Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2001(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0172/2019

Pateikti tekstai :

A8-0172/2019

Debatai :

PV 13/03/2019 - 26
CRE 13/03/2019 - 26

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.8

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0210

Priimti tekstai
PDF 178kWORD 48k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 14 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
2020 m. biudžeto gairės. III skirsnis
P8_TA-PROV(2019)0210A8-0172/2019

2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2019/2001(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), (toliau – Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją /70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos išvadas dėl 2020 m. biudžeto gairių (06323/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0172/2019),

A.  kadangi derybos dėl 2020 m. Sąjungos biudžeto bus vedamos tuo pat metu, kaip ir derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir ES nuosavų išteklių sistemos reformos; kadangi 2019 metai bus šešti 2014–2020 m. DFP metai;

B.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Taryba ne kartą prieštaravo pati sau, t. y. numatė naujų ES politinių prioritetų, tačiau nenorėjo skirti naujų asignavimų naujiems politiniams prioritetams finansuoti; kadangi nauji politiniai prioritetai ir būsimi iššūkiai, su kuriais susiduria ES, turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne mažinant jau vykdomų sėkmingų programų asignavimus;

C.  kadangi baigiantis dabartiniam finansinio programavimo laikotarpiui daugiamečių programų įgyvendinimui reikės pakankamų finansinių išteklių, todėl reikia iš anksto užtikrinti 2020 metais būtinus mokėjimus ir pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais užkirsti kelią dar vienai mokėjimų krizei;

2020 m. biudžetas – tiltas į būsimą Europą. Investicijos į inovacijas, darnų vystymąsi, piliečių apsaugą ir saugumą

1.  pabrėžia, kad 2020 metų Sąjungos biudžetas – tai jungtis su kita 2021–2027 m. daugiamete finansine programa (DFP), ir jis turėtų padėti kurti bendrą ilgalaikę būsimų Sąjungos politinių prioritetų viziją ir suteikti Europos pridėtinę vertę; tikisi, kad tuo metu, kai bus tvirtinamas 2020 m. biudžetas, bus įtrauktas kartu su Taryba į visavertes derybas dėl DFP pagal Europos Vadovų Tarybos politinį susitarimą; mano, kad tvirtas, atsakingas ir į ateitį orientuotas 2020 m. biudžetas sudarys palankesnes sąlygas pasiekti susitarimą ir pereiti prie kitos DFP; todėl ketina visapusiškai pasinaudoti dabartiniu lankstumu ir kitomis nuostatomis, išdėstytomis DFP reglamente ir Finansiniame reglamente, kad 2020 m. biudžete būtų sustiprintos pagrindinės ES programos, tinkamai atsižvelgiant į ES biudžete taikomą rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą;

2.  ragina pagal konkrečias žemės ūkiui skirtas programas skatinti, viena vertus, trumpas platinimo grandines, sąžiningas kainas gamintojams, stabilias ir orias pajamas ūkininkams ir, kita vertus, perskirstyti mokėjimus taip, kad būtų užtikrintas teisingas paskirstymas tarp šalių, gamybos rūšių ir gamintojų, panaikinant esamus skirtumus ir suteikiant santykinės naudos valstybėms narėms, kuriose labiausiai trūksta gamybos pajėgumų, taip pat smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams;

3.  taigi mano, kad kitų metų ES biudžete turėtų būti nustatyti aiškūs politiniai prioritetai ir sudarytos sąlygos Sąjungai užtikrinti darnų ir įtraukų ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, toliau investuoti į inovacijas ir mokslinių tyrimų pajėgumus, skirtus būsimiems sprendimams rasti, skatinti konkurencingumą, užtikrinti saugią ir taikią Europą, gerinti piliečių darbo ir gyvenimo sąlygas, didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, remti Sąjungos kovą su aplinkos iššūkiais ir klimato kaita, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, prisidėti prie visapusiško Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir vykdyti Europos socialinių teisių ramsčio įsipareigojimus;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. yra paskutiniai dabartinės DFP įgyvendinimo metai, tad, siekiant kompensuoti ankstesnį ES programų vėlavimą ir pasiekti baigiamąjį etapą, reikės toliau spartinti ir užbaigti jų įgyvendinimą, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo principas pagal sanglaudos politiką, bendrą žemės ūkio ir bendrą žuvininkystės politiką; mano, kad dėl to reikšmingai padidės mokėjimų prašymų skaičius, todėl numato, kad 2020 m. metinis mokėjimų asignavimų lygis bus aukščiausias; pabrėžia, kad Parlamentas yra pasiryžęs 2020 m. užtikrinti būtinus mokėjimus ir pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais užkirsti kelią kitai mokėjimų krizei, kuri buvo ištikusi dabartiniu laikotarpiu; pabrėžia, jog reikia nuolat gerinti kontrolės ir koregavimo mechanizmus, kad būtų užtikrintas tinkamas ir greitas ES programų įgyvendinimas;

