Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0129(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0008/2019

Pateikti tekstai :

A8-0008/2019

Debatai :

PV 03/04/2019 - 19
CRE 03/04/2019 - 19

Balsavimas :

PV 04/04/2019 - 6.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0346

Priimti tekstai
PDF 252kWORD 69k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 4 d. - Briuselis Negalutinė teksto versija
Kelių infrastruktūros saugumo valdymas ***I
P8_TA-PROV(2019)0346A8-0008/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (COM(2018)0274 – C8-0196/2018 – 2018/0129(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0274),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0196/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0008/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 261.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo(1)
P8_TC1-COD(2018)0129

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  2010 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ nurodyti Sąjungos strateginiai tikslai – iki 2020 m. perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2010 m., ir iki 2050 m. pasiekti beveik nulinį žūčių keliuose skaičių. Tačiau pastaraisiais metais pažanga siekiant tų tikslų sulėtėjo. 2017 m. birželio 8 d. Taryba savo išvadose dėl kelių eismo saugumo ir 2017 m. kovo mėn. Valetos deklaracijos patvirtinimo pritarė naujam tarpiniam tikslui iki 2030 m. perpus sumažinti sunkių sužalojimų skaičių, palyginti su 2020 m. Todėl reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti abu šie tikslai;

(2)  pagal saugios sistemos požiūrį žūčių ir sunkių sužalojimų eismo įvykiuose iš esmės galima išvengti. Visais lygmenimis reikia prisiimti bendrą atsakomybę siekiant užtikrinti, kad eismo įvykiuose žmonės nebūtų sunkiai sužalojami ir nežūtų. Visų pirma, gerai projektuojant ir tinkamai prižiūrint bei aiškiai ženklinant kelius, taip pat naudojant aiškius kelio ženklus turėtų sumažėti kelių eismo įvykių tikimybė, o „klaidas atleidžiančiuose“ keliuose (keliuose, kurie yra nutiesti išmintingai, siekiant užtikrinti, kad dėl vairavimo klaidų tiesiogiai nekiltų sunkių arba mirtinų pasekmių) turėtų sumažėti eismo įvykių sunkumas. Remdamasi visų valstybių narių patirtimi Komisija turėtų pateikti gaires dėl „klaidas atleidžiančių pakelių“ tiesimo ir priežiūros;

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013(5) apibrėžto transeuropinio transporto tinklo (TEN-T tinklo) keliai yra itin svarbūs remiant Europos integraciją. Todėl tuose keliuose reikėtų užtikrinti aukštą saugumo lygį;

(4)  TEN-T tinkle įgyvendinus kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras Sąjungoje pavyko sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų. Įvertinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB(6) poveikį paaiškėjo, kad valstybėms narėms, kuriose kelių infrastruktūros saugumo valdymo (KISV) principai savanoriškai taikomi nacionaliniuose keliuose, kurie nėra TEN-T tinklo dalis, pavyko pasiekti daug didesnį kelių saugumo lygį nei valstybėms narėms, kurios to nepadarė. Todėl pageidautina, kad tie KISV principai būtų taikomi taip pat ir kitoms Europos kelių tinklo dalims;

(5)  svarbu, kad, kalbant apie kelių eismo saugumą, ši direktyva būtų taikoma ir kelių ruožams, nutiestiems per tiltus, bei kelių ruožams, einantiems per tunelius, priklausantiems tinklui, kuriam taikoma ši direktyva, išskyrus tunelius, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB(7);

(6)  siekiant saugesnio eismo keliuose svarbu užtikrinti, kad ši direktyva taip pat būtų taikoma įvažiavimams į stovėjimo aikšteles, esančias tinklo keliuose, kuriems taikoma ši direktyva, visų pirma greitkeliuose ir pagrindiniuose keliuose, ir išvažiavimams iš jų;

(7)  sezoninės sąlygos valstybėse narėse ir regionuose labai skiriasi. Todėl svarbu, kad į šias sąlygas būtų tinkamai atsižvelgta nacionalinėse nuostatose, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę;

(8)  didelė kelių eismo įvykių dalis įvyksta nedidelę dalį sudarančiuose keliuose, kuriems būdingas didelis eismo intensyvumas ir greitis ir kuriuose daug įvairių transporto priemonių važiuoja skirtingais greičiais. Todėl ribotai išplėtus Direktyvos 2008/96/EB taikymo sritį, kad ji apimtų greitkelius ir kitus pagrindinius kelius, kurie nėra TEN-T tinklo dalis, visoje Sąjungoje turėtų gerokai padidėti kelių infrastruktūros saugumo lygis;

(9)  siekiant užtikrinti, kad toks taikymo srities išplėtimas padarytų numatomą poveikį, logiška, kad pagrindiniai keliai, kurie nėra greitkeliai, apimtų visus kelius, priklausančius aukščiausiai kelių kategorijai, esančiai žemiau greitkelio kategorijos nacionalinėje kelių klasifikacijoje. Dėl tos pačios priežasties valstybės narės turėtų būti skatinamos užtikrinti, kad ši direktyva būtų toliau taikoma bent visiems tiems keliams, kuriems iki šios direktyvos įsigaliojimo buvo taikoma, taip pat ir savanoriškai, Direktyva 2008/96/EB;

