Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0206(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0461/2018

Pateikti tekstai :

A8-0461/2018

Debatai :

PV 15/01/2019 - 20
CRE 15/01/2019 - 20

Balsavimas :

PV 16/01/2019 - 12.7
CRE 16/01/2019 - 12.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 04/04/2019 - 6.18

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0020
P8_TA(2019)0350

Priimti tekstai
PDF 469kWORD 137k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 4 d. - Briuselis Negalutinė teksto versija
„Europos socialinis fondas+“ (ESF+) ***I
P8_TA-PROV(2019)0350A8-0461/2018

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (COM(2018)0382 – C8-0232/2018 – 2018/0206(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0382),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164 straipsnį, 168 straipsnio 5 dalį, 175 straipsnio 3 dalį ir 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0232/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0461/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)  pagal ES sutarties 3 straipsnį, kurdama vidaus rinką Sąjunga kuria itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, skatinti moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, taip pat kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Pagal SESV 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius, inter alia, su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat su aukšto lygio švietimo, mokymo ir žmogaus sveikatos apsaugos propagavimu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikėtų, kad ESF+ skatintų užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį;
(1)  2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Tais dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų reikėtų grįsti „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) veiksmus. Siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, reikėtų, kad ESF+ skatintų užimtumo, viešųjų paslaugų, sveikatos, švietimo ir socialinės įtraukties politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas, taip remiant ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą pagal SESV 174 ir 175 straipsnius. Visi veiksmai pagal ESF+ turėtų būti vykdomi laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios šalys yra Europos Sąjunga ir visos jos valstybės narės;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Sąjungos lygiu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras naudojamas kaip nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;
(2)  Sąjungos lygiu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras naudojamas kaip nacionalinių reformų prioritetų nustatymo ir jų įgyvendinimo stebėsenos sistema. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės parengia nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti plėtojamos įgyvendinant nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystę, jose turėtų būti atsižvelgta į lyčių aspektą ir jos turėtų būti pateiktos kartu su metinėmis nacionalinių reformų programomis ir naudojamos kaip priemonė, kuria apibendrinami ir koordinuojami prioritetiniai investiciniai projektai, kuriems skiriamas nacionalinis ir (arba) Sąjungos finansavimas. Jos taip pat turėtų padėti Sąjungos lėšas naudoti nuosekliai, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės teikiant finansinę paramą, visų pirma pagal programas, kurias Sąjunga remia Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir tam tikrais atvejais fondo „InvestEU“ lėšomis;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Taryba priėmė peržiūrėtas valstybių narių užimtumo politikos gaires, tekstą suderinant su Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant pagerinti Europos konkurencingumą ir sudaryti joje geresnę investicinę aplinką, kurti darbo vietas ir stiprinti socialinę sanglaudą. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį šių gairių tikslams, visų pirma užimtumo, švietimo, mokymo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija, ESF+ turėtų tapti valstybes nares remiančia priemone, atsižvelgiant į atitinkamas integruotas gaires ir susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, bei, tam tikrais nacionalinio lygmens atvejais, nacionalines reformų programas, grindžiamas nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF turėtų padėti įgyvendinti kai kurias pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma Europos įgūdžių darbotvarkės ir Europos švietimo erdvės, atitinkamų Tarybos rekomendacijų ir kitų iniciatyvų, kaip antai Jaunimo garantijų, Įgūdžių tobulinimo krypties ir Ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką iniciatyvų, nuostatas;
(3)  Tarybos pagal 148 straipsnio 2 dalį priimtos gairės dėl valstybių narių užimtumo politikos, t. y.: darbo jėgos paklausos didinimas; darbo jėgos pasiūlos gerinimas; galimybės įsidarbinti, įgūdžiai ir kompetencija; darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas; lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, įskaitant geresnes viešąsias paslaugas sveikatos it kituose sektoriuose, taip pat plačios ekonominės gairės, priimtos pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, sudaro integruotas gaires, kuriomis pagrįsta strategija „Europa 2020“. Taryba priėmė peržiūrėtas valstybių narių užimtumo politikos gaires, jas suderindama su Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir socialinę sanglaudą ir taip pagerinti Europos konkurencingumą bei sudaryti Sąjungoje geresnę investicinę aplinką. Siekiant užtikrinti visapusišką ESF+ atitiktį šių gairių tikslams, užimtumo politikai valstybės narės turėtų planuoti ESF+ paramą atsižvelgdamos į tas joms aktualias gaires ir susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį ir 121 straipsnio 2 dalį, bei, nacionaliniu lygmeniu, į užimtumo ir socialinius aspektus nacionalinėse reformų programose, grindžiamose nacionalinėmis strategijomis. Be to, ESF+ turėtų padėti įgyvendinti kai kurias pagrindinių Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų, visų pirma Europos įgūdžių darbotvarkės ir Europos švietimo erdvės, Jaunimo garantijų ir kitų atitinkamų Tarybos rekomendacijų ir kitų iniciatyvų, kaip antai „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, Įgūdžių tobulinimo krypties ir Ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką, Stažuočių ir pameistrystės kokybės sistemos ir Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plano iniciatyvų, nuostatas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir vadovaujantis darnaus vystymosi principu kaip esminiu orientaciniu visų Sąjungos politikos krypčių principu, be kita ko, naudojant finansavimo priemones;
(4)  2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi klausimai būtų įtraukiami į visas Europos vidaus ir išorės politikos sritis ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir vadovaujantis darnaus vystymosi principu kaip esminiu orientaciniu visų Sąjungos politikos krypčių principu, be kita ko, naudojant finansavimo priemones. ESF+ turėtų padėti įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir, be kita ko, panaikinti itin didelį įvairių formų skurdą (1 tikslas), skatinti kokybišką ir įtraukų švietimą (4 tikslas), skatinant lyčių lygybę (5 tikslas), skatinti nuolatinį, integracinį ir tvarų ekonomikos vystymąsi, visišką ir našų užimtumą bei deramą darbą visiems (8 tikslas), taip pat mažinti nelygybę (10 tikslas);
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgdamos į 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytą Europos socialinę chartiją ir siekdamos ilgalaikio aukšto užimtumo lygio bei kovoti su atskirtimi, kaip nustatyta SESV 151 straipsnyje, savo tiksluose turėtų numatyti užimtumo skatinimą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  Europos visuomenė ir toliau patiria įvairias socialines problemas. Daugiau kaip 100 mln. žmonių gresia skurdas ar socialinė atskirtis, jaunimo nedarbas vis dar daugiau kaip du kartus didesnis nei bendras nedarbo lygis ir reikia geresnės trečiųjų šalių piliečių integracijos. Šios problemos ne tik kelia pavojų tiesiogiai susijusių piliečių gerovei, bet ir daro ekonominį ir socialinį spaudimą visai Europos visuomenei;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  dėl ekonomikos globalizacijos, migracijos srautų valdymo ir didėjančių saugumo grėsmių, perėjimo prie švarios energijos, kintančių technologijų ir vis labiau senėjančios darbo jėgos bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į darbo jėgos judumą;
(5)  dėl ekonomikos globalizacijos, socialinės nelygybės, migracijos srautų valdymo ir susijusių integracijos problemų, perėjimo prie švarios energijos ir sąžiningo permainų įgyvendinimo, kintančių technologijų, gyventojų skaičiaus mažėjimo, bendro nedarbo ir jaunimo nedarbo, vis labiau senėjančios visuomenės ir darbo jėgos bei augančio įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma MVĮ, trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turėtų būti pasirengusi spręsti dabartines ir būsimas problemas, investuodama į atitinkamus įgūdžius, švietimą, mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, užtikrindama, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o kompetencija ir žinios – tobulesnės, užimtumo ir socialinė politika – geresnė, be to, ji turėtų atsižvelgti ir į Sąjungos piliečių judumą darbo tikslais ir spręsti didėjančių sveikatos apsaugos skirtumų tarp valstybių narių ir valstybėse narėse problemą;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;
(6)  Reglamentu (ES) Nr. […] nustatomas Europos regioninės plėtros fondo (EFPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Išorės sienų ir vizų priemonės, kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalies, veiksmų planas ir, visų pirma, Sąjungos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės politikos tikslai ir taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti ESF+ ir jo koordinavimo su kitais fondais bendruosius tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti ESF+ lėšomis, rūšių;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Reglamente (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR] (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas ESF+ veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;
(7)  Reglamente (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR] (toliau – Finansinis reglamentas) nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, taip pat finansinių priemonių sinergija. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas ESF+ veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą. Šiame reglamente turėtų būti nurodyti veiklos tikslai ir nustatytos konkrečios nuostatos dėl finansuoti tinkamų veiksmų, kurie gali būti finansuojami ESF+ lėšomis taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas;
(8)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną riziką, jei reikalavimų nebūtų paisoma. Jei tai dotacijos, reikėtų numatyti vienkartines išmokas, vieneto įkainius ir nustatyto dydžio sumas, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės įtraukties srities priemones, o taip pat remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 88 straipsniu, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas supaprastinta išlaidų apmokėjimo tvarka, įskaitant vienkartines sumas;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos remtus veiksmus reikėtų įtraukti į vieną ESF+. Taigi ESF+ turėtų sudaryti trys dalys: ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis. Dėl to turėtų sumažėti su įvairių lėšų valdymu susijusi administracinė našta (visų pirma valstybių narių), o tuo pačiu paprastesnėms operacijoms, kaip antai pagalbai maistu ir (arba) pagrindinei materialinei pagalbai, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės;
(9)  siekiant racionalizuoti ir supaprastinti finansavimo tvarką ir rasti daugiau galimybių sinergijai, taikant integruotuosius finansavimo metodus, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos remtus veiksmus reikėtų įtraukti į vieną ESF+. Taigi ESF+ turėtų sudaryti trys dalys: ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis, kuriai taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas. Dėl to turėtų sumažėti su įvairių lėšų valdymu susijusi administracinė našta (visų pirma valstybių narių ir paramos gavėjų), o paprastesnėms operacijoms, kaip antai pagalbai maistu ir (arba) pagrindinei materialinei pagalbai, būtų tebetaikomos paprastesnės taisyklės;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  atsižvelgiant į tokią platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga numatyti, kad Sąjungos lygmens veiksmų tikslai, kuriais siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, gerinti sveikatos apsaugą ir mažinti skurdą, būtų įgyvendinami ne tik taikant pasidalijamąjį valdymą, bet ir tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
(10)  Sąjunga turėtų prisidėti prie valstybių narių užimtumo politikos skatindama bendradarbiavimą ir papildydama jų veiksmus. Atsižvelgiant į tokią platesnę ESF+ aprėptį, tikslinga numatyti, kad Sąjungos lygmens veiksmų tikslai, kuriais siekiama didinti įtraukių, atvirų ir sąžiningų darbo rinkų veiksmingumą visoms lytims ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, padėti vėl integruotis į švietimo sistemas ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, skatinti socialinę įtrauktį, gerinti sveikatos apsaugą ir panaikinti skurdą, toliau būtų įgyvendinami daugiausia taikant pasidalijamąjį valdymą ir, kai tinkama, papildomai taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  be to, integravus Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą į ESF+, bus galima sukurti pokyčių bei iniciatyvų išbandymo ir politikos priemonių, kuriomis siekiama didinti pagal ESF+ programos sveikatos dalį sukurtų sveikatos sistemų veiksmingumą, atsparumą ir tvarumą, sinergiją ir užtikrinti, kad valstybės narės jas geriau įgyvendintų naudodamosi kitų ESF+ reglamento dalių priemonėmis;
(11)  be to, integravus Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą į ESF+, bus galima sukurti pokyčių bei iniciatyvų išbandymo ir politikos priemonių, kuriomis siekiama didinti pagal ESF+ programos sveikatos dalį sukurtų sveikatos sistemų veiksmingumą, prieinamumą, atsparumą ir tvarumą, sinergiją ir užtikrinti, kad valstybės narės jas geriau įgyvendintų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis naudodamosi kitų ESF+ reglamento dalių priemonėmis;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  šiuo reglamentu nustatomas ESF+ finansinis paketas. Dalį šio finansinio paketo lėšų reikėtų naudoti veiksmams, kurie bus įgyvendinami taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
(12)  šiuo reglamentu nustatomas ESF+ finansinis paketas. Jame turėtų būti konkrečiai nurodomos lėšos, skirtos veiklai, kuri bus įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, ir lėšos, skirtos veiksmams, kurie bus įgyvendinami taikant tiesioginį bei netiesioginį valdymą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  ESF+ turėtų skatinti užimtumą aktyviais veiksmais, suteikiant asmenims, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams ir neveikliems asmenims, galimybių integruotis (arba sugrįžti) į darbo rinką, be to, jis turėtų skatinti ir savarankišką darbą bei socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų remti darbo rinkos institucijų, kaip antai valstybinių užimtumo tarnybų, modernizavimą ir taip gerinti darbo rinkų veikimą siekiant didinti jų gebėjimus intensyviai teikti tikslines konsultacijas ir rekomendacijas ieškant darbo ir įsidarbinant, taip pat skatinti darbuotojų judumą. ESF+, be kita ko, užtikrinus geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, turėtų skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje. Be to, siekiant spręsti sveikatos rizikos, susijusios su kintančiu darbo pobūdžiu, problemas ir atsižvelgti į senėjančios darbo jėgos poreikius, ESF+ turėtų skatinti kurti sveiką ir tinkamą darbo aplinką;
(13)  ESF+, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti užimtumą aktyviais veiksmais, suteikiant asmenims, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, globėjams ir ekonomiškai neveikliems asmenims bei nepalankias sąlygas turinčioms grupėms, galimybių integruotis ir sugrįžti į darbo rinką, be to, jis turėtų skatinti ir savarankišką darbą, verslumą bei socialinę ekonomiką. ESF+ turėtų remti užimtumo politikos ir darbo rinkos institucijų, kaip antai valstybinių užimtumo tarnybų, modernizavimą ir taip gerinti darbo rinkų veikimą siekiant didinti jų gebėjimus intensyviai teikti tikslines ir, jei tinkama, konkrečiam asmeniui pritaikytas konsultacijas ir rekomendacijas ieškant darbo ir įsidarbinant, ypatingą dėmesį skiriant nepalankias sąlygas turinčioms grupėms, taip pat lengvinti darbuotojų judumą ir užtikrinti, kad šių institucijų paslaugos būtų teikiamos nieko nediskriminuojant. ESF+, be kita ko, užtikrinus geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybę lengvai naudotis įperkamomis arba nemokamomis kokybiškomis vaikų priežiūros, geros kokybės vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir kitomis priežiūros paslaugomis ar parama, turėtų skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje. Be to, siekiant spręsti sveikatos rizikos, susijusios su darbu ir kintančiu darbo pobūdžiu, problemas ir atsižvelgti į senėjančios darbo jėgos poreikius, ESF+ turėtų skatinti kurti saugią, sveiką ir tinkamą darbo aplinką. ESF+ taip pat turėtų remti priemones, kuriomis siekiama palengvinti jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  siekiant skatinti ir išlaisvinti socialinės ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą, ESF+ bus prisidedama prie socialinės ekonomikos įmonių integravimo į nacionalinius užimtumo ir socialinės inovacijos planus, taip pat į nacionalinių reformų programas. Socialinės ekonomikos įmonės apibrėžiamos kaip įmonės, įsteigtos pagal atskirų valstybių narių socialinės ekonomikos įstatymus ir 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  ESF+ turėtų gerinti švietimo kokybę ir veiksmingumą, stiprinti švietimo ir mokymo sistemų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo srityse, mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą, taip pat konkurencingumą ir kintamo masto bei tvarias socialines bei ekonomines šių sričių inovacijas. Tam galima pasitelkti, pvz., darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą;
(14)  itin svarbu, kad ESF+, kaip pagrindine užimtumui, gebėjimams ir socialinei įtraukčiai skirta Europos priemone, būtų galima prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos visoje Sąjungoje. Todėl šis fondas turėtų padėti gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, nediskriminavimą, prieinamumą, įtraukumą, veiksmingumą ir stiprinti ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendruosius gebėjimus, visų pirma kalbų, verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, įskaitant duomenų apsaugos ir informacijos valdymo įgūdžius, kurių reikia kiekvienam asmeniui, norinčiam save realizuoti ir tobulėti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviu piliečiu. Ilgalaikių bedarbių ir iš nepalankios socialinės aplinkos kilusių asmenų atveju ypatingą dėmesį reikėtų skirti jų įgalėjimui. ESF+ turėtų remti pažangą švietimo bei mokymo ir įsidarbinimo bei grįžimo į darbą srityse, visų mokymąsi visą gyvenimą ir galimybes įsidarbinti, padėti didinti įtrauktį ir konkurencingumą, mažinti horizontaliąją ir vertikaliąją segregaciją, taip pat visuomenės ir ekonomikos inovacijas, remiant kintamo masto ir tvarias šių sričių iniciatyvas. Tam galima pasitelkti, pvz., investicijas į profesinį lavinimą, darbu grindžiamą mokymąsi ir pameistrystę, visų pirma didelį dėmesį skiriant sėkmingai dualinio švietimo koncepcijai, visą gyvenimą trunkantį profesinį orientavimą, įgūdžių numatymą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, šiuolaikines mokymo priemones, rinkos prognozes ir absolventų stebėseną, mokytojų mokymą, savaiminio ir neformaliojo mokymosi rėmimą, mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kvalifikacijų pripažinimą. ESF+ turėtų skatinti mažumų prieigą prie mokytojo profesijos, siekiant geriau integruoti marginalizuotas bendruomenes, pvz., romus, mažumas ir migrantus;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  ESF+ turėtų teikti paramą priemonėms, įtrauktoms į valstybių narių nacionalinius planus, kuriais siekiama panaikinti energijos nepriteklių ir remti efektyviai energiją vartojančius pastatus tarp pažeidžiamų namų ūkių, įskaitant nuo energijos nepriteklių nukentėjusius namų ūkius, ir, kai tinkama, socialinių būstų atvejais, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (XX/XX) dėl energetikos sąjungos valdymo bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (XX/XX), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)  ESF+ lėšų skyrimas valstybėms narėms ateityje turėtų būti siejamas su įrodymu, kad veiksmingai dirbama su projektais, kuriais siekiama įdiegti ar stiprinti dualinę švietimo sistemą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą ir įtraukų švietimą ir mokymą, pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, kovojant su mokyklos nebaigimo problema, gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skatinti sinergiją su programa „Erasmus“, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes judumo mokymosi tikslais sąlygas palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims;
(15)  ESF+ pagalba turėtų būti teikiama siekiant skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas teises į kokybišką, nesegreguotą ir įtraukų švietimą ir mokymą, pradedant švietimu ir priežiūra ankstyvojoje vaikystėje, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, kilusiems iš nepalankios socialinės aplinkos, pvz., globos institucijose gyvenantiems vaikams ir benamiams vaikams, taip pat bendruoju ir profesiniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu, įskaitant grįžimą į švietimo sistemą, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi, taip užkertant kelią skurdo perdavimui iš kartos į kartą, skatinant galimybes keisti studijų kryptį švietimo ir mokymo sektoriuose, mažinant mokyklos nebaigimo atvejų skaičių, kovojant su mokyklos nebaigimo problema, kovojant su socialine atskirtimi ir ją mažinant, gerinant sveikatos raštingumą, stiprinant ryšį su neformaliuoju bei savaiminiu mokymusi ir sudarant visiems lengvesnes sąlygas judėti mokymosi tikslais. Šių formų savaiminis mokymasis neturėtų pakeisti galimybių naudotis formaliojo švietimo paslaugomis, ypač ikimokyklinio ir pradinio švietimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų sukurti sinergiją, papildomumą ir politikos suderinamumą su programa „Erasmus“, siekiant tinkamai ir aktyviai padėti palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims pasiruošti judumo patirčiai užsienyje ir padidinti tarpvalstybinio judumo mokymosi tikslais programose dalyvaujančių tokių asmenų skaičių;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)   parama pagal investavimo prioritetą „bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ padeda siekiant tikslų, nustatytų šiame reglamente. Į ESF+ lėšomis remiamas bendruomenių inicijuotas vietos plėtros strategijas (ir į vietos veiksmų grupių valdymą, ir į strategijos turinį) turėtų būti įtraukti nepalankioje padėtyje esantys žmonės, kurie yra jų teritorijoje. Turėtų būti galimybė ESF lėšomis remti bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas miesto ir kaimo vietovėse, taip pat integruotas teritorines investicijas (ITI);
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b)  Sąjungos sanglaudos politika turėtų pridėtinės vertės visų pirma taikant konkrečioms vietoms pritaikyto teritorinio matmens metodą, daugiapakopį valdymą, daugiametį planavimą, bendrus išmatuojamus tikslus ir integruoto vystymosi metodą ir siekiant artinti administracinius gebėjimus link Europos standartų;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
15 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(15c)  Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas būtų privalomas principas visuose programavimo etapuose – nuo veiklos programų prioritetų nustatymo iki įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo – ir kad būtų skirta parama pagrindiniams lyčių aspekto integravimo veiksmams;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
15 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(15d)   ESF+ turėtų remti švietimo schemas, kuriomis menkus įgūdžius turintiems asmenims suteikiama galimybė įgyti minimalius raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir skaitmeninio raštingumo įgūdžius, laikantis 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“1a;
__________________
1a OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  ESF+ turėtų skatinti lanksčias kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, visų pirma skaitmeninių įgūdžių ir bazinių didelio poveikio technologijų srityse, siekiant suteikti žmonėms įgūdžius, atitinkančius skaitmeninimo reikalavimus, technologinius, inovacinius ir socialinius bei ekonominius pokyčius, sudarant sąlygas pakeisti profesinę veiklą ir užtikrinti judumą, taip pat remiant menkų įgūdžių ir (arba) žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius, atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkę;
(16)  ESF+ turėtų skatinti lanksčias kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria įvairios palankių sąlygų neturinčios grupės, visų pirma verslumo, skaitmeninių įgūdžių ir bazinių didelio poveikio technologijų srityse, siekiant suteikti žmonėms ir vietos bendruomenėms įgūdžius, kompetencijas ir žinias, atitinkančius skaitmeninimo reikalavimus, technologinius, inovacinius ir socialinius bei ekonominius pokyčius, pavyzdžiui tokius, kurių atsiras pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sudarant sąlygas pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, užtikrinti judumą, taip pat visų pirma remiant menkų įgūdžių, neįgaliuosius ir (arba) žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius, atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkę ir koordinuojant su Skaitmeninės Europos programa bei ją papildant;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad naudojantis ESF+ būtų galima integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas;
(17)  sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad naudojantis ESF+ būtų galima integruoti ir tobulinti programos „Europos horizontas“ remiamas naujoviškas mokymo programas siekiant padėti žmonėms įgyti jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius ir kompetencijas, taip pat išspręsti dabartinius ir būsimus socialinius uždavinius. Komisija turėtų užtikrinti sveikatos dalies ir programos „Europos horizontas“ sinergiją, kad sustiprintų sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos srityje pasiektus rezultatus;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   sinergija su Teisių ir vertybių programa turėtų padėti užtikrinti, kad ESF+ galėtų išlaikyti ir išplėsti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui, islamofobijai ir kitoms netolerancijos formoms ir su jomis kovoti, taip pat imantis konkrečių veiksmų siekiant užkirsti kelią neapykantai, segregacijai ir stigmatizavimui, įskaitant patyčias, priekabiavimą ir netolerantišką elgesį;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)   sinergijos, sukurtos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo regioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, taip pat lėmė bendradarbiavimo projektus, kuriais didinamas užimtumas, pažeidžiamiausių gyventojų grupių įtrauktis, atremiami demografiniai iššūkiai, gerinama sveikatos priežiūra ir švietimas ne tik Sąjungoje, bet šalyse, kurios rengiasi narystei, ir kaimyninėse šalyse, kuriose Sąjungos bendradarbiavimas sukuria pridėtinę vertę. Numatant ESF+ reikėtų pagerinti šio tipo projektų finansavimą ir užtikrinti žinių perdavimą tarp jų, taip pat teisėkūros procesą, kad būtų patobulinta Europos reguliavimo sistema ir skatinamas Sąjungos teritorijų dalijimasis geros praktikos pavyzdžiais;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas kovoti su skurdu, taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, taip pat kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus sveikatos srityje. Tam reikia pasitelkti įvairias politikos priemones, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją. ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., vaiko priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą;
(18)  ESF+ turėtų remti valstybių narių pastangas visais valdymo lygmenimis, taip pat regioniniu ir vietos lygmenimis, panaikinti skurdą, įskaitant energijos nepriteklių, kaip numatyta neseniai priimtose taisyklėse dėl energetikos sąjungos valdymo [kai reglamentas bus priimtas, įrašyti jo numerį], taip padedant išsivaduoti ne vienai kartai iš nepalankios socialinės padėties, užtikrinti visiems vienodas galimybes ir taip skatinti socialinę įtrauktį, mažinti kliūtis, kovoti su diskriminacija ir mažinti skirtumus socialinėje ir sveikatos srityse. Tam reikia pasitelkti, tuo nepasiribojant, ir įvairias aktyvias ir pasyvias politikos priemones ir strategijas, skirtas pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, nesvarbu, koks būtų jų amžius, įskaitant vaikus, marginalizuotas bendruomenes, tokias kaip romai, neįgalieji, benamiai, trečiųjų šalių piliečiai, ir skurstančius dirbančiuosius. ESF+ turėtų skatinti aktyvų nuo rinkos nutolusių asmenų įtraukimą siekiant užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją, be kita ko, tikslingai remiant socialinę ekonomiką. Valstybės narės turėtų remti ESF+ veiksmus, kuriais papildomos nacionalinės priemonės, kaip numatyta pagal 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties1a, įskaitant tinkamų pajamų rėmimo priemones. ESF+ turėtų būti naudojamas ir tada, kai siekiama suteikti daugiau galimybių už prieinamą kainą gauti aukštos kokybės tvarias paslaugas, pvz., į asmenį orientuotas sveikatos bei susijusios priežiūros ir ilgalaikės globos, ypač šeimos ir bendruomenines priežiūros paslaugas ir paslaugas, padedančias gauti tinkamą socialinį arba įperkamą būstą. Tai apima sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos paslaugas, teikiamas teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. ESF+ turėtų padėti modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, visų pirma siekiant skatinti jų prieinamumą, įtraukumą ir veiksmingumą, reaguojant į besikeičiantį pasaulį. ESF+ taip pat turėtų padėti spręsti skurdo kaimuose problemą, kuri atsiranda dėl konkrečios kaimo vietovių nepalankios padėties, pvz., nepalanki demografinė padėtis, silpna darbo rinka, ribota prieiga prie švietimo ir mokymo paslaugų arba sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų;
______________
1a 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (OL L 307, 2008 11 18, p. 11).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  ESF+ turėtų remti nacionalines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip mažinti skurdą. Kadangi Sąjungos mastu mažiausiai 4 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiriama labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės turėtų skirti bent 2 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti paprastesnes taisykles;
(19)  ESF+ turėtų remti nacionalines programas, kuriomis siekiama kovoti su maisto ir materialiniu nepritekliumi ir skatinti žmonių, kurie skursta ar kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, bei labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį, ir taip panaikinti skurdą. Valstybės narės turėtų skirti bent 3 proc. ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nacionalinių išteklių tam, kad būtų sumažintas itin didelis įvairių formų skurdas, kurio pasekmės socialinės atskirties požiūriu yra sunkiausios, kaip antai benamystė, vaikų skurdas, skurdas senatvėje ir maisto nepriteklius. Atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir galutinių gavėjų kategorijas, spendžiant labiausiai skurstančių asmenų materialinio nepritekliaus problemas būtina taikyti kuo paprastesnes taisykles;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   ESF+ turėtų siekti panaikinti vyresnio amžiaus moterų skurdą visoje ES, atsižvelgiant į tai, kad skirtingų lyčių pensijų skirtumas, siekiantis 40 proc., kelia didelį pavojų, jog vyresnio amžiaus moterys, ypač gyvenančios be partnerio, patirs didesnį skurdą, ir taip įgyvendinant 2015 m. Tarybos išvadose „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“ prisiimtus įsipareigojimus1a. Vyresnio amžiaus moterų skurdą didina ir tai, kad didėja asmeninės išlaidos sveikatos priežiūrai ir vaistams, ir vyresnio amžiaus pacientai, ypač moterys, kurios didesnę savo dalį gyvenimo serga, palyginti su vyrais, daugiausia dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, turi patys padengti šias išlaidas;
_________________
1a http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9302-2015-INIT/lt/pdf.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  siekiant kovoti su skurdu ir gerinti socialinę įtrauktį, ESF+ turi būti skatinamas aktyvus specializuotų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas, taip pat skurdą patiriančių žmonių organizacijų dalyvavimas tiek rengiant, tiek įgyvendinant specialiąsias programas;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių integraciją kartu įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšomis finansuojamus veiksmus;
(20)  atsižvelgiant į nuolatinį poreikį spręsti migracijos srautų valdymo visoje Sąjungoje problemą ir siekiant darniai, tvirtai ir nuosekliai remti pastangas užtikrinti solidarumą ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą, ESF+ turėtų remti socialinę ir ekonominę trečiųjų šalių piliečių, įskaitant migrantus, integraciją, kuri gali apimti vietos lygmens iniciatyvas, kartu įgyvendinant Prieglobsčio ir migracijos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir fondų, kurie gali turėti teigiamą poveikį trečiųjų šalių piliečių įtraukčiai, lėšomis finansuojamus veiksmus;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)   už ESF+ planavimą ir įgyvendinimą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos turėtų derinti savo veiklą su valdžios institucijomis, valstybių narių paskirtomis valdyti Prieglobsčio ir migracijos fondo intervencijas, siekiant visais lygmenimis kuo geriau skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją taikant strategijas, kurias parengė daugiausia vietos ir regioninės valdžios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, ir tinkamiausias priemones, pritaikytas konkrečiai trečiųjų šalių piliečių situacijai. Taikant integracijos priemones daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje arba atitinkamais atvejais yra pradėję teisėto apsigyvenimo valstybėje narėje procesą, įskaitant asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių problemų, kurias tikslinga spręsti naudojant į ESF+ aprėptį patenkančias daugiametes investicijas. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos, įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, bei Techninės paramos priemonės tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami;
(21)  ESF+ turėtų remti užimtumo, socialinės įtraukties, skurdo panaikinimo, sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, švietimo ir mokymo politikos ir sistemų reformas. Siekdamos geresnio suderinimo su Europos semestru valstybės narės turėtų skirti tinkamą ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių kiekį tam, kad būtų įgyvendintos atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių problemų, kurias tikslinga spręsti naudojant į ESF+ aprėptį patenkančias daugiametes investicijas. Komisija ir valstybės narės turėtų įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas siekiant užtikrinti pasidalijamojo valdymo bei ESF+ sveikatos dalies ir Reformų rėmimo programos, įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, bei Techninės paramos priemonės tarpusavio suderinamumą, koordinavimą ir papildomumą. Visų pirma Komisija ir valstybės narės, siekdamos garantuoti finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją, turėtų užtikrinti, kad visi proceso etapai būtų veiksmingai koordinuojami, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises, socialinių rodiklių suvestinę pagal Europos semestrą, TDO deramo darbo darbotvarkę, taip pat regionines ypatybes, taip padedant pasiekti SESV 174 straipsnyje nustatytų Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  atsižvelgiant į skirtingą regionų išsivystymo lygį ir skirtingas socialines sąlygas Sąjungoje, reikėtų pakankamo ESF+ lankstumo, kad būtų atsižvelgiama į regioninius ir teritorinius ypatumus;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas Europos socialinių teisių ramsčiu, ir labiausiai skurstantiems būtų skirta minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti turėtų skirti bent 25 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;
(22)  siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai pabrėžtas socialinis Europos matmuo, įtvirtintas Europos socialinių teisių ramsčiu, ir labiausiai skurstantiems būtų skirta minimali išteklių dalis, valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti ir skurdui panaikinti turėtų skirti bent 27 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Ši procentinė dalis turėtų papildyti nacionalinius išteklius, kuriais siekiama spręsti didelio skurdo problemą;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  visos valstybės narės yra ratifikavusios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra standartas vaiko teisių rėmimo ir apsaugos srityje. Vaiko teisių rėmimas yra aiškiai suformuluotas Sąjungos politikos tikslas (Lisabonos sutarties 3 straipsnis) ir Chartijoje reikalaujama, kad vykdant visus Sąjungos veiksmus būtų pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Sąjunga ir valstybės narės turėtų tinkamai panaudoti ESF+, kad išvaduotų vaikus iš skurdo ir socialinės atskirties, kaip apibrėžta 2013 m. Komisijos rekomendacijoje „Investicijos į vaikus“. ESF+ turėtų remti veiksmus, kuriais skatinama veiksminga intervencija, padedanti įgyvendinti vaikų teises;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
22 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(22b)  atsižvelgiant į nemažėjantį vaikų skurdo ir socialinės atskirties lygį Sąjungoje (2017 m. jis siekė 26,4 proc.) ir atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį, kuriame teigiama, kad vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir vaikai iš socialiai remtinos aplinkos turi teisę į specialias lygių galimybių skatinimo priemones, valstybės narės turėtų skirti bent 5 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, Europos vaiko garantijų programai, siekiant užtikrinti vaikams vienodas galimybes naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti nemokamas švietimo, nemokamas vaikų priežiūros, tinkamo būsto ir tinkamos mitybos paslaugas, kad būtų panaikintas vaikų skurdas ir socialinė atskirtis. Anksti investavus į vaikus didelę naudą gauna ne tik tie vaikai, bet ir visuomenė, tai yra labai svarbu, norint jau ankstyvojoje vaikystėje išlaisvinti vaikus iš nepalankios socialinės padėties. Padedant vaikams ugdyti įgūdžius ir gebėjimus, jie gali išnaudoti visą savo potencialą, kad pasiektų geriausių rezultatų švietimo ir sveikatos srityje, taip pat tai padeda jiems tapti aktyviais visuomenės nariais ir padidinti savo, kaip jaunų žmonių, galimybes darbo rinkoje;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie ir nedirba, ir nesimoko, nedarbo lygį bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, įskaitant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą. Todėl jaunimo užimtumui skatinti susijusios valstybės narės turėtų skirti bent 10 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;
(23)  atsižvelgiant į nuolatinį aukštą jaunimo, visų pirma jaunuolių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, nedarbo lygį, o iš nepalankios socialinės aplinkos kilusio jaunimo atveju jis yra dar aukštesnis, bei neveiklumą įvairiose valstybėse narėse ir regionuose, svarbu, kad valstybės narės toliau skirtų pakankamai ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių veiksmams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, visų pirma Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimui. Siekdamos sustiprinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinamus Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmus, skirtus asmenims, valstybės narės turėtų labiau skatinti jaunimui skirtas aukštos kokybės užimtumo ir švietimo, grįžimo į darbą ir veiksmingas informavimo priemones, prireikus pirmenybę skirdamos ilgalaikiams bedarbiams jaunuoliams, neveikliam ir palankių sąlygų neturinčiam jaunimui, sunkiai pasiekiamiems jauniems asmenims ir pažeidžiamose padėtyse esantiems jauniems asmenims, įskaitant darbą su jaunimu. Be to, valstybės narės turėtų investuoti į priemones, kuriomis sudaromos sąlygos paprasčiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir įdarbinimo tarnybų reformavimo ir pritaikymo priemones siekiant teikti jaunimui konkrečiai pritaikytą pagalbą ir užtikrinti, kad jų paslaugos būtų teikiamos be jokios diskriminacijos. Jaunimo užimtumui, tolesniam ugdymui, kokybiškoms darbo vietoms, pameistrystei ir profesinei praktikai skatinti valstybės narės turėtų skirti bent 3 proc. nacionalinių ESF+ išteklių, skirtų pagal ESF+ dalį. Valstybės narės, kuriose nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygis aukštesnis už Sąjungos vidurkį arba didesnis nei 15 proc., turėtų skirti bent 15 proc. savo nacionalinių ESF+ išteklių šios srities politikai remti, imdamosi veiksmų atitinkamu teritoriniu lygmeniu;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)  kadangi subregioniniai skirtumai didėja, be kita ko, net ir labiau pasiturinčiuose regionuose, kuriuose esama skurstančių vietovių;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(23b)   atsižvelgiant į išplėstą ESF+ taikymo sritį ir norint pasiekti Programos tikslus, šioms papildomoms užduotims turėtų būti skiriamas papildomas biudžetas. Reikia daugiau lėšų kovai su nedarbu, visų pirma jaunimo nedarbu, skurdu, taip pat siekiant paremti profesinį tobulėjimą ir mokymą, ypač skaitmeninėse darbo vietose, laikantis Europos socialinių teisių ramstyje nustatytų principų;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
23 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(23c)  reikėtų tvariai EURES, visų pirma visapusiškai plečiant interneto platformą ir aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms. Valstybės narės turėtų veiksmingiau naudotis dabartiniu modeliu ir EURES sistemoje skelbti visas valstybėse narėse laisvas darbo vietas;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiomis lėšomis finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą;
(24)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad pagal ESF+ ir kitas Sąjungos programas ir priemones, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, programą „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondą, programą „Europos horizontas“, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Skaitmeninės Europos programą, fondą „InvestEU“, programą „Kūrybiška Europa“ arba Europos solidarumo korpusą finansuojami veiksmai būtų koordinuojami vienas su kitu ir papildytų vienas kitą, bei pasinaudoti sinergija tarp jų;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnį atokiausi regionai ir retai apgyvendinti šiauriniai regionai turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir ES programas. Dėl nuolatinių suvaržymų šiems regionams reikalinga speciali parama;
(25)  pagal SESV 349 ir 174 straipsnius ir 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnį atokiausi regionai, retai apgyvendinti šiauriniai regionai ir salos turi teisę į specialias priemones pagal bendras politikos priemones ir ES programas. Dėl jų nuolat patiriamų sunkių gamtinių sąlygų šiems regionams reikalinga speciali parama;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  pagal SESV 174 straipsnį valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+ prisidėtų prie konkrečių politikos priemonių kūrimo ir įgyvendinimo, kad būtų sprendžiami didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų turinčių regionų, pvz., ištuštėjusių arba labai retai apgyvendintų regionų, trūkumų ir sunkumų klausimai;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų atitinkamais teritoriniais lygmenimis veikiančių dalyvių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės ragintų socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę dalyvauti ESF+ veikloje, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas;
(26)  ESF+ lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir rezultatyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų Sąjungos institucijų ir vietos, regioninių bei nacionalinių valdžios institucijų, taip pat socialinių ir ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, partnerystė. Todėl itin svarbu, kad valstybės narės, plėtodamos partnerystę su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, užtikrintų prasmingą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pilietinės visuomenės, lygybės įstaigų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų susijusių arba atstovaujamųjų organizacijų dalyvavimą programuojant ir įgyvendinant ESF+ visais etapais – nuo veiklos programų prioritetų nustatymo iki įgyvendinimo, stebėjimo ir rezultatų bei poveikio vertinimo, vadovaujantis Europos struktūrinių ir investicijų fondų Europos partnerystės elgesio kodeksu, nustatytu Komisijos deleguotuoju Reglamentu (ES) Nr. 240/20141a. Be to, siekiant užtikrinti nediskriminavimą ir vienodas galimybes, visais etapais turėtų dalyvauti lygybės įstaigos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos;
____________
1a 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  siekiant gero valdymo ir vadovaujančiųjų institucijų ir partnerių partnerystės, būtina efektyviai ir veiksmingai pasinaudoti suinteresuotųjų subjektų, kuriems valstybės narės turėtų skirti atitinkamą ESF+ išteklių sumą, gebėjimų stiprinimu. Investicijos į institucinius gebėjimus ir viešąjį administravimą bei viešąsias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, siekiant vykdyti reformas, užtikrinti geresnį reglamentavimą ir gerą valdymą, nebėra įtrauktos kaip ESF+ veiklos tikslas, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas, bet įtrauktas į Struktūrinių reformų rėmimo programą, todėl būtina, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų veiksmingą šių dviejų priemonių koordinavimą;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  siekiant, kad politikos priemonės būtų geriau pritaikytos prie socialinių pokyčių ir būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, itin svarbu remti socialines inovacijas. Siekiant padidinti politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, pirmiausia būtų naudinga juos patikrinti ir įvertinti, o tam turėtų būti pagrįstai skirta speciali ESF+ parama;
(27)  siekiant, kad politikos priemonės būtų geriau pritaikytos prie socialinių pokyčių ir socialinės ekonomikos bei būtų skatinami ir remiami novatoriški sprendimai, be kita ko, vietos lygmeniu, itin svarbu remti socialines inovacijas ir socialinę ekonomiką. Siekiant padidinti politikos veiksmingumą, prieš pradedant plačiau diegti novatoriškus sprendimus, pirmiausia būtų naudinga juos patikrinti ir įvertinti, o tam turėtų būti pagrįstai skirta speciali ESF+ parama;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
27 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(27a)  kad būtų visapusiškai panaudotas sektorių bendradarbiavimo potencialas, gerinama sinergija ir suderinamumas su kitų sričių politika bei pasiekti bendri ESF+ tikslai, naudojantis juo turėtų būti remiami novatoriški veiksmai, kuriais – vykdant sporto ir fizinio aktyvumo bei kultūrinę veiklą – būtų siekiama skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su jaunimo nedarbu, ypač kai tai susiję su palankių sąlygų neturinčiomis grupėmis, gerinti marginalizuotų grupių socialinę įtrauktį ir skatinti gerą sveikatą bei ligų prevenciją;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad ESF+ teiktų visiems vienodas galimybes, nediskriminuodamas, kaip nustatyta SESV 10 straipsnyje, ir neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo stacionarinės ir (arba) institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;
(28)  valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+, vadovaujantis SESV 8 straipsniu, skatintų moterų ir vyrų lygybę siekiant skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros perspektyvas. Į lyčių aspektus turėtų būti atsižvelgiama visose įgyvendinamose programose, jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais. Be to, ESF+ visų pirma reikėtų laikytis Chartijos 21 straipsnio, kuriame nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Taip pat turėtų būti uždrausta bet kokia diskriminacija dėl lyties požymių ar lytinės tapatybės ir dėl pilietybės. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad ESF+ neįgaliuosius į visuomenę integruotų taip, kaip ir visus kitus, ir padėtų įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, be kita ko, švietimo, darbo, užimtumo ir visuotinio prieinamumo atžvilgiais. Į šiuos principus reikėtų laiku ir nuosekliai atsižvelgti svarstant visus aspektus ir visais programų pasirengimo, stebėsenos, įgyvendinimo ir vertinimo etapais, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų imtasi specialių veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė ir vienodos galimybės. Be to, ESF+ turėtų skatinti pereiti nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomeninės priežiūros, visų pirma siekiant apsaugoti asmenis nuo daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos. ESF+ neturėtų remti jokių segregaciją ar socialinę atskirtį skatinančių veiksmų. Reglamente (ES) Nr. [būsimasis BNR] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės turi atitikti Chartiją ir turi būti priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, nuostatas;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)   turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti regioninius rodiklius, kad būtų galima geriau atsižvelgti į subregioninius skirtumus;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
28 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(28b)   ESF+ turėtų remti kalbų mokymąsi, nes kalbų mokėjimas stiprina tarpusavio supratimą ir padeda kurti įtraukią visuomenę. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų platesnius mastu priimti pabėgėliams skirtą kalbinės pagalbos priemonių paketą, kurį parengė Europos Taryba;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  siekdamos sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms duomenis rinkti iš registrų, kai juose tų duomenų yra;
(29)  siekdamos sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų rinkimu, valstybės narės turėtų leisti vadovaujančiosioms institucijoms duomenis rinkti iš registrų, kai juose tų duomenų, jei įmanoma, suskirstytų pagal lytį, yra, ir laikytis asmens duomenų apsaugos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/6791a. Taip pat patartina kurti paskatas toliau perduoti duomenis elektroniniu būdu, nes taip prisidedama prie administracinės naštos mažinimo;
__________________
1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma idėjas įgyvendinti platesniu mastu arba kitais atvejais teikiant finansinę ESF+ ir kitų šaltinių paramą;
(31)  socialiniai eksperimentai – nedidelio masto projektų tikrinimas sudarant sąlygas surinkti įrodymų apie galimybes įgyvendinti socialines inovacijas. Turėtų būti įmanoma ir skatinama idėjas išbandyti vietos lygmeniu, o perspektyvias idėjas įgyvendinti platesniu mastu arba perduoti įgyvendinti kitomis aplinkybėmis skirtinguose regionuose arba valstybėse narėse, teikiant finansinę ESF+ paramą arba šią paramą derinant su kitų šaltinių parama;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių centrinių įdarbinimo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų;
(32)  nustatomos ESF+ nuostatos, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams judėjimo laisvę nediskriminuojant ir užtikrinant glaudų valstybių narių viešųjų įdarbinimo tarnybų, Komisijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą. Dalyvaujant socialiniams partneriams, Europos įdarbinimo tarnybų tinklas, sudarydamas sąlygas tarptautiniam darbuotojų judumui, turėtų skatinti geresnį darbo rinkų veikimą ir didesnį informacijos apie darbo rinkas skaidrumą. Be to, ESF+ apima tikslinių judumo programų rengimą ir rėmimą siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatyta darbo jėgos trūkumų. ESF+ apima tarpvalstybines regioninių valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių partnerystes bei jų veiklą siekiant skatinti judumą, taip pat tarpvalstybinių darbo rinkų skaidrumą ir integraciją, pasiekiamus teikiant informaciją, konsultacijas ir darbo paieškos paslaugas. Daugelyje pasienio regionų šios partnerystės itin svarbios plėtojant tikrą Europos darbo rinką;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos reikmėms ir socialinėms įmonėms trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. ESF+ reglamentu nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą, padidinti finansavimo socialinėms įmonėms galimybes ir galimybes gauti finansavimą ir patenkinti labiausiai to stokojančių asmenų, visų pirma bedarbių, moterų ir pažeidžiamų asmenų, norinčių steigti arba plėtoti nuosavas labai mažas įmones, poreikiai. Šis tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis;
(33)  galimybių gauti lėšų labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos reikmėms ir socialinės ekonomikos įmonėms trūkumas yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti verslą, visų pirma kalbant apie labiausiai atskirtus nuo darbo rinkos asmenis. ESF+ reglamentu nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti rinkos ekosistemą, padidinti finansavimo socialinės ekonomikos įmonėms, įskaitant kultūros ir kūrybos sektorių, galimybes ir galimybes gauti finansavimą bei paramos paslaugas ir patenkinti labiausiai to stokojančių asmenų, visų pirma bedarbių, moterų ir palankių sąlygų neturinčių grupių asmenų, norinčių steigti arba plėtoti nuosavas labai mažas įmones, poreikiai. Šis tikslas taip pat bus įgyvendinamas pasitelkus finansines priemones ir biudžeto garantiją naudojantis fondo „InvestEU“ socialinių investicijų ir įgūdžių politikos galimybėmis;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(33a)  todėl ragina Komisiją socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms pagal aiškius kriterijus sukurti Sąjungos lygmens Europos socialinės ekonomikos kokybės ženklą, siekiant pabrėžti šių įmonių ypatumus ir socialinį poveikį, padidinti jų matomumą, skatinti investicijas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir dalyvauti vidaus rinkoje įmonėms, norinčioms plėsti veiklą savo šalyje arba į kitas valstybes nares, atsižvelgiant į skirtingas teisines formas ir bendrąsias sąlygas šiame sektoriuje ir valstybėse narėse;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant labdarą teikiančius subjektus, gali atlikti labai svarbų vaidmenį vykdant keletą ESF+ uždavinių, kadangi jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Todėl tokius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai tam tikrais atvejais reikėtų įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą;
(34)  socialinių investicijų rinkos dalyviai, įskaitant labdarą teikiančius subjektus, gali atlikti labai svarbų vaidmenį vykdant keletą ESF+ uždavinių, kadangi jie teikia finansavimą ir siūlo novatoriškus bei papildomus kovos su socialine atskirtimi ir skurdu būdus, mažindami nedarbą ir prisidėdami prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Todėl tokius subjektus kaip fondai ir paramos teikėjai, jeigu jų politinės arba socialinės darbotvarkės nesikerta su Sąjungos idealais, tam tikrais atvejais reikėtų įtraukti į ESF+ veiksmus, visų pirma į tuos, kuriais siekiama plėtoti socialinių investicijų rinkos ekosistemą;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(34a)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi didelę pridėtinę vertę, todėl jį turėtų remti visos valstybės narės, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiama į proporcingumo principą. Taip pat būtina stiprinti Komisijos vaidmenį palengvinant galimybes keistis patirtimi ir bendradarbiauti įgyvendinant susijusias iniciatyvas;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
35 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(35a)   Europos Komisija turėtų padidinti valstybių narių ir nepakankamai atstovaujamų organizacijų dalyvavimą, kuo labiau sumažindama dalyvavimo kliūtis, įskaitant administracinę naštą, patiriamą teikiant paraiškas dėl finansavimo ir gaunant finansavimą;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
35 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(35b)   vienas iš pagrindinių ES tikslų yra stiprinti sveikatos priežiūros sistemas remiant skaitmeninę sveikatos ir pacientų priežiūros pertvarką ir kuriant tvarią sveikatos informacijos sistemą, taip pat remiant nacionalines reformas, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų veiksmingesnės, prieinamesnės ir atsparesnės;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, sveikatos skirtumų mažinimui, jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“17;
(36)  siekiant įgyvendinti atitiktį SESV 168 straipsnio reikalavimams, būtinos nuolatinės pastangos. Jeigu visi žmonės bus sveiki ir aktyvūs nepatirdami diskriminacijos ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, sveikatos skirtumų mažinimui, jų gyvenimo kokybei, našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Parama inovacijoms, įskaitant socialines inovacijas, darančioms poveikį sveikatai, ir jų pripažinimas padeda spręsti sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo uždavinį atsižvelgiant į demografinių pokyčių problemas. Be to, sveikatos netolygumų mažinimo veiksmai yra svarbūs siekiant integracinio augimo tikslo. Komisija yra įsipareigojusi padėti valstybėms įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 3-čią DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“17;
_________________
_________________
17 COM (2016) 739 final
17 COM (2016) 739 final
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)  remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) apibrėžtimi, „sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas“. Siekiant gerinti Sąjungos gyventojų sveikatą, labai svarbu akcentuoti ne tik fizinę sveikatą ir socialinę gerovę. PSO duomenimis, psichikos sveikatos problemų patiriama beveik per 40 proc. turint negalią pragyventų metų. Taip pat psichikos sveikatos problemos yra labai įvairios, ilgalaikės ir yra diskriminacijos šaltinis, ir jos labai prisideda prie sveikatos netolygumų. Be to, ekonomikos krizė daro poveikį psichikos sveikatą lemiantiems veiksniams, nes apsaugos veiksniai susilpnėjo, o rizikos veiksniai sustiprėjo;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose nurodyta, kad sprendimų, susijusių su novatoriškų, veiksmingų ir tvarių sveikatos sistemų planavimu ir valdymu, skatinimu taikyti priemones, kuriomis užtikrinama visuotinė teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ir savanorišku platesniu geriausios patirties taikymu, priėmimo procesas turėtų būti grindžiamas Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendromis vertybėmis bei principais ir įrodymais;
(37)  2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose nurodyta, kad sprendimų, susijusių su novatoriškų, veiksmingų ir tvarių sveikatos sistemų planavimu ir valdymu, skatinimu taikyti priemones, kuriomis užtikrinama visuotinė teisė į kokybiškas ir į asmenį orientuotas sveikatos priežiūros paslaugas ir susijusią priežiūrą, ir savanorišku platesniu geriausios patirties taikymu, priėmimo procesas turėtų būti grindžiamas Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendromis vertybėmis bei principais ir įrodymais. Tai apima sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos paslaugas, teikiamas teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)  ankstesnės Sąjungos veiksmų visuomenės sveikatos (2003–2008 m.) ir sveikatos (2008–2013 m. ir 2014–2020 m.) srityje programos, nustatytos atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 1786/2002/EB1a ir 1350/2007/EB1b ir Reglamentą (ES) Nr. 282/20141c (toliau – ankstesnės sveikatos programos), buvo teigiamai įvertintos, nes jas įgyvendinant padaryta svarbių pakeitimų ir patobulinimų. ESF+ sveikatos dalis turėtų remtis ankstesnių sveikatos programų pasiekimais;
____________________
1a 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9, p. 1).
1b 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (OL L 301, 2007 11 20, p. 3).
1c 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (OL L 86, 2014 3 1, p. 1).
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
37 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(37b)   ESF+ sveikatos dalis turėtų būti priemonė, skatinanti veiksmus tose srityse, kuriose būtų gauta Sąjungos pridėtinės vertės, kurią būtų galima įrodyti remiantis šiais aspektais: valstybių narių ir regionų keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais; žinių mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų rėmimu; sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos rėmimu; tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų sprendimu siekiant mažinti jų riziką ir švelninti jų pasekmes; tam tikrų su vidaus rinka susijusių klausimų sprendimu, kai Sąjunga turi didelių teisinių įgaliojimų užtikrinti kokybiškus sprendimus visose valstybėse narėse; inovacijų sveikatos srityje potencialo atskleidimu; veiksmais, kurie galėtų padėti suformuoti lyginamosios analizės sistemą, kad būtų galima užtikrinti informacija grindžiamą sprendimų priėmimą Sąjungos lygiu; efektyvumo gerinimu vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  ESF+ sveikatos dalimi reikėtų stiprinti ligų prevenciją visais Sąjungos piliečių gyvenimo etapais ir skatinti sveikatinimą kovojant su tokiais sveikatai pavojingais veiksniais kaip tabako vartojimas ir pasyvus rūkymas, žalingi alkoholio vartojimo įpročiai, neteisėtų narkotikų vartojimas ir su narkotikais siejama žala sveikatai, nesveikos mitybos įpročiai ir fizinis neaktyvumas, taip pat propaguojant sveiką gyvenseną skatinančią aplinką, siekiant papildyti valstybių narių veiksmus pagal atitinkamas strategijas. Į ESF+ sveikatos dalį reikėtų integruoti veiksmingus prevencijos modelius, naujoviškas technologijas ir naujus verslo modelius bei sprendimus siekiant valstybėse narėse sukurti inovatyvias, veiksmingas ir tvarias sveikatos sistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos piliečiams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra;
(38)  ESF+ sveikatos dalimi reikėtų stiprinti ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką visais Sąjungoje gyvenančių žmonių gyvenimo etapais ir skatinti sveikatinimą kovojant su tokiais sveikatai pavojingais veiksniais kaip tabako vartojimas, rūkymas ir pasyvus rūkymas, žalingi alkoholio vartojimo įpročiai, su aplinka susiję pavojaus sveikatai veiksniai, neteisėtų narkotikų vartojimas ir su narkotikais siejama žala sveikatai, nutukimas ir nesveikos mitybos įpročiai, taip pat susiję su skurdu ir fiziniu neaktyvumu, taip pat propaguojant sveiką gyvenseną skatinančią aplinką ir didesnį informuotumą apie rizikos veiksnius, gerai parengtas visuomenės sveikatos užtikrinimo priemones, skirtas infekcijų ir infekcinių ligų, kurioms galima užkirsti kelią, be kita ko, naudojant skiepus, naštai ir poveikiui bendrai sveikatos būklei visais gyvenimo etapais mažinti, siekiant papildyti valstybių narių veiksmus pagal atitinkamas strategijas. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti sveikatos ugdymui, nes jis padeda pavieniams asmenims ir bendruomenėms gerinti savo sveikatą, gilinti savo žinias ir daryti įtaką savo nuostatoms. Dabartiniai sveikatos srities uždaviniai gali būti veiksmingai sprendžiami tik bendradarbiaujant ES lygmeniu ir tęsiant ES veiksmus sveikatos srityje. Pagal ESF+ sveikatos dalį reikėtų remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, į ją reikėtų integruoti veiksmingus prevencijos ir visuotinio informuotumo didinimo modelius, naujoviškas technologijas ir naujus verslo modelius bei sprendimus siekiant valstybėse narėse sukurti inovatyvias, prieinamas, veiksmingas ir tvarias sveikatos sistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos miestų ir kaimo vietovių gyventojams naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
38 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(38a)   siekdama įgyvendinti ESF+ sveikatos dalies veiksmus, Europos Komisija turėtų remti valdančiosios tarybos sveikatos klausimais sukūrimą. Be to, Komisija turėtų pasiūlyti būdus ir metodus, kaip su sveikatos priežiūra susijusi veikla galėtų būti derinama su Europos semestro procesu, nes šiuo metu ji įgaliota rekomenduoti sveikatos priežiūros sistemų (iš tiesų ir kitų socialinių sveikatą lemiančių veiksnių) reformas siekiant didesnio sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos prieinamumo ir tvarumo ES valstybėse narėse;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
(39)  pirmalaikio mirtingumo nuo neužkrečiamųjų ligų lygis Sąjungoje siekia 80 proc., o veiksminga prevencija yra susijusi su įvairiais tarpvalstybiniais aspektais. Tuo pačiu metu Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad, stiprinant parengtį ir reagavimo pajėgumus, būtina mažinti dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, kaip antai užkrečiamųjų ligų ir kitų biologinių, aplinkosauginių ir nežinomų grėsmių, visuomenės sveikatai kylančias pasekmes;
(39)  pirmalaikio mirtingumo nuo neužkrečiamųjų ligų lygis Sąjungoje siekia 80 proc., o veiksminga prevencija yra susijusi su įvairiais skirtingus sektorius apimančiais veiksmais ir tarpvalstybiniais aspektais. Tuo pačiu metu Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad, stiprinant parengtį ir reagavimo pajėgumus, būtina mažinti dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, kaip antai staigaus ir suminio teršalų išmetimo į aplinką ir aplinkos užteršimo, užkrečiamųjų ligų ir kitų biologinių, aplinkosauginių ir nežinomų grėsmių, visuomenės sveikatai kylančias pasekmes;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
39 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(39a)   nuolatinės investicijos į novatoriškus bendruomeninius metodus, skirtus kovai su tarpvalstybinėmis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir virusinio hepatito epidemijomis, yra gyvybiškai svarbios, nes ligų socialinis matmuo yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos gebėjimui įveikti jas kaip epidemijas ES ir kaimyninėse šalyse. Ryžtingesnis politinis vadovavimas ir tinkamos techninės bei finansinės priemonės, skirtos tvariam regioninio masto reagavimui į kovą su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu užtikrinti Europoje, padės siekti darnaus vystymosi tikslų, susijusių su šiomis ligomis;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingomis antimikrobinėmis medžiagomis užtikrinimas yra itin svarbūs uždaviniai sveikatos sistemų rezultatyvumui ir piliečių sveikatai;
(40)  atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingomis antimikrobinėmis medžiagomis užtikrinimas, kartu vis dėlto mažinant jų naudojimą siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, yra itin svarbūs uždaviniai sveikatos sistemų rezultatyvumui ir piliečių sveikatai;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
42 konstatuojamoji dalis
(42)  atsižvelgiant į specifinį kai kurių ESF+ sveikatos dalies tikslų ir tos dalies veiksmų pobūdį, susijusią veiklą geriausiai galėtų įgyvendinti atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos. Šios pačių valstybių narių paskirtos institucijos turėtų būti laikomos paramos gavėjais pagal [naujojo Finansinio reglamento] [195] straipsnį, o dotacijos tokioms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus;
(42)  atsižvelgiant į specifinį kai kurių ESF+ sveikatos dalies tikslų ir tos dalies veiksmų pobūdį, susijusią veiklą geriausiai galėtų įgyvendinti atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos aktyviai remiant pilietinei visuomenei. Todėl šios pačių valstybių narių paskirtos institucijos ir, prireikus, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti laikomos paramos gavėjomis pagal [naujojo Finansinio reglamento] [195] straipsnį, o dotacijos tokioms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
42 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(42a)   siekiant padidinti programos veiksmingumą vykdant trūkumų ir neatitikimų stebėseną, Komisija turėtų įgyvendinti ir naudoti programinius ir veiksmų specialiuosius stebėsenos rodiklius, kad užtikrintų programos tikslų įgyvendinimą;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
42 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(42b)   ESF + programa turėtų būti siekiama šalinti esamas pilietinės visuomenės dalyvavimo kliūtis, pavyzdžiui, supaprastinant paraiškų teikimo procedūras, taikant ne tokius griežtus finansinius kriterijus, kai kuriais atvejais atsisakant bendro finansavimo procentinės dalies, taip pat didinant pacientų, jų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pajėgumus teikiant atitinkamą mokymą ir švietimą. Šia programa taip pat turi būti siekiama sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės tinklams ir organizacijoms, kurie padėtų siekti jos tikslų, įskaitant Sąjungos lygmens organizacijas, veikti Sąjungos lygmeniu;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
42 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(42c)   ESF+ sveikatos dalies įgyvendinimas turėtų būti toks, kad būtų atsižvelgiama į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų bei sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Laikantis Sutarties įsipareigojimų ir gerbiant valstybių narių, kaip pagrindinio dalyvio Sąjungos sprendimų priėmimo procese, vaidmenį, turėtų būti įtrauktos subnacionalinio lygmens kompetentingos institucijos, kad jas įtraukus į socialinę politiką vietos lygmeniu būtų užtikrintas veiksmingas ir ilgalaikis Sąjungos sveikatos politikos poveikis;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  ES sveikatos srities teisės aktų poveikis piliečių gyvenimui, sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumui bei tvarumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui yra tiesioginis. Sveikatos apsaugai ES užtikrinti itin svarbi medicinos produktų ir technologijų (vaistų, medicinos prietaisų ir žmogiškųjų medžiagų) reguliavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai atvejais nustatyta reguliavimo sistema. Reguliavimo sistema ir sistemos įgyvendinimas bei vykdymo užtikrinimas turi neatsilikti nuo inovacijų, mokslinių tyrimų pažangos ir visuomenės pokyčių šioje srityje, kartu turi būti siekiama sveikatos politikos tikslų. Todėl reikia nuolat rinkti tokio mokslinio pobūdžio teisės aktams įgyvendinti reikalingus faktinius įrodymus;
(44)  ES sveikatos srities teisės aktų poveikis piliečių gyvenimui, sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumui bei tvarumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui yra tiesioginis. Sveikatos apsaugai ES užtikrinti itin svarbi medicinos produktų ir technologijų (vaistų, medicinos prietaisų ir žmogiškųjų medžiagų) reguliavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai atvejais nustatyta reguliavimo sistema. Be to, daugelis kitų Sąjungos teisės aktų turi reikšmingą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, teisės aktai, susiję su maistu ir maisto produktų ženklinimu, oro tarša, endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis ir pesticidais. Kai kuriais atvejais bendras pavojaus aplinkai veiksnių poveikis nėra aiškiai suprantamas ir dėl to gali kilti nepriimtinas pavojus piliečių sveikatai;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
44 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(44a)   reglamentas, kuriuo daromas poveikis sveikatai, taip pat šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, turėtų neatsilikti nuo inovacijų ir mokslinių tyrimų pažangos bei visuomenės pokyčių šioje srityje, kartu toliau vadovaujantis ES sutartyse įtvirtintu atsargumo principu. Todėl būtina nuolat plėtoti tokio mokslinio pobūdžio teisės aktams įgyvendinti reikalingą faktinių duomenų bazę ir – siekiant užtikrinti galimybę atlikti nepriklausomą kontrolę, kad būtų atgautas visuomenės pasitikėjimas ES procesais, taip pat todėl, kad dalijimasis šiais faktiniais duomenimis atitinka viešąjį interesą – turėtų būti užtikrinamas aukščiausias skaidrumo lygis;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
44 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(44b)   sveikatos priežiūros sektorius pats vienas negali spręsti sveikatos uždavinių, nes sveikatą lemia daug su šiuo sektoriumi nesusijusių veiksnių. Taigi, kaip nurodyta Mastrichto ir Amsterdamo sutartyse, sveikatos aspektų integravimas į visų sričių politiką yra svarbus Sąjungos gebėjimui spręsti būsimus uždavinius. Tačiau siekis, kad kiti sektoriai žinotų apie jų sprendimų poveikį sveikatai ir integruotų sveikatos klausimus į savo politikos sritis, – vienas iš didžiausių iššūkių, kurį šiuo metu patiria Europos sveikatos sektorius. Iki šiol buvo užregistruoti svarbūs sveikatos srities laimėjimai įgyvendinant atitinkamas politikos priemones tokiose srityse, kaip švietimas, eismas, mityba, žemės ūkis, darbas arba planavimas. Pavyzdžiui, įdiegus politikos priemonių ir reglamentų, susijusių su maisto kokybe, fiziniu aktyvumu ir sumažėjusiu rūkymu, pakeitimus, labai pagerėjo širdies sveikata;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams paremti. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;
(46)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, o tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu klimato politikos veiksmai bus integruoti į Sąjungos politiką ir bus pasiektas bendras tikslas 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato politikos tikslams paremti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu ir metinis 30 proc. tikslas, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m. Pasirengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, o laikotarpio vidurio vertinimo metu bus atliktas jų pakartotinis vertinimas;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES19 94] straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai privalo atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į užimtumo ir socialinių inovacijų dalies bei sveikatos dalies taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos UŠT;
(47)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES19 94] straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai privalo atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į užimtumo ir socialinių inovacijų dalies bei sveikatos dalies taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusios atitinkamos UŠT. Programoje turi būti atsižvelgta į konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria šiose teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai, kad jie galėtų veiksmingai pasinaudoti nurodytomis dalimis;
__________________
__________________
19 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
19 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  trečiosios šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarimu nustatytą bendradarbiavimo sistemą, kuria programas numatoma įgyvendinti remiantis sprendimu, priimtu pagal tą susitarimą. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kuria atsakingam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos Audito Rūmams būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus;
(48)  laikydamosi visų atitinkamų taisyklių ir reglamentų, trečiosios šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarimu nustatytą bendradarbiavimo sistemą, kuria programas numatoma įgyvendinti remiantis sprendimu, priimtu pagal tą susitarimą. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kuria atsakingam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos Audito Rūmams būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
50 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(50a)   svarbu užtikrinti patikimą ir teisingą Fondo finansinį valdymą siekiant užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas kuo aiškiau, veiksmingiau ir būtų kuo paprasčiau jį naudoti, tuo pačiu garantuojant teisinį tikrumą ir užtikrinant, kad ši priemonė būtų prieinama visiems dalyviams. Kadangi ESF+ veikla vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, valstybės narės raginamos neįtraukti papildomų taisyklių arba nekeisti esamų taisyklių, nes dėl to paramos gavėjui būtų sudėtingiau naudotis lėšomis ir gali būti vėluojama apmokėti sąskaitas faktūras;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
51 konstatuojamoji dalis
(51)  šio reglamento tikslų, t. y. tikslų, kuriais siekiama didinti darbo rinkų veiksmingumą ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo bei mokymo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, skatinti sveikatinimą ir mažinti skurdą, įskaitant veiksmus pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir sveikatos dalį, valstybės narės negali deramai pasiekti ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(51)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti darbo rinkų veiksmingumą ir skatinti galimybes rasti kokybišką darbo vietą, suteikti daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir gerinti švietimo, mokymo ir priežiūros kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, lygias galimybes, skatinti sveikatinimą ir panaikinti skurdą, įskaitant veiksmus pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir sveikatos dalį, valstybės narės negali deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas
Dalykas
Šiuo reglamentu sukuriamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+).
Šiuo reglamentu sukuriamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+). ESF+ sudaro trys dalys: dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, užimtumo ir socialinių inovacijų dalis ir sveikatos dalis.
Jame nustatomi ESF+ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, jo vykdymo metodai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Šiame reglamente nustatomi ESF+ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, jo vykdymo metodai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės, kurios papildo bendrąsias taisykles, taikomas ESF + pagal Reglamentą (ES) Nr. [Bendrųjų nuostatų reglamentas].
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Apibrėžtys
Apibrėžtys
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1)  papildomos priemonės – maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantys veiksmai, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį, pavyzdžiui, asmenų siuntimas socialinėms paslaugos gauti ir socialinių paslaugų teikimas arba konsultavimas namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimais;
1)  papildomos priemonės – maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantys veiksmai, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį ir panaikinti skurdą, pavyzdžiui, asmenų siuntimas socialinėms paslaugoms ir psichologinei pagalbai gauti ir tokių paslaugų teikimas, reikiamos informacijos apie viešąsias paslaugas teikimas arba konsultavimas namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimais;
2)  asocijuotoji šalis – trečioji valstybė, sudariusi su Sąjunga susitarimą, kuriuo jai suteikiama teisė pagal 30 straipsnį dalyvauti ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
2)  asocijuotoji šalis – trečioji valstybė, sudariusi su Sąjunga susitarimą, kuriuo jai suteikiama teisė pagal 30 straipsnį dalyvauti ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje ir sveikatos dalyje;
3)  pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys ir mokyklinės prekės;
3)  pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys, įskaitant moterų higienos reikmenis, ir mokyklinės prekės;
4)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
4)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
5)  bendrieji trumpojo laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį per keturias savaites nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus (nebetaikymo data);
5)  bendrieji trumpojo laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį per keturias savaites nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus (nebetaikymo data);
6)  bendrieji ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį praėjus šešioms savaitėms nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus;
6)  bendrieji ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį praėjus šešiems ir dvylikai mėnesių nuo dienos, kai asmuo nustojo dalyvauti vykdant remiamus veiksmus;
7)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos – faktinės išlaidos, susijusios su paramos gavėjo įsigytu maistu ir (arba) pagrindine materialine pagalba, neapsiribojant maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos kainomis;
7)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos – faktinės išlaidos, susijusios su paramos gavėjo įsigytu maistu ir (arba) pagrindine materialine pagalba, neapsiribojant maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos kainomis;
7a)  tarpvalstybinės partnerystės (užimtumo ir socialinių inovacijų dalyje) – nuolatinės valstybinių užimtumo tarnybų, pilietinės visuomenės ar socialinių partnerių bendradarbiavimo struktūros, veikiančios ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse;
8)  galutinis gavėjas – labiausiai skurstantis asmuo ar skurstantys asmenys, gaunantis (-ys) 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nustatytą paramą;
8)  galutinis gavėjas – labiausiai skurstantis asmuo ar skurstantys asmenys, gaunantis (-ys) 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nustatytą paramą;
9)  sveikatos krizė – bet kuri krizė, kuri paprastai suprantama kaip grėsmė sveikatai ir dėl kurios valdžios institucijos netikrumo sąlygomis turi imtis skubių veiksmų;
9)  sveikatos krizė – bet kuri krizė, kuri paprastai suprantama kaip grėsmė sveikatai ir dėl kurios valdžios institucijos netikrumo sąlygomis turi imtis skubių veiksmų;
10)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;
10)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų;
11)  mikrofinansavimas apima garantijas, mikrokreditus, nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą, teikiamus drauge su verslo plėtros paslaugomis, pavyzdžiui, individualiomis konsultacijomis, mokymu ir mentoryste, kurios yra skirtos asmenims ir labai mažoms įmonėms, kuriems yra sunku gauti paskolą profesinei ir (arba) pajamų duodančiai veiklai vykdyti;
11)  mikrofinansavimas apima garantijas, mikrokreditus, nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą, teikiamus drauge su verslo plėtros paslaugomis, pavyzdžiui, individualiomis konsultacijomis, mokymu ir mentoryste, kurios yra skirtos asmenims ir labai mažoms įmonėms, kuriems yra sunku gauti paskolą profesinei ir (arba) pajamų duodančiai veiklai vykdyti;
12)  labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ar balansas neviršija 2 000 000 EUR;
12)  labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ar balansas neviršija 2 000 000 EUR;
13)  labiausiai skurstantys asmenys – fiziniai asmenys, atskiri asmenys, šeimos, namų ūkiai ar tokių asmenų grupės, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytus (konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų) ir nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintus objektyvius kriterijus įvardijami ar pripažįstami remtinais, ir šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse;
13)  labiausiai skurstantys asmenys – fiziniai asmenys (pavieniai asmenys, šeimos, namų ūkiai ar tokių asmenų grupės), įskaitant vaikus ir benamius, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytus (konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų) ir nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintus objektyvius kriterijus įvardijami ar pripažįstami remtinais, ir šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse;
14)  pamatinė vertė – vertė bendrųjų ir konkrečios programos rezultatų rodiklio tikslams nustatyti, kuri yra grindžiama esamomis ar ankstesnėmis panašiomis intervencinėmis priemonėmis;
14)  pamatinė vertė – vertė bendrųjų ir konkrečios programos rezultatų rodiklio tikslams nustatyti, kuri yra grindžiama esamomis ar ankstesnėmis panašiomis intervencinėmis priemonėmis;
15)  socialinė įmonė – įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, arba fizinis asmuo, kurie:
15)  socialinė įmonė – socialinės ekonomikos įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, arba fizinis asmuo, kuris (-i):
a)  pagal savo įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisinį dokumentą, kuriais pagal jų buveinės valstybės narės taisykles jiems gali būti numatyta atsakomybė, siekia pagrindinio socialinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, o ne pelno kitiems tikslams, ir kurie teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas arba gamina socialinės grąžos duodančias prekes ir (arba) gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio tikslo;
a)  pagal savo įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisinį dokumentą, kuriais pagal jų buveinės valstybės narės taisykles jiems gali būti numatyta atsakomybė, siekia pagrindinio socialinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, įskaitant poveikį aplinkai, o ne pelno kitiems tikslams, ir kurie teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas arba gamina socialinės grąžos duodančias prekes ir (arba) gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio tikslo;
b)  naudoja savo pelną pirmiausia pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra nustatę iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas bet kuriam pelno paskirstymui, kuriomis užtikrinama, kad toks paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio socialinio tikslo;
b)  pakartotinai investuoja didžiąją dalį savo pelno pirmiausia pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra nustatę iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, taikytinas bet kuriam pelno paskirstymui, kuriomis užtikrinama, kad toks paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio socialinio tikslo;
c)  yra versliai, atskaitingai ir skaidriai administruojami, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį;
c)  yra versliai, demokratiškai, vadovaujantis dalyvavimo principu, atskaitingai ir skaidriai administruojami, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį;
15a)  socialinės ekonomikos įmonės – įvairių tipų įmonės ir subjektai, patenkantys į socialinės ekonomikos sritį, pvz., kooperatyvai, savidraudos įmonės, asociacijos, fondai, socialinės įmonės ir kitų tipų įmonės, kurių veikla reglamentuojama pagal atskirų valstybių narių įstatymus ir kurios grindžiamos asmens ir socialinių tikslų viršenybe prieš kapitalą, demokratinį valdymą, solidarumą ir pakartotinį didžiosios pelno arba pertekliaus dalies investavimą;
16)  socialinės inovacijos – veikla, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų (produktų, paslaugų ir modelių), kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;
16)  socialinės inovacijos – veikla, įskaitant kolektyvinę veiklą, kurios tikslai ir poreikiai yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų (produktų, paslaugų, praktikų ir modelių), kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą, be kita ko, tarp viešųjų, trečiojo sektoriaus organizacijų, t. y. savanorių ir bendruomeninių organizacijų, ir socialinės ekonomikos įmonių, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;
17)  socialiniai eksperimentai – politikos intervencinės priemonės, kuriomis teikiamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius, kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų;
17)  socialiniai eksperimentai – politikos intervencinės priemonės, kuriomis teikiamas novatoriškas atsakas į socialinius poreikius, kurios įgyvendinamos nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis, įskaitant kitas geografines vietoves ir sektorius, ar platesniu mastu, jei rezultatai pasiteisintų;
18)  bendrieji gebėjimai – žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia kiekvienam žmogui, bet kuriuo jų gyvenimo etapu siekiančiam save realizuoti ir tobulinti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti aktyviu piliečiu. Bendrieji gebėjimai yra šie: raštingumo; daugiakalbystės; matematikos, gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos; skaitmeniniai; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi mokytis; pilietybės; verslumo; kultūrinio sąmoningumo ir raiškos;
18)  bendrieji gebėjimai – žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia kiekvienam žmogui, bet kuriuo jų gyvenimo etapu siekiančiam save realizuoti ir tobulinti, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti aktyviu piliečiu. Bendrieji gebėjimai yra šie: raštingumo; daugiakalbystės; matematikos, gamtos mokslų, technologijų. menų ir inžinerijos; skaitmeniniai; žiniasklaidos; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi mokytis; pilietybės; verslumo; (tarp)kultūrinio sąmoningumo ir raiškos bei kritinio mąstymo;
19)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė.
19)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė;
19a)  nepalankias sąlygas turinčios grupės – tikslinės grupės, kuriose dideliam skaičiui žmonių gresia skurdo, diskriminacijos ar socialinės atskirties grėsmė, įskaitant (bet ne tik) etnines mažumas, pavyzdžiui, romus, trečiųjų šalių piliečius, migrantus, vyresnio amžiaus asmenis, vaikus, vienišas motinas ar vienišus tėvus, neįgalius asmenis arba lėtinėmis ligomis sergančius asmenis;
19b)  mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų mokymasis (formalusis, neformalusis ir savišvieta), vykstantis visais gyvenimo etapais, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, ir padedantis gerinti žinias, įgūdžius, kompetencijas ir galimybes dalyvauti visuomenės veikloje.
2.  [Būsimojo BNR] [2] straipsnio apibrėžtys taip pat taikomos ESF+ daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.
2.  [Būsimojo BNR] [2] straipsnio apibrėžtys taip pat taikomos ESF+ daliai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.
2a.  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1046 [Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 2 straipsnio apibrėžtys1a taip pat taikomos užimtumo ir socialinių inovacijų daliai bei sveikatos daliai taikant tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdus.
________________
1a 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Bendrieji tikslai ir vykdymo metodai
Bendrieji tikslai ir vykdymo metodai
Atsižvelgiant į principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti didelį užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotų ir lanksčių darbuotojų, pasirengusių ateities darbo rinkai.
ESF+ padeda valstybėms narėms (nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu) ir Sąjungai sukurti įtraukias visuomenes, pasiekti didelį kokybiško užimtumo lygį, užtikrinti darbo vietų kūrimą, kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą, lygias galimybes, panaikinti skurdą, įskaitant vaikų skurdą, užtikrinti socialinę įtrauktį ir integraciją, socialinę sanglaudą, socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotų ir atsparių darbuotojų, pasirengusių ateities darbo rinkai.
ESF+ turi atitikti Europos Sąjungos sutartis ir Chartiją, vadovautis Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, išdėstytais principais, ir taip prisidėti prie Sąjungos tikslų stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį ir Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarime nustatytus įsipareigojimus.
ESF + remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.
ESF + remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, vienodos galimybės įsidarbinti, mokymasis visą gyvenimą, kokybiškos ir tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga, integracija ir įtrauktis, skurdo, įskaitant vaikų skurdą, panaikinimas, investicijos į vaikus ir jaunimą, nediskriminavimas, lyčių lygybė, galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.
Fondo parama įgyvendinama:
Fondo parama įgyvendinama:
a)  taikant pasidalijamąjį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje išvardytus konkrečius tikslus (ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), ir
a)  taikant pasidalijamąjį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje išvardytus konkrečius tikslus (ESF+ dalis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), ir
b)  taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje išvardytus tikslus (užimtumo ir socialinių inovacijų dalis), ir pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 26 straipsnyje išvardytus tikslus (sveikatos dalis).
b)  taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, skirtą pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje išvardytus tikslus (užimtumo ir socialinių inovacijų dalis), ir pagalbai, atitinkančiai 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 26 straipsnyje išvardytus tikslus (sveikatos dalis).
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Konkretūs tikslai
Konkretūs tikslai
1.  ESF + remia šiuos konkrečius tikslus užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos politikos srityse ir tokiu būdu taip pat padeda siekti [būsimojo BNR] [4] straipsnyje išdėstyto politikos tikslo – „Socialiai atsakingesnė Europa. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas“:
1.  ESF + remia šiuos konkrečius tikslus užimtumo, švietimo, judumo, socialinės įtraukties, skurdo panaikinimo ir sveikatos politikos srityse ir tokiu būdu taip pat padeda siekti [būsimojo BNR] [4] straipsnyje išdėstyto politikos tikslo – „Socialiai atsakingesnė Europa. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas“:
i)  suteikti daugiau galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat neveikliems žmonėms, propaguoti savarankišką darbą ir socialinę ekonomiką;
i)  suteikti daugiau galimybių visiems darbo ieškantiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, ekonominiu požiūriu neveikliems žmonėms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, visų pirma nuo darbo rinkos labiausiai atskirtiems asmenims, kokybiškai įsidarbinti ir naudotis aktyvumo darbo rinkoje skatinimo priemonėmis, visų pirma specialiomis jaunimui skirtomis priemonėmis, ypač įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir propaguoti užimtumą, savarankišką darbą, verslumą ir socialinę ekonomiką;
ii)  modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius;
ii)  modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti, kad konkrečiai pritaikyta pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir atitiktų darbo rinkos poreikius bei su profesinės veiklos keitimu ir judumu susijusius poreikius;
iii)  skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje, sudaryti sąlygas lengviau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, siekti sveikos ir gerai pritaikytos darbo aplinkos, kurioje būtų sumažinta rizika sveikatai, skatinti darbuotojus, įmones ir verslininkus prisitaikyti prie pokyčių, o vyresnius žmones – aktyviai ir sveikai gyventi;
iii)  skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje, siekti profesinės karjeros, skatinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo taikymą, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ypač daug dėmesio skiriant vienišoms motinoms ir vienišiems tėvams, taip pat vienodas galimybes naudotis įperkamomis, įtraukiomis ir kokybiškomis vaikų priežiūros, ikimokyklinio ugdymo, vyresnio amžiaus asmenų priežiūros bei kitomis priežiūros paslaugomis ir parama; ir siekti sveikos ir gerai pritaikytos darbo aplinkos, kurioje būtų mažinami pavojai sveikatai ir ligų rizika, skatinti darbuotojus, įmones ir verslininkus prisitaikyti prie pokyčių, persikvalifikuoti, o vyresnius žmones – aktyviai ir sveikai gyventi;
iv)  didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;
iv)  didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtrauktį ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, ir pripažinti neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, skatinti e. įtrauktį ir palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, siekiant atspindėti socialinius ir ekonominius reikalavimus;
v)  skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju išsilavinimu ir profesiniu mokymu ir baigiant aukštuoju mokslu ir suaugusiųjų švietimu, be kita ko, remiant judumą mokymosi tikslais;
v)  skatinti, kad visi, visų pirma nepalankias sąlygas turinčios grupės ir slaugytojai, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškų, įperkamų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų, nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo ir mokymo, sprendžiant mokyklos nebaigimo klausimą, skatinant dualinių mokymo sistemų įvedimą, pameistrystes, judumą mokymosi tikslais visiems ir neįgalių asmenų galimybes mokytis;
vi)  skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių ir skaitmeninių įgūdžių, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą;
vi)  skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių ir verslumo bei skaitmeninių įgūdžių, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą bei aktyvų dalyvavimą visuomenėje;
vii)  skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą;
vii)  skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes, nediskriminavimą ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą, ypač nepalankias sąlygas turinčių grupių;
viii)  skatinti trečiųjų valstybių piliečių ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, socialinę ir ekonominę integraciją;
viii)  skatinti ilgalaikę veiksmingą trečiųjų valstybių piliečių, įskaitant migrantus, socialinę ir ekonominę integraciją;
viiia) kovoti su marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, diskriminacija ir skatinti jų socialinę ir ekonominę integraciją;
ix)  suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškų ir tvarių paslaugų; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, siekti, kad būtų socialinės apsaugos galimybių; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, rezultatyvumą ir tvarumą;
ix)  suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškų, prieinamų ir tvarių paslaugų, įskaitant aprūpinimo būstu paslaugas ir į asmenį orientuotas sveikatos priežiūros ir susijusias priežiūros paslaugas; modernizuoti socialinio draudimo institucijas, viešąsias užimtumo tarnybas, socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties sistemas, be kita ko, užtikrinant vienodas socialinės apsaugos galimybes, visų pirma vaikams, palankių sąlygų neturintiems asmenims ir labiausiai skurstantiems asmenims; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, taip pat ir neįgaliesiems, rezultatyvumą ir tvarumą;
ixa)  didinti neįgaliųjų prieigos galimybes, siekiant sustiprinti jų integraciją į darbo rinką, švietimo ir mokymo sistemas;
x)  skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant pačias nepalankiausias sąlygas turinčius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją;
x)  skatinti žmonių, kurie skursta arba kuriems gresia skurdas ir (arba) ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją;
xi)  mažinti materialinį nepriteklių pačias nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant papildomas priemones.
xi)  mažinti labiausiai skurstančių asmenų materialinį nepriteklių teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, įskaitant papildomas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti jų socialinę įtrauktį, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams.
2.  Vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, kuriais siekiama konkrečių tikslų, nurodytų 1 dalyje, ESF+ taip pat padeda siekti kitų politikos tikslų, išdėstytų [būsimojo BNR] [4] straipsnyje, visų pirma tikslų, susijusių su:
2.  Vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, kuriais siekiama konkrečių tikslų, nurodytų 1 dalyje, ESF+ taip pat siekia padėti siekti kitų politikos tikslų, išdėstytų [būsimojo BNR] [4] straipsnyje, visų pirma tikslų, susijusių su:
1.  pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;
1.  pažangesne Europa: ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, medicinos ir sveikatos priežiūros centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką, atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomus socialinės ekonomikos įstatymus ir sistemas;
2.  žalesne, mažai anglies dioksido naudojančia Europa: tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose.
2.  žalesne, mažai anglies dioksido naudojančia Europa: tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, didinti gyventojų informuotumą apie darnų vystymąsi ir gyvenimo būdą, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją, sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos, žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos sektoriuose;
2a.  Sąjunga, labiau priartėjusia prie piliečių: mažinti skurdą ir įgyvendinti socialinės įtraukties priemones, atsižvelgiant į miesto, kaimo ir pakrančių teritorijų ypatybes, siekiant kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe miestuose ir regionuose;
2b.  pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį, ESF+ remia Sąjungos priemonių, strategijų ir atitinkamų teisės aktų kūrimą, įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą ir skatina įrodymais grindžiamą politikos formavimą, socialines inovacijas ir socialinę pažangą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis bei privačiomis įstaigomis (1-as konkretus tikslas); jis remia savanorišką darbuotojų geografinį judumą teisingomis sąlygomis ir didina užimtumo galimybes (2-as konkretus tikslas); jis skatina užimtumą ir socialinę įtrauktį didindamas labai mažų įmonių ir socialinės ekonomikos įmonių, ypač pažeidžiamų žmonių, galimybes gauti mikrofinansavimą (3-as konkretus tikslas).
3.  Pagal ESF+ sveikatos dalį remiamas sveikatinimo skatinimas ir ligų prevencija, padedama didinti sveikatos sistemų rezultatyvumą, prieinamumą ir tvarumą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą, mažinami sveikatos skirtumai, piliečiai apsaugomi nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai ir remiami ES sveikatos teisės aktai.
3.  Pagal ESF+ sveikatos dalį remiama žmonių aukšto lygio sveikatos apsauga ir ligų prevencija, be kita ko, skatinant fizinį aktyvumą ir švietimą sveikatos klausimais, padedama didinti sveikatos sistemų rezultatyvumą, prieinamumą ir tvarumą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą, mažinami sveikatos netolygumai, ilginama tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo, piliečiai apsaugomi nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, stiprinama ligų prevencija, ankstyva diagnostika ir sveiko gyvenimo būdo skatinimas visą gyvenimą, taip pat stiprinami ir remiami su sveikata susiję ES teisės aktai, įskaitant aplinkos sveikatos srityje, ir skatinamas sveikatos aspektų integravimas į Sąjungos visų sričių politiką. Sąjungos sveikatos politika turėtų būti grindžiama darnaus vystymosi tikslais (DVT), siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės pasiektų 3-čiąjį DVT „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Biudžetas
Biudžetas
1.  2021–2027 m. ESF+ bendras finansinis paketas yra 101 174 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
1.  2021–2027 m. ESF+ bendras finansinis paketas yra 106 781 000 000 EUR 2018 m. kainomis ir 120 457 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
2.  ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal „Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ tikslą skiriama finansinio paketo dalis yra 100 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 88 646 194 590 EUR 2018 m. kainomis, iš kurios 200 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 175 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami 23 straipsnio i punkte nurodyti novatoriški sprendimai, ir 400 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 376 928 934 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
2.  ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, pagal „Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą“ tikslą skiriama finansinio paketo dalis yra 105 686 000 000 EUR 2018 m. kainomis (119 222 000 000 EUR dabartinėmis kainomis), iš kurių 200 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 175 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami 23 straipsnio i punkte nurodyti novatoriški sprendimai, 5 900 000 000 EUR skiriama priemonėms pagal 10a straipsnyje nurodytą Europos vaiko garantijų programą ir 400 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 376 928 934 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
3.  2021–2027 m. užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ir sveikatos dalies finansinis paketas yra 1 174 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
3.  2021–2027 m. užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ir sveikatos dalies finansinis paketas yra 1 095 000 000 EUR 2018 m. kainomis arba 1 234 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
4.  3 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
4.  3 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
a)  761 000 000 EUR – užimtumo ir socialinių inovacijų daliai įgyvendinti;
a)  675 000 000 EUR 2018 m. kainomis (761 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – užimtumo ir socialinių inovacijų daliai įgyvendinti;
b)  413 000 000 EUR – sveikatos daliai įgyvendinti.
b)  420 000 000 EUR 2018 m. kainomis (473 000 000 EUR dabartinėmis kainomis arba 0,36 proc. 2021–2027 m. DFP) – sveikatos daliai įgyvendinti.
5.  3 ir 4 dalyse nurodytos sumos taip pat gali būti panaudotos teikiant programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.
5.  3 ir 4 dalyse nurodytos sumos taip pat gali būti panaudotos teikiant programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Vyrų ir moterų lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas
Vyrų ir moterų lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas
Vyrų ir moterų lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas
Lyčių lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas
1.  Pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, įgyvendinant visas programas ir vykdant pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis remiamus veiksmus jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais užtikrinama vyrų ir moterų lygybė. Be to, įgyvendinant programas ir vykdant veiksmus jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais siekiama lygių galimybių visiems, nediskriminuojant dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
1.  Pagal ESF+ įgyvendinant visas programas jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais užtikrinama lyčių lygybė. Be to, įgyvendinant programas jų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais remiami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti moterų dalyvavimą profesiniame gyvenime ir padėti joms tobulėti profesinėje srityje, taip pat suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, siekiama lygių galimybių visiems, nediskriminuojant dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios ar sveikatos būklės, amžiaus ar seksualinės orientacijos, be kita ko, užtikrinant neįgaliųjų galimybes naudotis IRT, ir tokiu būdu didinti socialinę įtrauktį ir mažinti nelygybę.
2.  Valstybės narės ir Komisija taip pat remia bet kuriuos ESF+ tikslus atitinkančius konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais raginama laikytis 1 dalyje nurodytų principų, įskaitant perėjimą nuo stacionarinės / institucinės globos prie globos šeimoje ar bendruomenėje.
2.  Valstybės narės ir Komisija taip pat remia bet kuriuos ESF+ tikslus atitinkančius konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais raginama laikytis 1 dalyje nurodytų principų, įskaitant perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ar bendruomenėje ir geresnių prieigos sąlygų visiems neįgaliesiems sudarymą.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas
Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas
1.  Valstybės narės sutelkia ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami uždaviniai, nustatyti jų nacionalinėse reformų programose, Europos semestre ir atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises.
1.  Valstybės narės sutelkia ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami uždaviniai, nustatyti jų nacionalinėse reformų programose, Europos semestre ir atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus principus ir teises, socialinių rodiklių suvestinę pagal Europos semestrą ir į regioninius ypatumus, taip prisidėdamos prie Sąjungos tikslų, nustatytų SESV 174 straipsnyje, susijusių su ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimu ir visiškai atitinkančių Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus.
Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu vykdydamos veiklą, susijusią su ESF+ ir kitais Sąjungos fondais, programomis ir priemonėmis, kaip antai „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondu ir reformų rėmimo programa, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, siekia sinergijos ir užtikrina koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.
Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu vykdydamos veiklą, susijusią su ESF+ ir kitais Sąjungos fondais, programomis ir priemonėmis, kaip antai Europos regioninės plėtros fondu (ERDF), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu (EGF), Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu, programa „InvestEU“, programa „Kūrybiška Europa“, Teisių ir vertybių priemone, programa „Erasmus“, Prieglobsčio ir migracijos fondu, ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendraisiais principais po 2020 m., reformų rėmimo programa, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, siekia sinergijos ir užtikrina koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų vadovaujančiųjų institucijų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad būtų taikomi integruoti metodai ir paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.
2.  Valstybės narės skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems uždaviniams, patenkantiems į ESF+ aprėptį, spręsti, kaip nustatyta 4 straipsnyje.
2.  Valstybės narės skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems uždaviniams, patenkantiems į ESF+ aprėptį, spręsti, kaip nustatyta 4 straipsnyje.
3.  Valstybės narės skiria ne mažiau nei 25 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies vii–xi punktuose nustatytiems konkretiems socialinės įtraukties politikos srities tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimą.
3.  Valstybės narės skiria ne mažiau nei 27 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytiems konkretiems socialinės įtraukties politikos srities tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimą.
3a.  Laikantis 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytų konkrečių socialinės įtraukties politikos tikslų, valstybės narės skiria bent 5 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, tiksliniams veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti Europos vaiko garantiją ir užtikrinti vaikams vienodas galimybes gauti nemokamas sveikatos priežiūros, švietimo ir vaikų priežiūros paslaugas, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis.
4.  Valstybės narės skiria ne mažiau nei 2 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nustatytam konkrečiam tikslui, susijusiam su materialiniu nepritekliumi.
4.  Be minimalaus bent 27 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, paskirstymo konkretiems 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nustatytiems tikslams, valstybės narės skiria ne mažiau nei 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 4 straipsnio 1 dalies x ir xi punktuose nustatytam konkrečiam tikslui, susijusiam su labiausiai skurstančių asmenų socialine įtrauktimi ir (arba) materialiniu nepritekliumi.
Tinkamai pagrįstais atvejais, į išteklius, paskirstytus 4 straipsnio 1 dalies x punkte nustatytam konkrečiam tikslui, kuriuo siekiama padėti nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, gali būti atsižvelgta tikrinant, ar laikomasi šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyto ne mažiau nei 2 proc. minimalaus paskirstymo reikalavimo.
5.  Valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 10 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2021–2025 m. skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais būtų remiamas jaunimo užimtumas ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.
5.  Valstybės narės ne mažiau nei 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais remiamas jaunimo užimtumas ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.
Valstybės narės, kurių niekur nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) 15–29 metų jaunimo lygis 2019 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, arba kai jų NEET rodiklis viršija 15 proc. ribą, ne mažiau nei 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, programavimo laikotarpio 2021–2025 m. skiria pirmiau minėtiems veiksmams ir struktūrinių reformų priemonėms, ypatingą dėmesį skirdamos tiems regionams, kuriuose šis rodiklis didesnis, ir atsižvelgdamos į regionų skirtumus.
Pagal [būsimojo BNR] [14] straipsnį vidurio laikotarpiu programuojant ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2026 ir 2027 metams, valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2024 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį, 2026 ir 2027 metais šiems veiksmams skiria ne mažiau nei 10 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pagal [būsimojo BNR] [14] straipsnį vidurio laikotarpiu programuojant ESF+ išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, 2026 ir 2027 metams, valstybės narės, kurių niekur nesimokančio ir nedirbančio 15–29 metų jaunimo lygis 2024 m. Eurostato duomenimis viršija Sąjungos vidurkį arba kai jų NEET rodiklis viršija 15 proc. ribą, 2026 ir 2027 metais šiems veiksmams arba struktūrinių reformų priemonėms skiria ne mažiau nei 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pirmoje ir antroje pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams skiria ne mažiau nei 15 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Į šį skirstymą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyto mažiausio procentinio dydžio.
Antroje ir trečioje pastraipose nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams skiria ne mažiau nei 15 proc. ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas. Į šį skirstymą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi pirmoje ir antroje pastraipose nustatyto mažiausio procentinio dydžio. Šis skirstymas nepakeičia atokiausių regionų infrastruktūrai ir vystymuisi reikalingų lėšų.
Įgyvendindamos tokius veiksmus valstybės narės teikia pirmenybę neveikliam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.
Įgyvendindamos tokius veiksmus valstybės narės teikia pirmenybę neveikliam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.
6.  2–5 dalys netaikomos konkrečioms papildomoms lėšoms, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
6.  2–5 dalys netaikomos konkrečioms papildomoms lėšoms, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
7.  1–5 dalys netaikomos techninei paramai.
7.  1–5 dalys netaikomos techninei paramai.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a straipsnis (naujas)
7a straipsnis
Pagrindinių teisių paisymas
Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant fondų paramą būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
Bet kokios išlaidos, skirtos veiksmui, kuris neatitinka Chartijos, nėra tinkamos finansuoti pagal Bendrųjų nuostatų reglamento Nr. xx/xx 58 straipsnio 2 dalį ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Partnerystė
Partnerystė
1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina tinkamą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos tikslus, remiamus ESF+ dalimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.
1.  Pagal [būsimasis BNR] 6 straipsnį ir Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014, kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžios institucijomis, užtikrina prasmingą socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, lygybės įstaigų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir kitų atitinkamų arba atstovaujamųjų organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant užimtumo, švietimo, nediskriminavimo ir socialinės įtraukties politikos veiksmus ir iniciatyvas, remiamus ESF+ dalimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Šis dalyvavimas yra įtraukus ir prieinamas neįgaliesiems.
2.  Valstybės narės kiekvienoje programoje skiria atitinkamą ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti.
2.  Valstybės narės skiria bent 2 proc. ESF+ išteklių sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis rengiant mokymus, kuriant tinklų kūrimo priemones ir stiprinant socialinį dialogą bei remiant socialinių partnerių bendrai vykdomą veiklą.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
9 straipsnis
9 straipsnis
Materialinio nepritekliaus mažinimas
Materialinio nepritekliaus mažinimas
7 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai turi būti programuojami pagal konkretų prioritetą ar programą.
7 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai, susiję su labiausiai skurstančių asmenų socialine įtrauktimi ir (arba) materialiniu nepritekliumi, turi būti programuojami pagal konkretų prioritetą ar programą. Nustatoma ne mažesnė kaip 85 proc. šio prioriteto arba programos bendro finansavimo norma.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Parama jaunimo užimtumui
Parama jaunimo užimtumui
Parama pagal 7 straipsnio 5 dalį turi būti programuojama pagal konkretų prioritetą 4 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytiems konkretiems tikslams remti.
Parama pagal 7 straipsnio 5 dalį turi būti programuojama pagal konkretų prioritetą arba programą 4 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytiems konkretiems tikslams remti.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Parama Europos vaikų garantijai
Parama pagal 7 straipsnio 3a dalį programuojama remiantis konkrečiu prioritetu arba programa, kurie atspindi 2013 m. Europos Komisijos rekomendaciją dėl investicijų į vaikus. Ja remiamas vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos sprendimas pagal 4 straipsnio 1 dalies vii–x punktuose nurodytus konkrečius tikslus.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas
Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas
Veiksmai, kuriais siekiama išspręsti atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir Europos semestre nustatytus uždavinius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, turi būti programuojami atsižvelgiant į vieną ar kelis konkrečius prioritetus.
Veiksmai, kuriais siekiama išspręsti atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir Europos semestre nustatytus uždavinius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, turi būti programuojami atsižvelgiant į bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus konkrečius tikslus. Valstybės narės užtikrina papildomumą, nuoseklumą, koordinavimą ir sąveiką su Europos socialinių teisių ramsčiu.
Turi būti užtikrinamas pakankamas lankstumas vadovaujančiosios institucijos lygmeniu, kad būtų galima nustatyti ESF+ investicijų prioritetus ir sritis, atsižvelgiant į konkrečius vietos ir regioninius uždavinius.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Integruota teritorinė plėtra
1.  ESF+ lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujasis BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujasis BNR] III antraštinės dalies II skyriumi.
2.  Valstybės narės įgyvendina ESF+ lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujasis BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b straipsnis (naujas)
11b straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
1.  Valstybės narės gali remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, teikdamos jam specialų prioritetą.
2.  Tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nustatytus konkrečius tikslus.
3.  Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc., jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Aprėptis
Aprėptis
Šis skyrius taikomas 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nurodytai ESF+ paramai, kuri įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą (bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama).
Šis skyrius taikomas 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nurodytai ESF+ paramai, kuri įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą (bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama). 13 skyrius taip pat taikomas ESF+ paramai pagal 4 straipsnio 1 dalies xi punktą.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis
13 straipsnis
Novatoriški veiksmai
Novatoriški socialiniai veiksmai
1.  Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir socialiniais eksperimentais, arba įtvirtina principą „iš apačios į viršų“, grindžiamą valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, vietos veiklos grupių, kurios rengia ir įgyvendina bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, partneryste.
1.  Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialine inovacija ir (arba) socialiniais eksperimentais, įskaitant eksperimentus su socialiniu ir kultūriniu komponentu, naudodamosi principu „iš apačios į viršų“, grindžiamą valdžios institucijų, socialinių partnerių, socialinės ekonomikos įmonių, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės partneryste.
1a.  Valstybės narės savo veiksmų programose arba vėlesniu etapu įgyvendinimo metu nustato konkrečias valstybių narių poreikius atitinkančias socialinių inovacijų ir socialinių eksperimentų sritis.
2.  Valstybės narės gali remti novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir kitas Sąjungos programas ir išbandyti mažesniu mastu (socialiniai eksperimentai), taikymą platesniu mastu.
2.  Valstybės narės gali remti novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį ir kitas Sąjungos programas ir išbandyti mažesniu mastu (socialinės inovacijos ir socialiniai eksperimentai, įskaitant eksperimentus su socialiniu ir kultūriniu komponentu), taikymą platesniu mastu.
3.  Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies i–x punktuose nustatytus konkrečius tikslus.
3.  Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.
4.  Kiekviena valstybė narė numato bent vieną prioritetą 1 ar 2 dalies arba abiejų dalių nuostatoms įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc. jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.
4.  Kiekviena valstybė narė numato bent vieną prioritetą 1 ar 2 dalies arba abiejų dalių nuostatoms įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma šiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc. skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
14 straipsnis
14 straipsnis
Tinkamumas finansuoti
Tinkamumas finansuoti
1.  Be [būsimojo BNR] [58] straipsnyje nurodytų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:
1.  Be [būsimojo BNR] [58] straipsnyje nurodytų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:
a)  žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros teikimo išlaidos ir
a)  žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo ir infrastruktūros pirkimo išlaidos ir
b)  baldų, įrangos ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai juos pirkti yra būtina veiksmo tikslui pasiekti arba kai šie daiktai yra visiškai nusidėvėję, arba kai šių daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.
b)  baldų, įrangos ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai juos pirkti yra absoliučiai būtina veiksmo tikslui pasiekti arba kai šie daiktai yra visiškai nusidėvėję, arba kai šių daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.
2.  Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei toks nepiniginis įnašas buvo suteiktas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir jo vertė neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.
2.  Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei toks nepiniginis įnašas buvo suteiktas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir jo vertė neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.
3.  Konkrečios papildomos lėšos, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, skirtos padėti įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.
3.  Konkrečios papildomos lėšos, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys 1994 m. Stojimo akto 6 protokolo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, skirtos padėti įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.
4.  Tiesioginės personalo išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei jų dydis neviršija 100 proc. Eurostato duomenimis įprasto atitinkamos srities specialistų darbo užmokesčio valstybėje narėje.
4.  Tiesioginės personalo išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą. Jei taikoma kolektyvinė sutartis, šios išlaidos nustatomos pagal tą sutartį. Jei kolektyvinė sutartis netaikoma, jų dydis neturi viršyti 100 proc. įprasto atitinkamos srities specialistų arba specialių žinių turinčių ekspertų darbo užmokesčio valstybėje narėje pagal atitinkamos vadovaujančiosios institucijos pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus ir (arba) Eurostato duomenis.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
15 straipsnis
15 straipsnis
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
1.  Kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, programoms, kurioms teikiama bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama, turi būti naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta šio reglamento 1 priede. Programoms taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.
1.  Kad būtų galima stebėti įgyvendinimo pažangą, programoms, kurioms teikiama bendroji ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama, turi būti naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta šio reglamento 1 priede arba IIa priede dėl veiksmų, skirtų labiausiai skurstančių asmenų socialinei įtraukčiai pagal 4 straipsnio 1 dalies x punktą. Programoms taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai ir konkrečių veiksmų rodikliai.
2.  Bendriesiems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Jei tinka atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, šiems rodikliams absoliučiais skaičiais nustatomos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Praneštos produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
2.  Bendriesiems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Jei tinka atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, šiems rodikliams absoliučiais skaičiais nustatomos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Praneštos produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
3.  Tiems bendriesiems ir konkrečios programos rezultato rodikliams, kuriems yra nustatytos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės 2024 metams ir siektinos reikšmės 2029 metams, pamatinė vertė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Bendrųjų rezultato rodiklių siekiniai nustatomi absoliučiais skaičiais arba procentais. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų susijusius siekinius galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai. Praneštos bendrųjų produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
3.  Tiems bendriesiems ir konkrečios programos rezultato rodikliams, kuriems yra nustatytos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės 2024 metams ir siektinos reikšmės 2029 metams, pamatinė vertė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Bendrųjų rezultato rodiklių siekiniai nustatomi absoliučiais skaičiais arba procentais. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų susijusius siekinius galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai. Praneštos bendrųjų produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.
4.  Duomenis apie dalyviams taikomus rodiklius galima perduoti tik tada, kai yra visi pagal 1 priedo 1a punktą reikalaujami duomenys.
4.  Duomenis apie dalyviams taikomus rodiklius galima perduoti tik tada, kai yra visi pagal 1 priedo 1a punktą reikalaujami duomenys.
4a.  3 dalyje nurodyti duomenys apima poveikio lytims vertinimą, kad būtų galima stebėti, kaip ESF+ programos įgyvendinamos lyčių lygybės požiūriu, ir suskirstyti duomenis pagal lytį.
5.  Kai registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose yra duomenų, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus sudaro sąlygas valdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms patikėta rinkti duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.
5.  Kai registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose yra duomenų, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus gali sudaryti sąlygas valdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms patikėta rinkti duomenis, kad būtų galima stebėti ir vertinti bendrąją ESF+ dalies, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.
6.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede pateikti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
6.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede ir IIa priede pateikti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnis
17 straipsnis
17 straipsnis
Principai
Principai
1.  ESF+ parama materialiniam nepritekliui mažinti gali būti naudojama tik Sąjungos teisę dėl vartotojų produktų saugos atitinkančio maisto ir prekių skirstymui remti.
1.  ESF+ parama materialiniam nepritekliui mažinti gali būti naudojama tik Sąjungos teisę dėl vartotojų produktų saugos atitinkančio maisto ir prekių skirstymui remti.
2.  Valstybės narės ir paramos gavėjai pasirenka pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, remdamiesi objektyviais kriterijais, susijusiais su labiausiai skurstančių asmenų poreikiais. Renkantis maisto produktus ir, tam tikrais atvejais, prekes, atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą. Atitinkamais atvejais tiekiami maisto produktai pasirenkami, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos.
2.  Valstybės narės ir paramos gavėjai pasirenka pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, remdamiesi objektyviais kriterijais, susijusiais su labiausiai skurstančių asmenų poreikiais. Renkantis maisto produktus ir, tam tikrais atvejais, prekes, atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą ir vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. Atitinkamais atvejais tiekiami maisto produktai pasirenkami, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos.
Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims gali būti teikiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudojant elektroninius čekius ar korteles, jei už juos būtų teikiama tik pagal 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba.
Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims gali būti teikiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudojant elektroninius čekius ar korteles, jei už juos būtų teikiama tik pagal 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba, ir ši pagalba nepakeičia jokių galiojančių socialinių išmokų.
Labiausiai skurstantiems asmenims tiekiamą maistą galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant realizuojamus maisto produktus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnio 2 dalį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti labiausiai skurstantiems asmenims.
Labiausiai skurstantiems asmenims tiekiamą maistą galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant realizuojamus maisto produktus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnio 2 dalį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti labiausiai skurstantiems asmenims.
Be jau turimų programai skirtų sumų, visos lėšos, gautos iš tokio sandorio, turi būti naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms.
Be jau turimų programai skirtų sumų, visos lėšos, gautos iš tokio sandorio, turi būti naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms.
3.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad teikiant ESF+ paramą materialiniam nepritekliui mažinti būtų gerbiamas labiausiai skurstančių asmenų orumas ir užkertamas kelias jų stigmatizavimui.
3.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad teikiant ESF+ paramą materialiniam nepritekliui mažinti būtų gerbiamas labiausiai skurstančių asmenų orumas ir užkertamas kelias jų stigmatizavimui.
4.  Pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą gali papildyti perorientavimas kompetentingoms tarnyboms ir kitos papildomos priemonės, kuriomis būtų siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties.
4.  Pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą papildo perorientavimas kompetentingoms tarnyboms ir kitos papildomos priemonės, kuriomis būtų siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
20 straipsnis
20 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
Tinkamos finansuoti išlaidos
1.  ESF+ paramos materialiniam nepritekliui mažinti tinkamos finansuoti išlaidos:
1.  ESF+ paramos materialiniam nepritekliui mažinti tinkamos finansuoti išlaidos:
a)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu paramos gavėjams, kurie maistą ir (arba) materialinę pagalbą pristato galutiniams gavėjams;
a)  maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu paramos gavėjams, kurie maistą ir (arba) materialinę pagalbą pristato galutiniams gavėjams;
b)  kai a punktas netaikomas maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimui paramos gavėjams, kurie juos skirsto galutiniams gavėjams, perkančiajai institucijai tenkančios išlaidos, susijusios su maisto ir (arba) materialinės pagalbos vežimu į saugyklas ir (arba) paramos gavėjams, ir saugojimo išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 1 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos;
b)  kai a punktas netaikomas maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimui paramos gavėjams, kurie juos skirsto galutiniams gavėjams, perkančiajai institucijai tenkančios išlaidos, susijusios su maisto ir (arba) materialinės pagalbos vežimu į saugyklas ir (arba) paramos gavėjams, ir saugojimo išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 1 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos;
c)  administracinės, vežimo ir saugojimo išlaidos, kurias patiria paramos gavėjai, skirstantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą arba 5 proc. maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertės išlaidų normą;
c)  administracinės, vežimo ir saugojimo išlaidos, kurias patiria paramos gavėjai, skirstantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą arba 5 proc. maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertės išlaidų normą;
d)  dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo ir skirstymo išlaidos bei tiesiogiai su informuotumo didinimo veikla susijusios išlaidos;
d)  dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo ir skirstymo išlaidos bei tiesiogiai su informuotumo didinimo veikla susijusios išlaidos;
e)  papildomų priemonių, kurias įgyvendina paramos gavėjai arba kurios įgyvendinamos jų vardu ir kurias deklaruoja paramos gavėjai, pristatantys pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą.
e)  papildomų priemonių, kurias įgyvendina paramos gavėjai arba kurios įgyvendinamos jų vardu ir kurias deklaruoja paramos gavėjai, pristatantys pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant fiksuoto dydžio 5,5 proc. a punkte nurodytų išlaidų normą.
2.  Tai, kad 1 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos dėl to, kad už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakinga institucija nesilaikė taikytinos teisės, nėra priežastis sumažinti 1 dalies c ir e punktuose nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas.
2.  Tai, kad 1 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos dėl to, kad už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakinga institucija nesilaikė taikytinos teisės, nėra priežastis sumažinti 1 dalies c ir e punktuose nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas.
3.  Tinkamomis finansuoti nelaikomos toliau nurodytos išlaidos:
3.  Tinkamomis finansuoti nelaikomos toliau nurodytos išlaidos:
a)  skolos palūkanos,
a)  skolos palūkanos,
b)  infrastruktūros teikimo išlaidos,
b)  infrastruktūros pirkimo išlaidos,
c)  naudotų prekių įsigijimo išlaidos.
c)  mažesnės kokybės naudotų prekių įsigijimo išlaidos.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnis
21 straipsnis
21 straipsnis
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
Rodikliai ir ataskaitų teikimas
1.  Siekiant stebėti įgyvendinimo pažangą įgyvendinant materialinio nepritekliaus mažinimo prioritetus naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti šio reglamento II priede. Šiose programose taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.
1.  Siekiant stebėti įgyvendinimo pažangą įgyvendinant materialinio nepritekliaus mažinimo prioritetus naudojami bendrieji produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti šio reglamento II priede. Šiose programose taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.
2.  Nustatomos bendrųjų ir konkrečios programos rezultato rodiklių pamatinės vertės.
2.  Nustatomos bendrųjų ir konkrečios programos rezultato rodiklių pamatinės vertės. Ataskaitų teikimo reikalavimai turi būti kuo paprastesni.
3.  Iki 2025 m. birželio 30 d. ir 2028 m. birželio 30 d. vadovaujančiosios institucijos pateikia Komisijai ankstesniais metais atlikto galutinių gavėjų struktūrinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Šis tyrimas grindžiamas modeliu, kurį Komisija nustato įgyvendinimo aktu.
3.  Iki 2025 m. birželio 30 d. ir 2028 m. birželio 30 d. vadovaujančiosios institucijos pateikia Komisijai ankstesniais metais atlikto anonimiško galutinių gavėjų struktūrinio tyrimo rezultatų ataskaitą, kurioje taip pat daug dėmesio skiria jų gyvenimo sąlygoms bei jų materialinio nepritekliaus pobūdžiui. Šis tyrimas grindžiamas modeliu, kurį Komisija nustato įgyvendinimo aktu.
4.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinį tyrimą, taikant 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintas vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos.
4.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinį tyrimą, taikant 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kad būtų užtikrintas vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos.
5.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
5.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalis
Veiklos auditas gali apimti visus jos įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika.
Veiklos auditas gali apimti visus jos įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika. Ankstyvaisiais įgyvendinimo etapais vykdant veiklos auditą reikia naudoti daugiau kontrolės priemonių siekiant, kad kilus sukčiavimo rizikai lėšas būtų galima nukreipti kitiems projektams.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
23 straipsnis
23 straipsnis
Veiklos tikslai
Veiklos tikslai
Toliau nurodyti užimtumo ir socialinių inovacijų dalies veiklos tikslai:
Toliau nurodyti užimtumo ir socialinių inovacijų dalies veiklos tikslai:
a)  rinkti aukštos kokybės lyginamuosius analitinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad politikos sritys, kuriomis siekiama 4 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, būtų grindžiamos patikimais įrodymais ir atitiktų asocijuotųjų šalių poreikius, uždavinius ir esamas sąlygas;
a)  rinkti aukštos kokybės lyginamuosius analitinius duomenis, siekiant užtikrinti, kad politikos sritys, kuriomis siekiama 4 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, būtų grindžiamos patikimais įrodymais ir atitiktų asocijuotųjų šalių poreikius, uždavinius ir esamas sąlygas;
b)  palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi, tarpusavio vertinimą ir dialogą, susijusius su 4 straipsnyje nurodytų sričių politika, siekiant padėti asocijuotosioms šalims imtis tinkamų politikos priemonių;
b)  palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi, tarpusavio vertinimą ir dialogą, susijusius su 4 straipsnyje nurodytų sričių politika, siekiant padėti asocijuotosioms šalims imtis tinkamų politikos priemonių;
c)  remti socialinius eksperimentus 4 straipsnyje nurodytose srityse ir didinti suinteresuotųjų šalių gebėjimus įgyvendinti, perduoti arba plėsti socialinės politikos inovacijas;
c)  remti socialinius eksperimentus 4 straipsnyje nurodytose srityse ir didinti suinteresuotųjų šalių gebėjimus parengti, suprojektuoti ir įgyvendinti, perduoti arba plėsti socialinės politikos inovacijas, ypatingą dėmesį skiriant miestų, vietos ir regioninių valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių bei ekonominių subjektų parengtų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir socialinės įtraukties srities vietos projektų plėtimo skatinimui;
d)  siekiant sukurti integruotą Europos darbo rinką teikti specialias paramos paslaugas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, kad būtų užpildytos darbo vietos tam tikruose sektoriuose, profesinėse srityse, šalyse, pasienio regionuose arba konkrečioms grupėms (pvz., pažeidžiamiems asmenims) skirtos darbo vietos;
d)  siekiant sukurti integruotą Europos darbo rinką sukurti ir teikti specialias paramos paslaugas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, kad būtų užpildytos darbo vietos tam tikruose sektoriuose, profesinėse srityse, šalyse, pasienio regionuose arba konkrečioms grupėms (pvz., pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims) skirtos darbo vietos;
da)  siekiant skatinti tarpvalstybinę darbo rinką ir tarpvalstybinį judumą sudarant tinkamas sąlygas pasienio teritorijose remti tarpvalstybines valstybinių užimtumo tarnybų, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių partnerystes;
db)  remti EURES darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugų dėl geros kokybės ir tvarių laisvų darbo vietų užpildymo ir darbo prašymų patenkinimo, teikimą, įskaitant per tarpvalstybines partnerystes;
dc)  kuriant atviras ir visiems aukštos kokybės tinkamas ir įtraukias Sąjungos darbo rinkas, sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškam geografiniam darbuotojų judumui tinkamomis socialinėmis sąlygomis ir didinti užimtumo galimybes, kartu užtikrinant darbuotojų teises visoje Sąjungoje;
e)  remti rinkos ekosistemos, susijusios su mikrofinansų teikimu steigimosi ir plėtros etapais labai mažoms įmonėms, visų pirma toms, kuriose dirba pažeidžiami asmenys, plėtrą;
e)  remti rinkos ekosistemos, susijusios su mikrofinansų teikimu ir galimybe jų gauti ir jų prieinamumu steigimosi ir plėtros etapais labai mažoms įmonėms, socialinės ekonomikos įmonėms ir pažeidžiamiems asmenims, visų pirma įmonėms, kuriose dirba pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes, plėtrą;
f)  remti tinklaveiką Sąjungos lygmeniu ir dialogą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir jų tarpusavio dialogą 4 straipsnyje nurodytose srityse ir prisidėti prie šių suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas (VUT), socialinės apsaugos institucijas, mikrofinansų įstaigas ir socialinėms įmonėms bei socialinės ekonomikos reikmėms lėšas skiriančias institucijas, institucinių gebėjimų stiprinimo;
f)  remti tinklaveiką Sąjungos lygmeniu ir dialogą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir jų tarpusavio dialogą 4 straipsnyje nurodytose srityse ir prisidėti prie dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas (VUT), socialinės apsaugos institucijas, pilietinę visuomenę, mikrofinansų įstaigas ir socialinės ekonomikos įmonėms bei socialinės ekonomikos reikmėms lėšas skiriančias institucijas, institucinių gebėjimų stiprinimo;
g)  remti socialinių įmonių plėtrą ir socialinių investicijų rinkos atsiradimą, supaprastinant valstybinio ir privačiojo sektorių subjektų sąveikos ir fondų bei labdarą teikiančių subjektų dalyvavimo toje rinkoje sąlygas;
g)  remti socialinės ekonomikos įmonių plėtrą ir socialinių investicijų rinkos atsiradimą, supaprastinant valstybinio ir privačiojo sektorių subjektų sąveikos ir fondų bei labdarą teikiančių subjektų dalyvavimo toje rinkoje sąlygas;
h)  parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;
h)  parengti socialinės infrastruktūros (įskaitant būstą, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą, prieinamumo reikalavimus ir perėjimą nuo institucinių prie šeiminių ir bendruomenių priežiūros paslaugų, įskaitant neįgaliųjų asmenų prieinamumo reikalavimus, vaikų priežiūros ir švietimo bei mokymo, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas), reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;
i)  remti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perdavimą ir supaprastinti jų plėtojimą, visų pirma užimtumo, įgūdžių ir socialinės įtraukties srityse visoje Europoje;
i)  remti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perdavimą ir supaprastinti jų plėtojimą, visų pirma kovos su skurdu, užimtumo, įgūdžių ir socialinės įtraukties srityse visoje Europoje;
j)  remti atitinkamų tarptautinių socialinių ir darbo standartų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį suvaldyti globalizaciją ir į Sąjungos politikos sričių išorės aspektą, 4 straipsnyje nurodytose srityse.
j)  remti atitinkamų tarptautinių socialinių ir darbo standartų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį suvaldyti globalizaciją ir į Sąjungos politikos sričių išorės aspektą, 4 straipsnyje nurodytose srityse.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a straipsnis (naujas)
23a straipsnis
Paramos telkimas pagal temas ir finansavimas
5 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta Užimtumo ir socialinių inovacijų dalies ESF+ finansinio paketo dalis visu laikotarpiu paskirstoma 4 straipsnio 2b dalyje nustatytiems konkretiems tikslams tokiomis procentinėmis dalimis:
a)  55 proc. – 1 konkrečiam tikslui;
b)  18 proc. – 2 konkrečiam tikslui;
c)  18 proc. – 3 konkrečiam tikslui;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnis
24 straipsnis
24 straipsnis
Tinkami finansuoti veiksmai
Tinkami finansuoti veiksmai
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 ir 4 straipsniuose nurodytų tikslų.
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 ir 4 straipsniuose nurodytų tikslų.
2.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį tinkami finansuoti toliau nurodyti veiksmai:
2.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį tinkami finansuoti toliau nurodyti veiksmai:
a)  analitinė veikla, be kita ko, susijusi su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma:
a)  analitinė veikla, be kita ko, susijusi su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma:
i)  apklausos, tyrimai, statistinių duomenų rinkimas, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių rengimas, parama Europos lygmens stebėjimo centrams ir kriterijų rengimas;
i)  apklausos, tyrimai, statistinių duomenų rinkimas, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių rengimas, parama Europos lygmens stebėjimo centrams ir kriterijų rengimas;
ii)  socialiniai eksperimentai, kuriais vertinamos socialinės inovacijos;
ii)  socialiniai eksperimentai, kuriais vertinamos socialinės inovacijos;
iii)  Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėsena ir vertinimas;
iii)  Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėsena ir vertinimas;
b)  politikos įgyvendinimas, visų pirma:
b)  politikos įgyvendinimas, visų pirma:
i)  tarpvalstybinė partnerystė ir paramos paslaugos pasienio regionuose;
i)  tarpvalstybinė partnerystė ir paramos paslaugos pasienio regionuose;
ii)  Sąjungos lygmeniu vykdoma ES masto tikslinė darbo jėgos judumo programa, siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatytas darbo jėgos trūkumas;
ii)  Sąjungos lygmeniu vykdoma ES masto tikslinė darbo jėgos judumo programa, siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatytas darbo jėgos trūkumas;
iii)  parama mikrofinansų įstaigoms ir socialinėms įmonėms, įskaitant per derinimo operacijas, kaip antai asimetrinį rizikos pasidalijimą ar sandorių išlaidų mažinimą, taip pat parama socialinės infrastruktūros plėtrai ir įgūdžių ugdymui;
iii)  parama mikrofinansų įstaigoms ir socialinės ekonomikos įmonėms, įskaitant per derinimo operacijas, kaip antai asimetrinį rizikos pasidalijimą ar sandorių išlaidų mažinimą, taip pat parama socialinės infrastruktūros plėtrai ir įgūdžių ugdymui;
iv)  parama tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perduoti ir plačiau taikyti novatoriškus sprendimus;
iv)  parama tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perduoti ir plačiau taikyti novatoriškus sprendimus;
c)  gebėjimų stiprinimas, visų pirma:
c)  gebėjimų stiprinimas, visų pirma:
i)  su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susijusių Sąjungos lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas;
i)  su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susijusių Sąjungos lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas;
ii)  nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos dalies įgyvendinimu susijusias gaires, informaciją ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
ii)  nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos dalies įgyvendinimu susijusias gaires, informaciją ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
iii)  dalyvaujančių šalių administracijų, socialinės apsaugos institucijų ir už darbo jėgos judumą atsakingų užimtumo tarnybų, mikrofinansų įstaigų ir įstaigų, finansuojančių socialines įmones ar kitus socialinių investicijų srities subjektus, taip pat tinklaveikos gebėjimų stiprinimas;
iii)  dalyvaujančių šalių administracijų, socialinės apsaugos institucijų ir už darbo jėgos judumą atsakingų užimtumo tarnybų, mikrofinansų įstaigų ir įstaigų, finansuojančių socialines įmones ar kitus socialinių investicijų srities subjektus, taip pat tinklaveikos gebėjimų stiprinimas;
iv)  suinteresuotųjų šalių tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas;
iv)  socialinių partnerių ir suinteresuotųjų šalių tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas;
d)  komunikacija ir sklaidos veikla, visų pirma:
d)  komunikacija ir sklaidos veikla, visų pirma:
i)  tarpusavio mokymasis keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimu ir lyginamąja analize;
i)  tarpusavio mokymasis keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimu ir lyginamąja analize;
ii)  gairės, ataskaitos, informacinė medžiaga ir nušvietimas žiniasklaidoje, susiję su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis;
ii)  gairės, ataskaitos, informacinė medžiaga ir nušvietimas žiniasklaidoje, susiję su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis;
iii)  informacinės sistemos, kuriose skelbiami su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susiję įrodymai;
iii)  informacinės sistemos, kuriose skelbiami su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susiję įrodymai;
iv)  Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės organizuojami renginiai, konferencijos ir seminarai.
iv)  darbo programai įgyvendinti skirta techninė ir administracinė parama, kaip antai parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, įskaitant informacinių technologijų sistemas.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.
b)  bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba susijusi tarptautinė organizacija.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a straipsnis (naujas)
25a straipsnis
Valdymas
1.  Komisija konsultuoja Sąjungos suinteresuotuosius subjektus, visų pirma socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas užimtumo ir socialinių inovacijų darbo programų, jų prioritetų ir strateginės krypties bei jų įgyvendinimo klausimais.
2.  Komisija užmezga reikiamus ryšius su Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu, Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, Pramonės darbo santykių generalinių direktorių grupe ir Darbuotojų judėjimo laisvės patariamuoju komitetu, siekdama užtikrinti, kad jie būtų reguliariai ir tinkamai informuojami apie šių programų įgyvendinimo pažangą. Komisija taip pat informuoja kitus komitetus, kurių darbo sritys apima užimtumo ir socialinių inovacijų daliai svarbias politikos kryptis, priemones ir veiksmus.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)
-a)   teikti paramą Sąjungos visuomenės sveikatos strategijai, kuria siekiama:
i)  remti valstybes nares joms siekiant apsaugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą ir
ii)  vykdyti Sąjungos misiją sveikatos srityje pagal SESV 168 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis;
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis
a)  stiprinti pasirengimą krizėms, jų valdymą ir reagavimą į jas Sąjungoje, siekiant apsaugoti piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai:
a)  stiprinti pasirengimą krizėms, jų valdymą ir reagavimą į jas Sąjungoje, siekiant spręsti tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemas:
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punkto iv a papunktis (naujas)
iva)   taikyti gerai parengtas visuomenės sveikatos užtikrinimo priemones, skirtas mažinti infekcijų ir infekcinių ligų, kurioms galima užkirsti kelią, naštą ir poveikį;
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punkto iv b papunktis (naujas)
ivb)   remti gebėjimų ugdymą ir priemonių kūrimą siekiant veiksmingos komunikacijos apie riziką;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis
i)  investuoti į sveikatinimo skatinimą ir ligų prevenciją;
i)  investuoti į sveikatinimo skatinimą ir ligų prevenciją, be kita ko, taikant sveikatos raštingumo ir švietimo sveikatos klausimais programas ir skatinant fizinį aktyvumą;
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i a papunktis (naujas)
ia)  investuoti į ankstyvąją diagnostiką ir patikras;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i i papunktis
ii)  remti skaitmeninę pertvarką sveikatos ir priežiūros srityse;
ii)  remti skaitmeninę pertvarką sveikatos ir priežiūros srityse, kuria atsižvelgiama į pacientų ir piliečių poreikius ir problemas, visų pirma nustatant sąsajas su programomis, kuriomis remiamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir skaitmeniniai įgūdžiai;
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto ii a papunktis (naujas)
iia)   skatinti viešąsias skaitmenines paslaugas tokiose srityse kaip sveikata;
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto ii b papunktis (naujas)
iib)   didinti informacijos apie sveikatą saugumą ir kokybę;
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto i i papunktis
ii)  remti tvarios Sąjungos sveikatos informacijos sistemos plėtrą;
ii)  remti tvarios, skaidrios ir prieinamos Sąjungos sveikatos informacijos sistemos plėtrą, kartu užtikrinant privačių duomenų apsaugą;
(Komisijos pasiūlyme 26 straipsnio b punkte nurodytų punktų numeracija neteisinga – du punktai sunumeruoti kaip ii) punktai)
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto ii i papunktis
iii)  remti valstybes nares, perduodant joms žinias, kurios naudingos nacionalinių reformų procesams, siekiant rezultatyvesnių, labiau prieinamų ir tvaresnių sveikatos sistemų ir geresnio sveikatinimo skatinimo bei ligų prevencijos, visų pirma sprendžiant Europos semestre nustatytus uždavinius;
iii)  remti valstybes nares, perduodant joms žinias ir teikiant paramą įgyvendinimui, naudingą nacionalinių reformų procesams, siekiant rezultatyvesnių, labiau prieinamų, tvaresnių, nediskriminuojančių, įtraukių ir nešališkų sveikatos sistemų, pagal kurias sprendžiamos socialinės nelygybės problemos, ir geresnio sveikatinimo skatinimo bei ligų prevencijos, visų pirma sprendžiant Europos semestre nustatytus uždavinius. Tai apima ir paramą aukštos kokybės nacionaliniams registrams, kurie taip pat teikia palyginamus duomenis;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto iv a papunktis (naujas)
iva)   remti perėjimą prie į asmenį orientuotos priežiūros, vietoje teikiamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų ir bendruomenės teikiamų integruotos priežiūros paslaugų, visų pirma skatinant organizacinius modelius, grindžiamus įvairių specialybių atstovų komandiniu darbu ir įvairių suinteresuotųjų subjektų tinklaveika;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto iv b papunktis (naujas)
ivb)   užtikrinti, kad, kai tinkama, visi susiję suinteresuotieji subjektai dalyvautų vykdant pirmiau nurodytus veiksmus Sąjungos ir (arba) nacionaliniu lygmenimis;
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punkto iv c papunktis (naujas)
ivc)   parengti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros skirtumų prevencijos ir mažinimo priemones bei strategijas ir skatinti socialinę įtrauktį, galios suteikimą piliečiams ir bendruomenės dalyvavimą;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis
i)  remti teisės aktų dėl vaistų ir medicinos priemonių įgyvendinimą;
i)  remti teisės aktų dėl vaistų, galimybių tokius produktus gauti visoje Sąjungoje ir medicinos priemonių įgyvendinimą;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c punkto v i papunktis
vi)  remti Komisijos Vartotojų saugos mokslinį komitetą ir Pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinį komitetą;
vi)  remti sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką plėtrą ir nustatyti procesus, pagal kuriuos galima svarstyti poveikius sveikatai ir į juos atsižvelgti visose politikos srityse;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)   teikti paramą siekiant stebėti, įgyvendinti ir stiprinti kitus Sąjungos teisės aktus ir politiką, turinčius poveikį sveikatai, kad būtų padedama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) susijusius su:
i)  oro tarša,
ii)  endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis ir kitomis cheminėmis medžiagomis, turinčiomis kenksmingų savybių,
iii)  pesticidų likučiais maiste, vandenyje ir ore,
iv)  maisto ir maisto produktų ženklinimu, įskaitant riebalų rūgščių transizomerus, alkoholio ženklinimą, priedus ir su maistu besiliečiančias medžiagas;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis
ii)  remti platesnį bendradarbiavimą sveikatos technologijų vertinimo srityje, rengiant naujas suderintas taisykles;
ii)  remti platesnį bendradarbiavimą ir pajėgumų kūrimą sveikatos technologijų vertinimo srityje, rengiant naujas suderintas taisykles;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto iii a papunktis (naujas)
iiia) remti jaunimo švietimo lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais programų ir gerosios patirties bei kampanijų įgyvendinimą;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto iii b papunktis (naujas)
iiib) remti Sąjungos lygmens pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias sveikatos ir su sveikata susijusių klausimų srityje;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies d punkto iii c papunktis (naujas)
iiic) remti Valdančiosios tarybos sveikatos klausimais įsteigimą siekiant įgyvendinti sveikatos dalies veiksmus.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 ir 26 straipsniuose nurodytų tikslų.
1.  Tinkami finansuoti yra tik tie su sveikata susiję veiksmai, kuriais siekiama 3, 4 ir 26 straipsniuose nurodytų tikslų.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies a punkto i a papunktis (naujas)
ia)   veikla, skirta aplinkos rizikos veiksnių, įskaitant tuos, kurie susiję su teršalais iš maisto, vandens, oro ir kitų šaltinių, bendram poveikiui sveikatai stebėti;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies a punkto i b papunktis (naujas)
ib)   veikla, kuria stebimas Sąjungos teisės aktų poveikis sveikatai, pvz., farmakologinio budrumo ir pan. teisės aktų;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies a punkto 1 a pastraipa (nauja)
Baigus analitinę veiklą, jos rezultatai skelbiami viešai.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis
i)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir partnerystė, be kita ko, pasienio regionuose;
i)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir partnerystė, be kita ko, pasienio regionuose, taip pat oro taršos ir kitos tarpvalstybinio masto aplinkos taršos klausimais;
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis
i)  valstybėms narėms dalijantis geriausia patirtimi, kuriančia Sąjungos pridėtinę vertę, ją pritaikant ir perimant;
i)  valstybėms narėms keičiantis geriausia patirtimi, kuriančia Sąjungos pridėtinę vertę, ją perduodant, pritaikant ir perimant;
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies c punkto i i papunktis
ii)  su 26 straipsnyje nurodytomis sritimis susijusių ES lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas;
ii)  nuolatinis ir tvarus su 26 straipsnyje nurodytomis sritimis susijusių ES lygmens tinklų gebėjimų stiprinimas, užtikrinant, kad juose Sąjungos lygmeniu dalyvautų aktyvi pilietinė visuomenė;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalies c punkto i v papunktis
iv)  nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos įgyvendinimu susijusią informacija ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
iv)  regioninių, subnacionalinių ir nacionalinių informacijos centrų, teikiančių su programos įgyvendinimu susijusią informacija ir paramą, gebėjimų stiprinimas;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalis
Komisija Sveikatinimo skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje arba kitoje atitinkamoje Komisijos ekspertų grupėje arba panašiuose organuose konsultuojasi su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis dėl sveikatos daliai nustatytų darbo planų ir jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo, taip pat dėl to, kaip sveikatos politikoje atsižvelgiama į kitas politikos sritis ir paramos mechanizmus, taip didinant jų bendrą koordinavimą ir pridėtinę vertę.
Komisija Sveikatinimo skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje arba kitoje atitinkamoje Komisijos ekspertų grupėje arba panašiuose organuose, pvz., profesionaliose sveikatos priežiūros sektoriaus įstaigose, konsultuojasi su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis dėl sveikatos daliai nustatytų metinių darbo planų ir jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo, taip pat dėl to, kaip sveikatos politikoje atsižvelgiama į kitas politikos sritis ir paramos mechanizmus, taip didinant jų bendrą koordinavimą ir pridėtinę vertę. Tvirta politinė lyderystė ir tinkama sveikatos srities valdymo struktūra užtikrins, kad sveikatos apsauga ir sveikatinimas būtų užtikrinami pagal visas Komisijos įgaliojimų sritis, kaip numatyta pagal SESV 168 straipsnio 1 dalį;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
29 a straipsnis (naujas)
29a straipsnis
Valdančioji taryba sveikatos klausimais
1.  Komisija įsteigia Valdančiąją tarybą sveikatos klausimais (toliau – Valdančioji taryba) siekiant įgyvendinti sveikatos dalies veiksmus.
2.  Valdančioji taryba daugiausia dėmesio skiria sveikatos dalies ir kitų programų, į kurias įtrauktas sveikatos aspektas, sinergijos kūrimui vykdant koordinavimą ir bendradarbiavimą, pacientų ir visuomenės dalyvavimo skatinimą ir teikiant mokslines konsultacijas bei rekomendacijas. Pagal šiuos veiksmus vykdomi į naudą orientuoti sveikatos srities veiksmai, užtikrinamas tvarumas, teikiami geresni sveikatos sprendimai, skatinama prieiga ir mažinami sveikatos netolygumai. 
3.  Valdančioji taryba parengia išsamią strategiją ir vadovauja sveikatos dalies darbo planų rengimui. 
4.  Valdančioji taryba yra nepriklausoma suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią sudaro susijusių visuomenės sveikatos, gerovės ir socialinės apsaugos srities sektorių atstovai ir kurioje dalyvauja regionų, vietos sveikatos priežiūros institucijų, pacientų atstovai ir piliečiai. 
5.  Valdančiąją tarybą sudaro 15–20 aukšto lygio asmenų, atrinktų iš įvairių 4 dalyje nurodytų šakų ir veiklos sričių. Valdančiosios tarybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita. 
6.  Valdančiosios tarybos pirmininką iš jos narių skiria Komisija. 
7.  Valdančioji taryba: 
i)  remdamasi Komisijos pasiūlymu, prisideda prie sveikatos dalies metinių darbo planų rengimo;
ii)  rengia sveikatos dalies ir kitų programų, į kurias įtrauktas sveikatos aspektas, koordinavimo ir bendradarbiavimo valdymo planą.
Pagal šį planą palengvinamas visų esamų su sveikatos sritimi susijusių finansinių mechanizmų matomumo ir koordinavimo užtikrinimas ir padedama valdyti koordinavimą ir bendradarbiavimą. 
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
29 b straipsnis (naujas)
29b straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
Komisija plėtoja bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat su Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad būtų įgyvendinta sveikatos dalis siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis rezultatyvumą bei veiksmingumą.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnis
31 straipsnis
31 straipsnis
ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
1.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis finansavimas gali būti teikiamas bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių veikloje ji dalyvauja.
1.  Pagal užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalis finansavimas gali būti teikiamas bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai, įnašai ir savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių veikloje ji dalyvauja.
2.  Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos tiesiogiai, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, arba netiesiogiai kartu su Finansinio reglamento [61 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis.
2.  Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos tiesiogiai, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, arba netiesiogiai kartu su Finansinio reglamento [61 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis.
Skiriant dotacijas Finansinio reglamento [150] straipsnyje nurodytą vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.
Skiriant dotacijas Finansinio reglamento [150] straipsnyje nurodytą vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.
3.  Derinimo operacijos pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
3.  Derinimo operacijos pagal užimtumo ir socialinių inovacijų dalį vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
4.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turintiems veiksmams, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos už sveikatą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurios yra programos asocijuotosios šalys, atsakingos valdžios institucijos arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos viešosios įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, veikiančios pavieniui arba tinklo principu.
4.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turintiems veiksmams, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos už sveikatą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurios yra programos asocijuotosios šalys, atsakingos valdžios institucijos arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos viešosios įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, veikiančios pavieniui arba tinklo principu.
5.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos Europos referencijų centrų tinklams, kuriuos Europos referencijos centrų tinklų valstybių narių taryba yra patvirtinusi kaip tinklus pagal 2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai, nustatytą procedūrą.
5.  Pagal sveikatos dalį tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos Europos referencijų centrų tinklams, kuriuos Europos referencijos centrų tinklų valstybių narių taryba yra patvirtinusi kaip tinklus pagal 2014 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/287/ES, kuriuo nustatomi Europos referencijos centrų tinklų ir jų narių steigimo bei vertinimo kriterijai ir lengvesnių sąlygų keistis informacija bei praktinėmis žiniomis apie tokių tinklų steigimą ir vertinimą sudarymo kriterijai, nustatytą procedūrą.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnis
32 straipsnis
32 straipsnis
Darbo programa ir koordinavimas
Darbo programa ir koordinavimas
Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys įgyvendinamos vykdant Finansinio reglamento [108] straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.
Komisija pagal 38 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomos užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalys, nustatant Finansinio reglamento [108] straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, tose darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.
Komisija skatina ESF+ sveikatos dalies ir reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę bei techninės paramos priemonę, sinergiją ir užtikrina veiksmingą koordinavimą.
Komisija skatina ESF+ sveikatos dalies ir reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę bei techninės paramos priemonę, sinergiją ir užtikrina veiksmingą koordinavimą.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
33 straipsnis
33 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1.  Nustatomi rodikliai, skirti programos dalių įgyvendinimui ir pažangai, daromai siekiant 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ir 23 bei 26 straipsniuose nustatytų veiklos tikslų, stebėti.
1.  Nustatomi rodikliai, skirti programos dalių įgyvendinimui ir pažangai, daromai siekiant 4 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ir 23 bei 26 straipsniuose nustatytų veiklos tikslų, stebėti.
2.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos dalių įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
2.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos dalių įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi arba iš dalies keičiami III priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programos dalių įgyvendinimo pažangos vertinimą.
3.  38 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomi arba iš dalies keičiami IIb ir III priede nustatyti rodikliai, jei to reikia, siekiant užtikrinti veiksmingą programos dalių įgyvendinimo pažangos vertinimą.
3a.  Siekdama reguliariai stebėti programos dalis ir padaryti reikiamus jų politikos bei finansavimo prioritetų pakeitimus, Komisija parengia pirmuosius metus apimančią pradinę kokybinę ir kiekybinę stebėjimo ataskaitą, o vėliau parengia tris ataskaitas, apimančias iš eilės einančius dvejų metų laikotarpius ir teikia tas ataskaitas Europos Parlamentui bei Tarybai. Šios ataskaitos taip pat pateikiamos susipažinti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Ataskaitose pateikiami programos dalių rezultatai ir aprašoma, kaip jų veikloje taikyti moterų ir vyrų lygybės ir lyčių aspekto integravimo principai ir kaip spręsti kovos su diskriminacija, įskaitant prieinamumą, klausimai. Siekiant padidinti dalių skaidrumą, ataskaitos skelbiamos viešai.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnis
35 straipsnis
35 straipsnis
Vertinimas
Vertinimas
1.  Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1.  Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
2.  Tarpinis programos dalių vertinimas gali būti atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie jų įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos dalių įgyvendinimo pradžios.
2.  Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka programos dalių laikotarpio vidurio vertinimą, siekdama:
a)  kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti pažangą, padarytą siekiant programos dalies tikslų;
b)  spręsti socialinės aplinkos Sąjungoje klausimus ir atsižvelgti į svarbius Sąjungos teisės aktų pakeitimus;
c)  nustatyti, ar programos dalių išteklių ištekliai naudoti efektyviai, ir įvertinti Sąjungos pridėtinę vertę.
To laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.
3.  Baigiantis įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 5 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos dalių vertinimą.
3.  Baigiantis įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 5 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos dalių vertinimą.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnis
37 straipsnis
37 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
2.  Komisija vykdo su užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalių ir jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalims skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 4, 23 ir 26 straipsniuose nurodytais tikslais.
2.  Komisija vykdo su užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalių ir jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Užimtumo ir socialinių inovacijų ir sveikatos dalims skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 4, 23 ir 26 straipsniuose nurodytais tikslais.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnis
38 straipsnis
38 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
Įgaliojimų delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
2.  15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 5 dalyje, 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais28.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais28.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  Pagal 15 straipsnio 6 dalį, 21 straipsnio 5 dalį ir 33 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 15 straipsnio 6 dalį, 21 straipsnio 5 dalį, 32 straipsnį ir 33 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
_________________________________
_________________________________
28.OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
28.OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnis
40 straipsnis
40 straipsnis
Komitetas pagal SESV 163 straipsnį
Komitetas pagal SESV 163 straipsnį
1.  Komisijai padeda Komitetas, sudarytas pagal SESV 163 straipsnį (toliau – ESF+ komitetas).
1.  Komisijai padeda Komitetas, sudarytas pagal SESV 163 straipsnį (toliau – ESF+ komitetas).
2.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.
2.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą, vieną pilietinės visuomenės atstovą, vieną lygybės įstaigų arba nepriklausomų žmogaus teisių institucijų atstovą pagal [būsimojo BNR] 6 straipsnio 1 dalies c punktą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.
3.  ESF+ komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms ir darbdavių organizacijoms Sąjungos lygmeniu.
3.  ESF+ komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms, darbdavių organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms Sąjungos lygmeniu.
3a.  ESF+ komitetas gali į savo posėdžius kviesti Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo atstovus.
3b.  ESF+ komitete užtikrinama lyčių pusiausvyra ir tinkamas atstovavimas mažumų ir kitoms atskirtoms grupėms.
4.  ESF+ komitetas konsultuoja dėl numatomo techninės paramos naudojimo, jei parama skiriama pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų susijusių klausimų, turinčių įtakos su ESF+ susijusių Sąjungos lygmens strategijų įgyvendinimui.
4.  ESF+ komitetas konsultuoja dėl numatomo techninės paramos naudojimo, jei parama skiriama pagal ESF+ dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir kitų susijusių klausimų, turinčių įtakos su ESF+ susijusių Sąjungos lygmens strategijų įgyvendinimui.
5.  ESF+ komitetas gali teikti nuomones dėl:
5.  ESF+ komitetas gali teikti nuomones dėl:
a)  klausimų, susijusių su ESF+ indėliu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir su semestru susijusius prioritetus (nacionalines reformų programas ir kt.);
a)  klausimų, susijusių su ESF+ indėliu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir su semestru susijusius prioritetus (nacionalines reformų programas ir kt.);
b)  klausimų dėl [būsimojo BNR], svarbių ESF+;
b)  klausimų dėl [būsimojo BNR], svarbių ESF+;
c)  klausimų, susijusių su ESF+, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 4 dalyje nurodytus klausimus.
c)  klausimų, susijusių su ESF+, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 4 dalyje nurodytus klausimus.
ESF+ komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Komisija ESF+ komitetą informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.
ESF+ komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Komisija ESF + komitetą raštu informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.
6.  ESF+ komitetas gali sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ dalių.
6.  ESF+ komitetas gali sudaryti darbo grupes kiekvienai iš ESF+ dalių.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas
I PRIEDAS1
I PRIEDAS1
Bendrieji ESF+ rodikliai, taikomi bendrajai ESF+ paramai pagal dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas
Bendrieji ESF+ rodikliai, taikomi bendrajai ESF+ paramai pagal dalį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas
Visi asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytis (moterys, vyrai, ne dvejetainiai). Jeigu tam tikrų rezultatų neįmanoma pasiekti, duomenų apie šiuos rezultatus rinkti ir pateikti nereikia.
Visi asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytis (moterys, vyrai, ne dvejetainiai). Jeigu tam tikrų rezultatų neturima, duomenų apie šiuos rezultatus rinkti ir pateikti nereikia. Neskelbtini asmens duomenys gali būti tiriami anonimiškai;
1)  Bendrieji produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtomis operacijomis:
1)  Bendrieji produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtomis operacijomis:
1a)  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams
1a)  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams
–  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams:
–  Bendrieji produkto rodikliai, taikomi dalyviams:
–  bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*;
–  bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*;
–  ilgalaikiai bedarbiai*;
–  ilgalaikiai bedarbiai*;
–  neveiklūs asmenys*;
–  neveiklūs asmenys*;
–  dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*;
–  dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*;
–  nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (angl. NEET);
–  jaunesni negu 30 metų asmenys*;
–  jaunesni nei 18 metų vaikai*;
–  18–29 metų jaunuoliai *,
–  vyresni negu 54 metų asmenys*;
–  vyresni negu 54 metų asmenys*;
–  asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2)*;
–  asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2)*;
–  asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*;
–  asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*;
–  asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*.
–  asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*.
Bendras dalyvių skaičius turi būti apskaičiuotas automatiškai, remiantis bendraisiais produkto rodikliais, susijusiais su užimtumo statusu.
Bendras dalyvių skaičius turi būti apskaičiuotas automatiškai, remiantis bendraisiais produkto rodikliais, susijusiais su užimtumo statusu.
1b)  Kiti bendrieji produkto rodikliai
1b)  Kiti bendrieji produkto rodikliai
Jeigu su šiais rodikliais susijusių duomenų registrai neteikia, šių rodiklių vertes galima nustatyti pagal naudos gavėjų praneštus įverčius.
Jeigu su šiais rodikliais susijusių duomenų registrai neteikia, šių rodiklių vertes galima nustatyti pagal naudos gavėjų praneštus įverčius. Dalyviai duomenis visada teikia savanoriškai.
–  neįgalieji**;
–  neįgalieji**;
–  jaunesni nei 18 metų dalyviai*;
–  trečiųjų šalių piliečiai*;
–  trečiųjų šalių piliečiai*;
–  užsienio kilmės dalyviai*;
–  užsienio kilmės dalyviai*;
–  mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus)**;
–  mažumos (išskyrus romų bendruomenę)**;
–  dalyviai iš romų bendruomenės**;
–  benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį*
–  benamiai ar patiriantys su būstu susijusią atskirtį*;
–  dalyviai iš kaimo vietovių*.
–  dalyviai iš kaimo vietovių*;
–  dalyviai iš geografinių regionų, kuriuose yra aukštas skurdo ir socialinės atskirties lygis*;
–  dalyviai, pereinantieji nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje**.
2)  Subjektams taikomi bendrieji produkto rodikliai:
2)  Subjektams taikomi bendrieji produkto rodikliai:
–  paramą gavusių nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens viešojo administravimo įstaigų ar valstybinių institucijų skaičius;
–  paramą gavusių nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens viešojo administravimo įstaigų ar valstybinių institucijų skaičius;
–  paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines įmones ir socialinės įmones) skaičius.
–  paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines įmones ir socialinės įmones) skaičius.
3)  Bendrieji tiesioginiai rezultato rodikliai, taikomi dalyviams:
3)  Bendrieji tiesioginiai rezultato rodikliai, taikomi dalyviams:
–  neveiklūs asmenys, kurie baigę dalyvauti pradėjo ieškoti darbo*;
–  neveiklūs asmenys, kurie baigę dalyvauti pradėjo ieškoti darbo*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo mokytis*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti pradėjo mokytis*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti įgijo kvalifikaciją*;
4)  Bendrieji dalyviams taikomi ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai:
4)  Bendrieji dalyviams taikomi ilgesnio laikotarpio rezultato rodikliai:
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti per šešis mėnesius pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*;
–  dalyviai, kurie baigę dalyvauti per šešis–dvylika mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą*;
–  dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos*.
–  dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo per šešis–dvylika mėnesių nuo dalyvavimo pabaigos*.
Mažų mažiausiai šie duomenys turi būti renkami atsižvelgiant į reprezentatyviąją dalyvių imtį pagal kiekvieną konkretų tikslą. Turi būti užtikrintas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti konkretaus tikslo lygmeniu.
Mažų mažiausiai šie duomenys turi būti renkami atsižvelgiant į reprezentatyviąją dalyvių imtį pagal kiekvieną konkretų tikslą. Turi būti užtikrintas toks imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti konkretaus tikslo lygmeniu.
________________________________
__________________________________
1 Duomenys, pateikti pagal ženklu* pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi yra asmens duomenys.
1 Duomenys, pateikti pagal ženklu* pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi yra asmens duomenys.
Duomenys, pateikti pagal ženklu ** pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsniu yra specialios kategorijos duomenys.
Duomenys, pateikti pagal ženklu ** pažymėtus rodiklius, remiantis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsniu yra specialios kategorijos duomenys.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedas
II PRIEDAS
II PRIEDAS
Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai materialiniam nepritekliui mažinti
Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai materialiniam nepritekliui mažinti
1)  Produkto rodikliai
1)  Produkto rodikliai
a)  bendra paskirstyto maisto ir prekių piniginė vertė.
a)  bendra paskirstyto maisto ir prekių piniginė vertė.
i)  bendra pagalbos maistu vertė;
i)  bendra pagalbos maistu vertė;
ia)  bendra vaikams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ia)  bendra vaikams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ib)  bendra benamiams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ib)  bendra benamiams skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtos pagalbos maistu piniginė vertė;
ii)  bendra paskirstytų prekių piniginė vertė;
ii)  bendra paskirstytų prekių piniginė vertė;
iia)  bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė;
iia)  bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė;
iib)  bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė;
iib)  bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė;
iic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė.
iic)  bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė.
b)  Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (tonomis).
b)  Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (tonomis).
Iš šio kiekio2:
Iš šio kiekio2:
a)  maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal programą, dalis (%);
a)  maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal programą, dalis (%);
b)  ESF+ bendrai finansuojamų maisto produktų dalis, palyginti su bendru naudos gavėjų paskirstytu maisto kiekiu (%).
b)  ESF+ bendrai finansuojamų maisto produktų dalis, palyginti su bendru naudos gavėjų paskirstytu maisto kiekiu (%).
3)  Bendrieji rezultato rodikliai3
3)  Bendrieji rezultato rodikliai3
Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius
Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius
–  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
–  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
–  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
–  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
–  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
–  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
–  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
–  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
–  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
–  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
–  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių asmenų skaičius;
–  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (išskyrus romų bendruomenę) priklausančių asmenų skaičius;
–  dalyviai iš romų bendruomenės;
–  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
–  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
Materialinę pagalba gaunančių galutinių gavėjų skaičius
Materialinę pagalba gaunančių galutinių gavėjų skaičius
–  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
–  jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius;
–  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
–  jaunuolių nuo 18 iki 29 metų skaičius;
–  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
–  vyresnių nei 54 metai galutinių gavėjų skaičius;
–  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
–  galutinių gavėjų su negalia skaičius;
–  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
–  trečiųjų šalių piliečių skaičius;
–  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių asmenų skaičius;
–  užsienio kilmės galutinių gavėjų ir mažumoms (išskyrus romų bendruomenę) priklausančių asmenų skaičius;
–  dalyviai iš romų bendruomenės;
–  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
–  benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi būsto srityje, skaičius.
_________________________________
_________________________________
2 Šių rodiklių vertės nustatomos pagal naudos gavėjų praneštus įverčius.
2 Šių rodiklių vertės nustatomos pagal naudos gavėjų praneštus įverčius.
3 Ten pat.
3 Ten pat.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
II a priedas (naujas)
IIa PRIEDAS
Bendrieji rodikliai, taikomi ESF+ paramai, siekiant skatinti pačias nepalankiausias sąlygas turinčių asmenų socialinę įtrauktį
Produkto rodikliai
1)  Bendras socialinės įtraukties pagalbą gaunančių asmenų skaičius.
Iš jų:
a)  ne vyresnių kaip 15 metų vaikų skaičius;
b)  ne jaunesnių kaip 65 metų asmenų skaičius;
c)  moterų skaičius;
d)  užsienio kilmės asmenų ir mažumoms (išskyrus romų bendruomenę) priklausančių asmenų skaičius;
e)  dalyviai iš romų bendruomenės;
f)  benamių skaičius.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
II b priedas (naujas)
IIb PRIEDAS
Užimtumo ir socialinių inovacijų daliai taikomi rodikliai
1.  Deklaruoto geresnio ES politikos ir teisės aktų supratimo lygis
1)  Analitinės veiklos rūšių skaičius
2)  Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius
3)  Parama pagrindiniams dalyviams
2.  Aktyvaus Sąjungos, valstybių narių ir asocijuotųjų šalių bendradarbiavimo ir partnerystės lygis
1)  Analitinės veiklos rūšių skaičius
2)  Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius
3)  Parama pagrindiniams dalyviams
3.  Deklaruotas socialinės politikos inovacijų naudojimas įgyvendinant socialines konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir politikos formavimo socialinės politikos eksperimentų rezultatus
1)  Analitinės veiklos rūšių skaičius
2)  Abipusio mokymosi, informuotumo didinimo ir informacijos skleidimo veiklos rūšių skaičius
3)  Parama pagrindiniams dalyviams
4.  Apsilankymų EURES platformoje skaičius
5.  Pagal parengiamąjį veiksmą „Tavo pirmasis EURES darbas“, taip pat pagal tikslines judumo programas, pasiektas arba remtas jaunimo įdarbinimų skaičius
6.  EURES konsultantų individualių asmeninių kontaktų su darbo ieškančiais asmenimis, darbą ketinantiems keisti asmenimis ir darbdaviais skaičius
7.  Įsteigtų arba sujungtų įmonių, pasinaudojusių Sąjungos parama, skaičius
8.  Bedarbių arba priklausančių arba palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms priklausančių paramos gavėjų, kurie sukūrė arba toliau plėtojo verslą pasinaudodami Sąjungos mikrofinansavimu, dalis
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 punktas
2.  Bendrų klinikinių sveikatos technologijų įvertinimų skaičius
2.  Paramos gavėjų (specialistų, piliečių, pacientų), kuriems poveikio turi programos rezultatai, skaičius
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 3 punktas
3.  Perimtos geriausios patirties pavyzdžių skaičius
3.  Bendrų klinikinių sveikatos technologijų įvertinimų skaičius
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 4 punktas
4.  Programos rezultatų įtraukimo į nacionalinę sveikatos politiką laipsnis, remiantis klausimynu, pagrįstu padėtimi iki programos įgyvendinimo ir ją įgyvendinus.
4.  Perimtos geriausios patirties pavyzdžių skaičius
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 4 a punktas (naujas)
4a.   Programos rezultatų panaudojimo regioninėje ir nacionalinėje sveikatos politikoje arba priemonėse laipsnis, vertinant pagal patvirtintus metodus.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 165.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p.84.
(3) Ši pozicija atitinka 2019 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0020).

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 8 d.Teisinis pranešimas