Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2210(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0140/2019

Pateikti tekstai :

A8-0140/2019

Debatai :

PV 26/03/2019 - 12
CRE 26/03/2019 - 12

Balsavimas :

PV 26/03/2019 - 13.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0254

Priimti tekstai
PDF 187kWORD 49k
Antradienis, 2019 m. kovo 26 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
P8_TA-PROV(2019)0254A8-0140/2019

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos Sąjungos agentūrų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas: veikla, finansų valdymas ir kontrolė“ (2018/2210(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)0545),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų metinę ataskaitą(1) dėl agentūrų 2017 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalį ir į 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(3), ypač į jo 68 ir 70 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(4), ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0140/2019),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 70 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimų pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo V skirsnį;

B.  kadangi Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais rekomendacijoms 2018 m. sausio 18 d. pritarė Pirmininkų sueiga; primena 6 rekomendacijas, pateiktas jai vykdant savo įgaliojimus, visų pirma rekomendacijas, susijusias su darbuotojų skaičiaus mažinimo 5 % tikslu, naujų užduočių tvarkymu, reguliariu agentūrų vertinimu, dalijimusi paslaugomis, ne vienoje vietoje įsikūrusių agentūrų ir iš mokesčių finansuojamų agentūrų vertinimu;

C.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų efektyvumą, veiksmingumą, ekonomiškumą ir atskaitomybę ir įgyvendinti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinti gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pabrėžia, kad agentūros yra labai matomos valstybėse narėse ir daro didelę įtaką formuojant politiką ir priimant sprendimus bei įgyvendinant programas tokiose Europos piliečiams gyvybiškai svarbiose srityse kaip saugumas, sauga, sveikata, moksliniai tyrimai, ekonominiai reikalai, aplinkos apsauga, lyčių lygybė, energetika, transportas, laisvė ir teisingumas; dar kartą pabrėžia agentūrų atliekamų užduočių ir jų tiesioginio poveikio kasdieniam Sąjungos piliečių gyvenimui svarbą; taip pat dar kartą pabrėžia agentūrų, visų pirma reguliavimo agentūrų ir agentūrų, vykdančių nepriklausomo informacijos rinkimo funkciją, savarankiškumo svarbą; primena, kad agentūros buvo įsteigtos pirmiausia siekiant valdyti Sąjungos sistemas, palengvinti Europos bendrosios rinkos įgyvendinimą ir atlikti nepriklausomus techninius arba mokslinius vertinimus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina veiksmingus bendrus agentūrų veiklos rezultatus ir pažangą, padarytą užtikrinant Europos piliečiams didesnį jų matomumą;

2.  džiaugdamasis pažymi, kad, Europos Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl Sąjungos agentūrų 2017 finansinių metų pateiktais duomenimis, Audito Rūmai pateikė besąlyginę audito nuomonę dėl visų agentūrų finansinių ataskaitų patikimumo; be to, pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų finansinėse ataskaitose nurodytų pajamų teisėtumo ir tvarkingumo; pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų, išskyrus Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), finansinėse ataskaitose nurodytų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo; apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai paskelbė neigiamą nuomonę dėl EASO mokėjimų;

3.  pažymi, kad 32 decentralizuotų Sąjungos agentūrų 2017 m. biudžetą sudarė apie 2,35 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. maždaug 13,36 % daugiau, palyginti su 2016 m., ir 2,24 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų, t. y. 10,31 % daugiau nei 2016 m.; be to, pažymi, kad iš 2,24 mlrd. EUR maždaug 1,62 mlrd. EUR buvo skirta iš Sąjungos bendrojo biudžeto, t. y. 72,08 % viso agentūrų finansavimo 2017 m. (69,81 % 2016 m.); be to, pripažįsta, kad 627 mln. EUR buvo gauta iš mokesčių ir rinkliavų bei dalyvaujančių šalių tiesioginių įnašų;

4.  primena savo prašymą racionalizuoti ir pagreitinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kad būtų galima sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priimti iš karto po metų, kurių biudžeto įvykdymas patvirtinamas, užbaigiant procedūrą per metus, einančius po atitinkamų finansinių metų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina teigiamas pastangas ir gerą bendradarbiavimą su Europos Sąjungos agentūrų tinklu (toliau – Tinklas) ir atskiromis agentūromis, ypač su Audito Rūmais, kurie turi akivaizdžių galimybių racionalizuoti ir paspartinti procedūrą; teigiamai vertina iki šiol padarytą pažangą ir ragina visus susijusius veikėjus toliau siekti patobulinti šią procedūrą;