(10)  nustačius reikalavimą, kad Direktyvoje 2008/96/EB nustatytas procedūras privaloma taikyti visiems kelių infrastruktūros projektams ne miesto teritorijose, kurie yra įgyvendinami naudojant Sąjungos finansavimą, turėtų pavykti užtikrinti, kad Sąjungos lėšos nebūtų naudojamos nesaugiems keliams tiesti;

(11)  Direktyva 2008/96/EB taikoma tik kelių infrastruktūrai. Todėl šia direktyva nedaromas poveikis nei kelių eismą reglamentuojantiems teisės aktams, nei valstybių narių kompetencijai savarankiškai spręsti dėl kelių eismo srities teisės aktų. Turėtų būti atsižvelgta į 1949 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Ženevos kelių eismo konvenciją ir 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelių eismo konvenciją, taip pat į 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelio ženklų ir signalų konvenciją;

(12)  rizika grindžiamas viso tinklo kelių saugumo vertinimas, atrodo, yra veiksminga ir efektyvi priemonė nustatyti tinklo dalims, kuriose reikėtų atlikti išsamesnius kelių saugumo patikrinimus ir pirmumo tvarka daryti investicijas, atsižvelgiant į jų potencialą padidinti viso tinklo saugumo lygį. Taigi visą kelių tinklą, kuriam taikoma ši direktyva, reikėtų sistemingai vertinti, be kita ko, elektroniniais ir skaitmeniniais būdais renkant duomenis, siekiant padidinti kelių eismo saugumo lygį visoje Sąjungoje;

(13)  veiksmingiausių ankstesnės procedūros „saugumo lygių nustatymas eksploatuojamame kelių tinkle ir to tinklo valdymas“ elementų integravimas į naująją viso tinklo kelių saugumo vertinimo procedūrą turėtų leisti geriau nustatyti kelių ruožus, kuriuose galimybės padidinti saugumo lygį yra didžiausios ir kuriuose imantis tikslinių intervencinių priemonių turėtų pavykti labiausiai pagerinti padėtį;

(14)  siekiant pagerinti KISV procedūrų kokybę, objektyvumą ir veiksmingumą, būtų naudinga leisti valstybėms narėms pasinaudoti, kai tikslinga, galimybėmis, kurias atveria nuolat tobulėjančios technologijos, pasitelkiamos atliekant kelių ruožų patikrinimus, dokumentuojant kelio saugumo sąlygas ir renkant kitus su kelių tinklo saugumu susijusius duomenis;

(15)  norint užtikrinti didesnį kelių infrastruktūros saugumo lygį, kad būtų įgyvendinti Sąjungos kelių saugumo tikslai, itin svarbu sistemingai imtis tolesnių veiksmų pagal KISV procedūrų išvadas. Tuo tikslu turėtų būti parengiami prioritetinių veiksmų planai ir taip užtikrinama, kad būtų kuo skubiau įgyvendinamos būtinos intervencinės priemonės. Konkrečiai, tolesnės priemonės, kurių imamasi remiantis viso tinklo kelių saugumo vertinimo išvadomis, turėtų būti arba tiksliniai kelių saugumo patikrinimai, arba, jei įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, tiesiogiai vykdomi taisomieji veiksmai, kuriais siekiama pašalinti arba sumažinti kelių saugumo riziką neužkraunant nereikalingos administracinės naštos;

(16)  esamų kelių saugumą būtina didinti nukreipiant investicijas į didžiausio avaringumo kelių ruožus ir (arba) į tuos kelių ruožus, kuriuose yra didžiausios nelaimingų atsitikimų mažinimo galimybės;

(17)  tokioms investicijoms remti gali būti naudojamasi, laikantis taikytinų sąlygų, Sąjungos lygmens finansavimu ir finansinėmis paskatomis, papildant atitinkamas nacionalines investicijas ir paskatas;

(18)  ypač didelė eismo įvykių rizika kyla kelių tinklo ruožuose, kurie jungiasi su transeuropinio tinklo kelių tuneliais, kuriems taikoma Direktyva 2004/54/EB. Todėl, siekiant padidinti kelių tinklo, kuriam taikoma ši direktyva, saugumo lygį, reikėtų vykdyti bendrus tokių kelių ruožų saugumo patikrinimus dalyvaujant ir kelių, ir tunelių srities kompetentingų institucijų atstovams;

(19)  Sąjungoje 2017 m. 47 proc. žuvusiųjų eismo įvykiuose buvo pažeidžiami eismo dalyviai. Taigi užtikrinant, kad visose KISV procedūrose būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių interesus, ir rengiant tokių eismo dalyvių infrastruktūrai taikytinus kokybės reikalavimus turėtų pavykti padidinti jų saugumo keliuose lygį;

