Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2019 m. kovo 13 d. - Strasbūras 
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymas Anglijos bankui
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašas
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamento (ES) Nr. 596/2014 netaikymas Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolos valdymo biurui
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: galimybė koreguoti akcijos sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kai prekybos vieta, kurios prekybos ta akcija apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje
 Pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto nepatvirtinimas balsavusiųjų dauguma komitete (Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto išaiškinimas)
 Sąjungos bendrasis tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę leidimas ***I
 Teritorinio bendradarbiavimo programų – programos PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos programos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) – tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES***I
 Judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“ tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ***I
 Aviacijos saugos aspektai, susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos ***I
 ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas ***
 ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas (rezoliucija)
 Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino dalyvavimas Agentūros eu-Lisa veikloje ***
 ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai ir jų apimtis
 Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai ***I
 Vizų informacinė sistema ***I
 Prieglobsčio ir migracijos fondas ***I
 Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą ***I
 Vidaus saugumo fondas ***I
 Spiritinių gėrimų apibrėžimas, pateikimas bei ženklinimas ir jų geografinių nuorodų apsauga ***I
 Siūlomi Protokolo Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto pakeitimai ***I
 Socialinės apsaugos koordinavimo srities nenumatytų atvejų priemonių nustatymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ***I
 Bendrosios taisyklės, kuriomis užtikrinamas bazinis susisiekimas krovinių vežimo keliais sektoriuje, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos ***I
 Bendros taisyklės, kuriomis užtikrinamas bazinis oro susisiekimas Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos ***I
 Taisyklės, susijusios su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos ***I
 Jungtinės Karalystės vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams skirti žvejybos leidimai ir Jungtinės Karalystės žvejybos laivų Sąjungos vandenyse vykdomos žvejybos operacijos ***I
 Tam tikri geležinkelių saugos ir susisiekimo aspektai, susiję su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos ***I
 Sauganti Europa: švarus oras visiems
 Veiksmai, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą
 ES ir Monako, Andoros ir San Marino asociacijos susitarimas
 Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas ***I
 Reglamentas, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 391/2009 ***I
 Reglamentas, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 ***I
 Uosto priėmimo įrenginiai, į kuriuos pristatomos laivų atliekos ***I
 Priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimas ***I
 Kova su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu ***I
 Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: didžiausios leidžiamosios kai kurių medžiagų koncentracijos, įskaitant klotianidiną
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai 4114 (DP-ØØ4114-3)
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai (MON-87411-9)
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai Bt11 × MIR162 × 1507 × GA21 ir jų derinių Bt11 × MIR162 × 1507, MIR162 × 1507 × GA21 bei MIR162 × 1507
 Veikliosios medžiagos, įskaitant tiaklopridą
 2018 m. ataskaita dėl Turkijos
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2019 m. metinė augimo apžvalga
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymas Anglijos bankui
PDF 130kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymo Anglijos bankui iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1799 (C(2019)00793 – 2019/2546(DEA))
P8_TA-PROV(2019)0159B8-0143/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00793),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012(1), ypač į jo 1 straipsnio 9 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi šiame iš dalies keičiančiame deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Anglijos bankui toliau būtų taikoma galiojanti išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalį po to, kai pasikeis Jungtinės Karalystės statusas ir ji taps trečiąja šalimi;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašas
PDF 129kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašas (C(2019)00794 – 2019/2547(DEA))
P8_TA-PROV(2019)0160B8-0144/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00794),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo(1), ypač į jo 2 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės centriniam bankui ir kitoms viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valdžios sektoriaus skolą, nebūtų taikomi Reglamento (ES) 2015/2365 4 straipsnyje nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai ir 15 straipsnyje nustatyti pakartotinio naudojimo skaidrumo reikalavimai;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 337, 2015 12 23, p. 1.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012
PDF 129kWORD 38k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2019)00791 – 2019/2549(DEA))
P8_TA-PROV(2019)0161B8-0145/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00791),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 1 straipsnio 6 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės centriniam bankui ir kitoms viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valdžios sektoriaus skolą, nebūtų taikomi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimai ir reikalavimas taikyti rizikos mažinimo metodus sandoriams, kurių tarpuskaita neatliekama;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamento (ES) Nr. 596/2014 netaikymas Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolos valdymo biurui
PDF 129kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2065/522 dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 netaikymo Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolos valdymo biurui (C(2019)00792 – 2019/2550(DEA))
P8_TA-PROV(2019)0162B8-0146/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00792),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB(1), ypač į jo 6 straipsnio 5 dalį ir 35 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi iš dalies keičiančiame deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolų valdymo biurui toliau būtų taikoma galiojanti išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 6 straipsnio 1 dalį po to, kai pasikeis Jungtinės Karalystės statusas ir ji taps trečiąja šalimi;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 1.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: galimybė koreguoti akcijos sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kai prekybos vieta, kurios prekybos ta akcija apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje
PDF 132kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl galimybės koreguoti akcijos sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kai prekybos vieta, kurios prekybos ta akcija apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/588 (C(2019)00904 – 2019/2579(DEA))
P8_TA-PROV(2019)0163B8-0149/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00904),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 21 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. kovo 4 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES(1), ypač į jos 49 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(2) 10 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į techninių reguliavimo standartų dėl „Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/588 pakeitimo (TRS 11)“ projektą, kurį pagal Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnio 3 dalį 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama išsaugoti konkurencingas ES prekybos vietas, kuriose prekiaujama tomis akcijomis, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama tuo pačiu metu Sąjungoje ir trečiojoje šalyje, ir kai prekybos vieta, kurios prekybos tomis akcijomis apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

C.  kadangi Parlamentas mano, kad priimti techniniai reguliavimo standartai yra ne tokie patys kaip Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateikti projekte, nes Komisija tame projekte padarė pakeitimų, ir mano, kad Parlamentas turi tris mėnesius prieštaravimui dėl techninių reguliavimo standartų pateikti (tikrinimo laikotarpis); kadangi Parlamentas primygtinai ragina Komisiją nurodyti vieno mėnesio tikrinimo laikotarpį tik tais atvejais, kai Komisija patvirtina Europos priežiūros institucijų projektus be pakeitimų, t. y. kai projekte pateikti ir priimti techniniai reguliavimo standartai yra tokie patys;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto nepatvirtinimas balsavusiųjų dauguma komitete (Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto išaiškinimas)
PDF 121kWORD 41k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto nepatvirtinimo balsavusiųjų dauguma komitete (Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto išaiškinimas) (2019/2011(REG))
P8_TA-PROV(2019)0164

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 7 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto pridėti tokį išaiškinimą:"„Jeigu pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto su pakeitimais ar be jų komitete nepatvirtinamas balsavusiųjų dauguma, komitetas pasiūlo Parlamentui tą aktą atmesti.“"

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Sąjungos bendrasis tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę leidimas ***I
PDF 149kWORD 45k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Sąjungos bendrojo tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę leidimo suteikimo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009 (COM(2018)0891 – C8-0513/2018 – 2018/0435(COD))
P8_TA-PROV(2019)0165A8-0071/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0891),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0513/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0071/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl Sąjungos bendrojo tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę leidimo suteikimo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009

P8_TC1-COD(2018)0435


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 50 straipsnį. Sutartys Jungtinei Karalystei nebebus taikomos nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams po pranešimo gavimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nuspręstų tą terminą pratęsti;

(2)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009(2) nustatoma bendra dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistema, reikalinga tam, kad būtų skatinamas Sąjungos bei tarptautinis saugumas ir sudaromos vienodos sąlygos Sąjungos eksportuotojams;

(3)  Reglamentu (EB) Nr. 428/2009 numatyti Sąjungos bendrieji eksporto leidimai, kuriais siekiama palengvinti mažos rizikos dvejopo naudojimo prekių eksporto į tam tikras trečiąsias šalis kontrolę. Šiuo metu Australijai, Kanadai, Japonijai, Naujajai Zelandijai, Norvegijai, Šveicarijai, įskaitant Lichtenšteiną, ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms taikomas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas Nr. EU001, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 428/2009 IIa priede;

(4)  Jungtinė Karalystė yra atitinkamų tarptautinių sutarčių šalis ir tarptautinių neplatinimo režimų dalyvė, ji laikosi visų susijusių pareigų ir įsipareigojimų. Jungtinė Karalystė taiko proporcingą ir tinkamą kontrolę, kuria veiksmingai atsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika, o tai atitinka Reglamento (EB) Nr. 428/2009 nuostatas ir tikslus;

(5)  kadangi Jungtinė Karalystė yra svarbi paskirties šalis, į kurią eksportuojamos Sąjungoje gaminamos dvejopo naudojimo prekės, Jungtinę Karalystę tikslinga įtraukti į paskirties šalių, nurodytų Sąjungos bendruosiuose eksporto leidimuose Nr. EU001, sąrašą, siekiant užtikrinti vienodą ir nuoseklų kontrolės taikymą visoje Sąjungoje, skatinti vienodų sąlygų taikymą Sąjungos eksportuotojams, išvengti nereikalingos administracinės naštos ir tuo pačiu užtikrinti Sąjungos bei tarptautinį saugumą;

(6)  atsižvelgiant į skubotumą, susijusį su Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos aplinkybėmis, būtina imtis priemonių, kad būtų galima nedelsiant taikyti šį reglamentą dėl Jungtinės Karalystės įtraukimo į Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU001. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)  Jungtinė Karalystė turėtų būti įtraukta į paskirties šalių, nurodytų Sąjungos bendrajame eksporto leidime Nr. EU001, sąrašą tik jeigu pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį iki Sutarčių taikymo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje pabaigos datos neįsigalios su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį sudarytas susitarimas dėl išstojimo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 IIa priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas „Eksportas į Australiją, Kanadą, Japoniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją, įskaitant Lichtenšteiną, ir Jungtines Amerikos Valstijas“ pakeičiamas taip:"

„Eksportas į Australiją, Kanadą, Japoniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją, įskaitant Lichtenšteiną, Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę ir Jungtines Amerikos Valstijas“;

"

b)  2 dalyje po įtraukos „Šveicariją (įskaitant Lichtenšteiną)“ įterpiamia ši įtrauka:"

„– Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę“.

"

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nebebus taikomos Jungtinei Karalystei.

Šis reglamentas netaikomas, jeigu iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos bus įsigaliojęs su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį sudarytas susitarimas dėl išstojimo.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(2)2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).


Teritorinio bendradarbiavimo programų – programos PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos programos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) – tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES***I
PDF 153kWORD 44k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromos sąlygos toliau vykdyti teritorinio bendradarbiavimo programas – programą PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos programą (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) – Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos (COM(2018)0892 – C8-0512/2018 – 2018/0432(COD))
P8_TA-PROV(2019)0166A8-0021/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0892),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 178 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0512/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0021/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo sudaromos sąlygos toliau vykdyti teritorinio bendradarbiavimo PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) bei Jungtinės Karalystės ir Airijos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) programas Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos

P8_TC1-COD(2018)0432


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 178 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 50 straipsnį. Sutartys Jungtinei Karalystei nebebus taikomos nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams po to pranešimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nuspręstų pratęsti tą terminą;

(2)  išstojimo procesas vyks 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, per kurį Jungtinė Karalystė dalyvauja penkiolikoje Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų. Dvi iš šių programų – būtent programą PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) bei Jungtinės Karalystės ir Airijos programą (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) (toliau kartu – bendradarbiavimo programos) – kuriose dalyvauja Šiaurės Airija ir kuriomis siekiama taikos ir susitaikymo bei remiamas Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimas pagal Šiaurės Airijos taikos susitarimą (toliau – Didžiojo penktadienio susitarimas) – Sąjunga ketina vykdyti ir toliau, net jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos susitarimui dėl išstojimo neįsigaliojus iki dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustos būti taikomos Jungtinei Karalystei. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms bendradarbiavimo programoms;

(3)  bendradarbiavimo programos visų pirma vykdomos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1299/2013(4), (ES) Nr. 1303/2013(5) ir (ES, Euratomas) 2018/1046(6). Šio reglamento nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos būtų galima ir toliau vykdyti bendradarbiavimo programas pagal tuos reglamentus;

(4)  vykdant bendradarbiavimo programas vadovaujančiosios institucijos funkcijas atlieka ES specialiųjų programų įstaiga (SEUPB), įsteigta pagal Airijos vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės susitarimą dėl įgyvendinimo įstaigų steigimo, pasirašytą 1999 m. kovo 8 d. Bendradarbiavimo programose dalyvauja Šiaurės Airija, ir priėmus reikiamas papildomas nuostatas jos turėtų būti toliau vykdomos;

(5)  tam, kad bendradarbiavimo programos būtų toliau vykdomos, reikėtų paaiškinti, kad, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 20 straipsnio 2 ir 3 dalims, jos gali būti vykdomos dalyvaujančiuose Jungtinės Karalystės regionuose, kurie turėtų prilygti NUTS 3 lygio regionams;

(6)  tam, kad bendradarbiavimo programos būtų toliau vykdomos ir finansuojamos iš bendrojo Sąjungos biudžeto, Komisija ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos turėtų sudaryti administracinį susitarimą, kuris įsigaliotų tą dieną, kurią Sutartys nustos būti taikomos Jungtinei Karalystei, ir kuriuo būtų sudarytos sąlygos atlikti būtiną bendradarbiavimo programų kontrolę ir auditą. Jei tokia kontrolė ir auditas negalėtų būti vykdomi, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė nutraukti mokėjimo terminus, sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 83, 142, 144 ir 145 straipsniuose;

(7)  pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 76 straipsnį Komisijos įgyvendinimo sprendimai, kuriais patvirtinama 2015 m. lapkričio 30 d.programa PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir 2015 m. vasario 12 d. programa INTERREG VA, ir toliau laikomi finansavimo sprendimais, kaip nustatyta Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046, taigi teisiniais įsipareigojimais pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046. Jungtinė Karalystė ir toliau išlieka atsakinga už savo, kaip valstybės narės, prisiimtus finansinius įsipareigojimus, susijusius su šiais Sąjungos teisiniais įsipareigojimais;

(8)  nuo tos dienos, kurią Sutartys nustos jai galioti, Jungtinė Karalystė nebebus „programos įgyvendinimo teritorijos Sąjungos dalis“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 20 straipsnio 1 dalyje. Todėl turėtų būti atitinkamai pritaikytos to reglamento nuostatos dėl veiksmų tinkamumo finansuoti atsižvelgiant į vietovę;

(9)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sudaryti sąlygas toliau vykdyti bendradarbiavimo programas Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir dėl jo masto bei poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, pagal ES sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(10)  siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant pradėti taikyti šiame reglamente numatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį sudarytas susitarimas dėl išstojimo neįsigaliotų iki dienos, kurią Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir aprėptis

1.  Šiame reglamente išdėstomos nuostatos, leidžiančios spręsti klausimus, kurie kiltų Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, jei joks su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį sudarytas susitarimas dėl išstojimo nebūtų įsigaliojęs iki dienos, kurią Sutartys nebebus taikomos Jungtinei Karalystei pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį, taip pat nuostatos dėl toliau nurodytų dviejų bendradarbiavimo programų, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 (toliau kartu – bendradarbiavimo programos), tolesnio vykdymo dalyvaujant Jungtinei Karalystei:

1)  programos PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė);

2)  Jungtinės Karalystės ir Airijos programos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija).

2.  Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 toliau taikomas bendradarbiavimo programoms, atsižvelgiant į šį reglamentą.

2 straipsnis

Geografinė aprėptis

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 20 straipsnio 2 ir 3 dalims, bendradarbiavimo programos gali būti vykdomos jose dalyvaujančiuose Jungtinės Karalystės regionuose, kurie prilyginami NUTS 3 lygio regionams.

3 straipsnis

Programavimo institucijos

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1299/2013 21 straipsnio 1 dalies:

–  ES specialiųjų programų įstaiga (SEUPB), kurioje veikia bendradarbiavimo programų vadovaujančioji institucija ir tvirtinančioji institucija, ir toliau vykdo savo funkcijas;

–  bendradarbiavimo programų audito institucija ir toliau yra Šiaurės Airijos finansų departamentas.

4 straipsnis

Komisijos kompetencija kontrolės srityje

Komisija ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos susitaria dėl bendradarbiavimo programų kontrolės ir audito taisyklių taikymo. Kontrolė ir auditas apima visą bendradarbiavimo programų vykdymo laikotarpį.

Jei būtinos bendradarbiavimo programų kontrolės ir audito negalima vykdyti visuose dalyvaujančiuose regionuose, tai laikoma dideliu priemonių valdymo ir kontrolės sistemos trūkumu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 83, 142, 144 ir 145 straipsniuose.

5 straipsnis

Veiksmų tinkamumas finansuoti atsižvelgiant į vietovę

Reglamento (ES) Nr. 1299/2013 20 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta viršutinė riba bendradarbiavimo programoms netaikoma.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei.

Tačiau šis reglamentas netaikomas, jei iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos datos yra įsigaliojęs su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį sudarytas susitarimas dėl išstojimo.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)2019 m. kovo 20 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259).
(5)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(6)2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


Judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“ tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ***I
PDF 174kWORD 49k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos nuostatos dėl judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“ tolesnio vykdymo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojus iš Europos Sąjungos (COM(2019)0065 – C8-0040/2019 – 2019/0030(COD))
P8_TA-PROV(2019)0167A8-0082/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0065),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0040/2019),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0082/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatomos nuostatos dėl judumo mokymosi tikslais veiklos pagal Reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 sukurtą programą „Erasmus+“ tolesnio vykdymo Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos

P8_TC1-COD(2019)0030


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 50 straipsnį. Sutartys Jungtinei Karalystei nebebus taikomos nuo Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams po to pranešimo gavimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nuspręstų tą terminą pratęsti;

(2)  išstojimas numatytas programos „Erasmus+“, kurioje dalyvauja ir Jungtinė Karalystė, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

(3)  programa „Erasmus+“ sukuriama ir reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013(4). Šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, kurios leistų toliau vykdyti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 jau prisiimtus teisinius įsipareigojimus, susijusius su vykdoma judumo mokymosi tikslais veikla, kurioje dalyvauja ir Jungtinė Karalystė, šiai išstojus iš Sąjungos;

(4)  nuo tos dienos, kurią Sutartys nebebus taikomos Jungtinei Karalystei, Jungtinė Karalystė nebebus programos šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 24 straipsnio 1 dalyje. Siekiant išvengti dabartinių „Erasmus+“ dalyvių judumo mokymosi tikslais veiklos pertrūkių, reikėtų pakeisti pagal programą „Erasmus+“ vykdomos judumo mokymosi tikslais veiklos atitikties reikalavimams taisykles;

(5)  kad dabartinė judumo mokymosi tikslais veikla toliau būtų finansuojama iš Sąjungos biudžeto, Komisija ir Jungtinė Karalystė turėtų susitarti dėl tos veiklos kontrolės ir audito. Jeigu reikiamos kontrolės ir audito atlikti neįmanoma, tai turėtų būti laikoma rimtu valdymo ir kontrolės sistemos pažeidimu;

(6)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. leisti tęsti vykdomą judumo mokymosi tikslais veiklą, kurioje dalyvauja Jungtinė Karalystė, prasidėjusią ne vėliau nei tą dieną, kurią Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(7)  kadangi, nesudarius susitarimo dėl išstojimo ir nepratęsus dvejų metų laikotarpio po Jungtinės Karalystės pranešimo dėl išstojimo iš Sąjungos, Sutartys nustos būti taikomos Jungtinei Karalystei ir kadangi prieš Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos datą būtina užtikrinti pagal programą „Erasmus+“ vykdomos judumo mokymosi tikslais veiklos tęstinumą, būtina taikyti išimtį prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui;

(8)   reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir turėtų būti taikomas nuo tos dienos, kurią Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei, nebent su Jungtine Karalyste sudarytas Susitarimas dėl išstojimo įsigaliotų iki tos datos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente išdėstomos nuostatos dėl judumo mokymosi tikslais veiklos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 7 ir 13 straipsniuose, kuri yra vykdoma Jungtinėje Karalystėje arba kurioje dalyvauja subjektai ar dalyviai iš Jungtinės Karalystės ir kuri prasidėjo ne vėliau nei tą dieną, kurią Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei, tolesnio vykdymo.

2 straipsnis

Atitiktis reikalavimams

1.  1 straipsnyje nurodyta judumo mokymosi tikslais veikla toliau bus laikoma atitinkanti finansavimo reikalavimus.

2.  Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 nuostatų taikymo tikslais ir jo įgyvendinimo aktų, kurių reikia, kad būtų galima įgyvendinti 1 dalį, Jungtinė Karalystė laikoma valstybe nare pagal šį reglamentą.

Tačiau Jungtinės Karalystės atstovai nedalyvauja Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 36 straipsnyje nurodyto komiteto veikloje.

3 straipsnis

Kontrolė ir auditas

Komisija ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos susitaria dėl 1 straipsnyje nurodytos judumo mokymosi tikslais veiklos kontrolės ir audito taisyklių taikymo. Kontrolė ir auditas turi apimti visą judumo mokymosi tikslais veiklos ir susijusių tolesnių veiksmų laikotarpį.

Jeigu negalima atlikti programos „Erasmus+“ reikiamos kontrolės ir audito Jungtinėje Karalystėje, tai laikoma rimtu svarbiausių pareigų įgyvendinant teisinius Komisijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės agentūros įsipareigojimus pažeidimu.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei.

Tačiau šis reglamentas netaikomas, jeigu iki šio straipsnio antrojoje pastraipoje numatytos dienos bus įsigaliojęs pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)2019 m. vasario 20 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).


Aviacijos saugos aspektai, susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos ***I
PDF 189kWORD 52k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų, susijusių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos (COM(2018)0894 – C8-0514/2018 – 2018/0434(COD))
P8_TA-PROV(2019)0168A8-0061/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0894),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0514/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0061/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos

P8_TC1-COD(2018)0434


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. Sutartys Jungtinei Karalystei nebebus taikomos nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams po to pranešimo gavimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nuspręstų pratęsti tą terminą;

(2)  pagrindinis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139(4) tikslas – užtikrinti ir išlaikyti aukštą ir vienodą aviacijos saugos lygį Sąjungoje. Tuo tikslu sukurta įvairių aviacijos veiklos rūšių pažymėjimų sistema, kuria siekiama užtikrinti reikiamus saugos lygius ir sudaryti sąlygas būtiniems patikrinimams ir abipusiam pažymėjimų pripažinimui;

(3)  aviacijos saugos srityje Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį pažymėjimams ir patvirtinimams daugelis suinteresuotųjų subjektų gali pašalinti įvairiomis priemonėmis. Tos priemonės – tai, be kita ko, perdavimas vienai iš likusių 27 ES valstybių narių civilinės aviacijos administracijai arba paraiškos dėl Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) išduodamo pažymėjimo, kuris įsigaliotų tik po išstojimo dienos, taigi, su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė taps trečiąja valstybe, pateikimas prieš tą dieną;

(4)  tačiau, kitaip nei kitose Sąjungos teisės srityse, tam tikrais konkrečiais atvejais, kai kitos valstybės narės arba Agentūros pažymėjimo gauti neįmanoma, nes nuo išstojimo dienos Jungtinė Karalystė savo jurisdikcijai priskiriamoje teritorijoje vėl turės atlikti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje nustatytą projektavimo valstybės vaidmenį. Atlikdama tą naująjį vaidmenį Jungtinė Karalystė savo ruožtu galės išduoti pažymėjimus tik tada, kai ji to vaidmens imsis, t. y. kai po išstojimo iš Sąjungos jai nustos būti taikoma Sąjungos teisė;

(5)  todėl būtina nustatyti laikiną mechanizmą, pagal kurį būtų pratęstas tam tikrų aviacijos saugos pažymėjimų galiojimas bei atitinkamiems naudotojams ir Agentūrai būtų skirta pakankamai laiko, kad, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios valstybės, statusą, būtų galima išduoti būtinus pažymėjimus pagal Reglamento (ES) 2018/1139 68 straipsnį;

(6)  tokių pratęstų pažymėjimų galiojimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei tai griežtai būtina siekiant išspręsti klausimus, kilusius Jungtinei Karalystei traukiantis iš Sąjungos aviacijos saugos sistemos;

(7)  kai būtina, būtų galima suteikti papildomo laiko pažymėjimams pagal Reglamento (ES) 2018/1139 68 straipsnį išduoti atitinkamiems naudotojams, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo I skirsnyje nurodytų pažymėjimų galiojimo trukmės pratęsimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(8)  be to, skirtingai nei daugelio kitų Sąjungos teisės sričių, susijusių su prekėmis, atveju, pažymėjimų galiojimo nutraukimas daro poveikį ne aviacijos gaminių, dalių ir prietaisų pateikimui rinkai, o realiam jų naudojimui Sąjungoje, pvz., dalių ir prietaisų montavimui Sąjungoje naudojamuose Sąjungos orlaiviuose. Jungtinės Karalystės išstojimas neturėtų daryti poveikio tokiam aviacijos gaminių naudojimui Sąjungoje;

(9)  pagal Sąjungos aviacijos saugos sistemą pilotų ir mechanikų mokymas yra griežtai reglamentuojamas, o mokymo moduliai yra suderinti. Asmenys, kurie dalyvauja mokymo modulyje vienoje valstybėje narėje, ne visada to mokymo metu gali persikelti į kitą valstybę narę. Į tą konkrečią situaciją turėtų būti atsižvelgta nustatant nenumatytiems atvejams skirtas Sąjungos priemones;

(10)  šio reglamento nuostatos turėtų įsigalioti skubos tvarka ir iš principo turėtų būti taikomos nuo dienos, einančios po dienos, kurią Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei, nebent iki tos dienos įsigaliotų su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo. Tačiau tam, kad būtinos administracinės procedūros būtų pradėtos vykdyti kuo anksčiau, tam tikros nuostatos turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu, atsižvelgiant į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimą iš Europos Sąjungos, nustatomos konkrečios nuostatos dėl tam tikrų aviacijos saugos pažymėjimų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008(6) arba Reglamentą (ES) 2018/1139 išduotų fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių pagrindinė verslo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir dėl tam tikrų su aviacijos mokymu susijusių atvejų.

2.  Šis reglamentas taikomas šio reglamento priede išvardytiems pažymėjimams, kurie galioja dieną prieš šio reglamento taikymo pradžios datą ir kuriuos išdavė:

a)  Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių pagrindinė verslo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kaip nustatyta priedo 1 skirsnyje, arba

b)  fiziniai arba juridiniai asmenys, sertifikuoti kompetentingų Jungtinės Karalystės institucijų, kaip nustatyta priedo 2 skirsnyje.

3.  Be 2 dalyje išvardytų pažymėjimų, šis reglamentas taikomas 5 straipsnyje nurodytiems ▌ mokymo moduliams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šio reglamento tikslais vartojamos atitinkamos terminų apibrėžtys, nustatytos Reglamente (ES) 2018/1139 ir pagal tą reglamentą bei Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose.

3 straipsnis

Pažymėjimai, nurodyti 1 straipsnio 2 dalies a punkte

1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti pažymėjimai lieka galioti devynis mėnesius nuo šio reglamento taikymo pradžios datos.

Tais atvejais, kai būtinas papildomas laikas, kad naudotojams pažymėjimai galėtų būti išduoti pagal Reglamento (ES) 2018/1139 68 straipsnį, Komisija deleguotais teisės aktais gali pratęsti šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą galiojimo trukmės laikotarpį.

Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4 straipsnis

Pažymėjimai, nurodyti 1 straipsnio 2 dalies b punkte

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti su gaminių, dalių ir prietaisų naudojimu susiję pažymėjimai lieka galioti ▌.

5 straipsnis

Mokymo modulių perkėlimas

Nukrypstant nuo Komisijos reglamentų (ES) Nr. 1178/2011(7) ir (ES) Nr. 1321/2014(8), valstybių narių kompetentingos institucijos arba Agentūra, priklausomai nuo to, kas taikytina, egzaminus, išlaikytus mokymo organizacijose, kurių priežiūrą vykdo Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, tačiau po kurių iki šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios datos dar neišduota licencija, laiko lygiaverčiais egzaminams, išlaikytiems mokymo organizacijoje, kurios priežiūrą vykdo valstybės narės kompetentinga institucija.

6 straipsnis

Su 3 ar 4 straipsniu reglamentuojamais pažymėjimais susijusios taisyklės ir pareigos

1.  Šio reglamento 3 arba 4 straipsniu reglamentuojamiems pažymėjimams taikomos taisyklės, kurios jiems taikytinos pagal Reglamentą (ES) 2018/1139 ir pagal jį arba Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 priimtus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus. Agentūrai suteikiami Reglamente (ES) 2018/1139 ir pagal tą reglamentą bei Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 priimtuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose nustatyti įgaliojimai dėl subjektų, kurių pagrindinė verslo vieta yra trečiojoje valstybėje.

2.  Agentūros prašymu 3 straipsnyje nurodytų pažymėjimų turėtojai ir 4 straipsnyje nurodytus pažymėjimus išduodantys asmenys pateikia visų su pažymėjimais susijusių audito ataskaitų, išvadų ir taisomųjų veiksmų planų, parengtų per trejus metus iki prašymo pateikimo, kopijas. Jei iki Agentūros prašyme nustatytų terminų tokie dokumentai nepateikiami, Agentūra priklausomai nuo to, kas taikytina, gali atšaukti pagal 3 arba 4 straipsnį įgytos naudos taikymą.

3.  Šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų pažymėjimų turėtojai ir 4 straipsnyje nurodytus pažymėjimus išduodantys asmenys nedelsdami informuoja Agentūrą apie bet kokius Jungtinės Karalystės institucijų veiksmus, kurie galėtų prieštarauti jų pareigomis pagal šį reglamentą arba Reglamentą (ES) 2018/1139.

7 straipsnis

Kompetentinga institucija

Šio reglamento taikymo ir šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažymėjimų turėtojų ir juos išduodančių asmenų veiklos priežiūros tikslais Agentūra atlieka kompetentingos institucijos, kuri pagal Reglamentą (ES) 2018/1139 ir pagal tą reglamentą arba Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 priimtus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus yra paskirta trečiųjų valstybių subjektams, funkcijas.

8 straipsnis

Komisijos reglamento (ES) Nr. 319/2014 taikymas

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 319/2014(9) šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažymėjimus turintiems ar juos išduodantiems juridiniams ir fiziniams asmenims yra taikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir trečiųjų valstybių juridiniams ar fiziniams asmenims išduotų atitinkamų pažymėjimų turėtojams.

9 straipsnis

Priimtinos atitikties užtikrinimo priemonės ir rekomendacinė medžiaga

Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1139 76 straipsnio 3 dalimi Agentūra gali parengti šiam reglamentui taikyti skirtas priimtinas atitikties užtikrinimo priemones ir rekomendacinę medžiagą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja būti taikomos Jungtinei Karalystei.

Tačiau 5 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.  Šis reglamentas netaikomas, jei pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Karalyste sudarytas susitarimas dėl išstojimo įsigalioja iki šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytų pažymėjimų sąrašas

1 skirsnis. Europos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių pagrindinė verslo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir dėl orlaivių išduoti pažymėjimai, nurodyti:

1.1.  Komisijos reglamento (ES) Nr. 748/2012(10) I priedo 21 dalies A skirsnio B poskyryje (tipo pažymėjimai ir riboto galiojimo tipo pažymėjimai);

1.2.  Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo 21 dalies A skirsnio D poskyryje (tipo pažymėjimų ir riboto galiojimo tipo pažymėjimų pakeitimai);

1.3.  Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo 21 dalies A skirsnio E poskyryje (papildomi tipo pažymėjimai);

1.4.  Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo 21 dalies A skirsnio M poskyryje (remontai);

1.5.  Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo 21 dalies A skirsnio O poskyryje (taikant Europos techninio standarto specifikaciją išduodami leidimai);

1.6.  Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo 21 dalies A skirsnio J poskyryje (projektavimo organizacijos patvirtinimai).

2 skirsnis. Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų sertifikuotų juridinių arba fizinių asmenų išduoti gaminių, dalių ar prietaisų pažymėjimai, nurodyti:

2.1.  Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo A skirsnio G poskyrio 21.A.163 dalies c punkte (oficialūs gaminių, dalių ir prietaisų išleidimo pažymėjimai);

2.2.  Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 II priedo 145 dalies 145.A.75 dalies e punkte (atlikus techninę priežiūrą išduoti išleidimo eksploatuoti pažymėjimai);

2.3.  Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 II priedo 145 dalies 145.A.75 dalies f punkte (ELA1 kategorijos orlaiviams išduoti tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimai);

2.4.  Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 I priedo M dalies A skirsnio F poskyrio M.A.615 dalies d punkte (užbaigus techninę priežiūrą išduoti išleidimo eksploatuoti pažymėjimai);

2.5.  Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 I priedo M dalies A skirsnio F poskyrio M.A.615 dalies e punkte (ELA1 kategorijos orlaiviams išduoti tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimai);

2.6.  Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 I priedo M dalies A skirsnio G poskyrio M.A.711 dalies a punkto 4 papunktyje arba b punkto 1 papunktyje (tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimai, taip pat su pratęstu galiojimo laikotarpiu);

2.7  Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 I priedo M dalies A skirsnio H poskyrio M.A.801 dalies b punkto 2 ir 3 papunkčiuose ir c punkte (atlikus techninę priežiūrą išduoti išleidimo eksploatuoti pažymėjimai).

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)2019 m. vasario 20 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3)2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).
(5)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(6)2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1).
(7)2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 311, 2011 11 25, p. 1).
(8)2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (OL L 362, 2014 12 17, p. 1).
(9)2014 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 319/2014 dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 593/2007 (OL L 93, 2014 3 28, p. 58).
(10) 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 224, 2012 8 21, p. 1).


ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas ***
PDF 129kWORD 42k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15093/2016 – C8-0107/2018 – 2015/0302(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0169A8-0026/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15093/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo projektą (05385/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį, 209 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0107/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0026/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2019)0000.


ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas (rezoliucija)
PDF 215kWORD 62k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15093/2016 – C8-0107/2018 – 2015/0302M(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0170A8-0058/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15093/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą(1), kurį 2017 m. vasario 18 d. pasirašė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė) Frederica Mogherini,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba 2018 m. vasario 6 d. pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 209 straipsnius, 218 straipsnio 6 dalies a punkto antrą pastraipą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0107/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo ... d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pagal išimtinę ES kompetenciją laikinai taikomos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo dalys,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, visų pirma 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos(4), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl biudžetinės ES finansinės pagalbos Afganistanui kontrolės(5), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Pakistano vaidmens regione ir politinių santykių su ES(6), 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(7), 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Afganistano, ypač žudynių Zabulo provincijoje(8), 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę(9), 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“(10), 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Indija(11) ir 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl padėties Afganistane(12),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 24 d. bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Afganistano elementai“ (JOIN(2017)0031),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. daugiametę orientacinę programą Afganistanui pagal Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo priemonę,

–  atsižvelgdamas į 2018–2020 m. šaliai skirtas ES bendradarbiavimo su pilietine visuomene Afganistane veiksmų gaires,

—  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. baigta vykdyti Europos Sąjungos policijos misija Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą dėl padėties Afganistane ir jos poveikio tarptautinei taikai ir saugumui,

—  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 2 d. susitarimą dėl ES ir Afganistano bendrų tolesnių veiksmų migracijos klausimais,

—  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2210 (2015) ir Nr. 2344 (2017) ir į JT pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. JT specialiojo pranešėjo šalies viduje perkeltų asmenų žmogaus teisių klausimais ataskaitą, parengtą vykdant misiją Afganistane,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiosios prokurorės Fatou Bensouda 2017 m. lapkričio 3 d. prašymą pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kurie tariamai įvykdyti Afganistane nuo 2003 m. gegužės 1 d.,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27–28 d. Ženevos ministrų konferenciją dėl Afganistano,

—  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Briuselio tarptautinės konferencijos dėl Afganistano, kuriai kartu pirmininkavo Europos Sąjunga, rezultatus ir į abipusius įsipareigojimus, prisiimtus 2011 m. gruodžio 5 d. Bonoje, 2012 m. liepos 8 d. Tokijuje ir 2014 m. gruodžio 4 d. Londone vykusiose tarptautinėse konferencijose dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 26–27 d. Taškente vykusią konferenciją dėl Afganistano,

—  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 2 d. Stambule inicijuotą procesą „Azijos širdis“,

—  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 22 d. Kabulo deklaraciją dėl gerų kaimyninių santykių,

–  atsižvelgdamas į Tarptautines saugumo paramos pajėgas (ISAF) (2003–2014 m.), kurioms vadovauja NATO ir kurioms įgaliojimus suteikė Jungtinės Tautos, ir į 2017 m. gegužės 24–25 d. Briuselyje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas dėl jos mokymo, patariamosios ir pagalbos misijos „Tvirta parama“ (nuo 2014 m.) tolesnio vykdymo,

–  atsižvelgdamas į Afganistano humanitarinės pagalbos teikimo planą (2018–2021 m.),

–  atsižvelgdamas į Savarankiškumo taikant tarpusavio atskaitomybę programą, dėl kurios susitarta 2016 m. spalio 4–5 d. Briuselio konferencijoje dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą, Vystymosi komiteto nuomonę ir Tarptautinės prekybos komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0058/2019),

A.  kadangi 2011 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama vesti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo(13); kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas buvo laikinai ir iš dalies taikomas nuo 2017 m. gruodžio 1 d., prieš pritariant Europos Parlamentui;

B.  kadangi 2016 m. sausio 13 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė bei Komisija pateikė Tarybai bendrą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimų dėl bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo, kaip Europos Sąjungos ir Afganistano susitarimo, pasirašymo ir sudarymo („tik ES susitarimas“);

C.  kadangi valstybės narės, nors ir pritarė bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo esmei, pirmenybę teikė vadinamajam mišriam susitarimui, kuris būtų taikomas laikinai, ir todėl paprašė Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atitinkamai persvarstyti pasiūlymus, kad būtų atsižvelgta į mišrųjį ir laikinąjį taikymą;

D.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas buvo pasirašytas 2017 m. vasario 18 d.;

E.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas bus ES ir Afganistano santykių pagrindas ateinančiu dešimtmečiu ir galėtų būti automatiškai pratęstas penkerių metų laikotarpiui;

F.  kadangi Parlamentas buvo iš dalies, bet ne visapusiškai informuojamas derybų metu; kadangi Parlamentas gavo Tarybos derybinius nurodymus Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) tik 2018 m. kovo 16 d., o ne 2011 m. lapkričio mėn., kai Parlamentui buvo pranešta apie sprendimą pradėti derybas;

G.  kadangi ši teisinė sistema grindžiama dabartine ES strategija dėl Afganistano ir ES teikiama didele išorės finansavimo parama;

H.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimu bus užmegzti pirmieji ES ir Afganistano sutartiniai santykiai, kuriais patvirtinamas ES įsipareigojimas siekti būsimo Afganistano vystymosi „transformacijos dešimtmečiu“ (2014–2024 m.), stiprinant abiejų šalių istorinius, politinius ir ekonominius ryšius;

I.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas atspindi principus ir sąlygas, kuriais bus grindžiama būsima ES ir Afganistano partnerystė (I ir II antraštinės dalys), įskaitant pagrindines žmogaus teisių ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo nuostatas; kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarime numatyta galimybė bendradarbiauti daugelyje sričių, įskaitant vystymąsi (III antraštinė dalis), prekybą ir investicijas (IV antraštinė dalis), teisingumą ir teisinę valstybę (V antraštinė dalis), be kita ko, kovą su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir narkotikais, bendradarbiavimą migracijos srityje ir galimą būsimą readmisijos susitarimą, taip pat sektorinį bendradarbiavimą (VI antraštinė dalis);

J.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas taip pat suteiks galimybę ES ir Afganistanui kartu spręsti pasaulines problemas, pvz., branduolinio saugumo, ginklų neplatinimo ir klimato kaitos;

K.  kadangi šiuo metu Afganistanas išgyvena labai svarbų laikotarpį, o tai reiškia, kad, jei nebus imtasi tolesnių veiksmų, visos iki šiol įdėtos pastangos, pažanga ir aukos siekiant Afganistano vystymosi gali nueiti veltui;

L.  kadangi atsiradusi teroristinė grėsmė, kurią kelia su „Da’esh“ susijusi grupuotė „Chorasano provincijos islamo valstybė“ (angl. IS–KP), iš esmės prisidėjo prie toliau blogėjančios saugumo padėties; kadangi 2018 m. gegužės mėn. Afganistano vyriausybė kontroliavo 56 proc. Afganistano rajonų ir 56 proc. teritorijos, kurioje gyvena 65 proc. gyventojų, o dėl 32 proc. rajonų vyksta ginčai ir 12 proc. rajonų kontroliuoja sukilėliai(14)(15);

M.  kadangi nuo 2002 m. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios tarptautinės paramos Afganistanui ir jos gyventojams teikėjos, skiriančios paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą už daugiau kaip 3,66 mlrd. EUR; kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę orientacinę programą Afganistanui 2014–2020 m. laikotarpiui numatytas naujas 1,4 mlrd. EUR vystymosi fondas; kadangi Afganistano BVP šiuo metu yra 20 mlrd. USD, o jo augimo tempas nuo 2014 m. sulėtėjo; ir kadangi Afganistano ekonomika vis dar susiduria su įvairiomis problemomis, pvz., korupcija, mažu pajamų surinkimu, prasta infrastruktūra ir menku darbo vietų kūrimu;

N.  kadangi nuo 2001 m. daug ES valstybių narių, NATO partnerių ir šalių sąjungininkių prisidėjo prie Afganistano stabilizavimo ir vystymosi savo kariniais ir civiliniais ištekliais ir patyrė aukų ir nuostolių; kadangi stabilus ir nepriklausomas Afganistanas, gebantis apsirūpinti ir atsisakantis būti saugiu prieglobsčiu teroristinėms grupuotėms, vis dar yra nepaprastai svarbus NATO, ES ir jos valstybių narių saugumo interesas; kadangi Afganistane vis dar yra daugiau nei 3 000 ES valstybių narių karių, dalyvaujančių NATO tvirtos paramos misijoje;

O.  kadangi Irane ir Pakistane yra 2,5 mln. registruotų pabėgėlių ir 2–3 mln. dokumentų neturinčių afganistaniečių; kadangi Afganistane yra daugiau nei 2 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, iš kurių daugiau nei 300 000 buvo perkelti 2018 m.; kadangi daugelis iš šių asmenų patiria maisto stygių, neturi tinkamos pastogės ir pakankamų galimybių naudotis sanitarijos bei sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat stokoja apsaugos, ir kadangi daugelis yra vaikai, kurie priskiriami ypač pažeidžiamų asmenų grupei dėl vaikų darbo, seksualinės prievartos ar galimo verbavimo į nusikalstamas grupuotes rizikos; kadangi nuo 2018 m. pradžios iš Irano į Afganistaną grįžo arba buvo ištremta daugiau nei 450 000 Afganistano žmonių; kadangi Pakistano vyriausybė paskelbė, kad 1,7 mln. šalyje užregistruotų Afganistano pabėgėlių turės būti priverstinai grąžinti į Afganistaną;

P.  kadangi, JT duomenimis, dėl korupcijos Afganistane kenkiama valstybės teisėtumui ir keliama didelė grėsmė geram valdymui bei darniam vystymuisi, nes užkertamas kelias tam, kad susiformuotų realioji ekonomika;

Q.  kadangi Afganistanas yra mažas pajamas gaunanti, pokonfliktinė ir žemyninė šalis, kelianti ypatingų iššūkių tarptautinei bendruomenei ir jos institucijoms;

R.  kadangi pagal pasaulinį prisitaikymo indeksą Afganistanas yra viena iš pažeidžiamiausių pasaulio šalių klimato kaitos atžvilgiu;

S.  kadangi kyla naujų grėsmių ir tarptautinių krizių, dėl kurių visuomenė praranda suinteresuotumą, palaikymą ir susirūpinimą dėl padėties Afganistane;

T.  kadangi apskaičiuota, kad 87 proc. Afganistano moterų patiria smurtą dėl lyties; kadangi pagal 2017 m. JT lyčių nelygybės indeksą Afganistanas užima 153-ą vietą iš 160 šalių;

U.  kadangi 2017 m. opijaus gamyba Afganistane, išaugusi 63 proc., palyginti su 2016 m., pasiekė rekordinį lygį; kadangi neteisėta prekyba opiatais dar labiau skatina nestabilumą ir sukilėlių grupuotes ir padeda finansuoti teroristines grupuotes Afganistane;

V.  kadangi pirmą kartą 2018 m. Afganistano biudžetas atitinka tarptautinius prognozių ir apskaitos standartus;

W.  kadangi po devynerių metų pažangos 2016 m. baigta ES policijos misija Afganistane;

Politiniai ir strateginiai aspektai

1.  toliau yra įsipareigojęs remti Afganistano vyriausybę jai dedant pastangas kurti saugią ir stabilią ateitį Afganistano gyventojams, vykdant pagrindines reformas, kuriomis siekiama gerinti valdymą ir teisinės valstybės principą, kovoti su terorizmu ir ekstremizmu, užtikrinti tvarią taiką ir vystymąsi, stiprinti teisėtas ir demokratines institucijas, skatinti atsparumą susiduriant su nacionalinėmis ir regioninėmis saugumo problemomis, užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant moterų, vaikų, etninių ir religinių mažumų teises, kovoti su korupcija ir narkotikais, gerinti fiskalinį tvarumą ir skatinti integracinį ir darnų ekonomikos augimą bei socialinę ir kaimo plėtrą, suteikiant jaunimui, kuris sudaro du trečdalius gyventojų, geresnes ateities perspektyvas; pabrėžia, kad reikia taikiai išspręsti Afganistano konfliktą ir kad visos pastangos turėtų būti nukreiptos į šį neatidėliotiną tikslą;

2.  pabrėžia, kad ilgalaikis Afganistano vystymasis priklausys nuo atskaitomybės, gero valdymo, tvaraus žmogiškojo saugumo užtikrinimo, įskaitant skurdo mažinimą ir darbo galimybių kūrimą, galimybes naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimą ir pagrindinių laisvių bei žmogaus teisių, be kita ko, moterų ir mažumų teisių, apsaugą; pabrėžia, kad klausimai turi būti sprendžiami taip, kad būtų užtikrintas integracinis ekonomikos augimas ir palankios sąlygos tvarioms užsienio investicijoms, kurios būtų naudingos Afganistano gyventojams, visapusiškai laikantis socialinių, aplinkosaugos ir darbo standartų;

3.  yra susirūpinęs dėl centrinės valdžios pažeidžiamumo bei nestabilumo ir jos kontrolės didžiojoje šalies dalyje trūkumo, nes tai dar labiau padidina konflikto poveikį civiliams gyventojams; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę sudaryti palankesnes sąlygas tarpininkavimui tokiais atvejais, kaip neišspręsti porinkiminiai klausimai;

4.  ragina ES remti pastangas, kuriomis siekiama mažinti ilgalaikę įtampą tarp etninių grupių, kuria prisidedama prie centrinės valdžios irimo, ir remti Afganistano visuomenės, kurioje gyvena daugybė įvairių etninių grupių, struktūrą;

5.  atkreipia dėmesį į savo ilgalaikę paramą patikimiems, laisviems, sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, laikantis tarptautinių standartų, ir reiškia savo paramą ES rinkimų stebėjimui šalyje, įskaitant 2019 m. prezidento rinkimų stebėjimą; pabrėžia, kad dėl nuolatinio politinio varžymosi šių rinkimų rezultatai turės didžiulės įtakos būsimam Afganistano vyriausybės stabilumui;

6.  pabrėžia didžiulį ekonominį šalies potencialą, kurį jai suteikia jos geografinė padėtis ir žmogiškieji bei gamtiniai ištekliai;

7.  pabrėžia, kad ES teikia didelę finansinę ir politinę paramą Afganistano socialinei ir ekonominei plėtrai, humanitarinei pagalbai ir regionų jungtims; primygtinai ragina toliau siekti ES ir jos valstybių narių bendro programavimo;

8.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti ES ir JAV politiką bei dialogą Afganistano ir regioniniais klausimais;

9.  teigiamai vertina bendrą komunikatą, priimtą 2018 m. lapkričio 27–28 d. Ženevoje vykusioje JT organizuotoje ministrų konferencijoje dėl Afganistano, atsižvelgiant į 2016 m. vykusioje Briuselio konferencijoje dėl Afganistano prisiimtus įsipareigojimus;

Regioninių subjektų vaidmuo ir atsakomybė

10.  primena, kad Afganistanas yra žemyninė šalis, esanti Azijos ir Artimųjų Rytų sandūroje, ir pripažįsta, kad kaimyninių šalių ir regioniniu mastu įtakingų valstybių, visų pirma Kinijos, Irano, Indijos, Rusijos ir Pakistano, parama ir pozityvus bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbūs siekiant Afganistano stabilizavimo, vystymosi ir ekonominio gyvybingumo; apgailestauja dėl to, kad stabilus ir sėkmingas Afganistanas ne visada yra galutinis šių regioninių subjektų tikslas, ir atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų šių šalių vaidmenį stabilizavimo ir taikos procese; prašo kaimyninių šalių ateityje susilaikyti nuo Afganistano eksporto blokavimo, kaip tai buvo padaryta praeityje;

11.  pabrėžia, kad Afganistane, taip pat Pakistane veikiančių teroristinių tinklų judumas ir ilgalaikė veikla prisideda prie padėties nestabilumo visame regione;

12.  pabrėžia, kad Afganistanas dažnai nukenčia nuo antagonistinių regioniniu mastu įtakingų valstybių tikslų; primygtinai ragina šias valstybes visapusiškai remti taikos pastangas Afganistane; remia regioninio bendradarbiavimo forumų veiklą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios Afganistano kaimyninės šalys tuo pačiu metu netiesiogiai dalyvauja konflikte, o tai kenkia taikos pastangoms; ragina minėtas kaimynines šalis susilaikyti nuo trečiųjų šalių įtraukimo į savo varžymąsi Afganistane ir primygtinai ragina kaimynines šalis ir regioniniu mastu įtakingas valstybes visapusiškai bendradarbiauti Afganistane siekiant ilgalaikės ir tvarios taikos;

13.  primygtinai ragina ES dėti daugiau pastangų palaikant dialogą ir bendradarbiaujant su regioniniais partneriais, kad būtų kovojama su prekyba narkotikais, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir neteisėtu žmonių gabenimu;

14.  pabrėžia labai didelę Afganistano infrastruktūros ir regioninio vystymosi, kurie yra regiono stabilizavimo veiksniai, svarbą siekiant gerinti Vidurinės Azijos ir Pietų Azijos šalių prekybą ir jungtis;

15.  ragina ES įtraukti nuostatas dėl ES ir Afganistano bendradarbiavimo į savo strategijas dėl Vidurinės Azijos ir Pietų Azijos;

Saugumas ir taikos kūrimas

16.  vis dar yra labai susirūpinęs dėl nuolat blogėjančios saugumo padėties Afganistane ir dėl nuolat didėjančių Talibano kovotojų ir įvairių teroristinių grupuočių, pvz., IS-KP, kontroliuojamų teritorijų – ši tendencija, atrodo, labai sustiprėjo dėl užsienio kovotojų dalyvavimo; griežtai smerkia šių kovotojų įvykdytus išpuolius prieš Afganistano civilius gyventojus, saugumo pajėgas, institucijas ir pilietinę visuomenę; pakartoja savo visapusišką įsipareigojimą kovoti su visų formų terorizmu ir reiškia pagarbą visoms koalicijos ir Afganistano pajėgoms bei civiliams gyventojams, kurie paaukojo savo gyvybę už demokratinį, įtraukų, klestintį, saugų ir stabilų Afganistaną; pažymi, kad daugiau nei pusė priešvyriausybinių išpuolių 2018 m. buvo priskirta IS-KP grupuotei, kurios tikslas – sutrukdyti susitaikymo ir taikos procesui ir jį nutraukti; susirūpinęs pažymi, kad dabartinėms džihadistų organizacijoms IS-KP, „Al Qaeda“ ir įvairioms jų atšakoms pavyko prisitaikyti ir įsitvirtinti, ir tai yra didelis saugumo uždavinys Afganistanui, regionui ir Europai;

17.  atkreipia dėmesį į ES nuolat reiškiamą paramą įtraukiam taikos ir susitaikymo procesui, kuriam vadovautų ir už kurį būtų atsakingas Afganistanas, įskaitant taikos susitarimo, dėl kurio susitarta su grupuote „Hezb-e-Islami“, įgyvendinimą; yra pasirengęs prisidėti šiuo klausimu visomis tinkamomis ES priemonėmis, kai tik bus pradėtas vykdyti prasmingas taikos procesas; ragina Talibaną pasmerkti smurtą, prisijungti prie taikos proceso ir pripažinti Afganistano Konstituciją; pabrėžia, kad remia vyriausybės kelis kartus pateiktą visapusišką taikos pasiūlymą Talibanui; ragina pilietinę visuomenę visapusiškai dalyvauti šiose derybose; pripažįsta, kad reikės spręsti ilgalaikių jungtinių tarptautinių saugumo pajėgų dislokavimo klausimą, siekiant padėti Afganistano saugumo pajėgoms stabilizuoti šalį ir užkirsti kelią tam, kad ji vėl netaptų saugiu prieglobsčiu teroristinėms grupėms ir regioninio nestabilumo šaltiniu; ragina visas konflikto šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės;

18.  teigiamai vertina pirmąjį ugnies nutraukimo laikotarpį nuo 2001 m. Id al Fitro šventės metu, kuris parodė didelį afganistaniečių norą siekti taikos; ragina Talibaną laikytis Afganistano prezidento raginimų pradėti naują ugnies nutraukimo laikotarpį;

19.  pabrėžia, kad keturi karo ir konfliktų dešimtmečiai, pradedant sovietų invazija į Afganistaną 1979 m., lėmė daugybę neišspręstų problemų, su kuriomis šiandien susiduria Afganistanas; atsižvelgdamas į tai pripažįsta jaunimo ir Afganistano diasporos vaidmenį saugesnės ir geresnės šalies ateities kūrimo procese; ragina ES remti pereinamojo laikotarpio teisingumą smurto aukoms;

20.  pažymi, kad 2016 m. gruodžio mėn. pasibaigus bendros saugumo ir gynybos politikos misijai EUPOL AFGHANISTAN, teikusiai specializuotus mokymus ir konsultacijas Afganistano nacionalinei policijai ir Vidaus reikalų ministerijai, Sąjunga tęsė savo bendradarbiavimą su Afganistano policija pasitelkdama ES išorės priemones, pvz., priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), pagal kurią taip pat finansuojami susitaikymo veiksmai;

21.  pažymi, kad vykdant Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misiją buvo sėkmingai nuo nulio sukurtos stiprios Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos, kurias sudaro 352 000 kareivių ir policijos pareigūnų su pėstininkais, karine policija, žvalgyba, kelių išminavimo sistema, kovine parama, medicinos, aviacijos ir logistikos pajėgumais, kovojančios su sukilėlių įtaka šalyje;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad ISAF sukūrė saugią aplinką siekiant gerinti valdymą ir ekonominę plėtrą, o tai lėmė, kad šalis pakilo daugiausia procentinių punktų iš visų šalių pagrindinės sveikatos priežiūros ir kitose vystymosi srityse; pažymi, kad ISAF sėkmė taip pat lėmė aktyvios žiniasklaidos susiformavimą ir kad šiuo metu milijonai afganistaniečių naudojasi teise balsuoti;

23.  toliau ragina NATO tvirtos paramos misiją tęsti Afganistano kariuomenės mokymą ir priežiūrą; ragina valstybes nares siūlyti civilinio krizių valdymo mokymus Afganistano nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms;

24.  ragina NATO ir ES bendradarbiauti siekiant rinkti žvalgybos informaciją apie sukilėlių grupuotes, kurios kelia grėsmę Afganistanui, ir kartu koordinuoti politines rekomendacijas Afganistano saugumo pajėgoms;

25.  labai apgailestauja dėl to, kad Talibanas ir kitos sukilėlių grupuotės naudoja ES ir tarptautinės bendruomenės buvimą Afganistane ir pokyčius, kuriuos joms pavyko pasiekti, propagandos tikslais, kad skatintų naratyvą, pagal kurį užsienio okupantai grasina Afganistano šaliai ir gyvenimo būdui; ragina ES ir Afganistano vyriausybę kovoti su tokia propaganda;

26.  pabrėžia, kad kova su terorizmo finansavimu yra būtina siekiant sukurti saugumą skatinančią aplinką Afganistane; primygtinai ragina visus atitinkamus partnerius dėti daugiau pastangų siekiant išardyti visus teroristų finansavimo tinklus, įskaitant piktnaudžiavimo hawala tinklais ir tarptautine parama šiuo tikslu nutraukimą, siekiant kovoti su radikalizacija, ekstremizmu ir verbavimo priemonėmis, kuriomis toliau naudojasi Afganistano teroristinės organizacijos;

27.  primygtinai ragina Afganistano vyriausybę imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekstremistinių ideologijų plitimo prevencija ir kova su juo būtų vienas iš svarbiausių jos prioritetų;

28.  pritaria Afganistano taikos ir reintegracijos programai, pagal kurią į visuomenę vėl integruojami Talibano nariai, kurie pasiduoda ir atsisako smurto; teigiamai vertina tai, kad Jungtinės Karalystės indėlis jau viršija 9 mln. GBP;

29.  ragina Afganistano vyriausybę visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo ir užtikrinti moterų dalyvavimą, apsaugą ir teises visame konflikto cikle nuo konfliktų prevencijos iki atstatymo po konflikto;

30.  ragina Afganistano vyriausybę parengti veiksmingas kovos su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis (ChBRB) grėsmėmis priemones; primygtinai ragina ES teikti operatyvinę, techninę ir finansinę paramą gebėjimams stiprinti ChBRB grėsmių srityje;

31.  ragina Afganistano vyriausybę stiprinti savo vidaus kontrolės sistemas, siekiant kovoti su plataus masto šaulių ir smulkiųjų ginklų platinimu pagal galiojančius tarptautinius standartus;

Valstybės kūrimas

32.  pabrėžia, jog būtina, kad Afganistano vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė dėtų daugiau pastangų siekdamos panaikinti korupciją šalyje, taip pat stiprinti reaguoti gebančias ir įtraukias institucijas ir gerinti vietos valdymą, nes tai yra labai svarbūs žingsniai kuriant stabilią ir teisėtą valstybę, gebančią užkirsti kelią konfliktams ir sukilėlių grupuotėms; ragina Afganistano vyriausybę stiprinti nacionalinius pajėgumus sugrąžinti pavogtą turtą įgyvendinant tokias programas, kaip Pasaulio banko grupės ir JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) iniciatyva dėl pavogto turto atgavimo;

33.  ragina Afganistano vyriausybę didinti politinį įtraukumą, stiprinti atskaitomybę ir aktyviai kovoti su korupcija;

34.  pabrėžia, kad reikia panaikinti atotrūkį tarp Afganistano nacionalinių ir vietos valdžios institucijų; pripažįsta, kad šią problemą galima būtų sušvelninti, jei Afganistano vyriausybė užtikrintų statuto, pagal kurį regionų valdytojai turi būti dislokuoti jų atstovaujamose teritorijose, įgyvendinimą;

35.  ragina ES užtikrinti, kad ES lėšos būtų investuojamos į projektus, kuriais padedama Afganistano gyventojams, ir kad būtų teikiama tinkama parama savivaldybėms suteikiant joms pagrindines paslaugas ir stiprinant vietos valdymą, siekiant gyventojams užtikrinti būtiną gyvenimo lygį, garantuoti centrinės valdžios institucijų ir vietos savivaldybių koordinavimą, kad būtų galima nustatyti investavimo prioritetus, didinti paramą pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir visų pirma teikti pirmenybę projektų, kuriais remiami subjektai, skatinantys atskaitomybę, žmogaus teises bei demokratijos principus, ir kuriais puoselėjamas vietoje vykdomas dialogas ir konfliktų sprendimo mechanizmai, finansavimą;

36.  ragina ES toliau įgyvendinti savo laipsniško pagalbos mažinimo planą po to, kai buvo baigta vykdyti Europos Sąjungos policijos misija (EUPOL), o tai apima tvaraus veiklos perdavimo EUPOL vietos ir tarptautiniams partneriams užtikrinimą; primygtinai ragina visas šalis toliau dėti pastangas siekiant, kad Afganistano nacionalinė policija taptų profesionaliomis pajėgomis, užtikrinančiomis saugą ir saugumą, stiprinti visas teisėsaugos institucijas, ypač daug dėmesio skiriant teismų sistemos nepriklausomumui, policijai ir Afganistano kalėjimų būklės gerinimui bei kalinių teisių paisymui;

37.  apgailestauja dėl to, kad kovos su narkotikais kampanijos Afganistane yra nesėkmingos ir kad nepakankamai pastangų dedama siekiant kovoti su Talibano narkotikų laboratorijomis ir tarptautiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais, kurie yra prekybos narkotikais pagrindas ir teikia finansavimą Talibanui bei teroristinėms operacijoms; pritaria Afganistano vyriausybės naujai kovos su narkotikais strategijai, kurią remia UNODC; yra susirūpinęs dėl išaugusios opijaus gamybos masto Afganistane(16) ir ragina Afganistano vyriausybę įgyvendinti tikslinę politiką, kuri pakeistų šią tendenciją; pažymi, kad labai svarbu sukurti apčiuopiamas ir tvarias alternatyvas aguonų auginimui ir sudaryti sąlygas augintojams jomis pasinaudoti;

38.  pabrėžia, kad pagrindiniai Talibano pajamų šaltiniai yra neteisėta kasyba ir opijaus gamyba; pažymi, jog šiuo metu yra apskaičiuota, kad Talibanas kasmet gauna 200–300 mln. EUR pajamų iš neteisėtos kasybos veiklos;

39.  ragina taip pat numatyti tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą ir padidinti skaidrumą, siekiant užtikrinti viešojo administravimo, įskaitant finansų valdymą, veiksmingumą, taip pat užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui užsienio pagalba ar parama vystymuisi, laikantis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo;

40.  teigiamai vertina tai, kad 2016 m. ES su Afganistanu pasirašė Sutartį dėl paramos valstybei stiprinti, pagal kurią skiriama 200 mln. EUR paramos biudžetui per dvejus metus, siekiant stiprinti valstybės institucijas ir didinti išteklius, skiriamus vystymosi prioritetams, pvz., ekonomikos augimo skatinimui, skurdo mažinimui ir kovai su korupcija; pabrėžia, kad reikia veiksmingai naudoti išteklius;

41.  pažymi, kad Sutartis dėl paramos valstybei stiprinti grindžiama bendra teigiama Afganistano pagrindinėse reformų srityse padarytos pažangos apžvalga; pripažįsta, kad svarbu apibrėžti tikslus, kurie iškelti Sutartyje dėl paramos valstybei stiprinti, ir finansavimo sąlygas; be to, atkreipia dėmesį į priežiūros ir sistemingos stebėsenos svarbą siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui; pabrėžia, jog svarbu, kad Afganistano vyriausybė skirtų dėmesį vystymuisi ir stabilumui; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie Sutarties dėl paramos valstybei stiprinti įgyvendinimą ir pabrėžia, kad jos išvadomis šiuo klausimu turėtų būti naudojamasi rengiantis tęsti paramos biudžetui operaciją 2018–2021 m. laikotarpiu.

