Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2019 m. kovo 26 d. - Strasbūras 
Prašymas atšaukti Jørno Dohrmanno (Jørn Dohrmann) imunitetą
 Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ***I
 ES ir Izraelio pagal ES ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą sudaryto susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
 ES ir Uzbekistano visapusiškas susitarimas
 Sezoninio laiko keitimo panaikinimas ***I
 Elektros energijos vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I
 Elektros energijos vidaus rinka ***I
 Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ***I
 Pasirengimas valdyti riziką elektros energijos sektoriuje ***I
 Padangų ženklinimas pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus ***I
 Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I
 Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutartys ***I
 Prekių pardavimo sutartys ***I
 Žvejyba BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone ***I
 Ataskaitų teikimo pareigų suderinimas aplinkos politikos srityje ***I
 Specialios maksimalaus transporto priemonės ilgio taisyklės (dėl kabinų) ***I
 Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai ***I
 Konkrečios nuostatos, taikomos siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“) ***I
 Afrikos kilmės asmenų pagrindinės teisės
 Pranešimas finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais
 ES ir Šveicarijos susitarimas dėl institucinės struktūros
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Komisija ir vykdomosios įstaigos
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Audito Rūmų specialiosios ataskaitos vykdant Komisijos 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – 8 asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis Europos plėtros fondai
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Audito Rūmai
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Regionų komitetas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos išorės veiksmų tarnyba
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ombudsmenas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos bankininkystės institucija (EBI)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra (EAA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų agentūra (EMA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ERA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos mokymo fondas (ETF)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo Europos agentūra (eu-LISA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Euratomo tiekimo agentūra
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos GNSS agentūra (GSA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Biologinės pramonės sektorių (BPS) bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Švarus dangus 2“
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II kuro elementų ir vandenilio (KEV) bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II naujoviškų vaistų iniciatyvos (NVI) bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė SESAR
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Shift2Rail“

Prašymas atšaukti Jørno Dohrmanno (Jørn Dohrmann) imunitetą
PDF 137kWORD 44k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą (2018/2277(IMM))
P8_TA-PROV(2019)0221A8-0178/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės teisingumo ministro prašymą atšaukti Jørno Dohrmanno imunitetą, kurį 2018 m. lapkričio 6 d. perdavė Danijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 28 d. plenariniame posėdyje ir kuris susijęs su baudžiamuoju persekiojimu pagal Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punktą, 291 skyriaus 1 dalį ir 293 skyriaus 1 dalį kartu su 21 skyriumi;

–  išklausęs Jørno Dohrmanno paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Konstitucijos 57 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0178/2019),

A.  kadangi Viborgo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Jørno Dohrmanno imunitetą dėl nusikaltimų, apibrėžtų Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punkte, 291 skyriaus 1 dalyje ir 293 skyriaus 1 dalyje kartu su 21 skyriumi; kadangi visų pirma byla yra susijusi su įtariama neteisėta prievarta, tyčine žala ir mėginimu neteisėtai naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu;

B.  kadangi 2017 m. balandžio 26 d. šalia savo privačios gyvenamosios vietos Jørn Dohrmann atėmė vaizdo kamerą iš operatoriaus, kuris filmavo jo namą maždaug iš 195 m atstumo, siekdamas vėliau panaudoti filmuotą medžiagą televizijos dokumentiniam filmui apie kai kuriuos Europos Parlamento narius iš Danijos; kadangi Jørn Dohrmann pagrasino sudaužyti vaizdo kamerą; kadangi jis sugadino minėtąją kamerą: jos mikrofoną, ekraną ir laidą; kadangi jis pasisavino vaizdo kamerą ir atminties kortelę, ketindamas neteisėtai ja pasinaudoti ir peržiūrėti vaizdo įrašą, tačiau galiausiai jis negalėjo to padaryti, nes policija atvyko į vietą ir atsiėmė kamerą ir atminties kortelę, kuri buvo išimta iš prietaiso;

C.  kadangi už neteisėtą asmenų filmavimą privačioje žemėje operatorius buvo pirmiau apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką pagal Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyrių; kadangi prokuroras rekomendavo panaikinti kaltinimus atsižvelgiant į tai, kad nėra reikiamo tyčios elemento, kuris yra būtinas norint nuteisti asmenį už Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyriaus pažeidimą;

D.  kadangi Pietryčių Jutlandijos policija nurodė, kad įmonė, pasamdžiusi žurnalistą ir vaizdo kameros savininką, pateikė su šia byla susijusį ieškinį dėl 14 724,71 Danijos kronų kompensacijos ir kad bylos dėl tyčinės žalos, vagystės, pasisavinimo ir pan., kurias siekiama išspręsti paskiriant baudą, turi būti nagrinėjamos teismo procese, jeigu nukentėjusioji šalis reikalauja atlyginti žalą;

E.  kadangi Prokuratūra iš pradžių rekomendavo Jørno Dohrmanno byloje vietoj laisvės atėmimo bausmės skirti 20 000 Danijos kronų baudą nepateikus jokių oficialių kaltinimų;

F.  kadangi Jørn Dohrmann paneigė jam pateiktus kaltinimus; kadangi, Prokuratūros tarnybos direktoriaus nuomone, tokiu atveju siekis bylą išspręsti neteisminiu būdu, t. y. paskiriant baudą, nebūtų suderinamas su nusistovėjusia praktika;

G.  kadangi, kad būtų galima Jørną Dohrmanną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kompetentingos institucijos pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą;

H.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

I.  kadangi Danijos Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be Danijos Karalystės Folketingo sutikimo Danijos Karalystės Folketingo narys jokiu būdu negali būti kaltinamas arba baudžiamas įkalinimu, išskyrus atvejus, kai jis yra suimtas darant nusikaltimą; kadangi šia nuostata užtikrinama apsauga nuo valstybinio kaltinimo, o ne nuo baudžiamosios atsakomybės privataus kaltinimo bylose; kadangi, jeigu bylą galima išspręsti be teismo paskyrus nustatytą baudą, Danijos Karalystės Folketingo sutikimas nėra būtinas;

J.  kadangi Danijos Karalystės Folketingo nariams suteikiamo imuniteto taikymo sritis faktiškai atitinka imuniteto, suteikiamo Europos Parlamento nariams pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, taikymo sritį; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad Europos Parlamento nariui būtų taikomas imunitetas, nuomonę jis turi būti pareiškęs eidamas savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus;

K.  kadangi veiksmai, dėl kurių keliami įtarimai, nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje, todėl jie nėra aiškiai arba tiesiogiai susiję su Jørno Dohrmanno, kaip Europos Parlamento nario, veiklos rezultatais;

L.  kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą;

1.  nusprendžia atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Danijos teisingumo ministrui ir Jørnui Dohrmannui.

(1) 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ***I
PDF 279kWORD 76k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (COM(2018)0184 – C8-0149/2018 – 2018/0089(COD))
P8_TA-PROV(2019)0222A8-0447/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0184),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0149/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos bei Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A8-0447/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  šios direktyvos paskirtis – sudaryti sąlygas kompetentingiems subjektams, kurie atstovauja kolektyviniams vartotojų interesams, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius, siekti apginti vartotojų teises nuo Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų; kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę prašyti sustabdyti arba uždrausti pažeidimą, patvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas ir siekti apginti teises, pvz., sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus arba sumažinti kainą, kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose;
(1)  šios direktyvos paskirtis – sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams, kurie atstovauja kolektyviniams vartotojų interesams, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius, siekti apginti vartotojų teises nuo Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų; kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų turėti galimybę prašyti sustabdyti arba uždrausti pažeidimą, patvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas ir siekti apginti teises, pvz., sumokėti kompensaciją, atlyginti sumokėtą kainą, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus arba nutraukti sutartį, kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB29 kompetentingiems subjektams buvo leista pareikšti atstovaujamuosius ieškinius visų pirma siekiant sustabdyti ir uždrausti Sąjungos teisės pažeidimus, kurie daro žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Tačiau toje direktyvoje nebuvo pakankamai aptartos vartotojų teisės vykdymo užtikrinimo problemos. Siekiant didesnio atgrasymo nuo neteisėtos praktikos ir norint sumažinti vartotojų patiriamus nuostolius, būtina sugriežtinti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos mechanizmą. Atsižvelgiant į įvairius pakeitimus ir siekiant aiškumo, tikslinga Direktyvą 2009/22/EB pakeisti;
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB29 kompetentingiems atstovaujantiems subjektams buvo leista pareikšti atstovaujamuosius ieškinius visų pirma siekiant sustabdyti ir uždrausti Sąjungos teisės pažeidimus, kurie daro žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Tačiau toje direktyvoje nebuvo pakankamai aptartos vartotojų teisės vykdymo užtikrinimo problemos. Siekiant didesnio atgrasymo nuo neteisėtos praktikos, paskatinti gerą ir atsakingą verslo praktiką ir norint sumažinti vartotojų patiriamus nuostolius, būtina sugriežtinti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos mechanizmą. Atsižvelgiant į įvairius pakeitimus ir siekiant aiškumo, tikslinga Direktyvą 2009/22/EB pakeisti. Remiantis SESV 114 straipsniu, labai reikalingos Sąjungos intervencinės priemonės, siekiant užtikrinti galimybę kreiptis į teismą ir tinkamą teisingumo vykdymą, nes tai sumažins atskirų veiksmų sąnaudas ir naštą;
__________________
__________________
29 OL L 110/30, 2009 5 1.
29 OL L 110/30, 2009 5 1.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  atstovaujamasis ieškinys turėtų suteikti galimybę veiksmingai ir efektyviai apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus. Jis turėtų sudaryti sąlygas kompetentingiems subjektams veikti siekiant užtikrinti atitiktį susijusioms Sąjungos nuostatoms ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai pareikšdami atskirus ieškinius, pvz., netikrumas dėl jų teisių ir prieinamų procedūrinių mechanizmų, psichologinės kliūtys pareikšti ieškinį ir neigiamas tikėtinų išlaidų ir atskiro ieškinio naudos balansas;
(3)  atstovaujamasis ieškinys turėtų suteikti galimybę veiksmingai ir efektyviai apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus tiek nuo vidaus, tiek nuo tarpvalstybinių pažeidimų. Jis turėtų sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams veikti siekiant užtikrinti atitiktį susijusioms Sąjungos nuostatoms ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai pareikšdami atskirus ieškinius, pvz., netikrumas dėl jų teisių ir prieinamų procedūrinių mechanizmų, ankstesnė nesėkmingų ieškinių patirtis, pernelyg ilgos bylų nagrinėjimo procedūros, psichologinės kliūtys pareikšti ieškinį ir neigiamas tikėtinų išlaidų ir atskiro ieškinio naudos balansas, kad būtų padidintas teisinis tikrumas tiek ieškovams, tiek atsakovams, taip pat pasitikėjimas teisine sistema;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  svarbu užtikrinti būtiną galimybės kreiptis į teismą ir procesinių apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi, kuris galėtų nepagrįstai trukdyti įmonių gebėjimui veikti vidaus rinkoje, priemonių pusiausvyrą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui atstovaujamaisiais ieškiniais, reikėtų vengti tokių aspektų kaip baudinis nuostolių atlyginimas ir apribojimų dėl teisės pareikšti ieškinį nukentėjusių vartotojų vardu nebuvimas, turėtų būti vengiama ir turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl įvairių procedūrinių aspektų, pavyzdžiui, kompetentingų subjektų paskyrimo, jų lėšų kilmės ir informacijos, kurios reikia atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti, pobūdžio. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl procesinių išlaidų paskirstymo;
(4)  svarbu užtikrinti būtiną galimybės kreiptis į teismą ir procesinių apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi, kuris galėtų nepagrįstai trukdyti įmonių gebėjimui veikti vidaus rinkoje, priemonių pusiausvyrą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui atstovaujamaisiais ieškiniais, reikėtų vengti tokių aspektų kaip baudinis nuostolių atlyginimas ir apribojimų dėl teisės pareikšti ieškinį nukentėjusių vartotojų vardu nebuvimas, turėtų būti vengiama ir turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl įvairių procedūrinių aspektų, pavyzdžiui, kompetentingų atstovaujančių subjektų paskyrimo, jų lėšų kilmės ir informacijos, kurios reikia atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti, pobūdžio. Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas neturėtų priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  ši direktyva turėtų būti taikoma įvairioms sritims, pvz., duomenų apsaugai, finansinėms paslaugoms, kelionėms ir turizmui, energetikai, telekomunikacijoms ir aplinkai. Ji turėtų būti taikoma Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis užtikrinama vartotojų interesų apsauga, pažeidimams, nepaisant to, ar atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose jie vadinami vartotojais, keliautojais, naudotojais, klientais, mažmeniniais investuotojais, mažmeninės prekybos klientais ar kaip nors kitaip. Siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į Sąjungos teisės, kurios forma ir mastas greitai keičiasi, pažeidimą, kiekvieną kartą, kai priimamas naujas su vartotojų kolektyvinių interesų apsauga susijęs Sąjungos teisės aktas, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą siekiant įtraukti tą teisės aktą į direktyvos taikymo sritį;
(6)  ši direktyva turėtų būti taikoma įvairioms sritims, pvz., duomenų apsaugai, finansinėms paslaugoms, kelionėms ir turizmui, energetikai, telekomunikacijoms, aplinkai ir sveikatai. Ji turėtų būti taikoma Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis užtikrinama kolektyvinių vartotojų interesų apsauga, pažeidimams, nepaisant to, ar atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose jie vadinami vartotojais, keliautojais, naudotojais, klientais, mažmeniniais investuotojais, mažmeninės prekybos klientais ar kaip nors kitaip, taip pat užtikrinama duomenų subjektų kolektyvinių interesų apsauga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į Sąjungos teisės, kurios forma ir mastas greitai keičiasi, pažeidimą, kiekvieną kartą, kai priimamas naujas su vartotojų kolektyvinių interesų apsauga susijęs Sąjungos teisės aktas, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą siekiant įtraukti tą teisės aktą į direktyvos taikymo sritį;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  Ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl pažeidimų, kurie daro didelį poveikį vartotojams, susijusiems su nuostatomis, kurias apima I priede išvardyti Sąjungos teisės aktai. Didelis poveikis prasideda tada, kai paveikiami du vartotojai;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  šia direktyva neturėtų būti nustatomos tarptautinės privatinės teisės taisyklės, susijusios su jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu arba taikytina teise. Galiojančios Sąjungos teisės priemonės taikomos šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams;
(9)  šia direktyva neturėtų būti nustatomos tarptautinės privatinės teisės taisyklės, susijusios su jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu arba taikytina teise. Galiojančios Sąjungos teisės priemonės taikomos šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais užkertamas kelias bet kokiam palankesnės teisinės sistemos paieškų stiprėjimui;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio ES taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės taikymui tarpvalstybinėse bylose. Šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija – „Briuselis I“), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“);
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  kadangi atstovaujamuosius ieškinius gali pareikšti tik kompetentingi subjektai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą kolektyviniams vartotojų interesams, kompetentingi subjektai turėtų atitikti šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Visų pirma, jie turėtų būti tinkamai įsteigti pagal valstybės narės teisę; pavyzdžiui, tai galėtų apimti reikalavimus dėl narių skaičiaus, pakankamo stabilumo arba skaidrumo reikalavimus dėl atitinkamų jų struktūros aspektų, kaip antai įstatų, valdymo struktūros, tikslų ir darbo metodų. Jie taip pat turėtų nesiekti pelno ir turėti teisėtą interesą užtikrinti susijusių Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Šie kriterijai turėtų būti taikomi tiek iš anksto paskirtiems kompetentingiems subjektams, tiek ad hoc kompetentingiems subjektams, kurie yra įsteigti tam, kad pareikštų konkretų ieškinį;
(10)  kadangi atstovaujamuosius ieškinius gali pareikšti tik kompetentingi atstovaujantys subjektai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą kolektyviniams vartotojų interesams, kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų atitikti šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Visų pirma, jie turėtų būti tinkamai įsteigti pagal valstybės narės teisę; pavyzdžiui, tai turėtų apimti skaidrumo reikalavimus dėl atitinkamų jų struktūros aspektų, kaip antai įstatų, valdymo struktūros, tikslų ir darbo metodų. Jie taip pat turėtų nesiekti pelno ir turėti teisėtą interesą užtikrinti susijusių Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Be to, kompetentingi atstovaujantys subjektai turi būti nepriklausomi nuo rinkos dalyvių, taip pat ir finansiškai. Kompetentingi atstovaujantys subjektai taip pat turi taikyti nustatytą procedūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Valstybės narės nenustato kriterijų, kurie viršytų šioje direktyvoje nustatytus kriterijus.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  kompetentingas subjektas, kuris pagal šią direktyvą inicijuoja atstovaujamąjį ieškinį, turėtų būti bylos šalimi. Nuo pažeidimo nukentėję atitinkami vartotojai turėtų turėti tinkamas galimybes pasinaudoti su atstovaujamuoju ieškiniu susijusiais rezultatais. Pagal šią direktyvą priimtos nutartys dėl uždraudimų neturėtų turėti poveikio vartotojų, nukentėjusių nuo praktikos, dėl kurios priimta nutartis dėl uždraudimo, pareikštiems atskiriems ieškiniams;
(15)  kompetentingas subjektas, kuris pagal šią direktyvą inicijuoja atstovaujamąjį ieškinį, turėtų būti bylos šalimi. Nuo pažeidimo nukentėję atitinkami vartotojai turėtų turėti tinkamą informaciją apie su atstovaujamuoju ieškiniu susijusius rezultatus ir kuo jie gali būti jiems naudingi. Pagal šią direktyvą priimtos nutartys dėl uždraudimų neturėtų turėti poveikio vartotojų, nukentėjusių nuo praktikos, dėl kurios priimta nutartis dėl uždraudimo, pareikštiems atskiriems ieškiniams;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę prašyti taikyti priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį. Šios priemonės turėtų apimti nutartį dėl teisių gynimo, kuria prekiautojas, kai tinkama ir pagal galiojančius nacionalinius įstatymus įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba atlyginti sumokėtą kainą;
(16)  kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų turėti galimybę prašyti taikyti priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį. Šios priemonės turėtų apimti nutartį dėl teisių gynimo, kuria prekiautojas, kai tinkama ir pagal galiojančius nacionalinius įstatymus įpareigojamas, inter alia, sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba atlyginti sumokėtą kainą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  valstybės narės gali prašyti kompetentingų subjektų pateikti pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo pagrįsti, įskaitant nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų grupės ir fakto bei teisės klausimų, kurie turi būti išspręsti nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, aprašymo. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingas subjektas individualiai nustatytų visus nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kad galėtų inicijuoti ieškinį. Teismas ar administracinė institucija, nagrinėdami atstovaujamuosius ieškinius dėl teisių gynimo, turėtų kuo ankstesniame procedūros etape patikrinti, ar, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atitinkamų vartotojų patirtos žalos ypatumus, bylą galima iškelti pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį;
(18)  valstybės narės turėtų prašyti kompetentingų atstovaujančių subjektų pateikti pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo pagrįsti, įskaitant nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų grupės ir fakto bei teisės klausimų, kurie turi būti išspręsti nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, aprašymo. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingas subjektas individualiai nustatytų visus nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kad galėtų inicijuoti ieškinį. Teismas ar administracinė institucija, nagrinėdami atstovaujamuosius ieškinius dėl teisių gynimo, turėtų kuo ankstesniame procedūros etape patikrinti, ar, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atitinkamų vartotojų patirtos žalos ypatumus, bylą galima iškelti pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma ieškiniai turėtų būti patikrinami ir vienodi ir turėtų būti reikalaujama taikyti vienodos rūšies priemones; bet koks kompetentingo subjekto sudarytas trečiosios šalies finansavimo susitarimas turėtų būti skaidrus ir nesukelti interesų konflikto. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad teismas ar administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar jų teismas arba nacionalinė institucija, kuriai perduotas atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, išimtiniais atvejais, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, gali priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, kuriais pavieniai vartotojai galėtų tiesiogiai remtis pareikšdami vėlesnius ieškinius dėl teisių gynimo. Šios galimybės taikymas turėtų būti numatytas tik tinkamai pagrįstais atvejais, kai atstovaujamajame ieškinyje sudėtinga kiekybiškai įvertinti kiekvienam atitinkamam vartotojui priskirtinas individualias teisių gynimo priemones, be to, šių priemonių taikymas pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį būtų neveiksmingas. Deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami nesudėtingose situacijose, ypač tais atvejais, kai atitinkamus vartotojus galima nustatyti ir kai vartotojams buvo padaryta panaši žala, atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Be to, deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami tais atvejais, kai kiekvieno atskiro vartotojo patirtų nuostolių dydis yra toks mažas, kad menkai tikėtina, jog pavieniai vartotojai reikalaus apginti teises individualiai. Teismas arba nacionalinė institucija turėtų nurodyti tinkamus motyvus, dėl kurių ji konkrečioje byloje, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, priėmė deklaratyvaus pobūdžio sprendimą;
Išbraukta.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  jeigu galima nustatyti nuo tos pačios praktikos nukentėjusius atitinkamus vartotojus ir jie patyrė panašią žalą, atsižvelgiant į konkretų laikotarpį arba pirkimą, pvz., ilgalaikių vartojimo sutarčių atveju, teismas arba administracinė institucija atstovaujamajame ieškinyje gali aiškiai apibrėžti atitinkamų vartotojų, nukentėjusių nuo pažeidimo, grupę. Visų pirma teismas arba administracinė institucija galėtų prašyti, kad pažeidimą darantis prekiautojas pateiktų susijusią informaciją, pvz., nurodytų susijusių vartotojų tapatybes ir kiek truko tokia praktika. Operatyvumo ir veiksmingumo sumetimais šiais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus galėtų apsvarstyti suteikti vartotojams galimybę tiesiogiai pasinaudoti nutartimi dėl teisių gynimo po to, kai ji buvo priimta, nereikalaujant jų suteikti savo atskirus įgaliojimus iki nutarties dėl teisių gynimo priėmimo;
Išbraukta.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  mažos vertės bylose vargu ar dauguma vartotojų imsis veiksmų, kad užtikrintų savo teisių įgyvendinimą, nes įdėtos pastangos būtų daug didesnės, palyginti su individualia nauda. Tačiau, jeigu ta pati praktika yra susijusi su tam tikru skaičiumi vartotojų, bendras nuostolis gali būti didelis. Tokiais atvejais teismas arba institucija gali manyti, kad būtų neproporcinga vėl paskirstyti lėšas atitinkamiems vartotojams, pvz., dėl to, kad tai būtų per daug sunku arba nepraktiška. Todėl lėšas, gautas kaip apgintų teisių kompensaciją pareiškus atstovaujamuosius ieškinius, būtų geriau skirti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugai, be to, jos turėtų būti skirtos atitinkamam viešajam tikslui, pvz., finansuoti vartotojams teikiamą teisinę pagalbą, informavimo kampanijas arba vartotojų judėjimus;
Išbraukta.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  šioje direktyvoje nustatytas procedūrinis mechanizmas, nedarantis poveikio taisyklėms, kuriomis nustatomos esminės vartotojų teisės į sutartinių ir nesutartinių teisių gynimą, jeigu dėl pažeidimo buvo pakenkta jų interesams, pvz., teisė į nuostolių atlyginimą, teisė nutraukti sutartį, gauti kompensaciją, teisė, kad būtų pakeista prekė, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina. Atstovaujamasis ieškinys, kuriuo pagal šią direktyvą siekiama apginti teises, gali būti pareiškiamas tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytos tokios esminės teisės;
(23)  šioje direktyvoje nustatytas procedūrinis mechanizmas, nedarantis poveikio taisyklėms, kuriomis nustatomos esminės vartotojų teisės į sutartinių ir nesutartinių teisių gynimą, jeigu dėl pažeidimo buvo pakenkta jų interesams, pvz., teisė į nuostolių atlyginimą, teisė nutraukti sutartį, gauti kompensaciją, teisė, kad būtų pakeista prekė, pašalinti trūkumai, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina. Atstovaujamasis ieškinys, kuriuo pagal šią direktyvą siekiama apginti teises, gali būti pareiškiamas tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytos tokios esminės teisės;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)  ši direktyva nepakeičia galiojančių nacionalinių kolektyvinių teisių gynimo mechanizmų. Direktyva, kurioje atsižvelgiama į valstybių narių teisines tradicijas, valstybėms narėms paliekama diskrecija nuspręsti, ar dabartiniame arba būsimame kolektyvinio teisių gynimo mechanizme arba šiems mechanizmams alternatyviose priemonėse, reikia nustatyti šioje direktyvoje aptariamo atstovaujamojo ieškinio struktūrą, jei nacionalinis mechanizmas atitinka šioje direktyvoje nustatytus metodus;
(24)  šia direktyva siekiama minimalaus suderinimo ir ji nepakeičia galiojančių nacionalinių kolektyvinių teisių gynimo mechanizmų. Direktyva, kurioje atsižvelgiama į valstybių narių teisines tradicijas, valstybėms narėms paliekama diskrecija nuspręsti, ar dabartiniame arba būsimame kolektyvinio teisių gynimo mechanizme arba šiems mechanizmams alternatyviose priemonėse, reikia nustatyti šioje direktyvoje aptariamo atstovaujamojo ieškinio struktūrą, jei nacionalinis mechanizmas atitinka šioje direktyvoje nustatytus metodus. Ji neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti savo esamą sistemą ir neįpareigoja jų ją iš dalies pakeisti. Valstybės narės turės galimybę integruoti šioje direktyvoje numatytas taisykles į savo kolektyvinio teisių gynimo sistemą arba įgyvendinti jas pagal atskirą procedūrą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  kompetentingi subjektai turėtų visapusiškai laikytis skaidrumo principo dėl savo veiklos finansavimo apskritai ir kiek tai susiję su lėšomis, kuriomis remiamas konkretus atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, ir taip sudaryti sąlygas teismams arba administracinėms institucijoms įvertinti, ar tarp finansavimą teikiančios trečiosios šalies ir kompetentingo subjekto gali būti interesų konfliktas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi rizikos, taip pat įvertinti, ar finansavimą teikianti trečioji šalis turi pakankamai išteklių, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus kompetentingo subjekto atžvilgiu. Iš informacijos, kurią kompetentingas subjektas pateikia atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrinčiam teismui arba administracinei institucijai, turėtų būti įmanoma įvertinti, ar trečioji šalis gali daryti įtaką kompetentingo subjekto procesiniams sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų, ir ar ji teikia finansavimą atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo atsakovo, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio lėšų teikėjas yra priklausomas, atžvilgiu. Jeigu kuri nors iš šių aplinkybių pasitvirtina, teismui arba administracinei institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad kompetentingas subjektas atsisakytų atitinkamo finansavimo, ir prireikus panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje;
(25)  kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų visapusiškai laikytis skaidrumo principo dėl savo veiklos finansavimo apskritai ir kiek tai susiję su lėšomis, kuriomis remiamas konkretus atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, ir taip sudaryti sąlygas teismams arba administracinėms institucijoms įvertinti, ar gali būti interesų konfliktas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi rizikos, taip pat įvertinti, ar kompetentingas subjektas turi pakankamai išteklių, kad atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir prisiimtų visas būtinas teisines išlaidas, kilusias bylą pralaimėjus. Iš informacijos, kurią kompetentingas subjektas kuo ankstesniame procedūros etape pateikia atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrinčiam teismui arba administracinei institucijai, turėtų būti įmanoma įvertinti, ar trečioji šalis gali daryti įtaką kompetentingo subjekto procesiniams sprendimams apskritai ir susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų, ir ar ji teikia finansavimą atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo atsakovo, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio lėšų teikėjas yra priklausomas, atžvilgiu. Jeigu kuri nors iš šių aplinkybių pasitvirtina, teismui arba administracinei institucijai turi būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad kompetentingas subjektas atsisakytų atitinkamo finansavimo, ir prireikus panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje. Valstybės narės turėtų užkirsti kelią juridinėms įmonėms steigti kompetentingus subjektus. Netiesioginis veiklos finansavimas aukojant lėšas, įskaitant prekiautojų paaukotas lėšas, susijusias su įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis, atitinka trečiųjų šalių finansavimo reikalavimus, jei jis atitinka skaidrumo, nepriklausomumo ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimus, išvardytus 4 ir 7 straipsniuose;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis
(26)  kolektyvinius neteisminius susitarimus, kuriais siekiama apginti nukentėjusių vartotojų teises, reikėtų skatinti sudaryti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį ir bet kuriame atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimo etape;
(26)  kolektyvinius neteisminius susitarimus, pavyzdžiui, tarpininkavimą, kuriais siekiama apginti nukentėjusių vartotojų teises, reikėtų skatinti sudaryti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį ir bet kuriame atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimo etape;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokius prašymus teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu dėl tos pačios praktikos nenagrinėjamas joks kitas atstovaujamasis ieškinys. Tokį kolektyvinį taikų susitarimą tvirtinantis kompetentingas teismas arba administracinė institucija privalo atsižvelgti į visų susijusių šalių, įskaitant pavienius vartotojus, interesus ir teises. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo;
(27)  Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokius prašymus teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu dėl tos pačios praktikos nenagrinėjamas joks kitas atstovaujamasis ieškinys. Tokį kolektyvinį taikų susitarimą tvirtinantis kompetentingas teismas arba administracinė institucija privalo atsižvelgti į visų susijusių šalių, įskaitant pavienius vartotojus, interesus ir teises. Susitarimai turėtų būti galutiniai ir privalomi visoms šalims;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis
(29)   siekiant palengvinti pavienių vartotojų teisių gynimą, kurio prašoma remiantis galutiniais deklaratyvaus pobūdžio sprendimais dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtais nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, sprendimą priėmusiam teismui arba administracinei institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas pasiektų kolektyvinį taikų susitarimą;
Išbraukta.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  neteisminį taikų susitarimą, pasiektą nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį arba pagrįstą galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, turėtų patvirtinti atitinkamas teismas arba administracinė institucija, kad, atsižvelgdami į visų susijusių šalių interesus ir teises, užtikrintų tokio susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo;
(30)  neteisminį taikų susitarimą, pasiektą nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, turėtų patvirtinti atitinkamas teismas arba administracinė institucija, kad, atsižvelgdami į visų susijusių šalių interesus ir teises, užtikrintų tokio susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą. Susitarimai yra privalomi visoms šalims, nedarant poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  kad būtų veiksminga, informacija turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pažeidimą padaręs prekiautojas turėtų tinkamai informuoti visus atitinkamus vartotojus apie galutines nutartis dėl uždraudimų ir teisių gynimo, kurios buvo priimtos nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, taip pat apie teismo arba administracinės institucijos patvirtintą taikų susitarimą. Tokia informacija galėtų būti pateikiama, pvz., prekiautojo svetainėje, socialiniuose tinkluose, elektroninėse prekyvietėse arba populiariuose dienraščiuose, įskaitant tik elektroninėmis ryšio priemonėmis platinamus dienraščius. Jei įmanoma, vartotojus reikėtų informuoti individualiai siunčiant elektroninius arba popierinius laiškus. Ši informacija turėtų būti pateikiama neįgaliesiems prieinamais formatais jiems to paprašius;
(32)  kad būtų veiksminga, informacija turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teismas arba administracinė institucija galėtų reikalauti iš pralaimėjusios šalies tinkamai informuoti visus atitinkamus vartotojus apie galutinį sprendimą, susijusį su uždraudimais ir teisių gynimu, kuris buvo priimtas nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, ir abi šalis teismo arba administracinės institucijos patvirtinto taikaus susitarimo atveju. Tokia informacija galėtų būti pateikiama, pvz., interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, elektroninėse prekyvietėse arba populiariuose dienraščiuose, įskaitant tik elektroninėmis ryšio priemonėmis platinamus dienraščius. Ši informacija turėtų būti pateikiama neįgaliesiems prieinamais formatais jiems to paprašius; Pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(32a)   valstybės narės turėtų būti skatinamos sukurti nemokamą nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris galėtų dar labiau padidinti skaidrumo įpareigojimus;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)  siekiant didesnio teisinio tikrumo, taip pat norint išvengti nenuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir didinant atstovaujamųjų ieškinių ir galimų tolesnių ieškinių dėl teisių gynimo veiksmingumą ir procesinį efektyvumą, dėl pažeidimo išvados, įtvirtintos galutiniame sprendime, įskaitant pagal šią direktyvą teismo arba administracinės institucijos priimtą galutinę nutartį dėl uždraudimo, neturėtų būti pakartotinai bylinėjamasi vėlesnėse bylose, susijusiose su to paties prekiautojo tuo pačiu pažeidimu, kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu ir jo taikymo sritimi dalyko, asmenų, laiko ir teritorijos atžvilgiu, kaip apibrėžta tame galutiniame sprendime. Jeigu ieškinys, kuriame prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimo priemones, pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nustatomas šis pažeidimas, sprendimas turėtų būti laikomas nuginčijamąja prezumpcija, kad pažeidimas buvo padarytas;
(33)  siekiant didesnio teisinio tikrumo, taip pat norint išvengti nenuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir didinant atstovaujamųjų ieškinių ir galimų tolesnių ieškinių dėl teisių gynimo veiksmingumą ir procesinį efektyvumą, pažeidimo arba pažeidimo nebuvimo išvada, įtvirtinta galutiniame sprendime, įskaitant pagal šią direktyvą teismo arba administracinės institucijos priimtą galutinę nutartį dėl uždraudimo, turėtų būti privaloma visoms šalims, kurios dalyvavo atstovaujamajame ieškinyje. Galutinis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Susitarimu nustatyta teisių gynimo priemonė taip pat turėtų būti privaloma byloms, susijusioms su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tuo pačiu vartotoju. Jeigu ieškinys, kuriame prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimo priemones, pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nustatomas šis pažeidimas arba pažeidimo nebuvimas, sprendimas turėtų būti laikomas įrodymu, kad atitinkamais atvejais pažeidimas buvo padarytas arba nepadarytas. Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo būtų vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis
(35)  nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų neturėtų trukdyti pareikšti ieškinių dėl teisių gynimo, pagrįstų galutine nutartimi dėl uždraudimo, kuria nustatomas pažeidimas, arba galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtu pagal šią direktyvą. Pateikus atstovaujamąjį ieškinį, turi būti sustabdomi arba nutraukiami senaties terminai, taikomi bet kokiems ieškiniams dėl teisių gynimo, susijusiems su atitinkamais vartotojais, kuriems pateiktas ieškinys daro poveikį;
(35)  nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų neturėtų trukdyti pareikšti ieškinių dėl teisių gynimo, pagrįstų galutine nutartimi dėl uždraudimo, kuria nustatomas pažeidimas, dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtu pagal šią direktyvą. Pateikus atstovaujamąjį ieškinį, turi būti sustabdomi arba nutraukiami senaties terminai, taikomi bet kokiems ieškiniams dėl teisių gynimo, susijusiems su atitinkamais vartotojais, kuriems pateiktas ieškinys daro poveikį;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 konstatuojamoji dalis
(39)  atsižvelgdamos į tai, kad atstovaujamaisiais ieškiniais siekiama visuomeninio intereso apsaugant kolektyvinius vartotojų interesus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingiems subjektams nebūtų užkirstas kelias pareikšti atstovaujamuosius ieškinius pagal šią direktyvą dėl su šia procedūra susijusių išlaidų;
(39)  atsižvelgdamos į tai, kad atstovaujamaisiais ieškiniais siekiama visuomeninio intereso apsaugant kolektyvinius vartotojų interesus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtų užkirstas kelias pareikšti atstovaujamuosius ieškinius pagal šią direktyvą dėl su šia procedūra susijusių išlaidų; Tačiau atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, numatytas nacionalinėse nuostatose, tai neturėtų daryti poveikio faktui, kad šalis, pralaimėjusi atstovaujamojo ieškinio bylą, atlygina laimėjusiai šaliai būtinas teisines išlaidas (principas „moka pralaimėjusi šalis“). Tačiau teismas arba administracinė institucija neturėtų priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(39a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta sąlyginio advokato atlyginimo ir kad advokato užmokestis ir jo apskaičiavimo metodas neskatintų kelti bylų, kurios nenaudingos vartotojams ar kitoms atitinkamoms ginčo šalims ir galėtų sukliudyti vartotojams visapusiškai pasinaudoti atstovaujamojo ieškinio teikiama nauda. Valstybės narės, kuriose leidžiama taikyti sąlyginį advokatų atlyginimą, turėtų būti užtikrina, kad toks atlyginimas nesutrukdytų vartotojams gauti visą kompensaciją;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 konstatuojamoji dalis
(40)  paaiškėjo, kad įvairių valstybių narių kompetentingų subjektų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarpusavyje buvo naudingas sprendžiant tarpvalstybinių pažeidimų problemą. Reikia toliau plėsti gebėjimų stiprinimo ir bendradarbiavimo priemones, taikomas dideliam kompetentingų subjektų visoje Sąjungoje skaičiui, siekiant didinti atstovaujamųjų ieškinių, turinčių tarpvalstybinį poveikį, naudojimą;
(40)  paaiškėjo, kad įvairių valstybių narių kompetentingų atstovaujančių subjektų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, gerąja praktika ir patirtimi tarpusavyje buvo naudingas sprendžiant tarpvalstybinių pažeidimų problemą. Reikia toliau plėsti gebėjimų stiprinimo ir bendradarbiavimo priemones, taikomas dideliam kompetentingų atstovaujančių subjektų visoje Sąjungoje skaičiui, siekiant didinti atstovaujamųjų ieškinių, turinčių tarpvalstybinį poveikį, naudojimą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
41 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(41a)   siekdama ištirti galimybę taikyti tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių procedūrą Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų įvertinti galimybę įsteigti Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis kompetentingiems subjektams leidžiama pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, užtikrinant tinkamas apsaugos priemones, padedančios išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi.
1.  Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis kompetentingiems atstovaujantiems subjektams leidžiama pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ir tokiu būdu visų pirma pasiekti ir užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir galimybę kreiptis į teismą, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones, padedančias išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalis
2.  Ši direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms palikti galiojančių ar priimti naujų nuostatų, skirtų užtikrinti kompetentingiems subjektams arba bet kokiems kitiems suinteresuotiesiems asmenims kitas procesines priemones pareikšti ieškinius, kuriais siekiama nacionaliniu lygmeniu apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus.
2.  Ši direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms palikti galiojančių ar priimti naujų nuostatų, skirtų užtikrinti kompetentingiems atstovaujantiems subjektams arba bet kokiai viešajai įstaigai kitas procesines priemones pareikšti ieškinius, kuriais siekiama nacionaliniu lygmeniu apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo mažinti vartotojų apsaugą tose srityse, kuriose taikoma Sąjungos teisė.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalis
1.  Ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl prekiautojų padarytų Sąjungos teisės aktų, išvardytų I priede, nuostatų pažeidimų, kuriais padaroma arba gali būti daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams. Ji taikoma vidaus ir tarpvalstybiniams pažeidimams, įskaitant atvejus, kai tie pažeidimai buvo nutraukti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį arba prieš užbaigiant atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą.
1.  Ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais saugomi kolektyviniai vartotojų interesai, pareikštiems dėl prekiautojų padarytų Sąjungos teisės aktų, išvardytų I priede, nuostatų pažeidimų, turinčių didelį poveikį vartotojams. Ji taikoma vidaus ir tarpvalstybiniams pažeidimams, įskaitant atvejus, kai tie pažeidimai buvo nutraukti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį arba prieš užbaigiant atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalis
3.  Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise.
3.  Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija, sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu ir vykdymu ir taisyklėmis dėl teisės, taikytinos sutartiniams ir nesutartiniams įsipareigojimams, taikomiems atstovaujamiems ieškiniams, išdėstytiems šioje direktyvoje.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3 a.  Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėje teisėje numatytiems kitų formų teisių gynimo mechanizmams.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3 b.  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, visų pirma teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
1a)  vartotojų organizacija – grupė, siekianti apsaugoti vartotojų interesus nuo neteisėtų prekybininkų veiksmų ar neveikimo;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
(2)  prekiautojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, privatus arba priklausantis valstybei, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas, su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį jo vardu arba jo naudai;
(2)  prekiautojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, privatus arba priklausantis valstybei, kuris veikia kaip civilinės teisės subjektas, laikydamasis civilinės teisės nuostatų, pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas, su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį jo vardu arba jo naudai;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
(3)  kolektyviniai vartotojų interesai – tam tikro skaičiaus vartotojų interesai;
(3)  kolektyviniai vartotojų interesai – tam tikro skaičiaus vartotojų arba duomenų subjektų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), interesai;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipos 6 a punktas (naujas)
6a)  vartotojų teisė – Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio pavadinimas
Kompetentingi subjektai
Kompetentingi atstovaujantys subjektai
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės arba jų teismai savo atitinkamoje teritorijoje paskiria bent vieną kompetentingą atstovaujantį subjektą, kuris pateikia atstovaujamuosius ieškinius, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalyje.
Valstybės narės paskiria subjektą kaip kompetentingą subjektą, jei jis atitinka šiuos kriterijus:
Valstybės narės paskiria subjektą kaip kompetentingą atstovaujantį subjektą, jei jis atitinka visus šiuos kriterijus:
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  turi teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, kurioms taikoma ši direktyva;
b)  jo įstatai ar kitas atitinkamas valdymo dokumentas ir tęstinė veikla, susijusi su vartotojų interesų gynimu ir apsauga, rodo teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, kurioms taikoma ši direktyva;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  jis veikia nepriklausomai nuo kitų subjektų ir asmenų, išskyrus vartotojus, kurie gali būti ekonominiu požiūriu suinteresuoti atstovaujamųjų ieškinių rezultatais, ypač nuo rinkos dalyvių;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c b punktas (naujas)
cb)  jis neturi finansinių susitarimų su ieškovo juridinėmis įmonėmis, kurie peržengtų įprastos paslaugų sutarties ribas;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c c punktas (naujas)
cc)  jis yra nustatęs vidaus procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų išvengta interesų konflikto tarp jo ir jo finansuotojų;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
viešai, aiškiai ir suprantamai atitinkamomis priemonėmis, visų pirma savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie savo finansavimo būdą, organizacinę ir valdymo struktūrą, atlyginimų politiką, lyčių pusiausvyros skatinimo politiką, tikslą ir darbo metodus bei savo veiklą;
Valstybės narės reguliariai vertina, ar kompetentingas subjektas ir toliau atitinka šiuos kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas subjektas netektų savo statuso pagal šią direktyvą, jeigu jis nebeatitinka vieno ar daugiau pirmoje pastraipoje išvardytų kriterijų.
Valstybės narės reguliariai vertina, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas ir toliau atitinka šiuos kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas netektų savo statuso pagal šią direktyvą, jeigu jis nebeatitinka vieno ar daugiau pirmoje pastraipoje išvardytų kriterijų.
Valstybės narės sudaro atstovaujančiųjų subjektų, atitinkančių 1 dalyje išvardytus kriterijus, sąrašą ir jį viešai paskelbia. Tą sąrašą, prireikus atnaujinusios, jos perduoda Komisijai.
Komisija iš valstybių narių gautą atstovaujančių subjektų sąrašą skelbia viešai prieinamame interneto portale.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios įstaigos, kurios buvo paskirtos dar iki šios direktyvos įsigaliojimo pagal nacionalinius teisės aktus, ir toliau atitiktų atstovaujančio subjekto statusui, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, keliamus reikalavimus.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės kompetentingą subjektą jo prašymu gali paskirti ad hoc pagrindu konkrečiam atstovaujamajam ieškiniui, jei subjektas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus.
Išbraukta.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad visų pirma vartotojų organizacijos ir nepriklausomos viešosios įstaigos atitiktų kompetentingo subjekto statusui keliamus reikalavimus. Valstybės narės kompetentingais subjektais gali paskirti vartotojų organizacijas, kurios atstovauja daugiau nei vienos valstybės narės nariams.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų organizacijos, atitinkančios 1 dalyje išvardytus kriterijus, ir viešosios įstaigos atitiktų kompetentingo atstovaujančio subjekto statusui keliamus reikalavimus. Valstybės narės kompetentingais atstovaujančiais subjektais gali paskirti vartotojų organizacijas, kurios atstovauja daugiau nei vienos valstybės narės nariams.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriose nurodoma, kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti visas 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, ir kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti tik vieną arba daugiau šių priemonių.
Išbraukta.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 5 dalis
5.  Kompetentingo subjekto atitiktis 1 dalyje nurodytiems kriterijams nedaro poveikio teismo arba administracinės institucijos teisei nagrinėti, ar kompetentingo subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje, kaip numatyta 5 straipsnio 1 dalyje.
5.  Kompetentingo subjekto atitiktis 1 dalyje nurodytiems kriterijams nedaro poveikio teismo arba administracinės institucijos pareigai nagrinėti, ar kompetentingo subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje, kaip numatyta 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai galėtų atstovaujamuosius ieškinius pareikšti nacionaliniuose teismuose arba administracinėse institucijose, su sąlyga, kad pagrindiniai subjekto tikslai yra tiesiogiai susiję su ES teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, kurios, kaip tvirtinama, buvo pažeistos ir dėl kurių pareiškiamas ieškinys.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad tik pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirti kompetentingi atstovaujantys subjektai galėtų atstovaujamuosius ieškinius pareikšti nacionaliniuose teismuose arba administracinėse institucijose, su sąlyga, kad pagrindiniai subjekto tikslai yra tiesiogiai susiję su ES teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, kurios, kaip tvirtinama, buvo pažeistos ir dėl kurių pareiškiamas ieškinys.
Kompetentingi atstovaujantys subjektai gali laisvai pasirinkti bet kurią nacionalinės ar Sąjungos teisės procedūrą, kuria užtikrinama aukštesnio lygio kolektyvinių vartotojų interesų apsauga.
Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės teisme ar administracinėje institucijoje nebūtų nagrinėjami kiti ieškiniai, susiję su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tais pačiais vartotojais.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama taikyti šias priemones:
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai, įskaitant viešąsias įstaigas, kurios buvo paskirtos iš anksto, turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama taikyti šias priemones:
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Kad galėtų prašyti priimti nutartis dėl uždraudimo, kompetentingiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų arba pateikti faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė vartotojai, arba prekiautojo tyčios ar neapdairumo įrodymų.
Kad galėtų prašyti priimti nutartis dėl uždraudimo, kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų ir pateikti faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė vartotojai, arba prekiautojo tyčios ar neapdairumo įrodymų.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  nutartį dėl uždraudimo, kaip laikinąją apsaugos priemonę, siekiant sustabdyti praktiką arba, jeigu praktika dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, ją uždrausti;
a)  nutartį dėl uždraudimo, kaip laikinąją apsaugos priemonę, siekiant sustabdyti neteisėtą praktiką arba, jeigu praktika dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, uždrausti neteisėtą praktiką;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriuose prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo pobūdis. Šias priemones turi būti prašoma taikyti remiantis bet kokiu galutiniu sprendimu, kuriuo nustatoma, kad praktika reiškia I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimą, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriuose prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo pobūdis.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 4 dalis
4.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai viename atstovaujamajame ieškinyje galėtų prašyti taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, kartu su 2 dalyje nurodytomis priemonėmis.
Išbraukta.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis
Kolektyvinių teisių gynimo ieškinių registras
1.  Valstybės narės gali sudaryti nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris būtų nemokamai prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims elektroninėmis priemonėmis ir (arba) kitais būdais.
2.  Interneto svetainėse, kuriose skelbiami registrai, suteikiama prieiga prie visapusiškos ir objektyvios informacijos apie galimus kompensacijos gavimo būdus, įskaitant neteisminius metodus, taip pat nagrinėjamus atstovaujamuosius ieškinius.
3.  Nacionaliniai registrai yra tarpusavyje susieti. Taikomas Reglamento (ES) 2017/2394 35 straipsnis.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama priimti nutartį dėl teisių gynimo priemonių, kuria prekiautojas įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba, kai tinkama, atlyginti sumokėtą kainą. Valstybė narė gali reikalauti pavienių nukentėjusių vartotojų įgaliojimų prieš priimant deklaratyvaus pobūdžio sprendimą arba nutartį dėl teisių gynimo.
1.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama priimti nutartį dėl teisių gynimo priemonių, kuria prekiautojas įpareigojamas, inter alia, sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba, kai tinkama, atlyginti sumokėtą kainą. Valstybė narė gali reikalauti arba nereikalauti pavienių nukentėjusių vartotojų įgaliojimų prieš priimant nutartį dėl teisių gynimo.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
1a.  Jei valstybė narė nereikalauja pavienio vartotojo įgaliojimo prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, ši valstybė narė vis tiek leidžia tiems asmenims, kurie nuolat negyvena valstybėje narėje, kurioje pareiškiamas ieškinys, prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, jeigu jie suteikė aiškius įgaliojimus per nustatytą terminą prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Kompetentingas subjektas pateikia pakankamai informacijos, kaip to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kad pagrįstų ieškinį, įskaitant vartotojų, kuriems ieškinys daro poveikį, ir fakto ir teisės klausimų, kuriuos reikia išspręsti, aprašymą.
Kompetentingas atstovaujantis subjektas pateikia visą būtiną informaciją, kurios reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kad pagrįstų ieškinį, įskaitant vartotojų, kuriems ieškinys daro poveikį, ir fakto ir teisės klausimų, kuriuos reikia išspręsti, aprašymą.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalis
2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl atitinkamų vartotojų patirtos individualios žalos ypatumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti individualias teisių gynimo priemones, gali įgalioti teismą arba administracinę instituciją vietoje nutarties dėl teisių gynimo priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu.
Išbraukta.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 3 dalis
3.  2 dalis netaikoma tais atvejais, kai:
Išbraukta.
a)  galima nustatyti nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kurie dėl tokios pat praktikos patyrė panašią žalą atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Tokiais atvejais atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimo reikalavimas negali būti ieškinio inicijavimo sąlyga. Teisių gynimo priemonė adresuojama atitinkamiems vartotojams;
b)  vartotojai patyrė nedidelius nuostolius ir būtų neproporcinga vartotojų atžvilgiu taikyti teisių gynimo priemones. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad nebūtų reikalaujama gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų. Teisių gynimo priemonė orientuojama į visuomeninį tikslą, susijusį su kolektyvinių vartotojų interesų gynimu.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 dalis
4.  Pagal 1, 2 ir 3 dalis priimtame galutiniame sprendime nustatyta teisių gynimo priemonė nedaro poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.
4.  Pagal 1 dalį priimtame galutiniame sprendime nustatyta teisių gynimo priemonė nedaro poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Taikant šią nuostatą laikomasi res judicata principo.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Teisių gynimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai atlyginta susijusių vartotojų patirta žala. Jeigu išmokėjus kompensaciją lieka nepareikalauta suma, teismas priima sprendimą dėl tos likusios sumos naudos gavėjo. Nepareikalauta suma neatitenka kompetentingam atstovaujančiam subjektui ar prekiautojui.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Visų pirma uždraudžiamas baudinis nuostolių atlyginimas, pagal kurį šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai. Pavyzdžiui, kolektyvinę žalą patyrusiems vartotojams skiriama kompensacija neviršija sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų atskirai patirta faktinė žala.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio pavadinimas
Finansavimas
Atstovaujamojo ieškinio priimtinumas
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalis
1.  Kompetentingas subjektas, kuris prašo taikyti teisių gynimo priemonę, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, pradiniame ieškinio etape paskelbia apskritai savo veiklai finansuoti naudojamų lėšų ir lėšų, kurios naudojamos pareiškiant ieškinį, šaltinį. Kompetentingas subjektas įrodo, kad jis turi pakankamai finansinių išteklių, kad atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir nepalankios bylos baigties atveju galėtų padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
1.  Kompetentingas atstovaujantis subjektas, kuris prašo taikyti teisių gynimo priemonę, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, norėdamas įrodyti interesų konflikto nebuvimą, teismui arba administracinei institucijai kuo ankstesniame ieškinio etape pateikia išsamią finansų apžvalgą, išvardydamas visus apskritai savo veiklai finansuoti naudojamų lėšų ir lėšų, kurios naudojamos pareiškiant ieškinį, šaltinius. Kompetentingas subjektas įrodo, kad jis turi pakankamai finansinių išteklių, kad atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir nepalankios bylos baigties atveju galėtų padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo finansuoja trečioji šalis, trečiajai šaliai būtų draudžiama:
2.  Atstovaujamąjį ieškinį nacionalinis teismas gali būti paskelbti nepriimtinu, jei jis nustato, kad trečiosios šalies teikiamas finansavimas galėtų:
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  daryti įtaką kompetentingo subjekto sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų;
a)  daryti įtaką kompetentingo atstovaujančio subjekto sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant atstovaujamųjų ieškinių ir sprendimų dėl taikių susitarimų inicijavimą;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismams ir administracinėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai įvertinti 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir atitinkamai prašyti kompetentingo subjekto atsisakyti atitinkamo finansavimo ir, jei reikia, panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismams ir administracinėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai įvertinti, ar nėra 1 dalyje nurodyto interesų konflikto, ir 2 dalyje nurodytas aplinkybes atstovaujamojo ieškinio priimtinumo etape ir vėlesniame etape, kai byla nagrinėjama teisme, jei tik aplinkybės tai leidžia.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a straipsnis (naujas)
7a straipsnis
Principas „pralaimėjęs moka“
Valstybės narės užtikrina, kad šalis, pralaimėjusi kolektyvinio teisių gynimo bylą, atlygintų laimėjusiosios šalies patirtas teisines išlaidas pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tačiau teismas arba administracinė institucija nepriteisia išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokį prašymą teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu tos pačios valstybės narės teismas arba administracinė institucija nenagrinėja jokio kito atstovaujamojo ieškinio dėl to paties prekiautojo ir tos pačios praktikos.
1.  Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 6 dalis
6.  Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis 1, 2 ir 3 dalyje nurodyto tokio taikaus susitarimo. Pagal 4 dalį patvirtintame taikiame susitarime nustatyta teisių gynimo priemonė nedaro poveikio jokioms papildomoms teisėms į teisių gynimo priemones, kurios vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.
6.  Pagal 4 dalį patvirtintame taikiame susitarime nustatyta teisių gynimo priemonė yra privaloma visoms šalims, tačiau nedaro poveikio jokioms papildomoms teisėms į teisių gynimo priemones, kurios vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1 Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujantys subjektai:
a)  informuotų vartotojus apie ieškinius dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimų ir ketinimą siekti nutarties dėl uždraudimo ar kreiptis dėl žalos atlyginimo,
b)  jau iš anksto paaiškintų atitinkamiems vartotojams apie galimybę prisijungti prie ieškinio, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugoti svarbūs dokumentai ir kita ieškiniui reikalinga informacija,
c)  kai aktualu, informuotų apie tolesnius veiksmus ir galimas teisines pasekmes.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija prašytų pažeidimą padariusio prekiautojo savo sąskaita informuoti nukentėjusius vartotojus apie galutinius sprendimus, kuriais nustatomos 5 ir 6 straipsniuose nurodytos priemonės, ir 8 straipsnyje nurodytus patvirtintus taikius susitarimus ir tokią informaciją pateiktų naudodami priemones, kurios derėtų su bylos aplinkybėmis, ir laikydamiesi konkrečių terminų, įskaitant, kai tinkama, visų atitinkamų vartotojų individualų informavimą.
1.  Kai taikus susitarimas arba galutinis sprendimas yra naudingas vartotojams, kurie gali apie jį nežinoti, valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija prašytų pažeidimą pralaimėjusios šalies arba abiejų šalių savo sąskaita informuoti nukentėjusius vartotojus apie galutinius sprendimus, kuriais nustatomos 5 ir 6 straipsniuose nurodytos priemonės, ir 8 straipsnyje nurodytus patvirtintus taikius susitarimus ir tokią informaciją pateiktų naudodami priemones, kurios derėtų su bylos aplinkybėmis, ir laikydamiesi konkrečių terminų. Valstybės narės gali numatyti, kad pareigos informuoti gali būti laikomasi naudojantis vieša ir lengvai prieinama interneto svetaine.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Laikantis 7 straipsnyje nustatyto principo, pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodytą informaciją sudaro suprantama kalba pateiktas atstovaujamojo ieškinio dalyko, jo teisinių pasekmių ir, jei tinkama, vėlesnių veiksmų, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, paaiškinimas.
2.  1 dalyje nurodytą informaciją sudaro suprantama kalba pateiktas atstovaujamojo ieškinio dalyko, jo teisinių pasekmių ir, jei tinkama, vėlesnių veiksmų, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, paaiškinimas. Informacijos teikimo būdai ir terminai nustatomi susitarus su teismu ar administracine institucija.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinamai teikiama informacija apie būsimus, nagrinėjamus ir baigtus nagrinėti kolektyvinius ieškinius, be kita ko, žiniasklaidoje ir internetu viešoje interneto svetainėje, kai teismas nusprendžia, kad byla priimtina.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų subjektų vieši pranešimai apie bylas būtų pagrįsti faktais, ir juose būtų atsižvelgta tiek į vartotojų teisę gauti informaciją, tiek į atsakovų su reputacija susijusias teises bei teisę saugoti verslo paslaptis.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams ir kuris nustatytas administracinės institucijos arba teismo galutiniame sprendime, įskaitant 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo, būtų laikomas neginčijamai nustatytu atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo padaryto to paties pažeidimo.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad administracinės institucijos arba teismo galutinis sprendimas, įskaitant 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo, būtų laikomas įrodymu, nustatančiu to pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir tų pačių faktų, laikantis principo, pagal kurį ta pati žala tiems patiems susijusiems vartotojams negali būti atlyginta du kartus.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą galutinį sprendimą, priimtą kitoje valstybėje narėje, jos nacionaliniai teismai ar administracinės institucijos vertintų kaip nuginčijamąją prezumpciją, kad pažeidimas buvo padarytas.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą galutinį sprendimą, priimtą kitoje valstybėje narėje, jos nacionaliniai teismai ar administracinės institucijos vertintų bent kaip įrodymą, kad pažeidimas buvo padarytas.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas galutinis deklaratyvaus pobūdžio sprendimas būtų laikomas kaip neginčijamai nustatantis prekiautojo atsakomybę nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu tais atvejais, jei valstybių narių nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo būtų pareikštas bet koks ieškinys, kuriuo siekiama apginti teises dėl to pažeidimo. Valstybės narės užtikrina, kad tokius vartotojų atskirai pareikštus ieškinius dėl teisių gynimo būtų galima nagrinėti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras.
3.  Valstybės narės raginamos sukurti duomenų bazę, kurioje būtų visi galutiniai sprendimai dėl teisių gynimo ieškinių, galintys supaprastinti galimybes pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis, ir kuri padėtų pasidalinti geriausia šios srities patirtimi.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina, kad pateikus atstovaujamąjį ieškinį, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, būtų sustabdomi arba nutraukiami bet kokiems atitinkamų vartotojų teisių gynimo ieškiniams taikytini senaties terminai, jeigu susijusioms teisėms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę taikomas senaties terminas.
Pagal nacionalinę teisę valstybės narės užtikrina, kad pateikus atstovaujamąjį ieškinį, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, būtų sustabdomi arba nutraukiami bet kokiems atitinkamų asmenų teisių gynimo ieškiniams taikytini senaties terminai, jeigu susijusioms teisėms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę taikomas senaties terminas.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingo subjekto, pateikusio pagrįstai prieinamus faktus ir įrodymus, kurių pakanka atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti, ir nurodžiusio tolesnius įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas, prašymu teismas arba administracinė institucija gali pagal nacionalines procesines taisykles priimti nutartį, kuria nustatoma, kad atsakovas, laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių, pateiktų tokius įrodymus.
Valstybės narės užtikrina, kad vienos iš šalių, pateikusių pagrįstai prieinamus faktus, pakankamus įrodymus ir pagrįstą paaiškinimą, kuriais pagrindžia savo požiūrį, ir nurodžiusių tolesnius konkrečius ir aiškiai apibrėžtus įrodymus, kuriais disponuoja kita šalis, prašymu teismas arba administracinė institucija gali pagal nacionalines procesines taisykles priimti nutartį, kuria nustatoma, kad ši šalis, kuo griežčiau remiantis pagrįstai prieinamais faktais, laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių, pateiktų tokius įrodymus. Atitinkamoje byloje nutartis turi būti adekvati ir proporcinga ir neturi sutrikdyti pusiausvyros tarp dviejų dalyvaujančių šalių.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą tiek, kad jis būtų proporcingas. Siekdamas nustatyti, ar proporcinga atskleisti informaciją, kurios prašo atstovaujantis subjektas, teismas atsižvelgia į visų susijusių šalių teisėtus interesus, t. y. į tai, kiek prašymas atskleisti įrodymus yra pagrįstas turimais faktais ir įrodymais, taip pat ar įrodymai, kuriuos prašoma atskleisti, yra konfidenciali informacija.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius informaciją, kai, jų manymu, ji svarbi ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad sankcijos būtų skiriamos baudų forma.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad sankcijos būtų skiriamos, inter alia, baudų forma.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 3 dalis
3.  Priimdamos sprendimą dėl pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, paskirstymo, valstybės narės atsižvelgia į kolektyvinius vartotojų interesus.
3.  Priimdamos sprendimą dėl pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, paskirstymo, valstybės narės atsižvelgia į kolektyvinius interesus. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokios pajamos būtų priskirtos fondui, sukurtam finansuoti atstovaujamuosius ieškinius.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio pavadinimas
Pagalba kompetentingiems subjektams
Pagalba kompetentingiems atstovaujantiems subjektams
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad su atstovaujamaisiais ieškiniais susijusios procesinės išlaidos netaptų finansine kliūtimi kompetentingiems subjektams veiksmingai įgyvendinti teisę prašyti taikyti 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, pvz., apriboja taikomus teismo ar administracinius mokesčius, suteikia jiems galimybę prireikus pasinaudoti teisine pagalba arba šiam tikslui suteikia jiems valstybinį finansavimą.
1.  Remiantis 7 straipsniu, valstybės narės skatinamos užtikrinti, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų pakankamai lėšų atstovaujamiesiems ieškiniams pateikti. Jos imasi būtinų priemonių, siekdamos supaprastinti galimybes kreiptis į teismą, ir užtikrina, kad su atstovaujamaisiais ieškiniais susijusios procesinės išlaidos netaptų finansine kliūtimi kompetentingiems subjektams veiksmingai įgyvendinti teisę prašyti taikyti 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, pvz., apriboja taikomus teismo ar administracinius mokesčius, suteikia jiems galimybę prireikus pasinaudoti teisine pagalba arba šiam tikslui suteikia jiems valstybinį finansavimą.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės teikia struktūrinę paramą subjektams, veikiantiems kaip kompetentingi subjektai, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a straipsnis (naujas)
15a straipsnis
Teisinis atstovavimas ir atlyginimai
Valstybės narės užtikrina, kad atlygis advokatams ir jo apskaičiavimo būdas neskatintų kelti bylų, kurios, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, yra nereikalingos. Visų pirma valstybės narės uždraudžia sąlyginį advokatų atlyginimą.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad bet koks pagal 4 straipsnio 1 dalį iš anksto vienoje iš valstybių narių paskirtas kompetentingas subjektas galėtų kreiptis į kitos valstybės narės teismus ar administracines institucijas po to, kai pateikiamas viešai prieinamas tame straipsnyje nurodytas sąrašas. Teismai ar administracinės institucijos laiko šį sąrašą kompetentingo subjekto teisnumo įrodymu, nedarant poveikio jų teisei išnagrinėti, ar kompetentingo subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje.
1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad bet koks pagal 4 straipsnio 1 dalį iš anksto vienoje iš valstybių narių paskirtas kompetentingas atstovaujantis subjektas galėtų kreiptis į kitos valstybės narės teismus ar administracines institucijas po to, kai pateikiamas viešai prieinamas tame straipsnyje nurodytas sąrašas. Teismai ar administracinės institucijos gali patikrinti kompetentingo atstovaujančio subjekto teisnumą, nedarant poveikio jų teisei išnagrinėti, ar kompetentingo atstovaujančio subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybė narė, kurioje vykdoma kolektyvinio teisių gynimo procedūra, gali reikalauti įgaliojimų iš vartotojų, kurie gyvena šioje valstybėje narėje, ir reikalauja įgaliojimų iš pavienių vartotojų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, kai ieškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio. Tokiomis aplinkybėmis ieškinio nagrinėjimo pradžioje teismui arba administracinei institucijai ir atsakovui pateikiamas visų tokius įgaliojimus suteikusių vartotojų iš kitų valstybių narių suvestinis sąrašas.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 4 dalis
4.  Jeigu valstybė narė arba Komisija abejoja, ar kompetentingas subjektas atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, tą kompetentingą subjektą paskyrusi valstybė narė dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tinkama, išbraukia subjektą iš sąrašo, jeigu nesilaikoma vieno ar daugiau kriterijų.
4.  Jeigu valstybė narė, Komisija arba prekiautojas abejoja, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, tą kompetentingą subjektą paskyrusi valstybė narė dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tinkama, išbraukia subjektą iš sąrašo, jeigu nesilaikoma vieno ar daugiau kriterijų.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Viešas registras
Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos sukurtų viešai prieinamą neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo priimtos nutartys dėl uždraudimo pagal šios direktyvos nuostatas, registrą.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalis
2.  Ne vėliau kaip praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą. Jeigu taip, Komisija ketina pateikti atitinkamus pasiūlymus, kuriais visų pirma iš 2 straipsnyje apibrėžtos šios direktyvos taikymo srities gali būti išbraukiami teisės aktai, nurodyti I priedo 10 ir 15 punktuose.
Išbraukta.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Nuostata dėl peržiūros
Nepažeisdama 16 straipsnio, Komisija įvertina, ar tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai galėtų būti nagrinėjami Sąjungos lygmeniu, įsteigiant Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje. Praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia ataskaitą šiuo klausimu ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, pridėjus atitinkamą pasiūlymą.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 59 a punktas (naujas)
59a)   2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 59 b punktas (naujas)
59b)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357).
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 59 c punktas (naujas)
59c)   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 59 d punktas (naujas)
59d)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107).
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 59 e punktas (naujas)
59e)   1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus ir konservuotų sardinių ir sardinių tipo produktų prekių aprašymus.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 59 f punktas (naujas)
59f)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 232.


ES ir Izraelio pagal ES ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą sudaryto susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 129kWORD 42k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (09547/2018 – C8-0021/2019 – 2018/0080(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0223A8-0164/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09547/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (09548/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0021/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0164/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Izraelio Valstybės parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Uzbekistano visapusiškas susitarimas
PDF 182kWORD 53k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujo ES ir Uzbekistano visapusiško susitarimo (2018/2236(INI))
P8_TA-PROV(2019)0224A8-0149/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimą (ES) 2018/…, kuriuo Europos Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių Sąjungos kompetencijai (10336/18),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą, kuriuo Europos Komisija įgaliojama valstybių narių vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių valstybių narių kompetencijai (10337/18),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos derybinius nurodymus (10601/18 EU RESTRICTED), perduotus Parlamentui 2018 m. rugpjūčio 6 d.,

—  atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ir šiuo metu galiojantį ES ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS),

—  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio mėnesį pasirašytą ES ir Uzbekistano susitarimo memorandumą dėl energetikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto(1),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto(2),

—  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Uzbekistane(3),

—  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(4) ir 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(5),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031),

—  atsižvelgdamas į savo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio atstovų vizitus, vykusius atitinkamai 2018 m. rugsėjo mėnesį ir 2017 m. gegužės mėnesį, bei į reguliarius Delegacijos ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano, ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu ir Mongolija atstovų vizitus į šalį,

—  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Samarkande vykusio 13-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame buvo svarstomi dvišalės darbotvarkės (ekonomikos, sujungiamumo, saugumo ir teisinės valstybės) bei regioniniai klausimai, rezultatus,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 23 d. Briuselyje vykusio 14-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo bendrą pranešimą „ES ir Vidurinė Azija. Bendradarbiavimas siekiant kurti įtraukaus augimo, darnaus sujungiamumo ir tvirtesnės partnerystės ateitį“(6),

—  atsižvelgdamas į nenutrūkstamą ES paramą vystymuisi Uzbekistanui, kurios suma 2014–2020 m. laikotarpiu siekė 168 mln. EUR, į Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansinę pagalbą bei kitas ES priemones taikai ir saugumui remti bei branduolinių atliekų kiekiui šalyje mažinti,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 26 ir 27 d. vykusios Taškento konferencijos dėl Afganistano, kurią rengė Uzbekistano atstovai ir kuriai kartu pirmininkavo Afganistano atstovai, pareiškimą „Taikos procesas, bendradarbiavimas saugumo srityje ir regionų sujungiamumas“,

—  atsižvelgdamas į 2017–2021 m. Veiksmų penkiose prioritetinėse srityse strategiją Uzbekistano vystymosi labui (Vystymosi strategija),

–  atsižvelgdamas į žingsnius, kuriuos tapęs nepriklausomas nuo Sovietų Sąjungos Uzbekistanas žengė atviresnės visuomenės ir didesnio atvirumo palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis kryptimi,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0149/2019),

A.  kadangi 2018 m. lapkričio 23 d. ES ir Uzbekistanas pradėjo derybas dėl visapusiško tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (TPBS) šiuo metu galiojančiam ES ir Uzbekistano PBS pakeisti, siekiant stiprinti ir gilinti bendradarbiavimą abipusių interesų srityse bei remtis bendromis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos pagrindinėms laisvėms ir gero valdymo vertybėmis, kad būtų skatinamas darnus vystymasis ir tarptautinis saugumas bei veiksmingai atremiami tokie visuotiniai iššūkiai, kaip terorizmas, klimato kaita ir organizuotas nusikalstamumas;

B.  kadangi norint, kad įsigaliotų TPBS, būtinas Parlamento pritarimas;

1.  pateikia Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai šias rekomendacijas:

ES ir Uzbekistano santykiai

Naujas visapusiškas susitarimas

   a) teigiamai įvertinti Uzbekistano įsipareigojimus siekti atviresnės visuomenės ir žingsnius šia kryptimi bei tikro įsitraukimo į ES ir Uzbekistano politinį dialogą lygį – tai leido pradėti derybas dėl visapusiško TPBS; pabrėžti, kad ES suinteresuota stiprinti savo santykius su Uzbekistanu bendrų vertybių pagrindu, ir pripažinti Uzbekistano vaidmenį būnant svarbiu kultūros ir politikos tiltu tarp Europos ir Azijos;
   b) palaikyti reguliarų nuodugnų dialogą ir stebėti visapusišką politinių ir demokratinių reformų įgyvendinimą, siekiant sukurti nepriklausomas teismines institucijas – įskaitant visų apribojimų teisininkų nepriklausomumui panaikinimą – tikrai nepriklausomą parlamentą surengus tikrai konkurencingus rinkimus, saugoti žmogaus teises, lyčių lygybę ir žiniasklaidos laisves, depolitizuoti saugumo tarnybas ir užtikrinti, kad jos būtų įsipareigojusios paisyti teisinės valstybės principo, bei skatinti pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti reformų procese; teigiamai įvertinti naujus įgaliojimus, suteiktus Uzbekistano parlamentui, ir naujus parlamentinės priežiūros stiprinimo mechanizmus; paskatinti valdžios institucijas įgyvendinti rekomendacijų, išdėstytų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitoje, parengtoje po 2014 m. rinkimų, įgyvendinimą;
   c) akcentuoti tvarių reformų ir jų įgyvendinimo remiantis esamais ir būsimais susitarimais svarbą ir tai visapusiškai remti, kad būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai ir sprendžiami politiniai, visuomeniniai ir ekonominiai klausimai, pirmiausia siekiant gerinti valdymą, sudaryti galimybes veikti išties įvairiai ir nepriklausomai pilietinei visuomenei, stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, apsaugoti visas mažumas ir pažeidžiamus asmenis, įskaitant neįgaliuosius, užtikrinant atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir kitus nusikaltimus bei šalinant verslumo kliūtis;
   d) pripažinti ir remti Uzbekistano įsipareigojimą šiuo metu vykdomų struktūrinių, administracinių ir ekonominių reformų atžvilgiu, siekiant gerinti verslo klimatą, teismų sistemą ir saugumo tarnybų darbą, darbo sąlygas ir administracinę atskaitomybę bei veiksmingumą, ir pabrėžti, kad svarbus visapusiškas ir patikrinamas jų įgyvendinimas; palankiai įvertinti užsienio valiutų operacijų ir užsienio valiutų rinkos liberalizavimą; atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad išsamus Uzbekistano reformų planas – 2017–2021 m. Vystymosi strategija – turi būti įgyvendinamas ir remiamas priemonėmis, kuriomis būtų skatinama išorės prekyba ir gerinama verslo aplinka; atsižvelgti į tai, kad darbo jėgos migracija ir emigrantų perlaidos yra pagrindiniai mechanizmai, kuriais Uzbekistane sprendžiamas skurdo klausimas;
   e) primygtinai paraginti Uzbekistano vyriausybę užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, pilietinė visuomenė, tarptautiniai stebėtojai ir žmogaus teisių organizacijos galėtų nevaržomai veikti laisvoje ir teisiškai patikimoje bei politiškai saugioje aplinkoje, t. y. palengvinti registracijos procesus ir sudaryti galimybes imtis teisinių veiksmų, kai atsisakoma registruoti atitinkamą subjektą; primygtinai paraginti leisti reguliariai, nevaržomai ir nepriklausomai stebėti sąlygas kalėjimuose ir sulaikymo vietose; paraginti vyriausybę pakviesti JT specialųjį pranešėją kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, įgyvendinti po jo pastarojo vizito 2003 m. pateiktą rekomendaciją bei suderinti nacionalinius įstatymus ir praktiką su tarptautinės teisės nuostatomis ir standartais, įskaitant nepriklausomos stebėsenos mechanizmą, kurį taikant būtų leidžiama nevaržomai patekti į sulaikymo vietas elgesiui su kaliniais stebėti; paraginti valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus įtarimus kankinimu ar nežmonišku elgesiu;
   f) skatinti tolerantiškos, įtraukios, pliuralistinės ir demokratiškos visuomenės, vadovaujamos patikimos vyriausybės, formavimąsi remiant laipsnišką liberalizavimą, kuris būtų visapusiškai grindžiamas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, taip pat socialinę ir ekonominę pažangą žmonių naudai;
   g) teigiamai įvertinti politinių kalinių išlaisvinimą, tačiau primygtinai paraginti valdžios institucijas užtikrinti visapusišką jų reabilitavimą ir sudaryti galimybę imtis teisių gynimo priemonių bei pasinaudoti medicininiu gydymu; paraginti išlaisvinti visus likusius politinius kalinius ir visus kitus asmenis, įkaltintus arba persekiojamus dėl politiškai motyvuotų kaltinimų, pvz., žmogaus teisių aktyvistus, pilietinės visuomenės atstovus ir religinius aktyvistus, žurnalistus ir opozicijai atstovaujančius politikus; pareikšti susirūpinimą dėl keleto už uždarų durų vykstančių teismo procesų ir primygtinai paraginti vyriausybę nutraukti šią praktiką; primygtinai paraginti vyriausybę skubiai iš dalies pakeisti savo baudžiamojo kodekso nuostatas, susijusius su ekstremizmu, kurios kartais netinkamai naudojamos protestui kriminalizuoti; teigiamai įvertinti prisiimtus įsipareigojimus nebenaudoti kaltinimo kalėjimo taisyklių pažeidimu, siekiant savavališkai pratęsti politinių kalinių bausmės laiką; užtikrinti, kad visiems už nusikalstamą ir kitą veiką nuteistiems politiniams kaliniams būtų pateikiamos teismo sprendimų dėl jų bylų kopijos ir jie galėtų pasinaudoti savo teise pateikti skundą bei kreiptis dėl reabilitavimo; teigiamai įvertinti tai, kad sušvelninti kai kurie taikių susirinkimų laisvės apribojimai, ir taip pat paraginti pašalinti šių teisių apribojimus, pvz., taikių demonstrantų sulaikymą, bei taip laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų; palankiai įvertinti neseniai įvykusį JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais vizitą;
   h) pažymėti, kad Uzbekistano reitingas organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekse 2016–2018 m. pagerėjo tik šiek tiek ir kad susirūpinimą toliau kelia cenzūra, interneto svetainių blokavimas, žurnalistų ir tinklaraštininkų savicenzūra, persekiojimas internete ir realiame gyvenime bei politiškai motyvuoti baudžiamieji kaltinimai; primygtinai paraginti valdžios institucijas liautis darius spaudimą žiniasklaidai ir ją sekus, nustoti blokavus nepriklausomas interneto svetaines ir leisti tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms akredituoti žurnalistus bei dirbti šalyje; palaikyti ir palankiai įvertinti priemones, kurių imtasi siekiant didesnės žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų nepriklausomybės, pvz., tam tikrų jų veiklai taikomų apribojimų panaikinimą, taip pat užsienio ir tarptautinės žiniasklaidos bei NVO, kurios anksčiau nebuvo įleidžiamos į šalį, sugrįžimą; teigiamai įvertinti naująjį įstatymą dėl NVO registracijos, kuriuo sušvelnintos kai kurios registracijos procedūros ir kai kurie reikalavimai gauti išankstinį leidimą veiklai vykdyti ar mitingams rengti; primygtinai paraginti valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti šį įstatymą – taip pat ir pašalinant visas tarptautinių organizacijos registracijos kliūtis – ir paraginti valdžios institucijas spręsti likusių apribojimų, dėl kurių varžomas NVO darbas, pvz., apsunkinančių registracijos reikalavimų ir įsibrovėliškos stebėsenos, klausimą;
   i) teigiamai įvertinti pažangą, padarytą siekiant panaikinti vaikų darbą ir pamažu atsisakant priverstinio darbo, bei neseniai įvykusius JT specialiųjų pranešėjų vizitus į Uzbekistaną ir tai, kad durys į šią šalį vėl atidarytos šios srities tarptautinėms NVO; pažymėti, kad valstybės remiamas priverstinis darbas medvilnės ir šilko pramonėje bei kitose srityse tebėra problemiškas; tikėtis, kad Uzbekistano vyriausybė imsis veiksmų siekdama panaikinti bet kokį priverstinį darbą, spręsti esminių šio reiškinio priežasčių – visų pirma privalomų kvotų sistemos – klausimą ir reikalauti vietos valdžios institucijų, prievarta mobilizuojančių viešojo sektoriaus darbuotojus ir studentus, atskaitomybės; pabrėžti, jog būtinos didesnės pastangos ir tolesnės teisinės priemonės siekiant konsoliduoti pažangą šioje srityje, kad būtų panaikintas priverstinis darbas; šiuo tikslu paskatinti tolesnį bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija (TDO); paraginti valdžią leisti šalyje apsilankyti JT specialiajam pranešėjui šiuolaikinių vergijos formų klausimais; pabrėžti, kad svarbu stengtis kurti tvarią medvilnės tiekimo grandinę bei šalyje taikyti šiuolaikines ir aplinkos apaugos požiūriu patikimas medvilnės auginimo technologijas ir ūkininkavimo praktiką; padėti vietos medvilnės augintojams pagerinti savo gamybos veiksmingumą, apsaugant aplinką ir tobulinat darbo praktiką, kad būtų panaikintas priverstinis darbas;
   j) paraginti valdžios institucijas labiau stengtis mažinti nedarbą šalyje, įskaitant privačiojo sektoriaus atvėrimą bei mažųjų ir vidutinių įmonių stiprinimą; šiuo požiūriu teigiamai įvertinti tai, kad pratęsta mokymų valdymo srityje programa, ir paraginti rengti daugiau verslininkams skirtų programų; priminti šalies jaunimo potencialą ir šiuo požiūriu santykinai aukštą jų išsilavinimo lygį; paraginti populiarinti švietimo programas verslumo srityje; priminti tokių ES programų, kaip „Erasmus+“, svarbą puoselėjant ES ir Uzbekistano kultūrų dialogą ir sudarant galimybes šiose programose dalyvaujantiems studentams, kaip pozityviems permainų savo visuomenėje nešėjams, įgalėti;
   k) toliau rengti kasmetinius dialogus žmogaus teisių klausimais, kuriuos organizuoja Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), ir šiame kontekste daryti spaudimą, kad būtų išspręsti atskiri susirūpinimą keliantys klausimai, įskaitant susijusius su politiniais kaliniais; kasmet prieš kiekvieną dialogų raundą susitarti dėl konkrečių sričių ir įvertinti pažangą siekiant rezultatų laikantis ES standartų, tuo pat metu žmogaus teisių klausimus integruojant į visus kitus posėdžius ir politiką; paraginti laikytis tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, kuriuos yra ratifikavęs Uzbekistanas – visų pirma JT, ESBO ir TDO veiklos pagrindu – ir vertinti, kaip jų laikomasi; toliau reikšti susirūpinimą dėl neišspręstų problemų ir nepakankamo kai kurių reformų įgyvendinimo; paraginti valdžios institucijas dekriminalizuoti abipusiu susitarimu palaikomus lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų ir puoselėti tolerancijos LGBTI asmenų atžvilgiu kultūrą; paraginti Uzbekistano valdžios institucijas užtikrinti ir skatinti moterų teises;
   l) užtikrinti, kad būtų peržiūrėta pasų sistema; teigiamai įvertinti išvykimo vizų, kurių anksčiau reikėdavo Uzbekistano piliečiams, keliaujantiems už Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ribų, sistemos panaikinimą; palankiai įvertinti Uzbekistano pranešimą, kad nuo 2019 m. sausio mėn. ES valstybių narių piliečiams vizų vykstant į šią šalį nebereikės;
   m) primygtinai paraginti valdžios institucijas gerinti vietos sveikatos priežiūros sistemą ir padidinti valstybės išteklius, kad siekti šio tikslo būtų lengviau, nes padėtis nuo tada, kai šalis tapo nepriklausoma, smarkiai pablogėjo;
   n) primygtinai paraginti valdžios institucijas teikti būtiną paramą ir kreiptis į tarptautinius partnerius su prašymu prisidėti ir padėti, kad Uzbekistanas ir pirmiausia autonominė Karakalpakijos Respublika galėtų toliau kovoti su ekologinės katastrofos Aralo jūroje ekonominiais, socialiniais padariniais ir padariniais sveikatai, parengiant regionui skirtą tvarią vandentvarkos ir vandens apsaugos politiką ir praktiką bei patikimą laipsniško išvalymo planą; teigiamai įvertinti pozityvius regioninio bendradarbiavimo vandens srityje – ypač su Tadžikistanu ir Kazachstanu – pokyčius, JT daugiašalio žmonių saugumo patikos fondo Aralo jūros regionui įsteigimą ir valdžios institucijų rodomą atsidavimą; toliau remti pastangas gerinti drėkinimo infrastruktūrą;
   o) pripažinti naująją Uzbekistano užsienio politiką, kuri leido pagerinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir tarptautiniais partneriais, ypač stabilumo ir saugumo regione skatinimo, sienų valdymo ir vandentvarkos, sienų demarkacijos ir energetikos klausimais; paremti pozityvų Uzbekistano dalyvavimą Afganistano taikos procese;
   p) palankiai įvertinti nenutrūkstamą Uzbekistano įsipareigojimą laikytis sutarties, pagal kurią Vidurinė Azija paskelbta zona be branduolinių ginklų; priminti ES įsipareigojimą padėti Uzbekistanui spręsti nuodingųjų ir radioaktyviųjų atliekų klausimą; paraginti Uzbekistaną pasirašyti Sutartį dėl branduolinio ginklo uždraudimo;
   q) atsižvelgti į svarbų Uzbekistano vaidmenį artėjančios ES Vidurinės Azijos strategijos peržiūros metu taikant diferencijuotąjį įsipareigojimą;
   r) pripažinti teisėtą susirūpinimą Uzbekistanui keliančius saugumo klausimus ir stiprinti bendradarbiavimą siekiant paremti krizių valdymą, konfliktų prevenciją, integruotą sienų valdymą ir pastangas kovoti su smurtine radikalizacija, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei neteisėta prekyba narkotikais, tuo pat metu laikantis teisinės valstybės principo, įskaitant žmogaus teisių apsaugą;
   s) užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;
   t) susieti pagalbos Uzbekistanui teikimą naudojantis ES išorės finansavimo priemonėmis ir EIB bei ERPB paskolomis su tolesne pažanga įgyvendinant reformas;
   u) paremti veiksmingą pagrindinių tarptautinių konvencijų, reikalaujamų norint turėti BLS+ statusą, įgyvendinimą;
   v) paremti Uzbekistano pastangas įsitraukti į prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesą, kad šalis geriau integruotųsi į pasaulio ekonomiką ir pagerėtų jos verslo klimatas bei taip būtų pritraukta daugiau tiesioginių užsienio investicijų;
   w) atsižvelgti į santykių su kitomis trečiosiomis šalimis raidą įgyvendinant Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; primygtinai paraginti atsižvelgti į susirūpinimą dėl žmogaus teisių keliančius klausimus, susijusius su šia iniciatyva, taip pat ir parengiant gaires šiuo klausimu;
   x) pasinaudoti derybomis dėl TPBS tikrai ir tvariai pažangai paremti, siekiant, kad režimas būtų atskaitingas ir demokratiškas, užtikrintų ir apsaugotų pagrindines visų piliečių teises bei ypatingą dėmesį skirtų sąlygų, kurios būtų palankios pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams ir teisininkų nepriklausomumui, užtikrinimui; užtikrinti, kad prieš užbaigiant derybas Uzbekistanas padarytų deramą pažangą saviraiškos laisvės bei teisės į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę požiūriu laikydamasis tarptautinių standartų – taip pat ir pašalindamas kliūtis visoms naujoms grupėms užsiregistruoti ir teisėtai pradėti veiklą šalyje bei gauti finansavimą iš užsienio;
   y) suderėti šiuolaikišką visa apimantį plataus užmojo susitarimą tarp ES ir Uzbekistano, kuris pakeistų 1999 m. PBS, stiprinant žmonių tarpusavio ryšius, politinį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų santykius ir bendradarbiavimą darnaus vystymosi, aplinkos apsaugos, sujungiamumo, žmogaus teisių ir valdymo srityse bei prisidedant prie Uzbekistano darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi;
   z) atnaujinti savo įsipareigojimą daryti pažangą demokratinių standartų, gero valdymo ir teisinės valstybės principų, taip pat pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvę ir jų gynėjus, srityse;
   aa) remti atnaujintas Uzbekistano pastangas įsitraukti į daugiašalį ir tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant tokius pasaulinius ir regioninius uždavinius, kaip, be kita ko, tarptautinis saugumas ir kova su smurtiniu ekstremizmu, organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais, vandentvarka, aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita ir migracija;
   ab) užtikrinti, kad pagal visapusišką susitarimą būtų palengvintas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas ir taikus konfliktų, susijusių su šiuo metu kilusiais ginčais, sprendimas, atveriant kelią išties geriems kaimyniniams santykiams;
   ac) stiprinti nuostatas dėl prekybinių ir ekonominių santykių, viena vertus, labiau jas susiejant su nuostatomis dėl žmogaus teisių ir įsipareigojimu įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kartu užtikrinant mechanizmus, kuriais būtų vertinamas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir ši problema būtų sprendžiama, ir, kita vertus, skatinant rinkos ekonomikos principus, įskaitant teisinį tikrumą, nepriklausomas ir skaidrias institucijas, socialinį dialogą ir TDO darbo standartų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti tvarias tiesiogines užsienio investicijas ir prisidėti prie ekonomikos įvairinimo; gerinti bendradarbiavimą kovos su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu srityje bei užtikrinti, kad turtas, šiuo metu įšaldytas keliose ES ir EEE valstybėse narėse, būtų repatrijuotas atsakingai, visų Uzbekistano žmonių labui;
   ad) stiprinti tarpparlamentinio bendradarbiavimo įgaliotame parlamentinio bendradarbiavimo komitete aspektus, susijusius su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis, įskaitant tiesioginę bendradarbiavimo tarybos ir parlamentinio bendradarbiavimo komiteto atstovų atskaitomybę;
   ae) užtikrinti visų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą tiek derybų dėl susitarimo, tiek jo įgyvendinimo etapais;
   af) įtraukti sąlygas, kuriomis bendradarbiavimą būtų galima sustabdyti kuriai nors iš šalių pažeidus esmines nuostatas, visų pirma susijusias su pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, įskaitant konsultavimąsi su Europos Parlamentu tokiais atvejais; sukurti nepriklausomą stebėsenos ir skundų pateikimo mechanizmą – veiksmingą priemonę, kuria naudodamiesi nukentėję gyventojai ir jų atstovai galėtų kelti klausimus dėl poveikio žmogaus teisėms ir stebėsenos įgyvendinimui;
   ag) užtikrinti, kad Europos Parlamentas aktyviai dalyvautų stebint, kaip įsigaliojus TBPS įgyvendinamos visos jo dalys, rengti su tuo susijusias konsultacijas užtikrinant, kad Parlamentas ir pilietinė visuomenė būtų tinkamai informuojami apie tai, kaip EIVT įgyvendina TBPS, ir atitinkamai reaguoti;
   ah) užtikrinti visų derybų dokumentų perdavimą Europos Parlamentui laikantis konfidencialumo taisyklių, kad Parlamentas galėtų vykdyti tinkamą derybų proceso kontrolę; vykdyti tarpinstitucinius įsipareigojimus, grindžiamus SESV 218 straipsnio 10 dalimi, ir periodiškai informuoti Parlamentą;
   ai) TBPS laikinai taikyti tik gavus Parlamento pritarimą;
   aj) įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją akcentuojant tikėtinus teigiamus bendradarbiavimo rezultatus ES ir Uzbekistano piliečiams – taip būtų sustiprinti ir žmonių tarpusavio ryšiai;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Uzbekistano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 238, 2018 7 6, p. 394.
(2) OL C 238, 2018 7 6, p. 51.
(3) OL C 274, 2016 7 27, p. 25.
(4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91.
(5) OL C 58, 2018 2 15, p. 119.
(6) https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/54354/joint-communiqué-european-union-–-central-asia-foreign-ministers-meeting-brussels-23-november_en


