Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2115(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0031/2019

Pateikti tekstai :

A8-0031/2019

Debatai :

PV 12/03/2019 - 20
CRE 12/03/2019 - 20

Balsavimas :

PV 13/03/2019 - 11.23
CRE 13/03/2019 - 11.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0187

Priimti tekstai
PDF 184kWORD 49k
Trečiadienis, 2019 m. kovo 13 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Veiksmai, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą
P8_TA-PROV(2019)0187A8-0031/2019

2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl veiksmų, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą, apžvalgos (2018/2115(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 28 d. ir spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018)0236),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 26 d. paskelbtą ES kovos su dezinformacija kodeksą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“ (COM(2016)0230),

–  atsižvelgdamas į Europos demokratijos fondo galimybių studiją dėl žiniasklaidos iniciatyvų rusų kalba Rytų partnerystės šalyse ir už jų ribų, pavadintą „Pliuralizmo ir pusiausvyros užtikrinimas žiniasklaidos rusų kalba erdvėje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešimą „Europos Sąjunga kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“ ir į vykstantį darbą, susijusį su ES visuotine saugumo strategija,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“ (JOIN(2017)0450),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį, kuriuo saugoma kiekvieno asmens teisė turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 10 d. bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 3 d. pateiktą Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo nuomonės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir apsaugos klausimais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais, Amerikos valstybių organizacijos (OAS) specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės klausimais ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės ir teisės gauti informaciją klausimais bendrą pareiškimą dėl saviraiškos laisvės ir melagingų žinių, dezinformacijos ir propagandos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 6 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl akademinės laisvės gynybos ES išorės veiksmų srityje(3),

–  atsižvelgdamas į naujausią 2018 m. Europolo ataskaitą „Terorizmo padėties ES ir tendencijų ataskaita“, kurioje atkreiptas dėmesys į vis aktyvesnę teroristinių grupių veiklą kibernetinėje erdvėje ir galimą jų konvergenciją su kitomis nusikalstamomis grupėmis,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kovos su dezinformacija veiksmų planas“ (JOIN(2018)0036) ir tos pačios dienos Komisijos ataskaitą dėl komunikato „Europos kova su internetine dezinformacija“ įgyvendinimo (COM(2018)0794),

–  atsižvelgdamas į Transatlantinės sąžiningų rinkimų komisijos atliekamą darbą,

–  atsižvelgdamas į „Santa Clara“ turinio ribojimo praktikos skaidrumo ir atskaitomybės principus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. ES veiksmų planą dėl strateginės komunikacijos,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0031/2019),

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

Padėtis 2018 m. Hibridinio karo problemos sprendimas

Klaidingos informacijos, dezinformacijos ir propagandos, nukreiptos prieš ES ir jos kaimynines šalis, rūšys

