir aiškią viešųjų pirkimų procedūrą. Į ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų būti įtraukta išsami informacija apie muitinio tikrinimo įrangą ir viešųjų pirkimų procedūrą, viršijančias tam tikrą kainos ribą, bei išlaidų pagrindimas;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami muitinio tikrinimo tikslai, susiję su Priemonės lėšomis tinkamais finansuoti veiksmais, ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(22)  siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus šiam reglamentui iš dalies pakeisti, siekiant nustatyti darbo programas, priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami muitinio tikrinimo tikslai, susiję su Priemonės lėšomis tinkamais finansuoti veiksmais, ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir visiškai skaidriai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente išdėstytomis taisyklės visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka, apimanti dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą, ir numatomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;
(24)  šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente išdėstytomis taisyklės visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka, apimanti dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą, ir numatomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų. Finansavimas pagal šią Priemonę turėtų atitikti skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(25)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Įgyvendinimo gerinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti siekiama pagal Priemonę numatytų tikslų, kartu užtikrinant optimalų finansinių išteklių panaudojimą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrasis Priemonės, kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo dalis, tikslas – remti muitų sąjungą ir muitines siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, visoje Sąjungoje užtikrinti saugumą ir saugą, apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos kartu sudarant geresnes sąlygas teisėtai verslo veiklai.
1.  Vadovaujantis ilgalaikiu tikslu standartizuoti visą Sąjungos muitinį tikrinimą, bendrasis Priemonės, kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo dalis, tikslas – remti muitų sąjungą ir muitines siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, kad būtų skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas prie Sąjungos sienų tikrinant prekes ir asmenis, visoje Sąjungoje užtikrinti saugumą ir saugą, apsaugoti Sąjungą nuo neteisėtos prekybos kartu sudarant geresnes sąlygas teisėtai verslo veiklai.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.  Konkretus Priemonės tikslas – padėti užtikrinti adekvatų ir ekvivalentišką muitinį tikrinimą remiant reikiamos, pažangios ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą.
2.  Konkretus Priemonės tikslas – padėti užtikrinti adekvatų ir ekvivalentišką muitinį tikrinimą remiant visapusiškai skaidrų reikiamos, pažangios, tvirtos, kibernetiniams išpuoliams atsparios, saugios, aplinkai nežalingos ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą. Papildomas tikslas yra gerinti muitinio tikrinimo kokybę visose valstybėse narėse, kad prekės nebūtų nukreipiamos į silpnesnius Sąjungos punktus.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Priemone prisidedama prie integruoto Europos sienų valdymo įgyvendinimo remiant tarpžinybinį bendradarbiavimą, dalijimąsi nauja įranga, įsigyta naudojantis Priemone, ir šio įrangos sąveikumą.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Priemonės įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 1 300 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Priemonės įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 1 149 175 000 EUR 2018 m. kainomis (1 300 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Priemonės valdymu ir pasiektų jos tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jie susiję su Priemonės tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kurie visų pirma skirti informacijai apdoroti ir jos mainams vykdyti, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Priemonei valdyti.
2.  Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos teisėtos ir patikrintos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Priemonės valdymu ir jos naudojimo rezultatų bei pasiektų jos tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos irgi teisėtos bei patikrintos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, atitinkamų valstybių narių duomenų tarpusavio mainais, jei jie susiję su konkrečiais Priemonės tikslais bendrojo tikslo siekiui paremti, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kurie visų pirma skirti informacijai apdoroti ir jos mainams vykdyti, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Priemonei valdyti.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visą įrangą, perkamą naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, visais reikiamais atvejais naudotų reikiamos muitinės.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  Kai remiamas veiksmas susijęs su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija sukuria koordinavimo mechanizmą, kuriuo užtikrinamas visos įrangos, perkamos naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, efektyvumas ir sąveikumas.
3.  Kai remiamas veiksmas susijęs su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija sukuria koordinavimo mechanizmą, kuriuo užtikrinamas visos įrangos, perkamos naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, efektyvumas ir sąveikumas – taip bus galima konsultuotis su reikiamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, ir joms dalyvauti. Koordinavimo mechanizmas apima Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dalyvavimą ir konsultavimąsi su ja, siekiant, kad Sąjungos pridėtinė vertė sienų valdymo srityje būtų kuo didesnė.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visa įranga, perkama naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, atitiktų reguliarios techninės priežiūros standartus.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Tinkamai pagrįstais atvejais, nukrypstant nuo 1 dalies, veiksmai taip pat gali apimti muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą naujiems įrangos vienetams arba naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis.
2.  Tinkamai pagrįstais atvejais, nukrypstant nuo 1 dalies, veiksmai taip pat gali apimti visiškai skaidrų muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą naujiems įrangos vienetams arba naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.  Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 1 dalies b punkte ir 1 priede nustatyti muitinio tikrinimo tikslai, jei laikoma, kad juos būtina peržiūrėti.
3.  Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 1 dalies b punkte ir 1 priede nustatyti muitinio tikrinimo tikslai, jei laikoma, kad juos būtina peržiūrėti, ir siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių, kintančių prekių kontrabandos tendencijų ir muitiniam tikrinimui skirtų naujų, pažangių ir inovatyvių sprendimų.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalis
4.  Priemonės lėšomis finansuojama muitinio tikrinimo įranga, be muitinio tikrinimo tikslų, gali būti naudojama papildomais tikslais, įskaitant asmenų tikrinimą, siekiant padėti nacionalinėms sienų valdymo institucijoms, ir tyrimą.
4.  Priemonės lėšomis finansuojama muitinio tikrinimo įranga pirmiausia turėtų būti naudojama muitiniam tikrinimui, tačiau be muitinio tikrinimo tikslų gali būti naudojama papildomais tikslais, įskaitant asmenų tikrinimą, siekiant padėti nacionalinėms sienų valdymo institucijoms, ir tyrimą, kad būtų laikomasi 3 straipsnyje nustatytų bendrų ir konkrečių Priemonės tikslų.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Komisija skatina valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Šią viršutinę ribą viršijantis finansavimas gali būti suteiktas atvejais, kai valstybės narės vykdo bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.   2 dalyje minimos išimtinės aplinkybės gali apimti naujos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą ir jos įtraukimą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų techninės įrangos rezervą. Tai, ar muitinio tikrinimo įranga yra priimtina, kad būtų įtraukta į techninės įrangos rezervą, įvertinama vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalimi.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Priemonės lėšomis negali būti finansuojamos šios išlaidos:
Visos išlaidos, susijusios su 6 straipsnyje nurodytais veiksmais, gali būti finansuojamos pagal šią Priemonę, išskyrus:
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  išlaidos, susijusios su įgūdžių, būtinų įrangai naudoti, lavinimu ar tobulinimu;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  išlaidos, susijusios su elektroninėmis sistemomis, išskyrus programinę įrangą, kurios tiesiogiai reikia naudojant muitinio tikrinimo įrangą;
c)  išlaidos, susijusios su elektroninėmis sistemomis, išskyrus programinę įrangą, kurios tiesiogiai reikia naudojant muitinio tikrinimo įrangą, ir elektroninę programinę įrangą bei programas, būtinas esamai programinei įrangai su muitinio tikrinimo įranga sujungti;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  tinklų, kaip antai apsaugotų arba neapsaugotų ryšio kanalų, arba abonementinių mokesčių išlaidos;
d)  tinklų, kaip antai apsaugotų arba neapsaugotų ryšio kanalų, arba abonementinių mokesčių išlaidos, neskaitant tinklų arba abonementinių mokesčių, kurie tiesiogiai būtini muitinio tikrinimo įrangai naudoti;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija darbo programas tvirtina įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2.  Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus 2a priedui iš dalies pakeisti, kai norima nustatyti darbo programas.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Rengiant 1 dalyje nurodytas darbo programas atliekamas poreikių vertinimas, kurį sudaro bent šie dalykai:
Rengiant 1 dalyje nurodytas darbo programas atliekamas atskiras poreikių vertinimas, kurį sudaro šie dalykai:
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  išsamus turimos muitinio tikrinimo įrangos aprašas;
b)  išsamus turimos ir veikiančios muitinio tikrinimo įrangos aprašas;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  bendras muitinio tikrinimo įrangos būtinojo ir optimalaus standarto nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir
c)  bendras muitinio tikrinimo įrangos būtinojo techninio standarto nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  muitinio tikrinimo įrangos optimalaus lygio nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  detalus finansinių poreikių įvertinimas.
d)  detalus finansinių poreikių įvertinimas priklausomai nuo muitinės operacijų masto ir susijusio darbo krūvio dydžio.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 pastraipa
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkretaus tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede.
1.  Komisija, laikydamasi savo atskaitomybės reikalavimų pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalies e punkto i papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie programos veiklos rezultatus. Į Komisijos rengiamas veiklos rezultatų ataskaitas įtraukiama informacija apie pažangą ir trūkumus.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Kad būtų užtikrintas efektyvus pažangos, padarytos siekiant Priemonės tikslų, įvertinimas, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas prireikus persvarstyti arba papildyti rodiklius ir šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos.
2.  Rodikliai, kuriais remiantis atsiskaitoma apie Priemonės įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant 3 straipsnyje nurodytų bendrojo ir konkretaus tikslų, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus pažangos, padarytos siekiant Priemonės tikslų, įvertinimas, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas prireikus persvarstyti arba papildyti rodiklius ir šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, siekiant Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atnaujintą kokybinę ir kiekybinę informaciją apie programos veiklos rezultatus.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Priemonės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Priemonės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami ir išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją, susijusią su duomenų apie veiklos rezultatus kokybe.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)
ca)   Sąjungos biudžeto lėšomis finansuotos įrangos vienetų turėjimas ir būklė praėjus penkeriems metams nuo eksploatacijos pradžios;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalies c b punktas (naujas)
cb)   informacija apie muitinio tikrinimo įrangos techninės priežiūros atvejus;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalies c c punktas (naujas)
cc)   informacija apie viešųjų pirkimų procedūrą;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalies c d punktas (naujas)
cd)   išlaidų pagrindimas.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1.  Pagal šią Priemonę finansuojamų ir 6 straipsnyje nurodytų veiksmų vertinimuose įvertinami Priemonės rezultatai, poveikis ir veiksmingumas, be to, jie atliekami laiku, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų panaudojimas priimant sprendimus.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Priemonės vertinimas atliekamas, kai turima pakankamai informacijos apie Priemonės įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios.
2.  Tarpinis Priemonės vertinimas atliekamas, kai turima pakankamai informacijos apie Priemonės įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, būtinos norint priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.  Galutinį Priemonės vertinimą Komisija atlieka baigus įgyvendinti Priemonę, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.
3.  Galutinį Priemonės vertinimą Komisija atlieka baigus įgyvendinti Priemonę, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4 dalis
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Metinius dalinius vertinimus Komisija įtraukia į savo ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  6 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
2.  6 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 6 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 6 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
15 straipsnis
Išbraukta.
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda programos „Muitinė“ komitetas, nurodytas Reglamento (ES) [2018/XXX]23 18 straipsnyje.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
__________________
23 COM(2018)0442.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, taip parodydami Sąjungos pridėtinę vertę ir paremdami Komisijos duomenų rinkimo pastangas didesniam biudžeto skaidrumui užtikrinti.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija vykdo su Priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.
2.  Siekdama užtikrinti skaidrumą, Komisija visuomenei reguliariai teikia su Priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusią informaciją, inter alia, remdamasi 11 straipsnyje nurodytomis darbo programomis.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 3 stulpelio 1 eilutė
Konteineriai, sunkvežimiai, geležinkelio vagonai
Konteineriai, sunkvežimiai, geležinkelio vagonai ir transporto priemonės
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 3 stulpelio 3 a eilutė (nauja)
Transporto priemonės
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 2 stulpelio 5 eilutė
Rentgeno atgalinės sklaidos arka
Rentgeno spindulių veikimu grindžiama atgalinės sklaidos arka
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 2 stulpelio 6 a eilutė (nauja)
Milimetrinių bangų veikimu paremtas kūno skeneris
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
2 priedo 1 a punktas (naujas)
1a)  Saugumas ir sauga
a)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugumo standartams, įskaitant kibernetinį saugumą, lygis visuose sienos perėjimo punktuose
b)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
1 priedo 1 b punktas (naujas)
1b)  Sveikata ir aplinka
a)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties sveikatos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose
b)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties aplinkos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a priedas (naujas)
2a priedas
Darbo programos
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
2 b priedas (naujas)
2b priedas
Išimtinės viršutinę ribą viršijančio finansavimo aplinkybės

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0460/2018).


ES ir Albanijos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikoje vykdomų veiksmų statuso sudarymas ***
PDF 114kWORD 41k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikoje vykdomų veiksmų statuso sudarymo projekto (10302/2018 – C8-0433/2018 – 2018/0241(NLE))
P8_TA(2019)0002A8-0463/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10302/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikoje vykdomų veiksmų statuso sudarymo projektą (10290/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus, 79 straipsnio 2 dalies c punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0433/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0463/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Albanijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas)***
PDF 117kWORD 38k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos ir valstybių narių vardu projekto (12564/2017 – C8-0033/2018 – 2017/0185(NLE))
P8_TA(2019)0003A8-0443/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12564/2017),

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (12659/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 bei 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0033/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0443/2018),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kirgizijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Išsamus susitarimas tarp ES ir Kirgizijos Respublikos
PDF 160kWORD 45k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl derybų dėl ES ir Kirgizijos Respublikos visapusiško susitarimo (2018/2118(INI))
P8_TA(2019)0004A8-0450/2018

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/…, kuriuo Europos Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, kurios priklauso Sąjungos kompetencijai (11436/1/17 REV 1),

—  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą, kuriuo Europos Komisija įgaliojama valstybių narių vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių valstybių narių kompetencijai (11438/1/17 REV 1),

—  atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlyti naujo visapusiško susitarimo teisiniai pagrindai yra Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis, 100 straipsnio 2 dalis, 207 ir 209 straipsniai,

—  atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ir tebegaliojantį ES ir Kirgizijos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

—  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(1) ir į 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(2),

—  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kirgizijos, visų pirma į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją(3), 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją(4) ir 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją(5),

—  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl 2017 m. spalio 16 d. Kirgizijos Respublikos prezidento rinkimų,

—  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro išvadas dėl prezidento rinkimų,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 3 d. deklaraciją, kurią per savo 13-ąjį posėdį priėmė ES ir Kirgizijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetas,

—  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Europos Sąjungos sprendimą Kirgizijos Respublikai suteikti BLS+ statusą,

—  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. poziciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Kirgizijos Respublikai(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0450/2018),

A.  kadangi 2017 m. gruodžio mėn. ES ir Kirgizija pradėjo derybas dėl visapusiško susitarimo, kuris pakeistų dabar galiojantį ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, siekiant stiprinti ir gilinti bendradarbiavimą abipusio intereso srityse, remiantis bendromis demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principais ir vadovaujantis nauja teisine sistema;

B.  kadangi, kad įsigaliotų visapusiškas susitarimas, reikia Parlamento pritarimo;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

Bendrieji principai

Politinis dialogas ir tarptautinis bendradarbiavimas

Institucinės nuostatos

Bendri susirūpinimą keliantys klausimai ir interesai, susiję su susitarime nurodytomis bendradarbiavimo sritimis

   a) derėtis dėl ryžtingo, visapusiško ir harmoningo susitarimo tarp ES ir Kirgizijos, pakeisiančio 1999 m. partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, bei sudaryti šį susitarimą ir sukurti pagrindą tvirtiems ir ilgalaikiams santykiams bei stabiliam, saugiam ir darniam abiejų šalių vystymuisi;
   b) išsamiame susitarime nustatyti strategines trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas ir gerai apgalvotus struktūrinius bendradarbiavimo su Kirgizija tikslus; dėti daugiau pastangų ir stiprinti santykius, kad ES taptų matomesnė ir efektyvesnė šalyje ir regione;
   c) skatinti rinkos ekonomiką pasiekiant apčiuopiamos socialinės ir ekonominės naudos abiejų susitarimo šalių piliečiams; laikytis konkurencijos ir užtikrinti teisinį tikrumą, be kita ko, stiprinant nepriklausomas ir skaidrias institucijas;
   d) užtikrinti tvirtą abiejų susitarimo šalių įsipareigojimą gerbti ir propaguoti demokratijos principus, žmogaus teises ir teisės viršenybę, visapusiškai laikantis būtinų su Kirgizijos Respublikai suteiktu BLS + statusu susijusių kriterijų, ir, be kita ko, ratifikuoti atitinkamas tarptautines konvencijas ir veiksmingai įgyvendinti pagal tas konvencijas įsteigtų atitinkamų stebėsenos institucijų išvadas ir rekomendacijas; sudaryti sąlygas vykdyti ir reguliariai vykdyti į rezultatus orientuotą dialogą abiem šalims svarbiais žmogaus teisių klausimais, į kurį reikėtų įtraukti valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, siekiant stiprinti institucinę sistemą ir viešąją politiką; pabrėžti konstruktyvią Kirgizijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje 2016–2018 m. laikotarpiu ir skatinti jos tolesnį tarptautinį dalyvavimą;
   e) prisidėti stiprinant daugiašališkumą ir tarptautinį bendradarbiavimą bei sukurti bendrus bendradarbiavimo su Kirgizijos partneriais metodus siekiant skatinti tarptautinį saugumą ir veiksmingai reaguoti į pasaulinius iššūkius, kaip antai, terorizmas, klimato kaita, migracija ir organizuotas nusikalstamumas, ir padėti įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir 2018–2040 m. nacionalinę vystymosi strategiją; taip pat apskritai prisidėti prie Vidurinės Azijos stabilizacijos ir augimo;
   f) stiprinti politinį dialogą ir sektorinį bendradarbiavimą; užtikrinti prasmingą nuolatinį dialogą visais aktualiais klausimais, remiantis esamais formatais;
   g) intensyviau bendradarbiauti krizių valdymo, konfliktų prevencijos, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kibernetiniu nusikalstamumu, smurtinės radikalizacijos ir tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijos bei integruoto sienų valdymo srityse, užtikrinant visapusišką žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą ir vadovaujantis baudžiamojo kodekso pakeitimais; taip pat užtikrinti, kad 2005 m. nacionalinis įstatymas Nr. 150 dėl kovos su ekstremistine veikla visapusiškai atitiktų tarptautinius standartus;
   h) tobulinti nuostatas, susijusias su prekybos ir ekonominiais santykiais, siekiant pagerinti investicijų aplinką ir prisidėti prie Kirgizijos ekonomikos įvairinimo, užtikrinti abipusę naudą ir stiprinti teisinį tikrumą bei didinti reglamentavimo skaidrumą; remti gerą valdymą, tinkamai veikiančias teismines institucijas, biurokratizmo mažinimą ir pasinaudojant visomis turimomis priemonėmis skatinti ekonomikos vystymąsi, siekiant konsoliduoti ir plėtoti daugiašalę taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą; prisidėti paremiant mažųjų ir vidutinių įmonių steigimąsi ir vystymąsi; stiprinti ES ir Kirgizijos ekonominius ir prekybos santykius, atsižvelgiant į BLS + statusą, ir paraginti Kirgiziją įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su šiuo statusu, siekiant skatinti šalies ekonominį vystymąsi;
   i) gerinti bendradarbiavimą kovojant su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; įtraukti konkrečius skirsnius, kuriuose būtų apibrėžti aiškūs ir tvirti įsipareigojimai bei priemonės siekiant kovoti su visų formų korupcija ir įgyvendinti tarptautinius standartus bei daugiašales kovos su korupcija konvencijas; įtraukti nuostatas dėl gero valdymo mokesčių srityje bei skaidrumo standartų, kuriomis būtų patvirtinamas susitarimo šalių įsipareigojimas įgyvendinti tarptautinius standartus kovojant su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu;
   j) padėti stiprinti Kirgizijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje vykdant tinkamas reformas užsienio investicijų, muitinių ir galimybių patekti į tarptautines rinkas srityse;
   k) geriau koordinuoti ES ir Kirgizijos pozicijas tarptautiniuose forumuose;
   l) sustiprinti tarpparlamentinį Kirgizijos ir Europos Parlamento dialogą;
   m) užtikrinti, kad susitarime būtų skiriamas didelis dėmesys klimato kaitai, vandentvarkai, taip pat nelaimių rizikos prevencijai ir su tuo susijusiai parengčiai, atsižvelgiant į didelę gaivalinių nelaimių, įskaitant žemės drebėjimus, riziką; remti Kirgizijos pastangas, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę, taip pat jos dideles pastangas siekiant darnaus vystymosi;
   n) užtikrinti derybinių nurodymų perdavimą Europos Parlamentui, atsižvelgiant į konfidencialumo taisykles, kad Parlamentas galėtų vykdyti tinkamą derybų proceso kontrolę, ir nuosekliai vykdyti su SESV 218 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais, susijusius tarpinstitucinius įsipareigojimus;
   o) pateikti visus su derybomis susijusius dokumentus, kaip antai protokolus ir tekstų, dėl kurių derėtasi, projektus, taip pat periodiškai teikti Parlamentui ataskaitas;
   p) visais lygmenimis užtikrinti, kad būtų laikomasi ilgalaikės praktikos laikinai netaikyti naujojo susitarimo, kol negautas Parlamento pritarimas;
   q) stiprinti ir plėsti esamą bendradarbiavimą, įtvirtintą dabar galiojančiame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, pagal kurį jau sukurtos šios bendradarbiavimo ir dialogo institucijos:
   ministrų lygmens Bendradarbiavimo taryba;
   vyresniųjų pareigūnų lygmens Bendradarbiavimo komitetas ir Prekybos ir investicijų bei Vystomojo bendradarbiavimo pakomitečiai;
   parlamentinio bendradarbiavimo komitetas;
   r) stiprinti tarpparlamentinę kontrolę įgaliojimus turinčiame parlamentinio bendradarbiavimo komitete, kuri bus smulkiau paaiškinta naujajame susitarime, visų pirma demokratijos, teisės viršenybės ir kovos su korupcija srityse;
   s) užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą tiek derybų dėl susitarimo, tiek susitarimo įgyvendinimo etapais;
   t) užtikrinti, kad į susitarimą būtų įtrauktos sąlygos dėl galimo bendradarbiavimo sustabdymo, jei bet kuri susitarimo šalis pažeis esminius jo elementus, įskaitant konsultacijas su Parlamentu tokių pažeidimų atvejais;
   u) ES ir valstybių narių lygmenimis numatyti pakankamai išteklių visapusiško susitarimo įgyvendinimui, siekiant užtikrinti, kad bus pasiekti visi derybų metu nustatyti plataus užmojo tikslai;
   v) atsižvelgti į Kirgizijos, kaip vienos iš kelių kylančios demokratijos valstybių regione, vaidmenį, dėl kurio reikalinga ilgalaikė ES politinė, diplomatinė, finansinė ir techninė parama;
   w) toliau dėti pastangas siekiant konsoliduoti veikiančią parlamentinę demokratiją su tikra daugiapartine sistema ir konstitucine stabdžių ir atsvarų sistema, taip pat užtikrinti, kad būtų vykdoma vykdomosios valdžios parlamentinė priežiūra, nes tai viena iš bandomųjų šalių kalbant apie ES paramos demokratijai teikimą; perduoti Parlamento susirūpinimą dėl 2016 m. priimtų konstitucijos pakeitimų, visų pirma, dėl gerokai išplėstų ministro pirmininko įgaliojimų, nacionalinių teismų sprendimų viršenybės tarptautinių žmogaus teisių sutarčių atžvilgiu ir Aukščiausiojo Teismo konstitucinės kolegijos nepriklausomumo praradimo; skatinti NVO dalyvauti šalies teisės aktų ir politikos kūrimo ir persvarstymo procese, visų pirma dėl priemonių arba mechanizmų, kurie tiesiogiai veikia pilietinės visuomenės organizacijų veiklą;
   x) dar kartą patvirtinti, kaip svarbu sistemingai dirbti, siekiant skatinti demokratijos ir žmogaus teisių vertybes, įskaitant saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir teisminių institucijų nepriklausomumą;
   y) skatinti žurnalistams ir nepriklausomai žiniasklaidai palankią aplinką; užtikrinti, kad Kirgizija leistų vėl atvykti į šalį ir tęsti darbą nepatiriant kišimosi užsienio šalių žmogaus teisių srities darbuotojams ir žurnalistams, kuriems buvo uždrausta atvykti į šalį;
   z) pripažinti pasiektą pažangą, susijusią su taikiais parlamento ir prezidento rinkimais ir didesniu jų skaidrumu, ir primygtinai raginti toliau įgyvendinti tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas;
   aa) primygtinai raginti Kirgiziją panaikinti neigiamas autoritarines tendencijas, kaip antai teisingumo vykdymo naudojimą politiniais tikslais, šališkas teismines bausmes, šališką ir neskaidrų bylų nagrinėjimą, kišimąsi į žiniasklaidos laisvę, teisėsaugos pareigūnų nebaudžiamumą ir įtariamą netinkamą elgesį su sulaikytais asmenimis ir jų kankinimą, ekstradiciją į šalis, kuriose asmenims gali kilti kankinimų arba netinkamo elgesio rizika, taip pat mažumų diskriminaciją ir susirinkimų ir saviraiškos laisvei taikomus apribojimus, ir primygtinai paskatinti Kirgiziją nuodugniai ištirti visus įtarimus dėl suklastotų įrodymų, turto prievartavimo, kankinimų ir netinkamo elgesio; išreikšti susirūpinimą dėl to, kad politiniai lyderiai ir galimi kandidatai į prezidentus suimti pateikus kaltinimus dėl įtarimų korupcija;
   ab) atsižvelgiant į tai, išreikšti nepasitenkinimą dėl žmogaus teisių aktyvistui Azimjonui Askarovui, kuris 2010 m. dokumentavo etninį smurtą, paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės patvirtinimo ir pareikalauti, kad jis būtų nedelsiant paleistas, kaltinimai jam panaikinti, jis būtų reabilituotas ir atlyginta jam padaryta žala;
   ac) priminti, kad korupcija kenkia žmogaus teisėms, lygybei, prekybai ir sąžiningai konkurencijai ir atbaido užsienio investicijas, taigi yra kliūtis ekonomikos augimui, taip pat mažina piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis;
   ad) skatinti tvirtai įsipareigoti siekti socialinės pažangos, gero valdymo, demokratijos ir gerų etninių ir religinių grupių santykių, užtikrinti mokslo ir švietimo galimybes, be kita ko, stiprinant stabilumo ir saugumo pamatus; toliau remti taikos stiprinimo ir saugumo priemones, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai integruoti mažumas po 2010 m. etninių konfliktų Kirgizijoje, kad būtų užkirstas kelias konfliktams ateityje;
   ae) padėti išspręsti socialines ir ekonomines problemas bei įveikti kliūtis, kurių pobūdis nurodytas TDO rekomendacijoje Nr. 202; atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį skirti jaunimui, skatinant akademinius, jaunimo ir kultūros srities mainus; skirti ypatingą dėmesį regionų vystymuisi ir, visų pirma, šiaurinių ir pietinių regionų skirtumams;
   af) remti, skatinti ir lengvinti tolesnį regioninį bendradarbiavimą Vidurinėje Azijoje, kuri yra vienas iš mažiausiai integruotų regionų pasaulyje, išlaikant dabartinę teigiamą dinamiką ir siekiant, be kita ko, stiprinti visos Vidurinės Azijos stabilumą ir vystymąsi; pripažinti šalies dalyvavimą šia kryptimi vykdomose ES programose, taip pat vykdant ES ir Vidurinės Azijos strategiją energetikos, vandentvarkos ir aplinkos apsaugos srityse ir reguliarius politinius ir žmogaus teisių dialogus su ES;
   ag) dar kartą patikinti, kad Kirgizijos narystė Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES) nedaro įtakos jos ryšių su ES stiprinimui, tai įrodo neseniai ratifikuotas ES ir Kazachstano tvirtesnis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas;
   ah) atsižvelgti į Kirgizijos santykių su Kinija ir Rusija plėtojimą; skatinti Kirgiziją įvairinti savo ekonomiką, siekiant sumažinti didelę politinę priklausomybę nuo šių dviejų išorės subjektų; atsižvelgti į šių santykių plėtojimą įgyvendinant Kinijos strategiją „Viena juosta, vienas kelias“; užtikrinti, kad būtų gerokai sustiprinta kova su Rusijos žiniasklaidos šalyje platinama propaganda;
   ai) prisidėti prie pastangų, dedamų siekiant sumažinti pastarojo meto diplomatinę ir ekonominė įtampą regione, taip pat įtampą tarp Kazachstano ir Kirgizijos;
   aj) remti toliau gerėjančius diplomatinius santykius su Uzbekistanu, taip pat konstruktyvų dialogą ribotų vandens išteklių regione valdymo klausimais;
   ak) pripažinti Kirgizijos susirūpinimą dėl saugumo, susijusį su blogėjančia saugumo padėtimi Afganistane ir su reakcija į didėjančią radikalizaciją Vidurinės Azijos regione; teikti paramą, susijusią su užsienio kovotojų islamistų ir jų šeimos narių grįžimu iš užsienio; stiprinti regioninį bendradarbiavimą su Vidurinės Azijos šalimis kovojant su džihadistų judėjimais ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir tuo tikslu įgyvendinant teisines, institucines ir praktines kovai su terorizmu skirtas sienų kontrolės priemones ir didėjančios smurtinės religinės radikalizacijos prevencijos priemones;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Kirgizijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91.
(2) OL C 58, 2018 2 15, p. 119.
(3) OL C 300, 2016 2 18, p. 10.
(4) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 92.
(5) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 80.
(6) OL C 208, 2016 6 10, p. 177.