5.  nurodo decentralizuotų agentūrų svarbą užtikrinant, kad, viena vertus, būtų įgyvendinti Europos teisėkūros prioritetai ir taip pasiekti ES politikos tikslai, pavyzdžiui, susiję su konkurencingumu, tvariu augimu, užimtumu, ir, antra vertus, valdomi dabartiniai migracijos ir pabėgėlių srautai; tikisi, kad per derybas dėl 2020 m. biudžeto ES agentūroms bus skirtas tinkamas veiklos ir administravimo finansavimas, kad jos galėtų vykdyti savo augančias užduotis ir pasiekti geriausių galimų rezultatų; primena savo poziciją, kad 2018 m. buvo paskutiniai metai, kai įgyvendinamas darbuotojų skaičiaus mažinimo 5 proc. tikslas ir taikoma vadinamoji etatų perskirstymo rezervo koncepcija; tikisi, kad Komisija ir Taryba pagal 2020 m. biudžetą daugiau nebemažins agentūrų išteklių;

Inovacijos ir moksliniai tyrimai būsimų sprendimų beieškant: remti darnų ir įtraukų ekonomikos augimą, siekiant numatyti pokyčius ir skatinti konkurencingumą

6.  pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Europos norą pirmauti kuriant svarbiausias tokių sričių, kaip kosmosas, sveikatos priežiūra, aplinka, žemės ūkis, sauga ir transportas, technologijas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ir toliau padėtų tenkinti Europos reikmes, rasti iššūkių sprendimus ir išeitis konkurencingumui užtikrinti, ir šiomis aplinkybėmis primena svarbų fundamentinių tyrimų vaidmenį; pabrėžia, kad perėjimas nuo programos „Horizontas 2020“ prie programos „Europos horizontas“ turi būti sklandus, siekiant užtikrinti verslo, mokslinių tyrimų įstaigų ir akademinės bendruomenės stabilumą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad per visą laikotarpį labai trūko lėšų programai „Horizontas 2020“, todėl daug puikių paraiškų negalėjo gauti finansavimo; todėl ketina kitų metų biudžete programai „Horizontas 2020“ užtikrinti didžiausius galimus metinius asignavimus, visapusiškai pasinaudojant DFP reglamento ir Finansinio reglamento lankstumo nuostatomis; be to, pabrėžia, kad svarbu didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų sąveiką;

7.  pabrėžia ekonominio augimo galimybę, atsirandančią dėl Europoje vykstančių technologinių pokyčių, ir ragina ES biudžeto lėšomis atitinkamai prisidėti remiant Europos pramonės skaitmeninimą ir skatinant skaitmeninius įgūdžius ir verslumą; pabrėžia papildomų investicijų į skaitmeninius pajėgumus, įskaitant itin našias ES kompiuterines sistemas, dirbtinį intelektą ir kibernetinį saugumą, svarbą; pabrėžia, kad tikimasi, jog 2021–2027 m. DFP pagal Skaitmeninės Europos programą bus užtikrinti gerokai didesni asignavimai, todėl kitų metų biudžete ketina padidinti šios srities finansavimą;

8.  atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sėkmę skatinant papildomai investuoti ES ir siekiant, kad iki 2020 m. būtų investuojama bent 500 mlrd. EUR, po fondo veiklos trukmės pratęsimo; vis dėlto atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų rekomendacijas toliau gerinti jo įgyvendinimą, atsižvelgiant į atrinktų projektų teikiamą papildomą vertę; primena, kad ESIF garantijų fondas buvo finansuojamas iš dalies perskirstant programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšas, ir dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos turi būti visapusiškai finansuojamos naujais asignavimais;

