Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0090(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0029/2019

Pateikti tekstai :

A8-0029/2019

Debatai :

PV 16/04/2019 - 22
CRE 16/04/2019 - 23

Balsavimas :

PV 17/04/2019 - 8.7
CRE 17/04/2019 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0399

Priimti tekstai
PDF 333kWORD 101k
Trečiadienis, 2019 m. balandžio 17 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnis vykdymo užtikrinimas ir modernizavimas ***I
P8_TA-PROV(2019)0399A8-0029/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES nuostatos, susijusios su geresniu ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (COM(2018)0185 – C8-0143/2018 – 2018/0090(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0185),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0143/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Respublikos Bundesrato ir Švedijos Parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0029/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos ▌Tarybos direktyvos 93/13/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES nuostatos, susijusios su geresniu ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu(1)
P8_TC1-COD(2018)0090

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga turi padėti užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą pagal SESV 114 straipsnį priimamomis priemonėmis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

(2)  vartotojų apsaugos teisės aktai turėtų būti veiksmingai taikomi visoje Sąjungoje. Tačiau 2016 ir 2017 m. pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) Komisijai atlikus išsamią vartotojų ir rinkodaros teisės srities direktyvų tinkamumo patikrą padaryta išvada, kad Sąjungos vartotojų srities teisės aktų veiksmingumui kenkia per menkas tiek prekiautojų, tiek vartotojų informuotumas, todėl dažniau galėtų būti išnaudojamos esamos teisių gynimo priemonės;

(3)  Sąjunga jau ėmėsi tam tikrų priemonių vartotojų, prekiautojų ir teisės specialistų informuotumui apie vartotojų teises didinti bei vartotojų teisių užtikrinimui ir vartotojų teisių gynimui gerinti. Tačiau nacionaliniuose teisės aktuose dar esama spragų, susijusių su tikrai veiksmingomis ir proporcingomis sankcijomis, skirtomis atgrasyti nuo Sąjungos vidaus pažeidimų ir už juos nubausti, su tuo, kad vartotojams, nukentėjusiems dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais Direktyva 2005/29/EB(4) perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimų, nenumatyta pakankamai individualių teisių gynimo priemonių, ir su tuo, kad Direktyvoje 2009/22/EB(5) nustatyta draudimų procedūra turi trūkumų. Draudimų procedūra turėtų būti peržiūrėta atskira priemone, kuria iš dalies keičiama ir pakeičiama Direktyva 2009/22/EB;

(4)  į direktyvas 98/6/EB(6), 2005/29/EB ir 2011/83/ES(7) įtraukti reikalavimai valstybėms narėms numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas už nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis šios direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, pažeidimus. Be to, pagal Reglamento (ES) 2017/2394(8) dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) 21 straipsnį valstybės narės turi veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant sankcijų taikymą, kad plačiai paplitę pažeidimai ar Sąjungos mastu plačiai paplitę pažeidimai būtų nutraukti arba uždrausti;

(5)  dabartinės nacionalinės taisyklės dėl sankcijų Sąjungoje gerokai skiriasi. Pirmiausia ne visos valstybės narės užtikrina, kad pažeidimą padariusiems prekiautojams už plačiai paplitusius pažeidimus ar Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus galėtų būti skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos baudos. Todėl turėtų būti patobulintos galiojančios direktyvų 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES taisyklės dėl sankcijų, o kartu Direktyvoje 93/13/EEB(9) turėtų būti nustatytos naujos taisyklės dėl sankcijų;

(6)  taikytinas sankcijas rinktis ir toliau turėtų valstybės narės ir jos savo nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti atitinkamas sankcijų taikymo procedūras direktyvų, iš dalies pakeistų šia Direktyva, pažeidimų atvejais;

(7)  siekiant sudaryti sąlygas nuosekliau taikyti sankcijas, visų pirma už Sąjungos vidaus pažeidimus, plačiai paplitusius pažeidimus ir Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, nurodytus Reglamente (ES) 2017/2394, reikėtų nustatyti nebaigtinį ir orientacinį bendrų sankcijų taikymo kriterijų sąrašą. Šie kriterijai turėtų apimti, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę, taip pat ▌bet kokį prekiautojo žalos atlyginimą vartotojams už jiems padarytą žalą. Pakartotiniai to paties kaltininko pažeidimai rodo polinkį daryti tokius pažeidimus, todėl tai yra reikšmingas elgesio rimtumo, taigi ir būtinybės padidinti sankcijų lygį, kad būtų pasiektas veiksmingas atgrasomasis poveikis, požymis. Jei yra atitinkamų duomenų, turėtų būti atsižvelgta į dėl pažeidimo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius. Taip pat gali būti atsižvelgta į kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju;

(8)  šie bendri neišsamūs ir orientaciniai sankcijų taikymo kriterijai gali būti nesvarbūs sprendžiant dėl sankcijų už kiekvieną pažeidimą, o ypač už nesunkius pažeidimus. Valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į kitus bendruosius teisės principus, taikomus skiriant sankcijas, kaip antai non bis in idem principą;

(9)  kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnyje, su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos imasi visų būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių prekiautojo atsakingo už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, atžvilgiu jų jurisdikcijos ribose, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas arba uždraustas. Prireikus jos prekiautojui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, taiko sankcijas, kaip antai vienkartines arba periodines baudas. Vykdymo užtikrinimo priemonės turi būti įgyvendinamos veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai, siekiant nutraukti arba uždrausti plačiai paplitusį pažeidimą ar Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą. Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos turi siekti imtis vykdymo užtikrinimo priemonių vienu metu valstybėse narėse, susijusiose su tuo pažeidimu;

(10)  siekiant užtikrinti, kad už plačiai paplitusius vartotojų teisės pažeidimus ir už Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, kuriems taikomas koordinuotas tyrimas ir vykdymo užtikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, valstybių narių institucijos galėtų skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, baudos turėtų būti nustatytos kaip ▌sankcijų už tokius pažeidimus elementas. Kad būtų užtikrintas baudų atgrasomasis poveikis, už tokius pažeidimus valstybės narės savo nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti maksimalią baudą, kuri sudarytų ne mažiau kaip 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje arba valstybėse narėse. Prekiautojas tam tikrais atvejais taip pat gali būti bendrovių grupė;

(11)  kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/2394 9 ir 10 straipsniuose, skiriant sankcijas turėtų būti turi būti deramai atsižvelgiama, kai taikoma, į aptariamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę. Sankcijos turėtų būti taikomos proporcingai ir laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus. Galiausiai taikomos sankcijos turėtų atitikti vartotojų interesų apsaugos Sąjungos teisės aktų pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar potencialią juo sukeliamą žalą. Įgaliojimais skirti sankcijas naudojasi tiesiogiai pačios kompetentingos institucijos arba naudojamasi prireikus kreipiantis į kitas kompetentingas institucijas ar kitas valdžios institucijas, arba naudojamasi, jei taikoma, duodant nurodymus paskirtosioms įstaigoms, arba naudojamasi kreipiantis į kompetentingus priimti reikalingą sprendimą teismus, be kita ko, prireikus – kai prašymas priimti reikalingą sprendimą nepatenkinamas – pateikiant apeliacinį skundą;

(12)  kai, taikant koordinavimo mechanizmą pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, viena nacionalinė kompetentinga institucija, kaip ji suprantama pagal tą reglamentą, skiria baudą prekiautojui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą arba Sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, jai turėtų būti suteikta teisė skirti baudą, kuri būtų ne mažesnė kaip 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos visose valstybėse narėse, susijusiose su koordinuotais vykdymo užtikrinimo veiksmais;

(13)  valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma savo nacionalinėje teisėje ir toliau taikyti arba nustatyti didesnes maksimalias apyvarta pagrįstas baudas už plačiai paplitusius vartotojų teisės pažeidimus ir Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/2394. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė tokias baudas grįsti prekiautojo pasauline apyvarta arba išplėsti baudų skyrimo taisyklių taikymo sritį, įtraukiant ir kitus pažeidimus, kuriems netaikomos šios direktyvos nuostatos, susijusios su Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsniu. Be to, tais atvejais, kai apie prekiautojo metinę apyvartą duomenų nėra, valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma palikti galioti ar nustatyti kitas taisykles, kuriomis numatomos baudos. Reikalavimas nustatyti ne mažesnę kaip 4 proc. prekiautojo apyvartos baudą neturėtų būti taikomas pagal jokias papildomas valstybių narių taisykles dėl periodinių baudų, kaip antai kasdien mokamų baudų, už sprendimo, nutarties, laikinosios priemonės, prekiautojo įsipareigojimo arba kitos priemonės pažeidimui nutraukti nevykdymą;

(14)  sankcijų skyrimo taisyklės turėtų būti nustatytos Direktyvoje 93/13/EEB, siekiant sustiprinti jos atgrasomąjį poveikį. Valstybės narės gali pačios priimti sprendimą dėl taikytinos administracinės ar teisminės sankcijų už Direktyvos 93/13/EEB pažeidimus taikymo procedūros. Pažymėtina, kad administracinės institucijos arba nacionaliniai teismai gali skirti sankcijas, kai nustatomas nesąžiningas sutarčių sąlygų pobūdis, be kita ko, ir per administracinės institucijos pradėtą teismo procesą. Be to, nacionaliniai teismai arba administracinės institucijos gali taikyti sankcijas, kai prekiautojas taiko tokias sutarties sąlygas, kurios pagal nacionalinę teisę bet kokiomis aplinkybėmis aiškiai apibrėžiamos kaip nesąžiningos, taip pat kai prekiautojas taiko tokią sutarties sąlygą, kuri pripažinta nesąžininga priėmus galutinį privalomą sprendimą. Valstybės narės galėtų nuspręsti, kad administracinės institucijos taip pat turi teisę nustatyti, ar sutarčių sąlygos yra nesąžiningo pobūdžio. Nacionaliniai teismai arba administracinės institucijos taip pat galėtų taikyti sankciją pagal tą patį sprendimą, kuriuo nustatytas sutarties sąlygų nesąžiningumas. Be to, pačios valstybės narės turi nustatyti tinkamus mechanizmus, kuriais būtų koordinuojami bet kokie vidaus veiksmai, susiję su individualiomis teisių gynimo priemonėmis ir sankcijomis;

