Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2237(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0157/2019

Pateikti tekstai :

A8-0157/2019

Debatai :

PV 27/03/2019 - 27
CRE 27/03/2019 - 27

Balsavimas :

PV 28/03/2019 - 8.12
CRE 28/03/2019 - 8.12

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0330

Priimti tekstai
PDF 178kWORD 51k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Sprendimas, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė
P8_TA-PROV(2019)0330A8-0157/2019

2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (2018/2237(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutartį (ES sutartis) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 1, 16 ir 17 DVT, kuriais siekiama kurti taikią ir įtraukią visuomenę siekiant tvaraus vystymosi(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/322 dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/528, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/871/BUSP(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(5),

–  atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2017/2306 priede pateiktą tarpinstitucinę deklaraciją dėl pagalbos priemonių finansavimo šaltinių pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(6), 3a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(7),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(8), ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(9),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(10),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (HR(2018) 94),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  – atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d., 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos gynybos ateities“ (COM(2017)0315),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20 „Afrikos taikos ir saugumo struktūra – ES paramą reikia skirti kitiems tikslams“;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos finansavimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d.(13) ir 2018 m. gruodžio 12 d.(14) rezoliucijas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0157/2019),

A.  kadangi ES siekia tapti pasauline taikos užtikrinimo proceso veikėja, siekiančia išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą bei užtikrinti, kad būtų paisoma tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės;

B.  kadangi dėl šios strateginės aplinkos, kuri pastaraisiais metais labai pablogėjo, Sąjunga privalo vis daugiau dėmesio skirti savo pačios saugumui užtikrinti;

C.  kadangi dėl sudėtingų saugumo sąlygų, kuriomis gyvena ES, jai reikalinga strateginė autonomija – tai 2016 m. birželio mėn. ES visuotinėje strategijoje pripažino 28 valstybių ir vyriausybių vadovai; šiai strategijai įgyvendinti reikia priimti priemones, kurios didintų ES gebėjimą išsaugoti taiką, neleisti kilti konfliktams, kurti teisingas ir įtraukias visuomenes ir stiprinti tarptautinį saugumą; kadangi buvo pripažinta, jog saugios ir taikios visuomenės yra būtina ilgalaikio vystymosi sąlyga;

D.  kadangi šios Europos taikos priemonės (toliau – ETP arba Priemonė) tikslas – ne militarizuoti Europos Sąjungos išorės veiksmus, bet užtikrinti sąveiką ir didesnį veiksmingumą, laikantis bendro požiūrio išorės veiksmų, kurie jau vykdomi ir kurių negalima finansuoti iš ES biudžeto, susijusios veiklos finansavimo atžvilgiu;

E.  kadangi pagal Sutartį reikalaujama, kad ES ir jos institucijos įgyvendintų bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendros gynybos politikos laipsnišką formavimą, kas ilgainiui pagal 42 straipsnio nuostatas sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos, taip sustiprinant Europos identitetą ir jos nepriklausomybę, kad Europoje ir pasaulyje būtų stiprinama taika, saugumas ir didinama pažanga; kadangi siūloma Priemonė yra palankiai vertinama kaip progresyvus žingsnis šia kryptimi ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis turi būti skatinamas toliau plėtoti ir įgyvendinti šią priemonę;

F.  kadangi ES yra didžiausia pasaulyje vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikėja, stiprinanti saugumo ir vystymosi sąsajas, kad būtų užtikrinta tvari taika;

G.  kadangi reikėtų skatinti plačiau naudoti Sąjungos finansavimą ir priemones, siekiant tikslo ateityje gerinti bendradarbiavimą, plėtoti pajėgumus ir dislokuoti misijas, kad būtų išsaugota taika, išvengta konfliktų, jie būtų valdomi ir sprendžiami, taip pat kovojama su grėsmėmis tarptautiniam saugumui; pabrėžia, kad ETP lėšomis visų pirma turėtų būti finansuojamos Sąjungos karinės misijos, stiprinami trečiųjų valstybių, regioninių ir tarptautinių organizacijų kariniai ir gynybos pajėgumai ir prisidedama prie taikos paramos operacijų, kurioms vadovauja regioninė ar tarptautinė organizacija arba trečiosios valstybės, finansavimo;

H.  kadangi praeityje ES buvo sunku finansuoti gynybos pobūdžio operacijas; kadangi Parlamentas ne kartą pabrėžė, jog reikia lankstesnio ir veiksmingesnio finansavimo, kuriuo išreiškiamas solidarumas ir apsisprendimas; kadangi būtinos papildomos priemonės siekiant užtikrinti, kad ES galėtų atlikti savo, kaip pasaulinės saugumo srities veikėjos, vaidmenį; kadangi visoms tokioms priemonėms turi būti taikoma tinkama parlamentinė kontrolė ir ES teisės aktai;

I.  kadangi moterų dalyvavimas taikos procesuose tebėra vienas iš silpniausiai įgyvendinamų Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės aspektų, nepaisant to, kad moterys yra pagrindinės saugumo ir humanitarinių krizių aukos, taip pat nepaisant to, kad tais atvejais, kai moterims skiriamas svarbus vaidmuo taikos procesuose, tikimybė, kad susitarimas galios ne trumpiau kaip 15 metų, tampa 35 proc. didesnė;

J.  kadangi vidaus ir išorės saugumo aspektai tampa vis labiau susiję; kadangi ES ėmėsi reikšmingų veiksmų siekdama sustiprinti savo valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje; kadangi ES visada didžiavosi savo švelniąja galia ir toliau tai darys; kadangi kintanti padėtis kelia susirūpinimą ir turint tai omenyje ES nebepakanka civilinės valdžios įgaliojimų: ji taip pat turėtų plėtoti ir stiprinti savo karinius pajėgumus, kurie turėtų būti naudojami nuosekliai ir derinami su visais kitais ES išorės veiksmais; kadangi vystymasis trečiosiose šalyse neįmanomas be saugumo ir taikos; kadangi karinės pajėgos šioje srityje atlieka itin svarbų vaidmenį, ypač tose šalyse, kuriose civilinės valdžios institucijos negali atlikti savo užduočių dėl susiklosčiusios saugumo padėties; kadangi Priemonė neabejotinai gali padėti ES aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis partnerėmis ir padidinti ES išorės veiksmų efektyvumą, sudarydama galimybių ES ateityje tapti pasaulinio stabilumo ir saugumo garantu;

K.  kadangi ES išorės veiksmai neturi būti sumenkinti tik iki „migracijos valdymo“ priemonės, o visos pastangos dirbti su trečiosiomis valstybėmis turi būti neatsiejamos nuo žmogaus teisių padėties gerinimo šiose šalyse;

L.  kadangi ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas turės reikšmingą poveikį mažinant konfliktų kurstymą ir užtikrinant didesnį stabilumą, laikantis įsipareigojimų pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir susijusios Europos Parlamento rezoliucijos dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo(15) nuostatų; kadangi pasaulis be masinio naikinimo ginklų yra saugesnis pasaulis; kadangi ES pirmauja siekiant uždrausti branduolinius ginklus ir turėtų stiprinti šioje srityje atliekamą vaidmenį;

M.  kadangi pagal Sutartis Sąjunga neturi vykdyti jokių išorės karinių veiksmų, nesusijusių su BSGP; kadangi tikra visų ES valstybių narių BUSP išplečia Europos Sąjungos išorės veiksmų taikymo sritį; kadangi pagal BSGP vieninteliai galimi išorės kariniai veiksmai yra taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui skirtos misijos už Sąjungos ribų, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje;

N.  kadangi parama partnerių karinėms taikos paramos operacijoms iki šiol buvo teikiama ne iš ES biudžeto pagal Afrikos taikos priemonę, įsteigtą ir finansuojamą remiantis Europos plėtros fondo (EPF) lėšomis; kadangi taikant Afrikos taikos priemonę šiuo metu apsiribojama veiksmais, kuriems vadovauja Afrikos Sąjunga (AS) arba Afrikos regioninės organizacijos;

O.  kadangi tikimasi, jog Europos taikos priemonė suteiks Sąjungai galimybę tiesiogiai prisidėti prie taikos paramos operacijų, kurioms vadovauja trečiosios valstybės ir atitinkamos tarptautinės organizacijos visame pasaulyje, o ne tik Afrikoje ar Afrikos Sąjungoje, finansavimo;

P.  kadangi siūloma Priemonė pakeis mechanizmą ATHENA ir Afrikos taikos priemonę; kadangi ji papildys Pajėgumų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą finansuojant ES gynybos veiklos išlaidas, kurių negalima finansuoti biudžeto lėšomis pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, kaip antai Afrikos Sąjungos taikos palaikymo misijas, savų karinių bendros saugumo ir gynybos politikos operacijų bendrąsias išlaidas ir partnerių karinių pajėgumų stiprinimo išlaidas;

Q.  kadangi pagal Priemonę vykdomos operacijos turi atitikti Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintus principus ir vertybes, taip pat ją vykdant turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės; kadangi veikla, kuri nėra apibrėžta kaip etiškai priimtina žmonių saugos, sveikatos ir saugumo, laisvės, privatumo, sąžiningumo ir orumo požiūriu, turi būti nuodugniai įvertinta ir persvarstyta;

R.  kadangi šiuo metu bendrųjų išlaidų dalis ir toliau lieka labai nedidelė (apytiksliai 5–15 proc. visų išlaidų) ir didelė valstybėms per karines operacijas tenkančių išlaidų ir jų prisiimamos atsakomybės dalis, remiantis principu „išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė“, prieštarauja solidarumo ir naštos pasidalijimo principams, ir tai toliau atgraso valstybes nares nuo aktyvaus dalyvavimo BSGP operacijose;

S.  kadangi siūlomas Europos taikos priemonės metinis finansinis paketas yra 1 500 000 000 EUR, o bendros išlaidos pagal mechanizmą ATHENA ir Afrikos taikos priemonę svyravo nuo 250 000 000 EUR iki 500 000 000 EUR per metus; kadangi pasiūlyme nepakankamai tiksliai nurodomi ar užtikrinami galimi su 1 000 000 000 EUR per metus suma susiję tikslai;

T.  kadangi tikimasi, jog pasinaudojant Europos taikos priemone, kaip į biudžetą neįtraukta priemone, finansuojama valstybių narių metiniais įnašais remiantis BNPj pagrįsta paskirstymo schema, bus galima finansuoti didesnę karinių misijų ir operacijų bendrųjų išlaidų dalį (35-45 proc.), kaip šiuo metu yra mechanizmo ATHENA atveju; kadangi tikimasi, jog pasinaudojant Europos taikos priemone taip pat bus galima užtikrinti nuolatinio ES finansavimo galimybę, užtikrinant tinkamą pasirengimo krizėms programavimą ir palengvinant greitesnį dislokavimą, taip pat padidinant lankstumą greito reagavimo atveju; kadangi Parlamentas jau seniai prašė plačiai naudoti mechanizmą ATHENA ir išplėsti jo taikymą, kad jis apimtų BSGP misijų ir operacijų bendrą finansavimą; kadangi siūlomas Tarybos sprendimas vis dėlto nėra tokio paties privalomojo pobūdžio, kaip vidaus susitarimas dėl Afrikos taikos priemonės, o tai reiškia, kad valstybės narės gali atsisakyti finansuoti veiksmus pagal Europos taikos priemonę;

U.  kadangi padidinus bendrąsias išlaidas siūloma Priemonė leis valstybėms narėms veikti solidariau ir dalytis našta, taip pat paskatins valstybes nares, ypač tas, kurios neturi finansinių arba veiklos išteklių, prisidėti prie BSGP operacijų;

V.  kadangi Taryba savo 2018 m. lapkričio 19 d. išvadose santūriai reiškė paramą ETP pasiūlymui; kadangi vis dėlto svarbu dėti pastangas, kad būtų priimtas plataus užmojo pasiūlymas, apimantis visus pasiūlytus komponentus, įskaitant mechanizmą ATHENA;

W.  kadangi visos pagal Priemonę vykdomos karinės misijos, kaip antai bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo bei kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo užduotys, įskaitant taikdarystę ir stabilizavimo operacijas pasibaigus konfliktams, kova su terorizmu, be kito ko, vykdoma remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą, kaip nurodyta ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje, paisant žmogaus teisių, patenka į BSGP sritį; kadangi ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikoma einamosioms išlaidoms, kurios atsiranda tik dėl karinio pobūdžio misijų; kadangi visos kitos einamosios išlaidos, susidarančios vykdant BSGP, įskaitant išlaidas, patiriamas dėl kitos ES sutarties 42 straipsnyje nurodytos veiklos, turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; kadangi Europos taikos priemonės administracinės išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto;

X.  kadangi pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį visos einamosios išlaidos, susidarančios įgyvendinant BUSP, yra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, išskyrus išlaidas, atsirandančias dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų; kadangi pasiūlymo dėl sprendimo 2 straipsnio a ir d punktuose atitinkamai nurodoma, kad pagal Europos taikos priemonę turėtų būti finansuojami karinio ar gynybinio pobūdžio veiksmai ir kiti karinio ar gynybinio pobūdžio Sąjungos operatyviniai veiksmai;

Y.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnio 2 dalies d punktą Sąjunga apibrėžia ir vykdo bendrą politiką ir veiksmus bei siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad būtų skatinamas tvarus besivystančių šalių ekonominis, socialinis ir aplinkos vystymasis, visų pirma siekiant panaikinti skurdą;

Z.  kadangi SESV 208 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje teigiama: „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“; kadangi toje pačioje pastraipoje nurodoma, jog „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“; kadangi antrasis sakinys yra Sutarties nuostata, taigi pagal ją ES turi konstitucinę pareigą, apibūdinamą kaip „politikos suderinamumas vystymosi labui“;

AA.  kadangi karinės ir civilinės misijos už Sąjungos ribų turi būti atskirtos viena nuo kitos siekiant užtikrinti, kad civilinės misijos būtų finansuojamos tik iš Sąjungos biudžeto;

AB.  kadangi ES turėtų suteikti BSGP misijų personalui statusą, panašų į deleguotųjų nacionalinių ekspertų statusą, užtikrindama jiems vienodą statusą ir geriausią apsaugą pagal Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus; kadangi visos dėl šio statuso mokamos išmokos ir kelionės, pragyvenimo bei sveikatos priežiūros išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto kaip administracinės išlaidos;

AC.  kadangi Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą dėl Afrikos taikos ir saugumo struktūros, finansuojamos pagal Afrikos taikos priemonę, kurią siūloma įtraukti į Europos taikos priemonę ir išplėsti; kadangi Audito Rūmai mano, jog šiai paramai nebuvo tinkamai teikiama pirmenybė ir jos poveikis nedidelis; kadangi siekiant reikšmingai padidinti naujos priemonės finansavimą reikia tinkamai atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;

AD.  kadangi kartu su pasiūlymu nebuvo pateiktas administracinių išlaidų finansinio poveikio vertinimas; kadangi Europos taikos priemonės administracinės išlaidos turi didelį poveikį ES biudžetui; kadangi Europos taikos priemonei įgyvendinti neturėtų būti papildomai samdomi ar deleguojami darbuotojai šalia tų, kurie įgyvendina keičiamas priemones; kadangi sinergija, kuri atsirastų sujungus dabartines skirtingas priemones į vieną administracinę struktūrą, turėtų padėti lengviau valdyti didesnę geografinę Europos taikos priemonės taikymo sritį; kadangi papildomi darbuotojai turėtų būti samdomi tik tuo atveju, jei iš visų dalyvaujančių valstybių narių iš tiesų būtų surinkta pajamų misijai arba priemonei; kadangi pajamos yra terminuoto pobūdžio, todėl būtina, kad ir pagal Priemonę pasamdytų darbuotojų arba deleguotų konkrečiai misijai ar priemonei vykdyti darbuotojų sutartys būtų sudaromos atitinkamam laikotarpiui; kadangi pagal Priemonę nė vienas darbuotojas neturėtų būti įdarbintas ar deleguotas iš valstybės narės, jei ji padarė oficialų pareiškimą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalį dėl konkrečios misijos ar priemonės;

AE.  kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų reguliariai konsultuotis su Parlamentu visais pagrindiniais BUSP ir BSGP aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais ir dėl tolesnės jų raidos; kadangi su Parlamentu turėtų būti laiku konsultuojamasi ir jam turėtų būti laiku teikiama informacija, be kita ko, politikos suderinamumo vystymosi labui klausimu, kad jis galėtų pateikti savo nuomonę ir klausimus pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui ir Tarybai prieš priimant sprendimus ar imantis ryžtingų veiksmų; kadangi vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas turėtų atsižvelgti į Parlamento nuomonę, be kita ko, politikos suderinamumo vystymosi labui klausimu, ir įtraukti ją į savo pasiūlymus, persvarstyti sprendimus ar sprendimų dalis, kuriems Parlamentas prieštarauja, arba atsiimti tokius pasiūlymus, nepaisant to, kad tokiu atveju bet kuri valstybė narė gali skatinti imtis iniciatyvos, ir turėtų pasiūlyti su BSGP susijusius Tarybos sprendimus, kai Parlamentas ragina tai padaryti; kadangi Parlamentas turėtų kasmet su pirmininko pavaduotoju ir vyriausiuoju įgaliotiniu diskutuoti dėl operacijų, finansuojamų pagal Priemonę;

1.  rekomenduoja Tarybai:

   a) nesumažinti valstybės narės įnašo į Priemonę, kai valstybė narė pasinaudoja ES sutarties 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes tai pakenktų paskirstymo remiantis BNPj schemai, kuria grindžiamas finansavimo mechanizmas, ir bendram Priemonės finansavimui;
   b) sprendime nurodyti, kad Parlamentui tenka biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos funkcija, kaip šiuo metu yra EPF, taigi ir Afrikos taikos priemonės atveju, remiantis atitinkamomis Europos plėtros fondui taikomomis finansinėmis taisyklėmis, kad būtų galima išsaugoti ES išorės veiksmų, vykdomų naudojant Fondo lėšas ir įgyvendinant kitą susijusią politiką, nuoseklumą, kaip nurodyta ES sutarties 18 straipsnyje ir 21 straipsnio 2 dalies d punkte, kartu su SESV 208 straipsniu;
   c) imtis veiksmų siekiant Europos Parlamente įsteigti mechanizmą, kuriuo naudojantis pagal griežtai nustatytas procedūras būtų galima susipažinti su visa informacija (ir dokumentų originalais), susijusia su Europos taikos priemonės metiniu biudžetu, taisomaisiais biudžetais, pervedimais, veiksmų programomis (taip pat pasirengimo etapu), pagalbos priemonių, įskaitant ad hoc priemones, įgyvendinimu, susitarimais su įgyvendinančiais subjektais ir gautų pajamų ir patirtų išlaidų ataskaitomis, taip pat metinėmis finansinėmis ataskaitomis, finansine ataskaita, vertinimo ataskaita ir Audito Rūmų metine ataskaita;
   d) sutikti numatyti prieigos prie visų konfidencialių dokumentų galimybę per derybas dėl atnaujinto Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Parlamento galimybės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje;
   e) užtikrinti, kad įgyvendinant operacijas, veiksmų programas, ad hoc paramos priemones ir kitus operatyvinius veiksmus, finansuojamus pagal Priemonę, jokiu būdu nebūtų pažeidžiami ar jais pasinaudojant nebūtų pažeidžiami ES sutarties 21 straipsnyje nustatyti pagrindiniai principai ir ypač tarptautinė humanitarinė ir žmogaus teisių teisė;
   f) jei įmanoma, iki šių metų pabaigos baigti mechanizmo ATHENA peržiūrą ir jį sklandžiai įtraukti į ETP, sykiu išsaugant veiklos veiksmingumą ir lankstumą;
   g) užtikrinti, kad atlikus būtinus pasiūlymo pakeitimus būtų išlaikytas didesnis veiksmingumas ir geresnis efektyvumas, kurie užtikrinami naudojant vieną priemonę;
   h) įtraukti šiuos pakeitimus:
   4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje frazę „bendra užsienio ir saugumo politika“ atitinkamai pakeisti fraze „bendra saugumo ir gynybos politika“;
   įrašyti naują 10a konstatuojamąją dalį: „(10a) ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytos karinio konsultavimo ir pagalbos misijos gali būti trečiųjų valstybių, regioninių ir tarptautinių organizacijų karinių ir gynybos pajėgumų stiprinimas siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams, juos valdyti ir spręsti, taip pat kovoti su grėsmėmis tarptautiniam saugumui, kartu griežtai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės ir 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, kriterijų“;
   įrašyti naują 10b konstatuojamąją dalį: „(10b) ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytos konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo misijos gali būti įnašas prisidedant prie taikos paramos operacijų, kurioms vadovauja regioninė ar tarptautinė organizacija arba trečiosios valstybės, finansavimo;“;
   įrašyti naują 10c konstatuojamąją dalį: „(10c) ES lėšomis remiamos operacijos privalo apimti JT rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo;“;
   2 straipsnio a punktą iš dalies pakeisti taip: „a) prisidedant prie karinio ar gynybinio pobūdžio misijų pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) finansavimo,“;
   2 straipsnio b punktą iš dalies pakeisti taip: „b) stiprinant trečiųjų valstybių, regioninių ir tarptautinių organizacijų pajėgumus išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams, juos valdyti ir spręsti, taip pat spręsti su grėsmėmis tarptautiniam ir kibernetiniam saugumui susijusias problemas,“;
   3 straipsnyje įrašyti naują 2a dalį: „2a. Iš Sąjungos biudžeto finansuojamos Priemonės administracinės išlaidos kasmet pateikiamos Ia priede (naujas) informacijai.“;
   5 straipsnio c punktą iš dalies pakeisti taip: „c) operacija – karinė misija pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką remiantis ES sutarties 42 straipsniu, siekiant vykdyti ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas karinio ar gynybinio pobūdžio užduotis, įskaitant užduotis, patikėtas valstybių narių grupei pagal ES sutarties 44 straipsnį;“;
   6 straipsnio pabaigoje įterpti naują pastraipą: „Visi civiliniai aspektai, turtas ar misijos pagal BUSP ir ypač pagal BSGP ar jų dalis finansuojami tik iš Sąjungos biudžeto.“;
   7 straipsnį iš dalies pakeisti taip: „Kiekviena valstybė narė, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arba vyriausiasis įgaliotinis, pritariant Komisijai, gali teikti pasiūlymus dėl pagal šią Priemonę finansuojamų Sąjungos veiksmų pagal ES sutarties V antraštinę dalį. Vyriausiasis įgaliotinis laiku informuoja Europos Parlamentą apie tokį pasiūlymą.“;
   10 straipsnio 1 dalis keičiama taip: „Sąjungos veiksmų, vykdomų naudojant Priemonės lėšas ir įgyvendinant kitą susijusią politiką, nuoseklumas užtikrinamas laikantis ES sutarties 21 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies. Pagal Priemonę finansuojami Sąjungos veiksmai taip pat turi atitikti kitų sričių Sąjungos politikos trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose tikslus;“;
   10 straipsnyje įrašyti naują 3a dalį: „3a. Du kartus per metus vyriausiasis įgaliotinis pateikia atskaitą Europos Parlamentui dėl 1 dalyje nurodyto nuoseklumo.“;
   11 straipsnyje įrašyti naują 2a dalį: „2a. Pagal Priemonę paskiriamas ryšių palaikymo su Europos Parlamentu pareigūnas. Be to, generalinio sekretoriaus pavaduotojas BSGP ir reagavimo į krizes klausimais kasmet keičiasi nuomonėmis su atitinkamu Parlamento organu ir reguliariai teikia informaciją.“;
   12 straipsnio 1 dalis keičiama taip: „Įsteigiamas Priemonės komitetas (toliau – Komitetas), kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos atstovai kviečiami dalyvauti Komiteto posėdžiuose, bet nebalsuoja. Europos gynybos agentūros (EGA) atstovai gali būti kviečiami dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kai svarstomi su EGA veiklos sritimi susiję klausimai, tačiau nebalsuoja ir nedalyvauja balsavime. Europos Parlamento atstovai gali būti kviečiami dalyvauti Komiteto posėdžiuose, tačiau nebalsuoja ir nedalyvauja balsavime.“;
   13 straipsnio 8 dalis keičiama taip: „8. Administratorius užtikrina savo veiklos tęstinumą per 9 straipsnyje nurodytą kompetentingų karinių EIVT struktūrų administracinę struktūrą.“;
   13 straipsnyje įrašyti naują 8a dalį: „8a. Administratorius dalyvauja informuojant Europos Parlamentą.“;
   16 straipsnyje įrašyti naują 8a dalį: „8a. Operacijų vadovai dalyvauja informuojant Europos Parlamentą.“;
   34 straipsnio 1 dalis keičiama taip: „Administratorius pasiūlo Komitetui ketverių metų laikotarpiui su galimybe laikotarpį pratęsti tiek, kad bendras laikotarpis neviršytų aštuonerių metų, paskirti Priemonės vidaus auditorių ir bent vieną vidaus auditoriaus pavaduotoją. Vidaus auditoriai turi turėti reikalingą profesinę kvalifikaciją ir užtikrinti deramas saugumo, objektyvumo ir nepriklausomumo garantijas. Vidaus auditorius negali būti įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ar apskaitos pareigūnas; vidaus auditorius negali dalyvauti rengiant finansines ataskaitas.“;
   47 straipsnio 4 dalis keičiama taip: „4. Bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą tvirtina Komitetas, atsižvelgdamas į veiklos poreikius, žmogaus teises, saugumo ir nukreipimo rizikos vertinimą, susijusį su sertifikuotu galutiniu naudojimu ir galutiniais naudotojais, ir finansinius kriterijus. Galutinės paskirties vieta gali būti ši:
   i) infrastruktūros objektų atveju pagal Priemonę jie gali būti parduoti arba perduoti priimančiajai šaliai, valstybei narei arba trečiajai šaliai;
   ii) įrangą pagal Priemonę galima parduoti valstybei narei, priimančiajai šaliai arba trečiajai šaliai arba ji gali būti saugoma ir techniškai prižiūrima Priemonės, valstybės narės ar tokios trečiosios šalies ir panaudota kitoje operacijoje.“;
   47 straipsnio 6 dalis keičiama taip: „6. Pardavimas arba perdavimas priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai vykdomas laikantis tarptautinės teisės, įskaitant susijusias žmogaus teisių nuostatas ir principą „nepakenk“, taip pat atitinkamų galiojančių saugumo taisyklių ir griežtai laikantis 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009, nustatančiame Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, nustatytus kriterijus;“;
   48 straipsnio 1 dalis keičiama taip: „Vyriausiasis įgaliotinis gali pateikti Tarybai galimos veiksmų programos arba galimos ad hoc paramos priemonės koncepciją. Vyriausiasis įgaliotinis informuoja Europos Parlamentą apie tokią koncepciją.“;
   49 straipsnio 1 dalis keičiama taip: „Taryba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, patvirtina veiksmų programas. Europos Parlamentas informuojamas apie patvirtintas veiksmų programas, kai jas patvirtina Taryba.“;
   50 straipsnio 3 dalis keičiama taip: „Jei prašymas nepatenka į esamų veiksmų programų aprėptį, Taryba, remdamasi vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, gali patvirtinti ad hoc paramos priemonę. Europos Parlamentas informuojamas apie patvirtintas ad hoc priemones, kai jas patvirtina Taryba.“;
   52 straipsnio 2 dalyje įrašyti naują fa punktą: „fa) pateikiamas išsamus pagal Priemonę finansuojamos įrangos sąrašas;“;
   53 straipsnio 1 dalies b punktą iš dalies pakeisti taip: „b) faktiškai pristatomi susijusios trečiosios valstybės ginkluotosioms pajėgoms, jeigu bus įvertinta, ar nepažeidžiami 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009, nustatančiame Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, nustatyti kriterijai;“;
   53 straipsnio 1 dalies d punktą iš dalies pakeisti taip: „d) naudojami laikantis Sąjungos politikos, deramai atsižvelgiant į tarptautinę teisę, ypač dėl žmogaus teisių, ir į galutinių naudotojų pažymėjimus, visų pirma perdavimo nuostatas;“;
   53 straipsnio 1 dalies e punktą iš dalies pakeisti taip: „e) valdomi atsižvelgiant į visus jų naudojimo, pardavimo ar perdavimo apribojimus arba ribojimus, dėl kurių nusprendė Taryba arba Komitetas, ir atsižvelgiant į atitinkamus galutinių naudotojų pažymėjimus, taip pat į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009, nustatančiame Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, nustatytus kriterijus;“;
   54 straipsnio 1 dalis keičiama taip: „Kiekvienas įgyvendinantis subjektas, kuriam patikėta įgyvendinti pagal Priemonę finansuojamas išlaidas, privalo laikytis patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principų, atlikti būtinus rizikos vertinimus bei galutinio naudojimo patikras ir tinkamai atsižvelgti į pagrindines ES vertybes ir tarptautinę teisę, ypač į žmogaus teisių teisę ir principą „nepakenk“. Turi būti vykdomas visų šių įgyvendinančių subjektų išankstinis rizikos vertinimas, norint įvertinti galimą riziką žmogaus teisėms ar valdymui.“;

2.  rekomenduoja Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

   a) konsultuotis su Parlamentu dėl rekomenduojamų pakeitimų ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į Europos Parlamento požiūrį, kaip nurodyta ES sutarties 36 straipsnyje;
   b) pagal ES sutarties 36 straipsnį visapusiškai įgyvendinti Parlamento požiūrį, rengiant pasiūlymus dėl daugiamečių veiksmų programų ar ad hoc paramos priemonių ir, be kita ko, atsiimti pasiūlymus, kuriems nepritarė Parlamentas;
   c) pateikti visapusišką sprendimo finansinio poveikio vertinimą nurodant jo poveikį ES biudžetui ir, visų pirma, papildomus personalo poreikius;
   d) Tarybos sprendimų dėl Europos taikos priemonės projektus pateikti Parlamentui konsultacijai tuo pačiu metu kaip Tarybai ir Politiniam ir saugumo komitetui, paliekant Parlamentui laiko pateikti savo nuomonę; ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją iš dalies pakeisti Tarybos sprendimų projektus, kai Parlamentas prašo tai padaryti;
   e) užtikrinti, laikantis ES sutarties 18 straipsnio nuostatų, suderinamumą su dabartiniais ES fondais, programomis ir priemonėmis, Europos taikos priemonės nuoseklumą, atsižvelgiant į visus kitus ES išorės veiksmų aspektus, visų pirma kalbant apie Pajėgumų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą ir siūlomą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, kuri visais atvejais turi būti įgyvendinama vykdant platesnio masto saugumo sektoriaus reformos programą, kurioje turi būti tvirtos sudedamosios dalys, susijusios su geru valdymu, kovos su smurtu dėl lyties nuostatos ir ypač nuostatos dėl saugumo sistemos civilinės priežiūros ir ginkluotųjų pajėgų demokratinės kontrolės;
   f) nuolat teikti Parlamentui informaciją apie Rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo pažangą ir konsultuotis su Parlamentu dėl rekomenduojamo lyčių aspekto integravimo, daugiausia dėmesio skiriant moterų vaidmeniui vykdant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant, atstatymo po konfliktų ir taikos derybų srityse, taip pat reguliariai vertinant priemones, kurių imtasi siekiant nuo smurto konfliktinėse situacijose apsaugoti pažeidžiamus asmenis, įskaitant moteris ir mergaites;
   g) atsižvelgiant į ES sutarties 18 straipsnį užtikrinti, kad ETP būtų suderinama su visais kitais ES išorės veiksmų aspektais, įskaitant vystymosi ir humanitarinės politikos sritis, ir siekiant skatinti atitinkamų trečiųjų šalių vystymąsi ir sumažinti bei panaikinti skurdą jose;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir informacijai – Europos išorės veiksmų tarnybai ir Komisijai.

(1) https://sustainabledevelopment.un.org/
(2) OL L 58, 2015 3 3, p. 1.
(3) OL L 84, 2015 3 28, p. 39.
(4) OL L 77, 2014 3 15, p. 1.
(5) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.
(6) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.
(7) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.
(8) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(9) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(10) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(11) OL C 353, 2016 9 27, p. 68.
(12) OL C 224, 2018 6 27, p. 18.
(13) OL C 369, 2018 10 11, p. 47.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0514.
(15) OL C 215, 2018 6 19, p. 202.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 29 d.Teisinis pranešimas