Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0189(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0036/2019

Pateikti tekstai :

A8-0036/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.3

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0361

Priimti tekstai
PDF 247kWORD 58k
Antradienis, 2019 m. balandžio 16 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Sąjungos veiksmai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***I
P8_TA-PROV(2019)0361A8-0036/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (COM(2018)0365 – C8-0383/2018 – 2018/0189(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0365),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdami į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0036/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į tris Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos. Pirmas ir antras pareiškimai kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 55.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto(1)
P8_TC1-COD(2018)0189

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  tam, kad Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti bendros prekybos politikos srityje jai suteikta išimtine kompetencija ir visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ji pagal Tarybos sprendimą (ES) …/…(4) taps Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (Ženevos aktas)(5) Susitariančiąja Šalimi, leidžiant valstybėms narėms taip pat jį ratifikuoti arba prie jo prisijungti vadovaujantis Sąjungos interesais. Ženevos akto Susitariančiosios Šalys yra Lisabonos susitarimu dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos(6) sukurtos specialiosios sąjungos (specialioji sąjunga) narės. Pagal Tarybos sprendimo (ES) …/… 4 straipsnį specialiojoje sąjungoje, kiek tai susiję su Ženevos aktu, Sąjungai ir aktą ratifikavusioms arba prie jo prisijungusioms valstybėms narėms, atstovauja Komisija.

(2)  tikslinga nustatyti taisykles, kuriomis Sąjungai leidžiama ▌naudotis Sąjungos ir valstybių narių, kurios ratifikuoja aktą arba prie jo prisijungia, teisėmis ir vykdyti jų įsipareigojimus pagal Ženevos aktą;

(3)  Ženevos aktu saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 110/2008(7), (ES) Nr. 1151/2012(8), (ES) Nr. 1308/2013(9) ir (ES) Nr. 251/2014(10), kurios čia ir toliau kartu vadinamos geografinėmis nuorodomis;

(4)  Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto ir vėliau reguliariai, Komisija turėtų ▌Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (Tarptautinis biuras) pateikti Sąjungos teritorijos kilmės ir joje saugomų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos jos registre (Tarptautinis registras) paraiškas. Šios paraiškos turėtų būti pagrįstos valstybių narių pranešimais, teikiamais jų pačių iniciatyva arba fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu. Rengdamos šiuos pranešimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamų geografinių nuorodų tarptautinės apsaugos ekonominį interesą ir visų pirma į gamybos vertę ir eksporto vertę, kitais susitarimais suteikiamą apsaugą, taip pat esamą ar galimą piktnaudžiavimą susijusiose trečiosiose valstybėse;

(5)  geografines nuorodas įrašant į Tarptautinį registrą turėtų būti užtikrinamas kokybiškų produktų tiekimas, sąžininga konkurencija ir vartotojų apsauga. Nors geografinių nuorodų apsauga turi didelę kultūrinę ir ekonominę vertę, jų įrašymas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į vietos bendruomenėms sukuriamą vertę, siekiant remti kaimo plėtrą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimo galimybes gamybos, perdirbimo ir kitų susijusių paslaugų srityse;

(6)  Komisija turėtų taikyti esamus reguliarių konsultacijų su valstybėmis narėmis, prekybos asociacijomis ir Sąjungos gamintojais mechanizmus, kad galėtų užmegzti nuolatinį dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(7)  siekiant nustatyti apsaugos Sąjungoje suteikimo ir, kai aktualu, tokios apsaugos pripažinimo negaliojančia procedūrą, reikėtų nustatyti atitinkamas procedūras, pagal kurias Komisija galėtų įvertinti Ženevos akto Susitariančiųjų Šalių, kurios nėra valstybės narės (trečiosios Susitariančiosios Šalys), kilmės geografines nuorodas, registruotas Tarptautiniame registre;

(8)  trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės geografinių nuorodų, kurios yra įregistruotos Tarptautiniame registre, apsaugą Sąjunga turėtų užtikrinti pagal Ženevos akto III skyrių, visų pirma Ženevos akto 14 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad kiekviena Susitariančioji Šalis numatytų veiksmingas registruotų kilmės vietos nuorodų ir registruotų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti skirtas teisių gynimo priemones ir užtikrintų, kad, atsižvelgiant į teisinę sistemą ir praktiką, valdžios institucijos arba bet kuri suinteresuotoji šalis (viešasis arba privatus fizinis arba juridinis asmuo) galėtų imtis nuorodų apsaugai užtikrinti reikalingų teisinių veiksmų. Siekiant užtikrinti kartu su geografinėmis nuorodomis naudojamų nacionalinių, regioninių ir Sąjungos prekių ženklų apsaugą, atsižvelgiant į ankstesnių prekių ženklų teisių apsaugą, kaip išdėstyta Ženevos akto 13 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti apsaugotas ankstesnių prekių ženklų ir Tarptautiniame registre registruotų geografinių nuorodų, kurioms Sąjungoje suteikta apsauga arba kurios yra joje naudojamos, sambūvis;

(9)  atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga turi išimtinę kompetenciją, valstybės narės, kurios dar nėra 1958 m. Lisabonos susitarimo, peržiūrėto 1967 m. liepos 14 d. Stokholme ir iš dalies pakeisto 1979 m. rugsėjo 28 d. (Lisabonos susitarimas), Susitariančiosios Šalys, neturėtų ratifikuoti to susitarimo ar prie jo prisijungti;

(10)  valstybės narės, kurios jau yra Lisabonos susitarimo Susitariančiosios Šalys, gali jomis likti, visų pirma siekiant užtikrinti pagal tą susitarimą suteiktų teisių tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą. Tačiau jos turėtų veikti vadovaudamosi vien tik Sąjungos interesais ir visapusiškai atsižvelgdamos į išimtinę Sąjungos kompetenciją. Todėl tos valstybės narės turėtų naudotis savo teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus pagal Lisabonos susitarimą, visapusiškai laikydamosi Sąjungos pagal šiame reglamente nustatytas taisykles suteikto leidimo. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodos Sąjungoje sukurtos geografinių nuorodų apsaugos sistemos, kiek tai susiję su žemės ūkio produktais, ir siekiant toliau didinti derinimą vidaus rinkoje, produktų, patenkančių į Reglamento (EB) Nr. 110/2008, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 251/2014 taikymo sritį, atveju jos turėtų neregistruoti naujų kilmės vietos nuorodų pagal Lisabonos susitarimą;

(11)  tos valstybės narės yra įregistravusios kilmės vietos nuorodų pagal Lisabonos susitarimą. turėtų būti numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, reglamentuojanti tolesnę apsaugą, laikantis to susitarimo reikalavimų, Ženevos akto ir Sąjungos acquis;

(12)  tos valstybės narės įsipareigojo saugoti trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės vietos nuorodas. Siekiant suteikti joms priemones vykdyti iki Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, turėtų būti nustatyta tik nacionaliniu lygmeniu galiojanti ir jokio poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai neturinti pereinamojo laikotarpio tvarka;

(13)  būtų teisinga, kad mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos aktą ir Bendrąsias taisykles, parengtas remiantis Lisabonos susitarimu ir Ženevos aktu, dėl Tarptautiniam biurui pateikiamos geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraiškos, ir mokesčius, mokėtinus dėl kitų įrašų Tarptautiniame registre ir dėl išrašų, pažymų ar kitos informacijos, susijusios su tos tarptautinės registracijos turiniu, pateikimo mokėtų geografinės nuorodos kilmės valstybė narė, fizinis ar juridinis asmuo, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjas, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte. Valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad tas fizinis asmuo, juridinis asmuo ar naudos gavėjas sumokėtų kai kuriuos arba visus mokesčius;

(14)  siekiant padengti specialiosios sąjungos veiklos biudžeto trūkumą, Sąjungai turėtų būti suteikta galimybė, neviršijant Sąjungos metiniame biudžete šiam tikslui numatytų priemonių, mokėti specialų įnašą, kaip pagal Ženevos akto 24 straipsnio 4 dalį nuspręsta specialiosios sąjungos asamblėjos, atsižvelgiant į geografinių nuorodų apsaugos ekonominę ir kultūrinę vertę;

(15)  siekiant užtikrinti vienodas Sąjungos narystės įgyvendinimo specialiojoje sąjungoje sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti geografinių nuorodų sąrašą, naudojamą pateikiant jų tarptautinės registracijos Tarptautiniame biure prisijungiant prie Ženevos akto paraišką, pateikiant vėlesnę geografinės nuorodos tarptautinės registracijos Tarptautiniame biure paraišką, atmetant prieštaravimo pareiškimą, priimant sprendimą dėl apsaugos suteikimo arba nesuteikimo Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai, panaikinant atsisakymą pripažinti tarptautinę registraciją, prašant panaikinti tarptautinę registraciją, pranešant apie Tarptautiniame biure registruotos geografinės nuorodos apsaugos Sąjungoje pripažinimą negaliojančia ir leidžiant valstybei narei pateikti Tarptautiniam biurui būtinus pakeitimus bei informaciją, susijusius su produkto kilmės vietos nuoroda, kuri yra saugoma pagal vieną iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(11);

(16)  svarbu užtikrinti, kad Komisija stebėtų ir vertintų Sąjungos dalyvavimą įgyvendinant tą aktą laikui einant. Atlikdama tokį vertinimą, Komisija turėtų, inter alia, atsižvelgti į: pagal Sąjungos teisę saugomų ir registruotų geografinių nuorodų, dėl kurių pateiktos tarptautinės registracijos paraiškos, skaičių, atvejus, kai trečiosios Susitariančiosios Šalys atsisakė suteikti apsaugą, įgyvendinant Ženevos aktą dalyvaujančių trečiųjų valstybių skaičiaus kitimą, veiksmus, kurių Komisija ėmėsi, kad tas skaičius būtų padidintas, taip pat ES acquis, susijusios su geografinėmis nuorodomis, dabartinės padėties poveikį Ženevos akto patrauklumui trečiosioms valstybėms ir trečiųjų valstybių Susitariančiųjų Šalių kilmės geografinių nuorodų, kurias Sąjunga atmetė, skaičių ir rūšį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos su Sąjungos veiksmais jai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (Ženevos aktas) susijusios taisyklės ir procedūros.

Šio reglamento tikslais kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 110/2008, Reglamente (ES) Nr. 1151/2012, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamente ir (ES) Nr. 251/2014, čia ir toliau kartu vadinamos geografinėmis nuorodomis.

2 straipsnis

Geografinių nuorodų tarptautinė registracija ▌

1.  Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto ir vėliau reguliariai, remdamasi Ženevos akto 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis Komisija kaip kompetentinga institucija Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (Tarptautinis biuras) pateikia pagal Sąjungos teisę saugomų ir registruotų Sąjungos kilmės produktų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos paraiškas.

2.  Šiuo tikslu valstybės narės gali prašyti Komisijos jų teritorijos kilmės geografines nuorodas, saugomas ir registruotas pagal Sąjungos teisę, įregistruoti Tarptautiniame registre. Toks prašymas gali būti pagrįstas:

a)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

b)  jų pačių iniciatyva.

3.  Remdamasi šiais prašymais, Komisija, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytų geografinių nuorodų sąrašai.

3 straipsnis

Sąjungos valstybės narės kilmės geografinės nuorodos, registruotos Tarptautiniame registre, panaikinimas

1.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo prašoma panaikinti Sąjungos valstybės narės kilmės geografinės nuorodos registraciją Tarptautiniame registre:

a)  jeigu ta geografinė nuoroda Sąjungoje nebėra saugoma arba

b)  valstybės narės, kurios kilmės yra ta geografinė nuoroda, prašymu, kuris gali būti pagrįstas:

i)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

ii)  savo pačios iniciatyva.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  Komisija nedelsdama informuoja Tarptautinį biurą apie prašymą dėl panaikinimo.

4 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų paskelbimas

1.  Komisija paskelbia bet kokią tarptautinę registraciją, apie kurią pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį pranešė Tarptautinis biuras, susijusią su Tarptautiniame registre įregistruotomis geografinėmis nuorodomis, kurių kilmės Susitariančioji Šalis, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, nėra valstybė narė, su sąlyga, kad paskelbimas yra susijęs su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu yra suteikiama geografinių nuorodų apsauga.

2.  Tarptautinė registracija skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, nurodant produkto rūšį ir kilmės šalį.

5 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų įvertinimas

1.   Komisija paskelbia bet kokią tarptautinę registraciją, apie kurią pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį pranešė Tarptautinis biuras, susijusią su Tarptautiniame registre įregistruotomis geografinėmis nuorodomis, kurių kilmės Susitariančioji Šalis, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, nėra valstybė narė, kad nustatytų, ar joje pateikti pagal Lisabonos susitarimą ir Ženevos aktą parengtų Bendrųjų taisyklių (Bendrosios taisyklės) (12), 5 taisyklės 2 dalyje nustatyti privalomi elementai ir duomenys apie kokybę, gerą vardą ir savybes, kaip nustatyta Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje, taip pat įvertintų, ar paskelbimas yra susijęs su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu suteikiama geografinių nuorodų apsauga.

2.  Toks įvertinimas turi būti atliktas per ne ilgiau kaip keturis mėnesius nuo geografinės nuorodos įregistravimo Tarptautiniame registre dienos ir neturi apimti kitų specialiųjų Sąjungos nuostatų dėl produktų pateikimo į rinką, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos standartų, prekybos standartų ir maisto ženklinimo standartų laikymosi įvertinimo.

6 straipsnis

Prieštaravimo procedūra dėl Tarptautiniame registre registruotų trečiosios šalies geografinių nuorodų

1.   Per keturis mėnesius nuo geografinės nuorodos pavadinimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnį valstybės narės arba trečiosios valstybės, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, valdžios institucijos arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs Sąjungoje ar trečiojoje šalyje, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, gali viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų pateikti Komisijai prieštaravimą.

2.   Toks prieštaravimas, susijęs su Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnį paskelbta geografine nuoroda, yra priimtinas tik tuo atveju, jei jis yra pateiktas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jei jame nurodoma viena ar daugiau iš šių priežasčių:

a)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra panaši į augalo ar gyvūno veislės pavadinimą ir gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės;

b)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda visiškai arba iš dalies sutampa su Sąjungoje jau saugoma geografine nuoroda ir faktiškai negalima aiškiai atskirti geografinės nuorodos, kurią siūloma saugoti, ir geografinės nuorodos, kuri jau yra saugoma Sąjungoje, vietinio ir tradicinio naudojimo ir pateikimo sąlygų, atsižvelgiant į poreikį atitinkamiems gamintojams užtikrinti lygias teises ir neklaidinti vartotojų;

c)  Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsauga Sąjungoje pažeistų ankstesnio prekių ženklo teisę nacionaliniu, regioniniu arba Sąjungos lygmeniu;

d)  siūloma geografinės nuorodos apsauga Sąjungoje keltų pavojų visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekės ženklo teisės nacionaliniu, regioniniu arba Sąjungos lygmeniu išimtiniam pobūdžiui arba produktų, kurie buvo teisėtai tiekiami rinkai ne mažiau kaip penkerius metus iki geografinės nuorodos pavadinimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnį, egzistavimui;

e)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra susijusi su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu geografinių nuorodų apsauga neteikiama;

f)  pavadinimas, kurį prašoma registruoti, Sąjungos teritorijoje yra bendrinis pavadinimas;

g)  nesilaikoma Ženevos akto 2 straipsnio 1 dalies i ir ii punktuose nurodytų sąlygų;

h)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka tikrąjį teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie produktai, pavadinimą.

3.   Komisija įvertina 2 dalyje nurodytas prieštaravimo priežastis, atsižvelgdama į jų poveikį Sąjungos teritorijai ar jos daliai.

7 straipsnis

Sprendimas dėl Tarptautiniame registre registruotų trečiosios šalies geografinių nuorodų apsaugos Sąjungoje

1.  Tais atvejais, kai, remiantis pagal 5 straipsnio 1 dalį atliktu įvertinimu, tenkinamos toje dalyje nustatytos sąlygos ir nėra gauta prieštaravimo ar gauti prieštaravimai, kurie yra nepriimtini, Komisija atitinkamai atmeta gautus nepriimtinus prieštaravimus ir priima sprendimą suteikti geografinei nuorodai apsaugą, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.  Jeigu, remiantis pagal 5 straipsnio 1 dalį atliktu įvertinimu, nėra tenkinamos toje dalyje nustatytos sąlygos arba buvo gautas priimtinas prieštaravimas, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, Komisija priima sprendimą dėl to, ar suteikti apsaugą Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai, ar jos nesuteikti, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jei produktai nepatenka į 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų kompetencijos sritį, sprendimą dėl jų geografinių nuorodų priima Komisija ▌.

3.   Sprendime suteikti apsaugą geografinei nuorodai pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, nurodoma suteiktos apsaugos taikymo sritis ir gali būti nurodytos su Ženevos aktu suderinamos sąlygos, visų pirma suteikiamas konkretus pereinamasis laikotarpis, kaip nurodyta Ženevos akto 17 straipsnyje ir Bendrųjų taisyklių 14 taisyklėje.

4.   Pagal Ženevos akto 15 straipsnio 1 dalį Komisija per vienus metus arba, Tarybos sprendimo (ES) ..../....(13)(14) 5 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais – per dvejus metus nuo pranešimo apie tarptautinę registraciją pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį gavimo Tarptautiniam biurui praneša apie atsisakymą pripažinti atitinkamą registraciją Sąjungos teritorijoje.

5.  Komisija gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios valstybės ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo visiškai arba iš dalies atšaukiamas atsisakymas, apie kurį anksčiau pranešta Tarptautiniam biurui. Komisija nedelsdama praneša Tarptautiniam biurui apie tokį atšaukimą.

8 straipsnis

Geografinių nuorodų naudojimas

1.   Remiantis 7 straipsniu Komisijos priimti įgyvendinimo aktai taikomi nedarant poveikio kitoms konkrečioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, visų pirma bendram žemės ūkio rinkų organizavimui, sanitarijos ir fitosanitarijos standartams ir maisto produktų ženklinimui. ▌

2.   Atsižvelgiant į 1 dalį, pagal šį reglamentą saugomas geografines nuorodas gali naudoti bet kuris ūkio subjektas, kuris parduoda produktą laikydamasis tarptautinės registracijos reikalavimų.

9 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotos trečiosios valstybės geografinės nuorodos pripažinimas negaliojančia Sąjungoje

1.  Komisija gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios valstybės ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu priimti įgyvendinimo aktus, kuriais Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsauga pripažįstama visiškai arba iš dalies negaliojančia Sąjungoje, esant vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

a)  geografinei nuorodai nebesuteikiama apsauga kilmės Susitariančiojoje Šalyje;

b)  geografinė nuoroda nebėra registruota Tarptautiniame registre;

c)  nebeužtikrinama atitiktis Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 2 dalyje nustatytiems privalomiems elementams arba Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje nustatytiems duomenims dėl kokybės, gero vardo arba savybių.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ir tik po to, kai Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims arba Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte apibrėžtiems naudos gavėjams buvo suteikta galimybė apginti savo teises.

3.  Jeigu pripažinimas negaliojančia jau nebegali būti skundžiamas, Komisija nedelsdama praneša Tarptautiniam biurui apie geografinės nuorodos tarptautinės registracijos ▌pripažinimą negaliojančia Sąjungos teritorijoje pagal 1 dalies a arba c punktą.

10 straipsnis

Santykis su prekių ženklais

1.   Geografinės nuorodos apsauga nedaro poveikio ankstesnio prekių ženklo, kurį prašoma registruoti arba kuris yra sąžiningai registruotas arba įsigaliojo sąžiningai jį naudojant valstybės narės, valstybių narių regioninės sąjungos arba Sąjungos teritorijoje, galiojimui nacionaliniu, regiono arba Sąjungos lygmeniu.

2.   Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda nesaugoma Sąjungos teritorijoje, jei atsižvelgiant į prekių ženklo gerą vardą ir žinomumą bei jo naudojimo trukmę minėtos geografinės nuorodos apsauga Sąjungos teritorijoje galėtų klaidinti vartotoją dėl to, koks produktas tai iš tiesų yra.

3.   Nedarant poveikio 2 daliai, ▌, prekių ženklas, kurį prašoma registruoti, kuris užregistruotas arba įsigaliojo sąžiningai jį naudojant, jeigu ta galimybė yra numatyta atitinkamuose teisės aktuose, valstybės narės, valstybių narių regioninės sąjungos arba Sąjungos teritorijoje iki tos dienos, kurią Tarptautinis biuras pranešė Komisijai apie geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paskelbimą, jei jo naudojimas pažeistų geografinės nuorodos apsaugą, gali būti toliau naudojamas atitinkamam produktui ir jo naudojimas gali būti pratęstas nepaisant geografinės nuorodos apsaugos, jeigu nėra jokių negaliojimo arba panaikinimo pagrindų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1001(15) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2436(16). Tokiais atvejais leidžiama naudoti ir geografinę nuorodą, ir atitinkamą prekių ženklą.

11 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl ES valstybių narių nustatytų kilmės vietos nuorodų, jau įregistruotų pagal Lisabonos susitarimą

1.  Valstybės narės, kuri yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, kilmės produktų kiekvienos kilmės vietos nuorodos, saugomos pagal vieną iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų, atveju atitinkama valstybė narė pasirenka, ar:

a)  prašyti tos kilmės vietos nuorodos tarptautinės registracijos pagal Ženevos aktą, jeigu atitinkama valstybė narė yra ratifikavusi Ženevos aktą arba prie jo prisijungusi vadovaudamasi Sprendimo (ES) ..../....(17) 3 straipsnyje nurodytu leidimu, ar

b)  prašyti panaikinti tos kilmės vietos nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

Atitinkamos valstybės narės pasirenka šiuo pagrindu:

a)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

b)  jų pačių iniciatyva.

Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą pasirinkimą per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė, koordinuodama veiksmus su Komisija, kreipdamasi į Tarptautinį biurą patikrina, ar registracijos pagal Ženevos aktą tikslais turi būti atlikta pakeitimų pagal Bendrųjų taisyklių 7 taisyklės 4 dalį.

Komisija suteikia valstybėms narėms leidimą numatyti būtinus pakeitimus ir pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimtu įgyvendinimo aktą praneša Tarptautiniam biurui.

2.  Valstybės narės, kuri yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, kilmės produktų kiekvienos kilmės vietos nuorodos, patenkančios į vieno iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų taikymo sritį, tačiau nesaugomos pagal jokį iš tų reglamentų, atveju atitinkama valstybė narė:

a)  prašo registracijos pagal atitinkamą reglamentą arba

b)  prašo panaikinti tos kilmės vietos nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

Atitinkamos valstybės narės pasirenka šiuo pagrindu:

a)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

b)  jų pačių iniciatyva.

Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą pasirinkimą ir pateikia atitinkamą prašymą per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atitinkamos valstybės narės paprašo tos kilmės vietos nuorodos tarptautinės registracijos pagal Ženevos aktą, jeigu atitinkama valstybė narė yra ratifikavusi Ženevos aktą arba prie jo prisijungusi vadovaudamasi Sprendimo (ES) ..../....(18) 3 straipsnyje nurodytu leidimu, per vienus metus nuo geografinės nuorodos registracijos pagal atitinkamą reglamentą dienos. Taikomos 1 dalies ketvirta ir penkta pastraipos.

Jei prašymas įregistruoti pagal atitinkamą reglamentą atmestas ir yra išnaudotos visos apskundimo administracine ir teismine tvarka galimybės arba nebuvo pateiktas prašymas įregistruoti pagal Ženevos aktą pagal šios dalies ketvirtą pastraipą, atitinkama valstybė narė nedelsdama paprašo panaikinti tos geografinės nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

3.  Produktų, kurie nepatenka į vieno iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų taikymo sritį ir kuriems Sąjungos lygmeniu neteikiama geografinių nuorodų apsauga, kilmės vietos nuorodų atveju valstybė narė, kuri jau yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, gali išlaikyti esamą registraciją Tarptautiniame registre.

Tokia valstybė narė taip pat gali teikti kitus prašymus pagal Lisabonos susitarimą įregistruoti tokias jos teritorijoje nustatytas kilmės vietos nuorodas Tarptautiniame registre, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)  atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai apie prašymo įregistruoti tokias kilmės vietos nuorodas projektą. Tokiame pranešime pateikiami įrodymai, kad prašymas atitinka registracijos pagal Lisabonos susitarimą reikalavimus; ir

b)  Komisija per du mėnesius nuo tokio pranešimo nepateikė neigiamos nuomonės. Neigiama nuomonė gali būti pateikiama tik po konsultacijų su atitinkama valstybe nare ir išimtiniais bei tinkamai pagrįstais atvejais, kai įrodymais, kurių reikalaujama pagal a punktą, deramai neįrodoma, kad tenkinami registracijos pagal Lisabonos susitarimą reikalavimai, arba jeigu registracija darytų neigiamą poveikį Sąjungos prekybos politikai.

Tuo atveju, jei Komisija prašo papildomos informacijos apie pagal a punktą pateiktą pranešimą, Komisija turi imtis veiksmų per vieną mėnesį nuo prašomos informacijos gavimo.

Komisija nedelsdama informuoja kitas valstybes nares apie visus pagal a punktą pateiktus pranešimus.

12 straipsnis

Trečiosios valstybės nustatytų kilmės vietos nuorodų, jau įregistruotų pagal Lisabonos susitarimą, pereinamojo laikotarpio apsauga

1.   Valstybės narės, kurios prieš Sąjungai prisijungiant prie Ženevos akto jau buvo Lisabonos susitarimo Susitariančiosios Šalys, gali toliau teikti apsaugą trečiosios valstybės, kuri yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, nustatytoms kilmės vietos nuorodoms taikydamos nacionalinę apsaugos sistemą, nuo tos dienos, kai Sąjunga tampa Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, kiek tai susiję su kilmės vietos nuorodomis, kurios tą dieną jau yra įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą.

2.  Tokia apsauga pagal nacionalinę apsaugos sistemą:

a)  tam tikros kilmės vietos nuorodos atveju pakeičiama apsauga pagal ES apsaugos sistemą, jei apsauga suteikiama pagal sprendimą, priimtą pagal šio reglamento 7 straipsnį, atitinkamai trečiajai valstybei prisijungus prie Ženevos akto, su sąlyga, kad apsauga, suteikiama pagal sprendimą, priimtą pagal šio reglamento 7 straipsnį, užtikrinamas atitinkamos kilmės vietos nuorodos apsaugos atitinkamoje valstybėje narėje tęstinumas;

b)  tam tikros kilmės vietos nuorodos atveju netenka galios, kai baigiasi tarptautinės registracijos galiojimas.

3.   Jeigu trečiosios valstybės ▌ nustatyta kilmės vietos nuoroda nėra įregistruota pagal šį reglamentą arba nacionalinė apsauga nepakeičiama pagal 2 dalies a punktą, už tokios ▌ nacionalinės apsaugos ▌ pasekmes atsako tik atitinkama valstybė narė.

4.   Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal 1 dalį, daro poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir nedaro poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai.

5.  1 dalyje nurodytos valstybės narės perduoda Komisijai visus Tarptautinio biuro pagal Lisabonos susitarimą pateiktus pranešimus, kuriuos Komisija po to perduoda visoms kitoms valstybėms narėms.

6.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės pateikia Tarptautiniam biurui pareiškimą, kad nuo tos dienos, kurią Sąjunga tampa Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, jos negali užtikrinti produkto, patenkančio į vieno iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų taikymo sritį, kilmės vietos nuorodos, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą ir apie kurią joms pranešta pagal tą susitarimą, nacionalinės apsaugos.

13 straipsnis

Mokesčiai

Mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos akto 7 straipsnį, kaip nurodyta Bendrosiose taisyklėse ▌, moka geografinės nuorodos kilmės valstybė narė arba fizinis ar juridinis asmuo, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjas, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte. Valstybės narės gali reikalauti, kad fizinis ar juridinis asmuo arba naudos gavėjas sumokėtų kai kuriuos arba visus mokesčius.

14 straipsnis

Specialus finansinis įnašas

Jei specialiosios sąjungos pajamos gaunamos iš Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punkte nurodytų šaltinių, Sąjunga gali mokėti specialų įnašą neviršydama šiam tikslui metiniame Sąjungos biudžete numatytų lėšų.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011, Komisijai toliau nurodytų produktų atveju padeda atitinkami komitetai:

a)  vyno sektoriaus produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 92 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, – to reglamento 229 straipsniu įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas;

b)  aromatizuotų vyno produktų, kaip apibrėžta ▌Reglamento (ES) Nr. 251/2014 3 straipsnyje, – to reglamento 34 straipsniu įsteigtas Aromatizuotų vyno produktų komitetas;

c)  spiritinių gėrimų, kaip apibrėžta ▌Reglamento (EB) Nr. 110/2008 2 straipsnyje, – to reglamento 25 straipsniu įsteigtas Spiritinių gėrimų komitetas;

d)  žemės ūkio ir maisto produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos taikymo sritį, – to reglamento 57 straipsniu įsteigtas Žemės ūkio produktų kokybės politikos komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis

Stebėsena ir peržiūra

Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina Sąjungos dalyvavimą Ženevos akte ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai svarbiausių išvadų ataskaitą. Vertinimas atliekamas remiantis, inter alia, šiais aspektais:

a)  pagal Sąjungos teisę įregistruotų ir saugomų geografinių nuorodų, dėl kurių pateiktos tarptautinės registracijos paraiškos, skaičiumi ir atvejų, kai trečiosios Susitariančiosios Šalys atsisakė suteikti apsaugą, skaičiumi;

b)  Ženevos akte dalyvaujančių trečiųjų valstybių skaičiaus pokyčiais ir veiksmais, kurių Komisija ėmėsi, kad padidintų šį skaičių, taip pat Sąjungos acquis, susijusios su geografinėmis nuorodomis, dabartinės padėties poveikį Ženevos akto patrauklumui trečiosioms valstybėms; ir

c)  trečiųjų valstybių nustatytų geografinių nuorodų, kurias Sąjunga atmetė, rūšimi ir skaičiumi.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

______________

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl galimybės ES geografinės nuorodos apsaugą taikyti

ir ne žemės ūkio produktams

Komisija atsižvelgia į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams.

Siekdama surinkti daugiau ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos bendrojoje rinkoje ekonominių ir teisinių įrodymų, Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo tyrimą, kuris papildė 2013 m. atliktą tyrimą; atlikdama šį tyrimą ji taip pat siekia gauti papildomos informacijos apie konkurencingumą, nesąžiningą konkurenciją, klastojimą, vartotojų požiūrį, išlaidų ir naudos santykį, taip pat ne žemės ūkio GN apsaugos modelių veiksmingumą, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į Geresnio reglamentavimo principus ir įsipareigojimus, nustatytus 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, Komisija išnagrinės tyrimą ir ataskaitą dėl Sąjungos dalyvavimo Ženevos akte, kaip nurodyta Reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto straipsnyje dėl peržiūros ir stebėsenos ir įvertins visus galimus tolesnius veiksmus.

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros

Komisija pažymi, kad nors Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra yra teisinė būtinybė, kylanti iš Sąjungos išimtinės kompetencijos, ji vis dėlto gali pareikšti, kad, atsižvelgiant į dabartinį ES acquis, bet koks tokio pobūdžio Komisijos įsikišimas turėtų būti išimtinis ir tinkamai pagrįstas. Konsultacijose su valstybe nare Komisija dės visas pastangas, kad kartu su valstybe nare pašalintų visas problemas ir išvengtų neigiamos nuomonės paskelbimo. Komisija pažymi, kad apie kiekvieną neigiamą nuomonę bus raštu pranešta atitinkamai valstybei narei ir, remiantis SESV 296 straipsniu, bus nurodytos tokią nuomonę pagrindžiančios priežastys. Komisija taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neigiama nuomonė neužkerta kelio pateikti kitą paraišką dėl tos pačios kilmės vietos nuorodos, jei neigiamoje nuomonėje nurodytos priežastys vėliau buvo tinkamai išspręstos arba tapo negaliojančiomis.

Komisijos pareiškimas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto pasiūlymo

Komisija pažymi, kad Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją geografinių nuorodų srityje ir kad ji prisijungia prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto kaip atskira šalis. Ši išimtinė kompetencija suteikta remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu (byla C-389/15 – Komisija / Taryba). Atsižvelgiant į ES išimtinę išorės kompetenciją, valstybės narės negali tapti Ženevos akto šalimis kaip atskiros šalys ir jos nebeturėtų pačios saugoti trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, užregistruotų naujų geografinių nuorodų. Komisija, atsižvelgdama į išskirtines aplinkybes, susijusias su tuo, kad septynios valstybės narės jau ilgą laiką yra Lisabonos susitarimo šalys, kad jos turi daug intelektinės nuosavybės, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą, ir kad reikalingas sklandus perėjimas, išimties tvarka buvo pasirengusi sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, Prancūzijai, Vengrijai, Italijai ir Portugalijai būtų leista prisijungti prie Ženevos akto atsižvelgiant į ES interesus.

Komisija griežtai prieštarauja Tarybai, kuri toliau primygtinai reikalauja suteikti galimybę visoms to pageidaujančioms ES valstybėms narėms kartu su Sąjunga ratifikuoti Ženevos aktą arba prie jo prisijungti ir kuri kaip priežastį nurodo Sąjungos balsavimo teisių sureguliavimą atsižvelgiant į Ženevos akto 22 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktį, o ne pirmiau minėtas išskirtines aplinkybes.

Be to, Komisija norėtų priminti, kad, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra pasinaudojusi savo vidaus kompetencija žemės ūkio geografinių nuorodų srityje, ES valstybės narės negali turėti savo nacionalinių žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos sistemų.

Todėl Komisija pasilieka galimybę pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis dėl Tarybos sprendimo, ir bet kuriuo atveju mano, kad šis atvejis negali tapti precedentu jokiems kitiems esamiems ar būsimiems tarptautiniams ir (arba) PINO susitarimams, ypač tais atvejais, kai ES pati jau yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus remdamasi savo išimtine kompetencija.

(1)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(2)OL C 110, 2019 3 22, p. 55.
(3)2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L […], […], p. […].
(5)http://www.wipo.int/edocs/lexdocs/treaties/en/lisbon/trt_lisbon_009en.pdf.
(6)http://www.wipo.int/export/sites/www/lisbon/en/legal_texts/lisbon_agreement.pdf.
(7)2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).
(8)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).
(9)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(10)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).
(11)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(12)Pagal Lisabonos susitarimą ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą parengtos Bendrosios taisykles, kurias 2017 m. spalio 11 d. priėmė Lisabonos sąjungos asamblėja, http://www.wipo.int/meetings/en/doc_details.jsp?doc_id=376416, 2017 m. spalio 11 d. dok. WIPO A/57/11.
(13)Tarybos sprendimas (ES) ..../.... dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (OL L ..., ..., p. ...).
(14)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 6929/19 pateikto sprendimo numerį ir išnašoje įrašyti to sprendimo numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(15)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 7 16, p. 1).
(16)2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015 12 23, p. 1).
(17)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 6929/19 pateikto sprendimo numerį.
(18)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 6929/19 pateikto sprendimo numerį.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 17 d.Teisinis pranešimas