Pilietinė visuomenė ir žmogaus teisės

42.  teigiamai vertina tai, kad ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarime pabrėžiamas dialogas žmogaus teisių, visų pirma moterų, vaikų ir etninių bei religinių mažumų teisių, klausimais, siekiant užtikrinti galimybę gauti išteklių ir remti visapusišką naudojimąsi jų pagrindinėmis teisėmis, be kita ko, įdarbinant daugiau moterų Afganistano vyriausybinėse struktūrose, taip pat saugumo ir teismų sistemose; ragina Afganistaną siekti panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminaciją. pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo I ir II antraštinėse dalyse išdėstytas nuostatas;

43.  primygtinai ragina ES laikytis tvirtos pozicijos dėl žmogaus teisių užtikrinimo ir pabrėžia, kad demokratiniai principai, žmogaus teisės, ypač moterų ir mažumų teisės, taip pat teisinė valstybė yra esminės susitarimo nuostatos; primygtinai ragina ES imtis konkrečių priemonių, jei Afganistano vyriausybė pažeistų esmines susitarimo nuostatas;

44.  primena, kad ES ypač daug dėmesio skiria moterų, vaikų, neįgaliųjų ir skurstančių asmenų sąlygų gerinimui ir kad šioms grupėms ypač reikia pagalbos, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo srityse;

45.  palankiai vertina tai, kad susitarime labai daug dėmesio skiriama lyčių lygybei ir su ja susijusioms politikos priemonėms, taip pat pilietinės visuomenės plėtrai; ragina ES imantis veiksmų vystymosi srityje toliau skatinti moterų ir vyrų lygybę ir moterų įgalėjimą, atsižvelgiant į tai, kad dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio į moterų socialinį ir ekonominį vaidmenį reikia atitinkamų priemonių informuotumo didinimo, švietimo ir reguliavimo sistemos reformos srityse;

46.  pabrėžia, kad būtina apsaugoti etnines ir religines mažumas, kurioms gresia pavojus arba prieš kurias vykdomi išpuoliai; pažymi, kad toks pavojus dažniau gresia šiitų hazarų etninei grupei nei kitoms grupėms, todėl jai reikia skirti ypatingą dėmesį;

47.  ragina stiprinti ir remti Afganistano nacionalines ir subnacionalines institucijas, susijusias su žmogaus teisėmis, pilietinės visuomenės organizacijas ir akademinę bendruomenę; primygtinai ragina tarptautinius partnerius skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir įsipareigojimą šiems Afganistano partneriams;

48.  remia TBT pastangas užtikrinti atskaitomybę už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kurie tariamai įvykdyti nuo 2003 m. gegužės mėn.;

49.  yra susirūpinęs dėl vis didėjančio smurtinių ir tyčinių išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, sveikatos priežiūros darbuotojus ir civilinę infrastruktūrą skaičiaus; primygtinai ragina visas šalis laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, kad būtų išvengta išpuolių prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą;

50.  ragina Afganistano vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis jos panaikinimo link;

Vystymasis ir prekyba

51.  pripažįsta, kad galutinis ES pagalbos Afganistanui tikslas – padėti šalies vyriausybei pasitelkiant ekonomiką pašalinti skurdą ir vystytis taip, kad jos taptų nepriklausomos ir būtų užtikrintas augimas ir vidaus vystymasis bei regioninis bendradarbiavimas, vykdant išorės prekybą ir tvarias viešąsias investicijas, kad būtų sumažinta pernelyg didelė priklausomybė nuo užsienio pagalbos, prisidedant prie Afganistano socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio vystymosi;

52.  pažymi, kad Afganistanas yra vienas iš didžiausių paramos vystymuisi gavėjų pasaulyje ir kad 2002–2016 m. ES institucijos šiai šaliai įsipareigojo teikti paramą, siekiančią 3,6 mlrd. EUR; apgailestauja dėl to, kad skurstančių Afganistano gyventojų dalis padidėjo nuo 38 proc. (2012 m.) iki 55 proc. (2017 m.), ir atkreipia dėmesį į tai, kad, išvedus tarptautines saugumo pajėgas, dėl to sumažinus tarptautines dotacijas ir blogėjant saugumo padėčiai, nuo 2014 m. šalyje pastebimas lėtas augimas;

53.  pabrėžia, kad būtina spręsti aukšto nedarbo lygio problemą ir kovoti su skurdu, kad būtų galima siekti taikos ir stabilumo šalyje;

54.  pabrėžia, kad norint užkirsti kelią jaunų vyrų verbavimui į Talibaną ir kitus sukilėlių tinklus, reikia suteikti jiems daugiau galimybių dirbti ne ūkininkavimo srityje ar valdžios institucijose;

55.  palankiai vertina 2016 m. Afganistano nacionalinę taikos ir vystymosi programą (angl. ANPDF) ir Savarankiškumo taikant tarpusavio atskaitomybę programą, patvirtintą Afganistano vyriausybės; ragina ES ir jos valstybes nares, vadovaujantis vystymosi veiksmingumo principais, toliau bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimu remti vystymosi prioritetus, už kuriuos atsakingas Afganistanas;

56.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei Europos Komisiją reguliariai vertinti visas ES priemones Afganistane, naudojant aiškius kokybinius ir kiekybinius rodiklius, ypač susijusius su parama vystymuisi, geru valdymu, įskaitant teisingumo sektorių, pagarba žmogaus teisėms ir saugumu; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina atlikti ES priemonių santykinio poveikio bendrai padėčiai šalyje vertinimą, be to, įvertinti ES subjektų bei kitų tarptautinių misijų ir priemonių koordinavimo ir bendradarbiavimo lygį, paskelbti išvadas bei rekomendacijas ir pranešti apie jas Parlamentui;

57.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant reikšmingos užsienio pagalbos, poveikis buvo nedidelis; ragina Europos Audito Rūmus parengti specialiąją ataskaitą dėl ES paramos Afganistanui veiksmingumo per pastarąjį dešimtmetį;

58.  ragina ES ir kitas tarptautines agentūras, dalyvaujančias Afganistano vystymosi procese, bendradarbiauti su Afganistano žiniasklaida siekiant užtikrinti, kad Afganistano žmonės būtų strategiškai informuoti apie vystymosi pastangas, jų šaltinius, tikslus ir poveikį;

59.  primena, kad šiuo metu Afganistane trūksta civilių ekspertų; ragina ES ir jos valstybes nares įdarbinti ir tinkamai apmokyti civilius ekspertus pagrindinėse srityse, kurios yra labai svarbios norint plėtoti ekonomiką ir kovoti su narkotikais, siekiant padėti Afganistano pareigūnams ir vietos gyventojams ir juos apmokyti;

60.  pabrėžia, kad būtina remti Afganistano švietimo sistemą, siekiant didinti vaikų skaičių mokyklų klasėse visais lygmenimis;

61.  palankiai vertina tai, kad nuo 2001 m. mokyklą lankančių vaikų skaičius išaugo dešimt kartų, o mergaitės sudaro 39 proc. mokinių;

62.  primygtinai ragina ypatingą dėmesį skirti jaunajai kartai ir ragina visapusiškai naudotis programomis, pvz., programa „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“, siekiant užmegzti švietimo įstaigų, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų sektorių bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tarpusavio ryšius;

63.  pritaria ES ir valstybių narių veiksmams, kuriais prisidedama prie Afganistano rekonstrukcijos patikos fondo, kurį bendrai valdo Pasaulio bankas ir Afganistano finansų ministerija ir kuris teikia pagrindines ypatingos svarbos paslaugas, ypač daug dėmesio skiriant sveikatai ir švietimui;

64.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. Afganistanas įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), ir pripažįsta pridėtinę prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų vertę Afganistano ateičiai; pripažįsta, kad narystė PPO galėtų daryti teigiamą poveikį siekiant Afganistano integracijos į pasaulio ekonomiką;

65.  pažymi, kad 2016 m. šaliai įstojus į PPO, dėl ko sustiprėjo Afganistano ryšiai su pasauline ekonomika, ES suteikė galimybę Afganistanui patekti į ES rinką netaikant muitų ir kvotų, tačiau pripažįsta, kad reikia imtis tolesnių konkrečių priemonių, kad privatusis sektorius galėtų pasinaudoti šio režimo teikiamais pranašumais ir taip pagerėtų jo vidinė plėtra;

66.  pabrėžia, kad Afganistano valdžios institucijos turėtų parengti tvarų ekonomikos modelį, kurios pagrindas būtų perskirstymo principas; ragina ES remti Afganistaną aplinkosauginio vystymosi ir energetikos pertvarkos srityse, nes nuostatos dėl švarios ir tvarios energijos yra esminiai veiksniai siekiant sparčiau įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus;

67.  pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas siekiant padidinti valdžios institucijų gebėjimus rengti ir įgyvendinti prekybos strategijas ir politikos priemones, pagerinti tarpvalstybinį prekių judėjimą ir produktų kokybę, kad ji atitiktų tarptautinius standartus;

68.  ragina stiprinti ES įsisteigusių įmonių ir Afganistano privačiojo sektoriaus verslas verslui ryšius; skatina sudaryti palankias sąlygas MVĮ plėtrai;

69.  remia ir teigiamai vertina kiekvieną ES, atskiros valstybės narės ar bet kurio tarptautinės bendruomenės nario pradėtą įgyvendinti vystymosi programą, kurios tikslas – padėti mažųjų įmonių savininkams ir verslininkams tvarkyti teisines išlaidas, perprasti reglamentus ir įveikti kitas gamybos kliūtis, kurios kitokiu atveju atgrasytų įmones nuo patekimo į rinką ir (arba) trukdytų joms augti rinkoje;

70.  pripažįsta, kad Afganistano mineralų atsargos suteikia ekonominę galimybę šaliai gauti pajamų ir kurti darbo vietas; pažymi, kad Kinija parodė susidomėjimą šiomis mineralų atsargomis, ypač daug dėmesio skirdama retųjų žemių elementams;

Migracija

71.  pripažįsta, kad migracija yra nuolatinis Afganistano uždavinys, kuris kelia problemų kaimyninėms šalims ir ES valstybėms narėms; yra susirūpinęs dėl precedento neturinčio grįžtančių migrantų skaičiaus, visų pirma, iš Pakistano ir Irano ir mažesniu mastu iš Europos; pripažįsta, kad su šalies viduje perkeltais asmenimis ir pabėgėliais susiję klausimai – tai grėsmės, kurią kelia sukilėlių grupuočių smurtas Afganistane, taip pat ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių rezultatas; pabrėžia, kad ES ir tarptautinės bendruomenės pastangos turėtų būti sutelktos į pagrindinių masinės migracijos priežasčių prevenciją; palankiai vertina Afganistano nacionalinę grįžtančių asmenų valdymo strategiją; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad Afganistano valdžios institucijos nėra parengusios nuolatinės integracijos politikos, kad galėtų valdyti šiuo metu grįžtančius asmenis; yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti stabilumą šalyje labai svarbu tinkamai vėl integruoti grįžtančius asmenis, ypač vaikus, kuriems turi būti užtikrinta galimybė gauti pradinį ir vidurinį išsilavinimą, ir kad vykdant grąžinimo procedūras sugrįžę asmenys turi nepatirti smurto ar prievartos;

72.  pabrėžia, kad, JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, Afganistane 5,5 mln. gyventojų, įskaitant po konflikto ar sausros šalies viduje perkeltus asmenis, reikalinga humanitarinė pagalba, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sausros šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje priverstinai perkelta daugiau kaip 250 000 asmenų; pažymi, kad finansuojama tik 33,5 proc. Humanitarinės pagalbos teikimo plano, ir todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant spręsti pagrindines humanitarines problemas ir atsižvelgti į žmonių poreikius bei ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiems asmenims, įskaitant tuos, kurie gyvena sunkiai pasiekiamose vietovėse;

73.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo 28 straipsnio 4 dalies, kurioje teigiama, kad susitarimo šalys turėtų sudaryti readmisijos susitarimą, nebuvo pasiektas joks oficialus susitarimas, tačiau buvo pasiektas neoficialus susitarimas dėl bendrų tolesnių veiksmų; mano, jog svarbu, kad visi susitarimai dėl readmisijos būtų oficialiai įtvirtinti siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę; apgailestauja dėl to, kad trūksta su bendrais tolesniais veiksmais susijusios parlamentinės priežiūros ir demokratinės kontrolės, ir pabrėžia, kad svarbu nuolat palaikyti dialogą su atitinkamais subjektais siekiant rasti tvarų sprendimą dėl Afganistano pabėgėlių klausimo regioninio aspekto;

74.  apgailestauja dėl migracijos bangos iš Afganistano į Vakarus, visų pirma, išsilavinusių žmonių ir jaunimo, dėl to, kad šalyje trūksta perspektyvų; atkreipia dėmesį į ES pagalbą, kuria siekiama pagerinti Afganistano emigrantų gyvenimą Pakistane ir Irane; ragina šias šalis neišsiųsti šių asmenų, nes tai gali turėti didelį neigiamą poveikį Afganistano stabilumui ir ekonomikai; primygtinai ragina užtikrinti, kad pabėgėlių grįžimas į savo namus vyktų saugiai, tvarkingai ir savanorišku pagrindu;

75.  palankiai vertina Komisiją, kuri 2016 m. parengė didelės apimties projektą, skirtą geresnei į Afganistaną, Bangladešą ir Pakistaną grįžtančių migrantų reintegracijai, pagal kurį 2016–2020 m. konkrečiai Afganistanui skiriama 72 mln. EUR;

76.  pabrėžia, kad ES Afganistanui teikiama parama vystymuisi neturėtų būti vertinama tik atsižvelgiant į migracijos aspektą ir sienų valdymo tikslus, ir mano, kad teikiant paramą vystymuisi turėtų būti veiksmingai šalinamos pagrindinės migracijos priežastys;

Sektorių bendradarbiavimas

77.  primygtinai ragina Komisiją pateikti išsamias kiekvieno sektoriaus strategijas siekiant užtikrinti plataus masto vystymąsi visose bendradarbiavimo su Afganistanu srityse;

78.  ragina dėti pastangas siekiant panaudoti ES patirtį pajėgumų stiprinimo ir viešojo administravimo bei valstybės tarnybos reformos srityje; pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti mokesčių srities valdymą; ragina teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, visapusiškai atsižvelgiant į jų skirtingą etninę, religinę, socialinę ar politinę padėtį;

79.  pabrėžia, kad žemės ūkis generuoja 50 proc. Afganistano gyventojų pajamų ir ketvirtadalį jo BVP; pažymi, kad ES yra įsipareigojusi 2014–2020 m. laikotarpiu skirti 1,4 mlrd. EUR vystymosi projektams kaimo vietovėse; taip pat pažymi, kad šie projektai yra labai svarbūs norint užtikrinti, kad ūkininkai nepereitų į šešėlinę ekonomiką;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad 80 proc. Afganistano gyventojų užsiima natūriniu ūkininkavimu žemės ūkiui priešiškoje aplinkoje ir taiko prastus drėkinimo metodus; pritaria tam, kad būtų didinamos pastangos siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą;

81.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į dabartinę sausrą Afganistane, kuri yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ir kelia grėsmę žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkiui; taip pat yra susirūpinęs dėl dažnų gaivalinių nelaimių, kaip antai staigūs potvyniai, žemės drebėjimai, nuošliaužos ir atšiaurios žiemos;

82.  su susirūpinimu pažymi, kad žala žemės ūkio produktams, pvz., kviečiams, gali lemti perkėlimą, skurdą, badą ir tam tikrais atvejais perėjimą į juodąją rinką ir kad trims milijonams žmonių gresia labai didelė apsirūpinimo maistu saugumo ir pragyvenimo šaltinio praradimo grėsmė;

83.  pripažįsta, kad perkėlus didesnę maisto perdirbimo vertės grandinės dalį atgal į Afganistaną būtų galima padidinti šeimų gaunamas pajamas ir apsirūpinimo maistu saugumą, sumažinti maisto kainas ir suteikti daugiau galimybių įsidarbinti;

84.  ragina ES toliau dėti pastangas gerinant sveikatos priežiūrą Afganistane ir pabrėžia skiepijimo svarbą visiems žmonėms, bet ypač tiems, kurie ypač pažeidžiami dėl ligos, pavyzdžiui, vaikams;

85.  teigiamai vertina tai, kad galimybės naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis išaugo nuo 9 proc. iki daugiau nei 57 proc., kad gyvenimo trukmė padidėjo nuo 44 iki 60 metų ir kad šį pagerėjimą buvo įmanoma pasiekti dėl ES, atskirų valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės įnašų; atsižvelgdamas į šiuos pasiekimus pripažįsta, kad vis dar reikia daugiau nuveikti siekiant toliau didinti gyvenimo trukmę ir mažinti gimdyvių bei naujagimių mirtingumą;

86.  griežtai smerkia korupcinę veiklą Afganistano sveikatos priežiūros sistemoje, pvz., nelegalių vaistų importą, ir primygtinai ragina ES toliau daryti spaudimą Afganistano vyriausybei, kad ji dėtų daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tokiai korupcijai;

87.  pakartoja, kad Afganistane reikalingi kvalifikuoti medicinos darbuotojai, ir ragina ES ir jos valstybes nares toliau įtraukti medicinos specialistus į vietos gydytojų ir medikų rengimą;

88.  pažymi, kad prekyba žmonėmis ir neteisėtas migrantų gabenimas kenkia visoms šalims, ypač Afganistano visuomenei; ragina nedelsiant įgyvendinti galiojančius susitarimus, įskaitant dėl keitimosi informacija, siekiant išardyti tarpvalstybinius nusikalstamus tinklus, kurie naudojasi nestabilumu ir silpnomis institucijomis;

Bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo įgyvendinimas

89.  teigiamai vertina bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą kaip pirmuosius ES ir Afganistano sutartinius santykius;

90.  pažymi, kad bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas yra pagrindas siekiant plėtoti santykius įvairiose srityse, pvz., teisinės valstybės, sveikatos, kaimo plėtros, švietimo, mokslo ir technologijų, kovos su korupcija, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, organizuoto nusikalstamumo ir narkotikų, migracijos, branduolinio saugumo, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir klimato kaitos;

91.  palankiai vertina tai, kad sukurtos jungtinės bendradarbiavimo institucijos vykdomuoju lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant reguliariems dialogams politiniais klausimais, įskaitant žmogaus teises, visų pirma moterų ir vaikų teises, nes šie susitarimo elementai yra esminiai, taip pat iššūkių atrėmimui ir tvirtesnės partnerystės galimybių kūrimui;

92.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarime nenumatytos nuostatos dėl jo įgyvendinimo jungtinės parlamentinės kontrolės; ragina, kad Europos Parlamentas, valstybių narių parlamentai ir Afganistano parlamentas atliktų vaidmenį stebint bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo įgyvendinimą;

93.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. ES specialusis įgaliotinis Afganistane pakeistas specialiuoju pasiuntiniu, taip supaprastinant EIVT struktūrą;

94.  apgailestauja dėl to, kad Taryba priėmė sprendimą dėl laikino taikymo srityse, dėl kurių turi pritarti Parlamentas, visų pirma skyriaus dėl bendradarbiavimo prekybos ir investicijų klausimais, kurie priklauso išimtinei ES kompetencijai, laikino taikymo, o ne paprašė ratifikuoti ankstyvuoju proceso etapu prieš imantis šių veiksmų; mano, kad šis sprendimas prieštarauja ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam lojalaus bendradarbiavimo principui ir pažeidžia teisėtas Parlamento teises ir pareigas;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Afganistane, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 67, 2017 3 14, p. 3.
(2) Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2019)0000.
(3) OL C 65, 2016 2 19, p. 133.
(4) OL C 169 E, 2012 6 15 p. 108.
(5) OL C 168 E, 2013 6 14 p. 55.
(6) OL C 378, 2017 11 9, p. 73.
(7) OL C 349, 2017 10 17, p. 41.
(8) OL C 366, 2017 10 27, p. 129.
(9) OL C 66, 2018 2 21, p. 17.
(10) OL C 298, 2018 8 23, p. 39.
(11) OL C 337, 2018 9 20, p. 48.
(12) OL C 369, 2018 10 11, p. 85.
(13) 2011 m. lapkričio 10 d. Tarybos sprendimai (16146/11 ir 16147/11).
(14) Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) informacijos apie kilmės šalį ataskaita, Afganistano saugumo padėtis (atnaujinta informacija), 2018 m. gegužės mėn. https://coi.easo.europa.eu/administration/easo/PLib/Afghanistan-security_situation_2018.pdf.
(15) JAV specialiojo Afganistano atstatymo generalinio inspektoriaus (SIGAR) ketvirčio ataskaita Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, 2018 m. spalio 30 d., https://www.sigar.mil/pdf/quarterlyreports/2018-10-30qr.pdf.
(16) https://www.unodc.org/unodc/en/frontpage/2018/May/last-years-record-opium-production-in-afghanistan-threatens-sustainable-development--latest-survey-reveals.html


Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino dalyvavimas Agentūros eu-Lisa veikloje ***
PDF 130kWORD 42k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje sudarymo Sąjungos vardu projekto (15832/2018 – C8-0035/2019 – 2018/0316(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0171A8-0081/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15832/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo projektą (12367/2018),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 straipsnį, 77 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, 78 straipsnio 2 dalies e punktą, 79 straipsnio 2 dalies c punktą, 82 straipsnio 1 dalies d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalį, taip pat 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0035/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0081/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės vyriausybėms ir parlamentams.


ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai ir jų apimtis
PDF 170kWORD 49k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų ir jų apimties (2018/2116(INI))
P8_TA-PROV(2019)0172A8-0171/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6, 21, 33 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinę bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į ES metines ataskaitas dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 9 d. ES specialiųjų įgaliotinių skyrimo, įgaliojimų ir finansavimo gaires ir 2014 m. kovo 11 d. Tarybos pranešimą (7510/14),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją ir vėlesnes įgyvendinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo ES gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą ir visus jo principus, kaip pagrindinį Europos ir platesnės regioninės saugumo tvarkos dokumentą,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinių bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaitų Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ES metinių ataskaitų dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą, klausimo sprendimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Ukrainos, kuriomis raginama paskirti ES specialųjį įgaliotinį Krymo ir Donbaso regiono klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 113 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0171/2019),

A.  kadangi ES siekia aktyviau veikti tarptautiniu mastu – ne tik ekonomikos, bet ir politikos srityje – siekdama savo veiksmais ir politika prisidėti išlaikant tarptautinę taiką bei saugumą ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką;

B.  kadangi ES specialiuosius įgaliotinius skiria Taryba, vadovaudamasi Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu ir suteikdama jiems įgaliojimus siekti konkrečių tikslų, kurių politinis ar saugumo pobūdis konkrečiai apibrėžtas teminiu ar geografiniu aspektais; kadangi paaiškėjo, kad šie įgaliotiniai yra vertinga ir lanksti ES diplomatijos priemonė, nes jie gali įasmeninti ES ir jai atstovauti svarbiausiose vietose ir kritinėmis aplinkybėmis, remiant visoms valstybėms narėms; kadangi lankstūs įgaliojimai reiškia, kad ES specialieji įgaliotiniai yra veiklos priemonės, kurias galima greitai pasitelkti iškilus neramumams tam tikrose šalyse arba tam tikrose teminėse srityse;

C.  kadangi dėl dažno savo dalyvavimo vietoje ES specialieji įgaliotiniai turi privilegijuotą padėtį užmegzti dialogą su pilietine visuomene ir vietos veikėjais, taip pat atlikti mokslinius tyrimus šiuo klausimu; kadangi dėl šios tiesioginės patirties jie gali konstruktyviai prisidėti kuriant politiką ir strategijas;

D.  kadangi šiuo metu yra penki regioniniai ES specialieji įgaliotiniai (Somalio pusiasalio, Sahelio, Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų taikos proceso, Pietų Kaukazo ir krizės Gruzijoje klausimais), du konkrečiai šaliai skirti ES specialieji įgaliotiniai (Kosovo ir Bosnijos ir Hercegovinos klausimais) ir vienas teminis ES specialusis įgaliotinis, atsakingas už žmogaus teisių klausimus;

E.  kadangi šiuo metu tik dviejų ES specialiųjų įgaliotinių pareigas užima moterys;

F.  kadangi tais atvejais, kai įgaliojimus konkrečių šalių klausimu turintys ES specialieji įgaliotiniai tose šalyse atliko dvejopą funkciją, o būtent taip pat ėjo ES delegacijos atitinkamoje šalyje vadovo pareigas, tai prisidėjo prie ES veiklos išorėje nuoseklumo ir veiksmingumo; kadangi kitų įgaliojimus konkrečių šalių klausimu turinčių ES specialiųjų įgaliotinių skyrimas turi atitikti ES išorės veiksmų strategijas, nes pagal Lisabonos sutartį stiprinamos ES delegacijos – pagal ją delegacijos įgijo atsakomybę koordinuoti visus ES veiksmus vietoje, įskaitant BUSP politiką;

G.  kadangi esama kitų prioritetinių sričių ir konfliktų, įskaitant šalyse artimiausiose ES kaimynėse, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį, aktyviau dalyvauti ir užtikrinti ES matomumą, kaip antai Rusijos agresija Ukrainoje ir neteisėta Krymo okupacija;

H.  kadangi įrodyta, kad ES specialieji įgaliotiniai yra naudingi, ypač palaikant aukšto lygio politinius dialogus, ir turi pajėgumų pasiekti aukšto lygio partnerius labai jautriomis politinėmis aplinkybėmis;

I.  kadangi ES specialieji įgaliotiniai finansuojami iš BUSP biudžeto, kaip bendrai nusprendė Parlamentas, ir yra už biudžeto vykdymą atskaitingi Komisijai;

J.  kadangi pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė įsipareigojo konstruktyviai reaguoti į Europos Parlamento prašymą išklausyti naujai paskirtus ES specialiuosius įgaliotinius prieš jiems pradedant eiti pareigas ir sudaryti sąlygas ES specialiesiems įgaliotiniams reguliariai rengti informacinius pranešimus Parlamentui;

K.  kadangi ES specialieji įgaliotiniai atrenkami iš asmenų, kurie anksčiau ėjo aukštas diplomatines arba politines pareigas savo šalyje arba tarptautinėse organizacijose; kadangi jiems suteikiami įgaliojimai elgtis labai lanksčiai ir gana didelė veiksmų laisvė, susiję su tuo, kaip jie gali vykdyti savo įgaliojimus, o tai gali padėti siekti užsibrėžtų tikslų, įgyvendinti strategijas ir kurti pridėtinę vertę Europos Sąjungai;

L.  kadangi pagrindinis ES specialiųjų įgaliotinių vaidmuo – padėti užtikrinti ES išorės veiksmų vientisumą, nuoseklumą, suderinamumą bei veiksmingumą ir atstovavimą; kadangi jie rodo ES susidomėjimą tam tikra šalimi, regionu ar temine sritimi ir didina jos matomumą, taip pat padeda įgyvendinti tam tikrą ES strategiją ar politiką, taikomą šaliai, regionui ar teminiam klausimui, dėl kurių suteikiami įgaliojimai;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

Dėl įgaliojimų

Dėl priemonių

Dėl asmens profilio

Dėl įgaliojimų sričių

Dėl sąveikos ir bendradarbiavimo

   a) pateikti strateginius svarstymus apie ES specialiųjų įgaliotinių reikalingumą, vaidmenį, įgaliojimus ir indėlį įgyvendinant Visuotinę ES strategiją;
   b) užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai būtų skiriami tik tuo atveju, jei taikant šią priemonę sukuriama akivaizdi pridėtinė vertė, t. y. jei jų užduočių negali veiksmingai vykdyti esamos EIVT struktūros, įskaitant ES delegacijas, arba Komisija;
   c) užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai visų pirma būtų naudojami tam, kad būtų sustiprintos ES dedamos konfliktų prevencijos ir jų sureguliavimo bei ES strategijų įgyvendinimo pastangos, pirmiausia sudarant sąlygas tarpininkavimui ir dialogui, ir (arba) siekiant ES politikos tikslų konkrečiose teminėse srityse, kurios patenka į išorės santykių sritį, laikantis tarptautinės teisės nuostatų;
   d) vengti ES specialiųjų įgaliotinių skaičiaus didėjimo, jų įgaliojimų išskaidymo, dėl kurių atsirastų sutapimo su kitomis ES institucijomis ir padidėtų koordinavimo išlaidos;
   e) užtikrinti, kad ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai sprendžiant regiono saugumo ir konfliktų prevencijos, tarpininkavimo bei jų sureguliavimo klausimus, būtų grindžiami tarptautinės teisės nuostatomis, išdėstytomis 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte, ir kitomis svarbiomis tarptautinės teisės normomis, taip pat taikiu ginčų sprendimu, nes tai, kaip pabrėžiama Visuotinėje ES strategijoje, yra pagrindinis Europos saugumo tvarkos aspektas; tai pat užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai laikytųsi visų ES priimtų taisyklių ir politikos, taikomų jų regionui ar konfliktui, patenkantiems į jų atsakomybės sritį;
   f) apsvarstyti visas įmanomas priemones, kuriomis būtų stiprinamas ES specialiųjų įgaliotinių kaip veiksmingos ES išorės politikos priemonės, galinčios plėtoti ir spartinti ES užsienio politikos iniciatyvas ir skatinti sąveiką, vaidmuo, be kita ko, užtikrinant, kad ES specialieji įgaliotiniai galėtų laisvai keliauti į visas zonas, kurios priklauso jų įgaliojimų apimčiai, įskaitant konfliktų zonas, siekiant, kad jie veiksmingai įgyvendintų savo užduotis;
   g) užtikrinti didesnį ES specialiųjų įgaliotinių darbo skaidrumą ir matomumą, be kita ko, teikiant viešas ataskaitas apie vizitus į šalis, darbo programą ir prioritetus, taip pat kuriant individualius tinklalapius, kad būtų galima viešai peržiūrėti jų veiksmus;
   h) sustiprinti privalumus, kurie ES specialiesiems įgaliotiniams suteikia pridėtinę vertę – teisėtumą, remiant vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui ir valstybėms narėms, šalies ir (arba) regioninę ir (arba) teminę atsakomybę, politinę svarbą, lankstumą ir ES dalyvavimo bei matomumo šalyse partnerėse didinimą, taip stiprinant ES, kaip veiksmingos tarptautinės veikėjos, vaidmenį;
   i) sudaryti galimybes nustatyti tinkamą įgaliojimų trukmę, suteikiant galimybę samdyti kvalifikuotus vyresniuosius pareigūnus ir vykdyti įgaliojimus, taip pat stiprinti pasitikėjimą partneriais, kurti tinklus ir daryti įtaką procesams; užtikrinti, kad būtų reguliariai, atsižvelgiant į įvykius šalyje ir (arba) regione ar atitinkamą temą, atliekama peržiūra, taip pat sudaryti sąlygas pratęsti įgaliojimus, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes;
   j) prisidėti įgyvendinant ES politiką ar strategiją, skirtas įgaliojimų sričiai, ir padėti rengti arba peržiūrėti strategijas ar politiką;
   k) užtikrinti, kad konfliktų prevencija ir sureguliavimas, sąlygų tarpininkavimui ir dialogui sudarymas, taip pat pagrindinės laisvės, žmogaus teisės, demokratija, teisinė valstybė ir lyčių lygybė būtų horizontalūs prioritetai ir todėl ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų apimties pagrindas, taip pat kad būtų užtikrintas tinkamas ataskaitų apie veiksmus, kurių imtasi šiose srityse, teikimas;
   l) reikalauti vykdyti pasiektų rezultatų, iškilusių kliūčių, pagrindinių iššūkių nurodymo ir prisidėjimo prie politikos formavimo vertinimo ir stebėsenos procedūras, atlikti ES specialiojo įgaliotinio ir kitų ES subjektų veiklos koordinavimo vertinimą, kad būtų galima sudaryti sąlygas ES specialiesiems įgaliotiniams keistis geriausia patirtimi, taip pat įvertinti veiklos rezultatus ir apsvarstyti galimybę pratęsti ir peržiūrėti įgaliojimus;
   m) užtikrinti įgaliojimų Vidurinėje Azijoje suderinamumą su 2007 m. ES Vidurinės Azijos strategija, kuri buvo peržiūrėta 2015 m. siekiant regione padidinti Sąjungos veiksmingumą ir matomumą;
   n) nustatyti ilgą veiklos pertraukos laikotarpį ES specialiesiems įgaliotiniams, siekiant užtikrinti kuo aukščiausią etikos normų lygį su interesų konfliktu susijusiais atvejais;
   o) užtikrinti, kad Parlamento Užsienio reikalų komitetas dalyvautų rengiant ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus (naujus ir pratęstus);
   p) išlaikyti šiuo metu ES specialiųjų įgaliotinių turimą lankstumą ir savarankiškumą, laikant juos atskira BUSP priemone su atskiru finansavimo šaltiniu ir palaikančiais privilegijuotus santykius su Taryba; vis dėlto kartu gerinti koordinavimą ir ataskaitų teikimo ryšius su atitinkamais EIVT valdymo direktoratais (regioniniu, teminiu, BSGP ir reagavimo į krizes) ir susijusiais Komisijos generaliniais direktoratais; užtikrinti greitą ir skaidrų skyrimo ir patvirtinimo procesą;
   q) šalinti institucinės atminties saugojimo trūkumus ir užtikrinti kadenciją baigiančių ir ją pradedančių ES specialiųjų įgaliotinių veiklos tęstinumą, didinant jiems teikiamą EIVT logistinę ir administracinę paramą, įskaitant archyvavimą, ir visų pirma komandiruojant politinius patarėjus iš EIVT ir kitų ES institucijų, kurie būtų tinkami prisijungti prie ES specialiojo įgaliotinio darbo grupių;
   r) ES specialiaisiais įgaliotiniais skirti asmenis, turinčius didelės diplomatinės ir politinės patirties ir tinkamą profilį, visų pirma įsitikinant, kad jie galės daryti politinę įtaką, kurios reikia norint užmegzti ryšius ir sukurti abipusį pasitikėjimą su aukšto lygio partneriais; atsižvelgiant į tai, naudotis esamu asmenų, turinčių politinę ir diplomatinę patirtį visoje ES, ratu; užtikrinti lyčių ir geografinę pusiausvyrą; užtikrinti, kad sprendimas skirti konkretų asmenį būtų priimtas laikantis skaidrumo principo ir tik patvirtinus kandidato tinkamumą, pirmiausia atsižvelgiant į bet kokį galimą interesų konfliktą ir užtikrinant, kad kandidatas laikosi etikos normų;
   s) užtikrinti, kad ES specialiojo įgaliotinio skyrimas būtų patvirtintas tik po teigiamo Parlamento Užsienio reikalų komiteto peržiūros vertinimo;
   t) užtikrinti, kad būtų lengviau prieinama informacija ir pagrindimai, susiję su atrinktais kandidatais;
   u) suteikiant ES specialiesiems įgaliotiniams įgaliojimus, dėmesį sutelkti į regioninio saugumo stiprinimą ir konfliktų prevenciją bei sureguliavimą, ypač sudarant sąlygas dialogui ir tarpininkavimui, nes tose srityse ES dalyvavimas gali suteikti pridėtinės vertės; užtikrinti, kad, skiriant įgaliojimus teminėse srityse, paskirto ES specialiojo įgaliotinio vaidmuo nesidubliuotų su Komisijos ir EIVT vaidmeniu ir jam nekenktų;
   v) atsižvelgiant į ES specialiųjų įgaliotinių, kaip specifinių diplomatinių priemonių vykdant ES išorės veiksmus, vaidmenį ir pripažįstant Europos kaimynystės stabilumo svarbą, raginti ES specialiuosius įgaliotinius plėtoti kaip niekad artimus ryšius su ilgalaikių konfliktų paveiktomis šalimis, pabrėžiant, jog labai reikia, kad ES specialieji įgaliotiniai padėtų taikiai spręsti konfliktus ES kaimynystėje;
   w) palankiai vertinti tai, kad paskirtas naujas ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, ir pripažinti ankstesnio šias pareigas ėjusio įgaliotinio, kuris sėkmingai atliko savo užduotį didinti ES žmogaus teisių politikos veiksmingumą ir matomumą, darbą; pažymi, kad šias pareigas atliekančio asmens atsakomybės sritis buvo išplėsta, įtraukiant pareigą skatinti tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų laikymąsi ir skatinti paramą tarptautinei baudžiamajai justicijai;
   x) sustiprinti ES specialiojo įgaliotinio žmonių teisių klausimais pajėgumus ir vaidmenį, ir atsižvelgti į tai, kad šiam pareigūnui tenka įgaliojimai pasaulio mastu – dėl to reikalaujama ir būtina užmegzti politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, atitinkamais partneriais, įmonėmis, pilietine visuomene ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis, taip pat dalyvauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;
   y) turint mintyje, kaip svarbu labai nepadidinti ES specialiųjų įgaliotinių skaičiaus, kad nebūtų sumenkintas specialus jų veiklos pobūdis, palaipsniui panaikinti įgaliojimus konkrečios šalies klausimu turinčių ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus ir, laukiant bendro atsakomybės sričių pasidalijimo kitoje Komisijoje ir EIVT, apsvarstyti galimybes skirti regioninius ES specialiuosius įgaliotinius; apsvarstyti galimybes skirti įgaliojimus teminėse srityse turinčius ES specialiuosius įgaliotinius, o būtent tarptautinio kovos su klimato kaita koordinavimo klausimais, tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais (pastaruoju atveju turėtų būti perimti dabartinio ES specialiojo pasiuntinio šiais klausimais įgaliojimai);
   z) skirti naują ES specialųjį įgaliotinį Ukrainos klausimais, kuris ypač daug dėmesio skirtų Krymui ir Donbasui ir būtų atsakingas už žmogaus teisių padėties stebėjimą okupuotose teritorijose, Minsko susitarimų įgyvendinimą, deeskalavimą Azovo jūroje ir šalies viduje perkeltų asmenų teisių užtikrinimą, kaip buvo raginta ankstesnėse Parlamento rezoliucijose;
   aa) stiprinti ES specialiųjų įgaliotinių ir įvairių institucijų, pilietinės visuomenės bei valstybių narių veiklos sąveiką ir koordinavimą, siekiant užtikrinti kuo didesnę visų veikėjų sinergiją ir darnų bendradarbiavimą; skatinti ES specialiuosius įgaliotinius dalyvauti ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistemoje; užtikrinti, kad ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai nesidubliuotų su kitų aukšto lygio diplomatinių veikėjų, kaip antai ES specialiųjų pasiuntinių; taip pat užtikrinti bendradarbiavimą su kitais bendraminčiais partneriais ir pasiuntiniais, įskaitant paskirtus JT, NATO ir JAV;
   ab) atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų, atsakinga už Užsienio politikos priemonių tarnybos (FPI) administruojamo BUSP biudžeto civiliams skirtą dalį, stiprinti Parlamento atliekamą ES specialiųjų įgaliotinių veiklos priežiūrą, didinti jų atskaitomybės lygmenį ir jų darbo skaidrumą, turint mintyje, kad šį tikslą galima pasiekti reguliariai keičiantis informacija apie ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų įgyvendinimą, jų darbą, pasiekimus, taip pat apie sunkumus, su kuriais jie susiduria, rengiant metinius susitikimus ir keičiantis nuomonėmis tarp ES specialiųjų įgaliotinių ir atitinkamų EP įstaigų, ypač jo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio bei Saugumo ir gynybos pakomitečio, taip pat sistemingai perduodant EP ataskaitas ir šalių strategijas, kurias ES specialieji įgaliotiniai siunčia Tarybos Politiniam ir saugumo komitetui (PSK) ir EIVT; taip pat šiuo atžvilgiu primygtinai ragina įtraukti šiuos dokumentus į tarpinstitucinį susitarimą BUSP srityje;
   ac) skatinti sąveiką ir sudaryti sąlygas dialogui su pilietine visuomene ir piliečiais ES specialiesiems įgaliotiniams priskirtuose regionuose, laikant tai prevencinės diplomatijos ir tarpininkavimo procesų dalimi ir siekiant ES matomumo; pirmiausia, užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai aktyviai dalyvautų pilietinės visuomenės veikėjų, žmogaus teisių gynėjų arba disidentų, kuriems gali kilti grėsmė arba į kuriuos nusitaikiusios vietos valdžios institucijos, veikloje;

2.  rekomenduoja, kad per kitą kadenciją Europos Parlamentas pareikalautų, kad naujasis pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis per pirmuosius šešis savo kadencijos mėnesius pateiktų strateginius svarstymus apie ES specialiųjų įgaliotinių naudojimą, atsižvelgiant į Visuotinės strategijos įgyvendinimą ir laikantis pirmiau išdėstytų principų ir rekomendacijų;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiesiems įgaliotiniams.

(1) OL L 201, 2010 8 3, p. 30.
(2) OL C 210, 2010 8 3, p. 1.
(3) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 454.
(4) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(5) OL C 334, 2018 9 19, p. 69.
(6) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 114.


Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai ***I
PDF 417kWORD 125k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615 – C8-0387/2015 – 2015/0278(COD))
P8_TA-PROV(2019)0173A8-0188/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0387/2015),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0188/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų

P8_TC1-COD(2015)0278


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  šios direktyvos tikslas yra prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, visų pirma panaikinant dėl skirtingų prieinamumo reikalavimų valstybėse narėse kylančias kliūtis laisvam tam tikrų prieinamų gaminių ir paslaugų judėjimui ir užkertant joms kelią. Tai padidintų prieinamų gaminių ir paslaugų kiekį vidaus rinkoje ir pagerintų atitinkamos informacijos prieinamumą;

(2)  prieinamų gaminių ir paslaugų paklausa yra didelė; be to, prognozuojama, kad neįgaliųjų skaičius ženkliai išaugs ▌. Aplinka, kurioje gaminiai ir paslaugos yra prieinamesni, padeda kurti įtraukesnę visuomenę ir sudaro palankesnes sąlygas neįgaliųjų savarankiškam gyvenimui. Šiame kontekste turėtų būti atsižvelgta į tai, kad neįgalių moterų procentinė dalis Sąjungoje yra didesnė nei neįgalių vyrų;

(3)  šioje direktyvoje neįgalieji apibrėžiami pagal 2006 m. gruodžio 13 d. priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – JT NTK); Sąjunga yra JT NTK šalis nuo 2011 m. sausio 21 d. ir visos valstybės narės yra JT NTK ratifikavusios. JT NTK teigiama, kad neįgalieji – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie drauge su kitomis įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis. Šia direktyva skatinamas visapusiškas ir veiksmingas lygiomis galimybėmis grindžiamas dalyvavimas gerinant prieigą prie pagrindinių gaminių ir paslaugų, kurių pirminiu projektu ar vėlesniu pritaikymu atsižvelgiama į specialiuosius neįgaliųjų poreikius;

(4)  ši direktyva būtų naudinga ir kitiems funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ar su bagažu keliaujantiems asmenims. Šioje direktyvoje nurodyta samprata „funkcinių sutrikimų turintys asmenys“ apima asmenis, turinčius kokių nors fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, su amžiumi susijusių sutrikimų, arba asmenis, kuriems dėl kitokių nuolatinių arba laikinų su kūno funkcionavimu susijusių priežasčių kyla įvairių kliūčių, dėl kurių jų galimybės naudotis gaminiais ir paslaugomis sumažėja, todėl atsiranda poreikis tuos gaminius ir paslaugas pritaikyti šių asmenų specialiesiems poreikiams;

(5)  ▌valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo ▌ neįgaliesiems skirtumai sudaro kliūtis gaminių ir paslaugų laisvam ▌ judėjimui ir iškraipo veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje. Kalbant apie kai kuriuos gaminius ir paslaugas, tikėtina, kad po JT NTK įsigaliojimo tų skirtumų Sąjungoje dar padaugės. Su tomis kliūtimis pirmiausia susiduria ekonominės veiklos vykdytojai, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ);

(6)  dėl skirtingų nacionalinių prieinamumo reikalavimų verslu už savo šalies rinkos ribų atgrasomi užsiimti visų pirma pavieniai specialistai, MVĮ ir labai mažos įmonės. Šiuo metu skiriasi tiek valstybių narių nustatytų nacionalinių ar net regioninių arba vietos lygmens prieinamumo reikalavimų taikymo sritis, tiek išsamumas. Tie skirtumai daro neigiamą poveikį konkurencingumui ir ekonomikos augimui, nes kuriant ir parduodant prieinamus gaminius ir paslaugas, pritaikytus kiekvienai nacionalinei rinkai, patiriama papildomų išlaidų;

(7)  dėl ribotos tiekėjų ir (arba) teikėjų konkurencijos prieinamų gaminių ▌ir paslaugų bei pagalbinių technologijų vartotojai susiduria su didelėmis kainomis. Nacionalinių taisyklių susiskaidymas mažina potencialią naudą, kurią būtų galima gauti nacionaliniams ir tarptautiniams kolegoms dalijantis patirtimi, susijusia su reagavimu į visuomeninius ir technologinius pokyčius;

(8)  todėl būtina suderinti nacionalines priemones Sąjungos lygmeniu siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, kad būtų pašalintas susiskaidymas prieinamų gaminių ir paslaugų rinkoje, sukurta masto ekonomija, sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei prekybai ir judumui, taip pat ekonominės veiklos vykdytojams padedama telkti išteklius inovacijoms, užuot naudojus tuos išteklius išlaidoms, atsirandančioms dėl nesuderintų teisės aktų Sąjungoje, padengti;

(9)  prieinamumo reikalavimų suderinimo nauda vidaus rinkai buvo įrodyta taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/33/ES(5) liftų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009(6) transporto srityje;

(10)  Deklaracijoje Nr. 22 dėl neįgaliųjų, pridėtoje prie Amsterdamo sutarties, valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija sutarė, kad rengdamos priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnį Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius;

(11)  2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikato „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ bendras tikslas – užtikrinti, kad sujungta bendroji skaitmeninė rinka teiktų tvarią ekonominę ir socialinę naudą, taip sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir skatinant užimtumą Sąjungoje. Kainų ir pasirinkimo atžvilgiu Sąjungos vartotojai vis dar negauna visos naudos, kurią galėtų suteikti bendroji rinka, nes tarpvalstybinių elektroninių sandorių vis dar nedaug. Susiskaidymas taip pat riboja tarpvalstybinių e. prekybos sandorių paklausą. Taip pat reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad ▌ elektroninis turinys, elektroninių ryšių paslaugos ir prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų būtų ▌visapusiškai prieinami neįgaliesiems. Todėl būtina suderinti prieinamumo reikalavimus visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai, kad ir kokie būtų jų gebėjimai, galėtų naudotis jos teikiama nauda;

(12)  Sąjungai tapus JT NTK šalimi, jos nuostatos tapo neatskiriama Sąjungos teisinės sistemos dalimi bei yra privalomos Sąjungos institucijoms ir jos valstybėms narėms;

(13)  JT NTK reikalaujama, kad jos šalys imtųsi tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis užtikrintų fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacines ir ryšių technologijas bei sistemas, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas nustatė, kad reikia sukurti teisėkūros sistemą, pagal kurią būtų numatyti konkretūs, vykdytini ir per nustatytą laiką įvykdytini kriterijai, kuriais remiantis būtų stebimas laipsniškas prieinamumo užtikrinimas;

(14)  JT NTK jos šalys raginamos imtis arba skatinti imtis su naujosiomis technologijomis susijusių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir skatinti naujųjų technologijų, įskaitant informacines ir ryšių technologijas, judumą palengvinančias priemones, prietaisus ir pagalbines technologijas, tinkamus neįgaliesiems, turėjimą ir jų naudojimą. JT NTK taip pat raginama teikti pirmenybę įperkamoms technologijoms;

(15)  JT NTK įsigaliojimas valstybių narių teisinėse sistemose reiškia, kad reikia priimti papildomas nacionalines nuostatas dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo. Sąjungai nesiėmus veiksmų, dėl tų nuostatų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų skirtumai dar labiau padidėtų;

(16)  todėl būtina sudaryti palankesnes sąlygas JT NTK įgyvendinimui Sąjungoje nustatant bendras Sąjungos taisykles. Be to, šia direktyva remiamos valstybių narių pastangos suderintai įgyvendinti jų nacionalinius įsipareigojimus, taip pat jų pareigas pagal JT NTK dėl prieinamumo užtikrinimo;

(17)  2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatu „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių neprieštaraujant JT NTK, prieinamumas išskirtas kaip viena iš aštuonių veiksmų sričių, nurodyta, kad tai yra pirminė dalyvavimo socialiniame gyvenime sąlyga, ir siekiama užtikrinti gaminių ir paslaugų prieinamumą;

(18)  sprendimas dėl to, kokie gaminiai ir paslaugos patenka į šios direktyvos taikymo sritį, grindžiamas atlikta peržiūra, kuri buvo atlikta rengiant poveikio vertinimą, kuriuo nustatyta, kurie gaminiai ir paslaugos yra ▌svarbūs ▌neįgaliesiems ir ▌kurių atžvilgiu valstybės narės yra priėmusios arba, tikėtina, priims skirtingus nacionalinius prieinamumo reikalavimus, trukdančius vidaus rinkos veikimui;

(19)  siekiant užtikrinti paslaugų, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį, prieinamumą, turėtų būti reikalaujama, kad taikytinus šios direktyvos prieinamumo reikalavimus atitiktų ir teikiant tas paslaugas naudojami gaminiai, su kuriais vartotojai turi sąveiką;

(20)  net jei paslauga arba paslaugos dalis pagal subrangos sutartį perduodama teikti trečiajam asmeniui, tos paslaugos prieinamumui neturėtų būti pakenkta, o paslaugų teikėjai turėtų vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas. Paslaugų teikėjai taip pat turėtų užtikrinti tinkamą ir nuolatinį savo darbuotojų mokymą siekiant užtikrinti, kad jie žinotų, kaip naudoti prieinamus gaminius ir paslaugas. Tas mokymas turėtų apimti tokius klausimus, kaip informacijos teikimas, konsultacijos ir reklama;

(21)  prieinamumo reikalavimai turėtų būti nustatyti tokiu būdu, kad ekonominės veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms tenkanti našta būtų kuo mažesnė ▌;

(22)  ▌būtina sukonkretinti su į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių gaminių ir paslaugų pateikimu rinkai susijusius prieinamumo reikalavimus, kad būtų užtikrintas jų laisvas judėjimas vidaus rinkoje;

(23)  pagal šią direktyvą turėtų būti privaloma taikyti funkcinius prieinamumo reikalavimus ir jie turėtų būti suformuluoti kaip bendrieji tikslai. Tie reikalavimai turėtų būti pakankamai tikslūs, kad būtų sukurtos teisiškai privalomos pareigos, ir pakankamai išsamūs, kad būtų galima vertinti atitiktį siekiant užtikrinti gerą gaminių ir paslaugų, kuriems taikoma ši direktyva, vidaus rinkos veikimą; taip pat turėtų būti palikta šiek tiek lankstumo, kad būtų sudarytos sąlygos inovacijoms;

(24)  šioje direktyvoje pateikiama keletas funkcinio veiksmingumo kriterijų, susijusių su gaminių ir paslaugų naudojimo režimais. Tie kriterijai nėra numatyti kaip bendra alternatyva šios direktyvos prieinamumo reikalavimams ir turėtų būti taikomi tik labai konkrečiomis aplinkybėms. Tie kriterijai turėtų būti taikomi konkrečioms gaminių ar paslaugų funkcijoms ar savybėms siekiant užtikrinti jų prieinamumą, kai šios direktyvos prieinamumo reikalavimai neapima vienos ar daugiau konkrečių funkcijų ar savybių. Be to, tuo atveju, jei kuriuo nors prieinamumo reikalavimu būtų numatyti konkretūs techniniai reikalavimai, o gaminys arba paslauga apimtų alternatyvų techninį sprendimą, skirtą tiems techniniams reikalavimams, šis alternatyvus techninis sprendimas vis tiek turėtų atitikti susijusius prieinamumo reikalavimus, ir taikant atitinkamus funkcinio veiksmingumo kriterijus turėtų užtikrinti lygiavertį arba didesnį prieinamumą;

(25)  ši direktyva turėtų būti taikoma bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinės įrangos sistemoms. Tam, kad tos sistemos veiktų prieinamu būdu, jų operacinės sistemos taip pat turėtų būti prieinamos. Tokios kompiuterių aparatinės įrangos sistemos pasižymi tuo, kad jos yra įvairios paskirties, ir tuo, kad kartu su atitinkama programine įranga jos gali atlikti pačias bendriausias vartotojams reikalingas kompiuterines užduotis ir yra skirtos vartotojams naudoti. Tokių kompiuterių aparatinės įrangos sistemų pavyzdžiai – asmeniniai kompiuteriai, įskaitant stalinius kompiuterius, knyginius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius. Specializuoti kompiuteriai, įmontuoti į vartotojams skirtus elektroninius gaminius, nėra bendros paskirties vartotojų kompiuterių aparatinės įrangos sistemos. Ši direktyva neturėtų būti taikoma pavieniams konkrečias funkcijas atliekantiems komponentams, pavyzdžiui, pagrindinei plokštei ar atminties kortelei, kurie naudojami arba kurie galėtų būti naudojami tokioje sistemoje;

(26)  ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma mokėjimo terminalams, įskaitant jų aparatinę ir programinę įrangą, ir tam tikriems interaktyviems savitarnos terminalams, įskaitant jų aparatinę ir programinę įrangą, skirtiems naudoti paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, teikimui, pavyzdžiui: bankomatams; bilietų pardavimo automatams, išduodantiems fizinius bilietus, kuriais suteikiama prieiga prie paslaugų, pavyzdžiui, kelionės bilietų automatams; bankų priėmimo salėse eilės numerį išduodantiems automatams; registracijos automatams ir interaktyviems savitarnos terminalams, teikiantiems informaciją, įskaitant interaktyvius informacinius ekranus;

(27)  tačiau tam tikriems interaktyviems informacijos teikimo savitarnos terminalams, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų arba riedmenų įmontuotos sudedamosios dalys, ši direktyva neturėtų būti taikoma, nes jie yra tų transporto priemonių, orlaivių, laivų ar riedmenų, kuriems ši direktyva netaikoma, dalis;

(28)  ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma elektroninių ryšių paslaugoms, apimančioms skubios pagalbos ryšį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/1972(7). Šiuo metu priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi norėdamos užtikrinti prieigą neįgaliesiems, skiriasi ir visoje vidaus rinkoje nėra suderintos. Užtikrinus, kad visoje Sąjungoje būtų taikomi tie patys prieinamumo reikalavimai, bus sukurta masto ekonomija ekonominės veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai prieigai neįgaliesiems tiek jų pačių valstybėje narėje, tiek keliaujant iš vienos valstybės narės į kitą. Tam, kad elektroninių ryšių paslaugos, apimančios skubios pagalbos ryšį, būtų prieinamos, teikėjai turėtų perduoti ne tik balso ryšį, bet ir realiuoju laiku perduodamą tekstą ir, kai jie perduoda vaizdo įrašą – įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugas, užtikrindami visų tų ryšių priemonių sinchronizavimą. Be šios direktyvos reikalavimų, pagal Direktyvą (ES) 2018/1972 valstybės narės turėtų galėti nustatyti perdavimo paslaugos teikėją, kuriuo galėtų naudotis neįgalieji;

(29)  šia direktyva suderinami elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių gaminių prieinamumo reikalavimai bei papildoma Direktyva (ES) 2018/1972, kurioje nustatyti reikalavimai dėl lygiavertės prieigos ir neįgalių galutinių naudotojų pasirinkimo galimybių. Direktyvoje (ES) 2018/1972 taip pat nustatyti su universaliųjų paslaugų įsipareigojimais susiję reikalavimai dėl interneto prieigos ir kalbinio ryšio paslaugų įperkamumo ir dėl susijusių galinių įrenginių, specifinės įrangos ir paslaugų, skirtų neįgaliems vartotojams, įperkamumo ir buvimo;

(30)  ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, kurie numatomi pirmiausia būti naudojami prieigai prie elektroninių ryšių paslaugų. Šios direktyvos tikslais turėtų būti laikoma, kad tiems įrenginiams yra priskiriami įrenginiai, naudojami kaip prieigos prie elektroninių ryšių paslaugų suteikimo sistemos dalis, pavyzdžiui, maršruto parinktuvai arba modemai;

(31)  šios direktyvos tikslais prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų turėtų reikšti, kad prieiga prie audiovizualinio turinio, kaip ir prie mechanizmų, užtikrinančių neįgaliems naudotojams galimybę naudotis jų pagalbinėmis technologijomis, yra prieinama. Paslaugos, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, galėtų apimti interneto svetaines, internetines taikomąsias programas, priedėliu grindžiamas taikomąsias programas, taikomąsias programas, kurias galima atsisiųsti, nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas, įskaitant mobiliąsias programas, ir susijusias medijos leistuves, taip pat išmaniosios televizijos paslaugas. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieinamumas reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES(8), išskyrus elektroninių programų vadovų (EPV) prieinamumą, kuris yra įtrauktas į paslaugų, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir kurioms taikoma ši direktyva, apibrėžtį;

(32)  keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugų kontekste ši direktyva turėtų būti taikoma, inter alia, informacijos apie transporto paslaugas, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku, teikimui naudojant interneto svetaines, nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas, interaktyvius informacinius ekranus ir interaktyvius savitarnos terminalus, kurios reikia neįgaliems keleiviams, kad jie galėtų keliauti. Tai galėtų apimti informaciją apie paslaugų teikėjo keleivinio transporto gaminius ir paslaugas, prieš kelionę ir kelionės metu teikiamą informaciją bei informaciją, teikiamą tuo atveju, jei paslauga yra atšaukiama arba atidedamas išvykimas. Kiti informacijos elementai taip pat galėtų apimti informaciją apie kainas ir nuolaidas;

(33)  ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma interneto svetainėms, nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms, įskaitant mobiliąsias programas, kurias sukūrė arba kurias teikia keleivinio transporto paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, operatoriai arba kurios yra sukurtos ar teikiamos tokių operatorių vardu, elektroninių bilietų pardavimo paslaugoms, elektroniniams bilietams ir interaktyviems savitarnos terminalams;

(34)  šios direktyvos taikymo sritis, susijusi su keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugomis, turėtų būti nustatyta remiantis galiojančiais sektoriniais teisės aktais, susijusiais su keleivių teisėmis. Kai ši direktyva tam tikrų rūšių transporto paslaugoms netaikoma, valstybės narės turėtų paraginti paslaugų teikėjus taikyti atitinkamus šios direktyvos prieinamumo reikalavimus;

(35)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102(9) transporto paslaugas, įskaitant mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas ir regionines transporto paslaugas, teikiančioms viešojo sektoriaus institucijoms jau nustatytos pareigos užtikrinti savo interneto svetainių prieinamumą. Šioje direktyvoje nustatytos išimtys paslaugas, įskaitant mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas ir regionines transporto paslaugas, teikiančioms labai mažoms įmonėms. Be to, šioje direktyvoje nustatytos pareigos užtikrinti, kad e. prekybos svetainės būtų prieinamos. Kadangi šia direktyva didžioji dauguma privačių transporto paslaugų teikėjų įpareigojami užtikrinti savo interneto svetainių prieinamumą, kai bilietai parduodami internetu, šioje direktyvoje nėra būtina nustatyti papildomų reikalavimų mieste ir priemiesčiuose teikiamų transporto paslaugų bei regioninių transporto paslaugų teikėjų interneto svetainėms;

(36)  tam tikriems prieinamumo reikalavimų elementams, visų pirma susijusiems su informacijos teikimu, kaip išdėstyta šioje direktyvoje, jau taikoma galiojanti Sąjungos teisė keleivinio transporto srityje. Tai apima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004(10), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2006(11), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007(12), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010(13) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 181/2011(14) elementus. Tai taip pat apima atitinkamus aktus, priimtus remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB(15). Siekiant užtikrinti reglamentavimo nuoseklumą, tuose reglamentuose ir tuose aktuose išdėstyti prieinamumo reikalavimai turėtų būti taikomi ir toliau. Vis dėlto papildomi šios direktyvos reikalavimai papildytų galiojančius reikalavimus, pagerinant vidaus rinkos veikimą transporto srityje ir užtikrinant naudą neįgaliesiems;

(37)  ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikriems transporto paslaugų elementams, kai paslaugos teikiamos už valstybių narių teritorijos ribų, net jei paslaugos buvo skirtos Sąjungos rinkai. Kalbant apie tuos elementus, keleivinio transporto paslaugų operatorius turėtų būti įpareigotas tik užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimų būtų laikomasi tos paslaugų dalies, kuri siūloma Sąjungos teritorijoje, atžvilgiu. Vis dėlto oro transporto atveju Sąjungos oro vežėjai turėtų užtikrinti, kad taikytinų šios direktyvos reikalavimų taip pat būtų laikomasi skrydžiuose iš trečiojoje valstybėje esančio oro uosto į valstybės narės teritorijoje esantį oro uostą. Be to, visi oro vežėjai, įskaitant tuos, kurie neturi Sąjungoje išduotos licencijos, turėtų užtikrinti, kad taikytinų šios direktyvos reikalavimų, būtų laikomasi tais atvejais, kai skrydžiai vykdomi iš Sąjungos teritorijos į trečiosios valstybės teritoriją;

(38)  miestų institucijos turėtų būti skatinamos į savo tvaraus judumo mieste planus (TJMP) įtraukti nuostatas dėl miestų transporto paslaugų prieinamumo be kliūčių, taip pat reguliariai skelbti geriausios praktikos sąrašus miestų viešojo transporto prieinamumo be kliūčių ir judumo srityse;

(39)  Sąjungos bankų ir finansinių paslaugų teise siekiama apsaugoti tų paslaugų vartotojus ir teikti jiems informaciją visoje Sąjungoje, tačiau ji neapima prieinamumo reikalavimų. Siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems naudotis tomis paslaugomis visoje Sąjungoje, be kita ko, kai jos teikiamos interneto svetainėmis ir nešiojamaisiais prietaisais teikiamomis paslaugomis, įskaitant mobiliąsias programas, priimti tinkama informacija pagrįstus sprendimus ir būti tikriems, kad jie yra tinkamai apsaugoti lygiomis sąlygomis su kitais vartotojais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas paslaugų teikėjams, šia direktyva turėtų būti nustatyti bendrieji prieinamumo reikalavimai, taikomi tam tikroms banko ir finansinėms paslaugoms, teikiamoms vartotojams;

(40)  tinkami prieinamumo reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi tapatybės nustatymo metodams, elektroninio parašo ir mokėjimo paslaugoms, nes jos yra būtinos vartotojų banko operacijoms atlikti;

(41)  e. knygų rinkmenos grindžiamos elektroniniu kompiuteriniu kodavimu, kuris sudaro galimybę platinti daugiausia tekstinius bei grafinius intelektinius kūrinius ir sudaro galimybę su jais susipažinti. Nuo šio kodavimo tikslumo laipsnio priklauso e. knygų rinkmenų prieinamumas, visų pirma, kiek tai susiję su įvairių kūrinio sudedamųjų dalių apibūdinimu ir standartiniu jo struktūros aprašymu. Kalbant apie prieinamumą, sąveikumas turėtų užtikrinti optimalų tų rinkmenų suderinamumą su naudotojo programomis bei su dabartinėmis ir ateities pagalbinėmis technologijomis. Visų taikytinų prieinamumo reikalavimų atveju turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias specialių knygų, pavyzdžiui, komiksų, knygų vaikams ir meno knygų, savybes. Dėl skirtingų prieinamumo reikalavimų valstybėse narėse leidėjams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų sunku pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais, galėtų atsirasti sąveikumo su e. skaityklėmis problemų ir būtų ribojama neįgalių vartotojų prieiga. E. knygų kontekste samprata „paslaugų teikėjas“ galėtų apimti leidėjus ir kitus ekonominės veiklos vykdytojus, dalyvaujančius jų platinimo procese. Pripažįstama, kad neįgalieji toliau susiduria su prieigos prie turinio, kuris saugomas autorių teisių ir gretutinių teisių, kliūtimis ir kad siekiant išspręsti šią problemą jau buvo imtasi tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, priimant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1564(16) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1563(17), o ateityje šioje srityje būtų galima imtis tolesnių Sąjungos priemonių;