(20)  siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms tobulinti savo procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploataciją, turėtų būti nustatytos bendrosios specifikacijos siekiant skatinti veiksmingą kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms;

(21)  saugumo gerinimui pirmenybė teikiama ir geležinkelio pervažose (t. y., signalizacijai, infrastruktūros gerinimui). Remiantis Europos Sąjungos geležinkelių agentūros parengta 2018 m. ES geležinkelių saugos ir sąveikos ataskaita, 2016 m. 108 000 pervažų Sąjungoje įvyko 433 didelės avarijos, kuriose 255 žmonės žuvo ir 217 žmonių buvo sunkiai sužeisti. Todėl reikėtų nustatyti didelį pavojų saugumui keliančias geležinkelio pervažas, kad jos būtų pagerintos;

(22)  kokybiškas kelių ženklinimas ir kelio ženklai yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti pagalbą vairuotojams ir susietosioms bei automatizuotoms transporto priemonėms. Bendrosios kelių ženklinimo ir kelio ženklų specifikacijos turėtų tapti pagrindu, sudarančiu sąlygas diegti pažangias susietąsias ir automatizuotas judumo sistemas. Pageidautina laikytis bendro Europos požiūrio, atitinkančio 1968 m. Vienos kelio ženklų ir signalų konvenciją;

(23)  siekiant sustiprinti rezultatus, kurių tikimasi taikant šią direktyvą, ir užtikrinti deramą saugumo lygį nelaimių atveju, valstybės narės galėtų palengvinti savo civilinės saugos, reagavimo į nelaimes ir kelių eismo policijos tarnybų bendradarbiavimą, kai tai tikslinga ir ypač tarpvalstybiniuose kelių ruožuose. Jeigu vykdant tą veiklą reikalingas valstybių narių bendradarbiavimas, tinkamą pagrindą tam suteikia Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1313/2013/ES(8) nustatytas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas;

(24)  nepažeidžiant viešųjų pirkimų srities teisės aktų, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES(9), kelių infrastruktūros sektoriuje vykdant viešuosius pirkimus su saugumu susijusios techninės specifikacijos turėtų būti skelbiamos viešai;

(25)  siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti atskaitingumą, reikėtų pranešti kelių saugumo reitingus, kad eismo dalyviai būtų informuoti apie infrastruktūros būklę ir būtų padidintas jų bendras informuotumas;

(26)  turėtų būti skatinamas specialistų keitimasis su saugios sistemos metodika susijusia patirtimi ir kelių saugumo auditorių keitimasis informacija;

(27)  skelbiant viso tinklo kelių saugumo vertinimo rezultatus turėtų pavykti užtikrinti infrastruktūrai būdingą saugumo lygį, kurį būtų galima palyginti visoje Sąjungoje;

(28)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti procedūras, užtikrinančias pastovų aukštą kelių saugumo lygį TEN-T tinkle ir greitkelių ir pagrindinių kelių tinkle visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o visoje Sąjungoje būtina darniau siekti aukštesnių kelių infrastruktūros saugumo standartų, šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Imantis veiksmų Sąjungos lygmeniu kelionės Sąjungoje turėtų tapti saugesnės ir dėl to savo ruožtu turėtų pagerėti vidaus rinkos veikimas ir turėtų būti paremtas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslas;

(29)  siekiant užtikrinti, kad KISV procedūrų turinys ir toliau būtų grindžiamas geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kad ji galėtų iš dalies keisti šios direktyvos priedus, atsižvelgdama į technikos pažangą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(10) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)  būtina imtis konkrečių priemonių norint užtikrinti nuolatinį kelių saugumo valdymo praktikos gerinimą ir pasirūpinti, kad transporto priemonėms, kuriose įrengtos pagalbinės vairavimo sistemos arba aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo įranga, būtų lengviau atpažinti kelių ženklinimą ir kelio ženklus. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(11);

(31)  todėl Direktyva 2008/96/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2008/96/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2008/96/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

„1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ir įgyvendintų procedūras, susijusias su poveikio kelių saugumui vertinimais, kelių saugumo auditu, kelių saugumo patikrinimais ir viso tinklo kelių saugumo vertinimu.

2.  Ši direktyva taikoma projektuojamiems, tiesiamiems ar jau eksploatuojamiems transeuropiniam kelių tinklui priklausantiems keliams, taip pat jam nepriklausantiems greitkeliams ir kitiems pagrindiniams keliams.

3.  Ši direktyva taip pat taikoma 2 dalyje nenurodytiems keliams ir kelių infrastruktūros projektams, kurie yra ne miesto teritorijose, kurie nenaudojami šalia esančiai nuosavybei aptarnauti ir kurių realizavimui pasitelktas finansavimas Sąjungos lėšomis, išskyrus kelius, kurie nėra skirti bendrajam variklinių transporto priemonių eismui, pavyzdžiui, dviračių takus, arba kelius, kurie nėra suprojektuoti bendrajam eismui, pavyzdžiui, privažiuojamuosius kelius, kuriais privažiuojama prie pramonės, žemės ūkio ar miškų ūkio objektų ar teritorijų.

4.  Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos pagrindiniams keliams, kuriuose saugumo rizika yra nedidelė, esant tinkamai pagrįstoms priežastims, susijusioms su eismo intensyvumu ir eismo įvykių statistika.

Valstybės narės į šios direktyvos taikymo sritį gali įtraukti 2 ir 3 dalyse nenurodytus kelius.

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai jos teritorijoje esančių greitkelių ir pagrindinių kelių sąrašą, o vėliau – bet kokius tolesnius su tuo susijusius pakeitimus. Be to, kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie kelius, kurie pagal šią dalį nepatenka arba patenka į šios direktyvos taikymo sritį, o vėliau – bet kokius tolesnius su tuo susijusius pakeitimus.

Komisija paskelbia kelių, apie kuriuos pranešta pagal šį straipsnį, sąrašą.

5.  Ši direktyva netaikoma kelių tuneliams, kuriems taikoma Direktyva 2004/54/EB.“;

"

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 punktas pakeičiamas taip:"

„1. transeuropinis kelių tinklas – kelių tinklas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013*;

_____________________

* 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).“;

"

b)  įterpiami šie punktai:"

„2a. greitkelis – specialiai automobilių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, nenaudojamas šalia esančiai nuosavybei aptarnauti ir atitinkantis šiuos kriterijus:

   a) išskyrus specialiose vietose ar tam tikru laikotarpiu, turi abiem eismo kryptims atskiras juostas, viena nuo kitos atskirtas eismui neskirta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitu būdu;
   b) tame pačiame lygyje nesikerta su jokiu kitu keliu, geležinkeliu, tramvajų keliu arba dviračių ar pėsčiųjų taku;
   c) yra specialiai pažymėtas kaip greitkelis;

2b.  pagrindinis kelias – ne miesto vietovėse esantis kelias, jungiantis didmiesčius ar regionus arba abu, kuris priklauso aukščiausiai kelių kategorijai, esančiai žemiau „greitkelio“ kategorijos nacionalinėje kelių klasifikacijoje, galiojančioje ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos paskelbimo OL data];

"

c)  5 punktas išbraukiamas;

d)  6 ir 7 punktai pakeičiami taip:"

„6. saugumo kategorija – viena iš kategorijų, į kurias suskirstomos esamo kelių tinklo dalys pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį;

7.  tikslinis kelio saugumo patikrinimas – tikslinis tyrimas siekiant nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir sužalojimų rizika, vykdomas atliekant esamo kelio arba kelio ruožo apžiūrą vietoje;“;

"

e)   įterpiamas šis punktas:"

„7a. reguliarus kelio saugumo patikrinimas – įprastas periodinis charakteristikų ir defektų, kurių atžvilgiu saugumo sumetimais reikia atlikti priežiūros darbus, patikrinimas;“;

"

f)  papildoma šiuo punktu:"

„10. pažeidžiamas eismo dalyvis – motorine transporto priemone nevažiuojantis eismo dalyvis, įskaitant, visų pirma, dviratininkus ir pėsčiuosius, arba motorinės dviratės transporto priemonės naudotojas.“;

"

3)  4 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„5a. Komisija pradinio projektavimo etapo audito metu parengia gaires dėl „klaidas atleidžiančių pakelių“ ir „savaime suprantamų ir savaime prigyjančių kelių“ projektavimo, taip pat dėl kokybės reikalavimų, susijusių su pažeidžiamais eismo dalyviais. Tos gairės parengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais.“;

"

4)  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

„5 straipsnis

Viso tinklo kelių saugumo vertinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad viso tinklo kelių saugumo vertinimas būtų atliekamas visame eksploatuojamų kelių tinkle, kuriam taikoma ši direktyva. ▌

2.  Atliekant viso tinklo kelių saugumo vertinimus vertinama avarijų ir poveikio sunkumo rizika, remiantis šiais elementais:

   a) pirmiausia, kelio konstrukcijos charakteristikų (konstrukcinio saugumo) vizualiniu ištyrimu vietoje arba elektroninėmis priemonėmis; taip pat
   b) kelių tinklo ruožų, kurie buvo eksploatuojami ilgiau nei trejus metus ir kuriuose, proporcingai eismo srautui, įvyko daug rimtų eismo įvykių, tyrimu.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pirmasis viso tinklo kelių saugumo vertinimas būtų atliktas ne vėliau kaip 2024 m. Paskesni viso tinklo kelių saugumo vertinimai atliekami pakankamai dažnai, siekiant užtikrinti pakankamą saugumo lygį, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau nei kas penkerius metus.

4.  Atlikdamos viso tinklo kelių saugumo vertinimą, valstybės narės gali atsižvelgti į III priede nurodytus orientacinius elementus.

5.  Komisija pateikia gaires dėl sistemingų viso tinklo kelių saugumo vertinimų atlikimo ir saugumo reitingų nustatymo metodikos.

6.  Remdamosi 1 dalyje nurodyto vertinimo rezultatais ir siekdamos nustatyti poreikių imtis tolesnių veiksmų pirmumo tvarką valstybės narės suskirsto visus kelių tinklo ruožus bent į tris kategorijas pagal saugumo lygį.“;

"

5)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„6 straipsnis

Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai“;

"

b)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad ▌būtų atliekami reguliarūs kelių saugumo patikrinimai; tokie patikrinimai atliekami pakankamai dažnai, kad būtų užtikrinti derami atitinkamos kelių infrastruktūros saugumo lygiai.;

"

c)  2 dalis išbraukiama;

d)   3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Valstybės narės užtikrina kelių tinklo ruožų, besiribojančių su kelių tuneliais, kuriems taikoma Direktyva 2004/54/EB, saugumą atlikdamos bendrus kelių saugumo patikrinimus, kuriuos atlieka kompetentingi subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant šią direktyvą ir Direktyvą 2004/54/EB. Bendri kelių saugumo patikrinimai atliekami pakankamai dažnai, kad būtų užtikrinti derami saugumo lygai, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau nei kas šešerius metus.“;

"

6)  įterpiami šie straipsniai:"

„6a straipsnis

Tolesni veiksmai, susiję su eksploatuojamiems keliams taikomomis procedūromis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad remiantis pagal 5 straipsnį atliktų viso tinklo kelių saugumo vertinimų rezultatais būtų imamasi tolesnių veiksmų arba atliekant tikslinius kelių saugumo patikrinimus, arba tiesiogiai vykdant taisomuosius veiksmus.

2.  Atlikdamos tikslinius kelių saugumo patikrinimus valstybės narės gali atsižvelgti į IIa priede išdėstytus orientacinius elementus.

3.  Tikslinius kelių saugumo patikrinimus atlieka ekspertų grupės. Bent vienas ekspertų grupės narys turi atitikti reikalavimus, nustatytus 9 straipsnio 4 dalies a punkte.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad remiantis tikslinių kelių saugumo patikrinimų rezultatais būtų imamasi tolesnių veiksmų priimant pagrįstus sprendimus, ar reikia imtis taisomųjų veiksmų. Visų pirma valstybės narės nustato kelių ruožus, kuriuose reikia ▌didinti kelių infrastruktūros saugumo lygį, ir apibrėžia veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti pirmumo tvarka siekiant padidinti tų kelių ruožų saugumo lygį.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad taisomieji veiksmai pirmiausia būtų įgyvendinami kelių ruožuose, kurių saugumo lygis yra žemas ir kuriuose yra galimybė įgyvendinti priemones, kuriomis užtikrinamos didelės galimybės padidinti saugumą ir sumažinti dėl eismo įvykių patiriamas sąnaudas.

6.  Valstybės narės parengia ir reguliariai atnaujina rizikos įvertinimu grindžiamą prioritetinių veiksmų planą, pagal kurį būtų stebimas numatytų taisomųjų veiksmų įgyvendinimas.▌

6b straipsnis

Pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga

Valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinant 3–6 straipsniuose numatytas procedūras būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius.

6c straipsnis

Kelių ženklinimas ir kelio ženklai

1.  Valstybės narės savo dabartinėse ir būsimose kelių ženklinimui ir kelio ženklams skirtose procedūrose ypatingą dėmesį skiria įskaitomumo ir pastebimumo vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms užtikrinimui. Taikant šias procedūras atsižvelgiama į bendrąsias specifikacijas, kai tokios bendrosios specifikacijos yra nustatytos pagal 3 dalį.

2.  Komisijos sudaryta ekspertų grupė ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio mėn. įvertina galimybę nustatyti bendrąsias specifikacijas, įskaitant įvairius elementus, kuriais siekiama užtikrinti kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploataciją, siekiant skatinti veiksmingą kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms. Ta grupė sudaroma iš valstybių narių paskirtų ekspertų. Vertinimas, be kita ko, apima konsultacijas su Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija.

Atliekant vertinimą visų pirma atsižvelgiama į šiuos elementus:

   a) įvairių pagalbinių vairavimo technologijų ir infrastruktūros sąveiką;
   b) oro ir atmosferos reiškinių bei eismo poveikį Sąjungos teritorijoje esančiam kelių ženklinimui ir kelio ženklams;
   c) priežiūros priemonių, reikalingų įvairioms technologijoms, rūšį ir dažnumą, įskaitant apytikrį išlaidų apskaičiavimą.

3.  Atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, susijusios su 1 dalyje nurodytomis valstybių narių procedūromis, siekiant užtikrinti kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploataciją, atsižvelgiant į veiksmingo kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumo ir pastebimumo užtikrinimą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Įgyvendinimo aktais nedaromas poveikis Europos standartizacijos komiteto kompetencijai kelių ženklinimo ir kelio ženklų standartų srityje.

6d straipsnis

Informavimas ir skaidrumas

Komisija skelbia Europos kelių tinklo, patenkančio į šios direktyvos taikymo sritį, žemėlapį, kuris yra prieinamas internetu, pabrėždama skirtingas kategorijas, kaip nurodyta 5 straipsnio 6 dalyje.

6e straipsnis

Savanoriškas pranešimų teikimas

Valstybės narės deda pastangas sukurti savanoriškam pranešimų teikimui skirtą nacionalinę sistemą, prieinamą internetu visiems eismo dalyviams, kad būtų lengviau rinkti eismo dalyvių ir transporto priemonių perduodamus duomenis apie įvykius ir bet kokią kitą su saugumu susijusią informaciją, kuri, pranešančio asmens nuomone, kelia faktinį arba galimą pavojų kelių infrastruktūros saugumui.“;

"

7)  7 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„1a. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos gairės, pagal kurias turi būti pranešama apie eismo įvykio sunkumą, nurodant žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

"

8)  9 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„1a. Kelių eismo saugumo auditoriams, pradėjusiems mokymo kursą nuo ... [5 metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], valstybės narės užtikrina, kad kelių saugumo auditorių mokymo programa apimtų aspektus, susijusius su pažeidžiamais eismo dalyviais ir jiems skirta infrastruktūra.“;

"

9)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

„10 straipsnis

Keitimasis gerąja patirtimi

Siekdama pagerinti saugumą Sąjungos keliuose, Komisija sukuria valstybių narių keitimosi informacija ir gerąja patirtimi sistemą, kuri, inter alia, apimtų kelių saugumo mokymų programą, esamus kelių infrastruktūros saugumo projektus ir patikrintą kelių eismo saugumo technologiją.

"

10)  11 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

11)  įterpiamas šis straipsnis:"

„11a straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės iki 2025 m. spalio 31 d. ▌teikia Komisijai ataskaitą apie viso tinklo, įvertinto pagal 5 straipsnį, saugumo klasifikavimą. Kai įmanoma, ataskaita grindžiama bendra metodika. Jei taikytina, ataskaitoje taip pat pateikiamas atnaujintų nacionalinių gairių, įskaitant visų pirma patobulinimus, susijusius su technologine pažanga ir pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, nuostatų sąrašas. Nuo 2025 m. spalio 31 d. tokios ataskaitos teikiamos kas penkerius metus.

2.  Pirmą kartą iki 2027 m. spalio 31 d., o paskui kas penkerius metus, Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytų nacionalinių ataskaitų analize, parengia ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo, visų pirma atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytus elementus, ir dėl galimų tolesnių priemonių, įskaitant šios direktyvos persvarstymą ir galimą suderinimą su technikos pažanga.“;

"

12)  12 straipsnis pakeičiamas taip:"

„12 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami ▌priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

"

13)  įterpiamas šis straipsnis:"

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais*.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

_____________________

* OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

"

14)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

„13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

_____________________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;

"

15)  priedai iš dalies keičiami taip, kaip nurodyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ... [24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Direktyvos 2008/96/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1)  I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

POVEIKIO KELIŲ SAUGUMUI VERTINIMŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI“;

b)  2 skirsnio e punktas pakeičiamas taip:

„e) eismas (pvz., eismo intensyvumas, transporto tipų kategorijos), įskaitant apskaičiuotuosius pėsčiųjų ir dviratininkų srautus, nustatytus pagal gretimos žemės naudojimo požymius;“;

2)  II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

KELIŲ SAUGUMO AUDITŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI“;

b)  1 skirsnis papildomas šiuo punktu:

„n) nuostatos dėl pažeidžiamų eismo dalyvių:

i)  nuostatos dėl pėsčiųjų,

ii)  nuostatos dėl dviratininkų, įskaitant alternatyvių maršrutų arba kelių ruožų, atskirtų nuo didelio greičio eismo ruožų, buvimą,

iii)  nuostatos dėl motorinių dviračių transporto priemonių naudotojų,

iv)  pėstiesiems ir dviratininkams skirtų perėjų tankumas ir vieta,

v)  nuostatos dėl pėsčiųjų ir dviratininkų tos vietovės keliuose, kuriuose kyla rizika,

vi)  pėsčiųjų ir dviratininkų atskyrimas nuo didelio greičio eismo ruožų arba tiesioginių alternatyvių maršrutų žemesnių kategorijų keliuose buvimas;“;

c)  2 skirsnio h punktas pakeičiamas taip:

„h) nuostatos dėl pažeidžiamų eismo dalyvių:

i)  nuostatos dėl pėsčiųjų,

ii)  nuostatos dėl dviratininkų,

iii)  nuostatos dėl motorinių dviračių transporto priemonių naudotojų;“;

3)  įterpiamas šis priedas:

„IIa PRIEDAS

TIKSLINIŲ KELIŲ SAUGUMO PATIKRINIMŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI

1.  Kelio linija ir skerspjūvis:

a)  matomumas ir matomumo nuotoliai;

b)  greičio riba ir greičių zonos;

c)  savaime suprantama linija (t. y. linija, kurią gali atpažinti eismo dalyviai);

d)  galimybė patekti į gretimą turtą ir objektus;

e)  privažiavimas pagalbos tarnyboms ir aptarnavimo transporto priemonėms;

f)  tiltų ir pralaidų apsaugos priemonės;

g)  pakelės išdėstymas (kelkraščiai, kelio dangos kraštas, nuolydis).

2.  Sankirtos ir sankryžos:

a)  sankirtos / sankryžos tipo tinkamumas;

b)  sankirtos / sankryžos išdėstymo geometrija;

c)  sankirtų matomumas ir aiškumas (suvokimas);

d)  matomumas prie sankirtos;

e)  pagalbinių juostų išdėstymas prie sankirtos;

f)  eismo valdymas prie sankirtos (pvz., ženklas „Stop“, šviesoforai ir kt.);

g)  pėsčiųjų ir dviratininkų perėjų buvimas.

3.  Nuostatos dėl pažeidžiamų eismo dalyvių:

a)  nuostatos dėl pėsčiųjų;

b)  nuostatos dėl dviratininkų;

c)  nuostatos dėl motorinių dviračių transporto priemonių naudotojų;

d)  viešasis transportas ir infrastruktūra;

e)  geležinkelio pervažos (ypač nurodant pervažų tipą ir tai, ar jos valdomos žmogaus, nevaldomos, valdomos rankiniu arba automatiniu būdu).

4.  Apšvietimas, ženklai ir ženklinimas:

a)  nuoseklūs kelio ženklai, nebloginantys matomumo;

b)  kelio ženklų įskaitomumas (vieta, dydis, spalva);

c)  kelio ženklų stulpai;

d)  nuoseklus kelių ženklinimas ir linijos;

e)  kelių ženklinimo įskaitomumas (vieta, matmenys ir atšvaitai sausos ir šlapios dangos sąlygomis);

f)  tinkamas kelių ženklinimo kontrastas;

g)  apšviestų kelių ir sankirtų apšvietimas;

h)  tinkama pakelės įranga.

5.  Šviesoforai:

a)  valdymas;

b)  matomumas.

6.  Objektai, atviros zonos ir transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos:

a)  pakelės aplinka, įskaitant apželdinimą;

b)  pakelės pavojai ir atstumas nuo važiuojamosios dalies arba dviračių tako krašto;

c)  patogus naudotojui transporto priemonę sulaikančių įrenginių pritaikymas (skiriamųjų juostų ir avarinių atitvarų įrengimas siekiant sumažinti pavojų pažeidžiamiems eismo dalyviams);

d)  avarinių atitvarų galinės apsaugos;

e)  tinkamos tiltų ir pralaidų transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos;

f)  tvoros (ribotos prieigos keliuose).

7.  Kelio danga:

a)  kelio dangos defektai;

b)  atsparumas slydimui;

c)  laisvos medžiagos / žvyras / akmenys;

d)  balų susidarymas, vandens šalinimas.

8.  Tiltai ir tuneliai:

a)  tiltų buvimas ir jų skaičius;

b)  tunelių buvimas ir jų skaičius;

c)  vaizdiniai elementai, reiškiantys pavojus infrastruktūros saugumui.

9.  Kiti dalykai:

a)  saugių stovėjimo ir poilsio aikštelių įrengimas;

b)  pritaikymas sunkiasvorėms transporto priemonėms;

c)  akinimas dėl žibintų šviesos;

d)  kelio darbai;

e)  nesaugi veikla pakelėje;

f)  tinkama informacija apie ITS įrangą (pvz., besikeičiančių pranešimų ženklai);

g)  laukiniai ir kiti gyvūnai;

h)  mokyklos zonos perspėjimai (jei taikytina).“;

4)  III priedas pakeičiamas taip:

„III Priedas

VISO TINKLO KELIŲ SAUGUMO VERTINIMŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI

1.  Bendroji informacija:

a)  kelio tipas regionų (miestų), kuriuos jis jungia, tipo ir dydžio atžvilgiu;

b)  kelio ruožo ilgis;

c)  vietovės tipas (kaimo, miesto);

d)  žemės naudojimas (švietimo, prekybos, pramonės ir gamybos, gyvenamosios paskirties, ūkininkavimo ir žemės ūkio tikslais, neužstatyti plotai);

e)  privažiavimo prie turto vietų tankis;

f)  aptarnavimo kelių buvimas (pvz., prie parduotuvių);

g)  vykstantys kelio darbai;

h)  stovėjimo aikštelių buvimas.

2.  Eismo intensyvumas:

a)  eismo intensyvumas;

b)  konstatuotasis motociklų eismo intensyvumas;

c)  konstatuotasis pėsčiųjų eismo intensyvumas abiejose pusėse registruojant palei kelią judančių ir jį kertančių pėsčiųjų skaičių;

d)  konstatuotasis dviračių eismo intensyvumas abiejose pusėse, registruojant palei kelią judančių arba jį kertančių dviračių skaičių;

e)  konstatuotasis sunkiasvorių transporto priemonių eismo intensyvumas;

f)  apskaičiuotieji pėsčiųjų srautai, nustatyti pagal gretimos žemės naudojimo požymius;

g)  apskaičiuotieji dviratininkų srautai, nustatyti pagal gretimos žemės naudojimo požymius.

3.  Eismo įvykių duomenys:

a)  žuvusiųjų skaičius, eismo įvykio vieta ir priežastis pagal eismo dalyvių grupes;

b)  sunkiai sužalotųjų skaičius ir tokių įvykių vieta pagal eismo dalyvių grupes.

4.  Eksploatacinės charakteristikos:

a)  greičio riba (bendroji, motociklams, sunkvežimiams);

b)  eksploatacinis greitis (85-asis procentilis);

c)  greičio valdymas ir (arba) eismo lėtinimas;

d)  ITS prietaisų (perspėjimų apie eiles, besikeičiančių pranešimų ženklų) buvimas;

e)  mokyklos zonos perspėjimai;

f)  mokyklos perėjos prižiūrėtojo buvimas nustatytais laikotarpiais.

5.  Geometrinės charakteristikos:

a)  sankryžų charakteristikos (juostų skaičius, tipas ir plotis, vidurinių skiriamųjų juostų išdėstymas ir medžiaga, dviračių takai, pėsčiųjų takai ir kt.), įskaitant jų kintamumą;

b)  horizontalusis kreivis;

c)  nuolydis ir išilginis kelio profilis;

d)  matomumas ir matomumo nuotoliai.

6.  Objektai, atviros zonos ir transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos:

a)  pakelės aplinka ir atviros zonos;

b)  stacionarios kliūtys pakelėje (pvz., apšvietimo stulpai, medžiai ir kt.);

c)  atstumas nuo pakelės iki kliūčių;

d)  kliūčių tankis;

e)  triukšmo juostos;

f)  transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos.

7.  Tiltai ir tuneliai:

a)  tiltų buvimas ir jų skaičius, įskaitant atitinkamą informaciją;

b)  tunelių buvimas ir jų skaičius, įskaitant atitinkamą informaciją;

c)  vaizdiniai elementai, reiškiantys pavojus infrastruktūros saugumui.

8.  Sankirtos:

a)  sankirtos tipas ir krypčių skaičius (ypač nurodant valdymo tipą ir apsaugotų posūkių buvimą);

b)  suskirstymo į kryptis taikymas;

c)  sankirtos kokybė;

d)  eismo intensyvumas sankirtoje;

e)  geležinkelio pervažų buvimas (ypač nurodant pervažų tipą ir tai, ar jos valdomos žmogaus, nevaldomos, valdomos rankiniu arba automatiniu būdu).

9.  Techninė priežiūra:

a)  kelio dangos defektai;

b)  kelio dangos atsparumas slydimui;

c)  kelkraščių būklė (įskaitant apželdinimą);

d)  ženklų, ženklinimo ir linijų būklė;

e)  transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemų būklė.

10.  Pažeidžiamiems eismo dalyviams skirti įrengimai:

a)  pėsčiųjų ir dviratininkų perėjos (tame pačiame arba kitame lygmenyje);

b)  dviratininkų perėjos (tame pačiame arba kitame lygmenyje);

c)  pėsčiųjų atitvarai;

d)  šaligatvio arba infrastruktūros buvimas;

e)  dviračiams skirta infrastruktūra ir jos rūšys (dviračių takai, dviračių juostos ir kt.);

f)  pėsčiųjų perėjų matomumo ir ženklinimo kokybė;

g)  pėsčiųjų ir dviratininkų perėjų infrastruktūra įvažiuojant į sankirtą iš šalutinio kelio;

h)  pėstiesiems ir dviratininkams skirtų alternatyvių maršrutų buvimas, kai nėra atskiros infrastruktūros.

11.  Sužalojimų keliuose atveju prieš susidūrimą ir (arba) po jo naudojamos sistemos ir jų sunkumo mažinimo aspektai:

a)  tinklo eksploatacijos centrai ir kita patruliavimo infrastruktūra;

b)  mechanizmai, kuriais eismo dalyviams pranešama apie vairavimo sąlygas, siekiant užkirsti kelią eismo įvykiams arba incidentams;

c)  automatinės incidentų nustatymo sistemos: jutikliai ir kameros;

d)  incidentų valdymo sistemos;

e)  sistemos, skirtos ryšiui su skubios pagalbos tarnybomis palaikyti.“;

5)  IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  1 punktas pakeičiamas taip:

„1. kuo tikslesnė eismo įvykio vieta, įskaitant GNSS koordinates;“;

b)  5 punktas pakeičiamas taip:

„5. eismo įvykio sunkumas.“.

(1)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 261.
(3) OL C …
(4) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
(6) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).
(7) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (OL L 167, 2004 4 30, p. 39).
(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).
(9) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(10) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(11) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 8 d.Teisinis pranešimas