Autonominis vairavimas Europos transporte
PDF 178kWORD 58k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl autonominio vairavimo Europos transporte (2018/2089(INI))
P8_TA(2019)0005A8-0425/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo: ES ateities susisiekimo strategija“ (COM(2018)0283),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0425/2018),

A.  kadangi ES strategija dėl susietojo ir automatizuoto judumo yra glaudžiai susijusi su Komisijos politiniais prioritetais, ypač tais, kurie numatyti jos darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų, mokslinių tyrimų ir naujovių, aplinkos ir klimato kaitos, ekologiško ir saugaus judumo ir transporto, kelių eismo saugos ir spūsčių mažinimo bei bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkėse;

B.  kadangi sparti technologijų plėtra tiek transporto pramonėje, tiek robotikos ir dirbtinio intelekto sektoriuje labai paveikė ekonomiką ir visuomenę; kadangi autonominės transporto priemonės labai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą, lems viso pasaulio kelių transporto ateitį, sumažins transporto išlaidas, pagerins kelių eismo saugumą, padidins judumą ir sumažins poveikį aplinkai; kadangi kelių transporto sektorius galėtų atverti duris naujoms paslaugoms ir naujų rūšių transportui ir taip patenkinti didėjantį individualaus judumo ir krovinio transporto poreikį ir net padėti iš esmės pertvarkyti miestų planavimą;

C.  kadangi Komisija siekia iki 2020 m. perpus sumažinti kasmet žūstančiųjų ES keliuose skaičių (lyginant su 2010 m.), laikantis visiškai saugaus eismo vizijos tikslų; kadangi atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. ES keliuose daugiau kaip 25 000 žmonių žuvo, o dar 135 000 buvo sunkiai sužaloti, atrodo, kad pažanga mažinant bendrą žūčių ir sužalojimų skaičių pastaruoju metu sulėtėjo; kadangi mūsų miestai susiduria su rimtomis judumo problemomis, kurias dar labiau apsunkina tarša ir klimato kaita;

D.   kadangi jau įrodyta, kad pažangiosiomis pagalbinėmis vairavimo sistemomis, pavyzdžiui, įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos ir automatinio avarinio sustabdymo sistemomis, prisidedama prie kelių eismo saugumo ir sunkių eismo įvykių skaičiaus mažinimo;

E.  kadangi didžioji dauguma kelių eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus padarytos klaidos, todėl būtina sumažinti tokių įvykių tikimybę nustatant privalomą pažangiųjų saugą didinančių transporto priemonių sistemų naudojimą, sykiu išlaikant asmeninio judumo galimybes;

F.  kadangi sulėtėjo ES per pastarąjį dešimtmetį vyravusi teigiama kelių eismo saugumo tendencija; kadangi kelių transportas vis dar lemia didžiąją transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų – tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiek oro teršalų – dalį;

G.  kadangi visame pasaulyje auga tiek keleivinio, tiek krovininio transporto poreikis ir vis labiau suvokiama, kad mūsų planetos ištekliai yra riboti, todėl transporto veiksmingumas tampa vis svarbesniu klausimu;

H.  kadangi ES turėtų skatinti ir toliau plėtoti automatizuotam judumui skirtas skaitmenines technologijas siekiant ištaisyti žmogaus klaidas ir sumažinti eismo įvykių ir žūčių keliuose skaičių;

I.  kadangi automatizavimas ir naujos technologijos diegimas padidins transporto ir transporto sistemų saugumą ir panaikins kai kuriuos susijusius žmogiškuosius faktorius; kadangi vykstant automatizavimui būtina atsižvelgti ir į skirtingų valstybių narių transporto sistemų įvairovę ir sąlygas; kadangi reikia sukurti naujas transporto sistemas, o prieš automatizavimą galima naudoti tinkamų saugos priemonių turinčias naujas ir dabartines transporto sistemas;

J.  kadangi esama automatizavimo lygių ir rinkoje jau randami 1 ir 2 lygiai, tačiau numatoma, kad sąlyginio, didelio ir visiško automatizavimo (transporto priemonėms tapus autonominėms) lygiai bus pasiekti tik 2020–2030 m., ir kadangi pagalbinės vairavimo sistemos yra itin svarbios, nes jos yra technologija, vedanti prie visiško automatizavimo;

K.  kadangi reikalingos investicijos tiek mokslinių tyrimų etape, tiek tolesnio kūrimo etape, siekiant patobulinti turimas technologijas ir įgyvendinti saugią ir pažangią transporto infrastruktūrą;

L.  kadangi kai kurios pasaulio šalys (pavyzdžiui, JAV, Australija, Japonija, Korėja ir Kinija) sparčiai juda prie savo tikslo – rinkoje užtikrinti susietojo ir automatizuoto judumo galimybę; kadangi Europai reikia aktyviau reaguoti į sparčius šio sektoriaus pokyčius, siekiant paskatinti imtis iniciatyvų ir taikyti griežtus saugos reikalavimus visiems eismo dalyviams, keliaujantiems jūra, vandens keliais, keliais, oru ar geležinkeliu arba keliaujantiems mišrių rūšių transportu;

M.  kadangi Komisija tikisi, kad nauja automatizuotų ir susietųjų transporto priemonių rinka proporcingai augs ir ES automobilių pramonės pajamos, apytikriais skaičiavimais, iki 2025 m. viršys 620 mlrd. EUR, o jos elektronikos sektoriaus – 180 mlrd. EUR;

N.  kadangi 2016 m. Amsterdamo deklaracijoje apibrėžiamas valstybių narių, Komisijos ir pramonės bendradarbiavimas susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių vairavimo srityje;

O.  kadangi autonominis transportas apima visų rūšių nuotoliniu būdu pilotuojamą, automatizuotą ir autonominį kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transportą;

P.  kadangi Komisijos komunikatas dėl perėjimo prie automatizuoto susisiekimo yra svarbus ES susietojo ir automatizuoto judumo strategijos orientyras;

Q.  kadangi daugiausia dėmesio reikia skirti autonominiam judumui, nes visiškai autonominės transporto priemonės suteiks didelių saugumo kelyje privalumų ir galės veikti be susietųjų funkcijų; kadangi norint užtikrinti papildomus pajėgumus ir paslaugas vis dar gali reikėti skaitmeninio ryšio;

R.  kadangi autonominių transporto priemonių gaminimo pradžia (tikimasi, kad tai įvyks jau 2020 m.) atneš daug naudos, bet kartu iškils ir įvairi nauja rizika, t. y. susijusi su kelių eismo sauga, civiline atsakomybe ir draudimu, kibernetiniu saugumu, intelektinės nuosavybės teisėmis, duomenų apsauga ir prieigos prie duomenų klausimais, taip pat technine infrastruktūra, standartizavimu ir užimtumu; kadangi neįmanoma numatyti viso ilgalaikio autonominio judumo poveikio darbo vietoms ir aplinkai; kadangi labai svarbu užtikrinti, kad ES teisinė sistema būtų tinkama šiems uždaviniams deramai spręsti ir visuomenės informuotumui apie autonomines transporto priemones didinti ir jas priimti;

S.  kadangi atsižvelgiant į etikos klausimus, susijusius su naudojimusi šiomis technologijomis, būtina parengti dirbtinio intelekto diegimo gaires ir sistemas, kartu užtikrinant, kad šie etikos klausimai būtų sprendžiami nuosekliai;

Bendrieji principai

1.  džiaugiasi Komisijos komunikatu dėl perėjimo prie automatizuoto susisiekimo, komunikate išdėstytas požiūris, kurio laikantis ES taptų pasauline lydere diegiant saugias automatizuoto judumo sistemas, padėsiančias padidinti kelių eismo saugumą ir efektyvumą, sumažinti spūstis, transporto suvartojamą energijos ir išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat palaipsniui mažinti iškastinio kuro naudojimą;

2.  pripažįsta pradinius veiksmus, kurių Komisija ir valstybės narės ėmėsi dėl ateities automatizuoto judumo, ir atkreipia dėmesį į teisėkūros iniciatyvas dėl ITS direktyvos(3), pasiūlytas kelių infrastruktūros saugumo valdymo direktyvos peržiūras(4) ir variklinių transporto priemonių bendrosios saugos reglamentą(5);

3.  patvirtina, kad sąveikiosios intelektinės transporto sistemos (C-ITS) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Automobilių inžinierių draugijos 2, 3 ir galbūt 4 lygių automatizuotų (autonominių) transporto priemonių sujungiamumo galimybę; skatina valstybes nares ir pramonę toliau diegti C-ITS ir ragina Komisiją remti valstybes nares ir pramonę joms diegiant C-ITS paslaugas, visų pirma pasitelkiant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir programą „InvestEU“;

4.  pabrėžia, kad visos autonominės kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto priemonės turi inovacijų potencialą; pabrėžia, kad ES subjektai turi suvienyti jėgas norint pasiekti ir išlaikyti pasaulinio lyderio vaidmenį autonominio transporto srityje; pažymi, kad autonominio judumo pažanga, visų pirma kelių transporto srityje, reikalauja daugelio ES ekonomikos sektorių, įskaitant transporto priemonių gamintojus ir skaitmeninio sektoriaus veikėjus, sinergija pagrįsto bendradarbiavimo;

5.  pripažįsta, kad automatizuotas judumas teikia didelį potencialą daugeliui sektorių, nes kuria naujas verslo galimybes plėtoti verslą startuoliams, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), visai pramonei ir visoms įmonėms, visų pirma todėl, kad kuria naujų judumo paslaugų ir užimtumo galimybių;

6.  pabrėžia, kad reikia plėtoti autonomines transporto priemones, kuriomis gali naudotis neįgalieji ir riboto judumo asmenys;

7.  primygtinai ragina Komisiją pristatyti strategiją, visų pirma susijusią su duomenimis, prieiga prie duomenų ir kibernetiniu saugumu, kaip nustatyta Parlamento 2018 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos, užtikrinant technologijų atžvilgiu neutralų ir rinkai parengtą požiūrį; pripažįsta galimybes, kurias suteiks Komisijos būsima rekomendacija dėl prieigos prie transporto priemonėse saugomų duomenų ir išteklių;

8.  pakartoja, kad būtina išsiaiškinti, kokių teisėkūros veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti sąžiningą, saugią, realaus laiko ir technologijų atžvilgiu neutralią tam tikrų trečiųjų subjektų prieigą prie transporto priemonėje saugomų duomenų; mano, kad tokia prieiga turėtų galutiniams naudotojams ir trečiosioms šalims suteikti galimybių pasinaudoti skaitmeninimo privalumais ir skatinti užtikrinti vienodas sąlygas ir saugumą transporto priemonėse saugomų duomenų laikymo klausimu;

9.  pažymi, kad panašūs klausimai, susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis naudojimosi teisėmis, atsiras dėl dirbtinio intelekto autonominio judumo tikslais ir kitose srityse, pavyzdžiui, nuosavybės ar naudojimosi teisių į kodeksą, duomenis ir išradimus, sukurtus paties dirbtinio intelekto; tačiau mano, kad reikėtų rasti iš esmės kuo bendresnius šioms problemoms spręsti skirtus būdus;

10.  atkreipia dėmesį į tai, jog, rengiant naują teisėkūros sistemą dėl reglamento dėl autonominio judumo, reikia užtikrinti, kad visos kliūtys technologinės pažangos, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui būtų įveiktos;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate dėl perėjimo prie automatizuoto susisiekimo nėra analizės ir pasiūlymų dėl visų transporto rūšių autonominių transporto priemonių; ragina Komisiją atlikti konkrečioms transporto rūšims skirtą analizę ir parengti atitinkamas strategijas, taip pat ir daugiarūšio transporto ir judumo srityse;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti savo politikos dėl autonominio vairavimo taikymo sritį ir į ją įtraukti ir visuomeninį transportą, taip pat toliau plėtoti savo viziją siekiant įtraukti visų rūšių transportą;

13.  palankiai vertina Vadovų Tarybos aukšto lygio susitikimuose dėl autonominio vairavimo atliktą darbą ir norėtų, kad šis darbas būtų tęsiamas ir apimtų ne tik kelių transportą, bet ir kitas transporto rūšis;

14.  pabrėžia, kad transporto priemonių ir infrastruktūros techniniai standartai (pavyzdžiui, kelio ženklai, ženklinimas, signalinės sistemos ir C-ITS) turėtų būti kuriami ir derinami tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis padarytu darbu ir dalyvaujant forumuose siekiant išvengti dubliavimo, remiantis atviro, skaidraus ir technologijų požiūriu neutralaus požiūrio, kurio laikantis didinamas kelių eismo saugumas ir užtikrinama vientisa tarpvalstybinė sąveika;

15.  pažymi, kad patikimi transporto priemonėse saugomi duomenys ir maršrutų duomenys yra pagrindinės autonominio vairavimo bendroje Europos transporto erdvėje idėjos įgyvendinimo ir konkurencingų paslaugų galutiniams naudotojams užtikrinimo sudedamosios dalys; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pašalintos tokiam duomenų naudojimui trukdančios kliūtys ir būtų sukurta tam skirta patikima reglamentavimo sistema iki 2020 m. sausio 1 d., užtikrinant vienodą duomenų kokybę ir prieinamumą visose valstybėse narėse;

16.  pažymi, kad nedelsiant reikia užtikrinti teisinį tikrumą naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams autonominių transporto priemonių atitikties pagrindiniams esamiems teisės aktams srityje, ypač kalbant apie privatumo elektroninėje erdvėje teisės aktus ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą(6); ragina Komisiją patikslinti, kurių kategorijų informaciją, teikiamą autonominių transporto priemonių, reikia laikyti atviraisiais duomenimis ir teikti realiuoju laiku, ir kurią informaciją reikia laikyti konfidencialia;

17.  pabrėžia, jog svarbu, kad naudotojai galėtų patys kontroliuoti savo asmeninius ir autonominėse transporto priemonėse generuojamus, renkamus ir perduodamus duomenis ir turėtų prieigą prie jų; pabrėžia, kad vartotojams turi būti užtikrintas didžiausias kibernetinės apsaugos lygis;

18.  pabrėžia, jog tikimasi, kad autonominių transporto priemonių sukuriamų, surenkamų ir perduodamų duomenų kiekis smarkiai išaugs, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikės naudoti šiuos duomenis, visų pirma, ne asmens ir anoniminius duomenis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas autonominių transporto priemonių diegimui ir toliau plėtoti inovacijas naujų judumo sprendimų srityje; pabrėžia, kad didžiausią prioritetą reikia teikti autonominių transporto priemonių sukuriamų privatumo ir neskelbtinų duomenų apsaugai;

19.  pabrėžia, kad visiškai autonominės arba didžiąja dalimi automatizuotos transporto priemonės rinkoje atsiras ateinančiais metais ir kad būtina kuo greičiau sukurti atitinkamas reglamentavimo sistemas, kuriomis būtų užtikrinamas saugus jų veikimas ir nustatoma aiški atsakomybę reglamentuojanti tvarka, taip siekiant reaguoti į susijusius pokyčius, taip pat į autonominių transporto priemonių, infrastruktūros ir kitų naudotojų sąveiką;

20.  pažymi, kad esamos atsakomybės taisyklės, pavyzdžiui, 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo(7) (Direktyva dėl atsakomybės už gaminius) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo(8) (Transporto priemonių draudimo direktyva), nebuvo parengtos siekiant spręsti autonominių transporto priemonių eksploatavimo keliamų uždavinių, ir pabrėžia, kad vis daugėja įrodymų, jog dabartinė reglamentavimo sistema (ypač atsakomybės, draudimo, registracijos ir asmens duomenų apsaugos srityse) nebus pakankama arba tinkama reaguojant į naują riziką, kylančią dėl didesnio transporto priemonių automatizavimo, ryšių ir sudėtingumo;

21.  laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į šio sektoriaus dinamiškus technologinius pokyčius, reikia paaiškinti, kas turėtų atlyginti žalą, patirtą dėl visiškai autonominių transporto priemonių sukeltų nelaimingų atsitikimų, o kai autonomijos lygis yra toks, kad transporto priemonė gali ir veikti visiškai autonomiškai, ir būti valdoma vairuotojo, būtina aiškiai nustatyti, kas, esant abejonei, konkrečiais atvejais atsako už padarytą žalą; pabrėžia, kad šiuo atveju reikia išsiaiškinti ypač tai, ar, atsižvelgiant į nuomonę, kad iki šiol tik labai nedidelę visų eismo nelaimių dalį lemia techninės priežastys, atsakomybę būtų galima perkelti gamintojui, kurį, kaip rizikos veiksnį, kuriam įtakos nedaro aplaidumas, galima paprasčiausiai susieti su rizika, kurią kelią autonominės transporto priemonės teikimas į rinką; taip pat pabrėžia, jog irgi reikia išsiaiškinti tai, ar kiekvienu konkrečiu atveju vairuotojui taikytinos transporto priemonės savininko specialiosios kelių eismų saugos prievolės ir nurodymų prievolės gali tinkamai kompensuoti šį atsakomybės perkėlimą; todėl ragina Komisiją atlikti kruopštų vertinimą, pritaikyti dabartinę ES teisinę sistemą ir prireikus nustatyti naujas taisykles, kuriomis remiantis būtų paskirstyta atsakomybė ir prievolės; taip pat ragina Komisiją įvertinti ir stebėti galimybę nustatyti papildomas ES priemones, kad būtų žengiama koja kojon su naujovėmis dirbtinio intelekto srityje;

22.  pabrėžia pasauline palydovinės navigacijos sistema (GNSS) grindžiamų technologijų ir projekto „Galileo“ svarbą siekiant patobulinti transporto priemonėse įrengtų skaitmeninių ir tinklo sistemų sąveiką ir sąveikumą; ragina kuo skubiau baigti kurti ir paleisti likusius palydovus, kad Europos padėties nustatymo sistemą „Galileo“ būtų galima naudoti automatizuotose transporto priemonėse kaip pagrindinę padėties nustatymo sistemą;

23.  pažymi, kad visuotinė prieiga prie automatizuoto judumo technologijų nebus įmanoma be prieigos prie didelės spartos interneto ryšio ir 5G tinklų; apgailestauja, kad kai kuriuose regionuose, visų pirma kaimo vietovėse, dabartinės kartos 4G interneto tinklų diegimas vis dar atsilieka nuo lūkesčių;

Kelių transportas

24.  primena naujas, pagrindiniuose principuose dėl žmogaus ir mašinos sąsajos numatytas saugos taisykles, pasiūlytas darbo grupės „GEAR 2030“ galutinėje ataskaitoje;

25.  pabrėžia, kad Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE), ES ir nacionalinės valstybės turi kuo skubiau priimti kelių eismo saugumą reglamentuojančius teisės aktus, kuriais būtų remiamos technologinės inovacijos ir autonominis vairavimas, siekiant sumažinti žmogiškųjų klaidų, kelių eismo įvykių ir keliuose žūstančiųjų skaičių;

26.  pabrėžia, kad svarbu priimti plataus užmojo naują Bendrosios motorinių transporto priemonių saugos reglamentą, nes privalomas naujų transporto priemonių saugos technologijų įdiegimas teikia trumpalaikių galimybių gelbėti gyvybes, o tokias technologijas taip pat būtų galima naudoti ateityje, pradedant eksploatuoti susietąsias ir automatizuotas transporto priemones;

27.  primena, kad susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių naudojimo pradžią didžiąja dalimi skatina technologijų vystymo postūmis; pabrėžia, kad būtina išnagrinėti ir pripažinti žmogiškuosius ir visuomeninius susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių kūrimo aspektus ir užtikrinti, kad jas kuriant būtų paisoma visų visuomeninių, žmogiškųjų ir su aplinka susijusių vertybių ir tikslų;

28.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į judumo svarbą ES, susitarti dėl bendrosios pozicijos ir bendradarbiauti siekiant, kad ES imtųsi vadovaujančio vaidmens ir jį išlaikytų tarptautiniu mastu derinant techninius automatizuotų transporto priemonių standartus laikantis UNECE taisyklių ir Vienos konvencijos, ypač visose UNECE Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti (29 straipsnio darbo grupė) ir darbo grupės dėl automatizuotų / autonominių ir susietųjų transporto priemonių (GRVA) diskusijose;

29.  pabrėžia, kad rinkos priežiūros procedūros, susijusios su automatizuotomis transporto priemonėmis visą jų naudojimo laiką, turėtų būti kuo labiau standartizuotos, skaidrios ir patikrinamos, įskaitant tarpvalstybinius bandymus atviruose keliuose ir realiomis vairavimo sąlygomis, taip pat periodinę techninę apžiūrą;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia aiškių teisės aktų, kurie būtų reguliariai peržiūrimi, atnaujinami (prireikus) ir derinami, įpareigojant įrengti duomenų apie įvykius įrašymo įrenginius laikantis Bendrosios saugos reglamento, siekiant pagerinti eismo įvykių tyrimus ir kuo greičiau patikslinti ir leisti spręsti su atsakomybe susijusius klausimus; pažymi, kad šie duomenų apie įvykius įrašymo įrenginiai yra reikalingi norint nustatyti su eismo įvykiu susijusių skirtingų subjektų atsakomybę;

31.  pabrėžia, kad ir pereinamuoju laikotarpiu būtina įdiegti apsaugos sistemas, šiuo laikotarpiu automatizuotos transporto priemonės bus naudojamos kartu su visiškai nesusietomis ir visiškai neautomatizuotomis transporto priemonėmis; atkreipia dėmesį į pagalbinių vairavimo sistemų, kaip žingsnio siekiant įgyvendinti visiško automatizuoto vairavimo idėją, svarbą, siekiant netgi dabar užkirsti kelią eismo įvykiams, pasitelkiant aktyvias saugos sistemas, ar lengvinti eismo įvykių sunkumą, naudojant pasyviąsias saugos sistemas;

32.  ragina valstybes nares pasirūpinti saugia, kokybiška kelių infrastruktūra, kuri sudarytų galimybes naudoti automatizuotas ir autonomines transporto priemones;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos sistemos, kurios apima skaitmeniniu būdu perduodamą informaciją apie kelių eismą, būtų sąveikios;

34.  atkreipia dėmesį į kylantį susirūpinimą dėl vartotojų atsipalaidavimo naudojantis transporto priemonėmis, kurioms būtina tam tikra vairuotojo intervencija; ragina geriau paaiškinti sąvoką „transporto priemonės su pažangiomis pagalbos vairuotojui sistemomis“ (SAE 1–3 lygmenys), lyginant su sąvoka „automatizuotos transporto priemonės“ (SAE 4–5 lygmenys), ir šios sistemos reikalavimų skirtumus kelių eismo saugumo teisės aktuose, ir atlikti papildomus tyrimus dėl 3 lygio automatizuotų transporto priemonių galimybių ir saugos, visų pirma dėl signalo vairuotojui davimo, kai yra reikalingas jo intervencinis veiksmas, ir dėl pavojų, kurie gali kilti uždelsus atlikti tokį intervencinį veiksmą;

35.  ragina Komisiją parengti aiškias dirbtinio intelekto etikos gaires;

36.  ragina Komisiją nustatyti atsakomybės kriterijus ir apsaugos priemonių sistemas siekiant apsaugoti žmones, taip siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į etikos klausimus, kylančius dėl automatizuotoms transporto priemonėms skirtų autonominių sistemų;

37.  pabrėžia, kad autonomines transporto priemones bus galima leisti naudoti ir jos bus naudojamos keliuose, kai teisės aktų leidėjas apsvarstys ir išspręs etinius klausimus, susijusius su tokiomis transporto priemonėmis; taigi pabrėžia, kad automatizuotos transporto priemonės turi būti pirma įvertintos, kad būtų išspręsti minėti etiniai klausimai;

38.  pabrėžia, jog manoma, kad plačiai pradėjus eksploatuoti autonomines transporto priemones padidės su spūstimis susiję iššūkiai judumui miestuose; mano, kad autonominės transporto priemonės ir tokie sprendimai kaip dalijimasis vienu automobiliu bei pavėžėjimas turėtų prisidėti sprendžiant šias problemas; ragina valdžios institucijas parengti politiką, kuria būtų užtikrinama, kad autonominės transporto priemonės pagerintų kelionės galimybes, įskaitant viešąjį transportą ir kitus sprendimus, skirtus visiems piliečiams;

39.  pabrėžia, kad važiavimas vilkstine yra itin perspektyvus metodas, nes sutaupoma degalų ir energijos ir didėja kelių eismo sauga, todėl ragina valstybes nares, Komisiją ir šio sektoriaus pramonę imtis Amsterdamo deklaracijoje išdėstytų priemonių; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamentavimo sistemos, kuria būtų skatinama didžiąja dalimi ir visiškai automatizuotas (pavyzdžiui, važiuojančias vilkstine) transporto priemones sujungti su viskuo (V2X), ypač ilgų distancijų kelių transporto srityje;

40.  tvirtina, kad pasyviosios ir aktyviosios saugos priemonės autonominėse transporto priemonėse atlieka svarbų vaidmenį mažinant susidūrimų, per susidūrimus sužalojamų ir žūstančių asmenų skaičių, nes transporto priemonės vis dar gali susidurti, ypač pereinamuoju mišraus eismo etapo metu; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti kelių eismo saugumą;

41.  atkreipia dėmesį į riziką, kurią kelia tendencija, pastebima didėjant mišraus eismo, kuriame dalyvauja tradicinės ir autonominės transporto priemonės, apimčiai, dėl to ragina atlikti daugiau bandymų vietoje, kad būtų galima ateityje teikti paramą įrodymais pagrįstiems viešųjų ir privačiųjų įmonių ir organizacijų atliekamiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, tačiau taip pat suteikti konkrečių duomenų, padedančių priimti tinkamas civilinės atsakomybės taisykles;

42.  pabrėžia, kad galimas sprendimas, kaip pašalinti esamas spragas ir trūkumus, galėtų būti atsakomybe be kaltės paremta draudimo už autonominėmis transporto priemonėmis padarytą žalą sistemos sukūrimas;

43.  pabrėžia, kad, kaip nurodyta Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(9), negali būti jokių atsakomybės apribojimų dėl kompensuotinos žalos pobūdžio ir apimties, taip siekiant užtikrinti deramą nukentėjusiųjų apsaugą;

Oro transportas

44.  atkreipia dėmesį į neseniai priimtą EASA reglamentą(10) dėl atnaujintų aviacijos saugos taisyklių, kurios apima, be kita ko, nuostatas dėl tvirto teisinio pagrindo pirmajam išsamių ES taisyklių dėl visų rūšių civilinių bepiločių orlaivių rinkiniui; primena, kaip svarbu buvo priimti EASA reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad tokios naujos technologijos kaip nepilotuojamas orlaivis (UAV) jau pradeda skraidyti ES padangėse, todėl buvo būtina pritaikyti dabartinę ES reglamentavimo sistemą ir skirtingas nacionalines taisykles;

45.  be to, primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pristatyti išsamias taisykles, skirtas automatizuotiems orlaiviams, kuriems reikalingos specialios ir konkrečiai jiems pritaikytos specifikacijos, atsižvelgiant į tai, kad vieno UAV ir veiklos metodo nepakanka, kad būtų galima užtikrinti saugią automatizuotų orlaivių integraciją oro erdvėje, kurią jie turi dalytis su pilotuojamais orlaiviais; primena, kad UAV bus reikalingos saugios ir, kai reikalinga, sertifikuotos žvalgybos sistemos, taip pat tam tikra oro erdvės valdymo aplinka; pabrėžia, kad tokiomis UAV taikomomis taisyklėmis reikėtų atsižvelgti ir į veiklos pobūdį ir pavojus, atitinkamo nepilotuojamo orlaivio veiklos charakteristikas ir tokias veiklos zonos charakteristikas, kaip gyventojų tankis, paviršiaus ypatybės, pastatai ir kita jautri infrastruktūra;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad aviacijos sektoriuje naudojant automatizuotus orlaivius svarbu saugoti asmens duomenis;

