Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį, 126 ir 136 straipsnius ir Protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis“ (COM(2018)0770) ir į 2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2018)0758),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. paskelbtą Europos fiskalinės valdybos metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos ekonominę prognozę (2018 m. rudens ir 2019 m. žiemos),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. Komisijos paskelbtą 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2018)0759),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo, 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities ir 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos svarstymų dokumentą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 14 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto rezoliuciją dėl euro zonos ekonominės politikos ir į 2019 m. metinę augimo apžvalgą(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto nuomones bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0159/2019),

A.  kadangi jau šešerius metus Europos ekonomika nenutrūkstamai auga; kadangi euro zonos ir ES BVP augimo rodikliai buvo pakoreguoti juos sumažinant ir numatoma, kad 2019 m. augimas atitinkamai sieks 1,3 % ir 1,5 %, o 2020 m. – 1,6 % ir 1,8 % (ES-27); kadangi tikimasi, jog augimo tempas toliau bus nedidelis, iš dalies dėl didėjančio susirūpinimo dėl pasaulinės augimo perspektyvos; kadangi valstybių narių rezultatai ekonomikos ir užimtumo srityse ir toliau skiriasi;

B.  kadangi nedarbo lygis euro zonoje ir Europos Sąjungoje 2018 m. gruodžio mėn. siekė atitinkamai 7,9 % ir 6,6 %; kadangi nedarbo lygis daugelyje valstybių narių ir toliau yra didesnis negu prieš krizę, visų pirma ilgalaikio nedarbo atveju, ir daugelyje valstybių narių jaunimo nedarbo lygis išlieka aukštas;

C.  kadangi užimtumo lygis Europos Sąjungoje didėja, nors ir nevienodai valstybėse narėse; kadangi dirbančių asmenų skaičius pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį euro zonoje – 2018 m. trečiąjį ketvirtį jis siekė 146 mln.; kadangi daugelis naujai sukurtų darbo vietų yra darbas ne visą darbo laiką;

D.  kadangi dėl nuolatinės geopolitinės įtampos, kuri daro poveikį pasaulinei prekybai, ir tebesitęsiančio netikrumo dėl būsimų Sąjungos santykių su Jungtine Karalyste ekonomikos augimas ir toliau nėra tvirtas ir jo lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi;

E.  kadangi Europoje vis dar esama investicijų trūkumo, nors jai jau daugelį metų yra naudingos itin žemos palūkanų normos, o finansavimo sąlygos tebėra palankios;

F.  kadangi, anot Eurostato, prognozuojama, kad senėjimo indeksas Europos Sąjungoje nuo 29,3 % 2016 m. išaugs iki 52,3 % iki 2080 m., o tai reiškia, kad kiekvienam pagyvenusiam žmogui teks mažiau nei du darbingo amžiaus žmonės; kadangi šiuo atžvilgiu tarp valstybių narių esama daug skirtumų;

G.  kadangi per pastaruosius du dešimtmečius bendras gamybos veiksnių našumas euro zonoje buvo mažesnis nei ekonominiu požiūriu įtakingiausių pasaulio šalių;

H.  kadangi numatoma, kad euro zonos skolos santykis su BVP pastaraisiais metais toliau mažės ir 2018 m. sumažės nuo maždaug 87 % iki maždaug 85 % 2019 m.; kadangi vis dėlto pagal Komisijos prognozę numatoma, kad 2019 m. dešimties valstybių narių skolos ir BVP santykis bus didesnis nei 60 %, o septyniose valstybėse narėse šis santykis išliks didesnis kaip 90 %; kadangi kai kuriose valstybėse narėse skolos mažinimo priemonės įgyvendinamos lėtai; kadangi prognozuojama, kad 2019 m. penkios euro zonos valstybės narės, kuriose yra didelis skolos ir BVP santykis, patirs didelį struktūrinį deficitą;

I.  kadangi prognozuojama, kad 2019 m. nė vienos iš euro zonai priklausančių valstybių narių deficitas neviršys 3 % BVP ribos, o bendras nominalus euro zonos deficitas 2018 m. sumažės iki 0,6 % BVP, ir 2019 m. šiek tiek padidės iki 0,8 % BVP;

J.  kadangi ilgalaikis valstybių narių viešųjų finansų tvarumas yra nerimą keliantis kartų tarpusavio teisingumo klausimas;