9.  yra visiškai įsitikinęs, kad norint užtikrinti darnų Sąjungos vystymąsi būtina pagerinti teisingumą ir sudaryti vienodas galimybes Europos socialinėje rinkos ekonomikoje; ketina užtikrinti pakankamą finansavimą tokioms programoms, kaip COSME ir Ateities ir besiformuojančios technologijos |(ABT), kurios labai prisideda prie pradedančiųjų įmonių ir MVĮ, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas ir pagrindinės ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir socialinės integracijos varomosios jėgos, sėkmės; atkreipia dėmesį į aukštus šių programų įgyvendinimo rodiklius ir į pajėgumą panaudoti dar daugiau lėšų jas vykdant;

Sauga, saugumas ir taika Europos piliečiams

10.  mano, kad ES išorės sienų apsauga ir vidaus saugumas, sustiprintoms Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms ir Europolui padedant, Europos Sąjunga be vidaus sienų ir tinkamas Šengeno erdvės veikimas bei judėjimo laisvė Europos Sąjungoje yra neatskiriamai susiję ir vienas kitam naudingi; sykiu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tvirtas ES investicijas vidaus saugumo srityje, siekiant, be kita ko, gerinti ES teisėsaugos ir teisminių institucijų reagavimą į tarpvalstybines baudžiamąsias grėsmes ir skatinti keistis informacija, taip pat didinti paramą Eurojustui ir Europos prokuratūrai; mano, kad privalu užtikrinti tinkamą visų saugumo, teisingumo ir sienų kontrolės srityse veikiančių agentūrų finansavimą, tinkamą darbuotojų skaičių ir jų mokymus, nes dabartinis finansavimo lygis yra nepakankamas, atsižvelgiant į tai, kad gerokai padidėjo jų atsakomybė, jų tarpusavio bendradarbiavimo svarba, technologinių naujovių ir prisitaikymo poreikis ir tapo itin svarbus jų vaidmuo stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą;

11.  kartu pabrėžia humanitarinę ES atsakomybę vykdant migracijos politiką ir pripažįsta esminį Europos prieglobsčio paramos biuro ir Pagrindinių teisių agentūros vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant bendrą prieglobsčio praktiką valstybėse narėse; mano, kad privalu užtikrinti tinkamą visų migracijos, prieglobsčio ir žmogaus teisių srityse veikiančių agentūrų finansavimą ir žmogiškuosius išteklius, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį;

12.  palankiai vertina valstybių narių įsipareigojimą atnaujinti ES gynybos darbotvarkę ir jų norą toliau bendradarbiauti Europos gynybos srityje; pabrėžia, kaip svarbu pradėti Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP) – tai būtų pirmasis etapas kuriant Europos gynybos fondą; reikalauja dar labiau padidinti Sąjungos gynybos biudžetą, kuris būtų išskirtinai finansuojamas naujais asignavimais, siekiant padidinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacijas;

13.  tvirtai remia ES pastangas kovoti su didėjančiomis grėsmėmis saugumui, pvz., Europoje ir kaimyninėse šalyse pasireiškiančiu radikalėjimu ir smurtiniu ekstremizmu, taip pat geriau koordinuoti tokias programas ES lygmeniu;

14.  pabrėžia, kad kibernetinis saugumas yra ypač svarbus Sąjungos klestėjimui ir saugumui, taip pat piliečių privatumui, kad kibernetiniai išpuoliai, kibernetiniai nusikaltimai ir manipuliavimas kelia grėsmę atviroms visuomenėms ir kad ekonominis šnipinėjimas trukdo veikti bendrajai skaitmeninei rinkai ir kelia grėsmę Europos įmonių konkurencingumui; prašo skirti pakankamai finansinių išteklių, kad visos atitinkamos agentūros turėtų pakankamai lėšų savo veiklos ir administracinėms užduotims vykdyti, siekiant padėti užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų saugumą, užtikrinti tvirtą kibernetinį atsparumą ir kovoti su elektroniniais nusikaltimais; atsižvelgdamas į tai, pritaria ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) ir Europolo strateginiam bendradarbiavimui;

15.  primena, kad taika ir stabilumas yra pagrindinės iš Europos Sąjungos biudžeto remiamos vertybės, todėl atkreipia dėmesį į didelį Sąjungos indėlį siekiant taikos ir susitaikymo Airijos saloje, visų pirma remiant Didžiojo penktadienio susitarimą ir finansuojant programas PEACE ir INTERREG; pabrėžia, kad svarbu po „Brexit’o“ toliau finansuoti šias programas;