Pramonė ir socialinė žiniasklaida

Geriausia praktika

Europos strategija

Rinkimų apsauga nuo priešiškos propagandos

   a) pabrėžti, kad žodžio ir saviraiškos laisvė bei žiniasklaidos pliuralizmas yra atsparios demokratinės visuomenės pagrindas ir suteikia geriausią apsaugą nuo dezinformacijos kampanijų ir priešiškos propagandos; reiškia susirūpinimą dėl mažėjančios žiniasklaidos laisvės ir išpuolių prieš žurnalistus atvejų; pažymi, kad reikia imtis papildomų veiksmų su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrintas žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas ir žiniasklaidos pliuralizmas netaikant cenzūravimo sistemos, ir saugoti veiksmingą aplinką, skirtą įvairiai informacijai, idėjoms, įvairioms žiniasklaidos priemonėms ir pilietinei visuomenei, taip pat dėti pastangas, kuriomis būtų siekiama didinti informuotumą apie dezinformaciją ir propagandą; į šiuos procesus įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pagrindines spaudos, žurnalistų ir žiniasklaidos asociacijas; pabrėžia, kad svarbi veikianti visuomeninio transliavimo sistema, kuria būtų nustatomas standartas, kaip teikti nešališką ir objektyvią informaciją, laikantis geriausios žurnalistikos patirties ir etikos;
   b) apsvarstyti galimybę sukurti teisinę sistemą, taikytiną tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu, siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinį ir informacinį karą, kuri suteiktų galimybę Sąjungai duoti tvirtą atsaką, taip pat apimant tikslines sankcijas, skirtas už šių kampanijų rengimą ir įgyvendinimą atsakingiems subjektams, nes, visų pirma, priešiški valstybinių ir nevalstybinių subjektų veiksmai šiose srityse parodė, kad tokia sistema būtina;
   c) atsižvelgti į tai, kad „Da'esh“ keičia savo taktiką ir pereina nuo interneto svetainių prie tarp islamistų grupių populiarių šifruotų pranešimų perdavimo paslaugos;
   d) remti ne tik gausėjančias valstybines institucijas, ekspertų grupes ir NVO, dirbančias kovos su propaganda ir dezinformacija srityje, bet ir visuomeninę kibernetinę veiklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją aktyviau dalyvauti šioje veikloje parengiant išsamų naujų reglamentų, kaip apsaugos nuo kenkėjiško socialinių platformų naudojimo priemonių, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir būsimą E. privatumo reglamentą, vertinimą; užtikrinti, kad ES strateginė komunikacija taptų svarbiu Europos darbotvarkės prioritetu ir kad ES institucijos ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų užkirsdamos kelią tokiems reiškiniams, atsižvelgdamos į tai, kad dezinformacija ir propaganda klesti poliarizuotoje aplinkoje, kurioje mažėja pasitikėjimas žiniasklaida;
   e) primygtinai raginti valstybes nares, kurios ir toliau neigia, kad Europoje egzistuoja dezinformacija ir priešiška propaganda, pagrindiniai dezinformacijos šaltiniai ir kad dezinformacija ir propaganda daro poveikį viešajai nuomonei, šiuos reiškinius pripažinti ir skatinti šias valstybes nares imtis aktyvių priemonių, kaip su tokia propaganda kovoti ir ją demaskuoti, įskaitant įrodytus trečiųjų šalių šnipinėjimo atvejus; paraginti visas valstybes nares įvertinti jų teritorijoje susidariusią padėtį ir atlikti atitinkamas investicijas į savo gebėjimą užkirsti kelią priešiškų trečiųjų šalių strateginei komunikacijai ir didinti piliečių gebėjimą nustatyti dezinformaciją, taip pat skatinti valstybes nares užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija šiuo klausimu; raginti Europos lyderius, kurie vis dar neskyrė pakankamai dėmesio šiai grėsmei, pripažinti, kad skubiai reikalingas strateginis pabudimas siekiant kovoti su priešišku informaciniu karu;
   f) primygtinai raginti valstybes nares aktyviai investuoti į švietimo priemones, kuriomis išaiškinami skirtingi dezinformacijos kūrimo ir platinimo būdai, kad būtų pagerintas piliečių gebėjimas nustatyti dezinformaciją ir į ją reaguoti;