(42)  šioje direktyvoje e. prekybos paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu, naudojant interneto svetaines ir nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu siekiant sudaryti vartojimo sutartį. Tos apibrėžties tikslais „nuotoliniu būdu“ reiškia, kad paslauga teikiama šalims tuo pačiu metu fiziškai nedalyvaujant; „elektroninėmis priemonėmis“ reiškia, kad iš pradžių paslauga išsiunčiama ir gaunama jos paskirties vietoje elektronine įranga, skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) bei saugoti, ir ji visa perduodama, suteikiama ir gaunama laidais, radijo pagalba, optinėmis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis; „individualiu vartotojo prašymu“ reiškia, kad paslauga teikiama remiantis individualiu prašymu. Atsižvelgiant į padidėjusią e. prekybos paslaugų svarbą ir jų itin technologinį pobūdį, svarbu, kad reikalavimai dėl jų prieinamumo būtų suderinti;

(43)  šioje direktyvoje nustatytos e. prekybos paslaugos prieinamumo pareigos turėtų būti taikomos gaminių ar paslaugų pardavimui internetu, todėl taip pat turėtų būti taikomos gaminių ar paslaugų, kuriems savo ruožtu taikoma ši direktyva, pardavimui;

(44)  su atsakymo į skubios pagalbos pranešimus prieinamumu susijusios priemonės turėtų būti priimtos nedarant poveikio skubios pagalbos tarnybų organizavimui ir neturėtų turėti tam jokios įtakos, nes šis klausimas ir toliau priklauso valstybių narių išimtinei kompetencijai;

(45)  pagal Direktyvą (ES) 2018/1972 valstybės narės turi užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai naudotojai su skubios pagalbos tarnybomis galėtų susisiekti skubios pagalbos ryšiu, lygiaverčiu tam, kuriuo gali naudotis kiti galutiniai naudotojai pagal Sąjungos teisę, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Komisija ir nacionalinės reguliavimo arba kitos kompetentingos institucijos turi imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai naudotojai, keliaudami kitoje valstybėje narėje, kai įmanoma, be jokios išankstinės registracijos galėtų susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis lygiavertėmis sąlygomis kaip ir kiti galutiniai naudotojai. Tomis priemonėmis turi būti stengiamasi užtikrinti sąveikumą visose valstybėse narėse, jos turi būti kuo labiau grindžiamos pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 39 straipsnį nustatytais Europos standartais ar specifikacijomis. Tokios priemonės neturi užkirsti kelio valstybėms narėms priimti papildomų reikalavimų, kad būtų pasiekti toje direktyvoje nustatyti tikslai. Kaip alternatyvą šios direktyvos prieinamumo reikalavimų, susijusių su atsakymu į neįgalių naudotojų skubios pagalbos pranešimus, vykdymui valstybės narės turėtų galėti nustatyti trečiąjį asmenį – perdavimo paslaugų teikėją, kuriuo neįgalieji galėtų naudotis norėdami susisiekti su bendruoju pagalbos centru, kol tie bendrieji pagalbos centrai bus pajėgūs naudotis elektroninių ryšių paslaugomis taikant interneto protokolų technologiją, kad būtų užtikrinta galimybė atsakyti į skubios pagalbos pranešimus. Bet kuriuo atveju, šioje direktyvoje nustatytos pareigos neturėtų būti suprantamos kaip ribojančios ar švelninančios pareigas neįgalių galutinių vartotojų naudai, įskaitant lygiavertę prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų ir pagalbos tarnybų, taip pat prieinamumo pareigų, nustatytų Direktyvoje (ES) 2018/1972;

(46)  Direktyvoje (ES) 2016/2102 apibrėžti viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo reikalavimai ir kiti susiję aspektai, visų pirma reikalavimai, susiję su atitinkamų interneto svetainių ir mobiliųjų programų atitiktimi reikalavimams. Tačiau toje direktyvoje pateikiamas ir konkretus išimčių sąrašas. Panašios išimtys aktualios ir šios direktyvos atveju. Kai kurios veiklos, kurios vykdomos naudojantis viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėmis ir mobiliosiomis programomis, pavyzdžiui, keleivinio transporto paslaugų arba e. prekybos paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, atveju, turėtų atitikti ir taikytinus šios direktyvos prieinamumo reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad gaminių ir paslaugų pardavimo internetu paslauga būtų prieinama ir neįgaliesiems, neatsižvelgiant į tai, ar pardavėjas yra viešasis ar privatusis ekonominės veiklos vykdytojas. Šios direktyvos prieinamumo reikalavimai turėtų būti suderinti su Direktyvos (ES) 2016/2102 reikalavimais, nepaisant, pavyzdžiui, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vykdymo užtikrinimo skirtumų;

(47)  keturi interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo principai, kurie naudojami Direktyvoje (ES) 2016/2012, yra šie: suvokiamumas – tai reiškia, kad informacija ir naudotojo sąsajos komponentai turi būti pateikiami naudotojams jiems suvokiamais būdais; naudojamumas – tai reiškia, kad naudotojo sąsajos komponentus ir naršymo priemones turi būti įmanoma naudoti; suprantamumas – tai reiškia, kad informacija ir naudotojo sąsajos naudojimas turi būti suprantami, bei tvarumas – tai reiškia, kad turinys turi būti pakankamai tvarus, kad jį būtų galima patikimai aiškinti naudojant įvairias naudotojo programas, įskaitant pagalbines technologijas. Tie principai taip pat aktualūs šiai direktyvai;

(48)  valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai gaminiai ir paslaugos, kuriems taikoma ši direktyva, atitinka taikytinus prieinamumo reikalavimus, jų laisvas judėjimas Sąjungoje nebūtų varžomas dėl priežasčių, susijusių su prieinamumo reikalavimais;

(49)  kai kuriais atvejais bendrais apstatytos aplinkos prieinamumo reikalavimais būtų sudarytos palankesnės sąlygos susijusių paslaugų ir neįgaliųjų laisvam judėjimui. Todėl šia direktyva valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti apstatytą aplinką, naudojamą teikiant paslaugas, užtikrinant atitiktį III priede nustatytiems prieinamumo reikalavimams;

(50)  prieinamumas turėtų būti užtikrinamas sistemingai šalinant kliūtis ir užkertant joms kelią, pageidautina, taikant universalų dizainą, t. y. principą „tinkamumas visiems“, kuriuo padedama užtikrinti prieigą neįgaliesiems lygiomis sąlygomis kaip ir kitiems asmenims. Remiantis JT NTK, tas principas turi būti suprantamas kaip „gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, forma, kai nėra pritaikymo ar specialios konstrukcijos būtinybės“. Neprieštaraujant JT NTK „„universalumas“ apima pagalbinius įrenginius, skirtus konkrečioms neįgaliųjų grupėms, kai tai yra reikalinga“. Be to, prieinamumas turėtų apimti ir tinkamų apgyvendinimo sąlygų sudarymą, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę. Prieinamumo ir universalumo sąvokos turėtų būti aiškinamos neprieštaraujant Neįgaliųjų teisių komiteto bendrosios pastabos Nr. 2 (2014 m.) – 9 straipsniui „Prieinamumas“;

(51)  nereiškia, kad gaminiai ir paslaugos, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, automatiškai patenka į Tarybos direktyvos 93/42/EEB(18) taikymo sritį. Tačiau tam tikros pagalbinės technologijos, kurios yra medicinos prietaisai, galėtų patekti į tos direktyvos taikymo sritį;

(52)  daugumą darbo vietų Sąjungoje sukuria MVĮ ir labai mažos įmonės. Jos yra labai svarbios būsimam ekonomikos augimui, tačiau jos dažnai susiduria su sunkumais ir kliūtimis plėtodamos savo gaminius ar paslaugas, visų pirma tarpvalstybiniame kontekste. Todėl būtina sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ ir labai mažų įmonių darbui suderinant nacionalines nuostatas dėl prieinamumo, kartu išlaikant būtinas apsaugos priemones;

(53)  kad labai mažos įmonės ir MVĮ pasinaudotų šios direktyvos teikiama nauda, jos turi iš tikrųjų atitikti Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(19) reikalavimus ir atitinkamą teismų praktiką, kuriais siekiama užkirsti kelią jos taisyklių apėjimui;

(54)  siekiant užtikrinti Sąjungos teisės nuoseklumą, ši direktyva turėtų būti grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB(20), nes ji susijusi su gaminiais, kuriems jau taikomi kiti Sąjungos aktai, kartu pripažįstant šios direktyvos prieinamumo reikalavimų konkrečius ypatumus;

(55)  visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ir į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad jie rinkai teiktų tik tuos gaminius, kurie atitinka ▌šią direktyvą. Tas pats turėtų būti taikoma paslaugas teikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams. Būtina numatyti aiškų ir proporcingą pareigų paskirstymą, kuris atitiktų kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo funkciją tiekimo ir platinimo procese;

(56)  ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už gaminių ir paslaugų atitiktį reikalavimams, susijusiems su atitinkamu jų vaidmeniu tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrintas aukštas prieinamumo apsaugos lygis ir garantuota sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(57)  šioje direktyvoje nustatytos pareigos turėtų būti vienodai taikomos ekonominės veiklos vykdytojams viešajame ir privačiajame sektoriuose;

(58)  kadangi gamintojas yra išsamiai susipažinęs su projektavimo ir gamybos procesu, jis gali geriausiai atlikti visapusišką atitikties vertinimą. Nors atsakomybėgaminių atitiktį tenka gamintojui, rinkos priežiūros institucijos turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį patikrindamos, ar Sąjungoje pateikti gaminiai yra pagaminti laikantis Sąjungos teisės;

(59)  importuotojai ir platintojai turėtų būti įtraukti į nacionalinių institucijų vykdomas rinkos priežiūros užduotis ir turėtų aktyviai dalyvauti teikdami kompetentingoms institucijoms visą būtiną informaciją apie atitinkamus gaminius;

(60)  importuotojai turėtų užtikrinti, kad iš trečiųjų valstybių į Sąjungos rinką patenkantys gaminiai atitiktų ▌šią direktyvą, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų gaminių atitikties vertinimo procedūras;

(61)  importuotojai, pateikdami gaminį rinkai, turėtų ant jo nurodyti savo pavadinimą (vardą, pavardę), registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir adresą, kuriuo galima į juos kreiptis;

(62)  platintojai turėtų užtikrinti, kad jiems tvarkant gaminius nebūtų daromas neigiamas poveikis gaminio atitikčiai šios direktyvos prieinamumo reikalavimams;

(63)  bet koks ekonominės veiklos vykdytojas, kuris pateikia gaminius rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia rinkai jau pateiktą gaminį taip, kad galėtų pasikeisti gaminio atitiktis taikomiems reikalavimams, turėtų būti laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojo pareigas;

(64)  siekiant proporcingumo, prieinamumo reikalavimai turėtų būti taikomi tik tiek, kiek dėl jų nekiltų neproporcinga našta atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ir tik tiek, kiek dėl jų nebūtų reikalaujama ženkliai pakeisti gaminius ir paslaugas taip, kad jie iš esmės pasikeistų, vertinant tai pagal šią direktyvą. Vis dėlto turėtų būti įdiegti kontrolės mechanizmai siekiant patikrinti, ar yra teisė į prieinamumo reikalavimų taikymo išimtį;

(65)  ši direktyva turėtų būti grindžiama principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir ja turėtų būti atsižvelgiama į MVĮ tenkančią administracinę naštą. Direktyvoje turėtų būti nustatytos paprastos taisyklės, susijusios su atitikties vertinimu, ir turėtų būti nustatytos apsaugos nuostatos ekonominės veiklos vykdytojams, o ne toms įmonėms numatomos bendro pobūdžio išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos. Todėl nustatant tinkamiausių atitikties vertinimo procedūrų atrankos ir įgyvendinimo taisykles reikėtų atsižvelgti į MVĮ padėtį, o atitikties prieinamumo reikalavimams vertinimo pareigos turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad nesukeltų neproporcingos naštos MVĮ. Be to, rinkos priežiūros institucijos turėtų veikti proporcingai, atsižvelgdamos į įmonių dydį ir į tai, ar vertinama nedidelės apimties serijinė ar neserijinė gamyba, nesukurdamos nebūtinų kliūčių MVĮ ir pavojaus visuomenės intereso apsaugai;

(66)  išimtiniais atvejais, kai dėl atitikties šios direktyvos prieinamumo reikalavimams kiltų neproporcinga našta ekonominės veiklos vykdytojams, ekonominės veiklos vykdytojų turėtų būti reikalaujama tik tiek, kad jie laikytųsi reikalavimų tiek, kiek tais reikalavimais nebūtų sukeliama neproporcinga našta. Tokiais tinkamai pagrįstais atvejais ekonominės veiklos vykdytojui pagrįstai nebūtų įmanoma visapusiškai taikyti vieno ar daugiau šios direktyvos prieinamumo reikalavimų. Vis dėlto ekonominės veiklos vykdytojas turėtų užtikrinti, kad paslauga ar gaminys, kuriems taikoma ši direktyva, būtų kuo prieinamesni, taikydamas tuos reikalavimus tiek, kiek jais nebūtų sukeliama neproporcinga našta. Tie prieinamumo reikalavimai, kurie, ekonominės veiklos vykdytojo manymu, nesukelia neproporcingos naštos, turėtų būti visapusiškai taikomi. Vieno ar daugiau prieinamumo reikalavimų laikymosi išimtys, taikomos dėl jais sukeliamos neproporcingos naštos, neturėtų viršyti to, kas tikrai būtina siekiant kiekvienu atskiru atveju apriboti tą naštą konkretaus gaminio ar atitinkamos paslaugos atžvilgiu. Priemonės, dėl kurių kiltų neproporcinga našta, turėtų būti suprantamos kaip priemonės, dėl kurių ekonominės veiklos vykdytojui kiltų papildoma perteklinė organizacinio ar finansinio pobūdžio našta, kartu atsižvelgiant į tikėtiną naudą neįgaliesiems pagal šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Šiais aspektais grindžiami kriterijai turėtų būti apibrėžti, kad tiek ekonominės veiklos vykdytojai, tiek atitinkamos institucijos galėtų palyginti įvairias situacijas ir sistemingai vertinti, ar esama neproporcingos naštos. Vertinant, kokiu mastu prieinamumo reikalavimai negali būti įvykdyti, nes jais būtų sukeliama neproporcinga našta, turėtų būti atsižvelgta tik į teisėtas priežastis. Prioritetų, laiko ar žinių trūkumas neturėtų būti laikomas teisėta priežastimi;

(67)  bendras neproporcingos naštos vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis VI priede nustatytais kriterijais. Neproporcingos naštos vertinimą ekonominės veiklos vykdytojas turėtų dokumentuoti atsižvelgdamas į atitinkamus kriterijus. Paslaugų teikėjai bent kas penkerius metus turėtų atnaujinti savo neproporcingos naštos vertinimą;

(68)  ekonominės veiklos vykdytojas turėtų informuoti atitinkamas institucijas apie tai, kad jis rėmėsi šios direktyvos nuostatomis, susijusiomis su esminiu keitimu ir (arba) neproporcinga našta. Tik gavęs atitinkamų institucijų prašymą ekonominės veiklos vykdytojas turėtų pateikti vertinimo kopiją, kurioje būtų paaiškinta, kodėl jo gaminys ar paslauga nėra visiškai prieinami, ir pateikti neproporcingos naštos ir (arba) esminio keitimo įrodymai;

(69)  jeigu, remdamasis reikalaujamu vertinimu, paslaugos teikėjas padaro išvadą, kad, reikalaujant, kad visi savitarnos terminalai, naudojami paslaugoms, kurioms taikoma ši direktyva, teikti, atitiktų šios direktyvos prieinamumo reikalavimus, būtų sukurta neproporcinga našta, paslaugos teikėjas vis tiek turėtų taikyti tuos reikalavimus tiek, kiek tais reikalavimais paslaugos teikėjams nesukeliama tokia neproporcinga našta. Taigi, paslaugos teikėjai turėtų vertinti, kokiu mastu visų savitarnos terminalų ribotas prieinamumo lygis arba ribotas skaičius visiškai prieinamų savitarnos terminalų jiems sudarytų galimybę išvengti neproporcingos naštos, kuri kitu atveju jiems kiltų, ir turėtų būti reikalaujama, kad jie šios direktyvos prieinamumo reikalavimų laikytųsi tik tuo mastu;

(70)  labai mažos įmonės skiriasi nuo visų kitų įmonių savo ribotais žmogiškaisiais ištekliais, metine apyvarta arba metiniu balansu. Todėl labai mažoms įmonėms tenkanti našta, susijusi su prieinamumo reikalavimų laikymusi, apskritai reikalauja didesnės jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių dalies nei kitų įmonių atveju ir labiau tikėtina, kad sudaro neproporcingą išlaidų dalį. Ženkli labai mažų įmonių išlaidų dalis susidaro dėl dokumentų pildymo ar tvarkymo ir įrašų, kuriais siekiama įrodyti atitiktį įvairiems Sąjungos teisėje nustatytiems reikalavimams. Kadangi visi ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų galėti vertinti atitikties šios direktyvos prieinamumo reikalavimams proporcingumą ir turėtų jų laikytis tik tokiu mastu, kiek jie nėra neproporcingi, reikalauti, kad paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atliktų tokį vertinimą, savaime jau būtų neproporcinga našta. Todėl šios direktyvos reikalavimai ir pareigos neturėtų būti taikomi labai mažoms įmonėms, teikiančioms paslaugas, kurioms taikoma ši direktyva;

(71)  siekiant sumažinti administracinę naštą, šios direktyvos reikalavimai ir pareigos labai mažoms įmonėms, užsiimančioms gaminiais, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų būti ne tokie griežti;

(72)  nors kai kurioms labai mažoms įmonėms šioje direktyvoje nustatytos pareigos netaikomos, visos labai mažos įmonės turėtų būti skatinamos gaminti, importuoti arba platinti gaminius ir teikti paslaugas, kurios atitinka šios direktyvos prieinamumo reikalavimus, siekiant padidinti jų konkurencingumą, taip pat jų augimo potencialą vidaus rinkoje. Todėl valstybės narės labai mažoms įmonėms turėtų pateikti gaires ir suteikti įrankių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikyti nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę;

(73)  visi ekonominės veiklos vykdytojai, pateikdami gaminius į rinką ar juos tiekdami rinkai arba teikdami paslaugas rinkoje, turėtų elgtis atsakingai ir laikytis visų taikytinų teisinių reikalavimų;

(74)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikties taikytiniems prieinamumo reikalavimams vertinimui, būtina numatyti gaminių ir paslaugų, atitinkančių savanoriškai taikomus darniuosius standartus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012(21) , atitikties prielaidą tų reikalavimų išsamių techninių specifikacijų parengimo tikslu. Komisija Europos standartizacijos organizacijoms jau yra pateikusi standartizavimo prašymų dėl prieinamumo, pavyzdžiui, standartizacijos įgaliojimus Nr. M/376, M/473 ir M/420, kurie būtų aktualūs rengiant darniuosius standartus;

(75)  Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta oficialių prieštaravimo dėl darniųjų standartų, kurie laikomi neatitinkančiais šios direktyvos reikalavimų, procedūra;

(76)   Europos standartai turėtų būti orientuoti į rinką, jais turėtų būti atsižvelgiama į viešąjį interesą, taip pat į politikos tikslus, aiškiai nurodytus Komisijos prašyme vienai ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus, ir būti pagrįsti bendru sutarimu. Jei darniųjų standartų nėra ir jeigu to reikia vidaus rinkos derinimo tikslais, Komisija turėtų turėti galimybę tam tikrais atvejais priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos šios direktyvos prieinamumo reikalavimų ▌techninės specifikacijos. Galimybė nustatyti technines specifikacijas turėtų apsiriboti tik tokiais atvejais. Komisija turėtų turėti galimybę priimti technines specifikacijas, pavyzdžiui, tuomet, kai standartizacijos procesas sustabdytas dėl to, kad suinteresuotieji subjektai neranda bendro sutarimo arba nepagrįstai delsiama nustatyti darnųjį standartą, pavyzdžiui, dėl to, kad neužtikrinta reikalaujama kokybė. Komisija turėtų skirti pakankamai laiko nuo prašymo vienai ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus priėmimo iki su tuo pačiu prieinamumo reikalavimu susijusios techninės specifikacijos priėmimo. Komisijai neturėtų būti suteikta galimybė priimti technines specifikacijas, jeigu pirmiau ji nesiėmė veiksmų, kad prieinamumo reikalavimai būtų nustatyti per Europos standartizacijos sistemą, išskyrus atvejus, kai Komisija gali parodyti, kad techninės specifikacijos atitinka Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytus reikalavimus;

(77)  siekdama kuo veiksmingiau nustatyti darniuosius standartus ir technines specifikacijas, kurie atitinka šios direktyvos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus, Komisija turėtų, kai tai įmanoma, į šį procesą įtraukti skėtines Europos neįgaliųjų organizacijas ir visus kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus;

(78)  siekiant užtikrinti veiksmingą prieigą prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikia siekiant deklaruoti atitiktį visiems taikytiniems Sąjungos aktams, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, jie į bendrą ES atitikties deklaraciją turėtų galėti įtraukti visas atitinkamas atskiras atitikties deklaracijas;

(79)  kalbant apie gaminių atitikties vertinimą, šioje direktyvoje turėtų būti taikoma Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priede nustatyta gamybos vidaus kontrolė (A modulis), nes taip ekonominės veiklos vykdytojai galėtų parodyti, o kompetentingos institucijos galėtų užtikrinti, kad rinkai tiekiami gaminiai atitinka prieinamumo reikalavimus nesukeliant nepagrįstos naštos;

(80)  vykdydamos gaminių rinkos priežiūrą ir tikrindamos paslaugų atitiktį institucijos taip pat turėtų patikrinti atitikties vertinimus, įskaitant tai, ar susijęs esminio keitimo arba neproporcingos naštos vertinimas buvo tinkamai atliktas. Vykdydamos savo pareigas institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti su neįgaliaisiais ir organizacijomis, kurios atstovauja jiems bei jų interesams;

(81)  kalbant apie paslaugas, informacija, būtina siekiant vertinti ▌atitiktį šios direktyvos prieinamumo reikalavimams, turėtų būti pateikta bendrosiose sąlygose arba lygiaverčiame dokumente, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/83/ES(22);

(82)  CE ženklas, rodantis gaminio atitiktį šios direktyvos prieinamumo reikalavimams, yra apčiuopiamas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Šioje direktyvoje turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008(23) , nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, išdėstytų bendrųjų principų, reglamentuojančių ženklinimą CE ženklu. Be ES atitikties deklaracijos parengimo gamintojas vartotojams ekonomiškai efektyviu būdu turėtų pateikti informaciją apie savo gaminių prieinamumą;

(83)  pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 pažymėdamas gaminį CE ženklu gamintojas deklaruoja, kad gaminys atitinka visus taikytinus prieinamumo reikalavimus ir kad gamintojas už jį prisiima visą atsakomybę;

(84)  pagal Sprendimą Nr. 768/2008/EB valstybės narės yra atsakingos už griežtos ir veiksmingos gaminių rinkos priežiūros užtikrinimą savo teritorijoje ir turėtų suteikti savo rinkos priežiūros institucijoms pakankamus įgaliojimus ir išteklius;

(85)  valstybės narės turėtų patikrinti, ar paslaugos atitinka šioje direktyvoje nustatytas pareigas, ir imtis tolesnių veiksmų dėl skundų ar pranešimų, susijusių su jų neatitiktimi, kad būtų užtikrintas taisomųjų veiksmų taikymas;

(86)  kai tikslinga, Komisija konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais galėtų priimti neprivalomas gaires, kad padėtų koordinuoti rinkos priežiūros institucijų ir už paslaugų atitikties tikrinimą atsakingų institucijų veiksmus. Komisija ir valstybės narės turėtų galėti imtis iniciatyvų dėl dalijimosi institucijų ištekliais ir ekspertinėmis žiniomis;

(87)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos ir už paslaugų atitikties tikrinimą atsakingos institucijos tikrintų, ar ekonominės veiklos vykdytojai tenkina VI priede nustatytus kriterijus pagal VIII ir IX skyrius. Valstybės narės turėtų galėti paskirti specializuotą įstaigą, kuri vykdytų rinkos priežiūros institucijų arba už paslaugų atitikties tikrinimą atsakingų institucijų pareigas pagal šią direktyvą. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad tokios specializuotos įstaigos kompetencijai turėtų priklausyti tik į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys aspektai arba tam tikros jos dalys, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008;

(88)  turėtų būti nustatyta apsaugos procedūra, kuri būtų taikoma tuo atveju, jei valstybės narės nesutaria dėl priemonių, kurių ėmėsi valstybė narė, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis šios direktyvos prieinamumo reikalavimų neatitinkančių gaminių atžvilgiu. Apsaugos procedūra turėtų užtikrinti galimybę rinkos priežiūroms institucijoms, bendradarbiaujant su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, imtis veiksmų tokių gaminių atžvilgiu ankstesniame etape;

(89)  jeigu valstybės narės ir Komisija sutaria, kad priemonė, kurios ėmėsi valstybė narė, yra pagrįsta, Komisijai nebereikėtų imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai gali būti teigiama, kad reikalavimų nesilaikoma dėl darniųjų standartų arba techninių specifikacijų trūkumų;

(90)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES(24) ir 2014/25/ES(25) dėl viešųjų pirkimų, kuriose nustatytos viešųjų pirkimų ir projekto konkursų tam tikrų išteklių (gaminių), paslaugų ir darbų įsigijimo tikslu procedūros, nustatyta, kad visų pirkimų, skirtų fizinių asmenų naudojimui, ar tai būtų plačioji visuomenė, ar perkančiosios organizacijos ar subjekto darbuotojai, atveju techninės specifikacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, turi būti parengtos taip, kad būtų atsižvelgta į prieinamumo neįgaliesiems arba tinkamumo visiems naudotojams kriterijus. Be to, tomis direktyvomis reikalaujama, kad atvejais, kai Sąjungos teisės aktu yra patvirtinti privalomieji prieinamumo reikalavimai, kiek tai yra susiję su prieinamumu neįgaliesiems arba tinkamumu visiems naudotojams, kriterijai techninėse specifikacijose nustatomi pateikiant nuorodą į tuos aktus. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti privalomieji prieinamumo reikalavimai gaminių ir paslaugų, kuriems ji taikoma, atžvilgiu. Kalbant apie kitus gaminius ir paslaugas, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, šios direktyvos prieinamumo reikalavimai nėra privalomi. Vis dėlto tų prieinamumo reikalavimų taikymas siekiant įvykdyti kituose nei ši direktyva Sąjungos aktuose nustatytas atitinkamas pareigas sudarytų palankesnes sąlygas prieinamumo užtikrinimui ir padidintų teisinį tikrumą bei prisidėtų prie prieinamumo reikalavimų visoje Sąjungoje suderinimo. Institucijoms neturėtų būti trukdoma nustatyti prieinamumo reikalavimus, kurie viršytų šios direktyvos I priede išdėstytus prieinamumo reikalavimus;

(91)  šia direktyva neturėtų būti keičiamas kituose Sąjungos aktuose numatytas privalomas arba savanoriškas su prieinamumu susijusių nuostatų pobūdis;

(92)  ši direktyva turėtų būti taikoma tik toms viešųjų pirkimų procedūroms, kurių atveju kvietimas dalyvauti konkurse buvo išsiųstas po šios direktyvos taikymo pradžios datos, arba, jei kvietimas dalyvauti konkurse nenumatytas – jei perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas viešųjų pirkimų procedūrą pradėjo po šios direktyvos taikymo pradžios datos;

(93)  siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl: prieinamumo reikalavimų, kurie, atsižvelgiant į jų patį pobūdį, užtikrins jais numatytą poveikį tik tuo atveju, jeigu jie bus toliau patikslinti privalomuose Sąjungos teisės aktuose, tolesnio patikslinimo; laikotarpio, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai gali identifikuoti bet kurį kitą ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems patiekė gaminį arba kuriam buvo patiektas gaminys, pakeitimo; ir atitinkamų kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti ekonominės veiklos vykdytojas vertindamas, ar dėl atitikties prieinamumo reikalavimams užtikrinimo nebūtų sukelta neproporcinga našta, tolesnio patikslinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(26) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(94)  siekiant užtikrinti vienodas šios ▌direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai techninių specifikacijų atžvilgiu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(27);

(95)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad egzistuotų tinkamos ir veiksmingos priemonės atitikčiai šiai direktyvai užtikrinti, ir todėl turėtų nustatyti tinkamus kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, rinkos priežiūros institucijų a posteriori atliekamą kontrolę, kad būtų patikrinta, ar suteikta galimybė netaikyti prieinamumo reikalavimų yra pagrįsta. Nagrinėdamos su prieinamumu susijusius skundus valstybės narės turėtų laikytis bendrojo gero administravimo principo, visų pirma pareigūnų pareigos užtikrinti, kad dėl kiekvieno skundo sprendimas būtų priimamas per pagrįstą laiką;

(96)  siekdama sudaryti palankesnes sąlygas vienodam šios direktyvos įgyvendinimui, Komisija turėtų įsteigti darbo grupę, kurią sudarytų atitinkamos institucijos ir suinteresuotieji subjektai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keitimuisi informacija ir geriausia praktika bei teikiamos konsultacijos. Turėtų būti skatinamas institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant neįgaliuosius ir organizacijas, kurios atstovauja jiems, bendradarbiavimas, inter alia, siekiant padidinti šios direktyvos nuostatų, susijusių su prieinamumo reikalavimais, taikymo darnumą bei jos nuostatų dėl esminio keitimo ir neproporcingos naštos įgyvendinimo stebėseną;

(97)  atsižvelgiant į galiojančią teisinę sistemą teisių gynimo priemonių srityse, kurioms taikomos direktyvos 2014/24/ES ir 2014/25/ES, šios direktyvos nuostatos, susijusios su vykdymo užtikrinimu ir sankcijomis neturėtų būti taikomos viešųjų pirkimų procedūroms, kurioms taikomos šia direktyva nustatytos pareigos. Tokia išimtis nedaro poveikio Sutartimis nustatytoms valstybių narių pareigoms imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės taikymas ir veiksmingumas;

(98)  sankcijos turėtų atitikti pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, kad netaptų alternatyva ekonominės veiklos vykdytojų pareigos užtikrinti jų gaminių ar paslaugų prieinamumą vykdymui;

(99)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal galiojančią Sąjungos teisę būtų įdiegti alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta galimybė visus įtariamos neatitikties šiai direktyvai atvejus išspręsti dar prieš kreipiantis į teismą ar kompetentingas administracines įstaigas;

(100)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(28) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atžvilgiu teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(101)  kad paslaugų teikėjams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie šios direktyvos reikalavimų, būtina numatyti pereinamąjį penkerių metų laikotarpį nuo šios direktyvos taikymo dienos; šiuo pereinamuoju laikotarpiu paslaugos teikimui naudojami gaminiai, pateikti rinkai iki nurodytos dienos, neprivalėtų atitikti šios direktyvos prieinamumo reikalavimų, nebent pereinamuoju laikotarpiu paslaugų teikėjai juos pakeistų. Atsižvelgiant į savitarnos terminalų savikainą ir ilgą naudojimo ciklą, tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai tokie terminalai naudojami paslaugų teikimo tikslu, juos būtų galima toliau naudoti iki jų naudojimo trukmės pabaigos, jei tuo laikotarpiu jie nėra pakeičiami, tačiau ne ilgiau kaip 20 metų;

(102)  šios direktyvos prieinamumo reikalavimai turėtų būti taikomi gaminiams, kurie buvo pateikti rinkai, ir paslaugoms, kurios buvo suteiktos jau pradėjus taikyti nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę; jie taip pat turėtų būti taikomi iš trečiųjų valstybių importuotiems panaudotiems ir naudotiems gaminiams, kurie rinkai buvo pateikti jau pradėjus taikyti minėtas nacionalines priemones;

(103)  šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos neįgaliųjų teisės naudotis priemonėmis, skirtomis jų nepriklausomumui, socialinei ir profesinei integracijai bei dalyvavimui bendruomenės gyvenime užtikrinti, ir skatinti taikyti Chartijos 21, 25 ir 26 straipsnius;

(104)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. panaikinti kliūtis tam tikrų prieinamų gaminių ir paslaugų laisvam judėjimui, siekiant prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia suderinti šiuo metu atitinkamose jų teisės sistemose galiojančias skirtingas taisykles, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, ▌ apibrėžiant bendruosius prieinamumo reikalavimus ir vidaus rinkos veikimo taisykles, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šios direktyvos tikslas yra prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, visų pirma panaikinant dėl skirtingų prieinamumo reikalavimų valstybėse narėse kylančias kliūtis laisvam gaminių ir paslaugų, kuriems taikoma ši direktyva, judėjimui ir užkertant joms kelią.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma šiems po … [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] rinkai pateiktiems gaminiams:

a)  bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinės įrangos sistemoms ir toms aparatinės įrangos sistemoms skirtoms operacinėms sistemoms;

b)  toliau išvardytiems savitarnos terminalams:

i)  mokėjimo terminalams;

ii)  šiems savitarnos terminalams, skirtiems paslaugoms, kurioms taikoma ši direktyva:

–  bankomatams;

–  bilietų pardavimo automatams;

–  registracijos automatams;

–  interaktyviems informacijos teikimo savitarnos terminalams, išskyrus terminalus, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų arba riedmenų įmontuotos sudedamosios dalys;

c)  vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojamiems elektroninių ryšių paslaugoms;

d)  vartotojų galiniams įrenginiams su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojamiems prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, ir

e)  e. skaityklėms.

2.  Nedarant poveikio šios direktyvos 32 straipsniui, ši direktyva taikoma šioms po … [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] vartotojams teikiamoms paslaugoms:

a)  elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus perdavimo paslaugas, naudojamas automatų sąveikos paslaugoms teikti;

b)  paslaugoms, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ▌;

c)  šiems keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugų, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas bei regioninio transporto paslaugas, kurioms taikomi tik v punkte išvardyti elementai, elementams:

i)  interneto svetainėms;

ii)  nešiojamaisiais prietaisais teikiamoms paslaugoms, įskaitant mobiliąsias programas;

iii)  elektroniniams bilietams ir elektroninių bilietų pardavimo paslaugoms;

iv)  informacijos apie transporto paslaugas teikimui, įskaitant kelionių informaciją realiuoju laiku; kalbant apie informacinius ekranus, šis reikalavimas taikomas tik Sąjungos teritorijoje esantiems interaktyviesiems ekranams, ir

v)  Sąjungos teritorijoje esantiems interaktyviems savitarnos terminalams, išskyrus tuos, kurie yra transporto priemonių, orlaivių, laivų ir riedmenų, naudojamų bet kuriai tokių keleivinio transporto paslaugų daliai teikti, įmontuotos sudedamosios dalys;

d)  banko paslaugoms vartotojams;

e)  e. knygoms bei specialiai programinei įrangai ir

f)  e. prekybos paslaugoms.

3.  Ši direktyva taikoma atsakymams į skubios pagalbos pranešimus, kurie gaunami Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

4.  Ši direktyva netaikoma šiam interneto svetainių ir mobiliųjų programų turiniui:

a)  iš anksto įrašytai apibrėžtos trukmės žiniasklaidai, paskelbtai anksčiau nei ... [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos];

b)  biuro programinės įrangos rinkmenų formatams, paskelbtiems anksčiau nei ... [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos];

c)  internetiniams žemėlapiams ir kartografavimo paslaugoms, jeigu žemėlapių, skirtų navigacijai, atveju esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu;

d)  trečiosios šalies turiniui, kuris nėra nei finansuojamas, nei parengtas, nei kontroliuojamas atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo;

e)  interneto svetainių ir mobiliųjų programų, kurios apibrėžiamos kaip archyvai, o tai reiškia, kad jose yra tik turinys, kuris nėra atnaujinamas arba redaguojamas po ... [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos].

5.  Ši direktyva nedaro poveikio Direktyvai (ES) 2017/1564 ir Reglamentui (ES) 2017/1563.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  neįgalieji – asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie drauge su kitomis įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis;

2)  gaminys – gamybos proceso metu pagaminta medžiaga, preparatas ar prekė, išskyrus maistą, pašarus, gyvus augalus ir gyvūnus, žmogaus kilmės gaminius bei augalinės ir gyvūninės kilmės gaminius, tiesiogiai susijusius su jų būsima reprodukcija;

3)  paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB(29) 4 straipsnio 1 punkte;

4)  paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikia paslaugą Sąjungos rinkoje arba siūlo teikti tokią paslaugą vartotojams Sąjungoje;

5)  audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos – paslaugos, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/13/ES 1 straipsnio 1 dalies a punkte;

6)  paslaugos, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų – elektroninių ryšių tinklais perduodamos paslaugos, kuriomis naudojamasi siekiant identifikuoti, pasirinkti, peržiūrėti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir visas teikiamas funkcijas, kaip antai subtitrus kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems asmenims, garso komentarus, įgarsintus subtitrus ir vertimą į gestų kalbą, sukuriamas įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti paslaugų prieinamumą, kaip nurodyta Direktyvos 2010/13/ES 7 straipsnyje, ir gauti apie jas informaciją; ir apima elektroninius programų vadovus (EPV);

7)  vartotojų galinis įrenginys su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojamas prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų – įrenginys, kurio pagrindinė paskirtis yra suteikti prieigą prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų;

8)  elektroninių ryšių paslauga – elektroninių ryšių paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 4 punkte;

9)  įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslauga – įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 35 punkte;

10)  bendrasis pagalbos centras arba BPC – bendrasis pagalbos centras arba BPC, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 36 punkte;

11)  tinkamiausias BPC – tinkamiausias BPC, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 37 punkte;

12)  skubios pagalbos ryšys – skubios pagalbos ryšys, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 38 punkte;

13)  skubios pagalbos tarnyba – skubios pagalbos tarnyba, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 39 punkte;

14)  realiuoju laiku perduodamas tekstas – tekstinis dviejų arba kelių asmenų pokalbis, kai įvedamo teksto simboliai siunčiami tokiu būdu, jog naudotojas pokalbį suvokia kaip nenutrūkstamą;

15)  tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti, vartoti arba naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba nemokamai;

16)  pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

17)  gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gaminį gamina arba kuriam gaminys jo užsakymu buvo suprojektuotas ar pagamintas ir jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą;

18)  įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant nurodytas užduotis;

19)  importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia gaminį iš trečiosios valstybės Sąjungos rinkai;

20)  platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra nei gamintojas, nei importuotojas ir kuris tiekia gaminį rinkai;

21)  ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas arba paslaugų teikėjas;

22)  vartotojas – fizinis asmuo, kuris įsigyja atitinkamą gaminį arba yra atitinkamos paslaugos gavėjas ne jo prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais;

23)  labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta neviršija 2 mln. EUR arba kurios bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR;

24)  mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba kurių bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR, tačiau joms nepriskiriamos labai mažos įmonės;

25)  darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

26)  ▌techninė specifikacija – techninė specifikacija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 4 punkte, kurioje apibrėžta, kaip laikytis gaminiui arba paslaugai taikytinų prieinamumo reikalavimų;

27)  pašalinimas – priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tiekimo grandinėje esančio gaminio tiekimui rinkai;

28)  banko paslaugos vartotojams – toliau nurodytų banko ir finansinių paslaugų teikimas vartotojams:

a)  kredito sutarčių, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB(30) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES(31);

b)  paslaugų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(32) I priedo A skirsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose bei B skirsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose;

c)  mokėjimo paslaugų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366(33) 4 straipsnio 3 punkte;

d)  su mokėjimo sąskaitomis susijusių paslaugų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES(34) 2 straipsnio 6 punkte, ir

e)  elektroninių pinigų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB(35) 2 straipsnio 2 punkte;

29)  mokėjimo terminalas – prietaisas, kurio pagrindinė paskirtis yra sudaryti galimybę atlikti mokėjimus naudojant mokėjimo priemones, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 14 punkte, fizinėje pardavimo vietoje, o ne virtualioje aplinkoje;

30)  e. prekybos paslaugos – paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu, naudojant interneto svetaines ir nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu siekiant sudaryti vartojimo sutartį;

31)  keleivinio oro transporto paslaugos – komercinės keleivių skraidinimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 2 straipsnio l punkte, teikiamos išvykstant iš oro uosto, vykstant per jį tranzitu arba atvykstant į jį, kai oro uostas yra valstybės narės teritorijoje, įskaitant skrydžius iš oro uosto, kuris yra trečiojoje valstybėje, į oro uostą, kuris yra valstybės narės teritorijoje, kai paslaugas teikia Sąjungos oro vežėjai;

32)  keleivinio autobusų transporto paslaugos – paslaugos, kurioms taikomos Reglamento (ES) Nr. 181/2011 2 straipsnio 1 ir 2 dalys;

33)  keleivinio geležinkelių transporto paslaugos – visos keleivių vežimo geležinkeliu paslaugos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 2 straipsnio 1 dalyje, išskyrus paslaugas, nurodytas to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje;

34)  keleivinio vandens transporto paslaugos – keleivių vežimo paslaugos, kurioms taikoma Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 2 straipsnio 1 dalis, išskyrus paslaugas, nurodytas to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje;

35)  mieste ir priemiesčiuose teikiamos transporto paslaugos – mieste ir priemiesčiuose teikiamos paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES(36) 3 straipsnio 6 punkte, bet šios direktyvos tikslais tai apima tik šias transporto rūšis: geležinkelių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų, metro, tramvajų ir troleibusų transportą;

36)  regioninės transporto paslaugos – regioninės paslaugos, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 7 punkte, tačiau šios direktyvos tikslais tai apima tik šias transporto rūšis: geležinkelių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų, metro, tramvajų ir troleibusų transportą;

37)  pagalbinė technologija – daiktas, įrangos dalis, paslauga ar gaminių sistema, įskaitant programinę įrangą, naudojami siekiant padidinti, išlaikyti, pagerinti neįgaliųjų funkcinius gebėjimus ar būti jų pakaitalu, arba palengvinti ir kompensuoti sutrikimus, neįgalumą ar ribotas dalyvavimo galimybes;

38)  operacinė sistema – programinė įranga, kuria, inter alia, valdoma sąsaja su periferine aparatine įranga, numatomos užduotys, priskiriama atmintinės talpa ir naudotojui pateikiama numatytoji sąsaja, kai nėra paleista jokia taikomoji programa, įskaitant grafinę naudotojo sąsają, nepriklausomai nuo to, ar tokia programinė įranga yra integruota į bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinę įrangą, ar ji yra savarankiška programinė įranga, skirta naudoti bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinėje įrangoje, bet neįskaitant operacinės sistemos paleidyklės, BIOS sistemos ar kitos programinės aparatinės įrangos, reikalingos paleidimo metu arba diegiant operacinę sistemą;

39)  bendrosios paskirties vartotojų kompiuterių aparatinės įrangos sistema – aparatinės įrangos derinys, kuris sudaro sukomplektuotą kompiuterį, yra įvairios paskirties, yra pajėgus kartu su atitinkama programine įranga atlikti pačias bendriausias kompiuterines užduotis, kurių prašo vartotojas, ir skirtas vartotojams naudoti, įskaitant asmeninius kompiuterius, visų pirma stalinius kompiuterius, knyginius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius;

40)  interaktyvūs kompiuteriniai pajėgumai – funkcinės galimybės, kuriomis palaikoma žmogaus ir prietaiso sąveika sudarant galimybes tvarkyti ir perduoti duomenis, balsą ar vaizdo medžiagą arba bet kokią jų kombinaciją;

41)  e. knyga ir speciali programinė įranga – paslauga, kurią sudaro knygos elektroninę versiją perteikiančios skaitmeninės rinkmenos, prie kurių galima prisijungti, kurias galima naršyti, skaityti ir naudoti, ir prieigai prie tų skaitmeninių rinkmenų, jų naršymui, skaitymui ir naudojimui skirtos specialios programinės įrangos, įskaitant nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas, įskaitant, mobiliąsias programas, pateikimas, neįskaitant programinės įrangos, kuri įtraukta į 42 punkte pateiktą apibrėžtį;

42)  e. skaityklė – speciali įranga, įskaitant tiek aparatinę, tiek programinę įrangą, naudojama prieigai prie e. knygų rinkmenų, jų naršymui, skaitymui ir naudojimui;

43)  elektroniniai bilietai – sistema, kurioje vienkartinių ar daugkartinių kelionės bilietų, kelionės abonementų ar kelionės kredito forma elektroniniu būdu fiziniame transporto biliete ar kitame prietaise, o ne atspausdinant kaip popierinį bilietą, saugomas teisę keliauti suteikiantis dokumentas;

44)  elektroninių bilietų pardavimo paslaugos – sistema, kurioje perkami keleivinio transporto bilietai, be kita ko, internetu, naudojantis prietaisu su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, ir pateikiami pirkėjui elektronine forma, kad juos būtų galima atspausdinti popieriuje arba keliaujant parodyti nešiojamojo prietaiso su interaktyviais kompiuterijos pajėgumais ekrane.

II SKYRIUS

PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI IR LAISVAS JUDĖJIMAS

4 straipsnis

Prieinamumo reikalavimai

1.  Pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalis ir taikydamos 14 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų rinkai tik tuos gaminius ir teiktų tik tas paslaugas, kurie atitinka I priede išdėstytus prieinamumo reikalavimus.

2.  Visi gaminiai turi atitikti I priedo I skirsnyje išdėstytus prieinamumo reikalavimus.

Visi gaminiai, išskyrus savitarnos terminalus, turi atitikti I priedo II skirsnyje išdėstytus prieinamumo reikalavimus.

3.  Nedarant poveikio šio straipsnio 5 daliai, visos paslaugos, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas ir regionines transporto paslaugas, turi atitikti I priedo III skirsnyje išdėstytus prieinamumo reikalavimus.

Nedarant poveikio šio straipsnio 5 daliai, visos paslaugos turi atitikti I priedo IV skirsnyje išdėstytus prieinamumo reikalavimus.

4.  Valstybės narės atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas gali nuspręsti, kad apstatyta aplinka, kuria naudojasi paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, klientai, turi atitikti III priede nustatytus prieinamumo reikalavimus, kad jomis kuo daugiau naudotųsi ▌neįgalieji.

5.  Paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieinamumo reikalavimų laikymosi ir pareigų, susijusių su tų reikalavimų laikymusi.

6.  Valstybės narės labai mažoms įmonėms pateikia gaires ir suteikia joms įrankius, kad joms būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikyti nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę. Valstybės narės tuos įrankius parengia konsultuodamosi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

7.  Valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojus gali informuoti apie II priede pateikiamus orientacinius galimų sprendimų, kuriais padedama įvykdyti I priede išdėstytus prieinamumo reikalavimus, pavyzdžius.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad tinkamiausio BPC vykdomas atsakymas į skubios pagalbos pranešimus, kurie gaunami Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, atitiktų I priedo V skirsnyje pateiktus konkrečius prieinamumo reikalavimus tokiu būdu, kuris labiausiai tinkamas nacionaliniam skubios pagalbos sistemų organizavimui.

9.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti I priedą, toliau patikslinant prieinamumo reikalavimus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį, užtikrins numatytą poveikį tik tuo atveju, jeigu jie bus toliau patikslinti privalomuose Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, reikalavimus, susijusius su sąveikumu.

5 straipsnis

Keleivinio transporto srityje galiojanti Sąjungos teisė

Paslaugos, kurios atitinka prieinamos informacijos ir informacijos apie prieinamumą teikimo reikalavimus, nustatytus reglamentuose (EB) Nr. 261/2004, (EB) Nr. 1107/2006, (EB) Nr. 1371/2007, (ES) Nr. 1177/2010 ir (ES) Nr. 181/2011 bei atitinkamuose pagal Direktyvą 2008/57/EB priimtuose aktuose, laikomos atitinkančiomis atitinkamus šios direktyvos reikalavimus. Jeigu šioje direktyvoje numatomi reikalavimai, kurie papildo tuose reglamentuose ir tuose aktuose nustatytus reikalavimus, turi būti taikomi visi papildomi reikalavimai.

6 straipsnis

Laisvas judėjimas

Valstybės narės netrukdo dėl priežasčių, susijusių su prieinamumo reikalavimais, savo teritorijoje tiekti rinkai gaminius arba teikti paslaugas, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus.

III SKYRIUS

GAMINIAIS UŽSIIMANČIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

7 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.  Pateikdami savo gaminius rinkai gamintojai užtikrina, kad gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis taikytinų šios direktyvos prieinamumo reikalavimų.

2.  Gamintojai parengia techninius dokumentus pagal IV priedą ir atlieka tame priede išdėstytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti.

Jeigu taikant tą procedūrą nustatoma, kad gaminys atitinka taikytinus prieinamumo reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi gaminį CE ženklu.

3.  Techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją gamintojai saugo penkerius metus nuo gaminio pateikimo rinkai dienos.

4.  Gamintojai užtikrina, kad būtų taikomos procedūros, kuriomis būtų garantuojama nuolatinė serijinės gamybos atitiktis šiai direktyvai. Tinkamai atsižvelgiama į gaminio projekto ar charakteristikų pakeitimus ir į darniųjų standartų ar ▌techninių specifikacijų ▌, kuriais remiantis deklaruojama gaminio atitiktis, pakeitimus.

5.  Gamintojai užtikrina, kad ant jų gaminių būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris arba kitas elementas, pagal kurį juos galima identifikuoti, arba, jeigu dėl gaminio dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad reikalaujama informacija būtų nurodyta ant pakuotės ar prie gaminio pridėtame dokumente.

6.  Gamintojai nurodo savo pavadinimą (vardą, pavardę), registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti, ant gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės arba prie gaminio pridėtame dokumente. Turi būti nurodytas vienas adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

7.  Gamintojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, kaip nustatė atitinkama valstybė narė. Tokios instrukcijos ir informacija, taip pat visas ženklinimas, turi būti aiškūs, suprantami ir įskaitomi.

8.  Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to gaminio atitiktį, ▌arba, ▌jei tikslinga, pašalintų jį iš rinkos. Be to, jei gaminys neatitinka šios direktyvos prieinamumo reikalavimų, gamintojai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokį gaminį, kompetentingas nacionalines institucijas, pateikdami duomenis, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi. Tokiais atvejais gamintojai registruoja gaminius, kurie neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, ir susijusius skundus.

9.  Gavę motyvuotą kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, gamintojai pateikia jai visą gaminio atitikčiai parodyti būtiną informaciją ir dokumentus tai institucijai lengvai suprantama kalba. Tos institucijos prašymu jie su ja bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, neatitiktį taikytiniems prieinamumo reikalavimams, visų pirma užtikrindami tų gaminių atitiktį taikytiniems prieinamumo reikalavimams ▌.

8 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.  Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą. Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir rengti techninių dokumentų.

2.  Įgaliotasis atstovas atlieka iš gamintojo gautame įgaliojime nurodytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

a)  penkerius metus saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus, kad su jais galėtų susipažinti rinkos priežiūros institucijos;

b)  gavus motyvuotą kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, pateikti tai institucijai visą gaminio atitikčiai įrodyti būtiną informaciją ir dokumentus;

c)  kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos apima jo įgaliojimas, neatitiktį taikytiniems prieinamumo reikalavimams.

9 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.  Importuotojai pateikia rinkai tik reikalavimus atitinkančius gaminius.

2.  Prieš pateikdami gaminį rinkai, importuotojai užtikrina, kad gamintojas būtų atlikęs IV priede išdėstytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, kaip reikalaujama tame priede, kad gaminys būtų pažymėtas CE ženklu ir kad prie jo būtų pridėti reikalaujami dokumentai bei kad gamintojas būtų įvykdęs 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse išdėstytus reikalavimus.

3.  Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka taikytinų šios direktyvos prieinamumo reikalavimų ▌, importuotojas neteikia gaminio rinkai, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, importuotojas apie tai informuoja gamintoją ir rinkos priežiūros institucijas.

4.  Importuotojai nurodo savo pavadinimą (vardą, pavardę), registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, adresą, kuriuo su jais galima susisiekti, ant gaminio arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės arba prie gamino pridėtame dokumente. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

5.  Importuotojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba, kaip nustatė atitinkama valstybė narė.

6.  Tuo metu, kai atsakomybė už gaminį tenka importuotojams, jie užtikrina, kad dėl sandėliavimo ar transportavimo sąlygų nekiltų pavojus jo atitikčiai taikytiniems prieinamumo reikalavimams.

7.  Importuotojai penkerius metus saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad su ja galėtų susipažinti rinkos priežiūros institucijos, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu jos galėtų su susipažinti su techniniais dokumentais.

8.  Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to gaminio atitiktį, arba, jei tikslinga, jį pašalintų ▌. Be to, jei gaminys neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, importuotojai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, kompetentingas nacionalines institucijas, pateikdami duomenis, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi. Tokiais atvejais importuotojai registruoja gaminius, kurie neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, ir susijusius skundus.

9.  Gavę motyvuotą kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, importuotojai pateikia jai visą gaminio atitikčiai parodyti būtiną informaciją ir dokumentus tai institucijai lengvai suprantama kalba. Tos institucijos prašymu jie su ja bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, neatitiktį taikytiniems prieinamumo reikalavimams.

10 straipsnis

Platintojų pareigos

1.  Tiekdami gaminius rinkai, platintojai veikia deramai laikydamiesi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

2.  Prieš tiekdami gaminį rinkai, platintojai patikrina, ar gaminys pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai ir instrukcijos bei saugos informacija vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams valstybėje narėje, kurios rinkai turi būti tiekiamas gaminys, lengvai suprantama kalba, ir ar gamintojas bei importuotojas laikėsi atitinkamai 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 9 straipsnio 4 dalyje išdėstytų reikalavimų.

3.  Jeigu platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka šios direktyvos taikytinų prieinamumo reikalavimų, platintojas netiekia gaminio rinkai, kol neužtikrinama jo atitiktis. Be to, jei gaminys neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, platintojas apie tai informuoja gamintoją arba importuotoją ir rinkos priežiūros institucijas.

4.  Tuo metu, kai atsakomybė už gaminius tenka platintojams, jie užtikrina, kad dėl sandėliavimo ar transportavimo sąlygų nekiltų pavojus jų atitikčiai taikytiniems prieinamumo reikalavimams ▌.

5.  Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie patiekė rinkai, neatitinka šios direktyvos, užtikrina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių siekiant užtikrinti to gaminio atitiktį ▌arba, ▌jei tikslinga, jį pašalinti. Be to, jei gaminys neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, platintojai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, kompetentingas nacionalines institucijas, pateikdami duomenis, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

6.  Gavę motyvuotą kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, platintojai pateikia jai visą gaminio atitikčiai parodyti būtiną informaciją ir dokumentus. Tos institucijos prašymu jie su ja bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie patiekė rinkai, neatitiktį taikytiniems prieinamumo reikalavimams.

11 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams taikomos gamintojų pareigos

Šioje direktyvoje importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos 7 straipsnyje nustatytos gamintojo pareigos, jei jis gaminį pateikia rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą gaminį, kad gali būti padarytas poveikis jo atitikčiai šios direktyvos reikalavimams.

12 straipsnis

Gaminiais užsiimančių ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

1.  Rinkos priežiūros institucijų prašymu 7–10 straipsniuose nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai turi identifikuoti šiuos subjektus:

a)  visus kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė gaminį;

b)  visus kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems jie patiekė gaminį.

2.  7–10 straipsniuose nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją turi galėti pateikti penkerių metų laikotarpį po to, kai gaminys jiems buvo patiektas, ir penkerių metų laikotarpį po to, kai jie patiekė gaminį.

3.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą, kad būtų pakeistas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis konkrečių gaminių atžvilgiu. Tas iš dalies pakeistas laikotarpis turi būti ilgesnis nei penkeri metai ir turi būti proporcingas atitinkamo gaminio ekonomiškai naudingo gyvavimo laikui.

IV SKYRIUS

PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PAREIGOS

13 straipsnis

Paslaugų teikėjų pareigos

1.  Paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų paslaugos būtų projektuojamos ir teikiamos pagal šios direktyvos prieinamumo reikalavimus.

2.  Paslaugų teikėjai parengia būtiną informaciją pagal V priedą ir paaiškina, kaip paslaugos atitinka taikytinus prieinamumo reikalavimus ▌. Informacija skelbiama viešai, raštu ir žodžiu, taip pat ir tokiu būdu, kuris yra prieinamas ▌neįgaliesiems. Paslaugų teikėjai tą informaciją saugo tol, kol paslauga yra teikiama.

3.  Nedarant poveikio 32 straipsniui, paslaugų teikėjai užtikrina, kad būtų įdiegtos procedūros, kad paslaugų teikimas ir toliau atitiktų taikytinus prieinamumo reikalavimus ▌. Paslaugų teikėjai tinkamai atsižvelgia į paslaugos teikimo charakteristikų pakeitimus, taikytinų prieinamumo reikalavimų pakeitimus ir darniųjų standartų arba techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama, kad paslauga atitinka prieinamumo reikalavimus ▌, pakeitimus.

4.  Neatitikties atveju paslaugų teikėjai imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų paslaugos atitiktį taikytiniems prieinamumo reikalavimams ▌. Be to, jei paslauga neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, paslaugų teikėjai nedelsdami apie tai informuoja valstybių narių, kuriose jie teikia paslaugas, kompetentingas nacionalines institucijas, pateikdami duomenis, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

4.  Gavę motyvuotą kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, paslaugų teikėjai pateikia jai visą paslaugos atitikčiai taikytiniems prieinamumo reikalavimams parodyti būtiną informaciją ▌. Tos institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ta institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti paslaugos atitiktį tiems reikalavimams.

V SKYRIUS

GAMINIŲ AR PASLAUGŲ ESMINIS KEITIMAS IR NEPROPORCINGA NAŠTA EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJAMS

14 straipsnis

Esminis keitimas ir neproporcinga našta

1.  4 straipsnyje nurodyti prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokiu mastu, kad dėl reikalavimų laikymosi:

a)  nereikėtų ženkliai pakeisti gaminio ar paslaugos, padarant esminį gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio keitimą, ir

b)  nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.  Ekonominės veiklos vykdytojai atlieka vertinimą, ar dėl 4 straipsnyje nurodytų prieinamumo reikalavimų laikymosi būtų padaryti esminiai keitimai, ar, remiantis atitinkamais VI priede nustatytais kriterijais, dėl to būtų sukelta neproporcinga našta, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

3.  Ekonominės veiklos vykdytojai 2 dalyje nurodytą vertinimą dokumentuoja. Ekonominės veiklos vykdytojai saugo visus atitinkamus rezultatus penkerius metus po to, kai gaminys buvo paskutinį kartą patiektas rinkai, arba atitinkamai po to, kai paslauga buvo paskutinį kartą suteikta. Gavę rinkos priežiūros institucijų arba už paslaugų atitikties tikrinimą atsakingų institucijų prašymą, ekonominės veiklos vykdytojai atitinkamai pateikia institucijoms 2 dalyje nurodyto vertinimo kopiją.

4.  Nukrypstant nuo 3 dalies, labai mažoms įmonėms, užsiimančioms gaminiais, reikalavimas dokumentuoti jų vertinimą netaikomas. Tačiau rinkos priežiūros institucijai paprašius, labai mažos įmonės, užsiimančios gaminiais, ir kurios nusprendė remtis 1 dalimi, pateikia tai institucijai faktus, susijusius su 2 dalyje nurodytu vertinimu.

5.  Remdamiesi 1 dalies b punktu, paslaugų teikėjai kiekvienos paslaugų kategorijos ar rūšies atveju atnaujina savo neproporcingos naštos vertinimą:

a)  kai siūlomos paslaugos keičiamos, arba

b)  už paslaugų atitikties tikrinimą atsakingų institucijų prašymu ir

c)  bet kuriuo atveju, bent kas penkerius metus.

6.  Jeigu ekonominės veiklos vykdytojai gauna finansavimą iš kitų šaltinių nei ekonominės veiklos vykdytojo nuosavi ištekliai (viešieji ar privatūs), kuris teikiamas siekiant pagerinti prieinamumą, jie neturi teisės remtis 1 dalies b punktu.

7.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti VI priedą, toliau patikslinant atitinkamus kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti ekonominės veiklos vykdytojas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto vertinimo tikslais. Toliau tikslindama tuos kriterijus, Komisija atsižvelgia ne tik į galimą naudą neįgaliesiems, bet ir į naudą funkcinių sutrikimų turintiems asmenims.

Jei būtina, tokį pirmą deleguotąjį aktą Komisija priima ne vėliau kaip … [vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Toks aktas pradedamas taikyti ne anksčiau kaip … [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

8.  Jeigu ▌ konkretaus gaminio ar paslaugos atveju ekonominės veiklos vykdytojai remiasi 1 dalimi, jie tuo tikslu perduoda informaciją valstybės narės ▌, kurioje konkretus gaminys yra pateiktas rinkai arba teikiama konkreti paslauga, atitinkamai rinkos priežiūros institucijai arba už paslaugų atitikties tikrinimą atsakingai institucijai.

Pirma dalis netaikoma labai mažoms įmonėms.

VI SKYRIUS

GAMINIŲ IR PASLAUGŲ DARNIEJI STANDARTAI IR TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

15 straipsnis

Atitikties prielaida

1.  Jei gaminiai ir paslaugos atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, į kuriuos nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma prielaida, kad jie atitinka šios direktyvos prieinamumo reikalavimus tiek, kiek tie standartai ar jų dalys apima tuos reikalavimus.

2.  Komisija, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsniu, prašo vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, susijusių su I priede nustatytais gaminių prieinamumo reikalavimais, projektą. Pirmą tokį prašymą dėl projekto atitinkamam komitetui Komisija pateikia ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šios direktyvos prieinamumo reikalavimus atitinkančios techninės specifikacijos, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)  nėra paskelbta nuoroda į darniuosius standartus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ir

b)  arba:

i)  Komisija paprašė vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniojo standarto projektą ir standartizacijos procedūra nepagrįstai uždelsta arba prašymo nepriėmė nė viena Europos standartizacijos organizacija,

arba

ii)  Komisija gali parodyti, kad techninė specifikacija atitinka Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede išdėstytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą, kad technines specifikacijas turėjo parengti ne pelno organizacija.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.  Daroma prielaida, kad gaminiai ir paslaugos, kurie atitinka technines specifikacijas ar jų dalis, atitinka šios direktyvos prieinamumo reikalavimus tiek, kiek tos techninės specifikacijos ar jų dalys apima tuos reikalavimus.

VII SKYRIUS

GAMINIŲ ATITIKTIS IR ŽYMĖJIMAS CE ŽENKLU

16 straipsnis

Gaminių ES atitikties deklaracija

1.  ES atitikties deklaracijoje teigiama, kad yra įrodyta, jog taikytini prieinamumo reikalavimai yra įvykdyti. Jei išimtiniu atveju buvo pasinaudota 14 straipsniu, ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kuriems prieinamumo reikalavimams taikoma ta išimtis.

2.  ES atitikties deklaracijos forma atitinka Sprendimo Nr. 768/2008/EB III priede išdėstytą pavyzdį. Joje įrašoma šios direktyvos IV priede nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Reikalavimais dėl techninių dokumentų vengiama užkrauti nepagrįstą naštą labai mažoms įmonėms ir MVĮ. Ji išverčiama į kalbą ar kalbas, nurodytas valstybėje narėje, kurioje gaminys pateikiamas rinkai arba kurioje jis tiekiamas rinkai.

