Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2019 m. kovo 12 d. - Strasbūras 
Prašymas atšaukti Monikos Hohlmeier imunitetą
 Prašymas atšaukti Jeano-Marie Le Peno (Jean-Marie Le Pen) imunitetą
 Prašymas atšaukti Dominique Bilde imunitetą
 Darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimo pratęsimas iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos
 Elektroninė krovinių vežimo informacija ***I
 ES ir Vietnamo savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena ***
 ES ir Vietnamo savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (rezoliucija)
 Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ***
 Valstybių narių įgaliojimas tapti Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius šalimis ***
 Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas ES ir Kinijos susitarimas dėl jūrų transporto (Kroatijos įstojimas) ***
 Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis ES ir Egipto asociaciją (Kroatijos įstojimas) ***
 ES ir Turkmėnistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas
 Įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Jungtinėje Karalystėje pradžios *
 Keitimasis informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS) ***I
 Centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ***I
 Europos solidarumo korpuso programa ***I
 ES kibernetinio saugumo aktas ***I
 Įmonių vienų kitoms taikoma nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje ***I
 Europos piliečių iniciatyva ***I
 Kultūros vertybių importas ***I
 Asmens duomenų apsauga per Europos Parlamento rinkimus ***I
 Grėsmės saugumui, susijusios su kiniškų technologijų plitimu ES, ir galimi ES lygmens veiksmai siekiant jas mažinti
 ES ir Rusijos politinių santykių padėtis
 ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimas

Prašymas atšaukti Monikos Hohlmeier imunitetą
PDF 137kWORD 44k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Monikos Hohlmeier (Monika Hohlmeier) imunitetą (2019/2002(IMM))
P8_TA-PROV(2019)0135A8-0165/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Koburgo prokuratūros generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 27 d. perduotą prašymą atšaukti Monikos Hohlmeier imunitetą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo; šis prašymas buvo paskelbtas 2019 m. sausio 14 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Monika Hohlmeier atsisakė teisės būti išklausyta pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0165/2019),

A.  kadangi Koburgo prokuratūra perdavė prašymą atšaukti Europos Parlamento narės Monikos Hohlmeier, išrinktos Vokietijos Federacinėje Respublikoje, imunitetą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos baudžiamojo kodekso 142 straipsnyje; kadangi visų pirma esama įtarimų dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos;

B.  kadangi 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 15 val. Monika Hohlmeier bandė pastatyti savo automobilį į parkavimo vietą Lichtenfelso mieste (Vokietija); kadangi jos automobilio priekinė dalis užkliudė kito stovinčio automobilio galinę dalį ir šiam automobiliui padarytos žalos dydis įvertintas 287,84 EUR suma; kadangi Monika Hohlmeier iš karto pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepasirūpinusi žalos sureguliavimo klausimu;

C.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

D.  kadangi Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad Bundestago narys negavus Bundestago sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn ar suimamas dėl baudžiamosios veikos, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą arba suimamas kitą dieną po nusikalstamos veikos įvykdymo;

E.  kadangi tik Parlamentas gali nuspręsti, ar konkrečiu atveju atšaukti imunitetą, ar jo neatšaukti; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją, kad galėtų priimti sprendimą, ar atšaukti jo imunitetą, ar jo neatšaukti(2);

F.  kadangi nusižengimas, kuriuo įtariama Monika Hohlmeier, neturi tiesioginio ar akivaizdaus ryšio su jos, kaip Europos Parlamento narės, einamomis pareigomis ir nėra einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį;

G.  kadangi šiuo atveju Parlamentas neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų, t. y. pakankamai tikslių ir rimtų įtarimų, kad procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai;

1.  nusprendžia atšaukti Monikos Hohlmeier imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Vokietijos Federacinės Respublikos institucijai ir Monikai Hohlmeier.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) 2008 m. spalio 15 d. Sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, EU:C:2008:440, 28 punktas.


Prašymas atšaukti Jeano-Marie Le Peno (Jean-Marie Le Pen) imunitetą
PDF 141kWORD 45k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jeano-Marie Le Peno (Jean-Marie Le Pen) imunitetą (2018/2247(IMM))
P8_TA-PROV(2019)0136A8-0167/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 5 d. perduotą prašymą atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą (grindžiamą Paryžiaus apeliacinio teismo generalinės prokurorės prašymu), kuris susijęs su ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimo, organizuotos grupės vykdomo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų naudojimo, nedeklaruoto darbo naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su padėjėjų įdarbinimo sąlygomis, ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. spalio 22 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Jeano-François Jalkho, kuris pakeitė Jeaną-Marie Le Peną, paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0167/2019),

A.  kadangi Paryžiaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai paprašė atšaukti Parlamento nario Jeano-Marie Le Peno imunitetą, kad galėtų jį apklausti dėl įtarimo įvykdžius nusikalstamas veikas;

Β.  kadangi prašymas atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą yra susijęs su šiomis įtariamomis nusikalstamomis veikomis – piktnaudžiavimu pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimu, organizuotos grupės vykdomu sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų naudojimu, nedeklaruotu darbu naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su Nacionaliniam frontui priklausančių Europos Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo sąlygomis;

C.  kadangi atlikus preliminarų tyrimą, inicijuotą po to, kai tuometinis Europos Parlamento pirmininkas 2015 m. kovo 9 d. informavo apie Nacionaliniam frontui priklausantiems Europos Parlamento nariams dirbančių tam tikrų EP narių padėjėjų įdarbinimo praktiką, 2016 m. gruodžio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas;

D.  kadangi per 2016 m. vasario mėn. Nacionalinio fronto būstinėje atliktą kratą buvo areštuoti kai kurie dokumentai, rasti Nacionalinio fronto apskaitininko kabinete, iš kurių matyti, kad minėtoji partija norėjo „sutaupyti“ pasinaudodama tuo, kad partijos darbuotojams, kaip EP narių padėjėjams, atlyginimus mokėtų Europos Parlamentas;

E.  kadangi išanalizavus 2015 m. vasario mėn. paskelbtą Nacionalinio fronto organizacinę struktūrą buvo konstatuota, kad iš užregistruotų 23 Europos Parlamento narių, priklausančių Nacionaliniam frontui, ir 54 jų padėjėjų šioje organizacinėje struktūroje buvo nurodyta tik 15 EP narių, 21 vietinis padėjėjas ir 5 akredituoti padėjėjai; kadangi kai kurie EP narių padėjėjai deklaravo, kad jų darbo vieta yra Nacionalinio fronto būstinėje Nantere, kartais visu etatu, nors gyvenamoji vieta yra 120–945 km nutolusi nuo deklaruotos darbo vietos; kadangi šiuo ikiteisminio tyrimo etapu matyti, kad aštuoni EP narių padėjėjai beveik jokios EP nario padėjėjo veiklos nevykdė arba ją vykdė labai mažai;

F.  kadangi atlikus tyrimus taip pat išaiškėjo aplinkybės, dėl kurių galima suabejoti tuo, kad atitinkami Parlamento narių padėjėjai faktiškai vykdė veiklą Europos Parlamente:

   EP narių padėjėjų darbo sutartys įterptos tarp dviejų su Nacionaliniu frontu sudarytų darbo sutarčių,
   EP narių padėjėjų darbo sutartys sutapo su darbo sutartimis, sudarytomis su Nacionaliniu frontu;
   darbo sutartys su Nacionaliniu frontu buvo sudarytos iš karto po to, kai baigė galioti EP narių padėjėjų sutartys;

G.  kadangi atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad, eidamas Europos Parlamento nario pareigas, Jean-Marie Le Pen 2011 m. įdarbino vieną asmenį savo padėjėju, tačiau šis padėjėjas tyrėjams pranešė, kad minėtuoju laikotarpiu dirbo kito Europos Parlamento nario rinkimų kampanijoje; kadangi Jean-Marie Le Pen mokėjo Parlamento nario padėjėjo darbo užmokestį kitiems trims asmenims, nors jie beveik nedirbo jokio padėjėjo darbo;

H.  kadangi atlikus ikiteisminį tyrimą buvo taip pat nustatyta, kad, tuo metu, kai buvo įvykdytos įtariamos nusikalstamos veikos, eidamas Nacionalinio fronto pirmininko pareigas, Jean-Marie Le Pen įdiegė sistemą (ją atskleidė Europos Parlamentas), pagal kurią iš ES lėšų buvo apmokamas dalies Nacionalinio fronto darbuotojų darbas, pasirašant parlamentines sutartis su asmenimis, kurie iš tikrųjų dirba partijai, pažeidžiant galiojančius ES aktus;

I.  kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjai mano, kad būtina apklausti Jeaną-Marie Le Peną;

J.  kadangi, gavęs tyrėjų šaukimą atvykti 2018 m. birželio 21 d., Jean-Marie Le Pen atsisakė tą padaryti, remdamasis savo, kaip EP nario, imunitetu, ir jis taip pat reagavo, kai gavo ikiteisminio tyrimo teisėjų šaukimą atvykti 2018 m. liepos mėn.;

K.  kadangi, atsižvelgdama į tai, kad reikia atlikti Jeano-Marie Le Peno apklausą dėl jam pateiktų kaltinimų, kompetentinga institucija pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą;

L.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami parlamento nariams;

M.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatyta, kad „[n]ė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas arba negali būti kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, valdyba nedavė tam sutikimo. Toks sutikimas nėra būtinas, kai parlamento narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti), arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui“;

N.  kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą;

1.  nusprendžia atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos teisingumo ministrei ir Jeanui-Marie Le Penui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas atšaukti Dominique Bilde imunitetą
PDF 141kWORD 44k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Dominique Bilde imunitetą (2018/2267(IMM))
P8_TA-PROV(2019)0137A8-0166/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. spalio 19 d. perduotą prašymą atšaukti Dominique Bilde imunitetą (grindžiamą Paryžiaus apeliacinio teismo generalinės prokurorės prašymu), kuris susijęs su ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimo, organizuotos grupės vykdomo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų naudojimo, nedeklaruoto darbo naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su padėjėjų įdarbinimo sąlygomis, ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 12 d. plenariniame posėdyje;

–  išklausęs Jeano-François Jalkho, kuris pakeitė Dominique Bilde, paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0166/2019),

A.  kadangi Paryžiaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai paprašė atšaukti Parlamento narės Dominique Bilde imunitetą, kad galėtų ją apklausti dėl įtarimo įvykdžius nusikalstamas veikas;

Β.  kadangi prašymas atšaukti Dominique Bilde imunitetą yra susijęs su šiomis įtariamomis nusikalstamomis veikomis – piktnaudžiavimu pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimu, organizuotos grupės vykdomu sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų naudojimu, nedeklaruotu darbu naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su Nacionaliniam frontui priklausančių Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo sąlygomis;

C.  kadangi atlikus preliminarų tyrimą, inicijuotą po to, kai tuometinis Europos Parlamento pirmininkas 2015 m. kovo 9 d. informavo apie Nacionaliniam frontui priklausantiems Europos Parlamento nariams dirbančių tam tikrų EP narių padėjėjų įdarbinimo praktiką, 2016 m. gruodžio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas;

D.  kadangi per 2016 m. vasario mėn. Nacionalinio fronto būstinėje atliktą kratą buvo areštuoti kai kurie dokumentai, rasti Nacionalinio fronto apskaitininko kabinete, iš kurių matyti, kad minėtoji partija norėjo „sutaupyti“ pasinaudodama tuo, kad partijos darbuotojams, kaip EP narių padėjėjams, atlyginimus mokėtų Europos Parlamentas; kadangi šiuo ikiteisminio tyrimo etapu matyti, kad aštuoni EP narių padėjėjai beveik jokios EP nario padėjėjo veiklos nevykdė arba ją vykdė labai mažai;

E.  kadangi paaiškėjo, kad Dominique Bilde padėjėju Europos Parlamente visu etatu 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. liepos 31 d. dirbęs asmuo priklauso tiems padėjėjams, kurie beveik nevykdė jokio EP nario padėjėjo darbo; kadangi 2015 m. vasario mėn. Nacionalinio fronto organizacinėje struktūroje Dominique Bilde padėjėjo Europos Parlamente pareigos įvardytos kaip „nacionalinis atstovas prognozių klausimais“ Stebėsenos ir prognozių centre vadovaujant kitam Europos Parlamento nariui; kadangi po to, kai baigė galioti jo, kaip EP nario padėjėjo sutartis, tarp 2015 m. rugpjūčio ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos dvi kitos darbo sutartys, susijusios su Nacionalinio fronto veikla; kadangi savo, kaip EP nario padėjėjo, sutarties galiojimo laikotarpiu jis taip pat ėjo šias pareigas: buvo politinės organizacijos „Collectif Marianne“ generalinis sekretorius, politinės organizacijos „Collectif Mer et Francophonie“ generalinis sekretorius ir kandidatas 2015 m. kovo mėn. Doubs departamento tarybos rinkimuose;

F.  kadangi Europos Parlamentas sustabdė Parlamento nario išlaidų padėjėjo paslaugoms, susijusioms su Dominique Bilde padėjėjo sutartimi, kompensavimą;

G.  kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjai mano, kad būtina apklausti Dominique Bilde;

H.  kadangi Dominique Bilde atsisakė atsakyti į tyrėjų klausimus per 2017 m. rugpjūčio mėn. vykusią apklausą ir atsisakė atvykti pas ikiteisminio tyrimo teisėjus į 2017 m. lapkričio 24 d. numatytą surengti apklausą, siekiant nustatyti, ar jai turi būti pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, nurodydama savo, kaip Europos Parlamento narės, imunitetą;

I.  kadangi, atsižvelgdama į tai, kad reikia atlikti Dominique Bilde apklausą dėl jai pateiktų kaltinimų, kompetentinga institucija pateikė prašymą atšaukti jos imunitetą;

J.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami parlamento nariams;

K.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatyta, kad „[n]ė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas arba negali būti kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, valdyba nedavė tam sutikimo. Toks sutikimas nėra būtinas, kai parlamento narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti), arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui“;

L.  kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą;

1.  nusprendžia atšaukti Dominique Bilde imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos teisingumo ministrei ir Dominique Bilde.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimo pratęsimas iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos
PDF 130kWORD 43k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas pratęsti Parlamento darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimą iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos (2019/2545(RSO))
P8_TA-PROV(2019)0138B8-0147/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 342 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus (EB) Nr. 920/2005(2) ir (ES, Euratomas) Nr. 2015/2264(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro priimtą Daugiakalbystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą(4) pratęsti Parlamento darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimą iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos ir į vėlesnius Biuro sprendimus pratęsti 158 straipsnio nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą iki šios kadencijos pabaigos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 158 ir 159 straipsnius,

A.  kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 158 straipsnį visi Parlamento dokumentai turi būti rengiami oficialiosiomis kalbomis, visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti savo pasirinkta oficialiąja kalba ir turi būti žodžiu verčiama į kitas oficialiąsias kalbas;

B.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnį leidžiama nukrypti nuo 158 straipsnio nuostatų iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos ir kadangi, nors ir buvo imtasi reikiamų priemonių, vis dar trūksta tam tikrą oficialiąją kalbą mokančių lingvistų; kadangi kiekvienos oficialiosios kalbos, kurios atžvilgiu, kaip manoma, būtina taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atveju Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu ir tinkamai atsižvelgdamas į Tarybos pagal Sutartis priimtą laikinąją specialią tvarką dėl teisės aktų rengimo, turi įsitikinti, ar tenkinamos sąlygos, ir peržiūrėti savo sprendimą kas šešis mėnesius;

C.  kadangi Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 920/2005 ir (ES, Euratomas) 2015/2264 numatytas laipsniškas leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su airių kalba, taikymo apribojimas ir nesant kito Tarybos reglamento, kuriame būtų nurodyta kitaip, ši nukrypti leidžianti nuostata baigs galioti 2022 m. sausio 1 d.;

D.  kadangi, nepaisant atitinkamų išankstinių priemonių, nesitikima, kad kroatų, airių ir maltiečių kalbų vertimo pajėgumai bus tokie, jog bus galima teikti visapusiškas vertimo žodžiu į šias kalbas paslaugas nuo devintosios Parlamento kadencijos pradžios;

E.  kadangi, nepaisant ilgalaikių nuolatinių tarpinstitucinių pastangų ir didelės pažangos, vis dar manoma, jog airių kalbą mokančių kvalifikuotų vertėjų raštu skaičius bus nepakankamas, kad artimiausiu metu būtų galima užtikrinti visapusišką lingvistinių paslaugų šios kalbos vartojimo srityje pagal 158 straipsnį teikimą; kadangi pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 920/2005 ir (ES, Euratomas) 2015/2264 vis daugiau teisės aktų turi būti išversti į airių kalbą ir dėl to sumažėja galimybė versti į šią kalbą kitus Parlamento dokumentus;

F.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio 4 dalį numatyta, kad, remdamasis pagrįsta Biuro rekomendacija, Parlamentas gali nuspręsti savo kadencijos pabaigoje pratęsti šio straipsnio galiojimą;

G.  kadangi, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Biuras rekomendavo pratęsti 159 straipsnio galiojimą iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos;

1.  nusprendžia pratęsti Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimą iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

(1) OL 17, 1958 10 6, p. 385.
(2) 2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 920/2005, iš dalies keičiantis 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, ir nustatantis laikinas nuo tų reglamentų leidžiančias nukrypti priemones (OL L 156, 2005 6 18, p. 3).
(3) 2015 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2264, kuriuo pratęsiamas Reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas, galiojimas ir jos laipsniškai panaikinamos (OL L 322, 2015 12 8, p. 1).
(4) OL C 285, 2017 8 29, p. 164.


Elektroninė krovinių vežimo informacija ***I
PDF 301kWORD 69k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (COM(2018)0279 – C8-0191/2018 – 2018/0140(COD))
P8_TA(2019)0139A8-0060/2019

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


ES ir Vietnamo savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena ***
PDF 128kWORD 42k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projekto (10861/2018 – C8-0445/2018 – 2018/0272(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0140A8-0083/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projektą (10861/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena projektą (10877/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalių pirmąsias pastraipas ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0445/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0083/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2019)0141.


ES ir Vietnamo savanoriškos partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (rezoliucija)
PDF 174kWORD 48k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projekto (10861/2018 – C8-0445/2018 – 2018/0272M(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0141A8-0093/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projektą (10861/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena projektą (10877/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalių pirmąsias pastraipas ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0445/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo projektą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(2) (FLEGT reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų plano (COM(2003)0251),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Tarybos išvadas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (10721/2016),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(3) (ES medienos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Aplinkosauginių tyrimų agentūros 2018 m. gegužės 31 d. ataskaitą „Serijinis pažeidėjas: Vietnamas nuolat importuoja nelegalią Kambodžos medieną“(4) ir 2018 m. rugsėjo 25 d. ataskaitą „Pažeidimai Vietname. Būtina imtis veiksmų dėl suklastotų CITES leidimų prekiauti dalbergija“(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) 2015 m. gruodžio 12 d. pasiektą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Bonos uždavinį – pasaulines pastangas pasiekti, kad iki 2020 m. būtų atkurta 150 mln. hektarų, o iki 2030 m. – 350 mln. hektarų iškirstų pasaulio miškų ir nualintos žemės,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2012 m. ataskaitą „Žalioji anglis, juodoji prekyba: neteisėta medienos ruoša, mokestinis sukčiavimas ir pinigų plovimas pasaulio atogrąžų miškuose“ (angl. Green carbon, black trade: illegal logging, tax fraud and laundering in the world's tropical forests)(6),

–  atsižvelgdamas į JT konvencijas dėl kovos su nusikalstamumu ir korupcija, įskaitant Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Konvenciją prieš korupciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. teisėkūros rezoliuciją(7) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0093/2019),

A.  kadangi 2010 m. Vietnamas tapo trečiąja po Indonezijos ir Malaizijos Azijos šalimi, pradėjusia derybas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) savanoriškos partnerystės susitarimo (SPS); kadangi 2017 m. gegužės mėn. derybos buvo baigtos ir 2018 m. spalio 19 d. buvo pasirašytas susitarimas;

B.  kadangi SPS tikslas – sukurti teisinę sistemą, pagal kurią būtų siekiama užtikrinti, kad visa pagal SPS iš Vietnamo į ES importuojama mediena ir medienos produktai būtų pagaminti teisėtai; kadangi SPS apskritai yra skirti skatinti sisteminiams miškininkystės sektoriaus pokyčiams, kuriais būtų siekiama tvariai valdyti miškus, panaikinti neteisėtą medienos ruošą ir remti pasaulinio masto pastangas sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą;

C.  kadangi Vietnamas yra svarbi prekybos mediena sektoriaus šalis, jos į eksportą orientuotas medienos perdirbimo sektorius yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje ir siekiama, kad jis būtų didžiausias; kadangi Vietnamas, būdamas svarbus perdirbimo centras, eksportuoja daug medienos produktų ne tik į ES, bet ir į savo regiono šalis, pirmiausia į Kiniją ir Japoniją;

D.  kadangi Vietnamas importuoja daug medienos ir jos produktų, 2017 m. jo gamyklose sunaudota maždaug 34 mln. kubinių metrų medienos ir medienos produktų – 25 proc. jų buvo importuota, o 75 proc. gauta iš vietinių plantacijų – daugumos jų savininkai ir valdytojai yra smulkūs ūkininkai; kadangi 2011–2017 m. laikotarpiu importo vertė padidėjo 68 proc.; kadangi pastaraisiais metais Vietnamas padarė didelę pažangą mažindamas miškų naikinimą šalyje ir savo miško teritoriją padidino nuo 37 proc. 2005 m. iki 41,65 proc. 2018 m., įskaitant pramoninį miško įveisimą; kadangi Vietnamas nuo 2016 m. taiko draudimą šalies natūralių miškų medienos ruošai;

E.  kadangi 2017 m. didžiausios rąstų ir pjautinės medienos kilmės šalys buvo Kamerūnas, JAV ir Kambodža, taip pat Kongo Demokratinė Respublika, kuri buvo svarbi tiekėja; kadangi Kambodža nuo 2015 m. yra antra pagal dydį Vietnamo atogrąžų medienos tiekėja, nepaisant draudimo(8) eksportuoti į Vietnamą, apie kurį pranešama; kadangi 2016–2017 m. pranešta apie 43 proc. padidėjusią importo apimtį ir 40 proc. padidėjusią importo vertę iš Afrikos šalių; kadangi atitinkamos praktinės patirties turinčios NVO nurodė, kad iš Kambodžos ir Kongo Demokratinės Respublikos eksportuojama mediena turėtų būti laikoma didelės rizikos mediena, o žaliavinė mediena dažnai importuojama iš šalių, kurioms būdingas silpnas valdymas, aukšto lygio korupcija ar konfliktai, esant didelei rizikai, kad mediena ruošiama neteisėtai;

F.  kadangi Kambodžoje miškų naikinimo mastas yra penktas pagal dydį pasaulyje ir kadangi, atsižvelgiant į JT statistinius duomenis, Kambodžos miškų plotas sumažėjo nuo 73 proc. 1990 m. iki 57 proc. 2010 m.;

G.  kadangi, remiantis 2006 m. lapkričio 28 d. akto Nr. 131 3 straipsniu, Kambodža draudžia eksportuoti apvalius rąstus, išskyrus rąstus iš įveistų miškų, neapdorotą pjautinę medieną, išskyrus medieną iš įveistų miškų, bei kvadratinio ir stačiakampio skerspjūvio medieną, kurios storis ir plotis yra didesnis nei 25 cm(9); kadangi iš esmės laikoma, kad eksportuojant bet kokius natūralaus miško medienos produktus iš Kambodžos pažeidžiama Kambodžos teisė; kadangi pagal SPS Vietnamas yra įsipareigojęs importuoti tik tokią medieną, kuri buvo teisėtai paruošta pagal nacionalinius kilmės šalies teisės aktus;

H.  kadangi pagal SPS šalis įsipareigoja parengti politiką, siekdama užtikrinti, kad į ES būtų eksportuojama tik patikrinta teisėta mediena ir medienos produktai(10); kadangi siekdamas įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal SPS ir užtikrinti jų vykdymą Vietnamas turės priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų nustatoma medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) ir įsteigiamos reikiamos administracinės struktūros ir sukuriami pajėgumai; kadangi šis SPS bus taikomas medienai ir medienos produktams, skirtiems ir vidaus, ir eksporto rinkoms, išskyrus galutinį FLEGT licencijavimo etapą, kuris šiuo metu skirtas tik eksportui į ES;

I.  kadangi Vietnamas įsipareigojo priimti medienos ir medienos produktų importuotojų išsamaus patikrinimo prievolėmis paremtus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama, kad į jo rinką būtų importuojama tik teisėtai pagaminta mediena(11); kadangi Vietnamas kaip dalį teisėtumo apibrėžties pagal SPS taip pat įsipareigojo pripažinti atitinkamus medienos ruošos šalių įstatymus;

J.  kadangi šio SPS propagavimas regione atliktų svarbų vaidmenį skatinant ekonominę integraciją ir siekiant tarptautinių darnaus vystymosi tikslų; kadangi naujų SPS sudarymas, visų pirma su Kinija, kuri ribojasi su Vietnamu ir yra labai svarbi veikėja apdorotos medienos pramonės srityje, sudarytų galimybes teikti garantijas, susijusias su regiono prekybos mediena ir medienos produktais teisėtumu ir gyvybingumu;

K.  kadangi tik po to, kai Vietnamas įrodys, kad visiškai įvykdė visus SPS įsipareigojimus(12) ir sukūrė pajėgumus atitinkamų nacionalinės teisės aktų vykdymui užtikrinti, jis galės prisijungti prie ES FLEGT licencijavimo schemos; kadangi pagal FLEGT licenciją importuojama mediena pagal ES medienos reglamento reikalavimus laikoma teisėta; kadangi Vietnamo prisijungimas prie FLEGT licencijavimo schemos patvirtinamas priimant deleguotąjį aktą;

L.  kadangi įsigaliojus ES ir Vietnamo LPS bus liberalizuota prekyba mediena ir medienos produktais ir iki FLEGT licencijavimo pradžios importui iš Vietnamo bus taikomos pagal ES medienos reglamentą numatytos bendros išsamaus patikrinimo prievolės(13);

1.  primena, kad tvari ir įtrauki miškotvarka ir miškų valdymas yra labai svarbūs norint pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus;

2.  ragina ES užtikrinti, kad SPS derėtų su visomis jos politikos kryptimis, įskaitant vystymosi, aplinkos, žemės ūkio ir prekybos politiką;

3.  tvirtai remia kartu su Vietnamu vykdomą FLEGT procesą, atsižvelgiant į šalies vaidmenį medienos perdirbimo sektoriuje; palankiai vertina SPS pasirašymą – šiuo susitarimu siekiama palaipsniui užbaigti šalies politikos reformą, kuria siekiama pašalinti neteisėtai paruoštą medieną iš Vietnamo veiklos vykdytojų tiekimo grandinių; teigiamai vertina Vietnamo įsipareigojimą ir iki šiol padarytą pažangą bei supranta, kad visapusiškas SPS įgyvendinimas bus ilgalaikis procesas, susijęs ne tik su visų teisės aktų (MTUS) priėmimu, bet ir su užtikrinimu, kad bus sukurti tinkami administraciniai pajėgumai ir įgyta praktinė patirtis siekiant įgyvendinti ir vykdyti savanorišką partnerystės susitarimą (SPS); primena, kad FLEGT licencijų išdavimas gali būti pradėtas tik tuomet, kai Vietnamas įrodys, jog yra pasirengęs taikyti savo MTUS sistemą; atkreipia dėmesį į problemas, kurios kyla dėl nacionalinio ir provincijų lygmenų koordinavimo, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų SPS įgyvendinimą visoje šalyje, ir ragina Vietnamo vyriausybę užtikrinti tokį koordinavimą;

4.  primena, kad įgyvendinant SPS turi būti papildyti ES įsipareigojimai saugoti aplinką ir užtikrintas suderinamumas su įsipareigojimais užkirsti kelią masiniam miškų naikinimui;

5.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių šio SPS įgyvendinimui, įskaitant pakankamų išteklių užtikrinimą ES delegacijai Hanojuje, taip pat užtikrinti, kad pagal esamas ir būsimas vystomojo bendradarbiavimo priemones Vietnamui numatomi finansiniai ištekliai būtų konkrečiai skirti SPS įgyvendinimui; ragina Komisiją ir EIVT padėti Vietnamo valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei, be kita ko, suteikiant prieigą prie palydovinių nuotraukų; ragina ES nukreipti pastangas siekiant stiprinti Vietnamo teisinę sistemą ir institucinius gebėjimus sprendžiant technines ir ekonomines problemas, trukdančias veiksmingai įgyvendinti ir vykdyti galiojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus;

6.  pripažįsta, kad Vietnamo medienos pramonė prisiėmė įsipareigojimus pašalinti neteisėtą medieną iš tiekimo grandinių ir didinti informuotumą šiais klausimais; vis dėlto pabrėžia, kad šios pramonės požiūrio pokyčiai ir tvirtas vykdymo užtikrinimas yra nepaprastai svarbūs; primena, kad dėl neteisėtos medienos tiekimo grandinėse kyla pavojus, kad bus padaryta žala Vietnamo perdirbimo pramonės reputacijai;

7.  vis dėlto supranta, kad praeityje Vietnamas patyrė didelių sunkumų spręsdamas neteisėtos prekybos mediena su Laosu, o pastaraisiais metais – su Kambodža, klausimą; mano, kad tokiais atvejais Vietnamas ir šalys tiekėjos yra kartu atsakingos už tokios neteisėtos prekybos skatinimą, nes Vietnamo valdžios institucijos, ypač provincijų lygmeniu, priėmė oficialius sprendimus, kuriais pažeidžiami medienos ruošos šalies teisės aktai, pvz., dėl oficialių importo kvotų taikymo;

8.  kaip vieną iš pagrindinių SPS laimėjimų palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą priimti teisės aktus siekiant užtikrinti, kad į jo rinką būtų importuojama tik teisėtai pagaminta mediena, taikant privalomą išsamų importuotojų patikrinimą; primena, kad išsamaus patikrinimo prievolės neturėtų apsiriboti vien kontrolinio sąrašo langelių žymėjimu, bet turėtų apimti visus būtinus veiksmus, pvz., informacijos rinkimą, rizikos vertinimą ir papildomas priemones, skirtas bet kokiai nustatytai rizikai sumažinti, kad ji būtų nereikšminga, kurių vykdymą turėtų užtikrinti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, atlikdamos patikimas ir sistemingas atskirų įmonių patikras; atkreipia dėmesį į uždavinį užtikrinti išsamaus patikrinimo prievolių vykdymą pasitelkiant muitines, o šiuo tikslu reikės suteikti tinkamą mokymą; primena, kad Vietnamo valdžios institucijos turėtų patvirtinti išsamaus patikrinimo sistemą, kuri atitiktų ES medienos reglamente išdėstytą sistemą, ir pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktuose dėl išsamaus patikrinimo reikia numatyti nepriklausomų trečiųjų šalių teikiamus dokumentus; ragina Vietnamo valdžios institucijas apsvarstyti trečiųjų šalių atliekamo audito ir bendrovių viešų ataskaitų teikimo galimybes – tai būtų jų išsamaus patikrinimo sistemos reikalavimai, taip pat teikti tinkamą paramą įmonėms siekiant joms laikytis prievolių ir vengti neproporcingos naštos, tenkančios namų ūkių medienos tiekėjams, tuo pačiu metu išvengiant spragų;

9.  ragina Vietnamo vyriausybę numatyti tinkamas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas už teisės aktų, kuriais įgyvendinama MTUS, pažeidimus, pagal kurias importo atveju neteisėta mediena būtų ne tik konfiskuojama, bet tokią medieną būtų visiškai uždrausta tiekti Vietnamo rinkai;

10.  teigiamai vertina nepriklausomo vertinimo ir skundų bei grįžtamosios informacijos teikimo mechanizmą ir ragina Vietnamo valdžios institucijas užtikrinti, kad į tai būtų tinkamai reaguojama, be kita ko, prireikus vykdant veiksmingus ir atgrasančius vykdymo užtikrinimo veiksmus; tikisi, kad šie mechanizmai veiks visiškai skaidriai ir kad jie padės skatinti pilietinės visuomenės ir vykdymo užtikrinimo institucijų keitimąsi informacija; palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos, miškų asociacijos, įmonės, profesinės sąjungos, vietos bendruomenės ir miškų teritorijose gyvenantys asmenys vykdytų nepriklausomą savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo stebėseną; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti jų dalyvavimą ir prieigą prie atitinkamos ir naujausios informacijos, kad jie galėtų atlikti savo vaidmenį šiame procese ir toliau prisidėti prie MTUS patikimumo ir nuolatinio jos stiprinimo; palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą suteikti galimybę pilietinei visuomenei susipažinti su nacionaline miškų ūkio duomenų baze ir ragina vyriausybę viešoms konsultacijoms pateikti MTUS įgyvendinimo teisės aktus ir atsižvelgti į gautą grįžtamąją informaciją;

11.  palankiai vertina pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą vykstant deryboms dėl SPS ir joms pasibaigus ir primygtinai ragina Vietnamo vyriausybę visu įgyvendinimo etapu ir vėliau užtikrinti tikrą ir visišką įtrauktį, apimant visą SPS taikymo sritį, įskaitant importo kontrolę, išsamaus patikrinimo prievoles, organizacijų klasifikavimo sistemą ir rizika pagrįstą įmonių tikrinimą bei FLEGT licencijas; pabrėžia, kad dėl socialinių ir ekonominių priežasčių svarbu įtraukti vietos bendruomenes, taip pat siekiant užtikrinti tinkamą naujojo Miškininkystės įstatymo ir SPS įsipareigojimų įgyvendinimą;

12.  griežtai smerkia Kambodžos pasienyje vykdomą neteisėtą prekybą mediena ir ragina abiejų šalių valdžios institucijas nedelsiant visiškai sustabdyti neteisėtus srautus – tai yra būtina siekiant sėkmingai tęsti SPS procesą; primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas ištirti šį atvejį, pašalinti iš pareigų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos asmenis, kurie yra atsakingi už leidimo suteikimą neteisėtai prekybai mediena iš Kambodžos ir kitų šalių ir tokios prekybos valdymą; palankiai vertina pastarąjį Vietnamo valdžios institucijų sprendimą leisti prekiauti mediena tik per pagrindinius tarptautinius vartus, taip pat stiprinti vykdymo užtikrinimo pajėgumus kovojant su neteisėta prekyba; primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas medieną iš Kambodžos nedelsiant priskirti didelės rizikos kategorijai ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Kambodžos medienos ruošos ir eksporto teisės aktų, laikantis SPS įsipareigojimų; ragina abi šalis stiprinti ir gerinti dialogą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi prekybos duomenimis ir informacija apie su prekyba neteisėta mediena susijusią riziką ir galiojančius atitinkamus teisės aktus bei ragina jas į tarpininkavimo šiam dialogui veiklą įtraukti ES; ragina Vietnamą ir Kambodžą prašyti Interpolo pagalbos ir bendradarbiauti nustatant veiksmingas ir ilgalaikes kovos su paplitusia neteisėta medienos ruoša ir tarpvalstybine medienos kontrabanda į Vietnamą priemones; ragina Vietnamo valdžios institucijas taikyti tas pačias priemones importui iš kitų šalių tiekėjų, ypač iš Afrikos šalių, pvz., Kongo Demokratinės Respublikos, kuriose kyla arba gali kilti panašių problemų;

13.  pabrėžia, kad visoje tiekimo grandinėje būtina spręsti neteisėtos medienos ruošos ir transporto, apdorojimo ir prekybos regioninio aspekto problemą; ragina įtraukti šį regioninį aspektą į SPS vertinimo procesą ir įvertinti ryšį tarp silpnesnių vykdymo užtikrinimo mechanizmų taikymo kitose regiono šalyse ir eksporto iš tokių šalių į ES padidėjimo;

14.  pabrėžia, kad prastas miškų ūkio valdymas ir korupcija miškininkystės sektoriuje paspartina neteisėtą miškų kirtimą ir miškų alinimą ir pabrėžia, kad FLEGT iniciatyvos sėkmė taip pat priklauso nuo kovos su sukčiavimu ir korupcija visoje medienos tiekimo grandinėje; primygtinai ragina Vietnamo vyriausybę, siekiant duoti konkretų ženklą, kad Vietnamas visapusiškai įsipareigoja SPS procesui, imtis veiksmų siekiant sustabdyti paplitusią korupciją ir šalinti kitus šią prekybą skatinančius veiksnius, visų pirma susijusius su muitine ir kitomis valdžios institucijomis, kurios atliks pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ir vykdant SPS; pabrėžia, kad reikia panaikinti nebaudžiamumą miškininkystės sektoriuje, užtikrinant, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas už pažeidimus;

15.  palankiai vertina tai, kad Vietnamo vyriausybė neseniai priėmė SPS įgyvendinimo veiksmų planą ir ragina vyriausybę laikytis konkretaus, per nustatytą laiką įvykdytino ir išmatuojamo metodo; palankiai vertina tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Miškininkystės įstatymas, į kurį įtrauktas draudimas importuoti neteisėtai paruoštą medieną į Vietnamą, ir primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas užtikrinti šio draudimo vykdymą ir prireikus skubiai priimti įgyvendinimo priemones, siekiant užpildyti spragą, kol pradės veikti MTUS;

16.  teigiamai vertina tai, kad į ES ir Vietnamo LPS įtrauktos nuostatos dėl tvaraus miškų valdymo, kurios taip pat yra susijusios su SPS; ragina Komisiją įgyvendinant LPS ypatingą dėmesį skirti prekybai mediena ir medienos produktais ir atidžiai stebėti prekybos srautus, siekiant užtikrinti, kad dėl papildomo prekybos liberalizavimo nekiltų papildoma neteisėtos prekybos rizika;

17.  prašo Komisijos kasmet pranešti Parlamentui apie pažangą, kurią Vietnamas padarė įgyvendindamas SPS, be kita ko, atsižvelgiant į šios rezoliucijos reikalavimus, taip pat apie Jungtinio įgyvendinimo komiteto veiklą, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą sprendimą, kai bus pasiūlytas deleguotasis aktas, kuriuo leidžiama pripažinti FLEGT licencijas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę kitos peržiūros metu patobulinti reglamentą dėl FLEGT licencijavimo, kad ji galėtų greitai reaguoti į didelių įsipareigojimų pagal SPS pažeidimų atvejus;

18.  ragina Komisiją skatinti dialogą ir propaguoti ES medienos reglamentą bendradarbiaujant su svarbiausiomis importuojančiomis šalimis regione ir didžiausiomis ES prekybos partnerėmis, pvz., Kinija ir Japonija, ir toliau teikti pirmenybę būtinybei palaikyti dvišalius santykius su šiomis šalimis, įskaitant prekybos santykius, kad būtų rasti konkretūs sprendimai siekiant sustabdyti nelegalią prekybą mediena ir sukurti vienodas sąlygas pasaulyje sprendžiant šią problemą; remia Komisiją siekiant pradėti derybas dėl SPS su Vietnamo kaimyninėmis šalimis, kai tik bus įvykdytos būtinos sąlygos, ir pabrėžia FLEGT SPS svarbą būsimose vystymosi ir bendradarbiavimo priemonėse; ragina Komisiją nustatyti priemones, kurios padėtų palengvinti Vietnamo ir kitų šalių, kurios jau sudarė SPS su Europos Sąjunga, keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

19.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių, Vietnamo Socialistinės Respublikos ir Kambodžos Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 329, 2016 12 3, p. 8.
(2) OL L 347, 2005 12 30, p. 1.
(3) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.
(4) https://eia-international.org/wp-content/uploads/eia-serial-offender-web.pdf
(5) https://eia-international.org/report/vietnam-violation-action-required-fake-cites-permits-rosewood-trade/
(6) Nellemann, C., Interpolo kovos su nusikaltimais aplinkai programa (red.) 2012 m. Žalioji anglis, juodoji prekyba: neteisėta medienos ruoša, mokestinis sukčiavimas ir pinigų plovimas pasaulio atogrąžų miškuose (angl. Green carbon, black trade: illegal logging, tax fraud and laundering in the world's tropical forests). Skubiai atliktas vertinimas. Jungtinių Tautų aplinkos programa, centras „GRID-Arendal“ (http://wedocs.unep.org/bitstream/handle/20.500.11822/8030/Green%20carbon%20Black%20Trade_%20Illegal %20logging.pdf?sequence=5&isAllowed=y).
(7) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2019)0140.
(8) https://www.phnompenhpost.com/national/despite-ban-timber-exports-vietnam-nearing-2016-total
(9) https://eia-international.org/wp-content/uploads/eia-serial-offender-web.pdf, p. 6.
(10) SPS apima visus pagrindinius į ES eksportuojamus produktus, visų pirma penkis privalomuosius medienos produktus, kaip apibrėžta 2005 m. FLEGT reglamente (rąstus, pjautinę medieną, bėgių pabėgius, klijuotinę fanerą ir vienasluoksnę fanerą), taip pat apima kai kuriuos kitus medienos produktus, kaip antai medienos skiedrų smulkinius, parketo grindis, smulkinių plokštes ir medinius baldus. SPS apima eksportą į visas trečiąsias šalis, nors, bent jau pradžioje, licencijavimo schema taikoma tik ES eksportui.
(11) Pagal SPS 2 straipsnio j punktą „teisėtai pagaminta mediena (toliau taip pat vadinama teisėta mediena) – medienos produktai, paruošti vietoje arba importuoti ir pagaminti pagal II priede nurodytus Vietnamo teisės aktus ir kitas atitinkamas šio Susitarimo nuostatas; importuotos medienos atveju tai yra medienos produktai, kurie yra paruošti, pagaminti ir eksportuoti pagal atitinkamus medienos ruošos šalies teisės aktus ir V priede aprašytas procedūras“.
(12) MTUS sistemos tinkamumą FLEGT licencijavimo schemai pirmiausia bendrai įvertins ES ir Vietnamas. Licencijavimas galės būti pradėtas tik abiem šalims pritarus, kad sistema yra pakankamai tvirta.
(13) 13.8 straipsnio 2 dalies a punktas: „[kiekviena šalis] skatina remti prekybą miškininkystės produktais, gautais iš tvariai tvarkomų miškų ir paruoštais laikantis jų ruošos šalies vidaus teisės aktų; taip pat gali būti sudarytas savanoriškas partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT)“.


Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ***
PDF 126kWORD 42k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui pasirašyti Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, projekto (10923/2018 – C8-0440/2018 – 2018/0238(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0142A8-0070/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10923/2018),

–  atsižvelgdamas į Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) (CETS Nr.°223),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0440/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0070/2019),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Europos Tarybai.


Valstybių narių įgaliojimas tapti Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius šalimis ***
PDF 131kWORD 42k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos interesus, valstybės narės įgaliojamos tapti Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (CETS Nr.°218) Šalimis, projekto (12527/2018 – C8-0436/2018 – 2018/0116(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0143A8-0080/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12527/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (CETS Nr.°218),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalį (C8-0436/2018),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimą 2002/348/TVR dėl saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0080/2019),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) OL L 121, 2002 5 8, p. 1.
(2) OL C 252, 2018 7 18, p. 2.


Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas ES ir Kinijos susitarimas dėl jūrų transporto (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 127kWORD 42k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl jūrų transporto, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos ir valstybių narių vardu projekto (05083/2015 – C8-0022/2019 – 2014/0327(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0144A8-0168/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05083/2015),

–  atsižvelgdamas į protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės susitarimas dėl jūrų transporto, projektą (05880/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0022/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0168/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kinijos Liaudies Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis ES ir Egipto asociaciją (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 129kWORD 40k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (10219/2016 – C8-0135/2017 – 2016/0121(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0145A8-0025/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10219/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (10221/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0135/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0025/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Egipto Arabų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Turkmėnistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas
PDF 160kWORD 48k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Turkmėnistano partnerystę, sudarymo Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu projekto (12183/1/2011 – C8-0059/2015 – 1998/0031R(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0146A8-0072/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos sprendimo projektą (12183/1/2011),

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo nustatoma Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Turkmėnistano partnerystė, projektą (12288/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius bei 218 straipsnio 6 dalies a punktą ir pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 101 straipsnio antrą pastraipą pateiktą prašymą pritarti (C8-0059/2015),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vidurinės Azijos regiono, visų pirma į 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu(1), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(2), 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(3), 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Laikinojo prekybos susitarimo su Turkmėnistanu(4) ir į 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(5),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. laikinąjį Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų, kurį Taryba sudarė 2009 m. liepos 27 d. (5144/1999), ir į pagal jį įsteigto Jungtinio komiteto reguliarius posėdžius,

–  atsižvelgdamas į Susitarimo memorandumą energetikos srityje, kurį 2008 m. gegužės mėn. pasirašė Europos Sąjunga ir Turkmėnistanas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (ICESCR), kuriuos Turkmėnistanas yra pasirašęs,

–  atsižvelgdamas į ES ir Turkmėnistano kasmetinį dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į įsipareigojimą, kurį Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) prisiėmė Užsienio reikalų komitetui adresuotame 2015 m. gruodžio 16 d. laiške, kuriame nurodyti šio dokumento 3 dalyje minimi aspektai,

–  atsižvelgdamas į pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Užsienio reikalų komiteto pirmininkui adresuotą 2018 m. liepos 5 d. laišką, kuriame ji pažymi, kad remia partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) su Turkmėnistanu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A8-0072/2019),

A.  kadangi Vidurinė Azija yra regionas, kurio procesuose vis labiau dalyvauja Europos Sąjunga;

B.  kadangi partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) su Turkmėnistanu buvo parafuotas 1997 m. ir pasirašytas 1998 m.; kadangi nuo to laiko PBS ratifikavo 14-a iš pirmųjų 15-os jį pasirašiusių valstybių narių (Jungtinė Karalystė liko paskutinė neratifikavusi valstybė narė); kadangi Turkmėnistanas PBS ratifikavo 2004 metais; kadangi tų valstybių narių, kurios į ES įstojo po minėto susitarimo pasirašymo, prisijungimui prie PBS taikoma atskiro protokolo ir atskiro ratifikavimo procedūra;

C.  kadangi visų šalių ratifikuotas PBS būtų sudarytas pradiniam 10 metų laikotarpiui, jam praėjus jis būtų kasmet atnaujinamas, taip sudarant sąlygas ES atšaukti susitarimą, jei kiltų rimtų abejonių dėl žmogaus teisių paisymo ar kitų sunkių pažeidimų; kadangi, siekdamos atsižvelgti į pokyčius, šalys gali iš dalies keisti PBS;

D.  kadangi 2009 m. balandžio mėn. Taryba, savanoriškai vykdydama teisiškai neprivalomą procedūrą, konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Laikinojo prekybos susitarimo (LPS) su Turkmėnistanu;

E.  kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) nustatė savo kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama Turkmėnistane daroma pažanga, taip pat kriterijus, pagal kuriuos būtų galima toliau bendradarbiauti, laikantis tarptautinės bendruomenės pripažintų teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių standartų;

F.  kadangi pagarba demokratijai bei pagrindinėms ir žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos principams, kurie yra esminiai LPS elementai (kaip išdėstyta to susitarimo 1 straipsnyje ir PBS 2 straipsnyje), turėtų tapti ilgalaikiais Turkmėnistano tikslais; kadangi galima vienašališkai sustabdyti susitarimo taikymą, jei kuri nors šalis pažeistų šias nuostatas;

G.  kadangi Užsienio reikalų komitetas, apsvarstęs rekomendacijos dėl Parlamento pritarimo PBS sudarymui projektą ir prie jo pridedamą 2015 m. gegužės 8 d. pranešimo projektą kartu su pasiūlymu dėl rezoliucijos, 2016 m. gegužės 24 d. nusprendė laikinai sustabdyti procedūrą, kol bus nuspręsta, kad padaryta pakankama pažanga žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityje, ir nusprendė pradėti dabar vykdomą laikinąją procedūrą;

H.  kadangi tebegaliojantys Turkmėnistano pažangos žmogaus teisių srityje kriterijai, kuriuos Parlamentas nurodė savo ankstesnėse rezoliucijose, yra itin svarbūs siekiant vykdyti principingą ir nuoseklią ES santykių su šia šalimi politiką;

I.  kadangi 2015 m. Turkmėnistane patvirtintas 2016–2020 m. nacionalinis žmogaus teisių veiksmų planas, kurį parengti 2013 m. padėjo JT vystymosi programa;

J.  kadangi Turkmėnistanas sudarė tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, TPPTP, ICESCR ir TDO konvencijas;

1.  ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė), remiantis JT, ESBO ir ERPB rekomendacijomis, skubiai nustatyti toliau nurodytus trumpalaikius lyginamuosius standartus, pagal kuriuos, prieš pritariant PBS, būtų vertinama tvari Turkmėnistano valdžios institucijų veiklos pažanga:

Politinė sistema, teisinė valstybė ir geras valdymas

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

   i) aiškiai atskirti vykdomųjų, teisėkūros ir teisminių institucijų funkcijas, inter alia, sudarant sąlygas tikram gyventojų dalyvavimui valstybės sprendimų priėmimo procesuose ir užtikrinant jį, be kita ko, konsultuojantis su tarptautiniais ekspertais, pvz., Europos Tarybos Venecijos komisija ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru (ODIHR), Turkmėnistano konstitucijos atitikties šiems demokratiniams principams klausimu ir pademonstruoti Turkmėnistano ryžtą apsvarstyti šių organizacijų pasiūlytas rekomendacijas dėl reformų;
   ii) panaikinti nevyriausybinių organizacijų registracijos ir veiklos apribojimus;
   iii) įvykdyti Turkmėnistano vyriausybės savo 2016–2020 m. nacionaliniame žmogaus teisių veiksmų plane prisiimtus įsipareigojimus;
   iv) nutraukti slaptą kalinimą ir priverstinį asmenų dingimą, priverstinį darbą, kankinimą ir atskleisti dingusių asmenų likimą ir jų buvimo vietą, kad šeimos turėtų galimybę bendrauti su suimtais asmenimis; pasiekti, kad šalies valdžios institucijos pripažintų, jog yra politinių kalinių ir leisti nekliudomai patekti į šalį tarptautinėms organizacijoms ir nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą;
   v) užtikrinti nekliudomą prieigą prie įvairių informacijos šaltinių ir, visų pirma, suteikti žmonėms galimybę naudotis alternatyviais informacijos šaltiniais, įskaitant tarptautinius komunikacijos įrenginius, ir turėti telekomunikacijos prietaisų, pvz., privačių palydovinio ryšio antenų ar įperkamą interneto ryšį;
   vi) nutraukti nepriklausomų šalyje ir užsienyje įsikūrusių žurnalistų ir pilietinės visuomenės bei žmogaus teisių aktyvistų, taip pat jų šeimos narių persekiojimą ir bauginimą; užtikrinti saviraiškos ir susirinkimų laisvę;
   vii) leisti apsilankyti šalyje JT ir tarptautinėms bei regioninėms žmogaus teisių organizacijoms, kurios paprašė leidimo apsilankyti ir vis dar laukia atsakymo;
   viii) nutraukti neoficialius ir savavališkus draudimus keliauti ir užtikrinti, kad asmenys, kuriems atsisakyta suteikti leidimą išvykti iš šalies, galėtų laisvai keliauti;

2.  ragina Tarybą, Komisiją bei pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę atsižvelgti į toliau nurodytas ilgalaikes tvarios ir patikimos pažangos rekomendacijas:

Politinė sistema, teisinė valstybė ir geras valdymas

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

   i) laikytis politinio pliuralizmo ir demokratinės atskaitomybės principų, kad politinės partijos ir kitos organizacijos tinkamai ir netrukdomai vykdytų veiklą;
   ii) toliau vykdyti visų lygmenų, laikantis JT darnaus vystymosi tikslų, ir visų sričių, ypač teisminių institucijų ir teisėsaugos, valdymo reformas;
   iii) taikyti griežtas ir veiksmingas apsaugos nuo aukšto rango pareigūnų korupcijos, pinigų plovimo, organizuoto nusikalstamumo ir prekybos narkotikais priemones;
   iv) visiškai įgyvendinti įstatymą, kuriuo draudžiamas vaikų darbas;
   v) visapusiškai užtikrinti teisę taikiai ir teisėtai naudotis saviraiškos laisve, asociacijų laisve ir religijos ar tikėjimo laisve;
   vi) užtikrinti judėjimo laisvę tiek šalies viduje, tiek už jos ribų;

3.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas ateinančiais metais, kai tik įsigalios PBS, turi atidžiai stebėti pokyčius Turkmėnistane ir tai, kaip įgyvendinamos visos PBS dalys; atsižvelgdamas į tai, ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę parengti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą ir viešai įsipareigoti jį taikyti, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) galėtų tinkamai informuoti Parlamentą apie PBS įgyvendinimą, kai tik jis įsigalios, ypač atsižvelgiant į jo tikslų įgyvendinimą ir 2 straipsnio nuostatų vykdymą, kad Parlamentas galėtų reaguoti į įvykius vietoje, jei būtų dokumentais pagrįstų ir įrodytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų; atkreipia dėmesį į galimybę tokiais atvejais taikyti PBS sustabdymo mechanizmą ir šiuo požiūriu palankiai vertina pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2015 m. gruodžio 16 d. Užsienio reikalų komitetui adresuotą laišką, kuriama išdėstyti šie tikslai:

   i) užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai informuojamas apie PBS nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis ir demokratizacija, įgyvendinimą, įskaitant galimybes gauti atitinkamos informacijos apie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo padėties pokyčius, taip pat užtikrinti, kad jam paprašius, laikantis taikomų konfidencialumo taisyklių, Europos Parlamentas būtų laiku glaustai informuojamas prieš bendradarbiavimo tarybos posėdžius ir po jų;
   ii) glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir pilietine visuomene rengiantis kasmetiniams dialogams žmogaus teisių klausimais ir dalijantis informacija;
   iii) konsultuotis su Europos Parlamentu rengiantis atnaujinti ES Turkmėnistanui skirtą žmogaus teisių srities strategiją;

4.  palankiai vertina tai, kad pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė 2018 m. lapkričio mėn. paskelbė apie visavertės ES delegacijos Ašchabade įsteigimą; pabrėžia, kad naujoji delegacija turėtų parengti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimo strategiją, pritaikytą Turkmėnistano vystymosi sąlygoms ir poreikiams, stebėti padėtį šalyje, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus ir konkrečius susirūpinimą keliančius atvejus, pradėti dialogą su įvairiais šalies partnerės politiniais, socialiniais ir ekonominiais subjektais, sudaryti sąlygas diplomatijai vietoje ir gerinti pagal ES išorės finansavimo priemones finansuojamų projektų valdymą ir priežiūrą;

5.  baigdamas tvirtina, kad ketina duoti savo pritarimą tuomet, kai manys, jog Komisija, Taryba, pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė bei Turkmėnistano valdžios institucijos tinkamai atsižvelgė į 1 ir 3 dalyse pateiktas rekomendacijas;

6.  paveda Pirmininkui reikalauti, kad Taryba, Komisija bei pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė reguliariai teiktų Parlamentui išsamią informaciją apie padėtį Turkmėnistane;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei, taip pat Turkmėnistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 49.
(2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91.
(3) OL C 58, 2018 2 15, p. 119.
(4) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 20.
(5) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.


Įgyvendinimo sprendimas dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Jungtinėje Karalystėje pradžios *
PDF 128kWORD 42k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Jungtinėje Karalystėje pradžios projekto (13123/2018 – C8-0474/2018 – 2018/0812(CNS))
P8_TA-PROV(2019)0147A8-0092/2019

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13123/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0164/2018),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0092/2019),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.


Keitimasis informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS) ***I
PDF 215kWORD 58k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR ir pakeičiamas Tarybos sprendimas 2009/316/TVR (COM(2016)0007 – C8-0012/2016 – 2016/0002(COD))
P8_TA-PROV(2019)0148A8-0219/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0007),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0012/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0219/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria dėl keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR ir pakeičiamas Tarybos sprendimas 2009/316/TVR

P8_TC1-COD(2016)0002


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  Sąjunga užsibrėžė tikslą suteikti savo piliečiams laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. To tikslo turėtų būti siekiama, be kita ko, tinkamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią nusikalstamumui, įskaitant organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, ir su juo kovoti;

(2)  tam tikslui pasiekti reikia, kad į informaciją apie valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų atsižvelgiama už apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės ribų nagrinėjant naujas baudžiamąsias bylas, kaip nustatyta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/675/TVR(2), taip pat siekiant užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams;

(3)  todėl būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija iš nuosprendžių registrų. Toks keitimasis informacija organizuojamas ir palengvinamas vadovaujantis Tarybos pamatiniame sprendime 2009/315/TVR (3) nustatytomis taisyklėmis ir naudojant Tarybos sprendimu 2009/316/TVR (4) sukurtą Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (toliau – ECRIS);

(4)  tačiau dabartinėje ECRIS teisinėje sistemoje nepakankamai atsižvelgiama į užklausų apie trečiųjų šalių piliečius ypatumus. Nors jau dabar per ECRIS galima keistis informacija apie trečiųjų šalių piliečius, nėra bendros Sąjungos tvarkos ar mechanizmo, leidžiančio tai daryti veiksmingai, greitai ir tiksliai;

(5)  informacija apie trečiųjų šalių piliečius Sąjungoje nėra renkama, kaip yra valstybių narių piliečių atveju jų pilietybės valstybėse narėse, o tik saugoma valstybėse narėse, kuriose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Taigi visus duomenis apie trečiosios šalies piliečio teistumą įmanoma patikrinti tik tuo atveju, jei dėl tokios informacijos kreipiamasi į visas valstybes nares;

(6)  tokiais bendraisiais prašymais visoms valstybėms narėms, įskaitant ir tas, kurios neturi informacijos apie konkretų trečiosios šalies pilietį, sukuriama neproporcinga administracinė našta. Praktikoje dėl tos naštos valstybės narės vengia kitų valstybių narių prašyti informacijos apie trečiųjų šalių piliečius, o tai labai kenkia keitimuisi informacija tarp jų, nes joms prieinama tik jų nacionaliniuose registruose saugoma informacija apie teistumą. Todėl didėja rizika, kad valstybės narės tarpusavyje informacija keisis neveiksmingai ir neišsamiai;

(7)  siekdama pagerinti padėtį, Komisija pateikė pasiūlymą, kurio pagrindu buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../...(5)(6), kuriuo Sąjungos lygmeniu sukuriama centralizuota sistema, kurioje saugomi nuteistų trečiųjų šalių piliečių asmens duomenys ir kuri leidžia nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie ankstesnius trečiųjų šalių piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius (toliau – ECRIS-TCN);

(8)  ECRIS-TCN valstybės narės centrinei institucijai leis greitai ir veiksmingai sužinoti, kuriose kitose valstybėse narėse yra saugoma informacija apie trečiosios šalies piliečio teistumą, kad naudojantis esama ECRIS sistema tų valstybių narių būtų ▌galima prašyti informacijos apie teistumą pagal Pamatinį sprendimą 2009/315/TVR;

(9)  keitimasis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius – svarbus bet kokios kovos su nusikalstamumu ir terorizmu strategijos elementas. Jeigu valstybės narės naudotųsi visomis ECRIS teikiamomis galimybėmis, tai padėtų stiprinti reagavimą į radikalizaciją, skatinančią terorizmą ir smurtinį ekstremizmą, baudžiamosios justicijos priemonėmis;

(10)  siekiant geriau naudotis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus apkaltinamaisiais nuosprendžiais skirtą teisių atėmimą, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES(7) valstybės narės įpareigotos imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad įdarbinant asmenį eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, būtų pagal Pamatiniame sprendime 2009/315/TVR nustatytas procedūras perduodama informacija apie į nuosprendžių registrą įrašytus esamus apkaltinamuosius nuosprendžius už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus arba apie bet kokį galiojantį tais apkaltinamaisiais nuosprendžiais skirtą teisių atėmimą. To mechanizmo tikslas – užtikrinti, kad už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistas asmuo negalėtų nuslėpti tokio nuosprendžio arba teisės atėmimo, siekdamas kitoje valstybėje narėje užsiimti profesine veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais;

(11)  šia direktyva siekiama atlikti būtinus Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR pakeitimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos per ECRIS veiksmingai keistis informacija apie trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Ja valstybės narės įpareigojamos imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad prie apkaltinamųjų nuosprendžių būtų nurodyta informacija apie nuteisto asmens pilietybę ar pilietybes tiek, kiek tokią informaciją valstybės narės turi. Ja taip pat nustatomos atsakymo į prašymus pateikti informaciją procedūros, užtikrinama, kad trečiosios šalies piliečio prašymu išduodant pažymą informacija apie teistumą būtų papildoma iš kitų valstybių narių gauta informacija, ir numatomi techniniai pakeitimai, kurie būtini užtikrinti keitimosi informacija sistemos veikimą;

(12)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680(8) turėtų būti taikoma kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, be kita ko, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos, tikslais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(9) turėtų būti taikomas nacionalinėms institucijoms tvarkant asmens duomenis, kai toks tvarkymas nepatenka į Direktyvos (ES) 2016/680 taikymo sritį;

(13)  siekiant užtikrinti vienodas Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR įgyvendinimo sąlygas, Sprendime 2009/316/TVR nustatyti principai turėtų būti įtraukti į tą pamatinį sprendimą ir Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (10);

(14)   bendra ryšių infrastruktūra, kuria naudojamasi keičiantis informacija apie teistumą, turėtų būti saugus Telematikos paslaugų tarp Europos administracijų tinklas (sTESTA), bet kokia vėlesnė patobulinta jo versija arba bet koks kitas alternatyvus saugus tinklas;

(15)  nepaisant galimybės pagal taikytinas taisykles naudotis Sąjungos finansinėmis programomis, kiekviena valstybė narė turėtų padengti savo išlaidas, susijusias su savo nuosprendžių registro duomenų bazės įdiegimu, administravimu, naudojimu ir priežiūra, taip pat išlaidas, susijusias su techninių pakeitimų, kurie būtini, kad būtų galima naudotis ECRIS, įdiegimu, administravimu, naudojimu ir priežiūra;

(16)  šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, įtvirtintos visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, teismines ir administracines teisių gynimo priemones, lygybės prieš įstatymą principą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir bendrą draudimą diskriminuoti. Ši direktyva turėtų būti įgyvendinta remiantis tomis teisėmis ir principais;

(17)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sudaryti sąlygas greitai ir veiksmingai keistis tikslia informacija apie trečiųjų šalių piliečių teistumą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo, nustatant bendras taisykles, būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(18)  pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(19)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma; ▌

(20)  pagal Protokolo Nr. 21 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą;

(21)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (11) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2016 m. balandžio 13 d.(12);

(22)  todėl Pamatinis sprendimas 2009/315/TVR turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR daliniai pakeitimai

Pamatinis sprendimas 2009/315/TVR iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo pamatiniu sprendimu:

   a) nustatomos sąlygos, kuriomis apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė dalijasi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius su kitomis valstybėmis narėmis;
   b) apibrėžiamos ▌apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės ir nuteisto asmens pilietybės valstybės narės (toliau – asmens pilietybės valstybė narė) pareigos ir nurodomi būdai, kurių turi būti laikomasi atsakant į prašymą pateikti informaciją iš nuosprendžių registrų;
   c) sukuriama decentralizuota informacinių technologijų sistema – Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (toliau – ECRIS), skirta keistis informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius remiantis kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registro duomenų baze.“;

"

2)  2 straipsnis papildomas šiais punktais:"

„d) apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė – valstybė narė, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis;

   e) trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, arba asmuo be pilietybės ▌, arba asmuo, kurio pilietybė nėra žinoma ▌;
   f) pirštų atspaudų duomenys – kiekvieno asmens piršto plokščiųjų ir ritintų atspaudų duomenys;
   g) veido atvaizdas – skaitmeninis asmens veido atvaizdas;
   h) ECRIS nuorodų sistema – Komisijos sukurta programinė įranga, skirta valstybėms narėms keistis per ECRIS informacija apie teistumą.“;

"

3)  4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kiekviena apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, kad prie jos teritorijoje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių būtų nurodyta informacija apie nuteisto asmens pilietybę ar pilietybes ▌, jei asmuo yra kitos valstybės narės pilietis arba trečiosios šalies pilietis. Jei nuteisto asmens pilietybė nėra žinoma arba jei jis yra asmuo be pilietybės, nuosprendžių registre tai turi būti nurodyta.“;

"

4)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Jei vienos valstybės narės pilietis prašo kitos valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija ▌ asmens pilietybės valstybės narės centrinei institucijai siunčia prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro ir ▌tą informaciją bei susijusius duomenis įrašo į pažymą, kurią reikia pateikti atitinkamam asmeniui.“;

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„3a. Jei trečiosios šalies pilietis ▌prašo valstybės narės centrinės institucijos pateikti informaciją apie jo teistumą, ta centrinė institucija siunčia prašymą pateikti informaciją ir susijusius duomenis iš nuosprendžių registro tik toms valstybių narių centrinėms institucijoms, kurios turi informacijos apie to asmens teistumą, ir tą informaciją bei susijusius duomenis įrašo į pažymą, kurią reikia pateikti atitinkamam asmeniui.“;

"

5)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Jei pateikti informaciją iš nuosprendžių registrų apie valstybės narės piliečio atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius pagal 6 straipsnį prašoma ne asmens pilietybės valstybės narės, o kitos valstybės narės centrinės institucijos, prašomoji valstybė narė perduoda ▌tiek tokios informacijos, kiek numatyta Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnyje.“;

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„4a. Jei pateikti informaciją iš nuosprendžių registrų apie trečiosios šalies piliečio atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius pagal 6 straipsnį prašoma baudžiamosios bylos tikslais, prašomoji valstybė narė perduoda informaciją ▌apie visus prašomojoje valstybėje narėje priimtus ir į nuosprendžių registrus įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius bei visus trečiosiose šalyse priimtus ir vėliau jai perduotus bei į nuosprendžių registrus įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius.

Jei tokios informacijos prašoma bet kuriais kitais nei baudžiamosios bylos tikslais, atitinkamai taikoma šio straipsnio 2 dalis.“;

"

6)  8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Atsakymai į 6 straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse nurodytus prašymus pateikiami ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“;

"

7)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalyje žodžiai „7 straipsnio 1 ir 4 dalis“ pakeičiami žodžiais „7 straipsnio 1, 4 ir 4a dalis“;

b)  2 dalyje žodžiai „7 straipsnio 2 ir 4 dalis“ pakeičiami žodžiais „7 straipsnio 2, 4 ir 4a dalis“;

c)  3 dalyje žodžiai „7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis“ pakeičiami žodžiais „7 straipsnio 1, 2, 4 ir 4a dalis“;

8)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmos pastraipos c punktas papildomas šiuo papunkčiu:"

„iv) veido atvaizdą.“;

"

b)  3–7 dalys pakeičiamos taip:"

„3. Valstybių narių centrinės institucijos, naudodamosi ECRIS ir naudodamos įgyvendinimo aktuose nustatytus standartus atitinkančią standartinę formą, elektroniniu būdu perduoda šią informaciją:

   a) 4 straipsnyje nurodytą informaciją; ▌
   b) 6 straipsnyje nurodytus prašymus;
   c) 7 straipsnyje nurodytus atsakymus, ir
   d) kitą susijusią informaciją.

4.  Jei nėra galimybės naudotis 3 dalyje nurodytu perdavimo būdu ▌, valstybių narių centrinės institucijos visą 3 dalyje nurodytą informaciją perduoda ▌bet kokiu kitu būdu, leidžiančiu ją užfiksuoti raštu tokiomis sąlygomis, kad informaciją gaunančios valstybės narės centrinė institucija galėtų nustatyti jos autentiškumą, atsižvelgdama į perdavimo saugumą.

Jei galimybės naudotis 3 dalyje nurodytu perdavimo būdu nėra ilgesnį laikotarpį, atitinkama valstybė narė apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

5.  Kiekviena valstybė narė atlieka reikiamus techninius pakeitimus, kad, ▌siekiant visą informaciją kitoms valstybėms narėms perduoti per ECRIS elektroniniu būdu, ji galėtų naudoti standartinę formą, kaip nurodyta 3 dalyje. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai datą, nuo kada ji galės vykdyti tokį perdavimą ▌.“;

"

9)  įterpiami šie straipsniai:"

„11a straipsnis

Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS)

1.  Kad informacija iš nuosprendžių registrų pagal šį pamatinį sprendimą būtų galima keistis elektroniniu būdu, sukuriama decentralizuota informacinių technologijų sistema – Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema (ECRIS), grindžiama kiekvienos valstybės narės nuosprendžių registro duomenų baze. Ją sudaro šie elementai:

   a) ECRIS nuorodų sistema;
   b) ▌bendra centrinių institucijų ryšių infrastruktūra, kuria užtikrinamas šifruotasis tinklas.

Siekiant užtikrinti kitoms valstybėms narėms perduodamos informacijos iš nuosprendžių registrų konfidencialumą ir vientisumą, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, atsižvelgiant į naujausią mokslo ir technikos lygį, įdiegimo kainą ir dėl informacijos tvarkymo kylančius pavojus.

2.  Visi informacijos apie teistumą duomenys saugomi tik valstybių narių administruojamose duomenų bazėse.

3.  Valstybių narių centrinės institucijos neturi tiesioginės ▌prieigos prie kitų valstybių narių nuosprendžių registrų duomenų bazių.

4.  Už ECRIS nuorodų sistemos ir duomenų bazių, skirtų informacijai iš nuosprendžių registrų saugoti, siųsti ir gauti, tvarkymą atsako atitinkama valstybė narė. Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (toliau – Agentūra eu-LISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726*, teikia paramą valstybėms narėms vykdydama Reglamentu (ES) .../...(13) nustatytas užduotis.

5.  Už bendros ryšių infrastruktūros tvarkymą atsako Komisija. Ši infrastruktūra turi atitikti būtinus saugumo reikalavimus ir visapusiškai tenkinti ECRIS poreikius.

6.  Agentūra eu-LISA užtikrina ECRIS nuorodų sistemą, ją toliau plėtoja ir atlieka jos priežiūrą.

7.  Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, susijusias su savo nuosprendžių registro duomenų bazės įdiegimu, administravimu, naudojimu bei priežiūra ir ECRIS nuorodų sistemos įdiegimu ir naudojimu.

Komisija padengia išlaidas, susijusias su bendros ryšių infrastruktūros įdiegimu, administravimu, naudojimu, priežiūra ir tolesniu plėtojimu ▌.

8.  Valstybės narės, kurios naudoja savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą pagal Reglamento (ES) .../...(14) 4 straipsnio 4–8 dalis, gali toliau naudoti savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą vietoj ECRIS nuorodų sistemos, jei jos visiškai tenkina visas tose dalyse nustatytas sąlygas.

11b straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato:

   a) 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinę formą, be kita ko, dėl informacijos apie nusikaltimą, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir informacijos apie apkaltinamojo nuosprendžio turinį;
   b) ECRIS techninio įdiegimo ▌ir keitimosi duomenimis apie pirštų atspaudus taisykles;
   c) kitas technines valstybių narių centrinių institucijų keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius organizavimo bei supaprastinimo būdus, įskaitant:
   i) perduodamos informacijos aiškinimo ir automatinio vertimo palengvinimo priemones,
   ii) keitimosi informacija elektroniniu būdu priemones, visų pirma dėl taikytinų techninių specifikacijų ir prireikus taikytinų keitimosi procedūrų.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

________________________

* 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).“;

"

10)  įterpiamas šis straipsnis:"

„12a straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.“;

"

11)  įterpiamas šis straipsnis:"

„13a straipsnis

Komisijos ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.  Komisija ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio pamatinio sprendimo taikymo ataskaitą. Ataskaitoje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi šio pamatinio sprendimo, įskaitant jo techninį įdiegimą.

2.  Kai tinkama, kartu su ataskaita pateikiami susiję pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3.  Komisija reguliariai skelbia ataskaitą apie per ECRIS pasikeistą ▌informaciją iš nuosprendžių registrų ir apie ECRIS-TCN naudojimą, remiantis, visų pirma, Agentūros eu-LISA ir valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis, kaip numatyta Reglamente (ES) .../...(15). Ataskaita pirmą kartą skelbiama praėjus vieniems metams nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo.

4.  Komisijos ataskaitoje, nurodytoje 3 dalyje, visų pirma apibūdinama, kokiu mastu valstybės narės tarpusavyje keičiasi informacija, įskaitant informaciją, susijusią su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat nurodomas prašymų tikslas ir atitinkamas jų skaičius, įskaitant ne su baudžiamąja byla susijusius, o kitokiais tikslais pateiktus prašymus, pavyzdžiui, prašymus, kurie teikiami atliekant asmenų patikrinimus, ir atitinkamų asmenų prašymus pateikti informaciją apie jų teistumą.“.

"

2 straipsnis

Sprendimo 2009/316/TVR pakeitimas

Valstybių narių, kurioms privaloma ši direktyva, atžvilgiu Sprendimas 2009/316/TVR pakeičiamas, nedarant poveikio tų valstybių narių pareigoms dėl to sprendimo įgyvendinimo datos.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ... [36 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijaiteisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į sprendimą, kurį pakeičia ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3.  Valstybės narės Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR su pakeitimais, padarytais šia direktyva, 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus techninius pakeitimus atlieka ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnis taikomas nuo ... [36 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(2)2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (OL L 220, 2008 8 15, p. 32).
(3)2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).
(4)2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį (OL L 93, 2009 4 7, p. 33).
(5)… m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/…, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L …, …, p. …).
(6)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 88/18 (2017/0144(COD)) esančio reglamento numerį, o išnašoje – to reglamento priėmimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(7)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).
(8)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(9)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(10)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(11)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(12)OL C 186, 2016 5 25, p. 7.
(13)+OL: prašom įrašyti dokumente PE-CONS 88/18 (2017/0144(COD)) esančio reglamento numerį.
(14)+OL: prašom įrašyti dokumente PE-CONS 88/18 (2017/0144(COD)) esančio reglamento numerį.
(15)+OL: prašom įrašyti dokumente PE-CONS 88/18 (2017/0144(COD)) esančio reglamento numerį.


Centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ***I
PDF 393kWORD 109k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti ir paremti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN sistema) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (COM(2017)0344 – C8-0217/2017 – 2017/0144(COD))
P8_TA-PROV(2019)0149A8-0018/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0344),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0217/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0018/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726

P8_TC1-COD(2017)0144


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  Sąjunga užsibrėžė tikslą suteikti savo piliečiams laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. To tikslo turėtų būti siekiama, be kita ko, tinkamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią nusikalstamumui, įskaitant organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, ir su juo kovoti;

(2)  tam tikslui pasiekti reikia, kad į informaciją apie valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų atsižvelgiama už apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės ribų nagrinėjant naujas baudžiamąsias bylas, kaip nustatyta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/675/TVR (2), taip pat siekiant užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams;

(3)  todėl būtina, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija iš nuosprendžių registrų. Toks keitimasis informacija organizuojamas ir palengvinamas vadovaujantis Tarybos pamatiniame sprendime 2009/315/TVR (3) nustatytomis taisyklėmis ir naudojant Tarybos sprendimu 2009/316/TVR (4) sukurtą Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (toliau – ECRIS);

(4)  tačiau dabartinėje ECRIS teisinėje sistemoje nepakankamai atsižvelgiama į informacijos apie trečiųjų šalių piliečius prašymų ypatumus. Nors jau dabar per ECRIS galima keistis informacija apie trečiųjų šalių piliečius, nėra bendros Sąjungos tvarkos ar mechanizmo, leidžiančio tai daryti veiksmingai, greitai ir tiksliai;

(5)  informacija apie trečiųjų šalių piliečius Sąjungoje nėra renkama, kaip yra valstybių narių piliečių atveju jų pilietybės valstybėse narėse, o tik saugoma valstybėse narėse, kuriose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Taigi visus duomenis apie trečiosios šalies piliečio teistumą įmanoma patikrinti tik tuo atveju, jei dėl tokios informacijos kreipiamasi į visas valstybes nares;

(6)  tokiais bendraisiais prašymais visoms valstybėms narėms, įskaitant tas, kurios neturi informacijos apie konkretų trečiosios šalies pilietį, sukuriama neproporcinga administracinė našta. Praktikoje dėl tos naštos valstybės narės vengia kitų valstybių narių prašyti informacijos apie trečiųjų šalių piliečius, o tai labai kenkia keitimuisi informacija tarp jų, nes joms prieinama tik jų nacionaliniuose registruose saugoma informacija apie teistumą. Todėl didėja rizika, kad valstybės narės tarpusavyje informacija keisis neveiksmingai ir neišsamiai, o tai daro neigiamą įtaką saugumo ir saugos lygiui, kuris užtikrinamas Sąjungos piliečiams ir Sąjungoje gyvenantiems asmenims;

(7)  siekiant pagerinti šią padėtį, reikėtų sukurti sistemą, kuri valstybės narės centrinei institucijai sudarytų sąlygas greitai ir veiksmingai ▌sužinoti, kurios kitos valstybės narės turi informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą (toliau – ECRIS-TCN). Tada būtų galima naudotis esama ECRIS sistema siekiant prašyti tų valstybių narių informacijos apie teistumą pagal Pamatinį sprendimą 2009/315/TVR;

(8)  todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti taisykles dėl centralizuotos sistemos, kurioje būtų laikomi asmens duomenys, sukūrimo Sąjungos lygmeniu ir taisykles dėl valstybės narės ir organizacijos, kuri būtų atsakinga už centralizuotos sistemos kūrimą ir priežiūrą, atsakomybės pasidalijimo, taip pat konkrečias duomenų apsaugos nuostatas, reikalingas siekiant papildyti galiojančią duomenų apsaugos tvarką ir užtikrinti tinkamą bendrą duomenų apsaugos ▌, duomenų saugumo ir atitinkamų asmenų pagrindinių teisių apsaugos lygį ▌;

(9)  norint pasiekti tikslą suteikti Sąjungos piliečiams laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas, reikia, kad informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius būtų išsami ir Sąjungos piliečių, kurie turi trečiosios šalies pilietybę, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad tie asmenys gali prisistatyti kaip vieną arba kelias pilietybes turintys asmenys ir kad skirtingi apkaltinamieji nuosprendžiai gali būti saugomi valstybėje narėje, kurioje jie buvo priimti, arba pilietybės valstybėje narėje, į šio reglamento taikymo sritį būtina įtraukti Sąjungos piliečius, kurie taip pat turi ir trečiosios šalies pilietybę. Neįtraukus tokių asmenų kiltų pavojus, kad ECRIS-TCN saugoma informacija yra neišsami. Tai pakenktų tos sistemos patikimumui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie asmenys turi Sąjungos pilietybę, sąlygos, kuriomis su tais asmenimis susiję pirštų atspaudų duomenys gali būti įvesti į ECRIS-TCN, turėtų būti palyginamos su sąlygomis, kuriomis valstybės narės tarpusavyje keičiasi Sąjungos piliečių pirštų atspaudų duomenimis pagal Pamatiniu sprendimu 2009/315/TVR ir Sprendimu 2009/316/TVR sukurtą ECRIS. Todėl Sąjungos piliečių, kurie taip pat turi ir trečiosios šalies pilietybę, atžvilgiu pirštų atspaudų duomenys į ECRIS-TCN turėtų būti įvesti tik jeigu jie buvo surinkti pagal nacionalinę teisę baudžiamajame procese; tai reiškia, kad tokio įvedimo tikslais valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti pirštų atspaudų duomenis, surinktus kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, kai toks naudojimas yra leidžiamas pagal nacionalinę teisę;

(10)  naudojantis ECRIS-TCN turėtų būti galima tvarkyti pirštų atspaudų duomenis siekiant nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą. Ja taip pat turėtų būti sudaromos galimybės tvarkyti veido atvaizdus siekiant patvirtinti to piliečio tapatybę. Svarbu tai, kad įvedant ir naudojant pirštų atspaudų duomenis ir veido atvaizdus nebūtų viršijama to, kas griežtai būtina siekiamam tikslui pasiekti, būtų gerbiamos pagrindinės teisės, taip pat vaiko interesai, ir toks įvedimas bei naudojimas atitiktų taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles;

(11)  užduotis sukurti ir eksploatuoti ECRIS-TCN turėtų būti pavesta Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (toliau – Agentūra eu-LISA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726(5) ▌, kadangi ši agentūra turi kitų didelės apimties sistemų teisingumo ir vidaus reikalų srityje valdymo patirties. Jos įgaliojimai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tas naujas užduotis;

(12)  Agentūrai eu-LISA turėtų būti užtikrintas tinkamas finansavimas ir personalas jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti;

(13)  atsižvelgiant į poreikį sukurti glaudžias ECRIS-TCN ir ECRIS technines sąsajas, Agentūrai eu-LISA taip pat turėtų būti pavesta toliau plėtoti ir prižiūrėti ECRIS nuorodų sistemą, ir jos įgaliojimai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų į tai atsižvelgta;

(14)  keturios valstybės narės yra sukūrusios savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą pagal Sprendimą 2009/316/TVR ir naudoja ją vietoj ECRIS nuorodų sistemos siekdamos keistis informacija apie teistumą. Atsižvelgiant į konkrečias charakteristikas, kurias tos valstybės narės įdiegė savo nacionalinio naudojimo sistemose, ir į jų padarytas investicijas, joms turėtų būti leista naudoti nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą taip pat ir ECRIS-TCN tikslais, jei tenkinamos šiame reglamente nustatytos sąlygos;

(15)  ECRIS-TCN turėtų būti laikoma tik trečiųjų šalių piliečių, kurių apkaltinamąjį nuosprendį yra priėmęs Sąjungoje esantis baudžiamasis teismas, tapatybės informacija. Tokia tapatybės informacija turėtų apimti raidinius skaitmeninius ir pirštų atspaudų duomenis ▌. Turėtų taip pat būti numatyta galimybė įtraukti veido atvaizdus, jeigu pagal valstybės narės, kurioje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, teisę leidžiama rinkti ir saugoti nuteistų asmenų veido atvaizdus;

(16)  raidinius skaitmeninius duomenis, kuriuos valstybės narės turi įvesti į centrinę sistemą, turėtų sudaryti nuteisto asmens pavardė ir vardai, taip pat visi to asmens slapyvardžiai arba pravardės, jei centrinė institucija tokią informaciją turi. Jei atitinkamai valstybei narei yra žinomi kiti tokio asmens duomenys, pavyzdžiui, kitokia vardo (pavardės) rašyba pagal kitą abėcėlę, turėtų būti galima tokius duomenis įvesti į centrinę sistemą kaip papildomą informaciją;

(17)  be to, raidiniai skaitmeniniai duomenys kaip papildomą informaciją turėtų apimti tapatybės numerį arba asmens tapatybės dokumentų tipą ir numerį, taip pat tuos dokumentus išdavusios institucijos pavadinimą, jei centrinė institucija turi tokią informaciją. Prieš įvesdama atitinkamą informaciją į centrinę sistemą, valstybė narė turėtų stengtis patikrinti tapatybės dokumentų autentiškumą. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tokia informacija galėtų būti nepatikima, ji turėtų būti naudojama atsargiai;

(18)  centrinės institucijos turėtų naudoti ECRIS-TCN siekdamos nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą, kai atitinkamoje valstybėje narėje prašoma pateikti su tuo asmeniu susijusią informaciją apie teistumą baudžiamojo proceso to asmens atžvilgiu vykdymo tikslais arba šiame reglamente nurodytais tikslais. Nors ECRIS-TCN iš esmės turėtų būti naudojama visais tokiais atvejais, institucija, atsakinga už baudžiamojo proceso vykdymą, turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad ECRIS-TCN neturėtų būti naudojamasi, kai tai netikslinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių skubaus baudžiamojo proceso atvejais, tranzito atvejais, kai informacija apie teistumą neseniai gauta per ECRIS, arba dėl nedidelių pažeidimų, visų pirma nedidelių eismo taisyklių pažeidimų, nedidelių savivaldybių nustatytų bendrų taisyklių pažeidimų ir nedidelių viešosios tvarkos pažeidimų;

(19)  valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę naudoti ECRIS-TCN kitais nei šiame reglamente nustatytais tikslais, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje ir ja vadovaujantis. Tačiau siekiant padidinti ECRIS-TCN naudojimo skaidrumą, valstybės narės apie tokius kitus tikslus turėtų pranešti Komisijai, o ji turėtų užtikrinti, kad visi pranešimai būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(20)  kitos institucijos, prašančios pateikti informaciją apie teistumą, taip pat turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad ECRIS-TCN neturėtų būti naudojamasi, kai tai netikslinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pavyzdžiui, kai turi būti atlikti tam tikri standartiniai administraciniai patikrinimai, susiję su asmens profesine kvalifikacija, ypač jeigu yra žinoma, kad kitų valstybių narių nebus prašoma informacijos apie teistumą, nepriklausomai nuo paieškos ECRIS-TCN rezultato. Tačiau ECRIS-TCN visada turėtų būti naudojama, kai prašymą dėl informacijos apie teistumą inicijuoja asmuo, kuris prašo pateikti informaciją apie savo paties teistumą pagal Pamatinį sprendimą 2009/315/TVR, arba kai prašymas pateikiamas siekiant gauti informaciją apie teistumą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES(6);

(21)  trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti teisę gauti informaciją raštu apie savo teistumą pagal valstybės narės, kurioje jie prašo suteikti tokią informaciją, teisę ir laikantis Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR. Prieš pateikdama tokią informaciją trečiosios šalies piliečiui, atitinkama valstybė narė turėtų pateikti užklausą ECRIS-TCN;

(22)  Sąjungos piliečiai, kurie taip pat turi ir trečiosios šalies pilietybę, bus įtraukiami į ECRIS-TCN, tik jei kompetentingos institucijos žino, kad tokie asmenys turi trečiosios šalies pilietybę. Tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nežino, kad Sąjungos piliečiai turi ir trečiosios šalies pilietybę, vis tiek gali būti, kad dėl tokių asmenų kaip trečiųjų šalių piliečių yra priimti ankstesni apkaltinamieji nuosprendžiai. Siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti visus duomenis apie teistumą, turėtų būti įmanoma pateikti užklausas ECRIS-TCN, siekiant Sąjungos piliečio atžvilgiu patikrinti, ar kuri nors valstybė narė turi informacijos apie šio asmens kaip trečiosios šalies piliečio teistumą;

(23)  jei nustatoma, kad centrinėje sistemoje įrašyti duomenys sutampa su duomenimis, pagal kuriuos valstybė narė atlieka paiešką (yra atitiktis), tapatybės informacija, dėl kurios nustatyta atitiktis, turėtų būti pateikiama kartu su atitiktimi. Paieškos rezultatais turėtų naudotis centrinės institucijos, tik siekdamos pateikti prašymą per ECRIS, arba Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (toliau – Eurojustas), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727(7), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolas), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794(8) ir Europos prokuratūra (toliau – EPPO), įsteigta Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939(9), tik siekdamos pateikti prašymą dėl informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip nurodyta šiame reglamente;

(24)  iš pradžių veido atvaizdai, laikomi ECRIS-TCN, turėtų būti naudojami tik siekiant patvirtinti trečiosios šalies piliečio tapatybę, kad būtų nustatytos valstybės narės, turinčios informacijos apie ankstesnius to trečiosios šalies piliečio apkaltinamuosius nuosprendžius. Ateityje ▌turėtų būti galima veido atvaizdus naudoti automatizuotam biometrinių duomenų atitikties tikrinimui su sąlyga, kad įvykdyti techniniai ir politikos šio proceso reikalavimai. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, susijusį su veido atvaizdų naudojimu siekiant nustatyti trečiųjų šalių piliečių tapatybę, kad būtų nustatytos valstybės narės, turinčios informacijos apie ankstesnius tų asmenų apkaltinamuosius nuosprendžius, Komisija, atsižvelgdama į būtinumą ir proporcingumą, taip pat į techninius pokyčius veido atvaizdo atpažinimo programinės įrangos srityje, turėtų įvertinti reikiamų technologijų prieinamumą ir jų parengimą darbui;

(25)  biometrinius duomenis naudoti būtina, nes tai patikimiausias būdas nustatyti valstybių narių teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių, dažnai neturinčių dokumentų ar kitokių tapatybės nustatymo priemonių, tapatybę, taip pat siekiant patikimiau patikrinti trečiųjų šalių piliečių duomenų atitiktį;

(26)  valstybės narės į centrinę sistemą turėtų įvesti nuteistų trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudų duomenis, kurie buvo surinkti pagal nacionalinę teisę baudžiamajame procese. Siekiant centrinėje sistemoje turėti kuo išsamesnę tapatybės informaciją, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę į centrinę sistemą įvesti pirštų atspaudų duomenis, kurie buvo surinkti kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, kai tuos pirštų atspaudų duomenis galima naudoti baudžiamajame procese laikantis nacionalinės teisės;

(27)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti būtinieji kriterijai, susiję su pirštų atspaudų duomenimis, kuriuos valstybės narės turėtų įvesti į centrinę sistemą. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė rinktis: įvesti arba trečiųjų šalių piliečių, kurie buvo nuteisti bent 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausme, pirštų atspaudų duomenis arba trečiųjų šalių piliečių, kurie buvo nuteisti už nusikalstamą veiką, už kurią pagal atitinkamos valstybės narės teisę baudžiama bent 12 mėnesių ilgiausios trukmės laisvės atėmimo bausme, pirštų atspaudų duomenis;

(28)  valstybės narės ECRIS-TCN turėtų sukurti įrašus dėl nuteistų trečiųjų šalių piliečių. Tai turėtų būti daroma, jei įmanoma, automatiškai ir nepagrįstai nedelsiant, kai tik informacija apie jų apkaltinamąjį nuosprendį buvo įvesta į nacionalinius nuosprendžių registrus. Vadovaudamosi šiuo reglamentu, valstybės narės turėtų į centrinę sistemą įvesti raidinius skaitmeninius duomenis ir pirštų atspaudų duomenis, susijusius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais, priimtais po duomenų įvedimo į ECRIS-TCN pradžios datos. Nuo tos pačios datos ir bet kada vėliau valstybės narės turėtų turėti galimybę į centrinę sistemą įvesti veido atvaizdus;

(29)  siekiant užtikrinti didžiausią sistemos efektyvumą, valstybės narės pagal šį reglamentą ECRIS-TCN taip pat turėtų sukurti įrašus dėl trečiųjų šalių piliečių, nuteistų iki duomenų įvedimo pradžios datos. Tačiau siekiant to tikslo valstybės narės neturėtų būti įpareigotos rinkti informaciją, kurios dar nėra jų nuosprendžių registruose iki duomenų įvedimo pradžios datos. Trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudų duomenys, surinkti tokių ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių kontekste, turėtų būti įtraukti tik tuo atveju, jei jie buvo surinkti baudžiamajame procese ir jei atitinkama valstybė narė mano, kad gali būti nustatyta akivaizdi jų atitiktis kitai nuosprendžių registruose esančiai tapatybės informacijai;

(30)  keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius gerinimas turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti Pamatinį sprendimą 2008/675/TVR, kuriuo valstybės narės įpareigojamos atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius nagrinėjant naujas baudžiamąsias bylas, tiek, kiek į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius atsižvelgiama pagal nacionalinę teisę;

(31)  nustatyta atitiktis ECRIS-TCN neturėtų savaime reikšti, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis buvo nuteistas nurodytose valstybėse narėse ▌. Ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių buvimas turėtų būti patvirtinamas tik remiantis informacija, gauta iš atitinkamų valstybių narių nuosprendžių registrų;

(32)  nepaisant galimybės naudotis Sąjungos finansinėmis programomis pagal taikytinas taisykles, kiekviena valstybė narė turėtų padengti savo išlaidas, susijusias su savo nuosprendžių registrų duomenų bazės ir nacionalinių pirštų atspaudų duomenų bazių diegimu, administravimu, naudojimu ir priežiūra, taip pat išlaidas, susijusias su techninių pakeitimų, kurie būtini, kad būtų galima naudotis ECRIS-TCN, įskaitant tų duomenų bazių prijungimą prie nacionalinio centrinio prieigos punkto, diegimu, administravimu, naudojimu ir priežiūra;

(33)  Eurojustas, Europolas ir EPPO turėtų turėti prieigą prie ECRIS-TCN siekiant nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą, kad galėtų vykdyti teisės aktais nustatytas savo užduotis. Eurojustas taip pat turėtų turėti tiesioginę prieigą prie ECRIS-TCN savo užduoties – veikti kaip kontaktinis punktas trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms – vykdymo tikslais pagal šį reglamentą, nedarant poveikio teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose principų, įskaitant taisykles dėl savitarpio teisinės pagalbos, taikymui. Nors reikėtų atsižvelgti į valstybių narių, kurios nedalyvauja tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje dėl EPPO įsteigimo, poziciją, EPPO neturėtų būti atsisakyta suteikti prieigą prie informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius vien dėl to, kad atitinkama valstybė narė nedalyvauja tame tvirtesniame bendradarbiavime;

(34)  šiuo reglamentu nustatomos griežtos taisyklės dėl prieigos prie ECRIS-TCN ir būtinos apsaugos priemonės, įskaitant valstybių narių atsakomybę renkant ir naudojant duomenis. Jame taip pat nustatoma, kaip fiziniai asmenys gali naudotis savo teisėmis į kompensaciją, teise susipažinti su duomenimis, juos taisyti ir ištrinti, taip pat teise į teisių gynimą, visų pirma teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teise į tai, kad nepriklausomos valdžios institucijos užtikrintų duomenų tvarkymo operacijų priežiūrą. Todėl juo gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, lygybės prieš įstatymą principą ir bendrą draudimą diskriminuoti. Šiuo atžvilgiu juo taip pat atsižvelgiama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitus žmogaus teisių srities įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę;

(35)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680(10) ▌turėtų būti taikoma kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, be kita ko, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos, tikslais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(11) ▌turėtų būti taikomas nacionalinėms institucijoms tvarkant asmens duomenis, kai toks tvarkymas nepatenka į Direktyvos (ES) 2016/680 taikymo sritį. Turėtų būti užtikrinta suderinta priežiūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725(12), kuris taip pat turėtų būti taikomas Agentūrai eu-LISA tvarkant asmens duomenis;

(36)  su ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais susijusius raidinius skaitmeninius duomenis centrinės institucijos turėtų įvesti iki duomenų įvedimo laikotarpio pagal šį reglamentą pabaigos, o pirštų atspaudų duomenis – per dvejus metus po ECRIS-TCN veikimo pradžios datos. Valstybės narės turėtų turėti galimybę įvesti visus duomenis tuo pačiu metu, jei laikomasi tų terminų;

(37)  turėtų būti nustatytos taisyklės dėl valstybių narių, Eurojusto, Europolo, EPPO ir Agentūros eu-LISA atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl bet kokio šio reglamento pažeidimo;

(38)  siekiant veiksmingiau nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie ankstesnius trečiųjų šalių piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas numatant veido atvaizdų naudojimą trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymo tikslu, kad būtų nustatytos valstybės narės, turinčios informacijos apie ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(13) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(39)  siekiant užtikrinti vienodas ECRIS-TCN sukūrimo ir operacijų valdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(14);

(40)  valstybės narės, atsižvelgdamos į laiką, kurio reikia Agentūrai eu-LISA, kad ji galėtų sukurti ir įdiegti ECRIS-TCN, turėtų imtis priemonių, būtinų, kad kuo greičiau būtų laikomasi šio reglamento, siekiant užtikrinti tinkamą ECRIS-TCN veikimą. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti skirti bent 36 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo imtis priemonių, kad būtų laikomasi šio reglamento;

(41)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sudaryti sąlygas greitai ir veiksmingai keistis tikslia informacija apie trečiųjų šalių piliečių teistumą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo, nustatant bendras taisykles, būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(42)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(43)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 irstraipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(44)  pagal Protokolo Nr. 21 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(45)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (15) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2017 m. gruodžio 12 d.(16),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma:

a)  ▌sistema, kurios paskirtis – nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie ankstesnius trečiųjų šalių piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius (toliau – ECRIS-TCN);

b)  ▌sąlygos, kuriomis centrinės institucijos turi naudotis ECRIS-TCN siekdamos gauti informaciją apie tokius ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius per Sprendimu 2009/316/TVR sukurtą Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (toliau – ECRIS), taip pat sąlygos, kuriomis Eurojustas, Europolas ir EPPO naudojasi ECRIS-TCN.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai valstybėse narėse, tapatybės informacijos tvarkymui, siekiant nustatyti valstybes nares, kuriose buvo priimti tokie apkaltinamieji nuosprendžiai. Šio reglamento nuostatos, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį, kurios taikomos trečiųjų šalių piliečiams, taip pat taikomos Sąjungos piliečiams, kurie taip pat turi ir trečiosios šalies pilietybę ir dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai valstybėse narėse.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys ▌:

1)  apkaltinamasis nuosprendis – galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, jei toks sprendimas įtraukiamas į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės nuosprendžių registrą;

2)  baudžiamasis procesas – ikiteisminis etapas, teisminio nagrinėjimo etapas ir apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas;

3)  nuosprendžių registras – nacionalinis registras ar registrai, kuriuose pagal nacionalinę teisę registruojami apkaltinamieji nuosprendžiai;

4)  apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė – valstybė narė, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis;

5)  centrinė institucija – institucija ▌, paskirta pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 3 straipsnio 1 dalį;

6)  kompetentingos institucijos – centrinės institucijos ir Eurojustas, Europolas bei EPPO, kurie pagal šį reglamentą turi prieigos prie ECRIS-TCN teisę arba teisę pateikti užklausas toje sistemoje;

7)  trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, arba asmuo be pilietybės, arba asmuo, kurio pilietybė nėra žinoma ▌;

8)  centrinė sistema – Agentūros eu-LISA kuriama (-os) ir prižiūrima (-os) duomenų bazė (-ės), kurioje (-iose) laikoma trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai valstybėse narėse, tapatybės informacija ▌;

9)  sąsajos programinė įranga – kompetentingų institucijų turima programinė įranga, suteikianti joms prieigos prie centrinės sistemos galimybę per 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą ryšių infrastruktūrą;

10)  tapatybės informacija – raidiniai skaitmeniniai duomenys, pirštų atspaudų duomenys ir veido atvaizdai, kurie naudojami siekiant nustatyti šių duomenų ir fizinio asmens sąsają;

11)  raidiniai skaitmeniniai duomenys – raidėmis, skaičiais, specialiais ženklais, tarpais ir skyrybos ženklais pateikiami duomenys;

12)  pirštų atspaudų duomenys – kiekvieno asmens piršto plokščiųjų ir ritintų atspaudų duomenys;

13)  veido atvaizdas – skaitmeninis asmens veido atvaizdas;

14)  atitiktis – sutapimas arba sutapimai, nustatytas (-i) palyginus centrinėje sistemoje esančią tapatybės informaciją su paieškai naudojama tapatybės informacija;

15)  nacionalinis centrinis prieigos punktas – nacionalinis prisijungimo prie 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos ryšių infrastruktūros punktas;

16)  ECRIS nuorodų sistema – Komisijos sukurta programinė įranga, skirta valstybėms narėms keistis per ECRIS informacija apie teistumą;

17)  nacionalinė priežiūros institucija – valstybės narės pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles įsteigta nepriklausoma valdžios institucija;

18)  priežiūros institucijos – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir nacionalinės priežiūros institucijos.

4 straipsnis

ECRIS-TCN techninė struktūra

1.  ECRIS-TCN sudaro:

a)  centrinė sistema, kurioje saugoma nuteistų trečiųjų šalių piliečių tapatybės informacija;

b)  nacionalinis centrinis prieigos punktas kiekvienoje valstybėje narėje;

c)  sąsajos programinė įranga, sudaranti sąlygas kompetentingoms institucijoms prisijungti prie centrinės sistemos per nacionalinius centrinius prieigos punktus ir d punkte nurodytą ryšių infrastruktūrą;

d)  centrinės sistemos ir nacionalinių centrinių prieigos punktų ryšių infrastruktūra.

2.  Centrinės sistemos prieglobą savo ▌techninėse stotyse teikia Agentūra eu-LISA.

3.  Sąsajos programinė įranga integruojama į ECRIS nuorodų sistemą. Valstybės narės naudoja ECRIS nuorodų sistemą arba, 4–8 dalyse nurodytu atveju ir jose nustatytomis sąlygomis, nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą, siekdamos pateikti užklausas ECRIS-TCN ir siųsti tolesnius prašymus pateikti informacijos apie teistumą.

4.  Valstybėms narėms, kurios naudoja savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą, tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų nacionalinė ECRIS sistemos programinė įranga būtų tokia, kad jų nacionalinių nuosprendžių registrų institucijos galėtų pagal šį reglamentą naudotis ECRIS-TCN, išskyrus sąsajos programinę įrangą. Tuo tikslu, prieš ECRIS-TCN veikimo pradžios datą pagal 35 straipsnio 4 dalį, jos užtikrina, kad jų nacionalinė ECRIS sistemos programinė įranga veiktų laikantis protokolų ir techninių specifikacijų, nustatytų 10 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, ir visų kitų tais įgyvendinimo aktais grindžiamų techninių reikalavimų, kuriuos pagal šį reglamentą nustatė Agentūra eu-LISA.

5.  Tol, kol nenaudoja ECRIS nuorodų sistemos, savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą naudojančios valstybės narės taip pat turi nepagrįstai nedelsdamos užtikrinti bet kokių tolesnių jų nacionalinės ECRIS sistemos programinės įrangos techninių pritaikymų, kurių reikia atlikus bet kokius 10 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatytų techninių specifikacijų arba visų kitų tais įgyvendinimo aktais grindžiamų techninių reikalavimų, kuriuos pagal šį reglamentą nustatė Agentūra eu-LISA, pakeitimus, įgyvendinimą.

6.  Valstybės narės, kurios naudoja savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą, padengia visas išlaidas, susijusias su jų nacionalinės ECRIS sistemos programinės įrangos diegimu, priežiūra bei tolesniu plėtojimu ir jos sujungimu su ECRIS-TCN, išskyrus sąsajos programinę įrangą.

7.  Jei valstybė narė, kuri naudoja savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą, negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal šį straipsnį, ji privalo naudoti ECRIS nuorodų sistemą, įskaitant integruotą sąsajos programinę įrangą, kad galėtų naudotis ECRIS-TCN.

8.  Siekiant parengti įvertinimą, kurį turi atlikti Komisija pagal 36 straipsnio 10 dalies b punktą, atitinkamos valstybės narės pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją.

II SKYRIUS

CENTRINIŲ INSTITUCIJŲ VYKDOMAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS IR NAUDOJIMAS

5 straipsnis

Duomenų įvedimas į ECRIS-TCN

1.  Kiekvieno nuteisto trečiosios šalies piliečio atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija centrinėje sistemoje sukuria duomenų įrašą. Duomenų įraše turi būti:

a)   su raidiniais skaitmeniniais duomenimis susijusi informacija:

i)  įtrauktina informacija, nebent konkrečiais atvejais tokia informacija nėra žinoma centrinei institucijai (privaloma informacija):

–  pavardė,

–  vardai,

–  gimimo data,

–  gimimo vieta (miestas ir šalis),

–  pilietybė arba pilietybės,

–  lytis,

–  ankstesni vardai ir pavardės, jei taikoma,

–  apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės kodas,

ii)  įtrauktina informacija, jei ji yra įvesta į nuosprendžių registrą (neprivaloma informacija):

–  tėvų vardai,

iii)  įtrauktina informacija, jei ją turi centrinė institucija (papildoma informacija):

–  tapatybės numeris arba asmens tapatybės dokumentų tipas ir numeris, taip pat juos išdavusios institucijos pavadinimas,

–  slapyvardžiai arba pravardės;

b)  pirštų atspaudų duomenys:

i)  pirštų atspaudų duomenys, kurie buvo surinkti pagal nacionalinę teisę baudžiamajame procese;

ii)  bent tie pirštų atspaudų duomenys, surinkti vienu iš šių atvejų:

–  kai trečiosios šalies pilietis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuri yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai, arba

–  kai trečiosios šalies pilietis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią pagal valstybės narės teisę baudžiama bent 12 mėnesių ilgiausios trukmės laisvės atėmimo bausme.

2.  Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti pirštų atspaudų duomenys turi atitikti pirštų atspaudų duomenų kokybės, raiškos ir tvarkymo technines specifikacijas, numatytas 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame įgyvendinimo akte. Į nuteisto asmens pirštų atspaudų duomenų atpažinties numerį turi būti įtrauktas apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės kodas.

3.  Duomenų įraše taip pat gali būti nuteisto trečiosios šalies piliečio veido atvaizdai, jeigu pagal apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės teisę leidžiama rinkti ir saugoti nuteistų asmenų veido atvaizdus.

4.   Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė automatiškai, kai įmanoma, ir nepagrįstai nedelsdama sukuria duomenų įrašą, kai tik apkaltinamasis nuosprendis įtraukiamas į ▌nuosprendžių registrą ▌.

5.  Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės taip pat sukuria duomenų įrašus apie apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus iki duomenų įvedimo pradžios datos pagal 35 straipsnio 1 dalį, tiek, kiek tie duomenys, susiję su nuteistais asmenimis, yra saugomi jų nacionalinėse duomenų bazėse. Tais atvejais pirštų atspaudų duomenys įtraukiami tik jei jie buvo surinkti baudžiamajame procese pagal nacionalinę teisę ir jei gali būti nustatyta akivaizdi jų atitiktis kitai nuosprendžių registruose esančiai tapatybės informacijai.

6.  Siekdamos laikytis 1 dalies b punkto i bei ii papunkčiuose ir 5 dalyje nustatytų įpareigojimų, valstybės narės gali naudoti pirštų atspaudų duomenis, surinktus kitais nei baudžiamojo proceso tikslais, kai toks naudojimas yra leidžiamas pagal nacionalinę teisę.

6 straipsnis

Veido atvaizdai

1.  Iki 2 dalyje numatyto deleguotojo akto įsigaliojimo datos, veido atvaizdai gali būti naudojami tik trečiosios šalies piliečio, kurio tapatybė nustatyta atlikus tekstinę paiešką arba paiešką naudojant pirštų atspaudų duomenis, tapatybei patvirtinti.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 37 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kiek tai susiję su veido atvaizdų naudojimu siekiant nustatyti trečiųjų šalių piliečių tapatybes, kad būtų galima nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie ankstesnius tokių asmenų atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kai tai taps techniškai įmanoma. Prieš pasinaudodama šiais suteiktais įgaliojimais, Komisija, atsižvelgdama į būtinumą ir proporcingumą, taip pat į techninius pokyčius veido atvaizdo atpažinimo programinės įrangos srityje, įvertina galimybes naudoti reikiamas technologijas ir jų parengimą darbui.

7 straipsnis

ECRIS-TCN naudojimas siekiant nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie teistumą

1.  Centrinės institucijos naudoja ECRIS-TCN siekdamos nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą, kad per ECRIS gautų informaciją apie ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius, kai atitinkamoje valstybėje narėje prašoma pateikti su tuo asmeniu susijusią informaciją apie teistumą baudžiamojo proceso to asmens atžvilgiu vykdymo tikslais arba bet kuriais toliau nurodytais tikslais, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje ir jos laikantis:

–  siekiant patikrinti informaciją apie asmens teistumą jo paties prašymu,

–  siekiant patikrinti patikimumą,

–  siekiant gauti licenciją ar leidimą,

–  siekiant patikrinti patikimumą įdarbinimo tikslais,

–  siekiant patikrinti patikimumą savanoriškos veiklos, apimančios tiesioginius ir reguliarius kontaktus su vaikais ar pažeidžiamais asmenimis, tikslais,

–  vizų, pilietybės įgijimo ir migracijos procedūrų, įskaitant prieglobsčio procedūras, tikslais ir

–  patikrinimų, susijusių su viešosiomis sutartimis ir viešaisiais egzaminais, tikslais.

Tačiau konkrečiais atvejais, išskyrus atvejus, kai trečiosios šalies pilietis prašo centrinės institucijos pateikti informaciją apie savo paties teistumą arba kai prašymas pateikiamas siekiant gauti informaciją apie teistumą pagal Direktyvos 2011/93/ES 10 straipsnio 2 dalį, institucija, prašanti pateikti informaciją apie teistumą, gali nuspręsti, kad toks ECRIS-TCN naudojimas yra netikslingas.

2.  Valstybė narė, kuri nusprendžia, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje ir jos laikantis, naudoti ECRIS-TCN bet kokiais kitais nei 1 dalyje nustatytais tikslais, kad per ECRIS gautų informaciją apie ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius, ne vėliau kaip iki ECRIS-TCN veikimo pradžios datos, kaip nurodyta 35 straipsnio 4 dalyje, arba bet kada vėliau praneša Komisijai apie tokius kitus naudojimo tikslus ir bet kokius tokių tikslų pasikeitimus. Komisija skelbia tokius pranešimus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per 30 dienų nuo pranešimų gavimo dienos.

3.  Pagal 14–18 straipsnius Eurojustas, Europolas ▌ ir EPPO turi teisę pateikti užklausas ECRIS-TCN, kad nustatytų valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą. Tačiau jos ECRIS-TCN neįveda, neištaiso ir neištrina jokių duomenų.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nurodytais tikslais kompetentingos institucijos taip pat gali pateikti užklausas ECRIS-TCN, siekdamos Sąjungos piliečio atžvilgiu patikrinti, ar kuri nors valstybė narė turi informacijos apie šio asmens kaip trečiosios šalies piliečio teistumą.

5.  Pateikdamos užklausas ECRIS-TCN kompetentingos institucijos gali naudoti visus arba tik tam tikrus 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Būtiniausi duomenys, kurių reikia siekiant pateikti užklausą sistemoje, nurodomi įgyvendinimo akte, priimtame pagal 10 straipsnio 1 dalies g punktą.

6.  Kompetentingos institucijos užklausas ECRIS-TCN gali pateikti ir naudodamos ▌veido atvaizdus ▌, jeigu tokia funkcija yra įdiegta pagal 6 straipsnio 2 dalį.

7.  Nustačius atitiktį centrinė sistema automatiškai teikia kompetentingai institucijai informaciją apie valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą, kartu su susijusiais atpažinties numeriais ir visa atitinkama tapatybės informacija. Tokia tapatybės informacija naudojama tik siekiant patikrinti atitinkamo trečiosios šalies piliečio tapatybę. Paieškos centrinėje sistemoje rezultatas gali būti panaudotas tik siekiant pateikti prašymą pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 6 straipsnį arba šio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą.

8.  Jeigu atitikties nenustatoma, centrinė sistema automatiškai informuoja kompetentingą instituciją.

III SKYRIUS

DUOMENŲ SAUGOJIMAS IR KEITIMAS

8 straipsnis

Duomenų saugojimo laikotarpis

1.  Kiekvienas ▌duomenų įrašas saugomas centrinėje sistemoje tol, kol ▌nuosprendžių registruose ▌saugomi duomenys, susiję su atitinkamo asmens apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

2.  Pasibaigus 1 dalyje nurodytam saugojimo laikotarpiui, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija ištrina ▌iš centrinės sistemos duomenų įrašą, įskaitant visus pirštų atspaudų duomenis ar veido atvaizdus. Ištrynimas atliekamas automatiškai, jei įmanoma, ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus saugojimo laikotarpiui.

9 straipsnis

Duomenų keitimas ir ištrynimas

1.  Valstybės narės gali keisti duomenis, kuriuos jos įvedė į ECRIS-TCN, arba juos trinti.

2.  Nuosprendžių registruose ▌kaip nors pakeitus informaciją, dėl kurios buvo sukurtas duomenų įrašas pagal 5 straipsnį, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama identiškai pakeičia ir informaciją, saugomą tame duomenų įraše centrinėje sistemoje.

3.  Jeigu apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė turi pagrindo manyti, kad jos įrašyti duomenys centrinėje sistemoje yra netikslūs arba kad duomenys centrinėje sistemoje buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, ji:

a)  nedelsdama pradeda atitinkamų duomenų tikslumo arba jų tvarkymo teisėtumo patikrinimo procedūrą, atsižvelgiant į konkretų atvejį;

b)  prireikus nepagrįstai nedelsdama duomenis ištaiso arba juos ištrina iš centrinės sistemos.

4.  Jeigu kita valstybė narė, nei apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė, kuri įvedė duomenis, turi pagrindo manyti, kad centrinėje sistemoje įrašyti duomenys yra netikslūs arba kad duomenys centrinėje sistemoje buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, ji nepagrįstai nedelsdama susisiekia su apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrine institucija.

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė:

a)  nedelsdama pradeda atitinkamų duomenų tikslumo arba jų tvarkymo teisėtumo patikrinimo procedūrą, atsižvelgiant į konkretų atvejį;

b)  prireikus nepagrįstai nedelsdama duomenis ištaiso arba juos ištrina iš centrinės sistemos;

c)  nepagrįstai nedelsdama praneša kitai valstybei narei, kad duomenys buvo ištaisyti ar ištrinti, arba priežastis, dėl kurių duomenys nebuvo ištaisyti ar ištrinti.

IV SKYRIUS

KŪRIMAS, VEIKIMAS IR PAREIGOS

10 straipsnis

Komisijos vykdomas įgyvendinimo aktų priėmimas

1.  Komisija kuo greičiau priima įgyvendinimo aktus, būtinus ECRIS-TCN techniniam kūrimui ir ▌įdiegimui, visų pirma aktus dėl:

a)  raidinių skaitmeninių duomenų tvarkymo techninių specifikacijų;

b)  pirštų atspaudų duomenų kokybės, raiškos ir tvarkymo techninių specifikacijų ▌;

c)  sąsajos programinės įrangos techninių specifikacijų;

d)  veido atvaizdų kokybės, raiškos ir tvarkymo 6 straipsnyje nustatytais tikslais ir sąlygomis techninių specifikacijų;

e)  duomenų kokybės, įskaitant duomenų kokybės tikrinimo mechanizmą ir procedūras;

f)  duomenų įvedimo pagal 5 straipsnį;

g)  prieigos prie ECRIS-TCN ir užklausų pateikimo joje pagal 7 straipsnį;

h)  duomenų keitimo ir ištrynimo pagal 8 ir 9 straipsnius;

i)  registracijos žurnalų tvarkymo ir prieigos prie jų pagal 31 straipsnį;

j)  centrinės saugyklos veikimo ir saugyklai taikytinų taisyklių dėl duomenų saugumo ir apsaugos pagal 32 straipsnį;

k)  statistikos teikimo pagal 32 straipsnį;

l)  ECRIS-TCN veiksmingumo ir prieinamumo reikalavimų, įskaitant būtiniausias ECRIS-TCN specifikacijas ir reikalavimus dėl biometrinio veiksmingumo, visų pirma susijusius su reikiamu klaidingai teigiamų identifikavimo rezultatų koeficientu ir klaidingai neigiamų identifikavimo rezultatų koeficientu.

2.  1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

ECRIS-TCN kūrimas ir operacijų valdymas

1.  Agentūra eu-LISA atsako už ECRIS-TCN kūrimą pagal pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principą. Be to, Agentūra eu-LISA atsako už ECRIS-TCN operacijų valdymą. Kūrimas apima techninių specifikacijų parengimą ir įgyvendinimą, bandymus ir bendrą projekto koordinavimą.

2.  Agentūra eu-LISA taip pat atsako už ECRIS nuorodų sistemos tolesnį plėtojimą ir priežiūrą.

3.  Agentūra eu-LISA apibrėžia ECRIS-TCN fizinės struktūros projektą, įskaitant jos technines specifikacijas ir plėtojimą, kiek tai susiję su centrine sistema, nacionaliniu centriniu prieigos punktu ir sąsajos programine įranga. Tą projektą patvirtina jos Valdančioji taryba su sąlyga, kad gauta palanki Komisijos nuomonė.

4.  Agentūra eu-LISA sukuria ir įdiegia ECRIS-TCN kuo greičiau po to, kai įsigalioja šis reglamentas ▌ir Komisija priima 10 straipsnyje numatytus įgyvendinimo aktus.

5.  Prieš prasidedant ECRIS-TCN projektavimo ir kūrimo etapui Agentūros eu-LISA Valdančioji taryba įsteigia projekto valdybą, kurią sudaro dešimt narių.

Projekto valdybą sudaro aštuoni Valdančiosios tarybos paskirti nariai, 39 straipsnyje nurodytos patariamosios grupės pirmininkas ir vienas Komisijos paskirtas narys. Valdančiosios tarybos paskirti nariai renkami tik iš tų valstybių narių, kurios pagal Sąjungos teisę yra visapusiškai saistomos teisėkūros priemonių, kuriomis reglamentuojama ECRIS, ir kurios dalyvaus ECRIS-TCN. Valdančioji taryba užtikrina, kad jos į projekto valdybą paskirti nariai turėtų reikiamos patirties ir ekspertinių žinių kuriant ir valdant IT sistemas, kurios padeda teisminių institucijų ir nuosprendžių registrų institucijų veiklai.

Agentūra eu-LISA dalyvauja projekto valdybos darbe. Tuo tikslu Agentūros eu-LISA atstovai dalyvauja projekto valdybos posėdžiuose, kad teiktų ataskaitas dėl darbo projektuojant ir kuriant ECRIS-TCN ir dėl bet kokio kito su tuo susijusio darbo ir veiklos.

Projekto valdyba posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o prireikus – dažniau. Ji užtikrina tinkamą ECRIS-TCN projektavimo ir kūrimo etapo valdymą, centrinio ir nacionalinių ECRIS-TCN projektų bei nacionalinės ECRIS programinės įrangos suderinamumą. Projekto valdyba reguliariai ir, jei įmanoma, kiekvieną mėnesį teikia Agentūros eu-LISA Valdančiajai tarybai rašytines projekto pažangos ataskaitas. Projekto valdyba neturi teisės priimti sprendimų ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti Valdančiosios tarybos nariams.

6.  Projekto valdyba nustato savo darbo tvarkos taisykles, kurias visų pirma sudaro taisyklės dėl:

a)  pirmininkavimo;

b)  posėdžių vietų;

c)  posėdžių rengimo;

d)  ekspertų dalyvavimo posėdžiuose;

e)  komunikacijos planų, kuriais užtikrinama, kad nedalyvaujantys valdybos nariai būtų visapusiškai informuoti.

7.  Projekto valdybai pirmininkauja valstybė narė, kuri pagal Sąjungos teisę yra visapusiškai saistoma teisėkūros priemonių, kuriomis reglamentuojama ECRIS, ir teisėkūros priemonių, kuriomis reglamentuojamas visų Agentūros eu-LISA valdomų didelės apimties IT sistemų kūrimas, nustatymas, veikimas ir naudojimas.

8.  Visas projekto valdybos narių patirtas kelionių ir pragyvenimo išlaidas padengia Agentūra eu-LISA. Mutatis mutandis taikomas Agentūros eu-LISA darbo tvarkos taisyklių 10 straipsnis. Projekto valdybos sekretoriato funkcijas užtikrina Agentūra eu-LISA.

9.  Projektavimo ir kūrimo etapu 39 straipsnyje nurodyta patariamoji grupė sudaroma iš nacionalinių ECRIS-TCN projektų vadovų ir jai pirmininkauja Agentūra eu-LISA. Projektavimo ir kūrimo etapu ji posėdžiauja reguliariai, jei įmanoma, ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir tai daro iki tol, kol pradės veikti ECRIS-TCN. Po kiekvieno posėdžio ši grupė pateikia ataskaitą projekto valdybai ▌. Ji teikia technines ekspertines žinias, kad padėtų vykdyti projekto valdybos užduotis, ir stebi, koks yra valstybių narių pasirengimo lygis.

10.  Siekdama visuomet užtikrinti ECRIS-TCN saugomų duomenų konfidencialumą ir vientisumą, Agentūra eu-LISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina tinkamas technines ir organizacines priemones, atsižvelgdama į naujausius technikos laimėjimus, įdiegimo kainą ir dėl tvarkymo kylančią riziką.

11.  Agentūra eu-LISA yra atsakinga už šias užduotis, susijusias su 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta ryšių infrastruktūra:

a)  priežiūrą;

b)  saugumą;

c)  valstybių narių ir ryšių infrastruktūros paslaugų teikėjo santykių koordinavimą.

12.  Komisija atsako už visas kitas su 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta ryšių infrastruktūra susijusias užduotis, visų pirma:

a)  su biudžeto vykdymu susijusias užduotis;

b)  pirkimus ir atnaujinimą;

c)  sutartinius reikalus.

13.  Agentūra eu-LISA plėtoja ir prižiūri ECRIS-TCN saugomų duomenų kokybės tikrinimo mechanizmą, parengia ir tvarko susijusias procedūras ir reguliariai teikia ataskaitas valstybėms narėms. Agentūra eu-LISA reguliariai teikia Komisijai ataskaitas, kuriose aptariamos patirtos problemos ir nurodomos atitinkamos valstybės narės.

14.  ECRIS-TCN operacijų valdymas apima visas užduotis, kurios reikalingos, kad ECRIS-TCN veiktų pagal šį reglamentą, visų pirma vykdant techninę priežiūrą ir darant techninius pakeitimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad ECRIS-TCN veiktų pakankamai kokybiškai pagal technines specifikacijas.

15.  Agentūra eu-LISA vykdo užduotis, susijusias su mokymu ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos techninio naudojimo klausimais.

16.  Nedarant poveikio Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(17) išdėstytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsniui, visiems savo darbuotojams, kurie turi dirbti su centrinėje sistemoje įrašytais duomenimis, Agentūra eu-LISA taiko tinkamas profesinės paslapties arba kitas lygiavertes konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles. Ta pareiga taip pat taikoma tiems darbuotojams išėjus iš tarnybos ar darbo arba nutraukus savo veiklą.

12 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.  Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už:

a)  saugaus ryšio tarp savo nacionalinių nuosprendžių registrų ▌bei pirštų atspaudų duomenų bazių ir nacionalinio centrinio prieigos punkto užtikrinimą;

b)  a punkte nurodyto ryšio kūrimą, veikimą ir priežiūrą;

c)  ryšio tarp savo nacionalinių sistemų ir ECRIS nuorodų sistemos užtikrinimą;

d)  valdymą ir priemones, kad tinkamai įgalioti centrinių institucijų darbuotojai turėtų prieigą prie ECRIS-TCN pagal šį reglamentą, ir už tokių darbuotojų bei profilių, nurodytų 19 straipsnio 3 dalies g punkte, sąrašo sudarymą ir reguliarų atnaujinimą.

2.  Kiekviena valstybė narė, prieš leisdama prieigos prie ECRIS-TCN teisę turintiems savo centrinės institucijos darbuotojams tvarkyti centrinėje sistemoje saugomus duomenis, surengia jiems tinkamus mokymus, apimančius, visų pirma, taisykles dėl duomenų saugumo ir duomenų apsaugos bei taikytinas pagrindines teises.

13 straipsnis

Atsakomybė už duomenų naudojimą

1.  Pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ECRIS-TCN įrašyti duomenys būtų tvarkomi teisėtai, visų pirma, kad:

a)  tik tinkamai įgalioti darbuotojai turėtų prieigą prie duomenų savo užduotims vykdyti;

b)  duomenys būtų renkami teisėtai tokiu būdu, kuriuo visapusiškai gerbiamas trečiosios šalies piliečio žmogiškasis orumas ir pagrindinės teisės;

c)  duomenys į ECRIS-TCN būtų įvesti teisėtai;

d)  įvedant duomenis į ECRIS-TCN jie būtų tikslūs ir atnaujinti.

2.  Agentūra eu-LISA užtikrina, kad ECRIS-TCN būtų eksploatuojama pagal šį reglamentą, 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą ir 10 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus, taip pat pagal Reglamentą (EB) 2018/1725. Visų pirma, nedarant poveikio kiekvienos valstybės narės pareigoms, Agentūra eu-LISA imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų centrinės sistemos ir 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos ryšių infrastruktūros saugumą.

3.  Agentūra eu-LISA kuo greičiau praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui apie priemones, kurių imasi pagal 2 dalį, kad ECRIS-TCN pradėtų veikti.

4.  Komisija supažindina valstybes nares ir visuomenę su 3 dalyje nurodyta informacija, skelbdama ją reguliariai atnaujinamoje viešoje svetainėje.

14 straipsnis

Eurojustui, Europolui ir EPPO skirta prieiga

1.  Eurojustas turi tiesioginę prieigą prie ECRIS-TCN 17 straipsnio įgyvendinimo tikslais ir kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal Reglamento (ES) 2018/1727 2 straipsnį, kad nustatytų valstybes nares, turinčias informacijos apie ankstesnius trečiųjų šalių piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius.

2.  Europolas turi tiesioginę prieigą prie ECRIS-TCN, kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal Reglamento (ES) 2016/794 4 straipsnio 1 dalies a–e ir h punktus, kad nustatytų valstybes nares, turinčias informacijos apie ankstesnius trečiųjų šalių piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius.

3.  EPPO turi tiesioginę prieigą prie ECRIS-TCN, kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal Reglamento (ES) 2017/1939 4 straipsnį, kad nustatytų valstybes nares, turinčias informacijos apie ankstesnius trečiųjų šalių piliečių apkaltinamuosius nuosprendžius.

4.  Nustačius atitiktį, rodančią valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą, Eurojustas, Europolas ir EPPO gali naudotis savo atitinkamais kontaktais tų valstybių narių nacionalinėse institucijose prašydami informacijos apie teistumą, kaip nustatyta atitinkamuose jų steigiamuosiuose aktuose.

15 straipsnis

Eurojusto, Europolo ir EPPO įgaliotiems darbuotojams skirta prieiga

Eurojustas, Europolas ir EPPO atsako už tinkamai įgaliotų darbuotojų prieigos prie ECRIS-TCN valdymą ir su tuo susijusią tvarką pagal šį reglamentą, taip pat už tokių darbuotojų bei jų profilių sąrašo sudarymą ir reguliarų atnaujinimą.

16 straipsnis

Eurojusto, Europolo ▌ir EPPO pareigos ▌

▌Eurojustas, Europolas ▌ir EPPO:

a)  įdiegia prisijungimo prie ECRIS-TCN technines priemones ir atsako už to ryšio palaikymą ▌;

b)  prieš leisdami prieigos prie ECRIS-TCN teisę turintiems savo darbuotojams tvarkyti centrinėje sistemoje saugomus duomenis, surengia jiems tinkamus mokymus, apimančius, visų pirma, taisykles dėl duomenų saugumo ir duomenų apsaugos bei taikytinas pagrindines teises ▌;

c)  užtikrina, kad pagal šį reglamentą jų tvarkomi asmens duomenys būtų apsaugoti laikantis taikytinų duomenų apsaugos taisyklių.

17 straipsnis

Trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų kontaktinis punktas

1.  Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos baudžiamojo proceso vykdymo tikslais gali teikti prašymus Eurojustui pateikti informaciją apie valstybes nares, jei tokių yra, turinčias informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą. Tuo tikslu jos naudoja šio reglamento priede pateiktą standartinę formą.

2.  Gavęs prašymą pagal 1 dalį, Eurojustas naudojasi ECRIS-TCN, kad nustatytų valstybes nares, jei tokių yra, turinčias informacijos apie atitinkamo trečiosios šalies piliečio teistumą.

3.  Nustačius atitiktį, Eurojustas kreipiasi į valstybę narę, kuri turi informacijos apie atitinkamo trečiosios šalies piliečio teistumą, su prašymu, ar ji sutiktų su tuo, kad Eurojustas praneštų trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai atitinkamos valstybės narės pavadinimą. Gavęs tos valstybės narės sutikimą, Eurojustas praneša trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai tos valstybės narės pavadinimą ir informuoja tą trečiąją šalį arba tarptautinę organizaciją apie tai, kaip ji gali pateikti prašymą dėl išrašo iš tos valstybės narės nuosprendžių registro pagal taikytinas procedūras.

4.  Tais atvejais, kai atitiktis nenustatyta arba kai Eurojustas negali pateikti atsakymo pagal 3 dalį į pagal šį straipsnį pateiktus prašymus, jis informuoja atitinkamą trečiąją šalį arba tarptautinę organizaciją, kad baigė procedūrą, ir nenurodo, ar viena iš valstybių narių turi informacijos apie atitinkamo asmens teistumą.

18 straipsnis

Informacijos teikimas trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai ar privačiajam subjektui

Nei Eurojustas, Europolas ar EPPO, nei jokia centrinė institucija neperduoda iš ECRIS-TCN gautos informacijos apie trečiosios šalies pilietį ir neleidžia ja naudotis trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai arba privačiam subjektui. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 17 straipsnio 3 daliai.

19 straipsnis

Duomenų saugumas

1.  Agentūra eu-LISA imasi būtinų priemonių užtikrinti ECRIS-TCN saugumą, nedarant poveikio kiekvienos valstybės narės pareigoms ir atsižvelgiant į 3 dalyje nurodytas saugumo priemones.

2.  ECRIS-TCN eksploatavimo klausimu Agentūra eu-LISA imasi būtinų priemonių, kad pasiektų 3 dalyje nustatytus tikslus ir, be kita ko, priimtų saugumo planą, veiklos tęstinumo bei veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, ir užtikrintų, kad nutrūkus įdiegtų sistemų darbui būtų galima atkurti jų veikimą.

3.  Valstybės narės užtikrina duomenų saugumą iki jų perdavimo nacionaliniam centriniam prieigos punktui, taip pat perdavimo jam ir gavimo iš jo metu. Visų pirma, kiekviena valstybė narė:

a)  fiziškai apsaugo duomenis, be kita ko, parengdama nenumatytų atvejų planus ▌infrastruktūrai apsaugoti;

b)  nesuteikia leidimo neturintiems asmenims prieigos prie nacionalinių įrenginių, kuriuose valstybė narė vykdo operacijas, susijusias su ECRIS-TCN;

c)  užkerta kelią neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui arba šalinimui;

d)  užkerta kelią neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam saugomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui arba ištrynimui;

e)  užkerta kelią neleistinam duomenų tvarkymui ECRIS-TCN ir neleistinam ECRIS-TCN tvarkomų duomenų keitimui ar ištrynimui;

f)  užtikrina, kad asmenys, kuriems suteikta prieiga prie ECRIS-TCN, galėtų prieiti tik prie tų duomenų, dėl kurių jiems išduotas prieigos leidimas, tik nurodę asmeninę naudotojo tapatybę ir naudodamiesi konfidencialiais prieigos būdais;

g)  užtikrina, kad visos institucijos, turinčios prieigos prie ECRIS-TCN teisę, sukurtų profilius, kuriuose būtų nurodytos asmenų, turinčių teisę įvesti, taisyti, trinti duomenis, susipažinti su jais ir atlikti jų paiešką, funkcijos bei pareigos, ir nepagrįstai nedelsdamos suteiktų galimybę nacionalinėms ▌priežiūros institucijoms jų prašymu susipažinti su tais profiliais;

h)  užtikrina, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurioms Sąjungos įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms asmens duomenys gali būti perduodami naudojantis duomenų perdavimo įranga;

i)  užtikrina, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kokius duomenis, kada, kas ir kokiu tikslu tvarkė ECRIS-TCN;

j)  užkerta kelią, visų pirma naudojant tinkamus šifravimo būdus, neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar trynimui, kai asmens duomenys perduodami į ECRIS-TCN arba iš jos arba kai gabenamos duomenų laikmenos;

k)  stebi šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių efektyvumą ir imasi būtinų su savikontrole ir priežiūra susijusių organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis.

4.  Agentūra eu-LISA ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti nuoseklią duomenų saugumo koncepciją, grindžiamą saugumo rizikos valdymo procesu, apimančiu visą ECRIS-TCN.

20 straipsnis

Atsakomybė

1.  Bet kuris asmuo arba bet kuri valstybė narė, patyrę materialinę arba nematerialinę žalą dėl neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos ar kokio nors kito veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę gauti kompensaciją iš:

a)  valstybės narės, atsakingos už patirtą žalą, arba

b)  Agentūros eu-LISA, jei Agentūra eu-LISA nesilaiko šiame reglamente ar Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytų savo įpareigojimų.

Valstybė narė, atsakinga už patirtą žalą, arba, atitinkamu atveju, Agentūra eu-LISA iš dalies arba visiškai atleidžiama nuo atsakomybės, jei įrodo, kad ji nėra atsakinga už įvykį, dėl kurio buvo padaryta ta žala.

2.  Jeigu dėl to, kad valstybė narė, Eurojustas, Europolas ar EPPO nesilaiko savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą, padaroma žala ECRIS-TCN, atitinkamai ta valstybė narė, Eurojustas, Europolas ar EPPO atsako už padarytą žalą; ši nuostata netaikoma tais atvejais ir ta apimtimi, kuria Agentūra eu-LISA arba kita ECRIS-TCN dalyvaujanti valstybė narė nesiėmė pagrįstų priemonių, kad neleistų tai žalai atsirasti arba kuo labiau sumažintų jos poveikį.

3.  Kompensacijos reikalavimus valstybei narei už 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą reglamentuoja pažeidimu kaltinamos valstybės narės teisė. Agentūrai eu-LISA, Eurojustui, Europolui ar EPPO pateiktus reikalavimus atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą reglamentuoja atitinkami jų steigiamieji aktai.

21 straipsnis

Savikontrolė

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena centrinė institucija imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir prireikus bendradarbiautų su priežiūros institucijomis.

22 straipsnis

Sankcijos

Už bet kokį netinkamą ECRIS-TCN įvestų duomenų naudojimą taikomos sankcijos arba drausminės priemonės pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę, kurios yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

V SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGOS TEISĖS IR PRIEŽIŪRA

23 straipsnis

Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas

1.  Kiekviena centrinė institucija laikoma duomenų valdytoja pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles tos valstybės narės centrinės institucijos vykdomo asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu pagal šį reglamentą.

2.  Agentūra eu-LISA laikoma duomenų tvarkytoja pagal Reglamentą (ES) 2018/1725, kiek tai susiję su asmens duomenimis, kuriuos į centrinę sistemą įveda valstybės narės.

24 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymo tikslas

1.  Į centrinę sistemą įvesti duomenys tvarkomi tik siekiant nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiųjų šalių piliečių teistumą.

2.  Prieiga prie ECRIS-TCN suteikiama tik tinkamai įgaliotiems centrinių institucijų darbuotojams ir, išimties tvarka, – tinkamai įgaliotiems Eurojusto, Europolo ir EPPO darbuotojams, kurie turi prieigą prie ECRIS-TCN šio reglamento tikslais. Prieiga ribojama tiek, kiek tai būtina užduotims vykdyti siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo, ir laikantis būtinumo ir proporcingumo principų siekiamų tikslų atžvilgiu.

25 straipsnis

Teisė gauti prieigą prie duomenų, prašyti juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą

1.  Su prieigos prie asmens duomenų, jų taisymo ir trynimo ir asmens duomenų tvarkymo apribojimo teisėmis, kurios yra išdėstytos taikytinose Sąjungos duomenų apsaugos taisyklėse, susiję trečiųjų šalių piliečių prašymai gali būti teikiami bet kurios valstybės narės centrinei institucijai.

2.  Kai prašymas pateikiamas kitai valstybei narei nei apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė, ▌valstybė narė, kuriai pateiktas prašymas, nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jį persiunčia apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiai valstybei narei. Gavusi prašymą, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė:

a)  nedelsdama pradeda atitinkamų duomenų tikslumo ir jų tvarkymo teisėtumo ECRIS-TCN patikrinimo procedūrą ir

b)  nepagrįstai nedelsdama atsako valstybei narei, kuri perdavė tą prašymą.

3.  Jeigu į ECRIS-TCN įrašyti duomenys yra ▌netikslūs arba buvo tvarkomi neteisėtai, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė pagal 9 straipsnį šiuos duomenis ištaiso arba ištrina. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė arba, kai taikytina, valstybė narė, kuriai pateiktas prašymas, atitinkamam asmeniui nepagrįstai nedelsdama raštu patvirtina, kad imtasi veiksmų su tuo asmeniu susijusiems duomenims ištaisyti arba ištrinti. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama taip pat informuoja visas kitas valstybes nares, gavusias informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius pagal užklausas ECRIS-TCN, apie veiksmus, kurių buvo imtasi.

4.  Jeigu apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi valstybė narė ▌nesutinka, kad į ECRIS-TCN įrašyti duomenys yra netikslūs arba kad jie buvo tvarkomi neteisėtai, ta valstybė narė priima administracinį arba teisminės institucijos sprendimą, kuriame atitinkamam asmeniui ▌raštu paaiškina, kodėl ji nėra pasirengusi ištaisyti arba ištrinti su juo susijusių duomenų. Apie tokius atvejus, kai tinkama, gali būti pranešta nacionalinei priežiūros institucijai.

5.  Pagal 4 dalį ▌sprendimą priėmusi valstybė narė atitinkamam asmeniui taip pat pateikia informaciją, kuria paaiškinama, kokių veiksmų tas asmuo gali imtis, jeigu pagal 4 dalį pateiktas išaiškinimas jam nepriimtinas. Ji informuoja, kaip pateikti tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba teismams ieškinį arba skundą ir gauti bet kokią pagalbą, be kita ko, iš nacionalinių priežiūros institucijų, kurią galima gauti pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę.

6.  Visuose pagal 1 dalį pateiktuose prašymuose pateikiama ▌informacija, būtina atitinkamo asmens tapatybei nustatyti. Tokia informacija naudojama tik tam, kad būtų suteikta galimybė naudotis 1 dalyje nurodytomis teisėmis, o vėliau ji nedelsiant ištrinama.

7.  Jei taikoma 2 dalis, centrinė institucija, kuriai prašymas adresuotas, rašytiniame įraše užfiksuoja, kad toks prašymas buvo pateiktas, kaip jis buvo išnagrinėtas ir kuriai institucijai jis buvo perduotas. Nacionalinei priežiūros institucijai paprašius, centrinė institucija nedelsdama pateikia tą įrašą tai nacionalinei priežiūros institucijai. Centrinė institucija ir nacionalinė priežiūros institucija tokius įrašus ištrina praėjus trejiems metams po jų sukūrimo.

26 straipsnis

Bendradarbiavimas teisėms į duomenų apsaugą užtikrinti

1.  Centrinės institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos užtikrinti pagarbą 25 straipsnyje nustatytoms teisėms.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje nacionalinė priežiūros institucija, gavusi prašymą, suteikia atitinkamam asmeniui informaciją apie tai, kaip pasinaudoti savo teise prašyti ištaisyti arba ištrinti su juo susijusius duomenis pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles.

3.  Šio straipsnio tikslais duomenis perdavusios valstybės narės nacionalinė priežiūros institucija ir valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, nacionalinė priežiūros institucija bendradarbiauja tarpusavyje.

27 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

▌Bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą ir teisę į teisių gynimo priemonę apkaltinamąjį nuosprendį priėmusioje valstybėje narėje, kuri nesuteikė jam teisės gauti prieigą prie su juo susijusių duomenų arba teisės prašyti tuos duomenis ištaisyti ar ištrinti, kaip nurodyta 25 straipsnyje, vadovaujantis nacionaline arba Sąjungos teise.

28 straipsnis

Nacionalinių priežiūros institucijų vykdoma priežiūra

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles paskirtos nacionalinės priežiūros institucijos stebėtų, ar atitinkama valstybė narė teisėtai tvarko 5 ir 6 straipsniuose nurodytus asmens duomenis, įskaitant jų perdavimą į ECRIS-TCN ir iš jos.

2.  Nacionalinė priežiūros institucija užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus nuo ECRIS-TCN veikimo pradžios datos pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas nacionaliniuose nuosprendžių registruose ir pirštų atspaudų duomenų bazėse vykdomų duomenų tvarkymo operacijų, susijusių su duomenų keitimusi tarp tų sistemų ir ECRIS-TCN, auditas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių šiuo reglamentu joms pavestoms užduotims atlikti.

4.  Kiekviena valstybė narė teikia savo nacionalinėms priežiūros institucijoms jų prašomą informaciją, visų pirma informaciją apie pagal 12, 13 ir 19 straipsnius vykdytą veiklą. Kiekviena valstybė narė suteikia savo nacionalinėms priežiūros institucijoms prieigos prie savo įrašų teisę pagal 25 straipsnio 7 dalį ir prieigos prie savo registracijos žurnalų teisę pagal 31 straipsnio 6 dalį, ir leidžia joms bet kuriuo metu patekti į visas savo su ECRIS-TCN susijusias patalpas.

29 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdoma priežiūra

1.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas stebi, kad Agentūros eu-LISA asmens duomenų tvarkymo veikla, susijusi su ECRIS-TCN, būtų vykdoma laikantis šio reglamento.

2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas Agentūros eu-LISA vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas. To audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Agentūrai eu-LISA ir priežiūros institucijoms. Agentūrai eu-LISA suteikiama galimybė prieš patvirtinant ataskaitą pateikti pastabas.

3.  Agentūra eu-LISA suteikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui prašomą informaciją, prieigą prie visų dokumentų ir savo registracijos žurnalų, nurodytų 31 straipsnyje, ir leidžia jam bet kuriuo metu patekti į visas savo patalpas.

30 straipsnis

Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarpusavio bendradarbiavimas

Užtikrinama suderinta ECRIS-TCN priežiūra pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį.

31 straipsnis

Registracijos žurnalų tvarkymas

1.  Agentūra eu-LISA ir kompetentingos institucijos pagal savo atitinkamus įgaliojimus užtikrina, kad visos duomenų tvarkymo operacijos ECRIS-TCN būtų registruojamos pagal 2 dalį, kad būtų galima patikrinti prašymų priimtinumą, stebėti duomenų vientisumą ir saugumą bei duomenų tvarkymo teisėtumą, taip pat vykdyti savikontrolę.

2.  Registracijos žurnale ▌nurodoma:

a)  prašymo suteikti prieigą prie ECRIS-TCN duomenų tikslas;

b)  perduoti duomenys, kaip nurodyta 5 straipsnyje;

c)  nacionalinės bylos numeris;

d)  operacijos data ir tikslus laikas;

e)  užklausai naudoti duomenys;

f)  paiešką atlikusio pareigūno identifikavimo žymuo ▌.

3.  Iš susipažinimo su duomenimis ir jų atskleidimo registracijos žurnalo turi būti įmanoma nustatyti tokių operacijų pagrindimą.

4.  Registracijos žurnalai ▌naudojami tik duomenų tvarkymo teisėtumo stebėsenai ir siekiant užtikrinti duomenų vientisumą ir saugumą. 36 straipsnyje nurodytai stebėsenai ir vertinimui gali būti naudojami tik tokie registracijos žurnalai, kuriuose nėra asmens duomenų. Tie registracijos žurnalai tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo neleistinos prieigos ir po trejų metų ištrinami, jei jie yra nebereikalingi jau prasidėjusioms stebėsenos procedūroms.

5.  Gavusi prašymą Agentūra eu-LISA nepagrįstai nedelsdama pateikia savo duomenų tvarkymo operacijų registracijos žurnalus centrinėms institucijoms.

6.  Už prašymo priimtinumo tikrinimą, duomenų tvarkymo teisėtumo, duomenų vientisumo ir saugumo stebėseną atsakingos kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos, vykdydamos savo pareigas, gali, pateikusios prašymą, susipažinti su registracijos žurnalais. Gavusios prašymą centrinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia savo duomenų tvarkymo operacijų registracijos žurnalus kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Duomenų naudojimas ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais

1.  Tinkamai įgalioti Agentūros eu-LISA, kompetentingų institucijų ▌ir Komisijos darbuotojai turi prieigą prie ECRIS-TCN tvarkomų duomenų tik ataskaitų teikimo ir statistikos teikimo tikslais, nesuteikiant galimybės nustatyti atskirų asmenų tapatybės.

2.  1 dalies tikslu Agentūra eu-LISA sukuria ir įdiegia centrinę saugyklą, kurioje saugomi 1 dalyje nurodyti duomenys, ir teikia jai prieglobą savo techninėse stotyse; toje saugykloje, nesuteikiant galimybės nustatyti atskirų asmenų tapatybės, ▌ turi būti galima gauti individualiems poreikiams pritaikytas ataskaitas ir statistinius duomenis. Prieiga prie centrinės saugyklos suteikiama naudojant saugią prieigą, užtikrinant prieigos kontrolę ir naudojant konkrečius naudotojų profilius, tik ataskaitų teikimo ir statistikos rinkimo tikslais.

3.  Agentūros eu-LISA nustatytos procedūros, kurios nurodytos 36 straipsnyje ir kurių paskirtis – stebėti ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos veikimą, apima galimybę reguliariai rengti statistinius duomenis ▌stebėsenos tikslais.

Kiekvieną mėnesį Agentūra eu-LISA pateikia Komisijai ▌statistinius duomenis, susijusius su informacijos iš nuosprendžių registrų, gautos per ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemą, registravimu, saugojimu ir keitimusi. Agentūra eu-LISA užtikrina, kad iš tų statistinių duomenų nebūtų galima nustatyti atskirų asmenų tapatybės. Komisijos prašymu Agentūra eu-LISA teikia jai statistinius duomenis, susijusius su konkrečiais šio reglamento įgyvendinimo aspektais.

4.  Valstybės narės teikia Agentūrai eu-LISA statistinius duomenis, būtinus šiame straipsnyje nustatytoms jos pareigoms atlikti. Jos teikia Komisijai statistinius duomenis, susijusius su nuteistų trečiųjų šalių piliečių skaičiumi, taip pat jų teritorijoje priimtų trečiųjų šalių piliečių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičiumi ▌.

33 straipsnis

Išlaidos

1.  Su centrinės sistemos, 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos ryšių infrastruktūros, sąsajos programinės įrangos ir ECRIS nuorodų sistemos sukūrimu ir eksploatavimu susijusios patirtos išlaidos dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

2.  Eurojusto, Europolo ir ▌EPPO ▌ prisijungimo prie ECRIS-TCN išlaidos padengiamos iš jų atitinkamų biudžetų.

3.  Valstybės narės padengia kitas išlaidas, visų pirma išlaidas, patirtas dėl veikiančių nacionalinių nuosprendžių registrų, pirštų atspaudų duomenų bazių ir centrinių institucijų prijungimo prie ECRIS-TCN, taip pat ECRIS nuorodų sistemos prieglobos išlaidas.

34 straipsnis

Pranešimai

1.  Kiekviena valstybė narė praneša Agentūrai eu-LISA apie savo centrinę instituciją ar institucijas, kuri (-ios) turi prieigą, kad įvestų, taisytų, trintų duomenis, susipažintų su jais arba atliktų jų paiešką, taip pat apie visus su tuo susijusius pakeitimus.

2.  Agentūra eu-LISA užtikrina, kad centrinių institucijų, apie kurias pranešė valstybės narės, sąrašas būtų paskelbtas tiek Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tiek jos svetainėje. Jei Agentūra eu-LISA gauna pranešimą apie pakeitimą, susijusį su valstybės narės centrine institucija, ji nepagrįstai nedelsdama tą sąrašą atnaujina.

35 straipsnis

Duomenų įvedimas ir veikimo pradžia

1.  Kai Komisija įsitikina, kad yra įvykdytos toliau nurodytos sąlygos, ji nustato datą, nuo kurios valstybės narės turi pradėti įvesti 5 straipsnyje nurodytus duomenis į ECRIS-TCN ▌:

a)  priimti 10 straipsnyje nurodyti atitinkami įgyvendinimo aktai;

b)  valstybės narės patvirtino technines ir teisines priemones rinkti ir į ECRIS-TCN perduoti 5 straipsnyje nurodytus duomenis ir pranešė apie jas Komisijai;

c)  Agentūra eu-LISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atliko išsamų ECRIS-TCN bandymą naudodamasi anoniminiais bandymų duomenimis.

2.  Komisija, nustačiusi duomenų įvedimo pradžios datą pagal 1 dalį, praneša tą datą valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tos datos valstybės narės įveda 5 straipsnyje nurodytus duomenis į ECRIS-TCN, atsižvelgdamos į 41 straipsnio 2 dalį.

3.  Pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui, Agentūra eu-LISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atlieka galutinį ECRIS-TCN bandymą.

4.  Kai 3 dalyje nurodytas bandymas sėkmingai užbaigiamas ir Agentūra eu-LISA mano, kad ECRIS-TCN yra parengta pradėti veikti, ji praneša apie tai Komisijai. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie bandymo rezultatus ir nusprendžia dėl datos, nuo kurios ECRIS-TCN turi pradėti veikti.

5.  Komisijos sprendimas dėl ECRIS-TCN veikimo pradžios datos, kaip nurodyta 4 dalyje, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.  Valstybės narės pradeda naudoti ECRIS-TCN nuo tos datos, kurią Komisija nustato pagal 4 dalį.

7.  Priimdama šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, Komisija gali nurodyti skirtingas raidinių skaitmeninių duomenų ir pirštų atspaudų duomenų įvedimo į ECRIS-TCN, kaip nurodyta 5 straipsnyje, taip pat ECRIS-TCN veikimo pradžios tų skirtingų duomenų kategorijų atžvilgiu datas.

36 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.  Agentūra eu-LISA užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros ECRIS-TCN kūrimui stebėti, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su planavimu ir išlaidomis, ir ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos veikimui stebėti, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su techniniais rezultatais, išlaidų efektyvumu, saugumu ir paslaugų kokybe.

2.  ECRIS-TCN veikimo stebėsenos ir jos techninės priežiūros tikslais Agentūra eu-LISA turi prieigą prie būtinos informacijos, susijusios su ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemoje atliekamomis duomenų tvarkymo operacijomis.

3.  Ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas šešis mėnesius projektavimo ir kūrimo etape Agentūra eu-LISA teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos kūrimo pažangą.

4.  3 dalyje nurodyta ataskaita apima projekto einamųjų išlaidų ir pažangos apžvalgą, finansinio poveikio įvertinimą ir informaciją apie bet kokias technines problemas ir riziką, galinčias daryti poveikį bendroms ECRIS-TCN išlaidoms, kurios pagal 33 straipsnį turi būti dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

5.  Kūrimo procesui labai vėluojant, Agentūra eu-LISA kuo greičiau informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokio vėlavimo priežastis ir apie jo poveikį laiko ir finansų požiūriu.

6.  Pasibaigus ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos kūrimo etapui, Agentūra eu-LISA pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje paaiškinama, kaip buvo pasiekti tikslai, visų pirma susiję su planavimu ir išlaidomis, ir pagrindžiami bet kokie nukrypimai.

7.  ECRIS-TCN techninio atnaujinimo, dėl kurio galėtų atsirasti didelių išlaidų, atveju Agentūra eu-LISA informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

8.  Praėjus dvejiems metams po ECRIS-TCN veikimo pradžios ir vėliau kasmet Agentūra eu-LISA teikia Komisijai ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos techninio veikimo, įskaitant jų saugumą, ataskaitą, remdamasi visų pirma ECRIS-TCN veikimo ir naudojimo statistika ir keitimosi iš nuosprendžių registrų gauta informacija per ECRIS nuorodų sistemą statistika.

9.  Praėjus ketveriems metams po ECRIS-TCN veikimo pradžios ir vėliau kas ketverius metus Komisija atlieka bendrą ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos įvertinimą. Šiuo pagrindu parengtoje bendroje vertinimo ataskaitoje įvertinamas šio reglamento taikymas ir nagrinėjami nustatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai ir poveikis pagrindinėms teisėms. Ataskaitoje taip pat įvertinama, ar tebegalioja ECRIS-TCN veikimo loginis pagrindas, įvertinamas ECRIS-TCN tikslais naudojamų biometrinių duomenų tinkamumas, ECRIS-TCN saugumas ir poveikis saugumo srityje būsimoms operacijoms. Į tą įvertinimą įtraukiamos bet kokios būtinos rekomendacijos. Komisija ▌ataskaitą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.

10.  Be to, 9 dalyje nurodytame pirmame bendrame įvertinime įvertinama:

a)  kokiu mastu, remiantis atitinkamais statistiniais duomenimis ir papildoma valstybių narių pateikta informacija, Sąjungos piliečių, kurie taip pat turi ir trečiosios šalies pilietybę, tapatybės informacijos įtraukimas į ECRIS-TCN padėjo siekti šio reglamento tikslų;

b)  galimybė kai kurioms valstybėms narėms toliau naudoti savo nacionalinę ECRIS sistemos programinę įrangą, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

c)  pirštų atspaudų duomenų įtraukimas į ECRIS-TCN, visų pirma 5 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytų būtinųjų kriterijų taikymas;

d)  ECRIS ir ECRIS-TCN poveikis asmens duomenų apsaugai.

Prireikus prie įvertinimo pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Vėlesni bendri įvertinimai gali apimti bet kurio arba visų tų aspektų vertinimą.

11.  Valstybės narės, Eurojustas, Europolas ▌ir EPPO ▌teikia Agentūrai eu-LISA ir Komisijai informaciją, būtiną 3, 8 ir 9 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti, atsižvelgiant į kiekybinius rodiklius, kuriuos iš anksto nustato Komisija arba Agentūra eu-LISA, arba jos abi. Ta informacija turi netrikdyti darbo metodų ar turi neapimti informacijos, atskleidžiančios šaltinius, darbuotojus arba tyrimus.

12.  Priežiūros institucijos prireikus teikia Agentūrai eu-LISA ir Komisijai informaciją, būtiną 9 dalyje nurodytoms ataskaitoms parengti, atsižvelgiant į kiekybinius rodiklius, kuriuos iš anksto nustato Komisija arba Agentūra eu-LISA, arba jos abi. Ta informacija turi netrikdyti darbo metodų ar turi neapimti informacijos, atskleidžiančios šaltinius, darbuotojus arba tyrimus.