47.  primena 2016 m. Varšuvos deklaraciją dėl bepiločių orlaivių – darbo vietų ir verslo galimybių paskatinimo priemonę; pakartoja, kad svarbu planuoti veiksmus, siekiant sukurti ES bepiločių orlaivių ekosistemą, kurią, remiantis pagrindiniais Rygos deklaracijos principais, tikimasi pabaigti kurti iki 2019 m.;

48.  pabrėžia, kad svarbu koordinuotai kurti technologijas ir operacines sąvokas, kurios padės orlaivius saugiai integruoti oro eismo valdymo paslaugų tikslais, atsižvelgiant į bendros įmonės SESAR (SESAR JU) vykdomos programos „U-Space“ tikslus; atkreipia dėmesį į iki šiol bendros įmonės SESAR JU atliktą veiklą, kurią ir toliau reikėtų remti;

49.  primena, kad būsimiems biudžeto laikotarpiams reikės padidinti dabartinių su UAV susijusių mokslinių tyrimų ir bandymų programų, pavyzdžiui, programos „U-Space“, finansavimą; pažymi, kad šie bandymai, kurie sudarė sąlygas išbandyti didelio UAV parko panaudojimą realiomis sąlygomis kartu užtikrinant didžiausią oro eismo valdymo saugumą ir tinkamas saugumo sąlygas, galėtų būti sektinu pavyzdžiu norint išbandyti autonomines antžemines transporto priemones;

50.  pažymi, kad būtina sukurti tinkamas bandymo zonas autonominių orlaivių technologijoms, įskaitant bepiločius orlaivius, siekiant užtikrinti saugias sąlygas naujų technologinių sprendimų skatinimui prieš jas galutinai diegiant;

Jūrų ir vidaus vandenų transportas

51.  atkreipia dėmesį į autonominių laivų potencialą ir pridėtinę vertę, ypač vidaus vandenų keliuose ir trumpųjų nuotolių laivyboje, kurie gali padėti sumažinti jūrų ir vidaus vandenų laivininkystės nelaimingų atsitikimų skaičių, kurių dauguma įvyksta dėl žmogaus klaidos;

52.  pabrėžia autonominių sistemų potencialą išvengti dalies žmogaus klaidų ir sudaryti sąlygas tiltelio personalui daugiau laiko skirti vaizdiniam stebėjimui, ypač siaurose jūrinėse atkarpose ir uostuose; vis dėlto, pabrėžia, kad saugai svarbiausia yra keitimasis informacija ir komunikacija, ypač tuomet, kai esama labai arti kitų laivų, todėl ant tiltelių nuolat turi dirbti personalas;

53.  pritaria PIANIC darbo grupės pažangios laivininkystės klausimais ir Tarptautinio autonominių laivų tinklo veiklai;

54.  ragina Komisiją apibrėžti ir nustatyti automatizacijos lygius tiek vidaus, tiek jūrų laivybai ir nustatyti bendrus standartus, taip pat uostams, siekiant suderinti ir skatinti autonominių laivų naudojimą, jiems sąveikaujant su autonominiais ir ne autonominiais naudotojais ir infrastruktūra;

55.  pabrėžia, kad svarbu kurti ir plėsti skaitmeninius centrus ir tarpusavyje susietus Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridorius, pasitelkiant naujausius terminalų įrenginius ir veiksmingas elektronines eismo valdymo sistemas, pavyzdžiui, Upių informacijos paslaugas ir Reino uostų informacinę sistemą, siekiant sukurti visapusišką daugiarūšę autonominę transporto sistemą;

56.  ragina Komisiją parengti visapusišką strategiją, siekiant skatinti tolesnį vidaus vandenų laivybos, jos infrastruktūros, laivakelių ir eismo valdymo automatizavimą ir vystyti autonominius uostus, atsižvelgiant į vidaus uostų kaip įvairiarūšio transporto centrų poziciją rengiant dokumentą „Skaitmeninė vidaus vandenų kelių teritorija“;

57.  ragina labiau remti tarpvalstybines bandymų sritis ir skatinti jas kurti, taip pat vykdyti daugiau tokių projektų kaip NOVIMAR ir „Jūrų laivininkystės bepilotė navigacija per žvalgybą tinkluose“ (MUNIN), kurią ES bendrai finansuoja pagal Septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“, siekdama toliau plėtoti autonominės laivybos ir automatizuotos infrastruktūros technologiją ES;

58.  pabrėžia, kad laivams taikomi standartai turi būti rengiami kartu su Tarptautine jūrų organizacija ir derinami su šios organizacijos priimtais standartais, siekiant nustatyti tarptautinę teisinę saugaus laivų veikimo sistemą;

Geležinkelių transportas

59.  ragina Komisiją, tariantis ir derinant veiksmus su pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, sukurti bendrus protokolus ir standartus, kurie leistų sukurti autonomines traukinių ir lengvojo bėginio transporto sistemas;

60.  ragina pagerinti bendrąsias sąlygas autonominėms transporto priemonėms geležinkelių transporte ir paspartinti perėjimą prie skaitmeninio geležinkelių sektoriaus; mano, kad Europos traukinių kontrolės sistema (ETCS) yra geležinkelių sektoriaus automatizavimo pagrindas, o tai galima pasiekti susiejus ETCS su automatiniu traukinių eismo valdymu; ragina Komisiją paspartinti ETCS diegimą dabartinėse ir būsimose ES finansavimo schemose ir suteikti tam prioritetą;

61.  pabrėžia skaitmeninės centralizacijos svarbą, nes tai yra svarbus naujas žingsnis stiprinant geležinkelių infrastruktūros skaitmeninimą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti šio aspekto įgyvendinimą.

62.  ragina Komisiją tęsti programą „Shift2Rail“, siekiant paskatinti tolimesnę skaitmeninio geležinkelių tinklo ir visiškai automatizuoto traukinio veikimo plėtotę, taip pat įtraukiant ir automatinio geležinkelių valdymo standarto per ETCS sukūrimą bei kibernetinį saugumą;

63.  atkreipia dėmesį į vis didėjančius, su spūstimis susijusius judumo mieste iššūkius ir į automatizuoto viešojo transporto naudojant geležinkelio bėgius suteiktas galimybes įveikti šiuos iššūkius; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti projektus, kuriais minėti iššūkiai spendžiami pasitelkiant automatizuotas viešojo transporto naudojant geležinkelio bėgius naujoves;

Vartotojų teisės ir konkurencinės sąlygos

64.  ragina Komisiją sukurti visapusiškas taisykles, kuriose būtų išdėstyta gamintojų, vairuotojų ir valdytojų atsakomybė kiekvienu automatizacijos etapu visoms transporto rūšims; pabrėžia, kad vairuotojai ar valdytojai turi būti aiškiai, savaime suprantamu būdu, pasitelkiant komercinį ženklinimą ar kitokias komunikacijos formas, informuoti apie šią atsakomybę; mano, jog itin svarbu užtikrinti transporto priemonių saugą ir jų reguliarų techninį aptarnavimą visu transporto priemonių naudojimo laikotarpiu, ir atkreipia dėmesį į sąžiningas atitinkamų suinteresuotųjų subjektų rinkos galimybes prieiti prie transporto priemonėje saugomų duomenų ir išteklių;

65.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos sistemos autonominėse transporto priemonėse būtų sukonstruotos tokiu būdu, kad transporto priemonių savininkai ar naudotojai galėtų laisvai pasirinkti konkuruojančius paslaugų teikėjus ir nebūtų priversti naudotis vien automobilio gamintojo siūlomomis paslaugomis;

66.  pabrėžia, kad autonominių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto srityje būtina užtikrinti sąžiningą nepriklausomų motorinių transporto priemonių paslaugų teikėjų prieigą prie rinkos; primena, kad tokios įmonės, ypač atsarginių dalių gamintojai, nedidelės dirbtuvės ar techninio aptarnavimo centrai, yra svarbus motorinių transporto priemonių rinkos konkurencijos elementas, darantis teigiamą poveikį tokio pobūdžio paslaugų prieinamumui ir kainoms;

67.  mano, kad skaitmeninėje motorinių transporto priemonių aptarnavimo paslaugų rinkoje tiesioginė ir laiku suteikiama prieiga prie transporto priemonės duomenų ir funkcijų nulems tai, ar automatizuoto ir mišraus judumo paslaugų rinka veiks sąžiningos konkurencijos sąlygomis; primena, kad nepriklausomi veiklos vykdytojai atlieka labai svarbų vaidmenį visoje automobilių gamybos pramonės tiekimo grandinėje;

68.  mano, kad autonominių transporto priemonių aptarnavimo srityje konkurencijai bendrojoje rinkoje galėtų kilti pavojus, jei gamintojai apsunkins nepriklausomų remonto paslaugų teikėjų prieigą prie tokio tipo transporto priemonėse instaliuotų sistemų; pabrėžia, kad šis rinkos sektorius turėtų būti reglamentuojamas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 461/2010(11);

69.  pabrėžia, kad vartotojai turėtų būti iš anksto informuojami apie transporto priemones, kurias jie perka, ir apie remonto paslaugas, kuriomis jie gali naudotis;

70.  mano, kad perėjus prie automatizuotų transporto priemonių, be jų teigiamo poveikio kelių eismo saugumui, degalų sąnaudoms, aplinkai ir naujų darbo vietų kūrimui telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose, gali būti ir prarasta darbo vietų transporto sektoriuje ir sulaukta padarinių draudimo sektoriuje, o norint sklandaus perėjimo šie klausimai turi būti išspręsti kuo greičiau;

Mokslinių tyrimų ir švietimo poreikiai

71.  pabrėžia, kad ES būtina plėtoti pagrindines autonomines technologijas (pavyzdžiui, žmogaus smegenų ir kognityvinės veiklos vairavimo metu įforminimą ir modeliavimą, aplinkos suvokimo sistemas ir dirbtinį intelektą) siekiant neatsilikti nuo tarptautinių konkurentų ir kurti naujas darbo vietas;

72.  pabrėžia, kad, rinkoje vos tik pradėjus pardavinėti autonomines transporto priemones, didelį poveikį patirs prekių paskirstymas su vartojimas; todėl mano, kad reikia skubiai įvertinti šį poveikį ir užtikrinti priemones, kuriomis būtų remiami poveikį patiriantys sektoriai ir asmenys;

73.  ragina imtis iniciatyvos nustatyti ir spręsti klausimus dėl užimtumo pasiūlos ir paklausos pokyčių, pertvarkant švietimą taip, kad būtų atsižvelgiama į naujų ir specializuotų įgūdžių poreikį transporto priemonių gamyboje ir profesionaliame naudojime (pavyzdžiui, rengiant mokymo kursus ir sesijas), taip siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie naujų formų judumo;

74.  primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis siūlyti iniciatyvas, skatinančias įgūdžius, išsilavinimą ir mokymus, kurie yra reikalingi siekiant išlaikyti ES autonominių transporto priemonių sektoriaus lyderio pozicijoje; pabrėžia, jog valstybėms narėms savo švietimo programose yra svarbu atsižvelgti į šias naujas tendencijas, kad jos galėtų reaguoti į aukštos kvalifikacijos ir įgūdžių turinčių darbuotojų poreikį skirtinguose transporto sektoriuose;

75.  primena, kad iš programos „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. laikotarpiui automatizuotų transporto priemonių moksliniams tyrimams ir naujovių programoms buvo skirta 300 mln. EUR, ir rekomenduoja kitu daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiu („Europos horizontas“) šias programas tęsti ir išplėsti visų rūšių transportui;

76.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant vykdomi moksliniai tyrimai yra svarbūs užtikrinant sparčią transporto automatizavimo pažangą, įtraukiant visą inovacijų ekosistemą;

77.  ragina Komisiją įsteigti bendrą įmonę, panašią į geležinkelių sektoriuje įsteigtą įmonę „Shift2Rail“ ir aeronautikos sektoriuje veikiančią įmonę „CleanSky“, taip siekiant sukurti autonominiam transportui skirtą ir į pramonę orientuotą strateginę iniciatyvą, kuri būtų patraukli ES piliečiams, turėtų didelės komercinės reikšmės ir būtų paremta plataus masto pramonės, visuomenės ir akademinio pasaulio bendradarbiavimu ir suderintu ir sąveikiu technologijų diegimu, siekiant sukurti pasaulinio masto įvairiarūšę autonominio transporto sistemą;

78.  pabrėžia, kad būtina visoje ES įrengti įprastinių sąlygų bandymų aikšteles, kuriose būtų kuriamos ir kruopščiai išbandomos naujos technologijos; primygtinai ragina kiekvieną valstybę narę iki 2020 m. apibrėžti miesto ir užmiesčio teritorijas, kuriose autonominės tyrimų transporto priemonės galėtų būti bandomos įprastinėse eismo sąlygose kartu užtikrinant kelių eismo saugumą tose teritorijose, taip pat užtikrinant tarpvalstybinių ES ir sąveikiųjų testavimo sistemų sukūrimą;

79.  pabrėžia, kad kai kurie ES piliečiai pareiškė nepasitikintys automatizuotu judumu; todėl pabrėžia, kad teisės aktų leidėjai privalo apsvarstyti etinį aspektą, kad visuomenė palankiau vertintų šį klausimą; ragina investuoti į išsamius dirbtinio intelekto ir kitų automatizuoto judumo aspektų mokslinius tyrimus;

80.  ragina atlikti išsamius mokslinius tyrimus dėl autonominio transporto ilgalaikio poveikio tokioms sritims kaip vartotojų prisitaikymas, priimtinumas visuomenei, sukeliamos fiziologinės reakcijos ir socialinis judumas, eismo įvykių sumažinimas ir viso transporto iš esmės pagerinimas;

81.  ragina visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant transporto priemonių gamintojus, dalių tiekėjus ir programinės įrangos ir dizaino paslaugų teikėjus, taip pat valstybes nares ir susijusias valdžios institucijas bendradarbiauti skatinant inovacijas, užtikrinant investicijas į automatizuotam judumui pritaikytą infrastruktūrą (tiek užmiesčio, tiek miestų keliuose) ir sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams bandymams; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti investicijas į esamos infrastruktūros pritaikymą, naujos infrastruktūros kūrimą ir Europos kelių sujungiamumo gerinimą; pažymi, kad pastebimas ES piliečių nepasitikėjimas automatizuotu vairavimu ir kad reikėtų surengti informuotumo didinimo kampanijas siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą; ragina investuoti į išsamius dirbtinio intelekto ir autonominio ir susietojo transporto etinių aspektų mokslinius tyrimus;

o
o   o

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 307, 2018 8 30, p. 144.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0063.
(3) OL L 207, 2010 8 6, p. 1.
(4) COM(2018)0274.
(5) COM(2018)0286.
(6) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(7) OL L 210, 1985 8 7, p. 29.
(8) OL L 263, 2009 10 7, p. 11.
(9) OL C 252, 2018 7 18, p. 239.
(10) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.
(11) OL L 129, 2010 5 28, p. 52.


Transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimas kroviniams vežti keliais ***I
PDF 175kWORD 50k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (COM(2017)0282 – C8-0172/2017 – 2017/0113(COD))
P8_TA(2019)0006A8-0193/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0282),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0172/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 6 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0193/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais

P8_TC1-COD(2017)0113


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB(5) numatytas minimalus rinkos atvėrimo transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimui kroviniams vežti keliais lygis;

(2)  išnuomotų transporto priemonių naudojimas gali sumažinti įmonių, vežančių krovinius savo sąskaita arba samdos pagrindais ir už atlygį, sąnaudas ir kartu padidinti jų veiklos lankstumą. Todėl tai gali padėti padidinti šių įmonių našumą ir konkurencingumą. Be to, kadangi nuomojamos transporto priemonės paprastai yra naujesnės, palyginti su vidutiniu transporto priemonių parko amžiumi, jos yra dažnai gali būti saugesnės ir mažiau teršia teršti aplinką; [1 pakeit.]

(3)  Direktyva 2006/1/EB nesuteikia įmonėms galimybės visapusiškai pasinaudoti nuomojamų transporto priemonių naudojimo privalumais. Ta direktyva valstybėms narėms leidžiama riboti jų teritorijose įsisteigusioms įmonėms išnuomotų transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiama masė viršija šešias tonas, naudojimą vežimo savo sąskaita operacijoms vykdyti. Be to, nereikalaujama, kad valstybės narės leistų išnuomotą transporto priemonę naudoti atitinkamose savo teritorijose, jei transporto priemonė buvo įregistruota ir pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės, nei ta, kurioje įsteigta ją nuomojanti įmonė, teisės aktų; [2 pakeit.]

(4)  kad įmonės galėtų plačiau pasinaudoti išnuomotų transporto priemonių privalumais, joms turėtų būti suteikta galimybė naudotis transporto priemonėmis, išnuomotomis bet kurioje valstybėje narėje, o ne tik toje, kurioje jos įsteigtos. Taip joms būtų lengviau patenkinti trumpalaikę, sezoninę ar laikinai padidėjusią paklausą arba pakeisti defektų turinčias arba sugedusias transporto priemones;

(4a)  nereikėtų leisti valstybėms narėms riboti galimybes savo teritorijose naudoti kitoje valstybėje narėje tinkamai įsisteigusios įmonės išnuomotas transporto priemones su sąlyga, kad transporto priemonė yra įregistruota ir atitinka galiojančias veiklos normas bei saugos reikalavimus arba pradėta naudoti laikantis bet kurios valstybės narės teisės aktų, o atsakingos įmonės įsisteigimo vietos valstybė narė yra išdavusi veiklos leidimą; [3 pakeit.]

(5)  kelių transporto priemonių apmokestinimo lygis Sąjungoje vis dar yra labai nevienodas. Todėl tam tikri apribojimai, kurie taip pat turi netiesioginės įtakos laisvei teikti transporto priemonių nuomos paslaugas, išlieka pagrįsti siekiant išvengti fiskalinių iškraipymų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų atitinkamose jų teritorijose riboti laiką, kurį įsisteigusi įmonė gali naudoti išnuomotą transporto priemonės išnuomotos priemonę, kuri yra registruota arba pradėta eksploatuoti kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įsteigta ją nuomojanti įmonė, naudojimo atitinkamose savo teritorijose laiką;. Taip pat joms turėtų būti leista riboti tokių jų teritorijose įsisteigusių įmonių išnuomotų transporto priemonių skaičių [4 pakeit.]

(5a)  siekiant užtikrinti šių priemonių vykdymą, informacija apie išnuomotos transporto priemonės registracijos numerį turėtų būti pateikiama valstybių narių nacionaliniuose elektroniniuose registruose, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1071/2009(6). Kompetentingos įsisteigimo valstybės narės institucijos, kurioms buvo pranešta apie transporto priemonės, kurią išsinuomojo tas vežėjas ir kuri buvo įregistruota ar pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, naudojimą, apie tai turėtų informuoti tos kitos valstybės narės kompetentingas institucijas. Tuo tikslu valstybės narės turėtų naudotis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI); [5 pakeit.]

(6)  siekiant sudaryti sąlygas veiksmingiau vykdyti vežimo savo sąskaita operacijas, valstybėms narėms turėtų būti nebeleidžiama riboti galimybės naudoti išnuomotas transporto priemones tokioms operacijoms vykdyti;

(6a)   siekiant išlaikyti veiklos standartus, atitikti saugos reikalavimus ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas vairuotojams, svarbu, kad šalyje, kurioje vykdoma veikla, būtų užtikrinama, jog vežėjai turėtų galimybę naudotis turtu ir tiesioginės paramos infrastruktūra; [6 pakeit.]

(7)  Komisija turėtų stebėti šios direktyvos įgyvendinimą bei veikimą ir pateikti ataskaitą vėliausiai po trejų metų nuo šios direktyvos perkėlimo termino. Bet kokie tolesni šios srities veiksmai Ataskaitoje reikėtų tinkamai atsižvelgti į poveikį kelių eismo saugumui, mokestinėms pajamoms ir aplinkai. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinti visi šios direktyvos nuostatų pažeidimai, įskaitant tarpvalstybinius pažeidimus. Tolesnių veiksmų šioje srityje poreikis turėtų būti svarstomi svarstomas atsižvelgiant į šią ataskaitą; [7 pakeit.]

(8)  kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio kelių transporto pobūdžio ir dėl problemų, kurias šia direktyva ketinama išspręsti, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal proporcingumo principą šioje direktyvoje nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant tų tikslų;

(9)  todėl Direktyva 2006/1/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/1/EB iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Visos valstybės narės leidžia savo teritorijoje naudoti transporto priemones, kurias išsinuomoja kitos valstybės narės teritorijoje įsisteigusios įmonės, jeigu:“;

"

ii)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis bet kokios valstybės narės teisės aktų, įskaitant veiklos standartus ir saugos reikalavimus;“; [8 pakeit.]

"

b)  įterpiama ši 1a dalis:"

„1a. Jei transporto priemonė nėra įregistruota arba pradėta naudoti laikantis valstybės narės, kurioje įsteigta transporto priemonę nuomojanti įmonė, teisės aktų, valstybės narės gali riboti išnuomotos transporto priemonės naudojimo atitinkamose savo teritorijose laiką. Tačiau tokiu atveju valstybės narės leidžia ją naudoti ne trumpiau kaip keturis mėnesius bet kuriais kalendoriniais metais.“ [9 pakeit.]

"

2)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

„3 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų teritorijose įsisteigusios įmonės kroviniams vežti keliais galėtų naudoti išnuomotas transporto priemones tomis pačiomis sąlygomis kaip ir joms priklausančias transporto priemones, jeigu laikomasi 2 straipsnyje išdėstytų sąlygų.“; [10 pakeit.]

1a.  Jeigu transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, įmonės įsisteigimo vietos valstybė narė gali:

   a) riboti išnuomotos transporto priemonės naudojimo laiką savo atitinkamose teritorijose, jeigu tokią išnuomotą transporto priemonę leidžiama naudoti mažiausiai keturis mėnesius iš eilės bet kuriais kalendoriniais metais. Tokiu atveju galima reikalauti, kad nuomos sutartis netruktų ilgiau nei valstybės narės nustatytas terminas;
   b) riboti išnuomotų transporto priemonių, kurias gali naudoti bet kokia įmonė, skaičių su sąlyga, kad jos leidžia naudoti mažiausiai transporto priemonių skaičių, atitinkantį 25 proc. nuo bendro įmonei priklausančių transporto priemonių skaičiaus, metų, einančių prieš metus, kuriais buvo pateiktas prašymas leisti naudoti transporto priemonę, gruodžio 31 d. Tokiu atveju įmonei, kurios parką sudaro daugiau nei viena ir mažiau nei keturios transporto priemonės, leidžiama naudoti bent vieną tokią išnuomotą transporto priemonę. [11 pakeit.]

1b.  Valstybės narės šio straipsnio 1 dalies nuostatų gali netaikyti transporto operacijoms savo sąskaita, kurios vykdomos transporto priemonėmis, kurių bendras leistinas pakrauto automobilio svoris didesnis nei 6 tonos. [28 ir 34 pakeit.]

"

2a)  įterpiamas šis 3a straipsnis:"

„3a straipsnis

1.  Informacija apie nuomoto automobilio registracijos numerį turi būti įrašoma į nacionalinį elektroninį registrą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje*.

2.  Kompetentingos vežėjo įsisteigimo valstybės narės institucijos, kurioms buvo pranešta apie transporto priemonės, kurią išsinuomojo tas vežėjas ir kuri buvo įregistruota ir pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, naudojimą, apie tai informuoja tos kitos valstybės narės kompetentingas institucijas.

3.  Administracinis bendradarbiavimas, numatytas 2 dalyje, vykdomas per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), sukurtą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2012** 2 straipsnį.

________________

* Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsniu, atsižvelgiant į informacijos, kuri turi būti įtraukta į registrus, išplėtimą, kaip pasiūlė Komisija.

** OL L 316, 2012 11 14, p. 1.“ [12 pakeit.]

"

3)  įterpiamas šis 5a straipsnis:"

„5 a straipsnis

Iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – 5 [3 metai nuo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje įsteigta transporto priemonę nuomojanti įmonė, išnuomotų transporto priemonių naudojimą. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui kelių eismo saugumui ir mokestinėms pajamoms, įskaitant fiskalinius iškraipymus, taip pat kabotažo taisyklių vykdymo užtikrinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009*. Remdamasi šia ataskaita Komisija įvertina, ar reikia siūlyti papildomų priemonių.“ [13 pakeit.]

________________

* 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72).

"

2 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą18 [20 mėnesių po šio teisės akto šios direktyvos įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [14 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ... ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 129, 2018 4 11, p. 71.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. birželio 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0264).
(3)OL C 129, 2018 4 11, p. 71.
(4) 2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (kodifikuota redakcija) (OL L 33, 2006 2 4, p. 82).
(6) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).


Laikinas tam tikruose ES ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimuose numatytų lengvatų panaikinimas ***I
PDF 133kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinamos apsaugos sąlygos ir kitos priemonės, suteikiančios galimybę laikinai panaikinti tam tikruose Europos Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimuose numatytas lengvatas (COM(2018)0206 – C8-0158/2018 – 2018/0101(COD))
P8_TA(2019)0007A8-0330/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0206),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0158/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0330/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo įgyvendinamos dvišalės apsaugos sąlygos ir kiti mechanizmai, suteikiantys galimybę laikinai panaikinti tam tikruose Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytuose prekybos susitarimuose numatytas lengvatas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/287.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR KOMISIJOS BENDRAS PAREIŠKIMAS

Europos Parlamentas ir Komisija sutaria, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti siekiant įgyvendinti susitarimus, išvardytus 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/287(1), kuriuo įgyvendinamos apsaugos sąlygos ir kitos priemonės, suteikiančios galimybę laikinai panaikinti tam tikruose Europos Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimuose numatytas lengvatas, priede. Tuo tikslu jie sutaria, kad kai Europos Parlamentas priims rekomendaciją inicijuoti apsaugos priemonių tyrimą, Komisija atidžiai išnagrinės, ar tenkinamos reglamente nustatytos ex-officio inicijavimo sąlygos. Jei Komisija nuspręs, kad tos sąlygos netenkinamos, ji pateiks Europos Parlamento atsakingam komitetui ataskaitą, kurioje bus paaiškinti visi veiksniai, susiję su tokio tyrimo inicijavimu.

(1) OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE‑CONS …/… (2018/0101(COD)) numerį.


Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I
PDF 224kWORD 63k
2019 m. sausio 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ (COM(2018)0442 – C8-0261/2018 – 2018/0232(COD))(1)
P8_TA(2019)0008A8-0464/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Reglamentu (ES) Nr. 1294/201318 nustatyta programa „Muitinė 2020“ ir ankstesnės programos itin padėjo sudaryti palankesnes sąlygas muitinių bendradarbiavimui ir jį sustiprinti. Didelė muitų srities veiklos dalis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bei veikia visas valstybes nares, todėl vienos valstybės narės negaliįgyvendinti veiksmingai ir efektyviai. Komisijos įgyvendinama Sąjungos lygmens muitinės programa valstybėms narėms suteikiama minėtos bendradarbiavimo veiklos plėtojimo sistema – išlaidų atžvilgiu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą. Todėl tikslinga užtikrinti Sąjungos finansavimo, teikiamo bendradarbiavimui muitinės klausimais, tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą „Muitinė“;
(1)  Reglamentu (ES) Nr. 1294/201318 nustatyta programa „Muitinė 2020“ ir ankstesnės programos itin padėjo sudaryti palankesnes sąlygas muitinių bendradarbiavimui ir jį sustiprinti. Didelė muitinių veiklos dalis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bei veikia visas valstybes nares, todėl kiekviena valstybė narė jų veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti savo jėgomis negali. Komisijos įgyvendinama Sąjungos masto muitinės programa valstybėms narėms suteikiama tokios bendradarbiavimo veiklos plėtojimo Sąjungos lygmeniu sistema – išlaidų atžvilgiu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei dvišaliu ar daugiašaliu lygmeniu kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą. Programa „Muitinė“ esminį vaidmenį atlieka ir apsaugant Sąjungos bei valstybių narių finansinius interesus, nes pagal ją užtikrinamas veiksmingas muitų surinkimas – taigi tai svarbus Sąjungos ir nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis – ir ypatingas dėmesys skiriamas IT pajėgumų ugdymui bei didesniam bendradarbiavimui muitų srityje. Be to, būtinas suderintas ir standartizuotas tikrinimas, kad būtų galima sekti neteisėtus tarpvalstybinius prekių srautus ir kovoti su sukčiavimu. Todėl tikslinga ir veiksmingumo požiūriu svarbu užtikrinti Sąjungos finansavimo, teikiamo bendradarbiavimui muitinės klausimais, tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą „Muitinė“ (toliau – Programa);
__________________
__________________
18 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209);
18 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  jau 50 metų muitų sąjunga, kurią įgyvendina nacionalinės muitinės, yra Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo. Muitų sąjunga yra reikšmingas sėkmingos Sąjungos integracijos pavyzdys ir yra nepaprastai svarbi užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ pažymėjo esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje. Stipresnė ir daugiau siekianti Sąjunga galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, nenutrūkstamą paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai ir didesnius išteklius;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  per pastaruosius penkiasdešimt metų muitų sąjunga labai pasikeitė – dabar muitinės sėkmingai atlieka daugybę užduočių pasienyje. Dirbdamos kartu, jos gerina prekybos sąlygas, mažina biurokratizmą, renka nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto pajamas ir saugo visuomenę nuo terorizmo, grėsmės sveikatai ir aplinkai ir nuo kitų pavojų. Visų pirma, visoje ES pradėjus taikyti bendrą rizikos valdymo schemą19 ir atliekant muitinį didelių grynųjų pinigų sumų perkėlimo tikrinimą siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, muitinė užėmė priešakinę kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu liniją. Turėdama plačius įgaliojimus, dabar muitinė yra svarbiausia institucija, kontroliuojanti per Sąjungos išorės sienas vežamas prekes. Šiomis aplinkybėmis programa „Muitinė“ ne tik turėtų apimti muitinių bendradarbiavimą, bet ir remti bendrą muitinių misiją, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje, t. y. remti Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Sąjungos politikos sričių priemonių įgyvendinimą, taip pat užtikrinti visos tiekimo grandinės saugumą. Taigi teisinį pagrindą sudarys muitinių bendradarbiavimas (SESV 33 straipsnis), vidaus rinka (SESV 114 straipsnis) ir prekybos politika (SESV 207 straipsnis);
(2)  per pastaruosius 50 metų muitų sąjunga labai pasikeitė – dabar muitinės sėkmingai atlieka įvairiausias užduotis pasienyje. Dirbdamos kartu, jos stengiasi skatinti etišką ir sąžiningą prekybą bei mažinti biurokratizmą, rinkti nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto pajamas ir padeda saugoti gyventojus nuo terorizmo, grėsmės sveikatai ir aplinkai bei kitų pavojų. Visų pirma, pradėjus taikyti bendrą schemą muitų rizikai Sąjungos lygmeniu valdyti19 ir kontroliuojant didelių grynųjų pinigų sumų srautus, siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, muitinės ėmėsi vadovaujamo vaidmens kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir nesąžininga konkurencija srityje. Turėdamos plačius įgaliojimus, dabar muitinės realiai yra pagrindinės institucijos, kontroliuojančios per Sąjungos išorės sienas vežamas prekes. Šiomis aplinkybėmis programa „Muitinė“ turėtų apimti ne tik muitinių bendradarbiavimą – pagal ją turėtų būti palaikoma ir platesnė muitinių misija, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje, t. y. remti Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų bendrųjų sričių Sąjungos politikos, kuri turi įtakos prekybai, įgyvendinimą bei tiekimo grandinės saugumo užtikrinimą. Taigi šio reglamento teisinį pagrindą turėtų sudaryti muitinių bendradarbiavimas (SESV 33 straipsnis), vidaus rinka (SESV 114 straipsnis) ir prekybos politika (SESV 207 straipsnis);
__________________
__________________
19 https://ec.europa.eu/taxation_customs/general-information-customs/customs-risk-management/measures-customs-risk-management-framework-crmf_en
19 https://ec.europa.eu/taxation_customs/general-information-customs/customs-risk-management/measures-customs-risk-management-framework-crmf_en
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  pagal Programą bus kuriama veiksmų sistema, kuria bus siekiama remti muitų sąjungą ir muitines ir kuri turėtų padėti saugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus; saugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, kartu remiant teisėtą verslo veiklą; užtikrinti Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą; sudaryti geresnes teisėtos prekybos sąlygas, kad visas vidaus rinkos ir pasaulio prekybos potencialas būtų naudingas įmonėms ir piliečiams;
(3)  bendras Programos tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai parengiant veiksmų sistemą, kuria būtų siekiama remti muitų sąjungą ir muitines, įskaitant ilgalaikį tikslą užtikrinti, kad visos muitinės Sąjungoje kuo artimiau bendradarbiautų, kuri padėtų apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, apsaugotų Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos komercinės praktikos, kartu skatinant teisėtą verslo veiklą, užtikrinant Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą bei taip stiprinant vartotojų apsaugą, taip pat skatintų teisėtą prekybą, kad visas vidaus rinkos ir pasaulio prekybos potencialas būtų naudingas įmonėms ir piliečiams;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  kadangi akivaizdu, kad kai kurios iš Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje nurodytų sistemų iki 2020 m. gruodžio 31 d. gali būti įdiegtos tik iš dalies – o tai reiškia, kad neelektroninės sistemos bus toliau naudojamos ir po šios datos – ir nesama teisės aktų pakeitimų, kuriais šis terminas būtų pratęstas, taigi įmonės ir muitinės negalės dirbti savo darbo ir vykdyti teisinių įsipareigojimų, susijusių su muitinės operacijomis, vienas iš svarbiausių Programos tikslų turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai įrengti tokias elektronines sistemas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  muitinių valdymas ir kontrolė – dinamiška politikos sritis, kurioje susiduriama su naujais iššūkiais, kylančiais dėl nuolat kintančių pasaulinių verslo modelių ir tiekimo grandinių bei kintančių vartojimo tendencijų ir skaitmeninimo, pvz., e. prekybos, įskaitant daiktų internetą, duomenų analizės, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos. Pagal Programą turėtų būti remiamas muitinių valdymas tokiais atvejais ir sudaromos galimybės naudotis inovatyviais sprendimais. Šie iššūkiai dar labiau akcentuoja muitinių bendradarbiavimo būtinybę bei būtinybę suderintai aiškinti ir įgyvendinti teisės aktus dėl muitų. Viešiesiems finansams patiriant spaudimą, didėja pasaulio prekybos apimtis ir didesnį susirūpinimą ima kelti sukčiavimas ir kontrabanda. Programa turėtų būti naudinga atremiant šiuos iššūkius;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
3 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(3c)  siekdama kuo didesnio veiksmingumo ir norėdama išvengti dubliavimosi, Programos įgyvendinimą Komisija turėtų derinti su susijusiomis Sąjungomis programomis ir fondais. Iš jų pirmiausia minėtinos programa „Fiscalis“, ES kovos su sukčiavimu programa ir Bendrosios rinkos programa, taip pat Vidaus saugumo fondas ir Integruoto sienų valdymo fondas, Reformų rėmimo programa, Skaitmeninės Europos programa, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos bei įgyvendinimo reglamentai ir priemonės;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
3 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(3d)  turint galvoje galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos, šios Programos finansiniame pakete neatsižvelgiama į išlaidas, atsirasiančias pasirašius susitarimą dėl išstojimo, ir į galimus Jungtinės Karalystės ir Sąjungos santykius ateityje. Pasirašius minėtąjį susitarimą, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš visų veikiančių muitinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei nustojus galioti jos teisiniams įsipareigojimams šioje srityje, gali atsirasti papildomų išlaidų, kurių šios Programos kūrimo metu tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Todėl Komisija turėtų svarstyti galimybę atidėti pakankamai lėšų, kad būtų pasirengta šioms galimoms išlaidoms. Vis dėlto šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į Programos paketą, nes Programai numatyto biudžeto pakaks tik išlaidoms, kurios gali būti realiai prognozuojamos Programos kūrimo metu, padengti;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir trečiųjų valstybių susitarimuose, kurie apima jų dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis;
(5)  siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius visas sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir susijusių trečiųjų valstybių susitarimuose dėl tų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis, jei tas dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus ir daro teigiamą poveikį vidaus rinkai bei nekenkia vartotojų apsaugai;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/XXX21 (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams;
(6)  šią Programą turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/104621 (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams;
__________________
__________________
21 COM(2016)0605.
21 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  vykdyti programos „Muitinė 2020“ veiksmai buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Muitinė“ turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius muitų srities prioritetus;
(7)  todėl pagal programą „Muitinė 2020“ vykdyti veiksmai, kurie, kaip pasiteisino, buvo tinkami, turėtų būti išlaikyti, o kiti veiksmai, kurie, kaip paaiškėjo, nebuvo tinkinami, turėtų būti nutraukti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal Programą turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius muitų srities prioritetus;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Reglamentu 2018/XXX sukuriama Muitinio tikrinimo įrangos priemonė22 (toliau – MTĮ priemonė), įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su muitinėmis ir muitinio tikrinimo įranga, suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį – šį reglamentą. Todėl MTĮ priemone turėtų būti remiamas tik tinkamos finansuoti įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikį arba prireikus su įrangos įsigijimu susiję mokymai, turėtų būti remiami šios Programos lėšomis;
(8)  Reglamentu 2018/XXX sukuriama Muitinio tikrinimo įrangos priemonė22 (toliau – MTĮ priemonė), kuria apima Integruoto sienų valdymo fondo veikla. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su muitinėmis ir muitinio tikrinimo įranga, suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį, suprantant, kad šis aktas ir šios taisyklės yra šis reglamentas. Todėl MTĮ priemone turėtų būti remiamas tik tinkamos finansuoti įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikį arba prireikus su įrangos įsigijimu susiję mokymai, turėtų būti remiami šios Programos lėšomis;
_________________
_________________
22 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą
22 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  atsižvelgiant į globalizacijos svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios valstybės, institucijas, atstovai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai;
(10)  atsižvelgiant į globalizacijos svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios valstybės, institucijas, atstovai, taip pat mokslininkai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“23 Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetama dvigubo finansavimo galimybė. Siekiant remti muitų sąjungą ir muitinę, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;
(11)  atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“23 Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, turint galvoje tai, kad Programai skirta suma apskaičiuota neatsižvelgiant į nenumatytų išlaidų galimybę, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę. Siekiant remti muitų sąjungą ir muitinę, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;
__________________
__________________
23 COM(2010)0700.
23 COM(2010)0700.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   programinės įrangos, kuri būtina griežtai sienų kontrolei vykdyti, pirkimas turėtų atitikti pagal Programą numatytus tinkamumo finansuoti kriterijus. Be to, siekiant skatinti duomenų mainus, turėtų būti raginama įsigyti programinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią Programos biudžeto dalį. Konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė.
(12)  informacinių technologijų (IT) pajėgumų ugdymo veiksmams turėtų būti skirta didesnioji Programos biudžeto dalis. Konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų ugdymo veiklos nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta, jog Komisija parengs ir atnaujins Daugiametį strateginį muitinių planą, kad būtų sukurta elektroninė erdvė, kuria naudojantis būtų užtikrinamas Sąjungos muitinių sistemų veiklos suderinamumas ir sąveikumas;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  vadovaujantis išvadomis, išdėstytomis dviejose Europos Audito Rūmų neseniai priimtose specialiosiose ataskaitose muitinių klausimais, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ ir 2018 m. spalio 10 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“, vykdant bendradarbiavimo muitų srityje veiksmus, kurie numatyti pagal programą „Muitinė“, turėtų būti siekiama ištaisyti nurodytus trūkumus;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)  2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos. Įgyvendinant pagal Programą numatytus veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje išdėstytas išvadas;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(20)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir geriausius rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Bendras programos tikslas remti muitų sąjungą ir muitines, kad būtų saugomi Sąjungos ir valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, visoje Sąjungoje užtikrintas saugumas ir sauga, Sąjunga būtų apsaugota nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos sudarant geresnes teisėto verslo sąlygas.
1.  kad būtų pasiektas ilgalaikis tikslas užtikrinti kuo glaudesnį visų Sąjungos muitinių bendradarbiavimą, taip pat siekiant užtikrinti valstybių narių apsaugą ir saugumą bei apsaugoti Sąjungą nuo sukčiavimo, nesąžiningos ir neteisėtos komercinės praktikos, tuo pat metu skatinant teisėtą verslo veiklą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, bendras programos tikslas yra remti muitų sąjungą ir muitines, kad būtų saugomi Sąjungos ir valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.  Konkretus Programos tikslas – remti muitų srities teisės aktų ir politikos rengimą ir vienodą įgyvendinimą, muitinių bendradarbiavimą ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.
2.  Konkretūs programos tikslai:
1)   remti muitų srities teisės aktų ir politikos rengimą ir vienodą įgyvendinimą bei muitinių bendradarbiavimą;
2)  padėti ugdyti IT gebėjimus, įskaitant elektroninių sistemų, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje, rengimą, priežiūrą ir eksploatavimą, ir sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie nepopierinės muitinės ir prekybos aplinkos remiantis šio reglamento 12 straipsniu;
3)  finansuoti bendrus veiksmus, įskaitant bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais naudodamiesi pareigūnai, vykdydami savo svarbiausias pareigas, galėtų dalyvauti bendroje operatyvinėje veikloje, dalintis patirtimi ir suvienyti jėgas siekiant įgyvendinant muitų politiką;
4)  stiprinti žmogiškuosius gebėjimus, stiprinant muitinės pareigūnų profesinius gebėjimus ir leidžiant jiems dirbti savo darbą pagal suderintą tvarką;
5)  remti inovacijas muitų politikos srityje.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Programa turi derėti su kitų Sąjungos veiksmų programų ir fondų, kurių tikslai susijusiose srityse yra panašūs, veikla, o ją įgyvendinant turi būti naudojamasi be kokia sąveika su minėtųjų programų ir fondų veikla.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Įgyvendinant Programą laikomasi skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Pagal Programą taip pat remiamas nuolatinis muitinių bendradarbiavimo vertinimas ir stebėsena, siekiant nustatyti trūkumus ir atlikti galimus patobulinimus.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 950 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 842 844 000 EUR 2018 m. kainomis (950 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.   1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Programos valdymu ir pasiektų Programos tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.
2.  Prireikus ir tinkamai pagrįstais atvejais iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Programos valdymu ir Programos veiklos rezultatų bei pasiektų tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, Komisijos informavimo ir komunikacijos veiksmais, skirtais valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti, jei tik ši veikla būtina Programos tikslams pasiekti.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Programa nesinaudojama išlaidoms, susijusioms su galimu Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, padengti. Komisija, remdamasi savo pačios vertinimu, atideda lėšas išlaidoms, susijusioms su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš visų Sąjungos mutinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei jos teisinių įsipareigojimų šioje srityje galiojimo pabaiga, padengti.
Prieš atidėdama šias lėšas, Komisija parengia galimų išlaidų sąmatą ir, gavusi su šia sąmata susijusius duomenis, informuoja Europos Parlamentą.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu:
c)  kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu:
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies c punkto 2 įtrauka
–  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Reglamento 2018/XXX [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
–  nustatytos dalyvavimo Programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal šią Programą tinkami finansuoti yra ir veiksmai, kuriais papildomi arba remiami veiksmai, skirti Reglamento (ES) [2018/XXX] [MTĮ priemonė] 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti.
2.  Pagal šią Programą tinkami finansuoti yra ir veiksmai, kuriais papildomi arba remiami veiksmai, skirti Reglamento (ES) [2018/XXX] [MTĮ priemonė] 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, ir (arba) papildomi arba remiami veiksmai, kuriais įgyvendinami Reglamento (ES) [2018/XXX] [Kovos su sukčiavimu programa] 2 straipsnyje nurodyti tikslai.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą;
b)  projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą, pvz., valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamą IT sprendimų kūrimą;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus;
d)  žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus, įskaitant mokymus ir geriausios praktikos mainus;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos e punkto 3 a papunktis (naujas)
3a)   stebėsenos veiklą;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 dalis
4.  Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus.
4.  Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą, diegimą, priežiūrą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai.
1.  Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, mokslininkai ir tarptautinių bei kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Išorės ekspertus atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiam veiksmui, vengdama galimo interesų konflikto.
3.  Išorės ekspertus atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų kompetenciją, patirtį šio reglamento taikymo srityje ir žinias, kurių reikia konkrečiam vykdomam veiksmui, ir vengdama galimo interesų konflikto. Vykdant atranką išlaikoma verslo atstovų ir kitų pilietinės visuomenės ekspertų pusiausvyra, be to, atsižvelgiama į lyčių lygybės principą. Išorės ekspertų sąrašas reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas viešai.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį, visų pirma laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principų.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 % tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.
1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100% tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, priklausomai nuo veiksmo aktualumo ir numatomo poveikio.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina 12 straipsnyje nurodytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, modernizavimą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.
1.  Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina Europos elektroninių sistemų, išvardytų 12 straipsnyje nurodytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos;
b)  bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, atsparios kibernetiniams išpuoliams, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
ea)   efektyvią ir greitą komunikaciją su valstybėmis narėmis ir tarp jų, siekiant supaprastinti Sąjungos elektroninių sistemų valdymą;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalies e b punktas (naujas)
eb)   laiku vykdomą ir skaidrią komunikaciją su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su IT sistemų įgyvendinimu ES ir valstybių narių lygmeniu, visų pirma apie Sąjungos ir nacionalinių komponentų įgyvendinimo ir naudojimo vėlavimą. 
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;
d)  reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai ir veiksmingai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Komisija parengia ir nuolat atnaujina Muitinės daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba jos dalį priskirdama šioms kategorijoms:
1.  Komisija parengia ir atnaujina muitinės srities daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba jos dalį priskirdama šioms kategorijoms:
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies a punktas
a)   bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrą;
a)  bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį, atsižvelgdama į veiksmingumą, saugumą, racionalizavimą ir patikimumą, Komisija nustatė kaip bendrą;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai;
b)  nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai, pvz., įgyvendinant valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamo IT plėtojimo projektą;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Muitinės daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduoties vykdymo pažangą.
3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Muitinės daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduočių vykdymo pažangą ir, jei taikytina, apie numatomą jų vykdymo vėlavimą.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 dalis
5.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, ir šią ataskaitą paskelbia viešai.
5.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, įskaitant informaciją apie reikiamus plano pakeitimus ar vykdymo vėlavimą, ir šią ataskaitą paskelbia viešai.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas.
1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas. Darbo programose visų pirma nustatomi siektini tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo būdas ir bendra finansavimo plano suma. Jose taip pat išsamiai aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Darbo programos prireikus perduodamos Europos Parlamentui.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija daugiametes darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
2.  Komisija daugiametes darbo programas priima įgyvendinimo aktais ir informuoja apie jas Europos Parlamentą ir Tarybą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Daugiametė darbo programa grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnes programas.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalis
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede.
1.  Komisija, laikydamasi savo ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punkto, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie Programos veiklos rezultatus. Ataskaitose dėl veiklos rezultatų pateikiama informacija apie pažangą ir trūkumus.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.
2.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos veiklos rezultatų siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ataskaita, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo, siekiant suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai naujausią kokybinę ir kiekybinę informaciją apie Programos veiklos rezultatus.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalis
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami, išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ir aktualūs ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją apie naudotų veiklos rezultatų duomenų kokybę.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai tik atsiranda pakankamai informacijos apie jos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, kurių reikia siekiant priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.  Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.
3.  Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalis
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia ir perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. OLAF suteikiamos teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.
Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos Audito Rūmams ir Europos prokuratūrai, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Europos prokuratūros atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/20131a ir Tarybos reglamente (ES) 2017/19391b.
__________________
1a 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
1b 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina kuo didesnį jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.
2.  Komisija vykdo su Programa, jos lėšomis finansuojamais veiksmais ir rezultatais, kurie pasiekti tais finansuojamais veiksmais, susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, kiek jie susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0464/2018).


Europos investicijų banko statuto dalinis keitimas *
PDF 113kWORD 41k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos investicijų banko statutas (13166/2018 – C8-0464/2018 – 2018/0811(CNS))
P8_TA(2019)0009A8-0476/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko pasiūlymą Tarybai iš dalies pakeisti Europos investicijų banko statutą (13166/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0464/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0476/2018),

1.  pritaria pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  prašo Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti tekstą, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir nacionaliniams parlamentams.


Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamente
PDF 193kWORD 61k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente (2018/2162(INI))
P8_TA(2019)0010A8-0429/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius, kuriuose nustatytas lyčių lygybės, kaip vienos pamatinių Sąjungos vertybių, principas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį, kuriame išdėstytos konkrečios nuostatos dėl horizontaliojo lyčių lygybės principo, ir į ES sutarties 6 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija)(1),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, 1995 m. rugsėjo 15 d. patvirtintas Ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, į tolesnius išvadų dokumentus, priimtus specialiose Jungtinių Tautų sesijose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.) ir „Pekinas + 15“ (2010 m.), bei į peržiūros konferencijos „Pekinas + 20“ išvadų dokumentą,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(2), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(3), 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(4), 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(5) ir 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių(16),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(17), ypač į jų 1 straipsnio c ir d punktus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Europos Parlamento brošiūrą „Moterys Europos Parlamente“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą 2017 m. Europos Parlamento žmogiškųjų išteklių metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimo Europos Parlamente gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento biurui skirtą Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo ir Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės pirmininko Dimitrioso Papadimouliso pranešimą „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“, kurį Biuras patvirtino 2017 m. sausio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į pranešimo „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“ įgyvendinimo 2017–2019 m. veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2014–2019 m. lyčių lygybės ir įvairovės skatinimo Europos Parlamente veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į savo gaires lygybės klausimais, skirtas atrankos komisijų nariams ir darbuotojų paiešką vykdantiems pareigūnams,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnė darbo vieta visiems: nuo lygių galimybių prie įvairovės ir įtraukties“ (C(2017)5300)(18) bei jos Įvairovės ir įtraukties chartiją(19),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278)(20),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2018–2023 m. lyčių lygybės strategiją(21),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 19 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtą prie Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos reglamento projekto, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(22),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtą Tarpparlamentinės sąjungos ataskaitą Gender-sensitive Parliaments: A Global Review for Good Practice („Lyčių lygybės aspektas parlamentuose. Visuotinės gerosios patirties apžvalga“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0429/2018),

A.  kadangi lyčių lygybės principas – viena pagrindinių ES vertybių – yra įtrauktas į ES sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatyta, kad visuose savo veiksmuose Europos Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę bei kovoti su diskriminavimu, juntamu apibrėžiant ir įgyvendinant jos politiką ir veiksmus;

B.  kadangi apskritai lyčių lygybė itin svarbi žmogaus teisių apsaugos, demokratijos veikimo, pagarbos teisinės valstybės principui, ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir tvarumo požiūriais, o lyčių aspekto integravimas aktualus visoms ES kompetencijai priklausančioms politikos sritims;

C.  kadangi teisė į lygybę ir nediskriminavimo užtikrinimas yra pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas lyčių aspekto integravimas; kadangi lyčių aspekto integravimas reiškia klausimų dėl moterų, mergaičių, LGBTIQ asmenų ir bet kurios lytinės tapatybės asmenų teisių, perspektyvų bei gerovės kėlimą;

D.  kadangi maža to, kad pažanga siekiant lyčių lygybės ES nedaroma visoje Sąjungoje – kai kuriose valstybėse narėse stebimas ir didelis regresas šioje srityje;

E.  kadangi Stambulo konvencijoje pabrėžiama, jog, norint sustabdyti įsigalėjusį visų formų smurtą dėl lyties, svarbūs mąstysenos ir nusistatymo pokyčiai; kadangi šiuo požiūriu apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius lyčių vaidmenis ir pagarbą asmens neliečiamybei būtina šviesti visais lygmenimis ir visų amžiaus grupių asmenis;

F.  kadangi tam, kad būtų užtikrinta reali pažanga lyčių aspekto integravimo į ES politiką, programas, iniciatyvas ir veiksmus srityje, nebuvo skirta pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių;

G.  kadangi pusę Europos Sąjungos gyventojų sudaro moterys ir pusę vyrai, tačiau Europos Parlamento sudėtis rodo, kad moterims atstovaujama labai menkai, nes jos sudaro tik 36,1 proc. Parlamento narių; kadangi šį atotrūkį dar labiau akcentuoja Parlamento biuro sudėtis: jį sudaro 7 moterys ir 13 vyrų; kadangi lyčių požiūriu subalansuotas atstovavimas ir įvairovė Parlamento organuose padeda laužyti stereotipus, mažinti diskriminaciją ir stiprinti demokratinį ES piliečių atstovavimą bei Parlamento sprendimų teisėtumą;

H.  kadangi moterys sudarė tik 11 proc. asmenų, 2016 m. paskirtų į Parlamento vyresniosios grandies vadovų (generalinių direktorių ir direktorių) pareigas, o 2017 m. šis rodiklis siekė 33 proc.;

I.  kadangi vadovaujantis 5-uoju darnaus vystymosi tikslu (DVT) siekiama lyčių lygybės užtikrinimo ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimo iki 2030 m. ir tai yra horizontalus tikslas, susijęs su visais 17 DVT; kadangi lyčių aspekto integravimas yra priemonė veiksmingam, ilgalaikiam ir darniam teisingam vystymuisi, kuris darytų teigiamą įtaką siekiant skurdo mažinimo tikslų, užtikrinti; tačiau kadangi daugelyje pasaulio šalių(23) – taip pat ir Europoje – pažanga lyčių lygybės srityje tik labai lėta, o pokyčiai – minimalūs; kadangi 5-ojo DVT įgyvendinimo rezultatai ES valstybėse narėse skiriasi ir kadangi moterų dalis nacionaliniuose parlamentuose ir moterų, einančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičius iki šiol toli gražu neprilygsta vyrams(24);

J.  kadangi būtina atlikti poveikio lytims vertinimus norint įvertinti ir nustatyti, ar koks nors sprendimas negalėtų turėti neigiamų pasekmių lyčių lygybės padėčiai; kadangi dėl šios priežasties būtina biudžetus analizuoti atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad būtų teikiama informacija apie įvairų poveikį, kurį bet koks biudžeto lėšų skyrimas ir jų paskirstymas gali turėti lyčių lygybei, ir padidinti skaidrumą bei atskaitomybę;

K.  kadangi lyčių aspekto integravimas laikomas veiksminga ir visuotinai pripažįstama strategija, pagal kurią siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija reorganizuojant, tobulinant, plėtojant ir vertinant politikos procesus, kad politiką formuojantys subjektai įtrauktų lyčių lygybe grindžiamą požiūrį į visų sričių politiką, reglamentavimo priemones ir išlaidų programas bei tai darytų visais lygmenimis ir etapais; kadangi lyčių aspekto integravimas užtikrina svarbiausias priemones, kad įgyvendinant politiką ir veiksmus būtų sistemingai atsižvelgiama į visų subjektų sąlygų, padėties ir poreikių skirtumus, taip pat kad lyčių lygybė žengtų į priekį, būtų skatinamos vienodos teisės ir lyčių požiūriu subalansuotas atstovavimas skirtingais administraciniais, politiniais, socialiniais ir ekonominiais lygmenimis bei priimant sprendimus;

L.  kadangi būtinas didesnis tarpinstitucinis Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo klausimu, siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybe grindžiamas požiūris būtų įtraukiamas į visus Sąjungos biudžeto sudarymo, politikos, programų ir iniciatyvų etapus – taip Parlamentui būtų lengviau atlikti savo paties darbą lyčių aspekto integravimo srityje;

M.  kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto priimami pakeitimai, susiję su lyčių aspekto integravimu, kuriuos jis teikia priimti kitiems komitetams, yra veiksminga priemonė norint užtikrinti, kad į lyčių lygybės klausimą būtų deramai atsižvelgiama Parlamento pranešimuose ir rezoliucijose;

N.  kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą, t. y. planavimas ir programavimas, prisideda prie pažangos lyčių lygybės srityje ir moterų teisių užtikrinimo bei yra viena esminių priemonių, kurias politikai naudoja lyčių lygybei skatinti, tačiau, nežiūrint į tai, nėra sistemingai taikoma nė vienoje iš ES institucijų;

