Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2792(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0156/2019

Pateikti tekstai :

B8-0156/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/03/2019 - 11.22
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0186

Priimti tekstai
PDF 193kWORD 55k
Trečiadienis, 2019 m. kovo 13 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Sauganti Europa: švarus oras visiems
P8_TA-PROV(2019)0186B8-0156/2019

2019 kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ (2018/2792(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(3) bei jos reikalavimus, susijusius su sveikos patalpų vidaus aplinkos užtikrinimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos mažataršio judumo strategijos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. rezoliuciją dėl tvaraus judumo mieste(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Oro kokybė Europoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Oro tarša – mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota“(9), paskelbtą 2018 m. rugsėjo 11 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. atnaujintą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinės aplinkos oro kokybės duomenų bazę,

–  atsižvelgdamas į PSO gaires dėl patalpų oro kokybės,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Oro kokybė ir miestų eismas ES: geriausia praktika ir galimi sprendimai“(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą bylose T-339/16 (Paryžiaus miestas prieš Komisiją) ir T-391/16 (Madrido miestas prieš Komisiją),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 7 d. Europos Audito Rūmų apžvalginį pranešimą dėl ES atsako į „dyzelgeito“ skandalą(11),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ (O-000138/2018 – B8‑0009/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES teisės aktais nustatytos išmetamųjų teršalų kiekio ribos tebėra didesnės, palyginti su tuo, ką rekomendavo PSO, ir kadangi Europos aplinkos agentūra (EAA) nustatė, kad kasmet ES pranešama apie daugiau kaip 400 000 pirmalaikių mirčių, priskirtinų oro taršai; kadangi 98 proc. ES miesto gyventojų yra veikiami ozono lygių, viršijančių PSO gairėse nurodytus lygius;

B.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius oro kokybė Europoje lėtai, bet stabiliai gerėjo ir Europos teisės aktai yra svarbiausias šią naudingą raidą skatinantis veiksnys;

C.  kadangi naujausi EAA atlikti oro taršai priskiriamo poveikio sveikatai vertinimai rodo, kad dėl ilgalaikio 2,5 μm skersmens kietųjų dalelių (KD2.5) koncentracijos ore poveikio 2014 m. 28 ES valstybėse narėse buvo apytikriai 399 000 pirmalaikių mirčių; kadangi įvertintas NO2 ir O3 koncentracijos poveikis ES 2014 m. buvo atitinkamai apie 75 000 ir 13 600 pirmalaikių mirčių per metus;

D.  kadangi prasta oro kokybė daro didžiulį poveikį sveikatai ir kadangi nėščios moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės yra ypač pažeidžiami;

E.  kadangi apie 90 proc. miestuose gyvenančių europiečių yra veikiami oro taršos lygio, kuris laikomas žalingu žmonių sveikatai;

F.  kadangi kelių transportas išmeta apie 40 proc. ES išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio ir kadangi apie 80 proc. viso NOx kiekio išmeta dyzelinu varomos transporto priemonės; kadangi dyzelinu varomų keleivinių automobilių išmetamų teršalų kiekis viršija ES taršos ribas keliuose ir dėl šios priežasties 2015 m. pirma laiko mirė 6 800 Europos gyventojų;

G.  kadangi apskaičiuota, kad prastos oro kokybės poveikio sveikatai ekonominiai padariniai siekia 3–9 proc. ES BVP;

H.  kadangi tai, kad miestuose neįgyvendinami teisės aktai, kuriais reglamentuojama oro kokybė, ir nekovojama su oro tarša patalpose, kelia didelį susirūpinimą ir trukdo pasiekti 7-ojo Aplinkosaugos veiksmų plano 3-iąjį prioritetinį tikslą, pagal kurį Sąjungos piliečiai turėtų būti apsaugoti nuo su aplinka susijusių neigiamų veiksnių ir rizikos sveikatai bei gerovei;

I.  kadangi šiuo metu taikomos maisto ir ūkininkavimo sistemos išmeta pernelyg didelį amoniako, azoto suboksido ir metano kiekį; kadangi 94 proc. išmetamo amoniako kiekio ir 40 proc. išmetamo metano kiekio tenka žemės ūkio veiklai; kadangi intensyviosios gyvulininkystės sektoriuje pasaulio mastu išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei transporto srityje;

J.  kadangi prasta oro kokybė kelia vis didesnį pavojų tvariam vystymuisi ir kadangi itin svarbu spręsti oro taršos problemas siekiant užtikrinti 2030 m. JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą Europoje ir už jos ribų;