13.  Agentūra eu-LISA teikia Komisijai informaciją, kuri būtina 9 dalyje nurodytiems bendriems įvertinimams parengti.

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  6 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 6 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

38 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.▌

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

39 straipsnis

Patariamoji grupė

Agentūra eu-LISA sudaro patariamąją grupę siekdama gauti ekspertinių žinių, susijusių su ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistema, visų pirma rengiant metinę darbo programą ir metinę veiklos ataskaitą. Projektavimo ir kūrimo etape taikoma 11 straipsnio 9 dalis.

40 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1726 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/1726 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Agentūra yra atsakinga už atvykimo ir (arba) išvykimo sistemos (toliau – AIS), „DubliNet“, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (toliau – ETIAS), ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos parengimą, plėtojimą ir operacijų valdymą.;

"

2)  įterpiamas šis straipsnis:"

8a straipsnis

Su ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistema susijusios užduotys

ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos atžvilgiu Agentūra vykdo:

   a) užduotis, pavestas jai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/…*(18)▌;
   b) užduotis, susijusias su mokymu ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos techninio naudojimo klausimais.

________________

* ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../..., kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L..., ...).(19);

"

3)  14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

1. Agentūra stebi ▌SIS II, VIS, „Eurodac“, AIS, ETIAS, „DubliNet“, ECRIS-TCN ir kitų 1 straipsnio 5 dalyje nurodytų didelės apimties IT sistemų operacijų valdymui svarbių mokslinių tyrimų eigą.“;

"

4)  19 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  ee punktas pakeičiamas taip:"

„ee) patvirtina ataskaitas dėl AIS kūrimo pagal Reglamento (ES) 2017/2226 72 straipsnio 2 dalį, ataskaitas dėl ETIAS kūrimo pagal Reglamento (ES) 2018/1240 92 straipsnio 2 dalį bei ataskaitas dėl ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos kūrimo pagal Reglamento (ES) …/…(20) 36 straipsnio 3 dalį;;

"

b)  ff punktas pakeičiamas taip:"

„ff) patvirtina ataskaitas dėl SIS II techninio veikimo atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 50 straipsnio 4 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 66 straipsnio 4 dalį, dėl VIS techninio veikimo – pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 50 straipsnio 3 dalį ir Sprendimo 2008/633/TVR 17 straipsnio 3 dalį, dėl AIS techninio veikimo – pagal Reglamento (ES) 2017/2226 72 straipsnio 4 dalį, dėl ETIAS techninio veikimo – pagal Reglamento (ES) 2018/1240 92 straipsnio 4 dalį bei dėl ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos techninio veikimo – pagal Reglamento (ES) …/...+ 36 straipsnio 8 dalį;“;

"

c)  hh punktas pakeičiamas taip:"

hh) teikia oficialias pastabas dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno audito, atliekamo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 45 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) Nr. 767/2008 42 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 603/2013 31 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2017/2226 56 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2018/1240 67 straipsnį ir Reglamento (ES) …/…(21) 29 straipsnio 2 dalį, ataskaitų ir užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į tokio audito rezultatus;;

"

d)  įterpiamas šis punktas:"

„lla) pateikia Komisijai su ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistema susijusius statistinius duomenis pagal Reglamento (ES) …/…+ 32 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;“;

"

e)  mm punktas pakeičiamas taip:"

mm) užtikrina, kad kasmet būtų skelbiamas kompetentingų institucijų, įgaliotų tiesiogiai ieškoti duomenų, esančių SIS II, sąrašas pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 31 straipsnio 8 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 46 straipsnio 8 dalį, kartu su nacionalinių SIS II sistemų tarnybų (N.SIS II tarnybų) sąrašu ir SIRENE biurų sąrašu atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 7 straipsnio 3 dalį ir Sprendimo 2007/533/TVR 7 straipsnio 3 dalį, taip pat kompetentingų institucijų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2017/2226 65 straipsnio 2 dalį, kompetentingų institucijų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2018/1240 87 straipsnio dalį ir ▌centrinių institucijų sąrašas pagal Reglamento (ES) …/…(22) 34 straipsnio 2 dalį;“;

"

5)  22 straipsnio 4 dalyje po trečios pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„Eurojustas, Europolas ir EPPO stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kai į darbotvarkę įtrauktas su ECRIS-TCN dėl Reglamento (ES) …/…(23) taikymo susijęs klausimas.“;

"

6)  24 straipsnio 3 dalies p punktas pakeičiamas taip:"

„p) nedarant poveikio Pareigūnų tarnybos nuostatų ▌17 straipsniui, konfidencialumo reikalavimų nustatymą, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 17 straipsnio, Sprendimo 2007/533/TVR 17 straipsnio, Reglamento (EB) Nr. 767/2008 26 straipsnio 9 dalies, Reglamento (ES) Nr. 603/2013 4 straipsnio 4 dalies, ▌Reglamento (ES) 2017/2226 37 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) 2018/1240 74 straipsnio 2 dalies ir ▌Reglamento (ES) …/…(24) 11 straipsnio 16 dalies;;

"

7)   27 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

da) ECRIS-TCN patariamoji grupė;“.

"

41 straipsnis

Įgyvendinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų, kad kuo greičiau būtų laikomasi ▌ šio reglamento siekiant užtikrinti tinkamą ECRIS-TCN veikimą.

2.  Apkaltinamųjų nuosprendžių, priimtų anksčiau nei duomenų įvedimo pradžios data pagal 35 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu centrinės institucijos centrinėje sistemoje sukuria atskirus duomenų įrašus taip:

a)  raidiniai skaitmeniniai duomenys į centrinę sistemą įvedami ne vėliau kaip iki 35 straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos;

b)  pirštų atspaudų duomenys į centrinę sistemą įvedami per dvejus metus nuo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytos veikimo pradžios.

42 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Standartinė informacijos prašymo forma,

kaip nurodyta Reglamento (ES) …/…(25) 17 straipsnio 1 dalyje,

siekiant gauti informacijos apie tai, kuri valstybė narė (jei tokia yra) turi

informacijos apie trečiosios šalies piliečio teistumą

Ši forma, kuri svetainėje www.eurojust.europa.eu pateikiama visomis 24 oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis, turėtų būti viena iš tų kalbų siunčiama el. pašto adresu ECRIS-TCN@eurojust.europa.eu

Prašančioji valstybė arba tarptautinė organizacija:

Valstybės arba tarptautinės organizacijos pavadinimas:

Institucija, kuri teikia prašymą:

Atstovaujama (asmens vardas, pavardė):

Pareigos:

Adresas:

Tel.:

El. pašto adresas:

Baudžiamasis procesas, dėl kurio prašoma informacijos:

Šalies vidaus nuorodos numeris:

Kompetentinga institucija:

Tiriamų nusikaltimų rūšis (prašome nurodyti atitinkamą (-us) Baudžiamojo kodekso straipsnį (-ius)):

Kita aktuali informacija (pvz., prašymo skubumas):

Informacija apie asmens, turinčio trečiosios šalies pilietybę, kurio atžvilgiu prašoma informacijos dėl apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės, tapatybę:

NB. Prašome nurodyti kuo daugiau turimos informacijos.

Pavardė:

Vardas (-ai):

Gimimo data:

Gimimo vieta (miestas ir šalis);

Pilietybė arba pilietybės:

Lytis:

Ankstesnis (-i) vardas (-ai) ir pavardė (-ės), jei taikoma:

Tėvų vardai, pavardės:

Tapatybės numeris:

Asmens tapatybės dokumento (-ų) tipas ir numeris:

Dokumentą (-us) išdavusi institucija:

Slapyvardžiai arba pravardės:

Jei yra pirštų atspaudų duomenų, prašome juos pateikti.

Kelių asmenų atveju juos nurodykite atskirai

20190312-P8_TA-PROV(2019)0149_LT-p0000002.png

Vieta:

 

Data:

 

(Elektroninis) parašas ir spaudas:

(1)2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(2)2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (OL L 220, 2008 8 15, p. 32).
(3)2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).
(4)2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį (OL L 93, 2009 4 7, p. 33).
(5)2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).
(6)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).
(7)2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).
(8)2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).
(9)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(10)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(11)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(12)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(13)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(14)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(15)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(16)OL C 55, 2018 2 14, p. 4.
(17)OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(18)+OL: prašom tekste įrašyti šio reglamento numerį.
(19)++ OL: prašom įrašyti šio reglamento priėmimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(20)+OL: prašom įrašyti šio reglamento numerį.
(21)+OL: prašom įrašyti šio reglamento numerį.
(22)+OL: prašom įrašyti šio reglamento numerį.
(23)+OL: prašom įrašyti šio reglamento numerį.
(24)+OL: prašom įrašyti šio reglamento numerį.
(25)+OL: prašom įrašyti šio reglamento numerį.


Europos solidarumo korpuso programa ***I
PDF 340kWORD 103k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos solidarumo korpuso programos, kuriuo panaikinamas [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014 (COM(2018)0440 – C8-0264/2018 – 2018/0230(COD))
P8_TA(2019)0150A8-0079/2019

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


ES kibernetinio saugumo aktas ***I
PDF 472kWORD 136k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (COM(2017)0477 – C8-0310/2017 – 2017/0225(COD))
P8_TA-PROV(2019)0151A8-0264/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0477),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0310/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. Europos Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Biudžeto komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0264/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ▌ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas)

P8_TC1-COD(2017)0225


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  tinklų ir informacinės sistemos bei elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos atlieka visuomenei gyvybiškai svarbų vaidmenį ir tapo ekonomikos augimo pamatu. Informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiamos sudėtingos sistemos, kurias taikant remiama kasdienė visuomenės veikla, užtikrinamas mūsų ekonomikos pagrindinių sektorių, kaip antai sveikatos, energetikos, finansų ir transporto, funkcionavimas ir visų pirma remiamas vidaus rinkos veikimas;

(2)  piliečiai, organizacijos ir verslo įmonės visoje Sąjungoje dabar labai plačiai naudoja tinklų ir informacines sistemas. Vis daugiau produktų ir paslaugų yra grindžiami skaitmeninimu ir susietumu, ir numatoma, kad, įsitvirtinus daiktų internetui, per ateinantį dešimtmetį Sąjungoje bus įdiegtas ypatingai didelis skaičius susietųjų skaitmeninių įrenginių. Nors prie interneto prijungiama vis daugiau įrenginių, jų projektavimo etape nepakankamai atsižvelgiama į saugumą ir atsparumą, dėl to jų kibernetinis saugumas yra nepakankamas. Tomis aplinkybėmis dėl riboto sertifikavimo naudojimo pavieniai naudotojai, organizacijos ir verslo įmonės negauna pakankamai informacijos apie IRT produktų, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo savybes, o tai mažina pasitikėjimą skaitmeniniais sprendimais. Tinklų ir informacinės sistemos gali mums talkinti visose mūsų gyvenimo srityse ir skatinti Sąjungos ekonomikos augimą. Jos yra skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimo pagrindas;

(3)  dėl išaugusio skaitmeninimo ir susietumo padidėjo kibernetiniam saugumui kylanti rizika, todėl visa visuomenė gali labiau nukentėti nuo kibernetinių grėsmių ir didėja gyventojams, įskaitant pažeidžiamus asmenis, pvz., vaikus, kylantys pavojai. Siekiant sumažinti šiuos pavojus, būtina imtis visų reikiamų veiksmų Sąjungoje padidinti kibernetinį saugumą, kad nuo kibernetinių grėsmių būtų geriau apsaugotos tinklų ir informacinės sistemos, ryšių tinklai, skaitmeniniai produktai, paslaugos ir įrenginiai, kuriais naudojasi piliečiai, organizacijos ir verslo įmonės – nuo mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB(6), iki ypatingos svarbos infrastruktūros objektų operatorių;

(4)  sudarydama visuomenei sąlygas susipažinti su atitinkama informacija, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 526/2013(7), prisideda prie kibernetinio saugumo pramonės Sąjungoje vystymo, visų pirma prie MVĮ ir startuolių plėtros. ENISA turėtų siekti glaudžiau bendradarbiauti su universitetais ir mokslinių tyrimų centrais, kad būtų prisidedama prie priklausomybės nuo kibernetinio saugumo produktų ir paslaugų, kurie nėra iš Sąjungos, sumažinimo ir tiekimo grandinių Sąjungos viduje stiprinimo;

(5)  kibernetinių išpuolių daugėja, todėl susietajai ekonomikai ir visuomenei, kuri gali labiau nukentėti nuo kibernetinių grėsmių ir išpuolių, reikalinga didesnė apsauga. Vis dėlto, nors kibernetiniai išpuoliai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio, kibernetinio saugumo institucijų atsakomosios politikos priemonės ir teisėsaugos institucijų kompetencijos daugiausia yra nacionalinės. Didelio masto incidentai gali sutrikdyti esminių paslaugų visoje Sąjungoje teikimą. Todėl būtinas veiksmingas ir koordinuotas Sąjungos lygmens atsakas ir krizių valdymas, paremtas tiksline politika ir bendresnio pobūdžio Europos solidarumo ir savitarpio pagalbos priemonėmis. Be to, politikos formuotojams, verslo sektoriaus atstovams ir naudotojams yra svarbu, kad reguliariai būtų vykdomas patikimais Sąjungos duomenimis grindžiamas kibernetinio saugumo ir atsparumo būklės Sąjungoje vertinimas ir sistemingai prognozuojami Sąjungos ir pasaulinio masto ateities pokyčiai, iššūkiai ir grėsmės;

(6)  atsižvelgiant į padidėjusius kibernetinio saugumo iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, būtina parengti išsamų ankstesniais Sąjungos veiksmais grindžiamų priemonių, kuriomis remiami vienas kitą papildantys tikslai, rinkinį. Tie tikslai apima tolesnį valstybių narių ir įmonių pajėgumų bei parengties gerinimą, taip pat valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bendradarbiavimo, dalijimosi informacija ir veiksmų koordinavimo gerinimą. Be to, dėl tarpvalstybinio kibernetinių grėsmių pobūdžio būtina didinti Sąjungos lygmens pajėgumus, kurie galėtų papildyti valstybių narių veiksmus, visų pirma didelių tarpvalstybinių incidentų ir krizių atveju, kartu atsižvelgiant į nacionalinių reagavimo į bet kokio masto kibernetines grėsmes pajėgumų palaikymo ir tolesnio plėtojimo svarbą;

(7)  taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti piliečių, organizacijų ir verslo įmonių informuotumą apie kibernetinio saugumo klausimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad incidentai mažina pasitikėjimą skaitmeninių paslaugų teikėjais ir pačia skaitmenine bendrąja rinka, ypač tarp vartotojų, reikėtų toliau stiprinti pasitikėjimą skaidriai teikiant informaciją apie IRT produktų, paslaugų ir procesų saugumo lygį, pabrėžiant, kad net ir aukštas kibernetinio saugumo sertifikavimo lygis negali garantuoti IRT produkto, paslaugos ar proceso visiško saugumo. Padidinti pasitikėjimą galėtų pagerinti Sąjungos masto sertifikavimas, numatant bendrus kibernetinio saugumo reikalavimus ir vertinimo kriterijus visose nacionalinėse rinkose ir sektoriuose;

(8)  kibernetinis saugumas nėra vien su technologijomis susijęs klausimas, vienodai svarbus yra žmonių elgesys. Todėl reikėtų aktyviai propaguoti „kibernetinę higieną“ –nesudėtingas įprastines priemones, kurias įgyvendinę ir reguliariai taikydami piliečiai, organizacijos ir įmonės kiek įmanoma labiau sumažina kibernetinių grėsmių jiems keliamą riziką;

(9)  siekiant stiprinti Sąjungos kibernetinio saugumo struktūras, svarbu palaikyti ir plėtoti valstybių narių pajėgumus visapusiškai reaguoti į kibernetines grėsmes, įskaitant tarpvalstybinius incidentus;

(10)  įmonės ir individualūs vartotojai turėtų turėti tikslią informaciją apie tai, koks yra sertifikavimu patvirtintas jų IRT produktų, paslaugų ir procesų saugumo užtikrinimo lygis. Tuo pačiu metu joks IRT produktas ar paslauga nėra visiškai saugus kibernetiniu požiūriu, ir reikia propaguoti elementarias kibernetinės higienos taisykles ir teikti joms pirmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad daugėja daiktų interneto įrenginių, esama daug įvairių savanoriškų priemonių, kurių gali imtis privatusis sektorius, kad sustiprintų pasitikėjimą IRT produktų, paslaugų ir procesų saugumu;

(11)  šiuolaikiniai IRT produktai ir sistemos dažnai turi integruotas vieną ar kelias trečiųjų šalių technologijas ir komponentus ir jais remiasi, pavyzdžiui, programinės įrangos modulius, bibliotekas ar taikomųjų programų sąsajas. Dėl šio rėmimosi, vadinamo „priklausomybe“, galėtų kilti papildoma rizika kibernetiniam saugumui, nes trečiųjų šalių komponentuose aptiktos pažeidžiamumo spragos taip pat galėtų pakenkti IRT produktų, paslaugų ir procesų saugumui. Daugeliu atveju tokios priklausomybės identifikavimas ir dokumentavimas sudaro galimybę galutiniams IRT produktų, paslaugų ir procesų naudotojams pagerinti savo rizikos kibernetiniam saugumui valdymo veiklą patobulinant, pavyzdžiui, naudotojų kibernetinio saugumo pažeidžiamumo spragų valdymo ir ištaisymo procedūras;

(12)  IRT produktų, paslaugų arba procesų projektavime ir plėtojime dalyvaujančios organizacijos, gamintojai ar tiekėjai turėtų būti skatinami ankstyviausiuose projektavimo ir plėtojimo etapuose diegti tokias priemones, kad tie produktai, paslaugos ir procesai būtų kiek įmanoma geriau apsaugomi, kad būtų daroma prielaida, jog kibernetinių išpuolių pasitaikys, ir būtų numatomas bei iki minimumo sumažinamas šių išpuolių poveikis (integruotasis saugumas). Saugumas turėtų būti užtikrinamas per visą IRT produkto, paslaugos ar proceso gyvavimo laikotarpį, o projektavimo ir plėtojimo procesai turėtų būti nuolat tobulinami siekiant sumažinti piktybinių veiksmų žalą;

(13)  įmonės, organizacijos ir viešasis sektorius turėtų taip konfigūruoti jų kuriamus IRT produktus, paslaugas ar procesus, kad būtų užtikrintas aukštesnis saugumo lygis, tokiu būdu pirmajam naudotojui sudarant galimybes gauti pačių saugiausių įmanomų nustatymų integruotąją konfigūraciją („integruotasis saugumas“), ir taip būtų sumažinta naudotojams tenkanti IRT produkto, paslaugos ar proceso tinkamo konfigūravimo našta. Jeigu integruotasis saugumas yra įdiegtas, jis turėtų tiesiog lengvai ir patikimai veikti – jo veikimui užtikrinti neturėtų reikėti atlikti išsamių nustatymų, arba kad naudotojas turėtų specialių techninių žinių ar atliktų kitokius, nei savaime suprantami, veiksmus. Jei konkrečiu atveju remiantis rizikos ir tinkamumo naudoti analize galima daryti išvadą, kad toks numatytasis nustatymas neįmanomas, naudotojai turėtų būti paraginti pasirinkti saugiausią nustatymą;

(14)  Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 460/2004(8) įsteigta ENISA, siekiant prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo: užtikrinti aukštą Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo lygį ir piliečių, vartotojų, įmonių ir viešojo administravimo institucijų labui formuoti tinklų ir informacijos saugumo kultūrą. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1007/2008(9) ENISA įgaliojimai pratęsti iki 2012 m. kovo mėn. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 580/2011▌(10) ENISA įgaliojimai buvo dar pratęsti iki 2013 m. rugsėjo 13 d. 2013 m. Reglamentu (ES) Nr. 526/2013▌ENISA įgaliojimai buvo pratęsti iki 2020 m. birželio 19 d.;

(15)  Sąjunga jau ėmėsi svarbių veiksmų siekdama užtikrinti kibernetinį saugumą ir padidinti pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis. 2013 m. buvo priimta Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija siekiant nubrėžti Sąjungos politikos atsako į kibernetines grėsmes ir riziką gaires. Kad piliečiai būtų geriau apsaugoti internete, 2016 m. priimtas pirmasis Sąjungos kibernetinio saugumo srities teisės procedūra priimamas aktas – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148(11). Direktyva (ES) 2016/1148 buvo nustatyti reikalavimai, susiję su kibernetinio saugumo srities nacionaliniais pajėgumais, sukurti pirmieji mechanizmai, kuriais siekiama stiprinti strateginį ir operatyvinį valstybių narių bendradarbiavimą, ir nustatytos pareigos, susijusios su saugumo priemonėmis ir pranešimais apie incidentus sektoriuose, kurie yra itin svarbūs ekonomikai ir visuomenei, pvz., energetikos, transporto, geriamo vandens tiekimo ir paskirstymo, bankininkystės, finansų rinkų infrastruktūros, sveikatos priežiūros, skaitmeninės infrastruktūros, taip pat pagrindinių skaitmeninių paslaugų teikėjų (paieškos sistemų, debesijos kompiuterijos paslaugų ir elektroninių prekyviečių). Vienas iš pagrindinių vaidmenų remiant tos direktyvos įgyvendinimą buvo priskirtas ENISA. Be to, veiksminga kova su kibernetiniais nusikaltimais yra svarbus Europos saugumo darbotvarkės prioritetas, prisidedantis prie bendro tikslo užtikrinti aukštą kibernetinio saugumo lygį. Prie aukšto kibernetinio saugumo lygio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje prisideda ir kiti teisės aktai, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(12), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB(13) ir (ES) 2018/1972(14).

(16)  nuo tada, kai 2013 m. buvo priimta Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija ir buvo atlikta paskiausia ENISA įgaliojimų peržiūra, įvyko didelių bendrų politinių aplinkybių pokyčių, susijusių su mažiau nuspėjama ir mažiau saugia pasauline aplinka. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į pozityvią ENISA vaidmens kaip informacinio centro, kuris teikia rekomendacijas ir ekspertines žinias, taip pat padeda bendradarbiauti ir stiprinti pajėgumus, raidą, taip pat remiantis nauja Sąjungos kibernetinio saugumo politika, būtina peržiūrėti ENISA įgaliojimus, kad būtų apibrėžtas jos vaidmuo pasikeitusioje kibernetinio saugumo ekosistemoje ir užtikrinti, kad ji veiksmingai prisidėtų prie Sąjungos veiksmų reaguojant į kibernetinio saugumo iššūkius, kylančius dėl radikaliai pasikeitusios kibernetinių grėsmių padėties, o šiam tikslui pasiekti, kaip pripažinta ENISA vertinime, esamų įgaliojimų nepakanka;

(17)  šiuo reglamentu įsteigta ENISA turėtų pakeisti Reglamentu (ES) Nr. 526/2013 įsteigtą ENISA. ENISA turėtų vykdyti šiuo reglamentu ir kitais kibernetinio saugumo srities Sąjungos teisės aktais jai pavestas užduotis, be kita ko, teikdama ekspertines žinias ir teikdama rekomendacijas bei atlikdama Sąjungos informacijos ir žinių centro funkcijas. Ji turėtų skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių ir privačių suinteresuotųjų subjektų, teikdama politikos pasiūlymus Komisijai ir valstybėms narėms, veikdama kaip informacinis centras vykdant Sąjungos sektorių politikos iniciatyvas kibernetinio saugumo klausimais ir skatindama operatyvinį valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bendradarbiavimą;

(18)  Sprendimu (2004/97/EB, Euratomas), kurį bendru susitarimu priėmė valstybių narių atstovai, posėdžiavę valstybės arba vyriausybės vadovų lygiu(15), valstybių narių atstovai nusprendė, kad ENISA būstinė bus viename iš Graikijos miestų, dėl kurio nuspręs Graikijos vyriausybė. ENISA priimančioji valstybė narė turėtų užtikrinti kuo geresnes jos sklandžios ir veiksmingos veiklos sąlygas. Kad ENISA tinkamai ir veiksmingai vykdytų savo užduotis, samdytų ir išsaugotų darbuotojus bei veiksmingiau vykdytų tinklaveiką, yra būtina ENISA įkurdinti tinkamoje vietovėje, be kita ko, užtikrinant tinkamas transporto jungtis ir infrastruktūrą su ENISA darbuotojais atvykstantiems sutuoktiniams ir vaikams. ENISA ir priimančiosios valstybės narės susitarime, sudarytame gavus ENISA Valdančiosios tarybos pritarimą, turėtų būti nustatytos reikiamos nuostatos;

(19)  atsižvelgiant į didėjančią kibernetiniam saugumui kylančią riziką ir iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, reikėtų padidinti ENISA skiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų atsižvelgta į išaugusį jos vaidmenį ir uždavinius, taip pat labai svarbų jos vaidmenį Sąjungos skaitmeninę ekosistemą ginančių organizacijų ekosistemoje, kad ENISA galėtų veiksmingai atlikti jai pagal šį Reglamentą pavestas užduotis;

(20)  ENISA turėtų kurti ir išlaikyti aukšto lygio ekspertines žinias ir veikti kaip informacinis centras, skatinantis pasitikėti bendrąja rinka – visa tai ji galėtų pasiekti būdama nepriklausoma, teikdama kokybiškas rekomendacijas ir skleisdama kokybišką informaciją, užtikrindama savo procedūrų ir veiklos būdų skaidrumą bei uoliai vykdydama savo užduotis. Vykdydama savo užduotis ENISA turėtų aktyviai remti nacionalinius veiksmus ir iniciatyviai ▌prisidėti prie Sąjungos veiksmų, visapusiškai bendradarbiaudama su Sąjungos institucijomis,▌ įstaigomis, organais ir agentūromis bei valstybėmis narėmis, vengdama darbo dubliavimo ir propaguodama sinergiją. Be to, ENISA turėtų remtis privačiojo sektoriaus ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėliu ir bendradarbiavimu su jais. Užduočių sąraše turėtų būti nurodyta, kaip ENISA turi siekti savo tikslų, tačiau jos veiklos sąlygos turėtų būti lanksčios;

(21)  kad galėtų valstybėms narėms teikti tinkamą paramą operatyvinio bendradarbiavimo srityje, ENISA turėtų toliau stiprinti savo techninius ir žmogiškuosius pajėgumus ir įgūdžius. ENISA turėtų plėsti savo praktinę patirtį ir pajėgumus. ENISA ir valstybės narės savanorišku pagrindu galėtų plėtoti nacionalinių ekspertų komandiravimo į ENISA programas, telkiant ekspertus ir vykdant darbuotojų mainus;

(22)  ENISA turėtų padėti Komisijai teikdama rekomendacijas, nuomones ir analizę visais Sąjungos klausimais, susijusiais su politikos ir teisės kūrimu, atnaujinimais ir peržiūromis kibernetinio saugumo srityje, ir jų specifiniais sektorių aspektais, siekiant padidinti kibernetinio saugumo aspektą apimančios Sąjungos politikos ir teisės aktualumą ir sudaryti galimybę tą politiką ir teisę nuosekliai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu. Rengiant Sąjungos sektorinę politiką ir teisės aktų iniciatyvas kibernetinio saugumo klausimais ENISA turėtų veikti kaip informacinis centras, teikdama rekomendacijas ir ekspertines žinias. ENISA turėtų reguliariai teikti informaciją Europos Parlamentui apie savo veiklą;

(23)  atvirojo interneto viešasis pagrindas, kitaip tariant – interneto pagrindiniai protokolai ir infrastruktūra, kurie yra pasaulinės viešosios gėrybės, užtikrina esmines viso interneto funkcines galimybes ir nuo jų priklauso jo įprastas veikimas. ENISA turėtų remti atvirojo interneto viešojo pagrindo funkcionavimo saugumą ir stabilumą, įskaitant pagrindinius protokolus (visų pirma DNS, BGP ir IPv6), domeno vardų sistemos veikimą (kaip antai visų aukščiausio lygio domenų vardų veikimą) ir šakninės zonos veikimą, bet ne tik tai;

(24)  pagrindinė ENISA užduotis yra skatinti nuosekliai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus, visų pirma veiksmingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/1148 ir kitus susijusius teisinius dokumentus, į kuriuos įtrauktos kibernetinio saugumo srities nuostatos, nes tai itin svarbu siekiant padidinti kibernetinį atsparumą. Turint omenyje sparčiai kintančią kibernetinių grėsmių padėtį, akivaizdu, kad valstybėms narėms būtina padėti pasiūlant platesnį, įvairias politikos sritis apimantį požiūrį į kibernetinio atsparumo didinimą;

(25)  ENISA turėtų padėti valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, ▌ įstaigoms, organams ir agentūroms joms dedant pastangas plėtoti ir stiprinti pajėgumą ir parengtį užkirsti kelią tinklų ir informacinių sistemų saugumui kylančioms kibernetinėms grėsmėms ir incidentams, juos nustatyti ir į juos reaguoti. Visų pirma ENISA turėtų padėti plėtoti ir stiprinti nacionalines ir Sąjungos reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybas (toliau – CSIRT), nurodytas Direktyvoje (ES) 2016/1148▌, kad Sąjungoje būtų užtikrintas vienodas aukštas jų kompetencijos lygis. ENISA vykdoma veikla, susijusi su valstybių narių operaciniais pajėgumais, turėtų aktyviai remti veiksmus, kurių imasi pačios valstybės narės siekdamos vykdyti savo pareigas pagal Direktyvą (ES) 2016/1148, ir todėl neturėtų jų pakeisti;

(26)  ENISA taip pat turėtų padėti rengti ir atnaujinti tinklų ir informacinių sistemų saugumo, visų pirma kibernetinio saugumo, strategijas Sąjungos lygmeniu ir, gavusi prašymą, valstybių narių lygmeniu, skatinti tokių strategijų sklaidą ir stebėti jų įgyvendinimo pažangą. Taip pat ENISA turėtų prisidėti patenkinant mokymų rengimo ir mokomosios medžiagos teikimo poreikius, įskaitant viešųjų įstaigų poreikius, ir, kai tinkama, plačiu mastu rengti instruktorius, remiantis Piliečiams skirta Europos skaitmeninės kompetencijos programa siekiant padėti valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms plėtoti savo mokymo pajėgumus;

(27)  ENISA turėtų remti valstybių narių veiklą informuotumo didinimo ir švietimo kibernetinio saugumo klausimais srityje, palengvindama jų glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais. Tokią paramą galėtų sudaryti nacionalinių švietimo informacinių centrų tinklo ir mokymo kibernetinio saugumo srityje platformos sukūrimas. Nacionalinių švietimo informacinių centrų tinklas galėtų būti nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklo dalis ir sudaryti pradines sąlygas būsimam koordinavimui valstybėse narėse;

(28)  ENISA turėtų padėti pagal Direktyvą (ES) 2016/1148 sukurtai Bendradarbiavimo grupei vykdyti jos užduotis, visų pirma susijusias su valstybių narių esminių paslaugų teikėjų nustatymu, be kita ko, klausimais, susijusiais su tarpvalstybine priklausomybe, rizika ir incidentais, teikdama ekspertines žinias bei rekomendacijas ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika;

(29)  siekiant skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą privačiajame sektoriuje, visų pirma stiprinti paramą ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai, ENISA turėtų remti dalijimąsi informacija sektoriuose ir tarp sektorių, visų pirma Direktyvos (ES) 2016/1148 II priede išvardytuose sektoriuose, dalydamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikdama rekomendacijas dėl esamų priemonių ir procedūrų, taip pat rekomendacijas, kaip spręsti su dalijimusi informacija susijusius reguliavimo klausimus, pavyzdžiui, padėdama steigti sektorių keitimosi informacija ir jos analizės centrus;

(30)  kadangi potencialus IRT produktų, paslaugų ir procesų pažeidžiamumo spragų neigiamas poveikis nuolat didėja, aptikti ir pašalinti tokias pažeidžiamumo spragas labai svarbu mažinant bendrą kibernetiniam saugumui kylančią riziką. Patirtis rodo, kad organizacijų, pažeidžiamų IRT produktų, paslaugų ir procesų gamintojų ar teikėjų ir kibernetinio saugumo tyrimų bendruomenės narių bei vyriausybių, kurios aptinka pažeidžiamumo spragas, bendradarbiavimas žymiai padidina IRT produktų, paslaugų ir procesų pažeidžiamumo spragų aptikimo ir pašalinimo lygį. Suderintas pažeidžiamumo spragų atskleidimas yra struktūrinis bendradarbiavimo procesas, per kurį informacinės sistemos savininkui pranešama apie pažeidžiamumo spragas, suteikiant tai organizacijai galimybę problemą diagnozuoti ir išspręsti prieš atskleidžiant išsamią informaciją apie pažeidžiamumo spragą trečiosioms šalims arba visuomenei. Taip pat procese numatytas problemą aptikusio subjekto ir organizacijos veiksmų koordinavimas, susijęs su tų pažeidžiamumo spragų viešu paskelbimu. Suderinto pažeidžiamumo spragų atskleidimo politika gali atlikti svarbų vaidmenį valstybių narių pastangų stiprinti kibernetinį saugumą kontekste;

(31)  Agentūra turėtų apibendrinti ir analizuoti savanoriškai pasidalintas nacionalines CSIRT ir Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko, Europos Audito Rūmų, Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos regionų komiteto ir Europos investicijų banko susitarimu dėl Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) darbo organizavimo ir veiklos(16) įsteigtos Europos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (toliau – CERT-EU) ataskaitas, siekdama prisidėti prie bendrų keitimosi informacija procedūrų, kalbos ir terminijos kūrimo. Remdamasi Direktyva (ES) 2016/1148, kuria padėtas pamatas savanoriškiems techninės informacijos mainams ta direktyva įkurtos reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybos tinkle (toliau – CSIRT tinklas) operatyviniu lygmeniu, ENISA taip pat turėtų įtraukti privatųjį sektorių;

(32)  ENISA turėtų padėti Sąjungos lygmeniu reaguoti į didelio masto tarpvalstybinius su kibernetiniu saugumu susijusius incidentus ir krizes. Ta veikla turėtų būti vykdoma laikantis ENISA įgaliojimų pagal šį reglamentą ir požiūrio, dėl kurio turi susitarti valstybės narės pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2017/1584(17) ir 2018 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas dėl ES koordinuoto atsako į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes. Vykdydama šią veiklą ENISA galėtų rinkti svarbią informaciją ir prisiimti tarpininkės tarp CSIRT tinklo, techninės bendruomenės ir už krizių valdymą atsakingų sprendimus priimančių asmenų vaidmenį. Be to, ENISA turėtų remti operatyvinį valstybių narių bendradarbiavimą, jei to paprašo viena arba daugiau valstybių narių, padėti valdyti incidentus techniniu požiūriu, ▌sudarydama palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis tinkamais techniniais sprendimais ir prisidėdama prie viešųjų ryšių. ENISA turėtų remti šį procesą, per reguliarias kibernetinio saugumo pratybas išbandydama tokio bendradarbiavimo būdus;

(33)  remdama operatyvinį bendradarbiavimą, ENISA turėtų naudotis esamomis CERT-EU techninėmis ir operatyvinėmis ekspertinėmis žiniomis pasinaudodama struktūriniu bendradarbiavimu ▌. Toks struktūrinis bendradarbiavimas galėtų sustiprinti ENISA ekspertines žinias. Kai tikslinga, turėtų būti sudaryti specialūs šių dviejų organizacijų susitarimai, siekiant nustatyti, kaip toks bendradarbiavimas bus įgyvendinamas praktiškai ir išvengti veiklos dubliavimo;

(34)  vykdydama savo užduotis, kuriomis remiamas operatyvinis bendradarbiavimas CSIRT tinkle, ENISA turėtų galėti valstybėms narėms paprašius teikti joms paramą, pavyzdžiui, teikdama rekomendacijas, kaip pagerinti jų pajėgumus užkirsti kelią incidentams, juos aptikti ir į juos reaguoti, palengvindama didelį arba esminį poveikį turinčių incidentų techninį valdymą arba užtikrindama kibernetinių grėsmių ir incidentų analizę. ENISA turėtų palengvinti didelį arba esminį poveikį turinčių incidentų techninį valdymą, visų pirma teikdama paramą savanoriškam valstybių narių dalijimuisi techniniais sprendimais arba rengdama bendrą techninę informaciją, kuri galėtų apimti, pavyzdžiui, valstybių narių savanoriškai pasidalytus techninius sprendimus. Rekomendacijoje (ES) 2017/1584 rekomenduojama, kad valstybės narės geranoriškai bendradarbiautų ir nedelsdamos dalytųsi tarpusavyje bei su ENISA informacija apie didelio masto su kibernetiniu saugumu susijusius incidentus ir krizes. Tokia informacija dar labiau padėtų ENISA vykdyti savo operatyvinio bendradarbiavimo rėmimo užduotis;

(35)  reguliaraus techninio bendradarbiavimo, padedančio būti geriau informuotiems apie padėtį Sąjungoje, dalis turėtų būti ENISA reguliariai, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, rengiamos išsamios ES kibernetinio saugumo techninės padėties ataskaitos, kuriose apžvelgiami incidentai ir kibernetinės grėsmės ir kurios grindžiamos viešai prieinama informacija, pačios Agentūros atliekama analize ir ataskaitomis, kurias Agentūrai pateikė valstybių narių CSIRT ▌arba Direktyvoje (ES) 2016/1148 nurodyti nacionaliniai bendrieji tinklų ir informacinių sistemų saugumo informaciniai centrai (toliau – bendrasis informacinis centras) (tiek vieni, tiek kiti – savanoriškai), Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3), CERT-EU ir, kai tikslinga, Europos išorės veiksmų tarnybai priklausantis Europos Sąjungos žvalgybos analizės centras (EU-INTCEN). Ta ataskaita turėtų būti pateikta Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir CSIRT tinklui;

(36)  ENISA▌ susijusių ▌valstybių narių ▌prašymu remiant didelį arba esminį poveikį turinčių incidentų ex post techninius tyrimus, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama incidentų prevencijai ateityje ▌. Susijusios valstybės narės turėtų teikti būtiną informaciją ir pagalbą, kad ENISA galėtų veiksmingai prisidėti prie ex-post techninio tyrimo;

(37)  valstybės narės gali paraginti nuo incidento nukentėjusias įmones bendradarbiauti, suteikiant būtiną informaciją ir pagalbą ENISA, nepažeidžiant jų teisės apsaugoti neskelbtiną komercinę informaciją ir su visuomenės saugumu susijusią informaciją;

(38)  siekdama geriau suprasti kibernetinio saugumo srities problemas ir teikti strategines ilgalaikes rekomendacijas valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, ENISA turi analizuoti esamą ir naujausią kibernetinio saugumo riziką. Šiuo tikslu ENISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir prireikus su statistikos įstaigomis ir kitomis įstaigomis, turėtų rinkti reikiamą informaciją, kuri yra viešai prieinama arba savanoriškai pateikiama, ir vykdyti naujausių technologijų analizę bei teikti teminius vertinimus, susijusius su numatomu technologinių inovacijų poveikiu tinklų ir informacijos saugumui, visų pirma kibernetiniam saugumui, pasireiškiančiu visuomeniniu, teisiniu, ekonominiu ir reguliavimo aspektais. Be to, ENISA, vykdydama grėsmių, pažeidžiamumo spragų ir incidentų analizę, turėtų padėti valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms. organams ir agentūroms nustatyti naujausius kibernetinės rizikos veiksnius ir užkirsti kelią ▌kibernetinio saugumo incidentams;

(39)  kad padidintų Sąjungos atsparumą, ENISA turėtų plėtoti mokslinę kompetenciją infrastruktūros objektų, kurie užtikrina visų pirma Direktyvos (ES) 2016/1148 II priede išvardytų sektorių veiklą ir kuriuos naudoja tos direktyvos III priede išvardyti skaitmeninių paslaugų teikėjai, kibernetinio saugumo srityje, teikdama rekomendacijas, gaires ir dalydamasi geriausia praktika. Siekdama užtikrinti lengvesnę prieigą prie geriau susistemintos informacijos apie kibernetiniam saugumui kylančią riziką ir galimas jos mažinimo priemones, ENISA turėtų sukurti ir palaikyti Sąjungos informacijos centrą – vieno langelio principu veikiantį portalą, kuriame visuomenei būtų prieinama Sąjungos ir nacionalinių institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų teikiama informacija apie kibernetinį saugumą. Paprastesnė prieiga prie geriau susistemintos informacijos apie kibernetiniam saugumui kylančią riziką ir galimas jos mažinimo priemones taip pat galėtų padėti valstybėms narėms sustiprinti savo pajėgumus ir suderinti savo praktiką, taip padidinant bendrą jų atsparumą kibernetiniams išpuoliams;

(40)  ENISA turėtų padėti didinti visuomenės informuotumą, be kita ko, pasitelkiant visos ES masto informuotumo didinimo kampaniją, propaguojant švietimą apie su kibernetiniu saugumu susijusią ▌riziką, ir piliečiams,▌ organizacijoms bei įmonėms pateikti atskiriems naudotojams skirtas konsultacijas gerosios praktikos klausimais. ENISA taip pat turėtų padėti skatinti ▌piliečius, organizacijas ir įmones taikyti geriausią praktiką ir sprendimus, įskaitant kibernetinę higieną ir kibernetinį raštingumą, šiuo tikslu rinkdama ir analizuodama viešai prieinamą informaciją apie didelius incidentus, taip pat rengdama ir viešai skelbdama ataskaitas ir konsultacijas piliečiams, organizacijoms ir įmonėms, kad būtų pagerintas bendras jų parengties ir atsparumo lygis. ENISA taip pat turėtų siekti suteikti vartotojams svarbią informaciją apie taikomas sertifikavimo schemas, pvz. parengdama gaires ir rekomendacijas. ENISA, laikydamasi 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikate nustatyto Skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Sąjungos institucijomis, ▌ įstaigomis, organais ir agentūromis, taip pat turėtų organizuoti reguliarias galutiniams naudotojams skirtas informavimo ir visuomenės švietimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama propaguoti saugesnį asmens elgesį internetinėje aplinkoje ir skaitmeninį raštingumą ir didinti informuotumą apie galimas kibernetines grėsmes kibernetinėje erdvėje, įskaitant nusikalstamą veiklą internete, pavyzdžiui, išpuolius siekiant vykdyti duomenų vagystes, botnetus, finansinį ir bankinį sukčiavimą, su duomenimis susijusio sukčiavimo atvejus, propaguoti bazinį daugiaveiksnį tapatumo nustatymą, bei teikti rekomendacijas pataisų, šifravimo, anoniminimo ir duomenų apsaugos srityse.

(41)  ENISA turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį spartindama galutinių naudotojų informuotumą apie įrenginių saugumą ir saugų paslaugų naudojimą, ir propaguoti Sąjungos lygmeniu integruotąjį saugumą ir integruotąją privatumo apsaugą. Siekdama to tikslo ENISA turėtų kuo optimaliau panaudoti geriausią praktiką ir patirtį, visų pirma geriausią praktiką ir patirtį, gautą iš akademinių įstaigų ir IT saugumo tyrėjų;

(42)  siekdama padėti kibernetinio saugumo sektoriuje veikiančioms įmonėms bei kibernetinio saugumo sprendimų naudotojams ENISA turėtų sukurti rinkos stebėjimo centrą ir palaikyti jo veiklą reguliariai analizuodama svarbiausias kibernetinio saugumo rinkos paklausos ir pasiūlos tendencijas ir skleisdama apie jas informaciją;

(43)  ENISA turėtų prisidėti prie Sąjungos pastangų kibernetinio saugumo srityje bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir pagal atitinkamas tarptautinio bendradarbiavimo sistemas. Visų pirma ENISA, kai tinkama, turėtų prisidėti prie bendradarbiavimo su tokiomis organizacijomis, kaip EBPO, ESBO ir NATO. Toks bendradarbiavimas galėtų apimti bendras pratybas kibernetinio saugumo srityje ir bendro atsako į kibernetinius incidentus koordinavimą. Vykdant tą veiklą turi būti visapusiškai laikomasi įtraukumo, abipusiškumo ir Sąjungos sprendimų priėmimo autonomijos principų, nedarant poveikio valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikai;

(44)  siekiant užtikrinti, kad ENISA pasiektų visus savo tikslus, ji turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos priežiūros institucijomis ir kitomis kompetentingomis institucijomis Sąjungoje, Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, be kita ko, CERT-EU, EC3, Europos gynybos agentūra (EGA), Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūra (Europos GNSS agentūra), Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos Centriniu Banku (ECB), Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos duomenų apsaugos valdyba, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir kitomis su kibernetiniu saugumu susijusiomis Sąjungos agentūromis. ENISA taip pat turėtų bendradarbiauti su duomenų apsaugos institucijomis siekiant keistis praktine patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikti rekomendacijas dėl poveikį jų darbui galinčių daryti kibernetinio saugumo aspektų. Nacionalinių ir Sąjungos teisėsaugos ir duomenų apsaugos institucijų atstovams turėtų būti suteikta teisė dalyvauti ENISA patariamosios grupės veikloje. Bendradarbiaudama su teisėsaugos įstaigomis dėl tinklų ir informacijos saugumo aspektų, galinčių turėti įtakos jų darbui, ENISA turėtų naudotis esamais informacijos kanalais ir sukurtais tinklais;

(45)  galėtų būti kuriamos partnerystės su akademinėmis įstaigomis, kurios yra parengusios mokslinių tyrimų iniciatyvų atitinkamose srityse, o vartotojų organizacijų ir kitų organizacijų informacija turėtų būti perduodama tinkamais kanalais ir į ją reikėtų atsižvelgti;

(46)  ENISA, ▌vykdydama CSIRT tinklo sekretoriato funkciją, turėtų remti valstybių narių CSIRT ir CERT-EU operatyvinį bendradarbiavimą, taip pat padėti vykdant visas atitinkamas CSIRT tinklo užduotis, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2016/1148. Be to, ENISA turėtų skatinti ir remti atitinkamų CSIRT bendradarbiavimą incidentų, išpuolių arba tinklo ar infrastruktūros, kurią valdo ar saugo CSIRT ir kurioje dalyvauja ar gali dalyvauti bent dvi CSIRT, sutrikimų atvejais, deramai atsižvelgdama į CSIRT tinklo standartines veiklos procedūras;

(47)  kad Sąjunga būtų geriau pasirengusi reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus, ENISA turėtų organizuoti reguliarias Sąjungos lygmens kibernetinio saugumo pratybas ir valstybių narių, Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų prašymu padėti joms organizuoti pratybas. Vieną kartą per dvejus metus turėtų būti surengtos didelio masto visapusiškos pratybos, apimančios techninius, operatyvinius ir strateginius elementus. Be to, ENISA turėtų galėti reguliariai rengti ne tokias visapusiškas pratybas, siekdama to paties tikslo – didinti Sąjungos parengtį reaguoti į incidentus;

(48)  kad galėtų prisidėti prie Sąjungos kibernetinio saugumo sertifikavimo politikos, ENISA turėtų toliau plėtoti ir išlaikyti savo kompetenciją šiais klausimais. ENISA turėtų pasinaudoti esama geriausia praktika ir skatinti kibernetinio saugumo sertifikavimo diegimą Sąjungoje, be kita ko, prisidėdama prie Sąjungos lygmens kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos (Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema) sukūrimo ir taikymo, kad būtų didinamas IRT produktų, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo užtikrinimo skaidrumas ir taip stiprinamas pasitikėjimas skaitmenine vidaus rinka ir jos konkurencingumas;

(49)  veiksminga kibernetinio saugumo politika viešajame ir privačiajame sektoriuose turėtų būti grindžiama gerai parengtais rizikos vertinimo metodais. Rizikos vertinimo metodai taikomi įvairiais lygmenimis, nėra bendros praktikos, kaip juos veiksmingai taikyti. Geriausių rizikos vertinimo ir sąveikiųjų rizikos valdymo sprendimų populiarinimas ir plėtojimas viešojo sektoriaus ir privačiojo sektoriaus organizacijose padidins kibernetinio saugumo lygį Sąjungoje. Todėl ENISA turėtų remti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu ir palengvinti jų pastangas nustatyti Europos ir tarptautinius standartus rizikos valdymo, taip pat elektroninių produktų, sistemų, tinklų ir paslaugų, kurios kartu su programine įranga sudaro tinklų ir informacijos sistemas, išmatuojamojo saugumo srityje ir jų laikytis;

(50)  ENISA turėtų skatinti valstybes nares, produktų gamintojus ir paslaugų teikėjus griežtinti savo bendruosius saugumo standartus, kad visi interneto naudotojai galėtų imtis reikiamų veiksmų savo asmeniniam kibernetiniam saugumui užtikrinti ir būtų skatinami tai daryti. Visų pirma, paslaugų teikėjai ir produktų gamintojai turėtų teikti būtinus naujinius ir atšaukti, atsiimti arba perdirbti kibernetinio saugumo standartų neatitinkančius IRT produktus, paslaugas arba IRT procesus, o importuotojai ir platintojai turėtų užtikrinti, kad IRT produktai, IRT paslaugos ir IRT procesai, kuriuos jie teikia Sąjungos rinkai, atitiktų taikomus reikalavimus ir nekeltų rizikos Sąjungos vartotojams;

(51)  bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis ENISA turėtų galėti skleisti informaciją apie vidaus rinkoje siūlomų IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų kibernetinio saugumo lygį ir įspėti paslaugų teikėjus bei gamintojus ir reikalauti, kad jie pagerintų savo IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų saugumą▌;

(52)  ENISA turėtų visiškai atsižvelgti į šiuo metu vykdomą mokslinių tyrimų, plėtros ir technologijų vertinimo veiklą, visų pirma atliekamą pagal įvairias Sąjungos mokslinių tyrimų iniciatyvas, siekdama teikti rekomendacijas Sąjungos institucijoms, ▌ įstaigoms, organams ir agentūroms, ir, kai aktualu ir joms paprašius – valstybėms narėms – dėl mokslinių tyrimų poreikių ▌kibernetinio saugumo srityje. Kad nustatytų mokslinių tyrimų poreikius ir prioritetus, ENISA taip pat turėtų konsultuotis su atitinkamomis naudotojų grupėmis. Konkrečiau, būtų galima užmegzti bendradarbiavimą su Europos mokslinių tyrimų taryba, Europos inovacijos ir technologijos institutu ir Europos Sąjungos saugumo studijų institutu;

(53)  ENISA turėtų reguliariai konsultuotis su standartizacijos organizacijomis, visų pirma Europos standartizacijos organizacijomis, kai rengiamos Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos;

(54)  kibernetinės grėsmės yra pasaulinės. Būtinas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų patobulinti kibernetinio saugumo standartai, įskaitant bendrų elgesio normų apibrėžimą ir elgesio kodeksus, tarptautinių standartų taikymą bei dalijimąsi informacija, skatinant spartesnį tarptautinį bendradarbiavimą reaguojant į tinklų ir informacijos saugumo problemas ir vadovaujantis visuotiniu požiūriu į jas. Tuo tikslu ENISA turėtų remti tolesnį Sąjungos ryšių mezgimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kai tinkama, teikdama atitinkamoms Sąjungos institucijoms, ▌ įstaigoms, organams ir agentūroms reikalingas ekspertines žinias ir analizę;

(55)  ENISA turėtų būti pajėgi reaguoti į valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų ad hoc prašymus teikti rekomendacijas ir pagalbą, susijusius su ENISA įgaliojimų tikslais;

(56)  tikslinga ir rekomenduotina įgyvendinti tam tikrus ENISA valdymo principus, nustatytus bendrame pareiškime ir bendrame požiūryje, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. susitarė Tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais; šiuo pareiškimu ir požiūriu siekiama racionalizuoti decentralizuotų agentūrų veiklą ir pagerinti jų darbą. Atitinkamai šiame reglamente taip pat turėtų būti atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas bendrame pareiškime ir bendrame požiūryje ▌, skirtas ENISA darbo programoms, ENISA vertinimams ir ENISA ataskaitų teikimui bei administracinei veiklai;

(57)  iš valstybių narių ir Komisijos atstovų sudaryta Valdančioji taryba turėtų nustatyti bendrąją ENISA veiklos kryptį ir užtikrinti, kad savo užduotis ji vykdytų pagal šį reglamentą. Valdančiajai tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai, būtini sudaryti biudžetą, tikrinti, kaip biudžetas vykdomas, priimti reikiamas finansines taisykles, sukurti skaidrias ENISA sprendimų priėmimo procedūras, priimti ENISA bendrąjį programavimo dokumentą, nustatyti savo darbo tvarkos taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių ir nuspręsti dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo bei jos nutraukimo;

(58)  siekiant, kad ENISA funkcionuotų tinkamai ir veiksmingai, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į Valdančiąją tarybą būtų skiriami tinkamų profesinių žinių ir atitinkamos patirties turintys asmenys. Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų stengtis riboti savo atstovų Valdančiojoje taryboje kaitą, kad būtų užtikrintas jos veiklos tęstinumas;

(59)  kad ENISA veiktų sklandžiai, jos vykdomasis direktorius turi būti skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus ir į dokumentais pagrįstus administracinio ir vadovaujamojo darbo įgūdžius, kibernetiniam saugumui svarbią patirtį ir kompetenciją, o vykdomojo direktoriaus pareigos turėtų būti atliekamos visiškai nepriklausomai. Pasitaręs su Komisija vykdomasis direktorius turėtų parengti ENISA metinės darbo programos pasiūlymą ir imtis visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą tos programos įgyvendinimą. Vykdomasis direktorius turėtų parengti Valdančiajai tarybai teikiamą metinę ataskaitą, be kita ko, apimančią Agentūros metinės darbo programos įgyvendinimą, ENISA pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, ir vykdyti biudžetą. Be to, vykdomajam direktoriui turėtų būti leista steigti ad hoc darbo grupes konkretiems, visų pirma moksliniams, techniniams, teisiniams ar socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. Visų pirma, laikoma, kad ad hoc darbo grupę būtina steigti konkrečiai potencialiai Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemai (toliau – potenciali schema) parengti. Vykdomasis direktorius turėtų užtikrinti, kad ad hoc darbo grupės nariai būtų išrinkti pagal aukščiausius dalyko ekspertinių žinių standartus ir, atsižvelgiant į konkrečius nagrinėjamus klausimus, atitinkamai subalansuotai ir užtikrinant lyčių pusiausvyrą būtų atstovaujama valstybių narių viešojo administravimo institucijoms, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei privačiajam sektoriui, įskaitant pramonės sektorių, naudotojus ir tinklų bei informacijos saugumo akademinius ekspertus;

(60)  Vykdomoji valdyba turėtų prisidėti prie veiksmingo Valdančiosios tarybos veikimo. Atlikdama parengiamąjį darbą, susijusį su Valdančiosios tarybos sprendimais, Vykdomoji valdyba turėtų išsamiai išnagrinėti atitinkamą informaciją ir apsvarstyti turimas galimybes bei teikti rekomendacijas ir sprendimus siekiant parengti Valdančiosios tarybos sprendimus;

(61)  siekiant užtikrinti nuolatinį dialogą su privačiuoju sektoriumi, vartotojų organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ENISA turėtų būti įsteigta ENISA patariamoji grupė, veikianti kaip patariamasis organas. Vykdomojo direktoriaus pasiūlymu Valdančiosios tarybos įsteigta ENISA patariamoji grupė daugiausia dėmesio turėtų skirti klausimams, kurie svarbūs suinteresuotiesiems subjektams, ir į tuos klausimus atkreipti ENISA dėmesį. Turėtų būti konsultuojamasi su ENISA patariamąja grupe visų pirma dėl ENISA metinės darbo programos projekto. ENISA patariamosios grupės sudėtis ir šiai grupei priskirtos užduotys, turėtų užtikrinti pakankamą suinteresuotųjų subjektų atstovavimą ENISA veikloje;

(62)  siekiant padėti ENISA ir Komisijai sudaryti palankesnes sąlygas konsultacijoms su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų būti įsteigta Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupė. Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupę turėtų sudaryti nariai, proporcingai atstovaujantys: pramonės sektoriui, tiek IRT produktų ir paslaugų paklausos, tiek pasiūlos segmentuose, įskaitant visų pirma MVĮ, skaitmeninių paslaugų teikėjams, Europos ir tarptautinėms standartizacijos įstaigoms, nacionalinėms akreditacijos įstaigoms, duomenų apsaugos priežiūros institucijoms ir atitikties vertinimo įstaigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008(18), akademinei bendruomenei ir vartotojų organizacijoms;

(63)  ENISA turėtų priimti interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. ENISA taip pat turėtų taikyti atitinkamas Sąjungos nuostatas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001(19). ENISA asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES). 2018/1725(20). ENISA turėtų laikytis Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms taikytinų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) tvarkymo;

(64)  siekiant užtikrinti visišką ENISA autonomiją ir nepriklausomumą ir suteikti jai galimybę vykdyti papildomas ir naujas užduotis, įskaitant nenumatytas užduotis kritiniais atvejais, ENISA turėtų būti skiriamas pakankamas ir nepriklausomas biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų Sąjungos įnašas ir ENISA veikloje dalyvaujančių trečiųjų šalių įnašai. Tinkamas biudžetas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad ENISA turėtų pakankamai pajėgumų, kad galėtų atlikti visas savo didėjančias užduotis ir pasiekti tikslus. Dauguma ENISA darbuotojų turėtų tiesiogiai dalyvauti praktiškai vykdant ENISA įgaliojimus. Priimančiajai valstybei narei ir bet kuriai kitai valstybei narei turėtų būti leidžiama savanoriškais įnašais prisidėti prie ENISA biudžeto. Mokant subsidijas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti toliau taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Be to, Audito Rūmai turėtų atlikti ENISA apskaitos auditą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė;

(65)  kibernetinio saugumo sertifikavimas yra labai svarbus didinant pasitikėjimą IRT produktais ▌, paslaugomis ir procesais bei jų saugumą. Bendroji skaitmeninė rinka, ypač duomenų ekonomika ir daiktų internetas, gali klestėti tik tuo atveju, jeigu plačioji visuomenė pasitikės, jog tokie produktai ▌, paslaugos ir procesai pasižymi tam tikro lygio kibernetiniu saugumu. Susietųjų ir automatizuotų automobilių, elektroninių medicinos priemonių, pramoninių automatizuotų valdymo sistemų ar pažangiųjų elektros energijos tinklų sektoriai yra tik keli sektorių, kuriuose sertifikavimas jau yra plačiai naudojamas arba, tikėtina, bus naudojamas artimiausioje ateityje, pavyzdžiai. Kibernetinio saugumo sertifikavimas taip pat yra itin svarbus Direktyva (ES) 2016/1148 reglamentuojamiems sektoriams;

(66)  2016 m. komunikate „Europos kibernetinio atsparumo sistemos stiprinimas ir kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumo ir novatoriškumo skatinimas“ Komisija nurodė kokybiškų, įperkamų ir sąveikių kibernetinio saugumo produktų ir sprendimų poreikį. IRT produktų ▌, paslaugų ir procesų teikimas bendrojoje rinkoje geografiniu požiūriu tebėra labai susiskaidęs. Taip yra dėl to, kad kibernetinio saugumo sektorius Europoje daugiausia vystėsi priklausomai nuo nacionalinės valdžios sudaromos paklausos. Be to, kiti bendrąją kibernetinio saugumo rinką neigiamai veikiantys trūkumai yra sąveikių sprendimų (techninių standartų), metodų ir Sąjungos masto sertifikavimo mechanizmų stoka. Tai apsunkina Europos įmonių galimybes konkuruoti nacionaliniu, Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis. Tai taip pat mažina perspektyvių ir tinkamų naudoti kibernetinio saugumo technologijų, kurios prieinamos fiziniams asmenims bei įmonėms, pasirinkimo galimybes. Be to, 2017 m. Komunikate „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūros. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems" Komisija pabrėžė saugių susietųjų produktų ir sistemų poreikį ir nurodė, kad sukūrus Europos IRT saugumo sistemą, kurioje būtų nustatytos taisyklės, kaip Sąjungoje organizuoti IRT saugumo sertifikavimą, būtų galima išsaugoti pasitikėjimą internetu ir spręsti dabartinio kibernetinio saugumo rinkos susiskaidymo problemą;

(67)  šiuo metu IRT produktų ▌, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo sertifikavimas yra taikomas ribotai. Kai jie sertifikuojami, toks sertifikavimas dažniausiai vykdomas valstybių narių lygmeniu arba pagal pramonės sektoriaus inicijuojamas schemas. Vadinasi. vienos nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos išduotas sertifikatas iš esmės kitose valstybėse narėse nepripažįstamas. Todėl bendrovėms gali reikėti savo IRT produktus ▌, paslaugas ir procesus sertifikuoti keliose valstybėse narėse, kuriose jos vykdo veiklą, pavyzdžiui, siekiant dalyvauti nacionalinėse viešųjų pirkimų procedūrose, o dėl to didėja jų išlaidos. Be to, nors atsiranda naujų schemų, atrodo, nėra nuoseklaus ir visapusiško požiūrio į horizontalius kibernetinio saugumo klausimus, pavyzdžiui, daiktų interneto srityje. Esamose schemose yra didelių trūkumų ir skirtumų, susijusių su produktų aprėptimi, saugumo užtikrinimo lygiais, esminiais kriterijais ir faktiniu naudojimu, kurie trukdo abipusio pripažinimo mechanizmams Sąjungoje;

(68)  jau anksčiau buvo imtasi tam tikrų veiksmų siekiant užtikrinti sertifikatų tarpusavio pripažinimą Europoje. Tačiau jie tik iš dalies buvo sėkmingi. Svarbiausias pavyzdys šiuo požiūriu – vyresniųjų pareigūnų grupės informacinių sistemų saugumo klausimais (SOG-IS) tarpusavio pripažinimo susitarimas. Nors saugumo sertifikavimo srityje tai yra svarbiausias bendradarbiavimo ir tarpusavio pripažinimo modelis, ▌ SOG-IS apima tik dalį Sąjungos valstybių narių. Tai riboja SOG-IS tarpusavio pripažinimo susitarimo veiksmingumą vidaus rinkoje;

(69)  todėl, būtina priimti bendrą požiūrį ir sukurti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai kuriamoms Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoms keliami horizontalieji reikalavimai ir kuria būtų sudarytos sąlygos IRT produktų, paslaugų arba procesų Europos kibernetinio saugumo sertifikatus bei ES atitikties pareiškimus pripažinti ir taikyti visose valstybėse narėse. Atliekant šį darbą labai svarbu remtis esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis schemomis, taip pat tarpusavio pripažinimo sistemomis, ypač SOG-IS, ir sudaryti sąlygas sklandžiam perėjimui nuo esamų schemų pagal tokias sistemas prie schemų pagal naująją Europos kibernetinio sertifikavimo sistemą. Europos sistema turėtų būti siekiama dvejopo tikslo: viena vertus, ji turėtų padėti didinti pasitikėjimą IRT produktais ▌, paslaugomis ir procesais, kurie buvo sertifikuoti pagal tokias Europos kibernetinio sertifikavimo schemas. Kita vertus, ji turėtų padėti išvengti, kad nebedidėtų viena kitai prieštaraujančių arba besidubliuojančių nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų skaičius, ir taip sumažinti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje veikiančių įmonių išlaidas. Europos kibernetinio sertifikavimo schemos turėtų būti nediskriminacinės ir pagrįstos Europos arba tarptautiniais standartais, išskyrus tuos standartus, kurie yra neveiksmingi arba netinkami siekiant įgyvendinti teisėtus šios srities Sąjungos tikslus;

(70)  siekiant išvengti palankesnės ES sertifikatų išdavimo sąlygų ieškojimo praktikos, kuri taikoma dėl skirtingo reikalavimų griežtumo lygio valstybėse narėse, ši Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema turėtų būti diegiama vienodai visose valstybėse narėse;

(71)  Europos kibernetinio sertifikavimo schemos turėtų būti grindžiamos tuo, kas jau veikia tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ir, jei būtina, forumų ir konsorciumų teikiamomis techninėmis specifikacijomis, mokantis iš dabartinių privalumų ir vertinant bei ištaisant trūkumus;

(72)  lankstūs kibernetinio saugumo sprendimai reikalingi tam, kad pramonės sektorius būtų žingsniu priekyje kibernetinių grėsmių, todėl bet kokia sertifikavimo schema turėtų būti kuriama taip, kad būtų išvengta rizikos, kad ji greitai pasens;

(73)  Komisija turėtų būti įgaliota tvirtinti konkrečioms IRT produktų ▌, paslaugų ir procesų grupėms taikomas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas. Tas schemas įgyvendinti ir prižiūrėti turėtų nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌ institucijos, o pagal tas schemas išduoti sertifikatai turėtų galioti ir būti pripažįstami visoje Sąjungoje. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas pramonės sektoriaus ar kitų privačių organizacijų naudojamoms sertifikavimo schemoms. Tačiau tokias schemas naudojantys subjektai turėtų galėti siūlyti Komisijai jų pagrindu patvirtinti Europos kibernetinio sertifikavimo schemą;

(74)  šio reglamento nuostatomis neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos teisės aktams, kuriais nustatomos specialios IRT produktų ▌, paslaugų ir procesų sertifikavimo taisyklės. Visų pirma Reglamente (ES) 2016/679 išdėstytos nuostatos dėl sertifikavimo mechanizmų ir duomenų apsaugos ženklų bei žymenų nustatymo, siekiant įrodyti duomenų valdytojų ir tvarkytojų vykdomų tvarkymo operacijų atitiktį tam reglamentui. Tokie sertifikavimo mechanizmai ir duomenų apsaugos ženklai ir žymenys turėtų sudaryti sąlygas duomenų subjektams greitai įvertinti atitinkamų IRT produktų, paslaugų ir procesų duomenų apsaugos lygį. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis duomenų tvarkymo operacijų sertifikavimui pagal Reglamentą (ES) 2016/679, taip pat tais atvejais, kai tokios operacijos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą integruotos į IRT produktus, paslaugas ir procesus;

(75)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų tikslas turėtų būti užtikrinti, kad pagal tokias schemas sertifikuoti IRT produktai ▌, paslaugos ir procesai atitiktų nustatytus reikalavimus, siekiant apsaugoti saugomų, perduodamų ar tvarkomų duomenų prieinamumą, autentiškumą, vientisumą ir konfidencialumą arba tais produktais, paslaugomis ir procesais suteikiamas arba per juos prieinamas susijusias funkcijas ar paslaugas viso jų gyvavimo ciklo metu. Šiame reglamente neįmanoma išsamiai nustatyti visiems IRT produktams ▌, paslaugoms ir procesams keliamų kibernetinio saugumo reikalavimų. IRT produktai ▌, paslaugos ir procesai bei kibernetinio saugumo poreikiai, susiję su tais produktais, paslaugomis ir procesais, yra tokie įvairūs, kad labai sunku nustatyti bendrus visiems produktams ir paslaugoms galiojančius kibernetinio saugumo reikalavimus. Todėl sertifikavimo tikslu reikalinga plati ir bendra kibernetinio saugumo samprata, kurią papildytų konkretūs kibernetinio saugumo tikslai, į kuriuos turi būti atsižvelgta rengiant Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas. Kaip tie tikslai turi būti pasiekti sertifikuojant konkrečius IRT produktus ▌, paslaugas ir procesus, turėtų būti toliau išsamiai nurodyta atskiros Komisijos tvirtinamos sertifikavimo schemos lygmeniu, pavyzdžiui, nurodant standartus ar technines specifikacijas, kai tinkamų standartų nėra;

(76)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemose naudotinos techninės specifikacijos turėtų būti nustatytos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 1025/2012(21) II priede išdėstytų reikalavimų. Vis dėlto, tinkamai pagrįstais atvejais būtų galima laikyti, kad kai kurie nukrypimai nuo šių principų yra reikalingi, kai tos techninės specifikacijos turi būti naudojamos Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje, patvirtinančioje aukštą saugumo užtikrinimo lygį. Tokių nukrypimų priežastys turėtų būti pateikiamos viešai;

(77)  atitikties vertinimas – procedūra, kurios metu vertinama, ar buvo įvykdyti nustatyti reikalavimai, susiję su IRT produktu, paslauga arba procesu. Šią procedūrą vykdo nepriklausoma trečioji šalis, kuri nėra vertinamo IRT produkto gamintoja, IRT paslaugos teikėja ar IRT proceso vykdytoja. Po sėkmingo IRT produkto, paslaugos ar proceso įvertinimo turėtų būti išduodamas Europos kibernetinio saugumo sertifikatas. Europos kibernetinio saugumo sertifikatas turėtų būti laikomas patvirtinimu, kad įvertinimas buvo tinkamai atliktas. Priklausomai nuo saugumo užtikrinimo lygio, Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje turėtų būti nurodyta, ar Europos kibernetinio saugumo sertifikatą išduoda privati, ar viešoji įstaiga. Pats atitikties vertinimas ir sertifikavimas negali užtikrinti, kad IRT produktai, paslaugos ir procesai kibernetiniu požiūriu yra saugūs. Tai greičiau procedūros ir techninės metodikos, kuriomis patvirtinama, kad IRT produktai, paslaugos ir procesai buvo išbandyti ir kad jie atitinka tam tikrus kitur, pavyzdžiui, techniniuose standartuose, nustatytus kibernetinio saugumo reikalavimus;

(78)  Europos kibernetinio saugumo sertifikatų naudotojai, rinkdamiesi tinkamą sertifikavimą ir susijusius saugumo reikalavimus, turėtų remtis IRT produktų, paslaugų ar procesų naudojimo rizikos analize. Todėl saugumo užtikrinimo lygis turėtų atitikti rizikos, susijusios su IRT produktų, paslaugų ar procesų paskirtimi, lygį;

(79)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje gali būti numatyta, kad atitikties vertinimas vykdomas tik IRT produktų, paslaugų ar procesų gamintojo ar teikėjo atsakomybe (toliau – savarankiškas atitikties vertinimas). Tokiais atvejais turėtų pakakti, kad gamintojas arba teikėjas pats atliktų visus patikrinimus siekdamas užtikrinti IRT produktų, paslaugų ar procesų atitiktį Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemai. Savarankiškas atitikties vertinimas turėtų būti laikomas tinkamu nesudėtingiems IRT produktams, paslaugoms ir procesais (pvz., paprastam projektavimo ir gamybos mechanizmui), dėl kurių nekyla didelė rizika viešajam interesui. Be to, savarankiškas atitikties vertinimas gali būti taikomas tik IRT produktams ir paslaugoms, atitinkantiems bazinį saugumo užtikrinimo lygį;

(80)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemose galėtų būti numatytas tiek IRT produktų, paslaugų ir procesų savarankiškas atitikties vertinimas, tiek jų sertifikavimas. Tokiu atveju schemoje turėtų būti numatytos aiškios ir suprantamos priemonės, kad vartotojai ar kiti naudotojai galėtų atskirti, kurie IRT produktai, paslaugos ir procesai yra vertinami gamintojo arba teikėjo atsakomybe, o kuriuos IRT produktus, paslaugas ir procesus sertifikuoja trečioji šalis;

(81)  IRT produktų gamintojas arba paslaugų teikėjas, kuris atlieka savarankišką atitikties vertinimą, vykdydamas atitikties vertinimo procedūrą turėtų parengti ir pasirašyti ES atitikties pareiškimą. ES atitikties pareiškimas – dokumentas, kuriame pareiškiama, jog tam tikras IRT produktas, paslauga arba procesas atitinka Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos reikalavimus. Parengęs ir pasirašęs ES atitikties pareiškimą, gamintojas arba teikėjas prisiima atsakomybę už IRT produkto, paslaugos arba proceso atitiktį teisiniams Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos reikalavimams. ES atitikties pareiškimo kopija turėtų būti pateikta nacionalinei kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijai ir ENISA;

(82)  ES atitikties pareiškimą ir visos kitos svarbios informacijos, susijusios su IRT produktų, paslaugų ar procesų atitiktimi Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemai, techninę dokumentaciją IRT produktų gamintojas arba paslaugų teikėjas turėtų saugoti konkrečioje Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje nurodytą laikotarpį, kad galėtų juos pateikti kompetentingai nacionalinei kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijai. Techninėje dokumentacijoje turėtų būti nurodyti taikytini reikalavimai ir, jeigu tai svarbu vertinimui atlikti, aprašomas IRT produkto, paslaugos arba proceso projektas, gamyba ir naudojimas. Techniniai dokumentai turėtų būti parengti taip, kad būtų galima įvertinti IRT produkto ar paslaugos atitiktį pagal schemą taikomiems reikalavimams;

(83)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos valdymo mechanizme atsižvelgiama į valstybių narių dalyvavimą ir į atitinkamą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir nustatomas Komisijos vaidmuo planuojant ir teikiant pasiūlymus, prašymus, rengiant, priimant ir peržiūrint Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą;

(84)  ▌Komisija turėtų, padedant Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupei (toliau – EKSSG) ir Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupei ir surengusi atviras bei ir plataus masto konsultacijas, parengti tęstinę Sąjungos darbo programą, skirtą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoms, ir ją paskelbti kaip teisiškai neprivalomą dokumentą. Tęstinė Sąjungos darbo programa turėtų būti strateginis dokumentas, sudarantis galimybę tam tikram pramonės sektoriui, nacionalinėms institucijoms ir standartizacijos įstaigoms iš anksto pasirengti visų pirma būsimoms Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoms. Tęstinėje Sąjungos darbo programoje turėtų būti pateikta daugiametė prašymų parengti potencialias schemas, kuriuos Komisija dėl konkrečių priežasčių ketina pateikti ENISA, apžvalga. Komisija turėtų atsižvelgti į šią tęstinę Sąjungos darbo programą rengdama tęstinį IRT standartizacijos planą ir Europos standartizacijos organizacijoms skirtus standartizacijos prašymus. Atsižvelgdama spartų naujų technologijų diegimą ir taikymą, į atsiradusias anksčiau nežinomas rizikos kibernetiniam saugumui rūšis arba teisės aktų bei rinkos pokyčius, Komisija arba EKSSG turėtų turėti galimybę prašyti ENISA parengti potencialias schemas, kurios nebuvo įtrauktos į tęstinę Sąjungos darbo programą. Tokiais atvejais Komisija ir EKSSG turėtų įvertinti tokio prašymo būtinumą, atsižvelgiant į bendrus šio reglamento uždavinius ir tikslus ir užtikrinant ENISA išteklių planavimo ir naudojimo tęstinumą.