O.  kadangi, remiantis naujausiais turimais duomenimis(25), moterys sudaro 59 proc. Parlamento darbuotojų, tačiau visų grandžių vadovybės pareigas užimančių moterų skaičius vis tiek per mažas; kadangi nuo 2017 m. birželio mėn. moterų skaičius vyresniosios grandies vadovų pareigose netgi sumažėjo, o jų skaičius viduriniosios grandies vadovų pareigose padidėjo tik nežymiai;

P.  kadangi Dimitrioso Papadimouliso 2017 m. pranešime dėl lyčių lygybės įvardyti trys tikslai, susiję su moterų skaičiumi viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigose, kurie turi būti pasiekti iki 2019 m.: moterys turi sudaryti 30 proc. generalinių direktorių, 35 proc. direktorių ir 40 proc. skyrių vadovų; kadangi vėliau parengtose veiksmų gairėse apibrėžta, kaip šiuos tikslus pasiekti;

Q.  kadangi, siekiant skatinti lyčių aspekto integravimą Parlamento komitetų ir delegacijų darbe, kiekviename komitete ir Delegacijų pirmininkų sueigoje paskiriamas už lyčių aspekto integravimą atsakingas Parlamento narys, kuris patirtimi ir geriausia praktika dalinasi naudodamasis Lyčių aspekto integravimo tinklu;

R.  kadangi Parlamento ir kitų ES institucijų patikimumui labai svarbu tai, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinamos vidaus žmogiškųjų išteklių politikos ir išorės veiksmų, kuriuos jie vykdo lyčių lygybės ir LGBTIQ asmenų teisių skatinimo srityje, suderinamumas;

S.  kadangi nuo 2014 m. į Parlamento darbo tvarkos taisykles įtraukta nuostata, kad Parlamento įvairovę turi atspindėti kiekvieno parlamentinio komiteto biuro sudėtis ir kad išimtinai vyrų arba išimtinai moterų sudaromi biurai yra neleistini;

T.  kadangi į vyresniosios grandies vadovų pareigas asmenis Parlamente skiria tik Europos Parlamento biuras;

U.  kadangi įgyvendinant Europos Parlamento lyčių aspekto integravimo veiklą būtina skirti deramą dėmesį LGBTIQ asmenų ir bet kurios lytinės tapatybės asmenų teisėms, perspektyvoms ir gerovei; kadangi, nors Parlamentas teikia vis didesnę svarbą LGBTIQ asmenų klausimams, LGBTIQ aktyvistai gauna santykinai nedaug dėmesio ir į jų nuomonę menkai įsiklausoma;

V.  kadangi būtina pripažinti moterų organizacijų ir moterų erdvių, jų istorijos ir jų darbo bei svarbaus jų vaidmens užkertant kelią smurtui dėl lyties ir skatinant lyčių lygybę, moterų apsisprendimo laisvę ir kultūrų dialogą socialinė ir politinė vertė; kadangi sąmoningas lyčių integravimas neįmanomas, jei nesama vietų, kur moterys galėtų apsispręsti ir užsitikrinti autoritetą bei kur būtų kovojama su smurtu prieš moteris;

W.  kadangi kai kada vis dar mėginama abejoti, ar moteriai priklauso teisėta vieta politikos srityje, ir kadangi moterys, kentėdamos dėl stereotipų, atsisako dalyvauti politikoje, o šis reiškinys ypač aiškiai matomas visais atvejais, kai moterims politikoje atstovaujama menkiau;

X.  kadangi moterys ES turi tokias pat politines ir pilietines teises, kaip ir vyrai, tačiau, nežiūrint į tai, dažnai susiduria su socialine, visuomenine ar ekonomine nelygybe;

Y.  kadangi lyčių lygybė prisideda prie išsamesnių diskusijų ir geresnio sprendimų priėmimo, nes gali padėti atskleisti visas nuomones be išimties;

Z.  kadangi institucijos turi prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų vengiama vertikaliosios ir horizontaliosios lyčių segregacijos;

AA.  kadangi Parlamentas jau daugybę metų įsipareigojęs skatinti lyčių lygybę ir kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas yra atsakingas už lyčių aspekto integravimo į visų sričių politiką įgyvendinimą ir tolesnį plėtojimą;

AB.  kadangi Parlamentas turi tęsti kovą su seksualiniu priekabiavimu ir įgyvendinti priemones, dėl kurių susitarta;

AC.  kadangi Parlamente veikia įvairūs organai, atsakingi už lyčių aspekto integravimo plėtojimą ir įgyvendinimą bei lyčių lygybės ir įvairovės skatinimą tiek politiniu, tiek administraciniu lygmenimis, pvz., Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, Lyčių aspekto integravimo tinklas, Lygybės ir įvairovės skyrius, Lygių galimybių ir įvairovės komitetas (COPEC), ES institucijose dirbančio LGBTI+ personalo asociacija égalité, Patariamasis prevencijos ir apsaugos darbe komitetas bei lygybės ir įvairovės klausimų koordinatorių grupė; tačiau kadangi pasigendama aiškaus šių organų veiklos koordinavimo ar nuoseklumo;

AD.  kadangi lyčių aspekto integravimas yra procesas, reikalaujantis konkrečių įgūdžių ir žinių bei atsidavimo, ir kaip toks yra veiksmingas tik jei tuo pat metu įgyvendinama institucijų ir darbuotojų informuotumo didinimo bei gebėjimų ugdymo veikla;

AE.  kadangi 2003 m. Parlamentas jau įsipareigojo patvirtinti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimo politikos planą, prioritetą teikiant lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimui į komitetų ir delegacijų veiklą bei taikant konkrečias priemones lyčių aspekto integravimo principui kasdieniame jų darbe skatinti, išsamiau apie jį informuoti ir jam įgyvendinti;

Bendrosios pastabos

1.  pakartoja esąs tvirtai įsipareigojęs užtikrinti lyčių lygybę tiek ES politikos, iniciatyvų ir programų turinio požiūriu, tiek visais Sąjungos politiniais, biudžeto, administraciniais ir vykdymo lygmenimis;

2.  ragina prie naujosios daugiametės finansinės programos (DFP), kaip ir prie paskutiniosios DFP, pridėti bendrą Parlamento, Komisijos ir Tarybos pareiškimą, kuriuo šios institucijos būtų įpareigotos užtikrinti, kad į metines biudžeto procedūras, taikomas DFP, būtų įtraukti su lyčių aspektais susiję elementai, atsižvelgiant į tai, kaip pagal visą Sąjungos finansinę programą prisidedama prie tikslo pasiekti lyčių lygybę ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimas;

3.  pakartoja savo raginimą Komisijai komunikate išdėstyti tikrą Europos lygybės strategiją ir į ją įtraukti aiškius tikslus, kuriuos būtų galima kuo labiau įvertinti kiekybiškai, bei išversti ją į visas oficialiąsias ES kalbas, siekiant užtikrinti didesnę jos sklaidą ir suprantamumą piliečiams bei socialiniams ir ekonominiams subjektams;

4.  mano, kad Parlamentas turėtų kurti ir puoselėti įvairovės ir įtraukties kultūrą bei saugią darbo aplinką visiems, taip pat kad kompleksinės priemonės, skirtos visų darbuotojų ir Parlamento narių gerovei užtikrinti, turėtų būti neatskiriamos nuo tikslinių priemonių, skirtų lyčių požiūriu subalansuotam atstovavimui administraciniu ir politiniu lygmenimis užtikrinti;

5.  primygtinai laikosi nuomonės, jog lyčių aspekto integravimas gali reikšti ir konkrečių į moteris ar vyrus nukreiptų veiksmų vykdymą, siekiant kovoti su įsigalėjusia nelygybe arba keisti vyraujančią politiką bei atsižvelgti į skirtingą asmenų ar grupių padėtį;

6.  palankiai vertina atvejus, kai vyrai ir moterys tampa pavyzdžiais lyčių lygybės srityje, ir iniciatyvas Parlamento administracijoje bei politiniu lygmeniu, kuriomis aktyviai prisidedama prie lyčių lygybės ir lygių galimybių; toliau ragina viešinti įvairius pavyzdinius atvejus, siekiant, kad būtų laužomi įvairūs lyčių stereotipai;

7.  pabrėžia, kad lyčių lygybės užtikrinimas yra ne moterų klausimas, o klausimas, kurį sprendžiant turėtų būti dalyvauti visa visuomenė;

8.  apgailestauja, kad kartais Parlamento vizualinėje komunikacijoje naudojami lyčių ir su seksualine orientacija bei lytine tapatybe susiję stereotipai; atsižvelgdamas į tai primena atstovavimo ir lyčių lygybės skatinimo visų politikos sektorių komunikacijos medžiagoje svarbą;

9.  primena, kad lyčių aspekto integravimas apima su politika susijusius sprendimus, sprendimų priėmimo procesą, procedūras ir praktiką bei įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą; todėl pabrėžia, kad, norint išsamiai įvertinti esamą lyčių aspekto integravimo padėtį Parlamente, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į politinį turinį, bet ir į lyčių atstovavimą administracijoje bei priimant sprendimus;

10.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad moterų, užimančių svarbiausias su sprendimų priėmimu politiniu ir administraciniu lygmenimis susijusias pareigas Parlamente, skaičius tebėra mažas, ir pažymi, kad Parlamentas turi užtikrinti tolygų su sprendimų priėmimu susijusių pareigų paskirstymą skirtingų lyčių atstovams;

11.  apgailestauja, kad stokojama įvairių organų, Parlamente sprendžiančių lyčių lygybės ir įvairovės klausimus, veiklos nuoseklumo ir koordinavimo; dar kartą ragina gerinti vidaus koordinavimą, siekiant stiprinti lyčių aspekto integravimą – taip pat ir personalo įdarbinimo, darbo organizavimo, darbo sprendimų ir procedūrų srityse;

12.  palankiai vertina Parlamento sprendimą pagerbti Simone Veil – pirmąją moterį, tapusią ES institucijos pirmininke, ir nepalaužiamą kovotoją už moterų teises, ypač už teisę į teisėtą nėštumo nutraukimą ir reprodukcines teises – jos vardu pervadinant Lygybės ir įvairovės apdovanojimą, kaip būdą atkreipti dėmesį į gerą Europos Parlamento sekretoriato praktiką lygių galimybių srityje ir pavyzdines šios srities asmenybes; rekomenduoja užtikrinti didesnį šio svarbaus apdovanojimo matomumą ir išsamiau apie jį informuoti;

13.  pabrėžia, kad rengiant priemones ir renkant duomenis svarbus dialogas su tokiomis išorės suinteresuotosiomis šalimis, kaip moterims atstovaujančios pilietinės visuomenės organizacijos, visuomeninės moterų teisių ir lyčių lygybės grupės, moterų judėjimai, tarptautinės institucijos, akademinė bendruomenė ir nacionaliniai parlamentai; primena, kad jų telkimasis svarbus tobulinant ES lyčių aspekto integravimo procesus ir puoselėjant abipusius mainus geriausios praktikos skatinimo tikslu;

Lyčių aspekto integravimo priemonės

14.  ragina imtis veiksmingų priemonių, siekiant užtikrinti tikrą vyrų ir moterų lygybę Europos Parlamente; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pirmiausia nepaprastai svarbios kovos su seksualiniu priekabiavimu priemonės; ypač akcentuoja informuotumo didinimo ir mokymo priemonių būtinybę;

15.  palankiai vertina 2018 m. liepos mėn. paskelbtas persvarstytas lyčių požiūriu neutralios kalbos Europos Parlamente gaires: dabar jose labiau atsižvelgiama į kalbos ir kultūros naujoves bei pateikiama praktinių patarimų dėl lyčių požiūriu neutralios ir įtraukios kalbos vartojimo visomis oficialiosiomis ES kalbomis; primena, kad Parlamentas buvo viena pirmųjų tarptautinių organizacijų, 2008 m. priėmusių daugiakalbes lyčių požiūriu neutralios kalbos gaires; primena, jog svarbu, kad pamažu būtų ugdomas platus viešas pritarimas gairėms, ir ragina visus Europos Parlamento narius bei pareigūnus šias gaires propaguoti ir nuosekliai taikyti savo darbe;

16.  pripažįsta Lyčių aspekto integravimo tinklo darbą, teigiamai vertina Delegacijų pirmininkų sueigos atstovų įtraukimą į šio tinklo veiklą ir ragina ją toliau plėtoti;

17.  teigiamai vertina tai, kad dauguma Parlamento komitetų yra patvirtinę veiksmų planus lyčių aspektui į savo darbą integruoti ir kad nemažai jų juos jau pateikė Lyčių aspekto integravimo tinklui; todėl ragina šiuo pavyzdžiu pasekti keletą likusių komitetų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šie planai skiriasi ir kad jie nepakankamai įgyvendinami; ragina patvirtinti Europos Parlamentui skirtą bendrą lyčių politikos veiksmų planą, į kurį turėtų būti įtrauktos bent nuostatos, susijusios su vienodu lyčių atstovavimu visų sričių Parlamento darbe ir visuose Parlamento organuose, su lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimu į visų sričių jo politinę veiklą ir jo darbo struktūrą bei su lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimu visuose dokumentuose; ragina atitinkamai iš dalies pakeisti Darbo tvarkos taisykles;

18.  apgailestauja, kad pastarąjį kartą atnaujinant Darbo tvarkos taisykles nebuvo įtrauktos lyčių aspekto integravimo procedūros;

19.  teigiamai vertina pažangą, kuri priimant lyčių politikos veiksmų planus pastaraisiais metais buvo padaryta daugelyje Parlamento komitetų;

20.  ragina Parlamento komitetus glaudžiau bendradarbiauti siekiant, kad į jų pranešimus būtų realiai įtraukiamas lyčių aspektas, ir pabrėžia, jog svarbu, kad visi Parlamento komitetai rodytų pagarbą Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto kompetencijoms – tiek priimdami šio komiteto teikiamus pakeitimus dėl lyčių aspekto integravimo, tiek dirbant išvien, kad būtų vengiama konfliktų dėl kompetencijos;

21.  pakartoja, jog svarbu, kad biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principas būtų taikomas visais biudžeto procedūros lygmenimis; apgailestauja, kad ES institucijose stokojama biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą mechanizmų, nepaisant tvirto įsipareigojimo juos taikyti; ragina atsakingus Parlamento organus įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir taikyti lyčių aspektu grindžiamus rodiklius rengiant ir tvirtinant Parlamento sąmatas bei visų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

22.  palankiai vertina 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES; pabrėžia, kad seksualinis priekabiavimas yra sunkus nusikaltimas, apie kurį dauguma atveju nepranešama, kad tai kraštutinės formos diskriminacija dėl lyties ir viena didžiausių kliūčių lyčių lygybei užtikrinti; teigiamai vertina Biuro 2018 m. liepos 2 d. sprendimą peržiūrėti patariamojo komiteto, nagrinėjančio skundus dėl Europos Parlamento narių priekabiavimo, veiklą ir jo taikomas skundų nagrinėjimo procedūras, tvirtai pritaria 6 straipsniui, kuriame pažymima, kad du konsultuojančius ekspertus – Medicinos tarnybos gydytoją ir Teisės tarnybos darbuotoją – skiria generalinis sekretorius, bei 34a straipsnio dėl finansinių pasekmių įrodžius priekabiavimo prie akredituoto Parlamento nario padėjėjo atvejį įtraukimui į Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisykles;

23.  teigiamai vertina Parlamento priimtas naująsias kovos su priekabiavimu priemones, kurių imtis buvo raginama 2017 m. spalio 26 d. rezoliucijoje ir kurios įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 1 d., t. y.:

   a) sukurti atskirą nuolatinį patariamojo komiteto sekretoriatą, kuris veiktų prie Biuro ir kvestorių sekretoriato, įskaitant daugiau reikiamos srities specialistų, kuriems būtų rengiami reguliarūs mokymai ir kurie nagrinėtų išimtinai su priekabiavimu susijusius klausimus;
   b) leisti komiteto posėdžiuose tikrojo nario teisėmis dalyvauti antram akredituoto Parlamento nario padėjėjo atstovui, kad būtų išspręstas riboto kvorumo ir akredituotų Parlamento nario padėjėjų atstovų darbo krūvio klausimas;
   c) užtikrinti, kad į Parlamento darbo tvarkos taisykles (11 ir 166 straipsnius) būtų įtrauktos naujos bausmės už priekabiavimą ir Tinkamo Europos Parlamento narių elgesio vykdant savo pareigas kodeksas, kad prieš kiekvienam Parlamento nariui pradedant eiti pareigas būtų parengta, pasirašyta ir Parlamento primininkui pateikta deklaracija, kurioje jis ar ji patvirtintų, kad skaitė kodeksą ir kad laikysis jo principų, taip pat kad visos (pasirašytos ir nepasirašytos) deklaracijos būtų skelbiamos Parlamento interneto svetainėje;
   d) išsamiau informuoti akredituotus Parlamento narių padėjėjus apie tai, kad Parlamentas gali padengti visas jų teisines išlaidas ir remti juos per visą procesą;

24.  nežiūrint į tai, labai apgailestauja dėl lėtos ir nepakankamos pažangos įgyvendinant kitas nepaprastai svarbias Parlamento rezoliucijos rekomendacijas; reikalauja, kad Parlamento pirmininkas ir administracija visą dėmesį koncentruotai skirtų visapusiškam visų prašomų priemonių įgyvendinimui, pirmiausia vadovaudamiesi 2017–2019 m. veiksmų gairėmis, apimančiomis prevencines ir išankstinės paramos priemones, skirtas Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų, stažuotojų bei kitų darbuotojų tarpusavio konfliktams ir persekiojimo atvejams nagrinėti, kurios turėtų būti kuo greičiau persvarstytos, siekiant į jas deramai įtraukti bent šiuos rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus, įskaitant aiškų jų įgyvendinimo tvarkaraštį:

   a) rengti privalomus mokymus Parlamento nariams ir darbuotojams;
   b) sudaryti specialią nepriklausomų išorės ekspertų darbo grupę, kuri posėdžiautų vadovaudamasi įgaliojimu tirti seksualinio priekabiavimo Europos Parlamente atvejus ir dviejų jo kovos su priekabiavimu komitetų veiklą;
   c) stiprinti kovos su priekabiavimu komitetus sujungiant juos į vieną bendrą kintamos sudėties (priklausomai nuo nagrinėjamo atvejo) komitetą, kurio nuolatiniais nariais būtų skiriami ekspertai, pvz., teisininkai ir gydytojai;

25.  atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją toliau stebėti, ar tinkamai taikoma ir įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(26), kurioje diskriminacijos dėl lyties atvejais numatytas prievolės įrodyti perkėlimas;

26.  dar karta ragina Europos Parlamento tyrimų tarnybą reguliariai atlikti išsamius kokybinius ir kiekybinius lyčių aspekto integravimo Parlamente ir šiuo tikslu sukurtos organizacinės struktūros veikimo pažangos tyrimus bei rengti poveikio lytims vertinimus ir lyčių aspektais pagrįstą analizę; ragina užtikrinti aktyvesnį, sistemingą ir periodišką pagal lytį suskirstytų duomenų ir statistikos rinkimą atliekant politikos ir programų poveikio vertinimus bei formuojant politiką, siekiant analizuoti pažangą lyčių lygybės srityje, kad būtų tiksliai fiksuojami lyčių nelygybės atvejai, vertinami laimėjimai ar regresas, o sprendimai būtų priimami remiantis įrodymais pagrįsta informacija;

27.  pakartoja savo raginimą surengti privalomus mokymus pagarbos ir orumo klausimais visiems Parlamento nariams ir darbuotojams – ir bet kuriuo atveju naujosios kadencijos pradžioje;

28.  primena, jog svarbu ugdyti lyčių aspekto integravimo gebėjimus visose ES institucijose, užtikrinant, kad per rengiamus mokymus būtų atsižvelgiama į lyčių problematiką, ir kuriant specialias mokymų programas, skirtas lyčių lygybei visuose politikos sektoriuose; reiškia visapusišką pritarimą tam, kad būtų rengiami tiksliniai ir reguliarūs mokymai lyčių aspekto integravimo srityje bei specialios mokymų programos moterims, turinčioms potencialo vadovauti; ragina Personalo generalinį direktoratą rengti mokymus lyčių aspekto integravimo srityje Parlamento nariams, padėjėjams ir darbuotojams, taip pat Parlamento frakcijoms, kad dalyvauti mokymuose lyčių aspekto integravimo srityje galėtų jų darbuotojai;

29.  palankiai vertina Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sukurtą parlamentams skirtą priemonę lyčių klausimams spręsti, kad Europos Parlamentas, nacionaliniai ir regioniniai parlamentai galėtų įvertinti ir tobulinti savo suvokimą apie lyčių problematiką; ragina Parlamento administraciją ir frakcijas užtikrinti tinkamą grįžtamąjį ryšį gavus vertinimo ir patikrinimo išvadas;

30.  ragina EIGE reguliariai teikti informaciją Parlamento komitetams ir Komisijai, siekiant akcentuoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį visose politikos kūrimo srityse bei pateikti turimus duomenis ir savo parengtas priemones – taip pat ir susijusias su biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą – įkeltas į lyčių aspekto integravimo platformą, įgyvendinant platesnio masto gebėjimų ugdymo veiklą, kuri būtų skirta ir personalui bei Parlamento narių padėjėjams;

Politinis lygmuo

31.  puikiai vertina tai, kad 2016 m. buvo paskirtas nuolatinis pranešėjas lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente klausimu ir kad jis aktyvai dalyvauja Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės veikloje; todėl rekomenduoja Parlamentui šios pozicijos laikytis ir 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos laikotarpiu;

32.  mano, kad tvirtesni tarpinstituciniai ryšiai lyčių aspekto integravimo srityje gali padėti plėtoti ES politiką, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į lyčių problematiką; apgailestauja, kad iki šiol nepradėtas joks struktūrinis bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo srityje su kitais instituciniais partneriais, pvz., su Komisija, Taryba ir EIGE;

33.  pažymi, kad svarbu siekti didesnio nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų – dažnai moterų – skaičiaus rinkimų sąrašuose; tvirtai ragina Europos politines partijas ir jų narius užtikrinti lyties požiūriu subalansuotą 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų atstovavimą, į sąrašus įtraukiant po lygiai vyrų ir moterų arba taikant kitus metodus, pvz., paritetinius sąrašus; įsipareigoja užtikrinti vyrų ir moterų skaičiaus pusiausvyrą visais lygmenimis;

34.  ragina Parlamento frakcijas, besirengiančias 2019–2024 m. parlamentinei kadencijai, užtikrinti lyčių požiūriu subalansuotą Europos Parlamento valdymo organų sudėtį ir, kad būtų pasiektas šis tikslas, rekomenduoja kandidatais į Parlamento pirmininko, jo pavaduotojų ir Biuro narių bei komitetų ir delegacijų pirmininkų pareigas siūlyti ir Parlamento narius vyrus, ir moteris;

35.  rekomenduoja, kad 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos laikotarpiu kiekviena Parlamento frakcija į savo pirmininkų pareigas rinktų po du narius – vieną vyrą ir vieną moterį;

36.  ragina Parlamento frakcijas 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos laikotarpiu atsižvelgti į tikslą užtikrinti lygiavertį lyčių atstovavimą keliant kandidatus visų komitetų ir delegacijų narius, o ypač skirti po vienodą Parlamento narių vyrų ir moterų skaičių Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariais bei pavaduojančiais nariais, siekiant paskatinti vyrus įsitraukti į lyčių lygybės politiką;

37.  siūlo domėtis būdais sukurti moterų tinklą Europos Parlamente, kuris telktų nacionalinius tinklus, nes oficialių ir neoficialių tinklų veikla ne tik pagerina darbo procesus, bet ir yra vienas esminių elementų teikiant informaciją, tarpusavio paramą ir konsultacijas bei rodant sektinus pavyzdžius;

38.  ragina Parlamento frakcijas priimti strategiją lyčių aspektui integruoti, siekiant užtikrinti, kad jų pasiūlymuose būtų atsižvelgiama į poveikį, kurį jie daro lyčių lygybei;

39.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą skiriant asmenis į vyresniosios grandies vadovų pareigas taikyti tą patį principą, kaip ir skiriant asmenis į skyrių vadovų pareigas, t. y. į trumpąjį sąrašą privaloma tvarka įtraukti tris tinkamus kandidatus, tarp kurių būtų bent po vieną kiekvienos lyties atstovą, ir kartu pažymi, kad, jei vertinimas pagal visus kitus kriterijus (pvz., kvalifikacijas, patirtį) yra lygiavertis, turėtų būti pasirenkamas mažiau atstovaujamos lyties kandidatas; pažymi, kad, šių reikalavimų neįvykdžius, konkursas atitinkamoms pareigoms užimti turėtų būti skelbiamas iš naujo;

40.  kuo griežčiausiai smerkia neapykantą moterims kurstančią kalbą, kuri ne kartą skambėjo plenarinių posėdžių salėje; teigiamai vertina sankcijas Europos Parlamento nariui, kurias už moterų orumą pamynusias pastabas, pareikštas 2017 m. kovo 1 d. plenariniame posėdyje, pritaikė Europos Parlamento Pirmininko ir patvirtino Biuras; reiškia susirūpinimą dėl 2018 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo panaikinti Parlamento Pirmininko ir Biuro sprendimą: minėtojo teismo sprendimas grindžiamas tiek atitinkamų Darbo tvarkos taisyklių nuostatų aiškinimu, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu (žodžio laisvė); ragina Parlamento komitetą, kompetentingą spręsti su Darbo tvarkos taisyklėmis susijusius klausimus, peržiūrėti taikomas taisykles, siekiant, kad plenarinių posėdžių salėje visuomet būtų užtikrinama pagarba ir orumas, ir pirmiausia įtraukti sąlygą, pagal kurią vykstant parlamentinėms diskusijoms Parlamento nariai turėtų susilaikyti nuo kalbos, kuria kurstoma neapykanta arba diskriminuojama dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, bei nustatyti tipiškas sankcijas, kurios būtų taikomos už šios sąlygos nesilaikymą;

41.  teigiamai vertina tai, kad prieinami profesionalūs mokymo kursai nesąmoningo šališkumo ir priekabiavimo klausimais, pabrėžia, kad šiuose mokymo kursuose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių lygybės ir LGBTIQ asmenų klausimams ir kad jis turėtų būti privalomas vadovams ir atrankos komisijų nariams bei primygtinai rekomenduojamas visiems kitiems darbuotojams;

42.  puikiai vertina 2017 m. paskelbtą Komisijos įvairovės ir įtraukties strategiją; ragina Parlamentą pasinaudoti šiuo geru pavydžiu, visapusiškai priimti įvairovę vadovybėje bei pripažinti, vertinti ir įtraukti įvairios seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės darbuotojus;

Administracinis lygmuo

43.  palankiai vertina Dimitrioso Papadimouliso pranešimą „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“ ir veiksmų gaires šiam pranešimui įgyvendinti; puikiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant konkrečius šiose gairėse numatytus veiksmus, ir aiškų tvarkaraštį konkrečioms priemonėms, susijusioms su valdymu, profesionaliais mokymais, informuotumo apie lyčių lygybę didinimu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei reguliaria lyčių pusiausvyros stebėsena naudojantis statistika, įgyvendinti; ragina užtikrinti greitesnę pažangą, kad būtų pasiekti 2019 m. nustatyti lyčių lygybės tikslai;

44.  ragina Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupę dukart per metus papunkčiui atlikti struktūrinį veiksmų gairių lyčių lygybės srityje įgyvendinimo vertinimą remiantis Personalo GD pristatymu;

45.  yra susirūpinęs, kad, nepaisant ryžtingų institucinių ir politinių pareiškimų, lyčių lygybės tikslai nėra aiškiai išdėstyti Parlamento biudžeto dokumentuose ir į juos nėra atsižvelgiama visais biudžeto proceso etapais;

46.  siūlo Personalo GD parengti klausimyną, kurį savanoriškai pildytų moterys – ypač viduriniosios grandies vadovės – ir kuriame būtų teiraujamasi, kas jas motyvuoja, taip pat apie keblumus ir galimybes darbe, kad būtų galima geriau suprasti kliūtis kandidatuoti į vyresniosios grandies vadovų pareigas;

47.  palankiai vertina Parlamento rengiamą metinę žmogiškųjų išteklių ataskaitą;

48.  primena, kad, kalbant apie priemonių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti taikymą, pirmiausia turėtų būti skatinamas vadovų pritarimas ir, jei taikytina, vienodas abiejų partnerių naudojimasis jomis; pažymi, kad turėtų būti dar labiau skatinamas informacijos apie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą Parlamente viešinimas rengiant praktinius seminarus, mokymo kursus ir skelbiant leidinius; atkreipia dėmesį į tai, jog Parlamento nariai ir darbuotojai turėtų būti gerai informuoti apie tai, kad tokios profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo priemonės, kaip motinystės / tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos, slaugos atostogos ir lanksčios darbo sąlygos, padėtų užtikrinti lyčių lygybę Parlamente, skatinti geresnį moterų ir vyrų pasidalijimą priežiūros pareigomis, didinti moterų užimtumo kokybę ir jų gerovę bei darytų ilgalaikį poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

49.  rekomenduoja Parlamento Komunikacijos GD aktyviau vadovautis tvirtesniu lyčių aspektu grindžiamu požiūriu rengiant savo ataskaitas Parlamento politikos formavimo klausimais ir ypač rengiantis 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijai;

50.  gerai vertina pažangą, Parlamento sekretoriate padarytą siekiant gerinti lyčių lygybę skiriant asmenis į vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovybės pareigas, tačiau pažymi, kad, nors daugumą Parlamento pareigūnų sudaro moterys, viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigas užimančių moterų tebėra labai mažai: 2017 m. pabaigoje generalinio direktoriaus pareigas Parlamento sekretoriate ėjo 15,4 proc., direktoriaus pareigas – 30,4 proc., o skyriaus vadovo – 36,2 proc. moterų; todėl ragina, kad renkantis iš kandidatų, kurių profilis (patirtis, kvalifikacija ir t. t.) vienodas, pirmenybė būtų teikiama menkiau atstovaujamos lyties kandidatui;

51.  prašo užtikrinti, kad kvietimuose dalyvauti konkursuose darbo vietoms užimti ir per darbuotojų atranką žinios ir patirtis lyčių aspekto integravimo srityje būtų laikomos privalumu;

52.  ragina Parlamento komitetų sekretoriatus padėti savo nariams užtikrinti lyčių požiūriu subalansuotą pranešėjų sudėtį per komiteto posėdžius, pasiūlant lyčių požiūriu subalansuotą ekspertų sąrašą;

53.  pabrėžia, jog, norint apčiuopiamos pažangos gerinant lyčių lygybę Parlamento sekretoriate ir frakcijose, būtina keisti kultūrą, kad pasikeistų konceptualusis ir su elgsena susijęs požiūris, įskaitant tolesnį lygybės kultūros ugdymą sekretoriate;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 224, 2018 6 27, p. 96.
(2) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65;
(4) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.
(5) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.
(6) OL C 263, 2018 7 25, p. 49.
(7) OL C 61 E, 2004 3 10, p. 384.
(8) OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.
(9) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 18.
(10) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 32.
(11) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 11.
(12) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(13) OL C 35, 2018 1 31, p. 35.
(14) OL C 50, 2018 2 9, p. 15.
(15) OL C 346, 2018 9 27, p. 192.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0331.
(17) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(18) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/communication-equal-opportunities-diversity-inclusion-2017.pdf
(19) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/diversity-inclusion-charter-2017-07-19-en.pdf
(20) https://ec.europa.eu/anti-trafficking/sites/antitrafficking/files/151203_strategic_engagement_en.pdf
(21) https://rm.coe.int/prems-093618-gbr-gender-equality-strategy-2023-web-a5/16808b47e1
(22) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0455.
(23) Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita The Global Gender Gap Report 2016 („2016 m. lyčių nelygybės pasaulyje ataskaita“) (2016 m.) http://reports.weforum.org/global-gender-gap-report-2016/
(24) Eurostato ataskaita Sustainable development in the European Union – monitoring report on progress towards the SDGs in an EU context („Darnus vystymasis Europos Sąjungoje. Pažangos siekiant DVT ES kontekste stebėjimo ataskaita“) (2018 m.) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/9237449/KS-01-18-656-EN-N.pdf/2b2a096b-3bd6-4939-8ef3-11cfc14b9329
(25) Europos Parlamento 2018 m. kovo 8 d. ataskaita „Moterys Europos Parlamente“ http://www.europarl.europa.eu/RegData/publications/2018/0001/P8_PUB(2018)0001_LT.pdf
(26) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.


Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė
PDF 131kWORD 41k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (2018/2222(INI))
P8_TA(2019)0011A8-0393/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (COM(2018)0445),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. Audito Rūmų pranešimą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2016 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų, su bendrosios įmonės atsakymu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą dėl ES indėlio į reformuotą ITER projektą (COM(2017)0319),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0393/2018),

A.  kadangi tikėtina, jog branduolių sintezė ateityje galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europos ir pasaulio energetikoje kaip potencialiai neišsenkantis, saugus, klimatui palankus, aplinkai nekenksmingas ir ekonomiškai konkurencingas energijos šaltinis;

B.  kadangi branduolių sintezė jau duoda konkrečių galimybių pramonei ir daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir inovacijoms, taip pat daro teigiamą poveikį ir ne branduolių sintezės bei energetikos sritims,

C.  kadangi Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė koordinuoja mokslinius ir technologinius tyrimus ir plėtros veiklą branduolių sintezės srityje;

D.  kadangi Europa nuo pat pradžios atliko vadovaujamą vaidmenį ITER projekte, parengtame glaudžiai bendradarbiaujant su ITER susitarimą pasirašiusiomis ne Europos šalimis (JAV, Rusija, Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir Indija), ir kadangi Europos įnašas, paskirstytas per bendrąją įmonę, sudaro 45 proc. projekto statybos išlaidų;

E.  kadangi Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas siekiama užtikrinti finansavimą tolesniam Europos dalyvavimui ITER projekte visu kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu, kad būtų užtikrintas projekto tęstinumas, kuriuo siekiama esminio mokslinio proveržio plėtojant branduolių sintezę civilinėms reikmėms, nes tai galiausiai sudarytų galimybę gaminti saugią ir patikimą energiją, kad būtų galima pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus;

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas, kuriuo bus grindžiamas bendrosios įmonės veiklos finansavimas pagal Euratomo sutartį 2021–2027 m. laikotarpiu;

2.  apgailestauja, kad Taryba dėl to pasiūlymo nesikonsultavo su Europos Parlamentu, ir palankiai vertina pranešime dėl Sąjungos padėties 2018 m. Komisijos pareikštą ketinimą „apsvarstyti galimybes plačiau taikyti kvalifikuotos balsų daugumos sistemą ir keisti Euratomo sutartį“; tikisi, kad tokia reforma neišvengiamai užtikrintų Parlamento bendrus teisėkūros įgaliojimus;

3.  primena, kad vėluojama pastatyti eksperimentinį reaktorių: iš pradžių buvo numatyta ITER pastatyti iki 2020 m., bet 2016 m. ITER taryba patvirtino naują tvarkaraštį, pagal kurį pirmosios plazmos etapą numatyta pasiekti iki 2025 m. gruodžio mėn., o tai yra artimiausia data, iki kurios techniškai įmanoma pastatyti ITER;

4.  pabrėžia, kad Euratomo įnašas bendrajai įmonei 2021–2027 m. laikotarpiu neturėtų būti viršijamas;

5.  pabrėžia, jog siekiant išvengti prašymų vėliau nuolat didinti numatytas projekto išlaidas, kad nebūtų vėluojama pasiekti numatytus tarpinius rezultatus ir kad būtų užtikrintas kiek įmanoma tikslesnis tvarkaraščio laikymasis, ITER organizacija į kiekvieną pakoreguotą tvarkaraštį turėtų įtraukti atsargumo priemones; šiuo atžvilgiu remia tai, kad numatyta 24 mėnesių laikotarpio ir 10–20 proc. Komisijos pasiūlyto biudžeto išteklių atsarga;

6.  palankiai vertina naują su rizikos valdymu susijusią ITER organizacijos metodiką ir ragina ITER tarybą dar labiau sumažinti pakomitečių skaičių, supaprastinti jų funkcijas ir pašalinti dubliavimąsi;

7.  ragina Tarybą patvirtinti Komisijos pasiūlymą ir patvirtinti tokius pakeitimus:

   nurodyti Euratomo įnašą bendrajai įmonei tiek palyginamosiomis, tiek galiojančiomis kainomis,
   siekiant aiškumo, vietoje žodžio „Bendrija“ visame tekste vartoti žodį „Euratomas“,
   įtraukti aiškias nuostatas dėl komitetų, padedančių bendrosios įmonės valdybai, visų pirma Administravimo ir valdymo komiteto, Viešųjų pirkimų ir sutarčių komiteto bei Techninės patariamosios grupės dėl jų sudėties, kai tai susiję su jų sudėtimi, nuolatiniu ar laikinu statusu, susitikimų skaičiumi ir jų narių atlyginimo būdais,
   įvertinti, kuriose srityse dubliuojasi Administravimo ir valdymo komiteto bei Techninės patariamosios grupės atsakomybė projektų planų ir darbo programų rengimo klausimais ir tą dubliavimąsi panaikinti,
   nustatyti nuostatas dėl priimančiosios šalies ITER įnašų,
   įtraukti į III priedą („Finansinis reglamentas. Bendrieji principai“) reikalavimą bendrosios įmonės finansiniame reglamente nustatyti nepiniginių įnašų vertinimo taisykles ir procedūras,
   į 5 straipsnį ir III priedą įtraukti nuostatas, kuriomis remiantis bendrajai įmonei finansavimas gali būti teikiamas Programoje „InvestEU“ nustatytomis finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas;
   patikslinti Jungtinės Karalystės vaidmenį ir įnašą į Euratomą, atsižvelgiant į jos kaip Euratomo dalyvės statusą, ypač atsižvelgiant į galimą dalyvavimą ITER;
   įtraukti nuostatas dėl ITER ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos sąveikos ir bendradarbiavimo 2021–2025 m. laikotarpiu,
   vykdant mokslinių tyrimų veiklos programą, taip pat mokslinių ir technologinių branduolių sintezės tyrimų srityje paskirtų organizacijų tinkle reikėtų apsvarstyti bendradarbiavimą su mažais ir vidutiniais privačiaisiais subjektais, pavyzdžiui, startuoliais, išbandančiais naujus radikalius būdus ir technologijas;
   patikslinti nuostatas, susijusias su bendrosios įmonės parengtomis metinėmis ataskaitomis ir vertinimais;
   į pasiūlymą įtraukti rekomendaciją išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima toliau naudoti šiuo metu turimą ITER projekto medžiagą;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 90, 2007 3 30, p. 58.


ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimas
PDF 133kWORD 43k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimo (2018/2086(INI))
P8_TA(2019)0012A8-0378/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“, kurį 2016 m. paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas(1),

–  atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į dabartinį ES finansavimo laikotarpį (2014–2020 m.) ir į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios daugiametės finansinės programos (2021–2028 m.),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos biudžetą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 197 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0378/2018),

A.  kadangi viešasis administravimas valstybėse narėse – tai labai svarbus elementas įgyvendinant ES biudžetą, o tinkamai veikdamas jis gali padėti sukurti modernias sistemas, kurios padėtų padidinti klestėjimą ir gerovę ES;

B.  kadangi į naująjį pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) neįtrauktas dabartinis viešajam administravimui skirtas tikslas;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad su viešuoju administravimu susijusios kompetencijos yra paskirstytos įvairioms Komisijos tarnyboms ir kad tai apsunkina veiksmingą kompetentingų tarnybų, ES finansuojamų programų ir iniciatyvų koordinavimą; ragina geriau koordinuoti visas techninės pagalbos programas, kad būtų išvengta dubliavimosi ir menko priemonių veiksmingumo, dėl kurių visos Komisijos pastangos skatinti lėšų derinimą, kad būtų galima pasinaudoti sinergija, yra bergždžios; ragina Komisiją tobulinti keitimosi gerąja praktika sistemas siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti geriausią praktiką, tačiau nenustatant politikos priemonių, kuriomis siekiama darbo užmokesčio nuvertėjimo, ir socialiniu požiūriu netvarių reformų;

2.  ragina kitą Komisijos pirmininką atsakomybę, susijusią su geresnio viešojo administravimo ir valdymo klausimais, skirti vienam Komisijos nariui;

3.  mano, kad veiksminga viešojo sektoriaus reforma yra labai svarbi siekiant padėti valstybėms narėms prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, didinti atsparumą būsimoms krizėms, plėsti e. valdžią ir gerinti paslaugų visoje ES, ypač susijusių su naujomis technologijomis ir IT sistemomis, teikimą, ir kad tai labai padėtų mažinti lėšų švaistymą ir švaistymo poveikį bei nuostolius ar apgaulingą Sąjungos lėšų naudojimą; todėl ragina, kad, laikantis ES e. valdžios veiksmų plane nustatytų principų ir prioritetų, būsimu programavimo laikotarpiu taip pat numatyti e. valdžios sklaidai skirtų priemonių finansavimą;

4.  pastebi, kad dažnai, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pasitaiko sunkumų norint gauti finansavimą arba jį panaudoti, pirmiausia dėl biurokratizmo, administracinių pajėgumų problemų ar dėl pažeidimų; todėl tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos konkretesnių rezultatų ir kurios paspartins teismo procesus;

5.  pažymi, kad ES biudžete numatyta maždaug 9 mlrd. EUR parama ES valstybių narių viešojo administravimo reformai; ragina Komisiją suderinti šią finansinę paramą su tiksliniu valstybių narių dalijimusi žiniomis, patirtimi ir gerąją praktika;

6.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kad būtų remiami atsiliekantys regionai, stiprinami gebėjimai ir administracinis valdymas;

7.  ragina imtis priemonių, skatinančių įgyvendinti programas, propaguojančias žmogiškųjų išteklių strategijų rengimą ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, keičiantis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, taip pat įtraukiant lyderius bei kitus aukšto rango vadovus;

8.  pabrėžia, kad dažnai nustatoma daug konkrečių veiklos programų ir kitų ES finansavimo išteklių dubliavimosi atvejų, ir ragina teikti pasiūlymus; todėl tikisi, kad bus pagerinta parama, skirta koordinavimui, papildomumui ir supaprastinimui skatinti;

9.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad veiklos programos būtų įgyvendinamos kuo veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu; mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės nekurtų papildomų taisyklių, dėl kurių pagalbos gavėjui būtų sunkiau naudotis lėšomis;

10.  pažymi, kad Komisija neturi nei standartizuotos ir bendros viešojo administravimo vertinimo sistemos, nei sistemingo duomenų rinkimo metodo; su susirūpinimu pažymi, kad dėl šių priemonių trūkumo Komisija rengia neišsamias problemų valstybėse narėse analizes; siūlo į metinę augimo apžvalgą vėl įtraukti viešajam administravimui ir valdymui skirtą skyrių;

11.  kviečia Komisiją iš anksto įvertinti už vystymosi politikos įgyvendinimą atsakingų struktūrų administracinius pajėgumus skatinant, ypač strategiškai svarbių projektų atveju, raginti pasitelkti nacionalines įstaigas ir agentūras, galinčias apibrėžti programas bei atskiras priemones ir paspartinti jų įgyvendinimą;

12.  mano, kad DFP turėtų būti naudojama skatinti toms programoms, kurias įgyvendinant užtikrinamas geresnis viešasis administravimas ir valdymas, visų pirma siekiant padėti valstybėms narėms ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, pripažįstant, kad tokiomis aplinkybėmis viešojo administravimo sistemų srities reformos gali padėti susijusioms valstybėms narėms;

13.  palankiai vertina tai, kad į kitą DFP įtraukti pasiūlymai siekiant išvengti programų dubliavimosi ir skatinti tolesnį supaprastinimą;

14.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti specialią vertinimo sistemą, apimančią kiekybinius ir kokybinius aukštos kokybės viešojo administravimo aspektus, ir ugdyti savo analitinius gebėjimus; pabrėžia poreikį nustatyti kiekvienos valstybės narės problemas ir, naudojantis turimais ištekliais, skatinti naudoti priemones, kuriomis būtų galima įveikti šias problemas, stiprinant ex ante sąlygų kriterijų ir nustatant tikslus;

15.  siūlo Komisijai stiprinti politinį dialogą su valstybėmis narėmis užtikrinant, kad būtų įsteigtas specialus forumas;

16.  siūlo savo parlamentinėje darbotvarkėje skirti laiko struktūriniam dialogui su nacionaliniais parlamentais dėl klausimų, susijusių su viešojo administravimo gerinimu visoje ES; kviečia ES pagerinti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų stebėseną ir vertinimą pagal vienuoliktąjį teminį tikslą, įtraukiant konkrečius rodiklius tam, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant su viešojo administravimo reformomis susijusių ES tikslų ir prioritetų;

17.  palankiai vertina lyginamojo indekso sukūrimą siekiant įvertinti ES šalių kandidačių viešojo administravimo pajėgumus, kad jos galėtų prisiimti narystės ES įsipareigojimus; tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos dar konkretesnių rezultatų;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos viešojo sektoriaus apdovanojimas (angl. EPSA) yra bendrai finansuojamas Komisijos ir kai kurių valstybių narių ir sutelkia geriausius, novatoriškiausius ir efektyviausius Europos viešojo sektoriaus subjektus; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti aktyvesnį mokymąsi ir keitimąsi informacija ir siekti platesnės aprėpties visoje Europoje;

19.  mano, kad viešosios valdžios institucijose reikia skatinti novatoriškus procesus, kurie padėtų užtikrinti geresnius ryšius, skaitmeninimą ir kokybiškas skaitmenines paslaugas piliečiams, įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms, tuo pačiu nuolat palaikant spartų naujų technologijų plėtojimo aptariamose srityse ritmą; palankiai vertina tai, kad pagal naują pasiūlymą dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) būsimiems naudos gavėjams numatyta suteikti informaciją, reikalingą, kad jie kuo greičiau galėtų pradėti naudoti sistemas;

20.  pripažįsta, kad vietos administracijos dalyvavimas yra būtina sąlyga siekiant ES lygmens tikslų šioje srityje; atkreipia dėmesį į Talino deklaracijoje pateiktą pasiūlymą su vietos ir regionų valdžios institucijomis stiprinti bendras valdymo struktūras nacionaliniu lygmeniu(2);

21.  palankiai vertina esamus tinklus(3), kuriuose dalyvauja valstybių narių atstovai, ypač tie, kurie gauna ES finansavimą, siekiant pagerinti viešąjį administravimą dalijantis geriausia patirtimi ir mokantis vieniems iš kitų;

22.  laikosi nuomonės, kad esami tinklai galėtų gerokai pagerinti savo veiklos rezultatus nustatydami platesnio užmojo tikslus bei plėtodami iniciatyvesnius metodus, pavyzdžiui, lyginamąjį mokymąsi, kurio metu valstybių narių atliekamas savęs vertinimas derinamas su patobulinta tarpusavio vertinimo sistema;

23.  mano, kad aukštos kokybės viešasis administravimas yra būtina išankstinė sąlyga siekiant ES politikos tikslų pagal daugiametę finansinę programą ir kitose srityse; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerą komunikaciją ir politinį sąmoningumą kuriant pasitikėjimą ir skatinant pozityvius reformų veiksmus bei programas;

24.  mano, kad reikalingas nuolatinis vertinimas norint įsitikinti, ar įgyvendinant iš įprastų išteklių finansuojamas priemones laikomasi sanglaudos politikos papildomos naudos ir tarpusavio papildomumo principų, be kita ko, siekiant išvengti, kad sanglaudos politikos priemonės netaptų įprastų nacionalinių išteklių pakaitalu;

25.  pažymi, kad nepaisant to, kad paskutiniu programavimo laikotarpiu ESI fondų ištekliai, skirti regioniniam įgyvendinimo planui, kiekybiniu požiūriu padidėjo, stebėsena galėtų būti patobulinta siekiant įvertinti, kokį poveikį šis finansavimas daro minėtam planui;

26.  ragina tęsti Komisijos darbo grupių, atsakingų už pagalbą valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, darbą siekiant geriau panaudoti sanglaudos politikos lėšas tose valstybėse narėse, kurios atsilieka įsisavinti ESI fondų lėšas;

27.  pabrėžia, kad reformų rėmimo programa yra svarbi, ir tikisi, kad minėtoji programa ateinančiu programavimo laikotarpiu bus sustiprinta aiškiai apibrėžiant, kad ji atlieka tarpininkavimo, o ne techninės pagalbos šaltinio vaidmenį, ir kad taip pat bus pagerintas jos veiksmingumas ir rezultatyvumas, tuo pat metu nesumažinant sanglaudos biudžeto lėšų sumomis, kurias šiuo metu pasiūlė Komisija pagal 2021–2027 m. laikotarpio DFP;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES, net ir neturėdama tiesioginės teisinės kompetencijos administraciniame sektoriuje, daro teigiamą poveikį valstybių narių viešajam administravimui ir ypač atlieka svarbų netiesioginį vaidmenį nustatydama Bendrijos teisyno administravimo standartus, sudarydama sąlygas keistis geriausia patirtimi visoje Sąjungoje, taip pat nustatydama biudžeto priemones, skirtas viešojo administravimo reformai remti ir skatinti, stiprinant administracinius gebėjimus ir administravimo veiksmingumą bei skatinant viešojo sektoriaus inovacijas;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Tyrimas „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“ (angl. Public Sector Reform: How the EU budget is used to encourage it), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, D teminis skyrius – biudžeto reikalai, 2016 m.
(2) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration
(3) Europos viešojo administravimo tinklas (EVAT), Viešojo administravimo ir valdymo teminis tinklas ir kitos platformos ir tinklai, kurie ypatingą dėmesį skiria teisingumui, kovai su korupcija, skaitmeninimui, viešiesiems pirkimams ir kt.


ES gairės ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimai
PDF 169kWORD 49k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES gairių ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimų (2018/2155(INI))
P8_TA(2019)0013A8-0449/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę teisinę minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri garantuojama pagal 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10, 21 ir 22 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 30 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pastabą Nr. 22 dėl 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio ir į jos 2011 m. balandžio 12 d. rezoliuciją Nr. 16/18 dėl kovos su netolerancija, neigiamais stereotipais ir stigmatizacija, taip pat diskriminacija, smurto skatinimu ir smurtavimu prieš asmenis dėl jų religijos arba tikėjimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę(2), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da’esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(3) ir 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl rohinjų padėties(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“(5), visų pirma į jos 27 ir 28 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d.(6) ir 2017 m. lapkričio 23 d.(7)Europos Parlamento rezoliucijas, atitinkamai dėl 2015 ir 2016 m. metinių ataskaitų dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, visų pirma į 2016 m. rezoliucijos 14 dalį, aptariant 2015 m., ir į 2017 m. rezoliucijos 8 dalį, aptariant 2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 5 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro paskelbtą „Rabato veiksmų planą“ dėl tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo, kai skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas,

–  atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises, ir į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Priemonių rinkinys: teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę buvo skirta Saudo Arabijos tinklaraštininkui ir aktyvistui Raifui Badawi už jo nepaprastai svarbias pastangas savo šalyje skatinant atviras diskusijas religijos ir politikos klausimais; atsižvelgdamas į tai, kad jis ir toliau kalinamas skyrus jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tūkstantį rimbo kirčių ir didelę baudą už tariamą Islamo įžeidimą,

–  atsižvelgdamas į Pakistano krikščionės Asios Bibi, kuri buvo įkalinta ir nuteista mirties bausme už šventvagystę, atvejį ir į neseniai paskelbtą jos išteisinimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0449/2018),

A.  kadangi minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė, paprastai ES teisinėje sistemoje ir šioje rezoliucijoje vadinama teise į religijos ar tikėjimo laisvę, yra neatskiriama visų žmonių teisė ir pagrindinė teisė, lygiavertė visoms kitoms teisėms, dėl kurios asmuo niekaip neturi būti diskriminuojamas, kaip įtvirtinta tarptautiniuose ir Europos Sąjungos steigimo dokumentuose, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamos visos jo žmogaus teises, įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje, be diskriminacijos dėl rasės, tautybės, sugebėjimų, lyties, seksualinės orientacijos, religinių įsitikinimų ar religinių įsitikinimų nebuvimo; kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, kuriais remiantis ji buvo sukurta; kadangi pagal Sutarties 2 straipsnį Sąjunga įsteigta remiantis visuomenėmis, kuriose vyrauja pliuralizmas ir tolerancija;

B.  kadangi bažnyčios ir valstybės atskyrimo principas yra pagrindinis konstitucinis principas visame pasaulyje ir Europoje;

C.  kadangi Europos Parlamentas apibrėžė pasaulietiškumą kaip griežtą religinės ir politinės valdžios atskyrimą, o tai reiškia bet kokio religinio kišimosi į valstybės institucijų veiklą ir bet kokio valstybės kišimosi į religinius reikalus atmetimą, nebent tai būtų daroma siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus bei viešąją tvarką (įskaitant pagarbą kitų laisvei) ir visiems – tikintiesiems, agnostikams ar ateistams – garantuoti vienodą sąžinės laisvę;

D.  kadangi religijos ar tikėjimo laisvė reiškia asmens teisę pasirinkti, kuo tikėti, arba netikėti, teisę nevaržomai keisti savo religiją ar įsitikinimus ar jų atsisakyti, taip pat teisę išpažinti ir skelbti savo pasirinktas mintis, sąžinės nuostatas, religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai; kadangi mintys, sąžinės nuostatos, religija ar tikėjimas gali būti išpažįstami atliekant garbinimo aktus, apeigas, praktikuojant tikėjimą ir jo mokant; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima tikinčiųjų ar netikinčiųjų bendruomenių teisę saugoti savo filosofiją ar jos atsisakyti, ir veikti ja vadovaujantis, taip pat teisę, kad būtų pripažintas religinių, pasaulietinių ir nereliginių organizacijų juridinio asmens statusas; kadangi religingų ar netikinčių asmenų apsauga ir veiksmingas religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimų, pvz., diskriminacijos ar teisinių apribojimų dėl religijos ar tikėjimo, šalinimas yra pirminės sąlygos, būtinos užtikrinti, kad asmenys galėtų vienodomis teisėmis naudotis religijos ar tikėjimo laisve;

E.  kadangi teistiniai, neteistiniai ir ateistiniai įsitikinimai, taip pat teisė neišpažinti jokios religijos ar tikėjimo yra apsaugomi pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; kadangi būti religingu arba nereligingu, tikėti arba netikėti yra absoliuti teisė, kurios negalima riboti jokiomis aplinkybėmis;

F.  kadangi žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima daug kitų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių elementų, pvz., saviraiškos laisvės ir susirinkimų ir asociacijų laisvės, ir yra nuo jų priklausoma, ir kartu atlieka svarbų vaidmenį kovojant su visų formų netolerancija ir diskriminacija religijos ar tikėjimo pagrindu;

G.  kadangi religijos laisvė baigiasi tuomet, kai ja pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, ir kadangi religijos ar įsitikinimų išpažinimu niekada, nepaisant preteksto, negali būti pagrįstas smurtinis ekstremizmas ar žalojimas, taip pat niekam negali būti suteikta veiksmų laisvė elgtis taip, kad būtų pakenkta įgimtam asmens orumui;

H.  kadangi paisant religijos ar tikėjimo laisvės tiesiogiai prisidedama prie demokratijos, vystymosi, teisinės valstybės, taikos ir stabilumo; kadangi religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimai yra plačiai paplitę, jų patiria žmonės visame pasaulyje, jais pažeidžiamas žmogaus gyvenimo orumas ir pažadinama ar didinama netolerancija, be to, dažnai tai yra pirmieji galimo smurto ir konfliktų požymiai; kadangi valstybės privalo būti budrios, kad užkirstų kelią smurto veiksmams prieš asmenis jų religijos ar tikėjimo pagrindu ar išvengtų tokių veiksmų grėsmės, juos tirtų ir už juos baustų, taip pat užtikrintų atsakomybę tokių pažeidimų atvejais;

I.  kadangi, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ES remia ir gina žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą, pagarbą žmogaus orumui, kaip vienus iš pagrindinių principų, kuriais ji vadovaujasi savo užsienio politikoje;

J.  kadangi daugelyje šalių vis dar esama religinių apribojimų ir priešiškumo, kuriuos pagimdo vyriausybės ar visuomenės; kadangi tam tikros religinės mažumos susiduria su didesne valstybinių ir nevalstybinių subjektų keliama grėsme ir jų vykdomu persekiojimu; kadangi žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje kovojant už religijos ar tikėjimo laisvę kyla vis didesnė grėsmė ir jie vis dažniau tampa išpuolių aukomis;

K.  kadangi, vykdydama ES užsienio politiką ir siekdama stiprinti minties, sąžinės ir religijos laisvę, 2013 m. birželio mėn. Taryba priėmė ES minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimo ir apsaugos gaires, o 2016 m. gegužės mėn. Komisija vienų metų kadencijai, kuri jau buvo dukart kasmet atnaujinta, paskyrė pirmąjį ES specialųjį pasiuntinį minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais;