   g) skatinti valstybes nares užtikrinti veiksmingą visų jų susijusių valdžios institucijų keitimąsi informacija kovos su propaganda, manipuliacija ir dezinformacija, įskaitant kibernetinį ir informacinį karą, reikmėms;
   h) didinti informuotumą apie Rusijos dezinformacijos kampanijas, nes tai – pagrindinis dezinformacijos šaltinis Europoje;
   i) pripažinti įvairiais lygmenimis atliktą darbą siekiant nustatyti įtakos ir priemonių, naudojamų prieš ES ir jos kaimynines šalis, tipus; didinti informuotumą apie vykdomas dezinformacijos kampanijas ir atkreipti dėmesį į jų poveikio ir veiksmingumo išsamią analizę ir mokslinius tyrimus, siekiant parengti priemones, kuriomis būtų kovojama su jomis iniciatyviai ir sparčiai; skatinti valstybes nares sukurti nuolatines struktūras, nustatyti dezinformaciją ir kitą priešišką veiklą, užkirsti jai kelią ir su ja kovoti; pabrėžia, kad dezinformacijos kampanijos yra platesnės strategijos dalis ir jas paprastai lydi kita priešiška veikla ir kad, visų pirma, reikėtų rimtai atsižvelgti į informacinį karą, vykstantį kartu su karinėmis atakomis, ir su juo ryžtingai, vieningai ir tvirtai kovoti;
   j) įspėti apie dirbtinio intelekto poveikį ir sparčią jo plėtrą skleidžiant melagingas žinias, taip pat susirūpinęs pažymi, kad dirbtinis intelektas artimiausiu metu galės savarankiškai kurti papildomus dirbtinio intelekto pajėgumus; įsipareigoti skirti didelį finansavimą moksliniams tyrimams ir plėtrai dirbtinio intelekto ir informacinio karo sankirtos srityje, atsižvelgiant į sparčiai didėjančius dirbtinio intelekto pajėgumus propagandos ir dezinformacijos skleidimo srityje, be kita ko, naudojant sintetinės vaizdakaitos vaizdo įrašus;
   k) sutelkti dėmesį į tai, kad autoritariniai subjektai, pvz., Iranas, vis dar naudoja dezinformaciją ir jų platinamomis melagingomis naujienomis skatinama ir kurstoma tolesnė įtampa nepastoviose konflikto zonose ir kartu, siekiant nuslėpti nusikalstamus ketinimus, sutelkia dėmesį į Europos gyventojus; primygtinai raginti valstybes nares kovoti su tokiais veiksmais didinant bendradarbiavimą ir pasinaudojant bendraminčių šalių ir NVO išmoktomis pamokomis;
   l) sutelkti dėmesį ir pritaikyti ES ir valstybių narių reagavimą į nuolat didėjantį netikrų naujienų sklaidai naudojamų priemonių sudėtingumą, įskaitant naujus propagandos skleidimo būdus naudojant kelias antrines interneto svetaines, privačių pranešimų siuntimo taikomąsias programas, paieškos sistemos optimizavimą, pakeistą garsą, atvaizdus ar vaizdo įrašus, dirbtinį intelektą, internetinius portalus ir televizijos stotis, kad jie skleistų pagrindinius visų pirma politikų ir valstybės kontroliuojamų ar finansuojamų institucijų naratyvus, kai šios institucijos skleidžia autoritariniams subjektams patrauklius pagrindinius pranešimus ir naratyvus; šiomis aplinkybėmis griežtai smerkia vis agresyvesnius Rusijos, Kinijos, Irano, Šiaurės Korėjos ir kitų šalių veiksmus, kuriais siekiama susilpninti arba panaikinti norminius pamatus ir Europos demokratijos principus bei Rytų partnerystės šalių suverenumą, taip pat daryti įtaką rinkimams ir remti ekstremistinius judėjimus, atsižvelgiant į tai, kad kibernetinių išpuolių mastas nuolat didėja;
   m) ypatingą dėmesį skirti pranešimams ir turiniui, kuriuo atvirai siekiama skatinti smurtą, rasizmą, savižudžių išpuolius, „užsienio kovotojų“ įdarbinimą, įvairius nusikaltimus ir vieną ar daugiau iš šių veiksmų;
   n) pripažįstant, kad socialinės žiniasklaidos bendrovės ėmėsi naujų pastangų kovoti su dezinformacija, ypač daug dėmesio skirti veiksmingam ES dezinformacijos praktikos kodekso įgyvendinimui, taip pat raginant ES kaimynines šalis ir šalis partneres prisijungti prie ES dezinformacijos praktikos kodekso, ir atkreipti ypatingą dėmesį į keitimosi šifruotais pranešimais paslaugas ir socialinę žiniasklaidą, kuri, nepaisant savo pastangų priešinga linkme, yra laikoma labiausiai paplitusia dezinformacijos, priešiškos propagandos ir turinio, kuriuo kurstoma neapykanta ir smurtas, sklaidos priemone;