Gavusi tokį prašymą, ENISA turėtų nedelsdama parengti konkretiems IRT, produktams, paslaugoms ar IRT procesams skirtas potencialias schemas. Komisija turėtų įvertinti teigiamą ir neigiamą jos prašymo poveikį konkrečiai rinkai, ypač poveikį MVĮ, inovacijoms, kliūtims patekti į tą rinką ir galutiniams naudotojams tenkančioms išlaidoms. Tada Komisija remiantis agentūros ENISA pasiūlyta potencialia schema turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų patvirtinta Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema. Atsižvelgiant į bendrąjį šio reglamento tikslą ir jame nustatytus saugumo tikslus, Komisijos patvirtintose Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemose turėtų būti nustatyti būtiniausi individualios schemos elementai, susiję su dalyku, taikymo sritimi ir veikimu. Tie elementai, be kita ko, turėtų apimti kibernetinio saugumo sertifikavimo taikymo sritį ir tikslą, taip pat IRT produktų ▌, paslaugų ir procesų, kuriems taikomas sertifikavimas, kategorijas, išsamias kibernetinio saugumo reikalavimų specifikacijas, pavyzdžiui, nurodant standartus ar technines specifikacijas, konkrečius vertinimo kriterijus ir vertinimo metodus, taip pat numatomą saugumo užtikrinimo lygį, kuris gali būti bazinis, pakankamai aukštas ir (arba) aukštas, taip pat, kai taikytina, vertinimo lygius. ENISA turėtų galėti tinkamai pagrįstais atvejais atmesti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupės (EKSSG) prašymą. Tokius sprendimus turėtų priimti Valdančioji taryba ir jie turėtų būti tinkamai pagrįsti;

(85)  ENISA turėtų administruoti interneto svetainę, kurioje būtų teikiama informacija apie Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas ir jų reklama, ir kurioje, be kita ko, turėtų būti pateikti prašymai parengti potencialią schemą, taip pat per parengiamąjį etapą ENISA vykdyto konsultacijų proceso metu gauta grįžtamoji informacija. Interneto svetainėje taip pat turėtų būti teikiama informacija apie pagal šį reglamentą išduotus Europos kibernetinio saugumo sertifikatus ir ES atitikties pareiškimus, taip pat informacija apie tokių Europos kibernetinio saugumo sertifikatų ir ES atitikties pareiškimų panaikinimą ir galiojimo pabaigą. Interneto svetainėje taip pat turėtų būti nurodytos nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos, kurias pakeitė Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema;

(86)  Europos sertifikavimo schemos saugumo užtikrinimo lygis – pagrindas, kuriuo remiantis patvirtinama, kad IRT produktas, procesas ar paslauga atitinka tam tikros Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos saugumo reikalavimus. Siekiant užtikrinti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos nuoseklumą, Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje turėtų būti galima apibrėžti pagal tą schemą išduodamų Europos kibernetinio saugumo sertifikatų ir ES atitikties pareiškimų saugumo užtikrinimo lygius. Kiekvienas Europos kibernetinio saugumo sertifikatas galėtų patvirtinti vieną iš saugumo užtikrinimo lygių: bazinį, pakankamai aukštą arba aukštą, o ES atitikties pareiškimas galėtų patvirtinti tik bazinį saugumo užtikrinimo lygį. Nuo saugumo užtikrinimo lygio priklausytų atitinkamas IRT produkto, paslaugos ar proceso vertinimo griežtumas ir išsamumas ir jis būtų apibūdinamas pagal tas specifikacijas, standartus ir procedūras, įskaitant technines kontrolės priemones, kurių tikslas – sušvelninti incidentus arba užkirsti jiems kelią. Kiekvienas saugumo užtikrinimo lygis turėtų būti nuoseklus įvairiose sektorių srityse, kuriose taikomas sertifikavimas;

(87)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje galėtų būti nustatyti keli vertinimo lygiai, priklausomai nuo taikomos vertinimo metodikos griežtumo ir išsamumo. Vertinimo lygiai turėtų atitikti vieną iš saugumo užtikrinimo lygių ir turėtų būti susieta su tinkamu saugumo užtikrinimo komponentų deriniu. Visų saugumo užtikrinimo lygių atveju IRT produktas, paslauga ar procesas turėtų turėti tam tikrų saugių funkcijų, kaip nurodyta schemoje, kurios, be kita ko, gali būti šios: saugi standartinė konfigūracija, pasirašytasis kodas, saugus naujinimas ir galimybių pasinaudoti saugumo spragomis sumažinimas ir visapusiškos dėklo arba masyvo atminties apsaugos priemonės. Šios funkcijos turėtų būti sukurtos ir palaikomos naudojant į saugumą orientuotus kūrimo metodus ir susijusias priemones, kad būtų užtikrintas patikimas veiksmingų programinės ir aparatinės įrangos mechanizmų integravimas;

(88)  bazinio saugumo užtikrinimo lygio atveju atliekant vertinimą turėtų būti remiamasi bent šiais saugumo užtikrinimo komponentais: vertinimas turėtų apimti bent atitikties vertinimo įstaigos atliekamą IRT produkto, paslaugos ar proceso techninių dokumentų peržiūrą. Jei sertifikuojami IRT procesai, techninė peržiūra taip pat turėtų būti taikoma produktų ar paslaugų projektavimo, kūrimo ir palaikymo procesui. Tais atvejais, kai Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje numatoma galimybė atlikti savarankišką atitikties vertinimą, turėtų pakakti, kad gamintojas arba paslaugų teikėjas būtų atlikęs savarankišką IRT produktų, paslaugų ar procesų atitikties sertifikavimo schemai vertinimą;

(89)  vertinimas dėl pakankamai aukšto saugumo užtikrinimo lygio, be bazinio saugumo užtikrinimo lygio komponentų, turėtų būti paremtas bent patikrinimu, ar IRT produkto, paslaugos ar proceso saugumo funkcinės galimybės atitinka jų techninius dokumentus;

(90)  vertinimas dėl aukšto saugumo užtikrinimo lygio, be pakankamai aukšto saugumo užtikrinimo lygio komponentų, turėtų būti paremtas bent efektyvumo bandymu, kuriuo įvertinamas IRT produkto, paslaugos ar proceso saugumo funkcinių galimybių atsparumas sudėtingų kibernetinių išpuolių, kuriuos vykdo aukšto lygio įgūdžių ir didelių išteklių turintys subjektai, rizikai;

(91)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimas arba ES atitikties pareiškimas turėtų likti neprivalomi, išskyrus atvejus, kai Sąjungos teisę ar pagal Sąjungos teisę priimtoje valstybių narių teisėje numatyta kitaip. Jeigu nėra suderintos Sąjungos teisės, valstybės narės gali pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535(22) priimti nacionalines technines taisykles, kuriose būtų numatytas privalomas sertifikavimas pagal Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą. Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimu viešųjų pirkimų ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES(23) kontekste;

(92)  kai kuriose srityse ateityje gali prireikti nustatyti, kad konkretūs kibernetinio saugumo reikalavimai ir sertifikavimas pagal juos būtų privalomi tam tikriems IRT produktams, paslaugoms ar procesams, siekiant padidinti kibernetinio saugumo lygį Sąjungoje. Komisija turėtų nuolat stebėti patvirtintų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų poveikį saugių IRT produktų, paslaugų ir procesų prieinamumui vidaus rinkoje ir įvertinti, kaip plačiai sertifikavimo schemomis naudojasi gamintojai ir paslaugų teikėjai Sąjungoje. Dėl Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų efektyvumo ir poreikio konkrečias schemas padaryti privalomomis turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus, susijusius su kibernetiniu saugumu, visų pirma į Direktyvą (ES) 2016/1148, siekiant užtikrinti esminių paslaugų operatorių naudojamų tinklų ir informacinių sistemų saugumą;

(93)  Europos kibernetinio saugumo sertifikatai ir ES atitikties pareiškimai turėtų padėti galutiniams naudotojams priimti pagrįstus sprendimus. Todėl kartu su IRT produktais, paslaugomis ir procesais, kurie buvo sertifikuoti ar kuriems buvo išduotas ES atitikties pareiškimas, turėtų būti pateikiama susisteminta informacija, pritaikyta tikėtinam techniniam numatomo naudotojo lygiui. Visa tokia informacija turėtų būti pateikiama internetu, o tam tikra informacija galėtų būti pateikiama nevirtualia, fizine forma. Galutinis naudotojas turėtų galėti gauti informaciją apie sertifikavimo schemos registracijos numerį, saugumo užtikrinimo lygį, kibernetinio saugumo rizikos, susijusios su IRT produktu, paslauga ar procesu, aprašymą, ir sertifikatą išdavusią instituciją ar įstaigą arba turėtų turėti galimybę gauti Europos kibernetinio saugumo sertifikato kopiją. Be to, galutinis naudotojas turėtų būti informuotas apie IRT produktų, paslaugų ar procesų gamintojo ar teikėjo taikomą paramos politiką kibernetinio saugumo srityje, t. y. per kiek laiko galutinis naudotojas gali tikėtis gauti kibernetinio saugumo atnaujinimus ar pataisas. Jeigu taikytina, turėtų būti teikiami patarimai dėl veiksmų ar nustatymų, kuriuos galutinis naudotojas gali atlikti siekdamas palaikyti ar padidinti IRT produkto, paslaugos ar proceso kibernetinį saugumą, ir bendrojo informacinio centro, kuriam būtų galima (papildomai prie automatinio pranešimo) pranešti apie kibernetinį išpuolį ar jo atveju gauti pagalbą, kontaktinė informacija. Ta informacija turėtų būti nuolat atnaujinama ir pateikiama informaciją apie Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas teikiančioje interneto svetainėje;

(94)  tačiau, siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus ir išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos arba procedūros, skirtos IRT produktams, paslaugoms ir procesams, kuriems taikoma Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema, turėtų nustoti galioti nuo Komisijos priimtu įgyvendinimo aktu nustatytos dienos. Be to, valstybės narės neturėtų nustatyti naujų nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų, skirtų IRT produktams, paslaugoms ir procesams, kuriems jau taikoma galiojanti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema. Vis dėlto valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma priimti arba toliau taikyti nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas nacionalinio saugumo tikslais. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją ir EKSSG apie ketinimą parengti naujas nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas. Komisija ir EKSSG turėtų įvertinti naujų nacionalinių kibernetinio sertifikavimo schemų poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir atsižvelgiant į strateginį interesą vietoj jų pageidauti Europos kibernetinio sertifikavimo schemos;

(95)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos yra skirtos padėti suderinti kibernetinio saugumo praktiką Sąjungoje. Jomis turi būti prisidėta prie kibernetinio saugumo lygio Sąjungoje padidinimo. Projektuojant Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas turėtų būti atsižvelgiama į inovacijas kibernetinio saugumo srityje ir sudarytos sąlygos jas kurti;

(96)  Europos kibernetinio sertifikavimo schemose turėtų būti atsižvelgiama į esamus programinės ir aparatinės įrangos kūrimo metodus ir visų pirma į dažnų programinės ar programinės aparatinės įrangos atnaujinimų poveikį individualiems Europos kibernetinio saugumo sertifikatams. Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemose turėtų būti nurodyta, kokiomis sąlygomis dėl atnaujinimo gali būti reikalaujama, kad IRT produktas, paslauga ar procesas būtų pakartotinai sertifikuojami arba kad tam tikro Europos kibernetinio saugumo sertifikato taikymo sritis būtų sumažinta atsižvelgiant, kad atnaujinimas gali daryti neigiamą poveikį atitikčiai to sertifikato saugumo reikalavimams;

(97)  patvirtinus Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą IRT produktų gamintojai arba IRT paslaugų ar procesų teikėjai turėtų turėti galimybę teikti prašymą jų pasirinktai atitikties vertinimo įstaigai, įsisteigusiai bet kur Sąjungoje, sertifikuoti jų IRT produktus, paslaugas ar procesus. Atitikties vertinimo įstaigas, jeigu jos atitinka tam tikrus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, turėtų akredituoti nacionalinė akreditacijos įstaiga. Akreditacija turėtų būti suteikiama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir turėtų būti pratęsiama tomis pačiomis sąlygomis, jei atitikties vertinimo įstaiga toliau atitinka reikalavimus. Nacionalinės akreditacijos įstaigos turėtų apriboti, laikinai sustabdyti arba panaikinti atitikties vertinimo įstaigos akreditaciją, jeigu akreditacijos sąlygos nevykdomos arba nebevykdomos arba jeigu atitikties vertinimo įstaiga pažeidžia šį reglamentą;

(98)  nacionalinės teisės aktuose pateikiamos nuorodos į nacionalinius standartus, kurie nustojo galioti dėl to, kad įsigaliojo Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema, gali kelti painiavą. Todėl valstybės narės turėtų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos patvirtinimą atspindėti savo nacionalinės teisės aktuose;

(99)  ▌ siekiant visoje Sąjungoje turėti lygiaverčius standartus, palengvinti Europos kibernetinio saugumo sertifikatų ir ES atitikties pareiškimų tarpusavio pripažinimą ir skatinti bendrą pasitikėjimą jais, būtina įdiegti nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijų tarpusavio peržiūros sistemą. Tarpusavio peržiūra turėtų apimti procedūras, skirtas prižiūrėti IRT produktų, paslaugų ir procesų atitiktį Europos kibernetinio saugumo sertifikatams, stebėti, kaip savarankišką atitikties vertinimą atliekantys gamintojai ar teikėjai vykdo pareigas, vykdyti atitikties vertinimo įstaigų stebėseną, taip pat vertinti, ar įstaigų, išduodančių sertifikatus dėl aukšto saugumo užtikrinimo lygio, darbuotojai turi tinkamų ekspertinių žinių. Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatytų bent penkerių metų tarpusavio peržiūrų planą, taip pat išdėstytų tarpusavio peržiūros sistemos veikimo kriterijus ir metodiką;

(100)  nedarant poveikio bendrajai tarpusavio peržiūros sistemai, kuri Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos kontekste būtų įdiegta visose nacionalinėse kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijose, tam tikrose Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemose gali būti numatytas tarpusavio vertinimo mechanizmas, skirtas įstaigoms, išduodančioms IRT produktų, paslaugų ir procesų Europos kibernetinio saugumo sertifikatus dėl aukšto saugumo užtikrinimo lygio pagal tokias schemas. EKSSG turėtų remti tokių tarpusavio vertinimo mechanizmų įgyvendinimą. Atliekant tarpusavio vertinimus visų pirma turėtų būti vertinama, ar atitinkamos įstaigos suderintai vykdo savo užduotis, taip pat juose gali būti numatyti apskundimo mechanizmai. Tarpusavio vertinimų rezultatai turėtų būti skelbiami viešai. Atitinkamos įstaigos gali atitinkamai patvirtinti atitinkamas savo praktikos ir ekspertinių žinių pritaikymo priemones;

(101)  valstybės narės turėtų paskirti vieną ar kelias nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip vykdomos iš šio reglamento kylančios pareigos. Jeigu valstybė narė mano tai esant tikslinga, užduotys gali būti pavedamos jau veikiančioms institucijoms. Be to, valstybė narė turėtų galėti abipusiu susitarimu su kita valstybe nare nuspręsti paskirti vieną ar kelias nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijas tos kitos valstybės narės teritorijoje;

(102)  nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos visų pirma turėtų stebėti, kaip jų atitinkamoje teritorijoje įsisteigę IRT produktų gamintojai arba IRT paslaugų ar procesų teikėjai vykdo su ES atitikties pareiškimu susijusias pareigas, ir užtikrinti jų vykdymą, padėti nacionalinėms akreditacijos įstaigoms vykdyti atitikties vertinimo įstaigų atliekamą stebėsenos ir priežiūros veiklą teikdama joms ekspertines žinias ir atitinkamą informaciją, įgalioti atitikties vertinimo įstaigas atlikti jų užduotis, kai tos įstaigos tenkina papildomus Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje nustatytus reikalavimus, ir stebėti svarbius pokyčius kibernetinio saugumo sertifikavimo srityje ▌. Nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijos taip pat turėtų nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų pateiktus skundus, susijusius su institucijų išduotais Europos kibernetinio saugumo sertifikatais arba atitikties vertinimo įstaigų išduotais Europos kibernetinio saugumo sertifikatais, patvirtinančiais aukštą saugumo užtikrinimo lygį, tinkamu mastu tirti skundo objektą ir per pagrįstą laikotarpį informuoti skundo pateikėją apie tyrimo eigą ir rezultatus. Be to, nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos turėtų bendradarbiauti su kitomis nacionalinėmis kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌ institucijomis ar kitomis valdžios institucijomis, be kita ko, dalydamosi informacija apie galimą IRT produktų, paslaugų ir procesų neatitiktį šio reglamento arba konkrečių Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų reikalavimams. Komisija turėtų sudaryti palankias sąlygas tokiam dalijimuisi informacija suteikdama galimybę naudotis bendrąja elektroninės informacijos teikimo sistema, pavyzdžiui, rinkos priežiūros informacine ryšių sistema (ICSMS) ir skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema (RAPEX), kuriomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 jau naudojasi rinkos priežiūros institucijos;

(103)  siekiant užtikrinti nuoseklų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos taikymą reikėtų įsteigti iš nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijų arba kitų atitinkamų nacionalinių institucijų atstovų sudarytą EKSSG. Pagrindinės EKSSG užduotys turėtų būti konsultuoti Komisiją ir padėti jai užtikrinti nuoseklų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos įgyvendinimą ir taikymą, padėti ENISA ir glaudžiai su ja bendradarbiauti rengiant potencialias kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas, tinkamai pagrįstais atvejais prašyti ENISA parengti potencialią schemą ir priimti ENISA skirtas nuomones dėl potencialių schemų ir Komisijai skirtas nuomones, susijusias su esamų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų palaikymu ir peržiūra. EKSSG turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įvairioms nacionalinėms kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijoms, atsakingoms už atitikties vertinimo įstaigų įgaliojimą ir Europos kibernetinio saugumo sertifikatų išdavimą, keistis gerąja praktika ir ekspertinėmis žiniomis;

(104)  siekdama padidinti informuotumą ir būsimų Sąjungos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų priimtinumą, Komisija gali parengti bendras arba konkrečiam sektoriui skirtas kibernetinio saugumo rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl gerosios kibernetinio saugumo praktikos, arba atsakingo saugaus elgesio kibernetinėje erdvėje, ir pabrėžti teigiamą sertifikuotų IRT produktų ▌, paslaugų ir procesų naudojimo poveikį;

(105)  siekiant dar labiau palengvinti prekybą ir pripažįstant, kad IRT tiekimo grandinės yra pasaulinio masto, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį Sąjunga gali sudaryti susitarimus dėl Europos kibernetinio saugumo sertifikatų tarpusavio pripažinimo. Komisija, atsižvelgdama į ENISA ir Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupės nuomonę, gali rekomenduoti pradėti atitinkamas derybas. Kiekvienoje Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje turėtų būti nustatytos konkrečios tarpusavio pripažinimo susitarimų su trečiosiomis valstybėmis sąlygos;

(106)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(24);

(107)  turėtų būti naudojama nagrinėjimo procedūra siekiant priimti įgyvendinimo aktus dėl IRT produktų, paslaugų ir procesų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų, dėl ENISA atliekamų tyrimų tvarkos, dėl nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijų tarpusavio peržiūros plano, taip pat dėl aplinkybių, formatų ir procedūrų, susijusių su nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijų pranešimu Komisijai apie akredituotas atitikties vertinimo įstaigas;

(108)  ENISA veikla turėtų būti vertinama reguliariai ir nepriklausomai. Turėtų būti vertinama, ar ENISA vykdo savo tikslus, jos darbo metodai ir jos užduočių aktualumas, ypač jos užduotys, susijusios su operatyviniu bendradarbiavimu Sąjungos lygmeniu. Atliekant tą vertinimą taip pat turėtų būti įvertintas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos poveikis, veiksmingumas ir efektyvumas. Kalbant apie peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti, kaip galima sustiprinti ENISA, kaip informacinio centro, vaidmenį teikiant rekomendacijas ir ekspertines žinias, ir įvertinti ENISA vaidmenį padedant vertinti į Sąjungos rinką patenkančius trečiųjų valstybių IRT produktus, paslaugas ir procesus, kurie neatitinka Sąjungos taisyklių reikalavimų;

(109)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(110)  Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir kartu aukštą kibernetinio saugumo, kibernetinio atsparumo ir pasitikėjimo lygį Sąjungoje, šiame reglamente nustatomi:

a)  ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra) ▌tikslai, užduotys ir organizaciniai aspektai ir

b)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų nustatymo sistema, siekiant užtikrinti tinkamą IRT produktų, paslaugų ir procesų ir kibernetinio saugumo lygį Sąjungoje, taip pat išvengti rinkos susiskaidymo Sąjungoje kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų srityje.

Sistema, nurodyta pirmos dalies b punkte, taikoma nedarant poveikio tam tikroms kitų Sąjungos teisės aktų nuostatoms dėl savanoriško arba privalomo sertifikavimo ▌.

2.  Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai dėl veiklos, susijusios su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu, nei valstybės veiklai baudžiamosios teisės srityse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  kibernetinis saugumas – visa veikla, būtina tinklų ir informacinėms sistemoms, tokių sistemų naudotojams ir kitiems susijusiems asmenims apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių;

2)  tinklų ir informacinė sistema – tinklų ir informacinė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 4 straipsnio 1 punkte;

3)  nacionalinė tinklų ir informacinių sistemų saugumo strategija – nacionalinė tinklų ir informacinių sistemų saugumo strategija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 4 straipsnio 3 punkte;

4)  esminių paslaugų operatorius – esminių paslaugų operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 4 straipsnio 4 punkte;

5)  skaitmeninių paslaugų teikėjas – ▌ skaitmeninių paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 4 straipsnio 6 punkte;

6)  incidentas – incidentas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 4 straipsnio 7 punkte;

7)  incidentų valdymas – incidentų valdymas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1148 4 straipsnio 8 punkte;

8)  kibernetinė grėsmė – galima aplinkybė ▌, įvykis arba veiksmas, kuris galėtų pažeisti, sutrikdyti arba kitaip neigiamai paveikti tinklų ir informacines sistemas, tokių sistemų naudotojus ir kitus asmenis;

9)  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema – išsamus Sąjungos lygmeniu nustatytų taisyklių, techninių reikalavimų, standartų ir procedūrų, kurie▌taikomi konkrečių IRT produktų ▌, paslaugų arba procesų sertifikavimui arba atitikties vertinimui, rinkinys;

10)  nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo schema – išsamus taisyklių, techninių reikalavimų, standartų ir procedūrų, kuriuos parengė ir priėmė nacionalinė valdžios institucija, rinkinys, taikomas IRT produktų, paslaugų ir procesų, kuriems taikoma ta konkreti schema, sertifikavimui arba atitikties vertinimui;

11)  Europos kibernetinio saugumo sertifikatas – dokumentas, kurį išdavė atitinkama įstaiga ir kuriuo patvirtinama, kad tam tikras IRT produktas, ▌, paslauga arba procesas buvo įvertinti dėl atitikties Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje nustatytiems konkretiems saugumo reikalavimams;

12)  IRT produktas ▌ – tinklų ir informacinių sistemų elementas arba elementų grupė;

13)  IRT paslauga – paslauga, kurią visą arba jos dalį sudaro informacijos perdavimas, saugojimas, gavimas arba tvarkymas naudojantis tinklų ir informacinėmis sistemomis;

14)  IRT procesas – veikla, vykdoma siekiant projektuoti, kurti, teikti ar palaikyti IRT produktą ar paslaugą;

15)  akreditavimas – akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

16)  nacionalinė akreditacijos įstaiga – nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

17)  atitikties vertinimas – atitikties vertinimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 12 punkte;

18)  atitikties vertinimo įstaiga – atitikties vertinimo įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 13 punkte;

19)  standartas – standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkte;

20)  techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti IRT produktas, paslauga arba procesas, arba su IRT produktu, paslauga arba procesu susijusios atitikties vertinimo procedūros;

21)  saugumo užtikrinimo lygis – pagrindas pasitikėti, kad IRT produktas, paslauga arba procesas atitinka tam tikros Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos saugumo reikalavimus, nurodoma, kokiu lygiu IRT produktas, paslauga arba procesas buvo įvertinti; nustatant saugumo užtikrinimo lygį nevertinamas paties IRT produkto, paslaugos ar proceso saugumas;

22)  savarankiškas atitikties vertinimas – IRT produktų, paslaugų arba procesų gamintojo arba teikėjo vykdomas veiksmas, kuriuo įvertinama, ar tie IRT produktai, paslaugos arba procesai atitinka konkrečios Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos reikalavimus.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra)

I SKYRIUS

ĮGALIOJIMAI IR TIKSLAI

3 straipsnis

Įgaliojimai

1.  ENISA vykdo šiuo reglamentu paskirtas užduotis, kad būtų pasiektas aukštas bendras kibernetinio saugumo lygis visoje Sąjungoje, be kita ko, aktyviai padėdama valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms gerinti kibernetinį saugumą. ENISA veikia kaip informacinis centras, kuris teikia rekomendacijas ir ekspertines žinias kibernetinio saugumo klausimais Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, taip pat kitiems atitinkamiems Sąjungos suinteresuotiesiems subjektams.

Vykdydama pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis, ENISA prisideda prie vidaus rinkos susiskaidymo mažinimo.

2.  ENISA vykdo užduotis, kurios jai paskirtos Sąjungos teisės aktais, kuriais nustatomos valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kibernetiniu saugumu, suderinimo priemonės.

3.  Vykdydama savo užduotis ENSA veikia nepriklausomai, kartu vengdama veiklos dubliavimo su valstybių narių veikla ir atsižvelgdama į valstybių narių jau turimas ekspertines žinias.

4.  ENISA suformuoja savo išteklius, įskaitant techninius ir žmogiškuosius pajėgumus ir įgūdžius, reikalingus vykdyti šiuo reglamentu pavestas užduotis.

4 straipsnis

Tikslai

1.  Būdama nepriklausoma, teikdama kokybiškas mokslines ir technines rekomendacijas, pagalbą ir informaciją, užtikrindama savo veiklos procedūrų ir veikimo metodų skaidrumą bei uoliai vykdydama savo užduotis, ENISA veikia kaip kibernetinio saugumo kompetencijos centras.

2.  ENISA padeda Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, taip pat valstybėms narėms plėtoti ir įgyvendinti su kibernetiniu saugumu susijusią Sąjungos politiką, įskaitant sektorių politiką kibernetinio saugumo srityje.

3.  ENISA visoje Sąjungoje remia pajėgumų stiprinimą ir parengtį, padėdama Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, taip pat valstybėms narėms ir viešojo bei privačiojo sektorių suinteresuotiesiems subjektams didinti savo tinklų ir informacinių sistemų apsaugą, plėtoti bei gerinti kibernetinį atsparumą ir reagavimo pajėgumus, taip pat plėtoti įgūdžius ir kompetencijas kibernetinio saugumo srityje .

4.  ENISA skatina valstybių narių, Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei atitinkamų privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, įskaitant dalijimąsi informacija, ir veiklos koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kibernetiniu saugumu susijusiais klausimais.

5.  ENISA prisideda prie kibernetinio saugumo pajėgumų didinimo Sąjungos lygmeniu siekiant remti valstybių narių veiksmus užkertant kelią kibernetinėms grėsmėms ir reaguojant į jas, visų pirma tarpvalstybinių incidentų atveju.

6.  ENISA skatina Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo naudojimą siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo. ENISA prisideda prie Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos sukūrimo ir taikymo pagal šio reglamento III antraštinę dalį, siekiant didinti IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų kibernetinio saugumo skaidrumą, taip sustiprinant pasitikėjimą skaitmenine vidaus rinka ir jos konkurencingumą.

7.  ENISA skatina piliečių, organizacijų ir įmonių aukšto lygio informuotumą apie kibernetinį saugumą, įskaitant kibernetinę higieną ir kibernetinį raštingumą.

II SKYRIUS

UŽDUOTYS

5 straipsnis

Sąjungos politikos ir teisės plėtojimas ir įgyvendinimas

ENISA padeda plėtoti ir įgyvendinti Sąjungos politiką ir teisę:

1.  padėdama ir konsultuodama, ypač teikdama nepriklausomą nuomonę ir analizes, taip pat atlikdama parengiamąjį darbą, susijusį su Sąjungos politikos ir teisės kibernetinio saugumo srityje plėtojimu ir peržiūra, taip pat su konkretiems sektoriams skirtomis politikos ir teisės iniciatyvomis, susijusiomis su kibernetinio saugumo klausimais;

2.  padėdama valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti Sąjungos politiką ir teisę, susijusią su kibernetiniu saugumu, visų pirma kiek tai susiję su Direktyva (ES) 2016/1148, be kita ko, teikdama nuomones, gaires, rekomendacijas ir dalydamasi geriausia praktika tokiais klausimais, kaip rizikos valdymas, pranešimas apie incidentus ir dalijimasis informacija, taip pat šiuo tikslu palengvindama kompetentingų institucijų keitimąsi geriausia praktika;

3.  padėdama valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms plėtoti ir propaguoti kibernetinio saugumo politiką, susijusią su visuotinio atvirojo interneto viešosios erdvės prieinamumo arba vientisumo užtikrinimu;

4.  prisidėdama prie Bendradarbiavimo grupės veiklos pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 11 straipsnį ir teikdama ekspertines žinias ir pagalbą;

5.  remdama:

a)  Sąjungos politikos elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų srityje plėtojimą ir įgyvendinimą, visų pirma teikdama rekomendacijas ir technines gaires, taip pat palengvindama kompetentingų institucijų keitimąsi geriausia praktika;

b)  didesnio elektroninių ryšių saugumo propagavimą, be kita ko, teikdama ekspertines rekomendacijas ir žinias, taip pat palengvindama kompetentingų institucijų keitimąsi geriausia praktika;

c)  valstybes nares įgyvendinant konkrečius Sąjungos politikos ir teisės kibernetinio saugumo srities aspektus, susijusius su duomenų apsauga ir privatumu, įskaitant, gavus prašymą, rekomendacijų teikimą Europos duomenų apsaugos valdybai;

6.  remdama nuolatinę su Sąjungos politika susijusios veiklos peržiūrą, teikdama metinę atitinkamos teisinės sistemos įgyvendinimo padėties ataskaitą, susijusią su:

a)  pranešimais apie incidentus valstybėse narėse, kuriuos bendrieji informaciniai centrai teikia Bendradarbiavimo grupei pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 10 straipsnio 3 dalį;

b)  iš patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų gautais pranešimais apie saugumo ar vientisumo pažeidimą, kuriuos priežiūros įstaigos pateikė ENISA pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014(25) 19 straipsnio 3 dalį;

c)  viešųjų ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų perduotais pranešimais apie ▌ saugumo incidentus, kuriuos kompetentingos institucijos pateikė ENISA pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 40 straipsnį.

6 straipsnis

Pajėgumų stiprinimas

1.  ENISA padeda:

a)  valstybėms narėms dedant pastangas siekiant gerinti kibernetinių grėsmių ir incidentų prevenciją, nustatymą, analizę ir reagavimo į juos pajėgumus, suteikdama joms reikiamų žinių ir ekspertinių žinių;

b)  valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms savanoriškai nustatyti bei įgyvendinti spragų atskleidimo politiką;

c)  Sąjungos institucijoms, ▌agentūroms ir įstaigoms dedant pastangas gerinti kibernetinių grėsmių ir incidentų prevenciją, nustatymą, analizę ir reagavimo į juos pajėgumus, visų pirma tinkamai remdama CERT-EU veiklą;

d)  valstybėms narėms suformuoti nacionalinėms CSIRT pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 9 straipsnio 5 dalį;

e)  valstybėms narėms parengti nacionalines tinklų ir informacinių sistemų saugumo strategijas pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 7 straipsnio 2 dalį; siekdama populiarinti geriausią praktiką, skatina tų strategijų sklaidą ir stebi jų įgyvendinimo pažangą visoje Sąjungoje;

f)  Sąjungos institucijoms rengti ir peržiūrėti Sąjungos kibernetinio saugumo strategijas, skatinti jų sklaidą ir stebėti jų įgyvendinimo pažangą;

g)  nacionalinėms ir Sąjungos CSIRT didinti savo pajėgumus, be kita ko, skatindama dialogą ir keitimąsi informacija, kad būtų užtikrinta, jog, atsižvelgdama į naujausius technikos laimėjimus, kiekviena CSIRT turėtų būtiniausių bendrų pajėgumų ir vykdytų veiklą vadovaudamasi geriausia praktika;

h)  valstybėms narėms, reguliariai ir bent kas dvejus metus Sąjungos lygmeniu organizuodama kibernetinio saugumo pratybas, nurodytas 7 straipsnio 5 dalyje, ir teikdama politines rekomendacijas, pagrįstas pratybų vertinimo procesu ir po jų padarytomis išvadomis;

i)  atitinkamoms viešosioms įstaigoms, siūlydama mokymus kibernetinio saugumo srityje, kai tikslinga, bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais;

j)  Bendradarbiavimo grupei keičiantis ▌ geriausia praktika, visų pirma susijusia su valstybių narių vykdomu esminių paslaugų operatorių identifikavimu, be kita ko, susijusia su valstybių tarpusavio priklausomybe rizikos ir incidentų atveju, pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 11 straipsnio 3 dalies l punktą.

2.  ENISA remia dalijimąsi informacija sektoriuose ir tarp sektorių, visų pirma išvardytų Direktyvos (ES) 2016/1148 II priede, teikdama rekomendacijas ir konsultacijas apie geriausią praktiką dėl turimų priemonių ir procedūrų, taip pat dėl to, kaip spręsti su dalijimusi informacija susijusius reguliavimo klausimus.

7 straipsnis

Operatyvinis bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu

1.  ENISA remia valstybių narių, Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, taip pat suinteresuotųjų subjektų operatyvinį bendradarbiavimą.

2.  ENISA operatyviniu lygmeniu bendradarbiauja ir užtikrina sinergiją su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir ▌agentūromis, įskaitant CERT-EU, tarnybas, atsakingas už kovą su kibernetiniais nusikaltimais, ir priežiūros institucijas, atsakingas už privačių bei asmens duomenų apsaugą, siekdama spręsti bendrai rūpimus klausimus, be kita ko:

a)  keisdamasi praktine patirtimi ir geriausia praktika;

b)  teikdama rekomendacijas ir gaires su kibernetiniu saugumu susijusiais aktualiais klausimais;

c)  nustatydama praktinę konkrečių užduočių atlikimo tvarką, pasikonsultavusi su Komisija.

3.  ENISA teikia CSIRT tinklo sekretoriato paslaugas pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 12 straipsnio 2 dalį ir vykdydama tą funkciją aktyviai remia šio tinklo narių dalijimąsi informacija ir bendradarbiavimą.

4.  ENISA remia valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą CSIRT tinkle▌:

a)  patardama, kaip gerinti jų incidentų prevencijos, nustatymo ir reagavimo į juos pajėgumus, ir vienos ar kelių valstybių narių prašymu teikdama rekomendacijas, susijusias su konkrečia kibernetine grėsme;

b)  ▌ vienos ar kelių valstybių narių prašymu padėdama vertinti didelį arba esminį poveikį turinčius incidentus, teikdama ekspertines žinias ir palengvindama techninį tokių incidentų valdymą, be kita ko, pirmiausia remdama valstybių narių savanorišką dalijimąsi atitinkama informacija ir techniniais sprendimais;

c)  analizuodama pažeidžiamumo spragas ▌ ir incidentus, remiantis viešai prieinama informacija arba valstybių narių tuo tikslu savanoriškai pateikta informacija;

d)  vienos ar kelių valstybių narių prašymu teikdama paramą ex post techniniams didelį arba esminį poveikį turinčių incidentų tyrimams pagal Direktyvą (ES) 2016/1148.

Atlikdami tas užduotis ENISA ir CERT-EU vykdo struktūrinį bendradarbiavimą, kad pasinaudotų sinergija ir išvengtų veiklos dubliavimo.

5.  ENISA reguliariai organizuoja kibernetinio saugumo pratybas Sąjungos lygmeniu ir padeda jas organizuoti valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, kai jos to paprašo. Tokios kibernetinio saugumo pratybos Sąjungos lygmeniu gali apimti techninius, operatyvinius arba strateginius elementus. Kartą per dvejus metus ENISA organizuoja didelio masto visapusiškas pratybas.

ENISA taip pat prisideda prie sektorinių kibernetinio saugumo pratybų organizavimo kartu su atitinkamomis organizacijomis, kurios taip pat dalyvauja Sąjungos lygmens kibernetinio saugumo pratybose, ir, kai tikslinga, padeda tokias pratybas organizuoti.

6.  ENISA, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai rengia išsamią ES kibernetinio saugumo techninės padėties ataskaitą dėl incidentų ir grėsmių, grindžiamą atvirųjų šaltinių informacija, pačios Agentūros atliekama analize ir ataskaitomis, kurias Agentūrai, be kita ko, pateikė: valstybių narių CSIRT ▌ arba pagal Direktyvą (ES) 2016/1148 įsteigti bendrieji informaciniai centrai (tiek vieni, tiek kiti – savanoriškai); EC3 prie Europolo ir CERT-EU.

7.  ENISA padeda Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu parengti bendradarbiavimu grindžiamą atsaką į didelio masto tarpvalstybinius incidentus arba krizes, susijusius su kibernetiniu saugumu, daugiausia:

a)  apibendrindama ir analizuodama nacionalinių šaltinių ataskaitas, kurios yra viešojoje erdvėje arba kurios pateikiamos savanoriškai, kad padėtų užtikrinti bendrą informuotumą apie padėtį;

b)  užtikrindama galimybę CSIRT tinklui ir techninius bei politinius sprendimus priimantiems subjektams Sąjungos lygmeniu veiksmingai keistis informacija ir suteikdama jiems eskalavimo mechanizmus;

c)  gavus paprašymą, palengvindama techninį tokių incidentų arba krizės valdymą, be kita ko, visų pirma remdama valstybių narių savanorišką dalijimąsi techniniais sprendimais;

d)  remdama Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, o, valstybėms narėms paprašius, ir valstybių narių su tokiais incidentais arba krize susijusių viešųjų ryšių veiklą;

e)  išbandydama bendradarbiavimo reaguojant į tokius incidentus arba krizes planus Sąjungos lygmeniu ir, gavus prašymą, padėdama valstybėms narėms išbandyti tuos planus nacionaliniu lygmeniu.

8 straipsnis

Rinka, kibernetinio saugumo sertifikavimas ir standartizavimas

1.  ENISA remia ir skatina IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų kibernetinio saugumo sertifikavimo Sąjungos politikos plėtojimą ir įgyvendinimą, kaip nustatyta šio reglamento III antraštinėje dalyje:

a) tais atvejais, kai standartų nėra, nuolat stebėdama pokyčius susijusiose standartizacijos srityse ir rekomenduodama atitinkamas technines specifikacijas, skirtas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoms rengti, pagal 54 straipsnio 1 dalies c punktą;

b)  rengdama potencialias IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas (potenciali schema) pagal 49 straipsnį;

c)  vertindama patvirtintas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas pagal 49 straipsnio 8 dalį;

d)  dalyvaudama tarpusavio peržiūrose pagal 59 straipsnio 4 dalį;

e)  padėdama Komisijai teikti sekretoriato paslaugas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupei pagal 62 straipsnio 5 dalį;

2.  ENISA teikia sekretoriato paslaugas Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupei pagal 22 straipsnio 4 dalį;

3.  ENISA rengia ir skelbia gaires ir formuoja gerąją praktiką, susijusią su IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų kibernetinio saugumo reikalavimais, formaliai, struktūrizuotai ir skaidriai bendradarbiaudama su nacionalinėmis kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijomis ir pramonės sektoriumi;

4.   ENISA prisideda prie pakankamų pajėgumų stiprinimo, susijusio su vertinimo ir sertifikavimo procesais, rengdama ir teikdama gaires, taip pat teikdama paramą valstybėms narėms jų prašymu;

5.  ENISA palengvina Europos ir tarptautinių rizikos valdymo ir IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų saugumo standartų nustatymą ir įdiegimą ▌;

6.   ENISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir verslo sektoriaus atstovais, parengia rekomendacijas ir gaires dėl techninių sričių, susijusių su saugumo reikalavimais esminių paslaugų operatoriams ir skaitmeninių paslaugų teikėjams, taip pat dėl jau galiojančių standartų, įskaitant valstybių narių nacionalinius standartus, pagal Direktyvos (ES) 2016/1148 19 straipsnio 2 dalį;

7.  ENISA reguliariai analizuoja pagrindines kibernetinio saugumo rinkos paklausos ir pasiūlos tendencijas ir skleidžia informaciją apie jas, kad būtų remiama kibernetinio saugumo rinka Sąjungoje.

9 straipsnis

Žinios ir informacija

Žinių ir informacijos srityje ENISA:

a)  vykdo naujausių technologijų analizes ir teikia teminius vertinimus, susijusius su numatomu kibernetinio saugumo srities technologinių inovacijų visuomeniniu, teisiniu, ekonominiu ir reguliavimo poveikiu;

b)  atlieka ilgalaikę strategines kibernetinių grėsmių ir incidentų analizes, kad galėtų nustatyti naujausias tendencijas ir padėtų užkirsti kelią ▌ incidentams;

c)  bendradarbiaudama su ekspertais iš valstybių narių institucijų ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, teikia tinklų ir informacinių sistemų, visų pirma ▌ infrastruktūros, kuria remiami Direktyvos (ES) 2016/1148 II priede išvardyti sektoriai ir kuria naudojasi tos direktyvos III priede išvardyti skaitmeninių paslaugų teikėjai, saugumo užtikrinimo rekomendacijas, konsultacijas ir geriausią praktiką;

d)  renka, telkia informaciją apie kibernetinį saugumą, kurią pateikė Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, o savanoriškai – valstybės narės ir privačiojo bei viešojo sektorių suinteresuotieji subjektai, ir pateikia ją specialiame portale visuomenei susipažinti;

e)  renka ir analizuoja viešai prieinamą informaciją apie didelius incidentus, taip pat rengia ataskaitas, siekdama teikti konsultacijas piliečiams, organizacijos ir įmonėms visoje Sąjungoje.

10 straipsnis

Informuotumo didinimas ir švietimas

Informuotumo didinimo ir švietimo srityje ENISA:

a)  didina visuomenės informuotumą apie kibernetiniam saugumui kylančią riziką ir teikia piliečiams, organizacijoms ir įmonėms skirtas individualių naudotojų gerosios praktikos konsultacijas, be kita ko, dėl kibernetinės higienos ir kibernetinio raštingumo;

b)  bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ▌, Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organams ir ▌agentūromis ir pramonės sektoriumi, reguliariai organizuoja informavimo kampanijas, kad būtų didinamas kibernetinis saugumas bei šios problemos matomumas Sąjungoje, ir skatina plataus masto viešus debatus;

c)  remia valstybių narių pastangas didinti informuotumą apie kibernetinį saugumą ir skatinti švietimą kibernetinio saugumo klausimais;

d)  remia glaudesnį valstybių narių veiksmų tarpusavio koordinavimą ir keitimąsi geriausia praktika informuotumo ir švietimo kibernetinio saugumo klausimais srityse.

11 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ENISA:

a)  konsultuoja Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras, taip pat valstybes nares dėl poreikio atlikti mokslinius tyrimus kibernetinio saugumo srityje ir dėl šios srities prioritetų, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai reaguoti į esamą ir atsirandančią riziką bei kibernetines grėsmes, be kita ko, susijusias su naujomis ir besiformuojančiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, bei veiksmingai taikyti rizikos prevencijos technologijas;

b)  jei Komisija yra suteikusi ENISA atitinkamus įgaliojimus, dalyvauja mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų įgyvendinimo etape arba kaip naudos gavėja;

c)  prisideda prie kibernetinio saugumo srityje vykdomos strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės Sąjungos lygmeniu.

12 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

ENISA remia Sąjungos pastangas bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, be kita ko, atitinkamose tarptautinėse bendradarbiavimo sistemose, kad būtų skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas kibernetinio saugumo klausimais:

a)  kai tikslinga, dalyvaudama kaip stebėtoja organizuojant tarptautines pratybas, ir analizuodama tokių pratybų rezultatus ir teikdama Valdančiajai tarybai jų ataskaitas;

b)  Komisijai paprašius, palengvindama ▌ keitimąsi geriausia praktika;

c)  Komisijai paprašius, teikdama jai ekspertines žinias;

d)  teikdama rekomendacijas ir paramą Komisijai klausimais, susijusiais su susitarimais dėl kibernetinio saugumo sertifikatų tarpusavio pripažinimo su trečiosiomis valstybėmis, bendradarbiaujant su pagal 62 straipsnį įsteigta Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupe.

III SKYRIUS

ENISA ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

13 straipsnis

Struktūra

ENISA administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

a)  Valdančioji taryba;

b)  Vykdomoji valdyba;

c)  vykdomasis direktorius; ▌

d)  ENISA patariamoji grupė;

e)  nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklas.

1 SKIRSNIS

VALDANČIOJI TARYBA

14 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.  Valdančiąją tarybą sudaro po vieną narį, paskirtą kiekvienos valstybės narės ir jos paskirtą, ir du nariai, paskirti Komisijos. Visi nariai turi balsavimo teisę.

2.  Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi pakaitinį narį. Tas pakaitinis narys atstovauja nariui šiam nedalyvaujant.

3.  Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias kibernetinio saugumo srityje, taip pat į atitinkamus vadovavimo, administracinio darbo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Komisija ir valstybės narės deda pastangas apriboti savo atstovų Valdančiojoje taryboje kaitą, siekiant užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Komisija ir valstybės narės siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą Valdančiojoje taryboje.

4.  Valdančiosios tarybos narių ir jų pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ta kadencija gali būti pratęsta.

15 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.  Valdančioji taryba:

a)  nustato bendrą ENISA veiklos kryptį ir užtikrina, kad ENISA veiktų pagal šiame reglamente nustatytas taisykles ir principus. Ji taip pat užtikrina, kad ENISA darbas būtų suderinamas su valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu vykdoma veikla;

b)  priima 24 straipsnyje nurodyto ENISA bendrojo programavimo dokumento projektą, prieš jį pateikiant Komisijai jos nuomonei gauti;

c)  atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, priima ENISA bendrąjį programavimo dokumentą;

d)  prižiūri į bendrąjį programavimo dokumentą įtrauktų daugiamečių ir metinių programų įgyvendinimą;

e)  priima ENISA metinį biudžetą ir vykdo kitas su ENISA biudžetu susijusias funkcijas pagal IV skyrių;

f)  įvertina ir priima konsoliduotąją metinę ENISA veiklos ataskaitą, įskaitant finansines ataskaitas ir aprašymą, kaip ENISA pasiekė savo veiklos rezultatų rodiklius, ne vėliau kaip kitų metų liepos 1 d. pateikia metinę ataskaitą ir jos vertinimą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir paskelbia metinę ataskaitą viešai;

g)  vadovaudamasi 32 straipsniu priima ENISA taikytinas finansines taisykles;

h)  atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos analizę, priima kovos su sukčiavimu strategiją, kuri proporcingai atitinka sukčiavimo riziką;

i)  priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

j)  užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių priemonių atsižvelgiant į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimų ir įvairiose vidaus ar išorės audito ataskaitose bei vertinimuose pateiktas išvadas ir rekomendacijas;

k)  priima savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant konkrečių užduočių delegavimą pagal 19 straipsnio 7 dalį;

l)  laikydamasi 2 dalies nuostatų ENISA darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) suteikti paskyrimų tarnybai, o pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau – Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos), nustatytas Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(26) – tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

m)  priima Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles laikydamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytos tvarkos;

n)  skiria vykdomąjį direktorių ir, kai aktualu, pratęsia jo kadenciją arba atleidžia jį iš pareigų pagal 36 straipsnį;

o)  skiria apskaitos pareigūną, kuris gali būti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas;

p)  atsižvelgdama į ENISA veiklos poreikius ir patikimą biudžeto valdymą, priima visus sprendimus dėl ENISA vidaus struktūrų sukūrimo, o kai reikia – dėl tų vidaus struktūrų keitimo;

q)  atsižvelgdama į 7 straipsnį, įgalioja sudaryti darbinius susitarimus;

r)  atsižvelgdama į 42 straipsnį, įgalioja sudaryti darbinius susitarimus.

2.  Vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsniu, Valdančioji taryba priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

3.  Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių Valdančioji taryba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus perdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

16 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

Valdančioji taryba dviejų trečdalių narių balsų dauguma iš savo narių išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta. Tačiau jei bet kuriuo kadencijos metu jie netenka Valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija. Pirmininko pavaduotojas ex officio pakeičia pirmininką, jei pirmininkas negali vykdyti savo pareigų.

17 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.  Valdančiosios tarybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas.

2.  Valdančioji taryba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Pirmininko, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio Valdančiosios tarybos narių prašymu Valdančioji taryba taip pat rengia neeilinius posėdžius.

3.  Vykdomasis direktorius dalyvauja Valdančiosios tarybos posėdžiuose, tačiau neturi teisės balsuoti.

4.  ENISA patariamosios grupės nariai gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose pirmininko kvietimu, tačiau neturi teisės balsuoti.

5.  Pagal Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisykles jos nariams ir jų pakaitiniams nariams Valdančiosios tarybos posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

6.  ENISA teikia Valdančiajai tarybai sekretoriato paslaugas.

18 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1.  Valdančioji taryba sprendimus priima savo narių balsų dauguma.

2.  Dviejų trečdalių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma būtina bendrajam programavimo dokumentui ir metiniam biudžetui priimti, taip pat vykdomajam direktoriui paskirti, jo kadencijai pratęsti arba jam atleisti.

3.  Kiekvienas narys turi vieną balsą. Jei narys nedalyvauja, jo pakaitinis narys turi teisę pasinaudoti nario balsavimo teise.

4.  Valdančiosios tarybos pirmininkas dalyvauja balsavime.

5.  Vykdomasis direktorius nedalyvauja balsavime.

6.  Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu.

2 SKIRSNIS

VYKDOMOJI VALDYBA

19 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1.  Valdančiajai tarybai padeda Vykdomoji valdyba.

2.  Vykdomoji valdyba:

a)  rengia sprendimus, kuriuos turi priimti Valdančioji taryba;

b)  kartu su Valdančiąja taryba užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių priemonių atsižvelgiant į OLAF tyrimų ir įvairiose vidaus ar išorės audito ataskaitose bei vertinimuose pateiktas išvadas ir rekomendacijas;

c)  nedarant poveikio 20 straipsnyje nustatytoms vykdomojo direktoriaus pareigoms, padeda ir pataria vykdomajam direktoriui įgyvendinant Valdančiosios tarybos sprendimus dėl administracinių ir biudžeto klausimų.

3.  Vykdomąją valdybą sudaro penki nariai. Vykdomosios valdybos nariai skiriami iš Valdančiosios tarybos narių. Vienas iš narių – Valdančiosios tarybos pirmininkas, kuris taip pat gali pirmininkauti Vykdomajai valdybai, o kitas – vienas iš Komisijos atstovų. Skiriant Vykdomosios valdybos narius siekiama joje užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Vykdomasis direktorius dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose, tačiau neturi teisės balsuoti.

4.  Vykdomosios valdybos narių kadencija yra ketveri metai. Ta kadencija gali būti pratęsta.

5.  Vykdomoji valdyba posėdžiauja bent kartą kas tris mėnesius. Vykdomosios valdybos narių prašymu jos pirmininkas sušaukia papildomus posėdžius.

6.  Valdančioji taryba nustato Vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

7.  Prireikus dėl skubos priežasčių Vykdomoji valdyba gali Valdančiosios tarybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma dėl administracinio valdymo klausimų, įskaitant sprendimą sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą, ir dėl biudžeto klausimų. Apie tokius laikinus sprendimus nepagrįstai nedelsiant pranešama Valdančiajai tarybai. Tada Valdančioji taryba ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po sprendimo priėmimo nusprendžia, ar patvirtinti, ar atmesti laikiną sprendimą. Vykdomoji valdyba Valdančiosios valdybos vardu nepriima sprendimų, kurie turi būti priimti dviejų trečdalių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

3 SKIRSNIS

VYKDOMASIS DIREKTORIUS

20 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.  ENISA vadovauja vykdomasis direktorius; vykdydamas savo pareigas jis yra nepriklausomas. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

2.  Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali prašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą.

3.  Vykdomasis direktorius atsako už:

a)  kasdienį ENISA veiklos administravimą;

b)  Valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)  bendrojo programavimo dokumento projekto rengimą ir jo pateikimą priimti Valdančiajai tarybai, prieš jį pateikiant Komisijai;

d)  bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir ataskaitų dėl jo teikimą Valdančiajai tarybai;

e)  konsoliduotosios metinės ENISA veiklos ataskaitos, įskaitant ENISA metinės darbo programos įgyvendinimą, rengimą ir jos pateikimą Valdančiajai tarybai vertinti ir priimti;

f)  tolesnių veiksmų plano atsižvelgiant į retrospektyvių įvertinimų išvadas rengimą ir pažangos ataskaitų teikimą kas dvejus metus Komisijai;

g)  tolesnių veiksmų plano atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitose pateiktas išvadas, taip pat į OLAF atliktus tyrimus, rengimą ir pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus – Komisijai ir reguliariai – Valdančiajai tarybai;

h)  32 straipsnyje nurodytų ENISA taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą;

i)  ENISA pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą bei jos biudžeto vykdymą;

j)  Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas bei, kai tikslinga, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

k)  ENISA kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir jos pateikimą Valdančiajai tarybai patvirtinti;

l)  ryšių su verslo bendruomene ir vartotojų organizacijomis plėtojimą ir palaikymą, kad būtų užtikrintas nuolatinis dialogas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

m)  reguliarų keitimąsi informacija su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis apie jų veiklą, susijusią su kibernetiniu saugumu, siekiant užtikrinti Sąjungos politikos plėtojimo ir įgyvendinimo nuoseklumą;

n)  kitų šiuo reglamentu vykdomajam direktoriui priskirtų užduočių atlikimą.

4.  Prireikus, laikydamasis ENISA tikslų ir užduočių, vykdomasis direktorius gali steigti ad hoc darbo grupes, sudarytas iš ekspertų, įskaitant ekspertus iš valstybių narių kompetentingų institucijų. Vykdomasis direktorius apie tai iš anksto praneša Valdančiajai tarybai. Procedūros, visų pirma susijusios su darbo grupių sudėtimi, vykdomojo direktoriaus vykdomu darbo grupių ekspertų skyrimu ir darbo grupių veikla, nustatomos ENISA vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

5.  Prireikus, siekiant veiksmingai ir efektyviai vykdyti ENISA užduotis, remdamasis atitinkama sąnaudų ir naudos analize, vykdomasis direktorius gali nuspręsti vienoje arba keliose valstybėse narėse įsteigti vieną arba kelis vietos skyrius. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių, vykdomasis direktorius prašo atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių), įskaitant valstybę narę, kurioje yra ENISA būstinė, nuomonės ir gauna išankstinį Komisijos ir Valdančiosios tarybos pritarimą. Tais atvejais, kai vykdomojo direktoriaus ir atitinkamų valstybių narių konsultavimosi procese kyla nesutarimų, klausimas perduodamas svarstyti Tarybai. Darbuotojų skaičius visuose vietos skyriuose turi būti kuo mažesnis ir turi neviršyti 40 % bendro ENISA darbuotojų skaičiaus valstybėje narėje, kurioje yra ENISA būstinė. Darbuotojų skaičius kiekviename vietos skyriuje turi neviršyti 10 % bendro ENISA darbuotojų skaičiaus valstybėje narėje, kurioje yra ENISA būstinė.

Vietos skyriuje vykdytinos veiklos apimtis sprendime įsteigti vietos skyrių nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir ENISA administracinių funkcijų dubliavimo. ▌

4 SKIRSNIS

ENISA PATARIAMOJI GRUPĖ, SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ KIBERNETINIO SAUGUMO SERTIFIKAVIMO GRUPĖ IR NACIONALINIŲ RYŠIŲ PALAIKYMO PAREIGŪNŲ TINKAS

21 straipsnis

ENISA patariamoji grupė

1.  Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, skaidriai įsteigia ENISA patariamąją grupę, sudarytą iš pripažintų specialistų, atstovaujančių atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, IRT sektoriui, visuomenei prieinamų elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjams, MVĮ, esminių paslaugų operatoriams, vartotojų grupėms, akademinės bendruomenės kibernetinio saugumo ekspertams, ir kompetentingų institucijų, apie kurias pranešta pagal ▌Direktyvą (ES) 2018/1972, Europos standartizacijos organizacijų ir teisėsaugos bei duomenų apsaugos priežiūros institucijų atstovų. Valdančioji taryba stengiasi užtikrinti tinkamą lyčių bei geografinę pusiausvyrą, taip pat pusiausvyrą tarp įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių.

2.  ENISA patariamosios grupės procedūros, visų pirma dėl šios grupės sudėties, 1 dalyje nurodyto vykdomojo direktoriaus pasiūlymo, dydžio, jos narių skyrimo ir ENISA patariamosios grupės veiklos, nustatomos ENISA vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir skelbiamos viešai.

3.  ▌ENISA patariamajai grupei pirmininkauja vykdomasis direktorius arba kitas vykdomojo direktoriaus kiekvienu atveju atskirai paskirtas asmuo.

4.  ENISA patariamosios grupės nariai skiriami dvejų su puse metų kadencijai. Valdančiosios tarybos nariai negali būti ENISA patariamosios grupės nariais. Komisijos ir valstybių narių ekspertai turi teisę dalyvauti ENISA patariamosios grupės posėdžiuose ir jos veikloje. Kitų įstaigų, kurias vykdomasis direktorius laiko svarbiomis, atstovai, kurie nėra ENISA patariamosios grupės nariai, gali būti kviečiami dalyvauti ENISA patariamosios grupės posėdžiuose ir jos veikloje.

5.  ENISA patariamoji grupė pataria ENISA jos veiklos vykdymo klausimais, išskyrus šio reglamento III antraštinės dalies taikymą. Ji visų pirma pataria vykdomajam direktoriui dėl ENISA metinės darbo programos pasiūlymo rengimo ir dėl to, kaip užtikrinti ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ▌su metine darbo programa susijusiais klausimais.

6.  ENISA patariamoji grupė apie savo veiklą nuolat informuoja Valdančiąją tarybą.

22 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupė

1.  Įsteigiama Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupė.

2.  Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupę sudaro nariai, atrinkti iš pripažintų ekspertų, atstovaujančių atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Komisija Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupės narius atrenka remdamasi ENISA pasiūlymu, surengdama skaidrų bei atvirą konkursą, užtikrindama pusiausvyrą tarp įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių, taip pat tinkamą lyčių bei geografinę pusiausvyrą.

3.  Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupės:

a)  konsultuoja Komisiją strateginiais klausimais, susijusiais su Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema;

b)  gavus prašymą, konsultuoja ENISA bendraisiais ir strateginiais klausimais, susijusiais su ENISA užduotimis rinkoje, kibernetinio saugumo sertifikavimu ir standartizavimu;

c)  padeda Komisijai parengti tęstinę Sąjungos darbo programą, nurodytą 47 straipsnyje;

d)  pateikia nuomonę dėl tęstinės Sąjungos darbo programos pagal 47 straipsnio 4 dalį ir

e)  skubos atvejais teikia Komisijai ir EKSSG rekomendacijas dėl papildomų sertifikavimo sistemų, neįtrauktų į tęstinę Sąjungos darbo programą, kaip išdėstyta 47 ir 48 straipsniuose, poreikio.

4.  Suinteresuotųjų subjektų kibernetinio saugumo sertifikavimo grupei bendrai pirmininkauja Komisijos ir ENISA atstovai, o sekretoriato paslaugas teikia ENISA.

23 straipsnis

Nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklas

1.  Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, įsteigia iš visų valstybių narių atstovų sudarytą nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklą. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną atstovą Nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinkle. Gali būti rengiami įvairių ekspertų sudėties Nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklo susitikimai.

2.  Nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklas visų pirma sudaro palankesnes sąlygas ENISA ir valstybėms narėms keistis informacija ir remia ENISA skleidžiant informaciją apie jos veiklą, išvadas ir rekomendacijas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams visoje Sąjungoje.

3.  Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai veikia kaip ryšių punktai nacionaliniu lygmeniu, kad palengvintų ENISA ir nacionalinių ekspertų bendradarbiavimą ENISA metinės darbo programos įgyvendinimo kontekste.

4.  Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamos valstybės narės atstovais Valdančiojoje taryboje, o Nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklas nedubliuoja nei Valdančiosios tarybos, nei kitų Sąjungos forumų darbo.

5.  Nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų tinklo funkcijos ir procedūros nustatomos ENISA vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir skelbiamos viešai.

5 SKIRSNIS

VEIKLA

24 straipsnis

Bendrasis programavimo dokumentas

1.  ENISA vykdo savo veiklą pagal bendrąjį programavimo dokumentą, į kurį įtraukiamos jos metinė bei daugiametė programos ir kuri apima visą jos planuojamą veiklą.

2.  Vykdomasis direktorius kasmet parengia bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame, vadovaujantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013(27) 32 straipsniu ir atsižvelgiant į Komisijos nustatytas gaires, nustatomos metinė ir daugiametė programos su atitinkamais žmogiškųjų ir finansinių išteklių planais.

3.  Valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima 1 dalyje nurodytą bendrąjį programavimo dokumentą ir ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. nusiunčia jį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai; ji taip pat nusiunčia jiems visas paskesnes atnaujintas to dokumento versijas.

4.  Bendrasis programavimo dokumentas tampa galutiniu galutinai patvirtinus bendrąjį Sąjungos biudžetą, o prireikus atitinkamai pakoreguojamas.

5.  Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi būti suderinta su 7 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodoma, kokios užduotys, palyginti su ankstesniais finansiniais metais, buvo įtrauktos, pakeistos arba išbrauktos.

6.  Jei ENISA paskiriama nauja užduotis, Valdančioji taryba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą. Visi esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios tvarkos, kuri taikoma priimant pirminę metinę darbo programą. Valdančioji taryba gali deleguoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

7.  Daugiametėje darbo programoje nustatomos bendro strateginio programavimo nuostatos, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat nustatomas išteklių, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus, programavimas.

8.  Išteklių programavimas kasmet atnaujinamas. Strateginis programavimas, kai tikslinga, atnaujinamas, visų pirma, kai reikia atsižvelgti į 67 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

25 straipsnis

Interesų deklaravimas

1.  Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys, vykdomasis direktorius ir valstybių narių laikinai deleguoti pareigūnai pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir deklaraciją, kurioje nurodoma, ar jie turi tiesioginių arba netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui. Deklaracijos turi būti tikslios ir išsamios, pateikiamos kasmet raštu ir, esant būtinybei, atnaujinamos.

2.  Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys, vykdomasis direktorius ir ad hoc darbo grupėse dalyvaujantys išorės ekspertai ne vėliau kaip kiekvieno posėdžio pradžioje tiksliai ir išsamiai deklaruoja visus su darbotvarkės punktais susijusius interesus, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, ir nedalyvauja diskusijose bei balsavime dėl tokių punktų.

3.  ENISA savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines priemones, susijusias su taisyklėmis dėl1 ir 2 dalyse nurodytų interesų deklaracijų.

26 straipsnis

Skaidrumas

1.  ENISA vykdo savo veiklą itin skaidriai ir laikydamasi 28 straipsnio.

2.  ENISA užtikrina, kad visuomenė ir visos suinteresuotosios šalys gautų tinkamą, objektyvią, patikimą ir lengvai prieinamą informaciją, ypač kiek ji susijusi su Agentūros veiklos rezultatais. Ji taip pat viešai skelbia pagal 25 straipsnį pateiktas interesų deklaracijas.

3.  Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, gali leisti suinteresuotosioms šalims stebėti, kaip vykdoma tam tikra ENISA veikla.

4.  ENISA savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines priemones 1 ir 2 dalyse nurodytoms skaidrumo taisyklėms įgyvendinti.

27 straipsnis

Konfidencialumas

1.  Nedarant poveikio 28 straipsniui, ENISA neatskleidžia trečiosioms šalims informacijos, kurią ji tvarko arba gauna ir kurią pateiktame pagrįstame prašyme paprašyta laikyti konfidencialia.

2.  Valdančiosios tarybos nariai, vykdomasis direktorius, ENISA patariamosios grupės nariai, ad hoc darbo grupėse dalyvaujantys išorės ekspertai ir ENISA darbuotojai, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus, turi laikytis konfidencialumo reikalavimų pagal SESV 339 straipsnį, net ir nustoję eiti savo pareigas.

3.  ENISA savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktines priemones 1 ir 2 dalyse nurodytoms konfidencialumo taisyklėms įgyvendinti.

4.  Jei to reikia ENISA užduotims vykdyti, Valdančioji taryba nusprendžia leisti ENISA tvarkyti įslaptintą informaciją. Tokiu atveju E priima su Komisijos tarnybomis suderintas saugumo taisykles, kuriose taikomi Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443(28) ir 2015/444(29) nustatyti saugumo principai. Tos saugumo taisyklės apima keitimosi įslaptinta informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas.

28 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1.  ENISA saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.  Valdančioji taryba ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3.  Dėl sprendimų, kuriuos priima ENISA pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti teikiamas skundas Europos ombudsmenui pagal SESV 228 straipsnį arba ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 263 straipsnį.

IV SKYRIUS

ENISA BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

29 straipsnis

ENISA biudžeto sudarymas

1.  Vykdomasis direktorius kasmet parengia ENISA kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir perduoda jį Valdančiajai tarybai kartu su etatų plano projektu. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

2.  Kasmet Valdančioji taryba, remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu, parengia kitų finansinių metų ENISA pajamų ir išlaidų sąmatą.

3.  Valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. nusiunčia sąmatą, kuri įtraukiama į bendrojo programavimo dokumento projektą, Komisijai ir trečiosioms valstybėms, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi susitarimus, kaip nurodyta 42 straipsnio 2 dalyje.

4.  Remdamasi sąmata, kurią pagal SESV 314 straipsnį ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, yra reikalingos etatų planui, sąmatas ir iš Sąjungos bendrojo biudžeto mokėtino įnašo sumą.

5.  Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina ENISA Sąjungos skiriamo įnašo asignavimus.

6.  Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina ENISA etatų planą.

7.  Valdančioji taryba ENISA biudžetą priima kartu su bendruoju programavimo dokumentu. ENISA biudžetas tampa galutiniu galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Kai tikslinga, Valdančioji taryba patikslina ENISA biudžetą ir bendrąjį programavimo dokumentą pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą.

30 straipsnis

ENISA biudžeto struktūra

1.  Nedarant poveikio kitiems ištekliams, ENISA pajamas sudaro:

a)  įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto;

b)  pajamos, asignuotos konkretiems išlaidų straipsniams pagal 32 straipsnyje nurodytas jos finansines taisykles;

c)  Sąjungos finansavimas, skiriamas įgaliojimo susitarimais arba skiriant ad hoc dotacijas pagal 32 straipsnyje nurodytas ENISA finansines taisykles ir pagal atitinkamų priemonių, kuriomis remiama Sąjungos politika, nuostatas;

d)  trečiųjų valstybių, dalyvaujančių ENISA veikloje, kaip numatyta 42 straipsnyje, įnašai;

e)  savanoriški valstybių narių įnašai pinigais arba natūra.

Savanoriškus įnašus pagal pirmos dalies e punktą teikiančios valstybės narės dėl to nereikalauja jokių ypatingų teisių ar paslaugų.

2.  ENISA išlaidas sudaro darbuotojų, administracinės ir techninės pagalbos, infrastruktūros ir veiklos išlaidos, taip pat išlaidos, atsirandančios dėl sutarčių su trečiosiomis šalimis.

31 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.  Už ENISA biudžeto vykdymą atsako vykdomasis direktorius.

2.  Komisijos vidaus auditorius ENISA atžvilgiu naudojasi tais pačiais įgaliojimais, kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu.

3.  Ne vėliau kaip kovo 1 d. po kiekvienų finansinių metų (N + 1 metų kovo 1 d.) ENISA apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams nusiunčia preliminarias finansinių metų (N metai) finansines ataskaitas.

4.  Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl ENISA preliminarių finansinių ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(30) 246 straipsnį, ENISA apskaitos pareigūnas savo atsakomybe parengia Agentūros galutines finansines ataskaitas ir pateikia jas Valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų nuomonę.

5.  Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl ENISA finansinių ataskaitų.

6.  Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. siunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.  Apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. galutines ENISA finansines ataskaitas kartu su Valdančiosios tarybos nuomone pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.

8.  Tą pačią dieną, kurią apskaitos pareigūnas išsiunčia savo galutines ENISA finansines ataskaitas, jis taip pat išsiunčia vadovybės pareiškimo raštą, kuriame apžvelgiamos tos galutinės ataskaitos, Audito Rūmams, o jų kopiją – Komisijos apskaitos pareigūnui.

9.  Ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d. vykdomasis direktorius paskelbia galutines ENISA finansines ataskaitas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

10.  Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pateiktas pastabas ir taip pat išsiunčia to atsakymo kopiją Valdančiajai tarybai ir Komisijai.

11.  Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia siekiant sklandžiai taikyti atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

12.  Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, anksčiau nei N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

32 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Valdančioji taryba priima ENISA taikytinas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, nebent taip nukrypti aiškiai reikia dėl ENISA veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

33 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.  Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) ▌883/2013(31), ENISA ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų(32) ir priima visiems ENISA darbuotojams taikytinas atitinkamas nuostatas naudodamasi to Susitarimo priede nustatytu modeliu.

2.  Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie iš ENISA yra gavę Sąjungos lėšų, auditą remdamiesi dokumentais ir patikrinimais vietoje.

3.  OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) ▌883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(33) nuostatų ir procedūrų, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kurios kitos neteisėtos veiklos, susijusios su ENISA finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis ir kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus.

4.  Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis sudarytuose bendradarbiavimo susitarimuose, ENISA sutartyse, susitarimuose dėl dotacijų ir sprendimuose dėl dotacijų pateikiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

V SKYRIUS

DARBUOTOJAI

34 straipsnis

Bendrosios nuostatos

ENISA darbuotojams taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų tarpusavio susitarimu priimtos tų Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

35 straipsnis

Privilegijos ir imunitetas

ENISA ir jos darbuotojams taikomas prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

36 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.  Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip ENISA laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.  Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo skiria Valdančioji taryba, laikydamasi atviros ir skaidrios atrankos procedūros.

3.  Sudarant darbo sutartį su vykdomuoju direktoriumi, ENISA atstovauja Valdančiajai tarybai pirmininkaujantis asmuo.

4.  Prieš paskyrimą Valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas pakviečiamas padaryti pranešimą atitinkamame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.

5.  Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. To laikotarpio pabaigoje Komisija atlieka vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas ENISA užduotis bei iššūkius.

6.  Sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų Valdančioji taryba priima pagal į 18 straipsnio 2 dalį.

7.  Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 5 dalyje nurodytą vertinimą, Valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ▌penkeriems metams.

8.  Apie ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją Valdančioji taryba informuoja Europos Parlamentą. Trijų mėnesių laikotarpiu iki tokio kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius, jei jo paprašoma, padaro pranešimą atitinkamame Europos Parlamento komitete ir atsako į Parlamento narių klausimus.

9.  Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, nedalyvauja kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

10.  Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Valdančiosios tarybos sprendimu ▌, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

37 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.  ENISA gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų darbuotojų, neįdarbintų ENISA, paslaugomis. Tokiems darbuotojams netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

2.  Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriuo nustato nacionalinių ekspertų delegavimo į ENISA taisykles.

VI SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

ENISA teisinis statusas

1.  ENISA yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje ENISA naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti, taip pat būti šalimi teismo procese, arba pasinaudoti abiem galimybėmis.

3.  ENISA atstovauja jos vykdomasis direktorius.

39 straipsnis

ENISA atsakomybė

1.  ENISA sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus pagal bet kurią ENISA sudarytos sutarties nuostatą dėl arbitražo.

3.  Nesutartinės atsakomybės atveju ENISA pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią vykdydama savo pareigas padaro ji pati arba jos darbuotojai.

4.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti ginčus dėl tokios žalos atlyginimo.

5.  Asmeninę darbuotojų atsakomybę ENISA atžvilgiu reglamentuoja atitinkamos ENISA darbuotojams taikomos nuostatos.

40 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų

1.  ENISA taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1(34). Valstybės narės ir kitos jų paskirtos įstaigos į Agentūrą gali kreiptis ir atsakymą gauti jų pasirinkta Sąjungos institucijų oficialiąja kalba.

2.  ENISA veikimui būtinas vertimo raštu paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

41 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.  ENISA vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES2018/1725.

2.  Valdančioji taryba priima Reglamento (ES) 2018/1725 45 straipsnio 3 dalyje nurodytas įgyvendinimo taisykles. Valdančioji taryba gali priimti papildomas priemones, kurių reikia, kad ENISA taikytų Reglamentą (ES2018/1725.

42 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.  Tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti, ENISA gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir (arba) su tarptautinėmis organizacijomis. Tuo tikslu ENISA gali, gavusi Komisijos patvirtinimą, sudaryti darbinius susitarimus su tomis trečiųjų valstybių valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tais darbiniais susitarimais nesukuriami teisinių pareigų Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

2.  ENISA veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga. Pagal atitinkamas tokių darbinių susitarimų nuostatas nustatoma tvarka, kuria apibrėžiamas, visų pirma, tų trečiųjų valstybių dalyvavimo ENISA veikloje pobūdis, mastas ir būdai, įskaitant nuostatas, susijusias su dalyvavimu ENISA vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais. Tų darbinių susitarimų nuostatos dėl darbuotojų visais atvejais turi atitikti Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

3.  Valdančioji taryba priima santykių su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis ENISA kompetencijai priklausančiais klausimais strategiją. Sudarydama tinkamą darbinį susitarimą su vykdomuoju direktoriumi, Komisija užtikrina, kad ENISA veiktų pagal savo įgaliojimus ir esamą institucinę struktūrą.

43 straipsnis

Saugumo taisyklės dėl neskelbtinos neįslaptintos informacijos ir įslaptintos informacijos apsaugos

Pasikonsultavusi su Komisija, ENISA priima saugumo taisykles, pagal kurias taikomi saugumo principai, išdėstyti Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose neskelbtinos neįslaptintos informacijos ir ESĮI apsaugai užtikrinti, kaip nustatyta sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 ir 2015/444. ENISA saugumo taisyklės apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

44 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.  ENISA ir valstybės narės, kurioje yra jos būstinė susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus ▌ Valdančiosios tarybos patvirtinimą, nustatomos reikiamos nuostatos dėl ENISA įkūrimo priimančioje valstybėje narėje ir patalpų, kurias turi suteikti ta valstybė narė, taip pat toje priimančiojoje valstybėje narėje ENISA vykdomajam direktoriui, Valdančiosios tarybos nariams, darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos konkrečios taisyklės.

2.  ENISA priimančioji valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas ENISA veikimas, atsižvelgiant į vietos prieinamumą, tinkamas galimybes mokytis darbuotojų vaikams, tinkamas galimybes įsidarbinti, naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis darbuotojų vaikams ir sutuoktiniams.

45 straipsnis

Administracinė kontrolė

ENISA veiklą pagal SESV 228 straipsnį prižiūri Europos ombudsmenas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

KIBERNETINIO SAUGUMO SERTIFIKAVIMO SISTEMA

46 straipsnis

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema

1.  Siekiant gerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas didinant kibernetinio saugumo lygį Sąjungoje ir sudarant sąlygas Sąjungos lygmeniu suderintai taikyti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas, kad būtų sukurta IRT produktų, paslaugų ir procesų bendroji skaitmeninė rinka, nustatoma Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema.

2.  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemoje nustatomas mechanizmas, skirtas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoms sukurti ir patvirtinti, kad pagal tokias schemas įvertinti IRT produktai, paslaugos ir procesai atitinka nustatytus saugumo reikalavimus, siekiant apsaugoti saugomų, perduodamų ar tvarkomų duomenų arba tais produktais, paslaugomis ir procesais arba per juos prieinamų funkcijų ar paslaugų prieinamumą, autentiškumą, vientisumą ar konfidencialumą viso jų gyvavimo ciklo metu.

47 straipsnis

Tęstinė Sąjungos darbo programa Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo srityje

1.  Komisija paskelbia tęstinę Sąjungos darbo programą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo srityje (toliau – tęstinė Sąjungos darbo programa), kurioje nustatomi būsimų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų strateginiai prioritetai.

2.  Į tęstinę Sąjungos darbo programą visų pirma įtraukiamas IRT produktų, paslaugų ir procesų arba jų kategorijų, kurie gali būti įtraukti į Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos taikymo sritį, sąrašas.

3.  Konkrečių IRT produktų, paslaugų ir procesų ar jų kategorijų įtraukimas į tęstinę Sąjungos darbo programą grindžiamas vienu iš šių pagrindų:

a)  tuo, kad yra sukurtos ir plėtojamos nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos, apimančios konkrečią IRT produktų, paslaugų ar procesų kategoriją, ypač kiek tai susiję su susiskaidymo rizika;

b)  atitinkama Sąjungos arba valstybės narės politika ar teisės aktais;

c)  rinkos paklausa;

d)  kibernetinių grėsmių raidos pokyčiais;

e)  EKSSG prašymu parengti konkrečią potencialią schemą.

4.  Komisija tinkamai atsižvelgia į EKSSG ir Suinteresuotųjų subjektų sertifikavimo grupės paskelbtas nuomones dėl tęstinės Sąjungos darbo programos projekto.

5.  Pirmoji tęstinė Sąjungos darbo programa paskelbiama ne vėliau kaip ... [dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Tęstinė Sąjungos darbo programa atnaujinama ne rečiau kaip kas trejus metus arba prireikus dažniau.

48 straipsnis

Prašymas parengti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą

1.  Komisija gali prašyti ENISA parengti potencialią schemą ir arba peržiūrėti esamą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą remiantis tęstine Sąjungos darbo programa.

2.  Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija arba EKSSG gali prašyti ENISA parengti potencialią schemą arba peržiūrėti esamą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, kuri nėra įtraukta tęstinę Sąjungos darbo programą. Tokiu atveju tęstinė Sąjungos darbo programa atitinkamai atjauninama.

49 straipsnis

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos rengimas ▌, priėmimas ir peržiūra

1.  Gavusi Komisijos prašymą pagal 48 straipsnį, ENISA parengia potencialią schemą, atitinkančią 51, 52 ir 54 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2.  Gavusi EKSSG prašymą pagal 48 straipsnio 2 dalį, ENISA gali parengti potencialią schemą, atitinkančią 51, 52 ir 54 straipsniuose nustatytus reikalavimus. ▌Jei ENISA atsisako vykdyti tokį prašymą, ji nurodo savo atsisakymo priežastis. Sprendimus dėl atsisakymo vykdyti prašymą priima Valdančioji taryba.

3.  Rengdama potencialias schemas ENISA konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, taikydama formalią, atvirą, skaidrią ir įtraukią konsultacijų procedūrą.

4.  Kiekvienos potencialios schemos atveju ENISA pagal 20 straipsnio 4 dalį įsteigia ad hoc darbo grupę, kad ENISA būtų teikiamos konkrečios rekomendacijos ir ekspertinės žinios.

5.  ENISA glaudžiai bendradarbiauja su EKSSG. EKSSG teikia ENISA ▌pagalbą ir ekspertų konsultacijas, ▌susijusias su potencialios schemos rengimu, ir priima nuomonę dėl potencialios schemos.

6.  ENISA kuo labiau atsižvelgia į EKSSG nuomonę prieš pateikdama ▌pagal 3, 4 ir 5 dalis parengtą ▌potencialią schemą Komisijai. EKSSG nuomonė nėra ENISA privaloma, o jei ji nepateikiama, tai netrukdo ENISA perduoti potencialią schemą Komisijai.