L.  kadangi ES rėmė religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniu lygmeniu ir daugiašaliuose forumuose, visų pirma imdamasi vadovaujamo vaidmens JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT žmogaus teisių taryboje dėl teminių rezoliucijų dėl religijos ar tikėjimo laisvės, remdama JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus ir dirbdama su juo, taip pat bendradarbiaudama su panašių pažiūrų trečiosiomis šalimis;

M.  kadangi pagal 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) finansavimo prioritetas teikiamas minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimui, be kita ko, teikiant paramą pilietinei visuomenei ir siekiant, kad būtų saugomos tikinčiųjų ir netikinčiųjų, ypač religinėms ir tikėjimo mažumoms priklausančių asmenų teisės, žmogaus teisių gynėjų ir kovos su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo rėmimui, taip pat kultūrų ir religijų dialogo skatinimui; kadangi Europos plėtros fondu (EPF) ir ES finansinėmis priemonėmis, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemone, Europos kaimynystės priemone, priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir pasirengimo narystei pagalbos priemone, taip pat prisidedama prie projektų, kuriais padedama gerinti minties, sąžinės ir religijos laisvės aplinką;

1.  pabrėžia, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė, paprastai ES teisinėje sistemoje ir šioje rezoliucijoje vadinama religijos ar tikėjimo laisve, yra visuotinė žmogaus teisė, ES vertybė ir svarbus bei neabejotinas orumo ramstis, turinti didelį poveikį visiems asmenims, jų asmens tapatybei ir vystymuisi bei visuomenėms; pabrėžia, kad asmenims turi būti leidžiama laisvai organizuoti savo asmeninį gyvenimą pagal savo įsitikinimus; pabrėžia, kad teisė į religijos ir tikėjimo laisvę apima teisę netikėti, laikytis teistinių, neteistinių, agnostinių ar ateistinių įsitikinimų ir teisę į apostazę; tvirtina, kad religijos ir tikėjimo laisvė turi būti tinkamai saugoma, skatinama ir užtikrinama visų subjektų, taip pat stiprinama plėtojant religijų ir kultūrų dialogą pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį ir Europos Sąjungos vertybes, kaip nustatyta ES sutartyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje; pabrėžia valstybių pareigą garantuoti religijos ir tikėjimo laisvę ir su visais asmenimis elgtis vienodai, visiškai nediskriminuojant dėl religijos ar tikėjimo, kad būtų išsaugota taiki, demokratinė ir pliuralistinė visuomenė, kurioje gerbiama įvairovė ir įsitikinimai;

2.  reiškia gilų susirūpinimą, kad pastaraisiais metais visame pasaulyje labai padaugėjo religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimų ir tikinčiųjų bei netikinčiųjų persekiojimo; smerkia manipuliavimą religiniais klausimais politiniais tikslais ir smurtą, priekabiavimą ar socialinį spaudimą, daromą bet kuriam asmeniui ar asmenų grupei dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo; smerkia etninių ir religinių grupių, netikinčių, ateistų ir kitų mažumų persekiojimą ir išpuolius prieš juos, moterų ir mergaičių persekiojimą ir visų asmenų persekiojimą dėl jų seksualinės orientacijos; smerkia priverstinį atvertimą į kitą religiją ir žalingą praktiką, kaip antai, moterų lyties organų žalojimą, taip pat priverstines santuokas ir tam tikrą kitą praktiką, susijusią su religija ar tikėjimu arba suvokiamą kaip religijos ar tikėjimo išraišką, ir ragina tokių pažeidimų kaltininkus nedelsiant patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad nuo religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimų dažnai prasideda arba įsismarkauja karai ar kitų formų ginkluoti konfliktai, kuriems vykstant pažeidžiama humanitarinė teisė, ne kita ko, vykdomos masinės žudynės ar genocidas; pabrėžia, kad religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimai silpnina demokratiją, trukdo vystymuisi ir turi neigiamos įtakos kitoms pagrindinėms laisvėms ir teisėms; pabrėžia, kad tai įpareigoja tarptautinę bendruomenę, ES ir jos valstybes nares iš naujo patvirtinti savo pasiryžimą ir stiprinti veiksmus skatinant religijos ar tikėjimo laisvę visiems;

3.  pabrėžia, kad, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, kaip principą, kuriuo vadovaujamasi ES užsienio politikoje; labai palankiai vertina tai, kad 2013 m. ES gairėse religijos ar tikėjimo laisvės propagavimas ir apsauga integruota į ES užsienio politiką ir išorės veiksmus, ir šiuo atžvilgiu ragina toliau stiprinti veiksmus, kuriais siekiama didinti informuotumą ir įgyvendinti šias gaires;

4.  pabrėžia, kad, vadovaujantis SESV 17 straipsniu, ES įsipareigoja palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis; atkreipia dėmesį į tokio dialogo poveikį kitų žmogaus teisių laikymuisi; pabrėžia, kad dažnai kai kurie tarptautiniai ES partneriai tokį religijų ir kultūrų dialogą priima atviriau ir tai paskatina pažangą kitose srityse;

5.  pabrėžia, kad svarbu suteikti informaciją netikintiems asmenims šalyse, kuriose jie negali burtis į organizacijas ir pasinaudoti susirinkimų laisve;

ES strategija dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos plėtojant tarptautinius santykius ir bendradarbiavimą

6.  palankiai vertina pastaraisiais metais suaktyvėjusį religijos ar tikėjimo laisvės skatinimą ES užsienio politikoje ir išorės veiksmuose, visų pirma vykdant ES bendrą užsienio ir saugumo politikos strategiją ir 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; palankiai vertina tai, kad į šį aktyvumą daugelis šalių partnerių reagavo padidindamos įsipareigojimus laikytis atitinkamų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnių;

7.  pažymi, kad reaguodamas į 2016 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliuciją 2016 metais Komisijos pirmininkas įsteigė ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais pareigybę; mano, kad specialiojo pasiuntinio paskyrimas yra svarbus žingsnis ir aiškus pripažinimas, kad religijos ar tikėjimo laisvė yra viena iš sudėtinių dalių vykdant ES užsienio politikos ir dvišalių bei daugiašalių išorės veiksmų žmogaus teisių srities darbotvarkę ir vystomąjį bendradarbiavimą; ragina specialųjį pasiuntinį toliau aktyviai veikti, bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais ir papildyti jo veiklą šioje srityje, įskaitant ES gairių propagavimą; teigiamai vertina už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD aktyvią paramą specialiajam pasiuntiniui;

8.  pabrėžia, kad svarbu susieti religijos ir tikėjimo laisvės propagavimo pastangas ir įvairių religijų bei religijų vidinius, įvairių pasaulėžiūrų, kultūrų ir filosofijų dialogus su smurtinio ekstremizmo prevencija, kad jie vienas kitą papildytų ir stiprintų, siekiant išsaugoti religijos ir tikėjimo laisvę pasaulyje, visų pirma kaimyninėse ir kitose šalyse, su kuriomis ES palaiko specialius ryšius; pabrėžia, kad nereliginės, humanistinės ir sekuliarios organizacijos yra labai svarbios užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui;

9.  ragina glaudžiau bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią mažumų persekiojimui dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo, sudaryti sąlygas taikiam sambūviui įvairovės paženklintose visuomenėse ir užtikrinti nuolatinį religinių lyderių ir veikėjų, mokslininkų, bažnyčių ir kitų religinių organizacijų, netikinčių asmenų grupių, nacionalinių žmogaus teisių institucijų, žmogaus teisių gynėjų, moterų teisių ir jaunimo organizacijų, pilietinės visuomenės atstovų ir žiniasklaidos dialogą; ragina EIVT ir ES delegacijas su įvairiais partneriais nustatyti bendrus tikslus, kaip užtikrinti didesnę religijos ir tikėjimo laisvės srities pažangą vykdant dialogą žmogaus teisių klausimais;

10.  mano, kad dėl religinio neraštingumo, taip pat žinių trūkumo ir fakto, kad religija svarbi didelei žmonijos daliai, nepripažinimo skatinama šališka nuomonė ir atsiranda stereotipai ir taip prisidedama prie įtampos didinimo, nesupratimo ir nepagarbos, taip pat netinkamo elgesio didelės gyventojų dalies įsitikinimų ir elgesio atžvilgiu; pabrėžia švietimo svarbą siekiant išsaugoti ir puoselėti religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje ir kovoti su netolerancija; ragina atsakinguosius už žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus konstruktyviai ir pagarbiai prisidėti prie viešų diskusijų, išvengiant nepalankių šališkumų ir stereotipų, susijusių su religijomis ir tikinčiaisiais, ir atsakingai naudotis saviraiškos laisve, kaip reikalaujama Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje;

11.  apgailestauja, kad tam tikrose šalyse galioja, priverstinai vykdomi arba siekiama įvesti baudžiamuosius teisės aktus, pagal kuriuos numatoma bausti (įskaitant mirties bausme) už šventvagystę, atsivertimą į kitą religiją ar apostazę; apgailestauja, kad šiais teisės aktais iš esmės siekiama apriboti religijos ir tikėjimo laisvę ir žodžio laisvę ir kad jie dažnai naudojami kaip mažumų ir politinės priespaudos priemonė; taip pat atkreipia dėmesį į padėtį kai kuriose kitose šalyse, kuriose vyksta konfliktai dėl religinių klausimų arba per kuriuos tokiais klausimais manipuliuojama, arba kyla tokių konfliktų rizika; ragina ES tvirčiau politiškai įsipareigoti savo užsienio politikoje pirmenybę skirti pastangoms siekti, kad visose atitinkamose šalyse būtų panaikinti tokie diskriminaciniai teisės aktai, nutrauktos represijos prieš žmogaus teisių gynėjus ir sustabdytas pilietinės erdvės mažinimas dėl religinių priežasčių; primygtinai ragina ES į visas derybas, kurios pradedamos siekiant sudaryti susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis, įtraukti dialogą žmogaus teisių klausimais ir per jį svarstyti religijos ir tikėjimo laisvės užtikrinimo klausimą;

12.  smerkia neteisėtą Sacharovo premijos laureato Raifo Badawi įkalinimą po neteisėto teismo proceso ir primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti;

13.  ragina Pakistano valdžios institucijas užtikrinti Asios Bibi ir jos šeimos saugumą;

Specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais

14.  palankiai vertina tai, kad specialusis pasiuntinys Komisijoje sukūrė veiksmingus darbo tinklus, apimančius Tarybą, Europos Parlamentą ir kitus suinteresuotuosius subjektus; ragina specialųjį pasiuntinį kasmet pateikti aplankytų šalių ir savo teminių prioritetų ataskaitą;

15.  ragina Tarybą ir Komisiją skaidriai ir išsamiai įvertinti specialiojo pasiuntinio pareigybės veiksmingumą ir pridėtinę vertę, svarstant, ar įgaliojimus pratęsti; ragina Tarybą ir Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, tinkamai remti specialiojo pasiuntinio institucinius įgaliojimus, pajėgumus ir pareigas, išnagrinėjant kelerių metų kadencijos galimybę, per kurią būtų atliekama metinė peržiūra, ir kuriant darbo tinklus su visomis atitinkamomis ES institucijomis;

16.  pabrėžia, kad specialiojo pasiuntinio pareigomis turėtų būti siekiama propaguoti minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę, teisę netikėti, atsimesti nuo tikėjimo ir laikytis ateistinių pažiūrų, taip pat kreipti dėmesį į netikinčių asmenų, kuriems gresia pavojus, padėtį; rekomenduoja, kad specialiojo pasiuntinio pareigos apimtų tokias kompetencijas: stiprinti ES religijos ar tikėjimo laisvės politikos už ES ribų matomumą, veiksmingumą, suderinamumą ir atskaitomybę; Europos Parlamentui, Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai teikti metinę specialiojo pasiuntinio įgaliojimų vykdymo pažangos ataskaitą ir išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą specialiojo pasiuntinio kadencijos pabaigoje; glaudžiai bendradarbiauti su Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe;

17.  palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais atliktą darbą, be kita ko, religijos ir tikėjimo laisvės srityje; pabrėžia, kad numatant institucinius įgaliojimus svarbu vengti specialiojo pasiuntinio ir ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigų ir kompetencijų dubliavimo;

18.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse neseniai sukurtos naujos pareigybės, susijusios su atsakomybe už religijos ir tikėjimo laisvę ir panašios į specialiojo pasiuntinio pareigybę; pabrėžia, kad reikia nuoseklaus požiūrio, kuris apimtų visų religinių bendruomenių, taip pat netikinčiųjų, teisių klausimus; ragina specialųjį pasiuntinį ir nacionalinius pareigūnus, atsakingus už religijos ir tikėjimo laisvę už jų šalies ribų, ir specialųjį pasiuntinį, taip pat Žmogaus teisių darbo grupę (COHOM) ir Parlamentą bendradarbiauti; ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas glaudžiau bendradarbiauti ir imtis bendrų abipusių veiksmų, kad būtų užtikrinta nuosekli ir vieninga pozicija propaguojant religijos ar tikėjimo laisvę už ES ribų ir remiamos bendruomenės bei asmenys, susiduriantys su religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimais;

19.  rekomenduoja apsvarstyti galimybę įsteigti neformalią patariamąją darbo grupę iš valstybių narių religijos ar tikėjimo laisvės institucijų ir kitų atitinkamų institucijų atstovų, kurioje dalyvautų taip pat Europos Parlamento atstovai, ekspertai, mokslininkai ir pilietinės visuomenės, be kita ko, bažnyčių ir kitų religinių organizacijų, taip pat nereliginių organizacijų atstovai;

20.  rekomenduoja, kad specialusis pasiuntinys toliau plėtotų bendradarbiavimą su analogiškas pareigas už ES ribų einančiais pareigūnais, visų pirma glaudžiai bendradarbiaudamas su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais ir įvairiais JT specialiaisiais pranešėjais, ypač su pranešėju religijos ar tikėjimo laisvės klausimais, be kita ko, išnagrinėtų galimybę vykdyti bendras ES ir JT iniciatyvas dėl religinių grupių ir mažumų, taip pat netikinčiųjų ir žmonių, kurie pereina į kitą religiją ar kritikuoja religiją bei jos atsisako, diskriminavimo ir parengti bendrus pasiūlymus, kaip pasiekti, kad tokių veiksmų nebebūtų; atkreipia dėmesį į pasiūlymą JT paskelbti oficialią kasmet minimą tarptautinę dieną, skirtą religinio persekiojimo aukų ir jį išgyvenusių asmenų atminimui;

ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairės

21.  mano, kad ES gairėse aiškiai nustatytos politikos kryptys, principai, normos ir temos prioritetiniams veiksmams, taip pat pateiktas priemonių rinkinys ES atstovams trečiosiose šalyse, kad jie galėtų stebėti, vertinti, teikti ataskaitas ir imtis diplomatinių veiksmų – tai tvirtas strateginis metodas ES ir jos valstybėms narėms, kurį naudodamos jos gali veiksmingai skatinti minties, sąžinės ir religijos laisvę už ES ribų;

22.  ragina skubiai veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, siekiant, kad ES darytų didesnę įtaką propaguodama religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje; pabrėžia, kad supratimas, kaip mintis, religija ir bet kokios kitos kultūros ir tikėjimo apraiškos, įskaitant netikėjimą, gali formuoti visuomenę ir daryti jai įtaką, padeda geriau suprasti religijos ir tikėjimo laisvės propagavimo ES užsienio politikoje ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje aspektus; ragina tokį pat dėmesį skirti netikinčių, ateistų ir apostatų, patiriančių persekiojimus, diskriminaciją ir smurtą, padėčiai;

23.  ragina gilinti žinias apie religijos ar tikėjimo laisvę ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ligšiolines EIVT ir Komisijos pastangas ES pareigūnams ir nacionaliniams diplomatams, laikantis pliuralizmo ir neutralumo principų, rengti religijos ir tikėjimo raštingumo ir istorijos mokymus, taip pat mokymus apie religinių mažumų ir netikinčiųjų padėtį; vis dėlto pabrėžia, kad reikia platesnių ir sistemingesnių mokymo programų, kurios padidintų ES ir valstybių narių pareigūnų ir diplomatų informuotumą, paskatintų naudoti ES gaires ir sustiprintų bendradarbiavimą su ES specialiuoju pasiuntiniu; rekomenduoja į šį mokymo procesą įtraukti mokslininkus, kuo įvairesnes bažnyčias, religines bendruomenes ir asociacijas, taip pat nereligines, žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės organizacijas; ragina Komisiją ir Tarybą skirti pakankamai išteklių tokioms mokymo programoms;

24.  ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad religijos ir tikėjimo laisvei skirtas skyrius būtų įtrauktas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir rengiamos ES garių įgyvendinimo pažangos ataskaitos ir abu šie dokumentai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai; pažymi, jog ES gairėse numatyta, kad praėjus trejiems metams jų įgyvendinimą vertins Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM), tačiau apie tokį vertinimą nebuvo pranešta ir jis nebuvo paviešintas; ragina nedelsiant paskelbti šį vertinimą; mano, kad vertinant turėtų būti atkreiptas dėmesys į geriausią patirtį, nustatytos tobulintinos sritys ir pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl įgyvendinimo pagal nurodytus terminus ir orientyrus, kurie kasmet būtų reguliariai vertinami; ragina vertinimą įtraukti į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje;

25.  pabrėžia įsipareigojimus, kuriuos vykdo žmogaus teisių centrai visose ES delegacijose ir BSGP misijose, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su religijos ar tikėjimo laisve; ragina skirti pakankamai išteklių toms delegacijoms ir misijoms, kad jos galėtų vykdyti savo darbą stebėdamos, vertindamos ir pranešdamos apie nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvės laikymosi padėtį;

26.  primena apie konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijų, kuriose ES veiksmai pritaikomi prie kiekvienos šalies konkrečios padėties ir poreikių, svarbą; ragina skirti deramą dėmesį su minties, sąžinės ir religijos laisve susijusioms problemoms ruošiant dirvą ES veiksmams, kad kilus pavojui minties, sąžinės ir religijos laisvei šias problemas būtų galima spręsti pagal konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas; pakartoja savo raginimą leisti Europos Parlamento nariams susipažinti su konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijų turiniu;

ES veiksmai dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės daugiašaliuose forumuose

27.  palankiai vertina ES įsipareigojimą remti religijos ar tikėjimo laisvę daugiašaliuose forumuose, visų pirma JT, Europos Taryboje ir ESBO, taip pat Islamo bendradarbiavimo organizacijoje; atsižvelgdamas į tai, remia ES bendradarbiavimą su JT specialiuoju pranešėju religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ir su Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru; rekomenduoja ES ir toliau imtis vadovaujamo vaidmens JT Generalinėje Asamblėjoje ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje dėl rezoliucijų religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ir ieškoti sąjungininkų bei ginti bendras pozicijas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; ragina ES ir Islamo bendradarbiavimo organizaciją apsvarstyti galimybę parengti bendrą JT rezoliuciją dėl religijos ir tikėjimo laisvės;

ES finansinės priemonės

28.  džiaugiasi, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra apibrėžta kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės prioritetas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo priimtos ES gairės, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) finansavimas, skiriamas su religijos ir tikėjimo laisve susijusiems projektams, padidėjo; ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad ES diplomatinis darbas, skirtas žmogaus teisėms, be kita ko, religijos ar tikėjimo laisvei, propaguoti, ir EDŽTRP finansuojami projektai vienas kitą stiprintų. ir skirstant lėšas laikytis pliuralizmo, neutralumo ir teisingumo principų; pabrėžia, kad religijos ar tikėjimo laisvę galima remti ne tik žmogaus teisėms skirtais fondais, bet ir kitomis priemonėmis, be kita ko, skirtomis konfliktų prevencijos sričiai arba švietimui ir kultūrai; ragina Komisiją ir Tarybą 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje išsaugoti pakankamą finansavimą su religijos ar tikėjimo laisve susijusiems projektams pagal ES išorės finansavimo priemones; ragina, kad pagal EDŽTRP taip pat būtų galima finansuoti laisvųjų mąstytojų ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems jų kilmės šalyje gresia pavojus ar jie yra persekiojami, apsaugą ar gelbėjimo operacijas;

29.  ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti skaidrų finansavimą ir stebėti, kaip šis finansavimas naudojamas religinėms organizacijoms ir jų veiklai;

30.  pabrėžia, kad ES politika taikos, saugumo ir konfliktų prevencijos bei vystymosi ir bendradarbiavimo srityje patiria sunkumų, kurių sprendimų galima ieškoti dalyvaujant, be kita ko, bažnyčioms, religiniams vadovams, mokslininkams, religinėms ir tikėjimo bendruomenėms ir asociacijoms arba tiek tikėjimu grindžiamoms, tiek nereliginėms organizacijoms, kurios visos yra svarbios pilietinės visuomenės dalys; pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į įvairias bažnyčias, religines ir tikėjimo bendruomenes ir asociacijas bei tikėjimu grindžiamas ir nereligines organizacijas, kurios kartu su bendruomenėmis atlieka faktinį bendruomenėms skirtą vystomąjį ir humanitarinį darbą; ragina Tarybą ir Komisiją prireikus įtraukti su religijos ar tikėjimo laisvės skatinimu ir apsauga susijusius tikslus ir veiklą planuojant su tokia politika susijusias finansavimo priemones, t. y. Europos plėtros fondą, vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir bet kokias kitas priemones, kurios gali būti įsteigtos atitinkamose srityse po 2020 m.;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 65, 2016 2 19, p. 174.
(2) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 53.
(3) OL C 35, 2018 1 31, p. 77.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0500.
(5) OL C 265, 2017 8 11, p. 130.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0494.
(8) OL L 77, 2014 3 15, p. 85.


Lyčių lygybė ir mokesčių politika ES
PDF 190kWORD 54k
2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES (2018/2095(INI))
P8_TA(2019)0014A8-0416/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 11, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės (dok. 00337/2016),

–  atsižvelgdamas į 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą, pridėtą prie 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų (dok. 07166/2011),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, ypač į jos 14 straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir 2016 m. sausio 15 d. JT ataskaitą „Neteisėtų finansinių srautų, žmogaus teisių ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. galutinis tyrimas“, kurią parengė nepriklausomi ekspertai dėl užsienio skolų ir kitų susijusių šalių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio visapusiškam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, ypač ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į jos 3 straipsnį, kuriame lytis apibrėžiama kaip „socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams“, ir į 1994 m. Amerikos šalių konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir panaikinimo (Paros Beleno konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir Konvenciją dėl motinystės apsaugos (Nr. 183),

–  atsižvelgdamas į bendrai Ekonominių ir socialinių teisių centro, „Alliance Sud“, Niujorko universiteto Teisės mokyklos „Global Justice“ klinikos, „Public Eye“ organizacijos ir Mokesčių teisingumo tinklo (angl. Tax Justice Network) pateiktą informaciją Konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims „Šveicarijos atsakomybė už piktnaudžiavimo mokesčiais poveikį moterų teisėms už jos teritorijos ribų“ (angl. „Swiss Responsibility for the Extraterritorial Impacts of Tax Abuse on Women’s Rights“), kurioje pabrėžiama neproporcinga mokesčių našta moterims, visų pirma mažas pajamas uždirbančioms moterims ir moterims besivystančiose šalyse, atsirandanti dėl piktnaudžiavimo mokesčiais tarpvalstybiniu mastu prarandamų valstybės pajamų;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. dokumentus dėl Europos semestro šalims skirtų ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys“ (2018 m. leidimas),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai) (COM(2018)0273),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (COM(2018)0020),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į JT padalinio „Moterys“ 2015 m. ataskaitą „Moterų pažanga pasaulyje 2015–2016 m. Ekonomikos pokyčiai, naudojimasis teisėmis“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos specialistų grupės biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimais 2005 m. galutinę ataskaitą, kurioje biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą apibrėžiamas kaip „biudžetų vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą visais biudžeto sudarymo lygmenimis ir restruktūrizuojant pajamas ir išlaidas taip, kad būtų remiama lyčių lygybė“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2015 m. tyrimą „Kaip užtikrinti pelno mokesčio politikos skaidrumą, koordinavimą ir konvergenciją Europos Sąjungoje. I dalis. Agresyvaus pelno mokesčio planavimo masto įvertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto baigiamąsias pastabas dėl Šveicarijos (2016 m.) ir Liuksemburgo (2018 m.) ekstrateritorinių įsipareigojimų, susijusių su poveikiu lyčių aspektui dėl neteisėto kapitalo judėjimo ir įmonių mokesčių vengimo(1),

–  atsižvelgdamas į Plėtros studijų instituto 2016 m. politikos apžvalgą „Neapmokamo priežiūros darbo perskirstymas. Kodėl mokesčiai yra svarbūs moterų teisėms“,

–  atsižvelgdamas į Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus C 2017 m. balandžio mėn. tyrimą „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio ataskaitą „Lytis, mokesčių sistemos ir lygybė besivystančiose šalyse“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje(2),

–  atsižvelgdamas į EBPO atskaitą dėl EBPO rekomendacijų dėl lyčių (2017 m. birželio mėn.) įgyvendinimo ir Mokesčių bei išmokų modelių (2015 m.);

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0416/2018),

A.  kadangi ES sutarties 2 ir 3 straipsniuose dvejomis esminėmis ES vertybėmis ir tikslais, kuriais grindžiamas Sąjungos sukūrimas, pripažįstamas nediskriminavimas ir moterų ir vyrų lygybė; kadangi SESV 8 ir 10 straipsniuose Europos Sąjunga įpareigojama panaikinti nelygybę, skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija apibrėžiant ir įgyvendinant savo politiką ir veiklą; kadangi Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos teisės ir principai dėl tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos draudimo (Chartijos 21 straipsnio 1 dalis) ir lyčių lygybės (Chartijos 23 straipsnis); kadangi Chartijoje nustatytos teisės yra tiesiogiai skirtos valstybėms narėms, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (Chartijos 51 straipsnis);

B.  kadangi visoje Europos Sąjungoje vis dar per mažai moterų dalyvauja darbo rinkoje – bendras moterų užimtumo rodiklis vis dar beveik 12 proc. žemesnis negu vyrų; kadangi Europos Sąjungoje ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. dirbančių moterų ir tik 8,2 proc. dirbančių vyrų;

C.  kadangi nepaprastai svarbu spręsti problemą dėl moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkio ir panaikinti vidutinį beveik 40 proc. siekiantį vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris kyla dėl įmokų skirtumų, susikaupusių per visą moterų gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje;

D.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungoje siekia 16 proc., ir tai reiškia, kad visose ekonomikos srityse moterys Europos Sąjungoje per valandą uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai;

E.  kadangi suminis moterų karjeros pertraukų poveikis (darbo užmokesčio ir užimtumo lygio, karjeros trukmės, pertraukų vaikų priežiūrai, darbo visą ir ne visą darbo dieną) turi didelės reikšmės nevienodam vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumui ir lemia didesnę riziką moterims patirti skurdą ir socialinę atskirtį, kurių neigiamą poveikį pajunta ir jų vaikai bei šeimos;

F.  kadangi Pekino veiksmų platformoje atkreipiamas dėmesys į poreikį išnagrinėti įvairias politikos šakas ir programas, įskaitant susijusias su mokesčiais, iš lyties perspektyvos ir, kur reikia, jas pakeisti, siekiant skatinti vienodesnį gamybos priemonių, gerovės, galimybių, pajamų ir paslaugų paskirstymą;

G.  kadangi Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims reikalaujama, kad šeimos būtų grindžiamos lygybės, teisingumo ir kiekvieno šeimos nario asmeninių galimybių realizavimo principais, be kita ko, vienodai vertinant moteris ir vyrus mokesčių teisės atžvilgiu, kaip asmenis ir savarankiškus piliečius, o ne kaip nuo vyrų priklausomus asmenis;

H.  kadangi valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir įsipareigojusios sutelkti kuo daugiau išteklių, kad būtų lėšų palaipsniui įgyvendinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises;

I.  kadangi gyventojų pajamų mokesčio taisyklės, kurios yra aiškiai nepalankios moterims dėl jų galimybių gauti darbą ir dėl darbo sąlygų arba darbdavio mokamų pensijų, gali pažeisti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB(8) dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 14 straipsnį(9);

J.  kadangi Komisijos darbo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ nustatytos pagrindinės sritys, kuriose reikia užtikrinti lyčių lygybę, įskaitant mokesčių politiką, tačiau trūksta privalomųjų nuostatų ar raginimo įsipareigoti užtikrinti lyčių aspekto integravimą valstybių narių lygmeniu;

