Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2219(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0088/2019

Pateikti tekstai :

A8-0088/2019

Debatai :

PV 26/03/2019 - 12
CRE 26/03/2019 - 12

Balsavimas :

PV 26/03/2019 - 13.2
CRE 26/03/2019 - 13.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0243

Priimti tekstai
PDF 276kWORD 79k
Antradienis, 2019 m. kovo 26 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Audito Rūmų specialiosios ataskaitos vykdant Komisijos 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą
P8_TA-PROV(2019)0243A8-0088/2019

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (2018/2219(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0370/2018)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę ataskaitą dėl biudžeto vykdymo su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05824/2019 – C8-0053/2019),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(7), ypač į jo 69, 260, 261 ir 262 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0088/2019),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

B.  kadangi Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri todėl yra svarbi Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.  kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto jo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2017 „Ex ante sąlygos ir veiksmingumo rezervas sanglaudos politikos srityje – naujoviškos, bet dar neveiksmingos priemonės“

1.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų gautus rezultatus ir padarytas išvadas ir apgailestauja, kad Komisija į juos neatsižvelgė rengdama kitam programavimo laikotarpiui skirtus pasiūlymus dėl atitinkamų reglamentų;

2.  visų pirma apgailestauja dėl to, kad kai kurie Komisijos pasiūlyme dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (2021–2027 m.) pasiūlyti kriterijai gali neturėti poveikio įgyvendinant konkrečius susijusius tikslus ir dėl jų reikšmingai nepagerėtų sanglaudos politikos efektyvumas ir veiksmingumas, o tai neatitinka šiuo klausimu Audito Rūmų pateiktos rekomendacijos;

3.  primena, kad 2014–2020 m. laikotarpiui ex ante sąlygos buvo nustatytos siekiant supaprastinti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų įgyvendinimą, užtikrinant, kad būtų taikomos reikiamos išankstinės sąlygos, kurios padėtų veiksmingai ir efektyviai naudoti Sąjungos paramą;

4.  tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmams kilo abejonių dėl to, ar pradėjus taikyti ex ante sąlygas iš tikrųjų pavyko pasiekti permainų vietoje, nepaisant to, kad, Audito Rūmų nuomone, sukurta sistema, pagal kurią vertinamas valstybių narių pasirengimas įgyvendinti sanglaudos politiką;

5.  pabrėžia, kad, jeigu ex ante sąlygos būtų paliktos galioti ir kitą programavimo laikotarpį būtų pakeistos reikiamomis sąlygomis, jos turėtų būti tinkamai pritaikytos pagal nacionalines ir regionines aplinkybes, jomis turėtų būti numatomos paskatos ir jos turėtų būti palankios siekiant sklandžiai įgyvendinti regioninės plėtros tikslus, taip pat jose neturėtų būti dubliavimo bei dviprasmybių ir jos neturėtų būti aiškinamos skirtingai;

6.  pažymi, kad apytiksliai 75 proc. visų taikomų ex ante sąlygų buvo įvykdytos tuo metu, kai buvo tvirtinamos ESI fondų programos, 86 proc. – 2017 m. pradžioje ir 99 proc. – iki 2018 m. gegužės mėn., o tai reiškia, kad ex ante sąlygų įvykdymas užtruko ilgiau nei Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamentas) numatytas laikotarpis, taip pat kad iki 2016 m. gruodžio mėn. suėjusio termino apie 15 proc. ex ante sąlygų buvo likusios neįvykdytos;

7.  pripažįsta, kad dėl ex ante sąlygų atsirado papildoma administracinė našta ir kad, kaip pripažino Komisija, tai buvo viena iš priežasčių, galėjusių lemti užregistruotus vėlavimo 2014–2020 m. įgyvendinti ESI fondus atvejus; taip pat pripažįsta, kad nors Komisija dėl ex ante sąlygų neįvykdymo iki 2016 m. pabaigos nestabdė mokėjimų pagal programas, atitinkamos valdymo institucijos neteikė mokėjimo prašymų, taip pačios stabdydamos procesą ir vilkindamos fondų įgyvendinimą, o tai lėmė, kad dabartinio laikotarpio ketvirtųjų metų (2017 m.) pabaigoje lėšų įsisavinimo lygis buvo daug mažesnis nei ankstesnio 2007–2013 m. laikotarpio atitinkamu metu (2010 m. pabaigoje) užfiksuotas lėšų įsisavinimo lygis (atitinkamai 17 proc. ir 41 proc.), taigi dėl to kyla abejonių, ar ex ante sąlygos – priemonė, nustatyta siekiant supaprastinti sanglaudos politikos įgyvendinimą, kuria pridėtinę vertę;

8.  turėdamas omenyje iki dabartinio programavimo laikotarpio pabaigos likusį laiką, akcentuoja, jog labai svarbu, kad Komisija teiktų valstybėms narėms reikalingą pagalbą, kad jos galėtų įgyvendinti likusias ex ante sąlygas, taip pat praktiškai įgyvendinti atitinkamas nuostatas, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalba;

9.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kad į veiklos rezultatų planą įtraukus veiksmingumo rezervą ketinta efektyviai skatinti siekti numatyto išdirbio ir rezultatų;

10.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad 2014–2020 m. veiklos rezultatų plane apskritai nėra gerokai labiau orientuojamasi į rezultatus nei taikant panašią tvarką ankstesniais laikotarpiais ir didžiausias dėmesys vis dar skiriamas išlaidoms ir projekto rezultatams – didžiąją daugumą rodiklių, pagal kuriuos skirstomas veiksmingumo rezervas, sudaro išdirbio rodikliai (57,1 proc.), finansiniai rodikliai (33,4 proc.) ir pagrindiniai įgyvendinimo etapai (9,2 proc.), o rezultato rodikliai, deja, naudojami labai retai (0,3 proc.);

11.  atsižvelgdamas į tai, pastebi, kad, kaip nurodyta Bendrųjų nuostatų reglamento II priede, rezultatų rodiklių įgyvendinimo tarpinių tikslų orientyrus veiklos rezultatų plane buvo numatyta taikyti tik kai tinkama, priešingai nei išdirbio rodiklių, glaudžiai susijusių su remiamais politikos intervenciniais veiksmais, įgyvendinimo orientyrus, kuriuos taikyti privaloma;

12.  laikosi nuomonės, kad nusprendus 2019 m. atlikti kiekvienos valstybės narės programų veiklos rezultatų peržiūrą, šalys ir regionai, pasiekę savo orientyrus, negalėjo pasinaudoti jiems skirtomis lėšomis anksčiau nei paskutiniaisiais laikotarpio metais – jiems nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti lėšomis iš veiksmingumo rezervo; todėl ragina sudaryti galimybę veiklos rezultatų peržiūrą atlikti anksčiau, taip pat leisti anksčiau pasinaudoti šiomis lėšomis;

13.  ragina Komisiją tuo atveju, jei veiksmingumo rezervas būtų sudaromas ir laikotarpiu po 2020 m., parengti savo pasiūlymą vadovaujantis 2014–2020 m. laikotarpiu įgyta patirtimi, taip pat pasiūlyti atitinkamai persvarstyti veiklos rezultatų planą, siekiant suteikti realias paskatas kurti į rezultatus orientuotą sistemą; tokia sistema taip pat turėtų būti užtikrinama būtina pusiausvyra tarp netrikdomo projektų įgyvendinimo supaprastinimo ir patikimam finansų valdymui ir kontrolei reikalingų nuostatų;

14.  primena, kad sanglaudos politika visų pirma siekiama teikti paramą ir užtikrinti solidarumą, todėl tinkamesnis sprendimas būtų taikyti priemones, kuriomis sudaromos galimybės ir teikiamos paskatos, užuot diegus drausminamąsias ir sankcijų taikymu grindžiamas naujoves;

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“

15.  ragina Komisiją pateikti informaciją apie muitų rinkimo atotrūkį, nustatytą per Komisijos atliktas tradicinių nuosavų išteklių (TNI) patikras, ir pateikti išsamią šiais duomenimis grindžiamą analizę;

16.  ragina Komisiją teikti informaciją apie iš valstybių narių prašomas ir Sąjungos biudžeto naudai renkamas muitinės sumas; mano, kad galima tobulinti dabartinę muitinio tikrinimo paskatų sistemą;

17.  ragina Komisiją parengti tyrimą dėl veiksmų, kuriuos savitarpio pagalbos pranešimuose turi atlikti valstybės narės, taip pat dėl pažangos siekiant pagrindinio tikslo gauti lygiaverčius rezultatus;

18.  ragina Komisiją pateikti Sąjungos programų „Muitinė 2020“ ir „Hercule III“, pagal kurias finansuojamas muitinių keitimasis informacija ir bendradarbiavimas siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu, įgyvendinimo kiekybinių rezultatų vertinimą;

19.  ragina Komisiją išnagrinėti piktnaudžiavimo mažos vertės siuntoms taikoma muitų lengvata, kai prekės perkamos trečiųjų šalių e. parduotuvėse, mastą;

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2017 „ES finansuojamos paskolų garantijų priemonės – rezultatai teigiami, tačiau reikia tiksliau apibrėžti paramos gavėjus ir veiklą koordinuoti atsižvelgiant į nacionalines schemas“

20.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir joje pateiktas išvadas ir rekomendacijas;

21.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pritarė daugumai rekomendacijų ir imsis atitinkamų veiksmų;

22.  kaip ir Audito Rūmai, mano, kad finansinės priemonės turėtų būti naudojamos tik tuo atveju, jei neįmanoma gauti komercinių paskolų, nes projektas yra per mažas arba per rizikingas, arba skolininkas negali užtikrinti reikiamo užstato; primygtinai ragina Komisiją kurti garantijų poveikio paskolų pasiūlai, bankų tarpusavio konkurencijai, įmonių inovacinei veiklai ir būdingos subsidijų pobūdžio naudos pasiskirstymo tarp paramos teikėjų ir gavėjų analizės metodiką;

23.  atkreipia Komisijos ir Audito Rūmų dėmesį į tai, kad paskolų garantijų priemonė ir „InnovFin“ MVĮ garantijų priemonė sukuria galimų tarpininkų paskolų portfelius, kurių vertė siekia 24,42 mlrd. EUR, apie kuriuos biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija žino labai nedaug, nes sistema yra labai sudėtinga ir neskaidri;

24.  dar kartą primena Parlamento poziciją, pateiktą jo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį:

   “20. pabrėžia, kad vis gausiau naudojamos finansinės priemonės, kurias daugiausia sudaro paskolos, nuosavo kapitalo priemonės, garantijos ir rizikos pasidalijimo priemonės pagal netiesioginio valdymo principą 2014–2020 m. laikotarpiui; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos investicijų banko grupė valdo beveik visas finansines priemones pagal netiesioginio valdymo principą; mano, kad informacijos apie pasiektus rezultatus nepakanka šioms priemonėms, ypač jų poveikiui visuomenei ir aplinkai, įvertinti; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis galima papildyti dotacijas, bet šios priemonės neturėtų būti naudojamos vietoj dotacijų;“

25.  primena Komisijos nariui G. Oettingeriui jo ketinimą įvairius šešėlinius biudžetus ilgainiui vėl sugrąžinti į Sąjungos biudžetą; mano, kad tai nepaprastai padidintų demokratinę atskaitomybę; ragina Komisiją iki 2019 m. birželio mėn. parengti komunikatą, kuriame būtų nurodyta, kaip tai galima padaryti;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2017 „Rinkimų stebėjimo misijos: dėtos pastangos siekiant atsižvelgti į rekomendacijas, tačiau būtinas geresnis stebėjimas“

26.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

27.  primena, kad ES rinkimų stebėjimo misijos yra labai gerai matoma Sąjungos užsienio politikos priemonė ir strateginis parlamentinis tikslas, nes vyriausiasis rinkimų stebėjimo misijos stebėtojas yra Europos Parlamento narys, taip pat demokratizacijos ir rinkimų proceso tobulinimo skatinimo priemonė;

28.  mano, kad rinkimų stebėjimo veikla, jei vykdoma tinkamai, sąžiningai ir objektyviai, atlieka vieną svarbiausių vaidmenų viešosios diplomatijos srityje, nes ji siūlo nešališką vertinimą ir konstruktyvias rekomendacijas, kurių gali imtis nacionalinės suinteresuotosios šalys, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas;

29.  primena, kad nėra vieno visiems tinkamo šio klausimo sprendimo būdo ir kad reikėtų lankstumo siekiant atsižvelgti į bet kurios priimančiosios šalies ypatumus;

30.  mano, kad abejotina, ar prieš baigiant rengti ataskaitą reikėtų tiesiogiai su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotis dėl galimų rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijų, ir, atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijos nepriklausomumą, konsultacijų jokiomis aplinkybėmis neturėtų vykdyti vyriausiasis stebėtojas;

31.  laikosi nuomonės, kad su rinkimų stebėjimo misija susiję tolesni veiksmai turėtų būti toliau stiprinami palaikant politinį dialogą, be kita ko, dalyvaujant Parlamento ad hoc delegacijoms ir galbūt ieškant naujų būdų, pavyzdžiui, su rinkimais susijusių dialogų, kurie praturtintų bendrą rinkimų stebėjimo procesą, visų pirma faktinį rinkimų proceso vertinimą;

