Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0064(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0391/2018

Pateikti tekstai :

A8-0391/2018

Debatai :

PV 16/04/2019 - 6
CRE 16/04/2019 - 6

Balsavimas :

PV 11/12/2018 - 5.3
CRE 11/12/2018 - 5.3
PV 16/04/2019 - 8.22
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0380

Priimti tekstai
PDF 361kWORD 107k
Antradienis, 2019 m. balandžio 16 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Europos darbo institucija ***I
P8_TA-PROV(2019)0380A8-0391/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (COM(2018)0131 – C8-0118/2018 – 2018/0064(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0131),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnį, 48 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0118/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 46 bei 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0391/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  patvirtina bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, kuris pridedamas prie šios rezoliucijos ir bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kitame numeryje po to, kuriame bus paskelbtas galutinis teisėkūros procedūra priimtas aktas;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 128.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 16.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344
P8_TC1-COD(2018)0064

(Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 ir 48 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra esminiai Sąjungos vidaus rinkos principai, įtvirtinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV);

(2)  pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnį Sąjunga turi kurti itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą bei kovoti su diskriminacija. Pagal SESV 9 straipsnį Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, taip pat su aukšto lygio švietimo, mokymo ir žmogaus sveikatos apsaugos skatinimu;

(3)  2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį. Tame aukščiausiojo lygio susitikime buvo pabrėžta, kad pirmenybė turėtų būti teikiama žmonėms, kad reikia toliau plėtoti Sąjungos socialinį aspektą ir skatinti konvergenciją dirbant visais lygmenimis; tai patvirtinta ir Europos Vadovų Tarybos išvadose, pateiktose po jos 2017 m. gruodžio 14 ir 15 d. susitikimo;

(4)  Bendroje deklaracijoje dėl 2018–2019 m. ES teisėkūros prioritetų Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kuriais būtų stiprinamas Sąjungos socialinis aspektas tobulinant socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, apsaugant darbuotojus nuo rizikos sveikatai darbo vietoje, užtikrinant sąžiningas sąlygas visiems Sąjungos darbo rinkų dalyviams taikant modernizuotas darbuotojų komandiravimo taisykles ir toliau gerinant tarpvalstybinį Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą;

(5)  siekiant apsaugoti mobiliųjų darbuotojų teises ir skatinti sąžiningą bendrovių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), konkurenciją, itin svarbu gerinti tarpvalstybinį Sąjungos teisės darbo jėgos judumo srityje vykdymo užtikrinimą ir spręsti piktnaudžiavimo atvejus;

(6)  turėtų būti įsteigta Europos darbo institucija (toliau – Institucija), kuri padėtų didinti teisingumą ir pasitikėjimą vidaus rinka. Institucijos tikslai turėtų būti aiškiai apibrėžti, daugiausia dėmesio skiriant nedideliam užduočių skaičiui, siekiant užtikrinti, kad turimi ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau tose srityse, kuriose Institucija gali suteikti didžiausią pridėtinę vertę. Tuo tikslu Institucija turėtų padėti valstybėms narėms ir Komisijai gerinti prieigą prie informacijos, turėtų remti taisyklių laikymąsi ir valstybių narių bendradarbiavimą užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų Sąjungos teisės, susijusios su darbo jėgos judumu Sąjungoje, taikymą ir vykdymą ir socialinės apsaugos sistemų Sąjungoje koordinavimą, ir turėtų tarpininkauti bei padėti rasti sprendimus ▌ginčų ▌atveju;

(7)  labai svarbu fiziniams asmenims ir darbdaviams, ypač MVĮ, pagerinti prieigą prie informacijos apie jų teises ir pareigas darbo jėgos judumo, laisvo paslaugų judėjimo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityse, kad jie galėtų pasinaudoti visomis vidaus rinkos galimybėmis;

(8)  Institucija turėtų vykdyti veiklą darbo jėgos judumo visoje Sąjungoje ir socialinės apsaugos koordinavimo srityse, įskaitant laisvą darbuotojų judėjimą, darbuotojų komandiravimą ir itin mobiliųjų darbuotojų paslaugas. Ji taip pat turėtų stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su nedeklaruojamu darbu ir kitais reiškiniais, dėl kurių kyla pavojus tinkamam vidaus rinkos veikimui, pavyzdžiui, pašto dėžutės funkcijas atliekančiais subjektais ir fiktyviu savarankišku darbu, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai priimti sprendimus dėl nacionalinių priemonių. Kai Institucija, vykdydama savo veiklą, sužino apie įtariamus pažeidimus ▌Sąjungos teisės srityse ▌, pavyzdžiui, darbo sąlygų ar sveikatos ir saugos taisyklių pažeidimus, arba apie išnaudojimą darbe, ji turėtų apie juos pranešti ▌ atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis institucijomis ir, kai tinkama, Komisijai bei kitiems kompetentingiems Sąjungos organams ir su jais bendradarbiauti ▌;

(9)   Institucijos veiklos sritis turėtų apimti konkrečius šiame reglamente išvardytus Sąjungos aktus, įskaitant jų pakeitimus. Tuo atveju, jei būtų priimti kiti Sąjungos teisės aktai, susiję su darbo jėgos judumu Sąjungoje, tas sąrašas turėtų būti papildytas;

(10)   visapusiškai bendradarbiaudama su Sąjungos institucijomis bei organais ir valstybėmis narėmis, vykdant savo užduotis Institucija turėtų aktyviai prisidėti prie Sąjungos ir nacionalinių pastangų darbo jėgos judumo visoje Sąjungoje ir socialinės apsaugos koordinavimo srityje, tačiau turėtų vengti veiklos dubliavimo ir skatinti sinergiją bei papildomumą;

(11)  Institucija turėtų prisidėti prie Sąjungos teisės, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį, taikymo ir vykdymo užtikrinimo palengvinimo ir tų nuostatų vykdymo įgyvendinant visuotinai taikytinas kolektyvines sutartis, atsižvelgiant į valstybių narių praktiką, rėmimo. Tuo tikslu Institucija turėtų sukurti bendrą Sąjungos interneto svetainę, kad būtų galima prieiti prie visų atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių interneto svetainių, sukurtų laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES(4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES(5). Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004(6) įsteigtos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos (toliau – Administracinė komisija) užduotims ir veiklai, Institucija taip pat turėtų padėti koordinuoti socialinės apsaugos sistemas ▌;

(12)  tam tikrais atvejais, siekiant patenkinti konkrečių sektorių poreikius, kaip antai tarptautinio transporto, įskaitant kelių, geležinkelių, jūrų, vidaus vandens kelių transportą ir aviaciją, buvo priimti konkretaus sektoriaus Sąjungos teisės aktai. Šio reglamento taikymo srityje Institucija taip pat turėtų nagrinėti tokio konkretaus sektoriaus Sąjungos teisės taikymo ▌aspektus tiek, kiek ji susijusi su tarpvalstybiniu darbo jėgos judumu ir socialine apsauga. Turėtų būti atliekamas periodinis Institucijos veiklos sričių vertinimas, visų pirma, ar jos veikla turėtų būti išplėsta apimant kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais atsižvelgiama į konkretaus sektoriaus, susijusio su tarptautiniu transportu, poreikius, ir, prireikus, peržiūra;

(13)  Institucijos veikla turėtų būti susijusi su asmenimis, kuriems taikoma Sąjungos teisė, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir darbo ieškančius asmenis ▌. Tokiais asmenimis turėtų būti laikomi ir Sąjungos bei trečiųjų valstybių piliečiai, teisėtai gyvenantys Sąjungoje, pavyzdžiui komandiruoti darbuotojai, ▌bendrovės viduje perkeliami asmenys ar ilgalaikiai gyventojai bei jų šeimos nariai laikantis Sąjungos teisės, kuria reglamentuojamas jų judumas Sąjungoje;

(14)  įsteigus Instituciją neturėtų būti sukurta naujų teisių ar pareigų fiziniams asmenims ar darbdaviams, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus ir ne pelno organizacijas, nes institucijos veikla turėtų būti susijusi su tokiais asmenimis ir darbdaviais tiek, kiek jiems taikoma Sąjungos teisė, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį. Dėl aktyvesnio bendradarbiavimo vykdymo užtikrinimo srityje neturėtų būti nei užkraunama pernelyg didelė administracinė našta mobiliesiems darbuotojams arba darbdaviams, ypač MVĮ, nei atgrasoma nuo darbo jėgos judumo;

(15)  kad sąžininga ir veiksminga vidaus rinka teiktų naudos fiziniams asmenims ir darbdaviams, Institucija turėtų padėti valstybėms narėms remti ▌ galimybes darbo jėgos judumui ar galimybes teikti paslaugas ir samdyti bet kurioje Sąjungos vietoje, įskaitant galimybes naudotis tarpvalstybinio judumo paslaugomis, pavyzdžiui, darbo, stažuotės ar pameistrystės vietų paklausos ir pasiūlos tarpvalstybinės atitikties nustatymo paslauga ir tokiomis judumo iniciatyvomis kaip „Tavo pirmasis EURES darbas“ ar „ErasmusPro“. Institucija taip pat turėtų prisidėti prie informacijos, įskaitant informaciją apie Sąjungos teisėje numatytas teises ir pareigas, skaidrumo didinimo ir galimybių fiziniams asmenims ir darbdaviams gauti paslaugas gerinimo, bendradarbiaujant su kitomis Sąjungos informacijos tarnybomis, pavyzdžiui, „Jūsų Europos patarėju“, ir visapusiškai išnaudojant portalą „Jūsų Europa“, kuris taps ▌bendrųjų skaitmeninių vartų, sukurtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724(7), pagrindu, ir užtikrinant jame teikiamos informacijos nuoseklumą;

(16)  tuo tikslu Institucija turėtų bendradarbiauti su kitų susijusių Sąjungos iniciatyvų vykdytojais ir tinklais, visų pirma su Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu (toliau – VUT tinklu)(8), Europos įmonių tinklu ▌, „Border Focal Point“, SOLVIT(9) ir Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu, taip pat su atitinkamomis nacionalinėmis tarnybomis, pavyzdžiui, įstaigomis, atsakingomis už lygių galimybių skatinimą ir už Sąjungos darbuotojų ir jų šeimos narių rėmimą, kurias valstybės narės paskyrė pagal Direktyvą 2014/54/ES. ▌Institucija turėtų pakeisti Komisiją Europos užimtumo tarnybų tinklo (toliau – EURES) Europos koordinavimo centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/589(10), valdymo atžvilgiu, be kita ko, nustatant naudotojų poreikius ir komercinius reikalavimus, susijusius su EURES portalo veiksmingumu ir atitinkamomis informacinių technologijų (toliau – IT) paslaugomis, išskyrus IT paslaugų teikimą, IT infrastruktūros veikimą ir plėtotę, kuriais ir toliau rūpinsis Komisija;

(17)  siekiant užtikrinti sąžiningą, paprastą ir veiksmingą Sąjungos teisės taikymą ir užtikrinti jos vykdymą, Institucija turėtų remti valstybių narių bendradarbiavimą ir laiku vykdomus informacijos mainus. Drauge su kitais Institucijos darbuotojais nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnai turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų laikomasi bendradarbiavimo pareigos, paspartinti tarpusavio mainus taikant procedūras, kuriomis siekiama sumažinti vėlavimą, ir užmegzti ryšius su kitais nacionaliniais ryšių biurais, įstaigomis ir kontaktiniais centrais, įsteigtais pagal Sąjungos teisę. Institucija turėtų skatinti taikyti novatoriškus rezultatyvaus bei veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo metodus, įskaitant tokias elektroninių duomenų mainų priemones kaip Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistema ir Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – IMI), ir prisidėti prie tolesnio procedūrų skaitmeninimo bei gerinti IT priemones, naudojamas nacionalinių institucijų informacijos mainams;

