Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2114(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0055/2019

Pateikti tekstai :

A8-0055/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/02/2019 - 10.20
CRE 14/02/2019 - 10.20

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0134

Priimti tekstai
PDF 165kWORD 50k
Ketvirtadienis, 2019 m. vasario 14 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimas
P8_TA-PROV(2019)0134A8-0055/2019

2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo (2018/2114(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių nuostatas, susijusias su agentūromis, ir ypač į Europos Sąjungos sutarties 5 ir 9 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 16, 71, 123, 124, 127, 130, 228, 263, 265, 267, 277, 282, 287, 290, 291, 298 ir 325 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 41, 42, 43, 51 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridėtą bendrą požiūrį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto, Biudžeto kontrolės, Ekonomikos ir pinigų politikos, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones (A8-0055/2019),

A.  kadangi agentūros atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politiką Europos ir nacionaliniu lygmenimis, vykdydamos įvairiausias užduotis, kuriomis prisidedama prie ES politikos įgyvendinimo, pvz., kuria tinklus arba remia ES ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą; kadangi geras ES agentūrų ir valstybių narių bendradarbiavimas padeda padidinti agentūrų darbo veiksmingumą ir efektyvumą; kadangi agentūros taip pat pradėjo bendradarbiauti tarpusavyje per Europos Sąjungos agentūrų tinklą;

B.  kadangi įvairių agentūrų ir Parlamento komitetų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas iš esmės yra geras; kadangi Europolas yra vienintelė agentūra, kurią kartu su nacionaliniais parlamentais per Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę prižiūri Parlamentas;

C.  kadangi agentūros buvo steigiamos ir vystėsi laikui bėgant – kiekviena skirtingai; kadangi Lisabonos sutartyje oficialiai pripažintas agentūrų vaidmuo vykdant ES vykdomąją valdžią oficialiai į Sutartis įtraukiant ES agentūras;

D.  kadangi agentūros visų pirma yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai, o jie privalo užtikrinti, kad šias agentūras reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų numatyti tinkami tikrinimo mechanizmai ir kad šie mechanizmai būtų tinkamai įgyvendinti; kadangi tai, jog vykdant ES vykdomąją valdžią dalyvauja agentūros, neturėtų susilpninti Parlamento vykdomos vykdomosios valdžios kontrolės, kaip numatyta ES sutarties 14 straipsnyje;

E.  kadangi Sutartyse nėra nei bendros decentralizuotų agentūrų apibrėžties, nei bendro įgaliojimų, kurie gali būti suteikti agentūroms, apibūdinimo;

F.  kadangi daugelio agentūrų teisinis pagrindas yra SESV 352 straipsnis, o kitos steigiamos remiantis konkretaus sektoriaus teisiniu pagrindu;

G.  kadangi 2012 m. bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra Tarpinstitucinės darbo grupės reguliavimo agentūrų klausimais darbo rezultatas; šią darbo grupę Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba įsteigė tam, kad įvertintų agentūrų veiklos nuoseklumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą po to, kai 2005 m. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl reguliavimo agentūrų negavo reikiamos Tarybos ir Parlamento paramos;

H.  kadangi bendrame požiūryje pateikiamos nuostatos dėl agentūrų struktūros ir valdymo, taip pat dėl jų veikimo, veiklos programavimo, finansavimo, biudžeto išteklių valdymo, biudžeto procedūrų, atskaitomybės, kontrolės ir skaidrumo, kurios padeda užtikrinti parlamentinę decentralizuotų agentų priežiūrą;

I.  kadangi, nepaisant iš esmės teigiamo vertinimo, agentūros keletu atvejų susidūrė su nepasitikėjimu jų mokslinėmis ir techninėmis nuomonėmis;

Pagrindinės pastabos

1.  pažymi, kad mechanizmai, kuriais užtikrinama agentūrų atskaitomybė, įtraukti į Sutartis, agentūrų steigimo reglamentus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, bendrą pareiškimą bei bendrą požiūrį; pabrėžia, kad įgaliojimų suteikimo pagrindu Parlamentas turi įgaliojimus tikrinti decentralizuotas agentūras, kurie vis dėlto nėra išsamiai išdėstyti Sutartyse; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra neprivalomo pobūdžio; tačiau apgailestauja, kad institucijos dar nesusitarė dėl privalomos reglamentavimo sistemos;