   o) kartu su valstybėmis narėmis reglamentuoti socialinės žiniasklaidos bendrovių, pranešimų siuntimo paslaugų ir paieškos sistemos tiekėjų veiksmus ir užtikrinti visapusišką jų skaidrumą ir ypač atskaitomybę, laikantis ES lygmens požiūrio ir suteikiant galimybę atskleisti ne tik autorių, bet ir pateikto politinio turinio užsakovų tapatybę ir vietą, taip pat reikalauti, kad įmonės būtų atsakingos už automatinių rekomendavimo sistemų, kuriomis skatinama dezinformacija, socialinį poveikį pabrėžiant, kad socialinės žiniasklaidos įmonės atsakingos už spartų sistemingų melagingų naujienų šalinimą; primygtinai ragina valstybes nares, šalis kandidates ir asocijuotąsias šalis priimti veiksmingus ir aiškius teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas; ypatingą dėmesį skirti NVO, kurios yra susijusios su autoritarinėmis valstybėmis, veikiančiomis ES ir jos šalyse partnerėse, finansavimui, skaidrumui ir tikslams;
   p) užtikrinti, kad pramonė ir internetinės platformos laikytųsi prisiimtų Kovos su dezinformacija kodekso įsipareigojimų ir veiksmingai kovotų su dezinformacijos problema: i) užtikrindamos politinių reklamų, pagrįstų veiksmingais deramais užsakovų tapatybės patikrinimais, skaidrumą, ii) imdamosi ryžtingų veiksmų dėl jų paslaugomis besinaudojančių netikrų paskyrų, iii) nustatydamos netinkamą automatinių robotų naudojimą ir iv) veiksmingai bendradarbiaudamos su nepriklausomais faktų tikrintojais;
   q) primygtinai raginti socialinės žiniasklaidos bendroves ir pranešimų siuntimo paslaugų teikėjus užtikrinti visišką ES duomenų apsaugos teisės akto ir kitų reglamentų laikymąsi ir realiu laiku reaguoti bei glaudžiai bendradarbiauti su valstybės institucijomis atliekant visus tyrimus dėl įtariamo jų platformų naudojimo priešiškais tikslais, taip pat atlikti skaidrų subjektų, kurie, kaip buvo nustatyta, skleidžia dezinformaciją ir propagandą, auditą; ragina technologijų įmones daugiau investuoti į propagandos nustatymo priemones, atskaitomybės internete gerinimą ir užtikrinti geresnį vartotojų tapatybės tikrinimą prieš jiems prisijungiant prie atitinkamos platformos, siekiant pašalinti botnetus, taip pat mažinti finansines paskatas tiems, kurie gauna naudos iš dezinformacijos; primygtinai paraginti žiniasklaidos įmones skubiai reaguoti, kai vykdoma įtartino politinio turinio sklaida, ypač jeigu juo skatinama neapykanta ar nusikaltimai;
   r) atsižvelgti į tai, kad įtartinų paskyrų uždraudimas gali būti laikomas cenzūra, todėl užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų pagrįsti, jeigu jie yra nustatyti įstatymu, ir būtų vykdomi skaidriai, bendradarbiaujant su kompetentingomis valdžios institucijomis ir pilietine visuomene valstybėse narėse ir šalyse partnerėse, taip pat visapusiškai suvokiant to priežastis, be kita ko, raginant socialinės žiniasklaidos bendroves pateikti visiems naudotojams aiškų pranešimą apie tai, kokių rūšių turinys yra draudžiamas, ir aiškų pranešimą kiekvienam susijusiam naudotojui apie jo turinio pašalinimo ar jo paskyros galiojimo sustabdymo priežastis; ragina suderinti vartotojams skirtą socialinės žiniasklaidos vidaus struktūrą su šalies, kurioje jie vykdo veiklą, teisine tvarka;
   s) toliau didinti atsparumą grėsmėms, remiantis visų vyriausybių ir visos visuomenės požiūriu, ir gebėjimą reaguoti į grėsmes realiuoju laiku, plėtoti prevencines ir proaktyvias priemones ir apmąstyti vieną žingsnį į priekį, o ne tik reaguoti į kibernetinėje ir informacijos srityje jau įvykdytus išpuolius ir juos analizuoti; atkreipti dėmesį į technikos pažangą šioje srityje ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais, taikant priemones, kurių jau ėmėsi atskiros valstybės narės, įskaitant valstybių narių nustatytų nacionalinių metodų veikimo peržiūrą, kartu plėtojant glaudaus bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste po „Brexit’o“ skatinimo būdus ir bendradarbiaujant su žvalgybos bendruomene ir sąjungininkais, pavyzdžiui, su JAV ir Kanada, NATO ir ES žvalgybos ir situacijų centru (INTCEN);