K.  kadangi 2000 m. PSO patvirtino principų, kuriais nustatoma teisė į švarų patalpų orą, dokumentą, kuriame pažymėjo, kad „pagal žmogaus teisės į sveikatą principus kiekvienas asmuo turi teisę patalpose kvėpuoti švariu oru“;

L.  kadangi Sąjunga turėtų siekti pasauliniu mastu skatinti imtis oro taršos mažinimo veiksmų;

M.  kadangi juodoji anglis – tai nevisiškas organinės anglies deginimo produktas, išsiskiriantis iš transporto priemonių, iškastinio kuro ir biomasės deginimo metu bei pramonėje, yra viena iš smulkių kietųjų dalelių sudedamųjų dalių ir skatina visuotinį atšilimą;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad 2018 m. šešios valstybės narės buvo perduotos Europos Teisingumo Teismui dėl ES oro kokybės standartų nesilaikymo; be to, primena, kad dėl ES oro kokybės ribinių verčių nesilaikymo 20 valstybių narių šiuo metu nagrinėjami 29 pažeidimų atvejai ir kad apytikriai du trečdaliai valstybių narių šiuo metu nesilaiko KD 10 ir NO2 ribinių verčių, o kas penkta valstybė narė viršija KD2.5 tikslinę vertę;

2.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų dėl taršos KD2.5 ir pasiūlyti ES teisės aktuose dėl oro kokybės nustatyti griežtesnes šių dalelių ribines vertes, kaip rekomenduoja PSO;

3.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti ir peržiūrėti oro kokybės politiką remiantis tik tvirtais, naujausiais, nepriklausomais ir recenzuotais moksliniais duomenimis;

4.  primygtinai ragina valstybes nares teikti prioritetą suderintų veiksmų ir politikos, kuria siekiama gerinti oro kokybę miestuose ir miestų teritorijose, įgyvendinimui visais lygiais ir visuose sektoriuose, kad būtų pasiekti ES oro kokybės tikslai, atsižvelgiant į teršalų poveikį klimatui ir ekosistemoms; primena, kad dėl oro taršos ir su ja susijusių ligų bei mirčių patiriamos didelės socialinės ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos ir labai apsunkinamas valstybės biudžetas visoje Sąjungoje; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama gerinti oro kokybę miestuose, nedarytų neigiamo poveikio oro kokybei aplinkinėse teritorijose, pvz., priemiesčiuose ir kitose aglomeracijose;

5.  dar kartą pabrėžia, kad oro tarša gali būti vietinio, regioninio, nacionalinio ir tarpvalstybinio pobūdžio ir su ja kovojant reikia imtis veiksmų visais valdymo lygmenimis; todėl ragina stiprinti daugiapakopio valdymo metodą, kurį taikant visi dalyviai prisiimtų atsakomybę ir imtųsi priemonių, kurių galima imtis ir kurių turėtų būti imtasi jų lygmenimis; taip pat mano, kad politinių sprendimų priėmimo procesas Komisijoje turėtų būti kompleksiškesnis ir jame turėtų dalyvauti visi susiję generaliniai direktoratai; apgailestauja, kad Aplinkos GD tikslams, nepaisant to, kad jis yra kompetentingas oro taršos srityje, dažnai kenkia kitų Komisijos padalinių vykdoma politika ir interesai;

6.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas laikytis visapusiško ir visa apimančio požiūrio į oro taršą, įskaitant oro patalpose taršą, atsižvelgiant į įvairias susijusias ir veikiamas sritis, pvz., ūkininkavimo ir maisto gamybos sistemas, gamtos apsaugą, klimato kaitą, energijos vartojimo efektyvumą, judumą ir miestų planavimą, ir pirmenybę teikti taršos mažinimo metodams, kurie teikia papildomos naudos ir kitose srityse; primygtinai ragina kompetentingas institucijas parengti švaraus oro veiksmų planus, į kuriuos būtų įtrauktos patikimos priemonės, kuriomis atsižvelgiama į visus oro taršos šaltinius ir visus ekonomikos sektorius; ragina miestus ir kompetentingas institucijas pradėti veiklą visais lygmenimis dėl „Švaraus oro visiems“ pakto;

7.  pritaria tam, kad būtų tęsiami Komisijos ir valstybių narių vadinamieji „Švaraus oro dialogai“, kuriais turėtų būti sprendžiamos visos įgyvendinimo trūkumų problemos, pasitelkiant holistinį požiūrį;