7.  Komisija, remdamasi ENISA pasiūlyta potencialia schema, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų numatytos 51, 52 ir 54 straipsnių reikalavimus atitinkančios IRT produktų, IRT paslaugų ir IRT paslaugų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 66 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

8.  ENISA bent kas 5 metus įvertina kiekvieną priimtą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, atsižvelgdama į grįžtamąją informaciją, gautą iš suinteresuotųjų subjektų. Jei manoma, kad tai būtina, Komisija arba EKSSG gali prašyti ENISA pradėti patikslintos potencialios schemos rengimo procesą pagal 48straipsnį ir šį straipsnį.

50 straipsnis

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų interneto svetainė

1.  ENISA tvarko specialią interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas, Europos kibernetinio saugumo sertifikatus ir ES atitikties pareiškimus ir jų reklama, be kita ko, kiek tai susiję su nebegaliojančiomis Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemomis, su panaikintais ir pasibaigusio galiojimo Europos kibernetinio saugumo sertifikatais ir ES atitikties pareiškimais, taip pat nuorodų į kibernetinio saugumo informaciją, teikiamą pagal 55 straipsnį, saugykla.

2.  Kai taikytina, 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje taip pat nurodomos tos nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos, kurias pakeitė Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema.

51 straipsnis

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų saugumo tikslai

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema turi būti parengta taip, kad būtų pasiekti atitinkamai bent šie saugumo tikslai:

a)  saugomi, perduodami ar kitaip tvarkomi duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto jų saugojimo, tvarkymo, prieigos prie jų ar jų atskleidimo IRT produkto, paslaugos ar proceso viso gyvavimo ciklo metu;

b)  saugomi, perduodami ar kitaip tvarkomi duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto jų sunaikinimo, ▌praradimo ar pakeitimo arba jų neprieinamumo IRT produkto, paslaugos ar proceso viso gyvavimo ciklo metu;

c)  ▌tie leidimą turintys asmenys, programos ar mašinos galėtų gauti prieigą tik prie tų duomenų, paslaugų ar funkcijų, su kuriais yra susijusios jų prieigos teisės;

d)  būtų nustatomi ir dokumentuojami visi žinomi priklausomumo atvejai ir pažeidžiamumo spragos;

e)  būtų registruojama, prie kurių duomenų, paslaugų ar funkcijų a buvo gauta prieiga, kuriais jų buvo pasinaudota ar jie buvo kitaip tvarkomi, kada ir kas tai padarė;

f)   padaryti, kad būtų galima patikrinti, prie kurių duomenų, paslaugų ar funkcijų buvo gauta prieiga, kuriais jų buvo pasinaudota ar jie buvo kitaip tvarkomi, kada ir kas tai padarė;

g)  būtų tikrinama, kad IRT produktai, paslaugos ar procesai neturėtų žinomų pažeidžiamumo spragų;

h)  įvykus fiziniam ar techniniam incidentui, būtų laiku atkuriamas duomenų, paslaugų ir funkcijų prieinamumas ir prieiga prie jų;

i)  būtų užtikrintas standartizuotasis ir integruotasis IRT produktų, paslaugų ar procesų saugumas;

j)  ▌ IRT produktai, paslaugos ar procesai būtų teikiami su atnaujinta programine įranga ir aparatine įranga, kuriose nėra viešai žinomų pažeidžiamumo spragų ir kurios yra aprūpintos saugaus ▌ naujinimo mechanizmais.

52 straipsnis

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų saugumo užtikrinimo lygiai

1.  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje gali būti nurodytas vienas ar daugiau iš šių IRT produktams ▌, paslaugoms ir procesams taikomų saugumo užtikrinimo lygių: bazinis, pakankamai aukštas arba aukštas. Saugumo užtikrinimo lygis turi atitikti su IRT produkto, paslaugos arba proceso numatomu naudojimu susijusios rizikos lygį, apibrėžiamą atsižvelgiant į incidento tikimybę ir poveikį.

2.  Europos kibernetinio saugumo sertifikatuose ir ES atitikties pareiškimuose nurodomas užtikrinimo lygis, numatytas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemoje, pagal kurią išduodamas Europos kibernetinio saugumo sertifikatas arba ES atitikties pareiškimas.

3.  Kiekvieną saugumo užtikrinimo lygį atitinkantys saugumo reikalavimai nustatomi atitinkamoje Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje, įskaitant atitinkamas saugumo funkcines galimybes ir atitinkamą vertinimo, kuris turi būti atliktas IRT produktui, paslaugai ar procesui, griežtumą ir išsamumą.

4.  Sertifikate arba ES atitikties pareiškime nurodomos techninės specifikacijos, standartai ir su jomis susijusios procedūros, įskaitant technines kontrolės priemones, kurių paskirtis yra sumažinti kibernetinio saugumo incidentų riziką arba jiems užkirsti kelią.

5.  Europos kibernetinio saugumo sertifikatu arba ES atitikties pareiškimu, kuriame nurodytas bazinis saugumo užtikrinimo lygis, garantuojama, kad IRT produktai, paslaugos ir procesai, dėl kurių išduotas tas sertifikatas ar ES atitikties pareiškimas, tenkina atitinkamus saugumo reikalavimus, įskaitant saugumo funkcines galimybes, ir kad jie buvo įvertinti tokiu lygiu, kad būtų kuo labiau sumažinta žinoma bazinė kibernetinių incidentų ir kibernetinių išpuolių rizika. Atliktini įvertinimo veiksmai turi apimti bent techninių dokumentų peržiūrą. Kai tokia peržiūra netaikytina, turi būti atlikti pakaitiniai lygiavertį poveikį turintys įvertinimo veiksmai;

6.  Europos kibernetinio saugumo sertifikatu, kuriame nurodytas pakankamai aukštas saugumo užtikrinimo lygis, garantuojama, kad IRT produktai, paslaugos ir procesai, dėl kurių išduotas tas sertifikatas, tenkina atitinkamus saugumo reikalavimus, įskaitant saugumo funkcines galimybes, ir kad jie buvo įvertinti tokiu lygiu, kad būtų kuo labiau sumažinta žinoma kibernetinė rizika ir kibernetinių incidentų bei kibernetinių išpuolių, kuriuos vykdo ribotų gebėjimų ir ribotų išteklių turintys subjektai, pavojus. Atliktini įvertinimo veiksmai turi apimti bent šiuos veiksmus: įvertinimą, ar nėra viešai žinomų pažeidžiamumo spragų, ir išbandoma, ar IRT produktuose, paslaugose ar procesuose tinkamai įgyvendinamos reikiamos saugumo funkcinės galimybės. Jei tokie įvertinimo veiksmai netaikytini, turi būti atlikti pakaitiniai lygiavertį poveikį turintys įvertinimo veiksmai.

7.  ▌Europos kibernetinio saugumo sertifikatu, kuriame nurodytas aukštas saugumo užtikrinimo lygis, garantuojama, kad IRT produktai, paslaugos ir procesai, dėl kurių išduotas tas sertifikatas, tenkina atitinkamus saugumo reikalavimus, be kita ko, saugumo funkcinių galimybių atžvilgiu, ir kad jie buvo įvertinti tokiu lygiu, kad būtų kuo labiau sumažinta naujausiomis technologijomis pagrįstų kibernetinių išpuolių, kuriuos vykdo aukšto lygio įgūdžių ir didelių išteklių turintys subjektai, rizika. Atliktini įvertinimo veiksmai turi apimti bent šiuos veiksmus: įvertinimą, ar nėra viešai žinomų pažeidžiamumo spragų; išbandymą, ar IRT produktuose, paslaugose arba procesuose tinkamai įgyvendinamos būtinos naujausiomis technologijomis pagrįstos saugumo funkcinės galimybės; ir, atliekant skverbties bandymą, įvertinimą jų atsparumas prieš aukšto lygio įgūdžių turinčių subjektų išpuolius. Jei tokie įvertinimo veiksmai netaikytini, turi būti atlikti pakaitiniai lygiavertį poveikį turintys įvertinimo veiksmai.

8.  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje gali būti nurodyti keli vertinimo lygiai, priklausomai nuo taikomos vertinimo metodikos griežtumo ir išsamumo. Kiekvienas vertinimo lygis turi atitikti vieną iš saugumo užtikrinimo lygių ir būti apibrėžiamas taikant tinkamą saugumo užtikrinimo komponentų derinį.

53 straipsnis

Savarankiškas atitikties vertinimas

1.  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje gali būti numatyta galimybė, kad savarankiškas atitikties vertinimas vykdomas tik IRT produktų, paslaugų ar procesų gamintojo ar teikėjo atsakomybe. Savarankiškas atitikties vertinimas taikytinas tik nedidelės rizikos IRT produktams, paslaugoms ir procesams, atitinkantiems bazinį saugumo užtikrinimo lygį.

2.  IRT produktų gamintojas, paslaugų arba procesų teikėjas gali išduoti ES atitikties pareiškimą, kuriame nurodoma, kad yra įrodyta atitiktis schemoje nurodytiems reikalavimams. Parengdamas tokį pareiškimą IRT produktų gamintojas, paslaugų arba procesų teikėjas prisiima atsakomybę už to produkto, paslaugos ar proceso atitiktį toje schemoje nurodytiems reikalavimams.

3.  IRT produktų gamintojas, paslaugų arba procesų teikėjas privalo atitinkamoje Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje nurodytą laikotarpį saugoti ES atitikties pareiškimą ir visos kitos aktualios informacijos, susijusios su IRT produktų, paslaugų ar procesų atitiktimi schemai, techninę dokumentaciją, kad galėtų juos pateikti nacionalinei kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijai, nurodytai 58 straipsnyje. ES atitikties pareiškimo kopija pateikiama nacionalinei kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijai ir ENISA.

4.  ES atitikties pareiškimo išdavimas yra savanoriškas, išskyrus atvejus, kai Sąjungos ar valstybių narių teisėje nurodyta kitaip.

5.  ES atitikties pareiškimai pripažįstami visose valstybėse narėse.

54 straipsnis

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų elementai

1.  Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą sudaro bent šie elementai:

a)  sertifikavimo schemos dalykas ir apimtis, įskaitant sertifikuojamų IRT produktų, paslaugų ir procesų rūšį arba kategorijas;

b)  aiškus schemos paskirties aprašymas, taip pat aprašymas, kaip pasirinkti standartai, vertinimo metodai ir saugumo užtikrinimo lygiai atitinka numatomų schemos naudotojų poreikius;

c)  ▌nuoroda į tarptautinius, europinius ar nacionalinius standartus, kurie taikomi vertinime, arba jeigu tokių standartų nėra arba jie netinkami, į technines specifikacijas, atitinkančias Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytus reikalavimus, arba, jeigu tokių specifikacijų nėra, į technines specifikacijas arba kitus kibernetinio saugumo reikalavimus, apibrėžtus Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje;

d)  kai taikytina, vienas ar daugiau saugumo užtikrinimo lygių;

e)  informacija, ar pagal schemą leidžiama atlikti savarankišką atitikties vertinimą;

f)  kai taikytina, specialūs ar papildomi reikalavimai, taikomi atitikties vertinimo įstaigoms, siekiant garantuoti jų techninę kompetenciją kibernetinio saugumo reikalavimų įvertinimo srityje;

g)  naudojami specifiniai vertinimo kriterijai ir metodai, įskaitant vertinimo rūšis, siekiant įrodyti, kad yra pasiekti konkretūs 45 straipsnyje nurodyti tikslai;

h)  kai taikytina, informacija, kurią pareiškėjas turi pateikti arba su kuria turi kitaip leisti susipažinti atitikties vertinimo įstaigoms ir kuri yra reikalinga sertifikavimui;

i)  jeigu schemoje numatomas ženklų arba etikečių naudojimas, tokių ženklų arba etikečių naudojimo sąlygos;

j)  ▌ IRT produktų, paslaugų ir procesų atitikties Europos kibernetinio saugumo sertifikatų arba ES atitikties pareiškimų reikalavimams stebėsenos taisyklės, įskaitant mechanizmus, kuriais įrodoma, kad nuolat laikomasi nurodytų kibernetinio saugumo reikalavimų;

k)  kai taikytina, Europos kibernetinio saugumo sertifikatų išdavimo, išlaikymo, galiojimo pratęsimo ▌ir atnaujinimo sąlygos, taip pat sertifikavimo taikymo srities išplėtimo ▌arba susiaurinimo sąlygos;

l)  taisyklės, susijusios su padariniais IRT produktams ▌, paslaugoms ir procesams, kurie buvo sertifikuoti arba kuriems išduotas ES atitikties pareiškimas, tačiau kurie neatitinka schemos reikalavimų;

m)  taisyklės, nustatančios, kaip turi būti pranešama apie anksčiau nenustatytas IRT procesų, produktų ir paslaugų kibernetinio saugumo pažeidžiamumo spragas ir kaip jos turi būti šalinamos;

n)  kai taikytina, taisyklės dėl atitikties vertinimo įstaigų įrašų laikymo;

o)  informacija apie nacionalines arba tarptautines kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas, taikomas tos pačios rūšies ar kategorijų IRT produktams, paslaugoms ir procesams, saugumo reikalavimus, vertinimo kriterijus bei metodus ir saugumo užtikrinimo lygius;

p)  išduodamo Europos kibernetinio saugumo sertifikato arba ES atitikties pareiškimo turinys ir forma;

q)  laikotarpis, kurį turi būti prieinamas ES atitikties pareiškimas, techninė dokumentacija ir visa kita aktuali informacija, kurią IRT produktų gamintojas ar paslaugų teikėjas turi padaryti prieinamą turi galėti pateikti susipažinti ir;

r)  ilgiausias pagal schemą išduotų Europos kibernetinio saugumo sertifikatų galiojimo laikotarpis;

s)  suteiktų, pakeistų ar atšauktų Europos kibernetinio saugumo sertifikatų, išduotų pagal schemą, atskleidimo politika;

t)  sertifikavimo schemų tarpusavio pripažinimo su trečiosiomis valstybėmis sąlygos;

u)  kai taikytina, taisyklės, susijusios su visais tarpusavio vertinimo mechanizmais, nustatytais schemoje, skirtoje institucijoms ar įstaigoms, išduodančioms Europos kibernetinio saugumo sertifikatus dėl aukšto saugumo užtikrinimo lygio pagal 56 straipsnio 6 dalį. Tokiais mechanizmais nedaromas poveikis 59 straipsnyje numatytai tarpusavio peržiūrai;

v)  formatas ir procedūros, kurių IRT produktų, paslaugų ar procesų gamintojai ar teikėjai turi laikytis teikdami ir atnaujindami papildomą informaciją apie kibernetinį saugumą pagal 55 straipsnį.

2.  Nurodyti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos reikalavimai turi neprieštarauti jokiems taikytiniems teisiniams reikalavimams, visų pirma suderintais Sąjungos teisės aktais nustatytiems reikalavimams.

3.  Kai tai numatoma konkrečiame Sąjungos teisės akte, sertifikavimas arba ES atitikties pareiškimas pagal Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą gali būti naudojamas siekiant pagrįsti atitikties to teisės akto reikalavimams prielaidą.

4.  Nesant suderintų Sąjungos teisės aktų, valstybės narės teisėje taip pat gali būti numatyta, kad Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema gali būti naudojama siekiant pagrįsti atitikties teisiniams reikalavimams prielaidą.

55 straipsnis

Su sertifikuotais IRT produktais, paslaugomis ir procesais susijusi papildoma kibernetinio saugumo informacija

1.  Sertifikuotų IRT produktų, paslaugų ar procesų arba IRT produktų, paslaugų ar procesų, kuriems išduotas ES atitikties pareiškimas, gamintojas arba teikėjas, viešai pateikia tokią papildomą kibernetinio saugumo informaciją:

a)  konsultacijas ir rekomendacijas siekiant padėti galutiniams naudotojams IRT produktus ar paslaugas saugiai konfigūruoti, instaliuoti, įtaisyti, naudoti ir prižiūrėti;

b)  laikotarpį, per kurį galutiniams naudotojams bus teikiama saugumo priežiūra, visų pirma, kalbant apie su kibernetiniu saugumu susijusių naujinių teikimą;

c)  gamintojo arba teikėjo kontaktinę informaciją ir priimtinus informacijos apie pažeidžiamumo spragas gavimo iš galutinių naudotojų ir saugumo srities tyrėjų metodus;

d)  nuorodą į internetines duomenų saugyklas, kuriose vardijamos viešai atskleistos pažeidžiamumo spragos, susijusios su IRT produktu, paslauga ar procesu, ir atitinkamos kibernetinio saugumo rekomendacijos.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama elektronine forma, sudaroma galimybė ja naudotis ir ji prireikus atnaujinama bent jau iki atitinkamo Europos kibernetinio saugumo sertifikato arba ES atitikties pareiškimo galiojimo pabaigos.

56 straipsnis

Kibernetinio saugumo sertifikavimas

1.  Laikoma, kad pagal Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, priimtą pagal 49 straipsnį, sertifikuoti IRT produktai, paslaugos ir procesai atitinka tos schemos reikalavimus.

2.  Kibernetinio saugumo sertifikavimas yra savanoriškas, išskyrus atvejus, kai Sąjungos ar valstybių narių teisėje nustatyta kitaip.

3.  Komisija reguliariai vertina priimtų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų veiksmingumą bei naudojimą ir tai, ar kuri nors konkreti Europos kibernetinio saugumo schema atitinkamais Sąjungos teisės aktais neturi būti nustatyta kaip privaloma, siekiant užtikrinti tinkamą IRT produktų, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo lygį Sąjungoje ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Pirmas toks vertinimas atliekamas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., o vėlesni vertinimai atliekami bent jau kas dvejus metus. Remdamasi tų vertinimų rezultatais, Komisija nustato tuos IRT produktus, paslaugas ir procesus, kuriems taikoma esama sertifikavimo sistema, bet kuriems turėtų būti taikoma privaloma sertifikavimo schema.

Pirmiausia Komisija daugiausia dėmesio skiria Direktyvos (ES) 2016/1148 II priede išvardytiems sektoriams, kurių atžvilgiu vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po pirmos Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos priėmimo.

Rengdama vertinimą, Komisija:

a)  atsižvelgia į su sąnaudomis susijusį priemonių poveikį tokių IRT produktų gamintojams ar paslaugų teikėjams ir naudotojams, taip pat numatomo didesnio saugumo visuomeninę ar ekonominę naudą tiksliniams IRT produktams, paslaugoms ir procesams;

b)  atsižvelgia į atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų šalių teisės aktų buvimą ir taikymą;

c)  vykdo atvirą, skaidrų ir įtraukų konsultavimosi procesą su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis;

d)  atsižvelgia į įgyvendinimo terminus, pereinamojo laikotarpio priemones ir laikotarpius, visų pirma dėl galimo priemonės poveikio IRT produktų gamintojams, paslaugų teikėjams ar procesų vykdytojams, įskaitant MVĮ;

e)  siūlo greičiausią ir veiksmingiausią būdą, kaip įgyvendinti perėjimą nuo savanoriškų prie privalomų sertifikavimo schemų.

4.  Europos kibernetinio saugumo sertifikatą, pagal šį straipsnį patvirtinantį bazinį arba pakankamai aukštą saugumo užtikrinimo lygį, išduoda 60 straipsnyje nurodytos atitikties vertinimo įstaigos remdamosi kriterijais, įtrauktais į Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, Komisijos patvirtintą pagal 49 straipsnį.

5.  ▌Nukrypstant nuo 4 dalies, tinkamai pagrįstais atvejais Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje gali būti numatyta, kad Europos kibernetinio saugumo sertifikatą pagal tą schemą gali išduoti tik viešoji įstaiga, jeigu nurodomos tokį nukrypimą pagrindžiančios priežastys. Tokia ▌įstaiga yra viena iš šių įstaigų:

a)  58 straipsnio 1 dalyje nurodyta nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucija;

b)  viešoji įstaiga, kuri pagal 60 straipsnio 1 dalį yra akredituota kaip atitikties vertinimo įstaiga ▌.

6.  Kai pagal 49 straipsnį priimtoje Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje reikalaujama aukšto saugumo užtikrinimo lygio, Europos kibernetinio saugumo sertifikatą pagal tą schemą gali išduoti tik nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija arba atitikties vertinimo įstaiga šiais atvejais:

a)  dėl kiekvieno atitikties vertinimo įstaigos išduodamo Europos kibernetinio saugumo sertifikato turi būti gautas išankstinis nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos patvirtinimas arba

b)  nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija atitikties vertinimo įstaigai turi būti delegavusi bendrus įgaliojimus dėl tokių Europos kibernetinio saugumo sertifikatų išdavimo.

7.  IRT produktus, paslaugas ar procesus sertifikuoti teikiantis fizinis arba juridinis asmuo 58 straipsnyje nurodytai nacionalinei kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijai, kai ši institucija yra Europos kibernetinio saugumo sertifikatą išduodanti įstaiga, arba 60 straipsnyje nurodytai atitikties vertinimo įstaigai leidžia susipažinti su visa sertifikavimo procedūrai atlikti reikalinga informacija.

8.  Europos kibernetinio saugumo sertifikato turėtojas informuoja 7 dalyje nurodytą instituciją arba įstaigą apie su sertifikuotu IRT produktu, paslauga arba procesu, susijusias vėliau nustatytas pažeidžiamumo spragas ar neatitikties atvejus, kurie gali daryti poveikį su sertifikavimu susijusiems reikalavimams. Ta institucija ar įstaiga nepagrįstai nedelsdama perduoda tą informaciją nacionalinei kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijai.

9.  Europos kibernetinio saugumo sertifikatai išduodami konkrečios Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos nustatytam laikotarpiui ir gali būti atnaujinami ▌, jeigu ir toliau tenkinami susiję reikalavimai.

10.  Pagal šį straipsnį išduotas Europos kibernetinio saugumo sertifikatas pripažįstamas visose valstybėse narėse.

57 straipsnis

Nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos ir sertifikatai

1.  Nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos ir susijusios procedūros, taikomos IRT produktams, paslaugoms ir procesams, kuriems taikoma Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema, netenka galios nuo datos, nustatytos pagal 49 straipsnio 7 dalį priimtame įgyvendinimo akte. Nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos ir susijusios procedūros, taikomos IRT produktams, paslaugoms ir procesams, kuriems netaikoma Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema, galioja ir toliau.

2.  Valstybės narės neįveda naujų nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų IRT produktams, paslaugoms ir procesams, kuriems jau taikoma galiojanti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema.

3.  Esami pagal nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas išduoti sertifikatai, kuriems taikoma Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema, toliau galioja iki jų galiojimo pabaigos datos.

4.  Siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, valstybės narės apie bet kokius ketinimus parengti naujas nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas praneša Komisijai ir EKSSG.

58 straipsnis

Nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimoinstitucijos

1.  Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje paskiria vieną nacionalinę kibernetinio saugumo sertifikavimo instituciją arba kelias tokias institucijas arba, sudariusi susitarimą su kita valstybe nare, paskiria toje kitoje valstybėje narėje įsisteigusią nacionalinę kibernetinio saugumo sertifikavimo instituciją arba kelias nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijas būti atsakinga (-omis) už priežiūros užduotis paskyrusioje valstybėje narėje.

2.  Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie ▌paskirtąsias nacionalines kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijas. Jeigu valstybė narė paskiria daugiau nei vieną instituciją, ji taip pat informuoja Komisiją apie užduotis, pavestas kiekvienai iš tų institucijų.

3.  Nedarant poveikio 56 straipsnio 5 dalies a punktui ir 56 straipsnio 6 daliai, kiekvienos nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌ institucijos veiklos organizavimas, finansavimo sprendimai, teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas nepriklauso nuo prižiūrimų subjektų.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos, vykdydamos su Europos kibernetinio saugumo sertifikatų išdavimu pagal 56 straipsnio 5 dalies a punktą ir 56 straipsnio 6 dalį susijusią veiklą, laikytųsi griežto savo funkcijų ir pareigų atskyrimo nuo šiame straipsnyje nustatytos priežiūros veiklos, ir kad ta veikla būtų vykdoma tarpusavyje nepriklausomai.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos turėtų pakankamai išteklių savo įgaliojimams ir pavestoms užduotims veiksmingai bei efektyviai vykdyti.

6.  Siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, tikslinga, kad šios institucijos aktyviai, veiksmingai, efektyviai ir saugiai dalyvautų pagal 53 straipsnį įsteigtos Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupės veikloje.

7.  Nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijos:

a)  prižiūri, kaip įgyvendinamos į Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas pagal 54 straipsnio 1 dalies j punktą įtrauktos taisyklės dėl IRT produktų, paslaugų ir procesų atitikimo sertifikatų, kurie buvo išduoti jų atitinkamose teritorijose, reikalavimams stebėsenos, ir užtikrina jų įgyvendinimą, bendradarbiaudamos su kitomis atitinkamomis rinkos priežiūros institucijomis;

b)  stebi, kaip jų atitinkamose teritorijose įsisteigęs (-ę) ir savarankišką atitikties vertinimą atliekantis (-ys) IRT produktų, paslaugų ar procesų ar gamintojas ar teikėjas / gamintojai ir teikėjai vykdo savo pareigas, visų pirma 53 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir atitinkamoje Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje nustatytas tokių gamintojų ar teikėjų pareigas, ir užtikrina jų vykdymą;

c)  nedarant poveikio 60 straipsnio 3 daliai, aktyviai padeda nacionalinėms akreditacijos įstaigoms vykdyti atitikties vertinimo įstaigų veiksmų stebėsenos ir priežiūros veiklą, kaip nustatyta šiame reglamente, ▌ ir jas remia;

d)  stebi ir prižiūri 56 straipsnio 5 dalyje nurodytų viešųjų įstaigų veiklą;

e)  kai taikytina, teikia įgaliojimus atitikties vertinimo įstaigoms pagal 60 straipsnio 3 dalį ir apriboja, sustabdo arba atšaukia suteiktus įgaliojimus tais atvejais, kai atitikties vertinimo įstaigos nesilaiko šio reglamento reikalavimų;

f)  nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų pateiktus skundus, susijusius su nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos arba, remiantis 56 straipsnio 6 dalimi, atitikties vertinimo įstaigų išduotais sertifikatais arba atliktu savarankišku atitikties vertinimu, tinkama apimtimi tiria skundo dalyką ir per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo teikėją apie tyrimo eigą ir rezultatus;

g)  ENISA ir EKSSG teikia pagal šios dalies b, c bei d punktus ar 8 dalį vykdytos veiklos metinę apibendrinamąją ataskaitą;

h)  bendradarbiauja su kitomis nacionalinėmis kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijomis ar kitomis valdžios institucijomis, be kita ko, dalydamosi informacija apie galimą IRT produktų, paslaugų ir procesų neatitiktį šio reglamento arba konkrečių Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų reikalavimams;

i)  stebi aktualius kibernetinio saugumo sertifikavimo srities pokyčius.

8.  Kiekviena nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucija turi bent šiuos įgaliojimus:

a)  prašyti atitikties vertinimo įstaigų ▌, Europos kibernetinio saugumo sertifikatų turėtojų ir ES atitikties pareiškimų išdavėjų pateikti bet kokią informaciją, kurios jai reikia savo užduotims atlikti;

b)  vykdyti tiriamąjį atitikties vertinimo įstaigų, ▌Europos kibernetinio saugumo sertifikatų turėtojų ir ES atitikties pareiškimų išdavėjų auditą siekiant patikrinti, ar laikomasi šios antraštinės dalies;

c)  pagal nacionalinę teisę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad atitikties vertinimo įstaigos, ▌Europos kibernetinio saugumo sertifikatų turėtojai ir ES atitikties pareiškimo išdavėjai laikytųsi šio reglamento arba Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos reikalavimų;

d)  gauti leidimą patekti į visas atitikties vertinimo įstaigų ir Europos kibernetinio saugumo sertifikatų turėtojų patalpas, kad galėtų vykdyti tyrimus pagal Sąjungos arba valstybės narės proceso teisę;

e)  laikantis nacionalinės teisės, panaikinti nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijų arba pagal 56 straipsnio 6 dalį atitikties vertinimo įstaigų išduotus Europos kibernetinio saugumo sertifikatus, kurie tokie sertifikatai neatitinka šio reglamento arba Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos;

f)  laikantis nacionalinės teisės, taikyti sankcijas, kaip numatyta 65 straipsnyje, ir reikalauti nedelsiant nustoti pažeidinėti šiame reglamente nustatytas pareigas.

9.  Nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, visų pirma, keičiasi informacija, patirtimi ir gerąja praktika, susijusiais su kibernetinio saugumo sertifikavimu ir techniniais IRT produktų, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo klausimais.

59 straipsnis

Tarpusavio peržiūra

1.  Siekiant visoje Sąjungoje turėti lygiaverčius standartus, susijusius su Europos kibernetinio saugumo sertifikatais ir ES atitikties pareiškimais, nacionalinėms kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijoms taikoma tarpusavio peržiūra.

2.  Tarpusavio peržiūra atliekama remiantis pagrįstais ir skaidriais vertinimo kriterijais bei procedūromis, visų pirma, kiek tai susiję su struktūriniais, žmogiškųjų išteklių ir proceso reikalavimais, konfidencialumu ir skundais.

3.  Atliekant tarpusavio peržiūrą vertinama:

a)  kai taikytina, ar nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija, vykdydama su Europos kibernetinio saugumo sertifikatų išdavimu pagal 56 straipsnio 5 dalies a punktą ir 56 straipsnio 6 dalį susijusią veiklą, laikosi griežto savo funkcijų ir pareigų atskyrimo nuo priežiūros veiklos pagal 58 straipsnį, ir ar ta veikla vykdoma tarpusavyje nepriklausomai;

b)  procedūros, skirtos prižiūrėti, kaip įgyvendinamos taisyklės dėl IRT produktų, paslaugų ir procesų atitikimo Europos kibernetinio saugumo sertifikatams stebėsenos, ir užtikrinti jų įgyvendinimą pagal 58 straipsnio 7 dalies a punktą;

c)  procedūros, skirtos stebėti, kaip vykdomos IRT produktų, paslaugų ar procesų gamintojų ar teikėjų pareigos, ir užtikrinti jų vykdymą pagal 58 straipsnio 7 dalies b punktą;

d)  atitikties vertinimo įstaigų veiklos stebėsenos, įgaliojimų joms suteikimo ir jų priežiūros procedūros;

e)  kai taikytina, ar institucijų arba įstaigų, išduodančių sertifikatus dėl aukšto saugumo užtikrinimo lygio pagal 56 straipsnio 6 dalį, darbuotojai turi tinkamų ekspertinių žinių.

4.  Tarpusavio peržiūrą bent kartą kas penkerius metus atlieka bent dvi kitų valstybių narių nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos ir Komisija. ENISA gali dalyvauti atliekant tarpusavio peržiūrą.

5.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomas ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiui skirtas tarpusavio peržiūros planas, nurodomi tarpusavio peržiūros grupės sudėties kriterijai, atliekant tarpusavio peržiūrą taikoma metodika, tvarkaraštis, periodiškumas ir kitos su tarpusavio peržiūra susijusios užduotys. Priimdama šiuos įgyvendinimo aktus Komisija tinkamai atsižvelgia į EKSSG pastabas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 66 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6.  EKSSG išnagrinėja tarpusavio peržiūros rezultatus, parengia santraukas, kurios gali būti paskelbtos viešai, ir prireikus pateikia gaires ar rekomendacijas dėl veiksmų ar priemonių, kurių turi imtis atitinkami subjektai.

60 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

1.  Atitikties vertinimo įstaigas akredituoja pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 paskirta nacionalinė akreditacijos įstaiga. Toks akreditavimas išduodamas tik jei atitikties vertinimo įstaiga atitinka šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus.

2.  Tais atvejais, kai Europos kibernetinio saugumo sertifikatą išduoda nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija pagal 56 straipsnį 5 dalies a punktą ir 56 straipsnio 6 dalį, nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos sertifikavimo įstaiga yra akredituota kaip atitikties vertinimo įstaiga pagal šio straipsnio 1 dalį.

3.  Kai Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemose nustatomi specialūs ar papildomi reikalavimai pagal 54 straipsnio 1 dalies f punktą, užduotis pagal tokias schemas vykdo tik tos atitikties vertinimo įstaigos, kurių atžvilgiu nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos patvirtino, kad jos atitinka minėtus reikalavimus.

4.  1 dalyje nurodytas akreditavimas suteikiamas atitikties vertinimo įstaigoms ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir gali būti pratęstas tomis pačiomis sąlygomis, jei atitikties vertinimo įstaiga toliau atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nacionalinės akreditacijos įstaigos imasi visų tinkamų priemonių per pagrįstą terminą, siekdamos apriboti, sustabdyti arba atšaukti atitikties vertinimo įstaigos akreditavimą pagal 1 dalį, jeigu netenkinamas ar nebetenkinamos akreditavimo sąlygos, arba jeigu atitikties vertinimo įstaiga pažeidžia šį reglamentą.

61 straipsnis

Notifikavimas

1.  Kiekvienos Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos atveju nacionalinės kibernetinio saugumo ▌sertifikavimo institucijos praneša Komisijai apie ▌atitikties vertinimo įstaigas, akredituotas ir, jei taikytina, pagal 60 straipsnio 3 dalį įgaliotas išduoti 52 straipsnyje nurodytų nustatytų saugumo užtikrinimo lygių Europos kibernetinio saugumo sertifikatus. Nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos be reikalo nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus vėlesnius jų pasikeitimus.

2.  Praėjus vieniems metams po Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos įsigaliojimo Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pagal tą schemą notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų sąrašą.

3.  Jei Komisija gauna pranešimą pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui, ji per du mėnesius nuo to pranešimo gavimo dienos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų sąrašo pakeitimus.

4.  Nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucija gali pateikti Komisijai prašymą iš 2 dalyje nurodyto sąrašo išbraukti tos institucijos notifikuotą atitikties vertinimo įstaigą. Komisija atitinkamus sąrašo pakeitimus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia per vieną mėnesį nuo nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijos prašymo gavimo dienos.

5.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos pranešimų pagal šio straipsnio 1 dalį teikimo aplinkybės, formatai ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 66 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

62 straipsnis

Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupė

1.  Įsteigiama Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo grupė (toliau – EKSSG).

2.  EKSSG sudaro nacionalinių kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijų atstovai arba kitų susijusių nacionalinių ▌institucijų atstovai. Bet kuris EKSSG narys gali atstovauti ne daugiau kaip dviem kitoms valstybėms narėms.

3.  Suinteresuotieji subjektai ir atitinkamos trečiosios šalys gali būti kviečiami dalyvauti EKSSG posėdžiuose ir jos darbe.

4.  EKSSG užduotys yra šios:

a)  teikti rekomendacijas ir padėti Komisijai užtikrinti nuoseklų šios antraštinės dalies įgyvendinimą ir taikymą, visų pirma susijusį su tęstine Sąjungos darbo programa, kibernetinio saugumo sertifikavimo politikos klausimais, politinių požiūrių koordinavimu ir Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų rengimu;

b)  padėti, teikti rekomendacijas ENISA ir bendradarbiauti su ja rengiant potencialią schemą pagal šio 49 straipsnį;

c)  priimti nuomonę dėl potencialių schemų pagal 49 straipsnį;

d)  prašyti ENISA parengti potencialias schemas pagal 48 straipsnio 2 dalį;

e)  priimti Komisijai skirtas nuomones, susijusias su esamų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų priežiūra ir peržiūra;

f)  nagrinėti aktualius kibernetinio saugumo sertifikavimo srities pokyčius ir keistis informacija ir gerąja praktika, susijusia su kibernetinio saugumo sertifikavimo schemomis;

g)  sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms kibernetinio saugumo sertifikavimo ▌institucijoms bendradarbiauti pagal šią antraštinę dalį pasitelkiant pajėgumų stiprinimą ir keitimąsi informacija, visų pirma nustatant efektyvaus keitimosi informacija visais kibernetinio saugumo sertifikavimo klausimais metodus;

h)  remti tarpusavio vertinimo mechanizmų įgyvendinimą pagal taisykles, nustatytas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemoje pagal 54 straipsnio 1 dalies u punktą;

i)  palengvinti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų derinimą su tarptautiniu mastu pripažintais standartais, be kita ko, persvarstant galiojančias Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas ir, kai tinkama, teikiant rekomendacijas ENISA bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis, siekiant šalinti esamų tarptautinių mastu pripažintų standartų trūkumus ar spragas.

5.  Padedama ENISA, Komisija pirmininkauja EKSSG ir Komisija teikia EKSSG sekretoriato paslaugas, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalies e punkte.

63 straipsnis

Teisė pateikti skundą

1.  Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę pateikti skundą Europos kibernetinio saugumo sertifikato išdavėjui arba, kai skundas susijęs su Europos kibernetinio saugumo sertifikatu, kurį išdavė atitikties vertinimo įstaiga, veikdama pagal 56 straipsnio 6 dalį, – atitinkamai nacionalinei kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijai.

2.  Institucija ar įstaiga, kuriai pateiktas skundas, informuoja skundo teikėją apie skundo nagrinėjimo pažangą ir priimtą sprendimą, taip pat informuoja skundo teikėją apie teisę imtis 64 straipsnyje nurodytų veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių.

64 straipsnis

Teisė į veiksmingas teismines teisių gynimo priemones

1.  Nedarant poveikio administracinėms ar kitoms neteisminėms teisių gynimo priemonėms, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių tokiais atvejais:

a)  63 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ar įstaigos priimtų sprendimų, įskaitant, kai taikytina, susijusių su tų fizinių ir juridinių asmenų turimo Europos kibernetinio saugumo sertifikato netinkamu išdavimu, neišdavimu ar nepripažinimu, atveju;

b)  63 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai arba įstaigai pateikto skundo atveju, kai nesiimama jokių veiksmų.

2.  Teisminiai procesai pagal šį straipsnį pradedami valstybės narės, kurioje yra institucija arba įstaiga, prieš kurią pradedami teisminiai procesai, teismuose.

65 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos už šios antraštinės dalies ir Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų nuostatų pažeidimus taikytinos sankcijos, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

66 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies b punktas.

67 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.  Ne vėliau kaip … [penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertina ENISA ir jos darbo metodų poveikį, veiksmingumą bei efektyvumą ir galimą poreikį keisti ENISA įgaliojimus bei tokio pakeitimo finansinį poveikį. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į grįžtamąją informaciją, pateiktą ENISA reaguojant į jos veiklą. Jei Komisija mano, kad tolesnė ENISA veikla nebepateisinama jai pavestų tikslų, įgaliojimų ir uždavinių atžvilgiu, Komisija gali siūlyti su ENISA susijusias šio reglamento nuostatas iš dalies pakeisti.

2.  Taip pat įvertinamas šio reglamento III antraštinės dalies nuostatų poveikis, veiksmingumas ir efektyvumas siekiant tikslų užtikrinti tinkamą IRT produktų, paslaugų ir procesų Sąjungoje kibernetinio saugumo lygį ir gerinti vidaus rinkos veikimą.

3.  Įvertinama, ar prieigai prie vidaus rinkos taikomi esminiai kibernetinio saugumo reikalavimai yra būtini siekiant užkirsti kelią IRT produktų, paslaugų ir procesų, kurie neatitinka pagrindinių kibernetinio saugumo reikalavimų, patekimui į Sąjungos rinką.

4.  Ne vėliau kaip … [penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to kas penkerius metus Komisija vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Valdančiajai tarybai. Tos ataskaitos išvados skelbiamos viešai.

68 straipsnis

Panaikinimas ir tęstinumas

1.  Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 panaikinamas nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena].

2.  Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 526/2013 ir tuo reglamentu įsteigtą ENISA laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir ENISA, įsteigtą šiuo reglamentu.

3.  ENISA, įsteigta šiuo reglamentu, perima visą Reglamentu (ES) Nr. 526/2013 įsteigtos ENISA nuosavybę, susitarimus, teisines pareigas, darbo sutartis, finansinius įsipareigojimus ir atsakomybę. Visi pagal Reglamentą (ES) Nr. 526/2013 priimti Valdančiosios tarybos ir Vykdomosios valdybos sprendimai lieka galioti, jei jie atitinka šį reglamentą.

4.  ENISA įsteigiama neterminuotam laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena]

5.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 526/2013 24 straipsnio 4 dalį paskirtas vykdomasis direktorius toliau eina savo pareigas ir vykdo šio reglamento 20 straipsnyje nurodytas vykdomojo direktoriaus pareigas likusį vykdomojo direktoriaus kadencijos laiką. Kitos jo sutarties sąlygos lieka nepakeistos.

6.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 526/2013 6 straipsnį paskirti Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai toliau eina savo pareigas ir vykdo šio reglamento 5 straipsnyje nurodytas Valdančiosios tarybos funkcijas likusį savo kadencijos laiką.

69 straipsnis

Įsigaliojimas

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  58, 60, 61, 63, 64 ir 65 straipsniai taikomi nuo …[24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

REIKALAVIMAI, KURIUOS TURI ATITIKTI ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGOS

Akreditacijos siekiančios atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.  Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal nacionalinę teisę ir turėti teisinį subjektiškumą.

2.  Atitikties vertinimo įstaiga yra trečioji šalis, nepriklausoma nuo vertinamos organizacijos ar IRT produktų, paslaugų ar procesų.

3.  Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų IRT produktų, paslaugų ar procesų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma atitikties vertinimo įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nepriklausoma ir nėra jokio interesų konflikto.

4.  Atitikties vertinimo įstaigos, jų vyresnioji vadovybė ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti nei vertinamo IRT produkto, paslaugos ar proceso projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, nei tų šalių įgaliotieji atstovai. Šis draudimas netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti vertinamų IRT produktų, kurie yra būtini jos veiklai, arba tokius IRT produktus naudoti asmeniniais tikslais.

5.  Atitikties vertinimo įstaigos, jų vyresnioji vadovybė ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, įrengiant, naudojant ar prižiūrint tuos IRT produktus, paslaugas ar procesus, kurie vertinami, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri jiems galėtų trukdyti nepriklausomai ir sąžiningai priimti sprendimus, susijusius su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta. Šis draudimas visų pirma taikomas konsultavimo paslaugoms.

6.  Jeigu atitikties vertinimo įstaiga priklauso viešajam subjektui arba institucijai arba yra jų valdoma, užtikrinamas nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos ir atitikties vertinimo įstaigos tarpusavio nepriklausomumas ir interesų konflikto nebuvimas ir tai užfiksuojama dokumentuose.

7.  Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla neturėtų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

8.  Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turėdami reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją, ir jiems nedaromas joks spaudimas ir neteikiamos jokios paskatos, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, įskaitant finansinio pobūdžio spaudimą ir paskatas, ypač jei tai susiję su tos veiklos rezultatais suinteresuotais asmenimis ar asmenų grupėmis.

9.  Atitikties vertinimo įstaiga turi pajėgti atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai paskirtos pagal šį reglamentą, nepriklausomai nuo to, ar tas užduotis vykdo pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos vykdomos jos vardu ir jos atsakomybe. Bet kokia subranga arba konsultacijos su išorės darbuotojais turi būti tinkamai dokumentuotos, jose negali dalyvauti tarpininkai ir tuo tikslu turi būti sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame, be kita ko, būtų nuostatos dėl konfidencialumo ir interesų konfliktų. Atitinkama atitikties vertinimo įstaiga prisiima visą atsakomybę už vykdomas užduotis.

10.  Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai vykdyti ir kiekvienos rūšies, kategorijos ar pakategorės IRT produktams, paslaugoms ar procesams atitikties vertinimo įstaiga turi turėti reikiamus (-as):

a)  darbuotojus, turinčius techninių žinių ir pakankamos bei tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)  procedūrų, pagal kurias vertinama atitiktis, aprašymus, taip užtikrinant tų procedūrų skaidrumą ir galimybę jas pakartoti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip pagal 61 straipsnį notifikuotoji įstaiga, ir kitos veiklos atskyrimas;

c)  procedūras, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo IRT produkto, paslaugos ar proceso technologijos sudėtingumo lygį ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

11.  Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti reikiamų priemonių su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ir įrenginiais.

12.  Už atitikties vertinimo veiklos vykdymą atsakingi darbuotojai turi:

a)  turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą;

b)  pakankamai gerai išmanyti atliekamo atitikties vertinimo reikalavimus ir turėti reikiamus įgaliojimus jį atlikti;

c)  turėti reikiamų žinių ir išmanyti taikytinus reikalavimus ir bandymo standartus;

d)  turėti gebėjimų rengti sertifikatus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinama, kad vertinimas atliktas.

13.  Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų vyresniosios vadovybės, už atitikties vertinimą atsakingų asmenų ir visų subrangovų nešališkumas.

14.  Atitikties vertinimo įstaigos vyresniosios vadovybės ir už atitikties vertinimą atsakingų asmenų atlyginimas nepriklauso nuo atliktų atitikties vertinimų skaičiaus ar tų vertinimų rezultatų.

15.  Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė narė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

16.  Atitikties vertinimo įstaiga ir jos darbuotojai, jos komitetai, jos patronuojamosios bendrovės, subrangovai ir visos kitos su ja susijusios įstaigos arba jos išorės įstaigų darbuotojai laikosi konfidencialumo ir profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami atitikties vertinimo užduotis pagal šį reglamentą arba nacionalinės teisės aktų nuostatas, kuriomis šis reglamentas įgyvendinamas, išskyrus atvejus, kai duomenis atskleisti reikalaujama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, taikomą tokiems asmenims, ir išskyrus valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, kompetentingų institucijų atvejus. Intelektinės nuosavybės teisės turi būti apsaugotos. Atitikties vertinimo įstaiga dokumentuose užfiksuoja procedūras, susijusias su 15 punkto reikalavimais.

17.  Išskyrus 16 punktą, šio priedo reikalavimais jokiais būdais nėra draudžiama atitikties vertinimo įstaigai ir asmeniui, prašančiam arba ketinančiam pildyti prašymą sertifikatui gauti, keistis technine informacija ir reguliavimo konsultacijomis.

18.  Atitikties vertinimo įstaigos veikia vadovaudamosi nuosekliomis, sąžiningomis ir pagrįstomis nuostatomis, atsižvelgdamos į MVĮ interesus dėl mokesčių.

19.  Atitikties vertinimo įstaigos atitinka reikalavimus pagal susijusį standartą, kuris yra suderintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 atitikties vertinimo įstaigų, vykdančių IRT produktų, paslaugų ar procesų, sertifikavimą, akreditavimo tikslais.

20.  Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad atitikties vertinimo tikslais naudojamos bandymų laboratorijos atitiktų reikalavimus pagal susijusį standartą, kuris yra suderintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 bandymus atliekančių laboratorijų akreditavimo tikslais.

(1) OL C 227, 2018 6 28, p. 86.
(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 29.
(3)OL C 227, 2018 6 28, p. 86.
(4)OL C 176, 2018 5 23, p. 29.
(5)2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(7)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 526/2013 dėl Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 460/2004 (OL L 165, 2013 6 18, p. 41).
(8)2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantis Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (OL L 77, 2004 3 13, p. 1).
(9)2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1007/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, jos veiklos trukmės atžvilgiu (OL L 293, 2008 10 31, p. 1).
(10)2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 580/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantis Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, jos veiklos trukmės atžvilgiu (OL L 165, 2011 6 24, p. 3).
(11)2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).
(12)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(13)2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
(14)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).
(15)2003 m. gruodžio 13 d. Sprendimas (2004/97/EB, Euratomas), kurį bendru susitarimu priėmė valstybių narių atstovai, posėdžiavę valstybės arba vyriausybės vadovų lygiu dėl tam tikrų Europos Sąjungos įstaigų ir agentūrų būstinių vietos (OL L 29, 2004 2 3, p. 15)
(16)OL C 12, 2018 1 13, p. 1.
(17)2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1584 dėl koordinuoto atsako į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes (OL L 239, 2017 9 19, p. 36).
(18)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(19)2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(20)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(21)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
(22)2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
(23)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(24)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(25)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(26)OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(27)2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).
(28)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).
(29)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
(30)2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(31)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(32)OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
(33)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(34)Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).


Įmonių vienų kitoms taikoma nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje ***I
PDF 259kWORD 78k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (COM(2018)0173 – C8-0139/2018 – 2018/0082(COD))
P8_TA-PROV(2019)0152A8-0309/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0173),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0139/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 4 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ir kaimo plėtros komiteto pranešimą bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0309/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje

P8_TC1-COD(2018)0082


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje reikšmingas žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų derybinės galios disbalansas yra dažnas reiškinys. Tikėtina, kad toks derybinės galios disbalansas gali lemti nesąžiningos prekybos praktiką, kai didesni ir daugiau galios turintys prekybos partneriai siekia nustatyti tam tikrą sau naudingą praktiką ar sutartines sąlygas prekybos sandoriuose. Tokia praktika, pavyzdžiui, gali būti labai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, ji gali prieštarauti sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir gali būti vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam, gali būti primetamas nepagrįstas ir neproporcingas vieno prekybos partnerio ekonominės rizikos perkėlimas kitam, arba gali būti vienam prekybos partneriui primetamos itin neproporcingos teisės ir pareigos. Tam tikra praktika gali būti akivaizdžiai nesąžininga, net jei abi šalys jai pritaria. Kad tokios praktikos, kuri gali daryti neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui, atvejų būtų kuo mažiau, reikėtų nustatyti apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos minimalųjį Sąjungos standartą. Šioje direktyvoje numatytas minimalaus suderinimo metodas leidžia valstybėms narėms priimti ar toliau taikyti nacionalines taisykles, kurios taikomos ne vien šioje direktyvoje išvardytai nesąžiningos prekybos praktikai;

(2)  nuo 2009 m. trijuose Komisijos leidiniuose (2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės, 2014 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatas „Kova su nesąžiningos prekybos praktika įmonių tarpusavio maisto produktų tiekimo grandinėje“, ir 2016 m. sausio 29 d. Komisijos ataskaita dėl nesąžiningos įmonių tarpusavio prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje) daug dėmesio skirta maisto produktų tiekimo grandinės veikimui, įskaitant nesąžiningos prekybos praktiką. ▌ Komisija pasiūlė pageidautinų elementų, kurie turėtų būti įtraukti į nacionalines ir savanoriškas nesąžiningos prekybos praktikos maisto produktų tiekimo grandinėje valdymo sistemas. Ne visi šie elementai buvo įtraukti į valstybių narių teisinę sistemą ar savanoriškas valdymo sistemas, todėl tokios praktikos atvejai tebėra Sąjungoje vykstančių politinių diskusijų objektas;

(3)  2011 m. Komisijos vadovaujamame Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forume buvo pritarta vertikaliųjų santykių maisto produktų tiekimo grandinėje gerosios praktikos principams, dėl kurių susitarė organizacijos, atstovaujančios daugumai maisto produktų tiekimo grandinės veikloje dalyvaujančių vykdytojų. Šie principai tapo 2013 m. pradėtos iniciatyvos dėl Tiekimo grandinės pagrindu;

(4)  Europos Parlamentas savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliucijoje dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje(6) paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisinės sistemos, kuria būtų užtikrinama apsauga nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Taryba savo 2016 m. gruodžio 12 d. išvadose dėl ūkininkų padėties stiprinimo maisto tiekimo grandinėje ir kovos su nesąžininga prekybos praktika paprašė Komisijos laiku atlikti poveikio vertinimą, kad būtų galima pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisinės sistemos arba ne teisėkūros priemonių nesąžiningos prekybos praktikos problemai spręsti. Buvo surengtos atviros viešos konsultacijos ir tikslinės konsultacijos, kurioms pasibaigus Komisija parengė poveikio vertinimą. Be to, teisėkūros proceso metu Komisija pateikė informaciją, kuri įrodo, kad visoje produkcijos gamybos vertėje didžiausia dalis tenka stambiems veiklos vykdytojams;

(5)  žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje – skirtinguose žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, platinimo ir mažmeninės prekybos etapuose – veikia įvairūs veiklos vykdytojai. Ta grandinė yra bene svarbiausia priemonė, padedanti žemės ūkio ir maisto produktus tiekti „nuo ūkio iki stalo“. Tie veiklos vykdytojai prekiauja žemės ūkio ir maisto produktais, t. y. pirminiais žemės ūkio produktais, įskaitant žvejybos ir akvakultūros produktus, įtrauktais į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) I priedą ▌, ir ▌ produktais, neįtrauktais į tą priedą, bet naudojamais maistui ir gaunamais perdirbus tame priede išvardytus produktus;

(6)  verslo rizika yra neatsiejama visos ekonominės veiklos dalis, tačiau žemės ūkio produktų gamybai būdingas itin didelis nepastovumas, nes ji priklauso nuo biologinių procesų ir oro sąlygų. Tą nepastovumą dar labiau didina tai, kad žemės ūkio ir maisto produktai yra daugiau ar mažiau gendantys ir sezoninio pobūdžio ▌. Žemės ūkio politika tapo kur kas labiau orientuota į rinką nei anksčiau, todėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje veikiantiems veiklos vykdytojams ▌ apsauga nuo nesąžiningos prekybos praktikos tapo svarbesnė;

(7)  visų pirma, tokia nesąžiningos prekybos praktika gali daryti neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui. Tas poveikis suprantamas kaip tiesioginis, nes jį kaip tiekėjai patiria žemės ūkio produktų gamintojai ir jų organizacijos, arba kaip netiesioginis, nes nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje pasekmės perduodamos iš vienos grandies į kitą tokiu būdu, kuris daro neigiamą poveikį pirminiams gamintojams toje grandinėje;

(8)  dauguma ▌ valstybių narių, tačiau ne visos, yra priėmusios specialias nacionalines taisykles, kad apsaugotų tiekėjus nuo įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Tais atvejais, kai yra galimybė remtis sutarčių teise arba savireguliavimo iniciatyvomis, baimė, kad skundo teikėjas sulauks komercinio pobūdžio atsakomųjų veiksmų, taip pat su tokios praktikos ginčijimu susijusi finansinė rizika riboja praktinę tokių teisių gynimo priemonių vertę. Todėl kai kurios valstybės narės, ▌ turinčios specialias apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos taisykles, įgalioja administracines institucijas užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Vis dėlto valstybių narių taikomoms apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos taisyklėms – tiek, kiek jų yra – būdingi dideli skirtumai;

(9)  veiklos vykdytojų skaičius ir dydis įvairiuose žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės etapuose skiriasi. Tikėtina, kad dėl derybinės galios skirtumų, kurie yra proporcingi tiekėjo ekonominei priklausomybei nuo pirkėjo, didesni veiklos vykdytojai primes mažesniems nesąžiningos prekybos praktiką. Dinamiškas požiūris, grindžiamas tiekėjo ir pirkėjo santykiniu dydžiu pagal metinę apyvartą, turėtų užtikrinti geresnę apsaugą nuo nesąžiningos prekybos praktikos tiems veiklos vykdytojams, kuriems jos labiausiai reikia. Nesąžiningos prekybos praktika žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje yra ypač žalinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ). Įmonės, kurios yra didesnės nei MVĮ, tačiau kurių metinė apyvarta neviršija 350 000 000 EUR, taip pat turėtų būti apsaugotos nuo nesąžiningos prekybos praktikos, kad būtų išvengta tokios praktikos padarinių perkėlimo žemės ūkio produktų gamintojams. Iš grandies į grandį perduodamas poveikis žemės ūkio produktų gamintojams yra ypač reikšmingas įmonių, kurių metinė apyvarta neviršija 350 000 000 EUR, atveju. Žemės ūkio ir maisto produktų, įskaitant perdirbtų produktų, tarpinių tiekėjų apsaugos užtikrinimas taip pat gali padėti išvengti prekybos srautų nukreipimo nuo perdirbtus produktus gaminančių žemės ūkio produktų gamintojų ir jų asociacijų į neapsaugotus tiekėjus;

(10)  šioje direktyvoje numatyta apsauga turėtų būti naudinga žemės ūkio produktų gamintojams ir fiziniams ar juridiniams asmenims, tiekiantiems žemės ūkio ir maisto produktus, įskaitant gamintojų organizacijas, nesvarbu, ar jos pripažintos, ar ne, ir gamintojų organizacijų asociacijas, nesvarbu, ar jos pripažintos, ar ne, atsižvelgiant į jų santykinę derybinę galią. Tos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos apima kooperatyvus. Tie gamintojai ir asmenys yra itin pažeidžiami nesąžiningos prekybos praktikos ir mažiausiai pajėgūs su ja kovoti nepatirdami neigiamo poveikio savo ekonominiam gyvybingumui. Kalbant apie tiekėjų, kurie turėtų būti apsaugoti pagal šią direktyvą, kategorijas, reikėtų pažymėti, kad reikšminga dalis ūkininkų sukurtų kooperatyvų yra įmonės, kurios yra didesnės nei MVĮ, tačiau kurių metinė apyvarta neviršija 350 000 000 EUR;

(11)  ši direktyva prekybos sandoriams turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar jie vykdomi tarp įmonių ar tarp įmonių ir valdžios institucijų, nes, kai valdžios institucijos perka žemės ūkio ir maisto produktus, joms turėtų būti taikomi tie patys standartai. Ši direktyva turėtų būti taikoma visoms valdžios institucijoms, veikiančioms kaip pirkėjai;

(12)  Sąjungos tiekėjai turėtų būti apsaugoti ne tik nuo nesąžiningos prekybos praktikos, kurią taiko pirkėjai, įsisteigę toje pačioje valstybėje narėje kaip ir tiekėjas arba kitoje valstybėje narėje nei tiekėjas, bet ir nuo nesąžiningos prekybos praktikos, kurią taiko už Sąjungos ribų įsisteigę pirkėjai. Tokia apsauga padėtų išvengti galimų nepageidaujamų padarinių, tokių kaip įsisteigimo vietos pasirinkimas priklausomai nuo taikytinų taisyklių. Už Sąjungos ribų įsisteigusiems tiekėjams, parduodantiems žemės ūkio ir maisto produktus į Sąjungą, taip pat turėtų būti taikoma apsauga nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Tokie tiekėjai gali būti ne mažiau pažeidžiami nesąžiningos prekybos praktikos atveju; be to, apsaugos priemonių taikymas platesne apimtimi galėtų leisti išvengti netyčinio prekybos srautų nukreipimo į neapsaugotus tiekėjus, kuris pakenktų tiekėjų apsaugai Sąjungoje;

(13)  į šios direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtrauktos tam tikros pagalbinės žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo paslaugos;

(14)  ši direktyva turėtų būti taikoma didesnių veiklos vykdytojų verslo elgesiui mažesnę derybinę galią turinčių veiklos vykdytojų atžvilgiu. Tinkamo santykinės derybinės galios suderinimo kriterijaus apytikrė išraiška yra skirtingų veiklos vykdytojų metinė apyvarta. Nors šis kriterijus yra tik apytikris, jis suteikia galimybę veiklos vykdytojams numatyti savo teises ir pareigas pagal šią direktyvą. Viršutinė apyvartos riba turėtų užkirsti kelią tam, kad apsauga būtų teikiama veiklos vykdytojams, kurie nėra pažeidžiami arba yra kur kas mažiau pažeidžiami nei mažesni jų partneriai ar konkurentai. Todėl šia direktyva nustatomos apyvarta grindžiamos veiklos vykdytojų kategorijos, kuriomis remiantis ir suteikiama apsauga;

(15)  nesąžiningos prekybos praktikos atvejų gali pasitaikyti bet kuriame žemės ūkio ar maisto produkto pardavimo etape, ▌prieš sudarant pardavimo sandorį, jo sudarymo metu arba jį sudarius, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ši direktyva tokios praktikos atvejais būtų taikoma bet kuriuo metu, kai jie pasitaiko;

(16)  priimant sprendimą, ar konkretus prekybos praktikos atvejis laikomas nesąžiningu, svarbu sumažinti riziką, kad bus ribojamas sąžiningų ir efektyvumą užtikrinančių sutarčių, dėl kurių šalys susitarė, taikymas. Todėl tikslinga atskirti šalių sudarytose tiekimo sutartyse ar vėlesnėse sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai numatytą praktiką nuo praktikos, kuri pasitaiko, kai sandoris pradedamas vykdyti, iš anksto nesusitarus, kad būtų draudžiami tik vienašališki ir atgaline data daromi minėtų aiškių ir nedviprasmiškų tiekimo sutarties sąlygų pakeitimai. Vis dėlto tam tikra prekybos praktika laikoma nesąžininga vien dėl savo pobūdžio ir dėl to jos atžvilgiu neturėtų būti taikoma šalių laisvė sudaryti sutartis ▌;

(17)  pavėluoti mokėjimai už žemės ūkio ir maisto produktus, įskaitant pavėluotus mokėjimus už greitai gendančius produktus, ir greitai gendančių produktų užsakymų staigus atšaukimas, nesuteikiant jokios kompensacijos, daro neigiamą poveikį tiekėjo ekonominiam gyvybingumui. Todėl tokia praktika turėtų būti draudžiama. Tokiomis aplinkybėmis šios direktyvos tikslais tikslinga numatyti greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų apibrėžtį. Su maisto srities teise susijusiuose Sąjungos aktuose naudojamomis terminų apibrėžtimis siekiama kitokių tikslų, pavyzdžiui, sveikatos ir maisto saugos tikslų, todėl šios direktyvos tikslais jos nėra tinkamos. Produktas turėtų būti laikomas greitai gendančiu, jei galima tikėtis, kad jis taps netinkamu parduoti per 30 dienų nuo tiekėjo derliaus nuėmimo, gamybos arba perdirbimo paskutinio veiksmo, nepaisant to, ar produktas toliau perdirbamas po pardavimo ir ar po pardavimo produktas tvarkomas (naudojamas) laikantis kitų taisyklių, visų pirma maisto saugos taisyklių. Greitai gendantys produktai paprastai yra greitai sunaudojami ar parduodami. Mokėjimai už greitai gendančius produktus, atliekami vėliau nei po 30 dienų nuo jų pristatymo, 30 dienų nuo sutarto pristatymo laikotarpio pabaigos, kai produktai pristatomi reguliariai, arba 30 dienų nuo mokėtinos sumos nustatymo dienos, yra nesuderinami su sąžininga prekyba. Siekiant geriau apsaugoti ūkininkus ir jų likvidumą, kitų žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai neturėtų būti priversti laukti mokėjimo ilgiau nei 60 dienų nuo jų pristatymo dienos, 60 dienų nuo sutarto pristatymo laikotarpio pabaigos, kai produktai pristatomi reguliariai, arba 60 dienų nuo mokėtinos sumos nustatymo dienos. Tie apribojimai turėtų būti taikomi tik mokėjimams, susijusiems su žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu, o ne kitiems mokėjimams, pavyzdžiui, kooperatyvo atliekamiems papildomiems mokėjimams jo nariams. Laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES(7), taip pat turėtų būti numatyta galimybė už sutartą pristatymo laikotarpį mokėtinos sumos nustatymo dieną šios direktyvos tikslais laikyti diena, kai sąskaita faktūra buvo išrašyta, arba diena, kai pirkėjas gavo sąskaitą faktūrą;

(18)  Direktyvos 2011/7/ES nuostatų dėl mokėjimo terminų atžvilgiu šios direktyvos nuostatos dėl pavėluoto mokėjimo yra žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui skirtos specialios taisyklės. Šioje direktyvoje nustatytos nuostatos dėl pavėluoto mokėjimo neturėtų daryti poveikio susitarimams dėl vertės pasidalijimo sąlygų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172a straipsnyje(8). Norint apsaugoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnį vykdomos mokykloms skirtos programos sklandų veikimą, šios direktyvos nuostatos dėl pavėluoto mokėjimo turėtų būti netaikomos pirkėjo (t. y. paramos paraiškų teikėjo) pagal mokykloms skirtą programą atliekamiems mokėjimams tiekėjui. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms valstybinėms įstaigoms tenka sunkus uždavinys nustatyti sveikatos priežiūros prioritetus tokiu būdu, kad atskirų pacientų poreikiai būtų suderinami su finansiniais ištekliais, šios nuostatos taip pat turėtų būti netaikomos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms valstybinėms įstaigoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/7/ES 4 straipsnio 4 dalies b punkte;

(19)  vyno gamybai skirtos vynuogės ir misa turi ypatingų savybių, kadangi vynuogių derlius kasmet nuimamas tik labai ribotą laikotarpį, tačiau jos naudojamos gaminant vyną, kuris kai kuriais atvejais bus parduodamas tik po kelerių metų. Kad būtų atsižvelgta į tokią ypatingą padėtį, gamintojų organizacijos ir tarpšakinės organizacijos tradiciškai išplėtojo standartines tokių produktų tiekimui taikomas sutartis. Tokiose standartinėse sutartyse numatomi konkretūs mokėjimo terminai su numatytomis mokėjimo dalimis. Kadangi tomis standartinėmis sutartimis tiekėjai ir pirkėjai naudojasi siekiant įtvirtinti daugiamečius susitarimus, jomis ne tik užtikrinamas ilgalaikių prekybos santykių saugumas žemės ūkio produktų gamintojams, bet ir prisidedama prie tiekimo grandinės stabilumo. Tais atvejais, kai tokias standartines sutartis parengia pripažinta gamintojų organizacija, tarpšakinė organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija, o valstybė narė iki 2019 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnį (taikymo pratęsimas) yra nustačiusi, kad tokios sutartys yra privalomos, arba kai valstybė narė pratęsia standartinių sutarčių taikymą be jokių reikšmingų mokėjimo sąlygų pakeitimų, kurie būtų nepalankūs vynuogių ir misos tiekėjams, šios direktyvos nuostatos dėl pavėluotų mokėjimų neturėtų būti taikomos tokioms vyno gamybai skirtų vynuogių ir misos tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų sutartims. Valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 6 dalį turi pranešti Komisijai apie pripažintų gamintojų organizacijų, tarpšakinių organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų atitinkamus susitarimus;

(20)  pranešimai apie greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimą likus mažiau nei 30 dienų turėtų būti laikomi nesąžiningais, nes tiekėjas neturėtų galimybės rasti alternatyvių tokių produktų realizavimo galimybių. Tačiau tam tikrų sektorių produktų atveju net trumpesni atšaukimo laikotarpiai gali palikti tiekėjams pakankamai laiko parduoti produktus kitur ar patiems juos panaudoti. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tinkamai pagrįstais atvejais tokiems sektoriams numatyti trumpesnius atšaukimo laikotarpius;

(21)  stambesni pirkėjai neturėtų vienašališkai keisti sutartų sutarties sąlygų, pvz., išbraukti iš sąrašo produktų, kuriems taikoma tiekimo sutartis. Tačiau tai neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai tiekėjo ir pirkėjo sutartyje konkrečiai nurodyta, kad būsimų užsakymų atveju pirkėjas gali nurodyti konkretų sandorio elementą vėlesniame etape. Tai galėtų būti susiję, pavyzdžiui, su užsakomais kiekiais. Tiekėjo ir pirkėjo sutartis nebūtinai sudaroma vienu momentu dėl visų sandorio aspektų;

(22)  žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai ir pirkėjai turėtų turėti galimybę laisvai derėtis dėl prekybos sandorių, įskaitant kainas. Tokios derybos taip pat apima mokėjimus už pirkėjo tiekėjui suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, įtraukimą į sąrašus, rinkodarą ir pardavimo skatinimą. Tačiau jei pirkėjas ima iš tiekėjo mokesčius, nesusijusius su konkrečiu prekybos sandoriu, tai turėtų būti laikoma nesąžininga praktika ir draudžiama pagal šią direktyvą;

(23)  nors neturėtų būti nustatyta pareiga naudotis rašytinėmis sutartimis, rašytinių sutarčių naudojimas žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje gali padėti išvengti tam tikros nesąžiningos prekybos praktikos. Todėl, siekiant apsaugoti tiekėjus nuo tokios nesąžiningos praktikos, tiekėjai arba jų asociacijos turėtų turėti teisę prašyti rašytinio tiekimo sutarties sąlygų patvirtinimo, kai dėl tų sąlygų jau yra susitarta. Tokiais atvejais pirkėjo atsisakymas raštu patvirtinti tiekimo sutarties sąlygas turėtų būti laikomas nesąžiningos prekybos praktika ir turėtų būti draudžiamas. Be to, valstybės narės galėtų nustatyti su ilgalaikių sutarčių sudarymu susijusią geriausią praktiką, ja dalintis ir ją skatinti, siekiant stiprinti gamintojų derybinę poziciją žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje;

(24)  šia direktyva nesuderinamos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos, kuri turi būti taikoma nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų vykdomuose procesuose, taip pat nesuderinama tiekimo sutarčių apibrėžtis. Todėl taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos ir tiekimo sutarčių apibrėžties yra nustatytos valstybių narių nacionalinėje teisėje;

(25)  pagal šią direktyvą tiekėjai turėtų turėti galimybę pateikti skundus dėl tam tikros nesąžiningos prekybos praktikos. Pirkėjų komercinio pobūdžio atsakomieji veiksmai tiekėjų, kurie naudojasi savo teisėmis, atžvilgiu arba grasinimas jų imtis, pvz., produktų išbraukimas iš sąrašų, užsakomų produktų kiekių sumažinimas ar tam tikrų paslaugų, kurias pirkėjas teikia tiekėjui, pavyzdžiui, tiekėjo produktų pardavimo skatinimo paslaugų, teikimo nutraukimas, turėtų būti draudžiami ir laikomi nesąžiningos prekybos praktika;

(26)  žemės ūkio ir maisto produktų sandėliavimo, demonstravimo arba įtraukimo į sąrašus, arba tokių produktų tiekimo rinkai išlaidas įprastai padengia pirkėjas. Todėl pagal šią direktyvą turėtų būti draudžiama už tokias paslaugas imti iš tiekėjo mokestį, mokėtiną pirkėjui arba trečiajai šaliai, išskyrus atvejus, kai dėl mokesčio aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta sudarant tiekimo sutartį arba vėlesnėje pirkėjo ir tiekėjo sutartyje. Kai dėl tokio mokesčio susitarta, jis turėtų būti grindžiamas objektyviais ir pagrįstais skaičiavimais;

(27)  tam, kad tiekėjo įnašai į žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo skatinimo, rinkodaros ar reklamos išlaidas, įskaitant pardavimo skatinimo stendus parduotuvėse ir prekybos kampanijas, būtų laikomi sąžiningais, dėl jų turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta sudarant tiekimo sutartį arba vėlesnėje pirkėjo ir tiekėjo sutartyje. Antraip jie pagal šią direktyvą turėtų būti draudžiami. Kai dėl tokių įnašų susitarta, jie turėtų būti grindžiami objektyviais ir pagrįstais skaičiavimais;

(28)  kad būtų veiksmingai laikomasi šioje direktyvoje nustatytų draudimų, valstybės narės turėtų paskirti vykdymo užtikrinimo institucijas. Toms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė veikti savo iniciatyva arba remiantis skundais, pateiktais šalių, nukentėjusių nuo nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, informatorių skundais ar anonimiškai pateiktais skundais. Vykdymo užtikrinimo institucija galėtų nustatyti, kad nėra pakankamo pagrindo imtis veiksmų dėl skundo. Administraciniai prioritetai taip pat galėtų būti tokios išvados pagrindu. Jei vykdymo užtikrinimo institucija nustato, kad negalės teikti prioriteto skundui, ji turėtų informuoti apie tai skundo teikėją ir nurodyti priežastis. Jei skundo teikėjas prašo, kad jo tapatybė nebūtų atskleista, nes bijo, kad jo atžvilgiu gali būti imtasi komercinių atsakomųjų veiksmų, valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų imtis tinkamų priemonių;

(29)  jei valstybė narė turi daugiau nei vieną vykdymo užtikrinimo instituciją, ji turėtų paskirti bendrą informacinį punktą, kad palengvintų veiksmingą vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir jų bendradarbiavimą su Komisija;

(30)  tiekėjams gali būti lengviau teikti skundus savo valstybės narės vykdymo užtikrinimo institucijai, pvz., dėl kalbinių priežasčių. Tačiau vykdymo užtikrinimo tikslais galėtų būti veiksmingiau teikti skundą valstybės narės, kurioje pirkėjas yra įsisteigęs, vykdymo užtikrinimo institucijai. Tiekėjai turėtų turėti galimybę rinktis, kuriai institucijai jie teiks skundus;

(31)  gamintojų organizacijų, kitų tiekėjų organizacijų ir tokių organizacijų asociacijų, įskaitant atstovaujamąsias organizacijas, teikiami skundai gali padėti apsaugoti informaciją apie atskirų organizacijos narių ▌, kurie mano, kad jiems daro poveikį nesąžiningos prekybos praktika, tapatybes. Kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, taip pat turėtų turėti teisę pateikti skundus tiekėjo prašymu ir vadovaudamosi to tiekėjo interesais, su sąlyga, kad tokios organizacijos yra nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Todėl valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti galimybę priimti ir nagrinėti tokių subjektų pateiktus skundus, kartu apsaugant pirkėjo procesines teises;

(32)  siekiant užtikrinti veiksmingą nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įgyvendinimą, paskirtosios vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti reikiamus išteklius ir ekspertines žinias;

(33)  valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti reikiamus įgaliojimus ir ekspertinių žinių, kad galėtų vykdyti tyrimus. Įgaliojimų suteikimas toms institucijoms nereiškia, kad jos privalo naudotis tais įgaliojimais kiekvieno jų vykdomo tyrimo atveju. Vykdymo užtikrinimo institucijų įgaliojimai turėtų, pavyzdžiui, sudaryti joms sąlygas veiksmingai rinkti faktinę informaciją, ir vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus, kai taikytina, nurodyti nutraukti draudžiamą praktiką;

(34)  atgrasomosios priemonės, tokios kaip įgaliojimas skirti baudas ir kitas vienodai veiksmingas sankcijas arba inicijuoti procesą, pavyzdžiui, teismo procesą, dėl tų baudų ir sankcijų skyrimo, taip pat skelbti tyrimo rezultatus, įskaitant informacijos, susijusios su pažeidimus padariusiais pirkėjais, paskelbimą, gali paskatinti šalis keisti elgseną ir rasti ikiteisminius sprendimus, todėl vykdymo užtikrinimo institucijų įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimus taikyti tokias priemones. Baudos gali būti itin veiksmingos ir atgrasančios. Tačiau kiekvieno tyrimo atveju vykdymo užtikrinimo institucija turėtų turėti galimybę nuspręsti, kuriuo iš savo įgaliojimų ji pasinaudos ir ar skirs baudą arba kitą vienodai veiksmingą sankciją, ar inicijuos procesą dėl baudos arba sankcijos skyrimo;

(35)  naudojimasis vykdymo užtikrinimo institucijoms suteiktais įgaliojimais pagal šią direktyvą turėtų būti susietas su sąlyga, kad bus taikomos tinkamos apsaugos priemonės, atitinkančios Sąjungos teisės bendrųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos normas, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, įskaitant pirkėjo teisę į gynybą;

(36)  Komisija ir valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro požiūrio į šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą. Visų pirma, vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų vienos kitoms teikti savitarpio pagalbą, pavyzdžiui, dalintis informacija ir teikti pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus;

(37)  siekiant palengvinti veiksmingą vykdymo užtikrinimą, Komisija turėtų padėti rengti reguliarius valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų susitikimus, ▌kuriuose būtų galima dalintis atitinkama su šios direktyvos nuostatų taikymu susijusia informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais, informacija apie naujus pokyčius, vykdymo užtikrinimo praktikos pavyzdžiais ir rekomendacijomis; ▌

(38)  siekiant palengvinti keitimąsi tokia informacija, Komisija turėtų sukurti viešą interneto svetainę, kurioje pateikiami nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų duomenys, įskaitant informaciją apie nacionalines šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones;

(39)  dauguma valstybių narių jau yra priėmusios nacionalines apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos taisykles, nors ir skirtingas, todėl, siekiant įvesti minimalų apsaugos pagal Sąjungos teisę standartą, tikslinga priimti direktyvą. Tai turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms įtraukti atitinkamas taisykles į savo nacionalinę teisinę sistemą taip, kad būtų sudarytos sąlygos sukurti darnias sistemas. Valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma savo teritorijoje toliau taikyti esamas ar nustatyti griežtesnes nacionalines taisykles, kuriomis numatoma aukštesnio lygio apsauga nuo įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, jei laikomasi vidaus rinkos veikimui taikytinoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir jei tokios taisyklės yra proporcingos;

(40)  valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę toliau taikyti arba nustatyti nacionalines taisykles, skirtas kovoti su nesąžiningos prekybos praktika, kuri nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei laikomasi vidaus rinkos veikimui taikytinoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir jei tokios taisyklės yra proporcingos. Tokios nacionalinės taisyklės galėtų apimti platesnę sritį, nei numatyta šioje direktyvoje, pavyzdžiui, kalbant apie pirkėjų ir tiekėjų dydį, pirkėjų apsaugą, produktų apibrėžtąją sritį ir paslaugų apibrėžtąją sritį. Tokios nacionalinės taisyklės taip pat galėtų būti taikomos daugiau nei vien šioje direktyvoje išvardytos draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos rūšims ir atvejams;

(41)  tokios nacionalinės taisyklės būtų taikomos kartu su savanoriškomis valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, nacionaliniais elgesio kodeksais arba Iniciatyva dėl tiekimo grandinės. Tiekėjų ir pirkėjų ginčų sprendimo savanoriškų alternatyvų naudojimas turėtų būti itin skatinamas, nedarant poveikio tiekėjo teisei teikti skundus arba kreiptis į civilines bylas nagrinėjančius teismus;

(42)  Komisija turėtų turėti bendrą vaizdą, kaip ši direktyva įgyvendinama valstybėse narėse. Be to, Komisija turėtų turėti galimybę įvertinti šios direktyvos veiksmingumą. Tuo tikslu valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų Komisijai teikti metines ataskaitas. Tose ataskaitose, kai taikytina, turėtų būti pateikiama kiekybinė ir kokybinė informacija apie skundus, tyrimus ir priimtus sprendimus. Siekiant užtikrinti vienodas ataskaitų teikimo pareigos vykdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(9);

(43)  kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti politiką, susijusią su įmonių vienų kitoms taikoma nesąžiningos prekybos praktika žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, Komisija turėtų atlikti šios direktyvos taikymo peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti įvertintas, visų pirma, nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama kovoti su nesąžiningos prekybos praktika žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, veiksmingumas ir vykdymo užtikrinimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumas. Atliekant peržiūrą ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti tam, ar ateityje, be to, kad yra apsaugomi ▌ tiekėjai, būtų pagrįsta apsaugoti ir žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjus tiekimo grandinėje. Jei tikslinga, kartu su ataskaita turėtų būti pateikiama pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(44)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti minimalų Sąjungos apsaugos standartą, kuriuo būtų suderintos skirtingos valstybių narių priemonės, susijusios su nesąžiningos prekybos praktika, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Siekiant kovoti su praktika, kuria labai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuri prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam, šioje direktyvoje nustatomas minimalus draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos pirkėjų ir tiekėjų vienų kitiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, atvejų sąrašas, taip pat nustatomos minimalios tų draudimų laikymosi užtikrinimo taisyklės ir vykdymo užtikrinimo institucijų veiklos tarpusavio koordinavimo tvarka.