2.  pažymi, kad Parlamentas prižiūri agentūras skirtingais būdais:

   kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų –priimant sprendimus dėl agentūroms iš ES biudžeto skiriamų lėšų;
   kaip biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija;
   skiriant agentūrų valdančiųjų tarybų narius;
   per vykdomojo direktoriaus skyrimo (ar atleidimo iš pareigų) procedūrą;
   konsultuodamas dėl darbo programų;
   teikdamas metines ataskaitas;
   kitais metodais (delegacijų vizitai, ryšių grupės ar asmenys, keitimaisi nuomonėmis, klausymai, informaciniai pranešimai, ekspertinių žinių teikimas);

3.  pažymi, kad steigiamųjų reglamentų nuostatos įvairiu mastu skiriasi nuo atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės mechanizmų, nustatytų bendrame požiūryje – tai gali būti susiję su tuo, kad agentūros vykdo labai skirtingas užduotis ir funkcijas;

4.  pažymi, kad parlamento komitetai aktyviai vykdė savo kontrolės užduotis, nepaisant steigimo reglamentuose pateikiamų nuostatų įvairovės;

5.  pripažįsta, kad Sąjungos agentūros įgyvendina bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį bei jo veiksmų gaires; ypač atkreipia dėmesį į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais rekomendacijas, kurioms Pirmininkų sueiga pritarė 2018 m. sausio 18 d.; pažymi, jog, 2018 m. liepos 12 d. surengus tolesnei veiklą skirtą posėdį, buvo nuspręsta, kad Tarpinstitucinės darbo grupės darbas įvykdytas;

Rekomendacijos

6.  mano, kad galėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant supaprastinti tam tikras agentūrų steigimo reglamentų nuostatas, susijusias su jų valdymo ir atskaitomybės mechanizmais, atsižvelgiant į įvairius šiuo metu egzistuojančius agentūrų tipus ir apibrėžiant bendruosius principus, taikomus ES institucijų ir agentūrų santykiams; atkreipia dėmesį, kad šie klausimai taip pat turėtų būti nagrinėjami poveikio vertinimuose, kai tik pasiūloma įsteigti agentūrą; pabrėžia, kad agentūros turi turėti tam tikrą organizacinį lankstumą, kad galėtų geriau prisitaikyti prie numatytų užduočių ir poreikių, kylančių vykdant savo pareigas; palankiai vertina vidinę panašių sričių agentūrų grupinę ir tarpgrupinę organizaciją;

7.  todėl ragina nuodugniai įvertinti bendro požiūrio įgyvendinimą visais aspektais, pateikiant išsamius analitinius dokumentus, panašius į tuos, kurie buvo parengti 2010 m., daugiausia dėmesio skiriant su valdymu susijusiems aspektams, visų pirma peržiūrint įtrauktų nuostatų suderinamumą su Parlamento bendro sprendimo ir priežiūros įgaliojimais, kartu atsižvelgiant į poreikį suteikti lankstumo atsižvelgiant į decentralizuotų agentūrų įvairovę;

8.  apgailestauja, kad Parlamentas, kaip pirmutinis pagarbos demokratijos principui ES garantas, nebuvo visapusiškai įtrauktas į naujos EMA ir EBI būstinės išrinkimo procedūrą; atsižvelgdamas į tai, primena savo prašymą kuo greičiau peržiūrėti 2012 m. bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį ir primena Tarybos įsipareigojimą dalyvauti juos peržiūrint; ragina Komisiją iki 2019 m. balandžio mėn. pateikti išsamią bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo decentralizuotų agentūrų būstinių vietos parinkimo požiūriu analizę;

9.  pabrėžia, kad agentūros būstinės vieta neturėtų turėti įtakos jos įgaliojimų ir užduočių vykdymui, valdymo struktūrai, jos pagrindinės struktūros veikimui arba pagrindiniam jos veiklos finansavimui;

