Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0050(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0005/2019

Pateikti tekstai :

A8-0005/2019

Debatai :

PV 03/04/2019 - 15
CRE 03/04/2019 - 15

Balsavimas :

PV 17/01/2019 - 10.7
CRE 17/01/2019 - 10.7
PV 04/04/2019 - 6.12
CRE 04/04/2019 - 6.12

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0344

Priimti tekstai
PDF 263kWORD 70k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 4 d. - Briuselis Negalutinė teksto versija
Daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ***I
P8_TA-PROV(2019)0344A8-0005/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (COM(2018)0115 – C8-0104/2018 – 2018/0050(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0115),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0104/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0005/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  patvirtina bendrą Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimą, kuris pridedamas prie šios rezoliucijos ir kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 103.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 508/2014
P8_TC1-COD(2018)0050

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  1982 m gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatyti išteklių išsaugojimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų rūšių populiacijų dydį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(2)  2015 m. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. pradėti veiksmingai reguliuoti žvejybą, užkirsti kelią išteklių pereikvojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai ir įgyvendinti moksliniais duomenimis pagrįstus valdymo planus, kad per trumpiausią įmanomą laikotarpį žuvų ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuris užtikrintų MSY atsižvelgiant į tų išteklių biologines charakteristikas;

(3)  2017 m. kovo 30 d. Maltoje paskelbtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“(3) nustatyta nauja žvejybos Viduržemio jūroje valdymo sistema ir ateinančių 10 metų darbo programa, kurioje numatyti penki konkretūs veiksmai. Vienas iš prisiimtų įsipareigojimų – parengti daugiamečius planus;

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013(4) nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus. BŽP turi padėti saugoti jūrų aplinką, tvariai valdyti visus verslinės žvejybos tikslais naudojamų rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę;

(5)  BŽP tikslai yra, be kita ko, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros veiklos tvarumą aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą. BŽP taip pat padedama užtikrinti deramą gyvenimo lygį žuvininkystės sektoriuje, įskaitant mažos apimties, smulkiosios ar priekrantės žuvininkystės sektorių. Pasiekus šiuos tikslus taip pat būtų padėta užtikrinti aprūpinimą maistu ir naudą užimtumo požiūriu;

(6)  tam, kad būtų pasiekti BŽP tikslai, turėtų būti priimta tam tikrų išsaugojimo priemonių, pavyzdžiui, daugiamečiai planai, techninės priemonės ir didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nustatymas bei paskirstymas;

(7)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turi būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane (toliau – planas) turėtų būti nurodyti bendrieji bei kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti;

(8)  patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos turėtų būti suprantamos kaip naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais pagrįstos viešai prieinamos mokslinės rekomendacijos, kurias paskelbė arba peržiūrėjo Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga;

(9)  Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas planas. Tuo tikslu ji visų pirma turėtų pasikonsultuoti su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (toliau – ŽMTEK). Komisija visų pirma turėtų gauti viešai prieinamas rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl mišriosios žvejybos, kuriose atsižvelgiama į planą ir nurodomi FMSY intervalai bei išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai (BPA ir BLIM);

(10)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1967/2006(5) nustatyta tausaus žvejybos išteklių naudojimo Viduržemio jūroje valdymo sistema ir reikalaujama priimti žvejybos tralais, laivų gaubiamaisiais tinklais, metamaisiais tinklais, apsupamaisiais tinklais ir dragomis valstybių narių teritoriniuose vandenyse valdymo planus;

(11)  Prancūzija, Italija ir Ispanija yra priėmusios valdymo planus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006. Tačiau tie planai tarpusavyje nėra pakankamai suderinti, juose nėra atsižvelgta į visus žvejybos įrankius, kuriais žvejojami demersiniai ištekliai, ir neatsižvelgta į daugiateritorį tam tikrų išteklių paplitimą bei laivynų išsidėstymą. Be to, išaiškėjo, kad tie planai nepadeda veiksmingai siekti BŽP tikslų. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai išreiškė pritarimą tam, kad būtų parengtas ir įgyvendintas daugiametis atitinkamų išteklių žvejybos valdymo planas Sąjungos lygmeniu;

(12)  ŽMTEK įrodė, kad daug vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti MSY;

(13)  todėl tikslinga parengti daugiametį vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planą;