(15)  paskirstydamos pajamas iš baudų, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę didinti vartotojų bendrojo intereso ir kitų saugomų viešųjų interesų apsaugą; ▌

(16)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojams, nukentėjusiems nuo nesąžiningos komercinės praktikos, būtų numatytos teisių gynimo priemonės, kad būtų panaikinti visi tokios nesąžiningos veiklos padariniai. Privatų vykdymo užtikrinimą palengvintų aiški individualių teisių gynimo priemonių sistema. Vartotojui turėtų būti sudaryta galimybė proporcingai ir veiksmingai gauti žalos atlyginimą ir atitinkamais atvejais mokėti mažesnę kainą arba nutraukti sutartį. Valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma palikti galioti arba nustatyti teises į kitas teisių gynimo priemones, kaip antai taisymas ar pakeitimas, vartotojams, nukentėjusiems nuo komercinės praktikos, kad būtų visiškai pašalinti tokios veiklos padariniai. Valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma nustatyti teisių gynimo priemonių taikymo ir jų poveikio vartotojams sąlygas. Taikant teisių gynimo priemones, atitinkamais atvejais būtų galima atsižvelgti į nesąžiningos komercinės praktikos sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas susijusias aplinkybes, pavyzdžiui, prekiautojo nusižengimą arba sutarties pažeidimą;

(17)  atliekant vartotojų ir rinkodaros teisės srities direktyvų tinkamumo patikrą ir kartu Direktyvos 2011/83/ES vertinimą taip pat nustatyta keletas sričių, kur esamos vartotojų apsaugos taisyklės turėtų būti modernizuotos ▌. Kadangi skaitmeninės priemonės nuolat tobulinamos, būtina nuolat patikslinti vartotojų apsaugos teisės aktus;

(18)  didelį poveikį vartotojams daro tarp internetinės paieškos rezultatų komerciniams pasiūlymams suteikiamas aukštesnis reitingas arba bet koks jų preferencinis pateikimas, kuriais pasirūpina interneto paieškos funkcijų teikėjai;

(19)  reitingas nurodo prekiautojų pasiūlymų santykinį reikšmingumą arba svarbą, suteikiamą paieškos rezultatams, kuriuos pateikia, organizuoja arba praneša interneto paieškos funkcijų teikėjai, be kita ko, naudodami algoritminę seką, reitingo nustatymo ar peržiūros mechanizmus, vizualinius akcentus ar kitas akcentavimo priemones arba jų derinį;

(20)  šiuo atžvilgiu Direktyvos 2005/29/EB I priedas turėtų būti papildytas nauju punktu, kad būtų aišku, jog turėtų būti draudžiama praktika, kai prekiautojas paieškos rezultatų pavidalu pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikia vartotojui informaciją, neatskleidžiant, kad jis sumokėjo už reklamą arba konkrečiai už aukštesnį produkto reitingą paieškos rezultatuose. Kai prekiautojas tiesiogiai arba netiesiogiai sumoka interneto paieškos funkcijų teikėjui už aukštesnį produkto reitingą paieškos rezultatuose, interneto paieškos funkcijų teikėjas turėtų glaustai, paprastai ir suprantamai apie tai informuoti vartotojus. Netiesioginiu mokėjimu galėtų būti laikomas prekiautojo sutikimas internetinės paieškos funkcijų teikėjo atžvilgiu prisiimti bet kokios rūšies papildomų įsipareigojimų, už kuriuos konkrečiai suteikiamas aukštesnis reitingas. Netiesioginis mokėjimas galėtų būti didesnis komisinis mokestis už kiekvieną sandorį, taip pat įvairios atlyginimo sistemos, kurias taikant konkrečiai suteikiamas aukštesnis reitingas. Mokėjimai už bendrąsias paslaugas, kaip antai įtraukimo į sąrašus mokesčiai arba narystės mokesčiai, už kuriuos prekiautojui suteikiama daug įvairių interneto paieškos funkcijų teikėjo siūlomų funkcijų, neturėtų būti laikomi mokėjimu, kuriuo konkrečiai siekiama aukštesnio produktų reitingo, su sąlyga, kad tokie mokėjimai nėra skirti aukštesniam reitingui gauti. Interneto paieškos funkcijas gali teikti įvairių rūšių internetiniai prekiautojai, įskaitant tarpininkus, kaip antai internetinės prekyvietės, paieškos sistemos ir palyginimo paslaugų interneto svetainės;

(21)  Skaidrumo reikalavimai, taikomi pagrindiniams reitingavimo parametrams, taip pat reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/... (10)(11) dėl verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo. Reglamente (ES) Nr. 2019/... (12)++ nustatyti skaidrumo reikalavimai taikomi įvairiems internetiniams tarpininkams, įskaitant elektronines prekyvietes, tačiau jie taikomi tik tarp prekiautojų ir internetinių tarpininkų. Todėl Direktyvoje 2005/29/EB turėtų būti nustatyti panašūs reikalavimai, siekiant užtikrinti pakankamą skaidrumą vartotojams, išskyrus atvejus, kai interneto paieškos sistemų teikėjai jau privalo pagal Reglamentą (ES) 2019/...++ nurodyti pagrindinius parametrus, kurie atskirai arba kartu yra labai svarbūs reitingo nustatymui, ir santykinę tų pagrindinių parametrų svarbą, savo interneto paieškos sistemose pateikdami lengvai ir viešai prieinamą, paprastą ir suprantamą aprašymą;

(22)  prekiautojai, kurie vartotojams suteikia galimybę ieškoti prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, kelionių, apgyvendinimo ir laisvalaikio veiklos, kurias siūlo įvairūs prekiautojai arba vartotojai, turėtų informuoti vartotojus apie pagrindinius standartinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų pasiūlymų reitingą, ir jų santykinę svarbą, palyginti su kitais parametrais. Ši informacija turėtų būti glausta ir lengvai, aiškiai ir tiesiogiai prieinama. Reitingą lemiantys parametrai – tai visi bendrieji kriterijai, procesai, konkretūs signalai, įtraukti į algoritmus, ar kiti reitinguojant naudojami koregavimo ar pažeminimo mechanizmai;

(23)  reikalavimas informuoti apie pagrindinius reitingavimo parametrus, nedaro poveikio Direktyvai (ES) 2016/943(13). Neturėtų būti reikalaujama, kad prekiautojai atskleistų detalų savo reitingavimo mechanizmų, įskaitant algoritmus, veikimą. Prekiautojai turėtų pateikti bendrą pagrindinių reitingavimo parametrų aprašymą, paaiškinantį prekiautojo naudojamus pagrindinius standartinius parametrus ir jų santykinę svarbą, palyginti su kitais parametrais, tačiau jis neturi būti individualizuotas kiekvienai atskirai paieškos užklausai;

(24)  kai produktai vartotojams siūlomi elektroninėse prekyvietėse, pagal Direktyvą 2011/83/ES reikalaujamą iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją teikia ir elektroninė prekyvietė, ir produktus pristatanti trečioji šalis. Todėl elektronine prekyviete besinaudojantys vartotojai gali aiškiai nesuprasti, kas yra jų sutartiniai partneriai ir kaip tai veikia jų teises ir pareigas;

(25)  elektroninės prekyvietės Direktyvoje 2011/83/ES turėtų būti apibrėžtos panašiai kaip Reglamente (ES) 524/2013(14) ir Direktyvoje (ES) 2016/1148(15). Tačiau apibrėžtis turėtų būti atnaujinta taip, kad technologiniu požiūriu būtų neutralesnė ir apimtų naujas technologijas. Todėl tikslinga vietoj „svetainės“ kalbėti apie programinę įrangą, apimant svetainę, svetainės dalį arba taikomąją programą, kuri yra naudojama prekiautojo arba jo vardu, atsižvelgiant į sąvoką „elektroninė sąsaja“, kaip numatyta Reglamente (ES) 2017/2394 ir Reglamente (ES) 2018/302(16);

(26)  todėl Direktyvoje 2005/29/ES ir Direktyvoje 2011/83/ES turėtų būti nustatyti elektroninėms prekyvietėms taikomi konkretūs skaidrumo reikalavimai informuoti elektroninėmis prekyvietėmis besinaudojančius vartotojus apie pagrindinius parametrus, pagal kuriuos išrikiuojami skirtingi pasiūlymai, taip pat ar jie sutartį sudaro su prekiautoju ar ne prekiautoju (kaip antai kitu vartotoju) ▌;

(27)  elektroninės prekyvietės turėtų informuoti vartotojus, ar prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis yra prekiautojas ar ne prekiautojas, remiantis elektroninei prekyvietei pateikta tos trečiosios šalies deklaracija. Kai prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis deklaruoja, kad jos statusas – ne prekiautojas, elektroninė prekyvietė turėtų pateikti trumpą pareiškimą, kad sudarytai sutarčiai netaikomos vartotojų teisės, numatytos Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktuose. Be to, vartotojai turėtų būti informuojami apie tai, kaip prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis ir elektroninės prekyvietės teikėjas yra pasidaliję su sutartimi susijusius įsipareigojimus. Informacija turėtų būti pateikiama aiškiai ir suprantamai, o ne tik darant nuorodą į standartines nuostatas ir sąlygas arba panašų sutartinį dokumentą. Elektroninei prekyvietei taikomi informavimo reikalavimai turėtų būti proporcingi ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugos ir elektroninių prekyviečių konkurencingumo pusiausvyrą. Neturėtų būti reikalaujama, kad elektroninės prekyvietės išvardytų konkrečias vartotojų teises, kai vartotojai informuojami apie jų taikymą arba netaikymą. Tai nedaro poveikio Direktyvoje 2011/83/ES, ypač jos 6 straipsnio 1 dalyje, nustatytiems vartotojų informavimo reikalavimams. Informacija apie atsakomybę už vartotojų teisių užtikrinimą, kurią reikia pateikti, priklauso nuo elektroninės prekyvietės ir atitinkamų trečiųjų šalių prekiautojų sutartinių susitarimų. Elektroninė prekyvietė gali nurodyti, kad už vartotojų teisių užtikrinimą atsako tik trečioji šalis, arba apibūdinti savo konkrečius įsipareigojimus, kai ji prisiima atsakomybę už tam tikrus sutarties aspektus, pavyzdžiui, pristatymą arba naudojimąsi teise atsisakyti sutarties;