10.  tikisi, kad priimant būsimus sprendimus dėl agentūrų būstinės vietos ar jos keitimo bus visapusiškai gerbiamos abiejų teisėkūros institucijų – Parlamento ir Tarybos – prerogatyvos; mano, kad skaidriai apibrėžiant visų Sąjungos įstaigų ir agentūrų vietos nustatymo kriterijus ir vertinant jų lyginamąjį svorį Parlamentas turėtų sistemiškai dalyvauti visą teisėkūros procesą vienodomis sąlygomis su Komisija ir Taryba; primena, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir kad susitarime primenamas teisėkūros institucijų lygybės principas, įtvirtintas Sutartyse; pažymi, kad svarbu daugiau keistis informacija nuo pat būsimų procesų, susijusių su agentūrų būstinės vietos parinkimu, pradžios, nes anksti pradėjus tokius mainus šioms trims institucijoms būtų lengviau naudotis savo teisėmis ir prerogatyvomis;

11.  mano, kad sprendimas dėl agentūros vietos yra labai svarbus, ir mano, kad siekdamos priimti geriausią įmanomą sprendimą Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į objektyvius kriterijus, tokius kaip prieinamumas, administracinė sąveika ir artumas suinteresuotiesiems subjektams;

12.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais rekomendacijas, skubiai pateikti kelias būstines turinčių agentūrų vertinimą, taikant nuoseklų metodą, pagal kurį atsižvelgiant į patirtas išlaidas būtų galima įvertinti jų pridėtinę vertę; ragina, remiantis šio vertinimo rezultatais, imtis svarbių priemonių siekiant, jei ir kai tikslinga, sumažinti tokių atvejų, kai agentūra turi kelias būstines, skaičių;

13.  siūlo, atsižvelgiant į bendro požiūrio peržiūrą, iš naujo apsvarstyti tarpinstitucinio susitarimo dėl agentūrų sudarymą ir kad į tokį susitarimą būtų įtrauktos nuostatos dėl kas penkerius metus atliekamo agentūrų steigimą ir veikimą reglamentuojančių principų persvarstymo, remiantis pripažintų ekspertų grupės žiniomis;

14.  mano, kad šiame tarpinstituciniame susitarime turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento įgaliojimus bendro sprendimo procedūrose, be to, jis turėtų apimti agentūros ir valstybės narės, kurioje ji įsikūrusi, institucijų ryšius, taip pat skaidrumo priemones, procedūras, kuriomis siekiama išvengti interesų konflikto bei užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp valdymo ir patariamųjų organų narių, ir lyčių aspekto integravimą į visą agentūrų veiklą;

15.  mano, kad rengiant tokį tarpinstitucinį susitarimą taip pat reikėtų atsižvelgti į keletą konkrečių pasiūlymų, kaip sustiprinti demokratinę priežiūrą, pagerinti Sąjungos agentūrų atskaitomybę ir sustiprinti pranešimo Parlamentui sistemą, pvz.:

   nustatyti agentūroms terminą, per kurį turi atsakyti į Europos Parlamento arba Tarybos joms pateiktus klausimus;
   nustatyti dalijimosi neskelbtina ir konfidencialia informacija ir konsultavimosi su Parlamento komitetais, kai to reikalaujama, tvarką;
   apsvarstyti, ar reikėtų nustatyti tam tikrą agentūrų valdybų narių, kuriuos skirtų Parlamentas, skaičių;
   apsvarstyti Parlamento atstovų / stebėtojų dalyvavimo prižiūrėtojų valdybų ir agentūrų suinteresuotųjų subjektų grupių posėdžiuose pridėtinę vertę;
   racionalizuoti Parlamento dalyvavimą agentūrų metinėse ir daugiametėse darbo programose;
   racionalizuoti ir suderinti ataskaitų teikimo prievoles, ypač susijusias su metine veiklos ataskaita, biudžeto ir finansų valdymo ataskaita bei galutinėmis sąskaitomis;
   išsamiai informuoti Parlamentą apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos rekomendacijas (tolesnės veiklos ataskaitos) ir Audito Rūmų rekomendacijas;

16.  be to, mano, kad Parlamento vaidmuo prižiūrint decentralizuotų agentūrų valdymo aspektą galėtų būti labai pagerintas; be to, siūlo sustiprinti bendradarbiavimą su Jungtine parlamentinės kontrolės grupe ir peržiūrėti komandiruočių į agentūras taisykles, kad Parlamento komitetai ir jų kompetencijos sričiai priklausančios agentūros galėtų geriau palaikyti reguliarius ryšius;

17.  siūlo, kad atsižvelgdamas į kas penkerius metus atliekamą peržiūrą, remdamasis Parlamento komitetų vykdoma jų kompetencijos sričiai priklausančių agentūrų priežiūros veikla ir ją papildydamas, Konstitucinių reikalų komitetas kasmet rengtų diskusijas dėl agentūrų veiklos ir valdymo, po kurių, jei tikslinga ir (arba) reikalinga, būtų surengiamos diskusijos per plenarinį posėdį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos stipresnei ir labiau struktūrizuotai agentūrų veiklos priežiūros sistemai Parlamente; be to, siūlo, atsižvelgiant į agentūrų, kaip tarpininkių tarp ES ir valstybių narių, vaidmenį, nustatyti konsultacijų su nacionaliniais parlamentais laikotarpį, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu;

18.  mano, kad Sąjungos agentūros turėtų taikyti gero valdymo ir geresnės teisėkūros taisykles ir principus, be kita ko, rengti atviras viešas konsultacijas dėl savo pasiūlymų dėl antrinės ir tretinės teisės aktų projektų, jei tai leidžia agentūros veiklos sritis; siūlo, kad agentūroms būtų taikomos tokios pat skaidrumo taisyklės kaip Komisijai, įskaitant su interesų grupių atstovais susijusias taisykles ir prievoles;

19.  pabrėžia, kad užtikrindamos, jog visi uždaviniai, susiję su reglamentavimo sistema, būtų įgyvendinti visapusiškai ir laiku, Sąjungos agentūros turėtų griežtai laikytis savo užduočių ir laikytis joms Parlamento ir Tarybos suteiktų įgaliojimų; mano, kad Sąjungos agentūros, vykdydamos savo įgaliojimus, privalo laikytis skaidrumo principo;

20.  siūlo, kad visoms agentūroms būtų suteikta galimybė teikti neprivalomas su jų kompetencijos sritimi susijusias nuomones aktualiais klausimais;

21.  be to, mano, kad dalinio Sutarčių keitimo atveju ateityje reikėtų apsvarstyti, kaip agentūras būtų galima dar labiau įtvirtinti Sutartyse, ypač atsižvelgiant į ES sutarties 13 ir 14 straipsnius ir SESV 290 ir 291 straipsnius, įtraukiant aiškią įvairių agentūrų tipų, įgaliojimų, kurie joms gali būti suteikti, ir bendrųjų principų, kuriais užtikrinama jų parlamentinė kontrolė, apibrėžtį;

Biudžeto klausimai

22.  pažymi, kad šiuo metu agentūrų mokestinis finansavimas kiekvienais metais iš viso siekia apie 1 mlrd. EUR – jis gali sumažinti spaudimą ES biudžetui ir būti veiksmingas agentūros veiklos finansavimo būdas tais atvejais, kai tai įmanoma atsižvelgiant į verslo modelį; tačiau reiškia susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų, kurie gali kilti, jei agentūroms tektų pasikliauti narystės rinkliavomis kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu; primygtinai tvirtina, kad siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto turi būti nustatytos apsaugos priemonės;

23.  pabrėžia, kad kitoje DFP reikia atsižvelgti į naujus klimato, tvarumo bei aplinkos apsaugos prioritetus ir į atskiroms agentūroms skirtas užduotis, susijusias su DFP įgyvendinimu;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors decentralizuotos agentūros turi daug su biudžeto valdymu susijusių panašumų, įrodyta, kad vienas bendras visoms agentūroms taikomas metodas yra žalingas veiksmingam ir efektyviam tam tikrų agentūrų valdymui; mano, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslas ir etatų perskirstymo tarp agentūrų rezervas yra vienkartinis sprendimas; pakartoja savo ketinimą ateityje prieštarauti tokiems metodams;

25.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kurioms agentūroms dėl nepalankių įdarbinimo sąlygų sunku pritraukti kvalifikuotų darbuotojų; mano, kad Sąjungos įstaigos turi turėti galimybę pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, kad galėtų veiksmingai ir efektyviai atlikti savo užduotis; todėl ragina imtis konkrečių veiksmų, kad šie tiksliai būtų pasiekti;

26.  pažymi, kad glaudesnis agentūrų bendradarbiavimas dalijantis paslaugomis, pvz., bendro viešųjų pirkimų portalo sukūrimas, padėjo sutaupyti lėšų; ragina toliau tirti galimybes dalytis paslaugomis tarpusavyje tarp pačių agentūrų arba tarp Komisijos ir agentūrų siekiant sukurti naujas ir optimizuoti esamas sinergijas; mano, kad, kai taikytina, dar didesnio biudžeto veiksmingumo būtų galima pasiekti, jei netoli viena nuo kitos įsikūrusios Sąjungos įstaigos ir agentūros glaudžiai bendradarbiautų administracinės paramos ir infrastruktūros administravimo paslaugų srityje;

27.  pažymi, kad agentūrų biudžetas turėtų būti rengiamas taikant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą, atsižvelgiant į agentūrų tikslus ir numatomus jų veiklos rezultatus; ragina sudarant decentralizuotų agentūrų biudžetą vadovautis teminiu požiūriu, kad būtų galima geriau nustatyti agentūrų užduočių prioritetus, paskatinti bendradarbiavimą ir išvengti veiklos dubliavimosi, ypač toje pačioje politikos srityje veikiančių agentūrų atveju;

28.  su susirūpinimu pažymi, kad daug administracinių reikalavimų yra neproporcingi tam tikro dydžio nepasiekusioms agentūroms; tikisi, kad Komisija ir Taryba užtikrins, jog taikomi administraciniai reikalavimai atitiktų visų agentūrų finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

29.  primena, kad pagal teisėkūros procedūrą atliekami pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimai; su susirūpinimu pažymi, kad paprastai su atnaujintomis finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti tik teisėkūros procedūros pabaigoje, jei apskritai tai galima padaryti; primena, kad Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos, atlieka du susijusius vaidmenis;

30.  teigiamai vertina Komisijos parengtą peržiūrėto Finansinio pagrindų reglamento dėl decentralizuotų agentūrų teksto projektą, ir ypač jame numatytą šių agentūrų valdymo stiprinimą;

31.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tebesama įvairių neišspręstų klausimų, ir primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti keletą būstinių turinčių agentūrų vertinimą, kaip yra rekomendavusi Tarpinstitucinė darbo grupė, taip pat pasiūlymus dėl galimo sujungimo, uždarymo ir (arba) užduočių perdavimo Komisijai, remiantis atidžia ir išsamia analize ir taikant aiškius bei skaidrius kriterijus, kaip buvo numatyta pagal Tarpinstitucinės darbo grupės įgaliojimus, tačiau realiai taip ir nebuvo išnagrinėta, nes Komisija šiuo klausimu nepateikė pasiūlymų;

32.  pažymi, kad už decentralizuotų agentūrų auditą ir toliau visapusiškai atsakingi Audito Rūmai, kurie vadovauja visoms reikiamoms administracinėms ir viešųjų pirkimų procedūroms bei jas finansuoja; pakartoja, kad kai auditą vykdo privačiojo sektoriaus auditoriai, agentūroms gerokai padidėja administracinė našta, taip pat dėl laiko, skiriamo audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui, susidaro papildomų išlaidų, taigi taip dar labiau senka ir taip mažėjantys agentūrų ištekliai; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, peržiūrint Finansinį pagrindų reglamentą, šis klausimas būtų išspręstas vadovaujantis bendru požiūriu; ragina visas šalis, dalyvaujančias atliekant šią peržiūrą, nedelsiant užtikrinti aiškumą šiuo klausimu, kad būtų iš esmės sumažinta pernelyg didelė administracinė našta;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir ES decentralizuotoms agentūroms.

Atnaujinta: 2019 m. vasario 15 d.Teisinis pranešimas