Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0264(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0247/2017

Pateikti tekstai :

A8-0247/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.29

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0387

Priimti tekstai
PDF 368kWORD 109k
Antradienis, 2019 m. balandžio 16 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, sistema ***I
P8_TA-PROV(2019)0387A8-0247/2017
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema (COM(2016)0551 – C8-0345/2016 – 2016/0264(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0551),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0345/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8–0247/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema(1)
P8_TC1-COD(2016)0264

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  statistiniai duomenys ir rodikliai yra atsakomybe ir faktais grindžiamų politikos priemonių pagrindas. Strategijos „Europa 2020“(3) ir ekonomikos valdymo stiprinimo kontekste socialiniai rodikliai yra itin svarbūs siekiant pagrįsti Sąjungos pagrindinius prioritetus ir padedant juos įgyvendinti ▌. Šie prioritetai yra susiję visų pirma su įtraukiu ir tvariu ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu; socialine sanglauda, ▌ skurdo mažinimu, nelygybe ir socialine atskirtimi; neįgaliųjų įtrauktimi ir vienodu požiūriu; taip pat įgūdžiais, judumu ir skaitmenine ekonomika. Visų pirma socialiniai rodikliai turėtų būti naudojami kaip patikimas politikos priemonių, kurių Sąjunga ir valstybės narės imasi šiems prioritetams įgyvendinti, rengimo ir stebėsenos statistinis pagrindas. Aukštos kokybės socialinė statistika yra būtina siekiant padidinti Sąjungos atsparumą ir jos sanglaudos tikslus ir išlaikyti jos gerovės lygius. Patikimi duomenys yra taip pat itin svarbūs apsisaugant nuo klaidinančios informacijos;

(2)  siekiant sustiprinti socialinius tikslus Europos semestro kontekste, socialinei statistikai tenka pirmaeilis vaidmuo ir ji yra itin svarbi gerinant socialinių rodiklių prieinamumą, siekiant užtikrinti, kad jie atitinkamoms politikos sistemoms būtų pateikiami tinkamu laiku. Sustiprinus Europos semestro socialinį aspektą padidėtų Sąjungos atsparumas ir jos sanglaudos tikslai ir būtų užtikrintas gerovės lygių išlaikymas;

(3)  pagal iniciatyvą „BVP ir kiti rodikliai“(4), sprendžiant socialinius pažangos klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į BVP, bet ir į kitus patikimus rodiklius, kuriuos taikant daugiausia dėmesio skiriama piliečių padėčiai, apibūdinamas materialinių gyvenimo sąlygų pasiskirstymas ir nelygybė, taip pat geriau išnagrinėjami daugialypiai gyvenimo kokybės aspektai;

(4)  Europos socialinė statistika turėtų būti teikiama laikantis vienodo požiūrio į visų rūšių naudotojus, pvz., politikos formuotojus, viešojo administravimo institucijas, tyrėjus, profesines sąjungas, studentus, pilietinės visuomenės atstovus, įskaitant nevyriausybines organizacijas, ir piliečius – jie turėtų turėti galimybę laisvai ir lengvai naudotis statistika iš Komisijos (Eurostato) duomenų bazių, pateikiama jos svetainėje ir leidiniuose. Todėl turėtų būti toliau gerinamas Eurostato svetainės atnaujinimas laiku ir patogumas ja naudotis;

(5)  todėl itin svarbu, kad socialiniai rodikliai būtų reikiamos aukštos kokybės, visų pirma tikslūs, savalaikiai, tinkami naudoti ir prieinami, reikalingi, pritaikomi naujiems naudotojų poreikiams bei palyginami, suderinami ir efektyvūs. Visų pirma labai svarbu didinti socialinių rodiklių savalaikiškumą, kad jais tinkamu laiku būtų galima naudotis atitinkamose politikos sistemose, įskaitant Europos semestrą. Be to, tikslesni ir savalaikiai rodikliai galėtų būtų labai naudingi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų stebėsenai;

(6)  siekiant įvertinti namų ūkių ir asmenų padėtį, svarbu įvertinti pajamas ir apskaičiuoti minimalų išteklių dydį, būtiną, kad būtų galima adekvačiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Todėl labai svarbu gerinti duomenų rinkimą ir standartinių rodiklių metodiką, kad būtų galima pateikti orientacinių biudžetų apskaičiavimus regionų lygmeniu, taip pat siekti geriau aprėpti atitinkamas tiriamąsias visumas. Statistiniai duomenys turėtų būti tvirtas pagrindas įvairiausiems galimiems naudotojams pritaikytiems rodikliams nustatyti;

(7)  pajamos yra plačiai naudojamos vertinant namų ūkių padėtį. Vis dėlto tiek namų ūkio, tiek makroekonomikos požiūriu taip pat svarbu įvertinti vartojimą, turtą ir skolas, įskaitant galimas skolas užsienio valiuta. Be to, skurdas, įskaitant vaikų skurdą, yra daugialypis reiškinys, kuris apima ne tik materialias gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, pajamų dydį, vartojimą, turtą ir skolą, bet ir sveikatą, švietimą ir galimybes naudotis paslaugomis bei naudojimąsi jomis. Be to, siekiant tinkamai spręsti nedarbo, visų pirma jaunimo nedarbo, problemas ir naujų užimtumo tendencijų klausimus, ypač skaitmeninės ekonomikos sąlygomis, svarbu turėti daug patikimų ir palyginamų statistinių duomenų;

(8)  su asmenimis ir namų ūkiais susijusi Europos statistika šiuo metu renkama remiantis tam tikrais teisėkūros procedūra priimtais aktais, kuriais reglamentuojami asmenų ir namų ūkių tyrimai, demografinė statistika, gyventojų ir būstų surašymai ir daugiausia iš administracinių šaltinių renkami duomenys. Kai kurių duomenų taip pat gaunama atlikus verslo tyrimus. Nors padėtis pastaraisiais metais labai pagerėjo, reikia toliau integruoti ir modernizuoti statistikos rinkimą laikantis labiau holistinio požiūrio, remiantis asmenų ir namų ūkių tyrimais visoje Sąjungoje. Siekiant turėti patikimų duomenų moksliniams tyrimams ir politikos formavimui, būtina didinti investicijas į aukštos kokybės, tikslesnį ir labiau holistinį duomenų rinkimą, nes patikimi duomenys yra būtini siekiant atsakingai formuoti politiką;

(9)  siekiant pagerinti duomenų kokybę ir efektyvumą, turėtų būti kuo labiau skatinamas administracinių įrašų naudojimas. Dėl technologijų pažangos jau atsirado kur kas daugiau galimybių statistikos tikslams naudoti administracinius šaltinius. Reikėtų toliau aktyviai skatinti naudoti administracinius šaltinius socialinės statistikos srityje, tuo pačiu metu visada užtikrinant, kad ši statistika būtų kokybiška, visų pirma tiksli, savalaikė ir palyginama. Reikėtų išlaikyti ir kitus duomenų šaltinius, pritaikytus asmenims arba atitinkamoms temoms, kurie nėra prieinami naudojantis administraciniais įrašais, kartu užtikrinant teisę į asmens duomenų apsaugą;

(10)  Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES statistikos rengimo metodo – ateinančio dešimtmečio vizija(5) pabrėžiama, kad vis dažniau naudojami įvairūs duomenų šaltiniai ir naujoviški duomenų rinkimo metodai ir vis svarbiau suderinti skirtingose srityse taikomas statistines sąvokas ir metodus. Komunikate raginama rengti naujos kartos statistikos teisės aktus, kurie apimtų platesnes sritis;

(11)  2011 m. Europos statistikos sistemos (ESS) atstovai patvirtino Vysbadeno ▌susitarimą dėl naujos namų ūkių ir socialinės statistikos koncepcijos, pagal kurį Europos tyrimai, per kuriuos renkami su asmenimis ir namų ūkiais susiję duomenys, turėtų būti modernizuoti, ir šiems pagrindiniams socialiniams tyrimams papildyti turėtų būti papildomai naudojami rečiau renkami mikroduomenys. Be to, turėtų būti geriau prieinami administraciniai duomenys, geriau pakartotinai panaudojami esami duomenų šaltiniai, o nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti surasta galimybių naudotis naujais duomenų šaltiniais;

(12)  ESS yra įsipareigojusi įtraukti visus naudotojus, aktyviai reaguodama į jų reikmes ir jas tenkindama, ir stiprinti Komisijos (Eurostato), nacionalinių statistikos institucijų, nacionalinių centrinių bankų, Patariamojo statistikos komiteto ir ES agentūrų bendradarbiavimą.

Todėl labai svarbu, kad pritaikant ir atnaujinant socialinius tyrimus būtų deramai atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant politikos formuotojus, tyrėjus ir akademinius naudotojus, duomenų rengėjus, pilietinę visuomenę ir interesų grupes, nuomonę;

(13)  pirmiau apibūdinti procesai turi būti palaipsniui modernizuoti ir turi būti atnaujinti statistikos teisės aktai socialinės statistikos srityje, siekiant užtikrinti, kad ▌aukštos kokybės socialiniai rodikliai būtų rengiami labiau integruotai, lengviau pritaikomai, lanksčiau ▌, efektyviau ir laiku, siekiant prisitaikyti prie visuomenėje vykstančių pokyčių. Tuo pačiu metu turi būti deramai atsižvelgiama į naudotojų poreikius, respondentams tenkančią naštą ▌, valstybių narių pajėgumus ir išteklius, naudojamų metodų patikimumą ir tikslumą, statistikos rengimo techninį pagrįstumą, laiką, per kurį ji gali būti pateikiama, ir rezultatų patikimumą;

(14)  visų pirma visos priemonės, kurių imamasi šio reglamento nuostatų taikymo tikslais, turėtų nesudaryti didelių papildomų išlaidų, dėl kurių respondentams ir valstybėms narėms tektų neproporcinga ir nepagrįsta našta;

(15)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009(6) nustatoma Europos statistikos bendroji teisinė sistema, o 13 straipsnyje nustatoma Europos statistikos programa. Be to, šiuo reglamentu nustatoma konkreti Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema. Jame nustatyti konkretūs duomenys ir informacija, kurią valstybės narės turi rinkti ▌ ir perduoti Komisijai (Eurostatui), ir ▌pagrindiniai kokybės reikalavimai, kurių turi būti laikomasi ▌. Jame numatoma, kad išsamesnės techninės specifikacijos turi būti nustatytos deleguotaisiais aktais ir įgyvendinimo priemonėmis. Jame leidžiama integruoti įvairų duomenų rinkimą tarpusavyje ir su administracinių duomenų naudojimu, kartu konsoliduojant ir supaprastinant galiojančius teisės aktus, laikantis Europos statistikos programos;

