Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d. - Strasbūras 
Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas (Kosovas) ***I
 Žmonėms vartoti skirto vandens kokybė ***I
 Restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumo gerinimas ***I
 Naudojimasis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms ***I
 Programa „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.) ***I
 Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ***I
 Sistema tvariam finansavimui palengvinti ***I
 2020 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmata. I skirsnis – Europos Parlamentas
 Nepaprastoji padėtis Venesueloje
 Teisinės valstybės ir kovos su korupcija padėtis ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje
 Naujausi įvykiai, susiję su „Dyzelgeito“ skandalu
 Sprendimas, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė

Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas (Kosovas) ***I
PDF 125kWORD 37k
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas) (COM(2016)0277 – C8-0177/2016 – 2016/0139(COD))
P8_TA(2019)0319A8-0261/2016

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


Žmonėms vartoti skirto vandens kokybė ***I
PDF 388kWORD 115k
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753 – C8-0019/2018 – 2017/0332(COD))
P8_TA-PROV(2019)0320A8-0288/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0753),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0019/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Airijos parlamento, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 18 d. Teisės reikalų komiteto laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, pateiktą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0288/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4), atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimai 161, 187, 206 ir 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Direktyva 98/83/EC nustatyta teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus. To paties tikslo turėtų būti siekiama ir šia direktyva. Šiuo tikslu Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalius reikalavimus , kuriuos turi atitikti tam tikslui skirtas vanduo. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirtame vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų ar parazitų ir jokių medžiagų, kurios tam tikrais atvejais kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir kad tas vanduo atitiktų minėtus minimalius reikalavimus;
(2)  Direktyva 98/83/EC nustatyta teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus. To paties tikslo turėtų būti siekiama ir šia direktyva, ir ja taip pat turėtų būti suteikiama visuotinė prieiga prie tokio vandens visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalius reikalavimus , kuriuos turi atitikti tam tikslui skirtas vanduo. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirtame vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų ar parazitų ir jokių medžiagų, kurios tam tikrais atvejais kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir kad tas vanduo atitiktų minėtus minimalius reikalavimus;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   pagal 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ šia direktyva turėtų būti siekiama skatinti vandens išteklių naudojimo efektyvumą ir tvarumą ir taip siekti žiedinės ekonomikos tikslų;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)   2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje buvo pripažinta, kad žmogaus teisė į vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė ir kad dėl to prieiga prie švaraus geriamojo vandens neturėtų būti ribojama dėl to, kad galutiniai vartotojai jo neįperka;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(2c)   reikia užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB1a ir šios direktyvos nuoseklumą;
_________________
1a 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(2d)   šioje direktyvoje pateiktuose reikalavimuose turėtų atsispindėti nacionalinė vandens tiekėjų padėtis ir sąlygos valstybėse narėse;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  ši direktyva neturi būti taikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, kuris yra medicininis produktas, nes šių rūšių vanduo įtrauktas atitinkamai į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/54/EB68 ir 2001/83/EB69 taikymo sritis. Tačiau Direktyva 2009/54/EB apima tiek natūralų mineralinį vandenį, tiek šaltinio vandenį, o ši direktyva turėtų būti netaikoma tik pirmesnės kategorijos vandeniui. Šaltinio vanduo, remiantis Direktyvos 2009/54/EB 9 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas. Į butelius ar kitą tarą išpilstytas žmonėms vartoti skirtas vanduo, numatytas teikti prekybai ar naudojamas maistui gaminti, ruošti ar apdoroti, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas iki atitikties vietos etapo (t. y. bėgimo iš čiaupo), o paskui jis turėtų būti laikomas maistu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnio antrą pastraipą70;
(3)  ši direktyva neturi būti taikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, kuris yra medicininis produktas, nes šių rūšių vanduo įtrauktas atitinkamai į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/54/EB68 ir 2001/83/EB69 taikymo sritis. Tačiau Direktyva 2009/54/EB apima tiek natūralų mineralinį vandenį, tiek šaltinio vandenį, o ši direktyva turėtų būti netaikoma tik pirmesnės kategorijos vandeniui. Šaltinio vanduo, remiantis Direktyvos 2009/54/EB 9 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas. Tačiau tas įpareigojimas neturėtų būti išplečiamas šios direktyvos I priedo A dalyje nurodytiems mikrobiologiniams parametrams. Į butelius ar kitą tarą išpilstytas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tiekiamas iš viešųjų vandens tiekimo įrenginių arba privačių šulinių, numatytas teikti prekybai ar naudojamas maistui gaminti, ruošti ar apdoroti komerciniais tikslais, iš esmės ir toliau turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas iki atitikties vietos etapo, o paskui jis turėtų būti laikomas maistu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnio antrą pastraipą70. Jei taikomi maisto saugos reikalavimai įvykdyti, kompetentingoms institucijoms valstybėse narėse turėtų būti suteikiami įgaliojimai leisti pakartotinai panaudoti vandenį maisto perdirbimo pramonėje;
_________________
_________________
68 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (nauja redakcija) (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).
68 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (nauja redakcija) (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).
69 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
69 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
70 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
70 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  remiantis Europos piliečių iniciatyvos dėl teisės į vandenį (Right2Water)71 išvada surengtos visos Sąjungos masto viešos konsultacijos ir atliktas Direktyvos 98/83/EB įvertinimas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT)72. Šie veiksmai parodė, kad kai kurios Direktyvos 98/83/EB nuostatos turi būti atnaujintos. Įvardytos keturios sritys, kuriose yra ką tobulinti: kokybe grindžiamų parametrų verčių sąrašas, ribotas rizika grindžiamo požiūrio taikymas, netikslios vartotojų informavimo nuostatos ir su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų tvirtinimo sistemų skirtumai. Be to, Europos piliečių iniciatyvoje dėl teisės į vandenį kaip atskira problema įvardytas faktas, kad dalis gyventojų, ypač marginalizuotos grupės, neturi prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens, – tai susiję ir su įsipareigojimu, prisiimtu pagal Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytą šeštąjį darnaus vystymosi tikslą. Ir paskutinė įvardyta problema – nepakankamas bendras informuotumas apie vandens nuotėkius, kurie atsiranda dėl per vangaus investavimo į vandens infrastruktūros priežiūrą ir atnaujinimą; šis klausimas iškeltas ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl vandens infrastruktūros73;
(4)  remiantis Europos piliečių iniciatyvos dėl teisės į vandenį (Right2Water)71 išvada, kuria Sąjunga raginama dėti daugiau pastangų siekiant, kad vanduo būtų prieinamas visiems, surengtos visos Sąjungos masto viešos konsultacijos ir atliktas Direktyvos 98/83/EB įvertinimas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT)72. Šie veiksmai parodė, kad kai kurios Direktyvos 98/83/EB nuostatos turi būti atnaujintos. Įvardytos keturios sritys, kuriose yra ką tobulinti: kokybe grindžiamų parametrų verčių sąrašas, ribotas rizika grindžiamo požiūrio taikymas, netikslios vartotojų informavimo nuostatos ir su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų tvirtinimo sistemų skirtumai ir to pasekmės žmonių sveikatai. Be to, Europos piliečių iniciatyvoje dėl teisės į vandenį kaip atskira problema įvardytas faktas, kad dalis gyventojų iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie įperkamo žmonėms vartoti skirto vandens, – tai susiję ir su įsipareigojimu, prisiimtu pagal Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytą šeštąjį darnaus vystymosi tikslą. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pripažino visuotinę teisę į prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens Sąjungoje. Ir paskutinė įvardyta problema – nepakankamas bendras informuotumas apie vandens nuotėkius, kurie atsiranda dėl per vangaus investavimo į vandens infrastruktūros priežiūrą ir atnaujinimą, į tai atkreipiamas dėmesys ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl vandens infrastruktūros73, taip pat dėl tam tikrais atvejais nepakankamų žinių apie vandens sistemas;
_________________
_________________
71 COM(2014)0177.
71 COM(2014)0177.
72 SWD(2016)0428.
72 SWD(2016)0428.
73 Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita SR 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“.
73 Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita SR 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   siekdamos įgyvendinti pagal JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą nustatytus plataus užmojo tikslus valstybės narės turėtų įsipareigoti iki 2030 m. visiems užtikrinti visuotines ir lygiateises galimybes gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)   2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   žmonėms vartoti skirtas vanduo atlieka esminį vaidmenį Sąjungai toliau stengiantis sustiprinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų. Endokrininę sistemą ardančių medžiagų reglamentavimas šioje direktyvoje yra daug žadantis etapas pagal atnaujintą Sąjungos strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurią Komisija yra įsipareigojusi nedelsiant pateikti;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  jeigu, siekiant nustatyti pavojų žmogaus sveikatai arba jo nebuvimą, taip pat žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančios medžiagos leistiną vertę, nepakanka mokslo žinių, remiantis atsargumo principu tokią medžiagą reikėtų priskirti kategorijai „stebima“, kol bus gauta tikslesnių mokslinių duomenų. Todėl valstybės narės turėtų vykdyti atskirą tokių naujų parametrų stebėseną;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)   indikatoriniai parametrai neturi tiesioginio poveikio visuomenės sveikatai. Tačiau jie yra svarbūs kaip vandens gamybos ir paskirstymo įrenginių veikimo bei vandens kokybės vertinimo priemonės. Jie gali padėti nustatyti vandens ruošimo trūkumus, taip pat jie atlieka svarbų vaidmenį didinant ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą vandens kokybe. Todėl valstybės narės turėtų stebėti šiuos parametrus;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  jeigu būtina apsaugant žmonių sveikatą jų teritorijose, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama nustatyti papildomų į I priedą neįtrauktų parametrų vertes;
(7)  jeigu būtina siekiant visiškai įgyvendinti atsargumo principą ir apsaugant žmonių sveikatą jų teritorijose, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama nustatyti papildomų į I priedą neįtrauktų parametrų vertes;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  prevencinis saugos planavimas ir rizika grindžiami elementai Direktyvoje 98/83/EB paliesti tik šiek tiek. Pirmieji rizika grindžiamo požiūrio elementai nustatyti jau 2015 metais Direktyva (ES) 2015/1787, kuria iš dalies pakeista Direktyva 98/83/EB siekiant leisti valstybėms narėms nukrypti nuo savo monitoringo programų su sąlyga, kad atliekami patikimi rizikos vertinimai, kurie gali būti grindžiami PSO geriamojo vandens kokybės gairėmis76. Tose gairėse išdėstytas vadinamasis Vandens saugos plano požiūris ir jos kartu su geriamojo vandens tiekimo saugumo standartu EN 15975-2 laikytini tarptautiniu lygmeniu pripažintais principais, kuriais vadovaujamasi išgaunant, skirstant žmonėms vartoti skirtą vandenį, vykdant jo monitoringą ir analizuojant jo parametrus. Tie principai turėtų būti išlaikyti ir šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti, kad tie principai neapsiribotų tik monitoringo aspektais, taip pat siekiant laiką ir išteklius skirti svarbiai rizikai ir ekonomiškai efektyvioms į šaltinį orientuotoms priemonėms ir vengti analizės darbą ir pastangas švaistyti nereikšmingiems klausimams, tikslinga nustatyti išsamų rizika grindžiamą požiūrį, taikytiną visai tiekimo grandinei – nuo vandens ėmimo vietos, paskirstymo etapu, iki pat čiaupo grandies. požiūrį turėtų sudaryti trys komponentai: pirma, su vandens ėmimo vieta susijusių pavojų vertinimas (pavojingumo vertinimas), valstybių narių atliekamas laikantis PSO gairių ir Vandens saugos plano vadovo77; antra, galimybė vandens tiekėjams monitoringą pritaikyti atsižvelgiant į pagrindines rizikos rūšis (tiekimo rizikos vertinimas); trečia, valstybių narių atliekamas galimos rizikos, susijusios su pastatų vidaus vandentiekiais (pvz., legionelėmis ir švinu), vertinimas (pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas). Tie vertinimai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, inter alia, reaguojant į su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas, žinomus žmogaus veiklos vandens ėmimo vietoje pokyčius ar su šaltiniu susijusius incidentus. Taikant rizika grindžiamą požiūrį užtikrinamas nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų ir vandens tiekėjų;
(8)  prevencinis saugos planavimas ir rizika grindžiami elementai Direktyvoje 98/83/EB paliesti tik šiek tiek. Pirmieji rizika grindžiamo požiūrio elementai nustatyti jau 2015 metais Direktyva (ES) 2015/1787, kuria iš dalies pakeista Direktyva 98/83/EB siekiant leisti valstybėms narėms nukrypti nuo savo monitoringo programų su sąlyga, kad atliekami patikimi rizikos vertinimai, kurie gali būti grindžiami PSO geriamojo vandens kokybės gairėmis76. Tose gairėse išdėstytas vadinamasis Vandens saugos plano požiūris ir jos kartu su geriamojo vandens tiekimo saugumo standartu EN 15975-2 laikytini tarptautiniu lygmeniu pripažintais principais, kuriais vadovaujamasi išgaunant, skirstant žmonėms vartoti skirtą vandenį, vykdant jo monitoringą ir analizuojant jo parametrus. Tie principai turėtų būti išlaikyti ir šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti, kad tie principai neapsiribotų tik monitoringo aspektais, taip pat siekiant laiką ir išteklius skirti svarbiai rizikai ir ekonomiškai efektyvioms į šaltinį orientuotoms priemonėms ir vengti analizės darbą ir pastangas švaistyti nereikšmingiems klausimams, tikslinga nustatyti išsamų rizika grindžiamą požiūrį, taikytiną visai tiekimo grandinei – nuo vandens ėmimo vietos, paskirstymo etapu, iki pat čiaupo grandies. Tas požiūris turėtų būti grindžiamas įgytomis žiniomis ir veiksmais, įgyvendintais pagal Direktyvą 2000/60/EB, ir juo turėtų būti veiksmingiau atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį vandens ištekliams. Rizika grindžiamą požiūrį turėtų sudaryti trys komponentai: pirma, su vandens ėmimo vieta susijusių pavojų vertinimas (pavojingumo vertinimas), valstybių narių atliekamas laikantis PSO gairių ir Vandens saugos plano vadovo77; antra, galimybė vandens tiekėjams monitoringą pritaikyti atsižvelgiant į pagrindines rizikos rūšis (tiekimo rizikos vertinimas); trečia, valstybių narių atliekamas galimos rizikos, susijusios su pastatų vidaus vandentiekiais (pvz., legionelėmis ir švinu), vertinimas (pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas), ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms. Tie vertinimai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, inter alia, reaguojant į su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas, žinomus žmogaus veiklos vandens ėmimo vietoje pokyčius ar su šaltiniu susijusius incidentus. Taikant rizika grindžiamą požiūrį užtikrinamas nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, vandens tiekėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant už taršos šaltinius ir už taršos riziką atsakingus subjektus. Išimties tvarka rizika grindžiamas požiūris turėtų būti pritaikytas prie ypatingų jūrinių laivų, kuriuose gėlinamas vanduo ir gabenami keleiviai, apribojimus. Su Europos vėliava plaukiojantys jūriniai laivai, plaukiodami tarptautiniuose vandenyse, laikosi tarptautinės reglamentavimo sistemos. Be to, žmonėms vartoti skirto vandens transportavimas ir ruošimas laive vykdomi su ypatingomis kliūtimis, atsižvelgiant į tai reikėtų atitinkamai pritaikyti šios direktyvos nuostatas;
_________________
_________________
76 Guidelines for drinking water quality (Geriamojo vandens kokybės gairės), ketvirtas leidimas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2011 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/publications/2011/dwq_guidelines/en/index.html
76 Guidelines for drinking water quality (Geriamojo vandens kokybės gairės), ketvirtas leidimas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2011 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/publications/2011/dwq_guidelines/en/index.html
77 Water Safety Plan Manual: step-by-step risk management for drinking water suppliers (Vandens saugos plano vadovas: išsamios rizikos valdymo gairės geriamojo vandens tiekėjams), Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/75141/1/9789241562638_eng.pdf
77 Water Safety Plan Manual: step-by-step risk management for drinking water suppliers (Vandens saugos plano vadovas: išsamios rizikos valdymo gairės geriamojo vandens tiekėjams), Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/75141/1/9789241562638_eng.pdf
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   dėl neefektyvaus vandens išteklių naudojimo, visų pirma dėl nuotėkio vandens tiekimo infrastruktūroje, pereikvojami menki žmonėms vartoti skirto vandens ištekliai. Tai labai trukdo valstybėms narėms siekti pagal Direktyvą 2000/60/EB nustatytų tikslų;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  pavojingumo vertinimas turėtų būti orientuojamas į siekį mažinti žmonėms vartoti skirto vandens gamybai reikalingą vandens ruošimo lygį, pvz., mažinant veiksnius, dėl kurių užteršiami vandens telkiniai, iš kurių imamas žmonėms vartoti skirtas vanduo. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti su tais vandens telkiniais susijusius pavojus ir galimus taršos šaltinius ir vykdyti teršalų, kuriuos jos laiko svarbiais, pvz., dėl nustatyto jų pavojingumo (kaip antai mikroplastiko, nitratų, pesticidų ar vaistinių preparatų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB78, atveju), dėl jų natūralaus buvimo vandens ėmimo vietoje (kaip antai arseno atveju) arba dėl vandens tiekėjų pateiktos informacijos (pvz., staigaus konkretaus parametro padidėjimo neapdorotame vandenyje), monitoringą. Tie parametrai turėtų būti naudojami kaip signalai, kuriuos užfiksavus kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, skirtų vandens telkiniams daromam poveikiui mažinti, pvz., prevencinių ar poveikio mažinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, mokslinių tyrimų sveikatai daromam poveikiui išsiaiškinti), skirtų tiems vandens telkiniams apsaugoti ir taršos priežastims šalinti bendradarbiaujant su vandens tiekėjais ir suinteresuotaisiais subjektais;
(9)  pavojingumo vertinimas turėtų būti atliekamas laikantis kompleksinio požiūrio į rizikos vertinimą, grindžiamo aiškiu siekiu mažinti žmonėms vartoti skirto vandens gamybai reikalingą vandens ruošimo lygį, pvz., mažinant veiksnius, dėl kurių užteršiami vandens telkiniai, iš kurių imamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, arba kyla pavojus juos užteršti. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti su tais vandens telkiniais susijusius pavojus ir galimus taršos šaltinius ir vykdyti teršalų, kuriuos jos laiko svarbiais, pvz., dėl nustatyto jų pavojingumo (kaip antai mikroplastiko, nitratų, pesticidų ar vaistinių preparatų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB78, atveju), dėl jų natūralaus buvimo vandens ėmimo vietoje (kaip antai arseno atveju) arba dėl vandens tiekėjų pateiktos informacijos (pvz., staigaus konkretaus parametro padidėjimo neapdorotame vandenyje), monitoringą. Remiantis Direktyva 2000/60/EB, tie parametrai turėtų būti naudojami kaip signalai, kuriuos užfiksavus kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, skirtų vandens telkiniams daromam poveikiui mažinti, pvz., prevencinių ar poveikio mažinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, mokslinių tyrimų sveikatai daromam poveikiui išsiaiškinti), skirtų tiems vandens telkiniams apsaugoti ir taršos priežastims arba jos pavojui šalinti bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant už taršos šaltinius atsakingus subjektus arba už galimos taršos šaltinius atsakingus subjektus. Jeigu valstybė narė, atlikdama pavojaus vertinimą, nustato, kad konkrečioje vandens ėmimo vietoje parametro nėra (pvz., dėl to, kad požeminiame arba gruntiniame vandenyje medžiagos niekada nebūna), ji turėtų apie tai informuoti atitinkamus vandens tiekėjus ir turėtų galėti leisti jiems sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba išbraukti tą parametrą iš parametrų, kurių monitoringas turi būti vykdomas, sąrašo, neatliekant tiekimo rizikos vertinimo;
_________________
_________________
78 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
78 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  parametrų verčių, kurios naudojamos žmonėms vartoti skirto vandens kokybei vertinti, būtina laikytis toje vietoje, kur žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas konkrečiam vartotojui. Tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekis. PSO pažymi, kad iš visų vandeniu plintančių patogenų daugiausia sveikatos problemų Sąjungoje kelia legionelės. Jos plinta per šilto vandens sistemą, o užsikrečiama jomis įkvepiant, pvz., prausiantis duše. Taigi jos akivaizdžiai susijusios su pastatų vidaus vandentiekiu. Kadangi vienašalis įpareigojimas dėl šio patogeno vykdyti visų privačių ar viešų patalpų monitoringą pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, tinkamesnis šios problemos sprendimas būtų pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai. Šiuose vertinimuose reikėtų atsižvelgti ir į potencialią riziką, kurią kelia su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos. Todėl atliekant pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus, be kita ko, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas prioritetinių patalpų monitoringui: turėtų būti vertinama rizika, kurią kelia pastatų vidaus vandentiekis ir su juo susiję produktai bei medžiagos, ir, remiantis eksploatacinių savybių deklaracijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/201179, turėtų būti tikrinamos statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, eksploatacinės savybės. Drauge su eksploatacinių savybių deklaracijomis turėtų būti teikiama ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/200680 31 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija. Remdamosi tais vertinimais valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, inter alia, kad būtų įdiegtos PSO gaires atitinkančios81 tinkamos kontrolės ir valdymo priemonės (pvz., protrūkių atvejams) ir kad žmonių sveikatai pavojaus nekeltų į vandenį išsiskiriančios statybos produktų medžiagos. Tačiau, nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 305/2011, jei šios priemonės imtų riboti laisvą produktų ir medžiagų judėjimą Sąjungoje, tas ribojimas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir griežtai proporcingas ir juo negalėtų būti savavališkai diskriminuojama ar užslėptai ribojama valstybių narių tarpusavio prekyba;
(11)  parametrų verčių, kurios naudojamos žmonėms vartoti skirto vandens kokybei vertinti, būtina laikytis toje vietoje, kur žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas konkrečiam vartotojui. Tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekis. PSO pažymi, kad iš visų vandeniu plintančių patogenų daugiausia sveikatos problemų Sąjungoje kelia legionelės, ypač bakterija Legionella pneumophila, kuri yra viena didžiausių legioneliozės sukėlėjų Sąjungoje. Jos plinta per šilto vandens sistemą, o užsikrečiama jomis įkvepiant, pvz., prausiantis duše. Taigi jos akivaizdžiai susijusios su pastatų vidaus vandentiekiu. Kadangi vienašalis įpareigojimas dėl šio patogeno vykdyti visų privačių ar viešų patalpų monitoringą pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų ir taip būtų pažeistas subsidiarumo principas, tinkamesnis šios problemos sprendimas būtų pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai, ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms. Šiuose vertinimuose reikėtų atsižvelgti ir į potencialią riziką, kurią kelia su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos. Todėl atliekant pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas prioritetinių patalpų monitoringui: turėtų būti vertinama rizika, kurią kelia pastatų vidaus vandentiekis ir su juo susiję produktai bei medžiagos, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu. Drauge su eksploatacinių savybių deklaracijomis turėtų būti teikiama ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/200680 31 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija. Remdamosi tais vertinimais valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, inter alia, kad būtų įdiegtos PSO gaires81 atitinkančios tinkamos kontrolės ir valdymo priemonės (pvz., protrūkių atvejams) ir kad žmonių sveikatai pavojaus nekeltų į vandenį išsiskiriančios su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančios medžiagos;
_________________
_________________
79 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
80 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
80 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
81 Legionella and the prevention of Legionellosis („Legionelės ir legioneliozės prevencija“), Pasaulio sveikatos organizacija, 2007 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/emerging/legionella.pdf
81 Legionella and the prevention of Legionellosis („Legionelės ir legioneliozės prevencija“), Pasaulio sveikatos organizacija, 2007 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/emerging/legionella.pdf
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Direktyvos 98/83/EB nuostatomis dėl vandens ruošimo įrenginių ir medžiagų kokybės užtikrinimo nepavyko pašalinti kliūčių vidaus rinkai, susijusių su laisvu statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, judėjimu. Tebėra taikomos nacionalinės produktų tvirtinimo sistemos, kurių reikalavimai valstybėse narėse skiriasi. Dėl šios priežasties gamintojams sudėtinga ir brangu realizuoti savo produktus visoje Sąjungoje. Pašalinti technines kliūtis galima tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatant darniąsias statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, technines specifikacijas. Pagal tą reglamentą galima kurti Europos standartus, kuriais būtų suderinami su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių statybos produktų vertinimo metodai, ir nustatyti ribinius lygius ir klases, susijusius su esminių charakteristikų eksploatacinių savybių lygiu. Šiuo tikslu į 2017 m. standartizacijos darbo programą82 įtrauktas standartizacijos prašymas, kuriame konkrečiai prašoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 atlikti produktų ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos ir saugos standartizacijos darbą, ir šis standartas bus paskelbtas 2018 m. Šį darnųjį standartą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bus užtikrinta, kad sprendimai dėl saugių statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, teikimo ir tiekimo rinkai būtų priimami racionaliai. Todėl nuostatos dėl įrenginių ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, turėtų būti išbrauktos, iš dalies pakeistos nuostatomis dėl pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo ir papildytos atitinkamais pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatytais darniaisiais standartais;
(12)  Direktyvos 98/83/EB nuostatomis dėl vandens ruošimo įrenginių ir medžiagų kokybės užtikrinimo nepavyko pašalinti kliūčių vidaus rinkai, susijusių su laisvu statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, judėjimu, ir užtikrinti pakankamą žmonių sveikatos apsaugą. Tebėra taikomos nacionalinės produktų tvirtinimo sistemos, kurių reikalavimai valstybėse narėse skiriasi. Dėl šios priežasties gamintojams sudėtinga ir brangu realizuoti savo produktus visoje Sąjungoje. Tą padėtį lemia tai, kad Europoje nėra minimalių higienos standartų, taikytinų visiems produktams ir medžiagoms, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, o tai yra būtina siekiant užtikrinti visišką ir visapusišką valstybių narių tarpusavio pripažinimą. Taigi veiksmingai pašalinti technines kliūtis ir užtikrinti visų produktų ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, atitiktį Sąjungos lygmeniu galima tik nustatant minimalius Sąjungos kokybės reikalavimus. Todėl tos nuostatos turėtų būti sustiprintos vykdant tokių produktų ir medžiagų derinimo procedūrą. Ši veikla turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į įvairių valstybių narių, kurios jau kelerius metus bendradarbiauja siekdamos užtikrinti reguliavimo konvergenciją, patirtį ir pažangą;
_________________
82 SWD(2016)0185.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos monitoringo programos, leidžiančios patikrinti, ar žmonėms vartoti skirtas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus. Didžiąją dalį šios direktyvos taikymo tikslais numatyto monitoringo vykdo vandens tiekėjai. Jiems turėtų būti suteikta tam tikra laisvė pasirinkti, kokių parametrų monitoringą vykdyti tiekimo rizikos vertinimo tikslais. Jei parametro neaptikta, vandens tiekėjai turėtų galėti sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba visai jo nebevykdyti. Tiekimo rizikos vertinimas turėtų būti taikomas daugumai parametrų. Tačiau parametrų, įtrauktų į pagrindinį sąrašą, monitoringas turėtų būti visuomet vykdomas tam tikru minimaliu dažnumu. Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos dėl monitoringo dažnumo yra daugiausia susijusios su atitikties patikromis ir tik kelios nuostatos yra susijusios su veiklos vertinimo tikslais vykdomu monitoringu. Vandens tiekėjai savo nuožiūra gali nuspręsti, kad veiklos vertinimo tikslais reikalingas papildomas monitoringas, kuris padėtų užtikrinti, kad vanduo būtų ruošiamas tinkamai. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali naudotis PSO gairėmis ir Vandens saugos plano vadovu;
(13)  kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos monitoringo programos, leidžiančios patikrinti, ar žmonėms vartoti skirtas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus. Didžiąją dalį šios direktyvos taikymo tikslais numatyto monitoringo vykdo vandens tiekėjai, tačiau prireikus valstybės narės turėtų paaiškinti, kurioms kompetentingoms institucijoms tenka įpareigojimai perkėlus šią direktyvą. Jiems turėtų būti suteikta tam tikra laisvė pasirinkti, kokių parametrų monitoringą vykdyti tiekimo rizikos vertinimo tikslais. Jei parametro neaptikta, vandens tiekėjai turėtų galėti sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba visai jo nebevykdyti. Tiekimo rizikos vertinimas turėtų būti taikomas daugumai parametrų. Tačiau parametrų, įtrauktų į pagrindinį sąrašą, monitoringas turėtų būti visuomet vykdomas tam tikru minimaliu dažnumu. Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos dėl monitoringo dažnumo yra daugiausia susijusios su atitikties patikromis ir tik kelios nuostatos yra susijusios su veiklos vertinimo tikslais vykdomu monitoringu. Vandens tiekėjai savo nuožiūra gali nuspręsti, kad veiklos vertinimo tikslais reikalingas papildomas monitoringas, kuris padėtų užtikrinti, kad vanduo būtų ruošiamas tinkamai. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali naudotis PSO gairėmis ir Vandens saugos plano vadovu;
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  rizika grindžiamą požiūrį palaipsniui turėtų pradėti taikyti visi vandens tiekėjai, įskaitant smulkius, nes Direktyvos 98/83/EB įvertinimas atskleidė, kad tie tiekėjai ją įgyvendino ne visiškai tinkamai – kartais dėl išlaidų, kurių reikalavo nebūtinos monitoringo operacijos. Taikant rizika grindžiamą požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugumo klausimus;
(14)  rizika grindžiamą požiūrį turėtų pradėti taikyti visi vandens tiekėjai, įskaitant labai smulkius, smulkius ir vidutinio dydžio tiekėjus, nes Direktyvos 98/83/EB įvertinimas atskleidė, kad tie tiekėjai ją įgyvendino ne visiškai tinkamai – kartais dėl išlaidų, kurių reikalavo nebūtinos monitoringo operacijos, tačiau numatant labai smulkiems tiekėjams galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Taikant rizika grindžiamą požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugumo klausimus ir principą „teršėjas moka“. Kompetentinga institucija turėtų padėti smulkesniems vandens teikėjams vykdyti monitoringo operacijas teikdama ekspertines žinias;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)   siekdamos užtikrinti griežčiausią visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės turėtų užtikrinti aiškų ir subalansuotą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą pasiskirstymą pagal savo nacionalinę institucinę ir teisinę sistemą;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  tuo atveju, kai žmonėms vartoti skirto vandens kokybė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų standartų, atitinkamos valstybės narės turėtų nedelsdamos ištirti priežastis ir užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų. Tais atvejais, kai tiekiamas vanduo kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, turėtų būti uždraustas tokio vandens tiekimas arba apribotas jo naudojimas. Be to, svarbu paaiškinti, kad nukrypimą nuo minimalių reikalavimų dėl mikrobiologinių ir cheminių parametrų verčių valstybės narės turėtų automatiškai laikyti potencialiu pavojumi žmonių sveikatai. Tais atvejais, kai būtina imtis žmonėms vartoti skirto vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, pagal Sutarties 191 straipsnio 2 dalį pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kuriais problema būtų šalinama ten, kur yra jos šaltinis;
(15)  tuo atveju, kai žmonėms vartoti skirto vandens kokybė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų standartų, atitinkamos valstybės narės turėtų nedelsdamos ištirti priežastis ir užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų. Tais atvejais, kai tiekiamas vanduo kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, turėtų būti uždraustas tokio vandens tiekimas arba apribotas jo naudojimas, o piliečiai, kurie galėtų nukentėti, turėtų būti tinkamai informuojami. Be to, minimalių reikalavimų dėl mikrobiologinių ir cheminių parametrų verčių nesilaikymo atveju valstybės narės turėtų nustatyti, ar dėl vertės viršijimo galimai keliamas pavojus žmonių sveikatai. Tuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į minimalių reikalavimų viršijimo lygį ir atitinkamo parametro rūšį. Tais atvejais, kai būtina imtis žmonėms vartoti skirto vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, pagal Sutarties 191 straipsnio 2 dalį pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kuriais problema būtų šalinama ten, kur yra jos šaltinis;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)   svarbu išvengti, kad užterštas vanduo keltų potencialų pavojų žmonių sveikatai. Todėl turėtų būti draudžiama tokį vandenį tiekti arba turėtų būti apribotas jo vartojimas;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  valstybėms narėms nebeturėtų būti leista taikyti nukrypti nuo šios direktyvos leidžiančiių nuostatų. Nukrypti leidžiančios nuostatos pradžioje buvo taikomos siekiant suteikti valstybėms narėms ne ilgesnį kaip devynerių metų laikotarpį nuokrypiui nuo parametro vertės ištaisyti. Paaiškėjo, kad ši procedūra pernelyg apsunkina tiek valstybes nares, tiek Komisiją. Be to, kai kuriais atvejais dėl jos buvo vėluojama imtis atkuriamųjų veiksmų, nes nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo galimybė buvo palaikyta pereinamuoju laikotarpiu. Todėl nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būti išbraukta. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, tais atvejais, kai viršijamos parametrų vertės, su atkuriamaisiais veiksmais susijusios nuostatos turėtų būti taikomoskarto, be galimybės taikyti nuo parametro vertės nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybių narių suteikiamos pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį ir tebegaliojančios šios direktyvos įsigaliojimo dieną, turėtų ir toliau būti taikomos iki jų laikotarpio pabaigos, bet neturėtų būti atnaujinamos;
(16)  valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti nukrypti nuo šios direktyvos leidžiančias nuostatas. Nukrypti leidžiančios nuostatos pradžioje buvo taikomos siekiant suteikti valstybėms narėms ne ilgesnį kaip devynerių metų laikotarpį nuokrypiui nuo parametro vertės ištaisyti. Paaiškėjo, kad ši procedūra, atsižvelgiant į direktyvos tikslų mastą, yra naudinga valstybėms narėms. Tačiau pažymėtina, kad kai kuriais atvejais dėl šios procedūros buvo vėluojama imtis atkuriamųjų veiksmų, nes nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo galimybė tam tikrais atvejais buvo palaikyta pereinamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, šioje direktyvoje nustatyti kokybės parametrai turi būti sugriežtinti, ir, antra, į tai, kad aptinkama vis daugiau naujų teršalų, reikia taikyti griežtesnes vertinimo, monitoringo ir valdymo priemones, tačiau ir toliau būtina išlaikyti prie tų aplinkybių pritaikytą nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo procedūrą su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais. Todėl Direktyvos 98/83/EB nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būtidalies pakeista, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės kuo greičiau ir kuo veiksmingiau prisitaikytų prie šios direktyvos reikalavimų. Be to, nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybių narių suteikiamos pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį ir tebegaliojančios šios direktyvos įsigaliojimo dieną, turėtų ir toliau būti taikomos laikantis tvarkos, numatytos pagal nuostatas, kurios galiojo tuo metu, kai buvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Komisija, 2014 m. atsiliepdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water83, paragino valstybes nares laikantis PSO rekomendacijų užtikrinti būtiniausią vandens tiekimą visiems piliečiams. Ji taip pat pasižadėjo, kad „aplinkos politika (...) visiems gyventojams toliau (...) gerins prieigą prie saugaus geriamojo vandens“84. Tai atitinka JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą ir su juo susijusią užduotį „pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“. Lygiateisių galimybių koncepcija apima įvairiausius aspektus, kaip antai prieinamumą (kuriam įtakos turi, pvz., geografinės priežastys, infrastruktūros stoka arba ypatinga tam tikrų gyventojų grupių padėtis), kokybę, priimtinumą arba finansinį įperkamumą. Kalbant apie įperkamumą svarbu prisiminti, kad nustatydamos vandens tarifus pagal Direktyvoje 2000/60/EB išdėstytą sąnaudų susigrąžinimo principą valstybės narės gali atsižvelgti į gyventojų ekonominių ir socialinių sąlygų skirtumus ir priimti socialinius tarifus arba taikyti priemones, kuriomis būtų saugomi nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys piliečiai. Šioje direktyvoje aktualiausi yra su vandens kokybe ir prieinamumu susiję prieigos prie vandens aspektai. Siekiant atsižvelgti į tuos aspektus, atsiliepti į Europos piliečių iniciatyvą ir prisidėti įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio85 20-tą principą, pagal kurį teigiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo“, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama prieigos prie vandens klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu, leidžiant kai kuriuos sprendimus dėl konkretaus įgyvendintinų priemonių tipo priimti savo nuožiūra. Šiuo tikslu galima būtų imtis tokių veiksmų, kuriais, inter alia, visiems piliečiams būtų gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens, pvz., miestuose įrengiant visiems prieinamus vandens fontanus, ir būtų skatinamas tokio vandens vartojimas raginant nemokamai jį siūlyti viešuose pastatuose ir restoranuose;
(17)  Komisija, 2014 m. atsiliepdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water83, paragino valstybes nares laikantis PSO rekomendacijų užtikrinti būtiniausią vandens tiekimą visiems piliečiams. Ji taip pat pasižadėjo, kad „aplinkos politika (...) visiems gyventojams toliau (...) gerins prieigą prie saugaus geriamojo vandens“84. Tai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 2 straipsnius. Tai taip pat atitinka JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą ir su juo susijusią užduotį „pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“. Lygiateisių galimybių koncepcija apima įvairiausius aspektus, kaip antai prieinamumą (kuriam įtakos turi, pvz., geografinės priežastys, infrastruktūros stoka arba ypatinga tam tikrų gyventojų grupių padėtis), kokybę, priimtinumą arba finansinį įperkamumą. Kalbant apie įperkamumą svarbu prisiminti, kad, nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, nustatydamos vandens tarifus pagal toje direktyvoje išdėstytą sąnaudų susigrąžinimo principą valstybės narės gali atsižvelgti į gyventojų ekonominių ir socialinių sąlygų skirtumus ir priimti socialinius tarifus arba taikyti priemones, kuriomis būtų saugomi nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys piliečiai. Šioje direktyvoje aktualiausi yra su vandens kokybe ir prieinamumu susiję prieigos prie vandens aspektai. Siekiant atsižvelgti į tuos aspektus, atsiliepti į Europos piliečių iniciatyvą ir prisidėti įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio85 20-tą principą, pagal kurį teigiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo“, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama įperkamos prieigos prie vandens klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu, leidžiant kai kuriuos sprendimus dėl konkretaus įgyvendintinų priemonių tipo priimti savo nuožiūra. Šiuo tikslu galima būtų imtis tokių veiksmų, kuriais, inter alia, visiems piliečiams būtų gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens, pvz., nepagrįstai negriežtinti vandens kokybės reikalavimų įgyvendinant visuomenės sveikatos programą, nes dėl to padidėtų vandens kaina piliečiams, miestuose įrengti nemokamus vandens fontanus, ir skatinti tokio vandens vartojimą raginant nemokamai jį siūlyti viešuose pastatuose ir restoranuose, prekybos ir poilsio centruose, taip pat didelių žmonių srautų ir tranzito vietose, pvz., geležinkelio stotyse ir oro uostuose. Valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti tinkamą tokių priemonių derinį, atsižvelgdamos į savo konkrečias nacionalines aplinkybes;
_________________
_________________
83 COM(2014)0177.
83 COM(2014)0177.
84 COM(2014)0177, p. 12.
84 COM(2014)0177, p. 12.
85 2017 m. lapkričio 17 d. Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09) (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).
85 2017 m. lapkričio 17 d. Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09) (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų86 teigė, kad „valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams“87. Problematiška mažumų kultūrų – romų, manušų, klajoklių, kalų, gens du voyage ir kitų sėslių ir nesėslių grupių – padėtis, ypač jų patiriamas geriamojo vandens trūkumas, pripažinta ir Komisijos parengtoje ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitoje88 ir Tarybos rekomendacijoje 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse89. Atsižvelgiant į šias bendrąsias aplinkybes tikslinga, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms imdamosi būtinų priemonių užtikrinti, kad tos grupės turėtų prieigą prie vandens. Nedarant poveikio valstybių narių teisei tas grupes apibrėžti, jos turėtų apimti bent pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras – romus, manušus, klajoklius, kalus, gens du voyage ir kitas sėslias ir nesėslias grupes. Tokios valstybių narių nuožiūrai paliktos prieigos prie vandens užtikrinimo priemonės galėtų apimti, pvz., alternatyvių tiekimo sistemų (individualios vandens ruošimo įrangos) diegimą, vandens tiekimą talpyklose (sunkvežimiais ir cisternomis) ir stovykloms būtinos infrastruktūros užtikrinimą;
(18)  Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų86 teigė, kad „valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams“87. Ypatinga mažumų kultūrų – romų ir klajoklių, nepriklausomai nuo to, ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą – padėtis, ypač jų patiriamas geriamojo vandens trūkumas, pripažinta ir Komisijos parengtoje ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitoje88 ir Tarybos rekomendacijoje 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse89. Atsižvelgiant į šias bendrąsias aplinkybes tikslinga, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms imdamosi būtinų priemonių užtikrinti, kad tos grupės turėtų prieigą prie vandens. Laikydamosi Direktyvoje 2000/60/EB nustatyto sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo principo, valstybės narės turėtų gerinti prieigą prie vandens pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, nekeldamos grėsmės kokybiško ir įperkamo vandens tiekimui visiems žmonėms. Nedarant poveikio valstybių narių teisei tas grupes apibrėžti, jos turėtų apimti bent pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras – romus ir klajoklius, nepriklausomai nuo to, ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą. Tokios valstybių narių nuožiūrai paliktos prieigos prie vandens užtikrinimo priemonės galėtų apimti, pvz., alternatyvių tiekimo sistemų (individualios vandens ruošimo įrangos) diegimą, vandens tiekimą talpyklose (sunkvežimiais ir cisternomis) ir stovykloms būtinos infrastruktūros užtikrinimą. Jeigu vietos viešosioms institucijoms tenka atsakomybė už tų įpareigojimų vykdymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos turi pakankamus finansinius išteklius, techninius pajėgumus ir materialinę bazę ir taip pat turėtų joms teikti atitinkamą paramą, pvz., ekspertines žinias. Būtent teikdamos vandenį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms vietos viešosios institucijos neturėtų patirti neproporcingų sąnaudų;
_________________
_________________
86 P8_TA(2015)0294.
86 P8_TA(2015)0294.
87 P8_TA(2015)0294, 62 punktas.
87 P8_TA(2015)0294, 62 punktas.
88 COM(2014)0209.
88 COM(2014)0209.
89 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL L 378, 2013 12 24, p. 1).
89 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL L 378, 2013 12 24, p. 1).
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“90 reikalaujama, kad visuomenė turėtų galimybę nacionaliniu lygmeniu susipažinti su aiškia informacija apie aplinką. Direktyvoje 98/83/EB numatyta tik pasyvi informacijos prieiga, t. y. valstybėms narėms pakako užtikrinti, kad informacija būtų prieinama. Todėl tas nuostatas reikėtų pakeisti siekiant užtikrinti, kad naujausia informacija būtų prieinama lengvai, pvz., svetainėse, kurių adresai būtų aktyviai platinami. Naujausia informacija turėtų apimti ne tik monitoringo programų rezultatus, bet ir papildomą informaciją, kuri visuomenei galėtų atrodyti naudinga, kaip antai informacija apie rodiklius (geležies, kietumo, mineralų ir kt.), kurie dažnai daro įtaką vartotojų nuomonei apie vandentiekio vandenį. Šiuo tikslu Direktyvos 98/83/EB indikatoriniai parametrai, kurie neteikė su sveikata susijusios informacijos, turėtų būti pakeisti internete skelbiama informacija apie tuos parametrus. Labai stambūs vandens tiekėjai internete turėtų skelbti ir papildomą informaciją apie, inter alia, energijos vartojimo efektyvumą, valdymą, reguliavimą, išlaidų struktūrą ir taikytas vandens ruošimo technologijas. Manoma, kad geresnės vartotojų žinios ir didesnis skaidrumas padės didinti piliečių pasitikėjimą jiems tiekiamu vandeniu. O tai savo ruožtu turėtų padėti didinti vandentiekio vandens vartojimą ir taip mažinti plastiko šiukšlių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – taigi prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir visos aplinkos būklės gerinimo;
(19)  7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“90 reikalaujama, kad visuomenė turėtų galimybę nacionaliniu lygmeniu susipažinti su aiškia informacija apie aplinką. Direktyvoje 98/83/EB numatyta tik pasyvi informacijos prieiga, t. y. valstybėms narėms pakako užtikrinti, kad informacija būtų prieinama. Todėl tas nuostatas reikėtų pakeisti siekiant užtikrinti, kad naujausia informacija būtų vartotojams suprantama, svarbi ir lengvai prieinama, pvz., brošiūroje, interneto svetainėje arba išmaniosiose programėlėse. Naujausia informacija turėtų apimti ne tik monitoringo programų rezultatus, bet ir papildomą informaciją, kuri visuomenei galėtų atrodyti naudinga, kaip antai vandens tiekėjų atliekamo vandens kokybės parametrų monitoringo rezultatai ir informacija apie I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus. Labai stambūs vandens tiekėjai internete turėtų skelbti ir papildomą informaciją apie, inter alia, tarifų struktūrą ir taikytas vandens ruošimo technologijas. Suteikiant vartotojams daugiau tinkamos informacijos ir didinant skaidrumą turėtų būti siekiama didinti piliečių pasitikėjimą jiems tiekiamu vandeniu ir vandens tiekimo paslaugomis, tai turėtų padėti didinti vandentiekio vandens kaip geriamojo vandens vartojimą, tokiu būdu būtų prisidėta prie plastiko naudojimo ir šiukšlių bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ir būtų daromas teigiamas poveikis klimato kaitos švelninimui ir aplinkai kaip visumai;
_________________
_________________
90 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
90 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  dėl tų pačių priežasčių ir siekiant geriau informuoti vartotojus apie vandens vartojimo poveikį jie taip pat turėtų gauti (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) informaciją apie suvartotą kiekį, vandens tiekėjo taikomo tarifo išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, ir žmonėms vartoti skirto vandens litro kainą, kad būtų galima ją palyginti su vandens buteliuose kaina;
(20)  dėl tų pačių priežasčių ir siekiant geriau informuoti vartotojus apie vandens vartojimo poveikį jie taip pat turėtų lengvai prieinamu būdu (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) gauti informaciją apie metinį suvartotą kiekį, jo pokytį, taip pat palyginimą su namų ūkių suvartojimo vidurkiu, kai vandens tiekėjas gali pateikti šią informaciją, vandens tiekėjo taikomų tarifų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias sudedamąsias dalis, ir žmonėms vartoti skirto vandens litro kainą, kad būtų galima ją palyginti su vandens buteliuose kaina;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  principai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vandens tarifus, konkrečiai vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principas ir principas „teršėjas moka“, nustatyti Direktyvoje 2000/60/EB. Tačiau vandens paslaugų teikimo finansinis tvarumas užtikrinamas ne visuomet ir dėl to kartais gali būti per mažai investuojama investicijų į vandens infrastruktūros priežiūrą. Gerinant monitoringo metodus vis geriau žinomas nuotėkio (atsiradusio daugiausia dėl minėtų investicijų stokos) lygis ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti skatinama mažinti vandens nuostolius, kad padidėtų vandens infrastruktūros efektyvumas. Laikantis subsidiarumo principo šis klausimas turėtų būti sprendžiamas didinant skaidrumą ir gerinant vartotojų informuotumą apie nuotėkio lygį ir energijos vartojimo efektyvumą;
(21)  pagrindiniai principai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vandens tarifus, nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, konkrečiai vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principas ir principas „teršėjas moka“, nustatyti toje direktyvoje. Tačiau vandens paslaugų teikimo finansinis tvarumas užtikrinamas ne visuomet ir dėl to kartais gali būti per mažai investuojama investicijų į vandens infrastruktūros priežiūrą. Gerinant monitoringo metodus vis geriau žinomas nuotėkio (atsiradusio daugiausia dėl minėtų investicijų stokos) mastas ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti skatinama mažinti vandens nuostolius, kad padidėtų vandens infrastruktūros efektyvumas. Laikantis subsidiarumo principo ir siekiant didinti vartotojų informuotumą apie tai, su šiuo klausimu susijusia informacija su vartotojais turėtų būti dalijamasi skaidriau;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  laikydamasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punkto Komisija turėtų šios direktyvos įvertinimą atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo datos, iki kurios ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Tas įvertinimas turėtų būti grindžiamas direktyvos įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, taip pat atitinkamais moksliniais, analitiniais, epidemiologiniais duomenimis ir turimomis PSO rekomendacijomis;
(25)  laikydamasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punkto Komisija turėtų šios direktyvos įvertinimą atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo datos, iki kurios ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Tas įvertinimas turėtų būti grindžiamas direktyvos įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, turimomis PSO rekomendacijomis, taip pat atitinkamais moksliniais, analitiniais ir epidemiologiniais duomenimis;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  siekiant suderinti šią direktyvą su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti konkrečius monitoringo, vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos I–IV priedų keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Be to, priėmus Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas96, Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustatyti radioaktyviųjų medžiagų monitoringo dažnumą ir metodus tapo nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Direktyvos 98/83/EB III priedo A dalies antroje pastraipoje nustatytas įgaliojimas dėl direktyvos keitimo nebėra reikalingas ir turėtų būti išbrauktas;
(28)  siekiant suderinti šią direktyvą su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti konkrečius monitoringo, vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos I–IV priedų keitimo ir imtis reikiamų priemonių pagal 10a straipsnyje nustatytus pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Be to, priėmus Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas96, Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustatyti radioaktyviųjų medžiagų monitoringo dažnumą ir metodus tapo nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Direktyvos 98/83/EB III priedo A dalies antroje pastraipoje nustatytas įgaliojimas dėl direktyvos keitimo nebėra reikalingas ir turėtų būti išbrauktas;
_________________
_________________
96 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).
96 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalis
1.  Ši direktyva reglamentuoja žmonėms vartoti skirto vandens kokybę.
1.  Ši direktyva reglamentuoja visiems žmonėms Sąjungoje vartoti skirto vandens kokybę.
Pakeitimai 163, 189, 207 ir 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalis
2.  Šios direktyvos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokio vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus.
2.  Šios direktyvos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokio vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus bei suteikti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1.  žmonėms vartoti skirtas vanduo – bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti arba gaminti valgiui ar naudoti kitoms ūkio reikmėms tiek viešose, tiek privačiose patalpose neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, talpyklų ar, jei tai šaltinio vanduo, buteliais;
1.  žmonėms vartoti skirtas vanduo – bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, maistui ruošti arba valgiui gaminti ar kitiems su maistu susijusiems tikslams ar kitoms ūkio reikmėms tiek viešose, tiek privačiose patalpose, įskaitant maisto tvarkymo subjektus, neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo arba talpyklų, ar tiekiamas buteliuose ar kitose talpose;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2.  pastatų vidaus vandentiekis – vamzdynas, įrengimai ir įtaisai, sumontuoti tarp skirstomojo tinklo ir čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės tiek viešose, tiek privačiose patalpose, jei pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus vandens tiekėjas nėra už šią įrangą atsakingas kaip vandens tiekėjas;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
3.  vandens tiekėjas – subjektas, per dieną vidutiniškai tiekiantis ne mažiau kaip 10 m3 žmonėms vartoti skirto vandens;
3.  vandens tiekėjas  juridinis subjektas, per dieną vidutiniškai tiekiantis ne mažiau kaip 10 m3 žmonėms vartoti skirto vandens;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 3 a punktas (naujas)
3a.  labai smulkus vandens tiekėjas – mažiau kaip 50 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau kaip 250 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
4.  smulkus vandens tiekėjas – mažiau nei 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau nei 5000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
4.  smulkus vandens tiekėjas – mažiau nei 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau nei 2500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)
4a.  vidutinio dydžio vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 2500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
5.  stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 5000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
5.  stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 5000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 25000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
6.  labai stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 5000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 50000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
6.  labai stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 20000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 100000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas
7.  prioritetinės patalpos – didelės patalpos, kuriomis naudojasi daug su vandeniu susijusią riziką galinčių patirti naudotojų, kaip antai ligoninės, sveikatos priežiūros įstaigos, pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bausmių atlikimo įstaigos ir stovyklavietės, kaip yra pripažinusios valstybės narės;
7.  prioritetinės patalpos – didelės ne namų ūkio patalpos, kuriose daug asmenų, visų pirma pažeidžiamų asmenų, galinčių patirti su vandeniu susijusią riziką, kaip antai ligoninės, sveikatos priežiūros įstaigos, senelių namai, mokyklos ir universitetai ir kitos švietimo įstaigos, lopšeliai, darželiai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sporto, pramogų ir laisvalaikio objektai, pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bausmių atlikimo įstaigos ir stovyklavietės, kaip yra pripažinusios valstybės narės;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 8 a punktas (naujas)
8a.   maisto verslas – maisto verslas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 punkte.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Vandeniui, vartojamam maisto versle žmonių mitybai skirtiems produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai, taikomi tik šios direktyvos 4, 5, 6 ir 11 straipsniai. Tačiau jokie šios direktyvos straipsniai netaikomi, jei maisto tvarkymo subjektas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms priimtinu būdu gali pademonstruoti, kad jo vartojamo vandens kokybė nedaro poveikio jo veiklos rezultate gaunamų produktų ar medžiagų higienai ir kad tokie produktai arba medžiagos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/20041a;
________________
1a 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Žmonėms vartoti skirto vandens, išpilstyto į butelius ar kitą tarą, gamintojas nelaikomas vandens tiekėju.
Šios direktyvos nuostatos taikomos žmonėms vartoti skirtam vandeniui, išpilstomam į butelius ar kitą tarą, tiek, kiek jam netaikomi įpareigojimai pagal kitus Sąjungos teisės aktus.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Laivams, kurie gėlina vandenį, veža keleivius ir veikia kaip vandens tiekėjai, taikomi tik šios direktyvos 1–7 ir 9–12 straipsniai bei jos priedai.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  valstybės narės ėmėsi visų kitų priemonių, būtinų siekiant įvykdyti šios direktyvos 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
c)  valstybės narės ėmėsi visų kitų priemonių, būtinų siekiant įvykdyti reikalavimus, nustatytus:
i)   šios direktyvos 4–12 straipsniuose dėl galutiniams vartotojams iš skirstomojo tinklo ar talpyklų tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens;
ii)  šios direktyvos 4, 5 ir 6 straipsniuose ir 11 straipsnio 4 dalyje dėl į butelius ar kitą talpą išpilstyto žmonėms vartoti skirto vandens maisto versle;
iii)  šios direktyvos 4, 5, 6 ir 11 straipsniuose dėl paruošto ir maisto versle maisto produktų gamybai, perdirbimui ir platinimui naudojamo žmonėms vartoti skirto vandens.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą, jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė arba nepadidėtų vandens, iš kurio ruošiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą ir kurių imantis turi būti visapusiškai laikomasi atsargumo principo, jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė arba nepadidėtų vandens, iš kurio ruošiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atliktų vandens nuotėkio lygių savo teritorijoje vertinimą, apimantį patobulinimų potencialą geriamojo vandens sektoriuje siekiant sumažinti vandens nuotėkį. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į atitinkamus visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, techninius ir ekonominius aspektus. Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima nacionalinius tikslus iki 2030 m. gruodžio 31 d. jų teritorijoje sumažinti vandens tiekėjų nuotėkio lygį. Valstybės narės gali nustatyti prasmingas paskatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vandens tiekėjai pasiektų nacionalinius tikslus.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Jei už žmonėms vartoti skirto vandens gamybą ir skirstymą atsakinga kompetentinga institucija perduoda vandens tiekėjui visą vandens gamybos ar tiekimo veiklos valdymą arba jo dalį, kompetentingos institucijos ir vandens tiekėjo sudarytoje sutartyje nurodoma kiekvienos šalies atsakomybė pagal šią direktyvą.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės nustato I priede nurodytų žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes, kurios negali būti mažiau griežtos nei tame priede nurodytos vertės.
1.  Valstybės narės nustato I priede nurodytų žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Vertės, nustatomos remiantis 1 dalimi, turi būti tokios pat griežtos kaip nurodytos I priedo A, B ir Ba dalyse. Kalbant apie I priedo Ba dalyje nurodytus parametrus, jų vertės nustatomos tik stebėsenos tikslais ir siekiant užtikrinti, kad vykdomi 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės nares imasi visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vamzdynuose, skirtuose žmonėms vartoti skirtam vandeniui, dezinfekavimo tikslais naudojamos valymo priemonės, medžiagos ir dezinfekcijos procedūros nedarytų neigiamo poveikio žmonėms vartoti skirto vandens kokybei. Žmonėms vartoti skirto vandens užteršimas dėl tokių produktų, medžiagų ir procedūrų naudojimo turi būti kuo mažesnis, tačiau neturėtų sumažėti dezinfekcijos veiksmingumas.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
I priedo A ir B dalyse išvardytų parametrų atveju vanduo turi atitikti parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, šiose vietose:
I priedo A, B ir C dalyse išvardytų parametrų atveju vanduo turi atitikti parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, šiose vietose:
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  jei tai šaltinio vanduo – toje vietoje, kur jis išpilstomas į butelius.
c)  kai žmonėms vartoti skirtas vanduo išpilstomas į butelius arba kitą talpą – toje vietoje, kur jis išpilstomas į butelius ar talpas;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  kai vanduo naudojamas maisto versle, tuo atveju, kai vandenį tiekia vandens tiekėjas, – maisto verslo pristatymo vietoje.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kalbant apie vandenį, kuriam taikomas 1 dalies a punktas, laikoma, kad valstybės narės įvykdė savo įsipareigojimus pagal šį straipsnį, jeigu galima nustatyti, kad parametrų verčių, apibrėžtų pagal 5 straipsnį, nesilaikoma dėl privačios vandentiekio sistemos arba jos priežiūros, išskyrus tuos atvejus, kai vanduo tiekiamas prioritetinėms patalpoms.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas pagal 8 straipsnį;
a)  vandens telkinių arba jų dalių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas, kurį atlieka valstybės narės pagal 8 straipsnį;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  tiekimo rizikos vertinimas, kurį pagal 9 straipsnį ir II priedo C dalį atlieka vandens tiekėjai vykdydami savo tiekiamo vandens kokybės monitoringą;
b)  tiekimo rizikos vertinimas, kurį pagal 9 straipsnį ir II priedo C dalį atlieka vandens tiekėjai kiekvienoje vandens tiekimo sistemoje vykdydami savo tiekiamo vandens kokybės užtikrinimą ir monitoringą;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės, nepažeisdamos šios direktyvos tikslo dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ir vartotojų sveikatos, gali pritaikyti rizika grindžiamo požiūrio įgyvendinimą, kai yra tam tikrų apribojimų, susijusių su geografinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vandens tiekimo teritorijos atokumu arba pasiekiamumu.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Valstybės narės užtikrina aiškų ir tinkamą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamiems vandens telkiniams ir pastatų vandentiekio sistemoms pasidalijimą tarp įvairių valstybių narių nustatytų suinteresuotųjų subjektų. Toks atsakomybės paskirstymas turi būti pritaikytas prie jų institucinės ir teisinės sistemos.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalis
2.  Pavojingumo vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami.
2.  Pavojingumo vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnyje numatytą reikalavimą valstybėms narėms nustatyti vandens telkinius, ir prireikus atnaujinami.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalis
3.  Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus labai stambūs ir stambūs vandens tiekėjai atlieka iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos], o smulkūs vandens tiekėjai – iki [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi ne ilgesniais kaip šešerių metų reguliariais intervalais ir, jei reikia, atnaujinami.
3.  Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus vandens tiekėjai atlieka iki [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi ne ilgesniais kaip šešerių metų reguliariais intervalais ir, jei reikia, atnaujinami.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Taikydamos šios direktyvos 8 ir 9 straipsnius, valstybės narės imasi būtinų taisomųjų priemonių pagal atitinkamai Direktyvos 2000/60/EB 11 ir 13 straipsniuose numatytas priemonių programas ir upių baseinų valdymo planus.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalis
4.   Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami.
4.   Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai 10 straipsnio 1 dalyje nurodytose patalpose atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio pavadinimas
Vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas
Vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas, monitoringas ir valdymas
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Nepažeisdamos Direktyvos 2000/60/EB 6 ir 7 straipsnių valstybės narės užtikrina, kad pavojingumo vertinimas apimtų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamus vandens telkinius, iš kurių vidutiniškai per dieną paimama daugiau kaip 10 m3 vandens. Atliekant pavojingumo vertinimą vykdomi šie veiksmai:
1.  Nedarydamos poveikio Direktyvai 2000/60/EB, ypač jos 4–8 straipsniams, valstybės narės kartu su savo už vandenį atsakingomis kompetentingomis institucijomis užtikrina, kad pavojingumo vertinimas apimtų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamus vandens telkinius, iš kurių vidutiniškai per dieną paimama daugiau kaip 10 m3 vandens. Atliekant pavojingumo vertinimą vykdomi šie veiksmai:
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  nustatomos visos į pavojingumo vertinimą įtrauktų vandens telkinių vandens ėmimo vietos ir pateikiamos jų geografinės nuorodos;
a)  nustatomos visos į pavojingumo vertinimą įtrauktų vandens telkinių arba telkinių dalių vandens ėmimo vietos ir pateikiamos jų geografinės nuorodos. Atsižvelgiant į tai, kad šiame punkte nurodyti duomenys gali būti neskelbtini, ypač kalbant apie visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės užtikrina, kad tokie duomenys būtų saugomi ir pranešami tik atitinkamoms institucijoms;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  kartografuojamos pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį nustatytos apsaugos zonos ir tos direktyvos 6 straipsnyje nurodytos saugomos teritorijos;
b)  kartografuojamos pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį nustatytos apsaugos zonos;
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  įvardijami į pavojingumo vertinimą įtrauktiems vandens telkiniams kylantys pavojai ir galimi jų taršos šaltiniai. Šiuo tikslu valstybės narės gali naudoti pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtą žmogaus veiklos poveikio apžvalgą ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinktą informaciją apie reikšmingą poveikį;
c)  įvardijami į pavojingumo vertinimą įtrauktiems vandens telkiniams kylantys pavojai ir galimi jų taršos šaltiniai. Tokie tyrimai ir taršos šaltinių įvardijimas reguliariai tikslinami, siekiant aptikti naujas medžiagas, darančias poveikį mikroplastikams, visų pirma PFAS. Šiuo tikslu valstybės narės gali naudoti pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtą žmogaus veiklos poveikio apžvalgą ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinktą informaciją apie reikšmingą poveikį;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies d punkto įžanginė dalis
d)  į pavojingumo vertinimą įtrauktuose vandens telkiniuose reguliariai vykdomas atitinkamų teršalų, atrinktų iš toliau nurodytų sąrašų, monitoringas:
d)  į pavojingumo vertinimą įtrauktuose vandens telkiniuose arba jų dalyse reguliariai vykdomas vandens tiekimui svarbių teršalų, atrinktų iš toliau nurodytų sąrašų, monitoringas:
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktis
iv)  kitų svarbių teršalų, kaip antai mikroplastiko, arba konkrečiam upės baseinui būdingų teršalų, kuriuos valstybės narės nustato remdamosi pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengta žmogaus veiklos poveikio apžvalga ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinkta informacija apie reikšmingą poveikį.
iv)  tik stebėsenos tikslais I priedo Ca dalyje nurodytų parametrų arba kitų svarbių teršalų, kaip antai mikroplastiko, su sąlyga, kad taikoma mikroplastiko vertinimo metodika, kaip nurodyta 11 straipsnio 5b dalyje, arba konkrečiam upės baseinui būdingų teršalų, kuriuos valstybės narės nustato remdamosi pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengta žmogaus veiklos poveikio apžvalga ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinkta informacija apie reikšmingą poveikį.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Labai smulkiems vandens tiekėjams šios dalies a, b ir c punktų galima netaikyti, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių naujausių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus tuose punktuose nurodytus parametrus. Kompetentinga institucija šią išimtį peržiūri bent kas trejus metus ir prireikus atnaujina.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Siekdamos užtikrinti reguliarų monitoringą valstybės narės gali pasitelkti pagal kitus Sąjungos teisės aktus vykdomą monitoringą.
Siekdamos užtikrinti reguliarią stebėseną, taip pat vykdant naujus tyrimus siekdamos aptikti naujas kenksmingas medžiagas, valstybės narės gali pasitelkti pagal kitus Sąjungos teisės aktus vykdomą stebėseną ir tyrimų pajėgumus.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais rezultatais gali:
Išbraukta.
a)   pareikalauti vandens tiekėjų dėl kai kurių parametrų atlikti papildomą monitoringą arba vandens ruošimo darbus;
b)   leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalis
4.  Tokiais atvejais, jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, valstybės narės į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdo šių parametrų monitoringą.
Išbraukta.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Remdamosi pagal 1 ir 2 dalis ir pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija valstybės narės, bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi toliau nurodytų priemonių arba užtikrina, kad jų imtųsi vandens tiekėjai:
Remdamosi pagal 1 ir 2 dalis ir pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija valstybės narės, bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi toliau nurodytų priemonių:
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  prevencinių priemonių, kurios padėtų sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones;
Išbraukta.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  užtikrina, kad teršėjai, bendradarbiaudami su vandens tiekėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, imtųsi prevencinių priemonių, kurios leistų išvengti vandens ruošimo arba sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones, taip pat papildomas priemones, kurios laikomos reikalingomis, remiantis stebėsena, atliekama pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  poveikio švelninimo priemonių, laikomų būtinomis remiantis monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatais siekiant nustatyti taršos šaltinį ir tą taršą likviduoti.
b)  poveikio švelninimo priemonių, laikomų būtinomis remiantis monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatais siekiant nustatyti taršos šaltinį ir tą taršą likviduoti, taip pat išvengti bet kokio papildomo vandens ruošimo, jei manoma, kad prevencinės priemonės nėra pakankamai perspektyvios ar veiksmingos, kad jomis būtų galima laiku likviduoti šį taršos šaltinį;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  jeigu laikoma, jog aa ir b punktuose nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų galima užtikrinti tinkamą žmonių sveikatos apsaugą, reikalauja, kad vandens tiekėjai atliktų papildomą kai kurių parametrų stebėseną vandens ėmimo arba apdorojimo vietoje, jei tai tikrai būtina siekiant rizikos sveikatai prevencijos tikslais.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį arba telkinio dalis, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais monitoringo rezultatais ir pagal 1 ir 2 dalis bei pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija gali:
a)  leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą arba parametrų, kurių monitoringas vykdomas, skaičių, nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą;
b)  jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta a punkte, į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdyti šių parametrų monitoringą.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio pavadinimas
Tiekimo rizikos vertinimas
Tiekimo rizikos vertinimas, monitoringas ir valdymas
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai atliktų tiekimo rizikos vertinimą, numatydamos galimybę koreguoti bet kurio I priedo A ar B dalyje nurodyto parametro, išskyrus II priedo B dalyje nurodytus pagrindinius parametrus, monitoringo dažnumą priklausomai nuo parametro pasitaikymo neapdorotame vandenyje.
Valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai atliktų tiekimo rizikos vertinimą pagal II priedo C dalį, numatydamos galimybę koreguoti bet kurio I priedo A, B ir Ba dalyse nurodyto parametro, išskyrus II priedo B dalyje nurodytus pagrindinius parametrus, monitoringo dažnumą priklausomai nuo parametro pasitaikymo neapdorotame vandenyje.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad vykdydami tų parametrų monitoringą vandens tiekėjai galėtų nukrypti nuo II priedo B dalyje nustatyto bandinių ėmimo dažnumo pagal II priedo C dalyje nurodytas specifikacijas.
Valstybės narės užtikrina, kad vykdydami tų parametrų monitoringą vandens tiekėjai galėtų nukrypti nuo II priedo B dalyje nustatyto bandinių ėmimo dažnumo pagal II priedo C dalyje nurodytas specifikacijas, priklausomai nuo jų pasitaikymo neapdorotame vandenyje ir ruošimo procedūros.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Šiuo tikslu vandens tiekėjų reikalaujama atsižvelgti į pagal šios direktyvos 8 straipsnį atliekamo pavojingumo vertinimo ir pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį vykdomo monitoringo rezultatus.
Šiuo tikslu vandens tiekėjai atsižvelgia į pagal šios direktyvos 8 straipsnį atliekamo pavojingumo vertinimo ir pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį vykdomo monitoringo rezultatus.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės gali leisti labai mažiems vandens tiekėjams netaikyti 1 dalies, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus parametrus ir mano, kad dėl tokių išimčių nekils rizika žmonių sveikatai – nedarant poveikio kompetentingos institucijos 4 straipsnyje nustatytiems įpareigojimams.
Kompetentinga institucija peržiūri šias išimtis ne rečiau kaip kas trejus metus arba kai vandens baseine nustatomas koks nors naujas taršos pavojus, ir prireikus jas atnaujina.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalis
2.  Tiekimo rizikos vertinimą tvirtina kompetentingos institucijos.
2.  tiekimo rizikos vertinimus atsako vandens tiekėjai, kurie užtikrina, kad vertinimai atitiktų šią direktyvą. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali prašyti kompetentingų institucijų paramos.
Valstybės narės gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos patvirtintų arba stebėtų vandens tiekėjų rizikos vertinimus.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Remdamosi pagal 1 dalį atlikto tiekimo rizikos vertinimo rezultatais, valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai įgyvendintų prie nustatytų rizikos veiksnių pritaikytą vandens saugos planą, proporcingą vandens tiekėjo dydžiui. Toks vandens saugos planas, pavyzdžiui, galėtų būti susijęs su medžiagų, kurios liečiasi su vandeniu, naudojimu, vandens ruošimui naudojamais produktais, galima rizika, kuri kyla dėl nesandarių vamzdžių, arba priemonėmis, kuriomis siekiama prisitaikyti prie dabarties ir ateities problemų, tokių kaip klimato kaita. Valstybės narės išsamiau paaiškina tokį planą.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio pavadinimas
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, monitoringas ir valdymas
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamas pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, kurį atliekant vykdomi šie veiksmai:
1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamas prioritetinių patalpų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, kurį atliekant vykdomi šie veiksmai:
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  vertinama su pastatų vidaus vandentiekiu ir jame naudojamais produktais ir medžiagomis susijusi potenciali rizika ir tikrinama, ar tie produktai bei medžiagos daro poveikį vandens kokybei toje vietoje, kur jis bėga iš čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės, ypač jei vanduo tiekiamas prioritetinėse įmonėse esantiems piliečiams;
a)  vertinama su pastatų vidaus vandentiekiu ir jame naudojamais produktais ir medžiagomis susijusi potenciali rizika ir tikrinama, ar tie produktai bei medžiagos daro poveikį vandens kokybei toje vietoje, kur jis bėga iš čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies b punkto 1 pastraipa
b)  patalpose, kuriose potencialus pavojus žmonių sveikatai laikomas didžiausiu, reguliariai vykdomas I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas. Monitoringui aktualūs parametrai ir patalpos atrenkami remiantis pagal a punktą atliekamu vertinimu.
b)  prioritetinėse patalpose, kuriose atliekant pagal a punktą atliekamą vertinimą nustatoma konkreti rizika vandens kokybei, reguliariai vykdomas I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies b punkto 2 pastraipa
Pirmoje pastraipoje nurodytam reguliariam monitoringui vykdyti valstybės narės gali nustatyti į prioritetines patalpas orientuotą monitoringo strategiją;
Reguliariam monitoringui vykdyti valstybės narės prioritetinėse patalpose užtikrina prieigą prie įrenginių bandinių ėmimo tikslais ir gali nustatyti parametrų, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, monitoringo strategiją;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  tikrinama, ar su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys statybos produktai pakankamai atitinka pagrindines charakteristikas, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 3 punkto e papunktyje nurodytu statybos darbams taikomu esminiu reikalavimu.
c)  tikrinama, ar su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos yra tinkami žmonių sveikatos apsaugos atžvilgiu.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  tikrinama, ar naudojamos medžiagos yra tinkamos liestis su žmonėms vartoti skirtu vandeniu ir ar laikomasi 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 dalis
2.  Jei valstybės narės remdamosi pagal 1 dalies a punktą atliktu vertinimu nusprendžia, kad pastatų vidaus vandentiekis arba su juo susiję produktai ar medžiagos kelia riziką žmonių sveikatai, arba jei pagal 1 dalies b punktą vykdomas monitoringas parodo, kad nukrypta nuo I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių, valstybės narės:
2.  Jei valstybės narės remdamosi pagal 1 dalies a punktą atliktu vertinimu nusprendžia, kad prioritetinių pastatų vidaus vandentiekis arba su juo susiję produktai ar medžiagos kelia riziką žmonių sveikatai, arba jei pagal 1 dalies b punktą vykdomas monitoringas parodo, kad nukrypta nuo I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant pašalinti arba sumažinti I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių nepaisymo riziką.
a)  imasi tinkamų priemonių siekdamos pašalinti arba sumažinti nuokrypio nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių riziką;
b)  imasi visų būtinų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad iš žmonėms vartoti skirtam vandeniui ruošti ar skirstyti naudojamų statybos produktų išsiskiriančios medžiagos ar cheminiai produktai nekeltų nei tiesioginio, nei netiesioginio pavojaus žmonių sveikatai;
c)  bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais imasi kitų priemonių, pvz., tinkamų vandens kondicionavimo technologijų, kurios pakeistų vandens pobūdį arba savybes prieš jį tiekiant, kad būtų pašalinta arba sumažinta rizika, jog patiektas vanduo neatitiks nustatytų parametrų verčių;
d)  tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo;
e)  rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems su pastatų vidaus vandentiekiu ir statybos produktų ranga dirbantiems specialistams;
f)  užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių kontrolės ir valdymo priemonės, padedančios užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams ir juos likviduoti.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Siekdamos sumažinti riziką, susijusią su vidiniu vandens paskirstymu visose vidaus vandentiekio sistemose, valstybės narės:
a)  ragina viešųjų ir privačių patalpų savininkus atlikti su vidiniu paskirstymu susijusios rizikos įvertinimą;
b)  informuoja viešųjų ir privačiųjų patalpų naudotojus ir savininkus apie priemones, kuriomis siekiama pašalinti arba sumažinti riziką, kad žmonėms vartoti skirto vandens kokybės standartų bus nesilaikoma dėl vidaus vandentiekio sistemos;
c)  tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo;
d)  rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems pastatų vidaus vandentiekio sistemų bei su vandeniu besiliečiančių statybos produktų ir medžiagų įrengimo specialistams;
e)  užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, kontrolės ir valdymo priemonės, kurios proporcingai atitiktų riziką ir padėtų užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams bei juos likviduoti.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantiems produktams ir medžiagoms taikomi minimalūs higienos reikalavimai
1.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad dėl medžiagų, naudojamų gaminant visus naujus su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančius rinkai tiekiamus produktus, skirtus vandeniui imti, ruošti ar skirstyti, arba dėl su šiomis medžiagomis susijusių nešvarumų:
a)  nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai sumažinta šia direktyva užtikrinama žmonių sveikatos apsauga;
b)  nebūtų paveiktas žmonėms vartoti skirto vandens kvapas ir skonis;
c)  nebūtų viršytas šių medžiagų naudojimo tikslui pasiekti reikalingas jų koncentracijos žmonėms vartoti skirtame vandenyje lygis; ir
d)  nebūtų skatinama mikrobiologinė tarša.
2.   Siekiant užtikrinti suderintą 1 dalies taikymą ne vėliau kaip ... [3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo], Komisija pagal 19 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, kuriais nustato minimalius higienos reikalavimus ir Sąjungoje leidžiamų medžiagų, kurios naudojamos su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančioms medžiagoms gaminti, sąrašą, įskaitant konkrečias išsiskyrimo ribines vertes ir, jei taikoma, specialias naudojimo sąlygas. Komisija reguliariai peržiūri ir atnaujina šį sąrašą atsižvelgdama į naujausius mokslo ir technologijų pokyčius.
3.  Siekiant suteikti paramą Komisijai priimant ir iš dalies keičiant deleguotuosius aktus pagal 19 dalį, įsteigiamas nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų, galinčių kreiptis pagalbos į ekspertus ar patarėjus.
4.  Medžiagos, kurios liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, ir kurioms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 305/20111a, atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalis.
______________
1a 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, jog bus nuolat kontroliuojama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė, siekiant patikrinti, ar vartotojams tiekiamas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį. Bandiniai imami taip, kad juose atsispindėtų viso per metus vartotojų suvartoto vandens kokybė. Be to, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad tuo atveju, kai dezinfekcija yra žmonėms vartoti skirto vandens paruošimo ar paskirstymo dalis, būtų tikrinamas atliekamos dezinfekcijos veiksmingumas, o užteršimas šalutiniais dezinfekcijos produktais būtų kuo mažesnis nesumažinant pačios dezinfekcijos poveikio.
1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, jog bus nuolat kontroliuojama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė, siekiant patikrinti, ar jis atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį. Bandiniai imami taip, kad juose atsispindėtų viso per metus vartotojų suvartoto vandens kokybė. Be to, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad tuo atveju, kai dezinfekcija yra žmonėms vartoti skirto vandens paruošimo ar paskirstymo dalis, būtų tikrinamas atliekamos dezinfekcijos veiksmingumas, o užteršimas šalutiniais dezinfekcijos produktais būtų kuo mažesnis nesumažinant pačios dezinfekcijos poveikio.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Valstybės narės pateikia Komisijai stebėsenos, atliktos pagal I priedo Ca dalyje išvardytų parametrų sąrašą, rezultatus ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos], o po to – kartą per metus.
Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų atnaujintos medžiagos, įtrauktos į I priedo Ca dalyje pateiktą stebėjimo sąrašą. Komisija gali nuspręsti įtraukti į sąrašą naujas medžiagas, jeigu yra rizika, kad jų gali būti žmonėms vartoti skirtame vandenyje, ir jeigu jos kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, tačiau, remiantis mokslo žiniomis, negalima įrodyti, kad jos yra pavojingos žmonių sveikatai. Tuo tikslu Komisija visų pirma vadovaujasi PSO atliktais moksliniais tyrimais. Bet kokios naujos medžiagos įtraukimas deramai pagrindžiamas vadovaujantis šios direktyvos 1 straipsniu.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Ne vėliau kaip ... [vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų priimta mikroplastikų, išvardytų I priedo Ca dalyje nustatytame stebėjimo sąraše, vertinimo metodika.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad bet koks parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, nesilaikymas būtų nedelsiant ištirtas, kad būtų nustatyta jo priežastis.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad bet koks parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, nesilaikymas atitikties vietoje, nurodytoje 6 straipsnyje, būtų nedelsiant ištirtas, kad būtų nustatyta jo priežastis.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jei nukrypstama nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių, atkuriamieji veiksmai turi apimti 10 straipsnio 2 dalies a–f punktuose nustatytas priemones.
Jei nukrypstama nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių, atkuriamieji veiksmai turi apimti 10 straipsnio 2a dalyje nustatytas priemones.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės visus nuokrypius nuo I priedo A ir B punktuose nustatytų parametrų verčių minimalių reikalavimų automatiškai laiko potencialiu pavojumi žmonių sveikatai.
Valstybės narės nuokrypį nuo I priedo A ir B punktuose nustatytų parametrų verčių minimalių reikalavimų laiko potencialiu pavojumi žmonių sveikatai, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4.  2 ir 3 dalyse aprašytais atvejais valstybės narės kuo skubiau imasi visų šių priemonių:
4.  2 ir 3 dalyse aprašytais atvejais, jeigu šių parametrų verčių nesilaikymas laikomas potencialiai pavojingu žmonių sveikatai, valstybės narės kuo skubiau imasi visų šių priemonių:
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
a, b ir c punktuose nurodytų priemonių turi būti imamasi bendradarbiaujant su atitinkamu vandens tiekėju.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 5 dalis
5.  Kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nusprendžia, kokių veiksmų imamasi pagal 3 dalį atsižvelgiant į tai, kokią riziką žmonių sveikatai sukeltų tiekimo pertrūkiai arba žmonėms vartoti skirto vandens naudojimo apribojimas.
5.  Kai neatitiktis nustatoma atitikties vietoje, kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nusprendžia, kokių veiksmų imamasi pagal 3 dalį atsižvelgiant į tai, kokią riziką žmonių sveikatai sukeltų tiekimo pertrūkiai arba žmonėms vartoti skirto vandens naudojimo apribojimas.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
1.  Valstybės narės gali numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas parametrų vertėms, nurodytoms I priedo B dalyje arba nustatytoms pagal 5 straipsnio 2 dalį, iki maksimalios jų nustatytos vertės, su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais. Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tik šiais atvejais:
a)  naujoje vandens tiekimo teritorijoje;
b)  nustačius vandens tiekimo teritorijoje naują taršos šaltinį arba nustačius naujus parametrus arba iš naujo įvertinus esamus parametrus.
Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos kuo trumpesnį laiką, ne ilgiau kaip trejus metus, kuriems baigiantis valstybės narės atlieka patikrinimą, siekdamos nustatyti, ar pasiekta pakankamos pažangos.
Išskirtinėmis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl pirmos pastraipos a ir b punktų. Jei valstybė narė ketina leisti antrą kartą taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, ji perduoda Komisijai patikrinimo medžiagą ir nurodo savo sprendimo leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą priežastis. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė antrą kartą negali viršyti trejų metų.
2.  Kiekvienu atveju leidus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą remiantis šio straipsnio 1 dalimi turi būti nurodyta ši informacija:
a)  nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo priežastys;
b)  susijęs parametras, atitinkami ankstesnių patikrinimų rezultatai ir pagal nukrypti leidžiančią nuostatą leistina didžiausia vertė;
c)  geografinė teritorija, kasdien tiekiamo vandens kiekis, gyventojų skaičius ir poveikio bet kuriai maisto gamybos įmonei tikimybė;
d)  tinkamas monitoringo planas, kuriame, jei reikia, numatomi dažnesni patikrinimai;
e)  būtinų atkuriamųjų veiksmų plano santrauka, įskaitant darbų grafiką, išlaidų sąmatą ir patikrinimo nuostatas; ir
f)  būtina nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė.
3.  Jei kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas, ir jei veiksmų, kurių buvo imtasi remiantis 12 straipsnio 2 dalimi, pakanka susidariusiai padėčiai ištaisyti per 30 dienų, nukrypti leidžiančioje nuostatoje nereikia nurodyti taikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Tuo atveju kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nukrypti leidžiančioje nuostatoje nurodo tik didžiausią leistiną tam tikrą parametro vertę ir laikotarpį, skiriamą susidariusiai padėčiai ištaisyti.
4.  Jeigu bet kurios vandens, tiekiamo iš tam tikros vandens tiekimo sistemos, parametro vertės buvo nesilaikoma iš viso daugiau kaip 30 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, šio straipsnio 3 dalies taikyti nebegalima.
5.  Kiekviena valstybė narė, kuri pasinaudojo šiame straipsnyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, užtikrina, kad gyventojai, kuriems turi įtakos kiekviena tokia nukrypti leidžianti nuostata, būtų greitai ir tinkamai informuojami apie tą nukrypti leidžiančią nuostatą ir jos taikymo sąlygas. Be to, valstybė narė prireikus užtikrina, kad tam tikroms gyventojų grupėms, kurioms tos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas galėtų kelti ypatingą riziką, būtų duodami patarimai.
Pirmoje pastraipoje nurodyti įpareigojimai netaikomi šio straipsnio 3 dalyje aprašytomis aplinkybėmis, nebent kompetentingos institucijos nuspręstų kitaip.
6.  Išskyrus nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas remiantis šio straipsnio 3 dalimi, valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie visas nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas kiekvienai individualiai vandens tiekimo sistemai, tiekiančiai vidutiniškai daugiau kaip 1000 m3 vandens per parą arba vandeniu aprūpinančiai daugiau kaip 5 000 asmenų, ir pateikia jai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
7.  Šis straipsnis netaikomas tam žmonėms vartoti skirtam vandeniui, kuris teikiamas prekybai buteliuose ar kitose talpose.
Pakeitimai 113, 165, 191, 208, 166, 192, 169, 195, 170, 196, 197 ir 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 dalis
1.  Nepažeisdamos Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos visiems gyventojams pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir savo teritorijoje skatina jį naudoti. Būtinos priemonės yra šios:
1.  Nedarydamos poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsniui ir subsidiarumo ir proporcingumo principams, valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos ir regionines vandens skirstymo perspektyvas ir aplinkybes, imasi visų būtinų priemonių siekdamos pagerinti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir savo teritorijoje skatina jį naudoti.
a)  nustatyti, kurie gyventojai neturi prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens ir kodėl (pvz., nes priklauso pažeidžiamai ir marginalizuotai grupei), įvertinti galimybes gerinti prieigą tiems gyventojams ir informuoti juos apie galimybes prisijungti prie skirstomojo tinklo arba apie alternatyvias prieigos prie to vandens įgijimo priemones;
a)  nustatyti, kurie gyventojai neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, įskaitant pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, ir kodėl, įvertinti galimybes ir imtis priemonių siekiant gerinti prieigą tiems gyventojams ir informuoti juos apie galimybes prisijungti prie skirstomojo tinklo arba apie alternatyvias prieigos prie to vandens įgijimo priemones;
aa)   užtikrinti viešąjį žmonėms vartoti skirto vandens tiekimą;
b)   viešose erdvėse diegti ir prižiūrėti laisvos prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens vidaus ir lauko įrangą;
b)  viešose erdvėse, ypač intensyvaus pėsčiųjų eismo zonose, diegti ir prižiūrėti laisvos prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens vidaus ir lauko įrangą, įskaitant punktus, kuriuose galima prisipilti vandens; tai turi būti daroma, kai tai techniškai įmanoma, turi būti proporcinga tokių priemonių poreikiui ir atsižvelgiant į ypatingas vietos aplinkybes, pvz., klimatines ir geografines sąlygas;
c)  skatinti naudoti žmonėms vartoti skirtą vandenį tokiomis priemonėmis:
c)  skatinti naudoti žmonėms vartoti skirtą vandenį tokiomis priemonėmis:
i)  vykdant piliečių informavimo apie šio vandens kokybę kampanijas;
i)  vykdant piliečių informavimo apie aukštą vandentiekio vandens kokybę kampanijas ir didinti informuotumą apie artimiausias pažymėtas vietas, kuriose galima prisipilti vandens;
ia)  pradėti kampanijas, kuriomis siekiama skatinti plačiąją visuomenę nešiotis daugkartinio panaudojimo gertuves vandeniui, ir iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie tai, kur galima prisipilti vandens;
ii)  skatinant tiekti šį vandenį administraciniuose ir viešuose pastatuose;
ii)  užtikrinant nemokamą šio vandens tiekimą administraciniuose ir viešuose pastatuose, taip pat atgrasant nuo į vienkartinius plastikinius butelius ar talpas išpilstyto vandens naudojimo tokiuose administraciniuose pastatuose;
iii)  skatinant nemokamai siūlyti šį vandenį restoranuose, valgyklose ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų įstaigose.
iii)  skatinti nemokamai arba už nedidelį aptarnavimo mokestį siūlyti šį vandenį restoranų, valgyklų ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų įstaigų klientams.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Remiantis pagal 1 dalies a punktą surinkta informacija valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms.
Remiantis pagal 1 dalies a punktą surinkta informacija valstybės narės imasi, jų nuomone, būtinų ir tinkamų priemonių siekdamos prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms.
Pakeitimai 173, 199 ir 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Kai šiame straipsnyje nustatytos pareigos pagal nacionalinę teisę tenka vietos valdžios institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad tokios institucijos turėtų priemonių ir išteklių, kad užtikrintų prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir kad bet kokios priemonės šioje srityje būtų proporcingos atitinkamo aprūpinimo tinklo pajėgumams ir dydžiui.
Pakeitimai 174, 200 ir 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.   Atsižvelgiant į pagal 15 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas surinktus duomenis, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir Europos investicijų banku, siekiant paremti Sąjungos savivaldybes, kurioms trūksta būtino kapitalo, kad suteiktų joms galimybę gauti techninę pagalbą, Sąjungos finansavimą ir ilgalaikes paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis, ypač siekiant prižiūrėti ir atnaujinti vandens infrastruktūrą, kad būtų užtikrinamos aukštos kokybės vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugos pažeidžiamų ir marginalizuotų gyventojų grupėms.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės laikydamosi IV priedo užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, internete galėtų susipažinti su reikiama naujausia informacija apie žmonėms vartoti skirtą vandenį.
1.  Valstybės narės laikydamosi IV priedo ir kartu vadovaudamosi taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, internete ar kitais patogiais naudoti būdais galėtų susipažinti su reikiama naujausia ir prieinama informacija apie žmonėms vartoti skirtą vandenį.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, reguliariai bent kartą per metus tinkamiausia forma (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) be atskiro prašymo gautų šią informaciją:
Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, reguliariai bent kartą per metus tinkamiausia ir lengvai prieinama forma (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles), kaip nustatė kompetentingos institucijos, gautų šią informaciją:
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto įžanginė dalis
a)  informaciją apie tarifo, taikomo už vieną kubinį metrą žmonėms vartoti skirto vandens, išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, nurodant bent su šiais elementais susijusias išlaidas:
a)  tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, informaciją apie tarifą, taikomą už vieną kubinį metrą žmonėms vartoti skirto vandens, įskaitant kintamųjų ir pastoviųjų išlaidų pasiskirstymą;
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto i papunktis
i)  priemonėmis, kurių vandens tiekėjai imasi pavojingumo vertinimo tikslais pagal 8 straipsnio 5 dalį;
Išbraukta.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto ii papunktis
ii)  žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu;
Išbraukta.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto iii papunktis
iii)  nuotekų rinkimu ir valymu;
Išbraukta.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto iv papunktis
iv)  priemonėmis, kurių imamasi pagal 13 straipsnį, jei jų imasi vandens tiekėjai;
Išbraukta.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  informaciją dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, įskaitant rodiklių parametrus;
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens litro ir kubinio metro kainą;
b)  tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens kubinio metro tiekimo paslaugos kainą ir sąskaitoje nurodomą vandens litro kainą; tais atvejais, kai išlaidos nepadengiamos tarifų sistema, visas vandens sistemai tenkančias išlaidas siekiant laikytis šios direktyvos reikalavimų, kartu su kontekstine ir susijusia informacija apie tai, kaip vietovei tiekiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)   žmonėms vartoti skirto vandens ruošimą ir skirstymą;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  namų ūkio suvartojamo vandens kiekį (bent už metus ar atsiskaitomąjį laikotarpį) ir metines vartojimo tendencijas;
c)  namų ūkio suvartojamo vandens kiekį (bent už metus ar atsiskaitomąjį laikotarpį) ir metines namų ūkio vartojimo tendencijas, jeigu toks vertinimas yra techniškai įgyvendinamas, ir tik tais atvejais, kai vandens tiekėjas gali pateikti šią informaciją;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  namų ūkio per metus suvartojamo vandens kiekio palyginimą su tos pačios kategorijos namų ūkių vidutiniškai suvartojamu vandens kiekiu;
d)  namų ūkio per metus suvartojamo vandens kiekio palyginimą namų ūkių vidutiniškai suvartojamu vandens kiekiu pagal c punktą taikytinais atvejais;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato pagal pirmą pastraipą teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Valstybės narės aiškiai paskirsto atsakomybę už informacijos teikimą pagal pirmą pastraipą vandens tiekėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir kompetentingoms vietos įstaigoms. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal pirmą pastraipą teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie su geriamuoju vandeniu susijusius incidentus, kurie sukėlė potencialų pavojų žmonių sveikatai (nepriklausomai nuo to, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių), truko ilgiau nei 10 dienų iš eilės ir paveikė ne mažiau kaip 1000 gyventojų, įskaitant tų incidentų priežastis ir atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį.
d)  parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie su geriamuoju vandeniu susijusius incidentus, kurie sukėlė potencialią riziką žmonių sveikatai (nepriklausomai nuo to, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių), truko ilgiau nei 10 dienų iš eilės ir paveikė ne mažiau kaip 1000 gyventojų, įskaitant tų incidentų priežastis ir atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
4.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato pagal 1 ir 3 dalis teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas, įskaitant išsamius reikalavimus dėl 3 dalyje nurodytų rodiklių, Sąjungos masto apžvalginių žemėlapių ir valstybių narių apžvalginių ataskaitų.
4.  Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal 1 ir 3 dalis teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas, įskaitant išsamius reikalavimus dėl 3 dalyje nurodytų rodiklių, Sąjungos masto apžvalginių žemėlapių ir valstybių narių apžvalginių ataskaitų.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Išbraukta.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  13 straipsnyje nustatytomis su prieiga prie vandens susijusiomis nuostatomis;
b)  13 straipsnyje nustatytomis su prieiga prie vandens susijusiomis nuostatomis ir gyventojų, neturinčių prieigos prie vandens, dalimi;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  nuostatomis dėl informacijos, kuri turi būti teikiama visuomenei pagal 14 straipsnį ir IV priedą.
c)  nuostatomis dėl informacijos, kuri turi būti teikiama visuomenei pagal 14 straipsnį ir IV priedą, įskaitant vartotojams patogią IV priedo 7 punkte nurodytos informacijos apžvalgą Sąjungos lygmeniu.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos] ir po to, jei tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie potencialų pavojų, kurį išskyrus žmonėms vartoti skirto vandens šaltiniams kelia mikroplastikas, vaistiniai preparatai ir, jei tinkama, kiti nauji teršalai, ir su tuo susijusią galimą sveikatos sutrikimo riziką. Prireikus Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma, siekiant nustatyti didžiausias mikroplastiko, vaistinių preparatų ir kitų naujų teršalų, atsiradusių žmonėms vartoti skirtame vandenyje, vertes.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri, ar 10a straipsniu buvo pasiekta pakankamo lygio higienos reikalavimų dėl su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų ir gaminių suderinimo ir prireikus imasi tolesnių tinkamų priemonių.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį valstybių narių leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios [šios direktyvos perkėlimo pabaigos diena] dar galioja, toliau taikomos iki savo galiojimo pabaigos. Jų galiojimas negali būti pratęstas.
2.  Pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį valstybių narių leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios [šios direktyvos perkėlimo pabaigos diena] dar galioja, toliau taikomos iki savo galiojimo pabaigos.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo A dalies lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Clostridium perfringens sporos

0

Skaičius/100 ml

Koliforminės bakterijos

0

Skaičius/100 ml

Enterokokai

0

Skaičius/100 ml

Escherichia coli (E. coli)

0

Skaičius/100 ml

Heterotrofinių mikroorganizmų skaičius (HPC) (22°C)

Nėra nebūdingų pokyčių

 

Somatiniai kolifagai

0

Skaičius/100 ml

Drumstumas

< 1

NDV

Pakeitimas

Parametras

Parametro vertė

Parametras

Clostridium perfringens sporos

0

Skaičius/100 ml

Enterokokai

0

Skaičius/100 ml

Escherichia coli (E. coli)

0

Skaičius/100 ml

Somatiniai kolifagai

0

Skaičius/100 ml

Pastaba

Šioje dalyje išdėstyti parametrai netaikomi šaltinio ir mineraliniam vandeniui, vadovaujantis Direktyva 2009/54/EB.

Pakeitimai 138 ir 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo B dalies lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

Cheminiai parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Akrilamidas

0,10

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

Stibis

5,0

μg/l

 

Arsenas

10

μg/l

 

Benzenas

1,0

μg/l

 

Benzo(a)pirenas

0,010

μg/l

 

Beta-estradiolis (50-28-2)

0,001

μg/l

 

Bisfenolis A

0,01

μg/l

 

Boras

1,0

mg/l

 

Bromatas

10

μg/l

 

Kadmis

5,0

μg/l

 

Chloratas

0,25

mg/l

 

Chloritas

0,25

mg/l

 

Chromas

25

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos chromo parametro vertė yra 50 μg/l.

Varis

2,0

mg/l

 

Cianidas

50

μg/l

 

1,2-dichloretanas

3,0

μg/l

 

Epichlorhidrinas

0,10

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

Fluoridas

1,5

mg/l

 

Haloacetinės rūgštys (HAA)

80

μg/l

Šių devynių reprezentatyvių medžiagų suma: monochloracto rūgšties, dichloracto rūgšties ir trichloracto rūgšties, monobromacto rūgšties ir dibromacto rūgšties, bromochloracto rūgšties, bromodichloracto rūgšties, dibromchloracto rūgšties ir tribromacto rūgšties.

Švinas

5

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.

Gyvsidabris

1,0

μg/l

 

Microcistinas-LR

10

μg/l

 

Nikelis

20

μg/l

 

Nitratas

50

mg/l

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.

Nitritas

0.50

mg/l

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.

Nonilfenolis

0,3

μg/l

 

Pesticidai

0,10

μg/l

Pesticidai – tai:

 

 

 

organiniai insekticidai,

 

 

 

organiniai herbicidai,

 

 

 

organiniai fungicidai,

 

 

 

organiniai nematocidai,

 

 

 

organiniai akaricidai,

 

 

 

organiniai algicidai,

 

 

 

organiniai rodenticidai,

 

 

 

organiniai slimicidai,

 

 

 

susiję produktai (inter alia, augimo reguliatoriai) bei jų atitinkami metabolitai apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 32 punkte1.

 

 

 

Ši parametro vertė taikoma kiekvienam atskiram pesticidui.

 

 

 

Aldrino, dieldrino, heptachloro ir heptachloro epoksido parametro vertė yra 0,030 μg/l.

Pesticidų suma

0,50

μg/l

Pesticidų suma – visų atskirų pesticidų, nurodytų pirmesnėje skiltyje, aptiktų ir apskaičiuotų atliekant monitoringą, suma.

PFAS

0,10

μg/l

PFAS – kiekviena atskira per- ir polifluoralkilinta cheminė medžiaga (cheminė formulė: CnF2n+1−R).

PFAS suma

0,50

μg/l

PFAS suma – per- ir polifluoralkilintų cheminių medžiagų suma (cheminė formulė: CnF2n+1−R).

Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai

0,10

μg/l

Šių junginių koncentracijų suma: benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, benzo(ghi)perileno ir indeno(1,2,3-cd)pireno .

Selenas

10

μg/l

 

Tetrachloretenas ir trichloretenas

10

μg/l

Išvardytų junginių koncentracijų suma

Trihalogenmetanų suma

100

μg/l

Jei įmanoma, valstybės narės siekia mažesnės vertės nesumažindamos dezinfekcijos veiksmingumo.

 

 

 

Šių junginių koncentracijų suma: chloroformo, bromoformo, dibromochlormetano, bromodichlormetano.

Uranas

30

μg/l

 

Vinilchloridas

0,50

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

__________________

1 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

Pakeitimas

Cheminiai parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Akrilamidas

0,10

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

Stibis

5,0

μg/l

 

Arsenas

10

μg/l

 

Benzenas

1,0

μg/l

 

Benzo(a)pirenas

0,010

μg/l

 

Beta-estradiolis (50-28-2)

0,001

μg/l

 

Bisfenolis A

0,1

μg/l

 

Boras

1,5

mg/l

 

Bromatas

10

μg/l

 

Kadmis

5,0

μg/l

 

Chloratas

0,25

mg/l

 

Chloritas

0,25

mg/l

 

Chromas

25

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos chromo parametro vertė yra 50 μg/l.

Varis

2,0

mg/l

 

Cianidas

50

μg/l

 

1,2-dichloretanas

3,0

μg/l

 

Epichlorhidrinas

0,10

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

Fluoridas

1,5

mg/l

 

Haloacetinės rūgštys (HAA)

80

μg/l

Šių devynių reprezentatyvių medžiagų suma: monochloracto rūgšties, dichloracto rūgšties ir trichloracto rūgšties, monobromacto rūgšties ir dibromacto rūgšties, bromochloracto rūgšties, bromodichloracto rūgšties, dibromchloracto rūgšties ir tribromacto rūgšties.

Švinas

5

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.

Gyvsidabris

1,0

μg/l

 

Microcistinas-LR

10

μg/l

 

Nikelis

20

μg/l

 

Nitratas

50

mg/l

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.

Nitritas

0.50

mg/l

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.

Nonilfenolis

0,3

μg/l

 

Pesticidai

0,10

μg/l

Pesticidai – tai:

 

 

 

organiniai insekticidai,

 

 

 

organiniai herbicidai,

 

 

 

organiniai fungicidai,

 

 

 

organiniai nematocidai,

 

 

 

organiniai akaricidai,

 

 

 

organiniai algicidai,

 

 

 

organiniai rodenticidai,

 

 

 

organiniai slimicidai,

 

 

 

susiję produktai (inter alia, augimo reguliatoriai) bei jų atitinkami metabolitai apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 32 punkte1.

 

 

 

Ši parametro vertė taikoma kiekvienam atskiram pesticidui.

 

 

 

Aldrino, dieldrino, heptachloro ir heptachloro epoksido parametro vertė yra 0,030 μg/l.

Pesticidų suma

0,50

μg/l

Pesticidų suma – visų atskirų pesticidų, nurodytų pirmesnėje skiltyje, aptiktų ir apskaičiuotų atliekant monitoringą, suma.

PFAS

0,10

μg/l

PFAS – kiekviena atskira per- ir polifluoralkilinta cheminė medžiaga (cheminė formulė: CnF2n+1−R).

 

 

 

Pagal formulę taip pat nustatomas skirtumas tarp ilgosios grandinės ir trumposios grandinės PFAS. Ši direktyva taikoma tik ilgosios grandinės PFAS.

 

 

 

Ši atskirų PFAS parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai.

PFAS suma

0,50

μg/l

PFAS suma – per- ir polifluoralkilintų cheminių medžiagų suma (cheminė formulė: CnF2n+1−R).

 

 

 

Ši PFAS sumos parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai.

Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai

0,10

μg/l

Šių junginių koncentracijų suma: benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, benzo(ghi)perileno ir indeno(1,2,3-cd)pireno .

Selenas

10

μg/l

 

Tetrachloretenas ir trichloretenas

10

μg/l

Išvardytų junginių koncentracijų suma

Trihalogenmetanų suma

100

μg/l

Jei įmanoma, valstybės narės siekia mažesnės vertės nesumažindamos dezinfekcijos veiksmingumo.

 

 

 

Šių junginių koncentracijų suma: chloroformo, bromoformo, dibromochlormetano, bromodichlormetano.

Uranas

30

μg/l

 

Vinilchloridas

0,50

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

__________________

1 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo B a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Indikatoriniai parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Aliuminis

200

μg/l

 

Amonis

0,50

mg/l

 

Chloridas

250

mg/l

1 pastaba

Spalva

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

Savitasis elektros laidis

2 500

μS cm-1 esant 20 °C

1 pastaba

Vandenilio jonų koncentracija

≥ 6,5 ir ≤ 9,5

pH vienetai

1 ir 3 pastabos

Geležis

200

μg/l

 

Manganas

50

μg/l

 

Kvapas

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

Sulfatai

250

mg/l

1 pastaba

Natris

200

mg/l

 

Skonis

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

Kolonijas sudarančių vienetų skaičius esant 22 °C

Nėra nebūdingų pokyčių

 

 

Koliforminės bakterijos

0

Skaičius/100 ml

 

Bendroji organinė anglis (BOA)

Nėra nebūdingų pokyčių

 

 

Drumstumas

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

1 pastaba:

Vanduo neturėtų būti agresyvus.

2 pastaba

Šis parametras nenustatomas, jeigu vanduo nėra paviršinis arba jeigu jam neturi įtakos paviršinis vanduo. Tuo atveju, kai šios parametro vertės nesilaikoma, atitinkama valstybė narė turi ištirti vandens tiekimo sistemą, kad užtikrintų, jog patogeniniai organizmai, pvz., kriptosporidijos, nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai.

3 pastaba:

Netekančiam vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, minimali vertė gali būti sumažinta iki 4,5 pH vienetų.

Vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, kuris yra natūraliai arba dirbtinai prisodrintas anglies dioksido, minimali vertė gali būti mažesnė.

Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo C dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimui svarbūs parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Legionelės

< 1 000

Skaičius/l

Jei legionelių parametras neatitinka <1 000/l vertės, imami bandiniai dėl Legionella pneumophila bakterijų. Jei Legionella pneumophila bakterijų neaptinkama, legionelių parametro vertė yra <10 000/l.

Švinas

5

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.

Pakeitimas

Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimui svarbūs parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Legionella pneumophila

< 1 000

Skaičius/l

 

Legionelės

< 10 000

Skaičius/l

Jeigu Legionella pneumophila, kurios parametro vertė < 1 000/l, neaptinkama, legionelių parametro vertė yra < 10 000/l.

Švinas

5

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.

Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo C a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nauji stebėsenos parametrai

Mikroplastikai

Stebėsena vykdoma pagal mikroplastikų vertinimo metodiką, nustatytą naujoje 11 straipsnio 5b dalyje nurodytame deleguotajame akte.

Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo B dalies 1 punkto 1 pastraipa
Escherichia coli (E. coli), Clostridium perfringens sporos ir somatiniai kolifagai laikomi pagrindiniais parametrais ir negali būti įtraukti į tiekimo rizikos vertinimą, atliekamą pagal šio priedo C dalį. Jų monitoringas visuomet vykdomas 2 punkto 1 lentelėje nustatytu dažnumu.
Escherichia coli (E. coli) ir enterokokai laikomi pagrindiniais parametrais ir negali būti įtraukti į tiekimo rizikos vertinimą, atliekamą pagal šio priedo C dalį. Jų monitoringas visuomet vykdomas 2 punkto 1 lentelėje nustatytu dažnumu.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo B dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Bandinių ėmimo dažnumas

Visų pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas vykdomas bent tolesnėje lentelėje nustatytu dažnumu, nebent remiantis pagal 9 straipsnį ir šio priedo C dalį atliktu tiekimo rizikos vertinimu nustatomas kitas bandinių ėmimo dažnumas.

1 lentelė

Minimalus su atitikties monitoringu susijusio bandinių ėmimo ir analizės dažnumas

Vandens tiekimo objekto teritorijoje per dieną paskirstomo ar išgaunamo vandens tūris (m3)

Minimalus bandinių skaičius per

metus

≤ 100

> 100 ≤ 1 000

> 1 000 ≤ 10 000

>10 000 ≤ 100 000

>100 000

10a

10a

50b

365

365

a: visi bandiniai turi būti imami laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.

b: bent dešimt bandinių turi būti imama laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.

1 pastaba: Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių, o vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.

2 pastaba Tūris apskaičiuojamas kaip vienų kalendorinių metų vidurkis. Nustatant minimalų bandinių ėmimo dažnumą gali būti atsižvelgiama ne į vandens tūrį, o į vandens tiekimo objekto teritorijos gyventojų skaičių, remiantis prielaida, kad sunaudojamo vandens kiekis yra 200 l per dieną vienam gyventojui.

3 pastaba: Valstybės narės, kurios pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktą nusprendė netaikyti direktyvos nuostatų iš individualios vandens tiekimo sistemos tiekiamam vandeniui, minėtu dažnumu ima bandinius tik vandens tiekimo objekto teritorijose, kuriose per dieną paskirstoma nuo 10 iki 100 m3 vandens.

Pakeitimas

Bandinių ėmimo dažnumas

Visų pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas vykdomas bent tolesnėje lentelėje nustatytu dažnumu, nebent remiantis pagal 9 straipsnį ir šio priedo C dalį atliktu tiekimo rizikos vertinimu nustatomas kitas bandinių ėmimo dažnumas.

1 lentelė

Minimalus su atitikties monitoringu susijusio bandinių ėmimo ir analizės dažnumas

Vandens tiekimo objekto teritorijoje per dieną paskirstomo ar išgaunamo vandens tūris

(Žr. 1 ir 2 pastabas) m3

A grupės parametras (mikrobiologinis parametras) –

bandinių skaičius per metus

(žr. 3 pastabą)

B grupės parametras (cheminis parametras) –

bandinių skaičius per metus

 

≤ 100

> 0

(Žr. 4 pastabą)

> 0

(Žr. 4 pastabą)

> 100

≤ 1000

4

1

> 1000

≤ 10000

4

+3

1000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai

1

+1

1000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai

> 10000

 

≤ 100000

3

+ 1

10 000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir

bendrojo tūrio daliai

> 100000

 

12

+ 1

25 000 m³ tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai

1 pastaba: Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių, o vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.

2 pastaba Tūris apskaičiuojamas kaip vienų kalendorinių metų vidurkis. Nustatant minimalų bandinių ėmimo dažnumą gali būti atsižvelgiama ne į vandens tūrį, o į vandens tiekimo objekto teritorijos gyventojų skaičių, remiantis prielaida, kad sunaudojamo vandens kiekis yra 200 l per dieną vienam gyventojui.

3 pastaba: Nurodytas dažnumas apskaičiuojamas taip: pvz., 4 300 m 3 per dieną = 16 mėginių (keturi pirmieji 1 000 m 3 per dieną + 12 papildomiems 3 300 m 3 per dieną).

4 pastaba: Valstybės narės, kurios pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktą nusprendė netaikyti direktyvos nuostatų iš individualios vandens tiekimo sistemos tiekiamam vandeniui, minėtu dažnumu ima bandinius tik vandens tiekimo objekto teritorijose, kuriose per dieną paskirstoma nuo 10 iki 100 m3 vandens.

Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo D dalies 2 a punktas (naujas)
2a.  bandiniai dėl legionelių vidaus vandentiekiuose imami Legionella pneumophila bakterijų paplitimo rizikos vietose ir (arba) vietose, kuriose galima patirti jų poveikį. Valstybės narės parengia bandinių dėl legionelių ėmimo metodų rekomendacijas;
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
II a priedas (naujas)
Būtinieji medžiagų, naudojamų gaminant naujus produktus, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos reikalavimai:
a)  medžiagų, kurias leidžiama naudoti gaminant kitas medžiagas, įskaitant, be kitų, organines medžiagas, elastomerus, silikonus, metalus, cementą, jonitines dervas ir sudėtines medžiagas bei iš jų pagamintus produktus, sąrašas;
b)  konkretūs reikalavimai dėl medžiagų naudojimo kitose medžiagose ir iš jų pagamintuose produktuose;
c)  konkretūs tam tikrų medžiagų patekimo į žmonėms vartoti skirtą vandenį apribojimai;
d)  higienos taisyklės, susijusios su kitomis reikalavimams įvykdyti būtinomis savybėmis;
e)  pagrindinės taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų;
f)  su bandinių ėmimu ir analizavimo metodais susijusios taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų.
Pakeitimai 177 ir 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo B dalies 1 punkto 1 lentelės 28 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

PFAS

50

 

Pakeitimas

PFAS

20

 

Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo pavadinimas
INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI TEIKIAMA VISUOMENEI INTERNETE
INFORMACIJA VISUOMENEI
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos įžanginė dalis
Internete vartotojams patogiu ir pritaikytu būdu skelbiama tokia informacija:
Internete arba kitais taip pat patogiais naudoti ir pritaikytais būdais vartotojams skelbiama tokia informacija:
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 1 punktas
1)  atitinkamo vandens tiekėjo identifikaciniai duomenys;
1)  atitinkamo vandens tiekėjo identifikaciniai duomenys, teritorija, žmonių, kuriems tiekiamas vanduo, skaičius ir vandens gamybos būdas;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 2 punkto įžanginė dalis
2)  naujausi I priedo A ir B dalyse išvardytų parametrų monitoringo rezultatai, įskaitant asmens, kuriam tiekiamas vanduo, interesų sritį atitinkančių bandinių ėmimo dažnumą ir vietas, kartu su parametrų vertėmis, nustatytomis pagal 5 straipsnį. Monitoringo rezultatai turi būti ne senesni kaip:
2)  atskirų vandens tiekėjų naujausių I priedo A, B ir Ba dalyse išvardytų parametrų monitoringo rezultatų, įskaitant asmens, kuriam tiekiamas vanduo, interesų sritį atitinkančių bandinių ėmimo dažnumą ir parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, apžvalga. Monitoringo rezultatai turi būti ne senesni kaip:
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 dalies 2 punkto b papunktis
b)  šešių mėnesių stambių tiekėjų atveju;
b)  šešių mėnesių vidutinio dydžio ir stambių vandens tiekėjų atveju;
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 dalies 2 punkto c papunktis
c)  vienų metų smulkių vandens tiekėjų atveju;
c)  vienų metų labai smulkių ir smulkių vandens tiekėjų atveju;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 3 punktas
3)  jei viršijamos pagal 5 straipsnį nustatytos parametrų vertės, informacija apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir susijusios sveikatos bei vartojimo rekomendacijos arba internetinė nuoroda į tokią informaciją ir rekomendacijas;
3)  jei kompetentingos institucijos nustatė, kad viršijamos pagal 5 straipsnį nustatytos parametrų vertės ir dėl to žmonių sveikatai kyla potencialus pavojus, informacija apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir susijusios sveikatos bei vartojimo rekomendacijos arba internetinė nuoroda į tokią informaciją ir rekomendacijas;
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 4 punktas
4)  atitinkamo tiekimo rizikos vertinimo santrauka;
Išbraukta.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 5 punktas
5)  informacija apie šiuos indikatorinius parametrus ir su jais susijusias parametrų vertes:
5)  informacija apie I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus ir su jais susijusias parametrų vertes;
a)  spalvą,
b)  pH (vandenilio jonų koncentraciją),
c)  savitąjį elektros laidį,
d)  geležį,
e)  manganą,
f)  kvapą,
g)  skonį,
h)  kietumą,
i)  vandenyje ištirpusius mineralus, anijonus / katijonus:
—  boratą BO3-,
—  karbonatą CO32,-
—  chloridą Cl-,
—  fluoridą F-,
—  vandenilio karbonatą HCO3-,
—  nitratą NO3-,
—  nitratą NO2-,
—  fosfatą PO43,
—  silikatą SiO2,
—  sulfatą SO42-,
—  sulfidą S2-,
—  aliuminį Al,
—  amonį NH4+,
—  kalcį Ca,
—  magnį Mg,
—  kalį K,
—  natrį Na.
Šios parametrų vertės ir kiti nejonizuoti junginiai ir mikroelementai gali būti nurodomi drauge su pamatine verte ir (arba) paaiškinimu;
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 6 punktas
6)  rekomendacijos vartotojams, įskaitant dėl vandens suvartojimo mažinimo;
6)  rekomendacijos vartotojams, įskaitant, atitinkamais atvejais, dėl vandens suvartojimo mažinimo ir atsakingo vandens vartojimo atsižvelgiant į vietos sąlygas;
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 7 punktas
7)  labai stambių vandens tiekėjų atveju – metinė informacija apie:
7)  stambių ir labai stambių vandens tiekėjų atveju – metinė informacija apie:
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 7 punkto a papunktis
a)  bendrą vandens sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant nuotėkio lygį ir energijos suvartojimą vienam kubiniam tiekiamo vandens metrui;
a)  bendrą vandens sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant nuotėkio lygius, kaip nustatė valstybės narės;
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 7 punkto b papunktis
b)  informacija apie vandens tiekėjo vadybą ir valdymą, įskaitant valdybos sudėtį;
b)  informacija apie vandens tiekėjo teikiamos vandens tiekimo paslaugos valdymo modelį ir nuosavybės struktūrą;
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 7 punkto d papunktis
d)  informacija apie vartotojams taikomo tarifo už kubinį vandens metrą išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, nurodant bent išlaidas, susijusias su energijos sunaudojimu vienam kubiniam metrui tiekiamo vandens, priemonėmis, kurių pagal 8 straipsnio 4 dalį ėmėsi vandens tiekėjas pavojingumo vertinimo tikslais, žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu, nuotekų rinkimu ir valymu, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi taikant 13 straipsnį, jei jų ėmėsi vandens tiekėjai;
d)  tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, informacija apie tarifo už kubinį vandens metrą struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas bei išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių pagal 8 straipsnio 4 dalį ėmėsi vandens tiekėjas pavojingumo vertinimo tikslais, žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi taikant 13 straipsnį, jei jų ėmėsi vandens tiekėjai;
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 7 punkto e papunktis
e)  investicijų suma, kurią vandens tiekėjas laiko būtina siekiant užtikrinti vandens paslaugų (įskaitant infrastruktūros priežiūrą) teikimo finansinį tvarumą, ir faktiškai gautų ar susigrąžintų investicijų suma;
e)  įgyvendintų, įgyvendinamų ir planuojamų investicijų suma ir finansavimo planas;
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 7 punkto g papunktis
g)  vartotojų skundų duomenų taip pat duomenų apie tai, ar problemos išspręstos laiku ir tinkamai, santrauka ir statistika;
g)  vartotojų skundų duomenų, taip pat duomenų apie tai, kaip šie skundai nagrinėjami, santrauka ir statistika;
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV priedo 1 pastraipos 8 punktas
8)  pateikus prašymą – prieiga prie dešimties metų senumo 2 ir 3 punkte nurodytos informacijos duomenų.
8)  pateikus prašymą – prieiga prie istorinių duomenų dėl 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos iki 10 metų senumo ir ne anksčiau, nei Direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 107.
(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 46.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(4) Ši pozicija atitinka 2018 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0397).


Restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumo gerinimas ***I
PDF 426kWORD 118k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/30/ES (COM(2016)0723 – C8-0475/2016 – 2016/0359(COD))
P8_TA-PROV(2019)0321A8-0269/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0723),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, ir į 53 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0475/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Dáil Éireann ir Seanad Éireann pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 12 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0269/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva)

P8_TC1-COD(2016)0359


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  šia direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir pašalinti naudojimosi pagrindinėmis laisvėmis, pavyzdžiui, kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisve, kliūtis, susidarančias dėl įvairiose šalyse taikomų skirtingų nacionalinės teisės aktų ir prevencinio restruktūrizavimo, nemokumo, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla procedūrų. Nedarant poveikio darbuotojų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, šia direktyva siekiama pašalinti tokias kliūtis užtikrinant, kad finansinių sunkumų patiriančios gyvybingos įmonės ir verslininkai turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis nacionalinėmis prevencinio restruktūrizavimo sistemomis, kurios leistų joms tęsti veiklą, kad sąžiningi nemokūs arba per daug įsiskolinę verslininkai galėtų pasinaudoti visišku skolų panaikinimu praėjus pagrįstam laikotarpiui, kuris suteiktų jiems antrąją galimybę, ir kad būtų padidintas restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumas, visų pirma jas sutrumpinant;

(2)  restruktūrizavimas turėtų suteikti galimybę finansinių sunkumų patiriantiems skolininkams, pakeitus jų turto ir jų įsipareigojimų arba bet kurios jų kapitalo dalies struktūros sudėtį, sąlygas ar struktūrą, be kita ko, pardavus turto ar dalį verslo, arba, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę, visą įmonę, taip pat įgyvendinus veiklos pokyčius, visiškai arba iš dalies tęsti veiklą. Nebent nacionalinėje teisėje atskirai numatyta kitaip, įgyvendinant veiklos pokyčius, pavyzdžiui, nutraukiant arba keičiant sutartis arba parduodant ar kitaip perduodant turtą, turėtų būti laikomasi pagal nacionalinę teisę tokioms priemonėms numatytų bendrųjų reikalavimų, visų pirma civilinės teisės ir darbo teisės normų. Bet koks skolos konvertavimas į nuosavybę turėtų būti taip pat atliekamas taikant nacionalinėje teisėje numatytas apsaugos priemones. Prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai ▌;

(3)  be to, prevencinėmis restruktūrizavimo sistemomis turėtų būti užkertamas kelias neveiksnių paskolų kaupimuisi. Taikant veiksmingas prevencinio restruktūrizavimo sistemas būtų užtikrinta, kad veiksmų būtų imamasi anksčiau nei įmonės pradės nevykdyti savo skolinių įsipareigojimų, taip padedant sumažinti riziką, kad paskolos taps neveiksniomis ciklinio nuosmukio laikotarpiais, ir sušvelninant neigiamą poveikį finansų sektoriui. Jeigu visose valstybėse narėse, kuriose įmonės įsisteigusios, turi turto arba kreditorių, būtų nustatytos prevencinės sistemos, būtų galima išsaugoti nemažą dalį įmonių ir darbo vietų. Vykdant restruktūrizavimo procesą turėtų būti užtikrinta visų susijusių šalių, įskaitant darbuotojus, teisių apsaugos pusiausvyra. Tuo pačiu metu negyvybingos įmonės, neturinčios galimybių išlikti, turėtų būti kuo greičiau likviduotos. Kai finansinių sunkumų patiriantis skolininkas nėra ekonomiškai gyvybingas arba jo ekonominis gyvybingumas nėra lengvai atstatomas, restruktūrizavimo pastangos galėtų pagreitinti nuostolių susidarymą ir kaupimąsi kreditorių, darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų ir visos ekonomikos nenaudai;

(4)  procedūros, kuriomis finansinių sunkumų patiriantys skolininkai gali pasinaudoti verslui restruktūrizuoti, įvairiose valstybėse narėse yra skirtingos. Kai kuriose valstybėse narėse numatytos vos kelios procedūros, kuriomis leidžiama įmones restruktūrizuoti tik palyginti vėlyvame etape, jau vykdant nemokumo procedūras. Kitose valstybėse narėse restruktūrizavimas galimas ankstyvesniame etape, tačiau turimos procedūros yra nepakankamai veiksmingos arba jos yra labai formalios, visų pirma todėl, kad jomis ribojamos galimybės naudotis neteisminėmis procedūromis. Prevenciniai sprendimai nemokumo teisėje naudojami vis plačiau. Šia tendencija pirmenybė teikiama požiūriams, kuriais, skirtingai nuo tradicinio požiūrio, kai finansinių sunkumų patiriantis verslas likviduojamas, siekiama įmonę atgaivinti ar bent jau išgelbėti vis dar ekonomiškai gyvybingas jos dalis. Šis požiūris, neminint kitos jos naudos ekonomikai, dažnai padeda išlaikyti darbo vietas arba sumažinti prarandamų darbo vietų skaičių. Teisminių ar administracinių institucijų arba jų paskirtų asmenų dalyvavimo laipsnis prevencinėse restruktūrizavimo sistemose taip pat skiriasi – vienose valstybėse narėse visai nedalyvaujama arba dalyvaujama minimaliai, kitose – dalyvaujama visapusiškai. Skiriasi ir įvairių valstybių narių nacionalinės nuostatos, kuriomis verslininkams suteikiama antroji galimybė, visų pirma dėl skolų, susidariusių jiems vykdant veiklą, panaikinimo – suteikiami skirtingi skolų panaikinimo laikotarpiai ir skolų panaikinimo suteikimo sąlygos;

(5)  daugelyje valstybių narių nemokiems, bet sąžiningiems, verslininkams būti atleistiems nuo skolų ir pradėti verslą iš naujo užtrunka daugiau kaip trejus metus. Dėl neveiksmingų skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla sistemų verslininkams, norintiems per pagrįstą laikotarpį pradėti verslą iš naujo, tenka perkelti veiklą į kitos jurisdikcijos teritoriją, o dėl to ir jų kreditoriai, ir patys verslininkai patiria daug papildomų išlaidų. Ilgai galiojantys sprendimai dėl draudimo verstis veikla, dažnai priimami vykdant skolų panaikinimo procedūrą, trukdo pasinaudoti laisve pradėti savarankišką verslą ir juo verstis;

(6)  keliose valstybėse narėse pernelyg ilga restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų trukmė yra svarbus veiksnys, lemiantis žemus reikalavimų patenkinimo lygius ir atgrasantis investuotojus nuo verslo tokiose jurisdikcijos teritorijose, kuriose procedūros gali užtrukti per ilgai ir kainuoja nepagrįstai brangiai;

(7)  dėl restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų skirtumų valstybėse narėse investuotojai patiria papildomų išlaidų vertindami riziką, ar skolininkai patirs finansinių sunkumų vienoje ar daugiau valstybių narių arba investuodami į gyvybingas sunkumų patiriančias įmones, taip pat papildomas išlaidas įmonėms, turinčioms būstinių, kreditorių ar turto kitose valstybėse narėse, restruktūrizuoti. Tai ypač aktualu restruktūrizuojant tarptautines bendrovių grupes. Investuotojai nurodo netikrumą dėl nemokumo taisyklių arba ilgų ar sudėtingų nemokumo procedūrų kitoje valstybėje narėje riziką, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių neinvestuoti arba neužmegzti verslo santykių su partneriu už valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, ribų. Toks netikrumas trukdo įmonėms naudotis įsisteigimo laisve ir skatinti verslumą, taip pat kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. Visų pirma labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) daugeliu atvejų neturi išteklių, reikalingų rizikai, susijusiai su tarpvalstybine veikla, įvertinti;

(8)  dėl restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų skirtumų valstybėse narėse susiklosto nevienodos naudojimosi kreditais sąlygos ir netolygūs reikalavimų patenkinimo lygiai. Todėl siekiant, kad apskritai gerai veiktų vidaus rinka ir visų pirma kapitalo rinkų sąjunga, kad Europos šalių ekonomika būtų atspari, be kita ko, kad būtų išsaugomos ir kuriamos darbo vietos, yra būtina labiau suderinti teisės aktus restruktūrizavimo, nemokumo, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla srityse;

(9)  taip pat reikėtų mažinti dėl reikalavimų atsirandančias papildomas rizikos vertinimo ir kreditorių tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo išlaidas, kai per daug įsiskolinę verslininkai persikelia į kitą valstybę narę, kad per gerokai trumpesnį laikotarpį įgytų teisę į skolų panaikinimą. Reikėtų mažinti ir papildomas verslininkų išlaidas, kurias jie, norėdami, kad jų skolos būtų panaikintos, patiria dėl būtinybės persikelti į kitą valstybę narę. Be to, kliūtys, kylančios dėl ilgai galiojančių draudimų verstis veikla, susijusių su verslininko nemokumu ar pernelyg dideliu įsiskolinimu, trukdo verslumui;

(10)  bet kokia restruktūrizavimo veikla, visų pirma jei ji yra plataus masto, turinti reikšmingą poveikį, turėtų būti grindžiama dialogu su suinteresuotaisiais subjektais. Dialogas turėtų apimti numatytų priemonių pasirinkimą restruktūrizavimo proceso tikslų atžvilgiu ir alternatyvas, ir darbuotojų atstovų dalyvavimas turėtų būti tinkamas, kaip numatyta Sąjungos ir nacionalinėje teisėje;

(11)  kliūčių, trukdančių naudotis pagrindinėmis laisvėmis, kyla ne tik grynai tarpvalstybinėse situacijose. Vis labiau tarpusavyje susietoje vidaus rinkoje, kurioje laisvai juda prekės, paslaugos, kapitalas ir darbuotojai ir kurioje vis svarbesnis tampa skaitmeninis aspektas, labai nedaug įmonių, įvertinus visus atitinkamus elementus, pavyzdžiui, klientų bazę, tiekimo grandinę, veiklos sritį, investuotoją ir kapitalo bazę, yra grynai nacionalinės. Net grynai nacionaliniai nemokumo atvejai gali daryti poveikį vidaus rinkos veikimui dėl vadinamojo nemokumo domino efekto, kai vieno skolininko nemokumas gali paskatinti kitų nemokumą tiekimo grandinėje;

(12)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/848(6) reglamentuojami jurisdikcijos, pripažinimo ir vykdymo, taikytinos teisės ir bendradarbiavimo tarpvalstybinėse nemokumo bylose, taip pat nemokumo registrų susiejimo klausimai. Į jo taikymo sritį patenka prevencinės procedūros, kuriomis skatinama atgaivinti ekonomiškai gyvybingus skolininkus, taip pat skolų panaikinimo procedūros verslininkams ir kitiems fiziniams asmenims. Tačiau tas reglamentas nesprendžia nacionalinės teisės reguliuojamų procedūrų skirtumų. Be to, priemonė, kuri taikoma tik tarpvalstybiniams nemokumo atvejams, nepašalintų visų laisvo judėjimo kliūčių, o investuotojams būtų neįmanoma iš anksto nustatyti, ar galimi skolininko finansiniai sunkumai ateityje būtų tarpvalstybinio, ar vidaus pobūdžio. Todėl būtina reglamentuoti ne tik teisminio bendradarbiavimo klausimus ir nustatyti materialiuosius būtiniausius standartus, taikomus prevencinio restruktūrizavimo procedūroms ir verslininkams skirtoms skolų panaikinimo procedūroms;

(13)  šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis Reglamento ES 2015/848 taikymo sričiai. Ja siekiama, kad ji būtų visiškai suderinama su tuo reglamentu ir jį papildytų, nustatant reikalavimą, kad valstybės narės įgyvendintų prevencinio restruktūrizavimo procedūras, atitinkančias tam tikrus būtiniausius veiksmingumo principus. Joje nekeičiamas požiūris, kurio laikomasi tame reglamente, t. y. valstybės narės turėtų galėti išlaikyti ar nustatyti procedūras, neatitinkančias viešumo sąlygos, taikomas pranešimui pagal to reglamento A priedą. Nors šia direktyva nereikalaujama, kad į jos taikymo sritį patenkančios procedūros atitiktų visas sąlygas, taikomas pranešimui pagal tą priedą, ja siekiama palengvinti tų procedūrų tarpvalstybinį pripažinimą ir teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą;

(14)  Reglamento (ES) 2015/848 taikymo privalumas – juo numatytos apsaugos priemonės, kad per tarpvalstybinę nemokumo procedūrą piktnaudžiaujant nebūtų perkeliama skolininko pagrindinių interesų vieta. Tam tikri apribojimai taip pat turėtų būti taikomi procedūroms, kurioms netaikomas tas reglamentas;

(15)  svarbu sumažinti tiek skolininkų, tiek kreditorių dėl restruktūrizavimo patiriamas išlaidas. Todėl reikėtų mažinti tarp valstybių narių esančius skirtumus, trukdančius ankstyvuoju etapu restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančius gyvybingus skolininkus ir sąžiningiems verslininkams suteikti skolos panaikinimo galimybę. Toks skirtumų mažinimas turėtų padidinti skaidrumą, teisinį tikrumą ir nuspėjamumą Sąjungoje. Tai turėtų užtikrinti didžiausią įmanomą skolų susigrąžinimą visų tipų kreditoriams ir investuotojams ir skatinti tarpvalstybines investicijas. Nuoseklesnės restruktūrizavimo ir nemokumo procedūros taip pat turėtų leisti lengviau restruktūrizuoti bendrovių grupes, neatsižvelgiant į tai, kur tos grupės nariai yra Sąjungoje;

(16)  kliūčių, trukdančių veiksmingai restruktūrizuoti gyvybingus finansinių sunkumų patiriančius skolininkus, pašalinimas padėtų sumažinti prarandamų darbo vietų skaičių ir kreditorių nuostolius tiekimo grandinėje, išsaugoti žinias ir įgūdžius ir taip pasitarnautų visai ekonomikai. Skolų panaikinimo verslininkams palengvinimas padėtų išvengti jų atskyrimo nuo darbo rinkos ir įgalina, pasimokius iš patirties, iš naujo imtis verslo. Be to, sutrumpinus restruktūrizavimo procedūras padidėtų kreditorių reikalavimų patenkinimo lygiai, nes paprastai laikui bėgant skolininko ar skolininko verslo vertė tik dar labiau sumažėja. Galiausiai, prevencinio restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūros leistų geriau įvertinti skolinimo ir skolinimosi sprendimų riziką ir palengvintų nemokių ar per daug įsiskolinusių skolininkų prisitaikymą, sumažindamos ekonomines ir socialines išlaidas, susijusias su jų finansinio įsiskolinimo mažinimo procedūromis. Šia direktyva valstybėms narėms būtų leidžiama lanksčiai taikyti bendrus principus ir kartu laikytis nacionalinių teisinių sistemų. Valstybės narės turėtų galėti nacionalinėse teisinėse sistemose išlaikyti arba nustatyti kitas prevencinio restruktūrizavimo sistemas nei numatytosios šioje direktyvoje;

(17)  nuoseklesnis požiūris Sąjungos lygmeniu turėtų būti naudingas įmonėms, visų pirma MVĮ, kurios sudaro 99 % visų įmonių Sąjungoje. MVĮ atveju labiau tikėtina, kad jos bus likviduojamos, o ne restruktūrizuojamos, ir joms reikės prisiimti neproporcingai didesnes išlaidas palyginus su didesnių įmonių patiriamomis išlaidomis. MVĮ, ypač patiriančios finansinių sunkumų, dažnai neturi reikiamų išteklių, kad prisiimtų dideles restruktūrizavimo išlaidas ir pasinaudotų veiksmingesnėmis restruktūrizavimo procedūromis, taikomomis tik kai kuriose valstybėse narėse. Be to, siekiant padėti tokiems skolininkams restruktūrizuotis mažomis sąnaudomis, nacionaliniu lygmeniu reikėtų parengti ir internete pateikti išsamius restruktūrizavimo planams rengti skirtus kontrolinius sąrašus, pritaikytus prie MVĮ poreikių ir ypatumų. Be to, reikėtų įdiegti ir ankstyvojo perspėjimo priemones, siekiant perspėti skolininkus, kad būtina imtis skubių veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad MVĮ neturi daug išteklių ekspertams samdyti;

(18)  apibrėždamos MVĮ, valstybės narės galėtų deramai atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES(7) arba 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo(8);

(19)  į šios direktyvos taikymo sritį tikslinga neįtraukti skolininkų, kurie yra draudimo ir perdraudimo įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(9) 13 straipsnio 1 ir 4 punktuose, kredito įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(10) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, investicinės įmonės ir kolektyvinio investavimo subjektai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose, pagrindinės sandorio šalys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012(11) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014(12) 2 straipsnio 1 punkte ir kitos finansų įstaigos ir subjektai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES(13) 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje. Tokiems skolininkams taikoma speciali tvarka, o nacionalinės priežiūros ir pertvarkymo institucijos jų atžvilgiu turi plačius įsikišimo įgaliojimus. Valstybės narės taip pat galėtų neįtraukti kitų finansines paslaugas teikiančių finansų subjektų, kuriems taikoma panašaus pobūdžio tvarka ir įsikišimo įgaliojimai;

(20)  dėl panašių sumetimų taip pat tikslinga į šios direktyvos taikymo sritį neįtraukti viešųjų įstaigų pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės taip pat turėtų galėti nustatyti, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemomis gali naudotis tik juridiniai asmenys, kadangi verslininkų finansinių sunkumų problemas galima veiksmingai išspręsti ne tik prevencinio restruktūrizavimo procedūromis, bet ir skolų panaikinimo procedūromis arba neformaliu restruktūrizavimu remiantis sutartiniais pagrindais. Valstybės narės, turinčios skirtingas teisės sistemas, kuriose tos pačios rūšies subjektas turi skirtingą juridinį statusą tose teisės sistemose, turėtų turėti galimybę taikyti vieną vieningą režimą tokiems subjektams. Prevencinio restruktūrizavimo sistema pagal šią direktyvą neturėtų paveikti reikalavimų ir teisių skolininko atžvilgiu, kylančių iš profesinių pensijų sistemų, jei šie reikalavimai ir teisės susikaupė laikotarpiu prieš restruktūrizavimą;

(21)  pernelyg didelis vartotojų įsiskolinimas kelia rimtų ekonominių ir socialinių problemų ir yra glaudžiai susijęs su skolų naštos mažinimu. Be to, dažnai nėra įmanoma aiškiai atskirti skolų, kurias verslininkas įgijo užsiimdamas prekyba, verslu, amatu ar profesija nuo tų, kurios įgytos nevykdant tos veiklos. Verslininkai negalėtų veiksmingai pasinaudoti antrosios galimybės suteikiamais privalumais, jei siekdami verslo skolų ir kitų skolų, įgytų neužsiimant verslu panaikinimo, jie turėtų vykdyti kelias atskiras procedūras, kurių taikymo sąlygos ir skolos panaikinimo laikotarpiai skirtingi. Todėl, nors šioje direktyvoje nenustatomos privalomos taisyklės dėl pernelyg didelio vartotojų įsiskolinimo, valstybėms narėms būtų patartina kuo anksčiau pradėti taikyti šios direktyvos nuostatas dėl skolų panaikinimo taip pat ir vartotojams;

(22)  kuo anksčiau skolininkas gali nustatyti savo finansinius sunkumus ir imtis atitinkamų veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti gresiančio nemokumo, o jei įmonės gyvybingumui padaryta nepataisoma žala – tvarkingiau ir veiksmingiau atlikti likvidavimo procesą. Todėl turėtų būti teikiama aiški, naujausia, nuosekli ir patogi naudoti informacija apie turimas prevencinio restruktūrizavimo procedūras ir turėtų būti įgyvendinta viena ar kelios ankstyvojo perspėjimo priemonės, skatinančios su finansiniais sunkumais pradedančius susidurti skolininkus kuo anksčiau imtis veiksmų. Ankstyvojo perspėjimo priemonės kaip perspėjimo mechanizmai, kurie nurodo, kai skolininkas nėra įvykdęs tam tikrų rūšių mokėjimų, galėtų būti pradėtos taikyti, pavyzdžiui, nemokant mokesčių arba socialinių draudimo įmokų. Tokios priemonės galėtų būti parengtos arba valstybių narių, arba privačių subjektų su sąlyga, kad būtų pasiektas tikslas. Valstybės narės turėtų pateikti informaciją apie ankstyvojo perspėjimo priemones internete, pavyzdžiui, specialioje interneto svetainėje ar tinklalapyje. Valstybės narės turėtų galėti pritaikyti ankstyvojo perspėjimo priemones priklausomai nuo įmonės dydžio ir nustatyti specialias ankstyvojo perspėjimo priemones didžiosioms įmonėms ir grupėms, kuriomis atsižvelgiama į jų ypatumus. Šia direktyva neturėtų būti nustatoma jokia atsakomybė valstybėms narėms už galimus nuostolius, patirtus dėl restruktūrizavimo procedūrų, kurios pradedamos taikyti dėl tokių ankstyvojo perspėjimo priemonių;

(23)  stengdamosi labiau remti darbuotojus ir jų atstovus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbuotojų atstovams būtų suteikta galimybė susipažinti su atitinkama naujausia informacija apie ankstyvojo perspėjimo priemonių prieinamumą, ir jie taip pat turėtų galėti remti darbuotojų atstovus vertinant skolininko ekonominę padėtį;

(24)  restruktūrizavimo sistema turėtų suteikti skolininkams, įskaitant juridinius asmenis ir, jei taip numatyta pagal nacionalinę teisę, fizinius asmenis ir bendrovių grupes, galimybę finansinius sunkumus išspręsti ankstyvuoju etapu, kai tikėtina, kad dar galima išvengti jų nemokumo ir užtikrinti verslo gyvybingumą. Restruktūrizavimo sistema turėtų būti galima pasinaudoti prieš skolininkui tampant nemokiu pagal nacionalinę teisę, t. y. kol skolininkas dar neatitinka kolektyvinio nemokumo procedūrų, pagal kurias paprastai skolininkui visiškai atimama teisė disponuoti savo turtu ir paskiriamas likvidatorius, taikymo sąlygų pagal nacionalinę teisę. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo restruktūrizavimo sistemomis, skolininko finansiniai sunkumai turėtų nusakyti nemokumo tikimybę, o restruktūrizavimo planu turėtų būti galima užkirsti kelią skolininko nemokumui ir užtikrinti įmonės gyvybingumą;

(25)  valstybės narės turėtų galėti nustatyti, ar reikalavimai, kurie tampa įvykdytini arba atsiranda po prašymo pradėti taikyti prevencinio restruktūrizavimo procedūrą pateikimo ar po procedūros pradėjimo, būtų įtraukiami į prevencinio restruktūrizavimo priemones ar atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas daro poveikį reikalavimams taikomoms palūkanoms;

(26)  valstybės narės turėtų galėti laisvai nustatyti gyvybingumo tikrinimą, kaip sąlygą norint pasinaudoti šia direktyva numatyta prevencinio restruktūrizavimo procedūra. Toks tikrinimas turėtų būti atliekamas nedarant žalos skolininko turtui, o tai galėtų apimti, be kita ko, tarpinio sustabdymo suteikimą arba tikrinimo atlikimą nepagrįstai nedelsiant. Vis dėlto, reikalavimu nedaryti žalos neturėtų būti draudžiama valstybėms narėms reikalauti, kad skolininkai įrodytų savo gyvybingumą savo sąskaita;

(27)  tai, kad valstybės narės gali apriboti galimybę naudotis restruktūrizavimo sistema skolininkams, kurie buvo nuteisti už šiurkščius apskaitos ir buhalterijos prievolių pažeidimus, neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms taip pat riboti prevencinio restruktūrizavimo sistemomis naudotis skolininkams, jei jų apskaitos knygos ir dokumentai yra tiek nepilni arba su tokiais trūkumais, kad tampa neįmanoma nustatyti skolininko verslo ir finansinę padėtį;

(28)  valstybės narės turėtų galėti į šia direktyva numatytų prevencinio restruktūrizavimo sistemų taikymo sritį įtraukti ir tuos atvejus, kai skolininkai susiduria su nefinansiniais sunkumais, jei dėl tokių sunkumų kyla reali ir rimta grėsmė skolininko faktiniam ar būsimam gebėjimui sumokėti savo skolas suėjus jų grąžinimo terminui. Su tokios grėsmės nustatymu susijęs laikotarpis gali trukti kelis mėnesius ar net ilgesnį laikotarpį, siekiant atsižvelgti į atvejus, kai skolininkas susiduria su nefinansiniais sunkumais, dėl kurių kyla grėsmė jo įmonės, kaip veikiančio verslo, statusui, o vidutinės trukmės laikotarpiu – jo likvidumui. Taip gali būti, pavyzdžiui, tuo atveju, jei skolininkas prarado sutartį, kuri jam buvo itin svarbi;

(29)  kad didėtų veiksmingumas, būtų mažiau delsiama ir mažėtų išlaidos, nacionalinėse prevencinio restruktūrizavimo sistemose turėtų būti numatytos lanksčios procedūros. Įgyvendinant šią direktyvą daugiau nei viena restruktūrizavimo sistemos procedūra, skolininkui turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti visomis šia direktyva numatytomis teisėmis ir apsaugos priemonėmis siekiant užtikrinti veiksmingą restruktūrizavimą. Išskyrus pagal šią direktyvą nustatyto teisminių ar administracinių institucijų privalomo dalyvavimo atvejus, valstybės narės turėtų galėti apriboti tokių institucijų dalyvavimą tokioms situacijoms, kurių atveju tai yra būtina ir proporcinga, atsižvelgdamos, be kita ko, į tikslą apsaugoti skolininkų ir paveiktų šalių teises ir interesus ir taip pat į tikslą mažiau delsti taikant procedūras ir sumažinti jų išlaidas. Kai pagal nacionalinę teisę restruktūrizavimo procedūrą leidžiama inicijuoti kreditoriams arba darbuotojų atstovams ir skolininkas yra MVĮ, valstybės narės turėtų reikalauti, kad būtų įvykdyta procedūros inicijavimo išankstinė sąlyga – būtų gautas skolininko sutikimas – ir turėtų galėti taip pat nuspręsti tą reikalavimą taikyti ir skolininkų, kurie yra didelės įmonės, atveju;

(30)  siekiant išvengti nereikalingų išlaidų, ▌atsižvelgti į ankstyvą prevencinio restruktūrizavimo procedūros pobūdį ir paskatinti skolininkus teikti prašymus dėl prevencinio restruktūrizavimo ankstyvame finansinių sunkumų etape, iš esmės skolininkams turėtų būti leista toliau kontroliuoti savo turtą ir vykdyti kasdienę įmonės veiklą. Restruktūrizavimo srities specialisto skolininko veiklai prižiūrėti arba skolininko kasdieninės veiklos kontrolei iš dalies perimti skyrimas neturėtų būti privalomas kiekvienu atveju, bet kiekvienu atveju turėtų priklausyti nuo aplinkybių arba skolininko konkrečių poreikių. Nepaisant to, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad restruktūrizavimo srities specialisto skyrimas yra visada būtinas tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei: skolininkui taikomas bendras atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas; restruktūrizavimo planas turi būti patvirtintas prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo atveju; restruktūrizavimo plane numatytos priemonės, turinčios poveikį darbuotojų teisėms; arba skolininkas arba jo vadovybė verslo santykiuose veikė nusikalstamai, nesąžiningai arba žalingai;

(31)  valstybės narės vis dėlto turėtų numatyti, kad restruktūrizavimo srities specialistas skiriamas privalomai siekiant padėti šalims derėtis dėl restruktūrizavimo plano ir jį parengti, jei: teisminė arba administracinė institucija suteikia skolininkui bendrą atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą su sąlyga, kad tokiu atveju specialistas reikalingas šalių interesams apsaugoti; restruktūrizavimo planą turi patvirtinti teisminė arba administracinė institucija prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo atveju; to prašo skolininkas arba to prašo kreditorių dauguma su sąlyga, kad specialistui skirtas išlaidas ir mokesčius padengia kreditoriai;

(32)  skolininkas turėtų galėti pasinaudoti laikinu atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymu – nesvarbu, ar jį suteiktų teisminė arba administracinė institucija arba jis būtų suteikiamas teisės aktų nustatyta tvarka – siekiant remti derybas dėl restruktūrizavimo plano tam, kad skolininkui būtų suteikta galimybė toliau vykdyti veiklą arba bent išsaugoti savo turto vertę derybų metu. Jei taip numatyta nacionalinėje teisėje, sustabdymas taip pat turėtų būti taikomas užtikrinimą teikiančių trečiųjų šalių naudai, įskaitant garantus ir įkaito davėjus. Tačiau valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad teisminės ar administracinės institucijos galėtų atsisakyti suteikti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą, kai toks sustabdymas nėra būtinas arba kai jis neatitinka tikslo remti derybas. Atsisakymo pagrindai galėtų apimti nepakankamą reikalingų kreditorių daugumos paramą arba, kai taip numatyta pagal nacionalinę teisę, skolininko faktinį negebėjimą sumokėti skolas suėjus jų grąžinimo terminui;

(33)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti procedūrą arba ją pagreitinti, valstybės narės turėtų galėti nustatyti nuginčijamąsias prezumpcijas, kad esama sustabdymo atsisakymo pagrindų, kai, pavyzdžiui, skolininko elgesys yra skolininkui, negebančiam sumokėti skolų suėjus jų terminui, būdingas elgesys, kaip antai įsipareigojimų nevykdymas dideliu mastu darbuotojų arba mokesčių ar socialinės apsaugos įstaigų atžvilgiu, arba kai skolininkas ar esama įmonės vadovybė yra įvykdę nusikaltimą ir dėl to yra pagrindo manyti, kad kreditorių dauguma nepritartų derybų pradėjimui;

(34)  atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas galėtų būti bendras, turintis įtakos visiems kreditoriams, arba jis galėtų būti taikomas tik atskiriems kreditoriams arba kreditorių kategorijoms. Tinkamai apibrėžtomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų galėti sustabdymo taikymo sričiai nepriskirti tam tikrų reikalavimų arba reikalavimų kategorijų, pavyzdžiui, reikalavimų, užtikrintų turtu, kurio nelikus nekiltų pavojus verslo restruktūrizavimui, arba kreditorių, kurių atžvilgiu sustabdymas sukeltų nepagrįstą jų interesų pažeidimą, pavyzdžiui, nekompensuojamus nuostolius arba įkaito nuvertėjimą, reikalavimų;

(35)  siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir kreditorių teisių pusiausvyrą, atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip keturis mėnesius. Tačiau sudėtingais restruktūrizavimo atvejais gali prireikti daugiau laiko. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad tokiais atvejais ▌teisminė ar administracinė institucija gali pratęsti pirminį sustabdymo laikotarpį ▌. Jei teisminė ar administracinė institucija nepriima sprendimo dėl sustabdymo laikotarpio pratęsimo iki to laikotarpio pabaigos, sustabdymo galiojimas turėtų netekti galios pasibaigus sustabdymo galiojimo laikotarpiui. Teisinio tikrumo sumetimais visas sustabdymo laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis kaip dvylika mėnesių. Valstybes narės turėtų galėti numatyti neterminuotą sustabdymą tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, ar trumpalaikiam tarpiniam sustabdymui, kol teisminė ar administracinė institucija priima sprendimą dėl galimybės naudotis prevencinio restruktūrizavimo sistemomis, taikomi terminai pagal šią direktyvą;

(36)  siekiant užtikrinti, kad kreditoriai bereikalingai nenukentėtų, valstybės narės turėtų nustatyti, kad teisminės ar administracinės institucijos galėtų panaikinti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą, jei jis nebeatitinka tikslo remti derybas, pavyzdžiui, jei tampa akivaizdu, kad reikiama kreditorių dauguma nepritaria tam, kad derybos būtų tęsiamos. Sustabdymas turėtų būti panaikinamas ir tuo atveju, jei juo nepagrįstai pažeidžiami kreditorių interesai, kai valstybės narės numato tokią galimybę. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad sustabdymo panaikinimas galimas tik tais atvejais, kai kreditoriai neturėjo galimybės būti išklausyti iki sustabdymo įsigaliojimo arba pratęsimo. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama numatyti trumpiausią laikotarpį, kurį sustabdymas negali būti panaikintas. Spręsdamos, ar kreditorių interesai nėra nepagrįstai pažeidžiami, teisminės ar administracinės institucijos turėtų galėti atsižvelgti į tai, ar sustabdymas leistų išsaugoti bendrą turto vertę ir ar skolininkas veikia piktnaudžiaudamas, siekdamas padaryti žalą arba apskritai pažeisdamas teisėtus kreditorių visumos interesus;

(37)  ši direktyva neapima nuostatų dėl kompensavimo arba garantijų kreditoriams, kurių įkaito vertė sustabdymo metu greičiausiai sumažės. Vieno kreditoriaus arba kreditorių grupės interesai sustabdymu būtų nepagrįstai pažeidžiami, jeigu, pavyzdžiui, tikimybė, kad jų reikalavimai bus patenkinti, dėl sustabdymo taptų daug mažesnė nei tuo atveju, jei sustabdymas nebūtų taikomas, arba jei vienas kreditorius atsidurtų blogesnėje padėtyje nei kiti panašioje situacijoje esantys kreditoriai. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad tuo atveju, kai nustatomas nepagrįstas vieno ar kelių kreditorių arba vienos ar kelių kreditorių grupių interesų pažeidimas, sustabdymas gali būti panaikintas tų kreditorių ar kreditorių grupių atžvilgiu arba visų kreditorių atžvilgiu. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kas turi teisę prašyti panaikinti sustabdymą;

(38)  atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas taip pat turėtų sustabdyti ir skolininko prievolę kreiptis dėl nemokumo procedūros, kuri galėtų baigtis skolininko likvidavimu, pradėjimo arba tokios procedūros pradėjimo kreditoriaus prašymu. Šios nemokumo procedūros turi apimti ne tik tas procedūras, kurios pagal teisės aktus gali baigtis tik skolininko likvidavimu, bet ir tas, kurios įgalintų skolininko restruktūrizavimą. Nemokumo procedūros pradėjimo kreditorių prašymu sustabdymas turėtų būti taikomas ne tik tuo atveju, kai valstybės narės numato bendrą atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių, apimančių visus kreditorius, sustabdymą, bet ir tuo atveju, kai valstybės narės numato galimybę pasirinkti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą, taikomą tik ribotam kreditorių skaičiui. Nepaisant to, valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad nemokumo procedūras būtų galima pradėti valstybės institucijų, kurios veikia ne kaip kreditorius, bet viešojo intereso labui, pavyzdžiui, prokuroro, prašymu;

(39)  šia direktyva neturėtų būti užkertamas kelias skolininkams įprastinės veiklos metu tenkinti nepaveiktų ir paveiktų kreditorių reikalavimus , atsirandančius atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpiu. Siekiant užtikrinti, kad kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado prieš pradedant prevencinio restruktūrizavimo procedūrą arba atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą, nedarytų spaudimo skolininkui patenkinti tuos reikalavimus, kurie įgyvendinant restruktūrizavimo planą būtų sumažinti, valstybės narės turėtų galėti numatyti skolininko prievolės patenkinti tokius reikalavimus sustabdymą;

(40)  skolininkui pradėjus nemokumo procedūrą, kai kurie tiekėjai gali pasinaudoti savo sutartinėmis teisėmis (nustatytomis vadinamosiose ipso facto sąlygose) nutraukti tiekimo sutartį vien nemokumo pagrindu, net jei skolininkas yra tinkamai įvykdęs savo prievoles. Ipso facto sąlygų taikymą taip pat galėtų sukelti skolininko pateiktas prašymas dėl prevencinio restruktūrizavimo priemonių. Jei tokiomis sąlygomis pasinaudojama, kai skolininkas tik derasi dėl restruktūrizavimo plano ar prašo atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo, arba pasinaudojama dėl kito su sustabdymu susijusio veiksmo, sutarties nutraukimas anksčiau nustatyto termino gali turėti neigiamos įtakos skolininko verslui ir įmonės gelbėjimo sėkmei. Todėl tokiais atvejais būtina numatyti, kad kreditoriams ▌nebūtų leidžiama naudotis ipso facto sąlygomis, kuriose būtų daroma nuoroda į derybas dėl restruktūrizavimo plano, sustabdymą ar bet kurį panašų su sustabdymu susijusį veiksmą;

(41)  sutarties nutraukimas anksčiau nustatyto termino gali kelti pavojų įmonės gebėjimui tęsti veiklą vykstant deryboms dėl restruktūrizavimo, ypač jei tai susiję su sutartimis dėl būtinųjų išteklių, kaip antai dujų, elektros, vandens tiekimo, telekomunikacijų ir mokėjimo paslaugų. Valstybės narės turėtų numatyti, kad kreditoriams, kuriems taikomas atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas ir kurių reikalavimai atsirado pirmiau nei sustabdymas ir dar nėra skolininko sumokėti, neleidžiama sustabdymo laikotarpiu sustabdyti esminių sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, vykdymą, jas nutraukti, pagreitinti jų vykdymą ar kitaip keisti, jeigu skolininkas vykdo savo prievoles pagal tokias sutartis, kurių terminas sueina sustabdymo laikotarpiu. Sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, apima, pavyzdžiui, nuomos ir licencijų susitarimus, ilgalaikes tiekimo sutartis ir franšizės sutartis;

(42)  šia direktyva nustatomi būtiniausi restruktūrizavimo plano turinio standartai. Tačiau valstybės narės turėtų galėti reikalauti pateikti papildomų paaiškinimų restruktūrizavimo plane, pavyzdžiui, susijusių su kriterijais, pagal kuriuos yra sugrupuoti kreditoriai, nes jie gali būti svarbūs tais atvejais, kai skola yra užtikrinta tik iš dalies. Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos reikalauti eksperto nuomonės dėl turto vertės, kuri turi būti nurodyta plane;

(43)  kreditoriams, kuriems restruktūrizavimo planas daro poveikį, įskaitant darbuotojus, ir, jei nacionalinė teisė tai leidžia, dalininkams turėtų būti suteikta teisė balsuoti dėl restruktūrizavimo plano priėmimo. Valstybės narės turėtų galėti numatyti ribotas šios taisyklės išimtis. Šalys, kurioms restruktūrizavimo planas poveikio nedaro, neturėtų turėti teisės balsuoti dėl šio plano, ir tvirtinant bet kokį planą neturi būti reikalingas jų pritarimas. Paveiktų šalių sąvoka turėtų apimti tik tuos darbuotojus, kurie veikia kaip kreditoriai. Todėl, jei valstybės narės nuspręs darbuotojų reikalavimams netaikyti prevencinio restruktūrizavimo sistemos, šie darbuotojai neturėtų būti laikomi paveiktomis šalimis. Balsavimas dėl restruktūrizavimo plano priėmimo galėtų vykti pagal formalią balsavimo procedūrą arba paveiktų šalių konsultavimosi ir susitarimo susidarius reikiamai daugumai būdu. Tačiau jei balsavimas vyksta susitarimo susidarius reikiamai daugumai būdu, paveiktoms šalims, kurios nedalyvavo tame susitarime, vis tiek galėtų būti suteikta galimybė prisijungti prie restruktūrizavimo plano;

(44)  siekiant užtikrinti, kad iš esmės panašios teisės būtų vertinamos teisingai ir kad restruktūrizavimo planai galėtų būti priimami nepagrįstai nepažeidžiant paveiktų šalių teisių, paveiktos šalys turėtų būti vertinamos suskirsčius jas į atskiras grupes, kurios atitinka nacionalinėje teisėje nustatytus grupių sudarymo kriterijus. Grupių sudarymas – paveiktų šalių grupavimas siekiant priimti planą, atliekamas taip, kad būtų atspindėtos jų teisės ir jų reikalavimų ir interesų pirmumo eilė. Mažų mažiausiai, užtikrinimo priemonę turintys ir jos neturintys kreditoriai visada turėtų būti vertinami atskirose grupėse Tačiau valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad būtų sudaromos daugiau nei dvi kreditorių grupės, įskaitant skirtingas užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių ir jos neturinčių grupes ir kreditorių, turinčių antraeilių reikalavimų, grupes. Valstybės narės taip pat turėtų galėti atskiroms grupėms priskirti kreditorius, kurie neturi pakankamai bendro intereso, pavyzdžiui, mokesčių arba socialinės apsaugos institucijas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti, kad užtikrinti reikalavimai gali būti suskirstyti į užtikrintas ir neužtikrintas dalis vadovaujantis įkaito vertinimu. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti specialias nuostatas, pagal kurias grupės sudaromos taip, kad būtų naudingos nediversifikuotiems ar dėl kitų priežasčių itin pažeidžiamiems kreditoriams, pavyzdžiui, darbuotojams ar smulkiesiems tiekėjams;

(45)  valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad skolininkus, kurie yra MVĮ, dėl jų palyginti paprastos kapitalo struktūros būtų galima atleisti nuo pareigos sudaryti atskiras paveiktų šalių grupes. Tais atvejais, kai MVĮ pasirenka naudoti tik vieną balsavimo grupę ir ta grupė balsuoja prieš planą, laikantis bendrųjų šios direktyvos principų skolininkams turėtų būti galima pateikti kitą planą;

(46)  bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje būtų deramai atsižvelgiama į aspektus, kurie yra itin svarbūs kreditorių grupių sudarymo tikslais, kaip antai į susijusių šalių reikalavimus, ir kad jų nacionalinėje teisėje būtų numatytos nuostatos dėl sąlyginių reikalavimų ir ginčijamų reikalavimų. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama sureglamentuoti, kaip yra traktuojami ginčijami reikalavimai balsavimo teisių paskirstymo tikslais. Kai restruktūrizavimo planas pateikiamas tvirtinti, teisminė ar administracinė institucija turėtų patikrinti grupių sudarymą, įskaitant kreditorių, kuriems planas daro poveikį, atrinkimą. Tačiau valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad tokia institucija grupių sudarymą gali tikrinti ir ankstesniu etapu, jei plano teikėjas iš anksto paprašo pritarimo ar konsultacijos;

(47)  nacionalinėje teisėje turėtų būti nustatytos reikiamos daugumos, siekiant užtikrinti, kad paveiktų šalių mažuma kiekvienoje grupėje negalėtų sukliudyti priimti restruktūrizavimo plano, kuriuo nėra nepagrįstai pakenkiama jų teisėms ir interesams. Be daugumos taisyklės, suvaržančios prieštaraujančius užtikrinimo priemonę turinčius kreditorius, ankstyvas restruktūrizavimas daugeliu atvejų nebūtų įmanomas, pavyzdžiui, kai reikalingas finansinis restruktūrizavimas, nors šiaip įmonė gyvybinga. Kad šalys priimant restruktūrizavimo planus galėtų daryti įtaką, kuri būtų proporcinga jų interesui įmonėje, reikiama dauguma turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į kiekvienos grupės kreditorių reikalavimų arba dalininkų interesų sumą. Be to, valstybės narės turėtų galėti reikalauti kiekvienos grupės paveiktų šalių skaičiaus daugumos. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti taisykles, susijusias su teisę balsuoti turinčiomis paveiktomis šalimis, kurios tinkamai nesinaudoja savo teise balsuoti arba joms nėra atstovaujama, pavyzdžiui, taisykles, pagal kurias leidžiama į tas paveiktas šalis atsižvelgti nustatant dalyvavimo ribą arba apskaičiuojant daugumą. Valstybės narės taip pat turėtų galėti numatyti dalyvavimo balsavime ribą;

(48)  teisminė arba administracinė institucija turi patvirtinti restruktūrizavimo planą, kad būtų užtikrinta, kad kreditorių teisių ar dalininkų interesų sumažinimas būtų proporcingas restruktūrizavimo teikiamai naudai ir kad jie turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Patvirtinimas ypač reikalingas, jei: esama prieštaraujančių paveiktų šalių; restruktūrizavimo plane yra nuostatų dėl naujo finansavimo priemonių arba tame plane numatytas daugiau nei 25 % darbo jėgos praradimas. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad teisminės ar administracinės institucijos patvirtinimas reikalingas ir kitais atvejais. Plano, kuriame numatytas daugiau nei 25 % darbo jėgos praradimas, patvirtinimas yra reikalingas tik tuo atveju, kai nacionalinėje teisėje leidžiama prevencinio restruktūrizavimo sistemose numatyti priemones, kurios turi tiesioginį poveikį darbo sutartims;

(49)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisminė ar administracinė institucija gali atmesti planą, jei yra nustatyta, kad jis susilpnintų prieštaraujančių kreditorių ar dalininkų teises iki tokio lygio, kad jie atsidurtų prastesnėje padėtyje, nei jie galėtų pagrįstai tikėtis skolininko įmonės likvidavimo atveju, nesvarbu, ar, ▌atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno skolininko aplinkybes, likviduojant būtų parduodamos turto dalys, ar visa įmonė kaip veikiantis verslas, arba iki tokio lygio, kad jie atsidurtų prastesnėje padėtyje, nei jie galėtų pagrįstai tikėtis kito geriausio alternatyvaus scenarijaus atveju, jei restruktūrizavimo planas nebūtų patvirtintas. Tačiau jei planas yra patvirtintas prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo atveju, turėtų būti daroma nuoroda į tokio scenarijaus atveju naudojamą apsaugos mechanizmą. Kai valstybės narės yra pasirinkusios įvertinti skolininką kaip veikiantį verslą, nustatant veikiančio verslo vertę atsižvelgiama į skolininko verslą ilguoju laikotarpiu, o ne į likvidacinę vertę. Veikiančio verslo vertė paprastai yra didesnė nei ▌likvidacinė vertė, nes ji grindžiama prielaida, kad įmonė tęsia veiklą su mažiausiai įmanomais sutrikimais, išlaiko finansinių kreditorių, akcininkų ir klientų pasitikėjimą, toliau gauna pajamas ir riboja poveikį darbuotojams;

(50)  nors teisminė ar administracinė institucija turėtų nagrinėti, ar laikomasi kreditorių interesų kriterijaus, tik jei restruktūrizavimo planas ginčijamas tuo pagrindu, kad būtų išvengta vertinimo kiekvienu atveju, valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad kitos patvirtinimo sąlygos gali būti nagrinėjamos ex officio. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti papildomų sąlygų, kurių būtina laikytis, kad restruktūrizavimo planas būtų patvirtintas, pavyzdžiui, kad dalininkai būtų tinkamai apsaugoti. Teisminės ar administracinės institucijos turėtų galėti atsisakyti patvirtinti restruktūrizavimo planus, kurie neturi pagrįstų perspektyvų užkirsti kelią skolininko nemokumui arba užtikrinti įmonės gyvybingumą. Tačiau valstybės narės neturėtų užtikrinti, kad toks vertinimas būtų atliekamas ex officio;

(51)  pranešimas visoms paveiktoms šalims turėtų būti viena iš restruktūrizavimo plano patvirtinimo sąlygų. Valstybės narės turėtų galėti apibrėžti pranešimo formą ir laiką, numatyti laiką, kada tai turi būti padaryta, taip pat nustatyti nežinomų reikalavimų tvarkymo nuostatas susijusias su pranešimu. Jos taip pat turėtų galėti numatyti, kad nepaveiktos šalys turi būti informuotos apie restruktūrizavimo planą;

(52)  atitiktis kreditorių interesų kriterijui turėtų būti aiškinama taip, kad nė vienas prieštaraujantis kreditorius dėl restruktūrizavimo plano neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei likvidavimo atveju, nepaisant to ▌, ar likviduojant būtų parduodamos turto dalys, ar visa įmonė kaip veikiantis verslas, arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus atveju, jei restruktūrizavimo planas nebūtų patvirtintas. Valstybės narės turėtų galėti pasirinkti vieną iš tų ribų įgyvendindamos kreditorių interesų kriterijų nacionalinėje teisėje. Šis kriterijus turėtų būti taikomas bet kuriuo atveju, kai planas turi būti patvirtintas, kad taptų privalomas prieštaraujantiems kreditoriams arba, tam tikrais atvejais, prieštaraujančioms kreditorių grupėms. Pritaikius kreditorių interesų kriterijų, kai valstybės instituciniai kreditoriai turi privilegijuotą statusą pagal nacionalinę teisę, valstybės narės galėtų numatyti, kad plane negali būti numatytas visiškas arba dalinis tų kreditorių reikalavimų panaikinimas;

(53)  restruktūrizavimo planas visada turėtų būti priimtas, jeigu reikiama dauguma kiekvienoje paveiktoje grupėje jam pritaria, tačiau teisminei arba administracinei institucijai turėtų būti įmanoma planą patvirtinti skolininko siūlymu arba skolininkui sutikus, net jei reikiama dauguma kiekvienoje paveiktoje grupėje jam nepritaria. Juridinio asmens atveju valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, ar restruktūrizavimo plano priėmimo arba patvirtinimo tikslu skolininkas turėtų būti suprantamas kaip juridinio asmens valdyba ar kaip tam tikra akcininkų arba dalininkų dauguma. Kad planas būtų patvirtintas prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo atveju, jam turėtų pritarti paveiktų šalių balsuojančių grupių dauguma. Bent viena iš šių grupių turėtų būti užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių grupė arba turėti pirmumą paprastųjų užtikrinimo priemonės neturinčių kreditorių grupės atžvilgiu;

(54)  turėtų būti įmanoma, kad balsuojančių grupių daugumai nepritariant restruktūrizavimo planui planas vis dėlto gali būti patvirtintas, jei jam pritaria bent viena paveikta arba žalą patirianti kreditorių grupė, kuri, įvertinus, kad skolininkas yra veikiantis verslas, gauna mokėjimą arba išlaiko bet kurį interesą, arba, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę, galėtų būti pagrįstai manoma, kad ji gautų mokėjimą ar išlaikytų bet kurį interesą, jei pagal nacionalinę teisę taikomas įprastas likvidavimo prioritetų eiliškumas. Tokiu atveju valstybės narės turėtų galėti padidinti planui patvirtinti reikiamų grupių skaičių, nebūtinai reikalaujant, kad visos šios grupės turėtų, įvertinus, kad skolininkas yra veikiantis verslas, gauti mokėjimą arba išsaugoti bet kurį interesą pagal nacionalinę teisę. Tačiau valstybės narės neturėtų reikalauti visų grupių sutikimo. Atitinkamai, kai yra tik dvi kreditorių grupės, bent jau vienos grupės sutikimas turėtų būti laikomas pakankamu, jeigu yra įvykdytos ir kitos prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo mechanizmo taikymo sąlygos. Žala kreditoriams turėtų reikšti, kad sumažėja jų reikalavimų vertė;

(55)  prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo taikymo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siūlomu planu nebūtų nepagrįstai pažeidžiami prieštaraujančių paveiktų kreditorių grupių interesai ir valstybės narės tokioms prieštaraujančioms grupėms turėtų užtikrinti pakankamą apsaugą. Valstybės narės turėtų galėti apsaugoti prieštaraujančią paveiktų kreditorių grupę, užtikrindamos, kad ji būtų traktuojama bent jau taip pat palankiai, kaip ir bet kuri kita tos pačios pirmumo eilės grupė ir palankiau nei bet kuri po jos einanti paskesnės eilės grupė. Arba valstybės narės galėtų apsaugoti prieštaraujančią paveiktų kreditorių grupę užtikrindamos, kad tokiai prieštaraujančiai grupei būtų sumokama visa reikalavimų suma, jeigu paskesnės eilės grupės kreditoriai gauna išmoką ar išsaugo bet kurį interesą pagal restruktūrizavimo planą (absoliučios pirmenybės taisyklė). Valstybės narės turėtų galėti veikti savo nuožiūra įgyvendindamos visos reikalavimų sumos sumokėjimo koncepciją, be kita ko, kiek tai susiję su mokėjimo laiku, jei tik apsaugoma reikalavimo pagrindinė suma, o užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių atveju – įkaito vertė. Be to, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti dėl lygiaverčių priemonių pasirinkimo, kuriomis galėtų būti patenkinamas visas pirminis reikalavimas;

(56)  valstybės narės turėtų galėti nukrypti nuo absoliučios pirmenybės taisyklės, pavyzdžiui, kai yra manoma esant teisinga, kad pagal planą dalininkai išsaugotų tam tikrus interesus, nors pirmesnės eilės grupei reikia sutikti su reikalavimų sumažinimu, arba kad pagrindiniams tiekėjams, kuriems taikomas atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas, sumokama taikant pirmumą pirmesnės eilės kreditorių grupių atžvilgiu. Valstybės narės turėtų galėti pasirinkti, kurį iš pirmiau nurodytų apsaugos mechanizmų jos įgyvendintų;

(57)  nors akcininkų arba kitų dalininkų teisėti interesai turėtų būti saugomi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jie negalėtų nepagrįstai užkirsti kelio restruktūrizavimo planų, kurie leistų atstatyti skolininko gyvybingumą, priėmimui. To tikslo valstybės narės turėtų galėti siekti skirtingomis priemonėmis, pavyzdžiui, nesuteikdamos dalininkams teisės balsuoti dėl restruktūrizavimo plano ir nenustatydamos, kad restruktūrizavimo planas ▌turi būti priimamas su sąlyga, kad jam pritartų pinigų negaunantys dalininkai, t. y. dalininkai, kurie, atlikus įmonės vertinimą, pagal įprastą likvidavimo prioritetų eiliškumą negautų jokios išmokos ar kitos naudos. ▌Tačiau jei dalininkai turi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano, teisminė ar administracinė institucija, pasitelkus prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo taisykles, turėtų galėti patvirtinti planą, nepaisant vienos ar kelių dalininkų grupių prieštaravimo. Iš valstybių narių, kurios neleidžia dalininkams balsuoti, neturėtų būti reikalaujama taikyti absoliučios pirmenybės taisyklę kreditorių ir dalininkų santykiams. Kiti galimi būdai, kuriais būtų užtikrinta, kad dalininkai nepagrįstai netrukdo restruktūrizavimo planų priėmimui, būtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo priemonėms, kurios turi tiesioginį poveikį dalininkų teisėms ir kurios pagal bendrovių teisę turi būti patvirtintos visuotinio akcininkų susirinkimo , nebūtų taikomi nepagrįstai didelės daugumos reikalavimai ir kad dalininkai neturėtų kompetencijos restruktūrizavimo priemonių, kurios neturi tiesioginio poveikio jų teisėms, atžvilgiu;

(58)  kelių dalininkų grupių gali prireikti tuomet, jei yra kelių skirtingų rūšių akcijų paketai su skirtingomis teisėmis. MVĮ dalininkai, kurie nėra paprasti investuotojai, o įmonės savininkai, prisidedantys prie įmonės veiklos kitais būdais, pavyzdžiui, vadovavimo žiniomis, tokiomis sąlygomis galėtų neturėti akstino restruktūrizuotis. Todėl skolininkams, kurie yra MVĮ, prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymas turėtų likti neprivalomas;

(459)  restruktūrizavimo plane įgyvendinimo tikslais turėtų būti, numatytos galimybės MVĮ dalininkams teikti nepiniginę restruktūrizavimo pagalbą, remiantis, pvz., savo patirtimi, reputacija ar verslo ryšiais;

(60)  visais prevencinio restruktūrizavimo procedūrų etapais darbuotojams turėtų būti taikoma visa darbo teisėje numatyta apsauga. Visų pirma šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis darbuotojų teisėms, užtikrintoms Tarybos direktyvose 98/59/EB(14) ir 2001/23/EB(15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/14/EB(16), 2008/94/EB(17) ir 2009/38/EB(18). Visiškai nedaromas poveikis pareigoms, susijusioms su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais pagal nacionalinę teisę, kuria perkeliamos tos direktyvos. Tai apima pareigas informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl sprendimo pasinaudoti prevencinio restruktūrizavimo sistema pagal Direktyvą 2002/14/EB;

(61)  darbuotojams ir jų atstovams turėtų būti suteikta informacijos apie siūlomą restruktūrizavimo planą tiek, kiek tai numatyta Sąjungos teisėje, kad jie galėtų nuodugniai įvertinti įvairius scenarijus. Be to, darbuotojai ir jų atstovai turėtų būti įtraukti tiek, kiek yra būtina, kad būtų įvykdyti Sąjungos teisėje nustatyti konsultavimosi reikalavimai. Kadangi būtina užtikrinti tinkamą darbuotojų apsaugos lygį, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nepatenkintiems darbuotojų reikalavimams ▌ netaikytų atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo, nesvarbu, ar šie reikalavimai atsirado prieš priimant sprendimą dėl sustabdymo, ar po to. Darbuotojų nepatenkintų reikalavimų vykdymo sustabdymas turėtų būti leidžiamas tik toms sumoms ir tokiu laikotarpiu, kurių atžvilgiu tų reikalavimų patenkinimas panašiu lygiu yra veiksmingai užtikrintas kitomis nacionalinėje teisėje numatytomis priemonėmis ▌. Jeigu nacionalinė teisė numato garantijų įstaigų atsakomybės apribojimus, susijusius su garantijos laikotarpiu arba darbuotojams išmokama suma, darbuotojai turėtų galėti reikalauti likusios reikalavimo dalies įvykdymo iš darbdavio net ir sustabdymo laikotarpiu. Kitu atveju valstybės narės turėtų galėti darbuotojų reikalavimų neįtraukti į prevencinio restruktūrizavimo sistemos taikymo sritį ir numatyti jų apsaugą pagal nacionalinę teisę;

(62)  jei restruktūrizavimo plane numatytas dalies įmonės ar verslo perleidimas, darbuotojų teisės, kylančios iš darbo sutarties ar darbo santykių (visų pirma įskaitant teisę į darbo užmokestį), turėtų būti garantuojamos pagal Direktyvos 2001/23/EB 3 ir 4 straipsnius, nedarant poveikio specialiosioms taisyklėms, taikomoms nemokumo procedūrų atveju pagal tos direktyvos 5 straipsnį ir ypač tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje numatytų galimybių atveju. Šia direktyva turėtų būti nedaromas poveikis Direktyvoje 2002/14/EB garantuojamoms teisėms, susijusioms su informavimu ir konsultavimusi, be kita ko, dėl sprendimų, kurie gali lemti esminius darbo organizavimo arba sutartinių santykių pasikeitimus, siekiant susitarimo dėl tokių sprendimų. Be to, darbuotojams, kurių reikalavimams daro poveikį restruktūrizavimo planas, šia direktyva turėtų būti suteikta teisė dėl jo balsuoti. Balsavimo dėl restruktūrizavimo plano tikslais valstybės narės turėtų galėti nuspręsti darbuotojus priskirti grupei, kuri būtų atskira nuo kitų kreditorių grupių;

(63)  sprendimą dėl verslo vertinimo taikant likvidavimo scenarijų arba taikant kitą geriausią alternatyvų scenarijų, jei restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas, teisminės ar administracinės institucijos turėtų priimti, tik jei prieštaraujanti paveikta šalis restruktūrizavimo planą užginčija. Tai valstybėms narėms neturėtų trukdyti atlikti vertinimus kitame kontekste pagal nacionalinę teisę. Tačiau turėtų būti sudaryta galimybė, kad tokiu sprendimu taip pat būtų patvirtinamas eksperto atliktas vertinimas arba skolininko ar kitos šalies ankstesniame proceso etape pateiktas vertinimas. Jei yra priimtas sprendimas atlikti vertinimą, valstybės narės turėtų galėti numatyti nuo civilinio proceso teisės atskiras specialias taisykles dėl vertinimo restruktūrizavimo atvejais, siekiant užtikrinti, kad toks vertinimas būtų atliktas operatyviai. Jokia šios direktyvos nuostata nedaromas poveikis pagal nacionalinę teisę numatytoms taisyklėms dėl įrodinėjimo pareigos, taikomoms vertinimo atveju;

(64)  restruktūrizavimo planas turėtų įpareigojantį poveikį tik toms paveiktoms šalims, kurios dalyvavo tą planą priimant. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti kreditoriaus dalyvavimo pasekmes, be kita ko, nežinomų kreditorių arba būsimų reikalavimų kreditorių atveju. Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kaip elgtis su kreditoriais, kuriems buvo tinkamai pranešta, tačiau kurie procedūrose nedalyvavo;

(65)  suinteresuotosios paveiktos šalys turėtų turėti galimybę apskųsti administracinės institucijos priimtą sprendimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Valstybės narės taip pat turėtų galėti numatyti teisę pasirinkti, ar apskųsti teisminės institucijos priimtą sprendimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Tačiau siekiant užtikrinti plano veiksmingumą, sumažinti netikrumą ir išvengti nepateisinamo delsimo, apskundimas paprastai neturėtų sustabdyti restruktūrizavimo plano vykdymo ir neturėtų užkirsti kelio jo įgyvendinimui. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti ir apriboti apskundimo pagrindus. Jei dėl plano patvirtinimo sprendimo pateikiamas skundas, valstybės narės turėtų galėti leisti teisminei institucijai priimti preliminarų sprendimą arba supaprastintą sprendimą, kuriuo plano vykdymas ir įgyvendinimas apsaugomi nuo nagrinėjamo skundo patenkinimo pasekmių. Jei skundas patenkinamas, teisminė arba administracinė institucija, kaip alternatyvą plano anuliavimui, turėtų galėti apsvarstyti plano pakeitimą, jei valstybės narės numato tokią galimybę, taip pat plano patvirtinimą be pakeitimų. Turėtų būti sudaryta galimybė plano pakeitimus šalims pateikti ar balsuoti savo iniciatyva arba teisminės institucijos prašymu. Be to, valstybės narės galėtų numatyti kompensaciją šalies, kurios skundas patenkintas, patirtiems piniginiams nuostoliams padengti. Tais atvejais, jei teisminė institucija nusprendžia, kad skundas turi stabdomąjį poveikį, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatytos galimybės nuspręsti dėl galimo naujo sustabdymo laikotarpio arba sustabdymo laikotarpio pratęsimo;

(66)  restruktūrizavimo plano sėkmė dažnai priklauso nuo to, ar skolininkui suteikiama finansinė parama, pirma, verslui vykdyti per derybas dėl restruktūrizavimo ir, antra, restruktūrizavimo planui įgyvendinti, kai jis patvirtinamas. Finansinė parama turėtų būti suprantama plačiąja prasme, kaip apimanti lėšų ar trečiosios šalies garantijų, taip pat atsargų, inventoriaus, žaliavų ir komunalinių paslaugų suteikimą, pavyzdžiui, suteikiant skolininkui ilgesnį grąžinimo laikotarpį. Todėl vykdant vėlesnes nemokumo procedūras neturėtų būti leidžiama pareikšti ieškinių dėl tarpinio finansavimo ir naujo finansavimo priemonių pripažinimo niekinėmis, nuginčijamomis ar nevykdytinomis, nes kenktų visiems kreditoriams;

(67)  nacionaliniai nemokumo teisės aktai, kuriuose numatyta galimybė pareikšti ieškinį dėl tarpinio ir naujo finansavimo priemonių negaliojimo, arba numatyta, kad naujiems skolintojams gali būti taikomos civilinės, administracinės ar baudžiamosios sankcijos už finansinių sunkumų patiriančių skolininkų kreditavimą, galėtų kelti pavojų finansavimo galimybėmis, kurios yra būtinos, kad derybos dėl restruktūrizavimo plano ir jo įgyvendinimas būtų sėkmingi. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis kitiems pagrindams paskelbti naujo ar tarpinio finansavimo priemones niekinėmis, nuginčijamomis ar nevykdytinomis arba taikyti civilinę, baudžiamąją ar administracinę atsakomybę tokio finansavimo teikėjams, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Tokie kiti pagrindai galėtų, be kita ko, būti sukčiavimas, piktnaudžiavimas, tam tikri santykiai tarp šalių, kurie galėtų būti siejami su interesų konflikto situacijos buvimu, kaip, pavyzdžiui, tuo atveju, kai įvykdomi sandoriai tarp susijusių šalių arba tarp akcininkų ir bendrovės, ir sandoriai, kai šalis gauna naudos arba įkaitą, nors neturi į tai teisės sandorio metu arba dėl jo atlikimo būdo;

(68)  pratęsus tarpinio finansavimo priemonių taikymą šalys nežino, ar restruktūrizavimo planas bus galiausiai patvirtintas. Todėl iš valstybių narių neturėtų būti reikalaujama riboti tarpinio finansavimo priemonių apsaugos ir taikyti ją tik tuomet, kai planą priima kreditoriai arba jis patvirtinamas teisminės ar administracinės institucijos ▌. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, apsauga turėtų būti taikoma tik toms finansavimo priemonėms, kurios yra pagrįstai ir nedelsiant reikalingos, kad skolininko įmonė galėtų tęsti veiklą ar išlikti arba kad iki to plano patvirtinimo būtų išsaugota ar padidinta tos įmonės vertė. Be to, šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias nustatyti ex ante kontrolės mechanizmą tarpinio finansavimo priemonėms. Valstybės narės turėtų galėti riboti apsaugą naujo finansavimo priemonėms tik tiems atvejams, kai planą patvirtina teisminė ar administracinė institucija, o tarpinio finansavimo priemonėms – kai joms taikoma ex ante kontrolė. Ex ante kontrolės mechanizmą tarpinio finansavimo priemonėms arba kitiems sandoriams galėtų taikyti restruktūrizavimo srities specialistas, kreditorių komitetas arba teisminė ar administracinė institucija. Apsauga nuo ieškinių dėl pripažinimo negaliojančiais ir apsauga nuo asmeninės atsakomybės yra būtinosios garantijos, kurios turėtų būti suteikiamos tarpinio finansavimo ir naujo finansavimo priemonėms. Tačiau norint motyvuoti naujus skolintojus imtis didesnės rizikos investuoti į gyvybingą, tačiau finansinių sunkumų patiriantį skolininką, galėtų prireikti papildomų paskatų, pavyzdžiui, vėlesnėse nemokumo procedūrose suteikti tokiam finansavimui prioritetą bent jau neužtikrintų reikalavimų atžvilgiu;

(69)  siekiant diegti tradiciją, kuria skatinamas ankstyvas prevencinis restruktūrizavimas, pageidautina, kad sandoriams, kurie yra pagrįsti ir nedelsiant reikalingi deryboms dėl restruktūrizavimo plano arba jo įgyvendinimui, taip pat būtų suteikta apsauga nuo ieškinių dėl jų pripažinimo negaliojančiais vykdant vėlesnes nemokumo procedūras. Spręsdamos dėl išlaidų ir mokesčių pagrįstumo ir neatidėliotino reikalingumo teisminės arba administracinės institucijos turėtų galėti, pavyzdžiui, atsižvelgti į paveiktoms šalims, kreditorių komitetui, restruktūrizavimo srities specialistui arba pačiai teisminei ar administracinei institucijai pateiktus planus ir sąmatas. Šiuo tikslu valstybės narės taip pat turėtų galėti reikalauti, kad skolininkai pateiktų ir atnaujintų atitinkamas sąmatas. Tokia apsauga turėtų padidinti tikrumą dėl sandorių su įmonėmis, kurios, kaip žinoma, patiria finansinių sunkumų, ir išsklaidyti kreditorių ir investuotojų baimę, kad nesėkmingo restruktūrizavimo atveju visi tokie sandoriai galėtų būti paskelbti negaliojančiais. Valstybės narės turėtų galėti numatyti tam tikrą laiko momentą iki prevencinio restruktūrizavimo procedūros pradžios ir atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo suteikimo, nuo kurio su restruktūrizavimo planu susijusių derybų, priėmimo, patvirtinimo arba profesionalių konsultacijų mokesčiams ir išlaidoms būtų taikoma apsauga nuo ieškinių dėl pripažinimo negaliojančiais. Kitų mokėjimų ir išmokų atveju ir darbuotojų darbo užmokesčio apsaugos atveju toks pradžios laikas taip pat galėtų būti sustabdymo suteikimas arba prevencinio restruktūrizavimo procedūros pradėjimas;

(70)  siekiant labiau skatinti prevencinį restruktūrizavimą, svarbu užtikrinti, kad direktoriai nebūtų atgrasomi nuo pagrįstų verslo sprendimų ar pagrįstos komercinės rizikos, ypač kai tokie veiksmai galėtų padidinti potencialiai gyvybingų įmonių restruktūrizavimo sėkmės tikimybę. Jeigu bendrovė patiria finansinių sunkumų, direktoriai turėtų imtis veiksmų, kad būtų sumažinti nuostoliai ir išvengta nemokumo, pavyzdžiui, ▌kreiptis profesionalių konsultacijų, be kita ko, dėl restruktūrizavimo ir nemokumo, pavyzdžiui, pasinaudoti ankstyvojo perspėjimo priemonėmis, kai taikytina; apsaugoti bendrovės turtą siekiant kuo labiau padidinti vertę ir išvengti pagrindinio turto praradimo; atsižvelgiant į verslo struktūrą bei funkcijas įvertinti įmonės gyvybingumą ir sumažinti išlaidas; vengti sudaryti bendrovės vardu sandorius, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais, nebent jie būtų pagrįsti tinkamais verslo sumetimais; tęsti komercinę veiklą, jei tai būtina tam, kad būtų kuo labiau padidinta įmonės kaip veikiančio verslo vertė; vesti derybas su kreditoriais ir vykdyti prevencinio restruktūrizavimo procedūras;

(71)  kai skolininkas yra arti nemokumo ribos, taip pat svarbu apsaugoti teisėtus kreditorių interesus nuo valdymo sprendimų, galinčių turėti poveikį skolininko turto sudėčiai, ypač jei dėl tų sprendimų galėtų dar labiau sumažėti turto, kurį galima naudoti restruktūrizavimui arba padalyti kreditoriams, vertė. Todėl tokiomis aplinkybėmis reikia užtikrinti, kad direktoriai privalo vengti bet kokių tyčinių arba itin neatsargių veiksmų, kuriais gaunama asmeninės naudos suinteresuotųjų subjektų sąskaita, ir vengti sudaryti sandorius už mažesnę nei rinkos kainą arba nesiimti veiksmų, kuriais vienam ar keliems suinteresuotiesiems subjektams būtų suteiktas nepagrįstas privalumas. Valstybės narės atitinkamas šios direktyvos nuostatas turėtų galėti įgyvendinti užtikrindamos, kad teisminės arba administracinės institucijos, vertindamos, ar direktorius turi būti laikomas atsakingu už pareigos rūpintis pažeidimus, atsižvelgtų į šioje direktyvoje nustatytas taisykles dėl direktorių pareigų. Šia direktyva neketinama nustatyti jokios skirtingų šalių, į kurių interesus reikia tinkamai atsižvelgti, hierarchijos. Tačiau valstybės narės turėtų galėti nuspręsti įvesti tokią hierarchiją. Šia direktyva turėtų būti nedaromas poveikis valstybių narių nacionalinėms taisyklėms dėl sprendimų priėmimo bendrovėse procesų;

(72)  verslininkams, kurie verčiasi prekyba, verslu, amatu ar nepriklausoma savarankiška profesine, gali kilti rizika tapti nemokiais. Skirtumai tarp valstybių narių dėl antrosios galimybės sąlygų galėtų skatinti per daug įsiskolinusius arba nemokius verslininkus persikelti į kitą valstybę narę, nei ta, kurioje jie yra įsisteigę šiuo metu, dėl ten taikomo trumpesnio skolų panaikinimo laikotarpio ar palankesnių skolų panaikinimo sąlygų, o tai didina teisinį netikrumą ir kreditorių, siekiančių savo reikalavimų patenkinimo, išlaidas. Be to, nemokumo padariniai, visų pirma socialinė stigma, teisinės pasekmės, kaip antai verslininkams taikomas draudimas pradėti veiklą ir ja toliau verstis, ir ilgalaikis negebėjimas grąžinti skolas, labai atgraso verslininkus nuo įmonės steigimo ar pasinaudojimo antrąja galimybe, nors ir įrodyta, kad nemokiais tapę verslininkai antrą kartą turi daugiau sėkmės galimybių;

(73)  todėl reikėtų imtis priemonių siekiant mažinti neigiamą pernelyg didelio įsiskolinimo arba nemokumo poveikį verslininkams, kurie yra fiziniai asmenys, visų pirma leidžiant po tam tikro laikotarpio taikyti visišką skolų panaikinimą ir apribojant sprendimų dėl draudimo verstis veikla, kurie priimami dėl pernelyg didelio skolininko įsiskolinimo arba nemokumo, galiojimo trukmę. Nemokumo sąvoka turėtų būti apibrėžta nacionalinėje teisėje ir galėtų apimti ir pernelyg didelį įsiskolinimą. Verslininko sąvoka pagal šią direktyvą neturėtų daryti poveikio bendrovės vadovų ar direktorių statusui, kuriam taikoma nacionalinė teisė. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kaip galima būtų gauti skolų panaikinimą, įskaitant galimybę reikalauti, kad skolininkas prašytų skolų panaikinimo;

(74)  valstybės narės turėtų galėti numatyti galimybę patikslinti nemokių verslininkų skolų grąžinimo prievoles, kai iš esmės pasikeičia jų finansinė padėtis, neatsižvelgiant į tai, ar ji pagerėja ar pablogėja. Šia direktyva neturėtų būti reikalaujama, kad skolų grąžinimo planui pritartų kreditorių dauguma. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad verslininkams skolų grąžinimo plano įgyvendinimo laikotarpiu nebūtų užkertamas kelias pradėti naują veiklą toje pačioje arba kitoje srityje;

(75)  skolas panaikinti turėtų būti galima taikant procedūras, kurios apima skolų grąžinimo planą, turto realizavimą ar abiejų priemonių derinimą. Įgyvendindamos tas taisykles valstybės narės turėtų galėti laisvai pasirinkti iš tų alternatyvų. Tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę galima naudotis daugiau nei viena skolų panaikinimo procedūra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bent pagal vieną iš tų procedūrų nemokiems verslininkams būtų suteikta galimybė per ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį pasinaudoti visišku skolų panaikinimu. Jeigu taikoma procedūra, pagal kurią derinamas turto realizavimas ir skolų grąžinimo planas, skolų panaikinimo laikotarpis turėtų prasidėti ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai teismas patvirtina skolų grąžinimo planą arba jis yra pradedamas įgyvendinti, pavyzdžiui, nuo pirmos įmokos pagal planą, tačiau gali prasidėti ir anksčiau, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas pradėti procedūrą;

(76)  taikant procedūras, į kurias neįtrauktas skolų grąžinimo planas, skolų panaikinimo laikotarpis turėtų prasidėti ne vėliau kaip nuo teisminės arba administracinės institucijos sprendimo pradėti procedūrą arba nuo to momento, kai nustatomas nemokaus skolininko turtas. Apskaičiuodamos skolų panaikinimo laikotarpį pagal šią direktyvą valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad „procedūros pradėjimo“ sąvoka neapimtų preliminarių priemonių, pavyzdžiui, išsaugojimo priemonių arba preliminaraus nemokumo specialisto skyrimo, išskyrus atvejus, kai tokiomis priemonėmis sudaromos sąlygos realizuoti turtą, be kita ko, parduoti turtą ir jį padalyti kreditoriams. Nemokaus skolininko turtui nustatyti nebūtinai reikalingas teisminės ar administracinės institucijos oficialus sprendimas arba patvirtinimas, jeigu tokio sprendimo nėra reikalaujama pagal nacionalinę teisę, ir galėtų užtekti pateikti turto ir įsipareigojimų inventorinį aprašą;

(77)  jeigu vykdant skolų panaikinimo procedūrą reikia realizuoti verslininko turtą, valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias nustatyti, kad prašymas dėl skolų panaikinimo būtų nagrinėjamas atskirai nuo turto realizavimo, jeigu toks prašymas yra skolų panaikinimo procedūros pagal šią direktyvą neatskiriama dalis. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti dėl taisyklių dėl įrodinėjimo pareigos, kad būtų galima panaikinti skolas; tai reiškia, kad pagal įstatymą turėtų būti galima reikalauti, jog verslininkai įrodytų, kad jie įvykdė savo prievoles;

(78)  visiškas skolų panaikinimas arba draudimų verstis veikla atšaukimas po ne ilgesnio nei trejų metų laikotarpio ne visais atvejais yra tinkamas, todėl gali reikėti nustatyti nuo šios taisyklės nukrypti leidžiančios nuostatas, kurios būtų tinkamai pagrįstos nacionalinėje teisėje nustatytomis priežastimis. Pavyzdžiui, tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti nustatomos tais atvejais, kai skolininkas yra nesąžiningas arba veikė piktnaudžiaudamas. Jei pagal nacionalinę teisę verslininkai negali pasinaudoti sąžiningumo ir geros valios prezumpcija, įrodinėjimo pareiga dėl sąžiningumo ir geros valios neturėtų būti bereikalingai sunki ar sudėtinga, jiems siekiant pradėti procedūrą;

(79)  nustatant, ar verslininkas buvo nesąžiningas, teisminės arba administracinės institucijos galėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip skolos pobūdis ir dydis, jos atsiradimo laikas, verslininko pastangos ją grąžinti ir laikytis teisinių prievolių, įskaitant viešojo licencijavimo reikalavimus ir būtinybę vesti teisingą buhalteriją, verslininko mėginimai išvengti kreditorių reikalavimų, pareigų vykdymas kylant nemokumo tikimybei, kurias priklauso vykdyti verslininkais esantiems bendrovių direktoriams, ir Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos ir darbo teisės laikymasis. Taip pat turėtų būti galima nustatyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kai verslininkas nesilaikė tam tikrų teisinių prievolių, įskaitant prievoles užtikrinti didžiausią įmanomą skolų grąžinimą kreditoriams, kurios gali būti nustatytos kaip bendra prievolė generuoti pajamas ar turtą. Be to, turėtų būti galima nustatyti konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas, kai jos yra būtinos norint užtikrinti skolininko teisių ir vieno ar kelių kreditorių teisių pusiausvyrą, pavyzdžiui, kai kreditorius yra fizinis asmuo, kuriam reikia daugiau apsaugos nei skolininkui;

(80)  nukrypti leidžianti nuostata taip pat galėtų būti pateisinama, jei skolų panaikinimo procedūros išlaidos, įskaitant teisminių ir administracinių institucijų bei specialistų imamus mokesčius, nėra padengiamos. Valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad su tuo panaikinimu susijusios lengvatos gali būti atšauktos tais atvejais, kai, pavyzdžiui, skolininko finansinė padėtis gerokai pagerėja dėl nenumatytų aplinkybių, kaip antai laimėjus loterijoje arba dėl paveldėjimo ar dovanojimo įgijus turto. Valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias nustatyti papildomų nukrypti leidžiančių nuostatų aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis ir esant tinkamam pagrindimui;

(81)  esant tinkamai pagrįstai priežasčiai pagal nacionalinę teisę, galėtų būti tikslinga apriboti skolų panaikinimo galimybę tam tikrų skolų kategorijų atveju. Valstybėms narėms turėtų būti galima neleisti pasinaudoti skolų panaikinimo galimybe užtikrintų skolų atveju tik iki nacionalinėje teisėje nustatytos įkaito vertės, o likusi skolos dalis turėtų būti laikoma neužtikrinta skola. Valstybės narės turėtų galėti neįtraukti kitų kategorijų skolų, kai tai tinkamai pagrįsta;

(82)  valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad teisminės arba administracinės institucijos gali tikrinti ex officio arba gavus asmens, turinčio teisėtą interesą, prašymą, ar verslininkai įvykdė sąlygas, kurios būtinos norint pasinaudoti visiško skolos panaikinimo galimybe;

(83)  jei buvo atsisakyta verslininkui išduoti leidimą arba licenciją verstis tam tikru amatu, verslu, prekyba ar profesine veikla arba toks leidimas ar licencija buvo panaikinti priėmus sprendimą dėl draudimo verstis veikla, šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias reikalauti, kad verslininkas pateiktų prašymą dėl naujo leidimo arba licencijos išdavimo pasibaigus draudimo verstis veikla laikotarpiui. Tais atvejais, kai valstybės narės institucija priima sprendimą dėl kokios nors ypatingai prižiūrimos veiklos, ji taip pat turėtų galėti atsižvelgti į tai, kad nemokiam verslininkui buvo suteiktas skolų panaikinimas pagal šią direktyvą net po draudimo verstis veikla laikotarpio pabaigos;

(84)  asmeninės ir profesinės skolos, kurių negalima pagrįstai atskirti, pavyzdžiui, kai tam tikras turtas naudojamas verslininkui vykdant profesinę veiklą ir už jos ribų, turėtų būti nagrinėjamos taikant vieną procedūrą. Jei valstybės narės nustato, kad tokioms skoloms taikomos skirtingos nemokumo procedūros, reikalingas tų procedūrų koordinavimas. Šia direktyva turėtų būti nedaromas poveikis valstybių narių galimybei pasirinkti visas verslininko skolas nagrinėti taikant vieną procedūrą. Valstybėms narėms, kuriose verslininkams nemokumo procedūrų metu leidžiama toliau vykdyti savo veiklą savo pačių sąskaita, neturėtų būti kliudoma nustatyti, kad tokiems verslininkams gali būti taikoma nauja nemokumo procedūra, jei toks tęsiamas verslas tampa nemokiu;

(85)  būtina išlaikyti ir padidinti procedūrų skaidrumą ir nuspėjamumą, kad jos padėtų išsaugoti įmones ir suteikti verslininkams antrąją galimybę arba leistų veiksmingai likviduoti negyvybingas įmones. Be to, reikia trumpinti pernelyg ilgas nemokumo procedūras daugelyje valstybių narių, nes jos lemia kreditorių ir investuotojų teisinį netikrumą ir žemus reikalavimų patenkinimo lygius. Galiausiai, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2015/848 nustatytus tvirtesnio teismų ir nemokumo specialistų bendradarbiavimo tarpvalstybinėse bylose mechanizmus, visoje Sąjungoje reikia užtikrinti panašų aukštą visų procese dalyvaujančių subjektų profesinį lygį. Kad būtų pasiekta tų tikslų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisminių ir administracinių institucijų darbuotojai, kurie dirba su prevencinio restruktūrizavimo ir skolų panaikinimo procedūromis, būtų tinkamai parengti ir turėtų savo pareigoms vykdyti būtiną kompetenciją. Toks pasirengimas ir kompetencija galėtų būti įgyti ir einant teisminės ar administracinės institucijos darbuotojo pareigas arba, prieš paskyrimą į tokias pareigas, vykdant kitokią susijusią profesinę veiklą;

(86)  toks pasirengimas ir kompetencija turėtų leisti veiksmingai priimti sprendimus, galinčius turėti didelių ekonominių ir socialinių padarinių, ir tai neturėtų reikšti, kad teisminių institucijų atstovai turi spręsti vien tik restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo klausimus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūras būtų galima vykdyti veiksmingai ir sparčiai. Teisinio tikrumo ir procedūrų efektyvumo tikslų būtų ▌veiksminga siekti sukūrus specializuotus teismus ar kolegijas arba paskyrus specializuotus teisėjus pagal nacionalinę teisę, taip pat sutelkus jurisdikciją tam tikrose teisminėse ar administracinėse institucijose, kurių skaičius būtų ribotas. Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos reikalauti, kad restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūroms būtų teikiamas pirmumas kitų procedūrų atžvilgiu;

(87)  valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad ▌teisminių ar administracinių institucijų paskirti restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo srities specialistai (toliau – specialistai) būtų: tinkamai parengti; paskiriami skaidriai, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti veiksmingas procedūras; jų veikla vykdant užduotis būtų tinkamai prižiūrima ir kad šie specialistai savo funkcijas vykdytų sąžiningai. Svarbu, kad specialistai laikytųsi įprastų tokioms užduotims standartų, kaip profesinės atsakomybės draudimas. Tinkamas specialistų pasirengimas, kvalifikacijos ir kompetencija galėtų būti įgyti ir vykdant profesinę veiklą. Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos pačios teikti būtiną mokymą, bet tai gali daryti, pavyzdžiui, profesinės asociacijos arba kitos įstaigos. Nemokumo specialistai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2015/848, turėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį;

(88)  šia direktyva valstybėms narėms neužkertamas kelias nustatyti, kad skolininkas, kreditoriai arba kreditorių komitetas specialistus pasirenka iš teisminės ar administracinės institucijos iš anksto patvirtinto sąrašo ar grupės. Parenkant specialistą, skolininkui, kreditoriams arba kreditorių komitetui galėtų būti suteikta tam tikra diskrecija atsižvelgti į specialisto kompetenciją ir patirtį apskritai ir į su kiekvienu konkrečiu atveju susijusius poreikius. Skolininkams, kurie yra fiziniai asmenys, tokia pareiga galėtų būti visiškai netaikoma. Esant atvejams su tarpvalstybiniais elementais, skiriant specialistą turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, į specialisto gebėjimą vykdyti pareigas pagal Reglamentą ES 2015/848, palaikyti ryšius su kitų valstybių narių nemokumo specialistais ir teisminėmis bei administracinėmis institucijomis ir su jais bendradarbiauti, taip pat į jų žmogiškuosius ir administracinius išteklius užsiimti galimai sudėtingomis bylomis. Valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias specialistą parinkti taikant kitus atrankos metodus, pavyzdžiui, atsitiktinę atranką programine įranga, su sąlyga, kad užtikrinama, jog pasitelkiant tuos metodus yra deramai atsižvelgiama į specialisto patirtį ir kompetenciją. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti dėl priemonių paprieštarauti specialisto atrinkimui ar skyrimui arba paprašyti specialistą pakeisti, pavyzdžiui, per kreditorių komitetą;

(89)  specialistams turėtų būti taikomi priežiūros ir reguliavimo mechanizmai, kurie turėtų apimti ▌veiksmingas priemones, kurių reikia imtis netinkamai savo pareigas atliekančių specialistų atskaitomybei užtikrinti: tokias priemones kaip specialistui mokamo mokesčio sumažinimas, jo pašalinimas iš specialistų, kurie gali būti skiriami nemokumo bylose, sąrašo ar grupės; ir, kai tikslinga, drausmines, administracines arba baudžiamąsias sankcijas. Tokiais priežiūros ir reguliavimo mechanizmais turėtų būti nedaromas poveikis nacionalinės teisės nuostatoms dėl civilinės atsakomybės už žalą dėl sutartinių ar nesutartinių prievolių nesilaikymo. Valstybių narių neturėtų būti reikalaujama steigti specialių institucijų ar įstaigų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija apie specialistų priežiūrą vykdančias institucijas arba įstaigas būtų viešai prieinama. Informacijai pateikti pakanka nuorodos į, pavyzdžiui, teisminę ar administracinę instituciją. Iš esmės tokius standartus galima užtikrinti nekuriant naujų profesijų ar kvalifikacijų nacionalinėje teisėje. Valstybės narės turėtų galėti šias nuostatas dėl specialistų mokymo ir priežiūros taikyti ir kitiems specialistams, kuriems ši direktyva netaikoma. Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos nustatyti, kad ginčams dėl specialistų darbo užmokesčio būtų teikiamas pirmumas kitų procedūrų atžvilgiu;

(90)  siekiant dar labiau sutrumpinti procedūrų trukmę, sudaryti palankesnes sąlygas kreditoriams veiksmingiau dalyvauti restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrose ir užtikrinti panašias sąlygas tarp kreditorių, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos Sąjungoje, valstybės narės turėtų nustatyti nuostatas, leidžiančias skolininkams, kreditoriams, specialistams ir teisminėms bei administracinėms institucijoms naudoti elektroninio ryšio priemones ▌. Todėl turėtų būti sudaryta galimybė elektroninio ryšio būdu atlikti tokius procesinius veiksmus kaip kreditorių reikalavimų pateikimas, pranešimų kreditoriams siuntimas arba prieštaravimų ir skundų pateikimas. Valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad pranešimai kreditoriui gali būti siunčiami tik elektroniniu būdu tuo atveju, jeigu atitinkamas kreditorius anksčiau yra davęs sutikimą dėl elektroninių ryšių palaikymo;

(91)  restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų šalys neturėtų būti įpareigotos naudotis elektroninėmis ryšių priemonėmis, jeigu toks naudojimasis nėra privalomas pagal nacionalinę teisę, nedarant poveikio valstybių narių galimybei nustatyti privalomą elektroninio dokumentų pateikimo ir įteikimo restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrose sistemą. Valstybės narės turėtų galėti pasirinkti elektroninių ryšių priemones. Tarp tokių priemonių pavyzdžių galėtų būti tuo tikslu sukurta sistema tokių dokumentų elektroniniam perdavimui arba el. pašto naudojimas, nekliudant valstybėms narėms įdiegti elektroninio perdavimo saugumo užtikrinimo funkcijas, pavyzdžiui, elektroninį parašą, arba tokias patikimumo užtikrinimo paslaugas kaip elektroninio registruoto pristatymo paslaugos, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014(19);

(92)  šios direktyvos įgyvendinimo ir taikymo stebėsenos tikslais svarbu rinkti patikimus ir palyginamus duomenis apie restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų rezultatus. Todėl valstybės narės turėtų rinkti ir agreguoti duomenis, kurie būtų pakankamai išsamūs, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kaip Direktyva veikia praktiškai, ir turėtų tuos duomenis pateikti Komisijai. Komisija, padedama komiteto, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(20), turėtų nustatyti pateikimo formą, kuri naudojama tokiems duomenims perduoti Komisijai. Formoje turėtų būti numatytas procedūrų pagrindinių rezultatų, kurie yra bendri visoms valstybėms narėms, galutinis sąrašas. Pavyzdžiui, restruktūrizavimo procedūros atveju tarp tokių pagrindinių rezultatų galėtų būti: teismo tvirtinamas planas, teismo netvirtinamas planas, restruktūrizavimo procedūros, keičiamos likvidavimo procedūromis arba užbaigiamos, kadangi likvidavimo procedūros buvo pradėtos teismui dar nepatvirtinus plano. Valstybių narių neturėtų būti reikalaujama pateikti tų procedūrų, kurios baigiamos prieš imantis atitinkamų priemonių, suskirstymo pagal rezultatų tipus, tačiau vietoj to galėtų pateikti bendrą visų procedūrų, kurios paskelbtos nepriimtinomis, yra atmestos arba atšauktos dar jų nepradėjus, skaičių;

(93)  pateikimo formoje turėtų būti pateikiamas parinkčių, į kurias valstybės narės galėtų atsižvelgti nustatydamos skolininko dydį, sąrašas, remiantis vienu ar keliais MVĮ ir didelių įmonių apibrėžties elementais, kurie yra bendri visoms valstybėms narėms. Sąraše turėtų būti numatyta galimybė nustatyti skolininko dydį tik pagal darbuotojų skaičių. Formoje taip pat turėtų būti nustatyti vidutinių išlaidų ir vidutinių reikalavimų patenkinimo lygių elementai, apie kuriuos valstybės narės turėtų galėti savanoriškai rinkti duomenis; pateiktos gairės dėl elementų, į kuriuos būtų galima atsižvelgti, kai valstybės narės naudoja imčių metodą, pavyzdžiui, dėl imčių dydžių siekiant užtikrinti, kad jos būtų reprezentatyvios geografinio pasiskirstymo, skolininkų dydžio ir sektoriaus atžvilgiu; ir turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms pateikti bet kokios papildomos informacijos, pavyzdžiui, apie visą skolininkų turto ir įsipareigojimų sumą;

(94)  finansų rinkų stabilumas labai priklauso nuo susitarimų dėl finansinio įkaito, visų pirma, kai įkaitas teikiamas dalyvaujant nurodytose sistemose arba centrinio banko operacijose ir kai įkaito vertė užtikrinama pagrindinėms sandorio šalims. Kadangi kaip garantinio įkaito pateiktų finansinių priemonių vertė gali labai kisti, itin svarbu jas realizuoti greitai, kol ši vertė nesumažėjo. Todėl ▌direktyvų 98/26/EB(21) ir 2002/47/EB(22) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos turėtų būti taikomos, nepaisant šios direktyvos nuostatų. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas neturi poveikio užskaitos susitarimams, įskaitant baigiamąją užskaitą, net ir tada, kai jiems netaikomos direktyvos 98/26/EB, 2002/47/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, jei tokie susitarimai yra vykdytini pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus net iškėlus nemokumo bylą.

Tai galėtų liesti didelį skaičių pagrindinių susitarimų, kuriuos tiek ne finansų sandorio šalys, tiek finansų sandorio šalys plačiai naudoja finansų, energijos ir biržos prekių rinkose. Tokiais susitarimais sumažinama sisteminė rizika, visų pirma išvestinių finansinių priemonių rinkose. Todėl tokiems susitarimams galėtų būti netaikomi apribojimai, kurie nemokumo teisės aktais nustatomi sutartims, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė. Atitinkamai valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama nustatyti, kad atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas neturi poveikio teisės aktų nustatytiems užskaitos, įskaitant baigiamąją užskaitą, susitarimams, kurie taikomi pradėjus taikyti nemokumo procedūras. Tačiau atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas turėtų būti taikomas sumai, kuri gaunama atlikus užskaitos, įskaitant baigiamąją užskaitą, susitarimų operaciją;

(95)  valstybės narės, kurios yra 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune pasirašytos Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos protokolų šalys, turėtų galėti toliau laikytis savo esamų tarptautinių įsipareigojimų. Šios direktyvos nuostatos dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų turėtų būti taikomos su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, reikalingomis siekiant užtikrinti, kad tų direktyvos nuostatų taikymas nedarytų poveikio tos konvencijos ir jos protokolų taikymui;

(96)  bendrovių teisė neturėtų kelti pavojaus veiksmingam restruktūrizavimo plano priėmimo ir įgyvendinimo procesui. Todėl valstybės narės turėtų galėti nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132(23) nustatytų reikalavimų dėl pareigų sušaukti visuotinį susirinkimą ir pirmumo tvarka pasiūlyti akcijas esamiems akcininkams, tokia apimtimi ir tokį laikotarpį, kiek reikia užtikrinti, kad akcininkai nesužlugdytų restruktūrizavimo pastangų piktnaudžiaudami toje direktyvoje nustatytomis teisėmis. Pavyzdžiui, valstybėms narėms gali reikėti nukrypti nuo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą arba nuo normalių laikotarpių tais atvejais, kai vadovybė turi imtis skubių veiksmų bendrovės turtui apsaugoti, pavyzdžiui, kreipdamasi dėl atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo, ir kai staigiai prarandama didelė pasirašytojo kapitalo dalis ir kyla nemokumo tikimybė. Nuo bendrovių teisės nukrypti leidžiančios nuostatos taip pat galėtų būti reikalingos, kai restruktūrizavimo plane numatoma išleisti naujų akcijų, kurios pirmumo tvarka galėtų būti pasiūlytos kreditoriams kaip skolų konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius, arba sumažinti pasirašytojo kapitalo sumą įmonės dalių perleidimo atveju. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų galioti ribotą laiką, t. y. tiek, kiek, valstybių narių nuomone, tokios nukrypti leidžiančios nuostatos yra būtinos prevencinio restruktūrizavimo sistemos nustatymui. Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos nukrypti nuo bendrovių teisės taisyklių visiškai ar iš dalies neribotu arba ribotu laikotarpiu, jeigu jos užtikrina, kad jų bendrovių teisės reikalavimai nekelia pavojaus restruktūrizavimo proceso veiksmingumui, arba jeigu valstybės narės turi kitų, ne mažiau veiksmingų priemonių užtikrinti, kad akcininkai nepagrįstai nekliudytų priimti arba įgyvendinti restruktūrizavimo planą, pagal kurį būtų atkurtas įmonės gyvybingumas. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų teikti ypač daug dėmesio nuostatų, susijusių su atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymu ir restruktūrizavimo plano patvirtinimu, veiksmingumui – jis neturėtų pernelyg nukentėti dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ar jų rezultatų. Todėl Direktyva (ES) 2017/1132 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. Valstybės narės turėtų turėti tam tikrą diskreciją vertinant, kokių nukrypti leidžiančių nuostatų reikia pagal nacionalinę bendrovių teisę siekiant veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą, ir taip pat turėtų galėti numatyti panašias Direktyvos (ES) 2017/1132 išimtis nemokumo bylų atveju, kurioms netaikoma ši direktyva, tačiau kuriose leidžiama imtis restruktūrizavimo priemonių;

(97)  Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, reikalingi duomenų perdavimo formai nustatyti ir vėliau pakeisti. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(98)  Komisija turėtų atlikti tyrimą siekiant įvertinti, ar būtina pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl nemokumo asmenų, kurie nevykdo prekybos, neužsiima verslu, amatu ar profesija ir kurie kaip vartotojai būdami sąžiningi laikinai arba galutinai negali sumokėti skolų suėjus terminui. Tokiu tyrimu turėtų būti nustatyta, ar tiems asmenims turi būti užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis prekėmis ir paslaugomis, kad jie galėtų turėti deramas gyvenimo sąlygas;

(99)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(24) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(100)  kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes dėl nacionalinių restruktūrizavimo ir nemokumo sistemų skirtumų ir toliau būtų sudaromos kliūtys laisvam kapitalo judėjimui ir įsisteigimo laisvei, tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti ▌;

(101)  2017 m. birželio 7 d. Europos Centrinis Bankas pateikė savo nuomonę(25),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės dėl:

a)  prevencinio restruktūrizavimo sistemų, kuriomis gali naudotis finansinių sunkumų patiriantys skolininkai iškilus nemokumo tikimybei, siekiant užkirsti kelią nemokumui ir užtikrinti skolininko gyvybingumą;

b)  nemokių verslininkų skolų panaikinimo procedūrų; ir ▌

c)  restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumo didinimo priemonių.

2.  Ši direktyva netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms procedūroms, susijusioms su skolininkais, kurie yra:

a)  draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 ir 4 punktuose;

b)  kredito įstaigos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 punkte;

c)  investicinės įmonės ar kolektyvinio investavimo subjektai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose;

d)  pagrindinės sandorio šalys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

e)  centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

f)  kitos finansų įstaigos ir subjektai, išvardyti Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje;

g)  viešojo sektoriaus institucijos pagal nacionalinę teisę ir

h)  fiziniai asmenys, kurie nėra verslininkai.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad ši direktyva netaikoma 1 dalyje nurodytoms procedūroms, susijusioms su skolininkais, kurie yra kiti finansines paslaugas teikiantys finansų subjektai nei tie, kurie yra nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir kuriems taikoma speciali tvarka, pagal kurią nacionalinės priežiūros ar pertvarkymo institucijos turi plataus masto įsikišimo įgaliojimus, panašius į tuos, kurie nustatyti Sąjungos ir nacionalinėje teisėje 2 dalies nurodytiems finansų subjektams. Valstybės narės praneša Komisijai apie tą specialią tvarką.

4.  Valstybės narės gali išplėsti 1 dalies b punkte nurodytų procedūrų taikymo sritį, įtraukdamos į ją ir nemokius fizinius asmenis, kurie nėra verslininkai.

Valstybės narės gali 1 dalies a punktą taikyti tik juridiniams asmenims.

5.  Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalies a punkte nurodytos prevencinio restruktūrizavimo sistemos neapima toliau nurodytų reikalavimų arba nedaro jiems poveikio:

a)  esamų arba buvusių darbuotojų esamų ir būsimų reikalavimų;

b)  iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančių išlaikymo reikalavimų; arba

c)  reikalavimų, kurie kyla dėl skolininko deliktinės atsakomybės.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos neturėtų poveikio sukauptoms teisėms į profesinių pensijų išmokas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šioje direktyvoje ▌vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  restruktūrizavimas – priemonės, kuriomis siekiama restruktūrizuoti skolininko verslą ir kurios apima skolininko turto ir įsipareigojimų arba bet kurios kitos skolininko kapitalo struktūros dalies sudėties, sąlygų ar struktūros pakeitimą, pavyzdžiui, turto ar verslo dalių pardavimą ir, kai tai nustatyta pagal nacionalinę teisę, įmonės kaip veikiančio verslo pardavimą, taip pat visus būtinus veiklos pokyčius arba šių elementų derinį;

2)  paveiktos šalys – kreditoriai, įskaitant, kai taikytina pagal nacionalinę teisę, darbuotojus, arba kreditorių grupės ir, kai taikytina pagal nacionalinę teisę, dalininkai, kurių atitinkamai reikalavimams arba interesams restruktūrizavimo planas daro tiesioginį poveikį;

3)  dalininkas – asmuo, turintis skolininko nuosavybės arba skolininko verslo dalį, įskaitant akcininką tiek, kiek tas asmuo nėra kreditorius;

4)  atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas – kreditoriaus teisės užtikrinti reikalavimo skolininkui ir, jei taip numatyta nacionalinėje teisėje, užtikrinimą teikiančiai trečiajai šaliai įvykdymo teisminio, administracinio arba kito proceso kontekste laikinas sustabdymas arba teisės paimti ar realizuoti skolininko turtą arba verslą be teismo laikinas sustabdymas teisminės arba administracinės institucijos nurodymu arba teisės aktų nustatyta tvarka;

5)  sutartis, kurios vykdymo terminas dar nepasibaigė – skolininko ir vieno ar kelių kreditorių sutartis, pagal kurią šalys dar turi neįvykdytų prievolių tuo metu, kai suteikiamas arba taikomas atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas;

6)  kreditorių interesų kriterijus – kriterijus, kuris tenkinamas, jeigu joks prieštaraujantis kreditorius dėl restruktūrizavimo plano negali atsidurti prastesnėje padėtyje nei būtų tuo atveju, jei pagal nacionalinę teisę būtų taikomas įprastas likvidavimo prioritetų eiliškumas, nei likvidavimo atveju, neatsižvelgiant į tai, ar turtas parduodamas dalimis ar visa įmonė kaip veikiantis verslas, nei kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo atveju, jei restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas;

7)  naujo finansavimo priemonės – esamo arba naujo kreditoriaus teikiama bet kokia nauja finansinė parama siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo planą, kuri yra įtraukta į tą restruktūrizavimo planą ▌;

8)  tarpinio finansavimo priemonės – esamo ar naujo kreditoriaus teikiama bet kokia nauja finansinė parama, kuri apima bent finansinę paramą atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo metu ir kuri yra pagrįsta bei nedelsiant reikalinga, kad skolininko įmonė galėtų tęsti veiklą ▌arba būtų išsaugota ar padidinta tos įmonės vertė ▌;

9)  ▌verslininkas – prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla besiverčiantis fizinis asmuo ▌;

10)  visiškas skolų panaikinimas – išieškojimo iš verslininkų jų panaikinamų skolų galimybės atėmimas arba pačių likusių panaikinamų skolų nurašymas pagal procedūrą, kuri gali apimti turto realizavimą ▌arba skolų grąžinimo ▌ planą, arba abi šias priemones;

11)  skolų grąžinimo planas – nustatytų sumų, kurias nurodytomis dienomis nemokus verslininkas moka kreditoriams, mokėjimų programa arba tam tikros verslininko disponuojamųjų pajamų dalies periodiniai pervedimai kreditoriams skolų panaikinimo laikotarpiu;

12)  restruktūrizavimo srities specialistas – bet koks asmuo ar įstaiga, teisminės arba administracinės institucijos paskirti vykdyti visų pirma vieną ar kelias iš šių užduočių:

a)  padėti skolininkui ar kreditoriams parengti restruktūrizavimo planą arba dėl jo derėtis;

b)  prižiūrėti skolininko veiklą derybų dėl restruktūrizavimo plano laikotarpiu ir apie ją pranešti teisminei arba administracinei institucijai;

c)  derybų laikotarpiu perimti dalinę skolininko turto arba reikalų kontrolę.

2.  Šioje direktyvoje toliau nurodytos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos nacionalinėje teisėje:

a)  nemokumas,

b)  nemokumo tikimybė,

c)  labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).

3 straipsnis

Ankstyvasis perspėjimas ir galimybė susipažinti su informacija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad skolininkai ▌ galėtų naudotis viena arba keliomis aiškiomis ir skaidriomis ankstyvojo perspėjimo priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti nemokumo tikimybė, ir kurios galėtų jiems pranešti, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų.

Taikydamos pirmą pastraipą valstybės narės gali naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis pranešimams ir informacijai teikti.

2.  Ankstyvojo perspėjimo priemonės gali apimti:

a)  įspėjimo mechanizmus, kai skolininkas nėra įvykdęs tam tikrų rūšių mokėjimų,

b)  viešųjų arba privačiųjų organizacijų konsultavimo paslaugas.

c)  paskatas, nustatytas nacionalinėje teisėje, skirtas svarbios informacijos apie skolininką turinčioms trečiosioms šalims, kaip antai apskaitininkams, mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, kad skolininko dėmesys būtų atkreiptas į neigiamą tendenciją.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad skolininkai ir darbuotojų atstovai galėtų susipažinti su atitinkama naujausia ▌informacija apie esamas ankstyvojo perspėjimo priemones, taip pat apie procedūras ir priemones, susijusias su restruktūrizavimu ir skolų panaikinimu.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie galimybes naudotis ankstyvojo perspėjimo priemonėmis yra viešai prieinama internete ir kad ji yra lengvai prieinama ir pateikiama vartotojui patogiu būdu, visų pirma MVĮ.

5.  Valstybės narės gali darbuotojų atstovams teikti paramą, reikalingą skolininko ekonominei situacijai įvertinti.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PREVENCINIO RESTRUKTŪRIZAVIMO SISTEMOS

I SKYRIUS

Galimybė pasinaudoti prevencinio restruktūrizavimo sistemomis

4 straipsnis

Galimybė pasinaudoti prevencinio restruktūrizavimo sistemomis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad iškilus nemokumo tikimybei skolininkai ▌galėtų pasinaudoti prevencinio restruktūrizavimo sistema, kuri leistų jiems restruktūrizuotis, siekiant užkirsti kelią nemokumui ir užtikrinti jų gyvybingumą, nedarant poveikio kitiems sprendimams vengiant nemokumo, tokiu būdu apsaugant darbo vietas ir išlaikant verslą.

2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad skolininkams, nuteistiems už šiurkščius apskaitos ar buhalterijos prievolių pažeidimus pagal nacionalinę teisę, prevencinio restruktūrizavimo sistema galima būtų pasinaudoti tik po to, kai tie skolininkai ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos problemos, dėl kurių buvo priimtas nuosprendis, siekiant kreditoriams suteikti būtiną informaciją, kad jie galėtų priimti sprendimą derybų dėl restruktūrizavimo metu.

3.  Valstybės narės nacionalinėje teisėje gali toliau taikyti arba nustatyti gyvybingumo tikrinimą su sąlyga, kad tokio tikrinimo tikslas yra atskirti skolininkus, kurie neturi gyvybingumo perspektyvų, ir kad jį būtų galima atlikti nedarant žalos skolininko turtui.

4.  Valstybės narės gali nustatyti apribojimus, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį skolininkas gali pasinaudoti pagal šią direktyvą numatyta prevencinio restruktūrizavimo sistema.

5.  Šioje direktyvoje numatytą prevencinio restruktūrizavimo sistemą gali sudaryti viena arba kelios procedūros, priemonės arba nuostatos; kai kurios iš jų gali būti taikomos neteisminiu būdu, nedarant poveikio jokioms kitoms restruktūrizavimo sistemoms pagal nacionalinę teisę.

Valstybės narės užtikrina, kad tokia restruktūrizavimo sistema skolininkams ir paveiktoms šalims būtų nuosekliai užtikrinamos teisės ir apsaugos priemonės, numatytos šioje antraštinėje dalyje.

6.  Valstybės narės gali priimti nuostatas, kuriomis teisminių arba administracinių institucijų kišimasis į prevencinio restruktūrizavimo sistemas yra leidžiamas tik tada, kai tai būtina ir proporcinga, kartu užtikrindamos, kad būtų apsaugotos paveiktų šalių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teisės.

7.  Šioje direktyvoje nustatytomis prevencinio restruktūrizavimo sistemomis gali naudotis skolininkai, kurie dėl to pateikia prašymą.

8.  Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad skolininkui sutinkant prevencinio restruktūrizavimo sistemomis pagal šią direktyvą būtų galima pasinaudoti ir kreditorių bei darbuotojų atstovų prašymu. Valstybės narės gali tokį reikalavimą gauti skolininko pritarimą taikyti tik tais atvejais, kai skolininkai yra MVĮ.

2 SKYRIUS

Derybų dėl prevencinio restruktūrizavimo planų palengvinimas

5 straipsnis

Savo turtu disponuojantis skolininkas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad skolininkai, kurie taiko prevencinio restruktūrizavimo procedūras, ir toliau galėtų visiškai arba bent iš dalies kontroliuoti savo turtą ir kasdienes savo įmonės veiklos operacijas.

2.  Kai būtina, teisminė arba administracinė institucija sprendimą dėl restruktūrizavimo srities specialisto paskyrimo priima kiekvienu atskiru atveju, išskyrus tam tikras aplinkybes, kai valstybės narės gali reikalauti kiekvienu atveju paskirti tokį specialistą privalomai.

3.  Valstybės narės sudaro galimybes paskirti restruktūrizavimo srities specialistą, kuris padėtų skolininkui ir kreditoriams derėtis dėl plano ir jį rengti bent šiais atvejais:

a)  jei teisminė arba administracinė institucija nustato bendrą atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą pagal 6 straipsnio 3 dalį ir jei teisminė arba administracinė institucija nusprendžia, kad toks specialistas yra būtinas šalių interesams apsaugoti;

b)  jei restruktūrizavimo planą teisminė arba administracinė institucija turi patvirtinti taikydama prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymą, kaip nustatyta 11 straipsnyje; arba

c)  jei to prašo skolininkas arba kreditorių dauguma su sąlyga, kad pastaruoju atveju specialistui skirtas išlaidas padengia kreditoriai.

6 straipsnis

Atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, taikant prevencinio restruktūrizavimo sistemą, skolininkai ▌gali pasinaudoti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymu ▌ siekiant remti derybas dėl restruktūrizavimo plano.

Valstybės narės gali numatyti, kad teisminės arba administracinės institucijos gali atsisakyti suteikti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą, kai toks sustabdymas nėra būtinas arba kai juo nebūtų pasiekta pirmoje pastraipoje nurodyto tikslo.

2.  Nedarant poveikio 4 ir 5 dalims, valstybės narės užtikrina, kad atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas gali apimti visų rūšių reikalavimus, įskaitant užtikrintus reikalavimus ir pirmaeilius reikalavimus.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas gali būti bendras, taikomas visiems kreditoriams, arba gali būti ribotas, taikomas vienam ar keliems atskiriems kreditoriams arba vienai ar kelioms kreditorių kategorijoms.

Jei sustabdymas yra ribotas, jis taikomas tik kreditoriams, kuriems pagal nacionalinę teisę pranešta apie 1 dalyje nurodytas derybas dėl restruktūrizavimo plano arba apie sustabdymą.

4.  Valstybės narės tinkamai apibrėžtomis aplinkybėmis gali atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo taikymo sričiai nepriskirti tam tikrų reikalavimų arba reikalavimų kategorijų, kai toks nepriskyrimas tinkamai pagrįstas ir kai:

a)  nėra tikėtina, kad vykdymo užtikrinimas sukels pavojų įmonės restruktūrizavimui, arba

b)  sustabdymas nepagrįstai pažeistų tų reikalavimų kreditorių interesus.

5.  2 dalis netaikoma darbuotojų reikalavimams.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali 2 dalį taikyti tokiems reikalavimams, jeigu valstybės narės užtikrina (ir tokiu mastu, kokiu užtikrina) ▌, kad taikant prevencinio restruktūrizavimo sistemas tokių reikalavimų patenkinimas garantuojamas užtikrinant panašų apsaugos lygį ▌.

6.  Pirminis atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip keturi mėnesiai.

7.  Nepaisant 6 dalies, valstybės narės gali ▌nustatyti, kad teisminės arba administracinės institucijos skolininko, kreditoriaus arba, kai taikytina, restruktūrizavimo srities specialisto prašymu gali pratęsti ▌atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpį arba suteikti naują atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpį. Toks atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpio pratęsimas arba naujas laikotarpis suteikiamas tik jei, atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtas aplinkybes, akivaizdu, kad toks pratęsimas arba naujas sustabdymo laikotarpis yra tinkamai pagrįstas, pavyzdžiui:

a)  derantis dėl restruktūrizavimo plano padaryta tinkama pažanga; ▌

b)  pratęsus atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą nėra nepagrįstai pažeidžiamos paveiktų šalių teisės arba interesai; arba

c)  jei pagal nacionalinę teisę skolininkui dar neiškelta nemokumo byla, kuri galėtų baigtis skolininko likvidavimu.

8.  Visas atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpis, įskaitant pratęsimus ir atnaujinimus, negali būti ilgesnis kaip dvylika mėnesių.

Jeigu valstybės narės pasirenka šią direktyvą įgyvendinti taikydamos vieną arba kelias procedūras arba priemones, kurios neatitinka pranešimo sąlygų pagal Reglamento (ES) 2015/848 A priedą, visas atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpis taikant tokias procedūras apribojamas iki keturių mėnesių, jei ne daugiau kaip prieš tris mėnesius iki prašymo pradėti prevencinio restruktūrizavimo procedūrą pateikimo skolininko pagrindinių interesų vieta buvo perkelta į kitą valstybę narę.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad teisminės arba administracinės institucijos galėtų panaikinti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą šiais atvejais:

a)  sustabdymas nebeatitinka tikslo remti derybas dėl restruktūrizavimo plano, pavyzdžiui, jei paaiškėja, kad kreditoriai, kartu sudarantys dalį, pagal nacionalinę teisę galinčią užkirsti kelią restruktūrizavimo plano priėmimui, nepritaria tolesnėms deryboms; ▌

b)  to prašo skolininkas arba restruktūrizavimo srities specialistas ▌;

c)  jei taip numatyta nacionalinėje teisėje – jei dėl atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo yra arba būtų nepagrįstai pažeidžiami vieno ar kelių kreditorių arba vienos ar kelių kreditorių grupių interesai; arba

d)  jei taip numatyta nacionalinėje teisėje – jei sustabdymas tampa kreditoriaus nemokumo priežastimi.

Valstybės narės gali riboti pirmoje pastraipoje nustatytas galias panaikinti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymą tais atvejais, kai kreditoriai neturėjo galimybės būti išklausyti iki sustabdymo įsigaliojimo arba prieš teisminei arba administracinei institucijai pratęsiant sustabdymo laikotarpį.

Valstybės narės gali numatyti trumpiausią laikotarpį, neviršijantį 6 dalyje nustatyto laikotarpio, per kurį atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas negali būti panaikintas.

7 straipsnis

Atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo padariniai

1.  Kai ▌atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpiu skolininkui kyla nacionalinėje teisėje numatyta pareiga kreiptis dėl nemokumo procedūros, kuri galėtų baigtis skolininko likvidavimu, pradėjimo, ta pareiga suspenduojama iki to sustabdymo laikotarpio pabaigos.

2.  Atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas pagal 6 straipsnį iki sustabdymo laikotarpio pabaigos vieno ar kelių kreditorių prašymu sustabdo procedūros, kuri galėtų baigtis skolininko likvidavimu, pradėjimą.

3.  Valstybės narės gali nukrypti nuo 1 ir 2 dalių tais atvejais, kai skolininkas negali sumokėti savo skolų suėjus jų grąžinimo terminui . Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad ▌teisminė arba administracinė institucija galėtų nuspręsti ▌išsaugoti atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo daromą teigiamą poveikį, jeigu, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, nemokumo procedūros, kuri galėtų baigtis skolininko likvidavimu, pradėjimas neatitiktų kreditorių bendrojo intereso.

4.  Valstybės narės numato taisykles, pagal kurias kreditoriams, kuriems taikomas sustabdymas, neleidžiama atsisakyti vykdyti esminių sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jas nutraukti, anksčiau laiko užbaigti arba kitaip keisti skolininko nenaudai, skolų, kurios atsirado prieš sustabdymą tik dėl to, kad skolininkas jų nesumokėjo, atžvilgiu. Esminės sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, turi būti suprantamos kaip sutartys, kurios yra būtinos, kad įmonė galėtų tęsti kasdieninę veiklą, įskaitant tiekimo sutartis, ir dėl kurių nutraukimo skolininkas nebegalėtų vykdyti veiklos.

Pirma pastraipa nekliudoma valstybėms narėms suteikti tokiems kreditoriams tinkamas apsaugos priemones, kad dėl tos pastraipos nebūtų nepagrįstai pažeisti tų kreditorių interesai.

Valstybės narės gali nustatyti, kad ši dalis būtų taikoma ir ne esminėms sutartims, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams nebūtų leidžiama atsisakyti vykdyti sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jas nutraukti, anksčiau laiko užbaigti arba kitaip keisti skolininko nenaudai remiantis sutarties nuostata, kurioje tokios priemonės numatytos, vien todėl, kad ▌:

a)  pateiktas prašymas pradėti prevencinio restruktūrizavimo procedūrą;

b)  pateiktas prašymas dėl atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo;

c)  pradėta prevencinio restruktūrizavimo procedūra arba

d)  suteiktas atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas.

6.  Valstybės narės gali nustatyti, kad atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymas netaikomas užskaitos susitarimams, įskaitant baigiamosios užskaitos susitarimus, sudarytiems finansų, energijos ir biržos prekių rinkose, net ir tomis aplinkybėmis, kai 31 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei tokie susitarimai yra vykdytini pagal nacionalinę nemokumo teisę. Tačiau sustabdymas taikomas tais atvejais, kai kreditorius siekia užtikrinti, kad būtų įvykdytas jo reikalavimas skolininko atžvilgiu, kylantis iš užskaitos susitarimo vykdymo.

Pirma pastraipa netaikoma prekių tiekimo, paslaugų teikimo arba energijos tiekimo sutartims, kurios reikalingos, kad skolininkas galėtų vykdyti veiklą, nebent tokios sutartys yra pozicijos, kuriomis prekiaujama biržoje arba kitoje rinkoje, t. y. tokios, kurios bet kuriuo metu gali būti pakeistos kitomis sutartimis dabartine rinkos verte.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai atskirų vykdymo užtikrinimo priemonių sustabdymo laikotarpis pasibaigia, o restruktūrizavimo planas nėra priimtas, nemokumo procedūra, kuri galėtų baigtis skolininko likvidavimu, nebūtų pradedama savaime, nebent yra tenkinamos kitos nacionalinėje teisėje nustatytos tokio pradėjimo sąlygos.

3 SKYRIUS

Restruktūrizavimo planai

8 straipsnis

Restruktūrizavimo planų turinys

1.  Valstybės narės reikalauja, kad restruktūrizavimo planuose, pateikiamuose priimti pagal 9 straipsnį arba pateikiamuose teisminei arba administracinei institucijai patvirtinti pagal 10 straipsnį, būtų pateikta bent ši informacija:

a)  skolininko ▌tapatybė;

b)  skolininko turtas ir įsipareigojimai restruktūrizavimo plano pateikimo metu, įskaitant turto vertę, skolininko ekonominės padėties ir darbuotojų padėties aprašymas ir skolininko ▌sunkumų priežasčių ir masto aprašymas;

c)  ▌ paveiktos šalys, konkrečiai įvardijant kiekvieną šalį arba apibūdinant pagal ▌skolų kategorijas pagal nacionalinę teisę, taip pat jų reikalavimai ar interesai, į kuriuos atsižvelgiama restruktūrizavimo plane;

d)  kai taikytina, grupės, į kurias paveiktos šalys yra suskirstytos restruktūrizavimo plano priėmimo tikslu, ir atitinkamos kiekvienos grupės reikalavimų ir interesų sumos;

e)  kai taikytina, šalys, konkrečiai įvardijant kiekvieną šalį arba apibūdinant pagal ▌skolų kategorijas, vadovaujantis nacionaline teise, kurios nėra paveiktos restruktūrizavimo plano, kartu pateikiant priežasčių, dėl kurių ▌siūloma jų nepaveikti, aprašymą;

f)  kai taikytina, restruktūrizavimo srities specialisto tapatybė;

g)  restruktūrizavimo plano sąlygos, visų pirma įskaitant:

i)  bet kokias siūlomas restruktūrizavimo priemones, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

ii)  kai taikytina, bet kokių siūlomų restruktūrizavimo priemonių trukmę;

iii)  informacijos teikimo ir konsultacijų su darbuotojų atstovais pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę sąlygas;

iv)  kai taikytina, bendrus padarinius užimtumui, kaip antai dėl darbuotojų atleidimo, sutrumpinto darbo laiko ir pan.;

v)  numatomus skolininko finansinius srautus, jei numatyta pagal nacionalinę teisę; ir

vi)  naujo finansavimo priemones, kurių tikimasi pagal restruktūrizavimo planą, ir priežastis, kodėl jos būtinos tam planui įgyvendinti;

h)  motyvų pareiškimas, kuriame paaiškinama, kodėl galima pagrįstai tikėtis, kad restruktūrizavimo planas leis išvengti skolininko nemokumo ir užtikrinti jo verslo gyvybingumą, įskaitant būtinas išankstines sąlygas sėkmingam plano įgyvendinimui. Valstybės narės gali reikalauti, kad tą motyvų pareiškimą pateiktų arba patvirtintų išorės ekspertas arba restruktūrizavimo srities specialistas, jei toks specialistas paskiriamas.

2.  Valstybės narės internete pateikia restruktūrizavimo planams rengti skirtus išsamius kontrolinius sąrašus, pritaikytus prie MVĮ poreikių. Tokie kontroliniai sąrašai turi apimti praktines rekomendacijas dėl to, kaip restruktūrizavimo planai turi būti rengiami pagal nacionalinę teisę.

Kontrolinis sąrašas paskelbiamas valstybės narės oficialia kalba arba kalbomis. Valstybės narės apsvarsto galimybę šį kontrolinį sąrašą paskelbti bent viena kita kalba, visų pirma tarptautiniame versle vartojama kalba. ▌

9 straipsnis

Restruktūrizavimo planų priėmimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo to, kas pateikia prašymą taikyti prevencinio restruktūrizavimo procedūrą pagal 4 straipsnį, skolininkai turi teisę pateikti restruktūrizavimo planus paveiktoms šalims priimti.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad kreditoriai ir restruktūrizavimo srities specialistai turi teisę pateikti restruktūrizavimo planus, ir kokioms sąlygomis jie tai gali padaryti.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ▌paveiktos šalys turėtų teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano priėmimo.

Šalys, kurioms restruktūrizavimo planas poveikio nedaro, neturi balsavimo teisių priimant tą planą.

3.  Nepaisant 2 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad teisės balsuoti neturi:

a)  dalininkai;

b)  kreditoriai, kurių reikalavimai, taikant įprastą likvidavimo prioritetų eiliškumą, neturi pirmumo paprastųjų užtikrinimo priemonės neturinčių kreditorių reikalavimų atžvilgiu; arba

c)  bet kokia su skolininku arba skolininko įmone susijusi šalis, kurios atveju esama interesų konflikto pagal nacionalinę teisę.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad paveiktos šalys būtų išskirtos į atskiras grupes, kurios atspindėtų pakankamą intereso bendrumą, grindžiamą patikrinimais kriterijais, laikantis nacionalinės teisės. Mažų mažiausiai, kreditoriai, turintys užtikrintų ir neužtikrintų reikalavimų, turi būti išskirti į atskiras grupes restruktūrizavimo plano priėmimo tikslais.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad darbuotojų reikalavimai būtų nagrinėjami kaip atskira savarankiška grupė.

Valstybės narės gali nustatyti, kad skolininkai, kurie yra MVĮ, gali pasirinkti neišskirti paveiktų šalių į atskiras grupes.

Valstybės narės nustato tinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad grupės būtų sudaromos tinkamai atsižvelgiant į pažeidžiamų kreditorių, kaip antai smulkieji tiekėjai, apsaugą.

5.  Balsavimo teises ir grupių sudarymą teisminė arba administracinė institucija išnagrinėja tuomet, kai pateikiamas prašymas ▌patvirtinti restruktūrizavimo planą.

Valstybės narės gali reikalauti, kad teisminė arba administracinė institucija balsavimo teises ir grupių sudarymą išnagrinėtų ir patvirtintų ankstesniame etape nei nurodytasis pirmoje dalyje.

6.  ▌Restruktūrizavimo planą paveiktos šalys priima, jei jų reikalavimų arba interesų suma vertine išraiška kiekvienoje ▌grupėje sudaro daugumą. Be to, valstybės narės gali reikalauti, kad susidarytų kiekvienos grupės paveiktų šalių skaičiaus dauguma.

Valstybės narės nustato daugumos, reikalingos ▌restruktūrizavimo planui priimti, dydžius ▌. Ta dauguma turi būti ne didesnė nei 75 % reikalavimų arba interesų sumos vertine išraiška kiekvienoje grupėje arba, kai taikytina, kiekvienos grupės paveiktų šalių skaičiaus.

7.  Nepaisant 2–6 dalių, valstybės narės gali nustatyti, kad vietoj oficialaus balsavimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimo gali būti taikomas skolininko pasiektas susitarimas su reikalaujama dauguma ▌.

10 straipsnis

Restruktūrizavimo planų patvirtinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bent jau toliau išvardyti restruktūrizavimo planai šalims būtų privalomi su sąlyga, kad juos patvirtino teisminė arba administracinė institucija:

a)  restruktūrizavimo planai, turintys poveikį jiems prieštaraujančių paveiktų šalių reikalavimams arba interesams;

b)  restruktūrizavimo planai, kuriuose numatytos naujo finansavimo priemonės;

c)  restruktūrizavimo planai, susiję su daugiau kaip 25 % darbo vietų praradimu, jei toks praradimas leidžiamas pagal nacionalinę teisę.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisminėje arba administracinėje institucijoje sąlygos būtų aiškiai apibrėžtos ir apimtų bent šiuos reikalavimus:

a)  restruktūrizavimo planas yra priimtas laikantis 9 straipsnio ▌;

b)  tai pačiai grupei priskirtiems kreditoriams, turintiems pakankamai bendro intereso, taikomos vienodos sąlygos, proporcingai jų reikalavimams;

c)  apie restruktūrizavimo planą laikantis nacionalinės teisės pranešta visoms paveiktoms šalims;

d)  kai esama prieštaraujančių kreditorių, restruktūrizavimo planas tenkina kreditorių interesų kriterijų;

e)  kai taikytina, visos naujo finansavimo priemonės yra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai nepažeidžia kreditorių interesų.

Nagrinėti, ar laikomasi pirmos pastraipos d punkto, teisminė arba administracinė institucija turėtų tik jei restruktūrizavimo planas tuo pagrindu yra užginčijamas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teisminės arba administracinės institucijos galėtų atsisakyti patvirtinti restruktūrizavimo planą tais atvejais, kai nėra pagrįstai tikimasi, kad tas planas leis išvengti skolininko nemokumo arba užtikrinti įmonės gyvybingumą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai restruktūrizavimo planas tampa privalomas tik jį patvirtinus teisminėje arba administracinėje institucijoje, sprendimas būtų priimamas veiksmingai, kad bylos nagrinėjimas vyktų sparčiai.

11 straipsnis

Prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad restruktūrizavimo planą, kurio nepatvirtino paveiktos šalys, kaip numatyta 9 straipsnio 6 dalyje, kiekvienoje balsuojančioje grupėje ▌, skolininko siūlymu arba ▌ skolininkui pritarus galėtų patvirtinti teisminė arba administracinė institucija ir kad tas planas taptų privalomas ▌ prieštaraujančioms balsuojančioms grupėms, jei restruktūrizavimo planas ▌atitinka bent šias sąlygas ▌:

a)  jis atitinka 10 straipsnio 2 ir 3 dalis;

b)   patvirtino:

i)  paveiktų šalių balsuojančių grupių dauguma su sąlyga, kad bent viena tų grupių yra užtikrinimo priemonę turinčių kreditorių grupė arba turi pirmumą paprastųjų užtikrinimo priemonės neturinčių kreditorių grupės atžvilgiu, arba, jei ši sąlyga nėra tenkinama,

ii)  bent viena balsuojanti paveiktų arba, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, žalą patiriančių šalių grupė, kuri nėra akcininkų grupė, arba bet kokia kita grupė, kuri, įvertinus skolininko kaip veikiančio verslo vertę, negautų jokio mokėjimo arba neišlaikytų jokio intereso, arba, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę, kurios atžvilgiu galėtų būti pagrįstai manoma, kad ji negautų jokio mokėjimo arba neišlaikytų jokio intereso, jei pagal nacionalinę teisę būtų taikomas įprastas likvidavimo prioritetų eiliškumas,

c)  juo užtikrinama, kad prieštaraujančios balsuojančios paveiktų kreditorių grupės būtų traktuojamos bent jau taip pat palankiai kaip ir bet kuri kita tos pačios eilės grupė ir palankiau nei bet kuri paskesnės eilės grupė; ir

d)  nė viena paveiktų šalių grupė pagal restruktūrizavimo planą negali gauti ar išsaugoti sumos, kuri viršytų visą jos reikalavimų ar interesų sumą vertine išraiška.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali reikalavimą gauti skolininko pritarimą taikyti tik tais atvejais, kai skolininkai yra MVĮ.

Valstybės narės gali padidinti paveiktų arba, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, žalą patiriančių šalių grupių mažiausią skaičių, kurio reikia, kad planas būtų patvirtintas, kaip nustatyta pirmos pastraipos b punkto ii papunktyje.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, valstybės narės gali nustatyti, kad prieštaraujančios paveiktų kreditorių grupės reikalavimai būtų visiškai patenkinami tomis pačiomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kai pagal restruktūrizavimo planą paskesnės eilės grupė turi teisę į bet kokį mokėjimą arba teisę išlaikyti bet kokį interesą.

Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nuo pirmos pastraipos nukrypstančias nuostatas tais atvejais, kai jos yra būtinos tam, kad pasiektų restruktūrizavimo plano tikslus ir kai restruktūrizavimo planas nepagrįstai nepažeidžia jokių paveiktų šalių teisių ar interesų.

12 straipsnis

Dalininkai

1.  Tais atvejais, kai valstybės narės nustato, kad dalininkams 9–11 straipsniai netaikomi, jos kitomis priemonėmis užtikrina, kad tiems dalininkams būtų neleidžiama nepagrįstai užkirsti kelią ar sudaryti kliūtis restruktūrizavimo plano priėmimui ir patvirtinimui.

2.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad dalininkams būtų neleidžiama nepagrįstai užkirsti kelią ar sudaryti kliūtis restruktūrizavimo plano įgyvendinimui.

3.  Valstybės narės gali patikslinti tai, kas taikant šį straipsnį reiškia nepagrįstą ribojimą ar kliūčių sudarymą, kad būtų atsižvelgta, inter alia, į tai, ar skolininkas yra MVĮ ar didelė įmonė, ar siūlomos restruktūrizavimo priemonės daro poveikį dalininkų teisėms, į dalininko tipą, ar skolininkas yra juridinis ar fizinis asmuo ar partneriai bendrovėje turi ribotą ar neribotą atsakomybę.

13 straipsnis

Darbuotojai

1.  Valstybės narės užtikrina kad prevencinio restruktūrizavimo sistema nedarytų poveikio individualioms ir kolektyvinėms darbuotojų teisėms pagal Sąjungos ir nacionalinę darbo teisę, kaip antai:

a)  teisei į kolektyvines derybas ir kolektyvinius darbuotojų interesų gynimo veiksmus; ir

b)  teisei į informaciją ir konsultacijas pagal Direktyvą 2002/14/EB ir Direktyvą 2009/38/EB, visų pirma į:

i)  darbuotojų atstovų informavimą apie dabartinę ir galimą įmonės arba įstaigos veiklos raidą ir ekonominę padėtį, taip sudarant jiems galimybę išsakyti skolininkui susirūpinimą keliančius klausimus dėl verslo padėties ir dėl poreikio svarstyti galimybes taikyti restruktūrizavimo mechanizmus;

ii)  darbuotojų atstovų informavimą apie bet kokią prevencinio restruktūrizavimo procedūrą, kuri galėtų daryti poveikį darbo sąlygoms, pavyzdžiui, darbuotojų galimybei atgauti savo darbo užmokestį ir bet kokias būsimas išmokas, įskaitant profesines pensijas;

iii)  darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimąsi su jais dėl restruktūrizavimo planų prieš tuos planus pateikiant priėmimui pagal 9 straipsnį arba teisminės ar administracinės institucijos patvirtinimui pagal 10 straipsnį;

c)  teisėms, užtikrinamoms direktyvomis 98/59/EB, 2001/23/EB ir 2008/94/EB.

2.  Jeigu restruktūrizavimo planas apima priemones, dėl kurių keičiasi darbo organizavimas arba sutartiniai santykiai su darbuotojais, tos priemonės turi būti patvirtintos tų darbuotojų, jeigu toks patvirtinimas tokiais atvejais numatytas pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis.

14 straipsnis

Teisminės arba administracinės institucijos atliekamas vertinimas

1.  Teisminė arba administracinė institucija sprendimą dėl skolininko verslo vertinimo priima tik tais atvejais, kai prieštaraujanti paveikta šalis restruktūrizavimo planą užginčija tvirtindama, kad:

a)  netenkinamas kreditorių interesų kriterijus pagal 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą arba

b)  pažeidžiamos 11 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje numatytos sąlygos prieštaraujančių kreditorių grupių nuomonės nepaisymo mechanizmui taikyti.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo dėl vertinimo priėmimo pagal 1 dalį tikslais teisminės arba administracinės institucijos galėtų paskirti arba išklausyti tinkamos kvalifikacijos specialistus.

3.  1 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad prieštaraujanti paveikta šalis galėtų teisminei arba administracinei institucijai, kurios prašoma patvirtinti restruktūrizavimo planą, pareikšti prieštaravimą.

Valstybės narės gali nustatyti, kad toks prieštaravimas gali būti pareiškiamas pateikiant skundą dėl sprendimo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

15 straipsnis

Restruktūrizavimo planų poveikis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad teisminės arba administracinės institucijos patvirtinti restruktūrizavimo planai būtų privalomi visoms paveiktoms šalims, įvardintoms ar apibūdintoms, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies c punkte.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad restruktūrizavimo planas nedarytų ▌poveikio kreditoriams, kurie pagal nacionalinę teisę nedalyvauja jį priimant.

16 straipsnis

Skundai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kokie nacionalinėje teisėje numatyti skundai dėl teisminės institucijos priimto sprendimo patvirtinti arba atmesti restruktūrizavimo planą būtų pateikiami aukštesnės instancijos teisminei institucijai ▌.

Valstybės narės užtikrina, kad skundai dėl administracinės institucijos priimto sprendimo patvirtinti arba atmesti restruktūrizavimo planą būtų pateikiami teisminei institucijai.

2.  Skundai išnagrinėjami veiksmingai, kad procedūros vyktų sparčiai.

3.  Skundas dėl sprendimo, kuriuo restruktūrizavimo planas patvirtintas, turi neturėti stabdomojo poveikio to plano vykdymui.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali nustatyti, kad teisminės institucijos, kai būtina ir tikslinga, gali sustabdyti restruktūrizavimo plano arba jo dalių vykdymą siekiant apsaugoti kurios nors šalies interesus.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad patenkinus skundą pagal 3 dalį, teisminė institucija galėtų:

a)  restruktūrizavimo planą anuliuoti arba

b)  restruktūrizavimo planą patvirtinti su pakeitimais, jeigu tai numatyta pagal nacionalinę teisę, arba jį patvirtinti nepakeistą.

Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai planas patvirtinamas pagal pirmos pastraipos b punktą, bet kuriai šaliai, kuri patyrė piniginių nuostolių ir kurios skundas buvo patenkintas, būtų skirta kompensacija.

4 SKYRIUS

Naujo finansavimo ir tarpinio finansavimo priemonių bei kitų su restruktūrizavimu susijusių sandorių apsauga

17 straipsnis

Naujo finansavimo ir tarpinio finansavimo priemonių apsauga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų užtikrinama derama ▌naujo finansavimo ir tarpinio finansavimo priemonių apsauga. Mažų mažiausiai, bet kokiu vėlesniu skolininko nemokumo atveju:

a)  naujo finansavimo ir tarpinio finansavimo priemonės negali būti paskelbiamos niekinėmis, nuginčijamomis ar nevykdytinomis ir

b)  tokį finansavimą teikiantiems subjektams negali būti taikomos civilinės, administracinės ar baudžiamosios sankcijos,

motyvuojant tuo, kad toks finansavimas kenktų visiems kreditoriams, nebent yra kitų papildomų nacionalinėje teisėje nustatytų pagrindų.

2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalis naujo finansavimo priemonėms taikoma tik tais atvejais, jei restruktūrizavimo planas yra patvirtintas teisminės arba administracinės institucijos, ir kad tarpinio finansavimo priemonėms ji taikoma tik jeigu pastarosioms taikoma ex ante kontrolė.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalis netaikoma tarpinio finansavimo priemonėms, suteiktoms po to, kai skolininkas tapo nepajėgus sumokėti savo skolų suėjus jų grąžinimo terminui.

4.  Valstybės narės gali nustatyti, kad naujo arba tarpinio finansavimo priemonių teikėjams būtų suteikta teisė vykdant vėlesnes nemokumo procedūras gauti mokėjimą pirmiau nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimai priešingu atveju turėtų pirmumą arba būtų lygiaverčiai ▌.

18 straipsnis

Kitų su restruktūrizavimu susijusių sandorių apsauga

1.  Nedarant poveikio 17 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad bet kokiu vėlesniu skolininko nemokumo atveju sandoriai, kurie yra pagrįsti ir nedelsiant reikalingi deryboms dėl restruktūrizavimo plano ▌, nebūtų paskelbiami niekiniais, nuginčijamais ar nevykdytinais, motyvuojant tuo, kad tokie sandoriai kenktų visiems kreditoriams, nebent yra kitų papildomų nacionalinėje teisėje nustatytų pagrindų.

2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai planą patvirtino teisminė arba administracinė institucija arba kai tokiems sandoriams buvo taikoma ex ante kontrolė.

3.  Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalis netaikoma sandoriams, vykdomiems po to, kai skolininkas tapo nepajėgus sumokėti savo skolų suėjus jų grąžinimo terminui.

4.  1 dalyje nurodyti sandoriai ▌apima bent jau:

a)  ▌mokesčių ir išlaidų, susijusių su derybomis dėl restruktūrizavimo plano, jo priėmimu arba patvirtinimu ▌, mokėjimą;

b)  ▌mokesčių ir išlaidų, skirtų profesionalioms konsultacijoms, kurios yra glaudžiai susijusios su restruktūrizavimu ▌, mokėjimą;

c)  darbuotojų darbo užmokesčio už jau atliktą darbą išmokėjimą, nedarant poveikio kitoms Sąjungos arba nacionalinėje teisėje numatytoms apsaugos priemonėms;

d)  kitus nei a ir c punktuose nurodytieji atsiskaitymus ir išmokėjimus, atliekamus vykdant įprastinę veiklą.

5.  Nedarant poveikio 17 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad bet kokiu vėlesniu skolininko nemokumo atveju sandoriai, kurie yra pagrįsti ir nedelsiant reikalingi restruktūrizavimo plano įgyvendinimui ir kurie yra vykdomi laikantis teisminės arba administracinės institucijos patvirtinto restruktūrizavimo plano ▌, nebūtų paskelbiami niekiniais, nuginčijamais ar nevykdytinais, motyvuojant tuo, kad tokie sandoriai kenktų visiems kreditoriams, nebent yra kitų papildomų nacionalinėje teisėje nustatytų pagrindų.

5 SKYRIUS

Direktorių pareigos

19 straipsnis

Direktorių pareigos iškilus nemokumo tikimybei

Valstybės narės ▌ užtikrina, kad iškilus nemokumo tikimybei direktoriai deramą dėmesį skirtų bent jau šiems aspektams:

a)  kreditorių, dalininkų ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesams;

b)  poreikiui imtis ▌ veiksmų, kad būtų išvengta nemokumo; ir

c)  poreikiui vengti tyčia arba dėl didelio neatsargumo sukelti pavojų įmonės gyvybingumui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SKOLŲ PANAIKINIMAS IR DRAUDIMAS VERSTIS VEIKLA

20 straipsnis

Galimybė pasinaudoti skolų panaikinimo priemone

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nemokūs verslininkai galėtų pasinaudoti bent viena procedūra, pagal kurią būtų visiškai panaikintos jų skolos pagal šią direktyvą.

Valstybės narės gali reikalauti, kad prekyba, verslas, amatas ar profesinė veikla, su kuriais yra susijusios nemokaus verslininko skolos, būtų nutraukti.

2.  Valstybės narės, kuriose visiškas skolų panaikinimas galimas tik verslininkui grąžinus dalį skolos, užtikrina, kad ši grąžinimo prievolė atitiktų konkretaus verslininko padėtį ir visų pirma būtų ▌proporcinga jo pajamoms ir turtui, kuriuos galima paimti, arba ▌disponuojamosioms pajamoms ir turtui skolų panaikinimo laikotarpiu, ir ja būtų atsižvelgta į pagrįstus kreditorių interesus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad verslininkai, kurių skolos buvo panaikintos, galėtų naudotis esamomis nacionalinėmis sistemomis, pagal kurias verslininkams numatyta teikti paramą jų verslui, įskaitant prieigą prie reikšmingos ir naujausios informacijos apie šias sistemas.

21 straipsnis

Skolų panaikinimo laikotarpis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad laikotarpis ▌, po kurio nemokių verslininkų skolos gali būti visiškai panaikintos, būtų ne ilgesnis nei treji metai skaičiuojant ne vėliau kaip nuo vienos iš šių datų:

a)  jeigu taikoma procedūra, kuri apima skolų grąžinimo planą – nuo teisminės arba administracinės institucijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas tas planas, arba plano įgyvendinimo pradžios dienos arba

b)  bet kokios kitos procedūros atveju – nuo teisminės arba administracinės institucijos sprendimo pradėti procedūrą arba nuo verslininko nemokumo turto nustatymo.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nemokūs verslininkai, kurie įvykdė savo prievoles, kai tokios prievolės nustatytos pagal nacionalinę teisę, atleidžiami nuo skolų pasibaigus skolų panaikinimo laikotarpiui, ▌nereikalaujant ▌kreiptis į teisminę arba administracinę instituciją su prašymu pradėti procedūrą, kuria būtų papildomos 1 dalyje nurodytos procedūros.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nuostatas, kuriomis teisminėms arba administracinėms institucijoms leidžiama tikrinti, ar verslininkai įvykdė prievoles, būtinas pasinaudoti skolų panaikinimo galimybe.

3.  Valstybės narės gali numatyti, kad visiškas skolų panaikinimas netrukdo tęsti nemokumo procedūros, per kurią realizuojamas ir padalijamas verslininko turtas, kuris sudarė to nemokaus verslininko turto dalį skolų panaikinimo laikotarpio pasibaigimo dieną.

22 straipsnis

Draudimo verstis veikla laikotarpis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nemokaus verslininko skolos pagal šią direktyvą panaikinamos, bet koks jam taikomas draudimas pradėti ar toliau verstis prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla, grindžiamas vien tik verslininko nemokumu, baigtų galioti ne vėliau kaip pasibaigus skolų panaikinimo laikotarpiui.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad pasibaigus skolų panaikinimo laikotarpiui šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas verstis veikla nustotų galioti, nereikalaujant ▌kreiptis į teisminę arba administracinę instituciją su prašymu pradėti procedūrą, kuria būtų papildomos 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros.

23 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.  Nukrypdamos nuo 20–22 straipsnių, valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti nuostatas, kuriomis atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra ar ji apribojama, atšaukiama tokiu skolų panaikinimu suteikiama nauda arba kuriomis numatomi ilgesni visiško skolų panaikinimo laikotarpiai arba ilgesni draudimo verstis veikla laikotarpiai tais atvejais, kai nemokus verslininkas įsiskolindamas, nemokumo procedūros metu arba grąžindamas skolą, vertinant pagal nacionalinę teisę, veikė kreditorių arba kitų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu nesąžiningai arba piktnaudžiaudamas, nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl įrodinėjimo pareigos.

2.  Nukrypdamos nuo 20–22 straipsnių, valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti nuostatas, kuriomis atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra ar ji apribojama, atšaukiama skolų panaikinimu suteikiama nauda arba kuriomis numatomi ilgesni visiško skolų panaikinimo laikotarpiai arba ilgesni draudimo verstis veikla laikotarpiai tam tikromis aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis ir kai tokios nukrypti leidžiančios nuostatos yra tinkamai pagrįstos, pavyzdžiui, kai:

a)  nemokus verslininkas iš esmės nesilaikė prievolių pagal skolų grąžinimo planą arba ▌bet kurios kitos teisinės prievolės, kuria siekiama apsaugoti kreditorių interesus, įskaitant prievolę užtikrinti didžiausią įmanomą skolų susigrąžinimą kreditoriams;

b)  nemokus verslininkas nevykdo informavimo arba bendradarbiavimo pareigų pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

c)  prašymai dėl skolų panaikinimo procedūros teikiami piktnaudžiaujant;

d)  paskesnis prašymas dėl skolų panaikinimo pateikiamas per tam tikrą laikotarpį nuo to laiko, kai nemokiam verslininkui buvo suteikta galimybė pasinaudoti visišku skolų panaikinimu, arba jo prašymas visiškai panaikinti skolas buvo atmestas dėl šiurkštaus informavimo arba bendradarbiavimo pareigų pažeidimo;

e)  nepadengiamos skolų panaikinimo procedūros išlaidos; arba

f)  nukrypti leidžianti nuostata yra būtina siekiant užtikrinti skolininko teisių ir kreditoriaus ar kelių kreditorių teisių pusiausvyrą.

3.  Nukrypdamos nuo 21 straipsnio, valstybės narės gali numatyti ilgesnius skolų panaikinimo laikotarpius tais atvejais, kai ▌:

a)  teisminė arba administracinė institucija patvirtina arba nurodo taikyti apsaugos priemones, kad būtų išsaugotas nemokaus verslininko ir, kai taikytina, jo šeimos narių pagrindinis gyvenamasis būstas arba svarbus turtas, reikalingas verslininko prekybos veiklai, verslui, amatui ar profesinei veiklai tęsti, arba

b)  nemokių verslininkų ir, kai taikoma, šeimos pagrindinis gyvenamasis būstas nėra parduodamas.

4.  Valstybės narės gali nustatyti, kad tam tikrų kategorijų skolos ▌ negali būti panaikintos, arba gali apriboti galimybę pasinaudoti skolų panaikinimo procedūra, arba nustatyti ilgesnį skolos panaikinimo laikotarpį, jei toks netaikymas, apribojimai arba ilgesni laikotarpiai yra tinkamai pagrįsti, kaip, pavyzdžiui, šiais atvejais:

a)  užtikrintų skolų;

b)  skolų, susidarančių dėl baudžiamųjų sankcijų, arba su jomis susijusių skolų;

c)  skolų, susidarančių dėl deliktinės atsakomybės;

d)  skolų dėl iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančių išlaikymo prievolių;

e)  skolų, susidariusių po to, kai buvo pateiktas prašymas dėl skolų panaikinimo procedūros, arba po to, kai tokia procedūra buvo pradėta; ir

f)  skolų, kylančių iš prievolės sumokėti skolų panaikinimo procedūros išlaidas.

5.  Nukrypdamos nuo 22 straipsnio, valstybės narės gali numatyti ilgesnius arba neterminuotus veiklos draudimo laikotarpius tais atvejais, kai nemokus verslininkas verčiasi profesine veikla:

a)  kuriai taikomos specialios etikos normos arba specialios taisyklės dėl reputacijos ar kompetencijos, o verslininkas tas normas ar taisykles pažeidė, arba

b)  kuria užsiimant valdomas kitų asmenų turtas.

Pirma pastraipa taip pat taikoma tais atvejais, kai nemokus verslininkas prašo verstis tos pastraipos a arba b punkte nurodyta profesine veikla.

6.  Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl kitų nei 22 straipsnyje nurodytieji draudimų verstis veikla, ▌nustatytų teisminės arba administracinės institucijos nurodymu.

24 straipsnis

Procedūrų dėl profesinių ir asmeninių skolų konsolidavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nemokūs verslininkai turi profesinių skolų, susikaupusių jiems besiverčiant prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla, ir su šia veikla nesusijusiose srityse susikaupusių asmeninių skolų, kurių negalima pagrįstai atskirti, tokios skolos, jei jos gali būti panaikintos, siekiant visiško skolų panaikinimo, turi būti sujungiamos į vieną procedūrą.

2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai profesines skolas ir asmenines skolas galima atskirti, dėl tų skolų, siekiant visiško skolų panaikinimo, sprendžiama atskirose, tačiau koordinuojamose procedūrose arba jos turi būti sujungiamos į tą pačią procedūrą.

IV ANTARŠTINĖ DALIS

PRIEMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO, NEMOKUMO IR SKOLŲ PANAIKINIMO PROCEDŪRŲ VEIKSMINGUMUI DIDINTI

25 straipsnis

Teisminės ir administracinės institucijos

▌Nedarant poveikio teismų nepriklausomumui ir jokiems teisminių institucijų sistemos organizavimo skirtumams Sąjungoje, ▌valstybės narės užtikrina, kad ▌:

a)  teisminių ir administracinių institucijų darbuotojai, užsiimantys restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūromis, būtų tinkamai parengti ir turėtų savo pareigoms vykdyti būtiną kompetenciją ir

b)  restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūros būtų vykdomos veiksmingai, siekiant užtikrinti sparčias procedūras.

26 straipsnis

Restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų specialistai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  specialistai, kuriuos teisminė arba administracinė institucija paskiria dirbti restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrose (toliau – specialistai), būtų tinkamai parengti ir turėtų savo pareigoms vykdyti būtiną kompetenciją;

b)  specialistų tinkamumo kriterijai ir jų skyrimo, atleidimo ir atsistatydinimo procesas būtų aiškūs, skaidrūs ir sąžiningi;

c)  skiriant specialistą konkrečiu atveju, įskaitant atvejus su tarpvalstybiniais elementais, būtų deramai atsižvelgiama į specialisto patirtį ir kompetenciją, ir į konkrečius atvejo ypatumus, ir

d)  siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto, skolininkai ir kreditoriai turėtų galimybę arba prieštarauti specialisto atrinkimui ar skyrimui, arba prašyti jį pakeisti.

2.  Komisija sudaro palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant gerinti mokymų kokybę visoje Sąjungoje, be kita ko, vykdant patirties bei gebėjimų stiprinimo priemonių mainus.

27 straipsnis

Specialistų priežiūra ir darbo užmokestis ▌

1.  Valstybės narės nustato reikalingus priežiūros ir reguliavimo mechanizmus, kad būtų užtikrinta veiksminga specialistų darbo priežiūra, siekiant užtikrinti, kad jų paslaugos būtų teikiamos veiksmingai ir kompetentingai, o susijusių šalių atžvilgiu – nešališkai ir nepriklausomai. Tie mechanizmai taip pat turi apimti netinkamai savo pareigas atliekančių specialistų atskaitomybei užtikrinti skirtas priemones.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie specialistų priežiūrą vykdančias institucijas arba įstaigas būtų viešai prieinama.

3.  Valstybės narės gali skatinti specialistų elgesio kodeksų rengimą ir jų laikymąsi.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad specialistų darbo užmokestį reglamentuo taisyklės, kurios atitiktų veiksmingo procedūrų atlikimo tikslą.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos atitinkamos procedūros, skirtos ginčams dėl darbo užmokesčio spręsti.

28 straipsnis

Elektroninių ryšio priemonių naudojimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrose dalyvaujančios procedūros šalys, specialistas ir teisminė ar administracinė institucija galėtų, be kita ko, ir tarpvalstybiniais atvejais, elektroninio ryšio būdu atlikti bent tokius veiksmus:

a)  pareikšti reikalavimus;

b)  pateikti restruktūrizavimo ar skolų grąžinimo planus ▌;

c)  siųsti pranešimus kreditoriams;

d)  pareikšti prieštaravimus ir pateikti skundus.

V ANTARŠTINĖ DALIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO, NEMOKUMO IR SKOLŲ PANAIKINIMO PROCEDŪRŲ STEBĖSENA

29 straipsnis

Duomenų rinkimas

1.  ▌Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu kasmet renka ir agreguoja duomenis apie ▌restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūras, suskirstytus pagal kiekvieną procedūros tipą ir apimančius bent jau tokius elementus:

a)  procedūrų, dėl kurių buvo kreiptasi ar kurios buvo pradėtos, jeigu toks pradėjimas numatytas pagal nacionalinę teisę, ir procedūrų, kurios yra vykdomos ar buvo užbaigtos, skaičių;

b)  vidutinę procedūrų trukmę nuo prašymo pateikimo arba procedūrų pradėjimo, jeigu toks pradėjimas numatytas pagal nacionalinę teisę, iki jų užbaigimo;

c)  kitų, nei reikalaujamų pagal d punktą, procedūrų, suskirstytų pagal rezultatų tipus, skaičių;

d)  prašymų pradėti restruktūrizavimo procedūras, kurie buvo paskelbti nepriimtinais, buvo atmesti arba buvo atsiimti procedūrų dar nepradėjus, skaičių.

2.  Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu metiniu pagrindu renka ir agreguoja duomenis apie skolininkų, kuriems buvo taikomos restruktūrizavimo arba nemokumo procedūros ir kurie trejų metų laikotarpiu, einančiu prieš prašymo pateikimą ar tokių procedūrų pradėjimą, jeigu toks pradėjimas numatytas pagal nacionalinę teisę, turėjo restruktūrizavimo planą, patvirtintą pagal ankstesnę restruktūrizavimo procedūrą, kuria įgyvendinama II antraštinė dalis, skaičių.

3.  Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali metiniu pagrindu rinkti ir agreguoti duomenis apie:

a)  kiekvieno tipo procedūros vidutines išlaidas;

b)  vidutinį reikalavimų tenkinimo lygį atskirai užtikrinimo priemonę turinčių ir jos neturinčių kreditorių ir, kai taikytina, kitų tipų kreditorių atveju ▌;

c)  verslininkų, kurie pradėjo naują verslą po to, kai jiems buvo taikyta 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta procedūra, skaičių;

d)  dėl restruktūrizavimo ir nemokumo procedūrų prarastų darbo vietų skaičių.

4.  Valstybės narės 1 dalies a–c punktuose nurodytus duomenis ir, kai taikytina ir jų yra, 3 dalyje nurodytus duomenis suskirsto pagal:

a)  skolininkų, kurie nėra fiziniai asmenys, dydį;

b)  tai, ar skolininkai, kuriems taikomos restruktūrizavimo ar nemokumo procedūros, yra fiziniai ar juridiniai asmenys; ir

c)  ▌tai, ar skolų panaikinimo procedūros yra susijusios tik su verslininkais ar su visais fiziniais asmenimis.

5.  Valstybės narės 1– 4 dalyse nurodytus duomenis gali rinkti ir agreguoti pasinaudodamos imčių metodu, kuris užtikrintų, kad imtys būtų reprezentatyvios dydžio ir įvairovės atžvilgiu.

6.  Valstybės narės renka ir agreguoja 1, 2, 4 dalyse ir, kai taikytina, 3 dalyje nurodytus duomenis už visus kalendorinius metus iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., pradėdamos nuo ▌ pirmų visų kalendorinių metų, einančių po įgyvendinančių aktų, numatytų 7 dalyje, taikymo dienos. Tie duomenys kasmet ne vėliau kaip kalendorinių metų, einančių po metų, kurių duomenys surinkti, gruodžio 31 d. pateikiami Komisijai naudojantis standartine duomenų pateikimo forma.

7.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato šio straipsnio 6 dalyje nurodytą duomenų pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.  Komisija pagal 6 dalį pateiktus duomenis prieinamu ir vartotojui patogiu būdu skelbia savo svetainėje.

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Santykis su kitais teisės aktais ir tarptautiniais dokumentais

1.  Nepaisant šios direktyvos, taikomi šie aktai:

a)  Direktyva 98/26/EB;

b)  Direktyva 2002/47/EB ir

c)  Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.

2.   Šia direktyva nedaromas poveikis apsaugos reikalavimams dėl lėšų, nustatytiems mokėjimo įstaigoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366(26) ir elektroninių pinigų įstaigoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB(27).

3.  Šia direktyva nedaromas poveikis 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune pasirašytų Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių klausimų, kurių šalimis yra kai kurios valstybės narės šios direktyvos priėmimo metu, taikymui.

32 straipsnis

Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimas

Direktyvos (ES) 2017/1132 84 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„4. Valstybės narės nukrypsta nuo 58 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnio, 72 straipsnio, 73 straipsnio, 74 straipsnio, 79 straipsnio 1 dalies b punkto, 80 straipsnio 1 dalies ir 81 straipsnio tiek ir tokį laikotarpį, kiek tai yra būtina, kad būtų sukurta prevencinio restruktūrizavimo sistema, numatyta ▌Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/…*.

Pirma pastraipa nedaromas poveikis akcininkų lygių teisių principui.

____________________

* Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl prevencinio restruktūrizavimo ▌sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla procedūrų ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL …, …. …).“.

"

33 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Ne vėliau kaip ... [septyneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos taikymo ir poveikio ataskaitą, kurioje, be kita ko, būtų aptartas grupių sudarymo ir balsavimo taisyklių taikymas pažeidžiamų kreditorių, kaip antai darbuotojai, atžvilgiu. Remdamasi tuo įvertinimu, Komisija, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl papildomų priemonių, kuriomis būtų konsoliduota ir suderinta restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo teisinė sistema.

34 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos, išskyrus nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 28 straipsnio a, b ir c punktų, kurios turi būti priimtos ir paskelbtos ne vėliau kaip … [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], ir nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 28 straipsnio d punkto, kurios turi būti priimtos ir paskelbtos ne vėliau kaip … [septyneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos, jos taiko nuo … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], išskyrus nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 28 straipsnio a, b ir c punktų, kurios taikomos nuo … [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], ir nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi 28 straipsnio d punkto, kurios taikomos nuo … [septyneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės, kurios susiduria su ypatingais sunkumais įgyvendindamos šią direktyvą, turi galėti pasinaudoti galimybe 1 dalyje numatytą įgyvendinimo laikotarpį pratęsti ne daugiau nei vienais metais. Valstybės narės apie poreikį pasinaudoti šia galimybe pratęsti įgyvendinimo laikotarpį Komisijai praneša ne vėliau kaip … [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

36 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 209, 2017 6 30, p. 21.
(2) OL C 342, 2017 10 12, p. 43.
(3)OL C ▌209, 2017 6 30, p. ▌21.
(4)OL C 342, 2017 10 12, p. 43.
(5)2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).
(7)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(8)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl ypač mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(9)2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(10)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(11)2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(12)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
(13)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(14)1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 16).
(15)2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).
(16)2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2002 3 23, p. 29).
(17)2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (OL L 283, 2008 10 28, p. 36).
(18)2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).
(19)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(20)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(21)1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).
(22)2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).
(23)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(24) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(25) OL C 236, 2017 7 21, p. 2.
(26)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 2015 m. lapkričio 25 d. dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
(27)2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).


Naudojimasis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms ***I
PDF 230kWORD 60k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės (COM(2016)0594 – C8-0384/2016 – 2016/0284(COD))
P8_TA-PROV(2019)0322A8-0378/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0594),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0384/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0378/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/... , kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB

P8_TC1-COD(2016)0284


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  siekiant prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir užtikrinti naudą visos Sąjungos naudotojams, svarbu numatyti galimybę valstybėse narėse aktyviau platinti kitų valstybių narių televizijos ir radijo programas sudarant palankesnes sąlygas išduoti licencijas naudotis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su ▌transliuojamose tam tikro pobūdžio televizijos ir radijo programose naudojamais kūriniais ir kitais saugomais objektais. Televizijos ir radijo programos yra svarbi kultūrų ir kalbų įvairovės, taip pat socialinės sanglaudos ir geresnės prieigos prie informacijos skatinimo priemonė;

(2)  plėtojant skaitmenines technologijas ir internetą, pakito televizijos ir radijo programų platinimo ir prieigos prie jų būdai. Naudotojai vis dažniau tikisi turėti prieigą tiek prie tiesiogiai transliuojamų, tiek prie užsakomųjų televizijos ir radijo programų, naudodamiesi tradiciniais, pvz., palydovinio ar kabelinio ryšio kanalais, taip pat internetinėmis paslaugomis. Todėl transliuojančiosios organizacijos vis dažniau siūlo ne tik savo televizijos ir radijo programų transliavimo paslaugas, bet ir jas papildančias internetines paslaugas, tokias kaip vienalaikio transliavimo ir laidų įrašų paslaugos. Retransliavimo paslaugų teikėjai, kurie transliuojamas televizijos ir radijo programas sujungia į paketus ir jų nepakeitę bei nesutrumpinę pateikia naudotojams tuo pačiu metu, kai vyksta pirminė tų laidų transliacija, naudoja įvairius retransliavimo būdus, tokius kaip retransliavimas kabeliniu, palydoviniu, skaitmeniniu antžeminiu ryšiu ir vidiniais IP grindžiamais tinklais ar judriojo ryšio tinklais ir atviru internetu. Be to, paslaugų teikėjai, platinantys televizijos ir radijo programas vartotojams, transliuojančiųjų organizacijų programų signalus gali įgyti įvairiais būdais, įskaitant tiesioginį tiekimą. Naudotojai vis labiau tikisi turėti prieigą ne tik prie transliuojamų televizijos ir radijo programų jų valstybėje narėje, bet ir kitose valstybėse narėse. Tokiems naudotojams priklauso Sąjungos kalbinių mažumų atstovai, taip pat asmenys, kurie gyvena kitoje nei jų kilmės valstybėje narėje;

(3)  ▌transliuojančiosios organizacijos kasdien daug valandų transliuoja televizijos ir radijo programas. Tose programose naudojamas įvairus autorių teisėmis arba gretutinėmis teisėmis arba autorių ir gretutinėmis teisėmis pagal Sąjungos teisę saugomas turinys, pvz., audiovizualiniai, muzikos, literatūros ar grafikos kūriniai. Dėl to reikia atlikti sudėtingą teisių į skirtingų kategorijų kūrinius ir kitus saugomus objektus įsigijimo iš daugybės teisių turėtojų procedūrą. Dažnai teises reikia įsigyti per trumpą laiką, visų pirma, kai rengiamos tokios programos, kaip naujienų ar aktualijų programos. Siekdamos savo internetines paslaugas padaryti prieinamas kitose valstybėse, transliuojančiosios organizacijos reikalingas teises į kūrinius ir kitus saugomus objektus turi turėti visose atitinkamose teritorijose, o tai dar labiau apsunkina teisių įsigijimo procedūrą;

(4)  retransliavimo paslaugų teikėjai paprastai siūlo daugelį programų, kurios apima daugybę kūrinių ir kitų saugomų objektų, ir turi labai mažai laiko įsigyti būtinas licencijas, todėl jiems taip pat tenka didelė teisių įsigijimo našta. Autoriams, gamintojams ir kitiems teisių turėtojams taip pat kyla pavojus, kad jų kūriniai ir kiti saugomi objektai bus panaudoti be leidimo ar nesumokėjus tinkamo atlygio. Toks atlygis už jų kūrinių ir kitų saugomų objektų retransliavimą svarbus siekiant užtikrinti įvairaus turinio pasiūlą, taigi taip užtikrinant ir vartotojų interesus;

(5)  teisės į kūrinius ir kitus saugomus objektus yra suderintos, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB(4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB(5), kurios užtikrina aukštą teisių turėtojų apsaugos lygį;

(6)  Tarybos direktyva 93/83/EB(6) sudarytos palankesnės sąlygos televizijos ir radijo programas tarpvalstybiniu mastu iš kitų valstybių narių transliuoti palydoviniu ir retransliuoti kabeliniu ryšiu. Tačiau tos direktyvos nuostatos dėl transliuojančiųjų organizacijų transliacijų apima tik palydovines transliacijas ir todėl netaikomos transliuojamas programas papildančioms internetinėms paslaugoms. Be to, nuostatos dėl televizijos ir radijo programų retransliacijos iš kitų valstybių narių taikomos tik tuo pačiu metu kabeliniu ryšiu ar mikrobanginėmis sistemomis retransliuojamoms nepakeistoms ir nesutrumpintoms programoms, bet neapima retransliavimo naudojant kitas technologijas;

(7)  atitinkamai turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu mastu teikti internetines paslaugas, kurios papildo kitų valstybių narių televizijos ir radijo programų transliuojamas programas ir retransliavimo paslaugas, pritaikant teisinę sistemą dėl su ta veikla susijusių autorių teisių ir gretutinių teisių naudojimosi. Tas pritaikymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kūrybinio turinio, visų pirma audiovizualinių kūrinių, finansavimą ir gamybą;

(8)  ši direktyva turėtų būti taikoma ir papildomoms internetinėms paslaugoms, kurias siūlo transliuojančioji organizacija ir kurios turi aiškų pavaldumo ryšį su transliuojančiosios organizacijos transliuojamomis programomis. Tos paslaugos apima paslaugas, kuriomis prieiga prie televizijos ir radijo programų suteikiama tik linijiniu būdu ir tuo pačiu metu, kai vyksta transliacija, ir paslaugas, kuriomis per nustatytą laikotarpį po transliacijos suteikiama prieiga prie anksčiau transliuojančiosios organizacijos transliuotų televizijos ir radijo programų, vadinamosios laidų įrašų paslaugos. Be to, papildomos internetinės paslaugos, kurioms taikoma ši direktyva, apima paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie medžiagos, kuria paįvairinamas ar kitaip papildomas transliuojančiosios organizacijos transliuojamų televizijos ir radijo programų turinys, be kita ko, suteikiant galimybę apžvelgti, paįvairinti, papildyti ar peržiūrėti atitinkamos programos turinį. Ši direktyva turėtų būti taikoma papildomoms internetinėms paslaugoms, kurias transliuojančiosios organizacijos naudotojams teikia kartu su transliavimo paslauga. Ji taip pat turėtų būti taikoma ir papildomoms internetinėms paslaugoms, prie kurių, nors jos ir turi aiškų pavaldumo ryšį, naudotojai gali prisijungti nepriklausomai nuo transliavimo paslaugos, nenumatant išankstinės sąlygos, kad naudotojai turėtų prieigą prie transliavimo paslaugos, pavyzdžiui, tapdami abonentais. Tai neturi poveikio transliuojančiųjų organizacijų laisvei tokias papildomas internetines paslaugas siūlyti nemokamai ar už piniginį atlyginimą. Prieigos prie atskirų kūrinių ar kitų saugomų objektų, įtrauktų į televizijos ar radijo programą, arba prie kūrinių ar kitų saugomų objektų, nesusijusių su jokia transliuojančiosios organizacijos transliuojama programa, pvz., prieiga prie atskirų muzikos ar audiovizualinių kūrinių, muzikos albumų ar vaizdo įrašų, suteikimas, pavyzdžiui, teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, neturėtų patekti į paslaugų, kurioms taikoma šį direktyva, taikymo sritį;

(9)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti teises tarpvalstybiniu mastu teikti papildomas internetines paslaugas, būtina pasirūpinti, kad būtų nustatytas kilmės šalies principas, taikytinas naudojantis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su veiksmais, kurie atliekami teikiant papildomas internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis. Tas principas turėtų būti taikomas norint įsigyti visas teises, būtinas, kad transliuojančioji organizacija galėtų viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamas savo programas, teikiant papildomas internetines paslaugas, taip pat įsigyti visas programose naudojamų kūrinių ar kitų saugomų objektų autorių teises ir gretutines teises, pavyzdžiui, fonogramų ar atlikimo teises. Tas kilmės šalies principas turėtų būti taikomas tik teisių turėtojų arba teisių turėtojams atstovaujančių subjektų, pvz., kolektyvinio administravimo organizacijų ir transliuojančiųjų organizacijų santykiams ir tik papildomų internetinių paslaugų teikimo, prieigos prie jų ar naudojimosi jomis tikslais. Kilmės šalies principas neturėtų būti taikomas jokiam vėlesniam viešam kūrinių ar kitų saugomų objektų paskelbimui ir jokiam vėlesniam tų kūrinių ar kitų saugomų objektų padarymui viešai prieinamais laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis taip, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, arba jokiam vėlesniam kūrinių ar kitų saugomų objektų atgaminimui, naudojamiems teikiant papildomą internetinę paslaugą;

(10)  atsižvelgiant į tam tikrų audiovizualinių kūrinių finansavimo ir licencijų išdavimo mechanizmų ypatumus, dažnai pagrįstus išimtinėmis teritorinėmis licencijomis, tikslinga televizijos programų atveju šioje direktyvoje nustatyto kilmės šalies principo taikymo sritį apriboti tam tikroms programų rūšims. Tos programų rūšys turėtų apimti naujienų ir aktualijų programas, taip pat transliuojančiosios organizacijos savos gamybos programas, finansuotas vien savo lėšomis, įskaitant tuos atvejus, kai transliuojančiųjų organizacijų savo programų gamybos finansavimui naudojamos viešosios lėšos. Laikoma, kad pagal šią direktyvą transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos yra programos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos, naudodamos savo lėšas, bet ne programos, kurias transliuojančiosios organizacijos užsakė nuo jų nepriklausomiems gamintojams ir bendros gamybos programos. Dėl tos pačios priežasties pagal šią direktyvą kilmės šalies principas neturėtų būti taikomas televizijos transliuojamiems sporto renginiams. Kilmės šalies principas turėtų būti taikomas tik tada, kai transliuojančiosios organizacijos naudoja programas, pačios teikdamos papildomas internetines paslaugas. Jis neturėtų būti taikomas transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programų licencijų tretiesiems asmenims, įskaitant kitas transliuojančiąsias organizacijas, išdavimui. Kilmės šalies principas neturėtų daryti poveikio teisių turėtojų ir transliuojančiųjų organizacijų laisvei laikantis Sąjungos teisės susitarti dėl naudojimosi savo teisėmis apribojimų, įskaitant teritorinius apribojimus;

(11)  šioje direktyvoje nustatytas kilmės šalies principas neturėtų sukurti transliuojančiųjų organizacijų pareigos viešai skelbti programas ar padaryti jas viešai prieinamomis, teikiant papildomas internetines paslaugas, arba teikti tokias papildomas internetines paslaugas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje yra pagrindinė jų būstinė;

(12)  nors pagal šią direktyvą laikoma, kad papildomos internetinės paslaugos teikiamos, prieiga prie jų turima ir jomis naudojamasi tik valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė, iš tikrųjų jos gali būti tarpvalstybiniu mastu teikiamos į kitas valstybes nares, todėl būtina užtikrinti, kad, turėdamos nustatyti mokesčio už konkrečias teises sumą, šalys atsižvelgtų į visus papildomų internetinių paslaugų aspektus, tokius kaip paslaugų savybės, įskaitant prieigos prie programų, įtrauktų į šią paslaugą, trukmę, auditorija, įskaitant auditoriją valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė, ir kitoje valstybėje narėje, kurioje suteikiama prieiga prie papildomų internetinių paslaugų ir jomis naudojamasi, taip pat kalbas, kuriomis ji teikiama. Vis dėlto turėtų išlikti galimybė nustatant mokesčio už teises, kurioms taikomas kilmės šalies principas, sumą taikyti konkrečius metodus, pavyzdžiui, metodus, pagrįstus transliuojančiosios organizacijos pajamomis, gautomis už internetinę paslaugą, kurią visų pirma naudoja radijo transliacijų organizacijos;

(13)  kalbant apie sutarties laisvės principą, toliau išliks galimybė riboti naudojimąsi teisėmis, kurioms taikomas šioje direktyvoje nustatytas kilmės šalies principas, su sąlyga, kad bet kuris toks apribojimas atitinka Sąjungos teisę;

(14)  retransliavimo paslaugų ▌teikėjai gali naudoti įvairias technologijas, tuo pačiu metu visuomenei iš kitos valstybės narės retransliuodami nepakeistą ir nesutrumpintą pirminę televizijos ar radijo programos transliaciją ▌. Retransliavimo paslaugų teikėjai programų signalus iš transliuojančiųjų organizacijų, kurios tuos signalus viešai transliuoja, gali gauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudydami transliuojančiųjų organizacijų transliuojamus signalus arba tiesiai iš jų gaudami signalus taikant tiesioginio tiekimo techninį procesą. Tokių teikėjų paslaugos gali būti siūlomos palydoviniu, skaitmeniniu antžeminiu ryšiu, judriojo ryšio ar vidiniais IP grindžiamais ar panašiais tinklais arba per prieigos prie interneto paslaugą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120(7). Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma retransliavimo paslaugų teikėjams, savo retransliavimui naudojantiems tokias technologijas, ir jie turėtų galėti pasinaudoti priemone, kuria nustatomas privalomas kolektyvinis teisių administravimas. Siekiant užtikrinti pakankamą apsaugą nuo neteisėto kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimo, kuri itin svarbi mokamų paslaugų atveju, per prieigos prie interneto paslaugą siūlomos retransliavimo paslaugos turėtų būti įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį tik tuo atveju, kai tos retransliavimo paslaugos teikiamos aplinkoje, kurioje tik leidimą turintys naudotojai turi prieigą prie retransliacijų, ir teikiamo turinio saugumas panašus kaip turinio, transliuojamo valdomais tinklais, pavyzdžiui, kabeliniais ar vidiniais IP grindžiamais tinklais, kuriais retransliuojamas turinys yra šifruojamas, saugumas. Tie reikalavimai turėtų būti įvykdomi ir pakankami;

(15)  norėdami retransliuoti pirmines televizijos ir radijo programų transliacijas, retransliavimo paslaugų teikėjai turi gauti išimtinės teisės viešai skelbti kūrinius ir kitus saugomus objektus turėtojų leidimą. Siekiant suteikti teisinį tikrumą retransliavimo paslaugų ▌teikėjams ir panaikinti nacionalinės teisės skirtumus, susijusius su tokiomis retransliavimo paslaugomis, turėtų būti taikomos taisyklės, panašios į tas, kurios taikomos kabeliniam retransliavimui, kaip apibrėžta Direktyvoje 93/83/EEB. Taisyklės pagal tą direktyvą apima įpareigojimą naudojantis teise suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliavimo paslaugų teikėjui pasitelkti kolektyvinio administravimo organizaciją. Taikant tas taisykles nedaromas poveikis pačiai teisei suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą, tik tam tikru mastu reglamentuojamas naudojimasis ta teise. Teisių turėtojams turėtų būti tinkamai atlyginama už jų kūrinių ir kitų saugomų objektų retransliavimą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES(8) priimant sprendimą dėl pagrįstų retransliavimo licencijų teikimo sąlygų, taip pat dėl licencijų mokesčio, reikia be kita ko atsižvelgti į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, įskaitant retransliavimo priemonėms skirtą vertę. Tai neturėtų daryti poveikio atlikėjų ir fonogramos gamintojų kolektyviam naudojimuisi teise gauti vieningo teisingo atlyginimo už komerciniais tikslais išleistų fonogramų viešą paskelbimą išmokėjimą, kaip numatyta Direktyvos 2006/115/EB 8 straipsnio 2 dalyje, ir Direktyvos 2014/26/ES, visų pirma, jos nuostatų, susijusių su teisių turėtojų teisėmis pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją, taikymui;

(16)  pagal šią direktyvą turėtų būti leidžiama kolektyvinio administravimo organizacijoms ir retransliavimo paslaugų teikėjams sudaryti susitarimus dėl teisių, kurioms pagal šią direktyvą privalomas kolektyvinis administravimas, taikymo srities išplėtimo teisių turėtojų, kuriems ta kolektyvinio administravimo organizacija neatstovauja, teisėms, nesuteikiant galimybės tiems teisių turėtojams to mechanizmo netaikyti savo kūriniams ar kitiems objektams. Tais atvejais, kai teritorijoje atitinkamos kategorijos teises administruoja daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, pareiga nurodyti, kuri kolektyvinio administravimo organizacija arba organizacijos laikomos įgaliotomis administruoti to teisių turėtojo teises, tenka valstybei narei, su kurios teritorija susijusias retransliavimo teises siekia įsigyti retransliavimo paslaugų teikėjas;

(17)  visoms transliuojančiųjų organizacijų turimoms teisėms į savo transliuojamas programas, įskaitant teises į programų turinį, privalomo kolektyvinio teisių administravimo priemonė, kuri taikoma retransliacijoms, neturėtų būti taikoma. Retransliavimo paslaugų teikėjai ir transliuojančiosios organizacijos paprastai palaiko nuolatinius komercinius ryšius, todėl retransliavimo paslaugų teikėjams transliuojančiosios organizacijos yra žinomos. Atitinkamai, tiems teikėjams įsigyti teises iš transliuojančiųjų organizacijų yra gana paprasta. Todėl retransliavimo paslaugų teikėjams, siekiantiems įsigyti reikiamas licencijas iš transliuojančių organizacijų, nekyla tokių sunkumų, kokių kyla siekiant įsigyti licencijas iš teises į kūrinius ir kitus saugomus objektus, naudojamus jų retransliuojamose televizijos ir radijo programose, turinčių subjektų. Todėl licencijų, susijusių su transliuojančiųjų organizacijų turimomis teisėmis, išdavimo proceso paprastinti nereikia. Tačiau būtina užtikrinti, kad tais atvejais, kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliavimo paslaugų teikėjai pradeda derybas, jie sąžiningai derėtųsi dėl licencijų retransliavimo teisėms, kurioms taikoma ši direktyva, suteikimo. Direktyvoje 2014/26/ES numatytos panašios taisyklės, taikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms;

(18)  šioje direktyvoje numatytos taisyklės, susijusios su retransliavimo teisėmis, kuriomis naudojasi transliuojančiosios organizacijos savo transliacijų atžvilgiu, neturėtų riboti teisių turėtojų galimybės savo teises perduoti transliuojančiajai organizacijai ar kolektyvinio administravimo organizacijai ir taip gauti tiesioginę retransliavimo paslaugų teikėjo mokamo atlyginimo dalį;

(19)  valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti šioje direktyvoje ir Direktyvoje 93/83/EEB nustatytas retransliavimo taisykles tais atvejais, kai ir pirminė transliacija, ir retransliacija vyksta jų teritorijoje;

(20)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išlaikyti teisių turėtojų aukšto lygio apsaugą, reikėtų nustatyti, kad kai transliuojančiosios organizacijos, vykdydamos tiesioginį tiekimą, transliuoja programų signalus tik signalų platintojams, o pačios transliuojančiosios organizacijos tiesiogiai netransliuoja savo programų visuomenei, ir signalų platintojai tuos programos signalus perduoda savo naudotojams, taip sudarydami jiems galimybę žiūrėti programas arba jų klausytis, laikoma, kad signalas buvo viešai paskelbtas tik vieną kartą, ir tiek transliuojančiosios organizacijos, tiek signalų platintojai atitinkamai dalyvavo atitinkamais savo veiksmais. Todėl transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai turėtų gauti teisių turėtojų leidimą dėl jų konkretaus veiksmo vykdant pavienį viešą paskelbimą. Dėl transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojo veiksmų vykdant tą pavienį viešą paskelbimą neturėtų atsirasti bendra transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojo atsakomybė dėl to viešo paskelbimo veiksmo. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti tvarką, kaip gauti leidimą tokiam pavieniui viešam paskelbimui, įskaitant susijusius mokėjimus atitinkamiems teisių turėtojams, atsižvelgiant į tai, kaip su pavieniu viešu paskelbimu susijusios transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai naudoja atitinkamus kūrinius ir kitus saugomus objektus. Kadangi signalų platintojai, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, susiduria su didele teisių įsigijimo našta, išskyrus transliuojančiųjų organizacijų turimas teises, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad signalų platintojų transliacijoms būtų taikomas privalomo kolektyvinio teisių administravimo mechanizmas tokiu pačiu būdu ir tokiu pat mastu, kaip retransliavimo paslaugų, kurioms taikoma Direktyva 93/83/EEB ir ši direktyva, teikėjams. Tais atvejais, kai signalų platintojai transliuojančiosioms organizacijoms teikia tik technines priemones, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, siekiant užtikrinti, kad transliuojama programa priimama arba pagerinti tos transliuojamos programos priėmimą, neturėtų būti laikoma, kad signalų platintojai dalyvauja viešo paskelbimo veiksme;

(21)  kai transliuojančiosios organizacijos, kurios transliuoja savo programas, perduodamos signalus tiesiogiai visuomenei, taip atlikdamos pirminį transliavimo veiksmą, ir taip pat kitoms organizacijoms tiesiogiai perduoda tuos signalus vykdydamos tiesioginio tiekimo techninį procesą, pavyzdžiui, norėdamos užtikrinti retransliavimo paslaugų signalų kokybę, tų kitų organizacijų vykdomas transliavimas yra kitas viešo paskelbimo veiksmas nei tas, kurį transliuojančioji organizacija atliko, vykdydama viešą paskelbimą. Tais atvejais turėtų būti taikomos retransliavimo taisyklės, nustatytos šioje direktyvoje ir Direktyvoje 93/83/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva;

(22)  siekiant užtikrinti veiksmingą kolektyvinį teisių administravimą ir tiksliai paskirstyti pajamas, surinktas vykdant pagal šią direktyvą nustatytą privalomą kolektyvinio teisių administravimo mechanizmą, svarbu, kad kolektyvinio administravimo organizacijos tinkamai tvarkytų su naryste, licencijomis ir kūrinių bei kitų saugomų objektų naudojimu susijusius įrašus, laikydamosi Direktyvoje 2014/26/ES nustatytų skaidrumo reikalavimų;

(23)  kad nebūtų siekiama išvengti kilmės šalies principo taikymo pratęsiant esamų susitarimų dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su papildomos internetinės paslaugos teikimu, prieiga prie jos arba naudojimusi ta paslauga, galiojimo trukmę, kilmės šalies principą būtina taikyti ir galiojantiems susitarimams, tačiau turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Per tą pereinamąjį laikotarpį tas principas neturėtų būti taikomas tiems galiojantiems susitarimams, taip sudarant galimybę prireikus juos pritaikyti pagal šią direktyvą. Taip pat būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad transliuojančiosios organizacijos, signalų platintojai ir teisių turėtojai galėtų prisitaikyti prie naujų taisyklių dėl kūrinių ir kitų saugomų objektų naudojimo vykdant tiesioginį tiekimą, nustatytų šios direktyvos nuostatose dėl programų transliavimo vykdant tiesioginį tiekimą;

(24)   vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, turėtų būti atlikta šios direktyvos, įskaitant jos nuostatas dėl tiesioginio tiekimo, peržiūra, praėjus tam tikram šios direktyvos galiojimo laikotarpiui siekiant be kita ko įvertinti jos naudą Sąjungos vartotojams, jos poveikį Sąjungos kūrybos sektoriams ir investicijų į naują turinį lygmeniui, taigi ir didesnės Sąjungos kultūrinės įvairovės naudą;

(25)  šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Nors dėl šios direktyvos taikymo gali būti apribotas teisių turėtojų naudojimasis savo teisėmis tiek, kiek tai susiję su privalomu kolektyviniu administravimu norint naudotis viešo paskelbimo teise, susijusia su retransliavimo paslaugomis, būtina nustatyti, kad privalomas kolektyvinis administravimas būtų taikomas tikslingai ir tik konkrečioms paslaugoms ▌;

(26)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. skatinti tarpvalstybinį papildomų internetinių paslaugų tam tikro pobūdžio programoms teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas retransliuoti kitų valstybių narių televizijos ir radijo programas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Šia direktyva transliuojančiosios organizacijos neįpareigojamos papildomų internetinių paslaugų teikti tarpvalstybiniu mastu. Be to, šia direktyva retransliavimo paslaugų teikėjai neįpareigojami į savo teikiamas paslaugas įtraukti kitų valstybių narių televizijos ar radijo programų. Ši direktyva susijusi tik su naudojimusi tam tikromis retransliavimo teisėmis ir tik tiek, kiek būtina siekiant supaprastinti licencijų naudotis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis teikiant tokias paslaugas išdavimą ir kiek tai susiję su kitų valstybių narių televizijos ir radijo programomis;

(27)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(9) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie didesnio skaičiaus televizijos ir radijo programų, palengvinant teisių teikti internetines paslaugas, kurios papildo tam tikro pobūdžio transliuojamas televizijos ir radijo programas, ir retransliuoti televizijos ir radijo programas įsigijimą. Joje taip pat nustatomos televizijos ir radijo programų perdavimo vykdant tiesioginio tiekimo procesą taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  papildoma internetinė paslauga – internetinė paslauga, kuri apima televizijos ar radijo programų teikimą visuomenei, vykdomą arba prižiūrimą transliuojančiosios organizacijos ir jos atsakomybe, tuo pačiu metu, kai vyksta transliuojančiosios organizacijos perduodama transliacija, arba nustatytą laiką po to, taip pat visos tokią transliaciją papildančios medžiagos ▌ teikimą visuomenei;

2)  retransliavimas – bet koks vienalaikis pirminės visuomenei skirtų nesutrumpintų ir nepakeistų televizijos ir radijo programų transliacijos ▌ retransliavimas iš kitos valstybės narės, išskyrus Direktyvoje 93/83/EEB apibrėžtą kabelinę retransliaciją ▌, kai tokia pirminė transliacija vykdyta laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį, bet išskyrus transliavimą internetu, su sąlyga, kad:

a)  retransliavimą vykdo ne transliuojančioji organizacija, kuri vykdė pirminę transliaciją, prižiūrėjo jos teikimą ar atsakė už tą pirminę transliaciją, neatsižvelgiant į tai, kaip retransliavimą vykdantis subjektas retransliavimo tikslu iš transliuojančiosios organizacijos įsigijo programos perdavimo signalus, ir

b)  retransliavimas teikiant interneto prieigos paslaugas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2120 2 straipsnio antros pastraipos 2 punkte, yra vykdomas administruojamoje aplinkoje;

3)  administruojama aplinka – aplinka, kurioje retransliavimo paslaugos teikėjas teikia saugią retransliavimo paslaugą leidimą turintiems naudotojams;

4)  tiesioginis tiekimas – techninis procesas, per kurį transliuojančiosios organizacijos transliuoja savo programų signalus ne transliuojančiosioms organizacijoms taip, kad vykdant tą transliavimą visuomenė neturi prieigos prie programų signalų.

II SKYRIUS

TRANSLIUOJANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ PAPILDOMOS INTERNETINĖS PASLAUGOS

3 straipsnis

Kilmės šalies principo taikymas papildomoms internetinėms paslaugoms

1.  Laikoma, kad kūrinių ir kitų saugomų objektų viešo paskelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis bei tų kūrinių ir kitų saugomų objektų padarymo viešai prieinamais veiksmai laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis taip, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, kurie atliekami visuomenei teikiant:

a)  radijo programas ir

b)  televizijos programas, kurios yra:

i)  naujienų ir aktualijų programos arba

ii)  vien savo lėšomis finansuotos transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos,

kaip transliuojančiosios organizacijos arba jos priežiūra ir atsakomybe teikiamas papildomas internetines paslaugas, taip pat tokių kūrinių ar kitų saugomų objektų atgaminimo veiksmai, kurie būtini teikiant tų pačių programų internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, naudojimosi su tais veiksmais susijusiomis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis tikslais atliekami tik toje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė transliuojančiosios organizacijos būstinė.

Pirmos pastraipos b punktas netaikomas sporto renginių transliacijoms ir į jas įtrauktiems kūriniams bei kitiems saugomiems objektams.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatant mokesčio už teises, kurioms taikomas 1 dalyje nustatytas kilmės šalies principas, sumą šalys atsižvelgtų į visus papildomų internetinių paslaugų aspektus, tokius kaip paslaugos savybės, įskaitant ta paslauga užtikrinamo prieinamumo prie programų internete trukmę, auditorija ir kalbos, kuriomis ji teikiama.

Pirma pastraipa neužkertamas kelias apskaičiuoti mokėtino mokesčio sumas pagal transliuojančiosios organizacijos pajamas.

3.  1 dalyje nustatytas kilmės šalies principas nedaro poveikio teisių turėtojų ir transliuojančiųjų organizacijų sutarties laisvės principui laikantis Sąjungos teisės susitarti riboti naudojimąsi tokiomis teisėmis, įskaitant teises pagal Direktyvą 2001/29/EB.

III SKYRIUS

TELEVIZIJOS IR RADIJO PROGRAMŲ RETRANSLIAVIMAS

4 straipsnis

Kitų nei transliuojančiosios organizacijos teisių turėtojų naudojimasis retransliavimo teisėmis

1.  Programų retransliavimo veiksmams leidimą turi suteikti išimtinės teisės viešai jas skelbti turėtojai.

Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojai galėtų naudotis savo teise suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliuoti programas tik per kolektyvinio administravimo organizaciją.

2.  Jei teisių turėtojas 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos teisės neperdavė administruoti kolektyvinio administravimo organizacijai, laikoma, kad ▌teisę suteikti arba atsisakyti suteikti to teisių turėtojo leidimą retransliuoti įgaliojama kolektyvinio administravimo organizacija, kuri tos pačios kategorijos teises administruoja valstybės narės, su kuria susijusias retransliavimo teises siekia įsigyti retransliavimo paslaugos teikėjas, teritorijoje.

Tačiau jei tos valstybės narės teritorijoje tos kategorijos teises administruoja daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija, ▌pareiga priimti sprendimą, kuri kolektyvinio administravimo organizacija ar organizacijos laikoma (-os) įgaliota (-omis) suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliuoti, tenka valstybei narei, su kurios teritorija susijusias retransliavimo teises siekia įsigyti retransliavimo paslaugos teikėjas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojas turėtų tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš retransliavimo paslaugos teikėjo ir kolektyvinio administravimo organizacijos arba organizacijų, kuri (-os) veikia pagal 2 dalį, susitarimo, kaip ir teisių turėtojai, kurie įgaliojo tą kolektyvinio administravimo organizaciją arba organizacijas. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tas teisių turėtojas galėtų reikšti pretenzijas dėl tų teisių per laikotarpį, kurį turi nustatyti atitinkama valstybė narė ir kuris negali būti trumpesnis nei treji metai skaičiuojant nuo retransliavimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar kitas saugomas objektas, dienos.

5 straipsnis

Transliuojančiųjų organizacijų naudojimasis retransliavimo teisėmis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnis nebūtų taikomas transliuojančiosios organizacijos retransliavimo teisėms, kuriomis ji naudojasi savo transliacijų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamos teisės yra jos pačios teisės, ar jai perduotos kitų teisių turėtojų.

2.  Valstybės narės numato, kad tais atvejais, kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliavimo paslaugų teikėjai pradeda derybas dėl leidimo retransliuoti suteikimo pagal šią direktyvą, tos derybos vedamos sąžiningai.

6 straipsnis

Tarpininkavimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų galima pasinaudoti vieno ar kelių tarpininkų pagalba, kaip numatyta Direktyvos 93/83/EEB 11 straipsnyje, tuo atveju, kai kolektyvinio administravimo organizacija ir retransliavimo paslaugos teikėjas arba retransliavimo paslaugos teikėjas ir transliuojančioji organizacija nėra sudarę susitarimo dėl leidimo retransliuoti transliuojamas programas.

7 straipsnis

Pirminės transliacijos retransliavimas toje pačioje valstybėje narėje

Valstybės narės gali numatyti, kad šiame skyriuje ir Direktyvos 93/83/EEB III skyriuje nustatytos taisyklės taikomos tais atvejais, kai pirminė transliacija ir retransliavimas vyksta jų teritorijoje.

IV SKYRIUS

PROGRAMŲ TRANSLIAVIMAS VYKDANT TIESIOGINĮ TIEKIMĄ

8 straipsnis

Programų transliavimas vykdant tiesioginį tiekimą

1.  Kai transliuojančioji organizacija, vykdydama tiesioginį tiekimą, transliuoja savo programos signalus signalų platintojui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai netransliuoja tos programos signalų visuomenei, ir signalų platintojas tuos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų platintojas vykdo pavienį viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti teisių turėtojų leidimą. Valstybės narės gali numatyti tvarką, pagal kurią gaunamas teisių turėtojų leidimas.

2.  Valstybės narės gali numatyti, kad šios direktyvos 4, 5 ir 6 straipsniai būtų taikomi mutatis mutandis teisių turėtojams, besinaudojantiems savo teise išduoti ar atsisakyti išduoti signalų platintojams leidimą vykdyti 1 dalyje nurodytą transliavimą vienu iš techninių būdų, nurodytų Direktyvos 93/83/EEB 1 straipsnio 3 dalyje arba šios direktyvos 2 straipsnio 2 punkte.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Direktyvos 93/83/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 93/83/EB 1 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Šioje direktyvoje „kabelinė retransliacija“ – viešam priėmimui skirtų televizijos ar radijo programų pradinio perdavimo iš kitos valstybės narės laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį, vienalaikis, nepakeistas ir nesutrumpintas retransliavimas viešam priėmimui kabeline ar mikrobange sistema, neatsižvelgiant į tai, kaip kabelinio retransliavimo paslaugos teikėjas retransliavimo tikslu iš transliuojančiosios organizacijos įsigijo programos perdavimo signalus.“.

"

10 straipsnis

Peržiūra

1.  Komisija ne vėliau kaip … [6 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] atlieka šios direktyvos peržiūrą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita viešai paskelbiama ir pateikiama visuomenei Komisijos interneto svetainėje.

2.  Valstybės narės laiku pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti susijusią ir reikalingą informaciją.

11 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] galiojantiems susitarimams dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su kūrinių ar kitų saugomų objektų viešo skelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis ir kūrinių ar kitų saugomų objektų viešos prieigos suteikimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis veiksmais taip, kad visuomenės nariai galėtų juos gauti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atliekamais teikiant papildomas internetines paslaugas, taip pat atgaminimo veiksmais, kurie būtini teikiant tokias internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, nuo … [4 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] taikomas 3 straipsnis, jei jie baigia galioti po tos dienos.

... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] galiojantiems leidimams vykdyti viešo paskelbimo veiksmus, atliekamus pagal 8 straipsnį, nuo ... [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] taikomas 8 straipsnis, jei jie baigia galioti po tos datos.

12 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip nuo ... [2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 125, 2017 4 21 , p. 27.
(2)OL C 125, 2017 4 21, p. 27.
(3) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).
(5)2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 376, 2006 12 27, p. 28).
(6)1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, 1993 10 6, p. 15).
(7) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).
(8)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL L 84, 2014 3 20, p. 72).
(9) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


Programa „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.) ***I
PDF 327kWORD 91k
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (COM(2018)0366 – C8-0237/2018 – 2018/0190(COD))
P8_TA-PROV(2019)0323A8-0156/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0366),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 5 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0237/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2)

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0156/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  kultūra, kultūros paveldas ir kultūros įvairovė kultūriniu, aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu Europos visuomenei yra didelės vertybės, todėl juos reikėtų skatinti ir remti. 2017 m. kovo 25 d. paskelbtoje Romos deklaracijoje ir 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad švietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių ir konkurencingumo išlaikymo pagrindas;
(1)  kultūra, menas, kultūros paveldas ir kultūros įvairovė kultūriniu, edukaciniu, demokratiniu, aplinkosauginiu, socialiniu, žmogaus teisių ir ekonominiu požiūriais Europos visuomenei yra didelės vertybės, todėl juos reikėtų skatinti ir remti. 2017 m. kovo 25 d. paskelbtoje Romos deklaracijoje ir 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad švietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių ir konkurencingumo išlaikymo pagrindas;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir išreikštos per teises, laisves ir principus, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje, turi tokią pat teisinę galią kaip Sutartys;
(2)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir išreikštos per teises, laisves ir principus, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kuri, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje, turi tokią pat teisinę galią kaip Sutartys. Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos ir informacijos laisvė, o 13 straipsnyje – menų ir mokslo laisvė;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Komisijos komunikate „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“15 išdėstyti tolesni Sąjungos tikslai, keliami kultūros ir kūrybos sektoriams. Skatinant tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių matmenį, remiant jų augimo pajėgumą ir kultūra grindžiamą švietimo bei inovacijų kūrybiškumą, siekiama išnaudoti kultūros ir kultūros įvairovės daromą poveikį socialinei sanglaudai ir visuomenės gerovei, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimui. Programa „Kūrybiška Europa“ drauge su kitomis Sąjungos programomis turėtų padėti įgyvendinti šią naująją Europos kultūros darbotvarkę. Ši programa taip pat atitinka 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusią 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, prie kurios Sąjunga yra prisijungusi;
(4)  Komisijos komunikate „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“15 išdėstyti tolesni Sąjungos tikslai, keliami kultūros ir kūrybos sektoriams. Skatinant tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių matmenį, remiant jų augimo pajėgumą ir kultūra grindžiamą švietimo bei inovacijų kūrybiškumą, siekiama išnaudoti kultūros ir kultūros įvairovės daromą poveikį socialinei sanglaudai ir visuomenės gerovei, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimui. Programa „Kūrybiška Europa“ drauge su kitomis Sąjungos programomis turėtų padėti įgyvendinti šią naująją Europos kultūros darbotvarkę, atsižvelgiant į tai, kad kultūros ir meninės raiškos savaiminė vertė visada turėtų būti saugoma bei skatinama ir kad meninė kūryba sudaro bendradarbiavimo projektų šerdį. Šios Naujos Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo rėmimas taip pat atitinka 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusią 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, prie kurios Sąjunga yra prisijungusi;
__________________
__________________
15 COM(2018)0267.
15 COM(2018)0267.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  Sąjungos politika papildys valstybių narių veiksmus kultūros ir kūrybos srityje ir suteiks jiems papildomos vertės. Sąjungos politikos poveikis turėtų būti nuolat vertinamas, atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius rodiklius, tokius kaip nauda piliečiams ir aktyvus jų dalyvavimas, nauda Sąjungos ekonomikai jos augimo ir darbo vietų kūrimo bei šalutinio poveikio kitiems ekonomikos sektoriams požiūriais ir kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojų įgūdžiai ir gebėjimai;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  programos tikslai – saugoti ir puoselėti Europos kultūros paveldą. Europos Tarybos priimtoje Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijoje (Faro konvencija), kuri įsigaliojo 2011 m. birželio 1 d., šie tikslai taip pat pripažinti neatskiriamais nuo teisės į kultūros paveldo pažinimą ir teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime. Šioje konvencijoje pabrėžiamas kultūros paveldo vaidmuo kuriant taikią ir demokratinę visuomenę, taip pat tvarios plėtros ir kultūrų įvairovės skatinimo procesuose;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Europos kultūros įvairovės skatinimas priklauso nuo klestinčių ir atsparių kultūros ir kūrybos sektorių, kurie pajėgūs kurti, gaminti ir platinti savo kūrinius plačiai ir įvairiai Europos auditorijai. Taip išplečiamas jų verslo potencialas ir prisidedama prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Be to, skatinant kūrybiškumą prisidedama prie konkurencingumo didinimo ir inovacijų gyvybingumo pramonės vertės grandinėse. Nors pastaruoju metu padaryta pažanga, Europos kultūros ir kūrybos rinka tebėra susiskaidžiusi nacionaliniu ir lingvistiniu lygmeniu ir dėl to kultūros ir kūrybos sektoriai negali visapusiškai išnaudoti Europos bendrosios rinkos, ypač bendrosios skaitmeninės rinkos, teikiamų galimybių;
(5)  Europos kultūros įvairovės ir bendrų šaknų suvokimo skatinimas grindžiamas meninės raiškos laisve, menininkų ir kultūros veiklos vykdytojų gebėjimais ir kompetencija, taip pat klestinčių ir atsparių kultūros ir kūrybos sektorių viešojoje ir privačiojoje srityse buvimu ir jų gebėjimu kurti, naujinti ir gaminti savo kūrinius bei platinti juos plačiai ir įvairiai Europos auditorijai. Taip išplečiamas jų verslo potencialas, prisidedama prie kūrybinio turinio, meninių tyrimų ir kūrybiškumo prieinamumo didinimo bei skatinimo ir prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Be to, skatinant kūrybiškumą ir naujas žinias prisidedama prie konkurencingumo didinimo ir inovacijų skatinimo pramonės vertės grandinėse. Reikėtų taikyti platesnį požiūrį į švietimą meno ir kultūros srityje, pereinant nuo požiūrio, taikomo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityje, prie požiūrio, taikomo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (MTIMM) srityje. Nors pastaruoju metu padaryta pažanga pagalbos priemonių vertimo ir subtitravimo srityse, Europos kultūros ir kūrybos rinka tebėra susiskaidžiusi nacionaliniu ir lingvistiniu lygmeniu. Atsižvelgiant į kiekvienos rinkos ypatumus, gali būti padaryta daugiau, kad kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų visapusiškai išnaudoti Europos bendrosios rinkos, ypač bendrosios skaitmeninės rinkos, teikiamas galimybes, be kita ko, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  perėjimas prie skaitmeninių technologijų – tai esminis pokytis, kuris yra vienas iš didžiausių iššūkių kultūros ir kūrybos sektoriams. Skaitmeninės inovacijos pakeitė įpročius, santykius, gamybos ir vartojimo modelius tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu ir jos turėtų skatinti kultūrinę ir kūrybinę raišką bei kultūrinį ir kūrybinį naratyvą, atsižvelgiant į ypatingą kultūros ir kūrybos sektorių vertę skaitmeninėje aplinkoje;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Programoje turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros savaiminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant jų platesnį indėlį ekonomikos augimo ir konkurencingumo, kūrybiškumo ir inovacijų srityse. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių, ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, turint omenyje jos pajėgumą pasiekti didelę auditoriją ir jos ekonominę svarbą, be kita ko, kitiems kūrybos sektoriams ir kultūriniam turizmui. Vis dėlto konkurencija pasaulio audiovizualinio sektoriaus rinkose dar labiau suintensyvėjo dėl padidėjusios skaitmeninės transformacijos, pavyzdžiui, medijų produkcijos, vartojimo pokyčių ir stiprėjančios pasaulinių turinio platinimo platformų pozicijos. Todėl būtina padidinti Europos pramonei skiriamą paramą;
(6)  Programoje turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros savaiminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant jų platesnį indėlį ekonomikos augimo ir konkurencingumo, kūrybiškumo, inovacijų, kultūrų dialogo, socialinės sanglaudos ir žinių generavimo srityse. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių tiek pelno, tiek ne pelno srityse, ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, turint omenyje jos pajėgumą pasiekti didelę auditoriją vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir jos ekonominę svarbą, be kita ko, kitiems kūrybos sektoriams ir kultūriniam turizmui, taip pat regionų, vietos ir miestų plėtrai. Vis dėlto konkurencija pasaulio audiovizualinio sektoriaus rinkose dar labiau suintensyvėjo dėl padidėjusios skaitmeninės transformacijos, pavyzdžiui, medijų produkcijos, vartojimo pokyčių ir stiprėjančios pasaulinių turinio platinimo platformų pozicijos. Todėl būtina padidinti Europos pramonei skiriamą paramą;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  aktyviai Europos Sąjungos pilietybei, bendroms vertybėms, kūrybiškumui ir inovacijoms reikalingas tvirtas pagrindas, į kurį remdamosi jos galėtų vystytis. Pagal Programą turėtų būti remiamas švietimas kino ir audiovizualinių menų srityse, ypač tarp nepilnamečių ir jaunimo;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  tam, kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų sektorių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, audiovizualiniam sektoriui, kitiems kultūros ir kūrybos sektoriams ir tarpsektorinei veiklai skirtose paprogramėse taikant specialiai priderintus metodus;
(7)  tam, kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų sektorių konkretų pobūdį ir iššūkius, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, audiovizualiniam sektoriui, kitiems kultūros ir kūrybos sektoriams ir tarpsektorinei veiklai skirtose paprogramėse taikant specialiai priderintus metodus. Pagal Programą turėtų būti teikiama vienoda parama visiems kultūros ir kūrybos sektoriams, taikant į bendrus poreikius sutelktas horizontaliąsias sistemas. Remiantis bandomaisiais projektais, parengiamaisiais veiksmais ir tyrimais, pagal Programą taip pat turėtų būti įgyvendinami šio reglamento priede išvardyti sektoriniai veiksmai;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  visų formų ir raiškos būdų muzika, ypač šiuolaikinė ir gyva muzika, yra svarbi Sąjungos kultūros, meno ir ekonomikos paveldo sudedamoji dalis. Muzika yra socialinės sanglaudos, daugiakultūrės integracijos ir jaunimo socializacijos elementas ir viena iš pagrindinių priemonių kultūros, įskaitant kultūrinį turizmą, teikiamoms galimybėms didinti. Todėl finansinių išteklių paskirstymo ir tikslinių veiksmų nustatymo požiūriu muzikos sektoriui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys pagal šį reglamentą įgyvendinant konkrečius „Kultūros“ paprogramės veiksmus. Kiekvienam atvejui pritaikyti pasiūlymai ir priemonės turėtų padėti sustiprinti muzikos sektoriaus konkurencingumą ir spręsti kai kuriuos konkrečius uždavinius, su kuriais jame susiduriama;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  reikia stiprinti Sąjungos paramą tarptautinių kultūros ryšių srityje. Programa turėtų būti siekiama prisidėti siekiant naujosios Europos kultūros darbotvarkės trečiojo strateginio tikslo, išnaudojant kultūrą ir kultūrų dialogą kaip priemones socialinei ir ekonominei plėtrai skatinti. Sąjungoje ir visame pasaulyje miestai vykdo naują kultūros politiką. Visame pasaulyje yra daugybė kūrybinių bendruomenių, susibūrusių centruose, inkubatoriuose ir specialiose erdvėse. Sąjunga turėtų padėti šioms bendruomenėms iš Sąjungos ir trečiųjų šalių kurti tinklus ir skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą meninių, kūrybinių ir skaitmeninių įgūdžių srityje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  tarpsektorinės paprogramės paskirtis – išnaudoti skirtingų kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimo potencialą. Bendras universalus požiūris gali būti naudingas tuo, kad jis leidžia lengviau perduoti žinias ir užtikrinti administravimo veiksmingumą;
(8)  tarpsektorinės paprogramės paskirtis – spręsti bendrus skirtingų kultūros ir kūrybos sektorių iššūkius ir išnaudoti jų bendradarbiavimo potencialą. Bendras universalus požiūris gali būti naudingas tuo, kad jis leidžia lengviau perduoti žinias ir užtikrinti administravimo veiksmingumą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant paremti Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos politikos priemones, audiovizualiniam sektoriui reikalinga Sąjungos intervencija. Visų pirma tai pasakytina apie autorių teisių sistemos modernizavimą ir siūlomą reglamentą dėl transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamų programų16, taip pat apie pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES17. Jais siekiama padidinti Europos audiovizualinio sektoriaus rinkos dalyvių pajėgumus finansuoti, gaminti ir platinti kūrinius, kurie būtų pakankamai viešinami įvairiomis turimomis komunikacijos priemonėmis (tokiomis kaip televizija, kinas ar užsakomosios vaizdo programų paslaugos) ir patrauklūs auditorijai vis atviresnėje ir konkurencingesnėje rinkoje Europoje ir už jos ribų. Paramą reikėtų padidinti, kad būtų tinkamai sureaguota į pastarojo meto rinkos raidą, visų pirma – į pasaulinių platinimo platformų poziciją, kuri yra stipresnė už nacionalinių transliuotojų, kurie tradiciškai investuoja į Europos kūrinių gamybą, poziciją;
(9)  siekiant paremti Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos politikos priemones, audiovizualiniam sektoriui reikalinga Sąjungos intervencija. Visų pirma tai pasakytina apie autorių teisių sistemos modernizavimą, siūlomą reglamentą dėl transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamų programų16 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/180817. Jais siekiama padidinti Europos audiovizualinio sektoriaus rinkos dalyvių pajėgumus finansuoti, gaminti ir platinti įvairaus formato kūrinius įvairiomis turimomis komunikacijos priemonėmis (tokiomis kaip televizija, kinas ar užsakomosios vaizdo programų paslaugos) ir patrauklūs auditorijai vis atviresnėje ir konkurencingesnėje rinkoje Europoje ir už jos ribų. Paramą reikėtų padidinti, kad būtų tinkamai sureaguota į pastarojo meto rinkos raidą, visų pirma – į pasaulinių platinimo platformų poziciją, kuri yra stipresnė už nacionalinių transliuotojų, kurie tradiciškai investuoja į Europos kūrinių gamybą, poziciją;
__________________
__________________
16 COM(2016)0594
16 COM(2016)0594
17 COM/2016/0287
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  specialios iniciatyvos, vykdomos pagal programą „Kūrybiška Europa“, pavyzdžiui, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos, Europos apdovanojimai šiuolaikinės, roko ir populiariosios muzikos, literatūros, paveldo ir architektūros srityse, Europos kultūros sostinės iniciatyva, tiesiogiai pasiekė milijonus Europos piliečių, atskleidė Europos kultūros politikos socialinę ir ekonominę naudą, todėl juos reikėtų tęsti ir, jei įmanoma, išplėsti;
(10)  specialios iniciatyvos, vykdomos pagal programą „Kūrybiška Europa“, pavyzdžiui, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos, Europos apdovanojimai šiuolaikinės, roko ir populiariosios muzikos, literatūros, paveldo ir architektūros srityse, Europos kultūros sostinės iniciatyva, tiesiogiai pasiekė milijonus Europos piliečių, atskleidė Europos kultūros politikos socialinę ir ekonominę naudą, todėl juos reikėtų tęsti ir, jei įmanoma, išplėsti. Pagal Programą turėtų būti remiama Europos paveldo ženklu pažymėtų vietovių tinklaveika;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013 sukurta programa „Kūrybiška Europa“ paskatino rengti novatoriškus ir sėkmingus projektus, kuriuos įgyvendinant sukurta gerosios praktikos pavyzdžių tarptautinio Europos lygmens bendradarbiavimo kūrybos ir kultūros sektoriuose srityje. Savo ruožtu tai padėjo užtikrinti publikai didesnę Europos kultūros įvairovę ir Europos kultūros politikos socialinę ir ekonominę naudą. Siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą, tokias sėkmės istorijas reikėtų ypač pabrėžti ir, esant galimybei, su jomis supažindinti platesniu mastu;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  visais lygmenimis veikiantys kultūros ir kūrybos sektorių dalyviai turėtų aktyviai dalyvauti siekiant Programos tikslų ir toliau ją plėtojant. Kadangi patirtis, sukaupta oficialiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus į Europos kultūros paveldo metų dalyvaujamojo valdymo modelį, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2017/8641a, pasirodė esanti veiksminga siekiant integruoti kultūrą į kitų sektorių politiką, patartina taikyti šį modelį taip pat ir įgyvendinant Programą. Šis dalyvaujamasis valdymo modelis turėtų apimti universalų požiūrį siekiant sukurti įvairių Sąjungos programų ir iniciatyvų kultūros ir kūrybiškumo srityje sinergiją;
___________________
1a 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) (OL L 131, 2017 5 20, p. 1).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
10 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(10c)  į konkrečius pagal Programą įgyvendinamus veiksmus turi būti įtraukti pavyzdiniai tarpsektoriniai veiksmai, kuriais būtų siekiama pademonstruoti valstybėms narėms ir trečiosioms šalims Europos kūrybiškumą ir kultūrų įvairovę. Šiais veiksmais turi būti pabrėžiamas pavyzdinis Europos kultūra grindžiamo kūrybiškumo gebėjimas skatinti tarpsektorines inovacijas platesniu ekonomikos mastu, skiriant specialų apdovanojimą;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  kultūra teikia pagrindą stipresnėms įtraukioms ir darnioms visuomenėms. Migracijos spaudimo akivaizdoje kultūra atlieka svarbų vaidmenį integruojant migrantus, padėdama jiems jaustis priimančiųjų bendruomenių dalimi, taip pat vystant gerus migrantų ir naujų bendruomenių santykius;
(11)  kultūra labai svarbi stiprinant įtraukias, darnias ir svarstančias bendruomenes, atgaivinant teritorijas ir skatinant žmonių iš nepalankios aplinkos socialinę įtrauktį. Migracijos problemų ir integracijos iššūkių akivaizdoje kultūra atlieka svarbų vaidmenį kuriant įtraukias erdves kultūrų dialogui ir integruojant migrantus bei pabėgėlius, padėdama jiems jaustis priimančiųjų bendruomenių dalimi, taip pat vystant gerus migrantų ir naujų bendruomenių santykius;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  kultūra suteikia ir skatina ekonominį, socialinį ir ekologinį tvarumą. Todėl ji turi užimti centrinę vietą politikos formavimo strategijose. Reikėtų pabrėžti kultūros indėlį į visuomenės gerovę apskritai. Remiantis 2018 m. sausio 22 d. Davoso deklaracija dėl kokybiškos pastatų statybos kultūros (vok. „Baukultur“) Europai, turėtų būti skatinamas naujas integruotas požiūris į kokybiškai apstatytos aplinkos formavimą, kuris būtų grindžiamas kultūra, stiprintų socialinę sanglaudą, užtikrintų tvarią aplinką ir prisidėtų prie visos visuomenės sveikatos ir gerovės. Taikant šį požiūrį dėmesys neturėtų būti sutelktas vien į miestų teritorijas, o turėtų būti visų pirma koncentruojamasi į periferinių, atokių ir kaimo vietovių sujungimą. Sąvoka „Baukultur“ apima visus veiksnius, turinčius tiesioginį poveikį piliečių ir bendruomenių gyvenimo kokybei, taigi labai konkrečiai skatinančius įtrauktį, sanglaudą ir tvarumą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  visų pirma reikia siekti, kad kultūra, įskaitant kultūrines ir audiovizualines prekes ir paslaugas, taptų labiau prieinama neįgaliesiems, kaip priemonė pasiekti visišką savirealizaciją ir aktyviai dalyvauti, prisidėti kuriant iš tikrųjų įtraukią ir vieningą visuomenę. Todėl Programa turėtų skatinti ir didinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime visoje Sąjungoje, ypač neįgalių asmenų ir asmenų iš nepalankios aplinkos, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančių asmenų;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  kūrybinė laisvė yra gyvybingos kultūros ir kūrybos pramonės, įskaitant žiniasklaidos sektorių, pagrindas. Šia Programa turėtų būti skatinamos audiovizualinio ir leidybos sektorių sankirtos ir bendradarbiavimas, siekiant skatinti pliuralistinę žiniasklaidos aplinką;
(12)  kūrybinė ir kultūrinė raiška, saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra gyvybingų kultūros ir kūrybos sektorių ir naujienų žiniasklaidos sektoriaus pagrindas. Programa turėtų būti skatinamos audiovizualinio ir leidybos sektorių sankirtos ir bendradarbiavimas, siekiant skatinti pliuralistinę ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką, atitinkančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES1a. Programa turėtų teikti paramą naujiems žiniasklaidos specialistams ir skatinti piliečių kritinį mąstymą, didinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, ypač tarp jaunimo;
__________________
1a 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  menininkų ir kultūros darbuotojų judumas, įgūdžių ugdymas, mokymasis, tarpkultūrinis sąmoningumas, bendras kūrimas, bendra gamyba, meno kūrinių platinimas bei sklaida ir dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, tokiuose kaip mugės ir festivaliai, yra būtina sąlyga, kad Sąjungos kultūros ir kūrybos sektoriai būtų geriau susieti, stipresni ir tvaresni. Jų judumui dažnai trukdo teisinio statuso nebuvimas, sunkumai gauti vizas ir leidimų galiojimo trukmė, dvigubo apmokestinimo rizika ir nesaugios bei nestabilios socialinės apsaugos sąlygos;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsniais, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, nediskriminavimo tikslų integravimas ir, kai taikoma, turėtų būti nustatyti atitinkami lyčių pusiausvyros kriterijai;
(13)  vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsniais, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, nediskriminavimo tikslų integravimas ir, kai taikoma, turėtų būti nustatyti atitinkami lyčių pusiausvyros ir įvairovės kriterijai. Programa turėtų būti siekiama užtikrinti, kad kuo įvairesnių Europos visuomenės sluoksnių nariai galėtų dalyvauti Programoje ir pagal ją vykdomuose projektuose ir kad ji tą įvairovę atspindėtų. Programos veikla turėtų būti stebima ir apie ją turėtų būti atsiskaitoma, norint užtikrinti jos rezultatyvumą šiuo pažiūriu ir sudaryti politikos formuotojams galimybes priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl būsimų programų;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Sąjungos meno ir kultūros srityje yra labai daug moterų autorių, specialisčių bei mokytojų ir jos sudaro didelę publikos dalį, kurios prieiga prie kultūrinės pasiūlos didėja. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, pvz., Europos moterų audiovizualinio tinklo tyrimas, skirtas kino režisieriams, ir tyrimas muzikos srityje, atliktas įgyvendinant projektą „We must“, esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir moterys turi mažiau galimybių realizuoti savo kūrinius bei užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas kultūros, meno ir kūrybos institucijose. Todėl būtina skatinti moterų talentus ir platinti jų kūrinius siekiant remti moterų karjerą meno srityje;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  remiantis išvadomis, padarytomis pasibaigus 2018-iesiems – Europos kultūros paveldo metams, pagal Programą turėtų būti stiprinami sektoriaus bendradarbiavimo ir propagavimo pajėgumai remiant veiklą, susijusią su 2018-ųjų – Europos kultūros paveldo metų palikimu. Šioje srityje turėtų būti atsižvelgiama į 2018 m. lapkričio mėn. vykusios Kultūros ministrų tarybos deklaraciją ir 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio Tarybos susitikimo baigiamojo renginio deklaracijas. Vykdant Programą turėtų būti prisidedama prie ilgalaikio tvaraus Europos kultūros paveldo išsaugojimo, teikiant paramą amatininkams ir meistrams, turintiems įgūdžių tradicinių, su kultūros paveldo atkūrimu susijusių amatų srityje;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  atsižvelgiant į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“19, atitinkama politika ir priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad Europos kultūros paveldas teiktų ilgalaikės ir tvarios naudos, ir plėtoti integruotesnį požiūrį į jo išsaugojimą, panaudojimą ir rėmimą;
(15)  atsižvelgiant į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“19, atitinkama politika ir priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad Europos istorinis, dabartinis, materialusis, nematerialusis ir skaitmeninis kultūros paveldas teiktų ilgalaikės ir tvarios naudos ir būtų nustatytas labiau integruotas požiūris į jo išsaugojimą, panaudojimą, pritaikomąjį pakartotinį naudojimą, sklaidą, valorizavimą ir rėmimą, remiant aukštos kokybės ir koordinuojamą keitimąsi profesinėmis žiniomis, bendrų šiam sektoriui skirtų aukštos kokybės standartų parengimą ir šio sektoriaus specialistų judumą. Kultūros paveldas yra sudedamoji Europos sanglaudos dalis ir padeda susieti tradicijas ir inovacijas. Išsaugoti kultūros paveldą ir remti menininkus, kūrėjus ir amatininkus turėtų būti Programos prioritetas;
__________________
__________________
19 COM/2014/0477
19 COM/2014/0477
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  Programa turėtų būti prisidedama prie piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ir įtraukimo į kultūrinę ir visuomeninę veiklą, kultūrinio švietimo skatinimo bei kultūrinių žinių ir paveldo viešinimo. Programa taip pat turėtų būti puoselėjama kokybė ir naujovės kūrybos ir išsaugojimo srityse, be kita ko, užtikrinant kultūros, meno, mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų sąveiką;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  kaip pabrėžiama 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos, kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinis klausimas. Visą Programos įgyvendinimo laikotarpį projektai turėtų būti integruojami, siekiant remti naujus verslo modelius bei gebėjimus ir tradicinį savoir-faire, taip pat kūrybinių ir tarpdisciplininių sprendimų pavertimą ekonomine ir socialiniu požiūriu vertingais sprendimais. Be to, turėtų būti visapusiškai išnaudotos esamos Sąjungos politikos sričių sąveikos galimybės, siekiant veiksmingai panaudoti finansavimą, teikiamą pagal tokias Sąjungos programas kaip „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, „Erasmus +“, EaSI ir „InvestEU“;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;
(18)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata. Dėl trečiųjų valstybių įnašų į Programą turėtų būti kasmet teikiamos ataskaitos biudžeto valdymo institucijai;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  Europos kino akademija nuo įsteigimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių ir užima ypatingą padėtį, kuri jai leidžia burti europinę kino kūrėjų ir specialistų bendruomenę, propaguojančią ir platinančią Europos filmus kitapus nacionalinių sienų ir formuojančią tikrą europinę auditoriją. Todėl ji turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą;
(22)  Europos kino akademija nuo įsteigimo, turėdama ypatingų ekspertinių žinių ir užima unikalią padėtį, prisidėjo kuriant Europos kino kūrėjų ir specialistų bendruomenę, propaguodama ir platindama Europos filmus kitapus nacionalinių sienų ir skatindama visų amžių tarptautinės auditorijos atsiradimą. Todėl, atsižvelgiant į bendradarbiavimą su Europos Parlamentu organizuojant LUX kino apdovanojimus, ji turėtų turėti išskirtinę teisę į tiesioginę Sąjungos paramą. Vis dėlto tiesioginė parama turi būti susieta su abiejų šalių derybomis dėl bendradarbiavimo susitarimo, kuriame būtų nustatyti konkretūs uždaviniai bei tikslai, ir teikti tiesioginę paramą turėtų būti galima tik jį sudarius. Tai netrukdo Europos kino akademijai kreiptis dėl finansavimo kitoms iniciatyvoms ir projektams pagal skirtingas Programos kryptis;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo susikūrimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių, susijusių su kultūrų dialogo, abipusės pagarbos ir supratimo per kultūrą skatinimu. Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, jog jis yra kultūrines ribas peržengiantis Europos orkestras, kurį sudaro jauni muzikantai, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežtos kasmet visose valstybėse narėse vykdomos perklausų procedūros. Todėl jis turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą;
(23)  Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo susikūrimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių, susijusių su turtingo Europos muzikinio paveldo, prieigos prie muzikos, kultūrų dialogo, abipusės pagarbos ir supratimo per kultūrą skatinimu ir savo jaunų muzikantų profesionalumo stiprinimu, suteikiant jiems įgūdžių, kurių reikia karjerai kultūros ir kūrybos sektoriuje. Europos Sąjungos jaunimo orkestro indėlį pripažįsta valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įskaitant Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkus. Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, jog jis yra kultūrines ribas peržengiantis Europos orkestras, kurį sudaro jauni muzikantai, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežtos ir skaidrios kasmet visose valstybėse narėse vykdomos perklausų procedūros. Todėl jis turėtų turėti išskirtinę teisę į tiesioginę Sąjungos paramą, remiantis konkrečiais uždaviniais ir tikslais, kuriuos turėtų nustatyti ir reguliariai vertinti Komisija. Kad tą paramą užsitikrintų, Europos Sąjungos jaunimo orkestras turėtų padidinti savo matomumą, siekti, kad orkestre būtų labiau subalansuotai atstovaujama muzikantams iš visų valstybių narių, ir įvairinti savo pajamas, aktyviai siekdamas gauti finansinę paramą iš kitų nei Sąjungos finansavimo šaltinių;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  finansinę paramą sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų problemas reikėtų naudoti proporcingai, o veiksmai neturėtų dubliuoti arba išstumti privačiojo finansavimo ar iškreipti konkurencijos vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų turėti aiškią Europos pridėtinę vertę;
(26)  finansinę paramą sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų problemas reikėtų naudoti proporcingai, o veiksmai neturėtų dubliuoti arba išstumti privačiojo finansavimo ar iškreipti konkurencijos vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų turėti aiškią Europos pridėtinę vertę ir būti tinkami konkretiems projektams, kuriuos jie remia. Programoje turėtų būti atsižvelgiama ne tik į ekonominę projektų vertę, bet ir į jų kultūrinę ir kūrybinę dimensiją ir specifinį susijusių sektorių pobūdį;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  Reglamentu …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė]1a ir Reglamentu …/… [PNPP III]1b numatytų programų lėšos taip pat turėtų būti naudojamos veiksmams pagal Programos tarptautinį matmenį finansuoti. Tokie veiksmai turėtų būti įgyvendinami laikantis šio reglamento;
__________________
1a 2018/0243 (COD).
1b 2018/0247 (COD).
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  viena didžiausių kultūros ir kūrybos sektoriams kylančių problemų – nepakankamos galimybės gauti finansavimą, kurio reikia veiklai ir augimui finansuoti, konkurencingumui išlaikyti bei didinti ar tarptautinei veiklai plėtoti. Šios Programos politikos tikslų taip pat turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „Invest EU“ politikos sritis;
(27)  kultūros ir kūrybos sektoriai yra novatoriški, atsparūs ir augantys Europos ekonomikos sektoriai, kuriuose ekonominė ir kultūrinė vertė sukuriama dėl intelektinės nuosavybės ir individualaus kūrybiškumo. Tačiau dėl šių sektorių susiskaidymo ir juose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio ribojamos galimybės gauti finansavimą iš privačiojo sektoriaus. Vienas rimčiausių uždavinių kultūros ir kūrybos sektoriuose yra padidinti jų galimybes gauti finansavimą, kuris turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti augimą ir išlaikyti arba padidinti konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu. Šios Programos politikos tikslų taip pat turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, ypač skirtomis MVĮ, remiantis fondo „Invest EU“ politikos sritimis ir atsižvelgiant į praktiką, sukurtą įgyvendinant kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kuri buvo nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  atsižvelgiant į technines ekspertines žinias, kurios reikalingos norint įvertinti pasiūlymus pagal konkrečius Programos veiksmus, reikėtų numatyti, kad prireikus į vertinimo komitetų sudėtį būtų įtraukti išorės ekspertai;
(28)  pagrindiniai vertinimo kriterijai vykdant atitinkamų projektų atranką turėtų būti projekto poveikis, kokybė ir įgyvendinimo veiksmingumas. Atsižvelgiant į technines ekspertines žinias, kurios reikalingos norint įvertinti pasiūlymus pagal konkrečius Programos veiksmus, reikėtų numatyti, kad prireikus į vertinimo komitetų sudėtį būtų įtraukti išorės ekspertai, turintys profesinių ir valdymo žinių, susijusių su vertinamos paraiškos sritimi. Prireikus turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti bendrą suderinamumą su auditorijos įtraukties ir jos įvairovės tikslais;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  į Programą turėtų būti įtraukta reali ir lengvai valdoma veiklos rodiklių sistema, kuri būtų taikoma įgyvendinant jos veiksmus ir vykdant nuolatinę jos rezultatų stebėseną. Ši stebėsena bei su Programa susijusi informavimo ir komunikacijos veikla bei jos veiksmai turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į tris Programos paprogrames;
(29)  į Programą turėtų būti įtraukta reali ir lengvai valdoma kiekybinių ir kokybinių veiklos rodiklių sistema, kuri būtų taikoma įgyvendinant jos veiksmus ir vykdant nuolatinę jos rezultatų stebėseną, atsižvelgiant į savitąją meno, kultūros ir kūrybos sektorių vertę. Tokie veiklos rodikliai turėtų būti rengiami kartu su suinteresuotaisiais subjektais. Ši stebėsena bei su Programa susijusi informavimo ir komunikacijos veikla bei jos veiksmai turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į tris Programos paprogrames. Įgyvendinant paprogrames turėtų būti atsižvelgiama į vieną ar daugiau kiekybinių ir kokybinių rodiklių. Tokie rodikliai turėtų būti vertinami pagal šį reglamentą;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
29 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(29a)  atsižvelgiant į tai, kokia kompleksiška ir sudėtinga užduotis yra rasti, išanalizuoti ir pritaikyti duomenis, įvertinti kultūros politikos poveikį ir apibrėžti rodiklius, Komisija turėtų sustiprinti savo tarnybų, visų pirma Jungtinių tyrimų centro ir Eurostato, tarpusavio bendradarbiavimą, kad būtų galima surinkti atitinkamus statistinius duomenis. Komisija turėtų imtis veiksmų bendradarbiaudama su Sąjungoje veikiančiais kompetencijos centrais, nacionaliniais statistikos institutais ir organizacijomis, susijusiomis su kultūros ir kūrybos sektoriais Europoje, taip pat bendradarbiaudama su Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir UNESCO;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(32)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar projekto vykdytojas gali pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į projektą vykdančios įmonės dydį ir projekto mastą, kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(33a)  siekiant optimizuoti Sąjungos fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveiką, reikėtų palengvinti paramos teikimą veiksmams, kuriems jau suteiktas pažangumo ženklas;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES28 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(34)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES28 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikia atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl tų šalių ir teritorijų atokumo, o jų veiksmingas dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas;
__________________
__________________
28 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
28 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(34a)  pagal SESV 349 straipsnį turėtų būti imtasi priemonių siekiant padidinti atokiausių regionų dalyvavimo visuose veiksmuose mastą. Reikėtų skatinti jų menininkų ir kūrinių mainus judumo tikslais ir tų regionų ir jų kaimyninių šalių bei trečiųjų valstybių žmonių ir organizacijų bendradarbiavimą. Taip šie žmonės galės vienodai pasinaudoti konkurenciniais pranašumais, kurių kultūros ir kūrybos pramonė gali suteikti, visų pirma ekonomikos augimo ir užimtumo srityje. Šios priemonės turėtų būti stebimos ir reguliariai vertinamos;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  siekiant užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą, išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, visų pirma išlaidos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, gali būti laikomos tinkamos finansuoti, jei jos tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu;
(36)  siekiant užtikrinti pagal Programos teikiamos finansavimo paramos tęstinumą ir sumažinti didėjantį paramos gavėjų patiriamą finansavimo trūkumą, taip pat užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą, išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, visų pirma išlaidos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, turėtų būti laikomos tinkamos finansuoti, jei jos tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011. Būtina užtikrinti tinkamą ankstesnės programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo [2021 m. sausio 1 d.] pagal ankstesnę programą vykdytai ir iki [2020 m. gruodžio 31 d.] neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;
(38)  pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų patvirtinamos darbo programos. Būtina užtikrinti tinkamą ankstesnės programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo [2021 m. sausio 1 d.] pagal ankstesnę programą vykdytai ir iki [2020 m. gruodžio 31 d.] neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;
___________________________
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
38 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(38a)  siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Programos įgyvendinimą, Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų jokios nereikalingos biurokratinės naštos pareiškėjams paraiškų teikimo etapu ar paraiškų nagrinėjimo etapu;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
38 b konstatuojamoji dalis
(38b)  atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių ypatumus, ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedidelės apimties projektams ir jų pridėtinei vertei;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
2)  kultūros ir kūrybos sektoriai – visi sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ar menine ir kita individualia ar kolektyvine kūrybine raiška. Ta veikla gali apimti kultūrinę, meninę ar kitokią kūrybinę raišką perteikiančių prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, plėtojimą, sklaidą ir išsaugojimą bei susijusias funkcijas, kaip antai švietimą ar valdymą. Ji gali padėti skatinti inovacijas ir darbo vietų kūrimą, visų pirma per intelektinę nuosavybę. Šiems sektoriams priklauso architektūra, archyvai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, dizainas (įskaitant mados dizainą), festivaliai, muzika, literatūra, scenos menai, knygos ir leidyba, radijas ir vaizduojamieji menai;
2)  kultūros ir kūrybos sektoriai – visi sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ar menine ir kita individualia ar kolektyvine kūrybine raiška ir praktika, neatsižvelgiant į tai, ar tokia veikla yra orientuota į rinką, ar ne. Ta veikla gali apimti kultūrinę, meninę ar kitokią kūrybinę raišką perteikiančios praktikos, prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, plėtojimą, sklaidą ir išsaugojimą bei susijusias funkcijas, kaip antai švietimą ar valdymą. Daugelis šių veiksmų gali padėti skatinti inovacijas ir darbo vietų kūrimą, visų pirma per intelektinę nuosavybę. Šiems sektoriams priklauso architektūra, archyvai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, muzika, literatūra, scenos menai, knygos ir leidyba, radijas, vaizduojamieji menai, festivaliai ir dizainas (įskaitant mados dizainą);
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos -a punktas (naujas)
-a)  prisidėti prie savitosios kultūros vertės pripažinimo ir propagavimo bei apsaugoti ir skatinti Europos kultūros ir kūrybiškumo, kaip išskirtinio asmeninio vystymosi, švietimo, socialinės sanglaudos, saviraiškos ir nuomonės laisvės bei menų matmens, siekiant stiprinti ir skatinti demokratiją, kritinį mąstymą, priklausymo ir pilietiškumo jausmą, ir kaip pliuralistinės žiniasklaidos ir kultūrinio kraštovaizdžio pagrindų, kokybę;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  skatinti europinį bendradarbiavimą kultūros ir kalbų įvairovės bei paveldo srityse;
a)  skatinti europinį bendradarbiavimą kultūros, menų ir kalbų įvairovės srityse, be kita ko, stiprinant menininkų ir kultūros veiklos vykdytojų vaidmenį, Europos kultūros ir meno kūrinių bei bendro Europos kultūros materialiojo ir nematerialiojo paveldo kokybę;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  didinti kultūros ir kūrybos sektorių, visų pirma audiovizualinio sektoriaus, konkurencingumą.
b)  didinti visų kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą ir jų ekonominę svarbą, visų pirma kalbant apie audiovizualinį sektorių, kuriant šiuose sektoriuose darbo vietas ir didinant šių sektorių novatoriškumą ir kūrybiškumą.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  stiprinti Europos lygmens bendradarbiavimo ekonominį, socialinį ir išorės aspektus, siekiant plėsti ir puoselėti Europos kultūros įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą ir stiprinti tarptautinius kultūrinius ryšius;
a)  stiprinti Europos lygmens bendradarbiavimo ekonominį, menų srities, kultūrinį, socialinį ir išorės aspektus, siekiant plėsti ir puoselėti Europos kultūros įvairovę ir Europos materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą bei didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą bei inovacijas ir stiprinti tarptautinius kultūrinius ryšius;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  remti kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant audiovizualinį sektorių, remti menininkus, veiklos vykdytojus ir amatininkus ir skatinti auditorijos dalyvavimą, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  skatinti Europos audiovizualinės pramonės konkurencingumą ir mastą;
b)  skatinti Europos audiovizualinio sektoriaus, ypač MVĮ, nepriklausomų gamybos bendrovių ir kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų, konkurencingumą, novatoriškumą ir veiklos mastą ir tvariai didinti Europos audiovizualinio sektoriaus veiklos kokybę, stengiantis užtikrinti, kad atstovavimas sektoriams ir geografinė aprėptis būtų subalansuoti;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  skatinti politinį bendradarbiavimą ir novatoriškus veiksmus, palaikančius visas Programos paprogrames, įskaitant įvairios ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir socialinės įtraukties skatinimą.
c)  skatinti politinį bendradarbiavimą ir novatoriškus veiksmus, įskaitant naujus verslo ir valdymo modelius ir novatoriškus sprendimus, palaikančius visas Programos paprogrames ir visus kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant meninės raiškos laisvės išsaugojimą ir įvairios, nepriklausomos ir pliuralistinės kultūrinės ir žiniasklaidos aplinkos, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninių įgūdžių, kultūrinio ir meninio švietimo, lyčių lygybės, aktyvaus pilietiškumo, kultūrų dialogo, atsparumo ir socialinės įtraukties skatinimą, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius, taip pat suteikiant platesnes galimybes naudotis kultūros vertybėmis ir paslaugomis;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  skatinti menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių veiklos vykdytojų judumą ir jų kūrinių sklaidą;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies c b punktas (naujas)
cb)  suteikti kultūros ir kūrybos sektoriams duomenų, analizių ir tinkamą kokybinių ir kiekybinių rodiklių rinkinį ir sukurti nuoseklią vertinimo ir poveikio vertinimo, taip pat ir tarpsektoriniu aspektu, sistemą.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  TARPSEKTORINĖ paprogramė taikoma veiklai, apimančiai skirtingus kultūros ir kūrybos sektorius.
c)  TARPSEKTORINĖ paprogramė taikoma veiklai, apimančiai skirtingus kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant žiniasklaidos sektorių.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Europos pridėtinė vertė
Kultūros ir kūrybiškumo savitosios ir ekonominės vertės pripažinimas ir Sąjungos vertybių ir politikos kokybės ir įvairovės paisymas
Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali suteikti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 3 straipsnyje nurodytus tikslus.
Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos užtikrinama, pvz., atsižvelgiant į:
a)  tarpvalstybinį veiksmų ir veiklos, kurie papildo regionines, nacionalines, tarptautines ir kitas Sąjungos programas bei politikos kryptis, pobūdį ir tokių veiksmų ir veiklos poveikį piliečių prieigai prie kultūros ir aktyviam jų dalyvavimui, švietimui, socialinei įtraukčiai ir kultūrų dialogui;
b)  tarpvalstybinio ir tarptautinio kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų, įskaitant menininkus, audiovizualinės srities specialistus, kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas ir MVĮ bei audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojus, bendradarbiavimo plėtrą ir skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant skatinimui išsamiau, sparčiau, veiksmingiau ir tvariau spręsti pasaulinius uždavinius, ypač perėjimą prie skaitmeninių technologijų;
c)  masto ekonomiją, augimą ir darbo vietas, prie kurių kūrimo prisidedama Sąjungos parama, ir papildomų lėšų pritraukimo galimybes;
d)  vienodesnių sąlygų kultūros ir kūrybos sektoriuose užtikrinimą, atsižvelgiant į skirtingų šalių ypatumus, įskaitant šalis ar regionus, turinčius kalbos ar geografinių ypatumų, pvz., atokiausius regionus, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, ir užjūrio šalis arba teritorijas, priklausančias valstybių narių jurisdikcijai, kaip išvardyta SESV II priede;
e)  Europos bendrų šaknų ir įvairovės naratyvo propagavimą.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)
-a)  skatinti meninę raišką ir kūrybą;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies -a a punktas (naujas)
-aa)  puoselėti talentą, kompetenciją ir įgūdžius bei skatinti bendradarbiavimą ir inovacijas visoje kultūros ir kūrybos sektorių grandinėje, įskaitant paveldą;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų ir kūrinių tarpvalstybinį matmenį ir sklaidą;
a)  sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų ir kūrinių tarpvalstybinį matmenį, sklaidą ir matomumą, be kita ko, rengiant kūrybinių viešnagių programas, gastroles, renginius, praktinius seminarus, parodas ir festivalius, taip pat sudarant geresnes sąlygas supaprastinti keitimąsi geriausia patirtimi ir padidinti profesinius gebėjimus;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  visoje Europoje išplėsti kultūrinį dalyvavimą;
b)  visoje Europoje išplėsti prieigą prie kultūros, kultūrinį dalyvavimą ir informuotumą bei auditorijos įsitraukimą, visų pirma turint omenyje neįgaliuosius ar nepalankioje padėtyje esančius žmones;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  per kultūrą ir kultūros paveldą skatinti visuomenės atsparumą ir socialinę įtrauktį;
c)  per menus, kultūrą ir kultūros paveldą skatinti visuomenės atsparumą, didinti socialinę įtrauktį, stiprinti kultūrų ir demokratinį dialogą ir kultūrinius mainus;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumą klestėti, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą;
d)  sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumą klestėti ir diegti naujoves, kurti meno kūrinius, kurti ir plėtoti bendruosius gebėjimus, žinias, įgūdžius, naują meninę praktiką, tvarias darbo vietas ir ekonomikos augimą, taip pat prisidėti prie vietos ir regioninės plėtros;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  didinti kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbančių asmenų profesinius gebėjimus ir suteikti jiems daugiau galių taikant atitinkamas priemones;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  per kultūrinį sąmoningumą, meninį švietimą ir kultūra grindžiamą švietimo kūrybiškumą sutvirtinti europinę tapatybę ir vertybes;
e)  per kultūrinį sąmoningumą, kultūrinį paveldą, išraišką, kritinį mąstymą, meninę raišką, kūrėjų matomumą ir pripažinimą, menus, švietimą ir kultūra grindžiamą formaliojo, neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi visą gyvenimą kūrybiškumą sutvirtinti europinę tapatybę, aktyvų pilietiškumą, bendrumo jausmą ir demokratines vertybes;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  skatinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumų didinimą tarptautiniu lygmeniu, kad jie galėtų veikti tarptautiniu mastu;
f)  skatinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant vietos lygmens ir labai mažas organizacijas, pajėgumų didinimą tarptautiniu lygmeniu, kad jie galėtų veikti tarptautiniu mastu;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  kultūrinės diplomatijos priemonėmis prisidėti prie Sąjungos visuotinės tarptautinių santykių strategijos.
g)  taikant žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamą metodą, apimantį kultūrinius tinklus, pilietinę visuomenę ir vietos lygmens organizacijas, prisidėti prie Sąjungos visuotinės tarptautinių kultūrinių santykių strategijos, siekiant ilgalaikio šios strategijos poveikio.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Pagal paprogramę KULTŪRA vykdant konkrečius veiksmus muzikos sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys lėšų paskirstymo ir tikslinių veiksmų atžvilgiu. Kiekvienam atvejui pritaikyti pasiūlymai ir priemonės padeda stiprinti muzikos sektoriaus konkurencingumą ir spręsti kai kuriuos konkrečius uždavinius, su kuriais jame susiduriama.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  puoselėti talentą ir įgūdžius, skatinti bendradarbiavimą ir inovacijas kuriant ir gaminant Europos audiovizualinius kūrinius;
a)  puoselėti talentą, gebėjimus, įgūdžius ir skaitmeninių technologijų naudojimą bei skatinti bendradarbiavimą, judumą ir inovacijas kuriant ir gaminant Europos audiovizualinius kūrinius, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  išplėsti platinimą kino teatruose ir internetu ir užtikrinti didesnę tarpvalstybinę prieigą prie Europos audiovizualinių kūrinių, be kita ko, taikant novatoriškus verslo modelius ir naudojant naująsias technologijas;
b)  išplėsti tarpvalstybinę ir tarptautinę Europos audiovizualinių kūrinių sklaidą naujoje skaitmeninėje aplinkoje ir jų platinimą internetu ir ne internetu, ypač kino teatruose;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  tarptautinei auditorijai suteikti platesnę prieigą prie Sąjungos audiovizualinių kūrinių, visų pirma per viešinimą, renginius, kino srities išmanymo veiklą ir kino festivalius;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)
bb)  puoselėti audiovizualinį paveldą ir gerinti prieigą prie audiovizualinių kūrinių archyvų ir bibliotekų, kaip atminties, švietimo, pakartotinio naudojimo ir naujo verslo šaltinių, juos remti ir propaguoti, be kita ko, naudojant naujausias skaitmenines technologijas;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  reklamuoti Europos audiovizualinius kūrinius ir remti auditorijos formavimą Europoje ir už jos ribų.
c)  reklamuoti Europos audiovizualinius kūrinius ir remti visų amžiaus grupių auditorijos, visų pirma jaunimo auditorijos ir neįgaliųjų, aktyvumą siekiant iniciatyviai ir teisėtai naudoti audiovizualinius kūrinius Europoje ir už jos ribų ir dalintis naudotojų sukurtu turiniu, įskaitant švietimo kino ir audiovizualinių menų srityse propagavimą.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
Šie prioritetai įgyvendinami teikiant paramą Europos kūrinių, galinčių pasiekti plačią auditoriją Europoje ir už ribų, kūrimui, propagavimui, prieigai prie jų ir jų sklaidai, taip prisitaikant prie naujų rinkos pokyčių ir prisidedant prie Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos.
Šie prioritetai įgyvendinami teikiant paramą Europos kūrinių, perteikiančių Europos vertybes ir bendrą tapatybę ir galinčių pasiekti visų amžiaus grupių auditoriją Europoje ir už jos ribų, kūrimui, propagavimui, prieigai prie jų ir jų sklaidai, taip prisitaikant prie naujų rinkos pokyčių ir prisidedant prie Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  remti tarpsektorinį tarpvalstybinį politinį bendradarbiavimą, kuris, be kita ko, apimtų tokią sritį kaip kultūros vaidmuo socialinei įtraukčiai, ir didinti informuotumą apie programą bei remti rezultatų perkeliamumą;
a)  remti tarpsektorinį tarpvalstybinį politinį bendradarbiavimą, kuris, be kita ko, apimtų tokią sritį kaip kultūros vaidmens socialinės įtraukties srityje propagavimas, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir demokratijos skatinimą, ir didinti informuotumą apie programą bei remti rezultatų perkeliamumą, kad būtų didinamas Programos matomumas;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinti novatorišką požiūrį į turinio kūrimą, prieigą prie jo, jo platinimą ir propagavimą;
b)  kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinti novatorišką požiūrį į meninio turinio kūrimą ir meno tyrimus, prieigą prie , platinimą ir propagavimą, atsižvelgiant į autorių teisių apsaugą ir apimant tiek rinkos, tiek ne rinkos matmenis;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  skatinti kompleksinę, kelis sektorius apimančią veiklą, kuria siekiama prisiderinti prie žiniasklaidos sektoriaus patiriamų struktūrinių pokyčių, be kita ko, stiprinti laisvą, įvairią ir pliuralistinę žiniasklaidos aplinką, kokybišką žurnalistiką ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;
c)  skatinti kompleksinę, kelis sektorius apimančią veiklą, kuria siekiama prisiderinti prie žiniasklaidos sektoriaus patiriamų struktūrinių ir technologinių pokyčių, be kita ko, stiprinti laisvą, įvairią ir pliuralistinę žiniasklaidos, meno ir kultūros aplinką, profesinę žurnalistikos etiką, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač kalbant apie jaunimą, padedant prisitaikyti prie naujų žiniasklaidos priemonių ir formatų bei kovojant su dezinformacijos plitimu;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  atitinkamose šalyse įsteigti ir remti informavimo apie Programą biurus ir skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimą.
d)  įsteigti informavimo apie Programą biurus dalyvaujančiose šalyse ir remti aktyvų jų dalyvavimą, siekiant sąžiningu ir subalansuotu būdu skatinti šią Programą tose šalyse, įskaitant tinklų veikimą vietoje, taip pat teikti pagalbą su Programa susijusių paraiškų teikėjams ir pagrindinę informaciją apie kitas atitinkamas paramos galimybes pagal Sąjungos finansuojamas programas, skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 850 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 2 806 000 000 EUR palyginamosiomis kainomis.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos 1 įtrauka
–  iki 609 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (paprogramė KULTŪRA);
–  ne mažiau kaip 33 proc. 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (paprogramė KULTŪRA);
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos 2 įtrauka
–  iki 1 081 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (paprogramė MEDIA);
–  ne mažiau kaip 58 proc. 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (paprogramė MEDIA);
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos 3 įtrauka
–  iki 160 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui (TARPSEKTORINĖ paprogramė);
–  ne mažiau kaip 9 proc. 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui (TARPSEKTORINĖ paprogramė), užtikrinant finansinį asignavimą kiekvienam nacionaliniam programos „Kūrybiška Europa“ centrui, bent jau tokio pat lygmens, kaip finansinis asignavimas, numatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1295/2013.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Be 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį Programos aspektą, galimi papildomi finansiniai įnašai iš išorės finansavimo priemonių [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, Pasirengimo narystei paramos priemonė (IPA III)], kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tokie įnašai bus finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės.
3.  Be 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį Programos aspektą, galimi papildomi finansiniai įnašai iš išorės finansavimo priemonių [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, Pasirengimo narystei paramos priemonė (IPA III)], kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tokie įnašai bus finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės, ir dėl jų bus kasmet teikiamos ataskaitos biudžeto valdymo institucijai kartu su ataskaitomis apie trečiųjų valstybių įnašus į programą.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, trečiosios šalys gali dalyvauti Programos valdymo struktūrose ir suinteresuotųjų subjektų forumuose.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalies a, b ir c punktuose nurodytos valstybės paprogramėje MEDIA ir tarpsektorinėje paprogramėje gali dalyvauti, jei įvykdytos Direktyvoje 2010/13/ES išdėstytos sąlygos.
2.  1 dalies a–d punktuose nurodytos valstybės paprogramėje MEDIA ir tarpsektorinėje paprogramėje gali dalyvauti, jei įvykdytos Direktyvoje 2010/13/ES išdėstytos sąlygos.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Nustatant procedūras, kurios yra spartesnės, nei taikomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, sudaromos palankesnės sąlygos sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios yra asocijuotos pagal šią programą remiantis šiuo reglamentu, ir aktyviai skatinama sudaryti susitarimus su naujomis šalimis.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Finansiniame reglamente nustatyta tvarka Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, vykdančios veiklą srityse, kuriose taikoma Programa.
1.  Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, vykdančios veiklą srityse, kuriose taikoma Programa, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba, vykdant labiau struktūrizuotą bendradarbiavimą su Kultūros kelių ir Eurovaizdų tinklu, EUIPO observatorija, Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija ir EBPO, atsižvelgiant į bendrus įnašus siekiant Programos tikslų ir laikantis Finansinio reglamento.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.  Programos vykdymo laikotarpiu Sąjunga yra Europos audiovizualinės observatorijos narė. Sąjungos dalyvavimas Observatorijos veikloje padeda siekti paprogramės MEDIA prioritetinių tikslų. Palaikant santykius su Observatorija Sąjungai atstovauja Komisija. Sąjungos narystės Observatorijoje mokestis mokamas iš paprogramei MEDIA skirtų lėšų, siekiant paskatinti rinkti ir analizuoti audiovizualinio sektoriaus duomenis.
2.  Programos vykdymo laikotarpiu Sąjunga yra Europos audiovizualinės observatorijos narė. Sąjungos dalyvavimas Observatorijos veikloje padeda siekti paprogramės MEDIA prioritetinių tikslų. Palaikant santykius su Observatorija Sąjungai atstovauja Komisija. Iš paprogramei MEDIA skirtų lėšų mokamas Sąjungos narystės Observatorijoje mokestis ir apmokamas duomenų rinkimas bei analizė audiovizualiniame sektoriuje
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Duomenų apie Europos kultūros ir kūrybos sektorius rinkimas
Komisija stiprina bendradarbiavimą savo tarnybose, pvz., Jungtiniame tyrimų centre ir Eurostate, kad surinktų atitinkamus statistinius duomenis ir galėtų įvertinti bei išanalizuoti kultūros politikos poveikį. Vykdydama šią užduotį, Komisija bendradarbiauja su Europos kompetencijos centrais ir nacionaliniais statistikos institutais, taip pat su Europos Taryba, EBPO ir UNESCO. Tokiu būdu ji taip pat padeda siekti paprogramės KULTŪRA tikslų įgyvendinimo ir atidžiai stebi tolesnius kultūros politikos pokyčius, taip pat ankstyvuoju etapu įtraukdama suinteresuotuosius subjektus į įvairiems sektoriams bendrų rodiklių arba konkrečių tam tikrų veiklos sričių rodiklių svarstymą ir pritaikymą. Komisija reguliariai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokios veiklos ataskaitą.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalis
3.  Derinimo operacijos pagal šią Programą vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
3.  Derinimo operacijos pagal Programą vykdomos laikantis Finansinio reglamento X antraštinės dalies ir [reglamente dėl „InvestEU“] nustatytos tvarkos. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ sukurta speciali garantijų priemonė tęsiama pagal [reglamentą „InvestEU“] ir vadovaujamasi įgyvendinimo patirtimi, sukaupta įgyvendinant Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 sukurtą kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalis
4.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [Reglamentą dėl garantijų fondo pakeisiančio reglamento] [X straipsnio] nuostatos.
4.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [Reglamentą dėl garantijų fondo pakeisiančio reglamento] [X straipsnio] nuostatos, remiantis jau išplėtota praktika ir atsižvelgiant į jos įgyvendinimą.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Siekiant skatinti Programos tarptautinį aspektą, Reglamentu …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė] ir Reglamentu …/… [PNPP III] nustatytomis programomis finansiškai prisidedama remiant pagal šį reglamentą nustatytus veiksmus. Šis reglamentas taikomas naudojant tokias programas, kartu užtikrinant atitiktį jas atitinkamai reguliuojantiems reglamentams.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.
1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas metines darbo programas. Prieš priimant darbo programas rengiamos konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant užtikrinti, kad planuojamais veiksmais būtų kiek įmanoma geriau remiami įvairūs susijęs sektoriai. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma, kuri neviršija tiesioginio finansavimo dotacijomis.
Bendrieji ir specialieji programos tikslai ir atitinkami politikos prioritetai ir veiksmai, taip pat konkrečiam veiksmui skirtas biudžetas tiksliau nurodomi metinėse darbo programose. Metinėje darbo programoje taip pat pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu.
2.  Komisija pagal 19 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sudarant metines darbo programas.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kvietimuose teikti pasiūlymus gali būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamą paramą nedidelės apimties projektams pagal paprogramę KULTŪRA taikant priemones, kurios gali apimti ir didesnes bendro finansavimo dalis.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Dotacijos skiriamos atsižvelgiant į šias atitinkamo projekto savybes:
a)  projekto kokybė;
b)  poveikis;
c)  įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.
2.  Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai. Komitetas posėdžiauja fiziškai dalyvaujant jo nariams arba nuotoliniu būdu.
Ekspertai turi profesinę patirtį, susijusią su vertinama sritimi. Vertinimo komitetas gali prašyti šalies, kurioje pateikta paraiška, ekspertų pateikti nuomonę.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [130 straipsnio 2 dalies] ir tinkamai pagrįstais atvejais išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų ir veiklos įgyvendinimu.
3.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [130 straipsnio 2 dalies] ir tinkamai pagrįstais atvejais išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų ir veiklos įgyvendinimu.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 5 dalies įžanginė dalis
5.  Neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus dotacijos gali būti skiriamos:
5.  Atsižvelgiant į tam tikrus uždavinius ir tikslus, kuriuos apibrėžia Komisija ir kurie reguliariai vertinami vadovaujantis Programos tikslais, neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus išimties tvarka dotacijos gali būti skiriamos šiems subjektams:
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  Europos kino akademijai;
a)  Europos kino akademijai, atsižvelgiant į bendradarbiavimą su Europos Parlamentu dėl LUX kino apdovanojimo ir remiantis abiejų šalių pasiektu ir pasirašytu bendradarbiavimo susitarimu ir bendradarbiaujant su tinklu „Europa Cinemas“; kol susitarimas dėl bendradarbiavimo nesudarytas, numatytos lėšos turi būti atidedamos į rezervą;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 5 dalies b punktas
b)  Europos Sąjungos jaunimo orkestrui.
b)  Europos Sąjungos jaunimo orkestrui už jo veiklą, įskaitant reguliarią jaunųjų muzikantų iš visų valstybių narių atranką ir mokymus, vykdant kūrybinių viešnagių programas, kuriomis užtikrinamas judumas ir suteikiama galimybė groti festivaliuose bei dalyvauti gastrolėse Sąjungos viduje ir tarptautiniu lygmeniu ir kurios prisideda prie Europos kultūros sklaidos tarpvalstybiniu mastu ir prie jaunųjų muzikantų karjeros internacionalizavimo, siekiant užtikrinti dalyvių geografinę pusiausvyrą; Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuolat įvairina savo pajamas aktyviai siekdamas finansinės paramos iš naujų šaltinių, sumažindamas savo priklausomybę nuo Sąjungos finansavimo; Europos Sąjungos jaunimo orkestro veikla atitinka Programos ir paprogramės KULTŪRA tikslus ir prioritetus, ypač auditorijos įtraukimo tikslą.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalis
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su atitinkama politika ir programomis, ypač su tomis, kurios yra susijusios su lyčių pusiausvyra, švietimu, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimato politika, sanglauda, regionine ir miestų politika, valstybės pagalba ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su atitinkama politika ir programomis, ypač su tomis, kurios yra susijusios su lyčių pusiausvyra, švietimu, visų pirma skaitmeniniu švietimu ir gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, visų pirma socialiai atskirtų grupių ir mažumų, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, įskaitant socialines inovacijas, pramone ir įmonėmis, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimato politika, sanglauda, regionine ir miestų politika, tvariu turizmu, valstybės pagalba, judumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi, taip pat siekiant skatinti efektyviai naudoti viešąsias lėšas.
Komisija užtikrina, kad tuomet, kai pagal [programą „InvestEU“] nustatytos procedūros taikomos šios Programos tikslais, būtų atsižvelgiama į patirtį, sukauptą įgyvendinant Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 sukurtos kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės nuostatas.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  jis atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;
b)  jis atitinka aukštus to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Pasiūlymai, kuriems buvo suteiktas pažangumo ženklas, gali būti finansuojami tiesiogiai pagal kitas programas ir kitų fondų lėšomis pagal Reglamentą [BNR reglamentą COM (2018) 0375] laikantis jo 67 straipsnio 5 dalies su sąlyga, kad tokie pasiūlymai atitiktų Programos tikslus. Komisija užtikrina, kad projektų, kuriems bus suteiktas pažangumo ženklas, atrankos ir skyrimo kriterijai būtų nuoseklūs, aiškūs ir skaidrūs galimiems paramos gavėjams.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė pagal programą „InvestEU“
1.  Finansinė parama pagal naują programą „InvestEU“ teikiama vadovaujantis kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės tikslais ir kriterijais, atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatybes.
2.  Pagal programą „InvestEU“:
a)  suteikiamos galimybės kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms gauti finansavimą;
b)  teikiamos garantijos dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams iš bet kurios su garantijų priemone susijusioje veikloje dalyvaujančios valstybės;
c)  dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams teikiamos papildomos ekspertinės žinios, kad jie galėtų įvertinti riziką, susijusią su MVĮ ir labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis organizacijomis ir kultūros bei kūrybos projektais;
d)  nustatomas lėšų, skirtų MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų skolos finansavimui, dydis;
e)  MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms įvairiuose regionuose ir sektoriuose suteikiamas gebėjimas sukurti diversifikuotą paskolų portfelį ir pasiūlyti rinkodaros ir rėmimo planą;
f)  teikiamos šių rūšių paskolos: investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, išskyrus asmeninį įkeistą turtą, verslo perdavimui, apyvartinėms lėšoms, pavyzdžiui, laikinam finansavimui, trūkstamų lėšų finansavimui, grynųjų pinigų srautams, kredito linijoms.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Paprogrames sudaro bendri kokybinių rodiklių rinkiniai. Kiekvienoje paprogramėje yra tam tikras rodiklių rinkinys.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalis
2.  Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sukuriama stebėsenos bei vertinimo sistema, be kita ko, keisti II priedą, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti ir (arba) papildyti stebėsenos ir vertinimo tikslais.
2.  Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sukuriama stebėsenos bei vertinimo sistema, be kita ko, keisti II priedą, kad rodikliai būtų peržiūrėti ir (arba) papildyti. Komisija deleguotąjį aktą dėl rodiklių priima iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Apie žinomas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumas, reikalingas projektams, kuriems skirtas pažangumo ženklas, finansuoti, kasmet pranešama abiem biudžeto valdymo institucijoms ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki tų institucijų pozicijų dėl kitų metų Sąjungos biudžeto paskelbimo dienos, remiantis bendrai sutartu metinės biudžeto procedūros tvarkaraščiu.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
2.  Programos laikotarpio vidurio peržiūra atliekama iki 2024 m. birželio 30 d.
Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą.
Prireikus Komisija pateikia, remdamasi laikotarpio vidurio peržiūra, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant peržiūrėti šį reglamentą.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 dalis
3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.
3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija pateikia galutinį Programos vertinimą.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, visų pirma Programos pavadinimą, o vykdydami veiksmus, finansuojamus pagal paprogramę MEDIA – programos MEDIA logotipą. Komisija sukuria KULTŪROS logotipą, naudotiną veiksmams, finansuojamiems pagal paprogramę KULTŪRA.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  bendradarbiavimo projektai;
a)  tarpvalstybiniai bendradarbiavimo projektai, aiškiai atskiriant labai mažus, vidutinius ir didelio masto projektus ir ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms ir mažoms kultūrinėms organizacijoms;
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  menininkų ir kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojų judumas;
d)  menininkų, amatininkų ir kultūrinės bei kūrybinės veiklos vykdytojų judumas vykdant tarptautinę veiklą, įskaitant išlaidas, susijusias su menine veikla, meno ir kultūros kūrinių sklaida;
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 1 pastraipos e punktas
e)  parama kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms tarptautinio masto veiklai vykdyti;
e)  parama kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms tarptautinio masto veiklai vykdyti ir jų gebėjimams stiprinti;
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  parama muzikos sektoriui: įvairovės, kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas muzikos srityje, ypač muzikinio repertuaro platinimo Europoje ir už jos ribų skatinimas, mokymo veiksmai ir Europos repertuaro auditorijos formavimas, taip pat parama duomenims rinkti ir analizuoti;
a)  parama muzikos sektoriui: įvairovės, kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas muzikos srityje, ypač gyvos muzikos sektoriuje, taip kuriant tinklus, įvairių Europos muzikinių kūrinių ir repertuaro platinimas ir populiarinimas Europoje ir už jos ribų, mokymas, dalyvavimas muzikinėje veikloje ir galimybės joje dalyvauti, auditorijos formavimas, kūrėjų, rėmėjų ir menininkų, ypač jaunų ir pradedančiųjų, matomumo ir pripažinimo didinimas, taip pat parama duomenims rinkti ir analizuoti;
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  parama knygų ir leidybos sektoriui: tiksliniai veiksmai, kuriais skatinama įvairovė, kūrybiškumas ir inovacijos, visų pirma Europos literatūros vertimas ir propagavimas Europoje ir už jos ribų, sektoriaus specialistų, autorių ir vertėjų mokymas ir mainai, šio sektoriaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo, inovacijų ir plėtros projektai;
b)  parama knygų ir leidybos sektoriui: tiksliniai veiksmai, kuriais skatinama įvairovė, kūrybiškumas, inovacijos, visų pirma Europos literatūros vertimas, adaptavimas neįgaliems asmenims prieinama forma ir propagavimas Europoje ir už jos ribų, taip pat bibliotekose, sektoriaus specialistų, autorių ir vertėjų mokymas ir mainai, šio sektoriaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo, inovacijų ir plėtros projektai;
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 2 pastraipos c punktas
c)  parama architektūros ir kultūros paveldo sektoriams: tiksliniai veiksmai kultūros paveldo ir architektūros sektoriaus veiklos vykdytojų judumui, pajėgumų didinimui, auditorijos formavimui ir tarptautinimui skatinti, „Baukultur“ propagavimas, parama kultūros paveldo ir jos vertybių puoselėjimui, išsaugojimui ir stiprinimui, vykdant informavimo, tinklų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veiklą;
c)  parama kultūros paveldo sektoriui ir architektūrai: tiksliniai veiksmai veiklos vykdytojų judumui, moksliniams tyrimams, aukštų kokybės standartų nustatymui, pajėgumų didinimui, keitimusi amatininkų profesinėmis žiniomis ir įgūdžiais, auditorijos įtraukimui, parama gyvenamosios erdvės puoselėjimui, išsaugojimui ir atkūrimui, „Baukultur“, kultūros paveldo ir jos vertybių tvarumo, sklaidos, stiprinimo ir tarptautinimo propagavimas vykdant informavimo, tinklų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veiklą;
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 2 pastraipos d punktas
d)  parama kitiems sektoriams: tiksliniai veiksmai, skirti dizaino ir mados bei kultūrinio turizmo sektorių kūrybinių aspektų vystymui, jų propagavimui ir pristatymui už Europos Sąjungos ribų.
d)  parama kitiems sektoriams: tiksliniai skatinimo veiksmai, skirti kitų sektorių, įskaitant dizaino ir mados bei tvaraus kultūrinio turizmo sektorius, kūrybinių aspektų vystymui, jų propagavimui ir pristatymui už Europos Sąjungos ribų.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Parama visiems kultūros ir kūrybos sektoriams bendro poreikio srityse, o veiksmas sektoriuose gali būti atitinkamai plėtojamas tais atvejais, kai pasektoriaus ypatumai pateisina tikslinio požiūrio taikymą. Horizontalusis požiūris taikomas tarpvalstybiniams bendradarbiavimo, judumo ir tarptautinimo projektams, įskaitant kūrybinių viešnagių programas, gastroles, renginius, tiesioginį žiūrovams skirtą demonstravimą, parodas ir festivalius, taip pat įvairovės, kūrybiškumo ir naujovių skatinimas, mokymai ir sektoriaus specialistų mainai, gebėjimų stiprinimas, tinklų kūrimas, įgūdžiai, auditorijos formavimas ir duomenų rinkimas bei analizė. Veiksmams atitinkamuose sektoriuose skiriami biudžetai, kurie yra proporcingi prioritetiniais pripažintiems sektoriams. Veiksmai atitinkamuose sektoriuose turėtų padėti spręsti konkrečius uždavinius, su kuriais susiduria šiame priede nurodyti įvairūs prioritetiniai sektoriai, remiantis esamais bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 3 pastraipos įžanginė dalis
Specialios iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti Europos kultūros įvairovės ir paveldo matomumą ir pasiekiamumą ir puoselėti kultūrų dialogą:
Specialios iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti Europos tapatybės ir jos kultūros įvairovės ir paveldo matomumą ir pasiekiamumą ir puoselėti kultūrų dialogą:
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 3 pastraipos b punktas
b)  Europos paveldo ženklas – finansinė parama užtikrinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1194/2011/ES34;
b)  Europos paveldo ženklas – finansinė parama užtikrinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1194/2011/ES34, ir Europos paveldo ženklo vietovių tinklas;
__________________
__________________
34 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1).
34 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1).
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 3 pastraipos c punktas
c)  ES kultūros apdovanojimai;
c)  ES kultūros apdovanojimai, įskaitant Europos teatro premiją;
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 punkto 1 dalies 3 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  veiksmai, kuriais siekiama kurti su Europa ir jos vertybėmis susijusią tarpdisciplininę produkciją;
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies įžanginė dalis
5 straipsnyje nustatytais Programos paprogramės MEDIA prioritetais atsižvelgiama į šalių skirtumus audiovizualinio turinio gamybos, platinimo, prieigos prie jo srityse, taip pat į atitinkamų rinkų dydį ir ypatybes; be kita ko, jų siekiama šiais veiksmais:
5 straipsnyje nustatytais Programos paprogramės MEDIA prioritetais atsižvelgiama į Direktyvos 2010/13/ES reikalavimus ir šalių skirtumus audiovizualinio turinio gamybos, platinimo, prieigos prie jo srityse, taip pat į atitinkamų rinkų dydį ir ypatybes; be kita ko, jų siekiama šiais veiksmais:
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies a punktas
a)  audiovizualinių kūrinių kūrimas;
a)  Europos audiovizualinių kūrinių, ypač filmų ir televizijai skirtų kūrinių, pavyzdžiui, vaidybinių, trumpametražių filmų, dokumentinių, vaikams skirtų ir animacinių filmų, ir interaktyvių kūrinių, pavyzdžiui, kokybiškų ir pasakojamųjų vaizdo žaidimų ir daugialypės terpės objektų, kuriuos platinti tarpvalstybiniu mastu daugiau galimybių turėtų Sąjungos nepriklausomos gamybos bendrovės, kūrimas;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies b punktas
b)  novatoriško TV turinio ir serialų scenarijų gamyba;
b)  visoms amžiaus grupėms skirto novatoriško ir kokybiško TV turinio ir serialų scenarijų gamyba remiant nepriklausomas Europos produkcijos bendroves;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  parama iniciatyvoms, skirtoms kurti ir propaguoti kūrinius, susijusius su Europos integracijos istorija ir Europos istorijomis;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies c punktas
c)  reklamos ir rinkodaros priemonės (įskaitant internetines ir taikomas naudojant duomenų analizės metodus), skirtos europietiškų kūrinių padėčiai, matomumui, tarpvalstybinei prieigai prie jų ir auditorijos pasiekiamumui gerinti;
c)  populiarinimo, reklamos ir rinkodaros priemonės (įskaitant internetines ir taikomas naudojant duomenų analizės metodus), skirtos europietiškų kūrinių padėčiai, matomumui, tarpvalstybinei prieigai prie jų ir auditorijos pasiekiamumui gerinti;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies d punktas
d)  parama nenacionalinių Europos kūrinių pardavimui ir platinimui tarptautiniu mastu visose platformose, be kita ko, taikant kelias šalis apimančias suderintas sklaidos strategijas;
d)  parama nenacionalinių Europos kūrinių, tiek mažos, tiek didesnės apimties, pardavimui ir platinimui tarptautiniu mastu visose platformose, be kita ko, taikant kelias šalis apimančias suderintas sklaidos, taip pat subtitravimo, dubliavimo ir garsinio vaizdo apibūdinimo strategijas;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  veiksmai, kuriais siekiama remti menkų pajėgumų valstybes, siekiant joms padėti šalinti nustatytus trūkumus;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies e punktas
e)  parama įmonių tarpusavio mainams ir tinklų kūrimo veiklai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europos ir tarptautinio masto bendrai gamybai;
e)  parama įmonių tarpusavio mainams ir tinklų kūrimo veiklai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europos ir tarptautinio masto bendrai gamybai bei Europos kūrinių sklaidai;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)  parama įvairių valstybių audiovizualinių kūrėjų Europos tinklams, kuriais siekiama ugdyti kūrybinius talentus audiovizualiniame sektoriuje;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies e b punktas (naujas)
eb)  specialios priemonės, kuriomis siekiama, kad audiovizualiniame sektoriuje būtų sąžiningai elgiamasi su talentingais kūrėjais;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies g punktas
g)  iniciatyvos, kuriomis skatinamas auditorijos formavimas ir su kinu susijęs švietimas, pirmiausia skirtas jaunimo auditorijai;
g)  iniciatyvos, kuriomis skatinamas auditorijos formavimas ir dalyvavimas, visų pirma kino teatruose, ir švietimas kino ir audiovizualinių menų srityse, pirmiausia skirtas jaunimo auditorijai;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies h punktas
h)  mokymo ir kuravimo veikla, skirta audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų pajėgumui prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių bei skaitmeninių technologijų stiprinti;
h)  mokymo ir kuravimo veikla, skirta audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų, įskaitant amatininkus ir meistrus, pajėgumui prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių bei skaitmeninių technologijų stiprinti;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies i punktas
i)  Europos užsakomosios vaizdo programų paslaugų teikėjų, kurių didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas;
i)  Europos užsakomosios vaizdo programų paslaugų teikėjų, kurių didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas ar tinklai;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies j punktas
j)  Europos kino festivalių, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, tinklas;
j)  Europos kino festivaliai ir festivalių tinklai, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai ir populiarinami įvairūs Europos audiovizualiniai kūriniai;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies k punktas
k)  Europos kino teatrų, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas;
k)  Europos kino teatrų, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas, padedantis didinti kino teatrų vaidmenį vertės grandinėje ir viešą filmų rodymą iškelti kaip socialinę patirtį;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies l punktas
l)  specialios priemonės, kuriomis prisidedama prie proporcingesnio lyčių dalyvavimo audiovizualiniame sektoriuje;
l)  specialios priemonės, įskaitant kuravimą ir tinklų kūrimo veiklą, kuriomis prisidedama prie proporcingesnio lyčių dalyvavimo audiovizualiniame sektoriuje;
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 1 dalies n a punktas (naujas)
na)  parama kultūrinio televizijos turinio sklaidai ir daugiakalbei prieigai prie šio turinio internetu ir ne internetu, be kita ko, pasitelkiant subtitravimą, siekiant populiarinti Europos kultūros paveldo turtingumą ir įvairovę, šiuolaikinius kūrinius ir kalbas.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų ir politikos formuotojų tarpsektorinio pobūdžio dalijimasis patirtimi ir žiniomis, tarpusavio mokymasis ir tinklų kūrimas;
a)  kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų ir politikos formuotojų tarpsektorinio pobūdžio politikos kūrimas, dalijimasis patirtimi ir žiniomis, tarpusavio mokymasis, įskaitant naujų Programos dalyvių tarpusavio kuravimą, informuotumo didinimas ir tinklų kūrimas, be kita ko, palaikant nuolatinį struktūrinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir Kultūros ir kūrybos sektorių forumu siekiant stiprinti dialogą ir sektorinės politikos orientavimą;
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  naujų kūrybos formų, apimančių skirtingus kultūros ir kūrybos sektorius skatinimas, pavyzdžiui, panaudojant naujoviškas technologijas;
a)  naujų kūrybos formų, apimančių skirtingus kultūros ir kūrybos sektorius, taip pat bendradarbiaujant su kitų sektorių veiklos vykdytojais, skatinimas, pavyzdžiui, panaudojant naujoviškas technologijas ir kuruojant jų naudojimą kultūrinėse organizacijose ir bendradarbiaujant per skaitmeninius centrus;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 2 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  veiksmai, kuriais siekiama kurti su Europa ir jos vertybėmis susijusią tarpdisciplininę produkciją;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 3 pastraipos a punktas
a)  Programos propagavimas nacionaliniu lygmeniu ir informacijos apie įvairaus pobūdžio finansinę paramą, teikiamą įgyvendinant Sąjungos politiką, teikimas;
a)  Programos propagavimas nacionaliniu lygmeniu ir svarbios informacijos apie įvairaus pobūdžio finansinę paramą, teikiamą įgyvendinant Sąjungos politiką, ir apie vertinimo kriterijus, procedūras ir rezultatus teikimas;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 3 pastraipos b punktas
b)  tarpvalstybinį įvairių pagal programą remiamų politikos sričių ir sektorių specialistų, institucijų, platformų ir tinklų bendradarbiavimo skatinimas;
b)  parama galimiems paramos gavėjams teikiant paraiškas, tarpvalstybinio įvairių pagal programą remiamų politikos sričių ir sektorių specialistų, institucijų, platformų ir tinklų bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi skatinimas;
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 3 pastraipos c punktas
c)  pagalba Komisijai, siekiant užtikrinti tinkamą informacijos apie Programos rezultatus ir poveikį perdavimą piliečiams ir jos sklaidą;
c)  pagalba Komisijai, siekiant užtikrinti principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ grįstą tinkamą informacijos apie Programos rezultatus ir poveikį perdavimą piliečiams ir veiklos vykdytojams ir jos sklaidą;
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 4 pastraipos a punktas
a)  su struktūriniais pokyčiais susijusių problemų, su kuriomis susiduria žiniasklaidos sektorius, sprendimas ir įvairios ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos stebėsena;
a)  su struktūriniais ir technologiniais pokyčiais susijusių problemų, su kuriomis susiduria žiniasklaidos sektorius, sprendimas ir nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos skatinimas, taip pat parama nepriklausomai stebėsenai, kad būtų įvertinta žiniasklaidos pliuralizmui ir laisvei kylanti rizika;
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 4 pastraipos b punktas
b)  parama siekiant užtikrinti aukštus žiniasklaidos produkcijos standartus, skatinant bendradarbiavimą, tarpvalstybinę bendradarbiaujamąją žurnalistiką ir turinio kokybę;
b)  parama siekiant užtikrinti aukštus žiniasklaidos produkcijos standartus, skatinant bendradarbiavimą, ugdant skaitmeninius įgūdžius, tobulinant tarpvalstybinę bendradarbiaujamąją žurnalistiką ir turinio kokybę, taip pat taikant tvarius žiniasklaidos ekonomikos modelius siekiant užtikrinti profesionalios etikos laikymąsi žurnalistikoje;
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 4 pastraipos c punktas
c)  gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimas, siekiant piliečiams padėti susidaryti kritinį požiūrį į žiniasklaidą.
c)  gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimas, siekiant piliečiams, visų pirma jaunimui, padėti susidaryti kritinį požiūrį į žiniasklaidą, parama kuriant Sąjungos platformą, kurioje visos valstybės narės galėtų dalytis gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis praktika ir politika, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų radijo ir žiniasklaidos tinklus, besidominčius Europa, ir mokymo programų teikimas žiniasklaidos specialistams siekiant atpažinti dezinformaciją ir su ja kovoti;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 punkto 1 dalies 4 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  politinio ir pilietinės visuomenės dialogo grėsmės žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui Europoje klausimais skatinimas ir užtikrinimas.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo -1 dalis (nauja)
-1.  BENDRIEJI KOKYBINIAI IR KIEKYBINIAI PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIAI
1)  Nauda piliečiams ir bendruomenėms;
2)  Europos kultūros įvairovės ir kultūros paveldo stiprinimo nauda;
3)  nauda Sąjungos ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, visų pirma kultūros ir kūrybos sektoriams ir MVĮ;
4)  Sąjungos politikos sričių, įskaitant tarptautinius kultūrinius ryšius, integravimas;
5)  projektų Europos pridėtinė vertė;
6)  partnerystės ir kultūros projektų kokybė;
7)  asmenų, kurie gali pasinaudoti pagal Programą remiamais Europos kultūros ir kūrybos sektorių kūriniais, skaičius;
8)  darbo vietų, susijusių su finansuojamais projektais, skaičius;
9)  lyčių pusiausvyra, prireikus, kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų judumas ir įgalinimas.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ***I
PDF 402kWORD 107k
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (COM(2018)0367 – C8-0233/2018 – 2018/0191(COD))
P8_TA(2019)0324A8-0111/2019

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


Sistema tvariam finansavimui palengvinti ***I
PDF 327kWORD 94k
2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018)0353 – C8-0207/2018 – 2018/0178(COD))
P8_TA-PROV(2019)0325A8-0175/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0353),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0207/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0175/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą25 ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti bendrą tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistemą. Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai suprastų, ką reiškia žodis „tvarus“. Pirmiausia, aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia siekti aplinkos tikslų, turėtų padėti geriau informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla. Daugiau rekomendacijų, kokios rūšies veikla padedama siekti kitų tvarumo tikslų, įskaitant socialinius tikslus, bus galima parengti vėlesniame etape;
(6)  2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą25 ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti bendrą klasifikavimo sistemą ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti veiklos tvarumo laipsnį. Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai ir holistiškai suprastų ekonominės veiklos ir investicijų poveikį aplinkos tvarumui ir efektyviam išteklių naudojimui. Pirmiausia, aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia siekti aplinkos tikslų, turėtų padėti geriau informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis ekonominė veikla finansuojama atsižvelgiant į jos tvarumo laipsnį. Pripažįstant JT darnaus vystymosi tikslus ir 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas tuo pat metu reikėtų parengti daugiau rekomendacijų, kokios rūšies veikla padedama siekti kitų tvarumo tikslų, įskaitant socialinius ir valdymo tikslus; tokiu būdu būtų visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinama 2030 m. darbotvarkė;
_________________
_________________
25 COM(2018)97 final.
25 COM(2018)97 final.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  pripažįstant, kad reikia skubiai spręsti klimato kaitos problemą, siauras orientavimasis į anglies dioksido poveikį galėtų daryti neigiamą šalutinį poveikį, nukreipiant investicijų srautus į tikslus, kurie kelia kitokią riziką aplinkai. Taigi, reikia nustatyti tinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad ekonominė veikla nekenktų kitiems aplinkos apsaugos tikslams, pavyzdžiui, biologinei įvairovei ir efektyviam energijos vartojimui. Investuotojams reikia palyginamos ir holistinės informacijos apie riziką aplinkai ir jos poveikį, kad galėtų įvertinti savo portfelius atsižvelgiami į daugiau rodiklių nei anglies dioksido poveikis;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  kadangi skubiai reikia imtis veiksmų keliose tarpusavyje susijusiose aplinkos būklės blogėjimo ir išteklių pereikvojimo srityse, reikia laikytis sisteminio požiūrio į eksponentine progresija didėjančias neigiamas tendencijas, pvz., biologinės įvairovės nykimą, pasaulinį išteklių pereikvojimą, naujų grėsmių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas ir jų mišinius, atsiradimą, maisto nepriteklių, klimato kaitą, ozono sluoksnio ardymą, vandenynų rūgštėjimą, gėlo vandens išteklių išeikvojimą ir žemėtvarkos sistemos keitimą. Todėl būtina, kad veiksmai, kurių reikia imtis, būtų orientuoti į ateitį ir atitiktų būsimus uždavinius. Atsižvelgiant į šių uždavinių mastą, reikia laikytis holistinio ir plataus užmojo požiūrio ir taikyti griežtą atsargumo principą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl tvaraus finansavimo nustatomi svarbiausi tvarumo rodiklių ir taksonomijos kaip tvaraus investavimo paskatų elementai. Turėtų būti užtikrintas atitinkamų teisės aktų nuoseklumas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  dėl šio iššūkio masto visa finansų sistema turėtų būti pertvarkyta taip, kad remtų tvariai veikiančią ekonomiką. Tuo tikslu reikia pradėti plačiai naudoti tvarų finansavimą ir atsižvelgti į su finansiniais produktais ir paslaugomis susijusį tvarumo poveikį;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas privačias lėšas investuoti į tvarią veiklą. Nacionaliniais reikalavimais, taikomais finansinius produktus ir įmonės obligacijas platinant kaip tvarias investicijas, visų pirma reikalavimais, nustatomais siekiant atitinkamiems rinkos dalyviams leisti taikyti nacionalinį ženklą, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą, užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl ekomanipuliavimo. Ekomanipuliavimas – tai pastangos įgyti nesąžiningą rinkos konkurencinį pranašumą finansinį produktą platinant kaip palankų aplinkai, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos sistemos yra pagrįstos skirtingomis taksonomijomis, pagal kurias klasifikuojamos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos rūšys. Atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus rinkos dalyviams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansiniais produktais arba įmonės obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonės obligacijos. Siekdamos nustatyti, kurias investicijas galima laikyti tvariomis, valstybės narės remtųsi savo pačių nacionaline taksonomija. Jeigu tokie nacionaliniai reikalavimai bus grindžiami skirtingais kriterijais, taikomais nustatant, kurią ekonominę veiklą galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebus skatinami investuoti kitose valstybės, nes bus sudėtinga palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, pageidaujantys pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus įvairių valstybių narių kriterijus, kad jų veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu ir jai galėtų būti suteikti įvairūs ženklai. Taigi nesant vienodų kriterijų, didės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos ir jiems kils didžiulių kliūčių, dėl to tvarioms investicijoms bus sunkiau patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Manoma, kad kliūtys, neleidžiančios patekti į tarptautines kapitalo rinkas ir gauti lėšų tvariems projektams, didės. Todėl visoje Sąjungoje reikėtų suderinti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys ir tų kliūčių nekiltų ateityje. Kriterijus suderinus, ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau gauti lėšų savo žaliajai veiklai, vykdomai tarptautiniu mastu, nes jų ekonominę veiklą bus galima palyginti pagal vienodus kriterijus ir ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl bus lengviau pritraukti investicijų iš kitų Sąjungos valstybių narių;
(9)  siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas palaipsniui pereiti nuo privačiomis investicijomis remiamos neigiamą poveikį aplinkai darančios veiklos prie labiau aplinką tausojančios veiklos. Nacionaliniais reikalavimais, taikomais finansinius produktus, paslaugas ir įmonės obligacijas, kaip apibrėžta šiame reglamente, platinant kaip tvarias investicijas, visų pirma reikalavimais, nustatomais siekiant atitinkamiems rinkos dalyviams leisti taikyti nacionalinį ženklą, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą ir rizikos suvokimą, užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl ekomanipuliavimo. Ekomanipuliavimas – tai pastangos įgyti nesąžiningą rinkos konkurencinį pranašumą finansinį produktą platinant kaip palankų aplinkai, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos sistemos yra pagrįstos skirtingomis taksonomijomis, pagal kurias klasifikuojamos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos rūšys. Atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus rinkos dalyviams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansiniais produktais arba įmonės obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonės obligacijos. Siekdamos nustatyti, kurias investicijas galima laikyti tvariomis, valstybės narės remtųsi savo pačių nacionaline taksonomija. Jeigu tokie nacionaliniai reikalavimai bus grindžiami skirtingais kriterijais ir rodikliais, taikomais nustatant, kurią ekonominę veiklą galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebus skatinami investuoti kitose valstybės, nes bus sudėtinga palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, pageidaujantys pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus įvairių valstybių narių kriterijus, kad jų veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu ir jai galėtų būti suteikti įvairūs ženklai. Taigi nesant vienodų kriterijų ir rodiklių bus investuojama aplinkos požiūriu neefektyviu ir kai kuriais atvejais priešingų rezultatų duodančių būdu ir dėl to bus nepasiekti su aplinka ir tvarumu susiję tikslai. Taigi dėl tokio vienodų kriterijų nebuvimo didės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos ir jiems kils didžiulių kliūčių, dėl to tvarioms investicijoms bus sunkiau patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Manoma, kad kliūtys, neleidžiančios patekti į tarptautines kapitalo rinkas ir gauti lėšų tvariems projektams, didės. Todėl visoje Sąjungoje palaipsniui reikėtų suderinti kriterijus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų nustatomas ekonominės veiklos tvarumo laipsnis, kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys ir tų kliūčių nekiltų ateityje. Tokiu būdu suderinus informaciją, parametrus ir kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau gauti lėšų aplinką tausojančiai veiklai, vykdomai tarptautiniu mastu, nes jų ekonominę veiklą bus galima palyginti pagal vienodus kriterijus ir rodiklius ir ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl bus lengviau pritraukti investicijų iš kitų Sąjungos valstybių narių;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   siekiant užtikrinti, kad Sąjunga įvykdytų savo aplinkos apsaugos ir klimato įsipareigojimus, reikia pasitelkti privačiąsias investicijas. Tam būtinas ilgalaikis planavimas, taip pat reguliavimo stabilumas ir nuspėjamumas investuotojams. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklią tvaraus investavimo politiką šio reglamento nuostatas svarbu pagrįsti galiojančiais Sąjungos teisės aktais;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  be to, jeigu rinkos dalyviai investuotojams nepateiks jokio paaiškinimo, kaip veikla, į kurią jie investuoja, padedama siekti aplinkos tikslų, arba jeigu aiškindami, kas yra tvari ekonominė veikla, vartos skirtingas sąvokas, investuotojams teks neproporcinga našta tikrinti ir lyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tai neskatina investuotojų investuoti į žaliuosius finansinius produktus. Be to, per mažas investuotojų pasitikėjimas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės arba rinkos iniciatyvos, kurių būtų imamasi šiam klausimui spręsti šalies viduje, paskatins vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleis, kaip finansiniai produktai, jų teigimu, esantys palankūs aplinkai, atitinka aplinkos tikslus, ir tam taikys bendrus visoje Sąjungoje galiojančius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, investuotojams bus lengviau palyginti įvairiose valstybėse esamas aplinkai palankaus investavimo galimybes. Investuotojai labiau pasitikėdami visoje Sąjungoje investuos į žaliuosius produktus, taigi geriau veiks vidaus rinka;
(10)  be to, jeigu rinkos dalyviai investuotojams neatskleidžia, kokios neigiamos ar teigiamos įtakos aplinkos tikslams turi veikla, į kurią jie investuoja, arba jeigu aiškindami, koks yra ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis, vartos skirtingus parametrus ir kriterijus poveikiui nustatyti, investuotojams teks neproporcinga našta tikrinti ir lyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tai neskatina investuotojų investuoti į tvariuosius finansinius produktus. Be to, per mažas investuotojų pasitikėjimas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės arba rinkos iniciatyvos, kurių būtų imamasi šiam klausimui spręsti šalies viduje, paskatins vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleis, kaip finansiniai produktai, jų teigimu, esantys palankūs aplinkai, atitinka aplinkos tikslus, ir tam taikys bendrus visoje Sąjungoje galiojančius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, tai padės investuotojams palyginti įvairiose valstybėse esamų investavimo galimybių poveikį aplinkai ir paskatins įmones, į kurias investuojama, pasirinkti tausesnius verslo modelius; Investuotojai labiau pasitikėdami visoje Sąjungoje investuos į žaliuosius produktus, taigi geriau veiks vidaus rinka;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  siekiant užtikrinti prasmingą poveikį aplinkai ir poveikį tvarumui apskritai, sumažinti nereikalingą administracinę naštą finansų rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir padidinti Europos finansų rinkų skiriamą tvarios ekonominės veiklos finansavimą, taksonomija turėtų būti grindžiama suderintais, palyginamais ir vienodais kriterijais ir rodikliais, kurie apimtų bent žiedinės ekonomikos rodiklius. Tie rodikliai turėtų derėti su bendra gyvavimo ciklo analizės metodika ir turėtų būti taikomi visose Sąjungos reguliavimo iniciatyvose. Jais turėtų būti remiamasi atliekant ekonominės veiklos, investicijų rizikos ir poveikio aplinkai vertinimą. Būtina vengti bet kokio reglamentavimo priemonių dubliavimosi, nes tai neatitiktų geresnio reglamentavimo principų ir nebūtų užtikrintas proporcingas taikymas, be to, tai prieštarautų tikslui kurti nuoseklią terminiją ir aiškią reglamentavimo sistemą. Be to, reikėtų vengti bet kokios nereikalingos naštos ir valdžios institucijoms, ir finansų įstaigoms. Tuo pačiu tikslu reikėtų aiškiai apibrėžti techninės analizės kriterijų taikymo sritį ir naudojimą bei ryšį su kitomis iniciatyvomis prieš įsigaliojant taksonomijai ir su ja susijusiems kriterijams. Nustatant suderintus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją įvairiose politikos srityse. Šio reglamento reikalavimai proporcingai turėtų būti taikomi mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kaip apibrėžta šiame reglamente;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  rodikliai turėtų būti suderinti remiantis esamų institucijų, pavyzdžiui, be kita ko, Komisijos, Europos aplinkos agentūros ir EBPO, darbu, ir turėtų apimti poveikį aplinkai, susijusį su CO2 ir kitų teršalų išmetimu, biologine įvairove, atliekų gamyba, energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių naudojimu, žaliavomis, vandeniu ir tiesioginiu ir netiesioginiu žemės naudojimu, kaip nustatyta Komisijos žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemoje (COM(2018)29 final), ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane (COM(2015)0614 final) ir 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (2014/2208(INI)). Be to, rodikliai turėtų būti rengiami atsižvelgiant ir į Europos Komisijos paramos žiedinei ekonomikai finansavimo ekspertų grupės rekomendacijas. Komisija turėtų įvertinti, kaip integruoti tos ekspertų grupės darbą į TEG. Rodikliais turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu lygmeniu pripažintus tvarius standartus;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant šalinti esamas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir neleisti tokioms kliūtis atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nacionaliniu lygmeniu rinkos dalyviams nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų arba įmonės obligacijų, platinamų kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba obligacijos, ženklinimu, remtųsi vienoda aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų sąvoka. Dėl tų pačių priežasčių fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, nurodantys, kad siekia aplinkos tikslų, turėtų remtis tokia pačia aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoka atskleisdami, kaip jie siekia tų tikslų;
(11)  siekiant šalinti esamas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir neleisti tokioms kliūtims atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės ir Sąjunga remtųsi vienoda investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio sąvoka, nacionaliniu lygmeniu rinkos dalyviams nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų arba įmonės obligacijų, platinamų kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai, paslaugos arba obligacijos, ženklinimu. Dėl tų pačių priežasčių fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, nurodantys, kad siekia aplinkos tikslų, turėtų remtis tokia pačia aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoka ir tais pačiais poveikio aplinkai apskaičiavimo rodikliais, parametrais ir kriterijais atskleisdami, kaip jie siekia tų tikslų;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  nustačius aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus, įmonės galbūt bus paskatintos informaciją apie savo vykdomą aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą savanoriškai atskleisti savo svetainėse. Ši informacija ne tik padės atitinkamiems finansų rinkų dalyviams lengvai nustatyti, kurios įmonės vykdo aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, bet ir toms įmonėms bus lengviau gauti finansavimą savo žaliajai veiklai;
(12)  informacija apie veiklos poveikį aplinkai padės atitinkamiems finansų rinkų dalyviams lengvai nustatyti įmonių vykdomos ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, tačiau įmonėms taip pat bus lengviau gauti finansavimą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimui galiojant visoje Sąjungoje, turėtų atsirasti galimybė plėtoti būsimą Sąjungos politiką, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus, kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams. Vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos investicijos turi atitikti, kad būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis, yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama suteikti galimybių tokioms investicijoms;
(13)  Sąjungos masto rodikliai ekonominės veiklos poveikiui aplinkai nustatyti, turėtų suteikti galimybę plėtoti būsimą Sąjungos politiką ir strategijas, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus, kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams ir kurie būtų pagrindas kitoms ekonominėms, reguliavimo ir prudencinėms priemonėms. Vienodais ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos taikant nustatomas investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis ir bendri investicijų poveikio aplinkai vertinimo rodikliai, yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama palengvinti perėjimą nuo neigiamo poveikio aplinkai investicijų prie investicijų, kurių poveikis teigiamas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  politikos priemonės, pasirinktos Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, pasitvirtino kaip priemonės, kuriomis veiksmingai padedama privačiojo sektoriaus investicijas kartu su viešuoju finansavimu naudoti tvarioms investicijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/101727 nurodyta, kad 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją būtų skiriama investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais ekonominės veiklos tvarumo kriterijais galėtų būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas, susijusias su parama investicijoms, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų;
(14)  politikos priemonės, pasirinktos Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, galėtų veiksmingai padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas ir jas kartu su viešuoju finansavimu naudoti tvarioms investicijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/101727 nurodyta, kad 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų projektus būtų skiriama horizontalioms investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais ekonominės veiklos tvarumo kriterijais ir bendrais poveikio aplinkai vertinimo rodikliais gali būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas investicijoms, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų, telkti;
__________________
__________________
27 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (OL L 345, 2017 12 27, p. 34).
27 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (OL L 345, 2017 12 27, p. 34).
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant išvengti rinkos susiskaidymo dėl skirtingų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąvokų ir nepakenti vartotojų interesams, nacionalinius reikalavimus, kurių rinkos dalyviai turėtų laikytis norėdami finansinius produktus arba įmonių obligacijas platinti kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus arba obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tie rinkos dalyviai yra ir finansų rinkų dalyviai, siūlantys žaliuosius finansinius produktus, ir ne finansų bendrovės, leidžiančios žaliąsias įmonės obligacijas;
(15)  siekiant išvengti rinkos susiskaidymo dėl skirtingų sąvokų, susijusių su tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsniu, ir nepakenti vartotojų interesams, nacionalinius reikalavimus, kurių rinkos dalyviai turėtų laikytis norėdami finansinius produktus arba įmonių obligacijas, apibrėžtus šiame reglamente, platinti kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus arba obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tie rinkos dalyviai yra ir finansų rinkų dalyviai, siūlantys tvarius finansinius produktus arba paslaugas, ir ne finansų bendrovės, leidžiančios tvarias įmonių obligacijas;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant neleisti apeiti pareigos atskleisti informaciją, ta pareiga turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai finansiniai produktai yra siūlomi kaip produktai, turintys savybių, panašių į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų savybes, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga platesne prasme. Neturėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkų dalyviai investuotų tik į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, nustatytą pagal šiame reglamente pateiktus techninės analizės kriterijus. Jei finansų rinkų dalyviai manytų, kad techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie raginami apie tai pranešti Komisijai, kad Komisijai būtų lengviau įvertinti, ar derėtų techninės analizės kriterijus papildyti arba atnaujinti;
(17)  siekiant neleisti apeiti pareigos atskleisti informaciją, ta pareiga turėtų būti taikoma ir visiems finansiniams produktams, kurie siūlomi kaip produktai, turintys savybių, panašių į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų savybes, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga plačiąja prasme. Neturėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkų dalyviai investuotų tik į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, nustatytą pagal šiame reglamente pateiktus techninės analizės kriterijus. Jei finansų rinkų dalyviai ir kiti subjektai manytų, kad techninės analizės kriterijai, susiję su jų finansuojama veikla, dar nenustatyti ir todėl jų finansiniai produktai turėtų būti laikomi aplinkos atžvilgiu tvariais, jie raginami apie tai pranešti Komisijai, kad Komisijai būtų lengviau įvertinti, ar derėtų techninės analizės kriterijus papildyti arba atnaujinti;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  kad būtų galima nustatyti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų sąrašas;
(18)  siekiant nustatyti ekonominės veiklos aplinkos tvarumo laipsnį, turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų, grindžiamų poveikio aplinkai vertinimo rodikliais, sąrašas, atsižvelgiant į jo poveikį visai pramonės vertės grandinei ir užtikrinant suderinamumą su galiojančiais Sąjungos teisės aktais, pvz., Švarios energijos dokumentų rinkiniu;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  kiekvienam aplinkos tikslui reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti didelės žalos bet kuriems šiame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis, tačiau ekonominė veikla, kuriai tos investicijos naudingos, gali kenkti aplinkai tiek, kad ta žala būtų didesnė nei indėlis siekiant aplinkos tikslo. Svaraus prisidėjimo ir užtikrinimo, kad nebus daroma didelės žalos, sąlygos turėtų padėti užtikrinti, kad investicijomis į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą būtų iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų;
(20)  kiekvienam aplinkos tikslui reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, kurie būtų pagrįsti pagal suderintus rodiklius gauta informacija ir pagal kuriuos būtų nustatoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti didelės žalos bet kuriems šiame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis, tačiau ekonominė veikla, kuriai tos investicijos naudingos, gali kenkti aplinkai tiek, kad ta žala būtų didesnė nei indėlis siekiant aplinkos tikslo. Svaraus prisidėjimo ir užtikrinimo, kad nebus daroma didelės žalos, sąlygos turėtų padėti užtikrinti, kad investicijomis į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą būtų iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos poveikiui aplinkai įvertinti reikia konkrečios techninės informacijos, taip pat į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai turėtų būti reguliariai derinami su tais pokyčiais. Kad kriterijai būtų naujausi ir paremti moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir didžiulės žalos sąlygos turėtų būti nustatomos išsamiau ir taikomos įvairių rūšių ekonominei veiklai, be to, kriterijai turėtų būti nuolat atnaujinami. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų tvaraus finansavimo platformos techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus, taikomus įvairių rūšių ekonominei veiklai;
(22)  atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos poveikiui aplinkai įvertinti reikia konkrečios techninės informacijos, taip pat į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijai turėtų būti reguliariai derinami su tais pokyčiais. Kad kriterijai ir rodikliai būtų naujausi ir paremti moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir didžiulės žalos sąlygos turėtų būti nustatomos išsamiau ir taikomos įvairių rūšių ekonominei veiklai, be to, kriterijai turėtų būti nuolat atnaujinami. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų tvaraus finansavimo platformos techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį, taikomus įvairių rūšių ekonominei veiklai;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  tam tikros veiklos poveikis aplinkai yra neigiamas, ir svarus prisidėjimas siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų gali būti tai, kad tas neigiamas poveikis sumažinamas. Būtų tinkama tai ekonominei veiklai nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų reikalaujama labai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu. Nustatant tuos kriterijus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį konkrečios ekonominės veiklos poveikį;
(23)  tam tikros veiklos poveikis aplinkai yra neigiamas, ir svarus prisidėjimas siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų gali būti tai, kad tas neigiamas poveikis sumažinamas. Būtų tinkama tai ekonominei veiklai nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų reikalaujama labai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu, siekiant apsvarstyti, ar ta veikla galima reikšmingai prisidėti prie vieno ar kelių aplinkos tikslų. Nustatant tuos kriterijus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį (t. y. daugiau negu 3 metai) konkrečios ekonominės veiklos poveikį, visų pirma į produktų ir paslaugų naudojimo privalumus ekologiniu aspektu ir tarpinių produktų reikšmę, kad būtų galima įvertinti visų gamybos ir naudojimo etapų poveikį per visą vertės grandinę ir gyvavimo ciklą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu ja padaroma daugiau žalos aplinkai, nei gaunama naudos. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, būtini siekiant išvengti didžiulės žalos kitiems tikslams. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų paremti turimais moksliniais įrodymais ir būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį reikėtų laikytis atsargumo principo;
(24)  ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu ją vykdant nesusidaro grynoji nauda aplinkai. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, būtini siekiant išvengti didžiulės žalos kitiems tikslams. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų pagrįsti, proporcingi ir paremti turimais moksliniais įrodymais ir kad jais būtų atsižvelgiama į visą technologijų vertės grandinę ir gyvavimo ciklą. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį reikėtų laikytis atsargumo principo;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, taip pat jau priimtus Sąjungos ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/201037, aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą38, ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijus39 ir tebevykdomą darbą, susijusį su produktų ir organizacijų aplinkosauginio pėdsako taisyklėmis40. Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA)41;
(25)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, taip pat jau priimtus Sąjungos ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/201037, aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą38, ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijus39, Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, Europos gyvavimo ciklo analizės platformą ir tebevykdomą darbą, susijusį su produktų ir organizacijų aplinkosauginio pėdsako taisyklėmis40. Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA)41;
__________________
__________________
37 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).
37 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).
38 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1–45).
38 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1–45).
39 Komisijos komunikatas Tarybai, Europos parlamentui, Ekonomikos ir socialiniu reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“, SEC(2008) 2124 SEC(2008) 2125 SEC(2008) 2126 COM/2008/0400 galutinis.
39 Komisijos komunikatas Tarybai, Europos parlamentui, Ekonomikos ir socialiniu reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“, SEC(2008) 2124 SEC(2008) 2125 SEC(2008) 2126 COM/2008/0400 galutinis.
40 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL 124, 2013 5 4, p. 1–120).
40 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL 124, 2013 5 4, p. 1–120).
41 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 538/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, 4 ir 5 priedai (OL L 158, 2014 5 27).
41 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 538/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, 4 ir 5 priedai (OL L 158, 2014 5 27).
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į infrastruktūros sektoriaus specifiką ir į aplinkos, socialinius bei ekonominius sąnaudų ir naudos analizėje pateikiamus veiksnius. Taigi, Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir standartus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB42, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES43, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES44, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES45, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES46, taip pat esamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų palaikomame atsakingo investavimo principų dokumente;
(26)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintus rodiklius, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į įvairių sektorių specifiką ir į aplinkos, socialinius bei ekonominius sąnaudų ir naudos analizėje pateikiamus veiksnius. Taigi, Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir standartus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB42, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES43, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES44, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES45, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES46, taip pat esamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais ir rodikliais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų palaikomame atsakingo investavimo principų dokumente;
__________________
__________________
42 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
42 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
43 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
43 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
44 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
44 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
45 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
45 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
46 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
46 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
47 https://www.unpri.org/download?ac=1534.
47 https://www.unpri.org/download?ac=1534.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su veikla, kuria remiamas perėjimas prie tvaresnės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Įmonėms, kurios šiuo metu verčiasi didelę žalą aplinkai darančia ekonomine veikla, turėtų būti numatytos paskatos greitai pereiti prie ekologiškai tvaraus arba bent aplinkos požiūriu neprobleminio statuso. Techniniais atrankos kriterijais turėtų būti skatinami tokie perėjimo procesai ten, kur jie vyksta. Jeigu didžioji dalis įmonių, vykdančių tam tikrą žalingą veiklą, akivaizdžiai dalyvauja tokio perėjimo procese, į tai gali būti atsižvelgiama taikant atrankos kriterijus. Tai, kad dedamos didelės pastangos siekiant perėjimo gali būti įrodyta, be kita ko, ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir plėtra, didelių investicinio kapitalo išlaidų reikalaujančiais projektais, susijusiais su naujomis ir labiau aplinką tausojančiomis technologijomis arba konkrečiais perėjimo planais, kurių įgyvendinimas yra bent pradiniame etape;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo teikiant finansavimą aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, techninės analizės kriterijais reikėtų užtikrinti, kad visa atitinkama konkrečiame sektoriuje vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir taip pat vertinama, jeigu ta veikla vienodai padedama siekti vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų. Tačiau potenciali galimybė padėti siekti tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose skiriasi, ir kriterijuose tai turėtų būti atspindėta. Tačiau kiekviename tų sektorių tais kriterijais neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis vienai veiklai, palyginti su kita veikla, jeigu pirmąja siekti aplinkos tikslų padedama tiek pat, kiek ir antrąja;
(27)  siekiant skatinti aplinkos atžvilgiu tvarią inovaciją ir išvengti konkurencijos iškraipymo teikiant finansavimą aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, techninės analizės kriterijais reikėtų užtikrinti, kad visa atitinkama makroekonomikos sektoriuose (t. y. NACE sektoriuose, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, gamybos, elektros, dujų ir garo tiekimo ir oro kondicionavimo, statybos, transporto ir saugojimo paslaugų) vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir taip pat vertinama, jeigu ta veikla vienodai padedama siekti vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams. Tačiau potenciali galimybė padėti siekti tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose skiriasi, ir kriterijuose tai turėtų būti atspindėta. Tačiau kiekviename tų makroekonomikos sektorių tais kriterijais neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis vienai veiklai, palyginti su kita veikla, jeigu pirmąja siekti aplinkos tikslų padedama tiek pat, kiek ir antrąja, ir nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
27 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(27a)  aplinkos atžvilgiu tvari veikla vykdoma pasitelkiant visoje vertės grandinėje kuriamas technologijas ir produktus. Todėl nustatant techninės analizės kriterijus, galutinai vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, reikėtų atsižvelgti į visos vertės grandinės nuo žaliavų apdorojimo iki galutinio produkto ir jo tapimo atliekomis etapo vaidmenį;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
27 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(27b)   siekiant neišardyti gerai veikiančių vertės grandinių nustatant techninės analizės kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, kad vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą pasitelkiamos daugelio ekonominės veiklos vykdytojų sukurtos technologijos ir produktai;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų vertinti, ar patvirtinus tuos kriterijus, taikytinus aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, neatsirastų nuvertėjusio turto arba nebūtų teikiamos nenuoseklios paskatos, taip pat ar nebūtų kokio nors neigiamo poveikio finansų rinkų likvidumui;
(28)  nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų vertinti galimą perėjimo riziką ir tai, ar dėl tų aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai taikomų kriterijų patvirtinimo spartos neatsirastų nuvertėjusio turto arba nebūtų teikiamos nenuoseklios paskatos;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų skiriamos ekonominei veiklai, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, Komisija turėtų techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti veiklai, kuria gali būti labiausiai padedama siekti aplinkos tikslų; atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą;
(30)  siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų skiriamos ekonominei veiklai, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, Komisija turėtų techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti veiklai, kuria gali būti labiausiai padedama siekti aplinkos tikslų; atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą. Siekiant padėti nustatyti ir kurti naujas technologijas ir tinkamai atsižvelgti į tų technologijų išplėtimo galimybę analizės kriterijai turėtų būti grindžiami projektų rezultatais;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  nustatant kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad transporto sektoriui, įskaitant tarptautinę laivybą, tenka beveik 26 proc. visų Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip matyti iš Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano48, transporto sektorius sudaro apie 30 proc. papildomo reikiamo metinio investicijų į darnų Sąjungos vystymąsi kiekio, įskaitant platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą arba perėjimą prie švaresnių transporto rūšių, skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir eismo valdymą;
(31)  transporto sektoriui, įskaitant kilnojamąjį turtą, turėtų būti nustatyti tinkami techninės analizės kriterijai, kuriais turėtų būti atsižvelgiama į visą technologijų gyvavimo ciklą ir į tai, kad transporto sektoriui, įskaitant tarptautinę laivybą, tenka beveik 26 proc. visų Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip matyti iš Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano48, transporto sektorius sudaro apie 30 proc. papildomo reikiamo metinio investicijų į darnų Sąjungos vystymąsi kiekio, įskaitant platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą arba perėjimą prie švaresnių transporto rūšių, skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir eismo valdymą;
__________________
__________________
48 COM(2018)0097 final.
48 COM(2018)0097 final.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  itin svarbu, kad Komisija, rengdamasi plėtoti techninės analizės standartus, rengtų atitinkamas konsultacijas, kaip nustatyta geresnio reglamentavimo reikalavimais. Į techninės analizės kriterijų nustatymo ir atnaujinimo procesą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai, turėtų būti remiamasi įrodytų žinių ir atitinkamų sričių patirties turinčių ekspertų patarimais. Tam Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą. Šią platformą turėtų sudaryti ekspertai, atstovaujantys ir viešajam, ir privačiajam sektoriams. Viešojo sektoriaus atstovai turėtų būti Europos aplinkos agentūros, Europos priežiūros institucijų ir Europos investicijų banko atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant finansų rinkų dalyvius, universitetus ir mokslinių tyrimų institutus, taip pat asociacijas ir organizacijas. Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų rengimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant jų galimą poveikį turto, kuris iki nustatant techninės analizės kriterijus taikant esamą rinkos praktiką buvo laikytas žaliuoju turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti, ar techninės analizės kriterijai yra tinkami toliau būti taikomi būsimose Sąjungos strateginėse iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą;
(32)  itin svarbu, kad Komisija, rengdamasi plėtoti techninės analizės standartus, rengtų atitinkamas konsultacijas, kaip nustatyta geresnio reglamentavimo reikalavimais. Į techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių nustatymo ir atnaujinimo procesą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai, turėtų būti remiamasi moksliniais įrodymais, socialiniu ir ekonominiu poveikiu, geriausia praktika ir atliktu darbu bei įvairių subjektų, įskaitant Europos Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, ir įrodytų žinių ir atitinkamų sričių pasaulinės patirties turinčių ekspertų patarimais. Tam Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visų atitinkamų sektorių specifiką, šią platformą turėtų sudaryti įvairūs ekspertai, atstovaujantys ir viešajam, ir privačiajam sektoriams. Viešojo sektoriaus atstovai turėtų būti Europos aplinkos agentūros ir nacionalinių aplinkos apsaugos agentūrų, Europos priežiūros institucijų, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės ir Europos investicijų banko atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant finansų ir ne finansų rinkų dalyvius, realiosios ekonomikos atstovus, atstovaujančius įvairiausioms pramonės šakoms, universitetus, mokslinių tyrimų institutus, asociacijas ir organizacijas. Prireikus platformai turėtų būti sudaroma galimybė prašyti patarimų iš subjektų, kurie nėra jos nariai. Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant jų galimą poveikį turto, kuris iki nustatant techninės analizės kriterijus taikant esamą rinkos praktiką buvo laikytas tvariuoju turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti, ar techninės analizės kriterijai ir rodikliai yra tinkami toliau būti taikomi būsimose Sąjungos strateginėse iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą. Platforma turėtų patarti Komisijai tvarumo apskaitos standartų ir integruoto ataskaitų teikimo standartų rengimo įmonėms ir finansų rinkos dalyviams klausimais, be kita ko, peržiūrinti Direktyvą 2013/34/ES;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti išsamius ir kalibruotus įvairių rūšių ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas ir didelė žala siekiant aplinkos tikslų, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, reikalaujamos vykdant informacijos atskleidimo prievolę, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje, ir dėl techninės analizės kriterijų, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(33)  siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti išsamius ir kalibruotus įvairių rūšių ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas ir didelė žala siekiant aplinkos tikslų, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, reikalaujamos vykdant informacijos atskleidimo prievolę, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje, ir dėl techninės analizės kriterijų, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų tinkamas viešąsias konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos techninės analizės kriterijų rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo apibrėžtis ir ar reikia nustatyti tikrinimo, kaip vykdomos prievolės, mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir vertinimą, ar šio reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti ir įtraukti socialinio tvarumo tikslus;
(35)  šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai ir ne rečiau kaip dvejus metus peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios ir žalingos veiklos techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo arba neigiamą poveikį aplinkai turinčių investicijų apibrėžtis ir tai, ar dėl reikalavimų laikymosi reikia nustatyti papildomą tikrinimo mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir nuostatų, kurių reikia šio reglamento taikymo sričiai išplėsti, kad į ją būtų įtraukti socialinio tvarumo tikslai, vertinimą. Iki 2020 m. kovo 31 d. Komisija, kai tinkama, turėtų paskelbti papildomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su atitikties patikrinimo mechanizmo nustatymu;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti visoje Sąjungoje galiojančius vienodus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
(36)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti visoje Sąjungoje galiojančius vienodus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus ir rodiklius tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
Pakeitimai 35, 55, 59, 87 ir 96
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Dalykas ir taikymo sritis
1.  Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos, siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, sprendžiama, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu.
1.  Šiuo reglamentu nustatomi ekonominės veiklos poveikio aplinkai ir tvarumo laipsnio nustatymo kriterijai, kuriais remiamasi siekiant investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį.
2.  Šis reglamentas taikomas:
2.  Šis reglamentas taikomas:
a)  valstybių narių arba Sąjungos patvirtintoms priemonėms, kuriomis nustatomi bet kurie rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonių obligacijos;
a)  valstybių narių arba Sąjungos patvirtintoms priemonėms, kuriomis nustatomi bet kurie finansų rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, platinamais ES viduje kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonių obligacijos;
b)  finansų rinkų dalyviams, finansinius produktus siūlantiems kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių.
b)  finansų rinkų dalyviams, ES viduje siūlantiems finansinius produktus kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių, ir
ba)   kitus finansinius produktus siūlantiems finansų rinkų dalyviams, išskyrus atvejus, kai:
i.  jie paaiškina, kad jų finansiniais produktais finansuojama ekonominė veikla nedaro jokio reikšmingo poveikio tvarumui pagal 3 ir 3a straipsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus, ir pateikia pagrįstus ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtinus įrodymus – tokiu atveju II ir III skyriaus nuostatos netaikomos; tokia informacija nurodoma jų prospektuose arba
ii.  finansų rinkos dalyvis savo prospekte nurodo, kad atitinkamu finansiniu produktu nesiekiama tvarumo tikslų ir kad kyla didesnė rizika, jog tuo produktu bus remiama ekonominė veikla, kuri pagal šį reglamentą nėra laikoma tvaria.
2a.  1 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai taikomi proporcingai, vengiant pernelyg didelės administracinės naštos ir atsižvelgiant į finansinės rinkos dalyvio ir kredito institucijų pobūdį, dydį ir sudėtingumą, o mažoms ir nesudėtingoms įmonėms pagal 4 straipsnio 2d dalies nuostatas taikant supaprastintas nuostatas.
2b.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus gali naudoti 1 straipsnio 2 dalyje neaptariami finansinių paslaugų teikėjai, siekdami toje dalyje nurodyto tikslo, arba jie gali būti savanoriškai taikomi kitiems nei 2 straipsnyje nustatyti finansiniai produktai.
2c.  Komisija priima deleguotąjį aktą, siekdama tiksliai nustatyti, kokią informaciją finansų rinkų dalyviai turi pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms 2 dalies a punkto tikslais.
Pakeitimai 36, 88 ir 89
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Apibrėžtys
Apibrėžtys
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a)   aplinkos atžvilgiu tvari investicija – investicija, kuria finansuojama vienos rūšies arba kelių rūšių ekonominė veikla, kurią pagal šį reglamentą galima vadinti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla;
a)  aplinkos atžvilgiu tvari investicija – investicija, kuria finansuojama vienos rūšies arba kelių rūšių ekonominė veikla, kurią pagal šį reglamentą galima vadinti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla;
b)  finansų rinkų dalyviai – finansų rinkų dalyviai, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio d punkte;
b)  finansų rinkų dalyviai – bet kuris iš šių subjektų, apibrėžtų [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio a punkte:
i)  kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 [LB: įterpti nuorodą į atitinkamą straipsnį] straipsnyje;
ba)  emitentas – į biržos prekybos sąrašus įtrauktas emitentas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB1a 2 straipsnio 1 dalies h punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/11291b 2 straipsnio h punkte;
c)  finansiniai produktai – finansiniai produktai, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio j punkte;
c)  finansinis produktas – portfelio valdymas, AIF, DPPIP, pensijų produktas, pensijų sistema ar KIPVPS, įmonių obligacija, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio j punkte, taip pat Direktyvoje 2003/71/EC ir Reglamente (ES) 2017/1129) nurodyti vertybiniai popieriai;
ca)  aplinkos rodikliai – bent suvartojamų išteklių, pvz., žaliavų, energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, vandens, poveikio ekosisteminėms paslaugoms, išmetamų teršalų, įskaitant CO2, poveikio biologinei įvairovei, žemės naudojimo ir atliekų gamybos įvertinimas, grindžiamas moksliniais įrodymais, Komisijos gyvavimo ciklo vertinimo metodika ir kaip nustatyta Komisijos žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemoje (COM(2018)29 final);
cb)  atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija – valstybių narių kompetentinga (-os) arba priežiūros institucija (-os), nustatyta (-os) Sąjungos aktuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 1 straipsnio 2 dalyje, kurios (-ių) atsakomybės sritis apima finansų rinkos dalyvio, kuriam taikomas šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas reikalavimas atskleisti informaciją, kategoriją;
cc)  atitinkama EPI – Europos priežiūros institucija (-os), nustatyta (-os) Sąjungos aktuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje, kurios (-ių) atsakomybės sritis apima finansų rinkos dalyvio, kuriam taikomas šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas reikalavimas atskleisti informaciją, kategoriją;
d)  klimato kaitos švelninimas – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad jis neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
d)  klimato kaitos švelninimas – procesai, įskaitant pereinamojo laikotarpio priemones, kurių reikia, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir kad toliau būtų dedamos pastangos siekiant užtikrinti, kad jis neviršytų 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime;
e)  prisitaikymas prie klimato kaitos – prisitaikymo prie faktinio ir tikėtino klimato pokyčio ir jo poveikio procesas;
e)  prisitaikymas prie klimato kaitos – prisitaikymo prie faktinio ir tikėtino klimato pokyčio ir jo poveikio procesas;
f)  šiltnamio efektą sukeliančios dujos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos49;
f)  šiltnamio efektą sukeliančios dujos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos49;
g)  žiedinė ekonomika – kuo ilgesnis produktų, medžiagų ir išteklių vertės išlaikymas ekonomikoje ir maksimalus atliekų sumažinimas, be kita ko, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB50 4 straipsnyje nustatytos atliekų hierarchijos;
g)  žiedinė ekonomika – kuo ilgesnis produktų, medžiagų ir visų kitų išteklių didžiausio lygio vertės ir naudojimo išlaikymas ekonomikoje, taip sumažinant poveikį aplinkai, ir maksimalus atliekų sumažinimas, be kita ko, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB50 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, ir maksimalus išteklių naudojimo sumažinimas remiantis pagrindiniais žiedinės ekonomikos rodikliais, nustatytais perėjimo prie žiedinės ekonomikos pažangos stebėsenos sistemoje, kuri apima įvairius gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo etapus;
h)  tarša –
h)  tarša –
i)  žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo arba kitų teršalų skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantis žalą materialiajam turtui, žalojantis gamtą ir trukdantis teisėtai ja naudotis;
i)  žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo, šviesos arba kitų teršalų skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantis žalą materialiajam turtui, žalojantis gamtą ir trukdantis teisėtai ja naudotis;
ii)  kalbant apie jūros aplinką, tarša, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB51 3 straipsnio 8 dalyje;
ii)  kalbant apie jūros aplinką, tarša, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB51 3 straipsnio 8 dalyje;
iia)   kalbant apie vandens aplinką, tarša, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 33 punkte;
i)  sveika ekosistema – ekosistema, kurios fizinė, cheminė ir biologinė būklė arba kokybė yra gera;
i)  sveika ekosistema – ekosistema, kurios fizinė, cheminė ir biologinė būklė arba kokybė yra gera, kuri pati gali atsikurti arba atsigauti tiek, kad išlaikytų pusiausvyrą, ir kuri išsaugo biologinę įvairovę;
j)  efektyvus energijos vartojimas – efektyvesnis energijos vartojimas visuose energijos grandinės etapuose nuo gamybos iki galutinio vartojimo;
j)  efektyvus energijos vartojimas – efektyvesnis energijos vartojimas visuose energijos grandinės etapuose nuo gamybos iki galutinio vartojimo;
k)  gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta gera aplinkos būklė;
k)  gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta gera aplinkos būklė;
l)  jūrų vandenys – jūrų vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/ES 3 straipsnio 1 dalyje;
l)  jūrų vandenys – jūrų vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/ES 3 straipsnio 1 dalyje;
m)  paviršinis vanduo, vidaus vandenys, tarpinis vanduo ir pakrantės vanduo – tai, kas nustatyta Direktyvos 2000/60/EB52 2 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalyse.
m)  paviršinis vanduo, vidaus vandenys, tarpinis vanduo ir pakrantės vanduo – tai, kas nustatyta Direktyvos 2000/60/EB52 2 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalyse;
n)  darnus miškų ūkio tvarkymas – miškų ir miško žemės naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms.
n)  darnus miškų ūkio tvarkymas – miškų ir miško žemės naudojimas laikantis taikytinų teisės aktų.
__________________
__________________
1a 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
1b 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).
49 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
49 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
50 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
50 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
51 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40).
51 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40).
52 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
52 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai
Siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, ekonominė veikla tvaria aplinkos atžvilgiu laikoma tada, kai ta veikla atitinka visus šiuos kriterijus:
Siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, ekonominė veikla tvaria aplinkos atžvilgiu laikoma tada, kai ta veikla atitinka visus šiuos kriterijus:
a)  ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 6–11 straipsniuose;
a)  ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 6–11 straipsniuose;
b)  ekonomine veikla nedaroma didelės žalos siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 12 straipsnyje;
b)  ekonomine veikla nedaroma didelės žalos siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 12 straipsnyje;
c)  ekonominė veikla vykdoma laikantis 13 straipsnyje nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių;
c)  ekonominė veikla vykdoma laikantis 13 straipsnyje nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių;
d)  ekonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus, kai Komisija yra juos nustačiusi pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį.
d)  ekonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus, kai Komisija yra juos nustačiusi remdamasi suderintu poveikio tvarumui vertinimu, susijusiu su ta ekonomine veikla, įmonės arba plano lygmenimis ir pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Ekonominės veiklos, darančios didelį neigiamą poveikį aplinkai, kriterijai
Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento peržiūros rezultatų poveikio vertinimą; peržiūra siekiama išplėsti tvaraus investavimo sistemą numatant kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada ir kaip ekonominė veikla turi didelį neigiamą poveikį tvarumui, apibrėžimo sistemą.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų taikymas
Ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijų taikymas ir jų laikymasis
1.  Valstybės narės 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari, taiko visoms priemonėms, kuriomis nustatomi rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, kurie platinami kaip tvarūs aplinkos atžvilgiu.
1.  Valstybės narės ir Sąjunga taiko 3 straipsnyje išdėstytus ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijus visoms priemonėms, kuriomis nustatomi rinkos dalyviams taikomi tvarumo reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis.
2.  Finansų rinkų dalyviai, finansinius produktus siūlantys kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių, atskleidžia informaciją apie tai, kaip ir kiek nustatant investicijų tvarumą aplinkos atžvilgiu laikomasi 3 straipsnyje nustatytų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų. Kai finansų rinkų dalyviai, manantys, kad pagal šį reglamentą nustatytų techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie gali apie tai pranešti Komisijai.
2.  Finansinius produktus arba įmonių obligacijas siūlantys finansų rinkų dalyviai atskleidžia atitinkamą informaciją, pagal kurią jie gali nustatyti, ar jų siūlomi produktai pagal 3 straipsnyje nurodytus kriterijus gali būti laikomi aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis. Kai finansų rinkų dalyviai mano, kad ekonominė veikla, kuriai techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie apie tai praneša Komisijai. Komisija, jei tinkama, informuoja 15 straipsnyje nurodytą Tvaraus finansavimo platformą apie tokius finansų rinkų dalyvių pateiktus prašymus. Finansų rinkų dalyviai negali finansinių produktų siūlyti kaip aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų arba investicijų, turinčių panašių savybių, jei tie produktai negali būti laikomi tvariais aplinkos atžvilgiu.
2a.   Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su atitinkama EPI, vykdo 2 dalyje nurodytos informacijos stebėseną. Finansų rinkų dalyviai ją praneša atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai, o ši nedelsdama apie tai praneša atitinkamai EPI. Kai atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija arba atitinkama EPI nesutinka su informacija, pranešta pagal 2 ir 2a dalis, finansų rinkos dalyviai atskleistą informaciją peržiūri ir ištaiso.
2b.  4 straipsnyje nurodytas informacijos atskleidimas turi būti suderinamas su teisingos, aiškios ir neklaidinančios informacijos principais, nurodytais Direktyvoje 2014/65/ES ir Direktyvoje (ES) 2016/97, ir intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, nurodytais 4 straipsnio 2c dalyje ir atitinkančiais Reglamente Nr. 600/2014 nurodytus įgaliojimus.
2c.  Pagal šį reglamentą nereikalaujama taikyti jokių informacijos atskleidimo reikalavimų, nustatytų [LB įterpia nuorodą į atitinkamą nuorodą į Reglamento dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341, straipsnį].
2d.  2 straipsnio 2b ir 2c dalyse nurodytoms mažoms ir nesudėtingoms įmonėms taikomos supaprastintos nuostatos.
3.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus 2 daliai papildyti ir juose nurodo informaciją, kurios reikalaujama, kad būtų laikomasi tos dalies, atsižvelgiant į pagal šį reglamentą nustatytus techninės analizės kriterijus. Remdamiesi šia informacija investuotojai turi gebėti nustatyti:
3.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus 2, 2a ir 2b dalims papildyti, kad juose būtų nurodyta informacija, kurios reikalaujama, kad būtų laikomasi tų dalių, įskaitant investicijų, turinčių panašių savybių kaip tvarios investicijos ir atitinkamas tinkamumo ribines vertes taikant 2 dalį, atsižvelgiant į prieinamą susijusią informaciją ir pagal šį reglamentą nustatytus techninės analizės kriterijus. Remdamiesi šia informacija investuotojai turi gebėti nustatyti:
a)  procentinę turto, susijusio su bendrovėmis, vykdančiomis aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, dalį;
a)  procentinę turimų akcijų įvairiose bendrovėse, vykdančiose aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, dalį;
b)  investicijų, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, dalį, kaip procentinę visos ekonominės veiklos dalį.
b)  investicijų, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, dalį, kaip procentinę visos ekonominės veiklos dalį;
ba)  atitinkamas 2b straipsnyje nurodytų mažų ir nesudėtingų įmonių apibrėžtis ir toms įmonėms taikomas supaprastintas nuostatas.
3a.  Finansų rinkų dalyviai skelbia 3 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją.
4.  Komisija deleguotuosius aktus pagal 3 dalį priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Komisija tą deleguotąjį aktą gali iš dalies pakeisti, visų pirma atsižvelgdama į pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtų deleguotųjų aktų pakeitimus.
4.  Komisija deleguotuosius aktus pagal 3 dalį priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Komisija tą deleguotąjį aktą gali iš dalies pakeisti, visų pirma atsižvelgdama į pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtų deleguotųjų aktų pakeitimus.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Rinkos stebėsena
1.  Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, atitinkama EPI stebi reglamento 1 straipsnyje nurodytų finansinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami Sąjungoje, rinką.
2.  Kompetentingos institucijos stebi finansinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos, rinką.
3.  Vadovaudamasi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, atitinkama EPI tais atvejais, kai 1 straipsnyje nurodyti subjektai pažeidžia šį reglamentą, gali Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti 1 straipsnyje nurodytų finansinių produktų teikimą rinkai, platinimą arba pardavimą.
3 straipsnyje nurodytas draudimas arba apribojimas gali būti taikomas atitinkamos EPI nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.
4.  Imdamasi veiksmų pagal šį straipsnį atitinkama EPI užtikrina, kad tie veiksmai:
a)  neturėtų neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui arba investuotojams, kuris nusvertų tų veiksmų naudą;
b)  nesudarytų reguliacinio arbitražo rizika.
Kai kompetentinga (-os) institucija (-os) ėmėsi priemonių pagal šį straipsnį, atitinkama EPI gali imtis bet kokių 1 dalyje nurodytų priemonių.
5.  Prieš nuspręsdama imtis veiksmų pagal šį straipsnį, atitinkama EPI informuoja kompetentingas institucijas apie savo siūlomą veiksmą.
6.  Atitinkama EPI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius persvarsto pagal 1 dalį pradėtą taikyti draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, baigiasi jo galiojimo laikas.
7.  Veiksmai, kuriuos atitinkama EPI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, turi viršesnę galią, nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Aplinkos tikslai
Tvarumo tikslai
Įgyvendinant šį reglamentą aplinkos tikslais laikytina:
1.  Įgyvendinant šį reglamentą aplinkos tikslais laikytina:
1)  klimato kaitos švelninimas;
1)  klimato kaitos švelninimas;
2)  prisitaikymas prie klimato kaitos;
2)  prisitaikymas prie klimato kaitos;
3)  tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir jų apsauga;
3)  tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir jų apsauga;
4)  perėjimas prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencija ir antrinis perdirbimas;
4)  perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbtų žaliavų naudojimo didinimą;
5)  taršos prevencija ir kontrolė;
5)  taršos prevencija ir kontrolė;
6)  sveikų ekosistemų apsauga.
6)  biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsauga ir nualintų ekosistemų atkūrimas.
1a.  Pirmoje pastraipoje nustatyti tikslai vertinami pagal suderintus rodiklius, gyvavimo ciklo analizę ir mokslinius kriterijus ir turi būti įvykdomi užtikrinant, kad jie atitiktų būsimus su aplinka susijusius uždavinius.
Pakeitimai 42, 66 ir 99
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizavimo iki tokio lygio, kad sustabdomas pavojingas antropogeninis poveikis klimato sistemai, nes, pasitelkiant kuriuos nors iš toliau išvardytų būdų (įskaitant procesų arba produktų inovacijas), šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetama, jų išmetama mažiau arba išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos absorbuojamos:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizavimo iki tokio lygio, kad sustabdomas pavojingas antropogeninis poveikis klimato sistemai, nes, pasitelkiant kuriuos nors iš toliau išvardytų būdų (įskaitant procesų arba produktų inovacijas), šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetama, jų išmetama mažiau arba išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos absorbuojamos:
a)  atsinaujinančiosios energijos arba poveikio klimatui nedarančios energijos gamyba, kaupimas arba naudojimas (įskaitant anglies dioksido į aplinką neišmetančių energijos šaltinių energiją), be kita ko, taikant naujoviškas technologijas, kuriomis ateityje būtų galima daug sutaupyti, arba atliekant reikiamą elektros energijos tinklo stiprinimą;
a)  atsinaujinančiosios energijos gamyba, kaupimas, paskirstymas arba naudojimas pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, be kita ko, taikant naujoviškas technologijas, kuriomis ateityje būtų galima daug sutaupyti, arba atliekant reikiamą elektros energijos tinklo stiprinimą;
b)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas;
b)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuose sektoriuose, išskyrus energijos gamybą naudojant iškastinį kurą, ir visais energijos grandinės etapais, siekiant sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą;
c)  švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo didinimas;
c)  švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo didinimas;
d)  perėjimas prie atsinaujinančiųjų medžiagų naudojimo;
d)  perėjimas prie aplinkos atžvilgiu tvarių atsinaujinančių medžiagų ir tų medžiagų naudojimas remiantis viso gyvavimo ciklo vertinimu ir jomis pakeičiant visų pirma iškastines medžiagas, kuris leidžia trumpuoju laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
e)  anglies dioksido surinkimo ir saugojimo didinimas;
e)  dažnesnis aplinkai saugaus anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) ir aplinkai saugaus anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijų naudojimas, kad būtų sumažintas bendras išmetamųjų teršalų kiekis;
f)  laipsniškas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant susidarančias deginant iškastinį kurą, išmetimo mažinimas;
f)  laipsniškas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant susidarančias deginant iškastinį kurą, išmetimo mažinimas;
fa)  CO2 pašalinimo iš atmosferos ir jo saugojimo natūraliosiose ekosistemose, pvz., įveisiant miškus, juos atkuriant ir naudojant regeneracinį žemės ūkį, didinimas;
g)  energijos sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti reikalingos energetikos infrastruktūros kūrimas;
g)  energijos sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti reikalingos energetikos infrastruktūros kūrimas;
h)  švarių ir efektyvių degalų iš atsinaujinančiųjų arba anglies dioksido į aplinką neišmetančių šaltinių kūrimas.
h)  švarių ir efektyvių degalų iš atsinaujinančiųjų arba anglies dioksido į aplinką neišmetančių šaltinių kūrimas.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos šio reglamento taikymo tikslu nustatoma, kokiomis sąlygomis konkreti ekonominė veikla prisideda prie klimato kaitos švelninimo;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos šio reglamento taikymo tikslu nustatoma, kokiomis sąlygomis konkreti ekonominė veikla prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tie techniniai kriterijai apima su klimato kaitos švelninimu susijusias ribines vertes atsižvelgiant į tikslą vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą išlaikyti gerokai mažesnį nei 2°C ir toliau siekti, kad jis neviršytų 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos
Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, kai ta veikla svariai prisidedama prie neigiamo esamos ir ateityje tikėtinos klimato kaitos poveikio mažinimo, užkertamas kelias neigiamo klimato kaitos poveikio didėjimui arba pakeičiama jo trajektorija kuriuo nors iš šių būdų:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, kai ta veikla svariai prisidedama prie neigiamo esamos ir ateityje tikėtinos klimato kaitos poveikio mažinimo, užkertamas kelias neigiamo klimato kaitos poveikio didėjimui arba pakeičiama jo trajektorija kuriuo nors iš šių būdų:
a)  užkertant kelią konkrečiai vietai arba esant konkrečioms aplinkybėms būdingam neigiamam klimato kaitos poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes) ekonominei veiklai arba sumažinant tokį poveikį;
a)  užkertant kelią konkrečiai vietai arba esant konkrečioms aplinkybėms būdingam neigiamam klimato kaitos poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes) ekonominei veiklai arba sumažinant tokį poveikį;
b)  užkertant kelią neigiamam poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes), kuris dėl klimato kaitos gali būti juntamas natūralioje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, arba tokį poveikį sumažinant.
b)  užkertant kelią neigiamam poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes ir žmonių įtakos klimato kaitai tyrimais), kuris dėl klimato kaitos gali būti juntamas natūralioje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, arba tokį poveikį sumažinant.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkreti ekonominė veikla svariai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkreti ekonominė veikla svariai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie geros vandens, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis ir pakrančių vandenis, būklės arba geros jūrų aplinkos būklės kuriuo nors iš šių būdų:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens telkinių ir jūrų vandenų naudojimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie geros vandens, įskaitant vidaus paviršinius vandenis, upių žiotis ir pakrančių vandenis, būklės arba geros jūrų aplinkos būklės ir kai vykdant tą veiklą imamasi tinkamų priemonių siekiant atkurti, apsaugoti arba išlaikyti biologinę įvairovę, produktyvumą, atsparumą, vertę ir bendrą jūrų ekosistemos sveikatą bei nuo jos priklausomų bendruomenių pragyvenimo šaltinius, kuriuo nors iš šių būdų:
a)  saugant vandens aplinką nuo neigiamo komunalinių ir pramoninių nuotekų srauto užtikrinant tinkamą komunalinių ir pramoninių nuotekų surinkimą ir valymą pagal Tarybos direktyvos 91/271/EEB53 3, 4, 5 ir 11 straipsnius;
a)  saugant vandens aplinką, įskaitant maudyklų vandenį (pakrančių ir jūros vandenį) nuo neigiamo komunalinių ir pramoninių nuotekų srauto, įskaitant plastiką, užtikrinant tinkamą komunalinių ir pramoninių nuotekų surinkimą ir valymą pagal Tarybos direktyvos 91/271/EEB53 3, 4, 5 ir 11 straipsnius arba taikant geriausius prieinamus būdus, nurodytus Direktyvoje 2010/75/ES;
aa)  saugant vandens aplinką nuo neigiamo jūroje išmetamų ir į ją išleidžiamų teršalų poveikio pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijas, kaip antai Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), ir MARPOL nenurodytas konvencijas, tokias kaip Balastinių vandenų konvencija ir regioninės jūsų konvencijos;
b)  saugant žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokios geriamojo vandens taršos poveikio užtikrinant, kad vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ir kad jis atitiktų Tarybos direktyvos 98/83/EB54I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat didinant piliečių galimybę gauti švaraus geriamojo vandens;
b)  saugant žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokios geriamojo vandens taršos poveikio užtikrinant, kad vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ir patikrinant, ar jis atitinka Tarybos direktyvos 98/83/EB54I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat didinant piliečių galimybę gauti švaraus geriamojo vandens;
c)  imant vandenį laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.1.2 lentelėje apibrėžtos geros kiekybinės būklės tikslo;
c)  imant vandenį laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.1.2 lentelėje apibrėžtos geros kiekybinės būklės tikslo;
d)  efektyviau naudojant vandenį, sudarant sąlygas vandenį naudoti pakartotinai arba kita veikla, kuria saugoma ir gerinama Sąjungos vandens telkinių kokybė pagal Direktyvą 2000/60/EB;
d)  gerinant vandens valdymą ir naudojimo efektyvumą, sudarant sąlygas vandenį naudoti pakartotinai arba naudoti lietaus vandens tvarkymo sistemas arba bet kokia kita veikla, kuria saugoma ir gerinama Sąjungos vandens telkinių kokybė ir kiekybė pagal Direktyvą 2000/60/EB;
e)  užtikrinant tausų jūrų ekosisteminių paslaugų naudojimą arba padedant užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę, nustatomą pagal Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus ir Komisijos sprendime (ES) 2017/84855 išsamiau nustatytus kokybinius deskriptorius.
e)  užtikrinant tausų jūrų ekosisteminių paslaugų naudojimą arba padedant užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę, nustatomą pagal Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus ir Komisijos sprendime (ES) 2017/84855 išsamiau nustatytus kokybinius deskriptorius.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus visus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus visus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.
_________________