Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2019 m. sausio 16 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymas
 ES ir Maroko susitarimas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, 1 ir 4 protokolų pakeitimo (rezoliucija)
 ES ir Maroko susitarimas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, 1 ir 4 protokolų pakeitimo ***
 ES ir Kinijos susitarimas dėl PPO ginčų sprendimo procedūros bylos DS492 – Priemonės, darančios poveikį tam tikriems paukštienos produktams taikomoms tarifų nuolaidoms ***
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) ***I
 „Europos socialinis fondas+“ (ESF+) ***I
 Konkrečios nuostatos, taikomos siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“) ***I
 Tarifinių kvotų, nustatytų Sąjungai skirtame PPO sąraše, paskirstymas po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ***I
 ES pesticidų autorizacijos procedūra
 Specialiosios branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo programos nustatymas *
 Asociacijos susitarimo su Centrine Amerika prekybai skirtos dalies įgyvendinimas
 Programos „InvestEU“ sukūrimas ***I
 ES laikinasis kelionės dokumentas *
 2021–2025 m. laikotarpio Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa *
 2017 m. ECB metinė ataskaita
 Bankų sąjunga. 2018 m. metinė ataskaita
 Europos Sąjungos ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo įgyvendinimas
 Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje 2017 m.

Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymas
PDF 122kWORD 38k
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2018/2938(RSP))
P8_TA(2019)0015B8-0052/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Biuro atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. vasario 20 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Biuras įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05941/2018 – C8-0087/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą(3), kuriuo atidedamas sprendimas dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir į Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomojo direktoriaus atsakymą,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą(4), kuriuo Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui atsisakoma patvirtinti, kad Biuro 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo(6), ypač į jo 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(7), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedo 5 straipsnio 2 dalies a punkto antrą pastraipą,

1.  pritaria Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL C 417, 2017 12 6, p. 79.
(2) OL C 417, 2017 12 6, p. 79.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0140.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0406.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) OL L 132, 2010 5 29, p. 11.
(7) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.


ES ir Maroko susitarimas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, 1 ir 4 protokolų pakeitimo (rezoliucija)
PDF 150kWORD 46k
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo sudarymo projekto (10593/2018 – C8-0463/2018 – 2018/0256M(NLE))
P8_TA(2019)0016A8-0478/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10593/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį (C8-0463/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės asociacija,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko susitarimą dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams, taip pat vadinamą liberalizavimo susitarimu, kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimą (byla T-512/12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą (byla C-104/16 P),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SWD(2018)0346, kuris pateiktas kartu su pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo,

–  atsižvelgdamas į 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės ir į jos 34 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus pranešimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai dėl su Vakarų Sachara susijusios padėties (S/2018/277),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2414 (2018 m.) dėl su Vakarų Sachara susijusios padėties (S/RES/2414 (2018)),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, visų pirma jos XI skyriaus 73 straipsnį dėl priklausomų teritorijų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis), ypač į jos V antraštinės dalies 1 skyriaus 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 6 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. teisėkūros rezoliuciją(1) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą, Užsienio reikalų komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones ir Žuvininkystės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0478/2018),

A.  kadangi Europos Sąjunga ir Maroko Karalystė nuo seno palaiko ryšius ir vykdo glaudų bendradarbiavimą, plėtojamą palaikant plataus masto partnerystę, apimančią politinius, ekonominius ir socialinius aspektus ir sutvirtintą aukštesnio lygio statusu bei abiejų šalių noru toliau ją plėtoti;

B.  kadangi ES ir Maroko liberalizavimo susitarimas įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.; kadangi judėjimas „Front Polisario“ 2012 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl to, kad susitarimo taikymu Vakarų Sacharos teritorijai pažeidžiama tarptautinė teisė;

C.  kadangi 2015 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismas panaikino Tarybos sprendimą sudaryti liberalizavimo susitarimą; kadangi 2016 m. vasario 19 d. Taryba vieningai pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo;

D.  kadangi Teisingumo Teismo Bendrasis Teismas savo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatė, kad liberalizavimo susitarimas nesuteikia teisinio pagrindo įtraukti Vakarų Sacharą ir todėl jis negali būti taikomas šiai teritorijai;

E.  kadangi sprendimo 106 dalyje nurodoma, kad Vakarų Sacharos gyventojai turi būti laikomi trečiąja susitarimo šalimi, laikantis santykinio sutarčių poveikio principo, kuri turi pritarti susitarimo įgyvendinimui teritorijoje; kadangi dėl to šis susitarimas negali būti taikomas ir Vakarų Sacharos teritorijoje, jei nebus sudarytas tolesnis susitarimas;

F.  kadangi ekonominės veiklos vykdytojai vis dar gali eksportuoti į Europos Sąjungą iš Vakarų Sacharos, bet nuo 2016 m. gruodžio 21 d. lengvatiniai tarifai netaikomi produktams, kilusiems iš šios teritorijos;

G.  kadangi yra per mažai informacijos, kuria remiantis ES muitinės galėtų nustatyti, ar iš Maroko eksportuojami produktai kilę iš Vakarų Sacharos, todėl neįmanoma laikytis Teisingumo Teismo sprendimo;

H.  kadangi po to, kai Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus pakeisti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 1 ir 4 protokolus, kad į juos būtų galima įtraukti Vakarų Sacharos produktus; kadangi norint įtraukti šiuos produktus būtina užtikrinti tam tikrą jų atsekamumą, kad juos būtų galima atpažinti;

I.  kadangi būtina užtikrinti susitarimo atitiktį 2016 m. gruodžio 21 d. ESTT sprendimui byloje C-104/16P;

J.  kadangi Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) Briuselyje ir Rabate konsultavosi su išrinktais pareigūnais ir keliais priklausomos Vakarų Sacharos teritorijos pilietinės visuomenės atstovais bei asociacijomis;

K.  kadangi Parlamentas manė, kad būtina nuvykti, įvertinti situaciją iš pirmų lūpų ir įgyti žinių apie įvairias žmonių nuomones; kadangi jis priminė 2018 m. rugsėjo 2–3 d. Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto faktų nustatymo misijos šioje teritorijoje išvadas;

L.  kadangi liberalizavimo susitarimo keitimas atliekamas platesniame politiniame ir geopolitiniame kontekste;

M.  kadangi pasibaigus Ispanijos kolonizacijai Vakarų Sacharoje šioje teritorijoje jau daugiau kaip keturiasdešimt metų vyksta konfliktas;

N.  kadangi, Jungtinių Tautų vertinimu, Vakarų Sachara yra nedekolonizuota teritorija;

O.  kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2440 (2018 m.) Jungtinių Tautų misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje (MINURSO) įgaliojimai buvo pratęsti dar šešių mėnesių laikotarpiui;

P.  kadangi ES ir jos valstybės narės nepripažįsta Maroko suverenių teisių į Vakarų Sacharos teritoriją; kadangi Jungtinės Tautos ir Afrikos Sąjunga pripažįsta „Front Polisario“ kaip Vakarų Sacharos žmonėms atstovaujantį judėjimą;

Q.  kadangi Jungtinės Tautos savo Chartijos 73 straipsnio tikslais Vakarų Sacharą įtraukia į priklausomų teritorijų sąrašą;

1.  primena, kad Marokas yra privilegijuota ES pietinė kaimyninė šalis partnerė, su kuria ES užmezgė tvirtą, strateginę ir ilgalaikę partnerystę, apimančią politinius, ekonominius ir socialinius, taip pat saugumo ir migracijos aspektus; pabrėžia, kad pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) Marokui suteiktas aukštesnio lygio statusas;

2.  pabrėžia, kad svarbu šiuo susitarimu suteikti garantijas, susijusias su pagarba tarptautinei teisei, įskaitant žmogaus teises, ir įvykdyti atitinkamą ESTT sprendimą;

3.  primena ES sutarties 21 straipsnyje nustatytą įpareigojimą ES ir jos valstybėms narėms laikytis Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad JT Chartijos 1 straipsnio 2 dalis apima tautų laisvo apsisprendimo principo paisymą;

4.  primena, kad pagal ES sutarties 21 straipsnį Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje turi būti vykdomi remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo principais ir laikantis Jungtinių Tautų Chartijos bei tarptautinės teisės principų;

5.  pabrėžia, kad šiuo susitarimu jokia forma nėra pripažįstamos Maroko suverenios teisės į Vakarų Sacharą, kurią Jungtinės Tautos šiuo metu yra įrašiusios į priklausomų teritorijų sąrašą ir kurios dideles dalis dabar administruoja Maroko Karalystė, ir primygtinai reikalauja, kad ES pozicija būtų toliau remti JT pastangas užtikrinti teisingą, ilgalaikį ir abiem šalims priimtiną konflikto Vakarų Sacharoje sprendimą, kuriuo remiantis būtų užtikrinta Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teisė atsižvelgiant į tarptautinę teisę, JT Chartiją ir atitinkamas JT rezoliucijas; todėl dar kartą pakartoja, jog visapusiškai remia JT generalinio sekretoriaus asmeninio pasiuntinio Vakarų Sacharai Horsto Köhlerio pastangas padėti šalims sugrįžti prie JT derybų stalo, kad būtų galima pasiekti tokį susitarimą; ragina šalis geranoriškai atnaujinti šias derybas nenumatant išankstinių sąlygų; pabrėžia, kad iš dalies pakeistas ES ir Maroko liberalizavimo susitarimas turi būti ratifikuojamas nedarant jokio poveikio Vakarų Sacharos taikos proceso rezultatams;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad JT iniciatyva gruodžio pradžioje Ženevoje buvo surengtas konflikto šalių susitikimas, kuriame dalyvaus Alžyras ir Mauritanija, ir tikisi, kad šis susitikimas padės paskatinti taikos procesą;

7.  atkreipia dėmesį į dvi Teisingumo Teismo sprendime nustatytas sąlygas, t. y., kad susitarimo tekste būtų aiškiai nurodyta Vakarų Sachara ir gautas gyventojų pritarimas, taip pat į Tarybos nustatytą trečiąjį kriterijų, pagal kurį reikia užtikrinti naudą vietos gyventojams;

8.  pabrėžia, kad, kaip nurodyta Komisijos ataskaitoje, per šias įtraukias konsultacijas buvo imtasi visų pagrįstų ir įmanomų veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar susiję gyventojai pritaria šiam susitarimui;

9.  pabrėžia, kad per konsultacijų procesą Komisija ir EIVT palaikė nuolatinius ryšius su JT generalinio sekretoriaus asmeninio pasiuntinio Vakarų Sacharai komanda;

10.  atkreipia dėmesį į teisėtus šios teritorijos žmonių interesus ir mano, kad siekiant teritorijos ekonominio vystymosi būtina pasiekti priimtiną tebevykstančio konflikto sprendimą, kurio būtų paisoma; kartu yra įsitikinęs, kad Vakarų Sacharos gyventojai, laukdami politinio sprendimo, turi teisę vystytis;

11.  atsižvelgdamas į diskusijas su įvairiais vietos veiklos vykdytojais ir pilietinės visuomenės atstovais, pažymi, kad kai kurios šalys pareiškė pritariančios susitarimui, jeigu apsaugoma jų teisė į ekonominį vystymąsi, o kitos šalys mano, kad prieš suteikiant prekybos lengvatas turi būti rastas politinio konflikto sprendimas; pažymi, kad per Komisijos ir EIVT inicijuotas įtraukias konsultacijas su įvairiomis Vakarų Sacharos organizacijomis ir kitomis organizacijomis bei įstaigomis dauguma dalyvaujančių šalių pritarė siūlomų muitų tarifų lengvatų nešamai socialinei ir ekonominei naudai;

12.  primena, kad Teisingumo Teismas savo sprendime nenurodė, kaip turi būti pareikštas žmonių pritarimas, ir todėl mano, kad išlieka tam tikras netikrumas dėl šio kriterijaus;

13.  pripažįsta, kad susitarimas gali paskatinti socialinį ir darnų vystymąsi, kuris iš esmės prisideda prie dabartinio ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio vystymosi ir galimybių vietoje kurti tiek žemos, tiek aukštos kvalifikacijos darbo vietas; pažymi, kad maždaug 59 000 darbo vietų priklauso nuo eksporto, o tai yra apie 10 proc. šios teritorijos gyventojų;

14.  mano, kad ES muitų tarifų lengvatos padarė teigiamą poveikį žemės ūkio ir žuvininkystės produktų sektoriams ir jų eksporto lygiams priklausomoje Vakarų Sacharos teritorijoje; tačiau ragina būti apdairiems užtikrinant, kad dėl jų būtų kuriama pridėtinė vertė vietos lygmeniu, būtų pakartotinai investuojama vietoje ir suteikiama deramo darbo galimybių vietos gyventojams;

15.  yra įsitikinęs, kad, nepaisant taikos proceso rezultatų, vietos gyventojai gaus naudos dėl ekonominio vystymosi ir šalutinio poveikio, kurie sukuriami investicijomis į infrastruktūrą, užimtumą, sveikatą ir švietimą;

16.  atkreipia dėmesį į šiuo metu keliuose sektoriuose vykdomas investicijas ir siekia plėtoti žaliąsias technologijas, pvz., atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir jūros vandens gėlinimo įrenginius, tačiau primygtinai ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta didesnė įtrauktis į visas vietos ekonomikos sritis;

17.  atkreipia dėmesį į sahravių, visų pirma jaunuolių, kurių daugelis yra moterys, verslo iniciatyvas ir pabrėžia, jog jiems reikia didesnių eksporto galimybių ir teisinio tikrumo, kad būtų galima toliau investuoti į sektorius, kuriuose didelė darbo vietų paklausa, pvz., žemės ūkio, žuvininkystės ir infrastruktūros sektorius;

18.  pripažįsta Vakarų Sacharos strateginį potencialą, nes ji yra investicijų į kitas Afrikos žemyno dalis centras;

19.  įspėja dėl neigiamo poveikio tuo atveju, jeigu nebus taikomos muitų tarifų lengvatos produktams iš priklausomos Vakarų Sacharos teritorijos, ir dėl to, kokia žinia būtų pasiųsta šioje teritorijoje investuojančiai ar norinčiai investuoti jaunajai kartai, atsižvelgiant į jos potencialą vystyti šią teritoriją; atkreipia dėmesį į riziką, kad veikla bus perkelta į regionus, kuriuose jai būtų taikomos lengvatos; pažymi, kad, Komisijos nuomone, netaikant muitų tarifų lengvatų ekonominė ir socialinė susijusių teritorijų vietos gyventojų padėtis galėtų pablogėti;

20.  yra įsitikinęs, kad ES dalyvavimas, be kita ko, įgyvendinant šį susitarimą, yra geriau nei pasitraukimas, kalbant apie dalyvavimą propaguojant ir stebint žmogaus teises ir asmens laisves, ir prašo vykdyti kruopštų vertinimą bei dialogą su Maroku šiais klausimais;

21.  primena, kad kitos pasaulio dalys, kurios turi mažiau užmojų dėl darnaus vystymosi, aukštų darbo ir socialinių standartų bei žmogaus teisių, jau beldžiasi į duris ieškodamos naujų prekybos galimybių ir įgis didesnę įtaką tose srityse, iš kurių ES pasitrauks;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES vykdomas bendradarbiavimas šioje teritorijoje turės teigiamą sverto poveikį jos darniam vystymuisi;

23.  pabrėžia, kad teisinis tikrumas yra būtinas norint pritraukti tvarias ir ilgalaikes investicijas į teritoriją, taigi svarbus siekiant užtikrinti vietos ekonomikos dinamiškumą bei įvairinimą;

24.  primena, kad nuo to laiko, kai priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, valstybės narės teisiniu požiūriu negali taikyti prekybos lengvatų produktams iš priklausomos Vakarų Sacharos teritorijos ir kad teisinis netikrumas, kuris daro poveikį ekonominės veiklos vykdytojams, turi būti pašalintas;

25.  žino ir yra labai susirūpinęs dėl to, kad iki šiol buvo labai sudėtinga nustatyti, kurie produktai eksportuojami iš priklausomos Vakarų Sacharos teritorijos;

26.  pabrėžia, jog pagrindinis Parlamento kriterijus, kad galėtų pritarti šiam susitarimui, – užtikrinti, kad bus sukurtas mechanizmas, kurį taikydamos valstybių narių muitinės galėtų gauti patikimą informaciją apie produktus iš Vakarų Sacharos ir importuojamus į ES, visapusiškai laikantis ES muitų teisės aktų; pabrėžia, kad taikant tokį mechanizmą bus galima laiku gauti išsamius ir išskaidytus statistinius duomenis apie tokį eksportą; apgailestauja, kad praėjo daug laiko, kol Komisiją ir Marokas susitarė dėl tokio mechanizmo ir ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis taisomosiomis priemonėmis, jei susitarimo įgyvendinimas būtų nepatenkinamas; primygtinai ragina Komisiją pateikti Parlamentui metinį šio mechanizmo atitikties ES muitinės teisės aktams vertinimą;

27.  pabrėžia kad, negaliojant šiam susitarimui, įskaitant mechanizmą, kurį taikant būtų galima identifikuoti produktus, bus neįmanoma žinoti, ar į Europos rinką patenka produktų iš priklausomos Vakarų Sacharos teritorijos ir kiek jų patenka;

28.  pabrėžia, kad ES ir Maroko sutartos nuostatos dėl kasmetinių abipusių informacijos ir statistinių duomenų mainų, susijusių su produktais, kurie aptarti pasikeičiant laiškais, įgyvendinimas yra būtinas, kad būtų galima įvertinti susitarimo taikymo sritį ir jo poveikį vystymuisi ir vietos gyventojams;

29.  ragina Komisiją ir EIVT atidžiai stebėti susitarimo įgyvendinimą ir rezultatus ir reguliariai pranešti savo išvadas Parlamentui;

30.  ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip ateityje veiksmingai suteikti prekybos lengvatų visiems Vakarų Sacharos gyventojams;

31.  primena, kad, kaip numatyta 2012 m. sudarytame pradiniame susitarime, ES ir Marokas derėjosi dėl plataus užmojo ir išsamaus susitarimo dėl žemės ūkio produktų, perdirbtų žemės ūkio produktų, žuvies ir žuvininkystės produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos, kuriame numatyta, kad Marokas turi apsaugoti visą sąrašą ES geografinių nuorodų; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pradėta šio susitarimo sudarymo procedūra buvo sustabdyta po to, kai 2016 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas; ragina ES ir Maroką nedelsiant atnaujinti šią procedūrą ir greitai vėl pradėti derybas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE);

32.  primena, kad Europos sodininkystės sektorius yra labai jautrus tam tikram Maroko kilmės vaisių ir daržovių eksportui į ES, kuriam taikomas lengvatinis režimas, numatytas 2012 m. kovo 8 d. susitarime dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams ir žuviai bei žuvininkystės produktams;

33.  pabrėžia, kad galimybė visoms trečiosioms šalims patekti į ES vidaus rinką turėtų priklausyti nuo ES sanitarijos, fitosanitarijos, atsekamumo ir aplinkosaugos taisyklių bei standartų laikymosi;

34.  prašo Komisijos skatinti, kad Marokas ir Europos Sąjunga taikytų lygiavertes priemones ir lygiavertę kontrolę sanitarijos, fitosanitarijos, atsekamumo bei aplinkos standartų, taip pat kilmės ženklinimo taisyklių srityse, siekiant užtikrinti sąžiningą dviejų rinkų konkurenciją;

35.  primena, kad šiuo atnaujintu susitarimu nepakeičiamos anksčiau nustatytos tarifinės kvotos ir lengvatinis importo režimas, o Europos gamintojams tik paaiškinama susitarimo geografinė aprėptis;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad dalis į ES pagal minėtą susitarimą taikant lengvatas eksportuojamų vaisių ir daržovių (įskaitant pomidorus ir melionus) yra iš Vakarų Sacharos teritorijos, ir pažymi, kad parengti plataus užmojo planai, skirti tokiai gamybai ir eksportui dar labiau plėtoti;

37.  vis dėlto atkreipia dėmesį į šiame naujame susitarime pateiktus patikslinimus ir tikisi, kad nuo šiol šis susitarimas galės būti aiškus ir stabilus pagrindas susitarimo šalims ir atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams abipus Viduržemio jūros;

38.  pažymi, kad jautrių žemės ūkio produktų stebėsena ir griežtas kvotų taikymas yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti subalansuotą susitarimo veikimą; primena, kad 2012 m. susitarimo 1 protokolo 7 straipsnyje numatyta apsaugos sąlyga, kuria užtikrinama galimybė imtis atitinkamų priemonių tais atvejais, kai dėl didelio kiekio žemės ūkio produktų, pagal susitarimą laikomų jautriais, importo rimtai sutrikdoma rinka ir (arba) padaroma didelė žala atitinkamam sektoriui; tikisi, kad Komisija tinkamai ir plačiu mastu stebės jautrių žemės ūkio produktų lengvatinį importą iš Maroko ir Vakarų Sacharos į ES ir kad Komisija ir toliau bus pasirengusi nedelsiant pradėti taikyti minėtą sąlygą, jei tai bus būtina;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamuose vandenyse žvejojantys ES žvejybos laivai teisiškai įpareigoti turėti laivų stebėjimo sistemą (LSS) ir kad privaloma laivo geografines koordinates perduoti Maroko valdžios institucijoms, sudarant visas galimybes sekti laivus ir registruoti, kur jie vykdo žvejybos veiklą;

40.  ragina ES dėti daugiau pastangų skatinant regioninį Magribo šalių bendradarbiavimą, dėl kurio gali būti daromas tik didžiulis teigiamas poveikis regionui ir už jo ribų;

41.  atkreipia dėmesį į strateginę būtinybę ES aktyviau bendradarbiauti ir puoselėti ryšius su Magribo regiono šalimis; šiomis aplinkybėmis mano, kad asociacijos susitarimo pratęsimas yra logiška šios strategijos sudėtinė dalis;

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0017.


ES ir Maroko susitarimas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, 1 ir 4 protokolų pakeitimo ***
PDF 119kWORD 42k
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo sudarymo projekto (10593/2018 – C8-0463/2018 – 2018/0256(NLE))
P8_TA(2019)0017A8-0471/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10593/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo projektą (10597/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį (C8-0463/2018),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl sprendimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Užsienio reikalų komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8–0471/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Maroko vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0016.


ES ir Kinijos susitarimas dėl PPO ginčų sprendimo procedūros bylos DS492 – Priemonės, darančios poveikį tam tikriems paukštienos produktams taikomoms tarifų nuolaidoms ***
PDF 117kWORD 42k
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais dėl bylos DS492 „Europos Sąjunga – Priemonės, darančios poveikį tam tikriems paukštienos produktams taikomoms tarifų nuolaidoms“ sudarymo Sąjungos vardu projekto (10882/2018 – C8-0496/2018 – 2018/0281(NLE))
P8_TA(2019)0018A8-0472/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10882/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimą pasikeičiant laiškais dėl procedūros bylos DS492 „Europos Sąjunga. Priemonės, darančios poveikį tam tikriems paukštienos produktams taikomoms tarifų nuolaidoms“ (10883/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0496/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0472/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) ***I
PDF 310kWORD 84k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) (COM(2018)0380 – C8-0231/2018 – 2018/0202(COD))
P8_TA(2019)0019A8-0445/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0380),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0231/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0445/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) pereinamojo laikotarpio fondo (EFT) [Šis pakeitimas taikomas visam tekstui]

P8_TC1-COD(2018)0202


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  įgyvendinant fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 ir 10 straipsnyje straipsniuose, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Pagal SESV 8 straipsnį valstybės narės ir Komisija turėtų siekti pašalinti vyrų ir moterų nelygybę ir didinti jų lygybę bei integruoti lyčių aspektą, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“; [2 pakeit.]

(2)  2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį(6), kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turi būti pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus globalizacijos ir skaitmeninės transformacijos uždavinius, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Europos socialinių teisių ramstis – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių pereinamojo laikotarpio fondo (EGF EFT) bendrosios gairės, kuriomis vadovaudamasi Sąjunga gali praktiškai įgyvendinti atitinkamus ramsčio principus didelio masto restruktūrizavimo atveju;

(3)  2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką(7) į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“(8) – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi aspektai būtų įtraukiami į Europos politikos sistemą ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir taikant darnaus vystymosi principą kaip pagrindinį visų Sąjungos politikos sričių principą, taip pat finansavimo priemonių srityje;

(4)  2018 m. vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“(9). Jame pabrėžta, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turi būti remiama unikali Europos socialinė rinkos ekonomika. Todėl bus labai svarbu didinti užimtumo galimybes ir spręsti su įgūdžiais susijusias problemas, visų pirma skaitmeninės transformacijos srityje skaitmeninimo, automatizavimo, perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, visiškai laikantis 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, priimto po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos. Vienas iš esminių kitos Daugiametės finansinės programos principų – biudžeto lankstumas. Reikia išsaugoti lankstumo mechanizmus, kurie leistų Sąjungai labiau laiku reaguoti į nenumatytus įvykius ir užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų naudojami ten, kur jų labiausiai reikia; [3 pakeit.]

(5)  Baltojoje knygoje dėl Europos ateities(10) Komisija reiškia susirūpinimą dėl izoliacionistinių judėjimų, didėjančių abejonių dėl atviros prekybos naudos ir Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos apskritai;

(6)  savo Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo(11) Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Nepaisant labai didelių Kad ir pripažįstant atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina privalumus, reikia atitinkamų priemonių, kad būtų galima kovoti su šiuo neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl vis spartesnės technologinės pažangos technologijų ir aplinkos pokyčių šis poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, bus būtina užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau. Atitinkami Sąjungos struktūriniai fondai, tokie kaip „Europos socialinis fondas +“ („ESF +“), turėtų geriau numatyti bet kokį neigiamą globalizacijos ir technologinių bei aplinkos pokyčių poveikį, kad verslo pasaulis ir darbo jėga geriau prisitaikytų, derinant ekonomikos atvirumą augimą ir technologinę pažangą su tinkama socialine apsauga ir aktyvia parama ieškant darbo ir savarankiško darbo galimybių; [4 pakeit.]

(7)  Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities(12) Komisija pabrėžia reikmę sumažinti ekonominius ir socialinius valstybių narių ir jų regionų skirtumus. Todėl svarbiausias prioritetas yra investicijos į darnų vystymąsi, lygybę, socialinę įtrauktį, švietimą ir mokymą bei sveikatą; [5 pakeit.]

(8)  tikėtina, kad dėl klimato kaitos, globalizacijos ir technologinių pokyčių toliau didės pasaulio ekonomikų sąsajos ir tarpusavio priklausomybė. Darbo jėgos perskirstymas – neatskiriama ir neišvengiama tokių ekonomikos pokyčių dalis. Jei norime, kad pokyčių teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningai, labai svarbu teikti paramą atleistiems darbuotojams ir tiems, kuriems gresia atleidimas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams remti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kurio pagalba yra prevencinio pobūdžio, ir EFT, kuris skirtas reaguojamojo pobūdžio pagalbai teikti didelio masto restruktūrizavimo atveju. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema(13) – Sąjungos politikos priemonė, kuria nustatoma įmonių restruktūrizavimo prognozavimo ir valdymo gerosios patirties sistema. Ši sistema nurodo, kaip adekvačiomis politinėmis priemonėmis galima spręsti problemas, kurias kelia ekonomikos prisitaikymas ir restruktūrizavimas, jų poveikis užimtumui ir socialinis poveikis. Valstybės narės raginamos naudotis ES ir nacionaliniu finansavimu taip, kad socialinis restruktūrizavimo poveikis, visų pirma neigiamas poveikis užimtumui, būtų kuo veiksmingiau sušvelnintas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams paremti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kurio pagalba yra prevencinio pobūdžio, ir EGF, kuris teikia reaguojamojo pobūdžio pagalbą netikėto didelio masto restruktūrizavimo atveju; [6 pakeit.]

(9)  2007 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. daugiametės finansinės programos laikotarpiui Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) buvo įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006(14). EGF įsteigimu siekta suteikti galimybių Sąjungai parodyti solidarumą su darbuotojais, kurie prarado darbą dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių;

(10)  Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 taikymo sritis išplėsta 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009(15), pagal kurį, remiantis Europos ekonomikos atkūrimo planu, pradėta remti darbuotojus, praradusius darbą tiesiogiai dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės;

(11)  dabartinės finansinės programos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013(16) taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų ne tik atleidimą iš darbo dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, kurį nulėmė tebesitęsianti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, bet ir kitas naujas pasaulines finansų ir ekonomikos krizes;

(11a)  EFT programa turėtų būti matoma ir pagal ją turėtų būti reikalaujama pateikti daugiau ir geresnių duomenų, kad būtų galima atlikti tinkamą mokslinį EFT vertinimą ir išvengti administracinių kliūčių, susijusių su prekybos reguliavimui skirtos pagalbos programos veikimu; [7 pakeit.]

(12)  siekdama įvertinti, kaip ir kokiu mastu EGF pasiekė iškeltus tikslu, Komisija atliko EGF laikotarpio vidurio vertinimą. Paaiškėjo, kad EGF yra veiksmingas ir kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, reintegruojama didesnė dalis atleistų darbuotojų. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad EGF sukūrė Europos pridėtinės vertės. Tai ypač pasakytina apie Fondo paramos apimties daromą poveikį – dėl EGF paramos ne tik siūloma daugiau ir įvairesnių paslaugų, bet ir intensyvėja jų teikimas. Be to, EGF intervencijos yra gerai matomos ir rodo ES pridėtinę vertę tiesiai plačiajai visuomenei. Vis dėlto nustatyti ir keli trūkumai. Viena vertus, mobilizavimo procedūra laikyta pernelyg ilga. Daugelis valstybių narių pranešė patiriančios sunkumų rengdamos išsamią atleidimą sukėlusio įvykio aplinkybių analizę. Sunkumai, susiję su finansiniais ir instituciniais pajėgumais, yra svarbiausia priežastis, dėl kurios valstybės narės neteikia paraiškų, nors jos būtų atitikusios EGF paramos kriterijus. Kita vertus, gali tiesiog trūkti žmogiškųjų išteklių – šiuo metu valstybės narės techninės paramos gali prašyti tik jeigu jos įgyvendina EGF paraišką. Kadangi atleidimai gali būti netikėti, svarbu, kad valstybės narės būtų pasirengusios nedelsiant reaguoti ir galėtų neatidėliodamos teikti paraišką. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų siekiant stiprinti institucinius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų EGF paraiškų įgyvendinimą. 500 atleistų darbuotojų riba buvo kritikuojama kaip pernelyg aukšta, ypač kalbant apie menkiau apgyvendintus regionus(17);

(13)  Komisija pabrėžia nemažėjančią EGF EFT, kaip lankstaus fondo, remiančio dėl didelio masto restruktūrizavimo darbo netekusius darbuotojus ir padedančio jiems kuo greičiau rasti kitą darbą, vaidmens svarbą. Todėl Sąjunga turėtų toliau teikti konkrečią vienkartinę paramą dėl rimto ekonomikos sutrikdymo nukentėjusiose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose atleistiems darbuotojams, kad palengvintų jų reintegraciją į darbo rinką kokybiškas ir tvarias darbo vietas. Dėl atviros prekybos, technologinių pokyčių ir, skaitmeninimo ir automatizavimo ar kitų veiksnių, kaip antai Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos arba perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sąveikumo ir abipusio poveikio, darosi vis sunkiau išskirti konkretų veiksnį, lemiantį darbo vietų praradimą, todėl ateityje EGF EFT mobilizavimas turi turėtų būti grindžiamas tik dideliu restruktūrizavimo poveikiu. Atsižvelgiant į EGF EFT tikslą – teikti paramą ypatingos skubos ir nenumatytomis aplinkybėmis, taip papildant labiau prevencinio pobūdžio paramą, teikiamą iš ESF+, EGF turi EFT turėtų likti lanksti ir speciali priemonė ir neturėtų būti įtraukta apskaičiuojant viršutines Daugiametės finansinės programos biudžeto ribas, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ ir jo priede(18); [8 ir 97 pakeit.]

(13a)  2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių Europos Parlamentas dar kartą patvirtino savo tvirtą poziciją dėl būtino finansavimo lygio svarbiausioms Sąjungos politikos priemonėms 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, kad būtų sudaryta galimybė įgyvendinti šių politikos priemonių misiją ir tikslus. Jis visų pirma pabrėžė raginimą padvigubinti pagal DFP skiriamą specialų finansavimą MVĮ ir finansavimą kovai su jaunimo nedarbu; jis palankiai įvertino kelis pasiūlymus, kuriais patobulinamos dabartinės nuostatos, o būtent padidintus asignavimus specialioms priemonėms; jis taip pat paskelbė, kad prireikus ketina derėtis dėl papildomų patobulinimų; [9 pakeit.]

(14)  kaip jau minėta, norint išsaugoti europinį EGF EFT pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Tas poveikis turėtų būti apibrėžtas kaip minimalus per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičius. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atitinkamus ataskaitinius laikotarpius atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 250 200. Tuo pačiu metu vykstančios atleidimų skirtinguose to paties regiono sektoriuose bangos taip pat gali padaryti labai didelį poveikį vietos darbo rinkai, todėl turėtų būti suteikta galimybė teikti regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas galima turėtų būti įmanoma paraiškas teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui; [10 pakeit.]

(14a)  laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į tai, kad didelis restruktūrizavimo poveikis turi būti nustatytas kaip riba, kuriai esant galima teikti EFT paraišką, EFT turėtų siekti rodyti solidarumą su atleistais darbuotojais iš įvairių įmonių, neatsižvelgiant į jų dydį; [11 pakeit.]

(14b)  EFT turėtų išlikti specialia Sąjungos priemone, reaguojančia į situacijas, lemiančias didelio masto restruktūrizacijos atvejus Europos darbo rinkoje. Tačiau Sąjunga turėtų toliau stengtis rasti tvaresnių būdų spręsti struktūrinių pokyčių klausimus ir problemas, kurios daro poveikį darbo rinkoms ir lemia tokius atvejus valstybėse narėse; [12 pakeit.]

(15)  siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir jo įgyvendinimo bendro finansavimo norma turėtų būti tokia pati, kaip atitinamos valstybės narės ESF+ norma;

(16)  dalį EGF EFT skiriamo Sąjungos biudžeto turėtų įgyvendinti Komisija pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris](19) (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl, įgyvendindamos EGF EFT pagal pasidalijamąjį valdymą, Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis Finansiniame reglamente nustatytų principų, pavyzdžiui, patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų;

(17)  Europos pokyčių stebėsenos centras, įsikūręs Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fonde („Eurofound“) Dubline, padeda Komisijai ir valstybėms narėms atlikti kokybinę ir kiekybinę analizę, kad joms būtų lengviau įvertinti tendencijas, kaip antai globalizacijos, technologinių ir aplinkos pokyčių, restruktūrizavimo ir EGF EFT naudojimo tendencijas. Siekiant veiksmingiau kovoti su lyčių nelygybe, tokioje analizėje turėtų būti pateikiama pakankamai suskirstytų duomenų, ypač iš lyčių perspektyvos; [13 pakeit.]

(17a)  „Eurofound“ Europos restruktūrizavimo stebėjimo centras (ERM), remdamasis nacionalinių korespondentų tinklu, visoje ES tikruoju laiku seka pranešimus apie didelio masto restruktūrizavimo atvejus. ERM yra labai svarbus Europos pereinamojo laikotarpio fondui ir turėtų padėti ETF vykdyti veiklą, visų pirma padėti ankstyvuoju etapu nustatyti galimus intervencijos atvejus; [14 pakeit.]

(18)  atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar darbo santykių pobūdžio turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti EGF EFT paramą. Todėl atleisti darbuotojai, nepriklausomai nuo darbo santykių tipo ir trukmės, ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, pagal šį reglamentą turėtų būti laikomi EGF EFT paramos gavėjais; [15 pakeit.]

(19)  EGF EFT fondo finansinė parama visų pirma turėtų būti skiriama aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama sparčiai reintegruoti paramos gavėjus į tvarią darbo vietą tame pačiame ar kitame veiklos sektoriuje kokybiškas ir tvarias darbo vietas į ateitį orientuotame sektoriuje (ar tai būtų tas pats ar kitas veiklos sektorius), tačiau ja taip pat turėtų būti siekiama skatinti savarankišką darbą ir įmonių, įskaitant kooperatyvus, steigimą. Priemonės turėtų atspindėti numatomus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius. Tačiau prireikus taip pat turėtų būti remiamas atleistų darbuotojų judumas, kad jie galėtų rasti naują darbą kitur. Visų pirma daugiausia dėmesio reikėtų skirti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai ir, kai reikia, lyčių stereotipų užimtumo srityje panaikinimui. Reikėtų apriboti piniginių išmokų įtraukimą į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. Finansiniai įnašai turėtų papildyti bet kokias priemones, už kurias atsakingos valstybės narės ir (arba) įmonės pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvines sutartis, o ne šiuos įsipareigojimus pakeisti. Bendrovės galėtų turėtų būti skatinamos prisidėti prie nacionalinio bendro EGF EFT remiamų priemonių finansavimo; [16 pakeit.]

(19a)  įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuriuo tiksliniams paramos gavėjams siekiama palengvinti reintegraciją, valstybės narės turėtų remtis skaitmenine darbotvarke ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir labiau orientuotis į jų tikslus, siekiant sumažinti didelę lyčių nelygybę IRT ir gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse, skatinant moterų perkvalifikavimą darbui IRT ir gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse. Įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, valstybės narės taip pat turėtų vengti tradicinio vienos lyties dominavimo šiose pramonės šakose ir sektoriuose įtvirtinimo. Didinant įvairiuose sektoriuose, pvz., finansų, IRT ir gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos, menkiau atstovaujamos lyties darbuotojų skaičių būtų prisidėta prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimo; [17 pakeit.]

(20)  rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios geriausiai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinamumą. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešių septynių mėnesių laikotarpį iki galutinės finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitos pateikimo termino į kokybiškas ir tvarias darbo rinką vietas kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau visi paramos gavėjų gavėjai, dalyvaujančių dalyvaujantys įgyvendinant tas priemones. Rengiant suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą, turėtų būti atsižvelgta į pagrindines atleidimų iš darbo priežastis ir nuspėtos rinkos ateities perspektyvos bei įgūdžiai, kurių reikės. Suderintas paketas turėtų būti visapusiškai suderinamas su perėjimu prie klimatui nekenkiančios ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikos; [18 pakeit.]

(21)  rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus, įskaitant neįgaliuosius, priklausomų giminaičių turinčius asmenis, jaunus ar vyresnio amžiaus darbo neturinčius asmenis, žemos kvalifikacijos asmenis, migrantų kilmės asmenis ir tuos, kuriems gresia skurdas, kadangi tos grupės, siekdamos sugrįžti į darbo rinką, susiduria su ypatingomis problemomis. Tačiau įgyvendinant EGF EFT paramą reikėtų gerbti ir propaguoti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus – tai vienos iš svarbiausių Sąjungos vertybių, įtvirtintos ir Europos socialinių teisių ramstyje; [19 pakeit.]

(21a)  laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Komisija iš 21 valstybės narės gavo 148 paraiškas dėl bendro finansavimo EGF lėšomis – iš viso beveik 600 mln. EUR, kad būtų padėta 138 888 atleistiems darbuotojams ir 2 944 asmenims, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET); [20 pakeit.]

(22)  siekdamos, kad parama gavėjams būtų veiksminga ir greita, valstybės narės turėtų padaryti viską, ką gali, kad teikiamos paraiškos skubiai pateiktų tinkamai užpildytas paraiškas dėl EGF EFT finansinės paramos būtų tinkamai užpildytos, o Sąjungos institucijos turėtų padaryti viską, ką gali, kad jos būtų greitai įvertintos. Jeigu Komisijai reikia papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti paraišką, ta papildoma informacija turėtų būti pateikta per nustatytą laikotarpį; [21 pakeit.]

(22a)  siekiant palengvinti šio reglamento ir jo tikslų įgyvendinimą, EFT ir jo teikiamoms galimybėms reikėtų suteikti daugiau viešumo, visų pirma atitinkamų valstybių narių institucijų lygmeniu; [22 pakeit.]

(22b)  Komisija nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms turėtų sudaryti lengvesnės prieigos galimybes įsteigdama specialią pagalbos tarnybą, kuri teiktų bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti paraišką. Ta pagalbos tarnyba turėtų pateikti standartines statistiniams duomenims ir tolesnei analizei skirtas formas; [23 pakeit.]

(23)  kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus asmenis, susijusius su paraiškos procedūra, apie paraiškos nagrinėjimo eigą, ir užtikrinti jų dalyvavimą įgyvendinimo procese; [24 pakeit.]

(24)  vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, EGF EFT finansinė parama turėtų ne negali pakeisti paramos priemones priemonių, kurios paramos gavėjams teikiamos iš Sąjungos fondų ar pagal kitų Sąjungos politikos sričių teisės aktus ar programas, bet turėtų jas papildyti, kai tik tai įmanoma. Be to, EFT finansine parama negalima pakeisti nacionalinių priemonių ar priemonių, kurias darbuotojus atleidžiančios įmonės privalo taikyti pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis, bet ja turėtų būti sukurta tikra Europos pridėtinė vertė; [25 pakeit.]

(25)  pagal lygybės principą valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą galimybę gauti informaciją apie EFT visoje jų teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves. Visų pirma Komisija turėtų skatinti gerosios patirties skaidą, supažindinti su tinkamumo gauti EFT paramą kriterijais ir paraiškų pateikimo procedūromis bei užtikrinti didesnį fondo žinomumą tarp Sąjungos piliečių, ypač darbuotojų. Reikėtų įtraukti specialias nuostatas dėl informavimo apie EGF EFT paraiškas ir rezultatus bei komunikacijos nuostatas; [26 pakeit.]

(26)  siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nuo tos dienos, kai valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, arba nuo tos dienos, kai valstybė narė patiria su EGF EFT paramos įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų;

(27)  siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EGF EFT biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimo sumą;

(27a)  siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EFT biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimų sumą; [27 pakeit.]

(28)  [Daugiametėje finansinėje programoje ir [data ateityje] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(20) (toliau – Tarpinstitucinis susitarimas) nustatyta EGF EFT biudžeto sistema;]

(29)  siekiant apsaugoti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios su EGF EFT susijusių sprendimų priėmimo procese, turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl EGF EFT lėšų mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai; todėl ateityje dėl Komisijos teikiamų prašymų perkelti lėšas spręs biudžeto valdymo institucija ir Komisijos pasiūlymo dėl EGF lėšų mobilizavimo daugiau nebereikės; [atskiras balsavimas]

(30)  tuo atveju, kai įmonė uždaroma, galima padėti tos įmonės atleistiems darbuotojams perimti visą buvusio darbdavio veiklą ar jos dalį, be to, valstybė narė, kurioje yra ta įmonė, gali avansu išmokėti lėšas, kurių skubiai reikia tam, kad būtų galima tai padaryti; [29 pakeit.]

(31)  kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti demokratinę kontrolę ir Komisija galėtų nuolat stebėti EGF EFT paramos rezultatus, valstybės narės turėtų pateikti galutinę EGF EFT paramos įgyvendinimo ataskaitą, kuria turėtų būti reaguojama į aiškius stebėsenos reikalavimus ir kuri turėtų apimti paramos gavėjų pažangos stebėjimą ir poveikio lyčių lygybei vertinimą; [30 pakeit.]

(32)  valstybės narės turėtų likti atsakingos už finansinės paramos panaudojimą ir Sąjungos lėšomis remiamų veiksmų valdymą ir kontrolę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas)(21) ar jį pakeitusio reglamento atitinkamose nuostatose. Valstybės narės turėtų įrodymais pagrįsti iš EGF EFT gautos finansinės paramos panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad EGF EFT remiamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis yra trumpas, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atspindėti ypatingą EGF EFT intervencijų pobūdį;

(32a)  valstybės narės turėtų vykdyti veiksmingus komunikacijos veiksmus, kad paskatintų EFT finansinės paramos skyrimą, praneštų apie tai, kad finansavimas gaunamas iš Sąjungos, ir padidintų veiksmų, Sąjungos finansuojamų iš šio fondo, matomumą; [31 pakeit.]

(33)  valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią bet kokiems paramos gavėjų pažeidimams, įskaitant paramos gavėjų sukčiavimą, juos aptikti ir veiksmingai ištaisyti. Be to, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(22), Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(23) ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(24) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939(25) Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(26), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrintų, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, taip pat apie tolesnius savo ir OLAF tyrimų veiksmus;

(34)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[1], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95[2], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[3] ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939[4] Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(35)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(36)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(27) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai prireikus gali apimti išmatuojamus rodiklius, kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas;

(37)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų DFP 2021–2027 m. laikotarpiu, ir prie metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2027 m. Rengiant ir įgyvendinant Fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą; [32 pakeit.]

(38)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir tikėtino poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)  atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad darbuotojai būtų įgiję tam tikrus skaitmeninius gebėjimus, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas siūlomo siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas ir ja taip pat turėtų būti siekiama padidinti moterų skaičių mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos profesijų srityse, [33 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Reglamentu įsteigiamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių pereinamojo laikotarpio fondas (EGF EFT ).

Jame nustatomi EGF EFT tikslai, Sąjungos finansavimo formos ir finansavimo skyrimo taisyklės bei kriterijai, taip pat taisyklės, taikomos valstybių narių paraiškoms skirti EGF EFT finansinę paramą specialiai 7 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams skirtoms priemonėms įgyvendinti. [34 pakeit.]

2 straipsnis

Paskirtis

EFT tikslas – remti socialinę ir ekonominę transformaciją, kuri vyksta dėl globalizacijos ir technologijų bei aplinkos pokyčių, ir padėti atleistiems darbuotojams skatinant alternatyvaus pobūdžio ir tvarų užimtumą. EFT yra skubios pagalbos fondas, kuris veikia reaktyviai ir padeda užtikrinti teisingą perėjimą. EGF EFT, padėdamas atleistiems darbuotojams prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, prisideda prie geresnio globalizacijos ir technologinės pažangos teikiamos naudos paskirstymo. Tai darydamas EGF EFT padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir didinti regionų bei valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą. [35 pakeit.]

3 straipsnis

Tikslai

1.  Bendras iniciatyvos tikslas – parodyti solidarumą su atleistais darbuotojais, nepaisant jų darbo santykių pobūdžio ir trukmės, ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko dėl netikėto didelio masto restruktūrizavimo, kaip nustatyta 5 straipsnyje straipsnio 1–3 dalyse, ir juos finansiškai paremti šių asmenų sugrąžinimo į darbą priemones. [36 pakeit.]

2.  Konkretusis EGF EFT tikslas – teikti darbuotojams reintegracijai į darbo rinką skirtą paramą didelio masto netikėto restruktūrizavimo atvejais, visų pirma susijusiais su globalizacijos keliamais uždaviniais (pavyzdžiui, pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, ginčais dėl prekybos, finansų ar ekonomikos krizėmis, Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos) arba su skaitmeninės transformacijos ar, automatizavimo ir technologinių pokyčių padariniais. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms pačioje nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms, taip pat lyčių lygybės skatinimui. [37 ir 98 pakeit.]

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)  atleistas darbuotojas – darbuotojas, neatsižvelgiant į jo darbo santykių pobūdį ar trukmę, kuris darbo neteko pirma laiko, nes buvo atleistas, arba kurio darbo sutartis nepratęsiama dėl ekonominių priežasčių; [38 pakeit.]

b)  savarankiškai dirbantis asmuo – asmuo, įdarbinęs mažiau nei 10 darbuotojų;

c)  paramos gavėjas – asmuo, dalyvaujantis EGF EFT bendrai finansuojamose priemonėse;

d)  pažeidimas – taikytinos teisės nesilaikymas, atsirandantis dėl EGF EFT įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

5 straipsnis

Intervencijos kriterijai

1.  Valstybės narės iš EGF EFT teikiamos finansinės paramos priemonėms, skirtoms atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, gali prašyti vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.

2.  EGF EFT finansinė parama teikiama didelio masto restruktūrizavimo atveju, dėl kurio:

a)  per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje sustabdoma daugiau kaip 250 bent 200 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant veiklos sustabdymą tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonėse; [39 pakeit.]

b)  per šešių devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose arba daugiau nei dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, sustabdoma daugiau kaip 250 bent 200 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla, su sąlyga, kad dviejuose iš šių regionų atleistų darbuotojų arba darbą praradusių savarankiškai dirbančių asmenų drauge sudėjus yra daugiau nei 250 bent 200; [40 pakeit.]

c)  per keturių devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje arba skirtinguose sektoriuose ir yra viename NUTS 2 lygio regione, sustabdoma daugiau kaip 250 bent 200 atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų veikla. [41 pakeit.]

3.  Mažose darbo rinkose arba paraišką teikiančios valstybės narės tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis, ypač taip pat tais atvejais, kai teikiama su MVĮ susijusi paraiška, pagal šį straipsnį teikiama paraiška skirti finansinę paramą gali būti laikoma priimtina, net jei 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatyti kriterijai tenkinami nevisiškai, kai atleidimas daro didelį poveikį užimtumui atleidimas ir vietos ar, regiono ar nacionalinei ekonomikai. Paraišką teikianti valstybė narė nurodo, kurie iš 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatytų kriterijų tenkinami nevisiškai. Bendra išskirtinėmis aplinkybėmis skiriamos paramos suma negali viršyti 15 proc. didžiausios metinės EGF EFT sumos. [42 pakeit.]

4.  EGF EFT lėšų mobilizuoti negalima, jei darbuotojai atleidžiami dėl valstybių narių biudžeto sumažinimo, darančio poveikį pirmiausia viešaisiais finansais finansuojamiems sektoriams. [43 pakeit.]

6 straipsnis

Atleistų darbuotojų ir veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas

1.  Paraišką teikianti valstybė narė nurodo 4 straipsnyje apibrėžtų atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus apskaičiavimui taikytą metodą 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taikymo tikslais. [44 pakeit.]

2.  Paraišką teikianti valstybė narė apskaičiuoja 1 dalyje nurodytą skaičių, pradėdama nuo vienos iš šių datų:

a)  dienos, kurią darbdavys, vadovaudamasis Tarybos direktyvos 98/59/EB(28) 3 straipsnio 1 dalimi, kompetentingai valdžios institucijai raštu praneša apie planuojamą kolektyvinį atleidimą iš darbo;

b)  darbdavio individualaus pranešimo darbuotojui apie jo atleidimą arba darbo sutarties nutraukimą dienos;

c)  darbo sutarties de facto nutraukimo ar jos galiojimo pabaigos dienos;

d)  paskyrimo įmonėje laikinojo darbo naudotojoje pabaigos arba

e)  savarankiškai dirbančių asmenų atveju – veiklos nutraukimo dienos, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

a punkte nurodytu atveju paraišką teikianti valstybė narė iki paraiškos vertinimo pabaigos pateikia Komisijai papildomos informacijos apie faktinį atleistų darbuotojų skaičių, kaip nustatyta šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai

Paraišką teikianti valstybė narė gali teikti EGF EFT bendrai finansuojamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą pagal 8 straipsnį reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjams, kurie gali būti:

a)  atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta 6 straipsnyje, per 5 straipsnyje straipsnio 1–3 dalyse nustatytą ataskaitinį laikotarpį; [45 pakeit.]

b)  atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta 6 straipsnyje, ne per 5 straipsnyje nustatytą ataskaitinį laikotarpį, t. y. šešis mėnesius iki ataskaitinio laikotarpio pradžios arba nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki paskutinės dienos prieš Komisijos atliekamo vertinimo pabaigą.

Darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti pirmos pastraipos b punkte, laikomi atitinkančiais reikalavimus, jeigu galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su atleidimą ataskaitiniu laikotarpiu paskatinusiu įvykiu.

Nukrypstant nuo 5 straipsnio, paraišką teikianti valstybė narė gali teikti EFT bendrai finansuojamas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas ne vyresniems nei 25 metų arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, ne vyresniems nei 30 metų nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams, kurių skaičius paraiškos pateikimo dieną lygus tikslinių paramos gavėjų skaičiui, pirmenybę teikdamos atleistiems asmenims arba asmenims, kurių veikla nutrūko, jei bent dalis atleistų asmenų yra iš NUTS 2 lygio regionų. [46 pakeit.]

8 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1.  EGF EFT finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, padedančias skirtas padėti tiksliniams paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams, reintegruotis į darbo kokybiškas ir tvarias darbo vietas ar pradėti dirbti savarankiškai, dalyvaujant profesinėms organizacijoms ir (arba) darbuotojų atstovams. [47 pakeit.]

Skaitmeninės pramonės amžiuje ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikoje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas bet kokio prie individualių poreikių pritaikytų pritaikyto mokymo ir (arba) siūlomų paslaugų paketo horizontalusis elementas. Mokymo lygis pritaikomas prie atitinkamo paramos gavėjo kvalifikacijos, įgūdžių ir konkrečių poreikių. [48 pakeit.]

Suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, be kita ko, gali sudaryti:

a)  tikslinis mokymas ir perkvalifikavimas, įskaitant su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusių gebėjimų ir kitų skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių ugdymą, įgytos patirties sertifikavimas, prie individualių poreikių pritaikyta pagalba ieškant darbo, profesinis orientavimas, konsultavimas, mentorystė, pagalba atleistiems asmenims, verslumo skatinimas, pagalba norintiems pradėti dirbti savarankiškai, startuoliai, pagalba darbuotojams perimant įmonę ir bendradarbiavimo veikla; [49 pakeit.]

b)  specialios laikinos priemonės, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, įdarbinimą skatinančios judumo išmokos darbdaviams, judumo vaikų priežiūros išmokos, stipendijos arba dienpinigiai, įskaitant išmokas slaugytojams ir įdarbinimą skatinančios išmokos darbdaviams, įskaitant iniciatyvas, kuriomis sudaromos lanksčios darbo sąlygos atleistiems darbuotojams. [50 pakeit.]