2.  Ši direktyva taikoma tam tikrai nesąžiningos prekybos praktikai, pasitaikančiai, kai žemės ūkio ir maisto produktus parduoda:

a)  tiekėjai, kurių metinė apyvarta neviršija 2 000 000 EUR, pirkėjams, kurių metinė apyvarta neviršija 2 000 000 EUR;

b)  tiekėjai, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 2 000 000 EUR, bet neviršija 10 000 000 EUR, pirkėjams, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 10 000 000 EUR;

c)  tiekėjai, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 10 000 000 EUR, bet neviršija 50 000 000 EUR, pirkėjams, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 50 000 000 EUR;

d)  tiekėjai, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 50 000 000 EUR, bet neviršija 150 000 000 EUR, pirkėjams, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 150 000 000 EUR;

e)  tiekėjai, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 150 000 000 EUR, bet neviršija 350 000 000 EUR, pirkėjams, kurių metinė apyvarta yra didesnė nei 350 000 000 EUR.

Pirmos pastraipos a–e punktuose nurodyta tiekėjų ir pirkėjų metinė apyvarta nustatoma pagal Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(10) priedo atitinkamas dalis, visų pirma pagal jo 3, 4 ir 6 straipsnius, įskaitant „savarankiškos įmonės“, „įmonės partnerės“ ir „susijusios įmonės“ apibrėžtis bei kitus su metine apyvarta susijusius klausimus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ši direktyva taikoma tiekėjų, kurių metinė apyvarta neviršija 350 000 000 EUR, vykdomam žemės ūkio ir maisto produktų pardavimui bet kuriems pirkėjams, kurie yra valdžios institucijos.

Ši direktyva taikoma pardavimams, kai tiekėjas arba pirkėjas, arba jie abu, yra įsisteigę Sąjungoje.

Be to, ši direktyva taikoma paslaugoms, kurias pirkėjas teikia tiekėjui, tiek, kiek aiškiai nurodyta 3 straipsnyje.

Ši direktyva netaikoma tiekėjų ir vartotojų sutartims.

3.  Ši direktyva taikoma tiekimo sutartims, sudarytoms po priemonių, kuriomis pagal 13 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taikymo pradžios datos.

4.  Tiekimo sutarčių, sudarytų iki priemonių, kuriomis perkeliama ši direktyva, paskelbimo pagal 13 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą datos, atitiktis šiai direktyvai užtikrinama per 12 mėnesių nuo tos paskelbimo datos.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  žemės ūkio ir maisto produktai – SESV I priede nurodyti ▌ produktai ir tame priede nenurodyti maistui skirti produktai, gauti perdirbus tame priede išvardintus produktus;

2)  pirkėjas – Sąjungoje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausomai nuo to asmens įsisteigimo vietos, arba valdžios institucija, perkantys žemės ūkio ir maisto produktus ▌; terminas „pirkėjas“ gali apimti tokių fizinių ar juridinių asmenų grupę;

3)  valdžios institucija – nacionalinės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojami subjektai arba asociacijos, kurias sudaro viena ar daugiau tokių institucijų arba vienas ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų;

4)  tiekėjas – žemės ūkio produktų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, parduodantis žemės ūkio ir maisto produktus; terminas „tiekėjas“ gali apimti tokių žemės ūkio produktų gamintojų grupę arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupę, pavyzdžiui, gamintojų organizacijas, tiekėjų organizacijas ir tokių organizacijų asociacijas;

5)  greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai – žemės ūkio ir maisto produktai, kurie dėl savo pobūdžio arba jų perdirbimo proceso etape gali tapti netinkami parduoti per 30 dienų po derliaus nuėmimo, pagaminimo ar perdirbimo.

3 straipsnis

Nesąžiningos prekybos praktikos draudimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama bent visų toliau išvardytų rūšių nesąžiningos prekybos praktika:

a)  pirkėjas sumoka tiekėjui ▌,

i)  kai tiekimo sutartyje numatytas reguliarus produktų tiekimas:

–  už greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus – vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarto pristatymo laikotarpio, per kurį buvo vykdomas pristatymas, pabaigos arba vėliau kaip per 30 dienų nuo už tą pristatymo laikotarpį mokėtinos sumos nustatymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dviejų datų yra vėlesnė;

–  už kitus žemės ūkio ir maisto produktus – vėliau kaip per 60 dienų nuo sutarto pristatymo laikotarpio, per kurį buvo vykdomas pristatymas, pabaigos arba vėliau kaip per 60 dienų nuo už tą pristatymo laikotarpį mokėtinos sumos nustatymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dviejų datų yra vėlesnė;

šiame punkte nurodytų mokėjimo terminų taikymo tikslais sutarti pristatymo laikotarpiai bet kuriuo atveju laikomi neviršijančiais vieno mėnesio;

ii)  kai tiekimo sutartyje nenumatytas reguliarus produktų tiekimas:

–  už greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus – vėliau kaip per 30 dienų nuo pristatymo dienos arba vėliau kaip per 30 dienų nuo mokėtinos sumos nustatymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dviejų datų yra vėlesnė;

–  už kitus žemės ūkio ir maisto produktus – vėliau kaip per 60 dienų nuo pristatymo dienos arba vėliau kaip per 60 dienų nuo mokėtinos sumos nustatymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dviejų datų yra vėlesnė.

Nepaisant šio punkto i ir ii papunkčių, kai pirkėjas nustato mokėtiną sumą:

–  i papunktyje nurodyti mokėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo sutarto pristatymo laikotarpio, per kurį buvo vykdomas pristatymas, pabaigos ir

–  ii papunktyje nurodyti mokėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo pristatymo dienos;

b)  pirkėjas atšaukia greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas ras alternatyvių tų produktų pardavimo arba panaudojimo būdų; pranešimas likus mažiau nei 30 dienų visuomet laikomas pavėluotu pranešimu; valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais dėl konkrečių sektorių gali nustatyti trumpesnius nei 30 dienų terminus;

c)  pirkėjas vienašališkai ▌ pakeičia žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo sutarties sąlygas dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo ar pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimčių, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų ar kainų arba dėl paslaugų, tiek, kiek jos yra aiškiai nurodytos 2 dalyje, teikimo;

d)  pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas atliktų mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu;

e)  pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas sumokėtųžemės ūkio ir maisto produktų sugedimą ar praradimą arba abiem atvejais, kai nuostoliai patiriami pirkėjo patalpose arba po to kai pirkėjui pereina tų produktų nuosavybė, jei toks sugedimas ar praradimas įvyko ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės;

f)  pirkėjas atsisako raštu patvirtinti tiekimo sutarties tarp pirkėjo ir tiekėjo sąlygas, kurias tiekėjas paprašė patvirtinti raštu; tai netaikoma tais atvejais, kai tiekimo sutartis yra susijusi su produktais, kuriuos gamintojų organizacijos, įskaitant kooperatyvą, narys turi pristatyti gamintojų organizacijai, kurios narys yra tiekėjas, jei tos gamintojų organizacijos įstatuose arba į tuos įstatus įtrauktose arba pagal juos priimtose taisyklėse ir sprendimuose yra nuostatų, kurių poveikis panašus į tiekimo sutarties sąlygų poveikį;

g)  pirkėjas neteisėtai gauna, naudoja ar atskleidžia tiekėjo komercines paslaptis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943(11);

h)  pirkėjas grasina imtis arba imasi komercinių atsakomųjų veiksmų tiekėjo atžvilgiu, kai tiekėjas naudojasi savo sutartinėmis ar juridinėmis teisėmis, be kita ko, pateikdamas skundą vykdymo užtikrinimo institucijoms arba tyrimo metu bendradarbiaudamas su vykdymo užtikrinimo institucijomis;

i)  pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų dėl tiekėjo produktų pardavimo nagrinėjimu, nors dėl to nėra tiekėjo aplaidumo ar kaltės.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytas draudimas nedaro poveikio:

–  pasekmėms, susijusioms su Direktyvoje 2011/7/ES nurodytais pavėluotais mokėjimais ir žalos atlyginimo priemonėmis; tai taikoma nukrypstant nuo toje direktyvoje nustatytų mokėjimo terminų, remiantis šioje direktyvoje nustatytais mokėjimo terminais;

–  galimybei, kad pirkėjas ir tiekėjas susitartų dėl vertės pasidalijimo sąlygos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172a straipsnyje.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytas draudimas netaikomas mokėjimams:

–  kuriuos pirkėjas atlieka tiekėjui, kai tokie mokėjimai atliekami įgyvendinant mokykloms skirtą programą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23 straipsnį;

–  kuriuos atlieka sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios valstybinės įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/7/ES 4 straipsnio 4 dalies b punkte;

–  pagal vyno gamybai skirtų vynuogių ar misos tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartis, su sąlyga, kad:

i)  į standartines sutartis, kurias iki 2019 m. sausio 1 d. valstybė narė padarė privalomomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnį, įtraukiamos konkrečios mokėjimo sąlygos pagal prekybos sandorius, ir kad nuo tos datos valstybės narės atnaujins šį standartinių sutarčių taikymo pratęsimą be esminių mokėjimo sąlygų pakeitimų, kurie būtų nepalankūs vynuogių ar misos tiekėjams, ir

ii)  vyno gamybai skirtų vynuogių ar misos tiekėjų ir jų tiesioginių pirkėjų tiekimo sutartys bus daugiametės arba taps daugiametėmis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bent jau bet kuri toliau nurodyta prekybos praktika būtų uždrausta, jei dėl jos nebuvo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta tiekimo sutartyje arba vėliau sudarytoje tiekėjo ir pirkėjo sutartyje:

a)  pirkėjas grąžina neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus tiekėjui, nesumokėjęs jam už tuos neparduotus produktus ar nesumokėjęs už tų produktų pašalinimą, arba abiem atvejais;

b)  ▌tiekėjas turi sumokėti mokestį, kad galėtų savo žemės ūkio ir maisto produktus ▌sandėliuoti, demonstruoti ar įtraukti į sąrašus arba tiekti tuos produktus rinkai;

c)  pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas arba jų dalį, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis;

d)  pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas mokėtų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų reklamą;

e)  pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas mokėtų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų rinkodarą;

f)  pirkėjas ima iš tiekėjo mokestį už tai, kad darbuotojai įrengia patalpas, naudojamas tiekėjo produktų pardavimui.

Valstybės narės užtikrina, kad pirmos pastraipos c punkte nurodyta prekybos praktika būtų uždrausta, nebent pirkėjas iki jo inicijuoto pardavimo skatinimo pradžios nurodo pardavimo skatinimo laikotarpį ir numatomą taikant mažesnę kainą užsakytinų žemės ūkio ir maisto produktų kiekį.

3.  Jeigu pirkėjas reikalauja mokesčio 2 dalies pirmos pastraipos b, c, d, e arba f punkte nurodytais atvejais, ▌ tiekėjo prašymu pirkėjas raštu pateikia tiekėjui informaciją apie mokėjimus už vienetą arba bendrą mokėjimų sumą (priklausomai nuo to, kuris atvejis tinkamas), o 2 dalies pirmos pastraipos b, d, e arba f punkte nurodytais atvejais raštu pateikia tiekėjui dar ir išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai būtų laikomi viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kurios taikomos visais į tų draudimų taikymo sritį patenkančiais atvejais, nepriklausomai nuo šalių sudarytai tiekimo sutarčiai taikytinos teisės.

4 straipsnis

Paskirtosios vykdymo užtikrinimo institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias institucijas, kurios užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu būtų laikomasi 3 straipsnyje nustatytų draudimų (toliau – vykdymo užtikrinimo institucija), ir apie tą paskyrimą praneša Komisijai.

2.  Jei valstybė narė savo teritorijoje paskiria daugiau nei vieną vykdymo užtikrinimo instituciją, ji įsteigia bendrą informacinį punktą, skirtą vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimui ir bendradarbiavimui su Komisija.

5 straipsnis

Skundai ir konfidencialumas

1.  Tiekėjai skundus gali teikti valstybės narės, kurioje tiekėjas yra įsisteigęs, vykdymo užtikrinimo institucijai arba valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs draudžiamos prekybos praktikos vykdymu įtariamas pirkėjas, vykdymo užtikrinimo institucijai. Vykdymo užtikrinimo institucija, kuriai pateiktas skundas, yra kompetentinga užtikrinti 3 straipsnyje nustatytų draudimų vykdymą.

2.  Gamintojų organizacijos, kitos tiekėjų organizacijos ir tokių organizacijų asociacijos turi teisę pateikti skundą vieno ar kelių savo narių arba, kai taikytina, vieno ar kelių organizacijų, kurios yra narės, narių prašymu, jei tie nariai mano, kad nukentėjo nuo draudžiamos prekybos praktikos. Kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę teikti skundus tiekėjo prašymu ir vadovaudamosi to tiekėjo interesais, su sąlyga, kad tokios organizacijos yra nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad skundo teikėjui paprašius, vykdymo užtikrinimo institucija imtųsi priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti tinkamą skundo teikėjo arba 2 dalyje nurodytų narių ar tiekėjų tapatybės ir bet kokios kitos informacijos, ▌kurią atskleidus, skundo teikėjo manymu, būtų pakenkta skundo teikėjo, arba tų narių ar tiekėjų interesams, apsaugą. Skundo teikėjas nurodo visą informaciją, kurią jis prašo laikyti konfidencialia.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad skundą gavusi vykdymo užtikrinimo institucija per pagrįstą laikotarpį po skundo gavimo informuotų skundo teikėją apie tai, kokių tolesnių veiksmų dėl skundo ji ketina imtis.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad, jei vykdymo užtikrinimo institucija mano, jog nėra pakankamo pagrindo imtis veiksmų dėl skundo, ji skundo teikėjui nurodytų to priežastis per pagrįstą laikotarpį po skundo gavimo.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad, jei vykdymo užtikrinimo institucija mano, jog yra pakankamo pagrindo imtis veiksmų dėl skundo, ji per pagrįstą laikotarpį inicijuotų, atliktų ir užbaigtų skundo tyrimą.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad, jei vykdymo užtikrinimo institucija nustato, jog pirkėjas pažeidė 3 straipsnyje nurodytus draudimus, ji reikalautų pirkėją nutraukti draudžiamą prekybos praktiką.

6 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo institucijų įgaliojimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena iš jų vykdymo užtikrinimo institucijų turėtų išteklių ir ekspertinių žinių, kurie būtini jos užduotims atlikti, ir suteikia jai šiuos įgaliojimus:

a)  įgaliojimus inicijuoti ir atlikti tyrimus savo iniciatyva arba remiantis skundu;

b)  įgaliojimus reikalauti, kad pirkėjai ir tiekėjai pateiktų visą reikiamą informaciją, kad būtų galima atlikti tyrimus dėl draudžiamos prekybos praktikos;

c)  įgaliojimus vykdant tyrimus atlikti patikras vietoje iš anksto apie jas nepranešus, laikantis nacionalinių taisyklių ir procedūrų;

d)  įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais būtų nustatytas 3 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimas, o pirkėjas įpareigotas nutraukti draudžiamos prekybos praktikos taikymą; institucija gali nepriimti tokio sprendimo, jei jis keltų riziką, kad bus atskleista skundo teikėjo tapatybė arba bet kuri kita informacija, kurią atskleidus, skundo teikėjo manymu, būtų pakenkta jo interesams, ir jei skundo teikėjas nurodė tą informaciją pagal 5 straipsnio 3 dalį;

e)  įgaliojimus skirti baudas ir kitas vienodai veiksmingas sankcijas bei laikinąsias priemones arba inicijuoti procesą dėl tų baudų, sankcijų ar laikinųjų priemonių skyrimo pažeidėjui, laikantis nacionalinių taisyklių ir procedūrų;

f)  įgaliojimus reguliariai skelbti savo sprendimus, priimtus pagal d ir e punktus.

Pirmos pastraipos e punkte nurodytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, dažnumą ir sunkumą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytų įgaliojimų vykdymui būtų taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, susijusios su teise į gynybą, laikantis Sąjungos teisės bendrųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, be kita ko, tais atvejais, kai skundo teikėjas prašo konfidencialiai tvarkyti informaciją pagal 5 straipsnio 3 dalį.

7 straipsnis

Alternatyvus ginčų sprendimas

Nedarant poveikio tiekėjų teisei teikti skundus pagal 5 straipsnį ir vykdymo užtikrinimo institucijoms pagal 6 straipsnį suteiktiems įgaliojimams, valstybės narės gali skatinti savanoriškai naudotis veiksmingais ir nepriklausomais alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais, pavyzdžiui, tarpininkavimu, siekiant spręsti tiekėjų ir pirkėjų ginčus dėl pirkėjo taikomos nesąžiningos prekybos praktikos.

8 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdymo užtikrinimo institucijos veiksmingai bendradarbiautų tarpusavyje ir su Komisija ir kad teiktų vienos kitoms savitarpio pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus.

2.  Vykdymo užtikrinimo institucijos bent kartą per metus susitinka, kad aptartų šios direktyvos taikymą remdamosi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis ▌. Vykdymo užtikrinimo institucijos aptaria geriausios praktikos pavyzdžius, naujus atvejus ir naujus pokyčius nesąžiningos prekybos praktikos srityje žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje ir keičiasi informacija, visų pirma susijusia su įgyvendinimo priemonėmis, kurias jos priėmė pagal šią direktyvą, ir jų vykdymo užtikrinimo praktika. Vykdymo užtikrinimo institucijos gali priimti rekomendacijas, kad paskatintų nuosekliai taikyti šią direktyvą ir pagerintų vykdymo užtikrinimą. Komisija padeda rengti tuos susitikimus.

3.  Komisija sukuria ir tvarko interneto svetainę, kuri suteikia galimybę vykdymo užtikrinimo institucijoms keistis informacija tarpusavyje ir su Komisija, visų pirma su metiniais susitikimais susijusia informacija. Komisija sukuria viešą interneto svetainę, kurioje pateikiami paskirtųjų vykdymo užtikrinimo institucijų kontaktiniai duomenys ir nuorodos į nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų arba kitų valstybių narių institucijų interneto svetaines, kuriose pateikiama informacija apie 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

9 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

1.  Siekiant užtikrinti didesnę apsaugą, valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes kovos su nesąžiningos prekybos praktika taisykles nei nustatytosios šioje direktyvoje, jei tokios nacionalinės taisyklės yra suderinamos su vidaus rinkos veikimo taisyklėmis.

2.  Ši direktyva nedaro poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis siekiama kovoti su nesąžiningos prekybos praktika, neįtraukta į šios direktyvos taikymo sritį, jeigu tokios taisyklės yra suderinamos su vidaus rinkos veikimo taisyklėmis.

10 straipsnis

Ataskaitų teikimas ▌

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų vykdymo užtikrinimo institucijos paskelbtų savo veiklos, kuri patenka į šios direktyvos taikymo sritį, metinę ataskaitą, kurioje, inter alia, nurodomas per praėjusius metus gautų skundų skaičius ir pradėtų arba užbaigtų tyrimų skaičius. Ataskaitoje pateikiama kiekvieno užbaigto tyrimo dalyko santrauka, tyrimo rezultatai ir, kai taikytina, priimtas sprendimas, laikantis 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

2.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Toje ataskaitoje visų pirma pateikiami visi atitinkami duomenys, susiję su šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymu ir jų vykdymo užtikrinimu atitinkamoje valstybėje narėje per praėjusius metus.

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos:

a)  taisyklės, susijusios su 2 daliai taikyti būtina informacija;

b)  valstybių narių Komisijai siųstinos informacijos valdymo tvarka ir su tokios informacijos turiniu bei forma susijusios taisyklės;

c)  informacijos ir dokumentų perdavimo ar galimybių su jais susipažinti suteikimo valstybėms narėms, tarptautinėms organizacijoms, trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms arba visuomenei tvarka, su sąlyga, kad užtikrinama asmens duomenų apsauga ir teisėti žemės ūkio produktų gamintojų bei įmonių interesai dėl jų verslo paslapčių apsaugos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

11 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 229 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

12 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija ne vėliau kaip … [78 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] atlieka pirmąjį šios direktyvos vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ataskaitą, kurioje pristatomi svarbiausi to vertinimo metu nustatyti faktai. Jei tikslinga, kartu su tokia ataskaita pateikiama pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

2.  Tame vertinime vertinami bent šie dalykai:

a)  nacionaliniu lygiu įgyvendintų priemonių, kuriomis siekiama kovoti su nesąžiningos prekybos praktika žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, veiksmingumas;

b)  kompetentingų vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimo veiksmingumas ir, kai tikslinga, to bendradarbiavimo gerinimo būdų nustatymas.

3.  Rengdama 1 dalyje nurodytą ataskaitą Komisija remiasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis. Prireikus Komisija gali paprašyti valstybių narių pateikti papildomos informacijos, įskaitant informaciją apie nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų priemonių veiksmingumą ir bendradarbiavimo bei savitarpio pagalbos veiksmingumą.

4.  Komisija ne vėliau kaip … [30 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia tarpinę šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo ataskaitą.

13 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip … [24 mėnesiai po šios direktyvos ▌įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijaiteisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko ne vėliau kaip … [30 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja penktą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl prekybos susivienijimų

Europos Parlamentas pripažįsta galimą prekybos susivienijimų vaidmenį didinant ekonominį efektyvumą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, tačiau pabrėžia, kad dėl dabartinio informacijos trūkumo neįmanoma įvertinti tokių prekybos susivienijimų ekonominio poveikio tiekimo grandinės veikimui.

Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas ragina Komisiją nedelsiant pradėti išsamią šių nacionalinių ir tarptautinių prekybos susivienijimų masto ir poveikio žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės ekonominiam veikimui analizę.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų rinkų skaidrumo

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių tinkamai veikiančios žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės elementų, siekiant geriau pagrįsti ekonominės veiklos vykdytojų ir valdžios institucijų sprendimus ir sudaryti veiklos vykdytojams sąlygas geriau suprasti rinkos pokyčius, yra žemės ūkio ir maisto produktų rinkų skaidrumas. Komisija raginama tęsti šiuo metu atliekamą darbą, kuriuo siekiama didinti rinkos skaidrumą ES lygmeniu. Tai gali apimti ES rinkos stebėjimo centrų darbo gerinimą ir statistinių duomenų, kurie būtini kainų nustatymo mechanizmų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje analizei, rinkimo gerinimą.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 165.
(2) OL C 387, 2018 10 25, p. 48.
(3)OL C 440, 2018 12 6, p. 165.
(4)OL C 387, 2018 10 25, p. 48.
(5)2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)OL C 86, 2018 3 6, p. 40.
(7)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).
(8)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(9)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(10)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(11)2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).


Europos piliečių iniciatyva ***I
PDF 312kWORD 89k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482 – C8-0308/2017 – 2017/0220(COD))
P8_TA-PROV(2019)0153A8-0226/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0482),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 24 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0308/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0226/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos piliečių iniciatyvos

P8_TC1-COD(2017)0220


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 24 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis) įtvirtinama Sąjungos pilietybė. ▌Sąjungos piliečiams (toliau – piliečiai) suteikiama teisė tiesiogiai kreiptis į Komisiją su prašymu pateikti Sutartims įgyvendinti reikiamo Sąjungos teisės akto pasiūlymą; ši galimybė panaši į ▌ Europos Parlamentui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 225 straipsnį ir Tarybai pagal SESV 241 straipsnį suteiktą teisę. Taigi Europos piliečių iniciatyva prisidedama prie demokratinio Sąjungos veikimo stiprinimo: piliečiai dalyvauja jos demokratiniame ir politiniame gyvenime. Kaip matyti iš ES sutarties 11 straipsnio ir SESV 24 straipsnio sandaros, Europos piliečių iniciatyvą reikėtų apsvarstyti atsižvelgiant į kitas priemones, kuriomis piliečiai gali atkreipti Sąjungos institucijų dėmesį į tam tikrus klausimus; tos priemonės – tai visų pirma dialogas su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene, konsultacijos su susijusiomis šalimis, peticijos ir keipimaisi į ombudsmeną;

(2)  Europos piliečių iniciatyvos teikimo taisyklės ir tvarka nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 211/2011(6) ir papildytos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1179/2011(7);

(3)  savo 2015 m. kovo 31 d. Reglamento (ES) Nr. 211/2011 taikymo ataskaitoje Komisija nurodė keletą to reglamento įgyvendinimo sunkumų ir įsipareigojo toliau analizuoti tų sunkumų poveikį Europos piliečių iniciatyvos priemonės veiksmingumui bei pagerinti jos veikimą;

(4)  savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos(8) ir 2017 m. birželio 26 d. savo iniciatyva pateiktame teisėkūros pranešimo projekte(9) Europos Parlamentas paragino Komisiją peržiūrėti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1179/2011;

(5)  šiuo reglamentu siekiama padaryti Europos piliečių iniciatyvą prieinamesnę, paprastesnę bei lengvesnę naudotis organizatoriams ir rėmėjams bei sustiprinti tolesnius su ja susijusius veiksmus ir taip išnaudoti visą jos potencialą skatinti diskusijas. Ji taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kuo didesniam kiekiui piliečių dalyvauti demokratiniame Sąjungos sprendimų priėmimo procese ▌;

(6)  norint pasiekti tuos tikslus, Europos piliečių iniciatyvos teikimo tvarka ir sąlygos turėtų būti veiksmingos, skaidrios, aiškios, paprastos, patogios naudotojams, prieinamos neįgaliesiems ir proporcingos šios priemonės pobūdžiui. Jos taip pat turėtų padėti pasiekti deramą teisių ir pareigų pusiausvyrą bei turėtų užtikrinti, kad Komisija tinkamai išnagrinėtų galiojančias iniciatyvas ir deramai į jas reaguotų;

(7)  tikslinga nustatyti minimalų amžių, kurio sulaukus galima pritarti iniciatyvai. Tas minimalus amžius turėtų atitikti amžių, piliečiams suteikiantį teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Siekiant padidinti jaunųjų piliečių dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime ir taip išnaudoti visą Europos piliečių iniciatyvos, kaip dalyvaujamosios demokratijos priemonės, potencialą, valstybės narės, kurios mano tai esant tinkama, turėtų galėti nustatyti, kad minimalus amžius, kurio sulaukus galima pritarti iniciatyvai, būtų 16 metų, ir turėtų informuoti apie tai Komisiją. Komisija turėtų periodiškai peržiūrėti Europos piliečių iniciatyvos veikimą, taip pat minimalų amžių, kurio sulaukus galima pritarti iniciatyvai. Valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę, remiantis savo nacionaliniais teisės aktais, nustatyti, kad minimalus amžius būtų 16 metų;

(8)  remiantis ES sutarties 11 straipsnio 4 dalimi, iniciatyvą, kuria Komisija raginama, neviršydama savo įgaliojimų, pateikti tinkamą pasiūlymą tam tikru klausimu, dėl kurio piliečiai mano, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, turėtų pateikti ne mažiau kaip vienas milijonas Sąjungos piliečių, kurie yra reikšmingos valstybių narių dalies piliečiai;

(9)  siekiant užtikrinti, kad iniciatyva atspindėtų Sąjungos interesą ir kartu būtų paprasta naudoti, reikėtų nustatyti, kad iniciatyvą teikiantys piliečiai turi būti iš bent ketvirtadalio valstybių narių;

(10)  siekiant užtikrinti, kad iniciatyva būtų reprezentatyvi ir kad piliečiams būtų sudarytos panašios sąlygos pritarti iniciatyvai, taip pat tikslinga nustatyti, koks turi būti minimalus pasirašiusiųjų skaičius kiekvienoje iš tų valstybių narių. Tas minimalus pasirašiusiųjų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būtų mažėjančiai proporcingas ir atitikti Europos Parlamento narių, išrinktų kiekvienoje valstybėje narėje, skaičių, padaugintą iš bendro Europos Parlamento narių skaičiaus;

(11)  siekiant, kad Europos piliečių iniciatyvos būtų įtraukesnės ir labiau matomos, organizatoriai savo populiarinimo ir komunikacijos veiklose gali naudoti kalbas, kurios nėra oficialiosios Sąjungos institucijų kalbos, tačiau kurios pagal valstybių narių konstitucinę tvarką turi oficialų statusą visoje jų teritorijoje arba jos dalyje;

(12)  nors taikant šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys gali apimti neskelbtinus ▌duomenis, atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvos, kaip dalyvaujamosios demokratijos priemonės, pobūdį, pagrįsta reikalauti, kad asmens duomenys būtų pateikiami pritariant iniciatyvai ir juos tvarkant tiek, kiek būtina pritarimo pareiškimams patikrinti pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

(13)  siekdama Europos piliečių iniciatyvos priemonę padaryti prieinamesnę ▌, Komisija piliečiams ir organizatorių grupėms turėtų teikti informaciją, pagalbą ir praktinę paramą, ypač jos kompetencijai priklausančiais šio reglamento klausimais. Siekiant sustiprinti šį informavimą ir pagalbą, Komisija turėtų taip pat sukurti internetinę bendradarbiavimo platformą, kuri būtų diskusijų forumas ir kurioje būtų galima gauti nepriklausomą paramą, informacijos bei teisinių patarimų dėl Europos piliečių iniciatyvos. Platforma turėtų būti atvira piliečiams, organizatorių grupėms, organizacijoms ir išorės ekspertams, turintiems patirties rengiant Europos piliečių iniciatyvas. Platforma turėtų būti prieinama neįgaliesiems;

(14)  kad organizatorių grupės galėtų valdyti savo iniciatyvą visos procedūros metu, Komisija turėtų sukurti Europos piliečių iniciatyvų internetinį registrą (toliau – registras). Siekiant padidinti informuotumą apie visas iniciatyvas ir užtikrinti jų skaidrumą, registrą turėtų sudaryti vieša interneto svetainė, kurioje būtų teikiama išsami bendra informacija apie Europos piliečių iniciatyvą, taip pat naujausia informacija apie konkrečias iniciatyvas, jų būklę ir deklaruotus paramos ir finansavimo šaltinius, remiantis organizatorių grupės pateikta informacija;

(15)  siekiant užtikrinti, kad priemonė būtų arti piliečių ir didinti informuotumą Europos piliečių iniciatyvos klausimu, valstybės narės savo teritorijose turėtų įsteigti vieną ar daugiau informacijos centrų, kuris (-ie) piliečiams teiktų su Europos piliečių iniciatyva susijusią informaciją ir pagalbą. Tokia informacija ir pagalba visų pirma turėtų būti susijusi su tais šio reglamento aspektais, kurių įgyvendinimas priklauso valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai arba kurie susiję su taikoma nacionaline teise ir todėl tos institucijos gali geriausiai apie juos informuoti piliečius ir organizatorių grupes bei jiems padėti. Kai tikslinga, valstybės narės turėtų siekti sąveikos su tarnybomis, kurios teikia paramą dėl panašių nacionalinių priemonių naudojimo. Komisija, įskaitant jos atstovybes valstybėse narėse, turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su nacionaliniais informacijos centrais tų informavimo ir pagalbos veiklų srityje, įskaitant, kai tikslinga, komunikacijos veiklų Sąjungos lygmeniu srityje;

(16)  norint sėkmingai pradėti ir valdyti piliečių iniciatyvas, reikia minimalios organizuotos struktūros. Siekiant, kad būtų skatinama kelti Sąjungos masto klausimus ir palaikomas tų klausimų svarstymas, ta struktūra turėtų būti organizatorių grupė, sudaryta iš fizinių asmenų, gyvenančių bent septyniose skirtingose valstybėse narėse. Siekiant skaidrumo bei sklandžios ir veiksmingos komunikacijos, organizatorių grupė turėtų paskirti atstovą, kuris visos procedūros metu palaikytų ryšius tarp organizatorių grupės ir Sąjungos institucijų. Organizatorių grupė turėtų turėti galimybę pagal nacionalinę teisę įsteigti juridinį subjektą iniciatyvai valdyti. Taikant šį reglamentą, tas juridinis subjektas turėtų būti laikomas organizatorių grupe;

(17)  nors atsakomybė ir sankcijos už asmens duomenų tvarkymą ir toliau bus reglamentuojamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679(10), organizatorių grupė pagal taikomą nacionalinę teisę turėtų būti solidariai atsakinga už visą organizuojant iniciatyvą padarytą žalą, kurią sukelia tyčiniai ar dėl didelio neatsargumo padaryti jos narių neteisėti veiksmai. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus organizatorių grupei būtų taikomos atitinkamos sankcijos;

(18)  siekiant užtikrinti iniciatyvų suderinamumą ir skaidrumą ir išvengti padėties, kai parašai renkami dėl Sutartyse ir šiame reglamente nustatytų sąlygų neatitinkančios iniciatyvos, Komisija turėtų užregistruoti šiame reglamente nustatytas sąlygas atitinkančias iniciatyvas prieš pradedant rinkti pritarimo pareiškimus iš piliečių. Registracijos metu Komisija turėtų visapusiškai laikytis SESV 296 straipsnio 2 pastraipoje nustatytos pareigos nurodyti motyvus ir bendro gero administravimo principo, įtvirtinto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;

(19)  siekiant Europos piliečių iniciatyvą padaryti veiksmingą ir prieinamesnę, ▌atsižvelgiant į tai, kad Europos piliečių iniciatyvos teikimo tvarka ir sąlygos turi būti aiškios, paprastos, patogios naudoti bei proporcingos, ir siekiant užtikrinti, kad būtų užregistruota kuo daugiau iniciatyvų, tais atvejais, kai tik dalis ar dalys iniciatyvos atitinka registracijos sąlygas pagal šį reglamentą, tikslinga tokią iniciatyvą užregistruoti iš dalies. Iniciatyvos turėtų būti užregistruojamos iš dalies, jeigu ▌ iniciatyvos dalis, įskaitant jos pagrindinius tikslus, nėra akivaizdžiai viršijanti Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis ir visi kiti registracijos reikalavimai yra įvykdyti. Turėtų būti aiškiai ir skaidriai nustatyta, kuri iniciatyvos dalis užregistruojama, o potencialūs pasirašantieji – informuoti apie užregistruotą iniciatyvos dalį ir tai, kad pritarimo pareiškimai renkami tik dėl užregistruotos iniciatyvos dalies. Komisija organizatorių grupei turėtų pakankamai išsamiai nurodyti priežastis, dėl kurių ji nusprendė neužregistruoti iniciatyvos arba užregistruoti ją tik iš dalies, ir visas galimas teismines ir neteismines teisių gynimo priemones, kurių ji gali imtis;

(20)  pritarimo iniciatyvai pareiškimai turėtų būti renkami konkretų laikotarpį. Siekiant užtikrinti, kad piliečių iniciatyva išliktų aktuali, kartu turint omenyje, kaip sunku visoje Sąjungoje surinkti pritarimo pareiškimus, tas laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo organizatorių grupės pasiūlytos rinkimo laikotarpio pradžios dienos. Organizatorių grupė turėtų turėti galimybę pasirinkti rinkimo laikotarpio pradžios datą per šešis mėnesius nuo iniciatyvos užregistravimo. Organizatorių grupė turėtų informuoti Komisiją apie pasirinktą datą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki tos datos. Siekiant užtikrinti, kad veiksmai būtų derinami su nacionalinėmis valdžios institucijomis, Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie organizatorių grupės praneštą datą;

(21)  siekiant Europos piliečių iniciatyvą padaryti prieinamesnę, paprastesnę bei lengvesnę naudoti organizatoriams ir piliečiams, Komisija turėtų įdiegti ir valdyti centralizuotą internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą. Ta sistema turėtų būti nemokamai teikiama naudotis organizatorių grupėms ir ji turėtų apimti pritarimo pareiškimams rinkti internetu būtinas technines priemones, įskaitant prieglobą ir programinę įrangą, taip pat prieinamumo priemones, užtikrinančias, kad iniciatyvoms galėtų pritarti ir piliečiai su negalia. Ta sistema turėtų būti įdiegta ir palaikoma pagal Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2017/46(11);

(22)  piliečiai turėtų turėti galimybę pritarti iniciatyvoms internetu arba popierine forma pateikdami tik šio reglamento III priede nustatytus asmens duomenis. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją, į kurią III priedo dalį – A ar B – jos norėtų būti įtrauktos. Piliečiai, kurie Europos piliečių iniciatyvai pritarti naudojasi centrine internetine pritarimo pareiškimų rinkimo sistema, turėtų galėti pritarti iniciatyvai internetu naudodamiesi nurodytomis elektroninės atpažinties priemonėmis arba pasirašydami elektroniniu parašu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014(12). Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų pagal ▌ reglamentą ▌ įdiegti reikiamas technines priemones. Pritarimo pareiškimą piliečiai turėtų pasirašyti tik vieną kartą;

(23)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie naujos centrinės internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos, organizatorių grupė ir toliau turėtų turėti galimybę sukurti savo internetinę sistemą pritarimo pareiškimams rinkti bei rinkti pritarimo iniciatyvoms, pagal šį reglamentą užregistruotoms iki 2022 m. gruodžio 31 d., pareiškimus naudojantis šia sistema. Kiekvienai iniciatyvai organizatorių grupė turėtų naudoti vieną atskirą internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą. Organizatorių grupės sukurtos ir tvarkomos atskiros internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos turėtų turėti tinkamas technines ir saugumo priemones, kad per visą procedūrą būtų užtikrintas saugus duomenų rinkimas, saugojimas ir perdavimas. Tuo tikslu Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų nustatyti išsamias internetinių pritarimo pareiškimų rinkimo sistemų technines specifikacijas. Komisija turėtų turėti galimybę konsultuotis su Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), kuri padeda Sąjungos institucijoms plėtoti ir įgyvendinti tinklo ir informacinių sistemų saugumo politiką;

(24)  tikslinga, kad prieš pradedant rinkti pritarimo pareiškimus valstybės narės patikrintų, ar organizatorių grupės sukurtos atskiros internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitinka šio reglamento reikalavimus, ir išduotų tokią atitiktį patvirtinantį dokumentą. Atskiras internetines pritarimo pareiškimų rinkimo sistemas turėtų sertifikuoti valstybių narių, kuriose saugomi naudojantis atskira internetine pritarimo pareiškimų rinkimo sistema surinkti duomenys, kompetentingos nacionalinės institucijos. Nedarydamos poveikio nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimams pagal Reglamentą (ES) 2016/679, valstybės narės turėtų paskirti už sistemų sertifikavimą atsakingą kompetentingą nacionalinę instituciją. Valstybės narės turėtų abipusiškai pripažinti jų kompetentingų institucijų išduotus sertifikatus;

(25)  jei surenkamas iniciatyvai reikiamas pasirašytų pritarimo pareiškimų skaičius, kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už savo piliečių pasirašytų pritarimo pareiškimų tikrinimą ir tvirtinimą, kad būtų galima įvertinti, ar pasiektas reikalaujamas minimalus pasirašiusiųjų, turinčių teisę pritarti Europos piliečių iniciatyvai, skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad reikia mažinti valstybių narių administracinę naštą, tokie tikrinimai turėtų būti atliekami remiantis tinkamomis patikromis, kurios gali būti grindžiamos atsitiktine atranka. Valstybės narės turėtų išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius;

(26)  siekiant skatinti piliečių dalyvavimą ir viešas diskusijas iniciatyvose keliamais klausimais, tais atvejais, kai iniciatyva, kuriai pritarė reikiamas pasirašiusiųjų skaičius ir kuri atitinka kitus šio reglamento reikalavimus, pateikiama Komisijai, organizatorių grupė turėtų turėti teisę pristatyti tą iniciatyvą viešajam svarstymui Sąjungos lygmeniu. ▌ Europos Parlamentas turėtų surengti viešąjį svarstymą per tris mėnesius nuo iniciatyvos pateikimo Komisijai. Europos Parlamentas turėtų užtikrinti, kad ▌būtų tolygiai atstovaujama atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir ekspertus, interesams. Komisijai turėtų būti atstovaujama deramu lygiu. Svarstyme turėtų galėti dalyvauti Taryba, kitos Sąjungos institucijos ir patariamieji organai, taip pat suinteresuotieji subjektai, kad būtų užtikrintas jo įtraukumas ir išplėstas jo viešasis interesas;

(27)  Europos Parlamentas, kaip institucija, kurioje Sąjungos lygmeniu yra tiesiogiai atstovaujama piliečiams, turėtų turėti teisę įvertinti pritarimą galiojančiai iniciatyvai po to, kai ji pateikiama ir kai surengiamas viešasis svarstymas. Europos Parlamentas taip pat turėtų turėti galimybę įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, reaguodama į iniciatyvą, išdėstytus pranešime;

(28)  siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų veiksmingai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, Komisija turėtų išnagrinėti galiojančią iniciatyvą ir į ją reaguoti. Todėl Komisija per šešis mėnesius nuo iniciatyvos gavimo turėtų išdėstyti savo teisines ir politines išvadas bei veiksmus, kurių ji ketina imtis. Komisija turėtų aiškiai, suprantamai ir išsamiai paaiškinti priežastis, dėl kurių ji ketina imtis veiksmų, įskaitant tai, ar ji, reaguodama į iniciatyvą, pateiks pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto, ir lygiai taip pat nurodyti priežastis, jei ji neketina imtis veiksmų. Komisija turėtų išnagrinėti iniciatyvas laikydamasi bendrų gero administravimo principų, kaip išdėstyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;

(29)  siekdami užtikrinti savo finansavimo ir paramos skaidrumą, laikotarpiu nuo iniciatyvos užregistravimo iki dienos, kurią ji pateikiama Komisijai, organizatorių grupė turėtų teikti reguliariai atnaujinamą ir išsamią informaciją apie ▌savo iniciatyvų finansavimo ir paramos šaltinius. Ši informacija turėtų būti viešai skelbiama registre ir viešoje Europos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje. Organizatorių grupės paramos ir finansavimo šaltinių deklaracijoje turėtų būti pateikiama informacija apie finansinę paramą, kai vieno rėmėjo suteikta parama viršija 500 EUR, taip pat apie savanoriškai organizatorių grupei padedančias organizacijas, kai tokios paramos neįmanoma ekonomiškai apskaičiuoti. Subjektai, ypač organizacijos, kurios pagal Sutartis prisideda formuojant Europos politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią, turėtų galėti skatinti iniciatyvas ir teikti joms ▌finansavimą ir paramą su sąlyga, kad jie tai daro ▌ laikydamiesi šiuo reglamentu nustatytos tvarkos ir sąlygų;

(30)  siekdama užtikrinti visišką skaidrumą, Komisija registre ir viešoje Europos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje turėtų pateikti kontaktinę formą, kad sudarytų galimybę piliečiams pateikti skundą, susijusį su informacijos apie finansavimo ir paramos šaltinius, kuriuos deklaravo organizatorių grupės, išsamumu ir teisingumu. Komisija turėtų turėti teisę paprašyti organizatorių grupės pateikti papildomos su skundais susijusios informacijos ir, kai būtina, atnaujinti informaciją apie registre nurodytus finansavimo ir paramos šaltinius;

(31)  tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą taikomas Reglamentas (ES) 2016/679. Todėl, siekiant teisinio tikrumo, tikslinga paaiškinti, kad organizatorių grupės atstovas arba, kai taikytina, iniciatyvai valdyti įsteigtas juridinis subjektas ir valstybių narių kompetentingos institucijos laikytini duomenų valdytojais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu renkant pritarimo pareiškimus, el. pašto adresus bei duomenis apie iniciatyvų rėmėjus ir paramos pareiškimų tikrinimo ir tvirtinimo tikslais, ir nustatyti maksimalų laikotarpį, kurį galima saugoti asmens duomenis, surinktus iniciatyvos tikslais. Atlikdami duomenų valdytojo funkciją, organizatorių grupės atstovas arba, kai taikytina, iniciatyvai valdyti įsteigtas juridinis subjektas ir valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų vykdomos Reglamentu (ES) 2016/679 nustatytos pareigos, visų pirma susijusios su duomenų tvarkymo teisėtumu bei duomenų tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis;

(32)  Komisijai tvarkant asmens duomenis taikant šį reglamentą taikomas ▌ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725(13). Tikslinga paaiškinti, kad Komisija laikytina duomenų valdytoja, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1725, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu registre, internetinėje bendradarbiavimo platformoje, centrinėje internetinėje pritarimo pareiškimų rinkimo sistemoje ir renkant el. pašto adresus. Komisija pagal šį reglamentą turėtų sukurti ir administruoti centrinę internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą, kuria naudodamasi organizatorių grupė rinktų internete paramos pareiškimus savo iniciatyvoms. Komisija ir organizatorių grupės atstovas arba, kai taikytina, iniciatyvai valdyti įsteigtas juridinis subjektas turėtų būti bendri duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu centrinėje internetinėje pritarimo pareiškimų rinkimo sistemoje;

(33)  siekdama prisidėti prie aktyvaus piliečių dalyvavimo politiniame Sąjungos gyvenime skatinimo, Komisija turėtų didinti visuomenės informuotumą Europos piliečių iniciatyvos klausimu, visų pirma naudodamasi skaitmeninėmis technologijomis bei socialine žiniasklaida ir vykdydama Sąjungos pilietybės ir piliečių teisių populiarinimo veiksmus. Europos Parlamentas turėtų prisidėti prie Komisijos komunikacijos veiklos;

(34)  siekdami sudaryti palankesnes sąlygas komunikacijai su pasirašiusiaisiais ir informuoti juos apie reaguojant į iniciatyvą vykdomus tolesnius veiksmus, Komisija ir organizatorių grupė turėtų galėti, laikydamiesi duomenų apsaugos taisyklių, rinkti pasirašiusiųjų el. pašto adresus ▌. Rinkti el. pašto adresus turėtų būti neprivaloma ir galima tik jei su tuo aiškiai sutinka pasirašantieji. El. pašto adresai turėtų būti renkami ne iš pritarimo pareiškimų formų ir potencialūs pasirašantieji turėtų būti informuojami, kad jų teisė pritarti iniciatyvai nepriklauso nuo to, ar jie sutiks pateikti savo el. pašto adresą;

(35)  siekiant pritaikyti šį reglamentą prie būsimų poreikių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(14) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, visų pirma tam, kad nustatytų šį reglamentą atitinkančių internetinių rinkimo sistemų technines specifikacijas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(15);

(37)  laikantis proporcingumo principo, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas stiprinti piliečių dalyvavimą Sąjungos demokratiniame ir politiniame gyvenime, būtina ir tinkama nustatyti taisykles, susijusias su Europos piliečių iniciatyva. Pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(38)  šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ▌;

(39)  siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo Reglamentas (ES) Nr. 211/2011 turėtų būti panaikintas;

(40)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(16) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė oficialias pastabas 2017 m. gruodžio 19 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos iniciatyvos, kuria Europos Komisija raginama, neviršydama savo įgaliojimų, pateikti atitinkamą pasiūlymą tam tikru klausimu, dėl kurio piliečiai mano, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas (toliau – Europos piliečių iniciatyva arba iniciatyva), teikimo tvarka ir sąlygos.

2 straipsnis

Teisė pritarti Europos piliečių iniciatyvai

1.  Kiekvienas Sąjungos pilietis, sulaukęs bent tokio amžiaus, kada galima balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, pagal šį reglamentą turi teisę pritarti iniciatyvai pasirašydamas pritarimo pareiškimą.

Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų, gali nustatyti, kad minimalus amžius, kurio sulaukus galima pritarti iniciatyvai, būtų 16 metų; tokiu atveju jos informuoja apie tai Komisiją.

2.  Laikydamosi taikomos teisės, valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad neįgalieji galėtų naudotis savo teise pritarti iniciatyvai ir turėtų galimybę susipažinti su visų atitinkamų šaltinių informacija apie iniciatyvas vienodomis sąlygomis kaip ir kiti piliečiai.

3 straipsnis

Reikalaujamas pasirašiusiųjų skaičius

1.  Iniciatyva yra galiojanti, jei:

a)  jai pagal 2 straipsnio 1 dalį pritarė bent vienas milijonas Sąjungos piliečių (toliau – pasirašiusieji), iš bent ketvirtadalio valstybių narių ir

b)  bent ketvirtadalyje valstybių narių iniciatyvos registracijos metu pasirašiusiųjų skaičius yra lygus bent minimaliam I priede nustatytam skaičiui, atitinkančiam kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų Europos Parlamento narių skaičių, padaugintą iš bendro Europos Parlamento narių skaičiaus.

2.  Taikant 1 dalį pasirašiusysis skaičiuojamas toje valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, nepriklausomai nuo to, kur pasirašiusysis pasirašė pritarimo pareiškimą.

4 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių teikiama informacija ir pagalba

1.  ▌ Komisija piliečiams ir organizatorių grupėms teikia lengvai prieinamą ir išsamią informaciją ir pagalbą, susijusią su Europos piliečių iniciatyva, įskaitant jų nukreipimą prie atitinkamų informacijos ir pagalbos šaltinių.

Komisija tiek internete, tiek popierine forma visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis viešai paskelbia Europos piliečių iniciatyvos vadovą.

2.  Komisija sukuria nemokamą internetinę bendradarbiavimo Europos piliečių iniciatyvos klausimais platformą.

Platformoje teikiami praktiniai ir teisiniai patarimai, be to, tai yra diskusijų apie Europos piliečių iniciatyvą forumas, kuriame piliečiai, organizatorių grupės, suinteresuotieji subjektai, nevyriausybinės organizacijos, ekspertai ir kitos dalyvauti pageidaujančios Sąjungos institucijos ir įstaigos gali keistis informacija ir geriausia patirtimi.

Platforma yra prieinama neįgaliesiems.

Platformos valdymo ir priežiūros išlaidos padengiamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

3.  Komisija sukuria internetinį registrą, kuriame organizatorių grupės gali valdyti savo iniciatyvą per visą procedūrą.

Registrą sudaro vieša interneto svetainė, kurioje teikiama bendra informacija apie Europos piliečių iniciatyvą ir informacija apie konkrečias iniciatyvas bei jų būklę.

Komisija reguliariai atnaujina registrą ir paskelbia jame organizatorių grupės pateiktą informaciją.

4.  Užregistravusi iniciatyvą pagal 6 straipsnį, Komisija pateikia tos iniciatyvos, įskaitant jos priedą, turinio vertimus į visas oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas, vadovaujantis II priede nustatytomis ribomis, kad jie būtų skelbiami registre ir naudojami pritarimo pareiškimams rinkti pagal šį reglamentą. ▌

Be to, organizatorių grupė gali pateikti papildomos informacijos apie iniciatyvą ir, jei yra, II priede nurodyto teisės akto projekto, pateikto pagal 6 straipsnio 2 dalį, vertimus į visas oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas. Už tuos vertimus atsako organizatorių grupė. Organizatorių grupės pateiktų vertimų turinys atitinka pagal 6 straipsnio 2 dalį pateiktos iniciatyvos turinį.

Komisija užtikrina, kad registre ir viešoje Europos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje būtų skelbiama pagal 6 straipsnio 2 dalį pateikta informacija ir pagal šią dalį pateikti vertimai.

5.  Komisija sukuria ir organizatorių grupėms nemokamai ▌ teikia ▌rinkmenų keitimosi paslaugą, skirtą pritarimo pareiškimams perduoti valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal 12 straipsnį.

6.  Kiekviena valstybė narė įsteigia vieną ar daugiau informacijos centrų, laikantis taikomos Sąjungos ir nacionalinės teisės organizatorių grupėms nemokamai teikiantį (–us) su Europos piliečių iniciatyvos teikimu susijusią informaciją ir pagalbą.

II SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

5 straipsnis

Organizatorių grupė

1.  Iniciatyvą rengia ir valdo bent septynių fizinių asmenų grupė (toliau – organizatorių grupė). Europos Parlamento nariai į tą minimalų skaičių neįskaičiuojami.

2.  Organizatorių grupės nariai iniciatyvos registracijos metu turi būti Sąjungos piliečiai, sulaukę amžiaus, kada galima balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, ir grupę turi sudaryti bent septynių skirtingų valstybių narių gyventojai.

Registre Komisija pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 skelbia kiekvienos iniciatyvos visų organizatorių grupės narių vardus ir pavardes.

3.  Organizatorių grupė vieną savo narį paskiria atstovu ir vieną – jo pavaduotoju, kurie atitinkamai atsakingi už ryšių su Sąjungos institucijomis per visą procedūrą palaikymą ir yra įgalioti veikti organizatorių grupės vardu (toliau – asmenys ryšiams).

Organizatorių grupė taip pat gali iš savo narių arba iš šalies paskirti ne daugiau kaip du kitus fizinius asmenis, kurie būtų įgalioti veikti asmenų ryšiams vardu per visą procedūrą palaikant ryšius su Sąjungos institucijomis.

4.  Organizatorių grupė informuoja Komisiją apie visus grupės sudėties pasikeitimus per visą procedūrą ir pateikia tinkamus įrodymus, kad 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai yra įvykdyti. Organizatorių grupės sudėties pasikeitimai turi atsispindėti pritarimo pareiškimų formose, be to, per visą procedūrą esamų ir buvusių organizatorių grupės narių vardai ir pavardės skelbiami registre.

5.  Nedarant poveikio atsakomybei, kuri organizatorių grupės atstovui, kaip duomenų valdytojui, tenka pagal Reglamento (ES) 2016/679 82 straipsnio 2 dalį, pagal taikomą nacionalinę teisę organizatorių grupės nariai ▌yra solidariai atsakingi už bet kokią organizuojant iniciatyvą padarytą žalą, kurią sukelia tyčiniai arba dėl didelio neatsargumo padaryti neteisėti veiksmai.

6.  Nedarant poveikio sankcijoms, numatytoms Reglamento (ES) 2016/679 84 straipsnyje, valstybės narės užtikrina, kad organizatorių grupės nariams pagal nacionalinę teisę būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos už šio reglamento pažeidimus, visų pirma už:

a)  neteisingus pareiškimus;

b)  nesąžiningą duomenų naudojimą.

7.  Jei pagal valstybės narės nacionalinę teisę būtent konkrečiai iniciatyvai valdyti įsteigiamas juridinis subjektas, tas juridinis subjektas, jei taikytina, šio straipsnio 5 ir 6 dalių, 6 straipsnio 2 ir 4–7 dalių, 7–19 straipsnių ir II–VII priedų tikslais laikomas organizatorių grupe arba jos nariu, jei organizatorių grupės atstovu paskirtam jos nariui yra suteikti įgaliojimai veikti juridinio subjekto vardu.

6 straipsnis

Registracija

1.  Pritarimo iniciatyvai pareiškimai gali būti renkami tik po to, kai Komisija iniciatyvą užregistruoja.

2.  Organizatorių grupė registracijos prašymą Komisijai pateikia registre.

Teikdama prašymą organizatorių grupė taip pat:

a)  perduoda II priede nurodytą informaciją viena iš oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų;

b)  nurodo septynis narius, į kuriuos reikia atsižvelgti 5 straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais, jei organizatorių grupę sudaro daugiau nei septyni nariai;

c)  kai aktualu, nurodo, kad pagal 5 straipsnio 7 dalį įsteigtas juridinis subjektas.

Nedarant poveikio 5 ir 6 dalių taikymui, Komisija priima sprendimą dėl registracijos prašymo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

3.  Komisija iniciatyvą užregistruoja, jeigu:

a)  organizatorių grupė pateikė tinkamų įrodymų, kad ji atitinka 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, ir paskyrė asmenis ryšiams pagal 5 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą;

b)  5 straipsnio 7 dalyje nurodytoje situacijoje juridinis subjektas įsteigtas būtent iniciatyvai valdyti, o organizatorių grupės narys, paskirtas to subjekto atstovu, yra įgaliotas veikti juridinio subjekto vardu;

c)  jokia iniciatyvos dalis nėra akivaizdžiai viršijanti Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

d)  iniciatyva nėra akivaizdžiai siekiama piktnaudžiauti, ji nėra akivaizdžiai lengvabūdiška ar nepagrįsta;

e)  iniciatyva nėra akivaizdžiai prieštaraujanti Sąjungos vertybėms, nustatytoms ES sutarties 2 straipsnyje, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms teisėms.

Siekdama įvertinti, ar tenkinami šios dalies pirmos pastraipos a–e punktuose nurodyti reikalavimai, Komisija įvertina laikantis 2 dalies organizatorių grupės pateiktą informaciją.

Nedarant poveikio 4 ir 5 dalių taikymui, Komisija atsisako užregistruoti iniciatyvą, jeigu netenkinamas vienas ar keli šios dalies pirmos pastraipos a–e punktuose nustatyti reikalavimai.

4.  Priėjusi prie išvados, kad 3 dalies pirmos pastraipos a, b, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai tenkinami, tačiau netenkinamas 3 dalies pirmos pastraipos c punkto reikalavimas, Komisija per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo informuoja organizatorių grupę apie savo vertinimą ir jo pagrindą.

Tokiu atveju organizatorių grupė gali iniciatyvą iš dalies pakeisti, siekdama atsižvelgti į Komisijos vertinimą, kad iniciatyva atitiktų 3 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytą reikalavimą, arba palikti pradinę iniciatyvą tokią pačią arba ją atsiimti. Organizatorių grupė per du mėnesius nuo Komisijos vertinimo gavimo informuoja Komisiją apie savo pasirinkimą, atsižvelgdama į vertinimo pagrindą, ir pateikia pradinės iniciatyvos dalinius pakeitimus, jei jų yra.

Jeigu pagal šios dalies antrą pastraipą organizatorių grupė iš dalies pakeičia pradinę iniciatyvą arba palieka ją tokią pačią, Komisija:

a)  užregistruoja iniciatyvą, jei ji atitinka 3 dalies pirmos pastraipos c punkto reikalavimą;

b)  iš dalies užregistruoja iniciatyvą, jei ▌ iniciatyvos dalis, įskaitant jos pagrindinius tikslus, nėra akivaizdžiai viršijanti Komisijos įgaliojimus pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

c)  kitokiu atveju iniciatyvą užregistruoti atsisako.

Komisija priima sprendimą dėl prašymo per vieną mėnesį nuo informacijos, nurodytos šios dalies antroje pastraipoje, gavimo iš organizatorių grupės.

5.  Užregistruota iniciatyva viešai paskelbiama registre.

Kai Komisija iniciatyvą užregistruoja iš dalies, ji paskelbia informaciją apie tai, kokia iniciatyvos dalis užregistruota, registre. Tokiu atveju organizatorių grupė užtikrina, kad potencialūs pasirašantieji būtų informuoti apie tai, kokia iniciatyvos dalis užregistruota, ir tai, kad pritarimo pareiškimai renkami tik užregistruotai daliai.

6.  Komisija užregistruoja iniciatyvą unikaliu registracijos numeriu ir nurodo jį organizatorių grupei.

7.  Jei pagal 4 dalį Komisija atsisako registruoti iniciatyvą arba ją užregistruoja tik iš dalies, ji nurodo savo sprendimo pagrindą ir informuoja organizatorių grupę. Ji taip pat informuoja organizatorių grupę apie visas galimas teismines ir neteismines teisių gynimo priemones, kurių ji gali imtis.

Komisija registre ir viešoje Europos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje viešai skelbia visus savo pagal šį straipsnį priimtus sprendimus dėl registracijos prašymų.

8.  Komisija apie iniciatyvos užregistravimą praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

7 straipsnis

Iniciatyvos atsiėmimas

Bet kuriuo metu prieš pateikdama iniciatyvą Komisijai pagal 13 straipsnį organizatorių grupė gali atsiimti pagal 6 straipsnį užregistruotą iniciatyvą. Informacija apie šį atsiėmimą skelbiama registre.

8 straipsnis

Rinkimo laikotarpis

1.  Nedarant poveikio 11 straipsnio 6 dalies taikymui, visi pritarimo pareiškimai surenkami per ne ilgesnį kaip 12 mėn. laikotarpį nuo organizatorių grupės pasirinktos datos (toliau – rinkimo laikotarpis). Ta data negali būti vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo iniciatyvos užregistravimo pagal 6 straipsnį.

Organizatorių grupė informuoja Komisiją apie pasirinktą datą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki tos datos.

Kai organizatorių grupė per rinkimo laikotarpį pageidauja nutraukti rinkimą nepasibaigus rinkimo▌ laikotarpiui, ji apie tą ketinimą informuoja Komisiją likus bent 10 darbo dienų iki naujai pasirinktos dienos, kurią rinkimo laikotarpis turi pasibaigti.

Komisija praneša valstybėms narėms pirmoje pastraipoje nurodytą datą.

2.  Komisija rinkimo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas nurodo registre.

3.  Dieną, kurią pasibaigia rinkimo laikotarpis, Komisija sustabdo 10 straipsnyje nurodytos centrinės internetinės rinkimo sistemos veikimą, o organizatorių grupė sustabdo 11 straipsnyje nurodytos atskiros internetinės rinkimo sistemos veikimą.

9 straipsnis

Pritarimo pareiškimų rinkimo procedūra

1.  Pritarimo pareiškimai gali būti pasirašomi internetu arba popierine forma.

2.  Renkant pritarimo pareiškimus, galima naudoti tik III priede pateiktus modelius atitinkančias formas.

Prieš pradėdama rinkti pritarimo pareiškimus, organizatorių grupė užpildo III priede pateiktas formas. Formose pateikiama informacija turi atitikti registre nurodytą informaciją.

Kai organizatorių grupė nusprendžia pritarimo pareiškimus internetu rinkti per 10 straipsnyje nurodytą centrinę internetinę rinkimo sistemą, Komisija atsako už tinkamų formų, atitinkančių III priedą, pateikimą.

Kai pagal 6 straipsnio 4 dalį iniciatyva užregistruojama iš dalies, III priede pateiktos formos ir, jei taikytina, centrinė internetinė rinkimo sistema bei atskira internetinė rinkimo sistema turi atitikti užregistruotą iniciatyvos dalį. Pritarimo pareiškimo formos gali būti pritaikytos ▌rinkimui internete arba popierine forma.

III priedas netaikomas, kai piliečiai išreiškia pritarimą iniciatyvai internetu, per 10 straipsnyje nurodytą centrinę internetinę rinkimo sistemą, naudodamiesi praneštomis elektroninės atpažinties priemonėmis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 910/2014, nurodytomis šio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje. Sąjungos piliečiai nurodo savo pilietybę, o valstybės narės pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1501(17) priima minimalų fizinių asmenų duomenų rinkinį.

3.  Pritarimo pareiškimą pasirašantis asmuo turi pateikti tik III priede nurodytus asmens duomenis.

4.  Iki 2019 m. birželio 30 d. valstybės narės informuoja Komisiją, į kurią III priedo dalį pageidauja būti įtrauktos: A ar B. Valstybės narės, kurios pageidauja būti įtrauktos į III priedo B dalį, nurodo joje nurodytą asmens kodo arba asmens tapatybės (dokumento) numerio rūšį (-is) ▌.

Iki 2020 m. sausio 1 d. Komisija registre paskelbia III priedo formas.

Valstybė narė, įtraukta į vieną III priedo dalį, gali prašyti Komisijos būti perkelta į kitą III priedo dalį. Ji pateikia savo prašymą Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki dienos, kurią bus pradėtos taikyti naujos formos.

5.  Organizatorių grupė yra atsakinga už pritarimo pareiškimų popierine forma surinkimą iš pasirašiusiųjų.

6.  Asmuo gali pasirašyti pritarimo konkrečiai iniciatyvai pareiškimą tik vieną kartą.

7.  Organizatorių grupė rinkimo laikotarpiu kiekvienoje valstybėje narėje surinktų pritarimo pareiškimų skaičių praneša Komisijai bent kas du mėnesius, o galutinį skaičių – per tris mėnesius nuo rinkimo laikotarpio pabaigos, kad šie skaičiai būtų paskelbti registre.

Jei reikiamas pritarimo pareiškimų skaičius nepasiekiamas arba per tris mėnesius nuo rinkimo laikotarpio pabaigos organizatorių grupė nepateikia jokio atsakymo, Komisija iniciatyvą nutraukia ir registre paskelbia pranešimą apie tai.

10 straipsnis

Centrinė internetinė rinkimo sistema

1.  Pritarimo pareiškimo formoms rinkti internetu, remdamasi Sprendimu (ES, Euratomas) 2017/46, Komisija iki 2020 m. sausio 1 d. įdiegia ir nuo tos datos pradeda valdyti centrinę internetinę rinkimo sistemą.

Centrinės internetinės rinkimo sistemos diegimo ir valdymo sąnaudos padengiamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Naudojimasis centrine internetine rinkimo sistema yra nemokamas.

Centrinė internetinė rinkimo sistema yra prieinama neįgaliesiems.

Centrinės internetinės rinkimo sistemos surinkti duomenys saugomi serveriuose, kuriuos tam tikslui suteikia Komisija.

Centrinė internetinė rinkimo sistema suteikia galimybę įkelti popierine forma surinktus pritarimo pareiškimus.

2.  Komisija užtikrina, kad rinkimo laikotarpiu, nustatytu pagal 8 straipsnį, pritarimo kiekvienai iniciatyvai pareiškimus būtų galima rinkti naudojantis centrine internetine rinkimo sistema.

3.  Organizatorių grupė informuoja Komisiją, ar pageidauja naudotis centrine internetine pritarimo pareiškimų rinkimo sistema ir ar pageidauja įkelti popierine forma surinktus pritarimo pareiškimus, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki rinkimo laikotarpio pradžios.

Kai organizatorių grupė įkelti popierine forma surinktus pritarimo pareiškimus pageidauja, ji įkelia visus popierine forma surinktus pritarimo pareiškimus ne vėliau kaip per du mėnesius nuo rinkimo laikotarpio pabaigos ir apie tai informuoja Komisiją.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  piliečiai galėtų pritarti iniciatyvoms internetu naudodamiesi nurodytomis elektroninės atpažinties priemonėmis arba pasirašydami pritarimo pareiškimą elektroniniu parašu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 910/2014;

b)  būtų pripažintas Komisijos eIDAS mazgas, sukurtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1501.

5.  Komisija konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais dėl tolesnių centrinės internetinės rinkimo sistemos vystymo ir tobulinimo, siekdama atsižvelgti į jų siūlymus ir susirūpinimą jiems keliančius klausimus.

11 straipsnis

Atskiros internetinės rinkimo sistemos

1.  Kai organizatorių grupė centrine internetine rinkimo sistema nesinaudoja, ji gali rinkti pritarimo pareiškimus internetu keliose ar visose valstybėse narėse naudodama kitą bendrą internetinę rinkimo sistemą (toliau – atskira internetinė rinkimo sistema).

Naudojantis atskira internetine rinkimo sistema surinkti duomenys saugomi valstybės narės teritorijoje.

2.  Organizatorių grupė užtikrina, kad visą rinkimo laikotarpį atskira internetinė rinkimo sistema atitiktų šio straipsnio 4 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

3.  Užregistravus iniciatyvą, bet dar neprasidėjus rinkimo laikotarpiui, nedarant poveikio nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimams pagal Reglamento (ES) 2016/679 VI skyrių, organizatorių grupė paprašo valstybės narės, kurioje bus saugomi naudojantis atskira internetine rinkimo sistema surinkti duomenys, kompetentingos institucijos patvirtinti, kad ta sistema atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu atskira internetinė rinkimo sistema atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 4 dalyje, kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo išduoda tai patvirtinantį sertifikatą pagal IV priede pateiktą modelį. Organizatorių grupė tokio sertifikato kopiją viešai paskelbia interneto svetainėje, naudojamoje atskirai internetinei rinkimo sistemai.

Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotus sertifikatus.

4.  Atskirose internetinėse rinkimo sistemose įdiegiamos tinkamos saugumo ir techninės priemonės, kuriomis visą rinkimo laikotarpį užtikrinama, kad:

a)  pritarimo pareiškimus galėtų pasirašyti tik fiziniai asmenys;

b)  apie iniciatyvą pateikta informacija atitiktų registre skelbiamą informaciją;

c)  duomenys iš pasirašiusiųjų būtų renkami laikantis III priedo;

d)  pasirašiusiųjų pateikti duomenys būtų saugiai renkami ir saugomi.

5.  Iki 2020 m. sausio 1 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išdėstomos šio straipsnio 4 daliai įgyvendinti skirtos techninės specifikacijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytas technines specifikacijas, Komisija gali konsultuotis su Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA).

6.  Kai pritarimo pareiškimai renkami naudojantis atskira internetine rinkimo sistema, rinkimo laikotarpis gali prasidėti tai sistemai išdavus 3 dalyje nurodytą sertifikatą.

7.  Šis straipsnis taikomas tik iniciatyvoms, pagal 6 straipsnį užregistruotoms iki 2022 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Valstybių narių vykdomas pritarimo pareiškimų tikrinimas ir tvirtinimas

1.  Kiekviena valstybė narė (toliau – atsakinga valstybė narė) patikrina ir patvirtina, ar jos piliečių pasirašyti pritarimo pareiškimai atitinka šio reglamento nuostatas.

2.  Per tris mėnesius nuo rinkimo laikotarpio pabaigos ir nedarant poveikio šio straipsnio 3 dalies taikymui, organizatorių grupė pateikia internetu ir popierine forma surinktus pritarimo pareiškimus 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms atsakingos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Organizatorių grupė pritarimo pareiškimus pateikia kompetentingoms institucijoms tik tuo atveju, jei pasiektas 3 straipsnyje nustatytas minimalus pasirašiusiųjų skaičius.

Pritarimo pareiškimai pateikiami kiekvienai atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai tik vieną kartą, naudojant V priede pateiktą formą.

Internetu surinkti pritarimo pareiškimai pateikiami pagal elektroninę schemą, kurią viešai paskelbia Komisija.

Popierine forma surinkti pritarimo pareiškimai ir internetu surinkti pritarimo pareiškimai pateikiami atskirai.

3.  Pritarimo pareiškimus, surinktus internetu, naudojantis centrine internetine rinkimo sistema, taip pat surinktus popierine forma ir įkeltus pagal 10 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, Komisija pateikia atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai, kai organizatorių grupė pagal šio straipsnio 2 dalį pateikia V priede pateiktą formą atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Kai organizatorių grupė pritarimo pareiškimus surenka naudodamasi atskira internetine rinkimo sistema, ji gali prašyti Komisijos šiuos pareiškimus pateikti atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Komisija pritarimo pareiškimus pateikia pagal šio straipsnio 2 dalies antrą–ketvirtą pastraipas naudodamasi 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta keitimosi rinkmenomis paslauga.

4.  Per tris mėnesius nuo pritarimo pareiškimų gavimo kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir praktikos, atlieka tinkamus šių pareiškimų patikrinimus, kurie gali būti grindžiami atsitiktine atranka.

Kai internetu ir popierine forma surinkti pritarimo pareiškimai pateikiami atskirai, šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią kompetentinga institucija gauna visus pritarimo pareiškimus.

Tikrinant popierine forma surinktus pritarimo pareiškimus nereikalaujama patvirtinti parašų autentiškumo.

5.  Remdamasi atliktu patikrinimu, kompetentinga institucija patvirtina iš atitinkamos valstybės narės gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičių. Tai patvirtinantis sertifikatas organizatorių grupei išduodamas nemokamai pagal VI priede pateikiamą modelį.

Sertifikate nurodomas galiojančių pritarimo pareiškimų, surinktų popierine forma ir internetu, skaičius, įskaitant surinktus popierine forma ir įkeltus pagal 10 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

13 straipsnis

Pateikimas Komisijai

Per tris mėnesius nuo paskutinio sertifikato, išduoto pagal 12 straipsnio 5 dalį, organizatorių grupė iniciatyvą pateikia Komisijai.

Organizatorių grupė užpildytą VII priede pateiktą formą pateikia kartu su 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų sertifikatų kopijomis popierine arba elektronine forma.

Komisija VII priede pateiktą formą paskelbia viešai registre.

14 straipsnis

Paskelbimas ir viešasis svarstymas

1.  Kai Komisija gauna galiojančią iniciatyvą, kurios pritarimo pareiškimai surinkti ir patvirtinti pagal 8–12 straipsnius, ji nedelsdama registre paskelbia pranešimą apie tai, o iniciatyvą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, taip pat nacionaliniams parlamentams.

2.  Per tris mėnesius nuo iniciatyvos pateikimo organizatorių grupei suteikiama galimybė pristatyti iniciatyvą Europos Parlamento surengtame viešajame svarstyme.

Viešąjį svarstymą ▌ Europos Parlamentas ▌rengia savo patalpose.

Komisijai svarstyme atstovaujama tinkamu lygmeniu.

Svarstyme suteikiama galimybė dalyvauti Tarybos, kitų Sąjungos institucijų ir patariamųjų organų, nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės atstovams.

▌Europos Parlamentas užtikrina, kad atitinkamiems viešiesiems ir privatiesiems interesams būtų atstovaujama tolygiai.

3.  Po viešojo svarstymo Europos Parlamentas įvertina politinę paramą iniciatyvai.

15 straipsnis

Komisijos atliekama nagrinėjimo procedūra

1.  Per vieną mėnesį nuo iniciatyvos pateikimo pagal 13 straipsnį Komisija atitinkamu lygmeniu priima organizatorių grupę, suteikdama jai galimybę išsamiai paaiškinti iniciatyvos tikslus.

2.  Per šešis mėnesius nuo iniciatyvos paskelbimo pagal 14 straipsnio 1 dalį ir pasibaigus 14 straipsnio 2 dalyje nurodytam viešajam svarstymui Komisija pranešime išdėsto savo teisines ir politines išvadas dėl iniciatyvos, nurodo veiksmus, kurių prireikus ketina imtis, ir pagrindą, kuriuo remdamasi veiksmų imsis arba nesiims.

Kai reaguodama į iniciatyvą Komisija ketina imtis veiksmų, įskaitant, kai tinkama, priimti vieną ar kelis pasiūlymus dėl Sąjungos teisės akto, pranešime taip pat išdėstomas numatomas šių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis.

Pranešimas perduodamas organizatorių grupei, taip pat Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir paskelbiamas viešai.

3.  Komisija ir organizatorių grupė informuoja pasirašiusiuosius apie atsaką į iniciatyvą pagal 18 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Komisija registre ir viešoje Europos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje teikia atnaujintą informaciją apie pranešime, priimtame reaguojant į iniciatyvą, išdėstytų veiksmų įgyvendinimą.

16 straipsnis

Europos Parlamento tolesni veiksmai dėl sėkmingų piliečių iniciatyvų

Europos Parlamentas įvertina priemones, kurių ėmėsi Komisija, parengusi savo pranešimą, nurodytą 15 straipsnio 2 dalyje.

III SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Skaidrumas

1.  Organizatorių grupė pateikia aiškią, tikslią ir išsamią informaciją, skelbtiną registre ir, kai tinkama, savo kampanijos interneto svetainėje, apie iniciatyvos ▌finansavimo šaltinius, kai viršijama 500 EUR suma vienam rėmėjui.

Turi būti įmanoma aiškiai nustatyti deklaruojamus finansavimo ir paramos šaltinius, įskaitant rėmėjus, ir atitinkamas sumas.

