Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2670(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0222/2019

Pateikti tekstai :

B8-0222/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 28/03/2019 - 8.11
CRE 28/03/2019 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0329

Priimti tekstai
PDF 176kWORD 50k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Naujausi įvykiai, susiję su „Dyzelgeito“ skandalu
P8_TA-PROV(2019)0329B8-0222/2019

2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių įvykių, susijusių su „Dyzelgeito“ skandalu (2019/2670(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 226 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą (ES) 2016/34 dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos(3),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6)(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo(9) (parengtą remiantis Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto preliminariu pranešimu),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto galutinį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 7 d. Europos Audito Rūmų apžvalginį pranešimą „ES atsakas į „dyzelgeito“ skandalą“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą sujungtose bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/16(11);

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno rekomendaciją byloje 1275/2018/EWM,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Sauganti Europa: švarus oras visiems“(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Parlamentas paprašė Komisijos pateikti išsamią ataskaitą apie veiksmus, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės dėl Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo komiteto (toliau – EMIS komitetas) išvadų ir rekomendacijų;

B.  kadangi 2018 m. spalio 18 d. už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska buvusiam EMIS komiteto pirmininkui nusiuntė laišką, kuriame pateikta lentelė, kurioje nurodyti Komisijos veiksmai, kurių ji ėmėsi atsakydama į prašymą pateikti „išsamią ataskaitą apie veiksmus, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės dėl EMIS komiteto išvadų ir rekomendacijų“;

C.  kadangi prie šio laiško pridėtoje lentelėje nurodoma, kaip sprendžiami tik klausimai, iškelti rekomendacijose, o ne klausimais susiję su EMIS komiteto išvadomis, visų pirma susijusiomis su netinkamo administravimo atvejais ir ES teisės pažeidimais; kadangi Komisijos narė E. Bieńkowska lentelėje kelis kartus pabrėžė, kad tam tikri rekomendacijose nurodyti klausimai nepriklauso jos kompetencijai;

D.  kadangi 2018 m. spalio 12 d. Europos ombudsmenas pripažino pagrįstu Europos Parlamento nario pateiktą skundą ir nustatė, kad tai, kad Komisija atsisakė suteikti viešą prieigą prie visų valstybių narių atstovų pozicijų dėl informacijos apie aplinką, buvo netinkamo administravimo atvejis;

E.  kadangi dėl tokio Komisijos trukdymo buvo labai sulėtintas EMIS komiteto darbas ir, be kito neigiamo poveikio, buvo sumažintas informacijos, kurią galėjo gauti Parlamento nariai, per klausymus pateikdami klausimus Komisijos atstovams, kiekis;

F.  kadangi 2018 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino Paryžiaus, Briuselio ir Madrido miestų ieškinius (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/16) ir iš dalies panaikino Komisijos reglamentą 2016/646, kuriuo buvo nustatytos per didelės išmetamo azoto junginių kiekio ribos, taikomos naujų lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių bandymams;

G.  kadangi 2019 m. vasario 22 d. Komisija nusprendė dėl sprendimo teikti apeliacinį skundą, dėl kurio gali būti nukeltas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytas terminas, iki kurio vadinamieji atitikties koeficientai gali likti galioti;

H.  kadangi 2016 m. gruodžio 6 d. Komisija nusprendė pradėti pažeidimo procedūrą prieš septynias valstybes nares (Čekiją, Graikiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Lietuvą, Liuksemburgą ir Vokietiją) dėl to, kad jos nenustatė sankcijų sistemos, pagal kurią automobilių gamintojai būtų atgrasomi nuo teisės aktų dėl išmetamųjų teršalų nesilaikymo, arba dėl to, kad jos tokių sankcijų netaikė grupės „Volkswagen“ atveju;

I.  kadangi 2017 m. gegužės 17 d. Komisija pradėjo dar vieną pažeidimo procedūrą dėl išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų, kurias naudoja grupė „Fiat Chrysler Automobiles“ (FCA) ir dėl to, kad Italija nesilaikė savo įsipareigojimų priimti taisomuosius veiksmus ir taikyti sankcijas šiam gamintojui;

J.  kadangi nepaisant to, kad šios prieš Italiją, Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą ir Vokietiją vis dar vykdomos procedūros pradėtos daugiau kaip prieš dvejus metus, Komisija jų klausimu vis dar nepasistūmėjo toliau nei papildomais oficialaus įspėjimo laiškais pateikti prašymai valstybėms narėms suteikti daugiau informacijos;

K.  kadangi nepanašu, kad kai kurios valstybės narės nuoširdžiai bendradarbiauja su Komisija;

L.  kadangi 2018 m. spalio 16 d. paskelbtame pranešime spaudai dėl 2019 m. Europos Audito Rūmų darbo programos, Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne pareiškė, kad Audito Rūmai išnagrinės ES požiūrį į transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio matavimą, kad „nustatytų, ar ES laikosi savo pažadų“;

M.  kadangi 2019 m. vasario 7 d. Europos Audito Rūmų apžvalginiame pranešime „ES atsakas į „dyzelgeito“ skandalą“ nurodoma, kad keliuose vis dar eksploatuojama daug labai taršių automobilių, ir pastebima, kad šiuo metu vykdomų transporto susigrąžinimų ir atitinkamų programinės įrangos atnaujinimų poveikis išmetamam NOx kiekiui yra ribotas;

N.  kadangi Vokietija reikalauja, kad Vokietijos automobilių gamintojai automobilių savininkams pasiūlytų mainų programą arba aparatinės įrangos modifikavimą įrengiant selektyviosios katalizinės redukcijos (SKR) sistemą;

O.  kadangi labai taršių dyzelinių transporto priemonių palikimo atžvilgiu imamasi mažai veiksmų, kadangi šios transporto priemonės dar daug metų toliau darys neigiamą poveikį oro kokybei, jei Komisija ir valstybės narės nesiims efektyvių koordinuotų veiksmų, kuriais būtų sumažinamas šių transporto priemonių išmetamas žalingų teršalų kiekis, visų pirma vietovėse į kurias tos transporto priemonės yra eksportuojamos dideliais kiekiais;

P.  kadangi, remiantis Komisijai valstybių narių perduota informacija, valstybėse narėse vykdomos susigrąžinimo kampanijos taikomos tik su nedideliam skaičiui automobilių, pagamintų šių automobilių gamintojų: „Volkswagen“, „Renault“, „Daimler“, „Opel“ ir „Suzuki“;

Q.  kadangi kelios nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės pranešė, kad esama įtarimų dėl keleto kitų automobilių gamintojų transporto priemonių modelių išmetamų teršalų kiekio, arba kad tų transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis viršija ES teisės aktuose nustatytas ribas;

R.  kadangi kai kurios valstybės narės, būtent Airija, Bulgarija, Slovėnija, Švedija ir Vengrija vis dar nepateikė Komisijai jokios informacijos apie savo transporto priemonių atšaukimo kampanijas;

S.   kadangi Komisijos atsakas į „Dyzelgeito“ skandalą apėmė ne tik Direktyvos 2007/46/EB peržiūrą, bet ir pasiūlymą dėl direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus (COM(2018)0184); kadangi tokie privalomi teisės aktai labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų aiškias teises ir galėtų imtis prasmingų kolektyvinių veiksmų, ypač po to, kai 2013 m. priimta rekomendacija dėl kolektyvinio teisių gynimo buvo beveik įgyvendinta daugumoje valstybių narių; kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kolektyvinių ieškinių sistema yra gerai išvystyta, „Dyzelgeito“ aukos gavo nuo 5 000 iki 10 000 JAV dolerių kompensacijų išmokas, o Europos vartotojai vis dar laukia tinkamų kompensacijų; kadangi šis klausimas yra vienas iš daugelio Taryboje užblokuotų klausimų;

T.  kadangi Komisijos pirmininkas J.–C. Juncker pasiūlė peržiūrėti 2011 m. vasario 16 d. Reglamentą (ES )Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(13), siekiant nustatyti, kad valstybės narės privalėtų užtikrinti didesnį skaidrumą pozicijų, kurias jos priima komitetų lygmeniu; kadangi, kaip nurodyta EMIS komiteto išvadose, skaidresnė teršalų išmetimo įprastinėmis važiavimo sąlygomis bandymo nustatymo procedūra būtų neleidusi valstybėms narėms be reikalo vėlinti procedūrą; kadangi šis klausimas taip pat yra vienas iš daugelio Taryboje užblokuotų klausimų;

U.  kadangi, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) užbaigus tyrimą, Europos investicijų bankas ir bendrovė „Volkswagen AG“ pasiekė susitarimą dėl 400 mln. EUR dydžio paprojekčio paskolos dalies, kuri buvo suteikta 2009 m. ir visiškai grąžinta laiku 2014 m. vasario mėn.;

V.  kadangi pagal šį susitarimą Europos investicijų bankas užbaigs savo tyrimą, o bendrovė „Volkswagen AG“ savo ruožtu savanoriškai nedalyvaus jokiuose Europos investicijų banko projektuose 18 mėnesių draudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose laikotarpiu;

Komisijos pareigos

1.  primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 8 dalį „Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui“; todėl apgailestauja, kad Komisija, kaip institucija, nepateikė Parlamentui išsamios ataskaitos, kurioje būtų nagrinėjamos ir EMIS komiteto išvados, ir rekomendacijos;

2.  apgailestauja dėl to, kad už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakingos Komisijos narės Elżbietos Bieńkowskos laiškas buvusiam EMIS komiteto pirmininkui yra nepakankamas, nes ne visi klausimai priklauso Komisijos narės kompetencijai, kaip nurodyta laiške, be to, šiame laiške neatsižvelgiama į EMIS komiteto išvadas;

3.  ragina Komisiją nedelsiant Parlamentui pateikti išsamią visos kolegijos patvirtintą ataskaitą, kaip reikalaujama Parlamento rezoliucijoje, kurioje būtų atsižvelgiama ne tik į rekomendacijas, bet ir į esminę parlamentinio tyrimo veiklos užduotį, t. y. EMIS komiteto išvadas, visų pirma susijusias su netinkamo administravimo atvejais ir ES teisės pažeidimais; mano, kad Komisija, remdamasi EMIS komiteto išvadomis, turėtų padaryti aiškias politines išvadas;

4.  pažymi, kad ombudsmeno rekomendacija patvirtina, jog Komisija labai trukdė oficialaus parlamentinio tyrimo komiteto darbui; mano, kad Komisija turėtų padaryti aiškias politines išvadas dėl šio netinkamo elgesio;

5.  ragina Komisiją suteikti prieigą prie techninių komitetų posėdžių protokolų apskritai ir, visų pirma, prie jos Motorinių transporto priemonių techninio komiteto posėdžių protokolų;

6.  ragina Komisiją paskelbti gaires dėl transporto priemonių susigrąžinimo, išsamiai išdėstant, kaip susigražinamos transporto priemonės turi atitikti susijusius ES teisės aktus, be kita ko, taikant techninės įrangos modifikacijas, kai programinės įrangos atnaujinimas neužtikrina atitikties išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms;

7.  ragina Komisiją į gaires įtraukti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad itin taršiomis transporto priemonėmis daugiau nebūtų prekiaujama naudotų transporto priemonių rinkoje, įskaitant kitose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse;

8.  ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės nustato ir įgyvendina rinkos priežiūros patikrinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/858;

9.  ragina Komisiją tęsti darbą pirmajame pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etape prieš Vokietiją, Liuksemburgą, Jungtinę Karalystę ir Italiją, atsižvelgiant į tai, kad šios procedūros pradėtos daugiau nei prieš dvejus metus, ir pateikti pagrįstas nuomones;

10.  palankiai vertina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kuriame patvirtinama, kad Komisija neturėjo įgaliojimų, svarstant antrąjį realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo dokumentų rinkinį, iš dalies pakeisti išmetamo NOx kiekio ribinių verčių, nustatytų pagal „Euro 6“ standartą; pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat patvirtino, kad Komisija nepateikė pakankamo techninio paaiškinimo, kodėl reikia koreguoti išmetamo NOx kiekio ribines vertes pradedant taikyti atitikties koeficientus; mano, kad įprastomis naudojimo sąlygomis išmetamo NOx kiekio ribinių verčių, nustatytų pagal „Euro 6“ standartą, turi būti laikomasi, ir kad Komisija atsakinga už tai, kad būtų parengti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymai, kurie atspindėtų realiomis važiavimo sąlygomis išmetamą teršalų kiekį;

11.  apgailestauja dėl Komisijos sprendimo apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/16 ir prašo Komisijos atšaukti savo sprendimą atsižvelgiant į naujausius pokyčius;

12.  prašo Komisijos informuoti Parlamentą, jei dėl sprendimo teikti apeliacinį skundą bus nukeltas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytas terminas, iki kurio atitikties koeficientai gali likti galioti;

13.  ragina Komisiją laikytis šiuo metu galiojančių Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, kurių pagal šį reglamentą turi būti laikomasi realiomis važiavimo sąlygomis, ir nenustatyti jokių naujų korekcinių koeficientų (t. y. atitikties koeficientų), dėl kurių šios teisės aktuose nustatytos ribinės vertės taptų ne tokios griežtos;

14.  apgailestauja dėl to, kad užbaigus tyrimą, susijusį su EIB bendrovei „Volkswagen AG“ suteikta paskola „Antrieb RDI“, OLAF parengta ataskaita niekada nebuvo viešai paskelbta, ir apgailestauja, kad priemonės, kurių ėmėsi EIB, yra nepakankamos;

Valstybių narių pareigos

15.  ragina valstybes nares nedelsiant pateikti visą informaciją, kuri reikalinga Komisijai, kad ji galėtų parengti ataskaitą dėl veiksmų, kurių Komisija ir valstybės narės ėmėsi reaguodamos į EMIS komiteto išvadas ir rekomendacijas;

16.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės taiko skirtingus metodus ir nepakankamai koordinuoja savo veiksmus vykdant transporto priemonių susigrąžinimą ir siūlant keitimo programas; mano, kad šie skirtingi metodai kenkia vartotojų interesams, aplinkos apsaugai, piliečių sveikatai ir vidaus rinkos veikimui;

17.  ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti priemones, kurios yra būtinos siekiant susigrąžinti arba pašalinti iš rinkos didelį kiekį labai taršių automobilių, ir visapusiškai bendradarbiauti su Komisija dėl bendro susigrąžinimo veiksmų metodo, grindžiamo Komisijos gairėmis;

18.  apgailestauja dėl to, kad Vokietijos automobilių gamintojams Vokietijoje taikomi keitimo programos ir techninės įrangos modifikavimo reikalavimai netaikomi už Vokietijos ribų arba kitiems automobilių gamintojams Sąjungoje;

19.  ragina valstybes nares ir automobilių gamintojus suderinti privalomas techninės įrangos modifikacijas reikalavimų neatitinkančioms dyzelinėms transporto priemonėms, įskaitant SKR techninės įrangos modifikacijas, kad būtų sumažintas išmetamo azoto dioksido (NO2) kiekis ir esamas automobilių parkas taptų švaresnis; mano, kad su šiomis modifikacijomis susijusias išlaidas turėtų padengti atsakingas automobilių gamintojas;

20.  ragina valstybes nares, kurios dar nepateikė Komisijai informacijos apie savo susigrąžinimo programas, nedelsiant tokią informaciją pateikti;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti rinkos priežiūros patikrinimų veiksmingumą ir bandyti esamus automobilius matuojant ne tik realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio parametrus, siekiant užtikrinti, kad gamintojai neoptimizuotų transporto priemonių šiems realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymams naudodami savo pačių įrangą, kaip siūloma Europos Audito Rūmų informaciniame dokumente;

22.  ragina valstybes nares, kurių atžvilgiu buvo pradėtos atitinkamos pažeidimo nagrinėjimo procedūros, visapusiškai bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai visą reikalingą informaciją;

23.  ragina valstybes nares neleisti automobilių gamintojams pasinaudoti naujomis lankstumo galimybėmis atliekant laboratorinius bandymus pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą (WLTP), taip siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį;

24.  primena valstybėms narėms, jog būtina užtikrinti, kad visiems automobilių salonuose parduodamiems automobiliams būtų taikomos tik WLTP CO2 vertės, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo, ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pakoreguoti transporto priemonių apmokestinimą ir fiskalines paskatas pagal WLTP vertes, laikantis principo, kad WLTP neturėtų turėti neigiamo poveikio vartotojams;

25.  ragina Europos Sąjungos Tarybą prisiimti atsakomybę ir skubos tvarka priimti bendrą požiūrį dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ir pasiūlymo persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 182/2011;

26.  pabrėžia, kad bendrojoje rinkoje svarbu užtikrinti aukštą ir vienodą vartotojų apsaugos lygį, reaguojant į bet kokį būsimą automobilių gamintojų manipuliavimą, dėl kurio būtų išmetamas didesnis teršalų kiekis nei numatyta ir ragina valstybes nares remti sąžiningų, įperkamų ir laiku vykdomų kolektyvinio teisių gynimo procedūrų plėtojimą;

27.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų palengvintos sąlygos visose valstybėse narėse naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones, kartu vengiant didesnio senų labai taršių transporto priemonių naudojimo mažesnes pajamas gaunančiose valstybėse narėse;

28.  pabrėžia, kad norint padidinti elektra varomų transporto priemonių pripažinimą tarp vartotojų, labai svarbu užtikrinti įkrovimo infrastruktūros prieinamumą ir pasiekiamumą, be kita ko, privačiuose ir viešuose pastatuose, kaip nurodyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje1, ir užtikrinti jų konkurencingumą;

29.  primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir Komisijos pirmininką dalyvauti 2019 m. balandžio mėn. pirmojoje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, kad būtų atsakyta į visus likusius klausimus dėl EMIS komiteto išvadų ir rekomendacijų, ombudsmeno rekomendacijos ir kitų šios rezoliucijos elementų;

o
o   o

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 1.
(2) OL L 10, 2016 1 15, p. 13.
(3) OL L 171, 2007 6 29, p. 1.
(4) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.
(5) OL L 151, 2018 6 14, p. 1.
(6) OL L 109, 2016 4 26, p. 1.
(7) OL L 152, 2008 6 11, p. 1.
(8) OL C 355, 2017 10 20, p. 11.
(9) OL C 204, 2018 6 13, p. 21.
(10) OL L 298, 2018 8 23, p. 140.
(11) 2018 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ville de Paris, Ville de Bruxelles ir Ayuntamiento de Madrid prieš Europos Komisiją, T-339/16, T-352/16 ir T-391/16, ECLI:EU:T:2018:927.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0186.
(13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 1 d.Teisinis pranešimas