Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0178(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0175/2019

Pateikti tekstai :

A8-0175/2019

Debatai :

PV 28/03/2019 - 6
CRE 28/03/2019 - 6

Balsavimas :

PV 28/03/2019 - 8.7

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0325

Priimti tekstai
PDF 327kWORD 94k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Sistema tvariam finansavimui palengvinti ***I
P8_TA-PROV(2019)0325A8-0175/2019

2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (COM(2018)0353 – C8-0207/2018 – 2018/0178(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0353),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0207/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0175/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą25 ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti bendrą tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistemą. Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai suprastų, ką reiškia žodis „tvarus“. Pirmiausia, aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia siekti aplinkos tikslų, turėtų padėti geriau informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla. Daugiau rekomendacijų, kokios rūšies veikla padedama siekti kitų tvarumo tikslų, įskaitant socialinius tikslus, bus galima parengti vėlesniame etape;
(6)  2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą25 ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti bendrą klasifikavimo sistemą ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti veiklos tvarumo laipsnį. Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai ir holistiškai suprastų ekonominės veiklos ir investicijų poveikį aplinkos tvarumui ir efektyviam išteklių naudojimui. Pirmiausia, aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia siekti aplinkos tikslų, turėtų padėti geriau informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis ekonominė veikla finansuojama atsižvelgiant į jos tvarumo laipsnį. Pripažįstant JT darnaus vystymosi tikslus ir 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas tuo pat metu reikėtų parengti daugiau rekomendacijų, kokios rūšies veikla padedama siekti kitų tvarumo tikslų, įskaitant socialinius ir valdymo tikslus; tokiu būdu būtų visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinama 2030 m. darbotvarkė;
_________________
_________________
25 COM(2018)97 final.
25 COM(2018)97 final.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  pripažįstant, kad reikia skubiai spręsti klimato kaitos problemą, siauras orientavimasis į anglies dioksido poveikį galėtų daryti neigiamą šalutinį poveikį, nukreipiant investicijų srautus į tikslus, kurie kelia kitokią riziką aplinkai. Taigi, reikia nustatyti tinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad ekonominė veikla nekenktų kitiems aplinkos apsaugos tikslams, pavyzdžiui, biologinei įvairovei ir efektyviam energijos vartojimui. Investuotojams reikia palyginamos ir holistinės informacijos apie riziką aplinkai ir jos poveikį, kad galėtų įvertinti savo portfelius atsižvelgiami į daugiau rodiklių nei anglies dioksido poveikis;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  kadangi skubiai reikia imtis veiksmų keliose tarpusavyje susijusiose aplinkos būklės blogėjimo ir išteklių pereikvojimo srityse, reikia laikytis sisteminio požiūrio į eksponentine progresija didėjančias neigiamas tendencijas, pvz., biologinės įvairovės nykimą, pasaulinį išteklių pereikvojimą, naujų grėsmių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas ir jų mišinius, atsiradimą, maisto nepriteklių, klimato kaitą, ozono sluoksnio ardymą, vandenynų rūgštėjimą, gėlo vandens išteklių išeikvojimą ir žemėtvarkos sistemos keitimą. Todėl būtina, kad veiksmai, kurių reikia imtis, būtų orientuoti į ateitį ir atitiktų būsimus uždavinius. Atsižvelgiant į šių uždavinių mastą, reikia laikytis holistinio ir plataus užmojo požiūrio ir taikyti griežtą atsargumo principą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl tvaraus finansavimo nustatomi svarbiausi tvarumo rodiklių ir taksonomijos kaip tvaraus investavimo paskatų elementai. Turėtų būti užtikrintas atitinkamų teisės aktų nuoseklumas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  dėl šio iššūkio masto visa finansų sistema turėtų būti pertvarkyta taip, kad remtų tvariai veikiančią ekonomiką. Tuo tikslu reikia pradėti plačiai naudoti tvarų finansavimą ir atsižvelgti į su finansiniais produktais ir paslaugomis susijusį tvarumo poveikį;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas privačias lėšas investuoti į tvarią veiklą. Nacionaliniais reikalavimais, taikomais finansinius produktus ir įmonės obligacijas platinant kaip tvarias investicijas, visų pirma reikalavimais, nustatomais siekiant atitinkamiems rinkos dalyviams leisti taikyti nacionalinį ženklą, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą, užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl ekomanipuliavimo. Ekomanipuliavimas – tai pastangos įgyti nesąžiningą rinkos konkurencinį pranašumą finansinį produktą platinant kaip palankų aplinkai, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos sistemos yra pagrįstos skirtingomis taksonomijomis, pagal kurias klasifikuojamos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos rūšys. Atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus rinkos dalyviams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansiniais produktais arba įmonės obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonės obligacijos. Siekdamos nustatyti, kurias investicijas galima laikyti tvariomis, valstybės narės remtųsi savo pačių nacionaline taksonomija. Jeigu tokie nacionaliniai reikalavimai bus grindžiami skirtingais kriterijais, taikomais nustatant, kurią ekonominę veiklą galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebus skatinami investuoti kitose valstybės, nes bus sudėtinga palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, pageidaujantys pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus įvairių valstybių narių kriterijus, kad jų veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu ir jai galėtų būti suteikti įvairūs ženklai. Taigi nesant vienodų kriterijų, didės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos ir jiems kils didžiulių kliūčių, dėl to tvarioms investicijoms bus sunkiau patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Manoma, kad kliūtys, neleidžiančios patekti į tarptautines kapitalo rinkas ir gauti lėšų tvariems projektams, didės. Todėl visoje Sąjungoje reikėtų suderinti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys ir tų kliūčių nekiltų ateityje. Kriterijus suderinus, ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau gauti lėšų savo žaliajai veiklai, vykdomai tarptautiniu mastu, nes jų ekonominę veiklą bus galima palyginti pagal vienodus kriterijus ir ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl bus lengviau pritraukti investicijų iš kitų Sąjungos valstybių narių;
(9)  siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas palaipsniui pereiti nuo privačiomis investicijomis remiamos neigiamą poveikį aplinkai darančios veiklos prie labiau aplinką tausojančios veiklos. Nacionaliniais reikalavimais, taikomais finansinius produktus, paslaugas ir įmonės obligacijas, kaip apibrėžta šiame reglamente, platinant kaip tvarias investicijas, visų pirma reikalavimais, nustatomais siekiant atitinkamiems rinkos dalyviams leisti taikyti nacionalinį ženklą, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą ir rizikos suvokimą, užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl ekomanipuliavimo. Ekomanipuliavimas – tai pastangos įgyti nesąžiningą rinkos konkurencinį pranašumą finansinį produktą platinant kaip palankų aplinkai, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos sistemos yra pagrįstos skirtingomis taksonomijomis, pagal kurias klasifikuojamos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos rūšys. Atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus rinkos dalyviams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansiniais produktais arba įmonės obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonės obligacijos. Siekdamos nustatyti, kurias investicijas galima laikyti tvariomis, valstybės narės remtųsi savo pačių nacionaline taksonomija. Jeigu tokie nacionaliniai reikalavimai bus grindžiami skirtingais kriterijais ir rodikliais, taikomais nustatant, kurią ekonominę veiklą galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebus skatinami investuoti kitose valstybės, nes bus sudėtinga palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, pageidaujantys pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus įvairių valstybių narių kriterijus, kad jų veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu ir jai galėtų būti suteikti įvairūs ženklai. Taigi nesant vienodų kriterijų ir rodiklių bus investuojama aplinkos požiūriu neefektyviu ir kai kuriais atvejais priešingų rezultatų duodančių būdu ir dėl to bus nepasiekti su aplinka ir tvarumu susiję tikslai. Taigi dėl tokio vienodų kriterijų nebuvimo didės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos ir jiems kils didžiulių kliūčių, dėl to tvarioms investicijoms bus sunkiau patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Manoma, kad kliūtys, neleidžiančios patekti į tarptautines kapitalo rinkas ir gauti lėšų tvariems projektams, didės. Todėl visoje Sąjungoje palaipsniui reikėtų suderinti kriterijus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų nustatomas ekonominės veiklos tvarumo laipsnis, kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys ir tų kliūčių nekiltų ateityje. Tokiu būdu suderinus informaciją, parametrus ir kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau gauti lėšų aplinką tausojančiai veiklai, vykdomai tarptautiniu mastu, nes jų ekonominę veiklą bus galima palyginti pagal vienodus kriterijus ir rodiklius ir ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl bus lengviau pritraukti investicijų iš kitų Sąjungos valstybių narių;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   siekiant užtikrinti, kad Sąjunga įvykdytų savo aplinkos apsaugos ir klimato įsipareigojimus, reikia pasitelkti privačiąsias investicijas. Tam būtinas ilgalaikis planavimas, taip pat reguliavimo stabilumas ir nuspėjamumas investuotojams. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklią tvaraus investavimo politiką šio reglamento nuostatas svarbu pagrįsti galiojančiais Sąjungos teisės aktais;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  be to, jeigu rinkos dalyviai investuotojams nepateiks jokio paaiškinimo, kaip veikla, į kurią jie investuoja, padedama siekti aplinkos tikslų, arba jeigu aiškindami, kas yra tvari ekonominė veikla, vartos skirtingas sąvokas, investuotojams teks neproporcinga našta tikrinti ir lyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tai neskatina investuotojų investuoti į žaliuosius finansinius produktus. Be to, per mažas investuotojų pasitikėjimas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės arba rinkos iniciatyvos, kurių būtų imamasi šiam klausimui spręsti šalies viduje, paskatins vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleis, kaip finansiniai produktai, jų teigimu, esantys palankūs aplinkai, atitinka aplinkos tikslus, ir tam taikys bendrus visoje Sąjungoje galiojančius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, investuotojams bus lengviau palyginti įvairiose valstybėse esamas aplinkai palankaus investavimo galimybes. Investuotojai labiau pasitikėdami visoje Sąjungoje investuos į žaliuosius produktus, taigi geriau veiks vidaus rinka;
(10)  be to, jeigu rinkos dalyviai investuotojams neatskleidžia, kokios neigiamos ar teigiamos įtakos aplinkos tikslams turi veikla, į kurią jie investuoja, arba jeigu aiškindami, koks yra ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis, vartos skirtingus parametrus ir kriterijus poveikiui nustatyti, investuotojams teks neproporcinga našta tikrinti ir lyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tai neskatina investuotojų investuoti į tvariuosius finansinius produktus. Be to, per mažas investuotojų pasitikėjimas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės arba rinkos iniciatyvos, kurių būtų imamasi šiam klausimui spręsti šalies viduje, paskatins vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleis, kaip finansiniai produktai, jų teigimu, esantys palankūs aplinkai, atitinka aplinkos tikslus, ir tam taikys bendrus visoje Sąjungoje galiojančius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, tai padės investuotojams palyginti įvairiose valstybėse esamų investavimo galimybių poveikį aplinkai ir paskatins įmones, į kurias investuojama, pasirinkti tausesnius verslo modelius; Investuotojai labiau pasitikėdami visoje Sąjungoje investuos į žaliuosius produktus, taigi geriau veiks vidaus rinka;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  siekiant užtikrinti prasmingą poveikį aplinkai ir poveikį tvarumui apskritai, sumažinti nereikalingą administracinę naštą finansų rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir padidinti Europos finansų rinkų skiriamą tvarios ekonominės veiklos finansavimą, taksonomija turėtų būti grindžiama suderintais, palyginamais ir vienodais kriterijais ir rodikliais, kurie apimtų bent žiedinės ekonomikos rodiklius. Tie rodikliai turėtų derėti su bendra gyvavimo ciklo analizės metodika ir turėtų būti taikomi visose Sąjungos reguliavimo iniciatyvose. Jais turėtų būti remiamasi atliekant ekonominės veiklos, investicijų rizikos ir poveikio aplinkai vertinimą. Būtina vengti bet kokio reglamentavimo priemonių dubliavimosi, nes tai neatitiktų geresnio reglamentavimo principų ir nebūtų užtikrintas proporcingas taikymas, be to, tai prieštarautų tikslui kurti nuoseklią terminiją ir aiškią reglamentavimo sistemą. Be to, reikėtų vengti bet kokios nereikalingos naštos ir valdžios institucijoms, ir finansų įstaigoms. Tuo pačiu tikslu reikėtų aiškiai apibrėžti techninės analizės kriterijų taikymo sritį ir naudojimą bei ryšį su kitomis iniciatyvomis prieš įsigaliojant taksonomijai ir su ja susijusiems kriterijams. Nustatant suderintus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją įvairiose politikos srityse. Šio reglamento reikalavimai proporcingai turėtų būti taikomi mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kaip apibrėžta šiame reglamente;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  rodikliai turėtų būti suderinti remiantis esamų institucijų, pavyzdžiui, be kita ko, Komisijos, Europos aplinkos agentūros ir EBPO, darbu, ir turėtų apimti poveikį aplinkai, susijusį su CO2 ir kitų teršalų išmetimu, biologine įvairove, atliekų gamyba, energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių naudojimu, žaliavomis, vandeniu ir tiesioginiu ir netiesioginiu žemės naudojimu, kaip nustatyta Komisijos žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemoje (COM(2018)29 final), ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane (COM(2015)0614 final) ir 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (2014/2208(INI)). Be to, rodikliai turėtų būti rengiami atsižvelgiant ir į Europos Komisijos paramos žiedinei ekonomikai finansavimo ekspertų grupės rekomendacijas. Komisija turėtų įvertinti, kaip integruoti tos ekspertų grupės darbą į TEG. Rodikliais turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu lygmeniu pripažintus tvarius standartus;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant šalinti esamas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir neleisti tokioms kliūtis atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nacionaliniu lygmeniu rinkos dalyviams nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų arba įmonės obligacijų, platinamų kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba obligacijos, ženklinimu, remtųsi vienoda aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų sąvoka. Dėl tų pačių priežasčių fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, nurodantys, kad siekia aplinkos tikslų, turėtų remtis tokia pačia aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoka atskleisdami, kaip jie siekia tų tikslų;