8.  mano, kad oro kokybės planai, skirti zonoms ir aglomeracijoms, kuriose oro kokybė yra prasta dėl išliekančių teršalų lygių, viršijančių ES lygmeniu nustatytas ribines vertes, turėtų padėti kuo skubiau pašalinti ribų viršijimą, kaip tai teisiškai privaloma pagal Direktyvą 2008/50/EB ir aiškiai patvirtinta Teisingumo Teismo praktika(12),(13);

9.  pažymi, kad reikia patvirtinti holistinį požiūrį į oro taršą Europos miestuose, kuriuo būtų atsižvelgiama į įvairius oro taršos šaltinius; ragina Komisiją atlikti plataus užmojo Aplinkos oro kokybės direktyvos peržiūrą, suderinant ją su naujausiomis PSO nustatytomis KD, SO2 ir O3 ribinėmis ir tikslinėmis vertėmis ir nustatant trumpuoju laikotarpiu taikytiną KD2.5 vertę, pasiūlyti veiksmingas priemones, kuriomis užtikrinama, kad valstybės narės galėtų laikytis Direktyvos 2008/50/EB, vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pirmenybę teikti valstybių narių oro kokybės gerinimo priemonių vertinimui ir sustiprinti savo pastangas tikrinti, kaip valstybių narių lygmeniu laikomasi reikalavimų, įskaitant Komisijos reglamente (ES) 2017/1151 dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo(14) nustatytos teršalų išmetimo įprastinėmis važiavimo sąlygomis bandymo procedūros standartus;

10.  apgailestauja dėl Direktyvos (ES) 2016/2284 5 straipsnyje nustatyto lankstumo mechanizmo; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. 11 valstybių narių paprašė pakoreguoti jų nacionalines išmetamųjų teršalų ribines vertes; ragina Komisiją koreguoti išmetamųjų teršalų aprašus tik tais atvejais, kai tai griežtai būtina, ir atsižvelgti į tai, ar prieš pateikdamos prašymą pakoreguoti išmetamųjų teršalų aprašą valstybės narės ėmėsi veiksmų galimam nenumatytam teršalų išmetimui tam tikruose sektoriuose kompensuoti;

11.  apgailestauja, kad taikant mėginių ėmimo vietų nustatymo kriterijus, skirtus teršalams matuoti pagal Direktyvą 2008/50/EB, valstybėms narėms paliekama tam tikra veikimo laisvė ir kyla rizika, kad nebus pasiektas reprezentatyvumo tikslas; ragina Komisiją išnagrinėti, kokį poveikį ši veikimo laisvė turi mėginių palyginamumui ir kokie yra jos tiesioginiai padariniai;

12.  ragina Komisiją savo programose ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis prie ES išorės sienų atsižvelgti į tarpvalstybinę oro taršą iš šių šalių ir į tai, kad bendradarbiavimo su šiomis šalimis politika ir programos gali turėti poveikį gerinant oro kokybę, ir visų pirma savo pagalbos programose pirmenybę teikti tokios taršos priežasčių šalinimui;

13.  pabrėžia, kad, pasak PSO, prasta oro kokybė lemia tokius socialinius ir aplinkos veiksnius kaip geriamasis vanduo ir pakankamas maistas;

14.  primena, kad esama ryšio tarp oro taršos ir nelygybės, nes paprastai taršą labiau patiria pažeidžiamesni visuomenės sluoksniai; ragina valstybes nares dėti pastangas, kad būtų išvengta aplinkos, socialinių ir demografinių bei ekonominių sunkumų kaupimosi, be kita ko, imantis priemonių, kuriomis siekiama mažinti taršą pažeidžiamiausiuose taškuose, tokiuose kaip sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės rūpybos įstaigos, taip pat miestų centruose ir miesteliuose;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad gaunama vis daugiau mokslinių įrodymų apie tai, jog su eismu susijusi oro tarša daro poveikį kognityviniam vystymuisi ir vaikų bei kitų gyventojų grupių veiklos rezultatams;

16.  primena, kad vienodas geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB), skirtų apsaugai nuo atmosferos teršalų išleidimo į orą, taikymas ir atnaujinimas yra labai svarbūs užtikrinant tinkamą aplinkos apsaugos lygį visoje ES;

17.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti aukštą ir vienodą vartotojų apsaugos lygį bendrojoje rinkoje visų būsimų skandalų, susijusių su išmetamais taršalais, atvejais, ir ragina teisės aktų leidėjus parengti kolektyvinio teisių gynimo procedūras remiantis 2018 m. balandžio mėn. Komisijos pasiūlytu dokumentų rinkiniu „Naujos galimybės vartotojams“;

Transportas

18.  primena, kad oro taršos mažinimas ir transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekio mažinimas yra du susiję uždaviniai miesto vietovėse, kad aplinkos netaršūs ir mažataršiai automobiliai, furgonai ir autobusai yra būtini, siekiant užtikrinti visiems piliečiams netaršią, efektyviai energiją vartojančią ir prieinamą judumo sistemą, ir kad labai svarbu paspartinti šių transporto priemonių masės rinkos plėtrą Sąjungos mastu, didinant jų pasiūlą, nes tai padėtų mažinti kainas vartotojams, transporto priemonių parko operatoriams, viešųjų pirkimų institucijoms ir visai Europos visuomenei;

19.  pabrėžia, kad labai svarbu skatinti elektra varomų transporto priemonių rinką ir pateikti valstybėms narėms rekomendacijų, kuriomis jos būtų skatinamos įgyvendinti netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms skirtas mokestines paskatas; pabrėžia, kad norint padidinti elektra varomų transporto priemonių pripažinimą tarp vartotojų, labai svarbu užtikrinti įkrovimo infrastruktūros prieinamumą ir pasiekiamumą, be kita ko, privačiuose ir viešuose pastatuose, kaip nurodyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje(15), ir užtikrinti jų konkurencingumą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad elektra varomoms transporto priemonėms skirta elektra būtų pagaminta naudojant tvarius energijos išteklius; šiomis aplinkybėmis ragina parengti ilgalaikę Europos iniciatyvą dėl naujos kartos baterijų;

20.  primena apie teigiamus rezultatus, pasiektus valstybėse narėse įgyvendinant įvairias priemones, kuriomis siekiama sumažinti privačių automobilių prieigą prie miestų centrų ir investuoti į viešąjį transportą bei sudaryti palankesnes sąlygas naudotis kitų rūšių transportu, pvz., dviračiais;

21.  pabrėžia, kad aktyvaus transporto rūšių, pvz., važiavimo dviračiu ir ėjimo pėsčiomis, skatinimas yra itin svarbus siekiant gerinti oro kokybę mažinant didelę priklausomybę nuo privačių motorinių transporto priemonių miestuose ir miestų teritorijose; mano, kad todėl aktyvias transporto rūšis reikėtų remti plataus masto ir aukštos kokybės infrastruktūra, papildyta patikimu miesto ir regioninio lygmens viešuoju transportu, ir skatinti vykdant teritorijų planavimą;

22.  taip pat pažymi, kad itin svarbu sukurti tausojamajam judumui (važiavimas dviračiu, ėjimas pėsčiomis ir t. t.) skirtą infrastruktūrą, siekiant suteikti piliečiams alternatyvą kelių transportui, kadangi kasdienės kelionės paprastai yra labai trumpų nuotolių;

23.  primena, kad, norint mažinti oro taršą, labai svarbu skatinti mažataršius ir netaršius sunkvežimius, jų rinką ir naudojimą;

24.  dar kartą pabrėžia ilgalaikių tvaraus judumo mieste planų svarbą ir ragina valstybes nares parengti tvaraus judumo mieste planus, kuriuose pirmenybė būtų teikiama netaršioms ir mažataršėms viešojo transporto rūšims, siekiant sumažinti oro taršą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir suvartojamos energijos kiekį; pritaria tam, kad būtų sukurtos eismo zonos ir tarprūšinės platformos, kuriose pirmenybė būtų teikiama viešajam transportui; pabrėžia, kad reikia aiškios ir lengvai prieinamos informacijos apie miestų ir regionines transporto priemonių prieigos reguliavimo sistemas, ir ragina Komisiją remti Europos skaitmeninės informacijos priemonės kūrimą;

25.  ragina Komisiją stiprinti įvairiais lygmenimis vykstantį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir Europos miestais įgyvendinant ES miestų darbotvarkę, baigti rengti savo 2018 m. Judumo mieste veiksmų planą(16), kuriame turėtų būti aiškiai nurodyti sprendimai, kaip kovoti su oro tarša savivaldybių lygmeniu, ir toliau remti Judumo mieste stebėsenos centrą (ELTIS)(17), kuris platina naudingą informaciją apie finansavimo galimybes, atvejų tyrimus ir geriausią oro kokybės gerinimo praktiką priimant geresnius judumo mieste sprendimus;