16.  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai(6), mano, kad kova su dezinformacija, ypač sekimas ir dezinformacijos bei bet kokio kito užsienio kišimosi atskleidimas, yra prioritetas siekiant užtikrinti sąžiningus ir demokratinius rinkimus, ypač Europos Parlamento rinkimų metais; prašo skirti papildomų finansinių išteklių siekiant sistemingiau naudoti strateginės komunikacijos priemones, kad būtų galima užtikrinti tvirtą koordinuotą ES atsaką; pritaria Komisijos nustatytoms gairėms dėl to, kaip naudoti galiojančias ES taisykles, siekiant kovoti su asmens duomenų naudojimu siekiant pateikti tikslinę informaciją piliečiams socialinėje žiniasklaidoje rinkimų laikotarpiais ir užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą;

17.  yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankamai daug Europos piliečių mano, jog Europos Sąjunga dirba jų labui ir teikia jiems didelę naudą; prašo skirti tinkamų finansinių išteklių Komisijai, kad ji galėtų investuoti į tokias priemones, kaip, pavyzdžiui, neseniai pradėtos Parlamento iniciatyvos „Ką mano labui daro Europa?“ ir ,„Citizens’ App“, kurias vykdant siekiama informuoti piliečius apie Sąjungos darbą ir atkreipti dėmesį į pastangas skatinti taiką, demokratiją, teisinę valstybę ir žodžio laisvę; mano, kad tokios priemonės turėtų būti geriau platinamos nacionaliniu lygmeniu;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika yra Europos integracijos kertiniai akmenys, kuriais siekiama užtikrinti saugų aukštos kokybės maisto tiekimą Europos piliečiams, tinkamą bendrosios žemės ūkio rinkos veikimą, daugiametį kaimo vietovių tvarumą ir tvarų gamtos išteklių valdymą; primena, kad tokia politika prisidedama prie ES gyvybingumo ir stabilumo; ragina Komisiją toliau remti visos Europos gamintojus kovojant su netikėtais rinkos svyravimais ir užtikrinant saugų ir kokybišką maisto tiekimą; ragina ypatingą dėmesį skirti nedidelio masto žemės ūkiui ir smulkiajai žvejybai;

Solidarumo ir tarpusavio supratimo stiprinimas

19.  reikalauja skirti papildomų finansinių išteklių, kad būtų patenkinti būsimi svarbiausios Europos švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, jaunimo ir sporto programos „Erasmus +“ poreikiai, taip pat atsižvelgiant į jos išorės aspektą; pabrėžia, kad reikia atitinkamų išteklių siekiant „demokratizuoti“ programą, kad jos finansavimas būtų prieinamas įvairioms socialinėms grupėms priklausantiems žmonėms, ir kurti kokybišką ir veiksmingą europinę pameistrystės sistemą, kuri padėtų kovoti su jaunimo nedarbu; primena, kad Parlamentas paprašė kitoje DFP šiai programai skirti tris kartus daugiau lėšų; ragina stiprinti švietimo, pameistrystės, kultūros ir mokslinių tyrimų sričių bendradarbiavimą;

20.  primena, kad tuo metu, kai abejojama Europos projektu, labai svarbu atnaujinti tvirtą įsipareigojimą Europai skatinant kultūrą, žinias, kūrybą ir inovacijas; todėl mano, kad turėtų būti tinkamai remiamos programos „Kūrybiška Europa“ ir MEDIA;

21.  pabrėžia, kad kovojant su jaunimo nedarbu reikia didelių papildomų finansinių išteklių, kad būtų sudarytos sąlygos švietimui, mokymui ir užimtumui; taigi atkreipia dėmesį į teigiamą Jaunimo užimtumo iniciatyvos, pagal kurią iki 2017 m. pabaigos buvo paremta apie 1,7 mln. jaunuolių, poveikį; palankiai vertina tai, kad, Parlamentui primygtinai pareikalavus, per derybas dėl 2019 m. biudžeto Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2019 m. buvo skirta iš viso 350 mln. EUR; tikisi, kad 2020 m. biudžete šiai programai bus skirta daug lėšų, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie programos „Europos socialinis fondas +“ (ESF +) kitoje DFP; pabrėžia, kad reikia paspartinti šios programos įgyvendinimą ir toliau didinti jos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad ja nacionalinei užimtumo politikai būtų suteikta didesnė Europos pridėtinė vertė;