Su b punkte nustatytomis priemonėmis susijusios išlaidos negali viršyti neviršija 35 proc. visų šioje dalyje nurodytų suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidų. [51 pakeit.]

Investicijos į savarankišką darbą, savo verslo, įskaitant kooperatyvus, kūrimą ar įmonę perimantiems darbuotojams negali viršyti 20 000 EUR 25 000 EUR vienam atleistam darbuotojui. [52 pakeit.]

Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą atsižvelgiama į darbo rinkos ateities perspektyvas ir būsimas gebėjimų reikmes. Suderintas paslaugų paketas turi derėti su tausaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos tendencijomis ir turi būti atsižvelgiama į skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidą ir į vietos darbo rinkos paklausą, taip pat į galimybę reintegruoti darbuotojus į su ankstesne darbo vieta susijusią profesinę sritį, kurioje dėl didelio masto restruktūrizacijos reikia naujų arba papildomų įgūdžių ir kuriame esami įgūdžiai gali būti panaudojami veiksmingiausiai. [53 pakeit.]

2.  EGF EFT finansinė parama neskiriama šioms priemonėms:

a)  1 dalies b punkte nurodytoms specialioms laikinoms priemonėms, taikomoms nereikalaujant aktyvaus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimo darbo paieškoje arba mokymosi veikloje;

b)  priemonėms, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės;

ba)  priemonėms, kuriomis visų pirma palankių sąlygų neturintys darbuotojai, asmenys, kuriems gresia didesnė skurdo rizika, ar vyresnio amžiaus darbuotojai skatinami likti darbo rinkoje arba į ją grįžti; [54 pakeit.]

bb)  priemonėms, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės. [55 pakeit.]

EGF EFT remiamos priemonės jokiomis aplinkybėmis nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių. [56 pakeit.]

3.  Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas rengiamas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais ir (arba) su socialiniais partneriais. [57 pakeit.]

4.  Paraišką teikiančios valstybės narės iniciatyva EGF EFT finansinė parama gali būti teikiama parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai.

9 straipsnis

Paraiškos

1.  Paraišką teikianti valstybė narė paraišką Komisijai pateikia per 12 savaičių nuo dienos, kurią tenkinami 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatyti kriterijai.

2.  Per dešimt darbo dienų nuo paraiškos pateikimo dienos arba, kai taikytina, nuo dienos, kurią Komisija gauna paraiškos vertimą, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, Komisija patvirtina, kad gavo paraišką, ir praneša valstybei narei apie tai, kokios papildomos informacijos jai reikia, kad galėtų įvertinti paraišką įvertinti. [58 pakeit.]

3.  Valstybei narei paprašius Komisija teikia valstybėms narėms techninę paramą ankstyvuoju procedūros etapu. Jei Komisija paprašo pateikti papildomos informacijos, valstybė narė pateikia atsakymą per dešimt darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Atitinkamai valstybei narei pateikus tinkamai pagrįstą prašymą, Komisija šį terminą gali pratęsti dešimčia darbo dienų. [59 pakeit.]

4.  Remdamasi valstybės narės pateikta informacija, Komisija per 60 40 darbo dienų nuo tinkamai užpildytos paraiškos gavimo dienos arba, kai taikytina, paraiškos vertimo gavimo dienos įvertina, ar paraiška atitinka finansinės paramos suteikimo sąlygas. Jei išskirtiniais atvejais Komisija negali laikytis to termino, ji pateikia jai gali būti suteiktas papildomas 20 dienų laikotarpis, su sąlyga, kad Komisija iš anksto pateiks rašytinį paaiškinimą raštu ir išdėsto, kuriame pagrindžia savo vėlavimo priežastis, ir pateikia tą paaiškinimą atitinkamai valstybei narei. [60 pakeit.]

5.  Paraiškoje turi būti pateikta tokia informacija:

a)  pagal 6 straipsnį apskaičiuotas atleistų darbuotojų skaičius ir apskaičiavimo metodas;

b)  patvirtinimas, kad tuo atveju, kai darbuotojus atleidusi įmonė tęsė savo veiklą po jų atleidimo, ji įvykdė visus teisinius reikalavimus, susijusius su darbuotojų atleidimu, ir atitinkamai pasirūpino savo darbuotojais; [61 pakeit.]

ba)   aiškiai nurodyti veiksmai, kurių pačios valstybės narės jau ėmėsi siekdamos teikti pagalbą atleistiems darbuotojams, ir tai, kad prašomos EFT lėšos yra papildomojo pobūdžio, nes nėra išteklių, kuriuos būtų galima skirti nacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms; [62 pakeit.]

bb)   Sąjungos lėšų, kuriomis atleidžianti bendrovė jau yra pasinaudojusi per penkerius metus prieš paskelbiant apie kolektyvinį atleidimą iš darbo, apžvalga; [63 pakeit.]

c)  trumpas įvykių, dėl kurių darbuotojai buvo atleisti, aprašymas;

d)  jei taikytina, darbuotojus atleidusių įmonių, tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonių, sektorių ir tikslinių paramos gavėjų kategorijos pagal lytį, amžiaus grupę ir išsilavinimą išvardijimas;

e)  tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar, nacionalinei arba tam tikrais atvejais tarpvalstybinei ekonomikai ir užimtumui; [64 pakeit.]

f)  suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir su juo susijusių išlaidų išsamus aprašymas, įskaitant visų pirma priemones palankių sąlygų neturinčių, žemos kvalifikacijos, vyresnio amžiaus ir jaunų bei iš nepalankioje padėtyje esančių vietovių kilusių paramos gavėjų užimtumo iniciatyvoms remti; [65 pakeit.]

g)  paaiškinimas, kokiu mastu buvo atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje, ir kaip suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas papildo iš kitų nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamą veiklą, įskaitant informaciją apie priemones, kurios atitinkamoms darbuotojus atleidžiančioms įmonėms yra privalomos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis;

h)  tiksliniams paramos gavėjams skirto suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo kiekvienos priemonės ir bet kokios parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos biudžeto sąmata;

i)  vertinimo tikslais – orientacinės kiekvienam atvejui valstybės narės nustatomos paramos gavėjų reintegracijos į darbo rinką praėjus šešiems mėnesiams nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos siektinos reikšmės;

j)  data, kurią pradėta arba planuojama pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams ir pradėti EGF EFT paramos įgyvendinimo veiklą, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

k)  tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ir regiono valdžios institucijomis ar kitomis suinteresuotosiomis šalimis, jei taikytina;

l)  patvirtinimas, kad prašoma EGF EFT parama atitinka procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles, ir patvirtinimas, kuriame paaiškinama, kodėl prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos nepakeičia priemonių, kurias bendrovės privalo taikyti pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis;

m)  nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo ir, jei taikytina, kiti bendro finansavimo šaltiniai;

ma)   teiginys, kad siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų finansuojamus veiksmus ir kad bus išvengta dvigubo finansavimo. [66 pakeit.]

10 straipsnis

Papildomumas, atitiktis ir koordinavimas

1.  EGF EFT finansinė parama nepakeičia priemonių, kurių bendrovės turi imtis pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis.

2.  Parama tiksliniams paramos gavėjams papildys valstybių narių nacionalinio, regioninio ir, vietos ir tam tikrais atvejais tarpvalstybinio lygmens priemones, įskaitant bendrai finansuojamas iš Sąjungos finansuojamas priemones ir programas, vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje. [67 pakeit.]

3.  EGF EFT finansinė parama teikiama tik tiek, kiek yra būtina norint parodyti solidarumą su tiksliniais paramos gavėjais ir suteikti jiems laikiną vienkartinę paramą tiksliniams paramos gavėjams. EGF EFT remiamos priemonės atitinka Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant valstybės pagalbos taisykles. [68 pakeit.]

4.  Komisija ir paraišką teikianti valstybė narė pagal savo kompetenciją užtikrina iš Sąjungos fondų ir programų teikiamos paramos koordinavimą. [69 pakeit.]

5.  Paraišką teikianti valstybė narė užtikrina, kad EGF EFT finansuojamos konkrečios priemonės nebūtų remiamos ir pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

11 straipsnis

Vyrų ir moterų lygybė ir nediskriminavimas

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad įvairiais EGF visais atitinkamais EFT finansinės paramos įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą; tai turi būti neatsiejama šio proceso dalis. [70 pakeit.]

Komisija ir valstybės narės imasi visų atitinkamų veiksmų, kad įvairiais EGF EFT finansinės paramos teikimo ir įgyvendinimo etapais būtų išvengta bet kokios diskriminacijos dėl lyties, lytinės tapatybės, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

12 straipsnis

Techninė parama Komisijos iniciatyva

1.  Komisijos iniciatyva ne daugiau kaip 0,5 proc. didžiausios metinės EGF EFT sumos gali būti naudojama jo įgyvendinimo techninei ir administracinei paramai, pavyzdžiui, pasirengimo, stebėsenos, duomenų rinkimo, kontrolės, audito, vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas, komunikacijos veiklą ir veiklą, kuria didinamas EGF EFT matomumas, ir kitoms administracinės ir techninės paramos priemonėms finansuoti. Turi būti sustiprinta sinergija su sukurtomis struktūrinių pokyčių stebėsenos sistemomis, pvz., ERM. Šios priemonės gali būti taikomos būsimiems ir buvusiems programavimo laikotarpiams. [71 pakeit.]

2.  Neviršydama 1 dalyje nurodytos ribos, Komisija teikia prašymą perkelti techninei paramai skirtus asignavimus į atitinkamas biudžeto eilutes, kaip nustatyta Finansinio reglamento 31 straipsnyje.

3.  Komisija techninę paramą įgyvendina savo iniciatyva pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principus, kaip nustatyta Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose].

Jeigu Komisija įgyvendina techninę paramą pagal netiesioginio valdymo principus, ji užtikrina trečiosios šalies, vykdančios jai paskirtą užduotį, skyrimo procedūros skaidrumą, taip pat praneša visoms EFT veikloje dalyvaujančioms šalims, įskaitant Europos Parlamentą, apie tuo tikslu pasirinktą subrangovą. [72 pakeit.]

4.  Komisijos techninė parama apima informacijos teikimą valstybėms narėms ir jų konsultavimą EGF EFT naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais, taip pat pagalbos tarnybos įsteigimą. Komisija informaciją apie EGF EFT naudojimą kartu su aiškiomis gairėmis taip pat teikia Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Konsultavimo priemonės gali apimti ir darbo grupės subūrimą didelio ekonomikos sutrikdymo valstybėje narėje atveju. [73 pakeit.]

13 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Valstybės narės nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, teikdamos nuoseklią, veiksmingą ir tikslingą informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant tikslinę informaciją paramos gavėjams, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, žiniasklaidai ir visuomenei. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atkreiptas dėmesys į šio finansavimo teikiamą Sąjungos pridėtinę vertę, ir padeda Komisijai kaupti duomenis siekiant padidinti biudžeto skaidrumą. [74 pakeit.]

Valstybės narės naudoja ES emblemą pagal [Bendrųjų nuostatų reglamento VIII priedą] drauge su nesudėtingu teiginiu apie finansavimą („Finansuota/bendrai finansuota Europos Sąjungos lėšomis“).

2.  Komisija prižiūri ir reguliariai atnaujina informaciją internete, prieinamą visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis, kad būtų pateikiama atnaujinta informacija apie EGF EFT, paraiškų teikimo gairės, informacija apie tinkamus finansuoti veiksmus, nuolat atnaujinamas kontaktų valstybėse narėse sąrašas, taip pat informacija apie patvirtintas ir atmestas paraiškas ir Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenį vykdant biudžeto procedūrą. [75 pakeit.]

3.  Komisija, remdamasi savo patirtimi ir siekdama padidinti EGF rezultatyvumą EFT matomumą, skatina esamos geriausios praktikos komunikacijos srityje sklaidą ir vykdo informavimo apie EFT paraiškas ir rezultatus ir komunikacijos veiklą, siekdama sustiprinti EFT žinomumą, supažindinti su EFT tinkamumo kriterijais ir paraiškų nagrinėjimo procedūromis, didinti EFT veiksmingumą bei užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai ir darbuotojai žinotų apie EGF, įgyvendina veiklą, susijusią su informacija ir komunikacija apie EGF paraiškas ir rezultatus, įskaitant kaimo vietovių gyventojus ir darbuotojus, kuriems informacija yra sunkiai prieinama, žinotų apie EFT. [76 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms paprašius būtų suteikta galimybė susipažinti su visa komunikacijos ir matomumo didinimo medžiaga, įskaitant informaciją paramos gavėjų lygmeniu, ir kad Sąjungai būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises. Licencija Sąjungai suteikiamos teisės į:

–  vidaus naudojimą, t. y. teisė atgaminti, kopijuoti ir teikti komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagą ES ir ES valstybių narių institucijoms ir agentūroms bei jų darbuotojams;

–  visos ar dalies komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos atgaminimą bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma;

–  komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos skelbimą visuomenei visų rūšių komunikacijos priemonėmis;

–  visų rūšių komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos (ar jų kopijų) platinimą visuomenei;

–  komunikacijos ir matomumo didinimo saugojimą ir archyvavimą;

–  teisių į komunikacijos ir matomumo didinimo medžiagos perleidimą trečiosioms šalims.

Sąjungai gali būti suteikta ir kitų teisių.

4.  Pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams skirti ištekliai taip pat naudojami institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu jie susiję su bendrais 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

14 straipsnis

Finansinės paramos nustatymas

1.  Komisija, remdamasi pagal 9 straipsnį atliktu vertinimu ir visų pirma atsižvelgdama į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomus veiksmus ir apskaičiuotas sąnaudas, per 9 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą kuo greičiau įvertina ir pasiūlo EGF EFT finansinės paramos, jei ji skiriama, sumą, kuri negali viršyti turimų išteklių. [77 pakeit.]

2.  Siūlomų priemonių EGF EFT bendro finansavimo norma atitinka didžiausią ESF+ bendro finansavimo normą atitinkamoje valstybėje narėje.

3.  Jei Komisija, remdamasi pagal 9 straipsnį atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad šiame reglamente nustatytos finansinės paramos skyrimo sąlygos yra įvykdytos, ji nedelsdama inicijuoja 16 straipsnyje nustatytą procedūrą ir apie tai praneša paraišką pateikusiai valstybei narei. [78 pakeit.]

4.  Jei Komisija, remdamasi pagal 9 straipsnį atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad šiame reglamente nustatytos finansinės paramos skyrimo sąlygos nėra įvykdytos, ji nedelsdama apie tai praneša paraišką pateikusiai valstybei narei, taip pat kitoms atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant Europos Parlamentą. [79 pakeit.]

15 straipsnis

Tinkamumo finansuoti laikotarpis

1.  Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF EFT finansinės paramos nuo paraiškoje nustatytos datos pagal 9 straipsnio 5 dalies i punktą, kai atitinkama valstybė narė pradeda arba turi pradėti tiksliniams paramos gavėjams teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas arba kai patiria su EGF EFT įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų, kaip nustatyta 8 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

2.  8 straipsnyje nustatytas finansuoti tinkamas priemones valstybė narė įgyvendina kuo skubiau ir. Bet kuriuo atveju jos turi būti įvykdytos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sprendimo dėl finansinės paramos įsigaliojimo dienos ir įgyvendintos ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo sprendimo dėl finansinės paramos įsigaliojimo dienos. [80 pakeit.]

3.  Įgyvendinimo laikotarpis prasideda paraiškoje pagal 9 straipsnio 5 dalies j punktą nurodytą dieną, kurią atitinkama valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams arba įgyvendinti EGF EFT veiklą, kaip nustatyta 8 straipsnyje, ir baigiasi praėjus 24 mėnesiams po sprendimo dėl finansinės paramos teikimo įsigaliojimo dienos.

4.  Jei paramos gavėjas lanko mokymo kursus, kurie tęsiasi dvejus metus ar ilgiau, išlaidos tokiems kursams gali būti laikomos tinkamomis bendrai finansuoti iš EGF EFT iki dienos, kurią reikia pateikti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą, su sąlyga, kad atitinkamos išlaidos buvo patirtos iki tos dienos.

5.  Išlaidos pagal 8 straipsnio 4 dalį laikomos atitinkančiomis reikalavimus iki galutinės ataskaitos pateikimo termino, kaip nustatyta 20 straipsnio 1 dalyje.

16 straipsnis

Biudžeto procedūra ir įgyvendinimas

1.  Komisija, padariusi išvadą, kad sąlygos suteikti EGF EFT finansinę paramą yra patenkintos, teikia prašymą perkelti pasiūlymą mobilizuoti jo lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes. Sprendimą mobilizuoti EFT lėšas drauge priima Europos Parlamentas ir Taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pasiūlymo pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – visų savo narių balsų dauguma ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma.

Komisija, pateikdama savo pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EFT lėšas, Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat pateikia pasiūlymą perkelti lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes. Nesutarimo atveju pradedama trišalio dialogo procedūra.

Su EFT susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinio reglamento 31 straipsnį. [81 pakeit.]

2.  Prie prašymo perkelti lėšas pridedama paraiškos atitikties reikalavimams vertinimo santrauka. [82 pakeit.]

3.  Komisija sprendimą dėl finansinės paramos priima kaip įgyvendinimo aktą, kuris įsigalioja tą dieną, kurią Komisijai pranešama, kad Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino biudžeto lėšų perkėlimą. Šis sprendimas yra finansavimo sprendimas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 110 straipsnyje priima sprendimą mobilizuoti EFT lėšas. [83 pakeit.]

3a.  Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl sprendimo mobilizuoti EFT lėšas pateikiama ši informacija:

a)  pagal 9 straipsnio 4 dalį atliktas įvertinimas ir informacijos, kuria remiantis jis buvo atliktas, santrauka;

b)  įrodymai, kad tenkinami 5 ir 10 straipsniuose nustatyti kriterijai, taip pat

c)  siūlomas sumas pagrindžiančios priežastys. [84 pakeit.]

16a straipsnis

Išimtiniai atvejai

Išimtiniais atvejais ir jei tais metais, kai vykdoma didelio masto restruktūrizacija, Fonde likusių finansinių išteklių nepakanka suteikti tokią paramą, kurią yra numačiusi biudžeto valdymo institucija, Komisija gali siūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš kitų metų Fondo lėšų. Visais atvejais laikomasi metinio Fondo biudžeto ribų tais metais, kai vykdoma didelio masto restruktūrizacija, ir kitais metais. [85 pakeit.]

17 straipsnis

Finansinės paramos mokėjimas ir panaudojimas

1.  Įsigaliojus sprendimui dėl finansinės paramos pagal 16 straipsnio 3 dalį, Komisija, paprastai per 15 darbo dienų, finansinę paramą atitinkamai valstybei narei išmoka vienu išankstiniu mokėjimu, prilygstančiu 100 proc. Išankstinis finansavimas patvirtinamas, kai valstybė narė pateikia patvirtintą išlaidų ataskaitą pagal 20 straipsnio 1 dalį. Nepanaudota suma grąžinama Komisijai.

2.  1 dalyje nurodyta finansinė parama įgyvendinama vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, kaip nustatyta Finansinio reglamento 63 straipsnyje.

3.  Išsamias technines finansavimo sąlygas Komisija nustato 16 straipsnio 3 dalyje nurodytame sprendime dėl finansinės paramos.

4.  Įgyvendindama prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo priemones, atitinkama valstybė narė gali teikti Komisijai pasiūlymą iš dalies pakeisti numatytus veiksmus, juos papildant kitomis reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis, nustatytomis 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, jei tokie pakeitimai yra tinkamai pagrįsti ir bendra suma neviršija finansinės paramos sumos, nurodytos 16 straipsnio 3 dalyje. Komisija vertina siūlomus pakeitimus ir, jeigu jiems pritaria, atitinkamai pakeičia sprendimą dėl finansinės paramos.

5.  Atitinkama valstybė narė gali lanksčiai perskirstyti lėšas tarp biudžeto punktų, nustatytų sprendime dėl finansinės paramos pagal 16 straipsnio 3 dalį. Jeigu dėl tokio perskirstymo viename ar daugiau biudžeto punktų nurodyta suma padidinama daugiau kaip 20 proc., valstybė narė apie tai iš anksto praneša Komisijai.

18 straipsnis

Euro naudojimas

Pagal šį reglamentą teikiamose paraiškose, sprendimuose dėl finansinės paramos ir ataskaitose bei kituose susijusiuose dokumentuose visos sumos nurodomos eurais.

19 straipsnis

Rodikliai

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaita, pateikti priede.

2.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3.  Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priede pateikti rodikliai, jei manoma, kad tai būtina veiksmingam Fondo naudojimo vertinimui užtikrinti.

19a straipsnis

Paramos gavėjų apklausos modelis

20 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta paramos gavėjų apklausa grindžiama modeliu, kurį sukuria Komisija parengdama įgyvendinimo aktą. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant paramos gavėjų apklausą, taikant 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintas vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos. [86 pakeit.]

20 straipsnis

Galutinė ataskaita ir užbaigimas

1.  Ne vėliau kaip iki septinto mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia galutinę finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje, be kita ko, pateikiama ši informacija:

a)  priemonių tipas ir svarbiausi gauti rezultatai, paaiškinant didžiausius sunkumus, sukauptą patirtį, sinergiją ir papildomumą su kitais ES fondais, visų pirma ESF+, ir, jei įmanoma, papildomumą su priemonėmis, finansuojamomis pagal kitas Sąjungos ar nacionalines programas, vadovaujantis Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema; [87 pakeit.]

b)  įstaigų, įgyvendinančių paketo priemones valstybėje narėje, pavadinimai;

c)  19 straipsnyje nustatyti rodikliai;

d)  paramos gavėjų apklausos, kuri atliekama praėjus šešiems mėnesiams po per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, rezultatai, įskaitant apčiuopiamus paramos gavėjų įsidarbinamumo pokyčius, o asmenų, kurie gavo darbą, atveju – daugiau informacijos apie gauto darbo kokybę ir tipą, pavyzdžiui, darbo laiko pasikeitimą, atsakomybės lygį ar darbo užmokesčio pasikeitimą, palyginti su ankstesne darbo vieta, taip pat sektorių, kuriame asmuo gavo darbą, ir šią informaciją, suskirstytą pagal lytį, amžiaus grupę ir išsilavinimą; [88 pakeit.]

e)  informacija apie tai, ar atleidžianti įmonė, išskyrus startuolius, labai mažas įmones ir MVĮ, yra gavusi valstybės pagalbą arba finansavimą iš Sąjungos sanglaudos ar struktūrinių fondų per praėjusius penkerius metus; [89 pakeit.]

f)  suvestinę, kurioje pagrindžiamos išlaidos.

2.  Ne vėliau kaip iki devyniolikto mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, atitinkama valstybė narė pateikia baigtą kurti ir tinkamai patvirtintą nesudėtingą duomenų rinkinį, į kurį įtraukiami ilgalaikių rezultatų rodikliai, nurodyti priedo 3 punkte. [90 pakeit.]

3.  Komisija, gavusi visą informaciją, kurios reikalaujama pagal 1 dalį, ne vėliau kaip po šešių mėnesių baigia teikti EGF EFT finansinę paramą nustatydama galutinę finansinės paramos sumą ir prireikus atitinkamos valstybės narės pagal 24 straipsnį grąžintiną likutį. Paramos teikimas užbaigiamas pateikus ilgalaikių rezultatų rodiklius pagal 2 dalį.

21 straipsnis

Kas dvejus metus teikiama ataskaita

1.  Komisija iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir vėliau kas dvejus metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią kiekybinę ir kokybinę pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 vykdytos veiklos ataskaitą už praėjusius dvejus metus. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama EGF EFT pasiektiems rezultatams; joje visų pirma pateikiama informacija, susijusi su pateiktomis paraiškomis, jų nagrinėjimo greičiu ir galimais taikomų taisyklių trūkumais, priimtais sprendimais, finansuotomis priemonėmis, įskaitant priede nustatytų rodiklių statistinius duomenis, tų priemonių ir kitų Sąjungos fondų, visų pirma ESF+, lėšomis finansuojamų priemonių tarpusavio papildomumu ir informacija, susijusi su baigimu naudoti skirtą finansinę paramą, taip pat dokumentais pagrįstos paraiškos, kurios dėl asignavimų stokos ir neatitikties kriterijams buvo atmestos arba buvo sumažinta joms skirta suma.ir neatitikties kriterijams buvo atmestos arba buvo sumažinta joms skirta suma. [91 pakeit.]

2.  Ataskaita perduodama susipažinti valstybėms narėms, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir socialiniams partneriams. [92 pakeit.]

22 straipsnis

Vertinimas

1.  Kas ketverius metus Komisija savo iniciatyva ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis atlieka EGF EFT finansinės paramos vertinimą, įskaitant tolesnį jo taikymo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu poveikio vertinimą.

Atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, valstybės narės renka visus turimus duomenis apie EFT paraiškas ir remiamus darbuotojus. [93 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytų vertinimų rezultatai perduodami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir socialiniams partneriams. Rengiant naujas užimtumo ir socialinių reikalų programas ar toliau plėtojant esamas programas atsižvelgiama į vertinimuose pateikiamas rekomendacijas.

3.  Į 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukiami su finansine parama susiję statistiniai duomenys, suskirstyti pagal sektorius ir valstybes nares. [94 pakeit.]

4.  Siekiant veiksmingai įvertinti EGF EFT įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

23 straipsnis

Valdymas ir finansų kontrolė

1.  Nedarant poveikio Komisijos atsakomybei už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, valstybės narės prisiima atsakomybę už EGF EFT remiamų priemonių valdymą ir jų finansų kontrolę. Tuo tikslu jos imasi tokių priemonių:

a)  patikrina, ar parengta valdymo ir kontrolės sistema ir ar ji įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir teisingas Sąjungos lėšų naudojimas laikantis patikimo finansų valdymo principo;

b)  užtikrina, kad stebėsenos duomenų teikimas būtų privalomas sutarčių su įstaigomis, įgyvendinančiomis prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo priemones, reikalavimas;

c)  patikrina, ar finansuotos priemonės buvo tinkamai įgyvendintos;

d)  užtikrina, kad finansuotos išlaidos būtų grindžiamos dokumentais, kuriuos įmanoma patikrinti, būtų teisėtos ir tvarkingos;

e)  užkerta kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustato ir ištaiso ir susigrąžina nepagrįstai išmokėtas sumas, o prireikus – delspinigius už pavėluotus mokėjimus. Valstybės narės apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, praneša Komisijai.

2.  Finansinio reglamento [63 straipsnio 3 dalies] tikslais valstybės narės nustato įstaigas, atsakingas už EGF EFT remiamų priemonių valdymą ir kontrolę. Pateikdamos Komisijai šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą tos įstaigos pateikia Finansinio reglamento [63 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje ir 7 dalyje] nustatytą informaciją apie finansinės paramos įgyvendinimą.

Jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 paskirtos institucijos pateikia pakankamai garantijų, kad mokėjimai yra teisėti, tvarkingi ir tinkamai apskaitomi, atitinkama valstybė narė gali pranešti Komisijai, kad tos įstaigos yra patvirtintos pagal šį reglamentą. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nurodo, kurios įstaigos yra patvirtintos ir kokia yra jų funkcija.

3.  Nustačius pažeidimą, valstybė narė atlieka reikalingas finansines pataisas. Valstybės narės daromomis pataisomis panaikinama visa finansinė parama ar jos dalis. Valstybė narė susigrąžina visą dėl pažeidimo nepagrįstai sumokėtą sumą, grąžina ją Komisijai, o tuo atveju, kai valstybė narė neišmoka sumos per nustatytą laikotarpį, skaičiuojami delspinigiai.

4.  Komisija, būdama atsakinga už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, imasi visų reikalingų priemonių, kad patikrintų, ar finansuojami veiksmai vykdomi vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu. Paraišką teikianti valstybė narė atsako už sklandžiai veikiančias valdymo ir kontrolės sistemas. Komisija turi įsitikinti, kad minėtos sistemos yra sukurtos.

Šiuo tikslu, nepažeidžiant Audito Rūmų įgaliojimų bei patikrinimų, kuriuos valstybė narė atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai arba tarnautojai gali atlikti EGF EFT finansuojamų priemonių patikras vietoje, įskaitant atrankines patikras, pranešdami apie juos likus bent vienai darbo dienai. Kad gautų visą reikalingą pagalbą, Komisija apie tai praneša paraišką pateikusiai valstybei narei. Tokiose patikrose gali dalyvauti ir atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar tarnautojai.

5.  Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 1 dalies e punktas papildomas kriterijais, kuriais remiantis nustatomi pažeidimų atvejai, apie kuriuos reikia pranešti, ir pateiktinais duomenimis.

6.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus formatas, pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio taikymo sąlygos.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad trejus metus po to, kai užbaigiamas EGF EFT finansinės paramos teikimas, Komisija ir Audito Rūmai turėtų galimybę susipažinti su visais patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.

24 straipsnis

Finansinės paramos susigrąžinimas

1.  Jeigu faktinės prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidos yra mažesnės nei finansinės paramos suma pagal 16 straipsnį, Komisija, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, susigrąžina atitinkamą sumą.

2.  Jeigu, atlikusi visus reikalingus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesilaiko sprendime dėl finansinės paramos nustatytų įsipareigojimų arba pagal 23 straipsnio 1 dalį prisiimtų įsipareigojimų, ji suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas. Jei susitarti nepavyksta, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą atlikti reikalingas finansines pataisas, kuriomis atšaukiama visa atitinkamai priemonei skirta EGF EFT parama arba jos dalis. Šis sprendimas priimamas per 12 mėnesių nuo valstybės narės pastabų gavimo. Atitinkama valstybė narė susigrąžina visą dėl pažeidimo nepagrįstai sumokėtą sumą, o tuo atveju, kai valstybė narė neišmoka sumos per nustatytą laikotarpį, skaičiuojami delspinigiai.

25 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodyti 19 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje, Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 19 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

26 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(29).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

27 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 toliau taikomas paraiškoms, pateiktoms iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jis taikomas, kol bus baigtas atitinkamų paraiškų įgyvendinimas.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. pateiktoms paraiškoms.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Bendrieji EGF EFT paraiškų produkto ir rezultato rodikliai

Visi asmens duomenys(30) turi būti suskirstyti pagal lytį (moterys, vyrai, nedvinarės tapatybės asmenys)

1)  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi paramos gavėjams

–  bedarbiai*,

–  neaktyvūs asmenys*,

–  samdomi darbuotojai*,

–  savarankiškai dirbantys asmenys*,

–  jaunesni nei 30 metų asmenys*,

–  vyresni nei 54 metų asmenys*,

–  asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį (ISCED 0–2) išsilavinimą*,

–  asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) arba aukštesnįjį (ISCED 4) išsilavinimą*,

–  asmenys, turintys aukštąjį (ISCED 5–8) išsilavinimą*,

–  asmenys, turintys mažiau kaip dvejų metų profesinę patirtį,

–  asmenys, turintys nuo dvejų iki dešimties metų profesinę patirtį,

–  asmenys, turintys daugiau kaip dešimties metų profesinę patirtį. [95 pakeit.]

Bendras paramos gavėjų skaičius apskaičiuojamas automatiškai, remiantis bendraisiais su užimtumo statusu(31) susijusiais produkto rodikliais.

Šie duomenys apie paramos gavėjus, dalyvaujančius EGF EFT bendrai finansuojamose priemonėse, teikiami galutinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalyje.

2)  Bendrieji rezultato rodikliai, taikomi paramos gavėjams

–  įsidarbinusių arba pradėjusių dirbti savarankiškai EGF EFT paramos gavėjų procentinė dalis (suskirstyta pagal darbo sutarties tipą: viso darbo laiko/ne viso darbo laiko, terminuota/neterminuota) praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*,

–  kvalifikaciją įgijusių EGF EFT paramos gavėjų procentinė dalis praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*,

–  švietimo ar mokymo programose dalyvaujančių EGF EFT paramos gavėjų procentinė dalis praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*.

Šie duomenys turi būti pateikti galutinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalyje, ir renkami iš valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų pateikiamų duomenų ir iš paramos gavėjų apklausų duomenų (kaip nurodyta 20 straipsnio 1 dalies d punkte). Šie duomenys turi apimti apskaičiuotą bendrą paramos gavėjų skaičių, nurodytą pagal bendruosius produkto rodiklius (1). Taigi procentinės dalys taip pat turi būti susijusios su šiuo bendru skaičiumi.

3)  Bendrieji ilgalaikiai rezultato rodikliai, taikomi paramos gavėjams

–  įsidarbinusių arba pradėjusių dirbti savarankiškai EGF EFT paramos gavėjų procentinė dalis praėjus 18 mėnesių po sprendime dėl finansinės paramos teikimo nurodyto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos*.

Šie duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip iki devyniolikto mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Šie duomenys turėtų apimti apskaičiuotą bendrą paramos gavėjų skaičių, nurodytą pagal bendruosius produkto rodiklius (1). Taigi procentinės dalys taip pat turi būti susijusios su šiuo bendru skaičiumi. Tais atvejais, kai yra daugiau kaip 1 000 paramos gavėjų, duomenis galima rinkti remiantis reprezentatyviąja bendro paramos gavėjų skaičiaus, nurodyto pagal bendrąjį produkto rodiklį (1), imtimi.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(3)OL C ….
(4)OL C ….
(5) 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_en.
(7)http://eu-un.europa.eu/eu-response-2030-agenda-sustainable-development-sustainable-european-future/.
(8)https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld.
(9)https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/communication-new-modern-multiannual-financial-framework_en.pdf
(10)https://ec.europa.eu/commission/white-paper-future-europe-reflections-and-scenarios-eu27_en.
(11)https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-harnessing-globalisation_en.
(12)https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-future-eu-finances_en.
(13)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“, (COM(2013)0882, 2013 12 13).
(14)2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (OL L 406, 2006 12 30, p. 1).
(15)2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (OL L 167, 2009 6 29, p. 26).
(16)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).
(17)COM(2018)0297 ir lydimasis dokumentas SWD(2018)0192.
(18)SWD(2018)0171 ir jo priedas COM(2018)0321.
(19)OL L […], […], p. […].
(20)Nuoroda turi būti atnaujinta.
(21)Nuoroda turi būti atnaujinta.
(22)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(23)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(24)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(25)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(26)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(27) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(28)Nuoroda turi būti patikrinta/atnaujinta: 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 16).
(29) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(30)Vadovaujančiosios institucijos nustato sistemą, skirtą pavienių dalyvių duomenų fiksavimui ir saugojimui skaitmenine forma. Valstybių narių nustatyta duomenų tvarkymo tvarka turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1) nuostatas, visų pirma 4, 6 ir 9 straipsnius. Duomenys, teikiami ženklu * pažymėtiems rodikliams, yra asmens duomenys pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalį. Tvarkant tokius duomenis būtina laikytis duomenų valdytojui privalomos teisinės prievolės (Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punktas).
(31)Bedarbiai, neaktyvūs, pagal darbo sutartį dirbantys ir savarankiškai dirbantys asmenys.