(18)  siekdama padidinti valstybių narių pajėgumus užtikrinti asmenų, kurie naudojasi teise laisvai judėti, apsaugą ir šalinti tarpvalstybinius pažeidimus, susijusius su Sąjungos teise, patenkančia į šio reglamento taikymo sritį, Institucija turėtų remti nacionalines institucijas, atliekančias suderintus ir bendrus patikrinimus, be kita ko, palengvindama patikrinimų įgyvendinimą pagal Direktyvos 2014/67/ES 10 straipsnį. Tie patikrinimai turėtų būti vykdomi valstybės narės prašymu arba Institucijai pasiūlius ir valstybei narei sutikus. Institucija turėtų teikti strateginę, logistinę ir techninę pagalbą valstybėms narėms, dalyvaujančioms suderintuose arba bendruose patikrinimuose, visapusiškai laikydamasi konfidencialumo reikalavimų. Patikrinimai turėtų būti vykdomi gavus atitinkamos valstybės narės sutikimą ir laikantis valstybės narės, kurioje jie atliekami, nacionalinės teisės ar praktikos. Valstybės narės turėtų imtis tolesnių veiksmų dėl suderintų ir bendrų patikrinimų rezultatų pagal nacionalinę teisę ar praktiką;

(19)  suderinti ir bendri patikrinimai neturėtų pakeisti nacionalinių kompetencijų ar joms pakenkti. Nacionalinės institucijos taip pat turėtų būti visapusiškai įtrauktos į tokių patikrinimų procesą ir turėtų turėti visus įgaliojimus. Jeigu profesinės sąjungos yra atsakingos už patikrinimus nacionaliniu lygmeniu, suderinti ir bendri patikrinimai turėtų būti atliekami gavus atitinkamų socialinių partnerių sutikimą ir bendradarbiaujant su jais;

(20)  kad galėtų nustatyti naujas darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo tendencijas, problemas ar spragas, Institucija turėtų, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir, kai tinkama, socialiniais partneriais, plėtoti analitinių ir rizikos vertinimo pajėgumus. Be kita ko, ji turėtų gebėti atlikti darbo rinkos analizes ir tyrimus bei tarpusavio vertinimą. Institucija turėtų stebėti potencialų įgūdžių ir tarpvalstybinio darbo jėgos judėjimo disbalansą ir galimą poveikį teritorinei sanglaudai. Institucija taip pat turėtų prisidėti prie rizikos vertinimo, nurodyto Direktyvos 2014/67/ES 10 straipsnyje. Institucija turėtų užtikrinti sinergiją ir veiklos papildomumą su Sąjungos agentūromis, tarnybomis ar tinklais. Tai, be kita ko, reiškia, kad jie turėtų siekti gauti SOLVIT ir panašių tarnybų duomenis apie konkretiems sektoriams kylančius iššūkius ir pasikartojančias problemas darbo jėgos judumo srityje, kuriai taikomas šis reglamentas. Institucija taip pat turėtų supaprastinti ir racionalizuoti duomenų rinkimo veiklą, vykdomą pagal Sąjungos teisę, patenkančią į šio reglamento taikymo sritį. Jokių naujų ataskaitų teikimo pareigų valstybėms narėms dėl to nebus nustatyta;

(21)  kad padidintų nacionalinių institucijų pajėgumus darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo srityje ir pagerintų Sąjungos teisės, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį, taikymo nuoseklumą, Institucija turėtų joms teikti operatyvinę pagalbą, be kita ko, rengdama praktines gaires, sukurdama mokymo ir tarpusavio mokymosi programas, įskaitant programas darbo inspekcijoms, skirtas tokioms problemoms, kaip fiktyvus savarankiškas darbas ir piktnaudžiavimas komandiravimu, spręsti, remdama savitarpio pagalbos projektus, skatindama darbuotojų mainus, pavyzdžiui, kaip numatyta Direktyvos 2014/67/ES 8 straipsnyje, ir padėdama valstybėms narėms organizuoti informuotumo didinimo kampanijas, kuriose asmenys ir darbdaviai būtų informuojami apie savo teises ir pareigas. Institucija turėtų skatinti gerosios praktikos ir žinių mainus, sklaidą ir įsisavinimą, bei skatinti tarpusavio supratimą apie įvairias nacionalines sistemas ir praktiką;

(22)  Institucija turėtų plėtoti užduoties užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą ir siekio spręsti nedeklaruojamo darbo problemą sinergiją. Šio reglamento tikslais žodžiai „spręsti“ nedeklaruojamo darbo problemą reiškia nedeklaruojamo darbo prevenciją, atgrasymą nuo jo ir kovą su juo, taip pat skatinimą deklaruoti nedeklaruojamą darbą. Remdamasi Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2016/344(11), žiniomis ir darbo metodais, Institucija, dalyvaujant socialiniams partneriams, turėtų įsteigti nuolatinę darbo grupę taip pat pavadintą „Platforma“, skirtą sustiprinti bendradarbiavimą sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą. Institucija turėtų užtikrinti sklandų esamos platformos, įsteigtos Sprendimu (ES) 2016/344, veiklos perdavimą naujai Institucijos darbo grupei;

(23)  Institucija turėtų atlikti tarpininkavimo vaidmenį ▌. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė atskirais ginčų atvejais kreiptis į Instituciją ir prašyti jos tarpininkauti, kai joms nepavyksta išspręsti ginčų tiesioginiu būdu arba vykdant dialogą. Tarpininkaujant turėtų būti sprendžiami tik valstybių narių ginčai, o asmenys ir darbdaviai, patiriantys problemų, naudojantis Sąjungos teisėmis, turėtų ir toliau kreiptis į nacionalines ir Sąjungos tarnybas, atsakančias už tokių problemų sprendimą, pavyzdžiui, tinklą SOLVIT, kuriam Institucija turėtų perduoti tokius klausimus. Tinklui SOLVIT taip pat turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į Instituciją, kad ši apsvarstytų probleminius atvejus, kurių negalima išspręsti dėl nacionalinių administracijų skirtumų. Institucija turėtų atlikti tarpininkavimo vaidmenį nedarydama poveikio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) kompetencijai, susijusiai su Sąjungos teisės aiškinimu, ir nedarydama poveikio Administracinės komisijos kompetencijai;

(24)  Europos sąveikumo sistemoje pateikiama principų ir rekomendacijų, kaip būtų galima pagerinti sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, užmegzti organizacijų ir tarpvalstybinius ryšius, supaprastinti ištisinio skaitmeninio keitimosi duomenimis procesus ir užtikrinti, kad sąveikumo principai būtų remiami tiek esamais, tiek naujais teisės aktais. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2015/2240(12) nurodyta Europos bazinė sąveikumo architektūra yra tipiška struktūra, kurią sudaro principai ir gairės, taikomi įgyvendinant sąveikumo sprendimus. Tiek Europos sąveikumo sistema, tiek Europos bazinė sąveikumo architektūra turėtų padėti Institucijai priimti sprendimus, susijusius su sąveikumo klausimais;

(25)  Institucija turėtų siekti teikti Sąjungai ir nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams geresnę prieigą prie internetinės informacijos ir paslaugų bei sudaryti palankesnes sąlygas jų tarpusavio keitimuisi informacija. Todėl Institucija turėtų skatinti visais įmanomais atvejais naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Be IT sistemų ir interneto svetainių, skaitmeninės priemonės, pavyzdžiui, interneto platformos ir duomenų bazės, yra vis svarbesnės tarpvalstybinio darbo jėgos judumo rinkoje. Taigi tokios priemonės yra naudingos siekiant užtikrinti lengvą prieigą prie atitinkamos internetinės informacijos ir sudaro palankesnes sąlygas Sąjungos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų keitimuisi informacija apie jų tarpvalstybinę veiklą;

(26)  Institucija turėtų siekti, kad interneto svetainės ir mobiliosios programos, sukurtos šiame reglamente nustatytoms užduotims vykdyti, atitiktų atitinkamus Sąjungos prieinamumo reikalavimus. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102(13) valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų viešųjų institucijų interneto svetainės būtų prieinamos vadovaujantis suvokimo, galimybės naudotis, suprantamumo ir tvarumo principais ir kad atitiktų tos direktyvos reikalavimus. Ta direktyva netaikoma Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų interneto svetainėms ar jų mobiliosioms programoms. Tačiau Institucija turėtų stengtis laikytis toje direktyvoje išdėstytų principų;

(27)  Institucija turėtų būti valdoma ir veikti pagal 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų principus;

(28)  lygybės principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų. Pagal šį principą moterų ir vyrų lygybė užtikrinama visose srityse, įskaitant įdarbinimą, darbą ir atlyginimą. Visos šalys turėtų siekti, kad Valdančiojoje taryboje ir Suinteresuotųjų subjektų grupėje būtų proporcingas moterų ir vyrų skaičius. Valdančioji taryba to tikslo siekia ir rinkdama savo pirmininką bei pirmininko pavaduotojus (kartu paėmus);

(29)  siekiant užtikrinti veiksmingą Institucijos veikimą, Valdančiojoje taryboje turėtų būti atstovaujama valstybėms narėms ir Komisijai. Europos Parlamentas ir Sąjungos lygmens pramonės sektorių socialinių partnerių organizacijos, kurios vienodai atstovauja profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms bei atitinkamai atstovaujančios MVĮ, taip pat gali siūlyti atstovus į Valdančiąją tarybą. Nustatant Valdančiosios tarybos sudėtį, įskaitant pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimą, turėtų būti paisoma lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Siekiant rezultatyvaus ir veiksmingo Institucijos veikimo, Valdančioji taryba turėtų priimti metinę darbo programą, vykdyti funkcijas, susijusias su Institucijos biudžetu, priimti Institucijai taikytinas finansines taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių ir nustatyti procedūras, kurių vykdomasis direktorius turėtų laikytis priimdamas sprendimus, susijusius su Institucijos veiklos užduotimis. Trečiųjų valstybių atstovai, kurie taiko Sąjungos taisykles, patenkančias į šio reglamento taikymo sritį, turėtų galėti dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis;

(30)  išskirtiniais atvejais, kai būtina išlaikyti didžiausią įmanomą konfidencialumo lygį, Europos Parlamento paskirtas nepriklausomas ekspertas ir įvairių Sąjungos lygmens pramonės sektorių socialinių partnerių organizacijų atstovai neturėtų dalyvauti Valdančiosios tarybos svarstymuose. Tokia nuostata turėtų būti aiškiai apibrėžta Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse ir būti taikoma tik neskelbtinai informacijai atskirais atvejais, siekiant užtikrinti, kad nebūtų nederamai ribojamas veiksmingas eksperto ir atstovų darbas Valdančiojoje taryboje;

(31)  siekiant užtikrinti Institucijos administracinį valdymą apskritai ir Institucijai pavestų užduočių vykdymą, turėtų būti paskirtas vykdomasis direktorius. Kiti darbuotojai gali pavaduoti vykdomąjį direktorių, jei manoma, kai tai būtina siekiant užtikrinti kasdienį Institucijos valdymą, laikantis Institucijos vidaus taisyklių ir nekuriant papildomų vadovaujamų pareigų;

(32)  nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams, Valdančioji taryba ir vykdomasis direktorius pareigas turėtų vykdyti visiškai nepriklausomai ir veikti viešojo intereso labui;

(33)  Institucija turėtų per specialią Suinteresuotųjų subjektų grupę tiesiogiai naudotis atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ekspertinėmis žiniomis tose srityse, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį. Tų grupių nariai turėtų būti Sąjungos lygmens socialinių partnerių, įskaitant pripažintus Sąjungos sektorių socialinius partnerius, atstovaujančius sektoriams, kuriems darbo jėgos judumo klausimai yra ypač svarbūs, atstovai. Suinteresuotųjų subjektų grupei iš anksto turi būti pateikiama informacija ir ji, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, turėtų galėti teikti savo nuomones Institucijai. Vykdydama savo veiklą, Suinteresuotųjų subjektų grupė tinkamai atsižvelgs į Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto, įsteigto Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, ir Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 492/2011(14), nuomonę ir naudosis jų ekspertinėmis žiniomis;

(34)  siekiant užtikrinti visišką Institucijos savarankiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skiriamas nepriklausomas biudžetas, daugiausia finansuojamas įplaukomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto, savanoriškais finansiniais valstybių narių įnašais ir trečiųjų valstybių, dalyvaujančių Institucijos veikloje, įnašais. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais jai taip pat turėtų būti suteikta galimybė sudaryti delegavimo susitarimus ar gauti ad hoc dotacijas ir imti mokestį už leidinius ir bet kokias kitas Institucijos paslaugas;

(35)  Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas turėtų teikti Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (toliau – Vertimo centras). Institucija turėtų bendradarbiauti su Vertimo centru, kad būtų nustatyti kokybės, terminų laikymosi ir konfidencialumo rodikliai, aiškiai nurodyti Institucijos poreikiai ir prioritetai bei nustatytos skaidrios ir objektyvios vertimo proceso procedūros;

(36)  taikant šį reglamentą asmens duomenys turėtų būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/679(15) arba reglamentu (EB) Nr. 2018/1725(16), atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas. Tai reiškia, kad reikia nustatyti atitinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų įvykdytos tais reglamentais nustatytos pareigos, visų pirma priemones, susijusias su duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis;

(37)  kad būtų užtikrintas Institucijos veiklos skaidrumas, Institucijai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(17). Pagal SESV 228 straipsnį Europos ombudsmenui turėtų būti suteikta teisė tikrinti Institucijos veiklą;

(38)  Institucijai turėtų būti taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamų vidaus tyrimų;

(39)  Instituciją priimanti valstybė narė turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas;

(40)  siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias darbo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, Institucijos darbuotojams ir vykdomajam direktoriui turėtų būti taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(18) (toliau atitinkamai – Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos), įskaitant profesinę paslaptį ar kitus lygiaverčius konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles;

(41)  neperžengiant atitinkamos kompetencijos ribų, Institucija turėtų bendradarbiauti su Sąjungos agentūromis, visų pirma su užimtumo ir socialinės politikos sričių agentūromis – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu (toliau – EUROFOUND), Europos profesinio mokymo plėtros centru (toliau – CEDEFOP), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (toliau – EU-OSHA) ir Europos mokymo fondu (toliau – ETF), o kovos su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis srityje – su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolu) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (toliau – Eurojustu), ir naudotis jų ekspertinėmis žiniomis bei maksimaliai padidinti sinergiją. Vykdant tokį bendradarbiavimą turėtų būti užtikrintas koordinavimas, skatinama sinergija ir vengiama jų vykdomos veiklos dubliavimo;

(42)  Institucija ir Administracinė komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti socialinės apsaugos koordinavimo srityje, kad būtų pasiekta sinergija ir išvengta dubliavimo;

(43)  siekdama šio reglamento taikymo srityje veikiančių esamų įstaigų veiklą papildyti operatyvine veikla, Institucija turėtų perimti Techninio laisvo darbuotojų judėjimo komiteto, įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 492/2011 užduotis, Darbuotojų komandiravimo ekspertų komiteto, įsteigto Komisijos sprendimu 2009/17/EB(19), užduotis, įskaitant keitimąsi informacija apie administracinį bendradarbiavimą, pagalbą įgyvendinimo ir tarpvalstybinio įgyvendinimo klausimais, ir platformos sukurtos Sprendimu (ES) 2016/344, užduotis. Institucijai pradėjus veikti, tos įstaigos turėtų nustoti veikusios. Valdančioji taryba gali nuspręsti sudaryti specialias darbo grupes ar ekspertų grupes;

(44)  Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamasis komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, ir Laisvo darbuotojų judėjimo patariamasis komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 492/2011, veikia kaip socialinių partnerių ir vyriausybių atstovų konsultacijų forumai. Institucija turėtų prisidėti prie jų darbo ir gali dalyvauti jų posėdžiuose;

(45)  kad būtų atsižvelgta į naują institucinę sąrangą, reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 turėtų būti iš dalies pakeisti, o Sprendimas (ES) 2016/344 – panaikintas, kai tik Institucija pradės veikti;

(46)  Institucija turėtų gerbti SESV aiškiai pripažįstamą nacionalinių darbo santykių sistemų įvairovę ir socialinių partnerių nepriklausomumą. Dalyvavimas Institucijos veikloje nedaro poveikio nei valstybių narių kompetencijai, įsipareigojimams ir atsakomybei pagal, inter alia, atitinkamas ir taikytinas Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, kaip antai Konvenciją Nr. 81 dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje, nei valstybių narių įgaliojimams reglamentuoti nacionalinius darbo santykius, tarpininkauti sprendžiant šios srities klausimus ir vykdyti stebėseną, visų pirma kiek tai susiję su kolektyvinių derybų teise ir teise imtis kolektyvinių veiksmų;

(47)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. savo taikymo srityje padėti užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą visoje Sąjungoje ir padėti valstybėms narėms ir Komisijai koordinuoti Sąjungoje socialinės apsaugos sistemas, valstybės narės negali deramai pasiekti, jei veiksmai nederinami, o dėl tarpvalstybinio tos veiklos pobūdžio ir dėl aktyvesnio valstybių narių bendradarbiavimo būtinybės, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(48)  šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, patvirtintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip pripažinta ES sutarties 6 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Įsteigimas, dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu įsteigiama Europos darbo institucija (toliau – Institucija).

2.  Institucija padeda valstybėms narėms ir Komisijai joms veiksmingai visoje Sąjungoje taikyti su darbo jėgos judumu susijusią Sąjungos teisę bei užtikrinti jos vykdymą ir koordinuoti Sąjungoje socialinės apsaugos sistemas. Institucija veikia šio reglamento 4 dalyje išvardintų Sąjungos aktų taikymo srityje, įskaitant visus tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, ir visus kitus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriais Institucijai pavedamos užduotys.

3.  Šiuo reglamentu nedaroma poveikio naudojimuisi valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę ar laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinės teisės arba praktikos. Juo taip pat nedaroma poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą ar imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę arba praktiką.

4.  Institucijos vykdomos veiklos sritis apima šiuos Sąjungos aktus, įskaitant būsimus šių aktų pakeitimus:

a)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB(20);

b)  Direktyvą 2014/67/ES;

c)  Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009(21), įskaitant Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 1408/71(22) ir (EEB) Nr. 574/72(23) nuostatas, tiek, kiek jos vis dar taikomos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 1231/2010(24) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 859/2003(25), išplečiantį Reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės;

d)  Reglamentą (ES) Nr. 492/2011;

e)  Direktyvą 2014/54/ES;

f)  Reglamentą (ES) 2016/589;

g)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006(26);

h)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/22/EB(27);

i)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009(28).

5.  Institucijos veiklos sritis apima šio reglamento nuostatas, susijusias su valstybių narių bendradarbiavimu siekiant spręsti nedeklaruojamo darbo problemą.

6.  Šiuo reglamentu gerbiama valstybių narių kompetencija, susijusi su 4 dalyje išvardytų Sąjungos teisės aktų taikymu ir vykdymo užtikrinimu.

Juo nedaroma poveikio asmenų arba darbdavių pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę ar praktiką suteiktoms teisėms ir nustatytoms pareigoms, nei pagal tą teisę atsirandančioms nacionalinių institucijų teisėms ir pareigoms, nei socialinių partnerių nepriklausomumui, kaip pripažįstama SESV.

Šiuo reglamentu nedaroma poveikio galiojantiems valstybių narių dvišaliams susitarimams ir administracinio bendradarbiavimo susitarimams, visų pirma tiems susitarimams, kurie susiję su suderintais ir bendrais patikrinimais.

2 straipsnis

Tikslai

Institucijos tikslai – padėti užtikrinti sąžiningą darbo jėgos Sąjungoje judumą ir padėti valstybėms narėms ir Komisijai Sąjungoje koordinuoti socialinės apsaugos sistemas. Tuo tikslu savo veiklos srityje, kaip nurodyta 1 straipsnyje, Institucija:

a)  palengvina ▌ prieigą prie informacijos apie teises ir pareigas, susijusias su darbo jėgos judumu visoje Sąjungoje, bei prieigą prie atitinkamų paslaugų;

b)  lengvina ir stiprina valstybių narių bendradarbiavimą atitinkamos Sąjungos teisės ▌ įgyvendinimo visoje Sąjungoje srityje, be kita ko, sudaro palankesnes sąlygas suderintiems ir bendriems patikrinimams;

c)  tarpininkauja ir padeda rasti sprendimą kilus tarpvalstybiniam valstybių narių ginčui ir

d)  remia valstybių narių bendradarbiavimą sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą.

3 straipsnis

Teisinis statusas

1.  Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

II SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS

4 straipsnis

Institucijos užduotys

Siekdama tikslų Institucija atlieka tokias užduotis:

a)  palengvina ▌prieigą prie informacijos ir koordinuoja EURES laikydamasi 5 ir 6 straipsnių;

b)  palengvina valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis informacija siekiant nuosekliai, rezultatyviai ir veiksmingai taikyti atitinkamą Sąjungos teisę ir užtikrinti jos vykdymą, remiantis 7 straipsniu;

c)  koordinuoja ir remia suderintus ir bendrus patikrinimus laikydamasi 8 ir 9 straipsnių;

d)  atlieka analizę ir rizikos vertinimą su tarpvalstybinio darbo jėgos judumu susijusiais klausimais laikydamasi 10 straipsnio;

e)  padeda valstybėms narėms stiprinti pajėgumus, kiek tai susiję su veiksmingu atitinkamos Sąjungos teisės taikymu ir jos vykdymo užtikrinimu laikydamasi 11 straipsnio;

f)  remia valstybes nares sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą laikydamasi 12 straipsnio;

g)  tarpininkauja valstybių narių ▌ginčuose dėl atitinkamos Sąjungos teisės taikymo laikydamasi 13 straipsnio.

5 straipsnis

Informacija apie ▌darbo jėgos judumą

Institucija didina asmenims, darbdaviams ir socialinių partnerių organizacijoms teikiamos bendro pobūdžio informacijos, susijusios su jų teisėmis ir pareigomis, atsirandančiomis dėl 1 straipsnio 4 dalyje išvardytų Sąjungos aktų, pasiūlą, kokybę ir prieinamumą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos darbo jėgos judumui visoje Sąjungoje ▌. Tuo tikslu Institucija:

a)  padeda teikti atitinkamą informaciją apie asmenų teises ir pareigas tarpvalstybinio darbo jėgos judumo atvejais, be kita ko, per bendrą Sąjungos masto interneto svetainę, kuri veikia kaip bendras portalas, skirtas gauti informacijos šaltinius ir paslaugas Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis, įsteigtą Reglamentu (ES) Nr. 2018/1724;

b)  remia valstybes nares taikant Reglamentą (ES) 2016/589;

c)  padeda valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus suteikti prieigą ir skleisti informaciją apie laisvą darbuotojų judėjimą, visų pirma kaip nustatyta Direktyvos 2014/54/ES 6 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2016/589 22 straipsnyje, apie socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 76 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir apie komandiruotus darbuotojus, kaip nustatyta Direktyvos 2014/67/ES 5 straipsnyje, be kita ko, pateikdama nuorodas į tokius nacionalinius informacijos šaltinius, kaip bendros oficialiosios nacionalinės interneto svetainės;

d)  padeda valstybėms narėms gerinti atitinkamų nacionalinių informavimo šaltinių ir paslaugų tikslumą, išsamumą ir naudojimo patogumą, laikantis kokybės kriterijų, nustatytų Reglamente (ES) 2018/1724;

e)  padeda valstybėms narėms racionalizuoti informacijos ir paslaugų, susijusių su savanorišku tarpvalstybiniu judumu, teikimą asmenims ir darbdaviams ▌;

f)  padeda kompetentingoms įstaigoms, paskirtoms pagal Direktyvą 2014/54/ES, bendradarbiauti, kad jos galėtų asmenims ir darbdaviams teikti su darbo jėgos judumu vidaus rinkoje susijusią informaciją, gaires ir pagalbą.

6 straipsnis

EURES koordinavimas

Siekiant padėti valstybėms narėms teikti paslaugas asmenims ir darbdaviams per EURES, pvz., darbo, stažuotės ar pameistrystės vietų pasiūlos ir CV tarpvalstybinės atitikties nustatymą, ir taip sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgos judumui visoje Sąjungoje, Institucija valdo EURES Europos koordinavimo centrą, įsteigtą pagal Reglamento (ES) 2016/589 7 straipsnį.

Europos koordinavimo centras, kurį valdo Institucija, vykdo savo pareigas pagal Reglamento (ES) 2016/589 8 straipsnį, išskyrus techninių operacijų ir EURES portalo plėtotės bei susijusių IT paslaugų veiklos valdymą, kurį ir toliau vykdys Komisija. Institucija, vykdomajam direktoriui prisiimant atsakomybę, kaip nustatyta šio reglamento 22 straipsnio 4 dalies n punkte, užtikrina, kad ši veikla visiškai atitiktų taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus, įskaitant reikalavimą paskirti duomenų apsaugos pareigūną pagal šio reglamento 36 straipsnį.

7 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas ir informacijos mainai

1.  Institucija palengvina valstybių narių bendradarbiavimą ir informacijos mainų spartą bei remia veiksmingą bendradarbiavimo pareigos laikymąsi, įskaitant pareigą keistis informacija, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, patenkančioje į šio reglamento taikymo sritį.

Tuo tikslu Institucija ▌visų pirma:

a)  vienos ar daugiau valstybių narių prašymu padeda nacionalinėms institucijoms nustatyti atitinkamus kitų valstybių narių nacionalinių institucijų kontaktinius centrus;

b)  vienos ar daugiau valstybių narių prašymu palengvina tolesnę veiklą, susijusią su nacionalinių institucijų prašymais ir informacijos mainais, teikdama logistinę ir techninę pagalbą, įskaitant vertimo raštu ir žodžiu paslaugas, ir dalydamasi informacija apie bylų statusą;

c)  skatina ir dalinasi geriausia praktika bei padeda ją skleisti tarp valstybių narių;

d)  atitinkamais atvejais, vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, palengvina ir remia tarpvalstybines vykdymo užtikrinimo procedūras, susijusias su sankcijomis ir baudomis, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį pagal 1 straipsnį;

e)  du kartus per metus praneša Komisijai apie neišspręstus valstybių narių prašymus ir sprendžia, ar tuos prašymus perduoti spręsti pagal tarpininkavimo procedūrą pagal 13 straipsnio 2 dalį.

2.  Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu ir vykdydama savo užduotis, Institucija teikia informaciją, kad padėtų atitinkamai valstybei narei veiksmingai taikyti Sąjungos aktus, kurie priskiriami Institucijos kompetencijai.

3.  Institucija skatina nacionalines institucijas keičiantis informacija naudotis elektroninėmis priemonėmis ir procedūromis, įskaitant IMI sistemą ▌.

4.  Institucija skatina vadovautis novatorišku požiūriu į rezultatyvų ir veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir skatina išnaudoti valstybių narių elektroninių mainų mechanizmų ir duomenų bazių panaudojimo potencialą, kad būtų lengviau prieiti prie duomenų tikruoju laiku ir nustatyti sukčiavimo atvejus; ji taip pat gali siūlyti galimus tų mechanizmų ir duomenų bazių patobulinimus. Institucija teikia Komisijai tų elektroninių mainų mechanizmų ir duomenų bazių tolesnės plėtros ataskaitas.

8 straipsnis

Suderintų ir bendrų patikrinimų koordinavimas ir rėmimas

1.  Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Institucija koordinuoja ir remia suderintus arba bendrus patikrinimus Institucijos kompetencijai priskiriamose srityse. ▌Institucija taip pat gali savo iniciatyva pasiūlyti atitinkamų valstybių narių institucijoms atlikti suderintą arba bendrą patikrinimą.

Norint atlikti suderintus ir bendrus patikrinimus turi būti gautas atitinkamų valstybių narių sutikimas.

Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos gali pranešti Institucijai apie atitinkamus atvejus.

2.  Šio reglamento tikslais:

a)  suderinti patikrinimai – patikrinimai, vienu metu atliekami dviejose arba daugiau valstybių narių dėl susijusių atvejų, kai kiekviena nacionalinė institucija veikia savo teritorijoje, ir, kai tinkama, padedant Institucijos darbuotojams;

b)  bendri patikrinimai – patikrinimai, atliekami valstybėje narėje, dalyvaujant vienos ar daugiau kitų susijusių valstybių narių nacionalinėms institucijoms, ir, kai tinkama, padedant Institucijos darbuotojams.

3.  Laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo, valstybės narės stengiasi dalyvauti suderintuose arba bendruose patikrinimuose.

Norint atlikti suderintus arba bendrus patikrinimus turi būti gautas išankstinis visų dalyvaujančių valstybių narių sutikimas, o apie tokį sutikimą pranešama per nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus, paskirtus pagal 32 straipsnį.

Jeigu viena ar daugiau valstybių narių nesutinka dalyvauti suderintame arba bendrame patikrinime, kitų valstybių narių nacionalinės institucijos tokį patikrinimą atlieka tik dalyvaujančiose valstybėse narėse. Nusprendusios nedalyvauti valstybės narės informaciją apie tokį patikrinimą laiko konfidencialia.

4.  Jeigu valstybė narė nusprendžia nedalyvauti suderintame arba bendrame patikrinime, Institucija nustato ir patvirtina sąlygas, kad būtų užtikrinti atitinkami tolesni veiksmai.

Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė raštu, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, nepagrįstai nedelsdama informuoja Instituciją ir kitas susijusias valstybes nares apie savo sprendimo priežastis ir galbūt apie priemones, kurių ji ketina imtis, kad išspręstų bylą, ir, kai sužino, apie tokių priemonių rezultatus. Institucija gali pasiūlyti, kad valstybė narė, kuri nedalyvavo suderintame arba bendrame patikrinime, pati savanoriškai atliktų patikrinimą.

5.  Valstybės narės ir Institucija informaciją apie planuojamą patikrinimą laiko konfidencialia trečiųjų šalių atžvilgiu.

9 straipsnis

Suderintų ir bendrų patikrinimų tvarka

1.  Dalyvaujančių valstybių narių ir Institucijos susitarime vykdyti suderintą arba bendrą patikrinimą nustatomos to patikrinimo vykdymo nuostatos ir sąlygos, įskaitant patikrinimo aprėptį ir tikslą ir, prireikus, Institucijos darbuotojų dalyvavimo patikrinime tvarką. Į susitarimą gali būti įtraukta nuostatų, kuriomis leidžiama, kad suderinti arba bendri patikrinimai, dėl jų susitarus ir juos suplanavus, pradedami ilgai nedelsiant. Laikydamasi Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės ar praktikos, Institucija parengia susitarimo šabloną.

2.  Suderinti ir bendri patikrinimai ▌vykdomi laikantis ▌valstybių narių, kuriose atliekami patikrinimai, teisės ar praktikos. Visa su tokiais patikrinimais susijusi tolesnė veikla vykdoma laikantis atitinkamų valstybių narių teisės ar praktikos.

3.  Suderinti ir bendri patikrinimai vykdomi taip, kad būtų veiksmingi veiklos požiūriu. Tuo tikslu valstybės narės patikrinimo susitarimais suteikia kitos valstybės narės pareigūnams, dalyvaujantiems tokiuose patikrinimuose, atitinkamą vaidmenį ir statusą, laikydamosi valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, teisės ar praktikos.

4.  Institucija valstybėms narėms, vykdančioms suderintus arba bendrus patikrinimus, teikia konceptualią, logistinę ir techninę pagalbą ir, kai tinkama, teikia teisinę ekspertinę pagalbą, jeigu atitinkamos valstybės narės to paprašo, įskaitant vertimo raštu ir žodžiu paslaugas.

5.  Institucijos darbuotojai gali dalyvauti patikrinime kaip stebėtojai, teikti logistinę pagalbą ir dalyvauti suderintuose arba bendruose patikrinimuose, jei buvo gautas išankstinis valstybės narės, kurios teritorijoje jie, laikydamiesi valstybės narės teisės ar praktikos, teiktų savo pagalbą, sutikimas.

6.  Valstybės narės nacionalinės institucijos, atliekančios suderintus arba bendrus patikrinimus, ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai užbaigiamas patikrinimas, praneša Institucijai apie patikrinimo rezultatus toje valstybėje narėje ir apie suderinto arba bendro patikrinimo vykdymą apskritai.

7.  Per suderintus arba bendrus patikrinimus surinktą informaciją turi būti įmanoma naudoti kaip įrodymus atitinkamų valstybių narių teismo procesuose, laikantis tos valstybės narės teisės ar praktikos.

8.  Informacija apie Institucijos koordinuojamus suderintus ir bendrus patikrinimus ir valstybių narių bei Institucijos teikiama informacija, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įtraukiama į ataskaitas, kurios Valdančiajai tarybai turi būti teikiamos du kartus per metus. Tokios ataskaitos taip pat siunčiamos Suinteresuotųjų subjektų grupei, tinkamai apdorojus neskelbtiną informaciją. Metinė Institucijos patikrinimų, kuriuos Institucija parėmė, ataskaita įtraukiama į Institucijos metinės veiklos ataskaitą.

9.  Tais atvejais, kai Institucija, vykdydama suderintus arba bendrus patikrinimus arba bet kokią kitą savo veiklą, sužino apie įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus, ▌ji gali, kai tinkama, pranešti apie juos atitinkamai valstybei narei ir Komisijai.

10 straipsnis

▌Darbo jėgos judumo analizė ir rizikos vertinimas

1.  Institucija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir, kai tinkama, socialiniais partneriais, vertina su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos koordinavimu susijusią riziką ir atlieka atitinkamą analizę. Atliekant rizikos vertinimą ir analizę nagrinėjamos tokios temos kaip darbo rinkos disbalansas, konkrečiam sektoriui kylantys iššūkiai ir pasikartojančios problemos, o Institucija taip pat gali atlikti išsamias tikslines analizes ir tyrimus, skirtus konkretiems klausimams nagrinėti. Atlikdama rizikos vertinimą ir analizes Institucija, kiek įmanoma, naudoja atitinkamus ir aktualius esamų tyrimų statistinius duomenis ir užtikrina veiklos papildomumą su Sąjungos agentūromis ar tarnybomis ir nacionalinėmis institucijomis, agentūromis arba tarnybomis, bei remiasi jų ekspertinėmis žiniomis be kita ko, tokiose srityse kaip kova su sukčiavimu, išnaudojimu, diskriminacija, įgūdžių poreikių prognozavimas, sveikata ir sauga darbe.

2.  Institucija rengia valstybių narių, kurios sutiko dalyvauti, tarpusavio vertinimus siekdama:

a)  išnagrinėti klausimus, sunkumus ir konkrečias problemas, kurių galėtų atsirasti įgyvendinant ir praktiškai taikant Sąjungos teisę Institucijos kompetencijos srityje, ir užtikrinant praktinį jos vykdymą;

b)  didinti fiziniams asmenims ir verslo įmonėms teikiamų paslaugų nuoseklumą;

c)  gerinti žinias apie skirtingas sistemas ir praktiką, taip pat tarpusavio supratimą apie jas, ir įvertinti skirtingų politinių priemonių, įskaitant prevencijos ir atgrasymo priemones, veiksmingumą.

3.  Kai užbaigiamas rizikos vertinimas ar kito tipo analizė, Institucija ▌pateikia Komisijai ir tiesiogiai susijusioms valstybėms narėms vertinimo rezultatus ir nurodo, kokiomis priemonėmis būtų galima šalinti nustatytus trūkumus.

Institucija į savo metines ataskaitas, skirtas Europos Parlamentui ir Komisijai, taip pat įtraukia vertinimo rezultatų santrauką.

4.  Institucija, kai tinkama, kaupia valstybių narių parengtus ir pateiktus statistinius duomenis tose Sąjungos teisės srityse, kurios priskiriamos Institucijos kompetencijos sričiai. Taip Institucija siekia racionalizuoti dabartinę tų sričių duomenų rinkimo veiklą, kad būtų išvengta duomenų rinkimo dubliavimo. Prireikus taikomas 15 straipsnis. Institucija palaiko ryšius su Komisija (Eurostatu) ir prireikus dalijasi duomenų rinkimo veiklos rezultatais.

11 straipsnis

Pajėgumų didinimo rėmimas

Institucija padeda valstybėms narėms didinti pajėgumus, taip siekdama skatinti nuoseklų Sąjungos teisės taikymą visose 1 straipsnyje išvardytose srityse. Institucija visų pirma vykdo šią veiklą:

a)  bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis ir, kai tinkama, su socialiniais partneriais, rengia bendras valstybėms narėms ir socialiniams partneriams skirtas neprivalomas gaires, įskaitant tarpvalstybinių patikrinimų gaires, taip pat bendras terminų apibrėžtis ir sąvokas, remdamasi atitinkamu nacionalinio ir Sąjungos lygmens darbu;

b)  skatina ir remia savitarpio pagalbą, organizuojant tarpusavio ar grupinę veiklą, taip pat nacionalinių institucijų darbuotojų mainų ir delegavimo programas;

c)  skatina patirties ir gerosios praktikos, įskaitant atitinkamų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo pavyzdžius, mainus ir sklaidą;

d)  rengia sektorines ir tarpsektorines mokymo programas, be kita ko, skirtas darbo inspekcijoms, ir specialią mokymo medžiagą, be kita ko, naudojantis internetiniais mokymosi metodais;

e)  remia informuotumo didinimo kampanijas, įskaitant asmenų ir darbdavių, visų pirma MVĮ, informavimo apie jų teises, pareigas ir galimybes kampanijas.

12 straipsnis

Europos platforma, skirta bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti

1.  Pagal 16 straipsnio 2 dalį įsteigta Europos platforma, skirta bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti (toliau – Platforma) remia Institucijos veiklą sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą šiomis priemonėmis:

a)  gerindama valstybių narių atitinkamų institucijų ir kitų susijusių subjektų bendradarbiavimą, kad būtų veiksmingiau ir rezultatyviau sprendžiamos įvairių formų nedeklaruojamo darbo ir su juo siejamo apgaulingai deklaruojamo darbo, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą, problemos;

b)  sustiprindama valstybių narių skirtingų atitinkamų institucijų ir subjektų gebėjimą spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas ir tuo būdu padėdama užtikrinti vienodas sąlygas;

c)  didindama visuomenės informuotumą apie su nedeklaruojamu darbu susijusius problemas ir apie tai, kad būtina kuo skubiau imtis tinkamų veiksmų, taip pat ragindama valstybes nares dėti daugiau pastangų nedeklaruojamo darbo problemai spręsti;

d)  vykdydama priede nurodytą veiklą.

2.  Platforma skatina valstybes nares tarpusavyje bendradarbiauti šiomis priemonėmis:

a)  keičiantis geriausia praktika ir informacija;

b)  kaupiant ekspertines žinias ir atliekant analizę, kartu vengiant dubliavimo;

c)  skatinant taikyti novatoriškus veiksmingo ir rezultatyvaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo metodus ir sudarant palankesnes sąlygas tai daryti, taip pat vertinant patirtį;

d)  padedant horizontaliuoju lygmeniu suprasti su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus.

3.  Platformą sudaro:

a)  kiekvienos valstybės narės skiriamas vienas vyresnysis atstovas;

b)  Komisijos atstovas;

c)  ne daugiau kaip keturi įvairių Sąjungos lygmens pramonės sektorių socialinių partnerių organizacijų atstovai, kuriuos skiria tos organizacijos, ir kurie vienodai atstovauja profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms.

4.  Platformos posėdžiuose gali dalyvauti toliau nurodyti suinteresuotieji subjektai stebėtojo teisėmis ir į jų indėlį turi būti tinkamai atsižvelgiama:

a)  ne daugiau kaip 14 socialinių partnerių organizacijų atstovų iš sektorių, kuriuose dažnai pasitaiko nedeklaruojamo darbo atvejų, kuriuos skiria tos organizacijos ir kurie vienodai atstovauja profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms;

b)  po vieną EUROFOUND, EU-OSHA ir TDO atstovą;

c)  po vieną visų trečiųjų Europos ekonominės erdvės valstybių atstovą.

Platformos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti kiti nei pirmoje pastraipoje nurodyti stebėtojai ir į jų indėlį turi būti tinkamai atsižvelgiama.

Platformai pirmininkauja Institucijos atstovas.

13 straipsnis

Tarpininkavimas valstybėms narėms

1.  Institucija gali padėti rasti sprendimą kilus dviejų ar daugiau valstybių narių ginčui dėl atskirų Sąjungos teisės taikymo šio reglamento taikymo srityse atvejų, nedarant poveikio Teisingumo Teismo įgaliojimams. Tokio tarpininkavimo tikslas – suderinti skirtingus valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, požiūrius ir priimti neprivalomą nuomonę.

2.  Jei valstybėms narėms, kurios yra ginčo šalys, nepavyksta išspręsti ginčo tiesiogiai ir vykdant tarpusavio dialogą, vienai ar daugiau susijusių valstybių narių paprašius Institucija pradeda tarpininkavimo procedūrą. Institucija taip pat gali pasiūlyti pradėti tarpininkavimo procedūrą savo iniciatyva. Tarpininkavimas vykdomas tik gavus visų valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, sutikimą.

3.  Pirmuoju tarpininkavimo etapu vykdomas procesas, kuriame dalyvauja valstybės narės, kurios yra ginčo šalys, ir tarpininkas, kuris bendru sutarimu priima neprivalomą nuomonę. Valstybių narių, Komisijos ir Institucijos ekspertai pirmajame tarpininkavimo etape gali dalyvauti kaip patarėjai.

4.  Jei pirmuoju tarpininkavimo etapu nerandama sprendimo, Institucija pradeda antrąjį tarpininkavimo etapą Tarpininkavimo komisijoje, jei visos valstybės narės, kurios yra ginčo šalys, sutinka.

5.  Tarpininkavimo komisija, kurią sudaro valstybių narių ekspertai, išskyrus valstybių narių, ginčo šalių, ekspertus, bando suderinti valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, požiūrius ir sutaria dėl neprivalomos nuomonės. Komisijos ir Institucijos ekspertai antrajame tarpininkavimo etape gali dalyvauti kaip patarėjai.

6.  Valdančioji taryba patvirtina tarpininkavimo procedūros taisykles, įskaitant taisykles dėl darbo tvarkos ir tarpininkų skyrimo, taikytinų terminų, valstybių narių, Komisijos ir Institucijos ekspertų dalyvavimo ir dėl galimybės Tarpininkavimo komisijai posėdžiauti iš kelių narių sudarytoms grupėms.

7.  Valstybių narių, kurios yra ginčo šalys, dalyvavimas abiejuose tarpininkavimo etapuose yra savanoriškas. Jeigu tokia valstybė narė nusprendžia tarpininkavimo procedūroje nedalyvauti, ji per 6 dalyje nurodytose procedūros taisyklėse nustatytą laikotarpį raštu, taip pat elektroninėmis priemonėmis, informuoja Instituciją ir kitas valstybes nares, kurios yra ginčo šalys, apie savo sprendimo priežastis.

8.  Kreipdamosi dėl tarpininkavimo, valstybės narės užtikrina, kad visi su byla susiję asmens duomenys būtų paversti anoniminiais taip, kad nebebūtų įmanoma nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Institucija netvarko su byla susijusių asmenų asmens duomenų jokiu tarpininkavimo procedūros etapu.

9.  Bylos, kurios nagrinėjamos nacionalinio ar Sąjungos lygmens teisme, Institucijos tarpininkavimo procedūrai neperduodamos. Jeigu tarpininkavimo procedūros metu pradedamas teismo procesas, tarpininkavimo procedūra sustabdoma.

10.  Tarpininkavimu nedaromas poveikis Administracinės komisijos kompetencijai, įskaitant visus jos priimamus sprendimus. Tarpininkaujant atsižvelgiama į visus svarbius Administracinės komisijos sprendimus.

11.  Jeigu ginčas visiškai ar iš dalies susijęs su socialinės apsaugos klausimais, Institucija apie tai informuoja Administracinę komisiją.

Siekdamos užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, koordinuoti veiksmus abipusiu susitarimu ir išvengti dvigubo tarpininkavimo tais atvejais, kurie susiję ir su socialinės apsaugos, ir su darbo teisės klausimais, Administracinė komisija ir Institucija sudaro bendradarbiavimo susitarimą.

Administracinei komisijai paprašius ir valstybėms narėms, kurios yra ginčo šalys, pritarus, Institucija klausimą dėl socialinės apsaugos perduoda Administracinei komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 74a straipsnio 2 dalį. Tarpininkavimas gali būti tęsiamas sprendžiant su socialine apsauga nesusijusius klausimus.

Valstybės narės, kuri yra ginčo šalis, prašymu, Institucija klausimą dėl socialinės apsaugos koordinavimo perduoda svarstyti Administracinei komisijai. Tas klausimas gali būti perduodamas bet kuriuo tarpininkavimo etapu. Tarpininkavimas gali būti tęsiamas sprendžiant su socialine apsauga nesusijusius klausimus.

12.  Per tris mėnesius nuo neprivalomos nuomonės priėmimo valstybės narės, kurios yra ginčo šalys, Institucijai praneša, kokių priemonių jos ėmėsi siekdamos atsižvelgti į nuomonę, arba, jei jos nesiėmė priemonių - nurodo priežastis kodėl jos nesiėmė tų veiksmų.

13.  Institucija du kartus per metus praneša Komisijai apie jos vykdyto tarpininkavimo rezultatus ir nurodo atvejus, kai veiksmų nesiimta.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas su agentūromis ir specializuotomis įstaigomis

Vykdydama visą savo veiklą Institucija siekia užtikrinti bendradarbiavimą, sąveiką ir papildomumą su kitomis decentralizuotomis Sąjungos agentūromis ir specializuotomis įstaigomis, pavyzdžiui, su Administracine komisija, ir vengti veiklos dubliavimo. Tuo tikslu Institucija gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis Sąjungos agentūromis, kaip antai CEDEFOP, EUROFOUND, EU-OSHA, ETF, Europolu ir Eurojustu.

15 straipsnis

Sąveikumas ir informacijos mainai

Institucija koordinuoja, plėtoja ir taiko sąveikumo sistemas, kad užtikrintų informacijos mainus tarp valstybių narių ir su pačia Institucija. Tos sąveikumo sistemos grindžiamos ir remiamos Europos sąveikumo sistema ▌ir Europos bazine sąveikumo architektūra, kaip nustatyta Sprendime (ES) 2015/2240.

III SKYRIUS

INSTITUCIJOS ORGANIZAVIMAS

16 straipsnis

Administravimo ir valdymo struktūra

1.  Institucijos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

a)  Valdančioji taryba;

b)  vykdomasis direktorius;

c)  Suinteresuotųjų subjektų grupė.

2.  Institucija gali steigti darbo grupes ar ekspertų grupes, kurias sudarytų valstybių narių arba Komisijos atstovai ar išorės ekspertai, atrinkti surengus atrankos procedūrą, arba jų derinys, kurie vykdytų specifines užduotis arba spręstų specifinės politikos srities klausimus. Ji įsteigia kaip nuolatinę darbo grupę 12 straipsnyje numatytą Platformą ir 13 straipsnyje numatytą Tarpininkavimo komisiją.

Tokių darbo grupių ir ekspertų grupių darbo tvarkos taisykles nustato Institucija, pasikonsultavusi su Komisija. ▌

17 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.  Į Valdančiosios tarybos sudėtį įeina ▌:

a)  po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės;

b)  du Komisijai atstovaujantys nariai;

c)  vienas Europos Parlamento paskirtas nepriklausomas ekspertas;

d)  keturi Sąjungos lygmens pramonės sektorių socialinių partnerių organizacijų atstovai, kurie vienodai atstovauja profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms.

Tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti nariai turi teisę balsuoti.

2.  Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi pakaitinį narį. Nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.

3.  Narius, nurodytus 1 dalies pirmos pastraipos a punkte ir pakaitinius narius skiria jų valstybė narė ▌.

Komisija skiria 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus narius.

Europos Parlamentas skiria 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytą ekspertą.

Sąjungos lygmens pramonės sektorių socialinių partnerių organizacijos skiria savo atstovus, o Europos Parlamentas skiria savo nepriklausomą ekspertą, prieš tai patikrinę, ar nėra interesų konflikto.

Valdančiosios tarybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami remiantis jų žiniomis 1 straipsnyje nurodytose srityse, taip pat į atitinkamus vadovavimo, administracinio darbo ir biudžeto valdymo įgūdžius.

Siekdamos užtikrinti Valdančiosios tarybos darbo tęstinumą, visos joje atstovaujamos šalys deda pastangas, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad Valdančiojoje taryboje būtų proporcingas moterų ir vyrų skaičius.

4.  Kiekvienas narys ir pakaitinis narys, pradėdamas eiti pareigas, pasirašo rašytinį pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad jis nėra interesų konflikto situacijoje. Kiekvienas narys ir pakaitinis narys atnaujina savo pareiškimą, kai pasikeičia su bet kokiu interesų konfliktu susijusios aplinkybės. Institucija pareiškimus ir atnaujintus pareiškimus skelbia savo interneto svetainėje.

5.  Narių ir pakaitinių narių kadencija – ketveri metai. Ta kadencija gali būti pratęsta.

6.  Trečiųjų valstybių, kurios taiko Sąjungos teisę šio reglamento taikymo srityse, atstovai Valdančiosios tarybos posėdžiuose ir svarstymuose gali dalyvauti stebėtojų teisėmis.

7.  EUROFOUND atstovas, EU-OSHA atstovas, CEDEFOP atstovas ir Europos mokymo fondo atstovas gali būti kviečiami dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis, siekiant užtikrinti didesnį agentūrų veiksmingumą ir geresnę jų sąveiką.

18 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.  Valdančioji taryba visų pirma:

a)  teikia strategines gaires ir stebi Agentūros veiklą;

b)  dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių balsų dauguma patvirtina Institucijos metinį biudžetą ir vykdo kitas su Institucijos biudžetu susijusias funkcijas pagal IV skyrių;

c)  vertina ir priima konsoliduotąją metinę Institucijos veiklos ataskaitą, įskaitant įvykdytų užduočių apžvalgą, ir kasmet ne vėliau kaip liepos 1 d. pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei viešai paskelbia konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą;

d)  priima Institucijai taikomas finansines taisykles pagal 29 straipsnį;

e)  atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudas ir naudą, patvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

f)  priima savo narių ir nepriklausomų ekspertų bei Suinteresuotųjų subjektų grupės, Institucijos darbo grupių ir ekspertų grupių, nurodytų 16 straipsnio 2 dalyje, narius, taip pat deleguotus nacionalinius ekspertus ir kitus darbuotojus, kurie nėra Institucijoje įdarbinti, kaip nurodyta 33 straipsnyje, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet savo interneto svetainėje skelbia Valdančiosios tarybos narių interesų deklaracijas;

g)  remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus, nurodytus 36 straipsnio 3 dalyje, ir reguliariai juos atnaujina;

h)  priima savo darbo tvarkos taisykles;

i)  priima tarpininkavimo procedūros taisykles pagal 13 straipsnį;

j)  įsteigia darbo grupes ir ekspertų grupes pagal 16 straipsnio 2 dalį ir priima darbo tvarkos taisykles;

k)  vadovaudamasi 2 dalimi, Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatais ir kurie tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Įdarbinimo sąlygomis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

l)  vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, priima Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

m)  prireikus nustato vidaus audito pajėgumus;

n)  vadovaudamasi 31 straipsniu, skiria vykdomąjį direktorių ir, kai taikytina, pratęsia jo kadenciją arba atleidžia jį iš pareigų;

o)  laikydamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų, skiria apskaitos pareigūną, kuris vykdo pareigas visiškai nepriklausomai;

p)  nustato Suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal 23 straipsnį, narių ir pakaitinių narių atrankos tvarką ir skiria tuos narius ir pakaitinius narius;

q)  gavusi vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) tyrimų išvadas ir rekomendacijas, užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;

r)  atsižvelgdama į Institucijos veiklos poreikius ir patikimą finansų valdymą, priima visus sprendimus dėl Institucijos vidaus komitetų ir kitų įstaigų sukūrimo ir, prireikus, jų keitimo;

s)  patvirtina Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, nurodytą 24 straipsnyje, prieš pateikdama jį Komisijos nuomonei gauti;

t)  gavusi Komisijos nuomonę priima bendrąjį programavimo dokumentą dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma ir laikydamasi 24 straipsnio.

2.  Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, Valdančioji taryba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos deleguotų įgaliojimų sustabdymo sąlygos. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

3.  Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių Valdančioji taryba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir vykdomojo direktoriaus perdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba juos perduoti vienam iš savo narių arba kitam nei vykdomasis direktorius darbuotojui.

19 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1.  Valdančioji taryba iš savo teisę balsuoti turinčių narių renka pirmininką ir jo pavaduotoją ir siekia lyčių pusiausvyros. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu pirmuoju balsavimu nepasiekiama dviejų trečdalių daugumos, rengiamas antrasis balsavimas, kuriame pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami paprasta teisę balsuoti turinčių Valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

2.  Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka trejus metus. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei bet kuriuo kadencijos metu jie netenka Valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

20 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.  Valdančiosios tarybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.  Pirmininkas organizuoja svarstymus pagal darbotvarkės punktus. 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodyti nariai nedalyvauja svarstant klausimus, susijusius su neskelbtina informacija nagrinėjant atskirus atvejus, kaip nurodyta Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse.

3.  Institucijos vykdomasis direktorius svarstymuose dalyvauja be teisės balsuoti.

4.  Valdančiosios tarybos eiliniai posėdžiai vyksta bent du kartus per metus. Be to, ji susirenka į posėdį pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

5.  Valdančioji taryba bent kartą per metus rengia posėdžius su Suinteresuotųjų subjektų grupe.

6.  Valdančioji taryba gali pakviesti bet kurį kitą asmenį ar organizaciją, įskaitant Suinteresuotųjų subjektų grupės narius, kurių nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

7.  Pagal darbo tvarkos taisykles Valdančiosios tarybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

8.  Institucija teikia Valdančiajai tarybai sekretoriato paslaugas.

21 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1.  Nedarant poveikio 18 straipsnio 1 dalies b ir t punktams ir 19 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 8 daliai, Valdančioji taryba sprendimus priima teisę balsuoti turinčių narių balsų dauguma.

2.  Kiekvienas teisę balsuoti turintis narys turi vieną balsą. Jeigu teisę balsuoti turintis narys nedalyvauja, jo pakaitinis narys turi teisę pasinaudoti jo teise balsuoti.

3.  Institucijos vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose be teisės balsuoti.

4.  Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat aplinkybės, kuriomis taikoma balsavimo raštu procedūra.

22 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1.  Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir siekia Institucijoje užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

2.  Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius Europos Parlamentui pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti, kad vykdomasis direktorius pateiktų savo pareigų vykdymo ataskaitą.

3.  Vykdomasis direktorius yra Institucijos teisinis atstovas.

4.  Vykdomasis direktorius atsako už Institucijai šiuo reglamentu nustatytų užduočių įgyvendinimą, ▌visų pirma ▌:

a)  Institucijos einamosios veiklos administravimą;

b)  Valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)  bendrojo programavimo dokumento projekto rengimą ir jo pateikimą Valdančiajai tarybai tvirtinti;

d)  bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jo įgyvendinimą Valdančiajai tarybai;

e)  konsoliduotosios metinės Institucijos veiklos ataskaitos projekto rengimą ir jo pateikimą Valdančiajai tarybai vertinti ir priimti;

f)  tolesnių veiksmų plano rengimą atsižvelgiant į vidaus arba išorės audito ataskaitų bei vertinimų išvadas ir OLAF tyrimus, taip pat pažangos ataskaitų teikimą Komisijai du kartus per metus ir reguliarų pažangos ataskaitų teikimą Valdančiajai tarybai;

g)  Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas sumas ir prireikus imantis veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių, įskaitant finansines, sankcijų;

h)  Institucijos kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir pateikimą Valdančiajai tarybai tvirtinti;

i)  Institucijai taikytinų finansinių taisyklių projekto rengimą ir pateikimą Valdančiajai tarybai;

j)  Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos projekto, įtraukiamo į Institucijos bendrąjį programavimo dokumentą, rengimą ir biudžeto vykdymą;

k)  sprendimų dėl žmogiškųjų išteklių valdymo priėmimą pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą;

l)  sprendimų dėl Institucijos vidaus struktūrų priėmimą, įskaitant, kai reikia, funkcijų, kurios gali apimti kasdienį Institucijos administravimą, patikėjimą pavaduotojui, ir prireikus sprendimų keitimą, atsižvelgiant į Institucijos veiklos ir patikimo biudžeto valdymo poreikius;

m)  kai taikytina, bendradarbiavimą su Sąjungos agentūromis ir bendradarbiavimo susitarimų su jomis sudarymą;

n)  Valdančiosios tarybos nustatytų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad Institucija taikytų Reglamentą (EB) Nr. 2018/1725, įgyvendinimą;

o)  Valdančiosios tarybos informavimą apie Suinteresuotųjų subjektų grupės pateiktus pasiūlymus.

5.  Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau Institucijos darbuotojų, ir ar būtina steigti ryšių palaikymo biurą Briuselyje, kad Institucija toliau bendradarbiautų su atitinkamomis Sąjungos institucijomis ir organais. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių ar ryšių palaikymo tarnybą vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, Valdančiosios tarybos ir valstybės narės, kurioje vietos skyrius turi būti įsteigtas, pritarimą. Veiklos, kurią vykdys ▌skyrius, sritis sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Institucijos administracinių funkcijų dubliavimo. Gali prireikti su valstybe nare, kurioje turi būti įsteigti vietos skyrius ar ryšių palaikymo tarnyba, sudaryti susitarimą dėl būstinės.

23 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų grupė

1.  Siekiant palengvinti konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir pasinaudoti ekspertinėmis jų žiniomis tose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, įsteigiama suinteresuotųjų subjektų grupė. Prie Institucijos įsteigta Suinteresuotųjų subjektų grupė atlieka patariamąją funkciją.

2.  Suinteresuotųjų subjektų grupė, kuriai iš anksto suteikiama informacija, gavusi Institucijos prašymą arba savo iniciatyva, gali pateikti nuomones Institucijai dėl:

a)  klausimų, susijusių su Sąjungos teisės tose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, taikymu ir vykdymo užtikrinimu, įskaitant tarpvalstybinio darbo jėgos judumo analizes ir rizikos vertinimus, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

b)  konsoliduotosios metinės Institucijos veiklos ataskaitos projekto, nurodyto 18 straipsnyje;

c)  bendrojo programavimo dokumento projekto, nurodyto 24 straipsnyje.

3.  Suinteresuotųjų subjektų grupei pirmininkauja vykdomasis direktorius; ji posėdžiauja bent du kartus per metus vykdomojo direktoriaus iniciatyva arba Komisijos prašymu.

4.  Suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro du Komisijos atstovai ir dešimt Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovų, vienodai atstovaujančių profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms, įskaitant pripažintus Sąjungos sektorių socialinius partnerius, atstovaujančius sektoriams, kuriuose darbo jėgos judumo klausimas yra ypač svarbus.

5.  Suinteresuotųjų subjektų grupės narius ir pakaitinius narius paskiria atitinkamos jų organizacijos ir skiria Valdančioji taryba. Pakaitinius narius skiria Valdančioji taryba, laikydamasi tų pačių sąlygų, kokios taikomos skiriant narius, ir jie automatiškai pakeičia nedalyvaujančius arba savo pareigų negalinčius eiti narius. Kiek įmanoma, laikomasi lyčių pusiausvyros ir siekiama adekvataus atstovavimo MVĮ.

6.  Institucija teikia Suinteresuotųjų subjektų grupei sekretoriato paslaugas. Suinteresuotųjų subjektų grupė dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisykles tvirtina Valdančioji taryba.

7.  Suinteresuotųjų subjektų grupė gali kviesti į savo posėdžius ekspertus arba atitinkamų tarptautinių organizacijų atstovus.

8.  Institucija viešai skelbia Suinteresuotųjų subjektų grupės nuomones, patarimus ir rekomendacijas bei konsultacijų su ja rezultatus, išskyrus atvejus, kai taikomi konfidencialumo reikalavimai.

IV SKYRIUS

INSTITUCIJOS BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

1 skirsnis

Institucijos bendrasis programavimo dokumentas

24 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.  Vykdomasis direktorius kasmet parengia bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame pateikiamas daugiametis ir metinis programavimas, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1271/2013(29), atsižvelgiant į Komisijos nustatytas gaires ir į visus Suinteresuotųjų subjektų grupės patarimus.

2.  Valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. patvirtina 1 dalyje nurodytą bendrojo programavimo dokumento projektą. Ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. ji perduoda jį ir visas paskesnes atnaujintas to dokumento versijas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Galutinai priėmus bendrąjį Sąjungos biudžetą, bendrasis programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.

3.  Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Metinė darbo programa turi derėti su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodoma, kokios užduotys buvo įtrauktos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su ankstesniais finansiniais metais. Jei Institucijai paskiriama nauja užduotis, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį, Valdančioji taryba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą.

Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios procedūros, kaip priimant pirminę metinę darbo programą. Valdančioji taryba gali perduoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.  Daugiametėje darbo programoje nustatomas bendras strateginis programavimas, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat nurodoma kiekvienos veiklos finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių reikia nustatytiems tikslams pasiekti, sąmata.

Strateginis programavimas, kai tikslinga, atnaujinamas, visų pirma atsižvelgiant į 40 straipsnyje nurodyto įvertinimo rezultatus.

25 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.  Vykdomasis direktorius kasmet parengia preliminarų kitų finansinių metų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir perduoda jį Valdančiajai tarybai.

2.  Preliminarus sąmatos projektas grindžiamas 24 straipsnio 3 dalyje nurodyto metinio programavimo dokumento tikslais ir numatomais rezultatais ir jį rengiant atsižvelgiama į finansinius išteklius, būtinus tiems tikslams ir numatomiems rezultatams pasiekti, laikantis rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principo.

3.  Remdamasi šiuo preliminariu sąmatos projektu, Valdančioji taryba priima kitų finansinių metų Institucijos pajamų ▌ sąmatos projektą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčia jį Komisijai.

4.  Komisija sąmatos projektą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu išsiunčia biudžeto valdymo institucijai. Institucija taip pat gali susipažinti su šiuo sąmatos projektu.

5.  Remdamasi šiuo sąmatos projektu, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka teikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.  Biudžeto valdymo institucija patvirtina Institucijai skiriamo įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus.

7.  Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą.

8.  Valdančioji taryba priima Institucijos biudžetą. Jis tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas, ir prireikus jis atitinkamai pakoreguojamas.

9.  Statybų projektų, galinčių turėti reikšmingą poveikį Institucijos biudžetui, atžvilgiu taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013.

2 skirsnis

Institucijos biudžeto pateikimas, vykdymas ir kontrolė

26 straipsnis

Biudžeto struktūra

1.  Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais ir pateikiama Institucijos biudžete. Finansiniai metai atitinka kalendorinius metus.

2.  Turi būti užtikrintas Institucijos biudžeto pajamų ir išlaidų balansas.

3.  Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Institucijos pajamas sudaro:

a)  į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)  savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai;

c)  trečiųjų valstybių, dalyvaujančių Institucijos darbe, kaip numatyta 42 straipsnyje, įnašas;

d)  galimas Sąjungos finansavimas, teikiamas sudarant delegavimo susitarimus ar ad hoc dotacijos pagal 29 straipsnyje nurodytas Institucijos finansines taisykles, ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas;

e)  mokesčiai už leidinius ar bet kokias kitas Institucijos teikiamas paslaugas.

4.  Institucijos išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.

27 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.  Institucijos biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.  Vykdomasis direktorius kasmet perduoda biudžeto valdymo institucijai visą informaciją, reikalingą vertinimo procedūrų išvadoms parengti.

28 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.  Institucijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams finansinių metų (N metų) preliminarias finansines ataskaitas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N+1 metai).

2.  Ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui nustatytu būdu ir formatu taip pat pateikia konsolidavimo tikslais reikalingą apskaitos informaciją.

3.  Ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. Institucija išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4.  Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos N metų preliminarių finansinių ataskaitų, apskaitos pareigūnas savo atsakomybe parengia Institucijos galutines finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas pateikia Valdančiajai tarybai, kad ji pareikštų nuomonę.

5.  Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl Agentūros N metų galutinių finansinių ataskaitų.

6.  Ne vėliau kaip N+1 metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas N metų galutines finansines ataskaitas kartu su Valdančiosios tarybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.  Nuoroda į interneto puslapius, kuriuose pateikiamos Institucijos galutinės finansinės ataskaitos, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama ne vėliau kaip N+1 metų lapkričio 15 d.

8.  Ne vėliau kaip N+1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų metinėje ataskaitoje pateiktas pastabas. Šį atsakymą vykdomasis direktorius taip pat nusiunčia Valdančiajai tarybai ir Komisijai.

9.  Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi N metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalį.

10.  Iki N+2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

29 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Valdančioji taryba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, išskyrus atvejus, kai nukrypti reikia specialiai dėl Institucijos veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos pritarimas.

V SKYRIUS

DARBUOTOJAI

30 straipsnis

Bendroji nuostata

Institucijos darbuotojams taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

31 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1.  Vykdomasis direktorius yra įdarbinamas pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą kaip Institucijos laikinasis darbuotojas.

2.  Vykdomąjį direktorių skiria Valdančioji taryba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Atrinktas kandidatas kviečiamas padaryti pareiškimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus. Dėl to keitimosi nuomonėmis neturi nepagrįstai užtrukti vykdomojo direktoriaus paskyrimo procesas.

3.  Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Institucijai atstovauja Valdančiosios tarybos pirmininkas.

4.  Vykdomasis direktorius kadencija trunka penkerius metus. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į būsimas Institucijos užduotis ir iššūkius.

5.  ▌Remdamasi 4 dalyje nurodytu vertinimu, Valdančioji taryba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

6.  Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pagal 5 dalį buvo pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui nebegali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.  Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik Valdančiosios tarybos sprendimu. Priimdama tokį sprendimą, Valdančioji taryba atsižvelgia į Komisijos atliktą vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą, kaip nurodyta 4 dalyje.

8.  Sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, jo kadencijos pratęsimo arba atleidimo iš pareigų Valdančioji taryba priima dviejų trečdalių teisę balsuoti turinčių narių balsų dauguma.

32 straipsnis

Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinį ryšių palaikymo pareigūną kaip į Instituciją deleguotą nacionalinį ekspertą, kuris dirba jos būstinėje pagal 33 straipsnį.

2.  Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai prisideda prie Institucijos užduočių vykdymo, be kita ko, palengvindami 7 straipsnyje ▌nustatytą bendradarbiavimą ir informacijos mainus ir teikdami paramą vykdant 8 straipsnyje nustatytus patikrinimus ir juos koordinuodami. Jie taip pat veikia kaip nacionaliniai kontaktiniai ▌asmenys, kurie tiesiogiai arba per nacionalines institucijas atsako į savo valstybės narės klausimus ir į su jų valstybe nare susijusius klausimus.

3.  Nacionaliniai ryšių palaikymo pareigūnai turi teisę savo valstybės narės prašyti visos atitinkamos informacijos, kaip numatyta šiame reglamente, ir ją gauti, visapusiškai laikydamiesi savo valstybės narės nacionalinės teisės ar praktikos, visų pirma kiek tai susiję su duomenų apsauga ir konfidencialumo taisyklėmis.

33 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.  Be nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų, Institucija daugelyje savo veiklos sričių gali naudotis kitų deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų darbuotojų, kurie nėra Institucijos darbuotojai, paslaugomis.

2.  Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame nustatomos nacionalinių ekspertų, įskaitant ir nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų, delegavimo taisyklės.

VI SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

35 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1.  Institucijai taikomos Tarybos reglamento Nr. 1(30) nuostatos.

2.  Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia ▌Vertimo centras.

36 straipsnis

Skaidrumas, asmens duomenų apsauga ir komunikacija

1.  Institucijos saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001. Valdančioji taryba per šešis mėnesius nuo pirmo posėdžio dienos priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

2.  Valdančioji taryba nustato priemones, kad būtų įvykdytos Reglamentu (ES) 2018/1725 nustatytos pareigos, visų pirma susijusios su Institucijos duomenų apsaugos pareigūno paskyrimu ir duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų tvarkymo saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis.

3.  Institucija gali savo iniciatyva užsiimti komunikacijos veikla savo kompetencijos srityje. Komunikacijos veiklai skiriami ištekliai neturi trukdyti veiksmingai vykdyti 4 straipsnyje nurodytų užduočių. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų Valdančiosios tarybos priimtų komunikacijos ir sklaidos planų.

37 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.  Siekdama palengvinti pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią Institucija ima veikti, prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visiems Institucijos darbuotojams taikytinas nuostatas naudodamas to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.  Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš Institucijos gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.  OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, laikydamasi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(31) nustatytų nuostatų ir procedūrų, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal Institucijos finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.  Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į Institucijos bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojamai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

38 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

Institucija priima savo saugumo taisykles, kurios turi būti lygiavertės Komisijos saugumo taisyklėms, kuriomis užtikrinama Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos saugumas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443(32) ir (ES, Euratomas) 2015/444(33). Institucijos saugumo taisyklės apima, inter alia, keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas.

39 straipsnis

Atsakomybė

1.  Institucijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.  Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Institucijos sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.  Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal bendruosius teisės principus, bendrus valstybių narių teisei, atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba jos darbuotojai eidami savo pareigas.

4.  Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodyto žalos atlyginimo.

5.  Asmeninę Institucijos darbuotojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja jiems taikomų Pareigūnų tarnybos nuostatų ar Įdarbinimo sąlygų nuostatos.

40 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.  Ne vėliau kaip ...[penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas penkerius metus Komisija vertina Institucijos veiklos, susijusios su jos tikslais, įgaliojimais ir užduotimis, rezultatus. Visų pirma, vertinama patirtis, įgyta taikant 13 straipsnyje nustatytą tarpininkavimo procedūrą. Taip pat vertinama, ar yra poreikis keisti Institucijos įgaliojimus ir jos veiklos sritį, įskaitant veiklos srities išplėtimą siekiant, kad ji apimtų konkretaus sektoriaus poreikius, ir tokio pakeitimo finansinis poveikis, taip pat atsižvelgiant į tose srityse Sąjungos agentūrų atliktą darbą. Vertinant išnagrinėjamos tolesnės sinergijos ir veiklos derinimo su agentūrų, veikiančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, veikla galimybės. Atitinkamais atvejais šio vertinimo pagrindu Komisija gali pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų peržiūrėta šio reglamento taikymo sritis.

2.  Komisija, nusprendusi, kad, atsižvelgiant į Institucijos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, jos veiklos tęsti nebetikslinga, gali siūlyti šį reglamentą atitinkamai pakeisti arba panaikinti.

3.  Komisija vertinimo išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Valdančiajai tarybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

41 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Europos ombudsmenas turi teisę vykdyti Institucijos veiklos tyrimus pagal SESV 228 straipsnį.

42 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.  Tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti ir nedarant poveikio valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis.

Tuo tikslu Institucija, gavusi Valdančiosios tarybos leidimą, kurį patvirtina Komisija, gali sudaryti darbo susitarimus su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis. Dėl tų susitarimų negali atsirasti teisinių įpareigojimų Sąjungai ar valstybėms narėms.

2.  Institucijos veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga.

Remiantis atitinkamomis ▌pirmoje pastraipoje nurodytų susitarimų nuostatomis, parengiama tvarka, kurioje konkrečiai įvardijamas tų atitinkamų trečiųjų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje pobūdis, mastas ir būdas, be kita ko, su dalyvavimu Institucijos vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusios nuostatos. Tų susitarimų nuostatos dėl darbuotojų visais atvejais turi atitikti Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas.

3.  Sudarydama tinkamą darbinį susitarimą su Institucijos vykdomuoju direktoriumi, Komisija užtikrina, kad Institucija veiktų pagal savo įgaliojimus ir esamą institucinę struktūrą.

43 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.  Susitarime dėl būstinės, kurį Institucija sudaro su valstybe nare, kurioje yra jos būstinė, Valdančiajai tarybai davus sutikimą ir ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], nustatomos reikiamos nuostatos dėl Institucijos įkurdinimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiojoje valstybėje narėje taikytinos vykdomajam direktoriui, Valdančiosios tarybos nariams, Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams.

2.  Instituciją priimanti valstybė narė sudaro sąlygas, kurių reikia Institucijai sklandžiam ir tinkamam veikimui užtikrinti, įskaitant daugiakalbį europinį darbuotojų vaikų švietimą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

44 straipsnis

Institucijos veiklos pradžia

1.  Institucija pradeda veikti, turėdama pajėgumų savo biudžetui vykdyti, ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

2.  Kol Institucija pradės veikti ▌, už Institucijos įsteigimą ir pirminę veiklą atsako Komisija. Tuo tikslu:

a)  iki tol, kol savo pareigas pradės eiti pagal 31 straipsnį Valdančiosios tarybos paskirtas vykdomasis direktorius, Komisija gali paskirti savo pareigūną laikinuoju vykdomuoju direktoriumi, einančiu vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;

b)  nukrypstant nuo 18 straipsnio 1 dalies k punkto, iki 18 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo laikinasis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

c)  Komisija gali pasiūlyti pagalbą Institucijai, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus Institucijos veiklai vykdyti, vadovaujant laikinajam vykdomajam direktoriui arba vykdomajam direktoriui;

d)  laikinasis vykdomasis direktorius, gavęs Valdančiosios tarybos pritarimą, gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais Institucijos biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis pagal priimtą Institucijos etatų planą.

45 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnyje įterpiamas šis punktas:"

„na) Europos darbo institucija – įstaiga, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...* (34).”;

_________________

* ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../...., kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (OL ... L ..., ... ... ..., p....);“;

"

2)  įterpiamas šis straipsnis:"

74a straipsnis

Europos darbo institucija

1.  Nedarant poveikio Administracinės komisijos užduotims ir veiklai, Europos darbo institucija, laikydamasi savo Reglamentu (ES) .../...(35)nustatytų užduočių, padeda taikyti šį reglamentą. Administracinė komisija bendradarbiauja su Europos darbo institucija, siekdama bendru sutarimu koordinuoti veiksmus ir išvengti bet kokio veiklos dubliavimo. Tuo tikslu ji sudaro bendradarbiavimo susitarimą su Europos darbo institucija.

2.  ▌Administracinė komisija gali paprašyti Europos darbo institucijos perduoti su socialine apsauga susijusį klausimą, dėl kurio tarpininkaujama, pagal Reglamento (ES) .../...(36) 13 straipsnio 11 dalies trečią pastraipą.“.

"

46 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 492/2011 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 iš dalies keičiamas taip:

1)  26 straipsnis papildomas šia pastraipa:"

„Europos darbo institucija, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...* (37), dalyvauja stebėtojo teisėmis Patariamojo komiteto posėdžiuose ir prireikus teikia technines ir ekspertines žinias.“;

_________________

* ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../...., kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (OL ... L ..., ... ... ..., p....)“;

"

2)  29–34 straipsniai išbraukiami nuo tos datos, kurią Institucija ima veikti pagal šio reglamento 44 straipsnio 1 dalį;

3)  35 straipsnis pakeičiamas taip:"

„35 straipsnis

Toliau taikomos 1968 m. lapkričio 8 d. galiojusios Patariamojo komiteto darbo tvarkos taisyklės.“;

"

4)  39 straipsnis pakeičiamas taip:"

„39 straipsnis

Patariamojo komiteto administracinės išlaidos įtraukiamos į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skyrių, susijusį su Komisija.“.

"

47 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/589 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/589 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) EURES tinklo, kuriame dalyvauja Komisija, Europos darbo institucija ir valstybės narės, veiklos organizavimo;“;

"

b)  b punktas pakeičiamas taip:"

„b) Komisijos, Europos darbo institucijos ir valstybių narių bendradarbiavimo dalijantis atitinkamais turimais duomenimis apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus;“;

"

c)  f punktas pakeičiamas taip:"

„f) EURES tinklo populiarinimo Sąjungos lygmeniu, pasitelkiant veiksmingas komunikacijos priemones, kurių imasi Komisija, Europos darbo institucija ir valstybės narės.“;

"

2)  3 straipsnis papildomas ▌šiuo punktu:"

„8) Europos darbo institucija – įstaiga, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...* (38).”;

_________________

* ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../...., kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 (OL ... L ..., ... ... ..., p....).

"

3)  4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„Neįgaliesiems užtikrinamas EURES portale pateiktos informacijos prieinamumas ir nacionaliniu lygmeniu teikiamų paramos paslaugų prieinamumas. Komisija, Europos koordinavimo centras ir EURES nariai bei partneriai, atsižvelgdami į savo atitinkamus įsipareigojimus, nustato priemones, kad tai būtų užtikrinta.“;

"

4)  7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) Europos koordinavimo centras – Europos darbo institucijoje įsteigtas centras, kurio užduotis – padėti EURES tinklui vykdyti savo veiklą;“;

"

b)  papildoma ▌šiuo punktu:"

„e) Komisija.“;

"

5)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  įžanginė formuluotė pakeičiama taip:"

„Europos koordinavimo centras padeda EURES tinklui vykdyti veiklą. Europos koordinavimo centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su NKC ir Komisija, visų pirma plėtoja ir vykdo šią veiklą:“;

"

ii)  a punkto i papunktis pakeičiamas taip:"

„i) kaip EURES portalo ir susijusių IT paslaugų sistemų savininkas nustato naudotojų poreikius ir komercinius reikalavimus, apie kuriuos praneša Komisijai portalo veikimo ir plėtotės tikslais, taip pat sistemas ir procedūras, skirtas keistis informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymais, gyvenimo aprašymais bei patvirtinamaisiais dokumentais ir kita informacija, bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis Sąjungos informavimo ir konsultavimo tarnybomis ar tinklais ir pagal kitas iniciatyvas;“;

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Europos koordinavimo centrą administruoja Europos darbo institucija. Europos koordinavimo centras reguliariai palaiko dialogą su Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovais.“;

"

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Europos koordinavimo centras, pasikonsultavęs su 14 straipsnyje nurodyta koordinavimo grupe ir su Komisija, parengia savo daugiametes darbo programas.“;

"

6)  9 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) bendradarbiavimą su Komisija, Europos darbo institucija ir valstybėmis narėmis tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams srityje pagal III skyriuje nustatytą sistemą;“;

"

7)  14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Koordinavimo grupę sudaro Komisijos, Europos koordinavimo centro ir NKC atitinkamo lygmens atstovai.“;

"

8)  16 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: "

„6. Valstybės narės kartu su Komisija ir Europos koordinavimo centru išnagrinėja visas galimybes pirmumą užpildant laisvas darbo vietas teikti Sąjungos piliečiams, siekiant išlaikyti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Sąjungoje. Valstybės narės gali patvirtinti tam tikslui būtinas priemones.“;

"

9)  19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje, su Komisija bei su Europos koordinavimo centru, kad užtikrintų nacionalinių sistemų ir Komisijos parengto Europos klasifikatoriaus suderinamumą. Komisija nuolat informuoja valstybes nares apie Europos klasifikatoriaus rengimą.“;

"

10)  29 straipsnis pakeičiamas taip:"

„29 straipsnis

Keitimasis informacija apie srautus ir modelius

Komisija ir valstybės narės, remdamosi Europos darbo institucijos ataskaitomis, naudodamosi Eurostato statistiniais duomenimis ir turimais nacionaliniais duomenimis, stebi darbo jėgos judumo Sąjungoje srautus ir modelius ir tą informaciją skelbia viešai.“.

"

48 straipsnis

Panaikinimas

▌Sprendimas (ES) 2016/344 panaikinamas nuo tos datos, kurią Institucija ima veikti pagal šio reglamento 44 straipsnio 1 dalį.

Nuorodos į ▌panaikintą Sprendimą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

49 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Platformos, įsteigtos pagal 16 straipsnio 2 dalį, veikla

Padėdama Institucijai siekti nedeklaruojamo darbo problemos sprendimo tikslų, Platforma visų pirma siekia:

i)  gilinti žinias apie nedeklaruojamą darbą, įskaitant jo priežastis, regioninius skirtumus ir tarpvalstybinius aspektus, taikydama bendras terminų apibrėžtis ir sąvokas, įrodymais grindžiamas vertinimo priemones ir skatindama atlikti lyginamąją analizę; gilinti tarpusavio supratimą apie įvairias nedeklaruojamo darbo problemos sprendimo sistemas ir praktiką ir atlikti politikos priemonių, įskaitant prevencines priemones ir baudžiamąsias sankcijas, veiksmingumo analizę;

ii)  sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių įvairių formų bendradarbiavimui, pavyzdžiui, keitimuisi darbuotojais, naudojimuisi duomenų bazėmis, bendros veiklos ir bendrų mokymų organizavimui, ir tokį bendradarbiavimą vertinti, taip pat sukurti informacijos mainų, siekiant gerinti administracinį bendradarbiavimą, sistemą, naudojant specialų nedeklaruojamo darbo modulį pagal IMI sistemą;

iii)  kurti veiksmingų informacijos ir patirties mainų priemones, pavyzdžiui, žinių banką, ir parengti vykdymo užtikrinimo gaires, geriausios praktikos vadovus, bendrus patikrinimų siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu principus ir vykdyti bendrą veiklą, pavyzdžiui, Europos kampanijas; įvertinti tokių priemonių taikymo patirtį;

iv)  parengti mokymosi programą siekiant nustatyti gerąją praktiką visose srityse, susijusiose su nedeklaruojamo darbo problemos sprendimu, ir rengti tarpusavio vertinimus, skirtus valstybių narių, pasirinkusių dalyvauti tokiuose vertinimuose, pažangai sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą stebėti;

v)  keistis nacionalinių institucijų Sąjungos teisės aktų taikymo patirtimi, kiek tai susiję su nedeklaruojamo darbo problemos sprendimu.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/XXX

(turi būti paskelbtas OL L serijoje kitame numeryje po to, kuriame bus paskelbtas EDI reglamentas)

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pažymi, kad Europos darbo institucijos (toliau – EDI) būstinės vietos parinkimo procesas šios institucijos steigimo reglamento priėmimo metu nebuvo užbaigtas.

Visos trys institucijos, prisimindamos įsipareigojimą lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir turėdamos minty Sutartis, pripažįsta, kad svarbu keistis informacija nuo pat EDI būstinės vietos parinkimo proceso pradžios.

Toks ankstyvas keitimasis informacija padėtų visoms trims institucijoms pasinaudoti Sutartyse numatytomis teisėmis vykdant susijusias procedūras.

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina imtis visų tinkamų veiksmų, kad į steigimo reglamentą būtų galima įtraukti nuostatą dėl EDI būstinės vietos ir užtikrinti, kad EDI veiktų savarankiškai pagal tą reglamentą.

(1)OL C 440, 2018 12 6, p. 128.
(2)OL C 461, 2018 12 21, p. 16.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
(5)2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, 2014 4 30, p. 8).
(6) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
(7)2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(8)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 32).
(9)2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendacija dėl SOLVIT principų (OL L 249, 2013 9 19, p. 10).
(10)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).
(11) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo (OL L 65, 2016 3 11, p. 12).
(12)2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė (OL L 318, 2015 12 4, p. 1).
(13) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(14) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1).
(15)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(16)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(17)2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(18) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(19)2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimas 2009/17/EB, kuriuo įsteigiamas darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetas (OL L 8, 2009 1 13, p. 26).
(20)1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).
(21)2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).
(22)1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, 1971 7 5, p. 2).
(23)1972 m. kovo 21 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (OL L 74, 1972 3 27, p. 1).
(24)2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2010, kuriuo išplečiamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 taikymas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tie reglamentai dar netaikomi tik dėl jų pilietybės (OL L 344, 2010 12 29, p. 1).
(25)2003 m. gegužės 14 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 859/2003 išplečiantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (OL L 124, 2003 5 20, p. 1).
(26)2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).
(27)2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).
(28)2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).
(29)2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).
(30)1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).
(31)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(32)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).
(33)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
(34)+ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS 49/19 (2018/00064(COD)), numerį ir išnašoje įrašyti to reglamento datą, numerį, pavadinimą ir OL nuorodą.
(35)++ OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS 49/19 (2018/0064 (COD)), numerį.
(36)+ OL: prašom įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS 49/19 (2018/0064 (COD)), numerį.
(37)+ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS 49/19 (2018/00064(COD)), numerį ir išnašoje įrašyti to reglamento datą, numerį, pavadinimą ir OL nuorodą.
(38)+ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS 49/19 (2018/00064(COD)), numerį ir išnašoje įrašyti to reglamento datą, numerį, pavadinimą ir OL nuorodą.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 17 d.Teisinis pranešimas