K.  kadangi mokesčių politika gali būti pagrįsta aiškiu arba numanomu šališkumu tam tikros lyties atžvilgiu; kadangi aiškus šališkumas reiškia, kad mokesčių nuostatos tiesiogiai skirtos atskirai vyrams arba moterims, o numanomu šališkumu laikoma padėtis, kai tam tikra nuostata formaliai skirta vienodai visiems, tačiau realybėje vykdoma diskriminacija, kadangi politika veikia pagal elgesio ir (arba) pajamų modelius ir turi skirtingą poveikį lytims; kadangi dauguma valstybių narių yra panaikinusios mokesčių taisykles, kuriomis aiškiai atskiriami vyrai ir moterys, tačiau numanomas mokestinis šališkumas ES vis dar yra dažnas, nes mokesčių taisyklės sąveikauja su socialine ir ekonomine realybe;

L.  kadangi politikos priemonės didinti ir perskirstyti pajamas gali daryti neproporcingą poveikį moterų pajamoms ir ekonominiam saugumui ir sumažinti moterų galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, taip mažinant moterų galimybes naudotis savo ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, taip pat siekiant pažangos lyčių lygybės srityje;

M.  kadangi dėl lyčių perspektyvos trūkumo ES ir nacionalinėje mokesčių politikoje didėja dabartinė lyčių nelygybė (užimtumo, pajamų, neapmokamo darbo, pensijos, skurdo, gerovės, etc. srityse), moterys atgrasomos nuo darbo paieškų ir palikimo darbo rinkoje, taip pat atkuriami tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai;

N.  kadangi mokesčių politikos kūrimas yra esminis strategijos „Europa 2020“ bruožas; kadangi pagrindinis klausimas, kuriam skiriama daugiausia dėmesio Europos semestre, išlieka Stabilumo ir augimo pakto laikymosi užtikrinimas ir kadangi nustatant prioritetus ir rengiant rekomendacijas, ypač susijusius su mokesčiais, ryškėja tendencija neatsižvelgti į lyčių aspektą;

O.  kadangi darbo jėgos, pelno, vartojimo ir gerovės mokesčių regresiniai pakeitimai, stebimi per pastaruosius dešimtmečius visose valstybėse narėse, susilpnino mokesčių sistemų perskirstymo galią ir prisidėjo prie didėjančios mokesčių nelygybės; kadangi šios struktūrinės mokesčių sistemos permainos lėmė tai, kad mokesčių našta persikėlė ant mažų pajamų gyventojų grupių ir ypač moterų, taip atsitiko dėl nevienodo pajamų tarp moterų ir vyrų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus, didesnio už vidutinį pagrindinių prekių vartojimo ir naudojimosi paslaugomis santykio tarp moterų ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose(10);

P.  kadangi dėl ekonominės nelygybės, kuri atsiranda dėl nevienodo moterų ir vyrų pajamų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose, gali ypač nukentėti moterys(11);

Q.  kadangi nuo 9-ojo dešimtmečio pelno mokesčio dydis sumažėjo labai smarkiai, vidutiniškai nuo virš 40 proc. iki 21,9 proc. 2018 m., o vartojimo mokesčių dydis (kurių didelę dalį sudaro PVM) didėjo nuo 2009 m. ir 2016 m. pasiekė 20,6 proc.(12);

R.  kadangi dabartinė makroekonominė politika turėtų geriau atspindėti neapmokamos priežiūros ir darbo namuose svarbą ir kadangi faktai atskleidžia, kad 80 proc. visos priežiūros ES neapmokamai teikia neoficialūs prižiūrintieji asmenys, ir 75 proc. jų yra moterys; kadangi tam tikros mokesčių politikos šakos, nepakankamai finansuojamos viešosios paslaugos ir prieiga prie socialinių paslaugų daro neproporcingai didelį poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, ypač moterims, nes jos dažnai atlieka priežiūros, auklėjimo ir kitus paramos šeimai darbus, paprastai už tai negaudamos atlygio, ir taip įsitvirtina neproporcingai didelė moterų atsakomybė už priežiūrą; kadangi ES šalyse būtent neturtingiausioms ir pažeidžiamiausioms moterims tenka dviguba neformalaus priežiūros darbo ir menkai apmokamo mažų garantijų darbo našta(13):

S.  kadangi beveik visose valstybėse narėse pradėta taikyti dvigubo pajamų mokesčio sistema, kai antrą darbą turintiems asmenims taikomas didesnis ribinis mokesčių tarifas, ir įvesti vienodi mokesčių tarifai daugumai pajamų iš kapitalo dalies; kadangi neproporcingai didelė mokesčių našta antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui dėl iš darbo santykių gaunamoms pajamoms tiesiogiai taikomo progresinių mokesčių plano daugumoje valstybių narių yra viena iš pagrindinių priežasčių, atgrasančių moteris dalyvauti darbo rinkoje(14), neskaitant kitų bendrų mokesčių ir išmokų nuostatų ir išlaidų, taip pat visuotinių vaikų priežiūros paslaugų trūkumo;

T.  kadangi neveiklumo spąstams (šiuo metu siekiantys 40 proc.) ir mažo darbo užmokesčio spąstams, kurie turi neproporcingą poveikį moterims ir atgraso jas nuo visaverčio dalyvavimo darbo rinkoje, reikšmingos įtakos turi tiesioginių mokesčių nuostatos ir netenkamos pašalpos;

U.  kadangi tam tikrose valstybėse narėse šeimos vis dar gali mokėti mažiau mokesčių, jei jose yra priklausomas sutuoktinis, yra taikomos išmokos susituokusioms poroms ir (arba) mokestinės lengvatos poroms, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo, ir taip įtvirtinama asimetrija su šeimomis, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir vaikai (dažniausiai nepilną šeimą sudaro moterys), ir nepripažįstamos įvairios Europos Sąjungoje esančios šeimų situacijos; kadangi tokia mokestinė nauda paprastai neskatina ištekėjusių moterų ieškotis darbo ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatina moterų laiką skirti ne mokamam, o nemokamam darbui;

V.  kadangi dar nepakankamai ištirtas mokesčių sistemų poveikis lyčių nelygybei įmonių turto, asmeninės gerovės ir turto atžvilgiu, ir būtina skubiai užtikrinti, kad šiose srityse būtų gauta pagal lytis išskaidytų duomenų;

1.  ragina Komisiją visoje mokesčių politikoje remti lyčių lygybės principą ir parengti specialias gaires ir rekomendacijas valstybėms narėms, siekiant panaikinti su mokesčiais susijusį šališkumą tam tikros lyties atžvilgiu ir užtikrinti, jog nebūtų nustatomi jokie nauji mokesčiai, išlaidų teisės aktai, programos ar praktika, kurie didina rinkos ar pajamų po mokesčių lyčių nelygybę;

2.  pabrėžia, kad, vadovaujantis ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu subsidiarumo principu, valstybės narės gali laisvai nustatyti savo mokesčių politikos taisykles, jei jos atitinka ES taisykles; be to, pabrėžia, kad dėl ES sprendimų mokesčių klausimais turi vienbalsiai susitarti visos valstybės narės;

3.  ragina Komisiją skatinti ES ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kaip buvo pasielgta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Stambulo konvencijos atveju;

4.  ragina Komisiją pagerinti dokumento „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės“ įgyvendinimo padėtį priimant jį kaip komunikatą(15), ir įtraukti aiškius tikslus ir pagrindinius veiksmus lyčių lygybei stiprinti, atlikus visų ES veiksmų sektorių tyrimą, įskaitant mokesčių aspektus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES teisės aktai, skirti kovoti su tiesiogine ir netiesiogine lyties diskriminacija būtų tinkamai įgyvendinti ir įgyvendinimo pažanga būtų sistemingai stebima, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos vyrams ir moterims;

Tiesioginiai mokesčiai

Gyventojų pajamų mokestis

5.  pažymi, kad mokesčių politika turi įvairios įtakos skirtingų tipų namų ūkiams (pvz., namų ūkiams, kuriuose pajamas gauna antrasis asmuo, namų ūkiams, kuriuose pajamas iš vieno darbo gauna vyras ir moteris ir t.t.); pažymi neigiamas moterų užimtumo ir jų ekonominės nepriklausomybės neskatinimo pasekmes ir atkreipia dėmesį į didesnis vyrų ir moterų pensijų skirtumas, susidarantį taikant bendro apmokestinimo principą; pabrėžia, kad mokesčių sistemos neturėtų būti grindžiamos prielaida, kad namų ūkiai vienodai telkia savo lėšas ir jomis dalijasi ir, kad individualus apmokestinimas prisidės prie mokesčių sąžiningumo moterims užtikrinimo; mano, kad svarbu, kad vyrai ir moterys uždirbtų vienodai ir galėtų vienodai teikti priežiūrą; primygtinai ragina visas valstybes nares palaipsniui įvesti individualius mokesčius ir kartu užtikrinti, kad būtų visiškai išsaugoti visi finansiniai ir kiti su tėvyste susijusios dabartinės bendros apmokestinimo sistemos pranašumai; pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse gali prireikti pereinamojo perėjimo prie tokio individualaus apmokestinimo sistemos laikotarpio; ragina per šiuos pereinamuosius laikotarpius panaikinti visas mokesčių išlaidas, grindžiamas bendromis pajamomis, ir pažymi, kad reikia užtikrinti, kad asmenims būtų teikiamos visos mokesčių lengvatos, išmokos pinigais ir natūra teikiamos valstybės paslaugos, siekiant užtikrinti jų finansinį ir socialinį savarankiškumą;

6.  atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (COM(2017)0678), kuriame pripažįstamos aštuonios veiklos sritys ir valstybės narės raginamos dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kad pagerėtų moterų ekonominė padėtis ir būtų užtikrinta jų ekonominė nepriklausomybė;

7.  pažymi, kad 2014 m. vidutinis grynųjų pajamų mokesčių tarifas antrajam šeimoje pajamas uždirbančiam ir du vaikus turinčiam asmeniui ES EBPO valstybėse narėse vidutiniškai siekė 31 proc., o visose EBPO šalyse – 28 proc.; ragina Komisiją nuolat stebėti ir stiprinti valstybėse narėse taikomą vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą ir už vienodos vertės darbą vyrams ir moterims principą ir, kad būtų užtikrinta, jog nei darbo rinkoje, nei mokesčių srityse neliktų nelygybės; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti horizontaliąją ir vertikaliąją segregaciją darbo rinkoje, naikinant lyčių nelygybę ir diskriminaciją užimtumo srityje ir skatinant, visų pirma per švietimą ir didesnį informuotumą, skatinant mergaites ir moteris studijuoti, ieškoti darbo ir siekti karjeros novatoriškuose augančiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant IRT ir MTIM;

8.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos mokestinės paskatos, susiję su užimtumu ir savarankišku darbu nebūtų diskriminuojančios lyties atžvilgiu ir apsvarstyti mokestines paskatas ir mokesčių lengvatas ar paslaugas, skirtas antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui ir vienišiems tėvams; taip pat ragina valstybes nares ieškoti skirtingų būdų skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti galimas ekonomines kliūtis į darbo rinką ateinančiam antrajam pajamas šeimoje uždirbančiam asmeniui; pažymi, kad šališkumas lyties atžvilgiu taip pat gali atsirasti dėl su darbu susijusių mokesčių atskaitymų ir atleidimo nuo mokesčių, pavyzdžiui, lengvatinio papildomo darbo laiko apmokestinimo, kuris daugiausia naudingas profesijoms, kurias šiuo metu dirba vyrai;

9.  ragina valstybes nares nemažinti savo gyventojų pajamų mokesčių sistemų progresinio pobūdžio masto, pvz., bandant supaprastinti gyventojų pajamų apmokestinimą;

10.  ragina nustatyti tokį gyventojų pajamų mokestį (tarifų struktūrą, išimtis, lengvatas, išmokas, kreditus, etc.), kad būtų iš tiesų skatinamas vienodas mokamo ir neapmokamo darbo, pajamų ir pensijų teisių dalijimasis tarp moterų ir vyrų, taip pat naikinamos paskatos, įtvirtinančios nelygius lyčių vaidmenis;

11.  mano, kad dėl nevienodų galimybių darbo rinkoje, moterys gali patirti neproporcingą tam tikros mokesčių politikos poveikį; mano, kad šią problemą būtų tinkamiausia spręsti reformuojant darbo rinkos priemones, siekiant spręsti moterų ekonominės nepriklausomybės klausimą; ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas skatinti atlikti tyrimus, susijusius su vyrų ir moterų pensijų skirtumo poveikiu ir finansine moterų nepriklausomybe, atsižvelgiant į tokius klausimus, kaip antai, senėjanti visuomenė, skirtingos vyrų ir moterų sveikatos ypatybės ir tikėtina gyvenimo trukmė, į tai, kad šeimos struktūros pasikeitė ir padidėjo vieno asmens namų ūkių skaičius ir moterų asmeninės situacijos yra skirtingos;

Pelno mokestis

12.  ragina valstybes nares, kurių nustatytos agresyvaus mokesčių planavimo nuostatos vykdant Europos semestrą, kuo greičiau pakeisti savo teisės aktus ir panaikinti šias nuostatas(16); yra susirūpinęs dėl rizikos, kad valstybės narės, koordinuodamos savo pelno mokesčių bazes, gali sukurti naujų nuostatų, kuriomis sudaromos geresnės galimybės bendrovių vykdomam agresyviam mokesčių planavimui, siekiant pačioms valstybėms narėms rasti kitų mokesčių šaltinių (įskaitant vartojimo mokesčius), kurie daro neproporcingai didelį poveikį moterims;

13.  ragina valstybes nares racionalizuoti mokesčių paskatas ar lengvatas, kurias jos suteikia bendrovėms, siekiant užtikrinti, kad šiomis paskatomis ir mokesčių lengvatomis galėtų pasinaudoti daugiausia mažos įmonės ir jomis būtų skatinamos tikros inovacijos, taip pat siekiant ex ante ir a posteriori įvertinti galimą šių paskatų poveikį lyčių lygybei;

Kapitalo ir gerovės apmokestinimas

14.  pažymi, kad pelno ir gerovės mokesčiai atlieka esminį vaidmenį mažinant nelygybę, nes jie yra perskirstomi mokesčių sistemoje ir teikia pajamų socialinėms paslaugoms ir socialiniams pervedimams finansuoti;

15.  pažymi, kad nesant galimybių gauti ir dėl nepakeliamai didelių išlaidų bei pakankamos kokybiškos vaikų priežiūros struktūros nebuvimo susidaro didžiulės kliūtys, kad visų pirma moterys galėtų visais aspektais vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenėje ir dirbti; ragina valstybes nares stiprinti mokesčių politiką siekiant pagerinti galimybes gauti prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas, taikant mokesčių lengvatas siekiant sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, norėdamos pradėti dirbti apmokamą darbą ir prisidėti prie vienodesnio mokamo ir nemokamo darbo namų ūkiuose paskirstymo ir taip sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus; pabrėžia, kad tokia politika turėtų sudaryti sąlygas moterims įsilieti į darbo rinką ir visų pirma tokioje politikoje dėmesys turėtų būti skiriamas mažas pajamas uždirbančioms, vienišų tėvų šeimoms ir kitoms nepalankioje padėtyje esančių žmonių grupėms;

16.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kurioje, be kita ko, sprendžiamas diskriminacijos dėl lyties teikiant finansines prekes ir paslaugas draudimo ir susijusiose srityse klausimas ir tokia diskriminacija draudžiama; ragina rinkti duomenis, kad būtų galima gauti tikslią informaciją apie galimas įgyvendinimo proceso spragas; pabrėžia, kad nuosavybės teisės priklauso nuo subsidiarumo principo ir kad nėra nuosavybės teisės akto, pagal kurį būtų diskriminuojamos moterys ar vyrai, nes savininkas turi teisę į nuosavybę;

17.  apgailestauja, kad su turtu susiję mokesčiai vis dar sudaro mažą bendrų mokestinių pajamų dalį – tik 5,8 proc. visų pajamų iš mokesčių ES-15 šalyse ir 4,3 proc. ES-28 šalyse(17);

18.  apgailestauja, kad nuo 2002 m. pelno mokesčio dalis mažėja ir dėl to, inter alia, vyrauja bendra tendencija pajamoms iš kapitalo dalies nebetaikyti įprasto gyventojų pajamų mokesčio, vietoje to taikant palyginti nedidelę fiksuotąją normą, pastebimą daugelyje valstybių narių(18);

Netiesioginiai mokesčiai

19.  pažymi, kad 2009–2016 m. Sąjungoje didėjo vartojimo mokesčių dalis; pažymi, kad PVM paprastai sudaro du – tris ketvirtadalius vartojimo mokesčių valstybėse narėse ir kad visoje ES vidutiniškai PVM jau sudaro apie penktadalį visų mokestinių pajamų(19);

20.  pažymi, kad šališkumas lyties atžvilgiu atsiranda tada, kai mokesčių teisės aktai kertasi su lyčių santykiais, normomis ir ekonominiu elgesiu; pažymi, kad dėl moterų vartojimo įpročių PVM stiprina šališkumą lyties atžvilgiu, nes moterų įpročiai skiriasi nuo vyrų įpročių, kadangi moterys perka daugiau prekių ir paslaugų siekdamos gerinti sveikatą, švietimą ir mitybą(20); yra susirūpinęs, kad dėl šių įpročių ir mažesnių moterų pajamų moterims tenka didesnė PVM našta; ragina valstybes nares nustatyti PVM lengvatas, sumažinti ar panaikinti tarifus produktams ir paslaugoms, turintiems teigiamą poveikį socialinei sričiai, sveikatai ir (arba) aplinkai, atsižvelgiant į vykstančią ES PVM direktyvos peržiūrą;

21.  mano, kad su menstruacijomis susijęs skurdas vis dar yra problema Europos Sąjungoje ir, kad „Plan International UK“ vertinimu, 1 iš 10 mergaičių negali įpirkti sanitarinių produktų; apgailestauja, kad moterų higienos produktai ir priežiūros produktai ir paslaugos vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems visose valstybėse narėse dar nėra laikomi pagrindiniais produktais; ragina visas valstybes nares panaikinti vadinamąjį priežiūros priemonių ir tamponų mokestį, pasinaudojant lankstumu, kuris suteiktas PVM direktyvoje, ir šioms esminėms pagrindinėms prekėms pritaikyti lengvatas ar 0 proc. dydžio PVM tarifą; pripažįsta, kad dėl šiems produktams panaikinto PVM sumažėjusi kaina turėtų nepamatuojamos naudos jaunoms moterims; remia judėjimus, kuriais siekiama skatinti platų sanitarinių priemonių prieinamumą ir ragina valstybes nares teikti papildomai moterų higienos priemonių tam tikrose (viešosiose) vietose, pvz., mokyklose, universitetuose, benamių prieglaudose bei moterims, gaunančioms mažas pajamas, siekiant Europos Sąjungoje panaikinant su menstruacijomis susijusį skurdą;

Mokesčių slėpimo ir vengimo poveikis lyčių lygybei

22.  pažymi, kad mokesčių slėpimas ir vengimas labai prisideda prie lyčių nelygybės Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes riboja valstybėms prieinamus išteklius didinti lygybę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu(21);

23.  primena savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendacijas dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(22), taip pat ankstesnių specialiųjų komitetų (TAX ir TAX2) rekomendacijas, parengtas siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu ES; ragina valstybes nares kuo greičiau parengti viešas ataskaitas pagal šalis, ES bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) ir peržiūrėti Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybės atžvilgiu palankias mokesčių reformas visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant EBPO ir JT, ir remti idėją sukurti JT tarpvyriausybinę mokesčių instituciją, kurioje narystė būtų visuotinė, balsavimo teisės lygios ir moterų ir vyrų dalyvavimo mastas vienodas; pabrėžia, kad ši institucija turėtų būti gerai pasirengusi teikti specialias ekspertines konsultacijas lyčių aspektui palankaus apmokestinimo klausimais;

25.  pažymi, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys tarp valstybių narių ir besivystančių šalių paprastai neskatina šaltinio apmokestinimo, taigi, jog yra naudingos tarptautinėms bendrovėms, kurios pasinaudoja besivystančių šalių vidaus ištekliais; pažymi, kad vidaus išteklių mobilizavimo trūkumas trukdo šiose šalyse visiškai finansuoti viešąsias paslaugas, pvz., sveikatos priežiūrą ar švietimą, o dėl to daromas neproporcingai didelis poveikis moterims ir mergaitėms; primygtinai ragina valstybes nares įgalioti Komisiją peržiūrėti dabartines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, siekiant išsiaiškinti šias problemas ir jas spręsti, taip pat užtikrinti, kad būsimose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse be bendrųjų prieš piktnaudžiavimą nukreiptų nuostatų būtų įtrauktos ir lyčių lygybės nuostatos;

26.  ragina TAX3 specialųjį komitetą lyčių aspektą įtraukti į savo rekomendacijas;

Lyčių aspekto integravimas mokesčių politikoje

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atlikti fiskalinės politikos poveikio lyčių atžvilgiu vertinimą, visų pirma atkreipiant dėmesį didinamąjį poveikį ir numanomą šališkumą, siekiant užtikrinti, kad ES fiskalinėje politikoje nebūtų jokios tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos;

28.  ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi apie jų darbo rinkų ir mokesčių sistemų struktūrą, kad padėtų sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, nes tai gali padėti skatinti vyrų ir moterų apmokestinimo sąžiningumą ir lygybę;

29.  primena Komisijai, kad Lisabonos sutartimi ES pagrindinių teisių chartija yra įtraukta į pirminę teisę, todėl yra teisiškai privaloma remti lyčių lygybę visose jos politikos srityse ir veiksmuose;

30.  pripažįsta, kad daugumoje valstybių narių daug palaikymo ir pilietinės visuomenės grupių jaučiasi atskirtos nuo diskusijų apie mokesčių politiką dėl praktinių žinių trūkumo ir kad pramonės ir finansų grupės per daug atstovaujamos konsultacijose dėl biudžeto; ragina valstybes nares spręsti šį klausimą mokant apie biudžeto rengimo procedūras ir suteikiant galimybę realiai konsultuotis su pilietine visuomene;

31.  ragina Komisiją laikytis savo teisinio įsipareigojimo remti lyčių lygybę, taip pat ir atliekant esminės mokesčių politikos formavimo proceso vertinimus; pabrėžia, kad, įgyvendinant Europos semestrą ir pagal jį vykdant valstybių narių mokesčių sistemų peržiūrą bei įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, reikia atlikti kruopščią analizę;

32.  ragina Komisiją vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ prioritetais naikinti struktūrinius Europos ekonomikos trūkumus, mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, didinti ES konkurencingumą ir produktyvumą ir stiprinti tvarią socialinės rinkos ekonomiką, kuri būtų naudinga visiems vyrams ir moterims;

33.  dar kartą primena savo poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl viešo ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo(23), kuria siūlomos plataus užmojo priemonės, skirtos didinti tarptautinių įmonių mokesčių skaidrumą ir visuomenės kontrolę, nes taip būtų sudarytos sąlygos plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie gaunamą pelną, gautas subsidijas ir mokesčius, kuriuos jos moka jurisdikcijose, kuriose jos veikia; rekomenduoja visais lygmenimis dabartinius ir būsimus mokslinius tyrimus ir politiką dėl mokestinio teisingumo grįsti išsamia lyčių aspekto analize, kad būtų užtikrintas didesnis mokesčių skaidrumas ir atskaitomybė; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą dėl pasiūlymo pradėti derybas su kitomis institucijomis, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo reikalavimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams užtikrinamas didesnis bendrovių informacijos mokesčių klausimais skaidrumas; primena, kad valstybės narės turi atlikti reguliarią šalutinio šių priemonių reikšmingo poveikio analizę, įskaitant mokesčių politikos šališkumo lyčių atžvilgiu analizę, jų gebėjimo didinti vidaus pajamas, kad būtų finansuojamos moterų teisės, analizę ir kitų valstybių narių ir besivystančių šalių analizę, kartu pripažįstant, kad kai kurie darbai šiuo atžvilgiu jau atlikti pagal gero mokesčių valdymo platformą;

34.  pažymi, kad lyčių lygybė yra ne tik pagrindinė žmogaus teisė, bet ir ją pasiekus būtų sustiprintas įtraukesnis ir tvaresnis ekonomikos augimas; pabrėžia, kad biudžeto analizė lyčių aspektu leistų gauti daugiau informacijos apie viešųjų investicijų paskirstymo poveikį vyrams ir moterims; ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą taip, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokia viešųjų lėšų dalis skiriama moterims, ir kad būtų užtikrinama, jog visoje išteklių telkimo ir išlaidų skyrimo politikoje būtų skatinama lyčių lygybė;

35.  ragina Komisiją remti geriausią patirtį mokesčių politikos srityje, kurioje atsižvelgiama į poveikį lytims ir remiama lyčių lygybė, visų pirma namų ūkio pajamų apmokestinimo ir PVM atžvilgiu; ragina Komisiją įtraukti lyčių aspekto analizę į savo metinę ataskaitą „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje“;

36.  primena, kad, nepaisant bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtos prie 2014–2020 m. DFP reglamento, šioje srityje nebuvo padaryta didelė pažanga ir kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija visai neatsižvelgė į jos įgyvendinimą; ragina, kad per metines biudžeto procedūras būtų vertinama ir integruojama ES lyčių lygybės politika (t. y., kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą); tikisi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija iš naujo įsipareigos integruoti lyčių aspektą į būsimą DFP ir vykdyti veiksmingą tokio integravimo stebėseną, be kita ko, per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, deramai atsižvelgiant į vyrų ir moterų lygybės principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje;

37.  ragina valstybes nares laikytis savo teisinių įsipareigojimų pagal ES pagrindinių teisių chartiją skatinti lyčių lygybę įgyvendinant ES teisę ir įgyvendinant nacionalinę politiką, kurioje vadovaujamasi ES teise;

38.  pabrėžia, kad reikia tolesnių mokslinių tyrimų ir geriau renkamų pagal lytis suskirstytų duomenų apie pagal lytį diferencijuotą mokesčių sistemos paskirstymo ir priskyrimo poveikį; visų pirma ragina valstybes nares rinkti mokesčių duomenis individualiu lygmeniu, o ne tik pagal namų ūkius, ir naikinti duomenų spragas pagal lytis apie vartojimo modelius bei sumažintų tarifų naudojimą, apie verslo pajamų paskirstymą ir susijusius mokamus mokesčius, ir apie grynojo turto, kapitalo dalies pajamų paskirstymą ir susijusių mokesčių mokėjimą;

39.  apgailestauja, kad daugumoje valstybių narių nerenkami arba nevertinami gyventojų pajamų mokesčių duomenys ir daugelyje valstybių narių duomenys vis dar renkami tik namų ūkių lygmeniu per bendras mokesčių nuostatas;

40.  ragina valstybes nares sukurti tinkamą mokesčių ir pašalpų paskatų struktūrą įvairiose politikos priemonėse, kuriomis migrantės skatinamos pradėti mokytis ar tęsti mokslus arba įsidarbinti;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) CEDAW/C/CHE/CO/4–5, 40–43 dalys (Šveicarija, 2016 m.);CEDAW/C/LUX/CO/6–7, 10, 15, 16 dalys (Liuksemburgas 2018 m.).
(2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 38.
(3) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(4) OL C 66, 2018 2 21, p. 30.
(5) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(6) OL C 263, 2018 7 25, p. 49.
(7) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.
(8) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(9) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai.
(10) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai.
(11) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai.
(12) Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato ataskaita „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys“ (2018 m. leidimas).
(13) Plėtros studijų instituto tyrimas „Neapmokamo priežiūros darbo perskirstymas. Kodėl mokesčiai svarbūs moterų teisėms. Politikos apžvalga“, Nr. 109, 2016 m. sausis.
(14) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai.
(15) Kaip raginama 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadose dėl lyčių lygybės.
(16) Europos Komisijos dokumentas „Europos semestras. Šalių ataskaitos“, 2018 m. kovo 7 d.
(17) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai.
(18) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai.
(19) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai.
(20) 2016 m. instituto „Institut per a l’estudi i la transformació d ela vida quotidiana“ („Ekona Consultoría“) tyrimas „La Fiscalidad en España desde una Perspectiva de Género“.
(21) 2016 m. JT tyrimas „Neteisėtų finansinių srautų, žmogaus teisių ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. galutinis tyrimas“, kurį parengė nepriklausomas ekspertas užsienio skolų ir kitų susijusių šalių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio visapusiškam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, ypač ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis srityje.
(22) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0284.

Teisinis pranešimas