Organizatorių grupė taip pat pateikia informaciją apie savanoriškai jai padedančių organizacijų pavadinimus, kai tokios paramos neįmanoma ekonomiškai apskaičiuoti.

Ta informacija atnaujinama bent kas du mėnesius per laikotarpį nuo registracijos dienos iki dienos, kurią iniciatyva pateikiama Komisijai pagal 13 straipsnį. Komisija ją aiškia ir prieinama forma viešai paskelbia registre ir viešoje Europos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje.

2.  Komisija turi teisę prašyti, kad organizatorių grupė pateiktų papildomos informacijos ir paaiškinimų apie finansavimo ir paramos šaltinius, deklaruotus pagal šį reglamentą.

3.  Komisija registre suteikia galimybę piliečiams pateikti skundą, susijusį su informacijos apie finansavimo ir paramos šaltinius, kuriuos deklaravo organizatorių grupės, išsamumu ir teisingumu, bei tuo tikslu paskelbia kontaktinę formą registre ir viešoje Europos piliečių iniciatyvos interneto svetainėje.

Komisija gali prašyti, kad organizatorių grupė pateiktų papildomos su pagal šią dalį gautais skundais susijusios informacijos ir, kai tinkama, atnaujinti informaciją apie registre nurodytus finansavimo ir paramos šaltinius.

18 straipsnis

Komunikacija

1.  Komisija didina visuomenės informuotumą apie Europos piliečių iniciatyvą, jos tikslus ir veikimą vykdydama komunikacijos veiklą ir informacines kampanijas, taip padėdama skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą poliniame Sąjungos gyvenime.

Europos Parlamentas prisideda prie Komisijos komunikacijos veiklos.

2.  Siekdama vykdyti su konkrečia iniciatyva susijusią komunikacijos ir informavimo veiklą ir gavusi aiškų pasirašiusiojo sutikimą organizatorių grupė arba Komisija gali rinkti jo el. pašto adresą.

Potencialūs pasirašantieji informuojami, kad ir nedavę sutikimo rinkti jų el. pašto adresą jie gali pasinaudoti savo teise pritarti iniciatyvai.

3.  El. pašto adresai negali būti renkami iš pritarimo pareiškimų formų. Tačiau jie gali būti renkami tuo pačiu metu kaip pritarimo pareiškimai, jeigu jie tvarkomi atskirai.

19 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.  Organizatorių grupės atstovas yra duomenų valdytojas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/67, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu renkant pritarimo pareiškimus, el. pašto adresus ir iniciatyvų rėmėjų duomenis. Kai įsteigiamas šio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nurodytas juridinis subjektas, duomenų valdytojas yra tas subjektas.

2.  Pagal šio reglamento 20 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos yra duomenų valdytojos, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/67, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu paramos pareiškimų tikrinimo ir tvirtinimo tikslais.

3.  Komisija yra duomenų valdytoja, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1725, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu registre, internetinėje bendradarbiavimo platformoje, šio reglamento 10 straipsnyje nurodytoje centrinėje internetinėje rinkimo sistemoje ir renkant el. pašto adresus.

4.  Pritarimo pareiškimų formose pateikti asmens duomenys renkami siekiant vykdyti veiklą, būtiną siekiant užtikrinti saugų rinkimą ir saugojimą pagal 9–11 straipsnius, pateikimą valstybėms narėms, tikrinimą ir tvirtinimą pagal 12 straipsnį ir būtinas kokybės patikras bei statistinių duomenų analizę.

5.  Organizatorių grupė ir atitinkamai Komisija sunaikina visus pasirašytus pritarimo iniciatyvai pareiškimus ir visas jų kopijas praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui nuo iniciatyvos pateikimo Komisijai pagal 13 straipsnį arba ne vėliau nei 21 mėnesis nuo rinkimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Tačiau jeigu iniciatyva atsiimama prasidėjus rinkimo laikotarpiui, pritarimo pareiškimai ir visos jų kopijos sunaikinami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo iniciatyvos atsiėmimo, kaip nurodyta 7 straipsnyje.

6.  Kompetentinga institucija sunaikina visus pritarimo pareiškimus ir jų kopijas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 12 straipsnio 5 dalyje nurodyto sertifikato išdavimo.

7.  Pritarimo tam tikrai iniciatyvai pareiškimus ir jų kopijas galima saugoti ilgiau, nei numatyta 5 ir 6 dalyse, jei tai būtina vykstant teisiniam ar administraciniam procesui, susijusiam su konkrečia iniciatyva. Jie sunaikinami vėliausiai per vieną mėnesį nuo minėto proceso baigimo priimant galutinį sprendimą dienos.

8.  Komisija ir organizatorių grupė sunaikina pagal 18 straipsnio 2 dalį surinktų el. pašto adresų įrašus atitinkamai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo iniciatyvos atsiėmimo arba 12 mėnesių nuo rinkimo laikotarpio pabaigos arba iniciatyvos pateikimo Komisijai. Tačiau kai Komisija pagal 15 straipsnio 2 dalį pranešime nurodo veiksmus, kurių ketina imtis, el. pašto adresų įrašai sunaikinami ne vėliau kaip per trejus metus nuo pranešimo paskelbimo.

9.  Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2018/1725 numatytoms jų teisėms, organizatorių grupės nariai turi teisę prašyti panaikinti jų asmens duomenis iš registro praėjus dvejiems metams nuo konkrečios iniciatyvos registracijos dienos.

20 straipsnis

Kompetentingos institucijos valstybėse narėse

1.  Taikydama 11 straipsnį, kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto sertifikato išdavimą.

2.  Taikydama 12 straipsnį, kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už pritarimo pareiškimų tikrinimo proceso koordinavimą ir 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų sertifikatų išdavimą.

3.  Iki 2020 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša institucijų, paskirtų pagal 1 ir 2 dalis, pavadinimus ir adresus. Jos informuoja Komisiją apie bet kokį tos informacijos pasikeitimą.

Institucijų, paskirtų pagal 1 ir 2 dalis, pavadinimus ir adresus Komisija paskelbia viešai registre.

21 straipsnis

Nacionalinių nuostatų pateikimas

1.  Iki 2020 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai pateikia konkrečias nuostatas, kurias jos priėmė, kad įgyvendintų šį reglamentą.

2.  Šias nuostatas Komisija paskelbia registre ta kalba, kuria valstybės narės jas pateikė pagal 1 dalį.

IV SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Įgyvendinti šio reglamento 11 straipsnio 5 dalį Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų, nepažeidžiant tiems priedams reikšmingų šio reglamento nuostatų.

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena ▌].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Peržiūra

Komisija reguliariai peržiūri Europos piliečių iniciatyvos veikimą ir ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d., o vėliau kas ketverius metus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Šiose ataskaitose taip pat nurodomas minimalus amžius, kurio sulaukus galima pritarti Europos piliečių iniciatyvoms valstybėse narėse. Ataskaitos skelbiamos viešai.

26 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 211/2011 panaikinamas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą Reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

27 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Po 2020 m. sausio 1 d. Reglamento (ES) Nr. 211/2011 5–9 straipsniai toliau taikomi Europos piliečių iniciatyvoms, kurios buvo užregistruotos anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d.

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Tačiau 9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnis, 11 straipsnio 5 dalis ir 20–24 straipsniai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAI

I PRIEDAS

Minimalus pasirašiusiųjų valstybėje narėje skaičius

Belgija

15 771

Bulgarija

12 767

Čekija

15 771

Danija

9 763

Vokietija

72 096

Estija

4 506

Airija

8 261

Graikija

15 771

Ispanija

40 554

Prancūzija

55 574

Kroatija

8 261

Italija

54 823

Kipras

4 506

Latvija

6 008

Lietuva

8 261

Liuksemburgas

4 506

Vengrija

15 771

Мalta

4 506

Nyderlandai

19 526

Austrija

13 518

Lenkija

38 301

Portugalija

15 771

Rumunija

24 032

Slovėnija

6 008

Slovakija

9 763

Suomija

9 763

Švedija

15 020

Jungtinė Karalystė

54 823

II PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI REGISTRUOJANT INICIATYVĄ

1.  Iniciatyvos pavadinimas (ne daugiau kaip 100 ženklų).(*)

2.  Iniciatyvos, dėl kurios Komisija raginama imtis veiksmų, tikslai (ne daugiau kaip 1 100 ženklų be tarpų) (kiekvienai kalbai pritaikytas vidurkis(*)).

Iniciatyvos dalyką, tikslus ir priežastis iniciatyvos organizatorių grupė gali pateikti priede (ne daugiau kaip 5 000 ženklų be tarpų (kiekvienai kalbai pritaikytas vidurkis(*)).

Organizatorių grupė gali pateikti papildomos informacijos apie iniciatyvos dalyką, tikslus ir priežastis. Jei nori, ji taip pat gali pateikti teisės akto projektą.

3.  Sutarčių nuostatos, kurias organizatorių grupė laiko svarbiomis siūlomam veiksmui.

4.  Visi septynių organizatorių grupės narių, gyvenančių septyniose skirtingose valstybėse narėse, vardai ir pavardės, adresai, pilietybės ir gimimo datos, konkrečiai nurodant atstovą, pavaduotoją ir jų el. pašto adresus bei telefono numerius(18).

Jei tarp pirmoje pastraipoje nurodytų septynių narių nėra atstovo ir (arba) pavaduotojo, pateikiami visi pastarųjų vardai ir pavardės, adresai, pilietybės, gimimo datos, el. pašto adresai bei telefono numeriai.

5.  Dokumentai, kuriais įrodomi kiekvieno iš 4 punkte nurodytų septynių narių ir atstovo bei pavaduotojo, jei jų nėra tarp tų septynių narių, visi vardai ir pavardės, adresai, pilietybės ir gimimo datos.

6.  Kitų organizatorių grupės narių vardai ir pavardės.

7.  Reglamento (ES) .../...(19) 5 straipsnio 7 dalyje nurodytoje situacijoje, priklausomai nuo konkretaus atvejo – dokumentai, kuriais įrodomas juridinio subjekto įsteigimas pagal valstybės narės teisę būtent tam tikrai iniciatyvai valdyti ir organizatorių grupės nario, paskirto jos atstovu, įgaliojimas veikti juridinio subjekto vardu.

8.  Visi iniciatyvai teikiamos paramos ir finansavimo šaltiniai registracijos metu.(20)

(*) Komisija pateikia visų užregistruotų iniciatyvų šių elementų vertimus į visas oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas.

III PRIEDAS

PRITARIMO PAREIŠKIMO FORMA. A dalis(21)

(valstybėms narėms, kurios nereikalauja pateikti asmens kodo ir (arba) asmens tapatybės dokumento numerio)

Privaloma pildyti visus šios formos laukelius.

IŠ ANKSTO PILDO ORGANIZATORIŲ GRUPĖ:

1.  Visi pasirašiusieji šią formą yra piliečiai:

Iš kiekvieno sąrašo pažymėkite tik vieną valstybę narę.

2.  Europos Komisijos registracijos Nr.: 3. Rinkimo laikotarpio pradžios ir pabaigos datos:

4.  Europos Komisijos registre užregistruotos šios iniciatyvos interneto adresas:

5.  Šios iniciatyvos pavadinimas:

6.  Iniciatyvos tikslai:

7.  Registruotų asmenų ryšiams vardai, pavardės ir el. pašto adresai:

[Reglamento (ES) .../...(22) 5 straipsnio 7 dalyje nurodytoje situacijoje, jei taikoma, papildomai: juridinio subjekto pavadinimas ir buveinės šalis]:

8.  Šios iniciatyvos interneto svetainė (jei yra):

PILDO PASIRAŠANTIEJI DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS:

„Patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra teisinga ir kad šiai iniciatyvai dar nesu pritaręs.“

VISI VARDAI

PAVARDĖS

GYVENAMOJI VIETA(23)

(gatvė, numeris, pašto kodas, miestas, šalis)

GIMIMO DATA

DATA

PARAŠAS(24)

Privatumo pareiškimas(25) dėl popieriuje arba per atskiras internetines rinkimo sistemas renkamų pritarimo pareiškimų:

Remiantis Reglamentu (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ▌, šioje formoje pateikti jūsų asmens duomenys bus naudojami tik su pritarimu iniciatyvai susijusiais tikslais, o kompetentingos nacionalinės institucijos galės su jais susipažinti tik tikrinimo ir tvirtinimo tikslais ▌. Jūs turite teisę prašyti šios iniciatyvos organizatorių grupės leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, juos ištaisyti, ▌ištrinti ir apriboti tvarkymą.

Jūsų duomenis organizatorių grupė saugos ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo iniciatyvos pateikimo Europos Komisijai dienos arba 21 mėnesį nuo rinkimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina anksčiau. Administracinio arba teismo proceso atveju jie gali būti saugomi ilgesnį laiką, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo šio proceso baigimo dienos.

Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, turite teisę bet kuriuo metu pateikti skundą duomenų apsaugos institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu manote, kad jūsų asmens duomenys tvarkomi neteisėtai.

Iniciatyvos organizatorių grupės atstovas arba, kai tinkama, jos sukurtas juridinis asmuo yra duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, ir su jais galima susisiekti naudojantis šioje formoje pateiktais duomenimis.

Duomenų apsaugos pareigūno (jei yra) kontaktiniai duomenys Europos Komisijos registre pateikti šios iniciatyvos interneto adresu, kuris nurodytas šios formos 4 punkte.

Jūsų asmens duomenis gausiančios ir tvarkysiančios kompetentingos nacionalinės institucijos ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų kontaktiniai duomenys pateikti adresu http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/data-protection?lg=lt.

Privatumo pareiškimas dėl internetu per centrinę internetinę rinkimo sistemą renkamų pritarimo pareiškimų:

Remiantis Reglamentu (ES) 2018/1725 ir Reglamentu (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ▌, šioje formoje pateikti jūsų asmens duomenys bus naudojami tik su pritarimu iniciatyvai susijusiais tikslais, o kompetentingos nacionalinės institucijos galės su jais susipažinti tik tikrinimo ir tvirtinimo tikslais ▌. Jūs turite teisę prašyti Europos Komisijos ir iniciatyvos organizatorių grupės atstovo arba, kai tinkama, organizatorių grupės įsteigto juridinio subjekto leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, juos ištaisyti, ▌ištrinti ir apriboti tvarkymą.

Jūsų duomenis Europos Komisija saugos ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo iniciatyvos pateikimo Europos Komisijai dienos arba 21 mėnesį nuo rinkimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina anksčiau. Administracinio arba teismo proceso atveju jie gali būti saugomi ilgesnį laiką, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo to proceso baigimo dienos.

Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, jūs turite teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Europos duomenų apsaugos pareigūnui arba duomenų apsaugos institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu manote, kad jūsų asmens duomenys tvarkomi neteisėtai.

Europos Komisija ir iniciatyvos organizatorių grupės atstovas arba, kai tinkama, organizatorių grupės įsteigtas juridinis subjektas yra bendri duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1725 ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, su jais galima susisiekti naudojantis šioje formoje pateiktais duomenimis.

Organizatorių grupės duomenų apsaugos pareigūno (jei yra) kontaktiniai duomenys pateikti šios iniciatyvos Europos Komisijos registro interneto svetainėje, kaip numatyta šios formos 4 punkte.

Jūsų asmens duomenis gausiančių ir tvarkysiančių Europos Komisijos ir nacionalinės institucijos duomenų apsaugos pareigūno, Europos duomenų apsaugos pareigūno ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų kontaktiniai duomenys pateikti adresu: http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/data-protection.

PRITARIMO PAREIŠKIMO FORMA. B dalis(26)

(valstybėms narėms, kurios reikalauja pateikti asmens kodą ir (arba) asmens tapatybės dokumento numerį)

Privaloma pildyti visus šios formos laukelius.

IŠ ANKSTO PILDO ORGANIZATORIŲ GRUPĖ:

1.  Visi pasirašiusieji šią formą yra piliečiai:

Iš kiekvieno sąrašo pažymėkite tik vieną valstybę narę.

Daugiau informacijos apie asmens kodą ar asmens tapatybės dokumento numerį, iš kurių vieną privaloma pateikti, pateikiama Europos Komisijos Europos piliečių iniciatyvų internetinėje svetainėje.

2.  Europos Komisijos registracijos Nr.: 3. Rinkimo laikotarpio pradžios ir pabaigos datos:

4.  Europos Komisijos registre užregistruotos šios iniciatyvos interneto adresas:

5.  Šios iniciatyvos pavadinimas:

6.  Iniciatyvos tikslai:

7.  Registruotų asmenų ryšiams vardai, pavardės ir el. pašto adresai:

[Reglamento (ES) .../...(27) 5 straipsnio 7 dalyje nurodytoje situacijoje, jei taikoma, papildomai: juridinio subjekto pavadinimas ir buveinės šalis]:

8.  Šios iniciatyvos interneto svetainė (jei yra):

PILDO PASIRAŠANTIEJI DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS:

„Patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra teisinga ir kad šiai iniciatyvai dar nesu pritaręs.“

VISI VARDAI

PAVARDĖS

▌ASMENS KODAS /

ASMENS TAPATYBĖS DOKUMENTO NUMERIS

ASMENS KODO ARBA ASMENS TAPATYBĖS DOKUMENTO RŪŠIS

DATA

PARAŠAS(28)

Privatumo pareiškimas(29) dėl popieriuje arba per atskiras internetines rinkimo sistemas renkamų pritarimo pareiškimų

Remiantis Reglamentu (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ▌, šioje formoje pateikti jūsų asmens duomenys bus naudojami tik su pritarimu iniciatyvai susijusiais tikslais, o kompetentingos nacionalinės institucijos galės su jais susipažinti tik tikrinimo ir tvirtinimo tikslais ▌. Jūs turite teisę prašyti šios iniciatyvos organizatorių grupės leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, juos ištaisyti, ▌ištrinti ir apriboti tvarkymą.

Jūsų duomenis organizatorių grupė saugos ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo iniciatyvos pateikimo Europos Komisijai dienos arba 21 mėnesį nuo rinkimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina anksčiau. Administracinio arba teismo proceso atveju jie gali būti saugomi ilgesnį laiką, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo to proceso baigimo dienos.

Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, turite teisę bet kuriuo metu pateikti skundą duomenų apsaugos institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu manote, kad jūsų asmens duomenys tvarkomi neteisėtai.

Iniciatyvos organizatorių grupės atstovas arba, jei taikoma, jos sukurtas juridinis asmuo yra duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, ir su jais galima susisiekti naudojantis šioje formoje pateiktais duomenimis.

Duomenų apsaugos pareigūno (jei yra) kontaktiniai duomenys Europos Komisijos registre pateikti šios iniciatyvos interneto adresu, kaip nurodyta šios formos 4 punkte.

Jūsų asmens duomenis gausiančios ir tvarkysiančios kompetentingos nacionalinės institucijos ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų kontaktiniai duomenys pateikti adresu http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/data-protection?lg=lt.

Privatumo pareiškimas dėl internetu per centrinę internetinę rinkimo sistemą renkamų pritarimo pareiškimų:

Remiantis Reglamentu (ES) 2018/1725 ir Reglamentu (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ▌, šioje formoje pateikti jūsų asmens duomenys bus naudojami tik su pritarimu iniciatyvai susijusiais tikslais, o kompetentingos nacionalinės institucijos galės su jais susipažinti tik tikrinimo ir tvirtinimo tikslais ▌. Jūs turite teisę prašyti Europos Komisijos ir iniciatyvos organizatorių grupės atstovo arba, kai tinkama, organizatorių grupės įsteigto juridinio subjekto leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, juos ištaisyti, ▌ištrinti ir apriboti tvarkymą.

Jūsų duomenis Europos Komisija saugos ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo iniciatyvos pateikimo Europos Komisijai dienos arba 21 mėnesį nuo rinkimo laikotarpio pradžios, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina anksčiau. Administracinio arba teismo proceso atveju jie gali būti saugomi ilgesnį laiką, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo to proceso baigimo dienos.

Nedarant poveikio galimybei imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, jūs turite teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Europos duomenų apsaugos pareigūnui arba duomenų apsaugos institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu manote, kad jūsų asmens duomenys tvarkomi neteisėtai.

Europos Komisija ir iniciatyvos organizatorių grupės atstovas arba, kai tinkama, organizatorių grupės įsteigtas juridinis subjektas yra bendri duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/1725 ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, su jais galima susisiekti naudojantis šioje formoje pateiktais duomenimis.

Organizatorių grupės duomenų apsaugos pareigūno (jei yra) kontaktiniai duomenys pateikti šios iniciatyvos Europos Komisijos registro interneto svetainėje, kaip numatyta šios formos 4 punkte.

Jūsų asmens duomenis gausiančių ir tvarkysiančių Europos Komisijos ir nacionalinės institucijos duomenų apsaugos pareigūno, Europos duomenų apsaugos pareigūno ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų kontaktiniai duomenys pateikti adresu: http://ec.europa.eu/citizens-initiative/public/data-protection.

IV PRIEDAS

SERTIFIKATAS, KURIUO PATVIRTINAMA INTERNETINĖS PRITARIMO PAREIŠKIMŲ RINKIMO SISTEMOS ATITIKTIS ...(30) EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTUI (ES).../...(31)+ DĖL EUROPOS PILIEČIŲ INICIATYVOS

... (valstybės narės pavadinimas) ... (kompetentingos institucijos pavadinimas) patvirtina, kad atskira internetinė pritarimo pareiškimų rinkimo sistema ... (svetainės adresas), skirta pritarimo ... (iniciatyvos pavadinimas), kurios registracijos Nr. ... (iniciatyvos registracijos Nr.), pareiškimams rinkti, atitinka susijusias ...+ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../...++ dėl Europos piliečių iniciatyvos nuostatas.

Data, parašas ir kompetentingos institucijos oficialus spaudas:

V PRIEDAS

PRITARIMO PAREIŠKIMŲ TEIKIMO VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENTINGOMS INSTITUCIJOMS FORMA

1.  Visi asmenų ryšiams (organizatorių grupės atstovo ir pavaduotojo) vardai ir pavardės arba visas iniciatyvą valdančio juridinio subjekto pavadinimas ir visi jo atstovo vardai ir pavardės, taip pat asmenų ryšiams, juridinio subjekto ir jo atstovo adresai ir el. pašto adresai:

2.  Iniciatyvos pavadinimas:

3.  Komisijos registracijos Nr.:

4.  Registracijos data:

5.  Pasirašiusiųjų, kurie yra (valstybės narės pavadinimas) piliečiai, skaičius:

6.  Bendras surinktų pritarimo pareiškimų skaičius:

7.  Valstybių narių, kuriose riba pasiekta, skaičius:

8.  Priedai:

(Prašome pridėti visus pasirašiusiųjų, kurie yra atitinkamos valstybės narės piliečiai, pritarimo pareiškimus.

Jei taikytina, pridėkite atitinkamą atskiros internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties ...(32) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) .../...(33)+ dėl Europos piliečių iniciatyvos sertifikatą.)

9.  Patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra teisinga ir kad pritarimo pareiškimai surinkti pagal ...+ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../...++ dėl Europos piliečių iniciatyvos 9 straipsnį.

10.  Data ir vieno iš asmenų ryšiams (atstovo arba pavaduotojo(34)) arba juridinio subjekto atstovo parašas:

VI PRIEDAS

SERTIFIKATAS, KURIUO PATVIRTINAMAS GALIOJANČIŲ PRITARIMO PAREIŠKIMŲ, SURINKTŲ … (VALSTYBĖS NARĖS PAVADINIMAS), SKAIČIUS

... (valstybės narės pavadinimas) ... (kompetentingos institucijos pavadinimas), atlikusi reikiamus patikrinimus pagal ...(35) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../...(36)+ dėl Europos piliečių iniciatyvos 12 straipsnį, patvirtina, kad ... (galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius) pritarimo iniciatyvai, kurios registracijos Nr. ... (iniciatyvos registracijos Nr.), pareiškimai (-ų) yra galiojantys pagal to reglamento nuostatas.

Data, parašas ir oficialus spaudas

VII PRIEDAS

INICIATYVOS TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI FORMA

1.  Iniciatyvos pavadinimas:

2.  Komisijos registracijos Nr.:

3.  Registracijos data:

4.  Gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius (turi būti mažiausiai vienas milijonas):

5.  Valstybių narių patvirtintas pasirašiusiųjų skaičius:

 

BE

BG

CZ

DK

DE

EE

IE

EL

ES

FR

HR

IT

CY

LV

LT

LU

Pasirašiusiųjų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

HU

MT

NL

AT

PL

PT

RO

SI

SK

FI

SE

UK

IŠ VISO

Pasirašiusiųjų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.  Visi asmenų ryšiams (organizatorių grupės atstovo ir pavaduotojo) vardai ir pavardės arba visas iniciatyvą valdančio juridinio subjekto pavadinimas ir visi jo atstovo vardai ir pavardės, taip pat asmenų ryšiams, juridinio subjekto ir jo atstovo adresai ir el. pašto adresai(37):

7.  Nurodykite visus šiai iniciatyvai teikiamos paramos ir finansavimo šaltinius, įskaitant suteiktos finansinės paramos dydį iniciatyvos teikimo momentu.

8.  Patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra teisinga ir kad laikomasi visų ...(38) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../...(39)+ dėl Europos piliečių iniciatyvos nustatytų atitinkamų procedūrų ir reikalavimų.

Data ir vieno iš asmenų ryšiams (atstovo arba pavaduotojo(40)) arba juridinio subjekto atstovo parašas:

9.  Priedai: (Pridėkite visus sertifikatus)

(1) OL C 237, 2018 7 6, p. 74.
(2) OL C 247, 2018 7 13, p. 62.
(3) OL C 237, 2018 7 6, p. 74.
(4)OL C 247, 2018 7 13, p. 62.
(5) 2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).
(7)2011 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1179/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos nustatomos internetinių pritarimo pareiškimų rinkimo sistemų techninės specifikacijos (OL L 301, 2011 11 18, p. 3).
(8)OL C 355, 2017 10 20, p. 17.
(9)2017/2024(INL).
(10) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(11) 2017 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2017/46 dėl Europos Komisijos ryšių ir informacinių sistemų saugumo (OL L 6, 2017 1 11, p. 40).
(12) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(13) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(14)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(15)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(16)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(17) 2015 m. rugsėjo 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1501 dėl sąveikumo sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje 12 straipsnio 8 dalį (OL L 235, 2015 9 9, p. 1).
(18) Komisijos internetiniame registre visuomenei bus pateikiami tik visi organizatorių grupės narių vardai ir pavardės, atstovo gyvenamoji šalis arba, kai tinkama, juridinio subjekto pavadinimas ir buveinės šalis, asmenų ryšiams el. pašto adresai ir informacija, susijusi su paramos ir finansavimo šaltiniais. Duomenų subjektas turi teisę dėl teisiškai pagrįstų priežasčių, susijusių su konkrečia savo situacija, prieštarauti, kad būtų skelbiami jo asmens duomenys.
(19)+OL: prašome įrašyti šio reglamento numerį.
(20)
(21)Forma spausdinama ant vieno lapo. Organizatorių grupė gali naudoti ant abiejų pusių atspausdintą lapą. Popierine forma surinktiems pritarimo pareiškimams įkelti į centrinę internetinę rinkimo sistemą naudojamas Europos Komisijos suteiktas kodas.
(22)+OL: prašome įrašyti šio reglamento numerį.
(23) Nuolat užsienyje gyvenantys Vokietijos piliečiai tik tuo atveju, jeigu jie užregistravo savo dabartinę nuolatinę gyvenamąją vietą atitinkamoje Vokietijos diplomatinėje atstovybėje užsienyje.
(24)Pasirašyti neprivaloma, jei forma pateikiama internetu per Reglamento (ES) .../...+ 10 straipsnyje nurodytą centrinę internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą arba minėto reglamento 11 straipsnyje nurodytas atskiras internetines pritarimo pareiškimų rinkimo sistemas.
(25)Priklausomai nuo rinkimo būdo, reikia naudoti tik vieną iš dviejų pasiūlytų privatumo pareiškimų versijų.
(26)Forma spausdinama ant vieno lapo. Organizatorių grupė gali naudoti ant abiejų pusių atspausdintą lapą. Popierine forma surinktiems pritarimo pareiškimams įkelti į centrinę internetinę rinkimo sistemą naudojamas Europos Komisijos suteiktas kodas.
(27)+OL: prašome įrašyti šio reglamento numerį.
(28)Pasirašyti neprivaloma, jei forma pateikiama internetu per Reglamento (ES) .../...+ 10 straipsnyje nurodytą centrinę internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą arba minėto reglamento 11 straipsnyje nurodytas atskiras internetines pritarimo pareiškimų rinkimo sistemas.
(29)Priklausomai nuo rinkimo būdo, reikia naudoti tik vieną iš dviejų pasiūlytų privatumo pareiškimų versijų.
(30)+OL: prašome įrašyti šio reglamento priėmimo datą.
(31)++OL: prašome įrašyti šio reglamento numerį.
(32)+OL: prašome įrašyti šio reglamento priėmimo datą.
(33)++OL: prašome įrašyti šio reglamento numerį.
(34) Tai, ko nereikia, išbraukti.
(35)+OL: prašome įrašyti šio reglamento priėmimo datą.
(36)++OL: prašome įrašyti šio reglamento numerį.
(37)Komisijos internetiniame registre visuomenei bus pateikiami tik visi organizatorių grupės narių vardai ir pavardės, atstovo gyvenamoji šalis arba, kai tinkama, juridinio subjekto pavadinimas ir buveinės šalis, asmenų ryšiams el. pašto adresai ir informacija, susijusi su paramos ir finansavimo šaltiniais. Duomenų subjektai turi teisę dėl teisiškai pagrįstų priežasčių, susijusių su konkrečia jų situacija, prieštarauti, kad būtų skelbiami jų asmens duomenys.
(38)+OL: prašome įrašyti šio reglamento priėmimo datą.
(39)++OL: prašome įrašyti šio reglamento numerį.
(40)Tai, ko nereikia, išbraukti.


Kultūros vertybių importas ***I
PDF 243kWORD 75k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kultūros vertybių importo (COM(2017)0375 – C8-0227/2017 – 2017/0158(COD))
P8_TA-PROV(2019)0154A8-0308/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0375),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0227/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, taip pat į Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0308/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo

P8_TC1-COD(2017)0158


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA ▌

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  atsižvelgiant ▌ į 2016 m. vasario 12 d. Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmo finansavimu, į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano ir ▌ Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541(3), turėtų būti priimtos bendros prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga nuo neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis ir jų praradimo ar sunaikinimo, būtų išsaugotas žmonijos kultūros paveldas ir užkirstas kelias teroristų finansavimui bei pinigų plovimui išplėštas kultūros vertybes parduodant Sąjungoje esantiems pirkėjams;

(2)  tautų ir teritorijų išnaudojimas gali vesti prie neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis, pirmiausia kai tokia neteisėta prekyba kyla ginkluoto konflikto kontekste. Dėl to šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į tautų ir teritorijų regioninius ir vietos ypatumus, o ne į kultūros vertybių rinkos vertę;

(3)  kultūros vertybės yra kultūros paveldo dalis ir neretai būna didelės kultūrinės, meninės, istorinės ir mokslinės svarbos. Kultūros paveldas yra vienas pagrindinių civilizacijos elementų, inter alia, turinčių simbolinę vertę ir įkūnijančių žmonijos kultūrinę atmintį. Jis praturtina visų tautų kultūrinį gyvenimą ir jas vienija bendros atminties žinių bei civilizacijos raidos pagrindu. Todėl jis turėtų būti apsaugotas nuo neteisėto pasisavinimo ir plėšimo. Archeologinių vietovių plėšimas vyko visais laikais, tačiau dabar šis reiškinys yra pasiekęs pramoninį mastą ir kartu su prekyba neteisėtai atkastomis kultūros vertybėmis yra sunkus nusikaltimas, dėl kurio stipriai nukenčia tiesiogiai ar netiesiogiai susijusieji. Neteisėta prekyba kultūros vertybėmis daugeliu atveju prisideda prie priverstinės kultūros homogenizacijos arba kultūrinio identiteto praradimo, o kultūros vertybių plėšimas lemia, inter alia, kultūrų dezintegraciją. Kol yra galimybė pelningai prekiauti neteisėtai iškastomis kultūros vertybėmis ir iš jų pelnytis nepatiriant jokios didesnės rizikos, tokie kasinėjimai ir plėšimas tęsis. Tarptautinėje rinkoje kultūros vertybės labai paklausios dėl savo ekonominės ir meninės vertės. Griežtų tarptautinių teisinių priemonių nebuvimas ir neveiksmingas esamų priemonių vykdymo užtikrinimas lemia tai, kad tokios vertybės atsiduria šešėlinėje ekonomikoje. Sąjunga turėtų atitinkamai uždrausti į Sąjungos muitų teritoriją įvežti neteisėtai iš trečiųjų šalių eksportuojamas kultūros vertybes, ypatingą dėmesį skiriant kultūros vertybėms iš trečiųjų šalių, nukentėjusių nuo ginkluotojo konflikto, ypač kai tokiomis kultūros vertybėmis neteisėtai prekiauja teroristinės ar kitos nusikalstamos organizacijos. Nors tuo bendru draudimu neturėtų būti numatoma sistemingų tikrinimų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įsikišti, kai jos gauna žvalgybos informacijos apie įtartinas siuntas, ir imtis visų tinkamų priemonių neteisėtai eksportuojamoms kultūros vertybėms perimti;

(4)  atsižvelgiant į tai, jog valstybėse narėse taikomos skirtingos kultūros vertybių importo į Sąjungos muitų teritoriją taisyklės, turėtų būti imtasi priemonių siekiant visų pirma užtikrinti, kad, į Sąjungos muitų teritoriją įvežant tam tikras importuojamas kultūros vertybes, tikrinimai būtų atliekami vienodai, pagal esamus procesus, procedūras ir administracines priemones, kad būtų vienodai įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013(4);

(5)  kultūros vertybių, kurios laikomos valstybių narių nacionalinėmis vertybėmis, apsauga jau reglamentuojama Tarybos reglamentu (EB) Nr. 116/2009(5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/60/ES(6). Todėl šis reglamentas turėtų būti netaikomas kultūros vertybėms, kurios buvo sukurtos arba rastos Sąjungos muitų teritorijoje. Šiuo reglamentu nustatytos bendros taisyklės turėtų apimti į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų ne Sąjungos kilmės kultūros vertybių muitinės procedūras ▌. Šio reglamento tikslais atitinkama muitų teritorija turėtų būti Sąjungos muitų teritorija importo metu;

(6)  tikrinimo priemonių, kurios bus nustatytos laisvosioms zonoms ▌ir vadinamiems laisviesiems uostams“ ▌, taikymo sritis turėtų būti kuo platesnė atitinkamų muitinės procedūrų atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias šio reglamento apėjimui naudojantis tomis laisvosiomis zonomis, kuriomis gali būti pasinaudota toliau plėtojant neteisėtą prekybą. Todėl tos tikrinimo priemonės turėtų būti susijusios ne tik su kultūros vertybėmis, išleistomis į laisvą apyvartą, bet ir su kultūros vertybėmis, kurioms įforminta specialioji muitinės procedūra. Tačiau taikymo sritis turėtų ▌ nenustelbti tikslo užkardyti neteisėtai eksportuojamų kultūros vertybių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją. Todėl, sistemingos tikrinimo priemonės turėtų apimti prekių išleidimą į laisvą apyvartą ir atskiras specialiąsias muitinės procedūras, kurios gali būti įforminamos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, bet turėtų būti netaikomos tranzitui;

(7)  daugelis trečiųjų šalių ir beveik visos valstybės narės yra susipažinusios su terminų apibrėžtimis, vartojamomis 1970 m. lapkričio 14 d. Paryžiuje pasirašytoje UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje (toliau – 1970 m. UNESCO konvencija), kurios šalimis yra daugelis valstybių narių, ir 1995 m. birželio 24 d. Romoje pasirašytoje UNIDROIT konvencijoje dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų vartojamomis apibrėžtimis. Dėl to šiame reglamente vartojamos terminų apibrėžtys yra grindžiamos tomis apibrėžtimis;

(8)  kultūros vertybių eksporto teisėtumo klausimas turėtų būti pirmiausia nagrinėjamas remiantis šalies, kurioje tos kultūros vertybės buvo sukurtos ar rastos ▌, įstatymais ir kitais teisės aktais. Tačiau, siekiant nepagrįstai nevaržyti teisėtos prekybos, asmeniui, siekiančiam importuoti kultūros vertybes į Sąjungos muitų teritoriją, vietoj to turėtų būti išimties tvarka tam tikrais atvejais leidžiama įrodyti teisėtą eksportą iš kitos trečiosios šalies, kurioje šios kultūros vertybės buvo iki jų išsiuntimo į Sąjungą. Ta išimtis turėtų būti taikoma tais atvejais, kai negalima patikimai nustatyti šalies, kurioje tos kultūros vertybės buvo sukurtos ar rastos, arba kai atitinkamos kultūros vertybės buvo eksportuotos prieš 1970 m. UNESCO konvencijos įsigaliojimą, t. y. 1972 m. balandžio 24 d. Siekiant užkirsti kelią šio reglamento apėjimui paprasčiausiai neteisėtai eksportuotas kultūros vertybes siunčiant į kitą trečiąją šalį prieš jų importą į Sąjungą, išimtys turėtų būti taikomos tų šalių atveju, jei kultūros vertybės trečiojoje šalyje išbuvo ilgiau nei penkerių metų laikotarpį kitais nei laikino naudojimo, tranzito, reeksportavimo ar perkrovimo tikslais. Jei tos sąlygos yra įvykdytos daugiau nei vienos šalies atžvilgiu, atitinkama šalis turėtų būti paskutinė iš tų šalių prieš kultūros vertybių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją;

(9)  UNESCO konvencijos 5 straipsniu raginama valstybes konvencijos dalyves įsteigti vieną ar daugiau valstybinių tarnybų kultūros vertybių apsaugai nuo neteisėto importo, eksporto ir nuosavybės teisės perdavimo užtikrinti. Tokiose valstybinėse tarnybose turėtų dirbti kvalifikuotas personalas ir jo skaičius turėtų būti pakankamas pagal tą konvenciją reikalaujamai apsaugai užtikrinti ir taip pat turėtų būti sudaromos sąlygos būtinam aktyviam valstybių narių, kurios yra konvencijos dalyvės, kompetentingų institucijų bendradarbiavimui saugumo ir kovos su neteisėtu kultūros vertybių importo – ypač ginkluotojo konflikto apimtuose regionuose – srityse;

(10)  kad nebūtų neproporcingai varžoma prekyba kultūros vertybėmis už Sąjungos išorės sienos, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms kultūros vertybėms, kurios atitinka tam tikrą šiuo reglamentu nustatytą amžiaus ribą. Taip pat atrodo tikslinga nustatyti finansinę ribą, kad kultūros vertybių importo į Sąjungos muitų teritoriją sąlygos ir procedūros nebūtų taikomos mažesnės vertės kultūros vertybėms. Tos ribos užtikrins, kad šiame reglamente numatytomis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama toms kultūros vertybėms, į kurias grobstytojai konflikto zonose gali būti nusitaikę labiausiai, neišskiriant kitų vertybių, kurių tikrinimas yra būtinas siekiant užtrinti kultūros paveldo apsaugą;

(11)  atlikus supranacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo keliamos rizikos vidaus rinkai vertinimą nustatyta, kad neteisėta prekyba išplėštomis kultūros vertybėmis yra vienas iš galimų teroristų finansavimo ir pinigų plovimo šaltinių ;

(12)  kadangi kai kurių kategorijų kultūros vertybėms – o būtent archeologijos objektams ir monumentų dalims ▌ – kyla ypač didelė plėšimo ir sunaikinimo grėsmė, atrodo svarbu numatyti griežtesnio tikrinimo prieš leidžiant kultūros vertybes įvežti į Sąjungos muitų teritoriją sistemą. Taikant tokią sistemą turėtų būti reikalaujama iki tų prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje arba specialiosios muitinės procedūros, išskyrus tranzitą, įforminimo toms kultūros vertybėms pateikti ▌ valstybės narės kompetentingos viešosios institucijos išduotą importo licenciją. Asmenys, siekiantys gauti tokią licenciją, turėtų sugebėti atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais ir įrodymais, pavyzdžiui, ▌ eksporto liudijimais, nuosavybės teisės liudijimais, sąskaitomis faktūromis, pirkimo–pardavimo sutartimis, draudimo dokumentais, vežimo dokumentais ir ekspertų vertinimo dokumentais, įrodyti eksporto iš ▌ šalies, kurioje tos kultūros vertybės buvo sukurtos ar rastos teisėtumą. Remdamosi išsamiais ir tiksliais prašymais, valstybių narių kompetentingos viešosios institucijos turėtų be reikalo nedelsdamos nuspręsti, ar išduoti licenciją. Visos importo licencijos turėtų būti saugomos elektroninėje sistemoje;

(13)  ikona yra bet koks religinės figūros ar religinio įvykio atvaizdas. Ji gali būti atvaizduota įvairiose laikmenose ir įvairaus dydžio ir gali būti monumentalaus ar kilnojamojo pobūdžio. Tais atvejais, kai ikona anksčiau buvo bažnyčios, vienuolyno, koplyčios interjero vidaus dalis, arba atskirai stovinti, arba architektūrinių baldų, pavyzdžiui, ikonostaso arba ikonos stovo, dalis, ji yra itin svarbi ir neatskiriama dievybės garbinimo ir liturginio gyvenimo dalis ir turėtų būti laikoma religinio monumento, kuris buvo išardytas, neatsiejama dalimi. Net ir tais atvejais, kai konkretus monumentas, kuriam ikona priklausė, nežinomas, tačiau kai yra įrodymų, kad ji anksčiau buvo neatsiejama monumento dalis, visų pirma tais atvejais, kai yra požymių ar elementų, kurie rodo, kad ji anksčiau buvo ikonostaso arba ikonos stovo dalis, ikona vis tiek turėtų būti priskiriama priede nurodytai kategorijai „išardytų meno ar istorinių monumentų arba archeologinių vietovių elementai“;

(14)  atsižvelgiant į ypatingą kultūros vertybių pobūdį, nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka muitinė, ir ji turėtų turėti galimybę prireikus paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos, ir išanalizuoti kultūros vertybes fiziškai jas apžiūrint;

(15)  asmenys, siekiantys importuoti importo licencijų nereikalaujančių kategorijų kultūros vertybes į Sąjungos muitų teritoriją, turėtų pateikti patvirtinimą, kuriame paliudijama ir prisiimama atsakomybė už teisėtą tokių vertybių eksportą iš trečiosios šalies, ir pateikti pakankamai informacijos, kad muitinė galėtų šias kultūros vertybes identifikuoti. Siekiant supaprastinti procedūrą ir teisinio tikrumo sumetimais informacija apie kultūros vertybes turėtų būti pateikta naudojant standartinį dokumentą. Kultūros vertybėms aprašyti galėtų būti naudojamas UNESCO rekomenduojamas objekto identifikacijos standartas. Prekių turėtojas turėtų užregistruoti tuos duomenis elektroninėje sistemoje, kad muitinei būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti identifikavimą, kad ji galėtų atlikti rizikos analizę bei tikslinius tikrinimus, ir kad būtų užtikrintas atsekamumas po kultūros vertybių įvežimo į vidaus rinką;

(16)  Komisija turėtų būti atsakinga už tai, kad muitinėms skirtos ES vieno langelio aplinkos kontekste būtų sukurta centralizuota elektroninė sistema importo licencijų prašymams ir importuotojo patvirtinimams pateikti, taip pat valstybių narių viešosioms institucijoms saugoti informaciją, visų pirma apie importuotojo patvirtinimus ir importo licencijas, ir jas keistis;

(17)  turėtų būti įmanoma tvarkant duomenis pagal šį reglamentą apimti ir asmens duomenis ir toks tvarkymas turėtų būti atliekamas pagal Sąjungos teisę. Valstybės narės ir Komisija asmens duomenis turėtų tvarkyti tik šio reglamento tikslais, arba tinkamai pagrįstais atvejais – nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, be kita ko, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Bet kokiam asmens duomenų rinkimui, atskleidimui, siuntimui, perdavimui ir kitam tvarkymui šio reglamento taikymo srityje turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/679(7) ir (ES) 2018/1725(8) reikalavimai. Tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais taip pat turėtų būti užtikrinama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kaip pripažinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisė į asmens duomenų apsaugą, pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos atitinkamai 7 ir 8 straipsniuose;

(18)  kultūros vertybių, kurios nebuvo sukurtos ar rastos Sąjungos muitų teritorijoje, tačiau kurios buvo eksportuotos kaip Sąjungos prekės, atveju turėtų būti nereikalaujama pateikti importo licenciją arba importuotojo patvirtinimą, kai jos grąžinamos į tą teritoriją kaip grąžintos prekės, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 952/2013;

(19)  laikinajam kultūros vertybių įvežimui švietimo, mokslo, išsaugojimo, restauravimo, eksponavimo, skaitmeninimo, scenos menų tikslais, akademinių įstaigų atliekamų mokslinių tyrimų ar muziejų arba panašių įstaigų bendradarbiavimo tikslu reikalavimas pateikti importo licenciją ar importuotojo patvirtinimą taip pat turėtų būti netaikomas;

(20)  siekiant užtikrinti kultūros vertybių iš nuo ginkluotojo konflikto arba stichinės nelaimės nukentėjusių šalių saugumą ir išsaugojimą, šias vertybes taip pat turėtų būti leidžiama saugoti išimtiniu tikslu – siekiant, kad viešoji institucija jas saugiai laikytų arba tai būtų daroma jai prižiūrint, nereikalaujant pateikti importo licencijos ar importuotojo patvirtinimo;

(21)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kultūros vertybėms pateikti komercinėse menų mugėse, importo licencija turėtų nebūti būtina tais atvejais, kai kultūros vertybės laikinai įvežamos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 250 straipsnyje, ir kai vietoj importo licencijos pateiktas importuotojo patvirtinimas. Tačiau importo licencijos pateikimo turėtų būti reikalaujama tais atvejais, kai tokios kultūros vertybės po menų mugės liks Sąjungoje;

(22)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamią tvarką dėl kultūros vertybių, kurios yra grąžintos prekės, ar kultūros vertybių laikinojo įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją ir jų saugojimo, prašymo išduoti importo licenciją bei importo licencijos formų šablonų, importuotojo patvirtinimo bei prie jo pridedamų dokumentų šablonų, ir išsamesnių jų pateikimo ir nagrinėjimo procedūrinių taisyklių. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti elektroninės sistemos, skirtos importo licencijų prašymams ir importuotojo patvirtinimams pateikti, taip pat informacijai saugoti ir ja keistis tarp valstybių narių, kūrimo tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento(ES) Nr. 182/2011(9) ;

(23)  siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir išvengti pastangų dubliavimo organizuojant mokymą, gebėjimų stiprinimo veiklą ir informuotumo didinimo kampanijas, taip pat siekiant užsakyti atitinkamus mokslinius tyrimus ir standartų plėtojimą prireikus Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis, pavyzdžiui, UNESCO, Interpolu, Europolu, Pasaulio muitinių organizacija, Tarptautiniu kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo studijų centru ir Tarptautine muziejų taryba (ICOM);

(24)  siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą ir sukurti būsimo jo vertinimo pagrindą, valstybės narės ir Komisija turėtų elektroniniu būdu rinkti atitinkamą informaciją apie prekybos kultūros vertybėmis srautus ir ja dalytis. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir viešą kontrolę, turėtų būti viešinama kuo daugiau informacijos. Prekybos kultūros vertybėmis srautų stebėsena negali būti veiksminga, jei ji apsiriboja tik tų vertybių verte ar svoriu. Ypač svarbu elektroniniu būdu rinkti informaciją apie deklaruotų objektų skaičių. Kadangi Kombinuotojoje nomenklatūroje nenurodyta papildomo kultūros vertybių matavimo vieneto, būtina reikalauti deklaruoti objektų skaičių;

(25)  ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano tikslas yra, inter alia, stiprinti muitinės pajėgumą geriau reaguoti į riziką kultūros vertybių srityje. Turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatyta bendra rizikos valdymo schema, o muitinė turėtų keistis svarbia su rizika susijusia informacija;

(26)  siekiant pasinaudoti tarptautinių organizacijų ir įstaigų, kurios veikia kultūros srityje, ekspertinėmis žiniomis ir jų patirtimi neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis srityje, turėtų būti atsižvelgiama į tų organizacijų ir įstaigų pateiktas rekomendacijas ir gaires bendro rizikos valdymo kontekste nustatant riziką, susijusią su kultūros vertybėmis. Visų pirma ICOM rengiami raudonieji sąrašai turėtų būti gairės siekiant nustatyti tas trečiąsias šalis, kurių paveldui kyla didžiausia rizika, ir iš ten eksportuojamus objektus, kurie dažniau būtų neteisėtos prekybos objektai;

(27)  būtina rengti informavimo kampanijas, skirtas kultūros vertybių pirkėjams, neteisėtos prekybos rizikos klausimu, bei padėti rinkos dalyviams suprasti ir taikyti šį reglamentą. Skleidžiant tą informaciją valstybės narės turėtų įtraukti atitinkamus nacionalinius kontaktinius punktus ir kitas informacijos teikimo tarnybas;

(28)  siekiant veiksmingo šio reglamento įgyvendinimo, Komisija turėtų užtikrinti, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) naudotųsi derama technine pagalba, ir padėti joms teikti informaciją. Todėl Sąjungoje įsisteigusios MVĮ, kurios importuoja kultūros vertybes, turėtų pasinaudoti dabartinėmis ir būsimomis Sąjungos programomis, kuriomis remiamas mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumas;

(29)  siekiant skatinti reikalavimų laikymąsi ir atgrasyti nuo jų apėjimo, valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už šio reglamento nuostatų nesilaikymą ir apie tas sankcijas pranešti Komisijai. Valstybių narių nustatytos sankcijos šio reglamento pažeidimų atžvilgiu turėtų turėti vienodą atgrasomąjį poveikį visoje Sąjungoje;

(30)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad muitinė ir kompetentingos viešosios institucijos susitartų dėl priemonių pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 198 straipsnį. Išsamesniems tų priemonių aspektams turėtų būti taikoma nacionalinė teisė;

(31)  Komisija nedelsdama turėtų priimti šio reglamento įgyvendinimo taisykles, visų pirma susijusias su atitinkamomis standartinėmis elektroninėmis formomis, kurios naudojamos teikiant importo licencijos prašymą ar rengiant importuotojo patvirtinimą, ir po to per kuo trumpesnį laiką sukurti elektroninę sistemą. Nuostatų dėl importo licencijų ir importuotojo patvirtinimų taikymas turėtų būti atitinkamai atidėtas;

(32)  pagal proporcingumo principą, siekiant pagrindinių šio reglamento tikslų, būtina ir tinkama nustatyti taisykles, susijusias su kultūros vertybių įvežimu ir jų importo į Sąjungos muitų teritoriją sąlygomis ir procedūromis. Šiuo reglamentu, remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ ▌

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente išdėstomos kultūros vertybių įvežimo bei jų importo sąlygos ir procedūros siekiant apsaugoti žmonijos kultūros paveldą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis, visų pirma tais atvejais, kai tokia neteisėta prekyba galėtų būti prisidedama prie teroristų finansavimo.

2.  Šis reglamentas netaikomas kultūros vertybėms, kurios buvo arba sukurtos, arba rastos Sąjungos muitų teritorijoje.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

▌Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  kultūros vertybės – objektas, kuris yra reikšmingas archeologijai, priešistorei, istorijai, literatūrai, menui arba mokslui, kaip išvardyta priede;

2)   kultūros vertybių įvežimas – tai kultūros vertybių, kurioms pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 Sąjungos muitų teritorijoje taikoma muitinės priežiūra arba muitinis tikrinimas, įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją;

3)   kultūros vertybių importas:

a)  kultūros vertybių išleidimas į laisvą apyvartą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnyje; arba

b)  kuriai nors iš šių kategorijų priskirtinų specialiųjų ▌ procedūrų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 ▌ 210 straipsnyje, įforminimas kultūros vertybėms:

i)  saugojimo, kuriai priskiriamos muitinio sandėliavimo ir laisvosios zonos procedūros;

ii)  konkretaus naudojimo, kuriai priskiriamos laikinojo įvežimo ir galutinio vartojimo procedūros;

iii)  laikinojo įvežimo perdirbti;

4)  prekių turėtojas – prekių turėtojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 34 punkte;

5)  kompetentingos viešosios institucijos – viešosios institucijos, kurias valstybės narės skiria importo licencijoms išduoti.

3 straipsnis

Kultūros vertybių įvežimas ir importas

1.  Įvežti priedo A dalyje nurodytas kultūros vertybes, kurios buvo išvežtos iš tos šalies, kurioje jos buvo sukurtos ar rastos, teritorijos pažeidžiant tos šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, turi būti draudžiama.

Muitinė ir kompetentingos viešosios institucijos imasi visų tinkamų priemonių, kai bandoma įvežti pirmoje pastraipoje nurodytas kultūros vertybes.

2.  Priedo B ir C dalyse išvardytas kultūros vertybes importuoti leidžiama tik pateikus:

a)  arba pagal 4 straipsnį išduotą importo licenciją,

b)  arba pagal 5 straipsnį pateiktą importuotojo patvirtinimą.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta importo licencija arba importuotojo patvirtinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 163 straipsnį pateikiami muitinei. Tuo atveju, kai kultūros vertybėms įforminama laisvosios zonos procedūra, prekių turėtojas pateikia importo licenciją arba importuotojo patvirtinimą pateikdamas kultūros vertybes pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 245 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

4.  Šio straipsnio 2 dalis netaikoma:

a)  kultūros vertybėms, kurios yra grąžintos prekės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 203 straipsnyje;

b)  kultūros vertybių importui, kai siekiama vien tik užtikrinti, kad viešoji institucija jas saugotų arba tai būtų daroma jai prižiūrint, ketinant tas kultūros vertybes grąžinti, kai tai leis aplinkybės;

c)  kultūros vertybių laikinajam įvežimui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 250 straipsnyje, į Sąjungos teritoriją švietimo, mokslo, išsaugojimo, restauravimo, eksponavimo, skaitmeninimo, scenos menų, akademinių įstaigų atliekamų mokslinių tyrimų ar muziejų arba panašių institucijų bendradarbiavimo tikslu.

5.  Importo licencijos nereikalaujama kultūros vertybėms, kurioms įforminama laikinojo įvežimo procedūra, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 250 straipsnyje, jei tokios vertybės bus pateiktos komercinėse menų mugėse. Tokiais atvejais pateikiamas importuotojo patvirtinimas pagal šio reglamento 5 straipsnio procedūrą.

Tačiau jei toms kultūros vertybėms vėliau įforminama kita muitinės procedūra, nurodyta šio reglamento 2 straipsnio 3 punkte, turi būti reikalaujama turėti pagal šio reglamento 4 straipsnį išduotą importo licenciją.

6.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma išsami kultūros vertybių, kurios yra grąžintos prekės, arba kultūros vertybių importo, siekiant užtikrinti jų saugojimą, arba laikinojo įvežimo, kaip nurodyta šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.  Šio straipsnio 2 dalis nedaro poveikio kitoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį Sąjungos priimtoms priemonėms.

8.  Pateikiant priedo B ir C dalyse išvardytų kultūros vertybių muitinės importo deklaraciją, vienetų skaičius nurodomas kaip papildomi vienetai, kaip nustatyta tame priede. Kai kultūros vertybėms įforminama laisvosios zonos procedūra, prekių turėtojas nurodo vienetų skaičių, pateikdamas prekes pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 245 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

4 straipsnis

Importo licencija

1.   Importuojant priedo B dalyje išvardytas kultūros vertybes, išskyrus nurodytas 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse, reikalaujama pateikti importo licenciją. Tą importo licenciją išduoda valstybės narės, kurioje kultūros vertybėms pirmą kartą įforminta viena iš 2 straipsnio 3 pastraipoje nurodytų muitinės procedūrų, kompetentinga viešoji institucija.

2.  Valstybių narių kompetentingų viešųjų institucijų pagal šį straipsnį išduotos importo licencijos galioja visoje Sąjungoje.

3.  Pagal šį straipsnį išduota importo licencija neturi būti laikoma atitinkamų kultūros vertybių teisėtos kilmės arba nuosavybės teisių įrodymu.

4.  Prašymą išduoti importo licenciją prekių turėtojas pateikia valstybės narės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, kompetentingai viešajai institucijai per 8 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą. Prie prašymo pridedami patvirtinamieji dokumentai ir informacija, įrodantys, kad atitinkamos kultūros vertybės eksportuotos iš ▌šalies, kurioje jos buvo sukurtos ar rastos, laikantis tos šalies ▌įstatymų ir kitų teisės aktų, arba įrodantys, kad jų išvežimo iš jos teritorijos metu tokių įstatymų ir kitų teisės aktų nebuvo. ▌

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, prie prašymo vietoj to gali būti pridedami bet kokie patvirtinamieji dokumentai ir informacija, įrodantys, kad atitinkamos kultūros vertybės buvo eksportuotos laikantis paskutiniosios šalies, kurioje jos buvo ilgiau nei penkerių metų laikotarpį ir kitais nei laikino naudojimo, tranzito, reeksportavimo ar perkrovimo tikslais, įstatymų ir kitų teisės aktų, toliau nurodytais atvejais:

a)  šalis, kurioje kultūros vertybės buvo sukurtos ar rastos, negali būti patikimai nustatyta arba

b)  kultūros vertybės buvo išvežtos iš šalies, kurioje jos buvo sukurtos ar rastos, iki 1972 m. balandžio 24 d.

5.  Įrodymai, kad atitinkamos kultūros vertybės buvo eksportuotos pagal 4 dalį, pateikiami kaip eksporto sertifikatai arba eksporto licencijos, kai atitinkama šalis eksporto metu yra nustačiusi tokius dokumentus kultūros vertybių eksportui.

6.   ▌ Kompetentinga viešoji institucija patikrina, ar prašymas yra išsamus. Ji paprašo prašymą pateikusio asmens pateikti bet kokią trūkstamą ar papildomą informaciją ar dokumentą per 21 dieną nuo prašymo gavimo.

7.   ▌Per 90 dienų nuo išsamaus prašymo gavimo dienos kompetentinga viešoji institucija ▌jį išnagrinėja ir priima sprendimą išduoti importo licenciją arba atmesti prašymą. ▌

Kompetentinga viešoji institucija prašymą atmeta, jeigu:

a)  turi informacijos arba pagrįstų priežasčių manyti, kad kultūros vertybės buvo išvežtosšalies, kurioje jos buvo sukurtos arba rastos, teritorijos pažeidžiant tos šalies įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)   nepateikti 4 dalyje reikalaujami įrodymai;

c)   turi informacijos arba pagrįstų priežasčių manyti, kad prekių turėtojas neįgijo jų teisėtai arba

d)  yra informuota, kad yra nagrinėjamų šalies, kurioje kultūros vertybės buvo sukurtos arba rastos, viešųjų institucijų reikalavimų dėl jų grąžinimo.

8.  Tuo atveju, kai prašymas atmetamas, 7 dalyje nurodytas administracinis sprendimas kartu su motyvų pareiškimu ir informacija dėl skundų procedūros nedelsiant turi būti perduodami prašymą pateikusiam asmeniui.

9.  Kai paduodamas prašymas dėl importo licencijos, susijusios su kultūros vertybėmis, dėl kurių toks prašymas buvo anksčiau atmestas, prašymą pateikęs asmuo informuoja kompetentingą viešąją instituciją, kuriai prašymas pateiktas, apie ankstesnį prašymo atmetimą.

10.  Jeigu valstybė narė atmeta prašymą, apie tą atmetimą, taip pat apie priežastis, kuriomis jis buvo pagrįstas, per 8 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą informuojamos kitos valstybės narės ir Komisija.

11.  Valstybės narės nedelsdamos paskiria kompetentingas viešąsias institucijas, kurios išduoda importo licencijas pagal šį straipsnį. Valstybės narės pateikia Komisijai duomenis apie kompetentingas viešąsias institucijas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus.

Komisija duomenis apie kompetentingas viešąsias institucijas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

12.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas importo licencijos prašymo šablonas ir forma bei kuriais nurodomi galimi patvirtinamieji dokumentai siekiant įrodyti atitinkamų kultūros vertybių teisėtą kilmę, taip pat nustatomos tokių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo procedūrinės taisyklės. Nustatydama tuos elementus, Komisija siekia užtikrinti, kad kompetentingos viešosios institucijos vienodai taikytų importo licencijavimo procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 straipsnis

Importuotojo patvirtinimas

1.   Importuojant priedo C dalyje išvardytas kultūros vertybes reikalaujama pateikti importuotojo patvirtinimą, kurį prekių turėtojas turi pateikti per 8 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą.

2.  Importuotojo patvirtinimą sudaro:

a)  prekių turėtojo pasirašyta deklaracija, kurioje nurodoma, kad kultūros vertybės ▌iš šalies, kurioje jos buvo sukurtos ar rastos, eksportuotos laikantis tos šalies įstatymų ir kitų teisės aktų tuo metu, kai jos buvo išvežtos iš jos teritorijos; ir

b)  standartinis dokumentas, kuriame atitinkamos kultūros vertybės aprašytos pakankamai išsamiai, kad ▌viešosios institucijos galėtų jas identifikuoti ir atlikti rizikos analizę bei tikslinius tikrinimus.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, deklaracijoje vietoj to gali būti nurodyta, kad atitinkamos kultūros vertybės buvo eksportuotos laikantis paskutiniosios šalies, kurioje jos buvo ilgiau nei penkerių metų laikotarpį ir kitais nei laikino naudojimo, tranzito, reeksportavimo ar perkrovimo tikslais, įstatymų ir kitų teisės aktų, toliau nurodytais atvejais:

a)  šalis, kurioje kultūros vertybės buvo sukurtos ar rastos, negali būti patikimai nustatyta arba

b)  kultūros vertybės buvo išvežtos iš šalies, kurioje jos buvo sukurtos ar rastos, iki 1972 m. balandžio 24 d.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas importuotojo patvirtinimo standartinis šablonas ir forma, taip pat jo pateikimo procedūrinės taisyklės, ir nurodo galimus patvirtinamuosius dokumentus, siekiant įrodyti atitinkamų kultūros vertybių teisėtą kilmę, kuriuos turėtų turėti prekių turėtojas, ir importuotojo patvirtinimo nagrinėjimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis

Kompetentingos muitinės įstaigos

▌Valstybės narės gali apriboti muitinės įstaigų, kompetentingų tvarkyti kultūros vertybių importą pagal šį reglamentą, skaičių. Tais atvejais, kai valstybės narės taiko tokį apribojimą, jos pateikia Komisijai duomenis apie tas muitinės įstaigas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus.

Komisija duomenis apie kompetentingas muitinės įstaigas ir bet kokius tų duomenų pakeitimus skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

7 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

▌Šio reglamento įgyvendinimo tikslais valstybės narės užtikrina jų muitinių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kompetentingomis viešosiomis institucijomis, nurodytomis 4 straipsnyje.

8 straipsnis

Elektroninės sistemos naudojimas ▌

1.  Valstybių narių viešųjų institucijų informacija, visų pirma apie importo licencijas ir importuotojų patvirtinimus, saugoma ir ja tarpusavyje keičiamasi elektroninėje sistemoje.

Elektroninės sistemos laikino neveikimo atveju laikinai gali būti naudojamos kitos saugojimo ir keitimosi informacija priemonės.

2.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

a)  1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos diegimo, veikimo ir priežiūros tvarka;

b)  išsamios valstybių narių viešųjų institucijų informacijos pateikimo, tvarkymo, saugojimo ir keitimosi ja per elektroninę sistemą arba kitomis priemonėmis, nurodytomis 1 dalyje, taisyklės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ne vėliau kaip … [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

9 straipsnis

Elektroninės sistemos sukūrimas

Komisija sukuria 8 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą. Elektroninė sistema pradeda veikti ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po įgyvendinimo aktų, nurodytų 8 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojimo.

10 straipsnis

Asmens duomenų apsauga ir saugojimo laikotarpiai

1.  Valstybių narių muitinės ir kompetentingos viešosios institucijos atlieka asmens duomenų, kuriuos jos gavo pagal 4, 5 ir 8 straipsnius, valdytojų funkciją.

2.  Asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą vykdomas tik 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu tikslu.

3.  Pagal 4, 5 ir 8 straipsnius gautais asmens duomenimis gali naudotis tik tinkamai įgalioti viešųjų institucijų darbuotojai ir jie turi būti deramai apsaugoti nuo neleistinos prieigos arba perdavimo. Duomenys negali būti atskleisti ar perduoti be aiškaus rašytinio viešosios institucijos, kuri pirmoji gavo tą informaciją, leidimo. Tačiau toks leidimas nebūtinas, jeigu viešosios institucijos privalo atskleisti arba perduoti tą informaciją pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančias teisines nuostatas, visų pirma susijusias su teismo procesu.

4.  Taikant 4, 5 ir 8 straipsnius gauti asmens duomenys saugomi 20 metų nuo jų gavimo datos. Pasibaigus tam laikotarpiui tie asmens duomenys ištrinami.

11 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų ▌būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Valstybės narės ne vėliau kaip … [18 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios dienos] praneša Komisijai apie taisykles dėl sankcijų, taikytinų už kultūros vertybių įvežimą pažeidžiant 3 straipsnio 1 dalį, ir apie susijusias priemones.

Valstybės narės ne vėliau kaip … [18 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios dienos] praneša Komisijai apie taisykles dėl sankcijų, taikytinų už kitus šio reglamento pažeidimus, visų pirma už melagingus pareiškimus bei melagingos informacijos pateikimą, ir apie susijusias priemones.

Valstybės narės nedelsdamos ▌Komisijai praneša apie visus vėlesnius tokioms taisyklėms įtakos turinčius pakeitimus.

12 straipsnis ▌

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali organizuoti mokymo ir gebėjimų stiprinimo veiklą trečiųjų šalių atžvilgiu klausimais, kurie patenka į jos veiklos sritį, ir tokiu mastu, koks yra būtina jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 116/2009 8 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

14 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir vertinimas

1.  Valstybės narės Komisijai teikia informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą. ▌

Tuo tikslu Komisija valstybėms narėms pateikia atitinkamus klausimynus. Valstybės narės prašomą informaciją Komisijai pateikia per 6 mėnesius nuo klausimyno gavimo dienos.

2.  Per trejus metus nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti visas šis reglamentas, o vėliau ▌kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita skelbiama viešai ir joje pateikiama aktuali statistinė informacija Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, tokia kaip išduotų importo licencijų ir atmestų prašymų skaičius, taip pat pateiktų importuotojų patvirtinimų skaičius. Joje apžvelgiamas praktinis įgyvendinimas, įskaitant poveikį Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.  Ne vėliau kaip … [dvylika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kas 12 mėnesių iki kol sukuriama 9 straipsnyje nustatyta elektroninė sistema, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos priimant įgyvendinimo aktus, kaip nustatyta 8 straipsnio 2 dalyje, ir pažangos, padarytos kuriant elektroninę sistemą, kaip nustatyta 9 straipsnyje, ataskaitą.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Taikymas

1.  Šis reglamentas taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos.

2.  Nepaisant 1 dalies:

a)  3 straipsnio 1 dalis taikoma nuo ... [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos];

b)  3 straipsnio 2–5, 7 ir 8 dalys, 4 straipsnio 1–10 dalys, 5 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 8 straipsnio 1 dalis taikomos nuo tos dienos, kurią pradeda veikti 8 straipsnyje nurodyta elektroninė sistema, arba ne vėliau kaip … [šešeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisija datą, kurią įvykdomos šios dalies sąlygos, paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

A dalis. Kultūros vertybės, kurioms taikoma 3 straipsnio 1 dalis

a)  retos faunos, floros, mineralų ir anatomijos kolekcijos bei pavyzdžiai ir paleontologijos objektai;

b)  turtas, susijęs su istorija, įskaitant mokslo ir technologijų, karo ir visuomenės istoriją, valstybių vadovų, mąstytojų, mokslininkų ir menininkų gyvenimu ir nacionalinės reikšmės įvykiais;

c)  archeologinių kasinėjimų, įskaitant teisėtus ir neteisėtus, arba archeologinių paieškų žemėje ar po vandeniu radiniai;

d)  išardytų meno ar istorinių monumentų arba archeologinių vietovių elementai(10);

e)  senesni nei šimto metų antikvariniai daiktai, pavyzdžiui, įrašai, monetos ir graviruoti antspaudai;

f)  etnologijos objektai;

g)  meno objektai, pavyzdžiui:

i)  paveikslėliai, paveikslai ir piešiniai, nupiešti tik ranka bet kokia medžiaga ant bet kokio pagrindo, išskyrus pramoninio dizaino objektus ir pramonės gaminius, dekoruotus ranka;

ii)  statulų ir skulptūrų originalai iš bet kokių medžiagų;

iii)  graviūrų, estampų ir litografijų originalai;

iv)  originalūs meninio pobūdžio rinkiniai ir montažai iš bet kokių medžiagų;

h)  reti rankraščiai ir inkunabulai;

i)  senos specializuotos (istorinės, meninės, mokslinės, literatūrinės ir pan.) knygos, dokumentai ir publikacijos, pavieniai arba kolekcijos;

j)  pašto, žyminiai (rinkliavos) ir panašūs ženklai, pavieniai arba kolekcijos;

k)  archyvai, įskaitant garso, fotografijos ir kinematografijos archyvus;

l)  senesni nei šimto metų baldai ir seni muzikos instrumentai.

B dalis. Kultūros vertybės, kurioms taikomas 4 straipsnis

Kultūros vertybių kategorijos pagal A dalį

Kombinuotosios nomenklatūros (KN) skirsnis, pozicija arba subpozicija

Minimalaus amžiaus riba

Minimali finansinė riba (muitinė vertė)

Papildomi vienetai

c)  archeologinių kasinėjimų (įskaitant teisėtus ir neteisėtus) arba archeologinių paieškų žemėje ar po vandeniu radiniai;

ex 9705; ex 9706

senesni nei 250 metų

bet kokios vertės

vienetų skaičius (p/st)

d)  išardytų meno ar istorinių monumentų arba archeologinių vietovių elementai(11);

ex 9705; ex 9706

senesni nei 250 metų

bet kokios vertės

vienetų skaičius (p/st)

C dalis. Kultūros vertybės, kurioms taikomas 5 straipsnis

Kultūros vertybių kategorijos pagal A dalį

Kombinuotosios nomenklatūros (KN) skirsnis, pozicija arba subpozicija

Minimalaus amžiaus riba

Minimali finansinė riba (muitinė vertė)

Papildomi vienetai

a)  retos faunos, floros, mineralų ir anatomijos kolekcijos bei pavyzdžiai ir paleontologijos objektai;

ex 9705

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

b)  turtas, susijęs su istorija, įskaitant mokslo ir technologijų, karo ir visuomenės istoriją, valstybių vadovų, mąstytojų, mokslininkų ir menininkų gyvenimu ir nacionalinės reikšmės įvykiais;

ex 9705

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

e)  antikvariniai daiktai, pavyzdžiui, įrašai, monetos ir graviruoti antspaudai;

ex 9706

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

f)  etnologijos objektai;

ex 9705

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

g)  meno objektai, pavyzdžiui:

 

i)  paveikslėliai, paveikslai ir piešiniai, nupiešti tik ranka ▌bet kokia medžiaga ant bet kokio pagrindo (išskyrus pramoninio dizaino objektus ir pramonės gaminius, dekoruotus ranka);

ex 9701

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

ii)  statulų ir skulptūrų originalai iš bet kokių medžiagų;

ex 9703

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

iii)  graviūrų, estampų ir litografijų originalai;

▌ex 9702;

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

iv)  originalūs meninio pobūdžio rinkiniai ir montažai iš bet kokių medžiagų;

ex 9701

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

h)  reti rankraščiai ir inkunabulai ▌

ex 9702; ex 9706 ▌

senesni nei 200 metų

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

i)  senos specializuotos knygos, dokumentai ir publikacijos

(istorinės, meninės, mokslinės, literatūrinės ir pan.), pavieniai arba kolekcijos;

ex 9705; ex 9706

Daugiau nei ▌

200 metų senumo

18 000 EUR ar daugiau už vienetą

vienetų skaičius (p/st)

______________________

(1) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 25 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0418).
(2)2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).
(4)2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(5)2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto (OL L 39, 2009 2 10, p. 1).
(6)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 159, 2014 5 28, p. 1).
(7)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(8)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(9)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(10)Liturginės ikonos ir statulos, net jeigu jos yra atskirai stovintys objektai, laikytinos šiai kategorijai priklausančiomis kultūros vertybėmis.
(11)9Liturginės ikonos ir statulos, net jeigu jos yra atskiri objektai, laikytinos šiai kategorijai priklausančiomis kultūros vertybėmis.


Asmens duomenų apsauga per Europos Parlamento rinkimus ***I
PDF 180kWORD 50k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl patikrinimo procedūros, susijusios su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais per Europos Parlamento rinkimus, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (COM(2018)0636 – C8-0413/2018 – 2018/0336(COD))
P8_TA-PROV(2019)0155A8-0435/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0636),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 224 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0413/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 25 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0435/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau išdėstytą savo poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2019/…, kuriuo dėl patikrinimo procedūros, susijusios su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais per rinkimus į Europos Parlamentą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014

P8_TC1-COD(2018)0336


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 224 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014(4) nustatytas konkretus Europos politinių partijų ir politinių fondų Europos teisinis statusas ir numatytas jų finansavimas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Juo taip pat įsteigta Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (toliau – Institucija);

(2)  siekiant Institucijai sudaryti sąlygas visapusiškai vykdyti funkcijas, įskaitant šiame reglamente numatytas naujas funkcijas, ir jai sudaryti sąlygas tai daryti nepriklausomai, jai būtina skirti nuolatinių darbuotojų ir Institucijos direktoriui suteikti paskyrimų tarnybos įgaliojimus;

(3)  pastarojo meto įvykiai parodė, kad riziką rinkimų procesui ir demokratijai gali kelti neteisėtas asmens duomenų naudojimas. Todėl būtina apsaugoti Europos demokratinio proceso neliečiamumą numatant finansines sankcijas tais atvejais, kai Europos politinės partijos ar Europos politiniai fondai pasinaudoja tuo, kad padaryta asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimų, siekdami daryti įtaką rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams;

(4)  tuo tikslu turėtų būti nustatyta patikrinimo procedūra, pagal kurią Institucija tam tikromis aplinkybėmis privalėtų prašyti Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 įsteigto nepriklausomų žymių asmenų komiteto įvertinti, ar Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, pasinaudodami tuo, kad padarytas taikytinų asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimas, tyčia darė arba mėgino daryti įtaką rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams. Jei atlikus patikrinimo procedūrą nustatoma, kad taip yra, Institucija turėtų taikyti sankcijas pagal Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 nustatytą veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų sistemą;

(5)  kai Institucija, remdamasi patikrinimo procedūra, nustato sankciją Europos politinei partijai ar fondui, ji turėtų deramai atsižvelgti į principą ne bis in idem, pagal kurį sankcijos už tą patį pažeidimą negali būti taikomos du kartus. Institucija taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinio tikrumo principo ir kad atitinkamai Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui būtų suteikta galimybė būti išklausytiems;

(6)  nauja procedūra turėtų veikti šalia dabartinių procedūrų, taikomų siekiant patikrinti registracijos sąlygų laikymąsi, taip pat akivaizdaus ir šiurkštaus vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pažeidimo atvejais. Tačiau naujai procedūrai neturėtų būti taikomi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 10 straipsnyje nustatyti registracijos sąlygų ir reikalavimų laikymosi patikrinimo terminai;

(7)  kadangi nauja procedūra pradedama kompetentingos nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos sprendimu, Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui turėtų būti suteikta galimybė prašyti peržiūrėti sankciją, jei tos nacionalinės priežiūros institucijos sprendimas panaikintas arba skundas dėl to sprendimo patenkintas su sąlyga, kad buvo pasinaudota visomis nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis;

(8)  siekdama užtikrinti, kad rinkimai į Europos Parlamentą 2019 metais vyktų laikantis griežtų demokratijos taisyklių ir užtikrinant visapusišką pagarbą tokioms Europos vertybėms, kaip demokratija, teisinė valstybė ir pagarba pagrindinėms teisėms, svarbu, kad naujos patikrinimo procedūros nuostatos įsigaliotų laiku ir procedūra būtų taikoma kuo anksčiau. Tuo tikslu šiame reglamente išdėstyti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 daliniai pakeitimai turėtų įsigalioti šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(9)  todėl Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 iš dalies keičiamas taip:

1)  6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Institucijos direktoriui padeda darbuotojai, kurių atžvilgiu jis naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus suteikiami paskyrimų tarnybai, ir įgaliojimais, kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, suteikiami tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis su kitais tarnautojais (toliau – Paskyrimų tarnybos įgaliojimai). Bet kurioje savo veiklos srityje Institucija gali pasitelkti kitus deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus darbuotojus, kurie neįdarbinti Institucijoje.