3.  Kai gaminiui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi susiję aktai, įskaitant jų paskelbimo nuorodas.

4.  Parengdamas ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę už gaminio atitiktį šios direktyvos reikalavimams.

17 straipsnis

Bendrieji gaminių žymėjimo CE ženklu principai

Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

18 straipsnis

Žymėjimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

1.  Gaminys arba jo duomenų lentelė CE ženklu pažymimi taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas. Kai taip pažymėti neįmanoma arba negalima dėl gaminio pobūdžio, CE ženklu pažymima pakuotė ir prie jo pridėti dokumentai.

2.  Gaminys CE ženklu pažymimas prieš jį pateikiant rinkai.

3.  Valstybės narės naudojasi esamais mechanizmais, kad užtikrintų teisingą žymėjimo CE ženklu reglamentuojančios tvarkos taikymą, o netinkamo to ženklo naudojimo atveju imamasi tinkamų veiksmų.

VIII SKYRIUS

GAMINIAMS TAIKOMA RINKOS PRIEŽIŪRA IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

19 straipsnis

Gaminiams taikoma rinkos priežiūra

1.  Gaminiams taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–19 straipsniai, 21 straipsnis, 23–28 straipsniai ir 29 straipsnio 2 ir 3 dalys.

2.  Tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas rėmėsi šios direktyvos 14 straipsniu, vykdydamos gaminių rinkos priežiūrą, atitinkamos rinkos priežiūros institucijos:

a)  patikrina, ar ekonominės veiklos vykdytojas atliko 14 straipsnyje nurodytą vertinimą;

b)  peržiūri tą vertinimą ir jo rezultatus, įskaitant tai, ar teisingai naudojami VI priede išdėstyti kriterijai, ir

c)  patikrina taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymąsi.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams paprašius jiems prieinamu formatu būtų pateikiama rinkos priežiūros institucijų turima informacija apie tai, kaip ekonominės veiklos vykdytojai laikosi taikytinų šios direktyvos prieinamumo reikalavimų, ir 14 straipsnyje numatytas ▌vertinimas, išskyrus atvejus, kai ta informacija negali būti pateikta dėl konfidencialumo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 19 straipsnio 5 dalyje.

20 straipsnis

Nacionalinio lygmens procedūra, taikoma užsiimant gaminiais, neatitinkančiais taikytinų prieinamumo reikalavimų

1.  Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamo pagrindo manyti, kad gaminys, kuriam taikoma ši direktyva, neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų, jos atlieka įvertinimą, susijusį su atitinkamu gaminiu ir apimantį visus šios direktyvos reikalavimus. Tuo tikslu atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą įvertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys neatitinka šios direktyvos reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kuriuos jos gali nurodyti atlikti, siekiant užtikrinti gaminio atitiktį tiems reikalavimams ▌per jų nustatytą pagrįstą neatitikties pobūdį atitinkantį laikotarpį.

Rinkos priežiūros institucijos reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų gaminį iš rinkos per papildomą pagrįstą laikotarpį tik tuo atveju, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį nesiėmė tinkamų taisomųjų veiksmų.

Šios dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.  Jeigu rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie įvertinimo rezultatus ir apie veiksmus, kurių jų reikalavimu ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojas.

3.  Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad visų tinkamų taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų atitinkamų gaminių, kuriuos jis patiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.  Jeigu per 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima reikiamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas gaminio tiekimas jų nacionalinei rinkai arba kad gaminys būtų pašalintas iš tos rinkos ▌.

Apie tas priemones rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.  4 dalies antroje pastraipoje nurodyta informacija turi apimti visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, būtinus siekiant nustatyti reikalavimų neatitinkantį gaminį, gaminio kilmę, įtariamą neatitikties pobūdį ir prieinamumo reikalavimus, kurių tas gaminys neatitinka, nacionalinių priemonių, kurių buvo imtasi, pobūdį ir trukmę bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktus argumentus. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitikties priežastis yra viena iš šių:

a)  gaminys neatitinka taikytinų prieinamumo reikalavimų arba

b)  15 straipsnyje nurodyti darnieji standartai arba techninės specifikacijos, kuriais remiantis daryta atitikties prielaida, turi trūkumų.

6.  Valstybės narės, išskyrus pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusią valstybę narę, nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visas priimtas priemones ir pateikia visą jų turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo gaminio neatitiktimi, ir informuoja apie savo prieštaravimus, jeigu jos nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta.

7.  Jeigu per tris mėnesius nuo 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo nei kuri nors valstybė narė, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam gaminiui nedelsiant būtų taikomos tinkamos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui, gaminys pašalinamas iš jų rinkos.

21 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.  Jeigu užbaigus 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, yra pareiškiama prieštaravimų arba jeigu Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisei, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.

Komisija skiria savo sprendimą visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui arba vykdytojams.

2.  Jeigu 1 dalyje nurodyta nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų norint užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantis gaminys būtų pašalintas iš jų rinkos, ir atitinkamai informuoja Komisiją. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė priemonę panaikina.

3.  Jeigu šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o gaminio neatitiktis siejama su 20 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytais darniųjų standartų trūkumais, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

4.  Jeigu šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o gaminio neatitiktis siejama su 20 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytais techninių specifikacijų trūkumais, Komisija nedelsdama priima įgyvendinimo aktus, kuriais atitinkama techninė specifikacija iš dalies pakeičiama arba panaikinama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22 straipsnis

Oficialiai pripažinta neatitiktis

1.  Nedarant poveikio 20 straipsniui, jeigu valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų atitinkamą neatitiktį:

a)  gaminys CE ženklu pažymėtas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šios direktyvos 18 straipsnį;

b)  gaminys nepažymėtas CE ženklu;

c)  neparengta ES atitikties deklaracija;

d)  ES atitikties deklaracija parengta neteisingai;

e)  techninių dokumentų nėra arba jie yra neišsamūs;

f)  7 straipsnio 6 dalyje arba 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija yra nepateikta, neteisinga arba neišsami;

g)  neįvykdytas bet kuris kitas 7 arba 9 straipsnyje numatytas administracinis reikalavimas.

2.  Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas gaminio tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad jis būtų pašalintas iš rinkos.

IX SKYRIUS

PASLAUGŲ ATITIKTIS

23 straipsnis

Paslaugų atitiktis

1.  Valstybės narės nustato, įgyvendina ir reguliariai atnaujina atitinkamas procedūras, kurias taikant būtų:

a)  patikrinta paslaugų atitiktis šios direktyvos reikalavimams, įskaitant 14 straipsnyje nurodytą vertinimą, kurio atžvilgiu mutatis mutandis taikoma 19 straipsnio 2 dalis;

b)  imtasi tolesnių veiksmų dėl skundų ar pranešimų dėl klausimų, susijusių su paslaugų neatitiktimi šios direktyvos prieinamumo reikalavimams;

c)  patikrinta, ar ekonominės veiklos vykdytojas ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų.

2.  Valstybės narės paskiria institucijas, atsakingas už 1 dalyje nurodytų procedūrų įgyvendinimą paslaugų atitikties atžvilgiu.

Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama apie pirmoje pastraipoje nurodytų institucijų egzistavimą, atsakomybę, pavadinimą, darbą ir sprendimus. Tos institucijos, gavusios prašymą, teikia tą informaciją prieinamu formatu.

X SKYRIUS

PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI KITUOSE SĄJUNGOS AKTUOSE

24 straipsnis

Prieinamumas pagal kitus Sąjungos aktus

1.  Šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytų gaminių ir paslaugų atžvilgiu I priede išdėstyti prieinamumo reikalavimai yra privalomieji prieinamumo reikalavimai Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2014/25/ES 60 straipsnio 1 dalies prasme.

2.  Daroma prielaida, kad visų gaminių ar paslaugų, kurių savybės, elementai arba funkcijos atitinka šios direktyvos I priede išdėstytus prieinamumo reikalavimus pagal jo VI skirsnį, atžvilgiu yra įvykdytos atitinkamos pareigos, išdėstytos kituose Sąjungos aktuose nei ši direktyva, susijusias su tų savybių, elementų ar funkcijų prieinamumu, išskyrus atvejus, kai tuose kituose aktuose būtų nustatyta kitaip.

25 straipsnis

Darnieji standartai ir techninės specifikacijos, skirti kitiems Sąjungos aktams

Remiantis atitiktimi darniesiems standartams ir techninėms specifikacijoms arba jų dalims, kurie yra patvirtinti pagal 15 straipsnį, daroma prielaida, kad užtikrinama atitiktis 25 straipsniui tiek, kiek tie standartai ir techninės specifikacijos ar jų dalys atitinka šios direktyvos prieinamumo reikalavimus.

XI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena].

12 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 9 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4 straipsnio 9 dalį, 12 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis

Darbo grupė

Komisija įsteigia darbo grupę, kurią sudaro rinkos priežiūros institucijų, už paslaugų atitikties tikrinimą atsakingų institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant neįgaliųjų organizacijų atstovus.

Darbo grupė:

a)  sudaro palankesnes sąlygas institucijoms ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams keistis informacija ir geriausia praktika;

b)  skatina institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą klausimais, susijusiais su šios direktyvos įgyvendinimu, siekiant padidinti šios direktyvos prieinamumo reikalavimų taikymo darnumą ir atidžiai stebėti 14 straipsnio įgyvendinimą, ir

c)  teikia konsultacijas, visų pirma Komisijai, ypač 4 straipsnio ir 14 straipsnio įgyvendinimo klausimais.

29 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų ir veiksmingų priemonių užtikrinti, kad būtų vykdomi šios direktyvos reikalavimai.

2.  1 dalyje nurodytas priemones sudaro:

a)  nuostatos, pagal kurias vartotojas gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismus arba kompetentingas administracines įstaigas, kad būtų užtikrintas nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, laikymasis;

b)  nuostatos, pagal kurias viešojo sektoriaus įstaigos ar privačios asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai subjektai, kurie yra teisėtai suinteresuoti, kad būtų užtikrintas šios direktyvos laikymasis, pagal nacionalinę teisę skundo pateikėjo vardu arba, jam sutikus, jį remdami gali dalyvauti teismuose arba kompetentingose administracinėse įstaigose vykstančiame bet kokiame teismo procese arba administracinėje procedūroje, numatytuose siekiant užtikrinti šioje direktyvoje nustatytų pareigų vykdymą.

3.  Šis straipsnis netaikomas viešųjų pirkimų procedūroms, kurioms taikoma Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/25/ES.

30 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tos sankcijos būtų įgyvendinamos.

2.  Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tuo atveju, kai ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko reikalavimų, tas sankcijas taip pat turėtų papildyti veiksmingi taisomieji veiksmai.

3.  Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

4.  Skiriant sankcijas atsižvelgiama į reikalavimų nesilaikymo mastą, įskaitant jo rimtumą, ir į reikalavimų neatitinkančių atitinkamų gaminių arba paslaugų vienetų skaičių, taip pat į poveikį patiriančių asmenų skaičių.

5.  Šis straipsnis netaikomas viešųjų pirkimų procedūroms, kurioms taikoma Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/25/ES.

31 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip … [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ▌priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijaiteisės aktų nuostatų tekstą.

2.  Tas nuostatas jos taiko nuo … [▌šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali nuspręsti nuostatas dėl 4 straipsnio 4 dalyje išdėstytų pareigų taikyti ne vėliau kaip nuo … [aštuoneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

4.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

5.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

6.  Valstybės narės, kurios naudojasi 4 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe, pateikia Komisijai pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų, kurias jos tuo tikslu priima, tekstą ir pateikia Komisijai ataskaitą apie jas įgyvendinant padarytą pažangą.

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, valstybės narės nustato pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi ... [11 metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], per kurį paslaugų teikėjai gali toliau teikti savo paslaugas naudodami gaminius, kuriuos jie iki tos datos teisėtai naudojo teikdami panašias paslaugas.

Paslaugų sutartys, sudarytos anksčiau nei … [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], gali likti galioti be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip penkerius metus nuo tos datos.

2.  Valstybės narės gali numatyti, kad savitarnos terminalai, kuriuos paslaugų teikėjai teisėtai naudojo paslaugų teikimui anksčiau nei ... [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], gali būti toliau naudojami teikiant panašias paslaugas iki jų ekonomiškai naudingo gyvavimo laiko pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 20 metų nuo jų naudojimo pradžios.

33 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.  Komisija ne vėliau kaip ... [11 metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], o po to – kas penkerius metus pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šios direktyvos taikymo ataskaitą.

2.   Ataskaitose, inter alia, apžvelgiama, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, gaminių ir paslaugų prieinamumo raida, galimas technologinis susaistymas ar kliūtys inovacijoms ir šios direktyvos poveikis ekonominės veiklos vykdytojams bei neįgaliesiems ▌. Ataskaitose taip pat vertinama, ar taikant 4 straipsnio 4 dalį buvo prisidėta prie skirtingų prieinamumo reikalavimų, susijusių su keleivinio transporto paslaugų, banko paslaugų vartotojams ir elektroninių ryšių teikėjų parduotuvių klientų aptarnavimo centrų apstatyta aplinka, derinimo, kai įmanoma, siekiant jų laipsniško suderinimo su III priede nustatytais prieinamumo reikalavimais.

Ataskaitose taip pat vertinama, ar taikant šią direktyvą, visų pirma jos neprivalomas nuostatas, buvo prisidėta prie prieinamumo reikalavimų, susijusių su apstatyta aplinka, apimančia darbus, patenkančius į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES(37), Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES taikymo sritį, derinimo.

Ataskaitose taip pat nagrinėjamas šios direktyvos 14 straipsnio taikymo poveikis vidaus rinkos veikimui, be kita ko, remiantis pagal 14 straipsnio 8 dalį gauta informacija, jeigu jos turima, taip pat reikalavimų netaikymo mažoms įmonėms klausimas. Ataskaitose padaroma išvada, ar šia direktyva pasiekti jos tikslai, ir ar į šios direktyvos taikymo sritį būtų tikslinga įtraukti naujus gaminius ir paslaugas, ar tam tikrus gaminius ar paslaugas pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities, bei, kai įmanoma, nustatomos sritys, kuriose reikėtų mažinti naštą ▌, rengiantis galimai šios direktyvos peržiūrai.

Prireikus Komisija pateikia pasiūlymų dėl atitinkamų priemonių, be kita ko, tai galėtų būti teisėkūros priemonės.

3.  Valstybės narės laiku pateikia Komisijai visą tokioms ataskaitoms parengti būtiną informaciją.

4.  Komisijos ataskaitose atsižvelgiama į ekonominę veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ir atitinkamų nevyriausybinių organizacijų, įskaitant neįgaliųjų organizacijas, nuomonę ▌.

34 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

35 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

_____________________

I PRIEDAS

GAMINIŲ IR PASLAUGŲ PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI

I SKIRSNIS. SU VISAIS GAMINIAIS, KURIEMS TAIKOMA ŠI DIREKTYVA PAGAL 2 STRAIPSNIO 1 DALĮ, SUSIJĘ BENDRI PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI

Gaminiai turi būti projektuojami ir gaminami tokiu būdu, kad jais pagal numatytą paskirtį galėtų kuo daugiau naudotis neįgalieji, ir kartu su jais, kai įmanoma, gaminyje arba ant jo turi būti pateikiama prieinama informacija apie jų veikimą ir jų prieinamumo savybes.

1.  Informacijos teikimo reikalavimai:

a)  informacija apie gaminio naudojimą, pateikiama ant paties gaminio (etiketė, instrukcijos ir įspėjimas), turi būti:

i)  pateikiama daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

ii)  pateikiama suprantamai;

iii)  pateikiama naudotojams taip, kad jie galėtų ją suvokti;

iv)  pateikiama tinkamo dydžio ir tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų;

b)  gaminio naudojimo instrukcijos, kai jos pateikiamos ne ant paties gaminio, bet naudojant gaminį arba kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, interneto svetainę, įskaitant gaminio prieinamumo funkcijas, jų aktyvavimą ir jų sąveikumą su pagalbiniais sprendimais, turi būti prieinamos viešai, kai gaminys pateikiamas rinkai, ir turi būti:

i)  pateikiamos daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

ii)  pateikiamos suprantamai;

iii)  pateikiamos naudotojams taip, kad jie galėtų jas suvokti;

iv)  pateikiamos tinkamo dydžio ir tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų;

v)  instrukcijų turinys pateikiamas teksto formatais, kuriuos naudojant galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie gali būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

vi)  prie jų pridedamas alternatyviai išdėstytas bet koks netekstinis turinys;

vii)  pateikiamos įtraukiant gaminio naudotojo sąsajos aprašymą (tvarkymas, valdymas ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis), kaip nustatyta pagal 2 punktą; aprašyme kiekvieno 2 punkto atveju nurodoma, ar gaminys turi tas savybes;

viii)  pateikiamos įtraukiant gaminio funkcionalumo, užtikrinamo funkcijomis, kurių tikslas – atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius pagal 2 punktą, aprašymą; aprašyme kiekvieno 2 punkto atveju nurodoma, ar gaminys turi tas savybes;

ix)  pateikiamos įtraukiant programinės ir aparatinės gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais aprašymą; aprašyme pateikiamas tų pagalbinių prietaisų, kurie buvo išbandyti kartu su gaminiu, sąrašas.

2.  Naudotojo sąsaja ir funkcionalumo projektavimas:

Gaminys, įskaitant jo naudotojo sąsają, turi turėti savybių, elementų ir funkcijų, kuriomis sudaromos sąlygos neįgaliųjų prieigai prie gaminio, jo suvokimui, naudojimui, supratimui ir valdymui užtikrinant, kad:

a)  jei numatyta, kad gaminiu bus palaikomas ryšys, įskaitant asmenų tarpusavio ryšį, naudojimą, informavimą, valdymą ir orientavimą, tai būtų galima daryti daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu; tai apima regos, klausos, kalbos ir jutiklinių elementų alternatyvų pateikimą;

b)  jei gaminyje naudojama kalbinė funkcija, jame ryšio palaikymui, naudojimui, valdymui ir orientavimui būtų numatytos kalbos ir balsinės įvesties alternatyvos;

c)  jei gaminyje naudojami vaizdiniai elementai, jame būtų numatyta galimybė ryšių palaikymo, informavimo ir naudojimo tikslais lanksčiai padidinti dydį, ryškumą ir kontrastą, taip pat užtikrinti sąveikumą su naršyti sąsajoje padedančiomis programomis ir pagalbiniais prietaisais;

d)  jei gaminyje informacijai pateikti naudojamos spalvos, nurodomas veiksmas, prašoma reaguoti ar nustatyti elementus, jame būtų numatyta alternatyva spalvoms;

e)  jei gaminyje informacijai pateikti naudojami garsiniai signalai, nurodomas veiksmas, prašoma reaguoti ar nustatyti elementus, jame būtų numatyta alternatyva garsiniams signalams;

f)  jei gaminyje naudojami vaizdiniai elementai, jame būtų numatyta galimybė lanksčiai pagerinti vaizdo aiškumą;

g)  jei gaminyje naudojamas garsas, jame būtų numatyta galimybė naudotojui valdyti garso stiprumą bei greitį ir numatytos geresnės garsinės savybės, įskaitant aplinkinių gaminių skleidžiamų trukdančių garso signalų sumažinimą ir garso aiškumą;

h)  jei gaminį reikia naudoti ir valdyti rankiniu būdu, jame būtų numatyta nuosekliojo valdymo funkcija ir valdymo naudojant smulkiąją motoriką alternatyvos, išvengiant poreikio valdymui naudoti kelis veiksmus vienu metu, ir būtų galima naudoti jutikliniu būdu atskiriamas dalis;

i)  būtų vengiama gaminyje įdiegti veikimo režimus, kuriuos naudojant reikėtų pernelyg toli ištiesti ranką ar naudoti didelę jėgą;

j)  būtų vengiama gaminiu sukelti traukulius dėl jautrumo šviesai;

k)  gaminiu būtų saugomas naudotojo privatumas, kai jis naudojasi prieinamumo savybėmis;

l)  gaminyje būtų numatoma alternatyva biometriniam tapatybės nustatymui ir valdymui;

m)  gaminyje būtų užtikrintas funkcijų nuoseklumas ir suteikta pakankama ir lanksti laiko trukmė sąveikai;

n)  gaminyje būtų įdiegta programinė ir aparatinė įranga, skirta sąsajai su pagalbinėmis technologijomis užtikrinti;

o)  gaminys atitiktų toliau nurodytus konkrečiam sektoriui taikytinus reikalavimus:

i)  savitarnos terminalai:

–  numatyta rašytinės kalbos pavertimo sakytine kalba technologija;

–  suteikiama galimybė naudoti asmenines ausines;

–  kai reagavimo laikas yra ribotas, naudotojas turi būti įspėjamas daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

–  suteikiama galimybė pratęsti suteiktą laiką;

–  nustatomas tinkamas kontrastas ir įdiegiami jutikliniu būdu identifikuojami klavišai ir valdymo mygtukai, jei jie yra;

–  nereikalaujama, kad prieinamumo savybė būtų aktyvuota tam, kad naudotojas, kuriam ta savybė reikalinga, galėtų ją aktyvuoti;

–  jei gaminyje naudojamas garsas ar garsiniai signalai, jie turi būti suderinami su Sąjungos lygmeniu turimais pagalbiniais prietaisais ir technologijomis, įskaitant klausos techniką, pavyzdžiui, klausos aparatus, telerites, kochlearinius implantus ir pagalbinius klausos prietaisus;

ii)  e. skaityklėse numatyta rašytinės kalbos pavertimo sakytine kalba technologija;

iii)  vartotojų galiniai įrenginiai su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojami elektroninių ryšių paslaugoms teikti:

–  jei tokie gaminiai turi ne tik balso, bet ir teksto funkcijas, turi būti numatyta galimybė tvarkyti realiuoju laiku perduodamą tekstą ir palaikyti tiksliąją garso atkurtį;

–  jei tokie gaminiai be teksto ir balso funkcijų arba derinant su jomis turi vaizdo funkcijas, turi būti numatyta galimybė valdyti įvairiapusį ryšį, įskaitant sinchronizuotą balsą, realiuoju laiku perduodamą tekstą ir vaizdo medžiagą tokia geba, kuri leistų komunikuoti gestų kalba;

–  turi būti užtikrintas veiksmingas belaidis prisijungimas prie klausos technologijų;

–  turi būti vengiama trukdžių pagalbiniams prietaisams;

iv)  vartotojų galiniuose įrenginiuose su interaktyviais kompiuteriniais pajėgumais, naudojamuose prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, neįgaliesiems turi būti sudaryta galimybė naudotis prieinamumo komponentais, kuriuos teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, susijusiais su naudotojo prieiga, pasirinkimu, valdymu ir personalizavimu bei perdavimu į pagalbinius prietaisus.

3.  Paramos tarnybos:

Kai įmanoma, paramos tarnybos (pagalbos tarnybos, skambučių centrai, techninės paramos tarnybos, perdavimo paslaugų tarnybos ir mokymo tarnybos) prieinamais komunikacijos būdais suteikia informaciją apie gaminio prieinamumą ir jo suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis.

II SKIRSNIS. PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU 2 STRAIPSNIO 1 DALIES GAMINIAIS, IŠSKYRUS SAVITARNOS TERMINALUS, NURODYTUS 2 STRAIPSNIO 1 DALIES b PUNKTE

Be I skirsnio reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad gaminiais, kuriems taikomas šis skirsnis, pagal numatytą jų paskirtį galėtų kuo daugiau naudotis neįgalieji, šių gaminių pakuotės ir instrukcijos turi būti prieinamos. Tai reiškia, kad:

a)  gaminio pakuotė, įskaitant joje pateikiamą informaciją (pvz., apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą), įskaitant, kai numatyta, informaciją apie gaminio prieinamumo charakteristikas, turi būti prieinama; ir, kai įmanoma, ta prieinama informacija turi būti pateikta ant pakuotės;

b)  montavimo ir priežiūros, saugojimo ir šalinimo instrukcijos, pateikiamos ne ant paties gaminio, bet per kitas priemones, pavyzdžiui, interneto svetainę, turi būti viešai prieinamos, kai gaminys pateikiamas rinkai, ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)  turi būti pateikiamos daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

ii)  pateikiamos suprantamai;

iii)  naudotojams pateikiamos taip, kad jie galėtų jas suvokti;

iv)  pateikiamos tinkamo dydžio ir tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų;

v)  instrukcijų turinys turi būti pateikiamas teksto formatais, kuriuos naudojant galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie gali būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu, ir

vi)  prie instrukcijų, kuriose esama bet kokių netekstinių turinio elementų, tas turinys turi būti pridedamas alternatyviai išdėstytas.

III SKIRSNIS. BENDRI SU VISOMIS PASLAUGOMIS, KURIOMS TAIKOMA ŠI DIREKTYVA PAGAL 2 STRAIPSNIO 2 DALĮ, SUSIJĘ PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI

▌Siekiant užtikrinti, kad paslaugomis pagal numatytą jų paskirtį galėtų kuo daugiau naudotis ▌neįgalieji, jos teikiamos:

a)  užtikrinant teikiant paslaugą naudojamų gaminių prieinamumą pagal šio priedo I skirsnį ir, kai taikytina – jo II skirsnį;

b)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir, kai teikiant paslaugas naudojami gaminiai, jų sąsają su šiais gaminiais, taip pat informaciją apie jų prieinamumo charakteristikas ir sąveikumą su pagalbiniais prietaisais ir priemonėmis ▌:

i)  pateikiant informaciją daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

ii)  pateikiant informaciją suprantamai;

iii)  pateikiant informaciją naudotojams taip, kad jie galėtų ją suvokti;

iv)  pateikiant informacijos turinį ▌teksto formatais, kuriuos naudojant galima generuoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie naudotojams gali būti pateikiami įvairiai ir daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

v)  pateikiami tinkamo dydžio ir tipo šriftu atsižvelgiant į numatomas naudojimo sąlygas ir užtikrinant pakankamą kontrastą, taip pat pritaikant tarpus tarp raidžių, eilučių ir pastraipų;

vi)  papildant bet kokį netekstinį turinį alternatyviu to turinio išdėstymu ir

vii)  elektroninę informaciją, ▌ reikalingą atitinkamai paslaugai teikti, pateikiant nuosekliai ir tinkamai, kad ji būtų suvokiama, ją būtų galima naudoti, ji būtų suprantama ir tvari;

c)  užtikrinant, kad interneto svetainės, be kita ko, susijusios internetinės taikomosios programos, ir nešiojamaisiais prietaisais teikiamos paslaugos, įskaitant mobiliąsias programas, būtų nuosekliai ir tinkamai prieinamos, kad jos būtų suvokiamos, jas būtų galima naudoti, jos būtų suprantamos ir tvarios;

d)  kai įmanoma, paramos tarnyboms (pagalbos tarnyboms, skambučių centrams, techninės paramos tarnyboms, perdavimo paslaugų tarnyboms ir mokymo tarnyboms) prieinamais komunikacijos būdais teikiant informaciją apie paslaugų prieinamumą ir jų suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis.

IV SKIRSNIS. PAPILDOMI PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU KONKREČIOMIS PASLAUGOMIS

Siekiant užtikrinti, kad paslaugomis pagal numatytą jų paskirtį galėtų kuo daugiau naudotis neįgalieji, jos teikiamos užtikrinant funkcijas, praktiką, politiką ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kad būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius ir užtikrinamas sąveikumas su pagalbinėmis technologijomis:

a)  elektroninių ryšių paslaugos, įskaitant skubios pagalbos ryšius, nurodytus Direktyvos (ES) 2018/1972 109 straipsnio 2 dalyje:

i)  pateikiamas realiuoju laiku perduodamas tekstas, kuriuo papildomas balso ryšys;

ii)  pateikiamas įvairiapusis ryšys, kai balso ryšys papildomas vaizdo medžiaga;

iii)  užtikrinama, kad skubios pagalbos ryšys naudojant balsą, tekstą (įskaitant realiuoju laiku perduodamą tekstą) būtų sinchronizuojamas, o kai teikiama vaizdo medžiaga, perduodant irgi būtų sinchronizuojamas kaip įvairiapusis ryšys, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų būtų perduodamas tinkamiausiam BPC;

b)  paslaugos, kuriomis suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų:

i)  pateikiami elektroniniai programų vadovai (EPV), kurie yra suvokiami, juos galima naudoti, jie yra suprantami ir tvarūs, ir jais teikiama informacija apie prieinamumo galimybes;

ii)  užtikrinama, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieinamumo komponentai (prieigos paslaugos), kaip antai, subtitrai kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems asmenims, garso komentarai, įgarsinti subtitrai ir vertimas į gestų kalbą, būtų visapusiškai perduodami užtikrinant tinkamą tikslaus perteikimo kokybę ir sinchronizuojami su garsu ir vaizdo medžiaga, naudotojams sudarant sąlygas valdyti jų perteikimą ir naudojimą;

c)  keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos, išskyrus mieste ir priemiesčiuose teikiamas transporto paslaugas ir regionines transporto paslaugas:

i)  užtikrinama, kad būtų teikiama informacija apie transporto priemonių, aplinkinės infrastruktūros ir apstatytos aplinkos prieinamumą ir pagalbą neįgaliesiems;

ii)  užtikrinama, kad būtų teikiama informacija apie pažangų bilietų pardavimą (elektroninė rezervacija, bilietų užsakymas ir kt.), informacija keleiviams realiuoju laiku (tvarkaraščiai, informacija apie transporto eismo sutrikimus, jungiamuosius maršrutus, tolesnę kelionę kitų rūšių transporto priemonėmis ir kt.) ir papildoma informacija apie paslaugas (pvz., stočių darbuotojus, sugedusius liftus ar paslaugas, kurios laikinai neteikiamos);

d)  mieste ir priemiesčiuose teikiamos transporto paslaugos ir regioninės transporto paslaugos: užtikrinama prieiga prie savitarnos terminalų, naudojamų teikiant paslaugą, pagal šio priedo I skirsnį;

e)  banko paslaugos vartotojams:

i)  numatomi tapatybės nustatymo metodai, elektroniniai parašai, saugumas ir mokėjimo paslaugos, kurie būtų suvokiami, tinkami naudoti, suprantami ir tvarūs;

ii)  užtikrinama, kad informacija būtų suprantama, pateikta B2 (savarankiškas vartotojas) sudėtingumo lygio pagal Europos Tarybos bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacine sistemą neviršijančia kalba;

f)  e. knygos:

i)  kai e. knygoje esama ne tik teksto, bet ir garsinio turinio, užtikrinama, kad būtų numatytas teksto ir garsinio turinio sinchronizavimas;

ii)  užtikrinama, kad e. knygų skaitmeninės rinkmenos nekliudytų pagalbinei technologijai tinkamai veikti;

iii)  užtikrinama prieiga prie turinio, rinkmenos turinio naršymo ir formato, įskaitant dinamišką formatą, struktūros suteikimą, lankstumą ir turinio pateikimo pasirinkimo galimybę;

iv)  sudaromos galimybės alternatyviam turinio perdavimui ir jo sąveikumui su įvairiomis pagalbinėmis technologijomis suvokiamu, suprantamu, tinkamu naudoti ir tvariu būdu;

v)  užtikrinama, kad jas būtų galima rasti, per metaduomenis pateikiant informaciją apie jų prieinamumo savybes;

vi)  užtikrinama, kad skaitmeninių teisių valdymo priemonės neblokuotų prieinamumo savybių;

g)  e. prekybos paslaugos:

i)  teikiama informacija apie parduodamų gaminių ir paslaugų prieinamumą, kai šią informaciją teikia atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas;

ii)  užtikrinamas tapatybės nustatymo, saugumo ir mokėjimo funkcijų prieinamumas, kai jos teikiamos kaip paslaugos, o ne gaminio dalis, užtikrinant, kad jos būtų suvokiamos, jas būtų galima naudoti, jos būtų suprantamos ir tvarios;

iii)  numatomi tapatybės nustatymo metodai, elektroniniai parašai ir mokėjimo paslaugos, kurie būtų suvokiami, tinkami naudoti, suprantami ir tvarūs;

V SKIRSNIS. KONKRETŪS PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TINKAMIAUSIO BPC ATSAKYMU Į SKUBIOS PAGALBOS PRANEŠIMUS, KURIE GAUNAMI EUROPOS BENDRUOJU PAGALBOS TELEFONO NUMERIU 112

Siekiant užtikrinti, kad skubios pagalbos ryšiais per Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 pagal numatytą jų paskirtį galėtų kuo daugiau naudotis neįgalieji, tinkamiausio BPC atsakymas į skubios pagalbos pranešimus užtikrinamas įtraukiant funkcijas, praktiką, politiką ir procedūras bei pakeitimus, ▌ skirtus tam, kad būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius.

Į skubios pagalbos pranešimus Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 tinkamiausias BPC turi tinkamai atsakyti tokiu būdu, kuris labiausiai tinkamas nacionaliniam skubios pagalbos sistemų organizavimui, naudojant tas pačias ryšio priemones, kuriomis gautas pranešimas, t. y. naudojant sinchronizuotą balso ir teksto ryšį (įskaitant realiuoju laiku perduodamą tekstą) arba, kai teikiama vaizdo medžiaga, balsą, tekstą (įskaitant realiuoju laiku perduodamą testą) ir vaizdo medžiagą, sinchronizuotus kaip įvairiapusį ryšį.

VI SKIRSNIS. GAMINIŲ IR PASLAUGŲ SAVYBIŲ, ELEMENTŲ ARBA FUNKCIJŲ PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI PAGAL 24 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Darant prielaidą, kad kituose Sąjungos aktuose išdėstytos atitinkamos pareigos, susijusios su gaminių ir paslaugų savybėmis, elementais arba funkcijomis, yra įvykdytos, turi būti įvykdytos toliau nurodytos sąlygos.

1.  Gaminiai:

a)  informacijos, susijusios su gaminių veikimu ir prieinamumo savybėmis, prieinamumas atitinka atitinkamus šio priedo I skirsnio 1 punkte išdėstytus elementus, būtent informaciją apie gaminio naudojimą, pateikiamą ant paties gaminio, ir gaminio naudojimo instrukcijas, pateikiamas ne ant paties gaminio, bet naudojant gaminį arba per kitas priemones, pavyzdžiui, interneto svetainę;

b)  naudotojo sąsajos savybių, elementų ir funkcijų bei gaminių funkcionalumo projektavimo prieinamumas atitinka atitinkamus tokios naudotojo sąsajos arba funkcionalumo projektavimo prieinamumo reikalavimus, išdėstytus šio priedo I skirsnio 2 punkte;

c)  pakuotės, įskaitant joje pateikiamą informaciją, ir gaminio montavimo ir priežiūros, saugojimo ir šalinimo instrukcijų, pateikiamų ne ant paties gaminio, bet per kitas priemones, pavyzdžiui, interneto svetainę, išskyrus savitarnos terminalus, pereinamumas atitinka atitinkamus prieinamumo reikalavimus, išdėstytus šio priedo II skirsnyje.

2.  Paslaugos:

paslaugų savybių, elementų ir funkcijų prieinamumas atitinka atitinkamus tų savybių, elementų ir funkcijų prieinamumo reikalavimus, išdėstytus šio priedo su paslaugomis susijusiuose skirsniuose.

VII SKIRSNIS. FUNKCINIO VEIKSMINGUMO KRITERIJAI

Jeigu šio priedo I–VI skirsniuose nustatyti prieinamumo reikalavimai neapima vienos ar daugiau gaminių projektavimo ir gamybos funkcijų arba paslaugų teikimo, tos funkcijos arba priemonės turi būti prieinamos laikantis susijusių funkcinio veiksmingumo kriterijų, kad būtų kuo labiau padidintas numatomas neįgaliųjų naudojimasis jais.

Tie funkcinio veiksmingumo kriterijai gali būti naudojami tik kaip alternatyva vienam ar keliems konkretiems techniniams reikalavimams, kai prieinamumo reikalavimuose daroma nuoroda į juos, tik tuo atveju, jeigu atitinkamų funkcinio veiksmingumo kriterijų taikymas atitinka prieinamumo reikalavimus ir yra nustatyta, kad gaminių projektavimas ir gamyba bei paslaugų teikimas suteikia lygiavertį arba didesnį prieinamumą numatomam neįgaliųjų naudojimuisi jais.

a)  Naudojimasis neturint regėjimo

Kai gaminiu arba paslauga užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant regėjimo nereikia.

b)  Naudojimasis turint ribotą regėjimą

Kai gaminiu arba paslauga užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikydami riboto regėjimo asmenys galėtų naudoti gaminį.

c)  Naudojimasis neturint gebėjimo suvokti spalvas

Kai gaminiu arba paslauga užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant naudotojui nereikia suvokti spalvų.

d)  Naudojimasis neturint klausos

Kai gaminiu arba paslauga užtikrinami garsiniai veikimo režimai, užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant klausos nereikia.

e)  Naudojimasis turint ribotą klausą

Kai gaminiu arba paslauga užtikrinami garsiniai veikimo režimai, užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, apimantis geresnes garsines savybes, kurios sudaro galimybes ribotą klausą turintiems naudotojams naudoti gaminį.

f)  Naudojimasis neturint gebėjimo kalbėti

Kai naudojant gaminį arba paslaugą reikia naudotojų balsinės įvesties, užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant nereikalinga balsinė įvestis. Balsinė įvestis apima visus vokalinius garsus, tokius kaip kalbėjimas, švilpimas ar spragsėjimas.

g)  Naudojimasis esant ribotoms galimybėms atlikti judesius ar ribotai jėgai

Kai naudojant gaminį arba paslaugą reikia atlikti veiksmus rankomis, užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kuriuo naudotojams suteikiama galimybė naudoti gaminį atliekant alternatyvius veiksmus, kuriems nereikia naudoti smulkiosios motorikos ir rankos judesių, rankų jėgos arba vienu metu naudotis keliomis valdymo funkcijomis.

h)  Naudojimasis esant ribotai galimybei pasiekti

Gaminių valdymo elementai turi būti pasiekiami visiems naudotojams. Kai gaminiu arba paslauga užtikrinamas rankinis veikimo režimas, užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant naudotojui pakanka ribotų galimybių pasiekti ir ribotos jėgos.

i)  Sumažintas pavojus sukelti traukulius dėl jautrumo šviesai

Kai gaminiu užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, vengiama veikimo režimų, kurie sukelia traukulius dėl jautrumo šviesai.

j)  Naudojimasis turint ribotus pažinimo gebėjimus

Gaminiu arba paslauga užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, apimantis savybes, dėl kurių naudoti gaminį būtų lengviau ir paprasčiau.

k)  Naudojimasis išsaugant privatumą

Kai gaminys arba paslauga pasižymi savybėmis, kuriomis suteikiamas prieinamumas, užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kuriuo išlaikomas privatumas tuo metu, kai naudojamasi tomis savybėmis, kuriomis suteikiamas prieinamumas.

___________________

II PRIEDAS

ORIENTACINIAI NEPRIVALOMI GALIMŲ SPRENDIMŲ, KURIAIS PADEDAMA ĮVYKDYTI I PRIEDE IŠDĖSTYTUS PRIEINAMUMO REIKALAVIMUS, PAVYZDŽIAI

I SKIRSNIS.

SU VISAIS GAMINIAIS, KURIEMS TAIKOMA ŠI DIREKTYVA PAGAL 2 STRAIPSNIO 1 DALĮ, SUSIJUSIŲ BENDRŲ PRIEINAMUMO PAVYZDŽIAI

I PRIEDO I SKIRSNIO REIKALAVIMAI

PAVYZDŽIAI

1.  Informacijos teikimas

a)  

i)

Pateikiama vaizdinė ir jutiklinė informacija arba vaizdinė ir garsinė informacija nurodant vietą, kur į savitarnos terminalą įdedama kortelė, kad juo terminale galėtų naudotis aklieji bei kurtieji.

ii)  

Nuosekliai vartojami tie patys žodžiai arba jie vartojami laikantis aiškios ir logiškos struktūros, kad informaciją galėtų geriau suprasti protinę negalią turintys asmenys.

iii)  

Be tekstinio įspėjimo pateikiama jutiklinio reljefo formatu arba garsiniu signalu, kad informaciją galėtų suvokti aklieji.

iv)  

Sudaromos sąlygos, kad tekstą galėtų perskaityti silpnaregiai.

b)  

i)  

Pateikiamos elektroninės rinkmenos, kurios gali būti skaitomos kompiuteriu naudojant ekranų skaitytuvus, kad informacija galėtų naudotis aklieji.

ii)  

Nuosekliai vartojami tie patys žodžiai arba jie vartojami laikantis aiškios ir logiškos struktūros, kad juos galėtų geriau suprasti protinę negalią turintys asmenys.

iii)  

Teikiant vaizdo įrašą su instrukcijomis, pateikiami subtitrai.

iv)  

Sudaromos sąlygos, kad tekstą galėtų perskaityti silpnaregiai.

v)  

Spausdinama Brailio raštu, kad jomis galėtų naudotis aklieji.

vi)  

Prie diagramos pridedamas tekstinis aprašymas, kuriame nurodomi pagrindiniai elementai arba apibūdinami pagrindiniai veiksmai.

vii)  

Pavyzdys nepateiktas

viii)  

Pavyzdys nepateiktas

ix)  

Bankomate įrengiamas lizdas ir įdiegiama programinė įranga, kad būtų galima prijungti ausines ir per jas ekrane rodomą tekstą būtų galima išgirsti.

2.  Naudotojo sąsaja ir funkcionalumo projektavimas

a)  

Teikiamos žodinės ir tekstinės instrukcijos arba klaviatūroje instaliuojami jutikliniai klavišai, kad gaminiu galėtų naudotis aklieji arba neprigirdintys asmenys.

b)  

Savitarnos terminale pateikiamos ne tik žodinės instrukcijos, bet ir, pavyzdžiui, tekstinės ar vaizdinės instrukcijos, kad reikiamus veiksmus galėtų atlikti ir kurtieji.

c)  

Naudotojams sudaroma galimybė padidinti tekstą, priartinti tam tikrą piktogramą ar padidinti kontrastą, kad informaciją galėtų suvokti ir silpnaregiai.

d)  

Be to, kad pasirenkant galimybę galima paspausti žalią arba raudoną mygtuką, ant tų mygtukų užrašomos tos galimybės, kad pasirinkti galėtų ir daltonikai.

e)  

Kai kompiuteris siunčia klaidos signalą, ši klaida nurodoma tekstiniame pranešime arba vaizde, kad ir kurtieji suvoktų, jog įvyko klaida.

f)  

Numatoma galimybė papildomai reguliuoti priekinių vaizdų kontrastą, kad juos galėtų matyti ir silpnaregiai.

g)  

Sudaroma galimybė telefono naudotojui pasirinkti garso stiprumą ir sumažinti trukdžius klausos aparatams, kad telefonu galėtų naudotis ir neprigirdintys asmenys.

h)  

Užtikrinami didesni ir aiškiai atskirti jutiklinio ekrano mygtukai, kad juos galėtų paspausti ir drebulio negalintys suvaldyti asmenys.

i)

Užtikrinama, kad mygtukams paspausti nereikėtų daug jėgos, kad jais galėtų naudotis ir motorikos sutrikimų turintys asmenys.

j)  

Vengiama mirgančių vaizdų, kad nekiltų pavojus asmenims, kuriems tai gali sukelti traukulius.

k)  

Sudaromos sąlygos naudotis ausinėmis, kai bankomate teikiama žodinė informacija.

l)  

Naudotojams, kurie negali naudotis rankomis, kaip alternatyva pirštų atspaudų atpažinimui, sudaromos sąlygos pasirinkti telefono užrakinimo ir atrakinimo slaptažodį.

m)  

Užtikrinama, kad programinė įranga reaguotų nuspėjamu būdu, kai atliekamas tam tikras veiksmas, ir suteikiama pakankamai laiko slaptažodžiui įvesti, kad gaminiu lengvai galėtų naudotis protinę negalią turintys asmenys.

n)  

Užtikrinama ryšio su atnaujinamu Brailio rašto ekranu galimybė, kad kompiuteriu galėtų naudotis aklieji.

o)  

Konkretiems sektoriams taikomų reikalavimų pavyzdžiai.

i)  

Pavyzdys nepateiktas

ii)

Pavyzdys nepateiktas

iii)  pirma įtrauka

Numatoma, kad mobiliuoju telefonu būtų galima tvarkyti tekstinius pokalbius realiuoju laiku, kad neprigirdintys asmenys galėtų interaktyviai keistis informacija.

iii)ketvirta įtrauka

Sudaromos sąlygos tuo pačiu metu rodyti vaizdą gestų kalba ir rašyti tekstinį pranešimą, kad tarpusavyje galėtų bendrauti du kurtieji arba kad kurčiasis galėtų bendrauti su girdinčiu asmeniu.

iv)  

Užtikrinama, kad priedėlis transliuotų kurtiesiems skirtus subtitrus.

3.  Paramos tarnybos

Pavyzdys nepateiktas

II SKIRSNIS.

PAVYZDŽIAI, SUSIJĘ SU PRIEINAMUMO REIKALAVIMAIS, SUSIJUSIAIS SU 2 STRAIPSNIO 1 DALIES GAMINIAIS, IŠSKYRUS SAVITARNOS TERMINALUS, NURODYTUS 2 STRAIPSNIO 1 DALIES b PUNKTE

I PRIEDO II SKIRSNIO REIKALAVIMAI

PAVYZDŽIAI

Gaminių pakuotės ir instrukcijos

a)  

Pakuotėje nurodoma, kad telefonas turi neįgaliesiems skirtų prieinamumo savybių.

b)

i)  

Pateikiamos elektroninės rinkmenos, kurios gali būti skaitomos kompiuteriu naudojant ekranų skaitytuvus, kad informacija galėtų naudotis aklieji.

ii)  

Nuosekliai vartojami tie patys žodžiai arba jie vartojami laikantis aiškios ir logiškos struktūros, kad informaciją galėtų geriau suprasti protinę negalią turintys asmenys.

iii)  

Kai rodomas tekstinis įspėjimas, informacija pateikiama jutiklinio reljefo formatu arba garsiniu signalu, kad įspėjimą gautų ir aklieji.

iv)  

Užtikrinama, kad tekstą galėtų perskaityti silpnaregiai.

v)  

Spausdinama Brailio raštu, kad informaciją galėtų perskaityti aklieji.

vi)  

Diagrama papildoma tekstiniu aprašymu, kuriame nurodomi pagrindiniai elementai arba apibūdinami pagrindiniai veiksmai.

III SKIRSNIS.

PAVYZDŽIAI, SUSIJĘ SU BENDRAIS SU VISOMIS PASLAUGOMIS, KURIOMS TAIKOMA ŠI DIREKTYVA PAGAL 2 STRAIPSNIO 2 DALĮ, SUSIJUSIAIS PRIEINAMUMO REIKALAVIMAIS

I PRIEDO III SKIRSNIO REIKALAVIMAI

PAVYZDŽIAI

Paslaugų teikimas

a)  

Pavyzdys nepateiktas

b)  

i)  

Pateikiamos elektroninės rinkmenos, kurios gali būti skaitomos kompiuteriu naudojant ekranų skaitytuvus, kad informacija galėtų naudotis aklieji.

ii)  

Nuosekliai vartojami tie patys žodžiai arba jie vartojami laikantis aiškios ir logiškos struktūros, kad informaciją galėtų geriau suprasti protinę negalią turintys asmenys.

iii)  

Teikiant vaizdo įrašą su instrukcijomis, pateikiami subtitrai.

iv)  

Numatoma, kad aklasis galėtų pasinaudoti rinkmena ją išsispausdinant Brailio raštu.

v)  

Numatoma, kad tekstą galėtų perskaityti silpnaregiai.

vi)  

Diagrama papildoma tekstiniu aprašymu, kuriame nurodomi pagrindiniai elementai arba apibūdinami pagrindiniai veiksmai.

vii)  

Kai paslaugos teikėjas pateikia USB raktą, kuriame yra informacijos apie paslaugą, numatoma, kad ši informacija būtų prieinama.

c)  

Pateikiamas paveikslėlių tekstinis aprašymas, sudaromos sąlygos visas funkcijas valdyti klaviatūra, naudotojams suteikiama pakankamai laiko perskaityti, užtikrinamas turinio rodymas ir jo veikimas numanomu būdu, užtikrinamas suderinamumas su pagalbinėmis technologijomis, kad įvairią negalią turintys asmenys galėtų skaityti svetainėje pateikiamą informaciją ir būtų užtikrinta jų sąveika su svetaine.

d)  

Pavyzdys nepateiktas

IV SKIRSNIS.

PAVYZDŽIAI, SUSIJĘ SU KONKREČIŲ PASLAUGŲ PAPILDOMAIS PRIEINAMUMO REIKALAVIMAIS

I PRIEDO IV SKIRSNIO REIKALAVIMAI

PAVYZDŽIAI

Konkrečios paslaugos

a)  

i)  

Numatoma, kad neprigirdintis asmuo galėtų interaktyviai ir realiuoju laiku rašyti ir gauti tekstą.

ii)  

Numatoma, kad kurtieji galėtų bendrauti tarpusavyje gestų kalba.

iii)  

Numatoma, kad kalbos ir klausos sutrikimų turintis asmuo, norintis naudotis teksto, balso ir vaizdo ryšio deriniu, žinotų, kad pranešimas tinklu bus perduotas skubios pagalbos tarnybai.

b)  

i)  

Numatoma, kad aklasis galėtų pasirinkti televizijos programas.

ii)  

Palaikoma galimybė pasirinkti, pritaikyti asmeninėms reikmėms ir rodyti prieigos paslaugas, kaip antai subtitrų kurtiesiems ir neprigirdintiems asmenims, garso komentarų, įgarsintų subtitrų ir vertimo į gestų kalbą, suteikiant veiksmingo belaidžio prisijungimo prie klausos technikos priemones arba suteikiant galimybę naudotis valdymo įrenginiais, kuriais naudotojui suteikiama prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tokiu pat mastu, kaip ir pagrindiniai žiniasklaidos valdymo įrenginiai.

c)  

i)

Pavyzdys nepateiktas

ii)  

Pavyzdys nepateiktas

d)  pavyzdys nepateiktas

e)

i)

Sudaromos sąlygos ekrane rodomus tapatybės nustatymo dialogus nuskaityti ekranų skaitytuvais, kad jais galėtų naudotis aklieji.

ii)

Pavyzdys nepateiktas

f)

i)  

Numatoma, kad disleksiją turintis asmuo galėtų tuo pačiu metu skaityti ir girdėti tekstą.

ii)  

Užtikrinamas sinchronizuotas teksto ir garsinio turinio teikimas arba sudaromos sąlygos atnaujinamam perrašymui Brailio raštu.

iii)  

Numatoma, kad aklasis galėtų pasinaudoti rodykle arba naršyti tarp skyrių.

iv)

Pavyzdys nepateiktas

v)  

Užtikrinama, kad informacija apie jų prieinamumo savybes būtų pateikiama elektroninėje rinkmenoje, kad apie tai galėtų būti informuojami neįgalieji.

vi)  

Užtikrinama, kad, pavyzdžiui, techninėmis apsaugos priemonės, teisių administravimo informacija ar su sąveikumu susijusios aplinkybės, netrukdytų pagalbiniams įrenginiams teksto skaityti garsiai, kad knygą galėtų skaityti aklieji naudotojai.

g)  

i)  

Užtikrinama, kad turima informacija apie gaminio prieinamumo savybes nebūtų ištrinta.

ii)  

Sudaroma galimybė naudotis mokėjimo paslaugos naudotojo sąsaja valdant ją balsu, kad aklieji galėtų savarankiškai pirkti internetu.

iii)  

Sudaromos sąlygos ekrane rodomus tapatybės nustatymo dialogus nuskaityti ekranų skaitytuvais, kad jais galėtų naudotis aklieji.

_______________________

III PRIEDAS

PRIEINAMUMO REIKALAVIMAI 4 STRAIPSNIO 4 DALIES TIKSLAIS, SUSIJĘ SU APSTATYTA APLINKA, KURIOJE TEIKIAMOS Į ŠIOS DIREKTYVOS TAIKYMO SRITĮ PATENKANČIOS PASLAUGOS

Siekiant kuo labiau padidinti numatytą neįgaliųjų savarankišką naudojimąsi apstatyta aplinka, kurioje teikiama paslauga ir už kurią atsakingas paslaugos teikėjas, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, prieiga prie aplinkos viešojo naudojimo zonose apima šiuos aspektus:

a)  susijusių lauko zonų ir įrenginių naudojimą ▌;

b)  pastatų prieigas ▌;

c)  įėjimų naudojimą;

d)  horizontalaus judėjimo kelių naudojimą;

e)  vertikalaus judėjimo kelių naudojimą;

f)  viešosios paskirties patalpų naudojimą;

g)  įrangos ir patalpų, naudojamų teikiant paslaugą, naudojimą;

h)  naudojimąsi tualetais ir sanitarinėmis patalpomis;

i)  naudojimąsi išėjimais, evakavimo keliais ir elementais, susijusiais su neatidėliotinų priemonių planavimu;

j)  komunikaciją ir orientavimą daugiau nei viena jusle atpažįstamu būdu;

k)  įrenginių ir patalpų naudojimą pagal jų numatytą tikslą;

l)  apsaugą nuo pavojaus aplinkai patalpose ir lauke.

_____________________

IV PRIEDAS

ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRA. GAMINIAI

1.   Gamybos vidaus kontrolė

▌Gamybos vidaus kontrolė yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo šio priedo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamas gaminys ▌atitinka atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

2.  Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus. Naudojantis techniniais dokumentais turi būti įmanoma vertinti gaminio atitiktį atitinkamiems 4 straipsnyje nurodytiems prieinamumo reikalavimams, o tuo atveju, jeigu gamintojas rėmėsi 14 straipsniu, parodyti, kad dėl atitinkamų prieinamumo reikalavimų reikėtų atlikti esminį pakeitimą arba kiltų neproporcinga našta. Techniniuose dokumentuose nurodomi tik taikytini reikalavimai ir, jeigu tai svarbu atliekant vertinimą, aprašomas gaminio projektas, gamyba ir veikimas.

Kai taikytina, techniniuose dokumentuose nurodomi bent šie duomenys:

a)  bendras gaminio aprašymas;

b)  visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų ir techninių specifikacijų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, sąrašas ir, jei tie darnieji standartai arba techninės specifikacijos dar nebuvo taikomi, sprendimų, priimtų siekiant užtikrinti atitiktį atitinkamiems 4 straipsnyje nurodytiems prieinamumo reikalavimams, aprašymai; jeigu darnieji standartai arba techninės specifikacijos taikomi iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos dalys, kurios buvo taikomos.

3.  Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta gaminių atitiktis šio priedo 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir šios direktyvos prieinamumo reikalavimams.

4.  Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

4.1.  Kiekvieną atskirą gaminį, atitinkantį taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi šioje direktyvoje nurodytu CE ženklu.

4.2.  Gamintojas parengia rašytinę gaminio modelio ES atitikties deklaraciją. ES atitikties deklaracijoje nurodomas gaminys, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamų institucijų prašymu joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

5.  Įgaliotasis atstovas

4 punkte išdėstytas gamintojo pareigas savo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

____________________

V PRIEDAS

INFORMACIJA APIE PRIEINAMUMO REIKALAVIMUS ATITINKANČIAS PASLAUGAS

1.  Paslaugų teikėjas bendrosiose sąlygose arba lygiaverčiame dokumente turi pateikti informaciją, kurioje vertinama, kaip paslauga atitinka 4 straipsnyje nurodytus prieinamumo reikalavimus. Pateikiamoje informacijoje aprašomi taikytini reikalavimai, ir, jeigu tai svarbu atliekant vertinimą, paslaugos projektas ir veikimas. Be Direktyvoje 2011/83/ES nustatytų vartotojų informavimo reikalavimų, šioje informacijoje, kai taikytina, pateikiami šie elementai:

a)  prieinamais formatais pateiktas bendras paslaugos aprašas;

b)  paslaugos veikimui suprasti būtini aprašymai ir paaiškinimai;

c)  aprašymas, kaip paslauga atitinka susijusius I priede išdėstytus prieinamumo reikalavimus.

2.  Tam, kad laikytųsi šio priedo 1 punkto, paslaugų teikėjas gali visapusiškai arba iš dalies taikyti darniuosius standartus ir technines specifikacijas, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.  Paslaugų teikėjas pateikia informaciją, parodančią, kad paslaugų teikimo procesu ir jo stebėsena užtikrinama paslaugos atitiktis šio priedo 1 punktui ir taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

_________________________

VI PRIEDAS

KRITERIJAI NEPROPORCINGOS NAŠTOS VERTINIMUI

Atliekant vertinimą ir rengiant jo dokumentus taikytini kriterijai:

1.  Prieinamumo reikalavimų laikymosi grynųjų išlaidų santykis su ekonominės veiklos vykdytojų patiriamomis gaminio gamybos, platinimo ar importavimo arba paslaugos teikimo bendromis išlaidomis (veiklos ir kapitalo išlaidomis).

Elementai, naudojami vertinant prieinamumo reikalavimų laikymosi grynąsias išlaidas:

a)  kriterijai, susiję su vienkartinėmis organizacinėmis išlaidomis, į kurias turi būti atsižvelgta atliekant vertinimą:

i)  išlaidos, susijusios su papildomais žmogiškaisiais ištekliais, turinčiais ekspertinių žinių prieinamumo srityje;

ii)  išlaidos, susijusios su žmogiškųjų išteklių mokymu ir kompetencijų prieinamumo srityje įgijimu;

iii)  naujo proceso, kad į gaminio kūrimo ar paslaugų teikimo veiklą būtų įtraukti prieinamumo reikalavimai, rengimo išlaidos;

iv)  išlaidos, susijusios su gairių dėl prieinamumo rengimu;

v)  vienkartinės prieinamumo srities teisės aktų supratimui išlaidos;

b)  kriterijai, susiję su einamosiomis gamybos ir plėtojimo išlaidomis, į kurias turi būti atsižvelgta atliekant vertinimą:

i)  išlaidos, susijusios su gaminio arba paslaugos prieinamumo savybių projektavimu;

ii)  išlaidos, patiriamos gamybos procesų metu;

iii)  išlaidos, susijusios su gaminio arba paslaugos prieinamumo bandymu;

iv)  išlaidos, susijusios su dokumentų rengimu.

2.  Numatomos ekonominės veiklos vykdytojų išlaidos ir gaunama nauda, įskaitant gamybos procesus ir investicijas, palyginti su numatoma nauda neįgaliesiems, atsižvelgiant į konkretaus gaminio ar paslaugos naudojimo atvejų kiekį ir dažnumą.

3.  Prieinamumo reikalavimų laikymosi grynųjų išlaidų santykis su ekonominės veiklos vykdytojo grynąja apyvarta.

Elementai, naudojami vertinant prieinamumo reikalavimų laikymosi grynąsias išlaidas:

a)  kriterijai, susiję su vienkartinėmis organizacinėmis išlaidomis, į kurias turi būti atsižvelgta atliekant vertinimą:

i)  išlaidos, susijusios su papildomais žmogiškaisiais ištekliais, turinčiais ekspertinių žinių prieinamumo srityje;

ii)  išlaidos, susijusios su žmogiškųjų išteklių mokymu ir kompetencijų prieinamumo srityje įgijimu;

iii)  naujo proceso, kad į gaminio kūrimo ar paslaugų teikimo veiklą būtų įtraukti prieinamumo reikalavimai, rengimo išlaidos;

iv)  išlaidos, susijusios su gairių dėl prieinamumo rengimu;

v)  vienkartinės prieinamumo srities teisės aktų supratimo išlaidos;

b)  kriterijai, susiję su einamosiomis gamybos ir plėtojimo išlaidomis, į kurias turi būti atsižvelgta atliekant vertinimą:

i)  išlaidos, susijusios su gaminio arba paslaugos prieinamumo savybių projektavimu;

ii)  išlaidos, patiriamos gamybos procesų metu;

iii)  išlaidos, susijusios su gaminio arba paslaugos prieinamumo bandymu;

iv)  išlaidos, susijusios su dokumentų rengimu.

__________________

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 103.
(2) Ši pozicija pakeičia 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0347).
(3)OL C 303, 2016 8 19, p. 103.
(4)2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/33/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais ir liftų saugos įtaisais, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 251).
(6)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).
(7)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).
(8)2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
(9)2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(10)2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).
(11)2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).
(12)2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(13)2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).
(14)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).
(15)2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL L 191, 2008 7 18, p. 1).
(16)2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 242, 2017 9 20, p. 6).
(17)2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui (OL L 242, 2017 9 20, p. 1).
(18)1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).
(19)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(20)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).
(21)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
(22) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(23)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(24)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(25)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(26)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(27)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(28)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(29) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(30)2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
(31)2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).
(32)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(33)2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
(34)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).
(35)2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).
(36)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
(37)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).