(16)  Sąjungos teisės aktai, susiję su socialine statistika, pagrįsta individualaus lygmens duomenimis, buvo priimti atsižvelgiant į jų priėmimo metu egzistavusias tam tikras politikos reikmes. Tačiau socialinei sričiai būdingos naujos ir greitai kintančios realijos. Formuojasi naujos socialinės aplinkybės ir reiškiniai, todėl būtina Sąjungos lygmeniu atnaujinti esamą teisinį pagrindą. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatyta išsami statistikos bazė, kuri tinkamai tenkintų ir atspindėtų dabartinius poreikius ir sudarytų sąlygas tobulinti ir rengti statistinius duomenis, kuriais tinkamai reaguojama į politikos formuotojų, naudotojų ir plačiosios visuomenės ateities poreikius, atsižvelgiant į statistikos palyginamumą tarptautiniu lygmeniu. Šiuo reglamentu turėtų būti visų pirma suteikiama daug lankstumo siekiant tolesnių pokyčių su asmenimis ir namų ūkiais susijusios statistikos srityje. Taip pat labai svarbu, kad duomenų rinkimas būtų atnaujinamas atsižvelgiant į technologinius pokyčius;

(17)  norint geriau modernizuoti ir racionalizuoti iš imčių surinktais duomenimis pagrįstos Europos socialinės statistikos pagrindų sistemą, esama asmenų ir namų ūkių Europos statistika, pagrįsta individualaus lygmens duomenimis, turėtų būti sujungta į vieną sistemą. Tai užtikrintų, kad iš imčių surinktais duomenimis pagrįsta Europos socialinė statistika, įskaitant darbo jėgos, vartojimo, pajamų ir gyvenimo sąlygų, laiko naudojimo, sveikatos, švietimo ir mokymo bei informacinių ir ryšių technologijų naudojimo sritis, būtų rengiama nuosekliau, suderinčiau ir koordinuočiau;

(18)  atsižvelgdama į šio reglamento tikslus, Komisija turėtų nustatyti pagrįstumo ir bandomuosius tyrimus, kuriais siekiama pagerinti duomenų rinkinių ir socialinių rodiklių kokybę. Tokie tyrimai turėtų apimti duomenų palyginamumą, naujų metodikų rengimą, duomenų rinkimo atnaujinimą ir naudotojų naujų reikmių tenkinimą (ypač aprėpiant sunkiai pasiekiamas tiriamąsias visumas), duomenis apie konkrečias, visų pirma pažeidžiamiausias, tiriamosios visumos dalis, statistikos pateikimą NUTS 2 teritoriniu lygiu ir duomenų rengimą išsamiu vietos lygmeniu ekonomiškai efektyviai ir tinkamai reaguojant. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti tų pagrįstumo ir bandomųjų tyrimų klausimais, o Komisija turėtų galėti teikti finansinę paramą jiems įgyvendinti;

(19)  siekiant prisitaikyti prie naudotojų poreikių ir naujų lūkesčių, darbo jėgos, pajamų ir gyvenimo sąlygų srityse duomenys gali būti konkrečiu laiku renkami ad hoc tema, kad būtų sudarytos sąlygos nuolat renkamus kintamuosius papildyti papildomais kintamaisiais, pabrėžiant neištirtus darbo jėgos, pajamų ir gyvenimo sąlygų aspektus. Pagrįstais atvejais tie duomenys taip pat galėtų apimti temas, kurios nėra numatytos šiame reglamente;

(20)  kiekvienoje srityje turėtų būti surinktas pagrindinis suderintų kintamųjų rinkinys, siekiant geriau panaudoti ir paskleisti Komisijos (Eurostato) turimus duomenis ir visų pirma kaip būtina sąlyga duomenų atitikčiai nustatyti ir horizontaliosioms analizėms atlikti. Ši praktika padės padidinti duomenų rinkinių analitinį potencialą, pritaikant modeliavimo metodus, ir pasiekti masto ekonomiją;

(21)   laiko naudojimo ir vartojimo srityse renkant duomenis Sąjungos lygmeniu gaunami svarbūs įvairios paskirties duomenys, naudojami formuojant Sąjungos politiką, kuri turi įtakos piliečių gyvenimui.

Paaiškėjo, kad laiko sąnaudų duomenys yra itin svarbūs vertinant, be kita ko, lyčių lygybę darbo ir priežiūros pareigų pasidalijimo srityje arba vertinant nemokamą darbą. Vartojimas yra taip pat svarbus piliečių materialių gyvenimo sąlygų elementas.

Abiejų sričių duomenis šiuo metu daug valstybių narių renka savanoriškai, remdamosi susitarimais ir bendrosiomis gairėmis; šių duomenų rinkimą reikėtų toliau tobulinti ir atnaujinti.

Duomenų rinkimas vartojimo srityje turėtų būti privalomas, o laiko naudojimo srityje – neprivalomas. Tačiau, jei šie duomenys renkami, siekiant užtikrinti palyginamumą, tai turėtų būti daroma remiantis šio reglamento nuostatomis. Ilgainiui visos valstybės narės turėtų siekti dalyvauti laiko naudojimo srities duomenų rinkime.

Kai įmanoma, reikėtų teikti Sąjungos finansinę paramą tų duomenų rinkimui atnaujinti ir įgyvendinti;

(22)  demografinei statistikai(7), gyventojų ir būstų surašymams(8), verslo tyrimams ir daugiausia administraciniais šaltiniais pagrįstai statistikai dėl jų ypatumų šis reglamentas netaikomas ir jie turėtų būti reglamentuojami atskirai prie jų charakteristikų pritaikytomis konkrečiomis sistemomis;

(23)  statistika nebelaikoma tik vienu iš daugelio informacijos šaltinių, naudojamų formuojant politiką, priimant sprendimus ji atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų. Norint priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, reikalinga statistika, atitinkanti aukštos kokybės kriterijus, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 223/2009▌(9), pagal jos tikslus;

(24)  aukštos kokybės socialiniai duomenys reikalingi ne tik politikos tikslais, bet ir moksliniams tyrimams ir kaip patikimos informacinės infrastruktūros sudedamoji dalis. Tyrėjams, kuriems suteikiama galimybė naudotis mikroduomenimis mokslo tikslais remiantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 557/2013(10) dėl Europos statistikos nuostatomis dėl galimybės naudoti konfidencialius duomenis be tiesioginių identifikatorių mokslo reikmėms, būtų labai naudinga turėti geriau susietus statistinių duomenų rinkinius ▌ ;

(25)  pajamos, vartojimas ir turtas yra trys aspektai, apibrėžiantys materialinę namų ūkių gerovę. Svarbu siekti visuose esamuose duomenų šaltiniuose geriau apibrėžti šiuos aspektus, kiekvieno iš jų pasiskirstymą, taip pat bendrą jų pasiskirstymą namų ūkiuose, tiksliau atsižvelgiant į tai, kad esama kelių duomenų šaltinių, ir siekiant didinti bendrą jų naudojimą. Todėl į šį reglamentą reikėtų įtraukti vartojimo sritį ir tų trijų aspektų sąsajas ir jas stiprinti;

(26)  Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 ▌reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi tame reglamente nustatytų statistikos principų ir kokybės kriterijų. Kokybės ataskaitos yra labai svarbios vertinant ir gerinant Europos statistikos kokybę bei platinant informaciją apie ją. Europos statistikos sistemos komitetas (ESSK) patvirtino kokybės ataskaitų struktūros ESS standartą pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnį. Europos statistikos praktikos kodeksas yra ESS bendros kokybės sistemos pagrindas, kuriuo nustatomi Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos standartai. Tai turėtų padėti suderinti kokybės ataskaitų teikimą pagal šį reglamentą;

(27)  Reglamente (EB) Nr. 223/2009 pateikiamos taisyklės dėl duomenų iš valstybių narių perdavimo Komisijai (Eurostatui) ir naudojimo, įskaitant konfidencialių duomenų perdavimą ir apsaugą. Priemonėmis, kurių imamasi pagal šį reglamentą, turėtų būtų užtikrinama, kad konfidencialūs duomenys būtų perduodami ir naudojami išimtinai statistikos tikslams pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 21 ir 22 straipsnius;

(28)  asmens duomenims, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(11), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB(13); Visų pirma statistiniai duomenys, kurių reikia siekiant rengti ir stebėti Sąjungos ir nacionalinius veiksmus bei strategijas visuomenės sveikatos ir darbuotojų saugos ir sveikatos srityse, turėtų būti laikomi duomenimis, kurie tvarkomi dėl svarbaus visuomenės intereso;

(29)  patikima statistika yra reikalinga nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Be to, kai reikalingas geresnis palyginamumas, svarbu, kad būtų teikiami agreguotieji duomenys apie tokius palyginamus teritorinius vienetus kaip NUTS 2, kartu atsižvelgiant į sąnaudas ir skiriant valstybėms narėms atitinkamus finansinius išteklius. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003(14), Komisijai perduodamai visai valstybių narių statistikai, kuri turi būti suskirstyta pagal teritorinius vienetus, turėtų būti taikomas NUTS klasifikatorius. Todėl, norint gauti palyginamą regionų statistiką, teritorinių vienetų duomenys turėtų būti teikiami pagal NUTS klasifikatorių. Ilguoju laikotarpiu reikėtų dėti pastangas siekiant išsamesnių vietos duomenų, grindžiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB(15) nustatyta infrastruktūra;