Sezoninio laiko keitimo panaikinimas ***I
PDF 197kWORD 53k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB (COM(2018)0639 – C8-0408/2018 – 2018/0332(COD))
P8_TA-PROV(2019)0225A8-0169/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0639),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0408/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Folketingo, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų bei Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdami į 2018 m. liepos 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Europos Komisijos vykdytas konsultacijas internetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0169/2019);

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  valstybės narės praeityje buvo nusprendusios nacionaliniu lygmeniu taikyti vasaros laiko tvarką. Todėl vidaus rinkos veikimui užtikrinti buvo svarbu visoje Sąjungoje nustatyti bendras vasaros laiko taikymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas bei valandą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/84/EB21 šiuo metu visos valstybės narės vasaros laiko tvarką taiko nuo paskutinio kovo sekmadienio iki paskutinio tų pačių metų spalio sekmadienio;
(1)  valstybės narės praeityje buvo nusprendusios nacionaliniu lygmeniu taikyti vasaros laiko tvarką. Todėl vidaus rinkos veikimui užtikrinti buvo svarbu visoje Sąjungoje nustatyti bendras vasaros laiko taikymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas bei valandą, kad būtų galima koordinuoti laiko keitimą valstybėse narėse. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/84/EB21 šiuo metu visos valstybės narės du kartus per metus taiko sezoninį laiko keitimą. Standartinis laikas į vasaros laiką keičiamas paskutinį kovo sekmadienį ir taikomas iki paskutinio tų pačių metų spalio sekmadienio;
__________________
__________________
21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų (OL L 31, 2001 2 2, p. 21).
21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų (OL L 31, 2001 2 2, p. 21).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją atlikti Direktyvoje 2000/84/EB nustatytos vasaros laiko tvarkos vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jos peržiūros. Toje rezoliucijoje taip pat patvirtinta, kad visoje Sąjungoje svarbu laikytis vienodo požiūrio į laiko tvarką;
(2)  Atsižvelgdamas į keletą peticijų, piliečių iniciatyvas ir Parlamento klausimus, Europos Parlamentas savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje paragino Komisiją atlikti Direktyvoje 2000/84/EB nustatytos vasaros laiko tvarkos išsamų vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jos peržiūros. Toje rezoliucijoje taip pat pabrėžta, kad visoje Sąjungoje svarbu laikytis vienodo ir koordinuoti požiūrio į laiko tvarką ir vienodo ES laiko režimo;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Komisija išnagrinėjo turimus įrodymus, iš kurių matyti, kad šioje srityje svarbu taikyti suderintas Sąjungos taisykles ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, taip pat išvengti, inter alia, transporto operacijų planavimo ir informacinių bei ryšių sistemų veikimo trikdžių, didesnių tarpvalstybinės prekybos išlaidų arba mažesnio našumo prekių ir paslaugų sektoriuje. Patikimų įrodymų dėl to, ar vasaros laiko tvarkos teikiama nauda yra didesnė už nepatogumus, kurių patiriama dėl du kartus per metus keičiamo laiko, neturima;
(3)  Komisija išnagrinėjo turimus įrodymus, iš kurių matyti, kad šioje srityje svarbu taikyti suderintas Sąjungos taisykles ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, sukurti apibrėžtumą ir ilgalaikės trukmės tikrumą, taip pat išvengti, inter alia, transporto operacijų planavimo ir informacinių bei ryšių sistemų veikimo trikdžių, didesnių tarpvalstybinės prekybos išlaidų arba mažesnio našumo prekių ir paslaugų sektoriuje.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   vieši debatai dėl vasaros laiko tvarkos nėra naujas dalykas, be to, nustačius vasaros laiko tvarką keliomis iniciatyvomis šią praktiką buvo siekiama nutraukti. Kai kurios valstybės narės surengė nacionalines konsultacijas, o daugelis įmonių ir suinteresuotųjų subjektų pritarė tam, kad šią praktiką reikia nutraukti. Pasibaigus Europos Komisijos inicijuotoms konsultacijoms padaryta ta pati išvada;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  šiuo atžvilgiu gyvulių augintojų padėtis gali būti pavyzdys, kaip vasaros laiko tvarka iš pradžių buvo laikoma nesuderinama su žemės ūkio darbų praktika, ypač dėl darbo dienos pradžios, kuri jau pagal standartinį laiką buvo labai ankstyva. Taip pat buvo manoma, kad dukart per metus pereinant prie vasaros laiko sunkiau pasiekti, kad į rinką patektų produktai arba gyvūnai. Be to, nustatyta, kad dėl karvių pripratimo prie natūralaus melžimo ritmo pieno primilžis sumažėdavo. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio įranga ir praktika iš esmės pakeitė ūkininkavimą taip, kad daugelis šių problemų nebėra aktualios, tačiau susirūpinimą vis dar kelia biologinis gyvūnų ritmas ir ūkininkų darbo sąlygos;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  dėl vasaros laiko tvarkos vyksta audringi vieši debatai, o kai kurios valstybės narės jau išreiškė savo pageidavimą atsisakyti tokios tvarkos taikymo. Atsižvelgiant į tokią įvykių raidą būtina ir toliau užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti didelių tokio veikimo trikdžių, kurių atsirastų dėl šioje srityje valstybių narių taikomos skirtingos tvarkos. Todėl tikslinga koordinuotai nutraukti vasaros laiko tvarkos taikymą;
(4)  dėl vasaros laiko tvarkos vyksta audringi vieši debatai. Komisijos surengtose viešose konsultacijose dalyvavo apie 4,6 mln. piliečių – tai yra didžiausias per bet kurias Komisijos konsultacijas gautų atsakymų skaičius. Be to, keletas piliečių iniciatyvų atkreipė dėmesį į visuomenės susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, o kai kurios valstybės narės jau išreiškė savo pageidavimą atsisakyti tokios vasaros laiko tvarkos taikymo. Atsižvelgiant į tokią įvykių raidą būtina ir toliau užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti didelių tokio veikimo trikdžių, kurių atsirastų dėl šioje srityje valstybių narių taikomos skirtingos tvarkos. Todėl tikslinga koordinuotai ir suderintai nutraukti vasaros laiko tvarkos taikymą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4 a)  chronobiologija rodo, kad laiko keitimas daro poveikį žmogaus organizmo biologiniam ritmui, o tai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Naujausi moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad esama ryšio tarp laiko keitimo ir širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių imuninės sistemos ligų arba hipertenzijos, susijusių su paros ciklo sutrikdymu. Tam tikros grupės, pvz., vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, yra itin pažeidžiami. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, tikslinga nutraukti sezoninio laiko keitimo taikymą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)   kitos nei užjūrio ES valstybių narių teritorijos yra suskirstytos į tris skirtingas laiko juostas t. y. GMT, GMT + 1 ir GMT + 2. Europos Sąjungos šiaurę ir pietus skiria didelė teritorija, o tai reiškia, kad laiko poveikis dienos šviesai Europos Sąjungoje yra įvairus. Todėl svarbu, kad valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostas, atsižvelgtų į geografinius laiko aspektus, t. y. natūralaus laiko juostas ir geografinę padėtį. Valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostą, turėtų konsultuotis su piliečiais ir suinteresuotosiomis šalimis;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(4c)  ne vienoje piliečių iniciatyvoje atkreiptas dėmesys į piliečių susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, ir valstybės narėms turėtų būti suteikta laiko ir galimybių viešoms konsultacijoms ir poveikio vertinimams įvykdyti, kad geriau suprastų, kokie būtų sezoninio laiko keitimo panaikinimo visuose regionuose padariniai;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(4d)  dėl vasaros laiko saulė vasaros mėnesiais leidžiasi vėliau. Daugelio ES piliečių supratimu, vasara tapatinama su saulės šviesa iki vėlaus vakaro. Grįžimas prie „standartinio“ laiko reikštų, kad vasarą saulėlydis įvyktų valanda anksčiau ir taip gerokai sutrumpėtų metų laikas, kai iki vėlaus vakaro turime dienos šviesą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(4e)  esama nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp perėjimo prie vasaros laiko ir širdies priepuolių rizikos, organizmo ritmo sutrikimų, miego trūkumo, gebėjimo susikaupti ir dėmesio stokos, didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, mažesnio pasitenkinimo gyvenimu ir netgi savižudybių skaičiaus. Vis dėlto daugiau dienos šviesos, veiklos lauke po darbo ar mokyklos ir buvimas saulės šviesoje tikrai turi teigiamų ilgalaikių padarinių bendrai savijautai;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(4f)  sezoniniai laiko pokyčiai taip pat daro neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, kuri akivaizdžiai pastebima žemės ūkyje, pavyzdžiui, kai kenčia karvių pieno gamybos pajėgumai;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(4g)  plačiai manoma, kad sezoninis laiko keitimas padeda sutaupyti energijos. Iš tiesų, praėjusiame šimtmetyje energijos taupymas buvo pagrindinė priežastis įvesti laiko keitimo tvarką. Vis dėlto iš tyrimų matyti, kad sezoninis laiko keitimas gali būti šiek tiek naudingas siekiant sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamą energijos kiekį, tačiau energijos sutaupoma ne kiekvienoje valstybėje narėje. Perėjus prie vasaros laiko sutaupytą energiją taip pat gali nusverti didesnis energijos suvartojimas šildymui. Be to, gaunamus duomenis sunku interpretuoti, nes didelės įtakos turi išoriniai veiksniai, tokie kaip meteorologinės sąlygos, energijos vartotojų elgsena arba vykstanti energetikos pertvarka;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  šia direktyva neturėtų būti pažeista kiekvienos valstybės narės teisė nuspręsti dėl jos jurisdikcijai priklausančių ir į Sutarčių teritorinę taikymo sritį patenkančių teritorijų standartinio laiko ar laikų ir tolesnių jų pakeitimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad dėl vasaros laiko tvarkos taikymo tik kai kuriose valstybėse narėse nebūtų sutrikdytas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo standartinio laiko keitimo tam tikroje jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su sezonų kaita, jei toks pakeitimas būtų siūlomas kaip laiko juostos pakeitimas. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti sutrikimų, inter alia, transporto, ryšių ir kituose susijusiuose sektoriuose, jos turėtų laiku Komisijai pranešti apie ketinimą keisti savo standartinį laiką ir vėliau taikyti pakeitimus, apie kuriuos pranešta. Komisija, remdamasi tuo pranešimu, turėtų informuoti visas kitas valstybes nares, kad jos galėtų imtis visų būtinų priemonių. Ji taip pat turėtų paskelbti šią informaciją, kad informuotų plačiąją visuomenę ir suinteresuotąsias šalis;
(5)  šia direktyva neturėtų būti pažeista kiekvienos valstybės narės teisė nuspręsti dėl jos jurisdikcijai priklausančių ir į Sutarčių teritorinę taikymo sritį patenkančių teritorijų standartinio laiko ar laikų ir tolesnių jų pakeitimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad dėl vasaros laiko tvarkos taikymo tik kai kuriose valstybėse narėse nebūtų sutrikdytas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo standartinio laiko keitimo tam tikroje jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su sezonų kaita, jei toks pakeitimas būtų siūlomas kaip laiko juostos pakeitimas. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti sutrikimų vidaus rinkoje, inter alia, transporto, ryšių ir kituose susijusiuose sektoriuose, jos turėtų ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. Komisijai pranešti apie ketinimą 2021 m. spalio mėn. paskutinį sekmadienį pakeisti savo standartinį laiką;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  todėl būtina atsisakyti laikotarpio, kuriam taikoma Direktyvoje 2000/84/EB nustatyta vasaros laiko tvarka, vienodinimo ir nustatyti bendras taisykles, pagal kurias valstybės narės negalėtų taikyti skirtingos sezoninio laiko tvarkos, keisdamos savo standartinį laiką dažniau kaip kartą per metus, ir kuriose būtų nustatyta pareiga pranešti apie numatomus standartinio laiko pakeitimus. Šia direktyva siekiama užtikrintai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl ji turėtų būti grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, išaiškintu pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;
(6)  todėl būtina atsisakyti laikotarpio, kuriam taikoma Direktyvoje 2000/84/EB nustatyta vasaros laiko tvarka, vienodinimo ir nustatyti bendras taisykles, pagal kurias valstybės narės negalėtų taikyti skirtingos sezoninio laiko tvarkos, keisdamos savo standartinį laiką dažniau kaip kartą per metus. Šia direktyva siekiama užtikrintai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl ji turėtų būti grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, išaiškintu pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   norint nuspręsti, kurį standartinį laiką taikyti kiekvienoje valstybėje narėje, iš pradžių reikia surengti konsultacijas ir atlikti tyrimus atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės piliečių pageidavimus, geografinius ir regioninius skirtumus, standartinius darbo susitarimus ir kitus veiksnius. Todėl valstybės narės turėtų turėti pakankamai laiko išnagrinėti šio pasiūlymo poveikį ir pasirinkti geriausiai gyventojų poreikius atitinkantį sprendimą, kartu atsižvelgiant į sklandų vidaus rinkos veikimą;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)   su sezoniniu laiko keitimu nesusijęs laiko keitimas lems pereinamojo laikotarpio išlaidas, visų pirma susijusias su IT sistemomis transporto ir kituose sektoriuose. Kad būtų gerokai sumažintos pereinamojo laikotarpio išlaidos, šios direktyvos įgyvendinimui reikia nustatyti pagrįstą pasirengimo laikotarpį;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  ši direktyva turėtų būti taikoma nuo 2019 m. balandžio 1 d., kad paskutinis vasaros laiko taikymo laikotarpis pagal Direktyvos 2000/84/EB taisykles kiekvienoje valstybėje narėje prasidėtų 2019 m. kovo 31 d. 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės, kurios po to vasaros laiko taikymo laikotarpio ketina taikyti standartinį laiką, atitinkantį laiką, pagal Direktyvą 2000/84/EB taikytą žiemos sezonu, turėtų savo standartinį laiką pakeisti 2019 m. spalio 27 d. 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku, kad panašūs ilgalaikiai pakeitimai įvairiose valstybėse narėse būtų atlikti vienu metu. Pageidautina, kad valstybės narės sprendimus dėl standartinio laiko, kurį kiekviena jų taikys nuo 2019 m., priimtų koordinuotai;
(7)  ši direktyva turėtų būti taikoma nuo 2021 m. balandžio 1 d., kad paskutinis vasaros laiko taikymo laikotarpis pagal Direktyvos 2000/84/EB taisykles kiekvienoje valstybėje narėje prasidėtų 2021 m. kovo mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės, kurios po to vasaros laiko taikymo laikotarpio ketina taikyti standartinį laiką, atitinkantį laiką, pagal Direktyvą 2000/84/EB taikytą žiemos sezonu, turėtų savo standartinį laiką pakeisti 2021 m. spalio paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku, kad panašūs ilgalaikiai pakeitimai įvairiose valstybėse narėse būtų atlikti vienu metu. Pageidautina, kad valstybės narės sprendimus dėl standartinio laiko, kurį kiekviena jų taikys nuo 2021 m., priimtų koordinuotai;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7 a)  siekdamos užtikrinti darnų šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis ir suderintai bei koordinuotai priimti sprendimus dėl savo numatomos laiko tvarkos. Todėl reikėtų sukurti koordinavimo mechanizmą, kurį sudarytų po vieną paskirtą atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Kad būtų išvengta didelių sutrikdymų, koordinavimo mechanizmo nariai turėtų aptarti ir įvertinti galimą numatomo sprendimo dėl valstybės narės standartinio laiko poveikį vidaus rinkos veikimui;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7 b)  Komisija turėtų įvertinti, ar numatyta tvarka skirtingose valstybėse narėse gali labai ir ilgam trukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui. Jei, atlikus šį įvertinimą, valstybės narės dar kartą nepersvarstytų savo numatytos laiko tvarkos, Komisija turėtų galėti atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Todėl, siekiant užtikrinti deramą šios direktyvos taikymą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos taikymo atidėjimo ne daugiau kaip 12 mėnesių;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalis
2.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės 2019 m. dar gali atlikti sezoninį savo standartinio laiko ar laikų pakeitimą, jei tai padaro 2019 m. spalio 27 d. 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės apie šį sprendimą praneša pagal 2 straipsnį.
2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės 2021 m. dar gali atlikti sezoninį savo standartinio laiko ar laikų pakeitimą, jei tai padaro tų metų spalio mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. apie šį sprendimą praneša Komisijai.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalis
1.  Nedarant poveikio 1 straipsniui, jei valstybė narė nusprendžia savo standartinį laiką arba laikus pakeisti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ji apie tai praneša Komisijai likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo. Jei valstybė narė pateikia tokį pranešimą ir jo neatsiima likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo pakeitimo datos, valstybė narė šį pakeitimą taiko.
1.  Tokiu būdu sukuriamas koordinavimo mechanizmas, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas darnus ir koordinuojamas laiko tvarkos taikymas.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalis
2.  Per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2.  Koordinavimo mechanizme dalyvauja vienas atstovas iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2 a.  Jei valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą pagal 1 straipsnio 2 dalį koordinavimo mechanizmas susirenka, kad aptartų ir įvertintų galimą numatomo pakeitimo poveikį vidaus rinkos veikimui, siekiant išvengti didelių sutrikimų.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2 b.  Jeigu remdamasi 4 dalyje nurodytu vertinimu Komisija mano, kad numatomas pakeitimas darys didelį poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui, ji apie tai praneša pranešančiajai valstybei narei.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2 c.  Pranešimą pateikusi valstybė narė ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 31 d. nusprendžia, ar laikytis savo ketinimo. Kai pranešimą pateikusi valstybė narė nusprendžia įgyvendinti savo ketinimą, ji pateikia išsamų paaiškinimą, kaip ji kovos su neigiamu pakeitimo poveikiu vidaus rinkos veikimui.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.
1.  Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ir įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą, prie kurios, prireikus, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio direktyvos peržiūros remiantis išsamiu poveikio vertinimu, kurį atliekant dalyvautų visi susiję suinteresuotieji subjektai.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d.
2.  Valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 30 d.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 m. balandžio 1 d.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2021 m. balandžio 1 d.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a straipsnis (naujas)
4 a straipsnis
1.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 2 straipsnyje nurodytu koordinavimo mechanizmu, atidžiai stebi numatytą laiką visoje Sąjungoje.
2.  Jei Komisija nustato, kad numatyta laiko tvarka, apie kurią valstybės narės pranešė pagal 1 straipsnio 2 dalį, gali labai ir ilgam sutrukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui, jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b straipsnis (naujas)
4 b straipsnis
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  4a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data] iki [šios direktyvos taikymo data].
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  Pagal 4a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Direktyva 2000/84/EB panaikinama nuo 2019 m. balandžio 1 d.
Direktyva 2000/84/EB panaikinama nuo 2021 m. balandžio 1 d.

(1) OL C 62,2019 2 15, p. 305.


Elektros energijos vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I
PDF 629kWORD 157k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (COM(2016)0864 – C8-0495/2016 – 2016/0380(COD))
P8_TA-PROV(2019)0226A8-0044/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0864),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0495/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Lenkijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 7 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0044/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2016)0380


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB(7) reikia padaryti dalinių pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)  nuo 1999 m. Sąjungoje palaipsniui pradėta kurti elektros energijos vidaus rinka siekiama visiems Sąjungos galutiniams vartotojams – ir piliečiams, ir verslo subjektams – organizuojant konkurencingas tarpvalstybines elektros energijos rinkas suteikti tikrą pasirinkimo galimybę, sukurti naujų verslo galimybių, užtikrinti konkurencingas kainas, efektyvių signalų investavimui teikimą ir aukštesnio lygio paslaugų standartus bei prisidėti prie tiekimo saugumo ir tvarumo;

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB(8) ir Direktyva 2009/72/EB buvo svariai prisidėta prie elektros energijos vidaus rinkos kūrimo. Tačiau Sąjungos energetikos sistemoje šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai. Bendras tikslas sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro rinkos dalyviams teikia naujų galimybių ir kelią naujų iššūkių. Kartu technologijų pokyčiai sudaro sąlygas naujoms vartotojų dalyvavimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo formoms. Reikia Sąjungos rinkos taisykles pritaikyti prie naujų rinkos realijų;

(4)  2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ išdėstyta energetikos sąjungos vizija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama piliečiams, kurie prisiima atsakomybę už energetikos sektoriaus pertvarką, naudojasi naujų technologijų teikiamais privalumais, kad už suvartotą energiją galėtų mokėti mažiau, ir yra aktyvūs rinkos dalyviai, o pažeidžiami vartotojai yra apsaugoti;

(5)  2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikate „Naujų galimybių energijos vartotojams teikiančių priemonių rinkinio įgyvendinimas“ išdėstyta, kaip Komisija įsivaizduoja mažmeninę rinką, kuri būtų palankesnė energijos vartotojams, be kita ko, užtikrinant geresnes didmeninių ir mažmeninių rinkų sąsajas. Naudodamosi naujų technologijų privalumais, naujos ir novatoriškos energetikos paslaugų įmonės turėtų sudaryti sąlygas visapusiškai dalyvauti energetikos pertvarkoje vartotojams, kurie valdydami savo energijos suvartojimą kurtų efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, padedančius jiems taupyti pinigus ir bendrai sumažinti energijos vartojimą;

(6)  2015 m. liepos 15 d. Komisijos komunikate „Pradedamos viešos konsultacijos dėl naujo energijos rinkos modelio“ buvo pabrėžta, kad pereinant nuo elektros energijos gamybos dideliuose centralizuotuose gamybos įrenginiuose prie decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių ir prie nuo iškastinio kuro nepriklausomų rinkų reikia pritaikyti dabartines prekybos elektros energija taisykles ir pakeisti esamus rinkos vaidmenis. Komunikate akcentuojamas poreikis lanksčiau organizuoti elektros energijos rinkas ir visapusiškai įtraukti visus rinkos dalyvius, įskaitant atsinaujinančių išteklių energijos gamintojus, naujų energetinių paslaugų teikėjus, energijos kaupimą ir lanksčią paklausą. Ne mažiau svarbu, kad Sąjunga skubiai investuotų į Sąjungos lygmens jungtis energijai perduoti aukštosios įtampos elektros energijos perdavimo sistemomis;

(7)  siekdamos sukurti elektros energijos vidaus rinką valstybės narės turėtų skatinti savo nacionalinių rinkų integravimą ir sistemos operatorių bendradarbiavimą Sąjungos bei regionų lygmeniu ir įtraukti izoliuotas sistemas, kurios sudaro elektros energijos salas, vis dar egzistuojančias Sąjungoje;

(8)  be to, šia direktyva siekiama ne tik atremti naujus iššūkius, bet ir šalinti besikartojančias elektros energijos vidaus rinkos užbaigimo kliūtis. Patobulinta reguliavimo sistema turi padėti įveikti susiskaidžiusioms nacionalinėms rinkoms būdingas dabartines problemas, kurioms dažnai vis dar būdinga didelio laipsnio reguliavimo intervencija. Dėl tokios intervencijos atsirado kliūčių tiekti elektros energiją lygiomis sąlygomis, o išlaidos tapo didesnės nei tuomet, kai taikomi tarpvalstybiniu bendradarbiavimu grindžiami sprendimai ir rinkos principai;

(9)  Sąjunga veiksmingiausiai įgyvendintų savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklius sukurdama rinkos sistemą, kurioje būtų atlyginama už lankstumą ir inovacijas. Gerai veikiantis elektros energijos rinkos modelis yra svarbiausias veiksnys atsinaujinančiųjų išteklių energijos įsisavinimui;

(10)  siekiant tokio lankstumo, kuris būtinas siekiant elektros energijos sistemą pritaikyti prie kintamos ir paskirstytos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos, esminis vaidmuo turi tekti vartotojams. Technologinė tinklo valdymo pažanga ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamyba suteikė daugybę galimybių vartotojams. Sveika konkurencija mažmeninėje rinkoje yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad orientuojantis į rinką būtų diegiamos naujos inovacinės paslaugos, kuriomis būtų atsižvelgiama į kintančius vartotojų poreikius ir galimybes, kartu didinant sistemos lankstumą. Vis dėlto tikruoju arba beveik tikruoju laiku vartotojams teikiamos informacijos apie jų energijos vartojimą stygius iki šiol neleido jiems aktyviai dalyvauti energijos rinkoje ir energetikos pertvarkoje. Suteikiant vartotojams galių ir juos aprūpinus priemonėmis, skirtomis jiems daugiau dalyvauti energijos rinkoje, įskaitant dalyvavimą naudojant naujus būdus, siekiama, kad piliečiai Sąjungoje išnaudotų elektros energijos vidaus rinkos privalumus ir kad būtų pasiekti Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai;

(11)  laisves, kurios Sąjungos piliečiams garantuojamos Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), inter alia, laisvą prekių judėjimą, įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, galima pasiekti tik visiškai atviros rinkos sąlygomis, kai visiems vartotojams suteikiama galimybė laisvai rinktis savo tiekėjus, o visiems tiekėjams – laisvai tiekti savo vartotojams;

(12)  sąžiningos konkurencijos ir lengvos prieigos įvairiems tiekėjams skatinimas turėtų būti itin svarbūs valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad vartotojai visiškai pasinaudotų liberalizuotos elektros energijos vidaus rinkos galimybėmis. Nepaisant to, gali būti, kad rinkos nepakankamumas egzistuoja periferinėse mažose elektros energijos sistemose ir su kitomis valstybėmis narėmis nesujungtose sistemose, kuriose dėl elektros energijos kainų nėra siunčiamas tinkamas signalas, kad būtų paskatintos investicijos; todėl siekiant užtikrinti pakankamą tiekimo saugumo lygį reikalingi konkretūs sprendimai;

(13)  siekdamos paskatinti konkurenciją ir užtikrinti elektros energijos tiekimą konkurencingiausiomis kainomis, valstybės narės ir reguliavimo institucijos naujiems elektros energijos iš įvairių rūšių energijos išteklių tiekėjams taip pat naujiems gamybos bei elektros energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova teikėjams turėtų sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tarpvalstybinę rinką;

(14)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nekiltų jokių nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos vidaus rinką, joje veikti ir iš jos pasitraukti. Tuo pačiu metu turėtų būti aišku, kad ta pareiga nedaromas poveikis kompetencijoms, kurias valstybės narės išlaiko trečiųjų valstybių atžvilgiu. Tas paaiškinimas neturi būti suprantamas, kaip valstybėms narėms suteikiantis galimybę naudotis Sąjungos išimtine kompetencija. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad vidaus rinkoje veikiantys rinkos dalyviai iš trečiųjų valstybių turi laikytis taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės tuo pačiu būdu, kaip ir visi kiti rinkos dalyviai;

(15)  rinkos taisyklėmis sudaromos sąlygos elektros energijos gamintojams ir tiekėjams patekti į rinką ir pasitraukti iš jos remiantis jų atliktu jų veiklos ekonominio ir finansinio gyvybingumo vertinimu. Tas principas nėra nesuderinamas su valstybių narių galimybe elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus remiantis visuotiniais ekonominės svarbos sumetimais, laikantis Sutarčių, visų pirma SESV 106 straipsnio, ir šios direktyvos bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/...(9)(10);

(16)  Europos Vadovų Taryba savo 2014 m. spalio 23 ir 24 d. išvadose nurodė, jog Komisija padedant valstybėms narėms turi imtis skubių priemonių, kad kuo skubiau, bet ne vėliau kaip 2020 m., būtų pasiektas esamas elektros energijos tarpusavio jungčių 10 proc. tikslas bent tų valstybių narių, kurios dar nepasiekė minimalaus integracijos į energijos vidaus rinką lygio – tai yra Baltijos valstybių, Portugalijos ir Ispanijos bei tų valstybių narių, kurios yra pagrindinė tų valstybių prieigos į energijos vidaus rinką vieta, atveju. Be to, ji nurodė, kad Komisija taip pat turi reguliariai teikti ataskaitas Europos Vadovų Tarybai, kad ne vėliau kaip 2030 m. būtų pasiektas 15 proc. tikslas;

(17)  siekiant valstybėms narėms ir kaimyninėms valstybėms sudaryti sąlygas gauti naudos iš teigiamo vidaus rinkos poveikio, svarbus pakankamas fizinio sujungimo su kaimyninėmis šalimis lygis, kaip pabrėžta 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikate „Dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“, ir kaip atspindėta integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999(11);

(18)  elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkų, pavyzdžiui dėl to, kad jos apima prekybą produktais, kurios negali būti lengvai saugomos ir kurios gaminamos naudojant labai įvairius gamybos įrenginius, įskaitant naudojant paskirstytą gamybą. Tai atsispindi skirtinguose reguliavimo režimo metoduose, taikomuose elektros energijos ir dujų sektorių jungiamosioms linijoms. Elektros energijos rinkų integracijai reikia didelio sistemos operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo institucijų bendradarbiavimo, visų pirma tais atvejais, kai elektros energija prekiaujama taikant rinkų susiejimą;

(19)  be to, vienas iš pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti bendrų tikros vidaus rinkos veikimo ir visuotinio visiems prieinamo elektros energijos tiekimo taisyklių užtikrinimas. Tuo tikslu neiškreiptos rinkos kainos, kurios ilgainiui suvienodėtų, būtų tarpvalstybinio tinklų sujungimo ir investicijų į naują elektros energijos gamybą paskatomis;

(20)  rinkos kainos turėtų užtikrinti tinkamas paskatas tinklui plėtoti ir investuoti į naują elektros energijos gamybą;

(21)  elektros energijos vidaus rinkoje yra nustatyti skirtingi rinkos organizavimo modeliai. Priemonės, kurių valstybės narės galėtų imtis siekdamos užtikrinti vienodas sąlygas, turėtų būti grindžiamos privalomais intereso reikalavimais. Dėl tų priemonių suderinamumo su SESV ir kita Sąjungos teise turėtų būti konsultuojamasi su Komisija;

(22)  valstybės narės turėtų išlaikyti plataus pobūdžio teisę elektros energijos įmonėms nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus, kurie padėtų siekti visuotinės ekonominės svarbos tikslų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad namų ūkių vartotojams ir, kai valstybės narės laiko tai esant tinkama, – mažosioms įmonėms būtų suteikta teisė gauti konkrečios kokybės elektros energiją aiškiai palyginamomis, skaidriomis ir konkurencingomis kainomis. Tačiau tokie viešųjų paslaugų įpareigojimai, kuriais nustatoma elektros energijos tiekimo kaina, yra iš esmės iškreipiamojo pobūdžio priemonė, dėl kurios dažnai susidaro tarifo deficitas, apribojamas pasirinkimas vartotojams, sumažėja paskatos taupyti energiją ir investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, suprastėja paslaugų standartai, sumažėja vartotojų dalyvavimas ir pablogėja jų poreikių patenkinimas bei apribojama konkurencija ir sumažėja inovacinių produktų bei paslaugų pasirinkimas rinkoje. Todėl valstybės narės turėtų taikyti kitas politikos priemones, visų pirma tikslines socialinės politikos priemones, kurios padėtų išsaugoti elektros energijos tiekimo įperkamumą savo piliečiams. Viešosios intervencinės priemonės nustatant elektros energijos tiekimo kainas turėtų būti nustatomos tik kaip viešųjų paslaugų įpareigojimai ir joms turėtų būti taikomos konkrečios sąlygos, nustatytos šioje direktyvoje. Visiškai liberalizuota, gerai veikianti mažmeninė elektros energijos rinka skatintų kainų ir ne kainų konkurenciją tarp esamų tiekėjų ir skatintų į rinką įsitraukti naujus dalyvius, tokiu būdu didindama pasirinkimą vartotojams ir geriau tenkindama jų poreikius;

(23)  viešųjų paslaugų įpareigojimai elektros energijos tiekimo kainų reguliavimo forma turėtų būti taikomi neužkertant kelio taikyti atvirų rinkų principo, aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis ir aiškiai apibrėžtų naudos gavėjų atžvilgiu, o jų trukmė turėtų būti ribota. Tokios aplinkybės galėtų susidaryti, pavyzdžiui, kai tiekimas yra labai apribotas ir dėl to elektros energijos kainos yra gerokai didesnės nei įprasta, arba rinkos nepakankamumo atveju, kai reguliavimo institucijų ir konkurencijos institucijų intervenciniai veiksmai pasirodo esantys neveiksmingi. Tai turėtų daryti neproporcingai didelį poveikį namų ūkiams ir visų pirma pažeidžiamiems vartotojams, kurie sąskaitoms už energiją paprastai išleidžia didesnę savo disponuojamųjų pajamų dalį, palyginti su dideles pajamas gaunančiais vartotojais. Kad būtų mažinamas konkurenciją iškreipiantis viešųjų paslaugų įpareigojimų, susijusių su elektros energijos kainų nustatymu, poveikis, tokias intervencines priemones taikančios valstybės narės turėtų įdiegti papildomas priemones, įskaitant priemones, skirtas užkirsti kelią kainų nustatymo iškraipymams didmeninėje rinkoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi naudos gavėjai, kuriems taikomos reguliuojamos kainos, galėtų visapusiškai pasinaudoti konkurencinėje rinkoje prieinamais pasiūlymais, jei jie to pageidauja. Tuo tikslu tie naudos gavėjai turėtų būti aprūpinti pažangiosiomis matavimo sistemomis ir turėti galimybę pasinaudoti dinamiškos elektros energijos kainos sutartimis. Be to, jie turėtų būti tiesiogiai ir reguliariai informuojami apie konkurencinėje rinkoje prieinamus pasiūlymus ir galimybes sutaupyti, visų pirma susijusius su dinamiškų elektros energijos kainų sutartimis, ir jiems turėtų būti suteikiama pagalba, kad jie galėtų atsakyti į rinkos veikimu pagrįstus pasiūlymus ir pasinaudoti jų teikiama nauda;

(24)  naudos gavėjų, kuriems taikomos reguliuojamos kainos, teisė be papildomų sąnaudų gauti atskirus pažangiuosius skaitiklius neturėtų reikšti, kad valstybėms narėms draudžiama keisti pažangiųjų matavimo sistemų funkcijų tais atvejais, kai pažangiųjų skaitiklių infrastruktūros nėra, nes pažangiųjų matavimo sistemų diegimo sąnaudų ir naudos vertinimo rezultatai buvo neigiami;

(25)  dėl viešųjų intervencinių priemonių nustatant elektros energijos tiekimo kainas neturėtų atsirasti tiesioginio kryžminio subsidijavimo tarp skirtingų vartotojų kategorijų. Vadovaujantis tuo principu, kainų sistemomis neturi būti aiškiai nustatyta, kad tam tikrų kategorijų vartotojai padengia intervencijų į kainų nustatymą, kurios daro poveikį kitų kategorijų vartotojams, sąnaudas. Pavyzdžiui, kainų sistema, pagal kurią sąnaudas nediskriminaciniu būdu padengia tiekėjai arba kiti operatoriai, neturėtų būti laikoma tiesioginiu kryžminiu subsidijavimu;

(26)  siekiant užtikrinti aukštų viešųjų paslaugų standartų išlaikymą Sąjungoje, Komisijai reikėtų periodiškai pranešti apie visas priemones, kurių imasi valstybės narės, kad pasiektų šios direktyvos tikslą. Komisija turėtų periodiškai skelbti ataskaitą, analizuojančią priemones, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu, kuriomis siekiama įgyvendinti viešųjų paslaugų tikslus, ir palyginančią jų veiksmingumą, siekiant pateikti rekomendacijas dėl priemonių, kurių reikia imtis nacionaliniu lygmeniu aukštiems viešųjų paslaugų standartams pasiekti;

(27)  valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti tiekėją, į kurį galima kreiptis kraštutiniu atveju. Tuo tiekėju galėtų būti vertikalios integracijos įmonės, kuri taip pat atlieka skirstymo funkcijas, pardavimų padalinys, su sąlyga, kad ta įmonė atitinka šia direktyva nustatytus atskyrimo reikalavimus;

(28)  priemonės, kurias valstybės narės įgyvendina, siekdamos socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslų, turėtų galėti apimti visų pirma atitinkamų ekonominių lengvatų taikymą, kai tikslinga, panaudojant bet kurias egzistuojančias nacionalines ir Sąjungos priemones. Tarp tokių priemonių gali būti atsakomybės mechanizmai, kad būtų garantuotos būtinos investicijos;

(29)  tiek, kiek priemonės, kurių imasi valstybės narės vykdydamos viešųjų paslaugų įpareigojimus, sudaro valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie jas privaloma pranešti Komisijai;

(30)  tarpsektorinė teisė suteikia tvirtą pagrindą vartotojų apsaugai įvairiausių esamų energetikos paslaugų atžvilgiu ir, tikėtina, kad ji vystysis toliau. Vis dėlto tam tikros pagrindinės vartotojų sutartinės teisės turėtų būti aiškiai nustatytos;

(31)  vartotojus reikėtų aprūpinti paprasta ir nedviprasmiška informacija apie jų teises, susijusias su energetikos sektoriumi. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotais subjektais, įskaitant valstybes nares, reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir elektros energijos įmones, parengė energijos vartotojams skirtą kontrolinį sąrašą, kuriame pateikiama praktinė informacija apie jų teises. Tas kontrolinis sąrašas turėtų būti nuolat atnaujinamas, pateikiamas visiems vartotojams ir prieinamas viešai;

(32)  keli veiksniai trukdo vartotojams pasiekti, suprasti ir naudoti įvairius jiems prieinamus rinkos informacijos šaltinius. Dėl to turėtų būti padidintas pasiūlymų palyginamumas ir kiek praktiškai įmanoma turėtų būti sumažintos kliūtys vartotojams keisti tiekėją, be pagrindo neribojant jų pasirinkimo galimybės;

(33)  pakeitusiems tiekėją smulkesniems vartotojams vis dar tenka tiesiogiai ir netiesiogiai mokėti įvairiausius mokesčius. Dėl tokių mokesčių sunkiau nustatyti, kuris produktas ar paslauga yra geriausia, o tiekėjo pakeitimo finansinė nauda nepajuntama iš karto. Nors panaikinus tokius mokesčius galėtų būti sumažintas pasirinkimas vartotojams, nes nebeliktų produktų, kurie grindžiami atpildu vartotojams už lojalumą, toliau apribojus jų naudojimą padidėtų vartotojų gerovė, vartotojų dalyvavimas ir konkurencija rinkoje;

(34)   tikėtina, kad trumpesni tiekėjo pakeitimo terminai galėtų paskatinti vartotojus ieškoti geresnių energijos tiekimo sąlygų ir keisti tiekėją. Vis intensyvesnis informacinių technologijų diegimas reikš, kad ne vėliau kaip 2026 m. techninį tiekėjo pakeitimo procesą, kurio metu naujas tiekėjas užregistruojamas rinkos operatoriaus apskaitos taške, paprastai turėtų būti įmanoma įvykdyti per 24 valandas bet kurią darbo dieną. Nepaisant kitų veiksmų tiekėjo pakeitimo procese, kurie turi būti atlikti prieš inicijuojant techninį tiekėjo pakeitimo procesą, užtikrinant, kad ne vėliau kaip tą datą būtų įmanoma, kad techninis tiekėjo pakeitimo procesas įvyktų per 24 valandas, būtų sutrumpintas laikas, per kurį įvyksta tiekėjo pakeitimas, o tai padės padidinti vartotojų aktyvumą ir konkurenciją mažmeninėje rinkoje. Bet kuriuo atveju bendra tiekėjo pakeitimo proceso trukmė neturėtų viršyti trijų savaičių nuo vartotojo prašymo pateikimo datos;

(35)  nepriklausomos palyginimo priemonės, įskaitant interneto svetaines, yra veiksminga galimybė smulkesniems vartotojams įvertinti įvairių rinkoje prieinamų energijos tiekimo pasiūlymų privalumus. Tokios priemonės sumažina paieškos išlaidas, nes vartotojams nebereikia rinkti informacijos iš individualių tiekėjų ir paslaugų teikėjų. Tokios priemonės padeda vienu metu tinkamai patenkinti poreikį, kad informacija būtų aiški ir glausta bei poreikį, kad ji būtų išsami ir visapusė. Jomis turėtų būti siekiama aprėpti kuo platesnį prieinamų pasiūlymų asortimentą ir kiek įmanoma išsamiau apimti rinką, kad vartotojai galėtų susidaryti reprezentatyvų vaizdą. Svarbiausia, kad smulkesni vartotojai galėtų naudotis bent viena palyginimo priemone ir kad šiomis priemonėmis teikiama informacija būtų patikima, nešališka ir skaidri. Tuo tikslu valstybės narės galėtų pateikti palyginimo priemonę, kurios veikimą užtikrintų nacionalinė institucija arba privati bendrovė;

(36)  veiksmingos ir visiems vartotojams prieinamos nepriklausomų neteisminio ginčų sprendimo mechanizmų priemonės, pavyzdžiui, ombudsmenas energetikos reikalams, vartotojų reikalų įstaiga arba reguliavimo institucija, užtikrina geresnę vartotojų apsaugą. Valstybės narės turėtų pradėti taikyti sparčias ir veiksmingas ginčų nagrinėjimo procedūras;

(37)  visi vartotojai turėtų galėti pasinaudoti tiesioginio dalyvavimo rinkoje pranašumais – visų pirma savo vartojimo įpročius koreguoti pagal rinkos signalus ir savo ruožtu naudotis žemesnėmis elektros energijos kainomis ar kitomis finansinėmis lengvatomis. Tokio aktyvaus dalyvavimo privalumai greičiausiai didės laikui bėgant, nes didėja paprastai pasyvių vartotojų informuotumas apie jų, kaip aktyviųjų vartotojų, galimybes ir todėl, kad informacija apie aktyvaus dalyvavimo galimybes tampa labiau prieinama ir geriau žinoma. Vartotojai turėtų galėti dalyvauti visų formų reguliavimo apkrova procesuose. Todėl jie turėtų turėti galimybę naudotis visapusišku pažangiųjų skaitiklių sistemų diegimu, o, kai toks diegimas įvertinamas neigiamai – rinktis pažangiąją matavimo sistemą ir dinamiškos elektros energijos kainos sutartį. Tokiu būdu jie turėtų galėti koreguoti savo suvartojimą pagal tikralaikius kainų signalus, kurie rodo elektros energijos arba jos transportavimo vertę ir išlaidas įvairiais laikotarpiais, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didmeninės kainos rizika vartotojams būtų pagrįsta. Vartotojai turėtų būti informuoti apie dinamiškos elektros energijos kainos sutarties naudą ir galimą kainos riziką. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tie vartotojai, kurie nenori aktyviai dalyvauti rinkoje, nebūtų baudžiami. Vietoj to turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jų gebėjimui priimti sprendimus, remiantis informacija, dėl jiems prieinamų pasirinkimo galimybių, kurios kuo labiau atitinka šalies rinkos aplinkybes;

(38)  siekiant kuo labiau padidinti dinamiškos elektros energijos kainodaros naudą ir efektyvumą, valstybės narės turėtų įvertinti galimybę nustatyti dinamiškesnę ar mažesnę pastoviųjų komponentų dalį elektros energijos sąskaitose ir, jei tokia galimybė egzistuoja, turėtų imtis atitinkamų veiksmų;

(39)  visos vartotojų grupės (pramonės, komerciniai, namų ūkių vartotojai) turėtų galėti patekti į elektros energijos rinkas prekiauti savo lankstumo galimybėmis ir pačių pasigaminta elektros energija. Vartotojams turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai išnaudoti gamybos telkimo ir tiekimo didesniuose regionuose privalumus bei gauti naudos iš tarpvalstybinės konkurencijos. Tikėtina, kad telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams teks svarbus vartotojų grupių ir rinkos tarpininkų vaidmuo. Valstybės narės turėtų galėti laisvai pasirinkti atitinkamą nepriklausomo telkimo įgyvendinimo modelį ir valdymo metodą, kartu laikydamosi šioje direktyvoje nustatytų bendrųjų principų. Toks modelis ar metodas galėtų apimti tai, kad pasirenkami rinkos veikimu grindžiami arba reguliavimo principai, pagal kuriuos būtų pateikiami sprendimai, kuriais būtų laikomasi šios direktyvos, pavyzdžiui modeliai, pagal kuriuos būtų susitariama dėl disbalansų arba pagal kuriuos būtų įdiegiamos perimetro korekcijos. Pasirinktas modelis turėtų apimti skaidrias ir sąžiningas taisykles, kad nepriklausomi telkėjai galėtų atlikti savo kaip tarpininkų vaidmenį ir užtikrinti, kad galutinis vartotojas gautų tinkamą naudą iš jų veiklos. Visose ▌elektros energijos rinkose, įskaitant papildomų paslaugų ir pajėgumų rinkas, turėtų būti apibrėžti produktai siekiant skatinti naudoti reguliavimą apkrova;

(40)  2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ pabrėžiamas poreikis mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir riboti jo išmetamą teršalų kiekį, ypač miestuose, taip pat akcentuojama, kad svarbų vaidmenį siekiant tų tikslų gali atlikti elektromobilumas. Be to, elektromobilumo diegimas yra svarbus energetikos pertvarkos elementas. Todėl šioje direktyvoje nustatytos rinkos taisyklės turėtų padėti sudaryti palankias sąlygas elektros energija varomoms visų rūšių transporto priemonėms. Visų pirma, jomis turėtų būti užtikrinamos sąlygos veiksmingai diegti viešas ir privačias elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas ir šį įkrovimą turėtų efektyviai integruoti į sistemą;

(41)  reguliavimas apkrova yra lemiamas veiksnys sudarant sąlygas išmaniam elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimui ir sudarant sąlygas veiksmingam šių transporto priemonių integravimui į elektros energijos tinklą, kuris bus lemiamas veiksnys ▌transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procese;

(42)  vartotojams turėtų būti suteikta galimybė vartoti, kaupti ir parduoti rinkai pačių pasigamintą elektros energiją rinkai ir dalyvauti visose elektros energijos rinkose, sistemą padarant lanksčia, pavyzdžiui, pasitelkiant energijos kaupimą, pvz., energijos kaupimą naudojančios elektrinės transporto priemonės, reguliavimą apkrova arba energijos vartojimo efektyvumo sistemas. Nauja technologinė plėtra sudarys palankesnes sąlygas tai veiklai ateityje. Tačiau tebeegzistuoja teisinių ir komercinių kliūčių, pavyzdžiui, neproporcingi mokesčiai už viduje suvartojamą elektros energiją, pareiga tiekti pačių pasigamintą elektros energiją į energetikos sistemą ir administracinė našta, kaip antai poreikis, kad vartotojai, gaminantys elektros energiją ir ją parduodantys sistemai, laikytųsi tiekėjams taikomų reikalavimų ir kt. Tokios kliūtys, kurios trukdo vartotojams patiems pasigaminti elektros energiją ir ją vartoti, kaupti arba parduoti rinkai, turėtų būti pašalintos ir kartu turėtų būti užtikrinta, kad tokie vartotojai adekvačiai prisidėtų prie sistemos išlaidų. Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje turėtų galėti nustatyti skirtingas nuostatas, reglamentuojančias individualiems ir kartu veikiantiems aktyviesiems vartotojams, taip pat namų ūkiams ir kitiems galutiniams vartotojams taikomus mokesčius ir rinkliavas;

(43)  pritaikius paskirstytosios energijos gamybos technologijas ir vartotojams įgijus naujų galių bendruomeninė energetika tapo veiksminga ir ekonomiškai efektyvia priemone, kuria patenkinami piliečių poreikiai ir pateisinami lūkesčiai dėl energijos šaltinių, paslaugų ir vietos lygmens dalyvavimo ▌. Bendruomeninė energetika teikia įtraukią galimybę visiems vartotojams tiesiogiai dalyvauti gaminant, vartojant arba dalijantis energija. Bendruomeninės energetikos iniciatyvų svarbiausias tikslas yra tiekti įperkamą konkrečios rūšies energiją, pvz., atsinaujinančių išteklių energiją, savo nariams arba akcininkams, o ne visų pirma siekti pelno, kaip tradicinėse elektros energijos įmonėse. Užmezgant tiesioginius ryšius su vartotojais, bendruomeninės energetikos iniciatyvomis rodomas jų potencialas sudaryti palankesnes sąlygas integruotu būdu įsisavinti naujas technologijas ir vartojimo modelius, įskaitant pažangiuosius skirstomuosius tinklus ir reguliavimą apkrova. Bendruomeninė energetika taip pat gali padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir padėti kovoti su energijos nepritekliumi mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Bendruomeninė energetika taip pat suteikia galimybę dalyvauti elektros energijos rinkoje tam tikroms namų ūkių vartotojų grupėms, kurios kitu atveju tokios galimybės neturėtų. Kai tokios iniciatyvos buvo sėkmingai įgyvendintos, jos bendruomenei suteikė ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos, kuri viršija vien tiesioginę naudą, gautą teikiant energetines paslaugas. Šia direktyva tam tikras Sąjungos lygmens piliečių energetikos iniciatyvų kategorijas siekiama pripažinti „piliečių energetikos bendruomenėmis“ siekiant joms užtikrinti palankų pagrindą, sąžiningą režimą ir vienodas sąlygas bei aiškiai apibrėžti jų teises ir pareigas. Namų ūkių vartotojams turėtų būti leidžiama savanoriškai dalyvauti bendruomeninės energetikos iniciatyvose, taip pat iš jų pasitraukti neprarandant nei prieigos prie tinklo, eksploatuojamo pagal bendruomeninės energetikos iniciatyvą, nei vartotojų teisių. Prieiga prie ▌piliečių energetikos bendruomenės tinklo turėtų būti suteikiama sąžiningomis ir išlaidas atspindinčiomis sąlygomis;

(44)  piliečių energetikos bendruomenių nariais turėtų galėti tapti visų kategorijų subjektai. Tačiau įgaliojimus priimti sprendimus piliečių energetikos bendruomenėje turėtų turėti tik tie nariai ar akcininkai, kurie nevykdo didelio masto komercinės veiklos ir kuriems energetikos sektorius nėra pagrindinė ekonominės veiklos sritis. Piliečių energetikos bendruomenės laikomos viena iš piliečių ar vietos subjektų bendradarbiavimo kategorijų, kurios turėtų būti pripažįstamos ir apsaugomos pagal Sąjungos teisę. Nuostatomis dėl piliečių energetikos bendruomenių neužkertamas kelias kitų piliečių iniciatyvų, pavyzdžiui, kylančių iš privatinės teisės susitarimų, buvimui. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti, kad piliečių energetikos bendruomenės galėtų pasirinkti bet kurios formos subjektą, pavyzdžiui, asociaciją, kooperatyvą, partnerystę, ne pelno organizaciją arba mažąją ar vidutinę įmonę, su sąlyga, kad tas subjektas, veikdamas savo vardu, turi teisę naudotis savo teisėmis ir jam taikomos pareigos;

(45)  šios direktyvos nuostatose dėl piliečių energetikos bendruomenių numatomos teisės ir pareigos, kurias galima išvesti iš kitų esamų teisių ir pareigų, kaip antai sutarčių sudarymo laisvė, teisė pakeisti tiekėjus, skirstymo sistemos operatoriaus atsakomybė, taisyklės dėl tinklo mokesčių ir balansavimo pareigos;

(46)  dėl savo narystės struktūros, valdymo reikalavimų ir tikslų piliečių energetikos bendruomenės yra naujo tipo subjektai. Joms turėtų būti leidžiama rinkoje veikti vienodomis sąlygomis, neiškreipiant konkurencijos, o teisės ir pareigos, taikytinos kitoms rinkoje esančioms elektros energijos įmonėms, piliečių energetikos bendruomenėms turėtų būti taikomos nediskriminuojant ir proporcingai. Tos teisės ir pareigos turėtų būti taikomos priklausomai nuo to, kokius vaidmenis atlieka energetikos bendruomenės, pavyzdžiui, ar jos veikia kaip galutiniai vartotojai, gamintojai, tiekėjai ar skirstymo sistemos operatoriai. Piliečių energetikos bendruomenės neturėtų susidurti su reguliavimo apribojimais, kai jos taiko esamas ar būsimas informacines ir ryšių technologijas tarp piliečių energetikos bendruomenės narių ar akcininkų pagal rinkos principus dalydamosi elektros energija, pagaminta naudojant bendruomenei priklausančius elektros energijos gamybos įrenginius, pavyzdžiui, kompensuodamos narių ar akcininkų, naudojančių bendruomenės turimus gamybos pajėgumus, energijos komponentą, net ir naudojantis viešu tinklu, su sąlyga, kad abu apskaitos taškai priklauso bendruomenei. Dalijimasis elektros energija sudaro galimybes tiekti nariams elektros energiją, pagamintą bendruomenei priklausančiuose gamybos įrenginiuose, nesant tiesioginio fizinio artumo su gamybos įrenginiu ir nesant už bendro apskaitos taško. Kai elektros energija dalijamasi, dalijimasis neturėtų daryti poveikio tinklo mokesčio rinkimui, tarifams ir rinkliavoms, susijusiems su elektros energijos srautais. Dalijimuisi turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos laikantis pareigų ir tinkamų balansavimo, matavimo ir atsiskaitymo laikotarpių. Šios direktyvos nuostatomis dėl piliečių energetikos bendruomenių nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai nustatyti ir įgyvendinti energetikos sektoriuje taikomą politiką tinklo mokesčių ir tarifų srityje arba nustatyti ir įgyvendinti energetikos politikos finansavimo sistemas ir išlaidų pasidalijimą, su sąlyga, kad ta politika yra nediskriminacinė ir teisėta;

(47)  pagal šią direktyvą valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai leisti piliečių energetikos bendruomenėms tapti skirstymo sistemos operatoriais bendra tvarka arba įgyti uždaros skirstymo sistemos operatoriaus statusą. Kai piliečių energetikos bendruomenei suteikiamas skirstymo sistemos operatoriaus statusas, ji turėtų būti laikoma skirstymo sistemos operatoriumi ir jai turėtų būti taikomos tos pačios pareigos, kaip ir skirstymo sistemos operatoriui. Šios direktyvos nuostatomis dėl piliečių energetikos bendruomenių paaiškinami tik tie skirstymo sistemos eksploatavimo aspektai, kurie gali būti svarbūs piliečių energetikos bendruomenėms, o kiti skirstymo sistemos eksploatavimo aspektai taikomi laikantis taisyklių dėl skirstymo sistemų operatorių;

(48)  sąskaitos už elektros energiją ▌yra svarbios galutinių vartotojų informavimo priemonės. Jose teikiami ne tik suvartojimo ir išlaidų duomenys, bet ir kita informacija, kuri padeda vartotojams savo dabartinę tvarką palyginti su kitais pasiūlymais. Tačiau ▌ ginčai dėl sąskaitų yra labai dažnas vartotojų skundų šaltinis, veiksnys, kuris prisideda prie nuolat žemo vartotojų pasitenkinimo ir dalyvavimo elektros energijos sektoriuje lygio. Todėl būtina užtikrinti, kad sąskaitos ▌būtų aiškesnės ir suprantamesnės, taip pat kad sąskaitose ir sąskaitų informacijoje aiškiai būtų pateikiamas tam tikras ribotas skaičius svarbių informacijos elementų, kurie yra būtini padedant vartotojams reguliuoti savo elektros energijos vartojimą, palyginti pasiūlymus ir keisti tiekėjus. Kiti informacijos elementai galutiniams vartotojams turėtų būti pateikiami jų sąskaitose, kartu su jomis arba jose pateikiamose nuorodose. Tokie elementai galėtų būti pateikiami sąskaitoje ar prie sąskaitos pridedamame atskirame dokumente arba sąskaitoje galėtų būti pateikiama nuoroda į tai, kur galutinis vartotojas gali lengvai rasti informaciją interneto svetainėje, naudojant mobiliąją programą arba kitas priemones;

(49)  norint padėti vartotojams valdyti savo elektros energijos suvartojimą ir išlaidas, svarbu, kad reguliariai, pažangiaisiais skaitikliais sudarius palankesnes sąlygas būtų teikiama faktiniu elektros energijos suvartojimu grindžiama tiksli sąskaitų informacija. Vis dėlto vartotojai, visų pirma namų ūkio vartotojai, turėtų turėti galimybę naudotis lanksčiomis faktinio savo sąskaitų apmokėjimo sąlygomis. Pavyzdžiui, vartotojai sąskaitų informaciją turėtų galėti gauti dažnai, nors mokama tik kas ketvirtį, arba gali egzistuoti produktai, už kuriuos vartotojas kas mėnesį moka vienodą sumą nepriklausomai nuo faktinio suvartojimo;

(50)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES(12) nuostatos dėl sąskaitų išrašymo turėtų būti atnaujintos, supaprastintos ir perkeltos į šią direktyvą, kurioje jos nuoseklumo sumetimais tinka geriau;

(51)  valstybės narės turėtų skatinti modernizuoti skirstymo tinklus, pvz., pradėti naudoti pažangiuosius tinklus, kurie turėtų būti kuriami taip, kad būtų skatinama decentralizuota gamyba ir energijos vartojimo efektyvumas;

(52)  norint įtraukti vartotojus reikia tinkamų iniciatyvų ir technologijų, kaip antai pažangiosios matavimo sistemos. Pažangiosios matavimo sistemos suteikia galimybių vartotojams, nes jie gali gauti tikslios ir beveik tikralaikės grįžtamosios informacijos apie savo vartojamos arba pagaminamos elektros energijos kiekį ir geriau valdyti savo suvartojimą, gali dalyvauti reguliavimo apkrova programose ir teikiant kitas paslaugas, naudotis jų privalumais ir sumažinti savo sąskaitas už elektros energiją. Pažangiojo matavimo sistemos taip pat padeda skirstymo sistemos operatoriams matyti geresnį savo tinklų vaizdą, ir dėl to sumažinti jų eksploatavimo bei palaikymo išlaidas bei taip sutaupytas lėšas perduoti vartotojams mažesnių skirstymo tarifų forma;

(53)  nacionaliniu lygmeniu sprendžiant dėl pažangiųjų matavimo sistemų diegimo, šį sprendimą turėtų būti galima pagrįsti ekonominiu vertinimu. Tuo ekonominiu vertinimu reikėtų atsižvelgti į ilgalaikę pažangiųjų matavimo sistemų diegimo naudą vartotojams ir visai tiekimo grandinei, kaip antai geresniam tinklo valdymui, tikslesniam planavimui ir tinklo nuostolių nustatymui. Jei atlikus tą vertinimą padaroma išvada, kad tokias matavimo sistemas ▌rentabilu įdiegti tik vartotojams, kurie suvartoja tam tikrą elektros energijos kiekį, valstybės narės, pradėdamos diegti pažangiąsias matavimo sistemas, turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tą išvadą. Vis dėlto tokį vertinimą reikėtų peržiūrėti reguliariai arba reaguojant į reikšmingus pagrindinių prielaidų pokyčius ar bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į sparčiai kintančią technologinę pažangą;

(54)  valstybės narės, kurios pažangaus matavimo sistemų sistemingai nediegia, vartotojams paprašius turėtų leisti sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis pasinaudoti pažangiųjų skaitiklių įrengimo galimybe ir turėtų suteikti visą aktualią informaciją. Jei vartotojai neturi pažangių skaitiklių, jiems turėtų būti suteikta teisė įsirengti tokius skaitiklius, kurie atitinka būtinuosius reikalavimus, užtikrinančius, kad jie gautų šioje direktyvoje nurodytą sąskaitose pateikiamą informaciją;

(55)  siekiant padėti vartotojams aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkose, valstybių narių teritorijose numatytos diegti pažangiosios matavimo sistemos turėtų būti sąveikios ir turėtų galėti teikti duomenims, reikalingus vartotojų energijos valdymo sistemoms. Tuo tikslu valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kaip naudojami atitinkami galiojantys standartai, įskaitant standartus, kuriais užtikrinamas sąveikumas duomenų modelio ir programų lygmenimis, taip pat į geriausią praktiką ir keitimosi duomenimis plėtros svarbą, būsimas ir naujoviškas energetines paslaugas, pažangiųjų tinklų diegimą ir elektros energijos vidaus rinką. Be to, įdiegtos pažangiosios matavimo sistemos neturėtų sudaryti kliūčių keisti tiekėjus ir turėtų turėti paskirtį atitinkančias funkcijas, kurios leistų vartotojams beveik tikruoju laiku prieiti prie savo suvartojimo duomenų, koreguoti savo energijos suvartojimą ir, kiek leidžia pagalbinė infrastruktūra, siūlyti savo lankstumo galimybes tinklui ir elektros energijos įmonėms bei gauti už jį atlygį ir sutaupyti savo elektros energijos sąskaitų pagalba;

(56)  pagrindinis tiekimo vartotojams veiklos aspektas – suteikti galimybę susipažinti su objektyviais ir skaidriais suvartojimo duomenimis. Taigi vartotojams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su jų suvartojimo duomenimis, taip pat su jų suvartojimu susijusiomis kainomis ir paslaugų sąnaudomis, kad jie galėtų paskatinti konkurentus pateikti ta informacija pagrįstus pasiūlymus. Vartotojai taip pat turėtų turėti teisę gauti tinkamą informaciją apie jų energijos vartojimą. Naudotojai dėl išankstinių mokėjimų neturėtų atsidurti neproporcingai nepalankesnėje padėtyje, o įvairios mokėjimo sistemos turėtų būti nediskriminacinės. Vartotojams pakankamai dažnai teikiant informaciją apie energijos sąnaudas būtų skatinama taupyti energiją, nes ją vartotojams būtų suteiktas tiesioginis grįžtamasis ryšys apie investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir vartojimo pokyčių poveikį. Tuo atžvilgiu visiškai įgyvendinus Direktyvą 2012/27/ES vartotojams bus padedama sumažinti jų energijos sąnaudas;

(57)  šiuo metu valstybėse narėse, įdiegus pažangiąsias matavimo sistemas, yra sukurta arba kuriama įvairių duomenų valdymo modelių. Nepriklausomai nuo duomenų valdymo modelio svarbu, kad valstybės narės nustatytų skaidrias taisykles, pagal kurias būtų galima nediskriminacinėmis sąlygomis prieiti prie duomenų, ir užtikrintų aukščiausio lygio kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą, taip pat duomenis tvarkančių subjektų nešališkumą;

(58)  valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kuriomis elektros energijos vidaus rinkoje būtų apsaugoti pažeidžiami ir energijos nepriteklių patiriantys vartotojai. Tokios priemonės gali skirtis, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes atitinkamose valstybėse narėse, tai gali būti socialinės arba energetikos politikos priemonės, susijusios su elektros energijos sąskaitų apmokėjimu, investicijomis į gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą arba vartotojų apsauga, pavyzdžiui, apsaugos nuo atjungimo. Kai universaliosios paslaugos taip pat teikiamos mažosioms įmonėms, priemonės, užtikrinančios universaliųjų paslaugų teikimą, gali skirtis priklausomai nuo to, ar tos priemonės skirtos namų ūkio vartotojams ar mažosioms įmonėms;

(59)  energetinės paslaugos labai svarbios saugant Sąjungos piliečių gerovę. Adekvatus šildymas, vėsinimas ir apšvietimas bei elektrinių prietaisų maitinimas yra pagrindinės paslaugos, garantuojančios deramą gyvenimo standartą ir piliečių sveikatos lygį. Be to, prieiga prie tų energetinių paslaugų sudaro Sąjungos piliečiams galimybes išnaudoti savo potencialą ir padidina socialinę įtrauktį. Energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai tų energetinių paslaugų negali įpirkti dėl mažų pajamų, didelių išlaidų energijai ir menko energijos vartojimo jų būstuose efektyvumo veiksnių kombinacijos. Valstybės narės turėtų rinkti tinkamą informaciją, leidžiančią stebėti, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių. Tikslus matavimas turėtų padėti valstybėms narėms identifikuoti namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių, ir teikti jiems tikslinę paramą. Komisija turėtų aktyviai remti šios direktyvos nuostatų dėl energijos nepritekliaus įgyvendinimą sudarydama palankesnes sąlygas valstybėms narėms dalytis gerąja patirtimi;

(60)  kai valstybės narės susiduria su energijos nepritekliaus problema ir nėra parengusios nacionalinių veiksmų planų arba kitų atitinkamų sistemų, skirtų energijos nepritekliaus problemai spręsti, jos turėtų tai daryti siekdamos sumažinti energijos nepriteklių patiriančių vartotojų skaičių ▌. Mažos pajamos, didelės išlaidos energijai ir menkas energijos vartojimo būstuose efektyvumas yra tinkami veiksniai nustatant kriterijus, skirtus energijos nepritekliui matuoti. Bet kuriuo atveju valstybės narės pažeidžiamiems ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams turėtų užtikrinti būtiną tiekimą. Siekdamos šio tikslo, jos galėtų taikyti integruotą požiūrį, pavyzdžiui, vykdant energetikos ir socialinę politiką, ir priemonės galėtų apimti socialinę politiką arba būsto energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Šia direktyva ▌turėtų būti tobulinama pažeidžiamiems ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams palanki nacionalinė politika;

(61)  skirstymo sistemos operatoriai turi ekonomiškai efektyviai integruoti naują elektros energijos gamybą, ypač įrenginius, gaminančius elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, ir naują apkrovą, kaip antai apkrovą, gaunamą iš šilumos siurblių ir elektros energija varomų transporto priemonių. Tuo tikslu skirstymo sistemos operatoriams turėtų būti suteikta galimybė ir jie turėtų būti skatinami naudotis su paskirstytaisiais energijos ištekliais susijusiomis paslaugomis, tokiomis kaip reguliavimas apkrova ir energijos kaupimas, kurios grindžiamos rinkos procesais, kad jie galėtų veiksmingai eksploatuoti savo tinklus ir išvengti daug išlaidų reikalaujančios tinklo plėtros. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas priemones, kaip antai nacionalinius tinklo kodeksus ir rinkos taisykles, ir turėtų skirstymo sistemos operatorius skatinti tinklų tarifais, kurie netrukdytų nei lankstumui, nei energijos vartojimo efektyvumo didinimui tinkle. Valstybės narės taip pat turėtų parengti skirstymo sistemoms skirtus tinklo plėtros planus, siekiant padėti integruoti įrenginius, gaminančius elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos kaupimo įrenginių plėtrai ir transporto sektoriaus elektrifikavimui bei suteikti sistemos naudotojams tinkamą informaciją apie numatomą tinklo plėtrą ar tobulinimą, nes šiuo metu daugumoje valstybių narių tokios tvarkos nėra;

(62)  sistemų operatoriai neturėtų turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti ar eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių. Naujajame elektros energijos rinkos modelyje elektros energijos kaupimo paslaugos turėtų būti grindžiamos rinkos veikimu ir konkurencingos. Todėl turėtų būti išvengta elektros energijos kaupimo funkcijos ir jos skirstymo arba perdavimo reguliuojamos funkcijos tarpusavio kryžminio subsidijavimo. Tokie nuosavybės teisės į elektros energijos kaupimo įrenginius apribojimai turi užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, pašalinti diskriminavimo riziką, užtikrinti sąžiningas prieigos prie elektros energijos kaupimo įrenginių galimybes visiems rinkos dalyviams ir paskatinti veiksmingą ir efektyvų elektros energijos kaupimo įrenginių naudojimą, po skirstymo ar perdavimo sistemos eksploatavimo. Tas reikalavimas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintas teises ir principus, visų pirma laisvę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę, garantuojamas Chartijos 16 ir 17 straipsniais;

(63)  kai energijos kaupimo įrenginiai yra visiškai integruoti tinklo komponentai, kurie nėra naudojami balansavimui ar perkrovos valdymui, pritarus reguliavimo institucijai, jų atžvilgiu neturėtų būti reikalaujama laikytis tokių pat griežtų apribojimų sistemų operatoriams turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti ar eksploatuoti tuos įrenginius. Tokie visiškai integruoti tinklo komponentai gali apimti tokius elektros energijos kaupimo įrenginius kaip kondensatoriai arba smagračiai, kurie teikia svarbias paslaugas tinklo saugumui ir patikimumui bei prisidėti prie skirtingų sistemos dalių sinchronizavimo;

(64)  siekiant pažangos kuriant visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir jokių išmetamųjų teršalų neišmetantį elektros energijos sektorių, būtina daryti pažangą, susijusią su sezoniniu elektros energijos kaupimu. Toks elektros energijos kaupimas yra elementas, kuris būtų naudojamas kaip elektros energijos sistemos veikimo priemonė, kad būtų galima atlikti trumpalaikius ir sezoninius pritaikymus, siekiant išspręsti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių kintamumo ir su tais horizontais susijusių nenumatytų atvejų klausimus;

(65)  nediskriminacinė prieiga prie skirstymo tinklo užtikrina galimybę pasiekti tolesnius vartotojus mažmeniniu lygiu. Todėl, siekiant mažmeniniame lygyje sukurti vienodas sąlygas, skirstymo sistemos operatorių veiklą taip pat reikėtų prižiūrėti, kad skirstymo sistemos operatoriai negalėtų naudotis jų vertikalios integracijos pranašumais, susijusiais su jų užimama konkurencine padėtimi rinkoje, ypač namų ūkio vartotojų ar mažų ne namų ūkio vartotojų atžvilgiu;

(66)  kai siekiant užtikrinti optimalų integruoto tiekimo, kuriam taikomi specialūs veiklos standartai, efektyvumą naudojama uždara skirstymo sistema, arba kai uždara skirstymo sistema palaikoma visų pirma sistemos savininko reikmėms, turėtų būti įmanoma skirstymo sistemos operatorių atleisti nuo pareigų, dėl kurių, turint mintyje ypatingą skirstymo sistemos operatoriaus ir sistemos vartotojų santykių pobūdį, būtų užkrauta nereikalinga administracinė našta. Pramoninės veiklos vietose, komercinės veiklos vietose arba bendrų paslaugų vietose, pavyzdžiui, traukinių stotyse, oro uostuose, ligoninėse, didelėse stovyklavietėse su integruotais įrenginiais ir chemijos pramonės vietose, dėl specializuoto jų veiklos pobūdžio gali būti naudojamos uždaros skirstymo sistemos;

(67)  veiksmingai neatskyrus tinklų nuo gamybos ir tiekimo veiklos (veiksmingas atskyrimas), kyla diskriminacijos pavojus ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir skatinant vertikalios integracijos įmones pakankamai investuoti į savo tinklus;

(68)  veiksmingą atskyrimą įmanoma užtikrinti tik pašalinus vertikalios integracijos įmonių siekį diskriminuoti konkurentus prieigos prie tinklų ir investicijų atžvilgiu. Akivaizdu, kad nuosavybės atskyrimas, t. y. tinklo savininko paskyrimas sistemos operatoriumi ir jo nepriklausomumas nuo bet kokių su tiekimu ir gamyba susijusių interesų, yra veiksmingas ir patvarus būdas šalinti nuolat kylantį interesų konfliktą ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dėl tos priežasties Europos Parlamentas savo 2007 m. liepos 10 d. rezoliucijoje dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų nurodė, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygyje yra veiksmingiausia priemonė nediskriminuojant skatinti investicijas į infrastruktūrą, naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą. Todėl atskiriant nuosavybę turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad tas pats asmuo arba asmenys neturėtų teisės kontroliuoti gamintojo arba tiekėjo ir kartu kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą arba turėti kokių nors teisių perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos atžvilgiu. Ir atvirkščiai, kontroliuojant perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą turėtų būti draudžiama kontroliuoti gamintoją ar tiekėją arba turėti kokių nors teisių gamintojo ar tiekėjo atžvilgiu. Laikantis tų apribojimų gamintojas ar tiekėjas turėtų turėti galimybę turėti mažiau nei pusę perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos akcijų paketo;

(69)  pagal bet kurią atskyrimo sistemą turėtų būti veiksmingai pašalinamas gamintojų, tiekėjų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktas, kad būtų skatinama vykdyti būtinas investicijas ir užtikrinti prieigą naujiems rinkos dalyviams pagal skaidrų ir veiksmingą reguliavimo režimą, o reguliavimo institucijoms neturėtų būti sukuriamas apsunkinantis reguliavimo režimas;

(70)  kadangi tam tikrais atvejais dėl nuosavybės atskyrimo reikia pertvarkyti įmones, valstybėms narėms, kurios nusprendžia įgyvendinti nuosavybės atskyrimą, turėtų būti suteikta papildomo laiko atitinkamoms nuostatoms taikyti. Atsižvelgiant į vertikaliuosius ryšius, siejančius elektros energijos ir dujų sektorius, atskyrimo nuostatos turėtų būti taikomos abiejuose sektoriuose;