„Europos socialinis fondas+“ (ESF+) ***I
PDF 455kWORD 131k
2019 m. sausio 16 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (COM(2018)0382 – C8-0232/2018 – 2018/0206(COD))(1)
P8_TA(2019)0020A8-0461/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)  pagal ES sutarties 3 straipsnį, kurdama vidaus rinką Sąjunga kuria itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, skatinti moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, taip pat kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Pagal SESV 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius, inter alia, su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat su aukšto lygio švietimo, mokymo ir žmogaus sveikatos apsaugos propagavimu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikėtų, kad ESF+ skatintų užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį;
(1)  2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikėtų, kad ESF+ skatintų užimtumo, viešųjų paslaugų, sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą pagal SESV 174 ir 175 straipsnius. Visi veiksmai pagal ESF+ turėtų būti vykdomi laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios šalys yra Europos Sąjunga ir visos jos valstybės narės;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Sąjungos lygiu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras naudojamas kaip nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;
(2)  Sąjungos lygiu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras naudojamas kaip nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti plėtojamos įgyvendinant nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystę, jose turėtų būti atsižvelgta į lyčių aspektą ir jos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Taryba priėmė peržiūrėtas valstybių narių užimtumo politikos gaires, tekstą suderinant su Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant pagerinti Europos konkurencingumą ir sudaryti joje geresnę investicinę aplinką, kurti darbo vietas ir stiprinti socialinę sanglaudą. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį šių gairių tikslams, visų pirma užimtumo, švietimo, mokymo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija, ESF+ turėtų tapti valstybes nares remiančia priemone, atsižvelgiant į atitinkamas integruotas gaires ir susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, bei, tam tikrais nacionalinio lygmens atvejais, nacionalines reformų programas, grindžiamas nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF turėtų padėti įgyvendinti kai kurias pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma Europos įgūdžių darbotvarkės ir Europos švietimo erdvės, atitinkamų Tarybos rekomendacijų ir kitų iniciatyvų, kaip antai Jaunimo garantijų, Įgūdžių tobulinimo krypties ir Ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką iniciatyvų, nuostatas;
(3)  Tarybos pagal 148 straipsnio 2 dalį priimtos gairės dėl valstybių narių užimtumo politikos, t. y.: darbo jėgos paklausos didinimas; darbo jėgos pasiūlos gerinimas; galimybės įsidarbinti, įgūdžiai ir kompetencija; darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas; lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, įskaitant geresnes viešąsias paslaugas sveikatos it kituose sektoriuose, taip pat plačios ekonominės gairės, priimtos pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, sudaro integruotas gaires, kuriomis pagrįsta strategija „Europa 2020“. Taryba priėmė peržiūrėtas valstybių narių užimtumo politikos gaires, jas suderindama su Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir socialinę sanglaudą ir taip pagerinti Europos konkurencingumą bei sudaryti Sąjungoje geresnę investicinę aplinką. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį šių gairių tikslams, užimtumo politikai valstybės narės turėtų planuoti ESF+ paramą atsižvelgdamos į tas joms aktualias gaires ir susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį ir 121 straipsnio 2 dalį, bei, nacionaliniu lygmeniu, į užimtumo ir socialinius aspektus nacionalinėse reformų programose, grindžiamose nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF+ turėtų padėti įgyvendinti kai kurias pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma Europos įgūdžių darbotvarkės ir Europos švietimo erdvės, Jaunimo garantijų ir kitų atitinkamų Tarybos rekomendacijų ir kitų iniciatyvų, kaip antai „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, Įgūdžių tobulinimo krypties ir Ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką, Stažuočių ir pameistrystės kokybės sistemos ir Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plano iniciatyvų, nuostatas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir vadovaujantis darnaus vystymosi principu kaip esminiu orientaciniu visų Sąjungos politikos krypčių principu, be kita ko, naudojant finansavimo priemones;
(4)  2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir vadovaujantis darnaus vystymosi principu kaip esminiu orientaciniu visų Sąjungos politikos krypčių principu, be kita ko, naudojant finansavimo priemones. ESF+ turėtų padėti įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir, be kita ko, panaikinti itin didelį įvairių formų skurdą (1 tikslas), skatinti kokybišką ir įtraukų švietimą (4 tikslas), skatinant lyčių lygybę (5 tikslas), skatinti nuolatinį, integracinį ir tvarų ekonomikos vystymąsi, visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems (8 tikslas), taip pat mažinti nelygybę (10 tikslas);
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgdamos į 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytą Europos socialinę chartiją ir siekdamos ilgalaikio aukšto užimtumo lygio bei kovoti su atskirtimi, kaip nustatyta SESV 151 straipsnyje, savo tiksluose turėtų numatyti užimtumo skatinimą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  Europos visuomenė ir toliau patiria įvairias socialines problemas. Daugiau kaip 100 mln. žmonių gresia skurdas ar socialinė atskirtis, jaunimo nedarbas vis dar daugiau kaip du kartus didesnis nei bendras nedarbo lygis ir reikia geresnės trečiųjų šalių piliečių integracijos. Šios problemos ne tik kelia pavojų tiesiogiai susijusių piliečių gerovei, bet ir daro ekonominį ir socialinį spaudimą visai Europos visuomenei;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  dėl ekonomikos globalizacijos, migracijos srautų valdymo ir didėjančių saugumo grėsmių, perėjimo prie švarios energijos, kintančių technologijų ir vis labiau senėjančios darbo jėgos bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į darbo jėgos judumą;
(5)  dėl ekonomikos globalizacijos, socialinės nelygybės, migracijos srautų valdymo ir susijusių integracijos problemų, perėjimo prie švarios energijos ir sąžiningo permainų įgyvendinimo, kintančių technologijų, gyventojų skaičiaus mažėjimo, bendro nedarbo ir jaunimo nedarbo, vis labiau senėjančios visuomenės ir darbo jėgos bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, švietimą, mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o kompetencija ir žinios – tobulesnės, užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į Sąjungos piliečių judumą darbo tikslais ir spręsti didėjančių sveikatos apsaugos skirtumų tarp valstybių narių ir valstybėse narėse problemą;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;
(6)  Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ ir jo koordinavimo su kitais fondais bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Reglamente (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR] (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas ESF+ veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;
(7)  Reglamente (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR] (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, taip pat finansinių priemonių sinergija. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas ESF+ veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą. Šiame reglamente turėtų būti nurodyti veiklos tikslai ir nustatytos konkrečios nuostatos dėl finansuoti tinkamų veiksmų, kurie gali būti finansuojami ESF+ lėšomis taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas;
(8)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės įtraukties srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos remtus veiksmus reikėtų įtraukti į vieną ESF+. Taigi ESF+ turėtų sudaryti trys dalys: ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis. Dėl to turėtų sumažėti su įvairių lėšų valdymu susijusi administracinė našta (visų pirma valstybių narių), o tuo pačiu paprastesnėms operacijoms, kaip antai pagalbai maistu ir (arba) pagrindinei materialinei pagalbai, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės;
(9)  siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos remtus veiksmus reikėtų įtraukti į vieną ESF+. Taigi ESF+ turėtų sudaryti trys dalys: ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis, kuriai taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas. Dėl to turėtų sumažėti su įvairių lėšų valdymu susijusi administracinė našta (visų pirma valstybių narių ir paramos gavėjų), o paprastesnėms operacijoms, kaip antai pagalbai maistu ir (arba) pagrindinei materialinei pagalbai, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  atsižvelgiant į tokią platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga numatyti, kad Sąjungos lygmens veiksmų tikslai, kuriais siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, gerinti sveikatos apsaugą ir mažinti skurdą, būtų įgyvendinami ne tik taikant pasidalijamąjį valdymą, bet ir tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
(10)  Sąjunga turėtų prisidėti prie valstybių narių užimtumo politikos skatindama bendradarbiavimą ir papildydama jų veiksmus. Atsižvelgiant į tokią platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga numatyti, kad Sąjungos lygmens veiksmų tikslai, kuriais siekiama didinti įtraukių, atvirų ir sąžiningų darbo rinkų veiksmingumą visoms lytims ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, padėti vėl integruotis į švietimo sistemas ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, skatinti socialinę įtrauktį, gerinti sveikatos apsaugą ir panaikinti skurdą, toliau būtų įgyvendinami daugiausia taikant pasidalijamąjį valdymą ir, kai tinkama, papildomai taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  be to, integravus Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą į ESF+, bus galima sukurti pokyčių bei iniciatyvų išbandymo ir politikos priemonių, kuriomis siekiama didinti pagal ESF+ programos sveikatos dalį sukurtų sveikatos sistemų veiksmingumą, atsparumą ir tvarumą, sinergiją ir užtikrinti, kad valstybės narės jas geriau įgyvendintų naudodamosi kitų ESF+ reglamento dalių priemonėmis;
(11)  be to, integravus Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą į ESF+, bus galima sukurti pokyčių bei iniciatyvų išbandymo ir politikos priemonių, kuriomis siekiama didinti pagal ESF+ programos sveikatos dalį sukurtų sveikatos sistemų veiksmingumą, prieinamumą, atsparumą ir tvarumą, sinergiją ir užtikrinti, kad valstybės narės jas geriau įgyvendintų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis naudodamosi kitų ESF+ reglamento dalių priemonėmis;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  šiuo reglamentu nustatomas ESF+ finansinis paketas. Dalį šio finansinio paketo lėšų reikėtų naudoti veiksmams, kurie bus įgyvendinami taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
(12)  šiuo reglamentu nustatomas ESF+ finansinis paketas. Jame turėtų būti konkrečiai nurodomos lėšos, skirtos veiklai, kuri bus įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, ir lėšos, skirtos veiksmams, kurie bus įgyvendinami taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  ESF+ turėtų skatinti užimtumą aktyviais veiksmais, suteikiant asmenims, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams ir neveikliems asmenims, galimybių integruotis (arba sugrįžti) į darbo rinką, be to, jis turėtų skatinti ir savarankišką darbą bei socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų remti darbo rinkos institucijų, kaip antai valstybinių užimtumo tarnybų, modernizavimą ir taip gerinti darbo rinkų veikimą siekiant didinti jų gebėjimus intensyviai teikti tikslines konsultacijas ir rekomendacijas ieškant darbo ir įsidarbinant, taip pat skatinti darbuotojų judumą. ESF+, be kita ko, užtikrinus geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, turėtų skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje. Be to, siekiant spręsti sveikatos rizikos, susijusios su kintančiu darbo pobūdžiu, problemas ir atsižvelgti į senėjančios darbo jėgos poreikius, ESF+ turėtų skatinti kurti sveiką ir tinkamą darbo aplinką;
(13)  ESF+, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti užimtumą aktyviais veiksmais, suteikiant asmenims, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, globėjams ir ekonomiškai neveikliems asmenims bei nepalankias sąlygas turinčioms grupėms, galimybių integruotis ir sugrįžti į darbo rinką, be to, jis turėtų skatinti ir savarankišką darbą, verslumą bei socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų remti užimtumo politikos ir darbo rinkos institucijų, kaip antai valstybinių užimtumo tarnybų, modernizavimą ir taip gerinti darbo rinkų veikimą siekiant didinti jų gebėjimus intensyviai teikti tikslines ir, jei tinkama, konkrečiam asmeniui pritaikytas konsultacijas ir rekomendacijas ieškant darbo ir įsidarbinant, ypatingą dėmesį skiriant nepalankias sąlygas turinčioms grupėms, taip pat lengvinti darbuotojų judumą ir užtikrinti, kad šių institucijų paslaugos būtų teikiamos nieko nediskriminuojant. ESF+, be kita ko, užtikrinus geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę lengvai naudotis įperkamomis arba nemokamomis kokybiškomis vaikų priežiūros, geros kokybės vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir kitomis priežiūros paslaugomis ar parama, turėtų skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje. Be to, siekiant spręsti sveikatos rizikos, susijusios su darbu ir kintančiu darbo pobūdžiu, problemas ir atsižvelgti į senėjančios darbo jėgos poreikius, ESF+ turėtų skatinti kurti saugią, sveiką ir tinkamą darbo aplinką. ESF+ taip pat turėtų remti priemones, kuriomis siekiama palengvinti jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  siekiant skatinti ir išlaisvinti socialinės ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą, ESF+ bus prisidedama prie socialinės ekonomikos įmonių integravimo į nacionalinius užimtumo ir socialinės inovacijos planus, taip pat į nacionalinių reformų programas. Socialinės ekonomikos įmonės apibrėžiamos kaip įmonės, įsteigtos pagal atskirų valstybių narių socialinės ekonomikos įstatymus ir 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  ESF+ turėtų gerinti švietimo kokybę ir veiksmingumą, stiprinti švietimo ir mokymo sistemų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo srityse, mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, taip pat konkurencingumą ir kintamo masto bei tvarias socialines bei ekonomines šių sričių inovacijas. Tam galima pasitelkti, pvz., darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą;
(14)  itin svarbu, kad ESF+, kaip pagrindine užimtumui, gebėjimams ir socialinei įtraukčiai skirta Europos priemone, būtų galima prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos visoje Sąjungoje. Todėl šis fondas turėtų padėti gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, nediskriminavimą, prieinamumą, įtraukumą, veiksmingumą ir stiprinti ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma kalbų, verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, įskaitant duomenų apsaugos ir informacijos valdymo įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. Ilgalaikių bedarbių ir iš nepalankios socialinės aplinkos kilusių asmenų atveju ypatingą dėmesį reikėtų skirti jų įgalėjimui. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo bei grįžimo į darbą srityse, visų mokymąsi visą gyvenimą ir galimybes įsidarbinti, padėti didinti įtrauktį ir konkurencingumą, mažinti horizontaliąją ir vertikaliąją segregaciją, taip pat visuomenės ir ekonomikos inovacijas, remiant kintamo masto ir tvarias šių sričių iniciatyvas. Tam galima pasitelkti, pvz., investicijas į profesinį lavinimą, darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visų pirma didelį dėmesį skiriant sėkmingai dualinio švietimo koncepcijai, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, savaiminio ir neformaliojo mokymosi rėmimą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą. ESF+ turėtų skatinti mažumų prieigą prie mokytojo profesijos, siekiant geriau integruoti marginalizuotas bendruomenes, pvz., romus, mažumas ir migrantus;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  ESF+ turėtų teikti paramą priemonėms, įtrauktoms į valstybių narių nacionalinius planus, kuriais siekiama panaikinti energijos nepriteklių ir remti efektyviai energiją vartojančius pastatus tarp pažeidžiamų namų ūkių, įskaitant nuo energijos nepriteklių nukentėjusius namų ūkius, ir, kai tinkama, socialinių būstų atvejais, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (XX/XX) dėl energetikos sąjungos valdymo bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (XX/XX), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)  ESF+ lėšų skyrimas valstybėms narėms ateityje turėtų būti siejamas su įrodymu, kad veiksmingai dirbama su projektais, kuriais siekiama įdiegti ar stiprinti dualinę švietimo sistemą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą ir įtraukų švietimą ir mokymą, pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, kovojant su mokyklos nebaigimo problema, gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skatinti sinergiją su programa „Erasmus“, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims;
(15)  ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą ir įtraukų švietimą ir mokymą, pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, kilusiems iš nepalankios socialinės aplinkos, pvz., globos institucijose gyvenantiems vaikams ir benamiams vaikams, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant grįžimą į švietimo sistemą, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip užkertant kelią skurdo perdavimui iš kartos į kartą, skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, mažinant mokyklos nebaigimo atvejų skaičių, kovojant su mokyklos nebaigimo problema, kovojant su socialine atskirtimi ir ją mažinant, gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Šių formų savaiminis mokymasis neturėtų pakeisti galimybių naudotis formaliojo švietimo paslaugomis, ypač ikimokyklinio ir pradinio švietimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų sukurti sinergiją, papildomumą ir politikos suderinamumą su programa „Erasmus“, siekiant tinkamai ir aktyviai padėti palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims pasiruošti judumo patirčiai užsienyje ir padidinti tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais programose dalyvaujančių tokių asmenų skaičių;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)   parama pagal investavimo prioritetą „bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ padeda siekiant tikslų, nustatytų šiame reglamente. Į ESF+ lėšomis remiamas bendruomenių inicijuotas vietos plėtros strategijas (ir į vietos veiksmų grupių valdymą, ir į strategijos turinį) turėtų būti įtraukti nepalankioje padėtyje esantys žmonės, kurie yra jų teritorijoje. Turėtų būti galimybė ESF lėšomis remti bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas miesto ir kaimo vietovėse, taip pat integruotas teritorines investicijas (ITI);
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b)  Sąjungos sanglaudos politika turėtų pridėtinės vertės visų pirma taikant konkrečioms vietoms pritaikyto teritorinio matmens metodą, daugiapakopį valdymą, daugiametį planavimą, bendrus išmatuojamus tikslus ir integruoto vystymosi metodą ir siekiant artinti administracinius gebėjimus link Europos standartų;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
15 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(15c)  Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas būtų privalomas principas visuose programavimo etapuose – nuo veiklos programų prioritetų nustatymo iki įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo – ir kad būtų skirta parama pagrindiniams lyčių aspekto integravimo veiksmams;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
15 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(15d)   ESF+ turėtų remti švietimo schemas, kuriomis menkus įgūdžius turintiems asmenims suteikiama galimybė įgyti minimalius raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius, laikantis 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“1a;
__________________
1a OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  ESF+ turėtų skatinti lanksčias kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, visų pirma skaitmeninių įgūdžių ir bazinių didelio poveikio technologijų srityse, siekiant suteikti žmonėms įgūdžius, atitinkančius skaitmeninimo reikalavimus, technologinius, inovacinius ir socialinius bei ekonominius pokyčius, sudarant sąlygas pakeisti profesinę veiklą ir užtikrinti judumą, taip pat remiant menkų įgūdžių ir (arba) žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius, atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkę;
(16)  ESF+ turėtų skatinti lanksčias kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria įvairios palankių sąlygų neturinčios grupės, visų pirma verslumo, skaitmeninių įgūdžių ir bazinių didelio poveikio technologijų srityse, siekiant suteikti žmonėms ir vietos bendruomenėms įgūdžius, kompetencijas ir žinias, atitinkančius skaitmeninimo reikalavimus, technologinius, inovacinius ir socialinius bei ekonominius pokyčius, pavyzdžiui tokius, kurių atsiras pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sudarant sąlygas pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, užtikrinti judumą, taip pat visų pirma remiant menkų įgūdžių, neįgaliuosius ir (arba) žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius, atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkę ir koordinuojant su Skaitmeninės Europos programa bei ją papildant;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad naudojantis ESF+ būtų galima integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas;
(17)  sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad naudojantis ESF+ būtų galima integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas, taip pat išspręsti dabartinius ir būsimus socialinius uždavinius. Komisija turėtų užtikrinti sveikatos dalies ir programos „Europos horizontas“ sinergiją, kad sustiprintų sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos srityje pasiektus rezultatus;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   sinergija su Teisių ir vertybių programa turėtų padėti užtikrinti, kad ESF+ galėtų išlaikyti ir išplėsti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui, islamofobijai ir kitoms netolerancijos formoms ir su jomis kovoti, taip pat imantis konkrečių veiksmų siekiant užkirsti kelią neapykantai, segregacijai ir stigmatizavimui, įskaitant patyčias, priekabiavimą ir netolerantišką elgesį;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)   sinergijos, sukurtos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo regioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, taip pat lėmė bendradarbiavimo projektus, kuriais didinamas užimtumas, pažeidžiamiausių gyventojų grupių įtrauktis, atremiami demografiniai iššūkiai, gerinama sveikatos priežiūra ir švietimas ne tik Sąjungoje, bet šalyse, kurios rengiasi narystei, ir kaimyninėse šalyse, kuriose Sąjungos bendradarbiavimas sukuria pridėtinę vertę. Numatant ESF+ reikėtų pagerinti šio tipo projektų finansavimą ir užtikrinti žinių perdavimą tarp jų, taip pat teisėkūros procesą, kad būtų patobulinta Europos reguliavimo sistema ir skatinamas Sąjungos teritorijų dalijimasis geros praktikos pavyzdžiais;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas kovoti su skurdu, taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, taip pat kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus sveikatos srityje. Tam reikia pasitelkti įvairias politikos priemones, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją. ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., vaiko priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą;
(18)  ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas visais valdymo lygmenimis, taip pat regioniniu ir vietos lygmenimis, panaikinti skurdą, įskaitant energijos nepriteklių, kaip numatyta neseniai priimtose taisyklėse dėl energetikos sąjungos valdymo [kai reglamentas bus priimtas, įrašyti jo numerį], taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, mažinti kliūtis, kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus socialinėje ir sveikatos srityse. Tam reikia pasitelkti, tuo nepasiribojant, ir įvairias aktyvias ir pasyvias politikos priemones ir strategijas, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, neįgalieji, benamiai, trečiųjų šalių piliečiai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją, be kita ko, tikslingai remiant socialinę ekonomiką. Valstybės narės turėtų remti ESF+ veiksmus, kuriais papildomos nacionalinės priemonės, kaip numatyta pagal 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties1a, įskaitant tinkamų pajamų rėmimo priemones. ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., į asmenį orientuotas sveikatos bei susijusios priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas ir paslaugas, padedančias gauti tinkamą socialinį arba įperkamą būstą. Tai apima sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos paslaugas, teikiamas teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą, įtraukumą ir veiksmingumą, reaguojant į besikeičiantį pasaulį. ESF+ taip pat turėtų padėti spręsti skurdo kaimuose problemą, kuri atsiranda dėl konkrečios kaimo vietovių nepalankios padėties, pvz., nepalanki demografinė padėtis, silpna darbo rinka, ribota prieiga prie švietimo ir mokymo paslaugų arba sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų;
______________
1a 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (OL L 307, 2008 11 18, p. 11).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  ESF+ turėtų remti nacionalines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip mažinti skurdą. Kadangi Sąjungos mastu mažiausiai 4 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 2 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti paprastesnes taisykles;
(19)  ESF+ turėtų remti nacionalines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kurie skursta ar kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip panaikinti skurdą. Valstybės narės turėtų skirti bent 3 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas, skurdas senatvėje ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti kuo paprastesnes taisykles;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   ESF+ turėtų siekti panaikinti vyresnio amžiaus moterų skurdą visoje ES, atsižvelgiant į tai, kad skirtingų lyčių pensijų skirtumas, siekiantis 40 proc., kelia didelį pavojų, jog vyresnio amžiaus moterys, ypač gyvenančios be partnerio, patirs didesnį skurdą, ir taip įgyvendinant 2015 m. Tarybos išvadose „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“ prisiimtus įsipareigojimus1a. Vyresnio amžiaus moterų skurdą didina ir tai, kad didėja asmeninės išlaidos sveikatos priežiūrai ir vaistams, ir vyresnio amžiaus pacientai, ypač moterys, kurios didesnę savo dalį gyvenimo serga, palyginti su vyrais, daugiausia dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, turi patys padengti šias išlaidas;
_________________
1a http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9302-2015-INIT/lt/pdf.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  siekiant kovoti su skurdu ir gerinti socialinę įtrauktį, ESF+ turi būti skatinamas aktyvus specializuotų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas, taip pat skurdą patiriančių žmonių organizacijų dalyvavimas tiek rengiant, tiek įgyvendinant specialiąsias programas;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių integraciją kartu įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšomis finansuojamus veiksmus;
(20)  atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių, įskaitant migrantus, integraciją, kuri gali apimti vietos lygmens iniciatyvas, kartu įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų šalių piliečių įtraukčiai, lėšomis finansuojamus veiksmus;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)   už ESF+ planavimą ir įgyvendinimą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos turėtų derinti savo veiklą su valdžios institucijomis, valstybių narių paskirtomis valdyti Prieglobsčio ir migracijos fondo intervencijas, siekiant visais lygmenimis kuo geriau skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją taikant strategijas, kurias parengė daugiausia vietos ir regioninės valdžios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, ir tinkamiausias priemones, pritaikytas konkrečiai trečiųjų šalių piliečių situacijai. Taikant integracijos priemones daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje arba atitinkamais atvejais yra pradėję teisėto apsigyvenimo valstybėje narėje procesą, įskaitant asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių problemų, kurias tikslinga spręsti naudojant į ESF+ aprėptį patenkančias daugiametes investicijas. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos, įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, bei Techninės paramos priemonės tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;
(21)  ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, skurdo panaikinimo, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių problemų, kurias tikslinga spręsti naudojant į ESF+ aprėptį patenkančias daugiametes investicijas. Komisija ir valstybės narės turėtų įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas siekiant užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos, įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, bei Techninės paramos priemonės tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises, socialinių rodiklių suvestinę pagal Europos semestrą, TDO deramo darbo darbotvarkę, taip pat regionines ypatybes, taip padedant pasiekti SESV 174 straipsnyje nustatytų Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  atsižvelgiant į skirtingą regionų išsivystymo lygį ir skirtingas socialines sąlygas Sąjungoje, reikėtų pakankamo ESF+ lankstumo, kad būtų atsižvelgiama į regioninius ir teritorinius ypatumus;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas Europos socialinių teisių ramsčiu, ir labiausiai skurstantiems būtų skirta minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti turėtų skirti bent 25 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;
(22)  siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas Europos socialinių teisių ramsčiu, ir labiausiai skurstantiems būtų skirta minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti ir skurdui panaikinti turėtų skirti bent 27 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Ši procentinė dalis turėtų papildyti nacionalinius išteklius, kuriais siekiama spręsti didelio skurdo problemą;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  visos valstybės narės yra ratifikavusios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra standartas vaiko teisių rėmimo ir apsaugos srityje. Vaiko teisių rėmimas yra aiškiai suformuluotas Sąjungos politikos tikslas (Lisabonos sutarties 3 straipsnis) ir Chartijoje reikalaujama, kad vykdant visus Sąjungos veiksmus būtų pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Sąjunga ir valstybės narės turėtų tinkamai panaudoti ESF+, kad išvaduotų vaikus iš skurdo ir socialinės atskirties, kaip apibrėžta 2013 m. Komisijos rekomendacijoje „Investicijos į vaikus“. ESF+ turėtų remti veiksmus, kuriais skatinama veiksminga intervencija, padedanti įgyvendinti vaikų teises;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
22 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(22b)  atsižvelgiant į nemažėjantį vaikų skurdo ir socialinės atskirties lygį Sąjungoje (2017 m. jis siekė 26,4 proc.) ir atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį, kuriame teigiama, kad vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų skirti bent 5 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Europos vaiko garantijų programai, siekiant užtikrinti vaikams vienodas galimybes naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti nemokamas švietimo, nemokamas vaikų priežiūros, tinkamo būsto ir tinkamos mitybos paslaugas, kad būtų panaikintas vaikų skurdas ir socialinė atskirtis. Anksti investavus į vaikus didelę naudą gauna ne tik tie vaikai, bet ir visuomenė, tai yra labai svarbu, norint jau ankstyvojoje vaikystėje išlaisvinti vaikus iš nepalankios socialinės padėties. Padedant vaikams ugdyti įgūdžius ir gebėjimus, jie gali išnaudoti visą savo potencialą, kad pasiektų geriausių rezultatų švietimo ir sveikatos srityje, taip pat tai padeda jiems tapti aktyviais visuomenės nariais ir padidinti savo, kaip jaunų žmonių, galimybes darbo rinkoje;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie ir nedirba, ir nesimoko, nedarbo lygį bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, įskaitant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą. Todėl jaunimo užimtumui skatinti susijusios valstybės narės turėtų skirti bent 10 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;
(23)  atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, nedarbo lygį, o iš nepalankios socialinės aplinkos kilusio jaunimo atveju jis yra dar aukštesnis, bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, visų pirma Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas aukštos kokybės užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir veiksmingas informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, sunkiai pasiekiamiems jauniems asmenims ir pažeidžiamose padėtyse esantiems jauniems asmenims, įskaitant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą ir užtikrinti, kad jų paslaugos būtų teikiamos be jokios diskriminacijos. Jaunimo užimtumui, tolesniam ugdymui, kokybiškoms darbo vietoms, pameistrystei ir profesinei praktikai skatinti valstybės narės turėtų skirti bent 3 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį. Valstybės narės, kuriose nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygis aukštesnis už Sąjungos vidurkį arba didesnis nei 15 proc., turėtų skirti bent 15 proc. savo nacionalinių ESF+ išteklių šios srities politikai remti, imdamosi veiksmų atitinkamu teritoriniu lygmeniu;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  kadangi subregioniniai skirtumai didėja, be kita ko, net ir labiau pasiturinčiuose regionuose, kuriuose esama skurstančių vietovių;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(23b)   atsižvelgiant į išplėstą ESF+ taikymo sritį ir norint pasiekti Programos tikslus, šioms papildomoms užduotims turėtų būti skiriamas papildomas biudžetas. Reikia daugiau lėšų kovai su nedarbu, visų pirma jaunimo nedarbu, skurdu, taip pat siekiant paremti profesinį tobulėjimą ir mokymą, ypač skaitmeninėse darbo vietose, laikantis Europos socialinių teisių ramstyje nustatytų principų;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
23 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(23c)  reikėtų tvariai EURES, visų pirma visapusiškai plečiant interneto platformą ir aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms. Valstybės narės turėtų veiksmingiau naudotis dabartiniu modeliu ir EURES sistemoje skelbti visas valstybėse narėse laisvas darbo vietas;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiomis lėšomis finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą;
(24)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad pagal ESF+ ir kitas Sąjungos programas ir priemones, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, programą „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondą, programą „Europos horizontas“, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Skaitmeninės Europos programą, fondą „InvestEU“, programą „Kūrybiška Europa“ arba Europos solidarumo korpusą finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą, bei pasinaudoti sinergija tarp jų;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnį atokiausi regionai ir retai apgyvendinti šiauriniai regionai turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir ES programas. Dėl nuolatinių suvaržymų šiems regionams reikalinga speciali parama;
(25)  pagal SESV 349 ir 174 straipsnius ir 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnį atokiausi regionai, retai apgyvendinti šiauriniai regionai ir salos turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir ES programas. Dėl jų nuolat patiriamų sunkių gamtinių sąlygų šiems regionams reikalinga speciali parama;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  pagal SESV 174 straipsnį valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+ prisidėtų prie konkrečių politikos priemonių kūrimo ir įgyvendinimo, kad būtų sprendžiami didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų turinčių regionų, pvz., ištuštėjusių arba labai retai apgyvendintų regionų, trūkumų ir sunkumų klausimai;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės ragintų socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę dalyvauti ESF+ veikloje, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;
(26)  ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų Sąjungos institucijų ir vietos, regioninių bei nacionalinių valdžios institucijų, taip pat socialinių ir ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės, plėtodamos partnerystę su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, užtikrintų prasmingą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pilietinės visuomenės, lygybės įstaigų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų susijusių arba atstovaujamųjų organizacijų dalyvavimą programuojant ir įgyvendinant ESF+ visais etapais – nuo veiklos programų prioritetų nustatymo iki įgyvendinimo, stebėjimo ir rezultatų bei poveikio vertinimo, vadovaujantis Europos struktūrinių ir investicijų fondų Europos partnerystės elgesio kodeksu, nustatytu Komisijos deleguotuoju Reglamentu (ES) Nr. 240/20141a. Be to, siekiant užtikrinti nediskriminavimą ir vienodas galimybes, visais etapais turėtų dalyvauti lygybės įstaigos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos;
____________
1a 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  siekiant gero valdymo ir vadovaujančiųjų institucijų ir partnerių partnerystės, būtina efektyviai ir veiksmingai pasinaudoti suinteresuotųjų subjektų, kuriems valstybės narės turėtų skirti atitinkamą ESF+ išteklių sumą, gebėjimų stiprinimu. Investicijos į institucinius gebėjimus ir viešąjį administravimą bei viešąsias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, siekiant vykdyti reformas, užtikrinti geresnį reglamentavimą ir gerą valdymą, nebėra įtrauktos kaip ESF+ veiklos tikslas, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas, bet įtrauktas į Struktūrinių reformų rėmimo programą, todėl būtina, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų veiksmingą šių dviejų priemonių koordinavimą;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  siekiant, kad politikos priemonės būtų geriau pritaikytos prie socialinių pokyčių ir būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, itin svarbu remti socialines inovacijas. Siekiant padidinti politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, pirmiausia būtų naudinga juos patikrinti ir įvertinti, o tam turėtų būti pagrįstai skirta speciali ESF+ parama;
(27)  siekiant, kad politikos priemonės būtų geriau pritaikytos prie socialinių pokyčių ir socialinės ekonomikos bei būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, be kita ko, vietos lygmeniu, itin svarbu remti socialines inovacijas ir socialinę ekonomiką. Siekiant padidinti politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, pirmiausia būtų naudinga juos patikrinti ir įvertinti, o tam turėtų būti pagrįstai skirta speciali ESF+ parama;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
27 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(27a)  kad būtų visapusiškai panaudotas sektorių bendradarbiavimo potencialas, gerinama sinergija ir suderinamumas su kitų sričių politika bei pasiekti bendri ESF+ tikslai, naudojantis juo turėtų būti remiami novatoriški veiksmai, kuriais – vykdant sporto ir fizinio aktyvumo bei kultūrinę veiklą – būtų siekiama skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su jaunimo nedarbu, ypač kai tai susiję su palankių sąlygų neturinčiomis grupėmis, gerinti marginalizuotų grupių socialinę įtrauktį ir skatinti gerą sveikatą bei ligų prevenciją;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ teiktų visiems vienodas galimybes, nediskriminuodamas, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, ir neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės ir (arba) institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;
(28)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Į lyčių aspektus turėtų būti atsižvelgiama visose įgyvendinamose programose, jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais. Be to, ESF+ visų pirma reikėtų laikytis Chartijos 21 straipsnio, kuriame nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Taip pat turėtų būti uždrausta bet kokia diskriminacija dėl lyties požymių ar lytinės tapatybės ir dėl pilietybės. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+ neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, be kita ko, švietimo, darbo, užimtumo ir visuotinio prieinamumo atžvilgiais. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės turi atitikti Chartiją ir turi būti priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)   turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti regioninius rodiklius, kad būtų galima geriau atsižvelgti į subregioninius skirtumus;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
28 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(28b)   ESF+ turėtų remti kalbų mokymąsi, nes kalbų mokėjimas stiprina tarpusavio supratimą ir padeda kurti įtraukią visuomenę. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų platesnius mastu priimti pabėgėliams skirtą kalbinės pagalbos priemonių paketą, kurį parengė Europos Taryba;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  siekdamos sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms duomenis rinkti iš registrų, kai juose tų duomenų yra;
(29)  siekdamos sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms duomenis rinkti iš registrų, kai juose tų duomenų, jei įmanoma, suskirstytų pagal lytį, yra, ir laikytis asmens duomenų apsaugos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/6791a. Taip pat patartina kurti paskatas toliau perduoti duomenis elektroniniu būdu, nes taip prisidedama prie administracinės naštos mažinimo;
__________________
1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma idėjas įgyvendinti platesniu mastu arba kitais atvejais teikiant finansinę ESF+ ir kitų šaltinių paramą;
(31)  socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma ir skatinama idėjas išbandyti vietos lygmeniu, o perspektyvias idėjas įgyvendinti platesniu mastu arba perduoti įgyvendinti kitomis aplinkybėmis skirtinguose regionuose arba valstybėse narėse, teikiant finansinę ESF+ paramą arba šią paramą derinant su kitų šaltinių parama;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių įdarbinimo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;
(32)  nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių viešųjų įdarbinimo tarnybų, Komisijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą. Dalyvaujant socialiniams partneriams, Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų. ESF+ apima tarpvalstybines regioninių valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių partnerystes bei jų veiklą siekiant skatinti judumą, taip pat tarpvalstybinių darbo rinkų skaidrumą ir integraciją, pasiekiamus teikiant informaciją, konsultacijas ir darbo paieškos paslaugas. Daugelyje pasienio regionų šios partnerystės itin svarbios plėtojant tikrą Europos darbo rinką;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos reikmėms ir socialinėms įmonėms trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. ESF+ reglamentu nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą, padidinti finansavimo socialinėms įmonėms galimybes ir galimybes gauti finansavimą ir patenkinti labiausiai to stokojančių asmenų, visų pirma bedarbių, moterų ir pažeidžiamų asmenų, norinčių steigti arba plėtoti nuosavas labai mažas įmones, poreikiai. Šis tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis;
(33)  galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos reikmėms ir socialinės ekonomikos įmonėms trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. ESF+ reglamentu nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą, padidinti finansavimo socialinės ekonomikos įmonėms, įskaitant kultūros ir kūrybos sektorių, galimybes ir galimybes gauti finansavimą bei paramos paslaugas ir patenkinti labiausiai to stokojančių asmenų, visų pirma bedarbių, moterų ir palankių sąlygų neturinčių grupių asmenų, norinčių steigti arba plėtoti nuosavas labai mažas įmones, poreikiai. Šis tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(33a)  todėl ragina Komisiją socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms pagal aiškius kriterijus sukurti Sąjungos lygmens Europos socialinės ekonomikos kokybės ženklą, siekiant pabrėžti šių įmonių ypatumus ir socialinį poveikį, padidinti jų matomumą, skatinti investicijas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir dalyvauti vidaus rinkoje įmonėms, norinčioms plėsti veiklą savo šalyje arba į kitas valstybes nares, atsižvelgiant į skirtingas teisines formas ir bendrąsias sąlygas šiame sektoriuje ir valstybėse narėse;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant labdarą teikiančius subjektus, gali atlikti labai svarbų vaidmenį vykdant keletą ESF+ uždavinių, kadangi jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Todėl tokius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai tam tikrais atvejais reikėtų įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą;
(34)  socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant labdarą teikiančius subjektus, gali atlikti labai svarbų vaidmenį vykdant keletą ESF+ uždavinių, kadangi jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Todėl tokius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai, jeigu jų politinės arba socialinės darbotvarkės nesikerta su Sąjungos idealais, tam tikrais atvejais reikėtų įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(34a)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi didelę pridėtinę vertę, todėl jį turėtų remti visos valstybės narės, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiama į proporcingumo principą. Taip pat būtina stiprinti Komisijos vaidmenį palengvinant galimybes keistis patirtimi ir bendradarbiauti įgyvendinant susijusias iniciatyvas;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
35 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(35a)   Europos Komisija turėtų padidinti valstybių narių ir nepakankamai atstovaujamų organizacijų dalyvavimą, kuo labiau sumažindama dalyvavimo kliūtis, įskaitant administracinę naštą, patiriamą teikiant paraiškas dėl finansavimo ir gaunant finansavimą;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
35 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(35b)   vienas iš pagrindinių ES tikslų yra stiprinti sveikatos priežiūros sistemas remiant skaitmeninę sveikatos ir pacientų priežiūros pertvarką ir kuriant tvarią sveikatos informacijos sistemą, taip pat remiant nacionalines reformas, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų veiksmingesnės, prieinamesnės ir atsparesnės;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, sveikatos skirtumų mažinimui, jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“17;
(36)  siekiant įgyvendinti atitiktį SESV 168 straipsnio reikalavimams, būtinos nuolatinės pastangos. Jeigu visi žmonės bus sveiki ir aktyvūs nepatirdami diskriminacijos ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, sveikatos skirtumų mažinimui, jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Parama inovacijoms, įskaitant socialines inovacijas, darančioms poveikį sveikatai, ir jų pripažinimas padeda spręsti sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo uždavinį atsižvelgiant į demografinių pokyčių problemas. Be to, sveikatos netolygumų mažinimo veiksmai yra svarbūs siekiant integracinio augimo tikslo. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“17;
_________________
_________________
17 COM(2016)0739.
17 COM(2016)0739.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)  remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) apibrėžtimi, „sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas“. Siekiant gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą, labai svarbu akcentuoti ne tik fizinę sveikatą ir socialinę gerovę. PSO duomenimis, psichikos sveikatos problemų patiriama beveik per 40 proc. turint negalią pragyventų metų. Taip pat psichikos sveikatos problemos yra labai įvairios, ilgalaikės ir yra diskriminacijos šaltinis, ir jos labai prisideda prie sveikatos netolygumų. Be to, ekonomikos krizė daro poveikį psichikos sveikatą lemiantiems veiksniams, nes apsaugos veiksniai susilpnėjo, o rizikos veiksniai sustiprėjo;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose nurodyta, kad sprendimų, susijusių su novatoriškų, veiksmingų ir tvarių sveikatos sistemų planavimu ir valdymu, skatinimu taikyti priemones, kuriomis užtikrinama visuotinė teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ir savanorišku platesniu geriausios patirties taikymu, priėmimo procesas turėtų būti grindžiamas Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendromis vertybėmis bei principais ir įrodymais;
(37)  2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose nurodyta, kad sprendimų, susijusių su novatoriškų, veiksmingų ir tvarių sveikatos sistemų planavimu ir valdymu, skatinimu taikyti priemones, kuriomis užtikrinama visuotinė teisė į kokybiškas ir į asmenį orientuotas sveikatos priežiūros paslaugas ir susijusią priežiūrą, ir savanorišku platesniu geriausios patirties taikymu, priėmimo procesas turėtų būti grindžiamas Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendromis vertybėmis bei principais ir įrodymais. Tai apima sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos paslaugas, teikiamas teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)  ankstesnės Sąjungos veiksmų visuomenės sveikatos (2003–2008 m.) ir sveikatos (2008–2013 m. ir 2014–2020 m.) srityje programos, nustatytos atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 1786/2002/EB1a ir 1350/2007/EB1b ir Reglamentą (ES) Nr. 282/20141c (toliau – ankstesnės sveikatos programos), buvo teigiamai įvertintos, nes jas įgyvendinant padaryta svarbių pakeitimų ir patobulinimų. ESF+ sveikatos dalis turėtų remtis ankstesnių sveikatos programų pasiekimais;
____________________
1a 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9, p. 1).
1b 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (OL L 301, 2007 11 20, p. 3).
1c 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 1).
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
37 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(37b)   ESF+ sveikatos dalis turėtų būti priemonė, skatinanti veiksmus tose srityse, kuriose būtų gauta Sąjungos pridėtinės vertės, kurią būtų galima įrodyti remiantis šiais aspektais: valstybių narių ir regionų keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais; žinių mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų rėmimu; sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos rėmimu; tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų sprendimu siekiant mažinti jų riziką ir švelninti jų pasekmes; tam tikrų su vidaus rinka susijusių klausimų sprendimu, kai Sąjunga turi didelių teisinių įgaliojimų užtikrinti kokybiškus sprendimus visose valstybėse narėse; inovacijų sveikatos srityje potencialo atskleidimu; veiksmais, kurie galėtų padėti suformuoti lyginamosios analizės sistemą, kad būtų galima užtikrinti informacija grindžiamą sprendimų priėmimą Sąjungos lygiu; efektyvumo gerinimu vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  ESF+ sveikatos dalimi reikėtų stiprinti ligų prevenciją visais Sąjungos piliečių gyvenimo etapais ir skatinti sveikatinimą kovojant su tokiais sveikatai pavojingais veiksniais kaip tabako vartojimas ir pasyvus rūkymas, žalingi alkoholio vartojimo įpročiai, neteisėtų narkotikų vartojimas ir su narkotikais siejama žala sveikatai, nesveikos mitybos įpročiai ir fizinis neaktyvumas, taip pat propaguojant sveiką gyvenseną skatinančią aplinką, siekiant papildyti valstybių narių veiksmus pagal atitinkamas strategijas. Į ESF+ sveikatos dalį reikėtų integruoti veiksmingus prevencijos modelius, naujoviškas technologijas ir naujus verslo modelius bei sprendimus siekiant valstybėse narėse sukurti inovatyvias, veiksmingas ir tvarias sveikatos sistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos piliečiams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra;
(38)  ESF+ sveikatos dalimi reikėtų stiprinti ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką visais Sąjungoje gyvenančių žmonių gyvenimo etapais ir skatinti sveikatinimą kovojant su tokiais sveikatai pavojingais veiksniais kaip tabako vartojimas, rūkymas ir pasyvus rūkymas, žalingi alkoholio vartojimo įpročiai, su aplinka susiję pavojaus sveikatai veiksniai, neteisėtų narkotikų vartojimas ir su narkotikais siejama žala sveikatai, nutukimas ir nesveikos mitybos įpročiai, taip pat susiję su skurdu ir fiziniu neaktyvumu, taip pat propaguojant sveiką gyvenseną skatinančią aplinką ir didesnį informuotumą apie rizikos veiksnius, gerai parengtas visuomenės sveikatos užtikrinimo priemones, skirtas infekcijų ir infekcinių ligų, kurioms galima užkirsti kelią, be kita ko, naudojant skiepus, naštai ir poveikiui bendrai sveikatos būklei visais gyvenimo etapais mažinti, siekiant papildyti valstybių narių veiksmus pagal atitinkamas strategijas. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti sveikatos ugdymui, nes jis padeda pavieniams asmenims ir bendruomenėms gerinti savo sveikatą, gilinti savo žinias ir daryti įtaką savo nuostatoms. Dabartiniai sveikatos srities uždaviniai gali būti veiksmingai sprendžiami tik bendradarbiaujant ES lygmeniu ir tęsiant ES veiksmus sveikatos srityje. Pagal ESF+ sveikatos dalį reikėtų remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, į ją reikėtų integruoti veiksmingus prevencijos ir visuotinio informuotumo didinimo modelius, naujoviškas technologijas ir naujus verslo modelius bei sprendimus siekiant valstybėse narėse sukurti inovatyvias, prieinamas, veiksmingas ir tvarias sveikatos sistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos miestų ir kaimo vietovių gyventojams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
38 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(38a)   siekdama įgyvendinti ESF+ sveikatos dalies veiksmus, Europos Komisija turėtų remti valdančiosios tarybos sveikatos klausimais sukūrimą. Be to, Komisija turėtų pasiūlyti būdus ir metodus, kaip su sveikatos priežiūra susijusi veikla galėtų būti derinama su Europos semestro procesu, nes šiuo metu ji įgaliota rekomenduoti sveikatos priežiūros sistemų (iš tiesų ir kitų socialinių sveikatą lemiančių veiksnių) reformas siekiant didesnio sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos prieinamumo ir tvarumo ES valstybėse narėse;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
(39)  pirmalaikio mirtingumo nuo neužkrečiamųjų ligų lygis Sąjungoje siekia 80 proc., o veiksminga prevencija yra susijusi su įvairiais tarpvalstybiniais aspektais. Tuo pačiu metu Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad, stiprinant parengtį ir reagavimo pajėgumus, būtina mažinti dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, kaip antai užkrečiamųjų ligų ir kitų biologinių, aplinkosauginių ir nežinomų grėsmių, visuomenės sveikatai kylančias pasekmes;
(39)  pirmalaikio mirtingumo nuo neužkrečiamųjų ligų lygis Sąjungoje siekia 80 proc., o veiksminga prevencija yra susijusi su įvairiais skirtingus sektorius apimančiais veiksmais ir tarpvalstybiniais aspektais. Tuo pačiu metu Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad, stiprinant parengtį ir reagavimo pajėgumus, būtina mažinti dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, kaip antai staigaus ir suminio teršalų išmetimo į aplinką ir aplinkos užteršimo, užkrečiamųjų ligų ir kitų biologinių, aplinkosauginių ir nežinomų grėsmių, visuomenės sveikatai kylančias pasekmes;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
39 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(39a)   nuolatinės investicijos į novatoriškus bendruomeninius metodus, skirtus kovai su tarpvalstybinėmis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir virusinio hepatito epidemijomis, yra gyvybiškai svarbios, nes ligų socialinis matmuo yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos gebėjimui įveikti jas kaip epidemijas ES ir kaimyninėse šalyse. Ryžtingesnis politinis vadovavimas ir tinkamos techninės bei finansinės priemonės, skirtos tvariam regioninio masto reagavimui į kovą su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu užtikrinti Europoje, padės siekti darnaus vystymosi tikslų, susijusių su šiomis ligomis;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingomis antimikrobinėmis medžiagomis užtikrinimas yra itin svarbūs uždaviniai sveikatos sistemų rezultatyvumui ir piliečių sveikatai;
(40)  atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingomis antimikrobinėmis medžiagomis užtikrinimas, kartu vis dėlto mažinant jų naudojimą siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, yra itin svarbūs uždaviniai sveikatos sistemų rezultatyvumui ir piliečių sveikatai;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
42 konstatuojamoji dalis
(42)  atsižvelgiant į specifinį kai kurių ESF+ sveikatos dalies tikslų ir tos dalies veiksmų pobūdį, susijusią veiklą geriausiai galėtų įgyvendinti atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos. Šios pačių valstybių narių paskirtos institucijos turėtų būti laikomos paramos gavėjais pagal [naujojo Finansinio reglamento] [195] straipsnį, o dotacijos tokioms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus;
(42)  atsižvelgiant į specifinį kai kurių ESF+ sveikatos dalies tikslų ir tos dalies veiksmų pobūdį, susijusią veiklą geriausiai galėtų įgyvendinti atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos aktyviai remiant pilietinei visuomenei. Todėl šios pačių valstybių narių paskirtos institucijos ir, prireikus, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti laikomos paramos gavėjomis pagal [naujojo Finansinio reglamento] [195] straipsnį, o dotacijos tokioms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
42 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(42a)   siekiant padidinti programos veiksmingumą vykdant trūkumų ir neatitikimų stebėseną, Komisija turėtų įgyvendinti ir naudoti programinius ir veiksmų specialiuosius stebėsenos rodiklius, kad užtikrintų programos tikslų įgyvendinimą;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
42 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(42b)   ESF + programa turėtų būti siekiama šalinti esamas pilietinės visuomenės dalyvavimo kliūtis, pavyzdžiui, supaprastinant paraiškų teikimo procedūras, taikant ne tokius griežtus finansinius kriterijus, kai kuriais atvejais atsisakant bendro finansavimo procentinės dalies, taip pat didinant pacientų, jų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pajėgumus teikiant atitinkamą mokymą ir švietimą. Šia programa taip pat turi būti siekiama sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės tinklams ir organizacijoms, kurie padėtų siekti jos tikslų, įskaitant Sąjungos lygmens organizacijas, veikti Sąjungos lygmeniu;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
42 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(42c)   ESF+ sveikatos dalies įgyvendinimas turėtų būti toks, kad būtų atsižvelgiama į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Laikantis Sutarties įsipareigojimų ir gerbiant valstybių narių, kaip pagrindinio dalyvio Sąjungos sprendimų priėmimo procese, vaidmenį, turėtų būti įtrauktos subnacionalinio lygmens kompetentingos institucijos, kad jas įtraukus į socialinę politiką vietos lygmeniu būtų užtikrintas veiksmingas ir ilgalaikis Sąjungos sveikatos politikos poveikis;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  ES sveikatos srities teisės aktų poveikis piliečių gyvenimui, sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumui bei tvarumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui yra tiesioginis. Sveikatos apsaugai ES užtikrinti itin svarbi medicinos produktų ir technologijų (vaistų, medicinos prietaisų ir žmogiškųjų medžiagų) reguliavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai atvejais nustatyta reguliavimo sistema. Reguliavimo sistema ir sistemos įgyvendinimas bei vykdymo užtikrinimas turi neatsilikti nuo inovacijų, mokslinių tyrimų pažangos ir visuomenės pokyčių šioje srityje, kartu turi būti siekiama sveikatos politikos tikslų. Todėl reikia nuolat rinkti tokio mokslinio pobūdžio teisės aktams įgyvendinti reikalingus faktinius įrodymus;
(44)  ES sveikatos srities teisės aktų poveikis piliečių gyvenimui, sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumui bei tvarumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui yra tiesioginis. Sveikatos apsaugai ES užtikrinti itin svarbi medicinos produktų ir technologijų (vaistų, medicinos prietaisų ir žmogiškųjų medžiagų) reguliavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai atvejais nustatyta reguliavimo sistema. Be to, daugelis kitų Sąjungos teisės aktų turi reikšmingą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, teisės aktai, susiję su maistu ir maisto produktų ženklinimu, oro tarša, endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis ir pesticidais. Kai kuriais atvejais bendras pavojaus aplinkai veiksnių poveikis nėra aiškiai suprantamas ir dėl to gali kilti nepriimtinas pavojus piliečių sveikatai;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
44 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(44a)   reglamentas, kuriuo daromas poveikis sveikatai, taip pat šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, turėtų neatsilikti nuo inovacijų ir mokslinių tyrimų pažangos bei visuomenės pokyčių šioje srityje, kartu toliau vadovaujantis ES sutartyse įtvirtintu atsargumo principu. Todėl būtina nuolat plėtoti tokio mokslinio pobūdžio teisės aktams įgyvendinti reikalingą faktinių duomenų bazę ir – siekiant užtikrinti galimybę atlikti nepriklausomą kontrolę, kad būtų atgautas visuomenės pasitikėjimas ES procesais, taip pat todėl, kad dalijimasis šiais faktiniais duomenimis atitinka viešąjį interesą – turėtų būti užtikrinamas aukščiausias skaidrumo lygis;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
44 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(44b)   sveikatos priežiūros sektorius pats vienas negali spręsti sveikatos uždavinių, nes sveikatą lemia daug su šiuo sektoriumi nesusijusių veiksnių. Taigi, kaip nurodyta Mastrichto ir Amsterdamo sutartyse, sveikatos aspektų integravimas į visų sričių politiką yra svarbus Sąjungos gebėjimui spręsti būsimus uždavinius. Tačiau siekis, kad kiti sektoriai žinotų apie jų sprendimų poveikį sveikatai ir integruotų sveikatos klausimus į savo politikos sritis, – vienas iš didžiausių iššūkių, kurį šiuo metu patiria Europos sveikatos sektorius. Iki šiol buvo užregistruoti svarbūs sveikatos srities laimėjimai įgyvendinant atitinkamas politikos priemones tokiose srityse, kaip švietimas, eismas, mityba, žemės ūkis, darbas arba planavimas. Pavyzdžiui, įdiegus politikos priemonių ir reglamentų, susijusių su maisto kokybe, fiziniu aktyvumu ir sumažėjusiu rūkymu, pakeitimus, labai pagerėjo širdies sveikata;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams paremti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;
(46)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams paremti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu ir metinis 30 proc. tikslas, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES19 94] straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai privalo atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į užimtumo ir socialinių inovacijų dalies bei sveikatos dalies taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos UŠT;
(47)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES19 94] straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai privalo atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į užimtumo ir socialinių inovacijų dalies bei sveikatos dalies taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos UŠT. Programoje turi būti atsižvelgta į konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria šiose teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai, kad jie galėtų veiksmingai pasinaudoti nurodytomis dalimis;
__________________
__________________
19 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
19 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  trečiosios šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarimu nustatytą bendradarbiavimo sistemą, kuria programas numatoma įgyvendinti remiantis sprendimu, priimtu pagal tą susitarimą. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kuria atsakingam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos Audito Rūmams būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus;
(48)  laikydamosi visų atitinkamų taisyklių ir reglamentų, trečiosios šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarimu nustatytą bendradarbiavimo sistemą, kuria programas numatoma įgyvendinti remiantis sprendimu, priimtu pagal tą susitarimą. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kuria atsakingam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos Audito Rūmams būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
50 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(50a)   svarbu užtikrinti patikimą ir teisingą Fondo finansinį valdymą siekiant užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas kuo aiškiau, veiksmingiau ir būtų kuo paprasčiau jį naudoti, tuo pačiu garantuojant teisinį tikrumą ir užtikrinant, kad ši priemonė būtų prieinama visiems dalyviams. Kadangi ESF+ veikla vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, valstybės narės raginamos neįtraukti papildomų taisyklių arba nekeisti esamų taisyklių, nes dėl to paramos gavėjui būtų sudėtingiau naudotis lėšomis ir gali būti vėluojama apmokėti sąskaitas faktūras;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
51 konstatuojamoji dalis
(51)  šio reglamento tikslų, t. y. tikslų, kuriais siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, skatinti sveikatinimą ir mažinti skurdą, įskaitant veiksmus pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir sveikatos dalį, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(51)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti darbo rinkų veiksmingumą ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo, mokymo ir priežiūros kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes, skatinti sveikatinimą ir panaikinti skurdą, įskaitant veiksmus pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir sveikatos dalį, valstybės narės negali deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas
Dalykas
Šiuo reglamentu sukuriamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+).
Šiuo reglamentu sukuriamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+). ESF+ sudaro trys dalys: dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis.
Jame nustatomi ESF+ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, jo vykdymo metodai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Šiame reglamente nustatomi ESF+ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, jo vykdymo metodai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės, kurios papildo bendrąsias taisykles, taikomas ESF + pagal Reglamentą (ES) Nr. [Bendrųjų nuostatų reglamentas].
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Apibrėžtys
Apibrėžtys
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1)  papildomos priemonės – maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantys veiksmai, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį, pavyzdžiui, asmenų siuntimas socialinėms paslaugos gauti ir socialinių paslaugų teikimas arba konsultavimas namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimais;
1)  papildomos priemonės – maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantys veiksmai, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį ir panaikinti skurdą, pavyzdžiui, asmenų siuntimas socialinėms paslaugoms ir psichologinei pagalbai gauti ir tokių paslaugų teikimas, reikiamos informacijos apie viešąsias paslaugas teikimas arba konsultavimas namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimais;
2)  asocijuotoji šalis – trečioji valstybė, sudariusi su Sąjunga susitarimą, kuriuo jai suteikiama teisė pagal 30 straipsnį dalyvauti ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
2)  asocijuotoji šalis – trečioji valstybė, sudariusi su Sąjunga susitarimą, kuriuo jai suteikiama teisė pagal 30 straipsnį dalyvauti ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
3)  pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys ir mokyklinės prekės;
3)  pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys, įskaitant moterų higienos reikmenis, ir mokyklinės prekės;
4)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
4)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
5)  bendrieji trumpojo laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį per keturias savaites nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus (nebetaikymo data);
5)  bendrieji trumpojo laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį per keturias savaites nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus (nebetaikymo data);
6)  bendrieji ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį praėjus šešioms savaitėms nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus;
6)  bendrieji ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį praėjus šešiems ir dvylikai mėnesių nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus;
7)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos – faktinės išlaidos, susijusios su paramos gavėjo įsigytu maistu ir (arba) pagrindine materialine pagalba, neapsiribojant maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos kainomis;
7)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos – faktinės išlaidos, susijusios su paramos gavėjo įsigytu maistu ir (arba) pagrindine materialine pagalba, neapsiribojant maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos kainomis;
7a)  tarpvalstybinės partnerystės (užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje) – nuolatinės valstybinių užimtumo tarnybų, pilietinės visuomenės ar socialinių partnerių bendradarbiavimo struktūros, veikiančios ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse;
8)  galutinis gavėjas – labiausiai skurstantis asmuo ar skurstantys asmenys, gaunantis (-ys) 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nustatytą paramą;
8)  galutinis gavėjas – labiausiai skurstantis asmuo ar skurstantys asmenys, gaunantis (-ys) 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nustatytą paramą;
9)  sveikatos krizė – bet kuri krizė, kuri paprastai suprantama kaip grėsmė sveikatai ir dėl kurios valdžios institucijos netikrumo sąlygomis turi imtis skubių veiksmų;
9)  sveikatos krizė – bet kuri krizė, kuri paprastai suprantama kaip grėsmė sveikatai ir dėl kurios valdžios institucijos netikrumo sąlygomis turi imtis skubių veiksmų;
10)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;
10)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;
11)  mikrofinansavimas apima garantijas, mikrokreditus, nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą, teikiamus drauge su verslo plėtros paslaugomis, pavyzdžiui, individualiomis konsultacijomis, mokymu ir mentoryste, kurios yra skirtos asmenims ir labai mažoms įmonėms, kuriems yra sunku gauti paskolą profesinei ir (arba) pajamų duodančiai veiklai vykdyti;
11)  mikrofinansavimas apima garantijas, mikrokreditus, nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą, teikiamus drauge su verslo plėtros paslaugomis, pavyzdžiui, individualiomis konsultacijomis, mokymu ir mentoryste, kurios yra skirtos asmenims ir labai mažoms įmonėms, kuriems yra sunku gauti paskolą profesinei ir (arba) pajamų duodančiai veiklai vykdyti;
12)  labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ar balansas neviršija 2 000 000 EUR;
12)  labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ar balansas neviršija 2 000 000 EUR;
13)  labiausiai skurstantys asmenys – fiziniai asmenys, atskiri asmenys, šeimos, namų ūkiai ar tokių asmenų grupės, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytus (konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų) ir nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintus objektyvius kriterijus įvardijami ar pripažįstami remtinais, ir šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse;
13)  labiausiai skurstantys asmenys – fiziniai asmenys (pavieniai asmenys, šeimos, namų ūkiai ar tokių asmenų grupės), įskaitant vaikus ir benamius, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytus (konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų) ir nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintus objektyvius kriterijus įvardijami ar pripažįstami remtinais, ir šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse;
14)  pamatinė vertė – vertė bendrųjų ir konkrečios programos rezultatų rodiklio tikslams nustatyti, kuri yra grindžiama esamomis ar ankstesnėmis panašiomis intervencinėmis priemonėmis;
14)  pamatinė vertė – vertė bendrųjų ir konkrečios programos rezultatų rodiklio tikslams nustatyti, kuri yra grindžiama esamomis ar ankstesnėmis panašiomis intervencinėmis priemonėmis;
15)  socialinė įmonė – įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, arba fizinis asmuo, kurie:
15)  socialinė įmonė – socialinės ekonomikos įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, arba fizinis asmuo, kuris (-i):
a)  pagal savo įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisinį dokumentą, kuriais pagal jų buveinės valstybės narės taisykles jiems gali būti numatyta atsakomybė, siekia pagrindinio socialinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, o ne pelno kitiems tikslams, ir kurie teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas arba gamina socialinės grąžos duodančias prekes ir (arba) gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio tikslo;
a)  pagal savo įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisinį dokumentą, kuriais pagal jų buveinės valstybės narės taisykles jiems gali būti numatyta atsakomybė, siekia pagrindinio socialinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, įskaitant poveikį aplinkai, o ne pelno kitiems tikslams, ir kurie teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas arba gamina socialinės grąžos duodančias prekes ir (arba) gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio tikslo;
b)  naudoja savo pelną pirmiausia pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra nustatę iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas bet kuriam pelno paskirstymui, kuriomis užtikrinama, kad toks paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio socialinio tikslo;
b)  pakartotinai investuoja didžiąją dalį savo pelno pirmiausia pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra nustatę iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas bet kuriam pelno paskirstymui, kuriomis užtikrinama, kad toks paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio socialinio tikslo;
c)  yra versliai, atskaitingai ir skaidriai administruojami, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį;
c)  yra versliai, demokratiškai, vadovaujantis dalyvavimo principu, atskaitingai ir skaidriai administruojami, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį;
15a)  socialinės ekonomikos įmonės – įvairių tipų įmonės ir subjektai, patenkantys į socialinės ekonomikos sritį, pvz., kooperatyvai, savidraudos įmonės, asociacijos, fondai, socialinės įmonės ir kitų tipų įmonės, kurių veikla reglamentuojama pagal atskirų valstybių narių įstatymus ir kurios grindžiamos asmens ir socialinių tikslų viršenybe prieš kapitalą, demokratinį valdymą, solidarumą ir pakartotinį didžiosios pelno arba pertekliaus dalies investavimą;
16)  socialinės inovacijos – veikla, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų (produktų, paslaugų ir modelių), kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;
16)  socialinės inovacijos – veikla, įskaitant kolektyvinę veiklą, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų (produktų, paslaugų, praktikų ir modelių), kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą, be kita ko, tarp viešųjų, trečiojo sektoriaus organizacijų, t. y. savanorių ir bendruomeninių organizacijų, ir socialinės ekonomikos įmonių, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;
17)  socialiniai eksperimentai – politikos intervencinės priemonės, kuriomis teikiamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius, kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų;
17)  socialiniai eksperimentai – politikos intervencinės priemonės, kuriomis teikiamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius, kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis, įskaitant kitas geografines vietoves ir sektorius, ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų;
18)  bendrieji gebėjimai – žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia kiekvienam žmogui, bet kuriuo jų gyvenimo etapu siekiančiam save realizuoti ir tobulinti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti aktyviu piliečiu. Bendrieji gebėjimai yra šie: raštingumo; daugiakalbystės; matematikos, gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos; skaitmeniniai; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi mokytis; pilietybės; verslumo; kultūrinio sąmoningumo ir raiškos;
18)  bendrieji gebėjimai – žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia kiekvienam žmogui, bet kuriuo jų gyvenimo etapu siekiančiam save realizuoti ir tobulinti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti aktyviu piliečiu. Bendrieji gebėjimai yra šie: raštingumo; daugiakalbystės; matematikos, gamtos mokslų, technologijų. menų ir inžinerijos; skaitmeniniai; žiniasklaidos; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi mokytis; pilietybės; verslumo; (tarp)kultūrinio sąmoningumo ir raiškos bei kritinio mąstymo;
19)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė.
19)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė;
19a)  nepalankias sąlygas turinčios grupės – tikslinės grupės, kuriose dideliam skaičiui žmonių gresia skurdo, diskriminacijos ar socialinės atskirties grėsmė, įskaitant (bet ne tik) etnines mažumas, pavyzdžiui, romus, trečiųjų šalių piliečius, migrantus, vyresnio amžiaus asmenis, vaikus, vienišas motinas ar vienišus tėvus, neįgalius asmenis arba lėtinėmis ligomis sergančius asmenis;
19b)  mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų mokymasis (formalusis, neformalusis ir savišvieta), vykstantis visais gyvenimo etapais, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, ir padedantis gerinti žinias, įgūdžius, kompetencijas ir galimybes dalyvauti visuomenės veikloje.
2.  [Būsimojo BNR] [2] straipsnio apibrėžtys taip pat taikomos ESF+ daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.
2.  [Būsimojo BNR] [2] straipsnio apibrėžtys taip pat taikomos ESF+ daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.
2a.  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1046 [Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 2 straipsnio apibrėžtys1a taip pat taikomos užimtumo ir socialinių inovacijų daliai bei sveikatos daliai taikant tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdus.
________________
1a 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Bendrieji tikslai ir vykdymo metodai
Bendrieji tikslai ir vykdymo metodai
Atsižvelgiant į principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti didelį užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotų ir lanksčių darbuotojų, pasirengusių ateities darbo rinkai.
ESF+ padeda valstybėms narėms (nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu) ir Sąjungai sukurti įtraukias visuomenes, pasiekti didelį kokybiško užimtumo lygį, užtikrinti darbo vietų kūrimą, kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą, lygias galimybes, panaikinti skurdą, įskaitant vaikų skurdą, užtikrinti socialinę įtrauktį ir integraciją, socialinę sanglaudą, socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotų ir atsparių darbuotojų, pasirengusių ateities darbo rinkai.
ESF+ turi atitikti Europos Sąjungos sutartis ir Chartiją, vadovautis Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, išdėstytais principais, ir taip prisidėti prie Sąjungos tikslų stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį ir Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarime nustatytus įsipareigojimus.
ESF + remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.
ESF + remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, vienodos galimybės įsidarbinti, mokymasis visą gyvenimą, kokybiškos ir tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga, integracija ir įtrauktis, skurdo, įskaitant vaikų skurdą, panaikinimas, investicijos į vaikus ir jaunimą, nediskriminavimas, lyčių lygybė, galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.
Fondo parama įgyvendinama:
Fondo parama įgyvendinama:
a)  taikant pasidalijamąjį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje išvardytus konkrečius tikslus (ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), ir
a)  taikant pasidalijamąjį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje išvardytus konkrečius tikslus (ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), ir
b)  taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje išvardytus tikslus (užimtumo ir socialinių inovacijų dalis), ir pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 26 straipsnyje išvardytus tikslus (sveikatos dalis).
b)  taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje išvardytus tikslus (užimtumo ir socialinių inovacijų dalis), ir pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 26 straipsnyje išvardytus tikslus (sveikatos dalis).
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Konkretūs tikslai
Konkretūs tikslai
1.  ESF + remia šiuos konkrečius tikslus užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos politikos srityse ir tokiu būdu taip pat padeda siekti [būsimojo BNR] [4] straipsnyje išdėstyto politikos tikslo – „Socialiai atsakingesnė Europa. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas“:
1.  ESF + remia šiuos konkrečius tikslus užimtumo, švietimo, judumo, socialinės įtraukties, skurdo panaikinimo ir sveikatos politikos srityse ir tokiu būdu taip pat padeda siekti [būsimojo BNR] [4] straipsnyje išdėstyto politikos tikslo – „Socialiai atsakingesnė Europa. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas“:
i)  suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką;
i)  suteikti daugiau galimybių visiems darbo ieškantiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, ekonominiu požiūriu neveikliems žmonėms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, visų pirma nuo darbo rinkos labiausiai atskirtiems asmenims, kokybiškai įsidarbinti ir naudotis aktyvumo darbo rinkoje skatinimo priemonėmis, visų pirma specialiomis jaunimui skirtomis priemonėmis, ypač įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir propaguoti užimtumą, savarankišką darbą, verslumą ir socialinę ekonomiką;
ii)  modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius;
ii)  modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius;
iii)  skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje, sudaryti sąlygas lengviau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, siekti sveikos ir gerai pritaikytos darbo aplinkos, kurioje būtų sumažinta rizika sveikatai, skatinti darbuotojus, įmones ir verslininkus prisitaikyti prie pokyčių, o vyresnius žmones – aktyviai ir sveikai gyventi;
iii)  skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje, siekti profesinės karjeros, skatinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo taikymą, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ypač daug dėmesio skiriant vienišoms motinoms ir vienišiems tėvams, taip pat vienodas galimybes naudotis įperkamomis, įtraukiomis ir kokybiškomis vaikų priežiūros, ikimokyklinio ugdymo, vyresnio amžiaus asmenų priežiūros bei kitomis priežiūros paslaugomis ir parama; ir siekti sveikos ir gerai pritaikytos darbo aplinkos, kurioje būtų mažinami pavojai sveikatai ir ligų rizika, skatinti darbuotojus, įmones ir verslininkus prisitaikyti prie pokyčių, persikvalifikuoti, o vyresnius žmones – aktyviai ir sveikai gyventi;
iv)  didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;
iv)  didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtrauktį ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, ir pripažinti neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, skatinti e. įtrauktį ir palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, siekiant atspindėti socialinius ir ekonominius reikalavimus;
v)  skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju išsilavinimu ir profesiniu mokymu ir baigiant aukštuoju mokslu ir suaugusiųjų švietimu, be kita ko, remiant judumą mokymosi tikslais;
v)  skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės ir slaugytojai, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų, įperkamų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų, nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo ir mokymo, sprendžiant mokyklos nebaigimo klausimą, skatinant dualinių mokymo sistemų įvedimą, pameistrystes, judumą mokymosi tikslais visiems ir neįgalių asmenų galimybes mokytis;
vi)  skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių ir skaitmeninių įgūdžių, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą;
vi)  skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių ir verslumo bei skaitmeninių įgūdžių, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą bei aktyvų dalyvavimą visuomenėje;
vii)  skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą;
vii)  skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes, nediskriminavimą ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą, ypač nepalankias sąlygas turinčių grupių;
viii)  skatinti trečiųjų valstybių piliečių ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, socialinę ir ekonominę integraciją;
viii)  skatinti ilgalaikę veiksmingą trečiųjų valstybių piliečių, įskaitant migrantus, socialinę ir ekonominę integraciją;
viiia) kovoti su marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, diskriminacija ir skatinti jų socialinę ir ekonominę integraciją;
ix)  suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškų ir tvarių paslaugų; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, siekti, kad būtų socialinės apsaugos galimybių; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, rezultatyvumą ir tvarumą;
ix)  suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškų, prieinamų ir tvarių paslaugų, įskaitant aprūpinimo būstu paslaugas ir į asmenį orientuotas sveikatos priežiūros ir susijusias priežiūros paslaugas; modernizuoti socialinio draudimo institucijas, viešąsias užimtumo tarnybas, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties sistemas, be kita ko, užtikrinant vienodas socialinės apsaugos galimybes, visų pirma vaikams, palankių sąlygų neturintiems asmenims ir labiausiai skurstantiems asmenims; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, taip pat ir neįgaliesiems, rezultatyvumą ir tvarumą;
ixa)  didinti neįgaliųjų prieigos galimybes, siekiant sustiprinti jų integraciją į darbo rinką, švietimo ir mokymo sistemas;
x)  skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant pačias nepalankiausias sąlygas turinčius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją;
x)  skatinti žmonių, kurie skursta arba kuriems gresia skurdas ir (arba) ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją;
xi)  mažinti materialinį nepriteklių pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant papildomas priemones.
xi)  mažinti labiausiai skurstančių asmenų materialinį nepriteklių teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant papildomas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti jų socialinę įtrauktį, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams.