(30)  kad būtų atsižvelgta į ekonominius, socialinius ir technikos pokyčius, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, siekiant iš dalies pakeisti I priede nustatytas potemes,▌ nustatyti arba pritaikyti aštuonerių metų daugiametį tęstinį planą dėl duomenų, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkimo laikantis IV priede nustatyto periodiškumo ir nustatyti kintamųjų skaičių ir pavadinimus.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(16) ▌nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(31)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su kintamųjų aprašymu, konkrečių duomenų rinkinių techninėmis specifikacijomis, techniniais elementais, būdingais keliems duomenų rinkiniams, techniniais formatais, būtinais valstybių narių informacijos perdavimui Komisijai (Eurostatui) ▌ palengvinti, imčių sąrašais, visų pirma jų būtinųjų reikalavimų nustatymu, kokybės ataskaitų sąlygomis bei turiniu ir bet kokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos(17) reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(32)  jei šiam reglamentui įgyvendinti reikėtų iš esmės pakeisti valstybių narių nacionalines statistikos sistemas, ▌Komisija turėtų galėti tinkamai pagrįstais atvejais ir ribotą laikotarpį leisti atitinkamoms valstybėms narėms taikyti ▌nukrypti leidžiančias nuostatas. Šie esminiai pakeitimai gali būti reikalingi visų pirma dėl poreikio gerinti savalaikiškumą, pritaikyti duomenų rinkimo struktūrą, įskaitant galimybes naudotis administraciniais šaltiniais, arba sukurti naujas novatoriškas priemones duomenims rengti. Kai tikslinga, valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteiktas Sąjungos finansinis įnašas dotacijų forma, visų pirma pajėgumų stiprinimui vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 2018/...(18);

(33)  siekiant užtikrinti pagal SESV 338 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus rengiamos Europos socialinės statistikos suderinamumą ir palyginamumą, reikėtų stiprinti valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą ESS sistemoje. Duomenis renka ne tik šiuo reglamentu nustatyti subjektai, bet ir kitos Sąjungos įstaigos, visų pirma Sąjungos agentūros, ir akademinė bendruomenė. Todėl, siekiant pasinaudoti sinergija, turėtų būti stiprinamas tokių subjektų ir ESS dalyvaujančių subjektų tarpusavio bendradarbiavimas;

(34)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendrą Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl suderinimo, duomenų kokybės ir palyginamumo šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti ▌priemones. Suderintai renkama aukštos kokybės statistika suteikia itin didelę pridėtinę vertę formuojant politiką Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(35)  iš imčių surinkta Europos socialinė statistika ir duomenų rinkimo procesas turėtų tapti efektyvesni ir reikalingesni. ▌Asmenų ir namų ūkių Europos statistika, pagrįsta iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, šiuo metu reglamentuojama keliais atskirais teisėkūros procedūra priimtais aktais, kurie turėtų būti pakeisti šiuo reglamentu. Todėl reikia panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 577/98(19) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003(20), taip pat iš dalies pakeisti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 808/2004(21), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 452/2008(22) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008(23) dalis;

(36)  konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(37)  konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais tų asmenų ir namų ūkių individualaus lygmens duomenimis, sistema.

2.  Šis reglamentas netaikomas gyventojų ir būstų surašymams, nurodytiems Reglamente (EB) Nr. 763/2008(24).

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys ▌:

a)  mikroduomenys – neagreguotieji atskirų vienetų charakteristikų stebėjimo arba matavimo duomenys be tiesioginio identifikatoriaus;

b)  patikrinti duomenys arba patikrinti mikroduomenys – valstybių narių pagal ▌bendras duomenų tvirtinimo taisykles, kai jos yra nustatytos, patikrinti duomenys arba mikroduomenys be tiesioginių identifikatorių;

c)  sritis – vienas arba keli duomenų rinkiniai, kurie aprėpia konkrečias temas;

d)  tyrimo vienetas – identifikuojamas vienetas, apie kurį duomenys gali būti gaunami;

e)  tema – rinktinos informacijos apie tyrimo vienetus turinys; kiekvieną temą sudaro kelios potemės;

f)  potemė – rinktinos informacijos apie tyrimo vienetus išsamus turinys, susijęs su konkrečia tema; kiekvieną potemę sudaro keletas kintamųjų;

g)  kintamasis – tiriamo vieneto charakteristika, kuriai gali būti būdinga daugiau nei viena verčių rinkinio vertė;

h)  administraciniai įrašai – ne statistikos šaltinio (paprastai – viešosios įstaigos), kurio pagrindinė paskirtis nėra statistikos teikimas, surinkti duomenys ▌;

i)  ad hoc tema – tam tikru laiku naudotojus ypač dominanti tema, neįtraukta į įprastus duomenų rinkinius;

j)  pagrindinis rodiklis – plačiai naudojama informacija, pagal kurią stebima, kaip įgyvendinamas svarbus ES politikos tikslas;

k)  įprastinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikinųjų nebuvimų, kai išvykstama poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba vykti į religines piligrimines keliones. Konkretaus geografinio rajono įprastiniais gyventojais laikomi tik tie asmenys, kurie:

i)  iki ataskaitinio laiko savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno ne trumpiau kaip 12 mėnesių arba

ii)  per 12 mėnesių iki ataskaitinio laiko atvyko į savo įprastinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti ne trumpiau kaip vienus metus.

Jei i arba ii papunkčiuose apibūdintų aplinkybių neįmanoma nustatyti, galima laikyti, kad „įprastinė gyvenamoji vieta“ reiškia teisėtą arba registruotą gyvenamąją vietą;

l)  metaduomenys – informacija, kuri reikalinga tam, kad būtų galima naudoti ir interpretuoti statistiką, ir kuria duomenys aprašomi struktūrizuotai;

m)  kokybės ataskaita – ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie statistinio produkto ar proceso kokybę;

n)  imčių sąrašai – sąrašas, žemėlapis ar kitokia vienetų specifikacija, kuria apibrėžiama tiriamoji visuma, kuri bus visa išvardyta arba kurios imtis bus sudaryta;

o)  privatus namų ūkis – asmuo, gyvenantis vienas, arba kartu gyvenančių asmenų grupė, apsirūpinantys gyvenimui būtinomis priemonėmis.

3 straipsnis

Sritys ir duomenų rinkiniai

1.  Valstybių narių vykdomas duomenų rinkimas, kaip nurodyta 1 straipsnyje, skirstomas į šias sritis:

a)  darbo jėgos;

b)  pajamų ir gyvenimo sąlygų;

c)  sveikatos;

d)  švietimo ir mokymo;

e)  informacinių ir ryšių technologijų naudojimo;

f)  laiko naudojimo;

g)  vartojimo.

2.  Valstybių narių vykdomas duomenų rinkimas, kaip nurodyta 1 straipsnyje, laiko naudojimo srityje yra neprivalomas. Jei šie duomenys renkami, tai daroma remiantis šio reglamento nuostatomis, kad būtų užtikrintas palyginamumas. Ilgainiui visos valstybės narės turi siekti dalyvauti duomenų rinkime laiko naudojimo srityje.

3.  Visose srityse duomenų rinkiniai aprėpia šias bendras temas, plačiau apibūdintas I priede:

a)  techninius elementus;

b)  asmenų ir namų ūkių charakteristikas;

c)  dalyvavimą darbo rinkoje;

d)  įgytą išsilavinimą ir susijusią informaciją;

e)  sveikatą: sveikatos būklę ir negalią, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų prieinamumą bei naudojimąsi jomis ir sveikatą lemiančius veiksnius.

Kai kuriose srityse duomenų rinkiniais šios temos apibūdinamos dar išsamiau, kaip plačiau apibūdinta I priede.

4.   Be 3 dalyje išvardytų visoms sritims būdingų temų, duomenų rinkiniai aprėpia šias ▌temas, plačiau apibūdintas I priede:

a)  ▌ darbo trukmę, darbinę biografiją ir ankstesnę profesinę patirtį;

b)   darbo sąlygas, įskaitant darbo laiką ir darbo laiko tvarką;

c)  dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje;

d)   pajamas, vartojimą ir turto elementus, įskaitant skolas;

e)  gyvenimo sąlygas, įskaitant materialinį nepriteklių, būstą, gyvenamąją aplinką ir galimybę naudotis paslaugomis;

f)  gyvenimo kokybę, įskaitant dalyvavimą socialiniame, pilietiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime, įtrauktį ir gerovę;

g)   dalyvavimą informacinėje visuomenėje ir

h)  laiko paskirstymą (neprivaloma).

5.  Atskiroms sritims taikomi tikslumo reikalavimai ir imčių charakteristikos nustatyti atitinkamai II ir III prieduose.

6.  Duomenys apima informaciją, kuria remiantis duomenis galima suskirstyti taip, kad būtų apibūdintos dominančios tiriamosios visumos dalys ir, kai aktualu, atspindėta nelygybė.

Išskyrus kokybės sumetimais tinkamai pagrįstus atvejus, valstybės narės ir Komisija (Eurostatas) taip pat rengia informaciją, kuria remiantis galima gauti informaciją, naudojamą NUTS 2 teritoriniu lygiu, kad būtų galima geriau palyginti įvairių valstybių duomenis, atsižvelgiant į išlaidas.

7.  Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai remiantis pagrįstumo tyrimu priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos I priede išvardytos potemės, siekiant atspindėti atitinkamus teisėkūros, technologinius, socialinius, politikos ir ekonominius pokyčius ir reaguoti į naujus naudotojų poreikius. Naudodamasi šiais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad:

a)  tokiais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms arba respondentams nebūtų sudaryta didelė papildoma našta ar išlaidos;

b)  išskyrus dėl išskirtinių aplinkybių susidarymo tinkamai pagrįstus atvejus, darbo jėgos srityje ir pajamų bei gyvenimo sąlygų srityje keičiama ne daugiau kaip 5 proc. ▌I priede išvardytų kiekvienos srities potemių ▌. Ši didžiausia procentinė dalis taikoma ketverius metus iš eilės. Kitų 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų sričių atveju tokie pakeitimai turi būti susiję su ne daugiau kaip 10 proc. kiekvienos srities potemių sąrašo ir taikomi laikotarpiui tarp dviejų vienas po kito vykstančių duomenų rinkimo procesų. Potemių, kurias galima pakeisti, skaičius suapvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

c)  visų šio reglamento I priede neišvardytų naujų potemių pagrįstumas tinkamai įvertinamas per bandomuosius tyrimus, kuriuos valstybės narės atlieka pagal 14 straipsnį;

d)  rinktinų kintamųjų bendras skaičius neviršija 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtų specifikacijų.

4 straipsnis

Daugiamečiai tęstiniai planai

1.  Siekiant papildyti šį reglamentą, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant arba pritaikant daugiamečius tęstinius planus ▌.

2.  Tokie daugiamečiai tęstiniai planai:

a)  priimami aštuonerių metų laikotarpiui;

b)  taikomi šiame reglamente numatytam duomenų rinkimui;

c)  atitinka IV priede nustatytą periodiškumą;

d)   juose nurodomas laikotarpis, kuriuo renkami:

–   I priede išvardytų su sritimis susietų potemių duomenys;

–   darbo jėgos ir pajamų ir gyvenimo sąlygų sričių ad hoc temų pagal naudotojų prašymus duomenys, kaip numatyta IV priede. ▌Pagrįstais atvejais šie duomenys gali būti renkami ir kitų potemių, nei išvardyta I priede, atveju.

3.  Daugiamečių tęstinių planų pritaikymas, kaip nurodyta 1 dalyje, įsigalioja ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams, kiek tai susiję su kasmet ar kelis kartus per metus atliekamu duomenų rinkimu, ir ne vėliau kaip likus 36 mėnesiams, kiek tai susiję su kitu duomenų rinkimu, iki ▌kiekvieno duomenų rinkimo laikotarpio pradžios, kaip nurodyta planuose. Atliekant tokį pritaikymą siekiama užtikrinti planų veiksmingumą ir derėjimą su naudotojų poreikiais.

4.  Komisija užtikrina, kad pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai atitiktų proporcingumo principą ir kad jais valstybėms narėms arba respondentams nebūtų sudaryta didelė papildoma našta ar išlaidos.

5 straipsnis

Statistinės visumos ir tyrimo vienetai

1.  Statistinę visumą sudaro visi asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra privačiuose namų ūkiuose kiekvienoje valstybėje narėje.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje renkami tyrimo vienetų imties, sudarytos iš privačių namų ūkių arba privatiems namų ūkiams priklausančių asmenų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje, duomenys.

3.  Valstybės narės siekia šio reglamento taikymo srityje išplėsti duomenų rinkimo aprėptį įtraukiant privatiems namų ūkiams nepriklausančius tyrimo vienetus, su sąlyga, kad pagal perduotus duomenis galima identifikuoti tokius tyrimo vienetus ir atitinkamus asmenis, kurie įprastai gyvena toje valstybėje narėje.

6 straipsnis

Duomenų rinkinių specifikacijos

1.  Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šiuos atskirų duomenų rinkinių elementus, įskaitant atvejus, kai tie elementai būdingi keliems duomenų rinkiniams, siekiant patenkinti atitinkamose potemėse nustatytus poreikius:

a)  kintamųjų skaičių ir

b)  kintamųjų pavadinimus.

2.  Kai priimami deleguotieji aktai, kuriais pagal 1 dalį nustatomas kintamųjų skaičius, šis kintamųjų skaičius negali daugiau kaip 5 % viršyti kiekvienos srities kintamųjų, kurių šio reglamento priėmimo metu privaloma tvarka jau reikalauja Komisija (Eurostatas), skaičiaus.

3.  Srityje „vartojimas“ kintamųjų skaičius negali daugiau kaip 5 % viršyti kintamųjų skaičiaus, nustatyto pirmame deleguotajame akte, priimtame dėl šios srities pagal 1 dalį.

4.  Siekiant reaguoti į naudotojų poreikius ir numatyti tam tikrą lankstumą, Komisija gali tai atvejais, kai reikalingi nauji duomenys, ne daugiau kaip 10 % pakeisti kintamuosius, kurių reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, kiekvienoje šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoje srityje.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Komisija gali srityje „informacinių ir ryšių technologijų naudojimas“ daugiau kaip 10 % pakeisti kintamuosius, kurių reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, jeigu tie pakeitimai atitinka priemones, priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 808/2004 8 straipsnio 2 dalį anksčiau nei ... [šio reglamento taikymo pradžios data].

Pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausia procentinė dalis taikoma ketverius metus iš eilės srityje „darbo jėga“ ir srityje „pajamos ir gyvenimo sąlygos“, o laikotarpiu tarp dviejų vienas po kito vykstančių duomenų rinkimo procesų ji taikoma kitoms sritims. Visais atvejais kintamųjų skaičius neviršija 2 ir 3 dalyse nurodytų ribų.

7 straipsnis

Duomenų rinkinių techninės specifikacijos

1.  Komisija ▌ priima įgyvendinimo aktus▌, kuriais nustatomi šie atskirų duomenų rinkinių techniniai elementai:

a)  ▌kintamųjų aprašymas;

b)  statistiniai klasifikatoriai;

c)  tikslios statistinių visumų, tyrimo vienetų ir respondentams taikomų taisyklių charakteristikos;

d)  ataskaitiniai laikotarpiai ir ataskaitinės datos;

e)  reikalavimai, susiję su geografine aprėptimi, išsamiomis imties charakteristikomis, įskaitant imties dalis, pagal III priedą, bendrais duomenų rinkimo laikotarpiais, bendrais standartais, taikomais duomenų redagavimui ir trūkstamų reikšmių priskyrimui, svoriams, įverčiams ir dispersijos vertinimui;

f)  ▌metodika, kuria užtikrinamas surinktų duomenų palyginamumas, galinti tinkamai pagrįstais atvejais apimti klausimų eilės tvarkos struktūrines schemas, siekiant, kai būtina, pasiekti bendrą tikslą užtikrinti aukštą darbo jėgos srities užimtumo ir nedarbo duomenų palyginamumo lygį.

2.  Kai elementai būdingi keliems duomenų rinkiniams, Komisija▌ priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šios duomenų rinkinių techninės charakteristikos:

a)  ▌ kintamųjų aprašymas;

b)  statistiniai klasifikatoriai;

c)  tikslios statistinių visumų ir tyrimo vienetų charakteristikos.

3.  Dėl mėnesinių nedarbo duomenų rinkinių, susijusių su darbo jėgos sritimi, Komisija ▌ priima įgyvendinimo aktus, kuriuose apibūdinami kintamieji ir perduotinų laiko eilučių ilgis, kokybės reikalavimai ir išsamumo lygis.

4.  Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami likus bent 12 mėnesių iki duomenų rinkimo laikotarpio pradžios, išskyrus sritį „informacinių ir ryšių technologijų naudojimas“; dėl jos įgyvendinimo aktai priimami likus bent 6 mėnesiams iki duomenų rinkimo laikotarpio pradžios.

8 straipsnis

▌Informacijos perdavimo formatai

1.  Siekiant palengvinti valstybių narių informacijos perdavimą Komisijai (Eurostatui)▌, visų pirma siekiant remti kokybės valdymą ir procesų dokumentavimą, susijusius su statistika, kuriai taikomas šis reglamentas, nustatomi techniniai formatai.

2.  Šie techniniai▌ formatai taikomi statistinėms sąvokoms, procesams ir produktams, įskaitant duomenis ir metaduomenis.

3.  Komisija ▌ priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi 1 dalyje nurodyti techniniai formatai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Šio reglamento taikymo tikslu tie įgyvendinimo aktai priimami likus bent 12 mėnesių iki duomenų rinkimo laikotarpio pradžios, išskyrus sritį „informacinių ir ryšių technologijų naudojimas“; dėl jos įgyvendinimo aktai priimami likus bent 6 mėnesiams iki duomenų rinkimo laikotarpio pradžios.

9 straipsnis

Duomenų šaltiniai ir metodai

1.  Valstybės narės teikia 1 straipsnyje nurodytus duomenis Komisijai (Eurostatui) naudodamos vieną ar kelis iš toliau nurodytų šaltinių su sąlyga, kad jie atitinka 13 straipsnyje nustatytus kokybės reikalavimus:

a)  tiesiogiai respondentų pateiktą informaciją;

b)  administracinius įrašus ir ▌kitus šaltinius, metodus ar naujoviškus būdus, jeigu juos taikant galima rengti palyginamus ir šiuo reglamentu nustatytus taikytinus konkrečius reikalavimus atitinkančius duomenis;

c)  b punkte nurodyti metodai gali apimti mažų imčių apskaičiavimus, kuriais siekiama apimti teritorinę įvairovę, jeigu jie atitinka II priede nustatytus tikslumo reikalavimus.

2.  Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) išsamią informaciją apie šaltinius ir metodus, naudojamus pagal 12 straipsnio 5 dalį.

10 straipsnis

Duomenų rinkinių periodiškumas

1 straipsnyje nurodytus duomenis valstybės narės renka laikydamosi IV priede nustatyto periodiškumo▌.

11 straipsnis

Duomenų perdavimas ir terminai

1.  1 straipsnyje nurodytus duomenis valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) laikydamosi V priede nustatytų terminų ▌.

2.  Valstybės narės, naudodamosi saugiais perdavimo kanalais, perduoda Komisijai (Eurostatui) patikrintus, tiesiogiai neidentifikuojamus kiekvieno duomenų rinkinio mikroduomenis.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, mėnesinei nedarbo statistikai rengti perduodami patikrinti agreguotieji duomenys.

4.  Valstybės narės renka ir perduoda duomenis pagal šį reglamentą nuo 2021 m.

5.  Komisija (Eurostatas), bendradarbiaudama (-as) su valstybėmis narėmis, Eurostato svetainėje patogiai naudotojams paskelbia agreguotuosius duomenis kuo greičiau ir per šešis mėnesius nuo kasmet bei kelis kartus per metus atliekamam duomenų rinkimui taikomo perdavimo termino ir per 12 mėnesių nuo kitam duomenų rinkimui taikomo perdavimo termino, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.

12 straipsnis

Imčių sąrašai

1.  Pagal šį reglamentą renkami duomenys grindžiami reprezentatyviosiomis imtimis, parengtomis pagal nacionaliniu lygmeniu sudarytus imčių sąrašus, iš kurių asmenis ar namų ūkius galima atrinkti atsitiktine tvarka, žinant atrankos tikimybę. Imčių sąrašais siekiama, atsižvelgiant į įprastai priimtinas aprėpties paklaidas, identifikuoti ir išsamiai aprėpti ▌tikslinę tiriamąją visumą; jie reguliariai atnaujinami. Imčių sąrašuose pateikiama visa informacija, būtina imtims parengti, pavyzdžiui, stratifikacijos tikslais būtina informacija ir informacija, kaip susisiekti su asmenimis ar namų ūkiais. Imčių sąrašuose taip pat pateikiama informacija, reikalinga norint susieti asmenis su kitais administraciniais įrašais, jeigu susiejimas su tokiais kitais įrašais yra būtinas bei proporcingas ir konkrečiai leidžiamas pagal taikytiną Sąjungos arba valstybių narių teisę, kuri taikoma duomenų valdytojui ir kurioje taip pat nustatomos tinkamos duomenų subjektų teisių bei laisvių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės.

2.  Jei valstybėje narėje tokių imčių sąrašų nėra, naudojami kiti imčių sąrašai, atitinkantys toliau nurodytus kriterijus. Tokiuose imčių sąrašuose:

a)  nurodomi imties vienetai (tai gali būti asmenys, namų ūkiai, būstai ar adresai);

b)  turi būti numatoma atrankos tikimybė;

c)  jie reguliariai atnaujinami.

Išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, remiantis su kokybe susijusiais argumentais, vartojimo ir laiko naudojimo srityse gali būti naudojami kiti imčių planai, pavyzdžiui, kvotinė imtis.

3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos imčių sąrašų sąlygos, visų pirma nustatomi būtinieji reikalavimai, įskaitant įprastai priimtinas aprėpties paklaidas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Kokybė

1.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti perduodamų duomenų ir metaduomenų kokybę.

2.  Šio reglamento tikslais taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti kokybės vertinimo kriterijai.

3.  Komisija (Eurostatas) įvertina specifikacijų metaduomenų, perduotų duomenų ir imčių sąrašų kokybę, tinkamai atsižvelgdama (-as) ir į tai, kad jie turi būti patogiai naudotojams skelbiami Eurostato svetainėje.

4.  Šiuo tikslu valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) šią informaciją apie 11 straipsnyje nurodytus duomenis ir mikroduomenis:

a)  taikytą metodiką apibūdinančius metaduomenis, įskaitant 8 straipsnyje nurodytus duomenų šaltinius ir metodus, ir tai, kaip įvykdyti techninių specifikacijų reikalavimai, remiantis šiuo reglamentu nustatytomis techninėmis specifikacijomis;

b)  informaciją apie tai, kaip laikytasi būtinųjų reikalavimų, kuriuos turi atitikti naudojami imčių sąrašai, be kita ko, juos tobulinant ir atnaujinant, kaip nustatyta šiuo reglamentu;

c)   informaciją apie tiriamosios visumos dalis, kurios nebuvo pasiektos renkant duomenis.

5.  Valstybės narės perduoda šio straipsnio 4 dalyje nurodytus metaduomenis ir informaciją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo duomenų ir mikroduomenų perdavimo termino. Ši papildoma informacija pateikiama kokybės ataskaitose, kuriose visų pirma parodoma, kaip perduoti duomenys bei mikroduomenys ir metaduomenys bei informacija atitinka kokybės reikalavimus. Komisija (Eurostatas) viešai paskelbia tą informaciją pagal Sąjungos ir nacionalinę asmens duomenų apsaugos teisę.

6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos kokybės ataskaitų sąlygos ir turinys, be kita ko, nurodomas atitikties tikslumo reikalavimams vertinimo metodas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir jais nesudaroma didelė papildoma našta ar išlaidos valstybėms narėms.

7.  Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai (Eurostatui) apie bet kokią aktualią informaciją ar pokyčius, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu ir galinčius paveikti perduodamų duomenų kokybę.

8.  Komisijos (Eurostato) tinkamai pagrįstu prašymu valstybės narės suteikia būtiną papildomą aiškinamąją informaciją, skirtą statistinės informacijos kokybei įvertinti.

14 straipsnis

Pagrįstumo ir bandomieji tyrimai

1.  Laikantis šio reglamento tikslų ir siekiant pagerinti duomenų rinkinius ir socialinius rodiklius, Komisija (Eurostatas) prireikus inicijuoja ▌pagrįstumo ir bandomuosius tyrimus, kuriuose gali dalyvauti valstybės narės.

Valstybės narės kartu su Komisija (Eurostatu) užtikrina šių tyrimų reprezentatyvumą Sąjungos lygmeniu. Šių tyrimų tikslas – vertinti ir tobulinti alternatyvias metodikas, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, visų pirma siekiant:

a)   gerinti duomenų rinkinių kokybę ir palyginamumą;

b)  išplėsti duomenų rinkimo aprėptį įtraukiant privačiuose namų ūkiuose negyvenančius asmenis ar tiriamosios visumos dalis, kurias sunku pasiekti;

c)  tobulinti, vertinti ir įgyvendinti metodus, sudarančius sąlygas NUTS 2 lygiu ir vietos lygmeniu geriau aprėpti teritorinę įvairovę;

d)  stebėti migruojančių piliečių, kurie keičia savo gyvenamosios vietos šalį, statistinę aprėptį;

e)  rengti ir išbandyti naujas duomenų rinkimo potemes;

f)   prisidėti prie vartojimo ir laiko naudojimo sričių, įskaitant vartojimo apimties duomenis, atnaujinimo;

g)   ištirti ir įgyvendinti naujus būdus gerinti reagavimą į naudotojų poreikius▌;

h)   geriau integruoti duomenų rinkimą ir kitų duomenų šaltinių naudojimą▌; ir ▌

i)   padidinti duomenų rinkimo valstybėse narėse efektyvumą ir tobulinti duomenų rinkimo priemones, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškam neįgaliųjų dalyvavimui.

Komisija (Eurostatas) teikia tinkamą finansavimą valstybėms narėms, kurios pagal 16 straipsnį atlieka tuos pagrįstumo ir bandomuosius tyrimus.

2.  Kai aktualu, Komisija (Eurostatas) pakviečia ne ESS Europos socialinius tyrimus atliekančias Sąjungos agentūras padėti savo ekspertinėmis žiniomis nustatyti naujus rodiklius ir rinkti bandomuosius duomenis, susijusius su IV priede nurodytomis ad hoc temomis arba temomis, kurios ESS bus aktualios ateityje.

3.  Šių tyrimų rezultatus Komisija (Eurostatas) vertina bendradarbiaudama (-as) su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais duomenų rinkinių naudotojais.

15 straipsnis

Galimybė naudotis konfidencialiais duomenimis mokslo reikmėms

Komisija (Eurostatas) gali savo patalpose leisti naudotis konfidencialiais duomenimis arba pateikti iš 3 straipsnyje išvardytų sričių duomenų rinkinių šaltinių paimtų anonimizuotų mikroduomenų rinkinius mokslo reikmėms, laikantis Komisijos reglamente (ES) Nr. 557/2013 nustatytų sąlygų.

16 straipsnis

Finansavimas

1.  Šiam reglamentui įgyvendinti Sąjunga nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinės institucijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje, teikia dotacijas, skirtas:

a)  duomenų rinkimui, duomenų rinkimo ▌metodams tobulinti ir (arba) įgyvendinti, savalaikiškumui, imčių sąrašams ir duomenų tvarkymui gerinti statistikos pagal šį reglamentą tikslais per pirmus ketverius kiekvienos srities, kuriai taikomas šis reglamentas, duomenų rinkinių rinkimo metus;

b)  metodikoms tobulinti statistikos pagal šį reglamentą tikslais, įskaitant valstybių narių dalyvavimą 14 straipsnyje nurodytuose reprezentatyviuosiuose pagrįstumo ir bandomuosiuose tyrimuose;

c)  ad ▌hoc temų pagal naudotojų poreikius, kaip numatyta IV priede, naujų ar patikslintų kintamųjų rinkinių ir pirmą kartą įgyvendinamų charakteristikų statistikai rinkti ir rengti ▌;

Jeigu pagal šį reglamentą nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinėms institucijoms nustatomos užduotys, kurių jos pirmiau nevykdė, joms suteikiama pakankamai Sąjungos finansinių išteklių toms užduotims atlikti. Tie finansiniai ištekliai iš naujo įvertinami atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu.

1 dalyje nurodytas Sąjungos finansinis įnašas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą skiriamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 99/2013 ▌7 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1296/2013 16 straipsnio 1 dalies a punktu, Europos Parlamento ir ▌Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013 6 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 58 straipsniu, ▌Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 282/2014 5 straipsniu arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/825 6 straipsniu.

2.  Šis Sąjungos finansinis įnašas neviršija 90 % tinkamų finansuoti išlaidų.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3 straipsnio 7 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti tikslią reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 7 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais▌(25).

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 3 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

19 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.  Jei šiam reglamentui ar pagal jį priimtoms įgyvendinimo priemonėms ir deleguotiesiems aktams taikyti valstybės narės nacionalinę statistikos sistemą reikėtų iš esmės keisti, Komisija įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, galiosiančią ne ilgiau kaip trejus metus. Turi būti užtikrintas valstybių narių duomenų palyginamumas ir tai, kad būtų laiku apskaičiuoti būtini▌ reprezentatyvūs ir patikimi Europos agreguotieji duomenys, įskaitant pagrindinius rodiklius. Šias nukrypti leidžiančias nuostatas leidžiama taikyti ne tais pačiais pagrindais, kaip 3 ar 4 dalyje nurodyti leidimai.

2.  Jei pasibaigus laikotarpiui, kuriuo nukrypti leidžiančią nuostatą buvo leidžiama taikyti, ji tebėra pagrįsta pakankamais įrodymais, Komisija įgyvendinimo aktais gali ją pratęsti ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui.

3.  Jei valstybė narė gali teikti būtinus duomenų rinkinius tik taikydama kitus metodus, nei nustatytieji šiame reglamente arba pagal jį priimtose įgyvendinimo priemonėse ir deleguotuosiuose aktuose, Komisija gali išimties tvarka įgyvendinimo aktais leisti taikyti tokius metodus ne ilgiau kaip penkerius metus. Šie leidimai grindžiami ne tais pačiais pagrindais, kaip 1 ar 2 dalyje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

4.  Jei pasibaigus laikotarpiui, kuriam leidimas buvo suteiktas, jis tebėra pagrįstas pakankamais įrodymais, Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti paskesnį leidimą ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.

5.  Taikant 1–4 dalis valstybė narė per tris mėnesius nuo atitinkamo akto įsigaliojimo dienos arba per šešis mėnesius iki laikotarpio, kuriuo leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ar kuriam suteiktas leidimas, pabaigos pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą. Prašydama 3 ir 4 dalyse nurodyto leidimo atitinkama valstybė narė išsamiai apibūdina taikomus metodus ir įrodo, kad pagal juos gaunami palyginami rezultatai.

6.  Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

20 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 808/2004 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 808/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)  3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Statistiniai duomenys skirstomi taip, kaip apibrėžta priede.“;

"

2)  4 straipsnis pakeičiamas taip:"

4 straipsnis

Sritis

Šis reglamentas taikomas sričiai „Įmonės ir informacinė visuomenė“, kaip apibrėžta priede.“;

"

3)  8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Priede apibrėžtos srities įgyvendinimo priemonės turi būti susijusios su temų ir jų rodiklių atranka ir apibūdinimu, pritaikymu ir pakeitimu, rodiklių aprėptimi, ataskaitiniais laikotarpiais ir suskirstymu, duomenų teikimo periodiškumu ir laiku bei rezultatų perdavimo terminais.“;

"

4)  I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  antraštė „I priedas“ pakeičiama antrašte „Priedas“, o pavadinimas „1 modulis. Įmonės ir informacinė visuomenė“ pakeičiamas pavadinimu „Sritis. Įmonės ir informacinė visuomenė“;

b)  1 ir 2 punktai pakeičiami taip:"

„1. Tikslai

Šios srities duomenų rinkimo tikslas – laiku pateikti statistinius duomenis apie įmones ir informacinę visuomenę. Tokiu duomenų rinkimu nustatomi reikalavimai, taikomi duomenų aprėpčiai, trukmei ir periodiškumui, nagrinėjamų temų aprėpčiai, teikiamų duomenų suskirstymui bei tipui ir visiems būtiniems bandomiesiems arba pagrįstumo tyrimams.

2.  Aprėptis

Ši sritis apima veiklos rūšis, nurodytas Europos bendrijos statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red.) C–N ir R sekcijose ir 95 skyriuje.“;

"

5)  II priedas išbraukiamas.

21 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 452/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 452/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

3 straipsnis

Sritys

Šis reglamentas taikomas rengiant dviejų sričių statistiką:

   a) 1 sritis apima švietimo ir mokymo sistemų statistiką;
   b) 2 sritis apima kitą statistiką apie švietimą [ir mokymąsi visą gyvenimą], pavyzdžiui, statistiką apie žmogiškąjį kapitalą ir apie švietimo teikiamą socialinę ir ekonominę naudą, kurios neapima 1 sritis arba Reglamentas (ES) Nr. ...[Reglamentas, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos sistema, COD 2016/0264].

Šių sričių statistika rengiama vadovaujantis priedu.“;

"

2)  4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:"

„a) reguliarus valstybių narių švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos pateikimas laikantis 1 sričiai nustatytų terminų;

   b) kitų statistinės informacijos sistemų ir tyrimų panaudojimas, siekiant gauti papildomų statistikos kintamųjų ir rodiklių apie švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, susijusių su 2 sritimi;“;

"

3)  6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. 1 dalyje nurodytose priemonėse atsižvelgiama į:

   a) abiejose srityse – galimą švietimo įstaigoms ir asmenims tenkančią naštą;
   b) abiejose srityse – 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandomųjų tyrimų rezultatus;
   c) 1 srityje – naujausius UIS, EBPO ir Komisijos (Eurostato) susitarimus dėl sąvokų, apibrėžčių, duomenų rinkimo formos, duomenų apdorojimo, periodiškumo ir rezultatų perdavimo terminų;
   d) 2 srityje – esamų Bendrijos duomenų šaltinių prieinamumą, tinkamumą ir teisinį kontekstą, nuodugniai ištyrus visus esamus duomenų šaltinius.“;

"

4)  priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  skirsnis su antrašte „2 sritis: Suaugusiųjų dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą“ išbraukiamas;

b)  skirsnis su antrašte „3 sritis: Kiti su švietimu ir mokymusi visą gyvenimą susiję statistiniai duomenys“ iš dalies keičiamas taip:

i)  ši antraštė pakeičiama taip:"

„2 sritis: Kiti su švietimu ir mokymusi visą gyvenimą susiję statistiniai duomenys“;

"

ii)  1 punktas pakeičiamas taip:"

„1. Tikslas

Šio duomenų rinkimo tikslas – teikti papildomus palyginamus duomenis apie švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, skirtus konkrečių sričių politikai Bendrijos lygmeniu remti ir neįtrauktus į 1 sritį.“.

"

22 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1338/2008 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1338/2008 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)  b punktas pakeičiamas taip:"

„b) Apimtis

Ši sritis apima statistinius duomenis apie sveikatos būklę ir sveikatą lemiančius veiksnius, grindžiamus savo sveikatos vertinimu ir sukompiliuotus iš gyventojų apklausų, išskyrus duomenis, sukompiliuotus iš surinktų duomenų apie namų ūkius ir asmenis, nurodytus Reglamente (ES) Nr. ... [Reglamentas, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos sistema, COD 2016/0264], taip pat kitus statistinius duomenis, sukompiliuotus iš administracinių šaltinių, pavyzdžiui, duomenis apie sergamumą ar nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus. Kai tinkama, reikiamais ad hoc intervalais įtraukiami specialiose įstaigose gyvenantys asmenys ir 0–14 metų vaikai su sąlyga, kad prieš tai būtų atlikti sėkmingi bandomieji tyrimai.“;

"

2)  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) Duomenų teikimo ataskaitiniai laikotarpiai, intervalai ir terminai

Priemonės, susijusios su duomenų teikimo pirmaisiais ataskaitiniais metais, intervalu ir terminu, patvirtinamos pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

"

3)  d punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Pagal šį reglamentą Sveikatos patikrinimo tyrimų taikymas yra neprivalomas. Vidutinė apklausos viename namų ūkyje trukmė tyrimo moduliams turi neviršyti 20 minučių.“.

"

23 straipsnis

Įgyvendinimo priemonių pereinamojo laikotarpio nuostatos

Įgyvendinimo priemonės, pagal 17a, 17b ir 17c straipsniuose nurodytas reglamentų (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 nuostatas priimtos anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d. [iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios data], toliau taikomos, kol baigiasi jų galiojimo terminas arba kol jos pakeičiamos ar panaikinamos.

Tuose reglamentuose išdėstyti duomenų ir metaduomenų, įskaitant kokybės ataskaitas, perdavimo įpareigojimai, susiję su ataskaitiniais laikotarpiais, kurie visiškai arba iš dalies yra ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. [iš dalies keičiančio reglamento taikymo pradžios data], taikomi toliau.

24 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentai (EB) Nr. 577/98 ir (EB) Nr. 1177/2003 panaikinami nuo 2020 m. gruodžio 31 d., nedarant poveikio tuose reglamentuose nustatytiems duomenų ir metaduomenų, įskaitant kokybės ataskaitas, perdavimo įpareigojimams, susijusiems su ataskaitiniais laikotarpiais, kurie visiškai arba iš dalies yra ankstesni nei ta data.

2.  Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

25 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

▌Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▌Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Tačiau 3 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose nurodytų sričių atžvilgiu jis taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

▌I PRIEDAS

Įtraukiamos temos

Sritis

Tema

Potemės

Visoms sritims▌

Techniniai elementai

Duomenų rinkimo informacija

Identifikavimas

Svoriai

Apklausų charakteristikos

Vieta

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Demografinė padėtis

Pilietybės ir migravimo informacija

Namų ūkio sudėtis

Sveikata: sveikatos būklė ir negalia, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų prieinamumas bei naudojimasis jomis ir sveikatą lemiantys veiksniai

Negalia ir kiti Būtinojo Europos gyventojų sveikatos modulio elementai

Dalyvavimas darbo rinkoje

Pagrindinis aktyvumo statusas (kaip apsibrėžta)

Esminės darbo charakteristikos

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgyto išsilavinimo lygis

Darbo jėga

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (papildoma konkreti išsami informacija)

Buvimas šalyje

Migracijos priežastis

Dalyvavimas darbo rinkoje▌

Užimtumo statusas

Sutarties trukmė

Išsami informacija apie sutartį

Darbas visą ar ne visą darbo dieną (priežastis)

Ekonomiškai priklausomas savarankiškas darbas

Priežiūros pareigos

Įmonės ar įstaigos dydis

Darbo vieta

Darbas namie

Darbo paieška

Noras dirbti

Galimybės dirbti

 

Nepagrindinis darbas arba darbas keliose darbo vietose

Kito darbo paieška

Nepakankamas užimtumas

Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas

Jaunimas darbo rinkoje

Migrantų ir jų tiesioginių palikuonių padėtis darbo rinkoje

Pensija ir dalyvavimas darbo rinkoje

Priežiūros poreikiai

Darbo trukmė, darbinė biografija ir ankstesnė profesinė patirtis

Darbo pradžia

Būdas, kuriuo surastas darbas

Karjeros tęstinumas ir pertraukos

Pagrindinės paskutiniojo darbo charakteristikos

Darbo sąlygos, įskaitant darbo laiką (val.) ir darbo laiko tvarką

Darbo laikas (val.)

Darbo laiko tvarka

Darbo organizavimas ir darbo laiko tvarka

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgytas išsilavinimas (išsami informacija, įskaitant informaciją apie pertrauktą arba nebaigtą išsilavinimą)

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo veikloje (4 savaitės)

Dalyvavimas formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo veikloje (12 mėnesių)

Sveikata: sveikatos būklė ir negalia, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų prieinamumas bei naudojimasis jomis ir sveikatą lemiantys veiksniai

Nelaimingi atsitikimai darbe ir kitos su darbu susijusios sveikatos problemos

Būtinojo Europos gyventojų sveikatos modulio elementai

Pajamos, vartojimas ir turto elementai, įskaitant skolas

Pajamos iš darbo

Pajamos iš bedarbio pašalpų

Pajamos ir gyvenimo sąlygos

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (papildoma konkreti išsami informacija)

Buvimo šalyje trukmė

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (esamu metu)

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgytas išsilavinimas (išsami informacija, įskaitant informaciją apie pertrauktą arba nebaigtą išsilavinimą)

Dalyvavimas darbo rinkoje

Darbo vietos charakteristikos

Sutarties trukmė

 

Užimtumo statusas

Padėtis darbo rinkoje (išsami informacija)

Priežiūros pareigos

Darbo trukmė, darbinė biografija ir ankstesnė profesinė patirtis

Ankstesnė profesinė patirtis

Darbo sąlygos, įskaitant darbo laiką (val.) ir darbo laiko tvarką

Veiklos kalendorius

Darbo laikas (val.)

Sveikata: sveikatos būklė ir negalia, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų prieinamumas bei naudojimasis jomis ir sveikatą lemiantys veiksniai

Būtinasis Europos gyventojų sveikatos modulis

Išsami informacija apie sveikatos būklę ir negalią

Vaikų sveikata

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis

Sveikatos priežiūra

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (vaikai)

Sveikatą lemiantys veiksniai

 

Gyvenimo kokybė, įskaitant dalyvavimą socialiniame, pilietiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime, įtrauktį ir gerovę

Gyvenimo kokybė

Dalyvavimas socialiniame ir kultūriniame gyvenime

Gerovė

Gyvenimo sąlygos, įskaitant materialinį nepriteklių, būstą, gyvenamąją aplinką ir galimybes naudotis paslaugomis

Materialinis nepriteklius

Su vaikais susijęs nepriteklius

Pagrindinės būsto charakteristikos

Būsto sąlygos, įskaitant nepriteklių ir priskaičiuotą nuomos mokestį (išsami informacija)

Sąnaudos būstui, įskaitant sumažintas komunalinių paslaugų sąnaudas

Gyvenamoji aplinka

Su būstu, įskaitant nuomą, susiję sunkumai ir jų priežastys

Naudojimasis paslaugomis, įskaitant priežiūros paslaugas ir paslaugas, padedančias gyventi savarankiškai

Paslaugų įperkamumas

Nepatenkinti poreikiai ir jų priežastys

Vaikų priežiūra

 

Pajamos, vartojimas ir turto elementai, įskaitant skolas

Pajamos iš darbo

Pajamos iš socialinių pervedimų

Pajamos iš pensijų

Kitos pajamos, įskaitant pajamas iš turto bei kapitalo ir pervedimų tarp namų ūkių

Mokesčiai ir įmokos, faktiškai sumokėti po sumažinimo

Bendrosios metinės pajamos namų ūkių ir respondentų lygmeniu

Pernelyg didelis įsiskolinimas, įskaitant jo priežastis

Įsiskolinimai

Turto elementai, įskaitant būsto nuosavybę

Vartojimo elementai

Iš kartos į kartą perduodamos palankios ir nepalankios sąlygos

Savo poreikių vertinimas

Sveikata

Sveikata: sveikatos būklė ir negalia, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų prieinamumas bei naudojimasis jomis ir sveikatą lemiantys veiksniai

Būtinasis Europos gyventojų sveikatos modulis

Ligos ir lėtinės būklės

Nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai

Skausmas

Psichikos sveikata, įskaitant priklausomybių ligas

Funkciniai sutrikimai

Asmeninės priežiūros veiklos sunkumai

Namų ūkio veiklos sunkumai

Laikini veiklos apribojimai (dėl sveikatos problemų)

Kliūtys dalyvauti tam tikrose gyvenimo srityse

Naudojimasis sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis

Vaistų vartojimas

Profilaktinė priežiūra

Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis

Ūgis ir svoris

 

Fizinis aktyvumas

Mitybos įpročiai

Rūkymas

Alkoholio vartojimas

Socialiniai ir aplinkos veiksniai

Pajamos, vartojimas ir turto elementai, įskaitant skolas

Bendrosios mėnesinės namų ūkio pajamos

Švietimas ir mokymas

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Buvimo šalyje trukmė

Darbo trukmė ir ankstesnė profesinė patirtis

Darbo pradžia

Dalyvavimas darbo rinkoje

Įmonės ar įstaigos dydis

Įgytas išsilavinimas ir susijusi informacija

Įgytas išsilavinimas (išsami informacija, įskaitant informaciją apie pertrauktą arba nebaigtą išsilavinimą)

Su išsilavinimu susijusi informacija

Paties respondento nurodyti įgūdžiai

 

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Galimybė gauti informacijos apie mokymosi galimybes ir profesinio orientavimo paslaugas (12 mėnesių)

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Pastarojo meto formaliojo švietimo veikla (išsami informacija) (12 mėnesių)

IRT naudojimas pastarojo meto formaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Dalyvavimo pastarojo meto formaliojo švietimo veikloje priežastys (12 mėnesių)

Pastarojo meto formaliojo švietimo veiklos apmokėjimas ir laikas (val.) (12 mėnesių)

Pastarojo meto formaliojo švietimo veiklos rezultatai ir įgytų įgūdžių panaudojimas (12 mėnesių)

Dalyvavimas neformaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Neformaliojo švietimo veikla (išsami informacija) (12 mėnesių)

IRT naudojimas neformaliojo švietimo veikloje (12 mėnesių)

Dalyvavimo neformaliojo švietimo veikloje priežastys (12 mėnesių)

Neformaliojo švietimo veiklos apmokėjimas ir laikas (val.) (12 mėnesių)

Neformaliojo švietimo veiklos rezultatai ir įgytų įgūdžių panaudojimas (12 mėnesių)

Kliūtys dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje (12 mėnesių)

Savaiminis mokymasis

Pajamos, vartojimas ir turto elementai, įskaitant skolas

Bendrosios mėnesinės namų ūkio pajamos

Informacinių ir ryšių technologijų naudojimas

Dalyvavimas informacinės visuomenės veikloje

Galimybės naudoti IRT

IRT naudojimas ir naudojimo dažnumas

Kliūtys ir problemos naudojant

 

Naudojimo poveikis

 

Saugumas, privatumas, pasitikėjimas

 

Prisijungimas prie interneto iš bet kurios vietos

 

Skaitmeniniai įgūdžiai

 

Veikla internete

 

E.  prekyba

 

Sąveika su valdžios institucijomis

 

Pajamos, vartojimas ir turto elementai, įskaitant skolas

Bendrosios mėnesinės namų ūkio pajamos

Laiko naudojimas

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (išsami informacija)

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (esamu metu)

Sveikata: sveikatos būklė ir negalia, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų prieinamumas bei naudojimasis jomis ir sveikatą lemiantys veiksniai

Būtinasis Europos gyventojų sveikatos modulis

Gyvenimo sąlygos, įskaitant materialinį nepriteklių, būstą, gyvenamąją aplinką ir galimybes naudotis paslaugomis

Ilgalaikio vartojimo prekių turėjimas

Vaikų priežiūra

Ligonių ir pagyvenusių asmenų priežiūra

 

Darbo sąlygos, įskaitant darbo laiką (val.) ir darbo laiko tvarką

Darbo laikas (val.)

Darbo laiko tvarka

Pajamos, vartojimas ir turto elementai, įskaitant skolas

Gamyba savo vartojimui ir pardavimui, remonto darbai

Pajamos iš darbo

Bendrosios mėnesinės namų ūkio pajamos

Laiko paskirstymas

Laiko naudojimas, veiklos rūšys

Lygiagreti veikla

Veiklos vykdymo vieta

Kitų asmenų buvimas vykdant veiklą

Veiklos įvertinimas

Vartojimas

Asmenų ir namų ūkių charakteristikos

Namų ūkio sudėtis (papildoma konkreti išsami informacija)

 

Gyvenimo sąlygos, įskaitant materialinį nepriteklių, būstą, gyvenamąją aplinką ir galimybes naudotis paslaugomis

Pagrindinės būsto charakteristikos

Dalyvavimas švietimo ir mokymo veikloje

Dalyvavimas formaliojo švietimo veikloje (esamu metu)

Dalyvavimas darbo rinkoje

Sutarties trukmė

Pajamos, vartojimas ir turto elementai, įskaitant skolas

Bendrosios metinės pajamos namų ūkių ir respondentų lygmeniu

Pagrindiniai pajamų komponentai

Mokesčiai ir įmokos

Darbo užmokesčiu neapmokamos veiklos pajamos natūra

Priskaičiuotas nuomos mokestis

Pagrindinis pajamų šaltinis

Turto elementai, įskaitant būsto nuosavybę

Skolos

Įsiskolinimai

Vartojimas pagal COICOP

Tarpvalstybinio vartojimo išlaidos pagal COICOP

Savo produkcijos vartojimas

II PRIEDAS

Tikslumo reikalavimai

1.  Visiems duomenų rinkiniams taikomi tikslumo reikalavimai išreiškiami standartinėmis paklaidomis ir apibrėžiami kaip realių įverčių ir statistinės visumos šalyje arba NUTS 2 lygio regione dydžio tolydžiosios funkcijos.

2.  Konkretaus įverčio apskaičiuota standartinė paklaida 20190416-P8_TA-PROV(2019)0387_LT-p0000002.png turi neviršyti šios sumos:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0387_LT-p0000003.png

3.  Funkcijos f(N) išraiška: f(N)=a√N+b.

4.  Naudojamos šios parametrų N, a ir b vertės:

 

N

a

b

Darbo jėgos sritis: tikslumo reikalavimai

Ketvirtinis (nacionalinis) 15–74 m. amžiaus bedarbių skaičiaus ir visų šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykio įvertis

15–74 m. amžiaus šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

7800

-4500

Ketvirtinis (nacionalinis) 15–74 m. amžiaus dirbančių asmenų skaičiaus ir visų šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykio įvertis

15–74 m. amžiaus šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

7800

-4500

Ketvirtinis 15–74 m. amžiaus bedarbių skaičiaus ir visų šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykio kiekviename NUTS 2 lygio regione įvertis

15–74 m. amžiaus NUTS 2 lygio regiono gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

Žr. 6 dalį

Pajamų ir gyvenimo sąlygų sritis

Gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykis

Šalies privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

900

2600

Gyventojų, kuriems skurdas gresia ilgą laiką (ilgiau nei ketverius metus), skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykis

Šalies privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

350

1000

Gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykis kiekviename NUTS 2 lygio regione (žr. 7 dalį)

NUTS 2 lygio regiono privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

600

0

Sveikatos sritis

Gyventojų (ne jaunesnių kaip 15 m. amžiaus), kurių galimybės vykdyti įprastinę veiklą smarkiai apribotos dėl sveikatos problemų, procentinė dalis

Ne jaunesnių kaip 15 m. amžiaus gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

1200

2800

Švietimo ir mokymo sritis

Dalyvavimo formaliojo švietimo ir mokymo veikloje (18–24 m. amžiaus asmenys) lygis

18-24 m. amžiaus šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

200

1500

Dalyvavimo neformaliojo švietimo ir mokymo veikloje (25–69 m. amžiaus asmenys) lygis

25-69 m. amžiaus šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

400

2000

Informacinių ir ryšių technologijų naudojimo sritis

Asmenų, praėjusiais metais internetu užsisakiusių prekių ar paslaugų privačiam naudojimui, procentinė dalis

16-74 m. amžiaus šalies gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

400

1300

Laiko naudojimo sritis

Ne jaunesnių kaip 15 m. amžiaus gyventojų, kas dieną vidutiniškai daugiau nei 10 proc. laiko dirbančių apmokamą darbą, procentinė dalis

Ne jaunesnių kaip 15 m. amžiaus gyventojų, gyvenančių privačiuose namų ūkiuose, skaičius milijonais asmenų, suapvalintas iki tūkstantųjų

900

3500

Vartojimo sritis

Namų ūkių, kurių išlaidos su būstu susijusioms išlaidų kategorijoms, įskaitant vandenį, elektrą, dujas ir kitą kurą, didesnės nei 50 proc. visų išlaidų (žr. 8 dalį)

Šalies privačių namų ūkių skaičius milijonais, suapvalintas iki tūkstantųjų

600

1600

5.  Šalims, kurių f(N) vertės, apskaičiuotos pagal pirmiau pateiktus parametrus, yra neigiamos, atitinkamas reikalavimas netaikomas.

6.  Nustatant 15–74 m. amžiaus bedarbių skaičiaus ir visų šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus santykio kiekviename NUTS 2 lygio regione įvertį, funkcija f(N) apibrėžiama taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0387_LT-p0000004.png

7.  Nustatant gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykio kiekviename NUTS 2 lygio regione įvertį, šie reikalavimai neprivalomi NUTS 2 lygio regionams, kuriuose gyvena mažiau nei 0,500 mln. gyventojų, jei atitinkamas NUTS 1 lygio regionas šį reikalavimą tenkina. NUTS 1 lygio regionams, kuriuose gyvena mažiau nei 100 000 gyventojų, šis reikalavimas netaikomas.

8.  Vartojimo ir laiko naudojimo sričių tikslumo reikalavimai gali būti įgyvendinami sujungiant ne ilgesnio nei trejų metų iš eilės stebėjimo mikroduomenis. Šiose srityse tikslumas gali būti apskaičiuojamas ir įvertinamas taikant atitinkamus alternatyvius metodus.

III PRIEDAS

Imčių charakteristikos

1.  Darbo jėgos srities imties charakteristikos:

a)  ataskaitinio ketvirčio (iš eilės einančių ataskaitinių savaičių agreguotasis lygmuo) nacionalinė imtis paskirstoma vienodai per visas ketvirčio savaites. Ataskaitinio ketvirčio (kiekvieno NUTS 2 lygio regiono) imtis paskirstoma per 3 mėnesius, proporcingai kiekvieno mėnesio savaičių skaičiui;

b)  per metus imties elementai rotuojami. Imties elementai turi sutapti bent 20 proc. (iš eilės einančių metų tie patys ketvirčiai) ir bent 50 proc. (iš eilės einantys ketvirčiai), neatsižvelgiant į imties mažėjimą.

Nedarant poveikio 6 straipsnio 1 dalies e punktui, teikiami visos imties duomenys.

2.  Pajamų ir gyvenimo sąlygų srities imties charakteristikos:

a)  imčiai taikoma bent ketverių metų imties rotacijos schema. Jei valstybė narė mano, kad tai įmanoma, imčiai taikoma šešerių arba daugiau metų rotacijos schema;

b)  neatsižvelgiant į imties mažėjimą, imtis vienodai paskirstoma per rotacijos schemos metus, išskyrus laikotarpius, kai keičiasi imties dydis.

3.  Laiko naudojimo srities imties charakteristikos: imties vienetams priskirti ataskaitiniai laikotarpiai:

a)  paskirstomi per dvylikos mėnesių iš eilės laikotarpį;

b)  apima nedarbo dienas;

c)  grindžiami atsitiktine imtimi.

4.  Vartojimo srities imties charakteristikos: imties vienetams priskirti ataskaitiniai laikotarpiai paskirstomi per dvylikos mėnesių iš eilės laikotarpį.

IV PRIEDAS

Periodiškumas

1.  Darbo jėgos srities duomenų rinkinius sudaro informacija, renkama kas ketvirtį, kasmet, kas dvejus metus ir kas 8 metus. Su ad hoc temomis susijusių kintamųjų duomenys renkami kas ketverius metus.

2.  Pajamų ir gyvenimo sąlygų srities duomenų rinkinius sudaro▌ kasmet, kas trejus metus ir kas šešerius metus renkama informacija. Su ad hoc temomis susijusių kintamųjų duomenys renkami kas dvejus metus.

3.  Sveikatos srities duomenys renkami kas 6 metus.

4.  Švietimo ir mokymo srities duomenys renkami kas 6 metus.

5.  Informacinių ir ryšių technologijų naudojimo srities duomenys renkami kasmet.

6.  Laiko naudojimo srities duomenys renkami kas 10 metų.

7.  Vartojimo srities duomenys renkami kas 5 metus.

8.  Siekiant išvengti perkrovimo kai kuriais duomenų rinkimo laikotarpiais, 4 straipsnyje nustatyti daugiamečiai tęstiniai planai, kai aktualu, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytose srityse nuo duomenų rinkimo laikotarpių nukrypsta ne daugiau kaip vienus metus.

V PRIEDAS

Duomenų perdavimo terminai

Valstybės narės perduoda reikiamus duomenis Komisijai (Eurostatui) ne vėliau kaip iki toliau nustatytų terminų.

1.  Darbo jėgos sritis: valstybės narės perduoda:

1)  patikrintus mikroduomenis be tiesioginių identifikatorių pagal šią dviejų etapų procedūrą:

a)  per pirmuosius trejus šio reglamento įgyvendinimo metus, kaip numatyta 10 straipsnio 4 dalyje:

–  ketvirtiniai duomenys perduodami per dešimt savaičių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

–  kiti duomenys perduodami ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d.;

b)  nuo ketvirtųjų įgyvendinimo metų duomenys perduodami taip:

–   ketvirtiniai duomenys perduodami per aštuonias savaites nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

–   kiti duomenys reguliariai perduodami ne vėliau kaip kitų metų kovo 15 d.;

–  kiti su ad hoc temomis susiję duomenys perduodami ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d.

Tais metais, kai terminas sueina šeštadienį ar sekmadienį, faktinis terminas yra kitas pirmadienis.

Potemės „Pajamos iš darbo“▌ duomenys gali būti perduodami Komisijai (Eurostatui) per penkiolika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

2)  agreguotuosius rezultatus mėnesinei nedarbo statistikai parengti – per 25 dienas atitinkamai po ataskaitinio mėnesio arba kalendorinio mėnesio. Jeigu duomenys perduodami pagal TDO apibrėžtį, šis terminas gali būti pratęstas iki 27 dienų.

2.  Pajamų ir gyvenimo sąlygų sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis be tiesioginių identifikatorių laikydamosi šių terminų:

a)  N metais surinktų duomenų kintamųjų – iki N metų pabaigos. Išimtiniais atvejais ▌iki N metų pabaigos gali būti pateikti išankstiniai pajamų mikroduomenys,▌ o patikslinti duomenys pateikiami ne vėliau kaip N+1 metų vasario 28 d.;

b)  kintamieji, susiję su tyrimu, apimančiu N metais pasibaigiančios rotacijos schemos metus, pateikiami ne vėliau kaip N+1 metų spalio 31 d.

3.  Sveikatos sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis be tiesioginių identifikatorių per devynis mėnesius nuo nacionalinio lygmens laikotarpio, skirto duomenims rinkti, pabaigos.

4.  Švietimo ir mokymo sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis be tiesioginių identifikatorių per šešis mėnesius nuo nacionalinio lygmens laikotarpio, skirto duomenims rinkti, pabaigos.

5.  Informacinių ir ryšių technologijų naudojimo sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis be tiesioginių identifikatorių ne vėliau kaip N tyrimo metų spalio 5 d.

6.  Laiko naudojimo sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis be tiesioginių identifikatorių ne vėliau kaip per penkiolika mėnesių po darbo vietoje pabaigos.

7.  Vartojimo sritis: valstybės narės perduoda patikrintus mikroduomenis be tiesioginių identifikatorių per penkiolika mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl 14 straipsnio 2 dalies, susijusios su bendradarbiavimu su Sąjungos agentūromis

Siekdama užtikrinti Europos socialinės statistikos suderinamumą ir palyginamumą, Komisija stiprins bendradarbiavimą su Sąjungos agentūromis, laikydamasi 14 straipsnio 2 dalies ir susijusių konstatuojamųjų dalių (12 ir 33). Be kita ko, bus aktyviau bendradarbiaujama statistinių metodų, metodikos, kokybės, naujų priemonių ir duomenų šaltinių klausimais.

(1)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(2) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „2020 m. EUROPA. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020.
(4)http://ec.europa.eu/environment/beyond RR\1129777EN.docx 9/75 PE599.576v02-00 EN_gdp/background_en.html
(5)COM (2009) 404, 2009 8 10.
(6)2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(7)2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1260/2013 dėl Europos demografinės statistikos (OL L 330, 2013 12 10, p. 39).
(8)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymo (OL L 218, 2008 8 13, p. 14).
(9)2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(10)2013 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 557/2013, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos nuostatos dėl galimybės naudoti konfidencialius duomenis mokslo reikmėms, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 831/2002.
(11)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(12)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(13)2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
(14)2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(15)2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
(16)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(17)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(18)JL prašom įrašyti nuorodą į tekstą, kuriuo pakeičiamas Reglamentas 966/2012 (OL bus paskelbtas rudenį).
(19)1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (OL L 77, 1998 3 14, p. 3).
(20)2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES–SPGS) (OL L 165, 2003 7 3, p. 1).
(21)2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (OL L 143, 2004 4 30, p. 49).
(22)2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 452/2008 dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės (OL L 145, 2008 6 4, p. 227).
(23)2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (OL L 354, 2008 12 31, p. 70).
(24)XXX
(25)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 17 d.Teisinis pranešimas