Vizų informacinė sistema ***I
PDF 496kWORD 134k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir Sprendimas 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2008/633/TVR (COM(2018)0302 – C8-0185/2018 – 2018/0152(COD))
P8_TA-PROV(2019)0174A8-0078/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0302),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktus, 78 straipsnio 2 dalies d, e ir g punktus, 79 straipsnio 2 dalies c ir d punktus, 87 straipsnio 2 dalies a punktą bei 88 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0185/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0078/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir Sprendimas 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2008/633/TVR
kuriuo iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 767/2008, Reglamentą (EB) Nr. 810/2009, Reglamentą (ES) 2017/2226, Reglamentą (ES) 2016/399, Reglamentą XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir panaikinant Sprendimą 2004/512/EB ir Tarybos sprendimą 2008/633/TVR reformuojama Vizų informacinė sistema
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Vizų informacinė sistema (VIS) sukurta Tarybos sprendimu 2004/512/EB41 kaip technologinis sprendimas, skirtas tam, kad būtų galima keistis duomenimis apie vizas tarp valstybių narių. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/200842 nustatyta VIS paskirtis, funkcijos ir susijusios pareigos, taip pat keitimosi trumpalaikių vizų duomenimis tarp valstybių narių, siekiant palengvinti prašymų išduoti trumpalaikes vizas nagrinėjimą ir susijusių sprendimų priėmimą, sąlygos ir procedūros. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/200943 nustatytos biometrinių identifikatorių registravimo VIS taisyklės. Tarybos sprendimu 2008/633/TVR43 nustatytos sąlygos, kuriomis valstybių narių paskirtosios institucijos ir Europolas gali gauti prieigą naudotis VIS teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais;
(1)  Vizų informacinė sistema (VIS) sukurta Tarybos sprendimu 2004/512/EB41 kaip technologinis sprendimas, skirtas tam, kad būtų galima keistis duomenimis apie vizas tarp valstybių narių. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/200842 nustatyta VIS paskirtis, funkcijos ir susijusios pareigos, taip pat keitimosi trumpalaikių vizų duomenimis tarp valstybių narių, siekiant palengvinti prašymų išduoti trumpalaikes vizas nagrinėjimą ir susijusių sprendimų priėmimą, sąlygos ir procedūros. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/200943 nustatytos biometrinių identifikatorių registravimo VIS taisyklės. Tarybos sprendimu 2008/633/TVR44 nustatytos sąlygos, kuriomis valstybių narių paskirtosios institucijos ir Europolas gali gauti prieigą naudotis VIS teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais. VIS pradėjo veikti 2011 m. spalio 11 d.44a ir nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. buvo palaipsniui įdiegta visų valstybių narių konsulatuose visame pasaulyje;
__________________
__________________
41 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5).
41 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5).
42 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).
42 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).
43 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).
43 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).
44 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtųjų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (OL L 218, 2008 8 13, p. 129).
44 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtųjų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (OL L 218, 2008 8 13, p. 129).
44a 2011 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/636/ES, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios pirmajame regione data (OL L 249, 2011 9 27, p. 18).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“46 nurodyta, kad ES reikia stiprinti ir gerinti savo IT sistemas, duomenų struktūrą ir keitimąsi informacija sienų valdymo, teisėsaugos ir kovos su terorizmu srityje, ir pabrėžta būtinybė didinti IT sistemų sąveikumą. Šiame komunikate taip pat nurodyta, kad reikia užpildyti informacijos spragas, be kita ko, gaunant trūkstamą informaciją apie ilgalaikes vizas turinčius trečiųjų šalių piliečius;
(3)  2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“46 nurodyta, kad ES reikia stiprinti ir gerinti savo IT sistemas, duomenų struktūrą ir keitimąsi informacija sienų valdymo, teisėsaugos ir kovos su terorizmu srityje, ir pabrėžta būtinybė didinti IT sistemų sąveikumą. Šiame komunikate taip pat nurodyta, kad reikia užpildyti informacijos spragas, be kita ko, gaunant trūkstamą informaciją apie ilgalaikes vizas turinčius trečiųjų šalių piliečius, nes Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 21 straipsnyje nustatyta teisė laisvai judėti valstybių, kurios yra šio susitarimo šalys, teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, nustatant abipusį šių valstybių išduotų leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų pripažinimą. Todėl Komisija atliko du tyrimus: pirmoje galimybių studijoje46a padaryta išvada, kad sukurti saugyklą būtų techniškai įmanoma, o geriausia techninė galimybė būtų tam naudoti jau esamą VIS struktūrą; antrame tyrime46b atlikta būtinumo ir proporcingumo analizė ir padaryta išvada, kad būtų reikalinga ir proporcinga išplėsti VIS, į ją įtraukiant minėtus dokumentus;
__________________
__________________
46 COM(2016)0205.
46 COM(2016)0205.
46a „Integruotas sienų valdymas (ISV). Ilgalaikių vizų, leidimų gyventi ir vietinio eismo per sieną leidimų įtraukimo į saugyklą galimybių studija“ (2017 m.).
46b „Vizų informacinės sistemos (VIS) aprėpties išplėtimo, į ją įtraukiant duomenis apie ilgalaikes vizas ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, būtinumo ir proporcingumo teisinė analizė“ (2018 m.).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Taryba 2016 m. birželio 10 d. patvirtino veiksmų gaires, skirtas keitimuisi informacija ir informacijos valdymui47. Taryba paragino Komisiją, siekiant pašalinti esamą informacijos spragą, susijusią su trečiųjų šalių piliečiams išduodamais dokumentais, įvertinti galimybę sukurti centrinę valstybių narių išduotų leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų duomenų saugyklą, kurioje būtų saugoma informacija apie šiuos dokumentus, įskaitant jų galiojimo pabaigos datas ir informaciją apie galimą jų panaikinimą. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 21 straipsnyje nustatyta teisė laisvai judėti valstybių, kurios yra šio susitarimo šalys, teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, nustatant abipusį šių valstybių išduotų leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų pripažinimą;
Išbraukta.
__________________
47 Veiksmų gairės, skirtos keitimuisi informacija ir informacijos valdymui, įskaitant sąveikumo sprendimus, stiprinti teisingumo ir vidaus reikalų srityje (9368/1/16 REV 1).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2017 m. birželio 9 d. Tarybos išvadose dėl tolesnių veiksmų siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti ES informacinių sistemų48 sąveikumą Taryba pripažino, kad gali reikėti naujų priemonių siekiant užpildyti dabartines sienų valdymui ir teisėsaugai svarbios informacijos spragas, susijusias su atvejais, kai sienas kerta ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi turėtojai. Taryba paragino Komisiją pirmiausia atlikti galimybių studiją dėl centrinės ES saugyklos, kurioje būtų saugoma informacija apie ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi, sukūrimo. Tuo remdamasi Komisija atliko du tyrimus: pirmojoje galimybių studijoje49 padaryta išvada, kad sukurti saugyklą būtų techniškai įmanoma, o geriausia techninė galimybė būtų tam naudoti jau esamą VIS struktūrą; antrajame tyrime50 atlikta būtinumo ir proporcingumo analizė ir padaryta išvada, kad būtų reikalinga ir proporcinga išplėsti VIS, į ją įtraukiant minėtus dokumentus;
Išbraukta.
__________________
48 Tarybos išvados dėl tolesnių veiksmų siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti ES informacinių sistemų sąveikumą (10151/17).
49 Integruotas sienų valdymas (ISV) – ilgalaikių vizų, leidimų gyventi ir vietinio eismo per sieną leidimų įtraukimo į saugyklą galimybių studija (2017 m.).
50 Vizų informacinės sistemos (VIS) išplėtimo, į ją įtraukiant duomenis apie ilgalaikes vizas ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, būtinumo ir proporcingumo teisinė analizė (2018 m.).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  priimant Reglamentą (EB) Nr. 810/2009 buvo pripažinta, kad vėlesniame etape, remiantis atlikto tyrimo, už kurį atsakinga Komisija, rezultatais, reikės spręsti klausimą, ar vaikų iki 12 metų pirštų atspaudai yra pakankamai patikimi naudoti tapatybės nustatymo ir patikrinimo tikslais ir ypač kaip pirštų atspaudai kinta su amžiumi. 2013 m. atlikus Jungtinio tyrimų centro tyrimą53 padaryta išvada, kad tam tikromis sąlygomis yra įmanomas pakankamai tikslus 6–12 metų amžiaus vaikų pirštų atspaudų atpažinimas. Atlikus antrą tyrimą54 2017 m. gruodžio mėn. ši išvada patvirtinta ir pateikta daugiau įžvalgų, koks yra asmens amžiaus poveikis pirštų atspaudų kokybei. Tuo remdamasi Komisija 2017 m. atliko dar vieną tyrimą siekdama įvertinti vaikų amžiaus, nuo kurio imami pirštų atspaudai per vizų procedūrą, sumažinimo iki 6 metų būtinumą ir proporcingumą. Atlikus šį tyrimą55 nustatyta, kad sumažinus amžių, nuo kurio imami pirštų atspaudai, būtų padedama geriau pasiekti VIS tikslus, ypač padėti kovoti su tapatybės klastojimu ir palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose, taip pat būtų galima gauti papildomos naudos: sustiprinti vaiko teisių pažeidimų prevenciją ir kovą su šiais pažeidimais, ypač kadangi būtų galima nustatyti ir patikrinti vaikų, kurie yra trečiosios šalies piliečiai, tapatybę, kai jie surandami Šengeno erdvėje tokiomis aplinkybėmis, kada gali būti arba yra pažeistos jų teisės (pvz., vaikai, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, dingę vaikai ir prieglobsčio prašantys nelydimi nepilnamečiai);
(8)  priimant Reglamentą (EB) Nr. 810/2009 buvo pripažinta, kad vėlesniame etape, remiantis atlikto tyrimo, už kurį atsakinga Komisija, rezultatais, reikės spręsti klausimą, ar vaikų iki 12 metų pirštų atspaudai yra pakankamai patikimi naudoti tapatybės nustatymo ir patikrinimo tikslais ir ypač kaip pirštų atspaudai kinta su amžiumi. 2013 m. atlikus Jungtinio tyrimų centro tyrimą53 padaryta išvada, kad tam tikromis sąlygomis yra įmanomas pakankamai tikslus 6–12 metų amžiaus vaikų pirštų atspaudų atpažinimas. Atlikus antrą tyrimą54 2017 m. gruodžio mėn. ši išvada patvirtinta ir pateikta daugiau įžvalgų, koks yra asmens amžiaus poveikis pirštų atspaudų kokybei. Tuo remdamasi Komisija 2017 m. atliko dar vieną tyrimą siekdama įvertinti vaikų amžiaus, nuo kurio imami pirštų atspaudai per vizų procedūrą, sumažinimo iki 6 metų būtinumą ir proporcingumą. Atlikus šį tyrimą55 nustatyta, kad sumažinus amžių, nuo kurio imami pirštų atspaudai, būtų padedama geriau pasiekti VIS tikslus, ypač padėti kovoti su tapatybės klastojimu ir palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose, taip pat būtų galima gauti papildomos naudos: sustiprinti vaiko teisių pažeidimų prevenciją ir kovą su šiais pažeidimais, ypač kadangi būtų galima nustatyti ir patikrinti vaikų, kurie yra trečiosios šalies piliečiai, tapatybę, kai jie surandami Šengeno erdvėje tokiomis aplinkybėmis, kada gali būti arba yra pažeistos jų teisės (pvz., vaikai, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, dingę vaikai ir prieglobsčio prašantys nelydimi nepilnamečiai). Sykiu vaikai yra itin pažeidžiamų asmenų grupė ir tam tikrų kategorijų duomenų, pvz., pirštų atspaudų, rinkimui reikėtų taikyti griežtesnes apsaugos priemones ir tikslų, kuriais galima šiuos duomenis naudoti esant aplinkybėms, kurios atitinka vaiko interesus, ribojimą, įskaitant duomenų saugojimo laikotarpio ribojimą. Antrame tyrime taip pat nustatyta, kad vyresnių nei 70 amžiaus asmenų pirštų atspaudų kokybė yra žema, o tikslumas – vidutinis. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti dalydamosi geriausia patirtimi ir naikindamos šiuos trūkumus;
__________________
__________________
53 Vaikų pirštų atspaudų atpažinimas (2013 m. – EUR 26193).
53 Vaikų pirštų atspaudų atpažinimas (2013 m. – 26 193 EUR).
54 Automatizuotas pirštų atspaudų atpažinimas: nuo vaikų iki pagyvenusių žmonių (2018 m., JRC).
54 Automatizuotas pirštų atspaudų atpažinimas: nuo vaikų iki pagyvenusių žmonių (2018 m., JRC).
55 Vaikų amžiaus, nuo kurio imami pirštų atspaudai, sumažinimo ir prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens kelionės dokumento nuskaitytos kopijos saugojimo Vizų informacinėje sistemoje (VIS) galimumas ir poveikis (2018 m.).
55 Vaikų amžiaus, nuo kurio imami pirštų atspaudai, sumažinimo ir prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens kelionės dokumento nuskaitytos kopijos saugojimo Vizų informacinėje sistemoje (VIS) galimumas ir poveikis (2018 m.).
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  asmens duomenys, pateikti asmens, prašančio išduoti trumpalaikę vizą, turėtų būti tvarkomi VIS siekiant įvertinti, ar dėl to asmens atvykimo į Sąjungą gali kilti grėsmė visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai Sąjungoje, ir kartu įvertinti to prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens neteisėtos migracijos riziką. Dėl trečiosios šalies piliečių, kuriems išduota ilgalaikė viza arba leidimas gyventi, šie patikrinimai turėtų būti atliekami tik padedant įvertinti dokumento turėtojo tapatybę, jo ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą ir, ar to trečiosios šalies piliečio atvykimas į Sąjungą gali kelti grėsmę visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai Sąjungoje. Šie patikrinimai neturėtų daryti įtakos jokiam sprendimui dėl ilgalaikių vizų ar leidimų gyventi išdavimo;
(10)  asmens duomenys, pateikti asmens, prašančio išduoti trumpalaikę vizą, turėtų būti tvarkomi VIS siekiant įvertinti, ar dėl to asmens atvykimo į Sąjungą gali kilti grėsmė visuomenės saugumui Sąjungoje, ir kartu įvertinti to prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens neteisėtos migracijos riziką. Dėl trečiosios šalies piliečių, kuriems išduota ilgalaikė viza arba leidimas gyventi, šie patikrinimai turėtų būti atliekami tik padedant įvertinti dokumento turėtojo tapatybę, jo ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą ir, ar to trečiosios šalies piliečio atvykimas į Sąjungą gali kelti grėsmę visuomenės saugumui Sąjungoje. Šie patikrinimai neturėtų daryti įtakos jokiam sprendimui dėl ilgalaikių vizų ar leidimų gyventi išdavimo;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  tokios rizikos neįmanoma įvertinti netvarkant asmens duomenų, susijusių su asmens tapatybe, kelionės dokumentu ir, atitinkamais atvejais, jo rėmėjo arba, jei dokumentą išduoti prašantis asmuo yra nepilnametis, – už jį atsakingo asmens tapatybe. Kiekvienas prašyme pateiktas asmens duomenų įrašas turėtų būti palygintas su duomenimis, įtrauktais į įrašus, bylas arba perspėjimus, registruotus informacinėje sistemoje (Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), Vizų informacinėje sistemoje (VIS), Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), sistemoje EURODAC, sistemoje ECRIS-TCN dėl su teroristiniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusių apkaltinamųjų nuosprendžių ir (arba) Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (Interpolo TDAWN)), arba su stebėjimo sąrašais, arba su konkrečios rizikos rodikliais. Tokiam palyginimui turėtų būti naudojami tik tų kategorijų asmens duomenys, kurie yra tose informacinėse sistemose, kuriose teikiamos užklausos, ar stebėjimo sąraše arba pagal konkrečios rizikos rodiklius;
(11)  tokios rizikos neįmanoma įvertinti netvarkant asmens duomenų, susijusių su asmens tapatybe, kelionės dokumentu ir, atitinkamais atvejais, jo rėmėjo arba, jei dokumentą išduoti prašantis asmuo yra nepilnametis, – už jį atsakingo asmens tapatybe. Kiekvienas prašyme pateiktas asmens duomenų įrašas turėtų būti palygintas su duomenimis, įtrauktais į įrašus, bylas arba perspėjimus, registruotus informacinėje sistemoje (Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), Vizų informacinėje sistemoje (VIS), Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), sistemoje EURODAC ar ETIAS stebėjimo sąraše arba su konkrečios rizikos rodikliais. Tokiam palyginimui turėtų būti naudojami tik tų kategorijų asmens duomenys, kurie yra tose informacinėse sistemose, kuriose teikiamos užklausos, ar stebėjimo sąraše arba pagal konkrečios rizikos rodiklius;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  ES informacinių sistemų sąveikumas nustatytas [Reglamentu (ES) XX dėl sąveikumo], kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys vieni kitus papildytų, siekiant gerinti išorės sienų valdymą, padėti užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti ir užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose;
(12)  ES informacinių sistemų sąveikumas nustatytas [Reglamentu (ES) XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)], kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys vieni kitus papildytų, siekiant gerinti išorės sienų valdymą, padėti užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti ir užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose;
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  ES informacinių sistemų sąveikumas teikia galimybę šioms sistemoms vienoms kitas papildyti, kad būtų lengviau teisingai nustatyti asmenų tapatybę, padėti kovoti su tapatybės klastojimu, tobulinti ir suderinti atitinkamose ES informacinėse sistemose taikomus duomenų kokybės reikalavimus, palengvinti dabartinių ir būsimų ES informacinių sistemų techninį ir veikimo įgyvendinimą valstybėse narėse, sustiprinti ir supaprastinti duomenų saugumo ir duomenų apsaugos priemones, taikomas atitinkamoms ES informacinėms sistemoms, supaprastinti teisėsaugos institucijų prieigą prie AIS, VIS, [ETIAS] ir EURODAC ir padėti siekti AIS, VIS, [ETIAS], EURODAC, SIS ir [sistemos ECRIS-TCN] tikslų;
(13)  ES informacinių sistemų sąveikumas teikia galimybę šioms sistemoms lengviau teisingai nustatyti asmenų tapatybę, padėti kovoti su tapatybės klastojimu, tobulinti ir suderinti atitinkamose ES informacinėse sistemose taikomus duomenų kokybės reikalavimus, palengvinti dabartinių ES informacinių sistemų techninį ir veikimo įgyvendinimą valstybėse narėse, sustiprinti, suderinti ir supaprastinti duomenų saugumo ir duomenų apsaugos priemones, taikomas atitinkamoms ES informacinėms sistemoms, supaprastinti kontroliuojamą teisėsaugos institucijų prieigą prie AIS, VIS, ETIAS ir EURODAC ir padėti siekti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir sistemos ECRIS-TCN tikslų;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  sąveikumo komponentai apima AIS, VIS, [ETIAS], EURODAC, SIS ir [sistemą ECRIS-TCN] bei Europolo duomenis, kad būtų galima vienu metu teikti užklausą visose šiose ES informacinėse sistemose, todėl yra tikslinga naudoti šiuos komponentus atliekant automatinius patikrinimus ir naudojantis prieiga prie VIS teisėsaugos tikslais. Šiuo tikslu reikėtų naudotis Europos paieškos portalu (EPP), kad būtų įmanoma sparti, sklandi, veiksminga, sisteminga ir kontroliuojama prieiga prie ES informacinių sistemų, Europolo duomenų ir Interpolo duomenų bazių, reikalingų atitinkamų institucijų užduotims atlikti, naudojantis jų prieigos teisėmis, ir padedant siekti VIS tikslų;
(14)  sąveikumo komponentai apima AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir sistemą ECRIS-TCN bei Europolo duomenis, kad būtų galima vienu metu teikti užklausą visose šiose ES informacinėse sistemose, todėl yra tikslinga naudoti šiuos komponentus atliekant automatinius patikrinimus ir naudojantis prieiga prie VIS teisėsaugos tikslais. Šiuo tikslu reikėtų naudotis Europos paieškos portalu (EPP), kad būtų įmanoma sparti, sklandi, veiksminga, sisteminga ir kontroliuojama prieiga prie ES informacinių sistemų, Europolo duomenų ir Interpolo duomenų bazių, reikalingų atitinkamų institucijų užduotims atlikti, naudojantis jų prieigos teisėmis, ir padedant siekti VIS tikslų;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  palyginimas su kitomis duomenų bazėmis turėtų vykti automatizuotai. Visada, kai atlikus tokį palyginimą nustatoma, kad yra sutapimas (atitiktis) tarp bet kokių asmens duomenų arba jų derinių pateiktuose prašymuose ir tam tikro įrašo, bylos arba perspėjimo, esančio minėtose informacinėse sistemose, arba į stebėjimo sąrašą įtrauktų asmens duomenų, tokį prašymą turėtų rankiniu būdu apdoroti specialistas atsakingoje institucijoje. Po šio atsakingos institucijos atlikto vertinimo turėtų būti priimtas sprendimas išduoti trumpalaikę vizą arba jos neišduoti;
(15)  palyginimas su kitomis duomenų bazėmis turėtų vykti automatizuotai. Visada, kai atlikus tokį palyginimą nustatoma, kad yra sutapimas (atitiktis) tarp bet kokių asmens duomenų arba jų derinių pateiktuose prašymuose ir tam tikro įrašo, bylos arba perspėjimo, esančio minėtose informacinėse sistemose, arba į stebėjimo sąrašą įtrauktų asmens duomenų, tokį prašymą tuo atveju, kai atitikties negali automatiškai patvirtinti VIS, turėtų rankiniu būdu apdoroti specialistas atsakingoje institucijoje. Priklausomai nuo duomenų, kurių atžvilgiu nustatoma atitiktis, rūšies tą atitiktį turėtų įvertinti konsulatai arba nacionalinis vienas bendras informacinis punktas, kuris yra atsakingas už atitiktis, nustatytas ypač nacionalinėse vykdymo užtikrinimo duomenų bazėse arba sistemose. Po šio atsakingos institucijos atlikto vertinimo turėtų būti priimtas sprendimas išduoti trumpalaikę vizą arba jos neišduoti;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  analizuojant bylą dėl prašymo išduoti trumpalaikę vizą turėtų būti naudojami konkrečios rizikos rodikliai, atitinkantys anksčiau nustatytą saugumo, neteisėtos migracijos ar visuomenės sveikatos riziką. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomi konkrečios rizikos rodikliai, jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti vien asmens lytimi arba amžiumi. Jie jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti informacija, iš kurios sužinoma apie asmens rasę, odos spalvą, etninę ar socialinę kilmę, genetinius požymius, kalbą, politinius ar bet kokius kitus įsitikinimus, religiją ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje, priklausymą tautinei mažumai, turtą, gimimą, negalią ar seksualinę orientaciją;
(18)  analizuojant bylą dėl prašymo išduoti trumpalaikę vizą turėtų būti naudojami konkrečios rizikos rodikliai, atitinkantys anksčiau nustatytą saugumo, neteisėtos migracijos ar didelės epidemijos riziką. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomi konkrečios rizikos rodikliai, jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti vien asmens lytimi arba amžiumi. Jie jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti informacija, iš kurios sužinoma apie asmens rasę, odos spalvą, etninę ar socialinę kilmę, genetinius požymius, kalbą, politinius ar bet kokius kitus įsitikinimus, religiją ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje, priklausymą tautinei mažumai, turtą, gimimą, negalią ar seksualinę orientaciją;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  dėl nuolat atsirandančių naujų grėsmių saugumui, naujų neteisėtos migracijos tendencijų ir grėsmių visuomenės sveikatai būtina imtis veiksmingų atsakomųjų priemonių ir su tuo kovoti pažangiais būdais. Kadangi šie būdai yra susiję su reikšmingų asmens duomenų kiekių tvarkymu, turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad teisių į privatų ir šeimos gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą ribojimas neviršytų to, kas būtina demokratinėje visuomenėje;
(19)  dėl nuolat atsirandančių naujų grėsmių saugumui, naujų neteisėtos migracijos tendencijų ir didelės epidemijos rizikos būtina imtis veiksmingų atsakomųjų priemonių ir su tuo kovoti pažangiais būdais. Kadangi šie būdai yra susiję su reikšmingų asmens duomenų kiekių tvarkymu, turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad teisių į privatų ir šeimos gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą ribojimas neviršytų to, kas būtina ir proporcinga demokratinėje visuomenėje;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  tarptautiniai vežėjai, atlikdami savo pareigą pagal Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, turėtų gebėti patikrinti, ar trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi turintys trečiosios šalies piliečiai turi reikiamus galiojančius kelionės dokumentus. Šį patikrinimą turėtų būti įmanoma atlikti kasdien išgaunant dalį VIS duomenų į atskirą tik skaitymo režimu veikiančią duomenų bazę, kurioje būtų galima gauti mažiausią būtiną duomenų kiekį teikiant užklausą, kuriai pakaktų atsakymo „gerai“ (angl. OK) arba „negerai“ (angl. NOT OK);
(21)  tarptautiniai vežėjai, atlikdami savo pareigą pagal Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, turėtų, VIS pateikdami užklausą, patikrinti, ar trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi turintys trečiosios šalies piliečiai turi reikiamus galiojančius kelionės dokumentus. Šį patikrinimą turėtų būti įmanoma atlikti kasdien išgaunant dalį VIS duomenų į atskirą tik skaitymo režimu veikiančią duomenų bazę, kurioje būtų galima gauti mažiausią būtiną duomenų kiekį teikiant užklausą, kuriai pakaktų atsakymo „gerai“ (angl. OK) arba „negerai“ (angl. NOT OK). Vežėjai neturėtų turėti prieigos prie pačios prašymo bylos. Techninės prieigos prie VIS specifikacijos, pasinaudojant vežėjų sąsaja, turėtų kuo labiau mažinti poveikį keleivių kelionėms ir vežėjams. Todėl reikėtų apsvarstyti integravimo su AIS ir ETIAS galimybę;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  siekiant apriboti šiame reglamente išdėstytų prievolių poveikį tarptautiniams vežėjams, vežantiems asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), turėtų būti numatyti naudotojams patogūs mobilieji sprendimai;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
21 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(21b)  per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios Komisija turėtų įvertinti Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 26 straipsnyje nurodytų nuostatų tinkamumą, suderinamumą ir nuoseklumą VIS nuostatų dėl vežimo sausumos transportu (autobusais) tikslais. Turėtų būti atsižvelgiama į naujus pokyčius vežimo sausumos transportu (autobusais) srityje. Turėtų būti apsvarstytas poreikis iš dalies pakeisti tos konvencijos 26 straipsnyje arba šiame reglamente nurodytas nuostatas dėl vežimo sausumos transportu (autobusais);
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  biometriniai duomenys, kurie šiame reglamente reiškia daktiloskopinius atspaudus ir veido atvaizdus, yra unikalūs ir todėl nustatant asmens tapatybę yra gerokai patikimesni už raidinius skaitmeninius duomenis. Tačiau biometriniai duomenys yra neskelbtini asmens duomenys. Todėl šiuo reglamentu nustatomas teisinis pagrindas ir apsaugos priemonės, taikytini tokių duomenų tvarkymui siekiant tiksliai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  [Reglamentu 2018/XX dėl sąveikumo] valstybės narės policijos institucijai, atitinkamai įgaliotai nacionalinės teisės aktais, suteikiama galimybė nustatyti asmens tapatybę naudojant to asmens biometrinius duomenis, paimtus atliekant jo tapatybės patikrinimą. Tačiau gali būti tam tikrų aplinkybių, kai asmens tapatybę būtina nustatyti paties asmens labui. Tai, be kita ko, tokie atvejai, kai surandamas asmuo, kuris buvo dingęs, pagrobtas arba nustatyta, kad jis yra prekybos žmonėmis auka. Tokiais atvejais teisėsaugos institucijoms turėtų būti suteikta greita prieiga prie VIS duomenų, kad jos galėtų greitai ir patikimai nustatyti asmens tapatybę ir nereikėtų laikytis visų išankstinių sąlygų ir taikyti papildomų atsargumo priemonių dėl teisėsaugos institucijų prieigos;
(28)  [Reglamentu 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] valstybės narės policijos institucijai, atitinkamai įgaliotai nacionalinės teisės aktais, suteikiama galimybė nustatyti asmens tapatybę naudojant to asmens biometrinius duomenis, paimtus atliekant jo tapatybės patikrinimą. Tačiau gali būti tam tikrų aplinkybių, kai asmens tapatybę būtina nustatyti paties asmens labui. Tai, be kita ko, tokie atvejai, kai surandamas asmuo, kuris buvo dingęs, pagrobtas arba nustatyta, kad jis yra prekybos žmonėmis auka. Vien tik tokiais atvejais teisėsaugos institucijoms turėtų būti suteikta greita prieiga prie VIS duomenų, kad jos galėtų greitai ir patikimai nustatyti asmens tapatybę ir nereikėtų laikytis visų išankstinių sąlygų ir taikyti papildomų atsargumo priemonių dėl teisėsaugos institucijų prieigos;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  duomenų palyginimai, atliekami naudojant latentinius pirštų atspaudus, kurie kaip daktiloskopiniai pėdsakai gali būti randami nusikaltimo vietoje, yra labai svarbi policijos bendradarbiavimo dalis. Galimybė palyginti latentinį piršto atspaudą su VIS saugomais pirštų atspaudų duomenimis tais atvejais, kai galima pagrįstai manyti, kad nusikaltimo vykdytojas arba auka gali būti registruotas VIS, turėtų būti labai naudinga priemonė valstybių narių teisėsaugos institucijoms vykdant teroristinių arba kitų sunkių nusikaltimų prevenciją, juos atskleidžiant ar tiriant, kai, pavyzdžiui, vienintelis nusikaltimo vietoje rastas įrodymas yra latentiniai pirštų atspaudai;
(29)  duomenų palyginimai, atliekami naudojant latentinius pirštų atspaudus, kurie kaip daktiloskopiniai pėdsakai gali būti randami nusikaltimo vietoje, yra labai svarbi policijos bendradarbiavimo dalis. Galimybė palyginti latentinį piršto atspaudą su VIS saugomais pirštų atspaudų duomenimis tais atvejais, kai galima pagrįstai manyti, kad nusikaltimo vykdytojas arba auka gali būti registruotas VIS, ir prieš atliekant paiešką pagal Tarybos sprendimą 2008/615/TVR1a, turėtų būti labai naudinga priemonė valstybių narių teisėsaugos institucijoms vykdant teroristinių arba kitų sunkių nusikaltimų prevenciją, juos atskleidžiant ar tiriant, kai, pavyzdžiui, vienintelis nusikaltimo vietoje rastas įrodymas yra latentiniai pirštų atspaudai;
__________________
1a 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL L 210, 2008 8 6, p. 1).
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  siekiant apsaugoti asmens duomenis ir neleisti atlikti sistemingų paieškų teisėsaugos tikslais, VIS duomenys turėtų būti tvarkomi tik konkrečiais atvejais ir kai tai būtina teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikaltimų prevencijai, atskleidimui arba tyrimui. Paskirtosios institucijos ir Europolas turėtų prašyti prieigos prie VIS tik tada, kai pagrįstai mano, kad tokia prieiga suteiks jiems informacijos, kuri jiems labai padės užkirsti kelią teroristiniam nusikaltimui ar kitam sunkiam nusikaltimui arba jį atskleisti ar tirti;
(32)  siekiant apsaugoti asmens duomenis ir neleisti atlikti sistemingų paieškų teisėsaugos tikslais, VIS duomenys turėtų būti tvarkomi tik konkrečiais atvejais ir kai tai būtina teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikaltimų prevencijai, atskleidimui arba tyrimui. Paskirtosios institucijos ir Europolas turėtų prašyti prieigos prie VIS tik tada, kai pagrįstai mano, kad tokia prieiga suteiks jiems informacijos, kuri jiems labai padės užkirsti kelią teroristiniam nusikaltimui ar kitam sunkiam nusikaltimui arba jį atskleisti ar tirti, arba prieš atliekant paiešką pagal Sprendimą 2008/615/TVR;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
32 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(32a)  iš esmės valstybių narių galutiniai naudotojai atlieka paiešką atitinkamose nacionalinėse duomenų bazėje prieš pateikdami užklausą ES duomenų bazėms arba tuo pačiu metu;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  teisę ilgą laiką būti šalyje suteikiančių dokumentų turėtojų asmens duomenys turėtų būti saugomi VIS ne ilgiau negu būtina VIS naudojimo tikslais. Trečiųjų šalių piliečių duomenis tikslinga saugoti penkerių metų laikotarpį, kad būtų galima atsižvelgti į tuos duomenis vertinant prašymus išduoti trumpalaikes vizas, nustatyti užsibuvimo atvejus pasibaigus dokumento galiojimo laikotarpiui ir atlikti tuos dokumentus gavusių trečiųjų šalių piliečių saugumo vertinimus. Turimi duomenys apie ankstesnį dokumento naudojimą galėtų palengvinti trumpalaikių vizų išdavimą ateityje. Trumpesnio duomenų saugojimo laikotarpio nepakaktų užtikrinti, kad nustatyti tikslai būtų pasiekti. Po penkerių metų duomenys turėtų būti ištrinti, nebent būtų priežasčių ištrinti juos anksčiau;
(33)  teisę ilgą laiką būti šalyje suteikiančių vizų turėtojų asmens duomenys turėtų būti saugomi VIS ne ilgiau negu būtina VIS naudojimo tikslais. Trečiųjų šalių piliečių duomenis tikslinga saugoti penkerių metų laikotarpį, kad būtų galima atsižvelgti į tuos duomenis vertinant prašymus išduoti trumpalaikes vizas, nustatyti užsibuvimo atvejus pasibaigus dokumento galiojimo laikotarpiui ir atlikti tuos dokumentus gavusių trečiųjų šalių piliečių saugumo vertinimus. Turimi duomenys apie ankstesnį dokumento naudojimą galėtų palengvinti trumpalaikių vizų išdavimą ateityje. Trumpesnio duomenų saugojimo laikotarpio nepakaktų užtikrinti, kad nustatyti tikslai būtų pasiekti. Po penkerių metų duomenys turėtų būti ištrinti, nebent būtų priežasčių ištrinti juos anksčiau;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai ir su grąžinimu susijusias užduotis atliekančios darbuotojų grupės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1624 turi teisę naudotis Europos duomenų bazėmis, kai tai būtina atliekant veiklos plane dėl patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo ir grąžinimo nustatytas veiklos užduotis, priimančiajai valstybei narei leidus. Siekiant palengvinti tokį naudojimąsi ir kad tie būriai ir grupės galėtų gauti veiksmingą prieigą prie VIS esančių duomenų, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai turėtų būti suteikta prieiga prie VIS. Tokia prieiga turėtų būti suteikiama pagal tokias pačias sąlygas ir apribojimus, kokie taikomi valstybių narių kompetentingų institucijų prieigai kiekvienu konkrečiu tikslu, kuriuo galima naudotis VIS duomenimis;
(35)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1624 turi teisę naudotis ES duomenų bazėmis, kai tai būtina atliekant veiklos plane dėl patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo ir grąžinimo nustatytas veiklos užduotis, priimančiajai valstybei narei leidus. Tokia prieiga turėtų būti suteikiama pagal tokias pačias sąlygas ir apribojimus, kokie taikomi valstybių narių kompetentingų institucijų prieigai kiekvienu konkrečiu tikslu, kuriuo galima naudotis VIS duomenimis;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  dėl trečiųjų šalių, į kurias grąžinama, dažnai nėra Komisijos priimtų sprendimų dėl tinkamumo pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį arba pagal nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnis. Be to, nors Sąjungoje dėta daug pastangų bendradarbiauti su svarbiausiomis ES neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, turinčių prievolę grįžti, kilmės šalimis, nesugebėta užtikrinti, kad tokios trečiosios šalys sistemingai vykdytų tarptautinės teisės nustatytą prievolę dėl savo piliečių readmisijos. Readmisijos susitarimai, kurie yra sudaryti arba dėl kurių Sąjunga arba valstybės narės vykdo derybas ir kuriais nustatomos tinkamos apsaugos priemonės perduodant duomenis trečiosioms šalims pagal Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnį arba pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos (ES) 2016/680 37 straipsnį, yra sudaryti tik su nedaugeliu tokių trečiųjų šalių, o bet kokių naujų susitarimų sudarymas ateityje tebėra neužtikrintas. Tokiomis aplinkybėmis asmens duomenys galėtų būti pagal šį reglamentą tvarkomi kartu su trečiųjų šalių institucijomis, siekiant įgyvendinti Sąjungos grąžinimo politiką, jei tenkinamos sąlygos, nustatytos Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio 1 dalies d punktu arba nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos (ES) 2016/680 38 arba 39 straipsnis;
(37)  asmens duomenys, kuriuos valstybės narės gavo pagal šį reglamentą, neturėtų būti perduodami bet kuriai trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai arba privačiam Sąjungoje ar už jos ribų įsisteigusiam subjektui ir joms neturėtų būti suteikiama prieiga prie tų duomenų. Tačiau tos taisyklės išimties tvarka turėtų būti galima perduoti tokius asmens duomenis trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai, jeigu tokiam perdavimui taikomos griežtos sąlygos ir kai to reikia pavieniais atvejais, siekiant padėti nustatyti trečiosios šalies piliečio tapatybę dėl jam taikomos grąžinimo procedūros. Jeigu nėra sprendimo dėl tinkamumo įgyvendinimo akto, nurodyto Reglamento (ES) 2016/679, forma arba perdavimams taikomų tinkamų apsaugos priemonių, nurodytų tame reglamente, VIS duomenis išimties tvarka turėtų būti galima perduoti tik trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai tik tuo atveju, jei tai būtina dėl svarbių viešojo intereso priežasčių, kaip nurodyta tame reglamente;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  valstybės narės turėtų leisti susipažinti su atitinkamais asmens duomenimis, tvarkomais VIS, pagal taikomas duomenų apsaugos taisykles ir kai tai būtina atskirais atvejais atliekant užduotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…60 [Reglamentas dėl perkėlimo į ES sistemos], [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai] ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, Tarptautinė migracijos organizacija ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, dėl pabėgėlių ir perkėlimo operacijų, kai tai susiję su trečiųjų šalių piliečiais arba asmenimis be pilietybės, apie kuriuos valstybės narės joms praneša įgyvendindamos Reglamentą (ES) …/… [Reglamentas dėl perkėlimo į ES sistemos];
Išbraukta.
__________________
60 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… [visas pavadinimas] (OL L …, …, p. …).
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
(39)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/200161 taikomas Sąjungos institucijų arba įstaigų veiklai, kurią jos vykdo atlikdamos su VIS operacijų valdymu susijusias savo užduotis;
(39)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/172561 taikomas Sąjungos institucijų arba įstaigų veiklai, kurią jos vykdo atlikdamos su VIS operacijų valdymu susijusias savo užduotis;
__________________
__________________
61 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
61 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę [data];
(40)  vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2018 m. gruodžio 12 d.;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
(43)  nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už duomenų, įvedamų į VIS, tikslumą, „eu-LISA“ turėtų būti atsakinga už užtikrinimą, kad duomenys būtų tinkamos kokybės, sukuriant centrinę duomenų kokybės stebėsenos priemonę, ir už reguliarų ataskaitų teikimą valstybėms narėms;
(43)  nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už duomenų, įvedamų į VIS, tikslumą, „eu-LISA“ turėtų būti atsakinga už užtikrinimą, kad duomenys būtų tinkamos kokybės, sukuriant, prižiūrint ir nuolat atnaujinant centrinę duomenų kokybės stebėsenos priemonę, ir už reguliarų ataskaitų teikimą valstybėms narėms;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  kad būtų galima geriau stebėti naudojimąsi VIS, siekiant analizuoti su migracijos spaudimu ir sienų valdymu susijusias tendencijas, „eu-LISA“ turėtų gebėti sukurti priemonę, kad galėtų teikti statistines ataskaitas valstybėms narėms, Komisijai ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, nekeldama pavojaus duomenų vientisumui. Todėl turėtų būti sukurta centrinė statistinių duomenų saugykla. Jokiuose rengiamuose statistiniuose duomenyse neturi būti asmens duomenų;
(44)  kad būtų galima geriau stebėti naudojimąsi VIS, siekiant analizuoti su migracijos spaudimu ir sienų valdymu susijusias tendencijas, „eu-LISA“ turėtų gebėti sukurti priemonę, kad galėtų teikti statistines ataskaitas valstybėms narėms, Komisijai ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, nekeldama pavojaus duomenų vientisumui. Todėl „eu-LISA“ turėtų laikyti tam tikrus statistinius duomenis centrinėje saugykloje, kad būtų galima teikti [Reglamente 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] nurodytas ataskaitas ir statistinius duomenis. Jokiuose rengiamuose statistiniuose duomenyse neturi būti asmens duomenų;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
47 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(47a)  šis reglamentas nedaro poveikio pareigoms, kylančioms iš 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, ir visiems Sąjungos bei jos valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
Pavadinimas
-1)  pavadinimas pakeičiamas taip:
„2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas).“
„2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo informacija apie trumpalaikes vizas, ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi tarp valstybių narių (VIS reglamentas).“
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  VIS tikslas – gerinti bendros vizų politikos įgyvendinimą, konsulinį bendradarbiavimą ir centrinių vizų institucijų konsultavimąsi, palengvinant valstybių narių keitimąsi duomenimis apie gautus prašymus ir dėl jų priimtus sprendimus, siekiant:
1.  VIS tikslas – gerinti bendros vizų politikos, taikomos trumpalaikėms vizoms, įgyvendinimą, konsulinį bendradarbiavimą ir centrinių vizų institucijų konsultavimąsi, palengvinant valstybių narių keitimąsi duomenimis apie gautus prašymus ir dėl jų priimtus sprendimus, siekiant:
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  supaprastinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką;
a)  supaprastinti ir paspartinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  padėti nustatyti dingusių asmenų tapatybę;
f)  padėti nustatyti 22o straipsnyje nurodytų dingusių asmenų tapatybę;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 1 dalies h punktas
h)  prisidėti prie teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo;
h)  padėti užkirsti kelią grėsmei kiekvienos valstybės narės vidaus saugumui, visų pirma prisidedant prie teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo, esant deramoms ir griežtai apibrėžtoms aplinkybėms;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 1 dalies i punktas
i)  padėti užkirsti kelią grėsmei kiekvienos valstybės narės vidaus saugumui;
Išbraukta.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  palaikyti aukšto lygio saugumą, padedant įvertinti, ar prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai, prieš jam atvykstant į išorės sienos perėjimo punktą;
a)  palaikyti aukšto lygio saugumą visose valstybėse narėse, padedant įvertinti, ar dokumento prašytojas arba turėtojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai arba vidaus saugumui;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  didinti patikrinimų kertant sieną ir patikrinimų valstybių narių teritorijoje veiksmingumą;
b)  palengvinti patikrinimus valstybių narių išorės sienų perėjimo punktuose ir padidinti patikrinimų valstybių narių teritorijoje veiksmingumą;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  prisidėti prie teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo;
c)  padėti užkirsti kelią grėsmei kiekvienos valstybės narės vidaus saugumui, visų pirma prisidedant prie teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo, esant deramoms ir griežtai apibrėžtoms aplinkybėms;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)  padėti nustatyti 22o straipsnyje nurodytų dingusių asmenų tapatybę;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
2 a straipsnis (naujas)
2a)  įterpiamas šis straipsnis:
„2a straipsnis
Struktūra
1.  VIS pagrindas yra centralizuota struktūra; ją sudaro:
a)  bendra tapatybės duomenų saugykla, sukurta [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 17 straipsnio 2 dalimi];
b)  centrinė informacinė sistema (VIS centrinė sistema);
c)  sistemos sąsaja kiekvienoje valstybėje narėje (toliau – nacionalinė sąsaja arba NI-VIS), per kurią palaikomas ryšys su tam tikros valstybės narės atitinkama centrine nacionaline institucija, arba vienoda nacionalinė sąsaja (VNS) kiekvienoje valstybėje narėje, pagrįsta bendromis techninėmis specifikacijomis ir vienoda visose valstybėse narėse, per kurią palaikomas VIS centrinės sistemos ryšys su valstybių narių nacionalinėmis infrastruktūromis;
d)  VIS centrinės sistemos ir nacionalinių sąsajų ryšių infrastruktūra;
e)  saugus ryšių kanalas tarp VIS centrinės sistemos ir AIS centrinės sistemos;
f)  saugi ryšių infrastruktūra, apimanti VIS centrinę sistemą ir [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 6 straipsniu] sukurto Europos paieškos portalo, [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 12 straipsniu] sukurtos bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos, [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 17 straipsniu] sukurtos bendros tapatybės duomenų saugyklos ir [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 25 straipsniu] sukurto daugybinių tapatybių detektoriaus centrines infrastruktūras;
g)  konsultavimosi dėl prašymų ir keitimosi informacija tarp centrinių vizų institucijų mechanizmas („VISMail“);
h)  vežėjų sąsaja;
i)  saugi saityno paslauga, teikianti galimybę palaikyti ryšį tarp VIS centrinės sistemos ir vežėjų sąsajos bei tarptautinių sistemų;
j)  ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla;
k)  priemonė, kuria prašytojams sudaroma galimybė duoti sutikimą dėl papildomo jų prašymo bylos saugojimo laikotarpio arba jį atšaukti.
VIS centrinė sistema, vienodos nacionalinės sąsajos, saityno paslauga, vežėjų sąsaja ir VIS ryšių infrastruktūra, kiek techniškai įmanoma, turi ir naudoja bendrus aparatinės ir programinės įrangos komponentus atitinkamai su AIS centrine sistema, AIS vienodomis nacionalinėmis sąsajomis, ETIAS vežėjų sąsaja, AIS saityno paslauga ir AIS ryšių infrastruktūra.
2.  NI-VIS sudaro:
a)  po vieną vietinę nacionalinę sąsają (LNI) kiekvienoje valstybėje narėje – tokia sąsaja valstybė narė fiziškai prijungiama prie saugaus ryšių tinklo; šią sąsają sudaro, be kita ko, šifravimo įtaisai, skirti VIS. LNI yra valstybių narių teritorijoje;
b)  viena atsarginė LNI (BLNI), kurios turinys ir veikimas nesiskiria nuo LNI.
3.  LNI ir BLNI turi būti naudojamos tik VIS taikomuose Sąjungos teisės aktuose apibrėžtais tikslais.
4.  Centralizuotos paslaugos dubliuojamos dviejose skirtingose vietose, t. y. Strasbūre, Prancūzijoje, kur yra pagrindinės VIS centrinės sistemos priegloba, centrinis padalinys, ir Sankt Johan prie Pongau, Austrijoje, kur yra atsarginės VIS centrinės sistemos priegloba ir atsarginis centrinis padalinys. Pagrindinės VIS centrinės sistemos ir atsarginės VIS centrinės sistemos ryšys turi užtikrinti nuolatinį centrinio padalinio ir atsarginio centrinio padalinio duomenų sinchronizavimą. Ryšių infrastruktūra palaiko ir padeda užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie VIS. Ji apima papildomus ir atskirtus kelius VIS centrinės sistemos ir atsarginės VIS centrinės sistemos ryšiams, taip pat turi papildomus ir atskirtus kelius kiekvienos nacionalinės sąsajos ir VIS centrinės sistemos bei atsarginės VIS centrinės sistemos ryšiams. Ryšių infrastruktūra užtikrina užšifruotą, virtualų, privatų specialiai VIS duomenims ir valstybių narių tarpusavio bei valstybių narių ir už VIS centrinės sistemos operacijų valdymą atsakingos institucijos komunikacijai skirtą tinklą.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
4 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
3a)  centrinė institucija – tai Reglamento (EB) Nr. 810/2009 tikslais valstybės narės įsteigta institucija;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
4 straipsnio 1 dalies 15 punktas
15)  veido atvaizdas – skaitmeninis veido atvaizdas;
15)  veido atvaizdas – skaitmeninis veido atvaizdas, kurio vaizdo skiriamoji geba ir kokybė yra pakankamos, kad būtų galima naudoti automatinę biometrinę atitiktį;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
4 straipsnio 1 dalies 19 punktas
19)  nacionalinė priežiūros institucija – terminas, vartojamas kalbant apie teisėsaugos tikslus, reiškia pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680*** 41 straipsnį įsteigtą priežiūros instituciją;
19)  priežiūros institucijos – tai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679** 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680*** 41 straipsnyje nurodytos priežiūros institucijos;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
4 straipsnio 1 dalies 19 a punktas (naujas)
19a)  atitiktis – atitiktis, nustatoma lyginant atitinkamus duomenis, įrašytus VIS prašymo byloje, su atitinkamais duomenimis, laikomais įraše, rinkmenoje arba perspėjime, kurie užregistruoti VIS, Šengeno informacinėje sistemoje, AIS, ETIAS, EURODAC, Europolo duomenyse arba Interpolo SLTD duomenų bazėse;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
4 straipsnio 1 dalies 20 punktas
20)  teisėsauga – teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencija, atskleidimas arba tyrimas;
20)  teisėsauga – teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencija, atskleidimas arba tyrimas, laikantis griežtai apibrėžtų sąlygų;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
4 straipsnio 1 dalies 21 punktas
21)  teroristiniai nusikaltimai – nacionalinėje teisėje nustatytos nusikalstamos veikos, atitinkančios nurodytąsias Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541**** arba joms lygiavertės;
21)  teroristiniai nusikaltimai – nacionalinėje teisėje nustatytos nusikalstamos veikos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541**** 3–14 straipsniuose, o valstybių narių, kurioms ta direktyva netaikoma, atveju – veikos, lygiavertės vienai iš tų veikų;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
4 straipsnio 2 išnaša (nauja)
** 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
5 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  9 straipsnio 6 punkte ir 22c straipsnio 2 dalies g punkte nurodyti pirštų atspaudų duomenys;
c)  9 straipsnio 6 punkte, 22c straipsnio 2 dalies g punkte ir 22d straipsnio g punkte nurodyti pirštų atspaudų duomenys;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
5 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  kelionės dokumento, nurodyto 9 straipsnio 7 dalyje, asmens duomenų puslapio nuskaitytos kopijos;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
5 straipsnio 3 dalis
3.  Bendroje TDS saugomi duomenys, kurie nurodyti 9 straipsnio 4 punkto a–cc papunkčiuose, 9 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalies a–cc, f ir g punktuose ir 22d straipsnio a–cc, f ir g punktuose. Visi kiti VIS duomenys saugomi VIS centrinėje sistemoje.“
3.  Bendroje TDS saugomi duomenys, kurie nurodyti 9 straipsnio 4 punkto a–cc papunkčiuose, 9 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalies a–cc, f ir g punktuose ir 22d straipsnio a–c, f ir g punktuose. Visi kiti VIS duomenys saugomi VIS centrinėje sistemoje.“
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
5a straipsnio 1 dalis
1)  Į VIS įtraukiamas kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1105/2011/ES*.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
5a straipsnio 2 dalis
2)  Į VIS įtraukiama funkcija, pagal kurią centralizuotai tvarkomas pripažįstamų kelionės dokumentų sąrašas ir pranešimai apie šiame sąraše esančių kelionės dokumentų pripažinimą arba nepripažinimą pagal Sprendimo Nr. 1105/2011/ES 4 straipsnį.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
5a straipsnio 3 dalis
3)  2 dalyje nurodytos funkcijos valdymo išsamios taisyklės nustatomos įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto -a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
6 straipsnio 1 dalis
-a)  1 dalis pakeičiama taip:
1.  Pasinaudoti VIS 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims įvesti, keisti ar naikinti pagal šį reglamentą gali tik tinkamai įgaliotas vizų institucijų personalas.
„1. Nedarant poveikio 22a straipsniui, pasinaudoti VIS 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims įvesti, keisti ar naikinti pagal šį reglamentą gali tik tinkamai įgaliotas vizų institucijų personalas. Tinkamai įgaliotų darbuotojų skaičius griežtai ribojamas tiek, kiek būtina veiksmingai įgyvendinti jų pareigoms.“
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
6 straipsnio 2 dalis
2.  Prieiga prie VIS naudojimosi jos duomenimis tikslu suteikiama tik tinkamai įgaliotiems kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų ir ES įstaigų, kompetentingų atlikti užduotis 15–22, 22c–22f ir 22g22j straipsniuose, taip pat [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo] 20 ir 21 straipsniuose nustatytais tikslais, darbuotojams.
2.  Prieiga prie VIS naudojimosi jos duomenimis tikslu suteikiama tik tinkamai įgaliotiems kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų ir ES įstaigų, kompetentingų atlikti užduotis 15–22 ir 22g22l straipsniuose, taip pat [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 20 ir 21 straipsniuose nustatytais tikslais, darbuotojams.
Institucijos, turinčios teisę susipažinti su VIS arba turėti prie jų prieigą teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais, skiriamos vadovaujantis IIIb skyriumi.
Ši prieiga suteikiama tik tiek, kiek tie duomenys būtini jų užduotims atlikti siekiant tų tikslų, ir proporcingai siekiamiems tikslams.“;
Ši prieiga suteikiama tik tiek, kiek tie duomenys būtini jų užduotims atlikti siekiant tų tikslų, ir proporcingai siekiamiems tikslams.“;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
6 straipsnio 3 dalis
aa)  3 dalis pakeičiama taip:
3.  Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, tinkamai įgaliotą personalą, kuris turi prieigą prie VIS, kad įvestų, keistų, ištrintų joje esančius duomenis ar jais naudotųsi. Kiekviena valstybė narė nedelsdama perduoda Komisijai šių institucijų, įskaitant 41 straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas, sąrašą ir praneša apie jo pakeitimus. Tame sąraše nurodoma, kokiu tikslu kiekviena institucija gali tvarkyti duomenis VIS.
„3. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, tinkamai įgaliotą personalą, kuris turi prieigą prie VIS, kad įvestų, keistų, ištrintų joje esančius duomenis ar jais naudotųsi. Kiekviena valstybė narė nedelsdama perduoda „eu-LISA“ šių institucijų, įskaitant 29 straipsnio 13a4 dalyje nurodytas institucijas, sąrašą ir praneša apie jo pakeitimus. Tame sąraše konkrečiai nurodoma, kokių duomenų ir kokiems tikslams kiekviena institucija gali ieškoti.
Per 3 mėnesius nuo VIS veikimo pradžios pagal 48 straipsnio 1 dalį Komisija bendrą sąrašą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei sąrašas keičiamas, Komisija vieną kartą per metus skelbia atnaujintą bendrą sąrašą.
„eu-LISA“ užtikrina, kad šis sąrašas, 22k straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirtųjų institucijų sąrašas ir 22k straipsnio 4 dalyje nurodytų centrinių prieigos punktų sąrašas būtų kasmet skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Laikotarpiu iki kasmetinio sąrašo paskelbimo „eu-LISA“ prižiūri nuolat atnaujinamą sąrašą savo svetainėje ir įtraukia į jį valstybių narių atsiunčiamus pakeitimus.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
6 straipsnio 5 dalis
5.  Sąrašo centralizuoto tvarkymo funkcijos, nurodytos 3 dalyje, valdymo išsamios taisyklės nustatomos įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
5.  Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl sąrašo centralizuoto tvarkymo funkcijos, nurodytos 3 dalyje, valdymo išsamių taisyklių.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
7 straipsnio 2 dalis
7a)  7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Naudodamasi VIS, kiekviena kompetentinga institucija užtikrina, kad vizos prašantys asmenys ir vizos turėtojai nebūtų diskriminuojami dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos ir kad būtų gerbiamas vizos prašančio asmens arba vizos turėtojo žmogiškas orumas ir neliečiamybė.
„2. Bet kuriai kompetentingai institucijai tvarkant asmens duomenis VIS, prašantys asmenys, vizų turėtojai ar ilgalaikių vizų ar leidimų gyventi prašantys asmenys ir turėtojai nediskriminuojami dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo nacionalinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Visapusiškai gerbiamas žmogaus orumas ir neliečiamybė bei pagrindinės teisės, taip pat laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pripažįstamų principų, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
7 straipsnio 3 dalis
3.  vykdydamos visas šiame reglamente numatytas procedūras valstybės narės pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais. Turi būti atsižvelgiama į vaiko gerovę, saugumą ir apsaugą, ypač kai yra rizika, kad vaikas gali būti prekybos žmonėmis auka, ir atsižvelgiama į vaiko nuomonę bei jos deramai paisoma, kaip tinka pagal jo amžių ir brandą.
3.  Vykdydamos visas šiame reglamente numatytas procedūras valstybės narės teikia pirmenybę vaiko interesams, visapusiškai laikydamosi Tarptautinės vaiko teisių konvencijos. Turi būti atsižvelgiama į vaiko gerovę, saugumą ir apsaugą, ypač kai yra rizika, kad vaikas gali būti prekybos žmonėmis auka, ir atsižvelgiama į vaiko nuomonę bei jos deramai paisoma, kaip tinka pagal jo amžių.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 8 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
8a)  7 straipsnis papildomas šia dalimi:
„3a. Valstybės narės įgyvendina reglamentą visapusiškai laikydamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, visų pirma, teisės į žmogaus orumą, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į prieglobstį, negrąžinimo principo apsaugos ir apsaugos išvežimo, išsiuntimo ir ekstradicijos atveju, teisės į nediskriminavimą, vaiko teisių ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą.“;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 8 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
7 a straipsnis (naujas)
8b)  Įterpiamas šis straipsnis:
„7a straipsnis
Vaikų pirštų atspaudai
1.  Nukrypstant nuo 22c straipsnio 2 dalies g punkto, į VIS neįvedami jaunesnių nei 6 amžiaus vaikų pirštų atspaudai.
2.  Vyresnių nei šešerių metų nepilnamečių asmenų biometrinius duomenis užfiksuoja pareigūnai, specialiai apmokyti paimti nepilnamečio asmens biometrinius duomenis vaikui patogiu ir į jį atsižvelgiant būdu, taip pat visapusiškai vadovaujantis vaiko interesais ir apsaugos priemonėmis, nustatytomis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.
Imant nepilnamečio asmens biometrinius duomenis dalyvauja, kai yra, suaugęs šeimos narys. Su nelydimu nepilnamečiu būna globėjas, atstovas arba, jei negalima paskirti atstovo, asmuo, apmokytas saugoti nepilnamečio interesus ir jo bendrą gerovę, imant nepilnamečio asmens biometrinius duomenis. Tokiu apmokytu asmeniu negali būti oficialus pareigūnas, atsakingas už biometrinių duomenų ėmimą, toks asmuo veikia nepriklausomai ir negauna jokių nurodymų iš pareigūno ar tarnybos, kurie yra atsakingi už biometrinių duomenų ėmimą. Prieš nepilnamečius nenaudojama jokia prievarta, siekiant užtikrinti jų pareigos pateikti biometrinius duomenis laikymąsi.
3.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsnio 2 dalies, konsulatai nereikalauja 6–12 metų amžiaus vaikų asmeniškai atvykti į konsulatą biometrinių identifikatorių rinkimui, jei dėl to šeimos patirtų pernelyg didelę naštą ir išlaidas. Tokiais atvejais biometriniai identifikatoriai paimami prie išorės sienų, ten ypač didelį dėmesį reikia atkreipti siekiant išvengti prekybos vaikais.
4.  Nukrypstant nuo nuostatų dėl duomenų naudojimo, kaip nurodyta II, III, IIIa ir IIIb skyriuose, su vaikų pirštų atspaudais galima susipažinti tik šiais tikslais:
a)  siekiant patikrinti vaiko tapatybę vizų paraiškos procedūroje, laikantis 15 straipsnio, ir prie išorės sienų, laikantis 18 ir 22g straipsnių, ir
b)  pagal IIIb skyrių, siekiant prisidėti prie vaiko teisių pažeidimų prevencijos ir kovoti su tokiais pažeidimais, jei išpildytos visos šios sąlygos:
i)  tokia prieiga yra būtina prekybos vaikais prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslu;
ii)  prieiga yra būtina konkrečiu atveju;
iii)  siekiant nustatyti vaiko interesus.“
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
II skyriaus antraštė
„VIZŲ INSTITUCIJŲ DUOMENŲ APIE TRUMPALAIKES VIZAS ĮVEDIMAS IR NAUDOJIMAS“
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9 straipsnio 1 dalies 5 punktas
5.  prašytojo veido atvaizdas, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsnio 1 dalį.“;
5.  prašytojo veido atvaizdas, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsnį.“;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9 straipsnio 1 dalies 6 punktas
ba)  6 punktas pakeičiamas taip:
6.  prašytojo pirštų atspaudai, remiantis atitinkamomis Bendrųjų konsulinių instrukcijų nuostatomis.
„6. prašytojo pirštų atspaudai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsniu.“;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto d papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9 straipsnio 1a dalis
8.  Pirmos pastraipos 5 punkte nurodytas trečiosios šalies piliečio veido atvaizdas turi būti pakankamos skiriamosios gebos ir kokybės vaizdas, kad būtų tinkamas naudoti automatizuotam biometrinių duomenų atitikties tikrinimui.
Pirmos pastraipos 5 punkte nurodytas trečiosios šalies piliečio veido atvaizdas turi būti pakankamos skiriamosios gebos ir kokybės vaizdas, kad būtų tinkamas naudoti automatizuotam biometrinių duomenų atitikties tikrinimui. Jeigu vaizdo kokybė nepakankama, veido atvaizdas nėra naudojamas automatizuotam biometrinių duomenų atitikties tikrinimui.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto d papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9 straipsnio 1b dalis
Nukrypstant nuo antros pastraipos išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės laikytis nustatytų kokybės ir skiriamosios gebos reikalavimų įtraukiant vietoje nuskaitytą veido atvaizdą į VIS, veido atvaizdą galima elektroniniu būdu gauti iš elektroninio mašininio nuskaitymo kelionės dokumento (eMRTD) lusto. Tokiais atvejais veido atvaizdas įtraukiamas į asmens bylą tik prieš tai elektroniniu būdu patikrinus, ar elektroninio mašininio nuskaitymo kelionės dokumento luste įrašytas veido atvaizdas atitinka vietoje nuskaitytą to trečiosios šalies piliečio veido atvaizdą.“;
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės laikytis nustatytų kokybės ir skiriamosios gebos reikalavimų įtraukiant vietoje nuskaitytą veido atvaizdą į VIS, veido atvaizdą galima elektroniniu būdu gauti iš elektroninio mašininio nuskaitymo kelionės dokumento (eMRTD) lusto. Tokiais atvejais veido atvaizdas įtraukiamas į asmens bylą tik prieš tai elektroniniu būdu patikrinus, ar elektroninio mašininio nuskaitymo kelionės dokumento luste įrašytas veido atvaizdas atitinka vietoje nuskaitytą to trečiosios šalies piliečio veido atvaizdą.“;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 2 dalis
2.  Kai parengiamas prašymas arba išduodama viza, VIS patikrinama, ar su tuo prašymu susijęs kelionės dokumentas yra pripažįstamas pagal Sprendimą Nr. 1105/2011/ES, atliekant automatinę paiešką 5a straipsnyje nurodytame pripažįstamų kelionės dokumentų sąraše, ir pateikiamas gautas rezultatas.
2.  Kai parengiamas prašymas, VIS patikrinama, ar su tuo prašymu susijęs kelionės dokumentas yra pripažįstamas pagal Sprendimą Nr. 1105/2011/ES, atliekant automatinę paiešką 5a straipsnyje nurodytame pripažįstamų kelionės dokumentų sąraše, ir pateikiamas gautas rezultatas.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 3 dalis
3.  Atliekant Reglamento (EB) Nr. 810/2009 21 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies a, c ir d punktuose nurodytus patikrinimus, VIS pateikiama užklausa naudojantis Europos paieškos portalu, apibrėžtu [Sąveikumo reglamento] 6 straipsnio 1 dalyje, siekiant palyginti atitinkamus šio reglamento 9 straipsnio 4 punkte nurodytus duomenis su duomenimis, įtrauktais į įrašus, bylas arba perspėjimus, registruotus VIS, Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (ETIAS), įskaitant Reglamento (ES) 2018/XX [dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos sukūrimo] 29 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą, sistemoje EURODAC, [sistemoje ECRIS-TCN dėl su teroristiniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusių apkaltinamųjų nuosprendžių], Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD) ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (TDAWN).
3.  Atliekant Reglamento (EB) Nr. 810/2009 21 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose nurodytus patikrinimus, VIS pateikiama užklausa naudojantis Europos paieškos portalu, apibrėžtu [Sąveikumo reglamento] 6 straipsnio 1 dalyje, siekiant palyginti atitinkamus šio reglamento 9 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus duomenis. VIS patikrina:
a)  ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SIS pranešta kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą ar pripažintą negaliojančiu;
b)  ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SLTD duomenų bazėje pranešta kaip apie pamestą, pavogtą ar pripažintą negaliojančiu;
c)  ar dėl prašytojo SIS užregistruotas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje;
d)  ar dėl prašytojo SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar ieškomas siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
e)  ar prašytojo ir kelionės dokumento duomenys atitinka kelionės leidimo, kurį buvo atsisakyta išduoti, kuris buvo atšauktas ar panaikintas, ir jo turėtojo duomenis ETIAS centrinėje sistemoje;
f)  ar prašytojo ir kelionės dokumento duomenys yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240* 34 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše;
g)  ar prašytojo duomenys jau užregistruoti VIS;
h)  ar prašyme pateikti kelionės dokumento duomenys atitinka kito prašymo dėl vizos, siejamo su kitais tapatybės duomenimis, duomenis;
i)  ar dėl prašytojo šiuo metu nėra perspėjimo kaip apie asmenį, kuris viršijo leidžiamą buvimo trukmę arba ar anksčiau nebuvo tokio perspėjimo AIS;
j)  ar dėl prašytojo AIS neįregistruotas atsisakymas leisti atvykti;
k)  ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti trumpalaikę vizą, jos panaikinimas ar atšaukimas;
l)  ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi šalyje, jų panaikinimas ar atšaukimas;
m)  ar duomenys, susiję su prašytojo tapatybe, nėra įrašyti į Europolo duomenis;
n)  ar ilgalaikės vizos prašytojas neįregistruotas EURODAC;
o)  kai prašytojas yra nepilnametis, ar dėl tėvų valdžią turinčio asmens ar teisėto globėjo:
i)  SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar ieškomas siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
ii)  SIS užregistruotas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje;
iii)  jis nėra kelionės dokumento, pateiktame Reglamento (ES) Nr. 2018/1240 34 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše, turėtojas.
________________________
* 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Vykdant užklausą SLTD, užklausai pateikti EPP naudotojo naudojamais duomenimis su Interpolo duomenų savininkais nesidalijama.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 4 dalis
4.  VIS į prašymo bylą įtraukiama nuoroda dėl bet kokios pagal 3 dalį nustatytos atitikties. Papildomai VIS, kai tinka, nustatoma, kuri valstybė narė ar kelios valstybės narės (ar Europolas) įvedė arba pateikė tuos duomenis, kuriems nustatyta (-os) atitiktis (-ys), ir tai įrašoma į prašymo bylą.
4.  VIS į prašymo bylą įtraukiama nuoroda dėl bet kokios pagal 3 dalį nustatytos atitikties. Papildomai VIS, kai tinka, nustatoma, kuri valstybė narė ar kelios valstybės narės (ar Europolas) įvedė arba pateikė tuos duomenis, kuriems nustatyta (-os) atitiktis (-ys), ir tai įrašoma į prašymo bylą. Jokia kita informacija, išskyrus nuorodą į nustatytą atitiktį ir duomenų rengėją, neturi būti registruojama.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 5 dalies d punktas
d)  perspėjimas apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti arba dėl jų atlikti specialiuosius patikrinimus.
d)  perspėjimas apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti, atlikti tikslinius patikrinimus arba dėl jų atlikti specialiuosius patikrinimus.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Bet kokia teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalies a, b, c, e, g, h, i, j, k, l ir n punktus nustatyta atitiktis, kai reikia, 9c straipsnyje nurodytu rankiniu būdu įvertinama konsulate, kuriame pateiktas prašymas išduoti vizą.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Bet kokią teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalies d, f, m ir o punktus nustatytą atitiktį, kai reikia, patikrina ir įvertina valstybės narės, kuri įvedė ar pateikė duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis, bendras informacinis punktas, kaip nustatyta 9ca straipsnyje.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 5 c dalis (nauja)
5c.  Apie visas SIS atitiktis taip pat automatiškai informuojamas valstybės narės, kuri sukūrė perspėjimą, dėl kurio nustatyta atitiktis, SIRENE biuras.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 5 d dalis (nauja)
5d.  Valstybės narės, kuri įvedė perspėjimą, SIRENE biurui ar bendram informaciniam punktui pateiktame pranešime nurodomi šie duomenys:
a)  pavardė (-ės), vardas (-ai) ir, jeigu turima, kiti vardai;
b)  gimimo vieta ir data;