Audito Rūmų nustatyta pagrindinė rizika

5.  džiaugdamasis pažymi, kad, kaip matyti iš Audito Rūmų ataskaitos, Audito Rūmai mano, kad visų agentūrų finansinių ataskaitų patikimumui tenkanti bendra rizika yra maža, nes agentūrų finansinės ataskaitos pagrįstos tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais ir praeityje atsirado tik keletas reikšmingų klaidų;

6.  pažymi, kad, kaip matyti iš Audito Rūmų ataskaitos, Audito Rūmai mano, kad agentūrų finansinėse ataskaitose nurodytų operacijų teisėtumui ir tvarkingumui kylanti rizika apskritai yra vidutinio lygio, konkrečiose biudžeto antraštinėse dalyse svyruojanti nuo žemos iki aukštos; pažymi, kad I antraštinės dalies (personalo išlaidos) rizika paprastai yra maža, II antraštinės dalies (administracinės išlaidos) rizika laikoma vidutinio lygio, o III antraštinės dalies (veiklos išlaidos) rizika laikoma nuo mažos iki didelės, priklausomai nuo agentūrų ir jų veiklos išlaidų pobūdžio; atkreipia dėmesį į tai, kad rizikos šaltiniai paprastai atsiranda dėl viešųjų pirkimų ir dotacijų mokėjimų;

7.  pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, rizika patikimam finansų valdymui yra vidutinė ir daugiausia nustatyta informacinių technologijų (IT) ir viešųjų pirkimų srityse; apgailestauja dėl to, kad IT ir viešųjų pirkimų srityse ir toliau pasitaiko klaidų;

8.  pabrėžia, kad, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, mažų agentūrų, kurių kiekviena turi savo administracines struktūras ir procedūras, skaičius kelia administracinio neefektyvumo pavojų ir gali dubliuotis nenuosekliais metodais, nebent būtų užtikrintas suderinimas, o ištekliai būtų naudojami efektyviai;

Biudžeto ir finansų valdymas

9.  džiaugdamasis pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, pastabų dėl mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo skaičius sumažėjo nuo vienuolikos 2016 m. iki aštuonių 2017 m., o tai rodo, kad agentūros nuolat deda pastangas, kad būtų laikomasi Finansinio reglamento;

10.  ragina Komisiją, Tinklą ir atskiras agentūras bendradarbiauti ir teikti konstruktyvią grįžtamąją informaciją per visas derybas dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m. ir išnagrinėti naujus agentūrų finansavimo šaltinius, kurie papildytų dabartinius Sąjungos biudžeto įnašus; tvirtina, kad sprendimai dėl išteklių ateityje turėtų būti priimami ne visuotiniu mastu, o turėtų būti susiję su užduotimis, kurias agentūroms pavesta vykdyti pagal galiojančius teisės aktus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia agentūrų teminio susiejimo ir bendradarbiavimo pagal politikos sritis svarbą;

11.  pažymi, kad audituotos kai kurių agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitos pagal išsamumą skiriasi nuo daugumos kitų agentūrų ataskaitų, o tai rodo, kad reikia aiškių gairių dėl agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitų; teigiamai vertina pastangas užtikrinti finansinių ataskaitų parengimo ir pateikimo nuoseklumą; atkreipia dėmesį į tam tikros informacijos ir dokumentų, kuriuos agentūros atskleidė, skirtumus, ypač susijusius su darbuotojų duomenimis, be kita ko, pateiktais su etatų planais susijusiose ataskaitose (užimti etatai arba maksimalus etatų skaičius, leidžiamas pagal Sąjungos biudžetą); atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios agentūros savo ataskaitose aiškiai nenurodo, kokius biudžeto vykdymo rodiklius naudoja, ir kad agentūros ne visada nuosekliai apskaičiuodavo atitinkamas sumas ir procentinius dydžius tam naudodamos tuos pačius elementus; ragina Komisiją, Tinklą ir atskiras agentūras parengti supaprastintus ir suderintus rodiklius ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių šiuo atžvilgiu imtasi; be to, ragina Komisiją ateinančiais metais automatiškai pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai oficialų 32 decentralizuotų agentūrų biudžetą (įsipareigojimų asignavimus ir mokėjimų asignavimus) ir darbuotojų skaičių (etatų planas, sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai atitinkamų metų gruodžio 31 d.);