(14)  tame plane turėtų būti atsižvelgta į mišrų žvejybos pobūdį ir tikslinių tos žvejybos išteklių, t. y. europinių jūrų lydekų (Merluccius merluccius), europinių barzdočių (Mullus barbatus), ilganosių rausvųjų krevečių (Parapenaeus longirostris), norveginių omarų (Nephrops norvegicus), ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) ir didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea), tarpusavio dinamiką. Jame taip pat turėtų būti atsižvelgta į rūšis, kurių individai sužvejojami kaip priegauda vykdant demersinę žvejybą, ir demersinius išteklius, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų. Tas planas turėtų būti taikomas demersinei žvejybai (visų pirma tralais, dugniniais statomaisiais tinklais, gaudyklėmis ir ūdomis), vykdomai Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais Sąjungai nepriklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse;

(15)  kai mirtingumas dėl mėgėjų žvejybos daro reikšmingą poveikį susijusiems ištekliams, Taryba turėtų galėti nustatyti nediskriminuojančius apribojimus žvejams mėgėjams. Nustatydama tokius apribojimus, Taryba turėtų remtis skaidriais ir objektyviais kriterijais. Kai tikslinga, valstybės narės turėtų imtis būtinų ir proporcingų priemonių, skirtų stebėsenai ir duomenų rinkimui, siekiant atlikti patikimą faktinių laimikio vykdant mėgėjų žvejybą lygių įvertinimą. Be to, turėtų būti įmanoma priimti technines išsaugojimo priemones, susijusias su mėgėjų žvejyba;

(16)  geografinė plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos ateityje gali reikėti pakoreguoti plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė;

(17)  plano tikslas turėtų būti padėti pasiekti BŽP tikslus, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių individams taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laimikį ir pelaginių žuvų, kurioms taikomas toks pat dydis, priegaudą vykdant demersinę žvejybą ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socioekonominius aspektus. Planas taip pat turėtų būti grindžiamas ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB(6) nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB(7) bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB(8) nustatytais tikslais;

(18)  tikslinga nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), atitinkantį tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriąją žvejybą. Remiantis planu, tie intervalai nustatyti, kad užtikrintų, jog laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Be to, nustatoma tokia viršutinė FMSY intervalo riba, kad tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį biomasės atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %;

(19)  tam, kad būtų galima nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, turėtų būti nustatyti įprasto naudojimo FMSY intervalai ir, jei atitinkami ištekliai yra geros būklės, galimybė nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, viršijančias tuos FMSY intervalus nustatyti pažeidžiamiausiems ištekliams, jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tai būtina siekiant šiame reglamente nustatytų mišriosios žvejybos tikslų, taip pat siekiant išvengti dėl tos pačios individų rūšies arba kelių individų rūšių išteklių dinamikos ištekliui gresiančios žalos arba apriboti kasmetinį didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų kitimą. Tuos FMSY intervalus atitinkantis tikslinis mirtingumas turėtų būti palaipsniui pakopomis pasiektas iki 2020 m., kai tai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d.;

(20)  būtina nustatyti išteklių, kurių su MSY susiję tiksliniai rodikliai yra nustatyti ir kuriems reikia taikyti apsaugos priemones, išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus atsargumo principu grindžiamais atskaitos taškais (BPA) ir ribiniais atskaitos taškais (BLIM);

(21)  turėtų būti įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad tiksliniai rodikliai būtų pasiekti, ir, jei reikia, pradėti taikyti taisomąsias priemones, be kita ko, tais atvejais, kai išteklių dydis yra mažesnis už jų išsaugojimo lygio atskaitos taškus. Taisomosios priemonės turėtų apimti neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius, didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas ir kitas specialias išsaugojimo priemones;

(22)  tam, kad galimybės vykdyti žvejybą būtų skaidrios ir būtų pasiektas tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygis, turėtų būti priimta žvejybai tralams (pagrindiniu žvejybos įrankiu, kuriuo žvejojami vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai) taikoma Sąjungos žvejybos pastangų sistema. Tuo tikslu, kad Taryba kasmet galėtų nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, išreikštas žvejybos dienų skaičiumi, yra tikslinga nustatyti žvejybos pastangų grupes. Prireikus žvejybos pastangų sistema turėtų apimti ir kitus žvejybos įrankius;