2.  Vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, kuriais siekiama konkrečių tikslų, nurodytų 1 dalyje, ESF+ taip pat padeda siekti kitų politikos tikslų, išdėstytų [būsimojo BNR] [4] straipsnyje, visų pirma tikslų, susijusių su:
2.  Vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, kuriais siekiama konkrečių tikslų, nurodytų 1 dalyje, ESF+ taip pat siekia padėti siekti kitų politikos tikslų, išdėstytų [būsimojo BNR] [4] straipsnyje, visų pirma tikslų, susijusių su:
1.  pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;
1.  pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, medicinos ir sveikatos priežiūros centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką, atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomus socialinės ekonomikos įstatymus ir sistemas;
2.  žalesne, mažai anglies dioksido naudojančia Europa: tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose.
2.  žalesne, mažai anglies dioksido naudojančia Europa: tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, didinti gyventojų informuotumą apie darnų vystymąsi ir gyvenimo būdą, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją, sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos, žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos sektoriuose;
2a.  Sąjunga, labiau priartėjusia prie piliečių: mažinti skurdą ir įgyvendinti socialinės įtraukties priemones, atsižvelgiant į miesto, kaimo ir pakrančių teritorijų ypatybes, siekiant kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe miestuose ir regionuose;
2b.  pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį, ESF+ remia Sąjungos priemonių, strategijų ir atitinkamų teisės aktų kūrimą, įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą ir skatina įrodymais grindžiamą politikos formavimą, socialines inovacijas ir socialinę pažangą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis bei privačiomis įstaigomis (1-as konkretus tikslas); jis remia savanorišką darbuotojų geografinį judumą teisingomis sąlygomis ir didina užimtumo galimybes (2-as konkretus tikslas); jis skatina užimtumą ir socialinę įtrauktį didindamas labai mažų įmonių ir socialinės ekonomikos įmonių, ypač pažeidžiamų žmonių, galimybes gauti mikrofinansavimą (3-as konkretus tikslas).
3.  Pagal ESF+ sveikatos dalį remiamas sveikatinimo skatinimas ir ligų prevencija, padedama didinti sveikatos sistemų rezultatyvumą, prieinamumą ir tvarumą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą, mažinami sveikatos skirtumai, piliečiai apsaugomi nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai ir remiami ES sveikatos teisės aktai.
3.  Pagal ESF+ sveikatos dalį remiama žmonių aukšto lygio sveikatos apsauga ir ligų prevencija, be kita ko, skatinant fizinį aktyvumą ir švietimą sveikatos klausimais, padedama didinti sveikatos sistemų rezultatyvumą, prieinamumą ir tvarumą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą, mažinami sveikatos netolygumai, ilginama tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo, piliečiai apsaugomi nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, stiprinama ligų prevencija, ankstyva diagnostika ir sveiko gyvenimo būdo skatinimas visą gyvenimą, taip pat stiprinami ir remiami su sveikata susiję ES teisės aktai, įskaitant aplinkos sveikatos srityje, ir skatinamas sveikatos aspektų integravimas į Sąjungos visų sričių politiką. Sąjungos sveikatos politika turėtų būti grindžiama darnaus vystymosi tikslais (DVT), siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės pasiektų 3-čiąjį DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Biudžetas
Biudžetas
1.  2021–2027 m. ESF+ bendras finansinis paketas yra 101 174 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
1.  2021–2027 m. ESF+ bendras finansinis paketas yra 106 781 000 000 EUR 2018 m. kainomis ir 120 457 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
2.  ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal „Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ tikslą skiriama finansinio paketo dalis yra 100 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 88 646 194 590 EUR 2018 m. kainomis, iš kurios 200 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 175 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami 23 straipsnio i punkte nurodyti novatoriški sprendimai, ir 400 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 376 928 934 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
2.  ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal „Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ tikslą skiriama finansinio paketo dalis yra 105 686 000 000 EUR 2018 m. kainomis (119 222 000 000 EUR dabartinėmis kainomis), iš kurių 200 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 175 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami 23 straipsnio i punkte nurodyti novatoriški sprendimai, 5 900 000 000 EUR skiriama priemonėms pagal 10a straipsnyje nurodytą Europos vaiko garantijų programą ir 400 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 376 928 934 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
3.  2021–2027 m. užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ir sveikatos dalies finansinis paketas yra 1 174 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
3.  2021–2027 m. užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ir sveikatos dalies finansinis paketas yra 1 095 000 000 EUR 2018 m. kainomis arba 1 234 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
4.  3 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
4.  3 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
a)  761 000 000 EUR – užimtumo ir socialinių inovacijų daliai įgyvendinti;
a)  675 000 000 EUR 2018 m. kainomis (761 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – užimtumo ir socialinių inovacijų daliai įgyvendinti;
b)  413 000 000 EUR – sveikatos daliai įgyvendinti.
b)  420 000 000 EUR 2018 m. kainomis (473 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 0,36 proc. 2021–2027 m. DFP) – sveikatos daliai įgyvendinti.
5.  3 ir 4 dalyse nurodytos sumos taip pat gali būti panaudotos teikiant programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.
5.  3 ir 4 dalyse nurodytos sumos taip pat gali būti panaudotos teikiant programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Vyrų ir moterų lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas
Lyčių lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas
1.  Pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, įgyvendinant visas programas ir vykdant pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis remiamus veiksmus jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais užtikrinama vyrų ir moterų lygybė. Be to, įgyvendinant programas ir vykdant veiksmus jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais siekiama lygių galimybių visiems, nediskriminuojant dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
1.  Pagal ESF+ įgyvendinant visas programas jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais užtikrinama lyčių lygybė. Be to, įgyvendinant programas jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais remiami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti moterų dalyvavimą profesiniame gyvenime ir padėti joms tobulėti profesinėje srityje, taip pat suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, siekiama lygių galimybių visiems, nediskriminuojant dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios ar sveikatos būklės, amžiaus ar seksualinės orientacijos, be kita ko, užtikrinant neįgaliųjų galimybes naudotis IRT, ir tokiu būdu didinti socialinę įtrauktį ir mažinti nelygybę.
2.  Valstybės narės ir Komisija taip pat remia bet kuriuos ESF+ tikslus atitinkančius konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais raginama laikytis 1 dalyje nurodytų principų, įskaitant perėjimą nuo stacionarinės / institucinės globos prie globos šeimoje ar bendruomenėje.
2.  Valstybės narės ir Komisija taip pat remia bet kuriuos ESF+ tikslus atitinkančius konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais raginama laikytis 1 dalyje nurodytų principų, įskaitant perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ar bendruomenėje ir geresnių prieigos sąlygų visiems neįgaliesiems sudarymą.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas
Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas
1.  Valstybės narės sutelkia ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami uždaviniai, nustatyti jų nacionalinėse reformų programose, Europos semestre ir atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises.
1.  Valstybės narės sutelkia ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami uždaviniai, nustatyti jų nacionalinėse reformų programose, Europos semestre ir atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises, socialinių rodiklių suvestinę pagal Europos semestrą ir į regioninius ypatumus, taip prisidėdamos prie Sąjungos tikslų, nustatytų SESV 174 straipsnyje, susijusių su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimu ir visiškai atitinkančių Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus.
Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu vykdydamos veiklą, susijusią su ESF+ ir kitais Sąjungos fondais, programomis ir priemonėmis, kaip antai „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondu ir reformų rėmimo programa, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, siekia sinergijos ir užtikrina koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.
Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu vykdydamos veiklą, susijusią su ESF+ ir kitais Sąjungos fondais, programomis ir priemonėmis, kaip antai Europos regioninės plėtros fondu (ERDF), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF), Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu, programa „InvestEU“, programa „Kūrybiška Europa“, Teisių ir vertybių priemone, programa „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondu, ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendraisiais principais po 2020 m., reformų rėmimo programa, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, siekia sinergijos ir užtikrina koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų vadovaujančiųjų institucijų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad būtų taikomi integruoti metodai ir paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.
2.  Valstybės narės skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems uždaviniams, patenkantiems į ESF+ aprėptį, spręsti, kaip nustatyta 4 straipsnyje.
2.  Valstybės narės skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems uždaviniams, patenkantiems į ESF+ aprėptį, spręsti, kaip nustatyta 4 straipsnyje.
3.  Valstybės narės skiria ne mažiau nei 25 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies vii–xi punktuose nustatytiems konkretiems socialinės įtraukties politikos srities tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimą.
3.  Valstybės narės skiria ne mažiau nei 27 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytiems konkretiems socialinės įtraukties politikos srities tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimą.
3a.  Laikantis 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytų konkrečių socialinės įtraukties politikos tikslų, valstybės narės skiria bent 5 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, tiksliniams veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti Europos vaiko garantiją ir užtikrinti vaikams vienodas galimybes gauti nemokamas sveikatos priežiūros, švietimo ir vaikų priežiūros paslaugas, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis.
4.  Valstybės narės skiria ne mažiau nei 2 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nustatytam konkrečiam tikslui, susijusiam su materialiniu nepritekliumi.
4.  Be minimalaus bent 27 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, paskirstymo konkretiems 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytiems tikslams, valstybės narės skiria ne mažiau nei 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies x ir xi punktuose nustatytam konkrečiam tikslui, susijusiam su labiausiai skurstančių asmenų socialine įtrauktimi ir (arba) materialiniu nepritekliumi.
Tinkamai pagrįstais atvejais, į išteklius, paskirstytus 4 straipsnio 1 dalies x punkte nustatytam konkrečiam tikslui, kuriuo siekiama padėti nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, gali būti atsižvelgta tikrinant, ar laikomasi šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyto ne mažiau nei 2 proc. minimalaus paskirstymo reikalavimo.
5.  Valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 10 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2021–2025 m. skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais būtų remiamas jaunimo užimtumas ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.
5.  Valstybės narės ne mažiau nei 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais remiamas jaunimo užimtumas ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.
Valstybės narės, kurių niekur nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, arba kai jų NEET rodiklis viršija 15 proc. ribą, ne mažiau nei 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo laikotarpio 2021–2025 m. skiria pirmiau minėtiems veiksmams ir struktūrinių reformų priemonėms, ypatingą dėmesį skirdamos tiems regionams, kuriuose šis rodiklis didesnis, ir atsižvelgdamos į regionų skirtumus.
Pagal [būsimojo BNR] [14] straipsnį vidurio laikotarpiu programuojant ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2026 ir 2027 metams, valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2024 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, 2026 ir 2027 metais šiems veiksmams skiria ne mažiau nei 10 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pagal [būsimojo BNR] [14] straipsnį vidurio laikotarpiu programuojant ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2026 ir 2027 metams, valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2024 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį arba kai jų NEET rodiklis viršija 15 proc. ribą, 2026 ir 2027 metais šiems veiksmams arba struktūrinių reformų priemonėms skiria ne mažiau nei 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pirmoje ir antroje pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams skiria ne mažiau nei 15 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Į šį skirstymą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyto mažiausio procentinio dydžio.
Antroje ir trečioje pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams skiria ne mažiau nei 15 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Į šį skirstymą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyto mažiausio procentinio dydžio. Šis skirstymas nepakeičia atokiausių regionų infrastruktūrai ir vystymuisi reikalingų lėšų.
Įgyvendindamos tokius veiksmus valstybės narės teikia pirmenybę neveikliam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.
Įgyvendindamos tokius veiksmus valstybės narės teikia pirmenybę neveikliam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.
6.  2–5 dalys netaikomos konkrečioms papildomoms lėšoms, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
6.  2–5 dalys netaikomos konkrečioms papildomoms lėšoms, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
7.  1–5 dalys netaikomos techninei paramai.
7.  1–5 dalys netaikomos techninei paramai.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a straipsnis (naujas)
7a straipsnis
Pagrindinių teisių paisymas
Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant fondų paramą būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
Bet kokios išlaidos, skirtos veiksmui, kuris neatitinka Chartijos, nėra tinkamos finansuoti pagal Bendrųjų nuostatų reglamento Nr. xx/xx 58 straipsnio 2 dalį ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Partnerystė
Partnerystė
1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina tinkamą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos tikslus, remiamus ESF+ dalimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.
1.  Pagal [būsimasis BNR] 6 straipsnį ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014, kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžios institucijomis, užtikrina prasmingą socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, lygybės įstaigų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų atitinkamų arba atstovaujamųjų organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant užimtumo, švietimo, nediskriminavimo ir socialinės įtraukties politikos veiksmus ir iniciatyvas, remiamus ESF+ dalimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Šis dalyvavimas yra įtraukus ir prieinamas neįgaliesiems.
2.  Valstybės narės kiekvienoje programoje skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti.
2.  Valstybės narės skiria bent 2 proc. ESF+ išteklių sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis rengiant mokymus, kuriant tinklų kūrimo priemones ir stiprinant socialinį dialogą bei remiant socialinių partnerių bendrai vykdomą veiklą.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
9 straipsnis
9 straipsnis
Materialinio nepritekliaus mažinimas
Materialinio nepritekliaus mažinimas
7 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai turi būti programuojami pagal konkretų prioritetą ar programą.
7 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai, susiję su labiausiai skurstančių asmenų socialine įtrauktimi ir (arba) materialiniu nepritekliumi, turi būti programuojami pagal konkretų prioritetą ar programą. Nustatoma ne mažesnė kaip 85 proc. šio prioriteto arba programos bendro finansavimo norma.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Parama jaunimo užimtumui
Parama jaunimo užimtumui
Parama pagal 7 straipsnio 5 dalį turi būti programuojama pagal konkretų prioritetą 4 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytiems konkretiems tikslams remti.
Parama pagal 7 straipsnio 5 dalį turi būti programuojama pagal konkretų prioritetą arba programą 4 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytiems konkretiems tikslams remti.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Parama Europos vaikų garantijai
Parama pagal 7 straipsnio 3a dalį programuojama remiantis konkrečiu prioritetu arba programa, kurie atspindi 2013 m. Europos Komisijos rekomendaciją dėl investicijų į vaikus. Ja remiamas vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos sprendimas pagal 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nurodytus konkrečius tikslus.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas
Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas
Veiksmai, kuriais siekiama išspręsti atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir Europos semestre nustatytus uždavinius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, turi būti programuojami atsižvelgiant į vieną ar kelis konkrečius prioritetus.
Veiksmai, kuriais siekiama išspręsti atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir Europos semestre nustatytus uždavinius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, turi būti programuojami atsižvelgiant į bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus konkrečius tikslus. Valstybės narės užtikrina papildomumą, nuoseklumą, koordinavimą ir sąveiką su Europos socialinių teisių ramsčiu.
Turi būti užtikrinamas pakankamas lankstumas vadovaujančiosios institucijos lygmeniu, kad būtų galima nustatyti ESF+ investicijų prioritetus ir sritis, atsižvelgiant į konkrečius vietos ir regioninius uždavinius.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Integruota teritorinė plėtra
1.  ESF+ lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujasis BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujasis BNR] III antraštinės dalies II skyriumi.
2.  Valstybės narės įgyvendina ESF+ lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujasis BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b straipsnis (naujas)
11b straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
1.  Valstybės narės gali remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, teikdamos jam specialų prioritetą.
2.  Tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nustatytus konkrečius tikslus.
3.  Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc., jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Aprėptis
Aprėptis
Šis skyrius taikomas 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nurodytai ESF+ paramai, kuri įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą (bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama).
Šis skyrius taikomas 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nurodytai ESF+ paramai, kuri įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą (bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama). 13 skyrius taip pat taikomas ESF+ paramai pagal 4 straipsnio 1 dalies xi punktą.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis
13 straipsnis
Novatoriški veiksmai
Novatoriški socialiniai veiksmai
1.  Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir socialiniais eksperimentais, arba įtvirtina principą „iš apačios į viršų“, grindžiamą valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, vietos veiklos grupių, kurios rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, partneryste.
1.  Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir (arba) socialiniais eksperimentais, įskaitant eksperimentus su socialiniu ir kultūriniu komponentu, naudodamosi principu „iš apačios į viršų“, grindžiamą valdžios institucijų, socialinių partnerių, socialinės ekonomikos įmonių, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės partneryste.
1a.  Valstybės narės savo veiksmų programose arba vėlesniu etapu įgyvendinimo metu nustato konkrečias valstybių narių poreikius atitinkančias socialinių inovacijų ir socialinių eksperimentų sritis.
2.  Valstybės narės gali remti novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir kitas Sąjungos programas ir išbandyti mažesniu mastu (socialiniai eksperimentai), taikymą platesniu mastu.
2.  Valstybės narės gali remti novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir kitas Sąjungos programas ir išbandyti mažesniu mastu (socialinės inovacijos ir socialiniai eksperimentai, įskaitant eksperimentus su socialiniu ir kultūriniu komponentu), taikymą platesniu mastu.
3.  Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nustatytus konkrečius tikslus.
3.  Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.
4.  Kiekviena valstybė narė numato bent vieną prioritetą 1 ar 2 dalies arba abiejų dalių nuostatoms įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc. jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.
4.  Kiekviena valstybė narė numato bent vieną prioritetą 1 ar 2 dalies arba abiejų dalių nuostatoms įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc. skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
14 straipsnis
14 straipsnis
Tinkamumas finansuoti
Tinkamumas finansuoti
1.  Be [būsimojo BNR] [58] straipsnyje nurodytų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:
1.  Be [būsimojo BNR] [58] straipsnyje nurodytų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:
a)  žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros teikimo išlaidos ir
a)  žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros pirkimo išlaidos ir
b)  baldų, įrangos ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai juos pirkti yra būtina veiksmo tikslui pasiekti arba kai šie daiktai yra visiškai nusidėvėję, arba kai šių daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.
b)  baldų, įrangos ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai juos pirkti yra absoliučiai būtina veiksmo tikslui pasiekti arba kai šie daiktai yra visiškai nusidėvėję, arba kai šių daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.
2.  Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei toks nepiniginis įnašas buvo suteiktas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir jo vertė neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.
2.  Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei toks nepiniginis įnašas buvo suteiktas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir jo vertė neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.
3.  Konkrečios papildomos lėšos, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, skirtos padėti įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.
3.  Konkrečios papildomos lėšos, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, skirtos padėti įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.
4.  Tiesioginės personalo išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei jų dydis neviršija 100 proc. Eurostato duomenimis įprasto atitinkamos srities specialistų darbo užmokesčio valstybėje narėje.
4.  Tiesioginės personalo išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą. Jei taikoma kolektyvinė sutartis, šios išlaidos nustatomos pagal tą sutartį. Jei kolektyvinė sutartis netaikoma, jų dydis neturi viršyti 100 proc. įprasto atitinkamos srities specialistų arba specialių žinių turinčių ekspertų darbo užmokesčio valstybėje narėje pagal atitinkamos vadovaujančiosios institucijos pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus ir (arba) Eurostato duomenis.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
15 straipsnis
15 straipsnis
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
1.  Kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, programoms, kurioms teikiama bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama, turi būti naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta šio reglamento 1 priede. Programoms taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.
1.  Kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, programoms, kurioms teikiama bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama, turi būti naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta šio reglamento 1 priede arba IIa priede dėl veiksmų, skirtų labiausiai skurstančių asmenų socialinei įtraukčiai pagal 4 straipsnio 1 dalies x punktą. Programoms taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai ir konkrečių veiksmų rodikliai.
2.  Bendriesiems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Jei tinka atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, šiems rodikliams absoliučiais skaičiais nustatomos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Praneštos produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
2.  Bendriesiems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Jei tinka atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, šiems rodikliams absoliučiais skaičiais nustatomos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Praneštos produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
3.  Tiems bendriesiems ir konkrečios programos rezultato rodikliams, kuriems yra nustatytos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės 2024 metams ir siektinos reikšmės 2029 metams, pamatinė vertė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Bendrųjų rezultato rodiklių siekiniai nustatomi absoliučiais skaičiais arba procentais. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų susijusius siekinius galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai. Praneštos bendrųjų produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
3.  Tiems bendriesiems ir konkrečios programos rezultato rodikliams, kuriems yra nustatytos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės 2024 metams ir siektinos reikšmės 2029 metams, pamatinė vertė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Bendrųjų rezultato rodiklių siekiniai nustatomi absoliučiais skaičiais arba procentais. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų susijusius siekinius galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai. Praneštos bendrųjų produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
4.  Duomenis apie dalyviams taikomus rodiklius galima perduoti tik tada, kai yra visi pagal 1 priedo 1a punktą reikalaujami duomenys.
4.  Duomenis apie dalyviams taikomus rodiklius galima perduoti tik tada, kai yra visi pagal 1 priedo 1a punktą reikalaujami duomenys.
4a.  3 dalyje nurodyti duomenys apima poveikio lytims vertinimą, kad būtų galima stebėti, kaip ESF+ programos įgyvendinamos lyčių lygybės požiūriu, ir suskirstyti duomenis pagal lytį.
5.  Kai registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose yra duomenų, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus sudaro sąlygas valdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms patikėta rinkti duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.
5.  Kai registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose yra duomenų, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus gali sudaryti sąlygas valdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms patikėta rinkti duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.
6.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede pateikti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
6.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede ir IIa priede pateikti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnis
17 straipsnis
17 straipsnis
Principai
Principai
1.  ESF+ parama materialiniam nepritekliui mažinti gali būti naudojama tik Sąjungos teisę dėl vartotojų produktų saugos atitinkančio maisto ir prekių skirstymui remti.
1.  ESF+ parama materialiniam nepritekliui mažinti gali būti naudojama tik Sąjungos teisę dėl vartotojų produktų saugos atitinkančio maisto ir prekių skirstymui remti.
2.  Valstybės narės ir paramos gavėjai pasirenka pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, remdamiesi objektyviais kriterijais, susijusiais su labiausiai skurstančių asmenų poreikiais. Renkantis maisto produktus ir, tam tikrais atvejais, prekes, atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą. Atitinkamais atvejais tiekiami maisto produktai pasirenkami, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos.
2.  Valstybės narės ir paramos gavėjai pasirenka pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, remdamiesi objektyviais kriterijais, susijusiais su labiausiai skurstančių asmenų poreikiais. Renkantis maisto produktus ir, tam tikrais atvejais, prekes, atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą ir vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. Atitinkamais atvejais tiekiami maisto produktai pasirenkami, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos.
Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims gali būti teikiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudojant elektroninius čekius ar korteles, jei už juos būtų teikiama tik pagal 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba.
Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims gali būti teikiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudojant elektroninius čekius ar korteles, jei už juos būtų teikiama tik pagal 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba, ir ši pagalba nepakeičia jokių galiojančių socialinių išmokų.
Labiausiai skurstantiems asmenims tiekiamą maistą galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant realizuojamus maisto produktus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnio 2 dalį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti labiausiai skurstantiems asmenims.
Labiausiai skurstantiems asmenims tiekiamą maistą galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant realizuojamus maisto produktus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnio 2 dalį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti labiausiai skurstantiems asmenims.
Be jau turimų programai skirtų sumų, visos lėšos, gautos iš tokio sandorio, turi būti naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms.
Be jau turimų programai skirtų sumų, visos lėšos, gautos iš tokio sandorio, turi būti naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms.
3.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad teikiant ESF+ paramą materialiniam nepritekliui mažinti būtų gerbiamas labiausiai skurstančių asmenų orumas ir užkertamas kelias jų stigmatizavimui.
3.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad teikiant ESF+ paramą materialiniam nepritekliui mažinti būtų gerbiamas labiausiai skurstančių asmenų orumas ir užkertamas kelias jų stigmatizavimui.
4.  Pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą gali papildyti perorientavimas kompetentingoms tarnyboms ir kitos papildomos priemonės, kuriomis būtų siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties.
4.  Pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą papildo perorientavimas kompetentingoms tarnyboms ir kitos papildomos priemonės, kuriomis būtų siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
20 straipsnis
20 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
Tinkamos finansuoti išlaidos
1.  ESF+ paramos materialiniam nepritekliui mažinti tinkamos finansuoti išlaidos:
1.  ESF+ paramos materialiniam nepritekliui mažinti tinkamos finansuoti išlaidos:
a)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu paramos gavėjams, kurie maistą ir (arba) materialinę pagalbą pristato galutiniams gavėjams;
a)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu paramos gavėjams, kurie maistą ir (arba) materialinę pagalbą pristato galutiniams gavėjams;
b)  kai a punktas netaikomas maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimui paramos gavėjams, kurie juos skirsto galutiniams gavėjams, perkančiajai institucijai tenkančios išlaidos, susijusios su maisto ir (arba) materialinės pagalbos vežimu į saugyklas ir (arba) paramos gavėjams, ir saugojimo išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 1 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos;
b)  kai a punktas netaikomas maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimui paramos gavėjams, kurie juos skirsto galutiniams gavėjams, perkančiajai institucijai tenkančios išlaidos, susijusios su maisto ir (arba) materialinės pagalbos vežimu į saugyklas ir (arba) paramos gavėjams, ir saugojimo išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 1 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos;
c)  administracinės, vežimo ir saugojimo išlaidos, kurias patiria paramos gavėjai, skirstantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą arba 5 proc. maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertės išlaidų normą;
c)  administracinės, vežimo ir saugojimo išlaidos, kurias patiria paramos gavėjai, skirstantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą arba 5 proc. maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertės išlaidų normą;
d)  dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo ir skirstymo išlaidos bei tiesiogiai su informuotumo didinimo veikla susijusios išlaidos;
d)  dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo ir skirstymo išlaidos bei tiesiogiai su informuotumo didinimo veikla susijusios išlaidos;
e)  papildomų priemonių, kurias įgyvendina paramos gavėjai arba kurios įgyvendinamos jų vardu ir kurias deklaruoja paramos gavėjai, pristatantys pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą.
e)  papildomų priemonių, kurias įgyvendina paramos gavėjai arba kurios įgyvendinamos jų vardu ir kurias deklaruoja paramos gavėjai, pristatantys pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5,5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą.
2.  Tai, kad 1 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos dėl to, kad už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakinga institucija nesilaikė taikytinos teisės, nėra priežastis sumažinti 1 dalies c ir e punktuose nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas.
2.  Tai, kad 1 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos dėl to, kad už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakinga institucija nesilaikė taikytinos teisės, nėra priežastis sumažinti 1 dalies c ir e punktuose nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas.
3.  Tinkamomis finansuoti nelaikomos toliau nurodytos išlaidos:
3.  Tinkamomis finansuoti nelaikomos toliau nurodytos išlaidos:
a)  skolos palūkanos,
a)  skolos palūkanos,
b)  infrastruktūros teikimo išlaidos,
b)  infrastruktūros pirkimo išlaidos,
c)  naudotų prekių įsigijimo išlaidos.
c)  mažesnės kokybės naudotų prekių įsigijimo išlaidos.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnis
21 straipsnis
21 straipsnis
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
1.  Siekiant stebėti įgyvendinimo pažangą įgyvendinant materialinio nepritekliaus mažinimo prioritetus naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti šio reglamento II priede. Šiose programose taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.
1.  Siekiant stebėti įgyvendinimo pažangą įgyvendinant materialinio nepritekliaus mažinimo prioritetus naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti šio reglamento II priede. Šiose programose taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.
2.  Nustatomos bendrųjų ir konkrečios programos rezultato rodiklių pamatinės vertės.
2.  Nustatomos bendrųjų ir konkrečios programos rezultato rodiklių pamatinės vertės. Ataskaitų teikimo reikalavimai turi būti kuo paprastesni.
3.  Iki 2025 m. birželio 30 d. ir 2028 m. birželio 30 d. vadovaujančiosios institucijos pateikia Komisijai ankstesniais metais atlikto galutinių gavėjų struktūrinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Šis tyrimas grindžiamas modeliu, kurį Komisija nustato įgyvendinimo aktu.
3.  Iki 2025 m. birželio 30 d. ir 2028 m. birželio 30 d. vadovaujančiosios institucijos pateikia Komisijai ankstesniais metais atlikto anonimiško galutinių gavėjų struktūrinio tyrimo rezultatų ataskaitą, kurioje taip pat daug dėmesio skiria jų gyvenimo sąlygoms bei jų materialinio nepritekliaus pobūdžiui. Šis tyrimas grindžiamas modeliu, kurį Komisija nustato įgyvendinimo aktu.
4.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinį tyrimą, taikant 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintas vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos.
4.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinį tyrimą, taikant 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintas vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos.
5.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
5.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalis
Veiklos auditas gali apimti visus jos įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika.
Veiklos auditas gali apimti visus jos įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika. Ankstyvaisiais įgyvendinimo etapais vykdant veiklos auditą reikia naudoti daugiau kontrolės priemonių siekiant, kad kilus sukčiavimo rizikai lėšas būtų galima nukreipti kitiems projektams.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
23 straipsnis
23 straipsnis
Veiklos tikslai
Veiklos tikslai
Toliau nurodyti užimtumo ir socialinių inovacijų dalies veiklos tikslai:
Toliau nurodyti užimtumo ir socialinių inovacijų dalies veiklos tikslai:
a)  rinkti aukštos kokybės lyginamuosius analitinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad politikos sritys, kuriomis siekiama 4 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, būtų grindžiamos patikimais įrodymais ir atitiktų asocijuotųjų šalių poreikius, uždavinius ir esamas sąlygas;
a)  rinkti aukštos kokybės lyginamuosius analitinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad politikos sritys, kuriomis siekiama 4 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, būtų grindžiamos patikimais įrodymais ir atitiktų asocijuotųjų šalių poreikius, uždavinius ir esamas sąlygas;
b)  palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi, tarpusavio vertinimą ir dialogą, susijusius su 4 straipsnyje nurodytų sričių politika, siekiant padėti asocijuotosioms šalims imtis tinkamų politikos priemonių;
b)  palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi, tarpusavio vertinimą ir dialogą, susijusius su 4 straipsnyje nurodytų sričių politika, siekiant padėti asocijuotosioms šalims imtis tinkamų politikos priemonių;
c)  remti socialinius eksperimentus 4 straipsnyje nurodytose srityse ir didinti suinteresuotųjų šalių gebėjimus įgyvendinti, perduoti arba plėsti socialinės politikos inovacijas;
c)  remti socialinius eksperimentus 4 straipsnyje nurodytose srityse ir didinti suinteresuotųjų šalių gebėjimus parengti, suprojektuoti ir įgyvendinti, perduoti arba plėsti socialinės politikos inovacijas, ypatingą dėmesį skiriant miestų, vietos ir regioninių valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių bei ekonominių subjektų parengtų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir socialinės įtraukties srities vietos projektų plėtimo skatinimui;
d)  siekiant sukurti integruotą Europos darbo rinką teikti specialias paramos paslaugas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, kad būtų užpildytos darbo vietos tam tikruose sektoriuose, profesinėse srityse, šalyse, pasienio regionuose arba konkrečioms grupėms (pvz., pažeidžiamiems asmenims) skirtos darbo vietos;
d)  siekiant sukurti integruotą Europos darbo rinką sukurti ir teikti specialias paramos paslaugas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, kad būtų užpildytos darbo vietos tam tikruose sektoriuose, profesinėse srityse, šalyse, pasienio regionuose arba konkrečioms grupėms (pvz., pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims) skirtos darbo vietos;
da)  siekiant skatinti tarpvalstybinę darbo rinką ir tarpvalstybinį judumą sudarant tinkamas sąlygas pasienio teritorijose remti tarpvalstybines valstybinių užimtumo tarnybų, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių partnerystes;
db)  remti EURES darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų dėl geros kokybės ir tvarių laisvų darbo vietų užpildymo ir darbo prašymų patenkinimo, teikimą, įskaitant per tarpvalstybines partnerystes;
dc)  kuriant atviras ir visiems aukštos kokybės tinkamas ir įtraukias Sąjungos darbo rinkas, sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškam geografiniam darbuotojų judumui tinkamomis socialinėmis sąlygomis ir didinti užimtumo galimybes, kartu užtikrinant darbuotojų teises visoje Sąjungoje;
e)  remti rinkos ekosistemos, susijusios su mikrofinansų teikimu steigimosi ir plėtros etapais labai mažoms įmonėms, visų pirma toms, kuriose dirba pažeidžiami asmenys, plėtrą;
e)  remti rinkos ekosistemos, susijusios su mikrofinansų teikimu ir galimybe jų gauti ir jų prieinamumu steigimosi ir plėtros etapais labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos įmonėms ir pažeidžiamiems asmenims, visų pirma įmonėms, kuriose dirba pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes, plėtrą;
f)  remti tinklaveiką Sąjungos lygmeniu ir dialogą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir jų tarpusavio dialogą 4 straipsnyje nurodytose srityse ir prisidėti prie šių suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas (VUT), socialinės apsaugos institucijas, mikrofinansų įstaigas ir socialinėms įmonėms bei socialinės ekonomikos reikmėms lėšas skiriančias institucijas, institucinių gebėjimų stiprinimo;
f)  remti tinklaveiką Sąjungos lygmeniu ir dialogą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir jų tarpusavio dialogą 4 straipsnyje nurodytose srityse ir prisidėti prie dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas (VUT), socialinės apsaugos institucijas, pilietinę visuomenę, mikrofinansų įstaigas ir socialinės ekonomikos įmonėms bei socialinės ekonomikos reikmėms lėšas skiriančias institucijas, institucinių gebėjimų stiprinimo;
g)  remti socialinių įmonių plėtrą ir socialinių investicijų rinkos atsiradimą, supaprastinant valstybinio ir privačiojo sektorių subjektų sąveikos ir fondų bei labdarą teikiančių subjektų dalyvavimo toje rinkoje sąlygas;
g)  remti socialinės ekonomikos įmonių plėtrą ir socialinių investicijų rinkos atsiradimą, supaprastinant valstybinio ir privačiojo sektorių subjektų sąveikos ir fondų bei labdarą teikiančių subjektų dalyvavimo toje rinkoje sąlygas;
h)  parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;
h)  parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą, prieinamumo reikalavimus ir perėjimą nuo institucinių prie šeiminių ir bendruomenių priežiūros paslaugų, įskaitant neįgaliųjų asmenų prieinamumo reikalavimus, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;
i)  remti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perdavimą ir supaprastinti jų plėtojimą, visų pirma užimtumo, įgūdžių ir socialinės įtraukties srityse visoje Europoje;
i)  remti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perdavimą ir supaprastinti jų plėtojimą, visų pirma kovos su skurdu, užimtumo, įgūdžių ir socialinės įtraukties srityse visoje Europoje;
j)  remti atitinkamų tarptautinių socialinių ir darbo standartų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį suvaldyti globalizaciją ir į Sąjungos politikos sričių išorės aspektą, 4 straipsnyje nurodytose srityse.
j)  remti atitinkamų tarptautinių socialinių ir darbo standartų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį suvaldyti globalizaciją ir į Sąjungos politikos sričių išorės aspektą, 4 straipsnyje nurodytose srityse.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a straipsnis (naujas)
23a straipsnis
Paramos telkimas pagal temas ir finansavimas
5 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta Užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ESF+ finansinio paketo dalis visu laikotarpiu paskirstoma 4 straipsnio 2b dalyje nustatytiems konkretiems tikslams tokiomis procentinėmis dalimis:
a)  55 proc. – 1 konkrečiam tikslui;
b)  18 proc. – 2 konkrečiam tikslui;
c)  18 proc. – 3 konkrečiam tikslui;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnis
24 straipsnis
24 straipsnis
Tinkami finansuoti veiksmai
Tinkami finansuoti veiksmai
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 ir 4 straipsniuose nurodytų tikslų.
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 ir 4 straipsniuose nurodytų tikslų.
2.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį tinkami finansuoti toliau nurodyti veiksmai:
2.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį tinkami finansuoti toliau nurodyti veiksmai:
a)  analitinė veikla, be kita ko, susijusi su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma:
a)  analitinė veikla, be kita ko, susijusi su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma:
i)  apklausos, tyrimai, statistinių duomenų rinkimas, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių rengimas, parama Europos lygmens stebėjimo centrams ir kriterijų rengimas;
i)  apklausos, tyrimai, statistinių duomenų rinkimas, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių rengimas, parama Europos lygmens stebėjimo centrams ir kriterijų rengimas;
ii)  socialiniai eksperimentai, kuriais vertinamos socialinės inovacijos;
ii)  socialiniai eksperimentai, kuriais vertinamos socialinės inovacijos;
iii)  Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėsena ir vertinimas;
iii)  Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėsena ir vertinimas;
b)  politikos įgyvendinimas, visų pirma:
b)  politikos įgyvendinimas, visų pirma:
i)  tarpvalstybinė partnerystė ir paramos paslaugos pasienio regionuose;
i)  tarpvalstybinė partnerystė ir paramos paslaugos pasienio regionuose;
ii)  Sąjungos lygmeniu vykdoma ES masto tikslinė darbo jėgos judumo programa, siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatytas darbo jėgos trūkumas;
ii)  Sąjungos lygmeniu vykdoma ES masto tikslinė darbo jėgos judumo programa, siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatytas darbo jėgos trūkumas;
iii)  parama mikrofinansų įstaigoms ir socialinėms įmonėms, įskaitant per derinimo operacijas, kaip antai asimetrinį rizikos pasidalijimą ar sandorių išlaidų mažinimą, taip pat parama socialinės infrastruktūros plėtrai ir įgūdžių ugdymui;
iii)  parama mikrofinansų įstaigoms ir socialinės ekonomikos įmonėms, įskaitant per derinimo operacijas, kaip antai asimetrinį rizikos pasidalijimą ar sandorių išlaidų mažinimą, taip pat parama socialinės infrastruktūros plėtrai ir įgūdžių ugdymui;
iv)  parama tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perduoti ir plačiau taikyti novatoriškus sprendimus;
iv)  parama tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perduoti ir plačiau taikyti novatoriškus sprendimus;
c)  gebėjimų stiprinimas, visų pirma:
c)  gebėjimų stiprinimas, visų pirma:
i)  su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susijusių Sąjungos lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas;
i)  su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susijusių Sąjungos lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas;
ii)  nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos dalies įgyvendinimu susijusias gaires, informaciją ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
ii)  nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos dalies įgyvendinimu susijusias gaires, informaciją ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
iii)  dalyvaujančių šalių administracijų, socialinės apsaugos institucijų ir už darbo jėgos judumą atsakingų užimtumo tarnybų, mikrofinansų įstaigų ir įstaigų, finansuojančių socialines įmones ar kitus socialinių investicijų srities subjektus, taip pat tinklaveikos gebėjimų stiprinimas;
iii)  dalyvaujančių šalių administracijų, socialinės apsaugos institucijų ir už darbo jėgos judumą atsakingų užimtumo tarnybų, mikrofinansų įstaigų ir įstaigų, finansuojančių socialines įmones ar kitus socialinių investicijų srities subjektus, taip pat tinklaveikos gebėjimų stiprinimas;
iv)  suinteresuotųjų šalių tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas;
iv)  socialinių partnerių ir suinteresuotųjų šalių tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas;
d)  komunikacija ir sklaidos veikla, visų pirma:
d)  komunikacija ir sklaidos veikla, visų pirma:
i)  tarpusavio mokymasis keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimu ir lyginamąja analize;
i)  tarpusavio mokymasis keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimu ir lyginamąja analize;
ii)  gairės, ataskaitos, informacinė medžiaga ir nušvietimas žiniasklaidoje, susiję su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis;
ii)  gairės, ataskaitos, informacinė medžiaga ir nušvietimas žiniasklaidoje, susiję su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis;
iii)  informacinės sistemos, kuriose skelbiami su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susiję įrodymai;
iii)  informacinės sistemos, kuriose skelbiami su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susiję įrodymai;
iv)  Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės organizuojami renginiai, konferencijos ir seminarai.
iv)  darbo programai įgyvendinti skirta techninė ir administracinė parama, kaip antai parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, įskaitant informacinių technologijų sistemas.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.
b)  bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba susijusi tarptautinė organizacija.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a straipsnis (naujas)
25a straipsnis
Valdymas
1.  Komisija konsultuoja Sąjungos suinteresuotuosius subjektus, visų pirma socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas užimtumo ir socialinių inovacijų darbo programų, jų prioritetų ir strateginės krypties bei jų įgyvendinimo klausimais.
2.  Komisija užmezga reikiamus ryšius su Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu, Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, Pramonės darbo santykių generalinių direktorių grupe ir Darbuotojų judėjimo laisvės patariamuoju komitetu, siekdama užtikrinti, kad jie būtų reguliariai ir tinkamai informuojami apie šių programų įgyvendinimo pažangą. Komisija taip pat informuoja kitus komitetus, kurių darbo sritys apima užimtumo ir socialinių inovacijų daliai svarbias politikos kryptis, priemones ir veiksmus.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)
-a)   teikti paramą Sąjungos visuomenės sveikatos strategijai, kuria siekiama:
i)  remti valstybes nares joms siekiant apsaugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą ir
ii)  vykdyti Sąjungos misiją sveikatos srityje pagal SESV 168 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis;
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis
a)  stiprinti pasirengimą krizėms, jų valdymą ir reagavimą į jas Sąjungoje, siekiant apsaugoti piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai:
a)  stiprinti pasirengimą krizėms, jų valdymą ir reagavimą į jas Sąjungoje, siekiant spręsti tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemas:
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punkto iv a papunktis (naujas)
iva)   taikyti gerai parengtas visuomenės sveikatos užtikrinimo priemones, skirtas mažinti infekcijų ir infekcinių ligų, kurioms galima užkirsti kelią, naštą ir poveikį;
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punkto iv b papunktis (naujas)
ivb)   remti gebėjimų ugdymą ir priemonių kūrimą siekiant veiksmingos komunikacijos apie riziką;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis
i)  investuoti į sveikatinimo skatinimą ir ligų prevenciją;
i)  investuoti į sveikatinimo skatinimą ir ligų prevenciją, be kita ko, taikant sveikatos raštingumo ir švietimo sveikatos klausimais programas ir skatinant fizinį aktyvumą;
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i a papunktis (naujas)
ia)  investuoti į ankstyvąją diagnostiką ir patikras;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i i papunktis
ii)  remti skaitmeninę pertvarką sveikatos ir priežiūros srityse;
ii)  remti skaitmeninę pertvarką sveikatos ir priežiūros srityse, kuria atsižvelgiama į pacientų ir piliečių poreikius ir problemas, visų pirma nustatant sąsajas su programomis, kuriomis remiamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir skaitmeniniai įgūdžiai;
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto ii a papunktis (naujas)
iia)   skatinti viešąsias skaitmenines paslaugas tokiose srityse kaip sveikata;
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto ii b papunktis (naujas)
iib)   didinti informacijos apie sveikatą saugumą ir kokybę;
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i i papunktis
ii)  remti tvarios Sąjungos sveikatos informacijos sistemos plėtrą;
ii)  remti tvarios, skaidrios ir prieinamos Sąjungos sveikatos informacijos sistemos plėtrą, kartu užtikrinant privačių duomenų apsaugą;
(Komisijos pasiūlyme 26 straipsnio b punkte nurodytų punktų numeracija neteisinga – du punktai sunumeruoti kaip ii) punktai)
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto ii i papunktis
iii)  remti valstybes nares, perduodant joms žinias, kurios naudingos nacionalinių reformų procesams, siekiant rezultatyvesnių, labiau prieinamų ir tvaresnių sveikatos sistemų ir geresnio sveikatinimo skatinimo bei ligų prevencijos, visų pirma sprendžiant Europos semestre nustatytus uždavinius;
iii)  remti valstybes nares, perduodant joms žinias ir teikiant paramą įgyvendinimui, naudingą nacionalinių reformų procesams, siekiant rezultatyvesnių, labiau prieinamų, tvaresnių, nediskriminuojančių, įtraukių ir nešališkų sveikatos sistemų, pagal kurias sprendžiamos socialinės nelygybės problemos, ir geresnio sveikatinimo skatinimo bei ligų prevencijos, visų pirma sprendžiant Europos semestre nustatytus uždavinius. Tai apima ir paramą aukštos kokybės nacionaliniams registrams, kurie taip pat teikia palyginamus duomenis;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto iv a papunktis (naujas)
iva)   remti perėjimą prie į asmenį orientuotos priežiūros, vietoje teikiamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų ir bendruomenės teikiamų integruotos priežiūros paslaugų, visų pirma skatinant organizacinius modelius, grindžiamus įvairių specialybių atstovų komandiniu darbu ir įvairių suinteresuotųjų subjektų tinklaveika;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto iv b papunktis (naujas)
ivb)   užtikrinti, kad, kai tinkama, visi susiję suinteresuotieji subjektai dalyvautų vykdant pirmiau nurodytus veiksmus Sąjungos ir (arba) nacionaliniu lygmenimis;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto iv c papunktis (naujas)
ivc)   parengti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros skirtumų prevencijos ir mažinimo priemones bei strategijas ir skatinti socialinę įtrauktį, galios suteikimą piliečiams ir bendruomenės dalyvavimą;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis
i)  remti teisės aktų dėl vaistų ir medicinos priemonių įgyvendinimą;
i)  remti teisės aktų dėl vaistų, galimybių tokius produktus gauti visoje Sąjungoje ir medicinos priemonių įgyvendinimą;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c punkto v i papunktis
vi)  remti Komisijos Vartotojų saugos mokslinį komitetą ir Pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinį komitetą;
vi)  remti sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką plėtrą ir nustatyti procesus, pagal kuriuos galima svarstyti poveikius sveikatai ir į juos atsižvelgti visose politikos srityse;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)   teikti paramą siekiant stebėti, įgyvendinti ir stiprinti kitus Sąjungos teisės aktus ir politiką, turinčius poveikį sveikatai, kad būtų padedama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) susijusius su:
i)  oro tarša,
ii)  endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis ir kitomis cheminėmis medžiagomis, turinčiomis kenksmingų savybių,
iii)  pesticidų likučiais maiste, vandenyje ir ore,
iv)  maisto ir maisto produktų ženklinimu, įskaitant riebalų rūgščių transizomerus, alkoholio ženklinimą, priedus ir su maistu besiliečiančias medžiagas;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis
ii)  remti platesnį bendradarbiavimą sveikatos technologijų vertinimo srityje, rengiant naujas suderintas taisykles;
ii)  remti platesnį bendradarbiavimą ir pajėgumų kūrimą sveikatos technologijų vertinimo srityje, rengiant naujas suderintas taisykles;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto iii a papunktis (naujas)
iiia)   remti jaunimo švietimo lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais programų ir gerosios patirties bei kampanijų įgyvendinimą;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto iii b papunktis (naujas)
iiib)   remti Sąjungos lygmens pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias sveikatos ir su sveikata susijusių klausimų srityje;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto iii c papunktis (naujas)
iiic)  remti Valdančiosios tarybos sveikatos klausimais įsteigimą siekiant įgyvendinti sveikatos dalies veiksmus.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 ir 26 straipsniuose nurodytų tikslų.
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie su sveikata susiję veiksmai, kuriais siekiama 3, 4 ir 26 straipsniuose nurodytų tikslų.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies a punkto i a papunktis (naujas)
ia)   veikla, skirta aplinkos rizikos veiksnių, įskaitant tuos, kurie susiję su teršalais iš maisto, vandens, oro ir kitų šaltinių, bendram poveikiui sveikatai stebėti;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies a punkto i b papunktis (naujas)
ib)   veikla, kuria stebimas Sąjungos teisės aktų poveikis sveikatai, pvz., farmakologinio budrumo ir pan. teisės aktų;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies a punkto 1 a pastraipa (nauja)
Baigus analitinę veiklą, jos rezultatai skelbiami viešai.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis
i)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir partnerystė, be kita ko, pasienio regionuose;
i)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir partnerystė, be kita ko, pasienio regionuose, taip pat oro taršos ir kitos tarpvalstybinio masto aplinkos taršos klausimais;
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis
i)  valstybėms narėms dalijantis geriausia patirtimi, kuriančia Sąjungos pridėtinę vertę, ją pritaikant ir perimant;
i)  valstybėms narėms keičiantis geriausia patirtimi, kuriančia Sąjungos pridėtinę vertę, ją perduodant, pritaikant ir perimant;
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies c punkto i i papunktis
ii)  su 26 straipsnyje nurodytomis sritimis susijusių ES lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas;
ii)  nuolatinis ir tvarus su 26 straipsnyje nurodytomis sritimis susijusių ES lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas, užtikrinant, kad juose Sąjungos lygmeniu dalyvautų aktyvi pilietinė visuomenė;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies c punkto i v papunktis
iv)  nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos įgyvendinimu susijusią informacija ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
iv)  regioninių, subnacionalinių ir nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos įgyvendinimu susijusią informacija ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalis
Komisija Sveikatinimo skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje arba kitoje atitinkamoje Komisijos ekspertų grupėje arba panašiuose organuose konsultuojasi su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis dėl sveikatos daliai nustatytų darbo planų ir jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo, taip pat dėl to, kaip sveikatos politikoje atsižvelgiama į kitas politikos sritis ir paramos mechanizmus, taip didinant jų bendrą koordinavimą ir pridėtinę vertę.
Komisija Sveikatinimo skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje arba kitoje atitinkamoje Komisijos ekspertų grupėje arba panašiuose organuose, pvz., profesionaliose sveikatos priežiūros sektoriaus įstaigose, konsultuojasi su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis dėl sveikatos daliai nustatytų metinių darbo planų ir jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo, taip pat dėl to, kaip sveikatos politikoje atsižvelgiama į kitas politikos sritis ir paramos mechanizmus, taip didinant jų bendrą koordinavimą ir pridėtinę vertę. Tvirta politinė lyderystė ir tinkama sveikatos srities valdymo struktūra užtikrins, kad sveikatos apsauga ir sveikatinimas būtų užtikrinami pagal visas Komisijos įgaliojimų sritis, kaip numatyta pagal SESV 168 straipsnio 1 dalį;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
29 a straipsnis (naujas)
29a straipsnis
Valdančioji taryba sveikatos klausimais
1.  Komisija įsteigia Valdančiąją tarybą sveikatos klausimais (toliau – Valdančioji taryba) siekiant įgyvendinti sveikatos dalies veiksmus.
2.  Valdančioji taryba daugiausia dėmesio skiria sveikatos dalies ir kitų programų, į kurias įtrauktas sveikatos aspektas, sinergijos kūrimui vykdant koordinavimą ir bendradarbiavimą, pacientų ir visuomenės dalyvavimo skatinimą ir teikiant mokslines konsultacijas bei rekomendacijas. Pagal šiuos veiksmus vykdomi į naudą orientuoti sveikatos srities veiksmai, užtikrinamas tvarumas, teikiami geresni sveikatos sprendimai, skatinama prieiga ir mažinami sveikatos netolygumai. 
3.  Valdančioji taryba parengia išsamią strategiją ir vadovauja sveikatos dalies darbo planų rengimui. 
4.  Valdančioji taryba yra nepriklausoma suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią sudaro susijusių visuomenės sveikatos, gerovės ir socialinės apsaugos srities sektorių atstovai ir kurioje dalyvauja regionų, vietos sveikatos priežiūros institucijų, pacientų atstovai ir piliečiai. 
5.  Valdančiąją tarybą sudaro 15–20 aukšto lygio asmenų, atrinktų iš įvairių 4 dalyje nurodytų šakų ir veiklos sričių. Valdančiosios tarybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita. 
6.  Valdančiosios tarybos pirmininką iš jos narių skiria Komisija. 
7.  Valdančioji taryba: 
i)  remdamasi Komisijos pasiūlymu, prisideda prie sveikatos dalies metinių darbo planų rengimo;
ii)  rengia sveikatos dalies ir kitų programų, į kurias įtrauktas sveikatos aspektas, koordinavimo ir bendradarbiavimo valdymo planą.
Pagal šį planą palengvinamas visų esamų su sveikatos sritimi susijusių finansinių mechanizmų matomumo ir koordinavimo užtikrinimas ir padedama valdyti koordinavimą ir bendradarbiavimą. 
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
29 b straipsnis (naujas)
29b straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
Komisija plėtoja bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat su Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad būtų įgyvendinta sveikatos dalis siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis rezultatyvumą bei veiksmingumą.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnis
31 straipsnis
31 straipsnis
ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
1.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis finansavimas gali būti teikiamas bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių veikloje ji dalyvauja.
1.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis finansavimas gali būti teikiamas bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai, įnašai ir savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių veikloje ji dalyvauja.
2.  Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos tiesiogiai, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, arba netiesiogiai kartu su Finansinio reglamento [61 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis.
2.  Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos tiesiogiai, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, arba netiesiogiai kartu su Finansinio reglamento [61 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis.
Skiriant dotacijas Finansinio reglamento [150] straipsnyje nurodytą vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.
Skiriant dotacijas Finansinio reglamento [150] straipsnyje nurodytą vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.
3.  Derinimo operacijos pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
3.  Derinimo operacijos pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
4.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turintiems veiksmams, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos už sveikatą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurios yra programos asocijuotosios šalys, atsakingos valdžios institucijos arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos viešosios įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, veikiančios pavieniui arba tinklo principu.
4.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turintiems veiksmams, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos už sveikatą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurios yra programos asocijuotosios šalys, atsakingos valdžios institucijos arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos viešosios įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, veikiančios pavieniui arba tinklo principu.
5.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos Europos referencijų centrų tinklams, kuriuos Europos referencijos centrų tinklų valstybių narių taryba yra patvirtinusi kaip tinklus pagal 2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai, nustatytą procedūrą.
5.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos Europos referencijų centrų tinklams, kuriuos Europos referencijos centrų tinklų valstybių narių taryba yra patvirtinusi kaip tinklus pagal 2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai, nustatytą procedūrą.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnis
32 straipsnis
32 straipsnis
Darbo programa ir koordinavimas
Darbo programa ir koordinavimas
Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos vykdant Finansinio reglamento [108] straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.
Komisija pagal 38 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomos užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys, nustatant Finansinio reglamento [108] straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, tose darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.
Komisija skatina ESF+ sveikatos dalies ir reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę bei techninės paramos priemonę, sinergiją ir užtikrina veiksmingą koordinavimą.
Komisija skatina ESF+ sveikatos dalies ir reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę bei techninės paramos priemonę, sinergiją ir užtikrina veiksmingą koordinavimą.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
33 straipsnis
33 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1.  Nustatomi rodikliai, skirti programos dalių įgyvendinimui ir pažangai, daromai siekiant 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ir 23 bei 26 straipsniuose nustatytų veiklos tikslų, stebėti.
1.  Nustatomi rodikliai, skirti programos dalių įgyvendinimui ir pažangai, daromai siekiant 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ir 23 bei 26 straipsniuose nustatytų veiklos tikslų, stebėti.
2.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos dalių įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
2.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos dalių įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi arba iš dalies keičiami III priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programos dalių įgyvendinimo pažangos vertinimą.
3.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi arba iš dalies keičiami IIb ir III priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programos dalių įgyvendinimo pažangos vertinimą.
3a.  Siekdama reguliariai stebėti programos dalis ir padaryti reikiamus jų politikos bei finansavimo prioritetų pakeitimus, Komisija parengia pirmuosius metus apimančią pradinę kokybinę ir kiekybinę stebėjimo ataskaitą, o vėliau parengia tris ataskaitas, apimančias iš eilės einančius dvejų metų laikotarpius ir teikia tas ataskaitas Europos Parlamentui bei Tarybai. Šios ataskaitos taip pat pateikiamos susipažinti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Ataskaitose pateikiami programos dalių rezultatai ir aprašoma, kaip jų veikloje taikyti moterų ir vyrų lygybės ir lyčių aspekto integravimo principai ir kaip spręsti kovos su diskriminacija, įskaitant prieinamumą, klausimai. Siekiant padidinti dalių skaidrumą, ataskaitos skelbiamos viešai.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnis
35 straipsnis
35 straipsnis
Vertinimas
Vertinimas
1.  Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1.  Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
2.  Tarpinis programos dalių vertinimas gali būti atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie jų įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos dalių įgyvendinimo pradžios.
2.  Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka programos dalių laikotarpio vidurio vertinimą, siekdama:
a)  kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti pažangą, padarytą siekiant programos dalies tikslų;
b)  spręsti socialinės aplinkos Sąjungoje klausimus ir atsižvelgti į svarbius Sąjungos teisės aktų pakeitimus;
c)  nustatyti, ar programos dalių išteklių ištekliai naudoti efektyviai, ir įvertinti Sąjungos pridėtinę vertę.
To laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.
3.  Baigiantis įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 5 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos dalių vertinimą.
3.  Baigiantis įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 5 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos dalių vertinimą.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnis
37 straipsnis
37 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
2.  Komisija vykdo su užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalių ir jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalims skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 4, 23 ir 26 straipsniuose nurodytais tikslais.
2.  Komisija vykdo su užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalių ir jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalims skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 4, 23 ir 26 straipsniuose nurodytais tikslais.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnis
38 straipsnis
38 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
Įgaliojimų delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
2.  15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais28.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais28.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  Pagal 15 straipsnio 6 dalį, 21 straipsnio 5 dalį ir 33 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 15 straipsnio 6 dalį, 21 straipsnio 5 dalį, 32 straipsnį ir 33 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
_________________________________
_________________________________
28.OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
28.  OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnis
40 straipsnis
40 straipsnis
Komitetas pagal SESV 163 straipsnį
Komitetas pagal SESV 163 straipsnį
1.  Komisijai padeda Komitetas, sudarytas pagal SESV 163 straipsnį (toliau – ESF+ komitetas).
1.  Komisijai padeda Komitetas, sudarytas pagal SESV 163 straipsnį (toliau – ESF+ komitetas).
2.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.
2.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą, vieną pilietinės visuomenės atstovą, vieną lygybės įstaigų arba nepriklausomų žmogaus teisių institucijų atstovą pagal [būsimojo BNR] 6 straipsnio 1 dalies c punktą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.
3.  ESF+ komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms ir darbdavių organizacijoms Sąjungos lygmeniu.
3.  ESF+ komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms, darbdavių organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms Sąjungos lygmeniu.
3a.  ESF+ komitetas gali į savo posėdžius kviesti Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo atstovus.
3b.  ESF+ komitete užtikrinama lyčių pusiausvyra ir tinkamas atstovavimas mažumų ir kitoms atskirtoms grupėms.
4.  ESF+ komitetas konsultuoja dėl numatomo techninės paramos naudojimo, jei parama skiriama pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų susijusių klausimų, turinčių įtakos su ESF+ susijusių Sąjungos lygmens strategijų įgyvendinimui.
4.  ESF+ komitetas konsultuoja dėl numatomo techninės paramos naudojimo, jei parama skiriama pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų susijusių klausimų, turinčių įtakos su ESF+ susijusių Sąjungos lygmens strategijų įgyvendinimui.
5.  ESF+ komitetas gali teikti nuomones dėl:
5.  ESF+ komitetas gali teikti nuomones dėl:
a)  klausimų, susijusių su ESF+ indėliu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir su semestru susijusius prioritetus (nacionalines reformų programas ir kt.);
a)  klausimų, susijusių su ESF+ indėliu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir su semestru susijusius prioritetus (nacionalines reformų programas ir kt.);
b)  klausimų dėl [būsimojo BNR], svarbių ESF+;
b)  klausimų dėl [būsimojo BNR], svarbių ESF+;
c)  klausimų, susijusių su ESF+, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 4 dalyje nurodytus klausimus.
c)  klausimų, susijusių su ESF+, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 4 dalyje nurodytus klausimus.
ESF+ komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Komisija ESF+ komitetą informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.
ESF+ komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Komisija ESF + komitetą raštu informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.
6.  ESF+ komitetas gali sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ dalių.
6.  ESF+ komitetas gali sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ dalių.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas
I PRIEDAS1
I PRIEDAS1
Bendrieji ESF+ rodikliai, taikomi bendrajai ESF+ paramai pagal dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas
Bendrieji ESF+ rodikliai, taikomi bendrajai ESF+ paramai pagal dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas
Visi asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytis (moterys, vyrai, ne dvejetainiai). Jeigu tam tikrų rezultatų neįmanoma pasiekti, duomenų apie šiuos rezultatus rinkti ir pateikti nereikia.
Visi asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytis (moterys, vyrai, ne dvejetainiai). Jeigu tam tikrų rezultatų neturima, duomenų apie šiuos rezultatus rinkti ir pateikti nereikia. Neskelbtini asmens duomenys gali būti tiriami anonimiškai;
1)  Bendrieji produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtomis operacijomis:
1)  Bendrieji produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtomis operacijomis:
1a)  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams
1a)  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams
–  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams:
–  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams:
–  bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*;
–  bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*;
–  ilgalaikiai bedarbiai*;
–  ilgalaikiai bedarbiai*;
–  neveiklūs asmenys*;
–  neveiklūs asmenys*;
–  dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*;
–  dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*;
–  nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (angl. NEET);
–  jaunesni negu 30 metų asmenys*;
–  jaunesni nei 18 metų vaikai*;
–  18–29 metų jaunuoliai *,
–  vyresni negu 54 metų asmenys*;
–  vyresni negu 54 metų asmenys*;
–  asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2)*;
–  asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2)*;
–  asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*;
–  asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*;
–  asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*.
–  asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*.
Bendras dalyvių skaičius turi būti apskaičiuotas automatiškai, remiantis bendraisiais produkto rodikliais, susijusiais su užimtumo statusu.
Bendras dalyvių skaičius turi būti apskaičiuotas automatiškai, remiantis bendraisiais produkto rodikliais, susijusiais su užimtumo statusu.
1b)  Kiti bendrieji produkto rodikliai
1b)  Kiti bendrieji produkto rodikliai
Jeigu su šiais rodikliais susijusių duomenų registrai neteikia, šių rodiklių vertes galima nustatyti pagal naudos gavėjų praneštus įverčius.
Jeigu su šiais rodikliais susijusių duomenų registrai neteikia, šių rodiklių vertes galima nustatyti pagal naudos gavėjų praneštus įverčius. Dalyviai duomenis visada teikia savanoriškai.
–  neįgalieji**;
–  neįgalieji**;
–  jaunesni nei 18 metų dalyviai*;
–  trečiųjų šalių piliečiai*;
–  trečiųjų šalių piliečiai*;
–  užsienio kilmės dalyviai*;
–  užsienio kilmės dalyviai*;
–  mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus)**;
–  mažumos (išskyrus romų bendruomenę)**;
–  dalyviai iš romų bendruomenės**;
–  benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį*
–  benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį*;
–  dalyviai iš kaimo vietovių*.
–  dalyviai iš kaimo vietovių*;
–  dalyviai iš geografinių regionų, kuriuose yra aukštas skurdo ir socialinės atskirties lygis*;
–  dalyviai, pereinantieji nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje**.
2)  Subjektams taikomi bendrieji produkto rodikliai:
2)  Subjektams taikomi bendrieji produkto rodikliai:
–  paramą gavusių nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens viešojo administravimo įstaigų ar valstybinių institucijų skaičius;
–  paramą gavusių nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens viešojo administravimo įstaigų ar valstybinių institucijų skaičius;
–  paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines įmones ir socialinės įmones) skaičius.
–  paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines įmones ir socialinės įmones) skaičius.
3)  Bendrieji tiesioginiai rezultato rodikliai, taikomi dalyviams:
3)  Bendrieji tiesioginiai rezultato rodikliai, taikomi dalyviams:
–  neveiklūs asmenys, kurie baigę dalyvauti pradėjo ieškoti darbo*;
–  neveiklūs asmenys, kurie baigę dalyvauti pradėjo ieškoti darbo*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo mokytis*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo mokytis*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
4)  Bendrieji dalyviams taikomi ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai:
4)  Bendrieji dalyviams taikomi ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai:
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti per šešis mėnesius pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti per šešis–dvylika mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*;
–  dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos*.
–  dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo per šešis–dvylika mėnesių nuo dalyvavimo pabaigos*.
Mažų mažiausiai šie duomenys turi būti renkami atsižvelgiant į reprezentatyviąją dalyvių imtį pagal kiekvieną konkretų tikslą. Turi būti užtikrintas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti konkretaus tikslo lygmeniu.
Mažų mažiausiai šie duomenys turi būti renkami atsižvelgiant į reprezentatyviąją dalyvių imtį pagal kiekvieną konkretų tikslą. Turi būti užtikrintas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti konkretaus tikslo lygmeniu.
________________________________
__________________________________
1 Duomenys, pateikti pagal ženklu* pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi yra asmens duomenys.
1 Duomenys, pateikti pagal ženklu* pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi yra asmens duomenys.
Duomenys, pateikti pagal ženklu ** pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsniu yra specialios kategorijos duomenys.
Duomenys, pateikti pagal ženklu ** pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsniu yra specialios kategorijos duomenys.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedas
II PRIEDAS
II PRIEDAS
Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai materialiniam nepritekliui mažinti
Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai materialiniam nepritekliui mažinti
1)  Produkto rodikliai
1)  Produkto rodikliai
a)  bendra paskirstyto maisto ir prekių piniginė vertė.
a)  bendra paskirstyto maisto ir prekių piniginė vertė.
i)  bendra pagalbos maistu vertė;
i)  bendra pagalbos maistu vertė;
ia)  bendra vaikams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ia)  bendra vaikams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ib)  bendra benamiams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ib)  bendra benamiams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ii)  bendra paskirstytų prekių piniginė vertė;
ii)  bendra paskirstytų prekių piniginė vertė;
iia)  bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė;
iia)  bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė;
iib)  bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė;
iib)  bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė;
iic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė.
iic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė.
b)  Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (tonomis).
b)  Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (tonomis).
Iš šio kiekio2:
Iš šio kiekio2:
a)  maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal programą, dalis (%);
a)  maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal programą, dalis (%);
b)  ESF+ bendrai finansuojamų maisto produktų dalis, palyginti su bendru naudos gavėjų paskirstytu maisto kiekiu (%).
b)  ESF+ bendrai finansuojamų maisto produktų dalis, palyginti su bendru naudos gavėjų paskirstytu maisto kiekiu (%).
3)  Bendrieji rezultato rodikliai3
3)  Bendrieji rezultato rodikliai3
Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius
Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius
—  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
—  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
—  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
—  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
—  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
—  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
—  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
—  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
—  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
—  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
—  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių asmenų skaičius;
—  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (išskyrus romų bendruomenę) priklausančių asmenų skaičius;
—  dalyviai iš romų bendruomenės;
—  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
—  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
Materialinę pagalba gaunančių galutinių gavėjų skaičius
Materialinę pagalba gaunančių galutinių gavėjų skaičius
—  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
—  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
—  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
—  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
—  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
—  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
—  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
—  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
—  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
—  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
—  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių asmenų skaičius;
—  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (išskyrus romų bendruomenę) priklausančių asmenų skaičius;
—  dalyviai iš romų bendruomenės;
—  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
—  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
_________________________________
_________________________________
2 Šių rodiklių vertės nustatomos pagal naudos gavėjų praneštus įverčius.
2 Šių rodiklių vertės nustatomos pagal naudos gavėjų praneštus įverčius.
3 Ten pat.
3 Ten pat.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
II a priedas (naujas)
IIa PRIEDAS
Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai, siekiant skatinti pačias nepalankiausias sąlygas turinčių asmenų socialinę įtrauktį
Produkto rodikliai
1)  Bendras socialinės įtraukties pagalbą gaunančių asmenų skaičius.
Iš jų:
a)  ne vyresnių kaip 15 metų vaikų skaičius;
b)  ne jaunesnių kaip 65 metų asmenų skaičius;
c)  moterų skaičius;
d)  užsienio kilmės asmenų ir mažumoms (išskyrus romų bendruomenę) priklausančių asmenų skaičius;
e)  dalyviai iš romų bendruomenės;
f)  benamių skaičius.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
II b priedas (naujas)
IIb PRIEDAS
Užimtumo ir socialinių inovacijų daliai taikomi rodikliai
1.  Deklaruoto geresnio ES politikos ir teisės aktų supratimo lygis
1)  Analitinės veiklos rūšių skaičius
2)  Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius
3)  Parama pagrindiniams dalyviams
2.  Aktyvaus Sąjungos, valstybių narių ir asocijuotųjų šalių bendradarbiavimo ir partnerystės lygis
1)  Analitinės veiklos rūšių skaičius
2)  Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius
3)  Parama pagrindiniams dalyviams
3.  Deklaruotas socialinės politikos inovacijų naudojimas įgyvendinant socialines konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir politikos formavimo socialinės politikos eksperimentų rezultatus
1)  Analitinės veiklos rūšių skaičius
2)  Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius
3)  Parama pagrindiniams dalyviams
4.  Apsilankymų EURES platformoje skaičius
5.  Pagal parengiamąjį veiksmą „Tavo pirmasis EURES darbas“, taip pat pagal tikslines judumo programas, pasiektas arba remtas jaunimo įdarbinimų skaičius
6.  EURES konsultantų individualių asmeninių kontaktų su darbo ieškančiais asmenimis, darbą ketinantiems keisti asmenimis ir darbdaviais skaičius
7.  Įsteigtų arba sujungtų įmonių, pasinaudojusių Sąjungos parama, skaičius
8.  Bedarbių arba priklausančių arba palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms priklausančių paramos gavėjų, kurie sukūrė arba toliau plėtojo verslą pasinaudodami Sąjungos mikrofinansavimu, dalis
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 punktas
2.  Bendrų klinikinių sveikatos technologijų įvertinimų skaičius
2.  Paramos gavėjų (specialistų, piliečių, pacientų), kuriems poveikio turi programos rezultatai, skaičius
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 punktas
3.  Perimtos geriausios patirties pavyzdžių skaičius
3.  Bendrų klinikinių sveikatos technologijų įvertinimų skaičius
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 4 punktas
4.  Programos rezultatų įtraukimo į nacionalinę sveikatos politiką laipsnis, remiantis klausimynu, pagrįstu padėtimi iki programos įgyvendinimo ir ją įgyvendinus.
4.  Perimtos geriausios patirties pavyzdžių skaičius
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 4 a punktas (naujas)
4a.   Programos rezultatų panaudojimo regioninėje ir nacionalinėje sveikatos politikoje arba priemonėse laipsnis, vertinant pagal patvirtintus metodus.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0461/2018).