(28)  pagal Direktyvos 2000/31/EB(17) 15 straipsnio 1 dalį elektroninių prekyviečių neturėtų būti reikalaujama tikrinti trečiųjų šalių teikėjų teisnumo. Vietoj to elektroninės prekyvietės turėtų reikalauti, kad elektroninėje prekyvietėje produktus pristatančios trečiosios šalys nurodytų, ar pagal vartotojų teisę jos yra prekiautojai, ar ne prekiautojai, ir šią informaciją pateiktų elektroninėje prekyvietėje;

(29)  atsižvelgiant į sparčius technologinius pokyčius, susijusius su elektroninėmis prekyvietėmis, ir į būtinybę užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė šiuo tikslu nustatyti arba toliau taikyti konkrečias papildomas priemones. Tokios nuostatos turėtų būti proporcingos, nediskriminacinės ir nedarančios poveikio Direktyvai 2003/31/EB;

(30)  Direktyvoje 2011/83/ES nustatytos skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų apibrėžtys turėtų būti suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/... pateiktomis apibrėžtimis(18)(19). Skaitmeninis turinys, kuriam taikoma Direktyva (ES) 2019/... (20)++, apima vienkartinį teikimo veiksmą, atskirų teikimo veiksmų seką arba tęstinį teikimą per tam tikrą laikotarpį. Tęstinio teikimo ypatumai nebūtinai reiškia ilgalaikį teikimą. Vaizdo įrašų siuntimo srautiniu būdu internetu atvejai turėtų būti laikomi tęstiniu teikimu per tam tikrą laikotarpį, neatsižvelgiant į faktinę garso ir vaizdo rinkmenos trukmę. Todėl kartais gali būti sunku atskirti tam tikras skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų rūšis, nes abiem atvejais galimas nuolatinis prekiautojo vykdomas teikimas sutarties galiojimo laikotarpiu ▌. Skaitmeninės paslaugos yra, pavyzdžiui, dalijimosi vaizdo ir garso rinkmenomis paslaugos ir kitų rinkmenų priegloba, tekstų tvarkymas arba žaidimai, siūlomi debesijos kompiuterijos aplinkoje, debesijos duomenų saugykla, žiniatinklio paštas, socialinės medijos ir debesijos taikomosios programos. Nuolatinis paslaugos teikėjo dalyvavimas pateisina Direktyvoje 2011/83/ES išdėstytų taisyklių dėl teisės atsisakyti sutarties, pagal kurias vartotojas iš esmės gali išbandyti paslaugą ir per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos nuspręsti, ar nori toliau ja naudotis, taikymą. Fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutartims būdingas vienkartinio teikimo veiksmas, kai prekiautojas pateikia vartotojui tam tikrą skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, konkrečias muzikos ar vaizdo rinkmenas. Joms ir toliau taikoma 16 straipsnio m punkte numatyta teisės atsisakyti sutarties išimtis, pagal kurią vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties, kai sutartis pradedama vykdyti, pavyzdžiui, ▌turinys parsisiųsdinamas arba siunčiamas srautiniu būdu, jei vartotojas per teisės atsisakyti sutarties laikotarpį iš anksto pareiškia aiškų sutikimą, kad būtų pradėtas vykdymas, ir pripažįsta, kad tuo jis praranda savo teisę. Kilus abejonių dėl to, ar sutartis yra paslaugų sutartis ar fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutartis, turėtų būti taikoma paslaugoms numatyta teisė atsisakyti sutarties;

(31)  skaitmeninis turinys ir skaitmeninės paslaugos dažnai teikiami internetu pagal sutartis, pagal kurias vartotojas nemoka kainos, tačiau pateikia prekiautojui asmens duomenis. Direktyva 2011/83/ES jau taikoma fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo (t. y. interneto skaitmeninio turinio teikimo) sutartims, neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas sumoka kainą pinigais, ar pateikia asmens duomenis. Ir priešingai, Direktyva 2011/83/ES taikoma tik paslaugų sutartims, įskaitant skaitmeninių paslaugų sutartis, pagal kurias vartotojas sumoka arba įsipareigoja sumokėti tam tikrą kainą. Taigi ta direktyva netaikoma skaitmeninių paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojas pateikia prekiautojui asmens duomenis, nemokėdamas kainos. Atsižvelgiant į jų panašumus ir į galimybę mokamas skaitmenines paslaugas ir mainais už asmens duomenis teikiamas skaitmenines paslaugas pakeisti vienas kitomis, joms turėtų būti taikomos tos pačios Direktyvoje 2011/83/ES nustatytos taisyklės;

(32)  reikėtų užtikrinti Direktyvos 2011/83/ES taikymo srities ir Direktyvos (ES) 2019/...(21), kuri taikoma skaitmeninio turinio teikimo arba skaitmeninių paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti prekiautojui asmens duomenis, suderinamumą;

(33)  todėl Direktyvos 2011/83/ES taikymo sritis turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant ir sutartis, pagal kurias prekiautojas suteikia arba įsipareigoja suteikti skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis. Panašiai kaip fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutarčių atveju, direktyva turėtų būti taikoma, kai vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti prekiautojui asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai prekiautojas vartotojo pateiktus asmens duomenis tvarko tik skaitmeninio turinio arba skaitmeninės paslaugos teikimo tikslais, ir prekiautojas netvarko šių duomenų jokiais kitais tikslais. Bet kokie asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679;

(34)  siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su Direktyva (ES) 2019/...(22), kai skaitmeninis turinys ir skaitmeninės paslaugos teikiami ne mainais už kainą, Direktyva 2011/83/ES turėtų būti netaikoma ir tais atvejais, kai prekiautojas asmens duomenis renka ▌tik tam, kad atitiktų jam taikomus teisinius reikalavimus. Tokios situacijos gali būti, pavyzdžiui, atvejai, kai pagal taikomus teisės aktus vartotojo registracija yra būtina saugumo ir tapatybės nustatymo tikslais ▌;

(35)  Direktyva 2011/83/ES taip pat turėtų būti netaikoma tais atvejais, kai prekiautojas tik renka metaduomenis, kaip antai informaciją apie vartotojo prietaisą arba naršymo istoriją ▌, išskyrus atvejus, kai tai laikoma sutartimi pagal nacionalinę teisę. Direktyva taip pat neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai vartotojui, nesudariusiam sutarties su prekiautoju, reklama pateikiama vien tam, kad jis gautų prieigą prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta laisvė išplėsti Direktyvos 2011/83/ES taisyklių taikymą ir jas taikyti ir tokiais atvejais, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, arba tokius atvejus kitaip reguliuoti;

(36)  funkcionalumo sąvoka turėtų aprėpti būdus, kaip gali būti naudojamas skaitmeninis turinys arba skaitmeninė paslauga. Pavyzdžiui, esami arba nesami techniniai apribojimai, tokie kaip apsauga naudojant skaitmeninių teisių valdymą arba regioninį kodavimą, gali daryti poveikį skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos galimybei vykdyti visas savo funkcijas, susijusias su savo tikslu. Sąveikumo sąvoka nurodo, ar ir kokia apimtimi skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga gali veikti naudojant aparatinę ar programinę įrangą, besiskiriančią nuo aparatinės ar programinės įrangos, kuri paprastai naudojama tos pačios rūšies skaitmeniniam turiniui ar paslaugoms. Sėkmingas veikimas apimtų, pavyzdžiui, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos galimybes keistis informacija su tokia kita programine ar aparatine įranga ir naudoti informaciją, kuria keičiamasi. Suderinamumo sąvoka apibrėžta Direktyvoje (ES) 2019/...(23);

(37)  pagal Direktyvos 2011/83/ES 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį reikalaujama, kad prekiautojai atitinkamai ne prekybai skirtose patalpose sudaromų sutarčių ir nuotolinės prekybos sutarčių atveju gautų vartotojo išankstinį aiškų sutikimą, kad sutartis būtų pradėta vykdyti nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui. 14 straipsnio 4 dalies a punkte numatyta sutartinė sankcija tuo atveju, kai prekiautojas nevykdo šio reikalavimo, t. y. vartotojui nereikia mokėti už suteiktas paslaugas. Reikalavimas gauti aiškų vartotojo sutikimą atitinkamai svarbus tik paslaugų, įskaitant skaitmenines paslaugas, teikiamų už tam tikrą kainą, atveju. Todėl būtina iš dalies pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį taip, kad reikalavimas prekiautojams gauti vartotojo išankstinį sutikimą būtų taikomas tik paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojui atsiranda mokėjimo pareiga;

(38)  Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio m punkte numatyta teisės atsisakyti sutarties dėl fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio išimtis, jei vartotojas iš anksto sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui, ir pripažino, jog dėl to jis praranda teisę atsisakyti sutarties. Direktyvos 2011/83/ES 14 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta sutartinė sankcija tuo atveju, kai prekiautojas nevykdo šio reikalavimo, t. y. vartotojui nereikia mokėti už skaitmeninį turinį, kuriuo pasinaudota. Reikalavimas gauti aiškų vartotojo sutikimą ir pripažinimą atitinkamai svarbus tik skaitmeninio turinio, teikiamo už tam tikrą kainą, atveju. Todėl būtina iš dalies pakeisti 16 straipsnio m punktą taip, kad reikalavimas prekiautojams gauti vartotojo išankstinį sutikimą ir pripažinimą būtų taikomas tik sutartims, pagal kurias vartotojui atsiranda mokėjimo pareiga;

(39)  Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 4 dalyje nustatyti informacijos reikalavimai, taikomi „kvietimui pirkti“ produktą nurodyta kaina. Šie informacijos reikalavimai taikomi jau reklamuojant produktą, o Direktyvoje 2011/83/ES nustatyti tie patys ir kiti išsamesni informacijos reikalavimai, kurie taikomi vėlesniu etapu iki sutarties sudarymo (t. y. prieš pat vartotojui sudarant sutartį). Todėl prekiautojams gali reikėti tą pačią informaciją pateikti tiek reklamuojant produktą (pavyzdžiui, medijų interneto svetainėje patalpintame elektroniniame reklaminiame skelbime), tiek prieš sudarant sutartį (pavyzdžiui, savo internetinių parduotuvių puslapiuose);

(40)  Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 4 dalyje nustatyti informacijos reikalavimai apima vartotojo informavimą apie prekiautojo skundų nagrinėjimo tvarką. Tinkamumo patikros rezultatai rodo, kad ši informacija svarbiausia prieš sudarant sutartį, o ją reglamentuojančios nuostatos išdėstytos Direktyvoje 2011/83/ES. Todėl reikalavimas pateikti šią informaciją kvietimuose pirkti reklamuojant produktą pagal Direktyvą 2005/29/EB turėtų būti išbrauktas;

(41)  pagal Direktyvos 2011/83/ES 6 straipsnio 1 dalies h punktą prekiautojai iki sutarties sudarymo turi pateikti vartotojui informaciją apie teisę atsisakyti sutarties, taip pat pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, nustatytą direktyvos I priedo B dalyje. Direktyvos 2011/83/ES 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti paprastesni iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimai, jei sutartis sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones ir todėl nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, pavyzdžiui, telefonu, per balsu valdomas apsipirkimo programėles ar SMS žinute. Reikalavimai dėl privalomos iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos, kuri turi būti nurodyta šiose nuotolinio ryšio priemonėse arba per jas, apima informaciją apie teisę atsisakyti sutarties, nurodytą 6 straipsnio 1 dalies h punkte. Taigi pagal juos kartu reikia pateikti ir pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, nustatytą direktyvos I priedo B dalyje. Tačiau pateikti sutarties atsisakymo formą, kai sutartis sudaroma tokiomis priemonėmis, kaip telefonas ar balsu valdoma apsipirkimo programėlė, neįmanoma, o pateikti patogiai vartotojui kitomis 8 straipsnio 4 dalyje numatytomis nuotolinio ryšio priemonėmis gali būti techniškai neįmanoma. Todėl tikslinga pagal Direktyvos 2011/83/ES 8 straipsnio 4 dalį nuostatos dėl pavyzdinės sutarties atsisakymo formos neįtraukti į informaciją, kurią prekiautojai bet kuriuo atveju turi nurodyti sutarčiai sudaryti naudojamose nuotolinio ryšio priemonėse arba per jas;

(42)  Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio a punkte numatyta teisės atsisakyti paslaugų sutarčių, pagal kurias buvo suteikta visa paslauga, išimtis, jei paslaugos pradėtos teikti vartotojui aiškiai iš anksto sutikus ir pripažinus, jog jis praras teisę atsisakyti sutarties, kai prekiautojas bus visiškai įvykdęs sutartį. O pagal Direktyvos 2011/83/ES 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį, kuriose numatytos prekiautojo pareigos tais atvejais, kai sutartis pradėta vykdyti nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui, prekiautojams tereikia gauti vartotojo išankstinį aiškų sutikimą, bet ne pripažinimą, kad, visiškai įvykdžius sutartį, teisė atsisakyti sutarties bus prarasta. Kad būtų užtikrintas pirmiau minėtų teisinių nuostatų nuoseklumas, būtina į Direktyvos 2011/83/ES 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 8 dalį įtraukti įpareigojimą, kad prekiautojas taip pat gautų vartotojo pripažinimą, kad, visiškai įvykdžius sutartį, teisė atsisakyti sutarties bus prarasta. Be to, 16 straipsnio a punkto formuluotė turėtų būti suderinta su 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 8 dalies pakeitimais taip, kad reikalavimas prekiautojams gauti vartotojo išankstinį sutikimą būtų taikomas tik paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojui atsiranda mokėjimo pareiga. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė netaikyti reikalavimo gauti vartotojo pripažinimą, kad, visiškai įvykdžius sutartį, teisė atsisakyti sutarties bus prarasta, paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojas pateikė prekiautojui konkretų prašymą dėl apsilankymo, kad jis atliktų remontą. Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio c punkte numatyta teisės atsisakyti sutarties išimtis tiekiant prekes, pagamintas pagal vartotojo pateiktas specifikacijas arba aiškiai pritaikytas jo asmeninėms reikmėms. Ši išimtis apima, pavyzdžiui, individualiems poreikiams pritaikytų baldų gamybą ir įrengimą vartotojo namuose, kai tai numatyta pagal vieną pirkimo–pardavimo sutartį;

(43)  teisės atsisakyti sutarties išimtis, numatyta Direktyvos 2011/83/ES 16 straipsnio b punkte, taip pat turėtų būti laikoma taikytina sutartims dėl pavienio ne tinklais perduodamos energijos tiekimo, nes jos kaina priklauso nuo žaliavų arba energijos rinkų svyravimų, kurių prekiautojas negali kontroliuoti ir kurie gali kilti sutarties atsisakymo laikotarpiu;

(44)  Direktyvos 2011/83/ES 14 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis vartotojas, naudodamasis teise atsisakyti sutarties, nemoka už suteiktas paslaugas, suteiktas komunalines paslaugas ir pateiktą fizinėje laikmenoje neįrašytą skaitmeninį turinį. Kai tenkinama bet kuri iš tų sąlygų, vartotojui nereikia mokėti paslaugos, komunalinių paslaugų ar skaitmeninio turinio, gautų prieš pasinaudojant teise atsisakyti sutarties, kainos. Kalbant apie skaitmeninį turinį, viena iš šių atskirai vertinamų sąlygų pagal 14 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį yra nepateiktas sutarties patvirtinimas, įskaitant patvirtinimą, kad gautas vartotojo išankstinis aiškus sutikimas pradėti vykdyti sutartį nepasibaigus teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui, ir pripažinimas, jog dėl to prarandama teisė atsisakyti sutarties. Tačiau ši sąlyga nėra įtraukta į 16 straipsnio m punkte numatytas teisės atsisakyti sutarties praradimo sąlygas, todėl atsiranda netikrumas, ar vartotojas gali pasinaudoti 14 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunkčio nuostatomis, kai įvykdomos kitos dvi 14 straipsnio 4 dalies b punkte numatytos sąlygos ir dėl to prarandama teisė atsisakyti sutarties pagal 16 straipsnio m punktą. Todėl 14 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktyje nustatyta sąlyga turėtų būti įtraukta į 16 straipsnio m punktą, kad vartotojas galėtų pasinaudoti teise atsisakyti sutarties, kai sąlyga nėra patenkinta, ir atitinkamai reikalauti 14 straipsnio 4 dalyje numatytų teisių;

(45)  prekiautojai gali personalizuoti savo pasiūlymų kainą, taikomą tam tikriems vartotojams ar konkrečioms vartotojų kategorijoms, remdamiesi automatizuotu sprendimų priėmimu ir vartotojų elgsenos profiliavimu, kurie leidžia prekiautojams įvertinti vartotojo perkamąją galią. Todėl vartotojai turėtų būti aiškiai informuojami tais atvejais, kai jiems nurodyta kaina yra individualizuota, remiantis automatizuotu sprendimu, kad jie priimdami savo sprendimus atsižvelgtų į galimą riziką. Atitinkamai Direktyva 2011/83/ES turėtų būti papildyta konkrečiu reikalavimu informuoti vartotoją, kai kaina individualizuojama remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu. Šis informavimo reikalavimas neturėtų būti taikomas tokiems metodams kaip „dinamiškas“ arba „realiu laiku vykdomas“ kainų nustatymas, pagal kurį kaina keičiama labai lanksčiai ir greitai, atsižvelgiant į paklausą rinkoje, kai nevykdomas individualizavimas, remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu. Šis informavimo reikalavimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 2016/679(24), kuriame numatyta, inter alia, asmens teisė nesutikti, kad jo atžvilgiu būtų vykdomas automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą;

(46)  atsižvelgiant į technologinius pokyčius, iš Direktyvos 2011/83/ES 6 straipsnio 1 dalies c punkte pateikto ryšio priemonių sąrašo reikia išbraukti nuorodą į fakso numerį, nes faksas retai naudojamas ir iš esmės yra pasenęs;

(47)  priimdami sprendimą dėl pirkimo vartotojai vis dažniau remiasi kitų vartotojų atsiliepimais ir rekomendacijomis. Todėl, jeigu prekiautojai leidžia susipažinti su vartotojų atsiliepimais apie produktus, jie turėtų informuoti, ar yra taikomi procesai ar procedūros, skirti užtikrinti, kad skelbiami atsiliepimai gauti iš vartotojų, kurie įsigijo arba naudojo produktus. Jei tokie procesai ar procedūros yra įdiegti, jie turėtų suteikti informacijos apie tai, kaip atliekami patikrinimai, ir aiškiai informuoti vartotojus, kaip atsiliepimai tvarkomi, pavyzdžiui, ar skelbiami visi atsiliepimai (teigiami ir neigiami), taip pat ar šiems atsiliepimams įtakos turėjo rėmėjai arba sutartiniai santykiai su prekiautoju. Be to, atitinkamai nesąžininga komercine praktika turėtų būti laikomas vartotojų klaidinimas, skelbiant pareiškimus, kuriais teigiama, kad atsiliepimus apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, kai nebuvo imtasi pagrįstų ir proporcingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad atsiliepimus pateikė tokie vartotojai. Tokie veiksmai galėtų apimti, pavyzdžiui, technines priemones, skirtas patikrinti atsiliepimus skelbiančių asmenų patikimumą, prašant informacijos, kad būtų patikrinta, ar vartotojas iš tikrųjų įsigijo ar naudojo produktą;

(48)  nuostatos dėl vartotojų atsiliepimų ir rekomendacijų nepažeidžia bendros ir teisėtos reklamos praktikos naudoti perdėtus pareiškimus arba pareiškimus, kurių nereikia suprasti tiesiogine prasme;

(49)  prekiautojams taip pat turėtų būti uždrausta skelbti netikrus vartotojų atsiliepimus ir rekomendacijas, pavyzdžiui, paspaudimus „patinka“ socialinėse medijose, arba pavesti kitiems tai daryti, kad jie reklamuotų jų produktus, taip pat manipuliuoti atsiliepimais ir rekomendacijomis, pavyzdžiui, skelbti tik teigiamus atsiliepimus, o neigiamus – šalinti. Tai taip pat gali būti daroma ekstrapoliuojant rekomendacijas socialinėse medijose, kai naudotojo teigiama sąveika su tam tikru internetiniu turiniu susiejama su kitokiu, tačiau susijusiu turiniu arba prie jo perkeliama, sudarant įspūdį, kad tas naudotojas palankiai vertina ir susijusį turinį;

(50)  prekiautojams turėtų būti uždrausta perparduoti vartotojams bilietus į kultūros ir sporto renginius, kuriuos jie įsigijo naudodamiesi programine įranga, pavyzdžiui, „botus“, suteikiančią jiems galimybę įsigyti daugiau bilietų nei leidžia pirminio bilietų pardavėjo nustatyti techniniai apribojimai arba išvengti visų kitų techninių priemonių, kurias įdiegė pirminis pardavėjas, siekdamas užtikrinti galimybę įsigyti bilietus visiems asmenims. Šis konkretus draudimas nedaro poveikio jokioms kitoms nacionalinėms priemonėms, kurių valstybės narės gali imtis siekdamos apsaugoti teisėtus vartotojų interesus ir užtikrinti kultūros politiką bei plataus masto galimybes visiems asmenims dalyvauti kultūros ir sporto renginiuose, pavyzdžiui, reguliuoti bilietų perpardavimo kainą;

(51)  ES pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje garantuojama laisvė užsiimti verslu pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką. Tačiau prekyba prekėmis valstybėse narėse kaip tapačiomis, kai iš tikrųjų jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, vartotojus gali klaidinti ir paskatinti priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jie kitomis aplinkybėms nebūtų priėmę;

(52)  todėl tokia veikla gali būti laikoma prieštaraujančia Direktyvai 2005/29/EB, remiantis svarbių elementų vertinimu kiekvienu konkrečiu atveju. Kad valstybių narių vartotojų ir už maisto produktus atsakingoms institucijoms būtų lengviau taikyti galiojančius teisės aktus, 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos pranešime „ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymas sprendžiant dvejopos maisto kokybės klausimus. Maisto produktai“ buvo pateiktos dabartinių ES taisyklių taikymo dvejopos maisto produktų kokybės atvejais gairės(25). Šiomis aplinkybėmis Komisijos Jungtinis tyrimų centras pristatė bendrą požiūrį į maisto ▌lyginamųjų tyrimų metodą(26);

(53)  tačiau, kaip rodo vykdymo užtikrinimo patirtis, nesant tikslios nuostatos vartotojams, prekiautojams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms gali būti neaišku, kokia komercinė praktika galėtų prieštarauti Direktyvai 2005/29/EB. Todėl, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tiek prekiautojams, tiek vykdymo užtikrinimo institucijoms, Direktyva 2005/29/EB turėtų būti iš dalies pakeista aiškiai reglamentuojant prekybą preke kaip tapačia kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, kai tos prekės sudėtis ar savybės gerokai skiriasi. Kompetentingos institucijos tokią veiklą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų vertinti ir nagrinėti pagal direktyvos nuostatas. Atlikdama vertinimą kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar vartotojai gali lengvai atpažinti tokį diferencijavimą, į prekiautojo teisę to paties prekės ženklo prekes pritaikyti skirtingoms geografinėms rinkoms dėl teisėtų ir objektyvių priežasčių, kaip antai nacionalinių teisės aktų, vietinės ar sezoninės žaliavų pasiūlos ▌ar savanoriškų strategijų, siekiant didinti galimybes maitintis sveikai ir maistingai, taip pat į prekiautojo teisę skirtingose geografinėse rinkose to paties prekės ženklo prekes siūlyti skirtingo svorio ar tūrio pakuotėse. Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į informacijos prieinamumą ir tinkamumą, turėtų įvertinti, ar vartotojai gali lengvai identifikuoti tokius skirtumus. Svarbu informuoti vartotojus apie prekių diferencijavimą dėl teisėtų ir objektyvių priežasčių. Prekiautojams turėtų būti suteikta galimybė pateikti tokią informaciją įvairiais būdais, leidžiančiais vartotojams susipažinti su reikiama informacija. Prekiautojai paprastai turėtų teikti pirmenybę informacijos pateikimo ant prekių etiketės alternatyvoms. Turėtų būti laikomasi atitinkamų Sąjungos sektorinių taisyklių ir laisvo prekių judėjimo taisyklių;

(54)  nors ne prekybai skirtose patalpose vykdoma prekyba yra teisėtas ir nusistovėjęs prekybos kanalas, kaip prekyba prekiautojo prekybai skirtose patalpose ir nuotolinė prekyba, dėl tam tikros ypač agresyvios ar klaidinančios prekybos ar pardavimo praktikos per apsilankymus vartotojo namuose ▌arba per ▌ekskursijas, kaip nurodyta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 8 dalyje, vartotojams gali būti daromas spaudimas pirkti prekes ar paslaugas, kurių kitomis aplinkybėmis jie nepirktų, ir (arba) pirkti pernelyg didelėmis kainomis, dažnai prašant nedelsiant sumokėti. Neretai tokia praktika būna nukreipta į senyvo amžiaus arba kitus pažeidžiamus vartotojus. Kai kurios valstybės narės tokią praktiką laiko netinkama ir mano, kad tam tikras ne prekybai skirtose patalpose vykdomos prekybos formas ir aspektus, kaip nustatyta Direktyvoje 2011/83/ES, pavyzdžiui, agresyvią ir klaidinančią produkto rinkodarą ar pardavimą nepageidaujamo lankymosi vartotojo namuose arba ▌ ekskursijų metu. Kai tokie apribojimai taikomi kitais nei vartotojų apsauga sumetimais, kaip antai viešojo intereso arba vartotojo teisės į privatų gyvenimą, kuri saugoma ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsniu, užtikrinimo sumetimais, jie nepatenka į Direktyvos 2005/29/EB taikymo sritį;

(55)  todėl, vadovaujantis subsidiarumo principu ir siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti vykdymą, reikėtų paaiškinti, kad Direktyva 2005/29/EB nedaro poveikio valstybių narių teisei priimti nacionalines nuostatas, siekiant dar labiau apsaugoti teisėtus vartotojų interesus nuo nesąžiningos komercinės praktikos, susijusios su nepageidaujamu prekiautojo lankymusi vartotojų namuose norint pasiūlyti ar parduoti produktus arba su prekiautojo organizuojamomis ekskursijomis siekiant reklamuoti ar parduoti vartotojams produktus, jeigu tokios nuostatos yra pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais. Visos tokios nuostatos turėtų būti proporcingos ir nediskriminacinės ir jomis savaime neturėtų būti uždrausti tokie pardavimo kanalai. Valstybių narių priimtomis nacionalinėmis nuostatomis būtų galima, pavyzdžiui, nustatyti valandas, kada apsilankymai vartotojų namuose be aiškaus jų prašymo nėra leistini, arba drausti tokius apsilankymus, kai vartotojas aiškiai nurodo, kad tokie apsilankymai nėra priimtini, arba nustatyti mokėjimo tvarką. Be to, tokiose nuostatose būtų galima nustatyti daugiau apsaugos taisyklių Direktyva 2011/83/ES suderintose srityse. Todėl Direktyva 2011/83/ES turėtų būti iš dalies pakeista, kad valstybės narės galėtų patvirtinti nacionalines priemones, kuriomis būtų suteikiamas ilgesnis teisės atsisakyti sutarties laikotarpis ir leidžiama nukrypti nuo konkrečių sutarties atsisakymo teisės išimčių. Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie bet kokias tuo tikslu priimtas nacionalines nuostatas, kad Komisija galėtų šią informaciją perduoti visoms suinteresuotosioms šalims ir stebėti tų priemonių proporcingumą ir teisėtumą;

(56)  kalbant apie agresyvią ir klaidinančią praktiką, susijusią su renginiais, organizuojamais ne prekiautojo patalpose, Direktyva 2005/29/EB nedaro poveikio jokioms įsisteigimo sąlygoms ar leidimų išdavimo tvarkai, kurią valstybės narės gali taikyti prekiautojams. Be to, Direktyva 2005/29/EB nedaro poveikio nacionalinei sutarčių teisei, ypač taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo arba padarinių. Agresyvi ir klaidinanti praktika, susijusi su renginiais, organizuojamais ne prekiautojo patalpose, gali būti uždrausta kiekvienu konkrečiu atveju atliekant įvertinimą pagal Direktyvos 2005/29/EB 5–9 straipsnius. Be to, Direktyvos 2005/29/EB I priede nustatytas bendrasis draudimas praktikai, kai prekiautojas sudaro įspūdį, kad jis neveikia su savo profesija susijusiais tikslais, ir praktikai, kuria sudaromas įspūdis, kad vartotojas negali palikti patalpų, kol nebus sudaryta sutartis. Komisija turėtų įvertinti, ar dabartinės taisyklės užtikrina tinkamą vartotojų apsaugos lygį ir priemones valstybėms narėms veiksmingai kovoti su tokia praktika;

(57)  todėl šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis nacionalinei sutarčių teisei tiek, kiek sutarčių teisės aspektai nėra reglamentuojami šia direktyva. Todėl taikant šią direktyvą neturėtų būti daromas poveikis nacionalinei teisei, reglamentuojančiai, pavyzdžiui, sutarties sudarymą ar galiojimą tokiais atvejais, kai neduotas sutikimas ar vykdoma neleistina komercinė veikla;

(58)  siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų gauti naujausios informacijos apie savo turimas Sąjungos vartotojų teises ir teisių gynimo priemones, bendra internetinė prieiga, kurią kurs Komisija, kiek tai įmanoma, turėtų būti patogi naudoti, pritaikyta mobiliesiems įrenginiams, lengvai pasiekiama ir pritaikyta naudoti visiems, įskaitant neįgaliuosius („visiems tinkamas dizainas“);

(59)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(27) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(60)  kadangi šios direktyvos tikslų – geresnio vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl klausimo svarbumo Sąjungos mastu tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis.

Direktyvos 2005/29/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2005/29/EB iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) „produktas“ – bet kuri prekė arba paslauga, įskaitant nekilnojamąjį turtą, skaitmeninę paslaugą ir skaitmeninį turinį, taip pat teises ir pareigas;“;

"

b)  pridedami šie punktai:"

„m) „reitingas“ – produktams suteiktas santykinis reikšmingumas, kaip pateikia, organizuoja ar praneša prekiautojas, nepriklausomai nuo tokiam pateikimui, organizavimui ar pranešimui naudojamų technologinių priemonių;

   „n) „elektroninė prekyvietė“ – paslauga, leidžianti vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su kitais prekiautojais ar vartotojais, naudojantis interneto svetaine, svetainės dalimi ar taikomąja programa, valdoma paties prekiautojo ar jo vardu.“;

"

2)  3 straipsnio 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:"

„5. Šia direktyva valstybėms narėms nekliudoma priimti nuostatų siekiant apsaugoti teisėtus vartotojų interesus susidūrus su agresyvia ar klaidinančia rinkodaros ar pardavimo praktika, kai vartotojo namuose apsilanko nepageidaujamas prekiautojas, arba su prekiautojo organizuojamomis ▌ekskursijomis siekiant reklamuoti ar parduoti vartotojams produktus. ▌Tokios nuostatos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais.

6.   „Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokias nacionalines nuostatas, taikomas remiantis 5 dalimi, ir apie visus vėlesnius pakeitimus. Komisija užtikrina, kad ši informacija vartotojams ir prekiautojams būtų lengvai prieinama tam skirtoje interneto svetainėje.“;

"

3)  6 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:"

c) bet kokią prekybą preke vienoje valstybėje narėje kaip tapačia tokiai pat ▌ kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, nors tos prekės sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, nebent tai pateisinama teisėtomis ir objektyviomis priežastimis.“;

"

4)   ▌7 straipsnis ▌iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  d punktas pakeičiamas taip:"

d) apmokėjimo, pristatymo ir įvykdymo tvarka, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų;“;

"

ii)  papildoma šiuo punktu:"

„f) elektroninėse prekyvietėse siūlomų produktų atveju – ar trečioji šalis, teikianti produktus, yra prekiautojas, remiantis elektroninei prekyvietei pateikta tos trečiosios šalies deklaracija.“;

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„4a. Tais atvejais, kai vartotojams suteikiama galimybė ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi prekiautojai arba vartotojai, remiantis užklausa pagal raktažodį, frazę arba kitas įvesties priemones, neatsižvelgiant į tai, kur tie sandoriai galiausiai gali būti sudaromi, konkrečioje elektroninės sąsajos dalyje, kuri yra tiesiogiai ir lengvai prieinama iš puslapio, kuriame pateikiami užklausos rezultatai, pateikta bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, kurie lemia vartotojui pagal paieškos užklausą pateikiamų produktų reitingą, ir tų parametrų santykinę svarbą, palyginti su kitais parametrais, laikoma esmine. Ši dalis netaikoma interneto paieškos sistemų teikėjams, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2019/...*(28).

__________________

* ... m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/… (OL ...).“;

"

c)  papildoma šia dalimi:"

„6. „Jeigu prekiautojas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar prekiautojas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie įsigijo arba naudojo produktą, ir kokiais būdais prekiautojas tai užtikrina, laikoma esmine.“;

"

5)  Įterpiamas šis ▌straipsnis:"

„11a straipsnis

Teisių gynimas

1.  ▌Vartotojai, nukentėjusieji nuo nesąžiningos komercinės veiklos, turi turėti galimybę pasinaudoti proporcingomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant atlyginimą už vartotojo patirtą žalą ir, atitinkamais atvejais, kainos sumažinimą arba sutarties nutraukimą. Valstybės narės gali nustatyti šių teisių gynimo priemonių taikymo ir jų poveikio sąlygas. Valstybės narės prireikus gali atsižvelgti į nesąžiningos komercinės veiklos sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas susijusias aplinkybes.

2.  Šios teisių gynimo priemonės nedaro poveikio kitų teisių gynimo priemonių, kuriomis vartotojai gali pasinaudoti pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, taikymui.“;

"

6)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

„13 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, nustatant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

   a) pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę ▌;

   b) bet kokius veiksmus, kurių prekiautojas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

   c) bet kokius ankstesnius prekiautojo pažeidimus;
   d) padarius pažeidimą prekiautojo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;
   e) sankcijas, taikomas prekiautojui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama taikant Reglamentu (ES) 2017/2394 sukurtą mechanizmą;
   f) kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos yra nustatomos pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/2394 21 straipsnio nuostatas, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba pradėti teismo procesą dėl baudos nustatymo arba abi šias galimybes, kai baudos maksimalus dydis sudarytų ne mažiau kaip 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse. Nedarant poveikio minėtam reglamentui, dėl nacionalinių konstitucinių priežasčių valstybės narės gali apriboti baudų skyrimą, taikydamos jas už:

   a) 6, 7, 8, 9 straipsnių ir I priedo pažeidimus; ir
   b) tai, kad prekiautojas nuolat verčiasi komercine praktika, kurią kompetentinga nacionalinė institucija ar teismas pripažino nesąžininga, kai pažeidimas nepatenka į a punkto taikymo sritį.

4.  Tais atvejais, kai bauda skiriama pagal 3 dalį, bet nėra informacijos apie prekiautojo metinę apyvartą, valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis sudarytų ne mažiau kaip 2 mln. EUR.

5.  Valstybės narės apie savo taisykles dėl sankcijų praneša Komisijai ne vėliau kaip [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.“;

"

7)  I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  įterpiamas šis punktas:"

„11a. Paieškos rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas aiškiai neatskleidžiant jokios apmokėtos reklamos ar mokėjimo, konkrečiai už aukštesnį produktų reitingą paieškos rezultatuose.“;

"

b)  įterpiami šie punktai:"

„23a. Renginių bilietų perpardavimas vartotojams, jei prekiautojas juos įsigijo naudodamasis automatizuotomis priemonėmis, kad apeitų bet kokį nustatytą bilietų, kuriuos asmuo gali nusipirkti, kiekio apribojimą arba bet kokias kitas taisykles, taikomas bilietų pirkimui.

23b.  Teigimas, kad atsiliepimą apie produktą pateikė vartotojai, kurie iš tikrųjų juo naudojosi ar jį įsigijo, nesiimant pagrįstų ir proporcingų veiksmų patikrinti, ar atsiliepimus tikrai pateikė tokie vartotojai.

23c.  Pateikimas ar pavedimas kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui pateikti neteisingus vartotojų atsiliepimus arba rekomendacijas, taip pat klaidingos informacijos apie vartotojų atsiliepimus arba rekomendacijas socialinėse medijose, siekiant reklamuoti produktus.“.

"

2 straipsnis

Direktyvos 2011/83/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2011/83/ES iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 punktas pakeičiamas taip:"

„3) prekės – prekės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/...(29) 2 straipsnio 5 punkte;

__________________

* ... m. ... ...d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/… (OL ...).“;

"

b)  įterpiamas šis punktas:"

„4a. asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

"

c)   5 ir 6 punktai pakeičiami taip:"

5. pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią prekiautojas perduoda ar įsipareigoja perduoti prekių nuosavybės teises vartotojui, įskaitant sutartis, kurių dalykas gali būti ir prekės, ir paslaugos;

   6) paslaugų sutartis – sutartis, išskyrus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią prekiautojas suteikia ar įsipareigoja suteikti paslaugą, įskaitant skaitmeninę paslaugą, vartotojui ▌;“;

"

d)   11 punktas pakeičiamas taip:"

„11. skaitmeninis turinys – skaitmeninis turinys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/...*(30) 2 straipsnio 1 punkte;“;

__________________

* ... m. ... ...d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/… (OL ...).“;

"

e)   papildoma šiais punktais:"

„16. ▌ skaitmeninė paslauga – skaitmeninė paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...(31)++ 2 straipsnio 2 punkte;

   17. „elektroninė prekyvietė“ – paslauga, ▌leidžianti vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su kitais prekiautojais ar vartotojais, naudojantis programine įranga, įskaitant interneto svetainę, svetainės dalį ar taikomąją programą, valdomą prekiautojo ar jo vardu;
   18. elektroninės prekyvietės teikėjas – bet kuris paslaugų teikėjas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektronine prekyviete;

   19. suderinamumas – suderinamumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...(32) 2 straipsnio 10 punkte;
   20. funkcionalumas – funkcionalumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 11 punkte;
   21. sąveikumas – sąveikumas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnio 12 punkte.“;

"

2)  3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Laikantis direktyvoje nustatytų sąlygų ir nuostatų, ji taikoma prekiautojo ir vartotojo sudaromai sutarčiai, pagal kurią vartotojas sumoka arba įsipareigoja už ją sumokėti kainą. Ši direktyva taikoma sutartims dėl vandens, dujų, elektros energijos arba centralizuoto šilumos tiekimo, įskaitant dėl viešųjų tiekėjų atliekamo tiekimo, jei šios prekės tiekiamos pagal sutartį.“;

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Ši direktyva taip pat taikoma tais atvejais, kai prekiautojas pateikia arba įsipareigoja pateikti skaitmeninį turinį, kuris nėra įrašytas fizinėje laikmenoje, ar suteikti skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti prekiautojui asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pateikti skaitmeninį turinį, kuris neįrašytas fizinėje laikmenoje, arba suteikti skaitmeninę paslaugą pagal šią direktyvą, arba tam, kad prekiautojas įvykdytų jam taikomus teisinius reikalavimus, ir prekiautojas netvarko šių duomenų jokiu kitu tikslu.“;

"

c)  3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  k punktas pakeičiamas taip:"

„k) dėl keleivinio transporto paslaugų, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį ir 19, 21 bei 22 straipsnius;“;

"

ii)  papildoma šiuo punktu:"

„n) bet kokioms prekėms, parduodamoms vykdant sprendimą arba kitais įstatymuose numatytais atvejais.“;

"

3)  5 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  e punktas pakeičiamas taip:"

„e) papildomai prie priminimo, kad yra teisinė prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikties garantija, informacija apie garantinį aptarnavimą ir komercines garantijas, jei taikoma;“;

"

b)  g ir h punktai pakeičiami taip:"

„g) jei taikoma, informacija apie skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumą, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

   h) jei taikoma, informacija apie susijusį skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumą ir sąveikumą ▌, apie kurį prekiautojas žino arba pagrįstai galima manyti, kad turėjo žinoti.“;

"

4)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) geografinį adresą, kuriuo įsisteigęs prekiautojas, taip pat prekiautojo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Be to, tais atvejais, kai prekiautojas pateikia kitas internetinio ryšio priemones, kuriomis vartotojui garantuojama galimybė saugoti bet kokį raštišką susirašinėjimą, įskaitant tokio susirašinėjimo datą ir laiką, su prekiautoju patvariojoje laikmenoje, informacijoje taip pat išsamiai nurodomos tokios kitos priemonės. Visos šios prekiautojo pateiktos ryšio priemonės skirtos tam, kad vartotojas galėtų greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti. Jei taikoma, prekiautojas taip pat nurodo prekiautojo, kurio vardu jis veikia, geografinį adresą ir tapatybės duomenis;“;

"

ii)  įterpiamas šis punktas:"

„ea) jei taikoma, nurodoma, kad kaina buvo individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą;“;

"

iii)  l punktas pakeičiamas taip:"

„l) priminimą, kad yra teisinė prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų atitikties garantija;“;

"

iv)  r ir s punktai pakeičiami taip:"

„r) jei taikoma, informaciją apie skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumą, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

   s) jei taikoma, informaciją apie skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumą ir sąveikumą, ▌apie kurį prekiautojas žino arba pagrįstai galima manyti, kad turėjo žinoti;“;

"

b)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. 1 dalies h, i ir j punktuose nurodyta informacija gali būti suteikta pateikiant pavyzdines sutarties atsisakymo instrukcijas, patvirtintas I priedo A dalyje. Prekiautojas įvykdo 1 dalies h, i ir j punktuose nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, jei jis tas instrukcijas pateikia vartotojui tinkamai užpildytas. Jei valstybės narės yra priėmusios taisykles pagal 9 straipsnio 1a dalį, nuorodos į 14 dienų atsisakymo laikotarpį pavyzdinėse teisės atsisakyti sutarties instrukcijose, pateikiamose I priedo A dalyje, pakeičiamos nuorodomis į 30 dienų atsisakymo laikotarpį;“;

"

5)  Įterpiamas šis straipsnis:"

„6a straipsnis

Papildomi konkretūs informacijos reikalavimai, taikomi elektroninėse prekyvietėse sudarytoms sutartims

1.  Prieš vartotojui elektroninėje prekyvietėje įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį ar atitinkamą pasiūlymą, elektroninės prekyvietės teikėjas, nedarant poveikio Direktyvos 2005/29/EB nuostatoms, atsižvelgdamas į naudojamas nuotolinio ryšio priemones aiškiai ir suprantamai, pateikia šią informaciją:

   a) specialioje elektroninės sąsajos dalyje, kuri yra tiesiogiai ir lengvai prieinama iš puslapio, kuriame pateikti pasiūlymai, bendrąją informaciją dėl pagrindinių parametrų, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio 1 dalies m punkte, pagal kuriuos nustatomas vartotojams pateiktų pasiūlymų reitingas pagal paieškos užklausą, ir tų parametrų santykinė svarba, palyginti su kitais parametrais;
   b) tai, ar prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis yra prekiautojas, remiantis elektroninei prekyvietei pateikta tos trečiosios šalies deklaracija;
   c) kai prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis nėra prekiautojas, tai ▌ Sąjungos vartotojų srities teisės aktuose numatytos vartotojų teisės netaikomos sutarčiai; ▌
   d) kai taikoma, kaip su sutartimi susijusius įsipareigojimus dalijasi prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis ir elektroninės prekyvietės teikėjas. Ši informacija nedaro poveikio atsakomybei, kurią elektroninė prekyvietė ar prekiautojas gali turėti ▌ dėl ▌sutarties nuostatų pagal kitą Sąjungos ar nacionalinę teisę.

2.  Nedarant poveikio Direktyvos 2000/31/EB nuostatoms, šiuo straipsniu valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti papildomų informacijos reikalavimų elektroninėms prekyvietėms. Tokios nuostatos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisintos vartotojų apsaugos sumetimais.“;

"

6)  7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3. Jeigu vartotojas nori, kad 9 straipsnio 2 dalyje numatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu jam būtų pradėta teikti paslaugas ar būtų pradėta tiekti vandenį, dujas arba elektros energiją, kai nėra parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis, ar centralizuotai tiekti šilumą, o vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga, prekiautojas reikalauja, kad vartotojas tokį aiškų prašymą pateiktų patvariojoje laikmenoje. Prekiautojas taip pat prašo vartotojo pripažinti, kad, prekiautojui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas netenka teisės atsisakyti sutarties.“;

"

7)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Jei sutartis sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones ir todėl nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, prekiautojas, prieš sudarydamas tokią sutartį, šiose priemonėse ar pasitelkdamas jas nurodo bent iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją apie pagrindines prekių ar paslaugų savybes, prekiautojo tapatybės duomenis, visą kainą, teisę atsisakyti sutarties, sutarties trukmę, o jei sutartis neterminuota, sutarties nutraukimo sąlygas, nurodytas atitinkamai 6 straipsnio 1 dalies a, b, e, h ir o punktuose, išskyrus h punkte nurodytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, nustatytą I priedo B dalyje. Kitą 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant sutarties atsisakymo formą, prekiautojas tinkamai teikia vartotojui, laikydamasis šio straipsnio 1 dalies.“;

"

b)  8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Jeigu vartotojas nori, kad 9 straipsnio 2 dalyje numatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu jam būtų pradėta teikti paslaugas ar būtų pradėta tiekti vandenį, dujas arba elektros energiją, kai nėra parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis, ar centralizuotai tiekti šilumą, o vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga, prekiautojas reikalauja, kad vartotojas pateiktų aiškų prašymą. Prekiautojas taip pat prašo vartotojo pripažinti, kad, prekiautojui visiškai įvykdžius sutartį, vartotojas netenka teisės atsisakyti sutarties.“;

"

8)  9 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Siekdamos apsaugoti teisėtus vartotojų interesus, kai susiduriama su agresyvia ar klaidinančia rinkodaros ar pardavimo praktika, valstybės narės gali priimti taisykles, pagal kurias 1 dalyje nurodytas 14 dienų sutarties atsisakymo laikotarpis pratęsiamas iki 30 dienų tais atvejais, kai sutartys sudaromos nepageidaujamo prekiautojo lankymosi vartotojo namuose metu arba prekiautojo organizuojamose komercinėse ekskursijose, rengiamose siekiant reklamuoti ar parduoti vartotojams produktus, atveju. Tokios taisyklės turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais.“;

"

b)  2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„2. Nedarant poveikio 10 straipsniui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutarties atsisakymo laikotarpis baigiasi po 14 dienų arba 30 dienų tais atvejais, kai valstybės narės yra priėmusios taisykles pagal šio straipsnio 1a dalį, skaičiuojant nuo:“;

"

9)  10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Jeigu prekiautojas pateikia vartotojui šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją per 12 mėnesių nuo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos, sutarties atsisakymo laikotarpis baigiasi po 14 dienų arba 30 dienų tais atvejais, kai valstybės narės yra priėmusios taisykles pagal 9 straipsnio 1a dalį, nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna tą informaciją.“;

"

10)  13 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"

4. Kiek tai susiję su vartotojo asmens duomenimis, prekiautojas laikosi pagal Reglamentą (ES) 2016/679 taikytinų prievolių.

5.  Prekiautojas nenaudoja jokio turinio, išskyrus asmens duomenis, kuriuos pateikė ar sukūrė vartotojas, naudodamas prekiautojo pateiktą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, išskyrus atvejus, kai tai yra toks turinys:

   a) kurio negalima panaudoti ne kaip prekiautojo pateiktų skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos;
   b) yra susijęs tik su vartotojo veikla naudojantis prekiautojo teikiamu skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga;
   c) yra susietas su kitais prekiautojo duomenimis ir negali būti atsietas arba gali būti atsietas tik imantis neproporcingų veiksmų; arba
   d) kuris buvo sukurtas bendrai vartotojo ir kitų asmenų ir tie kiti vartotojai gali toliau naudotis turiniu.

6.  Išskyrus 5 dalies a, b ar c punktuose nurodytus atvejus, prekiautojas, vartotojo prašymu, vartotojui pateikia bet kokį turinį, išskyrus asmens duomenis, kuriuos pateikė arba sukūrė vartotojas naudodamas prekiautojo pateiktą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.

7.  Vartotojas turi teisę prekiautojui nesudarant jokių kliūčių nemokamai atgauti tą skaitmeninį turinį per pagrįstą laikotarpį ir įprastai naudojamu kompiuterio skaitomu duomenų formatu.

8.  Atsisakius sutarties, prekiautojas gali nebeleisti vartotojui toliau naudoti skaitmeninį turinį arba skaitmeninę paslaugą, visų pirma nebesuteikdamas vartotojui prieigos prie skaitmeninio turinio arba skaitmeninės paslaugos arba deaktyvuodamas vartotojo paskyrą, nedarant poveikio 6 daliai.“;

"

11)  14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  įterpiama ši dalis:"

„2a. Atsisakius sutarties, vartotojas nesinaudoja skaitmeniniu turiniu arba skaitmenine paslauga ir nesuteikia galimybės jais naudotis trečiosioms šalims.“;

"

b)  4 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:"

„(i) vartotojas nepateikė savo išankstinio sutikimo dėl paslaugų teikimo pradžios prieš pasibaigiant 9 straipsnyje nurodytam 14 dienų ar 30 dienų laikotarpiui;“;

"

12)  16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:"

a) kalbama apie paslaugų sutartis po to, kai buvo suteikta visa paslauga, ir jei vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga, jei paslaugos pradėtos teikti vartotojui aiškiai iš anksto sutikus ir pripažinus, jog jis praras teisę atsisakyti sutarties, kai prekiautojas bus visiškai įvykdęs sutartį;“;

"

b)  m punktas pakeičiamas taip:"

„m) kalbama apie fizinėje laikmenoje neįrašyto skaitmeninio turinio teikimo sutartis, jei sutartis pradėta vykdyti, o tuo atveju, jei vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga:

   i) vartotojas aiškiai iš anksto sutiko, kad sutartis būtų pradėta vykdyti teisės atsisakyti sutarties laikotarpiu;
   ii) vartotojas pateikė pripažinimą, jog dėl to jis praranda teisę atsisakyti sutarties, ir
   iii) prekiautojas pateikė patvirtinimą pagal 7 straipsnio 2 dalį arba 8 straipsnio 7 dalį.“;

"

c)  papildoma šiomis dalimis:"

„Siekdamos apsaugoti teisėtus vartotojų interesus, kai susiduriama su agresyvia ar klaidinančia rinkodaros ar pardavimo praktika, valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies a, b, c ir e punktuose nustatytos teisės atsisakyti sutarties išimčių tais atvejais, kai sutartys sudaromos nepageidaujamo prekiautojo lankymosi vartotojo namuose metu arba prekiautojo organizuojamose komercinėse ekskursijose, rengiamose siekiant reklamuoti ar parduoti vartotojams produktus. Tokios nuostatos turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir pateisinamos vartotojų apsaugos sumetimais.

Valstybės narės gali numatyti, kad vartotojas netenka teisės atsisakyti paslaugų sutarties po to, kai buvo suteikta visa paslauga ir kai vartotojas pateikė prekiautojui konkretų prašymą dėl apsilankymo, kad jis atliktų remontą, jei sutartis pradėta vykdyti vartotojui aiškiai iš anksto sutikus, jeigu vartotojui pagal sutartį atsiranda mokėjimo pareiga.“;

"

13)  24 straipsnis pakeičiamas taip:"

„24 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, nustatant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

   a) pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę ▌;

   b) bet kokius veiksmus, kurių prekiautojas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

   c) bet kokius ankstesnius prekiautojo pažeidimus;
   d) padarius pažeidimą prekiautojo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;
   e) sankcijas, taikomas prekiautojui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama taikant Reglamentu (ES) 2017/2394 sukurtą mechanizmą;
   f) kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos yra nustatomos pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/2394 21 straipsnio nuostatas, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba pradėti teismo procesą dėl baudos nustatymo arba abi šias galimybes, kai baudos maksimalus dydis sudarytų ne mažiau kaip 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

4.  Tais atvejais, kai bauda skiriama pagal 3 dalį, bet nėra informacijos apie prekiautojo metinę apyvartą, valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis sudarytų ne mažiau kaip 2 mln. EUR.

5.  Valstybės narės apie savo taisykles dėl sankcijų praneša Komisijai ne vėliau kaip [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.“;

"

14)  29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kai valstybė narė pasinaudoja bet kuria iš 3 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 1a dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio antroje pastraipoje numatytų reglamentavimo galimybių, ji apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip [šios iš dalies keičiančios direktyvos 5 straipsnyje nurodyta perkėlimo į nacionalinę teisę data] ir apie visus vėlesnius pakeitimus.“;

"

15)  I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  A punktas iš dalies keičiamas taip:

i)  ▌ „Teisė atsisakyti sutarties“ trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Norėdamas pasinaudoti teise atsisakyti šios sutarties Jūs turite mums [2] pranešti apie savo sprendimą atsisakyti šios sutarties pateikdamas nedviprasmišką pareiškimą (pvz., paštu, faksu ar elektroniniu laišku).‑ Galite pasinaudoti pridedama pavyzdine forma, bet tai nėra privaloma. [3]“;

"

ii)  skirsnio „Pildymo instrukcijos“ 2 punktas pakeičiamas taip:"

„ [2.] Įrašykite savo vardą ir pavardę, geografinį adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.“;

"

b)  B punkto pirma įtrauka pakeičiama taip:"

„Kam [čia prekiautojas įrašo savo vardą ir pavardę, geografinį adresą ir ▌elektroninio pašto adresą]:“.

"

3 straipsnis

Direktyvos 93/13/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 93/13/EEB iš dalies keičiama taip:

Įterpiamas šis straipsnis:"

8 b straipsnis

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės gali tokias sankcijas taikyti tik tais atvejais, kai sutarties sąlygos nacionalinėje teisėje bet kokiomis aplinkybėmis aiškiai apibrėžiamos kaip nesąžiningos arba kai pardavėjas ar tiekėjas ir toliau taiko sutarties sąlygas, kurios galutiniame sprendime, priimtame pagal 7 straipsnio 2 dalį, buvo nustatytos kaip nesąžiningos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

   a) pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę ▌;

   b) bet kokius veiksmus, kurių pardavėjas ar tiekėjas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

   c) bet kokius ankstesnius pardavėjo ar tiekėjo pažeidimus;
   d) padarius pažeidimą pardavėjo ar tiekėjo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jeigu turima atitinkamų duomenų;
   e) sankcijas, taikomas pardavėjui ar tiekėjui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama taikant Reglamentu (ES) 2017/2394 sukurtą mechanizmą;
   f) kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju.

4.  Nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės užtikrina, kad, tais atvejais, kai sankcijos turi būti nustatomos pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/2394 21 straipsnio nuostatas, jos apima galimybę skirti baudas pagal administracines procedūras arba pradėti teismo procesą dėl baudos nustatymo arba abi šias galimybes, kai baudos maksimalus dydis sudarytų ne mažiau kaip 4 proc. pardavėjo arba pirkėjo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

5.  Tais atvejais, kai bauda skiriama pagal 4 dalį, bet nėra informacijos apie pardavėjo ar tiekėjo metinę apyvartą, valstybės narės numato galimybę skirti baudas, kurių maksimalus dydis sudarytų ne mažiau kaip 2 mln. EUR.

6.  Valstybės narės apie savo taisykles dėl sankcijų praneša Komisijai ne vėliau kaip [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.“.

"

4 straipsnis.

Direktyvos 98/6/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 98/6/EB iš dalies keičiama taip:

a)  įterpiamas šis straipsnis:"

„6a straipsnis.

1.  Bet kuriame pranešime apie kainų sumažinimą nurodoma pirminė kaina, kurią prekiautojas taiko nustatytą laikotarpį prieš pradedant taikyti kainų sumažinimą.

2.  Pirminė kaina – mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo iki kainos sumažinimo.

3.  Valstybės narės gali nustatyti kitokias taisykles prekėms, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa.

4.  Jei produktas buvo rinkoje trumpiau nei 30 dienų, valstybės narės taip pat gali numatyti trumpesnį laikotarpį, nei nurodyta 2 dalyje.

5.  Valstybės narės gali numatyti, kad kai kainos sumažinimas palaipsniui didinamas, pirminė kaina yra kaina be kainos sumažinimo prieš pirmą kartą taikant kainos sumažinimą.“;

"

b)   8 straipsnis pakeičiamas taip:"

8 straipsnis

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatant sankcijas, kai tinkama, atsižvelgiama į šiuos neišsamius ir orientacinius kriterijus:

   a) pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę ▌;

   b) bet kokius veiksmus, kurių prekiautojas ėmėsi, kad sumažintų ar atlygintų vartotojų patirtą žalą;

   c) bet kokius ankstesnius prekiautojo pažeidimus;
   d) padarius pažeidimą prekiautojo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;
   e) sankcijas, taikomas prekiautojui už tą patį pažeidimą kitose valstybėse narėse tarpvalstybiniais atvejais, kai informacija apie tokias sankcijas yra prieinama taikant Reglamentu (ES) 2017/2394 sukurtą mechanizmą;
   f) kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, susijusias su konkrečiu atveju.

3.  Valstybės narės apie savo taisykles dėl sankcijų praneša Komisijai ne vėliau kaip [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.“.

"

5 straipsnis

Informacija apie vartotojų teises

Komisija užtikrina, kad piliečiai, ieškantys informacijos apie savo vartotojų teises arba neteisminį ginčų sprendimą, galėtų pasinaudoti bendra internetine prieiga, kurią suteiktų bendrieji skaitmeniniai vartai, sukurti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724(33), suteikiant jiems galimybę:

a)  gauti aiškią, suprantamą ir lengvai prieinamą naujausią informaciją apie savo turimas Sąjungos vartotojų teises, ir

b)  pateikti skundą per elektroninio ginčų sprendimo platformą, sukurtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013(34), ir kompetentingam Europos vartotojų centrui, priklausomai nuo susijusių šalių.

6 straipsnis

Komisijos ataskaitos ir peržiūra

Komisija ne vėliau kaip [dveji metai po šios direktyvos taikymo pradžios datos] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinamos šios direktyvos nuostatos dėl:

a)  renginių, organizuojamų kitose nei prekiautojo prekybos patalpos vietose, ir

b)  tų atvejų, kai prekės parduodamos kaip tapačios, bet kurių sudėtis ar savybės labai skiriasi, įskaitant tai, ar tais atvejais turėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai, įskaitant draudimą, nurodytą Direktyvos 2005/29/EB I priede, ir tai, ar būtinos išsamesnės nuostatos dėl informacijos apie prekių diferenciaciją.

Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

7 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [24 mėnesiai po priėmimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko [praėjus 6 mėnesiams po perkėlimo į nacionalinę teisę termino].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(2)OL C 440, 2018 12 6, p. 66.
(3)2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).
(5)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (OL L 110, 2009 5 1, p. 30).
(6)1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).
(7)2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(8)2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).
(9)1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).
(10)... m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/… (OL ...).
(11)+ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS Nr./... (2018/0112(COD)), serijos numerį, o išnašoje – tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(12)++ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS Nr./... (2018/0112(COD)), serijos numerį.
(13)2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).
(14)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1).
(15)2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).
(16)2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1).
(17)2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
(18) ... m. ... ...d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/… (OL ...).
(19)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį, o išnašoje – tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(20)++ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį.
(21)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį.
(22)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį.
(23)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį.
(24)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(25)C(2017)6532.
(26) https://ec.europa.eu/jrc/sites/jrcsh/files/eu_harmonised_testing_methodology__framework_for_selecting_and_testing_of_food_products_to_assess_quality_related_characteristics.pdf
(27)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(28)+ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS Nr./MM (2018/0112(COD)), serijos numerį, o išnašoje – to reglamento numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(29)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 27/19 (2015/0288(COD)), numerį, o išnašoje – tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(30)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį, o išnašoje – tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(31)++ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį.
(32)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, esančios dokumente PE-CONS Nr. 26/19 (2015/0287(COD)), serijos numerį.
(33) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724 kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(34) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1).

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 25 d.Teisinis pranešimas