32.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas kuo veiksmingiau įgyvendinti trečiosiose šalyse, tuo pačiu metu gerbiant kiekvienos šalies suverenitetą ir įtraukiant Parlamentą, taip pat skiriant pakankamai žmogiškųjų išteklių iš Sąjungos delegacijų, turinčių su šia svarbia politine užduotimi susijusių tinkamų techninių žinių, reikalingų kai kuriose rinkimų stebėjimo misijos nustatytose srityse;

33.  mano, kad būtų naudinga apsvarstyti galimybę ankstyvuoju etapu sudarant pagrindinę rinkimų stebėjimo misijos komandą (ypač renkant asmenis tam tikroms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, patarėjo politiniais klausimais, rinkimų eksperto arba rinkimų stebėjimo misijos vadovo pavaduotojo) įtraukti pagrindinį stebėtoją, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greitai, veiksmingiau ir nuosekliau siųsti rinkimų stebėjimo misijas;

34.  mano, kad šiomis aplinkybėmis rinkimų stebėjimo misijoms skirtos duomenų bazės sukūrimas būtų vertingas veiklos instrumentas siekiant įtvirtinti šios Sąjungos priemonės ir proceso patikimumą ir skaidrumą ilguoju laikotarpiu;

35.  apskritai prašo daugiau dėmesio skirti pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę finansuojamiems veiksmams, ypač atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijas, kur esama didelės erdvės žinių perdavimui vietos veikėjams paremti ir su rekomendacijomis susijusiems tolesniems veiksmams pagerinti;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2017 „Bendra pertvarkymo valdyba – sudėtinga bankų sąjungos užduotis pradėta vykdyti, bet dar daug reikia nuveikti“

36.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

37.  kritiškai vertina tai, kad Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) nepateikė visų dokumentų, kurių buvo reikalauta atliekant šį auditą; primena BPV, kad SESV Audito Rūmams suteikiama galimybė naudotis visais audituojamo subjekto dokumentais, kurių gali prireikti auditui;

38.  nepritaria tam, kad BPV nuo tada, kai veiklos požiūriu tapo savarankiška, turi per mažai darbuotojų; ragina BPV paspartinti įdarbinimą, visų pirma samdant pertvarkos ir politikos ekspertus, įskaitant aukštesnįjį valdymo lygmenį;

39.  yra susirūpinęs dėl dabartinio BPV ir Europos Centrinio Banko (ECB) susitarimo memorandumo, kuriuo neužtikrinama, kad BPV iš ECB nuosekliai ir laiku gautų visą informaciją; ragina BPV pradėti diskusiją su ECB siekiant pagerinti šią padėtį;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2018 „Bendra parama Europos regionų projektams (JASPERS) – laikas paramą teikti tikslingiau“

40.  palankiai vertina specialiąją Audito Rūmų ataskaitą, jos rezultatus ir Komisijos pasirengimą įgyvendinti rekomendacijas;

41.  palankiai vertina tai, kad kai kuriais atvejais JASPERS pastangos padėjo valstybėms narėms gerinti gebėjimus rengti projektus, o kad projektai buvo geros kokybės matoma iš to, kad Komisija greitai juos patvirtino;

42.  ragina Komisiją ir EIB užtikrinti, kad programa būtų įgyvendinama taip, kad atneštų geriausių rezultatų, susijusių su valstybių narių administraciniais gebėjimais;

43.  pažymi, kad 2006–2016 m. faktinės JASPERS išlaidos ir Komisijos finansinis įnašas pradžioje padidėjo, o vėliau išliko stabilūs ir siekė maždaug 30 mln. EUR per metus, Komisijos įnašas svyravo nuo 70 iki 80 proc.;

44.  mano, kad naudos gavėjai turėtų atitinkama apimtimi prisidėti prie JASPERS išlaidų;

45.  mano, kad toliau nurodyta JASPERS užduotis – „[...] į Sąjungą 2004 m. ir vėliau įstojusioms valstybėms narėms teikti nepriklausomas nemokamas konsultacijas ir tuo joms padėti rengti aukštos kokybės didžiulių investicinių projektų, finansuotinų Sąjungos sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų lėšomis, pasiūlymus. [...]“ – turėtų palengvėti, nes naujesnės valstybės narės prisitaiko prie Sąjungos sistemos ir procedūrų;

46.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos: „VIII. EIB [Europos investicijų bankas] nenorėjo pateikti informacijos apie JASPERS tikrąsias sąnaudas, o Komisija tik iš dalies galėjo įrodyti JASPERS standartinių išlaidų, taikytų EIB skiriamiems darbuotojams iki 2014 m., tikėtinumą“;

47.  primygtinai reikalauja, kad EIB teiktų Audito Rūmams visą reikiamą informaciją, susijusią su jų atliekamu audito darbu; prašo Komisijos imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad EIB bendradarbiautų šioje srityje;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2018 „ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“

48.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumo, šios ataskaitos rekomendacijas ir Komisijos pasirengimą įgyvendinti visas šias rekomendacijas, išskyrus vieną;

49.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad ECB nesuteikė Audito Rūmams galimybės susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kurių Audito Rūmai prašė, nes, Audito Rūmų nuomone, jie buvo reikalingi siekiant įvykdyti Audito Rūmų užduotį, ir ragina ECB ištaisyti šios politikos trūkumus;

50.  mano, kad visapusiškas ECB bendradarbiavimas yra tikrai būtinas, jis turėtų būti užtikrinamas ateityje ir būtų padidinęs skaidrumą ir atskaitomybę;

51.  apgailestaudamas pažymi, kad Audito Rūmai nėra pagrindinis ECB išorės auditorius ir kad Audito Rūmai yra įgalioti tik atlikti ECB valdymo veiklos efektyvumo auditą (prie SESV pridedamo Protokolo Nr. 4 27 straipsnis);

52.  atkreipia dėmesį į akivaizdų tarpinstitucinį disbalansą: nors Europos Sąjungos Audito Rūmai atlieka itin svarbų vaidmenį stebint ECB veiklą (Protokolo Nr. 4 35 straipsnis), Audito Rūmams suteiktas tik kuklus vaidmuo tikrinant banko finansų valdymą (tikrinti valdymo veiklos efektyvumą), o tai kenkia skaidrumui ir atskaitomybei;

53.  todėl ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas per kitą Sutarčių peržiūrą toliau plėtoti Audito Rūmų vaidmenį ECB atžvilgiu;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2018 „Makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) auditas“

54.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl makroekonominio disbalanso procedūros, joje pateiktas rekomendacijas ir tai, kad Komisija yra pasirengusi įgyvendinti daugumą šių rekomendacijų;

55.  pabrėžia, kad makroekonominio disbalanso procedūra (MDP) yra Europos semestro, kuris pradedamas n-1 metų rudenį metine augimo apžvalga (MAA) ir įspėjimo mechanizmo ataskaita (ĮMA), įgyvendinimo dalis; jei pagal įspėjimo mechanizmo ataskaitą, grindžiamą rodiklių ir ribinių verčių rezultatų suvestine, matyti, kad galėtų kilti konkreti problema, atitinkamos valstybės narės atžvilgiu atliekama nuodugni apžvalga;

56.  pažymi, kad, jeigu remdamasi nuodugnios apžvalgos rezultatais Komisija nustato, kad yra susidaręs makroekonominis disbalansas, ji informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Euro grupę; tada, remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba atitinkamai valstybei narei gali teikti rekomendaciją (pagal SESV 121 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą); šios prevencinės MDP rekomendacijos yra konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dalis;

57.  kartu su Audito Rūmais mano, kad Tarybos rekomendacijas lemia politinės priežastys; atrodo, kad tai yra taisyklė, o ne išimtis;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2018 „ES parama Mianmarui / Birmai“

58.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

59.  pripažįsta, kad EIVT, Komisijai ir Sąjungos delegacijai tenka spręsti sudėtingas su politine padėtimi ir veiklos sunkumais susijusias problemas, visų pirma Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose;

60.  prašo EIVT ir Komisiją toliau plėtoti ilgalaikę, išsamią ir plataus užmojo vystomojo bendradarbiavimo programą sutelkiant visas turimas priemones siekiant padėti Mianmarui kurti ir tobulinti savo bendrą vystymosi strategiją, kartu laipsniškai sukurti nacionalinę rezultatų sistemą, įskaitant priemones paramos poveikiui ir tvarumui įvertinti;

61.  ragina parengti tinkamą politikos priemonių derinį, atsižvelgiant į Sąjungos veiksmus ir svarbiausius vystymosi sektorius, nustatytus remiantis reguliariai atliekamais sektorių poreikių vertinimais, ir pagrindinį dėmesį skirti projektų gyvybingumo, papildomumo ir tvarumo stiprinimui; prašo strateginio šalies vertinimo, kuris bus atliktas 2018 m., rezultatus kuo greičiau pateikti Parlamentui;

62.  be to, mano, kad būtina užtikrinti pakankamą lankstumą rengiant ir įgyvendinant pagalbos programas turint omenyje labai sudėtingą politinę ir veiklos padėtį, kad būtų galima sistemingiau stiprinti nacionalinius pajėgumus ir užtikrinti tinkamą geografinę aprėptį atsižvelgiant į tikruosius šalies gebėjimus panaudoti lėšas;

63.  apgailestauja dėl to, kad Komisija nepakankamai tiksliai apibrėžė su regionais susijusius geografinius paramos prioritetus; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis Rachinų valstijos konkrečių poreikių vertinimas buvo atliktas 2017 m.; mano, kad specialusis Rachinų valstijos vertinimas turėjo būti Sąjungos delegacijos prioritetas nuo pat jos atidarymo 2013 m.;

64.  ragina stiprinti viešojo sektoriaus ir institucinių struktūrų gebėjimus siekiant sukurti atsakingesnę valdymo sistemą, visų pirma užtikrinti didesnę strateginę paramą pagrindinėms šalies audito institucijoms;

65.  primena, kad, atsižvelgiant į pagalbos teikimo nestabiliomis sąlygomis principus, svarbiausias Sąjungos vystymosi strategijos prioritetas turi būti valstybės kūrimas, t. y. institucijų stiprinimas, viešųjų finansų valdymo skaidrumas ir efektyvumas, taip pat sustiprinto politinio dialogo plėtojimas;

66.  pritaria tam, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas vietoje su tarptautiniais partneriais siekiant padidinti keleto paramos teikėjų veiksmų ekonominį veiksmingumą, kadangi veiksmingas paramos teikėjų veiksmų koordinavimas tebėra labai svarbi sąlyga, kad būtų išvengta pagalbos dubliavimosi ir susiskaidymo;

67.  apgailestauja dėl to, kad Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD (DEVCO GD) ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD (ECHO GD) Rachinų ir Kačinų valstijose nepakankamai keitėsi informacija; apgailestauja, kad šie du generaliniai direktoratai informacija keistis pradėjo tik 2016 m. rugsėjo mėn.; todėl ragina geriau koordinuoti humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi atsižvelgiant į poreikį labiau susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi ir šiuo tikslu sukurti nuolatinę pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo sistemą; mano, kad kai tik įmanoma, ECHO GD ir DEVCO GD turi laikytis suderinto požiūrio, aiškiai nustatyti koordinavimo tikslus ir nuoseklią šalies strategiją, taip pat dalytis geriausia praktika; todėl ragina pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo principą sistemingai įtraukti veiksmų finansavimo ciklą;

68.  prašo Komisijos tarnybų, be kita ko, išsamiau apsvarstyti, kaip suderinti perėjimą nuo trumpalaikių humanitarinių veiksmų prie ilgalaikių vystymosi veiksmų ir užtikrinti nuoseklų koordinavimą ne tik tarp įvairių vystymosi veikloje dalyvaujančių vietos subjektų, bet ir suderinimą su nacionaliniais prioritetais sukuriant bendrą humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi strategiją ir sistemą;

69.  rekomenduoja stiprinti projektų ir veiksmų įgyvendinimo stebėseną geriau pagrindžiant prioritetiniams sektoriams skiriamas lėšas programavimo ir valdymo dokumentuose, kad prireikus būtų galima numatyti paramos pakoregavimą atsižvelgiant į naujus poreikius iki 2020 m., kartu užtikrinti didesnį Sąjungos veiksmų matomumą; mano, kad tinkamas informavimas apie paramos teikėjus ir projektų valdymą yra labai svarbus siekiant, kad būtų žinoma apie visus įnašus ir būtų užtikrinta atskaitomybė;

70.  apgailestauja, kad įgyvendinant didžiausią Bendro taikos fondo dalį į Rachinų valstiją nebuvo orientuotasi; mano, kad tai – neišnaudota su šiuo pažeidžiamu regionu susijusi galimybė; prašo Komisijos išplėsti šio Fondo taikymo sritį, kad jo lėšos būtų skiriamos ir Rachinų valstijai;

71.  primena, kad tuo atveju, kai parama biudžetui yra vienas iš svarbiausių būdų įgyvendinti pagalbą, Komisija, bendradarbiaudama su kitais paramos teikėjais, turėtų:

   teikti atitinkamą paramą pajėgumų stiprinimui ir sutelkti dėmesį į pagrindines viešųjų finansų valdymo funkcijas, įskaitant atskaitomybės ir kovos su korupcija mechanizmus;
   padėti laiku parengti viešųjų finansų valdymo reformos programą;
   prireikus nustatyti trumpesnio laikotarpio priemones siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos nebūtų švaistomos, nenutekėtų ir nebūtų neveiksmingai panaudotos;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2018 „Atsinaujinančioji energija siekiant tvarios kaimo plėtros: galimos reikšmingos sinergijos, kurios iš esmės nėra išnaudojamos“