(71)  atskiriant nuosavybę, kad būtų galima užtikrinti visišką tinklo eksploatavimo nepriklausomumą nuo su tiekimu ir gamyba susijusių interesų bei užkirsti kelią keitimuisi bet kokia konfidencialia informacija, tas pats asmuo neturėtų būti ir perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos, ir įmonės, atliekančios kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, valdybos nariu. Dėl tos pačios priežasties tas pats asmuo neturėtų turėti teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos valdybos narių ir kontroliuoti gamintoją ar tiekėją ar turėti kokių nors teisių gamintojo ar tiekėjo atžvilgiu;

(72)  paskyrus nuo tiekimo ir gamybos interesų nepriklausomą sistemos operatorių ar perdavimo operatorių, vertikalios integracijos įmonei būtų sudaryta galimybė išlaikyti tinklo turto nuosavybę ir kartu būtų užtikrintas veiksmingas interesų atskyrimas, su sąlyga, kad toks nepriklausomas sistemos operatorius arba nepriklausomas perdavimo operatorius atlieka visas sistemos operatoriaus funkcijas ir su sąlyga, kad įdiegiami išsamūs reguliavimo ir visapusiškos reguliuojamosios kontrolės mechanizmai;

(73)  jeigu įmonė, perdavimo sistemos savininkė, 2009 m. rugsėjo 3 d. buvo vertikalios integracijos įmonės dalimi, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė rinktis, ar taikyti nuosavybės atskyrimą, ar paskirti nuo tiekimo ir gamybos interesų nepriklausomą sistemos operatorių arba perdavimo operatorių;

(74)  siekiant visapusiškai apsaugoti vertikalios integracijos įmonių akcininkų interesus, valstybėms narėms įgyvendinant nuosavybės atskyrimą turėtų būti suteikiama galimybė rinktis, ar taikyti tiesioginį aktyvų išpardavimą, ar integracijos įmonės akcijas padalyti į tinklo įmonės akcijas ir likusios tiekimo ir gamybos įmonės akcijas, su sąlyga, kad būtų laikomasi dėl nuosavybės atskyrimo atsiradusių reikalavimų;

(75)  visapusiškas nepriklausomo sistemos operatoriaus ar nepriklausomo perdavimo operatoriaus sprendimų veiksmingumas turėtų būti užtikrintas konkrečiomis papildomomis taisyklėmis. Taisyklėmis dėl nepriklausomo perdavimo operatoriaus užtikrinama tinkama reguliavimo sistema siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, pakankamai investicijų, naujų dalyvių patekimą į rinką ir elektros energijos rinkų integraciją. Veiksmingas atskyrimas taikant nuostatas dėl nepriklausomo perdavimo operatoriaus turėtų būti paremtas organizacinėmis ir su perdavimo sistemų operatorių valdymu susijusiomis priemonėmis bei priemonėmis, susijusiomis su investicijomis, naujų gamybos pajėgumų įtraukimu į tinklą ir rinkos integracija vykdant regioninį bendradarbiavimą. Perdavimo operatoriaus nepriklausomumas taip pat turėtų būti užtikrinamas, inter alia, nustatant tam tikrus pereinamuosius laikotarpius, kurių metu vertikalios integracijos įmonėje neatliekama vadovavimo ar kita atitinkama veikla, suteikianti galimybę gauti tą pačią informaciją, kuri galėtų būti gaunama užimant vadovaujamas pareigas;

(76)  valstybės narės turi teisę pasirinkti visišką nuosavybės atskyrimą savo teritorijoje. Jeigu valstybė narė pasinaudojo ta teise, įmonė neturi teisės paskirti nepriklausomą sistemos operatorių ar nepriklausomą perdavimo operatorių. Be to, įmonė, atliekanti gamybos ar tiekimo funkcijas, negali tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti visišką nuosavybės atskyrimą pasirinkusios valstybės narės perdavimo sistemos operatoriaus arba turėti kokių nors teisių jo atžvilgiu;

(77)  įgyvendinant veiksmingą atskyrimą turėtų būti laikomasi viešojo ir privataus sektorių nediskriminavimo principo. Tuo tikslu tas pats asmuo neturėtų turėti galimybės, vienas ar kartu su kitais, pažeisdamas taisykles dėl nuosavybės atskyrimo arba dėl nepriklausomo sistemos operatoriaus galimybės pasirinkimo, kontroliuoti ir perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemų, ir gamintojo ar tiekėjo organų sudėtį, balsavimą ar sprendimų priėmimą arba turėti teisių jų atžvilgiu. Nuosavybės atskyrimo ir nepriklausomo sistemos operatoriaus sprendimo atžvilgiu, dvi atskiros viešosios įstaigos turėtų turėti galimybę kontroliuoti gamybos bei tiekimo ir perdavimo veiklą su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė gali pagrįsti, kad buvo laikytasi atitinkamų reikalavimų;

(78)  visiškai veiksmingas tinklo veiklos atskyrimas nuo tiekimo ir gamybos veiklos turėtų būti taikomas visoje Sąjungoje ir Sąjungos, ir ne Sąjungos įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tinklo veikla bei tiekimo ir gamybos veikla visoje Sąjungoje išliktų viena nuo kitos nepriklausomos, reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai atsisakyti sertifikuoti atskyrimo taisyklių nesilaikančius perdavimo sistemos operatorius. Siekiant užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą visoje Sąjungoje, reguliavimo institucijos priimdamos sprendimus dėl sertifikavimo turėtų kuo labiau atsižvelgti į Komisijos nuomones. Be to, siekiant užtikrinti tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų laikymąsi, užtikrinti solidarumą ir energetinį saugumą Sąjungoje, Komisija turėtų turėti teisę teikti nuomonę dėl perdavimo sistemos savininko ar perdavimo sistemos operatoriaus, kurį kontroliuoja asmuo arba asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių, sertifikavimo;

(79)  dėl leidimų išdavimo tvarkos neturėtų kilti administracinė našta, kuri būtų neproporcinga gamintojų dydžiui ir potencialiam poveikiui. Pernelyg ilgai trunkančios leidimų išdavimo procedūros gali trukdyti į rinką patekti naujiems dalyviams;

(80)  kad elektros energijos vidaus rinka tinkamai veiktų, reguliavimo institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai nepriklausomos nuo visų kitų viešųjų ar privačiųjų interesų įtakos. Tai nesudaro kliūčių vykdyti nei teisminę peržiūrą, nei parlamentinę priežiūrą pagal valstybių narių konstitucinius įstatymus. Be to, nacionaliniam teisės aktų leidėjui tvirtinant reguliavimo institucijos biudžetą nesudaroma kliūtis biudžetiniam savarankiškumui. Nuostatos, susijusios su reguliavimo institucijai skirto biudžeto vykdymo savarankiškumu, turėtų būti įgyvendinamos pagal nacionaliniame biudžeto įstatyme ir taisyklėse apibrėžtą sistemą. Valstybės narės, siekdamos didinti reguliavimo institucijų nepriklausomumą nuo bet kokių politinių arba ekonominių interesų ir taikydamos atitinkamą rotacijos sistemą, turėtų turėti galimybę tinkamai atsižvelgti į turimus žmogiškuosius išteklius ir valdybos dydį;

(81)  reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti ar patvirtinti tarifus arba metodikas, kuriomis remiantis apskaičiuojami tarifai, atsižvelgiant į perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstymo sistemų operatorių pasiūlymą, arba į pasiūlymą, dėl kurio susitarė tie operatoriai ir tinklo naudotojai. Atlikdamos tas užduotis, reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad perdavimo ir skirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atspindintys išlaidas, ir turėtų atsižvelgti į ilgalaikes, ribines, išvengtas tinklo išlaidas dėl paskirstytos gamybos ir paklausos valdymo priemonių;

(82)  reguliavimo institucijos turėtų nustatyti ar patvirtinti atskirus perdavimo ir paskirstymo tinklams taikomus tinklo tarifus ar nustatyti metodiką arba patvirtinti ir tarifus ir nustatyti metodus. Bet kuriuo atveju turėtų būti išsaugotas reguliavimo institucijos nepriklausomumas nustatant tinklo tarifus pagal 57 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktį;

(83)  reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai imtųsi tinkamų priemonių, kad savo tinklą padarytų atsparesnį ir lankstesnį. Tuo tikslu jie turėtų stebėti tų operatorių veiklos rezultatus, paremtus tokiais rodikliais kaip perdavimo sistemų operatorių ir skirstymo sistemų operatorių gebėjimas eksploatuoti linijas dinaminiu režimu, pastočių tikrinimo nuotoliniu būdu ir kontrolės tikruoju laiku plėtojimas, tinklo nuostolių mažinimas ir elektros energijos tiekimo pertrūkių dažnumas bei trukmė;

(84)  reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl elektros energijos įmonių ir skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas bausmes elektros energijos įmonėms, kurios nevykdo savo pareigų, arba pasiūlyti kompetentingam teismui joms skirti tokias bausmes. Tuo tikslu reguliavimo institucijos turėtų galėti reikalauti iš elektros energijos įmonių reikiamos informacijos, atlikti atitinkamus ir pakankamus tyrimus ir spręsti ginčus. Reguliavimo institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai neatsižvelgiant į taikomas konkurencijos taisykles nuspręsti imtis tinkamų priemonių, kuriomis, skatinant veiksmingą konkurenciją, būtiną tam, kad tinkamai veiktų elektros energijos vidaus rinka, būtų užtikrinama nauda vartotojams;

(85)  reguliavimo institucijos, vykdydamos savo užduotis, turėtų tarpusavyje koordinuoti veiklą siekdamos užtikrinti, kad Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (toliau – ENTSO-E), Europos skirstymo tinklų operatorių organizacija (toliau – ES STO organizacija) ir regioniniai koordinavimo centrai vykdytų savo pareigas pagal elektros energijos vidaus rinkos reguliavimo sistemą ir laikytųsi Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – ACER), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/...(13)(14), sprendimų. Padidinus ENTSO-E, ES STO organizacijos ir regioninių koordinavimo centrų veiklos įgaliojimus būtina sustiprinti Sąjungos arba regioniniu mastu veikiančių subjektų priežiūrą. Reguliavimo institucijos turėtų tarpusavyje konsultuotis ir turėtų koordinuoti savo priežiūrą, kad kartu nustatytų atvejus, kai ENTSO-E, ES STO organizacija ar regioniniai koordinavimo centrai neįvykdė savo atitinkamų pareigų;

(86)  reguliavimo institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai, kad jos galėtų prisidėti užtikrinant aukštus universaliųjų ir viešųjų paslaugų įpareigojimų standartus, atsižvelgiant į rinkos atvirumą, apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą. Tos nuostatos neturėtų daryti poveikio tiek Komisijos įgaliojimams, kurie jai suteikti taikant konkurencijos taisykles, įskaitant įgaliojimą tikrinti Sąjungos masto įmonių susijungimus, tiek vidaus rinkos taisyklėms, kaip antai, laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms. Nepriklausoma įstaiga, kuriai šalis, kuriai reguliavimo institucijos sprendimas turėjo įtakos, pateikė skundą galėtų būti teismas ar kitas tribunolas, kuris turi įgaliojimus atlikti teisminę peržiūrą;

(87)  ši direktyva ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB(15) nepanaikina valstybių narių galimybės nustatyti ir paskelbti savo nacionalinę energetikos politiką. Tai reiškia, kad, priklausomai nuo valstybės narės konstitucinės sąrangos, galėtų būti priskirta valstybės narės kompetencijai nustatyti politikos sistemą, kurios laikydamosi turi veikti reguliavimo institucijos, pavyzdžiui, tiekimo saugumo srityje. Tačiau valstybės narės pateikiamomis bendrosios energetikos politikos gairėmis neturėtų būti pažeidžiamas reguliavimo institucijų nepriklausomumas ar savarankiškumas;

(88)  Reglamentu (ES) 2019/...(16) nustatyta, kad Komisija turi priimti gaires arba tinklo kodeksus, kad būtų užtikrintas būtinas derinimo lygis. Tokios gairės ir tinklo kodeksai sudaro privalomas įgyvendinimo priemones ir tam tikrų šios direktyvos nuostatų atžvilgiu yra naudinga priemonė, kurią prireikus galima greitai pritaikyti;

(89)  valstybės narės ir Energijos bendrijos sutarties(17) Susitariančiosios Šalys turėtų glaudžiai bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su integruotos prekybos elektros energija regiono kūrimu, ir neturėtų imtis jokių priemonių, kurios keltų grėsmę tolesnei elektros energijos rinkų integracijai arba tiekimo saugumui valstybėse narėse ir Susitariančiosiose Šalyse;

(90)  ši direktyva turėtų būti aiškinama drauge su Reglamentu (ES) 2019/... +, kuriame išdėstomi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas naujas elektros energijos rinkos modelis, užtikrinsiantis geresnį atlygį už lankstumą, taip pat adekvačius kainos signalus ir integruotų trumpojo laikotarpio rinkų veikimo plėtrą. Reglamentu (ES) 2019/...+ taip pat nustatomos naujos taisyklės įvairioms sritims, įskaitant pajėgumų mechanizmus ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą;

(91)  šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Chartijoje. Atitinkamai ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į tas teises ir principus, visų pirma į Chartijos 8 straipsnyje garantuojamą teisę į asmens duomenų apsaugą. Ypač svarbu, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą būtų vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(18);

(92)  siekiant užtikrinti minimalų suderinimo lygį, kurio reikia, kad būtų pasiektas šios direktyvos tikslas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės dėl to, kokiu mastu reguliavimo institucijos turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su ACER bei detaliai išdėstyta atitikties tinklo kodeksams ir gairėms tvarka. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(19) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(93)  kad būtų užtikrintos vienodos šios direktyvos įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti sąveikumo reikalavimus ir nediskriminacinę bei skaidrią prieigos prie matavimo ir suvartojimo duomenų, taip pat duomenų, reikalingų vartotojui keičiant tiekėją, reguliavimui apkrova ir kitoms paslaugoms, tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(20);

(94)  kai pagal 66 straipsnio 3, 4 ar 5 dalis taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ta nukrypti leidžianti nuostata taip pat turėtų apimti visas šios direktyvos nuostatas, kurios papildo ar pagal kurias reikalaujama iš anksto taikyti bet kurią iš nuostatų, dėl kurios galima taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą;

(95)  Direktyvos 2012/27/ES nuostatos dėl elektros energijos rinkų, kaip antai nuostatos dėl elektros energijos matavimo ir sąskaitų, reguliavimo apkrova, prioritetinio skirstymo ir prieigos prie didelio naudingumo kogeneracijos tinklo yra atnaujinamos šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/...(21)įtvirtintomis nuostatomis. Todėl Direktyva 2012/27/ES turėtų būti iš dalies pakeista;

(96)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti visiškai veikiančią elektros energijos vidaus rinką, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(97)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(22) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(98)  pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo Direktyvos 2009/72/EB nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal Direktyvą 2009/72/EB;

(99)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su Direktyvos 2009/72/EB perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios data, nustatytais III priede,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, energijos kaupimo ir tiekimo bendrosios taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant sukurti iš tiesų integruotas, konkurencingas, į vartotojus orientuotas, lanksčias, sąžiningas ir skaidrias elektros energijos rinkas Sąjungoje.

Šia direktyva siekiama, išnaudojant integruotos rinkos privalumus, užtikrinti vartotojams įperkamas, skaidrias energijos kainas ir išlaidas, aukštą tiekimo saugumo lygį ir sklandų perėjimą prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Ja nustatomos pagrindinės taisyklės, reglamentuojančios Sąjungos elektros energijos sektoriaus organizavimą ir veikimą, visų pirma taisyklės, reglamentuojančios galių vartotojams suteikimą ir apsaugą, atvirą patekimą į integruotą rinką, trečiųjų šalių prieigą prie perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, atskyrimo reikalavimus, taip pat energetikos reguliavimo institucijų nepriklausomumui taikomas taisykles.

Šia direktyva taip pat numatyti valstybių narių, reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo būdai, siekiant sukurti tarpusavyje sujungtą vidaus elektros energijos rinką, kuria būtų didinamas elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, laisvos konkurencijos ir tiekimo saugumo integravimas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos šios terminų apibrėžtys:

1)  vartotojas – elektros energijos didmeninis ar galutinis vartotojas;

2)  didmeninis vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka elektros energiją siekdamas ją perparduoti sistemoje, kurioje tas asmuo yra įsisteigęs, ar už jos ribų;

3)  galutinis vartotojas – vartotojas, kuris elektros energiją perka savo asmeniniam vartojimui;

4)  namų ūkio vartotojas – vartotojas, kuris perka elektros energiją paties vartotojo namų ūkio suvartojimui, išskyrus komercinę ar profesinę veiklą;

5)  ne namų ūkio vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka elektros energiją ne savo namų ūkio vartojimui, įskaitant gamintojus, pramonės vartotojus, mažąsias ir vidutines įmones, verslo subjektus ir didmeninius vartotojus;

6)   labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR;

7)   mažoji įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 50 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 10 mln. EUR;

8)  aktyvusis vartotojas – galutinis vartotojas arba grupė kartu veikiančių galutinių vartotojų, kurie vartoja arba kaupia ▌elektros energiją, pagamintą jo patalpose, esančiose uždarose teritorijose arba, kai tai leidžia valstybė narė, kitose patalpose, arba kurie parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja lankstumo ar efektyvaus energijos vartojimo programose, su sąlyga, kad ta veikla nėra jo pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

9)   elektros energijos rinkos – elektros energijos rinkos, įskaitant nebiržines rinkas ir elektros energijos biržas, rinkas, skirtos prekybai energija, pajėgumų, balansavimo ir papildomoms paslaugoms visais laiko režimais, įskaitant išankstinių, kitos paros ir einamosios paros sandorių rinkas;

10)   rinkos dalyvis – rinkos dalyvis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/...(23) 2 straipsnio 25 punkte;

11)  piliečių energetikos bendruomenė – ▌juridinis subjektas:

a)  kuris yra pagrįstas savanorišku bei atviru dalyvavimu ir kurį veiksmingai kontroliuoja ▌nariai arba akcininkai, kurie yra fiziniai asmenys, vietos institucijos, įskaitant savivaldybes, arba mažosios įmonės;

b)  kurio pagrindinis tikslas teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo nariams arba akcininkams ar vietose, kuriose jis vykdo veiklą, o ne siekia gauti finansinį pelną, ir

c)  kuris gali užsiimti gamyba, įskaitant gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, skirstymo, tiekimo, suvartojimo, telkimo, energijos kaupimo, energijos vartojimo efektyvumo paslaugų teikimo, arba elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo paslaugomis, arba teikti kitas energetines paslaugas savo nariams arba akcininkams;

12)  tiekimas – elektros energijos pardavimas, įskaitant jos perpardavimą, vartotojams;

13)  elektros energijos tiekimo sutartis – elektros energijos tiekimo sutartis, išskyrus elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones;

14)  elektros energijos rinkos išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(24) I priedo C skirsnio 5, 6 ar 7 punktuose, jeigu ta priemonė susijusi su elektros energija;

15)  dinamiškos elektros energijos kainos sutartis – tiekėjo ir galutinio vartotojo sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, kuri atspindi kainos kitimą neatidėliotinų sandorių rinkose, įskaitant kitos paros ir einamosios paros sandorių rinkas, tokiais intervalais, kurie bent jau lygūs rinkos atsiskaitymo dažniui;

16)  sutarties nutraukimo mokestis – mokestis arba bausmė, kuriuos tiekėjai arba telkimu užsiimantys rinkos dalyviai nustato vartotojams už elektros energijos tiekimo arba paslaugų sutarties nutraukimą;

17)  tiekėjo pakeitimo mokestis – mokestis arba bausmė už tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio pakeitimą, įskaitant sutarties nutraukimo mokestį, kuriuos tiekėjai, telkimu užsiimantys rinkos dalyviai arba sistemos operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai nustato vartotojams;

18)  telkimas funkcija, kurią atlieka fizinis arba juridinis asmuo, kuris pardavimo, pirkimo arba pateikimo aukcionui bet kokioje ▌elektros energijos rinkoje tikslais sukombinuoja daugelio vartotojų apkrovas arba jų pagamintą elektros energiją;

19)  nepriklausomas telkėjas – telkimą vykdantis rinkos dalyvis, kuris nėra susijęs su vartotojo tiekėju ▌;

20)  reguliavimas apkrova – elektros energijos apkrovos pasikeitimas, kai galutiniai vartotojai reaguodami į rinkos signalus, įskaitant pagal laiką varijuojančias elektros energijos kainas ar skatinamąsias išmokas, arba reaguodami į tai, kad priimamas jų savarankiškai arba per telkėjus organizuotoje rinkoje, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1348/2014(25) 2 straipsnio 4 punkte, pateiktas pasiūlymas už tam tikrą kainą sumažinti arba padidinti savo apkrovą, keičia savo įprastus arba esamus vartojimo modelius;

21)   sąskaitų informacija – galutinio vartotojo sąskaitoje pateikiama informacija, kuri nėra mokėjimo prašymas;

22)  įprastas skaitiklis – analoginis arba elektroninis skaitiklis, neturintis galimybės perduoti ir priimti duomenis;

23)  pažangioji matavimo sistema – elektroninė sistema, kuri yra pajėgi matuoti į tinklą perduotos elektros energijos kiekį arba iš tinklo suvartotos elektros energijos kiekį, iš kurios gaunama daugiau informacijos nei naudojant įprastą skaitiklį ir kuri yra pajėgi elektroniniu ryšiu perduoti ir priimti duomenis informacijos, stebėjimo ir kontrolės tikslais;

24)  sąveikumas – pažangiojo matavimo atveju naudojamų dviejų arba daugiau energijos ar ryšių tinklų, sistemų, prietaisų, taikomųjų programų arba komponentų gebėjimas sąveikauti, keistis ir naudotis informacija siekiant atlikti reikalingas funkcijas;

25)  atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis – atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/...(26) 2 straipsnio 15 punkte;

26)  beveik tikrasis laikas – pažangiojo matavimo atveju trumpas laiko tarpsnis, paprastai sekundžių trukmės laikotarpis arba laikotarpis, ne ilgesnis nei atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis nacionalinėje rinkoje;

27)  geriausia turima technologija – duomenų apsaugos ir saugumo užtikrinimo pažangiojo matavimo aplinkoje atveju efektyviausia, pažangiausia ir praktiškai tinkama technologija, kurią iš esmės galima naudoti kaip pagrindą atitikčiai Sąjungos duomenų apsaugos ir saugumo taisyklėms užtikrinti;

28)  skirstymas – elektros energijos transportavimas aukštosios, vidutinės ar žemosios įtampos skirstymo sistemomis siekiant ją pristatyti vartotojams, išskyrus tiekimą;

29)  skirstymo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atsako už skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina, jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti;

30)  energijos vartojimo efektyvumas – sukurto darbo, paslaugų, prekių ar energijos ir energijos sąnaudų santykis;

31)  atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atsinaujinančioji energija – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (saulės šiluminė energija ir saulės fotovoltinė energija) ir geoterminė energija, aplinkos ▌energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos ▌;

32)  paskirstyta gamyba – prie skirstymo sistemos prijungti gamybos įrenginiai;

33)  įkrovimo prieiga – elektros energija varomų transporto priemonių sąsaja, per kurią galima vienu metu įkrauti vieną elektros energija varomą transporto priemonę, arba sąsaja, kurioje vienu metu galima sukeisti vienos elektros energija varomos transporto priemonės akumuliatorių;

34)  perdavimas – elektros energijos transportavimas aukštos ir aukštosios įtampos jungtine sistema siekiant ją pristatyti galutiniams vartotojams ar skirstytojams, išskyrus tiekimą;

35)  perdavimo sistemos operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atsako už perdavimo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina, už jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti;

36)  sistemos naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris tiekia elektros energiją arba kuriam ji tiekiama perdavimo sistema ar skirstymo sistema;

37)  gamyba – elektros energijos gaminimas;

38)  gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina elektros energiją;

39)  jungiamoji linija – elektros energijos sistemas jungianti įranga;

40)  jungtinė sistema – kelios perdavimo ir skirstymo sistemos, sujungtos viena ar daugiau jungiamųjų linijų;

41)  tiesioginė linija – elektros energijos linija, jungianti atskirą gamybos vietą su atskiru vartotoju, arba elektros energijos linija, jungianti gamintoją ir elektros energijos tiekimo įmonę, siekiant tiesiogiai aprūpinti savo patalpas, pavaldžiąsias įmones ir vartotojus;

42)  maža atskira sistema – sistema, kurioje 1996 m. suvartojimas buvo mažesnis nei 3 000 GWh, kai mažiau kaip 5 proc. metinio suvartojimo gaunama per jungiamąsias linijas su kitomis sistemomis;

43)   maža sujungta sistema – sistema, kurioje 1996 m. suvartojimas buvo mažesnis nei 3 000 GWh, kai daugiau kaip 5 proc. metinio suvartojimo gaunama per jungiamąsias linijas;

44)  perkrova – perkrova, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/...(27) 2 straipsnio 4 punkte;

45)  balansavimas – balansavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 10 punkte;

46)  balansavimo energija – balansavimo energija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 11 punkte;

47)  už balansą atsakinga šalis – už balansą atsakinga šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 14 punkte;

48)  papildoma paslauga – paslauga, būtina perdavimo ar skirstymo sistemai eksploatuoti, įskaitant balansavimo ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas, išskyrus perkrovos valdymo paslaugas;

49)  su dažnio reguliavimu nesusijusi papildoma paslauga – paslauga, kuria perdavimo sistemos operatorius ar skirstymo sistemos ▌operatorius naudojasi nuostoviosios būsenos įtampai reguliuoti, greitam reaktyviosios srovės tiekimui, vietos tinklo stabilumo inercijai, trumpojo jungimo srovei, paleidimo po visuotinės avarijos galimybei ir izoliuotojo veikimo galimybei užtikrinti;

50)  regioninis koordinavimo centras – regioninis koordinavimo centras, įsteigtas pagal Reglamento (ES) 2019/...(28) 35 straipsnį;

51)   visiškai integruoti tinklo komponentai – tinklo komponentai, kurie yra integruoti į perdavimo arba skirstymo sistemą, įskaitant kaupimo įrenginius, ir kurie yra naudojami vieninteliam tikslui – saugiam ir patikimam perdavimo arba skirstymo sistemos veikimui užtikrinti, o ne balansavimui ar perkrovos valdymui;

52)  integruota elektros energijos įmonė – vertikalios integracijos įmonė arba horizontalios integracijos įmonė;

53)  vertikalios integracijos įmonė – elektros energijos įmonė ar elektros energijos įmonių grupė, kai tas pats asmuo ar tie patys asmenys turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai vykdyti kontrolę, ir kai įmonė ar įmonių grupė atlieka bent vieną iš perdavimo ar skirstymo funkcijų ir bent vieną iš gamybos ar tiekimo funkcijų;

54)  horizontalios integracijos įmonė – elektros energijos įmonė, atliekanti bent vieną iš šių funkcijų: elektros energijos gamyba pardavimui arba perdavimas, arba skirstymas, arba tiekimas, ir užsiimanti kita su elektros energetika nesusijusia veikla;

55)  susijusi įmonė – susijusi įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES(29) 2 straipsnio 12 punkte, ir įmonės, priklausančios tiems patiems akcininkams;

56)  kontrolė – teisės, sutartys arba kitos priemonės, kurios atskirai ar kartu bei atsižvelgiant į atitinkamas fakto ar teisės aplinkybes suteikia galimybę turėti lemiamą įtaką įmonei, visų pirma naudojantis:

a)  nuosavybės teise arba teise naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi;

b)  teisėmis arba sutartimis, kurios turi lemiamą įtaką formuojant įmonės organus, juose balsuojant arba priimant sprendimus;

57)  elektros energijos įmonė – fizinis ar juridinis asmuo, kuris atlieka bent vieną iš šių funkcijų: elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas, telkimas, reguliavimas apkrova, elektros energijos kaupimas, tiekimas ar pirkimas, ir kuris yra atsakingas už komercines, technines arba techninės priežiūros užduotis, susijusias su tomis funkcijomis, išskyrus galutinius vartotojus;

58)  saugumas – elektros energijos tiekimo bei aprūpinimo ja saugumas ir techninė sauga;

59)  energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo atidėjimas elektros energijos sistemoje vėlesniam momentui nei ji buvo pagaminta arba elektros energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kitu energijos nešikliu;

60)   energijos kaupimo įrenginys – įrenginys elektros energijos sistemoje, kuriame kaupiama energija.

II SKYRIUS

BENDROSIOS ELEKTROS ENERGIJOS SEKTORIAUS ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS

3 straipsnis

Konkurencingos, į vartotojus orientuotos, lanksčios ir nediskriminacinės elektros energijos rinkos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaline teise nebūtų nepagrįstai varžoma tarpvalstybinė prekyba elektros energija, vartotojų dalyvavimas (be kita ko, teikiant reguliavimą apkrova), investavimas visų pirma į kintamą ir lanksčią energijos gamybą, energijos kaupimas arba elektromobilumo diegimas ar naujų jungiamųjų linijų tarp valstybių narių tiesimas ir užtikrina, kad elektros energijos kainos atspindėtų faktinę paklausą ir pasiūlą.

2.  Plėtodamos naujas jungiamąsias linijas valstybės narės atsižvelgia į elektros energijos tinklų sujungimo tikslus, nustatytus Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 1 papunktyje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nekiltų jokių nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos vidaus rinką, joje veikti ir pasitraukti iš jos, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijoms, kurias valstybės narės išsaugo trečiųjų valstybių atžvilgiu.

4.  Valstybės narės užtikrina vienodas sąlygas, kuriomis elektros energijos įmonėms būtų taikomos skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės taisyklės, mokesčiai ir režimas, visų pirma atsakomybės už balansavimą, patekimo į didmenines rinkas, prieigos prie duomenų, tiekėjo pakeitimo proceso ir sąskaitų išrašymo tvarkos ir, kai taikoma, licencijavimo atžvilgiu.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad rinkos dalyviai iš trečiųjų valstybių veikdami elektros energijos vidaus rinkoje laikytųsi taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant tą teise, kuri yra susijusi su aplinkos ir saugos politika.

4 straipsnis

Laisvas tiekėjo pasirinkimas

Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai galėtų pirkti elektros energiją iš jų pasirinkto gamintojo ir užtikrina, kad visi vartotojai galėtų laisvai vienu metu turėti elektros energijos tiekimo sutartis su daugiau nei vienu tiekėju su sąlyga, kad įdiegti reikiami prijungimo ir apskaitos taškai.

5 straipsnis

Rinkos veikimu pagrįstos tiekimo kainos

1.  Tiekėjai gali laisvai nustatyti kainą, kuria jie tiekia elektros energiją vartotojams. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.

2.  Valstybės narės užtikrina elektros energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų namų ūkių vartotojų apsaugą pagal 28 ir 29 straipsnius, imdamosi socialinės politikos ar kitų priemonių, išskyrus valstybės intervencijos priemones nustatant elektros energijos tiekimo kainas.

3.  Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali taikyti valstybės intervencines priemones nustatant kainas elektros energijos tiekimo elektros energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkio vartotojams. Tokioms valstybės intervencinėms priemonėms taikomos sąlygos, nustatytos 4 ir 5 dalyse.

4.  Valstybės intervencinėmis priemonėmis nustatant elektros energijos tiekimo kainas:

a)  turi būti siekiama visuotinės ekonominės svarbos tikslo ir turi neviršyti to, kas yra būtina pasiekti tą visuotinės ekonominės svarbos tikslą;

b)  jos turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, nediskriminacinės ir patikrinamos;

c)  Sąjungos elektros energijos įmonėms turi užtikrinti vienodą prieigą prie vartotojų;

d)  turi būti ribotos trukmės ir proporcingos naudos gavėjų atžvilgiu;

e)  dėl jų rinkos dalyviai neturėtų patirti papildomų išlaidų diskriminaciniu būdu.

5.  Visos valstybės narės, taikančios valstybės intervencines priemones nustatant elektros energijos tiekimo kainas pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi laikytis Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punkto ir 24 straipsnio, nepriklausomai nuo to, ar atitinkama valstybė narė turi didelį energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių.

6.  Siekdamos nustatyti veiksmingą elektros energijos tiekimo sutarčių tiekėjų konkurenciją pereinamojo laikotarpio tikslu ir pasiekti visiškai veiksmingą mažmeninę elektros energijos kainodarą pagal 1 dalį, valstybės narės gali ▌taikyti valstybės intervencines priemones nustatant elektros energijos tiekimo kainas namų ▌ūkio vartotojams ir labai mažoms įmonėms, kurioms pagal 3 dalį netaikomos valstybės intervencinės priemonės.

7.  Valstybės intervencinės priemonės pagal 6 dalį turi atitikti 4 dalyje nustatytus kriterijus ir:

a)  kartu su jomis turi būti įgyvendinamas veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonių rinkinys ir metodika tų priemonių teikiamos pažangos vertinimo atžvilgiu;

b)  jos turi būti nustatytos taikant metodiką, kuria tiekėjams užtikrinamos nediskriminacinis režimas;

c)  jos turi būti nustatytos taikant tokią kainą, kuri viršytų sąnaudas, ir tokiu lygmeniu, kad galėtų būti užtikrinama veiksminga kainų konkurencija;

d)  jos turi būti parengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas poveikis didmeninei elektros energijos rinkai;

e)  jomis turi būti užtikrinama, kad visi tokių valstybės intervencijos priemonių naudos gavėjai bent kas ketvirtį turėtų galimybę pasirinkti konkurencingus rinkos pasiūlymus ir būtų tiesiogiai informuojami apie konkurencinėje rinkoje prieinamus pasiūlymus ir galimybes sutaupyti, visų pirma apie dinamiškos elektros energijos kainos sutartis, ir turi būti užtikrinama, kad jiems būtų suteikiama pagalba pereinant prie rinkos veikimu pagrįsto pasiūlymo;

f)  jomis turi būti užtikrinama, kad pagal 19 ir 21 straipsnius visi tokių valstybės intervencinių priemonių naudos gavėjai turėtų teisę ir jiems būtų pasiūlyta turėti įrengtą pažangųjį skaitiklį, kad vartotojai nepatirtų papildomų išankstinių išlaidų, ir kad jie būtų tiesiogiai informuojami apie galimybę įrengti pažangiuosius skaitiklius ir jiems būtų suteikiama būtina pagalba;

g)  dėl jų negali atsirasti vartotojų, kuriems energija tiekiama laisvos rinkos kaina, ir vartotojų, kuriems energija tiekiama reguliuojama tiekimo kaina, tiesioginio tarpusavio kryžminio subsidijavimo.

8.   Valstybės narės apie priemones, kurių imasi pagal 3 ir 6 dalis, praneša Komisijai per vieną mėnesį nuo jų priėmimo ir gali jas taikyti nedelsdamos. Kartu su pranešimu pateikiamas paaiškinimas, kodėl kitų priemonių nepakako siekiamam tikslui pasiekti, kaip įvykdomi 4 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai ir koks yra priemonių, apie kurias pranešta, poveikis konkurencijai. Pranešime nurodomi pagalbos gavėjai, priemonių trukmė ir namų ūkių vartotojų, kuriems priemonėmis daromas poveikis, skaičius bei paaiškinama, kaip buvo nustatytos reguliuojamos kainos.

9.   Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitas apie šio straipsnio įgyvendinimą, valstybės intervencinių priemonių būtinumą ir proporcingumą pagal šį straipsnį bei pažangos, padarytos siekiant veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir perėjimo prie rinkos kainų, vertinimą. Valstybės narės, kurios taiko reguliuojamas kainas pagal 6 dalį, teikia ataskaitą apie tai, kaip laikomasi 7 dalyje nustatytų sąlygų, be kita ko, kaip jų laikosi tiekėjai, kurie privalo taikyti tokias intervencines priemones, ir apie reguliuojamų kainų poveikį tų tiekėjų finansams.

10.   Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija, siekdama rinka pagrįsto mažmeninės elektros energijos kainos nustatymo, peržiūri šio straipsnio įgyvendinimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai dėl jo pateikia ataskaitą, jei tinkama, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba tą pasiūlymą pateikia vėliau. Tame teisėkūros procedūra priimamame akte gali būti nurodyta galutinė reguliuojamų kainų data.

6 straipsnis

Trečiosios šalies prieiga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendinama paskelbtais tarifais grindžiama sistema, suteikianti trečiosioms šalims prieigą prie perdavimo ir skirstymo sistemų, taikytina visiems vartotojams, bei kad ši sistema būtų taikoma objektyviai ir nediskriminuojant sistemos naudotojų. Valstybės narės užtikrina, kad tie tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos būtų patvirtinti pagal 59 straipsnį iki jų įsigaliojimo ir kad tie tarifai ir metodikos, jei patvirtinamos tik metodikos, būtų paskelbti iki jų įsigaliojimo.

2.  Perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius gali atsisakyti suteikti prieigą, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Pateikiamos tinkamai pagrįstos tokio atsisakymo priežastys, visų pirma atsižvelgiant į 9 straipsnį ir remiantis objektyviais ir techniškai bei ekonomiškai pagrįstais kriterijais. Valstybės narės arba tų valstybių narių reguliavimo institucijos, jei valstybės narės yra taip nustačiusios, užtikrina, kad tie kriterijai būtų taikomi nuosekliai ir kad sistemos naudotojas, kuriam atsisakyta suteikti prieigą, galėtų pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūra. Tam tikrais atvejais ir kai atsisakoma suteikti prieigą, reguliavimo institucijos taip pat užtikrina, kad perdavimo sistemos operatorius ar skirstymo sistemos operatorius pateiktų atitinkamą informaciją apie priemones, kurios yra būtinos tinklui sustiprinti. Tokia informacija teikiama visais atvejais, kai buvo atsisakyta suteikti įkrovimo prieigą. Iš tokios informacijos prašančios šalies gali būti imamas pagrįstas mokestis, atspindintis tokios informacijos teikimo išlaidas.

3.  Šis straipsnis taip pat taikomas skirstymo tinklus valdančioms piliečių energetikos bendruomenėms.

7 straipsnis

Tiesioginės linijos

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad:

a)  visi jų teritorijoje įsisteigę gamintojai ir elektros energijos tiekimo įmonės tiesiogine linija galėtų aprūpinti savo pačių patalpas, pavaldžiąsias įmones ir vartotojus, nenustatant jiems neproporcingų administracinių procedūrų arba išlaidų;

b)  visi jų teritorijoje esantys vartotojai, atskirai arba kartu, iš gamintojų ir elektros energijos tiekimo įmonių elektros energiją gautų tiesiogine linija.

2.  Valstybės narės nustato leidimų statyti tiesiogines linijas jų teritorijoje išdavimo kriterijus. Tie kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminaciniai.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybė tiekti elektros energiją tiesiogine linija nedraudžia sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių pagal 6 straipsnį.

4.  Valstybės narės gali išduoti leidimus statyti tiesioginę liniją, jeigu atitinkamai atsisakoma suteikti prieigą prie sistemos remiantis 6 straipsniu arba pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal 60 straipsnį.

5.  Valstybės narės gali atsisakyti išduoti leidimą statyti tiesioginę liniją, jei suteikus tokį leidimą būtų trukdoma taikyti nuostatas dėl viešųjų paslaugų įpareigojimų pagal 9 straipsnį. Turi būti pateikiamos tinkamai pagrįstos tokio atsisakymo priežastys.

8 straipsnis

Leidimų dėl naujų pajėgumų išdavimo tvarka

1.  Valstybės narės nustato leidimų statyti naujus gamybos pajėgumus išdavimo tvarką, kuri vykdoma laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų.

2.  Valstybės narės nustato kriterijus, kuriais remiantis išduodami leidimai statyti elektros energijos gamybos pajėgumus jų teritorijoje. Nustatydamos tinkamus kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į:

a)  elektros energijos sistemos, įrenginių ir susijusios įrangos saugą ir saugumą;

b)  visuomenės sveikatos apsaugą ir saugą;

c)  aplinkos apsaugą;

d)  žemės naudojimą ir statybos vietos parinkimą;

e)  valstybės žemės panaudojimą;

f)  energijos vartojimo efektyvumą;

g)  pirminių išteklių pobūdį;

h)  tam tikras pareiškėjo savybes, tokias kaip techniniai, ekonominiai ir finansiniai pajėgumai;

i)  atitiktį priemonėms, patvirtintoms pagal 9 straipsnį;

j)  gamybos pajėgumų dalį, norint pasiekti bendrą Sąjungos tikslą, kad 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 32 % Sąjungos bendro galutinio energijos suvartojimo, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001(30) 3 straipsnio 1 dalyje;

k)  gamybos pajėgumų dalį siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir

l)  alternatyvas naujų gamybos pajėgumų statybai, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova sprendimus ir energijos kaupimą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta konkreti, supaprastinta ir racionalizuota leidimų dėl nedidelės apimties decentralizuotos ir (arba) paskirstytos gamybos išdavimo tvarka, pagal kurią būtų atsižvelgiama į jos ribotą apimtį ir galimą poveikį.

Valstybės narės gali nustatyti tos konkrečios leidimų išdavimo tvarkos gaires. Reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant planavimo institucijas, peržiūri tas gaires ir gali rekomenduoti jų dalinius pakeitimus.

Kai valstybės narės nustato konkrečią žemės naudojimo leidimo tvarką, taikomą dideliems naujos infrastruktūros gamybos pajėgumų didinimo projektams, valstybės narės, kai tinkama, įtraukia naujų gamybos pajėgumų statybą į tos tvarkos taikymo sritį ir ją įgyvendina nediskriminaciniu būdu ir per nurodytą terminą.

4.  Leidimų išdavimo tvarka ir kriterijai paskelbiami viešai. Pareiškėjams pranešama apie atsisakymo išduoti leidimą priežastis. Tos priežastys turi būti objektyvios, nediskriminacinės ir tinkamai pagrįstos. Pareiškėjams suteikiama galimybė naudotis apeliacijos procedūromis.

9 straipsnis

Viešųjų paslaugų įpareigojimai

1.  Nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės, remdamosi savo institucine struktūra ir deramai laikydamosi subsidiarumo principo, užtikrina, kad elektros energijos įmonės veikia laikydamosi šios direktyvos principų siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką, bei nediskriminuoja tų įmonių jų teisių ar pareigų atžvilgiu.

2.  Visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas SESV nuostatas, visų pirma į jos 106 straipsnį, valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus vadovaujantis bendros ekonominės svarbos interesais, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių išteklių energiją ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir patikrinami bei turi užtikrinti Sąjungos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Viešųjų paslaugų įpareigojimai, susiję su elektros energijos tiekimo kainų nustatymu, turi atitikti šios direktyvos 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.  Kai yra numatyta finansinė kompensacija, kitos kompensavimo formos ir išimtinės teisės, kurias valstybė narė suteikia šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems įpareigojimams vykdyti arba universaliosioms paslaugoms, kaip nustatyta 27 straipsnyje, teikti, tai turi būti daroma nediskriminaciniu ir skaidriu būdu.

4.  Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės praneša Komisijai apie visas priemones, patvirtintas vykdyti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas ir viešųjų paslaugų įpareigojimus, įskaitant vartotojų apsaugą ir aplinkos apsaugą, bei apie galimą jų poveikį nacionalinei ir tarptautinei konkurencijai, neatsižvelgiant į tai, ar tokioms priemonėms taikyti būtina nukrypti nuo šios direktyvos. Po to jos kas dvejus metus praneša Komisijai apie visus tų priemonių pakeitimus, neatsižvelgiant į tai, ar toms priemonėms taikyti būtina nukrypti nuo šios direktyvos.

5.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios direktyvos 6, 7 ir 8 straipsnių, jeigu jų taikymas teisiškai ar faktiškai trukdytų vykdyti elektros energijos įmonėms nustatytus įpareigojimus vadovaujantis visuotinės ekonominės svarbos interesais ir jeigu tai nedarys tokio poveikio prekybos plėtrai, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesai, laikantis SESV 106 straipsnio ir šios direktyvos apima, inter alia, konkurenciją, susijusią su vartotojais.

III SKYRIUS

GALIŲ SUTEIKIMAS VARTOTOJAMS IR JŲ APSAUGA

10 straipsnis

Pagrindinės sutartinės teisės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjui sutikus visi galutiniai vartotojai turėtų teisę iš jo gauti elektros energiją nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas įregistruotas, su sąlyga, kad tiekėjas laikosi taikytinų prekybos ir balansavimo taisyklių. Tuo atžvilgiu valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad taikant administracines procedūras nebūtų diskriminuojami kitoje valstybėje narėje jau įregistruoti tiekėjai.

2.  Nedarant poveikio Sąjungos taisyklėms dėl vartotojų apsaugos, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/83/ES(31) ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB(32), valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų šio straipsnio 3–12 dalyse nustatytas teises.

3.  Galutiniai vartotojai turi teisę sudaryti sutartį su savo tiekėju, kurioje nurodoma:

a)  tiekėjo tapatybė ir adresas;

b)  teikiamos paslaugos, siūlomas paslaugų kokybės lygis, taip pat pradinio prijungimo terminas;

c)  siūlomų techninės priežiūros paslaugų rūšys;

d)  priemonės, kurias naudojant galima gauti naujausią informaciją apie visus taikomus tarifus, mokesčius už techninę priežiūrą ir susietus produktus arba paslaugas;

e)  sutarties galiojimo laikotarpis, paslaugų, įskaitant produktus ar paslaugas, susietas su tomis paslaugomis, teikimo atnaujinimo ir sutarties nutraukimo bei nutraukimo sąlygos ir informacija, ar leistina be mokesčio nutraukti sutartį;

f)  kompensavimas ir pinigų grąžinimo tvarka tuo atveju, kai paslaugų kokybė neatitinka sutartyje nurodyto lygio, įskaitant netikslias ar vėluojančias sąskaitas;

g)  metodas, kuriuo pradedamos neteisminio ginčų sprendimo procedūros pagal 26 straipsnį;

h)  informacija apie vartotojų teises, įskaitant informaciją apie skundų nagrinėjimą, ir visa šioje dalyje nurodyta informacija, kuri aiškiai pateikiama sąskaitose ar elektros energijos įmonės internetinėje svetainėje.

Vartotojų ir tiekėjų sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto gerai žinomos. Bet kuriuo atveju vartotojai apie sutarčių sąlygas turi būti informuojami prieš sudarant ar patvirtinant sutartį. Jei sutartys sudaromos per tarpininkus, su šioje dalyje nustatytais klausimais susijusi informacija taip pat turi būti pateikta prieš sutarties sudarymą.

Galutiniams vartotojams pagrindinių sutarties sąlygų santrauka pateikiama matomai ir glausta bei aiškia kalba.

4.  Galutiniai vartotojai tinkamai informuojami apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, ir juos apie tai informuojant, jiems pranešama apie jų teisę nutraukti sutartį. Tiekėjai savo galutiniams vartotojams apie tiekimo kainos pakeitimą ir apie to pakeitimo priežastis ir sąlygas bei apimtį skaidriu bei suprantamu būdu praneša tiesiogiai ir tinkamu laiku, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms, o namų ūkio vartotojų atveju – ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki pakeitimo įsigaliojimo. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų laisvai nutraukti sutartis, jei jie nesutinka su naujomis sutarties sąlygomis arba tiekimo kainos pakeitimais, apie kuriuos jiems pranešė tiekėjas.

5.  Tiekėjai galutiniams vartotojams suteikia skaidrią informaciją apie taikomas kainas ir tarifus bei apie standartines sąlygas, susijusias su galimybe naudotis elektros energijos paslaugomis ir naudojimusi jomis.

6.  Tiekėjai siūlo galutiniams vartotojams rinktis iš įvairių mokėjimo būdų. Tokiais mokėjimo būdais vartotojai neturi būti neteisingai diskriminuojami. Bet koks su mokėjimo metodais ar išankstinio mokėjimo sistemomis susijusių mokesčių skirtumas turi būti objektyvus, nediskriminacinis bei proporcingas ir turi neviršyti mokėtojo patiriamų tiesioginių išlaidų, kurios susidaro dėl konkretaus mokėjimo metodo ar išankstinio mokėjimo sistemos naudojimo neprieštaraujant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366(33) 62 straipsniui.

7.  Taikant 6 dalį, namų ūkio vartotojai, kurie gali naudotis išankstinio mokėjimo sistemomis, dėl išankstinio mokėjimo sistemų neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

8.  Tiekėjai galutiniams vartotojams siūlo sąžiningas ir skaidrias bendrąsias sąlygas, kurios teikiamos paprasta ir nedviprasmiška kalba ir jose neturi būti nesutartinių kliūčių, trukdančių vartotojui pasinaudoti savo teisėmis, pavyzdžiui, perteklinė sutarties dokumentacija. Vartotojai turi būti apsaugoti nuo nesąžiningų ar klaidinančių pardavimo metodų.

9.  Galutiniai vartotojai turi teisę reikalauti, kad jų tiekėjai teiktų geros kokybės paslaugas ir tinkamai nagrinėtų skundus. Tiekėjai skundus nagrinėja nesudėtingu būdu, sąžiningai ir operatyviai.

10.  Kai pagal 27 straipsnį valstybių narių priimtų nuostatų pagrindu naudojamasi universaliosiomis paslaugomis, galutiniai vartotojai turi būti informuoti apie jų teises, susijusias su universaliosiomis paslaugomis.

11.  Tiekėjai namų ūkio vartotojams iš anksto prieš planuojamą atjungimą suteikia tinkamą informaciją apie alternatyvias priemones atjungimui. Tokiomis alternatyviomis priemonės galima nurodyti paramos šaltinius siekiant išvengti atjungimo, išankstinio mokėjimo sistemas, energijos vartojimo auditus, konsultavimo energijos klausimais paslaugas, alternatyvius mokėjimo planus, patarimus dėl skolos valdymo arba atjungimo moratoriumą ir vartotojams, kuriems gresia atjungimas, neturima sudaryti papildomų išlaidų.

12.  Vartotojams pakeitus tiekėją, tiekėjai galutiniams vartotojams pateikia galutinę uždarymo sąskaitą ne vėliau kaip praėjus šešioms savaitėms po tokio pakeitimo ▌.

11 straipsnis

Teisė sudaryti dinamiškos elektros energijos kainos sutartį

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo sistema suteiktų tiekėjams galimybę pasiūlyti dinamiškos elektros energijos kainos sutartis. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, įsirengę pažangųjį skaitiklį, galėtų bent vieno tiekėjo prašyti sudaryti dinamiškos elektros energijos kainos sutartį ir to prašyti kiekvieno tiekėjo, turinčio daugiau nei 200 000 galutinių vartotojų.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjai visapusiškai informuotų galutinius vartotojus apie tokių dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių teikiamas galimybes, su jomis susijusias išlaidas ir jų keliamą riziką, taip pat užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog tiekėjai atitinkamai pateiktų informaciją galutiniams vartotojams, įskaitant apie poreikį įrengti tinkamus elektros energijos skaitiklius. Reguliavimo institucijos stebi rinkos raidą ir vertina riziką, kurią gali kelti nauji produktai ir paslaugos bei sprendžia su piktnaudžiavimu susijusias problemas.

3.  Tiekėjai turi gauti kiekvieno galutinio vartotojo sutikimą prieš tam vartotojui pakeičiant savo sutartį dinamiškos elektros energijos kainos sutartimi.

4.  Ne mažiau kaip dešimt metų po dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių atsiradimo valstybės narės arba jų reguliavimo institucijos vykdo tokių sutarčių pagrindinių pokyčių, įskaitant pasiūlymus rinkoje ir poveikį vartotojų sąskaitoms, bei ypač kainų svyravimo lygio stebėseną ir kasmet apie tai teikia ataskaitas.

12 straipsnis

Keitimo teisė ▌ir su keitimu susijusių mokesčių taisyklės

1.  Tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio keitimas turi būti atliekamas per kaip įmanoma trumpesnį laiką. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai, norintys pakeisti tiekėjus arba telkimu užsiimančius rinkos dalyvius, laikydamiesi sutarties sąlygų, turėtų teisę tai padaryti per daugiausia tris savaites po prašymo pateikimo datos. Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d. pakeisti tiekėją techniškai turės trukti ne ilgiau kaip 24 valandas ir bus įmanoma tai padaryti bet kurią darbo dieną.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių su tiekėjo pakeitimu susijusių mokesčių.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali leisti tiekėjams arba telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius vartotojams, kai tie vartotojai savanoriškai nutraukia terminuotas elektros energijos tiekimo fiksuota kaina sutartis dar nepasibaigus jų galiojimui, su sąlyga, kad tokie mokesčiai yra numatyti sutartyje, kurią tas vartotojas savanoriškai sudarė, ir kad tokie mokesčiai aiškiai pranešami vartotojui prieš sudarant sutartį. Tokie mokesčiai turi būti proporcingi ir neturi viršyti tiesioginių ekonominių nuostolių, kuriuos dėl vartotojo sutarties nutraukimo patiria tiekėjas arba telkimu užsiimantis rinkos dalyvis, įskaitant bet kokių susietųjų investicijų ar paslaugų, kurios jau suteiktos vartotojui pagal sutartį, išlaidas. Tiesioginių ekonominių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka tiekėjui arba telkimu užsiimančiam rinkos dalyviui, o leistinumą taikyti sutarties nutraukimo mokesčius stebi reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad teisė pakeisti tiekėją arba telkimu užsiimančius rinkos dalyvius vartotojams būtų suteikiama jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir laiko požiūriu.

5.  Namų ūkio vartotojai turi teisę dalyvauti kolektyvinio tiekėjo pakeitimo schemose. Valstybės narės pašalina visas reguliavimo ar administracines kliūtis kolektyviai pakeisti tiekėją ir kartu suteikia didžiausią vartotojų apsaugą, siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo.

13 straipsnis

Telkimo sutartis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai turėtų galimybę savo nuožiūra pirkti ir parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant telkimą, išskyrus tiekimą, nepriklausomai nuo jų elektros energijos tiekimo sutarties ir nuo jų pasirinktos elektros energijos įmonės.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniam vartotojui pageidaujant sudaryti telkimo sutartį, galutinis vartotojas gali tai padaryti nereikalaujant galutinio vartotojo elektros energijos įmonės sutikimo.

Valstybės narės užtikrina, kad telkimu užsiimantys rinkos dalyviai išsamiai informuotų vartotojus apie jiems jų siūlomų pasirašyti sutarčių nuostatas ir sąlygas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų teisę bent kartą per kiekvieną sąskaitų pateikimo laikotarpį vartotojo prašymu nemokamai gauti visus atitinkamus reguliavimo apkrova duomenis arba tiektos ir parduotos elektros energijos duomenis.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad ▌2 ir 3 ▌dalyse nurodytos teisės galutiniams vartotojams būtų suteikiamos jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų arba laiko požiūriu. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad vartotojams nebūtų taikomi jų tiekėjų diskriminaciniai techniniai ir administraciniai reikalavimai, procedūros ar mokesčiai priklausomai nuo to, ar jie yra sudarę sutartį su telkimu užsiimančiu rinkos dalyviu.

14 straipsnis

Palyginimo priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio vartotojams ir labai mažoms įmonėms, kurių numatomas metinis suvartojimas yra mažesnis kaip 100 000 kWh, būtų suteikta galimybė nemokamai naudotis bent viena tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone, įskaitant pasiūlymus dėl dinamiškos elektros energijos kainos sutarčių. Vartotojai informuojami apie galimybę pasinaudoti tokiomis priemonėmis jų sąskaitose arba kitais būdais. Priemonės turi atitikti bent šiuos reikalavimus:

a)  jos turi būti nepriklausomos nuo rinkos dalyvių ir jomis turi būti užtikrinama, kad paieškos rezultatų atžvilgiu elektros energijos įmonėms būtų taikomas vienodas režimas;

b)  turi būti aiškiai nurodoma, kam jos priklauso, taip pat nurodomas fizinis arba juridinis asmuo, administruojantis ir kontroliuojantis priemones, bei informacija apie priemonių finansavimą;

c)  jose turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, įskaitant paslaugas, kuriais turi būti grindžiamas palyginimas, ir jie turi būti atskleisti;

d)  informacija jose turi būti teikiama paprasta ir nedviprasmiška kalba;

e)  jose turi būti teikiama tiksli ir naujausia informacija ir nurodyta, kada buvo atliktas paskutinis atnaujinimas;

f)  jos turi būti prieinamos neįgaliesiems dėl pastebimumo, lengvo naudojimo, suprantamumo ir patvarumo;

g)  jose turi būti numatyta veiksminga pranešimo apie neteisingą informaciją apie paskelbtus pasiūlymus procedūra ir

h)  atliekant palyginimus ribojant asmens duomenis tokia apimtimi, kokia būtina palyginimui atlikti.

Valstybės narės užtikrina, kad bent viena priemonė apimtų visą rinką. Jeigu rinka apžvelgiama daugeliu priemonių, į tas priemones turi būti įtraukiama, kiek praktiškai įmanoma, kuo daugiau elektros energijos tiekimo pasiūlymų, apimančių ženklią rinkos dalį, ir, jei tos priemonės neapima visos rinkos, tai turi būti aiškiai nurodoma prieš pateikiant rezultatus.

2.  1 dalyje nurodytų priemonių veikimą gali užtikrinti bet kuris subjektas, įskaitant privačias bendroves ir valdžios institucijas ar įstaigas.

3.  Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri bus atsakinga už patikimumo ženklo suteikimą palyginimo priemonėms, kurios tenkina 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, ir kuri užtikrina, kad patikimumo ženklą turinčios palyginimo priemonės ir toliau tenkintų 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Ta institucija turi būti nepriklausoma nuo rinkos dalyvių ir palyginimo priemonių veikimą užtikrinančių subjektų.

4.  Valstybės narės gali reikalauti, kad patikimumo ženklu pažymėtos palyginimo priemonės, nurodytos 1 dalyje, apimtų lyginamuosius kriterijus, susijusius su tiekėjų siūlomų paslaugų pobūdžiu.

5.  Bet kurios rinkos dalyvių pasiūlymų palyginimo priemonės atžvilgiu galima prašyti suteikti patikimumo ženklą, pagal šį straipsnį savanorišku ir nediskriminaciniu pagrindu.

6.  Nukrypstant nuo 3 ir 5 dalių, valstybės narės gali nuspręsti numatyti, kad palyginimo priemonėms nebūtų suteikiami patikimumo ženklai, jeigu valdžios institucija ar įstaiga užtikrina palyginimo priemonę, atitinkančią 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

15 straipsnis

Aktyvieji vartotojai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų teisę veikti kaip aktyvieji vartotojai, netaikant jiems neproporcingų ar diskriminacinių techninių reikalavimų, administracinių reikalavimų, procedūrų ir mokesčių bei sąnaudų neatitinkančių tinklo mokesčių.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad aktyvieji vartotojai:

a)  turėtų teisę veikti tiesiogiai arba per telkėjus;

b)  turėtų teisę parduoti pačių pasigamintą elektros energiją, be kita ko, pagal energijos pirkimo sutartis;

c)  turėtų teisę dalyvauti lankstumo schemose arba efektyvaus energijos vartojimo programose;

d)  turėtų teisę deleguoti jų veiklai reikalingų įrenginių valdymą, įskaitant įrengimą, eksploatavimą, duomenų tvarkymą ir techninę priežiūrą, trečiajai šaliai; be to delegavimo, trečioji šalis neturi būti laikoma aktyviuoju vartotoju;

e)  aktyviesiems vartotojams būtų taikomi sąnaudas atspindintys, skaidrūs ir nediskriminaciniai tinklo mokesčiai, kurie apskaitomi kaip atskirai už į tinklą tiekiama ir iš tinklo vartojama elektros energija, laikantis šios direktyvos 59 straipsnio 9 dalies ir Reglamento (ES) 2019/...(34) 18 straipsnio, užtikrinant, kad jie tinkamai ir subalansuotai prisidėtų prie bendrų sistemos išlaidų;

f)  būtų finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jie sukelia elektros energijos sistemoje; tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys arba deleguoja savo atsakomybę už balansavimą pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 4 straipsnį.

3.  Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali nustatyti skirtingas nuostatas, taikomas individualiems ir kartu veikiantiems aktyviesiems vartotojams su sąlyga, kad visos teisės ir pareigos pagal šį straipsnį taikomos visiems aktyviesiems vartotojams. Bet koks skirtingas požiūris į kartu veikiančius aktyviuosius vartotojus turi būti proporcingas ir tinkamai pagrįstas.

4.  Valstybės narės, kuriose galioja schemos, pagal kurias atskirai neapskaitoma į tinklą tiekiama ir iš tinklo vartojama elektros energija, nesuteikia jokių naujų teisių pagal tokias schemas po 2023 m. gruodžio 31 d. Bet kuriuo atveju vartotojai, kuriems taikomos galiojančios sistemos, turi turėti galimybę pasirinkti naują schemą, pagal kurią kaip tinklo mokesčių apskaičiavimo pagrindas atskirai apskaitoma į tinklą tiekiama ir iš tinklo vartojama elektros energija.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso elektros energijos kaupimo įrenginiai:

a)  būtų suteikta teisė prisijungti prie tinklo per pagrįstą laiką po prašymo pateikimo su sąlyga, kad tenkinamos visos būtinos sąlygos, pavyzdžiui, atsakomybė už balansavimą ir tinkamas matavimas;

b)  nebūtų taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius, už saugomą elektros energiją, liekančią jų patalpose, ar teikiant lankstumo paslaugas sistemos operatoriams;

c)  nebūtų taikomi neproporcingi licencijavimo reikalavimai ar mokesčiai;

d)  būtų leidžiama vienu metu teikti kelias paslaugas, jei tai techniškai įmanoma.

16 straipsnis

Piliečių energetikos bendruomenės

1.  Valstybės narės piliečių energetikos bendruomenėms nustato palankią reguliavimo sistemą, kuria užtikrinama, kad:

a)  dalyvavimas piliečių energetikos bendruomenėje būtų atviras ir savanoriškas;

b)  piliečių energetikos bendruomenės nariams ir akcininkams suteikiama teisė pasitraukti iš bendruomenės; tokiu atveju taikomas 12 straipsnis;

c)  piliečių energetikos bendruomenės nariai ir akcininkai neprarastų savo, kaip namų ūkio vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, teisių ir pareigų;

d)  taikant reguliavimo institucijos vertinimu teisingą kompensaciją, atitinkami skirstymo sistemos operatoriai bendradarbiautų su piliečių energetikos bendruomenėmis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos perdavimui piliečių energetikos bendruomenėse;

e)  piliečių energetikos bendruomenėms būtų taikomos nediskriminacinės sąžiningos, proporcingos ir skaidrios procedūros ir mokesčiai, įskaitant registravimą ir licencijavimą, skaidrūs ir nediskriminaciniai bei sąnaudas atspindintys tinklo mokesčiai laikantis Reglamento (ES) 2019/...(35) 18 straipsnio, užtikrinant, kad jos tinkamai ir subalansuotai prisidėtų prie bendro sistemos išlaidų pasidalijimo.

2.  Valstybės narės gali palankioje reguliavimo sistemoje nustatyti, kad piliečių energetikos bendruomenėms:

a)  būtų galimas tarpvalstybinis dalyvavimas;

b)  turėtų teisę nuosavybės teise turėti, kurti, pirkti arba nuomoti skirstymo tinklus ir autonomiškai juos valdyti laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų;

c)  būtų taikomos 38 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  piliečių energetikos bendruomenės nediskriminacinėmis sąlygomis gali patekti į visas elektros energijos rinkas – tiesiogiai arba per telkėjus;

b)  piliečių energetikos bendruomenės veiktų nediskriminacinėmis ir proporcingomis sąlygomis veiklos, teisių ir pareigų, tenkančių joms kaip galutiniams vartotojams, gamintojams, tiekėjams, skirstymo sistemos operatoriams ar telkime dalyvaujantiems rinkos dalyviams, atžvilgiu;

c)  piliečių energetikos bendruomenės būtų finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jos sukelia elektros energijos sistemoje; tiek, kiek jos yra už balansą atsakingos šalys arba deleguoja savo atsakomybę už balansavimą pagal Reglamento (ES) 2019/...(36) 5 straipsnį;

d)  piliečių energetikos bendruomenės pasigamintos elektros energijos vartojimo atžvilgiu būtų laikomos aktyviaisiais vartotojais, laikantis 15 straipsnio 2 dalies e punkto;

e)  piliečių energetikos bendruomenėms būtų suteikta teisė piliečių energetikos bendruomenės viduje organizuoti dalijimąsi elektros energija, pagaminama bendruomenei nuosavybės teise priklausančiuose gamybos įrenginiuose, laikantis kitų reikalavimų, nustatytų šiame straipsnyje ir su sąlyga, kad bendruomenės nariai, kaip galutiniai vartotojai, išlaiko savo teises ir pareigas.

Pirmos pastraipos e punkto tikslais, kai elektros energija dalijamasi, tai neturi daryti poveikio taikomiems tinklo mokesčiams, tarifams ir rinkliavoms, laikantis skaidrios kompetentingos nacionalinės institucijos sukurtų paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analizės.

4.  Valstybės narės gali nuspręsti piliečių energetikos bendruomenėms suteikti teisę valdyti skirstymo tinklus jų veiklos rajone ir nustatyti atitinkamas procedūras, nedarant poveikio IV skyriui ar kitoms taisyklėms ir nuostatoms, taikomoms skirstymo sistemos operatoriams. Jeigu tokia teisė suteikiama, valstybės narės užtikrina, kad:

a)  piliečių energetikos bendruomenėms būtų suteikta teisė sudaryti susitarimą dėl jų tinklo eksploatavimo su atitinkamu skirstymo sistemos operatoriumi arba perdavimo sistemos operatoriumi, prie kurio prijungtas jų tinklas;

b)  piliečių energetikos bendruomenėms būtų taikomi tinkami tinklo mokesčiai jų tinklo prijungimo prie skirstymo tinklo, esančio už piliečių energetikos bendruomenės ribų, taškuose ir kad tokie tinklo mokesčiai būtų taikomi atskirai už elektros energiją, tiekiamą į skirstymo tinklą, ir elektros energiją, vartojamą iš skirstymo tinklo, esančio už piliečių energetikos bendruomenės ribų, laikantis 59 straipsnio 7 dalies;

c)  piliečių energetikos bendruomenės nediskriminuotų vartotojų, kurie lieka prisijungę prie skirstymo sistemos, ir nedarytų jiems žalos.

17 straipsnis

Reguliavimas apkrova per telkėjus

1.  Valstybės narės leidžia ir skatina reguliavimo apkrova paslaugas per telkėjus teikiančių subjektų dalyvavimą. Valstybės narės leidžia galutiniams vartotojams, įskaitant tuos, kurie teikia reguliavimo apkrova paslaugas per telkėjus, kartu su gamintojais nediskriminacinėmis sąlygomis dalyvauti visose elektros energijos rinkose.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, pirkdami papildomas paslaugas, reguliavimo apkrova paslaugas per telkėjus teikiantiems rinkos dalyviams taikytų nediskriminacines sąlygas, kaip ir gamintojams, atsižvelgdami į jų technines galimybes.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkama reguliavimo sistema ▌apimtų bent šiuos elementus:

a)  kiekvieno telkimu užsiimančio rinkos dalyvio, įskaitant nepriklausomus telkėjus, teisę ▌patekti į elektros energijos rinkas be kitų rinkos dalyvių sutikimo;

b)  nediskriminacines ir skaidrias taisykles, kuriomis visoms elektros energijos įmonėms ir vartotojams aiškiai paskirstomi vaidmenys ir atsakomybė;

c)  nediskriminacines ir skaidrias telkimu užsiimančių rinkos dalyvių ir kitų elektros energijos įmonių keitimosi duomenimis taisykles ir tvarką, kuriomis vienodomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų užtikrinta lengva prieiga prie duomenų, kartu visiškai apsaugant neskelbtiną komercinę informaciją ir vartotojų asmens duomenis;

d)  pareigą, kad telkimu užsiimantys rinkos dalyviai turi būti finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jie sukelia elektros energijos sistemoje; tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys arba deleguoja savo atsakomybę už balansavimą pagal Reglamento (ES) 2019/...(37) 5 straipsnį;

e)  nuostatą, kad galutiniams vartotojams, kurie yra sudarę sutartį su nepriklausomais telkėjais, jų tiekėjai netaiko nepagrįstų mokėjimų, sankcijų ar kitų nepagrįstų sutartinių apribojimų;

f)  telkimu užsiimančių rinkos dalyvių ir kitų rinkos dalyvių konfliktų sprendimo mechanizmą, įskaitant atsakomybę už disbalansą.

4.  Valstybės narės gali reikalauti, kad elektros energijos įmonės arba dalyvaujantys galutiniai vartotojai mokėtų finansines kompensacijas kitiems rinkos dalyviams ar rinkos dalyvių už balansavimą atsakingoms šalims, jei reguliavimo apkrova aktyvavimas daro tiesioginį poveikį tiems rinkos dalyviams ar už balansavimą atsakingoms šalims. Tokia finansinė kompensacija neturi būti sudaromos kliūtys patekti į rinką telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams arba kliūtys lankstumui. Tokiais atvejais tokia finansinė kompensacija griežtai apribojama ir tik padengia išlaidas, kilusias reguliavimo apkrova aktyvavimo metu, kurias patiria dalyvaujančių vartotojų tiekėjai arba tiekėjų už balansą atsakingos šalys. Nustatant kompensacijos apskaičiavimo metodą galima atsižvelgti į nepriklausomų telkėjų kitiems rinkos dalyviams teikiamą naudą ir tokiu atveju gali būti reikalaujama, kad telkėjai arba dalyvaujantys vartotojai prisidėtų prie tokios kompensacijos, bet tik tuo atveju ir ta apimtimi, kuria nauda visiems tiekėjams, vartotojams ir jų už balansą atsakingoms šalims neviršija patirtų tiesioginių išlaidų. Apskaičiavimo metodą turi patvirtini reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos arba, kai to reikalauja jų nacionalinė teisės sistema, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su rinkos dalyviais ir galutiniais vartotojais, nustatytų reguliavimo apkrova paslaugų teikėjų dalyvavimo visose elektros energijos rinkose techninius reikalavimus, remdamiesi tų rinkų techninėmis charakteristikomis ir atsižvelgdami į reguliavimo apkrova galimybes. Tokie techniniais reikalavimai apima sutelktą apkrovą užtikrinančių subjektų dalyvavimą.

18 straipsnis

Sąskaitos ir sąskaitų informacija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitos ir sąskaitų informacija būtų teisingos, lengvai suprantamos, aiškios, glaustos, vartotojui patogios ir pateikiamos taip, kad galutiniams vartotojams būtų sudarytos palankesnės sąlygos jas palyginti. Galutinių vartotojų prašymu jie gauna aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kaip parengta jų sąskaita, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai visas savo sąskaitas ▌ir sąskaitų informaciją gautų nemokamai.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų pasiūlyta galimybė gauti elektronines sąskaitas ir sąskaitų informaciją, ir kad jiems būtų pasiūlyta lanksti faktinio sąskaitų mokėjimo tvarka.

4.  Jei sutartyje numatomas būsimas produkto ar kainos pakeitimas arba nuolaida, tai turėtų būti nurodyta sąskaitoje kartu su pakeitimo atlikimo data.

5.  Valstybės narės konsultuojasi su vartotojų organizacijomis, kai jos svarsto sąskaitų turinio reikalavimų pakeitimus.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitos ir sąskaitų informacija atitiktų minimalius reikalavimus, išdėstytus I priede.

19 straipsnis

Pažangiojo matavimo sistemos

1.  Siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir suteikti galių galutiniams vartotojams, valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, reguliavimo institucija griežtai rekomenduoja elektros energijos įmonėms ir kitiems rinkos dalyviams optimizuoti elektros energijos vartojimą, inter alia, teikiant energijos valdymo paslaugas, kuriant naujoviškas kainodaros formules ir pradedant taikyti pažangiąsias matavimo sistemas, kurios yra sąveikios, visų pirma su vartotojų energijos valdymo sistemomis ir pažangiaisiais tinklais, laikantis taikomų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių.

2.  Valstybės narės užtikrina pažangiųjų matavimo sistemų diegimą savo teritorijose, kad jas naudodami vartotojai galėtų aktyviai dalyvauti elektros energijos rinkoje. Gali reikėti atlikti tokio diegimo sąnaudų ir naudos vertinimą remiantis II priede nustatytais principais.

3.  Valstybės narės, kurios nusprendžia imtis pažangiojo matavimo sistemų diegimo, priima ir paskelbia jų teritorijose numatytoms diegti pažangiosioms matavimo sistemoms taikytinus minimalius funkcinius ir techninius reikalavimus, laikydamosi 20 straipsnio ir II priedo. Valstybės narės užtikrina tų pažangiųjų matavimo sistemų sąveikumą ir jų gebėjimą teikti duomenis vartotojų energijos valdymo sistemoms. Tuo tikslu valstybės narės tinkamai atsižvelgia į tai, kaip taikomi atitinkami esantys standartai, įskaitant dėl sąveikumo užtikrinimo, į geriausią praktiką, ir į pažangiųjų tinklų bei elektros energijos vidaus rinkos vystymo svarbą.

4.  Valstybės narės, kurios nusprendžia imtis pažangiojo matavimo sistemų diegimo, užtikrina, kad galutiniai vartotojai skaidriai ir nediskriminacinėmis sąlygomis prisidėtų prie su diegimu susijusių išlaidų padengimo, kartu atsižvelgiant į ilgalaikę naudą visai tiekimo grandinei. Valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos reguliariai stebi tokį jų teritorijose vykdomą diegimą, kad galėtų sekti ▌naudos vartotojams užtikrinimą.

5.  Jei atlikus 2 dalyje nurodytą sąnaudų ir naudos vertinimą pažangiojo matavimo sistemų diegimas įvertinamas neigiamai, valstybės narės užtikrina, kad šis vertinimas būtų ne rečiau kaip kas ketverius metus arba dažniau peržiūrimas atsižvelgiant į reikšmingus pagrindinių prielaidų pokyčius ir į technologijų bei rinkos raidą. Valstybės narės praneša Komisijai atnaujinto sąnaudų ir naudos vertinimo rezultatus, kai jie tampa prieinami.

6.  Šios direktyvos nuostatos dėl pažangiojo matavimo sistemų taikomos būsimiems įrenginiams ir įrenginiams, kurie pakeičia senesnius pažangiuosius skaitiklius. Pažangiosios matavimo sistemos, kurios jau buvo įdiegtos arba kurių atveju „darbų pradžia“, prasidėjo anksčiau nei ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], gali būti toliau eksploatuojamos visą jų veikimo laiką, tačiau 20 straipsnio ir II priedo reikalavimų neatitinkančių pažangių matavimo sistemų atveju – jos turi būti toliau eksploatuojamos ne ilgiau nei ... [12 metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Šios dalies tikslu darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis tvirtas įmonės įsipareigojimas užsakyti įrangą ar kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir preliminarios galimybių studijos, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia – momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas.

20 straipsnis

Pažangiojo matavimo funkcijos

Jeigu pažangusis matavimas 19 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąnaudų ir naudos vertinime įvertintas teigiamai arba buvo sistemingai diegiamos po ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena], valstybės narės įdiegia pažangiąsias matavimo sistemas laikydamosi Europos standartų, II priedo nuostatų ir šių reikalavimų:

a)  pažangiosios matavimo sistemos turi tiksliai matuoti faktinį elektros energijos vartojimą ir turi teikti galutiniams vartotojams informaciją apie naudojimo faktinį laiką. Patvirtinti ankstesnio suvartojimo duomenys turi būti lengvai ir saugiai prieinami ir vizualiai išdėstyti galutiniams vartotojams gavus prašymą ir be papildomų išlaidų. Nepatvirtinti beveik tikralaikiai suvartojimo duomenys turi būti be papildomų išlaidų lengvai ir saugiai prieinami galutiniams vartotojams per standartizuotą sąsają arba per nuotolinę prieigą, kad būtų remiamos automatizuotos efektyvaus energijos vartojimo programos, reguliavimo apkrova ir kitos paslaugos;

b)  pažangiųjų matavimo sistemų ir duomenų perdavimo saugumas turi atitikti atitinkamas Sąjungos saugumo taisykles, tinkamai atsižvelgiant į geriausias turimas technologijas, skirtas aukščiausio lygio kibernetiniam saugumui užtikrinti, kartu atsižvelgiant į sąnaudas ir į proporcingumo principą;

c)  galutinių vartotojų duomenų privatumas ir jų duomenų apsauga užtikrinami laikantis atitinkamų Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių;

d)  skaitiklių operatoriai užtikrina, kad aktyviųjų vartotojų, kurie į tinklą perduodą elektros energiją, skaitikliai galėtų užfiksuoti iš aktyviojo vartotojo patalpos į tinklą perduotą elektros energiją;

e)  galutinių vartotojų prašymu per standartizuotą ryšio sąsają arba nuotoliniu būdu jiems arba jų vardu veikiančiai trečiajai šaliai skaitiklių užfiksuoti jų į tinklą perduotos elektros energijos ir jų suvartotos elektros energijos duomenys, laikantis pagal 24 straipsnį priimtų įgyvendinimo aktų, teikiami lengvai suprantama forma kad būtų galima palyginti pasiūlymus naudojant vienodus kriterijus;

f)  prieš įrengiant pažangiuosius skaitiklius arba jų įrengimo metu galutiniams vartotojams teikiamos atitinkamos konsultacijos ir informacija, visų pirma apie visas pažangiųjų skaitiklių galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu, ir apie asmens duomenų rinkimą bei tvarkymą laikantis taikomų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių;

g)  pažangiosios matavimo sistemos užtikrina, kad galutinių vartotojų suvartotas energijos kiekis būtų išmatuotas ir už jį būtų atsiskaitoma atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiui nacionalinėje rinkoje tapačia laikine skyra.

Pirmos pastraipos e punkto taikymo tikslais, galutiniai vartotojai turi galėti gauti savo skaitiklių duomenis arba perduoti juos kitai šaliai be papildomų išlaidų, naudodamiesi savo teise į duomenų perkeliamumą pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles.

21 straipsnis

Teisė naudotis pažangiaisiais skaitikliais

1.  Jei atlikus 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąnaudų ir naudos vertinimą pažangiojo matavimo sistemos įvertintos neigiamai ir jei jos diegiamos nesistemingai, valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas galutinis vartotojas pateikdamas prašymą turėtų teisę, padengdamas susijusias išlaidas, sąžiningomis, pagrįstomis ir ekonomiškai efektyviomis sąlygomis jam įrengti arba patobulinti pažangųjį skaitiklį, kuris:

a)  jei techniškai įmanoma, turi 20 straipsnyje nurodytas funkcijas arba minimalų funkcijų rinkinį, kurį laikydamosi II priedo valstybės narės turi nustatyti ir paskelbti nacionaliniu lygmeniu;

b)  yra sąveikus, o matavimo infrastruktūra pageidaujant beveik tikruoju laiku gali būti sujungta su vartotojų energijos valdymo sistemomis.

2.  Gavusios 1 dalyje nurodytą vartotojo prašymą dėl pažangiojo skaitiklio valstybės narės arba, valstybėms narėms numačius, paskirtosios kompetentingos institucijos:

a)  užtikrina, kad įrengti pažangųjį skaitiklį prašančiam galutiniam vartotojui pateiktame pasiūlyme būtų nedviprasmiškai nurodyta ir aiškiai aprašyta:

i)  įmanomos pažangiojo skaitiklio funkcijos ir sąveikumas, taip pat galimos paslaugos ir tuo momentu realiai pasiekiama pažangiojo skaitiklio nauda;

ii)  visos galutiniam vartotojui tenkančios susijusios sąnaudos;

b)  užtikrina, kad skaitiklis būtų įrengtas per pagrįstą laikotarpį, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo vartotojo prašymo;

c)  reguliariai, ne rečiau kaip kas dvejus metus peržiūri ir viešai paskelbia susijusias sąnaudas, taip pat seka jų raidą, kurią lemia technologinė plėtra ir potencialūs matavimo sistemos atnaujinimai.

22 straipsnis

Įprasti skaitikliai

1.  Jei galutiniai vartotojai pažangiųjų skaitiklių neturi, valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų įrengti individualūs įprasti skaitikliai, tiksliai matuojantys faktinį suvartojimą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų lengvai matyti savo įprastų skaitiklių rodmenis – tiesiogiai ar netiesiogiai per interneto sąsają arba kitą tinkamą sąsają.

23 straipsnis

Duomenų tvarkymas

1.  Nustatydamos duomenų tvarkymo ir mainų taisykles valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos nurodo taisykles dėl reikalavimus atitinkančių šalių prieigos prie galutinio vartotojo duomenų remiantis šiuo straipsniu ir taikoma Sąjungos teisine sistema. Šios direktyvos tikslu duomenys turi būti suprantami kaip apimantys matavimo ir suvartojimo duomenis, taip pat duomenis, reikalingus vartotojui keičiant tiekėją, reguliavimui apkrova ir kitoms paslaugoms.