c)  lytis;
d)  pilietybė ir, jei turima, kitos pilietybės;
e)  pirmos numatomo buvimo vietos valstybė narė ir, jei turima – pirmos numatomo buvimo vietos adresas;
f)  prašytojo namų adresas arba, jei tokio nėra, jo gyvenamosios vietos miestas ir šalis;
g)  nuoroda į nustatytą (-as) atitiktį (-is), įskaitant atitikties nustatymo datą ir laiką.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9a straipsnio 5 e dalis (nauja)
5e.  Šis straipsnis neturi kliudyti bet kokiu pagrindu pateikti prieglobsčio prašymą. Jei vizos prašymą pateikia smurtinio nusikaltimo, pvz., smurto šeimoje ar prekybos žmonėmis, įvykdyto aukos rėmėjo, auka, VIS pateikta byla neturi būti susieta su rėmėjo byla, siekiant apsaugoti aukas nuo naujų pavojų.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9b straipsnio 1 dalis
1.  Dėl trečiosios šalies piliečių, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kuriems taikoma Direktyva 2004/38/EB, arba trečiosios šalies piliečio, kuris pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiosios šalies susitarimą naudojasi laisvo judėjimo teise, lygiaverte Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisei, šeimos nariai, 9a straipsnio 3 dalyje nurodyti automatizuoti patikrinimai atliekami vieninteliu tikslu – patikrinti, ar nėra faktinių požymių arba remiantis faktiniais požymiais nustatytų pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad to asmens buvimas valstybių narių teritorijoje kelia saugumo riziką arba didelę epidemijos riziką pagal Direktyvą 2004/38/EB.
1.  Dėl trečiosios šalies piliečių, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kuriems taikoma Direktyva 2004/38/EB, arba trečiosios šalies piliečio, kuris pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiosios šalies susitarimą naudojasi laisvo judėjimo teise, lygiaverte Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisei, šeimos nariai, 9a straipsnio 3 dalyje nurodyti automatizuoti patikrinimai atliekami vieninteliu tikslu – patikrinti, ar nėra faktinių požymių arba remiantis faktiniais požymiais nustatytų pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad to asmens buvimas valstybių narių teritorijoje kelia saugumo riziką pagal Direktyvą 2004/38/EB.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9b straipsnio 3 dalis
3.  Kai automatizuotai apdorojant prašymą, kaip nurodyta 9a straipsnio 3 dalyje, nustatoma atitiktis su perspėjimu apie draudimą atvykti ar apsigyventi, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnyje, vizų institucija patikrina, kuo pagrįstas sprendimas, dėl kurio šis perspėjimas įtrauktas į SIS. Jei jo pagrindimas susijęs su neteisėtos imigracijos rizika, vertinant prašymą į tą perspėjimą neatsižvelgiama. Vizų institucija imasi tolesnių veiksmų pagal SIS II reglamento 25 straipsnio 2 dalį.
3.  Kai automatizuotai apdorojant prašymą, kaip nurodyta 9a straipsnio 3 dalyje, nustatoma atitiktis su perspėjimu apie draudimą atvykti ar apsigyventi, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnyje, vizų institucija patikrina, kuo pagrįstas sprendimas, dėl kurio šis perspėjimas įtrauktas į SIS. Jei jo pagrindimas susijęs su neteisėtos imigracijos rizika, vertinant prašymą į tą perspėjimą neatsižvelgiama. Vizų institucija imasi tolesnių veiksmų pagal Reglamento (ES) 2018/1681 26 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
1 straipsnio antraštė
Centrinių institucijų atliekamas patikrinimas
Centrinių institucijų ir nacionalinio bendro informacinio punkto atliekamas patikrinimas
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9c straipsnio 1 dalis
1.  Bet kokia teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalį nustatyta atitiktis yra rankiniu būdu patikrinama prašymą nagrinėjančios valstybės narės centrinėje institucijoje.
1.  Bet kokia teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalį nustatyta 9a straipsnio 5b dalyje nurodyta atitiktis, kurios negali automatiškai patikrinti VIS, yra rankiniu būdu patikrinama nacionaliniame bendrame informaciniame punkte, kaip nustatyta 9ca straipsnyje. Informuojama prašymą nagrinėjančios valstybės narės centrinė institucija.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9c straipsnio 2 dalis
2.  Tikrindama atitiktis rankiniu būdu, centrinė institucija turi prieigą prie prašymo bylos ir visų su ja susietų prašymų bylų, taip pat sužino apie visas atitiktis, nustatytas automatizuotai apdorojant duomenis pagal 9a straipsnio 3 dalį.
2.  Bet kokia teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalį nustatyta 9a straipsnio 5b dalyje nurodyta atitiktis, kurios negali automatiškai patikrinti VIS, yra rankiniu būdu patikrinama centrinės institucijos. Kai tikrindama atitiktis rankiniu būdu, centrinė institucija turi prieigą prie prašymo bylos ir visų su ja susietų prašymų bylų, taip pat sužino apie visas atitiktis, nustatytas automatizuotai apdorojant duomenis pagal 9a straipsnio 5a dalį.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9c straipsnio 5 dalis
5.  Kai duomenys atitinka prašytojo tapatybę arba kai lieka abejonių dėl prašytojo tapatybės, prašymą nagrinėjanti centrinė vizų institucija apie tai informuoja vienos arba kelių kitų valstybių narių, nurodytų kaip įvedusių arba pateikusių duomenis, kuriems nustatyta atitiktis pagal 9a straipsnio 3 dalį, centrinę instituciją. Kai nustatoma viena arba daugiau valstybių narių, įvedusių arba pateikusių duomenis, kuriems nustatyta tokia atitiktis, centrinė institucija konsultuojasi su tos kitos valstybės narės ar valstybių narių centrinėmis institucijomis pagal 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.
5.  Kai duomenys atitinka prašytojo tapatybę arba kai lieka abejonių dėl prašytojo tapatybės, pagrįstais atvejais prašymą nagrinėjanti centrinė vizų institucija apie tai informuoja vienos arba kelių kitų valstybių narių, nurodytų kaip įvedusių arba pateikusių duomenis, kuriems nustatyta atitiktis pagal 9a straipsnio 3 dalį, centrinę instituciją. Kai nustatoma viena arba daugiau valstybių narių, įvedusių arba pateikusių duomenis, kuriems nustatyta tokia atitiktis, centrinė institucija konsultuojasi su tos kitos valstybės narės ar valstybių narių centrinėmis institucijomis pagal 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Esant abejonių, jos aiškinamos prašytojo naudai.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9c straipsnio 7 dalis
7.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kai atliekant 9a straipsnio 5 dalyje nurodytą palyginimą nustatoma viena ar kelios atitiktys, VIS automatiškai nusiunčiamas pranešimas tą užklausą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai, kad ji imtųsi atitinkamų tolesnių veiksmų.
Išbraukta.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9c straipsnio 8 dalis
8.  Kai nustatoma, kad duomenis, kuriems nustatyta atitiktis pagal 9a straipsnio 3 dalį, pateikė Europolas, atsakingos valstybės narės centrinė institucija konsultuojasi su nacionaliniu Europolo padaliniu dėl tolesnių veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2016/794, visų pirma pagal jo IV skyrių.
Išbraukta.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9c a straipsnis (naujas)
9ca straipsnis
Patikrinimas ir įvertinimas nacionaliniame bendrame informaciniame punkte
1.  Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę instituciją, veikiančią 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kuri užtikrina, kad šio reglamento tikslais būtų atliekami atitinkami rankiniai patikrinimai ir įvertinamos atitiktys („bendras informacinis punktas“). Bendrą informacinį punktą sudaro SIRENE biuro, Interpolo nacionalinių centrinių biurų, Europolo nacionalinio centrinio punkto, ETIAS nacionalinio padalinio ryšių palaikymo pareigūnai ir atitinkamos nacionalinės teisėsaugos institucijos. Valstybės narės pasirūpina, kad informaciniame punkte būtų pakankamai darbuotojų atitiktims patikrinti, apie kurias jis yra informuojamas pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 810/2009 23 straipsnyje nurodytus terminus.
2.  Bendras informacinis punktas jam perduotas atitiktis įvertina rankiniu būdu. Taikomos 9c straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytos procedūros.
3.  Kai atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą patikrinimą duomenys atitinka ir atitiktis patvirtinama, bendras informacinis punktas prireikus kreipiasi į atsakingas institucijas, įskaitant Europolą, kurios pateikė duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis. Tada atitiktis įvertinama. Vienas bendras informacinis punktas pateikia pagrįstą nuomonę, atsižvelgdamas į sprendimą dėl paraiškos, kurį jis turi priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 23 straipsnį. Ši pagrįsta nuomonė pridedama prie prašymo bylos.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
9c b straipsnis (naujas)
9cb straipsnis
Vadovas
Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo vadove nustato atitinkamus duomenis, kurie turi būti lyginami kitų sistemų užklausose, laikantis 9a straipsnio 3 dalies, ir procedūras ir taisykles, būtinas siekiant pateikti šias užklausas, atlikti patikrinimus ir įvertinimus, kaip nustatyta 9a–9ca straipsniuose. Šiame deleguotame akte pateikiami duomenų kategorijų deriniai, reikalingi norint pateikti užklausą kiekvienai sistemai, kaip nustatyta 9a straipsnyje.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
13 straipsnio 4 dalis
4.  Kai atnaujinama prašymo byla pagal 1 ir 2 dalis, VIS nusiunčiamas pranešimas vizą išdavusiai valstybei narei, informuojant ją apie sprendimą tą vizą panaikinti arba atšaukti. Toks pranešimas automatiškai parengiamas centrinėje sistemoje ir perduodamas 16 straipsnyje nustatyta tvarka.“;
4.  Kai atnaujinama prašymo byla pagal 1 ir 2 dalis, VIS nusiunčiamas pranešimas vizą išdavusiai valstybei narei, informuojant ją apie pagrįstą sprendimą tą vizą panaikinti arba atšaukti. Toks pranešimas automatiškai parengiamas centrinėje sistemoje ir perduodamas 16 straipsnyje nustatyta tvarka.“;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 15 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
16 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Vien tuo tikslu, kad būtų galima atlikti šią konsultavimosi procedūrą, į VIS įtraukiamas sąrašas tų valstybių narių, kurios reikalauja, kad su jų centrinėmis institucijomis konsultuotųsi kitų valstybių narių centrinės institucijos, tikrindamos prašymus išduoti vienodas vizas, pateiktus konkrečių trečiųjų šalių piliečių arba konkrečioms tokių piliečių kategorijoms priskirtų asmenų pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 22 straipsnį, ir tuos trečiųjų šalių piliečius.“
Vien tuo tikslu, kad būtų galima atlikti šią konsultavimosi procedūrą, į VIS įtraukiamas sąrašas tų valstybių narių, kurios reikalauja, kad su jų centrinėmis institucijomis konsultuotųsi kitų valstybių narių centrinės institucijos, tikrindamos prašymus išduoti vienodas vizas, pateiktus konkrečių trečiųjų šalių piliečių arba konkrečioms tokių piliečių kategorijoms priskirtų asmenų pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 22 straipsnį.“
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 15 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
16 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  informacijos perdavimui pagal 25 straipsnio 4 dalį dėl riboto teritorinio galiojimo vizų išdavimo, pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 24 straipsnio 2 dalį dėl duomenų keitimų ir 31 straipsnį dėl ex post pranešimų;
a)  informacijos perdavimui pagal 25 straipsnio 4 dalį dėl riboto teritorinio galiojimo vizų išdavimo, pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį dėl duomenų keitimų ir Reglamento (EB) Nr. 810/2009 31 straipsnį dėl ex post pranešimų;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 15 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
16 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  visiems kitiems su konsuliniu bendradarbiavimu susijusiems pranešimams, kuriais perduodami VIS registruoti asmens duomenys arba kurie yra su tuo susiję, kompetentingai vizų institucijai siunčiamiems prašymams perduoti kelionės dokumentų pagal 9 straipsnio 7 punktą ir kitų prašymo patvirtinamųjų dokumentų kopijas, tų dokumentų elektroninių kopijų perdavimui, taip pat pagal 9c straipsnį ir 38 straipsnio 3 dalį teikiamiems prašymams. Kompetentingos vizų institucijos į bet kokį tokio pobūdžio prašymą atsako per dvi darbo dienas.“;
b)  visiems kitiems su konsuliniu bendradarbiavimu susijusiems pranešimams, kuriais perduodami VIS registruoti asmens duomenys arba kurie yra su tuo susiję, kompetentingai vizų institucijai siunčiamiems prašymams perduoti prašymo patvirtinamųjų dokumentų kopijas, tų dokumentų elektroninių kopijų perdavimui, taip pat pagal 9c straipsnį ir 38 straipsnio 3 dalį teikiamiems prašymams. Kompetentingos vizų institucijos į bet kokį tokio pobūdžio prašymą atsako per dvi darbo dienas.“;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 18 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
18a straipsnis
18a)  18a straipsnis pakeičiamas taip:
18a straipsnis
18a straipsnis
VIS duomenų gavimas kuriant ar atnaujinant vizos turėtojo atvykimo/išvykimo įrašą arba atsisakymo leisti atvykti įrašą AIS
VIS duomenų gavimas kuriant ar atnaujinant vizos turėtojo atvykimo/išvykimo įrašą arba atsisakymo leisti atvykti įrašą AIS
Tik vizos turėtojo atvykimo ar išvykimo įrašo arba atsisakymo leisti atvykti įrašo sukūrimo arba atnaujinimo AIS pagal Reglamento (ES) 2017/2226 14 straipsnio 2 dalį ir 16 bei 18 straipsnius tikslais, institucijai, turinčiai kompetenciją atlikti patikrinimus prie sienų, prie kurių naudojama AIS, suteikiama prieiga, kad ji gautų VIS duomenis, kurie yra saugomi VIS ir išvardyti to reglamento 16 straipsnio 2 dalies c–f punktuose, ir importuotų juos į AIS.“;
Tik vizos turėtojo atvykimo ar išvykimo įrašo arba atsisakymo leisti atvykti įrašo sukūrimo arba atnaujinimo AIS pagal Reglamento (ES) 2017/2226 14 straipsnio 2 dalį ir 16 bei 18 straipsnius tikslais, institucijai, turinčiai kompetenciją atlikti patikrinimus prie sienų, prie kurių naudojama AIS, suteikiama prieiga, kad ji gautų VIS duomenis, kurie yra saugomi VIS ir išvardyti to reglamento 16 straipsnio 1 dalies d punkte ir 2 dalies c–f punktuose, ir importuotų juos į AIS.“;
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 19 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
20a straipsnio antraštė
VIS duomenų naudojimas siekiant į SIS įvesti perspėjimus apie dingusius asmenis ir vėlesnė prieiga prie tų duomenų
VIS duomenų naudojimas siekiant į SIS įvesti perspėjimus apie dingusius asmenis arba pažeidžiamus asmenis, kuriems negalima leisti keliauti, ir vėlesnė prieiga prie tų duomenų
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 19 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
20a straipsnio 1 dalis
1.  VIS saugomi pirštų atspaudų duomenys gali būti naudojami įvedant į SIS perspėjimą apie dingusius asmenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) …* [Reglamentas (ES) … dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose] 32 straipsnio 2 dalį. Tais atvejais keitimasis pirštų atspaudų duomenimis vyksta saugiu kanalu per tos valstybės narės, kuri turi duomenis, SIRENE biurą.
1.  VIS saugomi pirštų atspaudų ir veido atvaizdų duomenys gali būti naudojami įvedant į SIS perspėjimą apie dingusius asmenis, vaikus, kurie gali būti pagrobti, ir pažeidžiamus asmenis, kuriems negalima leisti keliauti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) …* [Reglamentas (ES) … dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose] 32 straipsnį. Tais atvejais keitimasis pirštų atspaudų ir veido atvaizdų duomenimis vyksta saugiu kanalu per tos valstybės narės, kuri turi duomenis, SIRENE biurą.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 19 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
20a straipsnio 2 dalis
2.  Kai nustatoma atitiktis 1 dalyje nurodytam SIS perspėjimui, vaikų apsaugos institucijos ir nacionalinės teisminės institucijos, įskaitant tas, kurios baudžiamajame procese atsakingos už baudžiamųjų bylų iškėlimą ir už teisminį tyrimą iki oficialaus kaltinimo pareiškimo, taip pat jų darbą koordinuojančios institucijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) … [COM(2016)0883dėl SIS teisėsaugos srityje] 43 straipsnyje, gali prašyti, kad joms atliekant savo užduotis būtų suteikta prieiga prie duomenų, įvestų į VIS. Taikomos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos.
2.  Kai nustatoma atitiktis 1 dalyje nurodytam SIS perspėjimui, naudojant pirštų atspaudų ir veido atvaizdų duomenis, saugomus VIS, vaikų apsaugos institucijos ir nacionalinės teisminės institucijos, įskaitant tas, kurios baudžiamajame procese atsakingos už baudžiamųjų bylų iškėlimą ir už teisminį tyrimą iki oficialaus kaltinimo pareiškimo, taip pat jų darbą koordinuojančios institucijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) … [COM(2016)0883 – SIS (policijos bendradarbiavimas)] 44 straipsnyje, gali prieigą prie VIS turinčios institucijos prašyti, kad joms atliekant savo užduotis būtų suteikta prieiga prie duomenų, įvestų į VIS. Taikomos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos. Valstybės narės užtikrina, kad duomenys būtų perduodami saugiai.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 19 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22 straipsnio 1 dalis
19a)   22 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.   Tik tam, kad išnagrinėtų prieglobsčio prašymą, kompetentingos prieglobsčio institucijos turi teisę pagal Reglamento (EB) Nr. 343/2003 21 straipsnį atlikti atitinkamų duomenų paiešką pagal prieglobsčio prašančio asmens pirštų atspaudus.
„1. Tik tam, kad išnagrinėtų prieglobsčio prašymą, kompetentingos prieglobsčio institucijos turi teisę pagal Reglamento (EB) Nr. 343/2003 21 straipsnį atlikti atitinkamų duomenų paiešką pagal prieglobsčio prašančio asmens pirštų atspaudus. Jeigu prieglobsčio prašančio asmens pirštų atspaudų negalima panaudoti arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, duomenų ieškoma pagal 9 straipsnio 4 dalies a ir (arba) b–cc punktuose nurodytus duomenis; taip papildomai ieškoti galima ir pagal 9 straipsnio 4 dalies aa punkte nurodytus duomenis.“
Jeigu prieglobsčio prašančio asmens pirštų atspaudų negalima panaudoti arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, duomenų ieškoma pagal 9 straipsnio 4 dalies a ir (arba) c punktuose nurodytus duomenis; taip papildomai ieškoti galima ir pagal 9 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytus duomenis.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  nuotraukomis;
c)  veido atvaizdais;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  9 straipsnio 4 ir 5 punktuose nurodytais pagal 8 straipsnio 4 dalį susietų prašymų bylų duomenimis.“;
e)  9 straipsnio 4 punkte nurodytais pagal 8 straipsnio 4 dalį susietų prašymų bylų duomenimis.“;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Kiekviena byla saugoma VIS ne ilgiau kaip penkerius metus, tačiau tai neturi įtakos 24 ir 25 straipsniuose nurodytam duomenų ištrynimui ir 34 straipsnyje nurodytam įrašų saugojimui.
Kiekviena prašymo byla saugoma VIS ne ilgiau kaip penkerius metus, tačiau tai neturi įtakos 24 ir 25 straipsniuose nurodytam duomenų ištrynimui ir 34 straipsnyje nurodytam įrašų saugojimui.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
23 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  jeigu yra pratęstas vizos, ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimas – tos vizos, ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi naujosios galiojimo pabaigos datos;
b)  jeigu yra pratęstas vizos ar ilgalaikės vizos galiojimas – tos vizos ar ilgalaikės vizos naujosios galiojimo pabaigos datos;
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
23 straipsnio 2 dalis
2.  Pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, VIS automatiškai ištrinama byla ir nuoroda (-os) į šią bylą, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 22a straipsnio 3 ir 5 dalyse.“;
2.  Pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, VIS automatiškai ištrinama byla ir nuoroda (-os) į šią bylą, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 22a straipsnio 3 dalyje.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
23 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Nukrypstant nuo 1 dalies:
a)   paraiškos bylos, susijusios su leidimu gyventi, ištrinamos po ilgiausio 10 metų laikotarpio;
b)   paraiškos bylos, susijusios su jaunesniais nei 12 metų amžiaus vaikais, ištrinamos vaikui išvykus iš Šengeno erdvės.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
23 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Nukrypstant nuo 1 dalies, siekiant sudaryti paprastesnes galimybes pateikti naują paraišką, nurodyta paraiškos byla saugoma papildomą ne ilgesnį nei trijų metų trukmės laikotarpį, skaičiuojant nuo ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi galiojimo pabaigos, ir tik tuomet, kai gavus prašymą dėl sutikimo, prašytojas laisva valia ir aiškiai sutinka su tuo, pasirašydamas pareiškimą. Prašymai duoti sutikimą pateikiami tokiu būdu, kad jie būtų aiškiai atskirti nuo kitų klausimų, pateikiami suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnyje. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnio 3 dalį prašytojas gali bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Jei prašytojas nesutinka duoti sutikimo, paraiškos byla automatiškai ištrinama iš VIS.
„eu-LISA“ sukuria priemonę, kuria prašytojams sudaroma galimybė duoti sutikimą ir jį atšaukti.
Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais tiksliau apibrėžia priemonę, kurią prašytojai turi naudoti duodami ir atšaukdami savo sutikimą.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 22 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
24 straipsnio 3 dalis
22a)  24 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.  Atsakinga valstybė narė patikrina atitinkamus duomenis ir, jei reikia, nedelsdama juos ištaiso arba ištrina.
„3. Atsakinga valstybė narė kuo greičiau patikrina atitinkamus duomenis ir, jei reikia, nedelsdama juos ištaiso arba ištrina.“;
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 23 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
25 straipsnio 1 dalis
1.  Kai prašytojas įgyja valstybės narės pilietybę dar nesibaigus 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, jo prašymų bylas, taip pat 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 22a straipsnio 3 dalyje nurodytas su juo susijusias bylas ir nuorodas iš VIS nedelsdama ištrina ta valstybė narė, kuri sukūrė tą prašymo bylą ar bylas ir nuorodas.“;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 23 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
26 straipsnio 1 dalis
23a)  26 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Po pereinamojo laikotarpio valdymo institucija, finansuojama iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto, atsako už centrinės VIS ir nacionalinių sąsajų operacijų valdymą. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis valdymo institucija užtikrina, kad centrinėje VIS ir nacionalinėse sąsajose visada būtų taikomos geriausios turimos technologijos, remiantis ekonominės naudos analize.
„1. „eu-LISA“ atsako už VIS ir 2a straipsnyje nustatytų jos komponentų operacijų valdymą. Ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad visada, remiantis ekonominės naudos analize, tiems komponentams būtų taikomos geriausios turimos technologijos.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 23 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
26 straipsnio 2 dalis
23b)  26 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Valdymo institucija taip pat atsakinga už toliau išvardytas su ryšių infrastruktūra tarp centrinės VIS ir nacionalinių sąsajų susijusias užduotis:
„2. VIS operacijų valdymas apima visas užduotis, būtinas, kad VIS pagal šį reglamentą veiktų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, visų pirma vykdant techninę priežiūrą ir darant techninius pakeitimus, būtinus siekiant užtikrinti pakankamą VIS operacijų kokybės lygį, visų pirma susijusį su laiku, per kurį VIS centrinė sistema pateikia atsakymą į užklausą, gautą iš konsulinių įstaigų ar pasienio institucijų. Tokia atsakymo trukmė turi būti kuo trumpesnė.“
a)  priežiūrą;
b)  saugumą;
c)  valstybių narių ir tiekėjo ryšių koordinavimą.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 23 c punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
26 straipsnio 3 – 8 dalys
23c)  26 straipsnio 3–8 dalys išbraukiamos;
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 24 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
26 straipsnio 8a dalis
(24)  26 straipsnyje įterpiama 8a dalis:
Išbraukta.
„8a. „Eu-LISA“ leidžiama naudoti nuasmenintus tikrus VIS duomenų apdorojimo sistemoje laikomus asmens duomenis sistemos testavimo tikslais tokiomis aplinkybėmis:
a)  atliekant diagnostiką ir remontą, kai centrinėje sistemoje nustatoma trikčių;
b)  išbandant naujas technologijas ir metodus, reikalingus gerinant centrinės sistemos veikimą ar duomenų perdavimą į ją.
Tokiais atvejais taikomos apsaugos priemonės, prieigos kontrolė ir įrašų registravimo veikla sistemos testavimo aplinkoje yra lygiavertės atitinkamai tvarkai VIS duomenų apdorojimo sistemoje. Testavimui naudojami tikri asmens duomenys yra nuasmeninami taip, kad nebebūtų įmanoma nustatyti duomenų subjekto tapatybės.“;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 24 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
26 straipsnio 9 a ir 9 b dalys (naujos)
24a)  26 straipsnyje įterpiamos šios pastraipos:
„9a. Tais atvejais, kai vykdant su VIS susijusias užduotis „eu-LISA“ bendradarbiauja su išorės rangovais, ji atidžiai stebi rangovo veiklą, kad užtikrintų atitiktį visoms šio reglamento nuostatoms, visų pirma saugumo, konfidencialumo ir duomenų apsaugos atžvilgiu.
9b.  VIS centrinės sistemos operacijų valdymas nepavedamas privačioms bendrovėms ar privačioms organizacijoms.“;
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 25 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
27 straipsnio 2 dalis
Siekiant užtikrinti aktyvų VIS veikimą, abiem jos būstinėmis gali būti naudojamasi vienu metu, o antroji būstinė turi būti pajėgi užtikrinti sistemos veikimą jos sutrikimo atveju.“;
„eu-LISA“ įgyvendina techninius sprendimus, kad užtikrintų nepertraukiamą VIS prieinamumą, vienu metu naudodama VIS centrinę sistemą ir atsarginę VIS centrinę sistemą, su sąlyga, kad atsarginė VIS centrinė sistema būtų pajėgi užtikrinti VIS sistemos veikimą VIS centrinės sistemos sutrikimo atveju, arba dubliuodama sistemą ar jos komponentus.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 26 punkto b a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Šiuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad konsulatų darbuotojams ir bet kokio išorės paslaugų teikėjo, su kuriuo bendradarbiaujama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 43 straipsniu, darbuotojams būtų nuolat rengiami mokymai apie duomenų kokybę.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 26 punkto d papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29 straipsnio 2 a dalies 1 pastraipa
2a.   Valdymo institucija kartu su Komisija sukuria ir taiko automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir procedūras, skirtus VIS duomenų kokybei tikrinti, ir reguliariai teikia ataskaitas valstybėms narėms. Valdymo institucija reguliariai teikia duomenų kokybės kontrolės ataskaitą valstybėms narėms ir Komisijai.
2a.  „eu-LISA“ kartu su Komisija sukuria, prižiūri ir nuolat atnaujina automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir procedūras, skirtus VIS duomenų kokybei tikrinti, ir reguliariai teikia ataskaitas valstybėms narėms. „eu-LISA“ užtikrina tinkamą apmokytų darbuotojų skaičių, kad būtų galima įdiegti technines naujoves ir patobulinimus, reikalingus duomenų kokybės kontrolės mechanizmų veiklai. „eu-LISA“ reguliariai teikia duomenų kokybės kontrolės ataskaitą valstybėms narėms ir Komisijai. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl problemų, su kuriomis susiduriama duomenų kokybės srityje, ir kaip jos buvo išspręstos.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 26 punkto d a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29 straipsnio 2 b dalis (nauja)
da)  įterpiama ši dalis:
„2b. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl reikiamų technologijų asmenims pagal veidų atvaizdus atpažinti įgyvendinamumo, prieinamumo, parengtumo ir patikimumo.“;
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 26 punkto d b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29 straipsnio 3 a dalis (nauja)
db)  įterpiama ši dalis:
„3a. Dėl asmens duomenų tvarkymo VIS kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą turi būti laikoma duomenų valdytoja ir kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už tos valstybės narės vykdomą duomenų tvarkymo veiklą. Kiekviena valstybė narė apie tokį paskyrimą praneša Komisijai.“;
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 27 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29a straipsnio 1 dalies a punktas
a)  duomenys pagal 9, 22c ir 22d straipsnius ir 6 straipsnio 4 dalį gali būti siunčiami į VIS tik atsakingoms nacionalinėms institucijoms atlikus jų kokybės patikrinimą;
a)  duomenys pagal 9, 22c ir 22d straipsnius ir 6 straipsnio 4 dalį gali būti įvedami į VIS tik atsakingoms nacionalinėms institucijoms atlikus jų kokybės patikrinimą;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 27 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29a straipsnio 2 dalies b punktas
b)  automatizuotos procedūros pagal 9a straipsnio 3 dalį ir 22b straipsnio 2 dalį gali būti VIS taikomos tik po VIS atlikto kokybės patikrinimo pagal šį straipsnį; jei atliekant šiuos patikrinimus nustatoma, kad duomenys neatitinka nustatytų kokybės kriterijų, VIS dėl to automatiškai nusiunčiamas pranešimas atsakingai (-oms) institucijai (-oms);
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 27 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29a straipsnio 2 dalies c punktas
c)  rengiant trečiųjų šalių piliečių prašymų bylas VIS atliekami veido atvaizdų ir daktiloskopinių duomenų kokybės patikrinimai, siekiant užtikrinti, kad duomenys atitiktų būtinus kokybės standartus, taigi būtų įmanomas biometrinių duomenų atitikties nustatymas;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 27 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
29a straipsnio 3 dalis
3.  Nustatomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų saugojimo kokybės standartai. Šie standartai išsamiai nustatomi įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
31 straipsnio 1 ir 2 dalys
28)  31 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
Išbraukta.
„1. Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, 9 straipsnio 4 punkto a, b, c, k ir m papunkčiuose ir 9 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodyti duomenys gali būti perduodami arba prieiga prie jų suteikiama trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai iš priede pateikto sąrašo tik tada, kai tai būtina atskirais atvejais norint įrodyti trečiosios šalies piliečių tapatybę, ir tik grąžinimo tikslu pagal Direktyvą 2008/115/EB arba perkėlimo į ES tikslu pagal Reglamentą … [Reglamentas dėl perkėlimo į ES sistemos], ir tik kai su tuo sutinka tuos duomenis į VIS įvedusi valstybė narė“;
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
31 straipsnio 2 dalis
28a)  31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies a, b, c, k ir m punktuose nurodyti duomenys gali būti perduodami arba pateikiami trečiajai šaliai ar priede nurodytai tarptautinei organizacijai, kai atskirais atvejais tai būtina norint įrodyti trečiosios šalies piliečių tapatybę, taip pat ir sugrąžinimo tikslais, tik įvykdžius šias sąlygas:
„2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies a, aa, b, c, cc, k ir m punktuose ir 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis sienos apsaugos institucijos arba imigracijos institucijos gali atskirais atvejais perduoti trečiajai šaliai arba šio reglamento priede nurodytai tarptautinei organizacijai, jeigu tai būtina norint įrodyti trečiųjų šalių piliečių tapatybę tik grąžinimo tikslu ir tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:
a)  Komisija priėmė sprendimą dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos toje trečiojoje šalyje pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį arba galioja Bendrijos ir tos trečiosios šalies susitarimas dėl readmisijos ar taikomos Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos;
a)  Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnio 3 dalį yra priėmusi sprendimą dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos toje trečiojoje šalyje;
b)  trečioji šalis ar tarptautinė organizacija sutinka naudoti duomenis tik tais tikslais, kuriais jie buvo suteikti;
b)  yra numatytos Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnyje nurodytos tinkamos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, pagal galiojantį Sąjungos ar valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies readmisijos susitarimą; arba
c)  duomenys perduodami arba pateikiami laikantis susijusių Bendrijos teisės nuostatų, visų pirma susitarimų dėl readmisijos, ir valstybės narės, kuri perdavė ar pateikė duomenis, nacionalinės teisės nuostatų, įskaitant su duomenų saugumu ir duomenų apsauga susijusias teisines nuostatas; ir
c)  taikomas Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio 1 dalies d punktas.
d)   duotas valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) įvedė duomenis į VIS, sutikimas.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
31 straipsnio 3 dalis
28b)  31 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.  Tokiu asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms nepažeidžiamos pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašančių asmenų teisės, visų pirma susijusios su negrąžinimu.
„3. 9 straipsnio 4 dalies a, b, c, k ir m punktuose ir 6 ir 7 punktuose nurodyti duomenys gali būti perduodami vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:
a)   duomenys perduodami laikantis atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, visų pirma nuostatų dėl duomenų apsaugos, įskaitant Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių ir readmisijos susitarimų, ir duomenis perduodančios valstybės narės nacionalinės teisės;
b)   duotas valstybės narės, kuri įvedė duomenis į VIS, leidimas;
c)   trečioji šalis arba tarptautinė organizacija sutiko tvarkyti duomenis tik tais tikslais, kuriais jie buvo suteikti; ir
d)   atitinkamo trečiosios šalies piliečio atžvilgiu pagal Direktyvą 2008/115/EB yra priimtas sprendimas grąžinti, su sąlyga, kad tokio sprendimo grąžinti vykdymas nėra sustabdytas ir kad nėra pateiktas skundas, dėl kurio galėtų būti sustabdytas jo vykdymas.“;
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 c punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
31 straipsnio 3 a ir 3 b dalys (naujos)
28c)  31 straipsnyje įterpiamos šios pastraipos:
„3a. Pagal 2 dalį perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms nedaromas poveikis tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teisėms, visų pirma susijusioms su negrąžinimu.“;
3b.  Valstybės narės arba Europolo iš VIS teisėsaugos tikslais gauti asmens duomenys pagal šį reglamentą neperduodami ar nepateikiami jokioms trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms arba privatiems subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ar už jos ribų. Šis draudimas taip pat taikomas, jei tie duomenys toliau tvarkomi nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių pagal Direktyvą (ES) 2016/680.“;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 e punkto (naujas) a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
32 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
28e)  32 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
a)   įterpiamas šis punktas:
„ea) užkirsti kelią tam, kad leidimo neturintys asmenys, kurie naudojasi duomenų perdavimo įranga, naudotųsi automatizuotomis duomenų tvarkymo sistemomis;“;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 e punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
32 straipsnio 2 dalies j a ir j b punktai (nauji)
b)  įterpiami šie punktai:
„ja) užtikrinti, kad nutrūkus įdiegtų sistemų darbui būtų galima atkurti normalų jų veikimą;
jb)   užtikrinti patikimumą garantuojant, kad apie visus VIS veikimo trūkumus būtų tinkamai pranešama ir kad būtų įdiegtos būtinos techninės priemonės siekiant užtikrinti, kad įvykus duomenų iškraipymui dėl VIS trikties asmens duomenis būtų galima atkurti;“;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 f punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
32 a straipsnis (naujas)
28f)  įterpiamas šis straipsnis:
„32a straipsnis
Saugumo incidentai
1.   Bet koks įvykis, kuris paveikė arba galėjo paveikti VIS saugumą ir kuris gali padaryti VIS duomenims žalos arba sukelti nuostolių, laikomas saugumo incidentu, ypač jei buvo pasinaudota neteisėta prieiga prie duomenų arba kilo ar galėjo kilti pavojus duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.
2.   Saugumo incidentai valdomi taip, kad būtų užtikrintas greitas, veiksmingas ir deramas reagavimas.
3.   Nedarant poveikio pranešimui ir informacijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimus pagal Reglamento (ES) 2016/679 33 straipsnį arba Direktyvos (ES) 2016/680 30 straipsnį, valstybės narės, Europolas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra apie saugumo incidentus nedelsdami praneša Komisijai, „eu-LISA“, kompetentingai priežiūros institucijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. „eu-LISA“ apie visus saugumo incidentus, susijusius su VIS centrine sistema, nedelsdama praneša Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.
4.   Informacija apie saugumo incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti VIS eksploatavimą valstybėje narėje arba „eu-LISA“, arba kuris paveikė arba galėjo paveikti kitų valstybių narių įvestų arba siunčiamų duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, nedelsiant pateikiama valstybėms narėms ir apie jį pranešama laikantis „eu-LISA“ parengto incidentų valdymo plano.
5.   Valstybės narės ir „eu-LISA“ bendradarbiauja įvykus saugumo incidentui.
6.   Komisija apie rimtus incidentus tuojau pat praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Šie pranešimai pažymimi EU RESTRICTED/RESTREINT UE vadovaujantis taikytinomis saugumo taisyklėmis.
7.   Jei saugumo incidentą sukelia netinkamas duomenų naudojimas, valstybės narės, Europolas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra užtikrina, kad pagal 36 straipsnį būtų nustatytos sankcijos.“;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 28 g punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
33 straipsnis
28g)  33 straipsnis pakeičiamas taip:
33 straipsnis
33 straipsnis
Atsakomybė
Atsakomybė
1.  Kiekvienas asmuo arba kiekviena valstybė narė, patyrę žalą dėl neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos ar kokio nors veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę iš valstybės narės, atsakingos už padarytą žalą, gauti kompensaciją. Ta valstybė narė iš dalies arba visiškai atleidžiama nuo atsakomybės, jei ji įrodo, kad ji nėra atsakinga už įvykį, dėl kurio buvo padaryta žala.
1.  Nedarant poveikio teisei gauti žalos atlyginimą iš duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo ir jų atsakomybei pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Reglamentą (ES) 2018/1726:
a)   bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę turtinės žalos dėl to, kad valstybė narė neteisėtai tvarko asmens duomenis ar vykdo bet kuriuos kitus su šiuo reglamentu nesuderinamus veiksmus, turi teisę iš šios valstybės narės gauti žalos atlyginimą;
b)   bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę materialinę arba nematerialinę žalą dėl Europolo, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros arba „eu-LISA“ veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę gauti žalos atlyginimą iš atitinkamos agentūros.
Atitinkama valstybė narė, Europolas, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra arba „eu-LISA“ visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo atsakomybės pagal pirmąją pastraipą, jei įrodo, kad nėra atsakingi už įvykį, dėl kurio buvo padaryta ta žala.
2.  Jei dėl to, kad valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą, padaroma žala VIS, ta valstybė narė laikoma atsakinga už tą žalą, nebent valdymo institucija arba kita valstybė narė nesiėmė deramų priemonių, kad neleistų tai žalai atsirasti arba kuo labiau sumažintų jos poveikį, ir tokiu mastu, kokiu tai nebuvo padaryta.
2.  Jei dėl to, kad valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą, padaroma žala VIS centrinei sistemai, ta valstybė narė laikoma atsakinga už tą žalą, nebent „eu-LIS“ arba kita valstybė narė, dalyvaujanti VIS centrinėje sistemoje, nesiėmė deramų priemonių, kad neleistų tai žalai atsirasti arba kuo labiau sumažintų jos poveikį, ir tokiu mastu, kokiu tai nebuvo padaryta.
3.  Valstybei narei pateiktus reikalavimus atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą reglamentuoja pažeidimu kaltinamos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos.
3.  Kompensacijos reikalavimus valstybei narei už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą reglamentuoja pažeidimu šios valstybės narės teisė. Duomenų valdytojui, Europolui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ar „eu-LISA“ pateiktiems reikalavimams atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą taikomos Sutartyse nustatytos sąlygos.“;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 29 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
34 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir valdymo institucija saugo visų VIS sistemoje atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Šiuose registracijos įrašuose parodomas 6 straipsnio 1 dalyje, 20a straipsnio 1 dalyje, 22k straipsnio 1 dalyje ir 15–22 ir 22g–22j straipsniuose nurodytos prieigos prie duomenų tikslas, data ir laikas, perduotų duomenų rūšis, kaip nurodyta 9–14 straipsniuose, užklausai naudotų duomenų rūšis, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 22g, 22h, 22i, 22j, 45a ir 45d straipsniuose, ir duomenis įvedusios arba gavusios institucijos pavadinimas. Be to, kiekviena valstybė narė saugo registracijos įrašus apie darbuotojus, tinkamai įgaliotus įvesti arba gauti duomenis.
1.  Kiekviena valstybė narė, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir „eu-LISA“ saugo visų VIS sistemoje atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Šiuose registracijos įrašuose parodomas 6 straipsnio 1 dalyje, 20a straipsnio 1 dalyje, 22k straipsnio 1 dalyje ir 15–22 ir 22g–22j straipsniuose nurodytos prieigos prie duomenų tikslas, data ir laikas, perduotų duomenų rūšis, kaip nurodyta 9–14 ir 22c–22f straipsniuose, užklausai naudotų duomenų rūšis, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 22g, 22h, 22i, 22j, 45a ir 45d straipsniuose, ir duomenis įvedusios arba gavusios institucijos pavadinimas. Be to, kiekviena valstybė narė saugo registracijos įrašus apie darbuotojus, tinkamai įgaliotus įvesti arba gauti duomenis.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 29 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
34 straipsnio 2 dalis
2.  Atliekant 45b straipsnyje išvardytas operacijas, kiekvienos VIS ir AIS atliktos duomenų tvarkymo operacijos registracijos įrašai saugomi pagal šį straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), 41 straipsnį.
2.  Atliekant 45b straipsnyje išvardytas operacijas, kiekvienos VIS ir AIS atliktos duomenų tvarkymo operacijos registracijos įrašai saugomi pagal straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), 46 straipsnį. Atliekant 17a straipsnyje išvardytas operacijas, įrašas apie kiekvieną VIS ir AIS atliktą duomenų tvarkymo operaciją saugomas pagal šį straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/2226, 46 straipsnį.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 29 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
35 straipsnis
29a)  35 straipsnis pakeičiamas taip:
35 straipsnis
35 straipsnis
Savikontrolė
Savikontrolė
Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie VIS duomenų teisę, imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir prireikus bendradarbiautų su nacionaline priežiūros institucija.
Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie VIS duomenų teisę, imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir bendradarbiautų su nacionaline priežiūros institucija.“;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 29 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
36 straipsnis
29b)  36 straipsnis pakeičiamas taip:
36 straipsnis
36 straipsnis
Sankcijos
Sankcijos
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad būtų baudžiama už bet kokį netinkamą į VIS įvestų duomenų naudojimą, t. t. už tai būtų taikomos sankcijos, įskaitant nacionalinę teisę atitinkančias administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas, kurios yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad būtų baudžiama už bet kokį netinkamą šio reglamento nuostatų neatitinkantį į VIS įvestų duomenų naudojimą arba tvarkymą, t. t. už tai būtų taikomos sankcijos, įskaitant nacionalinę teisę atitinkančias administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas, kurios yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 30 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
37 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Atsakinga valstybė narė informuoja prašytojus ir 9 straipsnio 4 dalies f punkte nurodytus asmenis apie:
1.  Nedarant poveikio teisei gauti informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2018/1725 15 ir 16 straipsniuose, Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniuose ir Direktyvos 2016/680 13 straipsnyje, atsakinga valstybė narė informuoja trečiųjų šalių piliečius ir 9 straipsnio 4 dalies f punkte, 22c straipsnio 2 dalies e punkte ar 22d straipsnio e punkte nurodytus asmenis apie:
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 30 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
37 straipsnio 1 dalies f punktas
aa)   1 dalies f punktas pakeičiamas taip:
f)  priėjimo prie duomenų apie tą asmenį teisę ir teisę prašyti, kad netikslūs duomenys apie juos būtų ištaisyti ar neteisėtai tvarkomi duomenys apie juos būtų ištrinti, įskaitant teisę gauti informaciją apie naudojimosi tomis teisėmis procedūras, ir 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinių priežiūros institucijų, kurios nagrinėja paraiškas dėl asmens duomenų apsaugos, kontaktinius duomenis.
„f) priėjimo prie duomenų apie tą asmenį teisę ir teisę prašyti, kad netikslūs duomenys apie juos būtų ištaisyti ar neteisėtai tvarkomi duomenys apie juos būtų ištrinti, įskaitant teisę gauti informaciją apie naudojimosi tomis teisėmis procedūras ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bei 41 straipsnio 1 dalyje nurodytos už duomenų rinkimą atsakingos nacionalinės priežiūros institucijos, kurie nagrinėja paraiškas dėl asmens duomenų apsaugos, kontaktinius duomenis.“;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 30 punkto a b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
37 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
ab)   1 dalis papildoma šiuo punktu:
„fa) tai, kad valstybės narės ir Europolas teisėsaugos tikslais gali susipažinti su VIS duomenimis.“;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 30 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
37 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodyta informacija trečiosios šalies piliečiui pateikiama raštu, kai renkami 9 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalyje ir 22d straipsnio a–g punktuose nurodyti duomenys, nuotrauka ir pirštų atspaudų duomenys, o kai būtina, ši informacija pateikiama ir žodžiu tokia kalba ir tokiu būdu, kad būtų suprantama duomenų subjektui arba būtų pagrįstai manoma, kad ji yra jam suprantama. Vaikai turi būti informuojami tinkamai pagal jų amžių, naudojant atmintines ir (arba) iliustruotas schemas, ir (arba) specialiai sukurtomis parodomosiomis priemonėmis paaiškinant jiems pirštų atspaudų ėmimo procedūrą.“;
2.  1 dalyje nurodyta informacija trečiosios šalies piliečiui pateikiama aiškiai, glaustai ir tiksliai raštu, kai renkami 9 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalyje ir 22d straipsnio a–g punktuose nurodyti duomenys, veido atvaizdo ir pirštų atspaudų duomenys. Vaikai turi būti informuojami tinkamai pagal jų amžių, naudojant atmintines ir (arba) iliustruotas schemas, ir (arba) specialiai sukurtomis parodomosiomis priemonėmis paaiškinant jiems pirštų atspaudų ėmimo procedūrą.“;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 31 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
38 straipsnio 3 dalis
31)  38 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
Išbraukta.
„3. Jeigu prašymas, kaip nurodyta 2 dalyje, pateikiamas ne atsakingai valstybei narei, o kitai valstybei narei, tos valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, institucijos per septynias dienas susisiekia su atsakingos valstybės narės institucijomis. Atsakinga valstybė narė per vieną mėnesį patikrina tų duomenų tikslumą ir jų tvarkymo VIS sistemoje teisėtumą.“;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 31 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
38 straipsnis
31a)  38 straipsnis pakeičiamas taip:
38 straipsnis
38 straipsnis
Teisė prieiti prie duomenų, juos taisyti ir naikinti
Teisė gauti prieigą prie asmens duomenų, prašyti juos ištaisyti, papildyti ir ištrinti, bei apriboti jų tvarkymą
1.  Nepažeidžiant įsipareigojimo teikti kitą informaciją pagal Direktyvos 95/46/EB 12 straipsnio a punktą, kiekvienas asmuo turi teisę gauti pranešimą apie su juo susijusius duomenis, kurie įrašyti į VIS, ir apie valstybę narę, perdavusią juos į VIS. Tokį priėjimą prie duomenų gali suteikti tik kuri nors valstybė narė. Kiekviena valstybė narė registruoja visus prašymus suteikti tokią teisę.
1.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 15 ir 16 straipsniuose nustatytai teisei į informaciją, ilgalaikių vizų ar leidimų gyventi prašytojai arba turėtojai, kurių duomenys yra saugomi VIS, jų duomenų surinkimo metu informuojami apie naudojimosi teisėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 17–20 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 15–18 straipsnius tvarką. Jiems pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kontaktiniai duomenys.
2.   Kiekvienas asmuo gali paprašyti, kad netikslūs su juo susiję duomenys būtų pataisyti ir kad neteisėtai įrašyti duomenys būtų panaikinti. Atsakinga valstybė narė, laikydamasi savo įstatymų, kitų teisės aktų ir procedūrų, nedelsdama pataiso ir panaikina duomenis.
2.   Kad galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 17–20 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 15–18 straipsnius, 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į valstybę narę, kuri įvedė duomenis į VIS. Valstybė narė, kuri gauna prašymą, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų ją išnagrinėja ir atsako į ją. Jei atsakant į prašymą nustatoma, kad VIS laikomi duomenys yra faktiškai netikslūs arba buvo įrašyti neteisėtai, atsakinga valstybė narė nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo pagal Reglamento (ES) 2016/679 12 straipsnio 3 ir 4 dalis ištaiso arba ištrina tuos duomenis VIS. Jeigu prašymas pateikiamas ne atsakingai valstybei narei, o kitai valstybei narei, tos valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, institucijos per septynias dienas susisiekia su atsakingos valstybės narės institucijomis. Atsakinga valstybė narė per vieną mėnesį patikrina duomenų tikslumą ir jų tvarkymo VIS sistemoje teisėtumą. Valstybė narė, kuri susisiekė su atsakingos valstybės narės institucija tam, kad asmens prašymas būtų perduotas tolesnei procedūrai, informuoja atitinkamą asmenį apie tai, kam ji perduodama, ir apie tolesnę procedūrą.
3.   Jeigu prašymas, kaip nurodyta 2 dalyje, yra adresuotas ne tai valstybei narei, kuri yra atsakinga, valstybės narės, kuriai buvo adresuotas prašymas, institucijos per 14 dienų susisiekia su atsakingos valstybės narės institucijomis. Atsakinga valstybė narė per vieną mėnesį patikrina duomenų tikslumą ir jų tvarkymo VIS sistemoje teisėtumą.
3.   Jeigu atsakinga valstybė narė nesutinka su teiginiu, kad į VIS įrašyti duomenys yra netikslūs arba kad jie buvo įrašyti neteisėtai, ji nedelsdama priima administracinį sprendimą, kuriame raštu paaiškina atitinkamam asmeniui, kodėl ji nesirengia ištaisyti arba ištrinti su juo susijusių duomenų.
4.   Jeigu išaiškėja, kad duomenys buvo įrašyti į VIS neteisėtai, atsakinga valstybė narė pagal 24 straipsnio 3 dalį pataiso arba panaikina duomenis. Atsakinga valstybė narė nedelsdama raštiškai patvirtina tam asmeniui, kad ji ėmėsi veiksmų su juo susijusiems duomenims pataisyti arba panaikinti.
4.   Tame sprendime atitinkamam asmeniui taip pat pateikiama informacija, kuria paaiškinama galimybė apskųsti dėl 2 dalyje nurodytos užklausos priimtą sprendimą, ir, kai aktualu, informacija, kaip pateikti ieškinį arba skundą kompetentingoms institucijoms arba teismams, ir informacija apie pagalbą tam asmeniui, įskaitant kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų pagalbą.
5.  Jeigu atsakinga valstybė narė nesutinka, kad į VIS įrašyti duomenys yra netikslūs arba kad jie buvo įrašyti neteisėtai, ji nedelsdama raštiškai paaiškina tam asmeniui, kodėl ji nesirengia taisyti arba naikinti su juo susijusių duomenų.
5.   Pagal 2 dalį pateiktuose prašymuose pateikiama informacija, būtina atitinkamo asmens tapatybei nustatyti. Ta informacija naudojama tik tam, kad būtų suteikta galimybė naudotis 2 dalyje nurodytomis teisėmis.
6.  Atsakinga valstybė narė taip pat suteikia tam asmeniui informacijos apie veiksmus, kurių jis gali imtis, jei nesutinka su pateiktu paaiškinimu. Ji informuoja, kaip pateikti tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba teismams ieškinį arba skundą, įskaitant 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinių priežiūros institucijų informaciją, ir informuoja apie bet kurią pagalbą, kuri numatyta tos valstybės narės įstatymuose, kituose teisės aktuose ir procedūrose.
6.  Atsakinga valstybė narė rašytiniame dokumente užfiksuoja, kad toks 2 dalyje nurodytas prašymas buvo pateiktas ir kaip jis buvo išnagrinėtas. Ji nedelsdama, ne vėliau kaip per septynias dienas po 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo ištaisyti arba ištrinti duomenis priėmimo arba, atitinkamai, 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo, pateikia tą dokumentą kompetentingoms nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms.“;
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 31 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
39 straipsnis
31b)  39 straipsnis pakeičiamas taip:
39 straipsnis
39 straipsnis
Bendradarbiavimas užtikrinant teises į duomenų apsaugą
Bendradarbiavimas užtikrinant teises į duomenų apsaugą
1.  Valstybės narės aktyviai bendradarbiauja, įgyvendindamos 38 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas teises.
1.  Valstybių narių kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti 38 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimą.
2.  Kiekvienoje valstybėje narėje nacionalinė priežiūros institucija atitinkamo asmens prašymu padeda jam pasinaudoti savo teise taisyti arba naikinti su juo arba ja susijusius duomenis pagal Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 4 dalį, ir konsultuoja jį šiuo klausimu.
2.  Kiekvienoje valstybėje narėje Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija duomenų subjekto prašymu padeda jam pasinaudoti jo teise prašyti ištaisyti, papildyti arba ištrinti su juo arba ja susijusius asmens duomenis, arba apriboti tokių duomenų tvarkymą pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ir konsultuoja jį šiuo klausimu.
3.  Duomenis perdavusios atsakingos valstybės narės nacionalinė priežiūros institucija ir valstybės narės, kuriai buvo pateiktas prašymas, nacionalinės priežiūros institucijos bendradarbiauja šiuo tikslu.
Duomenis perdavusios atsakingos valstybės narės priežiūros institucija ir prašymą gavusios valstybės narės priežiūros institucija siekdamos pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų viena su kita bendradarbiauja.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 31 c punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
40 straipsnis
31c)  40 straipsnis pakeičiamas taip:
40 straipsnis
40 straipsnis
Teisių gynimo priemonės
Teisių gynimo priemonės
1.  Kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienas asmuo turi teisę pateikti tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba kompetentingiems teismams ieškinį arba skundą, jei jam nesuteikiama teisė susipažinti su duomenimis apie jį arba nesuteikiama teisė juos taisyti ar naikinti, kaip numatyta 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
1.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2016/679 77 ir 79 straipsniams, kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienas asmuo turi teisę pateikti tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba kompetentingiems teismams ieškinį arba skundą, jei jam nesuteikiama teisė susipažinti su duomenimis apie jį arba nesuteikiama teisė reikalauti taisyti, papildyti ar ištrinti duomenis, numatytus šio reglamento 38 straipsnyje. Teisė pareikšti tokį ieškinį ar pateikti tokį skundą taip pat apima atvejus, kai į prašymus susipažinti su duomenimis arba prašymus juos pataisyti, papildyti ar ištrinti neatsakoma per 38 straipsnyje numatytus terminus arba kai duomenų valdytojas jų apskritai neišnagrinėja.
2.  Nacionalinių priežiūros institucijų pagalbos teikimu, nurodytu 39 straipsnio 2 dalyje, galima pasinaudoti per visą ieškinio ar skundo nagrinėjimo procedūros laiką.
2.  Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teikiama pagalba galima pasinaudoti per visą ieškinio ar skundo nagrinėjimo procedūros laiką.“;
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 31 d punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
41 straipsnis
31d)  41 straipsnis pakeičiamas taip:
41 straipsnis
41 straipsnis
Nacionalinės priežiūros institucijos vykdoma priežiūra
Nacionalinės priežiūros institucijos vykdoma priežiūra
1.  Institucija arba institucijos, kurias paskiria kiekviena valstybė narė ir kurioms suteikiami Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnyje (Nacionalinė priežiūros institucija) nurodyti įgaliojimai, atlieka nepriklausomą 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo atitinkamoje valstybėje narėje teisėtumo, įskaitant jų perdavimą į VIS ir iš jos, kontrolę.
1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija nepriklausomai stebėtų, ar atitinkama valstybė narė teisėtai tvarko asmens duomenis pagal šį reglamentą.
2.  Nacionalinė priežiūros institucija užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketverius metus pagal Tarptautinius audito standartus būtų atliekamas duomenų tvarkymo operacijų nacionalinėje sistemoje auditas.
2.   Priežiūros institucija arba institucijos, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje, užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus pagal Tarptautinius audito standartus būtų atliekamas atsakingų nacionalinių institucijų vykdytų duomenų tvarkymo operacijų auditas. Į šio audito rezultatus gali būti atsižvelgta pagal Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 sukurtą mechanizmą atliekamuose vertinimuose. Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija kasmet skelbia prašymų ištaisyti, papildyti ar ištrinti duomenis ar apriboti jų tvarkymą skaičių, veiksmus, kurių imtasi vėliau, ir ištaisymų, papildymų ir ištrynimų ir tvarkymo apribojimų, padarytų atsižvelgiant į atitinkamų asmenų pateiktus prašymus, skaičių.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė priežiūros institucija turėtų pakankamai išteklių šiuo reglamentu joms patikėtoms užduotims atlikti.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucija turėtų pakankamai išteklių šiuo reglamentu jai patikėtoms užduotims atlikti ir galimybę gauti asmenų, turinčių pakankamai žinių apie biometrinius duomenis, konsultaciją.
4.   Asmens duomenų tvarkymo VIS tikslais kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri pagal Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio d punktą turi būti laikoma duomenų valdytoja ir kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už šios valstybės narės vykdomą duomenų tvarkymo veiklą. Kiekviena valstybė narė tos institucijos duomenis perduoda Komisijai.
5.   Kiekviena valstybė narė suteikia nacionalinių priežiūros institucijų prašomą informaciją, visų pirma informaciją apie vykdytą veiklą pagal 28 straipsnį ir 29 straipsnio 1 dalį, bei suteikia joms teisę naudotis jų sąrašais, nurodytais 28 straipsnio 4 dalies c punkte, ir jų įrašais, kaip nurodyta 34 straipsnyje, ir leidžia joms bet kuriuo metu patekti į visas savo patalpas.
5.  Valstybės narės teikia visą Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytai priežiūros institucijai prašomą informaciją, visų pirma pateikia jai informaciją apie veiklą, vykdytą pagal joms šiame reglamente nustatytas pareigas. Valstybės narės suteikia Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytai priežiūros institucijai prieigą prie savo registracijos žurnalų ir leidžia jai bet kuriuo metu patekti į visas savo su sąveikumu susijusias patalpas.“;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 31 e punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
42 straipsnis
31e)  42 straipsnis pakeičiamas taip:
42 straipsnis
42 straipsnis
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdoma priežiūra
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdoma priežiūra
1.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, kad valdymo institucijos asmens duomenų tvarkymo veikla būtų vykdoma pagal šį reglamentą. Atitinkamos pareigos ir įgaliojimai nurodyti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 ir 47 straipsniuose.
1.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už „eu-LISA“, Europolo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagal šį reglamentą vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos stebėseną ir užtikrinimą, kad tokia veikla būtų vykdoma laikantis Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 ir šio reglamento.
2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketverius metus pagal atitinkamus Tarptautinius audito standartus būtų atliekamas valdymo institucijos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas. Audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, valdymo institucijai, Komisijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. Prieš patvirtinant ataskaitą, valdymo institucijai leidžiama pateikti pastabas.
2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas „eu-LISA“ vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas. Tokio audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, „eu-LISA“, Komisijai ir valstybėms narėms. „eu-LISA“ suteikiama galimybė pateikti pastabų prieš priimant ataskaitą.
3.   Valdymo institucija bet kada suteikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pageidaujamą informaciją, priėjimą prie visų dokumentų ir savo įrašų, minimų 34 straipsnio 1 dalyje, ir leidžia jam patekti į visas jos patalpas.
3.   „eu-LISA“ pateikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno prašomą informaciją, suteikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui prieigą prie visų dokumentų ir savo registracijos žurnalų, nurodytų 22r, 34 ir 45b straipsniuose, ir leidžia jam bet kuriuo metu patekti į visas savo patalpas.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 32 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
43 straipsnio 1 ir 2 dalys
32)  43 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
Išbraukta.
1.  Iškilus konkretiems klausimams, kuriems išspręsti reikia valstybių narių dalyvavimo, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, visų pirma jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba nacionalinė priežiūros institucija nustato didelių neatitikimų tarp valstybių narių praktikos arba galimo neteisėto duomenų perdavimo, naudojantis sąveikumo komponentų ryšių kanalais, atvejų, arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.
2.  1 dalyje nurodytais atvejais suderinta priežiūra užtikrinama pagal Reglamento (ES) XXXX/2018 [peržiūrėto Reglamento Nr. 45/2001] 62 straipsnį.;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 32 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
43 straipsnis
32a)  43 straipsnis pakeičiamas taip:
43 straipsnis
43 straipsnis
Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas
Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas
1.  Nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal savo kompetenciją aktyviai bendradarbiauja, laikydamiesi savo pareigų, ir užtikrina suderintą VIS ir nacionalinių sistemų priežiūrą.
1.   Priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, veikdami pagal savo kompetenciją, aktyviai bendradarbiauja vykdydami savo atitinkamas pareigas, kad užtikrintų koordinuotą sąveikumo komponentų naudojimo priežiūrą ir kitų šio reglamento nuostatų taikymą.
2.  Pagal savo kompetenciją jie keičiasi atitinkama informacija, padeda vieni kitiems atlikti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, susijusias su nepriklausoma priežiūra ar naudojimusi duomenų subjekto teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl problemų bendrų sprendimų ir prireikus didina informuotumą apie su duomenų apsauga susijusias teises.
2.   Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir priežiūros institucijos keičiasi aktualia informacija, padeda vieni kitiems atlikti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, susijusias su nepriklausomos priežiūros vykdymu ar naudojimusi duomenų subjekto teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl problemų bendrų sprendimų ir reikiamu mastu didina informuotumą apie teises į duomenų apsaugą.
3.  Tuo tikslu nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas rengia posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus. Šių posėdžių išlaidas padengia ir susijusias paslaugas teikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. Pirmame posėdyje patvirtinamos darbo tvarkos taisyklės. Prireikus kartu nustatomi kiti darbo metodai.
3.   2 dalyje nurodytu tikslu priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ne rečiau kaip du kartus per metus rengia posėdžius Europos duomenų apsaugos valdyboje. posėdžių išlaidas dengia ir juos organizuoja Europos duomenų apsaugos valdyba. Pirmame posėdyje patvirtinamos darbo tvarkos taisyklės. Prireikus kartu nustatomi kiti darbo metodai.
4.  Kas dvejus metus Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valdymo institucijai siunčiama bendra veiklos ataskaita. Į šią ataskaitą įtraukiamas skyrius, skirtas kiekvienai valstybei narei, kurį rengia tos valstybės narės nacionalinė priežiūros institucija.
4.   Europos duomenų apsaugos valdyba kas dvejus metus siunčia bendrą veiklos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europolui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir „eu-LISA“. Toje ataskaitoje yra kiekvienai valstybei narei skirtas skyrius, kurį parengia tos valstybės narės priežiūros institucija.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 32 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
44 straipsnis
32b)  44 straipsnis išbraukiamas;
44 straipsnis
Duomenų apsauga pereinamuoju laikotarpiu
Kai pereinamuoju laikotarpiu pagal 26 straipsnio 4 dalį Komisija paveda savo pareigas kitam organui, ji užtikrina, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų teisę ir galimybę atlikti visas savo užduotis, įskaitant galimybę atlikti patikrinimus vietoje arba vykdyti kitus įgaliojimus, kurie suteikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 47 straipsnį.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 32 c punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45 straipsnio 2 a dalis (nauja)
32c)  45 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„2a. Šiems klausimams spręsti reikalingos priemonės VIS centrinei sistemai, nacionalinei sąsajai kiekvienoje valstybėje narėje ir VIS centrinės sistemos ir nacionalinių sąsajų komunikacijų infrastruktūrai parengti priimamos pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą:
a)   sistemos fizinės sandaros, įskaitant komunikacijų tinklą, projektas;
b)   asmens duomenų apsaugai poveikį turintys techniniai aspektai;
c)   techniniai aspektai, turintys didesnį finansinį poveikį valstybių narių biudžetams ar turintys didesnė techninė reikšmė valstybių narių nacionalinėms sistemoms;
d)   saugumo reikalavimų, įtraukiant biometrinius aspektus, parengimas.“
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 34 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Tinkamai įgalioti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos, „eu-LISA“ ir Reglamentu (ES) 2016/1624 įsteigtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojai tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais, negalėdami nustatyti asmenų tapatybės, turi prieigą naudotis toliau nurodytais duomenimis apie:
Tinkamai įgalioti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos, „eu-LISA“ ir Reglamentu (ES) 2016/1624 įsteigtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojai tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais, negalėdami nustatyti asmenų tapatybės dėl visiško duomenų anoniminimo, turi prieigą naudotis toliau nurodytais duomenimis apie:
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 34 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  prašytojo lytį, gimimo datą ir dabartinę pilietybę;
c)  prašytojo lytį, gimimo metus ir dabartinę pilietybę;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 34 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos h punktas
h)  nurodytą bet kokio sprendimo, priimto dėl dokumento arba prašymo, pagrindimą (tik dėl trumpalaikių vizų); ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi atveju – sprendimą dėl prašymo (sprendimą išduoti dokumentą arba atmesti prašymą, ir kuo tai pagrįsta);
h)  nurodytą bet kokio sprendimo neišduoti trumpalaikių vizų pagrindus, įskaitant nuorodą į bet kokias atitiktis Sąjungos informacinėse sistemose, kuriose ieškota informacijos, Europolo ar Interpolo duomenų sistemose, Reglamento (ES) 2018/1240 29 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše ar konkrečius rizikos rodiklius;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 34 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d a punktas (naujas)
ha)  nurodytą bet kokio sprendimo neišduoti trumpalaikių vizų pagrindus, įskaitant nuorodą į bet kokias atitiktis Sąjungos informacinėse sistemose, kuriose ieškota informacijos, Europolo ar Interpolo duomenų sistemose, Reglamento (ES) 2018/1240 34 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše ar konkrečius rizikos rodiklius;
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 34 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos k punktas
k)  dėl trumpalaikių vizų – pagrindinį kelionės tikslą arba tikslus; dėl ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi – prašymo tikslą;
k)  dėl trumpalaikių vizų – pagrindinį kelionės tikslą arba tikslus;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 34 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45a straipsnio 1 dalies 1 pastraipos l punktas
l)  įvestus duomenis apie bet kurį dokumentą, kuris, kai tinka, panaikintas, anuliuotas, atšauktas arba kurio galiojimas pratęstas;
l)  įvestus duomenis apie bet kurį vizos dokumentą, kuris, kai tinka, panaikintas, anuliuotas, atšauktas arba kurio galiojimas pratęstas;
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 34 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45a straipsnio 6 dalis
6.  Kiekvienų metų pabaigoje iš statistinių duomenų sudaroma tų metų ketvirčių statistika, kurios statistiniai duomenys išskaidomi pagal kiekvieną valstybę narę.
6.  Kiekvienų metų pabaigoje statistiniai duomenys įtraukiami į tų metų metinę ataskaitą, kurios statistiniai duomenys išskaidomi pagal kiekvieną valstybę narę. Ataskaita paskelbiama ir perduodama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir nacionalinėms priežiūros institucijoms.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 1 dalis
1.  Atlikdami savo pareigą pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio 1 dalies b punktą oro vežėjai, jūrų vežėjai ir asmenų grupes sausuma autobusais vežantys tarptautiniai vežėjai nusiunčia užklausą į VIS siekdami patikrinti, ar trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi turintys trečiųjų šalių piliečiai iš tiesų turi, atitinkamais atvejais, galiojančią trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi. Šiuo tikslu dėl trumpalaikių vizų vežėjai pateikia šio reglamento 9 straipsnio 4 punkto a, b ir c papunkčiuose arba, kai tinka, 22c straipsnio a, b ir c punktuose išvardytus duomenis.
1.  Atlikdami savo pareigą pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio 1 dalies b punktą oro vežėjai, jūrų vežėjai ir asmenų grupes sausuma autobusais vežantys tarptautiniai vežėjai nusiunčia užklausą į VIS siekdami patikrinti, ar trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi turintys trečiųjų šalių piliečiai iš tiesų turi, atitinkamais atvejais, galiojančią trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi. Tais atvejais, kai neleidžiama įlaipinti keleivių dėl paieškos VIS, vežėjai informuoja keleivius apie padėtį ir apie būdus, kuriais gali įgyvendinti savo teises susipažinti su VIS saugomais asmens duomenis, juos taisyti ir ištrinti.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 3 dalis
3.  Naudodamiesi saugia prieiga prie vežėjų sąsajos, nurodytos Sprendimo 2004/512/EB su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 1 straipsnio 2 dalies h punkte, vežėjai turi gebėti atlikti 1 dalyje nurodytą užklausą prieš keleivio įlaipinimą. Šiuo tikslu vežėjas nusiunčia užklausą, kad jam būtų leista pasinaudoti VIS, naudodamas kelionės dokumento mašininio nuskaitymo zonoje esančius duomenis.
3.  Naudodamiesi saugia prieiga prie vežėjų sąsajos, nurodytos 2a straipsnio h punkte, įskaitant galimybę naudoti mobiliuosius techninius sprendimus, vežėjai turi gebėti atlikti 1 dalyje nurodytą užklausą prieš keleivio įlaipinimą. Vežėjas pateikia kelionės dokumento mašininio nuskaitymo zonoje esančius duomenis ir nurodo atvykimo valstybę narę. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, tranzito per oro uostą atveju vežėjas neprivalo patikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai turi, atitinkamais atvejais, galiojančią trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 4 dalis
4.  VIS sistemoje pateikiamas atsakymas vežėjams, ar atitinkamas asmuo turi galiojančią vizą, ar jos neturi, – tai yra atsakymas „gerai“ (angl. OK) arba „negerai“ (angl. NOT OK).
4.  VIS sistemoje pateikiamas atsakymas vežėjams, ar atitinkamas asmuo turi, atitinkamais atvejais, galiojančią trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, ar jos (jo) neturi, – tai yra atsakymas „gerai“ (angl. OK) arba „negerai“ (angl. NOT OK). Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 25 straipsnį išduota trumpalaikė viza, VIS pateikiamame atsakyme atsižvelgiama į tai, kurioje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se) ta viza galioja, ir į tai, kurią atvykimo valstybę narę nurodė vežėjas. Vežėjai išsiųstą informaciją ir gautą atsakymą gali saugoti laikydamiesi taikytinos teisės nuostatų. Atsakymas „Gerai“ (OK) arba „Negerai“ (NOT OK) negali būti laikomas sprendimu leisti arba atsisakyti leisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2016/399. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina išsamias taisykles dėl vežėjo sąsajos veikimo sąlygų ir taikytinas duomenų apsaugos ir saugumo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 5 dalis
5.  Sukuriama tik vežėjams skirta tapatumo nustatymo sistema, kad vežėjų sąsaja 2 dalyje nurodytais tikslais galėtų naudotis tinkamai įgalioti vežėjo darbuotojai. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl šios tapatumo nustatymo sistemos laikydamasi 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
5.  Sukuriama tik vežėjams skirta tapatumo nustatymo sistema, kad vežėjų sąsaja 2 dalyje nurodytais tikslais galėtų naudotis tinkamai įgalioti vežėjo darbuotojai. Kuriant tapatumo nustatymo sistemą, atsižvelgiama į informacijos saugumo rizikos valdymą, taip pat į pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl šios tapatumo nustatymo sistemos laikydamasi 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Vežėjo sąsajai naudojama atskira tik skaitymo režimu prieinama duomenų bazė, kasdien atnaujinama taikant vienpusio VIS laikomų duomenų poaibio, apimančio būtiniausius duomenis, išgavimo procedūrą. „eu-LISA“ yra atsakinga už vežėjo sąsajos saugumą, už joje esančių asmens duomenų saugumą ir už atskirai tik skaitymo režimu prieinamai duomenų bazei skirtų asmens duomenų išgavimo procedūrą.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vežėjams, vežantiems trečiųjų šalių piliečius, kurie, nors jiems taikomas vizos reikalavimas, neturi galiojančios vizos, taikomos baudos, numatytos pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau – Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencija) 26 straipsnio 2 dalį ir Tarybos direktyvos 2001/51/EB 4 straipsnį.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 5 c dalis (nauja)
5c.  Jeigu trečiųjų šalių piliečiams atsisakoma leisti atvykti, vežėjas, kuris oru, jūra ir sausuma atvežė juos prie išorės sienų, privalo nedelsiant vėl prisiimti atsakomybę už juos. Sienos apsaugos institucijų prašymu vežėjai privalo sugrąžinti trečiųjų šalių piliečius į trečiąją šalį, iš kurios jie buvo vežami, arba į trečiąją šalį, išdavusią kelionės dokumentą, su kuriuo jie keliavo, arba į bet kurią kitą trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45b straipsnio 5 d dalis (nauja)
5d.  Nukrypstant nuo 1 dalies, vežėjų, vežančių asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), atžvilgiu pirmuosius trejus metus po to, kai pradedamas taikyti šis reglamentas, 1 dalyje nurodytas patikrinimas yra neprivalomas ir 5 dalyje nurodytos nuostatos jiems netaikomos.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45c straipsnio 1 dalis
1.  Kai pateikti 45b straipsnio 1 dalyje nurodytos užklausos yra techniškai neįmanoma dėl kurios nors VIS dalies veikimo sutrikimo ar dėl kitų priežasčių, kurių vežėjai negali kontroliuoti, vežėjai atleidžiami nuo pareigos, naudojantis vežėjų sąsaja, tikrinti, ar asmuo turi galiojančią vizą arba kelionės dokumentą. Kai valdymo institucija nustato tokį veikimo sutrikimą, ji apie tai praneša vežėjams. Ji taip pat praneša vežėjams, kada tas veikimo sutrikimas pašalinamas. Kai tokį veikimo sutrikimą pastebi vežėjai, jie apie tai gali pranešti valdymo institucijai.
1.  Kai pateikti 45b straipsnio 1 dalyje nurodytos užklausos yra techniškai neįmanoma dėl kurios nors VIS dalies veikimo sutrikimo, vežėjai atleidžiami nuo pareigos, naudojantis vežėjų sąsaja, tikrinti, ar asmuo turi galiojančią vizą arba kelionės dokumentą. Kai „eu-LISA“ nustato tokį veikimo sutrikimą, ji apie tai praneša vežėjams. Ji taip pat praneša vežėjams, kada tas veikimo sutrikimas pašalinamas. Kai tokį veikimo sutrikimą pastebi vežėjai, jie apie tai gali pranešti „eu-LISA“.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45c straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais 45b straipsnio 5b dalyje nurodytos baudos vežėjams netaikomos.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45c straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Jeigu pateikti 45b straipsnio 1 dalyje nurodytą užklausą ilgą laiką vežėjas techniškai negali dėl kitų priežasčių nei bet kurios VIS dalies gedimas, tas vežėjas informuoja „eu-LISA“.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45d straipsnio 1 dalis
1.  Vykdydami užduotis ir įgaliojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1624* 40 straipsnio 1 dalį ir kartu turėdami to reglamento 40 straipsnio 8 dalyje numatytą prieigą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai ir su grąžinimu susijusias veiklos užduotis atliekančios darbuotojų grupės pagal savo įgaliojimus turi teisę gauti į VIS įvestus duomenis ir atlikti jų paiešką.
1.  Vykdydami užduotis ir įgaliojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1624* 40 straipsnio 1 dalį, Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai pagal savo įgaliojimus turi teisę gauti į VIS įvestus duomenis ir atlikti jų paiešką.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45e straipsnio 1 dalis
1.  Siekdamas gauti 45d straipsnio 1 dalyje nurodytą prieigą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrys gali pateikti prašymą leisti naudotis visais VIS saugomais duomenimis arba konkrečiu VIS duomenų rinkiniu Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų centriniam prieigos punktui, kuris nurodytas 45d straipsnio 2 dalyje. Šiame prašyme nurodomas atitinkamas tos valstybės narės patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo ir (arba) grąžinimo veiklos planas, kuriuo grindžiamas prašymas. Gavęs prašymą suteikti prieigą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 2 dalyje nurodytos prieigos sąlygos. Jei visos prieigos sąlygos tenkinamos, tuos prašymus vykdo tinkamai įgalioti centrinio prieigos punkto darbuotojai. VIS duomenys, prie kurių suteikiama prieiga, perduodami atitinkamam būriui taip, kad nebūtų pažeistas tų duomenų saugumas.
1.  Siekdamas gauti 45d straipsnio 1 dalyje nurodytą prieigą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrys gali pateikti prašymą leisti naudotis visais VIS saugomais duomenimis arba konkrečiu VIS duomenų rinkiniu Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų centriniam prieigos punktui, kuris nurodytas 45d straipsnio 2 dalyje. Šiame prašyme nurodomas atitinkamas tos valstybės narės patikrinimų kertant sieną ir sienų stebėjimo veiklos planas, kuriuo grindžiamas prašymas. Gavęs prašymą suteikti prieigą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 2 dalyje nurodytos prieigos sąlygos. Jei visos prieigos sąlygos tenkinamos, tuos prašymus vykdo tinkamai įgalioti centrinio prieigos punkto darbuotojai. VIS duomenys, prie kurių suteikiama prieiga, perduodami atitinkamam būriui taip, kad nebūtų pažeistas tų duomenų saugumas.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45e straipsnio 2 dalies a punktas
a)  priimančioji valstybė narė leidžia būrio nariams naudotis VIS, kad būtų pasiekti patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo ir grąžinimo veiklos plane nustatyti veiklos tikslai, ir
a)  priimančioji valstybė narė leidžia būrio nariams naudotis VIS, kad būtų pasiekti patikrinimų kertant sieną ir sienų stebėjimo veiklos plane nustatyti veiklos tikslai, ir
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45e straipsnio 3 dalis
3.  Pagal Reglamento (ES) 2016/1624 40 straipsnio 3 dalį būrių nariai ir su grąžinimu susijusias užduotis atliekančios darbuotojų grupės gali imtis veiksmų dėl informacijos, gautos iš VIS, tik vykdydami priimančiosios valstybės narės, kurioje jie dirba, sienos apsaugos pareigūnų arba su grąžinimu susijusias užduotis atliekančių darbuotojų nurodymus ir paprastai dalyvaujant tam personalui. Priimančioji valstybė narė gali įgalioti būrių narius veikti jos vardu.
3.  Pagal Reglamento (ES) 2016/1624 40 straipsnio 3 dalį būrių nariai gali imtis veiksmų dėl informacijos, gautos iš VIS, tik vykdydami priimančiosios valstybės narės, kurioje jie dirba, sienos apsaugos pareigūnų nurodymus ir paprastai dalyvaujant tam personalui. Priimančioji valstybė narė gali įgalioti būrių narius veikti jos vardu.
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45e straipsnio 7 dalis
7.  Visus duomenų tvarkymo operacijų, kurias VIS atlieka Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių ar darbuotojų grupių, dalyvaujančių atliekant su grąžinimu susijusias užduotis, nariai, registracijos įrašus saugo valdymo institucija pagal 34 straipsnio nuostatas.
7.  Visus duomenų tvarkymo operacijų, kurias VIS atlieka Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai, registracijos įrašus saugo valdymo institucija pagal 34 straipsnio nuostatas.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45e straipsnio 8 dalis
8.  Pagal 34 straipsnio nuostatas daromi kiekvienos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros prieigos ir kiekvienos atliktos paieškos registracijos įrašai ir kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros gautų duomenų panaudojimo atvejis yra registruojamas.
8.  Pagal 34 straipsnio nuostatas daromi kiekvienos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros prieigos ir kiekvienos atliktos paieškos registracijos įrašai ir kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros komandų gautų duomenų panaudojimo atvejis yra registruojamas.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
45e straipsnio 9 dalis
9.  Išskyrus atvejus, kai būtina atlikti užduotis pagal Reglamentą, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), jokia VIS dalis neprijungiama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros eksploatuojamos ar joje esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkeliami VIS esantys duomenys, prie kurių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turi prieigą. Taip pat jokia VIS dalis neatsisiunčiama. Prieigos ir paieškų įrašų registravimas nelaikomas VIS duomenų parsisiuntimu ar kopijavimu.
9.  Nė viena VIS dalis neprijungiama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros eksploatuojamos ar joje esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkeliami VIS esantys duomenys, prie kurių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turi prieigą. Taip pat jokia VIS dalis neatsisiunčiama. Prieigos ir paieškų įrašų registravimas nelaikomas VIS duomenų parsisiuntimu ar kopijavimu.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
46 straipsnis
35a)  46 straipsnis išbraukiamas;
46 straipsnis
Šengeno konsultavimosi tinklo techninių funkcijų integravimas
16 straipsnyje nurodytas konsultavimosi mechanizmas pakeičia Šengeno konsultavimosi tinklą nuo datos, nustatytos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, kai visos valstybės narės, kurios šio reglamento įsigaliojimo dieną naudojasi Šengeno konsultavimosi tinklu, praneša apie teisines ir technines priemones, susijusias su VIS naudojimu centrinių vizų įstaigų konsultavimuisi prašymų išduoti vizą klausimais pagal Šengeno konvencijos 17 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
47 straipsnis
35b)  47 straipsnis išbraukiamas;
47 straipsnis
Perdavimo pradžia
Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, kad ji parengė technines ir teisines priemones, būtinas 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims perduoti į Centrinę VIS per nacionalinę sąsają.
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 c punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
48 straipsnis
35c)  48 straipsnis išbraukiamas;
48 straipsnis
Veikimo pradžia
1.  Komisija nustato datą, nuo kurios VIS turi pradėti veikti, kai:
a)  imtasi 45 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių;
b)  Komisija praneša sėkmingai atlikusi kartu su valstybėmis narėmis išsamų VIS veikimo bandymą;
c)  patvirtinusios technines priemones, valstybės narės praneša Komisijai, kad jos parengė būtinas technines ir teisines priemones 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims, kurie susiję su visais pirmo regiono, nustatyto pagal 4 dalį, prašymais, surinkti ir perduoti į VIS, įskaitant priemones, skirtas duomenims rinkti ir (arba) perduoti kitos valstybės narės vardu.
2.  Komisija apie bandymo, atlikto 1 dalies b punkte nustatyta tvarka, rezultatus informuoja Europos Parlamentą.
3.  Kiekviename kitame regione Komisija nustato datą, nuo kurios 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis tampa privalu perduoti, kai valstybės narės praneša Komisijai, kad jos ėmėsi būtinų techninių ir teisinių priemonių 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims, kurie susiję su visais atitinkamo regiono prašymais, perduoti į VIS, įskaitant priemones, skirtas duomenims rinkti ir (arba) perduoti kitos valstybės narės vardu. Iki šios datos kiekviena valstybė narė gali pradėti operacijas bet kuriame iš šių regionų, kai tik ji praneša Komisijai, jog ėmėsi būtinų techninių ir teisinių priemonių bent 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems duomenims surinkti ir perduoti į VIS.
4.  1 ir 2 dalyse nurodyti regionai nustatomi 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; šie regionai nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nelegalios imigracijos rizika, pavojus valstybių narių vidaus saugumui ir galimybės rinkti biometrinius duomenis visose regiono vietose įgyvendinamumas.
5.  Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia operacijų kiekviename regione pradžios datas.
6.  Nė viena valstybė narė negali naudotis duomenimis, kuriuos kitos valstybės narės perdavė į VIS, kol ji arba kita šiai valstybei nariai atstovaujanti valstybė narė nepradėjo įvesti duomenų pagal 1 ir 3 dalis.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 35 d punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
48 a straipsnis (naujas)
35d)  Įterpiamas šis straipsnis:
„48a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.   9cb ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9cb ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.   Pagal 9cb ir 23 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio antraštė
Kontrolė ir vertinimas
Poveikio pagrindinėms teisėms stebėsena ir vertinimas
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 1 dalis
1.  Valdymo institucija užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, pagal kurias būtų kontroliuojamas VIS sistemos veikimas siekiant su jos duomenų išvestimi, išlaidų efektyvumu, saugumu ir paslaugų kokybe susijusių tikslų.
1.  „eu-LISA“ užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, pagal kurias būtų stebimas VIS sistemos veikimas siekiant su jos duomenų išvestimi, išlaidų efektyvumu, saugumu ir paslaugų kokybe susijusių tikslų ir būtų stebima, kaip laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, teisę į nediskriminavimą, vaiko teises ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 2 dalis
2.  Techninės priežiūros tikslais valdymo institucijai suteikiama prieiga prie būtinos informacijos, susijusios su VIS atliekamomis duomenų tvarkymo operacijomis.
2.  Techninės priežiūros tikslais „eu-LISA“ suteikiama prieiga prie būtinos informacijos, susijusios su VIS atliekamomis duomenų tvarkymo operacijomis.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 3 dalis
3.  Kas dvejus metus „eu-LISA“ pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai VIS veikimo techninių aspektų, įskaitant jos saugumą, ataskaitą.
3.  Kas dvejus metus „eu-LISA“ pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai VIS veikimo techninių aspektų, įskaitant jos saugumą ir išlaidas, ataskaitą. Ši ataskaita apima einamųjų pokyčių, susijusių su projekto pažanga ir jo išlaidomis, apžvalgą, finansinio poveikio įvertinimą ir informaciją apie bet kokias technines problemas ir riziką, kurios galėtų daryti poveikį bendroms sistemos išlaidoms.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Plėtojimo procesui vėluojant, „eu-LISA“ turi kuo greičiau informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie vėlavimo priežastis ir apie jo poveikį laiko ir finansų požiūriu.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  konkretų naudojimosi duomenimis tikslą, įskaitant atitinkamą teroristinio arba sunkaus nusikaltimo rūšį;
a)  konkretų naudojimosi duomenimis tikslą, įskaitant atitinkamą teroristinio arba sunkaus nusikaltimo rūšį ir prieigą prie jaunesnių nei 12 metų vaikų duomenų;
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  atvejų, kuriais buvo taikomos 22m straipsnio 2 dalyje nurodytos skubos procedūros, skaičių ir pobūdį, įskaitant atvejus, kai skubos pagrįstumo centrinis prieigos punktas per ex post patikrinimą nepripažino;
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  statistinius duomenis apie prekybą vaikais, įskaitant sėkmingo tapatybės nustatymo atvejus.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Valstybių narių ir Europolo metinės ataskaitos perduodamos Komisijai iki kitų metų birželio 30 d.
Valstybių narių ir Europolo metinės ataskaitos perduodamos Komisijai iki kitų metų birželio 30 d. Komisija sujungia šias metines ataskaitas į išsamią ataskaitą, kuri paskelbiama iki tų pačių metų gruodžio 30 d.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 38 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
50 straipsnio 5 dalis
5.  Kas ketverius metus Komisija pateikia bendrą VIS vertinimą. Šis bendras vertinimas apima rezultatų, pasiektų pagal nustatytus tikslus, analizę ir sistemos taikymo tolesnio pagrįstumo vertinimą, šio reglamento taikymą VIS, VIS saugumą, naudojimąsi 31 straipsnyje nurodytomis nuostatomis ir bet kokį poveikį būsimai veiklai. Komisija šį vertinimą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Kas dvejus metus Komisija pateikia bendrą VIS vertinimą. Šis bendras vertinimas apima rezultatų, pasiektų pagal nustatytus tikslus, ir patirtų išlaidų analizę ir sistemos taikymo tolesnio pagrįstumo ir jo poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, šio reglamento taikymą VIS, VIS saugumą, naudojimąsi 31 straipsnyje nurodytomis nuostatomis ir bet kokį poveikį būsimai veiklai. Komisija šį vertinimą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 39 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
1 priedo antraštė
(39)  1 priedo pavadinimas pakeičiamas taip:
Išbraukta.
„31 straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių organizacijų sąrašas“.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
IIIa skyriaus 22a straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Sprendimą priimti kompetentinga institucija, prieš jį paskelbdama, sukuria asmens bylą.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
IIIa skyriaus 22a straipsnio 3 dalis
3.  Jei atitinkamo dokumento turėtojas prašymą pateikė kaip grupės narys arba kartu su šeimos nariu, institucija sukuria kiekvieno tos grupės asmens bylą ir susieja tų asmenų, kartu pateikusių prašymus ir gavusių ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, bylas.
3.  Jei atitinkamo dokumento turėtojas prašymą pateikė kaip grupės narys arba kartu su šeimos nariu, institucija sukuria kiekvieno tos grupės asmens bylą ir susieja tų asmenų, kartu pateikusių prašymus ir gavusių ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, bylas. Tėvų ar teisėtų globėjų ir jų vaikų prašymai neatskiriami.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 1 dalis
1.  Bylos automatizuotai apdorojamos VIS siekiant nustatyti atitiktį (-is) vieninteliu tikslu – įvertinti, ar asmuo gali kelti grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui arba visuomenės sveikatai, pagal Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies e punktą. Kiekviena byla VIS tikrinama atskirai.
1.  Bylos automatizuotai apdorojamos VIS siekiant nustatyti atitiktį (-is) vieninteliu tikslu – įvertinti, ar asmuo gali kelti grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, pagal Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies e punktą. Kiekviena byla VIS tikrinama atskirai.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 2 dalis
2.  Kaskart, kai sukuriama asmens byla išdavus ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi arba atsisakius išduoti tokį dokumentą pagal 22d straipsnį, VIS pateikiama užklausa naudojantis Europos paieškos portalu, apibrėžtu [Sąveikumo reglamento] 6 straipsnio 1 dalyje, siekiant palyginti atitinkamus šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b, c, f ir g punktuose nurodytus duomenis su atitinkamais duomenimis VIS, Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (ETIAS), įskaitant Reglamento (ES) 2018/XX [dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos sukūrimo] 29 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą, [sistemoje ECRIS-TCN dėl su teroristiniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusių apkaltinamųjų nuosprendžių], Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD) ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (TDAWN).
2.  Kaskart, kai sukuriama asmens byla dėl ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi pagal 22c straipsnį, VIS pateikiama užklausa naudojantis Europos paieškos portalu, apibrėžtu [Sąveikumo reglamento] 6 straipsnio 1 dalyje, siekiant palyginti šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b, c, f ir g punktuose nurodytus duomenis. VIS patikrina:
a)   ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SIS pranešta kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą ar pripažintą negaliojančiu;
b)   ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SLTD duomenų bazėje pranešta kaip apie pamestą, pavogtą ar pripažintą negaliojančiu;
c)   ar SIS nėra pateikta perspėjimų dėl draudimo prašytojui atvykti ir apsigyventi;
d)   ar dėl prašytojo SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar ieškomas siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
e)   ar prašytojas ir kelionės dokumentas nesusiję su neišduotu, atšauktu ar panaikintu kelionės leidimu pagal ETIAS centrinę sistemą;
f)   ar prašytojas ir kelionės dokumentas neįtraukti į Reglamento (ES) Nr. 2018/1240 34 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą;
g)   ar duomenys apie prašytoją nėra jau VIS įregistruoti duomenys apie tą patį asmenį;
h)   ar prašyme pateikti duomenys apie kelionės dokumentą neatitinka kito prašymo dėl ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi šalyje, susijusio su kitais tapatybės duomenimis;
i)   ar dėl prašytojo šiuo metu nėra perspėjimo kaip apie asmenį, kuris viršijo leidžiamą buvimo trukmę arba ar anksčiau nebuvo tokio perspėjimo AIS;
j)   ar dėl prašytojo AIS neįregistruotas atsisakymas leisti atvykti;
k)   ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti trumpalaikę vizą, jos panaikinimas ar atšaukimas;
l)   ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi šalyje, jų panaikinimas ar atšaukimas;
m)   ar duomenys, susiję su prašytojo tapatybe, nėra įrašyti į Europolo duomenis;
n)   kai prašytojas yra nepilnametis, ar dėl tėvų valdžią turinčio asmens ar teisėto globėjo:
i)   SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar ieškomas siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
ii)   SIS nėra pateikta perspėjimų dėl draudimo prašytojui atvykti ir apsigyventi;
iii)   jis nėra kelionės dokumento, įtraukto į Reglamento (ES) Nr. 2018/1240 34 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą, turėtojas.
Šios dalies nuostatos neturi kliudyti bet kokiu pagrindu pateikti prieglobsčio prašymą. Kai vizos prašymą pateikia smurtinio nusikaltimo, pvz., smurto šeimoje ar prekybos žmonėmis, įvykdyto aukos rėmėjo, auka, VIS pateikta byla neturi būti susieta su rėmėjo byla, siekiant apsaugoti aukas nuo naujų pavojų.
Siekiant išvengti klaidingų atitikčių rizikos, nustatant jaunesnių nei 14 metų vaikų ar vyresnių nei 75 metų asmenų tapatybę naudojant biometrinius identifikatorius, kurie paimti daugiau negu prieš penkerius metus iki atitikties nustatymo ir kurie nepatvirtina trečiosios šalies piliečio tapatybės, taikomas privalomas rankinis duomenų patikrinimas, kurį atlieka biometrinių duomenų ekspertas.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 3 dalis
3.  VIS į atitinkamą asmens bylą įtraukiama nuoroda dėl bet kokios pagal 2 ir 5 dalis nustatytos atitikties. Papildomai VIS, kai tinka, nustatoma, kuri valstybė narė ar kelios valstybės narės (ar Europolas) įvedė arba pateikė tuos duomenis, kuriems nustatyta atitiktis, ir tai įrašoma į asmens bylą.
3.  VIS į atitinkamą asmens bylą įtraukiama nuoroda dėl bet kokios pagal 2 ir 5 dalis nustatytos atitikties. Papildomai VIS, kai tinka, nustatoma, kuri valstybė narė ar kelios valstybės narės (ar Europolas) įvedė arba pateikė tuos duomenis, kuriems nustatyta atitiktis, ir tai įrašoma į asmens bylą. Jokia kita informacija, išskyrus nuorodą į nustatytą atitiktį ir duomenų rengėją, neturi būti registruojama.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Vykdant užklausą SLTD, užklausai pateikti EPP naudotojo naudojamais duomenimis su Interpolo duomenų savininkais nesidalijama.
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 4 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
4.  Taikant 2 straipsnio 2 dalies f punktą dėl išduotų ar pratęsto galiojimo ilgalaikių vizų, vykdant užklausas pagal šio straipsnio 2 dalį atitinkami 22c straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys palyginami su SIS esančiais duomenimis, siekiant nustatyti, ar dėl vizos turėtojo pateiktas kuris nors iš šių perspėjimų:
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 4 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  perspėjimas apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti arba dėl jų atlikti specialiuosius patikrinimus.
d)  perspėjimas apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti, atlikti tikslinius patikrinimus arba dėl jų atlikti specialiuosius patikrinimus.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Kai atliekant šioje dalyje nurodytą palyginimą nustatoma viena ar kelios atitiktys, VIS nusiunčiamas automatinis pranešimas tą prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai ir imamasi atitinkamų tolesnių veiksmų.
9a straipsnio 5a, 5b, 5c, 5d dalys ir 9c, 9ca ir 9cb straipsniai taikomi mutatis mutandis laikantis toliau nurodytų konkrečių nuostatų.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 6 dalis
6.  Kai ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi išduoda arba tokio dokumento galiojimą pratęsia valstybės narės konsulinė įstaiga, taikomas 9a straipsnis.
Išbraukta.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 7 dalis
7.  Kai leidimą gyventi išduoda ar jo galiojimą pratęsia arba ilgalaikės vizos galiojimą pratęsia institucija, esanti valstybės narės teritorijoje, taikomos šios nuostatos:
Išbraukta.
a)  ta institucija patikrina, ar asmens byloje įrašyti duomenys atitinka duomenis, esančius VIS ar kurioje nors iš ES informacinių sistemų arba duomenų bazių, kuriomis naudojamasi, Europolo duomenis arba duomenis Interpolo duomenų bazėse pagal 2 dalį;
b)  kai nustatyta atitiktis pagal 2 dalį yra susijusi su Europolo duomenimis, apie tai pranešama atitinkamam nacionaliniam Europolo padaliniui, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų;
c)  kai duomenys nesutampa ir automatizuotai apdorojant duomenis pagal 2 ir 3 dalis nenustatoma jokios kitos atitikties, atitinkama institucija iš prašymo bylos ištrina klaidingą atitikties įrašą;
d)  kai duomenys atitinka prašytojo tapatybę arba kai tebėra abejonių dėl jo tapatybės, atitinkama institucija pagal ES ir nacionalinės teisės aktų nustatytas procedūras, sąlygas ir kriterijus imasi veiksmų dėl tų duomenų, kuriems nustatyta atitiktis pagal 4 dalį.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
a)  pavardė; vardas (-ai); gimimo data; dabartinė pilietybė arba pilietybės; lytis; gimimo data, vieta ir šalis;
a)  pavardė; vardas (-ai); gimimo metai; dabartinė pilietybė arba pilietybės; lytis; gimimo vieta ir šalis;
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22b straipsnio 1 dalies 2 punkto f papunktis
f)  dokumento turėtojo veido atvaizdas, kai įmanoma, nuskaitytas vietoje;
f)  dokumento turėtojo veido atvaizdas, nuskaitytas vietoje;
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22d straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Kai priimamas sprendimas neišduoti ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi todėl, kad prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai arba prašytojas pateikė apgaulės būdu įgytus, suklastotus ar neteisėtai pakeistus dokumentus, ta institucija, kuri atmetė prašymą, nedelsdama sukuria to asmens bylą, į kurią įtraukiami šie duomenys:
Kai priimamas sprendimas neišduoti ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi todėl, kad prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui arba prašytojas pateikė apgaulės būdu įgytus, suklastotus ar neteisėtai pakeistus dokumentus, ta institucija, kuri atmetė prašymą, nedelsdama sukuria to asmens bylą, į kurią įtraukiami šie duomenys:
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22d straipsnio 1 dalies e punktas
e)  fizinio asmens, kuriuo remiantis pateiktas prašymas, pavardė, vardas ir adresas;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22d straipsnio 1 dalies f punktas
f)  prašytojo veido atvaizdas, kai įmanoma, nuskaitytas vietoje;
f)  prašytojo veido atvaizdas, nuskaitytas vietoje;
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22d straipsnio 1 dalies h punktas
h)  informacija apie tai, kad išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi atsisakyta todėl, kad prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai, arba todėl, kad prašytojas pateikė apgaulės būdu įgytus, suklastotus ar neteisėtai pakeistus dokumentus;
h)  informacija apie tai, kad išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi atsisakyta todėl, kad prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, arba todėl, kad prašytojas pateikė apgaulės būdu įgytus, suklastotus ar neteisėtai pakeistus dokumentus;
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22g straipsnio 1 dalis
1.  Tik tam, kad patikrintų dokumento turėtojo tapatybę ir (arba) ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą ir ar tas asmuo nelaikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai kurioje nors valstybėje narėje pagal Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies e punktą, kompetentingos institucijos, atliekančios patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose pagal tą reglamentą, turi prieigą prie sistemos, kad galėtų atlikti paiešką pagal dokumento numerį kartu su kai kuriais duomenimis pagal šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus.
1.  Tik tam, kad patikrintų dokumento turėtojo tapatybę ir (arba) ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą ir ar tas asmuo nelaikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai arba vidaus saugumui kurioje nors valstybėje narėje pagal Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies e punktą, kompetentingos institucijos, atliekančios patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose pagal tą reglamentą, turi prieigą prie sistemos, kad galėtų atlikti paiešką pagal dokumento numerį kartu su kai kuriais duomenimis pagal šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22g straipsnio 2 dalies e punktas
e)  22c straipsnio 2 dalies f punkte nurodytomis nuotraukomis.
e)  22c straipsnio 2 dalies f punkte nurodytais veido atvaizdais.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22h straipsnio 1 dalis
1.  Tik tam, kad patikrintų dokumento turėtojo tapatybę ir ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą arba ar asmuo nelaikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui arba visuomenės sveikatai kurioje nors valstybėje narėje, kompetentingos institucijos, valstybių narių teritorijoje atliekančios patikrinimus, ar tenkinamos atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygos, ir, kai tinka, policijos institucijos turi prieigą prie sistemos, kad galėtų atlikti paiešką pagal ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi numerį kartu su kai kuriais duomenimis pagal šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus.
1.  Tik tam, kad patikrintų dokumento turėtojo tapatybę ir ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą, kompetentingos institucijos, valstybių narių teritorijoje atliekančios patikrinimus, ar tenkinamos atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygos, turi prieigą prie sistemos, kad galėtų atlikti paiešką pagal ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi numerį kartu su kai kuriais duomenimis pagal šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22h straipsnio 2 dalies e punktas
e)  22c straipsnio 2 dalies f punkte nurodytomis nuotraukomis.
e)  22c straipsnio 2 dalies f punkte nurodytais veido atvaizdais.
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22k straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės paskiria institucijas, kurios turi teisę naudotis VIS saugomais duomenimis teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais.
1.  Valstybės narės paskiria institucijas, kurios turi teisę naudotis VIS saugomais duomenimis teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais deramai ir griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis, kaip nurodyta 22n straipsnyje. Toms institucijoms leidžiama tikrinti tik jaunesnių nei 12 metų vaikų duomenis, siekiant apsaugoti dingusius vaikus ir vaikus, kurie yra sunkių nusikaltimų aukos.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22k straipsnio 2 dalis
2.  Kiekviena valstybė narė sudaro paskirtųjų institucijų sąrašą. Kiekviena valstybė narė praneša „eu-LISA“ ir Komisijai apie savo paskirtąsias institucijas ir gali bet kuriuo metu tikslinti arba pakeisti šį pranešimą.
2.  Kiekviena valstybė narė sudaro griežtai ribotą paskirtųjų institucijų sąrašą. Kiekviena valstybė narė praneša „eu-LISA“ ir Komisijai apie savo paskirtąsias institucijas ir gali bet kuriuo metu tikslinti arba pakeisti šį pranešimą.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22l straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Vykdydamas šiame reglamente nustatytas užduotis centrinis prieigos punktas veikia nepriklausomai ir iš 1 dalyje nurodytos Europolo paskirtosios institucijos nepriima nurodymų dėl savo atliekamo tikrinimo rezultatų.
Vykdydamas šiame reglamente nustatytas užduotis centrinis prieigos punktas veikia visiškai nepriklausomai ir iš 1 dalyje nurodytos Europolo paskirtosios institucijos nepriima nurodymų dėl savo atliekamo tikrinimo rezultatų.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22m straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu atlikus ex post patikrinimą nustatoma, kad prieiga prie VIS duomenų nebuvo pagrįsta, visos tokius duomenis gavusios institucijos ištrina šią iš VIS gautą informaciją ir praneša centriniams prieigos punktams, kad ją ištrynė.
3.  Jeigu atlikus ex post patikrinimą nustatoma, kad prieiga prie VIS duomenų nebuvo pagrįsta, visos tokius duomenis gavusios institucijos nedelsiant ištrina šią iš VIS gautą informaciją ir praneša centriniams prieigos punktams, kad ją ištrynė.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Paskirtosios institucijos gali gauti prieigą naudotis VIS duomenimis tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:
1.  Nedarant poveikio Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo] 22 straipsniui paskirtosios institucijos gali gauti prieigą naudotis VIS duomenimis tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  jeigu paieška atliekama pagal pirštų atspaudus – kitų valstybių narių automatizuotoje pirštų atspaudų identifikavimo sistemoje anksčiau buvo pradėta paieška pagal Sprendimą 2008/615/TVR, jeigu pirštų atspaudus galima techniškai palyginti, ir ta paieška buvo atlikta iki galo arba paieška nebuvo atlikta iki galo per 24 valandas nuo jos pradžios.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 1 dalies d punktas
d)  kai yra pateikta užklausa bendrai TDS pagal Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo] 22 straipsnį, iš gauto atsakymo, kaip nurodyta to reglamento 22 straipsnio 5 dalyje, sužinoma, kad tie duomenys yra saugomi VIS.
d)  kai yra pateikta užklausa bendrai TDS pagal Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo] 22 straipsnį, iš gauto atsakymo, kaip nurodyta Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo] 22 straipsnio 5 dalyje, sužinoma, kad tie duomenys yra saugomi VIS.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  VIS naudojamasi tik atliekant paiešką pagal bet kuriuos iš šių asmens byloje pateiktų duomenų:
3.  VIS naudojamasi tik atliekant paiešką pagal bet kuriuos iš šių prašymo byloje ar asmens byloje pateiktų duomenų:
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 3 dalies a punktas
a)  pavardę (-es), vardą (-us); gimimo datą; pilietybę (-es) ir (arba) lytį;
a)  pavardę (-es), vardą (-us); gimimo metus; pilietybę (-es) ir (arba) lytį;
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl reikiamų technologijų asmenims pagal veidų atvaizdus atpažinti įgyvendinamumo, prieinamumo, parengtumo ir patikimumo.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  3 dalies e punkte nurodytas veido atvaizdas negali būti vienintelis paieškos kriterijus.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22n straipsnio 4 dalis
4.  Naudojantis VIS, jeigu atliekant paiešką nustatoma atitiktis, suteikiama prieiga prie šioje dalyje išvardytų duomenų ir prie bet kokių kitų duomenų, paimtų iš asmens bylos, įskaitant dėl bet kokio išduoto, neišduoto, panaikinto, atšaukto arba pratęsto galiojimo dokumento įvestus duomenis. Prieiga prie 9as straipsnio 4 dalies l punkte nurodytų prašymo byloje įrašytų duomenų suteikiama tik tuo atveju, jei leidimo naudotis tais duomenimis yra aiškiai paprašoma, pateikiant pagrįstą ir po nepriklausomo patikrinimo patvirtintą prašymą.
4.  Naudojantis VIS, jeigu atliekant paiešką nustatoma atitiktis, suteikiama prieiga prie šio straipsnio 3 dalyje išvardytų duomenų ir prie bet kokių kitų duomenų, paimtų iš prašymo bylos arba asmens bylos, įskaitant dėl bet kokio išduoto, neišduoto, panaikinto, atšaukto arba pratęsto galiojimo dokumento įvestus duomenis. Prieiga prie 9 straipsnio 4 dalies l punkte nurodytų prašymo byloje įrašytų duomenų suteikiama tik tuo atveju, jei leidimo naudotis tais duomenimis yra aiškiai paprašoma, pateikiant pagrįstą ir po nepriklausomo patikrinimo patvirtintą prašymą.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22o straipsnio 1 dalis
Nukrypstant nuo 22n straipsnio 1 dalies, paskirtosios institucijos neprivalo atitikti toje dalyje nustatytų sąlygų, kad gautų prieigą prie VIS siekdamos nustatyti dingusių ar pagrobtų asmenų arba nustatytų prekybos žmonėmis aukų tapatybę, kai galima pagrįstai manyti, kad naudojimasis VIS duomenimis padės nustatyti tų asmenų tapatybę ir (arba) tirti konkrečius prekybos žmonėmis atvejus. Tokiomis aplinkybėmis paskirtosios institucijos gali atlikti paiešką VIS pagal tų asmenų pirštų atspaudus.
Nukrypstant nuo 22n straipsnio 1 dalies, paskirtosios institucijos neprivalo atitikti toje dalyje nustatytų sąlygų, kad gautų prieigą prie VIS siekdamos nustatyti dingusių ar pagrobtų asmenų, ypač vaikų, arba nustatytų prekybos žmonėmis aukų tapatybę, kai yra rimtų priežasčių manyti, kad naudojimasis VIS duomenimis padės nustatyti tų asmenų tapatybę ir tirti konkrečius prekybos žmonėmis atvejus. Tokiomis aplinkybėmis paskirtosios institucijos gali atlikti paiešką VIS pagal tų asmenų pirštų atspaudus.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22o straipsnio 2 dalis
Jeigu tų asmenų pirštų atspaudų neįmanoma panaudoti arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, paieška atliekama naudojant 9 straipsnio a ir b punktuose nurodytus duomenis.
Jeigu tų asmenų pirštų atspaudų neįmanoma panaudoti arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, paieška atliekama naudojant 9 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose arba 22c straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytus duomenis.
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22o straipsnio 3 dalis
Naudojantis VIS, jeigu atliekant paiešką nustatoma atitiktis, suteikiama prieiga prie bet kokių 9 straipsnyje nurodytų, taip pat 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų duomenų.
Naudojantis VIS, jeigu atliekant paiešką nustatoma atitiktis, suteikiama prieiga prie bet kokių 9, 22c arba 22d straipsniuose nurodytų, taip pat 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 22a straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų.
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22p straipsnio 3 dalis
3.  Europolo paskirtoji institucija 22k straipsnio 3 dalyje nurodytam Europolo centriniam prieigos punktui gali pateikti pagrįstą elektroninės formos prašymą leisti naudotis visais VIS saugomais duomenimis arba konkrečiu duomenų rinkiniu. Gavęs prašymą suteikti prieigą Europolo centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 1 ir 2 dalyse nurodytos prieigos sąlygos. Jei visos prieigos sąlygos tenkinamos, tuos prašymus vykdo tinkamai įgalioti centrinio (-ių) prieigos punkto (-ų) darbuotojai. VIS duomenys, prie kurių suteikta prieiga, perduodami 22l straipsnio 1 dalyje nurodytiems vykdomiesiems padaliniams taip, kad nebūtų pažeistas tų duomenų saugumas.
3.  Europolo paskirtoji institucija 22l straipsnio 2 dalyje nurodytam Europolo centriniam prieigos punktui gali pateikti pagrįstą elektroninės formos prašymą leisti naudotis visais VIS saugomais duomenimis arba konkrečiu duomenų rinkiniu. Gavęs prašymą suteikti prieigą Europolo centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 1 ir 2 dalyse nurodytos prieigos sąlygos. Jei visos prieigos sąlygos tenkinamos, tuos prašymus vykdo tinkamai įgalioti centrinio (-ių) prieigos punkto (-ų) darbuotojai. VIS duomenys, prie kurių suteikta prieiga, perduodami 22l straipsnio 1 dalyje nurodytiems vykdomiesiems padaliniams taip, kad nebūtų pažeistas tų duomenų saugumas.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22q straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė ir Europolas užtikrina, kad visos duomenų tvarkymo operacijos, atliktos pateikus prašymus suteikti prieigą prie VIS duomenų pagal IIIc skyriaus nuostatas, būtų registruojamos arba patvirtinamos dokumentais siekiant patikrinti prašymo priimtinumą, kontroliuoti duomenų tvarkymo teisėtumą, duomenų vientisumą ir saugumą ir vykdyti savikontrolę.
1.  Kiekviena valstybė narė ir Europolas užtikrina, kad visos duomenų tvarkymo operacijos, atliktos pateikus prašymus suteikti prieigą prie VIS duomenų pagal IIIb skyriaus nuostatas, būtų registruojamos arba patvirtinamos dokumentais siekiant kontroliuoti prašymo priimtinumą, kontroliuoti duomenų tvarkymo teisėtumą, duomenų vientisumą, saugumą ir galimą poveikį pagrindinėms teisėms, ir vykdyti savikontrolę.
Šie įrašai ar dokumentai tinkamomis priemonėmis saugomi nuo neleistinos prieigos ir ištrinami praėjus dvejiems metam nuo jų sukūrimo, nebent jie būtini jau vykdomoms stebėjimo procedūroms.
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22q straipsnio 2 dalies g punktas
g)  pagal nacionalines taisykles arba Reglamentą (ES) 2016/794 – paiešką atlikusio pareigūno ir paiešką atlikti nurodžiusio pareigūno, kaip sistemos naudotojo, identifikavimo unikalus ženklas.
g)  pagal nacionalines taisykles arba Reglamentą (ES) 2016/794, arba, jei reikia, Reglamentą (ES) 2018/1725 – paiešką atlikusio pareigūno ir paiešką atlikti nurodžiusio pareigūno, kaip sistemos naudotojo, identifikavimo unikalus ženklas.
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22q straipsnio 3 dalis
3.  Registracijos įrašai ir dokumentai naudojami tik kontroliuojant duomenų tvarkymo teisėtumą ir užtikrinant duomenų vientisumą ir saugumą. Atliekant šio reglamento 50 straipsnyje nurodytą kontrolę ir vertinimą gali būti naudojami tik tokie registracijos įrašai, kuriuose nėra asmens duomenų. Pagal Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalį įsteigta priežiūros institucija, atsakinga už prašymo priimtinumo patikrinimą ir duomenų tvarkymo teisėtumo, duomenų vientisumo bei saugumo kontrolę, vykdydama savo pareigas, pateikusi prašymą gauna prieigą prie šių registracijos įrašų.
3.  Registracijos įrašai ir dokumentai naudojami tik kontroliuojant duomenų tvarkymo, teisėtumą, stebint poveikį pagrindinėms teisėms ir užtikrinant duomenų vientisumą ir saugumą. Atliekant šio reglamento 50 straipsnyje nurodytą kontrolę ir vertinimą gali būti naudojami tik tokie registracijos įrašai, kuriuose nėra asmens duomenų. Pagal Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalį įsteigta priežiūros institucija, atsakinga už duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną ir duomenų vientisumą bei saugumą, vykdydama savo pareigas, pateikusi prašymą gauna prieigą prie šių registracijos įrašų.
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 40 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 767/2008
22r a straipsnis (naujas)
22ra straipsnis
Asmens duomenų, su kuriais susipažinta pagal IIIb skyrių, apsauga
1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/680 priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentai ir administracinės nuostatos taip pat būtų taikomi jų nacionalinių institucijų prieigai prie VIS pagal šį skyrių, be kita ko, asmenų, prie kurių duomenų prieiga suteikta, teisių atžvilgiu.
2.   Valstybių narių prieigos prie asmens duomenų pagal šį skyrių, įskaitant jų perdavimą VIS ir iš jos, teisėtumo stebėseną vykdo Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija. Atitinkamai taikomos šio reglamento 41 straipsnio 3 ir 4 dalys.
3.   Europolas asmens duomenis pagal šį reglamentą tvarko laikydamasis Reglamento (ES) 2016/794, o tokio tvarkymo priežiūrą vykdo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.
4.   Asmens duomenys, su kuriais susipažinta VIS pagal šį skyrių, tvarkomi tik konkretaus atvejo, su kuriuo susijusių duomenų yra paprašiusi valstybė narė arba Europolas, prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais.
5.   „eu-LISA“, paskirtosios institucijos, centriniai prieigos punktai ir Europolas saugo 22q straipsnyje nurodytus paieškų registracijos žurnalus, kad Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų stebėti, ar tvarkant duomenis laikomasi Sąjungos ir nacionalinių duomenų apsaugos taisyklių. Išskyrus tam tikslui laikomus duomenis, asmens duomenys ir paieškų registracijos žurnalai po 30 dienų ištrinami iš visų nacionalinių ir Europolo bylų, nebent šie duomenys ir įrašai reikalingi vykdomam konkrečiam nusikalstamos veikos tyrimui, dėl kurio jų yra paprašiusi valstybė narė arba Europolas.
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio antraštė
Sprendimo 2004/512/EB pakeitimai
Sprendimo 2004/512/EB panaikinimas
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalis
Sprendimas 2004/512/EB
1 straipsnio 2 dalis
Sprendimo 2004/512/EB 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
Sprendimas 2004/512/EB yra panaikinamas. Nuorodos į tą sprendimą laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 ir aiškinamos pagal 2 priede pateiktą atitikties lentelę.
2.  Vizų informacinės sistemos pagrindas yra centralizuota struktūra; ją sudaro:
a)  bendra tapatybės duomenų saugykla, nurodyta [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo 17 straipsnio 2 dalies a punkte];
b)  centrinė informacinė sistema, toliau – Centrinė vizų informacinė sistema (VIS);
c)  sistemos sąsaja kiekvienoje valstybėje narėje, toliau – nacionalinė sąsaja (NI-VIS), per kurią palaikomas ryšys su tam tikros valstybės narės atitinkama centrine nacionaline institucija, arba vienoda nacionalinė sąsaja (VNS) kiekvienoje valstybėje narėje, pagrįsta bendromis techninėmis specifikacijomis ir vienoda visose valstybėse narėse, per kurią palaikomas centrinės sistemos ryšys su valstybių narių nacionaline infrastruktūra;
d)  VIS ir nacionalinių sąsajų ryšių infrastruktūra;
e)  saugus ryšių kanalas tarp VIS centrinės sistemos ir AIS centrinės sistemos;
f)  saugaus ryšio infrastruktūra tarp VIS centrinės sistemos ir Europos paieškos portalo, sukurto pagal [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 6 straipsnį], bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos, nustatytos [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 12 straipsniu], bendros tapatybės duomenų saugyklos, sukurtos [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 17 straipsniu], ir daugybinių tapatybių detektoriaus (DTD), sukurto [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 25 straipsniu], centrinės infrastruktūros;
g)  konsultavimosi dėl prašymų ir keitimosi informacija tarp centrinių vizų institucijų mechanizmas („VISMail“);
h)  vežėjų sąsaja;
i)  saugi saityno paslauga, teikianti galimybę palaikyti ryšį tarp VIS ir vežėjų sąsajos bei tarptautinių sistemų (Interpolo sistemų ir duomenų bazių);
j)  ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla.
Centrinė sistema, vienodos nacionalinės sąsajos, saityno paslauga, vežėjų sąsaja ir VIS ryšių infrastruktūra, kiek techniškai įmanoma, turi ir naudoja bendrus aparatinės ir programinės įrangos komponentus atitinkamai su AIS centrine sistema, AIS vienodomis nacionalinėmis sąsajomis, ETIAS vežėjų sąsaja, AIS saityno paslauga ir AIS ryšių infrastruktūra.“
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
10 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  pateikia nuotrauką, atitinkančią Reglamente (EB) Nr. 1683/95 nustatytus standartus arba, kai teikiamas pirmas prašymas ir vėliau bent kas 59 mėnesius, – atitinkančią šio Reglamento 13 straipsnyje nustatytus standartus;“;
c)  leidžia vietoje nuskaityti veido atvaizdą, kai teikiamas pirmas prašymas ir vėliau bent kas 59 mėnesius, – atitinkančią šio Reglamento 13 straipsnyje nustatytus standartus;“
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
13 straipsnio 1 dalies 1 įtrauka
–  nuotrauka, padaryta vietoje ir išsaugota skaitmeninėmis priemonėmis teikiant prašymą;;
–  teikiant prašymą vietoje nuskaitytas veido atvaizdas.
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
13 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
„Jeigu yra paimti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pirštų atspaudai ir vietoje padaryta pakankamos kokybės nuotrauka ir jie yra įvesti į VIS dėl ankstesnio prašymo, pateikto prieš mažiau nei 59 mėnesius iki naujojo prašymo pateikimo dienos, tie [duomenys] gali būti nukopijuoti į vėlesnį prašymą.“;
„Jeigu yra paimti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pirštų atspaudai ir vietoje padaryta pakankamos kokybės nuotrauka ir jie yra įvesti į VIS dėl ankstesnio prašymo, pateikto prieš mažiau nei 59 mėnesius iki naujojo prašymo pateikimo dienos, jie nukopijuojami į vėlesnį prašymą.“
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
13 straipsnio 7 dalies a punktas
a)  vaikams iki 6 metų amžiaus;
a)  vaikams iki 6 metų amžiaus ir vyresniems nei 70 metų asmenims;
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21 straipsnio 3a dalies a punktas
a)  SIS ir SLTD duomenų bazėje patikrinus, ar teikiant prašymą naudojamas kelionės dokumentas atitinka kelionės dokumentą, apie kurį pranešta, kad jis pamestas, pavogtas ar paskelbtas negaliojančiu, ir ar teikiant prašymą naudojamas kelionės dokumentas atitinka į Interpolo TDAWN duomenų bazės bylą įrašytą kelionės dokumentą;
a)  SIS ir SLTD duomenų bazėje patikrinus, ar teikiant prašymą naudojamas kelionės dokumentas atitinka kelionės dokumentą, apie kurį pranešta, kad jis pamestas, pavogtas ar paskelbtas negaliojančiu;
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21 straipsnio 3a dalies g punktas
g)  sistemoje ECRIS-TCN patikrinus, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo atitinka asmenį, kurio duomenys įrašyti į šią duomenų bazę dėl teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų;
Išbraukta.
Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21a straipsnio -1 dalis
-1.  Konkrečios rizikos rodikliai – tai algoritmas, pagal kurį galima vykdyti Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte nurodytą profiliavimą lyginant prašymo byloje užregistruotus duomenis su konkrečiais rizikos rodikliais dėl saugumo, neteisėtos migracijos ir didelės epidemijos rizikos. Konkrečios rizikos rodikliai registruojami VIS.
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21a straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Saugumo rizikos, neteisėtos imigracijos rizikos arba didelės epidemijos rizikos vertinimas grindžiamas:
1.  Komisija pagal 51a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo tiksliau apibrėžiamos saugumo, nelegalios imigracijos rizika arba didelė epidemijos rizika, grindžiama:
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21a straipsnio 1 dalies b punktas
b)  VIS pagal 45a straipsnį sukauptais statistiniais duomenimis, kurie rodo neįprastai didelį prašymų išduoti vizas atmetimų dėl neteisėtos migracijos, saugumo rizikos arba rizikos visuomenės sveikatai, siejamos su konkrečia keliautojų grupe, skaičių;
b)  VIS pagal 45a straipsnį sukauptais statistiniais duomenimis, kurie rodo neįprastai didelį prašymų išduoti vizas atmetimų dėl neteisėtos migracijos arba saugumo rizikos, siejamos su prašytoju, skaičių;
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21a straipsnio 2 dalis
2.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato 1 dalyje nurodytą riziką. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Išbraukta.
Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21a straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Remiantis pagal 2 dalį nustatyta konkrečia rizika, nustatomi konkrečios rizikos rodikliai derinant kelių rūšių, įskaitant vienos ar kelių iš toliau pateiktų rūšių duomenis:
3.  Remiantis šiuo Reglamentu ir pagal 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą nustatyta konkrečia rizika, nustatomi konkrečios rizikos rodikliai derinant kelių rūšių, įskaitant vienos ar kelių iš toliau pateiktų rūšių duomenis:
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21a straipsnio 6 dalis
6.  Vizų institucijos naudojasi konkrečios rizikos rodikliais vertindamos, ar dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens kyla neteisėtos imigracijos rizika, rizika valstybių narių saugumui arba didelė epidemijos rizika, pagal 21 straipsnio 1 dalį.
6.  Vizų institucijos naudojasi konkrečios rizikos rodikliais vertindamos, ar dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens kyla neteisėtos imigracijos rizika arba rizika valstybių narių saugumui, pagal 21 straipsnio 1 dalį.
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
21a straipsnio 7 dalis
7.  Komisija reguliariai peržiūri nustatytą konkrečią riziką ir konkrečios rizikos rodiklius.“;
7.  Komisija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra reguliariai peržiūri nustatytą konkrečią riziką ir konkrečios rizikos rodiklius.“;
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
39 straipsnis
4a)  39 straipsnis pakeičiamas taip:
39 straipsnis
39 straipsnis
Darbuotojų elgesys
Darbuotojų elgesys ir pagarba pagrindinėms teisėms
1.  Valstybių narių konsulatai užtikrina, kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys būtų mandagiai aptarnaujami.
1.  Valstybių narių konsulatai užtikrina, kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys būtų mandagiai aptarnaujami. Konsuliniai darbuotojai vykdydami savo pareigas visapusiškai gerbia žmogaus orumą.
2.  Vykdydami pareigas konsuliniai darbuotojai visapusiškai gerbia žmogaus orumą. Priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos tikslams, kurių jomis siekiama.
2.  Konsuliniai darbuotojai visapusiškai gerbia pagrindines teises ir vykdydami pareigas laikosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų. Priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos tikslams, kurių jomis siekiama.
3.  Atlikdamas savo užduotis, konsulinės įstaigos personalas nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos.
3.  Atlikdamas savo užduotis, konsulinės įstaigos personalas nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, odos spalvos, socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, politinių ar kitokių įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo ar religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos. Visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.“;
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
39 a straipsnis (naujas)
4b)  Įterpiamas šis straipsnis:
„39a straipsnis
Pagrindinės teisės
Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės veikia visapusiškai laikydamosi atitinkamos Sąjungos teisės, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, atitinkamos tarptautinės teisės, įskaitant 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, su galimybe gauti tarptautinę apsaugą susijusių įpareigojimų, visų pirma negrąžinimo principo, ir pagrindinių teisių. Laikantis bendrų Sąjungos teisės principų, pagal šį reglamentą priimami sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.“;
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 810/2009
51 a straipsnis (naujas)
5a)  Įterpiamas šis straipsnis:
„51a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.   21a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 21a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.   Pagal 21a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (ES) 2017/2226
13 straipsnio 3 dalis
3.  Atlikdami savo pareigą pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio 1 dalies b punktą vežėjai naudojasi saityno paslauga tikrindami, ar trumpalaikė viza yra galiojanti, įskaitant tai, ar leidžiamu atvykimų skaičiumi jau pasinaudota ir ar vizos turėtojas išbuvo ilgiausią leidžiamo buvimo laikotarpį, arba, kai tinka, ar viza galioja tos kelionės atvykimo vietos uosto teritorijoje. Vežėjai pateikia šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytus duomenis. Saityno paslauga besinaudojantiems vežėjams pagal tuos įvestus duomenis pateikiamas atsakymas „Gerai“ (angl. OK) arba „Negerai“ (angl. NOT OK). Vežėjai išsiųstą informaciją ir gautą atsakymą gali saugoti laikydamiesi taikytinos teisės nuostatų. Vežėjai sukuria tapatumo nustatymo sistemą užtikrindami, kad saityno paslauga galėtų naudotis tik leidimus turintys darbuotojai. Atsakymas „Gerai“ (angl. OK) arba „Negerai“ (angl. NOT OK) negali būti laikomas sprendimu leisti arba neleisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2016/399.“;
3.  Atlikdami savo pareigą pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio 1 dalies b punktą vežėjai naudojasi saityno paslauga tikrindami, ar trumpalaikė viza yra galiojanti, įskaitant tai, ar leidžiamu atvykimų skaičiumi jau pasinaudota ir ar vizos turėtojas išbuvo ilgiausią leidžiamo buvimo laikotarpį, arba, kai tinka, ar viza galioja tos kelionės atvykimo vietos uosto teritorijoje. Vežėjai pateikia šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytus duomenis. Saityno paslauga besinaudojantiems vežėjams pagal tuos įvestus duomenis pateikiamas atsakymas „Gerai“ (angl. OK) arba „Negerai“ (angl. NOT OK). Vežėjai išsiųstą informaciją ir gautą atsakymą gali saugoti laikydamiesi taikytinos teisės nuostatų. Vežėjai sukuria tapatumo nustatymo sistemą užtikrindami, kad saityno paslauga galėtų naudotis tik leidimus turintys darbuotojai. Atsakymas „Gerai“ (angl. OK) arba „Negerai“ (angl. NOT OK) negali būti laikomas sprendimu leisti arba neleisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2016/399. Tais atvejais, kai neleidžiama įlaipinti keleivių dėl paieškos VIS, vežėjai informuoja keleivius apie padėtį ir apie būdus, kuriais gali įgyvendinti savo teises susipažinti su VIS saugomais asmens duomenimis, juos taisyti ir ištrinti.“;
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2017/2226
14 straipsnio 3 dalis
2a)  14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.  Tais atvejais, kai būtina įvesti arba atnaujinti vizos turėtojo atvykimo/išvykimo įrašo duomenis, sienos apsaugos institucijos gali šio reglamento 16 straipsnio 2 dalies c–f punktuose numatytus duomenis iš VIS gauti ir importuoti į AIS pagal šio reglamento 8 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 767/2008 18a straipsnį.
„3. Tais atvejais, kai būtina įvesti arba atnaujinti vizos turėtojo atvykimo/išvykimo įrašo duomenis, sienos apsaugos institucijos gali šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies d punkte ir 2 dalies c–f punktuose numatytus duomenis iš VIS gauti ir importuoti į AIS pagal šio reglamento 8 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 767/2008 18a straipsnį.“;
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2017/2226
15 straipsnio 1 dalis
2b)  15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Tuo atveju, kai būtina sukurti asmens bylą arba atnaujinti 16 straipsnio 1 dalies d punkte ir 17 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą veido atvaizdą, veido atvaizdas nuskaitomas vietoje.
„1. Tuo atveju, kai būtina sukurti asmens bylą arba atnaujinti 17 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą veido atvaizdą, veido atvaizdas nuskaitomas vietoje.“;
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 2 c punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2017/2226
15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
(2c)  15 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„1a. 16 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto veido atvaizdo duomenys gaunami iš VIS ir importuojami į AIS.“;
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 2 d punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2017/2226
15 straipsnio 5 dalis
2d)  15 straipsnio 5 dalis išbraukiama.
5.   Per dvejus metus nuo AIS veikimo pradžios Komisija parengia ataskaitą apie VIS saugomų veido atvaizdų kokybės standartus ir tai, ar jie sudaro sąlygas biometrinių duomenų atitikčiai patikrinti siekiant VIS saugomą veido atvaizdus panaudoti prie sienų ir valstybių narių teritorijoje tikrinant trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas reikalavimas turėti vizą, tapatybę, tokių veido atvaizdų nesaugant AIS. Komisija tą ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. Prie tos ataskaitos, jei Komisija mano tikslinga, prireikus pridedami teisėkūros pasiūlymai, įskaitant pasiūlymus iš dalies keisti šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 767/2008 arba jų abiejų nuostatas, susijusias su trečiųjų šalių piliečių veido atvaizdų, saugomų VIS, naudojimu nurodytais šioje dalyje tikslais.
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas 2018/XX dėl sąveikumo
18 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9 straipsnio 4 punkto a, b ir c papunkčiuose, 9 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalies a–cc, f ir g punktuose, 22d straipsnio a, b, c, f ir g punktuose nurodyti duomenys;“;
b)  Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9 straipsnio 4 punkto a–cc papunkčiuose, 9 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalies a–cc, f ir g punktuose, 22d straipsnio a, b, c, f ir g punktuose nurodyti duomenys;“;
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [dveji metai nuo įsigaliojimo datos], išskyrus nuostatas dėl įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, kurios nurodytos 1 straipsnio 6, 7, 26, 27, 33 ir 35 punktuose, 3 straipsnio 4 punkte ir 4 straipsnio 1 punkte, nes jos taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
Komisija [vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl pasirengimo visapusiškai įgyvendinti šį reglamentą. Šioje ataskaitoje, be kita ko, pateikiama išsami informacija apie patirtas išlaidas ir informacija apie visų rūšių riziką, kuri gali turėti įtakos bendroms išlaidoms.