12.  primena Tinklo pasiūlymą dėl pranešimų apie panaikintus perkeltus asignavimus, kurių suma viršija 5 % praėjusių metų bendro biudžeto, teikimo; vis dėlto mano, kad, kalbant apie biudžeto metinio periodiškumo principo įgyvendinimą, svarbesnis rodiklis yra pranešimas apie panaikintų į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų dalį, palyginti su visa suma, perkelta iš N-2 į N-1 metus; pabrėžia, kad panaikintų į kitą laikotarpį perkeltų asignavimų lygis rodo, kiek teisingai agentūros numatė savo finansinius poreikius; ragina Audito Rūmus ir Komisiją pasiūlyti ir nustatyti nuoseklią panaikintų perkeltų asignavimų apskaičiavimo formulę ir ragina agentūras įtraukti šią informaciją į savo atitinkamas ateinančių finansinių metų konsoliduotąsias metines veiklos ataskaitas;

13.  pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias priimtinų perkėlimų į kitą laikotarpį apibrėžtis, siekiant racionalizuoti Audito Rūmų ir agentūrų ataskaitas šiuo klausimu, taip pat sudaryti galimybes biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai atskirti perkėlimus į kitą laikotarpį, rodančius netinkamą biudžeto planavimą, nuo perkėlimų į kitą laikotarpį, taikomų kaip biudžeto priemonė, kuria remiamos daugiametės programos ir viešųjų pirkimų planavimas;

Veiklos rezultatai

14.  ragina agentūras ir Komisiją taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą, nuosekliai ieškoti veiksmingiausių būdų teikti pridėtinę vertę ir toliau nagrinėti, kaip būtų galima pagerinti išteklių valdymo veiksmingumą;

15.  džiaugdamasis pažymi, kad agentūros Tinklą sukūrė kaip agentūrų bendradarbiavimo platformą, kurios tikslas – didinti agentūrų matomumą, nustatyti ir skatinti galimus efektyvumo didinimo būdus ir kurti pridėtinę vertę; pripažįsta Tinklo teikiamą pridėtinę vertę bendradarbiaujant su Parlamentu ir teigiamai vertina jo pastangas koordinuojant, telkiant ir stiprinant veiksmus ir informaciją, naudingą Sąjungos institucijoms; be to, teigiamai vertina Tinklo agentūroms teikiamas rekomendacijas, joms siekiant optimizuoti savo pajėgumus planuoti, vykdyti stebėseną ir teikti ataskaitas apie rezultatus, biudžetą ir panaudotus išteklius;

16.  džiaugdamasis pažymi, kad kai kurios agentūros bendradarbiauja pagal temines grupes, pavyzdžiui, teisingumo ir vidaus reikalų agentūros(5) ir Europos priežiūros institucijos(6); ragina kitas agentūras, kai tik įmanoma, taip pat aktyviau bendradarbiauti vienos su kitomis ne tik siekiant sukurti bendras paslaugas ir sąveiką, bet ir savo bendros politikos srityse; palankiai vertina naują apibendrintą Audito Rūmų ataskaitos formą, kurioje agentūros pristatomos pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir dėl to jos suskirstytos pagal politikos sritis;

17.  pabrėžia, kad (iš naujo) nustatant, kurioje valstybėje narėje bus įsteigta agentūra, reikia atsižvelgti į efektyvumą; reiškia savo nusivylimą dėl Tarpinstitucinės darbo grupės dėl decentralizuotų agentūrų veiklos rezultatų šiuo klausimu, nes neparengta jokių konkrečių pasiūlymų dėl agentūrų, veikiančių susijusiose politikos srityse, sujungimo arba įkūrimo toje pačioje vietoje; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti agentūrų, įsikūrusių įvairiose vietose, įvertinimą, kaip yra rekomendavusi Tarpinstitucinė darbo grupė, taip pat pasiūlymus dėl galimų susijungimų, uždarymo ir (arba) užduočių perdavimo Komisijai, remiantis atidžia ir išsamia analize ir taikant aiškius bei skaidrius kriterijus, kaip buvo numatyta pagal Tarpinstitucinės darbo grupės įgaliojimus, tačiau realiai taip ir nebuvo išnagrinėta, nes Komisija šiuo klausimu nepateikė pasiūlymų;