2.  Valstybės narės organizuoja duomenų tvarkymą taip, kad užtikrintų veiksmingą ir saugią prieigą prie duomenų ir jų mainus bei duomenų apsaugą ir saugumą.

Nepriklausomai nuo kiekvienoje valstybėje narėje taikomo duomenų tvarkymo modelio, už duomenų tvarkymą atsakingos šalys bet kuriai reikalavimus atitinkančiai šaliai suteikia prieigą prie galutinio vartotojo duomenų pagal 1 dalį. Reikalavimus atitinkančios šalys prašomus duomenis turi gauti nediskriminacinėmis sąlygomis ir tuo pačiu metu. Duomenys turi būti lengvai prieinami, o atitinkamos prieigos prie tų duomenų procedūros turi būti skelbiamos viešai.

3.  Šios direktyvos tikslais prieigos prie duomenų ir duomenų saugojimo taisyklės turi atitikti atitinkamą Sąjungos teisę.

Asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2016/679.

4.  Valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos įgalioja ir tvirtina arba, kai taikoma, prižiūri šalis, atsakingas už duomenų tvarkymą, siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

Nedarant poveikio Reglamente (ES) 2016/679 nustatytoms duomenų apsaugos pareigūnų užduotims valstybės narės gali nuspręsti reikalauti, kad šalys, atsakingos už duomenų tvarkymą, paskirtų atitikties užtikrinimo pareigūnus, kurie būtų atsakingi už priemonių, kurių ėmėsi tos šalys siekdamos užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie duomenų ir atitiktį šios direktyvos reikalavimams, įgyvendinimo stebėjimą.

Valstybės narės gali paskirti atitikties užtikrinimo pareigūnus arba įstaigas, nurodytus šios direktyvos 35 straipsnio 2 dalies d punktą, vykdyti šioje dalyje nustatytas pareigas.

5.  Galutiniai vartotojai už prieigą prie savo duomenų arba už prašymą juos pateikti neturi mokėti jokių papildomų mokesčių.

Valstybės narės atsako už atitinkamų mokesčių už prieigos prie duomenų suteikimą reikalavimus atitinkančioms šalims, nustatymą.▌

Valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos užtikrina, kad reguliuojamų subjektų, teikiančių duomenų paslaugas, nustatyti mokesčiai būtų protingi ir tinkamai pagrįsti.

24 straipsnis

Sąveikumo reikalavimai ir prieigos prie duomenų procedūros

1.  Siekdamos skatinti konkurenciją mažmeninėje rinkoje ir išvengti per didelių administracinių išlaidų reikalavimus atitinkančioms šalims, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visapusiškam energetikos paslaugų sąveikumui Sąjungoje.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato sąveikumo reikalavimus ir nediskriminacinę bei skaidrią prieigos prie duomenų, nurodytų 23 straipsnio 1 dalyje, tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos įmonės taikytų 2 dalyje nurodytus sąveikumo reikalavimus ir prieigos prie duomenų tvarką. Tie reikalavimai ir tvarka turi būti grindžiami esama nacionaline praktika.

25 straipsnis

Bendri informacijos centrai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigti bendri informacijos centrai, skirti teikti vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, taikytiną teisę ir jiems prieinamus ginčų sprendimo mechanizmus kilus ginčui. Tokie bendri informacijos centrai gali būti bendrų vartotojų informacijos centrų dalimi.

26 straipsnis

Teisė į neteisminį ginčų sprendimą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų naudotis nesudėtingais, sąžiningais, skaidriais, nepriklausomais, efektyviais ir veiksmingais neteisminiais ginčų sprendimo mechanizmais, skirtais spręsti ginčams dėl pagal šią direktyvą nustatytų teisių ir pareigų, taikydamos nepriklausomą mechanizmą, pvz., per ombudsmeną energetikos reikalams, vartotojų instituciją arba reguliavimo instituciją. Jeigu galutinis vartotojas yra vartotojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES(38), tokie neteisminiai ginčų sprendimo mechanizmai turi atitikti Direktyvoje 2013/11/ES nustatytus kokybės reikalavimus ir numatyti, kad pagrįstais atvejais būtų taikomos išlaidų grąžinimo ir kompensavimo sistemos.

2.  Kai būtina, valstybės narės užtikrina, kad alternatyvaus ginčų sprendimo subjektai bendradarbiautų siekdami suteikti paprastus, sąžiningus, skaidrius, nepriklausomus, efektyvius ir veiksmingus neteisminius ginčų sprendimų mechanizmus visų ginčų, kurie kyla dėl produktų ar paslaugų, susijusių arba susietų su bet kuriuo produktu ar paslauga, kuriems taikoma ši direktyva, atvejais.

3.  Elektros energijos įmonės privalo dalyvauti namų ūkių vartotojų neteisminiuose ginčų sprendimo mechanizmuose, nebent valstybė narė pagrįstų Komisijai, kad kiti mechanizmai veiksmingumo prasme yra lygiaverčiai.

27 straipsnis

Universalioji paslauga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio vartotojams ir, kai valstybės narės mano, kad tai tinkama, mažosioms įmonėms, būtų teikiama universalioji paslauga, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti konkrečios kokybės elektros energiją už konkurencingas, lengvai bei aiškiai palyginamas, skaidrias ir nediskriminacines kainas. Siekdamos užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą, valstybės narės gali paskirti tiekėją, kurio paslaugomis naudojamasi kraštutiniu atveju. Valstybės narės skirstymo sistemų operatoriams nustato pareigą prijungti vartotojus prie savo tinklo tomis sąlygomis ir tarifais, kurie nustatyti remiantis 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms stiprinti namų ūkio vartotojų ir mažų ir vidutinių ne namų ūkio vartotojų pozicijų rinkoje, skatinant savanoriško telkimosi, kuriuo siekiama geriau atstovauti tai vartotojų grupei, galimybes.

2.  1 dalis įgyvendinama skaidriai ir nediskriminuojant, o jos įgyvendinimas neturi trukdyti 4 straipsnyje numatytam laisvam tiekėjo pasirinkimui.

28 straipsnis

Pažeidžiami vartotojai

1.  Valstybės narės imasi tinkamų priemonių vartotojams apsaugoti ir visų pirma užtikrina, kad būtų taikomos adekvačios priemonės pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti. Šiomis aplinkybėmis kiekviena valstybė narė apibrėžia pažeidžiamų vartotojų sąvoką, kuri gali būti susijusi su energijos nepritekliumi ir, inter alia, su draudimu kritiniais atvejais tokiems vartotojams atjungti elektros energijos tiekimą. Sąvoka „pažeidžiami vartotojai“ gali apimti pajamų lygį, iš disponuojamųjų pajamų energijai skiriamas išlaidas, namų energijos vartojimo efektyvumą, kritinę priklausomybę nuo elektrinių prietaisų dėl sveikatos priežasčių, amžių ir kitus kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad būtų paisoma su pažeidžiamais vartotojais susijusių teisių ir pareigų. Visų pirma jos imasi priemonių atokiose vietovėse esantiems vartotojams apsaugoti. Jos užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač susijusį su sutarties sąlygų, bendros informacijos ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumu.

2.  Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kurios skirtos ▌energijos nepritekliaus, nustatyto pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktą, klausimams spręsti, įskaitant kovą su skurdu platesniu mastu, kaip antai ▌socialinės apsaugos sistemos lengvatų, skirtų užtikrinti reikiamą tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, teikimas arba paramos siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą teikimas. Tokios priemonės netrukdo veiksmingai atverti rinkos, kaip nustatyta 4 straipsnyje, ar jai veikti ir prireikus apie jas pranešama Komisijai laikantis 9 straipsnio 4 dalies. Į tokius pranešimus taip pat gali būti įtraukiamos priemonės, kurių imtasi bendrojoje socialinės apsaugos sistemoje.

29 straipsnis

Energijos nepriteklius

Valstybės narės, nustatydamos energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktą, nustato ir paskelbia kriterijų rinkinį, kuris gali apimti mažas pajamas, dideles iš disponuojamųjų pajamų energijai skiriamas išlaidas ir žemą energijos suvartojimo efektyvumą.

Šiuo klausimu ir pagal 5 straipsnio 5 dalį Komisija pateikia gaires dėl didelio energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus apibrėžties, remdamasi prielaida, kad bet koks namų ūkių energijos nepriteklius gali būti laikomas dideliu.

IV SKYRIUS

SKIRSTYMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMAS

30 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių paskyrimas

Laikotarpiui, kurį valstybės narės nustato atsižvelgdamos į efektyvumo ir ekonominės pusiausvyros aspektus, valstybės narės paskiria vieną ar daugiau skirstymo sistemos operatorių, arba reikalauja, kad tai padarytų įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso skirstymo sistemos arba kurios yra atsakingos už skirstymo sistemas.

31 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių užduotys

1.  Skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už ilgalaikio sistemos gebėjimo patenkinti pagrįstą elektros energijos skirstymo paklausą, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, savo teritorijoje eksploatuoti, vykdyti techninę priežiūrą ir plėtoti saugią, patikimą ir efektyvią elektros energijos skirstymo sistemą, tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir energijos vartojimo efektyvumą.

2.  Bet kuriuo atveju skirstymo sistemos operatorius nediskriminuoja sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų grupių, ypač savo susijusių įmonių naudai.

3.  Skirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kuri jiems reikalinga siekiant turėti efektyvią prieigą prie sistemos, įskaitant naudojimąsi ja.

4.  Valstybė narė gali reikalauti, kad skirstymo sistemos operatorius, vykdydamas gamybos įrenginių dispečerinį valdymą, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, kuriems naudojami atsinaujinantys ištekliai arba kurie naudoja didelio naudingumo kogeneraciją pagal Reglamento (ES) 2019/...(39) 12 straipsnį.

5.  Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius veikia kaip neutralus rinkos tarpininkas perkant elektros energiją, kurią jis naudoja savo sistemoje patiriamiems energijos nuostoliams padengti ▌, laikydamasis skaidrios, nediskriminacinės, rinkos veikimu pagrįstos tvarkos visais atvejais, kai jis privalo atlikti tokią funkciją. ▌

6.  Jeigu skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už produktų ir paslaugų, būtinų veiksmingam, patikimam ir saugiam skirstymo sistemos eksploatavimui užtikrinti, pirkimą, skirstymo sistemos operatoriaus tuo tikslu priimtos taisyklės turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės ir jos turi būti parengiamos koordinuojant veiksmus su perdavimo sistemos operatoriais ir kitais atitinkamais rinkos dalyviais. Sąlygos, įskaitant, kai taikoma, taisykles ir tarifus, kuriais remiantis skirstymo sistemos operatoriams turi būti tiekiami tokie produktai ir teikiamos tokios paslaugos, pagal 59 straipsnio 7 dalį nustatomos nediskriminaciniu ir išlaidas atspindinčiu būdu bei yra paskelbiamos.

7.  Vykdydamas 6 dalyje nurodytas užduotis, skirstymo sistemos operatorius perka jo sistemai reikalingas su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas laikydamasis skaidrių, nediskriminacinių ir rinkos veikimu pagrįstų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reguliavimo institucija padarė išvadą, kad rinkos veikimu grindžiamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų teikimas yra ekonomiškai neefektyvus, ir leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Pareiga pirkti su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams.

8.  Perkant 6 dalyje nurodytus produktus ir paslaugas užtikrinamas veiksmingas visų reikalavimus atitinkančių rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių, dalyvavimas, visų pirma reikalaujant, kad reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemos operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su visais rinkos dalyviais, taip pat perdavimo sistemos operatorius, nustatytų dalyvavimo tose rinkose techninius reikalavimus remiantis techninėmis tų rinkų charakteristikomis ir visų rinkos dalyvių pajėgumais.

9.  Skirstymo sistemos operatoriai bendradarbiauja su perdavimo sistemos operatoriais, kad būtų užtikrintas veiksmingas prie jų tinklo prijungtų rinkos dalyvių dalyvavimas mažmeninėse, didmeninėse ir balansavimo rinkose. Dėl balansavimo paslaugų, susijusių su skirstymo sistemoje esančiais ištekliais, teikimo susitariama su atitinkamu perdavimo sistemos operatoriumi, vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/...(40) 57 straipsniu ir Komisijos reglamento (ES) 2017/1485(41) 182 straipsniu.

10.  Valstybės narės arba jų paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti skirstymo sistemos operatoriams vykdyti kitokią nei šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/...+ numatytą veiklą, jei tokia veikla būtina, kad skirstymo sistemos operatoriai galėtų vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2019/...+, su sąlyga, kad reguliavimo institucija padarė išvadą, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra būtina. Šia dalimi nedaromas poveikis skirstymo sistemos operatorių teisei turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tinklus, kurie nėra elektros energijos tinklai, kai valstybė narė ar paskirta kompetentinga institucija yra suteikusi tokią teisę.

32 straipsnis

Paskatos skirstymo tinkluose naudoti lankstumo priemones

1.  Valstybės narės nustato būtiną reguliavimo sistemą, leidžiančią skirstymo sistemų operatoriams pirkti lankstumo paslaugas, įskaitant perkrovos valdymą jų aprėpties zonose, kad būtų pagerintas skirstymo sistemos eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, ir skatinančią juos tai daryti. Visų pirma, reguliavimo sistema užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriai galėtų pirkti tokias paslaugas iš paskirstytos gamybos, reguliavimo apkrova arba energijos kaupimo tiekėjų, ir skatina rinktis efektyvaus energijos vartojimo priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti elektros energijos pajėgumus bei padeda veiksmingai ir saugiai eksploatuoti skirstymo sistemą. Skirstymo sistemos operatoriai tokias paslaugas perka laikydamiesi skaidrios, nediskriminacinės ir rinkos veikimu pagrįstos tvarkos, išskyrus atvejus, kai reguliavimo institucijos nustato, kad tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai efektyvus arba kad dėl tokio prikimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova.

2.   Skirstymo sistemos operatoriai, jei pritaria reguliavimo institucija, arba pati reguliavimo institucija, taikydami skaidrią ir dalyvavimu grindžiamą procedūrą, apimančią visus susijusius sistemos naudotojus ir perdavimo sistemos operatorių, bent nacionaliniu lygmeniu nustato perkamų paslaugų lankstumo specifikacijas ir, kai tikslinga, standartizuotus rinkos produktus skirtus tokioms paslaugoms. Specifikacijomis užtikrinamas veiksmingas ir nediskriminacinis visų rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių, dalyvavimas. Skirstymo sistemos operatoriai keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su perdavimo sistemos operatoriais siekdami užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, saugų ir veiksmingą sistemos eksploatavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkai plėtoti. Skirstymo sistemos operatoriams tinkamai atlyginama už tokių paslaugų pirkimą, kad jie bent atgautų savo patirtas pagrįstas atitinkamas išlaidas, įskaitant išlaidas būtinoms informacinių ir ryšių technologijoms ▌ir ▌infrastruktūros išlaidas.

3.  Skirstymo sistemų plėtra grindžiama skaidriu tinklo plėtros planu, kurį skirstymo sistemos operatorius skelbia bent kas dvejus metus ir pateikia reguliavimo institucijai. Tinklo plėtros planas suteikia skaidrumo, susijusio su reikiamomis vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis lankstumo paslaugomis, ir nustato planuojamas ateinančių penkerių–dešimties metų investicijas, visų pirma skirtas pagrindinei skirstymo infrastruktūrai, kuri reikalinga norint prijungti naujus gamybos pajėgumus ir naują apkrovą, įskaitant elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas. Tinklo plėtros plane taip pat nurodoma, kaip numatyta naudoti reguliavimą apkrova, efektyvaus energijos vartojimo priemones, energijos kaupimo įrenginius ar kitus išteklius, kuriuos skirstymo sistemos operatorius turi naudoti kaip alternatyvą sistemos plėtrai.

4.   Perdavimo sistemos operatorius dėl tinklo plėtros plano konsultuojasi su visais atitinkamais sistemos naudotojais ir su atitinkamais perdavimo sistemos operatoriais. Perdavimo sistemos operatorius paskelbia konsultavimosi proceso rezultatus kartu su tinklo plėtros planu ir pateikia konsultavimosi proceso rezultatus ir tinklo plėtros planą reguliavimo institucijai. Reguliavimo institucija gali prašyti iš dalies pakeisti tą planą.

5.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 3 dalyje nustatytos pareigos integruotoms elektros energijos įmonėms, kurios aptarnauja mažiau kaip 100 000 prisijungusių vartotojų arba kurios aptarnauja mažas atskiras sistemas.

33 straipsnis

Elektromobilumo integravimas į elektros energijos tinklą

1.  Nedarant poveikio Europos Parlamento it Tarybos direktyvai 2014/94/ES(42), valstybės narės numato būtiną reguliavimo sistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas viešai prieinamų ir privačių įkrovimo prieigų prijungimui prie skirstymo tinklų. Valstybės narės užtikrina, kad skirstymo sistemos operatoriai nediskriminacinėmis sąlygomis bendradarbiautų, be kita ko, prijungimo prie tinklo klausimu, su visomis įmonėmis, kurios turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas.

2.  Skirstymo sistemos operatoriams neturi turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigų, išskyrus atvejus, kai skirstymo sistemos operatoriai nuosavybės teise turi privačias įkrovimo prieigas tik savo reikmėms.

3.  Nukrypdamos nuo 2 dalies valstybės narės gali leisti skirstymo sistemos operatoriams turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas su sąlyga, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  po atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurį peržiūri ir patvirtina reguliavimo institucija, kitoms šalims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigos arba jos negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

b)  reguliavimo institucija atliko a punkte numatyto konkurso sąlygų ex ante peržiūrą ir suteikė savo patvirtinimą;

c)  skirstymo sistemos operatorius, remdamasis 6 straipsniu, įkrovimo prieigas eksploatuoja trečiųjų šalių prieigos pagrindu ir nediskriminuoja skirtingų sistemos naudotojų ar skirtingų sistemos naudotojų kategorijų, ypač su juo susijusių įmonių naudai.

Reguliavimo institucija gali parengti gaires arba pirkimo nuostatas, kurios padėtų skirstymo sistemos operatoriams užtikrinti sąžiningą konkursą.

4.  Jeigu valstybės narės įvykdė 3 dalyje nustatytas sąlygas, valstybės narės arba jų paskirtos kompetentingos institucijos reguliariais intervalais arba bent kas penkerius metus rengia viešą konsultaciją siekdamos pakartotinai įvertinti kitų šalių potencialų interesą turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigas. Jei iš atliktos viešosios konsultacijos paaiškėja, kad tokias prieigas kitos šalys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, valstybės narės užtikrina, kad skirstymo sistemos operatorių veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta su sąlyga, kad bus sėkmingai užbaigtas 3 dalies a punkte nurodytas konkursas. Nustatydamos to konkurso sąlygas reguliavimo institucijos gali leisti skirstymo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma susigrąžinti likutinę savo investicijų į įkrovimo infrastruktūrą vertę.

34 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių užduotys tvarkant duomenis

Valstybės narės užtikrina, kad visoms reikalavimus atitinkančioms šalims aiškiomis ir lygiomis sąlygomis būtų suteikta nediskriminacinė prieiga prie duomenų, laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių. Tose valstybėse narėse, kuriose pagal 19 straipsnį įdiegtos pažangiosios matavimo sistemos, ir kuriose skirstymo sistemos operatoriai užsiima duomenų tvarkymu, 35 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytos atitikties programos turi apimti konkrečias priemones, padedančias išvengti reikalavimus atitinkančių šalių diskriminavimo, susijusio su prieiga prie duomenų, kaip numatyta 23 straipsnyje. Jei skirstymo sistemos operatoriams netaikomos 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vertikalios integracijos įmonės vykdydamos savo tiekimo veiklą neturėtų privilegijuotos prieigos prie duomenų.

35 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas

1.  Kai skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, bent jos teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu. Tomis taisyklėmis nenustatoma pareiga skirstymo sistemos operatoriaus turto nuosavybę atskirti nuo vertikalios integracijos įmonės.

2.  Kai skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, savo organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu. Siekiant tai užtikrinti, taikomi šie būtiniausi kriterijai:

a)  asmenys, atsakingi už skirstymo sistemos operatoriaus valdymą, nepriklauso integruotos elektros energijos bendrovės, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už kasdienę elektros energijos gamybos, perdavimo ar tiekimo veiklą, organizacinei struktūrai;

b)  būtina imtis tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad į atsakingų už skirstymo sistemos operatoriaus valdymą asmenų profesinius interesus būtų atsižvelgiama taip, kad jiems būtų užtikrinta galimybė veikti savarankiškai;

c)  skirstymo sistemos operatoriui turi būti suteiktos veiksmingos teisės priimti sprendimus nepriklausomai nuo integruotos elektros energijos įmonės, susijusius su turtu, kuris būtinas tinklo eksploatavimui, techninei priežiūrai ar plėtrai. Toms užduotims atlikti skirstymo sistemos operatorius turi turėti būtinus išteklius, įskaitant žmogiškuosius, techninius, materialinius ir finansinius išteklius. Tai neturėtų trukdyti taikyti tinkamus koordinavimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad būtų saugomos patronuojančiosios bendrovės ekonominės ir valdymo reguliavimo teisės dėl patronuojamosios bendrovės turto grąžos, kurios netiesiogiai reglamentuojamos 59 straipsnio 7 dalimi. Visų pirma patronuojančioji bendrovė tokiu būdu galės patvirtinti skirstymo sistemos operatoriaus metinį finansinį planą ar bet kurį lygiavertį dokumentą bei nustatyti savo patronuojamosios bendrovės bendras įsiskolinimų ribas. Ši nuostata nesuteikia patronuojančiajai bendrovei teisės duoti nurodymus dėl kasdienės veiklos ar dėl atskirų sprendimų, susijusių su skirstymo linijų statyba ar atnaujinimu, kurie neviršija patvirtinto finansinio plano ar bet kurio lygiaverčio dokumento sąlygų, ir

d)  skirstymo sistemos operatorius turi parengti atitikties programą, kurioje nurodomos taikytos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta diskriminacinio elgesio, ir turi užtikrinti tinkamą jos vykdymo priežiūros stebėseną. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos tam tikslui pasiekti. Už atitikties programos priežiūrą atsakingas asmuo ar įstaiga, už skirstymo sistemos operatoriaus atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas, pateikia 57 straipsnio 1 dalyje nurodytai reguliavimo institucijai metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones ir kuri yra paskelbiama. Už skirstymo sistemos operatoriaus atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas turi būti visiškai nepriklausomas ir savo užduočiai atlikti gali naudotis visa būtina skirstymo sistemos operatoriaus ir visų susijusių įmonių turima informacija.

3.  Jeigu skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, valstybės narės užtikrina, jog skirstymo sistemos operatoriaus veiklą stebėtų reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės institucijos, kad jis negalėtų pasinaudoti vertikalios integracijos pranašumu konkurencijai iškraipyti. Visų pirma vertikalios integracijos skirstymo sistemos operatoriai, skleisdami informaciją ir kurdami prekių ženklą, neturi sukurti painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės tiekimo filialo atskiros tapatybės.

4.  Valstybės narės gali priimti sprendimą netaikyti 1, 2 ir 3 dalių integruotoms elektros energijos įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 100 000 sujungtų vartotojų arba mažas atskiras sistemas.

36 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių nuosavybės teisė į energijos kaupimo įrenginius

1.  Skirstymo sistemos operatoriams neleidžiama turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti skirstymo sistemos operatoriams turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu jie yra visiškai integruoti tinklo komponentai ir reguliavimo institucija yra suteikusi patvirtinimą, arba jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  atlikus atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą, kurį peržiūri ir patvirtina reguliavimo institucija, kitoms šalims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių įrenginių arba jos negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

b)  tokie įrenginiai būtini, kad skirstymo sistemos operatoriai galėtų įvykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą, siekiant veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, ir

c)  reguliavimo institucija ▌įvertino, ar tokią nukrypti leidžiančią nuostatą taikyti būtina, ir atliko viso konkurso, įskaitant konkurso sąlygas, vertinimą bei suteikė patvirtinimą.

Reguliavimo institucija gali parengti gaires arba pirkimo nuostatas, kurios padėtų skirstymo sistemos operatoriams užtikrinti sąžiningą konkursą.

3.  Reguliavimo institucijos reguliariais intervalais arba bent kas penkerius metus rengia viešą konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdamos įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jei iš viešosios konsultacijos, atliktos reguliavimo institucijoms atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius trečiosios šalys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, reguliavimo institucija užtikrina, kad skirstymo sistemos operatorių veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių. Nustatydamos to konkurso sąlygas, reguliavimo institucijos skirstymo sistemos operatoriams gali leisti gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.

4.  3 dalis netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams arba įprastu nuvertėjimo laikotarpiu naujų baterinių kaupimo įrenginių, dėl kurių galutinis investavimo sprendimas turi būti priimtas iki ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], su sąlyga, kad tokie bateriniai kaupimo įrenginiai yra:

a)  prijungiami prie tinklo vėliausiai po dvejų metų po to;

b)  integruoti į skirstymo sistemą;

c)  naudojami tik reaktyviajam momentiniam tinklo saugumo atkūrimui nenumatytų atvejų tinkle atveju, jei tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti įprastiniu perskirstymu, ir

d)  nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, įskaitant balansavimą.

37 straipsnis

Skirstymo sistemos operatorių konfidencialumo pareiga

Nedarant poveikio 55 straipsniui ar kitam teisiniam reikalavimui atskleisti informaciją, skirstymo sistemos operatorius turi išsaugoti neskelbtinos komercinės informacijos, gautos vykdant savo veiklą, konfidencialumą ir pasirūpina, kad informacija apie jo paties veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminaciniu būdu.

38 straipsnis

Uždaros skirstymo sistemos

1.  Valstybės narės gali nurodyti reguliavimo institucijoms ar kitoms kompetentingoms institucijoms priskirti sistemą, kurioje elektros energija skirstoma geografiškai ribotoje pramoninėje, komercinėje ar bendrų paslaugų vietovėje ir, nedarant poveikio 4 daliai, neteikiama namų ūkio vartotojams, uždarai skirstymo sistemai, jeigu:

a)  dėl konkrečių techninių ar su sauga susijusių priežasčių tos sistemos naudotojų veikla ar gamybos procesas yra integruoti arba

b)  pagal tą sistemą elektros energija pirmiausia paskirstoma sistemos savininkui ar operatoriui arba jų susijusioms įmonėms.

2.  Šios direktyvos tikslais uždaros skirstymo sistemos laikomos skirstymo sistemomis. Valstybės narės reguliavimo institucijoms gali nurodyti suteikti uždaros skirstymo sistemos operatoriui išimtis ir netaikyti:

a)  reikalavimo pagal 31 straipsnio 5 ir 7 dalis įsigyti energiją, kuri naudojama jo sistemoje patiriamiems energijos nuostoliams padengti ir su dažniu nesusijusioms pagalbinėms paslaugoms teikti, laikantis skaidrios, nediskriminacinės ir rinkos veikimu paremtos tvarkos;

b)  6 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, pagal kurį tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos būtų, laikantis 59 straipsnio 1 dalies, patvirtinti prieš jiems įsigaliojant;

c)  reikalavimų pagal 32 straipsnio 1 dalį pirkti lankstumo paslaugas ir pagal 32 straipsnio 3 dalį plėtoti operatoriaus sistemą pagal tinklo plėtros planus;

d)  reikalavimo pagal 33 straipsnio 2 dalį neturėti nuosavybės teisės, neplėtoti, nevaldyti ar neeksploatuoti elektros energija varomų transporto priemonių įkrovimo prieigų ir

e)  reikalavimo pagal 36 straipsnio 1 dalį neturėti nuosavybės teise, neplėtoti, nevaldyti ar neeksploatuoti energijos kaupimo įrenginių.

3.  Kai pagal 2 dalį suteikiama išimtis, taikomi tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos peržiūrimi ir tvirtinami uždaros skirstymo sistemos naudotojo prašymu laikantis 59 straipsnio 1 dalies.

4.  Jei uždara skirstymo sistema epizodiškai naudojasi nedidelis skaičius namų ūkių, kuriuos sieja darbiniai santykiai ar panašūs ryšiai su skirstymo sistemos savininku ir kurie įsikūrę šios sistemos aptarnavimo teritorijoje, tai nedraudžia, kad būtų suteikiamos 2 dalyje nurodytos išimtys.

39 straipsnis

Jungtinis operatorius

35 straipsnio 1 dalis neturi trukdyti jungtiniam perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriui vykdyti veiklą su sąlyga, kad operatorius laikosi 43 straipsnio 1 dalies arba 44 ir 45 straipsnių ar VI skyriaus 3 skirsnio arba, kad tam operatoriui taikoma 66 straipsnio 3 dalis.

V skyrius

BENDROSIOS PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

40 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių užduotys

1.  Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius:

a)  glaudžiai bendradarbiaudamas su kaimyniniais perdavimo sistemos operatoriais ir skirstymo sistemos operatoriais užtikrina ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstus elektros energijos perdavimo poreikius, saugių, patikimų ir efektyvių perdavimo sistemos eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtrą ekonominėmis sąlygomis bei deramai atsižvelgdamas į aplinką;

b)  numato tinkamas priemones, kurių reikia jo pareigoms vykdyti;

c)  prisideda užtikrinant tiekimo saugumą naudodamas tinkamus perdavimo pajėgumus ir remdamasis sistemos patikimumu;

d)  valdo elektros energijos srautus sistemoje atsižvelgdamas į mainus su kitomis jungtinėmis sistemomis. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius turi būti atsakingas už elektros energijos sistemos saugumo, patikimumo ir efektyvumo bei, atsižvelgdamas į tai, galimybės naudotis visomis reikalingomis papildomomis paslaugomis, įskaitant tas, kurias teikia reguliavimas apkrova ir energijos kaupimo įrenginiai, jeigu tokios galimybės užtikrinimas nepriklauso nuo kitų perdavimo sistemų, su kuriomis sujungta jo sistema, užtikrinimą;

e)  pateikia kitų sistemų, su kuriomis sujungta jo sistema, operatoriui pakankamai informacijos, kad būtų užtikrinamas saugus ir efektyvus jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveikumas;

f)  užtikrina sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų grupių nediskriminavimą, ypač savo susijusių įmonių naudai;

g)  teikia sistemos naudotojams informaciją, kuri jiems reikalinga efektyviai prieigai prie sistemos; ▌

h)  renka perkrovos valdymo mokesčius ir sumas, mokėtinas pagal Reglamento (ES) 2019/...(43) 49 straipsnyje nustatytą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą, suteikia trečiajai šaliai prieigą ir ją valdo bei pateikia išsamius paaiškinimus, kai tokia prieiga, kurią kontroliuoja reguliavimo institucijos, nesuteikiama; perdavimo sistemos operatoriai, atlikdami šiame straipsnyje nustatytas užduotis, visų pirma sudaro palankias sąlygas rinkos integracijai;

i)  siekdamas užtikrinti eksploatavimo saugumą ▌perka papildomas paslaugas;

j)  priima regioninių koordinavimo centrų bendradarbiavimo ir koordinavimo sistemą;

k)  dalyvauja nustatant Europos ir nacionalinius išteklių adekvatumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2019/...+ IV skyrių;

l)  atsako už perdavimo sistemų skaitmeninimą;

m)  atsako už duomenų tvarkymą, įskaitant duomenų tvarkymo sistemų plėtojimą, už kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą laikantis taikytinų taisyklių ir nedarant poveikio kitų institucijų kompetencijai.

2.  Valstybės narės gali numatyti, kad viena ar daugiau 1 dalyje išvardytų atsakomybės sričių būtų priskirta kitam perdavimo sistemos operatoriui, nei tas, kuriam perdavimo sistema priklauso nuosavybės teise ir kuriam kitu atveju būtų taikomos atitinkamos atsakomybės sritys. Perdavimo sistemos operatorius, kuriam paskirtos užduotys, turi būti sertifikuotas kaip operatorius, kuriam taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomas sistemos operatorius arba nepriklausomas perdavimo sistemos operatorius ir atitikti 43 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau neturi būti reikalauja, kad jam nuosavybės teise priklausytų perdavimo sistema, už kurią jis yra atsakingas.

Perdavimo sistemos operatorius, kuriam nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, turi atitikti VI skyriuje nustatytus reikalavimus ir būti sertifikuotas pagal 43 straipsnį. Tai nedaro poveikio perdavimo sistemos operatorių, kurie yra sertifikuoti kaip operatoriai, kuriems taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomo sistemos operatoriai arba nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriai, galimybei savo iniciatyva ir jiems vykdant priežiūrą deleguoti tam tikras užduotis kitiems perdavimo sistemos operatoriams, kurie yra sertifikuoti kaip operatoriai, kuriems taikomas nuosavybės atskyrimas, nepriklausomi sistemos operatoriai arba nepriklausomi perdavimo sistemos operatoriai, jeigu toks užduočių delegavimas nekelia pavojaus užduotis deleguojančio perdavimo sistemos operatoriaus teisėms priimti veiksmingus ir nepriklausomus sprendimus.

3.  Vykdydami 1 dalyje nurodytas užduotis perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į regioninių koordinavimo centrų pateiktas rekomendacijas.

4.  Vykdydami 1 dalies i punkte nurodytą užduotį perdavimo sistemos operatoriai ▌balansavimo paslaugas perka šiomis sąlygomis:

a)  taikydami skaidrias, nediskriminacines ir rinkos veikimu pagrįstas procedūras;

b)  užtikrindami veiksmingą visų reikalavimus atitinkančių elektros energijos įmonių ir rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių dalyvavimą.

Pirmos pastraipos b punkto tikslu reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemos operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su visais rinkos dalyviais, nustato dalyvavimo tose rinkose techninius reikalavimus remiantis techninėmis tų rinkų charakteristikomis ▌.

5.  4 dalis taikoma perdavimo sistemos operatorių vykdomam su dažniu nesusijusių pagalbinių paslaugų teikimui, išskyrus atvejus, kai reguliavimo institucija įvertinusi padarė išvadą, kad rinkos veikimu grindžiamas su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų teikimas yra ekonomiškai neefektyvus, ir leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Visų pirma reguliavimo sistemos užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai galėtų pirkti tokias paslaugas iš reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugas teikiančių tiekėjų ir skatintų rinktis efektyvaus energijos vartojimo priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti elektros energijos pajėgumus ir padeda veiksmingai bei saugiai eksploatuoti perdavimo sistemą.

6.  Perdavimo sistemos operatoriai, jei pritaria reguliavimo institucija, arba pati reguliavimo institucija, taikydami skaidrią ir dalyvavimu grindžiamą procedūrą, apimančią visus susijusius sistemos naudotojus ir skirstymo sistemos operatorius, bent nacionaliniu lygmeniu nustato perkamų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų specifikacijas ir, kai tinkama, standartizuotų tokių paslaugų rinkos produktų specifikacijas. Specifikacijomis užtikrinamas veiksmingas ir nediskriminacinis visų rinkos dalyvių, be kita ko, rinkos dalyvių, siūlančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, rinkos dalyvių, užsiimančių reguliavimu apkrova, energijos kaupimo įrenginių operatorių ir telkimu užsiimančių rinkos dalyvių, dalyvavimas. Perdavimo sistemos operatoriai keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su skirstymo sistemos operatoriais siekdami užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, saugų ir veiksmingą sistemos eksploatavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkai plėtoti. Perdavimo sistemos operatoriams tinkamai atlyginama už tokių paslaugų pirkimą siekiant jiems bent kompensuoti patirtas pagrįstas išlaidas, įskaitant išlaidas būtinas informacinėms ir ryšių technologijoms, ir infrastruktūros išlaidas.

7.  Pareiga pirkti 5 dalyje nurodytas su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas netaikomas visiškai integruotiems tinklo komponentams.

8.  Valstybės narės arba jų paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti perdavimo sistemos operatoriams vykdyti kitą nei šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) 2019/...(44) numatytą veiklą, jei tokia veikla būtina, kad perdavimo sistemos operatoriai galėtų vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) 2019/...+, su sąlyga, kad reguliavimo institucija padarė išvadą, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra būtina. Ši dalis nedaro poveikio perdavimo sistemos operatorių teisei turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tinklus, kurie nėra elektros energijos tinklai, kai valstybė narė ar paskirta kompetentinga institucija yra suteikusi tokią teisę.

41 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriams ir perdavimo sistemos savininkams taikomi konfidencialumo ir skaidrumo reikalavimai

1.  Nedarant poveikio 55 straipsniui ar kitai teisinei prievolei atskleisti informaciją kiekvienas perdavimo sistemos operatorius ir kiekvienas perdavimo sistemos savininkas išsaugo neskelbtinos komercinės informacijos, gautos vykdant savo veiklą, konfidencialumą ir pasirūpina, kad informacija apie jų pačių veiklą, kurią atskleidus gali būti suteiktas komercinis pranašumas, nebūtų skelbiama diskriminaciniu būdu. Visų pirma jis neatskleidžia jokios neskelbtinos komercinės informacijos likusioms įmonės dalims, nebent toks atskleidimas būtų būtinas verslo sandoriui atlikti. Siekiant užtikrinti griežtą informacijos atskyrimo taisyklių laikymąsi, valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos savininkas ir kitos įmonės dalys nesinaudotų bendromis tarnybomis, pvz., bendromis teisės tarnybomis, išskyrus vykdant išimtinai administracines arba su informacinėmis technologijomis (toliau – IT) susijusias funkcijas.

2.  Susijusioms įmonėms parduodant ar perkant elektros energiją, perdavimo sistemos operatoriai ne pagal paskirtį nenaudoja neskelbtinos komercinės informacijos, gautos iš trečiųjų šalių, suteikdami joms prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl tokios prieigos.

3.  Informacija, būtina veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti turi būti viešai skelbiama. Ta pareiga nedaromas poveikis reikalavimui užtikrinti neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

42 straipsnis

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl naujų gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos

1.  Perdavimo sistemos operatorius nustato ir paskelbia skaidrią ir veiksmingą procedūrą, skirtą nediskriminaciniam naujų gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių prijungimui prie perdavimo sistemos. Tas procedūras patvirtina reguliavimo institucijos.

2.  Perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naują gamybos įrenginį arba energijos kaupimo įrenginį dėl turimų tinklo pajėgumų galimų apribojimų ateityje, pvz., perkrovos nutolusiose perdavimo sistemos dalyse. Perdavimo sistemos operatorius teikia reikiamą informaciją.

Pirma pastraipa nedaro poveikio perdavimo sistemos operatorių galimybei apriboti garantuojamus prijungimo pajėgumus arba pasiūlyti prijungimo galimybių, kurioms taikomi eksploatavimo apribojimai, siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą naujų gamybos įrenginių arba energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu su sąlyga, kad tokius apribojimus patvirtino reguliavimo institucija. Reguliavimo institucija užtikrina, kad visi garantuojamų prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir nesukurtų nepagrįstų kliūčių patekti į rinką. Jeigu gamybos įrenginys arba energijos kaupimo įrenginys padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, apribojimai netaikomi.

3.  Perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti naujos jungties dėl to, kad atsirastų papildomų išlaidų, kylančių dėl būtino sistemos elementų pajėgumų netoli tos jungties padidinimo.

VI skyrius

PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIŲ VEIKLOS RŪŠIŲ ATSKYRIMAS

1 skirsnis

Nuosavybės atskyrimas

43 straipsnis

Perdavimo sistemų nuosavybės ir perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  kiekviena įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, veiktų kaip perdavimo sistemos operatorius;

b)  tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės:

i)  tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą arba turėti kokių nors teisių perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos atžvilgiu arba

ii)  tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu;

c)  tas pats asmuo ar asmenys neturėtų teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisės klausimais įmonei atstovaujančių organų narius ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, arba turėti kokių nors teisių tokios įmonės atžvilgiu ir

d)  tas pats asmuo neturėtų teisės būti ir įmonės, atliekančios kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, ir perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisės klausimais įmonei atstovaujančių organų nariu.

2.  1 dalies b ir c punktuose nurodytos teisės visų pirma apima:

a)  įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis;

b)  įgaliojimus skirti stebėtojų tarybos, administracinės valdybos arba teisės klausimais įmonei atstovaujančių organų narius arba

c)  kontrolinio akcijų paketo turėjimą.

3.  1 dalies b punkto tikslais sąvoka „įmonė, atliekanti kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų“ apima sąvoką „įmonė, atliekanti kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų Direktyvos 2009/73/EB prasme, o sąvokos „perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ apima sąvokas „perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ tos direktyvos prasme.

4.  Laikoma, kad 1 dalies a punkte nustatyta pareiga yra įvykdyta tuo atveju, jeigu dvi ar daugiau įmonių, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistemos, įsteigia bendrąją įmonę, atliekančią atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas dvejose ar daugiau valstybių narių. Jokia kita įmonė negali būti bendrosios įmonės dalimi, nebent tokia įmonė pagal 44 straipsnį buvo patvirtinta nepriklausomu sistemos operatoriumi arba nepriklausomu perdavimo operatoriumi 3 skirsnio tikslais.

5.  Jei 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytas asmuo yra valstybė narė ar kitas viešasis subjektas, du atskiri viešieji subjektai, kontroliuojantys perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą ir įmonę, atliekančią kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, šio straipsnio įgyvendinimo tikslais nėra laikomi tuo pačiu asmeniu ar asmenimis.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad nei perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra vertikalios integracijos įmonės dalimi, turima 41 straipsnyje nurodyta neskelbtina informacija, nei jo darbuotojai nebūtų perkeliami į įmones, atliekančias kurias nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų.

7.  Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė:

a)  paskiria nepriklausomą sistemos operatorių laikydamasi 44 straipsnio arba

b)  laikosi 3 skirsnio.

8.  Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei ir yra nustatyta tvarka, perdavimo sistemos operatoriui garantuojanti daugiau faktinio nepriklausomumo nei 3 skirsniu, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.

9.  Prieš įmonę patvirtinant ir paskiriant perdavimo sistemos operatoriumi pagal šio straipsnio 8 dalį, ji sertifikuojama laikantis šios direktyvos 52 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ir Reglamento (ES) 2019/...(45) 51 straipsnyje nustatytų procedūrų, pagal kurias Komisija patikrina, ar esama tvarka perdavimo sistemos operatoriui aiškiai garantuoja daugiau faktinio nepriklausomumo nei šio skyriaus 3 skirsniu.

10.  Vertikalios integracijos įmonėms, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema, jokiu atveju netrukdoma imtis veiksmų, kad jos galėtų laikytis 1 dalies.

11.  Įmonės, atliekančios kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, jokiu būdu negali turėti galimybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti atskirtų perdavimo sistemos operatorių valstybėse narėse, kurios taiko 1 dalį, ar turėti kokių nors teisių jų atžvilgiu.

2 skirsnis

Nepriklausomas sistemos operatorius

44 straipsnis

Nepriklausomas sistemos operatorius

1.  Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 43 straipsnio 1 dalies ir perdavimo sistemos savininko siūlymu paskirti nepriklausomą sistemos operatorių. Tokį paskyrimą tvirtina Komisija.

2.  Valstybė narė nepriklausomą sistemos operatorių gali patvirtinti ir paskirti tik tuo atveju, jeigu:

a)  kandidatas į operatorius įrodė, kad atitinka 43 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus;

b)  kandidatas į operatorius įrodė, kad turi reikiamų finansinių, techninių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių savo užduotims pagal 40 straipsnį vykdyti;

c)  kandidatas į operatorius įsipareigojo laikytis 10 metų tinklo plėtros plano, kurio priežiūrą vykdo reguliavimo institucija;

d)  perdavimo sistemos savininkas įrodė, kad gali vykdyti savo pareigas pagal 5 dalį. Tuo tikslu jis pateikia visus sutarčių su kandidatu į operatorius ir bet kuriuo kitu atitinkamu subjektu projektus, ir

e)  kandidatas į operatorius įrodė, kad gali vykdyti savo pareigas pagal Reglamentą (ES) 2019/...(46), įskaitant bendradarbiavimą su perdavimo sistemos operatoriais Europos ir regionų lygmeniu.

3.  Įmones, kurioms reguliavimo institucija išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad jos atitinka 53 straipsnio ir šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria nepriklausomais sistemos operatoriais. Taikoma arba šios direktyvos 52 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2019/...+ 51 straipsnyje arba šios direktyvos 53 straipsnyje nustatyta sertifikavimo procedūra.

4.  Kiekvienas nepriklausomas sistemos operatorius yra atsakingas už prieigos suteikimą trečiajai šaliai ir už tokios prieigos valdymą, įskaitant prieigos mokesčio, perkrovos mokesčių ir mokėjimų, mokamų pagal nustatytą perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą laikantis Reglamento (ES) 2019/...(47) 49 straipsnio, surinkimą, taip pat už perdavimo sistemos eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtrą bei ilgalaikio sistemos pajėgumo tenkinti pagrįstą paklausą užtikrinimą planuojant investicijas. Plėtodamas perdavimo sistemą nepriklausomas sistemos operatorius atsako už planavimą (įskaitant leidimų išdavimo tvarką), naujos infrastruktūros statybą ir jos atidavimą eksploatuoti. Šiuo tikslu nepriklausomas sistemos operatorius atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas laikydamasis šio skirsnio. Perdavimo sistemos savininkas neatsako už prieigos suteikimą trečiajai šaliai ir tokios prieigos valdymą ar už investavimo planavimą.

5.  Jeigu paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius, perdavimo sistemos savininkas:

a)  visapusiškai bendradarbiauja su nepriklausomu sistemos operatoriumi ir teikia paramą jam vykdant savo užduotis, be kita ko, visų pirma teikia visą reikiamą informaciją;

b)  finansuoja investicijas, dėl kurių nusprendžia nepriklausomas sistemos operatorius ir kurias patvirtina reguliavimo institucija, arba sutinka, kad jas finansuotų bet kuri suinteresuota šalis, įskaitant nepriklausomą sistemos operatorių. Atitinkamas finansavimo priemones patvirtina reguliavimo institucija. Prieš tokį patvirtinimą reguliavimo institucija konsultuojasi su perdavimo sistemos savininku ir kitomis suinteresuotomis šalimis;

c)  prisiima atsakomybę, susijusią su tinklo turtu, išskyrus atsakomybės dalį, susijusią su nepriklausomo sistemos operatoriaus užduotimis, ir

d)  užtikrina, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos finansuoti bet kokią tinklo plėtrą, išskyrus tas investicijas, kai pagal b punktą jis sutiko, kad finansuotų bet kokia suinteresuota šalis, įskaitant nepriklausomą sistemos operatorių.

6.  Glaudžiai bendradarbiaujant su reguliavimo institucija atitinkamai nacionalinei konkurencijos institucijai suteikiami visi atitinkami įgaliojimai veiksmingai prižiūrėti, ar perdavimo sistemos savininkas laikosi 5 dalyje jam nustatytų pareigų.

45 straipsnis

Perdavimo sistemos savininkų veiklos rūšių atskyrimas

1.  Jeigu buvo paskirtas nepriklausomas sistemos operatorius, perdavimo sistemos savininkas, kuris yra vertikalios integracijos įmonės dalis, bent teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos požiūriu turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su perdavimu.

2.  Siekiant užtikrinti 1 dalyje nurodytą perdavimo sistemos savininko nepriklausomumą, taikomi šie būtiniausi kriterijai:

a)  asmenys, atsakingi už perdavimo sistemos savininko valdymą, neturi priklausyti integruotos elektros energijos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už kasdienę elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklą, organizacinei struktūrai;

b)  imamasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad į atsakingų už perdavimo sistemos savininko valdymą asmenų profesinius interesus būtų atsižvelgiama taip, kad jiems būtų užtikrinta galimybė veikti savarankiškai, ir

c)  perdavimo sistemos savininkas parengia atitikties programą, nustatančią priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią diskriminaciniam elgesiui, bei užtikrina tinkamo jos įgyvendinimo priežiūrą. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos tiems tikslams pasiekti. Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas asmuo ar įstaiga reguliavimo institucijai pateikia metinę ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones ir ši ataskaita paskelbiama.

3 skirsnis

NEPRIKLAUSOMI PERDAVIMO OPERATORIAI

46 straipsnis

Turtas, įranga, darbuotojai ir tapatybė

1.  Perdavimo sistemos operatoriai turi turėti visus žmogiškuosius, techninius, materialinius ir finansinius išteklius, kurių reikia jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti ir užsiimti elektros energijos perdavimo veikla, visų pirma:

a)  elektros energijos perdavimo veiklai būtinas turtas, įskaitant perdavimo sistemą, yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė;

b)  elektros energijos perdavimo veiklai, įskaitant visų įmonės užduočių atlikimą, būtinus darbuotojus įdarbina perdavimo sistemos operatorius;

c)  vienos vertikalios integracijos įmonės dalies darbuotojų nuoma ir paslaugų teikimas kitoms vertikalios integracijos įmonės dalims yra draudžiami. Tačiau perdavimo sistemos operatorius gali teikti paslaugas vertikalios integracijos įmonei su sąlyga, kad:

i)  tų paslaugų teikimas nediskriminuoja sistemos naudotojų, paslaugos yra prieinamos visiems sistemos naudotojams tokiomis pačiomis sąlygomis ir gamybos arba tiekimo srityje neapriboja konkurencijos, jos neiškreipia arba neužkerta jai kelio ir

ii)  tų paslaugų teikimo sąlygas patvirtino reguliavimo institucija;

d)  nedarant poveikio priežiūros organo sprendimams pagal 49 straipsnį, tinkamus finansinius išteklius būsimiems investiciniams projektams ir (arba) išteklius, skirtus esamam turtui pakeisti, vertikalios integracijos įmonė skiria perdavimo sistemos operatoriui laiku, gavusi tinkamą perdavimo sistemos operatoriaus prašymą.

2.  Be 40 straipsnyje išvardytų užduočių, elektros energijos perdavimo veikla apima bent šias užduotis:

a)  perdavimo sistemos operatoriaus atstovavimą ir ryšių su trečiosiomis šalimis bei reguliavimo institucijomis palaikymą;

b)  atstovavimą perdavimo sistemos operatoriui ENTSO-E;

c)  prieigos suteikimą trečiosioms šalims nediskriminuojant sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų grupių ir tokios prieigos valdymą;

d)  visų su perdavimo sistema susijusių mokesčių, įskaitant prieigos mokesčius, energiją nuostoliams padengti ir mokesčius už papildomas paslaugas, rinkimą;

e)  saugios, veiksmingos ir ekonomiškos perdavimo sistemos eksploatavimą, techninę priežiūrą ir plėtojimą;

f)  investicijų planavimą, užtikrinant ilgalaikį sistemos pajėgumą tenkinti pagrįstą paklausą ir garantuojant tiekimo saugumą;

g)  tinkamų bendrų įmonių, įskaitant bendras įmones su vienu ar daugiau perdavimo sistemos operatorių, energijos biržų ir kitų svarbių subjektų kūrimą, siekiant tikslų plėtoti regioninių rinkų kūrimą arba sudaryti palankesnes sąlygas liberalizavimo procesui, ir

h)  visas verslo paslaugas, įskaitant teisines paslaugas, apskaitą ir IT paslaugas.

3.  Perdavimo sistemos operatorių įsisteigimo teisinė forma yra tokia, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132(48) I priede.

4.  Užtikrindamas savo bendrą tapatybę, skleisdamas informaciją, kurdamas prekių ženklą ir vykdydamas veiklą savo patalpose perdavimo sistemos operatorius nesukuria painiavos dėl vertikalios integracijos įmonės ar bet kurios jos dalies atskiros tapatybės.

5.  Perdavimo sistemos operatorius nesidalija IT sistemomis ar įranga, fizinėmis patalpomis ir prieigos apsaugos sistemomis su jokia vertikalios integracijos įmonės dalimi, taip pat nesinaudoja tų pačių konsultantų ar išorės rangovų paslaugomis IT sistemų ar įrangos ir prieigos apsaugos sistemų srityje.

6.  Perdavimo sistemos operatorių sąskaitų auditą atlieka kitas nei vertikalios integracijos įmonės ar bet kurios jos dalies auditą atliekantis auditorius.

47 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumas

1.  Nedarant poveikio įsteigto priežiūros organo sprendimams pagal 49 straipsnį, perdavimo sistemos operatorius turi:

a)  veiksmingas teises nepriklausomai nuo vertikalios integracijos įmonės priimti sprendimus dėl perdavimo sistemos eksploatavimui, techninei priežiūrai ar plėtojimui reikalingo turto ir

b)  įgaliojimus didinti lėšas kapitalo rinkoje, visų pirma skolindamasis ir didindamas kapitalą.

2.  Perdavimo sistemos operatorius visuomet veikia taip, kad užtikrintų pakankamai išteklių, kurių jam reikia perdavimo veiklai tinkamai bei veiksmingai vykdyti ir veiksmingai, saugiai bei ekonomiškai perdavimo sistemai plėtoti bei techniškai prižiūrėti.

3.  Gamybos ar tiekimo funkcijas atliekančios vertikalios integracijos įmonės ▌patronuojamosios įmonės negali būti tiesioginės arba netiesioginės perdavimo sistemos operatoriaus akcininkės. Perdavimo sistemos operatorius negali būti jokios vertikalios integracijos įmonės patronuojamosios įmonės, vykdančios gamybos ar tiekimo funkcijas, tiesioginis arba netiesioginis akcininkas ar gauti iš tos patronuojamosios įmonės dividendus arba bet kokią kitą finansinę naudą.

4.  Perdavimo sistemos operatoriaus bendra valdymo struktūra ir įstatai užtikrina faktinį perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą pagal šį skirsnį. Vertikalios integracijos įmonė negali tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus konkurencinio elgesio, susijusio su perdavimo sistemos operatoriaus kasdiene veikla ir tinklo valdymu arba su veikla, būtina 10 metų tinklo plėtros planui parengti pagal 51 straipsnį.

5.  Vykdydami savo užduotis, nurodytas šios direktyvos 40 straipsnyje ir 46 straipsnio 2 dalyje, ir laikydamiesi Reglamento (ES) 2019/...(49) 16, 18, 19 ir 50 straipsniuose nustatytų pareigų, perdavimo sistemos operatoriai nediskriminuoja asmenų ar subjektų ir gamybos ar tiekimo srityse neapriboja konkurencijos, jos neiškreipia ir neužkerta jai kelio.

6.  Visi vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komerciniai ir finansiniai ryšiai, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus teikiamas paskolas vertikalios integracijos įmonei, turi atitikti rinkos sąlygas. Perdavimo sistemos operatorius saugo išsamius duomenis apie tokius komercinius bei finansinius ryšius ir reguliavimo institucijos prašymu, juos pateikia.

7.  Perdavimo sistemos operatorius teikia reguliavimo institucijai tvirtinti visus komercinius ir finansinius susitarimus su vertikalios integracijos įmone.

8.  Perdavimo sistemos operatorius informuoja reguliavimo instituciją apie 46 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus finansinius išteklius, kurie gali būti skirti būsimiems investiciniams projektams ir (arba) esamo turto pakeitimui.

9.  Vertikalios integracijos įmonė susilaiko nuo visų veiksmų, kurie perdavimo sistemos operatoriui sukliudytų vykdyti šiame skyriuje nustatytas jo pareigas ar turėtų jų vykdymui įtakos, ir nereikalauja, kad perdavimo sistemos operatorius, vykdydamas tas pareigas, prašytų vertikalios integracijos įmonės leidimo.

10.  Įmonę, kuriai reguliavimo institucija yra išdavusi sertifikatą, kad ji atitinka šio skyriaus reikalavimus, atitinkama valstybė narė patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriumi. Taikoma arba šios direktyvos 52 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2019/...(50) 51 straipsnyje arba šios direktyvos 53 straipsnyje nustatyta sertifikavimo procedūra.

48 straipsnis

Perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojų ir atliekamo valdymo nepriklausomumas

1.  Sprendimus dėl už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių skyrimo bei įgaliojimų pratęsimo, darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, ir kadencijos pabaigos priima pagal 49 straipsnį paskirtas perdavimo sistemos operatoriaus priežiūros organas.

2.  Reguliavimo institucijai pranešama asmenų, kuriuos priežiūros organas pasiūlė paskirti už perdavimo sistemos operatoriaus vykdomąjį valdymą atsakingais asmenimis ir (arba) jo administracinių organų nariais arba pratęsti jų įgaliojimus, vardai ir pavardės, kadencijos sąlygos, trukmė ir pabaiga, taip pat siūlomų sprendimų nutraukti tokią kadenciją motyvai. Tos 1 dalyje nurodytos sąlygos ir sprendimai tampa privalomi tik tuo atveju, jei per tris savaites nuo pranešimo dienos reguliavimo institucija nepareiškė prieštaravimų.

Reguliavimo institucija gali prieštarauti 1 dalyje nurodytiems sprendimams, jeigu:

a)  iškyla abejonių dėl paskirto už valdymą atsakingo asmens ir (arba) administracinių organų nario profesinio nepriklausomumo arba

b)  pirmalaikio kadencijos nutraukimo atveju iškyla abejonių dėl tokio pirmalaikio nutraukimo pagrindimo.

3.  Trejų metų laikotarpiu prieš už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių, kuriems taikoma ši dalis, paskyrimą jie neina tiesiogiai ar netiesiogiai profesinių pareigų vertikalios integracijos įmonėje arba neturi joje profesinės atsakomybės, interesų ar verslo ryšių su ja arba bet kuria jos dalimi, arba kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais, išskyrus perdavimo sistemos operatorių.

4.  Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingi asmenys ir (arba) jo administracinių organų nariai bei darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai neina profesinių pareigų kitoje vertikalios integracijos įmonės dalyje arba neturi joje profesinės atsakomybės, interesų ar verslo ryšių su ja arba jos kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais.

5.  Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingi asmenys ir (arba) jo administracinių organų nariai bei darbuotojai tiesiogiai ar netiesiogiai neturi jokių interesų jokioje vertikalios integracijos įmonės dalyje ar negauna iš jos finansinės naudos, išskyrus interesus ir finansinę naudą, susijusius su perdavimo sistemos operatoriumi. Jų atlyginimas nepriklauso nuo vertikalios integracijos įmonės veiklos ar rezultatų, o tik nuo perdavimo sistemos operatoriaus veiklos ar rezultatų.

6.  Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių skundų dėl pirmalaikio jų kadencijos nutraukimo atžvilgiu užtikrinamos veiksmingos teisės reguliavimo institucijai pateikti apeliaciją.

7.  Pasibaigus už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių kadencijai, šie asmenys ne trumpesnį kaip ketverių metų laikotarpį neturi eiti profesinių pareigų jokioje vertikalios integracijos įmonės dalyje, išskyrus perdavimo sistemos operatorių, arba turėti joje profesinės atsakomybės, interesų ar verslo santykių su ja arba jos kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais.

8.  3 dalis taikoma už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingų asmenų ir (arba) jo administracinių organų narių daugumai.

Už perdavimo sistemos operatoriaus valdymą atsakingi asmenys ir (arba) jo administracinių organų nariai, kuriems netaikoma 3 dalis, bent šešių mėnesių laikotarpiu prieš jų paskyrimą neturi būti vykdę valdymo ar kitos susijusios veiklos vertikalios integracijos įmonėje.

Šios dalies pirma pastraipa ir 4–7 dalys taikomos visiems asmenims, kurie dalyvauja vykdomajame valdyme, ir asmenims, kurie yra pastariesiems tiesiogiai atskaitingi su tinklo eksploatavimu, priežiūra ar plėtojimu susijusiais klausimais.

49 straipsnis

Priežiūros organas

1.  Perdavimo sistemos operatorius turi priežiūros organą, kuris atsako už didelį poveikį perdavimo sistemos operatoriaus akcininkų turto vertei galinčių turėti sprendimų priėmimą, visų pirma dėl metinių ir ilgesnės trukmės finansinių planų patvirtinimo, perdavimo sistemos operatoriaus įsiskolinimo lygio ir akcininkams skirstomų dividendų kiekio. Priežiūros organo kompetencijai priklausantys sprendimai neapima sprendimų, susijusių su perdavimo sistemos operatoriaus kasdiene veikla ir tinklo valdymu, ir su veikla, kuri yra būtina 10 metų tinklo plėtros planui parengti pagal 51 straipsnį.

2.  Priežiūros organą sudaro vertikalios integracijos įmonei atstovaujantys nariai, trečiosios šalies akcininkams atstovaujantys nariai ir, jei tai numatyta atitinkamoje nacionalinėje teisėje, kitoms suinteresuotoms šalims, pavyzdžiui, perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojams, atstovaujantys nariai.

3.  48 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 48 straipsnio 3–7 dalys taikomos ne mažiau kaip pusei (atėmus vieną) priežiūros organo narių.

48 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktas taikomas visiems priežiūros organo nariams.

50 straipsnis

Atitikties programa ir už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai nustatytų ir įgyvendintų atitikties programą, nustatančią priemones, kurios taikomos siekiant užkirsti kelią diskriminaciniam elgesiui, bei užtikrintų tinkamą atitikties tai programai stebėseną. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos tiems tikslams pasiekti. Ją tvirtina reguliavimo institucija. Nedarant poveikio reguliavimo institucijos įgaliojimams, už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas nepriklausomai stebi atitiktį programai.

2.  Priežiūros organas skiria už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną, kurį turi patvirtinti reguliavimo institucija. Reguliavimo institucija gali atsisakyti patvirtinti už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną tik dėl priežasčių, susijusių su nepriklausomumo ar profesinių gebėjimų stoka. Už atitikties programos priežiūrą atsakingu pareigūnu gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Už atitikties programos priežiūrą atsakingam pareigūnui taikomos 48 straipsnio 2–8 dalys.

3.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas atsako už:

a)  atitikties programos įgyvendinimo stebėseną;

b)  metinės ataskaitos rengimą, priemonių, taikytų siekiant įgyvendinti atitikties programą, nustatymą ir jos pateikimą reguliavimo institucijai;

c)  ataskaitų teikimą priežiūros organui ir rekomendacijų dėl atitikties programos ir jos įgyvendinimo teikimą;

d)  reguliavimo institucijos informavimą apie visus esminius pažeidimus, susijusius su atitikties programos įgyvendinimu, ir

e)  ataskaitų dėl vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komercinių ir finansinių ryšių teikimą reguliavimo institucijai.

4.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas pateikia reguliavimo institucijai siūlomus sprendimus dėl investicijų plano arba dėl individualių investicijų į tinklą. Jis juos pateikia ne vėliau nei šiuos siūlomus sprendimus perdavimo sistemos operatoriaus vadovybė ir (arba) jo kompetentingas administracinis organas perduoda priežiūros organui.

5.  Kai vertikalios integracijos įmonė visuotinio susirinkimo metu ar jos paskirtiems priežiūros organo nariams balsuojant sutrukdė priimti sprendimą, ir dėl to buvo užkirstas kelias investicijoms, kurios pagal 10 metų tinklo plėtros planą turėjo būti padarytos per ateinančius trejus metus, arba šios investicijos buvo vilkinamos, už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas apie tai praneša reguliavimo institucijai, kuri tokiu atveju imasi veiksmų pagal 51 straipsnį.

6.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingo pareigūno įgaliojimus ar įdarbinimą reglamentuojančias sąlygas, įskaitant jo kadencijos trukmę, tvirtina reguliavimo institucija. Tomis sąlygomis užtikrinamas už atitikties programos priežiūrą atsakingo pareigūno nepriklausomumas, įskaitant visų ištekliai, būtinų jo pareigoms atlikti, suteikimą. Už atitikties programą atsakingas pareigūnas savo kadencijos metu vertikalios integracijos įmonėje ar jos dalyje negali eiti jokių kitų pareigų arba tiesiogiai ar netiesiogiai turėti verslo įsipareigojimų ar interesų su ja arba jos kontrolinį paketą turinčiais akcininkais.

7.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas žodžiu arba raštu reguliariai teikia ataskaitas reguliavimo institucijai ir turi teisę žodžiu arba raštu reguliariai teikti ataskaitas perdavimo sistemos operatoriaus priežiūros organui.

8.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas gali dalyvauti perdavimo sistemos operatoriaus vadovybės ar administracinių organų posėdžiuose, taip pat priežiūros organo posėdžiuose bei visuotiniame susirinkime. Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas dalyvauja visuose posėdžiuose, kuriuose sprendžiami šie klausimai:

a)  prieigos prie tinklo sąlygos, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/...(51), visų pirma susijusios su tarifais, trečiosios šalies prieigos paslaugomis, pajėgumų paskirstymu ir perkrovos valdymu, skaidrumu, papildomomis paslaugomis ir antrinėmis rinkomis;

b)  projektai, kurių imtasi siekiant eksploatuoti, techniškai prižiūrėti ir plėtoti perdavimo sistemą, įskaitant investicijas į sujungimą ir sujungimą;

c)  perdavimo sistemos eksploatacijai būtinas energijos pirkimas ar pardavimas.

9.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas prižiūri, ar perdavimo sistemos operatorius laikosi 41 straipsnio.

10.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas gali naudotis visais atitinkamais duomenimis ir gali patekti į perdavimo sistemos operatoriaus biurus bei savo užduotims atlikti naudojasi visa reikiama informacija.

11.  Už atitikties programos priežiūrą atsakingas pareigūnas turi teisę patekti į perdavimo sistemos operatoriaus biurus be išankstinio pranešimo.

12.  Gavęs išankstinį reguliavimo institucijos pritarimą, priežiūros organas gali atleisti už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną. Reguliavimo institucijos prašymu, jis atleidžia už atitikties programos priežiūrą atsakingą pareigūną dėl priežasčių, susijusių su nepriklausomumo ar profesinių gebėjimų stoka.

51 straipsnis

Tinklo plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo

1.  Bent kas dvejus metus perdavimo sistemos operatoriai, pasikonsultavę su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, reguliavimo institucijai pateikia 10 metų tinklo plėtros planą, grindžiamą esama ir numatoma pasiūla ir paklausa. Tame tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti. Perdavimo sistemos operatorius 10 metų tinklo plėtros planą paskelbia savo interneto svetainėje.

2.  10 metų tinklo plėtros plane visų pirma:

a)  rinkos dalyviams nurodoma pagrindinė perdavimo infrastruktūra, kurią reikia sukurti ar atnaujinti per ateinančius 10 metų;

b)  nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės padaryti per ateinančius trejus metus, ir

c)  nustatomas visų investicinių projektų terminas.

3.  Rengdamas 10 metų tinklo plėtros planą perdavimo sistemos operatorius visapusiškai atsižvelgia į reguliavimo apkrova naudojimo, energijos kaupimo įrenginių ir kitų išteklių potencialą, kaip sistemos plėtros alternatyvas, taip pat į tikėtiną suvartojimą, prekybą su kitomis valstybėmis bei visos Sąjungos ir regioniniams tinklams skirtus investicijų planus.

4.  Reguliavimo institucija dėl 10 metų tinklo plėtros plano viešai ir skaidriai konsultuojasi su visais faktiniais ar potencialiais sistemos naudotojais. Asmenų ar įmonių, teigiančių, jog yra potencialūs sistemos naudotojai, gali būti paprašyta pagrįsti tokius teiginius. Reguliavimo institucija paskelbia konsultavimosi proceso rezultatus, visų pirma galimą investavimo poreikį.

5.  Reguliavimo institucija išnagrinėja, ar 10 metų tinklo plėtros plane atsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi procese, ir ar jis suderinamas su neprivalomu visos Sąjungos 10 metų tinklo plėtros planu (toliau – visos Sąjungos tinklo plėtros planas), nurodytu Reglamento (ES) 2019/...(52) 30 straipsnio 1 dalies b punkte. Jei iškyla abejonių dėl suderinamumo su visos Sąjungos tinklo plėtros planu, reguliavimo institucija konsultuojasi su ACER. Reguliavimo institucija perdavimo sistemos operatoriaus gali paprašyti iš dalies pakeisti savo 10 metų tinklo plėtros planą.

Kompetentingos nacionalinės institucijos išnagrinėja, ar 10 metų tinklo plėtros planas suderinamas su nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, pateiktu pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

6.  Reguliavimo institucija vykdo 10 metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo vertinimą.

7.  Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius dėl kitų nei nuo jo priklausančių privalomų priežasčių nepadaro investicijos, kuri pagal 10 metų tinklo plėtros planą turėjo būti padaryta per ateinančius trejus metus, valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija privalėtų imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad atitinkama investicija būtų padaryta, jei tokia investicija vis dar svarbi atsižvelgiant į naujausią 10 metų tinklo plėtros planą:

a)  reikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius atliktų atitinkamas investicijas;

b)  dėl atitinkamos investicijos organizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti bet kurie investuotojai, arba

c)  įpareigoti perdavimo sistemos operatorių sutikti padidinti kapitalą, siekiant finansuoti reikiamas investicijas ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems investuotojams dalyvauti kapitale.

8.  Kai reguliavimo institucija pasinaudoja 7 dalies b punkte nurodytais įgaliojimais, ji perdavimo sistemos operatorių gali įpareigoti sutikti su vienu ar daugiau iš šių reikalavimų:

a)  jog bet kuri trečioji šalis teiktų finansavimą;

b)  jog bet kuri trečioji šalis vykdytų statybą;

c)  jog pats sukurtų atitinkamą naują turtą;

d)  jog pats eksploatuotų atitinkamą naują turtą.

Perdavimo sistemos operatorius suteikia investuotojams visą investavimui reikalingą informaciją, prijungia naują turtą prie perdavimo tinklo ir apskritai deda visas pastangas sudaryti palankesnes sąlygas investicinio projekto įgyvendinimui.

Atitinkamas finansavimo priemones patvirtina reguliavimo institucija.

9.  Kai reguliavimo institucija pasinaudoja 7 dalyje nurodytais įgaliojimais, atitinkamose tarifų taisyklėse atsižvelgiama į atitinkamų investicijų sąnaudas.

4 skirsnis

Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas

52 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas

1.  Prieš patvirtinant ir paskiriant įmonę perdavimo sistemos operatoriumi, ji turi būti sertifikuojama taikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse bei Reglamento (ES) 2019/...(53) 51 straipsnyje nustatytas procedūras.

2.  Įmones, kurioms reguliavimo institucija, taikydama toliau nurodytą sertifikavimo procedūrą, išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad tos įmonės atitinka 43 straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriais. Apie perdavimo sistemos operatorių paskyrimą pranešama Komisijai ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.  Perdavimo sistemos operatoriai reguliavimo institucijai praneša apie visus numatytus sandorius, kuriuos gali reikėti iš naujo įvertinti, ar jie atitinka 43 straipsnio reikalavimus.

4.  Reguliavimo institucijos prižiūri, ar perdavimo sistemos operatoriai nuolat laikosi 43 straipsnio reikalavimų. Siekdamos užtikrinti tokį laikymąsi jos pradeda sertifikavimo procedūrą:

a)  gavusios perdavimo sistemos operatoriaus pranešimą pagal 3 dalį;

b)  savo iniciatyva, jeigu jos žino, kad dėl numatyto teisių pakeitimo ar poveikio perdavimo sistemos savininkams ar perdavimo sistemos operatoriams gali būti pažeistas 43 straipsnis arba jeigu jos turi pagrindo manyti, kad toks pažeidimas jau buvo padarytas, arba

c)  gavusios pagrįstą Komisijos prašymą.

5.  Reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo arba nuo Komisijos prašymo pateikimo dienos. Pasibaigus tam laikotarpiui laikoma, kad sertifikatas išduotas. Aiškus arba numanomas reguliavimo institucijos sprendimas įsigalioja tik užbaigus 6 dalyje nustatytą procedūrą.

6.  Apie aiškų arba numanomą sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai kartu pateikdama visą svarbią su tuo sprendimu susijusią informaciją. Komisija imasi veiksmų, laikydamasi Reglamento (ES) 2019/...(54) 51 straipsnyje nustatytos tvarkos.

7.  Reguliavimo institucijos ir Komisija perdavimo sistemos operatorių ir įmonių, atliekančių kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų, gali prašyti pateikti visą informaciją, kuri svarbi šiame straipsnyje nustatytoms jų užduotims atlikti.

8.  Reguliavimo institucijos ir Komisija išsaugo neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

53 straipsnis

Su trečiosiomis šalimis susijęs sertifikavimas

1.  Jeigu perdavimo sistemos savininkas arba perdavimo sistemos operatorius, kuriuos kontroliuoja asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių, prašo atlikti sertifikavimą, reguliavimo institucija apie tai praneša Komisijai.

Reguliavimo institucija taip pat nedelsdama praneša Komisijai apie aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę.

2.  Perdavimo sistemos operatorius praneša reguliavimo institucijai apie aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę.

3.  Reguliavimo institucija priima sprendimo dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo projektą per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo dienos. Ji atsisako išduoti sertifikatą, jei neįrodoma:

a)  kad atitinkamas subjektas laikosi 43 straipsnio reikalavimų ir

b)  reguliavimo institucijai arba kitai valstybės narės paskirtai kompetentingai nacionalinei institucijai, kad sertifikato išdavimas nesukels pavojaus energijos tiekimo valstybei narei ir Sąjungai saugumui. Svarstydama tą klausimą reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija atsižvelgia į:

i)  Sąjungos teises ir pareigas tos trečiosios valstybės atžvilgiu, kylančioms pagal tarptautinę teisę, įskaitant bet kokį susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurio šalis yra Sąjunga ir kuriame nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai;

ii)  valstybės narės teises ir pareigas tos trečiosios valstybės atžvilgiu, kylančias iš su ja sudarytų susitarimų, jei jie atitinka Sąjungos teisę, ir

iii)  kitus konkrečius to atvejo faktus bei aplinkybes ir į atitinkamą trečiąją valstybę.

4.  Reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai apie sprendimą ir kartu pateikia visą svarbią su tuo sprendimu susijusią informaciją.

5.  Valstybės narės numato, kad reguliavimo institucija arba paskirta kompetentinga institucija, nurodyta 3 dalies b punkte, prieš reguliavimo institucijai priimant sprendimą dėl sertifikavimo turi prašyti Komisijos nuomonės dėl to, ar:

a)  atitinkamas subjektas laikosi 43 straipsnio reikalavimų ir

b)  išdavus sertifikatą nekils pavojus energijos tiekimo Sąjungai saugumui.

6.  Komisija 5 dalyje nurodytą prašymą nagrinėja iš karto, kai tik jį gauna. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos ji pateikia savo nuomonę ▌reguliavimo institucijai arba, jei prašymą pateikė paskirta kompetentinga institucija – tai institucijai.

Rengdama nuomonę, Komisija gali konsultuotis su ACER, atitinkama valstybe nare ir suinteresuotomis šalimis. Jeigu Komisija pateikia tokį prašymą, dviejų mėnesių laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Jei per pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą laikotarpį Komisija nepriima nuomonės, laikoma, kad ji neprieštarauja reguliavimo institucijos sprendimui.

7.  Vertindama, ar dėl asmens arba asmenų iš trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių vykdomos kontrolės kils pavojus energijos tiekimo Sąjungai saugumui, Komisija atsižvelgia į:

a)  konkrečius to atvejo faktus ir atitinkamą trečiąją valstybę ar trečiąsias valstybes ir

b)  Sąjungos teises ir pareigas tos trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių atžvilgiu, kylančias pagal tarptautinę teisę, įskaitant susitarimą, sudarytą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių, kurio šalis yra Sąjunga ir kuriame nagrinėjami energijos tiekimo saugumo klausimai.

8.  ▌Reguliavimo institucija per du mėnesius nuo 6 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos priima galutinį sprendimą dėl sertifikavimo. Priimdama galutinį sprendimą, ▌reguliavimo institucija kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę. Bet kuriuo atveju valstybės narės turi teisę atsisakyti išduoti sertifikatą, jei jį išdavus kiltų pavojus valstybės narės energijos tiekimo saugumui arba kitos valstybės narės energijos tiekimo saugumui. Jei valstybė narė yra paskyrusi kitą kompetentingą nacionalinę instituciją atlikti 3 dalies b punkte nurodytą vertinimą, ji gali reikalauti, kad ▌reguliavimo institucija priimtų galutinį savo sprendimą laikydamasi tos kompetentingos nacionalinės institucijos vertinimo. Galutinis ▌reguliavimo institucijos sprendimas ir Komisijos nuomonė skelbiami kartu. Kai galutinis sprendimas skiriasi nuo Komisijos nuomonės, atitinkama valstybė narė kartu su tuo sprendimu pateikia ir paskelbia tokio sprendimo pagrindimą.

9.  Jokia šio straipsnio nuostata nedaro poveikio valstybių narių teisei pagal Sąjungos teisę vykdyti nacionalinę teisinę kontrolę, kad būtų apsaugoti teisėti visuomenės saugumo interesai.

10.  Šis straipsnis, išskyrus jo 3 dalies a punktą, taip pat taikomas toms valstybėms narėms, kurioms pagal 66 straipsnį taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

54 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių nuosavybės teisė į kaupimo įrenginius

1.  Perdavimo sistemos operatoriai negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių ▌.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti perdavimo sistemos operatoriams turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu jie yra visiškai integruoti tinklo komponentai ir jeigu reguliavimo institucija yra suteikusi patvirtinimą arba jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  atlikus atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą, kurį peržiūri ir patvirtina reguliavimo institucija, kitoms šalims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių įrenginių arba jos negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;

b)  tokie įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatoriai galėtų įvykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą, siekiant veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, ir

c)  reguliavimo institucija ▌įvertino, ar tokią nukrypti leidžiančią nuostatą taikyti būtina, atliko viso konkurso taikytinumo, įskaitant konkurso sąlygas, ex ante vertinimą ir suteikė patvirtinimą.

Reguliavimo institucija gali parengti gaires arba pirkimo nuostatas, kurios padėtų perdavimo sistemos operatoriams užtikrinti sąžiningą konkursą.

3.  Apie sprendimą leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą kartu su atitinkama informacija apie prašymą leisti tą nuostatą taikyti ir to prašymo priežastis pranešama Komisijai ir ACER.

4.  Reguliavimo institucijos reguliariais intervalais arba bent kas penkerius metus rengia viešą konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdamos įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų šalių suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jei iš viešos konsultacijos, atliktos reguliavimo institucijoms atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kitos šalys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, reguliavimo institucija užtikrina, kad perdavimo sistemos operatorių veikla šioje srityje būtų laipsniškai panaikinta per 18 mėnesių Nustatydamos tos procedūros sąlygas, reguliavimo institucijos gali leisti perdavimo sistemos operatoriams gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.

5.  4 dalis netaikoma visiškai integruotiems tinklo komponentams arba įprastu nuvertėjimo laikotarpiu naujų baterinių kaupimo įrenginių, dėl kurių galutinis investavimo sprendimas turi būti priimtas iki 2024 m., su sąlyga, kad tokie bateriniai kaupimo įrenginiai yra:

a)  prijungiami prie tinklo vėliausiai po dvejų metų po to;

b)  integruoti į perdavimo sistemą;

c)  naudojami tik reaktyviajam momentiniam tinklo saugumo atkūrimui nenumatytų atvejų tinkle atveju, jei tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti įprastiniu perskirstymu, ir

d)  nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkose, įskaitant balansavimą.

5 skirsnis

Finansinių ataskaitų atskyrimas ir skaidrumas

55 straipsnis

Teisė susipažinti su finansinėmis ataskaitomis

1.  Valstybės narės ar bet kuri jų paskirta kompetentinga institucija, įskaitant 57 straipsnyje nurodytas reguliavimo institucijas, kiek tai yra būtina jų funkcijoms atlikti, turi teisę 56 straipsnyje nustatyta tvarka susipažinti su elektros energijos įmonių finansinėmis ataskaitomis.

2.  Valstybės narės ir paskirta kompetentinga institucija, įskaitant reguliavimo institucijas, užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą. Valstybės narės gali numatyti, kad tokia informacija gali būti atskleidžiama, kai toks informacijos atskleidimas būtinas kompetentingoms institucijoms atlikti savo funkcijas.

56 straipsnis

Finansinių ataskaitų atskyrimas

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad elektros energijos įmonės finansines ataskaitas tvarkytų 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

2.  Elektros energijos įmonės, neatsižvelgiant į jų nuosavybės sistemą ar teisinę formą, savo metines finansines ataskaitas parengia, pateikia auditui ir paskelbia pagal ribotos atsakomybės bendrovių metines finansines ataskaitas reglamentuojančias nacionalinės teisės taisykles, priimtas pagal Direktyvą 2013/34/ES.

Įmonės, kurios teisiškai nėra įpareigotos skelbti savo metinių finansinių ataskaitų, jų kopiją laiko savo pagrindinėje buveinėje, kur su jomis gali susipažinti visuomenė.