(11)  siekiant šalinti esamas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir neleisti tokioms kliūtims atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės ir Sąjunga remtųsi vienoda investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio sąvoka, nacionaliniu lygmeniu rinkos dalyviams nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų arba įmonės obligacijų, platinamų kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai, paslaugos arba obligacijos, ženklinimu. Dėl tų pačių priežasčių fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, nurodantys, kad siekia aplinkos tikslų, turėtų remtis tokia pačia aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoka ir tais pačiais poveikio aplinkai apskaičiavimo rodikliais, parametrais ir kriterijais atskleisdami, kaip jie siekia tų tikslų;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  nustačius aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus, įmonės galbūt bus paskatintos informaciją apie savo vykdomą aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą savanoriškai atskleisti savo svetainėse. Ši informacija ne tik padės atitinkamiems finansų rinkų dalyviams lengvai nustatyti, kurios įmonės vykdo aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, bet ir toms įmonėms bus lengviau gauti finansavimą savo žaliajai veiklai;
(12)  informacija apie veiklos poveikį aplinkai padės atitinkamiems finansų rinkų dalyviams lengvai nustatyti įmonių vykdomos ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, tačiau įmonėms taip pat bus lengviau gauti finansavimą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimui galiojant visoje Sąjungoje, turėtų atsirasti galimybė plėtoti būsimą Sąjungos politiką, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus, kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams. Vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos investicijos turi atitikti, kad būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis, yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama suteikti galimybių tokioms investicijoms;
(13)  Sąjungos masto rodikliai ekonominės veiklos poveikiui aplinkai nustatyti, turėtų suteikti galimybę plėtoti būsimą Sąjungos politiką ir strategijas, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus, kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams ir kurie būtų pagrindas kitoms ekonominėms, reguliavimo ir prudencinėms priemonėms. Vienodais ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos taikant nustatomas investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis ir bendri investicijų poveikio aplinkai vertinimo rodikliai, yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama palengvinti perėjimą nuo neigiamo poveikio aplinkai investicijų prie investicijų, kurių poveikis teigiamas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  politikos priemonės, pasirinktos Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, pasitvirtino kaip priemonės, kuriomis veiksmingai padedama privačiojo sektoriaus investicijas kartu su viešuoju finansavimu naudoti tvarioms investicijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/101727 nurodyta, kad 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją būtų skiriama investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais ekonominės veiklos tvarumo kriterijais galėtų būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas, susijusias su parama investicijoms, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų;
(14)  politikos priemonės, pasirinktos Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, galėtų veiksmingai padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas ir jas kartu su viešuoju finansavimu naudoti tvarioms investicijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/101727 nurodyta, kad 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų projektus būtų skiriama horizontalioms investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais ekonominės veiklos tvarumo kriterijais ir bendrais poveikio aplinkai vertinimo rodikliais gali būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas investicijoms, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų, telkti;
__________________
__________________
27 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (OL L 345, 2017 12 27, p. 34).
27 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (OL L 345, 2017 12 27, p. 34).
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant išvengti rinkos susiskaidymo dėl skirtingų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąvokų ir nepakenti vartotojų interesams, nacionalinius reikalavimus, kurių rinkos dalyviai turėtų laikytis norėdami finansinius produktus arba įmonių obligacijas platinti kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus arba obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tie rinkos dalyviai yra ir finansų rinkų dalyviai, siūlantys žaliuosius finansinius produktus, ir ne finansų bendrovės, leidžiančios žaliąsias įmonės obligacijas;
(15)  siekiant išvengti rinkos susiskaidymo dėl skirtingų sąvokų, susijusių su tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsniu, ir nepakenti vartotojų interesams, nacionalinius reikalavimus, kurių rinkos dalyviai turėtų laikytis norėdami finansinius produktus arba įmonių obligacijas, apibrėžtus šiame reglamente, platinti kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus arba obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tie rinkos dalyviai yra ir finansų rinkų dalyviai, siūlantys tvarius finansinius produktus arba paslaugas, ir ne finansų bendrovės, leidžiančios tvarias įmonių obligacijas;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant neleisti apeiti pareigos atskleisti informaciją, ta pareiga turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai finansiniai produktai yra siūlomi kaip produktai, turintys savybių, panašių į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų savybes, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga platesne prasme. Neturėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkų dalyviai investuotų tik į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, nustatytą pagal šiame reglamente pateiktus techninės analizės kriterijus. Jei finansų rinkų dalyviai manytų, kad techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie raginami apie tai pranešti Komisijai, kad Komisijai būtų lengviau įvertinti, ar derėtų techninės analizės kriterijus papildyti arba atnaujinti;
(17)  siekiant neleisti apeiti pareigos atskleisti informaciją, ta pareiga turėtų būti taikoma ir visiems finansiniams produktams, kurie siūlomi kaip produktai, turintys savybių, panašių į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų savybes, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga plačiąja prasme. Neturėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkų dalyviai investuotų tik į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, nustatytą pagal šiame reglamente pateiktus techninės analizės kriterijus. Jei finansų rinkų dalyviai ir kiti subjektai manytų, kad techninės analizės kriterijai, susiję su jų finansuojama veikla, dar nenustatyti ir todėl jų finansiniai produktai turėtų būti laikomi aplinkos atžvilgiu tvariais, jie raginami apie tai pranešti Komisijai, kad Komisijai būtų lengviau įvertinti, ar derėtų techninės analizės kriterijus papildyti arba atnaujinti;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  kad būtų galima nustatyti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų sąrašas;
(18)  siekiant nustatyti ekonominės veiklos aplinkos tvarumo laipsnį, turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų, grindžiamų poveikio aplinkai vertinimo rodikliais, sąrašas, atsižvelgiant į jo poveikį visai pramonės vertės grandinei ir užtikrinant suderinamumą su galiojančiais Sąjungos teisės aktais, pvz., Švarios energijos dokumentų rinkiniu;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  kiekvienam aplinkos tikslui reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti didelės žalos bet kuriems šiame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis, tačiau ekonominė veikla, kuriai tos investicijos naudingos, gali kenkti aplinkai tiek, kad ta žala būtų didesnė nei indėlis siekiant aplinkos tikslo. Svaraus prisidėjimo ir užtikrinimo, kad nebus daroma didelės žalos, sąlygos turėtų padėti užtikrinti, kad investicijomis į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą būtų iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų;
(20)  kiekvienam aplinkos tikslui reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, kurie būtų pagrįsti pagal suderintus rodiklius gauta informacija ir pagal kuriuos būtų nustatoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti didelės žalos bet kuriems šiame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis, tačiau ekonominė veikla, kuriai tos investicijos naudingos, gali kenkti aplinkai tiek, kad ta žala būtų didesnė nei indėlis siekiant aplinkos tikslo. Svaraus prisidėjimo ir užtikrinimo, kad nebus daroma didelės žalos, sąlygos turėtų padėti užtikrinti, kad investicijomis į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą būtų iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos poveikiui aplinkai įvertinti reikia konkrečios techninės informacijos, taip pat į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai turėtų būti reguliariai derinami su tais pokyčiais. Kad kriterijai būtų naujausi ir paremti moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir didžiulės žalos sąlygos turėtų būti nustatomos išsamiau ir taikomos įvairių rūšių ekonominei veiklai, be to, kriterijai turėtų būti nuolat atnaujinami. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų tvaraus finansavimo platformos techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus, taikomus įvairių rūšių ekonominei veiklai;
(22)  atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos poveikiui aplinkai įvertinti reikia konkrečios techninės informacijos, taip pat į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijai turėtų būti reguliariai derinami su tais pokyčiais. Kad kriterijai ir rodikliai būtų naujausi ir paremti moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir didžiulės žalos sąlygos turėtų būti nustatomos išsamiau ir taikomos įvairių rūšių ekonominei veiklai, be to, kriterijai turėtų būti nuolat atnaujinami. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų tvaraus finansavimo platformos techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį, taikomus įvairių rūšių ekonominei veiklai;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  tam tikros veiklos poveikis aplinkai yra neigiamas, ir svarus prisidėjimas siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų gali būti tai, kad tas neigiamas poveikis sumažinamas. Būtų tinkama tai ekonominei veiklai nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų reikalaujama labai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu. Nustatant tuos kriterijus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį konkrečios ekonominės veiklos poveikį;
(23)  tam tikros veiklos poveikis aplinkai yra neigiamas, ir svarus prisidėjimas siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų gali būti tai, kad tas neigiamas poveikis sumažinamas. Būtų tinkama tai ekonominei veiklai nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų reikalaujama labai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu, siekiant apsvarstyti, ar ta veikla galima reikšmingai prisidėti prie vieno ar kelių aplinkos tikslų. Nustatant tuos kriterijus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį (t. y. daugiau negu 3 metai) konkrečios ekonominės veiklos poveikį, visų pirma į produktų ir paslaugų naudojimo privalumus ekologiniu aspektu ir tarpinių produktų reikšmę, kad būtų galima įvertinti visų gamybos ir naudojimo etapų poveikį per visą vertės grandinę ir gyvavimo ciklą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu ja padaroma daugiau žalos aplinkai, nei gaunama naudos. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, būtini siekiant išvengti didžiulės žalos kitiems tikslams. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų paremti turimais moksliniais įrodymais ir būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį reikėtų laikytis atsargumo principo;
(24)  ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu ją vykdant nesusidaro grynoji nauda aplinkai. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, būtini siekiant išvengti didžiulės žalos kitiems tikslams. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų pagrįsti, proporcingi ir paremti turimais moksliniais įrodymais ir kad jais būtų atsižvelgiama į visą technologijų vertės grandinę ir gyvavimo ciklą. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį reikėtų laikytis atsargumo principo;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, taip pat jau priimtus Sąjungos ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/201037, aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą38, ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijus39 ir tebevykdomą darbą, susijusį su produktų ir organizacijų aplinkosauginio pėdsako taisyklėmis40. Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA)41;
(25)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, taip pat jau priimtus Sąjungos ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/201037, aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą38, ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijus39, Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, Europos gyvavimo ciklo analizės platformą ir tebevykdomą darbą, susijusį su produktų ir organizacijų aplinkosauginio pėdsako taisyklėmis40. Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA)41;
__________________
__________________
37 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).