22.  mano, kad socialinė sanglauda Europoje turi padėti rasti tvarius sprendimus kovojant su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, kad būtų užtikrinta geresnė neįgaliųjų įtrauktis, taip pat siekiant ilgalaikių struktūrinių demografinių pokyčių; pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių svarbioms ES programoms, kad senėjančiai Europos visuomenei būtų suteikta tinkama parama, pvz., galimybės naudotis judumo, sveikatos priežiūros ir viešosiomis paslaugomis;

23.  primena, kad būtinas valstybių narių solidarumas ir dalijimasis atsakomybe migracijos ir prieglobsčio srityje, ir ragina valstybes nares tinkamai pasinaudoti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF) vykdant nacionalines programas; reikalauja 2020 metais šiam fondui skirti pakankamai lėšų, kad būtų galima remti prieglobsčio prašytojų priėmimą valstybėse narėse, veiksmingas grąžinimo strategijas, perkėlimo programas, teisėtos migracijos politiką ir skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją; mano, kad reikėtų padidinti Europos prieglobsčio sistemos paramą miestams ir savivaldybėms;

24.  primena, kad norint rasti ilgalaikį dabartinio migracijos reiškinio sprendimą reikia skatinti šalių, iš kurių plūsta migrantų srautai, politinį, ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi; ragina suteikti pakankamai finansinių išteklių Europos kaimynystės priemonei ir vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei, kad būtų galima remti šį prioritetą ir skatinti toliau plėtoti tvarias ir abipusiškai naudingas partnerystes, pvz., su Afrikos šalimis; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina, kad reikia teikti pakankamą nuolatinę finansinę paramą tarptautinėms organizacijoms, įskaitant JT pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR) ir Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO); prašo teikti didesnę finansinę ir organizacinę paramą programoms, kuriomis prisidedama prie ES ir šalių partnerių mainų tokiose srityse kaip profesinis mokymas, pradedančiųjų įmonių kūrimas, parama MVĮ, sveikatos priežiūra ir švietimas, taip pat su švariu vandeniu, nuotekų valymu ir atliekų šalinimu susijusiai politikai;

25.  mano, kad su lytimi susijusi diskriminacija yra netoleruotina ir nesuderinama su ES vertybėmis; nurodo, kad programai „Daphne“ ir kitiems fondams, kurių tikslas – kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, pateiktų paraiškų sėkmės lygis labai žemas, taigi ketina užtikrinti didesnį šios programos finansavimą; be to, mano, kad lyčių aspekto integravimas yra veiksminga lyčių lygybės užtikrinimo ir kovos su diskriminacija strategija, ir ragina įtraukti lyčių lygybės aspektą į atitinkamas ES politikos sritis ir išlaidų programas; tikisi, kad Komisija kiek įmanoma greičiau pateiks lyčių aspekto integravimo į Sąjungos biudžetą sistemą;

26.  dar kartą pabrėžia Europos kaimynystės politikos svarbą stiprinant santykius su kaimyninėmis šalimis, remiant taikos procesus ir skatinant ekonominį ir socialinį augimą bei tvarų tarpvalstybinį bendradarbiavimą; nurodo, kad tvirti ES ir Vakarų Balkanų santykiai yra itin svarbūs regiono stabilumui ir pasirengimo narystei procesui; primena, kad finansavimas iš Sąjungos biudžeto turi būti pritaikytas taip, kad būtų stiprinami šalių pajėgumai tęsti būtinas teisines, politines, socialines ir ekonomines reformas, visų pirma siekiant pagerinti tinkamą viešojo administravimo veikimą ir remti demokratinių institucijų stabilumą ir atsparumą bei teisinės valstybės principo įgyvendinimą;

Aplinkos problemų sprendimas ir klimato kaita

27.  pabrėžia, kad 2020 m. biudžeto lėšomis turi būti svariai prisidedama prie aplinkos problemų ir klimato kaitos problemų sprendimo, kad būtų panaikintas esamas vėlavimas ir įvykdyti ES įsipareigojimai; primena Sąjungos įsipareigojimą pirmauti pereinant prie žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir poveikį klimatui neutralizuojančios ekonomikos, tačiau apgailestauja dėl to, kad Sąjungai gali nepavykti pasiekti užsibrėžtų kovos su klimato kaita tikslų, visų pirma tikslo klimato politikai skirti 20 proc. Sąjungos išlaidų; taigi mano, kad būtina ženkliai padidinti su klimatu susijusias išlaidas, norint vykdyti užsibrėžtus Sąjungos klimato politikos ir Paryžiaus susitarimo uždavinius; mano, kad reikėtų toliau skatinti ir optimizuoti klimato aspekto integravimą į visų sektorių Sąjungos politiką ir prireikus atlikti klimato ir tvarumo aspektų tikrinimą; prašo skirti daugiau finansinių išteklių visoms atitinkamoms Sąjungos programos, pagal kurias remiami Europos pridėtinę vertę kuriantys projektai, kuriais padedama pereiti prie švarios energijos ir tausaus išteklių naudojimo, propaguojama tvari žalioji ir mėlynoji ekonomika ir padedama saugoti gamtą, daugiausia dėmesio skiriant biologinei įvairovei, buveinėms ir nykstančioms rūšims;

28.  pabrėžia, kad siekdama darnaus ir veiksmingo požiūrio į kovą su klimato kaita, kaip ES turėtų nustatyti, kad Paryžiaus susitarimo ratifikavimas ir įgyvendinimas yra būtina visų būsimų prekybos susitarimų sudarymo sąlyga; todėl primena savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl klimato diplomatijos (7) ir savo raginimą Komisijai atlikti išsamų galiojančių laisvosios prekybos susitarimų ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų atitikties vertinimą; mano, kad, jei ES partneris šių įsipareigojimų nevykdo, Komisija gali laikinai sustabdyti ES prekybos liberalizavimo įsipareigojimus šiems partneriams;

Kiti 2020 m. biudžeto procedūros klausimai

29.  tikisi, kad 2019 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos neturės tiesioginio poveikio 2020 m. biudžetui, nes Jungtinė Karalystė prisidės prie biudžeto vykdymo ir jame dalyvaus; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją įvertinti padėtį ir pasirengti visiems galimiems scenarijams siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos biudžeto finansų valdymą ir parengti nenumatytų atvejų planą, aiškiai apibrėžiant įsipareigojimus ir numatant mechanizmus, ir taip apsaugoti ES biudžetą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė neprisidėtų prie 2020 m. ES biudžeto vykdymo ar jame nedalyvautų;

30.  primena, kad, Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bendrose išvadose dėl 2019 m. biudžeto pateikus bendrą pareiškimą dėl 1a išlaidų kategorijos padidinimo priimant taisomąjį biudžetą, Komisija pateiks taisomąjį biudžetą, kuriame bus padidinti programoms „Erasmus +“ ir „Horizontas 2020“ skiriami asignavimai, kai tik 2019 m. pavasarį bus baigtas 2020 m. DFP techninis patikslinimas siekiant, kad Taryba ir Parlamentas greitai ją apsvarstytų;

31.  pabrėžia, kad pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį sudaromos galimybės vykdant metinę biudžeto procedūrą vėl naudoti mokslinių tyrimų programoms sumas, kurios panaikintos visiškai arba iš dalies neįgyvendinus atitinkamų mokslinių tyrimų projektų, ir jų vykdymui nenustatoma jokių išankstinių sąlygų; ragina Komisiją teikti ataskaitas, konkrečiai susijusias su panaikintomis mokslinių tyrimų programoms numatytomis sumomis, ir suteikti visą atitinkamą išsamią informaciją pagal šį straipsnį; prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išsiaiškinti, ar visos valstybės narės gerai supranta šį straipsnį; prašo, kad bet kuriuo atveju ši nuostata ir atitinkama tvarka būtų pradėta taikyti vykdant 2020 m. biudžeto procedūrą, pradedant jos įtraukimu į biudžeto projektą;

32.  mano, kad, kaip biudžeto valdymo institucija, kurią tiesiogiai renka piliečiai, Parlamentas turėtų atlikti savo politinį vaidmenį ir teikti pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų išreikšdamas savo politinę ateities viziją; taigi, atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų projektą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su visais savo komitetais, siekiant rasti tinkamą politinės valios ir techninių galimybių pusiausvyrą, kaip įvertino Komisija;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(5) OL L 67, 2019 3 7.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0433.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0280.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 15 d.Teisinis pranešimas