18.  apgailestauja dėl to, kad, nors agentūros ėmė plačiau naudotis panašiomis biudžeto valdymo ir apskaitos sistemomis, jos toliau naudoja labai įvairius IT sprendimus kitose pagrindinėse srityse, kaip antai žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų bei sutarčių valdymo srityse; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad dar labiau suderinus IT sprendimus šiose srityse būtų padidintas išlaidų veiksmingumas, sumažinta vidaus kontrolės rizika ir sustiprintas IT valdymas;

Personalo politika

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. 32 decentralizuotose agentūrose dirbo 7 324 pareigūnai, laikinieji darbuotojai, sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai (2016 m. – 6 941), o tai yra 5,52 % daugiau, palyginti su ankstesniais metais;

20.  pažymi, kad agentūros, siekdamos tinkamai vykdyti naujas užduotis, garantuoti nuolatinį veiksmingumą, greitai ir veiksmingai užpildyti laisvus etatus ir didinti savo gebėjimus pritraukti ekspertus, turėtų nuolat stebėti ir vertinti savo darbuotojų skaičių ir papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių poreikius ir prireikus teikti atitinkamus prašymus, kad galėtų užtikrinti tinkamą savo užduočių ir pareigų vykdymą;

21.  primena, kad per 2018 m. liepos 12 d. įvykusį Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais posėdį Komisija pateikė pranešimą dėl etatų plano etatų skaičiaus raidos, kuriame, jos nuomone, darbuotojų skaičius sumažintas 5 %; atkreipia dėmesį į tai, kad šią išvadą parėmė Parlamentas(7);

22.  pabrėžia, kad Tarpinstitucinė darbo grupė taip pat išnagrinėjo Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) bandomąją veiklą, susijusią su iš mokesčių finansuojamomis agentūromis; nurodo, kad, net jei agentūros yra visiškai finansuojamos iš mokesčių, jos vis tiek yra visiškai atskaitingos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, atsižvelgiant į susijusią reputacijos riziką; pabrėžia, kad finansavimas iš mokesčių turi privalumų ir trūkumų; pabrėžia, kad finansavimas iš mokesčių gali lemti interesų konfliktus, nenuspėjamą pajamų srautą ir kad reikia nustatyti gerus kokybės rodiklius;

23.  pažymi, kad 2014–2018 m. penkerių metų laikotarpiu Komisija taikė papildomą metinį 1 % mokestį, siekdama sukurti etatų perskirstymo rezervą, iš kurio jie būtų skiriami naujas užduotis vykdančioms arba veiklą pradedančioms agentūroms(8);

24.  pažymi, kad naujoms užduotims vykdyti decentralizuotos agentūros įdarbino daugiau sutartininkų, siekdamos iš dalies kompensuoti darbuotojų skaičiaus sumažinimą 5 % ir į etatų perskirstymo rezervą perkeltą etatų dalį; ragina Tinklą sukurti bendrą politiką, pagal kurią nuolatiniai darbuotojai nebūtų keičiami brangesniais išorės konsultantais;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios agentūros susiduria su darbuotojų trūkumo problema, ypač tais atvejais, kai naujoms užduotims vykdyti neskiriama papildomų darbuotojų; apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į susijusių agentūrų prašymą padidinti jų darbuotojų skaičių ir kad dėl to kyla pavojus geriems agentūrų veiklos rezultatams;

26.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į skaičių veiksnių, kurie trukdo tam tikrų agentūrų veiklos rezultatams, pvz., į sunkumus įdarbinant kvalifikuotus darbuotojus tam tikruose lygiuose iš dalies dėl mažo korekcinio koeficiento tam tikrose valstybėse narėse ir veiklos įgyvendinimo vykdant dotacijų procedūras, kurios ilgos ir sudėtingos administraciniu požiūriu; ragina Tinklą ir atskiras agentūras apsvarstyti atitinkamus sprendimus ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šiuo klausimu padarytą pažangą;