K.  kadangi einamosios sąskaitos perteklius pasiekė aukščiausią tašką 2017 m. ir, kaip nustatyta, turėtų šiek tiek sumažėti, ir euro zonoje nusistovėti maždaug 3,6 % BVP, o 2019 ir 2020 m. – 2,3 % BVP, ir todėl jis yra vienas didžiausių pasaulyje;

1.  palankiai vertina Komisijos 2019 m. metinę augimo apžvalgą, kurioje dar kartą patvirtinama, kad svarbu:

2.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis ryžtingų ir suderintų veiksmų, kad būtų pasiektas integracinio ir tvaraus augimo tikslas, prisiimti atsakomybę už ateities kartas ir užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą, užtikrinant viešųjų finansų ir mūsų socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir tinkamumą, ir taip užtikrinti mūsų gerovės valstybių ateitį;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Komisijos 2018 m. visuomenės senėjimo ataskaitos, numatoma, kad, jeigu politika nepasikeis, per ateinančius dešimtmečius fiskalinės išlaidos, susijusios su pensijomis, sveikatos priežiūra ir ilgalaike priežiūra, didės, nes Europos visuomenė ir toliau sparčiai sensta;

4.  primygtinai ragina valstybes nares pasirengti minėtiems demografiniams pokyčiams šiais būdais:

5.  džiaugiasi, kad užimtumo lygis Europos Sąjungoje didėja, nors ir ne visose valstybėse narėse vienodai; pažymi, kad ilgalaikis nedarbas ir jaunimo nedarbas kai kuriose valstybėse narėse tebėra dideli, todėl būtina tęsti reformas ir investicijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams patekti į darbo rinką;

6.  primygtinai ragina Komisiją toliau skatinti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimą pagal sutartą veiksmų planą;

7.  ragina Komisiją savo darbotvarkėje didžiausią dėmesį skirti bendrosios rinkos sukūrimui;

Aukštos kokybės investicijų užtikrinimas

8.  pabrėžia, kad, siekdamos užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą, valstybės narės turi didinti našumą, pasinaudodamos produktyviomis investicijomis, pvz., į augimą didinančius infrastruktūros projektus, derančius su JT nustatytais darnaus vystymosi tikslais (DVT), kad būtų skatinamas labai reikalingas potencialus ekonomikos augimas;

9.  palankiai vertina teigiamą Investicijų plano Europai indėlį siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad Parlamentas jau priėmė savo derybinę poziciją dėl programos „InvestEU“, ir ragina kuo greičiau pasiekti tarpinstitucinį politinį susitarimą; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų pasiūlymą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) remiamų investicijų geografinio pasiskirstymo gerinimo;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant teigiamų Investicijų plano Europai rezultatų, tebejaučiamas investicijų trūkumas euro zonoje; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis ekonomikos nuosmukio ir kylančios išorės rizikos ir iššūkių sąlygomis viešosios ir privačiosios investicijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant augimą ir konvergenciją Europos lygmeniu;

11.  primena, kad valstybės narės, naudodamos biudžeto lėšas, turi ilgalaikes veiksmingas viešąsias investicijas skirti nuo einamųjų išlaidų;

12.  pabrėžia, kad didėjant našumo augimui reikia investuoti į įgūdžius, inovacijas, automatizavimą, skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, tvarų judumą ir infrastruktūrą, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų; pabrėžia, kad reikia investuoti tiek į fizinį, tiek į žmogiškąjį kapitalą, todėl ragina valstybes nares užtikrinti vienodas galimybes mokytis visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

13.  mano, kad reformomis, kuriomis būtų pašalinta neproporcingai didelė biurokratinė našta investicijoms, būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonominei veiklai ir sudarytos sąlygos ilgalaikiam augimui;

14.  pabrėžia, kad dėl Europos vidaus tiesioginių užsienio investicijų gali augti ir investuojančių įmonių, ir vietos įmonių priimančiosiose regionuose našumas ir Europoje padedama užtikrinti ekonominę konvergenciją; mano, kad aiškios nuspėjamos taisyklės, vienodos sąlygos ir mažesnės reikalavimų laikymosi išlaidos yra pagrindiniai investicijų pritraukimo veiksniai;