3.  Savo vidaus apskaitos sistemoje elektros energijos įmonės atskirai tvarko perdavimo ir skirstymo veiklos finansines ataskaitas, kaip jos tą turėtų daryti, jei atitinkamomis veiklos rūšimis užsiimtų atskiros įmonės, taip siekiant išvengti diskriminavimo, kryžminio subsidijavimo ir konkurencijos iškraipymo. Jos taip pat tvarko kitų su elektros energija susijusių veiklos rūšių, išskyrus susijusias su perdavimu ar skirstymu, finansines ataskaitas, kurios gali būti konsoliduojamos. Finansinėse ataskaitose nurodomos pajamos, gautos naudojantis nuosavybės teisė į perdavimo ar skirstymo sistemą. Kai tinkama, jos tvarko kitų su elektros energija nesusijusių veiklos rūšių konsoliduotas finansines ataskaitas. Tvarkant vidaus finansines ataskaitas, sudaromas kiekvienos veiklos rūšies balansas ir pelno bei nuostolių ataskaita.

4.  2 dalyje nurodyto audito metu visų pirma siekiama nustatyti, ar laikomasi 3 dalyje nurodytos pareigos vengti diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo.

VII SKYRIUS

REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

57 straipsnis

Reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ▌reguliavimo instituciją nacionaliniu lygmeniu.

2.  1 dalis nekliudo valstybėse narėse paskirti kitas reguliavimo institucijas regionų lygmeniu su sąlyga, kad ACER Reguliuotojų valdyboje yra vienas vyresnysis atstovas atstovavimo ir ryšių palaikymo Sąjungos lygmeniu tikslais laikantis Reglamento (ES) 2019/...+ 21 straipsnio 1 dalies.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė gali paskirti reguliavimo institucijas, skirtas mažoms sistemoms geografiškai atskirtame regione, kurio suvartojimas 2008 m. sudarė mažiau kaip 3 % bendro valstybėje narėje, kuriai šis regionas priklauso, suvartoto kiekio. Ta leidžianti nukrypti nuostata nekliudo paskirti vieną vyresnįjį atstovą atstovavimo ir ryšių palaikymo Sąjungos lygmeniu tikslais ACER Reguliuotojų valdyboje laikantis Reglamento (ES) 2019/...(55) 21 straipsnio 1 dalies.

4.  Valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija, vykdydama jai šia direktyva ir susijusiais teisės aktais pavestas reguliavimo užduotis:

a)  būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų;

b)  užtikrintų, kad jos darbuotojai ir už jos valdymą atsakingi asmenys:

i)  veiktų nepriklausomai nuo visų rinkos interesų ir

ii)  vykdydami reguliavimo užduotis, nesiektų gauti jokios vyriausybės arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų ir jų nevykdytų. Tas reikalavimas neturi įtakos atitinkamam glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ar vyriausybės pateiktoms bendrosioms politinėms gairėms, nesusijusioms su reguliavimo įgaliojimais ir pareigomis pagal 59 straipsnį.

5.  Siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad:

a)  reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo ▌;

b)  reguliavimo institucija turėtų visus būtinus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kurių jai reikia efektyviai ir veiksmingai vykdyti savo pareigas ir naudotis įgaliojimais;

c)  reguliavimo institucija turėtų atskirus metinius biudžeto asignavimus ir ji galėtų savarankiškai įgyvendinti paskirtą biudžetą ir

d)  reguliavimo institucijos valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausioji vadovybė būtų skiriama nustatytam laikotarpiui nuo penkerių iki septynerių metų, kurį galima pratęsti vieną kartą;

e)  reguliavimo institucijos valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausioji vadovybė būtų skiriama remiantis objektyviais, skaidriais ir paskelbtais kriterijais vadovaujantis nepriklausoma ir nešališka procedūra, kuria užtikrinama, kad kandidatai turėtų reikiamus įgūdžius ir patirtį bet kokioms atitinkamoms pareigoms ▌reguliavimo institucijoje užimti ▌;

f)  būtų nustatytos nuostatos dėl interesų konfliktų, o konfidencialumo pareigos tęstųsi pasibaigus reguliavimo institucijos valdybos narių arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausiosios vadovybės kadencijai ▌reguliavimo institucijoje;

g)  reguliavimo institucijos valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, reguliavimo institucijos aukščiausioji vadovybė galėtų būti atleista tik remiantis galiojančiais skaidriais kriterijais.

Atsižvelgdamos į pirmos pastraipos d punktą valstybės narės užtikrina, kad valdybai arba aukščiausiajai vadovybei būtų taikoma tinkama rotacijos sistema. Valdybos nariai arba, jei valdybos nėra, aukščiausiosios vadovybės nariai gali būti atleisti tik tuo atveju, jei jie nebeatitinka šiame straipsnyje nustatytų sąlygų arba yra pripažinti kaltais dėl nusižengimo pagal nacionalinę teisę.

6.  Valstybės narės gali nustatyti, kad reguliavimo institucijos metinių finansinių ataskaitų ex-post kontrolę vykdytų nepriklausomas auditorius.

7.  Ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas ketverius metus Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip nacionalinės institucijos laikosi šiame straipsnyje nustatyto nepriklausomumo principo.

58 straipsnis

Reguliavimo institucijos bendrieji tikslai

Vykdydama šioje direktyvoje nustatytas reguliavimo užduotis, reguliavimo institucija, atsižvelgdama į 59 straipsnyje nustatytas savo pareigas ir įgaliojimus, glaudžiai konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant konkurencijos institucijas, taip pat institucijas, įskaitant reguliavimo institucijas, atitinkamai kaimyninių valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų valstybių institucijas, ir nedarydama poveikio jų kompetencijai, imasi visų pagrįstų priemonių siekdama šių tikslų:

a)  glaudžiai bendradarbiaujant su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis, Komisija ir ACER, skatinti konkurencingos, lanksčios, saugios ir aplinką tausojančios elektros energijos vidaus rinkos kūrimą Sąjungoje ir veiksmingą rinkos atvėrimą visiems Sąjungos vartotojams ir tiekėjams bei užtikrinti tinkamas veiksmingo ir patikimo elektros energijos tinklų veikimo sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus;

b)  siekiant a punkte nurodytų tikslų, plėtoti konkurencingas ir tinkamai veikiančias regionines tarpvalstybines rinkas Sąjungoje;

c)  panaikinti prekybos elektros energija tarp valstybių narių apribojimus, įskaitant reikiamų tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumų plėtrą, kad būtų patenkinta paklausa ir didinama nacionalinių rinkų integracija, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos srautų perdavimui Sąjungoje;

d)  kuo rentabilesniu būdu padėti plėtoti saugias, patikimas, efektyvias ir nediskriminacines sistemas, kurias naudojant būtų orientuojamasi į vartotoją, ir skatinti sistemos tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos bei paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose bei sudaryti palankesnes sąlygas jų eksploatavimui, susijusiam su kitais dujų ar šilumos energijos tinklais;

e)  sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų ir energijos kaupimo įrenginių prieigai prie tinklo, visų pirma pašalinant kliūtis, kurios galėtų sutrukdyti naujų rinkos dalyvių prieigą ir elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą;

f)  siekiant didinti sistemos efektyvumą, visų pirma energijos vartojimo efektyvumą, ir skatinti rinkos integraciją, užtikrinti, kad sistemos operatoriams ir sistemos naudotojams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu;

g)  užtikrinti, kad efektyviai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis vartotojų apsaugos institucijomis;

h)  padėti siekti aukštų universalios paslaugos ir viešųjų elektros energijos tiekimo paslaugų standartų, prisidėti prie pažeidžiamų vartotojų apsaugos ir padėti suderinti keitimosi būtinais duomenimis procedūras vartotojams keičiant tiekėjus.

59 straipsnis

Reguliavimo institucijų pareigos ir įgaliojimai

1.  Reguliavimo institucijos pareigos yra šios:

a)  laikantis skaidrumo kriterijų, nustatyti ar patvirtinti perdavimo ar skirstymo tarifus ar jų metodikas arba ir tarifus, ir metodikas;

b)  užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai bei, prireikus, sistemos savininkai, taip pat visos elektros energijos įmonės ir kiti rinkos dalyviai vykdytų savo pareigas pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/...(56), pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 54 ir 55 straipsnius priimtus tinklo kodeksus ir gaires, priimtas pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 59, 60 ir 61 straipsnius, bei kitą atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant tą, kuri susijusi su tarpvalstybiniais klausimais, taip pat pagal ACER sprendimus;

c)  glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis reguliavimo institucijomis, užtikrinti, kad ENTSO-E ir ES STO organizacija vykdytų savo pareigas pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/...(57), pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 54 ir 55 straipsnius priimtus tinklo kodeksus ir gaires, priimtas pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 59, 60 ir 61 straipsnius, ir kitą atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant tą, kuri susijusi su tarpvalstybiniais klausimais, taip pat pagal ACER sprendimus, ir konsultuotis, siekiant kartu nustatyti atvejus, kai ENTSO-E ir ES STO organizacija nevykdo savo atitinkamų pareigų; jeigu reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per keturių mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios, siekiant kartu nustatyti atvejus, kai nesilaikoma reikalavimų, klausimas perduodamas svarstyti ACER, kad ji priimtų sprendimą pagal Reglamento (ES) 2019/...(58) 6 straipsnio 10 dalį;

d)  patvirtinti produktus ir su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų pirkimo procesą;

e)  įgyvendinti pagal Reglamento (ES) 2019/...(59) 59, 60 ir 61 straipsnius priimtus tinklo kodeksus ir gaires taikant nacionalines priemones arba, kai to reikia, koordinuotas regionines arba Sąjungos lygmens priemones;

f)  bendradarbiauti tarpvalstybiniais klausimais su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucija ar institucijomis ir su ACER, visų pirma dalyvaujant ACER Reguliuotojų valdybos darbe pagal Reglamento (ES) 2019/...(60) 21 straipsnį;

g)  laikytis visų atitinkamų teisiškai privalomų Komisijos ir ACER sprendimų bei juos įgyvendinti;

h)  užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatoriai suteiktų jungiamųjų linijų pralaidumą ▌kiek įmanoma labiau pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 16 straipsnį;

i)  kasmet teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą atitinkamoms valstybių narių institucijoms, Komisijai ir ACER, įskaitant nurodant veiksmus, kurių imtasi kiekvienai iš šiame straipsnyje išvardytų užduočių vykdyti, ir pasiektus rezultatus;

j)  užtikrinti, kad nebūtų perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos arba kitos su elektros energija susijusios ar nesusijusios veiklos kryžminio subsidijavimo;

k)  prižiūrėti perdavimo sistemos operatorių investicijų planus ir savo metinėje ataskaitoje juos įvertinti atsižvelgiant į tai, ar jie suderinami su visos Sąjungos tinklo plėtros planu, toks įvertinimas gali apimti rekomendacijas iš dalies pakeisti tuos investicinius planus;

l)  remiantis keliais ▌rodikliais stebėti ir vertinti perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių veiklos, susijusios su pažangiojo elektros energijos tinklo, kuriuo skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, rezultatus ir kas dvejus metus skelbti nacionalinę ataskaitą, įskaitant rekomendacijas ▌;

m)  nustatyti arba patvirtinti paslaugų kokybei ir tiekimo kokybei taikomus standartus ir reikalavimus arba kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis prisidėti prie šių veiksmų, taip pat stebėti, ar laikomasi tinklo saugumo ir patikimumo taisyklių, ir peržiūrėti, kaip jų buvo laikomasi praeityje;

n)  stebėti veiklos skaidrumo lygį, įskaitant didmenines kainas, ir užtikrinti, kad elektros energijos įmonės laikytųsi skaidrumo pareigų;

o)  stebėti rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje lygius ir veiksmingumą, įskaitant elektros energijos biržose, namų ūkio vartotojams taikomas kainas, įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas, dinaminės elektros energijos kainodaros sutarčių ir pažangiųjų skaitiklių naudojimo poveikį, tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokesčius už techninės priežiūros paslaugas, techninės priežiūros paslaugų vykdymą, namų ūkiams taikomų kainų ir didmeninių kainų santykį, tinklo tarifų ir mokesčių raidą, namų ūkio vartotojų pateiktus skundus, taip pat visus konkurencijos iškraipymo ar apribojimo atvejus, įskaitant visos svarbios informacijos teikimo atitinkamoms konkurencijos institucijoms ir pranešimo atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms apie visus atitinkamus atvejus užtikrinimą;

p)  stebėti, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant ▌vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju ir, jei reikia, apie tokią praktiką pranešti nacionalinėms konkurencijos institucijoms;

q)  stebėti, per kiek laiko perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia linijas ir atlieka remonto darbus;

r)  kartu su kitomis atitinkamomis institucijomis padėti užtikrinti, kad vartotojų apsaugos priemonės būtų veiksmingos ir būtų vykdomas jų užtikrinimas;

s)  bent kartą per metus skelbti rekomendacijas, susijusias su tiekimo kainų atitiktimi 5 straipsniui, ir, kai tinkama, išsiųsti tas rekomendacijas konkurencijos institucijoms;

t)  užtikrinti nediskriminacinę galimybę naudotis duomenimis apie vartotojų suvartotą elektros energiją, tokių duomenų teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama ir suderinta forma neprivalomo naudojimo tikslais ir galimybę visiems vartotojams nedelsiant pasinaudoti tokiais duomenimis pagal 23 ir 24 straipsnius;

u)  stebėti, kaip įgyvendinamos taisyklės, susijusios su perdavimo sistemos operatorių, skirstymo sistemos operatorių, tiekėjų, vartotojų ir kitų rinkos dalyvių vaidmenimis bei pareigomis pagal Reglamentą (ES) 2019/...(61);

v)  stebėti investavimą į gamybos ir kaupimo pajėgumus siekiant užtikrinti tiekimo saugumą;

w)  stebėti Sąjungos ir trečiųjų valstybių perdavimo sistemos operatorių techninį bendradarbiavimą;

x)  prisidėti prie keitimosi duomenimis procesų derinimo su svarbiausiais rinkos procesais regioniniu lygmeniu;

y)  stebėti, ar veikia palyginimo priemonės, atitinkančios 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ▌;

z)  stebėti nepagrįstų kliūčių ir apribojimų savo pasigamintos elektros energijos vartojimui ir piliečių energetikos bendruomenių plėtojimui šalinimą.

2.  1 dalyje nustatytas stebėsenos pareigas gali vykdyti kitos institucijos nei reguliavimo institucija, jei valstybė narė taip yra nustačiusi. Tokiu atveju turi būti nedelsiant sudaryta galimybė reguliavimo institucijai naudotis atlikus tokią stebėseną gauta informacija.

Reguliavimo institucija, vykdydama 1 dalyje nustatytas pareigas, atitinkamai konsultuojasi su perdavimo sistemos operatoriais ir atitinkamai glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nedarydama įtakos jų specifinei kompetencijai ir laikydamasi geresnio reglamentavimo principų.

Reguliavimo institucijos ar ACER pagal šią direktyvą duotas pritarimas nedaro poveikio jokiam deramai pagrįstam reguliavimo institucijos būsimam naudojimuisi jos įgaliojimais pagal šį straipsnį ar kitų atitinkamų institucijų ar Komisijos nustatytoms sankcijoms.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti šiame straipsnyje nurodytas pareigas. Šiuo tikslu reguliavimo institucija turi bent šiuos įgaliojimus:

a)  priimti privalomus sprendimus dėl elektros energijos įmonių;

b)  atlikti elektros energijos rinkų veikimo tyrimą ir nuspręsti, kokių reikia imtis būtinų ir proporcingų priemonių veiksmingai konkurencijai skatinti bei tinkamam rinkos veikimui užtikrinti, bei nustatyti šias priemones. Kai tinkama, reguliavimo institucija, atlikdama su konkurencijos teise susijusį tyrimą, taip pat turi įgaliojimus bendradarbiauti su nacionaline konkurencijos institucija ir finansų rinkų reguliavimo institucijomis arba Komisija;

c)  reikalauti, kad elektros energijos įmonės pateiktų visą informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, įskaitant visus paaiškinimus, kodėl atsisakoma trečiosioms šalims suteikti prieigą, ir informaciją apie priemones, kurių reikia tinklui sustiprinti;

d)  skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas elektros energijos įmonėms, kurios nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/...(62) arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar ACER sprendimą, arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas, įskaitant įgaliojimus perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 % metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 % metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nevykdo atitinkamų pareigų pagal šią direktyvą, ir

e)  turi tinkamas teises atlikti tyrimus ir atitinkamus įgaliojimus rengti nurodymus kaip spręsti ginčus pagal 60 straipsnio 2 ir 3 dalis.

4.  Reguliavimo institucija, esanti valstybėje narėje, kurioje yra ENTSO-E arba ES STO organizacijos būstinė turi įgaliojimus skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas tiems subjektams, kurie nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/...+ arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar ACER sprendimą, arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas.

5.  Kai pagal 44 straipsnį paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius, be šio straipsnio 1 ir 3 dalyse jai pavestų pareigų, reguliavimo institucija taip pat:

a)  stebi, ar perdavimo sistemos savininkas ir nepriklausomas sistemos operatorius vykdo savo pareigas pagal šį straipsnį, ir skiria sankcijas už pareigų nevykdymą pagal 3 dalies d punktą;

b)  stebi nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos savininko ryšius ir bendradarbiavimą, siekdama užtikrinti, kad nepriklausomas sistemos operatorius vykdytų savo pareigas, ir visų pirma tvirtina sutartis bei vykdo nepriklausomo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos savininko ginčų sprendimo institucijos funkcijas, kai bet kuri iš šalių pateikia skundą pagal 60 straipsnio 2 dalį;

c)  nedarant poveikio 44 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytai tvarkai, pirmajame 10 metų tinklo plėtros plane patvirtina investicijų planus ir daugiametį tinklo plėtros planą, kurį bent kas dvejus metus pateikia nepriklausomas sistemos operatorius;

d)  užtikrina, kad į nepriklausomo sistemos operatoriaus renkamų mokesčių už prieigą prie tinklo tarifus būtų įskaičiuotas tinkamas atlygis tinklo savininkui ar tinklo savininkams už naudojimąsi tinklu ir bet kokias naujas investicijas į jį, su sąlyga, kad taikomi ekonomiški ir efektyvūs tarifai;

e)  turi įgaliojimus atlikti patikrinimus, taip pat ir iš anksto apie juos nepranešus, perdavimo sistemos savininko ir nepriklausomo sistemos operatoriaus patalpose ir

f)  prižiūri, kaip nepriklausomas sistemos operatorius naudoja pagal Reglamento (ES) 2019/...(63) 19 straipsnio 2 dalį surinktus perkrovos valdymo mokesčius.

6.  Kai pagal VI skyriaus 3 skirsnį paskiriamas perdavimo sistemos operatorius, be šio straipsnio 1 ir 3 dalyse jai pavestų pareigų ir įgaliojimų reguliavimo institucija turi bent šias pareigas ir jai suteikiami bent šie įgaliojimai:

a)  skirti sankcijas pagal 3 dalies d punktą už diskriminacinį elgesį vertikalios integracijos įmonės naudai;

b)  stebėti perdavimo sistemos operatoriaus ir vertikalios integracijos įmonės ryšius, siekiant užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorius vykdytų savo pareigas;

c)  vykdyti vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus ginčų sprendimo institucijos funkcijas dėl bet kurio pagal 60 straipsnio 2 dalį pateikto skundo;

d)  stebėti vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komercinius ir finansinius ryšius, įskaitant paskolas;

e)  tvirtinti visus vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus komercinius ir finansinius susitarimus su sąlyga, kad jie atitinka rinkos sąlygas;

f)  gavus pranešimą iš už atitikties programos priežiūrą atsakingo pareigūno pagal 50 straipsnio 4 dalį, iš vertikalios integracijos įmonės reikalauti pateisinančių įrodymų, įskaitant visų pirma įrodymus apie tai, kad nebuvo jokio diskriminacinio elgesio, kuris buvo naudingas vertikalios integracijos įmonei, atvejo;

g)  atlikti patikrinimus, taip pat iš anksto apie juos nepranešus, vertikalios integracijos įmonės ir perdavimo sistemos operatoriaus patalpose ir

h)  paskirti visas arba konkrečias perdavimo sistemos operatoriaus užduotis pagal 44 straipsnį paskirtam nepriklausomam sistemos operatoriui, jei perdavimo sistemos operatorius nuolat nevykdo pareigų pagal šią direktyvą, visų pirma dažno diskriminacinio elgesio vertikalios integracijos įmonės naudai atveju.

7.  Išskyrus atvejus, kai ACER yra kompetentinga pagal Reglamento (ES) 2019/...(64) 5 straipsnio 2 dalį nustatyti ir patvirtinti sąlygas ar metodikas, susijusias su tinklo kodeksų ir gairių įgyvendinimu pagal Reglamento (ES) 2019/...(65) VII skyrių, dėl jų koordinuojamo pobūdžio, reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos nacionalinės metodikos, pagal kurias apskaičiuojama ar nustatomos sąlygos, susijusios su:

a)  prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo ir skirstymo tarifus ar jų metodikas; taikant tuos tarifus ar metodikas sudaromos galimybės būtinąsias investicijas į tinklus vykdyti tokiu būdu, kad tos investicijos užtikrintų tinklų gyvybingumą;

b)  papildomų paslaugų, kurios teikiamos ekonomiškiausiu būdu ir padeda užtikrinti tinkamas paskatas tinklo naudotojams subalansuoti savo teikiamą galingumą ir suvartojamą energiją, teikimu, tokias papildomas paslaugas teikiant sąžiningai, nediskriminuojant ir grindžiant objektyviais kriterijais, ir

c)  prieiga prie tarpvalstybinių infrastruktūrų, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras.

8.  7 dalyje nurodytos metodikos arba sąlygos paskelbiamos.

9.  Siekdamos padidinti rinkos skaidrumą ir visoms suinteresuotosioms šalims pateikti visą būtiną informaciją ir sprendimus ar sprendimų pasiūlymus dėl 60 straipsnio 3 straipsnyje numatytų perdavimo ir skirstymo tarifų, reguliavimo institucijos viešai skelbia išsamią metodiką ir susijusias išlaidas, naudojamas atitinkamiems tinklo tarifams apskaičiuoti, išsaugant slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

10.  Reguliavimo institucijos stebi nacionalinių elektros energijos sistemų, įskaitant jungiamąsias linijas, perkrovos valdymą ir perkrovos valdymo taisyklių įgyvendinimą. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatoriai arba rinkos operatoriai pateikia reguliavimo institucijoms savo perkrovos valdymo taisykles, įskaitant pajėgumų paskirstymą. Reguliavimo institucijos gali reikalauti pakeisti tas taisykles.

60 straipsnis

Sprendimai ir ginčai

1.  Reguliavimo institucijoms suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, prireikus, pakeistų sąlygas, įskaitant šios direktyvos 59 straipsnyje nurodytus tarifus ar metodikas, siekiant užtikrinti, kad jie būtų proporcingi ir taikomi nediskriminuojant pagal Reglamento (ES) 2019/...(66) 18 straipsnį. Jeigu vėluojama nustatyti perdavimo ir skirstymo tarifus, reguliavimo institucijos turi teisę nustatyti ar patvirtinti laikinuosius perdavimo ir skirstymo tarifus ar metodikas ir nuspręsti, kokios tinkamos kompensavimo priemonės bus taikomos, jeigu galutiniai perdavimo ir skirstymo tarifai ar metodikos būtų kitokie nei tie laikinieji tarifai ar metodikos.

2.  Bet kuri šalis, turinti nusiskundimų perdavimo ar skirstymo sistemos operatoriaus veiksmais, susijusiais su to operatoriaus pareigomis pagal šią direktyvą, gali pateikti skundą reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo institucija, priima sprendimą per dviejų mėnesių laikotarpį nuo skundo gavimo dienos. Jei reguliavimo institucijai reikia papildomos informacijos, tas laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais. Tą pratęstą laikotarpį galima dar pratęsti, jei su tuo sutinka skundą pateikusi šalis. Reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas, nebent ir iki tol, kol jis panaikinamas apeliacine tvarka.

3.  Šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas ir kuri turi teisę pateikti skundą, susijusį su sprendimu dėl pagal 59 straipsnį priimtų metodikų, arba kai reguliavimo institucija privalo konsultuotis – dėl pasiūlytų tarifų ar metodų, per du mėnesius arba per valstybių narių nustatytą trumpesnį laikotarpį nuo sprendimo ar jo pasiūlymo paskelbimo dienos, pateikia skundą dėl peržiūros. Toks skundas nesustabdo sprendimo įgyvendinimo.

4.  Valstybės narės sukuria tinkamus ir efektyvius reguliavimo, kontrolės ir skaidrumo mechanizmus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, visų pirma kenkiančio vartotojų interesams, ir agresyvaus elgesio. Nustatant tuos mechanizmus atsižvelgiama į SESV, ypač į jos 102 straipsnio, nuostatas.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių, įskaitant patraukimą atsakomybėn administracine ar baudžiamąja tvarka pagal jų nacionalinę teisę, prieš atsakingus fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia direktyva nustatytų konfidencialumo taisyklių.

6.  2 ir 3 dalyse nurodytais skundais nedaroma įtakos teisei pateikti apeliaciją pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę.

7.  Reguliavimo institucijų priimti sprendimai turi būti visiškai motyvuoti ir pagrįsti, kad būtų galima atlikti teisminę peržiūrą. Sprendimai turi būti viešai prieinami, tačiau turi būti užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu veiktų tinkami mechanizmai, kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu reguliavimo institucija priėmė sprendimą, turėtų teisę pateikti apeliaciją nuo suinteresuotųjų šalių ir nuo bet kokios vyriausybės nepriklausomai įstaigai.

61 straipsnis

Reguliavimo institucijų regioninis bendradarbiavimas tarpvalstybiniais klausimais

1.  Reguliavimo institucijos glaudžiai konsultuojasi ir bendradarbiauja tarpusavyje, visų pirma ACER, ir teikia viena kitai bei ACER visą informaciją, būtiną jų užduotims pagal šią direktyvą vykdyti. Keičiantis informacija, informaciją gaunanti institucija užtikrina tokio paties lygio konfidencialumą, kurio reikalaujama iš ją teikiančios institucijos.

2.  Reguliavimo institucijos bendradarbiauja bent regionų lygmeniu, kad:

a)  būtų skatinama rengti eksploatacines priemones, skirtas sudaryti optimalaus tinklo valdymo sąlygas, skatinti bendros elektros energijos biržas ir tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir sudaryti sąlygas tinkamam sujungimo pajėgumų, įskaitant naujas jungiamąsias linijas, lygiui užtikrinti regione ir tarp regionų siekiant sudaryti galimybes plėtoti veiksmingą konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą nediskriminuojant tiekėjų įvairiose valstybėse narėse;

b)  būtų koordinuojama bendra subjektų, vykdančių funkcijas regionų lygmeniu, priežiūra;

c)  būtų koordinuojama, bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis institucijomis, bendra nacionalinių, regioninių ir Europos išteklių adekvatumo vertinimų priežiūra;

d)  būtų koordinuojamas visų tinklo kodeksų ir gairių atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams rengimas ir

e)  būtų koordinuojamas perkrovos valdymo taisyklių rengimas.

3.  Siekdamos skatinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, reguliavimo institucijos turi teisę tarpusavyje sudaryti bendradarbiavimo susitarimus.

4.  2 dalyje nurodyti veiksmai vykdomi atitinkamai glaudžiai konsultuojantis su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir nedarant poveikio jų specifinei kompetencijai.

5.  Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, nustatant gaires, kokiu mastu reguliavimo institucijos privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su ACER.

62 straipsnis

Reguliavimo institucijų pareigos ir įgaliojimai dėl regioninių koordinavimo centrų

1.  Sistemos eksploatavimo regiono, kuriame įsisteigęs regioninis koordinavimo centras, regioninės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje:

a)  tvirtina pasiūlymą dėl regioninių koordinavimo centrų įsteigimo pagal Reglamento (ES) 2019/…(67) 35 straipsnio 1 dalį;

b)  tvirtina su regioninių koordinavimo centrų veikla susijusias išlaidas, kurias turi padengti perdavimo sistemos operatoriai ir į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus, su sąlyga, kad jei jos pagrįstos ir tinkamos;

c)  tvirtina bendradarbiavimu grindžiamą sprendimų priėmimo procesą;

d)  užtikrina, kad regioniniai koordinavimo centrai turėtų visus būtinus žmogiškuosius, techninius, fizinius ir finansinius išteklius, kad jie galėtų nepriklausomai ir nešališkai vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą ir atlikti savo užduotis;

e)  bendrai su kitomis sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijomis teikia pasiūlymus dėl galimų papildomų užduočių ir papildomų įgaliojimų, kuriuos regioniniams koordinavimo centrams turi suteikti sistemos eksploatavimo regiono valstybės narės;

f)  vykdo šioje direktyvoje ir kitoje atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su tarpvalstybiniais klausimais, ir kartu nustato atvejus, kai regioniniai koordinavimo centrai nevykdo savo atitinkamų pareigų; jei reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per keturių mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios, klausimas perduodamas svarstyti ACER, kad ji priimtų sprendimą pagal Reglamento (ES) 2019/...(68) 6 straipsnio 10 dalį;

g)  stebi, kaip vykdomas sistemos koordinavimas, ir pagal Reglamento (ES) 2019/...(69) 46 straipsnį ACER kasmet teikia su tuo susijusias ataskaitas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti 1 dalyje nurodytas pareigas. Šiuo tikslu reguliavimo institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

a)  prašyti regioninių koordinavimo centrų pateikti informaciją;

b)  atlikti patikrinimus, taip pat ir iš anksto apie juos nepranešus, regioninių koordinavimo centrų patalpose;

c)  priimti bendrus privalomus sprendimus dėl regioninių koordinavimo centrų.

3.  Reguliavimo institucija, esanti valstybėje narėje, kurioje yra regioninio koordinavimo centro būstinė turi įgaliojimus skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas regioniniam koordinavimo centrui, kuris nevykdo savo pareigų pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) 2019/...(70) arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar ACER sprendimą, arba turi įgaliojimus pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas.

63 straipsnis

Atitiktis tinklo kodeksams ir gairėms

1.  Reguliavimo institucija ir Komisija gali prašyti, kad ACER pateiktų nuomonę, ar reguliavimo institucijos priimtas sprendimas atitinka šioje direktyvoje arba Reglamento (ES) 2019/...(71) VII skyriuje nurodytus tinklo kodeksus ir gaires.

2.  ACER per tris mėnesius nuo prašymo gavimo datos pateikia savo nuomonę atitinkamai reguliavimo institucijai, paprašiusiai pateikti nuomonę, arba Komisijai ir reguliavimo institucijai, priėmusiai atitinkamą sprendimą.

3.  Jei sprendimą priėmusi reguliavimo institucija neatsižvelgia į ACER nuomonę per keturis mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos, ACER apie tai atitinkamai praneša Komisijai.

4.  Jeigu reguliavimo institucija mano, kad kitos reguliavimo institucijos priimtas sprendimas dėl tarpvalstybinės prekybos neatitinka šioje direktyvoje arba Reglamento (ES) 2019/...+ VII skyriuje nurodytų tinklo kodeksų ir gairių, per du mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos ji gali apie tai pranešti Komisijai.

5.  Jeigu Komisija per du mėnesius nuo ACER pranešimo pagal 3 dalį arba reguliavimo institucijos pranešimo pagal 4 dalį gavimo dienos ar savo iniciatyva per tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos nustato, kad dėl reguliavimo institucijos priimto sprendimo kyla pagrįstų abejonių, ar tas sprendimas atitinka šioje direktyvoje arba Reglamento (ES) 2019/...(72) VII skyriuje nurodytus tinklo kodeksus ir gaires, Komisija gali nuspręsti toliau nagrinėti atvejį. Tokiu atveju Komisija paprašo reguliavimo institucijos ir procedūros, vykstančios reguliavimo institucijoje, šalių pateikti pastabas.

6.  Jei Komisija priima sprendimą toliau nagrinėti atvejį, ji per keturis mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos priima galutinį sprendimą:

a)  neprieštarauti reguliavimo institucijos priimtam sprendimui arba

b)  pareikalauti, kad atitinkama reguliavimo institucija panaikintų savo sprendimą, remiantis tuo, kad nesilaikyta tinklo kodeksų ir gairių.

7.  Jei Komisija nenusprendžia toliau nagrinėti atvejo arba nepriima galutinio sprendimo atitinkamai per 5 ir 6 dalyse nustatytus terminus, laikoma, kad ji neprieštarauja reguliavimo institucijos priimtam sprendimui.

8.  Reguliavimo institucija per du mėnesius įvykdo Komisijos sprendimą, kuriuo reikalaujama atšaukti reguliavimo institucijos sprendimą, ir atitinkamai apie tai informuoja Komisiją.

9.  Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, parengiant gaires, išsamiai nustatančias procedūrą, kurios turi būti laikomasi taikant šį straipsnį.

64 straipsnis

Duomenų saugojimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai bent penkerius metus saugotų ir nacionalinėms institucijoms, įskaitant ▌ reguliavimo instituciją, nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir Komisijai pateiktų, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis, atitinkamus duomenis, susijusius su visais sandoriais su didmeniniais vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytais pagal elektros energijos tiekimo sutartis ir elektros energijos rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

2.  Duomenis sudaro išsamūs atitinkamų sandorių duomenys, pvz., trukmė, tiekimo ir apmokėjimo taisyklės, kiekis, vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat konkreti informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos tiekimo sutartis ir elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones.

3.  Reguliavimo institucija gali nuspręsti tam tikrą tos informacijos dalį pateikti rinkos dalyviams su sąlyga, kad neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. Ši dalis netaikoma informacijai apie finansines priemones, kurioms taikoma Direktyva 2014/65/ES.

4.  Šiuo straipsniu 1 dalyje nurodytų institucijų atžvilgiu nenustatoma papildomų pareigų subjektams, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES.

5.  Jei 1 dalyje nurodytoms institucijoms reikia susipažinti su subjektų, kuriems taikoma Direktyva 2014/65/ES, turimais duomenimis, pagal tą direktyvą atsakingos institucijos pateikia joms prašomus duomenis.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis

Vienodos sąlygos

1.  Priemonės, kurių valstybės narės gali imtis pagal šią direktyvą, kad užtikrintų vienodas sąlygas, turi būti suderinamos su SESV, visų pirma su jos 36 straipsniu, ir su Sąjungos teise.

2.  1 dalyje nurodytos priemonės turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir skaidrios. Tos priemonės gali būti taikomos tik apie jas pranešus Komisijai ir jai tas priemones patvirtinus.

3.  Komisija sprendimą dėl 2 dalyje nurodyto pranešimo priima per du mėnesius po pranešimo gavimo dienos. Tas laikotarpis prasideda kitą dieną po to, kai gaunama išsami informacija. Jei per tą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija nepriima sprendimo, laikoma, kad ji neprieštarauja priemonėms, apie kurias buvo pranešta.

66 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.  Valstybės narės, kurios gali įrodyti, kad yra esminių problemų, susijusių su jų mažų sujungtų sistemų ir mažų atskirų sistemų eksploatavimu, Komisijai gali pateikti prašymą dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo atitinkamų IV, V ir VI skyrių bei 7 ir 8 straipsnių.

Mažos atskiros sistemos ir Prancūzija Korsikos tikslais taip pat gali prašyti leisti nukrypti nuo 4, 5 ir 6 straipsnių.

Prieš priimdama sprendimą, Komisija apie tokius prašymus praneša valstybėms narėms, laikydamasi konfidencialumo reikalavimų. ▌

2.  Komisijos suteiktų leidimų nukrypti, kaip nurodyta 1 dalyje, galiojimo laikas ribojamas ir joms taikomos sąlygos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją ir integraciją vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad jos netrukdytų pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, didesnio lankstumo, energijos kaupimo, elektromobilumo ir reguliavimo apkrova.

Atokiausių regionų SESV 349 straipsnio prasme, kurie negali būti sujungti su Sąjungos elektros energijos rinkomis, atveju nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo laikas neribojamas ir joms taikomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tos nuostatos netrukdytų pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos.

Sprendimai dėl leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.  43 straipsnis netaikomas Kiprui, Liuksemburgui ir Maltai. Be to, Maltai netaikomi 6 ir 35 straipsniai, o Kiprui – 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50 ir 52 straipsniai.

43 straipsnio 1 dalies b punkto tikslais sąvoka „įmonė, atliekanti kurią nors iš gamybos ar tiekimo funkcijų“ neapima galutinių vartotojų, kurie atlieka elektros energijos gamybos ir (arba) tiekimo funkcijas tiesiogiai ar per jų individualiai ar bendrai kontroliuojamas įmones, jeigu galutiniai vartotojai, įskaitant kontroliuojamose įmonėse pagamintą jų elektros energijos dalį, pagal metinį vidurkį yra grynosios elektros energijos vartotojai ir jeigu jų trečiosioms šalims parduodamos elektros energijos ekonominė vertė yra nereikšminga, palyginti su kitomis jų verslo sritimis.

4.  Iki 2025 m. sausio 1 d. arba iki vėlesnės datos, nustatytos sprendimu pagal šio straipsnio 1 dalį, 5 straipsnis netaikomas Kiprui ir Korsikai.

5.  4 straipsnis netaikomas Maltai iki ... [8 metai po šios direktyvos įsigaliojimo]. Tas laikotarpis gali būti pratęstas tolesniam papildomam laikotarpiui, neviršijančiam aštuonerių metų. Pratęsimas tolesniam papildomam laikotarpiui atliekamas sprendimu pagal 1 dalį.

67 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  61 straipsnio 5 dalyje ir 63 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 61 straipsnio 5 dalyje ir 63 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 61 straipsnio 5 dalį ir 63 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

68 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

69 straipsnis

Komisijos stebėsena, peržiūra ir ataskaitų teikimas

1.  Komisija stebi ir peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir kaip priedą prie Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnyje nurodytos energetikos sąjungos būklės ataskaitos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendros pažangos ataskaitą.

2.  Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą. Jei tinkama, kartu su ataskaita arba po ataskaitos pateikimo Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Komisijos ataskaitoje visų pirma vertinama, ar vartotojai, ypač pažeidžiami arba energijos nepriteklių patiriantys vartotojai, yra tinkamai apsaugoti pagal šią direktyvą.

70 straipsnis

Direktyvos 2012/27/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2012/27/ES iš dalies keičiama taip:

1)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip: "

„Gamtinių dujų suvartojimo matavimas“;

"

b)  1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos vartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.“;

"

c)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„2. Jei valstybės narės įgyvendina pažangiųjų matavimo sistemų ir pažangiųjų skaitiklių gamtinėms dujoms diegimo tvarką pagal Direktyvą 2009/73/EB ir tokiu mastu, kokiu jos tai daro:“;

"

ii)  c ir d punktai išbraukiami;

2)  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Sąskaitų už gamtines dujas informacija“;

"

b)  1 dalyje pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„1. Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų pažangiųjų skaitiklių, valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrina, kad sąskaitų už gamtines dujas informacija būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai yra techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.“;

"

c)  2 dalyje pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„2. Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitų informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.“;

"

3)  11 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Prieigos prie gamtinių dujų suvartojimo matavimo informacijos ir sąskaitose pateikiamos informacijos kaštai“;

"

4)  13 straipsnyje žodžiai „7–11 straipsnius“ keičiami į „7–11a straipsnius“;

5)  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirma ir antra pastraipos išbraukiamos;

ii)  trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.“;

"

b)  8 dalis išbraukiama;

6)  VII priedo pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Faktiniu gamtinių dujų suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir informacijos pateikimo sąskaitose būtiniausi reikalavimai“.

"

71 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2–5 straipsnių, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 dalies j ir l punktų, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2–12 dalių, 11–24 straipsnių, 26, 28 ir 29 straipsnių, 31–34 ir 36 straipsnių, 38 straipsnio 2 dalies, 40 ir 42 straipsnių, 46 straipsnio 2 dalies d punkto, 51 ir 54 straipsnių, 57–59 straipsnių, 61–63 straipsnių, 70 straipsnio 1–3 punktų, 5 punkto b papunkčio ir 6 punkto bei I ir II priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia tų nuostatų tekstą Komisijai.

Tačiau, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad:

a)  70 straipsnio 5 punkto a papunkčio būtų laikomasi ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.;

b)  70 straipsnio 4 punkto būtų laikomasi ne vėliau kaip 2020 m. spalio 25 d.

Kai valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kuria panaikinama ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

72 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/72/EB panaikinama nuo 2021 m. sausio 1 d., nedarant įtakos valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos, nurodytos III priede, perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ir taikymo pradžios data.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

73 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2–5 dalys, 8 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies a–i ir k punktai, 8 straipsnio 3 ir 4 dalys, 9 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys, 10 straipsnio 2–10 dalys, 25, 27, 30, 35 ir 37 straipsniai, 38 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 39, 41, 43, 44 ir 45 straipsniai, 46 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalies a, b ir c bei e–h punktai, 46 straipsnio 3–6 dalys, 47–50 straipsniai, 52, 53, 55, 56, 60, 64 ir 65 straipsniai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

70 straipsnio 1–3 punktai, 5 punkto b papunktis ir 6 punktas taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

70 straipsnio 5 punkto a papunktis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

70 straipsnio 4 punktas taikomas nuo 2020 m. spalio 26 d.

74 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

MINIMALŪS SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO IR SĄSKAITŲ INFORMACIJAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

1.  Būtiniausia sąskaitose ir sąskaitų informacijoje nurodoma informacija

1.1.  Galutinių vartotojų sąskaitose aiškiai nurodoma ši pagrindinė informacija, ją aiškiai atskiriant nuo kitų sąskaitų dalių:

a)  mokėtina kaina ir, kai įmanoma, kainos išskaidymas kartu su aiškiu nurodymu, kad visiems energijos šaltiniams taip pat gali būti taikomos paskatos, kurios nebuvo finansuojamos iš mokesčių, nurodytų kainos išskaidyme;

b)  data, kurią turi būti atliktas mokėjimas.

1.2.  Galutinių vartotojų sąskaitose ir sąskaitų informacijoje aiškiai nurodoma ši pagrindinė informacija, ją aiškiai atskiriant nuo kitų sąskaitų ir sąskaitų informacijos dalių:

a)  per atsiskaitomąjį laikotarpį suvartotas elektros energijos kiekis;

b)  tiekėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir kontaktiniai duomenys, įskaitant vartotojų aptarnavimo kontaktinę telefono liniją ir el. pašto adresą;

c)  tarifo pavadinimas;

d)  jei taikoma, sutarties galiojimo pabaigos data;

e)  informacija apie galimybę ir naudą keisti tiekėją;

f)  galutinio vartotojo prijungimo kodas arba vartotojo unikalus skaitliuko identifikavimo kodas;

g)  informacija apie galutinio vartotojo neteisminio ginčų sprendimo teises, įskaitant atsakingo subjekto pagal 26 straipsnį kontaktinius duomenis;

h)  25 straipsnyje nurodytas bendras informacijos centras;

i)  saitas arba nuoroda į palyginimo priemones, nurodytas 14 straipsnyje.

1.3.  Kai sąskaitos yra paremtos faktiniu suvartojimu ar operatoriaus atliekamu rodmenų nuskaitymu nuotoliniu būdu, galutiniams vartotojams sąskaitose, kartu su jomis arba jose pateikiamose nuorodose pateikiama ši informacija:

a)  per einamąjį laikotarpį galutinio vartotojo suvartoto elektros energijos kiekio palyginimas grafiniu pavidalu su galutinio vartotojo per tokį patį ankstesnių metų laikotarpį suvartotu kiekiu;

b)  vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų, įskaitant interneto svetainių adresus, iš kurių galima gauti informacijos apie turimas energiją naudojančios įrangos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kontaktinė informacija;

c)  palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu vartotoju.

2.  Sąskaitų išrašymo ir sąskaitų informacijos teikimo dažnumas:

a)  faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamos sąskaitos išrašomos ne rečiau kaip kartą per metus;

b)  kai galutinis vartotojas neturi skaitiklio, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, arba tais atvejais, kai galutinis vartotojas aktyviai pasirinko išjungti nuotolinio nuskaitymo funkciją pagal nacionalinę teisę, faktiniu suvartojimu grindžiama tiksli sąskaitų informacija galutiniam vartotojui teikiama bent kas šešis mėnesius arba, jei to paprašoma arba jei galutinis vartotojas pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kartą kas tris mėnesius;

c)  tais atvejais, kai galutinis vartotojas neturi skaitiklio, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, arba tais atvejais, kai galutinis vartotojas aktyviai pasirinko išjungti nuotolinio nuskaitymo funkciją pagal nacionalinę teisę, a ir b papunkčiuose nurodytos pareigos gali būti įvykdytos taikant reguliaraus galutinių vartotojų savarankiško duomenų registravimo sistemą, pagal kurią galutinis vartotojas savo skaitiklių rodmenis perduoda operatoriui; sąskaitų išrašymas arba sąskaitų informacija gali būti grindžiami numatomu suvartojimu arba fiksuoto dydžio norma tik tuo atveju, jei galutinis vartotojas nepateikia skaitiklio rodmenų per atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį;

d)  kai galutinis vartotojas turi skaitiklį, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, faktiniu suvartojimu grindžiama tiksli sąskaitų informacija teikiama ne rečiau kaip kartą per mėnesį; tokia informacija taip pat gali būti pateikiama internetu ir ji turi būti atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas.

3.  Galutinio vartotojo kainos išskaidymas

Vartotojo kaina – trijų sudedamųjų dalių suma: energijos ir tiekimo komponento, tinklo komponento (perdavimo ir skirstymo) bei komponento, kurį sudaro mokesčiai, rinkliavos, įmokos ir išlaidos.

Tais atvejais, kai sąskaitose pateikiama išskaidyta galutinio vartotojo kaina, visoje Sąjungoje vartojamos išskaidytos kainos trijų komponentų bendros apibrėžtys, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1952(73).

4.  Prieiga prie papildomos informacijos apie ankstesnį suvartojimą

Valstybės narės reikalauja, kad tiek, kiek papildoma informacija apie ankstesnį suvartojimą yra prieinama, tokia informacija galutinio vartotojo prašymu būtų pateikta galutinio vartotojo nurodytam tiekėjui arba paslaugų teikėjui.

Jeigu galutinis vartotojas turi įrengtą skaitiklį, kurio rodmenis operatorius gali nuskaityti nuotoliniu būdu, galutinis vartotojas turi turėti lengvai gauti papildomą informaciją apie ankstesnį suvartojimą, kuri leistų jam išsamiai pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.

Papildoma informacija apie ankstesnį suvartojimą apima:

a)  mažiausiai trijų paskutinių metų arba laikotarpio nuo elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo datos, jei tas laikotarpis yra trumpesnis, suvestinius duomenis. Duomenys turi atitikti laikotarpius, už kuriuos pateikiama informacija apie dažnai išrašomas sąskaitas, ir

b)  išsamius duomenis pagal bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ir metų naudojimo laiką, kurie galutiniam vartotojui turi būti nepagrįstai nedelsiant prieinami internetu arba naudojant skaitiklio sąsają, ir turi apimti mažiausiai 24 ankstesnių mėnesių laikotarpį arba laikotarpį nuo elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo datos, jei tas laikotarpis yra trumpesnis.

5.  Energijos išteklių nurodymas

Tiekėjai sąskaitose pateikia informaciją apie tai, kokią pagal elektros energijos tiekimo sutartį galutinio vartotojo pirktą elektros energijos dalį sudarė kiekvienas energijos išteklius (produkto lygmens informacijos atskleidimas).

Galutiniams vartotojams išrašomose sąskaitose ir sąskaitų informacijoje, kartu su jomis arba į jas įtrauktose nuorodose, pateikiama ši informacija:

a)  suprantama ir lengvai palyginama informacija apie tai, kokią tiekėjo visų energijos išteklių dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos išteklius (nacionaliniu lygmeniu, t. y. valstybėje narėje, kurioje sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, taip pat tiekėjo lygmeniu, jei tiekėjas vykdo veiklą keliose valstybėse narėse);

b)  informacija apie poveikį aplinkai, kurį per praėjusius metus padarė bent išmetamas CO2 kiekis ir radioaktyviosios atliekos, susidarę dėl elektros energijos gamybos iš visų rūšių tiekėjo energijos išteklių.

Kiek tai susiję su antros pastraipos a punktu, kai pateikiama informacija apie elektros energiją, gautą elektros energijos mainų būdu arba importuotą iš įmonės, kuri yra už Sąjungos ribų, gali būti naudojami biržos arba atitinkamos įmonės pateikti praėjusių metų apibendrinti duomenys.

Pateikiant informaciją apie elektros energijos gamybą ▌didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose, gali būti naudojamos pagal ▌ Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos. Pateikiant informaciją apie elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių naudojamasi kilmės garantijomis, išskyrus Direktyvos (ES) 2018/2001 19 straipsnio 8 dalies a ir b punktuose numatytus atvejus.

Reguliavimo institucija arba kita kompetentinga nacionalinė institucija imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų informacijos, kurią pagal šį punktą tiekėjai teikia galutiniams vartotojams, patikimumą ir kad ji būtų pateikiama nacionaliniu lygmeniu lengvai palyginamu būdu.

II PRIEDAS

PAŽANGIOJO MATAVIMO SISTEMOS

1.  Valstybės narės užtikrina pažangiųjų matavimo sistemų diegimą savo teritorijose, dėl kurio gali būti priimtas sprendimas atlikus visų ilgalaikių sąnaudų ir naudos rinkai bei atskiriems vartotojams ekonominį įvertinimą arba nustačius, kurios formos pažangusis matavimas yra ekonomiškai pagrįstas bei ekonomiškai efektyvus ir per kokį laikotarpį jas būtų galima įdiegti.

2.  Atliekant tokį vertinimą turi būti atsižvelgiama į Komisijos rekomendacijoje 2012/148/ES(74) numatytus sąnaudų ir naudos vertinimo metodiką ir pažangiųjų matavimo sistemų minimalų funkcijų rinkinį, taip pat geriausias turimas technologijas, skirtas aukščiausio lygio kibernetiniam saugumui ir duomenų apsaugai užtikrinti.

3.  Remdamosi tuo vertinimu valstybės narės arba, jei valstybė narė taip nustatė, paskirta kompetentinga institucija, parengia pažangiųjų matavimo sistemų diegimo darbotvarkę (iki 10 metų laikotarpiui). Vietovėse, kuriose pažangiųjų matavimo sistemų diegimas vertinamas palankiai, per septynerius metus nuo jų teigiamo vertinimo arba ne vėliau kaip 2024 m. tose valstybėse narėse, kurios pradėjo sistemingą pažangiosios matavimo sistemos diegimą anksčiau nei ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], bent 80 % galutinių vartotojų turi būti įdiegtos pažangiosios matavimo sistemos.

III PRIEDAS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas ir taikymo pradžios data

(nurodyti 72 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

Taikymo pradžios data

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB

(OL L 211, 2009 8 14, p. 55)

2011 m. kovo 3 d.

2009 m. rugsėjo 3 d.

IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2009/72/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

33 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

32 straipsnis

6 straipsnis

34 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 6 dalis

9 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 15 dalis

9 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 14 dalis

9 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 4 dalis

10 straipsnio 1 dalis

I priedo 1 dalis

10 straipsnis

11 straipsnis

3 straipsnio 5 dalies a punktas ir I priedo 1 dalies e punktas

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

3 straipsnio 11 dalis

19 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

24 straipsnis

3 straipsnio 12 dalis

25 straipsnis

3 straipsnio 13 dalis

26 straipsnis

3 straipsnio 3 dalis

27 straipsnis

3 straipsnio 7 dalis

28 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 8 dalis

28 straipsnio 2 dalis

29 straipsnis

24 straipsnis

30 straipsnis

25 straipsnis

31 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnis

34 straipsnis

26 straipsnis

35 straipsnis

36 straipsnis

27 straipsnis

37 straipsnis

28 straipsnis

38 straipsnis

29 straipsnis

39 straipsnis

12 straipsnis

40 straipsnis

16 straipsnis

41 straipsnis

23 straipsnis

42 straipsnis

9 straipsnis

43 straipsnis

13 straipsnis

44 straipsnis

14 straipsnis

45 straipsnis

17 straipsnis

46 straipsnis

18 straipsnis

47 straipsnis

19 straipsnis

48 straipsnis

20 straipsnis

49 straipsnis

21 straipsnis

50 straipsnis

22 straipsnis

51 straipsnis

10 straipsnis

52 straipsnis

11 straipsnis

53 straipsnis

54 straipsnis

30 straipsnis

55 straipsnis

31 straipsnis

56 straipsnis

35 straipsnis

57 straipsnis

36 straipsnis

58 straipsnis

37 straipsnio 1 dalis

59 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 2 dalis

59 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 4 dalis

59 straipsnio 3 dalis

59 straipsnio 4 dalis

37 straipsnio 3 dalis

59 straipsnio 5 dalis

37 straipsnio 5 dalis

59 straipsnio 6 dalis

37 straipsnio 6 dalis

59 straipsnio 7 dalis

37 straipsnio 8 dalis

37 straipsnio 7 dalis

59 straipsnio 8 dalis

59 straipsnio 9 dalis

37 straipsnio 9 dalis

59 straipsnio 10 dalis

37 straipsnio 10 dalis

60 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 11 dalis

60 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 12 dalis

60 straipsnio 3 dalis

37 straipsnio 13 dalis

60 straipsnio 4 dalis

37 straipsnio 14 dalis

60 straipsnio 5 dalis

37 straipsnio 15 dalis

60 straipsnio 6 dalis

37 straipsnio 16 dalis

60 straipsnio 7 dalis

37 straipsnio 17 dalis

60 straipsnio 8 dalis

38 straipsnis

61 straipsnis

62 straipsnis

39 straipsnis

63 straipsnis

40 straipsnis

64 straipsnis

43 straipsnis

65 straipsnis

44 straipsnis

66 straipsnis

67 straipsnis

68 straipsnis

47 straipsnis

69 straipsnis

70 straipsnis

49 straipsnis

71 straipsnis

48 straipsnis

72 straipsnis

50 straipsnis

73 straipsnis

51 straipsnis

74 straipsnis

3 straipsnio 9 dalis

I priedo 5 dalis

I priedo 2 dalis

II priedo 3 dalis

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 16 dalis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

8 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

45 straipsnis

46 straipsnis

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TERMINO „JUNGIAMOJI LINIJA“ APIBRĖŽTIES

„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl Elektros energijos direktyvos ir Elektros energijos reglamento naujos redakcijos, kuriuo grąžinama Direktyvoje 2009/72/EB ir Reglamente (EB) Nr. 714/2009 vartojama termino „jungiamoji linija“ apibrėžtis. Komisija sutinka, kad elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkos, pavyzdžiui, tuo, kad jose prekiaujama produktais, kurie šiuo metu negali būti lengvai saugomi ir kuriuos gamina įvairūs gamybos įrenginiai, įskaitant įrenginius paskirstymo lygmeniu. Todėl elektros energijos ir dujų sektoriuose jungčių su trečiosiomis šalimis vaidmuo gerokai skiriasi, be to, juose galima taikyti skirtingus reguliavimo metodus.

Komisija išsamiau išnagrinės šio susitarimo poveikį ir prireikus pateiks teisės aktų taikymo gaires.

Teisinio aiškumo sumetimais Komisija norėtų pabrėžti:

Elektros energijos direktyvoje esančioje sutartoje termino „jungiamoji linija“ apibrėžtyje daroma nuoroda į elektros energijos sistemas jungiančius įrenginius. Šioje formuluotėje nedaroma skirtumo tarp nevienodų reguliavimo sistemų arba techninių aplinkybių, todėl a priori ji apima visas elektros energijos jungtis su trečiosiomis šalimis, patenkančias į taikymo sritį. Kalbant apie sutartą termino „jungiamoji linija“ apibrėžtį Elektros energijos reglamente, Komisija pabrėžia, jog norint integruoti elektros energijos rinkas reikalingas glaudus sistemų operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo subjektų bendradarbiavimas. Nors taikytinų taisyklių taikymo sritis gali būti nevienoda priklausomai nuo integracijos į elektros energijos vidaus rinką lygio, glaudi trečiųjų šalių integracija į elektros energijos vidaus rinką, pavyzdžiui, dalyvavimas rinkų susiejimo projektuose, turėtų būti grindžiama susitarimais, kuriems įgyvendinti reikia taikyti atitinkamą Sąjungos teisę.“

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL ALTERNATYVAUS GINČŲ SPRENDIMO

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl 26 straipsnio, kuriuo siekiama ES lygmeniu nustatyti, kad energetinių paslaugų teikėjams alternatyvus ginčų sprendimas būtų privalomas. Komisija apgailestauja dėl šio sprendimo, nes, atsižvelgiant į Direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo įtvirtintą metodą ir vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, jos pasiūlyme pasirinkti šią galimybę buvo palikta valstybėms narėms.

Atlikti lyginamąjį atskirų alternatyvaus ginčų sprendimo modelių, kuriuos taiko valstybės narės, vertinimą nėra Komisijos funkcija. Todėl, vykdydama bendrąją pareigą atlikti Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos taikymo veiksmingumo stebėseną, Komisija įvertins, koks yra bendras nacionalinių alternatyvaus ginčų sprendimo sistemų veiksmingumas.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
(2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(4)OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
(5)OL C 342, 2017 10 12, p. 79.
(6)32019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(7)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
(8)2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (OL L 176, 2003 7 15, p. 37), kurią nuo 2011 m. gegužės 11 d. panaikino ir pakeitė 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
(9)... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/... (OL ...).
(10)+OL: prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2016/0379(COD) - PE-CONS 9/19, numerį ir įrašyti išnašoje to reglamento numerį, priėmimo datą, visą pavadinimą ir OL nuorodą.
(11)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
(12) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(13)... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/... (OL ...).
(14)+OL: prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2016/0378(COD) - PE-CONS 83/19, numerį ir įrašyti išnašoje to reglamento numerį, priėmimo datą, visą pavadinimą ir OL nuorodą.
(15) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
(16)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(17)OL L 198, 2006 7 20, p. 18.
(18)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(19)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(20)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(21)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(22)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(23)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(24)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(25)2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir 6 dalys (OL L 363, 2014 12 18, p. 121).
(26)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(27)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(28)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(29)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(30)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(31)2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(32)1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).
(33) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 2015 m. lapkričio 25 d. dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
(34)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(35)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(36)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(37)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(38)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).
(39)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(40)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(41)2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (OL L 220, 2017 8 25, p. 1).
(42) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
(43)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(44)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(45)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(46)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(47)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(48)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(49)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(50)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(51)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(52)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(53)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(54)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(55)+ OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0378 (COD) - PE-CONS 83/19, numerį.
(56)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(57)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(58)++OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0378 (COD) - PE-CONS 83/19, numerį.
(59)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(60)++OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0378 (COD) - PE-CONS 83/19, numerį.
(61)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(62)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(63)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(64)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(65)++OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0378 (COD) - PE-CONS 83/19, numerį.
(66)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(67)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(68)++OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0378 (COD) - PE-CONS 83/19, numerį.
(69)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(70)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(71)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(72)+OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente 2016/0379 (COD) - PE-CONS 9/19, numerį.
(73)2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1952 dėl Europos gamtinių dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Direktyva 2008/92/EB (OL L 311, 2016 11 17, p 1.).
(74) 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacija 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas (OL L 73, 2012 3 13, p. 9).


Elektros energijos vidaus rinka ***I
PDF 633kWORD 169k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) (COM(2016)0861 – C8-0492/2016 – 2016/0379(COD))
P8_TA-PROV(2019)0227A8-0042/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0861),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0492/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Ispanijos Karalystės Generalinių Rūmų, Prancūzijos Respublikos Senato, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato, Lenkijos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Senato, Rumunijos Deputatų Rūmų ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0042/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2016)0379


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009(7) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)  energetikos sąjunga siekia, kad energija galutiniams vartotojams – namų ūkiams ir verslo subjektams – būtų tiekiama saugiai, patikimai, tvariai ir konkurencingai ir būtų įperkama. Nuo seno elektros energijos sistemoje dominuoja vertikaliosios integracijos, dažnai valstybei priklausančios monopolijos, valdančios dideles centralizuotas branduolines arba iškastinio kuro elektrines. Nuo 1999 m. pradėjus palaipsniui kurti elektros energijos vidaus rinką siekiama visiems Sąjungos vartotojams suteikti tikrą pasirinkimo galimybę, sukurti naujų verslo galimybių ir didinti tarpvalstybinę prekybą siekiant didesnio našumo, konkurencingų kainų ir aukštesnio lygio paslaugų standartų bei siekiant prisidėti prie tiekimo saugumo ir tvarumo. Dėl elektros energijos vidaus rinkos sustiprėjo konkurencija, visų pirma didmeniniu lygmeniu, ir išaugo tarpzoninė prekyba. Ji ir toliau išlieka efektyvios energijos rinkos pamatu;

(3)  Sąjungos energetikos sistemoje šiuo metu vyksta didžiausias per kelis dešimtmečius pokytis ir elektros energijos rinka yra šio pokyčio pagrindinis veiksnys. Bendras tikslas sumažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro rinkos dalyviams suteikia naujų galimybių ir iškelia naujų uždavinių. Kartu technologijų pokyčiai suteikia naujų vartotojų dalyvavimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybių formų;

(4)  šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti elektros energijos vidaus rinkos veikimą ir įtraukiami reikalavimai, susiję su atsinaujinančiosios energijos formų plėtojimu ir aplinkos politika, visų pirma specialias tam tikrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos objektų tipų taisykles dėl atsakomybės už balansavimą, skirstymą ir perskirstymą, taip pat dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų išmetamo CO2 kiekio ribos, jei tokiems pajėgumams taikomos laikinosios priemonės, skirtos užtikrinti būtiną išteklių adekvatumo lygį, t. y. pajėgumų mechanizmai;

(5)  iš mažų elektros energijos gamybos objektų gaminamai energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių turėtų būti taikomas prioritetinis skirstymas, nustatant specialią pirmumo tvarką skirstymo metodikoje arba nustatant rinkos operatoriams taikomus teisinius arba reguliavimo reikalavimus rinkai tiekti šią elektros energiją. Turėtų būti laikoma, kad teikiant sistemos eksploatavimo paslaugas tomis pačiomis ekonominėmis sąlygomis užtikrintas prioritetinis skirstymas atitinka šį reglamentą. Bet kuriuo atveju, prioritetinis skirstymas turėtų būti laikomas suderinamu su elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, dalyvavimu elektros energijos rinkoje;

(6)  dėl valstybės intervencijos priemonių, dažnai nekoordinuotų, didmeninė elektros energijos rinka tapo vis labiau iškreipta, o tai neigiamai paveikė investicijas ir tarpvalstybinę prekybą;

(7)  praeityje elektros energijos vartotojai buvo visiškai pasyvūs ir dažnai pirkdavo elektros energiją reguliuojamomis kainomis, kurioms rinka neturėjo jokio tiesioginio poveikio. Ateityje vartotojams būtina užtikrinti visas galimybes dalyvauti rinkoje vienodomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais ir būtina suteikti įgaliojimus valdyti savo energijos suvartojimą. Kad būtų galima integruoti vis didėjančią energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, būsimoje elektros energijos sistemoje turėtų būti išnaudotos visos turimos lankstumo priemonės, visų pirma su apkrova susiję sprendimai ir elektros energijos kaupimas, bei turėtų būti išnaudotos skaitmeninimo integruojant inovacines technologijas į elektros sistemą galimybės. Siekiant veiksmingai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro mažiausiomis sąnaudomis, būsima elektros energijos sistema taip pat būtina skatinti energiją vartoti efektyviai. Elektros energijos vidaus rinkos sukūrimo užbaigimas efektyviai integruojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją gali ilguoju laikotarpiu skatinti investicijas ir prisidėti prie energetikos sąjungos ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslų įgyvendinimo, kaip nurodyta 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate „Klimato ir energetikos politikos sistema 2020–2030 m.“ ir patvirtinta 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose;

(8)  dėl didesnės rinkos integracijos ir nepastovios elektros energijos gamybos reikia dėti daugiau pastangų koordinuoti nacionalinę energetikos politiką su kaimynais ir išnaudoti tarpvalstybinės prekybos elektros energija galimybes;

(9)  reglamentavimo sistemos buvo tobulinamos, užtikrinant galimybę prekiauti elektros energija visoje Sąjungoje. Tobulinti sistemas padėjo tai, kad buvo priimti keli tinklo kodeksai ir gairės dėl elektros energijos rinkų integravimo. Tuose tinklo kodeksuose ir gairėse yra nuostatos dėl rinkos taisyklių, sistemos eksploatavimo ir jungimo prie tinklo. Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir padidinti teisinį tikrumą, pagrindiniai rinkos veikimo ir pajėgumo paskirstymo balansavimo, einamosios paros, kitos paros ir vėlesniais rinkos laikotarpiais principai taip pat turėtų būti turėtų būti priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir įtraukti į vieną Sąjungos teisėkūros procedūra priimamą aktą;

(10)  Komisijos reglamento (ES) 2017/2195(8) 13 straipsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią perdavimo sistemos operatoriai gali visas savo užduotis arba jų dalį deleguoti trečiajai šaliai. Užduotis delegavę perdavimo sistemos operatoriai turėtų ir toliau būti atsakingi už šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pavesti vykdyti užduotis ir pareigas trečiajai šaliai. Tačiau turėtų būti leidžiama pavesti tik nacionaliniu lygmeniu vykdomas užduotis ir pareigas, pvz., atsiskaitymą už disbalansą. Dėl tokio pavedimo apribojimų neturėtų būti nereikalingai keičiama esama nacionalinė tvarka. Vis dėlto perdavimo sistemos operatoriai turėtų ir toliau būti atsakingi už užduočių, kurios jiems patikėtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/...(9)(10) 40 straipsnį, vykdymą;

(11)  kalbant apie balansavimo rinkas, norint, kad kainos susiformavimas būtų veiksmingas ir neiškraipytas balansavimo pajėgumo ir balansavimo energijos pirkime, reikia, kad sutartyse dėl balansavimo pajėgumų nebūtų nustatomos balansavimo energijos kainos. Tai nedaro poveikio skirstymo sistemoms, kuriose naudojamas integruoto planavimo procesas pagal Reglamentą (ES) 2017/2195;

(12)  Reglamento (ES) 2017/2195 18, 30 ir 32 straipsniuose nustatyta, kad standartinių ir specifinių balansavimo energijos produktų kainodaros metodas suteikia teigiamų paskatų rinkos dalyviams išlaikyti savo pačių balansą arba padeda atkurti sistemos balansą savo disbalanso kainos rajone, taip sumažinant sistemos disbalansą ir visuomenės išlaidas. Tokiais kainodaros metodais turėtų būti siekiama ekonomiškai efektyviai naudoti reguliavimą apkrova ir kitus balansavimo išteklius, laikantis tinklo eksploatavimo saugumo ribų;

(13)  balansavimo energijos rinkų integracija turėtų padėti efektyviai veikti einamosios paros rinkoms siekiant rinkos dalyviams suteikti galimybę užtikrinti savo balansą kuo arčiau tikrojo laiko, kaip tai leidžiama pagal balansavimo energijos pasiūlymų teikimo pabaigos laiką, numatytą Reglamento (ES) 2017/2195 24 straipsnyje. Perdavimo sistemos operatoriai, pasinaudodami balansavimo rinka, turėtų panaikinti tik po einamosios paros prekybos pabaigos likusį disbalansą. Reglamento (ES) 2017/2195 53 straipsnyje numatyta, kad Sąjungoje turi būti taikomas suderintas 15 minučių atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis. Toks suderinimas turėtų skatinti einamosios paros prekybą ir prekybos produktų, kurių tiekimo laikotarpiai tie patys, kūrimą;

(14)  siekiant užtikrinti perdavimo sistemos operatoriams galimybę pirkti ir naudoti balansavimo pajėgumą efektyviai, ekonomiškai ir vadovaujantis rinkos principais, būtina skatinti rinkos integraciją. Tuo atžvilgiu Reglamento (ES) 2017/2195 IV antraštinėje dalyje nustatomos trys metodikos, kurių laikydamiesi perdavimo sistemos operatoriai turi teisę paskirstyti tarpzoninį pralaidumą balansavimo pajėgumo mainams ir dalijimuisi rezervais, kai tai pagrįsta remiantis sąnaudų ir naudos analize; tai – bendro optimizavimo procesas, rinka grindžiamo paskirstymo procesas ir paskirstymas remiantis ekonominio efektyvumo analize. Bendrai optimizuoto paskirstymo procesas turi būti taikomas paskirstant kitos paros laikotarpiui. Priešingai, rinka grindžiamas paskirstymo procesas gali būti taikomas tuomet, kai sutarčių sudarymas vyksta ne anksčiau kaip likus savaitei iki balansavimo pajėgumų teikimo, o paskirstymas remiantis ekonominio efektyvumo analize taikomas tuomet, kai sutartys sudaromos likus daugiau nei savaitei iki balansavimo pajėgumų teikimo, su sąlyga, kad paskirstomi kiekiai yra riboti ir kad vertinimas atliekamas kasmet. Atitinkamoms reguliavimo institucijoms patvirtinus tarpzoninio pralaidumo paskirstymo proceso metodiką, du arba daugiau perdavimo sistemos operatorių gali pradėti tą metodiką taikyti anksčiau, kad jie įgytų patirties ir kad ateityje tą metodiką sklandžiai taikytų daugiau perdavimo sistemos operatorių. Tačiau tokias metodikas visi perdavimo sistemos operatoriai turėtų taikyti suderintai, kad būtų skatinama rinkos integracija;

(15)  Reglamento (ES) 2017/2195 V antraštinėje dalyje nustatyta, kad bendrasis atsiskaitymo už disbalansą tikslas – užtikrinti, kad už balansą atsakingos šalys efektyviai išlaikytų savo pačių balansą arba padėtų atkurti sistemos balansą, ir skatinti rinkos dalyvius išlaikyti arba padėti atkurti sistemos balansą. Kad balansavimo rinkose ir visoje energetikos sistemoje būtų galima integruoti didėjančią energijos iš kintamų atsinaujinančiųjų išteklių dalį, disbalanso kainos turėtų atspindėti tikralaikę energijos vertę. Visi rinkos dalyviai turėtų būti finansiškai atsakingi už savo sukeltą disbalansą, kuris yra skirtumas tarp paskirstyto kiekio ir galutinės pozicijos rinkoje. Reguliavimo apkrova telkėjų atveju paskirstomą energijos kiekį sudaro dalyvaujančių vartotojų apkrovos fiziškai aktyvuojamas energijos kiekis, apskaičiuotas taikant apibrėžtą matavimo metodą ir bazinę metodiką;

(16)  Komisijos reglamentu (ES) 2015/1222(11) nustatytos išsamios tarpzoninio pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo kitos dienos ir einamosios paros prekybos rinkose gairės, įskaitant reikalavimus parengti bendras metodikas, pagal kurias nustatoma tarp prekybos zonų tuo pačiu metu turimo pralaidumo apimtis, veiksmingumo vertinimo kriterijus ir peržiūros procesas prekybos zonoms nustatyti. Reglamento (ES) 2015/1222 32 ir 34 straipsniuose nustatytos prekybos zonų konfigūracijos peržiūros taisyklės, jo 41 ir 54 straipsniuose nustatytos suderintos didžiausių ir mažiausių galutinių kainų ribos, taikytinos kitos paros ir einamosios paros laikotarpiais, jo 59 straipsnyje nustatytos tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos taisyklės, o 74 straipsnyje nustatytos apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodikos taisyklės;

(17)  Komisijos reglamentu (ES) 2016/1719(12) nustatytos išsamios taisyklės dėl tarpzoninio pralaidumo paskirstymo išankstinių sandorių rinkose, bendros ilgalaikio tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo metodikos nustatymo, bendrosios ilgalaikių perdavimo teisių paskirstymo platformos sukūrimo Europos lygmeniu ir galimybės grąžinti ilgalaikes perdavimo teises ir vėliau jas panaudoti skirstant prognozuojamą pralaidumą arba perleisti vieno rinkos dalyvio ilgalaikes perdavimo teises kitam dalyviui. Reglamento (ES) 2016/1719 30 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl išankstinių sandorių rinkose siūlomų rizikos draudimo produktų;

(18)  Komisijos reglamentu (ES) 2016/631(13) nustatyti elektros energijos gamybos objektų prijungimo prie energijos tinklo reikalavimai, visų pirma dėl sinchroninių elektros energijos gamybos modulių, elektros jėgainių parko modulių ir jūrinio elektros jėgainių parko modulių. Tie reikalavimai padeda užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas elektros energijos vidaus rinkoje, užtikrinti sistemos saugumą ir elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių integraciją, taip pat palengvinti prekybą elektros energija visoje Sąjungoje. Reglamento (ES) 2016/631 66 ir 67 straipsniuose nustatytos taisyklės dėl besiformuojančių technologijų elektros energijos gamybos srityje;

(19)  pasiūlos ir paklausos pasiskirstymą atspindinčios prekybos zonos yra prekybos elektros energija rinkoje pagrindas ir būtina sąlyga norint išnaudoti visą pralaidumo paskirstymo metodų, įskaitant srautinį metodą, potencialą. Todėl prekybos zonas reikėtų apibrėžti taip, kad būtų užtikrinamas rinkos likvidumas, veiksmingas perkrovos valdymas ir bendras rinkos efektyvumas. Jei viena reguliavimo institucija arba perdavimo sistemos operatorius, gavęs savo kompetentingos reguliavimo institucijos pritarimą, pradeda esamų savo kontrolės rajono prekybos zonų konfigūracijos peržiūrą, kai prekybos zonų konfigūracija turi nereikšmingą poveikį kaimyninių perdavimo sistemos operatorių kontrolės rajonams, įskaitant jungiamąsias linijas, ir prekybos zonų konfigūracijos peržiūra yra būtina siekiant padidinti efektyvumą, kuo labiau padidinti tarpvalstybinės prekybos galimybes arba išlaikyti tinklo eksploatavimo saugumą, atitinkamo kontrolės rajono perdavimo sistemos operatorius ir kompetentinga reguliavimo institucija turėtų būti atitinkamai vienintelis perdavimo sistemos operatorius ir vienintelė kompetentinga reguliavimo institucija, kurie dalyvauja peržiūroje. Atitinkamas perdavimo sistemos operatorius ir kompetentinga reguliavimo institucija turėtų apie peržiūrą iš anksto pranešti kaimyniniams perdavimo sistemos operatoriams ir paskelbti peržiūros rezultatus. Regioninę prekybos zonų peržiūrą turėtų būti galima inicijuoti remiantis technine perkrovos ataskaita pagal šio reglamento 14 straipsnį arba pagal esamą Reglamente (ES) 2015/1222 nustatytą tvarką;

(20)  kai regioniniai koordinavimo centrai atlieka pralaidumo skaičiavimą, jie turėtų pralaidumo įverčius kuo labiau padidinti, atsižvelgdami į su išlaidomis nesusijusius taisomuosius veiksmus ir laikydamiesi perdavimo sistemos operatorių eksploatavimo saugumo ribų pralaidumo skaičiavimo regiono tinkle. Jeigu apskaičiuotas pralaidumas nėra lygus šiame reglamente nustatytam minimaliam pralaidumui arba yra už jį didesnis, regioniniai koordinavimo centrai turėtų apsvarstyti visus galimus su išlaidomis susijusius taisomuosius veiksmus, kuriais pralaidumas būtų padidintas iki tos minimalios pralaidumo ribos, įskaitant perskirstymo potencialą pralaidumo skaičiavimo regionuose ir tarp jų, laikantis perdavimo sistemos operatorių eksploatavimo saugumo ribų pralaidumo skaičiavimo regionuose. Perdavimo sistemos operatoriai turėtų teikti tikslias ir skaidrias ataskaitas apie visus pralaidumo skaičiavimo aspektus pagal šį reglamentą ir užtikrinti, kad visa regioniniams koordinavimo centrams siunčiama informacija būtų tiksli ir atitiktų savo paskirtį;

(21)  atlikdami pralaidumo skaičiavimą regioniniai koordinavimo centrai tarpzoninį pralaidumą turėtų apskaičiuoti naudodami perdavimo sistemos operatorių duomenis, laikantis perdavimo sistemos operatorių atitinkamų kontrolės rajonų eksploatavimo saugumo ribų. Perdavimo sistemos operatoriai turėtų turėti galimybę nukrypti nuo koordinuoto pralaidumo skaičiavimo tais atvejais, kai jį įgyvendinus būtų viršytos jų kontrolės rajono tinklo elementų eksploatavimo saugumo ribos. Tie nuokrypiai turėtų būti atidžiai stebimi ir apie juos turėtų būti skaidriai pranešama, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti, kad rinkos dalyviams teikiamas jungiamųjų linijų pralaidumo kiekis nebūtų ribojamas siekiant išspręsti perkrovos problemą prekybos zonoje. Tais atvejais, kai yra parengtas veiksmų planas, jame turėtų būti atsižvelgiama į nuokrypius ir šalinamos jų priežastys;

(22)  turėtų būti nustatyti pagrindiniai rinkos principai, kad elektros kainas nulemia paklausa ir pasiūla. Tos kainos turėtų nurodyti, kada reikia elektros, ir taip užtikrinti rinkos paskatas investuoti į lankstumą užtikrinančius šaltinius, kaip antai lanksčią elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova ar elektros energijos kaupimą;

(23)  nors elektros energijos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, rinkoje vis labiau naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, yra vienas iš energetikos sąjungos tikslų, labai svarbu, kad rinkoje būtų pašalintos esamos kliūtys tarpvalstybinei prekybai ir būtų skatinama investuoti į pagrindinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, į lankstesnę elektros energijos gamybą, jungiamąsias linijas, reguliavimą apkrova ir elektros energijos kaupimą. Kad būtų galima pereiti prie kintamos ir paskirstytos elektros energijos gamybos ir užtikrinti, kad Sąjungos elektros rinkos ateityje būtų grindžiamos energijos rinkos principais, būtina vėl sutelkti dėmesį į trumpojo laikotarpio rinkas ir stygiaus kainodarą;

(24)  trumpojo laikotarpio rinkos pagerina likvidumą ir konkurenciją, nes užtikrina galimybę rinkai pateikti daugiau išteklių, ypač lankstesnių išteklių. Veiksminga stygiaus kainodara skatins rinkos dalyvius reaguoti į rinkos signalus ir užtikrinti išteklių parengtį tada, kai rinkai labiausiai jų reikia, ir užtikrins jiems galimybę susigrąžinti didmeninėje rinkoje patirtas išlaidas. Todėl itin svarbu užtikrinti, kad ▌būtų panaikintos administracinės ir netiesioginės viršutinės kainos ribos, kad būtų galima taikyti stygiaus kainodarą. Rinkos struktūroje visiškai įdiegus trumpojo laikotarpio rinkas ir stygiaus kainodarą bus galima atsisakyti kitų rinką iškraipančių priemonių, kaip antai pajėgumų mechanizmų, skirtų energijos tiekimo saugumui užtikrinti. Kartu stygiaus kainodara be viršutinių kainos ribų didmeninėje rinkoje neturėtų kelti pavojaus, kad galutiniams vartotojams, visų pirma namų ūkio vartotojams, mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) ir pramonės vartotojams, nebus užtikrinamos patikimos ir stabilios kainos;

(25)  nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107, 108 ir 109 straipsniams, nukrypimai nuo pagrindinių rinkos principų, tokių kaip atsakomybė už balansavimą, rinka grindžiamas skirstymas ar ▌perskirstymas, silpnina lankstumo signalus ir trukdo plėtoti sprendimus, pavyzdžiui, elektros energijos kaupimo, reguliavimo apkrova ar telkimo. Nors siekiant išvengti bereikalingos administracinės naštos tam tikriems rinkos dalyviams, visų pirma namų ūkiams ir MVĮ, nukrypti leidžiančių nuostatų vis dėlto reikia, plačios nukrypti leidžiančios nuostatos, kai jų taikymo sritis apima ištisas technologijas, yra nesuderinamos su tikslu užtikrinti rinkos priemonėmis grindžiamą efektyvų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą ir todėl jos turėtų būti pakeistos tikslingesnėmis priemonėmis;

(26)  veiksmingos konkurencijos elektros energijos vidaus rinkoje išankstinė sąlyga yra nediskriminaciniai, skaidrūs ir tinkami mokesčiai už naudojimąsi tinklu, įskaitant perdavimo sistemos jungiamąsias linijas; ▌

(27)  nesuderinti jungiamųjų linijų pajėgumo apribojimai vis labiau riboja valstybių narių elektros energijos tarpusavio mainus ir tapo didele kliūtimi elektros energijos vidaus rinkos veikimo plėtojimui. Todėl turėtų būti nustatyti kuo didesnis jungiamosios linijos pajėgumas ir kritiniai tinklo elementai, laikantis saugaus tinklų eksploatavimo saugos standartų, įskaitant energijos tiekimo saugumo nenumatytais atvejais standartą (N-1). Vis dėl to yra tam tikrų sunkumų, susijusių su pajėgumo lygio sudėtingajame tinkle nustatymu. Siekiant sumažinti žiedinių srautų ir vidaus perkrovos poveikį tarpzoninei prekybai ir užtikrinti rinkos dalyviams prognozuojamą pajėgumų vertę, turi būti nustatyti aiškūs minimalūs turimo pralaidumo, skirto tarpzoninei prekybai, lygiai. Tais atvejais, kai naudojamas srautinis metodas, pagal tą minimalų pralaidumą, laikantis tinklo eksploatavimo saugumo ribų, turėtų būti nustatoma minimali tarpzoninio arba vidinio kritinio tinklo elemento pralaidumo dalis, naudotina koordinuotame pralaidumo skaičiavime pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, atsižvelgiant į nenumatytus atvejus. Bendra likusi pajėgumo dalis gali būti naudojama patikimumo atsargai, žiediniams srautams ir vidaus srautams. Be to, jei kiltų tikėtinų problemų užtikrinant tinklo saugumą, ribotos trukmės pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti galima taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Kartu su tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis turėtų būti pateikiama metodika ir projektai, kuriais užtikrinamas ilgalaikis sprendimas;