37 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).
38 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1–45).
38 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1–45).
39 Komisijos komunikatas Tarybai, Europos parlamentui, Ekonomikos ir socialiniu reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“, SEC(2008) 2124 SEC(2008) 2125 SEC(2008) 2126 COM/2008/0400 galutinis.
39 Komisijos komunikatas Tarybai, Europos parlamentui, Ekonomikos ir socialiniu reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“, SEC(2008) 2124 SEC(2008) 2125 SEC(2008) 2126 COM/2008/0400 galutinis.
40 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL 124, 2013 5 4, p. 1–120).
40 2013/179/ES: 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL 124, 2013 5 4, p. 1–120).
41 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 538/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, 4 ir 5 priedai (OL L 158, 2014 5 27).
41 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 538/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų, 4 ir 5 priedai (OL L 158, 2014 5 27).
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į infrastruktūros sektoriaus specifiką ir į aplinkos, socialinius bei ekonominius sąnaudų ir naudos analizėje pateikiamus veiksnius. Taigi, Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir standartus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB42, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES43, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES44, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES45, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES46, taip pat esamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų palaikomame atsakingo investavimo principų dokumente;
(26)  nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintus rodiklius, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į įvairių sektorių specifiką ir į aplinkos, socialinius bei ekonominius sąnaudų ir naudos analizėje pateikiamus veiksnius. Taigi, Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir standartus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB42, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES43, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES44, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES45, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES46, taip pat esamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais ir rodikliais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų palaikomame atsakingo investavimo principų dokumente;
__________________
__________________
42 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
42 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
43 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
43 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
44 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
44 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
45 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
45 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
46 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
46 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
47 https://www.unpri.org/download?ac=1534.
47 https://www.unpri.org/download?ac=1534.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su veikla, kuria remiamas perėjimas prie tvaresnės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Įmonėms, kurios šiuo metu verčiasi didelę žalą aplinkai darančia ekonomine veikla, turėtų būti numatytos paskatos greitai pereiti prie ekologiškai tvaraus arba bent aplinkos požiūriu neprobleminio statuso. Techniniais atrankos kriterijais turėtų būti skatinami tokie perėjimo procesai ten, kur jie vyksta. Jeigu didžioji dalis įmonių, vykdančių tam tikrą žalingą veiklą, akivaizdžiai dalyvauja tokio perėjimo procese, į tai gali būti atsižvelgiama taikant atrankos kriterijus. Tai, kad dedamos didelės pastangos siekiant perėjimo gali būti įrodyta, be kita ko, ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir plėtra, didelių investicinio kapitalo išlaidų reikalaujančiais projektais, susijusiais su naujomis ir labiau aplinką tausojančiomis technologijomis arba konkrečiais perėjimo planais, kurių įgyvendinimas yra bent pradiniame etape;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo teikiant finansavimą aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, techninės analizės kriterijais reikėtų užtikrinti, kad visa atitinkama konkrečiame sektoriuje vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir taip pat vertinama, jeigu ta veikla vienodai padedama siekti vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų. Tačiau potenciali galimybė padėti siekti tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose skiriasi, ir kriterijuose tai turėtų būti atspindėta. Tačiau kiekviename tų sektorių tais kriterijais neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis vienai veiklai, palyginti su kita veikla, jeigu pirmąja siekti aplinkos tikslų padedama tiek pat, kiek ir antrąja;
(27)  siekiant skatinti aplinkos atžvilgiu tvarią inovaciją ir išvengti konkurencijos iškraipymo teikiant finansavimą aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, techninės analizės kriterijais reikėtų užtikrinti, kad visa atitinkama makroekonomikos sektoriuose (t. y. NACE sektoriuose, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, gamybos, elektros, dujų ir garo tiekimo ir oro kondicionavimo, statybos, transporto ir saugojimo paslaugų) vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir taip pat vertinama, jeigu ta veikla vienodai padedama siekti vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams. Tačiau potenciali galimybė padėti siekti tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose skiriasi, ir kriterijuose tai turėtų būti atspindėta. Tačiau kiekviename tų makroekonomikos sektorių tais kriterijais neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis vienai veiklai, palyginti su kita veikla, jeigu pirmąja siekti aplinkos tikslų padedama tiek pat, kiek ir antrąja, ir nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
27 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(27a)  aplinkos atžvilgiu tvari veikla vykdoma pasitelkiant visoje vertės grandinėje kuriamas technologijas ir produktus. Todėl nustatant techninės analizės kriterijus, galutinai vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, reikėtų atsižvelgti į visos vertės grandinės nuo žaliavų apdorojimo iki galutinio produkto ir jo tapimo atliekomis etapo vaidmenį;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
27 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(27b)   siekiant neišardyti gerai veikiančių vertės grandinių nustatant techninės analizės kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, kad vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą pasitelkiamos daugelio ekonominės veiklos vykdytojų sukurtos technologijos ir produktai;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų vertinti, ar patvirtinus tuos kriterijus, taikytinus aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, neatsirastų nuvertėjusio turto arba nebūtų teikiamos nenuoseklios paskatos, taip pat ar nebūtų kokio nors neigiamo poveikio finansų rinkų likvidumui;
(28)  nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų vertinti galimą perėjimo riziką ir tai, ar dėl tų aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai taikomų kriterijų patvirtinimo spartos neatsirastų nuvertėjusio turto arba nebūtų teikiamos nenuoseklios paskatos;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų skiriamos ekonominei veiklai, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, Komisija turėtų techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti veiklai, kuria gali būti labiausiai padedama siekti aplinkos tikslų; atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą;
(30)  siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų skiriamos ekonominei veiklai, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, Komisija turėtų techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti veiklai, kuria gali būti labiausiai padedama siekti aplinkos tikslų; atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą. Siekiant padėti nustatyti ir kurti naujas technologijas ir tinkamai atsižvelgti į tų technologijų išplėtimo galimybę analizės kriterijai turėtų būti grindžiami projektų rezultatais;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  nustatant kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad transporto sektoriui, įskaitant tarptautinę laivybą, tenka beveik 26 proc. visų Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip matyti iš Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano48, transporto sektorius sudaro apie 30 proc. papildomo reikiamo metinio investicijų į darnų Sąjungos vystymąsi kiekio, įskaitant platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą arba perėjimą prie švaresnių transporto rūšių, skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir eismo valdymą;
(31)  transporto sektoriui, įskaitant kilnojamąjį turtą, turėtų būti nustatyti tinkami techninės analizės kriterijai, kuriais turėtų būti atsižvelgiama į visą technologijų gyvavimo ciklą ir į tai, kad transporto sektoriui, įskaitant tarptautinę laivybą, tenka beveik 26 proc. visų Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip matyti iš Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano48, transporto sektorius sudaro apie 30 proc. papildomo reikiamo metinio investicijų į darnų Sąjungos vystymąsi kiekio, įskaitant platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą arba perėjimą prie švaresnių transporto rūšių, skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir eismo valdymą;
__________________
__________________
48 COM(2018)0097 final.
48 COM(2018)0097 final.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  itin svarbu, kad Komisija, rengdamasi plėtoti techninės analizės standartus, rengtų atitinkamas konsultacijas, kaip nustatyta geresnio reglamentavimo reikalavimais. Į techninės analizės kriterijų nustatymo ir atnaujinimo procesą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai, turėtų būti remiamasi įrodytų žinių ir atitinkamų sričių patirties turinčių ekspertų patarimais. Tam Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą. Šią platformą turėtų sudaryti ekspertai, atstovaujantys ir viešajam, ir privačiajam sektoriams. Viešojo sektoriaus atstovai turėtų būti Europos aplinkos agentūros, Europos priežiūros institucijų ir Europos investicijų banko atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant finansų rinkų dalyvius, universitetus ir mokslinių tyrimų institutus, taip pat asociacijas ir organizacijas. Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų rengimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant jų galimą poveikį turto, kuris iki nustatant techninės analizės kriterijus taikant esamą rinkos praktiką buvo laikytas žaliuoju turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti, ar techninės analizės kriterijai yra tinkami toliau būti taikomi būsimose Sąjungos strateginėse iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą;
(32)  itin svarbu, kad Komisija, rengdamasi plėtoti techninės analizės standartus, rengtų atitinkamas konsultacijas, kaip nustatyta geresnio reglamentavimo reikalavimais. Į techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių nustatymo ir atnaujinimo procesą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai, turėtų būti remiamasi moksliniais įrodymais, socialiniu ir ekonominiu poveikiu, geriausia praktika ir atliktu darbu bei įvairių subjektų, įskaitant Europos Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, ir įrodytų žinių ir atitinkamų sričių pasaulinės patirties turinčių ekspertų patarimais. Tam Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visų atitinkamų sektorių specifiką, šią platformą turėtų sudaryti įvairūs ekspertai, atstovaujantys ir viešajam, ir privačiajam sektoriams. Viešojo sektoriaus atstovai turėtų būti Europos aplinkos agentūros ir nacionalinių aplinkos apsaugos agentūrų, Europos priežiūros institucijų, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės ir Europos investicijų banko atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant finansų ir ne finansų rinkų dalyvius, realiosios ekonomikos atstovus, atstovaujančius įvairiausioms pramonės šakoms, universitetus, mokslinių tyrimų institutus, asociacijas ir organizacijas. Prireikus platformai turėtų būti sudaroma galimybė prašyti patarimų iš subjektų, kurie nėra jos nariai. Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant jų galimą poveikį turto, kuris iki nustatant techninės analizės kriterijus taikant esamą rinkos praktiką buvo laikytas tvariuoju turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti, ar techninės analizės kriterijai ir rodikliai yra tinkami toliau būti taikomi būsimose Sąjungos strateginėse iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą. Platforma turėtų patarti Komisijai tvarumo apskaitos standartų ir integruoto ataskaitų teikimo standartų rengimo įmonėms ir finansų rinkos dalyviams klausimais, be kita ko, peržiūrinti Direktyvą 2013/34/ES;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti išsamius ir kalibruotus įvairių rūšių ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas ir didelė žala siekiant aplinkos tikslų, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, reikalaujamos vykdant informacijos atskleidimo prievolę, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje, ir dėl techninės analizės kriterijų, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(33)  siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti išsamius ir kalibruotus įvairių rūšių ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas ir didelė žala siekiant aplinkos tikslų, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, reikalaujamos vykdant informacijos atskleidimo prievolę, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje, ir dėl techninės analizės kriterijų, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų tinkamas viešąsias konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos techninės analizės kriterijų rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo apibrėžtis ir ar reikia nustatyti tikrinimo, kaip vykdomos prievolės, mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir vertinimą, ar šio reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti ir įtraukti socialinio tvarumo tikslus;
(35)  šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai ir ne rečiau kaip dvejus metus peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios ir žalingos veiklos techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo arba neigiamą poveikį aplinkai turinčių investicijų apibrėžtis ir tai, ar dėl reikalavimų laikymosi reikia nustatyti papildomą tikrinimo mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir nuostatų, kurių reikia šio reglamento taikymo sričiai išplėsti, kad į ją būtų įtraukti socialinio tvarumo tikslai, vertinimą. Iki 2020 m. kovo 31 d. Komisija, kai tinkama, turėtų paskelbti papildomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su atitikties patikrinimo mechanizmo nustatymu;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti visoje Sąjungoje galiojančius vienodus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
(36)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti visoje Sąjungoje galiojančius vienodus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus ir rodiklius tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
Pakeitimai 35, 55, 59, 87 ir 96
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Dalykas ir taikymo sritis
1.  Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos, siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, sprendžiama, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu.
1.  Šiuo reglamentu nustatomi ekonominės veiklos poveikio aplinkai ir tvarumo laipsnio nustatymo kriterijai, kuriais remiamasi siekiant investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį.
2.  Šis reglamentas taikomas:
2.  Šis reglamentas taikomas:
a)  valstybių narių arba Sąjungos patvirtintoms priemonėms, kuriomis nustatomi bet kurie rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonių obligacijos;
a)  valstybių narių arba Sąjungos patvirtintoms priemonėms, kuriomis nustatomi bet kurie finansų rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, platinamais ES viduje kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonių obligacijos;
b)  finansų rinkų dalyviams, finansinius produktus siūlantiems kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių.
b)  finansų rinkų dalyviams, ES viduje siūlantiems finansinius produktus kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių, ir
ba)   kitus finansinius produktus siūlantiems finansų rinkų dalyviams, išskyrus atvejus, kai:
i.  jie paaiškina, kad jų finansiniais produktais finansuojama ekonominė veikla nedaro jokio reikšmingo poveikio tvarumui pagal 3 ir 3a straipsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus, ir pateikia pagrįstus ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtinus įrodymus – tokiu atveju II ir III skyriaus nuostatos netaikomos; tokia informacija nurodoma jų prospektuose arba
ii.  finansų rinkos dalyvis savo prospekte nurodo, kad atitinkamu finansiniu produktu nesiekiama tvarumo tikslų ir kad kyla didesnė rizika, jog tuo produktu bus remiama ekonominė veikla, kuri pagal šį reglamentą nėra laikoma tvaria.
2a.  1 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai taikomi proporcingai, vengiant pernelyg didelės administracinės naštos ir atsižvelgiant į finansinės rinkos dalyvio ir kredito institucijų pobūdį, dydį ir sudėtingumą, o mažoms ir nesudėtingoms įmonėms pagal 4 straipsnio 2d dalies nuostatas taikant supaprastintas nuostatas.
2b.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus gali naudoti 1 straipsnio 2 dalyje neaptariami finansinių paslaugų teikėjai, siekdami toje dalyje nurodyto tikslo, arba jie gali būti savanoriškai taikomi kitiems nei 2 straipsnyje nustatyti finansiniai produktai.
2c.  Komisija priima deleguotąjį aktą, siekdama tiksliai nustatyti, kokią informaciją finansų rinkų dalyviai turi pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms 2 dalies a punkto tikslais.
Pakeitimai 36, 88 ir 89
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Apibrėžtys
Apibrėžtys
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a)   aplinkos atžvilgiu tvari investicija – investicija, kuria finansuojama vienos rūšies arba kelių rūšių ekonominė veikla, kurią pagal šį reglamentą galima vadinti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla;
a)  aplinkos atžvilgiu tvari investicija – investicija, kuria finansuojama vienos rūšies arba kelių rūšių ekonominė veikla, kurią pagal šį reglamentą galima vadinti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla;
b)  finansų rinkų dalyviai – finansų rinkų dalyviai, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio d punkte;
b)  finansų rinkų dalyviai – bet kuris iš šių subjektų, apibrėžtų [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio a punkte:
i)  kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 [LB: įterpti nuorodą į atitinkamą straipsnį] straipsnyje;
ba)  emitentas – į biržos prekybos sąrašus įtrauktas emitentas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB1a 2 straipsnio 1 dalies h punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/11291b 2 straipsnio h punkte;
c)  finansiniai produktai – finansiniai produktai, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio j punkte;
c)  finansinis produktas – portfelio valdymas, AIF, DPPIP, pensijų produktas, pensijų sistema ar KIPVPS, įmonių obligacija, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio j punkte, taip pat Direktyvoje 2003/71/EC ir Reglamente (ES) 2017/1129) nurodyti vertybiniai popieriai;
ca)  aplinkos rodikliai – bent suvartojamų išteklių, pvz., žaliavų, energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, vandens, poveikio ekosisteminėms paslaugoms, išmetamų teršalų, įskaitant CO2, poveikio biologinei įvairovei, žemės naudojimo ir atliekų gamybos įvertinimas, grindžiamas moksliniais įrodymais, Komisijos gyvavimo ciklo vertinimo metodika ir kaip nustatyta Komisijos žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemoje (COM(2018)29 final);
cb)  atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija – valstybių narių kompetentinga (-os) arba priežiūros institucija (-os), nustatyta (-os) Sąjungos aktuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 1 straipsnio 2 dalyje, kurios (-ių) atsakomybės sritis apima finansų rinkos dalyvio, kuriam taikomas šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas reikalavimas atskleisti informaciją, kategoriją;
cc)  atitinkama EPI – Europos priežiūros institucija (-os), nustatyta (-os) Sąjungos aktuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje, kurios (-ių) atsakomybės sritis apima finansų rinkos dalyvio, kuriam taikomas šio reglamento 4 straipsnyje nurodytas reikalavimas atskleisti informaciją, kategoriją;
d)  klimato kaitos švelninimas – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad jis neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
d)  klimato kaitos švelninimas – procesai, įskaitant pereinamojo laikotarpio priemones, kurių reikia, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir kad toliau būtų dedamos pastangos siekiant užtikrinti, kad jis neviršytų 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime;
e)  prisitaikymas prie klimato kaitos – prisitaikymo prie faktinio ir tikėtino klimato pokyčio ir jo poveikio procesas;
e)  prisitaikymas prie klimato kaitos – prisitaikymo prie faktinio ir tikėtino klimato pokyčio ir jo poveikio procesas;
f)  šiltnamio efektą sukeliančios dujos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos49;
f)  šiltnamio efektą sukeliančios dujos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos49;
g)  žiedinė ekonomika – kuo ilgesnis produktų, medžiagų ir išteklių vertės išlaikymas ekonomikoje ir maksimalus atliekų sumažinimas, be kita ko, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB50 4 straipsnyje nustatytos atliekų hierarchijos;
g)  žiedinė ekonomika – kuo ilgesnis produktų, medžiagų ir visų kitų išteklių didžiausio lygio vertės ir naudojimo išlaikymas ekonomikoje, taip sumažinant poveikį aplinkai, ir maksimalus atliekų sumažinimas, be kita ko, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB50 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, ir maksimalus išteklių naudojimo sumažinimas remiantis pagrindiniais žiedinės ekonomikos rodikliais, nustatytais perėjimo prie žiedinės ekonomikos pažangos stebėsenos sistemoje, kuri apima įvairius gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo etapus;
h)  tarša –
h)  tarša –
i)  žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo arba kitų teršalų skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantis žalą materialiajam turtui, žalojantis gamtą ir trukdantis teisėtai ja naudotis;
i)  žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo, šviesos arba kitų teršalų skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantis žalą materialiajam turtui, žalojantis gamtą ir trukdantis teisėtai ja naudotis;
ii)  kalbant apie jūros aplinką, tarša, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB51 3 straipsnio 8 dalyje;
ii)  kalbant apie jūros aplinką, tarša, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB51 3 straipsnio 8 dalyje;
iia)   kalbant apie vandens aplinką, tarša, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 33 punkte;
i)  sveika ekosistema – ekosistema, kurios fizinė, cheminė ir biologinė būklė arba kokybė yra gera;
i)  sveika ekosistema – ekosistema, kurios fizinė, cheminė ir biologinė būklė arba kokybė yra gera, kuri pati gali atsikurti arba atsigauti tiek, kad išlaikytų pusiausvyrą, ir kuri išsaugo biologinę įvairovę;
j)  efektyvus energijos vartojimas – efektyvesnis energijos vartojimas visuose energijos grandinės etapuose nuo gamybos iki galutinio vartojimo;
j)  efektyvus energijos vartojimas – efektyvesnis energijos vartojimas visuose energijos grandinės etapuose nuo gamybos iki galutinio vartojimo;
k)  gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta gera aplinkos būklė;
k)  gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta gera aplinkos būklė;
l)  jūrų vandenys – jūrų vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/ES 3 straipsnio 1 dalyje;
l)  jūrų vandenys – jūrų vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/ES 3 straipsnio 1 dalyje;
m)  paviršinis vanduo, vidaus vandenys, tarpinis vanduo ir pakrantės vanduo – tai, kas nustatyta Direktyvos 2000/60/EB52 2 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalyse.
m)  paviršinis vanduo, vidaus vandenys, tarpinis vanduo ir pakrantės vanduo – tai, kas nustatyta Direktyvos 2000/60/EB52 2 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalyse;
n)  darnus miškų ūkio tvarkymas – miškų ir miško žemės naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms.
n)  darnus miškų ūkio tvarkymas – miškų ir miško žemės naudojimas laikantis taikytinų teisės aktų.
__________________
__________________
1a 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
1b 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).
49 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
49 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
50 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
50 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
51 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40).
51 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40).
52 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
52 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai
Siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, ekonominė veikla tvaria aplinkos atžvilgiu laikoma tada, kai ta veikla atitinka visus šiuos kriterijus:
Siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, ekonominė veikla tvaria aplinkos atžvilgiu laikoma tada, kai ta veikla atitinka visus šiuos kriterijus:
a)  ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 6–11 straipsniuose;
a)  ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 6–11 straipsniuose;
b)  ekonomine veikla nedaroma didelės žalos siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 12 straipsnyje;
b)  ekonomine veikla nedaroma didelės žalos siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 12 straipsnyje;
c)  ekonominė veikla vykdoma laikantis 13 straipsnyje nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių;
c)  ekonominė veikla vykdoma laikantis 13 straipsnyje nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių;
d)  ekonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus, kai Komisija yra juos nustačiusi pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį.
d)  ekonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus, kai Komisija yra juos nustačiusi remdamasi suderintu poveikio tvarumui vertinimu, susijusiu su ta ekonomine veikla, įmonės arba plano lygmenimis ir pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Ekonominės veiklos, darančios didelį neigiamą poveikį aplinkai, kriterijai
Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento peržiūros rezultatų poveikio vertinimą; peržiūra siekiama išplėsti tvaraus investavimo sistemą numatant kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada ir kaip ekonominė veikla turi didelį neigiamą poveikį tvarumui, apibrėžimo sistemą.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų taikymas
Ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijų taikymas ir jų laikymasis
1.  Valstybės narės 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari, taiko visoms priemonėms, kuriomis nustatomi rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, kurie platinami kaip tvarūs aplinkos atžvilgiu.
1.  Valstybės narės ir Sąjunga taiko 3 straipsnyje išdėstytus ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijus visoms priemonėms, kuriomis nustatomi rinkos dalyviams taikomi tvarumo reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis.
2.  Finansų rinkų dalyviai, finansinius produktus siūlantys kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių, atskleidžia informaciją apie tai, kaip ir kiek nustatant investicijų tvarumą aplinkos atžvilgiu laikomasi 3 straipsnyje nustatytų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų. Kai finansų rinkų dalyviai, manantys, kad pagal šį reglamentą nustatytų techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie gali apie tai pranešti Komisijai.
2.  Finansinius produktus arba įmonių obligacijas siūlantys finansų rinkų dalyviai atskleidžia atitinkamą informaciją, pagal kurią jie gali nustatyti, ar jų siūlomi produktai pagal 3 straipsnyje nurodytus kriterijus gali būti laikomi aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis. Kai finansų rinkų dalyviai mano, kad ekonominė veikla, kuriai techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie apie tai praneša Komisijai. Komisija, jei tinkama, informuoja 15 straipsnyje nurodytą Tvaraus finansavimo platformą apie tokius finansų rinkų dalyvių pateiktus prašymus. Finansų rinkų dalyviai negali finansinių produktų siūlyti kaip aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų arba investicijų, turinčių panašių savybių, jei tie produktai negali būti laikomi tvariais aplinkos atžvilgiu.
2a.   Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su atitinkama EPI, vykdo 2 dalyje nurodytos informacijos stebėseną. Finansų rinkų dalyviai ją praneša atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai, o ši nedelsdama apie tai praneša atitinkamai EPI. Kai atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija arba atitinkama EPI nesutinka su informacija, pranešta pagal 2 ir 2a dalis, finansų rinkos dalyviai atskleistą informaciją peržiūri ir ištaiso.
2b.  4 straipsnyje nurodytas informacijos atskleidimas turi būti suderinamas su teisingos, aiškios ir neklaidinančios informacijos principais, nurodytais Direktyvoje 2014/65/ES ir Direktyvoje (ES) 2016/97, ir intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, nurodytais 4 straipsnio 2c dalyje ir atitinkančiais Reglamente Nr. 600/2014 nurodytus įgaliojimus.
2c.  Pagal šį reglamentą nereikalaujama taikyti jokių informacijos atskleidimo reikalavimų, nustatytų [LB įterpia nuorodą į atitinkamą nuorodą į Reglamento dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341, straipsnį].
2d.  2 straipsnio 2b ir 2c dalyse nurodytoms mažoms ir nesudėtingoms įmonėms taikomos supaprastintos nuostatos.
3.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus 2 daliai papildyti ir juose nurodo informaciją, kurios reikalaujama, kad būtų laikomasi tos dalies, atsižvelgiant į pagal šį reglamentą nustatytus techninės analizės kriterijus. Remdamiesi šia informacija investuotojai turi gebėti nustatyti:
3.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus 2, 2a ir 2b dalims papildyti, kad juose būtų nurodyta informacija, kurios reikalaujama, kad būtų laikomasi tų dalių, įskaitant investicijų, turinčių panašių savybių kaip tvarios investicijos ir atitinkamas tinkamumo ribines vertes taikant 2 dalį, atsižvelgiant į prieinamą susijusią informaciją ir pagal šį reglamentą nustatytus techninės analizės kriterijus. Remdamiesi šia informacija investuotojai turi gebėti nustatyti:
a)  procentinę turto, susijusio su bendrovėmis, vykdančiomis aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, dalį;
a)  procentinę turimų akcijų įvairiose bendrovėse, vykdančiose aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, dalį;
b)  investicijų, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, dalį, kaip procentinę visos ekonominės veiklos dalį.
b)  investicijų, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, dalį, kaip procentinę visos ekonominės veiklos dalį;
ba)  atitinkamas 2b straipsnyje nurodytų mažų ir nesudėtingų įmonių apibrėžtis ir toms įmonėms taikomas supaprastintas nuostatas.
3a.  Finansų rinkų dalyviai skelbia 3 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją.
4.  Komisija deleguotuosius aktus pagal 3 dalį priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Komisija tą deleguotąjį aktą gali iš dalies pakeisti, visų pirma atsižvelgdama į pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtų deleguotųjų aktų pakeitimus.
4.  Komisija deleguotuosius aktus pagal 3 dalį priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Komisija tą deleguotąjį aktą gali iš dalies pakeisti, visų pirma atsižvelgdama į pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtų deleguotųjų aktų pakeitimus.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Rinkos stebėsena
1.  Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, atitinkama EPI stebi reglamento 1 straipsnyje nurodytų finansinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami Sąjungoje, rinką.
2.  Kompetentingos institucijos stebi finansinių produktų, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos, rinką.
3.  Vadovaudamasi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, atitinkama EPI tais atvejais, kai 1 straipsnyje nurodyti subjektai pažeidžia šį reglamentą, gali Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti 1 straipsnyje nurodytų finansinių produktų teikimą rinkai, platinimą arba pardavimą.
3 straipsnyje nurodytas draudimas arba apribojimas gali būti taikomas atitinkamos EPI nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.
4.  Imdamasi veiksmų pagal šį straipsnį atitinkama EPI užtikrina, kad tie veiksmai:
a)  neturėtų neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui arba investuotojams, kuris nusvertų tų veiksmų naudą;
b)  nesudarytų reguliacinio arbitražo rizika.
Kai kompetentinga (-os) institucija (-os) ėmėsi priemonių pagal šį straipsnį, atitinkama EPI gali imtis bet kokių 1 dalyje nurodytų priemonių.
5.  Prieš nuspręsdama imtis veiksmų pagal šį straipsnį, atitinkama EPI informuoja kompetentingas institucijas apie savo siūlomą veiksmą.
6.  Atitinkama EPI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius persvarsto pagal 1 dalį pradėtą taikyti draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, baigiasi jo galiojimo laikas.
7.  Veiksmai, kuriuos atitinkama EPI įgyvendina vadovaudamasi šiuo straipsniu, turi viršesnę galią, nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Aplinkos tikslai
Tvarumo tikslai
Įgyvendinant šį reglamentą aplinkos tikslais laikytina:
1.  Įgyvendinant šį reglamentą aplinkos tikslais laikytina:
1)  klimato kaitos švelninimas;
1)  klimato kaitos švelninimas;
2)  prisitaikymas prie klimato kaitos;
2)  prisitaikymas prie klimato kaitos;
3)  tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir jų apsauga;
3)  tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir jų apsauga;
4)  perėjimas prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencija ir antrinis perdirbimas;
4)  perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbtų žaliavų naudojimo didinimą;
5)  taršos prevencija ir kontrolė;
5)  taršos prevencija ir kontrolė;
6)  sveikų ekosistemų apsauga.
6)  biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsauga ir nualintų ekosistemų atkūrimas.
1a.  Pirmoje pastraipoje nustatyti tikslai vertinami pagal suderintus rodiklius, gyvavimo ciklo analizę ir mokslinius kriterijus ir turi būti įvykdomi užtikrinant, kad jie atitiktų būsimus su aplinka susijusius uždavinius.
Pakeitimai 42, 66 ir 99
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizavimo iki tokio lygio, kad sustabdomas pavojingas antropogeninis poveikis klimato sistemai, nes, pasitelkiant kuriuos nors iš toliau išvardytų būdų (įskaitant procesų arba produktų inovacijas), šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetama, jų išmetama mažiau arba išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos absorbuojamos:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizavimo iki tokio lygio, kad sustabdomas pavojingas antropogeninis poveikis klimato sistemai, nes, pasitelkiant kuriuos nors iš toliau išvardytų būdų (įskaitant procesų arba produktų inovacijas), šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetama, jų išmetama mažiau arba išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos absorbuojamos:
a)  atsinaujinančiosios energijos arba poveikio klimatui nedarančios energijos gamyba, kaupimas arba naudojimas (įskaitant anglies dioksido į aplinką neišmetančių energijos šaltinių energiją), be kita ko, taikant naujoviškas technologijas, kuriomis ateityje būtų galima daug sutaupyti, arba atliekant reikiamą elektros energijos tinklo stiprinimą;
a)  atsinaujinančiosios energijos gamyba, kaupimas, paskirstymas arba naudojimas pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, be kita ko, taikant naujoviškas technologijas, kuriomis ateityje būtų galima daug sutaupyti, arba atliekant reikiamą elektros energijos tinklo stiprinimą;
b)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas;
b)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuose sektoriuose, išskyrus energijos gamybą naudojant iškastinį kurą, ir visais energijos grandinės etapais, siekiant sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą;
c)  švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo didinimas;
c)  švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo didinimas;
d)  perėjimas prie atsinaujinančiųjų medžiagų naudojimo;
d)  perėjimas prie aplinkos atžvilgiu tvarių atsinaujinančių medžiagų ir tų medžiagų naudojimas remiantis viso gyvavimo ciklo vertinimu ir jomis pakeičiant visų pirma iškastines medžiagas, kuris leidžia trumpuoju laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
e)  anglies dioksido surinkimo ir saugojimo didinimas;
e)  dažnesnis aplinkai saugaus anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) ir aplinkai saugaus anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijų naudojimas, kad būtų sumažintas bendras išmetamųjų teršalų kiekis;
f)  laipsniškas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant susidarančias deginant iškastinį kurą, išmetimo mažinimas;
f)  laipsniškas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant susidarančias deginant iškastinį kurą, išmetimo mažinimas;
fa)  CO2 pašalinimo iš atmosferos ir jo saugojimo natūraliosiose ekosistemose, pvz., įveisiant miškus, juos atkuriant ir naudojant regeneracinį žemės ūkį, didinimas;
g)  energijos sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti reikalingos energetikos infrastruktūros kūrimas;
g)  energijos sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti reikalingos energetikos infrastruktūros kūrimas;
h)  švarių ir efektyvių degalų iš atsinaujinančiųjų arba anglies dioksido į aplinką neišmetančių šaltinių kūrimas.
h)  švarių ir efektyvių degalų iš atsinaujinančiųjų arba anglies dioksido į aplinką neišmetančių šaltinių kūrimas.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos šio reglamento taikymo tikslu nustatoma, kokiomis sąlygomis konkreti ekonominė veikla prisideda prie klimato kaitos švelninimo;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos šio reglamento taikymo tikslu nustatoma, kokiomis sąlygomis konkreti ekonominė veikla prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tie techniniai kriterijai apima su klimato kaitos švelninimu susijusias ribines vertes atsižvelgiant į tikslą vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą išlaikyti gerokai mažesnį nei 2°C ir toliau siekti, kad jis neviršytų 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos
Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, kai ta veikla svariai prisidedama prie neigiamo esamos ir ateityje tikėtinos klimato kaitos poveikio mažinimo, užkertamas kelias neigiamo klimato kaitos poveikio didėjimui arba pakeičiama jo trajektorija kuriuo nors iš šių būdų:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, kai ta veikla svariai prisidedama prie neigiamo esamos ir ateityje tikėtinos klimato kaitos poveikio mažinimo, užkertamas kelias neigiamo klimato kaitos poveikio didėjimui arba pakeičiama jo trajektorija kuriuo nors iš šių būdų:
a)  užkertant kelią konkrečiai vietai arba esant konkrečioms aplinkybėms būdingam neigiamam klimato kaitos poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes) ekonominei veiklai arba sumažinant tokį poveikį;
a)  užkertant kelią konkrečiai vietai arba esant konkrečioms aplinkybėms būdingam neigiamam klimato kaitos poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes) ekonominei veiklai arba sumažinant tokį poveikį;
b)  užkertant kelią neigiamam poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes), kuris dėl klimato kaitos gali būti juntamas natūralioje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, arba tokį poveikį sumažinant.
b)  užkertant kelią neigiamam poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes ir žmonių įtakos klimato kaitai tyrimais), kuris dėl klimato kaitos gali būti juntamas natūralioje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, arba tokį poveikį sumažinant.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkreti ekonominė veikla svariai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkreti ekonominė veikla svariai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie geros vandens, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis ir pakrančių vandenis, būklės arba geros jūrų aplinkos būklės kuriuo nors iš šių būdų:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens telkinių ir jūrų vandenų naudojimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie geros vandens, įskaitant vidaus paviršinius vandenis, upių žiotis ir pakrančių vandenis, būklės arba geros jūrų aplinkos būklės ir kai vykdant tą veiklą imamasi tinkamų priemonių siekiant atkurti, apsaugoti arba išlaikyti biologinę įvairovę, produktyvumą, atsparumą, vertę ir bendrą jūrų ekosistemos sveikatą bei nuo jos priklausomų bendruomenių pragyvenimo šaltinius, kuriuo nors iš šių būdų:
a)  saugant vandens aplinką nuo neigiamo komunalinių ir pramoninių nuotekų srauto užtikrinant tinkamą komunalinių ir pramoninių nuotekų surinkimą ir valymą pagal Tarybos direktyvos 91/271/EEB53 3, 4, 5 ir 11 straipsnius;
a)  saugant vandens aplinką, įskaitant maudyklų vandenį (pakrančių ir jūros vandenį) nuo neigiamo komunalinių ir pramoninių nuotekų srauto, įskaitant plastiką, užtikrinant tinkamą komunalinių ir pramoninių nuotekų surinkimą ir valymą pagal Tarybos direktyvos 91/271/EEB53 3, 4, 5 ir 11 straipsnius arba taikant geriausius prieinamus būdus, nurodytus Direktyvoje 2010/75/ES;
aa)  saugant vandens aplinką nuo neigiamo jūroje išmetamų ir į ją išleidžiamų teršalų poveikio pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijas, kaip antai Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), ir MARPOL nenurodytas konvencijas, tokias kaip Balastinių vandenų konvencija ir regioninės jūsų konvencijos;
b)  saugant žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokios geriamojo vandens taršos poveikio užtikrinant, kad vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ir kad jis atitiktų Tarybos direktyvos 98/83/EB54I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat didinant piliečių galimybę gauti švaraus geriamojo vandens;
b)  saugant žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokios geriamojo vandens taršos poveikio užtikrinant, kad vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ir patikrinant, ar jis atitinka Tarybos direktyvos 98/83/EB54I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat didinant piliečių galimybę gauti švaraus geriamojo vandens;
c)  imant vandenį laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.1.2 lentelėje apibrėžtos geros kiekybinės būklės tikslo;
c)  imant vandenį laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.1.2 lentelėje apibrėžtos geros kiekybinės būklės tikslo;
d)  efektyviau naudojant vandenį, sudarant sąlygas vandenį naudoti pakartotinai arba kita veikla, kuria saugoma ir gerinama Sąjungos vandens telkinių kokybė pagal Direktyvą 2000/60/EB;
d)  gerinant vandens valdymą ir naudojimo efektyvumą, sudarant sąlygas vandenį naudoti pakartotinai arba naudoti lietaus vandens tvarkymo sistemas arba bet kokia kita veikla, kuria saugoma ir gerinama Sąjungos vandens telkinių kokybė ir kiekybė pagal Direktyvą 2000/60/EB;
e)  užtikrinant tausų jūrų ekosisteminių paslaugų naudojimą arba padedant užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę, nustatomą pagal Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus ir Komisijos sprendime (ES) 2017/84855 išsamiau nustatytus kokybinius deskriptorius.
e)  užtikrinant tausų jūrų ekosisteminių paslaugų naudojimą arba padedant užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę, nustatomą pagal Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus ir Komisijos sprendime (ES) 2017/84855 išsamiau nustatytus kokybinius deskriptorius.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus visus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija 2 dalyje nurodytus visus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.
_________________
_________________
53 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).
53 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).
54 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
54 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
55 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL L 125, 2017 5 18, p. 43).
55 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL L 125, 2017 5 18, p. 43).
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
9 straipsnis
9 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo
Svarus prisidėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbtų žaliavų naudojimo didinimą
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo, kai ta veikla prie šio aplinkos tikslo prisidedama kuriuo nors iš šių būdų:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir antrinį perdirbimą, apimant visą produkto ar ekonominės veiklos gyvavimo ciklą įvairiais gamybos, vartojimo ir baigimo naudoti etapais, kai ta veikla, laikantis ES teisyno, prie šio aplinkos tikslo prisidedama kuriuo nors iš šių būdų:
a)  gamybos procese efektyviau naudojant žaliavas, be kita ko, naudojant mažiau pirminių žaliavų ir daugiau šalutinių produktų bei atliekų;
a)  gamybos procese efektyviau naudojant žaliavas ir išteklius, be kita ko, naudojant mažiau pirminių žaliavų ir daugiau šalutinių produktų bei perdirbtų žaliavų, taip remiant atliekų šalinimo operacijas;
b)  didinant produktų ilgaamžiškumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti arba pakartotinai naudoti;
b)  projektuojant, gaminant ir didesniu mastu naudojant produktus, kuriems tausiai naudojami ištekliai, kurie yra patvarūs (atsižvelgiant, be kita ko, į naudojimo trukmę ir tyčinio suplanuoto nusidėvėjimo nebuvimą) ir kuriuos galima pataisyti, pakartotinai naudoti ir atnaujinti;
c)  didinant galimybę produktus perdirbti, įskaitant pavienes produktus sudarančias medžiagas, be kita ko, produktus ir medžiagas, kurių negalima perdirbti, pakeičiant kitais produktais ir medžiagomis arba sumažinant jų naudojimą;
c)  projektuojant produktus iš atliekų produktų, didinant galimybę produktus pakartotinai panaudoti ir perdirbti, įskaitant pavienes produktus sudarančias medžiagas, be kita ko, produktus ir medžiagas, kurių negalima perdirbti, pakeičiant kitais produktais ir medžiagomis arba sumažinant jų naudojimą;
d)  sumažinant pavojingų cheminių medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;
d)  sumažinant pavojingų cheminių medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose ir pakeičiant juose naudojamas labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas kitomis medžiagomis, laikantis Sąjungos lygmeniu suderintų teisinių reikalavimų, visų pirma ES teisės aktų nuostatų, kuriomis užtikrinamas saugus cheminių medžiagų, kitų medžiagų ir produktų naudojimas;
e)  pailginant produktų naudojimą, be kita ko, skatinant vartotojus produktus naudoti pakartotinai, perdaryti, atnaujinti, remontuoti ir dalytis jais;
e)  pailginant produktų naudojimą, be kita ko, skatinant vartotojus produktus naudoti pakartotinai, perdaryti, atnaujinti, remontuoti ir dalytis jais;
f)  didinant antrinių žaliavų naudojimą ir gerinant jų kokybę, be kita ko, užtikrinant atliekų aukštos kokybės antrinį perdirbimą;
f)  didinant antrinių žaliavų naudojimą ir gerinant jų kokybę, be kita ko, užtikrinant atliekų aukštos kokybės antrinį perdirbimą;
g)  mažinant atliekų susidarymą;
g)  mažinant atliekų susidarymą, įskaitant atliekų susidarymą procesuose, susijusiuose su pramonine gamyba, mineralinių išteklių gavyba, gamyba, statyba ir griovimu;
h)  didinant pasirengimą atliekas naudoti pakartotinai arba perdirbti;
h)  didinant pasirengimą atliekas naudoti pakartotinai arba perdirbti, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją;
ha)   didinant atliekų tvarkymo infrastruktūros, kurios reikia prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir antriniam perdirbimui, plėtojimą;
i)  vengiant atliekų deginimo ir šalinimo;
i)  vengiant atliekų deginimo, šalinimo ir išvežimo į sąvartynus pagal atliekų hierarchiją;
j)  vengiant šiukšlių bei kitų teršalų susidarymo dėl netinkamo atliekų tvarkymo ir surenkant tokias šiukšles ir teršalus;
j)  vengiant šiukšlių bei kitų teršalų susidarymo dėl netinkamo atliekų tvarkymo, mažinant tokių šiukšlių ir teršalų kiekį bei juos surenkant, įskaitant jūrų šiukšlių prevenciją ir mažinimą;
ja)   mažinant pirminės gamybos, apdorojimo ir perdirbimo, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį;
k)  veiksmingai naudojant gamtinius energijos išteklius.
k)  veiksmingai naudojant gamtinius energijos išteklius, žaliavas, vandenį ir žemę;
ka)  plėtojant bioekonomiką, kai medžiagų ir prekių gamybai tausiai naudojami atsinaujinantieji ištekliai;
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos ir atliekų prevencijos bei antrinio perdirbimo;
a)  1 dalis papildoma nustatant Komisijos žiedinės ekonomikos rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos ir atliekų prevencijos bei antrinio perdirbimo;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant Komisijos žiedinės ekonomikos rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus Komisijos žiedinės ekonomikos rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės, kai ta veikla prisidedama prie aukšto lygio aplinkos apsaugos nuo taršos kuriuo nors iš šių būdų:
1.  Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės, kai ta veikla reikšmingai prisidedama prie aplinkos apsaugos nuo taršos kuriuo nors iš šių būdų:
a)  mažinant oro, vandens ir dirvožemio taršą, išskyrus taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis;
a)  mažinant oro, vandens ir dirvožemio taršą, išskyrus taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis;
b)  gerinant oro, vandens arba dirvožemio kokybę teritorijose, kuriose vykdoma ekonominė veikla, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį ir riziką žmonių sveikatai ir aplinkai;
b)  gerinant oro, vandens arba dirvožemio kokybę teritorijose, kuriose vykdoma ekonominė veikla, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį ir riziką žmonių sveikatai ir aplinkai;
c)  kuo labiau sumažinant didelį nepageidaujamą cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
c)  kuo labiau sumažinant didelį nepageidaujamą cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie sveikų ekosistemų apsaugos
Svarus prisidėjimas prie biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsaugos arba nualintų ekosistemų atkūrimo
1.  Taikant šį reglamentą laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie sveikų ekosistemų apsaugos, kai ta veikla kuriuo nors iš šių būdų svariai prisidedama prie biologinės įvairovės bei ekosisteminių paslaugų apsaugos, išsaugojimo ir didinimo, laikantis atitinkamų Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtų aktų:
1.  Taikant šį reglamentą laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsaugos arba nualintų ekosistemų atkūrimo, kai ta veikla kuriuo nors iš šių būdų svariai prisidedama prie biologinės įvairovės bei ekosisteminių paslaugų apsaugos, išsaugojimo ir didinimo arba atkūrimo, laikantis atitinkamų Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtų aktų:
a)  išsaugant gamtą (buveines, rūšis); apsaugant, atkuriant ir didinant ekosistemas bei jų gebėjimą teikti paslaugas;
a)  taikant gamtos išsaugojimo priemones, kuriomis siekiama natūralias buveines ir laukines faunos bei floros rūšis išlaikyti palankioje apsaugos būklėje, kad būtų pasiektos tinkamos natūraliai paplitusių rūšių populiacijos dydį, ir ekosistemų būklės bei jų gebėjimo teikti paslaugas apsaugos, atkūrimo ir didinimo;
b)  tvariai valdant žemę, įskaitant tinkamą dirvožemio biologinės įvairovės apsaugą; užtikrinant, kad dirvožemio būklė neblogėtų; atkuriant užterštas teritorijas;
b)  tvariai valdant žemę, įskaitant tinkamą dirvožemio biologinės įvairovės apsaugą; užtikrinant, kad dirvožemio būklė neblogėtų; atkuriant užterštas teritorijas;
c)  taikant tvarią žemės ūkio praktiką, įskaitant praktiką, kuria prisidedama prie miškų naikinimo ir buveinių praradimo sustabdymo arba prevencijos;
c)  taikant tvarią žemės ūkio praktiką, įskaitant praktiką, kuria prisidedama prie miškų naikinimo ir buveinių praradimo sustabdymo arba prevencijos;
d)  tvariai valdant miškus.
d)  tvariai valdant miškus, atsižvelgiant į ES medienos reglamentą, Reglamentą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą ir taikytinus nacionalinės teisė aktus, kurie atitinka šiuos teisės aktus ir Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos išvadas.
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
2.  Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:
a)  1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie sveikų ekosistemų apsaugos;
a)  1 dalis papildoma nustatant rodikliais pagrįstus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų apsaugos arba nualintų ekosistemų atkūrimo;
b)  12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
b)  12 straipsnis papildomas nustatant rodikliais pagrįstus kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu rodikliais pagrįsti analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3.  Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.
4.  Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimai 48 ir 101
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Didelė žala siekiant aplinkos tikslų
Didelė žala siekiant aplinkos tikslų
Taikant 3 straipsnio b punktą, laikoma, kad ekonomine veikla daroma didelė žala:
1.   Taikant 3 straipsnio b punktą ir atsižvelgiant į visą ekonominės veiklos gyvavimo ciklą, laikoma, kad ta veikla daroma didelė žala:
a)  klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
a)  klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
b)  prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja neigiamas dabartinis ir tikėtinas poveikis klimatui, juntamas gamtinėje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ta ekonominė veikla, ir už jos ribų;
b)  prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja neigiamas dabartinis ir tikėtinas poveikis klimatui, juntamas gamtinėje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ta ekonominė veikla, ir už jos ribų;
c)  tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma didelė žala gerai Sąjungos vandens būklei, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis ir pakrančių vandenis, arba gerai Sąjungos jūrų vandenų aplinkos būklei;
c)  tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma didelė žala gerai Sąjungos vandens būklei, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis ir pakrančių vandenis, arba gerai Sąjungos jūrų vandenų aplinkos būklei pagal Direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir Direktyvą 2008/56/EB;
d)  žiedinei ekonomikai ir atliekų prevencijai bei antriniam perdirbimui, kai dėl tos veiklos labai neveiksmingai naudojamos medžiagos viename arba keliuose produktų gyvavimo ciklo etapuose, įskaitant produktų ilgaamžiškumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti arba perdirbti; arba kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymas, deginimas arba šalinimas;
d)  žiedinei ekonomikai ir atliekų prevencijai bei antriniam perdirbimui, kai dėl tos veiklos įvairiuose produktų gyvavimo ciklo etapuose tiesiogiai ar netiesiogiai labai neveiksmingai naudojamos medžiagos ir ištekliai, pavyzdžiui, neatsinaujinančioji energija, žaliavos, vanduo ir žemė, įskaitant neefektyvumą, susijusį su ypatybėmis, suprojektuotomis siekiant apriboti produktų naudojimo laikotarpį ir produktų ilgaamžiškumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti arba perdirbti; arba kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymas, deginimas arba šalinimas;
e)  taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamas teršalų kiekis, palyginti su padėtimi iki pradedant tą veiklą;
e)  taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamas teršalų kiekis, palyginti su padėtimi iki pradedant tą veiklą;
f)  sveikoms ekosistemoms, kai ta veikla daroma didelė žala gerai ekosistemų būklei.
f)  sveikoms ekosistemoms, kai ta veikla daroma didelė žala gerai ekosistemų būklei ir atsparumui, įskaitant biologinę įvairovę ir žemės naudojimą.
1a.   Vertinant ekonominę veiklą pagal a-f kriterijus, turi būti atsižvelgiama į pačios veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą ir, jei reikia, visoje vertės grandinėje.
Pakeitimai 49, 70, 72 ir 93
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis
13 straipsnis
Būtiniausios apsaugos priemonės
Būtiniausios apsaugos priemonės
3 straipsnio c punkte nurodytos būtiniausios apsaugos priemonės – tai procedūros, kurias ekonominę veiklą vykdanti įmonė įdiegia siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma aštuoniose pagrindinėse konvencijose, nurodytose Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje, nustatytų principų ir teisių, t. y., teisės nebūti verčiamam priverstinai dirbti, asociacijų laisvės, darbuotojų teisės jungtis į organizacijas, teisės į kolektyvines derybas, vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą, moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principo, taip pat teisės nebūti įtrauktam į priverstinį vaikų darbą.
3 straipsnio c punkte nurodytos būtiniausios apsaugos priemonės – tai procedūros, kurias ekonominę veiklą vykdanti įmonė įdiegia siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, įskaitant aštuoniose pagrindinėse konvencijose, nurodytose Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje ir Tarptautiniame žmogaus teisių akte, nustatytus principus ir teises.
Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento peržiūros rezultatų ir tikslingumo poveikio vertinimą, kad būtų įtraukta atitiktis kitoms būtiniausioms apsaugos priemonėms, kurių ekonominę veiklą vykdanti įmonė turi laikytis, siekdama nustatyti, kad ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis straipsnis papildomas ir nustatomi kriterijai, pagal kuriuos įvertinama, ar laikomasi šio straipsnio reikalavimų. Rengdama šiame straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą Komisija atsižvelgia į 1 ir 2 pastraipoje nurodytus principus. Tą deleguotąjį aktą Komisija turi priimti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimai 50, 73, 74, 75 ir 104
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
14 straipsnis
14 straipsnis
Techninės analizės kriterijų reikalavimai
Techninės analizės kriterijų reikalavimai
1.  Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį patvirtinti techninės analizės kriterijai:
1.  Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį patvirtinti techninės analizės kriterijai:
(-a)  turi būti paremti suderintais rodikliais, pagal kuriuos matuojamas poveikis aplinkai, naudojant suderintą gyvavimo ciklo vertinimą;
a)  turi padėti nustatyti, kaip labiausiai galima prisidėti prie tam tikro aplinkos tikslo įgyvendinimo atsižvelgiant ne tik į konkrečios ekonominės veiklos trumpalaikį, bet ir į jos ilgalaikį poveikį;
a)  turi padėti nustatyti, kaip labiausiai galima prisidėti prie tam tikro aplinkos tikslo įgyvendinimo atsižvelgiant ne tik į konkrečios ekonominės veiklos trumpalaikį, bet ir į jos ilgalaikį poveikį;
b)  turi apimti minimalius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant išvengti didelės žalos bet kuriems atitinkamiems aplinkos tikslams;
b)  turi apimti minimalius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant išvengti didelės žalos bet kuriems atitinkamiems aplinkos tikslams;
c)  turi būti kokybiniai arba kiekybiniai, arba ir kokybiniai, ir kiekybiniai, esant galimybei, turi būti nustatytos ribinės vertės;
c)  turi būti kokybiniai arba kiekybiniai, arba ir kokybiniai, ir kiekybiniai, esant galimybei, turi būti nustatytos ribinės vertės;
d)  jei įmanoma, turi būti grindžiami Sąjungos ženklinimo ir sertifikavimo sistemomis, Sąjungos aplinkosauginio pėdsako vertinimo metodika ir Sąjungos statistinio klasifikavimo sistemomis, juose taip pat turi būti atsižvelgta į visus susijusius galiojančius Sąjungos teisės aktus;
d)  kai tinkama, turi būti grindžiami Sąjungos ženklinimo ir sertifikavimo sistemomis, Sąjungos aplinkosauginio pėdsako vertinimo metodika ir Sąjungos statistinio klasifikavimo sistemomis, jais taip pat turi būti atsižvelgta į visus susijusius galiojančius Sąjungos teisės aktus; jai turi būti pripažįstama valstybių narių kompetencija;
e)  kai taikoma, juose turi būti atsižvelgta į SESV 191 straipsnyje nustatytą atsargumo principą;
e)  turi būti pagrįsti moksliniai įrodymais ir atitikti SESV 191 straipsnyje nustatytą atsargumo principą;
f)  turi būti nustatomi atsižvelgiant į pačios ekonominės veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai, visų pirma atsižvelgiant į jų gamybą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą;
f)  turi būti nustatomi atsižvelgiant į pačios ekonominės veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą ir, jei būtina, visoje vertės grandinėje, atsižvelgiant į jų gamybą nuo žaliavų perdirbimo iki galutinio produkto, naudojimo, gyvavimo ciklo pabaigos ir perdirbimo;
(fa)   turi būti nustatomi atsižvelgiant į veiksmų nesiėmimo kainą, remiantis JT Sendajaus susitarimo dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. nuostatomis;
g)  turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos pobūdį ir mastą;
g)  turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos pobūdį ir mastą ir į tai, ar veikla vykdoma siekiant pereiti prie tvarios konfigūracijos ir (arba) veiklos, įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo projektus ir laikantis konkrečių terminų bei šio perėjimo krypčių;
h)  turi būti nustatomi atsižvelgiant į galimą poveikį rinkos likvidumui, riziką, kad tam tikras turtas nuvertės, nes, ekonomikai tapus tvaresne, jis praras vertę, taip pat į riziką, kad atsiras nenuoseklių paskatų;
h)  turi būti nustatomi atsižvelgiant į riziką, kad tam tikras turtas nuvertės, nes, ekonomikai tapus tvaresne, jis praras vertę, taip pat į riziką, kad atsiras nenuoseklių paskatų;
ha)   turi būti lengvai taikomi ir juos nustatant turi būti vengiama nereikalingos administracinės naštos iš atitikties perspektyvos;
i)  turi apimti visas atitinkamas konkretaus sektoriaus ekonominės veiklos rūšis; nustatant kriterijus užtikrinama, kad, siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų, tai veiklai būtų taikoma vienoda tvarka, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo rinkoje;
i)  turi apimti visas atitinkamas konkretaus makroekonomikos sektoriaus ekonominės veiklos rūšis; kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo rinkoje, nustatant kriterijus užtikrinama, kad tai veiklai būtų taikoma vienoda tvarka tvarumui keliamos rizikos požiūriu, jeigu ja vienodai prisidedama prie vieno ar kelių aplinkos tikslų, ir ja nebūtų reikšmingai pakenkta nė vienam iš kitų 3 ir 12 straipsniuose nurodytų aplinkos tikslų;
j)  turi būti nustatomi taip, kad, esant galimybei, būtų nesudėtinga patikrinti, kaip laikomasi tų kriterijų.
j)  turi būti nustatomi taip, kad, esant galimybei, būtų nesudėtinga patikrinti, kaip laikomasi tų kriterijų.
2.  1 dalyje nurodyti techninės analizės kriterijai taip pat apima kriterijus, taikytinus su perėjimu prie švarios energijos susijusiai veiklai, visų pirma veiklai, susijusiai su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiąja energija, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.
2.  1 dalyje nurodyti rodikliais pagrįsti techninės analizės kriterijai taip pat apima kriterijus, taikytinus su perėjimu prie švarios energijos ir nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susijusiai veiklai, visų pirma veiklai, susijusiai su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiąja energija, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.
2a.   Techniniais analizės kriterijais užtikrinama, kad elektros energijos gamybos veikla, kurią vykdant naudojamas kietasis iškastinis kuras, nebūtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla.
2b.   Tais techniniais analizės kriterijais užtikrinama, kad ekonominė veikla, kuria prisidedama prie susaistymo su intensyvią taršą anglies dioksidu lemiančiomis technologijomis, nebūtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla.
2c.   Techniniais analizės kriterijais užtikrinama, kad elektros energijos gamybos veikla, kurią vykdant susidaro neatsinaujinančiosios atliekos, nebūtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla.
3.  1 dalyje nurodyti techninės analizės kriterijai taip pat apima kriterijus, taikytinus veiklai, susijusiai su perėjimu prie švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo, įskaitant perėjimą prie kitų transporto rūšių, veiksmingumo didinimo priemones ir alternatyviuosius degalus, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.
3.  1 dalyje nurodyti techninės analizės kriterijai taip pat apima kriterijus, taikytinus veiklai, susijusiai su perėjimu prie švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo, įskaitant perėjimą prie kitų transporto rūšių, veiksmingumo didinimo priemones ir alternatyviuosius degalus, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.
3a.  Jeigu didžioji dalis įmonių, vykdančių tam tikrą ekonominę veiklą, akivaizdžiai deda pastangas, kad ši veikla taptų tvaria, į tai gali būti atsižvelgiama taikant atrankos kriterijus. Tokios pastangos gali būti įrodytos ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir plėtra, didelių investicijų į naujas ir labiau aplinką tausojančias technologijas projektais arba konkrečiais perėjimo planais, kurių įgyvendinimas yra bent pradiniame etape.
4.  Komisija reguliariai peržiūri 1 dalyje nurodytus analizės kriterijus ir prireikus iš dalies pakeičia pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus, atsižvelgdama į mokslo ir technikos raidą.
4.  Komisija reguliariai peržiūri 1 dalyje nurodytus analizės kriterijus ir prireikus iš dalies pakeičia pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus, atsižvelgdama į mokslo ir technikos raidą.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
15 straipsnis
15 straipsnis
Tvaraus finansavimo platforma
Tvaraus finansavimo platforma
1.  Komisija įsteigia tvaraus finansavimo platformą, kurią sudaro
1.  Komisija įsteigia tvaraus finansavimo platformą, kurios sudėtis yra tokia, kad būtų užtikrinta pusiausvyra, platus pažiūrų spektras ir lyčių lygybė. Ją sudaro šių grupių atstovai (išlaikant pusiausvyrą):
a)  šių subjektų atstovai:
a)  šių subjektų atstovai:
i)  Europos aplinkos agentūros;
i)  Europos aplinkos agentūros;
ii)  Europos priežiūros institucijų;
ii)  Europos priežiūros institucijų;
iii)  Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo;
iii)  Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo;
iiia)   Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros;
iiib)   Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG);
b)  ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems privatiems suinteresuotiesiems subjektams;
b)  ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems privatiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant finansų ir ne finansų rinkos dalyvius ir verslo sektorius, ir atitinkamoms pramonės šakoms;
ba)   ekspertai, atstovaujantys pilietinei visuomenei ir, be kita ko, turintys specialių žinių aplinkosaugos, socialiniais, darbo ir valdymo klausimais;
c)  individualiai paskirti ekspertai, turintys įrodymais patvirtintų žinių ir patirties šio reglamento taikymo srityse.
c)   ekspertai, atstovaujantys akademinei bendruomenei, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir ekspertų grupes, be kita ko, turintys pasaulinio masto patirties.
1a.   Šios dalies b ir c punktuose nurodyti ekspertai skiriami pagal Finansinio reglamento 237 straipsnį ir turi patvirtintų žinių ir patirties srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, ypač finansų sektoriaus tvarumo srityje.
1b.   Europos Parlamentas ir Taryba tinkamai ir laiku informuojami apie platformos ekspertų atrankos procedūrą.
2.  Tvaraus finansavimo platforma:
2.  Tvaraus finansavimo platforma:
-a)   konsultuoja Komisiją dėl 14 straipsnio 1 dalies -a punkte nurodytų suderintų rodiklių nustatymo ir dėl galimo poreikio tuos kriterijus atnaujinti; tai darydama, ji remiasi atitinkamų Sąjungos subjektų, visų pirma Žiedinės ekonomikos stebėsenos platformos, darbu;
a)  konsultuoja Komisiją dėl 14 straipsnyje nurodytų techninės analizės kriterijų, taip pat dėl galimo poreikio tuos kriterijus atnaujinti;
a)  konsultuoja Komisiją dėl 14 straipsnyje nurodytų techninės analizės kriterijų, taip pat dėl galimo poreikio tuos kriterijus atnaujinti;
b)  analizuoja techninės analizės kriterijų poveikį, susijusį su galimomis jų taikymo sąnaudomis ir nauda;
b)  analizuoja duomenimis ir moksliniais tyrimais (jei jų yra) pagrįstų techninės analizės kriterijų poveikį, susijusį su galimomis jų taikymo sąnaudomis ir nauda;
c)  padeda Komisijai analizuoti suinteresuotųjų subjektų prašymus plėtoti arba peržiūrėti konkrečios ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus;
c)  padeda Komisijai analizuoti suinteresuotųjų subjektų prašymus plėtoti arba peržiūrėti konkrečios ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus, pagrįstus duomenimis ir moksliniais tyrimais (jei jų yra); šių analizių išvados tinkamu laiku skelbiamos Komisijos interneto svetainėje;
d)  pataria Komisijai techninės analizės kriterijų tinkamumo galimai kitai paskirčiai klausimais;
d)  Komisijai arba Europos Parlamentui paprašius, konsultuoja Komisiją arba Europos Parlamentą techninės analizės kriterijų tinkamumo galimai kitai paskirčiai klausimais;
da)   bendradarbiaudama su EFRAG, konsultuoja Komisiją įmonėms ir finansų rinkos dalyviams skirtų tvarumo apskaitos standartų ir integruoto ataskaitų teikimo standartų rengimo, be kita ko, peržiūrint Direktyvą 2013/34/ES, klausimais;
e)  stebi ir Komisijai reguliariai praneša apie tvarioms investicijoms skiriamo kapitalo srautus;
e)  stebi ir reguliariai teikia ataskaitas Komisijai apie tendencijas, susijusias su tuo, kokiu mastu kapitalo srautai nukreipiami nuo ekonominės veiklos, darančios neigiamą poveikį aplinkos tvarumui, link tvarių investicijų ES ir valstybėse narėse, remiantis duomenimis ir moksliniais tyrimais (jei jų yra);
f)  pataria Komisijai dėl galimo poreikio šį reglamentą iš dalies keisti.
f)  pataria Komisijai dėl galimo poreikio iš dalies keisti šį reglamentą, visų pirma dėl duomenų tinkamumo ir kokybės ir būdų sumažinti administracinę naštą;
fa)   prisideda vertinant ir plėtojant tvaraus finansavimo reglamentus ir politiką, įskaitant politikos nuoseklumo klausimus;
fb)  padeda Komisijai apibrėžti galimus socialinius tikslus.
2a.   Atlikdama šias užduotis, platforma tinkamai atsižvelgia į atitinkamus duomenis ir mokslinius tyrimus. Ji gali surengti viešas konsultacijas, kad sužinotų suinteresuotųjų subjektų nuomones konkrečiais su jos įgaliojimais susijusiais klausimais.
3.  Tvaraus finansavimo platformai pirmininkauja Komisija.
3.  Tvaraus finansavimo platformai pirmininkauja Komisija ir ji sudaroma laikantis Komisijos horizontaliųjų taisyklių, taikomų ekspertų grupėms. Komisija savo interneto svetainėje skelbia platformos analizes, sprendimus, ataskaitas ir protokolus.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnis
16 straipsnis
16 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
Įgaliojimų delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].
2.  4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Komisija, rengdama deleguotuosius aktus, surengia atitinkamas konsultacijas ir siūlomų politikos galimybių vertinimus.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimai 53 ir 105
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnis
17 straipsnis
17 straipsnis
Peržiūros nuostata
Peržiūros nuostata
1.  Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje vertinama:
1.  Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ir poveikio ataskaitą. Toje ataskaitoje vertinama:
a)  šio reglamento įgyvendinimo pažanga, susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikytinais techninės analizės kriterijais;
a)  šio reglamento įgyvendinimo pažanga, susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikytinais, rodikliais pagrįstais techninės analizės kriterijais;
b)  galimas poreikis persvarstyti šiame reglamente nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla;
b)  galimas poreikis persvarstyti šiame reglamente nustatytus kriterijus ir rodiklių sąrašą, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir tvariam perėjimui;
c)  tinkamumas plėsti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti kitus tvarumo tikslus, visų pirma, socialinius;
c)  tinkamumas plėsti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti kitus tvarumo tikslus, visų pirma, socialinius;
d)  aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžties taikymas Sąjungos teisėje ir valstybių narių lygmeniu, įskaitant tinkamumą nustatyti tikrinimo, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų kriterijų, mechanizmą.
d)  aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų ir neigiamą poveikį aplinkai darančių investicijų apibrėžties taikymas Sąjungos teisėje ir valstybių narių lygmeniu, įskaitant tinkamumą peržiūrėti arba nustatyti papildomą tikrinimo, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų rodikliais pagrįstų kriterijų, mechanizmą;
da)   taksonomijos veiksmingumas nukreipiant privačias investicijas į tvarią veiklą.
1a.  Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus, Komisija peržiūri šio reglamento taikymo sritį, jei dėl to atsiranda pernelyg didelė administracinė našta arba jei trūksta finansų rinkos dalyviams reikalingų duomenų.
2.  Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.
2.  Ataskaitos teikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus dėl teisės aktų.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 103.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 24.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 1 d.Teisinis pranešimas