72.  ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant savo būsimą atsinaujinančiosios energetikos politiką atsižvelgti į kiekvienos kaimo bendruomenės ir ekonomikos aplinkybes ir konkrečius poreikius, įvertinti teigiamų ir neigiamų politinių pasekmių galimybes ir užtikrinti, kad kaimo vietovėse būtų pasiekti teisingi politiniai rezultatai; kad tai padarytų, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sukurti atitinkamą mechanizmą, kuris galėtų būti grindžiamas kaimo patikros priemonių mechanizmu, kaip numatyta pagal 2016 m. Korko 2.0 deklaracijos 1-ą politikos kryptį;

73.  ragina Komisiją sukurti šią priemonę rengiant konsultacijas su valstybėmis narėmis, per kurias būtų aptariami nacionaliniai energetikos ir klimato planai, apie kuriuos Komisijai reikia pranešti iki 2019 m. sausio 1 d., ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl šios priemonės taikymo;

74.  ragina Komisiją kartu su teisėkūros institucijomis būsimą bioenergetikos politikos pagrindą kurti taip, kad jame būtų nustatytos pakankamos apsaugos nuo netvaraus biomasės naudojimo energijos gamybai priemonės; sistema reikėtų pripažinti ir atsižvelgti į tvarumo riziką, susijusią su bioenergijos naudojimo skatinimu, nustatant tikslus ir finansinės paramos priemones, ir užtikrinti, kad būtų sumažintos susijusios aplinkosauginės bei socialinės ir ekonominės rizikos;

75.  ragina Komisiją aiškiai išdėstyti, kokių rezultatų reikėtų pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) investicijomis į atsinaujinančiąją energiją; kaip šios investicijos turėtų padėti kurti pridėtinę vertę kaimo vietovėse; ir kaip EŽŪFKP turėtų papildyti esamas Sąjungos ir nacionalines finansavimo sistemas be rizikos, kad jis paprasčiausiai taps kitu atsinaujinančiosios energijos finansavimo šaltiniu, kuriame kuriant būsimą kaimo plėtros politiką kaimo plėtrai apskritai nebus teikiamas prioritetas;

76.  šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją pasinaudoti susijusia gerąja patirtimi, kuri buvo nustatyta per Audito Rūmų auditą (atsinaujinančiosios energijos kaimo vietovėse vertinimas, trečiųjų šalių tiekiamos energijos projektai, finansuojami EŽŪFKP lėšomis, savo reikmėms tenkinti skirti atsinaujinančiosios energijos projektai), taip pat panašia patirtimi, kuri aprašyta EBPO tyrime „Atsinaujinančiosios energijos susiejimas su kaimo plėtra“;

77.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į EŽŪFKP paramą atsinaujinančiajai energijai, Komisijai savo 2019 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikti susijusią informaciją apie atsinaujinančiosios energijos projektų programos laimėjimus; ši informacija turėtų sudaryti sąlygas Komisijai gauti informacijos apie tai, kiek EŽŪFKP išlaidų skirta atsinaujinančiosios energijos projektams, apie sukurtus energijos pajėgumus arba pagal tokius projektus pagamintos energijos kiekį; rengiantis programavimo laikotarpiui po 2020 m., ragina Komisiją tiksliau apibrėžti įvairių rūšių rodiklius;

78.  ragina Komisiją priminti valstybėmis narėmis, kad jos turi taikyti tinkamas atrankos procedūras, kad paremtų tik gyvybingus atsinaujinančiosios energijos projektus, kurie duoda aiškią papildomą naudą tvariai kaimo plėtrai;

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2018 „Laisvas darbuotojų judėjimas – užtikrinta pagrindinė laisvė, bet tikslingesnis ES lėšų naudojimas padidintų darbuotojų judumą“

79.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

80.  pabrėžia, kad laisvas darbuotojų judėjimas – vienas iš pagrindinių Sąjungos principų ir vienas iš didžiausių bendrosios rinkos pranašumų, jei yra naudingas abiem darbo santykių šalims ir jei darbuotojų judėjimo sąlygomis užtikrinama darbuotojų teisių apsauga ir panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija, susijusi su įdarbinimu, darbo užmokesčiu ir kitomis darbo ir užimtumo sąlygomis;

81.  susirūpinęs pažymi, kad dauguma laisvo ir sąžiningo darbuotojų judumo kliūčių Sąjungoje išlieka ir kad veiksmais, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės, negalima visiškai išspręsti problemų, kurias patiria darbuotojai, norintys dirbti kitoje valstybėje narėje, kaip antai nepakankama informacija apie darbuotojų teises, susijusias su užimtumu ir darbo sąlygomis, ir apie socialinės apsaugos teises, taip pat priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią mobiliųjų darbuotojų diskriminacijai ir užtikrinti veiksmingą jų teisių paisymą, yra nepakankamos;

82.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kad Komisija įdiegė priemones, pagal kurias gyventojai informuojami apie jų teises, ir nustatė sistemas, skirtas pranešimams apie diskriminaciją, susijusią su darbuotojų laisvu judėjimu; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant šių priemonių ir sistemų, Komisija neturi informacijos apie su šiomis priemonėmis susijusį informuotumą ir apie diskriminacijos, susijusios su laisvu judėjimu, mastą Sąjungos lygmeniu;

83.  pažymi, kad apie kai kurias Komisijos įdiegtas priemones, skirtas darbo jėgos judumui remti, potencialūs naudos gavėjai dažnai nežino, ir yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje valstybių narių tik apie labai nedidelę dalį laisvų darbo vietų paskelbta Europos darbo mobilumo portale (EURES); atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ir kad pagal 2014–2020 m. DFP Europos socialinis fondas (ESF) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) suteikia galimybių finansuoti priemones ir veiklą, susijusias su darbo jėgos judumu Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, tačiau šiomis galimybėmis nepakankamai naudojamasi;

84.  prašo Komisijos ir valstybių narių pasinaudoti esamomis finansavimo galimybėmis ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad pagal pirmiau minėtas Komisijos įdiegtas priemones būtų teikiama visa informacija apie esamas laisvas darbo vietas ir darbuotojų teises, siekiant padidinti piliečių informuotumą apie šias priemones ir informaciją, kuri pagal jas teikiama, taip pat stebėti informuotumo lygį, kad būtų galima jį dar padidinti; todėl ragina Komisiją skatinti darbo jėgos judumo praktinių aspektų reklamą, visų pirma taikant naujas technologijas, interneto paieškos sistemas ir viešinimą, ir pakartoja, kad Komisija ir valstybės narės turi tvirčiau bendradarbiauti; visų pirma ragina atitinkamas nacionalines institucijas ir EURES portalo koordinatorius aktyviau bendradarbiauti su darbdaviais, siekiant propaguoti EURES portalą ir profesinio judumo galimybes visoje Sąjungoje; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ESF ir EaSI lėšomis finansuojamų veiksmų tarpusavio papildymą ir išplėtimą;

85.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad, siekiant veiksmingai spręsti esamų su laisvu darbuotojų judėjimų susijusios diskriminacijos atvejų problemas, būtina informacija apie šios diskriminacijos mastą ir rūšis bei tokių atvejų supratimas; todėl primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir imtis priemonių siekiant padidinti esamų sistemų veiksmingumą, kad būtų nustatyti diskriminacijos atvejai, ir imtis tolesnių veiksmų, siekiant sąžiningo darbo jėgos judumo kliūčių ir diskriminacijos prevencijos bei panaikinimo;

86.  pabrėžia, jog dėl to, kad nesama socialinio draudimo įmokų perkeliamumo, darbuotojai netenka tam tikrų socialinių teisių ir dėl to neskatinamas darbuotojų judumas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti atitinkamą teisėkūros pasiūlymą, taip pat ragina nustatyti paskatas valstybėms narėms, norinčioms įgyvendinti teisių į pensiją perkeliamumą, visapusiškai laikantis galiojančios teisinės sistemos;

87.  pažymi, kad valstybių narių universitetų ir profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas ir toliau yra didelė problema ir svarbi darbo jėgos judumo kliūtis; pabrėžia, kad šis procesas turėtų būti lengvas, prieinamas ir patogus naudotojui, turint mintyje tiek piliečius, tiek susijusias nacionalines administracijas; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais Tarybos darbo grupėse ir, kai tinkama, EBPO platformose;

88.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybių narių pateikiami darbo jėgos judumo duomenys yra nepalyginami; prašo Komisijos suteikti valstybėms narėms gaires dėl to, kokius duomenis reikia rinkti ir kokiu tikslu; pakartoja, kad Komisija turi geriau rinkti ir pristatyti statistinius duomenis apie laisvą darbuotojų judėjimą ir ypač apie problemas, kurias patiria mobilieji darbuotojai kitose nei savo valstybėse narėse;

89.  apgailestauja dėl to, kad darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinimas, taip pat gebėjimų darbo rinkoje suderinimas visose valstybėse narėse vis dar yra tikslas, kurio reikia pasiekti pagal darbo jėgos judumo politiką; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ESF, EaSI ir EURES teikiamomis galimybėmis siekiant skatinti darbo jėgos judumą, kad būtų sumažintas nedarbas tam tikrose valstybėse narėse ir tam tikruose regionuose ir kad būtų išspręstos gebėjimų neatitikties ir darbo jėgos trūkumo problemos kitose valstybėse narėse ir kituose regionuose;

90.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su tarpvalstybinio judumo projektams, finansuojamiems pagal EaSI, taikomais reikalavimais, ir ragina Komisiją atsižvelgti į šias problemas, kai kitą kartą ragins teikti paraiškas, įtraukiant privalomus rezultatų rodiklius, kurie sudarytų galimybes praktiškai išmatuoti Sąjungos finansavimo pridėtinę vertę ir suteiktos paramos poveikį;

91.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų išvadas dėl poreikio dėti papildomas pastangas siekiant padidinti Sąjungos darbo jėgos judumą ir panaikinti esamas jam trukdančias kliūtis, ragina Komisiją ir valstybes nares 2021–2027 m. laikotarpiu užtikrinti tinkamą finansavimą priemonėms, skirtoms sąžiningam darbo jėgos judumui, kuriomis būtų sudaryta galimybė tęsti atitinkamų šios srities priemonių ir sistemų veiklą ir užtikrinti šios veiklos sklandumą; taip pat prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų tęsiamos priemonės ir veiksmai, kuriais lengvinamas laisvas darbuotojų judėjimas, ir didinti šių priemonių ir veiksmų efektyvumą, viena vertus, tikslingiau naudojant finansinius išteklius, kita vertus, taikant tvirtesnį atsakingų Komisijos tarnybų, nacionalinių valdžios institucijų ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir koordinavimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2018 „ES pasirengimo narystei pagalba Turkijai: kol kas gauti prasti rezultatai“

92.  mano, kad nuo 2018 m. Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) programos ir vėliau Komisija turėtų tikslingiau skirstyti PNPP lėšas srityse, kuriose vėluojama įgyvendinti reformas, būtinas siekiant užtikrinti su stojimu į Sąjungą susijusią daromą patikimą pažangą, visų pirma teisingumo nepriklausomumo ir nešališkumo, kovos su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, spaudos laisvės didinimo, interesų konfliktų prevencijos ir išorės audito bei pilietinės visuomenės stiprinimo srityse;

93.  prašo Komisijos, prieš sekantį kartą atnaujinant savo sektorinio požiūrio vertinimus, išsamiai išnagrinėti visus Turkijos paramos teikėjų koordinavimo, sektorinės biudžeto analizės ir visų pirma savo veiksmingumo vertinimo sistemos ypatumus;

94.  turint omenyje regreso jau daromą poveikį projektų tvarumui Turkijoje, ragina Komisiją labiau naudotis politinėmis ir projektų sąlygomis:

   teikiant PNPP II komitetui pasiūlymus pakoreguoti bendrus „N“ metų PNPP II asignavimus, įskaitant PNPP II lėšų perskirstymą ir sumažinimą, siekiant išspręsti „N-1“ metais metinėje ataskaitoje dėl Turkijos nustatytus regreso atvejus teisinės valstybės ir valdymo sektoriuose;
   iki 2017 m. ir 2020 m. pabaigos nusprendžiant, ar skirti Turkijai atlyginimą už rezultatus. Šis sprendimas turėtų tiksliai atspindėti pažangą, padarytą siekiant plėtros, efektyviai įgyvendinant PNPP ir siekiant gerų rezultatų;
   daugiau laipsniškai naudotis tiesioginio valdymo būdu siekiant patenkinti pagrindinius poreikius tuomet, kai trūksta politinės valios, visų pirma kovos su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, spaudos laisvės didinimo, interesų konfliktų prevencijos ir pilietinės visuomenės stiprinimo srityse;
   naujų projektų atveju ir kai taikytina, nustatant sąlygas, kurios būtų pateiktos minimalių reikalavimų forma siekiant paremti numatytų išdirbių ir tvarumo realizavimą laiku. Neįvykdžius šių sąlygų, turėtų būti imamasi taisomųjų priemonių (pavyzdžiui, nutraukiami mokėjimai, atšaukiami projektai);

95.  ragina Komisiją praplėsti savo rezultatų stebėsenos ataskaitų, susijusių su Sąjungos finansuojamomis operacijomis Turkijoje, aprėptį ir pagerinti savo projektų rodiklių aktualumą ir patikimumą, kai taikytina, įtraukiant prieinamus pagrindinius duomenis;

96.  mano, kad pagal PNPP II Komisija turėtų selektyviai taikyti netiesioginį valdymą, atsižvelgdama į susijusių lėšų kiekį, Turkijos institucijų rengiamų projektų, dėl kurių jos rengia konkursus, sudėtingumą ir į už sutarčių pagal Sąjungos finansuojamas programas sudarymą ir jų finansavimą atsakingos agentūros gebėjimus;

XIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2018 „ES parama produktyvioms investicijoms į įmones – daugiau dėmesio reikia skirti tvarumui“

97.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, ypač tai, kad ja laiku atkreiptas dėmesys į poreikį sukurti papildomus stebėsenos ir garantijų mechanizmus, kurių reikia Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, kad būtų užtikrintas projektų rezultatų tvarumas; todėl atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytus faktus, kad nagrinėtose veiksmų programose konkretūs įvairių sektorių ir skirtingo dydžio įmonių poreikiai (rinkos nepakankamumo atvejai) nebuvo tinkamai nustatyti ir pirmenybė nebuvo teikiama tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai rezultatai;

98.  mano, kad reikėtų suteikti svarbesnį vaidmenį produktyvioms investicijoms iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), nes ateityje vystant kito programavimo laikotarpio sanglaudos politiką tai taps vienu svarbiausių veiksnių skatinant augimą, kuriant tvarias darbo vietas, mažinant skirtumus ir nelygybę, kartu siekiant užtikrinti didesnę konvergenciją bei ekonominę, socialinę ir teritorinę valstybių narių ir regionų sanglaudą;

99.  pažymi, kad, nors tam tikri audituoti projektai atitiko susijusias taisykles ir jais pasiekti numatyti išdirbiai, nebuvo galima pateikti įrodymų apie projektų veiksmingumą ir pasiektą ilgalaikį pagerėjimą;

100.  šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2014–2020 m. į Bendrųjų nuostatų reglamentą (71 straipsnis) neįtrauktos nuostatos, pagal kurias rezultatų pasiekimas ir jų tvarumas laikytini veiksmų tęstinumo kriterijais; todėl atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytą faktą, susijusį su tuo, kad vertinant projektų tvarumą esama didelio skirtumo tarp išdirbių, o ne rezultatų matavimo;

101.  mano, kad, siekiant užtikrinti tikrąją produktyvių investicijų pridėtinę vertę, vertinant projektų tvarumą svarbiausia atsižvelgti į tai, ar pasiekti rezultatai; todėl itin palankiai vertina Audito Rūmų pateiktą tvarumo apibrėžtį, pagal kurią tvarumas yra „projekto gebėjimas išlaikyti savo teikiamą naudą ilgą laiką po projekto užbaigimo“;

102.  apgailestauja dėl to, kad savo pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų reglamentų, susijusių su 2021–2027 m. laikotarpiu, Komisija neatsižvelgė į aiškią Audito Rūmų rekomendaciją prioritetą akivaizdžiai skirti ne tik išdirbiams, bet ir būtiniems rezultatų matavimo rodikliams;

103.  kaip ir Audito Rūmai, išreiškia susirūpinimą dėl investicijų į MVĮ tvarumo užtikrinimo, atsižvelgiant į jų ribotus verslo pajėgumus, didelį įsipareigojimų nevykdymo lygį ir (arba) ypač didelį pažeidžiamumą esant nepalankioms ekonominėms sąlygoms; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares daugiausia dėmesio skirti būdams ir priemonėms, kuriais, atsižvelgiant tiek į teigiamą, tiek į skaudžią ankstesnę patirtį, būtų skatinamos sėkmingos ilgalaikės suinteresuotųjų MVĮ asociacijos;

104.  be to, mano, kad būsimomis produktyviomis investicijomis būtų galima pasiekti ilgalaikių rezultatų, jeigu jos būtų įtrauktos į atnaujintą išsamią pramonės strategiją kaip būsimos sanglaudos politikos dalis; laikosi nuomonės, kad taip produktyviomis investicijomis turėtų būti iš esmės prisidedama mažinant didelius valstybių narių ir regionų pramonės plėtros skirtumus, kaip apibrėžta 6-ojoje ir 7-ojoje sanglaudos ataskaitose;

105.  ragina Komisiją visapusiškai dalyvauti įgyvendinant Audito Rūmų rekomendacijas ir laiku teikiant valstybėms narėms atitinkamas gaires, įskaitant aiškias ir skaidrias gaires, kaip nustatyti ir taikyti projektų tvarumo kriterijus, taip pat ir naudojantis visais turimais mechanizmais, pvz., veiksmų programų patvirtinimu, stebėsena ir kontrole, siekiant paskatinti valstybes nares įgyvendinti joms paskirtas užduotis, kartu nesukeliant papildomos administracinės naštos paramos gavėjams ar susijusioms nacionalinėms valdžios institucijoms;

106.  apskritai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti projektų tvarumui parengiamuoju ir derybų etapais, susijusiais su būsimu programavimo laikotarpiu, nustatant aiškią paskirties ir tikslų sistemą; ir primygtinai ragina valstybių narių valdžios institucijas stebėti ir įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas bei bendradarbiauti su Komisija nagrinėjant taikomą praktiką ir nustatant bendras taisykles ir procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti projektų rezultatų tvarumą;

XIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2018„Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“

107.  mano, kad Komisija ir valstybės narės neturėtų skatinti intensyviau ir plačiau taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) metodo, kol nebus išspręstos šioje ataskaitoje nustatytos problemos ir sėkmingai įgyvendintos toliau pateiktos rekomendacijos; visų pirma reikėtų patobulinti institucines ir teisines sistemas bei pagerinti projektų valdymą, taip pat geriau užtikrinti, kad būtent pasirinkus VPSP metodą būtų pasiekta didžiausia ekonominė nauda ir VPSP projektai būtų sėkmingai valdomi; pabrėžia, kad jei nepavyks tinkamai nustatyti ir paskirstyti su projektais susijusios rizikos, viešojo sektoriaus partneris gali patirti finansinių padarinių ir tai gali trukdyti pasiekti projektų tikslus;

108.  norint geriau paskirstyti partneriams dėl vėlavimo ir naujų derybų susidariusias išlaidas ir siekiant mažinti vėlavimo, už kurį atsakingas viešojo sektoriaus partneris, ir naujų derybų dėl sutarties finansinį poveikį galutinei VPSP projektų išlaidų, kurias dengia viešojo sektoriaus partneris, sumai, rekomenduoja:

   valstybėms narėms – nustatyti ir pasiūlyti standartines sutarčių nuostatas, kuriomis būtų apibrėžta galimų papildomų išlaidų, kurias turi padengti viešojo sektoriaus partneris, sumos riba;
   valstybėms narėms įvertinti pirmalaikių naujų derybų dėl sutarčių rengimo galimybę siekiant užtikrinti, kad dėl to susidarančios papildomos viešojo sektoriaus partnerio dengiamos išlaidos būtų tinkamai pagrįstos ir atitiktų ekonominės naudos principus;

109.  siekiant užtikrinti, kad taikant būtent VPSP grindžiamą finansavimo metodą būtų užtikrinta didžiausia ekonominė nauda, rekomenduoja:

   valstybėms narėms – renkantis VPSP grindžiamą finansavimo metodą remtis patikimomis lyginamosiomis analizėmis, atliktomis, pavyzdžiui, naudojantis viešojo sektoriaus komparatoriumi, ir tinkamais metodais, kuriais būtų užtikrinama, kad VPSP grindžiamas finansavimo metodas būtų pasirenkamas tik tada, jei net ir pagal blogiausius scenarijus jį taikant būtų pasiekta didžiausia ekonominė nauda;
   Komisijai – užtikrinti, kad Audito Rūmams būtų užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija, kad jie galėtų įvertinti viešųjų pirkimų metodo pasirinkimą ir susijusius viešojo sektoriaus institucijų vykdytus viešuosius pirkimus, net jei Sąjungos parama pagal finansines priemones privačiojo sektoriaus subjektams teikiama tiesiogiai;

110.  siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų reikiamų administracinių gebėjimų ir parengtų aiškią VPSP politiką bei strategijas, kuriomis remdamosi galėtų sėkmingai įgyvendinti Sąjungos remiamus VPSP projektus, rekomenduoja:

   valstybėms narėms – nustatyti aiškią VPSP politiką ir strategijas, aiškiai nurodant, kokį vaidmenį turėtų atlikti VPSP įgyvendinant jų infrastruktūros investicijų politiką siekiant nustatyti sektorius, kuriuose būtų tinkamiausia taikyti VPSP metodą, taip pat nustatyti galimas ribas, kurių laikantis būtų galima veiksmingai taikyti VPSP metodą;
   Komisijai – pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, ateityje siekiant sutelkti finansinę paramą tik tų sektorių VPSP projektams, kurie, Komisijos nuomone, yra strategiškai labai svarbūs ir kuriuose ta parama būtų suderinama su ilgalaikiais įsipareigojimais pagal VPSP sutartis (pavyzdžiui, TEN-T pagrindinio tinklo sektoriaus projektams);

111.  siekiant sumažinti riziką, jog renkantis VPSP grindžiamą finansavimo metodą gali būti laikomasi šališko požiūrio, taip pat siekiant toliau didinti skaidrumą ir užtikrinti veiksmingą VPSP projektų rėmimą Sąjungos lėšomis, rekomenduoja:

   Komisijai susieti Sąjungos paramą su VPSP projektais įsitikinus, kad VPSP galimybės pasirinkimas buvo pagrįstas ekonominiu naudingumu, o ne netinkamai veikiamas svarstymų, susijusių su biudžeto suvaržymais ar jų statistiniu vertinimu;
   valstybėms narėms – didinti skaidrumą reguliariai skelbiant VPSP projektų sąrašus, įskaitant išsamius ir prasmingus duomenis apie finansuotą turtą, taip pat su šiais projektais susijusius būsimus įsipareigojimus bei informaciją apie tai, ar šie projektai yra įtraukti į balansą, ir užtikrinti konfidencialių ir neskelbtinų komercinių duomenų apsaugą;
   Komisijai – įvertinti projektų, finansuojamų kartu naudojant Sąjungos lėšas, papildomą sudėtingumą, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų siekiant supaprastinti atitinkamas Sąjungos programų taisykles ir procedūras;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2018 „Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas“

112.  prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įdiegtų pagrindines kontrolės priemones ir ištaisytų išmokas pagal bazinės išmokos sistemą ten, kur vertei daromas didžiulis poveikis dėl atitinkamų taisyklių netaikymo arba dėl to, kad nėra naujausios informacijos apie žemės naudojimą;

113.  ragina Komisiją:

   apžvelgti ir įvertinti įvairių savo sistemų, naudojamų informacijai valstybėms narėms skleisti, veiksmingumą, kad jos kuo nuosekliau aiškintų ir taikytų bazinės išmokos sistemos teisinį pagrindą;
   įvertinti, kaip galimi būsimi teisės aktai galėtų sudaryti jai galimybes užtikrinti, kad valstybės narės perduotų pagrindinę informaciją apie tiesioginės paramos sistemų įgyvendinimą;
   paaiškinti atitinkamus Komisijos ir sertifikavimo įstaigų vaidmenis tikrinant, ar esama veiksmingų pagrindinių kontrolės priemonių ir ar centriniu lygmeniu vykdomas išmokų pagal bazinės išmokos sistemą apskaičiavimas;

114.  ragina Komisiją prieš teikiant bet kokį pasiūlymą dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos struktūros įvertinti visų grupių ūkininkų pajamų padėtį ir išanalizuoti, kokios pajamų paramos jiems reikia, atsižvelgiant į dabartinį Sąjungos ir nacionalinės paramos skirstymą, žemės ploto žemės ūkio potencialą, plotų, daugiausia skirtų žemės ūkio gamybai arba priežiūrai, skirtumus, ūkininkavimo išlaidas ir perspektyvumą, pajamas iš maisto ir kitos žemės ūkio gamybos, taip pat iš su žemės ūkiu nesusijusių šaltinių, ūkių veiksmingumo ir konkurencingumo veiksnius ir ūkininkų teikiamų viešųjų gėrybių vertę. Komisija siūlomas priemones nuo pat pradžių turėtų sieti su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriuo būtų galima palyginti paramos veiksmingumą;

XVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2018 „Nauji būdai finansuoti kaimo plėtros projektus: paprastesni, bet neorientuoti į rezultatus“

115.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria daugeliui joje pateiktų pastabų ir rekomendacijų;

116.  apgailestauja dėl to, kad naujasis supaprastintas išlaidų apmokėjimas yra naudojamas tik nedidelei kaimo plėtros išlaidų daliai ir kad jis nedidina šio finansavimo šaltinio potencialo, nors supaprastinimas turėtų būti galimybė paskatinti paramos gavėjus imtis projektų;

117.  apgailestauja dėl to, kad esama labai nedaug rodiklių, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar šios priemonės tikslai buvo pasiekti, ar ne;

118.  ragina valstybes nares, paramos gavėjus ir jų asociacijas pasinaudoti visomis šios supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemos teikiamomis galimybėmis kaimo plėtros srityje;

119.  primena, kad supaprastinimas turi sudaryti sąlygas užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, o atsakomybė už jį turi būti aiškiai apibrėžta;

120.  primena, kad supaprastinimas turi būti naudingas ir valdžios institucijoms, ir projektų rengėjams;

XVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2018 „Plačiajuostis ryšys ES valstybėse narėse – nepaisant pažangos, bus pasiekti ne visi strategijos „Europa 2020“ tikslai“

121.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pateikia savo pastabas;

122.  pritaria Komisijos siekiui investuoti į būsimą skaitmeninę transformaciją, kaip matyti iš pasiūlymo dėl 2021–2027 m. DFP;

123.  pripažįsta reikšmingą Komisijos teisėkūros iniciatyvą skaitmeninimo srityje ir atkreipia dėmesį į tokias iniciatyvas kaip „WiFi4E“, kuriomis remiamas naujausios modernios belaidžio interneto ryšio įrangos įrengimas bendruomenių centruose;

124.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas pagerinti plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje Sąjungoje, tačiau apgailestauja dėl to, kad daugelis kaimo vietovių vis dar neturi plačiajuosčio ryšio;

125.  pripažįsta Komisijos pastangas labai padidinti plačiajuosčiam ryšiui remti reikalingus finansavimo šaltinius ir juos įvairinti; primena, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Sąjunga investavo į šią sritį 2,74 mlrd. EUR, o per dabar galiojantį programavimo laikotarpį šios Sąjungos investicijos siekia 15 mlrd. EUR, taigi lėšų padidėjo daugiau nei penkis kartus;

126.  yra įsitikinęs, kad didelės spartos interneto ryšys yra būtinas bendrosios skaitmeninės rinkos elementas ir todėl gali suteikti valstybėms narėms konkurencinį pranašumą ekonomikos, socialiniais ir švietimo klausimais; gera interneto sparta ir galimybės juo naudotis yra būtinos mūsų gyvenimui, verslui ir nacionalinėms vyriausybėms;

127.  pabrėžia, kad investicijos į plačiajuostį ryšį padės skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo ir izoliuotose vietovėse; siekiant sukurti vientisą bendrąją rinką, kaimo ir atokesnėse vietovėse turėtų būti sudarytos galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

128.  todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl persvarstytų Sąjungos telekomunikacijų taisyklių siekiant paskatinti investicijas, visų pirma ekonomiškai mažiau perspektyviose teritorijose, kuriose mažas gyventojų tankumas, arba kaimo vietovėse;

129.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad valstybės narės turėtų parengti persvarstytus planus laikotarpiui po 2020 m.;

130.  todėl ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad ne tik strategijos „Europa 2020“ tikslai dėl plačiajuosčio ryšio, bet ir Komisijos strategijos „Gigabitinė visuomenė 2025“ tikslai būtų įgyvendinti tinkamu laiku; visose miestų teritorijose ir visose pagrindinėse sausumos transporto magistralėse turi būti užtikrinama nepertraukiama 5G ryšio aprėptis, taip pat internetinio ryšio tinklų, galinčių užtikrinti bent 100 Mbps duomenų perdavimo spartą, kurią būtų galima greitai padidinti mažiausiai iki 1 Gbps, prieinamumas visiems Europos namų ūkiams, MVĮ ir vietos viešojo administravimo institucijoms tiek kaimų, tiek miestų teritorijose, ypač ištuštėjusiose ir retai apgyvendintose vietovėse;

131.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad valstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimus, kaip to reikalauja peržiūrėtas Sąjungos telekomunikacijų reglamentavimo pagrindas, kad jos galėtų operatoriams taikyti savo rekomendacijas ir teisių gynimo priemones (įskaitant baudas už reikalavimų nevykdymą);

132.  mano, kad finansinę paramą plačiajuosčiam ryšiui turėtų sudaryti proporcingas dotacijų ir finansinių priemonių derinys, pagal kurį investicijos turėtų būti nukreipiamos vadovaujantis intervencijos logika ir atsižvelgiama į vietos bei rinkos realijas;

133.  yra įsitikinęs, kad parama plačiajuosčiam ryšiui naudojant finansines priemones daugiausia sutelkta ekonomiškai perspektyviuose regionuose ir gerai išplėtotose vietos rinkose; pažymi, kad dotacijos labiau tinkamos kaimo, kalnų ir atokioms vietovėms, kur privačios investicijos ir su finansinėmis priemonėmis susijusios operacijos savaime patiria didesnę riziką;

134.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija turėtų kaupti ir skleisti geriausios praktikos plačiajuosčio ryšio srityje pavyzdžius, o būtent susijusius su investicijų planavimu ir projektų įgyvendinimu;

135.  yra įsitikinęs, kad Komisija tęs išaiškinimą valstybėms narėms valstybės pagalbos taikymo plačiajuosčiam ryšiui srityje, ir palankiai vertina Komisijos ketinimą įtraukti tolesnę informaciją dėl 100 Mbps ir gigabitinės visuomenės tikslų;

XVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2018 „Radikalizacijos, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, problemos sprendimas: Komisija atsižvelgė į valstybių narių poreikius, tačiau buvo tam tikrų koordinavimo ir vertinimo trūkumų“

136.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

137.  ragina Komisiją ištirti, kaip galima supaprastinti veiksmų, kuriais sprendžiama radikalizacijos problema, valdymą, pavyzdžiui, sujungiant daugelį fondų, kuriais šie veiksmai grindžiami, arba sutelkiant valdymą, kurį šiuo metu vykdo aštuoni generaliniai direktoratai, taip pat Europolas, Eurojustas ir valstybės narės, siekiant pagerinti koordinavimą ir padidinti veiksmingumą;

138.  pripažįsta, kad rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas gali būti itin sudėtingas veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią radikalizacijai, atvejais, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad rodikliai, susiję su, pavyzdžiui, posėdžiuose dalyvaujančių ekspertų skaičiumi, nėra pakankami siekiant įvertinti veiklos rezultatus; ragina Komisiją išnagrinėti, visų pirma, kodėl valstybėse narėse gerokai skiriasi dalyvavimas jos veikloje, ir daugiausia dėmesio skirti tai veiklai, kuri yra svarbi daugumai valstybių narių;

139.  ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, susijusius su Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės radikalizacijos klausimais tarpine ataskaita, kai jie susiję su diskusijomis su valstybėmis narėmis dėl to, kaip geriau įvertinti atitinkamas programas ir priemones;

140.  pripažįsta, kad norint užkirsti kelią radikalizacijai dažnai reikia išsamių žinių apie padėtį vietos lygiu, t. y. kaimyninėse šalyse, ir kad šios rūšies informacijos negalima apibendrinti, nes kiekvienai kaimyninei šaliai iškyla savi iššūkiai ir galimybės; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį atlieka vietos švietimo įstaigos, vietos socialinės ir labdaros organizacijos ir vietos valdžios institucijos, įskaitant į konkrečią vietovę paskirtus policijos pareigūnus; ragina Komisiją ir valstybes nares į tai atsižvelgti keičiantis gerąja patirtimi ir išvengti stereotipų ar apibendrinimų;

141.  pabrėžia, kad Komisijos veiklos veiksmingumas ir efektyvumas padedant valstybėms narėms užkirsti kelią radikalizacijai yra didžiausias, kai ji susijusi su tarpvalstybiniais atvejais, visų pirma tada, kai ji susijusi su per internetą pateikta informacija; pritaria tam, kad būtų taikoma Europolo Europos Sąjungos internetinės informacijos žymėjimo padalinio (EU IRU) konfliktų sureguliavimo procedūra, ir sprendimui EU IRU dėmesį sutelkti į propagandą internete, kuria teroristai siekia pasinaudoti, kad pritrauktų kuo daugiau pasekėjų; ragina Komisiją pagerinti savo metodus, skirtus ES IRU sėkmei įvertinti, išnagrinėjant, kiek teroristinio turinio pašalino interneto bendrovės vien tik EU IRU prašymu, jo taip pat nepažymint nacionaliniams internetinės informacijos žymėjimo padaliniams, pilietinei visuomenei arba pačioms interneto bendrovėms, taip pat kuriant metodus, kaip parodyti veiksmingumą pagal tai, kiek teroristinės propagandos internete išlieka, pavyzdžiui, dėl to, kad pašalinta propaganda yra tiesiog iš naujo įkeliama arba perkeliama į kitas platformas;

XIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2018 „ES cheminiai, biologiniai, radiologiniai ir branduoliniai kompetencijos centrai: reikalinga didesnė pažanga“

142.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai, Komisija ir EIVT sutaria dėl daugumos rekomendacijų;

143.  ragina Komisiją ir EIVT atlikti bendrą Sąjungos analizę, kurios metu būtų nustatomos išorės cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (ChBRB) grėsmės Sąjungai, kad būtų visapusiškai susieti vidaus ir išorės veiksmai;

144.  ragina Komisiją į poreikių vertinimus ir nacionalines veiksmų planų metodikas įtraukti sisteminės rizikos vertinimus ir greitai reaguoti į visus šalių partnerių prašymus suteikti pagalbą užbaigiant jų poreikių vertinimus ir nacionalinius veiksmų planus;

145.  ragina Komisiją padidinti regioninės veiklos, kaip antai pratybų vietoje ir praktinių užsiėmimų, apimtį;

146.  ragina Komisiją ir EIVT paskirtiems ryšių punktams ir (arba) ilgalaikiams regioninio bendradarbiavimo priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, (IcSP) pareigūnams visose Sąjungos delegacijose priskirti ChBRB užduotis ir įtraukti ChBRB įgyvendinant politiką ir vykdant dialogą saugumo ir politikos klausimais;

147.  ragina Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo GD (DEVO) ir EIVT dirbti išvien su kitais svarbiais Komisijos generaliniais direktoratais, ypač su Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR) GD bei kitais paramos teikėjais, siekiant nustatyti galimas sinergijas ir turimus finansavimo šaltinius, kurie galėtų būti geriau panaudojami ChBRB veiklai remti;

148.  ragina Komisiją bendrą iniciatyvos tikslą išreikšti konkretesniais tikslais, kurie galėtų būti panaudojami projektų lygmeniu, sudarant sąlygas rezultatus vertinti projekto lygmeniu, taip pat nacionaliniu, regioniniu ir visos iniciatyvos lygmenimis;

149.  ragina Komisiją taip pat nustatyti rezultatų ir poveikio rodiklius, leidžiančius įvertinti iniciatyvos veiksmingumą atsižvelgiant į nustatytus tikslus;

150.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos interneto portale būtų pateikta visa svarbi informacija nustatant tinkamus prieigos leidimo lygius ir užtikrinti, kad per ChBRB portalą būtų galima susipažinti su geriausios praktikos pavyzdžiais ir gairėmis;

XX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2018 „Vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje: tik nedidelė ir lėta pažanga“

151.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimo Nigeryje ir Malyje ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

152.  pirmiausia atkreipia dėmesį į visų suinteresuotųjų subjektų, dalyvavusių vykdant šias dvi Sąjungos misijas, ir in situ dislokuotų darbuotojų pastangas struktūriškai ir tvariai stiprinti institucinius gebėjimus Malio ir Nigerio vidaus saugumo srityje tokiomis regiono geopolitinėmis sąlygomis, kurios, atsižvelgiant į įvairią patiriamą grėsmę, iš esmės yra itin sunkios ir pavojingos;

153.  apgailestauja dėl to, kad prieš dislokavimą misijų darbuotojai nedalyvavo mokymuose ir negavo paramos, kad galėtų susipažinti su vietoje vykdomomis procedūromis ir projektais; mano, kad dėl šio mokymų trūkumo akivaizdžiai vėluota įgyvendinti operacijas;

154.  mano, kad EIVT ir Komisija ypatingą dėmesį nuolat turėtų skirti paramos funkcijoms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiai, veiksmingai ir nuosekliai vykdyti BSGP misijas, prieš dislokuojant visus darbuotojus surengti mokymus apie Sąjungos procedūras ir politiką ir parengti išsamias gaires dėl veiklos užduočių (poreikių vertinimo, užduočių planavimo bei stebėsenos ir ataskaitų teikimo); be to, mano, kad patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes BSGP misijas, taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant padidinti dislokuotų misijų veiklos efektyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas perduoti žinias ir užtikrinti skirtingų misijų sąveiką;

155.  apgailestauja dėl to, kad darbuotojų saugumui Nigeryje iškilo grėsmė, nes šešis mėnesius jie buvo priversti gyventi ir dirbti viešbutyje netaikant specialių apsaugos priemonių;

156.  pabrėžia, kad saugi darbo aplinka yra būtina siekiant veiksmingai įgyvendinti operacijas ir įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus; ragina EIVT ir Komisiją išlaikyti pakankamą su saugumu susijusių išlaidų lygį misijų biudžete, kad būtų galima kuo veiksmingiau įgyvendinti misijų įgaliojimus;

157.  be to, dar kartą pabrėžia, kad būtina veiksmingai naudotis visais būsimoms BSGP misijoms tinkamais finansavimo kanalais, t. y. priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, Europos plėtros fondu, Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu ir humanitarine pagalba, siekiant įgyvendinti politinius misijų tikslus ir užtikrinti patikimą finansų valdymą;

158.  ragina EIVT bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad šiuo metu vykdomose ir būsimose BSGP misijose dalyvautų pakankamai darbuotojų, kad būtų galima sparčiai veikti išnaudojant beveik visus leidžiamus pajėgumus (arba atsižvelgiant į bendrą laisvų darbo vietų skaičių) ir, jei įmanoma, misijų įgaliojimų trukmę atitinkančiu laikotarpiu;

159.  pabrėžia, kad dėl nepakankamai efektyvios šių dviejų misijų veiklos kilo didelių sunkumų siekiant tinkamai įgyvendinti Sąjungos veiksmus; apgailestauja, kad prireikė 18 mėnesių, kad BSGP misijai Nigeryje būtų suteiktas juridinio subjekto statusas;

160.  mano, kad Taryba ir Komisija turėtų kuo skubiau užtikrinti būsimų BSGP misijų teisinį subjektiškumą ir skirti joms reikalingą biudžetą;

161.  ragina EIVT ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti viešųjų pirkimų ir žmogiškųjų išteklių valdymo procedūroms, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų BSGP veiklos poreikius; pažymi, kad įgyvendinant operacijas buvo juntama viešųjų pirkimų procedūrų sukelta našta, todėl nepasiekti numatyti rezultatai;

162.  atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sunku užpildyti laisvas darbo vietas; primena, kad darbo vietų užimtumo rodiklis Nigeryje siekė 72 proc., o Malyje – 77 proc.; ragina EIVT ir Komisiją siūlyti ilgesnes valstybių narių darbuotojų komandiruotes misijų vykdymo tikslais, aktyviau samdyti sutartininkus ir skelbti kvietimus dėl dalyvavimo, kurie galėtų būti naudojami siekiant sudaryti galimų darbuotojų rezervo sąrašus ir taip paspartinti įdarbinimą, kai atsiranda laisvų darbo vietų;

163.  ragina EIVT, siekiant padidinti BSGP misijų rezultatų tvarumą, užtikrinti, kad planuojant visų misijų veiksmų įgyvendinimą būtų atsižvelgta į tvarumo aspektus, šiuo tikslu sistemingai vertinant vietos poreikius ir gebėjimą pasiekti tvarius rezultatus vietos mastu;

164.  ragina EIVT stiprinti misijose įgyvendintų veiksmų (mokymų, konsultacijų ar įrangos tiekimo) stebėseną, atliekant reguliarius vertinimus, grindžiamus rodikliais, gautais rezultatais ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų atsakomybės lygiu;

165.  ragina EIVT ir Komisiją veiksmingiau koordinuoti BSGP misijas su kitomis Sąjungos pastangomis regionų lygmeniu (pavyzdžiui, su integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje (EUBAM Libya) ir Sahelio penketuku), dvišalėmis misijomis ir tarptautinėmis pastangomis, kuriomis siekiama panašių tikslų; todėl ragina Sąjungą ir jos valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti ir užtikrinti geresnį koordinavimą, sudarant palankesnes sąlygas sąveikai;

166.  prašo EIVT ir Komisijos užtikrinti, kad BSGP misijos būtų užbaigtos ir atitinkamas turtas būtų likviduotas geriausiomis sąlygomis; šiuo atžvilgiu mano, kad EIVT ir Komisija turėtų parengti bendrą išsamią pasitraukimo strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžti vaidmenys ir atsakomybės sritys užbaigiant BSGP misijas, taip sumažinant konkrečią riziką, neatsiejamą nuo misijos užbaigimo proceso;

167.  apskritai tvirtina, kad būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą jų užsienio politikos ir saugumo srityse, siekiant sukurti masto ekonomiją ir sumažinti sąnaudas; pažymi, kad itin svarbu valstybėms narėms suteikti galimybę ryžtingai spręsti bendras saugumo ir migracijos srautų valdymo problemas laikotarpiu, kai šių uždavinių akivaizdžiai daugėja ir šie klausimai kaip niekada opūs;

XXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2018 „ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema“

168.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms pastaboms ir rekomendacijoms;

169.  pažymi, kad su Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros susijusi stebėsena 2018 m. bus pradėta netrukus, o aukšto lygio tarpinstitucinis susitikimas įvyks metų pabaigoje;

170.  pažymi, kad Audito Rūmai pateikė labai nuodugnų ir išsamų tyrimą (pvz., geras imties dydis), ir tai galėtų būti pavyzdys atliekant tolimesnes analizes kitose Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros srityse; taip pat pažymi, kad reikėtų apsvarstyti papildomų veiklos rodiklių, skirtų Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros įgyvendinimui stebėti, sukūrimo galimybę;

171.  mano, kad aktyvus Audito Rūmų įsitraukimas ir dalyvavimas bus naudingas, nes bus sustiprinta Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros vykdymo stebėsena; mano, kad aktyvesnis naudojimasis Audito Rūmų informaciniais dokumentais taip pat gali padėti pasiekti minėtą tikslą;

172.  pažymi, kad bendro tarpinstitucinio stebėsenos ir persvarstymo sąlygų vadovo, kuriame išdėstytos gairės ir formulavimo nuostatos, rengimas galėtų būti pagerintas vykdant teisėkūros kontrolę, jei dėl to neapribojamos teisėkūros institucijų galimybės laisvai priimti politinį sprendimą;

173.  pažymi, kad ateityje atliekant Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros peržiūrą būtų galima apsvarstyti bendrąsias ex post peržiūros gaires;

174.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nustatyti sistemą, pagal kurią valstybės narės turėtų Komisijai pateikti informaciją apie Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę;

XXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2018 „Komisijos ir valstybių narių veiksmais 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pavyko išspręsti menko lėšų panaudojimo problemą, bet nepakankamai dėmesio skirta rezultatams“

175.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir naudingą ankstesnių ir dabartinių programavimo laikotarpių palyginimą, daugiausia dėmesio skiriant numatomiems būsimiems iššūkiams, kurie gali kilti valstybėms narėms bei Komisijai ir kurie yra susiję su tinkamu ir į rezultatus orientuotu sanglaudos politikos fondų panaudojimu;

176.  laiko nepatenkinamu Komisijos atsakymą dėl rekomendacijos parengti tvarkaraštį su svarbiausiomis teisės aktų priėmimo datomis, kad veiksmų programos įgyvendinimas būtų pradėtas laiku; ir prašo Komisijos pateikti konkretų pasiūlymą, pagrįstą laikotarpio, reikalingo norint laiku įgyvendinti programas, įvertinimu;

177.  pritaria Audito Rūmų pozicijai, kad, nors lėšų panaudojimas yra svarbus siekiant politikos tikslų, tai nėra tikslas pats savaime, o greičiau būdas siekti rezultatų, atitinkančių sanglaudos politikos tikslus; yra tvirtai įsitikinęs, kad ekonominė nauda vertinama ne vien pagal tai, kiek pinigų išleista, bet ir pagal tai, kokių rezultatų pasiekta panaudojus išteklius;

178.  yra labai susirūpinęs dėl to, jog Komisija, regis, neįvertina rizikos, apie kurią perspėja ir Audito Rūmai, kad vėlavimai vykdant 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą gali būti didesni negu 2007–2013 m. laikotarpiu, o dėl to atsiranda didelis spaudimas kuo greičiau tinkamai panaudoti lėšas programavimo laikotarpio pabaigoje ir didėja rizika nepakankamai atsižvelgti į ekonominį naudingumą ir rezultatų įgyvendinimą;

179.  yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija neatsižvelgia į riziką, kurią taip pat nurodė Audito Rūmai, dėl visiškai nepriimtino lėšų panaudojimo lygio programavimo laikotarpio viduryje, kuris yra du kartus žemesnis, palyginti su tuo pačiu praeito programavimo laikotarpio etapu, taip pat dėl spaudimo panaudoti lėšas, atsirandančio dėl to, kad einamojo laikotarpio pradžia sutampa su pirmaisiais kito programavimo laikotarpio įgyvendinimo metais;

180.  prašo Komisijos pateikti prognozę ir vertinimą dėl kiekvienos valstybės narės susikaupusių įsipareigojimų, kurie gali likti laiku nepanaudoti iki laikotarpio pabaigos, ir pasiūlyti priemonių, siekiant padėti valstybėms narėms sušvelninti galimą neigiamą nepakankamo skirtų lėšų panaudojimo poveikį;

181.  prašo Komisijos užtikrinti, kad priemonės, kurių bus imtasi siekiant išvengti valstybių narių automatinio įsipareigojimų panaikinimo, atitiktų veiksmų programų ir projektų tikslus ir rezultatus, taip pat kad būtų įgyvendinta tinkama pakeistų veiksmų programų stebėsena ir informavimas apie jas;

182.  ragina Komisiją savo iniciatyva naudoti turimus techninės pagalbos išteklius ir aktyviai padėti valstybėms narėms paspartinti į rezultatus orientuotą sanglaudos politikos fondų panaudojimą;

183.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis sanglaudos politikos tikslas yra remti ekonominę ir socialinę sanglaudą tarp skirtingų Sąjungos regionų bei valstybių ir prisidėti mažinant skirtumus ir nelygybę juose; pabrėžia, kad tai turi būti pagrindinis principas valstybėms narėms, Komisijai ir visiems susijusiems suinteresuotiems subjektams įsisavinant ir naudojant Sąjungos lėšas;

XXIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2018 „Ar įgyvendintas pagrindinis prevencinės Stabilumo ir augimo pakto dalies tikslas?“

184.  mano, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2018 laiku pateikiama labai svarbi analizė, kurioje nagrinėjama, kaip Komisija įgyvendina nuostatas, reglamentuojančias Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį, siekiant pasiekti jos pagrindinį tikslą – kad valstybės narės sėkmingai siektų atitinkamų vidutinio laikotarpio tikslų, susijusių su biudžeto balansais;

XXIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2018 „Europos greitųjų traukinių tinklas dar ne tikrovė – tai tik padrikas neveiksmingas darinys“

185.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą;

186.  pritaria Audito Rūmų nuomonei ir remia jo išvadas;

187.  su džiaugsmu pažymi, kad Komisija įgyvendins Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas;

188.  pabrėžia, kad tikimybė pagerinti padėtį išlieka nedidelė, nebent valstybės narės parodytų politinę valią šią padėtį gerinti;

189.  todėl atkreipia dėmesį į svarbų Europos koordinatorių vaidmenį šioje srityje (TEN-T);

190.  primena Europos koordinatorių įgaliojimus, kurie apima:

   atitinkamo koridoriaus darbo plano parengimą (drauge su atitinkamomis valstybėmis narėmis) arba darbo plano horizontaliajam prioritetui parengimą;
   paramos darbo plano įgyvendinimui teikimą ir jo stebėjimą; prireikus, sunkumų nustatymą ir tinkamiausių taisomųjų priemonių paieškas;
   reguliarias konsultacijas su koridorių forumu (konsultaciniu organu, suburiančiu valstybes nares ir įvairius suinteresuotuosius subjektus);
   rekomendacijų teikimą tokiose srityse, kaip transporto plėtra šalia koridorių arba naudojimasis finansavimo šaltiniais;
   kasmetinį ataskaitų apie pasiektą pažangą teikimą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamoms valstybėms narėms;

191.  primygtinai pabrėžia, kad tarpvalstybiniais projektais, finansuojamais iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, taip pat iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriama Europos pridėtinė vertė; pažymi, kad būtina ir toliau naudotis šiais finansavimo mechanizmais, siekiant įveikti politinius ir infrastruktūros iššūkius, taip pat paspartinti Sąjungos regionų teritorinę bei socialinę ir ekonominę sanglaudą pasitelkiant greitųjų geležinkelių jungtis;

192.  primena Komisijai, kad, be prieinamo ir kokybiško keleivių vežimo geležinkeliais, būtina skatinti krovinių vežimą geležinkeliais, nes jis naudingas ekonomikos, aplinkos, logistikos ir saugumo požiūriais;

XXV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2018 „Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams“

193.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

194.  pripažįsta, kad EIVT ir Komisija susiduria su labai sudėtingomis situacijomis Afrikoje, kurios būdingi politiniai ir veiklos iššūkiai bei suvaržymai daugelyje sričių, ypač susijusių su pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu, institucijų finansavimu ir trūkumais, politiniu ryžtu įsikišti į konfliktus, jų išvengti ir juos valdyti;

195.  žino apie atitinkamos institucinės sistemos sudėtingumą sprendžiant konfliktų prevencijos klausimus ir skatinant taiką bei saugumą kartu su Afrikos Sąjunga, Afrikos taikos priemone, subregioninėmis organizacijomis, regioninėmis ekonominėmis bendrijomis ir regioniniais konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo mechanizmais;

196.  susirūpinęs pažymi, kad Afrikos taikos ir saugumo struktūra (ATSS) nukenčia dėl didelės priklausomybės nuo išorinių finansinių išteklių (dėl valstybių narių nedidelių įmokų į Taikos fondą ir riboto papildomo finansavimo, kurį ATSS pritraukia iš alternatyvių finansų šaltinių);

197.  apgailestauja, kad dėl Afrikos atsakomybės ir finansinio tvarumo nebuvimo bei didelės priklausomybės nuo donorų ir tarptautinių partnerių atsiranda veiklos trūkumų, ypač susijusių su personalu, t. y. trūksta kvalifikuotų darbuotojų ar karinių ekspertų, veikiančių taikos ir saugumo Afrikos žemyne pagrindinių misijų srityje;

198.  mano, kad, nors Sąjungos parama ATSS yra nustatyta remiantis gairėse apibrėžta strategine programa, turi būti nuolat siekiama koordinuoti atitinkamus donorus;

199.  taip pat apgailestauja dėl to, kad Sąjungos parama daugiausia skiriama pagrindinėms veiklos sąnaudoms, kurioms neatliekamas ilgalaikis planavimas; pabrėžia, kad yra būtina atsisakyti Sąjungos finansuojamų ATSS rėmimo išlaidų ir remti aiškias ilgalaikes perspektyvas bei tikslus, prisidedančius prie Afrikos stabilumo ir, kalbant plačiau, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos partnerystės;

200.  primena, kad būtina remti gebėjimų stiprinimo planą, Afrikos Sąjungos ir subregioninių organizacijų veiklos gebėjimus ir geresnę koordinavimo programą tarp visų dalyvių atsižvelgiant į kuo geresnės Sąjungos paramos veiklų ir rezultatų darnos optimizavimą ilgesniu laikotarpiu;

201.  išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl stebėsenos sistemų spragų atsižvelgiant į jų pajėgumą pateikti atitinkamus duomenis apie veiklos rezultatus; prašo Komisiją pagerinti vertinimo sistemos veiklos pajėgumą ir rezultatus, siekiant aiškiai parodyti, kad Sąjungos įmokos daugiausia gali būti susietos su apčiuopiamu ir teigiamu poveikiu taikai ir saugumui vietoje;

202.  kaip vieną iš pagrindinių principų nurodo, kad, norint rinkti duomenis ir rodiklius bei atlikti jų analizę veiklos, rezultatų, konkrečių tikslų ir strateginių tikslų lygmenyse, siekiant įvertinti realų patvirtintų ATSS veiksmų gairių įgyvendinimą, jų tinkamumą ir tvarumą, reikia sukurti stebėsenos sistemą;

203.  kviečia Komisijos tarnybas surengti rezultatų stebėsenos misiją ir kuo skubiau pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu;

XXVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2018 „ERPF ir ESF projektų 2014–2020 m. laikotarpiu atranka ir stebėjimas daugeliu bruožų vis dar labiausiai orientuoti į išdirbius“

204.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

205.  yra susirūpinęs dėl to, kad toks žemas įgyvendinimo lygis įpusėjus dabartiniam programavimo laikotarpiui kelia pavojų, jog nebus pasiekta rezultatų, kurių labiausiai reikia ERPF ir ESF remiamose srityse, ir atitinkamai vėluojama užtikrinti numatytą Sąjungos biudžeto investicijų poveikį siekiant sanglaudos ir regioninių skirtumų mažėjimo;

206.  todėl ragina Komisiją padėti valstybėms narėms paspartinti ESI fondų lėšų įsisavinimą ir stiprinti ESI fondų stebėseną ir veiklos rezultatų analizę, siekiant užtikrinti, kad šios lėšos padėtų siekti sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslų;

207.  primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išspręstos nustatytos dabartinio ESI fondų veiklos rezultatų plano problemos, ir pasinaudoti 2014–2020 m. laikotarpiu įgyta patirtimi, siekiant pagerinti kito laikotarpio veiklos rezultatų planą ir užtikrinti aiškias rodiklių, stebėsenos ir pasiektų rezultatų vertinimo taisykles;

208.  ragina Komisiją užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą stebėsenos procesą ir teikti ataskaitas apie pereinamuoju laikotarpiu pasiektus rezultatus naujai Komisijos narių kolegijai, taip pat užtikrinti, kad į rezultatus orientuota ESI fondų veikla baigiantis programavimo laikotarpiui nebūtų susilpninta dėl paspartinto lėšų įsisavinimo;

209.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus, kad į jos teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą dėl programavimo laikotarpio po 2020 m. įtrauktas ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF bendrų rezultatų rodiklių sąrašas;

210.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pateiktuose teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymuose dėl ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF nėra nuostatų, pagal kurias leidžiama „veiksmus, nustatytus pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles“, kaip nustatyta Finansiniame reglamente pateiktose sąvokų „rezultatas“ ir „atliktas darbas“ apibrėžtyse, laikyti numatomais siektinais rezultatais, kurie atitinkamai bus vertinami pagal rezultatų rodiklius, laikantis šių fondų nuostatų;

211.  prašo Komisijos spręsti šią problemą ir užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio valstybėms narėms nustatant veiklos rezultatų planą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui;

212.  labai apgailestauja dėl to, kad Komisija nepristatė išsamaus Sąjungos politinės strategijos po 2020 m. pasiūlymo, kuriame būtų pateikti būsimos DFP tikslų orientyrai ir valstybėms narėms būtinos gairės, siekiant rezultatų, kurie prisidėtų prie bendrų Sąjungos prioritetų ir padėtų sukurti darnesnę ir glaudesnę Sąjungą;

XXVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2018 „Judumas pagal programą „Erasmus+“: milijonai dalyvių ir daugialypė Europos pridėtinė vertė, tačiau veiksmingumo vertinimas turi būti dar labiau pagerintas“

213.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadas dėl papildomų pagal programą „Erasmus+“ (2014–2020 m.) sukuriamų Europos pridėtinės vertės formų, kurios nebuvo numatytos pagal jos steigiamąjį teisinį pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Erasmus+“ vertinimo metodai ir rodikliai turėtų būti kuo labiau visuotiniai ir kokybiniai, atsižvelgiant į įvairialypį tokios rūšies ilgalaikių veiksmų poveikio pobūdį;

214.  pažymi, kad apibrėžtis „palankių sąlygų neturintys dalyviai ir (arba) mažiau galimybių turintys dalyviai“ šiuo metu nėra suderinta ir skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrą apibrėžtį būtų galima tiksliau įvertinti programos poveikį ir nustatyti tvirtesnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima padidinti programos aprėptį siekiant įtraukti tokius dalyvius, taip pat plėtoti teigiamus jų paramos veiksmus;

215.  palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl naujos programos „Erasmus“ (2021–2027 m.) į pagrindinį veiksmą Nr. 1 (PV1) pakartotinai įtrauktas pavienių moksleivių judumas;

216.  pripažįsta Internetinės kalbinės paramos (OLS) svarbą; mano, kad tokia priemonė turėtų būti prieinama visiems dalyviams ir pritaikyta prie jų specifinių poreikių, tuo pat metu ją turėtų papildyti kalbų kursai vietoje;

217.  palankiai vertina nustatytus supaprastintus finansavimo metodus (fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius); vis dėlto pripažįsta, kad reikia koreguoti ir reguliariai peržiūrėti dotacijos dydžius atsižvelgiant į priimančiosios šalies arba regiono gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas, kad mažiau galimybių turintiems dalyviams būtų užtikrinta sąžiningesnė prieiga prie programos „Erasmus“ teikiamų su pavienių asmenų judumu susijusių galimybių;

218.  mano, kad siekiant skatinti palankių sąlygų neturinčių ir mažiau galimybių turinčių pavienių dalyvių judumą, turėtų būti svarstoma galimybė pagal naujos programos „Erasmus“ pagrindinį veiksmą Nr. 1 teikti išankstinį finansavimą;

219.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint geriau skatinti doktorantų judumą, reikėtų užtikrinti daugiau lankstumo atsižvelgiant į dabar numatytą minimalų trijų mėnesių judumo laikotarpį;

220.  pripažįsta, kad studentų paskolų garantijų sistema nedavė lauktų rezultatų ir tai, kad ji neįtraukta į pasiūlymą dėl naujos programos „Erasmus“ (2021–2027 m.);

XXVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2018 „Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota“

221.  mano, kad siekiant imtis veiksmingesnių veiksmų, skirtų oro kokybei pagerinti, Komisija turėtų:

   dalytis geriausia valstybių narių, kurios savo oro kokybės planuose sėkmingai atspindėjo Aplinkos oro kokybės (AOK) direktyvos reikalavimus, praktika, įskaitant klausimais, pavyzdžiui, susijusiais su stebėjimui skirta informacija; dalytis tikslinėmis, biudžete numatytomis ir trumpalaikėmis priemonėmis, skirtomis pagerinti oro kokybę, ir planuojamu koncentracijos lygių sumažinimu tam tikrose vietose;
   aktyviai valdyti kiekvieną pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą, kad būtų sutrumpintas bylų nagrinėjimo arba jų perdavimo Europos Teisingumo Teismui terminas;
   padėti valstybėms narėms, kurios yra labiausiai paveiktos Sąjungos vidaus tarpvalstybinės oro taršos, bendradarbiaujant ir vykdant bendrą veiklą, taip pat įtraukiant atitinkamas priemones į jų oro kokybės planus;

222.  ragina Komisiją rengiant pasiūlymą teisės aktų leidėjui atsižvelgti į šiuos klausimus:

   apsvarstyti galimybę atnaujinti Sąjungos ribines ir tikslines vertes (kietųjų dalelių, SO2 ir O3 atveju), atsižvelgiant į naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas; sumažinti kartų, kai koncentracija gali viršyti standartus, skaičių (kietųjų dalelių, NO2, SO2 ir O3 atveju); ir nustatyti trumpalaikes ribines vertes kietųjų dalelių PM2,5 atveju ir įspėjamąsias ribas kietųjų dalelių atveju;
   patobulinti oro kokybės planus, ypač užtikrinant, kad jie būtų orientuoti į rezultatus; kasmet reikalauti pranešti apie jų įgyvendinimą; ir prireikus juos atnaujinti. Oro kokybės planų skaičius pagal oro kokybės zonas turėtų būti ribotas;
   patikslinti reikalavimus nustatant pramonės ir eismo matavimo stočių vietą, kad būtų galima geriau įvertinti didžiausią oro taršos poveikį gyventojams; nustatyti minimalų kiekvieno tipo matavimo stočių skaičių (eismo, pramonės ar foninio lygio);
   galimybę Komisijai reikalauti įrengti papildomus stebėjimo punktus, jei ji mano, kad yra būtina geriau išmatuoti oro taršą;
   paankstinant datą (šiuo metu tai yra n+1 metų rugsėjo 30 d.) bent iki n+1 metų birželio 30 d. pranešti patvirtintus duomenis ir aiškiai reikalauti valstybių narių (tikruoju laiku) teikti naujausius duomenis;
   parengti aiškias nuostatas, kuriomis būtų užtikrinamos piliečių teisės kreiptis į teismą;

223.  siekiant geriau integruoti oro kokybę į Sąjungos politikos sritis, prašo Komisijos įvertinti:

   kitas Sąjungos politikos sritis, kuriose yra elementų, kurie gali būti žalingi švariam orui, ir imtis veiksmų, siekiant geriau suderinti šias politikos sritis su oro kokybės tikslu;
   faktišką oro kokybės tikslų rėmimui skirto atitinkamo Sąjungos finansavimo naudojimą kovojant su oro tarša, ypač kietųjų dalelių, azoto oksidų ir sieros oksido atveju;

224.  siekiant pagerinti piliečiams teikiamos informacijos kokybę, ragina Komisiją:

   nustatyti ir apibendrinti, pasitelkiant sveikatos priežiūros specialistų pagalbą, svarbiausią informaciją, kad Komisija ir valstybių narių institucijos ją galėtų pateikti piliečiams (įskaitant poveikį sveikatai ir elgsenos rekomendacijas);
   remti valstybes nares pritaikant geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su komunikacija ir piliečių dalyvavimu sprendžiant su oro kokybe susijusius klausimus;
   kasmet skelbti oro kokybės zonų, kuriose pasiekta geriausia ir blogiausia pažanga, klasifikavimą ir dalytis geriausia patirtimi, taikoma sėkmingiausiose vietovėse;
   sukurti internetinę priemonę, kad piliečiai galėtų pranešti apie oro kokybės pažeidimus ir teikti grįžtamąją informaciją Komisijai klausimais, susijusiais su valstybių narių veiksmais dėl oro kokybės;
   remti valstybes nares kuriant patogias naudoti priemones, kad plačioji visuomenė galėtų naudotis informacija apie oro kokybę ir stebėjimą (pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų programėles ir (arba) socialinei žiniasklaidai skirtus puslapius);
   kartu su valstybėmis narėmis siekti susitarti dėl suderintų oro kokybės indeksų;

XXIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2018 „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos išteklių demonstravimas komerciniu lygmeniu ES: per pastarąjį dešimtmetį nepasiekta numatyta pažanga“

225.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos išteklių demonstravimas komerciniu lygmeniu ES: per pastarąjį dešimtmetį nepasiekta numatyta pažanga“ ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

226.  palankiai vertina plataus užmojo Sąjungos įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2030 m. – 40 proc., ir skirti bent 20 proc. savo biudžeto su klimato kaita susijusiems veiksmams 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu finansuoti;

227.  palankiai vertina Sąjungos siekį būti pasauline lydere atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje; mano, jog labai svarbu, kad Komisija nuolat pakankamai vadovautų ir rodytų ryžtą sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus, kad būtų sustiprintas jos tarptautinis patikimumas ir padidintas jos priemonių poveikis siekiant formuoti būsimą Sąjungos klimato politiką ir žaliąją diplomatiją;

228.  mano, kad reikia didesnės įvairių Sąjungos įstaigų, atitinkamų Komisijos tarnybų ir pramonės partnerių sąveikos, derinant jų pastangas ir taip siekiant sukurti palankią aplinką perėjimui prie inovatyvių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, pritaikant ir plėtojant investavimo sąlygas ir priemones;

229.  pabrėžia, kad vis dar reikia gerinti Komisijos klimato reikalų tarnybų koordinavimą, kad būtų ne tik laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, bet ir sudaromos sąlygos Sąjungai išlikti pirmaujančia klimato kaitos srities veikėja;

230.  pakartoja savo raginimą Komisijai aktyviau koordinuoti veiklą naujų technologijų ir aplinkosaugos inovacijų kūrimo srityje;

231.  nurodo, kad Komisijai ypač reikia labiau koordinuoti valstybių narių veiksmus, susijusius su klimato kaitos politika, kad būtų galima pasiekti tikslą bent 20 proc. Sąjungos biudžeto skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijoms ir klimato kaitai atspariai visuomenei kurti;

232.  apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms trūksta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų strategijų, dėl to ima vyrauti neapibrėžtumas, daroma žala investicijų sąlygoms, daromas neigiamas poveikis inovatyvių mažo anglies dioksido kiekio technologijų parodomųjų projektų finansiniam gyvybingumui ir pažangai ir suteikiamos tik ribotos galimybės susigrąžinti lėšas iš žlungančių projektų; ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviai dalyvauti siekiant anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų;

233.  apgailestauja dėl apskritai mažo finansuojamų projektų perspektyvumo ir tvarumo ir dėl to, kad trūksta apčiuopiamų projektų rezultatų panaudojimo;

234.  mano, kad siekiant rezultatų šioje srityje reikia tikslingesnių Sąjungos ir nacionalinio lygmens strategijų; ragina Komisiją siekiant šio tikslo parengti konkrečią bendrą strategiją, kuri apimtų konkrečių sričių veiksmų planus, kuriuose būtų pateikiami išsamūs vertinimai, nustatomos išsamios priemonės, vertinimo ir ataskaitų teikimo metodika ir veiklos rodikliai;

235.  ragina Komisiją apskritai padidinti skirtingų biudžeto sričių suderinamumą siekiant papildyti mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos kūrimo programas; apgailestauja dėl to, kad svarbiose Sąjungos biudžeto srityse konkretūs tikslai nenustatyti;

236.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, kad būtų sukurta palanki aplinka perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pritaikant investavimo sąlygas ir su lėšų panaudojimu susijusias sistemas ir priemones, kad būtų galima užtikrinti atnaujinimo ir modernizavimo procesą visuose pagrindiniuose atitinkamuose sektoriuose;

XXX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 25 „Potvynių direktyva: pažanga vertinant riziką, kartu planuojant ir tenkinant poreikį gerinti padėtį“

237.  ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir peržiūrint antro ir paskesnių etapų potvynių rizikos valdymo planus (PRVP) patikrinti, ar valstybės narės nustatė kiekybiškai įvertintus apibrėžto laikotarpio su potvyniais susijusių priemonių tikslus, sudarydamos sąlygas siekti pažangos, kuri bus vertinama pagal Potvynių direktyvą; ragina Komisiją gerosios patirties pavyzdžiais, susijusiais su tikslų nustatymu, dalytis su visomis valstybėmis narėmis;

238.  ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, antruoju Potvynių direktyvos įgyvendinimo etapu įvertinti ir pranešti, ar valstybės narės:

   apibrėžė finansavimo šaltinius, kad būtų patenkinti investicijų poreikiai, susiję su PRVP, ir būtų nustatytas įgyvendinimo terminas atsižvelgiant į turimas lėšas;
   tarptautiniuose upių baseinuose taikydamos apsaugos nuo potvynių priemones apsvarstė tarpvalstybinių investicijų galimybę;

239.  ragina Komisiją, jeigu prašoma skirti Sąjungos lėšų, vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir taikant bendro valdymo principą, bendrai finansuoti tik apsaugos nuo potvynių priemones, kurios būsimuose PRVP yra prioritetinės; prioritetus valstybės narės turėtų nustatyti remdamosi objektyviais ir svarbiais kriterijais, be kita ko:

   kokybiška sąnaudų ir naudos analize, kad užtikrintų investicijų ekonominį naudingumą, ir
   kai tinkama, atsižvelgdamos į projektų tarpvalstybinį poveikį;

240.  ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje, patikrinti ir užtikrinti valstybių narių PRVP siūlomos naujos potvynių infrastruktūros atitiktį Vandens pagrindų direktyvai;

241.  ragina Komisiją kaskart kai prašoma skirti Sąjungos lėšų, vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje, patikrinti, ar valstybės narės išanalizavo galimybę įgyvendinti svarbias žaliąsias priemones atskirai ar kartu su pilkosios infrastruktūros sprendimais;

242.  ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, patikrinti, ar į PRVP įtrauktos žinių ir klimato kaitos poveikio potvyniams modeliavimo tobulinimo priemonės;

243.  ragina Komisiją vykdant priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir peržiūrint Potvynių direktyvos įgyvendinimo antruoju etapu būtinus dokumentus, patikrinti, ar valstybės narės:

   įvertina ir modeliuoja klimato kaitos poveikį potvyniams atlikdamos analizes ir tyrimus;
   rengia tinkamas priemones, kad galėtų geriau išanalizuoti ir prognozuoti:
   a) lietaus poplūdžius, įskaitant staigius potvynius;
   b) jūros lygio kilimo sukeltus pakrančių potvynius;
   kai klimato kaitos poveikio neįmanoma kiekybiškai įvertinti, jeigu reikia, suplanuoja lanksčias apsaugos laipsnio koregavimo priemones;

244.  ragina Komisiją antruoju etapu peržiūrint PRVP patikrinti, ar valstybės narės suplanavo priemones, skirtas:

   visuomenei informuoti apie draudimo nuo potvynių rizikos naudą ir
   draudimo apsaugai didinti, pvz., viešajam ir privačiajam sektoriams bendradarbiaujant draudimo nuo potvynių srityje;

245.  ragina Komisiją vykdant Potvynių direktyvoje numatytą priežiūros funkciją:

   patikrinti, ar valstybės narės rėmėsi savo PRVP vertindamos, kiek tinkamai žemės paskirties planavimo taisyklės valstybėse narėse yra parengtos ir efektyviai taikomos teritorijose, kuriose kyla potvynio pavojus, ir
   dalytis gerąja patirtimi su valstybėmis narėmis ir teikti joms gaires;

XXXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?

246.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kuriomis įvertinamas muitinių informacinių technologijų sistemų įgyvendinimas;

247.  teigiamai vertina Audito Rūmų pristatytą padėties analizę ir išvadas;

248.  palankiai vertina rekomendacijas Komisijai, nukreiptas į muitinės procedūrų modernizavimą, kuris nepaprastai svarbus Sąjungos veikimui; teigiamai vertina požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Muitinė 2020“;

249.  pažymi, kad, nepaisant kai kurių papildomų paaiškinimų ir nepritarimo pastaboms, Komisija sutinka su visoms Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje išdėstytoms rekomendacijoms;

250.  nors kitai programai Komisija numato skirti 950 mln. EUR dabartinėmis kainomis ir Parlamente sutariama dėl šios sumos, būtina, kad įgyvendinimas būtų užtikrintas laiku, visa apimtimi ir laikantis finansinių ribų;

251.  reikia taikyti patikimą daugiametį strateginį planą, kuriame būtų išdėstyta strateginė nuoseklaus ir veiksmingo IT projektų valdymo programa ir gairės; šiame plane turi būti teisingai nurodyti tikslai, rodikliai, tvarkaraštis ir būtini finansiniai ištekliai;

252.  kadangi pradedant taikyti naująją DFP turėtų būti užtikrinama keleto programų, pvz., ES kovos su sukčiavimu programos, programų „Fiscalis“ ir „Muitinė“ bei Integruoto sienų valdymo fondo, sąveika, būtina atlikti poveikio vertinimą, susijusį su tuo, kaip neigiama galimo vėlavimo įgyvendinti vieną iš elementų įtaka atsilieptų visos sistemos veikimui;

253.  nepaprastai svarbu įgyvendinti į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymą, siekiant gerinti rezultatus ir užtikrinti, kad būtų pasiekti programos tikslai;

254.  nors valstybės narės nepanaudojo savo 20 proc. dalies surinkimo išlaidų, gautų iš muitų, muitinės IT sistemos įgyvendinimo išlaidoms padengti, komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui dėl nuosavų išteklių, kad surinkimo išlaidų procentinė dalis būtų sumažinta iki 10 proc.;

XXXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“

255.  siekiant planuoti būsimus gyvūnų gerovės srities veiksmus, ragina Komisiją:

   atlikti 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijos, ypač kiek tai susiję su gyvų gyvūnų gabenimu, vertinimą, siekiant nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekti tikslai ir ar yra taikomos jos paskelbtos rekomendacijos;
   apibrėžti bazinius ir tikslinius rodiklius, kad būtų galima išmatuoti ir palyginti valstybių narių atitikties laipsnį likusiose rizikos srityse, kurios buvo nustatytos vertinime;
   apsvarstyti, kaip galima atsižvelgti į pirmiau minėto vertinimo išvadas (pavyzdžiui, taikant naują strategiją arba veiksmų planą ir (arba) atliekant teisės aktų gyvūnų gerovės srityje peržiūrą), ir paskelbti savo vertinimo rezultatus;

256.  pritaria Audito Rūmų išvadai, jog Sąjungos veiksmai gyvūnų gerovės srityje padėjo užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų ir kad būtų remiami aukštesni standartai, kurių teigiamas poveikis gyvūnų gerovei yra akivaizdus, jei jie tinkamai įgyvendinami;

257.  siekiant geriau spręsti su rizikos sritimis susijusius klausimus ir dalytis gerąja patirtimi, Komisija turėtų:

   parengti vykdymo užtikrinimo strategiją, skirtą su Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) GD rekomendacijų tolesne priežiūra susijusias priemonėms sustiprinti, siekiant sumažinti laiką, kurio reikia pradėti tinkamiems veiksmams, atsižvelgiant į jos po auditų pateiktas rekomendacijas, ir užtikrinti teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, ypač tais atvejais, kai jos galiojo jau ilgą laiką;
   kartu su valstybėmis narėmis nustatyti, kaip Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemoje (TRACES) pateiktos priemonės gali padėti rengti gyvų gyvūnų vežimo inspektavimams skirtą rizikos analizę, ir išplatinti rekomendacijas dėl šių priemonių naudojimo;

258.  kad sustiprintų ryšius tarp kompleksinio paramos susiejimo sistemos ir gyvūnų gerovės, Komisija turėtų:

   atlikdama savo atitikties auditus dėl kompleksinio paramos susiejimo, įvertinti valstybių narių ataskaitų apie neatitikimus, kurie buvo nustatyti per tos pačios kontrolės institucijos, kuri vykdo ir kompleksinio paramos susiejimo patikras, oficialius inspektavimus, išsamumą, pavyzdžiui, atliekant kryžminį oficialių inspektavimų rezultatų ir paramos gavėjų, kuriems taikomas kompleksinis paramos susiejimas, duomenų bazės patikrinimą;
   remiantis ankstesniais veiksmais, toliau dalytis geriausia patirtimi kompleksinio paramos susiejimo srityje ir pranešti valstybėms narėms apie su atitiktimi susijusius nustatytus faktus, kuriais grindžiami sprendimai skirti finansinius pataisymus, turint galvoje negriežtas su gyvūnų gerove susijusias sankcijų skyrimo sistemas;

259.  kad būtų skatinamas veiksmingas kaimo plėtros paramos gyvūnų gerovei naudojimas, Komisija turėtų:

   tvirtindama esamų kaimo plėtros programų pakeitimus bei tvirtindama kaimo plėtros programavimo laikotarpio po 2020 m. naujus programavimo dokumentus, pateikti pastabų valstybėms narėms dėl gyvūnų gerovės priemonės naudojimo sektoriuose, kuriuose esama įrodymų dėl plačiai paplitusių neatitikimų (kaip antai kiaulių uodegų trumpinimas), ir patikrinti, ar nėra galimo dubliavimosi su privačiomis schemomis, apimančiomis panašius įsipareigojimus;
   paskatinti valstybių narių keitimąsi gerąja praktika, susijusia su papildomais, savanoriškais gyvūnų gerovės priemonės rezultatų ir poveikio rodikliais pagal bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą, kuri bus sukurta programavimo laikotarpiu po 2020 m.;
   programavimo laikotarpiu po 2020 m. teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl naudojimosi kitomis kaimo plėtros priemonėmis, kuriomis būtų remiami aukštesni gyvūnų gerovės standartai, siekiant suteikti ūkininkams daugiau paskatų gerinti gyvūnų gerovę;

o
o   o

260.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 51, 2017 2 28.
(2) OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3) OL C 357, 2018 10 4, p. 1.
(4) OL C 357, 2018 10 4, p. 9.
(5) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2019)0242.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 28 d.Teisinis pranešimas