Konkrečios nuostatos, taikomos siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“) ***I
PDF 324kWORD 87k
2019 m. sausio 16 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (COM(2018)0374 – C8-0229/2018 – 2018/0199(COD))(1)
P8_TA(2019)0021A8-0470/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikrų kategorijų regionams, iš kurių konkrečiai išskiriami pasienio regionai;
(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų, kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktų vietovių, retai apgyvendintų vietovių, salų ir kalnuotų regionų atsilikimą;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis BNR]21 išdėstytos ERPF ir tam tikriems kitiems fondams taikomos bendrosios nuostatos, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis ERPF]22 – nuostatos dėl konkrečių ERPF paramos tikslų ir aprėpties. Dabar reikia priimti specialiąsias nuostatas, susijusias su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), kai viena arba kelios valstybės narės bendradarbiauja abipus sienos, atsižvelgiant į veiksmingą programavimą, įskaitant nuostatas dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir finansų valdymo;
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis BNR]21 išdėstytos ERPF ir tam tikriems kitiems fondams taikomos bendrosios nuostatos, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis ERPF]22 – nuostatos dėl konkrečių ERPF paramos tikslų ir aprėpties. Dabar reikia priimti specialiąsias nuostatas, susijusias su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), kai viena arba kelios valstybės narės ir jų regionai bendradarbiauja abipus sienos, atsižvelgiant į veiksmingą programavimą, įskaitant nuostatas dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir finansų valdymo;
_________________
_________________
21 [Nuoroda]
21 [Nuoroda]
22 [Nuoroda]
22 [Nuoroda]
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Sąjungos teritorijoje siekiant remti darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG);
(3)  Sąjungos teritorijoje siekiant remti bendradarbiaujamąjį ir darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis ir sumažinti esamus skirtumus, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG). Proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ir stiprinamas vieta grindžiamas požiūris;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  įvairiais INTERREG komponentais turėtų būti padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), kaip apibrėžta 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“23 (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Tad tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apsiriboti bendradarbiavimu prie sausumos sienų, o tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie jūrų sienų reikėtų integruoti į tarptautinio bendradarbiavimo komponentą;
(4)  pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“23 (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apimti bendradarbiavimą prie sausumos arba prie jūrų sienų, nedarant poveikio naujam atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentui;
__________________
__________________
23 Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017)0534, 2017 9 20.
23 Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017)0534, 2017 9 20.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  į tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą taip pat reikėtų įtraukti bendradarbiavimą tarp vienos ar kelių valstybių narių ir vienos ar kelių šalių ir kitų teritorijų už Sąjungos ribų. Šį reglamentą taikant ir vidaus, ir išorės tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taikytinos nuostatos dėl valstybių narių programų institucijų, už Sąjungos ribų veikiančių institucijų partnerių ir paramos gavėjų turėtų būti daug paprastesnės ir darnesnės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu;
(5)  į tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą taip pat reikėtų įtraukti bendradarbiavimą tarp vienos ar kelių valstybių narių ar jų regionų ir vienos ar kelių šalių ar regionų ir kitų teritorijų už Sąjungos ribų. Šį reglamentą taikant ir vidaus, ir išorės tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taikytinos nuostatos dėl valstybių narių programų institucijų, už Sąjungos ribų veikiančių institucijų partnerių ir paramos gavėjų turėtų būti daug paprastesnės ir darnesnės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra, į šį komponentą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas – teritorijas aplink jūrų baseinus, į jį taip pat reikėtų integruoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimą prie jūrų sienų. Kad ankstesnį tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus;
(6)  pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnius tarptautinius regionus ir, atitinkamais atvejais, – teritorijas aplink jūrų baseinus, kurių geografinė apimtis viršija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų teritorijas;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  atsižvelgiant į tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atokiausiuose regionuose patirtį ir tai, kad abiejų komponentų derinimas pagal vieną programą vienoje bendradarbiavimo teritorijoje nepadėjo pakankamai supaprastinti nei programos institucijoms, nei paramos gavėjams taikomos tvarkos, reikėtų sukurti specialų atokiausių regionų komponentą, kad atokiausi regionai galėtų bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir teritorijomis veiksmingiausiu ir paprasčiausiu būdu;
(7)  atsižvelgiant į tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atokiausiuose regionuose patirtį ir tai, kad abiejų komponentų derinimas pagal vieną programą vienoje bendradarbiavimo teritorijoje nepadėjo pakankamai supaprastinti nei programos institucijoms, nei paramos gavėjams taikomos tvarkos, reikėtų sukurti papildomą specialų atokiausių regionų komponentą, kad atokiausi regionai galėtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis veiksmingiausiu ir paprasčiausiu būdu, atsižvelgiant į jų ypatumus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant INTERREG tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Todėl pagal šį komponentą reikėtų apsiriboti dviem programomis: pagal vieną reikėtų suteikti galimybių įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/200624, pagal kitą – tobulinti vystymosi tendencijų analizę. Visoje Sąjungoje vykstantį bendradarbiavimą pagal projektus reikėtų integruoti į naują tarpregioninių investicijų į inovacijas komponentą ir glaudžiai susieti su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“25 įgyvendinimu, ypač remti temines pažangiosios specializacijos platformas energetikos, pramonės modernizavimo ir žemės ūkio maisto produktų srityse. Galiausiai pažymėtina, kad integruotas teritorinis vystymasis, sutelktas į funkcines miestų teritorijas arba miestų teritorijas, turėtų būti vykdomas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas ir aprašytas viename lydimajame dokumente „Europos miestų iniciatyva“. Abi tarpregioninio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;
(8)  atsižvelgiant į teigiamą patirtį, viena vertus, įgytą įgyvendinant INTERREG tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir, kita vertus, turint omenyje tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, matyti, kad tarpregioninis miestų ir regionų bendradarbiavimas keičiantis patirtimi, stiprinant gebėjimus abiejų tikslų (investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo) programose yra svarbus elementas ieškant bendrų sprendimų sanglaudos politikos srityje ir kuriant ilgalaikes partnerystes. Todėl reikėtų toliau vykdyti esamas programas, visų pirma toliau remti projektais pagrįstą bendradarbiavimą, taip pat remti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, ir toliau įgyvendinti makroregionines strategijas.
__________________
24 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
25 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“, COM(2017)0376 final, 2017 7 18.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   Naujoji tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyva turėtų būti grindžiama pažangiąja specializacija ir naudojama siekiant remti temines pažangiosios specializacijos platformas tokiose srityse kaip energetika, pramonės modernizavimas, žiedinė ekonomika, socialinės inovacijos, aplinka ir žemės ūkio maisto produktai, taip pat padėti subjektams, dalyvaujantiems pažangiosios specializacijos strategijose, kartu kurti inovacijas ir į Europos rinką įtraukti novatoriškus produktus, procesus ir ekosistemas. Faktai rodo, kad naujų technologijų (pvz., bazinių didelio poveikio technologijų) demonstravimo išbandymo ir patvirtinimo etape vis dar esama nuolatinių sisteminių trūkumų, ypač kai inovacijos yra papildomų regioninių specializacijų, kuriomis kuriamos inovatyvios vertės grandinės, integravimo rezultatas. Šie trūkumai yra ypač svarbūs etape nuo išbandymo iki visiško įsisavinimo rinkoje. Kai kuriose strateginėse technologijų ir pramonės srityse MVĮ šiuo metu negali dėti vilčių į labai gerą, atvirą ir sujungtą visos Europos demonstracinę infrastruktūrą. Tarpregioninio bendradarbiavimo iniciatyvos programos turėtų apimti visą Europos Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti UŠT, trečiosioms valstybėms, jų regionams ir kaimyninių šalių atokiausių regionų regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis. Reikėtų skatinti tarpregioninių investicijų į inovacijas ir kitų atitinkamų ES programų, pavyzdžiui, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamų programų, programos „Horizontas 2020“, Europos skaitmeninės rinkos ir Bendrosios rinkos programos, sąveiką, nes jos padidins investicijų poveikį ir suteiks piliečiams daugiau naudos;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  reikėtų apibrėžti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas, reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/200326 nustatyta regionų klasifikavimo sistema;
(9)  reikėtų apibrėžti bendrus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas, reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/200326 nustatyta regionų klasifikavimo sistema;
__________________
__________________
26 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
26 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  būtina toliau remti arba prireikus užmegzti visų lygmenų bendradarbiavimą su Sąjungos kaimyninėmis trečiosiomis valstybėms, nes toks bendradarbiavimas yra svarbi regioninės plėtros politikos priemonė ir turėtų būti naudingas su trečiosiomis valstybėms sienas turinčių valstybių narių regionams. Dėl to ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių, PNPP27, KPTBP28 ir UŠTP29, lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinio, tarptautinio bendradarbiavimo, jūrų srities bendradarbiavimo, atokiausių regionų bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas. ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis teikiama parama turėtų būti grindžiama abipusiškumo ir proporcingumo principais. Tačiau dėl PNPP III TB ir KPTBP TB pažymėtina, kad ERPF parama turėtų būti papildyta bent lygiavertėmis PNPP III TB ir KPTBP TB sumomis, laikantis atitinkamame teisės akte nustatytų maksimalių sumų, t. y. iki 3 proc. PNPP III finansinio biudžeto ir iki 4 proc. KPTBP finansinio biudžeto pagal Kaimynystės geografinę programą, kaip nustatyta KPTBP reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte;
(10)  būtina toliau remti arba prireikus užmegzti visų lygmenų bendradarbiavimą su Sąjungos kaimyninėmis trečiosiomis valstybėms, nes toks bendradarbiavimas yra svarbi regioninės plėtros politikos priemonė ir turėtų būti naudingas su trečiosiomis valstybėms sienas turinčių valstybių narių regionams. Dėl to ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių, PNPP27, KPTBP28 ir UŠTP29, lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinio, tarptautinio bendradarbiavimo, atokiausių regionų bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas. ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis teikiama parama turėtų būti grindžiama abipusiškumo ir proporcingumo principais. Tačiau dėl PNPP III TB ir KPTBP TB pažymėtina, kad ERPF parama turėtų būti papildyta bent lygiavertėmis PNPP III TB ir KPTBP TB sumomis, laikantis atitinkamame teisės akte nustatytų maksimalių sumų;
__________________
__________________
27 Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (OL Lxx, p. y).
27 Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (OL Lxx, p. y).
28 Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (OL Lxx, p. y).
28 Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (OL Lxx, p. y).
29 Tarybos sprendimas (ES) XXX dėl užjūrio šalių ir teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (OL L xx, p. y).
29 Tarybos sprendimas (ES) XXX dėl užjūrio šalių ir teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (OL L xx, p. y).
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   siekiant užtikrinti tinkamą šiuo metu vykdomų bendradarbiavimo programų tęstinumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, kurie tampa naujomis Sąjungos sienomis;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  PNPP III paramą daugiausia reikėtų sutelkti į pagalbą PNPP paramos gavėjams, padedant jiems stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, įgyvendinti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą. Teikiant PNPP paramą reikėtų toliau remti PNPP paramos gavėjų pastangas plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinę plėtrą, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Be to, teikiant PNPP paramą reikėtų spręsti saugumo, migracijos, sienų valdymo klausimus, užtikrinti galimybę naudotis tarptautine apsauga, dalytis svarbia informacija, stiprinti sienų kontrolę ir bendromis pastangomis kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu migrantų gabenimu;
(11)  PNPP III paramą daugiausia reikėtų sutelkti į pagalbą PNPP paramos gavėjams, padedant jiems stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, įgyvendinti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą, taip pat regioninę ir vietos plėtrą. Teikiant PNPP paramą reikėtų toliau remti PNPP paramos gavėjų pastangas plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinę plėtrą, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Be to, teikiant PNPP paramą reikėtų spręsti saugumo, migracijos, sienų valdymo klausimus, užtikrinti galimybę naudotis tarptautine apsauga, dalytis svarbia informacija, stiprinti sienų kontrolę ir bendromis pastangomis kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu migrantų gabenimu;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  kuriant sinergiją su Sąjungos išorės veiksmais ir vystymosi programomis taip pat turėtų būti padedama užtikrinti kuo didesnį poveikį, kartu laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje. Siekiant DVT nepaprastai svarbu užtikrinti visų ES politikos priemonių suderinamumą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  atsižvelgiant į specifinę Sąjungos atokiausių regionų padėtį, reikia priimti priemones, kuriose būtų išdėstyta, kokiomis sąlygomis šie regionai gali naudotis struktūriniais fondais. Dėl to, siekiant supaprastinti ir paskatinti bendradarbiavimą su kaimynais ir kartu atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“31, tam tikras šio reglamento nuostatas reikėtų pritaikyti prie ES atokiausių regionų specifikos;
(14)  atsižvelgiant į specifinę Sąjungos atokiausių regionų padėtį, reikia priimti priemones dėl sąlygų, kuriomis šie regionai gali naudotis struktūriniais fondais, gerinimo. Dėl to, siekiant supaprastinti ir paskatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir UŠT ir kartu atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, tam tikras šio reglamento nuostatas reikėtų pritaikyti prie ES atokiausių regionų specifikos31;
_________________
_________________
31 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623, 2017 10 24).
31 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623, 2017 10 24).
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  šiuo reglamentu nustatoma, kad UŠT gali dalyvauti INTERREG programose. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas UŠT veiksmingai pasinaudoti galimybėmis ir dalyvauti, turi būti atsižvelgta į UŠT specifiką ir problemas;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  reikia nustatyti, kokie ištekliai skiriami kiekvienam INTERREG komponentui, įskaitant kiekvienai valstybei narei tenkančią visos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, jūrų srities bendradarbiavimui, atokiausių regionų bendradarbiavimui ir tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriamos sumos dalį ir valstybėms narėms suteikiamas galimybes lėšas lanksčiai skirstyti tarp komponentų; palyginti su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skiriamą dalį reikėtų sumažinti, o tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui skiriamą dalį – padidinti, nes į šį komponentą integruojamas jūrų srities bendradarbiavimas, taip pat reikėtų sukurti naują atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą;
(15)  reikia nustatyti, kokie ištekliai skiriami kiekvienam INTERREG komponentui, įskaitant kiekvienai valstybei narei tenkančią visos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, atokiausių regionų bendradarbiavimui ir tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriamos sumos dalį ir valstybėms narėms suteikiamas galimybes lėšas lanksčiai skirstyti tarp komponentų. Tačiau atsižvelgiant į globalizaciją, bendradarbiavimas, kurio tikslas – skatinti investicijas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, taip pat bendras investicijas su kitais regionais, turėtų būti nustatomas pagal bendrus regionų ypatumus ir užmojus, o ne tik pagal sienas, todėl, reaguojant į pasaulio rinkos padėtį, reikėtų skirti pakankamai papildomų lėšų naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  atsižvelgiant į unikalias ir specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, turėtų būti tęsiama nauja tarpvalstybinė programa PEACE PLUS ir būti grindžiama ankstesne Airijos ir Šiaurės Airijos pasienio grafysčių veikla, susijusia su ankstesnėmis programomis. Atsižvelgiant į programos praktinę svarbą reikia užtikrinti, kad pagal ją remiant taiką ir susitaikymą, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama, visų pirma bendruomenių sanglaudai skatinti skirtais veiksmais, prie atitinkamų regionų socialinio, ekonominio ir regioninio stabilumo skatinimo. Atsižvelgiant į programos specifiką, ji turėtų būti valdoma bendrai, o Jungtinės Karalystės įnašas turėtų būti integruotas į programą kaip asignuotosios išorės pajamos. Be to, tam tikros šio reglamento taisyklės dėl veiksmų atrankos neturėtų būti taikomos tos programos veiksmams, kuriais remiama taika ir susitaikymas;
(18)  atsižvelgiant į unikalias ir specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, turi būti tęsiama nauja tarpvalstybinė programa PEACE PLUS ir būti grindžiama ankstesne Airijos ir Šiaurės Airijos pasienio grafysčių veikla, susijusia su ankstesnėmis programomis. Atsižvelgiant į programos praktinę svarbą reikia užtikrinti, kad pagal ją remiant taiką ir susitaikymą, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama, visų pirma bendruomenių sanglaudai skatinti skirtais veiksmais, prie atitinkamų regionų socialinio, ekonominio ir regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo skatinimo. Atsižvelgiant į programos specifiką, ji turėtų būti valdoma bendrai, o Jungtinės Karalystės įnašas turėtų būti integruotas į programą kaip asignuotosios išorės pajamos. Be to, tam tikros šio reglamento taisyklės dėl veiksmų atrankos neturėtų būti taikomos tos programos veiksmams, kuriais remiama taika ir susitaikymas;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  kad INTERREG poveikis būtų kuo didesnis, didžiąją Sąjungos paramos dalį reikėtų sutelkti nedideliam skaičiui politikos tikslų siekti;
(20)  kad INTERREG poveikis būtų kuo didesnis, didžiąją Sąjungos paramos dalį reikėtų sutelkti nedideliam skaičiui politikos tikslų siekti. Reikėtų stiprinti INTERREG komponentų sąveiką ir papildomumą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  nuostatas dėl INTERREG programų rengimo, tvirtinimo ir keitimo, teritorinės plėtros, veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo, programų institucijų, veiksmų audito, skaidrumo ir komunikacijos (tokios pačios nuostatos išdėstytos Reglamente (ES) [naujasis BNR]) reikėtų pritaikyti pagal INTERREG programų specifiką;
(21)  nuostatas dėl INTERREG programų rengimo, tvirtinimo ir keitimo, teritorinės plėtros, veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo, programų institucijų, veiksmų audito, skaidrumo ir komunikacijos (tokios pačios nuostatos išdėstytos Reglamente (ES) [naujasis BNR]) reikėtų pritaikyti pagal INTERREG programų specifiką. Šios specialios nuostatos turi būti paprastos ir aiškios, kad valstybės narės ir paramos gavėjai išvengtų perteklinio reglamentavimo ir papildomos administracinės naštos;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  2014–2020 m. programų laikotarpio nuostatas dėl to, kokius veiksmus reikėtų laikyti iš tikrųjų bendrais veiksmais ir bendradarbiavimu, taip pat nuostatas dėl partnerystės įgyvendinant INTERREG veiksmus ir pagrindinio partnerio įsipareigojimų reikėtų palikti galioti. Tačiau INTERREG partneriai turėtų bendradarbiauti visais keturiais lygmenimis (rengimo, įgyvendinimo, personalo telkimo ir finansavimo), o pagal atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą – trimis iš keturių lygmenų, nes taip ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramą būtų paprasčiau suderinti ir programų, ir veiksmų lygmenimis;
(22)  2014–2020 m. programų laikotarpio nuostatas dėl to, kokius veiksmus reikėtų laikyti iš tikrųjų bendrais veiksmais ir bendradarbiavimu, taip pat nuostatas dėl partnerystės įgyvendinant INTERREG veiksmus ir pagrindinio partnerio įsipareigojimų reikėtų palikti galioti. Tačiau INTERREG partneriai turėtų bendradarbiauti rengimo, įgyvendinimo, personalo telkimo ir (arba) finansavimo lygmenimis, o pagal atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą – trimis iš keturių lygmenų, nes taip ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramą būtų paprasčiau suderinti ir programų, ir veiksmų lygmenimis;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  svarbus ir naudingas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų instrumentas yra žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai, siekiant panaikinti dėl sienų kylančias bei tarpvalstybines kliūtis, skatinti žmonių bendravimą vietoje ir taip suartinti pasienio regionus ir jų gyventojus. Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai vykdomi daugelyje sričių, pvz., kultūros, sporto, turizmo, bendrojo ir profesinio lavinimo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos ir ekologijos, sveikatos priežiūros, susisiekimo ir mažųjų infrastruktūros projektų, administravimo bendradarbiavimo, ryšių su visuomene. Taip pat, kaip paaiškinta ir Regionų komiteto nuomonėje „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai“32, žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pasižymi didele Europos pridėtine verte ir labai padeda siekti bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo;
__________________
32 2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  taisykles, pagal kurias reglamentuojami mažų projektų fondai – šie fondai veikia nuo pat INTERREG sukūrimo, tačiau jiems niekada nebuvo taikomos specialiosios nuostatos – reikėtų išdėstyti aiškiau. Kaip nurodyta Europos regionų komiteto nuomonėje „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“32, mažų projektų fondams tenka svarbus vaidmuo didinant piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą, jais kuriama didelė Europos pridėtinė vertė ir daug prisidedama prie bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo įveikti sienų sudaromas kliūtis ir integruoti pasienio teritorijas bei jų piliečius. Kad galutiniams naudos gavėjams, kurie dažnai nėra pratę prašyti Sąjungos lėšų, būtų paprasčiau valdyti mažų projektų finansavimą, reikėtų nustatyti, kad iki tam tikros slenkstinės ribos privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir fiksuotąsias sumas;
(23)  nuo pat INTERREG sukūrimo žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai remiami iš esmės per mažų projektų fondus arba panašias priemones, tačiau niekada nebuvo parengtos šiems projektams skirtos nuostatos, todėl būtina paaiškinti nedidelės apimties projektų valdymo taisykles. Siekiant išlaikyti žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstų projektų ir nedidelės apimties projektų pridėtinę vertę ir naudą (taip pat ir vietos bei regionų vystymuisi), taip pat siekiant, kad galutiniams naudos gavėjams, kurie dažnai nėra pratę prašyti Sąjungos lėšų, būtų paprasčiau valdyti mažų projektų finansavimą, reikėtų nustatyti, kad iki tam tikros slenkstinės ribos privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir fiksuotąsias sumas;
__________________
32 2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  kadangi programose dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, todėl padidėja administracinės išlaidos, ypač susijusios su kontrole ir vertimu raštu, viršutinė techninės paramos išlaidų riba turėtų būti aukštesnė už ribą, nustatytą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Siekiant kompensuoti didesnes administracines išlaidas, valstybės narės turėtų būti raginamos, kai įmanoma, mažinti administracinę bendrų projektų įgyvendinimo naštą. Be to, tam, kad būtų galima užtikrinti pakankamą veiksmingos techninės paramos veiklos finansavimą, INTERREG programoms, kurioms skiriama ribota Sąjungos parama, arba išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms reikėtų skirti tam tikrą minimalią techninės paramos sumą;
(24)  kadangi programose dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, todėl padidėja administracinės išlaidos, taip pat regionų kontaktiniams centrams (dar vadinamiems atstovybėmis), kurie yra svarbūs kontaktiniai partneriai projektų prašymų teikėjams ir jų vykdytojams, o kartu – tiesioginis ryšys su jungtiniais sekretoriatais ar atitinkamomis institucijomis, ypač susijusios su kontrole ir vertimu raštu, viršutinė techninės paramos išlaidų riba turėtų būti aukštesnė už ribą, nustatytą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Siekiant kompensuoti didesnes administracines išlaidas, valstybės narės turėtų būti raginamos, kai įmanoma, mažinti administracinę bendrų projektų įgyvendinimo naštą. Be to, tam, kad būtų galima užtikrinti pakankamą veiksmingos techninės paramos veiklos finansavimą, INTERREG programoms, kurioms skiriama ribota Sąjungos parama, arba išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms reikėtų skirti tam tikrą minimalią techninės paramos sumą;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  mažinant administracinę naštą Komisija, valstybės narės ir regionai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų galima taikyti Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 77 straipsnyje nurodytas patobulintas atitinkamas INTERREG programos administravimo ir kontrolės sistemos nuostatas;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  valstybes nares reikėtų paraginti perduoti vadovaujančiosios institucijos funkcijas Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei arba įkurti tokią grupę (kaip kitus tarpvalstybinius juridinius asmenis), kuri būtų atsakinga už paprogramės valdymą, integruotas teritorines investicijas, vieną ar kelis mažų projektų fondus arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas;
(27)  kai tikslinga, valstybės narės turėtų perduoti vadovaujančiosios institucijos funkcijas naujai arba, kai taikytina, esamai Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei arba įkurti tokią grupę (kaip kitus tarpvalstybinius juridinius asmenis), kuri būtų atsakinga už paprogramės arba integruotų teritorinių investicijų valdymą arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas įvairių valstybių narių regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitoms viešosioms įstaigoms kurti tokias bendradarbiavimo grupes, turinčias juridinio asmens statusą, ir įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į jų veiklą;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  norint toliau laikytis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taikytos mokėjimo sekos, t. y. sekos, pagal kurią Komisijos mokėjimai pagrindiniam partneriui vykdomi per tvirtinančiąją instituciją, vykdant apskaitos funkcijas toliau turėtų būti laikomasi tos mokėjimų sekos. Sąjungos paramą reikėtų mokėti pagrindiniam partneriui, nebent dėl to pagrindiniam partneriui ir kitiems partneriams tektų mokėti dvigubus konvertavimo į eurus ir pakartotinio konvertavimo į kitą valiutą (ar atvirkščiai) mokesčius;
(28)  norint toliau laikytis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taikytos mokėjimo sekos, t. y. sekos, pagal kurią Komisijos mokėjimai pagrindiniam partneriui vykdomi per tvirtinančiąją instituciją, vykdant apskaitos funkcijas toliau turėtų būti laikomasi tos mokėjimų sekos. Sąjungos paramą reikėtų mokėti pagrindiniam partneriui, nebent dėl to pagrindiniam partneriui ir kitiems partneriams tektų mokėti dvigubus konvertavimo į eurus ir pakartotinio konvertavimo į kitą valiutą (ar atvirkščiai) mokesčius. Jei nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris turėtų užtikrinti, kad kiti partneriai gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ta pačia tvarka, kuri taikoma pagrindiniam partneriui;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 9 dalį] konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse reikia atsižvelgti į Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) programų poreikius, pirmiausia susijusius su audito funkcijomis. Todėl nuostatas dėl metinės audito nuomonės, metinės kontrolės ataskaitos ir veiksmų audito reikėtų supaprastinti ir labiau pritaikyti prie tokių daugiau negu vienai valstybei narei skirtų programų;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  reikėtų nustatyti aiškią finansinės atsakomybės už paramos susigrąžinimą už pažeidimus seką – paramą vienintelis partneris arba kiti partneriai grąžina Komisijai per pagrindinį partnerį ir vadovaujančiąją instituciją. Reikėtų išdėstyti nuostatas dėl valstybių narių, trečiųjų valstybių ir valstybių partnerių arba užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) atsakomybės, jeigu lėšų susigrąžinti iš vienintelio partnerio, kito partnerio arba pagrindinio partnerio nepavyksta ir jeigu tokiu atveju lėšas vadovaujančiajai institucijai grąžina valstybė narė. Todėl pagal INTERREG programas paramos gavėjų lygmeniu nesusigrąžinamų sumų nėra. Tačiau reikia aiškiau nustatyti, kaip elgtis, jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT negrąžina lėšų vadovaujančiajai institucijai. Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusius pagrindinio partnerio įsipareigojimus. Ypač pažymėtina, kad vadovaujančiajai institucijai neturėtų būti leidžiama įpareigoti pagrindinį partnerį pradėti teismines procedūras kitoje šalyje;
(30)  reikėtų nustatyti aiškią finansinės atsakomybės už paramos susigrąžinimą už pažeidimus seką – paramą vienintelis partneris arba kiti partneriai grąžina Komisijai per pagrindinį partnerį ir vadovaujančiąją instituciją. Reikėtų išdėstyti nuostatas dėl valstybių narių, trečiųjų valstybių ir valstybių partnerių arba užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) atsakomybės, jeigu lėšų susigrąžinti iš vienintelio partnerio, kito partnerio arba pagrindinio partnerio nepavyksta ir jeigu tokiu atveju lėšas vadovaujančiajai institucijai grąžina valstybė narė. Todėl pagal INTERREG programas paramos gavėjų lygmeniu nesusigrąžinamų sumų nėra. Tačiau reikia aiškiau nustatyti, kaip elgtis, jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT negrąžina lėšų vadovaujančiajai institucijai. Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusius pagrindinio partnerio įsipareigojimus. Be to, stebėsenos komitetas turėtų nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras ir dėl jų susitarti. Tačiau vadovaujančiajai institucijai neturėtų būti leidžiama įpareigoti pagrindinį partnerį pradėti teismines procedūras kitoje šalyje;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)   tikslinga skatinti laikytis finansinės drausmės. Nustatant biudžetinių įsipareigojimų panaikinimo tvarką kartu turėtų būti atsižvelgiama į INTERREG programų ir jų įgyvendinimo sudėtingumą;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  nors INTERREG programos, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, turėtų būti įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, atokiausių regionų bendradarbiavimo veiksmai gali būti įgyvendinami pagal netiesioginio valdymo principą. Reikėtų išdėstyti konkrečias taisykles dėl to, kaip visas programas arba jų dalį įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  siekiant užtikrinti vienodas INTERREG programų tvirtinimo ir keitimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau įgyvendinant išorės tarpvalstybines bendradarbiavimo programas, kai taikytina, reikėtų laikytis Reglamentuose (ES) [PNPP III] ir [KPTBP] nustatytų Komisijos procedūrų dėl sprendimų, kuriais tos programos patvirtinamos pirmą kartą;
(35)  siekiant užtikrinti vienodas INTERREG programų tvirtinimo ir keitimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau, kai taikytina, įgyvendinant išorės tarpvalstybines bendradarbiavimo programas reikėtų laikytis Reglamentuose (ES) [PNPP III] ir [KPTBP] nustatytų Komisijos procedūrų dėl sprendimų, kuriais tos programos patvirtinamos pirmą kartą;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)  Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) skatinimas yra itin svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas. MVĮ teikiamai paramai už išlaidas, patirtas dėl ETB srities projektų, jau taikoma bendroji išimtis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/20141a (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Specialios nuostatos dėl regioninės valstybės pagalbos, skirtos visų dydžių įmonių vykdomoms investicijoms, taip pat yra įtrauktos į 2014–20202a m. regioninės valstybės pagalbos gaires ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento regioninės pagalbos skirsnį. Remiantis įgyta patirtimi, pagalba Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams turėtų turėti tik ribotą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl Komisija turėtų galėti pareikšti, kad tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir kad finansuojant ETB projektus teikiamai paramai gali būti taikoma bendroji išimtis.
_____________________
1a 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
2a 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės (OL C 209, 2013 7 23, p. 1).
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), siekiant paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT).
1.  Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), siekiant paskatinti valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (UŠT), regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis arba regioninę organizaciją sudarančių trečiųjų valstybių grupe.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 4 punktas
4)  tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, kurį pagal vienos iš INTERREG programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos.
4)  tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, įskaitant euroregioną, kurį pagal vienos iš INTERREG programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dviejų dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
4a)  regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacija – tos pačios geografinės teritorijos valstybių narių ar regionų grupė, siekianti glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant bendros svarbos klausimus.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto įžanginė dalis
1)  tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą regioninę plėtrą (1 komponentas):
1)  tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą ir darnią regioninę plėtrą (1 komponentas):
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunktis
a)  vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sausumos sienos skiriamų valstybių narių arba gretimų sausumos sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba
a)  vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sausumos arba jūrų sienos skiriamų valstybių narių arba gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunkčio įžanginė dalis
b)  išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp gretimų sausumos sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų:
b)  išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų:
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  tarptautinis bendradarbiavimas ir jūrų srities bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas, jeigu kalbama tik apie tarptautinį bendradarbiavimą – 2A komponentas, jeigu kalbama tik apie jūrų srities bendradarbiavimą – 2B komponentas);
2)  tarptautinis bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas);
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
3)  atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos sąlygas (3 komponentas);
3)  atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos ir darnaus vystymosi sąlygas (3 komponentas);
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a papunkčio i a punktas (naujas)
ia)  bendrų tarpregioninių plėtros projektų įgyvendinimu;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a papunkčio i b punktas (naujas)
ib)  partnerių visoje Sąjungoje pajėgumų plėtojimu, susijusiu su:
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a papunkčio ii a punktas (naujas)
iia)  gerosios patirties nustatymu ir skleidimu bei tokios patirties perkėlimu pirmiausia į veiksmų programas pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a papunkčio ii b punktas (naujas)
iib)  dalijimusi tvarios miestų plėtros, įskaitant miesto ir kaimo vietovių ryšius, geriausios patirties nustatymo, perdavimo ir skleidimo patirtimi;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a papunkčio iii a punktas (naujas)
iiia)  Europos tarpvalstybinio mechanizmo, nurodyto Reglamente (ES) .../... [naujas Europos tarpvalstybinis mechanizmas], sukūrimu, veikimu ir naudojimu;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
(5)  tarpregioninės investicijos į inovacijas, komercinant ir plėtojant tarpregioninius inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą (toliau – 5 komponentas).
Išbraukta.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis.
1.  Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos ar jūrų sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis, nedarant poveikio galimiems koregavimams, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas programos įgyvendinimo teritorijose, nustatytose pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas, būtų derinamas ir tęsiamas.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi, taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime.
Išbraukta.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichštenšteiną, Andorą ir Monaką.
3.  Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichštenšteiną, Andorą, Monaką ir San Mariną.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalis
4.  Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių.
4.  Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos ir jūrų sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio pavadinimas
5 Tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo geografinė aprėptis
Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo atveju ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 2 lygio regionus, įskaitant gretimas funkcines teritorijas, atsižvelgiant, kai taikytina, į makroregionines strategijas arba jūrų baseinų strategijas.
1.  Tarptautinio bendradarbiavimo atveju ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 2 lygio regionus, įskaitant gretimas funkcines teritorijas, nedarant poveikio galimiems koregavimams siekiant užtikrinti, kad pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas vykdytas toks bendradarbiavimas didesnėse susijusiose teritorijose būtų derinamas ir tęsiamas, ir atsižvelgiant, kai taikytina, į makroregionines strategijas arba jūrų baseinų strategijas.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti:
Tarptautinio bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti:
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  Grenlandiją;
b)  pagal UŠT skirtą programą UŠT gaunamą paramą;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  2 dalyje nurodyti regionai, trečiosios valstybės arba valstybės partnerės turi būti NUTS 2 lygio regionai, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančios teritorijos.
3.  2 dalyje nurodyti regionai, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT turi būti NUTS 2 lygio regionai, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančios teritorijos.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Atokiausių regionų INTERREG programos gali apimti kaimynines valstybes partneres, remiamas pagal KPTBP, arba UŠT, remiamas pagal UŠTP, arba ir vienas, ir kitas.
2.  Atokiausių regionų INTERREG programos gali apimti valstybes partneres, remiamas pagal KPTBP, UŠT, remiamas pagal UŠTP, regioninio bendradarbiavimo organizacijas arba du ar visus tris iš šių subjektų.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio pavadinimas
Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis ir tarpregioninės investicijos į inovacijas
Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Pagal bet kurią 4 komponento INTERREG programą arba tarpregionines investicijas į inovacijas pagal 5 komponentą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija.
1.  Pagal bet kurią 4 komponento INTERREG programą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija, įskaitant atokiausius regionus.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  4 komponento INTERREG programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį.
2.  4 komponento INTERREG programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose programose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas Sąjungos NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos buvo atsižvelgta skirstant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kurioms taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, sąrašas ir NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos atsižvelgta skirstant paramą pagal 9 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą 2B komponentą, sąrašas.
2.  1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas Sąjungos NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos buvo atsižvelgta skirstant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kurioms taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, sąrašas.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Trečiųjų valstybių, valstybių partnerių regionai arba Sąjungai nepriklausančios teritorijos, kurios negauna ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos, taip pat paminimos 1 dalyje nurodytame sąraše.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai sudaro 8 430 000 000 EUR iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 straipsnio 1 dalyje.
1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ištekliai sudaro 11 165 910 000 EUR (2018 m. kainomis) iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 103 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  1 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi taip:
2.  10 195 910 000 EUR (91,31 %) iš 1 dalyje nurodytų išteklių paskirstoma taip: 
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  52,% (t. y. iš viso 4 440 000 000 EUR) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas);
a)  7 500 000 000 EUR (67,17 %)– tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas);
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  31,4 % (t. y. iš viso 2 649 900 000 EUR) – tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui (2 komponentas);
b)  1 973 000 000 EUR (17,68 %)– tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (2 komponentas);
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  3,2 % (t. y. iš viso 270 100 000 EUR) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas);
c)  357 309 120 EUR (3,2 %) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas);
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  1,2 % (t. y. iš viso 100 000 000 EUR) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas);
d)  365 000 000 EUR (3,27%) – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas);
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  11,5 % (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas (5 komponentas).
Išbraukta.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, pagal 2B komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte;
a)  pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  pagal 2A ir 3 komponentus – NUTS 2 lygio regionų.
b)  pagal 2 komponentą – NUTS 2 lygio regionų.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  pagal 3 komponentą – NUTS 2 ir 3 lygio regionų.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  970 000 000 EUR (8,69 %) iš 1 dalyje nurodytų išteklių skiriama naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, nurodytai 15a straipsnyje (naujame).
Jei iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija visų 1 dalyje nurodytų turimų išteklių nepaskiria pagal šią iniciatyvą atrinktiems projektams, likusios nepaskirstytos sumos pro rata perskiriamos 1–4 komponentams.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
ERPF parama atskiroms išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skiriama su sąlyga, kad pagal atitinkamą strateginį programavimo dokumentą pagal PNPP III TB ir KPTBP TB priemones bus skirta bent lygiavertė suma. Ta lygiavertė suma negali viršyti didžiausios PNPP III arba KPTBP teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytos sumos.
ERPF parama atskiroms išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skiriama su sąlyga, kad pagal atitinkamą strateginį programavimo dokumentą pagal PNPP III TB ir KPTBP TB priemones bus skirta bent lygiavertė suma. Šis įnašas negali viršyti didžiausios PNPP III arba KPTBP teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytos sumos.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  INTERREG programos negalima įgyvendinti taip, kaip planuota, dėl joje dalyvaujančių šalių santykių problemų.
b)  tinkamai pagrįstais atvejais INTERREG programos negalima įgyvendinti taip, kaip planuota, dėl joje dalyvaujančių šalių santykių problemų;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Jeigu susiklosto bent viena 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta sąlyga, valstybės partnerės arba Grenlandijos dalyvavimas Komisijos jau patvirtintoje 2 komponento INTERREG programoje nutraukiamas.
Jeigu susiklosto bent viena 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta sąlyga, valstybės partnerės arba UŠT dalyvavimas Komisijos jau patvirtintoje 2 komponento INTERREG programoje nutraukiamas.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  visiškai nutraukti INTERREG programą, ypač jeigu pagrindinių joms iškilusių bendrų vystymosi uždavinių neįmanoma pasiekti nedalyvaujant tai valstybei partnerei arba Grenlandijai;
a)  visiškai nutraukti INTERREG programą, ypač jeigu pagrindinių joms iškilusių bendrų vystymosi uždavinių neįmanoma pasiekti nedalyvaujant tai valstybei partnerei arba UŠT;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos c punktas
c)  tęsti INTERREG programą tai valstybei partnerei arba Grenlandijai nedalyvaujant.
c)  tęsti INTERREG programą tai valstybei partnerei arba UŠT nedalyvaujant.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 6 dalis
6.  Jeigu trečioji valstybė arba valstybė partnerė, prisidedanti prie INTERREG programos nacionaliniais ištekliais, kurie nėra nacionalinis bendras ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės paramos finansavimas, INTERREG programos įgyvendinimo laikotarpiu sumažina tą įnašą apskritai ar jau atrinktiems bendriems veiksmams ir, gavusi 22 straipsnio 6 dalyje nurodytą dokumentą, dalyvaujanti valstybė narė arba valstybės narės prašo taikyti vieną iš 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų galimybių.
6.  Jeigu trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, prisidedančios prie INTERREG programos nacionaliniais ištekliais, kurie nėra nacionalinis bendras ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės paramos finansavimas, INTERREG programos įgyvendinimo laikotarpiu sumažina tą įnašą apskritai ar jau atrinktiems bendriems veiksmams ir, gavusi 22 straipsnio 6 dalyje nurodytą dokumentą, dalyvaujanti valstybė narė arba valstybės narės prašo taikyti vieną iš šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų galimybių.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 pastraipa
Nė vienos INTERREG programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 70 %, nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms arba 3 komponento INTERREG programoms nustatyta didesnė procentinė dalis.
Nė vienos INTERREG programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 80 %, nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms arba 3 komponento INTERREG programoms nustatyta didesnė procentinė dalis.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Be Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 2 straipsnyje nurodytų konkrečių ERPF tikslų, ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti padedama siekti šių konkrečių 4 politikos tikslo tikslų:
3.  Be Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 2 straipsnyje nurodytų konkrečių ERPF tikslų, ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat padedama siekti šių konkrečių 4 politikos tikslo tikslų:
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 4 dalies a punkto įžanginė dalis
a)  pagal 1 ir 2B komponentų INTERREG programas:
a)  pagal 1 ir 2 komponentų INTERREG programas:
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktis
ii)  gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą, taip siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis;
ii)  gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą ir piliečių bendradarbiavimą, įskaitant tarpusavio ryšiais pagrįstus projektus, pilietinės visuomenės veikėjus ir institucijas, taip siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal išorės tarpvalstybines INTERREG programas ir 2 bei 3 komponentų INTERREG programas ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašai taip pat skiriami konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti, ypač sienų kirtimo valdymo, judumo ir migracijos valdymo, įskaitant migrantų apsaugą, veiksmais.
5.  Pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programas ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašai taip pat gali būti skiriami konkrečiam INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti, ypač sienų kirtimo valdymo, judumo ir migracijos valdymo, įskaitant migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, apsaugą, ekonominę ir socialinę integraciją, veiksmais.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.  Dar 15 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiami konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ arba konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti.
2.  Iki 15 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ ir iki 10 % gali būti suteikiama konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu pagal 2A komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija, visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.
3.  Jeigu pagal 1 arba 2 komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, bent 80 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalis
4.  Jeigu pagal 2B komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 proc. viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti.
Išbraukta.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
15a straipsnis
Tarpregioninės investicijos į inovacijas
1.  9 straipsnio 5a dalyje (naujoje) nurodyti ištekliai skiriami naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, kuri skiriama šiai veiklai:
a)  bendriems inovacijų projektams, kuriais galima skatinti Europos vertės grandinių plėtrą, komercializuoti ir plėtoti,
b)  mokslininkams, įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešojo administravimo institucijomis, įtrauktiems į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos ir socialinių inovacijų strategijas, sutelkti,
c)  bandomiesiems projektams, kurių tikslas – rasti arba išbandyti naujus pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamus regionų ir vietos plėtros sprendimus, arba
d)  keistis patirtimi inovacijų srityje, siekiant pasinaudoti regionų arba vietos plėtros srityje įgyta patirtimi.
2.  Siekiant toliau laikytis Europos teritorinės sanglaudos principo, turint maždaug tokią pat finansinių išteklių dalį, šios investicijos daugiausia skiriamos tam, kad būtų kuriamos mažiau išsivysčiusių regionų sąsajos su pirmaujančiais regionais didinant regioninių inovacijų ekosistemų pajėgumus mažiau išsivysčiusiuose regionuose, siekiant integruoti ir didinti esamą ar naują ES vertę, ir gebėjimą dalyvauti partnerystėje su kitais regionais.
3.  Šias investicijas Komisija įgyvendina taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Jai padeda ekspertų grupė, nustatydama ilgalaikę darbo programą ir susijusius kvietimus teikti pasiūlymus.
4.  Vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose investicijose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) siekiama pagal INTERREG programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą, ir 5 komponentą, kuris įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą.
1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) siekiama pagal INTERREG programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalis
2.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT rengia INTERREG programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
2.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos rengia INTERREG programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Rengdamos INTERREG programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais.
Rengdamos INTERREG programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Rengdamos INTERREG programas, apimančias makroregionines ar jūrų baseinų strategijas, valstybės narės ir programos partneriai turėtų atsižvelgti į atitinkamų makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų teminius prioritetus ir konsultuotis su atitinkamais veikėjais. Valstybės narės ir programos partneriai sukuria ex ante mechanizmą siekiant užtikrinti, kad visi veikėjai makroregionų ir jūrų baseinų lygmeniu, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos institucijos, regionai ir valstybės šio programavimo laikotarpio pradžioje kartu priimtų sprendimą dėl kiekvienos programos prioritetų. Šie prioritetai, kai aktualu, derinami su makroregionų arba jūrų baseinų strategijų veiksmų planais.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia INTERREG programą Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT vardu.
Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia vieną ar kelias INTERREG programas Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus dvylikai mėnesių] visų dalyvaujančių valstybių narių, ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijų vardu.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Tačiau INTERREG programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą.
Tačiau INTERREG programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
3.  Kad programa būtų įgyvendinama veiksmingiau ir veiksmai būtų platesnio masto, deramai pagrįstais atvejais, susitarusi su Komisija, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti perkelti iki [x] proc. ERPF asignavimo, skirto atitinkamai programai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, to paties regiono INTERREG programoms. Perkelta suma sudaro atskirą prioritetą arba prioritetus.
3.  Kad programa būtų įgyvendinama veiksmingiau ir veiksmai būtų platesnio masto, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti perkelti iki 20 proc. ERPF asignavimo, skirto atitinkamai programai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, to paties regiono INTERREG programoms. Kiekviena valstybė narė Komisijai iš anksto praneša apie savo ketinimą pasinaudoti tokia perkėlimo galimybe ir Komisijai nurodo savo sprendimo motyvus. Perkelta suma sudaro atskirą prioritetą arba prioritetus.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalies b punkto įžanginė dalis
b)  pagrindinių bendrų vystymosi uždavinių santrauka, atsižvelgiant į:
b)  pagrindinių bendrų vystymosi uždavinių santrauka, visų pirma atsižvelgiant į:
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktis
ii)  bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama;
ii)  bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama ir sinergiją, kurią galima užtikrinti;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktis
iii)  praeityje įgytą patirtį;
iii)  praeityje įgytą patirtį ir kaip į ją buvo atsižvelgta programoje;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalies c punktas
c)  pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas;
c)  pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktis
i)  su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, kai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas;
i)  su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, kai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, taip pat atitinkamą kriterijų sąrašą bei atitinkamus skaidrios atrankos kriterijus, taikomus tokiam veiksmui;
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalies e punkto iii papunktis
iii)  pagrindinės tikslinės grupės;
Išbraukta.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 4 dalies e punkto v papunktis
v)  planuojamos naudoti finansinės priemonės;
Išbraukta.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 5 dalies a punkto iii papunktis
iii)  2 komponento INTERREG programų, remiamų UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansavimo priemones (ERPF ir Grenlandijos UŠTP);
iii)  2 komponento INTERREG programų, remiamų UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansavimo priemones (ERPF ir UŠTP);
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 5 dalies b punktas
b)  teikiant 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamą informaciją, įtraukiamos tik 2021–2025 m. skirtos sumos.
Išbraukta.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 7 dalies b punktas
b)  nustatoma jungtinio sekretoriato steigimo tvarka;
b)  nustatoma jungtinio sekretoriato ir, kai taikytina, pagalbinių valdymo struktūrų valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse steigimo tvarka;
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija įvertina kiekvieną INTERREG programą ir tai, kaip ji atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir, jei parama teikiama pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones ir, jeigu to reikia, ar programa atitinka 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį dokumentą arba atitinkamame vienos arba kelių šių priemonių pagrindiniame akte nurodytą atitinkamą strateginę programą.
1.  Komisija visiškai skaidriai įvertina kiekvieną INTERREG programą ir tai, kaip ji atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir, jei parama teikiama pagal Europos Sąjungos išorės finansavimo priemones ir, jeigu to reikia, ar programa atitinka šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį dokumentą arba atitinkamame vienos arba kelių šių priemonių pagrindiniame akte nurodytą atitinkamą strateginę programą.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 dalis
3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri INTERREG programą.
3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri INTERREG programą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija priima sprendimą įgyvendinimo aktu dėl INTERREG programos patvirtinimo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia tą programą.
4.  Komisija priima sprendimą įgyvendinimo aktu dėl INTERREG programos patvirtinimo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia tos programos peržiūrėtą versiją.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti INTERREG programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui.
1.  Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti INTERREG programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo pakeistos programos pateikimo.
2.  Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per vieną mėnesį nuo pakeistos programos pateikimo.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 3 dalis
3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą.
3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija patvirtina INTERREG programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia.
4.  Komisija patvirtina INTERREG programos pakeitimą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 5 proc. pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 proc. programos biudžeto kitam tos pačios INTERREG programos prioritetui.
Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 10 proc. pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 5 proc. programos biudžeto kitam tos pačios INTERREG programos prioritetui.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Stebėsenos komitetas gali įsteigti vieną arba kelis (ypač kai yra paprogramių) iniciatyvinius komitetus, kurie atrenka veiksmus stebėsenos komiteto vardu.
Stebėsenos komitetas gali įsteigti vieną arba kelis (ypač kai yra paprogramių) iniciatyvinius komitetus, kurie atrenka veiksmus stebėsenos komiteto vardu. Iniciatyviniai komitetai taiko partnerystės principą, kaip nustatyta Reglamento (ES) .../... [naujojo BNR] 6 straipsnyje, ir įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 3 dalis
3.  Prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui arba, kai taikytina, iniciatyviniam komitetui, vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į Komisijos pastabas. Tokia pati tvarka taikoma šiuos kriterijus vėliau keičiant.
3.  Prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui arba, kai taikytina, iniciatyviniam komitetui, vadovaujančioji institucija juos pateikia Komisijai. Tokia pati tvarka taikoma šiuos kriterijus vėliau keičiant.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4.  Atrinkdamas veiksmus stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas:
4.  Prieš stebėsenos komitetui arba, kai taikytina, iniciatyviniam komitetui atrenkant veiksmus, vadovaujančioji institucija:
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa
Dokumente taip pat išdėstomi su 50 straipsnyje nurodytu lėšų susigrąžinimu susiję pagrindinio partnerio įsipareigojimai. Įsipareigojimus apibrėžia stebėsenos komitetas. Tačiau pagrindinis partneris, kuris yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT negu partneris, neprivalo lėšų susigrąžinti teismine tvarka.
Dokumente taip pat išdėstomi su 50 straipsnyje nurodytu lėšų susigrąžinimu susiję pagrindinio partnerio įsipareigojimai. Su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras apibrėžia ir dėl jų susitaria stebėsenos komitetas. Tačiau pagrindinis partneris, kuris yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT negu partneris, neprivalo lėšų susigrąžinti teismine tvarka.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Pagal 1, 2 ir 3 komponentus atrinktuose veiksmuose dalyvauja bent dviejų dalyvaujančių šalių dalyviai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės.
Pagal 1, 2 ir 3 komponentus atrinktuose veiksmuose dalyvauja bent dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT dalyviai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 2 dalis
2.  INTERREG veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje, jeigu veiksmo paraiškoje nurodomas poveikis ir nauda programos teritorijai.
2.  INTERREG veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje arba UŠT, jeigu veiksmo paraiškoje nurodomas poveikis ir nauda programos teritorijai.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Partneriai bendradarbiauja rengdami, įgyvendindami, finansuodami INTERREG veiksmus ir sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti.
Partneriai bendradarbiauja rengdami ir įgyvendindami ir (arba) finansuodami INTERREG veiksmus, taip pat sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti. Stengiamasi, kad vieno INTERREG veiksmo partnerių skaičius neviršytų dešimties.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Įgyvendinant 3 komponento INTERREG programų veiksmus, partneriai iš atokiausių regionų, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT privalo bendradarbiauti tik trijose iš keturių pirmoje pastraipoje nurodytų sričių.
Įgyvendinant 3 komponento INTERREG programų veiksmus, partneriai iš atokiausių regionų, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT privalo bendradarbiauti tik dviejose iš keturių pirmoje pastraipoje nurodytų sričių.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG gali būti vienintelis partneris pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programų veiksmus, jeigu tarp jų narių yra partnerių bent iš dviejų dalyvaujančių šalių.
Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG gali būti vienintelis partneris pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programų veiksmus, jeigu tarp jų narių yra partnerių bent iš dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa
Tačiau, jei laikomasi 23 straipsnyje nustatytų sąlygų, vienintelis partneris gali būti registruotas toje programoje nedalyvaujančioje valstybėje narėje.
Išbraukta.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą pagal INTERREG programą negali viršyti 20 000 000 EUR arba 15 proc. viso INTERREG programai skirto asignavimo, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.
Bendras ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą arba fondus pagal INTERREG programą negali viršyti 20 proc. viso INTERREG programai skirto asignavimo, o įnašas tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programų atveju yra ne mažesnis kaip 3 proc. viso asignavimo.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalis
2.  Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG.
2.  Mažų projektų fondo paramos gavėjas yra viešosios ar privatinės teisės subjektas, subjektas, turintis juridinio asmens statusą arba jo neturintis, arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 5 dalis
5.  Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo valdymu susijusios personalo ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų atitinkamo mažų projektų fondo tinkamų finansuoti išlaidų.
5.  Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo arba fondų valdymu susijusios personalo ir kitos tiesioginės išlaidos pagal 39–42 straipsniuose nurodytas išlaidų kategorijas ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų atitinkamo mažų projektų fondo ar tokių fondų tinkamų finansuoti išlaidų.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas, išskyrus projektus, kuriems teikiama parama sudaro valstybės pagalbą.
Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 6 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Jei bendros visų veiksmų išlaidos neviršija 100 000 EUR, paramos suma, skiriama vienam ar keliems mažiems projektams, gali būti nustatoma remiantis kiekvienu konkrečiu atveju parengtu biudžeto projektu, kuriam ex ante pritarė veiksmą atrinkusi įstaiga.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 dalis
2.  Jei pagal 1 dalies a punktą nustatytoje tvarkoje nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris užtikrina, kad kiti partneriai kuo greičiau gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis arba kitas lygiavertis mokestis, dėl kurio sumažėtų ta kitiems partneriams skirta suma.
2.  Jei pagal 1 dalies a punktą nustatytoje tvarkoje nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris užtikrina, kad kiti partneriai gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ir laikantis tos pačios procedūros, kuri taikoma pagrindiniam partneriui. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis arba kitas lygiavertis mokestis, dėl kurio sumažėtų ta kitiems partneriams skirta suma.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Bet kuris INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjas gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu.
Bet kuris INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės paramos gavėjas gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Tačiau INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali susitarti, kad paramos iš ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių negaunantis partneris gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu.
Išbraukta.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalis
1.  Techninė parama kiekvienai INTERREG programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms atitinkamai pritaikius 2 dalyje nurodytas procentines dalis.
1.  Techninė parama kiekvienai INTERREG programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, 2021 ir 2022 m. 2 dalyje nurodytas procentines dalis atitinkamai pritaikius išankstinio finansavimo metinėms dalims pagal šio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, o kitais metais – į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programas – 6 %;
a)  pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programas – 7%;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų INTERREG programas – 7 %.
c)  pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų INTERREG programas – 8 %.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
1.  Per tris mėnesius nuo pranešimo valstybei narei apie Komisijos sprendimą dėl INTERREG programos patvirtinimo dienos toje programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, suderinusios su vadovaujančiąja institucija, įsteigia komitetą atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui stebėti (toliau – stebėsenos komitetas).
1.  Per tris mėnesius nuo pranešimo valstybei narei apie Komisijos sprendimą dėl INTERREG programos patvirtinimo dienos toje programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, suderinusios su vadovaujančiąja institucija, įsteigia komitetą atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui stebėti (toliau – stebėsenos komitetas).
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės, kurioje yra vadovaujančioji institucija, arba vadovaujančiosios institucijos atstovas.
Išbraukta.
Jeigu stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėse numatyta pirmininko rotavimo tvarka, stebėsenos komitetui gali pirmininkauti ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atstovas, o bendrapirmininkio funkcijas gali atlikti valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos atstovas ir atvirkščiai.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 6 dalis
6.  Vadovaujančioji institucija skelbia stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis ir informaciją, kuria keičiasi su stebėsenos komitetu, 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
6.  Vadovaujančioji institucija skelbia stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles, duomenų santrauką, informaciją ir visus sprendimus, kuriais keičiasi su stebėsenos komitetu, 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Dėl kiekvienos INTERREG programos stebėsenos komiteto sudėties toje programoje dalyvaujančios valstybės narės susitaria tarpusavyje ir, kai taikytina, su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis ir UŠT ir užtikrina, kad jame būtų proporcingai atstovaujama atitinkamoms institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat kad jame dalyvautų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytų programos partnerių iš valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT atstovai.
Dėl kiekvienos INTERREG programos stebėsenos komiteto sudėties toje programoje dalyvaujančios valstybės narės gali susitarti tarpusavyje ir, kai taikytina, su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis ir UŠT ir siekia, kad jame būtų proporcingai atstovaujama atitinkamoms institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat kad jame dalyvautų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytų programos partnerių iš valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT atstovai.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Sudarant stebėsenos komitetą atsižvelgiama į atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT skaičių.
Išbraukta.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Į stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami drauge sukurtų visos programos teritorijos arba jos dalies institucijų, įskaitant ETBG, atstovai.
Į stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat kitų drauge sukurtų visos programos teritorijos arba jos dalies institucijų, įskaitant ETBG, atstovai.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalis
2.  Vadovaujančioji institucija skelbia stebėsenos komiteto narių sąrašą 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
2.  Vadovaujančioji institucija skelbia institucijų ar įstaigų, paskirtų stebėsenos komiteto narėmis, sąrašą 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 3 dalis
3.  Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise.
3.  Komisijos atstovai gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Visoje programos įgyvendinimo teritorijoje įsteigtų arba tam tikrą jos dalį apimančių įstaigų, įskaitant ETBG, atstovai gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje atlikdami patariamąją funkciją.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  jei tai aktualu, pažangą, padarytą stiprinant viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus.
g)  jei tai aktualu, pažangą, padarytą stiprinant viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus, ir prireikus pasiūlo tolesnes paramos priemones.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, prieš tai, vadovaujantis 22 straipsnio 2 dalimi ir nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų, pasikonsultavęs su Komisija;
a)  veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, prieš tai, vadovaujantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalimi ir nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų, prieš tai pateikus juos Komisijai;
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija per vieną mėnesį pateikia Komisijai informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus aspektus:
2.  Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija per tris mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus aspektus:
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Kiekviena vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos suvestinius duomenis iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo 31 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. pagal Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą.
Kiekviena vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu pagal šio Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies a punkte, iki kiekvienų metų sausio 31 d., gegužės 31 d. ir rugsėjo 30 d., o duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies b punkte, – vieną kartą per metus.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Duomenų perdavimas atliekamas naudojant esamas duomenų teikimo sistemas, jeigu pasitvirtino, kad šios sistemos buvo patikimos ankstesniu programavimo laikotarpiu.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  atrinktų INTERREG veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir INTERREG veiksmais pasiektos vertės.
b)  atrinktų INTERREG veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir INTERREG užbaigtais veiksmais pasiektos vertės.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 dalis
1.  Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [I] priede nustatyti bendri produkto ir rezultato rodikliai; jei reikia, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 12 straipsnio 1 dalį, šio reglamento 17 straipsnio 3 dalies d punkto ii papunktį ir 31 straipsnio 2 dalies b punktą.
1.  Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [I] priede nustatyti bendri produkto ir rezultato rodikliai, kurie labiausiai tinka matuoti pažangai siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programos tikslų, naudojami pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 12 straipsnio 1 dalį, šio reglamento 17 straipsnio 4 dalies e punkto ii papunktį ir 31 straipsnio 2 dalies b punktą.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Prireikus ir vadovaujančiosios institucijos tinkamai pagrįstais atvejais, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai naudojami papildomai prie rodiklių, kurie buvo atrinkti laikantis 1 dalies.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalis
1.  Vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos INTERREG programos vertinimus. Per kiekvieną vertinimą vertinamas programos veiksmingumas, rezultatyvumas, aktualumas, darnumas ir ES pridėtinė vertė, taip siekiant pagerinti atitinkamos INTERREG programos struktūrą ir įgyvendinimą.
1.  Vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos INTERREG programos vertinimus, tačiau ne dažniau kaip kartą per metus. Per kiekvieną vertinimą vertinamas programos veiksmingumas, rezultatyvumas, aktualumas, darnumas ir ES pridėtinė vertė, taip siekiant pagerinti atitinkamos INTERREG programos struktūrą ir įgyvendinimą.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 4 dalis
4.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų įdiegtos reikiamos procedūros, pagal kurias būtų rengiami ir renkami vertinimams atlikti reikalingi duomenys.
4.  Vadovaujančioji institucija siekia užtikrinti, kad būtų įdiegtos reikiamos procedūros, pagal kurias būtų rengiami ir renkami vertinimams atlikti reikalingi duomenys.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 3 dalis
3.  Taikomos Reglamento (ES) [naujasis BNR] [44] straipsnio [2–7] dalys dėl vadovaujančiosios institucijos atsakomybės sričių.
3.  Taikomos Reglamento (ES) [naujasis BNR] [44] straipsnio [2–6] dalys dėl vadovaujančiosios institucijos atsakomybės sričių.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  iš karto, kai INTERREG veiksmas, į kurį įeina fizinės investicijos arba įrangos pirkimas ir kurio vertė viršija 100 000 EUR, pradedamas įgyvendinti fiziškai, matomoje vietoje kabina viešus plakatus arba stato stendus;
c)  iš karto, kai INTERREG veiksmas, į kurį įeina fizinės investicijos arba įrangos pirkimas ir kurio vertė viršija 50 000 EUR, pradedamas įgyvendinti fiziškai, matomoje vietoje kabina viešus plakatus arba stato stendus;
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  vykdant INTERREG veiksmus, kurie nepatenka į c punktą, matomoje vietoje kabina bent vieną ne mažesnio kaip A3 formato spausdintą plakatą arba elektroninį ekraną su informacija apie INTERREG veiksmą ir jame pažymi iš INTERREG fondo gaunamą paramą;
d)  vykdant INTERREG veiksmus, kurie nepatenka į c punktą, matomoje vietoje kabina bent vieną ne mažesnio kaip A2 formato spausdintą plakatą ir, kai taikytina, elektroninį ekraną su informacija apie INTERREG veiksmą ir jame pažymi iš INTERREG fondo gaunamą paramą;
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos e punktas
e)  vykdant strateginės svarbos veiksmus ir veiksmus, kurių bendros išlaidos viršija 10 000 000 EUR, organizuojant komunikacijos renginį, kai jame laiku dalyvauja Komisija ir atsakinga vadovaujančioji institucija.
e)  vykdant strateginės svarbos veiksmus ir veiksmus, kurių bendros išlaidos viršija 5 000 000 EUR, organizuojant komunikacijos renginį, kai jame laiku dalyvauja Komisija ir atsakinga vadovaujančioji institucija.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 6 dalis
6.  Jeigu paramos gavėjas nevykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų įsipareigojimų, valstybė narė pritaiko finansinę pataisą – 5 proc. sumažina iš fondų atitinkamam veiksmui skirtą paramą.
6.  Jeigu paramos gavėjas nevykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų įsipareigojimų ar laiku neištaiso padėties, vadovaujančioji institucija pritaiko finansinę pataisą – 5 proc. sumažina iš fondų atitinkamam veiksmui skirtą paramą.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [1] dalį.
c)  veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines personalo išlaidas, nenustatant reikalavimo valstybei narei atlikti skaičiavimus siekiant nustatyti taikomą normą.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  mėnesio bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš įdarbinimo dokumente nustatyto valandomis išreikšto mėnesio darbo laiko arba
a)  paskiausiai dokumentuotas mėnesio bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš atitinkamo asmens įdarbinimo sutartyje nurodyto mėnesio darbo laiko pagal galiojančius teisės aktus ir Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalies b punktą arba
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 6 dalis
6.  Su asmenimis, kurie pagal įdarbinimo dokumentą dirba valandinio darbo principu, susijusios išlaidos darbuotojams yra tinkamos finansuoti, įgyvendinant veiksmą faktiškai dirbtų valandų skaičiui, remiantis darbo laiko registravimo sistema, pritaikius įdarbinimo dokumente suderintą valandinį įkainį.
6.  Su asmenimis, kurie pagal įdarbinimo dokumentą dirba valandinio darbo principu, susijusios išlaidos darbuotojams yra tinkamos finansuoti, įgyvendinant veiksmą faktiškai dirbtų valandų skaičiui, remiantis darbo laiko registravimo sistema, pritaikius įdarbinimo dokumente suderintą valandinį įkainį. Jei dar nėra įtrauktos į suderintą valandinį įkainį, darbo užmokesčio išlaidos, nurodytos 38 straipsnio 2 dalies b punkte, gali būti pridedamos prie to valandinio įkainio pagal taikomus nacionalinės teisės aktus.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
39 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Biuro ir administracines išlaidas sudaro tik šios išlaidos:
Biuro ir administracines išlaidas sudaro tik ne daugiau kaip 15 % visų veiksmo tiesioginių išlaidų ir šios išlaidos:
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 4 dalis
4.  Paramos gavėjo darbuotojo tiesiogiai apmokėtos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pagrindžiamos įrodymu, kad paramos gavėjas atlygino darbuotojo išlaidas.
4.  Paramos gavėjo darbuotojo tiesiogiai apmokėtos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pagrindžiamos įrodymu, kad paramos gavėjas atlygino darbuotojo išlaidas. Ta išlaidų kategorija gali būti naudojama veiksmus atliekančių darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų kelionių išlaidoms, siekiant įgyvendinti ir skatinti INTERREG veiksmus ir programą.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal veiksmą patirtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines išlaidas darbuotojams.
5.  Pagal veiksmą patirtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. tiesioginių išlaidų darbuotojams.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidas sudaro tik šios viešosios ar privatinės teisės subjekto arba fizinio asmens, kuris nėra veiksmo paramos gavėjas, teikiamos paslaugos ir ekspertų žinios:
Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidas, be kita ko, sudaro šios viešosios ar privatinės teisės subjekto arba fizinio asmens, kuris nėra veiksmo paramos gavėjas, įskaitant visus partnerius, teikiamos paslaugos ir ekspertų žinios:
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 1 pastraipos o punktas
o)  išorės ekspertų, pranešėjų, susitikimų pirmininkų ir paslaugų teikėjų kelionė ir apgyvendinimas;
o)  išorės ekspertų kelionė ir apgyvendinimas;
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Įrangos pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidas, kurios nėra apmokamos pagal 39 straipsnį, sudaro tik:
1.  Įrangos pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidas, kurios nėra apmokamos pagal 39 straipsnį, be kita ko, sudaro:
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  žemės pirkimas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [58 straipsnio 1 dalies c punktą];
a)  žemės pirkimas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [58 straipsnio 1 dalies b punktą];
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 1 dalis
1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, laikydamosi Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio nuostatų, paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją ir vieną audito instituciją.
1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT ir regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, laikydamosi Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio nuostatų, paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją ir vieną audito instituciją.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 2 dalis
2.  Vadovaujančioji institucija ir audito institucija turi būti įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje.
2.  Vadovaujančioji institucija ir audito institucija gali būti įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal 2B komponento INTERREG programą arba pagal 1 komponento INTERREG programą, jei ji apima ilgas sienas, kurių teritorijose vystymosi uždaviniai ir poreikiai yra skirtingi, INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali apibrėžti programos dalių teritorijas.
5.  Pagal 1 komponento INTERREG programą, jei ji apima ilgas sienas, kurių teritorijose vystymosi uždaviniai ir poreikiai yra skirtingi, INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali apibrėžti programos dalių teritorijas.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 6 dalis
6.  Jeigu vadovaujančioji institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio [3] dalį paskiria tarpinę instituciją, tarpinė institucija vykdo šias funkcijas daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje arba, kai taikytina, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT.
6.  Jeigu vadovaujančioji institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio [3] dalį paskiria vieną arba kelias tarpines institucijas, atitinkama tarpinė institucija arba institucijos vykdo šias funkcijas daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje arba kiekviena savo valstybėje narėje, arba, kai taikytina, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 87 straipsnio 2 dalies, Komisija kaip tarpinius mokėjimus atlygina 100 proc. į mokėjimo prašymą įtrauktų sumų, kurios susidaro taikant programos bendro finansavimo normą atitinkamai visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba viešajam įnašui.
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.   Jei vadovaujančioji institucija neatlieka tikrinimo pagal Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 68 straipsnio 1 dalies a punktą visoje programos įgyvendinimo teritorijoje, kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą arba asmenį, atsakingą už tokio patikrinimo atlikimą, per kurį tikrinami jos teritorijoje esantys naudos gavėjai.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 92 straipsnio, INTERREG programoms netaikoma metinė sąskaitų patvirtinimo procedūra. Sąskaitos patvirtinamas programos pabaigoje, remiantis galutine veiklos rezultatų ataskaita.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 7 dalis
7.  Jeigu 6 dalyje nurodytas bendras ekstrapoliuotas klaidų lygis viršija 2 proc. visų deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, atsižvelgdama į finansines korekcijas, kurias atitinkamos INTERREG programų institucijos pritaikė už konkrečius pažeidimus, nustatytus per veiksmų, atrinktų pagal 1 dalį, auditą, Komisija apskaičiuoja bendrą likutinį klaidų lygį.
7.  Jeigu 6 dalyje nurodytas bendras ekstrapoliuotas klaidų lygis viršija 3,5 proc. visų deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, atsižvelgdama į finansines korekcijas, kurias atitinkamos INTERREG programų institucijos pritaikė už konkrečius pažeidimus, nustatytus per veiksmų, atrinktų pagal 1 dalį, auditą, Komisija apskaičiuoja bendrą likutinį klaidų lygį.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 8 dalis
8.  Jeigu 7 dalyje nurodytas bendras likutinis klaidų lygis viršija 2 proc. deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, Komisija nusprendžia, ar reikia prašyti, kad konkrečios INTERREG programos arba INTERREG programų grupės, su kuriomis susiję daugiausia klaidų, audito institucija atliktų papildomą audito darbą ir papildomai įvertintų klaidų lygį bei reikalingas INTERREG programų, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, taisomąsias priemones.
8.  Jeigu 7 dalyje nurodytas bendras likutinis klaidų lygis viršija 3,5 proc. deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, Komisija nusprendžia, ar reikia prašyti, kad konkrečios INTERREG programos arba INTERREG programų grupės, su kuriomis susiję daugiausia klaidų, audito institucija atliktų papildomą audito darbą ir papildomai įvertintų klaidų lygį bei reikalingas INTERREG programų, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, taisomąsias priemones.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  2021 m.: 1%;
a)  2021 m.: 3 %;
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  2022 m.: 1%;
b)  2022 m.: 2,25 %;
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  2023 m.: 1%;
c)  2023 m.: 2,25 %;
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  2024 m.: 1%;
d)  2024 m.: 2,25 %;
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  2025 m.: 1%;
e)  2025 m.: 2,25 %;
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 2 dalies f punktas
f)  2026 m.: 1%;
f)  2026 m.: 2,25 %;
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Jeigu išorės tarpvalstybinės INTERREG programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama INTERREG programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis.
Jeigu išorės INTERREG programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama INTERREG programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Jei per 24 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės INTERREG programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama.
Jei per 36 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės INTERREG programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
VIII skyriaus pavadinimas
Trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT dalyvavimas INTERREG programose pagal pasidalijamojo valdymo principą
Trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijų dalyvavimas INTERREG programose pagal pasidalijamojo valdymo principą
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipa
I–VII ir X skyrių nuostatos taikomos INTERREG programose dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms arba UŠT laikantis specialiųjų šio skyriaus nuostatų.
I–VII ir X skyrių nuostatos taikomos INTERREG programose dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijoms laikantis specialiųjų šio skyriaus nuostatų.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 3 dalis
3.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT skiria darbuotojus į tos programos jungtinį sekretoriatą, savo teritorijoje įsteigia vietos padalinį arba padaro ir viena, ir kita.
3.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali skirti darbuotojus į programos jungtinį sekretoriatą arba, sutarusios su vadovaujančiąja institucija, savo teritorijoje įsteigia jungtinio sekretoriato vietos padalinį, arba padaro ir viena, ir kita.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 4 dalis
4.  Nacionalinė institucija arba INTERREG programos komunikacijų pareigūnui prilygstantis subjektas pagal 35 straipsnio 1 dalį padeda vadovaujančiajai institucijai ir partneriams atitinkamoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT atlikti 35 straipsnio 2–7 dalyse nurodytas funkcijas.
4.  Nacionalinė institucija arba INTERREG programos komunikacijų pareigūnui prilygstantis subjektas pagal 35 straipsnio 1 dalį gali padėti vadovaujančiajai institucijai ir partneriams atitinkamoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT atlikti 35 straipsnio 2–7 dalyse nurodytas funkcijas.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 2 dalis
2.  ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 2 ir 4 komponentų INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba valstybėje partnerėje, o 3 komponento INTERREG programos – kiekvienoje UŠT, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna paramą iš vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų.
2.  ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 2 ir 4 komponentų INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT, o 3 komponento INTERREG programos – kiekvienoje UŠT, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna paramą iš vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT;
a)  pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje;
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  valdant vieno ar kelių veiksmų ERPF išlaidas už Sąjungos ribų – pagal pasidalijamojo valdymo principą tik valstybėse narėse ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT, o valdant vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašus – pagal netiesioginio valdymo principą;
b)  valdant vieno ar kelių veiksmų ERPF išlaidas už Sąjungos ribų – pagal pasidalijamojo valdymo principą tik valstybėse narėse ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje, o valdant vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašus – pagal netiesioginio valdymo principą;
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  pagal netiesioginio valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT.
c)  pagal netiesioginio valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje;
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Jeigu visos 3 komponento INTERREG programos arba jų dalis įgyvendinamos pagal netiesioginio valdymo principą, taikomas 60 straipsnis.
Jeigu visos 3 komponento INTERREG programos arba jų dalis įgyvendinamos pagal netiesioginio valdymo principą, reikalingas išankstinis atitinkamų valstybių narių ir regionų susitarimas, ir taikomas 60 straipsnis.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Bendri kvietimai teikti pasiūlymus, kuriais sutelkiamas finansavimas iš dvišalių ar daugiašalių KPTBP programų ir ETB programų, gali būti skelbiami, jei atitinkamos vadovaujančiosios institucijos sutinka tai daryti. Kvietimo turinyje nurodoma jo geografinė taikymo sritis ir numatomas įnašas į atitinkamų programų tikslus. Vadovaujančiosios institucijos sprendžia, ar kvietimui taikomos KPTBP ar ETB taisyklės. Jos gali nuspręsti paskirti pagrindinę vadovaujančiąją instituciją, atsakingą už su kvietimu susijusias valdymo ir kontrolės užduotis.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų atranka įtraukiama į stebėsenos komiteto arba, jei taikytina, iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkę, vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki posėdžio datos, pateikia Komisijai kiekvieno tokio projekto koncepcijos dokumentą. Koncepcijos dokumentą sudaro ne daugiau kaip trys puslapiai, jame nurodomas projekto pavadinimas, vieta, biudžetas, pagrindinis partneris, partneriai, pagrindiniai tikslai ir siekiami rezultatai. Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų koncepcijos dokumentas iki minėto termino nepateikiamas, Komisija gali reikalauti, kad stebėsenos komiteto arba iniciatyvinio komiteto pirmininkas išbrauktų atitinkamus projektus iš posėdžio darbotvarkės.
3.  Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų atranka įtraukiama į stebėsenos komiteto arba, jei taikytina, iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkę, vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki posėdžio datos, pateikia Komisijai kiekvieno tokio projekto koncepcijos dokumentą. Koncepcijos dokumentą sudaro ne daugiau kaip penki puslapiai, jame nurodomas projekto pavadinimas, vieta, biudžetas, pagrindinis partneris, partneriai, pagrindiniai tikslai ir siekiami rezultatai, taip pat patikimas verslo planas, iš kurio matyti, kad prireikus šio projekto ar šių projektų tęsimas bus užtikrintas ir be paramos iš INTERREG lėšų. Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų koncepcijos dokumentas iki minėto termino nepateikiamas, Komisija gali reikalauti, kad stebėsenos komiteto arba iniciatyvinio komiteto pirmininkas išbrauktų atitinkamus projektus iš posėdžio darbotvarkės.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu dalis 3 komponento INTERREG programos arba ji visa pagal 53 straipsnio 3 dalies b arba c punktą įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą, įgyvendinimo funkcijas vykdyti pavedama vienai iš Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytų institucijų, ypač kai jos yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, įskaitant atitinkamos INTERREG programos vadovaujančiąją instituciją.
1.  Jeigu, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, dalis 3 komponento INTERREG programos arba ji visa pagal šio reglamento 53 straipsnio 3 dalies b arba c punktą įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą, įgyvendinimo funkcijas vykdyti pavedama vienai iš Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytų institucijų, ypač kai jos yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, įskaitant atitinkamos INTERREG programos vadovaujančiąją instituciją.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
61 straipsnis
61 straipsnis
Išbraukta.
Tarpregioninės investicijos į inovacijas
Komisijos iniciatyva ERPF lėšomis galima remti 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpregionines investicijas į inovacijas, sutelkiant į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
61 a straipsnis (naujas)
61 a straipsnis
Informavimo reikalavimo pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį netaikymas
Komisija gali paskelbti, kad pagalba projektams, remiamiems pagal ES Europos teritorinį bendradarbiavimą, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomi SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyti pranešimo reikalavimai.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0470/2018).


Tarifinių kvotų, nustatytų Sąjungai skirtame PPO sąraše, paskirstymas po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ***I
PDF 133kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarifinių kvotų, nustatytų Sąjungai skirtame PPO sąraše, paskirstymo po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 32/2000 (COM(2018)0312 – C8-0202/2018– 2018/0158(COD))
P8_TA(2019)0022A8-0361/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0312),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0202/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0361/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl tarifinių kvotų, nustatytų Sąjungai skirtame PPO sąraše, paskirstymo po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 32/2000

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/216.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas

Europos Parlamentui labai svarbu, kad jis būtų visapusiškai informuojamas per deleguotųjų aktų rengimo procesą, ir jis ypač pabrėžia 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 28 dalies svarbą, kurioje nustatyta, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes susipažinti su visa informacija, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertai.

Komisijos pareiškimas

Komisija visiškai laikosi geresnio reglamentavimo principų ir įsipareigojimų, nustatytų 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros. Todėl ji stengsis kuo greičiau pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant suderinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 32/2000 su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema.


ES pesticidų autorizacijos procedūra
PDF 233kWORD 71k
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (2018/2153(INI))
P8_TA(2019)0023A8-0475/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros klausimais sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 7-ąją bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m.(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(3) (toliau – Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(5),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 546/2011, kuriuo dėl vienodų augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo principų įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 283/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai(9),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 284/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1056, kuriuo dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011(11), ir į 2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1313, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo sąlygų(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją(14) ir 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją(15) dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl technologinių sprendimų tvariam žemės ūkiui ES(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(19),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 ir jo priedų įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą byloje C-442/14 Bayer CropScience SA-NV, Stichting De Bijenstichting prieš College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden,(20)

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 12/2013/MDC dėl Komisijos augalų apsaugos produktų (pesticidų) autorizacijos ir jų pateikimo į rinką praktikos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 20 d. paskelbtą tyrimą „IARC Monographs“ 112-as leidinys. Penkių organinių fosfatų insekticidų ir herbicidų vertinimas“ (angl. IARC Monographs Volume 112: evaluation of five organophosphate insecticides and herbicides),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 12 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) dokumentą „Išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato, kaip pesticido, rizikos vertinimo tarpusavio vertinimo“(21) ir į 2017 m. rugsėjo 7 d. paskelbtą EFSA dokumentą „Glifosato, kaip pesticido, galimai endokrininę sistemą ardančių savybių rizikos vertinimo tarpusavio vertinimas“(22),

–  atsižvelgdamas į Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komiteto (RAC) 2017 m. kovo 15 d. nuomonę dėl glifosato klasifikacijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. Mokslinio patariamojo mechanizmo (angl. SAM) mokslinę nuomonę Nr. 5/2018 dėl ES augalų apsaugos produktų autorizacijos proceso(23),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos įgyvendinimo (COM(2017)0109),

–  atsižvelgdamas į Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupės parengtą ir 2016 m. birželio 28 d. Tarybos patvirtintą įgyvendinimo planą siekiant padidinti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais 2017 m. sausio 24 d. pranešimą dėl pesticidų naudojimo žemės ūkyje pasauliniu mastu ir jo poveikio žmogaus teisėms,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, ypač vidaus rinkos, turi būti visokeriopai atsižvelgiama į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos(24),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 442, pagal kurios rezultatus 89 proc. ES piliečių sutinka, kad Sąjunga turėtų labiau stengtis skatinti didesnį informuotumą apie gyvūnų gerovės svarbą tarptautiniu mastu, ir 90 proc. ES piliečių sutinka, kad svarbu nustatyti aukštus gyvūnų gerovės standartus,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Parlamentas gauna labai daug peticijų iš susirūpinusių piliečių, kurie naudojasi savo teisėmis pagal SESV 24 ir 227 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį, kuriose raginama nutraukti bandymus su gyvūnais Europoje ir visame pasaulyje ir sukurti tarptautinius gyvūnų gerovės standartus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto grandinėje atliekamo ES rizikos vertinimo skaidrumo ir tvarumo (COM(2018)0179)(25),

–  atsižvelgdamas į Komisijos vykdomą Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 REFIT vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais pranešimą (A8-0475/2018),

Bendrosios aplinkybės

A.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Reglamentas) tikslas – užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą;

B.  kadangi ES augalų apsaugos produktų autorizacijos procedūra yra viena griežčiausių pasaulyje; kadangi, atsižvelgdamas į abejones, keletui suinteresuotųjų subjektų kilusias dėl glifosato vertinimo, Specialusis komitetas ES pesticidų autorizacijos procedūros klausimais (PEST) siekia nustatyti sritis, kurias būtų galima toliau tobulinti atsižvelgiant į Sąjungos augalų apsaugos produktų autorizacijos procedūrą, pateikiant rekomendacijas, kurios, jo manymu, yra būtinos siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą ir aplinką;

C.  kadangi atsargumo principas yra visa apimantis Sąjungos politikos principas, kaip nustatyta SESV 191 straipsnyje; kadangi Reglamentas, kaip nurodyta jo 1 straipsnio 4 dalyje, yra grindžiamas atsargumo principu; kadangi, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl rizikos valdymo turi atitikti atsargumo principo sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 1 dalyje; kadangi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vadovaujantis atsargumo principu priimtos priemonės turi būti proporcingos;

D.  kadangi kai kuriems suinteresuotiesiems subjektams kilo abejonių dėl glifosato vertinimo, ypač dėl to, ar buvo atliktas nepriklausomas, objektyvus ir skaidrus vertinimas, ar buvo tinkamai taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 nustatyti klasifikavimo kriterijai, ar buvo tinkamai naudojami atitinkami rekomendaciniai dokumentai ir dėl to, ar buvo tinkamai taikyti patvirtinimo kriterijai ir laikomasi atsargumo principo;

E.  kadangi, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, augalų apsaugos produktas, naudojamas laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, inter alia, neturi turėti tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, sveikatai ir nepriimtino poveikio aplinkai;

F.  kadangi atlikus Reglamento vertinimą paaiškėjo, kad nebuvo pasiekti visi žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslai ir kad, siekiant įgyvendinti visus Reglamento tikslus, būtų galima atlikti daugiau patobulinimų;

G.  kadangi itin svarbu visapusiškai įgyvendinti Reglamentą visose valstybėse narėse;

H.  kadangi nacionalinių kompetentingų institucijų, kurios dalyvauja vykstant patvirtinimo ir autorizacijos procesams, darbai dažnai vėluoja; kadangi nustatyta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, kurios dalyvauja patvirtinimo ir autorizacijos procese, tam tikrais atvejais turi per mažai darbuotojų ir yra nepakankamai finansuojamos; kadangi dėl išteklių trūkumo ne tik vėluojama atlikti darbus, bet ir keliamas pavojus veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų vertinimo kokybei;

I.  kadangi rizikos vertinimo nepriklausomumas yra pasitikėjimo Reglamentu ir ES maisto srities teisės aktais pagrindas;

J.  kadangi nustatyta, kad procedūros metu taikomas sprendimų priėmimo procesas nėra skaidrus, pradedant tuo, kad visuomenė rizikos valdymo etape negali susipažinti su visu tyrimų tekstu ir pirminiais duomenimis;

K.  kadangi teisė susipažinti su ES institucijų, įskaitant ES agentūras, turimais dokumentais yra svarbi teisė, o išimtis dėl naudojimosi ja reikia aiškinti siaurai; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią skaidrumas ir teisė susipažinti su dokumentais didina ES agentūrų teisėtumą piliečių akyse ir užtikrina, kad ES agentūros būtų atskaitingesnės piliečiams demokratinėje sistemoje(26);

L.  kadangi, siekiant atsižvelgti į dabartines mokslines ir technines žinias, reikėtų reguliariai atnaujinti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 283/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai; kadangi Komisijos komunikate, kuris parengtas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 283/2013, kuriuo nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai(27), yra išsamiausias rekomendacinių dokumentų ir bandymų gairių šaltinis, nors kai kurie iš išvardytų dokumentų gali būti pasenę ir turėtų būti atnaujinti; kadangi EFSA ir valstybių narių gairių forma parengta metodika, naudojama atliekant mokslinį veikliųjų medžiagų vertinimą, ne visada atspindi dabartines naujausias mokslines ir technines žinias, kaip to reikalaujama pagal Reglamento 4 straipsnį; kadangi tam tikri pagrindiniai bandymai nėra įtraukti į rizikos vertinimą arba trūksta naujausių mokslinių metodų (kaip yra naujausių ekotoksikologinių bandymų, skirtų dirvožemio organizmams, ir koncentracijos aplinkoje ir likučių dulkėse, vėjyje, ore ir vandenyje vertinimo atveju);

M.  kadangi atnaujintos gairės dėl bičių, kuriomis EFSA rėmėsi atlikdama naujausią trijų neonikotinoidų peržiūrą, dar nėra oficialiai patvirtintos; kadangi šiuo metu EFSA naudojamos gairės dėl dirvožemio organizmų buvo parengtos 2002 m.;

N.  kadangi teisės aktu nustatyti reikalavimai rekomendacijomis perteikiami kaip praktiniai veiksmai, kuriais paaiškinama, kokių veiksmų reikia imtis, o rekomendacijomis dėl bandymų nustatomi konkretūs bandymų protokolai, kurių būtina laikytis renkant duomenis, ir paaiškinama, kaip atlikti bandymus;

O.  kadangi plačiai paplitęs ir profilaktinis augalų apsaugos produktų naudojimas, kai to nereikia, kelia nerimą;

P.  kadangi augalų apsaugos produktų naudojimas desikacijai – kultivuojamiems augalams purkšti iki derliaus, siekiant paspartinti jų brendimą ir palengvinti jų derliaus nuėmimą, yra nederama praktika;

Q.  kadangi nedera naudoti augalų apsaugos produktų teritorijose, kuriose lankosi plačioji visuomenė arba pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys;

R.  kadangi, remiantis JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) surinktais duomenimis, ES 2016 m. sunaudota 368 588 tonų pesticidų – tai sudaro 11,8 proc. visame pasaulyje sunaudojamo kiekio;

S.  kadangi, remiantis FAO, ES nuo 2009 m. pastebima pesticidų naudojimo didėjimo tendencija; kadangi, vis dėlto, ši tendencija labai skiriasi visose valstybėse narėse, kai kuriose valstybėse pesticidų naudojimas smarkiai išaugo, o kai kuriose – labai sumažėjo; kadangi bendras pesticidų veikliųjų medžiagų parduotas kiekis 16-oje ES valstybių narių nuo 2011 m. iki 2016 m. išaugo 1,6 proc.;

T.  kadangi iki 2018 m. patvirtintos 493 veikliosios ir pagrindinės medžiagos;

U.  kadangi Komisijos ataskaitoje apie Reglamento (EB) Nr. 1185/2009 įgyvendinimą pabrėžiama, kad trūksta statistikos apie pesticidų naudojimą ir nėra žinių apie tam tikrų veikliųjų medžiagų naudojimą;

V.  kadangi remiantis 2016 m. Europos Sąjungos ataskaita dėl pesticidų liekanų maiste(28), kurią 2018 m. paskelbė EFSA, 96,2 proc. mėginių atitiko ES teisės aktuose leidžiamas ribas;

W.  kadangi visuomenė nėra informuota apie žalą ir riziką, priimtiną ir nepriimtiną žalą ir riziką, taip pat apie tai, kokiu lygmeniu visoje Europoje laikomasi didžiausio leistino liekanų kiekio reikšmių;

X.  kadangi sprendimai dėl autorizacijos naujai sukurtoms veikliosioms medžiagoms ir augalų apsaugos produktams visada priimami nežinant poveikio realiomis sąlygomis; kadangi trūksta stebėjimo laikotarpiu po autorizacijos; kadangi trūksta duomenų apie tikslų kiekvieno naudojamo augalų apsaugos produkto kiekį, rizikos mažinimo priemonių taikymą ir jų veiksmingumą, taip pat apie galimą žalingą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai;