15.  pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti visavertę kapitalo rinkų sąjungą, nes geriau integruotos finansų rinkos galėtų užtikrinti tolesnius rizikos pasidalijimo ir rizikos mažinimo mechanizmus, palengvinti tarpvalstybines investicijas ir realiosios ekonomikos galimybes gauti finansavimą, taip pat skatinti tvarias privačias investicijas;

Pastangų vykdyti reformas nukreipimas į našumo didinimą, įtraukumą ir institucinę kokybę

16.  primena, kad, jeigu niekas nesikeis, per ateinančius kelis dešimtmečius darbo jėgos senėjimas gali labai riboti produktyvumo augimą Europoje; tebėra susirūpinęs dėl mažo ES konkurencingumo ir našumo augimo ir todėl ragina valstybes nares įgyvendinti produktyvumą didinančias ir socialiai subalansuotas struktūrines reformas;

17.  pabrėžia, kad būtina skubiai persvarstyti valstybinių pensijų sistemų tinkamumą ir ilgalaikį finansinį tvarumą; pabrėžia, kad reikia reformuoti pensijų sistemas atitinkamose valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tvarumas;

18.  pritaria Komisijos nuomonei, kad svarbus nacionalinių reformų tikslas turėtų būti didesnis našumo augimas ir įtrauktis;

19.  pabrėžia, kad svarbu didinti darbo jėgos aktyvumo lygį, kad, be kita ko, socialinės apsaugos sistemos išliktų tvarios, ypač atsižvelgiant į didėjantį priklausomumo koeficientą; todėl ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų skatinama nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (NEET) ir pabėgėlių integracija į darbo rinką;

20.  pažymi, kad pernelyg didelis apmokestinimas gali trukdyti investuoti ir kurti darbo vietas; ragina vykdyti mokesčių perkėlimą mažinant didelių mokesčių naštą darbo jėgai Europoje; be to, mano, kad sumažinus mokesčių naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, galima tikėtis padidinti paklausą ir paskatinti augimą; pabrėžia, kad reikia gerinti mokesčių surinkimą ir geriau koordinuoti administracinę praktiką apmokestinimo srityje, ir palankiai vertina šias reformas įgyvendinančių valstybių narių pastangas;

21.  pabrėžia, kad skaitmeninimas, globalizacija, dirbtinis intelektas, automatizavimas ir technologiniai pokyčiai suteikia didelį augimo potencialą, radikaliai keičia mūsų darbo rinkas ir daro poveikį Europos ekonomikos augimo dinamikai;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint sutelkti darbingo amžiaus gyventojus, kurių vis mažėja, reikės įvairesnių kvalifikuotų darbuotojų, dinamiškesnių darbo rinkų, aktyvios darbo rinkos politikos, darbo jėgos mokymosi visą gyvenimą ir mokymo bei kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, taip pat tvirtesnių švietimo ir mokymo sistemų bei verslo ryšių su prieinamomis socialinės apsaugos sistemomis; primygtinai reikalauja tinkamai atsižvelgti į šiuos principus siekiant remti įtraukias ir gerai veikiančias darbo rinkas ir skatinti darbo vietų kokybę, kaip nurodyta Europos socialinių teisių ramstyje;

23.  pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios yra svarbus užimtumo užtikrinimo veiksnys, dėl įstatyminių ir administracinių kliūčių negali visapusiškai pasinaudoti Europos bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis; primygtinai ragina Komisiją mažinti šias kliūtis; be to, primygtinai ragina Komisiją spręsti MVĮ ir tarptautinių korporacijų nesąžiningos konkurencijos ir apmokestinimo problemą; pabrėžia, kad svarbu toliau kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu;

24.  primena verslui palankios administracinės ir reglamentavimo aplinkos svarbą, kartu atsižvelgiant į pakankamą vartotojų apsaugą, kad įmonėms būtų lengviau gauti finansavimą ir gauti lėšų tarpvalstybiniu mastu; palankiai vertina tai, kad metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiamas poreikis gerinti viešojo administravimo veiksmingumą, kuris turėtų apimti visus valdžios lygmenis; primygtinai ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas kliūtis privačioms ir viešosioms investicijoms vietos ir regionų lygmeniu;