(23)  atsižvelgiant į nerimą keliančią daugelio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių padėtį ir siekiant sumažinti didelį dabartinį mirtingumą dėl žvejybos, pirmuosius penkerius plano įgyvendinimo metus pagal žvejybos pastangų sistemą žvejybos pastangos turėtų būti labai sumažintos;

(24)  valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių, kuriomis užtikrintų, kad žvejybos pastangų sistema būtų veiksminga ir įgyvendinama – įtraukti žvejybos pastangų kvotų paskirstymo metodą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, parengti laivų sąrašą, išduoti žvejybos leidimus ir registruoti bei perduoti atitinkamus žvejybos pastangų duomenis;

(25)  siekiant padėti veiksmingai pasiekti plano tikslus ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje nustatytų gero valdymo principų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama skatinti dalyvaujamojo valdymo sistemas vietos lygmeniu;

(26)  tam, kad būtų galima apsaugoti jauniklių augimo vietas bei pažeidžiamas buveines ir išlaikyti mažos apimties žvejybą, pakrančių zona turėtų būti reguliariai skiriama selektyvesnei žvejybai. Todėl plane reikėtų nustatyti, kad žvejyba tralais šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus rajonus, kuriuose gylis didesnis nei 100 metrų izobatos, būtų draudžiama trijų mėnesius kiekvienais metais. Turėtų būti galima nustatyti kitus žvejybos draudimo rajonus, jeigu tai galėtų užtikrinti, kad bent 20 % bus sumažintas europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikis;

(27)  demersiniams ištekliams išsaugoti turėtų būti imamasi papildomų priemonių. Visų pirma, pagalį mokslines rekomendacijas tikslinga nustatyti papildomų žvejybos draudimų rajonuose, kuriuose yra daug neršiančių individų santalkų, kad būtų apsaugota suaugusių europinių jūrinių lydekų populiacija, kurios būklė yra smarkiai pablogėjusi;

(28)  išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, ir demersinių išteklių, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų, atveju turėtų būti taikomas atsargumo principas. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad būtina imtis taisomųjų priemonių, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį turėtų būti priimamos specialios išsaugojimo priemonės;

(29)  plane turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais turėtų būti priimamos papildomos techninės išsaugojimo priemonės. Tai būtina norint pasiekti plano tikslus, visų pirma išsaugoti demersinius išteklius ir padidinti selektyvumą;

(30)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane ▌turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, kurios vėliau būtų išsamiau apibrėžtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį;

(31)  siekiant ▌ planą laiku pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas taisomosiomis bei techninėmis išsaugojimo priemonėmis, būtų įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti laimikį ir iš dalies keičiami tam tikri plano elementai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(32)  kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatytas tiesioginių valdymo interesų turinčių valstybių narių bendrų rekomendacijų pateikimo terminas;

(33)  kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant MSY, ▌ plane turėtų būti leidžiama atlikti reguliarią atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, mokslinę stebėseną;

(34)  pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalį Komisija turėtų periodiškai vertinti šio reglamento tinkamumą ir veiksmingumą. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas po plano periodinio vertinimo, kurį, remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis, atlieka ŽMTEK, ir būti juo grindžiamas; jis turėtų būti atliekamas ne vėliau kaip …[ penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas trejus metus. Tas laikotarpis leistų visiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti regionų lygmens priemones ir padaryti poveikį ištekliams ir žvejybai; ▌

(35)  siekiant suteikti teisinio tikrumo, tikslinga paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos tam, kad būtų pasiekti plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014(10);

(36)  siekiant nustatyti laivyno žvejybos pajėgumų ir turimų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų pusiausvyrą, turėtų būti galima iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo gauti paramą žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui nesubalansuotuose laivyno segmentuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(37)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalimi, tikėtinas šiame reglamente numatyto plano ekonominis ir socialinis poveikis buvo tinkamai įvertintas prieš parengiant jo projektą;

(38)  atsižvelgiant į tai, kad didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nustatomos kiekvieniems kalendoriniams metams, nuostatos dėl žvejybos pastangų sistemos turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą, nuostatos dėl FMSY intervalų ir dėl išteklių, kurių dydis nesiekia BPA, išsaugojimo priemonių, turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planas (toliau – planas).