Prieglobsčio ir migracijos fondas ***I
PDF 473kWORD 120k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo steigimo (COM(2018)0471 – C8-0271/2018 – 2018/0248(COD))
P8_TA(2019)0175A8-0106/2019

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą ***I
PDF 399kWORD 117k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (COM(2018)0473 – C8-0272/2018 – 2018/0249(COD))
P8_TA(2019)0176A8-0089/2019

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


Vidaus saugumo fondas ***I
PDF 356kWORD 104k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vidaus saugumo fondo (COM(2018)0472 – C8-0267/2018 – 2018/0250(COD))
P8_TA(2019)0177A8-0115/2019

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


Spiritinių gėrimų apibrėžimas, pateikimas bei ženklinimas ir jų geografinių nuorodų apsauga ***I
PDF 471kWORD 138k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos (COM(2016)0750 – C8-0496/2017 – 2016/0392(COD))
P8_TA-PROV(2019)0178A8-0021/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0750),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0496/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. vasario 27 d. laiškais Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0021/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus, spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008

P8_TC1-COD(2016)0392


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008(5) pasirodė esanti veiksminga spiritinių gėrimų sektoriaus reguliavimo priemonė. Tačiau, atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio patirtį ir technologijų naujoves, rinkos pokyčius ir augančius vartotojų lūkesčius, būtina atnaujinti spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles ir persvarstyti spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registravimo ir apsaugos būdus;

(2)  spiritinių gėrimų sektoriui taikomos taisyklės turėtų padėti siekti aukšto vartotojų apsaugos lygio, panaikinti informacijos asimetriją, užkirsti kelią klaidinančiai veiklai ir užtikrinti, kad rinka būtų skaidri ir vyktų sąžininga konkurencija. Taikant šias taisykles turėtų būti apsaugota gera Sąjungos spiritinių gėrimų reputacija Sąjungoje ir pasaulio rinkoje, nes ir toliau būtų atsižvelgiama į naudojamus tradicinius spiritinių gėrimų gamybos metodus ir padidėjusį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį. Turėtų būti atsižvelgiama ir į spiritinių gėrimų sektoriaus technologijų naujoves, kai jomis galima pagerinti kokybę nepakeičiant tradicinių atitinkamų spiritinių gėrimų ypatybių;

(3)  spiritiniai gėrimai sudaro didelę Sąjungos žemės ūkio produktų realizavimo rinkos dalį, o spiritinių gėrimų gamyba yra glaudžiai susijusi su tuo sektoriumi. ▌ Tas ryšys lemia Sąjungoje gaminamų spiritinių gėrimų kokybę, saugumą ir reputaciją ▌. Todėl tas glaudus ryšys su žemės ūkio maisto produktų sektoriumi turėtų būti pabrėžiamas šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose;

(4)  palyginti su bendrosiomis žemės ūkio maisto produktų sektoriui nustatytomis taisyklėmis, spiritinių gėrimų sektoriui taikomos taisyklės yra išskirtinės. Jas nustatant derėtų taip pat atsižvelgti į skirtingose valstybėse narėse taikomus tradicinius gamybos metodus;

(5)  ▌šiame reglamente turėtų būti nustatyti aiškūs spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat geografinių nuorodų apsaugos kriterijai, ir juo neturėtų būti daroma poveikio Sąjungoje vartojamų oficialiųjų kalbų ir raidynų įvairovei. Jame taip pat turėtų būti nustatytos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų naudojimo gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų teisinių pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant maisto produktus taisyklės;

(6)  siekiant pateisinti vartotojų lūkesčius ir laikytis tradicinių gamybos metodų, spiritinių gėrimų gamybai naudojamas etilo alkoholis ir distiliatai turėtų būti tik žemės ūkio kilmės;

(7)  vartotojų labui šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse pagamintiems spiritiniams gėrimams, teikiamiems Sąjungos rinkai. Siekiant išsaugoti ir gerinti Sąjungoje pagamintų spiritinių gėrimų reputaciją pasaulio rinkoje, šis reglamentas turėtų būti taikomas ir Sąjungoje pagamintiems eksportuoti skirtiems spiritiniams gėrimams;

(8)  nustatant spiritinių gėrimų apibrėžtis ir techninius reikalavimus ir suskirstant spiritinius gėrimus į kategorijas, turėtų ir toliau būti atsižvelgiama į tradicinius gamybos metodus. ▌Taip pat turėtų būti nustatytos specialios tam tikriems spiritiniams gėrimams, kurie nėra įtraukti į kategorijų sąrašą, taikomos taisyklės;

(9)  spiritiniams gėrimams taip pat taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1333/2008(6) ir (EB) Nr. 1334/2008(7). Tačiau būtina nustatyti papildomas su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis susijusias taisykles, taikytinas tik spiritiniams gėrimams. Taip pat būtina nustatyti papildomas taisykles dėl kvapiųjų medžiagų, dažiklių ir kitų leidžiamų naudoti sudedamųjų dalių skiedimo ir tirpinimo, kurios taikytinos tik alkoholinių gėrimų gamybai;

(10)  derėtų nustatyti teisinių pavadinimų, naudotinų Sąjungos rinkai pateikiant spiritinius gėrimus, taisykles, siekiant užtikrinti suderintą tokių teisinių pavadinimų naudojimą Sąjungoje ir apsaugoti vartotojams teikiamos informacijos skaidrumą;

(11)  atsižvelgiant į spiritinių gėrimų sektoriaus svarbą ir sudėtingumą, tikslinga nustatyti specialiąsias spiritinių gėrimų apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, ypač susijusias su teisinių pavadinimų, geografinių nuorodų, sudėtinių terminų ir užuominų naudojimu apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus;

(12)  spiritinių gėrimų apibūdinimui, pateikimui ir ženklinimui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011(8), išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. Vis dėlto, atsižvelgiant į spiritinių gėrimų sektoriaus svarbą ir sudėtingumą, šiame reglamente tikslinga nustatyti specialias spiritinių gėrimų apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, kurios apimtų daugiau nei numatyta Reglamente (ES) Nr. 1169/2011. Tomis specialiosiomis taisyklėmis taip pat turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui terminu „spiritinis gėrimas“ ir spiritinių gėrimų teisiniais pavadinimais, kai jie suteikiami šiame reglamente nustatytų apibrėžčių ir reikalavimų neatitinkantiems produktams;

(13)  siekiant užtikrinti vienodą sudėtinių terminų ir užuominų naudojimą valstybėse narėse ir teikti vartotojams tinkamą informaciją, tokiu būdu apsaugant juos nuo klaidinimo, būtina nustatyti terminų ir užuominų naudojimo pateikiant spiritinius gėrimus ir kitus maisto produktus nuostatas. Tokiomis nuostatomis taip pat siekiama apsaugoti spiritinių gėrimų, kurių terminais naudojamasi, reputaciją;

(14)  kad vartotojai gautų tinkamą informaciją, turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų, kurie laikomi mišiniais ar deriniais, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo nuostatos;

(15)  nors yra svarbu užtikrinti, kad apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus paprastai būtų nurodomas tik trumpiausiai brandintos alkoholinės sudedamosios dalies brandinimo ar išlaikymo laikotarpis, tam, kad būtų atsižvelgta į valstybėse narėse naudojamus tradicinius brandinimo procesus, turėtų būti įmanoma deleguotaisiais aktais nustatyti nuo bendrosios taisyklės nukrypti leidžiančią nuostatą ir tinkamus kontrolės mechanizmus, susijusius su brendžiais (brandy), gaminamais naudojant „criaderas y solera“ sistema arba „solera e criaderas“ sistema vadinamą tradicinį dinamišką brandinimo metodą;

(16)  teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, žaliavų pavadinimų ir būdvardžių įtraukimas į tam tikrų spiritinių gėrimų teisinius pavadinimus neturėtų užkirsti kelio vartoti tokių žaliavų pavadinimų ar būdvardžių pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus. Tais pačiais sumetimais vokiško žodžio „-geist“ įtraukimas į tam tikros spiritinių gėrimų kategorijos teisinį pavadinimą neturėtų užkirsti kelio vartoti šio žodžio išgalvotuose pavadinimuose, papildant kitų spiritinių gėrimų teisinius pavadinimus ar kitų alkoholinių gėrimų pavadinimus, jei vartojant šį žodį neklaidinamas vartotojas;

(17)  siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, ir skatinti kokybiškos gamybos metodus, turėtų būti galimybė bet kokio spiritinio gėrimo teisinį pavadinimą papildyti terminu „sausas“ arba „dry“, t. y. arba terminu, išverstu į atitinkamos valstybės narės kalbą ar kalbas, arba neverčiamu terminu, pažymėtu pasviruoju šriftu šiame reglamente, jei tas spiritinis gėrimas nesaldintas. Vis dėlto, laikantis principo, kad informacija apie maisto produktą neturi būti klaidinanti, ypač sudarant įspūdį, kad produktas pasižymi ypatingomis savybėmis, nors iš tiesų visi į jį panašūs maisto produktai turi tokių savybių, ši taisyklė turėtų būti netaikoma tokių spiritinių gėrimų, kurie pagal šį reglamentą nesaldinami net ir skoniui sušvelninti, atveju, konkrečiai viskiui (whisky arba whiskey). Ši taisyklė taip pat neturėtų būti taikoma gin, distiliuotam gin ir London gin – jų atveju ir toliau turėtų būti taikomos specialios saldinimo ir ženklinimo taisyklės. Be to, turėtų būti galimybė likerius, kuriems būdingas aitrus, kartus, aštrus, deginantis, rūgštus ar citrusinis skonis, neatsižvelgiant į tai, kiek jie saldinti, ženklinti nurodant „sausas“ arba „dry“. Toks ženklinimas neturėtų klaidinti vartotojo, nes likeriuose turi būti tam tikras minimalus cukraus kiekis. Atitinkamai likerių atveju neturėtų būti laikoma, kad terminas „sausas“ arba „dry“ reiškia, kad spiritinis gėrimas yra nesaldintas;

(18)  siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius dėl degtinės (vodka) gamybai naudojamų žaliavų, o ypač tradiciškai degtinę gaminančiose valstybėse narėse, turėtų būti suteikiama tinkama informacija apie naudotą žaliavą, kai degtinė (vodka) gaminama iš žemės ūkio kilmės žaliavų, kurios nėra grūdai ir (arba) bulvės;

(19)  siekiant užtikrinti, kad su brandinimo ir ženklinimo taisyklėmis susijusių teisės aktų būtų laikomasi, ir patikrinti, kaip jie taikomi, taip pat siekiant kovoti su sukčiavimu, turėtų būti privaloma elektroniniuose administraciniuose dokumentuose nurodyti kiekvieno spiritinio gėrimo teisinį pavadinimą ir brandinimo laikotarpį;

(20)  kai kuriais atvejais ▌maisto verslo operatoriai pageidauja nurodyti spiritinių gėrimų kilmės vietą, o ne geografinę nuorodą ir prekių ženklą, kad atkreiptų vartotojų dėmesį į savo produkto savybes ▌. ▌Todėl turėtų būti įtrauktos specialios nuostatos dėl kilmės vietos nurodymo apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus. Be to, įpareigojimas nurodyti pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalį ar kilmės vietą, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1169/2011, neturėtų būti taikomas spiritinių gėrimų atveju, net jei spiritinio gėrimo pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalis ar kilmės vieta yra ne ta pati kaip tą spiritinį gėrimą apibūdinant, pateikiant ar ženklinant nurodyta kilmės vieta;

(21)  siekiant apsaugoti tam tikrų spiritinių gėrimų reputaciją, derėtų įtraukti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojamas eksportui skirtų produktų teisinių pavadinimų vertimas, transkribavimas ir transliteravimas;

(22)  siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas nuosekliai, derėtų nustatyti Sąjungos etaloninius spiritinių gėrimų ir etilo alkoholio, naudojamo spiritinių gėrimų gamybai, tyrimo metodus;

(23)  turėtų būti ir toliau draudžiama naudoti švinines kapsules ir švininę foliją spiritinių gėrimų taros uždoriams padengti, kad būtų išvengta bet kokio užteršimo pavojaus, ypač kylančio dėl atsitiktinio sąlyčio su tokiomis kapsulėmis ar folija, ir atliekų, kurių sudėtyje yra švino iš tokių kapsulių ar folijos, keliamos aplinkos taršos;

(24)  kalbant apie geografinių nuorodų apsaugą, svarbu tinkamai atsižvelgti į Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (toliau – TRIPS susitarimas) nuostatas, ypač į jo 22 ir 23 straipsnius, ir į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT susitarimas), įskaitant jo V straipsnį dėl tranzito laisvės, kurie buvo patvirtinti Tarybos sprendimu 94/800/EB(9). Pagal tokią teisinę sistemą, siekiant sustiprinti geografinių nuorodų apsaugą ir veiksmingiau kovoti su klastojimu, tokios apsaugos nuostatos turėtų būti taikomos ir prekėms, įvežamoms į Sąjungos muitų teritoriją, bet neįtraukiamoms į laisvą apyvartą, ir jų atveju turėtų būti laikomasi specialių muitinės procedūrų, susijusių, pavyzdžiui, su tranzitu, sandėliavimu, specifiniu panaudojimu ar perdirbimu;

(25)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012(10) spiritiniams gėrimams netaikomas. Todėl turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografines nuorodas ▌turėtų registruoti Komisija;

(26)  turėtų būti nustatyta Sąjungos ar trečiųjų valstybių geografinių nuorodų registravimo, keitimo ir galimo panaikinimo pagal TRIPS susitarimą procedūra, sykiu automatiškai pripažįstant jau esamų ▌geografinių nuorodų, kurios saugomos Sąjungoje, statusą. Siekiant užtikrinti nuoseklų su geografinėmis nuorodomis susijusių procedūrinių taisyklių taikymą visuose atitinkamuose sektoriuose, šios spiritiniams gėrimams taikytinos procedūros turėtų būti parengtos pagal išsamesnes ir gerai patikrintas žemės ūkio ir maisto produktams taikomas procedūras, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1151/2012, sykiu atsižvelgiant į spiritinių gėrimų ypatumus. Siekiant supaprastinti registravimo procedūras ir užtikrinti, kad informacija maisto verslo operatoriams ir vartotojams būtų prieinama elektroniniu būdu, turėtų būti sukurtas elektroninis geografinių nuorodų registras. Geografinės nuorodos, saugomos pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, turėtų būti automatiškai saugomos pagal šį reglamentą ir įtrauktos į elektroninį registrą. Komisija turėtų užbaigti Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede įrašytų geografinių nuorodų tikrinimą pagal to reglamento 20 straipsnį;

(27)  siekiant vienodumo su maisto, vyno ir aromatizuoto vyno produktų geografinėms nuorodoms taikomomis taisyklėmis, bylos, kurioje nustatomos spiritinių gėrimų, registruotų su geografine nuoroda, specifikacijos, pavadinimą „techninė byla“ reikėtų pakeisti į pavadinimą „produkto specifikacija“. Techninės bylos, pateiktos teikiant paraišką pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008, turėtų būti laikomos produktų specifikacijomis;

(28)  atsižvelgiant į atmetimo, panaikinimo ir sambūvio kriterijus, turėtų būti paaiškintas prekių ženklų ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų ryšys. Toks paaiškinimas neturėtų daryti poveikio teisėms, kurias geografinių nuorodų turėtojai įgijo nacionaliniu lygmeniu arba pagal tarptautinius susitarimus, valstybių narių sudarytus laikotarpiu iki Sąjungos apsaugos sistemos nustatymo pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89(11);

(29)  siekiant išlaikyti spiritinių gėrimų sektoriaus reputaciją ir vertę, itin svarbu išsaugoti aukštus kokybės standartus. Valstybių narių institucijos turėtų būti atsakingos už užtikrinimą, kad tie kokybės standartai būtų išsaugoti laikantis šio reglamento. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi šio reglamento, kad ji galėtų įsitikinti, ar šio reglamento laikomasi vienodai. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės keistųsi atitinkama informacija;

(30)  vykdant kokybės politiką ir visų pirma siekiant aukštos spiritinių gėrimų kokybės bei jų įvairovės spiritinių gėrimų sektoriuje, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti griežtesnes jų teritorijoje gaminamų spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, nei nustatytos šiame reglamente;

(31)  siekiant atsižvelgti į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą, atitinkamų tarptautinių standartų raidą, poreikį gerinti ekonomines gamybos ir prekybos sąlygas, tradicinius brandinimo procesus, ▌ir importuojančių trečiųjų valstybių įstatymus ir užtikrinti, kad būtų apsaugoti teisėti gamintojų ir maisto verslo operatorių interesai, susiję su geografinių nuorodų apsauga, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl: spiritinių gėrimų techninių apibrėžčių ir reikalavimų keitimo ir nuo tų apibrėžčių ir reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų, leidimo naudoti naujus saldinančiuosius produktus, su brendžių (brandy) brandinimo ar išlaikymo laikotarpio nurodymu susijusių nukrypti leidžiančių nuostatų ir institucijų, atsakingų už brandinimo procesų priežiūrą, viešo registro sukūrimo, elektroninio spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registro sukūrimo ir išsamių taisyklių dėl to registro formos ir turinio, išsamesnių sąlygų, susijusių su geografinės nuorodos apsaugos paraiškomis ir preliminariomis nacionalinėmis procedūromis, Komisijos atliekamu tikrinimu, prieštaravimo procedūra ir geografinių nuorodų panaikinimu, taip pat sąlygų ir reikalavimų, taikomų produktų specifikacijų pakeitimo procedūrai bei tam tikrų apibrėžčių ir apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisyklių pakeitimų procedūrai ir leidimo nukrypti nuo tų apibrėžčių ir taisyklių procedūrai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(32)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bendrojo dokumento skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir sprendimų dėl pavadinimų kaip geografinių nuorodų užregistravimo, jei nėra pranešimo apie prieštaravimą arba priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo arba jei yra priimtinas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas ir yra pasiektas susitarimas;

(33)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su naujų saldinančiųjų produktų naudojimo, informacijos apie brandinimo procesams prižiūrėti paskirtas institucijas, kurią turi pateikti valstybės narės, kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinius gėrimus ir Sąjungos saugomų geografinių nuorodų simbolio naudojimo taisyklėmis, išsamiomis techninėmis Sąjungos etaloninių žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir distiliatų ir spiritinių gėrimų tyrimo metodų taisyklėmis, pereinamųjų geografinių nuorodų naudojimo laikotarpių nustatymo ir tų laikotarpių pratęsimo, paraiškų atmetimo tais atvejais, kai registravimo sąlygos neįvykdomos, dar nė nepaskelbus, kai skelbiant suteikiama galimybė pateikti prieštaravimą, geografinių nuorodų, paskelbtų, kad būtų galima pareikšti prieštaravimą, registravimo arba atmetimo tuo atveju, kai pateikiamas prieštaravimas ir nepasiekiamas susitarimas, produkto specifikacijos Sąjungos masto pakeitimų patvirtinimo arba atmetimo, prašymų dėl geografinės nuorodos registracijos panaikinimo patvirtinimo arba atmetimo, produkto specifikacijų formos ir informacijos apie geografinės vietovės ir galutinio produkto ryšį, kuri turi būti pateikta produkto specifikacijoje, priemonių, paraiškų, prieštaravimų, pakeitimo paraiškų ir su pakeitimais susijusių pranešimų procedūrų, formos ir teikimo, geografinių nuorodų panaikinimo proceso, patikrų ir tikrinimų, kuriuos turi atlikti valstybės narės, ir būtinos informacijos, kuria turi būti keičiamasi taikant šį reglamentą, taisyklėmis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(13);

(34)  siekiant užtikrinti Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo(14) įgyvendinimą, buvo būtina įtraukti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/45/EB(15) priede nustatytų spiritinių gėrimų vardinių kiekių, kad pagamintą distiliavimo įranga „pot still“ ir Japonijoje išpilstytą vieno distiliavimo shochu būtų leidžiama pateikti Sąjungos rinkai tradicinių japoniškų dydžių buteliuose. Ta nukrypti leidžianti nuostata buvo įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1670(16) ir turėtų būti ir toliau taikoma;

(35) atsižvelgiant į būtinų Reglamento (EB) Nr. 110/2008 pakeitimų pobūdį ir mastą ir siekiant padidinti teisinį tikrumą, aiškumą ir skaidrumą, šioje srityje reikia sukurti naują teisinę sistemą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 turėtų būti panaikintas;

▌(36) siekiant apsaugoti teisėtus atitinkamų gamintojų arba suinteresuotųjų subjektų interesus gauti naudos iš bendrųjų dokumentų viešinimo pagal naująją teisinę sistemą, reikėtų numatyti galimybę atitinkamų valstybių narių prašymu skelbti pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 įregistruotų geografinių nuorodų bendruosius dokumentus;

(37)  kadangi geografinių nuorodų taisyklėmis padidinama ūkio subjektų apsauga, tos taisyklės turėtų būti pradėtos taikyti praėjus dviem savaitėms nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Tačiau turėtų būti nustatyta atitinkama tvarka, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai pereiti nuo Reglamente (EB) Nr. 110/2008 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių ▌;

(38)  taisyklių, nesusijusių su geografinėmis nuorodomis, atveju reikėtų priimti nuostatą, užtikrinančią, kad būtų suteikta pakankamai laiko, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiai pereiti nuo Reglamente (EB) Nr. 110/2008 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių;

(39)   po šio reglamento taikymo pradžios datų turimomis spiritinių gėrimų atsargomis turėtų būti leidžiama ir toliau prekiauti, kol jos baigsis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS ▌IR SPIRITINIŲ GĖRIMŲ KATEGORIJOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:

–  spiritinių gėrimų apibrėžties, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos;

–  ▌etilo alkoholio ir distiliatų, naudojamų gaminant alkoholinius gėrimus, ▌ir

–  ▌spiritinių gėrimų teisinių pavadinimų naudojimo pateikiant ir ženklinant maisto produktus, kurie nėra spiritiniai gėrimai.

2.  Šis reglamentas taikomas 1 dalyje nurodytiems produktams, pateikiamiems Sąjungos rinkai, nepriklausomai nuo to, ar jie pagaminti Sąjungoje ar trečiosiose valstybėse, taip pat Sąjungoje pagamintiems eksportuoti skirtiems produktams.

3.  Kalbant apie geografinių nuorodų apsaugą, šio reglamento III skyrius taip pat taikomas prekėms, įvežamoms į Sąjungos muitų teritoriją, bet neįtraukiamoms į laisvą apyvartą.

2 straipsnis

Spiritinių gėrimų apibrėžtis ir reikalavimai

▌Šiame reglamente vartojamas terminas „spiritinis gėrimas“ reiškia alkoholinį gėrimą, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)  yra skirtas žmonėms vartoti;

b)  turi tam tikrų juslinių savybių;

c)  yra ne mažesnės kaip 15 % tūrio alkoholio koncentracijos, išskyrus I priedo ▌39 kategorijos reikalavimus atitinkančius spiritinius gėrimus;

d)  yra pagamintas vienu iš šių būdų:

i)  ▌tiesiogiai vienu iš šių būdų, naudojamų atskirai arba juos derinant:

−  su kvapiosiomis medžiagomis ar kvapiaisiais maisto produktais arba be jų distiliuojant ▌fermentuotus produktus;

−  maceruojant ar panašiai apdorojant augalines medžiagas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje, žemės ūkio kilmės distiliatuose, spiritiniuose gėrimuose arba jų derinyje;

−  į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, žemės ūkio kilmės distiliatus arba spiritinius gėrimus pridedant po vieną ar daugiau:

−  kvapiųjų medžiagų, naudojamų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1334/2008,

−  dažiklių, naudojamų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1333/2008,

−  kitų leidžiamų sudedamųjų dalių, naudojamų laikantis reglamentų (EB) Nr. 1333/2008 ir (EB) Nr. 1334/2008,

−  ▌saldinančiųjų produktų,

−  kitų žemės ūkio produktų,

−  maisto produktų, arba

ii)  į jį pridedant po vieną ar daugiau bet kurių iš toliau išvardytų medžiagų:

−  kitų spiritinių gėrimų,

−  žemės ūkio kilmės etilo alkoholio,

−  žemės ūkio kilmės distiliatų,

−  kitų maisto produktų;

e)  nėra priskiriamas KN kodams 2203, 2204, 2205, 2206 ir 2207;

f)   kai jį gaminant įpilta vandens (vanduo gali būti distiliuotas, demineralizuotas, išgrynintas ar minkštintas):

i)  to vandens kokybė atitinka Tarybos direktyvą 98/83/EB(17) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/54/EB(18) ir

ii)  spiritinio gėrimo alkoholio koncentracija po vandens įpylimo vis dar atitinka šio straipsnio c punkte nurodytą arba I priede nustatytos atitinkamos kategorijos spiritinių gėrimų minimalią alkoholio koncentracijos tūrio procentais normą.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  teisinis pavadinimas – pavadinimas, kuriuo spiritinis gėrimas pateikiamas rinkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies n punkte;

2)  sudėtinis terminas – apibūdinant, pateikiant ir ženklinant alkoholinį gėrimą naudojamas numatyto I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų teisinio pavadinimo arba geografinės nuorodos, apibūdinančios spiritinį gėrimą, iš kurio kilo visas galutinio produkto alkoholis, derinys su vienu ar daugiau:

a)  vieno ar kelių maisto produktų, išskyrus alkoholinius gėrimus ir tuos maisto produktus, kurie naudoti tam spiritiniam gėrimui gaminti pagal I priedą, pavadinimų arba iš jų padarytų būdvardžių,

b)  terminų „likeris“ arba „kremas“;

3)  užuomina – tiesioginė arba netiesioginė nuoroda į vieną ar daugiau numatytų I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų teisinių pavadinimų arba spiritinių gėrimų geografinių nuorodų, išskyrus nuorodą į sudėtinį terminą ar į 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus sudedamųjų dalių sąrašus, vartojama apibūdinant, pateikiant ar ženklinant:

a)  maisto produktą, kuris nėra spiritinis gėrimas, arba

b)  spiritinį gėrimą, kuris atitinka I priede nustatytų 33–40 kategorijų reikalavimus;

4)  geografinė nuoroda – nuoroda, rodanti, kad spiritinis gėrimas yra kilęs iš šalies teritorijos arba toje teritorijoje esančio regiono ar vietovės, jei spiritinio gėrimo tam tikra savybė, reputacija ar kitas požymis iš esmės priskirtinas jo geografinei kilmei;

5)  produkto specifikacija – prie geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pridedamas dokumentas, kuriame nurodomos specifikacijos, kurias tas spiritinis gėrimas turi atitikti, ir kuris pagal Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 buvo vadinamas technine byla;

6)  grupė – bet kokios teisinės formos susivienijimas, kurį sudaro daugiausia gamintojai arba perdirbėjai, susiję su atitinkamais spiritiniais gėrimais;

7)  bendrinis pavadinimas – bendriniu tapęs spiritinio gėrimo pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vieta ar regionu, kuriuose šis spiritinis gėrimas buvo pirmiausia pradėtas gaminti ar kuriuose juo buvo pradėta prekiauti, Sąjungoje tapo įprastu to spiritinio gėrimo pavadinimu;

8)  regėjimo laukas – regėjimo laukas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies k punkte;

9)  maišyti – į spiritinį gėrimą, patenkantį į tam tikrą I priede nustatytą spiritinių gėrimų kategoriją arba turintį tam tikrą geografinę nuorodą, įpilti vieną ar daugiau:

a)  kitų spiritinių gėrimų, kurie nepriklauso tai pačiai I priede nustatytai spiritinių gėrimų kategorijai,

b)  žemės ūkio kilmės distiliatų,

c)  žemės ūkio kilmės etilo alkoholio,

10)  mišinys – spiritinis gėrimas, su kuriuo atlikti maišymo veiksmai;

11)   derinti – į vieną gėrimą supilti du ar daugiau tos pačios kategorijos spiritinių gėrimų, kurie skiriasi tik nereikšmingais sudėties ypatumais, nulemtais vieno ar daugiau šių veiksnių:

a)  gamybos metodo,

b)  naudotų distiliatorių,

c)  brandinimo arba išlaikymo laikotarpio,

d)  geografinės gamybos vietovės.

Taip pagamintas spiritinis gėrimas priskiriamas prie tos pačios spiritinių gėrimų kategorijos kaip ir pirminiai spiritiniai gėrimai prieš derinimą;

12)  derinys – spiritinis gėrimas, su kuriuo atlikti derinimo veiksmai;

4 straipsnis

Techninės terminų apibrėžtys ir reikalavimai

Šiame reglamente vartojamos techninės terminų apibrėžtys ir reikalavimai:

1)  apibūdinimas – terminai, vartojami ženklinant, pateikiant, ant spiritinio gėrimo pakuotės, spiritinio gėrimo vežimo dokumentuose, komerciniuose dokumentuose, pirmiausia sąskaitose ir važtaraščiuose, taip pat spiritinio gėrimo reklamoje;

2)  pateikimas – terminai, vartojami ženklinant ir užrašuose (įskaitant reklaminius ir produkto pardavimo skatinimo užrašus, vaizdines ar panašias priemones) ant pakuočių ir taros (įskaitant užrašus ant butelio ar uždorius);

3)  ženklinimas – su produktu susijusių žodžių, išsamių duomenų, prekių ženklų, komercinio prekės pavadinimo, vaizdinės medžiagos ar simbolio nurodymas ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, kurie pridedami prie tokio produkto arba kuriuose jis nurodytas;

4)  etiketė – žymuo, prekės ženklas, ženklas, vaizdinė arba kitokia aprašomoji medžiaga, užrašyti ar atspausdinti maisto produkto pakuotėje ar taroje, uždėti trafaretu, joje pažymėti, įspausti ar ant jos atspausti arba prie jos pritvirtinti;

5)  pakuotė – apsauginės įpakavimo medžiagos, kartonas, dėžės, talpyklos ir buteliai, naudojami spiritiniams gėrimams transportuoti arba parduoti;

6)  distiliavimas – terminio separavimo procesas, apimantis vieną ar daugiau separavimo etapų, kuriais siekiama išgauti tam tikrų juslinių savybių ir (arba) didesnę alkoholio koncentraciją, nepriklausomai nuo to, ar tais etapais separuojama esant normaliam slėgiui ar vakuume, priklausomai nuo to, kokia naudojama distiliavimo įranga; distiliavimas gali būti vienkartinis, daugkartinis arba pakartotinis;

7)  žemės ūkio kilmės distiliatas – alkoholinis skystis, gautas distiliuojant į Sutarties I priedą įtrauktus žemės ūkio produktus po jų alkoholinės fermentacijos ir neturintis etilo alkoholio savybių, bet išlaikęs naudotų žaliavų aromatą ir skonį;

8)  saldinti – gaminant spiritinius gėrimus panaudoti vieną ar daugiau saldinančiųjų produktų;

9)  saldinantieji produktai – tai:

a)  pusbaltis cukrus, baltasis cukrus, aukščiausios rūšies baltasis cukrus, dekstrozė, fruktozė, gliukozės sirupas, cukraus tirpalas, invertuotojo cukraus tirpalas ir invertuotojo cukraus sirupas, apibrėžti Tarybos direktyvos 2001/111/EB(19) priedo A dalyje;

b)  rektifikuota koncentruota vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa ir šviežia vynuogių misa;

c)  degintas cukrus, t. y. produktas, gautas reguliuojamu būdu kaitinant vien tik sacharozę be šarmų, mineralinių rūgščių ar kitokių cheminių priedų;

d)  medus, apibrėžtas Tarybos direktyvos 2001/110/EB(20) I priedo 1 punkte;

e)  saldžiosios ceratonijos sirupas;

f)  kitos natūralios angliavandenių medžiagos, turinčios panašų poveikį kaip a–e punktuose nurodyti produktai.

10)  alkoholio įpylimas – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų įpylimas į spiritinį gėrimą; ši sąvoka neapima alkoholio naudojimo dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitoms alkoholinių gėrimų gamyboje leidžiamoms naudoti sudedamosioms dalims skiesti ar tirpinti;

11)  brandinimas arba išlaikymas – spiritinio gėrimo laikymas atitinkamose talpyklose tam tikrą laikotarpį, turint tikslą leisti, kad tame spiritiniame gėrime vyktų natūralios reakcijos, dėl kurių tas spiritinis gėrimas įgyja specifinių savybių;

12)  aromatizuoti – gaminant spiritinius gėrimus panaudoti kvapiųjų medžiagų ar kvapiųjų maisto produktų naudojant vieną aš daugiau iš šių procesų: alkoholio įpylimą, infuziją, maceravimą, alkoholinį fermentavimą arba distiliavimą, kai esama kvapiųjų medžiagų ar kvapiųjų maisto produktų;

13)  kvapiosios medžiagos – kvapiosios medžiagos, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

14)  kvapiosios medžiagos pagrindas – kvapiosios medžiagos pagrindas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte;

15)  natūralus kvapiosios medžiagos pagrindas – natūralus kvapiosios medžiagos pagrindas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte;

16)  kvapiosios medžiagos preparatas – kvapiosios medžiagos preparatas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies d punkte;

17)  kita kvapioji medžiaga – kita kvapioji medžiaga, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies h punkte;

18)  kvapieji maisto produktai – maisto produktai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002(21) 2 straipsnyje, naudojami spiritinių gėrimų gamyboje iš esmės siekiant spiritinius gėrimus aromatizuoti;

19)  dažyti – gaminant spiritinį gėrimą panaudoti vieną ar daugiau dažiklių;

20)  dažikliai – dažikliai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 I priedo 2 punkte;

21)  karamelė – maisto priedas, kuriam priskiriami E numeriai E 150a, E 150b, E 150c arba E 150d, siejamas su didesnio ar mažesnio intensyvumo rudos spalvos dažyti skirtais produktais, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo B dalyje; tai nėra cukringas aromatinis produktas, gautas kaitinant cukrų ir naudojamas maistui pagardinti;

22)  kitos leidžiamos naudoti sudedamosios dalys – aromatinių savybių turinčios maisto sudedamosios dalys, leidžiamos naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1334/2008, ir maisto priedai, išskyrus dažiklius, leidžiami naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1333/2008;

23)  alkoholio koncentracija tūrio procentais – gryno alkoholio, esančio produkte esant 20 °C, tūrio santykis su visu to gaminio tūriu, esant tai pačiai temperatūrai;

24)  lakiųjų medžiagų kiekis – lakiųjų medžiagų (išskyrus etilo alkoholį ir metanolį) kiekis tik distiliavimo būdu pagamintame spiritiniame gėrime.

5 straipsnis

Žemės ūkio kilmės etilo alkoholio apibrėžtis ir reikalavimai

Šiame reglamente vartojamas terminas „žemės ūkio kilmės etilo alkoholis“ reiškia skystį, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)  yra gautas tik iš Sutarties I priede išvardytų produktų;

b)  neturi jokio kito aptinkamo skonio, išskyrus jam gaminti naudotų žaliavų skonį;

c)  jo minimali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 96,0 %;

d)  didžiausias priemaišų kiekis jame neviršija:

i)  1,5 gramo bendro rūgštingumo (išreikšto acto rūgšties gramais) absoliutaus alkoholio hektolitre;

ii)  1,3 gramo esterių (išreikštų etilo acetato gramais) absoliutaus alkoholio hektolitre;

iii)  0,5 gramo aldehidų (išreikštų acetaldehido gramais) absoliutaus alkoholio hektolitre;

iv)  0,5 gramo aukštesniųjų alkoholių (išreikštų 2–metil–1–propanolio gramais) absoliutaus alkoholio hektolitre;

v)  30 gramų metanolio absoliutaus alkoholio hektolitre;

vi)  1,5 gramo sausojo ekstrakto absoliutaus alkoholio hektolitre;

vii)  0,1 gramo lakiųjų bazių, kurių sudėtyje yra azoto, (išreikštų azoto gramais) absoliutaus alkoholio hektolitre;

viii)  0 gramo furfurolo.

6 straipsnis

Alkoholinių gėrimų gamyboje naudojamas etilo alkoholis ir distiliatai

1.  Spiritinių gėrimų gamybai naudojamas tik žemės ūkio kilmės, kaip apibrėžta Sutarties I priede, etilo alkoholis ir distiliatai.

2.  Alkoholinių gėrimų gamyboje naudojamiems dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitoms leidžiamoms naudoti sudedamosioms dalims skiesti ar tirpinti nenaudojamas joks kitas alkoholis, tik žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, žemės ūkio kilmės distiliatai arba I priede nustatytų 1–14 kategorijų spiritiniai gėrimai. Dažikliams, kvapiosioms medžiagoms ar kitoms leidžiamoms naudoti sudedamosioms dalims skiesti ar tirpinti skirtas tokios rūšies alkoholis naudojamas tik tokiais kiekiais, kokie yra būtini tuo tikslu.

3.  Alkoholinių gėrimų sudėtyje negali būti sintezės būdu gauto alkoholio ir kito ne žemės ūkio kilmės alkoholio, kaip apibrėžta Sutarties I priede.

7 straipsnis

Spiritinių gėrimų kategorijos

1.  Spiritiniai gėrimai skirstomi į kategorijas pagal bendrąsias taisykles, nustatytas šiame straipsnyje, ir specialiąsias taisykles, nustatytas I priede.

2.  Nedarant poveikio specialiosioms taisyklėms, nustatytoms kiekvienai iš I priede nustatytų 1–14 spiritinių gėrimų kategorijų, tų kategorijų spiritiniai gėrimai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  jie yra pagaminti fermentuojant ir distiliuojant tik iš atitinkamai I priede nustatytai spiritinių gėrimų kategorijai numatytos žaliavos;

b)  į juos neįpilta praskiesto arba nepraskiesto alkoholio ▌;

c)  jie yra nearomatizuoti;

d)  jie yra nedažyti jokia medžiaga, išskyrus karamelę, naudojamą tik tų spiritinių gėrimų spalvai koreguoti ▌;

e)  jie yra nesaldinti, nebent reikia sušvelninti galutinį produkto skonį. Didžiausias saldinančiųjų produktų kiekis, išreikštas invertuotuoju cukrumi, neviršija I priede kiekvienai kategorijai nustatytų ribų;

f)  jų sudėtyje nėra jokių kitų žaliavų, išskyrus nesmulkintus neperdirbtus žaliavos, iš kurios gautas alkoholis, vienetus, kurie įdėti iš esmės siekiant dekoravimo tikslų.

3.  Nedarant poveikio specialiosioms taisyklėms, nustatytoms kiekvienai iš I priede nustatytų 15–44 spiritinių gėrimų kategorijų, tų kategorijų spiritiniai gėrimai gali atitikti šiuos reikalavimus:

a)  jie gali būti pagaminti iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų;

b)  į juos gali būti įpilta alkoholio▌;

c)  jų sudėtyje gali būti kvapiųjų medžiagų, natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų, kvapiųjų medžiagų preparatų ir kvapiųjų maisto produktų;

d)  jie gali būti dažyti;

e)  ▌jie gali būti saldinti▌.

4.  Nedarant poveikio specialiosioms taisyklėms, nustatytoms II priede, spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka specialiųjų taisyklių, nustatytų kiekvienai iš I priede nustatytų kategorijų, gali atitikti šiuos reikalavimus:

a)  jie gali būti pagaminti iš bet kokių Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų ir (arba) bet kokių maisto produktų ▌;

b)  į juos gali būti įpilta alkoholio ▌;

c)  jie gali būti aromatizuoti;

d)  jie gali būti dažyti;

e)  ▌jie gali būti saldinti ▌.

8 straipsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai

1.  Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas ir kuriais priimami 2 straipsnio f punkte ir 4 ir 5 straipsniuose nustatytų techninių apibrėžčių ir reikalavimų daliniai pakeitimai.

Pirmoje pastraipoje nurodyti deleguotieji aktai priimami jokiu būdu neviršijant įrodytų poreikių, atsiradusių dėl kintančių vartotojų poreikių, technologijų pažangos ▌ar produktų inovacijų poreikio.

Komisija priima po atskirą deleguotąjį aktą dėl kiekvienos techninės apibrėžties ar reikalavimo, nurodytų pirmoje pastraipoje.

2.  ▌Komisijai pagal 46 straipsnį ▌suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išimtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios valstybės teisę, nuostatomis, kuriomis leidžiama nukrypti nuo 2 straipsnio f punkte ir 4 ir 5 straipsniuose nustatytų reikalavimų, I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų reikalavimų ir II priede nustatytų specialiųjų taisyklių, susijusių su tam tikrais spiritiniais gėrimais.

3.  Komisijai pagal 46 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir kuriais nustatoma, kokias kitas natūralias medžiagas ar žemės ūkio kilmės žaliavas, turinčias panašų poveikį kaip 4 straipsnio 9 dalies a–e papunkčiuose nurodyti produktai, galima naudoti Sąjungoje kaip saldinančiuosius produktus gaminant spiritinius gėrimus.

4.   Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti vienodas kitų natūralių medžiagų ar žemės ūkio kilmės žaliavų, kurias leidžiama naudoti spiritinių gėrimų gamyboje pagal deleguotuosius aktus kaip 3 dalyje nurodytus saldinančiuosius produktus, naudojimo taisykles, kuriomis visų pirma nustatomi atitinkami saldiklių invertavimo koeficientai. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 47 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II SKYRIUS

SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBŪDINIMAS, PATEIKIMAS IR ŽENKLINIMAS IR SPIRITINIŲ GĖRIMŲ PAVADINIMŲ NAUDOJIMAS PATEIKIANT IR ŽENKLINANT KITUS MAISTO PRODUKTUS

9 straipsnis

Pateikimas ir ženklinimas

Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, spiritiniai gėrimai, pateikiami Sąjungos rinkai, turi atitikti Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatytus pateikimo ir ženklinimo reikalavimus.

10 straipsnis

Spiritinių gėrimų teisiniai pavadinimai

1.  Spiritinio gėrimo pavadinimas turi būti jo teisinis pavadinimas.

Apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus nurodomi jų teisiniai pavadinimai.

Teisiniai pavadinimai aiškiai ir matomai pateikiami spiritinio gėrimo etiketėje, nepakeičiami kitais ir nekoreguojami.

2.  Nurodomas spiritinių gėrimų, kurie atitinka I priede nustatytos spiritinių gėrimų kategorijos reikalavimus, ▌pavadinimas turi būti tos kategorijos pavadinimas (teisinis pavadinimas), nebent tos kategorijos atveju leidžiama vartoti kitą teisinį pavadinimą.

3.  ▌Spiritinio gėrimo, kuris neatitinka nė vienos iš I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų reikalavimų, ▌pavadinimas turi būti teisinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“.

4.  ▌Jei spiritinis gėrimas atitinka daugiau negu vienos iš I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų ▌reikalavimus, jis gali būti pateikiamas rinkai vienu ar daugiau toms I priede nustatytoms kategorijoms priskirtų teisinių pavadinimų.

5.  Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, spiritinio gėrimo teisinis pavadinimas gali būti:

a)  papildytas ar pakeistas III skyriuje nurodyta geografine nuoroda. Tokiu atveju geografinę nuorodą galima dar papildyti bet kokiu terminu, kurį leidžiama vartoti pagal atitinkamo produkto specifikaciją, jei jis neklaidina vartotojo, ir

b)  pakeistas sudėtiniu terminu, kuriame yra terminas „likeris“ arba „kremas“, su sąlyga, kad galutinis produktas atitinka I priedo 33 kategorijos reikalavimus.

6.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 nuostatoms ir šio reglamento I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų specialiosioms taisyklėms, teisinį spiritinio gėrimo pavadinimą gali papildyti:

a)  valstybėje narėje, kurioje spiritinis gėrimas pateikiamas rinkai, taikytinuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytas pavadinimas arba geografinė nuoroda, jei jie neklaidina vartotojo;

b)  įprastinis pavadinimas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies o punkte, jei jis neklaidina vartotojo;

c)  sudėtinis terminas arba užuomina, vadovaujantis 11 ir 12 straipsniais;

d)  terminai „derinys“ („blend“), „derintas“ („blended“), jei su spiritiniu gėrimu atlikti derinimo veiksmai;

e)  terminai „mišinys“ („mixture“), „maišytas“ („mixed“), jei su spiritiniu gėrimu atlikti maišymo veiksmai, arba

f)  terminai „sausas“ arba „dry“, išskyrus spiritinius gėrimus, kurie atitinka I priede nustatytos 2 kategorijos reikalavimus, nedarant poveikio I priede 20–22 kategorijoms nustatytiems specialiems reikalavimams, jei spiritinis gėrimas nesaldintas (net ir skonio švelninimo tikslais). Nukrypstant nuo pirmos šio punkto dalies, terminais „sausas“ arba „dry“ gali būti papildytas spiritinių gėrimų, kurie atitinka 33 kategorijos reikalavimus ir todėl yra saldinti, teisinis pavadinimas.

7.  Nedarant poveikio 11 ir 12 straipsnių ir 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatoms, draudžiama naudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius pavadinimus ar geografines nuorodas apibūdinant, pateikiant ar ženklinant gėrimą, kuris neatitinka I priede nustatytos atitinkamos kategorijos ar atitinkamos geografinės nuorodos reikalavimų. Tas draudimas taip pat taikomas tais atvejais, kai tokie teisiniai pavadinimai ar geografinės nuorodos ▌naudojami drauge su žodžiais ar frazėmis, tokiais kaip „panašus į“, „tipas“, „rūšis“, „pagamintas“, „skonis“ ar bet kokiais kitais panašiais terminais ▌.

Nedarant poveikio 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pateikiant ir ženklinant kvapiąsias medžiagas, imituojančias spiritinį gėrimą arba jo naudojimą maisto produkto, kuris nėra gėrimas, gamyboje, gali būti nurodomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti teisiniai pavadinimai, jei tokie teisiniai pavadinimai papildomi terminu „skonis“ ar bet kokiais kitais panašiais terminais ▌. Geografinės nuorodos tokioms kvapiosioms medžiagoms apibūdinti nenaudojamos.

11 straipsnis

Sudėtiniai terminai ▌

1.  Apibūdinant, pateikiant ir ženklinant alkoholinį gėrimą, leidžiama naudoti sudėtinį terminą, į kurį įtraukiamas I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų numatytas teisinis pavadinimas arba spiritinių gėrimų geografinė nuoroda ▌, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)  alkoholiniam gėrimui gaminti naudojamas alkoholis kilęs tik iš spiritinio gėrimo, nurodyto sudėtiniame termine ▌, išskyrus ▌alkoholį, kurio gali būti kvapiosiose medžiagose, dažikliuose ar kitose leidžiamose naudoti sudedamosiose dalyse, kurie naudojami tam alkoholiniam gėrimui gaminti, ir

b)  ▌spiritinis gėrimas nėra praskiestas tik vandeniu tiek, kad alkoholio koncentracija jame būtų mažesnė už I priede nustatytai atitinkamai spiritinių gėrimų kategorijai numatytą minimalią koncentraciją.

2.  Nedarant poveikio 10 straipsnyje numatytiems teisiniams pavadinimams, į sudėtinį terminą, kuriuo apibūdinamas alkoholinis gėrimas, neįtraukiami terminai „alkoholis“, „spiritinis“, „gėrimas“, „spiritinis gėrimas“ ir „vanduo“.

3.  Sudėtiniai terminai, kuriais apibūdinamas alkoholinis gėrimas:

a)  rašomi vienodais tokio pat šrifto, dydžio ir spalvos rašmenimis;

b)   rašomi neįterpiant jokio sudėtinių terminų nesudarančio teksto ar piešinio ir

c)   rašomi šriftu, ne didesniu už alkoholinio gėrimo pavadinimui užrašyti naudojamo šrifto dydį.

12 straipsnis

Užuominos

1.  Pateikiant ir ženklinant maisto produktą, kuris nėra alkoholinis gėrimas, leidžiama naudoti užuominą į teisinius pavadinimus, numatytus vienai ar daugiau I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų, arba į vieną ar daugiau spiritinių gėrimų geografinių nuorodų, jei to maisto produkto gamyboje naudotas alkoholis kilęs vien tik iš užuominoje nurodyto spiritinio gėrimo ar spiritinių gėrimų, išskyrus alkoholį, kurio gali būti kvapiosiose medžiagose, dažikliuose ar kitose leidžiamose naudoti sudedamosiose dalyse, kurie naudojami tam maisto produktui gaminti.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1308/2013(22) ir (ES) Nr. 251/2014(23) nuostatoms, pateikiant ir ženklinant alkoholinį gėrimą, kuris nėra spiritinis gėrimas, leidžiama naudoti užuominą į teisinius pavadinimus, numatytus vienai ar daugiau šio reglamento I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų, arba į vieną ar daugiau spiritinių gėrimų geografinių nuorodų, su sąlyga, kad:

a)  į gėrimą įpiltas alkoholis kilęs vien tik iš užuominoje nurodyto spiritinio gėrimo ar spiritinių gėrimų ir

b)  procentinė dalis, kurią sudaro kiekviena alkoholinė sudedamoji dalis, nurodoma bent kartą tame pačiame regėjimo lauke kaip ir užuomina, vardinant naudotų kiekių mažėjimo tvarka. Ta procentinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kuris tenka tai sudedamajai daliai, palyginti su galutiniame produkte esančiu visu gryno alkoholio kiekiu tūrio procentais.

3.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 4 dalies, apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinį gėrimą, kuris atitinka I priedo 33–40 kategorijų reikalavimus, leidžiama naudoti užuominą į teisinius pavadinimus, numatytus vienai ar daugiau tame priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų, arba į vieną ar daugiau spiritinių gėrimų geografinių nuorodų, su sąlyga, kad:

a)  į gėrimą įpiltas alkoholis kilęs vien tik iš užuominoje nurodyto spiritinio gėrimo ar spiritinių gėrimų;

b)  procentinė dalis, kurią sudaro kiekviena alkoholinė sudedamoji dalis, nurodoma bent kartą tame pačiame regėjimo lauke kaip ir užuomina, vardinant naudotų kiekių mažėjimo tvarka. Ta procentinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kuris tenka tai sudedamajai daliai, palyginti su galutiniame produkte esančiu visu gryno alkoholio kiekiu tūrio procentais; ir

c)  terminas „cream“ neįtraukiamas į spiritinio gėrimo, kuris atitinka I priedo 33–40 kategorijų reikalavimus, teisinį pavadinimą arba į užuominoje nurodyto spiritinio gėrimo ar spiritinių gėrimų teisinį pavadinimą.

4.  2 ir 3 dalyse nurodytos užuominos:

a)  rašomos ne toje pačioje eilutėje kaip alkoholinio gėrimo pavadinimas ir

b)  rašomos ne didesniu šriftu nei pusė alkoholinio gėrimo pavadinimui užrašyti naudojamo šrifto dydžio ir, jei vartojami sudėtiniai terminai, ne didesniu šriftu nei pusė tokiems sudėtiniams terminams užrašyti naudojamo šrifto dydžio pagal 11 straipsnio 3 dalies c punktą.

13 straipsnis

Papildomos apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo ▌taisyklės

1.  Apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą gali būti nurodomos žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui ar žemės ūkio kilmės distiliatams, panaudotiems to spiritinio gėrimo gamyboje, gaminti naudotos žaliavos, tačiau tik jeigu tas etilo alkoholis ar tie distiliatai gauti vien tik iš tų žaliavų. Tokiu atveju kiekvienos rūšies žemės ūkio kilmės etilo alkoholis ar žemės ūkio kilmės distiliatas nurodomas mažėjančia tvarka pagal gryno alkoholio kiekį tūrio procentais.

2.  10 straipsnyje nurodyti teisiniai pavadinimai gali būti įtraukti į maisto produktų sudedamųjų dalių sąrašą, jei tas sąrašas atitinka Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 18–22 straipsnius.

3.  Maišymo ar derinimo atveju I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijoms numatyti teisiniai pavadinimai ar spiritinių gėrimų geografinės nuorodos gali būti nurodomi tik alkoholinių sudedamųjų dalių sąraše, pateikiamame tame pačiame regėjimo lauke kaip ir spiritinio gėrimo teisinis pavadinimas.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju prie alkoholinių sudedamųjų dalių sąrašo pridedamas bent vienas iš terminų, nurodytų 10 straipsnio 6 dalies d ir e punktuose. Tiek alkoholinių sudedamųjų dalių sąrašas, tiek pridėtas terminas pateikiami tame pačiame regėjimo lauke kaip ir spiritinio gėrimo teisinis pavadinimas ir turi būti užrašyti tokio paties šrifto, spalvos ir dydžio rašmenimis, ne didesniais nei pusė teisiniam pavadinimui užrašyti naudojamo šrifto dydžio.

Be to, alkoholinių sudedamųjų dalių sąraše nurodoma procentinė dalis, kurią sudaro kiekviena alkoholinė sudedamoji dalis, turi būti bent vienoje vietoje užrašyta procentais, vardinant naudotų kiekių mažėjimo tvarka. Ta procentinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kuris tenka tai sudedamajai daliai, palyginti su mišinyje esančiu visu gryno alkoholio kiekiu tūrio procentais.

Ši dalis netaikoma deriniams, pagamintiems iš spiritinių gėrimų, turinčių tą pačią geografinę nuorodą, arba deriniams, pagamintiems iš spiritinių gėrimų, neturinčių jokios geografinės nuorodos.

4.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, jei mišinys atitinka kurios nors iš I priede nustatytų spiritinių gėrimų kategorijų reikalavimus, tas mišinys vadinamas atitinkamai kategorijai numatytu teisiniu pavadinimu.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju apibūdinant, pateikiant ar ženklinant mišinį gali būti nurodomi I priede nustatyti teisiniai pavadinimai arba geografinės nuorodos, priskiriamos spiritiniams gėrimams, kurie sumaišyti, su sąlyga, kad tie pavadinimai pateikiami:

a)  vien tik mišinyje esančių alkoholinių sudedamųjų dalių sąraše, juos užrašant tokio paties šrifto, spalvos ir dydžio rašmenimis, ne didesniais nei pusė teisiniam pavadinimui užrašyti naudojamo šrifto dydžio, ir

b)  bent vieną kartą tame pačiame regėjimo lauke kaip ir mišinio teisinis pavadinimas.

Be to, alkoholinių sudedamųjų dalių sąraše nurodoma procentinė dalis, kurią sudaro kiekviena alkoholinė sudedamoji dalis, turi būti bent vienoje vietoje užrašyta procentais, vardinant naudotų kiekių mažėjimo tvarka. Ta procentinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kuris tenka tai sudedamajai daliai, palyginti su mišinyje esančiu visu gryno alkoholio kiekiu tūrio procentais.

5.  Augalinių žaliavų pavadinimų, kurie vartojami kaip tam tikrų spiritinių gėrimų teisiniai pavadinimai, vartojimas nedaro poveikio tų augalinių žaliavų pavadinimų vartojimui pateikiant ir ženklinant kitus maisto produktus. Tokių žaliavų pavadinimai gali būti naudojami apibūdinant, pateikiant ar ženklinant kitus spiritinius gėrimus, jei jie neklaidina vartotojo.

6.  Apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą gali būti nurodomas tik trumpiausiai brandintos alkoholinės to spiritinio gėrimo sudedamosios dalies brandinimo ar išlaikymo laikotarpis ir bet kokiu atveju su sąlyga, kad visos spiritinio gėrimo brandinimo operacijos vykdomos prižiūrint valstybės narės mokesčių institucijoms arba kitoms lygiavertes garantijas suteikiančioms institucijoms. Komisija sukuria viešą registrą, kuriame pateikiamas brandinimo procesams prižiūrėti kiekvienoje valstybėje narėje paskirtų institucijų sąrašas.

7.  Spiritinio gėrimo teisinis pavadinimas nurodomas elektroniniame administraciniame dokumente, nurodytame Komisijos reglamente (EB) Nr. 684/2009(24). Kai apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą nurodomas spiritinio gėrimo brandinimo ar išlaikymo laikotarpis, jis taip pat turi būti nurodytas tame administraciniame dokumente.

14 straipsnis

Kilmės vietos nurodymas

1.  Jei apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą nurodoma jo kilmės vieta, išskyrus geografines nuorodas ir prekių ženklus, ji turi būti ta pati vietovė ar regionas, kuriame vyko gamybos proceso etapas, per kurį paruoštas spiritinis gėrimas įgavo savo savitumą ir pagrindines galutines savybes.

2.  Nereikalaujama, kad būtų nurodyta spiritinių gėrimų pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalis ar kilmės vieta, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1169/2011.

15 straipsnis

Spiritinių gėrimų pavadinimų kalba

1.  I ir II prieduose kursyvu nurodyti terminai ir geografinės nuorodos į kitas kalbas neverčiami nei juos nurodant spiritinių gėrimų etiketėje, nei juos apibūdinant ir pateikiant.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, tuo atveju, kai Sąjungoje pagaminti spiritiniai gėrimai yra skirti eksportuoti, prie 1 dalyje nurodytų terminų ir geografinių nuorodų gali būti pridėtas jų vertimas, transkripcija ar transliteracija, jei tokie terminai ir geografinės nuorodos originalo kalba nepaslepiamos.

16 straipsnis

▌Sąjungos geografinių nuorodų simbolio naudojimas

Apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus, turinčius geografines nuorodas, gali būti naudojamas Sąjungos saugomų geografinių nuorodų simbolis, patvirtintas pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 12 straipsnio 7 dalį.

17 straipsnis

Draudimas naudoti švinines kapsules ir švininę foliją

Spiritiniai gėrimai nelaikomi siekiant parduoti ir neteikiami rinkai taroje, kurios uždoriai dengti švininėmis kapsulėmis ar švinine folija.

18 straipsnis

Sąjungos etaloniniai tyrimų metodai

1.  Kai, siekiant patikrinti, ar žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, žemės ūkio kilmės distiliatai ar spiritiniai gėrimai atitinka šį reglamentą, reikia juos tirti, tokie tyrimai atliekami laikantis Sąjungos etaloninių tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti produkto cheminę ir fizinę sudėtį ir juslines savybes, metodų.

Leidžiama naudoti kitus tyrimo metodus, už kuriuos atsako laboratorijos vadovas, jei tų metodų tikslumas, pakartojamumas ir atkuriamumas yra bent lygiaverčiai atitinkamiems Sąjungos etaloniniams tyrimo metodams.

2.  Jei nėra nustatytų Sąjungos tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti tam tikrame spiritiniame gėrime esančių medžiagų sudėtį i