25.  pabrėžia, kad norint įveikti galimus sukrėtimus ateityje, reikia daryti pažangą stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą; primena, kad norint stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą reikės tvirto politinio įsipareigojimo, veiksmingo valdymo ir demokratinės atskaitomybės; primena atsparaus bankų sektoriaus ir jo veiksmingo bei tinkamo reguliavimo svarbą siekiant užtikrinti finansinį stabilumą; ragina palaipsniui baigti kurti bankų sąjungą, numatant patikimą Europos indėlių garantijų sistemą ir toliau stengtis mažinti neveiksnias paskolas; atkreipia dėmesį į euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime Euro grupei suteiktą įgaliojimą parengti biudžeto priemonę, skirtą konvergencijai ir konkurencingumui;

Makroekonominio stabilumo ir patikimų viešųjų finansų užtikrinimas

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad makrofinansinis stabilumas ir patikimi viešieji finansai ir toliau yra svarbi tvaraus augimo sąlyga;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad didesnė vyresnio amžiaus asmenų dalis reiškia didesnes su sveikatos priežiūra, vyresnio amžiaus asmenų priežiūra ir pensijomis susijusias išlaidas; taip pat pažymi, kad senėjančioje visuomenėje, jeigu visos kitos sąlygos išlieka tokios pačios, darbingo amžiaus žmonių dalis, palyginti su vyresnio amžiaus žmonių dalimi, mažėja, o tai reiškia, kad vienam vyresnio amžiaus asmeniui tenka vis mažiau darbingo amžiaus asmenų; pabrėžia, kad dėl šios priežasties valstybių narių, kurios neįgyvendino būtinų reformų, finansai patiria didžiulę naštą ir apsunkinamas jų tvarumas;

28.  ragina didelį deficitą ir valstybės skolą turinčias valstybes nares nuolat dėti pastangas siekiant juos sumažinti; pripažįsta kai kurių valstybių narių pastangas konsoliduoti savo viešuosius finansus, tačiau apgailestauja dėl to, kad kai kurios iš jų nepasinaudojo galimybe vykdyti būtinas reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, turinčios gerą fiskalinę erdvę, ją dar labiau konsolidavo, taip prisidėdamos prie euro zonos einamosios sąskaitos pertekliaus;

29.  palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti valstybes nares, turinčias einamosios sąskaitos deficitą arba didelę išorės skolą, didinti savo konkurencingumą, taip pat pastangas raginti valstybes nares, kuriose fiksuojamas didelis einamosios sąskaitos perteklius, skatinti paklausą didinant darbo užmokesčio augimą atsižvelgiant į našumo augimą ir remti našumo augimą skatinant investicijas;

30.  primygtinai ragina valstybes nares kurti fiskalinius rezervus dabarties ir ateities kartoms; ragina nuosekliai įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą ir jo laikytis, įskaitant jo lankstumo sąlygas, kad būtų užtikrinti atsakingi viešieji finansai; primena, kad svarbu nuosekliai įgyvendinti fiskalines taisykles siekiant užtikrinti pasitikėjimą finansų rinkomis, nes tai labai svarbu siekiant pritraukti investicijas;

31.  palankiai vertina Europos fiskalinės valdybos pasiūlymą iš esmės supaprastinti biudžeto taisykles, kad būtų pašalinti dabartinės ES fiskalinės sistemos trūkumai; pabrėžia, kad Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse numatytas lankstumas turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp tikslo garantuoti apdairią fiskalinę politiką ir tikslo sudaryti sąlygas gamybinėms investicijoms; ragina Komisiją savo skolos tvarumo analizėje atsižvelgti į visus konkrečiai šaliai būdingus veiksnius;

Nacionalinė atsakomybė

32.  primena, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo lygis yra per žemas; mano, kad Europos semestro metu pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į nacionalinę atsakomybę; primygtinai ragina nacionalinius ir regionų parlamentus aptarti šalims skirtas ataskaitas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir pradėti veiksmus su susijusiais veikėjais; atkreipia dėmesį į tai, kad labiau supaprastintas ir labiau orientuotas Europos semestras galėtų padidinti atsakomybę;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12. (2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41. (3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8. (4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33. (5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25. (6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1. (7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11. (8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1. (9) OL L 129, 2017 5 19, p. 1. (10) OL C 252, 2018 7 18, p. 215. (11) OL C 461, 2018 12 21, p. 1.