Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas bei moterų ir vyrų lygybė;

B.  kadangi teisinės valstybės principas yra demokratijos stuburas ir vienas iš pamatinių ES principų, kuris yra grindžiamas tarpusavio pasitikėjimo prielaida, kad valstybės narės puoselėja pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, įtvirtintoms Chartijoje ir EŽTK;

C.  kadangi ES yra įsipareigojusi remti saviraiškos ir informacijos laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę;

D.  kadangi EŽTK 11 straipsnyje ir Chartijos 12 straipsnyje pažymima, kad visi turi teisę į taikių susirinkimų laisvę bei į laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę kurti profesines sąjungas ir į jas stoti, siekiant apsaugoti savo interesus;

E.  kadangi EŽTK 11 straipsnyje pažymima, kad „naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves“;

F.  kadangi EŽTK 11 straipsnyje taip pat pažymima, kad susirinkimų laisvė „nekliudo įvesti teisėtus apribojimus naudojimuisi šiomis teisėmis asmenims, tarnaujantiems ginkluotose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje“;

G.  kadangi Chartijos 12 straipsnyje pažymima, kad „politinės partijos Sąjungos lygiu prisideda reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią“;

H.  kadangi asociacijų laisvė turėtų būti saugoma; kadangi dinamiška pilietinė visuomenė ir pliuralistinė žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant atvirą ir pliuralistinę visuomenę bei visuomenės dalyvavimą demokratiniame procese ir stiprinant vyriausybių atskaitomybę;

I.  kadangi susirinkimų laisvė neatskiriama nuo saviraiškos laisvės, užtikrinamos Chartijos 11 straipsniu ir EŽTK 10 straipsniu, kuriuose pažymima, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo įsitikinimus ir gauti bei skleisti informaciją ir idėjas nekliudant valdžios institucijoms ir nepaisant valstybių sienų;

J.  kadangi naudojantis šiomis laisvėmis – turint galvoje, kad tai apima pareigas ir atsakomybę – gali būti taikomi įstatymu numatyti ir nacionalinio saugumo, teritorinio vientisumo ar viešojo saugumo sumetimais demokratinėje visuomenėje būtini formalumai, sąlygos, apribojimai ar sankcijos, siekiant užkirsti kelią netvarkai ar nusikalstamumui, apsaugoti sveikatą ar moralę, kitų asmenų reputaciją ar teises, užkirsti kelią konfidencialiai gautos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teismų autoritetą ir bešališkumą, kaip nustatyta EŽTK 10 straipsnyje;

K.  kadangi Chartijos 52 straipsnyje pažymima, kad „bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“;

L.  kadangi, remiantis ES sutarties 4 straipsnio 2 dalimi, ES „gerbia esmines valstybines valstybių narių funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą“; kadangi „kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą“;

M.  kadangi, remiantis EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, taikant bet kokius pagrindinių teisių ir pilietinių teisių apribojimus turi būti paisoma teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principų;

N.  kadangi ne vienos valstybės narės teisėsaugos institucijos kritikuojamos už teisės protestuoti varžymą ir perteklinės jėgos naudojimą;

1.  ragina valstybes nares gerbti teises į taikių susirinkimų laisvę, asociacijų laivę ir saviraiškos laisvę;

2.  pabrėžia, kad vieša diskusija gyvybiškai svarbi demokratinių visuomenių veikimui;

3.  smerkia tai, kad pastaraisiais metais ne vienoje valstybėje narėje buvo priimti įstatymai, kuriais varžoma susirinkimų laisvė;

4.  smerkia tai, kad valstybės institucijos imasi smurtinių ir neproporcingų veiksmų vykstant protestams ir taikioms demonstracijoms; skatina atitinkamas institucijas užtikrinti, kad atvejai, kuriais, kaip įtariama ar kaltinama, buvo panaudota neproporcinga jėga, būtų skaidriai, nešališkai, nepriklausomai ir veiksmingai ištiriami; primena, kad visuomet turi būti reikalaujama teisėsaugos agentūrų atskaitomybės už jų pareigų vykdymą ir už tai, kaip jos laikėsi reikiamų teisinės ir operatyvinės sistemų reikalavimų;

5.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad atvejai, kai teisėsaugos institucijos naudoja jėgą, visuomet atitiktų teisėtumo, proporcingumo, būtinumo principus ir būtų kraštutinė priemonė, taip pat kad tai darant būtų siekiama išsaugoti žmogaus gyvybę ir fizinę neliečiamybę; pažymi, kad neselektyvus jėgos naudojimas prieš minią pažeidžia proporcingumo principą;

6.  atkreipia dėmesį į svarbų žurnalistų ir fotožurnalistų vaidmenį pranešant apie neproporcingo smurto atvejus ir smerkia visus atvejus, kai jie sąmoningai pasirenkami taikiniais;

7.  yra įsitikinęs, kad smurtas prieš taikius demonstrantus niekada negali būti sprendimas vykstant diskusijai ar įgyvendinant politiką;

8.  pripažįsta, kad policijos pareigūnai, tarp kurių irgi buvo nemažai nukentėjusių, dirba sunkiomis sąlygomis ne tik dėl kai kurių protestuotojų priešiškumo, bet ir dėl pernelyg didelio darbo krūvio; smerkia bet kokį įtūžusių ir įsismarkavusių protestuotojų, dalyvaujančių tik tam, kad smurtautų ir pakirstų taikių protestų teisėtumą, smurtą prieš asmenis ar turtą;

9.  ragina valstybių narių teisėsaugos pareigūnus aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) rengiamuose mokymuose „Viešoji tvarka: tvarkos palaikymas per svarbiausius renginius“; ragina valstybes nares keistis geriausia praktika šiuo klausimu;

10.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisėsaugos pareigūnų, policijos pareigūnų ir kareivių, dalyvaujančių saugumo palaikymo operacijose per viešas protesto demonstracijas, saugumą;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Jungtinėms Tautoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.