2.  Šis reglamentas taikomas šiems ištekliams:

a)  ilgaūsėms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 1, 5, 6 ir 7 parajoniuose;

b)  ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 1, 5, 6 ir 9-10-11 parajoniuose;

c)  didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristaeomorpha foliacea) GFCM 9-10- 11 parajoniuose;

d)  europinėms jūrinėms lydekoms (Merluccius merluccius) GFCM 1, 5, 6, 7 ir 9-10- 11 parajoniuose;

e)  norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 5, 6, 9 ir 11 parajoniuose;

f)  europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 1, 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 parajoniuose;

3.  Šis reglamentas taip pat taikomas ištekliams, kurie sužvejojami kaip priegauda vakarų Viduržemio jūroje žvejojant 2 dalyje išvardytus išteklius. Jis taikomas ir bet kuriems kitiems demersiniams ištekliams, kurie sužvejojami vakarų Viduržemio jūroje ir apie kuriuos neturima pakankamai duomenų.

4.  Šis reglamentas taikomas 2 ir 3 dalyse nurodytų demersinių išteklių verslinei ▌ žvejybai, jeigu ji vykdoma Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais Sąjungai nepriklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse.

5.  Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatomos Sąjungai priklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse taikomo įpareigojimo iškrauti sužvejotą visų rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, išteklių laimikį, sugautą vykdant demersinę žvejybą, įgyvendinimo nuostatos.

6.  Šiame reglamente numatomos 13 straipsnyje nurodytos techninės priemonės, taikytinos bet kuriems ištekliams vakarų Viduržemio jūros vandenyse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009(11) 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami papildomi taip apibrėžiami terminai:

1)   vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1 geografinio parajonio (šiaurės Alboros jūra), 2 geografinio parajonio (Alboros sala), 5 geografinio parajonio (Balearų salos), 6 geografinio parajonio (šiaurės Ispanija), 7 geografinio parajonio (Liono įlanka), 8 geografinio parajonio (Korsikos sala), 9 geografinio parajonio (Ligūrijos jūra ir šiaurės Tirėnų jūra), 10 geografinio parajonio (pietų Tirėnų jūra) ir 11 geografinio parajonio (Sardinijos sala), apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011(12) I priede, vandenys;

2)   atitinkami ištekliai – 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti ištekliai;

3)  labiausiai pažeidžiami ištekliai – ištekliai, kurių didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nustatymo metu mirtingumo dėl žvejybos lygis ankstesniais metais yra labiausiai nutolęs nuo FMSY taško vertės, nustatytos patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose;

4)  FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos mokslinėse rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į to intervalo ribas, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalai apskaičiuojami taip, kad būtų užtikrinta, kad laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Viršutinė intervalo vertė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog ištekliai nesieks ribinio atskaitos taško (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %;

5)  FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrina ilgalaikį didžiausią laimikį;

6)  MSY FLOWER – mažiausia FMSY intervalo vertė;

7)  MSY FUPPER – didžiausia FMSY intervalo vertė;

8)  apatinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY FLOWER iki FMSY taško vertės;

9)  viršutinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY FUPPER;

10)  BLIM – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas ribinis atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo;

11)   BPA – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas atsargumo principu grindžiamas atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kuriuo užtikrinama, kad tikimybė, jog ištekliaus neršiančių žuvų biomasė nesieks BLIM, būtų mažesnė kaip 5 %;

12)   žvejybos pastangų grupė – valstybės narės laivyno valdymo vienetas, kuriam nustatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos;

13)  išteklių grupė – kartu sugaunamų išteklių grupė, kaip nustatyta I priede;

14)   žvejybos diena –bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis arba jo dalis, kuriuo laivas yra vakarų Viduržemio jūroje, bet ne uoste.

3 straipsnis

Tikslai

1.  Planas grindžiamas žvejybos pastangų sistema ir juo siekiama padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų BŽP tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, taip pat užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY.

2.  Planas turi padėti užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, kiek įmanoma, vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, ir padėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai pagal Sąjungos teisę ir šis reglamentas, išteklių laimikį.

3.  Planu turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žvejybos valdymo metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ▌.

4.  Planu visų pirma siekiama:

a)   užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priede nustatyto 3 deskriptoriaus sąlygos; ▌

b)   padėti įgyvendinti Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų kitų atitinkamų deskriptorių nuostatas proporcingai vaidmeniui, kurį žuvininkystė atlieka jas įgyvendinant, ir

c)  padėti pasiekti Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Direktyvos 92/43/EEB 6 ir 12 straipsniuose nustatytus tikslus, visų pirma kuo labiau sumažinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims.

5.  Plane nustatytų priemonių imamasi remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. ▌

II SKYRIUS

KIEKYBINIAI TIKSLAI, IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO LYGIO ATSKAITOS TAŠKAI IR APSAUGOS PRIEMONĖS

4 straipsnis

Kiekybiniai tikslai

1.  2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinis atitinkamų išteklių mirtingumas dėl žvejybos turi būti palaipsniui pakopomis pasiektas ▌iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d., ir po to išlaikomas FMSY intervalų ribose.

2.  Pagal šį planą prašoma (visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos) nustatyti FMSY intervalus.

3.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį, nustatydama didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, Taryba nustato tas žvejybos pastangas kiekvienos žvejybos pastangų grupės atveju, atitinkančias tuo metu turimą labiausiai pažeidžiamų išteklių FMSY intervalą.

4.  Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, kurios atitinka žemesnius lygius nei FMSY intervalų vertės.

5.  Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tuo metu turimą labiausiai pažeidžiamų išteklių FMSY intervalą viršijančios didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos su sąlyga, kad visų atitinkamų išteklių dydžiai viršija BPA:

a)   jei, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad mišriosios žvejybos atveju būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)   jei, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos ištekliui, kurią sukelia rūšies viduje arba tarp rūšių vykstanti išteklių sąveikos dinamika, arba

c)   siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

6.  Tais atvejais, kai dėl to, kad nėra pakankamos mokslinės informacijos, negalima nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išteklių FMSY intervalų, tie ištekliai valdomi vadovaujantis 12 straipsniu, kol bus gauti FMSY intervalai pagal šio straipsnio 2 dalį.

5 straipsnis

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

6 straipsnio tikslais pagal šį planą prašoma (visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos) nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:

a)   atsargumo principu grindžiamus atskaitos taškus, išreikštus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (BPA), ir

b)   ribinius atskaitos taškus, išreikštus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (BLIM).

6 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia BPA, imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, nustatomos tokio lygio didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo, atsižvelgiant į biomasės sumažėjimą.

2.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia BLIM, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies ▌, tokios taisomosios priemonės gali apimti tikslinės atitinkamo ištekliaus žvejybos sustabdymą ir atitinkamą didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų sumažinimą.

3.  Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

a)   priemones pagal šio reglamento 7, 8 ir 11–14 straipsnius ir

b)   neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius.

4.  Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 5 straipsnyje nurodytus dydžius, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS PASTANGOS

7 straipsnis

Žvejybos pastangų sistema

1.  Žvejybos pastangų sistema taikoma visiems I priede apibrėžtuose rajonuose tralais žvejojantiems laivams, išteklių grupėms ir ilgio kategorijoms.

2.  Kiekvienais metais, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis ir laikydamasi 4 straipsnio, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei.

3.  Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies ir nepaisant šio straipsnio 2 dalies, ▌pirmaisiais penkeriais plano įgyvendinimo metais:

a)  pirmaisiais plano įgyvendinimo metais, išskyrus tuos geografinius parajonius (GP), kuriuose žvejybos pastangos baziniu laikotarpiu jau yra sumažintos daugiau kaip 20%, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos sumažinamos 10 %, palyginti su baziniu dydžiu;

b)  antraisiais–penktaisiais plano įgyvendinimo metais didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos tuo laikotarpiu sumažinamos ne daugiau kaip 30 %. Žvejybos pastangų mažinimas gali būti papildomas bet kokiomis tinkamomis pagal Sąjungos teisę priimtomis techninėmis ar kitomis išsaugojimo priemonėmis, kad FMSY būtų pasiektas ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d.

4.  Kiekviena valstybė narė 3 dalyje nurodytą bazinį dydį kiekvienos žvejybos pastangų grupės arba GP atveju ▌ apskaičiuoja kaip vidutinį žvejybos pastangų dydį, išreikštą žvejybos dienų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiumi, atsižvelgdama tik į tuo laikotarpiu veiklą vykdžiusius laivus ▌.

5.  Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai žvejybos įrankiais sužvejojamas didelis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis gali būti nustatytos to konkretaus) įrankio didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos.

8 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

1.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro reikšmingą poveikį tam tikro 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali nustatyti nediskriminacinius apribojimus žvejams mėgėjams.

2.  Nustatydama 1 dalyje nurodytus apribojimus, Taryba remiasi skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Taikomi kriterijai gali apimti visų pirma mėgėjų žvejybos poveikį aplinkai, tos veiklos svarbą visuomenės požiūriu ir jos indėlį į pakrančių rajonų ekonomiką.

3.  Kai tikslinga, valstybės narės imasi būtinų ir proporcingų priemonių, skirtų stebėsenai ir duomenų rinkimui, siekiant atlikti patikimą faktinių laimikio vykdant mėgėjų žvejybą lygių įvertinimą.

9 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.  Valstybės narės didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valdo laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsniuose nustatytų sąlygų.

2.  Kiekviena valstybė narė pasirenka metodą, pagal kurį didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas paskirsto su jos vėliava plaukiojantiems atskiriems laivams arba laivų grupėms, taikydama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus kriterijus. ▌

3.  Valstybė narė gali iš dalies pakeisti savo žvejybos pastangų paskirstymą, perkeldama žvejybos dienas to paties geografinio rajono žvejybos pastangų grupėse, su sąlyga, kad ji taiko perskaičiavimo koeficientą, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Informacija apie žvejybos dienas, kuriomis pasikeista, ir perskaičiavimo koeficientą iš karto ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4.  Jei valstybė narė leidžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti tralais, ji užtikrina, kad tokia žvejyba būtų vykdoma ne ilgiau kaip 15 valandų per žvejybos dieną ir ne daugiau kaip penkias žvejybos dienas per savaitę ar lygiaverčiu intensyvumu.

Valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – iki 18 valandų per žvejybos dieną, – kad būtų atsižvelgta į tranzito tarp uosto ir žvejybos vietos laiką. Apie tokią nukrypti leidžiančią nuostatą nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

5.  Nepaisant 3 dalies, kai laivas vieną žvejybos dieną žvejoja dviejų skirtingų išteklių grupių individus, iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, suteiktų tam laivui kiekvienos išteklių grupės atžvilgiu, atimama pusė žvejybos dienos.

6.  Kiekviena valstybė narė su jos vėliava plaukiojantiems ir atitinkamus išteklius žvejojantiems laivams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda leidimus žvejoti I priede nurodytuose rajonuose.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos pajėgumas (išreikštas GT ir kW), atitinkantis nurodytąjį pagal 6 dalį išduotuose žvejybos leidimuose, plano taikymo laikotarpiu nebūtų didinamas.

8.  Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, kuriems pagal 6 dalį išduoti žvejybos leidimai, sąrašą ir pateikia jį Komisijai bei kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės savo sąrašus pirmą kartą pateikia per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir paskui ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d.

9.  Valstybės narės stebi savo žvejybos pastangų sistemą ir užtikrina, kad 7 straipsnyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos neviršytų nustatytų limitų.

10.  Laikydamosi gero valdymo principų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje, valstybės narės gali skatinti dalyvaujamojo valdymo sistemas vietos lygmeniu, kad būtų pasiekti šio plano tikslai.

10 straipsnis

Atitinkamų duomenų pranešimas

1.  Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011(13) 146c, 146d ir 146e straipsnius.

2.  Žvejybos pastangų duomenų suvestinė rengiama kas mėnesį ir apima II priede nustatytą informaciją. Suvestiniai duomenys pateikiami XML schemos apibrėžties formatu pagal UN/CEFACT standartą P1000-12.

3.  1 dalyje nurodytus žvejybos pastangų duomenis valstybės narės perduoda Komisijai anksčiau nei kiekvieno mėnesio 15 d.

IV SKYRIUS

TECHNINĖS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

11 straipsnis

Žvejybos draudimo rajonai

1.  Be to, kas numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje kiekvienais metais tris mėnesius ir, kai tikslinga, iš eilės, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, draudžiama naudoti tralus šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus rajonus, kuriuose gylis didesnis nei 100 metrų izobatos. Tuos tris metų mėnesius, kuriais draudžiama žvejoti, nustato kiekviena valstybė narė ir draudimas taikomas pačiu tinkamiausiu laikotarpiu, nustatytu remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Apie tą laikotarpį nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies ir su sąlyga, kad tai pateisinama dėl tam tikrų geografinių suvaržymų, pavyzdžiui, riboto kontinentinio šelfo dydžio ar didelių atstumų iki žvejybos vietų, valstybės narės gali, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti kitus žvejybos draudimo rajonus su sąlyga, kad bent 20 % sumažinamas europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikis kiekviename geografiniame parajonyje. Apie tokią nukrypti leidžiančią nuostatą nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

3.  Ne vėliau kaip …[dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] atitinkamos valstybės narės, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių santalkų, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir nerštaviečių.

4.  Kitus pagal 3 dalį nustatytus žvejybos draudimo rajonus vertina visų pirma ŽMTEK arba panaši Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga. Jeigu šis vertinimas parodo, kad žvejybos draudimo rajonai neatitinka jų tikslų, valstybės narės peržiūri tuos žvejybos draudimo rajonus, atsižvelgdamos į tas rekomendacijas.

5.  Jeigu draudimas žvejoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose žvejybos draudimo rajonuose daro poveikį kelių valstybių narių žvejybos laivams, Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį ir šio reglamento 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi atitinkami žvejybos draudimo rajonai.

12 straipsnis

Išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, ir demersinių išteklių, apie kuriuos neturima pakankamai duomenų, valdymas

1.  Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti ištekliai valdomi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

2.  1 straipsnio 3 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, visų pirma techninės išteklių išsaugojimo priemonės, pavyzdžiui, išvardytosios 13 straipsnyje, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas.

13 straipsnis

Specialios išteklių išsaugojimo priemonės

1.  Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šias technines išteklių išsaugojimo priemones:

a)   žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijas ir jų naudojimą reglamentuojančias taisykles, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

b)  žvejybos įrankių modifikacijas ar papildomas su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijas, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

c)  tam tikruose rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomus tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimus ar draudimus, kuriais siekiama apsaugoti neršiančias žuvis, žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

d)  išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančius mažiausius orientacinius dydžius, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, ir

e)  dėl mėgėjų žvejybos.

2.  1 dalyje nurodytomis priemonėmis turi būti padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

V SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAS IŠKRAUTI LAIMIKĮ

14 straipsnis

Nuostatos dėl įpareigojimo iškrauti laimikį

Dėl visų rūšių, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių vakarų Viduržemio jūroje ir dėl pelaginių rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvų atsitiktinio laimikio vykdant šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų išteklių žvejybą, Komisijai, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai, priimti deleguotuosius aktus, kad šis reglamentas būtų papildytas nustatant išsamią to įpareigojimo įgyvendinimo tvarką, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose.

VI SKYRIUS

REGIONALIZAVIMAS

15 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

1.  Šio reglamento 11– 14 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2.  Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį gali pateikti:

a)   pirmą kartą ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po …[šio reglamento įsigaliojimo diena], o po to ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo kiekvieno šio plano įvertinimo pagal šio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pateikimo dienos;

b)   iki metų, einančių prieš metus, kuriais tos priemonės turi būti taikomos, liepos 1 d.; ir (arba)

c)   tais atvejais, kai jos mano, kad tai yra būtina, visų pirma staiga pasikeitus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, būklei.

3.  Šio reglamento 11– 14 straipsniais suteikiami įgaliojimai nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.

VII SKYRIUS

PAKEITIMAI IR TOLESNI VEIKSMAI

16 straipsnis

Plano pakeitimai

1.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad pasikeitė atitinkamų išteklių geografinis arealas, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojami 1 straipsnio 2 dalyje ir I priede nurodyti rajonai.

2.  Jei remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija mano, kad reikia iš dalies pakeisti atitinkamų išteklių sąrašą, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo.

17 straipsnis

Plano stebėsena ir įvertinimas

1.  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje pateikiami kiekybiniai rodikliai turi apimti metinius atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, dabartinį mirtingumą dėl žvejybos (F / FMSY), neršiančių žuvų biomasės metinius įverčius ir socioekonominius rodiklius. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, tie rodikliai gali būti papildyti kitais rodikliais.

2.  Ne vėliau kaip …[ penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio atitinkamiems ištekliams ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

VIII SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  11–14 ir 16 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11–14 ir 16 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po spendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 11–14 ir 16 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

IX SKYRIUS

EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDAS

19 straipsnis

Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

Taikant Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu.

20 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 pakeitimai, susiję su tam tikromis taisyklėmis dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama iki 2017 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonės priimamos siekiant įgyvendinti daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo plano, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/…*(14), tikslus.

_______________

* … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) /…, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L …, p. …).“;

"

2)  įrašoma tokia papildoma dalis:"

„4a. Išlaidos, susijusios su žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonėmis, priimtomis siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) …/…(15) tikslus, yra tinkamos finansuoti EJRŽF lėšomis nuo to reglamento įsigaliojimo dienos.“.

"

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Atsižvelgiant į aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą, 4 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis taikomi nuo 2025 m. sausio 1 d.

7 straipsnis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Žvejybos pastangų sistema

(kaip nurodyta 7 straipsnyje)

Žvejybos pastangų grupės apibrėžiamos taip:

A)  Tralai, kuriais kontinentiniame šelfe ir viršutinėje šlaito dalyje žvejojamos europinės barzdotės, europinės jūrinės lydekos, ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai.

Įrankio tipas

Geografinis rajonas

Išteklių grupės

Laivų bendrasis ilgis

Žvejybos pastangų grupės kodas

Tralai

(TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP)

GFCM 1-2-5-6-7 parajoniai

Europinės barzdotės 1, 5, 6 ir 7 GP; europinės jūrinės lydekos 1-5-6-7 GP; ilganosės rausvosios krevetės 1, 5 ir 6 GP; norveginiai omarai 5 ir 6 GP.

< 12 m

EFF1/MED1_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF1/MED1_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF1/MED1_TR3

≥ 24 m

EFF1/MED1_TR4

GFCM 8-9-10-11 parajoniai

Europinės barzdotės 9 ▌, 10 ir 11 GP; europinės jūrinės lydekos 9-10-11 GP; ilganosės rausvosios krevetės 9-10-11 GP ir norveginiai omarai 9 ir 10 GP.

< 12 m

EFF1/MED2_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF1/MED2_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF1/MED2_TR3

≥ 24 m

EFF1/MED1_TR4

B)  Tralai, kuriais giliuosiuose vandenyse žvejojamos ilgaūsės raudonosios krevetės ir didžiosios raudonosios krevetės.

Įrankio tipas

Geografinis rajonas

Išteklių grupės

Laivų bendrasis ilgis

Žvejybos pastangų grupės kodas

Tralai

(TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP)

GFCM 1-2-5-6-7 parajoniai

Ilgaūsės raudonosios krevetės

1, 5, 6 ir 7 GP.

< 12 m

EFF2/MED1_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF2/MED1_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF2/MED1_TR3

≥ 24 m

EFF2/MED1_TR4

GFCM 8-9-10-11 parajoniai

Didžiosios raudonosios krevetės

9, 10 ir 11 GP.

< 12 m

EFF2/MED2_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF2/MED2_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF2/MED2_TR3

< 24 m

EFF2/MED1_TR4

II PRIEDAS

Su žvejybos pastangų duomenimis susijusios informacijos sąrašas

(kaip nurodyta 10 straipsnyje)

Informacija

Apibrėžtis ir pastabos

1)  Valstybė narė

Duomenis teikiančios vėliavos valstybės narės triraidis ISO kodas

2)  Žvejybos pastangų grupė

Žvejybos pastangų grupės kodas, nurodytas I priede

3)  Žvejybos pastangų laikotarpis

Ataskaitinio mėnesio pradžios ir pabaigos datos

4)  Deklaruojamos žvejybos pastangos

Bendras žvejybos dienų skaičius

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas

Europos Parlamentas ir Taryba ketina panaikinti pagal šio reglamento 13 straipsnį suteiktus įgaliojimus priimti technines priemones deleguotaisiais aktais, kai jie priims naują reglamentą dėl techninių priemonių, į kurį įtrauktas tas pačias priemones apimantis įgaliojimas.

(1)OL C 367, 2018 10 10, p. 103.
(2)2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)Maltoje paskelbta ministrų deklaracija „MedFish4Ever“. Ministrų konferencija dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje (Malta, 2017 m. kovo 30 d.).
(4)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(5)2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).
(6)2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(7)2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(8)1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(9)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(10)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).
(11)2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(12)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).
(13)2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).
(14)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 32/19 (2018/0050(COD)) esančio reglamento numerį ir išnašoje įrašyti to reglamento numerį, pavadinimą, datą ir OL nuorodą.
(15)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 32/19 (2018/0050(COD)) esančio reglamento numerį.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 8 d.Teisinis pranešimas