(28)  perdavimo pralaidumas, kuriam taikomas 70 % minimalaus pralaidumo kriterijus, vadovaujantis koordinuoto grynojo pralaidumo metodu yra didžiausias aktyviosios galios perdavimas, kuriuo laikomasi eksploatavimo saugumo ribų ir atsižvelgiama į nenumatytus atvejus. Atliekant koordinuotą šio pralaidumo apskaičiavimą taip pat atsižvelgiama į tai, kad elektros energijos srautai yra skirstomi nevienodai tarp atskirų elementų, ir kad kalbama ne vien apie jungiamųjų linijų pralaidumo pridėjimą. Šiuo pajėgumu neatsižvelgiama į patikimumo ribą, žiedinius srautus arba vidaus srautus; į juos atsižvelgiama likusiuose 30 %;

(29)  svarbu vengti konkurencijos iškraipymo, atsirandančio dėl valstybių narių perdavimo sistemos operatorių naudojamų skirtingų saugos, eksploatavimo ir planavimo standartų. Be to, rinkos dalyviams turėtų būti atskleisti turimi perdavimo pajėgumai ir turimiems perdavimo pajėgumams įtakos turintys saugos, eksploatavimo bei planavimo standartai;

(30)  siekiant efektyviai pritraukti būtinas investicijas, kainos taip pat turėtų parodyti, kur elektros energijos reikia labiausiai. Kad zoninėje elektros energijos sistemoje būtų teikiami teisingi lokaciniai signalai, reikia skaidria tvarka nuosekliai, objektyviai ir patikimai nustatyti prekybos zonas. Siekiant užtikrinti efektyvų Sąjungos elektros energijos tinklo eksploatavimą ir planavimą bei veiksmingus kainų signalus naujiems elektros energijos gamybos pajėgumams, reguliavimui apkrova ir perdavimo infrastruktūrai, prekybos zonos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į struktūrinę perkrovą. Visų pirma, siekiant išspręsti vidaus perkrovos problemą neturėtų būti mažinamas tarpzoninis pajėgumas;

(31)  siekiant atspindėti skirtingus prekybos zonų optimizavimo principus, nekeliant pavojaus likvidžioms rinkoms ir investicijoms į tinklus, perkrovos problemai spręsti turėtų būti numatytos dvi galimybės. Valstybės narės turėtų galėti pasirinkti – pakeisti savo prekybos zonos konfigūraciją arba imtis tokių priemonių kaip tinklo sustiprinimas ir tinklo optimizavimas. Tokio sprendimo atskaitos taškas turėtų būti ilgalaikės struktūrinės perkrovos nustatymas, kai tokią perkrovą nustato valstybės narės perdavimo sistemos operatorius ar operatoriai, kai ji nustatoma Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) ataskaitoje dėl perkrovos arba kai ji nustatoma atliekant prekybos zonų peržiūrą. Valstybės narės pirmiausia turėtų stengtis rasti bendrą sprendimą, kaip tokią perkrovą būtų galima geriausiai pašalinti. Tą darydamos valstybės narės galėtų priimti daugiašalius ar nacionalinius veiksmų planus perkrovos problemai spręsti. Valstybėms narėms, kurios priima veiksmų planą dėl perkrovos pašalinimo, turėtų būti taikomas linijinės trajektorijos laipsniško jungiamųjų linijų atidarymo laikotarpis. Tokio veiksmų plano įgyvendinimo pabaigoje valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti – perkonfigūruoti prekybos zoną (-as) arba pašalinti likusią perkrovą taikant taisomuosius veiksmus, su kuriais susijusias išlaidas jos turi padengti. Pastaruoju atveju prekybos zonos konfigūracija neturėtų būti pakeista prieš tos valstybės narės valią, jei pasiekiamas minimalus pralaidumas. Minimalus pralaidumo lygis, kuris turėtų būti naudojamas atliekant koordinuotą pralaidumo skaičiavimą, turėtų būti kritinio tinklo elemento pralaidumo procentinė dalis, kaip apibrėžta atlikus atrankos procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2015/1222, arba, srautinio metodo atveju - laikantis eksploatavimo saugumo ribų gedimo atveju. Kraštutiniu atveju Komisija turėtų galėti priimti sprendimą dėl prekybos zonos konfigūracijos ir turėtų turėti galimybę pakeisti prekybos zonos konfigūraciją tik tose valstybėse narėse, kurios pasirinko prekybos zonos padalijimą arba kurios neužtikrino minimalaus pralaidumo lygio;

(32)  kad būtų galima integruojant rinką efektyviai sumažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia sistemingai šalinti kliūtis tarpvalstybinei prekybai, kad būtų panaikinta rinkos fragmentacija ir Sąjungos energijos vartotojai galėtų pasinaudoti visais integruotų elektros energijos rinkų ir konkurencijos privalumais;

(33)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti pagrindiniai tarifų nustatymo ir pajėgumo paskirstymo principai, numatant gairių, kuriomis nustatomi išsamesni atitinkami principai ir metodika, kad būtų greitai prisitaikoma prie pasikeitusių aplinkybių, priėmimą;

(34)  perkrovos problemų valdymu turėtų būti duodami teisingi ekonominiai signalai perdavimo sistemos operatoriams ir rinkos dalyviams ir jie turėtų būti grindžiami rinkos mechanizmais;

(35)  atviroje, konkurencingoje rinkoje perdavimo sistemos operatorių išlaidas, patirtas dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo savo tinkluose, turėtų kompensuoti perdavimo sistemų, kuriose tie srautai prasideda, ir sistemų, kuriose tie srautai baigiasi, operatoriai;

(36)  į mokėjimus ir pajamas, gaunamus dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo, reikėtų atsižvelgti nustatant nacionalinio tinklo tarifus;

(37)  faktinė mokėtina suma už tarpvalstybinę prieigą prie sistemos gali gerokai skirtis priklausomai nuo dalyvaujančio perdavimo sistemos operatoriaus ir nuo valstybėse narėse taikomų tarifų nustatymo sistemų struktūros skirtumų. Todėl, siekiant išvengti prekybos iškraipymo, būtinas tam tikras suderinimo lygis;

(38)  turėtų būti nustatytos už perkrovos valdymo procedūras gaunamų pajamų naudojimo taisyklės, nebent dėl susijusios jungiamosios linijos specifinio pobūdžio būtų pateisinama tų taisyklių išimtis;

(39)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams, tinklo tarifai turėtų būti taikomi taip, kad nebūtų nei teigiamai, nei neigiamai diskriminuojami prie skirstymo lygmens prijungti gamybos pajėgumai ir prie perdavimo lygmens prijungti elektros energijos gamybos pajėgumai. Tinklo tarifais neturėtų būti diskriminuojamas elektros energijos kaupimas, stabdomas dalyvavimas reguliavime apkrova ar trukdoma didinti elektros energijos vartojimo efektyvumą;

(40)  siekiant padidinti tarifų nustatymo skaidrumą ir palyginamumą, kai privalomas suderinimas nelaikomas tinkama priemone, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/...(14)(15), turėtų pateikti geriausios praktikos apie tarifų metodikas ataskaitą;

(41)  siekiant geriau užtikrinti optimalias investicijas į transeuropinį tinklą ir geriau spręsti problemą, susijusią su tuo, kad negali būti įgyvendinami perspektyvūs jungiamųjų linijų projektai, nes jiems neteikiamas prioritetas nacionaliniu lygmeniu, mokesčių už perdavimą perkrauta linija naudojimas turėtų būti persvarstomas iš naujo ir toks naudojimas turėtų padėti užtikrinti jungiamųjų linijų pajėgumo parengtį ir jį išlaikyti arba padidinti;

(42)  siekiant užtikrinti optimalų elektros energijos perdavimo tinklo valdymą ir sudaryti sąlygas prekiauti elektros energija ir ją tiekti tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje, turėtų būti įsteigtas ENTSO-E. ENTSO-E savo užduotis turėtų vykdyti laikydamasis Sąjungos konkurencijos taisyklių, kurios ir toliau taikomos ENTSO-E sprendimams. ENTSO-E užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, o jo veiklos metodas turėtų būti toks, kad būtų užtikrinamas veiksmingumas ir skaidrumas. ENTSO-E parengtais tinklo kodeksais neketinama pakeisti būtinų nacionalinių tinklo kodeksų su tarpvalstybiniais klausimais nesusijusiose srityse. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmingesnę pažangą galima užtikrinti taikant veikimo regionų lygmeniu metodą, perdavimo sistemos operatoriai bendroje bendradarbiavimo struktūroje turėtų sukurti regionines struktūras sykiu užtikrindami, kad regionų lygmeniu pasiekti rezultatai atitiktų tinklo kodeksus ir neprivalomus dešimties metų tinklo plėtros planus Sąjungos lygmeniu. Valstybės narės turėtų skatinti bendradarbiavimą ir stebėti tinklo efektyvumą regionų lygmeniu. Bendradarbiavimas regionų lygmeniu turėtų atitikti konkurencingos ir veiksmingos elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangą;

(43)  ENTSO-E turėtų atlikti patikimą Europos išteklių adekvatumo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vertinimą, kad juo remiantis būtų galima objektyviai įvertinti galimas adekvatumo problemas. Išteklių adekvatumo problemos, kurios sprendžiamos taikant pajėgumų mechanizmus, turėtų būti nustatytos remiantis Europos išteklių adekvatumo vertinimu. Tas vertinimas gali būti papildomas nacionaliniais vertinimais;

(44)  šiame reglamente nustatyta išteklių adekvatumo ilguoju laikotarpiu (nuo kitų dešimties metų iki kitų metų) vertinimo metodika siekiama kito tikslo nei sezoniniais adekvatumo vertinimais (kitų šešių mėnesių), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/...(16) 9 straipsnyje. Per vidutinio ir ilgojo laikotarpio vertinimus visų pirma nustatomos adekvatumo problemos ir įvertinamas pajėgumų mechanizmų poreikis, o pagal sezoninius adekvatumo vertinimus įspėjama apie trumpalaikę riziką, kuri gali kilti per kitus šešis mėnesius ir dėl kurios gali labai pablogėti elektros energijos tiekimas. Be to, regioniniai koordinavimo centrai atlieka taip pat atlieka regioninio adekvatumo vertinimus dėl elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo. Tie vertinimai yra adekvatumo labai trumpu laikotarpiu (nuo kitos savaitės iki kitos paros) vertinimai, naudojami sistemos eksploatavimo reikmėms;

(45)  prieš pradėdamos taikyti pajėgumų mechanizmus, valstybės narės turėtų įvertinti reglamentavimo iškraipymus, kuriais didinamos su tuo reglamentavimu susijusios išteklių adekvatumo problemos. Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemones nustatytiems iškraipymams pašalinti ir kad jos nustatytų jų įgyvendinimo tvarkaraštį. Pajėgumų mechanizmai turėtų būti taikomi tik siekiant panaikinti adekvatumo problemas, kurių negalima išspręsti pašalinant tokius iškraipymus;

(46)  valstybės narės, ketinančios pradėti taikyti pajėgumų mechanizmus, išteklių adekvatumo tikslinius rodiklius turėtų nustatyti skaidraus ir patikrinamo proceso pagrindu. Valstybės narės turėtų turėti laisvę pačios nustatyti norimą energijos tiekimo saugumo lygį;

(47)  pagal SESV 108 straipsnį Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos priemonių, kurias gali nustatyti valstybės narės, suderinamumą su vidaus rinka. Tas vertinimas turi būti vykdomas remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalimi ir laikantis atitinkamų nuostatų ir gairių, kurias tuo tikslu gali priimti Komisija. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Komisijos išimtinei kompetencijai, suteiktai pagal SESV;

(48)  ▌nustatyti pajėgumų mechanizmai turėtų būti peržiūrėti atsižvelgiant į šį reglamentą; ▌

(49)  šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, kuriomis sudaromos veiksmingo tarpvalstybinio dalyvavimo pajėgumų mechanizmuose ▌sąlygos. Perdavimo sistemos operatoriai suinteresuotiems elektros energijos gamintojams turėtų sudaryti sąlygas dalyvauti pajėgumų mechanizmuose kitose valstybėse narėse. Todėl jie turėtų apskaičiuoti pajėgumus, kurių neviršijant turėtų būti galimas tarpvalstybinis dalyvavimas, užtikrinti tokio dalyvavimo galimybę ir tikrinti parengtį. Reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų laikomasi tarpvalstybinių taisyklių;

(50)  pajėgumų mechanizmais neturėtų būti kompensuojama per daug, tačiau tuo pačiu metu jais turėtų būti užtikrinamas tiekimo saugumas. Tuo atžvilgiu pajėgumų mechanizmai, išskyrus strateginius rezervus, turėtų būti suformuoti taip, kad būtų užtikrinta, jog kaina už pajėgumo prieinamumą automatiškai sumažėtų iki nulio, kai numatoma, kad pajėgumo lygis, kuris elektros energijos rinkoje būtų pelningas, jei pajėgumų mechanizmo nebūtų, bus pakankamas, kad patenkintų jo paklausą;

(51)  siekdama paremti valstybes nares ir regionus, kurie dėl energetikos pertvarkos susiduria su socialinėmis, pramonės ir ekonomikos problemomis, Komisija parengė daug anglies naudojantiems ir daug anglies dioksido išmetantiems regionams skirtą iniciatyvą. Tame kontekste Komisija turėtų padėti valstybėms narėms, be kita ko, kai įmanoma, teikdama tikslinę finansinę paramą, kad tuose regionuose būtų sudarytos sąlygos perėjimui laikantis teisingumo principo;

(52)  atsižvelgiant į nacionalinių energetikos sistemų skirtumus ir esamų elektros tinklų techninius apribojimus, dažnai geriausias būdas rinkos integracijos pažangai pasiekti yra didinti rinkos integraciją regionų lygmeniu. Todėl reikėtų stiprinti regioninį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, naujoje reglamentavimo sistemoje turėtų būti numatytas stipresnis regioninis valdymas ir reguliavimo priežiūra, įskaitant ACER įgaliojimų priimti sprendimus tarpvalstybiniais klausimais sustiprinimą. Įmanoma, kad glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas bus reikalingas ir krizinėse situacijose, siekiant padidinti energijos tiekimo saugumą ir apriboti rinkos iškraipymus;

(53)  perdavimo sistemos operatorių veiklos tarpusavio koordinavimas regionų lygmeniu oficialiai įtvirtintas nustačius privalomą perdavimo sistemos operatorių dalyvavimą regioninių saugumo koordinatorių veikloje ▌. Perdavimo sistemos operatorių regioninis koordinavimas turėtų būti toliau plėtojamas stiprinant institucinę struktūrą – įsteigiant regioninius koordinavimo centrus. Steigiant regioninius koordinavimo centrus turėtų būti atsižvelgta į esamas arba planuojamas regioninio koordinavimo iniciatyvas ir turėtų būti remiamas vis labiau integruotas elektros energijos sistemų visoje Sąjungoje eksploatavimas, užtikrinant efektyvų ir patikimą jų veikimą. Dėl tos priežasties būtina užtikrinti, kad visoje Sąjungoje perdavimo sistemos operatorių veiksmai būtų koordinuojami per regioninius koordinavimo centrus. Jei tam tikro regiono perdavimo sistemos operatorių veiksmų dar nekoordinuoja ar nekoordinuos esamas ar planuojamas steigti regioninis koordinavimo centras, to regiono perdavimo sistemos operatoriai įsteigia arba paskiria regioninį koordinavimo centrą;

(54)  regioninių koordinavimo centrų geografinė veiklos sritis turėtų užtikrinti jiems galimybę veiksmingai prisidėti prie perdavimo sistemos operatorių veiksmų regionuose koordinavimo ir užtikrinti didesnį sistemos saugumą ir rinkos efektyvumą. Regioniniai koordinavimo centrai turėtų turėti galimybę užduotis regione vykdyti lanksčiai, kad galėtų kuo geriau prisitaikyti prie jiems pavestų individualių užduočių pobūdžio;

(55)  regioniniai koordinavimo centrai turėtų vykdyti užduotis ten, kur jų vykdymas regioniniu lygmeniu turi pridėtinę vertę, palyginti su užduočių vykdymu nacionaliniu lygmeniu. Regioninių koordinavimo centrų užduotys turėtų apimti užduotis, kurias regioniniai saugumo koordinatoriai vykdo pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/1485(17), taip pat papildomas sistemos eksploatavimo, rinkos veikimo ir pasirengimo valdyti riziką užduotis. Regioninių koordinavimo centrų užduotys neturėtų apimti tikralaikio elektros energijos sistemos eksploatavimo;

(56)  vykdydami savo užduotis regioniniai koordinavimo centrai turėtų padėti siekti 2030 m. ir 2050 m. tikslų, nustatytų klimato ir energetikos politikos strategijoje;

(57)  regioniniai koordinavimo centrai turėtų pirmiausiai veikti regiono sistemos ir rinkos veikimo interesais ▌. Todėl regioniniams koordinavimo centrams turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai koordinuoti veiksmus, kurių imasi sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai, o vykdant kitas funkcijas – atlikti sustiprintą patariamąjį vaidmenį;

(58)  regioninių koordinavimo centrų žmogiškieji, techniniai, fiziniai ir finansiniai ištekliai neturėtų būti didesni negu tai griežtai reikalinga jų užduotims vykdyti;

(59)  ENTSO-E turėtų užtikrinti, kad regioninių koordinavimo centrų veikla būtų tarpusavyje koordinuojama;

(60)  siekiant padidinti elektros skirstymo tinklų veikimo našumą Sąjungoje ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su perdavimo sistemos operatoriais ir ENTSO-E, turėtų būti įsteigtas skirstymo sistemos operatorių Sąjungoje subjektas (toliau – ES SSO subjektas). ES SSO subjekto užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, o jo veiklos metodas turėtų užtikrinti efektyvumą, skaidrumą ir Sąjungos skirstymo sistemos operatorių atstovavimą. Kai tinkama, ES SSO subjektas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ENTSO-E dėl tinklo kodeksų parengimo ir įgyvendinimo ir turėtų teikti rekomendacijas dėl, inter alia, paskirstytosios elektros gamybos ir elektros energijos kaupimo integravimo į skirstymo tinklus, taip pat kitų su skirstymo tinklų valdymu susijusių sričių rekomendacijas. ES SSO subjektas taip pat turėtų deramai atsižvelgti į skirstymo sistemų, sujungtų su salose esančiomis galutinės grandies elektros sistemomis, kurios jungiamosiomis linijomis nėra sujungtos su kitomis elektros sistemomis, ypatumus;

(61)  reikia skatinti glaudesnį perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad būtų parengti tinklo kodeksai siekiant teikti ir valdyti veiksmingą ir skaidrią prieigą prie tarpvalstybinių perdavimo tinklų ir užtikrinti suderintą bei veiksmingą perspektyvinį Sąjungos perdavimo sistemos planavimą ir patikimą jos techninę plėtrą, įskaitant jungiamųjų linijų pajėgumų kūrimą, deramai atsižvelgiant į aplinką. Tie tinklo kodeksai turėtų atitikti ACER parengtas neprivalomas bendrąsias gaires. ACER turėtų būti skirtas tam tikras vaidmuo, susijęs su faktais pagrįsta tinklo kodeksų projektų peržiūra, be kita ko, jų atitiktimi bendrosioms gairėms, ir ji turėtų turėti galimybę rekomenduoti Komisijai juos priimti. ACER turėtų įvertinti siūlomus tinklo kodeksų pakeitimus, ir ji turėtų turėti galimybę rekomenduoti Komisijai juos priimti. Perdavimo sistemos operatoriai savo tinklus turėtų eksploatuoti laikydamiesi tų tinklo kodeksų;

(62)  tinklo kodeksų rengimo ir priėmimo patirtis parodė, kad naudinga racionalizuoti rengimo procedūrą, paaiškinant, kad ACER turi teisę redaguoti elektros tinklo kodeksų projektus, prieš juos pateikdama Komisijai;

(63)  siekiant užtikrinti sklandų elektros energijos vidaus rinkos veikimą, reikėtų numatyti nuostatas dėl tvarkos, pagal kurią turi būti priimami Komisijos sprendimai ir gairės dėl, inter alia, tarifų nustatymo ir pajėgumų paskirstymo, užtikrinant reguliavimo institucijų įtraukimą į tą procesą, prireikus per jų asociaciją Sąjungos lygmeniu. Reguliavimo institucijoms ir kitoms atitinkamoms valstybių narių institucijoms tenka svarbus vaidmuo prisidedant prie tinkamo elektros energijos vidaus rinkos veikimo;

(64)  visi rinkos dalyviai yra suinteresuoti veikla, kurios laukiama iš ENTSO-E. Todėl veiksmingo konsultavimosi procesas yra būtinas ir veikiančios struktūros, įsteigtos sudaryti palankesnėms sąlygoms konsultavimosi procesui ir jam organizuoti, pavyzdžiui, per reguliavimo institucijas arba ACER, turėtų atlikti svarbų vaidmenį;

(65)  siekdama užtikrinti didesnį viso elektros energijos perdavimo tinklo Sąjungoje skaidrumą, ENTSO-E turėtų parengti, paskelbti ir nuolat atnaujinti neprivalomą visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą. Į tą tinklo plėtros planą turėtų būti įtraukti veiksmingai veikiantys elektros energijos perdavimo tinklai ir būtinos regioninės jungiamosios linijos, svarbios komerciniu ar tiekimo saugumo aspektu;

(66)  reikėtų aktyviai skatinti investuoti į stambią naują infrastruktūrą tuo pat metu užtikrinant tinkamą elektros energijos vidaus rinkos veikimą. Siekiant sustiprinti nuolatinės srovės jungiamųjų linijų, kurioms taikoma išimtis, teigiamą poveikį konkurencijai ir tiekimo saugumui, projekto planavimo etape reikėtų ištirti rinkos dalyvių suinteresuotumą projektu ir priimti perkrovos valdymo taisykles. Jei nuolatinės srovės jungiamosios linijos yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, ACER turėtų nagrinėti prašymus taikyti išimtis kaip kraštutinę priemonę, kad būtų galima geriau atsižvelgti į išimties tarpvalstybinį poveikį ir palengvinti su ja susijusį administracinį darbą. Be to, atsižvelgiant į išskirtinę tų stambių infrastruktūros projektų, kuriems taikoma išimtis, įgyvendinimo riziką, tiekimo ir gamybos interesų turinčios įmonės turėtų turėti galimybę pasinaudoti nuostata, leidžiančia laikinai nukrypti nuo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių visapusiško taikymo įgyvendinant minėtus projektus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003(18) padarytos išimtys ir toliau taikomos iki jų numatytos galiojimo pabaigos, kaip nurodyta sprendime, kuriuo padaryta išimtis. Jūrinei elektros energijos infrastruktūrai, funkcionuojančiai dviem būdais (vadinamiesiems jūros hibridinės jungties įrenginiams), apimančiai jūros vėjo energijos perdavimą į krantą ir į jungiamąsias linijas, taip pat turėtų būti galima taikyti išimtį, kuri taikoma pagal naujoms nuolatinės srovės jungiamosioms linijoms skirtas taisykles. Prireikus reguliavimo sistemoje turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į specifinę tų įrenginių situaciją, siekiant įveikti kliūtis statyti visuomenei ekonomiškai efektyvius jūros hibridinės jungties įrenginius;

(67)  kad rinka būtų pasitikima labiau, jos dalyviai turi būti tikri, kad už piktnaudžiavimo veiksmus gali būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai veiksmingai išnagrinėti įtarimus piktnaudžiavimu rinkoje. Tuo tikslu kompetentingoms institucijoms būtina turėti galimybę naudotis duomenimis, iš kurių būtų galima gauti informacijos apie tiekėjų priimtus eksploatavimo sprendimus. Elektros energijos rinkoje daug svarbių sprendimų priima gamintojai, kurie su tais sprendimais susijusią informaciją turėtų saugoti nustatytos trukmės laikotarpį, kad ja galėtų laisvai naudotis kompetentingos institucijos. Be to, kompetentingos institucijos turėtų reguliariai stebėti, ar perdavimo sistemos operatoriai laikosi taisyklių. Mažiems gamintojams, kurie iš tikrųjų negali iškreipti rinkos, ta pareiga neturėtų būti taikoma;

(68)  iš valstybių narių ir kompetentingų institucijų reikėtų reikalauti teikti Komisijai atitinkamą informaciją. Komisija tokią informaciją turėtų laikyti konfidencialia. Jei būtina, Komisija turėtų turėti galimybę pareikalauti atitinkamos informacijos tiesiogiai iš atitinkamų įmonių su sąlyga, kad apie tai bus pranešama kompetentingoms institucijoms;

(69)  valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(70)  valstybės narės, Energijos bendrijos susitariančiosios šalys ir kitos trečiosios valstybės, kurios taiko šį reglamentą arba yra kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalis, turėtų glaudžiai bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su integruotos prekybos elektros energija regiono kūrimu, ir neturėtų imtis jokių priemonių, kurios keltų grėsmę tolesnei elektros energijos rinkų integracijai arba tiekimo saugumui valstybėse narėse ir susitariančiosiose šalyse;

(71)  tuo metu, kai buvo priimamas Reglamentas (EB) Nr. 714/2009, Sąjungos lygmeniu buvo nedaug elektros energijos vidaus rinkos taisyklių. Nuo tada Sąjungos vidaus rinka tapo dar sudėtingesnė dėl rinkose vykstančių esminių pokyčių, visų pirma dėl to, kad elektros energija pradėta gaminti iš įvairių atsinaujinančiųjų išteklių. Todėl tinklo kodeksai ir gairės tapo labai išsamūs ir visaapimantys, ir juose nagrinėjami tiek techniniai, tiek bendro pobūdžio klausimai;

(72)   siekiant užtikrinti mažiausią efektyviam rinkos veikimui būtiną suderinimo laipsnį, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų konkrečių sričių, kurios yra labai svarbios rinkos integracijai, neesminių elementų. Tie aktai turėtų apimti tam tikrų tinklo kodeksų ir gairių priėmimą ir keitimą tais atvejais, kai jie papildo šį reglamentą, perdavimo sistemos operatorių ir reguliavimo institucijų regioninį bendradarbiavimą, perdavimo sistemos operatorių tarpusavio finansines kompensacijas ir išimtinių nuostatų taikymą naujoms jungiamosioms linijoms. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(19) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(73)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal SESV 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(20). Tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(74)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti suderintą tarpvalstybinių elektros energijos mainų sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(75)  siekiant nuoseklumo ir teisinio tikrumo, jokia šio reglamento nuostata neturėtų kliudyti taikyti Direktyvos (ES) 2019/...(21) 66 straipsniu grindžiamų nukrypti leidžiančių nuostatų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu siekiama:

a)  sudaryti sąlygas efektyviai pasiekti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus, užtikrinant galimybę teikti rinkos signalus siekiant, kad būtų didinamas efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, tiekimo saugumas, lankstumas ir tvarumas, mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir daugėtų inovacijų;

b)  nustatyti pagrindinius gerai veikiančių, integruotų elektros energijos rinkų principus, pagal kuriuos visiems išteklių teikėjams ir elektros vartotojams sudaroma nediskriminacinė galimybė patekti į rinką, suteikiamos galios vartotojams, užtikrinamas konkurencingumas pasaulio rinkoje ir galimybė naudoti reguliavimą apkrova, kaupti energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą bei palengvinamas paskirstytosios paklausos ir pasiūlos sutelkimas ▌, taip pat sudaromos sąlygos integruoti rinką ir sektorius ir pagal rinkos principus atlyginti už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių;

c)  nustatyti sąžiningas tarpvalstybinių elektros energijos mainų taisykles, taip padidinant konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių rinkų ypatingas savybes, įskaitant tarpvalstybinių elektros energijos srautų kompensavimo mechanizmo ir suderintų tarpvalstybinio perdavimo mokesčių principų nustatymą bei turimo nacionalinių perdavimo sistemų jungiamųjų linijų pralaidumo paskirstymą;

d)  sudaryti palankesnes sąlygas gerai veikiančios ir skaidrios didmeninės rinkos, prisidedančios prie aukšto lygio elektros energijos tiekimo saugumo, sukūrimui, ir numatyti tarpvalstybinių elektros energijos mainų taisyklių suderinimo mechanizmus.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)  jungiamoji linija – perdavimo linija, kuri kerta ar eina per valstybių narių sieną ir sujungia valstybių narių nacionalines perdavimo sistemas;

2)  reguliavimo institucija – reguliavimo institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal Direktyvos (ES) 2019/...(22) 57 straipsnio 1 dalį;

3)  tarpvalstybinis srautas – fizinis elektros energijos srautas valstybės narės perdavimo tinkle, atsirandantis dėl gamintojų ir (arba) vartotojų veiklos ne toje valstybėje narėje poveikio jos perdavimo tinklui;

4)  perkrova – situacija, kai negalima priimti visų rinkos dalyvių pasiūlymų prekiauti tarp tinklo rajonų, nes dėl jų būtų padarytas didelis poveikis fiziniams srautams per tinklo elementus, kurie tokių srautų išlaikyti negali;

5)  nauja jungiamoji linija – jungiamoji linija, kurios tiesimas neužbaigtas iki 2003 m. rugpjūčio 4 d.;

6)  struktūrinė perkrova – perdavimo sistemoje susidaranti perkrova, kurią galima nedviprasmiškai nustatyti, iš anksto numatyti, kurios geografinė padėtis kurį laiką nekinta ir kuri dažnai kartojasi įprastomis elektros energijos sistemos veikimo sąlygomis;

7)  rinkos operatorius – subjektas, teikiantis pasiūlymų parduoti elektros energiją ir pasiūlymų pirkti elektros energiją derinimo paslaugą;

8)  paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius arba PEERO – rinkos operatorius, kurį kompetentinga institucija paskyrė atlikti su bendru kitos paros ar einamosios paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmu susijusias užduotis;

9)  prarastos apkrovos vertė – didžiausios elektros energijos kainos, kurią vartotojai pasirengę mokėti, kad išvengtų atjungimo, įvertis EUR už MWh;

10)  balansavimas – visi visais laikotarpiais vykdomi veiksmai ir procesai, kuriais perdavimo sistemos operatorius nuolat užtikrina sistemos dažnio išlaikymą iš anksto nustatytame stabilumo intervale ir rezervų kiekio, būtino reikiamai kokybei užtikrinti, atitiktį reikalavimams;

11)  balansavimo energija – energija, kurią perdavimo sistemos operatoriai naudoja balansavimui atlikti;

12)  balansavimo paslaugos teikėjas – rinkos dalyvis, teikiantis perdavimo sistemos operatoriams balansavimo energiją ir (arba) balansavimo pajėgumą;

13)  balansavimo pajėgumas – pajėgumų apimtis, kurią balansavimo paslaugos teikėjas sutiko išlaikyti ir teikti perdavimo sistemos operatoriui atitinkamo balansavimo energijos kiekio pasiūlymų forma per visą sutarties galiojimo laikotarpį;

14)  už balansą atsakinga šalis – rinkos dalyvis arba jo pasirinktas atstovas, atsakingas už rinkos dalyvio disbalansą elektros energijos rinkoje;

15)  atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis – laiko vienetas, už kurį skaičiuojamas už balansą atsakingų šalių disbalansas;

16)  disbalanso kaina – teigiama, nulinė arba neigiama disbalanso kiekviena kryptimi kaina kiekvienu atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiu;

17)  disbalanso kainos rajonas – rajonas, kuriame skaičiuojama disbalanso kaina;

18)  parengties tvirtinimo procesas – procesas, per kurį patikrinama, ar balansavimo pajėgumo teikėjas atitinka perdavimo sistemos operatorių nustatytus reikalavimus;

19)  rezervo pajėgumas – dažnio išlaikymo rezervų, dažnio atkūrimo rezervų arba pakaitos rezervų kiekis, kuriuo turi galėti naudotis perdavimo sistemos operatorius;

20)  pirmenybinis skirstymas – elektrinių energijos skirstymas remiantis kitais kriterijais nei pasiūlymų pirkti ekonominis eiliškumas savarankiško skirstymo modelio atveju, o centrinio skirstymo modelio atveju – elektrinių energijos skirstymas remiantis dar ir kitais kriterijais nei pasiūlymų pirkti ekonominis eiliškumas bei tinklo apribojimai, suteikiant pirmenybę tam tikrų gamybos technologijų elektros energijos skirstymui;

21)  pralaidumo skaičiavimo regionas – geografinis rajonas, kuriame taikomas koordinuotas pralaidumo skaičiavimas;

22)  pajėgumų mechanizmas – laikina priemonė, skirta užtikrinti, kad atlyginant už išteklių parengtį būtų pasiektas reikiamas išteklių adekvatumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones;

23)  didelio naudingumo kogeneracija – kogeneracija, kuri atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES(23) II priede nustatytus kriterijus;

24)  parodomasis projektas – projektas, kuriuo demonstruojama technologija yra pirma tokios rūšies technologija Sąjungoje ir kuri yra didelė naujovė, gerokai lenkianti naudojamas technologijas;

25)  rinkos dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, kuris perka, parduoda arba gamina elektros energiją, kuris užsiima telkimu arba kuris yra elektros energijos kaupimo paslaugų operatorius, įskaitant teikiant prekybos pavedimus, vienoje ar daugiau elektros energijos rinkų, įskaitant balansavimo elektros energijos rinkas;

25)  perskirstymas – priemonė, įskaitant apribojimą, kurią aktyvuoja vienas arba daugiau perdavimo sistemos operatorių arba skirstymo sistemos operatorių, pakeisdami gamybos ir (arba) apkrovos modelį, kad pakeistų fizinius srautus elektros energijos sistemoje ir pašalintų fizinę tinklų perkrovą arba kitu būdu užtikrintų sistemos saugumą;

27)  kompensacinė prekyba – tarpzoniniai mainai, kuriuos inicijuoja sistemos operatoriai tarp dviejų prekybos zonų, siekdami pašalinti fizinę tinklų perkrovą;

28)  elektros energijos gamybos objektas – objektas, kuriame pirminė energija paverčiama elektros energija ir kuris sudarytas iš vieno ar daugiau elektros energijos gamybos modulių, prijungtų prie tinklo;

29)  centrinio skirstymo modelis – planavimo ir skirstymo modelis, pagal kurį perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į objektų skirstymo tvarką ir vykdydamas integruotą planavimą, sudaro elektros energijos gamybos ir vartojimo grafikus ir skirsto elektros energijos gamybos objektuose gaminamą ir apkrovos objektuose vartojamą energiją;

30)  savarankiško skirstymo modelis – planavimo ir skirstymo modelis, pagal kurį elektros energijos gamybos ir vartojimo grafikus sudaro bei elektros energijos gamybos objektuose gaminamą ir apkrovos objektuose vartojamą energiją skirsto tų įrenginių už planavimą atsakingi atstovai;

31)  standartinis balansavimo produktas – balansavimo paslaugų mainams skirtas visų perdavimo sistemos operatorių nustatytas suderintas balansavimo produktas;

32)  specifinis balansavimo produktas – balansavimo produktas, kuris nėra standartinio balansavimo produktas;

33)  deleguotasis operatorius – subjektas, kuriam perdavimo sistemos operatorius ar paskirtasis elektros energijos rinkos operatorius pavedė pagal šį reglamentą ar kitus Sąjungos teisės aktus tam perdavimo sistemos operatoriui ar tam paskirtajam elektros energijos rinkos operatoriui arba PEERO patikėtas konkrečias užduotis ar pareigas, arba kuriam jas vykdyti paskyrė valstybė narė ar reguliavimo institucija;

34)  vartotojas – vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...(24) 2 straipsnio 1 punkte;

35)  galutinis vartotojas – galutinis vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 3 punkte;

36)  didmeninis vartotojas – didmeninis vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 2 punkte;

37)  namų ūkio vartotojas – namų ūkio vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 4 punkte;

38)  mažoji įmonė – mažoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 7 punkte;

39)  aktyvusis vartotojas – aktyvusis vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 8 punkte;

40)  elektros rinkos – elektros rinkos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 9 punkte;

41)  tiekimas – tiekimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 12 punkte;

42)  elektros energijos tiekimo sutartis – elektros energijos tiekimo sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...(25) 2 straipsnio 13 punkte;

43)  suvestinė – suvestinė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 18 punkte;

44)  reguliavimo apkrova – reguliavimo apkrova, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 20 punkte;

45)  pažangioji matavimo sistema – pažangioji matavimo sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 23 punkte;

46)  sąveikumas – sąveikumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 24 punkte;

47)  skirstymas – skirstymas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 28 punkte;

48)  skirstymo sistemos operatorius – skirstymo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 29 punkte;

49)  energijos vartojimo efektyvumas – energijos vartojimo efektyvumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 30 punkte;

50)  atsinaujinančiųjų išteklių energija – atsinaujinančiųjų išteklių energija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 31 punkte;

51)  paskirstyta gamyba – paskirstyta gamyba, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 32 punkte;

52)  perdavimas – perdavimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 34 punkte;

53)  perdavimo sistemos operatorius – perdavimo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...(26) 2 straipsnio 35 punkte;

54)  sistemos naudotojas – sistemos naudotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 36 punkte;

55)  gamyba – gamyba, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 37 punkte;

56)  gamintojas – gamintojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 38 punkte;

57)  jungtinė sistema – jungtinė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 40 punkte;

58)  maža atskira sistema – maža atskira sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 42 punkte;

59)  maža sujungta sistema – maža sujungta sistema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 43 punkte;

60)  papildoma paslauga – papildoma paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 48 punkte;

61)  su dažnio reguliavimu nesusijusi papildoma paslauga – su dažnio reguliavimu nesusijusi papildoma paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 49 punkte;

62)  energijos kaupimas – energijos kaupimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 59 punkte;

63)  regioninis koordinavimo centras – regioninis koordinavimo centras, įsteigtas pagal šio reglamento 35 straipsnį;

64)  didmeninė energijos rinka – didmeninė energijos rinka, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011(27) 2 straipsnio 6 punkte;

65)  prekybos zona – didžiausia geografinė zona, kurioje rinkos dalyviai gali vykdyti energijos mainus be tinklų pralaidumų galių paskirstymo;

66)  pralaidumų galių paskirstymas – pralaidumų priskyrimas tarpzoniniams mainams;

67)  kontrolės sritis – integrali sujungtos elektros energetikos sistemos dalis, kurią eksploatuoja vienintelis sistemos operatorius ir kuri apima prijungtas fizines apkrovas ir (arba) elektros energijos generavimo šaltinius, jei tokių yra;

68)  koordinuotas grynasis pralaidumas – pralaidumo skaičiavimo metodas, grindžiamas didžiausių energijos mainų tarp gretimų prekybos zonų ex-ante vertinimo ir nustatymo principu;

69)  kritinis tinklo elementas – tinklo elementas prekybos zonoje arba tarp prekybos zonų, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant pralaidumą ir kuris riboja energijos, kuria galima apsikeisti, kiekį;

70)  tarpzoninis pralaidumas – sujungtos elektros energetikos sistemos gebėjimas užtikrinti energijos perdavimą tarp prekybos zonų;

71)  generavimo šaltinis – vienas elektros generatorius, priklausantis gamybos vienetui.

II skyrius

Elektros energijos rinkos bendrosios taisyklės

3 straipsnis

Elektros energijos rinkų veikimo principai

1.  Valstybės narės, reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai, rinkos operatoriai ir deleguotieji operatoriai užtikrina, kad elektros energijos rinkos veiktų pagal šiuos principus:

a)  kainos formuojamos remiantis paklausa ir pasiūla;

b)  rinkos taisyklėmis skatinamas laisvas kainos susiformavimas ir vengiama veiksmų, dėl kurių kainos negalėtų būti formuojamos remiantis paklausa ir pasiūla ;

c)  rinkos taisyklėmis sudaromos palankesnės sąlygos lankstesnės elektros energijos gamybos, tvarios elektros energijos gamybos išmetant mažai anglies dioksido ir lankstesnės paklausos plėtrai;

d)  vartotojai turi turėti galimybę gauti naudos iš rinkos galimybių ir didesnės konkurencijos mažmeninėse rinkose ir jiems suteikiamos galios kaip rinkos dalyviams dalyvauti energijos rinkoje ir energetikos pertvarkoje;

e)  sutelkiant elektros energijos gamybą iš daugelio elektros energijos gamybos objektų arba apkrovą iš daugelio reguliavimo apkrova objektų, galutiniams vartotojams ir mažoms įmonėms užtikrinama galimybė dalyvauti rinkoje, kad jie galėtų teikti bendrus pasiūlymus elektros energijos rinkoje ir bendrai naudotųsi elektros energijos sistema, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės;

f)  rinkos taisyklėmis sudaromos sąlygos mažinti elektros energijos sistemos, taigi ir ekonomikos, priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, sudarant galimybę integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją ir teikiant paskatas efektyviai vartoti energiją;

g)  rinkos taisyklėmis užtikrinamos tinkamos paskatos investuoti į elektros energijos gamybą, visų pirma skatinamos ilgalaikės investicijos į nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir tvarią elektros energijos sistemą, elektros energijos kaupimą, elektros energijos vartojimo efektyvumą ir reguliavimą apkrova, kad būtų tenkinami rinkos poreikiai, bei sudaromos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai ir taip užtikrinamas energijos tiekimo saugumas;

h)  palaipsniui pašalinamos kliūtys tarpvalstybiniams elektros energijos srautams tarp prekybos zonų ar valstybių narių ir tarpvalstybiniams sandoriams elektros energijos rinkose ir susijusių paslaugų rinkose;

i)  rinkos taisyklėmis numatomas regioninis bendradarbiavimas, jei jis naudingas;

j)  saugi ir tvari elektros energijos gamyba, elektros energijos kaupimas ir reguliavimas apkrova įtraukiami į rinką vienodomis sąlygomis, laikantis Sąjungos teisėje numatytų reikalavimų;

k)  visi gamintojai tiesiogiai arba netiesiogiai yra atsakingi už savo pagamintos energijos pardavimą;

l)  rinkos taisyklėmis sudaromos sąlygos tvariems, patikimiems ir mažai anglies dioksido išmetantiems energijos šaltiniams, technologijoms ar sistemų parodomiesiems projektams, kurie turi būti plėtojami ir naudojami visuomenės naudai;

m)  rinkos taisyklėmis suteikiamos galimybės efektyviai skirstyti elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova išteklius;

n)  rinkos taisyklėmis sudaromos sąlygos elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo ir energijos tiekimo įmonėms pradėti ir nustoti dalyvauti rinkoje remiantis tų įmonių veiklos ekonominio ir finansinio perspektyvumo vertinimu;

o)  siekiant užtikrinti galimybę rinkos dalyviams apsisaugoti nuo rinkos kainų nepastovumo rizikos ir sumažinti netikrumą dėl būsimos investicijų grąžos, galimomis ilgalaikio rizikos draudimo priemonėmis turi būti skaidriai prekiaujama rinkose, o dėl ilgalaikių elektros tiekimo sutarčių turi būti deramasi ne biržoje, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės;

p)  rinkos taisyklėmis sudaromos palankesnės sąlygos prekybai produktais visoje Sąjungoje, o keičiant reglamentavimą atsižvelgiama į poveikį ilgalaikių ir trumpalaikių išankstinių sandorių ir ateities sandorių rinkoms ir produktams;

q)  rinkos dalyviai turi teisę gauti prieigą prie perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų objektyviomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

4 straipsnis

Perėjimas laikantis teisingumo principo

Komisija remia valstybes nares, kurios priima nacionalinę laipsniško energijos gamybos kūrenant esama anglimi ir kitu kietuoju iškastiniu kuru ir kasybos pajėgumo mažinimo strategiją taikant visas turimas priemones, siekiant sudaryti sąlygas perėjimui laikantis teisingumo principo regionuose, kuriems turi poveikį struktūriniai pokyčiai. Komisija padeda valstybėms narėms įveikti problemas, susijusias su perėjimo prie švarios energijos socialiniu ir ekonominiu poveikiu.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su daug anglies naudojančiais ir daug anglies dioksido išmetančiais suinteresuotaisiais subjektais, sudaro palankias sąlygas naudotis esamais fondais ir programomis ir naudojimąsi jais, taip pat skatina keitimąsi gerąja praktika, įskaitant diskusijas apie pramonės veiksmų gaires ir perkvalifikavimo poreikius.

5 straipsnis

Atsakomybė už balansavimą

1.  Visi rinkos dalyviai ▌yra ▌atsakingi už savo pačių sukeltą sistemos disbalansą (toliau atsakomybė už balansavimą) ▌. Tuo tikslu rinkos dalyviai arba patys yra už balansą atsakingos šalys, arba pagal sutartį deleguoja savo atsakomybę pačių pasirinktai už balansą atsakingai šaliai. Kiekviena už balansavimą atsakinga šalis finansiškai atsako už savo sukeltą disbalansą ir stengiasi užtikrinti savo balansą arba padėti užtikrinti elektros energijos sistemos balansą.

2.  Atvejai, kai valstybės narės gali numatyti nukrypti nuo atsakomybės už balansavimą leidžiančias nuostatas, yra tik šie:

a)  parodomuosius inovacinius technologijų projektus turi patvirtinti reguliavimo institucija, su sąlyga, kad tų nukrypti leidžiančių nuostatų trukmė ir mastas yra apriboti tiek, kiek būtina, kad būtų galima pasiekti demonstravimo tikslus;

b)  elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiai, kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 400 kW;

c)  įrenginiai, kuriems teikiama Komisijos parama, patvirtinta pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles remiantis SESV 107, 108 ir 109 straipsniais, ir kurie perduoti eksploatuoti anksčiau nei ... [šio reglamento įsigaliojimo diena].

Valstybės narės, nedarydamos poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, gali skatinti rinkos dalyvius, kuriems visiškai arba iš dalies netaikoma atsakomybė už balansavimą, ▌prisiimti visą atsakomybę už balansavimą.

3.  Jei valstybė narė numato nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 2 dalį, ji užtikrina, kad finansinę atsakomybę už disbalansą prisiimtų kitas rinkos dalyvis.

4.  Elektros energijos gamybos objektų, perduotų eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atveju 2 dalies b punktas taikomas tik elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams ▌, kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 200 kW.

6 straipsnis

Balansavimo rinka

1.  Balansavimo rinkos, įskaitant parengties tvirtinimo procesus, organizuojamos taip, kad būtų:

a)  veiksmingai užtikrintas rinkos dalyvių nediskriminavimas, atsižvelgiant į skirtingus techninius elektros energijos sistemos poreikius ir skirtingas gamybos šaltinių, energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova technines galimybes;

b)  užtikrinta, jog paslaugos būtų apibrėžtos skaidriu ir technologijų atžvilgiu neutraliu būdu ir kad jų pirkimas būtų skaidrus ir grindžiamas rinka;

c)  užtikrinta nediskriminacinė prieiga visiems rinkos dalyviams, individualiai ar sutelkimo būdu, įskaitant iš kintamų atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją, reguliavimą apkrova ir energijos kaupimo paslaugas;

d)  atsižvelgta į poreikį paskirstyti didėjančią kintamos elektros energijos gamybos dalį, taip pat į padidėjusią reguliavimo apkrova spartą ir naujų technologijų kūrimą.

2.  Balansavimo energijos kaina balansavimo pajėgumo sutartyse iš anksto nenustatoma. Pirkimo procesai turi būti skaidrūs laikantis Direktyvos (ES) 2019/...(28) 40 straipsnio 4 dalies, kartu užtikrinant neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

3.  Balansavimo rinkos užtikrina eksploatavimo saugumą, kartu užtikrindamos galimybę kuo labiau išnaudoti ir efektyviai paskirstyti tarpzoninį pralaidumą įvairiais laikotarpiais pagal 17 straipsnį.

4.  Kalbant apie standartinius balansavimo produktus ir specifinius balansavimo produktus, atsiskaitymas už balansavimo energiją yra grindžiamas ribinių kainų nustatymu (mokama galutine kaina), nebent visos reguliavimo institucijos būtų patvirtinusios alternatyvų kainų nustatymo metodą, remdamosi bendru visų perdavimo sistemos operatorių pasiūlymu, atlikus analizę, patvirtinusią, kad tas alternatyvus kainų nustatymo metodas yra efektyvesnis.

Rinkos dalyviams leidžiama teikti pasiūlymus pirkti kuo arčiau tikrojo laiko, o balansavimo energijos pasiūlymų teikimo pabaigos laikas negali būti ankstesnis už tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos laiką.

Centrinio skirstymo modelį taikantys perdavimo sistemos operatoriai gali nustatyti papildomas taisykles, laikydamiesi pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalį priimtų gairių dėl elektros energijos balansavimo.

5.  Už disbalansą atsiskaitoma tikralaikę energijos vertę atspindinčia kaina.

6.  Kiekvienas disbalanso kainos rajonas yra lygus prekybos zonai, išskyrus centrinio skirstymo modelio atvejį, kai disbalanso kainos rajonas gali sudaryti prekybos zonos dalį.

7.  Rezervo pajėgumų apimtį nustato perdavimo sistemos operatoriai ir jiems galima padėti regioniniu lygmeniu.

8.  Balansavimo pajėgumo pirkimus vykdo perdavimo sistemos operatoriai ir pirkimas gali būti palengvinamas regioniniu lygmeniu. Tarpvalstybinių pajėgumų rezervavimas tuo tikslu gali būti ribojamas. Balansavimo pajėgumo pirkimas grindžiamas rinka ir organizuojamas taip, kad parengties tvirtinimo procese, vykdomame pagal Direktyvos (ES) 2019/...(29) 40 straipsnio 4 dalį, rinkos dalyviai nebūtų diskriminuojami nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja individualiai, ar sutelkimo būdu.

Balansavimo pajėgumo pirkimas grindžiamas pirmine rinka, nebent ir ta apimtimi, kuria reguliavimo institucija numato nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią galima naudoti kitų formų rinka grindžiamą pirkimą dėl to, kad balansavimo paslaugų rinkoje trūksta konkurencijos, ir kai neviršijamas leistas mastas. Nukrypti nuo pirminių rinkų naudojimo leidžiančios nuostatos peržiūrimos kas trejus metus.

9.  Didinamojo balansavimo pajėgumo ir mažinamojo balansavimo pajėgumo pirkimas vykdomas atskirai, nebent nacionalinė reguliavimo institucija patvirtintų nukrypti nuo šio principo leidžiančią nuostatą, remdamasi tuo, kad perdavimo sistemos operatoriaus atliktas vertinimas rodo, kad dėl to padidėtų ekonominis efektyvumas. Sutartys dėl balansavimo pajėgumų sudaromos ne anksčiau kaip likus vienai dienai iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios ir sutarčių galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip viena diena, išskyrus atvejus kai, ir ta apimtimi, kuria reguliavimo institucija patvirtino ankstesnes sutartis arba ilgesnius sutarčių galiojimo laikotarpius, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą arba pagerinti ekonominį efektyvumą.

Jei taikoma nukrypti leidžianti nuostata dėl bent dėl 40 % standartinių balansavimo produktų ir dėl bent 30 % visų produktų, naudojamų balansavimo pajėgumams, sutartys dėl balansavimo pajėgumų sudaromos ne anksčiau kaip likus vienai dienai iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios, o sutarčių galiojimo terminas neturi būti ilgesnis nei viena diena. Sutartys dėl likusios balansavimo pajėgumų dalies sudaromos ne anksčiau kaip likus vienam mėnesiui iki balansavimo pajėgumų teikimo pradžios ir jų galiojimo terminas neturi būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.

10.  Perdavimo sistemos operatoriaus prašymu reguliavimo institucija gali nuspręsti pratęsti 9 dalyje nurodytą sutarties dėl likusios balansavimo pajėgumų dalies laikotarpį ne daugiau kaip dvylikos mėnesių laikotarpio su sąlyga, kad toks sprendimas galios ribotą laiką, o teigiamas poveikis mažinant galutiniams vartotojams tenkančias išlaidas atsvers neigiamą poveikį rinkai. Prašyme pateikiama ši informacija:

a)  konkretus laikotarpis, kuriuo būtų taikoma išimtis;

b)  konkreti balansavimo pajėgumų, kuriems būtų taikoma išimtis, apimtis;

c)  išimties poveikio tam, kaip įtraukiami balansavimo ištekliai, analizė ir

d)  išimties pagrindimas, įrodantis, kad dėl tokios išimties sumažėtų galutinių vartotojų išlaidos.

11.  Nepaisant 10 dalies, nuo 2026 m. sausio 1 d. sutarčių laikotarpiai negali būti ilgesni kaip šeši mėnesiai.

12.  Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. reguliavimo institucijos praneša Komisijai ir ACER, kokią bendrą procentinę dalį sudaro ilgesnių nei vienos dienos laikotarpių sutartys ir pirkimai.

13.  Perdavimo sistemos operatoriai arba jų deleguotieji operatoriai kuo arčiau tikrojo laiko, bet ne vėliau kaip per 30 minučių nuo tiekimo įvykdymo, paskelbia informaciją apie esamą savo planavimo rajonų sistemos balansą, apskaičiuotą disbalanso kainą ir apskaičiuotą balansavimo energijos kainą.

14.  Kai standartinių balansavimo produktų nepakanka eksploatavimo saugumui užtikrinti arba jei kai kurie balansavimo ištekliai negali būti įtraukti į balansavimo rinką naudojant standartinius balansavimo produktus, perdavimo sistemos operatoriai gali pasiūlyti, o reguliavimo institucijos gali patvirtinti nukrypti nuo 2 ir 4 dalių leidžiančias nuostatas specifinių balansavimo produktų, kurie aktyvuojami vietos lygmeniu, jais nesikeičiant su kitais perdavimo sistemos operatoriais, atveju.

Pasiūlymuose dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turi būti pateikiamas priemonių, kuriomis siūloma kuo labiau sumažinti specifinių produktų naudojimą, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą, aprašymas, įrodymas, kad dėl specifinių produktų nesukuriama didelio balansavimo rinkos neveiksmingumo ir iškraipymo planavimo rajone ar už jo ribų, ir, kai taikoma, taisyklės dėl tvarkos, pagal kurią specifinių balansavimo produktų balansavimo energijos pasiūlymai pirkti konvertuojami į standartinių balansavimo produktų balansavimo energijos pasiūlymus, ir informacija apie ją.

7 straipsnis

Kitos paros ir einamosios paros rinkos

1.  Perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO bendrai organizuoja integruotų kitos paros ir einamosios paros rinkų valdymą laikantis Reglamento (ES) 2015/1222. Perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO bendradarbiauja Sąjungos lygmeniu arba, kai tikslingiau, regioniniu lygmeniu, kad užtikrintų kuo didesnį Sąjungos kitos paros ir einamosios paros prekybos efektyvumą ir veiksmingumą. Pareiga bendradarbiauti taikoma nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos teisės taikymui. Priežiūrą, kaip perdavimo sistemos operatoriai ir PEERO vykdo su prekyba elektros energija susijusias savo funkcijas, pagal Direktyvos (ES) 2019/...(30) 59 straipsnį atlieka reguliavimo institucijos, o pagal Reglamento (ES) 2019/...(31) 4 ir 8 straipsnius – ACER.

2.  Kitos paros ir einamosios paros rinkos:

a)  organizuojamos nediskriminaciniu principu;

b)  visiems rinkos dalyviams užtikrina kuo daugiau galimybių valdyti disbalansą;

c)  visiems rinkos dalyviams užtikrina kuo daugiau galimybių dalyvauti tarpzoninėje prekyboje kuo arčiau tikrojo laiko visose prekybos zonose;

d)  užtikrina kainas, atspindinčias esminius rinkos principus, įskaitant tikralaikę energijos vertę, kuriomis rinkos dalyviai gali pasikliauti, tardamiesi dėl ilgalaikio rizikos draudimo produktų;

e)  užtikrina eksploatavimo saugumą ir kartu kuo didesnį perdavimo pajėgumo panaudojimą;

f)  yra skaidrios, tačiau kartu apsaugant neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą ir užtikrina, kad prekyba vyktų anonimiškai;

g)  užtikrina vienodas sąlygas sandoriams, sudaromiems vienoje prekybos zonoje ir tarp prekybos zonų, ir

h)   organizuojamos taip, kad būtų užtikrinta, kad visi rinkos dalyviai galėtų individualiai arba sutelkimo būdu patekti į rinką.

8 straipsnis

Prekyba kitos paros ir einamosios paros rinkose

1.  PEERO leidžia rinkos dalyviams prekiauti elektros energija kuo arčiau tikrojo laiko ir bent jau iki tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos laiko ▌.

2.  PEERO užtikrina rinkos dalyviams galimybę kitos paros ir einamosios paros rinkose prekiauti elektros energija bent tokiais trumpais kaip atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis laiko intervalais.

3.  PEERO teikia pakankamai mažus prekybos kitos paros ir einamosios paros rinkose produktus ir minimalius jų pasiūlymus, apimančius 500 ar mažiau kW, kad užtikrintų galimybę veiksmingai dalyvauti reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo paslaugų teikėjams ir smulkiems elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojams, įskaitant tiesioginį vartotojų dalyvavimą.

4.  Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. visuose planavimo rajonuose nustatomas 15 minučių atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis, nebent reguliavimo institucijos būtų leidusios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ar išimtį. Nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos tik iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. atsiskaitymo už disbalansą laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 30 minučių, jei visos sinchroninės zonos reguliavimo institucijos taiko tą išimtį.

9 straipsnis

Išankstinių sandorių rinkos

1.  Pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 perdavimo sistemos operatoriai suteikia ilgalaikes perdavimo teises arba taiko lygiavertes priemones, kad užtikrintų galimybę rinkos dalyviams, įskaitant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių objektų savininkus, apsidrausti nuo kainų abiejose prekybos zonų ribos pusėse pokyčių rizikos, nebent kompetentingų reguliavimo institucijų atlikto išankstinių sandorių rinkos vertinimo ties prekybos zonų ribomis rezultatai rodo, kad yra pakankamų rizikos draudimo galimybių atitinkamose prekybos zonose.

2.  Ilgalaikės perdavimo teisės skaidriai, remiantis rinkos ir nediskriminavimo principais, paskirstomos bendrojoje paskirstymo platformoje. ▌

3.  Laikydamiesi Sąjungos konkurencijos teisės, rinkos operatoriai gali savo nuožiūra parengti išankstinių sandorių rinkose siūlomus rizikos draudimo produktus, įskaitant ilgalaikius išankstinių sandorių rinkose siūlomus rizikos draudimo produktus, kad užtikrintų rinkos dalyviams, įskaitant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių objektų savininkus, tinkamas galimybes apsidrausti nuo finansinės rizikos dėl kainų kaitos. Valstybės narės neturi reikalauti, kad tokia draudimo veikla apsiribotų vien valstybėje narėje ar prekybos zonoje vykdomais sandoriais.

10 straipsnis

Techninės kainos siūlymo ribos

1.  Didmeninės elektros energijos kainoms neturi būti nustatoma nei didžiausia, nei mažiausia riba ▌. Ši nuostata taikoma, inter alia, visiems pasiūlymams ir galutinėms kainoms visais laikotarpiais, ir turi apimti balansavimo energijos kainas ir disbalanso kainas, nedarant poveikio kainos techninėms riboms, kurios gali būti taikomos balansavimo laikotarpiais ir kitos paros ir einamosios paros laikotarpiais laikantis 2 dalies.

2.  PEERO gali taikyti suderintas didžiausios ir mažiausios galutinės kainos ribas kitos paros ir einamosios paros laikotarpiais ▌. Tos ribos turi būti pakankamai aukštos, kad be reikalo nebūtų apribota prekyba, jos turi būti suderintos vidaus rinkos požiūriu ir jomis turi būti atsižvelgta į didžiausią prarastos apkrovos vertę. PEERO įgyvendina skaidrų mechanizmą, pagal kurį techninės kainos siūlymo ribos būtų laiku automatiškai pakoreguotos, jei tikimasi, kad bus pasiektos nustatytos ribos. Pakoreguotos aukštesnės ribos taikomos toliau tol, kol pagal minėtą mechanizmą jas reikės dar labiau padidinti.

3.  Perdavimo sistemos operatoriai nesiima jokių priemonių, kuriomis siektų pakeisti didmenines kainas. ▌

4.  Reguliavimo institucijos arba kai valstybė narė tuo tikslu yra paskyrusi kitą kompetentingą instituciją – tokios paskirtos kompetentingos institucijos nustato jų teritorijoje taikomas politikos kryptis ir priemones, kurios galėtų prisidėti prie didmeninių kainų formavimo netiesioginio suvaržymo, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų mechanizmus, perdavimo sistemos operatorių taikomas priemones, priemones, kuriomis ketinama užginčyti rinkos išvadas ar užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi arba neefektyviam prekybos zonų nustatymui.

5.  Jei reguliavimo institucija arba paskirta kompetentinga institucija nustato, kad politikos kryptimi arba priemone galėtų būti naudojamasi siekiant varžyti didmeninę kainodarą, ji imasi visų tinkamų veiksmų, kad pašalintų tą politikos kryptį arba priemonę arba, jei tai neįmanoma, kuo labiau sumažintų jos poveikį pasiūlymų teikimo pobūdžiui. Valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], išsamiai nurodydamos priemones ir veiksmus, kurių ėmėsi arba ketina imtis.

11 straipsnis

Prarastos apkrovos vertė

1.  Ne vėliau kaip ... [vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], kai tai būtina siekiant nustatyti patikimumo standartą pagal 25 straipsnį, reguliavimo institucijos arba, kai valstybė narė tuo tikslu yra paskyrusi kitą kompetentingą instituciją – tokios paskirtos kompetentingos institucijos nustato vieną bendrą savo teritorijoje taikomą prarastos apkrovos vertės įvertį ▌. Tas įvertis turi būti ▌viešai paskelbiamas. Jei valstybės narės teritorijoje yra daugiau nei viena prekybos zona, reguliavimo institucijos arba kitos paskirtos kompetentingos institucijos gali nustatyti skirtingus įverčius kiekvienai prekybos zonai. Jei prekybos zona apima daugiau nei vienos valstybės narės teritoriją, atitinkamos reguliavimo institucijos arba kitos paskirtos kompetentingos institucijos nustato vieną bendrą prarastos apkrovos vertės įvertį tai prekybos zonai. Nustatydamos vieną bendrą prarastos apkrovos vertės įvertį, reguliavimo institucijos arba kitos paskirtos kompetentingos institucijos taiko 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą metodiką.

2.  Reguliavimo institucijos arba paskirtos kompetentingos institucijos savo prarastos apkrovos vertės įverčius atnaujina bent kas penkerius metus arba anksčiau, kai jos nustato reikšmingą pokytį.

12 straipsnis

Gaminamos elektros energijos ir reguliavimo apkrovos skirstymas

1.  Elektros energijos gamybos objektuose gaminama elektros energija ir reguliavimo apkrova skirstomos remiantis nediskriminavimo, skaidrumo ir, nebent pagal 12 straipsnio 2–6 dalis būtų numatyta kitaip, rinkos principais ▌.

2.  Nedarydamos poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės užtikrina, kad sistemos operatoriai, skirstydami elektros energijos gamybos įrenginių gaminamą elektros energiją, pirmenybę teiktų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams, ta apimtimi, kuria tai yra leidžiama saugiu nacionalinės elektros energijos sistemos veikimu, remdamiesi skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais ir jei tokie elektros energijos gamybos objektai yra arba:

a)  elektros energijos gamybos objektai, kurie naudoja energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių ir ▌kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 400 kW arba

b)  parodomieji naujoviškų technologijų projektai, kuriuos turi patvirtinti reguliavimo institucija, su sąlyga, kad tokio prioriteto trukmė ir taikymo apimtis turi būti tokia, kiek būtina pasiekti parodomuosius tikslus.

3.   Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti prioritetinio skirstymo, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, papildomiems elektros energijos gamybos objektams, kurių eksploatavimas prasidės praėjus bent šešiems mėnesiams po to sprendimo priėmimo, arba taikyti mažesnę pajėgumų ribą nei nustatyta 2 dalies a punkte, jei:

a)  ji turi gerai veikiančias einamosios paros ir kitas didmenines ir balansavimo rinkas ir tos rinkos yra visiškai prieinamos visiems rinkos dalyviams pagal šį reglamentą;

b)  perskirstymo taisyklės ir perkrovos valdymas yra skaidrūs visiems rinkos dalyviams;

c)  valstybės narės nacionalinis įnašas į Sąjungos privalomą bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001(32) 3 straipsnio 2 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1999(33) 4 straipsnio 2 dalies a punktą yra bent lygiavertis atitinkamam pagal Reglamento (ES) 2018/1999 II priede nustatytą formulę apskaičiuotam rezultatui, o valstybės narės energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis yra ne mažesnė nei jos atskaitos taškai pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio 2 dalies a punktą; arba, alternatyviai, valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudaro bent 50 % bendro galutinio elektros energijos suvartojimo;

d)  valstybė narė pranešė Komisijai apie planuojamą nukrypti leidžiančią nuostatą, išsamiai nurodydama kaip įvykdytos pagal a, b ir c punktus nustatytos sąlygos, ir

e)  valstybė narė paskelbė planuojamą nukrypti leidžiančią nuostatą, įskaitant išsamų pagrindimą, prireikus tinkamai atsižvelgdama į neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą.

Taikant bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą turi būti vengiama pokyčių atgaline data elektros energijos gamybos įrenginiams, kuriems jau yra suteikta pirmenybė skirstant elektros energiją, nedarant poveikio bet kokiems valstybės narės ir įrenginio savanoriškai sudarytiems susitarimams.

Nedarant poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės gali numatyti paskatas įrenginiams, kuriems taikomas prioritetinis skirstymas, kad jie savanoriškai atsisakytų prioritetinio skirstymo.

4.  Nedarant poveikio SESV 107, 108 ir 109 straipsniams, valstybės narės gali numatyti prioritetinį skirstymą elektros energijai, pagamintai didelio naudingumo kogeneracijos objektuose, kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 400 kW.

5.  Elektros energijos gamybos objektų, perduotų eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atveju 2 dalies a punktas taikomas tik elektros energijos gamybos objektams, kurie naudoja atsinaujinančiuosius energijos išteklius ▌, ir kurių įrengtoji elektrinė galia yra mažesnė nei 200 kW ▌.

6.  Nedarant poveikio sutartims, sudarytoms anksčiau nei ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], elektros energijos gamybos objektams, naudojantiems atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba didelio naudingumo kogeneraciją, kurie buvo perduoti eksploatuoti anksčiau nei ... [šio reglamento įsigaliojimo diena] ir kuriems po perdavimo eksploatuoti taikytas prioritetinis skirstymas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 5 dalį arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB(34) 16 straipsnio 2 dalį, ir toliau taikomas prioritetinis skirstymas. Prioritetinis skirstymas nebetaikomas tokiems elektros energijos gamybos objektams nuo tos dienos, kurią elektros energijos gamybos objekte padaroma didelių pakeitimų, kai būtina sudaryti naują prijungimo sutartį arba padidinamas elektros energijos gamybos pajėgumas.

7.  Prioritetinis skirstymas neturi kelti pavojaus saugiam elektros energijos sistemos eksploatavimui, juo nesinaudojama siekiant pagrįsti tarpzoninių pralaidumų ribojimą daugiau nei numatyta 16 straipsnyje ir jis grindžiamas skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

13 straipsnis

Perskirstymas ▌

1.  ▌Elektros energijos perskirstymas ir reguliavimo apkrovos perskirstymas grindžiamas objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Jis gali būti vykdomas naudojant bet kokias elektros energijos gamybos technologijas, elektros energijos kaupimą ar reguliavimą apkrova, įskaitant esančius kitose valstybėse narėse, nebent tai būtų techniškai neįmanoma.

2.  Perskirstomi ištekliai rinkos mechanizmais atrenkami iš elektros energijos gamybos objektų, elektros energijos kaupimo arba apkrovos reguliavimo objektų ir toks perskirstymas kompensuojamas finansiškai. Perskirstymui naudojamais balansavimo energijos pasiūlymais balansavimo energijos kaina nenustatoma.

3.  Ne rinka grindžiamas ▌elektros energijos gamybos perskirstymas, elektros energijos kaupimo ir reguliavimo apkrovos perskirstymas gali būti naudojamas tik jeigu:

a)   nėra rinkos alternatyvų;

b)   visi rinkos ištekliai yra panaudoti arba

c)   turimas elektros energijos gamybos, energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objektų skaičius rajone yra per mažas užtikrinti veiksmingą konkurenciją rajone, kuriame yra tinkami paslaugos teikimo objektai, arba

d)  dėl dabartinės padėties tinkle perkrova atsiranda tokiu įprastu ir numatomu būdu, kad rinka grindžiamas perskirstymas sąlygotų reguliarų strateginį pasiūlymų teikimą, dėl kurio padidėtų vidaus perkrovos lygis, o atitinkama valstybė narė yra arba priėmusi veiksmų planą šiai perkrovai pašalinti, arba užtikrina, kad minimalus turimas tarpzoninei prekybai skirtas pralaidumas atitiktų 16 straipsnio 8 dalį.

4.  Perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai bent kartą per metus kompetentingai reguliavimo institucijai teikia ataskaitas dėl:

a)  rinka grindžiamų elektros energijos gamybos, kaupimo ir reguliavimo apkrova objektams skirtų perskirstymo mechanizmų išplėtojimo ir veiksmingumo lygio;

b)  priežasčių, kiekių MWh ir išteklių, iš kurių gaminama elektros energija, rūšių, kuriems taikomas perskirstymas;

c)  priemonių, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginių mažinamojo perskirstymo poreikį ateityje, įskaitant investicijas į tinklo infrastruktūros skaitmeninimą ir lankstumą didinančias paslaugas.

Reguliavimo institucija pateikia ataskaitą ACER ir paskelbia pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų duomenų santrauką ir, prireikus, rekomendacijas dėl patobulinimų.

5.  Taikant tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimus, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos nustato reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai:

a)  užtikrina perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų gebėjimą perduoti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, kuo mažiau taikant ▌perskirstymą, neatimant iš tinklo planuotojų galimybės atsižvelgti į ribotą ▌perskirstymą, kai perdavimo sistemos operatorius arba skirstymo sistemos operatorius gali skaidriai įrodyti, kad toks būdas yra ekonomiškai efektyvus ir neviršijama 5 % įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tiesiogiai prijungtų prie jų atitinkamo tinklo, per metus pagamintos elektros energijos kiekio, išskyrus atvejus, jei valstybė narė, kurioje elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba didelio naudingumo kogeneraciją, pagaminamos elektros energijos dalis sudaro daugiau negu 50 % metinio bendro galutinio energijos suvartojimo, nustato kitaip;

b)  imasi tinkamų operatyvinių tinklo valdymo ir su rinka susijusių priemonių, kad kuo labiau sumažintų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba naudojant didelio naudingumo kogeneraciją, ▌ mažinamąjį perskirstymą;

c)  užtikrina, kad jų tinklai būtų pakankamai lankstūs, kad jie galėtų juos valdyti.

6.  Jei taikomas ne rinka grindžiamas mažinamasis perskirstymas ▌, laikomasi šių principų:

a)   elektros energijos gamybos objektams, naudojantiems atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinamasis perskirstymas ▌taikomas tik jei nėra kitų alternatyvų arba jei pritaikius kitus sprendimus itin neproporcingai padidėtų sąnaudos arba kiltų didelė rizika tinklo saugumui;

b)   elektros energijai, pagamintai didelio naudingumo kogeneracijos proceso metu, mažinamasis perskirstymas ▌ taikomas tik jei nėra kitų alternatyvų, išskyrus elektros energijos gamybos objektų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, gamybos mažinamąjį perskirstymą, arba jei pritaikius kitus sprendimus neproporcingai padidėtų sąnaudos arba kiltų didelė rizika tinklo saugumui;

c)  elektros energijai, kuri pagaminama atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančiuose įrenginiuose arba didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose, ir kuri į perdavimo arba skirstymo tinklą netiekiama, mažinamasis perskirstymas netaikomas, nebent kitaip nebūtų galima išspręsti tinklo saugumo klausimų;

d)  mažinamasis perskirstymas ▌ pagal a–c punktus tinkamai ir skaidriai pagrindžiamas. Pagrindimas įtraukiamas į ataskaitą, teikiamą pagal 3 dalį.

7.  Kai taikomas ne rinka grindžiamas ▌perskirstymas, ▌ perskirstymo reikalaujantis sistemos operatorius elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objekto, kuriam taikomas ▌perskirstymas, operatoriui moka finansinę kompensaciją, išskyrus gamintojų, sutikusių su prijungimo sutartimi, pagal kurią patikimas elektros energijos tiekimas negarantuojamas, atveju. Tokia finansinė kompensacija turi būti bent lygi didžiausiam iš šių elementų arba jų deriniui, jei, taikant tik didesnį iš elementų, kompensacija būtų nepagrįstai maža arba nepagrįstai didelė:

a)  dėl ▌perskirstymo atsiradusios papildomos eksploatavimo išlaidos, kaip antai papildomos išlaidos kurui didinamojo perskirstymo atveju arba atsarginės šilumos tiekimas elektros energijos gamybos objektuose, naudojančiuose didelio naudingumo kogeneraciją, mažinamojo perskirstymo atveju;

b)  ▌grynosios įplaukos už parduotą elektros energiją kitos paros rinkoje, kurios būtų gautos elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo arba apkrovos objektui neprašant atlikti ▌ perskirstymo; kai elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo arba reguliavimo apkrova objektams skiriama finansinė parama pagal pagamintos arba suvartotos elektros energijos kiekį, finansinė parama, kuri būtų gauta nesant prašymo perskirstyti, laikoma grynųjų įplaukų dalimi.

III skyrius

Prieiga prie tinklo ir perkrovos valdymas

1 skirsnis

Pralaidumo paskirstymas

14 straipsnis

Prekybos zonų peržiūra

1.  Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių perkrovai pašalinti. Prekybos zonų ribos nustatomos atsižvelgiant į ilgalaikę struktūrinę perkrovą perdavimo tinkle ▌. Prekybos zonose tokios struktūrinių perkrovų neturi būti, nebent jomis nedaromas poveikis kaimyninėms prekybos zonoms arba, laikinai taikant išimtį, jų poveikis kaimyninėms prekybos zonoms yra mažinamas taisomaisiais veiksmais ir dėl tų struktūrinių perkrovų nesumažėja tarpzoninės prekybos pajėgumas laikantis 16 straipsnio reikalavimų. Prekybos zonų konfigūracija Sąjungoje formuojama taip, kad būtų kuo didesnis ekonominis efektyvumas ir siekiant maksimaliai padidinti tarpzoninės prekybos galimybes laikantis 16 straipsnio, kartu užtikrinant tiekimo saugumą.

2.  Kas trejus metus ENTSO-E pateikia ataskaitą dėl struktūrinių perkrovų ir kitų didelių fizinių perkrovų tarp prekybos zonų ir jų viduje, įskaitant tokių perkrovų vietą ir dažnį pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi. Toje ataskaitoje pateikiamas vertinimas, ar tarpzoninės prekybos pajėgumas pasiekė linijinę trajektoriją pagal 15 straipsnį arba minimalų pajėgumą pagal šio reglamento 16 straipsnį.

3.  Siekiant užtikrinti optimalią prekybos zonų konfigūraciją, atliekama prekybos zonų peržiūra. Vykdant tokią peržiūrą nustatomos visos struktūrinės perkrovos ir koordinuotai atliekama prekybos zonų skirtingų konfigūracijų analizė, kurioje dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, kuriems daromas poveikis, iš visų atitinkamų valstybių narių, pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi. Dabartinės prekybos zonos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų galimybes sukurti patikimą rinkos aplinką, įskaitant lanksčią gamybą ir krūvio pralaidumą, kurie yra būtini siekiant išvengti tinklo kliūčių, balansuoti elektros energijos paklausą ir pasiūlą bei užtikrinti ilgalaikį investicijų į tinklo infrastruktūrą saugumą.

4.  Šio straipsnio ir 15 straipsnio tikslais atitinkamos valstybės narės, perdavimo sistemos operatoriai ar reguliavimo institucijos yra tos valstybės narės, perdavimo sistemos operatoriai ar reguliavimo institucijos, kurios dalyvauja prekybos zonų konfigūracijos peržiūroje ir taip pat tos, kurios yra tame pačiame pralaidumo skaičiavimo regione pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

5.  Ne vėliau kaip ... [trys mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] visi atitinkami perdavimo sistemos operatoriai pateikia pasiūlymą dėl metodikos ir prielaidų, kurie turi būti naudojami atliekant prekybos zonų peržiūrą ir svarstant alternatyvių prekybos zonų konfigūracijas, atitinkamoms reguliavimo institucijoms patvirtinti. Atitinkamos reguliavimo institucijos priima vieningą sprendimą dėl pasiūlymo per tris mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo. Jei per tą laikotarpį reguliavimo institucijoms nepavyksta priimti vieningo sprendimo, ACER per papildomą trijų mėnesių laikotarpį priima sprendimą dėl ▌metodikos ir prielaidų, taip pat dėl alternatyvių svarstomų prekybos zonų konfigūracijų. Metodika turi būti grindžiama struktūrinėmis perkrovomis, kurių nesitikima pašalinti per ateinančius trejus metus, deramai atsižvelgiant į konkrečią pažangą, susijusią su infrastruktūros plėtros projektais, kuriuos numatoma įgyvendinti per ateinančius trejus metus.

6.   Remiantis pagal 5 dalį patvirtinta metodika ir prielaidomis, prekybos zonų peržiūros procese dalyvaujantys perdavimo sistemos operatoriai pateikia bendrą pasiūlymą atitinkamoms valstybėms narėms arba jų paskirtoms kompetentingoms institucijoms iš dalies pakeisti arba palikti galioti prekybos zonų konfigūraciją ne vėliau kaip 12 mėnesių po metodikos ir prielaidų patvirtinimo 5 dalyje nustatyta tvarka. Kitos valstybės narės, Energijos bendrijos susitariančiosios šalys ir kitos trečiosios šalys, esančios toje pačioje sinchroninėje zonoje kaip ir bet kuri iš susijusių valstybių narių, gali pateikti pastabų.

7.  Jei struktūrinė perkrova buvo nustatyta ataskaitoje pagal šio straipsnio 2 dalį arba prekybos zonos peržiūroje pagal šį straipsnį, arba tokią perkrovą nustatė kompetentinga reguliavimo institucija patvirtintoje ataskaitoje vienas ar daugiau perdavimo sistemos operatorių savo kontroliuojamose zonose, valstybė narė, kurioje nustatyta struktūrinė perkrova, bendradarbiaudama su savo perdavimo sistemos operatoriais, per šešis mėnesius nusprendžia parengti nacionalinius arba daugiašalius veiksmų planus pagal 15 straipsnį, arba peržiūrėti ir pakeisti savo prekybos zonų konfigūraciją. Apie tuos sprendimus nedelsiant pranešama Komisijai ir ACER.

8.  Tų valstybių narių, kurios pasirinko pakeisti prekybos zonų konfigūraciją pagal 7 dalį, atveju, atitinkamos valstybės narės priima vieningą sprendimą per šešis mėnesius nuo 7 dalyje nurodyto pranešimo dienos. Kitos valstybės narės gali pateikti pastabas atitinkamoms valstybėms narėms, kurios į tas pastabas turėtų atsižvelgti priimdamos sprendimą. Sprendimas turi būti pagrįstas ir apie jį pranešama Komisijai ir ACER. Jei atitinkamoms valstybėms narėms nepavyksta priimti vieningo sprendimo per tą šešių mėnesių laikotarpį, jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Kaip kraštutinę priemonę Komisija, pasikonsultavusi su ACER, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo dienos priima sprendimą iš dalies pakeisti arba palikti galioti prekybos zonų konfigūraciją tose valstybėse narėse ir tarp jų.

9.  Valstybės narės ir Komisija, prieš priimdamos sprendimą pagal šį straipsnį, konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ▌.

10.  Pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose nurodoma kiekvieno pakeitimo įgyvendinimo data. Ta įgyvendinimo data nustatoma siekiant suderinti poreikius veikti skubiai ir vadovautis praktiniais sumetimais, įskaitant išankstinę prekybą elektros energija. Sprendime gali būti nustatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės ▌.

11.  Jei pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi, pradedamos papildomos prekybos zonų peržiūros, taikomas šis straipsnis.

15 straipsnis

Veiksmų planai

1.  Priėmus sprendimą pagal 14 straipsnio 7 dalį, valstybė narė, kurioje nustatyta struktūrinė perkrova, bendradarbiaudama su savo reguliavimo institucija, parengia veiksmų planą. Tame veiksmų plane pateikiamas konkretus tvarkaraštis, per kurį turi būti priimtos priemonės, skirtos nustatytai struktūrinei perkrovai sumažinti, ne vėliau kaip per ketverius metus nuo sprendimo pagal 14 straipsnio 7 dalį priėmimo dienos.

2.  Nepriklausomai nuo pasiektos konkrečios pažangos įgyvendinant veiksmų planą, ir nedarant poveikio nukrypti leidžiančioms nuostatoms, kurias leista taikyti pagal 16 straipsnio 9 dalį arba nukrypimus pagal 16 straipsnio 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad tarpzoninės prekybos pajėgumai būtų didinami kasmet iki bus pasiektos 16 straipsnio 8 dalyje numatytas minimalus pralaidumas. Tas minimalus pralaidumas turi būti pasiektas ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

Tas kasmetinis pajėgumų didinimas turi būti pasiekiamas linijine trajektorija. Tos trajektorijos pradžios taškas yra arba ties prekybos zonos ribomis ar kritiniame tinklo elemente paskirstytas pralaidumas prieš veiksmų plano priėmimą einančiais metais, arba trijų metų prieš veiksmų plano priėmimą pralaidumo vidurkis, pasirenkant didesnę vertę. Valstybės narės jų veiksmų planų įgyvendinimo metu užtikrina, kad pralaidumas, skirtas tarpzoninei prekybai pagal 16 straipsnio 8 dalį, būtų bent jau lygus linijinės trajektorijos vertėms, įskaitant taisomųjų veiksmų taikymą pralaidumo skaičiavimo regione.

3.  Taisomųjų veiksmų, kurie būtini 2 dalyje nurodytai linijinei trajektorijai pasiekti arba suteikti tarpzoninį pralaidumą ties atitinkamomis ribomis ar kritiniame tinklo elemente, išlaidas padengia valstybė narė arba valstybės narės, įgyvendinančios veiksmų planą.

4.  Kasmet veiksmų plano įgyvendinimo metu ir per šešis mėnesius po veiksmų plano galiojimo pabaigos atitinkami perdavimo sistemos operatoriai įvertina, ar per praėjusius 12 mėnesių turimi tarpvalstybiniai pajėgumai pasiekė linijinę trajektoriją, arba – nuo 2026 m. sausio 1 d. – ar buvo pasiektas 16 straipsnio 8 dalyje numatytas minimalus pralaidumas. Jie savo vertinimus pateikia ACER ir atitinkamoms reguliavimo institucijoms. Prieš rengiant ataskaitą, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pateikia savo indėlį, skirtą ataskaitai, įskaitant visus susijusius duomenis, savo reguliavimo institucijai tvirtinti.

5.  Kalbant apie tas valstybes nares, kurių atveju 4 dalyje nurodytų vertinimų rezultatai rodo, kad perdavimo sistemos operatorius nesilaikė linijinės trajektorijos, atitinkamos valstybės narės per 6 mėnesius nuo 4 dalyje nurodyto vertinimo gavimo priima vieningą sprendimą dėl prekybos zonos konfigūracijos pakeitimo ar išlaikymo tose valstybėse narėse ir tarp jų. Priimdamos tokį sprendimą atitinkamos valstybės narės atsižvelgia į kitų valstybių narių pateiktas pastabas. Atitinkamų valstybių narių sprendimas pagrindžiamas ir apie jį pranešama Komisijai ir ACER.

Jei atitinkamoms valstybėms narėms nepavyksta priimti vieningo sprendimo per nustatytą terminą, jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Komisija, kaip kraštutinę priemonę ir pasikonsultavusi su ACER bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo priima sprendimą pakeisti arba išlaikyti prekybos zonų konfigūraciją tose valstybėse narėse ir tarp jų.

6.  Likus šešiems mėnesiams iki veiksmų plano galiojimo pabaigos, valstybė narė, kurioje nustatyta struktūrinė perkrova, nusprendžia, ar pašalinti likusią perkrovą keičiant savo prekybos zoną, ar pašalinti likusią vidinę perkrovą taikant taisomuosius veiksmus, su kuriais susijusias išlaidas ji turi padengti.

7.  Kai per šešis mėnesius nuo struktūrinės perkrovos nustatymo pagal 14 straipsnio 7 dalį neparengiamas veiksmų planas, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai per 12 mėnesių nuo struktūrinės perkrovos nustatymo įvertina, ar turimas tarpzoninis pralaidumas pasiekė 16 straipsnio 8 dalyje numatytą minimalų pralaidumą per ankstesnių 12 mėnesių laikotarpį, ir pateikia vertinimo ataskaitą atitinkamoms reguliavimo institucijoms ir ACER.

Prieš rengiant ataskaitą, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pateikia savo indėlį, skirtą ataskaitai, įskaitant visus susijusius duomenis, savo reguliavimo institucijai tvirtinti. Kai vertinimas parodo, kad perdavimo sistemos operatorius nepasiekė minimalaus pralaidumo, taikomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas sprendimų priėmimo procesas.

16 straipsnis

Pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo bendrieji principai

1.  Tinklo perkrovos problemos turi būti sprendžiamos nediskriminaciniais rinka paremtais sprendimais, teikiančiais efektyvius ekonominius signalus susijusiems rinkos dalyviams ir perdavimo sistemos operatoriams. Tinklo perkrovos problemos sprendžiamos nuo sandorių nepriklausančiais metodais, t. y. tokiais metodais, kuriuos taikant nereikia rinktis tarp atskirų rinkos dalyvių sutarčių. Imdamasis operatyvinių priemonių, kuriomis siekia užtikrinti, kad jo perdavimo sistema išliktų normaliosios būsenos, perdavimo sistemos operatorius atsižvelgia į tų priemonių poveikį kaimyniniams valdymo rajonams ir koordinuoja tokias priemones su kitais susijusiais perdavimo sistemos operatoriais, kaip numatyta Reglamente (ES) 2015/1222.

2.  Sandorių apribojimo tvarka yra taikoma avariniais atvejais, t. y. kai perdavimo sistemos operatorius turi veikti skubiai ir kai neįmanomas pakartotinis siuntimas arba prekių mainai. Bet kokia tokia tvarka taikoma nediskriminuojant. Išskyrus force majeure atvejus, rinkos dalyviams, kuriems buvo skirti pajėgumai, už bet kokį tokį apribojimą turi būti kompensuojama.

3.  Regioniniai koordinavimo centrai vykdo koordinuoto pralaidumo skaičiavimo veiklą, laikantis šio straipsnio 4 ir 8 dalių, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalies a punkte ir 42 straipsnio 1 dalyje.

Regioniniai koordinavimo centrai apskaičiuoja tarpzoninį pralaidumą naudodami perdavimo sistemos operatorių duomenis, kuriais laikomasi jų atitinkamų kontrolės sričių eksploatavimo saugumo ribų, įskaitant technines galimybes imtis taisomųjų veiksmų, kurios neapima apkrovos sumažinimo. Jei regioniniai koordinavimo centrai nusprendžia, kad tie turimi taisomieji veiksmai pralaidumo skaičiavimo regione arba tarp pralaidumo skaičiavimo regionų yra nepakankami linijinei trajektorijai pagal 15 straipsnio 2 dalį arba šio straipsnio 8 dalyje numatytam minimaliam pralaidumui pasiekti, kartu laikantis tinklo eksploatavimo saugumo ribų, jie gali kraštutiniu atveju nustatyti koordinuotus veiksmus, kuriais atitinkamai mažinamas tarpzoninis pralaidumas. Perdavimo sistemos operatoriai gali nukrypti nuo suderintų veiksmų koordinuoto pralaidumo skaičiavimo ir koordinuotos saugumo analizės srityje tik pagal 42 straipsnio 2 dalį.

Per tris mėnesius nuo regioninių koordinavimo centrų veiklos pradžios pagal 35 straipsnio 2 dalį, o po to – kas tris mėnesius, regioniniai koordinavimo centrai praneša atitinkamoms reguliavimo institucijoms ir ACER apie pajėgumo sumažinimus ar nukrypimus nuo koordinuotų veiksmų pagal antrą pastraipą, ir įvertina incidentus bei, prireikus, teikia rekomendacijas, kaip išvengti tokių nukrypimų ateityje. Jei ACER padaro išvadą, kad neįvykdytos išankstinės sąlygos nukrypimui pagal šią dalį arba jos yra struktūrinio pobūdžio, ACER pateikia nuomonę atitinkamai reguliavimo institucijai ir Komisijai. Jei netenkinamos nukrypimui nuo koordinuotų veiksmų pagal šią dalį nustatytos išankstinės sąlygos, kompetentingos reguliavimo institucijos imasi tinkamų veiksmų perdavimo sistemos operatorių arba regioninių koordinavimo centrų atžvilgiu pagal Direktyvos (ES) 2019/...(35) 59 arba 62 straipsnį.

Struktūrinio pobūdžio nukrypimai nagrinėjami 14 straipsnio 7 dalyje nurodytame veiksmų plane arba atnaujinant esamą veiksmų planą.

4.  Rinkos dalyviams, atitinkantiems saugaus tinklų eksploatavimo saugos standartus, suteikiami didžiausio lygio tinklų sujungimo ir perdavimo tinklų pajėgumai, kuriems turi įtakos tarpvalstybiniai pajėgumai. Įgyvendinus perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodiką ir siekiant kuo labiau padidinti turimus pajėgumus, kad būtų pasiektas 8 dalyje numatytas minimalus pajėgumas, naudojama kompensacinė prekyba ir perskirstymas, įskaitant tarpsisteminį perskirstymą, taikant koordinuojamą ir nediskriminuojantį procesą tarpvalstybiniams taisomiesiems veiksmams, kad būtų sudarytos sąlygos tam tikslui pasiekti.

5.  Pralaidumas paskirstomas tik per atsietuosius pralaidumo aukcionus arba susietuosius aukcionus, kuriuose prekiaujama ir pralaidumu, ir elektros energija. Toje pačioje jungiamojoje linijoje gali būti taikomi abu metodai. Einamosios paros prekyba vykdoma nuolat ir gali būti papildoma aukcionais.

6.  Perkrovos atveju, nustatyto laikotarpio susietuosiuose ir atsietuosiuose aukcionuose dėl tinklo pralaidumo laimi galiojantys didžiausios vertės tinklo pralaidumo pasiūlymai, kuriais siūloma didžiausia vertė už (nepakankamą) perdavimo pralaidumą. Išskyrus naujų jungiamųjų linijų, kurioms taikoma išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį arba šio reglamento 63 straipsnį, atveju, pralaidumo paskirstymo metoduose draudžiama nustatyti rezervinių kainų.

7.  Pralaidumą galima laisvai parduoti antriniu pagrindu, su sąlyga, kad apie tai perdavimo sistemos operatoriui pranešama pakankamai iš anksto. Jei perdavimo sistemos operatorius neleidžia antrinės prekybos (sandorio), apie tai jis aiškiai ir skaidriai praneša ir paaiškina visiems rinkos dalyviams ir informuoja reguliavimo instituciją.

8.  Perdavimo sistemos operatoriai, siekdami išspręsti perkrovos problemą savo prekybos zonoje arba valdyti srautus, atsirandančius dėl sandorių vidaus prekybos zonose, neriboja ▌rinkos dalyviams teikiamo jungiamosios linijos pralaidumo.

Nedarant poveikio nukrypti leidžiančioms nuostatoms pagal šio straipsnio 3 ir 9 dalis ir nedarant poveikio 15 straipsnio 2 dalies taikymui, laikoma, kad šios dalies laikomasi, jei pasiekiami šie minimalūs turimo pralaidumo, skirto tarpzoninei prekybai, lygiai:

a)  ribų, kai naudojamas koordinuoto grynojo pralaidumo metodas, atveju minimalus pajėgumas turi būti 70 % perdavimo pralaidumo neperžengiant tinklo eksploatavimo saugumo ribų, atskaičius nenumatytus atvejus, kaip nustatyta pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;

b)  ribų, kai naudojamas srautinis metodas, atveju minimalus pralaidumas turi būti pralaidumo skaičiavimo proceso metu nustatyta riba, taikytina tarpzoniniais mainais sukeltiems srautams. Riba sudaro 70 % pajėgumo, neperžengiant kritinių vidaus ir tarpzoninio tinklo elementų eksploatavimo saugumo ribų, atsižvelgiant į nenumatytus atvejus, kaip nustatyta pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

Bendras 30 % atitinkantis kiekis gali būti naudojamas patikimumo riboms, žiediniams srautams ir vidaus srautams kiekviename kritiniame tinklo elemente.

9.   Pralaidumo skaičiavimo regione ▌ esančių perdavimo sistemos operatorių prašymu ▌ atitinkamos reguliavimo institucijos gali leisti taikyti nuo 8 dalies leidžiančią nukrypti nuostatą dėl numatomų priežasčių, jei tai būtina siekiant išlaikyti eksploatavimo saugumą ▌. Tokia nukrypti leidžianti nuostata negali būti susijusi su pralaidumo, jau paskirstyto pagal 2 dalį, ribojimu, ji turi būti suteikiama ne ilgiau nei vieneriems metams, arba ne ilgiau kaip dvejiems metams su sąlyga, kad po pirmųjų metų nukrypti leidžiančios nuostatos apimtis reikšmingai sumažės. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos apimtis turi būti griežtai ribojama tuo, kas būtina, ir ji turi būti taikoma nediskriminuojant vidinių ir tarpzoninių mainų.

Prieš leisdama taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama reguliavimo institucija konsultuojasi su kitų valstybių narių, sudarančių dalį atitinkamo pralaidumo skaičiavimo regiono, reguliavimo institucijomis. Jei reguliavimo institucija nesutinka su siūloma nukrypti leidžiančia nuostata, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos suteikimo pagal Reglamento (ES) 2019/...(36) 6 straipsnio 10 dalies a punktą sprendžia ACER. Nukrypti leidžiančios nuostatos pagrindimas ir priežastys skelbiami viešai.

Jeigu leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai parengia ir paskelbia problemos, kurią siekiama spręsti taikant tą nuostatą, sprendimo ilguoju laikotarpiu metodiką ir projektus. Nukrypti leidžianti nuostata nustoja galioti pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo terminui arba įgyvendinus sprendimą, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.

10.  Likus pakankamai laiko iki atitinkamo eksploatavimo laikotarpio, rinkos dalyviai praneša atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams, ar jie ketina naudotis paskirstytais pajėgumais. Visi paskirstyti pajėgumai, kuriais nebus naudojamasi, viešu, skaidriu ir nediskriminaciniu būdu vėl paskiriami rinkai.

11.  Kiek tai techniškai įmanoma, perdavimo sistemos operatoriai, nukreipia bet kurio energijos srauto pajėgumų galią priešinga kryptimi per perkrautą jungiamąją liniją, kad ta linija būtų išnaudota didžiausiu jos pajėgumu. Visiškai atsižvelgiant į tinklo saugumą, negali būti atsisakoma perkrovą sumažinančių sandorių.

12.  Su pralaidumo paskirstymu susijusių įpareigojimų nevykdymo finansinės pasekmės priskiriamos už tokį nevykdymą atsakingiems perdavimo sistemos operatoriams arba PEERO. Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja pralaidumu, kurį įsipareigojo panaudoti, arba, kai pralaidumas parduodamas atsietajame aukcione, neprekiauja antriniu pagrindu arba negrąžina pralaidumo per numatytą laikotarpį, tie rinkos dalyviai netenka teisių į tokį pralaidumą ir sumoka išlaidas atspindintį mokestį. Bet kokie išlaidas atspindintys mokesčiai dėl pralaidumo nepanaudojimo turi būti pagrįsti ir proporcingi. Jeigu perdavimo sistemos operatorius nevykdo įsipareigojimo suteikti tikslius perdavimo pajėgumus, jis privalo rinkos dalyviui išmokėti kompensaciją už pralaidumo teisių praradimą. Tuo tikslu į jokius dėl tokių aplinkybių patirtus nuostolius neatsižvelgiama. Dėl įsipareigojimų nevykdymo atsirandančios finansinės atsakomybės nustatymo pagrindinės koncepcijos ir metodai nustatomi iš anksto ir juos peržiūri atitinkama reguliavimo institucija.

13.  Paskirstydamos su taisomaisiais veiksmais susijusias išlaidas perdavimo sistemos operatoriams, reguliavimo institucijos analizuoja, kokiu mastu srautai, atsirandantys dėl sandorių prekybos zonos viduje, prisideda prie nustatytos perkrovos tarp dviejų prekybos zonų, ir paskirsto išlaidas perdavimo sistemos operatoriams, sukėlusiems tokius srautus prekybos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek jie prisidėjo prie perkrovos, išskyrus sąnaudas, kurias lemia srautai, atsirandantys dėl sandorių prekybos zonos viduje, kurios nesiekia lygio, kurio galima būtų tikėtis be struktūrinės perkrovos prekybos zonoje.

Tą lygį kiekvienos atskiros prekybos zonos sienai bendrai analizuoja ir apibrėžia visi pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai, o jį patvirtina visos pralaidumo skaičiavimo regione esančios reguliavimo institucijos.

17 straipsnis

Tarpzoninio pralaidumo paskirstymas įvairiais laikotarpiais

1.  Perdavimo sistemos operatoriai perskaičiuoja turimą tarpzoninį pralaidumą bent po kitos paros prekybos pabaigos ir po tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos. Perdavimo sistemos operatoriai per kitą tarpzoninio pralaidumo paskirstymo procesą paskirsto turimą tarpzoninį pralaidumą, visą likusį tarpzoninį pralaidumą, kuris nebuvo paskirstytas anksčiau, ir visą anksčiau paskirstytą, bet fizinių perdavimo teisių turėtojų atsisakytą tarpzoninį pralaidumą.

2.  Perdavimo sistemos operatoriai pasiūlo tinkamą tarpzoninio pralaidumo paskirstymo įvairias laikotarpiais, įskaitant kitos paros ir einamosios paros laikotarpius ir balansavimą, struktūrą. Tokią paskirstymo struktūrą tikrina atitinkamos reguliavimo institucijos. Rengdami pasiūlymus, perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgia į:

a)  rinkų charakteristikas;

b)  elektros energijos sistemos eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, užtikrintų tvarkaraščių sujungimo poveikį;

c)  procentinių dalių, taikomų skirtingiems laikotarpiams ir laikotarpiams, nustatytiems galiojantiems skirtingiems tarpzoninio pralaidumo paskirstymo mechanizmams, suderinimo lygį.

3.  Jei po tarpzoninės einamosios paros prekybos pabaigos turima tarpzoninio pralaidumo, perdavimo sistemos operatoriai tarpzoninį pralaidumą naudoja balansavimo energijos mainams arba disbalanso pasiskirstymo nustatymo procesui valdyti.

4.  Jeigu tarpzoninis pralaidumas paskirstomas balansavimo pajėgumų mainams arba dalijimuisi rezervais pagal 6 straipsnio 8 dalį, perdavimo sistemos operatoriai taiko metodikas, parengtas pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalį priimtas gaires dėl elektros energijos balansavimo.

5.  Perdavimo sistemos operatoriai nedidina pagal Reglamentą (ES) 2015/1222 apskaičiuotos patikimumo ribos balansavimo pajėgumų mainų ar dalijimosi rezervais pagrindu.

2 skirsnis

Tinklo mokesčiai ir perkrovos pajamos

18 straipsnis

Prieigos prie tinklų, naudojimosi tinklais ir tinklo stiprinimo mokesčiai

1.  Tinklo operatorių taikomi prieigos prie tinklų mokesčiai, įskaitant prijungimo prie tinklų mokesčius, mokesčius už naudojimąsi tinklais ir, kai taikoma, mokesčius už susijusį tinklo stiprinimą, turi būti atspindintys sąnaudas, skaidrūs, jais turi būti atsižvelgiama į tinklo saugumo ir lankstumo poreikį ir jie turi atitikti faktines patirtas išlaidas, kiek jos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas, ir taikomi nediskriminuojant. Tie mokesčiai neapima nesusijusių sąnaudų, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai.

Nedarant poveikio Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 1 ir 6 dalims ir jos XI priede išdėstytiems kriterijams, metodas, naudojamas tinklo mokesčiams nustatyti, nešališkai remia visos sistemos efektyvumą ilguoju laikotarpiu, taikant kainų signalus vartotojams ir gamintojams, ir visų pirma taikomas taip, kad nebūtų teigiamai ar neigiamai diskriminuojama elektros energijos gamyba prie skirstymo lygmens ir prie perdavimo lygmens prijungtais įrenginiais. Tinklo mokesčiais neturi būti teigiamai arba neigiamai diskriminuojamas energijos kaupimas ar telkimas ir neturėtų būti stabdoma pačių vykdoma energijos gamyba, pačių vykdomas energijos vartojimas ar dalyvavimas reguliavimo apkrova rinkoje. Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, tie mokesčiai neturi būti siejami su atstumu.

2.  Tarifų nustatymo metodikomis atspindimos perdavimo sistemos ir skirstymo tinklų operatorių fiksuotos išlaidos ir suteikiamos tinkamos paskatos perdavimo sistemos ir skirstymo tinklų operatoriams trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, siekiant didinti efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir ▌energijos tiekimo saugumą, remti veiksmingas investicijas, susijusią mokslinių tyrimų veiklą ir palengvinti naudingas inovacijas vadovaujantis vartotojų interesais skaitmeninimo, lankstumo paslaugų ir tinklų sujungimo srityse.

3.  Atitinkamais atvejais gamintojams ir (arba) galutiniams vartotojams taikomų tarifų lygis teikia kainų skirtingose vietovėse signalus Sąjungos lygmeniu, o jį nustatant yra atsižvelgiama į dėl to kylančių tinklo nuostolių bei perkrovos dydį ir investicijų į infrastruktūrą dydį.

4.  Nustatant prieigos prie tinklo mokesčius atsižvelgiama į:

a)  įmokas ir pajamas, gaunamas iš perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo;

b)  faktines sumokėtas ir gautas įmokas, taip pat ir numatomas būsimų laikotarpių įmokas, apytiksliai apskaičiuotas pagal ankstesnius laikotarpius.

5.  Prieigos prie tinklo mokesčių nustatymas pagal šį straipsnį nedaro poveikio mokesčiams, taikomiems dėl 16 straipsnyje nurodyto perkrovos valdymo.

6.  Atskiriems tarpzoninės prekybos elektros energija sandoriams nėra taikomas joks specialus tinklo mokestis.

7.  Skirstymo tarifai turi atspindėti išlaidas, atsižvelgiant į sistemos naudotojų, įskaitant aktyviuosius vartotojus, skirstymo tinklo naudojimą. Skirstymo tarifai gali apimti tinklo sujungimo pajėgumų elementus ir gali būti diferencijuojami remiantis sistemos naudotojų energijos vartojimo ir gamybos profiliais. Jei valstybėse narėse įdiegtos pažangiosios apskaitos sistemos, reguliavimo institucijos, nustatydamos arba tvirtindamos perdavimo tarifus ir skirstymo tarifus arba savo metodikas pagal Direktyvos (ES) 2019/...(37) 59 straipsnį, apsvarsto į pagal laiką diferencijuotus tinklo tarifus, ir, atitinkamais atvejais skirtingi tinklo tarifai gali būti nustatyti, kad skaidriai, ekonomiškai efektyviai ir galutiniam vartotojui nuspėjamu būdu būtų atspindėtas naudojimąsis tinklu.

8.  Skirstymo tarifų nustatymo metodikomis skirstymo tinklų operatoriai skatinami užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimą ir plėtrą, be kita ko, perkant paslaugas. Tuo tikslu reguliavimo institucijos pripažįsta atitinkamas sąnaudas tinkamomis ir įtraukia ▌ tas sąnaudas į skirstymo tarifus bei gali nustatyti siektinus rezultatus, kad skatintų skirstymo tinklų operatorius didinti efektyvumą savo tinkluose, be kita ko, didinant energijos vartojimo efektyvumą, lankstumą ir diegiant pažangiuosius tinklus ir pažangiąsias matavimo sistemas.

9.  Tam, kad ne vėliau kaip ... [trys mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] būtų sumažinta rinkos susiskaidymo rizika, ACER pateikia geriausios praktikos ataskaitą ▌dėl ▌perdavimo ir skirstymo tarifų nustatymo metodikų, kartu atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus. Toje geriausios praktikos ataskaitoje aptariami bent šie dalykai:

a)  gamintojams ir galutiniams vartotojams taikomų tarifų santykis;

b)  per tarifus susigrąžinamos sąnaudos;

c)  pagal laiką diferencijuoti tinklo tarifai;

d)  lokaciniai signalai;

e)  perdavimo ir skirstymo tarifų santykis;

f)  tarifų nustatymo ir struktūros skaidrumo užtikrinimo būdai;

g)  tinklo naudotojų grupės, kurioms taikomi tarifai, įskaitant tų grupių charakteristikas, vartojimo formas ir bet kokias tarifų išimtys, jei taikytina;

h)  nuostolius aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinkluose.

ACER atnaujina savo geriausios praktikos ataskaitą bent kartą kas dvejus metus.

10.   Reguliavimo institucijos, pagal Direktyvos (ES) 2019/...(38) 59 straipsnį nustatydamos arba tvirtindamos perdavimo tarifus ir skirstymo tarifus arba jų metodikas, tinkamai atsižvelgia į geriausios praktikos ataskaitą.

19 straipsnis

Perkrovos pajamos

1.  Pajamos taikant perkrovos valdymo procedūras tam tikru iš anksto nustatytu laikotarpiu gali būti gaunamos tik tokiu atveju, jei tuo laikotarpiu susidaro perkrova, išskyrus naujų jungiamųjų linijų, kurioms taikoma išimtis pagal šio reglamento 63 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį, atveju. Tų pajamų paskirstymo procedūrą peržiūri reguliavimo institucijos ir ji neturi nei iškraipyti paskirstymo proceso kurios nors pralaidumo arba energijos prašančios šalies naudai, nei trukdyti mažinti perkrovą.

2.  Skirstant visas pajamas iš tarpzoninio pralaidumo, paskirstymo pirmenybė teikiama šiems tikslams:

a)  užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti, įskaitant kompensaciją už pralaidumo garantijos nesilaikymą, arba

b)  išlaikyti arba didinti tarpzoninius pajėgumus optimizuojant esamų jungiamųjų linijų naudojimą suderintais taisomaisiais veiksmais, jei taikytina, arba padengti investicijų į tinklą sąnaudas, kurios yra svarbios siekiant sumažinti jungiamųjų linijų perkrovą.

3.  Jeigu tinkamai įvykdomi 2 dalyje nustatyti prioritetiniai tikslai, pajamos gali būti naudojamos kaip įplaukos, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką. Likusi pajamų dalis pervedama į atskirą vidaus sąskaitos eilutę ir ten laikoma tol, kol ją galima išleisti 2 dalyje nustatytiems tikslams.

4.  Pajamos pagal 2 dalies a arba b punktą naudojamos taikant metodiką, kurią pasiūlė perdavimo sistemos operatoriai, pasikonsultavę su reguliavimo institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir kurią patvirtino ACER. Perdavimo sistemos operatoriai pateikia siūlomą metodiką ACER ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o ACER priima sprendimą dėl siūlomos metodikos per šešis mėnesius po jos gavimo.

ACER gali prašyti perdavimo sistemos operatorių iš dalies pakeisti arba atnaujinti pirmoje pastraipoje nurodytą metodiką. ACER iš dalies pakeistą ar atnaujintą metodiką patvirtina ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo jos pateikimo.

Metodikoje nustatomos bent sąlygos, kuriomis pajamos gali būti naudojamos ▌ 2 dalyje nurodytais tikslais, sąlygos, kuriomis tos pajamos gali būti laikomos atskiroje vidaus sąskaitos eilutėje, kad būtų galima panaudoti tiems tikslams ateityje ir kiek ilgai tos pajamos gali būti laikomos tokioje atskiroje sąskaitos eilutėje.

5.   Perdavimo sistemos operatoriai iš anksto aiškiai nustato, kaip bus naudojamos visos perkrovos pajamos, ir teikia faktinio tų pajamų naudojimo ataskaitas. Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. reguliavimo institucijos praneša ACER ir skelbia ataskaitą, kurioje nurodo:

a)  per 12 mėnesių iki ankstesnių kalendorinių metų gruodžio 31 d. gautas įplaukas;

b)  kaip tos įplaukos panaudotos pagal 2 dalį, įskaitant konkrečius projektus ir į atskirą sąskaitos eilutę pervestų pajamų sumą;

c)  sumą, kuri buvo panaudota skaičiuojant tinklo tarifus, ir

d)  patikrinimą, kad c punkte nurodyta suma panaudota laikantis šio reglamento ir pagal 3 ir 4 dalis parengtos metodikos.

Kai kurios su perkrova susijusios įplaukos naudojamos apskaičiuojant tinklo tarifus, prireikus ataskaitoje išdėstoma, kaip perdavimo sistemos operatoriai įvykdė 2 dalyje nustatytus prioritetinius tikslus.

IV skyrius

Išteklių adekvatumas

20 straipsnis

Išteklių elektros energijos vidaus rinkoje adekvatumas

1.  Valstybės narės stebi išteklių savo teritorijoje adekvatumą remdamosi Europos išteklių adekvatumo vertinimu, nurodytu 23 straipsnyje. Siekdamos papildyti Europos išteklių adekvatumo vertinimą, valstybės narės taip pat gali papildomai atlikti nacionalinius išteklių adekvatumo vertinimus pagal 24 straipsnį.

2.  Jei Europos išteklių adekvatumo vertinime, nurodytame 23 straipsnyje, arba nacionaliniame išteklių adekvatumo vertinime, nurodytame 24 straipsnyje, nurodyta išteklių adekvatumo problema, valstybė narė nustato, kokie reglamentavimo iškraipymai arba koks rinkos nepakankamumas sukėlė problemą arba prisidėjo prie jos atsiradimo.

3.  Valstybės narės, turinčios išteklių adekvatumo problemų, parengia ir paskelbia įgyvendinimo planą ir jame pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus arba rinkos nepakankamumą, kaip valstybės pagalbos proceso dalį, priėmimo tvarkaraštį. Spręsdamos išteklių adekvatumo problemas, valstybės narės visų pirma vadovaujasi 3 straipsnyje nustatytais principais ir apsvarsto šiuos dalykus:

a)   kaip pašalinti reglamentavimo iškraipymus;

b)   kaip panaikinti viršutines kainų ribas pagal 10 straipsnį;

c)   kaip nustatyti balansavimo energijos stygiaus kainodaros funkciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/2195 44 straipsnio 3 dalyje;

d)   kaip padidinti tinklų sujungimą ir vidaus tinklo pajėgumą siekiant bent jų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinių rodiklių, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio 1 dalies d punkte;

e)   kaip sudaryti sąlygas savarankiškai energijos gamybai, elektros energijos kaupimui, paklausos valdymo priemonėms ir elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimui patvirtinant priemones, kuriomis siekiama panaikinti visus nustatytus reglamentavimo iškraipymus;

f)  kaip užtikrinti ekonomiškai efektyvų ir rinka paremtą balansavimo ir papildomų paslaugų pirkimą;

g)  kaip panaikinti reguliuojamas kainas, kai to reikalaujama pagal Direktyvos (ES) 2019/...(39) 5 straipsnį.

4.  Atitinkamos valstybės narės įgyvendinimo planus pateikia Komisijai peržiūrėti.

5.  Per keturis mėnesius nuo įgyvendinimo plano gavimo Komisija pateikia nuomonę dėl to, ar priemonės yra pakankamos, kad būtų pašalinti reglamentavimo iškraipymai arba rinkos nepakankamumas, kurie buvo nustatyti pagal 2 dalį, ir gali reikalauti, kad valstybės narės atitinkamai pakeistų savo įgyvendinimo planus.

6.  Atitinkamos valstybės narės stebi savo įgyvendinimo planų taikymą ir stebėsenos rezultatus skelbia metinėje ataskaitoje bei teikia tą ataskaitą Komisijai.

7.  Komisija pateikia nuomonę dėl to, ar įgyvendinimo planai buvo pakankamai įgyvendinti ir ar išspręsta išteklių adekvatumo problema.

8.  Valstybės narės toliau laikosi įgyvendinimo plano po to, kai buvo išspręsta išteklių adekvatumo problema.

21 straipsnis

Pajėgumų mechanizmų bendrieji principai

1.   Siekdamos išspręsti likusius susirūpinimą dėl adekvatumo keliančius klausimus, valstybės narės kraštutiniu atveju gali taikyti pajėgumų mechanizmus, kartu įgyvendindamos 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones laikydamosi SESV 107, 108 ir 109 straipsnių.

2.  Prieš pradėdamos taikyti pajėgumų mechanizmus, valstybės narės atlieka išsamų tokių mechanizmų galimo poveikio kaimyninėms valstybėms narėms tyrimą, pasikonsultavusios bent su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, su kuriomis jos turi tiesioginių tinklo jungčių, ir su tų valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais.

3.  Valstybės narės vertina, ar pajėgumų mechanizmas strateginio rezervo forma gali išspręsti išteklių adekvatumo problemas. Jeigu taip nėra, valstybės narės gali taikyti kitokios rūšies pajėgumų mechanizmą.

4.  Jei tiek Europos išteklių adekvatumo vertinime, tiek ir nacionaliniame išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, arba jei nesant nacionalinio adekvatumo vertinimo Europos išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, valstybės narės pajėgumų mechanizmų netaiko.

5.  Valstybės narės pajėgumų mechanizmų netaiko tol, kol Komisija nepateikė nuomonės dėl 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto įgyvendinimo plano, kaip nurodyta 20 straipsnio 5 dalyje.

6.  Jei valstybė narė taiko pajėgumų mechanizmą, ji peržiūri tą pajėgumų mechanizmą ir užtikrina, kad pagal tą mechanizmą nebūtų sudaromos jokios naujos sutartys, jei tiek Europos išteklių adekvatumo vertinime, tiek nacionaliniame išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, arba jei, nesant nacionalinio išteklių adekvatumo vertinimo, Europos išteklių adekvatumo vertinime išteklių adekvatumo problemų nenustatyta, arba jei Komisija nepateikė nuomonės dėl 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto įgyvendinimo plano, kaip nurodyta 20 straipsnio 5 dalyje.

7.  Rengdamos pajėgumų mechanizmus, valstybės narės įtraukia nuostatą, pagal kurią numatomas veiksmingas laipsniškas pajėgumų mechanizmo panaikinimas tuo atveju, jei per trejus iš eilės einančius metus nesudaromos jokios naujos sutartys pagal 6 dalį.

8.  Pajėgumų mechanizmai yra laikino pobūdžio. Juos tvirtina Komisija ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Jų laipsniškai atsisakoma arba pajėgumo kiekis, dėl kurio įsipareigojama mechanizme, mažinamas remiantis įgyvendinimo planais, nurodytais 20 straipsnio 3 dalyje. Valstybės narės toliau taiko įgyvendinimo planą po to, kai įdiegiamas pajėgumų mechanizmas.

22 straipsnis

Pajėgumų mechanizmų rengimo principai

1.   Visų pajėgumų mechanizmų atveju:

a)  jie yra laikini;

b)  nesukuriama nepagrįsto rinkos iškraipymo ir neribojama tarpzoninė prekyba;

c)  neviršijama to, kad būtinai reikalinga siekiant išspręsti adekvatumo problemą, nurodytą 20 straipsnyje;

d)  pajėgumų teikėjai atrenkami pagal skaidrų, nediskriminuojantį ir konkurencingą procesą;

e)  teikiamos paskatos pajėgumų teikėjams būti pasirengusiems, kai numatoma, kad sistema veiks nepalankiausiomis sąlygomis;

f)  užtikrinama, kad atlygis būtų nustatomas taikant konkurencingą procesą;

g)  iš anksto prieš atrankos procesą nustatomos techninės pajėgumų teikėjų dalyvavimo charakteristikos;

h)  sudaromos galimybės dalyvauti visiems ištekliams, kurie gali užtikrinti reikiamas technines veikimo charakteristikas, įskaitant elektros energijos kaupimą ir paklausos valdymą;

i)  taikomos atitinkamos sankcijos pajėgumų teikėjams, kurie yra nepasirengę, kai sistema veikia nepalankiausiomis sąlygomis.

2.  Strateginių rezervų rengimo principai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  kai pajėgumų mechanizmas buvo sukurtas kaip strateginis rezervas, jo ištekliai turi būti skirstomi tik tuo atveju, jei tikėtina, kad perdavimo sistemos operatoriai išnaudos savo balansavimo išteklius, kad užtikrintų paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą;

b)  atsiskaitymo už disbalansą laikotarpiais, kai skirstomi strateginio rezervo ištekliai, už disbalansą rinkoje turi būti atsiskaitoma tokia kaina, kuri lygi bent prarastos apkrovos vertei arba vertei, didesnei už techninę dienos kainos ribą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje, pasirenkant didesniąją vertę;

c)  strateginio rezervo našumas po skirstymo priskiriamas už balansą atsakingoms šalims taikant atsiskaitymo už disbalansą mechanizmą;

d)  ištekliai, dalyvaujantys strateginiame rezerve, per didmenines elektros energijos rinkas arba balansavimo rinkas nekompensuojami;

e)  į strateginį rezervą įtraukti ištekliai turi būti laikomi ne rinkoje bent sutarties galiojimo laikotarpiu.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytu reikalavimu nedaromas poveikis išteklių aktyvavimui prieš faktinį paskirstymą, kad būtų atsižvelgta į taikomus kitimo suvaržymus ir išteklių eksploatavimo reikalavimus. Strateginio rezervo našumas per aktyvinimo laikotarpį neturi būti paskirstomas balansavimo grupėms didmeninėse rinkose ir neturi pakeisti jų disbalanso.

3.  Be 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, kiti pajėgumų mechanizmai, išskyrus strateginius rezervus:

a)  sudaromi siekiant užtikrinti, kad kaina už pajėgumą automatiškai sumažėtų iki nulio, kai pajėgumo pasiūlos lygis tampa pakankamas, kad patenkintų jo paklausą;

b)  atlygina dalyvaujantiems ištekliams vien už jų prieinamumą ir užtikrina, kad atlygis neturėtų poveikio pajėgumų teikėjo sprendimams gaminti ar negaminti;

c)  užtikrina, kad reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai gali perleisti pajėgumo pareigas vieni kitiems.

4.  Pajėgumų mechanizmai turi apimti šiuos reikalavimus dėl išmetamo CO2 kiekio ribų:

a)  ne vėliau kaip nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena] gamybos pajėgumai, kurie pradėjo komercinę gamybą ir išmeta daugiau nei 550 g iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWh elektros energijos, negauna mokėjimų arba įsipareigojimų dėl būsimų mokėjimų pagal pajėgumų mechanizmą;

b)  ne vėliau kaip nuo 2025 m. liepos 1 d. gamybos pajėgumai, kurie pradėjo komercinę gamybą anksčiau nei ... [šio reglamento įsigaliojimo diena], išmetantys daugiau kaip 550 g iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWh ir daugiau kaip 350 kg iškastinio kuro kilmės CO2 vidutiniškai per metus vienam įrengtam kWe, negauna mokėjimų arba įsipareigojimų dėl būsimų mokėjimų pagal pajėgumų mechanizmą;

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos išmetamo iškastinio kuro kilmės CO2 550 g vienai kWh elektros energijos ribinė vertė ir 350 kg iškastinio kuro kilmės CO2 vienai kWe vidutiniškai per metus ribinė vertė apskaičiuojama remiantis gamybos įrenginio projektiniu efektyvumu, t. y. grynuoju naudingumu esant nominaliajai galiai ir laikantis atitinkamų Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartų.

Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ACER paskelbia nuomonę, kurioje pateikia technines gaires, susijusias su pirmoje pastraipoje nurodytų verčių apskaičiavimu.

5.  Valstybės narės, kurios ... [šio reglamento įsigaliojimo diena] taiko pajėgumų mechanizmus, juos pritaiko taip, kad būtų laikomasi 4 skyriaus, nedarant poveikio iki 2019 m. gruodžio 31 d. prisiimtiems įsipareigojimams arba iki tos datos sudarytoms sutartims.

23 straipsnis

Europos išteklių adekvatumo vertinimas

1.  Europos išteklių adekvatumo vertinime nustatomos išteklių adekvatumo problemos, įvertinant bendrą elektros energijos sistemos adekvatumą ir prognozuojamus energijos poreikius Sąjungos lygmeniu, kiekvienoje valstybėje narėje ir, kai tinkama, kiekvienoje prekybos zonoje. Europos išteklių adekvatumo vertinimas apima kiekvienus metus dešimties metų laikotarpiu nuo to vertinimo datos ▌.

2.  Europos išteklių adekvatumo vertinimą atlieka ENTSO-E.

3.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ENTSO-E pateikia pagal 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo(40) 1 straipsnį įsteigtai Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei ir ACER Europos išteklių adekvatumo vertinimo remiantis 5 dalyje nurodytais principais metodikos projektą.

4.  Perdavimo sistemos operatoriai ENTSO-E pateikia duomenis, būtinus ▌ Europos išteklių adekvatumo vertinimui atlikti.

ENTSO-E Europos išteklių adekvatumo vertinimą atlieka kiekvienais metais. Gamintojai ir kiti rinkos dalyviai pateikia perdavimo sistemos operatoriams duomenis, susijusius su numatomu gamybos išteklių naudojimu, atsižvelgdami į pirminių išteklių prieinamumą ir tinkamus prognozuojamos paklausos ir pasiūlos scenarijus.

5.  Europos išteklių adekvatumas vertinamas pagal skaidrią metodiką, kuria užtikrinama, kad vertinimas:

a)  būtų atliekamas kiekvienos prekybos zonos lygmeniu ir apimtų bent visas valstybes nares;

b)  būtų grindžiamas tinkamais prognozuojamos paklausos ir pasiūlos centriniais orientaciniais scenarijais, įskaitant ekonominį nurašymo tikimybės vertinimą, užkonservavimą, statomus naujus elektros energijos gamybos išteklius, priemones energijos vartojimo efektyvumo ir elektros tinklų sujungimo tikslams pasiekti, ir atitinkamas jautrumo analizes dėl ekstremaliųjų oro reiškinių, hidrologinių sąlygų, didmeninių kainų ir anglies dioksido kainos pokyčių;

c)  apimtų atskirus scenarijus, atspindinčius skirtingą tikimybę, kad kils išteklių adekvatumo problemų, kurioms spręsti rengiami skirtingi pajėgumų mechanizmų tipai;

d)  būtų atliekamas tinkamai atsižvelgiant į visų išteklių, įskaitant esamas ir būsimas galimybes dėl elektros energijos gamybos, energijos kaupimo, sektorių integravimo, reguliavimo apkrova, importo ir eksporto, indėlį, ir į tai, kaip visa tai padeda užtikrinti lankstų sistemos eksploatavimą;

e)  jame būtų numatomas tikėtinas 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių poveikis;

f)  apimtų variantus nesinaudojant esamais ar planuojamais pajėgumų mechanizmais ir, kai tinkama, tokių mechanizmų variantus;

g)  būtų grindžiamas rinkos modeliu, kuriame naudojamas, kai tinkama, srautinis metodas;

h)  būtų atliekamas taikant tikimybių skaičiavimus;

i)  jame būtų naudojama viena bendra modeliavimo priemonė;

j)  apimtų bent šiuos 25 straipsnyje nurodytus rodiklius:

–  numatyta energija, kuri nebuvo tiekiama, ir

–  numatomas apkrovos sumažėjimas;

k)  jame būtų nurodomos galimų išteklių adekvatumo problemų priežastys, visų pirma ar tai tinklo, ar ištekliaus apribojimas, ar abiejų rūšių apribojimas;

l)   būtų atliekamas atsižvelgiant į realius tinklo pokyčius;

m)  užtikrintų, kad būtų tinkamai atsižvelgta į nacionalinius gamybos, paklausos lankstumo ir elektros energijos kaupimo ypatumus, pirminių išteklių prieinamumą ir sujungiamumo lygį.

6.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ENTSO-E pateikia ACER metodikos projektą, pagal kurią skaičiuojama:

a)  prarastos apkrovos vertė;

b)  elektros energijos gamybos arba reguliavimo apkrova naujo dalyvio kaina ir

c)  patikimumo standartas, nurodytas 25 straipsnyje .

Metodika turi būti grindžiama skaidriais, objektyviais ir patikrinamais kriterijais.

7.  Dėl pasiūlymų pagal 3 ir 6 dalis dėl metodikos projekto, scenarijų, jautrumo analizių ir prielaidų, kuriomis jie grindžiami, bei Europos išteklių adekvatumo vertinimo pagal 4 dalį rezultatų iš anksto konsultuojamasi su valstybėmis narėmis, Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupe ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, o pagal 27 straipsnyje nustatytą procedūrą juos tvirtina ACER.

24 straipsnis

Nacionaliniai išteklių adekvatumo vertinimai

1.  Nacionaliniai išteklių adekvatumo vertinimai atliekami regioniniu mastu ir grindžiami 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, visų pirma 23 straipsnio 5 dalies b–m punktais.

Nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose pateikiami orientaciniai centriniai scenarijai, kaip nurodyta 23 straipsnio 5 dalies b punkte.

Be nurodytųjų 23 straipsnio 5 dalies b punkte, nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose gali būti atsižvelgta į papildomą jautrumą. Tokiais atvejais nacionaliniuose išteklių adekvatumo vertinimuose gali būti:

a)  daromos prielaidos atsižvelgiant į nacionalinės elektros energijos paklausos ir pasiūlos ypatumus,

b)  naudojamos priemonės ir nuoseklūs naujausi duomenys, kurie papildo ENTSO-E Europos išteklių adekvatumo vertinimui naudojamus duomenis.

Be to, nacionalinių išteklių adekvatumo vertinimų metu vertinant kitoje valstybėje narėje esančių pajėgumų teikėjų indėlį į energijos tiekimo saugumą prekybos zonose, kurias jie apima, naudojama 26 straipsnio 11 dalies a punkte numatyta metodika.

2.  Nacionaliniai išteklių adekvatumo vertinimai ir, kai tinkama, Europos išteklių adekvatumo vertinimas ir ACER nuomonė pagal 3 dalį skelbiami viešai.

3.  Jei atlikus nacionalinį išteklių adekvatumo vertinimą nustatoma adekvatumo problema, susijusi su prekybos zona, kuri nebuvo nustatyta Europos išteklių adekvatumo vertinime, į ataskaitą dėl nacionalinio išteklių adekvatumo vertinimo įtraukiamas pagrindimas, kodėl atsirado dviejų išteklių adekvatumo vertinimų neatitikimas, ir, be kita ko, pateikiama išsami informacija apie taikytas jautrumo analizes ir naudotas prielaidas. Valstybės narės tą vertinimą paskelbia ir jį pateikia ACER.

Per du mėnesius nuo ataskaitos pateikimo dienos ACER pateikia nuomonę dėl to, ar nacionalinio vertinimo ir Europos vertinimo skirtumai yra pagrįsti.

Įstaiga, atsakinga už nacionalinį išteklių adekvatumo vertinimą, turi deramai atsižvelgti į ACER nuomonę ir prireikus iš dalies pakeičia savo vertinimą. Jeigu ji nusprendžia neatsižvelgti visapusiškai į ACER nuomonę, ta įstaiga paskelbia ataskaitą kartu su išsamiu pagrindimu.

25 straipsnis

Patikimumo standartas

1.  Taikydamos pajėgumų mechanizmus, valstybės narės turi būti nustačiusios patikimumo standartą. Patikimumo standartas skaidriai nurodo reikiamą valstybės narės energijos tiekimo saugumo lygį. Tarpvalstybinės prekybos zonų atveju tokius patikimumo standartus bendrai nustato atitinkamos institucijos.

2.  Reguliavimo institucijos pasiūlymu, patikimumo standartą pagal 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą metodiką nustato valstybė narė arba valstybės narės paskirta nacionalinė reguliavimo institucija. Patikimumo standartas grindžiamas 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta metodika.

3.  Patikimumo standartas apskaičiuojamas naudojant bent prarastos apkrovos vertę ir naujo dalyvio kainą tam tikru laikotarpiu ir turi būti išreiškiamas parametrais „numatyta energija, kuri nebuvo tiekiama“ ir „numatomas apkrovos sumažėjimas“.

4.  Kai taikomi pajėgumų mechanizmai, parametrus, lemiančius pagal pajėgumų mechanizmą perkamo pajėgumo kiekį, tvirtina valstybė narė arba kita valstybės narės paskirta kompetentinga institucija, remdamasi reguliavimo institucijos pasiūlymu.

26 straipsnis

Tarpvalstybinis dalyvavimas pajėgumų mechanizmuose

1.  Kituose nei strateginiai rezervai pajėgumų mechanizmuose ir, kai techniškai įmanoma, strateginiuose rezervuose šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis leidžiama tiesiogiai tarpvalstybiniu lygiu dalyvauti pajėgumų teikėjams, esantiems kitoje valstybėje narėje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad užsienio pajėgumų, kurie gali užtikrinti lygiavertes vidaus pajėgumams technines veikimo charakteristikas, teikėjai galėtų dalyvauti tame pačiame konkurso procese, kuriame dalyvauja vidaus pajėgumų teikėjai. ... [šio reglamento įsigaliojimo data] jau taikomų pajėgumų mechanizmų atveju valstybės narės gali leisti tiesiogiai įtraukti į tą patį konkurso procesą jungiamąsias linijas kaip užsienio pajėgumus ne ilgiau kaip ketverius metus po ... [šio reglamento įsigaliojimo data] arba dvejus metus po 11 dalyje nurodytos metodikos patvirtinimo dienos priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė.

Valstybės narės gali reikalauti, kad užsienio pajėgumai būtų valstybėje narėje, turinčioje tiesioginę tinklo jungtį, jungiančią tą valstybę narę ir mechanizmą taikančią valstybę narę.

3.  Valstybės narės nedraudžia savo teritorijoje esančių pajėgumų teikėjams dalyvauti kitų valstybių narių pajėgumų mechanizmuose.

4.  Tarpvalstybinis dalyvavimas ▌pajėgumų mechanizmuose nekeičia ir nedaro kito poveikio tarpzoniniams grafikams ir fiziniams srautams tarp valstybių narių. Tie tarpzoniniai grafikai ir fiziniai srautai nustatomi remiantis vien tik pajėgumo paskirstymo pagal 16 straipsnį rezultatais.

5.  Pajėgumų teikėjai gali dalyvauti daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme.

Jei pajėgumų teikėjai dalyvauja daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme tą patį tiekimo laikotarpį, jie dalyvauja tokiu mastu, kuris neviršija numatomos jungiamųjų linijų parengties, taip pat atsižvelgiant į tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu ir sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas, taikant 11 dalies a punkte nurodytą metodiką.

6.  Pajėgumų neparengties atveju pajėgumų teikėjai turi mokėti neparengties mokėjimus.

Jei pajėgumų teikėjai dalyvauja daugiau kaip viename pajėgumų mechanizme tą patį tiekimo laikotarpį ir negali įvykdyti kelių įsipareigojimų, reikalaujama, kad jie mokėtų kelis neparengties mokėjimus.

7.  Siekiant pateikti rekomendaciją perdavimo sistemos operatoriams, pagal 35 straipsnį įsteigti regioniniai koordinavimo centrai kasmet apskaičiuoja didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų. Atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į numatomą jungiamųjų linijų parengtį ir tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu ir sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas. Tokį skaičiavimą reikia atlikti kiekvienos prekybos zonų ribos atžvilgiu.

Perdavimo sistemos operatoriai, remdamiesi regioninio koordinavimo centro rekomendacija, kasmet nustato didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad 7 dalyje nurodytas naujų dalyvių pajėgumas skaidriai, nediskriminuojant ir laikantis rinkos principų būtų paskirstytas reikalavimus atitinkantiems pajėgumų teikėjams.

9.  Jei pajėgumų mechanizmuose leidžiamas tarpvalstybinis dalyvavimas dviejose kaimyninėse valstybėse narėse, pajamos, atsirandančios dėl 8 dalyje nurodyto paskirstymo, atitenka atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams, o jie tarpusavyje jas pasidalija pagal 11 dalies b punkte nurodytą metodiką arba bendrą metodiką, patvirtintą abiejų atitinkamų reguliavimo institucijų. Jei kaimyninė valstybė narė pajėgumų mechanizmo netaiko arba taiko pajėgumų mechanizmą, kuriame nėra galimas tarpvalstybinis dalyvavimas, pajamų pasidalijimą patvirtina valstybės narės, kurioje yra įgyvendinamas pajėgumų mechanizmas, kompetentinga nacionalinė institucija, prieš tai paprašiusi kaimyninių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomonės. Perdavimo sistemos operatoriai tokias pajamas naudoja 19 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais.

10.  Perdavimo sistemos, kurioje yra užsienio pajėgumas, operatorius:

a)  nustato, ar suinteresuoti pajėgumų teikėjai gali užtikrinti pajėgumų mechanizme, kuriame ketina dalyvauti pajėgumo teikėjas, reikalaujamas technines veikimo charakteristikas, ir užregistruoja pajėgumo teikėją tuo tikslu įsteigtame registre kaip reikalavimus atitinkantį pajėgumo teikėją;

b)  ▌atlieka parengties patikrinimus;

c)  valstybės narės, taikančios pajėgumų mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriui pateikia informaciją, kurią jis gavo pagal a ir b punktus bei antrą pastraipą.

Atitinkamas pajėgumų teikėjas nedelsiant informuoja perdavimo sistemos operatorių apie jo dalyvavimą užsienio pajėgumų mechanizme.

11.  Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ENTSO-E pateikia ACER:

a)  7 dalyje nurodyto didžiausio naujų dalyvių pajėgumo, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų, apskaičiavimo metodiką;

b)  pajamų pasidalijimo metodiką, nurodytą 9 dalyje;

c)  bendrąsias 10 dalies b punkte nurodytų parengties patikrinimų vykdymo taisykles;

d)  bendrąsias nustatymo, kada priklauso mokėti neparengties mokėjimą, taisykles;

e)  10 dalies a punkte nurodyto registro tvarkymo sąlygas;

f)  bendrąsias 10 dalies a punkte nurodyto dalyvavimo reikalavimus atitinkančio pajėgumo nustatymo taisykles.

Dėl pasiūlymo iš anksto konsultuojamasi ir jį pagal 27 straipsnį tvirtina ACER.

12.  Atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos patikrina, ar pajėgumai buvo apskaičiuoti pagal 11 dalies a punkte nurodytą metodiką.

13.  Reguliavimo institucijos užtikrina, kad tarpvalstybinis dalyvavimas pajėgumų mechanizmuose būtų organizuojamas veiksmingai ir nediskriminuojant. Jos visų pirma sudaro tinkamus administracinius neparengties mokėjimų tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo susitarimus.

14.  Reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai pagal 8 dalį paskirstytus pajėgumus gali perleisti vieni kitiems. Reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai apie kiekvieną tokį perleidimą praneša 10 dalies a punkte nurodyto registro tvarkytojui.

15.  Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ENTSO-E sukuria ir tvarko 10 dalies a punkte nurodytą registrą. Registre gali būti registruojami visi reikalavimus atitinkantys pajėgumų teikėjai, sistemos, kuriose įgyvendinami pajėgumų mechanizmai, ir jų perdavimo sistemos operatoriai.

27 straipsnis

Patvirtinimo procedūra

1.  Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, ENTSO-E pateikti pasiūlymai tvirtinami 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

2.  Prieš pateikdamas pasiūlymą, ENTSO-E konsultuojasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant reguliavimo institucijas ir kitas nacionalines institucijas. Ji savo pasiūlyme tinkamai atsižvelgia į tų konsultacijų rezultatus.

3.  Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos, ACER jį patvirtina arba iš dalies pakeičia. Pastaruoju atveju, prieš patvirtindama iš dalies pakeistą pasiūlymą, ACER konsultuojasi su ENTSO-E. ACER patvirtintą pasiūlymą per tris mėnesius po pasiūlytų dokumentų gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.

4.  ACER bet kada gali prašyti patvirtintą pasiūlymą pakeisti. Per šešis mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos ENTSO-E pateikia ACER siūlomų pakeitimų projektą. Per tris mėnesius nuo projekto gavimo dienos ACER iš dalies pakeičia arba patvirtina pakeitimus ir paskelbia tuo pakeitimus savo interneto svetainėje.

V skyrius

Perdavimo sistemos eksploatavimas

28 straipsnis

Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas

1.  Perdavimo sistemos operatoriai Sąjungos lygmeniu bendradarbiauja per ENTSO-E, kad paskatintų elektros energijos vidaus rinkos sukūrimą bei veikimą ir tarpzoninę prekybą bei užtikrintų optimalų Europos elektros energijos perdavimo tinklo valdymą, koordinuotą eksploatavimą ir tinkamą techninę raidą.

2.  Vykdydamas savo funkcijas pagal Sąjungos teisę, ENTSO-E veikia, siekdamas nustatyti gerai veikiančią ir integruotą elektros energijos vidaus rinką, ir prisidėdamas prie efektyvaus ir tvaraus 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatytų tikslų siekimo, visų pirma prisidėdamas prie efektyvaus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos elektros energijos integravimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo, kartu išlaikydamas sistemos saugumą. ENTSO-E turi turėti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių savo pareigoms vykdyti.

29 straipsnis

ENTSO-E įsteigimas

1.  Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai pateikia Komisijai ir ACER ENTSO-E įstatų, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių pakeitimo projektą.

2.  Per du mėnesius nuo įstatų, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių pakeitimo projekto gavimo dienos ACER, pasikonsultavusi su visiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač sistemos naudotojams, įskaitant vartotojus, atstovaujančiomis organizacijomis, pateikia Komisijai nuomonę dėl to įstatų pakeitimo projekto, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių.

3.  Komisija nuomonę dėl įstatų, narių sąrašo ar darbo tvarkos taisyklių pakeitimo projekto pateikia, atsižvelgdama į ACER nuomonę, kaip numatyta 2 dalyje, per tris mėnesius nuo ACER nuomonės gavimo dienos.

4.  Per tris mėnesius nuo palankios Komisijos nuomonės gavimo dienos perdavimo sistemos operatoriai priima pakeistus įstatus ar darbo tvarkos taisykles ir juos paskelbia.

5.  Pagrįstu Komisijos arba ACER prašymu arba jei padaroma 1 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimų, dokumentai pateikiami Komisijai ir ACER. ACER ir Komisija pateikia nuomonę pagal 2, 3 ir 4 dalis.

30 straipsnis

ENTSO-E užduotys

1.  ENTSO-E:

a)  siekdamas įgyvendinti 28 straipsnyje nustatytus tikslus, parengia 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sričių tinklo kodeksus;

b)  kas dvejus metus priima ir paskelbia neprivalomą dešimties metų visos Sąjungos tinklo plėtros planą (toliau – visos Sąjungos tinklo plėtros planas);

c)  rengia ir priima pasiūlymus dėl Europos išteklių adekvatumo vertinimo pagal 23 straipsnį ir pasiūlymus dėl tarpvalstybinio dalyvavimo pajėgumų mechanizmuose pagal 26 straipsnio 11 dalį techninių specifikacijų;

d)  priima Sąjungos perdavimo sistemos operatorių techninio bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių perdavimo sistemų operatoriais koordinavimo rekomendacijas;

e)  priima regioninių koordinavimo centrų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo sistemą;

f)  priima pasiūlymą, kuriame apibrėžiamas sistemos eksploatavimo regionas pagal 36 straipsnį;

g)  bendradarbiauja su skirstymo sistemos operatoriais ir ES SSO subjektu;

h)  skatina perdavimo tinklų skaitmeninimą, įskaitant pažangiųjų elektros energijos tinklų, veiksmingo tikralaikio duomenų surinkimo ir pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą;

i)  priima bendrąsias tinklo eksploatavimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinklo eksploatacijos įprastomis ir avarinėmis sąlygomis koordinavimą, įskaitant bendrą incidentų klasifikavimo skalę, ir mokslinių tyrimų planus, įskaitant tų planų įgyvendinimą taikant efektyvią mokslinių tyrimų programą. Tose priemonėse, inter alia, nurodoma:

i)  informacija, įskaitant atitinkamą kitos dienos, einamosios dienos informaciją ir tikralaikę informaciją, naudingą siekiant pagerinti veiklos koordinavimą, taip pat optimalus informacijos rinkimo dažnumas ir dalijimasis tokia informacija;

ii)  technologinė keitimosi tikralaike informacija platforma ir, jei tinkama, technologinės i papunktyje nurodytos kitos informacijos rinkimo, tvarkymo ir perdavimo platformos, taip pat procedūrų, kurias taikant galima padidinti perdavimo sistemos operatorių veiklos koordinavimą, įgyvendinimas, siekiant ateityje tokį koordinavimą taikyti Sąjungos lygmeniu;

iii)  kaip perdavimo sistemos operatoriai pateikia veiklos informaciją ir kitiems perdavimo sistemos operatoriams ar bet kuriems subjektams, tinkamai įgaliotiems juos remti siekiant veiklos koordinavimo, ir ACER, ir

iv)  kad perdavimo sistemos operatoriai paskiria kontaktinį centrą, atsakingą už atsakymą į kitų perdavimo sistemos operatorių ar bet kurių kitų tinkamai įgaliotų subjektų, kaip nurodyta iii papunktyje, pateiktus užklausimus ar ACER pateiktus tokios informacijos prašymus;

j)  priima metinę veiklos programą;

k)  padeda nustatyti sąveikumo reikalavimus ir nediskriminacines bei skaidrias prieigos prie duomenų procedūras, kaip numatyta Direktyvos 2019/...(41) 24 straipsnyje;

l)  priima metinę ataskaitą;

m)  vykdo ir priima sezoninius adekvatumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2019/...(42) 9 straipsnio 2 dalį;

n)  skatina kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą, bendradarbiaudamas su atitinkamomis institucijomis ir reguliuojamais subjektais;

o)   vykdydamas savo užduotis atsižvelgia į reguliavimo apkrova plėtrą.

2.  ENTSO-E pateikia nustatytų su regioninių koordinavimo centrų steigimu ir veikla susijusių trūkumų ataskaitą ACER.

3.  ENTSO-E skelbia savo susirinkimo, valdybos ir komitetų posėdžių protokolus ir reguliariai informuoja visuomenę apie savo sprendimų priėmimą ir veiklą.

4.  Į 1 dalies j punkte nurodytą metinę veiklos programą įtraukiamas tinklo kodeksų, kuriuos reikia parengti, sąrašas bei aprašymas, tinklo eksploatavimo koordinavimo planas, mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, kurią reikia įgyvendinti tais metais, ir planinis grafikas.

5.  ENTSO-E pateikia visą informaciją, kurios ACER reikia savo užduotims pagal 32 straipsnio 1 dalį įvykdyti. Kad ENTSO-E galėtų laikytis to reikalavimo, perdavimo sistemos operatoriai ENTSO-E turi pateikti visą reikalaujamą informaciją.

6.  Komisijos prašymu ENTSO-E pateikia nuomonę Komisijai dėl gairių priėmimo, kaip nustatyta 61 straipsnyje.

31 straipsnis

Konsultacijos

1.  Rengdamas pasiūlymus, susijusius su 30 straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis, ENTSO-E vykdo išsamias konsultacijas. Konsultacijų procesas turi būti struktūrizuotas, kad būtų galima atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų pastabas prieš galutinį pasiūlymo priėmimą, ir jis turi būti viešas ir skaidrus, konsultuojantis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su tokiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis, laikantis 29 straipsnyje nurodytų darbo tvarkos taisyklių. Taip pat konsultuojamasi su reguliavimo institucijomis ir kitomis nacionalinėmis institucijomis, elektros energijos tiekimo ir gamybos įmonėmis, sistemos naudotojais, įskaitant vartotojus, skirstymo sistemos operatoriais, įskaitant atitinkamas pramonės asociacijas, technines įstaigas ir suinteresuotųjų subjektų platformas. Konsultuojantis siekiama sužinoti visų atitinkamų šalių nuomonę ir pasiūlymus sprendimų priėmimo procese.

2.  Visi su 1 dalyje nurodytomis konsultacijomis susiję dokumentai ir posėdžių protokolai skelbiami viešai.

3.  Prieš priimdamas 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus pasiūlymus, ENTSO-E nurodo, kaip buvo atsižvelgta į konsultacijų metu gautas pastabas. Tais atvejais, kai į pastabas nebuvo atsižvelgta, jis nurodo priežastis, dėl kurių nebuvo atsižvelgta.

32 straipsnis

ACER vykdoma stebėsena

1.  ACER stebi, kaip vykdomos 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos ENTSO-E užduotys, ir teikia savo išvadų ataskaitą Komisijai.

ACER stebi, kaip ENTSO-E įgyvendina pagal 59 straipsnį parengtus tinklo kodeksus. Jei ENTSO-E neįgyvendina tokių tinklo kodeksų, ACER prašo ENTSO-E pateikti tinkamai pagrįstą paaiškinimą, kodėl jis jų neįgyvendino. ACER informuoja Komisiją apie tą paaiškinimą ir pateikia savo nuomonę tuo klausimu.

ACER stebi ir analizuoja, kaip įgyvendinami tinklo kodeksai ir Komisijos priimtos gairės, kaip nustatyta 58 straipsnio 1 dalyje, ir kokį poveikį jie turi taikytinų taisyklių, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas rinkos integracijai ir užtikrinti nediskriminacines sąlygas, veiksmingą konkurenciją ir efektyvų rinkos veikimą, suderinimui, ir teikia ataskaitą Komisijai.

2.  ENTSO-E pateikia visos Sąjungos tinklo plėtros plano projektą, metinės veiklos programos projektą, įskaitant informaciją apie konsultacijų procesą, ir kitus 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ACER, kad ji pateiktų nuomonę.

Jei, ACER nuomone, metinės veiklos programos projektu ar visos Sąjungos tinklo plėtros plano projektu, kuriuos pateikė ENTSO-E, neprisidedama užtikrinant nediskriminacines sąlygas, veiksmingą konkurenciją, efektyvų rinkos veikimą ar pakankamą trečiųjų šalių prieigai atvirų tarpvalstybinių jungiamųjų linijų lygį, ACER per du mėnesius nuo pateikimo dienos pateikia ENTSO-E ir Komisijai tinkamai pagrįstą nuomonę ir rekomendacijas.

33 straipsnis

Sąnaudos

Šio reglamento 28–32 ir 58–61 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 347/2013 11 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-E, sąnaudas padengia perdavimo sistemos operatoriai ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.

34 straipsnis

Regioninis perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimas

1.  Siekdami prisidėti prie 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos veiklos, perdavimo sistemos operatoriai užtikrina, kad ENTSO-E būtų bendradarbiaujama regionų lygmeniu. Visų pirma jie kas dvejus metus paskelbia regioninį investicijų planą ir remdamiesi tuo regioniniu investicijų planu gali priimti sprendimus dėl investavimo. ENTSO-E skatina perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu, užtikrindamas sąveikumą, ryšius ir regionų veiklos rezultatų stebėjimą srityse, kurios dar nesuderintos Sąjungos lygmeniu.

2.  Perdavimo sistemos operatoriai skatina eksploatavimo priemones tinkamiausiam tinklo valdymui užtikrinti, taip pat skatina energijos mainų plėtrą, tarpvalstybinių pajėgumų koordinuotą paskirstymą taikant rinkos priemonėmis grindžiamus nediskriminacinius sprendimo būdus, atkreipiant tinkamą dėmesį į konkrečius trumpalaikio paskirstymo netiesioginių aukcionų privalumus, ir balansavimo bei rezervinės galios mechanizmų integravimą.

3.  Siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus tikslus, Komisija, atsižvelgdama į esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras, gali nustatyti kiekvienos regioninio bendradarbiavimo struktūros geografinį veiklos rajoną. Kiekviena valstybė narė gali skatinti bendradarbiavimą daugiau nei viename geografiniame veiklos rajone.

Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kuriais nustatomas geografinis rajonas, su kuriuo siejama kiekviena regioninio bendradarbiavimo struktūra. Tuo tikslu Komisija konsultuojasi su reguliavimo institucijomis, ACER ir ENTSO-E.

Šioje dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nedaromas poveikis 36 straipsniui.

35 straipsnis

Regioninių koordinavimo centrų steigimas ir paskirtis

1.  Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] visi sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai pateikia atitinkamoms reguliavimo institucijoms pasiūlymą įsteigti regioninius koordinavimo centrus pagal šiame skyriuje nustatytus kriterijus.

Sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijos peržiūri ir patvirtina pasiūlymą.

Pasiūlyme pateikiami bent šie elementai:

a)   regioninių koordinavimo centrų numatomos būstinės valstybė narė ir dalyvaujantys perdavimo sistemos operatoriai;

b)  organizacinės, finansinės ir veiklos priemonės, kurių reikia siekiant užtikrinti efektyvų, saugų ir patikimą jungtinės perdavimo sistemos eksploatavimą;

c)  įgyvendinimo planas dėl regioninių koordinavimo centrų veiklos pradžios;

d)  regioninių koordinavimo centrų įstatai ir darbo tvarkos taisyklės;

e)  bendradarbiavimo procesų pagal 38 straipsnį aprašas;

f)  su regioninių koordinavimo centrų atsakomybe susijusių priemonių pagal 47 straipsnį aprašas;

g)  kai rotaciniu pagrindu palaikomi du regioniniai koordinavimo centrai pagal 36 straipsnio 2 dalį – tvarkos, pagal kurią aiškiai nustatomos tų regioninių koordinavimo centrų pareigos ir procedūros, susijusios su jų užduočių vykdymu, aprašas.

2.  Reguliavimo institucijoms patvirtinus 1 dalyje nurodytą pasiūlymą, regioniniai koordinavimo centrai pakeičia regioninius saugumo koordinatorius, įsteigtus pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi, ir pradeda veikti ne vėliau kaip 2022 m. liepos 1 d.

3.  Regioninių koordinavimo centrų teisinė forma yra tokia, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132(43) II priede.

4.  Vykdydami savo užduotis pagal Sąjungos teisę, regioniniai koordinavimo centrai veikia nepriklausomai nuo atskirų nacionalinių interesų ir nepriklausomai nuo perdavimo sistemos operatorių interesų.

5.  Regioniniai koordinavimo centrai papildo perdavimo sistemos operatorių vaidmenį, vykdydami regioninės svarbos užduotis, jiems pavestas pagal 37 straipsnį. Perdavimo sistemos operatoriai yra atsakingi už elektros energijos srautų valdymą ir elektros energijos sistemos saugumo, patikimumo ir efektyvumo užtikrinimą pagal Direktyvos (ES) 2019/...(44) 40 straipsnio 1 dalies d punktą.

36 straipsnis

Regioninių koordinavimo centrų geografinė veiklos sritis

1.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ENTSO-E pateikia ACER pasiūlymą, kuriame nurodoma, kuriuos perdavimo sistemos operatorius, prekybos zonas, prekybos zonų ribas, pralaidumo skaičiavimo regionus ir atjungimo koordinavimo regionus apima kiekvienas sistemos eksploatavimo regionas. Pasiūlyme atsižvelgiama į tinklo topologiją, įskaitant elektros energijos sistemų sujungimo ir tarpusavio priklausomybės laipsnį srautų ir regiono, kuris apima bent vieną pralaidumo skaičiavimo regioną, dydžio požiūriu.

2.  Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai dalyvauja tame regione įsteigto regioninio koordinavimo centro darbe. Išimtinėmis aplinkybėmis, jei perdavimo sistemos operatoriaus kontroliuojama zona yra kelių skirtingų sinchroninių zonų dalis, perdavimo sistemos operatorius gali dalyvauti dviejų regioninių koordinavimo centrų darbe. Kalbant apie prekybos zonas, kurios yra greta sistemos eksploatavimo regionų, 1 dalyje nurodytame pasiūlyme nurodoma, kaip regioniniai koordinavimo centrai turi koordinuoti veiksmus tų ribų atžvilgiu. Kai žemyninės Europos sinchroninėje zonoje dviejų regioninio koordinavimo centrų veikla sistemos eksploatavimo regione gali dubliuotis, tos sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai turi nuspręsti paskirti tame regione vieną regioninį koordinavimo centrą arba nuspręsti, kad abu regioniniai koordinavimo centrai kai kurias arba visas regioninio koordinavimo visame sistemos eksploatavimo regione užduotis vykdo rotacijos principu, o kitas užduotis vykdo vienas paskirtas regioninis koordinavimo centras.

3.  Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos, ACER patvirtina pasiūlymą dėl sistemos eksploatavimo regionų nustatymo arba pasiūlo padaryti pakeitimų. Pastaruoju atveju, prieš priimdama pakeitimus, ACER konsultuojasi su ENTSO-E. Priimtas pasiūlymas paskelbiamas ACER interneto svetainėje.

4.  Atitinkami perdavimo sistemos operatoriai gali pateikti ACER pasiūlymą dėl sistemos eksploatavimo regionų, apibrėžtų pagal 1 dalį, pakeitimo. Taikomas 3 dalyje nustatytas procesas.

37 straipsnis

Regioninių koordinavimo centrų užduotys

1.  Kiekvienas regioninis koordinavimo centras atlieka bent visas toliau išvardytas regioninės svarbos užduotis visame sistemos eksploatavimo regione, kuriame jis yra įsteigtas ▌:

a)  atlieka koordinuotus pralaidumo skaičiavimus laikantis metodikos, parengtos pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;

b)  atlieka koordinuotas saugumo analizes laikantis metodikos, parengtos pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;

c)  kuria bendrus tinklo modelius laikantis metodikos ir procedūrų, parengtų pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;

d)  teikia pagalbą vertinant perdavimo sistemos operatorių sistemos apsaugos planų ir veikimo atkūrimo planų nuoseklumą laikantis procedūros, nustatytos tinklo kodekse dėl avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo, priimtame remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalimi;

e)  atlieka regioninės sistemos adekvatumo kitos savaitės ir bent kitos paros laikotarpiais prognozes ir rengia rizikos mažinimo veiksmus laikantis metodikos, nustatytos Reglamento (ES) 2019/...(45) 8 straipsnyje, ir procedūrų, nustatytų sistemos eksploatavimo gairėse, priimtose remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;

f)  atlieka regioninio atjungimo planavimo koordinavimą laikantis procedūrų ir metodikų, nustatytų sistemos eksploatavimo gairėse, priimtose remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi;

g)  regioninių koordinavimo centrų darbuotojų mokymą ir atestavimą;

h)  perdavimo sistemos operatorių prašymu teikia pagalbą koordinuojant ir optimizuojant regioninio veikimo atkūrimą;

i)  po veiksmų ir po trikdžių atlieka analizę ir rengia ataskaitas;

j)  nustato regiono rezervo pajėgumo apimtį;

k)  palengvina regioninio balansavimo pajėgumo pirkimą;

l)  teikia pagalbą teikimo perdavimo sistemos operatoriams, jų prašymu, optimizuojant perdavimo sistemos operatorių tarpusavio atsiskaitymus;

m)  atlieka užduotis, susijusias su regioninių elektros energijos krizių scenarijų nustatymu, jei tos užduotys deleguotos regioniniams koordinavimo centrams pagal Reglamento (ES) 2019/...(46) 6 straipsnio 1 dalį, ir tokia apimtimi, kuri jiems yra deleguota;

n)  vykdo užduotis, susijusias su sezoniniais adekvatumo vertinimais, jei tos užduotys deleguotos regioniniams koordinavimo centrams pagal Reglamento (ES) 2019/...(47) 9 straipsnio 2 dalį, ir ta apimtimi, kuri jiems yra deleguota;

o)  apskaičiuoja didžiausią naujų dalyvių pajėgumo, kurį galima teikti iš užsienio pajėgumų, pajėgumų mechanizmuose vertę, siekiant pateikti rekomendaciją pagal 26 straipsnio 7 dalį;

p)  atlieka užduotis, susijusias su perdavimo sistemos operatoriams teikiama pagalba nustatant naujų perdavimo pajėgumų, esamų perdavimo pajėgumų didinimo arba alternatyvų jiems poreikius, kuriuos reikia pateikti regioninėms grupėms, įsteigtoms pagal Reglamentą (ES) 347/2013, ir kuriuos reikia įtraukti į dešimties metų tinklo plėtros planą, nurodytą Direktyvos (ES) 2019/...(48) 51 straipsnyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytos užduotys išsamiau išdėstytos I priede.

2.  Remiantis Komisijos ar valstybės narės pasiūlymu, pagal Direktyvos 2019/...(49) 68 straipsnį įsteigtas komitetas pateikia nuomonę dėl naujų patariamųjų užduočių priskyrimo regioniniams koordinavimo centrams. Kai tas komitetas pateikia palankią nuomonę dėl naujų patariamųjų užduočių paskyrimo, regioniniai koordinavimo centrai tas užduotis vykdo, remdamiesi ENTSO-E parengtu ir 27 straipsnyje nustatyta tvarka ACER patvirtintu pasiūlymu.

3.  Perdavimo sistemos operatoriai savo regioniniams koordinavimo centrams pateikia jų užduotims vykdyti būtiną informaciją.

4.  Regioniniai koordinavimo centrai sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams pateikia visą informaciją, būtiną regioninių koordinavimo centrų nustatytiems koordinuotiems veiksmams ir ▌rekomendacijoms įgyvendinti.

5.  Dėl šiame straipsnyje nustatytų užduočių, kurių dar neapima atitinkami tinklo kodeksai ar gairės, ENTSO-E parengia pasiūlymą 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Regioniniai koordinavimo centrai tas užduotis vykdo remdamiesi pasiūlymu, kurį patvirtino ACER.

38 straipsnis

Regioninių koordinavimo centrų veiksmų koordinavimas viduje ir tarpusavyje

Kasdienis regioninių koordinavimo centrų veiksmų koordinavimas viduje ir tarpusavyje vykdomas taikant regiono perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo procesus, įskaitant regioninių koordinavimo centrų veiklos koordinavimo priemones, jei jų reikia. Bendradarbiavimo procesas grindžiamas:

a)  darbo tvarka, kuria nustatomi ▌planavimo ir veiklos aspektai, svarbūs 37 straipsnyje nurodytų užduočių atlikimui;

b)  dalijimosi analize ir efektyvaus bei įtraukaus konsultavimosi dėl regioninių koordinavimo centrų pasiūlymų su sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriais, susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir kitais regioniniais koordinavimo centrais, vykdant ▌veiklos pareigas ir užduotis pagal 40 straipsnį, procedūra;

c)  koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų priėmimo procedūra pagal 42 straipsnį.

39 straipsnis

Darbo tvarka

1.  Regioniniai koordinavimo centrai parengia veiksmingą, įtraukią, skaidrią ir sutarimą skatinančią darbo tvarką, kad būtų išspręsti su vykdomomis užduotimis susiję planavimo ir veiklos aspektai, atsižvelgiant visų pirma į tų užduočių specifiką ir reikalavimus, kaip nustatyta I priede. Regioniniai koordinavimo centrai taip pat parengia tos darbo tvarkos persvarstymo procedūrą.

2.  Regioniniai koordinavimo centrai užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoje darbo tvarkoje būtų nustatytos susijusių šalių informavimo taisyklės.

40 straipsnis

Konsultavimosi procedūra

1.  Regioniniai koordinavimo centrai parengia procedūrą, pagal kurią, vykdant jų kasdienės veiklos pareigas ir užduotis, organizuojamas tinkamas ir reguliarus konsultavimasis su sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriais, kitais regioniniais koordinavimo centrais ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima spręsti reguliavimo klausimus, prireikus konsultacijose dalyvauja reguliavimo institucijos.

2.  Regioniniai koordinavimo centrai konsultuojasi su sistemos eksploatavimo regiono valstybėmis narėmis ir, kai yra regioninis forumas, savo regioniniais forumais politinės svarbos klausimais, nesusijusiais su regioninių koordinavimo centrų kasdiene veikla ir jų užduočių įgyvendinimu. Regioniniai koordinavimo centrai deramai atsižvelgia į valstybių narių ir, kai taikytina, jų regioninių forumų rekomendacijas.

41 straipsnis

Skaidrumas

1.  Regioniniai koordinavimo centrai rengia suinteresuotųjų subjektų įtraukimo procesą ir organizuoja reguliarius susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais siekdami aptarti klausimus, susijusius su efektyviu, saugiu ir patikimu jungtinės sistemos eksploatavimu, nustatyti trūkumus ir pasiūlyti patobulinimus.

2.  ENTSO-E ir regioniniai koordinavimo centrai veikia visiškai skaidriai suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu. Jie skelbia visus susijusius dokumentus atitinkamose savo interneto svetainėse.

42 straipsnis

Koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų priėmimas ir peržiūra

1.  Perdavimo sistemos operatoriai sistemos eksploatavimo regione parengia regioninių koordinavimo centrų nustatytų koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų priėmimo ir persvarstymo procedūrą vadovaujantis 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytais kriterijais.

2.  Regioniniai koordinavimo centrai nustato perdavimo sistemos operatoriams skirtus koordinuotus veiksmus, susijusius su 37 straipsnio 1 dalies a ir b ▌punktuose nurodytomis užduotimis. Perdavimo sistemos operatoriai įgyvendina koordinuotus veiksmus, išskyrus atvejus, kai įgyvendinant koordinuotus veiksmus būtų pažeistos tinklo eksploatavimo saugumo ribos, kurias apibrėžia kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

Jei perdavimo sistemos operatorius nusprendžia neįgyvendinti koordinuoto veiksmo dėl šioje dalyje išdėstytų priežasčių, jis nepagrįstai nedelsdamas skaidriai nurodo išsamias priežastis regioniniam koordinavimo centrui ir sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams. Tokiais atvejais regioninis koordinavimo centras įvertina to sprendimo poveikį kitiems sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams ir gali pasiūlyti kitokį koordinuotų veiksmų rinkinį laikantis 1 dalyje nustatytos tvarkos.

3.  Regioniniai koordinavimo centrai priima perdavimo sistemos operatoriams skirtas rekomendacijas, susijusias su 37 straipsnio 1 dalies c–p punktuose išvardytomis užduotimis arba užduotimis, kurios priskirtos pagal 37 straipsnio 2 dalį.

Jeigu perdavimo sistemos operatorius nusprendžia nukrypti nuo rekomendacijos, kaip nurodyta 1 dalyje, jis nepagrįstai nedelsdamas pateikia savo sprendimo pagrindimą regioniniams koordinavimo centrams ir kitiems sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams.

4.  Koordinuotų veiksmų peržiūra pradedama vieno arba daugiau sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatorių prašymu. Atlikus koordinuoto veiksmo ar rekomendacijos peržiūrą, regioniniai koordinavimo centrai priemonę patvirtina arba pakeičia.

5.  Jei koordinuotam veiksmui taikoma peržiūra pagal 4 dalį, dėl prašymo atlikti peržiūrą koordinuotas veiksmas nestabdomas, išskyrus atvejus, kai įgyvendinant koordinuotą veiksmą būtų pažeistos tinklo eksploatavimo saugumo ribos, kurias atskirai apibrėžia kiekvienas perdavimo sistemos operatorius pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

6.  Valstybėms narėms arba Komisijai pasiūlius ir po konsultacijų su pagal Direktyvos 2019/...(50) 68 straipsnį įsteigtu komitetu, sistemos eksploatavimo regione esančios valstybės narės gali bendrai nuspręsti savo regioniniam koordinavimo centrui suteikti kompetenciją nustatyti koordinuotus veiksmus, susijusius su viena ar daugiau 37 straipsnio 1 dalies c–p punktuose nurodytų užduočių.

43 straipsnis

Regioninių koordinavimo centrų valdyba

1.  Kad galėtų priimti su savo valdymu susijusias priemones ir stebėti savo veiklos rezultatus, regioniniai koordinavimo centrai įsteigia valdybą.

2.  Valdybą sudaro nariai, atstovaujantys visiems perdavimo sistemos operatoriams, kurie dalyvauja atitinkamo regioninio koordinavimo centro veikloje.

3.  Valdyba atsako už:

a)  regioninių koordinavimo centrų įstatų ir darbo tvarkos taisyklių parengimą ir patvirtinimą;

b)  organizacinės struktūros nustatymą ir įgyvendinimą;

c)  metinio biudžeto parengimą ir patvirtinimą;

d)  bendradarbiavimo ▌procesų pagal 38 straipsnį parengimą ir patvirtinimą.

4.  Su regioninių koordinavimo centrų kasdiene veikla ir jų užduočių vykdymu susijusi kompetencija nepriskiriami valdybos kompetencijai.

44 straipsnis

Organizacinė struktūra

1.  Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai sukuria regioninių koordinavimo centrų organizacinę struktūrą, padedančią užtikrinti jų užduočių atlikimo saugumą.

Jų organizacinėje struktūroje nustatoma:

a)  ▌darbuotojų įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė;

b)  įvairių organizacijos dalių ir procesų sąsajos ir atskaitomybės ryšiai.

2.  Regioniniai koordinavimo centrai gali įsteigti regioninius skyrius, kad šie spręstų specifinius subregioninius klausimus, arba įsteigti padedančius regioninius koordinavimo centrus efektyviam ir patikimam jų užduočių vykdymui, įrodžius, kad tai yra būtinai reikalinga.

45 straipsnis

Įranga ir darbuotojai

Regioniniai koordinavimo centrai turi turėti visus žmogiškuosius, techninius, fizinius ir finansinius išteklius, kurių reikia, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą ir vykdyti savo užduotis nepriklausomai ir nešališkai.

46 straipsnis

Stebėsena ir atskaitų teikimas

1.  Regioniniai koordinavimo centrai nustato bent šių dalykų nuolatinio stebėjimo procesą:

a)  savo veiklos efektyvumo;

b)  ▌nustatytų koordinuotų veiksmų ir rekomendacijų, apimties, kuria perdavimo sistemos operatoriai įgyvendina koordinuotus veiksmus ir rekomendacijas, ir pasiektų rezultatų;

c)  kiekvienos iš užduočių, už kurią jie atsakingi, veiksmingumo ir efektyvumo ir, kai taikytina, tų užduočių rotacijos.

2.  Regioniniai koordinavimo centrai skaidriai atsiskaito už savo sąnaudas ir pateikia ataskaitą ACER ir sistemos eksploatavimo regione esančioms reguliavimo institucijoms.

3.  Regioniniai koordinavimo centrai pateikia metinę 1 dalyje nurodytos stebėsenos ataskaitą ir informaciją apie savo veiklą ENTSO-E, ACER, sistemos eksploatavimo regione esančioms reguliavimo institucijoms ir Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei.

4.  Regioniniai koordinavimo centrai apie trūkumus, kuriuos jie nustatė vykdydami stebėjimo procesą pagal 1 dalį, praneša ENTSO-E, sistemos eksploatavimo regione esančioms reguliavimo institucijoms, ACER ir valstybių narių kitoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už krizių prevenciją ir valdymą. Remdamosi ta ataskaita atitinkamos sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijos gali regioniniams koordinavimo centrams pasiūlyti priemonių trūkumams pašalinti.

5.  Nedarant poveikio būtinybei užtikrinti neskelbtinos komercinės informacijos saugumą ir konfidencialumą, regioniniai koordinavimo centrai 3 ir 4 dalyse nurodytas ataskaitas skelbia viešai.

47 straipsnis

Atsakomybė

Sistemos eksploatavimo regione esantys perdavimo sistemos operatoriai, rengdami pasiūlymus dėl regioninių koordinavimo centrų įsteigimo pagal 35 straipsnį, įtraukia į juos būtinus veiksmus, kad apdraustų su regioninių koordinavimo centrų užduočių vykdymu susijusią atsakomybę ▌. Pasirenkant draudimo metodą atsižvelgiama į regioninių koordinavimo centrų teisinį statusą ir teikiamo komercinio draudimo lygį.

48 straipsnis

Dešimties metų tinklo plėtros planas

1.  Visos Sąjungos tinklo plėtros plane, nurodytame 30 straipsnio 1 dalies b punkte, aprašomas integruoto tinklo modeliavimas, veiksmų plano vystymas ir sistemos atsparumo įvertinimas.

Visos Sąjungos tinklo plėtros planas, visų pirma:

a)  grindžiamas nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į šio reglamento 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus regioninius investavimo planus, ir, jei tinkama, Sąjungos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013(51); atliekama sąnaudų ir naudos analizė taikant to reglamento 11 straipsnyje nustatytą metodiką;

b)  tarpvalstybinių jungiamųjų linijų klausimu taip pat grindžiamas įvairių tinklo naudotojų pagrįstais poreikiais ir apima Direktyvos (ES) 2019/...(52) 44 ir 51 straipsniuose nurodytų investuotojų ilgalaikius įsipareigojimus, ir

c)  nustato investicijų, visų pirma į tarpvalstybinius pajėgumus, trūkumą.

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punktą, prie visos Sąjungos tinklo plėtros plano gali būti pridedama kliūčių, kurios trukdo didinti tarpvalstybinius tinklo pajėgumus ir kurių atsiranda dėl skirtingų patvirtinimo procedūrų arba praktikos, apžvalga.

2.  ACER teikia nuomonę apie nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus, kad įvertintų jų suderinamumą su visos Sąjungos tinklo plėtros planu. Jei ACER nustato, kad nacionalinis dešimties metų tinklo plėtros planas nesuderinamas su visos Sąjungos tinklo plėtros planu, ji rekomenduoja iš dalies pakeisti atitinkamai nacionalinį dešimties metų tinklo plėtros planą arba visos Sąjungos tinklo plėtros planą. Jei toks nacionalinis dešimties metų tinklo plėtros planas parengtas vadovaujantis Direktyvos (ES) 2019/...(53) 51 straipsniu, ACER atitinkamai reguliavimo institucijai rekomenduoja iš dalies pakeisti nacionalinį dešimties metų tinklo plėtros planą, vadovaujantis tos direktyvos 51 straipsnio 7 dalimi, ir apie tai informuoja Komisiją.

49 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmas

1.  Perdavimo sistemos operatoriai gauna kompensaciją už išlaidas, patirtas priimant tarpvalstybinius elektros energijos srautus savo tinkluose.

2.  1 dalyje nurodytą kompensaciją moka nacionalinių perdavimo sistemų, kuriose tarpvalstybiniai srautai prasidėjo, ir sistemų, kuriose tie srautai baigėsi, operatoriai.

3.  Kompensacijos mokamos reguliariai už tam tikrą praėjusį laikotarpį. Siekiant nurodyti faktines išlaidas, prireikus atliekami sumokėtos kompensacijos ex post patikslinimai.

Pirmasis laikotarpis, už kurį turi būti mokamos kompensacijos, nustatomas 61 straipsnyje nurodytose gairėse.

4.  Komisija pagal 68 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant mokėtinų kompensacijų dydį.

5.  Priimamų tarpvalstybinių srautų dydis ir tarpvalstybinių srautų, kurie, kaip nustatyta, prasidėjo arba pasibaigė nacionalinėse perdavimo sistemose, dydis nustatomas pagal elektros energijos fizinius srautus, faktiškai išmatuotus per tam tikrą laikotarpį.

6.  Išlaidos, patirtos dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo, nustatomos remiantis numatomomis ilgalaikėmis vidutinėmis augančiomis išlaidomis, atsižvelgiant į nuostolius, investicijas į naują infrastruktūrą ir atitinkamą esamos infrastruktūros išlaidų dalį, kiek tokia infrastruktūra naudojama tarpvalstybiniams srautams perduoti, ypač atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tiekimo saugumą. Nustatant patirtas išlaidas taikoma pripažinta standartinė išlaidų apskaičiavimo metodika. Gaunama kompensacija sumažinama atsižvelgiant į naudą, kurią tinklas gauna priimdamas tarpvalstybinius srautus.

7.  Jei dviejų ar daugiau valstybių narių perdavimo tinklai visa apimtimi ar iš dalies sudaro vieno valdymo bloko dalį, tik perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo tikslu visas valdymo blokas laikomas sudarančiu vienos iš atitinkamų valstybių narių perdavimo tinklo dalį, siekiant išvengti, kad srautai valdymo blokuose pagal 2 straipsnio 2 dalies b punktą būtų laikomi tarpvalstybiniais srautais, už kuriuos turėtų būti mokamos kompensacijos pagal šio straipsnio 1 dalį. Atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos gali nuspręsti, kurioje iš atitinkamų valstybių narių visas valdymo blokas laikomas sudarančiu perdavimo tinklo dalį.

50 straipsnis

Informacijos teikimas

1.  Perdavimo sistemos operatoriai įdiegia koordinavimo ir keitimosi informacija mechanizmus, kurie užtikrintų tinklų saugumą perkrovos valdymo metu.

2.  Perdavimo sistemos operatorių naudojami saugos, eksploatavimo ir planavimo standartai yra vieši. Skelbiamoje informacijoje nurodoma bendra visų perdavimo pajėgumų ir perdavimo patikimumo ribos apskaičiavimo schema, pagrįsta elektriniais ir fiziniais tinklo ypatumais. Tokias schemas tvirtina reguliavimo institucijos.

3.  Perdavimo sistemos operatoriai paskelbia apytikslius kiekvienos dienos turimų perdavimo pajėgumų apskaičiavimus, nurodydami visus turimus jau rezervuotus perdavimo pajėgumus. Toks skelbimas atliekamas nustatytais intervalais prieš perdavimo dieną ir bet kokiu atveju apima kitos savaitės ir kito mėnesio apskaičiavimus, taip pat numatomo turimų pajėgumų patikimumo kiekybinį įvertinimą.

4.  Perdavimo sistemos operatoriai skelbia atitinkamus duomenis apie apibendrintą prognozę ir faktinę paklausą, gamybos ir apkrovos įrenginių parengtį ir faktinį jų naudojimą, apie tinklų ir jungiamųjų linijų parengtį ir jų naudojimą, balansavimo energiją ir rezervo pajėgumą ir apie turimą lankstumą. Galima naudoti apibendrintus apskaičiuotus duomenis apie mažų gamybos ir apkrovos įrenginių parengtį ir faktinį jų naudojimą.

5.  Atitinkami rinkos dalyviai perdavimo sistemos operatoriams teikia reikiamus duomenis.

6.  Gamybos įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso gamybos įrenginiai arba kurios juos eksploatuoja, kai bent vieno gamybos įrenginio instaliuotoji galia yra bent 250 MW arba kai bendras įmonės valdomų gamybos įrenginių pajėgumas yra bent 400 MW, penkerius metus kaupia ir reguliavimo institucijai, nacionalinei konkurencijos institucijai ir Komisijai teikia visus kiekvieno įrenginio valandinius duomenis, reikalingus tikrinant visus eksploatavimo dispečerių sprendimus ir energijos biržos, aukcionų dėl tinklų sujungimo, rezervo pajėgumų rinkos ir nebiržinės rinkos dalyvių pasiūlymų teikimo veiksmus. Informacija apie kiekvieną įrenginį ir kiekvienos valandos informacija, kurią reikia saugoti, apima, be kita ko, duomenis apie prieinamus gamybos pajėgumus ir numatytus rezervus, įskaitant tų numatytų rezervų paskirstymą atskirų įrenginių lygmeniu, tuo metu, kai teikiami pasiūlymai pirkti ir kai vyksta gamyba.

7.  Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas perdavimo sistemos operatorius galėtų apskaičiuoti apkrovos srautus savo atitinkamame rajone, perdavimo sistemos operatoriai reguliariai keičiasi pakankamai tiksliais duomenimis apie tinklą ir apkrovos srautus. Tie patys duomenys pateikiami reguliavimo institucijoms, Komisijai ir valstybėms narėms, jei jos pateikia prašymą. Reguliavimo institucijos, valstybės narės ir Komisija tuos duomenis laiko konfidencialiais ir užtikrina, kad juos konfidencialiais laikytų jų užsakymu analitinį darbą su tais duomenimis atliekantys konsultantai.

51 straipsnis

Perdavimo sistemos operatorių sertifikavimas

1.  Komisija nedelsdama išnagrinėja bet kokį gautą pranešimą apie sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2019/...(54) 52 straipsnio 6 dalyje. Per du mėnesius po tokio pranešimo gavimo dienos Komisija atitinkamai reguliavimo institucijai pateikia nuomonę dėl jo atitikties Direktyvos (ES) 2019/...(55) 43 straipsnio ir arba 52 straipsnio 2 dalies, arba 53 straipsnio reikalavimams.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą nuomonę Komisija gali prašyti ACER pateikti nuomonę dėl reguliavimo institucijos sprendimo. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodytas dviejų mėnesių laikotarpis pratęsiamas dar dviem mėnesiais.

Jei per pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus laikotarpius Komisija nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji nepareiškė prieštaravimų dėl reguliavimo institucijos sprendimo.

2.  Per du mėnesius nuo Komisijos nuomonės gavimo dienos, reguliavimo institucija priima galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo kuo labiau atsižvelgdama į tą nuomonę. Reguliavimo institucijos sprendimas ir Komisijos nuomonė skelbiami kartu.

3.  Bet kuriuo procedūros metu reguliavimo institucijos arba Komisija gali pareikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius arba įmonė, atliekanti bet kurias gamybos ar tiekimo funkcijas, pateiktų visą informaciją, būtiną šiame straipsnyje nustatytoms jų užduotims atlikti.

4.  Reguliavimo institucijos ir Komisija saugo neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

5.  Gavusi pranešimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo pagal Direktyvos (ES) 2019/...(56) 43 straipsnio 9 dalį, Komisija priima sprendimą dėl sertifikavimo. Reguliavimo institucija turi vykdyti Komisijos sprendimą.

VI skyrius

Skirstymo sistemos eksploatavimas

52 straipsnis

Europos skirstymo sistemos operatorių subjektas

1.   Skirstymo sistemos operatoriai ▌bendradarbiauja Sąjungos lygmeniu per ES SSO subjektą, siekdami skatinti užbaigti kurti elektros energijos vidaus rinką ir skatinti jos veikimą bei optimalų skirstymo ir perdavimo sistemų valdymą ir koordinuotą eksploatavimą. Skirstymo sistemos operatoriai, norintys dalyvauti ES SSO subjekto veikloje, turi teisę tapti registruotaisiais subjekto nariais.

Registruotieji nariai gali dalyvauti ES SSO subjekto veikloje tiesiogiai arba būti atstovaujami valstybės narės paskirtos nacionalinės asociacijos arba Sąjungos lygmens asociacijos.

2.  Skirstymo sistemos operatoriai turi teisę susivienyti įsteigdami ES SSO subjektą. ES SSO subjektas vykdo savo užduotis ir procedūras pagal 55 straipsnį. Kaip ekspertų subjektas, veikiantis bendrų Sąjungos interesų labui, ES SSO subjektas neatstovauja konkretiems interesams ir nesiekia daryti poveikio sprendimų priėmimo procesui, kad skatintų specifinius interesus.

3.  ES SSO subjekto nariai turi būti registruoti ir mokėti teisingą ir proporcingą narystės mokestį, kuris atspindi prie atitinkamo skirstymo sistemos operatoriaus prisijungusių vartotojų skaičių.

53 straipsnis

ES ▌SSO subjekto įsteigimas

1.  ES SSO subjektą sudaro bent Generalinė asamblėja, Direktorių valdyba, Strateginė patariamoji grupė, ekspertų grupės ir generalinis sekretorius.

2.  Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] skirstymo sistemos operatoriai ▌Komisijai ir ACER pateikia įsteigtino ES SSO subjekto įstatų projektą pagal 54 straipsnį, įskaitant elgesio kodeksą, registruotų narių sąrašą ir darbo tvarkos taisyklių, įskaitant konsultavimosi su ENTSO-E ir kitais suinteresuotaisiais subjektais procedūrų taisykles ir finansavimo taisykles, projektą.

ES SSO subjekto darbo tvarkos taisyklių projekte užtikrinamas subalansuotas visų dalyvaujančių skirstymo sistemos operatorių atstovavimas.

3.  Per du mėnesius nuo įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių projekto gavimo dienos ACER, oficialiai pasikonsultavusi su visiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač skirstymo sistemos naudotojams, atstovaujančiomis organizacijomis, pateikia Komisijai savo nuomonę.

4.  Per tris mėnesius nuo ACER nuomonės gavimo dienos Komisija, atsižvelgdama į ACER nuomonę, kaip numatyta 3 dalyje, pateikia savo nuomonę dėl įstatų projekto, narių sąrašo ir darbo tvarkos taisyklių projekto.

5.  Per tris mėnesius nuo Komisijos palankios nuomonės gavimo dienos skirstymo sistemos operatoriai įsteigia ES SSO subjektą ir priima jo įstatus bei darbo tvarkos taisykles ir juos paskelbia.

6.  Pagrįstu Komisijos arba ACER prašymu arba jei padaroma 1 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimų, tie dokumentai pateikiami Komisijai ir ACER. Komisija ir ACER pateikia nuomonę 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

7.  Su ES SSO subjekto veikla susijusias išlaidas padengia skirstymo sistemos operatoriai, kurie yra registruoti nariai, ir į jas atsižvelgiama skaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina išlaidas tik jei jos yra pagrįstos ir proporcingos.

54 straipsnis

Pagrindinės ES SSO subjekto taisyklės ir procedūros

1.  ES SSO subjekto įstatais, priimtais pagal 53 straipsnį, užtikrinami šie principai:

a)  ES SSO subjekto darbe gali dalyvauti tik registruoti nariai; nariai turi galimybę įgaliojimus deleguoti kitiems nariams;

b)  strateginius sprendimus dėl ES SSO subjekto veiklos ir Direktorių valdybos politikos gaires priima Generalinė asamblėja;

c)  Generalinės asamblėjos sprendimai priimami laikantis šių taisyklių:

i)  kiekvieno nario turimas balsų skaičius yra proporcingas atitinkamam to nario vartotojų skaičiui;

ii)  kai surenkama 65 % nariams skirtų balsų ir

iii)  sprendimas priimamas 55 % narių dauguma;

d)  Generalinės asamblėjos sprendimai nepriimami laikantis šių taisyklių:

i)  kiekvieno nario turimas balsų skaičius yra proporcingas atitinkamam to nario vartotojų skaičiui;

ii)  kai surenkama 35 % nariams skirtų balsų ir

iii)  sprendimas nepriimamas 25 % narių dauguma;

e)  Direktorių valdybą ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai išrenka Generalinė asamblėja;

f)  Direktorių valdyba iš savo narių paskiria pirmininką ir tris pirmininko pavaduotojus;

g)  perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių bendradarbiavimui pagal 56 ir 57 straipsnius vadovauja Direktorių valdyba;

h)  Direktorių valdybos sprendimai priimami absoliučią balsų dauguma;

i)  Generalinė asamblėja, remdamasi Direktorių valdybos pasiūlymu, iš savo narių paskiria generalinį sekretorių ketverių metų kadencijai; kadencija gali būti vieną kartą pratęsta;

j)  Generalinė asamblėja, remdamasi Direktorių valdybos pasiūlymu, paskiria ekspertų grupes, kurių negali sudaryti daugiau kaip 30 narių, o vieną trečdalį jos narių gali sudaryti nariai, kurie nėra ES SSO subjekto nariai; be to, įsteigiama ekspertų iš kiekvienos valstybės grupė, kurią sudaro po vieną skirstymo sistemos operatorių atstovą iš kiekvienos valstybės narės.

2.  ES SSO subjekto patvirtintomis procedūromis užtikrinamas teisingas ir proporcingas požiūris į jo narius ir atspindima įvairi jo narystės geografinė ir ekonominė struktūra. Visų pirma, darbo tvarkos taisyklėse numatoma, kad:

a)  Direktorių valdybą sudaro valdybos pirmininkas ir 27 narių atstovai, iš kurių:

i)  devyni yra narių, kurie turi daugiau kaip 1 mln. tinklo naudotojų, atstovai;

ii)  devyni yra narių, kurie turi daugiau kaip 100 000, bet mažiau kaip 1 mln. tinklo naudotojų, atstovai ir

iii)  devyni yra narių, kurie turi mažiau kaip 100 000 tinklo naudotojų, atstovai;

b)  esamų SSO asociacijų atstovams Direktorių valdybos posėdžiuose leidžiama dalyvauti stebėtojų teisėmis;

c)  neleidžiama, kad Direktorių valdybą sudarytų daugiau kaip trys nariai, įsikūrusių toje pačioje valstybėje narėje arba priklausančių tai pačiai pramoninei grupei, atstovai;

d)  kiekvienas valdybos pirmininko pavaduotojas turi būti paskiriamas iš kiekvienos a punkte nurodytos narių kategorijos atstovų;

e)  narių, įsikūrusių vienoje valstybėje narėje arba priklausančių tai pačiai pramoninei grupei, atstovai negali sudaryti ekspertų grupės dalyvių daugumos;

f)  Direktorių valdyba įsteigia Strateginę patariamąją grupę, kuri teikia nuomonę Direktorių valdybai ir ekspertų grupėms; ji sudaroma iš Europos SSO asociacijų atstovų ir tų valstybių narių, kurioms neatstovaujama Direktorių valdyboje, atstovų.

55 straipsnis

ES SSO subjekto užduotys

1.  ES SSO subjekto užduotys:

a)  skatinti skirstymo tinklų eksploatavimą ir planavimą koordinuojant su perdavimo tinklų eksploatavimu ir planavimu;

b)  palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, paskirstytosios gamybos ir kitų į skirstymo tinklus įdiegtų, pvz., elektros energijos kaupimo, išteklių integravimą;

c)  sudaryti palankesnes sąlygas paklausos lankstumui ir reguliavimui apkrova ir skirstymo tinklo naudotojams patekti į rinkas;

d)  prisidėti prie skirstymo sistemų skaitmeninimo, įskaitant pažangiųjų elektros energijos tinklų ir pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą;

e)  remti duomenų tvarkymo, kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos plėtojimą bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis ir reguliuojamais subjektais;

f)  dalyvauti rengiant tinklo kodeksus, kurie yra svarbūs skirstymo tinklų eksploatavimui ir planavimui bei koordinuotam perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų eksploatavimui, pagal 59 straipsnį.

2.  Be to, ES SSO subjektas:

a)  bendradarbiauja su ENTSO-E dėl pagal šį reglamentą priimtų tinklo kodeksų ir gairių, kurios yra svarbios skirstymo tinklų eksploatavimui ir planavimui, taip pat koordinuotą perdavimo tinklų ir skirstymo tinklų eksploatavimui, įgyvendinimo stebėsenos;

b)  bendradarbiauja su ENTSO-E ir tvirtina geriausią koordinuoto perdavimo ir skirstymo sistemų eksploatavimo ir planavimo praktiką, įskaitant tokius klausimus, kaip operatorių tarpusavio duomenų mainai ir paskirstytųjų energijos išteklių koordinavimas;

c)  siekia nustatyti geriausią 1 dalyje nurodytų sričių ir energijos vartojimo efektyvumo skirstymo tinkle didinimo praktiką;

d)  tvirtina metinę darbo programą ir metinę ataskaitą;

e)  veikia laikydamasis konkurencijos teisės ir užtikrina neutralumą.

56 straipsnis

Konsultavimasis rengiant tinklo kodeksus

1.  Dalyvaudamas naujų tinklo kodeksų rengime pagal 59 straipsnį, ES SSO subjektas, laikydamasis 53 straipsnyje nurodytų darbo tvarkos taisyklių dėl konsultavimosi, ankstyvajame etape išsamiai, viešai ir skaidriai konsultuojasi su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su tokiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis. Taip pat konsultuojamasi su reguliavimo institucijomis ir kitomis nacionalinėmis institucijomis, elektros energijos tiekimo ir gamybos įmonėmis, sistemos naudotojais, įskaitant vartotojus, ▌ technines įstaigas ir suinteresuotųjų subjektų platformas. Konsultuojantis siekiama sužinoti visų atitinkamų šalių nuomonę ir pasiūlymus sprendimų priėmimo procese.

2.  Visi su 1 dalyje nurodytomis konsultacijomis susiję dokumentai ir posėdžių protokolai skelbiami viešai.

3.  ES SSO subjektas atsižvelgia į nuomones, pareikštas per konsultacijas. Prieš priimdamas 59 straipsnyje nurodytus pasiūlymus dėl tinklo kodeksų, ES SSO subjektas nurodo, kaip jis atsižvelgė į konsultacijų metu gautas pastabas. Kai jis į tokias pastabas neatsižvelgė, jis turi nurodyti priežastis.

57 straipsnis

Perdavimo sistemų operatorių ir skirstymo sistemų operatorių bendradarbiavimas

1.  Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai bendradarbiauja tarpusavyje savo tinklų planavimo ir eksploatavimo klausimais. Visų pirma, skirstymo sistemų operatoriai ir perdavimo sistemų operatoriai keičiasi visa būtina informacija ir duomenimis apie gamybos įrenginių veikimą ir reguliavimą apkrova, kasdienį savo tinklų veikimą ir investicijų į tinklus planavimą ilguoju laikotarpiu, siekdami užtikrinti, kad jų tinklai būtų ekonomiškai, saugiai ir patikimai plėtojami bei eksploatuojami.

2.  Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai bendradarbiauja tarpusavyje siekdami užtikrinti koordinuotą prieigą prie išteklių, kaip antai paskirstytosios elektros energijos gamybos, elektros energijos kaupimo ar reguliavimo apkrova, kuri gali būti konkrečiai naudinga ir skirstymo sistemos operatoriams, ir perdavimo sistemos operatoriams.

VII skyrius

Tinklo kodeksai ir gairės

58 straipsnis

Tinklo kodeksų ir gairių priėmimas

1.  Komisija gali, naudodamasi 59, 60 ir 61 straipsniuose nurodytais įgaliojimais, priimti įgyvendinimo arba deleguotuosius aktus. Tokie ▌aktai gali būti priimami kaip tinklo kodeksai, grindžiami ENTSO-E arba, kai taip numatyta pagal 59 straipsnio 3 dalį parengtame prioritetų sąraše, ES SSO subjekto, kai taikytina, bendradarbiaujant su ENTSO-E, ir ACER parengtais teksto pasiūlymais, laikantis 59 straipsnyje nustatytos procedūros, arba kaip gairės, laikantis 61 straipsnyje nustatytos procedūros.

2.  Rengiant tinklo kodeksus ir gaires:

a)  užtikrinamas minimalus suderinimo lygis, būtinas šio reglamento tikslams pasiekti,

b)  atsižvelgiama į regioninius ypatumus, kai taikytina,

c)  neviršijama to, kas būtina a punkto tikslams pasiekti, ir

d)  nedaroma poveikio valstybių narių teisei nustatyti nacionalinius tinklo kodeksus, kuriais nedaroma įtaka tarpzoninei prekybai.

59 straipsnis

Tinklo kodeksų nustatymas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinamos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, nustatant tinklo kodeksus šiose srityse:

a)  tinklo saugumo ir patikimumo taisyklės, be kita ko, techninio perdavimo rezervo pajėgumo taisyklės tinklo eksploatavimo saugumui užtikrinti, taip pat sąveikumo taisyklės, kuriomis įgyvendinami šio reglamento 34–47 straipsniai ir 57 straipsnis bei Direktyvos (ES) 2019/...(57) 40 straipsnis, įskaitant taisykles dėl sistemos būsenų, taisomųjų veiksmų ir tinklo eksploatavimo saugumo ribų, įtampos reguliavimo ir reaktyviosios galios valdymo, trumpojo jungimo srovės valdymo, elektros energijos srautų valdymo, nenumatytų atvejų analizės ir valdymo, apsaugos įrangos ir schemų, keitimosi duomenimis, atitikties, mokymo, operatyvinio planavimo ir saugumo analizės, regioninio eksploatavimo saugumo koordinavimo, atjungimo koordinavimo, atitinkamų įrenginių parengties planų, adekvatumo analizės, papildomų paslaugų, grafikų sudarymo ir operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkų;

b)  pajėgumo paskirstymo ir perkrovos valdymo taisyklės, kuriomis įgyvendinami Direktyvos (ES) 2019/...(58) 6 straipsnis ir šio reglamento 7–10 straipsniai, 13–17 straipsniai ir 35–37 straipsniai, įskaitant taisykles dėl kitos paros, einamosios paros ir prognozuojamo pajėgumo skaičiavimo metodikos ir procesų, tinklo modelių, prekybos zonų konfigūracijos, apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos, prekybos algoritmų, bendro kitos paros prekybos rinkų susiejimo ir einamosios paros prekybos rinkų susiejimo, paskirstyto tarpzoninio pajėgumo garantijos, perkrovos pajamų skirstymo, tarpzoninio perdavimo rizikos draudimo, skyrimo procedūrų ir pajėgumo paskirstymo ir perkrovos valdymo išlaidų susigrąžinimo;

c)  prekybos taisyklės, kuriomis įgyvendinami 5, 6 ir 17 straipsniai dėl techninio ir eksploatacinio tinklo prieigos paslaugų teikimo ir sistemos balansavimo, be kita ko, taisyklės dėl su tinklu susijusios rezervinės galios, įskaitant funkcijas ir atsakomybę, balansavimo energijos mainų platformas, prekybos pabaigos laiką, standartinių ir specifinių balansavimo produktų reikalavimus, balansavimo paslaugų pirkimą, tarpzoninio pajėgumo paskirstymą, kai vykdomi balansavimo paslaugų mainai arba dalijamasi rezervais, atsiskaitymą už balansavimo energiją, atsiskaitymą už energijos mainus tarp sistemos operatorių, atsiskaitymą už disbalansą ir atsiskaitymą už balansavimo pajėgumą, galios ir dažnio valdymą, dažnio palaikymo kokybės nustatymą ir tikslinius parametrus, dažnio išlaikymo rezervus, dažnio atkūrimo rezervus, pakaitos rezervus, rezervų mainus ir dalijimąsi rezervais, rezervų aktyvinimo per tarpsisteminius ryšius procesus, laiko reguliavimo procesus ir informacijos skaidrumą;

d)  nediskriminacinio, skaidraus su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų teikimo taisyklės, kuriomis įgyvendinami Direktyvos (ES) 2019/...(59) 36, 40 ir 54 straipsniai, įskaitant taisykles dėl nuostoviosios būsenos įtampos reguliavimo, inercijos, greitos reaktyviosios srovės tiekimo, tinklo stabilumui reikalingos inercijos, trumpojo jungimo srovės, paleidimo po visuotinės avarijos galimybė ir izoliuotojo veikimo galimybės;

e)  reguliavimo apkrova taisyklės, kuriomis įgyvendinami šio reglamento 57 straipsnis ir Direktyvos (ES) 2019/... 17, 31, 32, 36, 40 ir 54 straipsniai, įskaitant taisykles dėl telkimo, elektros energijos kaupimo ir apkrovos ribojimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant tinklo kodeksus šiose srityse:

a)  prijungimo prie tinklo taisyklės, įskaitant taisykles dėl prie perdavimo sistemos prijungtų apkrovos objektų, prie perdavimo sistemos prijungtų skirstymo objektų ir skirstymo sistemų prijungimo, apkrovos blokų, naudojamų reguliavimo apkrova paslaugoms teikti, prijungimo, generatorių prijungimo prie tinklo reikalavimų, aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų prijungimo prie tinklo reikalavimų, nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių ir tolimųjų galinių aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklių stočių reikalavimų ir prijungiant prie tinklo taikomų naudojimo leidimo procedūrų;

b)  duomenų mainų, atsiskaitymų ir skaidrumo taisyklės, įskaitant, visų pirma, taisykles dėl atitinkamų laikotarpių perspektyvos perdavimo pajėgumo, perdavimo pajėgumo paskirstymo ir naudojimo apskaičiuotų ir faktinių verčių, objektų apkrovos prognozių ir faktinės apkrovos ir jų telkimo, įskaitant objektų neparengtį, gamybos vienetų pagaminamos energijos prognozes ir faktinę pagaminamą energiją ir jos telkimą, įskaitant gamybos vienetų neparengtį, tinklų parengtį ir naudojimą, perkrovos valdymo priemones ir balansavimo rinkos duomenis. Taisyklėse turėtų būti nurodyti būdai, kuriais skelbiama informacija, paskelbimo terminai ir už tos informacijos tvarkymą atsakingi subjektai;

c)  trečiosios šalies prieigos taisyklės;

d)  eksploatavimo ir atkūrimo procedūros avarijos atveju, įskaitant sistemos apsaugos planus, veikimo atkūrimo planus, sąveiką rinkoje, keitimąsi informacija ir komunikaciją, ir priemones bei įrenginius;

e)  sektoriams skirtos taisyklės, susijusios su tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektais, įskaitant taisykles dėl bendrų minimalių reikalavimų, planavimo, stebėjimo, ataskaitų teikimo ir krizių valdymo.

3.  Komisija, pasikonsultavusi su ACER, ENTSO-E, ES SSO subjektu ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kas trejus metus parengia prioritetų sąrašą, kuriame nurodomos 1 ir 2 dalyse nustatytos sritys, įtrauktinos į rengiamus tinklo kodeksus.

Jei tinklo kodekso dalykas yra tiesiogiai susijęs su skirstymo sistemos eksploatavimu ir nėra labai aktualus perdavimo sistemai, Komisija gali reikalauti, kad ES SSO subjektas, bendradarbiaudamas su ENTSO-E, sušauktų projekto komitetą ir pateiktų tinklo kodekso pasiūlymą ACER.

4.  Komisija prašo, kad ACER per pagrįstą, ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį nuo Komisijos prašymo gavimo dienos, jai pateiktų neprivalomas bendrąsias gaires, kuriose būtų išdėstyti aiškūs ir objektyvūs tinklo kodeksų, susijusių su prioritetų sąraše nurodytomis sritimis, rengimo principai. Komisijos prašyme gali būti nurodytos sąlygos, kurios turi būti aptartos bendrosiose gairėse. Kiekviena bendroji gairė turi padėti užtikrinti rinkos integraciją, nediskriminavimą, veiksmingą konkurenciją ir efektyvų rinkos veikimą. Gavusi pagrįstą ACER prašymą, Komisija gali pratęsti gairėms pateikti nustatytą laikotarpį.

5.  ACER per ne mažiau kaip dviejų mėnesių laikotarpį viešai ir skaidriai konsultuojasi su ENTSO-E, ES SSO subjektu ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl bendrųjų gairių.

6.  ACER, gavusi atitinkamą prašymą pagal 4 dalį, Komisijai pateikia neprivalomas bendrąsias gaires.

7.  Jei Komisija mano, kad bendrosiomis gairėmis nepadedama užtikrinti rinkos integracijos, nediskriminavimo, veiksmingos konkurencijos ir efektyvaus rinkos veikimo, ji gali prašyti ACER per pagrįstą laikotarpį peržiūrėti bendrąsias gaires ir jas iš naujo pateikti Komisijai.

8.  ACER nepateikus bendrųjų gairių ar jų nepateikus iš naujo per Komisijos pagal 4 arba 7 dalį nustatytą laikotarpį, Komisija pati parengia atitinkamas bendrąsias gaires.

9.  Komisija prašo kad, ENTSO-E arba, kai taip numatyta 3 dalyje nurodytame prioritetų sąraše, ES SSO subjektas, bendradarbiaudamas su ENTSO-E, per pagrįstą, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo Komisijos prašymo gavimo dienos, pateiktų ACER tinklo kodekso pasiūlymą, kuris atitiktų atitinkamas bendrąsias gaires.

10.  ENTSO-E arba, kai taip numatyta 3 dalyje nurodytame prioritetų sąraše, ES SSO subjektas, bendradarbiaudamas su ENTSO-E, sušaukia projekto komitetą, kuris padeda jam parengti tinklo kodeksą. Projekto komitetą sudaro ACER, ENTSO-E, atitinkamais atvejais – ES SSO subjekto ir PEERO atstovai bei ribotas skaičius pagrindinių su kodeksu susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovai. ENTSO-E arba, kai taip numatyta 3 dalyje nurodytame prioritetų sąraše, ES SSO subjektas, bendradarbiaudamas su ENTSO-E, parengia 1 ir 2 dalyse nurodytų sričių tinklo kodeksų pasiūlymus, jei to prašo Komisija pagal 9 dalį.

11.  ACER persvarsto pasiūlytą tinklo kodeksą siekiant užtikrinti, kad tinklo kodeksas atitiktų atitinkamas bendrąsias gaires ir padėtų užtikrinti rinkos integraciją, nediskriminavimą, veiksmingą konkurenciją ir efektyvų rinkos veikimą, ir per šešis mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos pateikia peržiūrėtą tinklo kodeksą Komisijai. Komisijai pateiktame pasiūlyme ACER atsižvelgia į visų dalyvavusių šalių nuomones, pateiktas tuomet, kai vadovaujant ENTSO-E arba ES SSO subjektui buvo rengiamas pasiūlymas, ir konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl versijos, kuri turi būti pateikta Komisijai.

12.  Jei ENTSO-E arba ES SSO subjektas neparengia tinklo kodekso per Komisijos pagal 9 dalį nustatytą laikotarpį, Komisija gali prašyti ACER parengti tinklo kodekso projektą remiantis atitinkamomis bendrosiomis gairėmis. Rengdama tinklo kodekso projektą pagal šią dalį ACER gali pradėti papildomas konsultacijas. ACER pateikia Komisijai pagal šią dalį parengtą tinklo kodekso projektą ir gali rekomenduoti jį patvirtinti.

13.  Komisija gali priimti vieną ar daugiau 1 ir 2 dalyse nurodytų sričių tinklo kodeksų savo iniciatyva, jei ENTSO-E arba ES SSO subjektas neparengė tinklo kodekso arba ACER neparengė tinklo kodekso projekto, kaip nurodyta 12 dalyje, arba ACER pateikus pasiūlymą pagal 11 dalį.

14.  Jei Komisija siūlo priimti tinklo kodeksą savo iniciatyva, ne mažiau kaip du mėnesius Komisija konsultuojasi su ACER, ENTSO-E ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl tinklo kodekso projekto.

15.  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Komisijos teisei priimti ir iš dalies keisti gaires, kaip nustatyta 61 straipsnyje. Juo nedaromas poveikis ENTSO-E galimybei rengti neprivalomas 1 ir 2 dalyse nustatytų sričių gaires, kai tokios gairės nėra susijusios su ENTSO-E skirtame Komisijos prašyme nurodytomis sritimis. ENTSO-E tokias gaires pateikia ACER, kad ji pateiktų nuomonę, į kurią turi būti tinkamai atsižvelgta.

60 straipsnis

Tinklo kodeksų keitimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sričių tinklo kodeksus, laikantis atitinkamos tame straipsnyje nustatytos procedūros. Pakeitimus dėl tinklo kodekso gali siūlyti ir ACER šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

2.  Asmenys, kurie numatomai suinteresuoti pagal 59 straipsnį priimtais tinklo kodeksais, be kita ko, ENTSO-E, ES SSO subjektas, reguliavimo institucijos, perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai, sistemos naudotojai ir vartotojai gali siūlyti tų tinklo kodeksų pakeitimų projektus Agentūrai. Be to, ACER gali siūlyti pakeitimus savo iniciatyva.

3.  ACER gali teikti Komisijai pagrįstus pasiūlymus dėl pakeitimų, paaiškindama, kaip tokie pasiūlymai dera su 59 straipsnio 3 dalyje nustatytais tinklo kodeksų tikslais. Kai ACER mano, kad siūlomas pakeitimas yra priimtinas, arba siūlo pakeitimus savo iniciatyva, ji konsultuojasi su visais suinteresuotaisiais subjektais pagal Reglamento (ES) 2019/...(60) 14 straipsnį.

61 straipsnis

Gairės

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti privalomas šiame straipsnyje nurodytų sričių gaires.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti gaires srityse, kuriose tokie aktai taip pat galėtų būti rengiami pagal 59 straipsnio 1 ir 2 dalis nustatytą tinklo kodekso procedūrą. Tos gairės priimamos deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų forma, atsižvelgiant į šiame reglamente numatytus atitinkamus įgaliojimus.

3.  Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant gaires ▌, susijusias su perdavimo sistemų operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmu. Tose gairėse pagal 18 ir 49 straipsniuose nustatytus principus nurodoma:

a)  išsami tvarka, pagal kurią nustatoma, kurie perdavimo sistemos operatoriai privalo mokėti kompensaciją už tarpvalstybinius srautus, įskaitant tai, kaip suma pagal 49 straipsnio 2 dalį paskirstoma nacionalinių perdavimo sistemų, kuriose prasideda tarpvalstybiniai srautai, ir sistemų, kuriose baigiasi tie srautai, operatoriams;

b)  išsami taikytina mokėjimo tvarka, įskaitant pirmojo laikotarpio, už kurį kompensacija mokėtina pagal 49 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, nustatymą;

c)  išsami metodika, pagal kurią nustatoma, už kuriuos priimamus tarpvalstybinius srautus turi būti mokama kompensacija pagal 49 straipsnį (atsižvelgiant į srautų kiekį ir tipą), ir nustatomas tokių srautų, prasidėjusių arba pasibaigusių atskirų valstybių narių perdavimo sistemose, dydis pagal 49 straipsnio 5 dalį;

d)  išsami metodika, pagal kurią nustatomos dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo patirtos išlaidos ir gauta nauda pagal 49 straipsnio 6 dalį;

e)  išsami informacija apie tai, kaip taikant perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą traktuojami Europos ekonominei erdvei nepriklausančiose valstybėse prasidėję arba pasibaigę elektros energijos srautai ir

f)  nacionalinių sistemų, kurios sujungtos nuolatinės srovės linijomis, įtraukimo priemonės pagal 49 straipsnį.

4.  Kai tikslinga, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomos gairės, numatančios minimalų suderinimo lygį, reikalingą šio reglamento tikslui pasiekti. Tose gairėse gali būti nurodomos:

a)  išsamios elektros prekybos taisyklės, kuriomis įgyvendinamas Direktyvos (ES) 2019/...(61) 6 straipsnis ir šio reglamento 5–10, 13–17, 35, 36 ir 37 straipsniai;

b)  išsamios investavimo į jungiamųjų linijų pajėgumus paskatų taisyklės, kuriomis įgyvendinamas 19 straipsnis, įskaitant lokacinius signalus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos perdavimo sistemos operatorių veiklos koordinavimo įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu gairės. Tos gairės turi atitikti 59 straipsnyje nurodytus tinklo kodeksus ir būti jais paremtos, taip pat jos turi būti paremtos priimtomis 30 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytomis specifikacijomis. Priimdama tas gaires Komisija atsižvelgia į regioninių ir nacionalinių veiklos reikalavimų skirtumus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.  Priimdama arba iš dalies keisdama gaires Komisija konsultuojasi su Agentūra, ENTSO-E, ES SSO subjektu ir, kai taikytina, kitais suinteresuotaisiais subjektais.

62 straipsnis

Valstybių narių teisė nustatyti išsamesnes priemones

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių teisėms palikti galioti arba nustatyti priemones, kurių nuostatos yra išsamesnės už nustatytąsias šiame reglamente, 61 straipsnyje nurodytose gairėse arba 59 straipsnyje nurodytuose tinklo kodeksuose, su sąlyga, kad tos priemonės suderinamos su Sąjungos teise.

VIII skyrius

Baigiamosios nuostatos

63 straipsnis

Naujos jungiamosios linijos

1.  Pateikus prašymą, naujoms nuolatinės srovės jungiamosioms linijoms tam tikrą ribotos trukmės laikotarpį gali būti netaikomi šio reglamento 19 straipsnio 2 ir 3 dalys ir Direktyvos 2009/...(62) 6 ir 43 straipsniai, 59 straipsnio 7 dalis ir 60 straipsnio 1 dalis, su sąlyga, kad tenkinamos šios sąlygos:

a)  investicijomis didinama konkurencija elektros energijos tiekimo srityje;

b)  investavimo rizikos lygis yra toks, kad apskritai nebūtų investuojama, jei nebūtų padaryta išimtis;

c)  jungiamosios linijos nuosavybės teisė priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris bent teisinės formos požiūriu yra nepriklausomas nuo sistemos operatorių, kurių sistemose bus nutiesta ta jungiamoji linija;

d)  tos jungiamosios linijos naudotojai turi mokėti naudojimosi mokestį;

e)  iš dalies atvėrus rinką, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/92/EB(63) 19 straipsnyje, jokia jungiamosios linijos kapitalo ar eksploatavimo sąnaudų dalis nebuvo atgauta iš jokios mokesčių, mokėtų už naudojimąsi jungiamąja linija sujungtomis perdavimo ar skirstymo sistemomis, dalies, ir

f)  išimtis negalėtų daryti neigiamo poveikio konkurencijai ar efektyviam elektros energijos vidaus rinkos arba reguliuojamos sistemos, su kuria jungiamoji linija sujungta, veikimui.

2.  1 dalis išimtiniais atvejais taip pat taikoma kintamosios srovės jungiamosioms linijoms, su sąlyga, kad atitinkamo investavimo išlaidos ir rizika yra itin didelės, palyginti su išlaidomis ir rizika, kurios paprastai patiriamos sujungiant dvi kaimynines nacionalines perdavimo sistemas kintamosios srovės jungiamąja linija.

3.  1 dalis taip pat taikoma gerokai didinant esamų jungiamųjų linijų pajėgumą.

4.  Atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos kiekvienu atveju priima sprendimą dėl išimties suteikimo, kaip nurodyta 1, 2 ir 3 dalyse. Išimtis gali apimti visą naujos jungiamosios linijos pajėgumą ar jo dalį arba visą gerokai padidintą esamos jungiamosios linijos pajėgumą ar jo dalį.

Per du mėnesius nuo dienos, kurią prašymą padaryti išimtį gavo paskutinė iš atitinkamų reguliavimo institucijų, ACER gali pateikti toms reguliavimo institucijoms patariamąją nuomonę. Priimdamos sprendimą reguliavimo institucijos gali remtis ta nuomone.

Sprendžiant, ar padaryti išimtį, kiekvienu atveju reguliavimo institucijos svarsto, ar reikia nustatyti išimties taikymo trukmės ir nediskriminacinės prieigos prie jungiamosios linijos sąlygas. Sprendžiant dėl tų sąlygų reguliavimo institucijos pirmiausia atsižvelgia į papildomą pajėgumą, kuris atsiras nutiesus naują liniją, arba esamo pajėgumo modifikavimą, projekto įgyvendinimo trukmę ir nacionalines aplinkybes.

Prieš padarydamos išimtį, atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl pajėgumo valdymo ir paskirstymo taisyklių ir mechanizmų. Į tas perkrovos valdymo taisykles turi būti įtraukta pareiga nepanaudotą pajėgumą pasiūlyti rinkoje, o įrenginio naudotojams turi būti suteikiama teisė pajėgumą, dėl kurio jie yra sudarę sutartis, parduoti antrinėje rinkoje. Vertinant 1 dalies a, b ir f punktuose nurodytus kriterijus atsižvelgiama į pajėgumo paskirstymo procedūros rezultatus.

Jeigu visos atitinkamos reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos susitarė dėl sprendimo padaryti išimtį, jos apie tą sprendimą informuoja ACER.

Sprendimas padaryti išimtį, įskaitant šios dalies trečioje pastraipoje nurodytas sąlygas, turi būti tinkamai pagrįstas ir paskelbtas.

5.  ACER 4 dalyje nurodytą sprendimą priima:

a)  jei atitinkamos reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo dienos, kurią paskutinė iš tų reguliavimo institucijų gavo prašymą taikyti išimtį, negalėjo susitarti, arba

b)  gavusi bendrą atitinkamų reguliavimo institucijų prašymą.

ACER, prieš priimdama tokį sprendimą, konsultuojasi su atitinkamomis reguliavimo institucijomis ir prašymo teikėjais.

6.  Nepaisant 4 ir 5 dalių, valstybės narės gali numatyti, kad atitinkamai reguliavimo institucija arba ACER pateiktų savo nuomonę valstybės narės atitinkamai įstaigai dėl prašymo padaryti išimtį, kad ta įstaiga priimtų oficialų sprendimą. Ta nuomonė skelbiama kartu su sprendimu.

7.  Reguliavimo institucijos nedelsdamos persiunčia kiekvieno gauto prašymo taikyti išimtį kopiją Komisijai ir ACER susipažinti. Atitinkamos reguliavimo institucijos ar ACER (notifikuojančios įstaigos) apie sprendimą nedelsdamos praneša Komisijai ir pateikia visą atitinkamą informaciją, susijusią su tuo sprendimu. Komisijai galima tą informaciją pateikti apibendrinta forma, kad ji galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Visų pirma tą informaciją sudaro:

a)  išsamios priežastys, dėl kurių išimtis buvo padaryta arba atsisakyta ją padaryti, įskaitant finansinę informaciją, pagrindžiančią būtinybę padaryti išimtį;

b)  poveikio konkurencijai ir efektyviam elektros energijos vidaus rinkos veikimui, padarius išimtį, analizė;

c)  priežastys, susijusios su išimties galiojimo trukme ir atitinkama viso jungiamosios linijos pajėgumo dalimi, dėl kurios padaryta išimtis, ir

d)  konsultacijų su atitinkamomis reguliavimo institucijomis rezultatas.

8.  Per 50 darbo dienų nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas pranešimas pagal 7 dalį, Komisija gali priimti sprendimą paprašyti, kad notifikuojančios įstaigos iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą taikyti išimtį. Tą 50 darbo dienų laikotarpį galima pratęsti dar 50 darbo dienų, jei Komisijai prašo pateikti papildomos informacijos. Papildomas laikotarpis prasideda kitą dieną po išsamios informacijos gavimo dienos. Be to, pradinis laikotarpis gali būti pratęstas, jei dėl to sutaria Komisija ir notifikuojančios įstaigos.

Jei informacija, kurios prašoma, nepateikiama per Komisijos prašyme nustatytą laikotarpį, pranešimas laikomas atšauktu, išskyrus tuos atvejus, kai dar nepasibaigus tam laikotarpiui, Komisija ir notifikuojančios įstaigos sutaria, kad laikotarpis pratęsiamas arba kai notifikuojančios įstaigos tinkamai pagrįstu pareiškimu informuoja Komisiją, kad, jų nuomone, pranešimas yra išsamus.

Notifikuojančios įstaigos Komisijos sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą padaryti išimtį įvykdo per vieną mėnesį nuo jo gavimo ir atitinkamai informuoja Komisiją.

Komisija saugo neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

Komisijos pritarimas sprendimui taikyti išimtį nustoja galioti praėjus dvejiems metams nuo jo priėmimo dienos, jei iki to laiko jungiamosios linijos tiesimas nepradedamas, arba praėjus penkeriems metams nuo jo priėmimo dienos, jei iki to laiko jungiamoji linija nepradedama eksploatuoti, nebent Komisija, remdamasi pagrįstu notifikuojančių įstaigų prašymu, nuspręstų, kad vėlavimas susijęs su didelėmis kliūtimis, nepriklausančiomis nuo asmens, kuriam buvo taikyta išimtis, valios.

9.  Jei atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos nusprendžia pakeisti sprendimą dėl išimties, jos nedelsdamos apie savo sprendimą praneša Komisijai ir pateikia visą su šiuo sprendimu susijusią informaciją. Sprendimui, kuriuo keičiamas sprendimas dėl išimties, taikomos 1–8 dalys, atsižvelgiant į galiojančios išimties ypatumus.

10.  Komisija gali, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, iš naujo nagrinėti klausimą dėl prašymo taikyti išimtį, jei:

a)  tinkamai atsižvelgiant į teisėtus šalių lūkesčius ir ekonominę pusiausvyrą, pasiektą priėmus pradinį sprendimą padaryti išimtį, iš esmės pasikeitė bet kuris faktas, kuriuo buvo remtasi priimant sprendimą;

b)  su sprendimu susijusios įmonės nevykdo įsipareigojimų arba

c)  sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia šalių suteikta informacija.

11.  Komisijai pagal 68 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas, patvirtinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo gaires ir nustatant procedūrą, kurios turi būti laikomasi taikant šio straipsnio 4 ir 7–10 dalis.

64 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.  Valstybės narės gali prašyti leidimo taikyti nuo atitinkamų 3 ir 6 straipsnių, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 ir 4 dalių, 9, 10 ir 11 straipsnių, 14–17 straipsnių, 19–27 straipsnių, 35–47 straipsnių ir 51 straipsnio nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas su sąlyga, kad:

a)  valstybės narės gali įrodyti, kad kyla didelių problemų, susijusių su mažų atskirų sistemų ir mažų prijungtų sistemų eksploatavimu;

b)  atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, kurie negali būti prijungti prie Europos energijos rinkos dėl akivaizdžių fizinių priežasčių atveju.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpis apribojamas ir jos taikymas priklauso nuo sąlygų, kuriomis siekiama didesnės konkurencijos ir integracijos į elektros energijos vidaus rinką

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpis neribojamas.

Komisija, prieš priimdama sprendimą, apie tuos prašymus informuoja valstybes nares, saugodama neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą.

Pagal šį straipsnį nukrypti leidžiančia nuostatos taikymu siekiama užtikrinti, kad nebūtų trukdoma pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, didesnio lankstumo, elektros energijos kaupimo, elektromobilumo ir reguliavimo apkrova.

Sprendime, kuriuo leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija nurodo, kokiu mastu turi būti atsižvelgta į tinklo kodeksų ir gairių taikymą.

2.  3, 5 ir 6 straipsniai, 7 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalies c ir g punktai, 8–17 straipsniai, 18 straipsnio 5 ir 6 dalys, 19 ir 20 straipsniai, 21 straipsnio 1, 2 ir 4–8 dalys, 22 straipsnio 1 dalies c punktas, 22 straipsnio 2 dalies b ir c punktai, 22 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa, 23–27 straipsniai, 34 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 35–47 straipsniai, 48 straipsnio 2 dalis ir 49 bei 51 straipsniai Kiprui netaikomi tol, kol jo perdavimo sistema nebus jungiamosiomis linijomis prijungta prie kitų valstybių narių perdavimo sistemų.

Jei ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d. Kipro perdavimo sistema nebus jungiamosiomis linijomis prijungta prie kitų valstybių narių perdavimo sistemų, Kipras turės įvertinti, ar reikalinga taikyti nuo tų nuostatų nukrypti leidžiančią nuostatą, ir gali Komisijai pateikti prašymą pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą. Komisija įvertina, ar yra rizikos, kad nuostatų taikymas gali sukelti didelių problemų, susijusių su Kipro elektros energijos sistemos eksploatavimu, ar tikimasi, kad jų taikymas Kipre bus naudingas rinkos veikimui. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija priima pagrįstą sprendimą dėl visiško arba dalinio nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pratęsimo. Sprendimas turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.  Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nukrypti leidžiančių nuostatų taikymui pagal Direktyvos (ES) 2019/...(64) 66 straipsnį.

4.  Kalbant apie 2030 m. tinklų sujungimo tikslo pasiekimą, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, turi būti tinkamai atsižvelgiama į elektros energijos jungtį tarp Maltos ir Italijos.

65 straipsnis

Informacijos teikimas ir konfidencialumas

1.  Valstybės narės ir reguliavimo institucijos Komisijos prašymu pateikia jai visą informaciją, būtiną siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų.

Komisija nustato pagrįstą terminą, per kurį informacija turi būti pateikta, atsižvelgdama į prašomos informacijos sudėtingumą ir skubumą.

2.  Jei atitinkama valstybė narė arba reguliavimo institucija nepateikia 1 dalyje nurodytos informacijos per 1 dalyje nurodytą terminą, Komisija gali paprašyti visos informacijos, būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, tiesiogiai iš atitinkamų įmonių.

Siųsdama prašymą dėl informacijos įmonei, Komisija tuo pat metu išsiunčia prašymo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje yra tos įmonės buveinė, reguliavimo institucijoms.

3.  Savo prašyme dėl informacijos pagal 1 dalį Komisija nurodo teisinį prašymo pagrindą, terminą, per kurį informacija turi būti pateikta, prašymo tikslą ir 66 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos pateikimą.

4.  Prašomą informaciją pateikia įmonių savininkai arba jų atstovai, o juridinių asmenų atveju – įstatymais arba įmonių įstatais įgalioti įmonėms atstovauti asmenys. Kai savo kliento vardu informaciją pateikia tinkamai įgalioti teisininkai, už pateiktą neišsamią, neteisingą ar klaidinančią informaciją visapusiškai išlieka atsakingas jų klientas.

5.  Jei įmonė nepateikia prašomos informacijos per Komisijos nustatytą terminą arba pateikia neišsamią informaciją, Komisija savo sprendimu gali pareikalauti pateikti informaciją. Tame sprendime nurodoma, kokios informacijos reikalaujama, ir nustatomas atitinkamas terminas, per kurį ji turi būti pateikta. Jame nurodomos 66 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos. Jame taip pat nurodoma teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad jis peržiūrėtų sprendimą.

Siųsdama sprendimą, Komisija tuo pat metu išsiunčia jo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje asmuo gyvena arba kurioje yra įmonės buveinė, reguliavimo institucijoms.

6.  1 ir 2 dalyse nurodyta informacija turi būti naudojama tik siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento.

Komisija neatskleidžia pagal šį reglamentą gautos informacijos, jei ta informacija dėl jos pobūdžio laikoma profesine paslaptimi.

66 straipsnis

Sankcijos

1.  Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, pagal 59 straipsnį priimtus tinklo kodeksus ir pagal 61 straipsnį priimtas gaires, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.  Jei įmonės, atsakydamos į pagal 65 straipsnio 3 dalį pateiktą prašymą, tyčia ar per aplaidumą pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba jos nepateikia per pagal 65 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą priimtame sprendime nustatytą terminą, Komisija savo sprendimu gali skirti toms įmonėms baudas, neviršijančias 1 % bendros praėjusių finansinių metų apyvartos. Nustatydama baudos dydį, Komisija atsižvelgia į tai, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymas laikomas sunkiu pažeidimu.

3.  Pagal 1 dalį numatytos sankcijos ir pagal 2 dalį priimti sprendimai neturi būti baudžiamosios teisės pobūdžio.

67 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda pagal Direktyvos (ES) 2019/...(65) 68 straipsnį įsteigtas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

68 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  34 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 4 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnio 11 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to laikotarpio ir, jei taikytina, vėlesnių laikotarpių pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami aštuonerių metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kada atšaukti 34 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 4 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnio 11 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 34 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 4 dalį, 59 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 2 dalį ir 63 straipsnio 11 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

69 straipsnis

Komisijos peržiūros ir ataskaitos

1.  Komisija ne vėliau kaip 2025 m. liepos 1 d. peržiūri esamus tinklo kodeksus ir gaires, kad įvertintų, kurios jų nuostatos galėtų būti tinkamai įtrauktos į Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus dėl elektros energijos vidaus rinkos ir kokiu būdu būtų galima peržiūrėti su tinklo kodeksais ir gairėmis susijusius įgaliojimus, nustatytus 59 ir 61 straipsniuose.

Komisija išsamią vertinimo ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip tą pačią datą.

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 26 d. Komisija, remdamasi savo vertinimu, jei tikslinga, pateikia pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

2.  Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šį reglamentą ir remdamasi ta peržiūra pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, prireikus, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

70 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

71 straipsnis

Įsigaliojimas

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Nepaisant pirmos pastraipos, 14 ir 15 straipsniai, 22 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 3 ir 6 dalys, 35, 36 ir 62 straipsniai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. 14 straipsnio 7 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo tikslu 16 straipsnis taikomas nuo tos dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

REGIONINIŲ KOORDINAVIMO CENTRŲ UŽDUOTYS

1.  Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas

1.1  Regioniniai koordinavimo centrai atlieka koordinuotą tarpzoninio pralaidumo skaičiavimą.

1.2  Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas atliekamas kitos paros ir einamosios paros laikotarpiams.

1.3   Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas atliekamas pagal metodiką, parengtą pagal pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

1.4  Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas atliekamas remiantis bendru tinklo modeliu pagal 3 punktą ▌.

1.5  Koordinuotas pralaidumo skaičiavimas užtikrina efektyvų perkrovos valdymą laikantis šiame reglamente nustatytų perkrovos valdymo principų.

2.  Koordinuota saugumo analizė

2.1  Regioniniai koordinavimo centrai atlieka koordinuotą saugumo analizę, siekdami užtikrinti saugų sistemos eksploatavimą.

2.2  Saugumo analizė atliekama visais operatyvinio planavimo laikotarpiais tarp kitų metų ir einamosios paros laikotarpių, naudojant bendrus tinklo modelius.

2.3   Koordinuota saugumo analizė atliekama pagal metodiką, parengtą pagal sistemos eksploatavimo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

2.4  Koordinuotos saugumo analizės rezultatus regioniniai koordinavimo centrai pateikia bent sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams.

2.5  Jei atlikęs koordinuotą saugumo analizę regioninis koordinavimo centras aptinka galimą apribojimą, jis numato taisomuosius veiksmus, kuriais užtikrinamas didžiausias veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas.

3.  Bendrų tinklo modelių kūrimas

3.1  Regioniniai koordinavimo centrai nustato efektyvius bendro tinklo modelio kūrimo procesus kiekvienam operatyvinio planavimo laikotarpiui tarp kitų metų ir einamosios paros laikotarpių.

3.2  Perdavimo sistemos operatoriai paskiria vieną regioninio koordinavimo centrą visos Sąjungos bendriems tinklo modeliams sukurti.

3.3   Bendri tinklo modeliai sudaromi pagal metodiką, parengtą pagal sistemos eksploatavimo gaires ir pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gaires, priimtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi.

3.4  Į bendrus tinklo modelius įtraukiami atitinkami duomenys, pagal kuriuos visais operatyvinio planavimo laikotarpiais tarp kitų metų ir einamosios paros laikotarpių būtų galima efektyviai vykdyti operatyvinį planavimą ir skaičiuoti pralaidumą.

3.5  Bendri tinklo modeliai pateikiami visiems regioniniams koordinavimo centrams, perdavimo sistemos operatoriams, ENTSO-E ir, jei ji paprašo, ACER.

4.  Pagalba vertinant perdavimo sistemos operatorių sistemos apsaugos ir atkūrimo planų nuoseklumo vertinimo požiūriu

4.1   Regioniniai koordinavimo centrai padeda sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams atlikti perdavimo sistemos operatorių sistemos apsaugos planų ir atkūrimo planų nuoseklumo įvertinimą pagal procedūras, nustatytas tinklo kodekse dėl avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo, priimtame remiantis Reglamento (EB) Nr. 741/2009 6 straipsnio 11 dalimi.

4.2  Visi perdavimo sistemos operatoriai susitaria dėl slenkstinės vertės, kurią viršijus vieno ar daugiau perdavimo sistemos operatorių veiksmai, atliekami įvykus sistemos avarijai ar jai esant visiško atsijungimo arba veikimo atkūrimo būsenos, laikomi darančiais didelį poveikį kitiems perdavimo sistemos operatoriams, kurių sistemos sinchroniškai arba nesinchroniškai sujungtos tarpusavyje.

4.3  Teikdamas pagalbą perdavimo sistemos operatoriams, regioninis koordinavimo centras:

a)  nustato galimus nesuderinamumus;

b)  pasiūlo poveikio mažinimo veiksmus.

4.4  Perdavimo sistemos operatoriai įvertina pasiūlytus poveikio mažinimo veiksmus ir į juos atsižvelgia.

5.  Pagalba koordinuojant ir optimizuojant regioninį veikimo atkūrimą

5.1  Kiekvienas atitinkamas regioninio koordinavimo centras teikia pagalbą perdavimo sistemos operatoriams, paskirtiems dažnio valdymo koordinatoriais ir resinchronizavimo koordinatoriais pagal tinklo kodeksą, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai, priimtą remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 6 straipsnio 11 dalimi, kad sistemos veikimas būtų atkurtas efektyviau ir veiksmingiau. Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai nustato, kokį vaidmenį, susijusį su pagalba koordinuojant ir optimizuojant regioninį veikimo atkūrimą, atlieka regioninio koordinavimo centras.

5.2  Jei perdavimo sistemos operatoriaus sistema yra visiško atsijungimo arba veikimo atkūrimo būsenos, jis gali prašyti regioninių koordinavimo centrų pagalbos.

5.3  Regioniniai koordinavimo centrai aprūpinami beveik tikralaikės priežiūrinės kontrolės ir duomenų rinkimo sistemomis, kurių vykdomo stebėjimo apimtis nustatoma taikant 4.2 punkte nurodytą slenkstinę vertę.

6.  Po veiksmų ir po trikdžių atliekama analizė ir teikiamos ataskaitos

6.1   Regioniniai koordinavimo centrai ištiria kiekvieną incidentą, per kurį viršijama 4.2 punkte nurodyta slenkstinė vertė, ir parengia ataskaitą. Sistemos eksploatavimo regiono reguliavimo institucijos ir ACER gali dalyvauti tyrime, jeigu jos to paprašo. Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama išvengti panašių incidentų ateityje.

6.2   Regioniniai koordinavimo centrai ataskaitą skelbia viešai. ACER gali pateikti rekomendacijas, kuriomis siekiama išvengti panašių incidentų ateityje.

7.  Regiono rezervo pajėgumo apimties nustatymas

7.1  Regioniniai koordinavimo centrai apskaičiuoja sistemos eksploatavimo regiono rezervo pajėgumo poreikius. Nustatant rezervo pajėgumo poreikius:

a)  siekiama bendro tikslo kuo ekonomiškiau užtikrinti sistemos eksploatavimo saugumą;

b)  poreikiai nustatomi kitos paros ir (arba) einamosios paros laikotarpiams;

c)  apskaičiuojama bendra reikiamo sistemos eksploatavimo regiono rezervo pajėgumo apimtis;

d)  nustatomi kiekvienos rūšies rezervo būtinojo pajėgumo poreikiai;

e)  atsižvelgiama į galimą vienos rūšies rezervo pajėgumo pakeitimą kitos rūšies rezervo pajėgumu siekiant kuo labiau sumažinti pirkimo išlaidas;

f)  nustatomi būtini reikiamo rezervo pajėgumo geografinio pasiskirstymo reikalavimai, jei jų yra.

8.  Regiono balansavimo pajėgumo pirkimo palengvinimas

8.1  Regioniniai koordinavimo centrai padeda sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams nustatyti, kokios apimties balansavimo pajėgumą reikia pirkti. Nustatant balansavimo pajėgumo apimtį:

a)  poreikiai nustatomi kitos paros ir (arba) einamosios paros laikotarpiams;

b)  atsižvelgiama į galimą vienos rūšies rezervo pajėgumo pakeitimą kitos rūšies rezervo pajėgumu siekiant kuo labiau sumažinti pirkimo išlaidas;

c)  atsižvelgiama į reikiamo rezervo pajėgumo kiekius, kuriuos tikimasi gauti iš balansavimo energijos pasiūlymų, dar nepateiktų pagal balansavimo pajėgumo sutartį.

8.2  Regioniniai koordinavimo centrai padeda sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams perkant pagal 8.1 punktą nustatytos apimties balansavimo pajėgumą. Perkant balansavimo pajėgumą:

a)  perkama kitos paros ir (arba) einamosios paros laikotarpiams;

b)  atsižvelgiama į galimą vienos rūšies rezervo pajėgumo pakeitimą kitos rūšies rezervo pajėgumu siekiant kuo labiau sumažinti pirkimo išlaidas.

9.  Regiono sistemos adekvatumo vertinimai laikotarpiui nuo kitos savaitės iki bent kitos paros ir rizikos mažinimo veiksmų parengimas

9.1  Regioniniai koordinavimo centrai atlieka regiono adekvatumo vertinimus laikotarpiui nuo kitos savaitės iki bent kitos paros pagal Komisijos reglamento 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės, 81 straipsnyje nustatytas procedūras ir remdamiesi metodika, parengta pagal Reglamento (ES) 2019/...(66) 8 straipsnį.

9.2  Atlikdami trumpalaikius regiono adekvatumo vertinimus, regioniniai koordinavimo centrai remiasi sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatorių pateikta informacija, siekdami nustatyti situacijas, kurioms esant bet kuriame valdymo rajone arba visame regione numatomas adekvatumo trūkumas. Regioniniai koordinavimo centrai atsižvelgia į galimus tarpzoninius mainus ir eksploatavimo saugumo ribas visais atitinkamais operatyvinio planavimo laikotarpiais.

9.3  Atlikdamas regiono sistemos adekvatumo vertinimą, kiekvienas regioninis koordinavimo centras bendradarbiauja su kitais regioniniais koordinavimo centrais, kad:

a)  patikrintų pagrindines prielaidas ir prognozes;

b)  nustatytų galimas situacijas, kurioms esant trūksta tarpregioninio adekvatumo.

9.4  Kiekvienas regioninis koordinavimo centras pateikia regiono sistemos adekvatumo vertinimo rezultatus, kartu nurodydamas savo siūlomus adekvatumo trūkumo rizikos mažinimo veiksmus, sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems regioniniams koordinavimo centrams.

10.  Regioninis atjungimo planavimo koordinavimas

10.1  Kiekvienas regioninis koordinavimo centras imasi regioninio atjungimo koordinavimo pagal Sistemos eksploatavimo gairėse, priimtose remiantis Reglamento (EB) Nr. 714/2009 18 straipsnio 5 dalimi, nustatytas procedūras, siekdamas stebėti atitinkamų įrenginių parengties būseną ir koordinuoti jų parengties planus, kad būtų užtikrintas perdavimo sistemos eksploatavimo saugumas ir sykiu kuo didesnis jungiamųjų linijų ir perdavimo sistemų, nuo kurių priklauso tarpzoniniai srautai, pajėgumas.

10.2  Kiekvienas regioninis koordinavimo centras tvarko bendrą sistemos eksploatavimo regiono atitinkamų tinklo elementų, elektros energijos gamybos modulių ir apkrovos įrenginių sąrašą ir pateikia jį ENTSO-E operatyvinio planavimo duomenų tvarkymo aplinkoje.

10.3  Kiekvienas regioninis koordinavimo centras atlieka šiuos su atjungimo koordinavimu sistemos eksploatavimo regione susijusius veiksmus:

a)  vertina atjungimo planavimo suderinamumą su visų perdavimo sistemos operatorių kitų metų parengties planais;

b)  sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriams pateikia aptiktų planavimo nesuderinamumų sąrašą ir savo siūlomus nesuderinamumų šalinimo būdus.

11.  Perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo optimizavimas

11.1  Sistemos eksploatavimo regiono perdavimo sistemos operatoriai gali visi kartu nuspręsti prašyti regioninio koordinavimo centro pagalbos administruojant finansinius srautus, susijusius su perdavimo sistemos operatorių tarpusavio atsiskaitymais, kuriuose dalyvauja daugiau kaip du perdavimo sistemos operatoriai, tokius kaip apkrovų perskirstymo išlaidos, perkrovos pajamos, nenumatyti nuokrypiai ar rezervo pirkimo išlaidos.

12.  Regioninių koordinavimo centrų darbuotojų mokymas ir atestavimas

12.1  Regioniniai koordinavimo centrai parengia ir vykdo regioninių koordinavimo centrų darbuotojams skirtas mokymo ir atestavimo programas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama regiono sistemos eksploatavimui.

12.2  Mokymo programos apima visus svarbius sistemos eksploatavimo elementus, susijusius su regioninių koordinavimo centrų užduočių vykdymu, įskaitant regioninių krizių scenarijus.

13.  Regioninių elektros energijos sektoriaus krizės scenarijų nustatymas

13.1  Jei ENTSO-E deleguoja šią funkciją regioniniams koordinavimo centrams, jie nustato regioninių elektros energijos krizių scenarijus pagal Reglamento (ES) 2019/...(67) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Regioninių elektros energijos krizių scenarijai nustatomi pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 5 straipsnyje nustatytą metodiką.

13.2  Kiekvieno sistemos eksploatavimo regiono kompetentingoms institucijoms paprašius, regioniniai koordinavimo centrai joms padeda kas dvejus metus parengti ir atlikti krizių modeliavimą pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 12 straipsnio 3 dalį.

14.   Naujų perdavimo pajėgumų, esamų perdavimo pajėgumų didinimo arba alternatyvų jiems poreikių nustatymas

14.1   Regioniniai koordinavimo centrai teikia pagalbą perdavimo sistemos operatoriams nustatant naujų perdavimo pajėgumų, esamų perdavimo pajėgumų didinimo arba alternatyvų jiems poreikius, kuriuos reikia nurodyti regioninėms grupėms, įsteigtoms pagal Reglamentą (ES) 347/2013, ir kurie turi būti įtraukti į dešimties metų tinklo plėtros planą, nurodytą Direktyvos (ES) 2019/...(68) 51 straipsnyje.

15.  Didžiausio naujų dalyvių pajėgumo, kurį pajėgumų mechanizmuose galima teikti iš užsienio pajėgumų, apskaičiavimas

15.1  Regioniniai koordinavimo centrai padeda perdavimo sistemos operatoriui apskaičiuoti didžiausią naujų dalyvių pajėgumą, kurį pajėgumų mechanizmuose galima teikti iš užsienio pajėgumų, atsižvelgdami į numatomą jungiamųjų linijų parengtį ir tikėtiną nepalankiausių sistemos sąlygų susidarymą vienu metu sistemoje, kurioje taikomas mechanizmas, ir sistemoje, kurioje yra užsienio pajėgumas.

15.2  Apskaičiavimas atliekamas pagal 26 straipsnio 11 dalies a punkte nustatytą metodiką.

15.3  Regioniniai koordinavimo centrai atlieka skaičiavimą kiekvienos prekybos zonos ribos, patenkančios į sistemos eksploatavimo regioną, atžvilgiu.

16.  Sezoninių adekvatumo vertinimų rengimas

16.1  Jei ENTSO-E šią funkciją deleguoja regioniniams koordinavimo centrams pagal Reglamento (ES) 2019/...(69) 9 straipsnį, jie rengia regioninio sezoninio adekvatumo vertinimus.

16.2  Sezoniniai adekvatumo vertinimai rengiami pagal metodiką, parengtą pagal Reglamento (ES) 2019/...+ 8 straipsnį.

II PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo dalinių pakeitimų sąrašas

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009

(OL L 115, 2013 4 25, p. 39)

8 straipsnio 3 dalies a punktas

8 straipsnio 10 dalies a punktas

11 straipsnis

18 straipsnio 4 dalies a punktas

23 straipsnio 3 dalis

2013 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 543/2013 dėl duomenų teikimo ir skelbimo elektros energijos rinkose, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 I priedą

(OL L 163, 2013 6 15, p. 1)

I priedo 5.5–5.9 punktai

III PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 714/2009

Šis reglamentas

-

1 straipsnio a dalis

-

1 straipsnio b dalis

1 straipsnio a punktas

1 straipsnio c dalis

1 straipsnio b punktas

1 straipsnio d dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 2 dalies a punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 2 dalies b punktas

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 2 dalies c punktas

2 straipsnio 4 punktas

2 straipsnio 2 dalies d punktas

-

2 straipsnio 2 dalies e punktas

-

2 straipsnio 2 dalies f punktas

-

2 straipsnio 2 dalies g punktas

2 straipsnio 5 punktas

-

2 straipsnio 6–71 punktai

-

3 straipsnis

-

4 straipsnis

-

5 straipsnis

-

6 straipsnis

-

7 straipsnis

-

8 straipsnis

-

9 straipsnis

-

10 straipsnis

-

11 straipsnis

-

12 straipsnis

-

13 straipsnis

-

14 straipsnis

-

15 straipsnis

16 straipsnio 1–3 dalys

16 straipsnio 1–4 dalys

-

16 straipsnio 5–8 dalys

16 straipsnio 4–5 dalys

16 straipsnio 9–11 dalys

-

16 straipsnio 12 ir 13 dalys

-

17 straipsnis

14 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 1 dalis

-

18 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 2–5 dalys

18 straipsnio 3–6 dalys

-

18 straipsnio 7–11 dalys

-

19 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 6 dalis

19 straipsnio 2 ir 3 dalys

-

19 straipsnio 4 ir 5 dalys

-

20 straipsnis

-

21 straipsnis

-

22 straipsnis

8 straipsnio 4 dalis

23 straipsnio 1 dalis

-

23 straipsnio 2–7 dalys

-

25 straipsnis

-

26 straipsnis

-

27 straipsnis

4 straipsnis

28 straipsnio 1 dalis

-

28 straipsnio 2 dalis

5 straipsnis

29 straipsnio 1–4 dalys

-

29 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

30 straipsnio 1 dalies a punktas

8 straipsnio 3 dalies b punktas

30 straipsnio 1 dalies b punktas

-

30 straipsnio 1 dalies c punktas

8 straipsnio 3 dalies c punktas

30 straipsnio 1 dalies d punktas

-

30 straipsnio 1 dalies e ir f punktai

-

30 straipsnio 1 dalies g ir h punktai

8 straipsnio 3 dalies a punktas

30 straipsnio 1 dalies i punktas

8 straipsnio 3 dalies d punktas

30 straipsnio 1 dalies j punktas

-

30 straipsnio 1 dalies k punktas

8 straipsnio 3 dalies e punktas

30 straipsnio 1 dalies l punktas

-

30 straipsnio 1 dalies m–o punktai

-

30 straipsnio 2 ir 3 dalys

8 straipsnio 5 dalis

30 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 9 dalis

30 straipsnio 5 dalis

10 straipsnis

31 straipsnis

9 straipsnis

32 straipsnis

11 straipsnis

33 straipsnis

12 straipsnis

34 straipsnis

-

35 straipsnis

-

36 straipsnis

-

37 straipsnis

-

38 straipsnis

-

39 straipsnis

-

40 straipsnis

-

41 straipsnis

-

42 straipsnis

-

43 straipsnis

-

44 straipsnis

-

45 straipsnis

-

46 straipsnis

-

47 straipsnis

8 straipsnio 10 dalis

48 straipsnis

13 straipsnis

49 straipsnis

2 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa

49 straipsnio 7 dalis

15 straipsnis

50 straipsnio 1–6 dalys

I priedo 5.10 punktas

50 straipsnio 7 dalis

3 straipsnis

51 straipsnis

-

52 straipsnis

-

53 straipsnis

-

54 straipsnis

-

55 straipsnis

-

56 straipsnis

-

57 straipsnis

-

58 straipsnis

8 straipsnio 6 dalis

59 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

-

59 straipsnio 1 dalies d ir e punktai

-

59 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalis

59 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 2 dalis

59 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 3 dalis

59 straipsnio 5 dalis

-

59 straipsnio 6 dalis

6 straipsnio 4 dalis

59 straipsnio 7 dalis

6 straipsnio 5 dalis

59 straipsnio 8 dalis

6 straipsnio 6 dalis