Institucijos darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų susitarimu priimtos taisyklės, kuriomis įgyvendinami tie Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

Atrenkant darbuotojus negali atsirasti interesų konflikto dėl jų pareigų Institucijoje ir kitų tarnybinių pareigų ir jie susilaiko nuo bet kokio veiksmo, kuris yra nesuderinamas su jų pareigų pobūdžiu.“;

"

2)  10 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Pirmoje ir antroje pastraipoje nustatytos procedūros nepradedamos dviejų mėnesių laikotarpiu iki rinkimų į Europos Parlamentą. Tas terminas netaikomas 10a straipsnyje nustatytai procedūrai.“;

"

3)  įterpiamas šis straipsnis:"

„10a straipsnis

Patikrinimo procedūra, susijusi su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais

1.  Europos politinė partija arba Europos politinis fondas negali tyčia daryti įtakos arba mėginti daryti įtaką rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams, pasinaudodami tuo, kad fizinis arba juridinis asmuo pažeidė taikytinas asmens duomenų apsaugos taisykles.

2.  Jei Institucija sužino apie nacionalinės priežiūros institucijos, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679* 4 straipsnio 21 punkte, sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taikytinas asmens duomenų apsaugos taisykles, ir jei iš to sprendimo matyti arba jei yra kitų pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidimas yra susijęs su Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo politine veikla per rinkimus į Europos Parlamentą, Institucija perduoda šį klausimą nagrinėti šio reglamento 11 straipsniu įsteigtam nepriklausomų žymių asmenų komitetui. Prireikus Institucija palaiko ryšį su atitinkama nacionaline priežiūros institucija.

3.  2 dalyje nurodytas komitetas pateikia nuomonę, ar atitinkama Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, pasinaudodami tuo, kad padarytas tas pažeidimas, tyčia darė arba mėgino daryti įtaką rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams. Institucija nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią ji sužinojo apie nacionalinės priežiūros institucijos priimtą sprendimą, paprašo pateikti nuomonę. Institucija komitetui nustato trumpą, pagrįstą terminą nuomonei pateikti. Komitetas laikosi to termino.

4.   Institucija, atsižvelgusi į komiteto nuomonę, pagal 27 straipsnio 2 dalies a punkto vii papunktį nusprendžia, ar atitinkamai Europos politinei partijai arba atitinkamam Europos politiniam fondui skirti finansines sankcijas. Institucijos sprendimas, visų pirma dėl komiteto nuomonės, turi būti tinkamai pagrįstas ir nedelsiant paskelbtas.

5.   Šiame straipsnyje nustatyta procedūra nedaro poveikio 10 straipsnyje nustatytai procedūrai.

——————————

* 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“.

"

4)  11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Institucijai paprašius, komitetas pateikia nuomonę apie:

   a) bet kokį galimą Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo padarytą akivaizdų ir šiurkštų vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 3 straipsnio 2 dalies c punkte, pažeidimą;
   b) tai, ar Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, pasinaudodami tuo, kad padarytas taikytinų asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimas, tyčia darė arba mėgino daryti įtaką rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytais atvejais komitetas gali prašyti Institucijos, Europos Parlamento, Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo, kitų politinių partijų, politinių fondų ar kitų suinteresuotųjų subjektų pateikti bet kurį reikiamą dokumentą ar įrodymą, taip pat prašyti leisti išklausyti jų atstovus. Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju 10a straipsnyje nurodyta nacionalinė priežiūros institucija bendradarbiauja su komitetu pagal taikytiną teisę.“;

"

5)  18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Europos politinė partija ir Europos politinis fondas savo prašymo teikimo metu turi vykdyti 23 straipsnyje išvardytas pareigas, o nuo jų prašymo pateikimo dienos iki finansinių metų arba veiksmų, kuriems skirti įnašas arba dotacija, pabaigos – nebūti išbraukti iš registro ir jiems neturi būti skirta bet kuri iš sankcijų, numatytų 27 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalies a punkto v, vi ir vii papunkčiuose.“;

"

6)  27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies a punktas papildomas šiuo papunkčiu:"

„vii) kai atlikus 10a straipsnyje numatytą patikrinimo procedūrą nustatoma, kad Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, pasinaudodami tuo, kad padarytas taikytinų asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimas, tyčia darė arba mėgino daryti įtaką rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams;“;

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„7. Jei 10a straipsnyje nurodytas nacionalinės priežiūros institucijos sprendimas panaikintas arba skundas dėl tokio sprendimo patenkintas su sąlyga, kad buvo pasinaudota visomis nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis, atitinkamos Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo prašymu Institucija peržiūri bet kokią pagal 2 dalies a punkto vii papunktį paskirtą sankciją.“.

"

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) 2018 m. gruodžio 12 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) 2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).


Grėsmės saugumui, susijusios su kiniškų technologijų plitimu ES, ir galimi ES lygmens veiksmai siekiant jas mažinti
PDF 155kWORD 49k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti (2019/2575(RSP))
P8_TA-PROV(2019)0156RC-B8-0154/2019

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (COM(2017)0477),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (COM(2018)0630),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso priimtą naują Nacionalinės žvalgybos įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas sumažinti,

–  atsižvelgdamas į Australijos vyriausybės patvirtintas valstybės telekomunikacijų sektoriaus saugumo reformas, kurios įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 18 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Kinijos santykių padėties, ypač į 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“(COM(2016)0588),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys“(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisija pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES, siekdama realizuoti savo galimybes, kad taptų lydere kibernetinio saugumo srityje, ir panaudoti tai savo pramonės labui, privalo toliau įgyvendinti savo kibernetinio saugumo darbotvarkę;

B.  kadangi siekiant pakenkti IT sistemoms galėtų būti naudojamasi 5G ryšio tinklų pažeidžiamumu, o tai galėtų padaryti labai didelę žalą ekonomikai Europos ir nacionaliniu lygmenimis; kadangi siekiant kuo labiau sumažinti riziką visoje vertės grandinėje būtina taikyti rizikos analize grindžiamą požiūrį;

C.  kadangi 5G ryšio tinklas bus mūsų skaitmeninės infrastruktūros pagrindas, kuris padidins galimybę prijungti prie tinklų įvairius įrenginius (daiktų internetas ir kt.), taip pat suteiks visuomenei ir įmonėms naujų pranašumų ir galimybių daugelyje sričių, be kita ko, ypatingos svarbos ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, energetikos, sveikatos, finansų, telekomunikacijų, gynybos, kosmoso ir saugumo sektoriuose;

D.  kadangi, sukūrus tinkamą reagavimo į saugumo iššūkius mechanizmą, ES būtų sudaryta galimybė imtis aktyvių veiksmų nustatant 5G ryšio standartus;

E.  kadangi buvo išreikštas susirūpinimas dėl trečiųjų šalių prekiautojų įranga, kurie dėl savo kilmės šalyse galiojančių įstatymų galėtų kelti pavojų saugumui ES, ypač po to, kai buvo priimti Kinijos valstybės įstatymai dėl saugumo, pagal kuriuos visiems piliečiams, įmonėms bei kitiems subjektams nustatomos prievolės bendradarbiauti su valdžios sektoriumi siekiant užtikrinti valstybės saugumą, taip pat kuriuose pateikta labai plati nacionalinio saugumo apibrėžtis; kadangi nėra jokių garantijų, kad šios prievolės nebus taikomos eksteritorialiai, ir kadangi įvairių šalių reakcija į šiuos Kinijos įstatymus skiriasi – pradedant saugumo vertinimais ir baigiant visišku draudimu;

F.  kadangi 2018 m. gruodžio mėn. Čekijos nacionalinė kibernetinio saugumo institucija pateikė perspėjimą dėl saugumo grėsmių, kurias kelia Kinijos bendrovių „Huawei“ ir ZTE tiekiamos technologijos; kadangi vėliau, 2019 m. sausio mėn., Čekijos mokesčių institucijos neįtraukė bendrovės „Huawei“ pateikto pasiūlymo į konkursą mokesčių portalui sukurti;

G.  kadangi reikia atlikti išsamų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar susiję prietaisai arba bet kurie kiti prietaisai ar tiekėjai kelia saugumo riziką dėl tokių priemonių kaip užpakalinės durys į sistemas;

H.  kadangi sprendimus reikėtų koordinuoti ir diegti ES lygmeniu, kad būtų išvengta saugumo lygio skirtumų ir galimų kibernetinio saugumo spragų, tuo pačiu metu siekiant užtikrinti tvirtą atsaką reikia koordinavimo pasauliniu lygmeniu;

I.  kadangi bendrosios rinkos pranašumai taip pat reiškia prievolę laikytis ES standartų ir Sąjungos teisinės sistemos ir kadangi tiekėjams dėl jų kilmės šalies neturėtų būti taikomos skirtingos sąlygos;

J.  kadangi Reglamentas dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo, kuris turėtų įsigalioti iki 2020 m. pabaigos, sustiprina valstybių narių gebėjimą tikrinti užsienio investicijas remiantis saugumo ir viešosios tvarkos kriterijais ir nustato bendradarbiavimo mechanizmą, kuris suteikia galimybę Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiauti vertinant saugumo riziką, įskaitant dėl jautrių užsienio investicijų kylančią kibernetinio saugumo riziką, ir taip pat apima ES svarbius projektus ir programas, pvz., transeuropinius telekomunikacijų tinklus ir programą „Horizontas 2020“;

1.  mano, kad Sąjunga turi atlikti vadovaujamą vaidmenį kibernetinio saugumo srityje ir nustatyti bendrą požiūrį, grindžiamą efektyviu ir veiksmingu ES, valstybių narių ir pramonės ekspertinių žinių taikymu, nes skirtingų nacionalinių sprendimų sistema būtų žalinga bendrajai skaitmeninei rinkai;

2.  yra labai susirūpinęs dėl neseniai pareikštų kaltinimų, kad Kinijos įmonių sukurtoje 5G ryšio įrangoje gali būti įdiegtos užpakalinės durys, kurios suteiktų gamintojams ir valdžios institucijoms neteisėtos prieigos prie privačių ir asmeninio pobūdžio duomenų bei telekomunikacijų Europos Sąjungoje galimybę;

3.  taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad šių gamintojų sukurta 5G ryšio įranga galės būti labai pažeidžiama, jei ateityje ji būtų įrengta diegiant 5G ryšio tinklus;

4.  pabrėžia, kad poveikis tinklų ir įrangos saugumui yra vienodas visame pasaulyje, ir ragina ES pasimokyti iš turimos patirties, kad būtų galima užtikrinti aukščiausius kibernetinio saugumo standartus; ragina Komisiją parengti strategiją, kurią įgyvendinant Europa pirmautų kibernetinio saugumo technologijų srityje ir kuria būtų siekiama sumažinti Europos priklausomybę nuo užsienio kibernetinio saugumo srities technologijų; laikosi nuomonės, kad visais atvejais, kai negalima užtikrinti saugumo reikalavimų laikymosi, būtina taikyti tinkamas priemones;

5.  ragina valstybes nares informuoti Komisiją apie bet kokias nacionalines priemones, kurias jos ketina patvirtinti, kad būtų galima koordinuoti Sąjungos atsaką ir atitinkamai užtikrinti aukščiausius kibernetinio saugumo standartus visoje Sąjungoje, taip pat kartoja, kad svarbu nenustatyti neproporcingų vienašališkų priemonių, kuriomis būtų suskaidyta bendroji rinka;

6.  pakartoja, kad visos įmonės, tiekiančios įrangą ir teikiančios paslaugas ES, nepriklausomai jų nuo kilmės šalies, privalo laikytis įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių ir ES bei valstybių narių teisės, įskaitant su privatumu, duomenų apsauga ir kibernetiniu saugumu susijusią teisinę sistemą;

7.  ragina Komisiją įvertinti Sąjungos teisinės sistemos tvirtumą, siekiant spręsti rūpestį keliančius klausimus dėl strateginiuose sektoriuose ir pagrindinėje infrastruktūroje įdiegtos pažeidžiamos įrangos; primygtinai ragina Komisiją pateikti iniciatyvų, įskaitant, kai tinka, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurios padėtų laiku pašalinti bet kokius nustatytus trūkumus, nes Sąjungoje nuolat nustatoma kibernetinio saugumo problemų ir jos sprendžiamos, taip pat ES vykdomas kibernetinio atsparumo didinimo procesas;

8.  primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar visapusiškai neperkėlė TIS direktyvos į savo nacionalinę teisę, nedelsiant tai padaryti, ir ragina Komisiją nuodugniai stebėti, kai ši direktyva perkeliama, siekiant užtikrinti, kad jos nuostatos būtų tinkamai taikomos ir vykdomos ir kad Europos piliečiai būtų geriau apsaugoti nuo išorės ir vidaus grėsmių saugumui;

9.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi Kibernetinio saugumo (TIS) direktyvoje nustatyti ataskaitų teikimo mechanizmai; pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turėtų atidžiai stebėti visus saugumo incidentus ar netinkamas tiekėjų reakcijas, kad būtų pašalintos nustatytos spragos;

10.  ragina Komisiją įvertinti poreikį toliau plėsti TIS direktyvos taikymo sritį, į ją įtraukiant kitus svarbius sektorius bei paslaugas, nepatenkančius į konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų taikymo sritį;

11.  teigiamai vertina ir remia pasiektą susitarimą dėl Kibernetinio saugumo akto ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimų sustiprinimą siekiant geriau paremti valstybes nares šioms kovojant su grėsmėmis kibernetiniam saugumui ir kibernetiniais išpuoliais;

12.  primygtinai ragina Komisiją įgalioti ENISA prioritetą teikti darbui rengiant 5G ryšio įrangos sertifikavimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje diegiamas 5G ryšys atitiktų aukščiausius saugumo standartus ir būtų atsparus užpakalinėms durims arba dideliam pažeidžiamumui, kurie keltų pavojų Sąjungos telekomunikacijų tinklų ir nuo jų priklausomų paslaugų saugumui; rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti dažnai naudojamiems procesams, produktams ir programinei įrangai, kurie vien dėl jų naudojimo masto turi didelį poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui ir ekonomikai;

13.  labai teigiamai vertina pasiūlymus dėl kibernetinio saugumo kompetencijos centrų ir nacionalinių koordinavimo centrų tinklo, skirto padėti ES išlaikyti ir plėtoti technologinius ir pramoninius pajėgumus kibernetinio saugumo srityje, kurių jai reikia siekiant apsaugoti savo bendrąją skaitmeninę rinką; vis dėlto primena, kad taikant sertifikavimą neturėtų būti panaikinamos kompetentingų institucijų ir operatorių galimybės tikrinti tiekimo grandinę siekiant užtikrinti savo įrangos, veikiančios ypatingos svarbos aplinkoje ir telekomunikacijų tinkluose, vientisumą ir saugumą;

14.  primena, kad kibernetiniam saugumui užtikrinti reikia taikyti aukštus kibernetinio saugumo standartus; ragina kurti tinklą, kuris būtų patikimas pagal standartizuotosios ir integruotosios privatumo apsaugos principus; primygtinai ragina valstybes nares kartu su Komisija išnagrinėti visas turimas galimybes užtikrinti aukštą saugumo lygį;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su ENISA parengti gaires, kaip kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir pažeidžiamumu perkant 5G ryšio įrangą, pavyzdžiui, diversifikuojant įrangos pirkimą iš įvairių pardavėjų arba diegiant daugiaetapes viešųjų pirkimų procedūras;

16.  dar kartą patvirtina savo poziciją dėl programos „Skaitmeninė Europa“, kurią įgyvendinant bus taikomi saugumo reikalavimai ir Komisija prižiūrės ES įsisteigusių, bet trečiųjų šalių kontroliuojamų įmonių veiklą, visų pirma susijusią su kibernetiniu saugumu;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos ir privačios įmonės, dalyvaujančios užtikrinant tinkamą ypatingos svarbos infrastruktūros tinklų, tokių kaip telekomunikacijų, energetikos, sveikatos apsaugos ir socialinė sistemos, veikimą, atliktų atitinkamus rizikos vertinimus, atsižvelgdamos į konkrečias grėsmes saugumui, susijusias su atitinkamos sistemos techninėmis savybėmis ar priklausomybe nuo techninės ir programinės įrangos technologijas teikiančių išorės tiekėjų;

18.  primena, jog pagal dabartinę telekomunikacijų teisinę sistemą valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai laikytųsi viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumo ir prieinamumo principų, įskaitant ištisinį šifravimą, kai tinkama; pabrėžia, kad pagal Europos elektroninių ryšių kodeksą valstybėms narėms suteikti išsamūs įgaliojimai atlikti ES rinkoje esančių produktų tyrimus ir taikyti įvairias teisių gynimo priemones tuo atveju, jei nustatyta, jog jie neatitinka reikalavimų;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad saugumas taptų privalomu visų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu vykdomų svarbioms infrastruktūroms skirtų viešųjų pirkimų procedūrų aspektu;

20.  primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą pagal ES teisinę sistemą, ypač pagal Direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, skirti sankcijas juridiniams asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas, pvz., išpuolius prieš tokias sistemas; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turėtų pasinaudoti turimomis galimybėmis tokiems juridiniams asmenims taikyti kitas sankcijas, pvz., laikinai ar visam laikui atimti teisę verstis komercine veikla;

21.  ragina valstybes nares, kibernetinio saugumo agentūras, telekomunikacijų operatorius, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų gamintojus ir paslaugų teikėjus pateikti Komisijai ir ENISA bet kokius įrodymus apie užpakalines duris arba kitus didelio pažeidžiamumo atvejus, per kuriuos galėtų būti pakenkta telekomunikacijų tinklų vientisumui ir saugumui arba pažeidžiama Sąjungos teisė ir pagrindinės teisės; tikisi, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nuodugniai ištirs įtarimus dėl išorės pardavėjų vykdomų asmens duomenų saugumo pažeidimų ir skirs atitinkamas nuobaudas ir sankcijas, numatytas Europos duomenų apsaugos teisės aktuose;

22.  teigiamai vertina tai, kad ateityje įsigalios reglamentas, kuriuo dėl saugumo ir viešosios tvarkos priežasčių nustatoma tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema, ir pabrėžia, kad šiuo reglamentu pirmą kartą ES lygmeniu nustatomas saugumui ir viešajai tvarkai svarbių sričių ir veiksnių, įskaitant ryšius ir kibernetinį saugumą, sąrašas;

23.  ragina Tarybą paspartinti savo darbą, susijusį su pasiūlymu dėl E. privatumo reglamento;

24.  pakartoja, kad ES turi remti kibernetinį saugumą visoje vertės grandinėje – nuo mokslinių tyrimų iki pagrindinių technologijų diegimo ir naudojimo, skleisti atitinkamą informaciją ir propaguoti kibernetinę higieną ir švietimo programas, be kita ko, kibernetinio saugumo klausimais, ir mano, kad, be kitų priemonių, programa „Skaitmeninė Europa“ bus veiksminga priemonė siekiant tokio tikslo;

25.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų veiksmų, įskaitant tvirtų investicijų schemų parengimą, siekiant sukurti ES inovacijoms palankią aplinką, kuri turėtų būti prieinama visoms ES skaitmeninėje ekonomikoje veikiančioms įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ); be to, primygtinai ragina užtikrinti, kad tokia aplinka sudarytų sąlygas Europos gamintojams kurti naujus produktus, paslaugas ir technologijas, kurios leistų jiems būti konkurencingiems;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares per artėjančias diskusijas dėl būsimos ES ir Kinijos strategijos atsižvelgti į minėtus reikalavimus, nes tai būtina ES konkurencingumo išlaikymo ir jos skaitmeninės infrastruktūros saugumo užtikrinimo sąlyga;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 321, 2018 12 17, p. 36.
(2) OL L 194, 2016 7 19, p. 1.
(3) OL L 218, 2013 8 14, p. 8.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0121.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343.
(6) OL C 307, 2018 8 30, p. 144.
(7) wOL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(8) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.


ES ir Rusijos politinių santykių padėtis
PDF 187kWORD 55k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties (2018/2158(INI))
P8_TA-PROV(2019)0157A8-0073/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 ir 19 d. ir 2015 m. vasario 12 d.(2) Minske pasiektus susitarimus,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, ypač į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo(3), taip pat į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Rusijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Ukrainos režisieriui Olehui Sencovui skirtą Sacharovo premiją už minties laisvę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Rusijos, visų pirma dėl ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Azovo jūroje(7),

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutinę ataskaitą dėl 2018 m. kovo 18 d. Rusijos Federacijos prezidento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0073/2019),

A.  kadangi ES yra bendrija, grindžiama bendrų vertybių, kurios apima taiką, laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms ir žmogaus teisėms, rinkiniu;

B.  kadangi ji pripažįsta, kad JT Chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. ESBO Paryžiaus chartijoje įtvirtinti principai yra pamatiniai taikos Europos žemyne elementai;

C.  kadangi šios vertybės yra ES santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas;

D.  kadangi ES santykiai su Rusija turi būti grindžiami tarptautinės teisės, pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir taikaus konfliktų sprendimo principais ir, Rusijai nesilaikant šių principų, ES santykiai su Rusija šiuo metu grindžiami bendradarbiavimu tam tikrose pasirinktose bendrų interesų srityse, kaip apibrėžta 2016 m. kovo 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose, ir patikimomis atgrasomosiomis priemonėmis;

E.  kadangi ES tebėra atvira tvirtesniems santykiams ir juos plėtoti padedančiam dialogui ir nori atkurti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su Rusija, kai tik Rusijos valdžios institucijos laikysis savo tarptautinių ir teisinių įsipareigojimų ir įrodys, kad Rusija išties yra įsipareigojusi atkurti sugriautą pasitikėjimą; kadangi konstruktyvūs ir prognozuojami santykiai būtų abipusiai naudingi ir geriausiu atveju tenkintų abiejų šalių interesus;

F.  kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos ir ESBO narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbti žmogaus teises; kadangi dėl nuolatinių sunkių teisinės valstybės principo pažeidimų ir per pastaruosius kelerius metus priimtų ribojamųjų įstatymų kyla vis didesnis susirūpinimas dėl to, ar Rusija laikosi savo tarptautinių ir nacionalinių prievolių; kadangi Rusija neįvykdė daugiau nei tūkstančio Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų;

G.  kadangi keliose valdžios sektoriaus ataskaitose pranešama apie pastaraisiais metais labai suaktyvėjusią priešišką Rusijos šnipinėjimo veiklą, pasiekusią nuo Šaltojo karo neregėtą mastą;

H.  kadangi visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas ir apskritai pagarba tarptautinei teisei ir toliau išlieka pagrindinėmis glaudesnių santykių su Rusija išankstinėmis sąlygomis; kadangi reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją ir hibridinį Rusijos karą prieš Ukrainą, ES nustatė įvairias ribojamąsias priemones, kurios turėtų likti tol, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai;

I.  kadangi nuo 2015 m. įtampa tarp ES ir Rusijos augo naujose srityse, įskaitant: Rusijos intervenciją į Siriją ir kišimąsi tokiose šalyse kaip Libija ir Centrinės Afrikos Respublika; didelio masto karines pratybas (Zapad 2017); Rusijos kišimąsi siekiant daryti poveikį rinkimams ir referendumams bei kelti įtampą Europos visuomenėse; Kremliaus paramą prieš ES kovojančioms partijoms ir kraštutinių dešiniųjų judėjimams; pagrindinių laisvių suvaržymus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, priešiškumo LGBTI asmenų atžvilgiu plitimą; susidorojimą su politine opozicija; nuolatinį žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės atstovų puldinėjimą Rusijoje, įskaitant šališką žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijos skyriaus vadovo Ojubo Titijevo sulaikymą arba organizacijos „Memorial“ Karelijos skyriaus atstovo Jurijaus Dmitrijevo atvejį; pilietinės visuomenės aktyvistų stigmatizaciją vadinant juos užsienio agentais; šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Kaukaze, visų pirma Čečėnijos Respublikoje (pagrobimai, kankinimai, neteisminės egzekucijos, baudžiamųjų bylų fabrikavimas ir kt.); totorių mažumos okupuotame Kryme diskriminavimą ir politiškai pagrįstą Aleksejaus Navalno ir daugelio kitų asmenų persekiojimą, taip pat nužudymus, iš kurių garsiausi yra Boriso Nemcovo ir Sergejaus Magnickio atvejai; kibernetinius ir hibridinius išpuolius, Rusijos žvalgybos agentų naudojant cheminį ginklą įvykdytus nužudymus Europos teritorijoje; užsienio valstybių piliečių, įskaitant 2018 m. Sacharovo premijos laureatą Olehą Sencovą ir daugelį kitų asmenų, bauginimą, areštą ir kalinimą Rusijoje pažeidžiant tarptautinę teisę; neteisėtus ir teisės aktams prieštaraujančius Donbase surengtus rinkimus; surengtus nedemokratinius prezidento rinkimus, kuriuose nebuvo jokio realaus pasirinkimo ir buvo varžomos pagrindinės teisės; dezinformacijos kampanijas, neteisėtas Kerčės tilto statybas; didelio masto militarizaciją neteisėtai okupuotame ir aneksuotame Kryme, taip pat Juodosios jūros ir Azovo jūros dalyse; tarptautinės laivybos ribojimą Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauriu, be kita ko, su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams; neteisėtą Ukrainos karo laivų užpuolimą ir konfiskavimą bei Ukrainos karių suėmimą Kerčės sąsiauryje; ginkluotės kontrolės susitarimų pažeidimus; žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos priespaudą kartu su nuolatiniais žurnalistų ir tinklaraštininkų sulaikymais; bei 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Rusijai žiniasklaidos laisvės srityje iš 180 šalių tekusią 148-ą vietą;

J.  kadangi iki 2018 m. kovo 1 d. žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“ užregistravo 143 politinių kalinių, iš kurių 97 buvo persekiojami dėl religinių priežasčių, atvejus; kadangi išanalizavus žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ politinių kalinių sąrašą matyti, kad iš 2017 m. pradėto persekiojimo pagal baudžiamojo kodekso straipsnius dėl kovos su ekstremizmu atvejų, 23 atvejais žmonės buvo persekiojami už su viešaisiais renginiais susijusius nusikaltimus (masinės riaušės, smurtiniai veiksmai prieš valdžios instituciją) ir 21 atveju persekiojimas buvo daugiausia susijęs su įrašų skelbimu internete;

K.  kadangi Rusija tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja kai kuriuose jos bendroje kaimynystėje – Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Donbase ir Kalnų Karabache – užsitęsusiuose konfliktuose, kurie labai trukdo atitinkamų kaimyninių šalių vystymuisi ir stabilumui, kenkia jų nepriklausomybei ir riboja jų laisvą suverenų pasirinkimą;

L.  kadangi konfliktas Rytų Ukrainoje tęsiasi daugiau kaip ketverius metus ir jo metu žuvo daugiau nei 10 000 asmenų, iš kurių beveik trečdalis buvo civiliai, ir dėl šio konflikto buvo sužalota tūkstančiai civilių žmonių;

M.  kadangi dabartinė besitęsianti įtampa ir konfrontacija tarp ES ir Rusijos yra nenaudinga abiem šalims; kadangi, nepaisant nusivylimą keliančių rezultatų, komunikacijos kanalai turėtų likti atviri; kadangi naujas žemyno padalijimas kenkia ir ES, ir Rusijos saugumui;

N.  kadangi šiuo metu Rusija yra svarbiausia ES išorės gamtinių dujų tiekėja; kadangi ES ir Rusijos santykiuose energetikos klausimai ir toliau atlieka pagrindinį ir strateginį vaidmenį; kadangi Rusija naudoja energetiką kaip priemonę savo užsienio politikos interesams ginti ir remti; kadangi nuo 2015 m. padidėjo ES priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų dujų; kadangi ES atsparumas išorės poveikiui gali būti pasiektas įvairinant energijos tiekimą ir mažinant jos priklausomybę nuo Rusijos; kadangi ES savo energetinio saugumo klausimu turi laikytis vieningos pozicijos ir parodyti tvirtą vidinį solidarumą; kadangi didelė ES priklausomybė nuo iškastinio kuro trukdo plėtoti suderintą, nuoseklų ir vertybėmis pagrįstą ES požiūrį į Rusiją; kadangi ES, valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims reikalinga patikimesnė ir strateginė energetikos infrastruktūra, kad būtų padidintas jų atsparumas Rusijos hibridiniams veiksmams;

O.  kadangi neatsakingi Rusijos naikintuvų veiksmai šalia ES ir NATO valstybių narių oro erdvės kelia pavojų civilinių skrydžių saugai ir galėtų kelti grėsmę Europos oro erdvės saugumui; kadangi prie pat ES sienų Rusija vykdė provokacinius didelio masto karinius manevrus;

P.  kadangi Rusija toliau nepaiso EŽTT sprendimų ir privalomų Nuolatinio arbitražo teismo sprendimų, pvz., įmonės „Naftogaz“ byloje, o tai kenkia tarptautiniams prekybos ginčų sprendimo mechanizmams;

Q.  kadangi Rusijos galių pusiausvyros policentrinis požiūris prieštarauja ES įsitikinimams, pagrįstiems daugiašališkumu ir taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka; kadangi Rusijai laikantis daugiašalės taisyklėmis grindžiamos tvarkos ir ją remiant būtų sudarytos sąlygos glaudesniems santykiams su ES;

R.  kadangi Rusijos institucijos toliau elgiasi su neteisėtai okupuotais regionais kaip su Rusijos vidaus teritorijos dalimi, leisdamos šių teritorijų atstovams dalyvauti Rusijos Federacijos teisėkūros ir vykdomųjų įstaigų veikloje, nors tai yra tarptautinės teisės pažeidimas;

S.  kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. Taryba, įvertinusi, kaip įgyvendinami Minsko susitarimai, iki 2019 m. liepos 31 d. pratęsė ekonomines sankcijas konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams;

T.  kadangi Rusijos veiksmais pažeidžiama tarptautinė teisė ir įsipareigojimai bei geri kaimyniniai santykiai;

U.  kadangi strateginiuose Rusijos Federacijos dokumentuose ES ir NATO vaizduojamos kaip pagrindinės Rusijos priešininkės;

Iššūkiai ir bendri interesai

1.  pabrėžia, kad Rusijos vykdoma neteisėta Krymo, Ukrainos regiono, okupacija ir aneksija, tiesioginis ir netiesioginis dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose rytinėje Ukrainos dalyje ir nuolatinis Gruzijos bei Moldovos teritorinio vientisumo pažeidimas yra tyčinis tarptautinės teisės, demokratinių principų ir pagrindinių vertybių pažeidimas; griežtai smerkia Rusijos atstovų okupuotose teritorijose vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

2.  pabrėžia, kad ES negali numatyti laipsniško grįžimo prie įprastų santykių iki Rusija visiškai įgyvendins Minsko susitarimus ir atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą; šiuo atžvilgiu ragina, kad ES pakartotinai visapusiškai kritiškai įvertintų savo santykius su Rusijos Federacija;

3.  pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Rusija nebegali būti laikoma strategine partnere; mano, kad nebesilaikoma partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) 2 straipsnio nuostatų ir kad dėl to PBS turėtų būti persvarstytas; mano, kad bet kokia ES ir Rusijos santykių sistema turėtų būti grindžiama visapusiška pagarba tarptautinei teisei, Helsinkio ESBO principams, demokratijos principams, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei ir sudaryti sąlygas vykdyti dialogą pasaulinių problemų valdymo, pasaulinio valdymo stiprinimo ir tarptautinių taisyklių laikymosi užtikrinimo klausimais, visų pirma siekiant užtikrinti taiką Europoje ir saugumą ES kaimyninėse šalyse bei Vakarų Balkanuose;

4.  mano, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas parodytų gerą Rusijos valią padedant spręsti konfliktą Rytų Ukrainoje ir jos pajėgumą užtikrinti Europos saugumą; pabrėžia, kad būtina tęsti Normandijos formato konsultacijų procesą, be kita ko, sustiprinus ES vaidmenį; pakartoja, kad remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

5.  mano, kad svarbu mažinti dabartinę įtampą ir pradėti konsultacijas su Rusija siekiant sumažinti nesusipratimų, neteisingo aiškinimo ir klaidingo supratimo riziką; tačiau pripažįsta, kad ES turi būti griežta savo lūkesčių dėl Rusijos požiūriu; pabrėžia, kad svarbus ES ir Rusijos bendradarbiavimas dėl ginčytinų klausimų ir krizių tarptautinėmis taisyklėmis pagrįsta tvarka ir pozityvus dalyvavimas tarptautinėse ir daugiašalėse organizacijose, kurių narė yra Rusija, visų pirma ESBO;

6.  griežtai smerkia Rusijos sąsajas su Skripalių šeimos atveju ir dalyvavimą dezinformacijos kampanijose, taip pat Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomus kibernetinius išpuolius, kuriais siekiama destabilizuoti viešąją ir privačiąją ryšių infrastruktūrą ir didinti įtampą santykiuose su ES ir jos valstybėmis narėmis;

7.  yra labai susirūpinęs dėl Rusijos vyriausybės ryšių su ES kraštutinių dešiniųjų ir populistinėmis nacionalistinėmis partijomis ir vyriausybėmis, kurie kelia pavojų pagrindinėms Sąjungos vertybėms, įskaitant pagarbą demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, įtvirtintoms Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir atkartotoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

8.  taip pat apgailestauja dėl Rusijos pastangų destabilizuoti ES šalis kandidates, visų pirma, pvz., susijusių su Maskvos teikiama parama organizacijoms ir politinėms jėgoms, nepritariančioms Prespos susitarimui, kuris turėtų padėti užbaigti ilgai trunkantį buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos ginčą dėl pavadinimo;

9.  yra įsitikinęs, kad Rusijos valstybiniai subjektai kišosi į „Brexit’o“ referendumo kampaniją taikydami viešas ir slaptas priemones, įskaitant socialinius tinklus, ir galbūt teikdami neteisėtą finansinę paramą – tai šiuo metu tiria Jungtinės Karalystės institucijos;

10.  pabrėžia, kad siekiant išvengti įtampos ateityje svarbus didesnis tarpusavio skaidrumas vykdant karinę ir sienų apsaugos veiklą; griežtai smerkia Rusijos vykdomus ES valstybių narių oro erdvės pažeidimus; ragina parengti aiškų elgesio kodeksą dėl karinių ir civilinių orlaivių naudojimosi oro erdve; šiuo atžvilgiu griežtai smerkia besikartojančius Rusijos vykdomus Baltijos jūros regiono šalių teritorinių vandenų ir oro erdvės pažeidimus; smerkia Rusijos Federaciją dėl jos atsakomybės už 2014 m. virš Rytų Ukrainos numuštą reiso MH17 lėktuvą – tai įrodė tarptautinė tyrėjų grupė, ir ragina atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

11.  apgailestauja dėl Rusijoje smarkiai pablogėjusios žmogaus teisių padėties, plačiai taikomų ir nepagrįstų žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės ribojimų ir reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykdomo susidorojimo su žmogaus teisių gynėjais, protestus rengiančiais aktyvistais ir kitais kritikais, priekabiavimo prie jų ir persekiojimo;

12.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija taip akivaizdžiai demonstruoja savo karinę galią, grasina kitoms šalims ir realiais veiksmais parodo norą ir pasirengimą prieš kitas tautas panaudoti karinę galią, įskaitant pažangius branduolinius ginklus, kaip 2018 m. ne kartą yra pakartojęs jos prezidentas V. Putinas;

13.  smerkia nuolat valdžios vykdomą kitokios nuomonės ir žiniasklaidos laisvės slopinimą, taip pat represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus ir atvirai valdžiai prieštaraujančius asmenis;

14.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie savavališką vyrų, kurie laikomi gėjais, sulaikymą ir kankinimą Čečėnijoje ir smerkia Čečėnijos vyriausybės pareiškimus, kuriais neigiama, kad jų šalyje yra homoseksualių asmenų, ir kuriais skatinamas smurtas prieš LGBTI asmenis;

15.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pasaulinius klimato kaitos, aplinkos, energetinio saugumo, skaitmeninimo ir algoritminio sprendimų priėmimo bei dirbtinio intelekto iššūkius, užsienio reikalų ir saugumo problemas, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei pokyčių pažeidžiamoje Arkties aplinkoje iššūkius, reikia pasirinkti bendradarbiavimo su Rusija sritis;

16.  reiškia susirūpinimą dėl Rusijos bendrovių ir asmenų, ieškančių būdų įteisinti pajamas iš korupcijos, kiekvienais metais Europos Sąjungoje galimai išplaunamų šimtų milijardų eurų ir ragina ištirti šiuos nusikaltimus;

17.  pabrėžia, kad Rusija pinigų plovimą ir organizuotą nusikalstamą finansinę veiklą naudoja ardomaisiais politiniais tikslais ir kelia grėsmę Europos saugumui ir stabilumui; mano, kad toks šio pinigų plovimo mastas yra dalis priešiškų veiksmų, kuriais siekiama pakenkti, suklaidinti ir destabilizuoti, kartu palaikant nusikalstamą veiką ir korupciją; pažymi, kad Rusijos vykdoma pinigų plovimo veikla Europos Sąjungoje yra grėsmė visų valstybių narių, kuriose Rusija vykdo tokią veiklą, suverenitetui ir teisinės valstybės principui; teigia, kad tai yra grėsmė Europos saugumui ir stabilumui ir pagrindinis iššūkis Europos Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai;

18.  smerkia pinigų plovimą, neteisėtą finansinę veiklą ir kitas Rusijos vykdomo ekonominio karo priemones; ragina ES kompetentingas finansų institucijas kovojant su Rusijos vykdoma pinigų plovimo veikla stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis;

19.  pakartoja, kad, nors ES pozicija yra tvirta, nuosekli ir suderinta atsižvelgiant į ES sankcijas Rusijai, kurios bus tęsiamos iki Rusija liausis pažeidinėjusi tarptautinę teisę, būtina toliau koordinuoti ir derinti ES užsienio ir saugumo politiką Rusijos atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares nebetaikyti „auksinių“ vizų ir „auksinių“ pasų programų, kurios yra naudingos paprastai Kremlių remiantiems Rusijos oligarchams ir gali sumažinti tarptautinių sankcijų veiksmingumą; pakartoja savo ankstesnius raginimus parengti Europos Sąjungos S. Magnitskio aktą ir ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant tęsti savo darbą šiuo klausimu; ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti Europos lygmeniu savo politikos Rusijos atžvilgiu klausimu;

20.  pabrėžia, kad su Rytų Ukraina ir okupuotu Krymu susijusios ribojamosios tikslinės priemonės nėra nukreiptos prieš Rusijos gyventojus, o tik prieš tam tikrus su Rusijos vadovybe susijusius asmenis ir įmones;

21.  todėl pabrėžia, kad ES vidaus bei užsienio politikos suderinamumas ir geresnis pastarosios koordinavimas yra nuoseklesnės, veiksmingesnės ir sėkmingesnės ES išorės ir saugumo politikos, įskaitant Rusijos atžvilgiu vykdomą politiką, pagrindas; pabrėžia, kad tai taikoma visų pirma tokioms politikos sritims kaip Europos gynybos sąjunga, Europos energetikos sąjunga, kibernetinė gynyba ir strateginės komunikacijos priemonės;

22.  smerkia Rusiją, pažeidusią kaimyninių šalių teritorinį vientisumą ir, be kita ko, neteisėtai pagrobusią šių šalių piliečius siekiant jiems pateikti kaltinimus Rusijos teismuose; taip pat smerkia tai, kad siekdama persekioti politinius oponentus Rusija piktnaudžiauja Interpolu ir pateikia perspėjimus apie ieškomus asmenis, t. y. vadinamuosius raudonuosius perspėjimus;

23.  smerkia Rusijos veiksmus Azovo jūroje, nes jie pažeidžia tarptautinę jūrų laivininkystės teisę ir Rusijos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat be Ukrainos sutikimo vykdomas Kerčės tilto statybas ir povandeninių kabelių tiesimą į neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį; vis dar yra giliai susirūpinęs dėl Rusijos vykdomos Azovo jūros, Juodosios jūros regiono ir Kaliningrado srities militarizacijos, taip pat dėl vis pasikartojančių Europos šalių teritorinių vandenų Baltijos jūroje pažeidimų;

24.  pakartoja, kad vienareikšmiškai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetija) teritorijų okupaciją ir visapusiškai gerbtų Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pažymi, kad būtina, jog Rusijos Federacija besąlygiškai laikytųsi visų 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, visų pirma įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos;

25.  pabrėžia, kad Rusijos nepagarba tarptautinėms taisyklėms – šiuo atveju dėl laisvės naudotis jūra, dvišalių susitarimų ir neteisėtos Krymo aneksijos – kelia grėsmę Rusijos kaimynėms visose Europos dalyse, ne tik Juodosios jūros regione, bet ir Baltijos jūros bei Viduržemio jūros regione; pabrėžia, kad Rusijos atžvilgiu svarbu plėtoti visais šiais atžvilgiais tvirtą politiką;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. kovo 18 d. vykusius prezidento rinkimus stebėjo Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinė rinkimų stebėjimo misija ir ESBO parlamentinė asamblėja; pažymi, kad Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos galutinėje ataskaitoje teigiama, kad rinkimai vyko pernelyg kontroliuojamoje teisinėje ir politinėje aplinkoje, kuri pasižymėjo nuolatiniu spaudimu kritiškai pasisakantiems asmenims, pagrindinių susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvių apribojimais, taip pat kandidatų registracijos ribojimais, todėl juose nebuvo tikros konkurencijos;

27.  yra susirūpinęs dėl nuolatinės Rusijos paramos autoritariniams režimams ir šalims, pvz., Šiaurės Korėjai, Iranui, Venesuelai, Sirijai, Kubai, Nikaragvai ir kitoms, ir dėl jos tęsiamos praktikos blokuoti bet kokius tarptautinius veiksmus pasinaudojant savo veto teise JT Saugumo Taryboje (JT ST);

Bendrų interesų sritys

28.  pakartoja, jog pritaria penkiems principams, kuriais vadovaujamasi vykdant ES politiką Rusijos atžvilgiu ir ragina papildomai apibrėžti bendradarbiavimo sričių pasirinkimo principą; rekomenduoja sutelkti dėmesį į problemas, susijusias su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) bei Šiaurės ir Arkties regionu, terorizmu, smurtiniu ekstremizmu, ginklų neplatinimu, ginklų kontrole, strateginiu stabilumu kibernetinėje erdvėje, organizuotu nusikalstamumu, migracija ir klimato kaita, įskaitant bendras pastangas su Iranu įtvirtinti Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP), kuriam pritarė JT ST, ir užbaigti karą Sirijoje; pakartoja, kad nors ir reikia tęsti ES ir Rusijos konsultacijas dėl kibernetinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, būtina duoti griežtą atkirtį Rusijos nuolat keliamoms hibridinėms grėsmėms; atsižvelgdamas į tai ragina pradėti ES, Rusijos, Kinijos ir Vidurinės Azijos dialogą dėl jungčių;

29.  pabrėžia, kad ES šiuo metu yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė ir artimiausioje ateityje išlaikys savo kaip pagrindinės ekonominės partnerės poziciją, tačiau pabrėžia, kad projektas „Nord Stream II“ didina ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, kelia grėsmę ES vidaus rinkai ir neatitinka ES energetikos politikos arba jos strateginių interesų, todėl jį reikia sustabdyti; pabrėžia, kad ES ir toliau laikosi savo įsipareigojimo užbaigti Europos energetikos sąjungos kūrimą ir įvairinti savo energijos išteklius; pabrėžia, kad bet kokie nauji projektai turėtų būti įgyvendinami tik prieš tai atlikus teisinį įvertinimą, ar jie atitinka ES teisę ir sutartus politikos prioritetus; apgailestauja dėl to, kad Rusija naudoja savo energijos išteklius kaip politinę priemonę politinei įtakai ir spaudimui savo suvokiamoje įtakos sferoje ir galutiniams vartotojams daryti, išlaikyti arba padidinti;

30.  pabrėžia, kad ES ir Rusijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos bei konstruktyvus bendradarbiavimas įgyvendinant Šiaurės dimensijos partnerystes ir Barenco jūros Europos Arkties regione teikia apčiuopiamą naudą pasienio regionų piliečiams ir remia tvarų šių teritorijų vystymąsi; šiuo požiūriu rekomenduoja toliau puoselėti visas šias teigiamas konstruktyvaus bendradarbiavimo sritis;

31.  pažymi žmonių tarpusavio ryšių svarbą, pavyzdžiui, švietimo ir kultūros srityje;

32.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares stiprinti savo pastangas siekiant išspręsti vadinamuosius įšaldytuosius konfliktus rytinėse kaimyninėse šalyse, kad ES Rytų šalims partnerėms būtų užtikrintas didesnis saugumas ir stabilumas;

Rekomendacijos

33.  pabrėžia, kad svarbu nuolat teikti politinę ir finansinę paramą apskritai žmonių tarpusavio ryšiams ir ypač pilietinės visuomenės aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, tinklaraštininkams, nepriklausomai žiniasklaidai, tiriamosios žurnalistikos atstovams, atvirai kalbantiems akademikams bei viešajame gyvenime aktyviai dalyvaujantiems asmenims ir NVO; ragina Komisiją pasitelkiant esamas išorės finansines priemones numatyti didesnę ir ilgalaikę finansinę, institucinę ir gebėjimų stiprinimo paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir ragina valstybes nares papildomai prisidėti prie šios paramos; ragina valstybes nares aktyviai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, laiku teikiant veiksmingą paramą ir apsaugą žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir kitiems aktyvistams; ypač ragina valstybes nares išduoti ilgalaikes vizas žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus, ir jų šeimų nariams; remia didesnį finansavimą žurnalistų mokymui ir mainams su Europos žurnalistais, taip pat priemonėms, kuriomis propaguojamos žmogaus teisės ir demokratija, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (EDŽTRP) ir Europos demokratijos fondui;

34.  ragina palaikyti aktyvesnius žmonių tarpusavio ryšius, visų pirma orientuojantis į jaunimą, stipresnį ES ir Rusijos ekspertų, mokslininkų, pilietinių visuomenių ir vietos valdžios institucijų dialogą ir bendradarbiavimą, ir aktyviau vykdyti studentų, profesinę praktiką atliekančių stažuotojų ir jaunimo mainus, ypač vykdant programą „Erasmus+“; šiuo atžvilgiu pritaria tam, kad būtų padidintas naujų 2021–2027 m. programų „Erasmus+“ finansavimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniu mastu, palyginti su kitomis šalimis partnerėmis, Rusijai daugiausiai akademinio judumo galimybių suteikia būtent ES;

35.  ragina besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir kitus asmenis, sulaikytus dėl taikaus naudojimosi savo teisėmis į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę, įskaitant žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijos Respublikos skyriaus direktorių Ojubą Titijevą, kuris yra teisiamas dėl suklastotų kaltinimų narkotikų laikymu; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką pagarbą jų žmogaus ir juridinėms teisėms, įskaitant galimybę gauti advokato ir sveikatos priežiūros paslaugas, fizinę neliečiamybę ir orumą, ir apsaugą nuo teisminio priekabiavimo, kriminalizavimo ir savavališko suėmimo;

36.  pažymi, jog pilietinės visuomenės organizacijos dažnai yra per silpnos, kad galėtų daryti esminę įtaką kovos su korupcija Rusijoje srityje, o NVO yra sistemingai atgrasomos aktyviai imtis bet kokių kovos su korupcija veiksmų ar skatinti visuomenės sąžiningumą; pabrėžia, kad būtina į nepriklausomą kovos su korupcija politikos efektyvumo stebėseną įtraukti pilietinę visuomenę; ragina Rusiją tinkamai įgyvendinti tarptautinius kovos su korupcija standartus, suformuluotus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją ir EBPO konvencijoje dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjumu tarptautiniuose verslo sandoriuose (Konvencija dėl kovos su papirkinėjumu);

37.  pabrėžia, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų propagavimas turi būti esminis ES bendradarbiavimo su Rusija elementas; todėl ragina ES ir valstybes nares palaikant bet kokius ryšius su Rusijos pareigūnais toliau kelti žmogaus teisių klausimus; ragina ES nuolat raginti Rusiją panaikinti arba pakeisti visus tarptautinių žmogaus teisių standartų neatitinkančius teisės aktus ir įstatymus, įskaitant nuostatas, kuriomis ribojama žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvė;

38.  išreiškia įsitikinimą, kad Rusijos narystė Europos Taryboje yra svarbus dabartinės institucinių santykių padėties Europoje elementas; tikisi, kad galima rasti būdų įtikinti Rusiją neatsisakyti narystės Europos Taryboje;

39.  smerkia Rusijos vyriausybės bandymus blokuoti interneto pranešimų mainų paslaugas ir svetaines; primygtinai ragina Rusijos vyriausybę puoselėti pagrindines teises į žodžio laisvę ir privatumą internete, taip pat realiame gyvenime;

40.  ragina ES institucijas ir valstybes nares dėti daugiau pastangų didinant atsparumą, visų pirma kibernetinį ir žiniasklaidos srityje, įskaitant mechanizmus, kuriais būtų galima nustatyti kišimąsi į rinkimus ir su juo kovoti; ragina didinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ES reakcija ir atsakas į Rusijos propagandos kampaniją ir masinius tiesioginės dezinformacijos išpuolius yra nepakankami ir turėtų būti labiau sustiprinti, ypač prieš artėjančius 2019 m. gegužės mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina iš esmės padidinti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupei skiriamą ES finansavimą ir jos darbuotojų skaičių; ragina visos ES mastu remti Europos kibernetinio saugumo pramonę, veikiančią skaitmeninę vidaus rinką ir aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose; šiuo atžvilgiu ragina Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę rusų kalba skatinti Europos vertybes; palankiai vertina tai, kad priimtas ES kovos su dezinformacija veiksmų planas ir ragina valstybes nares ir visus susijusius ES subjektus įgyvendinti jo veiksmus ir priemones, visų pirma artėjant 2019 m. gegužės mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams;

41.  ragina ES apsvarstyti galimybę sukurti privalomą teisinę sistemą, taikytiną tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu, siekiant kovoti su hibridiniu karu, kuri sudarytų galimybes Sąjungai duoti tvirtą atsaką kampanijoms, kurios kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei, įskaitant tikslines sankcijas, skirtas už šių kampanijų rengimą ir įgyvendinimą atsakingiems subjektams;

42.  mano, kad siekiant prasmingo dialogo būtina tvirtesnė valstybių narių tarpusavio vienybė ir aiškesnis informavimas apie principines ES nuostatas; todėl pabrėžia, kad, jei Rusija ir toliau pažeidinės tarptautinę teisę, ES turėtų būti pasirengusi nustatyti tolesnes sankcijas, įskaitant tikslines asmenines sankcijas, ir riboti prieigą prie finansų ir technologijų; tačiau pabrėžia, kad tokios priemonės yra nukreiptos ne prieš Rusijos gyventojus, o prieš konkrečius asmenis; ragina Tarybą atlikti išsamią taikomo sankcijų režimo efektyvumo ir griežtumo analizę; palankiai vertina Tarybos sprendimą taikyti ribojamąsias priemones Europos įmonėms, dalyvaujančioms neteisėtai statant Kerčės tiltą; primena, kad yra susirūpinęs dėl šių įmonių dalyvavimo, nes taip jos sąmoningai ar nesąmoningai pakenkė ES sankcijų režimui; šiuo požiūriu ragina Komisiją įvertinti ir patikrinti, kaip taikomos galiojančios ES ribojamosios priemonės, o valstybes nares – keistis informacija apie bet kokius nacionalinius muitinės ar baudžiamosios veikos tyrimus galimų pažeidimų atvejais;

43.  ragina nustatyti visos ES masto mechanizmą, kad būtų galima patikrinti politinių partijų finansavimą ir imtis atitinkamų priemonių, siekiant išvengti, kad tam tikros partijos ir judėjimai nebūtų naudojami Europos projektui iš vidaus destabilizuoti;

44.  smerkia didėjantį Rusijos karinių pratybų, kuriose Rusijos pajėgos treniruojasi vykdydamos puolamuosius scenarijus naudojant branduolinį ginklą, mastą ir skaičių;

45.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nedelsiant parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES masto S. Magnitskio akto, pagal kurį būtų galima taikyti draudimus išduoti vizą ir tikslines sankcijas, pvz., blokuoti pavienių valstybės pareigūnų arba oficialias pareigas einančių asmenų, atsakingų už korupciją ar šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, turtą ir turtinius interesus ES jurisdikcijoje; pabrėžia, kad svarbu parengti neatidėliotinų sankcijų sąrašą siekiant užtikrinti veiksmingą Europos S. Magnitskio akto įgyvendinimą;

46.  ragina ES patikrinti, kaip taikomos galiojančios ES ribojamosios priemonės ir kaip dalijamasi informacija tarp valstybių narių, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų kenkiama prieš Rusijos veiksmus nukreiptam ES sankcijų režimui, bet jis būtų taikomas proporcingai Rusijos keliamoms grėsmėms; pabrėžia, kad pavojinga silpninti sankcijas, kol Rusija ne tik žodžiais, bet ir aiškiais veiksmais neįrodo, kad gerbia Europos sienas, savo kaimyninių šalių ir kitų tautų suverenitetą, taip pat tarptautines taisykles ir susitarimus; primena, kad įprasti santykiai gali būti įmanomi tik tada, kai Rusija visiškai laikysis taisyklių ir apsiribos taikias veiksmais;

47.  primena, kad Rusija neturi veto teisės dėl Europos tautų euroatlantinių siekių;

48.  ragina Komisiją atidžiai stebėti atsakomųjų Rusijos sankcijų poveikį ekonominės veiklos vykdytojams ir prireikus apsvarstyti galimybę nustatyti kompensacines priemones;

49.  pabrėžia, kad konfliktą Rytų Ukrainoje gali padėti išspręsti tik politiniai sprendimai; ragina imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių Donbaso regione; pritaria įgaliojimams dislokuoti JT taikos palaikymo pajėgas šiame Rytų Ukrainos regione; pakartoja savo raginimą paskirti ES specialųjį pasiuntinį Kryme ir Donbaso regione;

50.  smerkia nepagrįstas priemones, pagal kurias draudžiama ES politikams, įskaitant dabartinius ir buvusius Europos Parlamento narius, ir ES pareigūnams atvykti į Rusijos teritoriją; ragina nedelsiant ir besąlygiškai panaikinti draudimą atvykti į šalį;

51.  ragina Rusiją nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius, įskaitant užsienio piliečius, ir žurnalistus;

52.  ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti atliekant tarptautinį MH17 reiso lėktuvo numušimo (šis aktas galėtų būti laikomas karo nusikaltimu) tyrimą; smerkia bet kokias pastangas ar sprendimą atleisti nuo bausmės nustatytus atsakingus asmenis arba vilkinti jų baudžiamąjį persekiojimą, nes kaltininkai turėtų būti patraukti atsakomybėn;

53.  ragina Rusijos vyriausybę nebeblokuoti JT ST rezoliucijų dėl padėties Sirijoje, kuriomis siekiama sustabdyti nuolatinį smurtą prieš civilius asmenis, įskaitant cheminių ginklų naudojimą, šiurkščius Ženevos konvencijų pažeidimus ir visuotinių žmogaus teisių pažeidimus;

54.  pritaria sparčiam integruotos Europos energetikos sąjungos, kuri ateityje apimtų ir Rytų partneres, kūrimo užbaigimui; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių politika gali atlikti svarbų vaidmenį; griežtai smerkia Rusijos daromą spaudimą Baltarusijai siekiant iš esmės priversti šią valstybę atsisakyti nepriklausomybės; pabrėžia, kad ES turi ne tik toliau įgyvendinti ES ir Rusijos santykių strategiją, bet ir stiprinti savo įsipareigojimą ir paramą Rytų partnerystės šalims bei remti reformas jų saugumui ir stabilumui, demokratiniam valdymui ir teisinės valstybės principui stiprinti;

55.  pritaria tam, kad būtų padidintas Europos demokratijos fondo, Keitimosi naujienomis rusų kalba platformos (angl. Russian Language News Exchange) ir kitų priemonių, skirtų demokratijai ir žmogaus teisėms Rusijoje ir kitur stiprinti, finansavimas;

56.  ragina Rusijos valdžios institucijas pasmerkti komunizmą ir Sovietų režimą ir bausti už šio režimo metu įvykdytus nusikaltimus ir teisės pažeidimas atsakingus asmenis;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL L 407, 2016 11 4, p. 35.
(2) 2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašytas Protokolas dėl trišalės kontaktinės grupės konsultacijų rezultatų ir 2015 m. vasario 12 d. patvirtintas Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketas.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0266.
(4) OL C 35, 2018 1 31, p. 38.
(5) OL C 408, 2017 11 30, p. 43.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0259.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0435.


ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimas
PDF 177kWORD 51k
2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo (2018/2159(INI))
P8_TA-PROV(2019)0158A8-0075/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į JT Chartijos principus ir tikslus,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą ir visus jo principus, kaip pagrindinį Europos ir platesnės regioninės saugumo tvarkos dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo, taip pat dėl moterų, taikos ir saugumo bei dėl jaunimo, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. lapkričio 10 d. ES tarpininkavimo ir dialogo gebėjimų stiprinimo koncepciją (15779/09),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) Federicos Mogherini pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, taip pat į 2017 m. birželio 18 d. paskelbtą pirmąją jos įgyvendinimo ataskaitą „Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų: Visuotinės ES strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 73-iosios sesijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (HR(2018)94),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0075/2019),

A.  kadangi tarptautinės taikos ir saugumo skatinimas yra ES egzistavimo esmė, kuri buvo pripažinta 2012 m. skiriant Nobelio taikos premiją ir kuri yra svarbiausias Lisabonos sutarties aspektas;

B.  kadangi ES yra įsipareigojusi įgyvendinti Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 ir vėlesnių atnaujinimų ir Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2250 ir vėlesnių atnaujinimų;

C.  kadangi ES yra viena iš didžiausių paramos teikėjų konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo srityje – tam ji naudoja savo išorės pagalbos priemones;

D.  kadangi ES, kaip pagrindinė tarptautinių organizacijų rėmėja, svarbiausia paramos teikėja ir didžiausia pasaulio prekybos partnerė, turėtų imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant visuotinę taiką, užkertant kelią konfliktams ir stiprinant tarptautinį saugumą; kadangi konfliktų prevencija ir tarpininkavimas turėtų būti įtvirtinti kaip visapusiško požiūrio, apimančio saugumą, diplomatiją ir vystymąsi, dalis;

E.  kadangi būtina bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, pvz., ESBO, kuri savo 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte, be kita ko, nustato jėgos nenaudojimo, valstybių teritorinio vientisumo, tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principus, ir kadangi šios organizacijos atlieka pagrindinį vaidmenį konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje;

F.  kadangi smurtinio konflikto prevencija yra nepaprastai svarbi siekiant spręsti saugumo uždavinius, su kuriais susiduria Europa ir jos kaimyninės šalys, bei pažangos politinėje ir socialinėje srityse; kadangi ji taip pat yra svarbus veiksmingo daugiašališkumo elementas ir yra būtina siekiant DVT, visų pirma 16-o tikslo dėl taikios ir įtraukios visuomenės, teisės kreiptis į teismą visiems ir veiksmingų, atskaitingų ir įtraukių institucijų visais lygmenimis;

G.  kadangi nuolatinė ES parama trečiųjų šalių civiliniams ir kariniams subjektams yra svarbus veiksnys siekiant užkirsti kelią pasikartojančiam smurtiniam konfliktui; kadangi tvari ir ilgalaikė taika bei saugumas yra neatsiejami nuo tvaraus vystymosi;

H.  kadangi konfliktų prevencija ir tarpininkavimas turėtų užtikrinti stabilumą ir vystymąsi tose valstybėse ir geografinėse vietovėse, dėl kurių padėties Sąjungos saugumui kyla tiesioginis pavojus;

I.  kadangi prevencija yra strateginė funkcija, kuria siekiama užtikrinti efektyvius veiksmus prieš krizę; kadangi tarpininkavimas yra dar viena diplomatijos priemonė, kuri gali būti naudojama siekiant užkirsti kelią konfliktui, jį sustabdyti ar išspręsti;

J.  kadangi vidaus ir išorės saugumas yra vis labiau neatsiejamai susiję dalykai ir dėl sudėtingo pasaulinių iššūkių pobūdžio būtina užtikrinti visapusišką ir integruotą ES požiūrį į išorės konfliktus ir krizes;

K.  kadangi reikia numatyti tvirtesnį tarpinstitucinį požiūrį, kad būtų užtikrintas ES gebėjimas plėtoti ir visapusiškai įgyvendinti savo pajėgumus;

L.  kadangi Visuotinė ES strategija, politiniai pareiškimai ir instituciniai pokyčiai – tai teigiami pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimo prioritetą teikti konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui ženklai;

M.  kadangi išorės finansavimo priemonėmis svariai prisidedama remiant konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą;

N.  kadangi teisingumas pereinamuoju laikotarpiu yra svarbus atskaitomybės už praeities nusižengimus, taip pat tvarios, teisingos ir taikios ateities sukūrimo teisminių ir neteisminių mechanizmų rinkinys;

O.  kadangi Parlamentas, remdamasis savo įtvirtinta dialogo ir konsensuso siekimo kultūra, atlieka svarbų vaidmenį vykdant parlamentinę diplomatiją, įskaitant tarpininkavimo ir dialogo procesus;

P.  kadangi smurtinis konfliktas ir karas daro neproporcingai didelį poveikį civiliams, ypač moterims ir vaikams, ir moterims kyla didesnė rizika nei vyrams patirti ekonominį ir seksualinį išnaudojimą, dirbti priverstinį darbą, būti perkeltoms, sulaikytoms bei patirti seksualinį smurtą, pvz., išžaginimą, kuris naudojamas kaip karo taktika; kadangi aktyvus moterų ir jaunimo dalyvavimas yra svarbus siekiant konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo, taip pat visų formų smurto, įskaitant seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties, prevencijai;

Q.  kadangi labai svarbu numatyti ir remti aktyvų ir prasmingą civilinių bei karinių vietos subjektų ir pilietinės visuomenės, įskaitant moteris, mažumas, čiabuvių tautas ir jaunimą, dalyvavimą skatinant pajėgumus ir pasitikėjimo stiprinimą tarpininkavimo, dialogo ir susitaikymo srityje ir sudarant jiems palankesnes sąlygas;

R.  kadangi, nepaisant ES lygmens politinių įsipareigojimų, konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir taikos palaikymas dažnai yra nepakankamai finansuojami, o tai turi grandininį poveikį gebėjimui skatinti veiksmus šiose srityse ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas;

1.  ragina Sąjungą toliau teikti pirmenybę konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui naudojantis jau sutartais derybų formatais ir principais arba juos remiant; pabrėžia, kad šis požiūris sukuria didelę ES pridėtinę vertę politinio, socialinio, ekonominio ir žmogiškojo saugumo požiūriais visame pasaulyje; primena, kad konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmais prisidedama prie Sąjungos buvimo ir patikimumo tarptautinėje arenoje įtvirtinimo;

2.  pripažįsta bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) civilinių ir karinių misijų vaidmenį išlaikant taiką, užsiimant konfliktų prevencija ir stiprinant tarptautinį saugumą;

3.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, Komisijos pirmininką ir Europos Parlamento pirmininką nustatyti bendrus ilgalaikius prioritetus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje – tai turėtų būti reguliaraus strateginio programavimo dalis;

4.  ragina užtikrinti ilgalaikį taikos kūrimą, kurio metu būtų šalinamos pagrindinės konflikto priežastys;

5.  ragina stiprinti esamą toliau nurodytų ES prioritetų rėmimo struktūrą;

6.  ragina vadovautis atsižvelgimo į konflikto ypatumus ir į žmones orientuotu požiūriais, pagal kuriuos žmogiškasis saugumas laikomas esminiu ES veiksmų aspektu siekiant teigiamų ir tvarių rezultatų vietoje;

7.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisijos tarnybas, kurios yra susijusios su išorės veiksmais, teikti Parlamentui metinę pažangos, padarytos įgyvendinant ES politinius įsipareigojimus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje, ataskaitą;

Dėl ES institucinių pajėgumų, susijusių su konfliktų prevencija ir tarpininkavimu, stiprinimo

8.  remia nuosekliau ir holistiškiau vykdomus ES veiksmus išorės konfliktų ir krizių atveju, mano, kad integruotas požiūris į išorės konfliktus ir krizes sukuria pridėtinę Sąjungos išorės veiksmų vertę ir kad kuo greičiau turi būti imtasi visų priemonių siekiant aiškiai išdėstyti ES atsaką kiekvienu konflikto etapu ir užtikrinti, kad šis integruotas požiūris būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis; šiuo požiūriu primena tarptautinės teisės normas ir principus ir JT Chartiją ir reiškia paramą esamoms derybų programoms, metodams ir principams; pakartoja, kad kiekvienas konfliktas turėtų būti vertinamas atskirai;

9.  pabrėžia, kad šis pajėgumų stiprinimas turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę nustatyti prioritetines geografines sritis, kuriose būtų vykdomi konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmai, ir palengvinti dvišalį Europos šalių bendradarbiavimą;

10.  ragina įsteigti ES aukšto lygio patariamąją tarybą konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo klausimais, kuriai vadovautų pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė, siekiant sukurti visapusišką patyrusių vyresniųjų politinių tarpininkų ir konfliktų prevencijos ekspertų grupę, kuri per trumpą laiką teiktų politines ir technines žinias; mano, kad taip pat reikia sukurti ekspertų grupę susitaikymo ir pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimais; ragina nustatyti susitaikymo ir atskaitomybės mechanizmus, kurie būtų sistemingai skatinami taikyti visose zonose, kuriose neseniai vyko konfliktas, siekiant užtikrinti atskaitomybę už praeities nusikaltimus, taip pat prevenciją ir atgrasomąjį poveikį ateityje;

11.  ragina paskirti ES specialųjį pasiuntinį taikos klausimais, kuris pirmininkautų ES aukšto lygio patariamajai tarybai, kad būtų skatinamas nuoseklumas ir koordinavimas tarp institucijų, įskaitant jų bendradarbiavimą su pilietine visuomene, siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti didesnį bei ankstyvesnį veikimą;

12.  ragina sukurti kitus tarpinstitucinius mechanizmus, pavyzdžiui, darbo grupes, skirtas konkrečioms konfliktų prevencijos situacijoms valdyti;

13.  ragina sukurti specialią Tarybos darbo grupę konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo klausimais pabrėžiant tvirtą ES įsipareigojimą siekti taikos ir stabilumo kaimyniniuose regionuose;

Dėl Europos išorės veiksmų tarnybos

14.  teigiamai vertina tai, kad įsteigtas specialus EIVT skyrius „Konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir tarpininkavimas“ ir plėtojamos tokios priemonės, kaip ankstyvojo perspėjimo sistema ir perspektyvų vertinimas; ragina skirti investicijų, kad tokios priemonės būtų toliau plėtojamos;

15.  ragina sistemingiau rinkti, valdyti ir skleisti atitinkamas žinias formatais, kurie būtų prieinami, praktiški ir veiklos požiūriu aktualūs ES institucijų darbuotojams;

16.  ragina toliau stiprinti vidaus darbuotojų, tarpininkų ir kitų ekspertų, taip pat trečiųjų šalių gebėjimus lyčiai atžvalgios konflikto analizės, ankstyvojo perspėjimo, susitaikymo ir konfliktų prevencijos srityse, bendradarbiaujant su EIVT ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas;

Dėl Europos Komisijos

17.  primena, kad konfliktų prevencijos priemonių vis labiau reikia siekiant šalinti pagrindines konfliktų priežastis ir įgyvendinti DVT, daug dėmesio skiriant demokratijai ir žmogaus teisėms, teisinei valstybei, teismų reformai ir paramai pilietinei visuomenei;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES intervencijos į smurto krečiamus ir nuo konfliktų nukentėjusius regionus turi būti atžvalgios konfliktui ir lyčiai; ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant įtraukti šiuos aspektus į visas susijusias politikos priemones, strategijas, veiksmus ir operacijas ir taip daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų išvengta žalos, ir kartu kuo labiau padidinti ES indėlį siekiant ilgalaikių konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo tikslų;

Dėl Europos Parlamento

19.  atkreipia dėmesį į Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės vaidmenį ir į tai, kad pagrindiniai jos EP nariai yra veikiantis tarpininkavimo ir dialogo iniciatyvų koordinavimo organas, ir palankiai vertina naujas iniciatyvas, pvz., Jeano Monnet dialogą taikos ir demokratijos klausimais (pasinaudojant istoriniu Jeano Monnet namu Bazoches miestelyje (Prancūzija)), veiksmus su rinkimais susijusio smurto klausimu, šalių tarpusavio dialogą ir susitarimo paiešką, taip pat Jaunųjų politikos lyderių programą, ir rekomenduoja jas toliau plėtoti kaip pagrindines Europos Parlamento priemones tarpininkavimo, palankesnių sąlygų sudarymo ir dialogo srityje; palankiai vertina Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės sprendimą remiantis Jeano Monnet dialogo proceso su Makedonijos parlamentu (maked. Sobranie) sėkme išplėsti Jeano Monnet dialogo metodiką visose Vakarų Balkanų šalyse;

20.  palankiai vertina partnerystę su Ukrainos Aukščiausiaja Rada Jeano Monnet dialogų forma, kuria siekiama sutarimo tarp Aukščiausiosios Rados politinių frakcijų ir partijų ir, svarbiausia, pertvarkyti politinę kultūrą į šiuolaikinį europinį parlamentinį požiūrį, grindžiamą demokratiniu dialogu ir bendro sutarimo paieškomis;

21.  palankiai vertina penktojo Jeano Monnet dialogo, kuris vyko 2018 m. spalio 11–13 d., išvadas, kai buvo imtasi veiksmų, susijusių su parama asociacijos susitarimo įgyvendinimui; pripažįsta prašymą Europos Parlamentui bendradarbiauti su Komisija siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dialogui su pagrindiniais Aukščiausiosios Rados ir Ukrainos Vyriausybės suinteresuotaisiais subjektais Aukščiausiosios Rados veiksmingumo įgyvendinant asociacijos susitarimą padidinimo klausimu;

22.  palankiai vertina naują trišalę Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos parlamentų pirmininkų iniciatyvą, kuria siekiama įsteigti regioninę parlamentinę asamblėją – svarbią regioninio dialogo strateginiais klausimais platformą, įskaitant asociacijos susitarimų įgyvendinimą ir reagavimą į pagrindinius saugumo iššūkius, be kita ko, hibridinį karą ir dezinformaciją; mano, kad Parlamento parama šiam regioniniam parlamentiniam dialogui yra svarbus jo įsipareigojimo regionui ženklas sprendžiant bendrus regioninio saugumo uždavinius;

23.  pripažįsta savo didėjantį vaidmenį politinio tarpininkavimo procesuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia bendrą Komisijos nario, atsakingo už Europos kaimynystės politiką ir derybas dėl plėtros, ir trijų Europos Parlamento tarpininkų E. Kukano, I. Vajgl ir K. Fleckensteino iniciatyvą remti buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos partijų lyderius siekiant įveikti politinę krizę priimant 2015 m. Pržino susitarimą; patvirtina savo pasirengimą remtis šiuo glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo su Komisija ir EIVT pavyzdžiu ir didinti savo įsipareigojimą stiprinti politinį dialogą ir susitaikymą visuose Vakarų Balkanuose ir platesnėje kaimynystėje;

24.  ragina toliau plėtoti Jaunųjų politikos lyderių programą pagal Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę, grindžiamą JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2250, taip pat tęsti puikų bendradarbiavimą su pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Viduržemio jūros regionine iniciatyva pagal programą „Jaunieji Viduržemio jūros regiono balsai“;

25.  mano, kad aukšto lygio jaunimo dialogas „Atotrūkio sumažinimas“ suteikia erdvės dialogui tarp jaunimo atstovų ir jaunų Vakarų Balkanų šalių parlamentų narių, nes tai svarbu siekiant remti įvairių partijų dialogo ir susitaikymo kultūrą, taip pat stiprinant šio regiono šalių europinę perspektyvą;

26.  rekomenduoja toliau plėtoti Europos Parlamento nariams, ypač tarpininkais ar vyriausiaisiais stebėtojais paskirtiems EP nariams, skirtas esamas Parlamento mokymo ir ugdomojo vadovavimo programas, taip pat trečiųjų šalių parlamentų nariams, politinėms partijoms ir darbuotojams skirtas mokymo programas, įskaitant programas lyčių ir jaunimo aspektų klausimais, taip pat koordinuojant jas su valstybių narių, turinčių šios srities ekspertinių žinių, struktūromis;

27.  laikosi nuomonės, kad Parlamento pajėgumus būtų galima toliau plėtoti paskiriant pirmininko pavaduotoją, atsakingą už tarpininkavimo ir palankesnių sąlygų dialogui sudarymo veiklos koordinavimą, kuris veiktų glaudžiai bendradarbiaudamas su Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupe; ragina sudaryti dabartinių ir buvusių Europos Parlamento narių grupę;

28.  pabrėžia Europos Parlamento Sacharovo premijos vaidmenį didinant informuotumą apie konfliktus visame pasaulyje; ragina per kitą Parlamento kadenciją padidinti su premija skiriamą pinigų sumą;

29.  pripažįsta, jog reikia, kad Parlamentas, remdamas bendras ES pastangas, institucionalizuotų savo tarpininkavimo procedūras; ragina stiprinti parlamentinę diplomatiją ir keitimosi veiklą, taip pat vykdant parlamentinių delegacijų veiklą;

30.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį glaudų Parlamento ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bendradarbiavimą rinkimų ir paramos demokratijai srityje; ragina šį bendradarbiavimą išplėsti aprėpiant tarpininkavimo ir dialogo sritį;

31.  ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo ir įtraukti jose išdėstytus principus į visus ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklos etapus;

Dėl moterų, taikos ir saugumo. Lyčių lygybės pajėgumų stiprinimas ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje

32.  ragina vykdant ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą užtikrinti visapusišką lyčių lygybę ir dėti ypatingas pastangas siekiant užtikrinti moterų, mergaičių ir jaunimo dalyvavimą ir jų teisių apsaugą visais su konfliktu susijusiais etapais – nuo konfliktų prevencijos iki atstatymo po konflikto;

33.  ragina visas bendradarbiavimo, mokymo ir intervencijos priemones taikyti atsižvelgiant į lyčių aspektą; šiuo požiūriu palankiai vertina ES iniciatyvas ir jos aktyvų indėlį rengiant kitą Lyčių lygybės veiksmų planą ir naują ES strateginį požiūrį į moteris, taiką ir saugumą;

34.  ragina į visus konfliktų prevencijos, tarpininkavimo ir taikos kūrimo proceso etapus įtraukti ekspertines žinias apie lytį, įskaitant smurtą dėl lyties ir su konfliktu susijusią seksualinę prievartą;

35.  ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl jaunimo, taikos ir saugumo ir įtraukti jose įtvirtintus principus į ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą;

36.  ragina vykdant visus bendradarbiavimo, mokymo ir intervencijos veiksmus atsižvelgti į jaunų moterų ir jaunų vyrų poreikius ir siekius ir rinkti informaciją apie šiuos poreikius ir siekius, atsižvelgiant į skirtingus smurtinio konflikto poveikio jų gyvenimui ir ateičiai būdus, taip pat į vertingą jų indėlį siekiant užkirsti kelią smurtiniams konfliktams ir juos išspręsti;

Dėl pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens ir pajėgumų stiprinimo laikantis ES požiūrio į konfliktų prevenciją ir tarpininkavimą

37.  mano, kad reikėtų atsižvelgti į pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį laikantis ES bendro požiūrio ir jos pajėgumų stiprinimo prioritetų;

38.  pabrėžia pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir žmonių tarpusavio ryšių svarbą konfliktų prevencijos ir sprendimo srityse;

39.  ragina formuojant ir įgyvendinant ES programas ir politiką taikos, saugumo ir tarpininkavimo srityse rengti konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, ypač tomis, kurios specializuojasi moterų teisių ir mažumų žmogaus teisių srityje;

Dėl finansinių ir biudžeto išteklių, skiriamų ES konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui

40.  laikosi nuomonės, kad dėl didėjančių iššūkių reikia numatyti daugiau asignavimų konfliktų prevencijai, taip pat specialius personalo pajėgumus;

41.  pabrėžia, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą (2021–2027 m.) reikia skirti pakankamai finansinių išteklių, numatytų būtent ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmams;

42.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę suteikti Parlamentui naujausią informaciją apie EIVT biudžeto eilutę, skirtą konflikto analizei ir apdairiam konflikto traktavimui, ankstyvajam perspėjimui bei tarpininkavimui remti, ir apie būsimus šios srities prioritetus;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos ir Tarybos pirmininkams, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, EIVT, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Komisijai, ESBO, JT generaliniam sekretoriui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0312.
(3) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.

Teisinis pranešimas