Y.  kadangi trūksta duomenų apie veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių ir koformuliantų ir jų metabolitų, taip pat produktų preparatų ir jų mišinių poveikį realiomis sąlygomis; kadangi dėl šios priežasties nėra tinkamų žinių apie visapusišką pesticidų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat aplinkai;

Z.  kadangi dar neįgyvendintas bandomasis projektas „Pesticidų naudojimo aplinkoje stebėsena naudojant bites“, nors jis ir įtrauktas į 2017 ir 2018 finansinių metų Sąjungos biudžetą;

AA.  kadangi 7-oje bendroje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. iškeltas tikslas, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos ir naudojamos taip, kad kuo labiau sumažėtų jų didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, ir kadangi vis dar nevisiškai aišku, kokį galutinį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai daro bendras skirtingų cheminių medžiagų naudojimas;

AB.  kadangi Reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad augalų apsaugos produktai „neturi turėti tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių [...] sveikatai [...] atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima Tarnybos pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų“; kadangi Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatyta, kad į „žinomus [...] kaupiamuosius ir sinergetinius efektus“ būtina atsižvelgti, „kai esama tokio poveikio apskaičiavimo metodų“;

AC.  kadangi dabar jau galima naudotis tokiais metodais ir tikimasi, kad EFSA iki 2019 m. pabaigos pabaigs bandomąjį vertinimą, kuriame nagrinėjamas kaupiamasis maiste esančių pesticidų poveikis žmogaus nervų sistemai ir skydliaukei;

AD.  kadangi šiuo metu nėra jokių teisinių prievolių atlikti veikliųjų medžiagų bandymus, susijusius su jų neurotoksiniu poveikiu vystymuisi (DNT), kai šis poveikis apima, pavyzdžiui, autizmo sukėlimą, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) ir disleksiją; kadangi būtina atlikti toksinio poveikio vystymuisi ir neurotoksinio poveikio tyrimus, kuriais būtų galima inicijuoti ad hoc tyrimus siekiant spręsti konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus; kadangi šiomis aplinkybėmis EFSA dirba prie įgyvendinamo projekto, kuriuo siekiama sukurti alternatyvius DNT poveikio nustatymo būdus, kuriuose nebūtų naudojami gyvūnai;

AE.  kadangi kyla susirūpinimas dėl Reglamento įgyvendinimo, susijusio su gyvūnų naudojimu atliekant žalos nustatymo ir rizikos vertinimo bandymus, o tai neatitinka Direktyvos 2010/63/ES dėl eksperimentų su gyvūnais principo „Gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimas, mažinimas ir jo sąlygų gerinimas“, nes nuo tada, kai buvo priimti, nebuvo atnaujinti Komisijos reglamentai (ES) Nr. 283/2013 ir (ES) Nr. 284/2013, nepaisant to, kad turima patvirtintų alternatyvių bandymų ir technologijų būdų;

AF.  kadangi poveikio žmogaus sveikatai bandymas apima gyvūnų naudojimą, todėl juo ne visada tiksliai prognozuojamos žmogaus organizmo reakcijos;

AG.  kadangi reikia sparčiau kurti ir patvirtinti naujus metodus, kuriuose nenaudojami gyvūnai, bet kuriais naudojantis galima gauti informacijos apie pagrindinius toksinio poveikio žmonėms mechanizmus, įskaitant patekimo kelius, dėl kurių kyla neigiamas poveikis žmonėms;

AH.  kadangi daug trečiųjų šalių žemės ūkio produktų yra pagaminti taikant mažesnį žmogaus ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, kai kalbama apie augalų apsaugos produktų autorizaciją ir jų naudojimą; kadangi reikia užtikrinti, kad ES apsaugos lygio nesumažintų iš trečiųjų šalių importuojami žemės ūkio produktai;

AI.  kadangi ES prekiaujama neteisėtai importuotais augalų apsaugos produktai ir jie naudojami, todėl kyla galima grėsmė visuomenės sveikatai ir atsiranda nesąžininga konkurencija su augalų apsaugos produktais, kuriems taikoma dabartiniais ES teisės aktais nustatyta autorizacijos procedūra;

Paraiška dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo

AJ.  kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai iškėlė susirūpinti verčiantį klausimą dėl pareiškėjų teisės pasirinkti valstybę narę ataskaitos rengėją (angl. RMS), padavus pirmą paraišką dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo, skaidrumo ir interesų konflikto;

AK.  kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai iškėlė papildomų su skaidrumu ir interesų konfliktais susijusių klausimų dėl to, kad valstybė narė ataskaitos rengėja, kuriai Komisija nustatė pareigą atnaujinti vertinimo ataskaitą, gali būti ta pati, kuri rengė pradinį įvertinimo ataskaitos projektą;

AL.  kadangi, kalbant apie naujas veikliąsias medžiagas, pažymėtina, kad pareiškėjai nuo reglamento įsigaliojimo kaip valstybes nares ataskaitos rengėjas pasirinko tik 11 iš 28 valstybių narių, o tai parodo, kad yra didelių skirtumų ekspertinių žinių ir personalo srityse;

AM.  kadangi Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija ir JK tvarko apie 80 proc. visų bylų; kadangi „Brexit’as“ turės didelį poveikį kitų valstybių narių darbo krūviui;

AN.  kadangi pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų dokumentacijos santrauką, kurioje inter alia turėtų būti pateikiamos bandymų ir tyrimų santraukos ir rezultatai dėl kiekvieno duomenų reikalavimo punkto, įskaitant visos pateiktos informacijos vertinimą;

AO.  kadangi suinteresuotieji subjektai pareiškė susirūpinimą dėl teisėje nustatyto požiūrio į vertinimą, visų pirma dėl to, kas turėtų pateikti su veikliųjų medžiagų vertinimu susijusius mokslinius tyrimus ir įrodymus, kas turėtų pateikti specialistų recenzuojamą mokslinę literatūrą ir kas turėtų vertinti tyrimus;

AP.  kadangi pagal Reglamento 8 straipsnio 5 dalį reikalaujama, kad pareiškėjas prie dokumentacijos pridėtų konkrečią specialistų recenzuotą viešai prieinamą mokslinę literatūrą, kurioje aptariama veiklioji medžiaga ir su ja susiję metabolitai;

AQ.  kadangi naujų veikliųjų medžiagų atveju duomenys paprastai yra prieinami tik pareiškėjo parengtuose reguliavimo tyrimuose;

AR.  kadangi rizikos vertinimas turi būti grindžiamas visais susijusiais prieinamais moksliniais įrodymais; kadangi specialistų recenzuotoje viešai prieinamoje mokslinėje literatūroje galima rasti svarbią pareiškėjų tyrimus, atliktus laikantis geros laboratorinės praktikos (GLP), papildančią informaciją, be to, tokioje literatūroje gali būti išvadų, kuriose vertintojai perspėjami apie neigiamą poveikį, kuris nepasireiškė atliekant standartizuotus bandymus;

AS.  kadangi GLP principus parengė EBPO, siekdama užtikrinti, kad tyrimas būtų atliekamas pagal konkretų bandymo metodo aprašą, taip užkertant kelią nesąžiningai praktikai; kadangi ES šiuos principus patvirtino Direktyvoje 2004/10/EB, kurioje reikalaujama, jog valstybės narės užtikrintų, kad cheminių produktų saugos tyrimus atliekančios laboratorijos laikytųsi EBPO GLP principų ir Direktyvos 2004/9/EB, kurioje valstybės narės įpareigojamos paskirti už GLP patikrinimus jų teritorijoje atsakingas institucijas;

AT.  kadangi, kaip pranešė Komisija 2015 m., visos valstybės narės į savo teisę perkėlė GLP direktyvas ir parengė veikiančias nacionalines GLP atitikties stebėsenos programas;

AU.  kadangi EBPO bandymų gairėmis užtikrinama, kad būtų galima atkurti mokslinius tyrimus, kad jie būtų nuoseklūs, pastovūs ir sudarytų teisės aktų leidėjams galimybių įvertinti kurio nors tyrimo kokybę ir aktualumą, užtikrintų tinkamų tyrimo metodų naudojimą ir sudarytų geresnes sąlygas valstybėms narėms naudotis viena kitos duomenimis;

Valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo projektas

AV.  kadangi pagal Reglamento 11 straipsnio 2 dalį „Valstybė narė ataskaitos rengėja turi atlikti nepriklausomą, nešališką ir skaidrų įvertinimą atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias“;

AW.  kadangi nustatyta, kad įvairios valstybės narės, veikdamos kaip ataskaitų rengėjos, taiko nevienodą praktiką tais atvejais, kai kalbama apie nuorodų pateikimą į pareiškėjų pateiktas specialistų recenzuotos literatūros santraukas; kadangi galioja pagrindinė taisyklė, kad bet kokiame moksliniame darbe kitų autorių teiginiai turėtų būti aiškiai nurodyti išskiriant juos kabutėmis;

AX.  kadangi Parlamentas pripažįsta Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (vok. BfR) parengtoje rizikos vertinimo ataskaitoje dėl glifosato keliamas diskusijas dėl literatūros recenzavimo; kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai iškėlė susirūpinimą keliančius aspektus, nurodydami, kad svarbūs rizikos vertinimo ataskaitos dėl glifosato elementai buvo paimti iš paraiškos aiškiai nepaaiškinant, kad tai yra nuorodos;

EFSA nuomonė dėl vertinimų ataskaitų projektų ir ECHA taikoma veikliųjų medžiagų klasifikacija

AY.  kadangi Sąjungos augalų apsaugos produktų autorizacijos sistemos patikimumas labai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo EFSA, kuri pateikia mokslines nuomones, kuriomis remiantis priimami sprendimai dėl maisto saugos Europoje; kadangi mažėjantis visuomenės pasitikėjimas EFSA kelia nerimą;

AZ.  kadangi dabar apie du trečdalius EFSA dirbančių nacionalinių ekspertų delegavo tik šešios valstybės narės;

BA.  kadangi pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atliekant veikliosios medžiagos įvertinimą pirmiausia nustatoma, ar tenkinami II priedo 3.6.2–3.6.4 ir 3.7 punktuose nustatyti patvirtinimo kriterijai (vadinamieji atmetimo kriterijai); kadangi šie atmetimo kriterijai yra susiję su medžiagos priskyrimu kancerogenui (1A arba 1B kategorija) pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas;

BB.  kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (angl. IARC), vadovaudamasi savo nomenklatūra (pagal kurią glifosatas prilyginamas 1B kategorijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008), glifosatą priskyrė prie žmonės kancerogeninį poveikį galinčių daryti medžiagų (2A grupė); kadangi, įvertinusios turimą informaciją, be kita ko, ir IARC vertinimą, EFSA ir ECHA – ES agentūros, atsakingos už mokslinių vertinimų, kuriais remiantis priimami ES rizikos valdymo sprendimai – nusprendė, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatas nebuvo pagrindo atitinkamą medžiagą priskirti prie kancerogeninių medžiagų kategorijos;

BC.  kadangi IARC, vadovaudamasi savo darbo principais, savo išvadą grindė paskelbta literatūra, tuo tarpu EFSA ir ECHA savo vertinimus grindė papildomais nepaskelbtais tyrimais, kaip nurodyta Reglamento 8 straipsnyje, ir galėjo naudotis atitinkamais pirminiais duomenimis;

BD.  kadangi keletas kitų kompetentingų institucijų visame pasaulyje, įskaitant JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Japonijos institucijas, vėliau užbaigė naujus glifosato vertinimus ir priėjo prie išvados, kad ši medžiaga nėra kancerogeniška; kadangi JAV Aplinkos apsaugos agentūra, kurios ekologinės rizikos vertinimo projekte aiškiai teigiama, kad yra galimas poveikis paukščiams, žinduoliams, sausumos ir vandens augalams, vis dar atlieka glifosato peržiūrą;

BE.  kadangi, kaip parodė 2017 m. atliktas EFSA tyrimas, iš 54 pesticidų, kurie buvo vertinami pagal ES ir IARC sistemas, 14 pesticidų klasifikacija pagal ES sistemą buvo konservatyvesnė (taigi, griežtesnė), palyginti su IARC vertinimu, 11 pesticidų (glifosatas ir 10 kitų veikliųjų medžiagų) buvo įvertinti ne taip griežtai, o 29 pesticidai buvo vertinami vienodai;

BF.  kadangi kai kurie suinteresuotieji subjektai pareiškė ir vis dar reiškia abejonių dėl EFSA ir ECHA nuomonių, susijusių su jų išvadomis, pagal kurias glifosatas nėra klasifikuojamas kaip kancerogeninė medžiaga;

BG.  kadangi šių nesutarimų Specialusis komitetas, deja, negalėjo išspręsti;

BH.  kadangi 2017 m. spalio mėn. Komisija paskelbė Europos piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ priimtina; kadangi daugiau kaip milijonas piliečių ragino Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms uždrausti naudoti glifosatą, reformuoti pesticidų patvirtinimo procedūrą ir nustatyti ES lygmeniu privalomus tikslus dėl pesticidų naudojimo masto mažinimo;

BI.  kadangi vadinamieji „Monsanto“ dokumentai ir naujausias Kalifornijos valstijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Dewayne Johnson v Monsanto (bylos Nr. CGC-16-550128) ir vėlesnis apeliacinis procesas verčia susirūpinti dėl nepriklausomumo ir interesų konfliktų atliekant glifosato vertinimo procesą;

Komisijos atliekamas veikliųjų medžiagų patvirtinimas

BJ.  kadangi Reglamente nustatytas terminas Komisijai per šešis mėnesius EFSA išvadų pateikimo pristatyti reglamento projektą;

BK.  kadangi sprendime atnaujinti glifosato patvirtinimo peržiūrą nėra numatyta teisiškai privalomų riziką mažinančių priemonių Sąjungos lygmeniu; kadangi Komisija nusprendė priimti specialiąją rekomendaciją patvirtinimo sąlygose, kad valstybės narės, suteikiančios leidimą dėl augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, turėtų ypač atkreipti dėmesį į pavojų stuburiniams sausumos gyvūnams; kadangi buvo nustatytas ilgalaikis didelis beveik visų formų glifosato naudojimo netiksliniams stuburiniams sausumos gyvūnams, įskaitant žinduolius ir paukščius, keliamas pavojus;

BL.  kadangi ECHA nustatė, kad glifosatas sukelia sunkų akių pažeidimą ir yra nuodingas vandens gyvūnijai bei turi jai ilgalaikį poveikį;

BM.  kadangi neaišku, kokiomis aplinkybėmis Komisija ir valstybės narės mano, kad rizika aplinkai yra nepriimtina;

BN.  kadangi faktas, kad Komisija, padedama valstybių narių, patvirtina veikliąsias medžiagas, kurios, kaip nustatė EFSA, yra labai pavojingos aplinkai ir biologinei įvairovei, kelia susirūpinimą, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento 4 straipsnio 3 dalies e punktą augalų apsaugos produktas negali turėti jokio nepriimtino poveikio aplinkai;

BO.  kadangi Europos ombudsmenas savo 2016 m. vasario 18 d. sprendime, priimtame byloje 12/2013/MDC, nurodė, kad patvirtinamosios informacijos pateikimas neturėtų būti susijęs su duomenų reikalavimais, kurie galiojo teikiant paraišką, susijusią su rizikos sveikatai vertinimu, kurią rengiant buvo galima pasinaudoti tinkamais gairių dokumentais;

BP.  kadangi patvirtinamieji duomenys moksliniu požiūriu paprastai nėra tikrinami ar vertinami kaip pradinėje paraiškoje pateikti duomenys, nes jiems netaikomas sisteminis EFSA specialistų literatūros recenzavimas; kadangi Europos ombudsmenas savo 2016 m. sprendime paragino Komisiją apsvarstyti, ar nuo šiol visai patvirtinamajai informacijai turėtų būti taikomas sisteminis EFSA specialistų literatūros recenzavimas ir ar reikėtų atitinkamai pakeisti gairių dokumentus;

BQ.  kadangi, remiantis Komisijos 2018 m. vasario mėn. pateikta tolesnių veiksmų ataskaita dėl dešimt veikliųjų medžiagų, kurios buvo tirtos atliekant ombudsmeno tyrimą, atlikus patvirtinamųjų duomenų procedūrą paaiškėjo, kad tam tikrą laikotarpį rinkoje dar bus leidžiama pardavinėti dvi veikliąsias medžiagas – haloksifopą-P ir malationą, nors kitu atveju jų pardavimas būtų ribojamas;

BR.  kadangi duomenų apie mažos rizikos biologinės kilmės pesticidus trūksta daugiausia todėl, kad duomenų reikalavimai sukurti cheminiams augalų apsaugos produktams ir netinka mažos rizikos biologinės kilmės produktams;

BS.  kadangi Komisija, nepaisydama EFSA išvadose dėl veikliųjų medžiagų nustatytos rizikos, dažnai klausimą dėl rizikos mažinimo priemonių palieka spręsti valstybėms narėms, nors jai pagal Reglamentą suteikta galimybė nustatyti tokias priemones ES lygmeniu; kadangi Europos ombudsmenas savo sprendime, priimtame byloje 12/2013/MDC, pasmerkė šį požiūrį;

BT.  kadangi valstybėms narėms derėtų priimti sprendimus dėl rizikos mažinimo priemonių atsižvelgiant į susirūpinti verčiančius aspektus, būdingus konkrečioms jų aplinkybėms;

BU.  kadangi trūksta mažos rizikos augalų apsaugos produktų; kadangi iš visų beveik 500 ES rinkoje prieinamų veikliųjų medžiagų tik 10 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos veikliosios medžiagos; kadangi mažos rizikos augalų apsaugos produktų pasiūlos trūkumas trukdo vykdyti ir plėtoti integruotąją kenkėjų kontrolę; kadangi pasiūlos trūkumą lemia ilgas vertinimo, autorizacijos ir registravimo procesas;

BV.  kadangi mūsų laikais tokie pažangieji metodai kaip tikslusis ūkininkavimas ir robotika gali būti naudojami piktžolių ar vabzdžių kenkėjų tiksliajai stebėsenai ir šalinimui ankstyvaisiais etapais; kadangi pažangieji metodai Europos Sąjungoje vis dar yra mažai išplėtoti ir šiai sričiai reikalinga Sąjungos ir valstybių narių parama;

Valstybių narių vykdoma augalų apsaugos produktų autorizacija

BW.  kadangi augalų apsaugos produktus prieš juos autorizuojant reikia kruopščiai įvertinti vadovaujantis naujausiomis mokslo ir techninėmis žiniomis; kadangi dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus ir (arba) nepakankamo finansavimo gali būti pernelyg pasitikima vertinimu, atliktu siekiant patvirtinti veikliąsias medžiagas, ir su tuo susijusiais sprendimais dėl augalų apsaugos produktų;

BX.  kadangi augalų apsaugos produktų autorizacijos procedūroje reikėtų atsižvelgti į faktinį augalų apsaugos produktų naudojimą, visų pirma tai pasakytina apie rizikos vertinimo duomenų reikalavimus;

BY.  kadangi, suteikiant leidimą naudoti augalų apsaugos produktus ypač daug dėmesio ir toliau reikėtų skirti vadinamųjų pažeidžiamų grupių rizikai; kadangi Reglamente pažeidžiamos grupės apibrėžiamos kaip asmenys, į kuriuos reikia atskirai atsižvelgti, kai vertinamas ūmus ir lėtinis augalų apsaugos produktų poveikis jų sveikatai; kadangi tokie asmenys yra nėščios ir krūtimi maitinančios moterys, dar negimę kūdikiai, kūdikiai ir vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, darbuotojai ir gyventojai, kuriuos ilgą laiką smarkiai veikia pesticidai;

BZ.  kadangi pagal Reglamento 25 straipsnį reikalaujama, kad apsauginėms medžiagoms ir sinergikliams būtų taikoma tokia pat patvirtinimo procedūra kaip ir veikliosioms medžiagoms siekiant jas įtraukti į teigiamą sąrašą; kadangi Komisija dar nepatvirtino jokių apsauginių medžiagų ar sinergiklių;

CA.  kadangi pagal Reglamento 27 straipsnį reikalaujama, kad Komisija į III priedą įtrauktų neigiamą nepriimtinų koformuliantų sąrašą; kadangi Komisija dar nepatvirtino neigiamo koformuliantų sąrašo, tačiau pareiškė ketinanti tai padaryti iki 2018 m. pabaigos; kadangi toks vėlavimas yra nepriimtinas atsižvelgiant į šių medžiagų poveikį; kadangi tam tikros valstybės narės parengė savo neigiamus koformuliantų sąrašus, atsižvelgdamos į tai, kad Sąjungos lygmeniu toks sąrašas neparengtas;

CB.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad šių ES sąrašų nėra, sudėtingiau atlikti išsamų augalų apsaugos produktų rizikos vertinimą;

CC.  kadangi išreikštos abejonės dėl suskirstymo zonomis sistemos, visų pirma dėl procedūros vėlavimų ir dažno visiško arba dalinio paraiškų vertinimo atsižvelgiant į abipusį pripažinimą, kurį lemia skirtingi nacionaliniai valstybių narių vertinimo reikalavimai, galiojantys toje pačioje zonoje; kadangi valstybių narių savitarpio pripažinimo procedūros tikslas – supaprastinti procedūras ir padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą; kadangi savitarpio pripažinimo procedūros taikymas yra svarbi priemonė siekiant didinti darbo pasidalijimą ir užtikrinti galutinių terminų laikymąsi, kartu užtikrinant optimalią apsaugą, ir tai yra svarbu siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą;

CD.  kadangi Komisija dirba su IT sistema, t. y. Augalų apsaugos produktų paraiškų valdymo sistema (angl. PPPAMS), kuri bus prieinama visuomenei ir palengvins abipusio pripažinimo sistemą;

CE.  kadangi dabar nėra ES autorizuotų augalų apsaugos produktų apžvalgos, nes valstybės narės nėra įpareigotos sistemingai informuoti Komisijos apie savo sprendimus dėl autorizacijos;

CF.  kadangi Komisijos reglamente (ES) Nr. 283/2013 reikalaujama atlikti ilgalaikio toksiškumo tyrimus; kadangi Komisijos reglamente (ES) Nr. 284/2013 šiuo metu reikalaujama atlikti toksikologinius tyrimus dėl poveikio veiklos vykdytojams, pašaliniams asmenims ir gyventojams, taip pat darbuotojams, kai kuriuos ilgalaikio ir lėtinio toksiškumo gyvūnams tyrimus, taip pat tyrimus dėl išlikimo ir elgsenos dirvožemyje, vandenyje ir ore, įskaitant poveikio būdą ir skaidymąsi ore bei pernešimą oru, tačiau ne dėl augalų apsaugos produktų ilgalaikio toksiškumo;

CG.  kadangi valstybės narės dirba, siekdamos nustatyti augalų apsaugos produktų ir keistinų medžiagų lyginamąjį vertinimą; kadangi taip siekiama pakeisti tokius produktus saugesniais augalų apsaugos produktais ir necheminiais metodais, kaip nustatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB(29), nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo;

CH.  kadangi pastaruoju metu paskelbtose ataskaitose buvo pažymėta, kad smarkiai sumažėjo paukščių ir vabzdžių biologinė įvairovė, ypač kalbant apie bites ir kitus apdulkintojus; kadangi per pastaruosius 27 metus užfiksuota, kad saugomose teritorijose bendra skraidančių vabzdžių biomasė sumažėjo 75 proc.(30); kadangi žemės ūkio veiklos intensyvinimą (pavyzdžiui, pesticidų naudojimas, visus metus trunkantis žemės dirbimas, didesnis trąšų naudojimas ir dažnesnės agronominės priemonės), į kurį nebuvo atsižvelgta minėtoje analizėje, galima vertinti kaip patikimą priežastį; kadangi žemės ūkio veiklos intensyvinimas siejamas su bendru augalų, vabzdžių, paukščių ir kitų organizmų biologinės įvairovės mažėjimu; kadangi biologinė įvairovė ir tvirtos ekosistemos, visų pirma bitės ir kiti augalus apdulkinantys vabzdžiai, yra nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti sveiką ir tvarų žemės ūkio sektorių;

CI.  kadangi sveikintinas žingsnis uždrausti lauke naudoti visų formų tris neonikotinoidus (imidaklopridą, klotianidiną ir tiametoksamą); kadangi neturėtų būti galima išvengti šio draudimo netinkamai taikant 53 straipsnio nukrypti leidžiančias nuostatas;

CJ.  kadangi reikėtų kuo labiau apriboti kitų sisteminių augalų apsaugos produktų, įskaitant sėklų beicavimui naudojamus produktus, naudojimą, jei jie kelia pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai;

CK.  kadangi Reglamento 53 straipsnio 2 dalyje numatytų ypatingos skubos autorizacijų naudojimas ir nustatytų atvejų skaičius ES auga; kadangi kai kurios valstybės narės 53 straipsnį taiko gerokai dažniau nei kitos; kadangi EFSA, neseniai atlikusi trijų ypatingos skubos autorizacijų, išduotų trims neonikotinoidams, vertinimą, padarė išvadą, kad tam tikrais atvejais šios autorizacijos atitiko teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, o kitais atvejais šios sąlygos nebuvo įvykdytos;

CL.  kadangi sistemingas vėlavimas vykdant autorizacijos procedūras taip pat gali lemti didėjantį ypatingos skubos autorizacijos procedūros naudojimą; kadangi visiškai nedera naudoti 53 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų dėl mažos apimties naudojimo, siekiant sprendimą priimti esant tam tikrai padėčiai, o ne faktinei ypatingos skubos padėčiai; kadangi EFSA turėtų ištirti medžiagų keitimo poveikį ir galimybę taikyti necheminius metodus;

CM.  kadangi ypatingą dėmesį reikėtų teikti mažos apimties naudojimui skirtiems augalų apsaugos produktams, nes šiuo metu yra mažai ekonominių paskatų įmonėms kurti tokius produktus;

CN.  kadangi nuo Reglamento įsigaliojimo pradžios Komisija tik kartą pasinaudojo galimybe pagal 53 straipsnio 2 dalį prašyti, kad EFSA pateiktų nuomonę;

Bendrosios pastabos

1.  mano, kad, nors ES galioja viena griežčiausių sistemų pasaulyje, tiek patį Reglamentą, tiek jo įgyvendinimą reikia patobulinti, kad būtų galima pasiekti jo tikslus;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos vykdomą reglamento REFIT vertinimą;

3.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti nepriklausomą, objektyvų ir skaidrų mokslinį veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų vertinimą;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių ir atitinkamas žinias veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų vertinimui ir užtikrinti nepriklausomą, objektyvų ir skaidrų vertinimą, atsižvelgiant į dabartines mokslines ir technines žinias;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ir vienodą pavojingumu pagrįstą atmetimo kriterijų taikymą veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ar toksiškos reprodukcijai, ar turi endokrininę sistemą ardančių savybių;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares, joms valdant riziką, tinkamai laikytis atsargumo principo tais atvejais, kai įvertinus turimą informaciją nustatomas galimas kenksmingas poveikis sveikatai, tačiau esama mokslinio netikrumo, taikant laikinąsias rizikos valdymo priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti aukšto lygmens žmonių sveikatos apsaugą;

7.  primygtinai ragina Komisiją sistemingai teikti informaciją apie tai, kaip laikomasi šio principo ir kaip priimami rizikos valdymo sprendimai;

8.  palankiai vertina Mokslinio patariamojo mechanizmo rekomendaciją Komisijai sudaryti geresnes sąlygas platesnio masto diskusijai visoje visuomenėje, siekiant nustatyti bendrą ES tvarios maisto gamybos viziją, įskaitant augalų apsaugos produktų vaidmenį šioje vizijoje; mano, kad šiomis aplinkybėmis, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į maisto kokybę, saugą, galimybę maisto įsigyti ir įpirkti vartotojams, sąžiningas pajamas ir ilgalaikį žemės ūkio produkcijos tvarumą, klimato kaitą, taip pat ilgalaikį ir trumpalaikį poveikį ir naudą žmogaus ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, siejamą su įvairiais augalų apsaugos produktų naudojimo scenarijais, įskaitant integruotąją kenkėjų kontrolę ir scenarijų, kai šios medžiagos nenaudojamos;

9.  mano, kad ES sistemoje reikėtų daugiau dėmesio skirti plačiai paplitusiam ir profilaktiniam (kai to nedera daryti) augalų apsaugos produktų naudojimui ir jų poveikiui žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir aplinkai, taip pat tikslinio organizmo atsparumo didėjimui;

10.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2009/128/EB, nes ji susijusi su autorizacijos sistema, ypač su nuostatomis dėl integruotosios kenkėjų kontrolės ir tinkamo ūkininkų mokymo; atkreipia dėmesį į Parlamento šioje srityje vykdomą darbą, kuris gali suteikti daugiau informacijos;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šiuo Reglamentu įtvirtintas tikslas dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų autorizacijos sutaptų su Direktyvos 2009/128/EB tikslu;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau netvirtinti veikliųjų medžiagų ar augalų apsaugos produktų desikacijai;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares nebeleisti naudoti augalų apsaugos produktų teritorijose, kuriose lankosi plačioji visuomenė ar pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/128/EB 12 straipsnio a punkte;

14.  ragina Komisiją įtraukti į reglamentą konkrečias tikros pažeidžiamų grupių apsaugos priemones, kad būtų galima nedelsiant ir netaikant nukrypti leidžiančių nuostatų nutraukti pesticidų naudojimą dideliais atstumais arti mokyklų, vaikų priežiūros įstaigų, žaidimų aikštelių, ligoninių, gimdymo klinikų ir globos namų;

15.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų ir užtikrinti, kad pesticidų pardavimo statistika būtų viešai prieinama nurodant kiekvieną veikliąją medžiagą ir kiekvieną valstybę narę ir kad pesticidų naudojimo statistika būtų toliau tobulinama, siekiant pateikti visą informaciją, turimą atliekant rizikos aplinkai vertinimą ir lyginamąjį vertinimą pagal Reglamentą;

16.  ragina sukurti veiksmingą budrumo užtikrinimo po pateikimo rinkai sistemą siekiant sistemingai stebėti realų (taip pat ilgalaikį) naudojamų augalų apsaugos produktų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir visai aplinkai; pabrėžia, jog vykdant budrumo užtikrinimą po augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai reikėtų užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai iš tiesų kauptų duomenis ir teiktų informaciją, o ši informacija būtų skaidri ir viešai prieinama; ragina EFSA ir ECHA parengti suderintas gaires, skirtas veiksmingam budrumo užtikrinimui po pateikimo rinkai šioje srityje;

17.  ragina Komisiją parengti standartizuotą ES masto IT platformą arba duomenų bazę siekiant remti dalijimąsi stebėsenos po pateikimo rinkai duomenimis, ir mano, kad šie stebėsenos po pateikimo rinkai duomenys ir kiti prieinami stebėsenos duomenys būtų naudojami autorizacijos procese;

18.  ragina Komisiją paspartinti bandomojo projekto „Pesticidų naudojimo aplinkoje stebėsena naudojant bites“ įgyvendinimą, kuris, inter alia, sudarytų sąlygas įvertinti ES teisės aktų įgyvendinimą pesticidų naudojimo ir leidimų suteikimo požiūriu;

19.  ragina Komisiją atlikti epidemiologinį tyrimą dėl realaus augalų apsaugos produktų poveikio žmonių sveikatai;

20.  ragina Komisiją toliau kurti ir taikyti metodus, kuriais siekiama išspręsti mišraus cheminių medžiagų naudojimo poveikio klausimą, skatinant atlikti integruotąjį ir koordinuojamą visų atitinkamų ES teisės aktų vertinimą;

21.  teigiamai vertina EFSA įgyvendinamą projektą modeliuoti DNT poveikį, tačiau mano, kad to nepakanka tol, kol galioja teisinis reikalavimas veikliųjų medžiagų ir kitų pesticidų komponentų DNT poveikį įvertinti per autorizacijos procesą; todėl ragina Komisiją įvertinti galimybę užtikrinti, kad būtų įvertintas veikliųjų medžiagų ir kitų augalų apsaugos produktų komponentų DNT poveikis, įdiegiant patikimus, neatliekant bandymų su gyvūnais, žmogui skirtus mechaniškus DNT pavojingumo vertinimo metodus;

22.  mano, kad būtina užtikrinti, jog Sąjungoje būtų toliau plėtojami moksliniai tyrimai ir inovacijos, todėl ragina programai „Europos horizontas“, kitoms Sąjungos finansinėms priemonėms ir valstybėms narėms skirti pakankamai lėšų, kad jos galėtų skatinti:

   a) nepriklausomus augalų apsaugos produktų naudojimo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai ir žemės ūkio produkcijai mokslinius tyrimus;
   b) mokslinius tyrimus ieškant augalų apsaugos produktus galinčių pakeisti alternatyvų, įskaitant necheminius metodus, ir mažos rizikos pesticidus, siekiant ūkininkams pristatyti naujų būdų užsiimti tvariu žemės ūkiu, taip pat mokslinius tyrimus, kuriuose būtų tiriamos žemės ūkio ekologinės ir tikslaus ūkininkavimo technologijos, siekiant tikslingai ir tvariai sumažinti išorės sąnaudas ir optimizuoti kenkėjų kontrolę;

23.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pripažinti, kad svarbi reglamentavimo sistema, kuri skatina inovacijas ir mokslinius tyrimus, siekiant kurti geresnius ir saugesnius augalų apsaugos produktus ir alternatyvas;

24.  primena, jog galimybė gauti saugių ir veiksmingų augalų apsaugos produktų yra labai svarbi, kad ūkininkai galėtų užkirsti kelią natūraliai susidarantiems per maistą plintantiems teršalams, pavyzdžiui, kancerogeniniams mikotoksinams, kurie kelia grėsmę mūsų maisto saugai;

25.  primena, kad kultūriniai augalai ir dirvožemio bei klimato sąlygos valstybėse narėse, ypač atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose, labai skiriasi ir yra specifiški; ragina autorizacijos procedūrose atsižvelgti į šiuos skirtumus;

26.  ragina EFSA ir Komisiją pagerinti savo komunikaciją rizikos klausimais siekiant tinkamai, suprantamai ir paprastai informuoti visuomenę; mano, kad svarbu padidinti visuomenės žinias apie pavojų ir riziką ir priimtiną ir nepriimtiną pavojų ir riziką, didinti žinomumą apie didžiausių leistinų kiekių verčių laikymosi lygį visoje Europoje ir informuoti vartotojus apie galimas rizikos mažinimo priemones;

27.  ragina visiškai įgyvendinti principą „Gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimas, mažinimas ir jo sąlygų gerinimas“;

28.  ragina veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių, kitų koformuliantų ir produktų formulių bandymuose ir taikant technologijas nenaudoti gyvūnų, taip pat gyvūnų nenaudoti vertinant veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų kaupiamąjį ir bendrą poveikį, jei tokie bandymų metodai ir technologijos yra sukurti;

29.  ragina atnaujinti Komisijos reglamentus (ES) Nr. 283/2013 ir (ES) Nr. 284/2013, kai tik bus patvirtinti alternatyvūs bandymai ir technologijos;

30.  ragina Komisiją įtraukti mokslinius ir technologinius pokyčius taikant naujo požiūrio metodus reguliavimo mokslo srityje, kad būtų galima pagerinti reguliavimo bandymų nuspėjamumą ir pakeisti gyvūnų naudojimą;

31.  ragina Komisiją ištirti galimybes reikalauti pateikti atitinkamus su žmonėmis susijusius duomenis, pavyzdžiui, gautus klinikinių tyrimų metu atliekant bandymus su medicininiais produktais, į atvirosios prieigos duomenų bazę, nurodytą ECHA/EFSA kvietime teikti pasiūlymus, kad su žmonėmis susiję duomenys galėtų būti panaudoti patvirtinant kuriamus metodus nenaudojant gyvūnų;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą iš trečiųjų šalių importuojamų žemės ūkio produktų kontrolę, siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir vienodas veiklos sąlygas ES maisto gamybos sektoriui;

33.  ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sustabdyti prekybą neteisėtais augalų apsaugos produktais, nes šie produktai kenkia Sąjungos teisės aktų šioje srityje tikslams;

Paraiška dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo

34.  ragina Komisiją pasiūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą, kad jai būtų suteikti įgaliojimai patvirtinti darbo programą, susijusią su paraišką tvirtinančių valstybių narių ataskaitų rengėjų paskyrimu, remiantis nepriklausomo, objektyvaus ir skaidraus vertinimo kriterijais: žiniomis, ištekliais, interesų konfliktų nebuvimu, produkto aktualumu, techniniu pajėgumu ir gebėjimu pasiekti moksliškai pagrįstus ir patikimus rezultatus, įskaitant išsamų specialistų literatūros recenzavimo procesą ir konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, laikantis panašių nuostatų, kurios galioja veikliųjų medžiagų pakartotinio patvirtinimo procese;

35.  ragina, kad Komisija įpareigotų paraiškų atnaujinimo procesą atlikti kitą valstybę narę nei ta, kuri buvo atsakinga už ankstesnį (-ius) vertinimą (-us), jeigu galima užtikrinti būtiną žinių ir išteklių lygį;

36.  prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybėmis narėmis ataskaitų rengėjomis taptų tik tos valstybės narės, kurios gali garantuoti kokybišką vertinimą ir turi veiksmingų procedūrų, kuriomis užtikrinamas interesų konfliktų nebuvimas;

37.  ragina Komisiją, padedant EFSA, atlikti nacionalinių etaloninių laboratorijų, veikiančių prie atitinkamos valstybės narės ataskaitos rengėjos kompetentingų institucijų, vertinimą siekiant užtikrinti vienodą valstybių narių ataskaitų rengėjų, rengiančių įvertinimo ataskaitų projektus (angl. DAR), žinių lygį;

38.  be to, ragina valstybes nares atsakingai atlikti patvirtintų GLP laboratorijų auditą ir ragina Komisiją sukurti valstybių narių auditų patikrinimo sistemą, kuriai vadovautų pati Komisija;

39.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo ir palankiai vertina galimybę pagerinti dabartinę padėtį šiuo klausimu;

40.  mano, kad svarbu iš pareiškėjų reikalauti visus atliktinus reguliavimo tyrimus įregistruoti viešame registre ir numatyti pastabų teikimo laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pateikti turimus duomenis, jog būtų galima užtikrinti, kad atsižvelgiama į visą svarbią informaciją; pažymi, kad pagal nuostatas, kuriomis reglamentuojamas viešas registras, taip pat reikalaujama, kad patvirtinta laboratorija įregistruotų tyrimo pradžios ir pabaigos datas, taip pat paskelbtų kontrolės duomenis, kurie turi būti įtraukti į istorinės kontrolės registrą, įskaitant bandymų, kurie bus atliekami, metodus, sykiu paisant asmens duomenų apsaugos; mano, kad tik įregistruoti reguliavimo tyrimai gali būti pateikiami kartu su paraiška;

41.  pažymi, kad iš pareiškėjų reikia reikalauti pateikti visus tyrimus valstybei narei ataskaitos rengėjai, įskaitant pirminius duomenis, kompiuterio skaitomu formatu;

42.  ragina leisti viešai susipažinti su minėtais tyrimais, įskaitant visus patvirtinamuosius duomenis ir informaciją, susijusius su paraiškomis dėl leidimo išdavimo, kompiuterio skaitomu formatu ir užtikrinti skaidrią prieigą prie tyrimų visa apimtimi, taip suteikiant pakankamai laiko atlikti nepriklausomą kontrolę, sykiu saugant asmens duomenis ir užtikrinant, kad tyrimų paprašę asmenys galėtų juos naudoti tik nekomerciniais tikslais, taip užtikrinant atitinkamas intelektinės nuosavybės teises;

43.  ragina Komisiją įvertinti, ar būtų tinkama nebereikalauti, kad pareiškėjai pateiktų specialistų recenzuotą viešai prieinamą mokslinę literatūrą apie veikliąją medžiagą ir susijusias formules, užuot pavedus šią užduotį valstybei narei ataskaitos rengėjai, kuriai padeda EFSA;

44.  pažymi, kad specialistų recenzuotai viešai prieinamai mokslinei literatūrai, kai su ja galima susipažinti, reikėtų suteikti lygiavertį svorį vertinant GLP pagrįstus tyrimus; mano, kad jie abu yra svarbūs įnašai į vertinimą ir turėtų būti įvertinami atsižvelgiant į santykinę tyrimų kokybę bei jų svarbą nagrinėjamai taikymo sričiai;

45.  ragina Komisiją įvertinti, ar derėtų nebereikalauti pareiškėjų vertinti duomenų, kurie turi būti pateikti kaip paraiškos dalis, užuot pavedus šią užduotį valstybei narei ataskaitos rengėjai;

46.  rekomenduoja iš naujo nepriklausomai įvertinti dabartines literatūros recenzavimo taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į visus susijusius tyrimus;

Valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo projektas

47.  primygtinai reikalauja valstybę narę ataskaitos rengėją griežtai taikyti Reglamento 9 straipsnį ir užtikrinti, kad paraiškos prieš jas pripažįstant priimtinomis būtų visiškai užpildytos;

48.  pabrėžia, kad vertinimas turėtų apimti išsamų pirminių duomenų vertinimą, taip pat su galutinėmis produkto formulėmis susijusių duomenų, prieinamų vertinimo etapu, vertinimą; ragina valstybę narę ataskaitos rengėją įvertinimo ataskaitos projekte aiškiai parodyti, kad buvo tinkamai patikrintas visų tyrimų aktualumas, mokslinė kokybė ir galiojimas, ir prireikus įtraukti papildomus tyrimus, kurie, pareiškėjo manymu, nebuvo svarbūs; atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, kuriais pranešama apie neigiamą poveikį, turėtų būti atmesti tik remiantis įrodymais pagrįstu moksliniu pagrindu, pavyzdžiui, tinkamai vadovaujantis atitinkamais EBPO rekomendaciniais dokumentais;

49.  ragina Komisiją įvertinti, kaip geriausia užtikrinti, kad veikliosios medžiagos būtų vertinamos remiantis dažniausiai taikomais naudojimo būdais, dažniausiai naudojamomis formulėmis, jų dozėmis ir atitinkamais poveikio scenarijais;

50.  ragina visus vertinimus grįsti sistemine visų prieinamų įrodymų analize ir visišku skaidrumu taikant įrodomosios duomenų galios principą;

51.  rekomenduoja visoms valstybėms narėms ataskaitų rengėjoms kuo labiau sumažinti pasikartojančių pastraipų kiekį ir jas kartoti tik pagrįstais atvejais, apie kuriuos tinkamai pranešta; tvirtai laikosi nuomonės, kad tol, kol vertinimą atlieka pareiškėjas, ir jeigu naudojamos ištraukos iš paraiškos dokumentacijos, reikėtų daryti aiškų skirtumą tarp institucijos vertinimo ir pareiškėjo vertinimo;

EFSA nuomonė dėl vertinimų ataskaitų projektų ir ECHA taikoma veikliųjų medžiagų klasifikacija

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pagrindiniai bandymai (pavyzdžiui, naujausi ekotoksikologiniai dirvožemio organizmų bandymai, koncentracijos aplinkoje ir likučių dulkėse, vėjyje, ore ir vandenyje vertinimas, taip pat bandymai dėl ilgalaikio toksikologinio poveikio, ypač pažeidžiamoms grupėms) ir naujausi moksliniai ir technologiniai metodų pokyčiai būtų įtraukti į rizikos vertinimą;

53.  ragina Komisiją tinkamai atnaujinti savo naujausių rekomendacinių dokumentų ir bandymų gairių apžvalgą;

54.  ragina Komisiją supaprastinti ir paskatinti užbaigti derinimo procesą, susijusį su duomenų reikalavimais ir metodais, visų pirma, rekomendaciniuose dokumentuose dėl ekotoksikologijos, išlikimo bei elgsenos aplinkoje;

55.  ragina Komisiją nustatyti maksimalius liekanų kiekius dirvožemyje ir paviršiniuose vandenyse naudojant, inter alia, duomenis, surinktus atliekant poveikio aplinkai stebėseną po pateikimo rinkai;

56.  ragina greičiau ir veiksmingiau nustatyti didžiausius leistinus liekanų kiekius maiste ir pašaruose ir užtikrinti didesnį nuoseklumą, derinant didžiausių leistinų liekanų kiekių vertinimo ir patvirtinimo arba patvirtinimo galiojimo pratęsimo terminus;

57.  ragina duomenis, surinktus atliekant poveikio aplinkai stebėseną po pateikimo rinkai, naudoti patikrinant išlikimo aplinkoje modeliuose naudojamos prognozuojamos koncentracijos aplinkoje tikslumą;

58.  ragina Komisiją, naudojant naujausią modeliavimą, pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 284/2013, siekiant įtraukti duomenų reikalavimus, susijusius su ilgalaikiu augalų apsaugos produktų toksiškumu ir tolesniais poveikio būdais, visų pirma per vėją ir vandens sukeliamą dirvožemio eroziją;

59.  ragina EFSA reguliariai atnaujinti savo rekomendacinius dokumentus atsižvelgiant į naujausias tendencijas visose susijusiose srityse, siekiant įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį veikliųjų medžiagų, mišinių ir formulių liekanų poveikį paviršiniuose vandenyse, dirvožemyje, vėjyje ir dulkėse;

60.  mano, kad rekomendaciniuose dokumentuose reikėtų pateikti pakankamai aiškios informacijos rizikos vertintojams, taip siekiant užtikrinti kokybišką vertinimą ir užtikrinti nuspėjamumą ir nuoseklumą pareiškėjams;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares, dalyvaujančias Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete (PAFF komitetas), nedelsiant patvirtinti bet kokias parengtas gaires, įskaitant atnaujintas rekomendacijas dėl bičių, kurias EFSA naudojo atlikdama savo paskutinę trijų neonikotinoidų peržiūrą;

62.  ragina EFSA toliau nepriklausomai nuo to, ar bus patvirtintos parengtos rekomendacijos, atnaujinti rekomendacijas dėl bičių, kad būtų atsižvelgta į kitas apdulkintojų rūšis ir bendrą poveikį ir technines galimybes;

63.  teigiamai vertina bandomąjį kaupiamojo poveikio vertinimą ir ragina jį užbaigti pagal planą iki 2018 m. pabaigos, ir paskui pasitelkiant autorizacijos procesą greitai atlikti kaupiamosios rizikos vertinimus; ragina prioritetą skirti moksliniams tyrimams, susijusiems ne tik su poveikiu nervų sistemai ir skydliaukei, bet ir kitais poveikio būdais, ir juos atlikti greičiau;

64.  ragina EFSA, Komisiją ir valstybes nares, apskaičiuojant „saugias“ poveikio dozes, taikyti ypatingos saugos rodiklį, siekiant išspręsti klausimą dėl galimo mišinių toksiškumo tais atvejais, kai esama didelio netikrumo, kurio negalima sumažinti atliekant papildomus mišinių bandymus;

65.  ragina EFSA ir ECHA savo svetainėse teikti vartotojams suprantamesnę informaciją ir sudaryti geresnes galimybes atlikti duomenų analizę;

66.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniai ekspertai joms tinkamai atstovautų EFSA; rekomenduoja valstybėms narėms konstruktyviai dalyvauti EFSA veikloje;

67.  rekomenduoja, kad mokslinės žinios ir gebėjimai būtų užtikrinamai remiant, plečiant ir stiprinant ES agentūrų, valstybių narių įstaigų, institutų ir universitetų mokslinių tyrimų grupių, dalyvaujančių atliekant rizikos vertinimą, tinklą;

68.  be to, rekomenduoja tarptautiniuose moksliniuose tinkluose bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais, siekiant remti mokslines diskusijas ir indėlį ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą specialistų literatūros recenzavimo srityje, kuris padeda pasiekti kokybiškus platesniu tarptautiniu mastu pripažįstamus rezultatus;

69.  rekomenduoja EFSA paskelbti savo nuomones specialistų recenzuojamuose žurnaluose siekiant aktyvesnių konstruktyvių diskusijų ir paskatinti bei paraginti į EFSA darbą įsitraukti daugiau nacionalinių ekspertų ir kitų mokslininkų;

70.  ragina EFSA ir ECHA skirti pakankamai lėšų, kad jos galėtų savo užduotis vykdyti nepriklausomai, objektyviai ir skaidriai, ir taip užtikrintų aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugą, tai taip pat reikėtų padaryti atsižvelgiant į papildomą šioms agentūroms numatomą darbo krūvį;

71.  pabrėžia, kad augalų apsaugos produktų autorizacijos sistemos patikimumą didžiąja dalimi lemia visuomenės pasitikėjimas ES agentūromis; pabrėžia, kad mokslinio vertinimo proceso skaidrumas yra svarbus siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą; taip pat palankiai vertina EFSA nuolatines pastangas pagerinti šią sistemą ir tai, kad agentūra 2017 m. birželio mėn. atnaujino savo nepriklausomumo politiką, taip siekdama užtikrinti nepriklausomumą ir galimų interesų konfliktų valdymą;

72.  ragina EFSA užtikrinti, kad visi ekspertai, dalyvaujantys vertinime, viešai paskelbtų interesų deklaracijas, o ekspertai, turintys interesų konfliktų, būtų pašalinti iš visų specialistų vertinimo proceso etapų;

73.  siūlo įsteigti į EFSA sudėtį įeinantį nepriklausomą stebėsenos komitetą, kuriam būtų pavesta nagrinėti galimus interesų konfliktus;

74.  ragina skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima užbaigti visapusišką poveikio aplinkai stebėseną ir analizę po pateikimo rinkai, įskaitant pesticidų liekanų dirvožemyje ir dulkėse stebėseną, kurios rezultatais reikėtų pasidalyti su EFSA;

75.  ragina EFSA užtikrinti, kad ji turėtų būtinų žinių ir galėtų visapusiškai įvertinti necheminių metodų prieinamumą ir taikymą;

76.  ragina Komisijos Mokslinį patariamąjį mechanizmą paprašius imtis tarpininko vaidmens kilus moksliniams ginčams dėl veikliųjų medžiagų;

77.  ragina Mokslinį patariamąjį mechanizmą inicijuoti sisteminę visų prieinamų tyrimų, susijusių su glifosato ir glifosato pagrindu sukurtų formulių, kancerogeniškumo peržiūrą, siekiant įvertinti, ar reikėtų atlikti glifosato patvirtinimo peržiūrą, kaip nustatyta Reglamento 21 straipsnyje;

Komisijos atliekamas veikliųjų medžiagų patvirtinimas

78.  labai apgailestauja dėl daugelio valstybių narių ir Komisijos vėlavimų prieš EFSA atliekant specialistų peržiūrą ir po jos, ypač dėl vėlavimo atliekant veikliųjų medžiagų įvertinimą, kurios atitinka atmetimo kriterijus, ir primygtinai ragina valstybes nares ataskaitų rengėjas ir Komisijas laikytis galutinių terminų, kaip nustatyta Reglamente;

79.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti politinę atskaitomybę už komiteto procedūra priimamų įgyvendinimo aktų priėmimą; reiškia susirūpinimą dėl skaidrumo trūkumo PAFF komitete; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti visą procedūrų skaidrumą, taip pat pateikiant išsamius diskusijų per komiteto procedūrą protokolus ir atitinkamas pozicijas, visų pirma paaiškinant ir pagrindžiant PAFF komiteto sprendimus ir paskelbiant, už ką balsavo valstybės narės;

80.  ragina Komisiją patvirtinti nepriklausomumo politiką ir užtikrinti, kad Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nariai neturėtų interesų konflikto;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai taikyti Reglamento 4 straipsnį ir patvirtinti aiškius mokslu pagrįstus kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomas nepriimtinas poveikis aplinkai, atsižvelgiant į realų (ūmų ir lėtinį) įvairių augalų apsaugos produktų poveikį;

82.  ragina Komisiją griežtai apriboti patvirtinamųjų duomenų procedūros taikymą tik jos tikslu, nustatytu Reglamento 6 straipsnio f punkte, t. y. tuomet, kai vertinimo proceso metu ar dėl naujų mokslo ir technikos žinių nustatomi nauji reikalavimai; mano, kad visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugai turi būti teikiamas didžiausias prioritetas, sykiu nurodant pareiškėjams patikimus autorizavimo tvarkaraščius; pabrėžia, kad išsamūs dokumentai turi esminę reikšmę veikliųjų medžiagų patvirtinimui; apgailestauja dėl to, kad pritaikius leidžiančią nukrypti nuostatą dėl patvirtinamųjų duomenų procedūros ilgesniam laikotarpiui rinkoje liko bent dvi veikliosios medžiagos, kurios kitu atveju būtų uždraustos;

83.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti susijusius rekomendacinius dokumentus, kad patvirtinamiesiems duomenims būtų sistemingai taikomas išsamus EFSA specialistų literatūros recenzijos procesas, kaip tai daroma pradinių paraiškoje pateiktų duomenų atveju;

84.  ragina Komisiją patvirtinant veikliąsias medžiagas įtraukti teisiškai privalomas rizikos mažinimo priemones, siekiant šalinti žinomą riziką, kurią kelia augalų apsaugos produktai, taip padedant valstybėms narėms nustatyti rizikos mažinimo priemones, tinkamas jų konkrečioms aplinkybėms, atsižvelgiant į jų teritorijose vyraujančias agronomines, klimatines ir aplinkos ypatybes;

85.  taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant stebėseną po pateikimo rinkai būtų vertinamas pritaikytų rizikos mažinimo priemonių veiksmingumas ir efektyvumas;

86.  ragina Komisiją užtikrinti visapusišką Reglamento 25 straipsnio taikymą, kad apsauginės medžiagos ir sinergikliai galėtų būti naudojami tik juos patvirtinus; pažymi, kad tvirtinant apsaugines medžiagas ir sinergiklius taikomi duomenų reikalavimai turėtų būti tokie patys, kokie yra taikomi veikliosioms medžiagoms, ir ragina pagal Reglamento 25 straipsnio 3 dalį priimti įgyvendinimo aktą;

87.  ragina Komisiją pagal Reglamento 27 straipsnį iki 2018 m. pabaigos patvirtinti pirmąjį neigiamą koformuliantų sąrašą, įskaitant kriterijus ir procedūrą, kurie taikomi nustatant kitus į šį sąrašą įtrauktinus koformuliantus; todėl ragina integruoti duomenis, kurių reikalaujama pagal REACH, CLP reglamentą ir Biocidų reglamentą, taip pat įtraukti duomenis, kuriuos valstybės narės surinko sudarydamos savo neigiamus koformuliantų sąrašus;

88.  ragina Komisiją, atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl mažos rizikos biologinės kilmės pesticidų ir savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Reglamento taikymo, pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas šis Reglamentas, nepriklausomai nuo vykdomos REFIT procedūros, siekiant nustatyti griežtą, kokybišką ir spartų vertinimo, autorizacijos ir registravimo procesą;

89.  ragina Komisiją padidinti skaidrumą, sukuriant svetainę, kurioje būtų skelbiamas kiekvienos veikliosios medžiagos patvirtinimo tvarkaraštis ir etapai, nurodant valstybes nares ataskaitų rengėjas, EFSA ir ECHA sprendimus, Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto sprendimus, licencijos galiojimo trukmę ir kitą svarbią išsamią informaciją;

Valstybių narių vykdoma augalų apsaugos produktų autorizacija

90.  ragina Komisiją atlikti išsamų skirstymo į zonas sistemos vertinimą siekiant įvertinti, kaip kuo geriau užtikrinti tinkamą suderintą mokslinį aplinkos apsaugos produktų vertinimą, sykiu užtikrinant valstybių narių pareigas, susijusias su tokių produktų autorizacija, naudojimo apribojimu ar atsisakymu leisti juos naudoti, taip pat peržiūrėti atsisakymo leisti naudoti produktus apribojimus;

91.  mano, kad tarpusavio pripažinimo procedūra yra itin svarbi dalijantis darbo krūviu ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laikytis terminų; apgailestauja dėl to, kad paraiškas dėl autorizacijos nagrinėjančios valstybės narės vėluoja atlikti vertinimus, ir dėl įgyvendinimo problemų, susijusių su tarpusavio pripažinimo principu; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant pagerinti skirstymo į zonas sistemos veikimą; pabrėžia, kad visapusišku dabartinių teisės aktų įgyvendinimu turėtų būti siekiama išvengti darbo dubliavimo, o galimybė ūkininkams naudoti naujas medžiagas neturėtų būti nereikalingai vilkinama;

92.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis augalų apsaugos produktų vertinimo terminų ir su abipusiu pripažinimu susijusių nuostatų, kaip nustatyta Reglamente;

93.  ragina EFSA nustatyti suderintas augalų apsaugos produktų vertinimo gaires, taip pat ragina Komisiją jas vėliau priimti;

94.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi augalų apsaugos produktai būtų tinkami įvertinti, įskaitant poveikio scenarijus, remiantis duomenimis, gautais tiriant patį augalų apsaugos produktą, ir mano, kad duomenys apie augalų apsaugos produktus neturėtų būti ekstrapoliuojami remiantis apie veikliąsias medžiagas gautais duomenimis, nebent tai yra moksliškai pagrįsta ir, vykdant stebėseną po pateikimo rinkai yra patvirtinta, kad šie duomenys yra patikimi;

95.  ragina Komisiją per dvejus metus pateikti Parlamentui išsamią ataskaitą dėl nacionalinės augalų apsaugos produktų rizikos vertinimo ir valdymo praktikos;

96.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad bet koks sprendimas dėl augalų apsaugos produktų autorizacijos būtų grindžiamas tinkamu ūmaus ir lėtinio poveikio pažeidžiamoms grupėms realiomis sąlygomis vertinimu, taip pat ragina atitinkamai iš dalies pakeisti atitinkamas EFSA gaires;

97.  pažymi, kad iš pareiškėjų reikia reikalauti pateikti visus tyrimus valstybei narei, kuri nagrinėja autorizacijos paraišką, įskaitant pirminius duomenis, kompiuterio skaitomu formatu;

98.  ragina leisti viešai kompiuterio skaitomu formatu susipažinti su visu minėtų tyrimų tekstu, įskaitant visus patvirtinamuosius duomenis ir informaciją, susijusius su paraiškomis dėl autorizacijos, siekiant užtikrinti skaidrumą, taip suteikiant pakankamai laiko atlikti nepriklausomą kontrolę, sykiu saugant asmens duomenis ir užtikrinant, kad tyrimų paprašę asmenys galėtų juos naudoti tik nekomerciniais tikslais, taip užtikrinant atitinkamas intelektinės nuosavybės teises;

99.  ragina Komisiją išsiaiškinti, ar derėtų įpareigoti EFSA atlikti augalų apaugos produktų rizikos vertinimą, išlaikant nuostatas, pagal kurias faktinis sprendimas dėl augalų apsaugos produktų autorizacijos būtų priimamas nacionaliniu lygmeniu, kad būtų atsižvelgta į konkrečios šalies aplinkybes;

100.  ragina valstybes nares padidinti veiksmingumą užtikrinant didesnį zonų ir tarpzoninį koordinavimą, siekiant geresnio pasidalijimo darbo krūviu ir kuo geriau išnaudoti kiekvienos valstybės narės išteklius bei leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal Reglamento 53 straipsnį tik tuomet, jei griežtai laikomasi esamų reikalavimų;

101.  mano, kad reikia pagerinti tarpzoninio abipusio pripažinimo sistemą;

102.  ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu geriau vykdyti autorizavimo procedūras, siekiant apriboti nukrypti leidžiančių nuostatų ir galimybės pratęsti terminą pagal Reglamento 53 straipsnį taikymą ypatingų situacijų atvejais; ragina valstybes nares griežtai taikyti Reglamento 53 straipsnį, siekiant tik priimti ir išnagrinėti užpildytas paraiškas dėl nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo ir siekiant tik pateikti užpildytus pranešimus apie nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;

103.  ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo kontrolės teisėmis pagal 53 straipsnio 2 ir 3 dalis siekiant riboti nukrypti leidžiančių nuostatų ir terminų pratęsimo taikymą pagal 53 straipsnį tik pateisinamomis ypatingomis situacijomis;

104.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešos konsultacijos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais vyktų prieš suteikiant autorizaciją ypatingomis situacijomis pagal 53 straipsnį, nesukeliant nereikalingo vėlavimo vykdant ypatingų situacijų patvirtinimo procedūras ir užtikrinant, kad visi suinteresuotieji subjektai būtų laiku informuojami apie tai, ar autorizavimas ypatingomis situacijomis suteiktas, ar atsisakyta jį suteikti;

105.  ragina visas valstybes nares paskelbti išsamias gaunamas paraiškos formas, kuriose prašoma suteikti autorizaciją ypatingomis aplinkybėmis pagal 53 straipsnį, nepaisant to, ar autorizacija suteikiama, ar ne;

106.  ragina Komisiją pabaigti rengti metodus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos, jei iš viso jos yra taikomos, visų pirma susijusius su „nežymiu poveikiu“ ar „dideliu pavojumi augalų sveikatai“;

107.  ragina valstybes nares informuoti vieną kitą, Komisiją ir visuomenę apie autorizaciją ir augalų apsaugos produktų leidimo panaikinimą, taip pat apie rizikos mažinimo priemones siekiant užtikrinti ES masto rinkoje prieinamų augalų apsaugos produktų peržiūrą ir su jais susijusios rizikos valdymą;

108.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau keistis duomenimis apie saugesnius augalų apsaugos produktus, kurie galėtų pakeisti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra keistinų medžiagų, siekiant palengvinti augalų apsaugos produktų lyginamąjį vertinimą;

109.  pažymi, kad moksliniai tyrimai dėl vario naudojimo teritorijose, kuriose jis naudojamas ilgą laiką, parodo, kad varis turi poveikį dirvos mikrobiologijai; sutinka, kad varis turėtų būti vertinamas kaip laikina medžiaga, naudojama augalų apsaugos tikslais, ir kad jo naudojimas turėtų būti kuo greičiau laipsniškai nutraukiamas, nes jau yra prieinamų geresnių alternatyvų;

110.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti ir naudoti tvarius ir ekologiškus augalų apsaugos produktams alternatyvius būdus ir medžiagas, integruotosios kenkėjų valdymo priemones ir mažos rizikos pesticidus, kaip svarbią neigiamo poveikio, kurį sukelia kenkėjų valdymas, mažinimo priemonę; pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau su šiais produktais ir jų plėtra susijusių mokslinių tyrimų; todėl ragina Komisiją įvertinti galimybes, siekiant skatinti inovacijas šioje srityje;

111.  ragina Komisiją pasiūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą taip, kad veiklos vykdytojams procedūriniu lygmeniu būtų lengviau ne tik naudoti, bet ir pateikti rinkai mažos rizikos augalų apsaugos produktus; mano, kad visų pirma reikia paaiškinimo dėl pagrindinių medžiagų pateikimo rinkai;

112.  ragina suteikti MVĮ sektoriaus augalų apsaugos produktų mišinių ruošėjams galimybę skaidriai ir sąžiningai gauti veikliųjų medžiagų;

113.  ragina Komisiją atlikti dabartinių teisės aktų, kuriais reglamentuojama augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų autorizacija ir prekyba jais, reikalavimų ir, jei yra, jų pakeitimų poveikio MVĮ gamintojų žmogiškiesiems ištekliams ir ekonominiam pajėgumui analizę; pabrėžia, kad tokios analizės rezultatai turi būti viešai skelbiami, kad būtų galima dėl jų konsultuotis su visuomene;

114.  ragina suderinti sąvoką „mažos apimties naudojimas“ siekiant sudaryti vienodas sąlygas, ir rekomenduoja sukurti bendrą pagrindinių kultūrinių augalų ES sąrašą;

115.  ragina Komisiją, EFSA ir valstybes nares užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant visuomenę, būtų įtraukti į bet kokią suinteresuotųjų subjektų vykdomą su pesticidais susijusią veiklą, kaip numatyta Direktyvoje 2003/35/EB ir Orhuso konvencijoje;

116.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinti Reglamente nustatyti reikalavimai prioritetą teikti necheminiams metodams;

o
o   o

117.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 463, 2018 12 21, p. 73.
(2) Programa nustatyta 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(3) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(4) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
(5) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
(6) OL L 156, 2003 6 25, p. 17.
(7) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(8) OL L 155, 2011 6 11, p. 127.
(9) OL L 93, 2013 4 3, p. 1.
(10) OL L 93, 2013 4 3, p. 85.
(11) OL L 173, 2016 6 30, p. 52.
(12) OL L 208, 2016 8 2, p. 1.
(13) OL L 333, 2017 12 15, p. 10.
(14) OL C 58, 2018 2 15, p. 102.
(15) OL C 346, 2018 9 27, p. 117.
(16) OL C 252, 2018 7 18, p. 184.
(17) OL C 86, 2018 3 6, p. 62.
(18) OL C 86, 2018 3 6, p. 51.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0356.
(20) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (penktosios kolegijos) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje C-442/14 Bayer CropScience SA-NV, Stichting De Bijenstichting prieš College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden, C-442/14, ECLI:EU:C:2016:890.
(21) EFSA leidinys. 2015;13(11):4302.
(22) EFSA leidinys 2017;15(9):4979.
(23) https://ec.europa.eu/research/sam/pdf/sam_ppp_report.pdf
(24) OL L 276, 2010 10 20, p. 33.
(25) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų].
(26) Žr. sprendimą byloje T-235/15, Pari Pharma GmbH v European Medicines Agency, taip pat žr. sprendimą byloje T-729/15, MSD Animal Health Innovation GmbH and Intervet International BV v European Medicines Agency, and Case T-718/15, PTC Therapeutics International Ltd v European Medicines Agency.
(27) OL C 95, 2013 4 3, p. 1.
(28) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5348
(29) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
(30) Žr. Hallmann, C.A., Sorg, M., Jongejans, E., Siepel, H., Hofland, N., Schwan, H., ir kitų autorių teiginį (2017 m.): „Didesnis nei 75 proc. skraidančių vabzdžių biomasės sumažėjimas per 27 metus saugomose teritorijose“. PLoS ONE 12(10): e0185809. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0185809


Specialiosios branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo programos nustatymas *
PDF 159kWORD 43k
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl specialiosios branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo programos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1368/2013 (COM(2018)0467 – C8-0314/2018 – 2018/0252(NLE))
P8_TA(2019)0024A8-0441/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0467),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0314/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0441/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  įgyvendinant specialiąją finansinę programą gali būti sukurta papildoma Sąjungos pridėtinė vertė, nes būtų sukuriamas pavyzdys, kaip saugiai spręsti techninius tokių objektų eksploatavimo nutraukimo klausimus, o sukauptomis žiniomis būtų galima dalytis. Tokia finansinė parama turėtų būti teikiama remiantis ex ante vertinimu, kurį atlikus būtų nustatyti konkretūs poreikiai ir įrodyta Sąjungos pridėtinė vertė, siekiant paremti branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą;
(2)  įgyvendinant specialiąją finansinę programą gali būti sukurta papildoma Sąjungos pridėtinė vertė, nes būtų sukuriamas pavyzdys, kaip saugiai spręsti techninius tokių objektų eksploatavimo nutraukimo klausimus, o sukauptomis žiniomis būtų galima dalytis. Tokia finansinė parama turėtų būti teikiama remiantis ex ante vertinimu, kurį atlikus būtų nustatyti konkretūs poreikiai ir įrodyta Sąjungos pridėtinė vertė, siekiant paremti branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Tačiau teikiant tokią finansinę paramą neturėtų būti sukuriamas aiškus precedentas ateityje finansuoti branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimą Sąjungos lygmeniu. Už iniciatyvą pradėti ir finansuoti branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimą ir toliau pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Programa taip pat turėtų būti užtikrinama žinių apie eksploatavimo nutraukimo procesą sklaida Sąjungoje, nes tokiomis priemonėmis sukuriama didžiausia Sąjungos pridėtinė vertė ir labiausiai prisidedama prie darbuotojų ir plačiosios visuomenės saugos;
(15)  Programa taip pat turėtų būti užtikrinama žinių apie eksploatavimo nutraukimo procesą Sąjungoje sklaida ir dalijimasis valstybių narių su tuo susijusia geriausia praktika ir patirtimi, nes tokiomis priemonėmis sukuriama didžiausia Sąjungos pridėtinė vertė ir labiausiai prisidedama prie darbuotojų ir plačiosios visuomenės saugos ir prie aplinkos apsaugos;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  Jungtinis tyrimų centras (JTC) turėtų vadovauti specialiai iniciatyvai, kuria būtų siekiama susisteminti žinių eksploatavimo nutraukimo srityje rinkimą, plėtojimą ir dalijimąsi Sąjungos lygmeniu, neatmetant tarptautinio bendradarbiavimo. Įgyvendinant šią iniciatyvą reikėtų atsižvelgti į daugialypius iššūkius, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, standartizavimą, reguliavimą, mokymą, švietimą ir pramonę;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  branduolinės energetikos objektų, kuriems taikomas šis reglamentas, eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis ir tinkamai atsižvelgiant į objektų, kurių eksploatavimas nutraukiamas, pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrinta sauga ir didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką;
(16)  branduolinės energetikos objektų, kuriems taikomas šis reglamentas, eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis, taip pat gautomis iš trečiųjų šalių, ir tinkamai atsižvelgiant į objektų, kurių eksploatavimas nutraukiamas, pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrinta sauga ir didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  veiksmai pagal Kozlodujaus ir Bohunicės programas turėtų būti vykdomi Sąjungai ir atitinkamai Bulgarijai ir Slovakijai kartu dedant finansavimo pastangas. Didžiausią Sąjungos bendro finansavimo ribą reikėtų nustatyti laikantis bendro finansavimo tvarkos, galiojusios pagal ankstesnes programas;
(20)  veiksmai pagal Kozlodujaus ir Bohunicės programas turėtų būti vykdomi Sąjungai, Bulgarijai ir Slovakijai kartu dedant finansavimo pastangas. Mažiausią Sąjungos bendro finansavimo ribą reikėtų nustatyti laikantis bendro finansavimo tvarkos, galiojusios pagal ankstesnes programas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipa
Šiuo reglamentu nustatoma specialioji branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo programa (toliau – Programa), kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas aktualiems poreikiams. 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu pagal Programą bus teikiama parama Bulgarijai ir Slovakijai siekiant joms padėti saugiai nutraukti pirmos kartos branduolinių reaktorių eksploatavimą ir įgyvendinti Komisijos branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo Jungtinio tyrimų centro (JRC) padaliniuose procesą bei tvarkyti juose susidariusias radioaktyviąsias atliekas.
Šiuo reglamentu nustatoma specialioji branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo programa (toliau – Programa), kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas aktualiems poreikiams. 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu pagal Programą bus teikiama parama Bulgarijai ir Slovakijai siekiant joms padėti saugiai nutraukti anksčiau laiko uždarytų branduolinių reaktorių eksploatavimą ir įgyvendinti Komisijos branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo Jungtinio tyrimų centro (JRC) padaliniuose procesą bei tvarkyti juose susidariusias radioaktyviąsias atliekas, kartu užtikrinant darbuotojų, plačiosios visuomenės ir aplinkos apsaugą, visų pirma kalbant apie poveikį sveikatai.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 pastraipa
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Bendrija) finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Jame nustatomi Programos tikslai, bendras 2021–2027 m. laikotarpiui skirtas biudžetas, įskaitant tikslų lėšų paskirstymą trims programoms, Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Bendrija) finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  eksploatavimo nutraukimo planas – dokumentas, kuriame pateikiama išsami siūlomo eksploatavimo nutraukimo informacija, apimanti šiuos dalykus: pasirinktą eksploatavimo nutraukimo būdą; eksploatavimo nutraukimo darbų tvarkaraštį, pobūdį ir eiliškumą; taikomą atliekų, įskaitant nebekontroliuojamojo radioaktyvumo lygio atliekas, tvarkymo strategiją; siūlomos galutinės būklės aprašą; eksploatavimo nutraukimo atliekų saugojimo ir šalinimo aprašą; eksploatavimo nutraukimo laikotarpį; eksploatavimo nutraukimo baigiamojo etapo išlaidų sąmatą; tikslus, tikėtinus rezultatus, tarpinius rezultatus, atliktinų darbų datas ir atitinkamus pagrindinius darbų rodiklius, įskaitant sukurta verte grindžiamus rodiklius. Planą rengia branduolinės energetikos objekto licencijos turėtojas ir į jį atsižvelgiama rengiant Programos daugiametes darbo programas;
2)  eksploatavimo nutraukimo planas – dokumentas, kuriame pateikiama išsami siūlomo eksploatavimo nutraukimo informacija, apimanti šiuos dalykus: pasirinktą eksploatavimo nutraukimo būdą; eksploatavimo nutraukimo darbų tvarkaraštį, pobūdį ir eiliškumą; taikomą atliekų, įskaitant nebekontroliuojamojo radioaktyvumo lygio atliekas, tvarkymo strategiją ir darbuotojų apsaugos programą; siūlomos galutinės būklės aprašą; eksploatavimo nutraukimo atliekų saugojimo ir šalinimo aprašą; eksploatavimo nutraukimo laikotarpį; eksploatavimo nutraukimo baigiamojo etapo išlaidų sąmatą; tikslus, tikėtinus rezultatus, tarpinius rezultatus, atliktinų darbų datas ir atitinkamus pagrindinius darbų rodiklius, įskaitant sukurta verte grindžiamus rodiklius. Planą rengia branduolinės energetikos objekto licencijos turėtojas ir į jį atsižvelgiama rengiant Programos daugiametes darbo programas;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas)
5a)   trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos valstybė narė.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Remiantis šiuo metu nustatytais 2021–2027 m. laikotarpio poreikiais, Programa visų pirma siekiama padėti Bulgarijai įgyvendinti Kozlodujaus branduolinės energetikos objekto, o Slovakijai – Bohunicės branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo programą, ypatingą dėmesį skiriant susijusių radiacinės saugos uždavinių sprendimui, ir remti JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo programos įgyvendinimą, kartu užtikrinant plačią sukauptų žinių apie branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimą sklaidą visose ES valstybėse narėse.
Remiantis šiuo metu nustatytais 2021–2027 m. laikotarpio poreikiais, Programa visų pirma siekiama padėti Bulgarijai įgyvendinti Kozlodujaus branduolinės energetikos objekto, o Slovakijai – Bohunicės branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimo programą, ypatingą dėmesį skiriant susijusių radiacinės saugos uždavinių sprendimui, ir remti JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo programos įgyvendinimą, kartu užtikrinant plačią sukauptų žinių ir gerosios praktikos branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse sklaidą visose valstybėse narėse ir dalijimąsi šiomis žiniomis ir praktika tarp valstybių narių.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos c punktas
c)  plėtoti Sąjungos suinteresuotųjų šalių ryšius ir keitimąsi informacija apie branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimą, siekiant Sąjungos lygmeniu didinti galimą sąveiką.
c)  plėtoti Sąjungos suinteresuotųjų subjektų, visų pirma pramonės atstovų, ryšius ir keitimąsi informacija apie branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimą bei radioaktyviųjų atliekų šalinimą ir tvarkymą, siekiant užtikrinti žinių sklaidą ir dalijimąsi patirtimi visose susijusiose srityse, pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų, reglamentavimo ir mokymo, ir Sąjungos lygmeniu didinti galimą sąveiką.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
2.  1 dalyje nurodyta suma paskirstoma taip:
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
Pagal Programą gali būti finansuojamos didžiausios I ir II prieduose nustatytos normos neviršijančios tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos. Pagal Kozlodujaus programą arba Bohunicės programą taikoma didžiausia Sąjungos bendro finansavimo norma neturi viršyti 50 proc. Likusį bendrą finansavimą skiria atitinkamai Bulgarija ir Slovakija.
Pagal Programą gali būti finansuojamos I ir II prieduose nustatytų veiksmų tinkamos finansuoti išlaidos. Pagal Kozlodujaus programą arba Bohunicės programą taikoma mažiausia Sąjungos bendro finansavimo norma turi būti ne mažesnė nei 50 proc. Likusį bendrą finansavimą skiria atitinkamai Bulgarija ir Slovakija.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punktas
2.  2021–2027 m. finansuojamiems projektams ir darbams taikoma didžiausia 50 proc. ES bendro finansavimo norma.
2.  2021–2027 m. finansuojamiems projektams ir darbams taikoma mažiausia 50 proc. Sąjungos bendro finansavimo norma.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 punktas
2.  2021–2027 m. finansuojamiems projektams ir darbams taikoma didžiausia 50 proc. ES bendro finansavimo norma.
2.  2021–2027 m. finansuojamiems projektams ir darbams taikoma mažiausia 50 proc. Sąjungos bendro finansavimo norma.

Asociacijos susitarimo su Centrine Amerika prekybai skirtos dalies įgyvendinimas
PDF 163kWORD 49k
2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Asociacijos susitarimo su Centrine Amerika prekybai skirtos dalies įgyvendinimo (2018/2106(INI))
P8_TA(2019)0025A8-0459/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, IV dalį(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto(2) ir į pridedamą preliminarų pranešimą(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d., 2016 m. vasario 18 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. Komisijos metines ataskaitas dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo IV dalies įgyvendinimo (atitinakamai COM(2015)0131, COM(2016)0073 ir COM(2017)0160),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje(4) ir į 2018 m. spalio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl padėties Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Vienoje priimtas Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos rezoliucijas dėl globalizacijos valdymo ir dėl įmonių socialinės atsakomybės ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalyse,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos ataskaitą „Laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimas. 2016 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d.“ (SWD(2017)0364),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai (PDV) ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją „Metinė bendros prekybos politikos įgyvendinimo ataskaita“(6) ir 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Globalizacijos suvaldymas. Prekybos aspektai“(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 14 d. ataskaitą dėl ketvirtojo Asociacijos komiteto susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Prekybos ir tvaraus vystymosi tarybos per ketvirtąjį posėdį Pilietinės visuomenės forumui parengtą 2018 m. birželio 13 d. pranešimą dėl Centrinės Amerikos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo(8),

–  atsižvelgdamas į bendrame 2016 m. birželio 16 d. Europos ir Centrinės Amerikos pilietinės visuomenės patariamųjų grupių posėdyje vykusių diskusijų santrauką(9),

–  atsižvelgdamas į viešuosius klausymus, kuriuos 2018 m. birželio 20 d., 2016 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 27 d. surengė Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, pateiktą po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusioje Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau – PPO) ministrų konferencijoje priimtą Bendrą deklaraciją dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0459/2018),

A.  kadangi ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo pirmasis ES sudarytas tarpregioninis asociacijos susitarimas; kadangi jis yra grindžiamas trimis viena kitą papildančiomis dalimis, būtent politiniu dialogu, bendradarbiavimu ir prekyba; kadangi Susitarimo prekybos dalis (IV dalis) derybų metu buvo gana plati ir plataus užmojo, tačiau, žvelgiant retrospektyviai, joje trūksta atnaujintų nuostatų dėl, inter alia, lyčių ir prekybos, skaitmeninės prekybos ir e. prekybos, viešųjų pirkimų, investicijų, kovos su korupcija ar MVĮ;

B.  kadangi Susitarimo prekybos dalis buvo laikinai taikoma penkerius metus: nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. – su Hondūru, Nikaragva ir Panama, nuo 2013 m. spalio 1 d. – su Kosta Rika ir Salvadoru, o nuo 2013 m. gruodžio 1 d. – su Gvatemala;

C.  kadangi politinio dialogo ir bendradarbiavimo dalys vis dar nėra taikomos, nes ne visos valstybės narės yra ratifikavusios šį Susitarimą; kadangi dėl to, kad šios dvi dalys nėra taikomos, su prekyba susiję klausimai ir politiniai klausimai, t. y. ES pagrindinės vertybės, tokios kaip demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas, nėra suderinti;

D.  kadangi Centrinė Amerika yra palyginti nedidelė rinka, kurioje yra beveik 43 mln. gyventojų ir kuri sudaro 0,25 proc. pasaulio BVP;

E.  kadangi per pastaruosius 15 metų Centrinės Amerikos šalys yra atviresnės prekybai, palyginti su kitomis tokio paties lygio pajamas gaunančiomis šalimis; vis dėlto kadangi importas ir toliau yra pagrindinis prekybos su kitomis šalimis šaltinis;

F.  kadangi Centrinei Amerikai svarbiausia rinka yra pats šis regionas, daugumai regiono šalių Centrinės Amerikos bendroji rinka yra antras pagal dydį prekybos partneris, kuriam tenka 26 proc. viso eksporto;

G.  kadangi ES prekybos susitarimų įgyvendinimas yra svarbiausias Parlamento, Tarybos ir Komisijos prioritetas siekiant stebėti, vertinti ir pritaikyti ES bendrą prekybos politiką (BPP); kadangi ataskaitos dėl Susitarimo su Centrine Amerika įgyvendinimo yra savalaikis ir naudingas indėlis į svarstymus dėl galimo jo modernizavimo;

H.  kadangi šiuo metu turima pakankamai patirties, duomenų ir statistinės informacijos, kad būtų galima įvertinti Susitarimo prekybos dalies įgyvendinimą; kadangi 2012 m. gruodžio 11 d. priimtoje Parlamento rezoliucijoje tuo pačiu metu kaip ir jo pritarimas Susitarimui išdėstyti prekybos dalies tikslai ir pateikti pasiūlymai dėl tęstinio darbo jį įgyvendinant(11), kurie yra svarbūs šiuo metu vykdomai analizei;

I.  kadangi 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonėje(12) 2/15 patvirtinama, kad BPP yra vertybėmis grindžiama politika ir kad darnaus vystymosi skatinimas yra sudėtinė BPP dalis;

J.  kadangi kai kuriose Centrinės Amerikos šalyse padėtis žmogaus teisių srityje kelia susirūpinimą;

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos

1.  mano, kad Susitarimu bandoma pasiekti vieną svarbiausių jo pradinių tikslų, nes juo ketinama stiprinti Centrinės Amerikos šalių regioninės integracijos procesą remiant tarpregionines institucijas, bendradarbiavimą ir dialogus, prisidedant prie Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio tikslų siekimo, visuotinės JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ir prisidedant prie jų gamybos sektorių papildomumo, sudarant palankesnes sąlygas sąžiningiems tarpvalstybiniams mainams ir skatinant tvarų regionų ekonomikos augimą, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 208 straipsnyje nustatyto politikos suderinamumo vystymosi labui principo; pakartoja, kad Susitarimas padeda įtvirtinti platesnį strateginį ES bei Lotynų Amerikos ir Karibų (LAK) partnerystės aspektą; mano, kad būtina užtikrinti, jog Susitarimas, kuris dar turi būti ratifikuotas tarptautiniu mastu kai kuriose ES valstybėse narėse, visiškai įsigaliotų(13), taip pat užtikrinti, kad abi šalys veiksmingai ir tinkamai įgyvendintų visas prekybos dalies nuostatas;

2.  primena, kaip svarbu stiprinti dvišalį regionų bendradarbiavimą, siekiant išlaikyti ir sustiprinti daugiašalę prekybos sistemą, nes tai yra vienas iš pagrindinių ramsčių siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir garantuojant taisyklėmis grindžiamą ekonomikos valdymą, kuriuo užtikrinama sąžiningesnė, įtraukesnė ir tvaresnė prekyba; visų pirma primena apie savo teikiamą paramą PPO ir atkreipia dėmesį į jos vaidmenį kuriant ekonominį stabilumą ir remiant ekonomikos augimą ir plėtrą, ir ragina šalis pasinaudoti Susitarime skatinamu dialogu, kad būtų nustatytos ir parengtos bendros strategijos siekiant būtino PPO modernizavimo;

3.  pabrėžia, kad Centrinė Amerika yra vienas iš labiausiai klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių paveiktas regionas, ir todėl primygtinai ragina atlikti kuo nuodugnesnį tyrimą, susijusį su ryšiu tarp žemės paskirties keitimo, kurį lemia investavimo ir nuosavybės įsigijimo liberalizavimas, ir monokultūrų išplitimo, vandens išteklių ir gėlo vandens apsauga bei galimybe jais naudotis ir poreikiu išlaikyti ir (arba) plėtoti atitinkamas komunalines paslaugas, taip pat su bendradarbiavimu plėtojant netaršias viešojo transporto ir energetikos sistemas;

4.  pabrėžia, kad Susitarimas yra priklausomas nuo taisyklėmis pagrįstų sąžiningų ir nuspėjamų santykių, kurie skatina saugesnę ekonominę aplinką tarp prekybos partnerių, grindžiamą darnaus vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms principais bei darbo ir aplinkos apsaugos standartais, kartu laikantis teisinės valstybės ir gero valdymo principų, ir pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų kovos su korupcija priemonių; mano, kad toks nuspėjamumas skatina ekonomikos augimą, prekių mainus, paslaugų teikimą, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir investicijų patrauklumą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir geresnes darbo sąlygas bei aukštesnį gyvenimo lygį, net jei srautai ne visada plinta linijiniu būdu;

5.  ragina Komisiją teikti atnaujintas ir išsamias metines Susitarimo įgyvendinimo ataskaitas, kaip reikalaujama atitinkamuose įgyvendinimo reglamentuose; mano, kad į ataskaitą dėl LPS įgyvendinimo įtraukta nepakankamai informacijos (SWD(2017)0364); pažymi, kad importo iš Centrinės Amerikos duomenys yra itin nepastovūs, nes daugiausia eksportuojama prekių, kurių kainos grindžiamos pasaulio rinka, arba produktų dalių pasaulinėse vertės grandinėse; primygtinai ragina šalis, siekiant tinkamai įvertinti, kaip įgyvendinamas Susitarimas, imtis atitinkamų priemonių pagerinti reguliarių, naujausių, palyginamų ir patikimų statistinių duomenų apie atitinkamus sektorius, įskaitant prekybą prekėmis ir paslaugomis, investicijas ir klimato kaitą, rinkimą ir teikimą, taip pat apie MVĮ veiklos konsolidavimo laipsnį ir atlikti vertinimus remiantis pagal lytį suskirstytais duomenimis; be to, ragina abi šalis stebėti, kaip įgyvendinami tarptautiniu lygmeniu sutarti kovos su pinigų plovimu, taip pat mokesčių slėpimu ir vengimu standartai; dar kartą ragina Komisiją atnaujinti ir sukurti bendrą nuoseklesnio jos prekybos susitarimų įgyvendinimo vertinimo metodą;

6.  palankiai vertina tai, kad apskritai šalių tarpusavio prekybos srautai buvo atsparūs, nepaisant nepalankių tarptautinių ekonominių aplinkybių; pažymi, kad ES eksportas išaugo 22 proc., o importas iš penkių Centrinės Amerikos šalių padidėjo 18,3 proc., kad pagrindinė ES eksporto į Centrinę Ameriką paskirties vieta yra Kosta Rika, toliau Panama ir Gvatemala ir kad pagrindinė prekių eksportuotoja į ES yra Kosta Rika, toliau Hondūras ir Gvatemala; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. dėl pagrindinių IT įrangos gamintojų persikėlimo į Pietryčių Aziją smarkiai (40,4 proc.) sumažėjo Kosta Rikos eksportas į ES, o tai lėmė viso importo iš Centrinės Amerikos sumažėjimą 16,8 proc.;

7.  apgailestauja dėl to, kad nei Centrinė Amerika, nei ES visapusiškai nesinaudoja joms skirtomis tarifinėmis kvotomis, todėl ragina nustatyti galimus sektorius, kuriuose reikėtų skatinti tolesnius mainus; apgailestauja dėl to, kad tik Kosta Rika turi duomenis apie lengvatų panaudojimo rodiklius; yra susirūpinęs dėl to, kad tik 16,6 proc. reikalavimus atitinkančio ES eksporto į Kosta Riką vyko LPS lengvatinėmis sąlygomis, nors Kosta Rikos eksporto į ES rodiklis buvo 92 proc.(14); primena, kad labai svarbu padaryti prekybą įtraukesnę ir sudaryti palankias sąlygas atitinkamai integruoti į vertės grandines MVĮ ir visų pirma smulkiuosius ūkininkus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją imtis aktyvių priemonių, kuriomis siekiama didinti žinias, ir sudaryti Europos gamintojams, visų pirma MVĮ, palankias sąlygas naudotis Susitarimu sukurtomis galimybėmis, siekiant padidinti naudojimosi lengvatomis rodiklius ir naudojimosi šiuo metu galiojančiomis tarifinėmis kvotomis mastą;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai produktai, kuriuos Centrinė Amerika eksportavo į ES, tebėra daugiausia pirminio sektoriaus produktai ir palyginti mažos pridėtinės vertės produktai, tokie kaip tekstilės gaminiai, kava, cukrus, automobilių dalys ar krevetės, o pagrindiniai produktai, kuriuos ES eksportavo į Centrinę Ameriką, yra mašinos ir įrenginiai, chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų produktai ir transporto įranga; tačiau pažymi, kad Susitarimas pradeda prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės, pavyzdžiui, adatų, protezinių ir medicinos prietaisų, eksporto iš Centrinės Amerikos modernizavimo ir įvairinimo, taip pat prie sąžiningos prekybos ir ekologiškų sertifikuotų produktų eksporto didinimo;

9.  apgailestauja dėl to, kad nei trečioji metinė ataskaita, nei 2016 m. ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaita neapima atitinkamų duomenų, skirtų investicijų srautams įvertinti; ragina Komisiją įtraukti tokius duomenis į būsimas ataskaitas;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad visa ES prekyba paslaugomis su Centrine Amerika sumažėjo nežymiai ir atrodo, kad ji buvo sutelkta Panamoje ir Kosta Rikoje, ir ragina Komisiją pateikti tolesnę konkrečioms šalims skirtą analizę pagal sektorius;

11.  pripažįsta, kad padaryta pažanga, susijusi su sanitarijos ir fitosanitarijos standartais, kilmės taisyklėmis ir techninėmis prekybos kliūtimis, ir ragina šalis tobulinti ankstyvąjį perspėjimą bei didinti skaidrumą ir aktyviau keistis informacija apie vidaus teisės aktus ir procedūras; pažymi, kad Centrinė Amerika yra susirūpinusi dėl naujos ES teisinės sistemos, kuri galėtų varžyti palmių aliejaus eksportą; pakartoja, kad reikia laiku ir dažniau keistis išankstine informacija, kad šalys galėtų numatyti pokyčius ir prisitaikyti prie kintančių tendencijų ir laikytis vidaus teisinių reikalavimų;

12.  pabrėžia, kad reikia toliau siekti pažangos, pavyzdžiui, spręsti problemą, susijusią su Kosta Rikos diskriminaciniais mokesčiais, taikomais alkoholinių gėrimų importui; taip pat yra susirūpinęs dėl neišspręstų klausimų, susijusių su veiksminga geografinių nuorodų (GN) apsauga, pavyzdžiui, Kosta Rikoje (Manchego), Gvatemaloje (Parmigiano) arba Hondūre (generinių vaistų sąrašas), ir rekomenduoja dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi reikalavimų;

13.  apgailestauja dėl to, kad dabartiniame Susitarime nėra konkretaus skyriaus dėl MVĮ, ir ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), valstybes nares ir Centrinę Ameriką įtraukti tokį skyrių į būsimą peržiūrėtą Susitarimą; ragina šalis suteikti MVĮ visą teisinę ir administracinę paramą ir priemones, kurių reikia norint, kad MVĮ dalyvautų prekybos ir investicijų veikloje pagal šį Susitarimą, aktyvesniems mainams skatinti ir dalyvavimui didinti siekiant pasinaudoti Susitarimo teikiama nauda, be kita ko, taikant aktyvias priemones, kuriomis skatinamas MVĮ tarptautinimas ir įsteigti MVĮ skirtus kontaktinius punktus bei sukurti specializuotą interneto svetainę; pakartoja savo raginimą vykdyti veiksmus, kuriais abiejuose regionuose būtų didinamas suinteresuotųjų šalių informuotumas apie Susitarimą ir teikiamą paramą, visų pirma MVĮ; pakartoja savo raginimą pasitelkiant atitinkamus techninius ir finansinius išteklius skatinti abiejų regionų strateginių sektorių bendradarbiavimą;

14.  pabrėžia, kad būtina sąžiningai ir skaidriai atverti viešųjų pirkimų rinkas Centrinėje Amerikoje, siekiant užtikrinti įmonėms vienodas sąlygas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad viešųjų pirkimų rinkos Centrinėje Amerikoje galėtų būti dar labiau atvertos centrinės ir regionų valdžios lygmenimis;

15.  mano, kad didelė kliūtis investuoti Centrinėje Amerikoje yra regionuose taikomos netarifinės priemonės; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Centrinės Amerikos šalys pagerintų investavimo sąlygas ir vietos verslo aplinką Europos investuotojams, nes dėl to didėja užimtumas, gerėja infrastruktūra ir patenkinami dideli regiono vystymosi poreikiai;

16.  primygtinai reikalauja veiksmingai įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, susijusius su prekybos ir darnaus vystymosi nuostatomis, kurios yra neatsiejama Susitarimo dalis ir yra būtinos nustatytiems tikslams pasiekti; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Komisija atliks ir ateityje turėtų atlikti Susitarimo, įskaitant jo prekybos ir darnaus vystymosi skyrių, ex post vertinimą, kuriame dalyvaus nepriklausomi ekspertai; primena, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje numatoma įsteigti vietos patarėjų grupes arba komitetus, kurie konsultuos su darbu, aplinka ir darniu vystymusi susijusiais klausimais; ypač palankiai vertina tai, kad šiuo metu visose Centrinės Amerikos šalyse yra nustatyti pilietinės visuomenės patariamieji mechanizmai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių patariamųjų grupių nepriklausomumo ir jų gebėjimo dalyvauti kai kuriose Centrinės Amerikos šalyse reiškiamas didelis susirūpinimas; šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl to, kad 2017 m. nevyko Asociacijos komiteto ir pakomitečių bei Pilietinės visuomenės dialogo forumo posėdžiai, ir primygtinai reikalauja, kad posėdžiai vyktų bent kiekvienais metais; ragina Susitarimo šalis skubiai sukurti vidaus patariamųjų grupių stiprinimo mechanizmus ir skirti joms būtinas finansines priemones, kad būtų užtikrintos nepriklausomos atstovaujamosios pilietinės visuomenės organizacijos, kuriose būtų subalansuotai atstovaujama suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų tinkamai dalyvauti; taip pat ragina Susitarimo šalis sukurti veiksmingus dialogo su patariamosiomis grupėmis bei su įvairių pakomitetčių nariais mechanizmus ir juos įtraukti į ex post vertinimo procesus, kuriuos numatyta vykdyti 2019 m.; teigiamai vertina rekomendacijas, pateiktas per 2016 m. birželio 16 d. įvykusį trečiąjį bendrą ES ir Centrinės Amerikos vietos patarėjų grupių posėdį, ir ragina visas šalis jas įgyvendinti; primena, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyrius apima teisiškai privalomas nuostatas dėl veiksmingo darbo, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymo; teigiamai vertina tai, kad Susitarime nustatytas būdas plėtoti nuolatinį dialogą dėl bendrų įsipareigojimų įgyvendinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas paragino Komisiją sustiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių stebėsenos, įgyvendinimo ir jų reikalavimų laikymosi užtikrinimo mechanizmus; todėl palankiai vertina Komisijos 15-os punktų planą padaryti ES prekybos ir darnaus vystymosi skyrius veiksmingesnius ir primena, kad turi būti tęsiamas Komisijos dialogas su įvairiais dalyvaujančiais subjektais, įskaitant Parlamentą, dėl veiksmingo į prekybos susitarimus įtraukto įsipareigojimų darbo ir aplinkos apsaugos srityse vykdymo užtikrinimo mechanizmo;

17.  ragina šalis peržiūrėti Susitarimą siekiant įtraukti tinkamą ir veiksmingą ginčų sprendimo mechanizmą, taip pat, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, apsvarstyti atgrasomąsias sankcijas, taikytinas kraštutiniais šiurkščių pažeidimų atvejais, ir sudaryti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei galimybę tinkamai dalyvauti;

18.  primygtinai ragina ES ir visas Centrinės Amerikos šalis ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti daugiašalius aplinkos susitarimus dėl kovos su klimato kaita, ypač Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, kad ES ir Centrinė Amerika turi sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje;

19.  atkreipia dėmesį į TDO parengtas įvairių šalių ataskaitas ir į vis dar esančias problemas; ragina susijusias Centrinės Amerikos šalis panaikinti smurtą prieš profesinių sąjungų narius ir čiabuvius ir imtis teisinių priemonių, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos pagrindinės TDO konvencijos dėl asociacijų laisvės, kolektyvinių derybų ir nediskriminavimo bei vaikų darbo; pabrėžia, kaip svarbu stiprinti darbo inspekcijas ir aktyvinti socialinį dialogą;

20.  prašo Komisijos patikinti, kad gamybos eksportui zonose pagamintoms prekėms ar prekių dalims Susitarime numatyti lengvatiniai tarifai nėra taikomi, nes gamybos eksportui zonos yra atleistos nuo reikalavimo laikytis tarptautinių darbo teisės standartų ir nacionalinių aplinkos apsaugos įstatymų; prašo Komisijos pateikti konkrečią informaciją apie muitus ar kitas nuostatas, taikomus siekiant atskirti produktus, pagamintus gamybos eksportui zonose ir todėl nepatenkančius į nuostatų dėl tarifų panaikinimo taikymo sritį;

21.  primena, kad neturėtų būti viršijamos prie Susitarimo pridėtoje ir iki 2020 m. taikytinoje bananų importo stabilizavimo priemonėje nustatytos ribos ir kad pasibaigus šios priemonės galiojimui šalys turėtų ir toliau teikti statistinius duomenis, įskaitant duomenis apie sąžiningą prekybą ir ekologiškus produktus; pažymi, kad 2018 m. rugsėjo mėn. Nikaragva ir Gvatemala viršijo savo ribas (atitinkamai 349 proc. ir 102 proc.) ir yra susirūpinęs dėl to, kad tai gali turėti pasekmių Europos bananų augintojams; primena Komisijos įsipareigojimą ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. atlikti Sąjungos bananų augintojų padėties vertinimą, taip pat tai, kad, smarkiai pablogėjus rinkos sąlygoms ar ES bananų augintojų padėčiai, gali būti numatyta pratęsti šios priemonės galiojimo laikotarpį; primena, kad, atsižvelgiant į Susitarime nustatytą stabilizavimo priemonę ir apsaugos sąlygą, Komisija turėtų reguliariau teikti nuodugnesnę informaciją apie šiuos rinkos pokyčius tiek Europos Parlamentui, tiek atitinkamiems pramonės sektoriams;

22.  pabrėžia, kad pastarojo meto politiniai ir ekonominiai pokyčiai, apimantys smurtą, nebaudžiamumą, korupciją, pažeidžiamas teisingumo sistemas ir trūkumų turinčią teisinę valstybę, kai kuriose Centrinės Amerikos šalyse taip pat gali turėti ekonominių padarinių, darančių neigiamą poveikį visam regionui, ir gali lemti regiono destabilizavimą; yra ypač sunerimęs dėl dabartinės padėties Nikaragvoje ir ją griežtai smerkia; ragina Komisiją ir EIVT toliau atidžiai stebėti padėtį Nikaragvoje ir, jei reikia, įvertinti galimas priemones, kurių reikia atsižvelgiant į Asociacijos susitarimą; primena, kad demokratijos sąlyga yra labai svarbus visų Sąjungos susitarimų su trečiosiomis šalimis elementas;

23.  primena SESV 8 straipsnyje įtvirtintą ES pareigą, taip pat ES ir kitų Buenos Airių deklaraciją dėl lyčių ir prekybos pasirašiusių šalių įsipareigojimą integruoti lyčių lygybės aspektą į prekybos politiką; ragina šalis sustiprinti Susitarimo lyčių aspektą ir ateityje atliekant peržiūrą skatinti ir remti konkretaus skyriaus dėl lyties įtraukimą;

24.  primygtinai ragina Austriją, Belgiją ir Graikiją ratifikuoti Susitarimą ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu visapusiškai taikyti kitas Susitarimo dalis, įskaitant bendradarbiavimą ekonomikos ir prekybos plėtros srityje (52 straipsnis ir kiti);

25.  palankiai vertina tai, kad šalys pagaliau pradeda administracines ir institucines procedūras, kad priimtų atitinkamą protokolą dėl Kroatijos įtraukimo į Susitarimą;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, EIVT, valstybėms narėms, Centrinės Amerikos šalių vyriausybėms ir EUROLAT asamblėjai.

(1) OL L 346, 2012 12 15, p. 3.
(2) OL C 434, 2015 12 23, p. 181.
(3) 2012 m. lapkričio 8 d. preliminarus pranešimas dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0238.
(5) OL C 227, 2018 6 28, p. 27.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0230.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0439.
(8) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/july/tradoc_157150.pdf
(9) https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/resources/docs/en_joint-document_advisory-groups_16-june-2016_final.pdf
(10) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.
(11) 2012 m. rugsėjo 19 d. Tarptautinės prekybos komiteto nuomonė dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto.
(12) ECLI:ES:C:2017:376.
(13) 2018 m. rugsėjo 10 d. Susitarimo dar neratifikavo Austrija, Belgija, Jungtinė Karalystė ir Graikija. http://www.consilium.europa.eu/lt/documents-publications/treaties-agreements/agreement/?id=2012001
(14) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Trečioji metinė Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, IV dalies įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2017)0160).


Programos „InvestEU“ sukūrimas ***I
PDF 402kWORD 121k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2019 m. sausio 16 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ (COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))(1)
P8_TA(2019)0026A8-0482/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P8_TA(2019)0026A8-0482/2018
Komisijos pasiūlymas
P8_TA(2019)0026A8-0482/2018
---------------------------------------------------------
P8_TA(2019)0026A8-0482/2018

Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl programos „InvestEU“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(-1)  Europos strateginių investicijų fondas pasitvirtino esanti vertinga priemonė privačioms investicijoms sutelkti panaudojant ES garantiją ir EIB grupės nuosavus išteklius;

(1)  investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis viešųjų ir privačiųjų investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių, kad būtų išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų bei įtraukų augimą ir darbo vietų kūrimą; tarp jų – strategija „Europa 2020“, kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, Europos kultūros darbotvarkė, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos ▌kosmoso strategija ir Europos socialinių teisių ramstis. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(4)  nacionaliniams reformų prioritetams nustatyti ir jų įgyvendinimui stebėti skirta Sąjungos lygmens sistema yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, arba abiejų rūšių lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, gautinos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir „InvestEU“ fondo (nelygu, kas aktualu), pridėtinę vertę;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinę ir ekonominę konvergenciją, be kita ko, inovacijų, ▌ skaitmeninimo srityje, efektyvų išteklių naudojimą, pagrįstą žiedine ekonomika, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą ▌ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinį atsparumą ir integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Tai turėtų padidinti ES ekonomikos ir finansų sistemos atsparumą ir padidinti jos gebėjimą reaguoti į ciklinius nuosmukius. Šiuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai, ▌ekonomiškai ir socialiai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir, prireikus, įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, teikti strateginę, ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, ir taip prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

(5a)  Komisija ir įgyvendinantieji partneriai turėtų užtikrinti, kad programa „InvestEU“ būtų išnaudojamas visų rūšių papildomumas ir sąveika su dotacijų finansavimu ir kitais veiksmais jos remiamose politikos srityse, laikantis kitų Sąjungos programų tikslų, kaip antai programos „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Skaitmeninės Europos programos, Bendrosios rinkos programos, Europos kosmoso programos, „Europos socialinio fondo +“, „Kūrybiškos Europos“, Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) ir Europos gynybos fondo.

(5b)  Kultūros ir kūrybos sektoriai yra atspariausi ir greičiausiai augantys Sąjungos sektoriai, kuriuose ir ekonominė, ir kultūrinė vertė sukuriama iš intelektinės nuosavybės ir asmeninio kūrybiškumo. Tačiau dėl šiuose sektoriuose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio jie turi ribotas galimybes gauti privačiojo sektoriaus finansavimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tarptautinio lygmens investicijas, įmonių veiklos plėtrą ir konkurenciją. Programoje „Kūrybiška Europa“ sukurta speciali garantijų priemonė sėkmingai padėjo stiprinti kultūros ir kūrybos įmonių finansinius pajėgumus ir konkurencingumą. Todėl programa „InvestEU“ turėtų ir toliau gerinti kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybes gauti finansavimą;

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas tvarus ir įtraukus augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo, sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo ir tvirtesnės ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos. „InvestEU“ finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos socialinius ir aplinkos standartus, pvz., dėl darbuotojų teisių užtikrinimo ir klimatui nekenkiančio energijos naudojimo bei atliekų tvarkymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūra turėtų būti paremta darnaus vystymosi ir saugos principais, ir neturėtų būti finansuojamos su iškastiniu kuru susijusios investicijos, jeigu jos nėra tinkamai pateisinamos tuo, kad investicija padeda siekti energetikos sąjungos tikslų;

(8)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti sukurti tvarią Sąjungos finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą socialinių ir tvarių investicijų link, atsižvelgiant į Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane(5) išdėstytus tikslus;

(8a)   siekiant skatinti ilgalaikį finansavimą ir tvarų augimą, reikėtų skatinti draudimo bendrovių ilgalaikio investavimo strategijas, tuo tikslu peržiūrint mokumo reikalavimus dėl įnašų investiciniams projektams, kuriems pagal programą „InvestEU“ suteikiama ES garantija, finansuoti. Todėl, kad siekiant Sąjungos ilgalaikio tvaraus augimo tikslo būtų galima suderinti paskatas draudėjams ir pašalinti kliūtis investicijoms pagal programą „InvestEU“, Komisija turėtų atsižvelgti į šią peržiūrą vykdydama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(6) 77f straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą;

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 2021–2027 m. DFP laikotarpiu 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti ir kiek galima anksčiau, bet ne vėliau kaip 2027 m., nustatyti metinį 30 proc. tikslą. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 40 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(10)  kaip „InvestEU“ fondas padeda siekti klimato tikslo ir į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją įtrauktų sektorių tikslų, bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti(7)], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284(8). Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(12)  vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, po viešųjų konsultacijų glaudžiai bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas reikšmingą Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, konkrečiai – infrastruktūros srities, tvarumo patikrinimas. Vadovaujantis proporcingumo principu ir siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos ir tam tikro gairėse nustatyto dydžio nesiekiantys projektai turėtų būti tvarumo aspektu netikrinami;

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą, ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su DVT, ir 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą, paramą teikiant, pavyzdžiui, intelektinių transporto sistemų kūrimui ir diegimui. Vykdant programą „InvestEU“ pirmenybę reikia skirti sritims, kuriose investuojama per mažai ir kuriose reikia papildomų investicijų, įskaitant susisiekimui vartojamos energijos efektyvumo sritį, ir veiksmams, kurie padeda siekti 2030 m. tikslų ir ilgalaikių klimato ir energetikos tikslų. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą, ir maksimaliai padidinti sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse kaip antai transportas, energetika ir skaitmeninimas. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąj