Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)02533),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 28 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. balandžio 1 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/396, kuriuo dėl tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datos iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2205, Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/592 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1178, kuriais papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012(2),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2019 m. balandžio 4 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi, atsižvelgiant į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/396 4 straipsnį, reglamentas turi būti taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, nebent iki tos dienos įsigalioja susitarimas dėl išstojimo arba pratęsiamas ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas dvejų metų laikotarpis;‑

B.  kadangi, 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, priėmė Sprendimą (ES) 2019/476(3), kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį, todėl nebus įvykdyta antroji Deleguotojo reglamento (ES) 2019/396 taikymo sąlyga, t. y., kad ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas dvejų metų laikotarpis nepratęsiamas;

C.  kadangi, nepaisant bet kokio ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pratęsimo, priežastys, dėl kurių priimtas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/396, išliks nepakitusios ir kadangi Parlamentas 2019 m. vasario 13 d. pareiškė, kad neprieštarauja Deleguotajam reglamentui (ES) 2019/396;

D.  kadangi Parlamentas vis dar pritaria, kad kompetentingoms institucijoms ir finansų rinkoms svarbu, jog ribotą 12 mėnesių laikotarpį tam tikriems su novacija susijusiems sandoriams būtų taikoma išimtis, jei JK įsisteigusi sandorio šalis pasikeičia į vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusią sandorio šalį, ir šiuo požiūriu palankiai vertina 2019 m. kovo 28 d. deleguotąjį reglamentą, kuriuo atsižvelgiama į naują aplinkybę – ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pratęsimą, atliktą priėmus Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2019/476;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1. (2) OL L 71, 2019 3 13, p. 11. (3) 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/476, priimtas susitarus su Jungtine Karalyste, kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį (OL L 80I, 2019 3 22, p. 1).