   t) atkreipti ypatingą dėmesį į pastangų didinimą tiriant vykstantį užsakomosios propagandos procesą ir į priešiškų trečiųjų šalių naudojamų galios didinimo priemonių rinkinį, taip pat į tai, kad svarbu ne tik demaskuoti, atskleisti ir didinti priskyrimo pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad būtų aiškiai nurodyta, kas atsakingas už tokius išpuolius, ir, be kita ko, viešai įvardyti nusikaltimo vykdytojus, jų užsakovus ir jų siektinus tikslus, taip pat įvertinti šių išpuolių poveikį tikslinei auditorijai; viešai skelbti visus atskleistus priešiškos propagandos atvejus ir kartu pateikti išsamią informacijos suvestinę, siekiant įspėti visuomenę taip, kad būtų pasiekta auditorija, kuriai skirta ta priešiška propaganda;
   u) toliau stiprinant priemones, kuriomis siekiama patikrinti faktus ir atskleisti dezinformaciją, plėtoti mokslinius tyrimus, įskaitant išsamius tyrimus ir sociologinius mokslinius tyrimus, ir efektyviau analizuoti manipuliavimą informacija, remti ir įtraukti pilietinę visuomenę, ekspertų bendruomenę, privačias institucijas, akademinę bendruomenę, visuomeninius kibernetinius aktyvistus, pagrindinius spaudos atstovus, žurnalistus ir žiniasklaidos asociacijas, taip pat vis daugiau subjektų, kuriems propaganda skiriama ir daro poveikį; remti profesionalią žurnalistiką, tiriamuosius projektus, kuriais siekiama atskleisti dezinformaciją, ir aukštųjų technologijų startuolius, kurie kuria skaitmenines priemones, apsaugančias visuomenę nuo dezinformacijos išpuolių; pabrėžti finansavimo ir švietimo svarbą ir poreikį, įskaitant seminarus ir mokymo kursus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene, pavyzdžiui, internetinę žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo biblioteką ir mokymosi centrą, skirtus sąmoningumui ugdyti ir kovai su dezinformacija, taip pat žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui didinti;
   v) palankiai vertinti NATO priimtą priemonių rinkinį, kuriuo siekiama kovoti su naujomis hibridinių grėsmių rūšimis, ir bendrą komunikatą dėl ES ir NATO bendradarbiavimo šiuo klausimu; ragina ES užtikrinti veiksmingą ir spartų šių rekomendacijų įgyvendinimą, taip pat ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) lygmeniu;
   w) palankiai vertinti naujų EIVT strateginės komunikacijos darbo grupių, kurias sudaro deramus kalbinius gebėjimus ir tinkamas žinias turintys ekspertai, būtent Vakarų Balkanų darbo grupės, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos regiono šalių pietinės darbo grupės, kurioms pavesta užtikrinti suderintą ir nuoseklią ES komunikaciją regionuose ir kovoti su prieš ES nukreipta dezinformacija ir propaganda, sukūrimą;
   x) pripažinti konkrečius Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pasiektus rezultatus, įskaitant svetainės „euvsdisinfo.eu“ ir „@EUmythbuster Twitter“ tinklo paskyros kūrimą; pabrėžia, kad ji nuo pat sukūrimo demaskavo daugiau kaip 4 000 dezinformacijos įvairiomis temomis kampanijų; remti Komisijos ir EIVT, taip pat ES Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės, bendras pastangas išanalizavus jos stiprybes, trūkumus ir reikiamus patobulinimus, įskaitant jos pajėgumų nustatyti, analizuoti ir atskleisti dezinformaciją didinimą, suteikiant EIVT strateginės komunikacijos darbo grupėms ir ES delegacijoms kaimyninėse šalyse naujų darbuotojų, priemonių ir įgūdžių, įskaitant naujas duomenų analizės priemones, įdarbinant papildomus duomenų mokslininkus ir dezinformacijos ekspertus, taip pat įtraukiant daugiau šaltinių ir prieinamų kalbų dezinformacijos poveikio ir aprėpties srityje;