26.  pritaria tam, kad įgyvendinant principą „teršėjas moka“ būtų platesniu mastu taikomos transporto priemonių aplinkosauginiu veiksmingumu pagrįstos skaitmeninės technologijos, tokios kaip elektroninė kelių rinkliavos sistema ir elektroninė bilietų pardavimo sistema; pabrėžia, kad kuriant suderintą kelių rinkliavos sistemų struktūrą reikėtų atsižvelgti į išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, palyginti su aplinkosauginiu veiksmingumu, kad būtų pateiktas aiškus ir suderintas signalas naujų transporto priemonių kūrėjams; vis dėlto pabrėžia, kad šios taisyklės turi būti aiškios ir skaidrios kelių naudotojams; pabrėžia palankų susietojo susisiekimo ir automatizuoto transporto sprendimų miestuose, pvz., optimizuotų eismo srautų ir mažesnio eismo, susidarančio ieškant vietos automobiliams statyti, poveikį aplinkai ir saugai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares padėti miestams diegti reikiamą technologiją;

27.  pabrėžia, kad žalieji viešieji pirkimai, kai valdžios institucijos perka netaršias ir mažataršes transporto priemones savo transporto priemonių parkams ar (iš dalies) viešosioms dalijimosi automobiliu programoms vykdyti, yra labai svarbūs mažinant kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir gerinant oro kokybę visoje Europoje;

28.  palankiai vertina kelių Europos miestų prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su viešojo transporto parkų valymu nustatant elektra varomų autobusų pirkimų reikalavimus, ir ragina daugiau miestų vadovautis pavyzdžiu, kurį nustatė kai kurie Europos C40 miestų tinklo nariai(18), pasirašę „Gatvių be iškastinio kuro deklaraciją“(19) ir susitarę nuo 2025 m. pirkti tik elektra varomus autobusus bei užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų sukurtos didelės netaršios miestų zonos;

29.  pabrėžia, kad pagrindinė vėlavimo gerinti oro kokybę miestuose ir miestų teritorijoje priežastis, smarkiai trukdanti taikyti vietines sistemas ir priemones, skirtas labiausiai aplinką teršiančioms transporto priemonėms riboti – oficialaus Euro 3–6 standartų lengvųjų automobilių tipo patvirtinimo išmetamųjų teršalų kiekio ir pasaulyje išmetamo realaus NOx kiekio skirtumai;

30.  pažymi, kad šiuo metu yra technologija, suteikianti galimybę atitikti Euro 6 NOx standartus, skirtus dyzelinu varomoms transporto priemonėms, be kita ko, realiomis važiavimo sąlygomis ir nedarant neigiamo poveikio išmetamo CO2 kiekiui;

31.  ragina valstybes nares ir automobilių gamintojus koordinuoti papildomas techninės įrangos modifikacijas reikalavimų neatitinkančioms dyzelinėms transporto priemonėms, įskaitant selektyviosios katalizinės redukcijos (SKR) techninę įrangą, kad būtų sumažintas išmetamo azoto dioksido (NO2) kiekis ir esamas automobilių parkas taptų švaresnis; taip būtų galima išvengti dyzelinių automobilių draudimų; mano, kad su šiomis modifikacijomis susijusias išlaidas turėtų padengti atsakingas automobilių gamintojas;

32.  ragina Komisiją toliau mažinti automobilių parko išmetamo NOx kiekį, kasmet peržiūrint atitikties veiksnį, kaip numatyta antrajame realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo dokumentų rinkinyje, ir atsižvelgiant į technologijų pokyčius, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. jis būtų sumažintas iki 1;

33.  ragina Komisiją pasinaudoti deleguotaisiais įgaliojimais pagal Direktyvą 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros(20), siekiant atnaujinti bandymų procedūrą, kad per periodines technines apžiūras visos valstybės narės turėtų patikrinti eksploatuojamų automobilių atitiktį išmetamo NOx kiekio standartams;

34.  ragina Komisiją pasiūlyti lengviesiems automobiliams taikytiną Euro 6 standarto tęsinį, kuris būtų degalų, technologijos ir taikymo atžvilgiu neutralus ir suderintas bent su Kalifornijos/JAV (3 pakopos ir mažataršių transporto priemonių III) NOx standartais ir eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bei patvarumo reikalavimais;

35.  ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (PEMS) veikimo gerinimu, siekiant padidinti jų tikslumą ir sumažinti jų paklaidą; mano, kad kietųjų dalelių atveju PEMS technologija turėtų galėti atspindėti daleles, kurių dydis yra mažesnis nei 23 nanometrai ir kurios kelia didžiausią pavojų visuomenės sveikatai;

36.  griežtai smerkia eksperimentus, kuriuos užsakė Europos aplinkos ir sveikatos transporto sektoriaus mokslinių tyrimų grupė (EUGT) ir kurie buvo atlikti 2014–2015 m. siekiant įrodyti, kad naujų transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamieji dūmai nekelia grėsmės sveikatai;

37.  prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad tokio pobūdžio eksperimentai, kurie visais atžvilgiais yra neetiški ir nepateisinami, daugiau niekada nebūtų atliekami Sąjungos teritorijoje;

38.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti standartus, taikytinus sprendžiant ne iš transporto priemonių išmetamojo vamzdžio išmetamų teršalų problemas;

39.  ragina Komisiją, atliekant poveikio vertinimą, susijusį su teršalų neišmetančių statybos mašinų potencialu mažinant oro ir triukšmo taršos lygius, spręsti išmetamų teršalų iš statybos aikštelių mašinų klausimą ne tik NKJM reglamentu(21), bet ir numatant galimybę jį įtraukti į būsimą atitinkamų ES teisės aktų peržiūrą;

40.  mano, kad išmetamų teršalų kiekio kontrolės rajonai (angl. ECAs) gali padėti pagerinti oro kokybę pakrančių miestuose ir miesteliuose, kenčiančiuose dėl aukšto lygio taršos sieros ir azoto oksidais, kurią lemia laivininkystė; todėl ragina susijusias valstybes nares dalyvauti Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) siekiant skatinti įgyvendinti teršalų kiekio kontrolės rajonus ES vandenyse ir ragina Komisiją remti visas pastangas siekiant šio tikslo;

Žemės ūkis

41.  pripažįsta, kad dabartinės maisto ir ūkininkavimo sistemos išmeta pernelyg didelį amoniako (NH3), azoto suboksido (N2O) ir metano (CH4) kiekį ir kad 94 proc. išmetamo amoniako kiekio ir 40 proc. išmetamo metano kiekio tenka žemės ūkio veiklai;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkis yra trečias pagal svarbą pirminio KD10 išmetimo šaltinis ES, kaip pabrėžė Europos aplinkos agentūra;

43.  primena 2017 m. Europos aplinkos agentūros išvadas, kad dėl žemės ūkyje išmetamo NH3 kiekio kiekvieną pavasarį Europoje smarkiai padidėja KD koncentracija, ir daro išvadą, kad išmetamo NH3 kiekis prisideda tiek prie trumpalaikio, tiek prie ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai;

44.  pabrėžia, kad miesto teritorijose išmetamam amoniakui tenka apie 50 proc. oro taršos poveikio sveikatai, nes amoniakas yra pagrindinis kietųjų dalelių šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma kaip galimybe kovoti su žemės ūkio sektoriaus keliama oro tarša;

45.  pabrėžia, kad išmetamo amoniako kiekio ribojimo techninės priemonės egzistuoja, tačiau iki šiol jas naudoja tik kelios valstybės narės; primena, kad jos apima: azoto valdymą, atsižvelgiant į visą azoto ciklą; gyvulių šėrimo strategijas, kad būtų sumažintas azoto išskyrimas iš galvijų, kiaulių ir naminių paukščių; žemės tręšimą mažai anglies dioksido išskiriančiu mėšlu ir trąšomis; mažai taršias mėšlo saugojimo sistemas; mažo anglies dioksido kiekio mėšlo apdorojimo ir kompostavimo sistemas; mažai taršias gyvūnų laikymo sistemas ir mažai taršius metodus mineralinėms trąšoms naudoti;

46.  ragina teisėkūros institucijas į būsimą BŽŪP įtraukti priemones, kurias taikant ūkininkai galėtų sumažinti bendrą žemės ūkio sektoriuje išmetamų oro teršalų kiekį, nes tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams;

47.  pabrėžia, kad moksliniai įrodymai byloja apie žalingą poveikį sveikatai ir aplinkai, kurį daro intensyvi gyvulininkystė veikla Europoje ir pasaulyje;

48.  primena, kad žemės ūkio sektoriuje išmetamas metano kiekis yra svarbus pažemio ozono lygiui, nes metanas daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai, ir kad 98 proc. ES miestų gyventojų yra veikiami ozono lygių, viršijančių PSO gairėse nurodytus lygius;

49.  pabrėžia, kad išmetamo metano kiekis nėra reglamentuojamas pagal ES oro taršos teisės aktus ir nėra konkrečiai reglamentuojamas pagal ES klimato politiką;

50.  atkreipia dėmesį į įvairius ekonomiškai efektyvius būdus, kaip spręsti išmetamo metano kiekio klausimą nedarant poveikio mėsos ir pieno vartojimui; mano, kad taikant paprastas ir ekonomiškai efektyvias mėšlo tvarkymo priemones (nuo saugojimo iki sklaidos technologijų) galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį; taip pat mano, kad pakeitus šėrimo strategijas (pvz., pridedant ankštinių augalų, tokių kaip liucerna ir linai) būtų gerokai sumažintas išmetamo žarnyne susidarančio metano kiekis; primena, kad medžiaga, likusi po anaerobinio skaidymo, kai organinių atliekų medžiaga suskirstoma į mikroorganizmus ir transformuojama į biodujas, turi daug maistinių medžiagų ir gali būti naudojama kaip natūrali trąša;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos oro taršos kontrolės išlaidos žemės ūkio sektoriuje gerokai mažesnės, palyginti su kitais sektoriais, kuriuose jau įgyvendintos griežtesnės išmetamųjų teršalų kontrolės priemonės;

52.  mano, kad būsimas BŽŪP finansavimas turėtų būti susietas su privalomomis oro taršos mažinimo priemonėmis;

Energetika

53.  primena, kad 33 EAA valstybėse narėse daugiau kaip pusė išmetamo sieros oksido (SOx) kiekio ir penktadalis išmetamo azoto oksido (NOx) kiekio tenka energijos gamybos ir paskirstymo sektoriui;

54.  atkreipia dėmesį į didelį anglių ir rusvųjų anglių gamyklų indėlį į gyvsidabrio išmetimą ES ir į tai, kad 62 proc. ES pramonės išmetamo gyvsidabrio kiekio išmeta anglimi kūrenamos elektrinės;

55.  primena, kad gyvsidabris yra pavojingas neurotoksinas, kuris daro žalą nervų sistemai net esant palyginti mažam poveikio lygiui;

56.  palankiai vertina bent dešimties ES valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus laipsniškai atsisakyti anglių; ragina kitas ES valstybes nares laipsniškai atsisakyti anglių kaip energijos šaltinio ne vėliau kaip iki 2030 m.;

57.  pripažįsta svarbų centralizuoto šilumos tiekimo vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir pabrėžia, kad gerai išvystyta centralizuoto šilumos tiekimo įranga yra vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių padėti sumažinti oro taršą; ragina valstybes nares, kuriose nėra centralizuoto šildymo tiekimo sistemos, atsižvelgti į tokios sistemos įdiegimo naudą;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti diegti atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstus veiksmingus gyvenamųjų pastatų šildymo sprendimus, siekiant prisidėti prie namų ūkių išmetamo oro teršalų kiekio mažinimo visoje Sąjungoje;

Oro tarša patalpose

59.  pabrėžia, kad žmonės beveik 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, kuriose oras gali būti gerokai labiau užterštas nei lauke;

60.  primena, kad prasta patalpų oro kokybė pasaulyje nulemia 10 proc. neužkrečiamųjų ligų ir kad prasta oro kokybė patalpose taip pat yra susijusi su sumažėjusiu našumu; primygtinai ragina Komisiją nustatyti suderintus išmetamųjų teršalų kiekio bandymų standartus, pagal kuriuos būtų vertinama patalpų vidaus aplinkos oro tarša;

61.  mano, kad privaloma nuostata dėl patalpų oro kokybės sertifikato turėtų būti taikoma visiems naujiems ir renovuotiems pastatams Sąjungoje ir kad taikant ją turėtų būti atsižvelgiama į esamus veiklos rezultatų rodiklius ir bandymų metodus, pagrįstus standartu EN 16798–1 ir PSO vidaus oro kokybės gairėmis;

62.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją patvirtinti ir įgyvendinti kovos su oro tarša jos šaltinyje priemones, atsižvelgiant į patalpų ir lauko oro taršos šaltinių skirtumus;

Oro taršos mokslas, stebėsena ir moksliniai tyrimai

63.  pripažįsta oro taršos mokslui būdingą sudėtingumą ir neaiškumus ir todėl skatina naudotis įvairaus pobūdžio žiniomis, įskaitant piliečių mokslo žinias(22), susijusiomis su oro kokybės stebėsena ir politikos vertinimu; pabrėžia, kad svarbu gerinti visuomenės informuotumą ir informavimą, įtraukiant piliečius į oro kokybės klausimų sprendimą;

64.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ES lygmens mokslinius tyrimus, plėtrą ir sertifikavimą novatoriškų išmaniųjų multisensorinių sistemų, skirtų oro kokybei stebėti tiek patalpose, tiek lauke, srityje; pabrėžia, kad išmaniosios oro kokybės stebėsenos sistemos gali būti perspektyvi piliečių mokslinių tyrimų priemonė, taip pat teikti konkrečią naudą asmenims, sergantiems astma ir širdies bei kraujagyslių ligomis;

65.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą, reprezentatyvų, tikslų ir nuolatinį oro kokybės vertinimą ir stebėseną; primena pagrindinėse miesto aglomeracijose, kuriose yra oro kokybės problemų, stočių vietų išdėstymo svarbą, atsižvelgiant į tai, kad dėl prasto vietų išdėstymo negalima imtis tinkamų tolesnių veiksmų dėl pavojaus visuomenės sveikatai;

66.  ragina valstybes nares įsteigti nepriklausomas oro kokybės valdybas, atsakingas už oro kokybės rodiklių analizę ir priimtų priemonių tinkamumo vertinimą; mano, kad tokios analizės turėtų būti rengiamos kas mėnesį vietos lygmeniu ir viešai skelbiamos;

67.  mano, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų dėl mažesnių dalelių, įskaitant KD1 ir itin smulkių dalelių, poveikio sveikatai;

Finansiniai aspektai

68.  primygtinai ragina valstybes nares panaikinti bet kokias mokestines paskatas, mokesčių lengvatas arba biudžeto pervedimus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai palaikomos didelio išmetamųjų teršalų kiekio transporto priemonės, laikantis vienodų sąlygų principo;

69.  primena, kad kelių apmokestinimo srityje reikėtų vadovautis principu „naudoti pajamas“, ir ragina atitinkamais atvejais dalį pajamų, gaunamų iš mokesčių už naudojimąsi keliais, skirti priemonėms, kuriomis remiamas oro kokybės mieste gerinimas;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti regionus, kuriuose vykdoma energetikos pertvarka, ypač kasybos regionus, nes šie regionai yra skurdūs regionai, kuriems dažnai būdingas didelis ore esančių kenksmingų medžiagų kiekio lygis;

71.  ragina laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui;

72.  ragina valstybes nares padidinti finansavimą, skiriamą oro kokybės poveikio visuomenės sveikatai, visuomenei ir ekonomikai moksliniams tyrimams, įskaitant susijusių išorės veiksnių įvertinimą, ir visapusiškesnių matavimo strategijų, kurios galėtų apimti oro taršos poveikį, atsižvelgiant į asmenų laiko ir erdvės trajektorijas, moksliniams tyrimams; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti miestams ir savivaldybėms pakankamai priemonių kovoti su oro tarša;

o
o   o

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 344, 2016 12 17, p. 1.
(2) OL L 152, 2008 6 11, p. 1.
(3) OL L 156, 2018 6 19, p. 75.
(4) OL C 298, 2018 8 23, p. 140.
(5) OL C 334, 2018 9 19, p. 151.
(6) OL C369, 2018 10 11, p. 114.
(7) OL C 399, 2017 11 24, p. 10.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0100.
(9) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2018, https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR18_23/SR_AIR_QUALITY_LT.pdf
(10) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/604988/IPOL_STU(2018)604988_EN.pdf
(11) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/BRP_Vehicle_emissions/BRP_Vehicle_emissions_lt.pdf
(12) 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas, Komisija prieš Bulgariją, C-488/15, ECLI:EU:C:2017:267.
(13) 2018 m. vasario 22 d. sprendimas, Komisija prieš Lenkiją, C-336/16, ECLI:EU:C:2018:94.
(14) 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 175, 2017 7 7, p. 1).
(15) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, OL L 153, 2010 6 18, p. 13.
(16) https://ec.europa.eu/futurium/en/system/files/ged/pum_draft_action_plan.pdf
(17) http://www.eltis.org
(18) Paryžius, Londonas, Barselona, Heidelbergas, Milanas, Roma, Roterdamas, Varšuva, Birmingemas, Oksfordas ir Mančesteris (nuo 2018 m. spalio 8 d.).
(19) https://c40-production-images.s3.amazonaws.com/other_uploads/images/1579_3_FFFS_declaration_FINAL.original.pdf?1535129747
(20) OL L 127, 2014 4 29, p. 51.
(21) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, OL L 252, 2016 9 16, p. 53.
(22) http://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/multimedia/citizen_science_en.htm

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas