Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdamas į galutinę ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą dėl 2018 m. suderintų rinkimų Zimbabvėje ir į spalio 10 d. vyriausiojo ES rinkimų stebėjimo misijos stebėtojo laišką prezidentui E. Mnangagwai dėl pagrindinių galutinės ataskaitos išvadų,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 17 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Zimbabvėje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2018 m. liepos 24 d. ir 2019 m. sausio 18 d. pareiškimus dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdamas į bendrą pranešimą, paskelbtą po 2019 m. sausio 21–22 d. vykusio ES ir Afrikos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės žmogaus teisių komisijos stebėsenos ataskaitą, paskelbtą po 2019 m. sausio 14–16 d. vykusio bendrojo streiko ir vėlesnių neramumų,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės tyrimų komisijos ataskaitą dėl rugpjūčio 1 d. įvykusių porinkiminių smurto veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl rinkimų Zimbabvėje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų, stebėjusių Zimbabvės suderintus rinkimus, bendrą pareiškimą, kuriame smerkiama tai, kad policija ir kariuomenė naudojo pernelyg daug jėgos protestams numalšinti,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 9 d. ES delegacijos, Hararėje esančių ES valstybių narių misijos vadovų ir Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų misijos vadovų bendrą vietos pareiškimą dėl represijų prieš opoziciją Zimbabvėje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. ES Tarybos išvadas, kuriose atsižvelgiama į tai, kad Zimbabvėje vyksta politinis pereinamasis procesas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/288, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/101/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei(1),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Zimbabvės gyventojai daug metų kentė nuo autoritarinio režimo, kuriam vadovavo prezidentas R. Mugabe ir kuris valdžią išlaikė korupcija, smurtu, grubiai pažeidžiant taisykles vykdomais rinkimais ir naudodamasis žiaurių saugumo pajėgų aparatu;

B.  kadangi po 2017 m. lapkričio mėn. įvykusio Roberto Mugabės atsistatydinimo 2018 m. liepos 30 d. Zimbabvėje įvyko pirmieji prezidento ir parlamento rinkimai; kadangi šie rinkimai suteikė šaliai galimybę nutraukti kontroversiškų rinkimų, kurie pasižymėjo politinių ir žmogaus teisių pažeidimais ir valstybės remiamu smurtu, istoriją;

C.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 3 d. Zimbabvės rinkimų komisija paskelbė, kad prezidento rinkimus laimėjo Emmerson Mnangagwa, surinkęs 50,8 proc. balsų, o opozicijos kandidatas Nelson Chamisa surinko 44,3 proc. balsų; kadangi šiuos rezultatus nedelsdama užginčijo opozicija, teigdama, kad rinkimai buvo suklastoti; kadangi Konstitucinis Teismas atmetė šiuos kaltinimus dėl įrodymų trūkumo ir prezidentui E. Mnangagwai rugpjūčio 26 d. oficialiai pakartotinai suteikti nauji įgaliojimai;

D.  kadangi galutinėje ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje nurodoma, kad Zimbabvės rinkimų komisijos pateiktuose duomenyse buvo daug trūkumų ir netikslumų ir dėl to kilo nemažai klausimų, sukėlusių abejonių dėl pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo;

E.  kadangi kitą dieną po rinkimų vėluojant paskelbti rezultatus jau prasidėjo porinkiminio smurto protrūkis, dėl kurio per opozicijos surengtus protestus žuvo šeši žmonės ir daug žmonių buvo sužeista; kadangi tarptautiniai stebėtojai, įskaitant ES, pasmerkė tai, kad kariuomenė ir vidaus saugumo pajėgos naudojo pernelyg daug jėgos;

F.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 10 d. Zimbabvės žmogaus teisių komisija paskelbė pareiškimą dėl 2018 m. suderintų rinkimų ir padėties po rinkimų, kuriame patvirtino, kad protestuotojai buvo užpulti karinių pajėgų, išreiškė didelį susirūpinimą dėl policijos žiauraus ir smurtinio elgesio ir nurodė, kad buvo pažeistos pagrindinės demonstrantų teisės; kadangi Komisija paragino vyriausybę pradėti nacionalinį dialogą;

G.  kadangi prezidentas Emmerson Mnagelwa, duodamas priesaiką Hararėje 2018 m. rugpjūčio 26 d., pažadėjo šviesesnę ateitį visiems Zimbabvės gyventojams, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, ir vyriausybę, kuri tvirtai laikysis konstitucionalizmo, užtikrins teisinę valstybę, valdžių padalijimą, teismų nepriklausomumą ir politikos, kuri pritrauktų ir vidaus, ir užsienio kapitalą, taikymą;

H.  kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. prezidentas E. Mnangagwa įsteigė tyrimų komisiją, kuri 2018 m. gruodžio mėn. pateikė išvadą, kad demonstracijas, dėl kurių buvo padaryta didelė žala turtui ir buvo sužeista daug žmonių, inicijavo ir organizavo ir saugumo pajėgos, ir Judėjimo už demokratinę pertvarką nariai ir kad kariuomenės dislokavimas buvo pagrįstas ir atitinka Konstituciją; kadangi šią ataskaitą atmetė opozicija; kadangi komisija paragino atlikti tyrimą saugumo pajėgose ir patraukti atsakomybėn nusikaltimus įvykdžiusius asmenis ir rekomendavo atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims;

I.  kadangi po rinkimų smarkiai išaugo politinė įtampa ir, kai kuriais duomenimis, tęsiasi smurtiniai veiksmai, dėl kurių kyla didelis pavojus šalies pradėtam demokratiniam keliui;

J.  kadangi ekonomikos nuosmukis, galimybių naudotis socialinėmis paslaugomis stoka ir pačių pagrindinių prekių kainų kilimas sukėlė gyventojų pyktį; kadangi, 150 proc. išaugus kuro kainoms, 2019 m. sausio 14–18 d. dėl Zimbabvės profesinių sąjungų kongreso iniciatyva surengto vadinamojo nacionalinio streiko Zimbabvėje kilo protestų ir demonstracijų banga; kadangi protestai kilo ir dėl didėjančio skurdo, prastos ekonomikos būklės ir sumažėjusio gyvenimo lygio;

K.  kadangi, susidūrusi su šiuo protestų judėjimu, vyriausybė 2019 m. sausio 14 d. pasmerkė „tyčinį planą pakenkti konstitucinei tvarkai“ ir užtikrino, kad ji „reikiamai pasielgs su tais, kurie rengia sąmokslus, siekdami tyčia sužlugdyti taiką“;

L.  kadangi riaušių policija reaguodama ėmėsi pernelyg didelių smurto veiksmų ir pažeidė žmogaus teises, įskaitant kovininių šaudmenų naudojimą, savavališkus suėmimus, grobimus, medicinos įstaigų, kuriose buvo gydomi nukentėjusieji nuo represijų, užpuolimus, greitus ir masinius suimtųjų teismo procesus, jų kankinimą, žaginimą ir privačios ir valstybinės nuosavybės naikinimą;

M.  kadangi vyriausybės paskirta Žmogaus teisių komisija viešai paskelbė ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kad kareiviai ir policija nuolat naudojo kankinimus;

N.  kadangi buvo nužudyta 17 žmonių ir šimtai buvo sužeista; kadangi buvo suimta apie tūkstantį žmonių, įskaitant 9–16 metų vaikus, ir apie du trečdalius suimtų asmenų buvo atsisakyta paleisti už užstatą; kadangi daugelis jų vis dar neteisėtai kalinami ir, kaip įtariama, kalinimo metu buvo mušami ir puolami;

O.  kadangi įrodyta, kad kariuomenė iš esmės buvo atsakinga už žmogžudystes, žaginimus ir ginkluotus plėšimus; kadangi vis dar slapstosi šimtai aktyvistų ir opozicijos vadovų;

P.  kadangi žmogaus teisių stebėtojai ir vietos bei tarptautiniai subjektai, įskaitant ES, plačiai pasmerkė vyriausybės atsaką į protestus kaip „neproporcingą“ ir „peržengiantį ribas“;

Q.  kadangi telekomunikacinių paslaugų nutraukimas tapo režimo naudojama priemone siekiant sutrukdyti koordinuoti socialiniuose tinkluose organizuojamas demonstracijas; kadangi buvo ne kartą blokuojamas mobilusis ir fiksuotas ryšis, internetas ir socialiniai tinklai siekiant neleisti gauti informaciją ir naudotis ryšiais ir nuslėpti masinius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos valstybė ketino įvykdyti; kadangi Zimbabvės Aukščiausiasis teismas pareiškė, kad yra neteisėta taikyti ryšių perėmimo įstatymą siekiant užblokuoti internetinį ryšį;

R.  kadangi valdžios institucijos surengė masinę protestuotojų paiešką „nuo durų iki durų“, ištempdamos iš namų taikius protestuotojus, žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus, žymius pilietinės visuomenės lyderius ir jų giminaičius;

S.  kadangi kaimyninės šalys, tokios kaip Pietų Afrika, tapo Zimbabvės gyventojų, bėgančių nuo politinės priespaudos ir ekonominių sunkumų, prieglobsčio centru;

T.  kadangi policija nuolat netinkamai taikė galiojančius įstatymus, pvz., Viešosios tvarkos ir saugumo įstatymą (angl. Public Order and Security Act, POSA), siekdama pateisinti savo kovą su opozicijos nariais ir žmogaus teisių gynėjais, taip pat uždrausti teisėtas ir taikias demonstracijas;

U.  kadangi Zimbabvės rezultatai žmogaus teisių ir demokratijos srityje yra vieni iš blogiausių pasaulyje; kadangi Zimbabvės žmonės ir žmogaus teisių gynėjai toliau kenčia nuo išpuolių, neapykantą kurstančių kalbų, šmeižto kampanijų, bauginimo ir persekiojimo veiksmų, taip pat nuolat pranešama apie kankinimus;

V.  kadangi Pirmininkas paragino pradėti nacionalinį dialogą, kuris prasidėjo vasario 6 d., ir paragino visas politines partijas dalyvauti, tačiau „Judėjimas už demokratinę pertvarką“ (angl. MDC) – pagrindinė opozicijos partija – atsisakė dalyvauti;

W.  kadangi Zimbabvė yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas;

1.  pabrėžia savo vienbalsį norą, kad Zimbabvė taptų taikia, demokratine ir klestinčia valstybe, kurioje su visais piliečiais būtų elgiamasi gerai ir vienodai pagal įstatymą ir kurioje valstybės organai veiktų piliečių labui, o ne prieš juos;

2.  griežtai smerkia per pastaruosius protestus Zimbabvėje pasireiškusį smurtą; yra tvirtai įsitikinęs, kad taikūs protestai yra demokratijos proceso dalis ir kad bet kokiomis aplinkybėmis reikia vengti naudoti neproporcingą jėgą reaguojant;

3.  ragina prezidentą E. Mnangagwa laikytis savo inauguracinių pažadų, skubiai pereiti prie padėties kontrolės ir nukreipti Zimbabvę į susitaikymo ir pagarbos demokratijai bei teisinės valstybės principams kelią;

4.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant nutraukti saugumo pajėgų piktnaudžiavimą ir greitai bei nešališkai ištirti visus įtarimus dėl policijos ir valstybės pareigūnų per didelio jėgos naudojimo, kad būtų galima nustatyti individualią atsakomybę siekiant užtikrinti atskaitomybę; primena, kad šalies Konstitucijoje numatyti galimybė įsteigti nepriklausomą instituciją skundams dėl policijos ir kariškių nusižengimų tirti, tačiau vyriausybė dar turi ją įsteigti;

5.  primygtinai ragina Zimbabvės vyriausybę skubiai atšaukti visus karinius darbuotojus ir jaunimo nereguliariąsias karines pajėgas, dislokuotas visoje šalyje, terorizuojančias gyventojus ir akivaizdžiai pažeidžiančias Zimbabvės Konstituciją;

6.  mano, kad bet kurios demokratijos pagrindinės sudedamosios dalys yra susirinkimų, asociacijos ir žodžio laisvės; pabrėžia, kad nesmurtinis nuomonės reiškimas yra visų Zimbabvės piliečių konstitucinė teisė, ir primena valdžios institucijoms jų pareigą ginti visų piliečių teisę protestuoti dėl prastėjančių jų socialinių ir ekonominių sąlygų; ragina vyriausybę nutraukti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Zimbabvės profesinių sąjungų kongreso lyderius ir narius;

7.  pabrėžia, kad demokratinėje visuomenėje opozicija atlieka esminį vaidmenį;

8.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius;

9.  ragina Zimbabvės vyriausybę nedelsiant sustabdyti pilietinės visuomenės veikėjų persekiojimą ir traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinti teisėtą žmogaus teisių gynėjų vaidmenį;

10.  prašo Zimbabvės vyriausybės laikytis JT deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų ir Zimbabvės ratifikuotų tarptautinių žmogaus teisių priemonių nuostatų;

11.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie tinkamo proceso pažeidimus, kai skubos tvarka vykdomi ir masiniai teismai; primygtinai reikalauja, kad teisminės institucijos laikytųsi teisinės valstybės principo ir užtikrintų, kad visais atvejais būtų gerbiamas jų nepriklausomumas ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; smerkia visus areštus įvykdytus nepareiškus kaltinimų;

12.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant atlikti išsamų, nešališką ir nepriklausomą įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo, įskaitant saugumo pajėgų vykdytus žaginimus ir seksualinį smurtą, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; reikalauja, kad galimybė naudotis medicinos paslaugomis būtų visuotinai teikiama tokio seksualinio smurto aukoms ir jos nebijotų, kad bus nubaustos;

13.  smerkia interneto tiekimo nutraukimą, dėl kurio valdžios institucijos galėjo nuslėpti kariuomenės ir vidaus saugumo pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus ir sukliudyti, kad per susidorojimą ir iškart po rinkimų nebūtų teikiamos nepriklausomos ataskaitos ir vykdomas dokumentavimas; pabrėžia, kad prieiga prie informacijos yra teisė, kurią valdžios institucijos turi užtikrinti pagal savo konstitucinius ir tarptautinius įsipareigojimus;

14.  smerkia piktnaudžiavimą POSA bei jo ribojamąjį pobūdį ir ragina Zimbabvės valdžios institucijas suderinti teisės aktus su tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo standartais;

15.  reiškia ypatingą susirūpinimą dėl ekonominės ir socialinės padėties Zimbabvėje; primena, kad pagrindinės šalies problemos yra skurdas, nedarbas bei nuolatinė prasta mityba ir badas; mano, kad šios problemos gali būti išspręstos tik įgyvendinant plataus užmojo užimtumo, švietimo, sveikatos ir žemės ūkio politiką;

16.  ragina visus politinius veikėjus prisiimti atsakomybę ir elgtis santūriai, visų pirma susilaikyti nuo smurto kurstymo;

17.  primena Zimbabvės vyriausybei, kad Europos Sąjungos ir jos valstybių narių parama pagal Kotonu susitarimą, taip pat parama prekybai, vystymuisi ir ekonominei pagalbai priklauso nuo to, ar laikomasi teisinės valstybės principo ir tarptautinių konvencijų bei sutarčių, kurių šalis ji yra;

18.  primena, kad ilgalaikė parama priklauso nuo išsamių reformų, o ne vien tik pažadų; ragina, kad Europos bendradarbiavimas su Zimbabve būtų grįstas vertybėmis ir ragina laikytis tvirtos pozicijos Zimbabvės valdžios institucijų atžvilgiu;

19.  primygtinai ragina vyriausybę nedelsiant įgyvendinti Tyrimo komisijos pateiktas rekomendacijas dėl smurto po rinkimų, visų pirma skatinti politinę toleranciją ir atsakingą vadovavimą, taip pat užtikrinti, kad nacionalinis dialogas vyktų patikimai, įtraukiai, skaidriai ir atskaitingai;

20.  atkreipia dėmesį į vyriausybės pasiryžimą vykdyti reformų įsipareigojimus; vis dėlto pabrėžia, kad šios reformos turėtų būti politinės ir ekonominės; ragina vyriausybę, opoziciją, pilietinės visuomenės atstovus ir religinius lyderius lygiomis teisėmis dalyvauti nacionaliniame dialoge, kuriame gerbiamos ir ginamos žmogaus teisės;

21.  ragina vyriausybę visapusiškai įgyvendinti ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, ypač dėl teisinės valstybės ir įtraukios politinės aplinkos; pabrėžia dešimt prioritetinių rekomendacijų, kurias nustatė rinkimų stebėjimo misija ir kurios išdėstytos 2018 m. spalio 10 d. vyriausiojo stebėtojo laiške prezidentui E. Mnangagwa, t. y. siekiant visoms politinėms partijoms sudaryti vienodas sąlygas, užtikrinti aiškesnę ir nuoseklią teisinę sistemą; sustiprinti Zimbabvės rinkimų komisiją, kad jis būtų iš tiesų nepriklausoma ir skaidrus, taip atkuriant pasitikėjimą rinkimų procesu; užtikrinti, kad stiprinant Zimbabvės rinkimų komisijos nepriklausomumą, ji būtų nepriklausoma nuo vyriausybės priežiūros tvirtindama savo reglamentus; ir sukurti įtraukesnį rinkimų procesą;

22.  ragina ES delegaciją ir ES valstybių narių ambasadas Zimbabvėje toliau atidžiai stebėti pokyčius šalyje ir naudotis visomis tinkamomis žmogaus teisių gynėjų, pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų rėmimo priemonėmis, siekiant skatinti esmines Kotonu susitarimo nuostatas ir remti demokratinius judėjimus;

23.  ragina ES aktyviau vykdyti politinį dialogą su Zimbabve žmogaus teisių klausimais remiantis Kotonu susitarimo 8 straipsniu;

24.  ragina Europos Vadovų Tarybą peržiūrėti savo ribojamąsias priemones, taikomas asmenims ir subjektams Zimbabvėje, įskaitant tas priemones, kurių taikymas šiuo metu sustabdytas, atsižvelgiant į atskaitomybę už pastarojo meto smurtą;

25.  ragina tarptautinę bendruomenę, visų pirma Pietų Afrikos vystymosi bendriją (SADC) ir Afrikos Sąjungą (AS), suteikti aktyvesnę pagalbą Zimbabvei siekiant rasti tvarų demokratinį dabartinės krizės sprendimą;

26.  primygtinai ragina kaimynines šalis laikytis tarptautinės teisės nuostatų ir apsaugoti nuo smurto bėgančius asmenis Zimbabvėje suteikiant jiems prieglobstį, ypač trumpuoju laikotarpiu;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ir Afrikos Sąjungos vyriausybėms ir Tautų Sandraugos generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 42, 2017 2 18, p. 11.