   y) nedelsiant suteikti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupei visateisio skyriaus ar netgi didesnės EIVT struktūros statusą ir skiriant būsimą Europos Parlamento finansavimą remti visas tris EIVT strateginės komunikacijos darbo grupes skiriant joms pakankamai finansinių ir personalo išteklių, kurių vis dar trūksta ir kuriais siekiama gerokai padidinti jų galimybes, efektyvumą, profesionalumą, institucinį tęstinumą ir darbo kokybę, taip pat apsaugant jas nuo Rusijos dezinformaciją palaikančių pareigūnų ir šalių kišimosi;
   z) pašalinti esamus Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės trūkumus, įskaitant regioninių ekspertinių žinių trūkumą, didelę darbuotojų kaitą ir institucinio tęstinumo nebuvimą, taip pat užtikrinti tinkamus finansinius išteklius ir tinkamą organizacinę struktūrą, nes tai vienintelis būdas užtikrinti visapusišką profesionalumą, veiksmingumą ir rezultatus;
   aa) paraginti valstybes nares, kurios to dar nepadarė, į tris strateginės komunikacijos darbo grupes paskirti savo deleguotuosius nacionalinius ekspertus, užtikrinant, kad ES pasitelkiami ekspertai, dalyvaujantys kovoje su dezinformacija, nebūtų politiškai šališki ar aktyvūs vidaus politikos ginčų, susijusių su atitinkamos šalies vidaus politiniais ginčais, dalyviai; taip pat paraginti artimas šalis partneres konsultuoti darbo grupę bendrų valstybinių ir nevalstybinių priešininkų naudojamos taktikos klausimais ir pripažinti geresnio koordinavimo Europos Sąjungoje svarbą ir būtinybę;
   ab) stiprinti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės ir visų ES institucijų, valstybių narių ir bendraminčių partnerių bendradarbiavimą; raginti ES atstovybes ES viduje ir ES delegacijas už ES ribų, kad ir jos paremtų Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės, Pietinės darbo grupės ir Vakarų Balkanų darbo grupės veiklą, be kita ko, dalindamosi tarptautine patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais ir teikdamos jų publikacijų vertimo į vietines kalbas paslaugas; skatina, kad daugiau darbuotojų dirbtų strateginės komunikacijos srityje, ypač ES delegacijose Rytų ir Pietų kaimynystės ir Vakarų Balkanų šalyse;
   ac) sutelkti dėmesį į ES kaimyninių šalių ir ES kaimynystės šalių partnerius, padedant jiems kovoti su priešiška propaganda ir dezinformavimo veikla, taip pat įtraukti trečiųjų šalių, esančių ES kaimynystėje, kurioms gresia tokie patys pavojai, ekspertus, taip pat teikti pirmenybę ilgalaikio strateginio požiūrio plėtojimui ir visų pirma užmegzti ryšius su Rytų partnerystės šalimis; stiprinti ES delegacijų užsienyje, Komisijos atstovybių ir Europos Parlamento ryšių tarnybų galimybes vystyti vietos pajėgumus nustatyti ir atskleisti dezinformaciją ir veiksmingai skleisti ES vertybes ir politiką ir išplėsti kampanija grindžiamą komunikaciją ir geriau koordinuoti ir didinti teigiamus naratyvus visose ES institucijose ir valstybėse narėse; atsižvelgti į dabartinį dezinformacijos, kuria siekiama grasinti visų Rytų partnerystės šalių nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui jų tarptautinių lygmeniu pripažįstamose ribose, platinimą ir būsimas grėsmes; visų pirma teikti pirmenybę ilgalaikio strateginio požiūrio kūrimui ir Rytų partnerystės šalių informavimui, sutelkiant dėmesį į žmonių tarpusavio ryšius ir bendradarbiaujant su esamais pilietinės visuomenės tinklais, kurie jau yra bendruomenės pasipriešinimo šaltinis;
   ad) teikti pirmenybę neutralizuojančios strateginės komunikacijos priemonėms ir periodiškai persvarstyti ES politiką šiuo klausimu; toliau remti Europos demokratijos fondą (angl. EED), kad būtų rasti praktiniai sprendimai, kaip remti ir stiprinti demokratišką, nepriklausomą ir įvairią žiniasklaidą rusų kalba Rytų partnerystės šalyse ir už jų ribų; ragina Komisiją ir visas valstybes nares bei bendramintes šalis geranoriškai bendradarbiauti šiame projekte ir jį remti; atkreipti dėmesį į bet kurį tarptautinį veikėją, kuris šiuo metu vykdo panašią veiklą;
   ae) pasiūlyti Europos Vadovų Tarybai, kad kovai su dezinformacija ir priešiška propaganda būtų skiriamas prioritetas skiriant pakankamai išteklių ir priemonių siekiant užtikrinti objektyvų informacijos pateikimą ir skleidimą;
   af) sujungti esamus nacionalinius ir vietos specializuotus centrus, naujienų žiniasklaidą, ekspertų grupes, nevyriausybines organizacijas ir kitus subjektus bei institucijas, ypač NATO, kurių veikla susijusi su kova su hibridiniu karu, į ES tinklą, kuris padėtų koordinuoti jų veiksmus ir kaupti jų nustatytus faktus; skirti pakankamai išteklių šiai veiklai; pabrėžia, kad šis tinklas turėtų būti atviras bendraminčiams ES partneriams, kurie galėtų dalytis savo patirtimi, susijusia su prieš juos nukreipta dezinformacija ir priešiška propaganda ir kova su jomis; užtikrinti veiksmingą ir greitą ES ir NATO rekomendacijų dėl kovos su naujų tipų hibridinėmis grėsmėmis įgyvendinimą, taip pat BSGP lygmeniu, ir įtraukti kovos su strategine propaganda klausimą į Europos saugumo ir gynybos koledžo ir jo tinklo mokymo programą;
   ag) griežtai pasmerkti bet kokių trečiųjų šalių, įskaitant privačias bendroves, kišimąsi į rinkimus ir referendumus ir robotų, algoritmų, dirbtinio intelekto, vadinamųjų trolių, sintetinės vaizdakaitos ir netikrų paskyrų piktybinį naudojimą vykdant politines kampanijas ir raginti paveiktas valstybes nares nedelsiant atlikti išsamius šių priešiškų kampanijų tyrimus; yra susirūpinęs dėl pastarojo meto įvykių, susijusių su didelių socialinių tinklų algoritmais ir jų galimu žalingu vaidmeniu atkreipiant dėmesį į turinį, kuriame yra klaidingos informacijos ar neapykantą kurstančių kalbų; pabrėžti nepriklausomos demokratinės visuomenės gebėjimą savarankiškai priimti teisėtus politinius sprendimus;
   ah) raginti valstybes nares ir bendramintes šalis dalytis duomenimis apie bet kokį užsienio šalių ar vidinį kišimąsi į rinkimų procesus ir keistis geriausia tokio kišimosi neutralizavimo praktika siekiant padidinti atsparumą tokiam kišimuisi;
   ai) raginti valstybes nares užtikrinti, kad rinkimų įstatymuose būtų atsižvelgiama į galimas grėsmes, kylančias dėl dezinformacijos kampanijų, kibernetinių išpuolių, kibernetinių nusikaltimų ir žodžio laisvės pažeidimų vykstant balsavimui, ir pabrėžti, kad šie įstatymai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, kad valstybėms narėms būtų sudarytos galimybės veiksmingai ir proaktyviai kovoti su tokiomis grėsmėmis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip Švedijos civilinės saugos agentūra; remti ES asocijuotąsias šalis ir Vakarų Balkanus, teikiant geriausią patirtį ir žmogiškuosius išteklius bei technologiją, kad būtų užtikrinta tvirta jų rinkimų procesų gynyba nuo kibernetinės, dezinformacijos ir propagandos kenkimo veiklos, kurią vykdo Rusija ir kiti priešiški veikėjai;
   aj) paraginti valstybes nares pakoreguoti savo su rinkimais susijusias kampanijų internete taisykles ir stebėti bei vertinti politinės reklamos skaidrumo užtikrinimą interneto platformose;
   ak) siūlyti teisės aktus, kuriais būtų sprendžiamas duomenų naudojimo klausimas rinkimų kampanijose po to, kai buvo atskleistas netinkamas „Cambridge Analytica“ duomenų naudojimas 2016 m. Jungtinės Karalystės referendumo kampanijoje, kad būsimos rinkimų kampanijos būtų toliau saugomos nuo netinkamos įtakos;
   al) atsižvelgti į tokias iniciatyvas, kaip dviejų partijų Transatlantinė sąžiningų rinkimų komisija, kurioje suburti politikos, technologijų, žiniasklaidos ir verslo atstovai siekiant rinkimų procesą apsaugoti nuo užsienio šalių kišimosi;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti – EIVT, NATO, taip pat Rusijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 224, 2018 6 27, p. 58.
(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0483.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas