Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0109(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0389/2018

Pateikti tekstai :

A8-0389/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/04/2019 - 6.21

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0353

Priimti tekstai
PDF 332kWORD 128k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 4 d. - Briuselis Negalutinė teksto versija
Daugiametis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo planas ***I
P8_TA-PROV(2019)0353A8-0389/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 ir (ES) 2017/2107 (COM(2018)0229 – C8-0162/2018 – 2018/0109(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0229),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0162/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0389/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 174.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107
P8_TC1-COD(2018)0109

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013(3), yra užtikrinti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų sudaromos tvarios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos;

(2)  Sąjunga yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – Konvencija) šalis;

(3)  2016 m. Vilamoroje (Portugalija) vykusiame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) metiniame susirinkime ICCAT susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai pripažino, kad būtina taisyti nerimą keliančią paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) Viduržemio jūroje (toliau – Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės) padėtį, nes jos daugiau kaip 30 pastarųjų metų yra peržvejojamos. Tuo tikslu, siekiant išvengti išteklių sunykimo, išanalizavusi Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto (NMTSK) pateiktas mokslines rekomendacijas, ICCAT priėmė Rekomendaciją 16-05 dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano (toliau – ICCAT išteklių atkūrimo planas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl dabartinės Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių biologinių charakteristikų, struktūros ir dinamikos, net jei būtų priimtos radikalios ir skubios valdymo priemonės, tokios kaip visiškas žvejybos draudimas, jų biomasė trumpuoju laikotarpiu nepasiektų dydžio, galinčio užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY), ICCAT išteklių atkūrimo planas turi apimti 2017–2031 m. laikotarpį. ICCAT rekomendacija 16-05 įsigaliojo 2017 m. birželio 12 d. ir yra privaloma Sąjungai;

(4)  Sąjunga 2016 m. gruodžio mėn. raštu pranešė ICCAT sekretoriatui, kad tam tikros ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės, visų pirma susijusios su žvejybos draudimo laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybos kvotų paskirstymu, Sąjungoje įsigalios 2017 m. sausio mėn. Visos kitos ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės kartu su kai kuriomis jau įgyvendintomis priemonėmis turėtų būti įtrauktos į šiame reglamente nustatytą išteklių atkūrimo planą;

(5)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 straipsnio 2 dalimi, Sąjungos pozicijos regioninėse žvejybos valdymo organizacijose turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma tikslo palaipsniui atkurti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių populiacijų dydį, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti MSY (net jei šiuo konkrečiu atveju tas tikslas turi būti pasiektas 2031 m.), ir tikslo sykiu sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai. Tuo pat metu atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriame numatyta, kad turi būti skatinama Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu;

(6)  rengiant ICCAT išteklių atkūrimo planą atsižvelgiama į įvairių žvejybos įrankių tipų ir žvejybos būdų ypatumus. Įgyvendindamos ICCAT išteklių atkūrimo planą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti skatinti priekrantės žvejybos veiklą ir mažesnį poveikį aplinkai darančių selektyviosios žvejybos įrankių ir būdų, įskaitant tradicinės ir smulkiosios žvejybos įrankius ir būdus, mokslinius tyrimus ir naudojimą, tokiu būdu siekdamos mažinti pažeidžiamų rūšių priegaudą ir prisidėdamos prie deramo vietos ekonomikos dalyvių gyvenimo lygio užtikrinimo;

(7)  Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 įtvirtinta mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sąvoka. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, ICCAT vartojama mažiausio dydžio sąvoka turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje kaip mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio sąvoka;

(8)  pagal ICCAT rekomendaciją 16-05 sužvejotos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, turi būti išmetamos į jūrą. Tas pats taikoma Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikiui, viršijančiam valstybių narių metiniuose žvejybos planuose nustatytą priegaudos limitą. Kad Sąjunga galėtų laikytis ICCAT nustatytų tarptautinių įsipareigojimų, į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/98(4) 5a straipsnį įtrauktos nuostatos, kuriomis leidžiama, sužvejojus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių, nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį. Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/98 įgyvendinamos tam tikros ICCAT rekomendacijos 16-05 nuostatos, kuriomis nustatoma pareiga išmesti į jūrą Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kai laivas viršija jam skirtą kvotą arba didžiausią leidžiamos priegaudos kiekį. Į to deleguotojo reglamento taikymo sritį patenka ir mėgėjų žvejybą vykdantys laivai;

(9)  atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente nustatytu išteklių atkūrimo planu bus įgyvendinta ICCAT rekomendacija 16-05, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2107(5) nuostatos dėl Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių turėtų būti išbrauktos;

(10)  žvejybos dreifuojančiaisiais tinklais veikla praeityje sparčiai plėtėsi – didėjo žvejybos pastangos, nebuvo užtikrinamas pakankamas selektyvumas. Nekontroliuojama tos veiklos plėtra kėlė rimtą pavojų tikslinėms rūšims, todėl Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1239/98(6) uždrausta tokiu būdu žvejoti toli migruojančių rūšių žuvis, įskaitant paprastąsias durklažuves;

(11)  siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi, priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Visų pirma Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009(7), laikantis bendro ir integruoto požiūrio, nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BŽP taisyklių. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011(8) nustatytos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008(9) nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Į tuos reglamentus jau įtrauktos nuostatos, apimančios tam tikras ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytas priemones. Todėl tų nuostatų į šį reglamentą įtraukti nebūtina;

(12)  žvejybos laivų frachtavimo susitarimuose savininko, frachtuotojo ir vėliavos valstybės santykiai dažnai nėra aiškiai nustatyti. Kai kurie NNN veiklą vykdantys operatoriai piktnaudžiaudami tais susitarimais išvengia kontrolės. Frachtavimas draudžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1627(10) žvejojant paprastuosius tunus. Siekiant nustatyti prevencinę atkuriamų išteklių apsaugos priemonę ir užtikrinti nuoseklumą su Sąjungos teise, tikslinga nustatyti panašų draudimą šiame reglamente nustatytame išteklių atkūrimo plane;

(13)  siekiant sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos ir trečiųjų valstybių žvejams ir užtikrinti, kad taisyklės būtų visiems priimtinos, ICCAT rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos Sąjungos teisės aktais;

(14)  siekiant Sąjungos teisės aktais sparčiai įgyvendinti būsimas ICCAT rekomendacijas, kuriomis bus iš dalies keičiamas ar papildomas ICCAT išteklių atkūrimo planas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiami šio reglamento priedai ir tam tikros šio reglamento nuostatos dėl informacijos teikimo terminų, žvejybos draudimo laikotarpių, mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, atsitiktinio laimikio ir prieglaudos nuokrypių dydžių, žvejybos įrankių techninių charakteristikų, pagal kvotas sužvejojamų žuvų kiekio procentinės dalies siekiant informuoti Komisiją bei dėl pateiktinos informacijos apie žvejybos laivus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(15)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su valstybių narių teikiamos metinės šio reglamento įgyvendinimo ataskaitos formatu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(12);

(16)  šiame reglamente numatyti deleguotieji aktai ir įgyvendinimo aktai neturėtų daryti poveikio būsimų ICCAT rekomendacijų įgyvendinimui Sąjungos teise, taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

(17)  Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006(13) II priede leidžiama iš paprastąsias durklažuves žvejojančių laivų užmesti arba juose laikyti ne daugiau kaip 3 500 kabliukų, o ICCAT rekomendacijoje 16-05 – ne daugiau kaip 2 500 kabliukų. Kad ta rekomendacija būtų tinkamai įgyvendinta Sąjungos teisės aktais, būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006;

(18)  Reglamento (ES) 2017/2107 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytos tam tikros su Viduržemio jūros paprastosiomis durklažuvėmis susijusios techninės ir kontrolės priemonės. ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės, kurios yra įgyvendinamos šiuo reglamentu, yra griežtesnės arba konkretesnės, siekiant užtikrinti, kad ištekliai galėtų atsikurti. Todėl Reglamento (ES) 2017/2107 III skyriaus 2 skirsnis turėtų būti išbrauktas ir pakeistas šiame reglamente nustatytomis atitinkamomis priemonėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga nuo 2017 m. iki 2031 m. įgyvendina ICCAT priimtą daugiametį paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) Viduržemio jūroje (toliau – Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės) išteklių atkūrimo planą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)  Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems Sąjungos laivams, kurie:

i)  žvejoja Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves arba

ii)  perkrauna ar laiko (įskaitant už ICCAT konvencijos rajono ribų) Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves;

b)  trečiųjų valstybių žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems trečiųjų valstybių laivams, kurie vykdo veiklą Sąjungos vandenyse ir žvejoja Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves;

c)  trečiųjų valstybių laivams, kurie yra inspektuojami valstybių narių uostuose ir kuriuose laikomos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės ar iš Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių pagaminti žvejybos produktai, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose.

3 straipsnis

Tikslas

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies, šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių biomasė ne vėliau kaip 2031 m. pasiektų MSY atitinkantį dydį ir tikimybė pasiekti tą tikslą būtų ne mažesnė nei 60 %.

4 straipsnis

Ryšys su kita Sąjungos teise

Šis reglamentas taikomas šalia toliau nurodytų reglamentų arba, jei taip numatyta tuose reglamentuose, šiuo reglamentu nuo jų nukrypstama:

a)  Reglamento (EB) Nr. 1224/2009;

b)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403(14);

c)  Reglamento (ES) 2017/2107.

5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą;

2)  Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

3)  ICCAT konvencijos rajonas – visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenys;

4)  Viduržemio jūra – Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5°36′ vakarų ilgumos linijos;

5)  KSŠ – ICCAT konvencijos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai;

6)  žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytu laikotarpiu atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

7)  žvejybos galimybė – kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė žvejoti, išreikšta laimikiu arba žvejybos pastangomis;

8)  ištekliai – jūrų biologiniai ištekliai konkrečiame valdymo rajone;

9)  žvejybos produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, arba iš jų gauti produktai;

10)  išmetamas į jūrą laimikis – sužvejotas laimikis, kuris išmetamas atgal į jūrą;

11)  mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

12)  laivų stebėjimo sistemos duomenys – žvejybos laivo identifikavimo, jo geografinės padėties, datos, laiko, kurso ir greičio duomenys, kuriuos jame įmontuoti palydovinio sekimo įtaisai perduoda vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui;

13)  iškrovimas – bet kokio žvejybos produktų kiekio pirminis iškrovimas iš žvejybos laivo į krantą;

14)  perkrovimas – visų ar dalies laive laikomų žvejybos produktų iškrovimas į kitą laivą;

15)  frachtavimas – susitarimas, pagal kurį su valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu apibrėžtą laiką, nekeičiant vėliavos, gali naudotis veiklos vykdytojas kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

16)  ūda – žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis lynas su ant šoninių (ilginamųjų) lynų, kurių ilgis ir išdėstymo intervalas priklauso nuo tikslinės rūšies, pritvirtintais kabliukais;

17)  kabliukas – lenktas aštrus plieninės vielos elementas;

18)  meškerė – žvejų naudojamas meškerykotis su valu, suvyniotu ant tam skirto sukamojo įtaiso (ritės).

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMO PRIEMONĖS, TECHNINĖS IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Valdymo priemonės

6 straipsnis

Žvejybos pastangos

1.  Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos pastangos atitiktų jos turimas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybos galimybes.

2.  Nepanaudotas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotas perkelti draudžiama.

7 straipsnis

Žvejybos galimybių paskirstymas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, paskirstydamos turimas žvejybos galimybes, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir stengiasi teikti paskatas Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai.

2.  Kiekviena valstybė narė nustato, kokia jos Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo metinį žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės.

3.  Valstybės narės stengiasi paskirstyti žvejybos galimybes, padidėjusias dėl sėkmingo šio reglamento įgyvendinimo, žvejybos laivams, kuriems anksčiau Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota nebuvo paskirta ir kurie atitinka žvejybos galimybių paskirstymo kriterijus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje.

8 straipsnis

Pajėgumo apribojimai

1.  Per visą šiame reglamente nustatyto išteklių atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį žvejybos laivams taikomi pajėgumo apribojimai pagal žvejybos įrankių tipą. Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių pagal žvejybos įrankių tipą, kad tas skaičius neviršytų vidutinio metinio 2013–2016 m. laikotarpiu su jų vėliava plaukiojusių laivų, kurie žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškraudavo Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičiaus.

2.  Nepaisant 1 dalies, apskaičiuodamos pajėgumo apribojimą, valstybės narės gali nuspręsti naudoti 2016 m. su jų vėliava plaukiojusių laivų, kurie žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškraudavo Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių, jei tas skaičius yra mažesnis už vidutinį metinį 2013–2016 m. laikotarpiu laivų skaičių. Tas pajėgumo apribojimas žvejybos laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą.

3.  Valstybės narės 2018 ir 2019 m. gali taikyti 5 % nuokrypį nuo 1 dalyje nurodyto pajėgumo apribojimo.

4.  Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos apriboti su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių. Ta informacija įtraukiama į perduodamus metinius žvejybos planus pagal 9 straipsnį.

9 straipsnis

Metiniai žvejybos planai

1.  Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo metinius žvejybos planus. Tokie metiniai žvejybos planai pateikiami ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu ir juose pateikiama išsami informacija apie Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, paskirtą pagal žvejybos įrankių tipą, įskaitant, kai taikoma, paskirtas mėgėjų žvejybos ir priegaudos kvotas.

2.  Komisija apibendrina 1 dalyje nurodytus metinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. Komisija tą Sąjungos žvejybos planą perduoda ICCAT sekretoriatui.

2 SKYRIUS

Techninės išsaugojimo priemonės

1 skirsnis

Žvejybos sezonai

10 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.  Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės nei kaip tikslinė rūšis, nei kaip priegauda negali būti žvejojamos, laikomos laive, perkraunamos ar iškraunamos žvejybos draudimo laikotarpiu. Žvejybos draudimo laikotarpis apima laikotarpį nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki kovo 31 d.

2.  Siekiant apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kasmet nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. žvejybos draudimo laikotarpis taikomas Viduržemio jūros ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) ūdomis žvejojantiems laivams.

3.  Valstybės narės stebi 1 ir 2 dalyse nurodytų žvejybos draudimo laikotarpių veiksmingumą ir kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo pateikia Komisijai visą susijusią informaciją apie tinkamas kontrolės priemones, kurių buvo imtasi praėjusiais metais, ir tinkamus inspektavimus, kurie praėjusiais metais buvo atlikti, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio nuostatų. Kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2 Skirsnis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, atsitiktinis laimikis ir priegauda

11 straipsnis

Mažiausias Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama (įskaitant mėgėjų žvejybą) žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti ar demonstruoti arba siūlyti parduoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių:

a)  ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 100 cm arba

b)  gyvasis svoris mažesnis nei 11,4 kg arba be žiaunų ir išdarinėtų durklažuvių svoris mažesnis nei 10,2 kg.

2.  Leidžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti arba pirmoje transporto priemonėje po iškrovimo vežti tik neapdorotus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių egzempliorius (nepašalinus jokios išorinės dalies) arba be žiaunų ir išdarinėtus egzempliorius.

12 straipsnis

Paprastųjų Viduržemio jūros durklažuvių, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, atsitiktinis laimikis

Nepaisant 11 straipsnio 1 dalies, Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantiems žvejybos laivams galima laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti ar demonstruoti arba siūlyti parduoti atsitiktinai sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, jei toks laimikis (pagal svorį arba egzempliorių vienetais) sudaro ne daugiau kaip 5 % bendro atitinkamų žvejybos laivų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikio.

13 straipsnis

Priegauda

1.  Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių priegauda bet kuriuo metu po žvejybos operacijos negali viršyti valstybių narių metiniuose žvejybos planuose nustatyto priegaudos limito atsižvelgiant į bendrą laive laikomą ▌laimikį pagal ▌svorį arba egzempliorių vienetais ▌.

2.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių nežvejojančiuose žvejybos laivuose laikomas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekis ▌negali viršyti to priegaudos limito.

3.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, jei vėliavos valstybei narei skirta Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota yra išnaudota, visos sužvejotos gyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės paleidžiamos.

4.  Jei vėliavos valstybei narei skirta Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvota yra išnaudota, draudžiama apdoroti ir parduoti negyvas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, o visas laimikis turi būti užregistruotas. Pagal 21 straipsnį valstybės narės Komisijai kasmet teikia informaciją apie tokių negyvų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį, kurią Komisija persiunčia ICCAT sekretoriatui.

3 Skirsnis

Techninės žvejybos įrankių charakteristikos

14 straipsnis

Techninės žvejybos įrankių charakteristikos

1.  Didžiausias kabliukų, kuriuos gali užmesti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantys žvejybos laivai arba kuriuos galima laikyti tokiuose laivuose, skaičius yra 2 500.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivuose, kurių reisai trunka daugiau kaip dvi dienas, leidžiama laikyti atsarginį 2 500 paruoštų naudoti kabliukų komplektą, jeigu jis yra deramai surištas ir padėtas žemesniuose deniuose, kad jo nebūtų galima iškart panaudoti.

3.  Kabliukas turi būti tokio dydžio, kad būtų bent 7 cm aukščio.

4.  Pelaginės ūdos negali būti ilgesnės nei 30 jūrmylių (55,56 km).

3 SKYRIUS

Kontrolės priemonės

1 skirsnis

Laivų registras

15 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.  Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus ▌su jų vėliava plaukiojantiems Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantiems žvejybos laivams laikydamosi atitinkamų Reglamento (ES) 2017/2403 nuostatų, ypač jo 20 ir 21 straipsnių.

2.  Tik laikantis 16 ir 17 straipsniuose nustatytos procedūros į laivų ICCAT registrą įtrauktiems Sąjungos laivams leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti arba perdirbti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, nedarant poveikio nuostatoms dėl priegaudos, nustatytoms 13 straipsnyje.

3.  Valstybių narių leidimą turintys dideli žvejybos laivai privalo būti įregistruoti laivų, kurių bendrasis ilgis yra 20 metrų ar daugiau ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą ICCAT konvencijos rajone, ICCAT registre.

16 straipsnis

Informacija apie laivus, turinčius leidimą einamaisiais metais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves ir ilgapelekius tunus

1.  Valstybės narės kasmet elektroniniu būdu pateikia Komisijai ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu šią informaciją:

a)  ne vėliau kaip sausio 1 d. – informaciją apie žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliava ir turinčius leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, taip pat apie laivus, turinčius leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą;

b)  ne vėliau kaip kovo 1 d. – informaciją apie žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliava ir turinčius leidimą žvejoti Viduržemio jūros ilgapelekius tunus.

Komisija kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. ICCAT sekretoriatui išsiunčia a punkte nurodytą informaciją, o kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. – b punkte nurodytą informaciją.

Šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta informacija apie žvejybos laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218(15) I priede.

2.  Be 1 dalyje nurodytos informacijos, valstybės narės Komisijai praneša apie visus 1 dalyje nurodytos informacijos apie žvejybos laivus ▌pasikeitimo atvejus per 30 dienų nuo to pasikeitimo. Komisija per 45 dienas nuo ▌pasikeitimo datos perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.  Be ICCAT sekretoriatui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis perduodamos informacijos, Komisija nedelsdama, kai būtina, pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį išsiunčia ICCAT sekretoriatui atnaujintą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie laivus.

17 straipsnis

Informacija apie laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais harpūnais arba pelaginėmis ūdomis žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves

1.  Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės elektroniniu būdu pateikia Komisijai šią informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

a)  laivo pavadinimą (jei pavadinimo nėra, registracijos numeris be valstybės inicialų);

b)  Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 I priede;

c)  numerį ICCAT registre.

2.  1 dalyje nurodyta informacija pateikiama ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

3.  Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija išsiunčia 1 dalyje nurodytą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2 Skirsnis

Stebėjimas ir priežiūra

18 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.  Kontrolės tikslais žvejybos laivų, turinčių leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) duomenų perdavimas nenutraukiamas ir tiems laivams esant uoste.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai tikruoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų LSS pranešimus, gaunamus iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų. Komisija tuos pranešimus elektroniniu būdu išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  LSS pranešimai, gaunami iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, Komisijai būtų persiunčiami bent kas dvi valandas;

b)  techninio LSS sutrikimo atveju alternatyvūs pranešimai, gaunami pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 25 straipsnio 1 dalį iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, Komisijai būtų persiunčiami per 24 valandas nuo tada, kai tuos pranešimus gauna jų žvejybos stebėjimo centrai;

c)  Komisijai persiunčiami LSS pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalųjį identifikatorių), siekiant išvengti dubliavimo;

d)  Komisijai persiunčiami LSS pranešimai atitiktų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

4.  Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti LSS pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.

19 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms žvejoti yra draudžiamas.

20 straipsnis

Pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams skirtos nacionalinės mokslinių stebėtojų programos

1.  Kiekviena valstybė narė, turinti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, įgyvendina Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, skirtą nacionalinę mokslinių stebėtojų programą pagal šį straipsnį. Nacionalinė stebėtojų programa turi atitikti I priede nustatytus minimaliuosius standartus.

2.  Kiekviena atitinkama valstybė narė užtikrina, kad nacionaliniai moksliniai stebėtojai būtų įlaipinti į ne mažiau kaip 10 % Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis viršija 15 metrų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava. Procentinė aprėptis matuojama žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų, laivų ar reisų skaičiumi.

3.  Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia ir įgyvendina mokslinio stebėjimo metodą, kurį taiko renkant informaciją apie pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis neviršija 15 metrų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava, veiklą. Kiekviena vėliavos valstybė narė savo metiniame žvejybos plane, nurodytame 9 straipsnyje, ne vėliau kaip 2020 m. Komisijai pateikia išsamią informaciją apie tą mokslinio stebėjimo metodą.

4.  Komisija išsamią informaciją apie 3 dalyje nurodytą mokslinio stebėjimo metodą nedelsdama pateikia ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui (toliau – NMTSK), kad šis jį įvertintų. Prieš įgyvendinant mokslinio stebėjimo metodus, ICCAT metiniame susirinkime juos turi patvirtinti ICCAT komisija.

5.  Valstybės narės savo nacionaliniams moksliniams stebėtojams išduoda oficialų tapatybės nustatymo dokumentą.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad moksliniai stebėtojai ne tik atliktų I priede nustatytas mokslinio stebėjimo užduotis, bet ir įvertintų bei pateiktų šiuos duomenis apie Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

a)  į jūrą išmetamų mažesnių nei mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis egzempliorių kiekį;

b)  regionui būdingą subrendusių žuvų dydį ir amžių;

c)  buveinių naudojimą siekiant palyginti galimybes sužvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant įvairių tipų žvejybą, įskaitant žvejybos tradicinėmis ir mezopelaginėmis ūdomis palyginimą;

d)  žvejybos mezopelaginėmis ūdomis poveikį pagal laimikio sudėtį, žvejybos pastangų vienetui eilutes ir laimikio pasiskirstymą pagal dydį ir

e)  kas mėnesį įvertintą neršiančių durklažuvių ir durklažuvių, kuriomis pasipildo ištekliai, proporcinę dalį laimikyje.

7.  Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai pagal jų nacionalines mokslinių stebėtojų programas praėjusiais metais surinktą informaciją. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3 Skirsnis

Laimikio kontrolė

21 straipsnis

Laimikio registravimas ir ataskaitų teikimas

1.  Kiekvieno leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčio žvejybos laivo kapitonas tvarko žvejybos žurnalą pagal II priede nustatytus reikalavimus ir laivo žurnalo informaciją pateikia vėliavos valstybei narei.

2.  Nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytoms valstybių narių ataskaitų teikimo pareigoms, valstybės narės kas ketvirtį išsiunčia Komisijai viso su jų vėliava plaukiojančių leidimą turinčių laivų sužvejoto Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikio ataskaitas, išskyrus atvejus, kai tokia informacija siunčiama kas mėnesį. Tos ketvirčio ataskaitos, naudojant suvestinės laimikio duomenų ataskaitos formatą, siunčiamos ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus kiekvienam ketvirčiui (t. y. kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d., liepos 15 d. ir spalio 15 d. bei kitų metų sausio 15 d.). Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d., liepos 30 d. ir spalio 30 d. bei kitų metų sausio 30 d. Komisija išsiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.  Be 1 dalyje nurodytos informacijos, kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės papildomai pateikia Komisijai šią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

a)  su žvejybos veikla susijusią informaciją, ją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus, remiantis imties ar viso laivyno duomenimis, įskaitant:

i)  žvejybos laikotarpį (-ius) ir bendrą laivo žvejybos dienų skaičių per metus;

ii)  geografinius rajonus pagal ICCAT statistinius stačiakampius, kuriuose laivas vykdė žvejybos veiklą;

iii)  laivo tipą;

iv)  laivo panaudotų kabliukų skaičių;

v)  laivo panaudotų ūdų vienetų skaičių;

vi)  bendrą visų laivo ūdų vienetų ilgį;

b)  duomenis apie laimikį, informaciją pateikiant pagal mažiausius galimus laiko ir ploto lygmenis, įskaitant:

i)  laimikio pasiskirstymą pagal žuvų dydį ir, jei įmanoma, amžių;

ii)  kiekvieno laivo laimikį ir laimikio sudėtį;

iii)  žvejybos pastangas (vidutinį laivo žvejybos dienų skaičių, vidutinį kabliukų laive skaičių, vidutinį ūdų vienetų laive skaičių, vidutinį bendrą laivo ūdų ilgį).

Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija pateikiama ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

22 straipsnis

Duomenys apie pagal kvotas sužvejojamų žuvų kiekį

1.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kai laikoma, kad pasiekta 80 % pagal žvejybos įrankių tipą paskirstytos Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotos.

2.  Kai suminis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikis pasiekia 80 % nacionalinės kvotos, vėliavos valstybės narės laimikio duomenis Komisijai siunčia kas savaitę.

4 Skirsnis

Iškrovimas ir perkrovimas

23 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.  Sužvejotos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės (įskaitant durklažuvių priegaudą ir vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves) be 30 straipsnyje nurodyto įsago, kuriuo ženklinamas kiekvienas egzempliorius, iškraunamos ar perkraunamos tik paskirtuosiuose uostuose.

2.  Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) 1224/2009 43 straipsnio 5 dalį paskiria uostus, kuriuose vykdomas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių 1 dalyje nurodytas iškrovimas ar perkrovimas.

3.  Kasmet ne vėliau kaip vasario 15 d. valstybės narės Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. Komisija tą sąrašą perduoda ICCAT sekretoriatui.

24 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.  Į šio reglamento 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 12 metrų, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas siunčiamas valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais arba žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketinama pasinaudoti, taip pat vėliavos valstybės narės, jei ji nėra uosto valstybė narė, kompetentingai institucijai.

2.  Į 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, kapitonai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, taip pat vėliavos valstybei narei, jei ji nėra uosto valstybė narė, kompetentingai institucijai šią informaciją:

a)  numatytą atvykimo laiką;

b)  apytikrį laive laikomų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį ir

c)  informaciją apie geografinį rajoną, kuriame buvo sužvejotas laimikis.

3.  Jeigu žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie apytikriai įvertintus laive laikomus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekius gali būti keičiama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.

4.  Uosto valstybių narių institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.

25 straipsnis

Perkrovimas

1.  Sąjungos laivams, kuriuose laikomos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės, ar Sąjungos vandenyse esantiems trečiųjų valstybių laivams bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.

2.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 51 straipsnio, 52 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 54 ir 57 straipsnių taikymui, laivai Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose.

5 skirsnis

Inspektavimas

26 straipsnis

Metiniai inspektavimo planai

1.  Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės Komisijai perduoda savo metinius inspektavimo planus. Tie metiniai inspektavimo planai rengiami remiantis:

a)  inspektavimo veiklos tikslais, prioritetais, procedūromis ir standartais, nustatytais Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/1986(16), ir

b)  Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms taikoma nacionaline kontrolės veiksmų programa, nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį.

2.  Komisija apibendrina nacionalinius inspektavimo planus ir įtraukia juos į Sąjungos inspektavimo planą. Sąjungos inspektavimo planą kartu su 9 straipsnyje nurodytais metiniais žvejybos planais Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui, kad ICCAT juos patvirtintų.

27 straipsnis

ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema

1.  Jungtinio tarptautinio inspektavimo veikla vykdoma pagal III priede nustatytą ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistemą (toliau – ICCAT sistema).

2.  Valstybės narės, kurių žvejybos laivai turi leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje. Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.

3.  Jei kuriuo nors metu ICCAT konvencijos rajone Viduržemio jūroje paprastųjų durklažuvių žvejybą vykdo daugiau kaip 50 su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, ta valstybė narė paskiria inspektavimo laivą, kuris vykdo inspektavimą ir kontrolę Viduržemio jūroje visą tų laivų buvimo tame rajone laikotarpį. Ta pareiga laikoma įvykdyta ir tuo atveju, jei inspektavimo laivą Viduržemio jūroje valstybės narės paskiria bendrai arba jei paskiriamas Sąjungos inspektavimo laivas.

4.  Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkama valstybe nare, gali rengti jungtinio inspektavimo programas, padedančias Sąjungai vykdyti jos pareigą pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą, priima priemones, būtinas sudaryti palankesnes sąlygas tų jungtinio inspektavimo programų įgyvendinimui, visų pirma susijusias su reikiamais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, laikotarpiais, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, ir geografiniais tų išteklių naudojimo rajonais.

5.  Kasmet ne vėliau kaip gruodžio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša ICCAT sistemai įgyvendinti ateinančiais metais ketinamų skirti inspektorių vardus ir pavardes bei inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia metinį planą, pagal kurį Sąjunga įgyvendina ICCAT sistemą, ir kasmet ne vėliau kaip sausio 1 d. jį išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

28 straipsnis

Inspektavimas pažeidimų atveju

Jei su valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas pažeidė šio reglamento nuostatas, ta valstybė narė užtikrina, kad jos uostuose jai prižiūrint būtų vykdomas to laivo fizinis inspektavimas arba, jei laivas nėra viename iš jos uostų, inspektavimą vykdytų tos valstybės narės paskirtas asmuo.

4 SKYRIUS

Mėgėjų žvejyba

29 straipsnis

Valdymo priemonės

1.  Kiekviena valstybė narė, leidžianti žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą, numato, kokią jos nacionalinės kvotos dalį sudarys mėgėjų žvejybos kvota, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo metinį žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuves.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės, su kurių vėliava plaukiojantys laivai vykdo mėgėjišką Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą, užtikrina, kad tie laivai būtų įtraukti į 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie leidimą turinčius laivus. Laivams, kurie į tą informaciją neįtraukiami, neleidžiama žvejoti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių.

3.  Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves parduoti ir jomis prekiauti bet kokiu kitu būdu draudžiama.

4.   Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną Viduržemio jūros paprastąją durklažuvę. Atitinkamos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kiek įmanoma, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos gyvos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės būtų paleidžiamos ir kad tam būtų sudarytos palankesnės sąlygos, ir gali imtis dar griežtesnių priemonių, kurios padėtų geriau apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves.

30 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  Leidimas žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą suteikiamas tik laivams, iš kurių žvejojama meškerėmis.

2.  Pagal 16 straipsnio 1 dalies a punktą ICCAT sekretoriatui siunčiama informacija apie leidimą turinčius mėgėjų laivus apima:

a)  laivo pavadinimą (jei pavadinimo nėra, registracijos numerį be valstybės inicialų);

b)  ankstesnį laivo pavadinimą, jei taikoma;

c)  bendrąjį laivo ilgį;

d)  ▌laivo savininko (-ų) ir operatoriaus (-ių) pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą.

3.  Laimikio duomenys, įskaitant kiekvienos vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos, laive laikomos ir iškrautos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės ilgio (nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo) ir gyvojo svorio duomenis, registruojami ir pranešami pagal 21 straipsnį.

4.  Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės gali būti iškraunamos tik neapdorotos arba be žiaunų ir išdarinėtos, o jas iškrauti galima pagal 23 straipsnį paskirtame uoste arba kiekvieną egzempliorių paženklinus įsagu. Kiekviename įsage turi būti unikalus valstybės kodas ir tas įsagas turi būti apsaugotas nuo klastojimo.

5.  Valstybės narės šio reglamento taikymo tikslais nustato ženklinimo įsagais programą ir tos programos specifikacijas įtraukia į 9 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus.

6.  Kiekviena valstybės narė leidžia naudoti įsagus tik iki tol, kol suminis laimikis neviršija jai skirtos kvotos.

7.  Valstybės narės kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos siunčia Komisijai ženklinimo įsagais programos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija apibendrina informaciją iš valstybių narių ir likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo dienos ją išsiunčia ICCAT sekretoriatui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Metinė ataskaita

1.  Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus ir, jei tinkama, visą papildomą informaciją.

2.  Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą mažesnių nei mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį, taip pat apie visus aktualius tos srities mokslinius tyrimus.

3.  Komisija surenka informaciją, gautą pagal 1 ir 2 dalis, ir kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. ją persiunčia ICCAT sekretoriatui.

4.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šiame straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos formato reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

32 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šiame reglamente nustatyto išteklių atkūrimo plano veikimo ataskaitą.

33 straipsnis

Finansavimas

Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014(17), šiame reglamente nustatytas išteklių atkūrimo planas laikomas daugiamečiu planu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje.

34 straipsnis

Dalinių pakeitimų tvarka

1.  Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti ICCAT rekomendacijas, kuriomis iš dalies keičiamas arba papildomas ICCAT išteklių atkūrimo planas ir kurios yra privalomos Sąjungai, ir tiek, kiek Sąjungos teisė iš dalies keičiama neviršijant tų ICCAT rekomendacijų, Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais gali būti iš dalies keičiami:

a)  9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 10 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti informacijos teikimo terminai;

b)  10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti žvejybos draudimo laikotarpiai;

c)  11 straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis;

d)  12 ir 13 straipsniuose nurodyti nuokrypių dydžiai;

e)  14 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos žvejybos įrankių techninės charakteristikos;

f)  22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta pagal kvotas sužvejojamų žuvų kiekio procentinė dalis;

g)  informacija apie laivus, nurodyta 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 17 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse bei 30 straipsnio 2 dalyje ▌, ir

h)  I, II ir III priedai.

2.  Visi pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai turi būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų dalinių pakeitimų arba papildomų nuostatų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

35 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  34 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 34 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 34 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

36 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

37 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2107 daliniai pakeitimai

Reglamento (ES) 2017/2107 20–26 straipsniai išbraukiami.

38 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 daliniai pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 II priedo 6 punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:"

„2. 2 500 kabliukų vienam laivui, kai laivai skirti gaudyti durklažuves (Xiphias gladius), šiai rūšiai sudarant mažiausiai 70 % gyvojo sugautų žuvų svorio po rūšiavimo;“.

"

39 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

ICCAT minimalieji žvejybos laivų mokslinių stebėtojų programų standartai

Bendrosios nuostatos

1.  Šie standartai yra ICCAT rekomendacijoje 16-14 nustatyti minimalieji žvejybos laivų mokslinių stebėtojų programų standartai.

Stebėtojų kvalifikacija

2.  Nedarant poveikio NMTSK rekomenduojamoms mokymo ar techninėms kvalifikacijoms, KSŠ užtikrina, kad jų stebėtojai turėtų bent šias jų užduotims atlikti reikalingas kvalifikacijas:

a)  turėtų pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų nustatyti ICCAT rūšis ir žvejybos įrankių konfigūracijas;

b)  gebėtų stebėti ir tiksliai registruoti pagal programą renkamą informaciją;

c)  gebėtų vykdyti tolesniame 7 punkte išdėstytas užduotis;

d)  gebėtų rinkti biologinius ėminius ir

e)  būtų baigę minimalų tinkamą saugos ir išgyvenimo jūroje mokymo kursą.

3.  Be to, siekdamos užtikrinti savo nacionalinių stebėtojų programų vientisumą, KSŠ užtikrina, kad stebėtojai:

a)  nebūtų stebimo žvejybos laivo įgulos nariai;

b)  nebūtų stebimo žvejybos laivo savininko arba tikrojo savininko darbuotojai ir

c)  tuo metu neturėtų su stebima žvejyba susijusių finansinių ar nepiniginės naudos interesų.

Stebėjimo aprėptis

4.  Kiekviena KSŠ užtikrina, kad įgyvendinant jos nacionalines stebėtojų programas būtų laikomasi šių reikalavimų:

a)  stebėjimo aprėptis apimtų bent 5 % kiekvienos žvejybos pelaginėmis ūdomis, kaip apibrėžta ICCAT terminų žodyne, kartinėmis ūdomis su jauku, gaudyklėmis, žiauniniais tinklais ir tralais pastangų. Procentinė stebėjimo aprėpties dalis išreiškiama:

i)  žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, ūdų pastatymo kartų ar reisų skaičiumi;

ii)  žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku ir žvejybos gaudyklėmis atveju – žvejybos dienų skaičiumi;

iii)  žvejybos žiauniniais tinklais atveju – žvejybos valandų ar dienų skaičiumi, ir

iv)  žvejybos tralais atveju – žvejybos valksmų ar dienų skaičiumi;

b)  nepaisant a punkto, laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu kyla ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, KSŠ gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą, pagal kurį būtų renkami duomenys, lygiaverčiai nurodytiesiems ICCAT rekomendacijoje 16-14, ir užtikrinama panaši aprėptis. Tokiais atvejais KSŠ, ketinanti pasinaudoti alternatyviu metodu, turi pateikti išsamią informaciją apie tą metodą NMTSK, kad šis jį įvertintų. NMTSK pateiks rekomendacijas ICCAT dėl alternatyvaus metodo tinkamumo ICCAT rekomendacijoje 16-14 nustatytiems duomenų rinkimo įpareigojimams įgyvendinti. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus pagal šią nuostatą, juos metiniame susirinkime turi patvirtinti ICCAT;

c)  būtų kaupiami reprezentatyvūs laivyno veiklos laikotarpių ir rajonų duomenys, siekiant užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai tinkamų duomenų, kaip reikalaujama ICCAT rekomendacijoje 16-14 ir visose papildomose nacionalinėse KSŠ stebėtojų programose, atsižvelgiant į laivyno ir žvejybos charakteristikas;

d)  būtų renkami duomenys apie susijusius žvejybos operacijos aspektus, įskaitant laimikį, kaip nurodyta 7 punkte.

5.  KSŠ gali sudaryti dvišalius susitarimus, pagal kuriuos viena KSŠ skiria savo nacionalinius stebėtojus į laivus, plaukiojančius su kitos KSŠ vėliava, jeigu laikomasi visų ICCAT rekomendacijos 16-14 nuostatų.

6.  KSŠ stengiasi užtikrinti, kad stebėtojai kiekvieną kartą būtų skiriami į kitą laivą.

Stebėtojo užduotys

7.  KSŠ reikalauja, inter alia, kad stebėtojai:

a)  registruotų stebimo laivo žvejybos veiklos duomenis ir teiktų tos veiklos ataskaitas, ir tuo tikslu atliktų bent šiuos veiksmus:

i)  rinktų duomenis, t. y. nustatytų bendro tikslinio laimikio, į jūrą išmesto laimikio ir priegaudos (įskaitant ryklius, jūrų vėžlius, jūrų žinduolius ir jūrų paukščius) kiekį, įvertintų arba nustatytų sudėtį pagal dydį (jei praktiškai įmanoma), tvarkomo laimikio statusą (t. y. laikomas laive, į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis) ir rinktų biologinius ėminius gyvenimo etapų tyrimams (pvz., lytines liaukas, kaulines vidinės ausies dalis, stuburą, žvynus);

ii)  rinktų visus rastus įsagus ir apie juos praneštų;

iii)  registruotų informaciją apie žvejybos operaciją, įskaitant:

–  vietos, kurioje sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą;

–  informaciją apie žvejybos pastangas (pvz., žvejybos įrankių užmetimo kartų skaičių, kabliukų skaičių ir kt.);

–  kiekvienos žvejybos operacijos datą, prireikus įskaitant žvejybos veiklos pradžios ir pabaigos laiką;

–  naudojamus žuvų suburiamuosius objektus, įskaitant žuvų suburiamuosius įrenginius (toliau – ŽSĮ), ir

–  bendrą paleistų gyvūnų būklę, nuo kurios priklauso jų išgyvenamumas (t. y. negyvi / gyvi, sužeisti ir kt.);

b)  stebėtų priegaudos mažinimo priemonių naudojimą ir registruotų šią ir kitą susijusią informaciją;

c)  kiek įmanoma, stebėtų aplinkos sąlygas (pvz., jūros sąlygas, klimato bei hidrologinius parametrus ir kt.) ir apie jas praneštų;

d)  stebėtų ŽSĮ ir apie juos praneštų laikydamiesi ICCAT stebėtojų programos, priimtos pagal daugiametę tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programą, ir

e)  atliktų visas kitas NMTSK rekomenduojamas ir ICCAT patvirtintas mokslines užduotis.

Stebėtojo pareigos

8.  KSŠ užtikrina, kad stebėtojas:

a)  netrikdytų laivo elektroninės įrangos veikimo;

b)  būtų susipažinęs su laive taikomomis avarinėmis procedūromis, įskaitant gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietas;

c)  prireikus pasikalbėtų su kapitonu apie aktualius su stebėjimu susijusius klausimus ir užduotis;

d)  netrukdytų žvejybos veiklos ir įprastų laivo operacijų ir į jas nesikištų;

e)  dalyvautų ataskaitiniame posėdyje ar posėdžiuose su atitinkamo mokslo instituto arba nacionalinės institucijos, atsakingos už stebėtojų programos įgyvendinimą, atstovais.

Kapitono pareigos

9.  KSŠ užtikrina, kad laivo, į kurį paskirtas stebėtojas, kapitonas:

a)  sudarytų tinkamas sąlygas patekti į laivą ir stebėti jo operacijas;

b)  leistų stebėtojui veiksmingai atlikti savo pareigas ir tuo tikslu, be kita ko:

i)  suteiktų tinkamą prieigą prie laivo žvejybos įrankių, dokumentų (įskaitant elektroninius ir popierinius laivo žurnalus) ir laimikio;

ii)  bet kuriuo metu palaikytų ryšį su atitinkamais mokslo instituto arba nacionalinės institucijos atstovais;

iii)  užtikrintų tinkamą prieigą prie elektroninės ir kitos su žvejyba susijusios įrangos, įskaitant (bet neapsiribojant):

–  palydovinės navigacijos įrangą;

–  elektronines ryšio priemones;

iv)  užtikrintų, kad joks asmuo stebimame laive negadintų ir nenaikintų stebėjimo įrangos arba dokumentų, netrukdytų stebėtojui, nesikištų į jo darbą ar kitaip nekliudytų vykdyti stebėtojo pareigų, stebėtojui negrasintų, prie jo nepriekabiautų ir nedarytų jam jokios žalos, neduotų ar nebandytų stebėtojui duoti kyšių;

c)  apgyvendintų stebėtojus – be kita ko teiktų gyvenamąsias patalpas, maistą ir sudarytų tinkamas sanitarines bei medicinos sąlygas, atitinkančias sąlygas, kurios sudaromos aukštesnio rango laivo įgulos nariams;

d)  suteiktų stebėtojui pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo užduotims vykdyti.

KSŠ pareigos

10.  Kiekviena KSŠ:

a)  reikalauja, kad jos laivuose, kai jie žvejoja ICCAT rūšių žuvis, pagal ICCAT rekomendacijos 16-14 nuostatas būtų mokslinis stebėtojas;

b)  prižiūri savo stebėtojų saugumą;

c)  skatina, kai įmanoma ir tinkama, savo mokslo institutą ar nacionalinę instituciją sudaryti susitarimus su kitų KSŠ mokslo institutais arba nacionalinėmis institucijomis dėl tarpusavio keitimosi stebėtojų ataskaitomis ir stebėjimo duomenimis;

d)  savo metinėje ataskaitoje ICCAT ir NMTSK teikia konkrečią informaciją apie ICCAT rekomendacijos 16-14 įgyvendinimą, apimančią:

i)  išsamius duomenis apie jų mokslinių stebėtojų programų struktūrą ir koncepciją, įskaitant, inter alia:

–  tikslinį stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą, taip pat jo nustatymo metodą;

–  reikalaujamus rinkti duomenis;

–  taikomus duomenų rinkimo ir tvarkymo protokolus;

–  informaciją apie tai, kaip pasirenkami stebimi laivai, kad būtų pasiektas KSŠ tikslinis stebėjimo aprėpties lygis;

–  stebėtojų mokymo reikalavimus ir

–  stebėtojų kvalifikacijos reikalavimus;

ii)  stebimų laivų skaičių, pasiektą stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą ir

iii)  išsamius duomenis apie tai, kaip tie stebėjimo aprėpties lygiai buvo apskaičiuoti;

e)  pirmą kartą pateikusi informaciją, kurios reikalaujama pagal 10 punkto d papunkčio i papunktį, teikdama savo metinę ataskaitą praneša apie savo stebėtojų programų struktūros arba koncepcijos pakeitimus tais atvejais, kai padaroma tokių pakeitimų. Informaciją, kurios reikalaujama pagal 10 punkto d papunkčio ii papunktį, KSŠ kasmet toliau teikia ICCAT;

f)  kasmet, naudodamasi tam skirta NMTSK sukurta elektronine forma ir laikydamasi taikomų su kitais duomenų teikimo reikalavimais susijusių procedūrų ir nacionalinių konfidencialumo reikalavimų, teikia NMTSK informaciją, surinktą įgyvendinant nacionalines stebėtojų programas, kad ja galėtų naudotis ICCAT, visų pirma siekdama įvertinti išteklius ir kitais moksliniais tikslais;

g)  užtikrina, kad jos stebėtojai, vykdydami 7 punkte nurodytas užduotis, įskaitant fotografavimą (kai būtina ir tikslinga), taikytų patikimus duomenų rinkimo protokolus.

Vykdomojo sekretoriaus pareigos

11.  Vykdomasis sekretorius palengvina NMTSK ir ICCAT prieigą prie atitinkamų duomenų ir informacijos, pateiktų pagal ICCAT rekomendaciją 16-14.

NMTSK pareigos

12.  NMTSK pareigos yra:

a)  parengti, jei būtina ir tikslinga, stebėtojų darbo vadovą, kurį KSŠ gali savanoriškai naudoti savo nacionalinėse stebėtojų programose ir kuriame pateikiami duomenų rinkimo formų pavyzdžiai ir nustatoma standartizuota duomenų rinkimo tvarka, atsižvelgiant į jau egzistuojančius stebėtojų vadovus ir susijusią medžiagą iš kitų šaltinių, įskaitant KSŠ, regionines bei subregionines institucijas ir kitas organizacijas;

b)  parengti konkrečiam žvejybos tipui skirtas gaires dėl elektroninių stebėjimo sistemų;

c)  pateikti ICCAT mokslinių duomenų ir informacijos, surinktų ir pateiktų pagal ICCAT rekomendaciją 16-14, santrauką ir visas svarbias susijusias išvadas;

d)  jei būtina ir tikslinga, teikti rekomendacijas, kaip pagerinti mokslinių stebėtojų programų veiksmingumą, siekiant ICCAT pateikti visus reikiamus duomenis, įskaitant galimas ICCAT rekomendacijos 16-14 peržiūras, arba rekomendacijas, kaip KSŠ turėtų įgyvendinti šiuos minimaliuosius standartus ir protokolus.

Elektroninės stebėjimo sistemos

13.  Jei NMTSK nustato, kad elektroninės stebėjimo sistemos leidžia veiksmingai stebėti tam tikrą žvejybą, tos sistemos gali būti įrengiamos žvejybos laivuose ir papildyti stebėtojo funkcijas arba, kol NMTSK pateiks rekomendaciją ir ICCAT priims sprendimą, atlikti tas funkcijas vietoj stebėtojo.

14.  KSŠ turėtų atsižvelgti į visas taikytinas NMTSK patvirtintas gaires dėl elektroninių stebėjimo sistemų naudojimo.

15.  KSŠ raginamos pranešti NMTSK apie savo patirtį, susijusią su elektroninių stebėjimo sistemų naudojimu ICCAT rūšių žuvų žvejybai stebėti, siekiant papildyti stebėtojų programas. Tokių sistemų dar neįdiegusios KSŠ raginamos išnagrinėti galimybes naudoti tas sistemas ir pranešti savo išvadas NMTSK.

II PRIEDAS

Reikalavimai žvejybos žurnalams

Būtiniausios žvejybos žurnalams taikomos specifikacijos

1.  Žvejybos žurnalo lapai sunumeruojami.

2.  Žvejybos žurnalas pildomas kasdien (vidurnaktį) arba prieš atplaukiant į uostą.

3.  Žvejybos žurnalas pildomas, jei atliekamas inspektavimas jūroje.

4.  Viena žvejybos žurnalo lapų kopija lieka prisegta prie žurnalo.

5.  Laive laikomi visi žvejybos žurnalai, kuriuose aprašyta vienų metų laikotarpio veikla.

Būtiniausia standartinė žvejybos žurnaluose pateiktina informacija

1.  Kapitono vardas, pavardė ir adresas.

2.  Išplaukimo datos ir išvykimo uostai, įplaukimo datos ir atvykimo uostai.

3.  Laivo pavadinimas, registro numeris, ICCAT numeris, tarptautinis radijo šaukinys ir IMO numeris (jeigu yra).

4.  Žvejybos įrankiai:

a)  tipas pagal FAO kodą;

b)  matmenys (pvz., ilgis, tinklo akių dydis, kabliukų skaičius).

5.  Operacijų jūroje duomenys, pateikiami ne mažiau kaip vienoje eilutėje per vieną reiso dieną, nurodant:

a)  veiklą (pvz., žvejyba, navigacija);

b)  geografines koordinates: kasdien tiksliai nurodomos laivo geografinės koordinatės (laipsniais ir minutėmis), užregistruotos vykdant kiekvieną žvejybos operaciją, arba vidurdienį, jeigu tą dieną žvejojama nebuvo;

c)  duomenis apie laimikį, įskaitant:

i)  FAO kodą;

ii)  per dieną sužvejotų žuvų gyvąjį svorį (kg);

iii)  egzempliorių skaičių per dieną.

6.  Laivo kapitono parašas.

7.  Svorio nustatymo priemonės: apytikris įvertinimas, svėrimas laive.

8.  Į laivo žurnalą įrašomas ekvivalentinis gyvasis žuvų svoris ir nurodomi atliekant skaičiavimą taikyti perskaičiavimo koeficientai.

Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateiktina informacija apie iškrovimą arba perkrovimą

1.  Iškrovimo ar perkrovimo datos ir uostas.

2.  Produktai:

a)  rūšys ir pateikimas pagal FAO kodą;

b)  žuvų arba dėžių skaičius ir kiekis (kg).

3.  Kapitono arba laivo agento parašas.

4.  Perkrovimo atveju – laivo, į kurį perkraunama, pavadinimas, vėliavos valstybė ir ICCAT numeris.

III PRIEDAS

ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema

Vadovaudamasi Konvencijos IX straipsnio 3 dalimi, ICCAT rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti Konvencijos ir joje nustatytų priemonių taikymą, būtų nustatytos toliau nurodytos nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse taikomos tarptautinės kontrolės priemonės.

I.  Sunkūs pažeidimai

1.  Įgyvendinant šias procedūras, sunkiais pažeidimais laikomi šie ICCAT priimtų ICCAT išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatų pažeidimai:

a)  žvejyba neturint vėliavos KSŠ išduotos licencijos ar leidimo;

b)  nepakankamos informacijos apie laimikį ir su laimikiu susijusių duomenų registravimas pagal ICCAT nustatytus duomenų teikimo reikalavimus arba iš esmės neteisingos informacijos apie laimikį ar su juo susijusių duomenų pateikimas;

c)  žvejyba draudžiamame rajone;

d)  žvejyba draudžiamu sezonu;

e)  tyčinis tam tikrų rūšių žuvų žvejojimas arba laikymas laive pažeidžiant taikytinas ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

f)  sunkus pagal ICCAT taisykles taikomo laimikio limito arba kvotų pažeidimas;

g)  draudžiamų žvejybos įrankių naudojimas;

h)  žvejybos laivo žymenų, identifikavimo ar registracijos duomenų falsifikavimas ar tyčinis slėpimas;

i)  su pažeidimo tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas ar naikinimas;

j)  daugiau nei vienas pažeidimas, kurie drauge paėmus rodo, kad iš esmės nepaisoma galiojančių ICCAT priemonių;

k)  įgaliotojo inspektoriaus ar stebėtojo užpuolimas, priešinimasis jam, jo bauginimas, seksualinis priekabiavimas prie jo, kišimasis į jo veiklą, kliudymas jo veiklai ar jo gaišinimas;

l)  tyčinis LSS duomenų klastojimas arba jos gadinimas;

m)  kitokie pažeidimai, kuriuos gali nustatyti ICCAT, kai jie įtraukiami į atnaujintą tų procedūrų redakciją ir išplatinami;

n)  palydovinio ryšio stebėjimo sistemos veikimo trikdymas arba laivo eksploatavimas nenaudojant LSS;

o)  perkrovimas jūroje.

2.  Jei įlipę į žvejybos laivą ir jame atlikę inspektavimą įgaliotieji inspektoriai nustato, kad vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės galėtų būti laikomos 1 punkte nurodytu sunkiu pažeidimu, inspektavimo laivo vėliavos valstybės institucijos nedelsdamos tiesiogiai ir per ICCAT sekretoriatą apie tai praneša žvejybos laivo vėliavos valstybei. Tokiais atvejais inspektorius taip pat turėtų informuoti bet kurį to žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, turimais duomenimis, yra netoliese.

3.  ICCAT inspektoriai atliktus inspektavimus ir visus nustatytus pažeidimus (jei jų būta) registruoja žvejybos laivo žurnale.

4.  Vėliavos KSŠ užtikrina, kad po 2 punkte nurodyto inspektavimo atitinkamas žvejybos laivas nutrauktų visą žvejybos veiklą. Vėliavos KSŠ pareikalauja, kad žvejybos laivas per 72 valandas atplauktų į jos paskirtą uostą, ir tame uoste pradedamas tyrimas.

5.  Jei atliekant inspektavimą nustatoma, kad vykdoma veikla arba susidariusios aplinkybės galėtų būti laikomos sunkiu pažeidimu, laivas tikrinamas pagal ICCAT rekomendacijoje 11-18, kuria papildomai iš dalies keičiama Rekomendacija 09-10 dėl laivų, kurie, kaip manoma, vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone, sąrašo sudarymo, nustatytas procedūras ir atsižvelgiant į visus atsakomuosius veiksmus ir kitas tolesnes priemones.

II.  Inspektavimo tvarka

6.  Inspektavimą atlieka susitariančiųjų vyriausybių paskirti inspektoriai. Įgaliotųjų vyriausybinių agentūrų pavadinimai ir atitinkamų vyriausybių tuo tikslu paskirtų inspektorių vardai ir pavardės pranešami ICCAT komisijai.

7.  Inspektavimo laivai, vykdantys tarptautinio įlaipinimo ir inspektavimo pareigas pagal šį priedą, plaukioja su specialia ICCAT komisijos patvirtinta ir ICCAT sekretoriato išduota vėliava arba gairele. Tokios paskirties laivų pavadinimai pranešami ICCAT sekretoriatui iškart, kai tai praktiškai įmanoma, prieš pradedant inspektavimo veiklą. Informaciją apie paskirtus inspektavimo laivus ICCAT sekretoriatas pateikia visoms KSŠ, be kita ko, paskelbia ją slaptažodžiu apsaugotoje savo interneto svetainėje.

8.  Inspektoriai turi su savimi turėti vėliavos valstybės institucijų išduotą 21 punkte nurodytos formos tapatybės dokumentą.

9.  Atsižvelgiant į nuostatas, dėl kurių susitarta pagal 16 punktą, su susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, kuriuo ICCAT konvencijos rajone, nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, žvejojami tunai arba tunams giminingų rūšių žuvys, turi sustoti, kai su 7 punkte nurodyta ICCAT gairele plaukiojantis inspektavimo laivas, kuriame yra inspektorius, atitinkamu Tarptautinio signalų sąvado signalu žvejybos laivui perduoda signalą, išskyrus atvejus, kai žvejybos laivas tuo metu vykdo žvejybos operacijas, – tokiu atveju jis turi nedelsdamas sustoti užbaigęs tokias operacijas. Žvejybos laivo kapitonas leidžia 10 punkte nurodytai inspektavimo grupei patekti į laivą ir turi parūpinti trapą. Kapitonas sudaro sąlygas inspektavimo grupei patikrinti įrangą, laimikį arba žvejybos įrankius ir bet kuriuos susijusius dokumentus taip, kaip inspektorius mano esant reikalinga siekiant patikrinti, ar laikomasi inspektuojamo žvejybos laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT rekomendacijų. Inspektoriai taip pat gali prašyti pateikti visus paaiškinimus, kuriuos jie laiko būtinais.

10.  Inspektavimo grupės dydį, atsižvelgdamas į atitinkamas aplinkybes, nustato inspektavimo laivo vadovaujantis pareigūnas. Inspektavimo grupė turėtų būti kuo mažesnė, kad galėtų saugiai ir patikimai įvykdyti šiame priede nustatytas pareigas.

11.  Įlipę į žvejybos laivą, inspektoriai pateikia 8 punkte apibūdintą tapatybės dokumentą. Inspektoriai laikosi visuotinai pripažintų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su inspektuojamo žvejybos laivo ir jo įgulos sauga, ir kuo mažiau trukdo vykdyti žvejybos veiklą ar sandėliuoti produktus ir, kiek praktiškai įmanoma, vengia veiksmų, dėl kurių gali pablogėti laive laikomo laimikio kokybė. Inspektoriai pateikia tik tokius klausimus, kurie padeda įsitikinti, ar laikomasi atitinkamo žvejybos laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT rekomendacijų. Atlikdami inspektavimą, inspektoriai žvejybos laivo kapitono gali prašyti bet kokios pagalbos, kurios gali prireikti. Naudodamiesi ICCAT komisijos patvirtinta forma, inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą. Inspektoriai ataskaitą pasirašo dalyvaujant žvejybos laivo kapitonui, o šis turi teisę į ataskaitą įrašyti visas, jo manymu, tinkamas pastabas arba pasirūpinti, kad jos būtų įrašytos, ir tokias pastabas jis turi patvirtinti parašu.

12.  Ataskaitos kopijos pateikiamos žvejybos laivo kapitonui ir inspektavimo grupės vadovybei, o ši kopijas perduoda atitinkamoms inspektuoto žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms ir ICCAT komisijai. Nustatęs ICCAT rekomendacijų pažeidimą, inspektorius, jei įmanoma, taip pat turėtų informuoti žvejybos laivo vėliavos valstybės inspektavimo laivą, kuris, turimais duomenimis, yra netoliese.

13.  Pasipriešinimą inspektoriams arba atsisakymą paklusti jų nurodymams inspektuojamo žvejybos laivo vėliavos valstybė vertina taip pat, kaip ji vertintų tokį elgesį su nacionaliniais inspektoriais.

14.  Inspektoriai savo pareigas eina pagal šias nuostatas, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų taisyklių, tačiau inspektorių veiklą kontroliuoja jų nacionalinės institucijos ir jie toms institucijoms yra atskaitingi.

15.  Pagal šias nuostatas susitariančiosios vyriausybės užsienio šalių inspektorių inspektavimo ataskaitas, stebėjimo duomenų lapus pagal ICCAT rekomendaciją 94-09 ir dokumentų patikrinimo ataskaitas vertina ir imasi su jais susijusių veiksmų laikydamosi tų pačių nacionalinės teisės aktų kaip nacionalinių inspektorių pateiktų ataskaitų atžvilgiu. Šio punkto nuostatomis susitariančioji vyriausybė neįpareigojama užsienio šalies inspektoriaus ataskaitai suteikti svaresnę įrodomąją galią nei ji turėtų inspektoriaus šalyje. Susitariančiosios vyriausybės bendradarbiauja, kad palengvintų teismines ar kitas procedūras, kurios vykdomos remiantis inspektoriaus parengta ataskaita pagal šias nuostatas.

16.  

a)  Kasmet ne vėliau kaip sausio 1 d. susitariančiosios vyriausybės ICCAT komisiją informuoja apie savo preliminarius planus, kuriuose numatoma tais kalendoriniais metais pagal ICCAT rekomendaciją 16-05 vykdytina inspektavimo veikla, o ICCAT komisija susitariančiosioms vyriausybėms gali pateikti pasiūlymų dėl nacionalinių šios srities operacijų koordinavimo, įskaitant inspektorių ir inspektavimo laivų, kuriuose yra inspektorių, skaičių;

b)  ICCAT rekomendacijos 16-05 nuostatų laikosi ir dalyvavimo planus įgyvendina visos susitariančiosios vyriausybės, nebent jos susitaria kitaip; apie tokį susitarimą pranešama ICCAT komisijai. Tačiau bet kurios dvi susitariančiosios vyriausybės sustabdo sistemos įgyvendinimą, jeigu kuri nors iš jų apie tai pranešė ICCAT komisijai, dar nesudarius tokio susitarimo.

17.  

a)  Žvejybos įrankiai tikrinami laikantis taisyklių, galiojančių parajonyje, kuriame atliekamas inspektavimas. Inspektavimo ataskaitoje inspektoriai nurodo parajonį, kuriame atliktas inspektavimas, ir apibūdina visus nustatytus pažeidimus;

b)  Inspektoriams suteikiami įgaliojimai tikrinti visus naudojamus arba laive esančius žvejybos įrankius.

18.  Inspektoriai visus patikrintus žvejybos įrankius, kurie atrodo neatitinkantys atitinkamai žvejybos laivo vėliavos valstybei taikomų galiojančių ICCAT rekomendacijų, paženklina ICCAT komisijos patvirtintu identifikavimo ženklu ir tą faktą užregistruoja savo ataskaitoje.

19.  Inspektoriams žvejybos įrankius, įrangą, dokumentus ir visus kitus elementus, kurie, jo manymu, būtini, leidžiama fotografuoti taip, kad būtų matomi tie požymiai, kurie, inspektoriaus nuomone, neatitinka galiojančių taisyklių; tokiu atveju nufotografuoti objektai turėtų būti išvardyti ataskaitoje, o nuotraukų kopijos turėtų būti pridedamos prie ataskaitos kopijos, siunčiamos vėliavos valstybei.

20.  Siekdami nustatyti, ar laikomasi ICCAT rekomendacijų, inspektoriai prireikus tikrina visą laive esantį laimikį.

21.  Inspektorių tapatybės kortelės pavyzdys:

matmenys: plotis – 10,4 cm; aukštis – 7 cm.

20190404-P8_TA-PROV(2019)0353_LT-p0000002.png

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 174.
(2) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(4) 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos ir Konvenciją dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (OL L 16, 2015 1 23, p. 23).
(5) 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).
(6)1998 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1239/98, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 894/97, nustatantį tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 171, 1998 6 17, p. 1).
(7)2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(8)2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).
(9)2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(10)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).
(11)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(12)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(13)2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).
(14)2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).
(15) 2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).
(16)2018 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1986, kuriuo nustatomos tam tikros žvejybos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos ir panaikinami įgyvendinimo sprendimai 2012/807/ES, 2013/328/ES, 2013/305/ES ir 2014/156/ES (OL L 317, 2018 12 14, p. 29).
(17) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 8 d.Teisinis pranešimas