27.  ragina visas agentūras atskleisti savo darbuotojų kaitos lygį ir aiškiai nurodyti pareigas, kurios iš tikrųjų užimtos iki atitinkamų finansinių metų gruodžio 31 d., kad būtų užtikrintas agentūrų palyginamumas;

28.  apgailestauja dėl lyčių nelygybės kai kuriose agentūrose; ragina visas agentūras nuolat siekti proporcingo visų lygių darbuotojų paskirstymo ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie įgyvendintas priemones bei pažangą;

29.  susirūpinęs pažymi, kad dauguma agentūrų neskelbia pranešimų apie laisvas darbo vietas Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) interneto svetainėje; tačiau supranta agentūrų susirūpinimą dėl didelių vertimo išlaidų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina agentūrų darbo skelbimų puslapį, kurį sukūrė ir tvarko Tinklas, ir ragina agentūras visapusiškai pasinaudoti šios platformos teikiama nauda; ragina EPSO savo bendroje interneto svetainėje, skirtoje Sąjungos pranešimams apie laisvas darbo vietas, populiarinti Tinklo darbo skelbimų puslapį;

30.  ragina Sąjungos agentūras apsvarstyti galimybę priimti pagrindinių teisių strategiją ir į elgesio kodeksą, kuriame galėtų būti apibrėžtos jų darbuotojų pareigos ir darbuotojų mokymas, įtraukti nuorodą į pagrindines teises; nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad visi pagrindinių teisių pažeidimai būtų nustatyti, apie juos būtų pranešama ir kad apie tokių pažeidimų galimybę būtų nedelsiant informuojami pagrindiniai agentūros organai; kai tai aktualu, nustatyti pagrindinių teisių pareigūno, kuris būtų tiesiogiai atskaitingas valdybai, pareigas siekiant užtikrinti tam tikro lygio jo nepriklausomybę nuo kitų darbuotojų, kad į grėsmės pagrindinėms teisėms klausimus būtų nedelsiant reaguojama ir kad organizacijoje būtų nuolat tobulinama pagrindinių teisių politika; plėtoti nuolatinį dialogą pagrindinių teisių klausimais su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis; užtikrinti, kad agentūros bendradarbiavimo su išorės subjektais, įskaitant visų pirma nacionalinių administracijų narius, su kuriais ji sąveikauja operatyviniu lygmeniu, sąlygų pagrindinis elementas būtų pagrindinių teisių paisymas;

31.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į keletą pasikartojančių pranešimų apie priekabiavimą ir piktnaudžiavimą tam tikrose agentūrose; mano, kad turėtų būti įgyvendinta veiksminga prevencijos politika ir nustatytos veiksmingos procedūros, skirtos aukų problemoms spręsti; prašo Komisijos aktyviai stebėti, kokias taisykles taiko agentūros, siekdamos užkirsti kelią bet kokios formos netinkamam elgesiui agentūrose;

Viešieji pirkimai

32.  susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita, viešųjų pirkimų valdymo srityje vis dar yra trūkumų: 14 agentūrų šioje srityje turi trūkumų, daugiausia susijusių su paslaugų viešaisiais pirkimais; atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šių trūkumų šaltinių yra tinkamos kainos ir kokybės pusiausvyros trūkumas sudarant sutartis, neoptimalus preliminariųjų sutarčių sudarymas, nepagrįstos tarpininkavimo paslaugos ir nepakankamai išsamus bendrųjų sutarčių naudojimas; ragina agentūras skirti ypatingą dėmesį Audito Rūmų pastaboms ir toliau tobulinti savo viešųjų pirkimų valdymą;

33.  mano, kad Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) padėtis, susijusi su viešųjų pirkimų procedūromis, yra nepriimtina, ir ragina Komisiją vykdyti aktyvesnę agentūrose įgyvendinamų viešųjų pirkimų procedūrų kontrolę;

34.  palankiai vertina tai, kad agentūros vis plačiau naudojasi Bendru viešųjų pirkimų portalu, t. y. bendrų viešųjų pirkimų galimybių centriniu registru, esančiu agentūrų ekstranete, kuris apima tokias funkcijas kaip dalijimąsi dokumentais ir forumo diskusijas, kuriais užtikrinama, kad agentūros skaidriau ir lengviau tarpusavyje bendrautų viešųjų pirkimų paslaugų klausimais;

35.  pritaria Audito Rūmų nuomonei dėl panašių priemonių naudojimo ir vieno bendro išteklių ar paslaugų pirkimo (e. viešojo pirkimo) sprendimo, kad būtų sukurta labiau suderinta agentūrų IT sistema; ragina Tinklą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje padarytą pažangą;

Interesų konfliktų prevencija ir valdymas, taip pat skaidrumas

36.  pažymi, kad 77 % agentūrų jau nustatė ir įgyvendino vidaus taisykles arba gaires dėl informavimo apie pažeidimus, o 23 % agentūrų šiuo metu jas tvirtina; primygtinai ragina likusias agentūras nedelsiant nustatyti ir įgyvendinti vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus; ragina Tinklą teikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai šių priemonių priėmimo ir įgyvendinimo ataskaitas;

37.  teigiamai vertina tai, kad 29 agentūros (94 %) yra patvirtinusios galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais suteikimo gaires; ragina likusias agentūras, kurios tokių gairių neturi, nedelsiant jas patvirtinti; pritaria tam, kad reikia sukurti prašymų nagrinėjimo vidaus sistemas, įskaitant specialiai parengtas susipažinimo su dokumentais grupes, skirtas nagrinėti prašymams agentūrose, kurioms pateikiama daugiau ir sudėtingesnių prašymų; ragina Tinklą parengti bendras gaires dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kurias turėtų įgyvendinti agentūros;

38.  pažymi, kad beveik visose agentūrose yra naudojamos valdybos narių ir vyresniųjų vadovų interesų deklaracijos (angl. DoI), kurias dauguma agentūrų skelbia savo interneto svetainėse, kartu su atitinkamais gyvenimo aprašymais; ragina Tinklą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai toliau teikti ataskaitas šiuo klausimu; pabrėžia, kad valdybos nariai ir vyresnioji vadovybė turėtų pateikti interesų deklaracijas, o ne interesų konflikto nebuvimo deklaracijas; pakartoja, kad valdybos nariai ar vadovai negali patys savęs pripažinti neturinčiais interesų konfliktų; primena, kad tai, ar esama interesų konflikto, turėtų įvertinti neutrali įstaiga;

39.  primena, kad kai kurios agentūros, visų pirma tos agentūros, kurios trečiosioms šalims išduoda leidimus pateikti produktus rinkai, yra pažeidžiamos, jeigu jos nenustatė ir neįgyvendina aiškių ir veiksmingų interesų konfliktų prevencijos taisyklių; ragina visas agentūras dalyvauti sudarant tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro, kuris šiuo metu svarstomas vykstant Komisijos, Tarybos ir Parlamento deryboms;

40.  ragina agentūras įgyvendinti išsamią horizontaliąją interesų konfliktų vengimo politiką; taip pat ragina remtis Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) nepriklausomumo politika kaip geriausia praktika ir pavyzdine sistema, kuria naudojantis vykdoma su interesų konfliktais susijusi stebėsena ir prevencija; primena, kad pagal šią nepriklausomumo politiką privaloma pateikti visų atitinkamų darbuotojų ir ekspertų metines interesų deklaracijas ir jas reikia atnaujinti pasikeitus padėčiai, taip pat kad bet kuris asmuo, turintis deklaruojamą interesą tam tikroje srityje, nėra įtraukiamas į sprendimo ar nuomonės priėmimą tuo klausimu; be to, ragina agentūras įsteigti Patariamąjį komitetą interesų konfliktų klausimais;

Vidaus kontrolė

41.  pripažįsta Audito Rūmų pastabą dėl būtinybės didinti apskaitos pareigūnų nepriklausomumą, numatant, kad jie dėl 11 agentūrų būtų tiesiogiai atskaitingi agentūrų direktoriams ir valdyboms; atkreipia dėmesį į Tinklo atsakymą, kuriame teigiama, kad nėra pagrindo ar rizikos analizės, kuria būtų galima pagrįsti šią pastabą; ragina Audito Rūmus ir Tinklą laikytis bendro požiūrio šiuo klausimu ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pokyčius šioje srityje;

42.  džiaugdamasis pažymi, kad didžioji dalis agentūrų (28) neturi savo vidaus kontrolės standartų, susijusių su jų veiklos tęstinumo planais, įgyvendinimo trūkumų; ragina likusias agentūras pagerinti savo padėtį siekiant sumažinti galimą riziką ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių imtasi;

Kitos pastabos

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė informavo Europos Vadovų Tarybą apie savo sprendimą išstoti iš Sąjungos; susirūpinęs pažymi, kad, kitaip nei daugelis kitų agentūrų, penkios agentūros neatliko išsamios galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikio savo organizacijai, veiklai ir sąskaitoms analizės;

44.  atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio 20 d. Bendrųjų reikalų taryboje pasiektą susitarimą perkelti Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos bankininkystės instituciją (EBI) iš Londono atitinkamai į Amsterdamą ir Paryžių; susirūpinęs atkreipia dėmesį į galimą Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Sąjungos poveikį šioms agentūroms, susijusį su būsimomis sąnaudomis ir ekspertinių žinių praradimu, kuris kelia pavojų veiklos tęstinumui; be to, atkreipia dėmesį į galimą poveikį kelių ne Londone įsikūrusių agentūrų pajamoms ir veiklai; ragina agentūras pasirengti mažinti bet kokią galinčią atsirasti riziką ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tokių parengiamųjų priemonių įgyvendinimą;

45.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios agentūros vis dar turi dvi – veiklos ir administracinę – būstines; mano, kad būtina kuo greičiau panaikinti antrąsias būstines, kurios veiklai nesuteikia jokios pridėtinės vertės;

46.  apgailestauja dėl to, kad Finansiniame reglamente nenumatyta sumažinti administracinės naštos, kuri ir toliau tenka decentralizuotoms agentūroms; pažymi, kad už decentralizuotų agentūrų auditą „visiška atsakomybė ir toliau tenka Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras“; dar kartą tvirtina, kad dėl naujo audito metodo, kai įtraukiami privačiojo sektoriaus auditoriai, gerokai padidėjo agentūroms tenkanti administracinė našta, taip pat kad audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui skirtas laikas agentūroms lėmė papildomas išlaidas, taigi toliau buvo ribojami sumažinti agentūrų ištekliai; pabrėžia, kad būtina išspręsti šį klausimą; ragina susijusias šalis teikti sprendimus šiuo klausimu siekiant gerokai sumažinti administracinę naštą;

47.  pripažįsta, kad agentūrų išorės vertinimai apskritai yra teigiami ir kad agentūros parengė veiksmų planus vertinimo ataskaitose nurodytoms problemoms spręsti; pažymi, kad pagal daugumos agentūrų steigimo reglamentus numatoma reguliariai atlikti išorės vertinimą (paprastai kas 4–6 metus), tačiau penkių decentralizuotų agentūrų steigimo reglamentuose tokios nuostatos nėra, o EMA steigimo reglamente reikalaujama, kad išorės vertinimas būtų atliekamas tik kas dešimt metų; ragina Komisiją ir atitinkamas agentūras spręsti šį klausimą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių imtasi;

48.  teigiamai vertina trijų trišalių agentūrų – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND), Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) – steigimo reglamentų persvarstymą;

49.  primena, kad išankstinis keitimasis nuomonėmis dėl agentūrų metinių darbo programų projektų ir daugiamečių strategijų atsakinguose komitetuose padeda užtikrinti, kad programos ir strategijos atspindėtų faktinius politinius prioritetus, visų pirma atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį ir strategiją „Europa 2020“;

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL C 434, 2018 11 30, p. 1.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(4) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(5) Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), Europos policijos koledžas (CEPOL), Europos policijos biuras (Europolas), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas).
(6) Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI).
(7) A. Tajani adresuotas J. Arthuiso laiškas: nuoroda Nr. D(2018)30134.
(8) Remiantis terminija, kurią vartojo Komisija, klasifikuodama decentralizuotas agentūras kaip veiklą pradedančias agentūras, naujas užduotis vykdančias agentūras ir visu pajėgumu veikiančias agentūras, atspindinčią jų plėtojimo etapą ir jų Sąjungos indėlio bei darbuotojų skaičiaus augimo lygius.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 27 d.Teisinis pranešimas