Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 4 d. - Briuselis 
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: data, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo data
 Prašymas atšaukti Georgioso Epitideioso (Georgios Epitideios) imunitetą
 Prašymas atšaukti Lamproso Fountouliso (Lampros Fountoulis) imunitetą
 Prašymas atšaukti Eleftherioso Synadinoso (Eleftherios Synadinos) imunitetą
 Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ***I
 Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
 Atliekų tvarkymas
 Vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir konkrečios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ***I
 Kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmė, minimalios pertraukos ir poilsio laikotarpiai ir vietos nustatymas tachografais ***I
 Priderinimas prie kelių transporto sektoriaus pokyčių ***I
 Gamtinių dujų vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I
 Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ***I
 Daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ***I
 Sąjungos piliečiams išduodamų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimas ***I
 Kelių infrastruktūros saugumo valdymas ***I
 Visos Europos asmeninės pensijos produktas (PEPP) ***I
 Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ***I
 Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ***I
 „Europos socialinis fondas+“ (ESF+) ***I
 Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimas ***I
 Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas ***I
 Daugiametis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo planas ***I
 Minimalus jūrininkų rengimas ***I
 2021–2023 m. metinio išankstinio finansavimo koregavimas ***I
 Laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas ***I
 Siekimas prašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl ES prisijungimo prie Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo
 Pensijos produktų, įskaitant visos Europos asmeninės pensijos produktą, apmokestinimo tvarka

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: data, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka
PDF 133kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. kovo 28 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl datos, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2019)02530 – 2019/2679(DEA))
P8_TA-PROV(2019)0331B8-0234/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)02530),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 28 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. balandžio 1 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 11 straipsnio 5 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/397, kuriuo dėl datos, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012(2),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2019 m. balandžio 4 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi, atsižvelgiant į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/397 4 straipsnį, reglamentas turi būti taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, nebent iki tos dienos įsigalioja susitarimas dėl išstojimo arba pratęsiamas ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas dvejų metų laikotarpis;

B.  kadangi, 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, priėmė Sprendimą (ES) 2019/476(3), kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį ir kadangi antroji Deleguotojo reglamento (ES) 2019/397 taikymo sąlyga, t. y., kad ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas dvejų metų laikotarpis nebuvo pratęstas, nebus įvykdyta;

C.  kadangi, nepaisant bet kokio ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pratęsimo, priežastys, dėl kurių priimtas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/397, išliks nepakitusios ir kadangi Parlamentas 2019 m. vasario 13 d. pareiškė, kad neprieštarauja Deleguotajam reglamentui (ES) 2019/397;

D.  kadangi Parlamentas vis dar pritaria, kad kompetentingoms institucijoms ir finansų rinkoms svarbu, jog ribotą 12 mėnesių laikotarpį tam tikriems su novacija susijusiems sandoriams būtų taikoma išimtis, jei JK įsisteigusi sandorio šalis pasikeičia į vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusią sandorio šalį, ir šiuo požiūriu palankiai vertina 2019 m. kovo 28 d. deleguotąjį reglamentą, kuriuo atsižvelgiama į naują aplinkybę – ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pratęsimą, atliktą priėmus Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2019/476;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(2) OL L 71, 2019 3 13, p. 15.
(3) 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/476, priimtas susitarus su Jungtine Karalyste, kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį (OL L 80I, 2019 3 22, p. 1).


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo data
PDF 132kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. kovo 28 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datos iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2205, Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/592 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1178, kuriais papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2019)02533 – 2019/2680(DEA))
P8_TA-PROV(2019)0332B8-0235/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)02533),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 28 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. balandžio 1 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/396, kuriuo dėl tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datos iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2205, Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/592 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1178, kuriais papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012(2),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2019 m. balandžio 4 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi, atsižvelgiant į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/396 4 straipsnį, reglamentas turi būti taikomas nuo dienos, einančios po dienos, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnio 3 dalį Sutartys nustoja galioti Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, nebent iki tos dienos įsigalioja susitarimas dėl išstojimo arba pratęsiamas ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas dvejų metų laikotarpis;‑

B.  kadangi, 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, priėmė Sprendimą (ES) 2019/476(3), kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį, todėl nebus įvykdyta antroji Deleguotojo reglamento (ES) 2019/396 taikymo sąlyga, t. y., kad ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas dvejų metų laikotarpis nepratęsiamas;

C.  kadangi, nepaisant bet kokio ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pratęsimo, priežastys, dėl kurių priimtas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/396, išliks nepakitusios ir kadangi Parlamentas 2019 m. vasario 13 d. pareiškė, kad neprieštarauja Deleguotajam reglamentui (ES) 2019/396;

D.  kadangi Parlamentas vis dar pritaria, kad kompetentingoms institucijoms ir finansų rinkoms svarbu, jog ribotą 12 mėnesių laikotarpį tam tikriems su novacija susijusiems sandoriams būtų taikoma išimtis, jei JK įsisteigusi sandorio šalis pasikeičia į vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusią sandorio šalį, ir šiuo požiūriu palankiai vertina 2019 m. kovo 28 d. deleguotąjį reglamentą, kuriuo atsižvelgiama į naują aplinkybę – ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto laikotarpio pratęsimą, atliktą priėmus Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2019/476;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(2) OL L 71, 2019 3 13, p. 11.
(3) 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimas (ES) 2019/476, priimtas susitarus su Jungtine Karalyste, kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį (OL L 80I, 2019 3 22, p. 1).


Prašymas atšaukti Georgioso Epitideioso (Georgios Epitideios) imunitetą
PDF 135kWORD 44k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Georgioso Epitideioso (Georgios Epitideios) imunitetą (2018/2268(IMM))
P8_TA-PROV(2019)0333A8-0185/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo 2018 m. spalio 12 d. perduotą prašymą atšaukti Georgioso Epitideioso imunitetą, kuris susijęs su nagrinėjama byla Nr. ABM: 2017/10839 ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 13 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Georgioso Epitideioso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0185/2019),

A.  kadangi Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Georgioso Epitideioso parlamentinį imunitetą siekiant imtis galimų teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusižengimą;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo prašymas susijęs su byla dėl įtariamo Graikijos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio ir 232a straipsnio pažeidimo, susijusio su bendru teismo sprendimo pažeidimu;

E.  kadangi Georgios Epitideios yra kaltinamas tuo, kad nesilaikė Atėnų pirmosios instancijos vieno teisėjo teismo laikinojo sprendimo Nr. 3603/2015, kuriuo nurodoma pašalinti visas kameras nuo pastato, esančio adresu Nr. 73 Odos Grammou in Marousi (Atika), pirmojo aukšto ir įėjimo ir sumokėti 600 EUR (šešių šimtų eurų) baudą už kiekvieną būsimą 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo pažeidimą;

F.  kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Teisės reikalų komitetas jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis kaltinamas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla;

G.  kadangi Europos Parlamentas taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, jis taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų;

H.  kadangi, remiantis Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi, Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;

I.  kadangi Parlamento nario imuniteto tikslas – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teisinio proceso, kai tai susiję su veikla, vykdoma einant parlamentines pareigas ir kuri negali būti atskirta nuo šių pareigų;

J.  kadangi baudžiamasis persekiojimas nėra susijęs su minėtam Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

K.  kadangi, remiantis šioje byloje pateikta informacija ir paaiškinimais, nėra pagrindo įtarti, kad baudžiamojo proceso tikslas – pakenkti Parlamento nario politinei veiklai ar reputacijai, taigi ir Parlamento nepriklausomumui (fumus persecutionis);

1.  nusprendžia atšaukti Georgioso Epitideioso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos valdžios institucijoms ir Georgiosui Epitideiosui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas atšaukti Lamproso Fountouliso (Lampros Fountoulis) imunitetą
PDF 135kWORD 43k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Lamproso Fountouliso (Lampros Fountoulis) imunitetą (2018/2269(IMM))
P8_TA-PROV(2019)0334A8-0183/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo 2018 m. spalio 12 d. perduotą prašymą atšaukti Lamproso Fountouliso imunitetą, kuris susijęs su nagrinėjama byla Nr. ABM: 2017/10839 ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 13 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Lamproso Fountouliso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0183/2019),

A.  kadangi Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Lamproso Fountouliso parlamentinį imunitetą siekiant imtis galimų teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusižengimą;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo prašymas susijęs su byla dėl įtariamo Graikijos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio ir 232a straipsnio pažeidimo, susijusio su bendru teismo sprendimo pažeidimu;

E.  kadangi Lampros Fountoulis yra kaltinamas tuo, kad nesilaikė Atėnų pirmosios instancijos vieno teisėjo teismo laikinojo sprendimo Nr. 3603/2015, kuriuo nurodoma pašalinti visas kameras nuo pastato, esančio adresu Nr. 73 Odos Grammou in Marousi (Atika), pirmojo aukšto ir įėjimo ir sumokėti 600 EUR (šešių šimtų eurų) baudą už kiekvieną būsimą 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo pažeidimą;

F.  kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Teisės reikalų komitetas jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis kaltinamas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla;

G.  kadangi Europos Parlamentas taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, jis taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų;

H.  kadangi, remiantis Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi, Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;

I.  kadangi Parlamento nario imuniteto tikslas – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teisinio proceso, kai tai susiję su veikla, vykdoma einant parlamentines pareigas ir kuri negali būti atskirta nuo šių pareigų;

J.  kadangi baudžiamasis persekiojimas nėra susijęs su minėtam Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

K.  kadangi, remiantis šioje byloje pateikta informacija ir paaiškinimais, nėra pagrindo įtarti, kad baudžiamojo proceso tikslas – pakenkti Parlamento nario politinei veiklai ar reputacijai, taigi ir Parlamento nepriklausomumui (fumus persecutionis);

1.  nusprendžia atšaukti Lamproso Fountouliso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos valdžios institucijoms ir Lamprosui Fountoulisui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas atšaukti Eleftherioso Synadinoso (Eleftherios Synadinos) imunitetą
PDF 135kWORD 44k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Eleftherioso Synadinoso (Eleftherios Synadinos) imunitetą (2018/2270(IMM))
P8_TA-PROV(2019)0335A8-0184/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo 2018 m. spalio 12 d. perduotą prašymą atšaukti Eleftherioso Synadinoso imunitetą, kuris susijęs su nagrinėjama byla Nr. ABM: 2017/10839 ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 13 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Eleftherioso Synadinoso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0184/2019),

A.  kadangi Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Eleftherioso Synadinoso parlamentinį imunitetą siekiant imtis galimų teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusižengimą;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo prašymas susijęs su byla dėl įtariamo Graikijos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio ir 232a straipsnio pažeidimo, susijusio su bendru teismo sprendimo pažeidimu;

E.  kadangi Lampros Fountoulis yra kaltinamas tuo, kad nesilaikė Atėnų pirmosios instancijos vieno teisėjo teismo laikinojo sprendimo Nr. 3603/2015, kuriuo nurodoma pašalinti visas kameras nuo pastato, esančio adresu Nr. 73 Odos Grammou in Marousi (Atika), pirmojo aukšto ir įėjimo ir sumokėti 600 EUR (šešių šimtų eurų) baudą už kiekvieną būsimą 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo pažeidimą;

F.  kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Teisės reikalų komitetas jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis kaltinamas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla;

G.  kadangi Europos Parlamentas taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, jis taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų;

H.  kadangi, remiantis Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi, Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;

I.  kadangi Parlamento nario imuniteto tikslas – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teisinio proceso, kai tai susiję su veikla, vykdoma einant parlamentines pareigas ir kuri negali būti atskirta nuo šių pareigų;

J.  kadangi baudžiamasis persekiojimas nėra susijęs su minėtam Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

K.  kadangi, remiantis šioje byloje pateikta informacija ir paaiškinimais, nėra pagrindo įtarti, kad baudžiamojo proceso tikslas – pakenkti Parlamento nario politinei veiklai ar reputacijai, taigi ir Parlamento nepriklausomumui (fumus persecutionis);

1.  nusprendžia atšaukti Eleftherioso Synadinoso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos valdžios institucijoms ir Eleftheriosui Synadinosui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ***I
PDF 188kWORD 49k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2018)0745 – C8-0483/2018 – 2018/0390(COD))
P8_TA-PROV(2019)0336A8-0047/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0745),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0483/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. balandžio 2 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0047/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas ▌Reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus

P8_TC1-COD(2018)0390


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 50 straipsnį. 2019 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba sutiko pratęsti ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą iki 2019 m. gegužės 22 d., su sąlyga, kad Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai pritars Susitarimui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos(2) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo). Tuo atveju, jei Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai nepritartų Susitarimui dėl išstojimo, Europos Vadovų Taryba sutiko pratęsti tą terminą iki 2019 m. balandžio 12 d.;

(2)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB(3) Sąjungos piliečiai turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, įskaitant teisę atvykti į valstybių narių teritoriją nereikalaujant iš jų vizos ir netaikant lygiaverčių formalumų;

(3)  Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, Sutartys ir Direktyva 2004/38/EB, kartu su teise atvykti į valstybių narių teritoriją nereikalaujant vizos ir netaikant lygiaverčių formalumų, Jungtinės Karalystės piliečiams, turintiems Britanijos piliečio statusą, nustos būti taikomos ▌. Todėl Jungtinę Karalystę reikia įtraukti į vieną iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806(4) priedų. I priede nustatytas trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, sąrašas, o II priede nustatytas trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašas;

(4)  Gibraltaras nėra Jungtinės Karalystės dalis. Sąjungos teisė Gibraltarui buvo taikoma tiek, kiek nustatyta 1972 m. Stojimo akte, ir tik remiantis SESV 355 straipsnio 3 dalimi. Įtraukus Jungtinę Karalystę į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo 1 dalį nebūtų aprėpti Britanijos užjūrio teritorijų piliečiai, įgiję savo pilietybę dėl ryšio su Gibraltaru. Todėl Gibraltaras kaip kitos Britanijos užjūrio teritorijos turėtų būti įtrauktas į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedo 3 dalį;

(5)  kriterijai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant ▌, išnagrinėjus kiekvieną atvejį atskirai, trečiąsias šalis, kurių piliečiams taikomas arba netaikomas vizos reikalavimas, išdėstyti ▌ Reglamento (ES) 2018/1806 1 straipsnyje. Tie kriterijai susiję su neteisėta imigracija, viešąja tvarka ir saugumu, ekonomine nauda, visų pirma kalbant apie turizmą ir užsienio prekybą, taip pat su Sąjungos išorės ryšiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat į poveikį regionų suderinamumui ir abipusiškumui;

(6)  atsižvelgiant į visus ▌ Reglamento (ES) 2018/1806 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, tikslinga į valstybių narių teritoriją vykstantiems Jungtinės Karalystės piliečiams, turintiems Britanijos piliečio statusą, vizos reikalavimo netaikyti. Atsižvelgiant į geografinį artumą, šalių ekonomikos sąsają, prekybos mastą ir trumpalaikio asmenų judėjimo tarp Jungtinės Karalystės ir Sąjungos verslo, laisvalaikio ar kitais tikslais mastą, bevizis režimas turėtų palengvinti turizmą ir ekonominę veiklą, taigi, duoti naudos Sąjungai;

(7)  taigi, Jungtinė Karalystė, kiek tai susiję su Britanijos piliečio statusą turinčiais asmenimis, turėtų būti įtraukta į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedą;

(8)  šis reglamentas grindžiamas lūkesčiu, kad, siekdama išlaikyti glaudžius santykius, Jungtinė Karalystė visų valstybių narių piliečiams taikys visišką vizos reikalavimo abipusiškumą. Jeigu Jungtinė Karalystė ateityje nustatytų vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams, turėtų būti taikomas ▌ Reglamento (ES) 2018/1806 7 straipsnyje numatytas abipusiškumo mechanizmas. Europos Parlamentas, Taryba, Komisija ir valstybės narės šį abipusiškumo mechanizmą turėtų pritaikyti nedelsdami. Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip laikomasi abipusiškumo principo, ir nedelsdama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie visus pokyčius, dėl kurių galėtų kilti pavojus to principo laikymuisi;

(9)  Islandijos ir ▌Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos ▌įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(5), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB(6) 1 straipsnio B punktą;

(10)  Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB(8) 3 straipsniu;

(11)  Lichtenšteino ▌atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES(10) 3 straipsniu;

(12)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB(11); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(13)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB(12); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(14)  šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(15)  šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po dienos, kurią Jungtinei Karalystei nustoja būti taikoma Sąjungos teisė;

(16)  todėl Reglamentas (ES) 2018/1806 turėtų būti iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2018/1806 iš dalies keičiamas taip:

1)  6 straipsnio 2 dalies ▌d punktas pakeičiamas taip:"

„d) nedarant poveikio 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytame Europos Tarybos Europos susitarime dėl vizų panaikinimo pabėgėliams nustatytiems reikalavimams – pabėgėlio statusą turintiems asmenims ir asmenims be pilietybės, taip pat kitiems jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, kurie gyvena Airijoje ir turi Airijos išduotus kelionės dokumentus, kuriuos pripažįsta atitinkama valstybė narė.“;

"

2)  II priedo 1 dalyje įterpiama:"

„Jungtinė Karalystė (išskyrus 3 dalyje nurodytus Jungtinės Karalystės piliečius)“;

"

3)  II priedo 3 dalies pavadinimas pakeičiamas taip:"

„JUNGTINĖS KARALYSTĖS PILIEČIAI, NETURINTYS BRITANIJOS PILIEČIO STATUSO“;

"

4)  II priedo 3 dalyje po žodžių „Britanijos užjūrio teritorijų piliečiai (BOTC)“ pridedama:"

„Šios teritorijos apima Angiliją, Bermudą, Britanijos Antarkties teritoriją, Didžiosios Britanijos Mergelių Salas, Folklando Salas, , Gibraltarą*, Indijos Vandenyno Britų Sritis, Kaimanų Salas, Montseratą, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salas, Pitkerną, Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Salas ir Terkso ir Kaikoso Salas.

_____________________________

* Gibraltaras yra Britų Karūnos kolonija. Ispanija ir Jungtinė Karalystė nesutaria dėl suverenių teisių į Gibraltarą – teritoriją, dėl kurios sprendimas turi būti pasiektas atsižvelgiant į atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas ir sprendimus.“.

"

2 straipsnis

Jeigu Jungtinė Karalystė nustato vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams, taikomas Reglamento (ES) 2018/1806 7 straipsnyje numatytas abipusiškumo mechanizmas. Europos Parlamentas, Taryba, Komisija ir valstybės narės tą abipusiškumo mechanizmą taiko nedelsdami.

3 straipsnis

▌Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po dienos, kurią Jungtinei Karalystei nustoja būti taikoma Sąjungos teisė.

▌Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(2) OL C 66I, 2019 2 19, p. 1.
(3)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
(4)2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 303, 2018 11 28, p. 39).
(5)OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(6)1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).
(7)OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
(8)2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).
(9)OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
(10)2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).
(11)2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).
(12)2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).


Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
PDF 127kWORD 42k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2019)0151 – C8-0131/2019 – 2019/0056(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0337A8-0177/2019

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2019)0151),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0131/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0177/2019),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Atliekų tvarkymas
PDF 146kWORD 49k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atliekų tvarkymo (2019/2557(RSP))
P8_TA-PROV(2019)0338B8-0231/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų(1) (Atliekų pagrindų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/849, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų(4),

–  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013(5) (klimato politikos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB(6), nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, ir įgyvendinimo reglamentus bei savanoriškus susitarimus, priimtus pagal tą direktyvą,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl Ekologinio projektavimo direktyvos įgyvendinimo (2009/125/EB)(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. teisėkūros institucijų pasiektą laikiną politinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Energijos iš atliekų vaidmens žiedinėje ekonomikoje (COM(2017)0034),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM(2018)0032 ir susijusį tarnybų darbinį dokumentą SWD(2018)0020)),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į per pastaruosius keletą metų gautas daugiau kaip 60 peticijų, susijusių su atliekų tvarkymu, kurias Europos Parlamentas gavo iš Belgijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Lenkijos, Slovakijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto apsilankymus pastaraisiais metais informacijos rinkimo tikslu atliekų tvarkymo klausimu Bulgarijoje, Graikijoje ir Italijoje pastaraisiais metais, o ypač į išvadas ir konkrečias rekomendacijas dėl tolimesnių pranešimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją klausimais, kuriuos peticijų pateikėjai iškėlė dėl Atliekų tvarkymo direktyvos ir su ja susijusių direktyvų taikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse (2011/2038 (INI))(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 216 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi visoje ES pasiekta pažangos mažinant atliekų susidarymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau tebėra daug problemų ir reikia imtis skubių priemonių siekiant užtikrinti tvarų išteklių valdymą, ypač kai tai susiję su santykinai dideliais neapdorotų atliekų, kurios vis dar šalinamos daugelyje valstybių narių, kiekiais;

B.  kadangi du iš pagrindinių ateities uždavinių yra sumažinti susidarančių atliekų kiekį ir suderinti atliekų tvarkymo tikslus su žiedinės ekonomikos tikslais, visų pirma skatinant pakartotinį naudojimą ir perdirbimą;

C.  kadangi prevencija buvo patvirtinta kaip pagrindinis atliekų hierarchijos prioritetas Atliekų tvarkymo direktyvoje 2008/98/EB;

D.  kadangi netinkama atliekų tvarkymo praktika daro didelį poveikį aplinkai, o konkrečiai – dirvožemiui, vandeniui ir orui; kadangi peticijų pateikėjai atkreipė dėmesį į tai, kad sąvartynai ir deginimo įrenginiai buvo patvirtinti ir pradėjo veikti netoli gyvenamųjų ir žemės ūkio vietovių bei tose vietovėse, kuriose valstybių narių kompetentingos institucijos tinkamai neatsižvelgė į geologines ir hidrogeologines sąlygas, o tai kelia tiesioginę grėsmę visuomenės sveikatai;

E.  kadangi daugiau kaip 80 % produkto poveikio aplinkai nustatoma projektavimo etape, todėl šis etapas vaidina svarbų vaidmenį skatinant atliekų prevenciją ir visus žiedinės ekonomikos aspektus, kaip antai gaminio ilgaamžiškumą, atnaujinamumą, pataisumą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą;

F.  kadangi vadovaujantis dalijimosi ekonomikos ir paslaugų ekonomikos principais ne tik gaminami tvaresni ir efektyviau išteklius naudojantys gaminiai, bet ir siekiama sumažinti atliekų susidarymą Europoje;

G.  kadangi keliose valstybėse narėse Komisija dirbo prie daug pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su ES atliekų tvarkymo teisės aktų pažeidimais; kadangi keletas iš šių atvejų buvo perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kai kurie iš jų neseniai:

H.  kadangi naujausioje Komisijos ataskaitoje dėl ES atliekų teisės aktų įgyvendinimo, įskaitant ankstyvojo perspėjimo ataskaitą, skirtą valstybėms narėms, kurioms gresia pavojus atsilikti nuo pasirengimo pasiekti 2020 m. pakartotinio naudojimo ir (arba) perdirbimo tikslą komunalinių atliekų srityje, nustatyta, kad esama didelių spragų, kurias būtina skubiai pašalinti, jei Europa nori pasinaudoti žiedinės ekonomikos teikiama nauda aplinkai ir ekonomikai;

I.  kadangi naujausi duomenys, pateikti kartu su įvairiomis peticijomis, parodė, kad atliekų tvarkymo padėtis keliose valstybėse narėse ir regionuose vis dar yra rimta problema, nes yra svarių įrodymų, kad reikia gerokai patobulinti Pagrindų direktyvos dėl atliekų ir kitų ES teisės aktų, susijusių su atliekų prevencija ir tvarkymu, įgyvendinimą;

J.  kadangi ekonomikai, kurioje pirmenybė teikiama medžiagų taisymui, pakartotiniam naudojimui, perdarymui ir perdirbimui, reikia daugiau darbo jėgos nei ekonomikai, paremtai atliekų šalinimo principu, o taip sukuriama daugiau darbo vietų; kadangi tinkamas galiojančių teisės aktų dėl atliekų prevencijos ir tvarkymo įgyvendinimas galėtų išlaisvinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sektorių darbo vietų kūrimo potencialą;

K.  kadangi tinkamas atliekų tvarkymas ir atliekų prevencija yra labai svarbūs siekiant pagerinti gyvenimo kokybę Europoje ir sukurti netoksišką aplinką;

1.  pabrėžia, kad daugelyje peticijų, pateiktų dėl valstybės narės neįgyvendintų teisės aktų atliekų srityje, nurodoma į įvairias sveikatos ir aplinkos problemas, susijusias su netinkama atliekų tvarkymo praktika, pvz., prasta oro kokybė miesto teritorijose, požeminių vandens išteklių užteršimas, pernelyg didelis triukšmo lygis ir nemalonaus kvapo tarša;

2.  pabrėžia, kad siekiant paremti perėjimą prie labiau žiedinės ekonomikos, viešasis atliekų tvarkymo finansavimas nacionaliniu ar ES lygmeniu turėtų būti suderintas su tikslu atliekų tvarkymo hierarchiją perkelti aukščiau; todėl mano, kad lėšos turėtų būti skiriamos prevencijos, pakartotinio naudojimo, atskiro surinkimo ir perdirbimo planams bei projektams;

3.  ragina valstybes nares siekti didesnės pažangos nustatant veiksmingus prevencijos, pakartotinio naudojimo, atskiro surinkimo ir antrinio perdirbimo planus bei projektus, kurie yra labai svarbūs mažinant atliekų poveikį aplinkai, pasinaudojant žiedinės ekonomikos teikiama ekonomine nauda ir didinant išteklių naudojimo efektyvumą; primygtinai ragina Komisiją remti valstybių narių įgyvendinimo pastangas, be kita ko, teikiant techninę pagalbą ir ES lėšas; siūlo priimti tinkamas ekonomines priemones, kaip nustatyta Atliekų pagrindų direktyvoje ir taikyti veiksmingas bei ekonomiškai efektyvias didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, skirtas perėjimui prie žiedinės ekonomikos skatinti;

4.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant išvalyti šiukšles ir pagerinti atliekų tvarkymą (surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą) bei patvirtinti ekonomines priemones ir informuotumo didinimo kampanijas, skirtas užkirstas kelias šiukšlinimui;

5.  palankiai vertina Komisijos norą vykti į aukšto lygio žiedinės ekonomikos/atliekų tvarkymo vizitus į valstybes nares, kurioms gresia pavojus, kad nebus pasiekti 2020 m. komunalinių atliekų tikslai ir bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų subjektų asociacijas bei organizacijas visoje Europoje, kurios iš tikrųjų skatina visiškai atsisakyti atliekų ir ją susijusią politiką;

6.  pabrėžia, kad valstybės narės turi sumažinti atliekų susidarymo poveikį aplinkai, visų pirma mažindamos komunalinių atliekų kiekį; šiuo tikslu ragina valstybes nares taikyti atliekų prevencijos priemones, kaip nustatyta persvarstytoje Pagrindų direktyvoje dėl atliekų;

7.  pabrėžia, kad nacionaliniai, regionų ir vietos subjektai atlieka labai svarbų vaidmenį tvarkant atliekas ir formuojant bei įgyvendinant politiką šioje srityje; primena, kad nuosekli politika ir atitinkamos infrastruktūros tobulinimas laikantis atliekų hierarchijos gali būti nustatyti tik vykdant koordinavimą ir bendradarbiavimą ES visais lygmenimis; prašo Komisijos atlyginti už geriausią praktiką visais lygmenimis ir palengvinti jų mainus, taip pat konkrečiai ir tinkamai remti novatoriškus projektus;

8.  ragina valstybes nares ir pramonės įmones, kaip pagrindines atliekų tvarkymo sektoriaus partneres, labiau įsipareigoti skatinti žiedinės ekonomikos tiekimo grandines, siekiant gauti prieigą prie aukštos kokybės antrinių žaliavų, dažnai konkurencingomis kainomis, kurios turėtų būti naudojamos tolesniam naudojimui ir gamybai;

9.  ragina rengti mokymus ir skatinti įvairias užimtumo formas, įskaitant finansinę paramą aukšto lygio įgūdžių mokymui ir socialinėms darbo vietoms, ypač taisymo ir parengimo pakartotiniam naudojimui srityse;

10.  tvirtai tiki, kad reikia tinkamai skatinti ir remti naujus verslo modelius, skirtus atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, siekiant veiksmingiau skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

11.  pabrėžia, kad tinkamas žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas suteikia galimybių visoje ES, įskaitant investicijas, kurios padės racionalizuoti gamtinių išteklių naudojimą;

12.  todėl pabrėžia, kad padidinus išteklių naudojimo našumą (pasiekus didesnį efektyvumą ir sumažinus išteklių švaistymą) taikant tokias priemones, kaip pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir pergaminimas, galima gerokai sumažinti ir išteklių naudojimą, ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o tai ir yra žiedinės ekonomikos pagrindas; pabrėžia, kad žiedinėje ekonomikoje ištekliai išlieka ekonomikoje ir toliau produktyviai naudojami pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, tuo sumažinant išteklių sunaudojimą; mano, kad, atsižvelgiant į teisės aktus dėl atliekų, patobulintas žiedinis gaminių projektavimas padės užbaigti gamybos ciklus ir pereiti prie gamybos bei vartojimo modelių, taip sumažinant nuodingųjų medžiagų kiekį ir bendrą atliekų kiekį;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti visišką skirtingų atliekų apimčių ir tvarkymo galimybių, ypač tose bendruomenėse, kurias gali paveikti atliekų tvarkymo vietos ir nauji projektai, galutinės paskirties vietos skaidrumą ir konsultuotis su šiomis bendruomenėmis sprendimų priėmimo procese; be to, ragina valstybes nares visapusiškai ir kruopščiai įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva)(13) ir kitų atitinkamų ES teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, nuostatas;

14.  mano, kad atskiras atliekų surinkimas „nuo durų“ yra veiksmingas būdas informuoti gyventojus apie strateginę žiedinės ekonomikos svarbą ir veiksmingiau pasiekti bendrą įsipareigojimą siekti šio tikslo; pabrėžia, kad taikant tokias sistemas galima geriau apskaityti susidariusių buitinių atliekų rūšis ir kiekį bei su jomis susijusius perdirbimo poreikius, siekiant kuo labiau padidinti parengimą pakartotiniam naudojimui ir antriniam perdirbimui, o taip pat sudaryti sąlygas taikyti teisingesnes skatinamąsias ir (arba) atgrasančias ekonomines priemones;

15.  primena, kad atliekų hierarchijos apačioje deginimas užima antra vietą po atliekų laidojimo savartynuose;

16.  primena, kad pavojingos atliekos kelia specifinius iššūkius, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio ir juos būtina konkrečiai spręsti; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Atliekų pagrindų direktyvos nuostatas, susijusias su pavojingų atliekų tvarkymu;

17.  remia Komisijos vykdomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nesilaiko atliekų teisės aktų; ragina Komisiją išnaudoti visas ankstyvojo perspėjimo sistemos teikiamas galimybes, kaip nustatyta peržiūrėtose atliekų direktyvose; siūlo, kad Komisijos surinktos baudos būtų reinvestuojamos į projektus, kurie atitinka aukščiausią atliekų hierarchijos lygį;

18.  apgailestauja dėl to, kad, anot peticijos pateikėjų, sąvartynai buvo įrengti netoli gyvenamųjų ir žemės ūkio veiklos vietų; ragina valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti visapusišką žmonių sveikatos apsaugą ir patvirtinti struktūrines priemones, skirtas kovai požeminio vandens tarša;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 150, 2018 6 14, p. 109.
(2) OL L 150, 2018 6 14, p. 100.
(3) OL L 150, 2018 6 14, p. 141.
(4) OL L 150, 2018 6 14, p. 93.
(5) OL L 156, 2018 6 19, p. 26.
(6) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0352.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0100.
(9) OL L 334, 2018 9 19, p. 151.
(10) OL L 334, 2018 9 19, p. 60.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0241.
(12) OL C 239 E, 2013 8 20 p. 60
(13) OL L 26, 2012 1 28, p. 1.


Vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir konkrečios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ***I
PDF 287kWORD 77k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės (COM(2017)0278 – C8-0170/2017 – 2017/0121(COD))
P8_TA-PROV(2019)0339A8-0206/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0278),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0170/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0206/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 764
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 antraštinė dalis
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas)
Pakeitimas 765
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
-1)   atsižvelgiant į didelį darbo jėgos judumą kelių transporto sektoriuje, reikia nustatyti specialiai šiam sektoriui skirtas taisykles, kuriomis būtų siekiama užtikrinti veiklos vykdytojų laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas, laisvo prekių judėjimo ir vairuotojų socialinės apsaugos pusiausvyrą. Todėl šia direktyva siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, padėti suderinti ir skatinti vykdymo užtikrinimą, kovoti su neteisėta praktika ir mažinti administracinę naštą;
Pakeitimas 766
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  siekiant sukurti saugų, veiksmingą ir socialiai atsakingą kelių transporto sektorių, reikia užtikrinti tinkamas vairuotojų darbo sąlygas ir socialinę apsaugą, o veiklos vykdytojams tinkamas verslo ir sąžiningos konkurencijos sąlygas;
(1)  siekiant sukurti saugų, veiksmingą ir socialiai atsakingą kelių transporto sektorių, reikia užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir laisvę teikti paslaugas, tinkamas vairuotojų darbo sąlygas ir socialinę apsaugą, veiklos vykdytojams tinkamą verslo ir konkurencinę aplinką, visų pirma laikantis Sutartyse garantuojamų pagrindinių laisvių, laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas;
Pakeitimas 767
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   visos kelių transportui taikomos nacionalinės taisyklės turi būti proporcingos ir pagrįstos ir turi netrukdyti naudotis Sutartyje garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis, pvz., paslaugų judėjimo laisve, ir nemažinti naudojimosi jomis patrauklumo, kad būtų išlaikytas arba padidintas Sąjungos konkurencingumas, sykiu paisant vairuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos;
Pakeitimas 768
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  dėl kelių transporto paslaugoms būdingo didelio mobilumo itin daug dėmesio reikia skirti tam, kad būtų užtikrinta, jog vairuotojai galėtų pasinaudoti savo teisėmis, o veiklos vykdytojai nesusidurtų su neproporcingomis administracinėmis kliūtimis, kurios nepagrįstai ribotų jų laisvę teikti tarpvalstybines paslaugas;
(2)  dėl kelių transporto paslaugoms būdingo didelio mobilumo itin daug dėmesio reikia skirti tam, kad būtų užtikrinta vairuotojų galimybė pasinaudoti savo teisėmis, o veiklos vykdytojai, daugiausia MVĮ (90 proc.), kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, nesusidurtų su neproporcingomis administracinėmis kliūtimis ar piktnaudžiavimu ir diskriminavimu vykdant kontrolę, nes tai nepagrįstai ribotų jų laisvę teikti tarpvalstybines paslaugas;
Pakeitimas 769
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   visos kelių transportui taikomos nacionalinės taisyklės turi būti proporcingos ir pagrįstos ir turi netrukdyti naudotis Sutartyje garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis, pvz., laisvu prekių judėjimu ir laisve teikti paslaugas, ir nemažinti naudojimosi jomis patrauklumo, kad laikantis vairuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos reikalavimų ir atsižvelgiant į šio sektoriaus specifiką, nes vairuotojai yra itin mobilūs darbuotojai, o ne komandiruojami darbuotojai, būtų išlaikytas arba net padidintas Sąjungos konkurencingumas, įskaitant produktų ir paslaugų kainų konkurencingumą;
Pakeitimas 770
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, labai svarbi vairuotojų socialinių ir darbo sąlygų gerinimo ir palankesnių sąlygų šalies ir užsienio veiklos vykdytojams sudarymo sąžiningai konkuruojant naudotis laisve teikti kelių transporto paslaugas pusiausvyra;
(3)  siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, labai svarbi vairuotojų socialinių ir darbo sąlygų gerinimo ir palankesnių sąlygų šalies ir užsienio veiklos vykdytojams sudarymo sąžiningai ir laikantis proporcingumo bei nediskriminavimo principų konkuruojant naudotis laisve teikti kelių transporto paslaugas pusiausvyra. Todėl bet koks nacionaliniu lygmeniu transporto sektoriuje taikytinas nacionalinės teisės aktas arba politika turi būti palankūs bendros Europos transporto erdvės kūrimui ir stiprinimui ir jais jokiu būdu neturi būti prisidedama prie vidaus rinkos susiskaidymo; 
Pakeitimas 771
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  įvertinus galiojančių Sąjungos kelių transporto sektoriui taikomų socialinės teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą, nustatyta tam tikrų galiojančių nuostatų spragų ir jų vykdymo užtikrinimo trūkumų. Be to, taisykles valstybės narės aiškina, taiko ir įgyvendina nevienodai. Tai sukuria teisinį netikrumą ir laikomasi nevienodo požiūrio į vairuotojus ir veiklos vykdytojus, o tai daro neigiamą poveikį darbo, socialinėms ir konkurencijos sąlygoms šiame sektoriuje;
(4)  įvertinus galiojančių Sąjungos kelių transporto sektoriui taikomų socialinės teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą, nustatyta tam tikrų galiojančių nuostatų spragų ir jų vykdymo užtikrinimo trūkumų, taip pat neteisėtos praktikos, pvz., priedangos įmonių, naudojimo atvejų. Reikėtų labiau akcentuoti kovą su transporto sektoriuje nedeklaruojamu darbu. Be to, taisykles valstybės narės aiškina, taiko ir įgyvendina nevienodai, dėl to vairuotojams ir operatoriams sukuriama didelė administracinė našta. Tai sukuria teisinį netikrumą, o tai daro neigiamą poveikį darbo, socialinėms ir konkurencijos sąlygoms šiame sektoriuje;
Pakeitimas 772
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB1a. ir 2014/67/ES1b būtų taikomos tinkamai, reikėtų sustiprinti kontrolės priemones ir bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų kovojama su sukčiavimu komandiruojant darbuotojus, taip pat reikėtų vykdyti griežtesnes patikras, kad būtų užtikrinta, jog komandiruotų vairuotojų socialinės įmokos išties būtų sumokamos;
_________________
1a.  1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1.).
1b . 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
Pakeitimas 773
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  norint apsaugoti vairuotojų darbo sąlygas ir išvengti konkurencijos iškraipymo dėl reikalavimų nesilaikymo, labai svarbu tinkamai, veiksmingai ir nuosekliai užtikrinti darbo laiko nuostatų vykdymą. Todėl pageidautina, kad galiojančių vienodų vykdymo užtikrinimo reikalavimų, nustatytų Direktyvoje 2006/22/EB, taikymas būtų išplėstas ir apimtų tikrinimą, ar laikomasi Direktyvoje 2002/15/EB nustatytų darbo laiko nuostatų;
(5)  norint apsaugoti vairuotojų darbo sąlygas, išvengti konkurencijos iškraipymo dėl reikalavimų nesilaikymo ir padidinti saugumą keliuose, labai svarbu tinkamai, veiksmingai ir nuosekliai užtikrinti darbo ir poilsio laiko nuostatų vykdymą. Todėl pageidautina, kad galiojančių vienodų vykdymo užtikrinimo reikalavimų, nustatytų Direktyvoje 2006/22/EB, taikymas būtų išplėstas ir apimtų tikrinimą, ar laikomasi Direktyvoje 2002/15/EB nustatytų darbo laiko nuostatų. Turėtų būti galimybė vykdyti kompleksinius vairavimo trukmės ir darbo laiko patikrinimus ir tikrinimus, kaip laikomasi darbuotojų komandiravimo taisyklių, nesukeliant papildomos administracinės naštos. Patikrinimai, kaip laikomasi darbo laiko reikalavimų, turėtų apsiriboti patikrinimais, vykdomais vežėjo įmonės patalpose tol, kol bus nebus galima naudotis technologija, kurią taikant bus įmanoma atlikti veiksmingus darbo laiko patikrinimus keliuose;
Pakeitimas 774
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   atsižvelgiant į specifinį transporto paslaugų pobūdį ir tiesioginį jų poveikį laisvam prekių judėjimui ir ypatingą dėmesį skiriant kelių eismo saugai ir saugumui, patikrinimų kelyje skaičius turėtų būti kuo mažesnis. Vairuotojai neturėtų būti atsakingi už atitinkamų jų įmonių papildomas administracines pareigas. Darbo laiko taisyklių laikymasis turėtų būti kontroliuojamas tik vežėjų patalpose;
Pakeitimas 775
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)   siekiant veiksmingesnių, greitesnių ir dažnesnių patikrinimų kelyje ir mažesnės administracinės naštos vairuotojams, patikrinimai, ar laikomasi Direktyvos 2002/15/EB, turėtų būti atliekami per patikras įmonės patalpose, o ne kelyje;
Pakeitimas 776
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  siekdamos skatinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, valstybės narės, naudodamosi Europos kelių transporto įmonių registru (ERRU), kuriam taikomas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis pagrindas, turėtų tarpusavyje sujungti savo nacionalinius elektroninius registrus (NER). Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų tarpusavyje sujungti, kad valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant kelių inspektorius, galėtų tiesiogiai ir realiuoju laiku naudotis ERRU pateiktais duomenimis ir informacija;
Pakeitimas 777
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geriau ir vienodžiau taikyti būtiniausias sąlygas Reglamentui (EB) Nr. 561/2006, Reglamentui (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyvai 2002/15/EB įgyvendinti ir sudaryti palankesnes sąlygas kelių transporto vežėjams laikytis administracinių reikalavimų komandiruojant vairuotojus, Komisija turėtų parengti vieną ar kelis deklaracijų pateikimo IMI modulius ir elektroninę taikomąją programą, kad atlikdami patikrinimus keliuose inspektoriai turėtų tiesioginę prieigą prie ERRU ir IMI duomenų realiuoju laiku;
Pakeitimas 778
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas darbuotojams ir įmonėms, reikia siekti pažangos pažangiojo vykdymo užtikrinimo srityje ir teikti bet kokią galimą paramą visiškam rizikos vertinimo sistemų įdiegimui ir naudojimui. Tuo tikslu reikia vykdymo užtikrinimo institucijoms suteikti galimybę realiuoju laiku susipažinti su nacionalinių elektroninių registrų (NER) duomenimis ir kuo daugiau naudotis Europos kelių transporto įmonių registro (ERRU) duomenimis;
Pakeitimas 779
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   kelių transporto veiklai taikytinos darbuotojų komandiravimo taisyklės turėtų būti subalansuotos ir paprastos, o dėl jų valstybėms narėms ir transporto įmonėms tenkanti administracinė našta – maža. Jomis neturėtų būti siekiama atgrasyti nuo veiklos už įmonės įsisteigimo šalies ribų;
Pakeitimas 780
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  su sunkumais susidurta ir taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB nurodytas darbuotojų komandiravimo taisykles15 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/67/ES nustatytas administracinių reikalavimų taisykles kelių transporto sektoriuje16, kuriam būdingas didelis mobilumas. Kadangi nekoordinuojamos nacionalinės priemonės dėl darbuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje nuostatų taikymo ir vykdymo užtikrinimo, veiklos vykdytojams Sąjungos nerezidentams tenka didelė administracinė našta. Todėl nepagrįstai apribojama laisvė teikti tarpvalstybines kelių transporto paslaugas, o tai daro neigiamą šalutinį poveikį darbo vietoms;
(9)  su sunkumais susidurta ir taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB nurodytas darbuotojų komandiravimo taisykles15 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/67/ES nustatytas administracinių reikalavimų taisykles kelių transporto sektoriuje16, kuriam būdingas didelis mobilumas. Kadangi dėl nekoordinuojamų nacionalinių priemonių dėl darbuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje nuostatų taikymo ir vykdymo užtikrinimo atsiranda teisinis netikrumas, iškreipiama konkurencija transporto sektoriuje ir veiklos vykdytojams Sąjungos nerezidentams tenka didelė administracinė našta. Todėl nepagrįstai apribojama laisvė teikti tarpvalstybines kelių transporto paslaugas, o tai daro neigiamą šalutinį poveikį darbo vietoms ir transporto įmonių konkurencingumui. Būtina suderinti administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones, kad vežėjai būtų apsaugoti nuo be reikalo ar nepagrįstai sukeliamų vėlavimų;
_________________
_________________
15 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1.).
15 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1.).
16 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
16 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
Pakeitimas 781
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  kad būtų užtikrintas visapusiškas taisyklių įgyvendinimas, valstybės narės turėtų keistis duomenimis ir informacija, taip pat bendradarbiauti administraciniu požiūriu ir teikti savitarpio pagalbą naudodamosi Vidaus rinkos informacine sistema (VRI), kurios teisinis pagrindas įtvirtintas Reglamente (ES) Nr. 1034/2012. Be to, komandiravimo deklaracijos turėtų būti vežėjų pateikiamos bei atnaujinamos ir perduodamos priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per VRI. Siekiant šio pastarojo tikslo, reikėtų sukurti analogišką viešąją VRI sąsają, kuria galėtų naudotis vežėjai;
Pakeitimas 782
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)  visi prekių tiekimo grandinės dalyviai turėtų prisiimti deramą atsakomybės dalį už šioje direktyvoje nustatytų taisyklių pažeidimus. Taip turėtų būti tais atvejais, kai dalyviai iš tiesų žinojo apie pažeidimus arba kai atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes nustatoma, kad turėjo apie juos žinoti;
Pakeitimas 783
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c)  siekiant užtikrinti, kad kelių transporto sektoriaus vairuotojų komandiravimo kontrolės priemonės būtų taikomos tinkamai, kaip nustatyta direktyvose 96/71/EB ir 2014/67/ES, reikėtų sustiprinti kontrolės priemones ir bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų kovojama su sukčiavimu komandiruojant vairuotojus;
Pakeitimas 784
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(9d)  rangovai turėtų būti skatinami veikti socialiniu požiūriu atsakingai ir naudotis šioje direktyvoje nustatytų taisyklių besilaikančių vežėjų paslaugomis. Kad rangovams būtų lengviau rasti tokius vežėjus, Komisija turėtų įvertinti esamas visų prekių tiekimo grandinės dalyvių socialiniu požiūriu atsakingą elgesį skatinančias priemones ir geriausios praktikos pavyzdžius ir, jei tikslinga, sukurti Europos patikimų transporto įmonių platformą;
Pakeitimas 785
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(9e)  nesilaikant tarptautinio kelių transporto įmonių steigimo taisyklių, atsiranda neatitikimų vidaus rinkoje ir prisidedama prie nesąžiningos įmonių konkurencijos. Todėl reikia sugriežtinti ir labiau kontroliuoti tarptautinio transporto įmonių įsisteigimo sąlygas, visų pirma siekiant kovoti su priedangos įmonių steigimu;
Pakeitimas 786
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   atsižvelgiant į tai, kad Europoje trūksta vairuotojų, reikėtų labai pagerinti darbo sąlygas, kad padidėtų šios profesijos patrauklumas;
Pakeitimas 787
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant užtikrinti veiksmingą ir proporcingą Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimą kelių transporto sektoriuje, reikia nustatyti konkrečiai šiam sektoriui skirtas taisykles, kuriomis atsižvelgiama į tai, kad kelių transporto sektoriui būdingas didelis darbo judumas, ir numatoma vairuotojų socialinės apsaugos ir veiklos vykdytojų laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas pusiausvyra;
(11)  siekiant užtikrinti veiksmingą ir proporcingą Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimą kelių transporto sektoriuje, reikia nustatyti konkrečiai šiam sektoriui skirtas taisykles, kuriomis atsižvelgiama į tai, kad kelių transporto sektoriui būdingas didelis darbo judumas, ir numatoma vairuotojų socialinės apsaugos ir veiklos vykdytojų laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas pusiausvyra. Pagal šios direktyvos sąlygas kelių transporto sektoriui turėtų būti taikomos Direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl darbuotojų komandiravimo ir Direktyvos 2014/67/ES nuostatos dėl tų nuostatų vykdymo užtikrinimo;
Pakeitimas 788
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  tokie subalansuoti kriterijai turėtų būti pagrįsti pakankamos vairuotojo sąsajos su priimančiosios valstybės narės teritorija sąvoka. Todėl reikėtų nustatyti laiko ribą, kurią viršijus, tarptautinio transporto operacijų atveju taikomos priimančiosios valstybės narės minimalaus darbo užmokesčio ir minimalių kasmetinių mokamų atostogų taisyklės. Ši laiko riba neturėtų būti taikoma kabotažo operacijoms, apibrėžtoms reglamentuose 1072/2009 ir 1073/2009, nes visa transporto operacija vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje. Todėl kabotažui turėtų būti taikomos priimančiosios valstybės narės minimalaus darbo užmokesčio ir minimalių kasmetinių mokamų atostogų taisyklės, nepriklausomai nuo vairuotojo atliekamų operacijų dažnumo ir trukmės;
(12)  tokie subalansuoti kriterijai turėtų būti pagrįsti pakankamos vairuotojo sąsajos su priimančiosios valstybės narės teritorija sąvoka. Ši pakankama sąsaja egzistuoja vykstant kabotažo operacijoms, apibrėžtoms reglamentuose 1072/2009 ir 1073/2009, nes visa transporto operacija vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje. Atitinkamai kabotažui turėtų būti taikomos Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES nuostatos;
Pakeitimas 789
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  tarptautinio vežimo atveju pagrindinė vairuotojo sąsaja vykdant dvišales tarptautines transporto operacijas būtų su transporto bendrovės įsisteigimo valstybe nare, nes vairuotojas reguliariai grįžta į valstybę narę, kurioje transporto bendrovė yra įsisteigusi. Vienos kelionės metu vairuotojas gali atlikti kelias dvišales vežimo operacijas. Kita vertus, sąsaja su priimančiosios valstybės narės teritorija yra pakankama, kai vairuotojas toje valstybėje narėje vykdo kitų rūšių operacijas, visų pirma nedvišales tarptautines vežimo operacijas;
Pakeitimas 790
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b)  siekiant užtikrinti, kad transporto ištekliai būtų naudojami veiksmingai, atsižvelgiant į veiklos realijas ir norint sumažinti tuščių reisų skaičių, nes tai yra svarbus elementas siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, susijusių su išmetamo CO2 kiekio mažinimu, turėtų būti įmanoma vykdyti riboto masto papildomą transporto veiklą, netaikant komandiravimo taisyklių. Tokią veiklą sudaro operacijos, atliekamos vykdant dvišalę tarptautinio vežimo operaciją iš įsisteigimo valstybės narės arba ją pabaigus prieš grįžtant atgal į įsisteigimo valstybę narę;
Pakeitimas 791
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(12c)  kai vairuotojas dalyvauja mišriojo transporto operacijoje, pradinėje arba galutinėje kelio atkarpoje teikiamos paslaugos pobūdis yra glaudžiai susijęs su įsisteigimo valstybe nare, jeigu pats vežimas ta kelio atkarpa yra dvišalė transporto operacija. Kita vertus, kai vežimo atitinkama kelio atkarpa operacija vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje arba kaip nedvišalė tarptautinė vežimo operacija, sąsaja su priimančiosios valstybės narės teritorija yra pakankama ir todėl tokiu atveju turėtų būti taikomos komandiravimo taisyklės;
Pakeitimas 792
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(12d)   kadangi nėra pakankamos vairuotojo sąsajos su tranzito valstybės narės teritorija, tranzito operacijų nereikėtų laikyti komandiravimo atvejais. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad tai, jog keleiviai išlipa iš autobuso jam sustojus dėl higieninių priežasčių, nekeičia transporto operacijos rūšies;
Pakeitimas 793
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(12e)  kelių transporto sektorius yra labai judus, tad reikia nustatyti bendrą požiūrį į tam tikrus aspektus, susijusius su darbo užmokesčiu šiame sektoriuje. Transporto įmonėms reikia teisinio tikrumo dėl taisyklių ir reikalavimų, kurių jos turi laikytis. Tos taisyklės ir tie reikalavimai turėtų būti aiškūs, suprantami ir lengvai prieinami transporto įmonėms, taip pat juos nustatant turėtų būti suteikta galimybė atlikti efektyvius patikrinimus. Svarbu, kad dėl naujų taisyklių neatsirastų nereikalingos administracinės naštos ir kad jas nustatant būtų tinkamai atsižvelgta į MVĮ interesus;
Pakeitimas 794
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(12f)  kai remiantis nacionalinės teisės aktais, tradicijomis ir praktika, taip pat paisant socialinių partnerių autonomijos, darbo sutarties sąlygos, nurodytos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje, nustatomos kolektyvinėse sutartyse pagal tos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 8 dalis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad laikantis Direktyvos 2014/67/ES tos sąlygos transporto įmonėms iš kitų valstybių narių ir komandiruotiems vairuotojams būtų pateikiamos prieinamu skaidriu būdu, ir turėtų siekti, kad tuo klausimu taip pat būtų įtraukti ir socialiniai partneriai. Svarbi informacija visų pirma turėtų apimti įvairų darbo užmokestį ir jų sudėtinius elementus, įskaitant darbo užmokesčio elementus, numatytus taikytinuose vietos arba regiono kolektyviniuose susitarimuose, mokėtino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir, kai taikoma, priskyrimo prie vienos ar kitos darbo užmokesčio kategorijos kriterijus. Pagal Direktyvą 2018/957/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 96/71/EB nuostatos, transporto įmonės neturėtų būti baudžiamos už darbo užmokesčio elementų tvarkos, metodo, pagal kurį skaičiuojamas mokėtinas darbo užmokestis ir, kai taikoma, priskyrimo prie vienos ar kitos darbo užmokesčio kategorijos kriterijų nesilaikymą, jeigu jie nėra viešai prieinami;
Pakeitimas 795
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  norint užtikrinti veiksmingą ir efektyvų šiam konkrečiam sektoriui skirtų darbuotojų komandiravimo taisyklių vykdymo užtikrinimą ir išvengti neproporcingos administracinės naštos veiklos vykdytojų nerezidentų sektoriuje, kelių transporto sektoriuje reikėtų nustatyti konkrečius administracinius ir kontrolės reikalavimus visiškai pasinaudojant kontrolės priemonėmis, pavyzdžiui, skaitmeniniais tachografais;
(13)  norint užtikrinti veiksmingą ir efektyvų šiam konkrečiam sektoriui skirtų darbuotojų komandiravimo taisyklių vykdymo užtikrinimą ir išvengti neproporcingos administracinės naštos veiklos vykdytojų nerezidentų sektoriuje, kelių transporto sektoriuje reikėtų nustatyti konkrečius administracinius ir kontrolės reikalavimus visiškai pasinaudojant kontrolės priemonėmis, pavyzdžiui, skaitmeniniais tachografais. Siekiant užtikrinti, kad šioje direktyvoje ir Direktyvoje 96/71/EB nustatyti įpareigojimai nebūtų tokie sudėtingi, valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė kelių transporto vežėjams taikyti tik šioje direktyvoje nurodytus administracinius reikalavimus, kurie buvo pritaikyti prie kelių transporto sektoriaus;
Pakeitimas 796
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   siekiant kuo labiau sumažinti vairuotojui tenkančią administracinę ir dokumentų tvarkymo naštą, vežėjai valstybės narės, kurioje yra įsisteigę, kompetentingų institucijų prašymu turi pateikti visus reikalingus dokumentus, kaip nustatyta Direktyvos 2014/67/ES III skyriuje dėl valstybių narių savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo;
Pakeitimas 797
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)   siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą, intensyvesniam regioninių ir vietos institucijų keitimuisi informacija tarpvalstybiniu mastu valstybėse narėse turėtų būti naudojama Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI), sukurta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2012. Taip pat galėtų būti naudinga praplėsti VRI funkcijas, kad būtų galima pateikti ir perduoti paprastas deklaracijas;
Pakeitimas 798
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)   siekiant sumažinti administracinę naštą vežėjams, kurie dažnai yra mažosios ir vidutinės įmonės, būtų tikslinga supaprastinti vežėjų pateikiamų komandiravimo deklaracijų siuntimo procesą naudojant standartines formas su tam tikrais iš anksto nustatytais elementais, išverstais į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas;
Pakeitimas 799
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(13d)   bendras darbuotojų komandiravimo taisyklių įgyvendinimas ir taikymas kelių transporto sektoriuje galėtų turėti poveikį Sąjungos krovinių vežimo keliais sektoriui. Todėl valstybės narės ir Komisija turėtų atidžiai stebėti šio proceso poveikį;
Pakeitimas 800
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(13e)   užtikrinant vykdymą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama patikrinimams įmonių patalpose. Patikrinimų kelyje neturėtų būti atsisakyta, tačiau turėtų būti nediskriminuojant tikrinami tik važtaraščiai arba jų elektroninės versijos, išankstinės registracijos patvirtinimai ir pažymos dėl grįžimo į šalį, kurioje yra įsisteigęs vežėjas arba gyvena vairuotojas. Atliekant patikrinimus kelyje pirmiausia turėtų būti kontroliuojami tachografų duomenys, kurie yra labai svarbūs norint nustatyti vairuotojo ir transporto priemonės veiklą vežimo keturių savaičių iš eilės laikotarpiu ir geografinę šios veiklos aprėptį. Šiuo atveju galėtų padėti šalies kodo įrašai;
Pakeitimas 801
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(13f)   Komisija turėtų pakartotinai įvertinti darbuotojų komandiravimo taisyklių taikymo kelių transporto sektoriui ir vykdymo užtikrinimo poveikį ir pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai, taip pat pateikti pasiūlymų, kaip jas dar supaprastinti ir kaip sumažinti administracinę naštą;
Pakeitimas 802
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(13g)   pripažįstant tai, kad transporto sektoriui, kuriame judėjimas iš esmės laikomas vairuotojų darbu, reikia specifinio požiūrio, būtina užtikrinti, kad Direktyvos 96/71/EB taikymas kelių transporto sektoriui sutaptų su iš dalies pakeistos Direktyvos 2006/22/EB įsigaliojimo data, kalbant apie vykdymo užtikrinimo reikalavimus, ir konkrečiomis taisyklėmis, susijusiomis su Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES nuostatomis dėl vairuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje;
Pakeitimas 803
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 h konstatuojamoji dalis (nauja)
(13h)   siekiant šios direktyvos priedus pritaikyti prie geriausios praktikos pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų priedų dalinio keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 804
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  keitimasis informacija, vykdant veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir teikiant savitarpio paramą, turėtų atitikti Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas asmens duomenų apsaugos taisykles;
Pakeitimas 805
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)   visi tiekimo grandinėje dalyvaujantys partneriai turėtų laikytis taisyklių, kuriomis užtikrinamos geros socialinės sąlygos visoje Europos krovinių vežimo keliais rinkoje. Siekiant sukurti ekonominiu ir socialiniu požiūriu darnią Europos vidaus rinką, turėtų būti nustatyta ir įgyvendinta atsakomybės grandinė, kuri apimtų visus logistikos grandinėje dalyvaujančius subjektus. Užtikrinant skaidrumą ir atsakomybę ir didinant socialinę ir ekonominę lygybę bus didinamas vairuotojo profesijos patrauklumas ir skatinama sveika konkurencija;
Pakeitimas 806
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
Direktyva 2006/22/EB
2 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Šie patikrinimai kasmet apima didelę tipinę atrankinę mobilių darbuotojų, vairuotojų, įmonių bei transporto priemonių, kurioms taikomi reglamentai (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014, ir mobilių darbuotojų ir vairuotojų, kuriems taikoma Direktyva 2002/15/EB, grupę.
Šie patikrinimai kasmet apima didelę tipinę atrankinę mobilių darbuotojų, vairuotojų, įmonių bei transporto priemonių, kurioms taikomi reglamentai (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014, ir, patikrinimų patalpose atveju, mobilių darbuotojų ir vairuotojų, kuriems taikoma Direktyva 2002/15/EB, grupę. Valstybės narės, siekdamos nustatyti, kaip įgyvendinama Direktyva 2002/15/EB, vykdo patikrinimus keliuose tik po to, kai įdiegta technologija, suteikianti galimybę atlikti veiksmingus patikrinimus. Iki to laiko tokie patikrinimai vykdomi išskirtinai transporto įmonių patalpose.
Pakeitimas 807
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b papunktis
Direktyva 2006/22/EB
2 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Kiekviena valstybė narė patikrinimus organizuoja taip, kad būtų patikrinami bent 3 % darbo dienų, kurias dirbo transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyva 2002/15/EB, vairuotojai.
Kiekviena valstybė narė patikrinimus organizuoja taip, kad būtų patikrinami bent 3 % darbo dienų, kurias dirbo transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyva 2002/15/EB, vairuotojai. Atlikus patikrinimą kelyje ir vairuotojui nesugebėjus pateikti vieno ar daugiau reikalaujamų dokumentų, vairuotojams leidžiama tęsti savo transporto operaciją, o vežėjas valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, privalo pateikti reikiamus dokumentus per kompetentingas institucijas.
Pakeitimas 808
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto c papunktis
Direktyva 2006/22/EB
2 straipsnio 4 dalis
4.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnį Komisijai pateikiamoje informacijoje nurodomas kelyje patikrintų vairuotojų, įmonėse atliktų patikrinimų, patikrintų darbo dienų ir nustatytų pažeidimų skaičius bei jų pobūdis, nurodant, ar buvo vežami keleiviai ar prekės.
4.  Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnį Komisijai pateikiamoje informacijoje nurodomas kelyje patikrintų vairuotojų, įmonių patalpose atliktų patikrinimų, patalpose patikrintų darbo dienų ir nustatytų pažeidimų skaičius bei jų pobūdis, nurodant, ar buvo vežami keleiviai ar prekės.
Pakeitimas 809
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 a punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
5 straipsnis
3a)  5 straipsnis pakeičiamas taip:
5 straipsnis
5 straipsnis
Suderinti patikrinimai
Suderinti patikrinimai
Mažiausiai šešis kartus per metus valstybės narės atlieka vairuotojų ir transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentai (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85, suderintus patikrinimus keliuose. Šiuos patikrinimus tuo pat metu vykdo dviejų ar daugiau valstybių narių vykdomosios institucijos, kiekviena savo šalies teritorijoje.
Mažiausiai šešis kartus per metus valstybės narės atlieka vairuotojų ir transporto priemonių, kurioms taikomi Reglamentai (EB) Nr. 561/2006 arba (ES) Nr. 165/2014, suderintus patikrinimus keliuose ir įmonių patalpose. Šiuos patikrinimus tuo pat metu vykdo dviejų ar daugiau valstybių narių vykdomosios institucijos, kiekviena savo šalies teritorijoje. Suderintų patikrinimų rezultatų santrauka skelbiama viešai, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.“
Pakeitimas 810
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 2006/22/EB
6 straipsnio 1 dalis
1.  Patikrinimai įmonėse organizuojami atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su įvairiomis transporto ir įmonių rūšimis. Jie taip pat atliekami tais atvejais, kai tikrinant kelyje buvo nustatyti sunkūs reglamentų (EB) Nr. 561/2006, (ES) Nr. 165/2014 arba Direktyvos 2002/15/EB pažeidimai.
1.  Patikrinimai įmonėse organizuojami atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su įvairiomis transporto ir įmonių rūšimis. Jie taip pat atliekami tais atvejais, kai tikrinant kelyje buvo nustatyti sunkūs Reglamentų (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 pažeidimai.
Pakeitimas 811
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
7 straipsnio 1 dalies b punktas
4a)  7 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
b)  pagal Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 16 straipsnio 2 dalį kas dveji metai Komisijai siunčia statistines ataskaitas;
„b) pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnį kas dveji metai Komisijai siunčia statistines ataskaitas;
Pakeitimas 812
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
-a)  8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
1.  Informacija, kuria keičiamasi dvišaliu pagrindu pagal Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 17 straipsnio 3 dalį arba Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 19 straipsnio 3 dalį, keičiasi paskirtosios įstaigos, apie kurias pagal 7 straipsnio 2 dalį pranešta Komisijai:
1.  Informacija, kuria keičiamasi dvišaliu pagrindu pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 22 straipsnio 2 dalį arba Reglamento (ES) Nr. 165/2014 40 straipsnį, keičiasi notifikuotosios įstaigos, apie kurias pagal 7 straipsnį pranešta Komisijai:
Pakeitimas 813
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto a papunktis
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  jei atskirais atvejais valstybė narė pateikia pagrįstą prašymą.
b)  jei atskirais atvejais valstybė narė pateikia specialų prašymą, kai prašoma informacija neprieinama atlikus tiesioginę paiešką nacionaliniuose elektroniniuose registruose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 5 dalyje.
Pakeitimas 814
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktis
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 1 a dalies 1 pastraipa
1a.  Valstybė narė kitų valstybių narių pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą prašomą informaciją pateikia per 25 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos tais atvejais, kai reikia išsamiai išnagrinėti arba atlikti patikrinimus atitinkamose įmonėse. Valstybės narės gali susitarti dėl trumpesnio termino. Skubiais atvejais arba tais atvejais, kai reikia tik atlikti paiešką registruose, pavyzdžiui, rizikos vertinimo sistemoje, prašoma informacija pateikiama per tris darbo dienas.
1a.  Valstybė narė kitų valstybių narių pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą prašomą informaciją pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai reikia išsamiai išnagrinėti arba atlikti patikrinimus atitinkamose įmonėse, terminas yra 20 darbo dienų. Valstybės narės gali susitarti dėl trumpesnio termino. Skubiais atvejais arba tais atvejais, kai reikia tik atlikti paiešką registruose, pavyzdžiui, rizikos vertinimo sistemoje, prašoma informacija pateikiama per tris darbo dienas.
Pakeitimas 815
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktis
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 1 a dalies 2 pastraipa
Jei prašymą gavusi valstybė narė mano, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas, ji apie tai per dešimt darbo dienų praneša prašymą pateikusiai valstybei narei. Ši turi išsamiau pagrįsti prašymą. Jei tai neįmanoma, valstybė narė prašymą gali atmesti.
Jei prašymą gavusi valstybė narė mano, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas, ji apie tai per penkias darbo dienas praneša prašymą pateikusiai valstybei narei. Ši turi išsamiau pagrįsti prašymą. Jei tai neįmanoma, valstybė narė prašymą gali atmesti.
Pakeitimas 816
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktis
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 1a dalies 3 pastraipa
Jei patenkinti prašymą pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus, kontrolę ar tyrimus yra sunku arba neįmanoma, atitinkama valstybė narė apie tai per dešimt darbo dienų praneša prašymą pateikusiai valstybei narei. Šį klausimą valstybės narės aptaria tarpusavyje siekdamos atrasti iškilusios problemos sprendimo būdą.
Jei patenkinti prašymą pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus, kontrolę ar tyrimus yra sunku arba neįmanoma, valstybė narė, kurios to prašoma, apie tai per penkias darbo dienas praneša prašymą pateikusiai valstybei narei, nurodo priežastis ir tinkamai paaiškina, kodėl sunku pateikti atitinkamą informaciją arba kodėl neįmanoma to padaryti. Šį klausimą valstybės narės aptaria tarpusavyje siekdamos atrasti iškilusios problemos sprendimo būdą.
Pakeitimas 817
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunktis
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 1a dalies 3 a pastraipa (nauja)
Kai Komisija sužino apie nuolatines informacijos mainų problemas arba nuolat pasikartojantį atsisakymą pateikti informaciją, ji gali imtis visų reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti, be kita ko, prireikus pradėti tyrimą ir galiausiai taikyti sankcijas valstybei narei.
Pakeitimas 818
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 2 dalis
ba)  2 dalis pakeičiama taip:
2.  Valstybės narės siekia sukurti elektroninę keitimosi informacija sistemą. Laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, Komisija nustato bendrą veiksmingo keitimosi informacija metodiką.
2.  Nukrypstant nuo Direktyvos 2014/67/ES 21 straipsnio, valstybių narių kompetentingų institucijų keitimasis informacija, numatytas šio straipsnio 1 ir 1a dalyse, vykdomas per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI), sukurtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2012. Valstybių narių kompetentingos institucijos turi tiesioginę prieigą realiuoju laiku prie duomenų nacionaliniuose elektroniniuose registruose per Europos kelių transporto įmonių registrą (ERRU), kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje.
Pakeitimas 819
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
8 straipsnio 2a dalis
bb)  8 straipsnis papildomas šia dalimi:
„2a. Komisija sukuria visoms ES valstybėms narėms bendrą elektroninę prietaiką, kad atlikdami patikrinimus keliuose ir patalpose inspektoriai ne vėliau kaip 2020 m. turėtų tiesioginę prieigą prie ERRU ir VRI duomenų realiuoju laiku. Ši prietaika kuriama vykdant bandomąjį projektą.“,
Pakeitimas 820
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis
Direktyva 2006/22/EB
9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato bendrą įmonių rizikos vertinimo apskaičiavimo formulę, kurioje atsižvelgiama į pažeidimų skaičių, sunkumą ir dažnumą, taip pat ir kontrolės, per kurią jokio pažeidimo nenustatyta, rezultatus ir į tai, ar kelių transporto įmonė visose savo transporto priemonėse išmaniuosius tachografus naudojo pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyrių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma bendra įmonių rizikos vertinimo apskaičiavimo formulė, kurioje atsižvelgiama į pažeidimų skaičių, sunkumą ir dažnumą, taip pat ir kontrolės, per kurią jokio pažeidimo nenustatyta, rezultatus ir į tai, ar kelių transporto įmonė visose savo transporto priemonėse išmaniuosius tachografus naudojo pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyrių.
Pakeitimas 821
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
ba)  3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
3.  Pradinis Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimų sąrašas pateikiamas III priede.
3.  Pradinis reglamentų (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 pažeidimų sąrašas pateikiamas III priede.
Pakeitimas 822
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
bb)  3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
Siekdama nustatyti gaires dėl Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3820/85 pažeidimų vertinimo, Komisija gali, jei tinkama, 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patikslinti III priedą siekiant nustatyti gairių dėl bendro pažeidimų, pagal jų sunkumą suklasifikuotų į kategorijas, sąrašą.
„Siekiant, kad būtų nustatytos gairės dėl Reglamentų (EB) Nr. 561/2006 arba (ES) Nr. 165/2014 pažeidimų vertinimo, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 15a straipsnį, iš dalies pakeičiant III priedą, siekiant nustatyti gaires dėl bendro pažeidimų, suskirstytų į kategorijas pagal jų sunkumą, sąrašo.“,
Pakeitimas 823
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b c papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
9 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
bc)  3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
Sunkiausių pažeidimų kategorija turėtų apimti tuos pažeidimus, kurių metu dėl atitinkamų Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų nesilaikymo kyla didelė mirties arba rimto kūno sužalojimo grėsmė.
„Sunkiausių pažeidimų kategorija turėtų apimti tuos pažeidimus, kurių metu dėl atitinkamų Reglamentų (EB) Nr. 561/2006 ar (ES) Nr. 165/2014 nuostatų nesilaikymo kyla didelė mirties arba rimto kūno sužalojimo grėsmė.“,
Pakeitimas 824
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis
Direktyva 2006/22/EB
9 straipsnio 4 dalis
4.  Siekiant palengvinti tikslinius patikrinimus keliuose, nacionalinėse rizikos vertinimo sistemose esantys duomenys kontrolės metu yra prieinami visoms atitinkamos valstybės narės kompetentingoms kontrolės institucijoms.
4.  Siekiant palengvinti tikslinius patikrinimus keliuose, nacionalinėse rizikos vertinimo sistemose ir nacionaliniuose transporto įmonių ir veiklos registruose esantys duomenys kontrolės metu turi būti prieinami visoms atitinkamos valstybės narės kompetentingoms kontrolės institucijoms, pasinaudojant bent jau visoms valstybėms narėms bendra elektronine prietaika, kuria naudojantis galima tiesiogiai realiuoju laiku prisijungti prie ERRU.
Pakeitimas 825
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis
Direktyva 2006/22/EB
9 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės, laikydamosi 8 straipsnyje nustatytų terminų, suteikia galimybę visoms kompetentingoms kitų valstybių narių institucijoms pateikus prašymą arba tiesiogiai naudotis nacionalinėse rizikos vertinimo sistemose esančia informacija.
5.  Valstybės narės suteikia galimybę visoms kompetentingoms kitų valstybių narių institucijoms tiesiogiai naudotis nacionalinėse rizikos vertinimo sistemose esančia informacija per sąveikius nacionalinius elektroninius registrus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje. Tokiu būdu keitimasis informacija ir duomenimis apie vežėjų padarytus pažeidimus ir rizikos vertinimus sutelkiamas ir vykdomas naudojantis tarpusavio sąsaja, kurią suteikia ERRU, sujungdamas įvairius valstybių narių nacionalinius registrus.
Pakeitimas 826
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2006/22/EB
11 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija parengia bendrą požiūrį į kitų darbų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio e punkte, laikotarpių ir ne trumpesnių kaip vienos savaitės laikotarpių, kai vairuotojas yra ne transporto priemonėje, registravimą ir kontroliavimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;
3.  Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas bendras požiūris į kitų darbų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio e punkte, laikotarpių registravimą ir kontroliavimą, įskaitant registravimo formą ir konkrečius atvejus, kuriais jis turi būti vykdomas, ir ne trumpesnių kaip vienos savaitės laikotarpių, kai vairuotojas yra ne transporto priemonėje ir negali su ja vykdyti jokios veiklos, registravimą ir kontroliavimą;
Pakeitimas 827
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 a punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
12 straipsnis
8a)  12 straipsnis pakeičiamas taip:
12 straipsnis
12 straipsnis
Komiteto procedūra
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 18 straipsnio 1 dalį įsteigtas Komitetas.
1.  Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 42 straipsnio 1 dalį įsteigtas Komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011straipsnis.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
3.  Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
Pakeitimas 828
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 b punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
13 straipsnio b punktas
8b)  13 dalies b punktas pakeičiamas taip:
b)  skatinti vykdomųjų institucijų nuoseklų požiūrį ir suderintą Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 nuostatų aiškinimą;
b) skatinti vykdomųjų institucijų nuoseklų požiūrį ir suderintą Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatų aiškinimą;
Pakeitimas 829
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 c punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
14 straipsnis
8c)  14 straipsnis pakeičiamas taip:
14 straipsnis
14 straipsnis
Derybos su trečiosiomis šalimis
Derybos su trečiosiomis šalimis
Šiai direktyvai įsigaliojus, Bendrija pradeda derybas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, siekdama, kad būtų taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir nustatytos šioje direktyvoje.
Šiai direktyvai įsigaliojus, Sąjunga pradeda derybas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, siekdama, kad būtų taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir nustatytos šioje direktyvoje.
Iki šių derybų užbaigimo valstybės narės į Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 16 straipsnio 2 dalyje numatytą Komisijai pateikiamą informaciją įtraukia duomenis apie patikrinimus, atliktus transporto priemonių iš trečiųjų šalių atžvilgiu.
Iki šių derybų užbaigimo valstybės narės į Reglamento (EB) Nr. 561/2006 17 straipsnyje numatytą Komisijai pateikiamą informaciją įtraukia duomenis apie patikrinimus, atliktus transporto priemonių iš trečiųjų šalių atžvilgiu.
Pakeitimas 830
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 d punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
15 straipsnis
8d)  15 straipsnis pakeičiamas taip:
15 straipsnis
15 straipsnis
Priedų atnaujinimas
Priedų atnaujinimas
Priedų pakeitimai, būtini jiems pritaikyti prie geriausios praktikos pokyčių, priimami 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Komisijai pagal 15a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos būtinu mastu pritaikyti prie geriausios praktikos pokyčių.
Pakeitimas 831
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 e punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
15 a straipsnis (naujas)
8e)  Įterpiamas šis straipsnis:
„15a straipsnis
ׅĮgaliojimų delegavimas
1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.   9 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.   Pagal 9 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“
Pakeitimas 832
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
I priedo A dalies 1 punktas
-a)  A dalies 1 punktas pakeičiamas taip:
(1)  kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė, pertraukos ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpiai; taip pat ankstesnių dienų registracijos lapai, kurie privalo būti transporto priemonėje pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalį ir (arba) to paties laikotarpio duomenys, saugomi vairuotojo kortelėje ir (arba) įrašymo įrangos atmintyje pagal šios direktyvos II priedą ir (arba) spaudiniuose;
„1) kasdienio ir kassavaitinio vairavimo trukmė, pertraukos ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpiai; taip pat ankstesnių dienų registracijos lapai, kurie privalo būti transporto priemonėje pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 36 straipsnio 1 ir 2 dalis ir (arba) to paties laikotarpio duomenys, saugomi vairuotojo kortelėje ir (arba) įrašymo įrangos atmintyje pagal šios direktyvos II priedą ir (arba) spaudiniuose;
Pakeitimas 833
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto -a a punktas (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
I priedo A dalies 2 punktas
-aa)  A dalies 2 punktas pakeičiamas taip:
2)   Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalyje nurodytam laikotarpiui, visi atvejai, kai viršijamas transporto priemonės leistinas greitis, N3 kategorijos transporto priemonėms apibrėžtini kaip bet kokie ilgesni kaip vienos minutės laikotarpiai, kurių metu transporto priemonė viršija 90 km/h greitį, o M3 kategorijos transporto priemonėms – kai viršijamas 105 km/h greitis (N3 ir M3 kategorijos yra apibrėžtos 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo II priedo A dalyje)1a;
2) Reglamento (ES) Nr. 165/2014 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam laikotarpiui, visi atvejai, kai viršijamas transporto priemonės leistinas greitis, N3 kategorijos transporto priemonėms apibrėžtini kaip bet kokie ilgesni kaip vienos minutės laikotarpiai, kurių metu transporto priemonė viršija 90 km/h greitį, o M3 kategorijos transporto priemonėms – kai viršijamas 105 km/h greitis (N3 ir M3 kategorijos yra apibrėžtos Direktyvoje 2007/46/EB1a);
__________________
__________________
1a OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/28/EB (OL L 65, 2006 3 7, p. 27).
1a 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva).“
Pakeitimas 834
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto -a b papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
I priedo A dalies 4 punktas
-ab)  A dalies 4 punktas pakeičiamas taip:
4)  geras įrašymo įrangos veikimas (nustatomi galimi tachografo, vairuotojo kortelės ir (arba) registracijos lapų trūkumai) arba, jei reikia, reglamento (EEB) Nr. 3820/85 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų buvimas transporto priemonėje.
4) geras įrašymo įrangos veikimas (nustatomi galimi tachografo, vairuotojo kortelės ir (arba) registracijos lapų trūkumai) arba, jei reikia, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų buvimas transporto priemonėje.
Pakeitimas 835
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto a papunktis
Direktyva 2006/22/EB
I priedo A dalies 6 punktas
6)  savaitės darbo laikas, nustatytas Direktyvos 2002/15/EB 4 ir 5 straipsniuose.
6)  savaitės darbo laikas, nustatytas Direktyvos 2002/15/EB 4 ir 5 straipsniuose, jeigu technologija suteikia galimybę atlikti efektyvius patikrinimus.
Pakeitimas 836
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2006/22/EB
I priedo B dalies 2 pastraipa
ba)  B dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
Jei nustatomas pažeidimas, prireikus, valstybės narės gali tikrinti galimą bendrą kitų kurstytojų ar transporto grandinės dalyvių, pavyzdžiui, krovinio siuntėjų, ekspeditorių ar rangovų, atsakomybę, įskaitant tikrinimą, ar transporto paslaugų teikimo sutartyse laikomasi Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85.
Jei nustatomas pažeidimas, prireikus, valstybės narės gali tikrinti galimą bendrą kitų kurstytojų ar transporto grandinės dalyvių, pavyzdžiui, krovinio siuntėjų, ekspeditorių ar rangovų, atsakomybę, įskaitant tikrinimą, ar transporto paslaugų teikimo sutartyse laikomasi reglamentų (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014.
Pakeitimas 837
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
1a.  Šios konkrečios taisyklės taikomos vairuotojams, įdarbintiems valstybėje narėje įsisteigusių įmonių, kurios imasi vienos iš tarpvalstybinių priemonių, nurodytų Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalies a punkte.
2.  Valstybės narės Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktų netaiko kelių transporto vairuotojams, kurie dirba tos direktyvos 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytose įmonėse, kai jie vykdo reglamentuose 1072/2009 ir 1073/2009 apibrėžtas tarptautinio vežimo operacijas, jei komandiravimo į jų teritoriją šioms operacijoms vykdyti laikotarpis per vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį yra trumpesnis negu 3 dienos arba joms lygus.
2.  Vairuotojas, vykdantis dvišales vežimo operacijas, nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais.
Šioje direktyvoje dvišalė vežimo operacija prekių atžvilgiu – tai prekių judėjimas, grindžiamas vežimo sutartimi, iš įsisteigimo valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 8 punkte, į kitą valstybę narę arba trečiąją valstybę, arba iš kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės į įsisteigimo valstybę narę.
2a.  Nuo dienos, kada vairuotojai privalo registruoti sienos kirtimą rankiniu būdu, kaip to reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 34 straipsnio 7 dalį, valstybės narės 2 dalyje nurodytą išimtį taiko ir prekių vežimo atžvilgiu, kai:
—  vairuotojas, vykdydamas dvišalę vežimo operaciją, taip pat atlieka vieną pakrovimo ir (arba) iškrovimo veiksmą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurias jis kerta, su sąlyga, kad vairuotojas nepakrauna prekių ir jų neiškrauna toje pačioje valstybėje narėje.
Jeigu po dvišalės vežimo operacijos, kuri pradedama vykdyti iš įsisteigimo valstybės narės ir per kurią nebuvo atliekama jokia papildoma veikla, vykdoma dvišalė vežimo operacija į įsisteigimo valstybę narę, išimtis taikoma ne daugiau kaip dviem papildomiems pakrovimo ir (arba) iškrovimo veiksmams pirmiau nustatytomis sąlygomis.
Ši išimtis taikoma tik iki tos dienos, kai išmanieji tachografai, pateikiantys įrašus apie sienos kirtimą ir papildomą veiklą, minimą Reglamento (ES) Nr. 165/2014 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje pirmą kartą bus įrengti valstybėse narėse įregistruotose transporto priemonėse, kaip nurodyta šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje. Nuo tos dienos pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma tik tiems vairuotojams, kurie naudoja transporto priemones su pažangiaisiais tachografais, kaip numatyta to reglamento 8, 9 ir 10 straipsniuose.
2b.  Vairuotojas, teikiantis vienkartines arba reguliarias keleivių vežimo paslaugas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1073/2009, nelaikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB, jeigu:
–  vykdo keleivių įlaipinimą įsisteigimo valstybėje narėje ir jų išlaipinimą kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje; arba
–  vykdo keleivių įlaipinimą valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje ir jų išlaipinimą įsisteigimo valstybėje narėje; arba
–  vykdo keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą įsisteigimo valstybėje narėje organizuojant vietines ekskursijas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1073/2009.
2c.  Vairuotojas, vykdydamas kabotažą, kaip apibrėžta reglamentuose (EB) Nr. 1072/2009 ir (EB) Nr. 1073/2009, laikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB.
2d.  Nepaisant Direktyvos 96/71/EB 2 straipsnio 1 dalies, vairuotojas nelaikomas komandiruotu į valstybės narės, kurią vairuotojas kerta tranzitu nepakraudamas ar neiškraudamas krovinių ir (arba) neįlaipindamas ar neišlaipindamas keleivių, teritoriją.
2e.  Tuo atveju, kai vairuotojas, vykdydamas kombinuotojo vežimo operaciją, kaip apibrėžta Direktyvoje 92/106/EEB, vykdo vežimą pradine arba galutine kelio atkarpa, jis nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais, jei patį vežimą ta kelio atkarpa sudaro dvišalės vežimo operacijos, kaip apibrėžta 2 dalyje.
2f.  Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis Direktyvos 2014/67/ES, Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje nurodytos darbo sutarčių sąlygos, nustatytos kolektyvinėse sutartyse pagal tos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 8 dalis, būtų prieinamos ir skaidrios ir su jomis galėtų susipažinti kitų valstybių narių transporto įmonės bei komandiruoti vairuotojai. Svarbi informacija visų pirma turi apimti įvairius darbo užmokesčius ir jų sudėtinius elementus, įskaitant darbo užmokesčio elementus, numatytus taikytinuose vietos arba regiono kolektyviniuose susitarimuose, mokėtino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir, kai taikoma, priskyrimo prie vienos ar kitos darbo užmokesčio kategorijos kriterijus. Pagal Direktyvą (ES) 2018/957/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 96/71/EB nuostatos, transporto įmonės negali būti baudžiamos už atlygio elementų nesilaikymą, taikomas atlyginimo apskaičiavimo metodas ir, kai tinka, klasifikavimo kriterijus pagal skirtingas darbo užmokesčio kategorijas, kurios nėra viešai prieinamos.
2g.  Ne valstybėje narėje įsisteigusioms transporto įmonėms negali būti taikomos palankesnės sąlygos nei tos, kurios taikomos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms.
Valstybės narės įgyvendina Direktyvai 96/71/EB ir šiai direktyvai [XX/XX] (lex specialis) lygiavertes priemones savo dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis, suteikdamos teisę patekti į ES rinką tokiose trečiosiose šalyse įsisteigusioms kelių transporto įmonėms. Valstybės narės taip pat stengiasi įgyvendinti tokias lygiavertes priemones pagal daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Valstybės narės praneša Komisijai apie atitinkamas savo dvišalių ir daugiašalių susitarimų su trečiosiomis šalimis nuostatas.
Siekdamos užtikrinti tinkamą šių lygiaverčių priemonių, susijusių su trečiųjų šalių vežėjų komandiravimu, kontrolę, valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (ES) XXX/XXX peržiūrėtos taisyklės dėl padėties nustatymo naudojant tachografą [reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 165/2014] būtų įgyvendinamos pagal Europos sutartį dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR).
Pakeitimas 838
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jei komandiravimo laikotarpis yra ilgesnis nei 3 dienos, valstybės narės Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktus taiko visą komandiravimo į jų teritoriją laikotarpį per pirmoje pastraipoje nurodytą vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį.
Išbraukta.
Pakeitimas 839
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.   Apskaičiuojant 2 dalyje nurodytus komandiravimo laikotarpius:
Išbraukta.
Pakeitimas 840
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalies a punktas
a)   trumpesnis nei šešių valandų kasdienio darbo laikas, praleistas priimančiojoje valstybėje narėje, laikomas puse dienos;
Išbraukta.
Pakeitimas 841
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalies b punktas
b)   šešių valandų ar ilgesnis kasdienio darbo laikas, praleistas priimančiojoje valstybėje narėje, laikomas visa diena;
Išbraukta.
Pakeitimas 842
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  pertraukos ir poilsio laikas bei kitas buvimo darbo vietoje laikas, praleistas priimančiojoje valstybėje narėje, laikomas darbo laiku.
Išbraukta.
Pakeitimas 843
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4.  Valstybės narės gali nustatyti šiuos administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones:
4.  Nukrypstant nuo Direktyvos 2014/67/ES 9 straipsnio, valstybės narės gali nustatyti šiuos administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones:
Pakeitimas 844
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies a punkto įžanginė dalis
a)  įpareigoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusį kelių transporto vežėją nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prasidėjus komandiruotei elektronine forma priimančiosios valstybės narės oficialiąja arba anglų kalba pateikti komandiravimo deklaraciją, kurioje būtų nurodyta tik ši informacija:
a)  įpareigoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusį kelių transporto vežėją tos valstybės narės, į kurią vairuotojas yra komandiruotas, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prasidėjus komandiruotei naudojantis Vidaus rinkos informacine sistema (VRI), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012, elektronine forma Europos Sąjungos oficialiąja kalba pateikti deklaraciją ir bet kokį jos atnaujinimą, kur būtų nurodyta tik ši informacija:
Pakeitimas 845
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies a punkto i papunktis
i)  kelių transporto vežėjo tapatybė;
i)  kelių transporto vežėjo tapatybė, nurodant jo Bendrijos vidaus mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį arba Bendrijos licencijos numerį;
Pakeitimas 846
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies a punkto iii papunktis
iii)  numatomas komandiruojamų vairuotojų skaičius ir tapatybė;
iii)  informacija apie komandiruojamą vairuotoją, apimanti: tapatybę, gyvenamąją šalį, šalį, kurioje mokamos socialinės įmokos, socialinio draudimo numerį ir vairuotojo pažymėjimo numerį;
Pakeitimas 847
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies a punkto iv papunktis
iv)  numatoma komandiravimo trukmė, numatyta komandiravimo pradžios ir pabaigos data;
iv)  numatoma komandiravimo pradžios data ir trukmė bei pabaigos data, taip pat darbo sutarčiai taikytina teisė;
Pakeitimas 848
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies a punkto iv a papunktis (naujas)
iva)  krovinių vežimo kelių transportu atveju: gavėjų tapatybė ir kontaktiniai duomenys, jei transporto vežėjas nenaudoja e. CMR;
Pakeitimas 849
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies a punkto vi a papunktis (naujas)
via)  krovinių vežimo kelių transportu atveju: pakrovimo (-ų) ir iškrovimo (-ų) adresai, jei transporto vežėjas nenaudoja e. CMR.
Pakeitimas 850
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  įpareigoti vairuotoją popierine ar elektronine forma turėti ir pateikti komandiravimo deklaracijos kopiją ir įrodymų, kad transporto operacija buvo vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, elektroninį važtaražtį (e. CMR) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnyje nurodytų įrodymų, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma;
b)  įpareigoti kelių transporto vežėją užtikrinti, kad vairuotojas (-a) popierine ar elektronine forma turėtų komandiravimo deklaracijos kopiją ir įrodymų, kad transporto operacija buvo vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, elektroninį važtaraštį (e. CMR) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnyje nurodytų įrodymų, jei per patikrinimą kelyje jo (-s) to paprašoma;
Pakeitimas 851
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies c punktas
c)  įpareigoti vairuotoją turėti ir pateikti tachografų įrašus, ypač valstybių narių, kuriose vairuotojas buvo, kai vykdė tarptautinio kelių transporto arba kabotažo operacijas, šalių kodus, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma;
c)  įpareigoti kelių transporto vežėją užtikrinti, kad vairuotojas (-a) turėtų tachografų įrašus, ypač valstybių narių, kuriose vairuotojas buvo, kai vykdė tarptautinio kelių transporto arba kabotažo operacijas, šalių kodus, jei per patikrinimą kelyje jo (-s) to paprašoma;
Pakeitimas 852
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)
ca)  per šios dalies b ir c punktuose nurodytus patikrinimus kelyje vairuotojui leidžiama susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti prašomus dokumentus;
Pakeitimas 854
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies d punktas
d)  įpareigoti vairuotoją popierine ar elektronine forma turėti ir pateikti darbo sutarties arba lygiaverčio dokumento, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 91/533/EEB20 3 straipsnyje, kopiją, išverstą į vieną iš oficialiųjų priimančiosios valstybės narės kalbų arba į anglų kalbą, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma;
Išbraukta.
__________________
20 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32).
Pakeitimas 855
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies e punktas
e)  įpareigoti vairuotoją popierine ar elektronine forma pateikti dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio lapelių kopiją, jei per patikrinimą kelyje jo to paprašoma; per patikrinimą kelyje vairuotojas gali susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti šią kopiją;
Išbraukta.
Pakeitimas 853
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 dalies f punktas
f)  įpareigoti kelių transporto vežėją po komandiravimo laikotarpio popierine ar elektronine forma priimančiosios valstybės narės institucijų prašymu per pagrįstos trukmės laikotarpį pateikti b, c ir e punktuose nurodytų dokumentų kopijas;
f)   įpareigoti kelių transporto vežėją per VRI viešąją sąsają po komandiravimo laikotarpio nusiųsti [...] b ir c punktuose nurodytų dokumentų kopijas valstybės narės, į kurią yra komandiruotas vairuotojas, institucijų prašymu ir komandiruotų vairuotojų darbo užmokesčio, susijusio su komandiravimo laikotarpiu ir su jo darbo sutartimi, dokumentų arba lygiaverčio dokumento, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 91/533/EEC1a 3 straipsnyje, su vairuotojo darbu susijusių laiko lapų ir mokėjimų patvirtinimo dokumentų kopijas.
Per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos kelių transporto vežėjas pateikia prašomus dokumentus naudodamasis vieša VRI sąsaja.
Jei per nustatytą terminą kelių transporto vežėjas per viešą VRI sąsają nepateikia visų prašomų dokumentų, valstybės narės, į kurią buvo komandiruoti darbuotojai, kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2014/67/ES 6 ir 7 straipsnius gali prašyti vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų pagalbos. Kai toks prašymas pateikiamas per VRI, vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos turi teisę susipažinti su komandiravimo deklaracija ir kita atitinkama informacija, kurią vežėjas pateikia per VRI viešąją sąsają.
Vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad dokumentai, kurių prašo valstybės narės, į kurią buvo komandiruota, kompetentingos institucijos, būtų pateikti per VRI per 25 darbo dienas nuo prašymo dienos.
__________________
1a 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (OL L 288, 1991 10 18, p. 32).
Pakeitimas 856
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 dalis
5.  Taikant 4 dalies a punktą, kelių transporto vežėjas gali pateikti komandiravimo deklaraciją už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį.
5.  Taikant 4 dalies a punktą, kelių transporto vežėjas gali pateikti deklaraciją už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį.
Pakeitimas 857
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Deklaracijose nurodyta informacija saugoma 18 mėnesių patikrinimų tikslais VRI duomenų saugykloje ir realiuoju laiku yra tiesiogiai prieinama visoms kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, paskirtoms pagal Direktyvos 2014/67/ES 3 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 18 straipsnį ir Direktyvos 2006/22/EB 7 straipsnį.
Nacionalinė kompetentinga institucija gali leisti socialiniams partneriams susipažinti su informacija pagal nacionalinę teisę ir praktiką, jei ši informacija:
–  yra susijusi su komandiravimu į atitinkamos valstybės narės teritoriją;
–  yra naudojama siekiant užtikrinti komandiravimo taisyklių laikymąsi ir
–  duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.
Pakeitimas 858
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės formos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, kurios turi būti naudojamos deklaracijoms teikti per VRI viešą sąsają, nurodo tos deklaracijos funkcijas VRI ir tai, kaip deklaracijoje turi būti pateikta informacija, nurodyta 4 dalies a punkto i–via papunkčiuose, ir užtikrina, kad ta informacija iš deklaracijų būtų automatiškai išverčiama į priimančiosios valstybės narės kalbą. Įgyvendinimo aktai priimami laikantis 2a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 859
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 c dalis (nauja)
5c.   Valstybės narės vengia įgyvendinant kontrolės priemones be reikalo sukeliamų vėlavimų, kurie gali turėti įtakos komandiravimo trukmei ir datoms.
Pakeitimas 860
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 d dalis (nauja)
5d.   Valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia savitarpio pagalbą ir visą atitinkamą informaciją laikydamosi Direktyvoje 2014/67/ES ir Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytų sąlygų.
Pakeitimas 861
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
1.   Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) Nr. 165/2014 42 straipsnio 1 dalį įsteigtas Komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Pakeitimas 862
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 b straipsnis (naujas)
2b straipsnis
Valstybės narės numato sankcijas siuntėjams, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams už šios direktyvos 2 straipsnio nesilaikymą, kai jie žino arba, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, turėtų žinoti, kad teikdami šias vežimo paslaugas jie pažeidžia šios direktyvos nuostatas.
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Šios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios.
Pakeitimas 863
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 c straipsnis (naujas)
2c straipsnis
Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina esamas visų prekių tiekimo grandinės dalyvių socialiniu požiūriu atsakingą elgesį skatinančias priemones ir geriausios praktikos pavyzdžius ir, jei tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sukurti Europos pasitikėjimo platformą.
Pakeitimas 864
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 d straipsnis (naujas)
2d straipsnis
Pažangus vykdymo užtikrinimas
1.   Nedarant poveikio Direktyvos 2014/67/ES nuostatoms ir siekiant toliau užtikrinti šios direktyvos 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų vykdymą, valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje būtų taikoma nuosekli nacionalinė vykdymo užtikrinimo strategija. Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama įmonėms, priklausančioms didelės rizikos grupei, nurodytai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnyje.
2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Direktyvos 2006/22/EB 2 straipsnyje nurodyti patikrinimai apimtų, kai taikoma, komandiravimo patikrinimą ir kad šis patikrinimas būtų atliekamas nediskriminuojant, ypač nediskriminuojant dėl komandiruotės metu naudojamų transporto priemonių registracijos numerių.
3.   Valstybės narės atlieka tų įmonių, kurios laikomos keliančiomis didesnį pavojų, kad jos pažeis joms taikomas šios direktyvos 2 straipsnio nuostatas, tikslinius patikrinimus. Todėl valstybės narės pagal rizikos klasifikavimo sistemą, kurią jos įdiegė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnį ir išplėtė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 12 straipsnį, tokių pažeidimų riziką laiko savaimine rizika.
4.   Taikant 3 dalį, valstybės narės turi prieigą prie atitinkamos informacijos ir išmaniajame tachografe įrašytų, apdorojamų ar saugomų duomenų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyriuje, komandiravimo deklaracijų, nurodytų šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje, ir elektroninių vežimo dokumentų, pavyzdžiui, elektroninių važtaraščių pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (e. CMR).
5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi duomenų, su kuriais valstybės narės gali susipažinti, ypatumai, naudojimosi jais sąlygos ir jų perdavimo arba prieigos prie jų techninės specifikacijos, visų pirma nurodant:
a)   išsamų informacijos ir duomenų, su kuriais nacionalinės kompetentingos institucijos gali susipažinti, sąrašą, į kurį įtraukiamas bent sienos kirtimo laikas ir vieta, pakrovimo ir iškrovimo operacijos, transporto priemonės registracijos numeris ir vairuotojo duomenys;
b)   kompetentingų institucijų prieigos teises, prireikus diferencijuotas pagal kompetentingų institucijų rūšį, prieigos rūšį ir duomenų naudojimo tikslą;
c)   a punkte nurodytų duomenų perdavimo ar prieigos prie jų technines specifikacijas, įskaitant, jei taikytina, didžiausią duomenų saugojimo trukmę, prireikus diferencijuotą pagal duomenų rūšį.
6.   Su visais šiame straipsnyje nurodytais asmens duomenimis galima susipažinti arba jie saugomi ne ilgiau, nei tai yra griežtai reikalinga tais tikslais, dėl kurių duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi. Kai tokių duomenų tais tikslais nebereikia, jie sunaikinami.
7.   Valstybės narės bent tris kartus per metus atlieka suderintus komandiravimo patikrinimus keliuose, kurie gali sutapti su patikrinimais, atliekamais pagal Direktyvos 2006/22/EB 5 straipsnį. Tokius patikrinimus tuo pačiu metu savo teritorijoje atlieka dviejų ar daugiau valstybių narių nacionalinės institucijos, atsakingos už komandiravimo srities taisyklių vykdymo užtikrinimą. Pasibaigus koordinuotiems patikrinimams keliuose, valstybės narės apsikeičia informacija apie nustatytų pažeidimų skaičių ir rūšį.
Suderintų patikrinimų rezultatų santrauka skelbiama viešai, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.
Pakeitimas 865
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 e straipsnis (naujas)
2e straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 daliniai pakeitimai
Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 priedas papildomas šiais punktais:
„12a. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014 ir Direktyvai 2002/15/EB dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir kuria panaikinama Tarybos direktyva 88/599/EEB: 8 straipsnis
12b.   Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės: 2 straipsnio 5 dalis.
Pakeitimas 866
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
3 straipsnis
Ataskaitų teikimas ir peržiūra
1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą, ypač 2 straipsnio poveikį, ne vėliau kaip per [3 metus po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos] ir Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
1.  Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai ataskaitas apie šios direktyvos įgyvendinimą, visų pirma apie 2d straipsnyje nurodyto pažangaus vykdymo užtikrinimo įgyvendinimą ir apie galimus vykdymo užtikrinimo sunkumus.
Kad būtų galima įvertinti vykdymo užtikrinimo efektyvumo informaciją, ataskaitose pateikiama informacija apie tai, kiek efektyvus:
–  Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyriuje nurodytas išmanusis tachografas;
–  šios direktyvos 2 straipsnio 5a ir 5b dalyse nurodytas VRI naudojimas;
–  elektroninių vežimo dokumentų, pvz., elektroninių važtaraščių pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (e. CMR), naudojimas;
–  kompetentingų institucijų keitimasis informacija per ERRU ir VRI, taip pat pateikiama informacija apie institucijų prieigos tiesiogiai ir realiuoju laiku tiek prie ERRU, tiek prie VRI, naudojantis ES prietaika per patikrinimus kelyje, kaip nurodyta Direktyvos 2006/22/EB 8 ir 9 straipsniuose, efektyvumą,
–  mokymo programos, kuria siekiama padėti vairuotojams ir visiems kitiems procedūros dalyviams, įskaitant įmones, administracijas ir inspektorius, prisitaikyti prie naujų jiems poveikį darančių taisyklių ir reikalavimų, įgyvendinimas.
2.  Pateikusi 1 dalyje nurodytą pranešimą Komisija reguliariai įvertina šią direktyvą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo rezultatus.
2.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytų ataskaitų teikimo forma ir gairės.
Siekiant įvertinti šios direktyvos vykdymo užtikrinimo efektyvumą, į tuos įgyvendinimo aktus gali būti įtrauktos taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai duomenis apie transporto srautus ir duomenis apie transporto priemonių registracijos valstybes nares, kurie surenkami per rinkliavos sistemas valstybėse narėse, jei tokių duomenų yra.
3.  Tinkamais atvejais prie 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų pridedami atitinkami pasiūlymai.
3.  Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir poveikį, visų pirma apie vykdymo užtikrinimo efektyvumą, įskaitant svėrimo jutiklių naudojimo tam, kad būtų automatiškai registruojami pakrovimo ir (arba) iškrovimo punktai, sąnaudų ir naudos analizę. Jei tikslinga, Komisija sykiu su ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Ataskaita skelbiama viešai.
Pakeitimas 867
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Mokymas
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, tiek Komisija, tiek valstybės narės sukuria išsamią ir integruotą mokymo ir prisitaikymo prie naujųjų taisyklių ir reikalavimų programą tiek vairuotojams, tiek visiems kitiems procedūros dalyviams, įmonėms, administracijoms, inspektoriams ir t. t.
Pakeitimas 868
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės ne vėliau kaip iki [...] [Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas bus kuo trumpesnis ir paprastai neviršys dviejų metų] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. liepos 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Pakeitimas 869
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Dėl pripažįstamo didelio judumo pobūdžio transporto sektoriui iki šios direktyvos taikymo datos netaikomos priemonės, nustatytos teisės akte, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB.
Pakeitimas 870
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 1 b pastraipa (nauja)
Iki vykdymo užtikrinimo reikalavimų, kuriais šioje direktyvoje nustatomos specialios transportui taikomos taisyklės, įsigaliojimo dienos transporto sektoriui netaikomos priemonės, nustatytos teisės akte, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB.

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 45.
(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 87.


Kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmė, minimalios pertraukos ir poilsio laikotarpiai ir vietos nustatymas tachografais ***I
PDF 265kWORD 82k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamente (ES) Nr. 165/2014 nustatyti reikalavimai dėl vietos nustatymo tachografais (COM(2017)0277 – C8-0167/2017 – 2017/0122(COD))
P8_TA-PROV(2019)0340A8-0205/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0277),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0167/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0205/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 346
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  norint, kad kelių transporto sektorius būtų saugus, našus ir jame būtų atsižvelgiama į socialinius poreikius, svarbiausia vairuotojams sudaryti geras darbo sąlygas, o kelių transporto įmonėms – sąžiningas verslo sąlygas. Kad šis procesas būtų lengvesnis, kelių transporto sektoriuje taikomos Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės turi būti aiškios, atitikti paskirtį, turi būti lengva jas taikyti bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, ir jos turi būti veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinamos visoje Sąjungoje;
(1)  norint, kad kelių transporto sektorius būtų pajėgus pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, saugus, našus bei nediskriminacinis ir kad jame būtų atsižvelgiama į socialinius poreikius, svarbiausia vairuotojams sudaryti geras darbo sąlygas, o kelių transporto įmonėms – sąžiningas verslo sąlygas. Kad šis procesas būtų lengvesnis, kelių transporto sektoriuje taikomos Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės turi būti aiškios, proporcingos, atitikti paskirtį, turi būti lengva jas taikyti bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, ir jos turi būti veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinamos visoje Sąjungoje;
Pakeitimas 347
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  vertinant, ar šiuo metu galiojančios Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/20069, kelių transporto sektoriuje įgyvendinamos veiksmingai ir efektyviai, nustatyta tam tikrų dabartinės teisinės sistemos trūkumų. Taisyklės, kuriomis reglamentuojamas kassavaitinis poilsis, poilsio vietos ir su porininkais dirbančių vairuotojų pertraukos, yra neaiškios ir netinkamos, be to, nėra taisyklių, kuriomis reglamentuojamas vairuotojų grįžimas į jų gyvenamąsias vietas, todėl valstybės narės tas taisykles aiškina skirtingai ir skirtingai užtikrina, kad jų būtų laikomasi. Kelios valstybės narės neseniai priėmė vienašales priemones, dėl kurių dar labiau padidėjo teisinis netikrumas ir dar labiau ėmė skirtis vairuotojams ir ūkio subjektams taikomos sąlygos;
(2)  vertinant, ar šiuo metu galiojančios Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/20069, kelių transporto sektoriuje įgyvendinamos veiksmingai ir efektyviai, nustatyta tam tikrų teisinės sistemos įgyvendinimo trūkumų. Taisyklės, kuriomis reglamentuojamas kassavaitinis poilsis, poilsio vietos ir su porininkais dirbančių vairuotojų pertraukos, yra neaiškios, be to, nėra taisyklių, kuriomis reglamentuojamas vairuotojų grįžimas į jų gyvenamąsias vietas ar kitą jų pasirinktą vietą, todėl valstybės narės tas taisykles aiškina skirtingai ir skirtingai užtikrina, kad jų būtų laikomasi. Kelios valstybės narės neseniai priėmė vienašales priemones, dėl kurių dar labiau padidėjo teisinis netikrumas ir dar labiau ėmė skirtis vairuotojams ir ūkio subjektams taikomos sąlygos.
Kita vertus, ilgiausi vairavimo laikotarpiai per dieną ir per savaitę, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, efektyviai gerina sunkvežimių vairuotojų socialines sąlygas ir kelių eismo saugumą apskritai, todėl reikėtų imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;
–––––––––––––––––––––––
––––––––––––––––––––––
9 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).
9 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).
Pakeitimas 348
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą ir teisės aktų nuostatų vykdymo užtikrinimą visi vairuotojai turėtų būti visapusiškai informuoti apie vairavimo ir poilsio trukmės taisykles ir poilsio infrastruktūros objektų prieinamumą. Todėl valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad parengtų gaires, kuriose būtų aiškiai ir paprastai pristatomas šis reglamentas, pateikiama naudinga informacija apie stovėjimo aikšteles ir poilsio infrastruktūros objektus, be to, pabrėžiama, kad svarbu kovoti su nuovargiu;
Pakeitimas 349
Pasiūlymas dėl reglamento

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2b)   siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą svarbu, kad transporto įmonės būtų skatinamos vadovautis saugumo principais, kurie apimtų vyresniosios vadovybės nustatytą saugos politiką ir procedūras, įsipareigojimą įgyvendinti tiesioginių vadovų taikomą saugos politiką ir darbuotojų pasiryžimą laikytis saugos taisyklių. Daugiausia dėmesio turėtų būti akivaizdžiai skiriama kelių eismo saugumo klausimams, be kita ko, nuovargiui, atsakomybei, kelionių planavimui, darbo grafikui, rezultatais grindžiamam užmokesčiui ir tinkamu laiku vykdomam valdymui;

Pakeitimas 350
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  atlikus Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ex post vertinimą patvirtinta, kad Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės nenuosekliai ir neveiksmingai taikomos daugiausia todėl, kad jos yra neaiškios, taip pat dėl to, kad neveiksmingai taikomos kontrolės priemonės ir nepakankamai aktyviai vyksta valstybių narių administracinis bendradarbiavimas;
(3)  atlikus Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ex post vertinimą patvirtinta, kad Sąjungos socialinės apsaugos taisyklės nenuosekliai ir neveiksmingai taikomos daugiausia todėl, kad jos yra neaiškios, taip pat dėl to, kad neveiksmingai ir nevienodai taikomos kontrolės priemonės ir nepakankamai aktyviai vyksta valstybių narių administracinis bendradarbiavimas, o tai didina Europos vidaus rinkos susiskaidymą;
Pakeitimas 351
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant politikos tikslo – pagerinti vairuotojų darbo sąlygas (visų pirma užtikrinti neiškraipytą ūkio subjektų konkurenciją ir padidinti visų kelių eismo dalyvių saugumą) – taip pat būtina nustatyti aiškias bei tinkamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų vienodai laikomasi;
(4)  siekiant politikos tikslo – pagerinti vairuotojų darbo sąlygas (visų pirma užtikrinti neiškraipytą ir sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir padidinti visų kelių eismo dalyvių saugumą) – taip pat būtina nustatyti aiškias bei tinkamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų vienodai laikomasi;
Pakeitimas 352
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   bet kokios kelių transporto sektoriuje taikomos nacionalinės taisyklės turi būti proporcingos ir pagrįstos, jos turi netrukdyti ir nepabloginti sąlygų naudotis Sutartyje įtvirtintomis pagrindinėmis laisvėmis, pvz., prekių judėjimo laisve ir laisve teikti paslaugas, siekiant išlaikyti ar net padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą;
Pakeitimas 353/rev
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  siekiant užtikrinti Europos mastu vienodas veiklos kelių transporto srityje sąlygas, šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms sunkesnėms nei 2,4 tonos transporto priemonėms, dalyvaujančioms tarptautinėse transporto operacijose;
Pakeitimas 354
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   krovinių vežimas iš esmės skiriasi nuo keleivių vežimo. Tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai glaudžiai bendrauja su keleiviais ir turėtų turėti galimybę lanksčiau daryti pertraukas, nepratęsdami vairavimo laiko arba netrumpindami poilsio laiko ir pertraukų;
Pakeitimas 355
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  tolimųjų reisų vairuotojai, dalyvaujantys tarptautinėse transporto operacijose, daug laiko praleidžia ne savo gyvenamojoje vietoje. Dėl dabartinių reguliaraus kassavaitinio poilsio reikalavimų tas laikas be jokios būtinybės dar labiau pailgėja. Todėl nuostatą dėl reguliaraus kassavaitinio poilsio pageidautina pakoreguoti taip, kad vairuotojams būtų lengviau vykdyti transporto operacijas laikantis taisyklių, kad jie galėtų kassavaitinio poilsio laikotarpiu pasinaudoti savo gyvenamosiose vietose ir kad jiems būtų visiškai atlyginta už visus trumpesnius kassavaitinio poilsio laikotarpius. Taip pat būtina numatyti, kad ūkio subjektai turi organizuoti vairuotojų darbą taip, kad poilsio laikotarpiai, kuriais naudojamasi ne gyvenamojoje vietoje, nebūtų pernelyg ilgi;
(6)  tolimųjų reisų vairuotojai, dalyvaujantys tarptautinėse transporto operacijose, daug laiko praleidžia ne savo gyvenamojoje vietoje. Dėl dabartinių reguliaraus kassavaitinio poilsio reikalavimų tas laikas be jokios būtinybės dar labiau pailgėja. Todėl nuostatą dėl reguliaraus kassavaitinio poilsio pageidautina pakoreguoti taip, kad vairuotojams būtų lengviau vykdyti transporto operacijas laikantis taisyklių, kad jie galėtų kassavaitinio poilsio laikotarpiu pasinaudoti savo gyvenamosiose vietose ar kitoje jų pasirinktoje vietoje ir kad jiems būtų visiškai atlyginta už visus trumpesnius kassavaitinio poilsio laikotarpius. Taip pat būtina numatyti, kad ūkio subjektai turi organizuoti vairuotojų darbą taip, kad poilsio laikotarpiai, kuriais naudojamasi ne gyvenamojoje vietoje, nebūtų pernelyg ilgi. Kai vairuotojas pasirenka ilsėtis savo gyvenamojoje vietoje, transporto įmonė turėtų suteikti vairuotojui išteklių grįžti namo;
Pakeitimas 356
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   tais atvejais, kai galima numatyti, kad vairuotojo darbas apima kitą darbdaviui skirtą veiklą nei vairuotojo profesionalaus vairavimo užduotys, pvz., pakrovimas ir (arba) iškrovimas, stovėjimo vietos paieška, transporto priemonės priežiūra, maršruto parengimas ir kt., nustatant tiek vairuotojo darbo laiką, tiek galimybes tinkamai pailsėti ir gauti tinkamą darbo užmokestį, turėtų būti atsižvelgiama į laiką, kurio jam reikia toms užduotims atlikti;
Pakeitimas 357
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)   siekiant užtikrinti tinkamas vairuotojų darbo sąlygas pakrovimo ir iškrovimo zonose, tokių zonų savininkai ir operatoriai turėtų suteikti vairuotojams galimybę naudotis sanitarinėmis patalpomis;
Pakeitimas 358
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  dėl technologijų srityje vykstančios sparčios pažangos kuriamos vis rafinuotesnės autonominio vairavimo sistemos. Ateityje tos sistemos galėtų leisti diferencijuotai naudoti transporto priemones, kurių valdymui nereikia vairuotojo. Tai galėtų suteikti naujų veiklos galimybių, tokių kaip sinchronizuotas sunkvežimių vairavimas. Dėl to turės būti pritaikomi esami teisės aktai, įskaitant taisykles dėl vairavimo ir poilsio laiko, o tam būtina daryti pažangą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) darbo grupėje. Komisija turi pateikti autonominio vairavimo sistemų naudojimo valstybėse narėse vertinimo ataskaitą, ir prireikus kartu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų atsižvelgiama į autonominio vairavimo sistemų teikiamą naudą. Šio teisės akto tikslas – užtikrinti kelių eismo saugumą, vienodas sąlygas ir tinkamas darbo sąlygas ir tuo pat metu sudaryti sąlygas ES pirmauti naujų novatoriškų technologijų ir praktikos srityje;
Pakeitimas 359
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  valstybės narės skirtingai aiškina ir įgyvendina kassavaitinio poilsio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl vietos, kurioje turėtų būti naudojamasi kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Todėl tikslinga tą reikalavimą paaiškinti ir taip užtikrinti, kad nuo gyvenamosios vietos nutolusiems vairuotojams būtų suteikiamos normaliam kassavaitiniam poilsiui tinkamas būstas;
(7)  valstybės narės skirtingai aiškina ir įgyvendina kassavaitinio poilsio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl vietos, kurioje turėtų būti naudojamasi kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Todėl, siekiant užtikrinti vairuotojams geras darbo sąlygas ir saugą, tikslinga tą reikalavimą paaiškinti ir taip užtikrinti, kad nuo gyvenamosios vietos nutolusiems vairuotojams būtų suteikiamas normaliam kassavaitiniam poilsiui kokybiškas ir lyčių požiūriu tinkamas būstas ar kita vairuotojų pasirinkta ir darbdavių apmokama vieta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pakankamai vairuotojų poreikiams pritaikytų saugių stovėjimo aikštelių;
Pakeitimas 360
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  specialiosiose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse turėtų būti visa geroms poilsio sąlygoms užtikrinti reikiama įranga, t. y. sanitarinė, virtuvės įranga, apsaugos priemonės ir kt.;
Pakeitimas 361
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  tinkamos poilsio vietos yra labai svarbios siekiant pagerinti vairuotojų darbo sąlygas šiame sektoriuje ir užtikrinti kelių eismo saugumą. Kadangi transporto sektoriuje įprastai ilsimasi transporto priemonės kabinoje ir tam tikrais atvejais tai pageidautina komforto ir tinkamumo požiūriu, vairuotojams turėtų būti leidžiama ilsėtis savo transporto priemonėje, jei joje yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos. Todėl valstybės narės neturėtų neproporcingai sudaryti kliūčių specialių transporto priemonių stovėjimo aikštelių įrengimui;
Pakeitimas 362
Pasiūlymas dėl reglamento
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)  persvarstytose TEN-T gairėse numatyta poilsio aikšteles greitkeliuose įrengti maždaug kas 100 km, siekiant komerciniams kelių naudotojams suteikti galimybę naudotis stovėjimo vietomis, kuriose būtų garantuojamas tinkamas saugos ir saugumo lygis, todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos įgyvendinti TEN-T gaires ir pakankamai remti saugias ir tinkamai pritaikytas stovėjimo aikšteles ir investuoti į jas;
Pakeitimas 363
Pasiūlymas dėl reglamento
7 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(7d)  siekiant suteikti galimybę naudotis geros kokybės poilsio infrastruktūros objektais už prieinamą kainą, Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti steigtis socialines, komercines, viešąsias ir kitokias įmones, kurios eksploatuotų specialias stovėjimo aikšteles;
Pakeitimas 364
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  daugelyje kelių transporto operacijų Sąjungoje reiso daliai naudojamas keltas ar geležinkelis. Todėl tokioms operacijoms turėtų būti numatytos aiškios ir tinkamos nuostatos, susijusios su poilsio laikotarpiais ir pertraukomis;
Pakeitimas 365
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  siekiant užtikrinti veiksmingą vykdymą, būtina, kad kompetentingos valdžios institucijos, atlikdamos patikrinimus keliuose, galėtų įsitikinti, kad patikrinimo dieną ir prieš tai ėjusias 56 dienas buvo tinkamai laikomasi taisyklių dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių;
Pakeitimas 366
Pasiūlymas dėl reglamento
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)   siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų aiškios, lengvai suprantamos ir įgyvendinamos, informacija turi būti prieinama vairuotojams. Tai turėtų būti užtikrinama pasitelkiant Komisijos vykdomus koordinavimo veiksmus. Vairuotojai taip pat turėtų gauti informaciją apie poilsio vietas ir saugias stovėjimo aikšteles, kad jie galėtų geriau planuoti keliones. Be to, Komisijai vykdant koordinavimo veiksmus turėtų būti sukurta nemokama specialioji telefono linija, kad būtų galima perspėti kontrolės tarnybas, jei vairuotojams daromas nederamas spaudimas ir jei susiduriama su sukčiavimo ar neteisėto elgesio atvejais;
Pakeitimas 367
Pasiūlymas dėl reglamento
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c)  pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnį valstybės narės, vertindamos gerą reputaciją, privalo taikyti bendrą pažeidimų klasifikaciją. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų veiksmingai, proporcingai ir atgrasomuoju būdu įgyvendintos nacionalinės taisyklės dėl sankcijų, taikytinų už Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ir Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimus. Reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad visos valstybių narių taikomos sankcijos būtų nediskriminacinės ir proporcingos pažeidimo sunkumui;
Pakeitimas 368
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  tam, kad būtų galima ekonomiškiau užtikrinti, jog būtų laikomasi socialinės apsaugos taisyklių, reikėtų visiškai išnaudoti dabartinių ir būsimų tachografų sistemų teikiamas galimybes. Todėl tachografo funkcijas reikėtų patobulinti taip, kad juo būtų galima tiksliau nustatyti vietą, visų pirma per tarptautines transporto operacijas;
(11)  tam, kad būtų galima ekonomiškiau užtikrinti, jog būtų laikomasi socialinės apsaugos taisyklių, dabartinės ir išmaniosios tachografų sistemos turėtų būti privalomos tarptautinio transporto srityje. Todėl tachografo funkcijas reikėtų patobulinti taip, kad juo būtų galima tiksliau nustatyti vietą;
Pakeitimas 369
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   dėl spartaus naujųjų technologijų plėtojimo ir skaitmeninimo visose Sąjungos ekonomikos srityse bei poreikio užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinio kelių transporto įmonėms reikia, kad išmaniojo tachografo sumontavimui registruotose transporto priemonėse taikomas pereinamasis laikotarpis būtų sutrumpintas. Išmanusis tachografas leis supaprastinti patikrinimus ir palengvins nacionalinių valdžios institucijų darbą;
Pakeitimas 370
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)   atsižvelgiant į tai, kad plačiai naudojami išmanieji telefonai ir nuolat plėtojamos jų funkcijos ir atsižvelgiant į tai, kad diegiama sistema GALILEO, kuri teikia vis daugiau vietos nustatymo tikruoju laiku galimybių ir kuri jau naudojama daugelyje išmaniųjų telefonų, Komisija turėtų ištirti galimybę sukurti ir sertifikuoti mobiliąją programėlę, kuri teiktų tokias pačias paslaugas kaip išmanusis tachografas tokiomis pat susijusiomis sąnaudomis;
Pakeitimas 371
Pasiūlymas dėl reglamento
11 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(11c)  siekiant užtikrinti vairuotojams tinkamus sveikatos ir saugos standartus, reikia įrengti arba modernizuoti saugias stovėjimo aikšteles, tinkamas sanitarines patalpas ir tinkamas apgyvendinimo vietas. Sąjungoje turėtų būti sukurtas pakankamas stovėjimo aikštelių tinklas;
Pakeitimas 372
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  pripažįsta, kad prekių vežimas skiriasi nuo žmonių vežimo. Tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojai glaudžiai bendrauja su keleiviais ir jiems pagal šį reglamentą turėtų būti suteiktos tinkamesnės sąlygos nepratęsiant vairavimo laiko ar netrumpinant poilsio laiko ir pertraukų. Todėl Komisija įvertina, ar galima patvirtinti konkrečias šio sektoriaus taisykles, ypač kai teikiamos vienkartinės paslaugos, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte;
Pakeitimas 373
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos -1 punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
2 straipsnio 1 pastraipos -a a punktas (naujas)
-1)  2 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:
„-aa) krovinius vykdant tarptautines transporto operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,4 tonos, arba“;
Pakeitimas 374
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos -1 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
3 straipsnio 1 pastraipos aa punktas
-1a)  3 straipsnio aa punktas pakeičiamas taip:
aa)  transporto priemonės arba transporto priemonių deriniai, kurių didžiausia leistina masė neviršija 7,5 tonos, naudojami medžiagų, įrangos arba mašinų pervežimui vairuotojo naudojimui jo darbo metu, ir kurie yra naudojami tik 100 km spinduliu nuo įmonės buveinės ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra vairuotojo pagrindinė veikla;
„aa) transporto priemonės arba transporto priemonių deriniai, kurių didžiausia leistina masė neviršija 7,5 tonos, naudojami medžiagų, įrangos arba mašinų pervežimui vairuotojo naudojimui jo darbo metu arba pristatyti kroviniams, pagamintiems amatų įmonėje, kurioje dirba vairuotojas, ir kurie yra naudojami tik 150 km spinduliu nuo įmonės buveinės ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra vairuotojo pagrindinė veikla;
Pakeitimas 375
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
3 straipsnio h a punktas (naujas)
1a)  3 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„ha) prekėms vežti naudojamomis lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, jei vežimas vykdomas ne samdos pagrindais ar už atlygį, o įmonės ar vairuotojo reikmėms, ir jei vairavimas nėra pagrindinė transporto priemonę vairuojančio asmens veikla;“
Pakeitimas 376
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
4 straipsnio r punktas
r)  vežimas nekomerciniais tikslais – vežimas keliais (išskyrus vežimą samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita), už kurį negaunama atlygio ir pajamų.
r)  vežimas nekomerciniais tikslais – vežimas keliais (išskyrus vežimą samdos pagrindais ar už atlygį arba savo sąskaita), už kurį negaunama atlygio ir pajamų arba įplaukų.
Pakeitimas 377
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
4 straipsnio r a punktas (naujas)
2a)   4 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„ra) gyvenamoji vieta – vairuotojo registruota gyvenamoji vieta valstybėje narėje.“
Pakeitimas 378
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
5 straipsnio 1 dalis
2b)   5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Minimalus konduktoriaus amžius turi būti 18 metų.
„1. Minimalus vairuotojo amžius turi būti 18 metų.“
Pakeitimas 379
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
a)  6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
Išbraukta.
„6. Per bet kurias keturias paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:
a)  keturiais normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba
b)  dviem normaliais ne trumpesniais nei 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir dviem sutrumpintais ne trumpesniais nei 24 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpiais.
Taikant b punktą, sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laikotarpiu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki trečios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, pabaigos.“
Pakeitimas 381
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 7 dalis
7.  Poilsio laikotarpis, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis, pridedamas prie kito normalaus ne trumpesnio nei 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpio pradžios arba pabaigos.
7.  Poilsio laikotarpis, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis, pridedamas prie kito normalaus ne trumpesnio nei 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpio.
Pakeitimas 382
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 8a dalies įžanginė dalis
8a.  Normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas ankstesnis sutrumpintas kassavaitinis poilsis, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Jais turi būti naudojamasi tinkamame būste, kuriame yra tinkamos miegamosios bei sanitarinės patalpos ir:
8a.  Normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas ankstesnis sutrumpintas kassavaitinis poilsis, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Jais turi būti naudojamasi ne transporto priemonės kabinoje, o kokybiškame ir lyčių požiūriu tinkamame būste, kuriame yra vairuotojui tinkamos sanitarinės ir miegamosios patalpos. Tas būstas turi būti:
Pakeitimas 383
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 8a dalies a punktas
a)  kurį suteikia arba už kurį sumoka darbdavys, arba
a)  kurį suteikia arba už kurį sumoka darbdavys, arba
Pakeitimas 384
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 8a dalies b punktas
b)  kuris yra vairuotojo gyvenamojoje vietoje arba kitoje jo pasirinktoje privačioje vietoje.
b)  kuris yra vairuotojo gyvenamojoje vietoje arba kitoje jo pasirinktoje privačioje vietoje.
Pakeitimas 385
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 8b dalies 1 pastraipa
8b.  Transporto ūkio subjektas organizuoja vairuotojų darbą taip, kad vairuotojai galėtų pasinaudoti ne mažiau kaip vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsis, savo gyvenamojoje vietoje kas tris paeiliui einančias savaites.
8b.  Transporto ūkio subjektas organizuoja vairuotojų darbą taip, kad vairuotojai galėtų pasinaudoti ne mažiau kaip vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsis, savo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vairuotoje pasirinktoje vietoje iki kiekvieno keturių paeiliui einančių savaičių laikotarpio pabaigos. Likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki šio poilsio laikotarpio pradžios vairuotojas raštu informuoja transporto įmonę, ar laikotarpiu bus naudojamasi ne vairuotojo gyvenamojoje vietoje, o kitur. Vairuotojui pasirinkus ilsėtis savo gyvenamojoje vietoje, transporto įmonė skiria vairuotojui reikiamus išteklius sugrįžti namo. Įmonė dokumentuose užfiksuoja tai, kaip ji vykdo šią prievolę, ir šiuos dokumentus saugo savo patalpose, kad galėtų juos pateikti kontrolės institucijų prašymu.
Pakeitimas 386
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 8b dalies 1 a pastraipa (nauja)
8 straipsnio 8b dalis papildoma šia pastraipa:
„Vairuotojas deklaruoja, kad normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu, kuriuo kompensuojamas sutrumpintas kassavaitinis poilsis, buvo pasinaudota vairuotojo pasirinktoje vietoje. Deklaracija saugoma įmonės patalpose.“
Pakeitimas 380
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto c a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 straipsnio 9 a dalis (nauja)
ca)  įtraukiama ši dalis:
9a.  Komisija ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] įvertina ir pateikia Parlamentui ir Tarybai pranešimą, ar galima priimti tinkamesnes vairuotojams, vykdantiems nemaršrutinio keleivių vežimo paslaugas, taikomas taisykles, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Pakeitimas 387
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
8 a straipsnis (naujas)
5a)  Įterpiamas šis straipsnis:
„8a straipsnis
1.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša Komisijai apie savo teritorijose esančių specialiųjų stovėjimo aikštelių vietas ir vėliau praneša apie visus šios informacijos pasikeitimus. Komisija išvardija visas viešai prieinamas specialiąsias transporto priemonių stovėjimo aikšteles bendroje oficialioje interneto svetainėje, kuri reguliariai atnaujinama.
2.  Prie visų transporto priemonių stovėjimo aikštelių, kuriose yra bent I priede nurodyta įranga ir priemonės ir kurios yra paskelbtos Komisijos laikantis 2 dalies, įvažiavimo gali būti nurodyta, kad jos yra specialiosios transporto priemonių stovėjimo aikštelės.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų reguliariai atliekamos atsitiktinės patikros, siekiant patikrinti, ar transporto priemonių stovėjimo aikštelių sąlygos atitinka priede nustatytus specialiosioms transporto priemonių stovėjimo aikštelėms taikomus kriterijus.
4.  Valstybės narės tiria skundus dėl sertifikuotų specialiųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelių, kurios neatitinka priede nustatytų kriterijų.
5.  Valstybės narės skatina kurti specialiąsias transporto priemonių stovėjimo aikšteles laikantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 39 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatų.
Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie vairuotojams tinkamas poilsio patalpas ir saugomas transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Prie šios ataskaitos pridedamas reglamento projektas, kuriuo nustatomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų specialiųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelių sertifikavimo standartai ir procedūros. Ši ataskaita atnaujinama kiekvienais metais, remiantis Komisijos surinkta informacija pagal 5 dalį, ir joje pateikiamas siūlomų priemonių sąrašas, siekiant padidinti vairuotojams tinkamų poilsio patalpų ir saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelių skaičių ir kokybę.“
Pakeitimas 388
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
9 straipsnio 1 dalis
1.  Nukrypstant nuo 8 straipsnio, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudojasi normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tas laikotarpis negali būti pertraukiamas kita veikla, kurios bendra trukmė neviršija vienos valandos, daugiau kaip du kartus. Per tą normalų kasdienio poilsio arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis savo gulte ar miegamojoje vietoje.
1.  Nukrypstant nuo 8 straipsnio, kai vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudojasi normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tas laikotarpis negali būti pertraukiamas kita veikla, kurios bendra trukmė neviršija vienos valandos, daugiau kaip du kartus. Per tą normalų kasdienio poilsio arba sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis savo miegamojoje kajutėje, gulte ar miegamojoje vietoje.
Pakeitimas 389
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
9 straipsnio 1 a dalis (nauja)
6a)  9 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„1a. 1 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma ir normaliems kassavaitinio poilsio laikotarpiams, kai reisas keltu trunka 12 ar daugiau valandų. Per tą kassavaitinio poilsio laikotarpį vairuotojui sudaromos sąlygos ilsėtis miegamojoje kajutėje.“
Pakeitimas 390
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
10 straipsnio 1 dalis
6a)  10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba jai perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šių mokėjimų pobūdis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentą.
„1. Transporto ūkio subjektas nemoka samdomiems arba jai perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotą atstumą, pristatymo greitį ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei šie mokėjimai skatina pažeisti šį reglamentą.
Pakeitimas 391
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
12 straipsnio 2 dalis
Jei saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus, vairuotojas gali nukrypti nuo 8 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 6 dalies antros pastraipos, kad galėtų pasiekti tinkamą būstą, nurodytą 8 straipsnio 8a dalyje, ir jame pasinaudoti kasdieniu ar kassavaitiniu poilsiu. Dėl tokio nukrypimo negali būti viršijama kasdienio ar kassavaitinio vairavimo trukmė arba sutrumpėti kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Ne vėliau nei atvykęs į tinkamą būstą, vairuotojas įrašymo įrangos registracijos lape ar spaudinyje arba darbo grafike ranka įrašo šio nukrypimo priežastį.
Jei saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus, vairuotojas gali išimtiniais atvejais nukrypti nuo straipsnio 1 ir 2 dalies po 30 minučių poilsio, kad per dvi valandas galėtų pasiekti darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame turėtų prasidėti vairuotojo kassavaitinis poilsis. Vairuotojas įrašymo įrangos spaudinyje ranka įrašo šio nukrypimo priežastį. Ši iki dviejų valandų trunkanti kelionė kompensuojama lygiaverčiu poilsiui skirtu laikotarpiu, kuriuo kartu su bet kuriuo kitu poilsio laikotarpiu, pasinaudojama iki trečios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, pabaigos.
Pakeitimas 392
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
13 straipsnio 1 dalies d punktas
7a)  13 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:
d)  transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias naudoja universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms pristatyti, teikiant universaliąją paslaugą.
d) transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias universaliųjų paslaugų teikėjai, apibrėžti 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo 2 straipsnio 13 punkte, naudoja siuntoms kaip pašto siuntoms pagal Direktyvos 97/67/EB 2 straipsnio 6 dalį pristatyti.
Pakeitimas 393
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
13 straipsnio 1 dalies e punktas
7b)   13 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:
e)  transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose, kurių plotas neviršija 2300 kvadratinių kilometrų ir kurios su likusia šalies teritorija nėra sujungtos tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės;
„e) transporto priemonėmis, naudojamomis tik salose arba nuo likusios nacionalinės teritorijos dalies atskirtuose regionuose, kurių plotas neviršija 2 300 kvadratinių kilometrų ir kurie su likusia šalies teritorija nėra sujungti tiltu, brasta ar tuneliu, kuriais galėtų važiuoti motorinės transporto priemonės, taip pat kurie nesiriboja su jokia kita valstybe nare;
Pakeitimas 394
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 c punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
13 straipsnio 1 dalies p a punktas (naujas)
7c)  13 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
„pa) transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių maksimali leidžiama masė neviršija 44 t ir kurias statybos įmonė naudoja iki 100 km spinduliu nuo įmonės buveinės, su sąlyga, kad transporto priemonių vairavimas nėra vairuotojo pagrindinė veikla;“
Pakeitimas 395
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
14 straipsnio 2 dalis
2.  Neatidėliotinais atvejais valstybės narės gali išimtinėmis aplinkybėmis suteikti laikiną išimtį ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui; ta išimtis turi buti deramai pagrįsta ir apie ją nedelsiant turi būti pranešta Komisijai.
2.  Neatidėliotinais atvejais valstybės narės gali išimtinėmis aplinkybėmis suteikti laikiną išimtį ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui; ta išimtis turi buti deramai pagrįsta ir apie ją nedelsiant turi būti pranešta Komisijai.
Ši informacija visomis ES kalbomis skelbiama specialioje viešoje interneto svetainėje, kurią tvarko Komisija.
Pakeitimas 396
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
15 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnio a punkte nurodytų transporto priemonių vairuotojams būtų taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis suteikiama pakankama su leidžiama vairavimo trukme ir privalomomis pertraukomis bei poilsio laikotarpiais susijusi apsauga. Valstybės narės praneša Komisijai apie atitinkamas tokiems vairuotojams taikomas nacionalines taisykles.
Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnio a punkte nurodytų transporto priemonių vairuotojams būtų taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis suteikiama pakankama su leidžiama vairavimo trukme ir privalomomis pertraukomis bei poilsio laikotarpiais susijusi apsauga. Atsižvelgiant į vairuotojų darbo sąlygas, taip pat kelių eismo saugumą ir vykdymo užtikrinimą, svarbu, kad valstybės narės įrengtų stovėjimo aikšteles ir poilsio zonas, kuriose žiemos metu nebūtų sniego ir ledo, ypač Europos Sąjungos atokiausiuose ir (arba) periferiniuose regionuose.
Pakeitimas 397
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
17 straipsnio 3 a dalis (nauja)
9a)  17 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„3a. Ataskaitoje pateikiamas autonominio vairavimo sistemų naudojimo valstybėse narėse ir vairuotojo galimybių registruoti laikotarpį, kurį autonominio vairavimo sistema yra įjungta, vertinimas ir, jei reikia, kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, įskaitant būtinus reikalavimus vairuotojui tuos duomenis užregistruoti išmaniuosiuose tachografuose.“
Pakeitimas 398
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 10 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
19 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos pažeidimų dydžiui, kaip nustatyta laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB12 III priedo, atgrasomos ir nediskriminacinės. Nei už vieną šio reglamento ar Reglamento (ES) Nr. 165/2014 nuostatų pažeidimą negali būti taikoma daugiau kaip viena sankcija ar procedūra. Apie tas priemones ir sankcijų taikymo taisykles valstybės narės praneša Komisijai iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos. Jos nedelsdamos praneša apie bet kokius tų priemonių ir taisyklių pakeitimus. Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.
1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos ir proporcingos pažeidimų dydžiui, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB12 III priede, atgrasomos ir nediskriminacinės. Nei už vieną šio reglamento ar Reglamento (ES) Nr. 165/2014 nuostatų pažeidimą negali būti taikoma daugiau kaip viena sankcija ar procedūra. Apie tas taisykles ir priemones, taip pat apie nacionaliniu lygmeniu pasirinktus jų proporcingumo vertinimo metodus ir kriterijus valstybės narės praneša Komisijai iki 29 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos dienos. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie bet kokius toms priemonėms ir taisyklėms įtakos turinčius pakeitimus. Komisija apie tas taisykles ir priemones ir bet kokius jų pakeitimus informuoja kitas valstybes nares.
Ši informacija visomis ES kalbomis skelbiama specialioje viešoje interneto svetainėje, kurią tvarko Komisija, pateikiant išsamią informaciją apie tokias sankcijas, taikomas ES valstybėse narėse.
__________________
__________________
12 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Tarybos direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).
12 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Tarybos direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).
Pakeitimas 399
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
25 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodytais atvejais Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas bendras požiūris.
2.  1 dalyje nurodytais atvejais Komisija, laikydamasi 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas bendras požiūris į šio reglamento įgyvendinimą.
Pakeitimas 400
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 561/2006
Priedas (naujas)
12a)  Papildoma šiuo priedu:
„Būtinieji reikalavimai, taikomi transporto priemonių stovėjimo aikštelėms
A dalis. Paslaugų infrastruktūra
1)  Švarūs, veikiantys ir reguliariai tikrinami tualetai su vandentiekio čiaupais:
–  iki 10 vietų – bent vienas tualetų blokas su keturiais tualetais,
–  nuo 10 iki 25 vietų – bent vienas tualetų blokas su aštuoniais tualetais,
–  nuo 25 iki 50 vietų – bent du tualetų blokai po 10 tualetų,
–  nuo 50 iki 75 vietų – bent du tualetų blokai po 15 tualetų,
–  nuo 75 iki 125 vietų – bent keturi tualetų blokai po 15 tualetų,
–  virš 125 vietų – bent šeši tualetų blokai po 15 tualetų;
2)  švarūs, veikiantys ir reguliariai tikrinami dušai:
–  iki 10 vietų – bent vienas dušų blokas su dviem dušais,
–  nuo 25 iki 50 vietų – bent du dušų blokai po penkis dušus,
–  nuo 50 iki 75 vietų – bent du dušų blokai po 10 dušų,
–  nuo 75 iki 125 vietų – bent keturi dušų blokai po 12 dušų,
–  virš 125 vietų – bent šeši dušų blokai po 15 dušų;
3)  tinkama prieiga prie geriamojo vandens;
4)  tinkama valgio gaminimo įranga, užkandinė ar restoranas;
5)  vietoje arba netoliese veikianti parduotuvė, kurioje galima įsigyti įvairaus maisto, gėrimų ir kt. produktų;
6)  pakankamas tinkamos talpos šiukšlių dėžių kiekis;
7)  šalia stovėjimo aikštelės įrengta priedanga nuo lietaus arba saulės;
8)  nenumatytų atvejų planas / krizių valdymo administracija / pagalbos tarnybų kontaktiniai duomenys žinomi darbuotojams;
9)  iškylos stalai su suolais arba tinkamas alternatyvų kiekis;
10)  specialioji belaidžio (Wi-Fi) interneto ryšio paslauga;
11)  rezervavimo, mokėjimo ir sąskaitų faktūrų sistema, kurią taikant grynieji pinigai nenaudojami;
12)  nuorodų apie esamas laisvas vietas sistema (vietoje ir internete);
13)  infrastruktūra yra pritaikyta vyrams ir moterims.
B dalis. Apsaugos priemonės
1)  Ištisinis transporto priemonių stovėjimo aikštelės atitvaras nuo aplinkinės teritorijos, pvz., tvora arba kitoks užkardas, kurie neleidžia atsitiktinai arba tikslingai neteisėtai patekti į stovėjimo aikštelę arba neleidžia patekti į aikštelę tam tikrą laiką;
2)  į stovėjimo aikštelę įleidžiami tik sunkvežimių stovėjimo aikštelės naudotojai ir sunkvežimių stovėjimo aikštelės darbuotojai;
3)  vietoje atliekamas skaitmeninis įrašymas (bent 25 fps dažniu). Sistema įrašymą vykdo nuolat arba judesio aptikimo režimu;
4)  CCTV sistema, kuri gali stebėti visą užtvarą, užtikrinant, kad visa veikla, vykdoma arti užtvaros ar prie jos, gali būti aiškiai fiksuojama (CCTV fiksuojamas vaizdas);
5)  patrulių ar kitu būdu vykdoma teritorijos stebėsena;
6)  apie kiekvieną nusikalstamo pobūdžio incidentą pranešama sunkvežimių stovėjimo aikštelės darbuotojams ir policijai. Jei įmanoma, transporto priemonė turi būti sulaikyta, kol bus gauti policijos nurodymai;
7)  visą laiką apšviestos važiuojamosios ir pėstiesiems skirtos juostos;
8)  pėsčiųjų sauga specialiosiose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse;
9)  transporto priemonių stovėjimo aikštelės stebėjimas vykdant tinkamą ir proporcingą saugumo kontrolę;
10)  aiškiai nurodytas (-i) pagalbos tarnybų telefono numeris (-iai).“
Pakeitimas 401
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
1 straipsnio 1 dalis
-1)  1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Šiame reglamente nustatomos prievolės ir reikalavimai, susiję su tachografų, naudojamų kelių transporto priemonėse siekiant patikrinti, kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 561/2006, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB14 ir Tarybos direktyvos 92/6/EEB15, konstrukcija, montavimu, naudojimu, bandymu ir kontrole.
1. Šiame reglamente nustatomos prievolės ir reikalavimai, susiję su tachografų, naudojamų kelių transporto priemonėse siekiant patikrinti, kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 561/2006, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB14 ir Tarybos direktyvos 92/6/EEB15, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009, Tarybos direktyvos 92/106/EEB15a, Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, konstrukcija, montavimu, naudojimu, bandymu ir kontrole.
__________________
__________________
14 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 35).
14 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 35).
15 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 3 2, p. 27).
15 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 3 2, p. 27).
15 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).
Pakeitimas 402
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
2 straipsnio 2 dalies h a punktas (naujas)
-1a)  2 straipsnio 2 dalyje įterpiamas šis punktas:
„ha) išmanusis tachografas – skaitmeninis tachografas, kuriame įdiegta vietos nustatymo paslauga, veikianti remiantis palydovine navigacijos sistema, automatiškai nustatančia jo buvimo vietą, pagal šį reglamentą;“
Pakeitimas 403
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
3 straipsnio 4 dalis
-1b)  3 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
4.  Praėjus penkiolikai metų nuo reikalavimo naujai įregistruotose transporto priemonėse įrengti tachografą, kaip numatyta 8, 9 ir 10 straipsniuose, valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse sumontuojamas toks tachografas.
„4. Ne vėliau kaip1... [OL: 3 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] išmanusis tachografas sumontuojamas toliau nurodytose transporto priemonėse:
a)  valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas analoginis tachografas,
b)  valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas skaitmeninis tachografas, atitinkantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priede, taikytame iki 2011 m. rugsėjo 30 d., nurodytas specifikacijas arba
c)  valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas skaitmeninis tachografas, atitinkantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priede, taikomame nuo 2011 m. spalio 1 d., nurodytas specifikacijas.“
__________________
Jei kelių transporto dokumentų rinkinys įsigalios 2019 m., Komisijos įgyvendinimo akto dėl išmaniųjų tachografų 2-oji versija iki 2019–2020 m. (žr. toliau pateiktą 11 straipsnį), po to bus laipsniškai taikomas modifikavimo metodas.
Pakeitimas 404
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 c punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
3 straipsnio 4 a dalis (nauja)
-1c)  3 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„4a. Ne vėliau kaip... [OL: 4 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas skaitmeninis tachografas, atitinkantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedo, taikomo nuo 2012 m. spalio 1 d., reikalavimus, sumontuojamas išmanusis tachografas.“
Pakeitimas 405
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 d punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
3 straipsnio 4 b dalis (nauja)
-1d)  3 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„4b. Ne vėliau kaip ... [OL: 5 metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo] valstybėje narėje, kuri nėra jų registracijos valstybė narė, veikiančiose transporto priemonėse, kuriose yra sumontuotas išmanusis tachografas, atitinkantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2016/7991 IC priedo reikalavimus, sumontuojamas išmanusis tachografas.“
_____________________________
1 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL L 139, 2016 5 26, p. 1).
Pakeitimas 406
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 e punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
4 straipsnio 2 dalies 3 a įtrauka (nauja)
-1e)   4 straipsnio 2 dalyje įterpiama ši įtrauka:
„– turi pakankamai atminties, kad galėtų saugoti visus pagal šį reglamentą reikalaujamus duomenis;“;
Pakeitimas 407
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 f punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
7 straipsnio 1 dalis
-1f)  7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1.  Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys pagal šį reglamentą būtų tvarkomi tik siekiant patikrinti atitikimą šiam reglamentui ir Reglamentui (EB) Nr. 561/2006, laikantis Direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB ir prižiūrint Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnyje nurodytai priežiūros institucijai.
„1. Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys pagal šį reglamentą būtų tvarkomi tik siekiant patikrinti atitikimą šiam reglamentui ir Reglamentui (EB) Nr. 561/2006, Direktyvai 2002/15/EB, Tarybos direktyvai 92/6/EEB, Tarybos direktyvai 92/106/EEB, Reglamentui (EC) Nr. 1072/2009, Direktyvai 96/71/EB ir Direktyvai 2014/67/ES, kiek tai susiję su kelių transporto darbuotojų komandiravimu, ir direktyvai, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB ir prižiūrint Reglamento (ES) Nr. 2016/679 51 straipsnyje nurodytai valstybės narės priežiūros institucijai.
Pakeitimas 408
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies -1 g punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
7 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
-1g)  7 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
2.  Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad asmens duomenys būtų apsaugoti nuo jų panaudojimo kitais tikslais nei tie, kurie yra griežtai susiję su šiuo reglamentu ir Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, laikantis 1 dalies ir kai tai susiję su:
2. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad asmens duomenys būtų apsaugoti nuo jų panaudojimo kitais tikslais nei tie, kurie yra griežtai susiję su šiuo reglamentu ir Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, Direktyva 2002/15/EB, Tarybos direktyva 92/6/EEB, Tarybos direktyva 92/106/EEB, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009, Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES, kiek tai susiję su kelių transporto darbuotojų komandiravimu, ir direktyva, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, laikantis 1 dalies ir kai tai susiję su:
Pakeitimas 409
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 2 įtrauka
–  kas tris bendros vairavimo trukmės valandas ir kiekvieną kartą, kai transporto priemonė kerta sieną.“;
–  kas tris bendros vairavimo trukmės valandas ir kiekvieną kartą, kai transporto priemonė kerta valstybės narės sieną;
Pakeitimas 410
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 2 a įtrauka (nauja)
–  kiekvieną kartą, kai transporto priemonė pakraunama ir iškraunama;
Pakeitimas 411
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
8 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
1a)  8 straipsnio 1 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Kad kontrolės institucijoms būtų lengviau patikrinti, ar laikomasi reikalavimų, išmanusis tachografas taip pat registruoja, ar transporto priemonė naudota prekėms ar keleiviams vežti, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.“
Pakeitimas 412
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
8 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
1b)  8 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Transporto priemonėse, pirmą kartą užregistruotose ... [24 mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos], sumontuojamas tachografas pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrąją įtrauką ir 8 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.“,
Pakeitimas 413/rev
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 c punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
9 straipsnio 2 dalis
1c)  2 dalies 1c punktas pakeičiamas taip:
2.  Praėjus penkiolikai metų nuo reikalavimo naujai įregistruotose transporto priemonėse įrengti tachografą, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 8 bei 10 straipsniuose, valstybės narės savo kontrolės institucijas tinkamu mastu aprūpina nuotolinio ankstyvo nustatymo įranga, reikalinga užtikrinti šiame straipsnyje nurodytą duomenų perdavimą, atsižvelgiant į konkrečius tų valstybių narių įvykdymo reikalavimus ir strategijas. Iki to laiko valstybės narės gali spręsti, ar savo kontrolės institucijas aprūpinti tokia nuotolinio ankstyvo nustatymo įranga.
2. Ne vėliau kaip... [OL: 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės savo kontrolės institucijas tinkamu mastu aprūpina nuotolinio ankstyvo nustatymo įranga, būtina šiame straipsnyje nurodytam duomenų perdavimui užtikrinti, atsižvelgiant į konkrečius tų valstybių narių vykdymo užtikrinimo reikalavimus ir strategijas. Iki to laiko valstybės narės gali spręsti, ar savo kontrolės institucijas aprūpinti tokia nuotolinio ankstyvo nustatymo įranga.“
Pakeitimas 414
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 d punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
9 straipsnio 3 dalis
1d)  9 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.  1 dalyje nurodytas ryšys su tachografu užmezgamas, tik jei to reikalaujama naudojant kontrolės institucijų įrangą. Ryšys apsaugomas siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir įrašančios bei kontrolės įrangos autentiškumą. Prieiga prie perduotų duomenų suteikiama tik kontrolės institucijoms, įgaliotoms tikrinti, ar nepažeidžiamas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 ir šis reglamentas, ir dirbtuvėms, jei tokia prieiga būtina siekiant patikrinti, ar tachografas veikia tinkamai.
3. 1 dalyje nurodytas ryšys su tachografu užmezgamas, tik jei to reikalaujama naudojant kontrolės institucijų įrangą. Ryšys apsaugomas siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir įrašančios bei kontrolės įrangos autentiškumą. Prieiga prie perduotų duomenų suteikiama tik kontrolės institucijoms, įgaliotoms tikrinti, ar nepažeidžiami 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos teisės aktai ir šis reglamentas, ir dirbtuvėms, jei tokia prieiga būtina siekiant patikrinti, ar tachografas veikia tinkamai.
Pakeitimas 415
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 e punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
11 straipsnio 1 dalis
1e)  11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
Siekiant užtikrinti, kad išmanieji tachografai atitiktų šiame reglamente nustatytus principus ir reikalavimus, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, priima išsamias nuostatas, būtinas vienodam 8, 9 ir 10 straipsnių taikymui, išskyrus nuostatas, kuriomis būtų numatytas papildomų duomenų registravimas tachografu. Te įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Siekiant užtikrinti, kad išmanieji tachografai atitiktų šiame reglamente nustatytus principus ir reikalavimus, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, priima išsamias nuostatas, būtinas vienodam 8, 9 ir 10 straipsnių taikymui, išskyrus nuostatas, kuriomis būtų numatytas papildomų duomenų registravimas tachografu.
Ne vėliau kaip ... [OL: 12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija patvirtina įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias taisykles, kaip registruoti visus transporto priemonės sienos kirtimo atvejus, nurodytus 8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antroje įtraukoje ir 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.
Te įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
Pakeitimas 416
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 f punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
34 straipsnio 5 dalies b punkto iv papunktis
1f)  34 straipsnio 5 dalies b punkto iv papunktis keičiamas taip:
iv)  prie ženklo 20190404-P8_TA-PROV(2019)0340_LT-p0000002.png: pertraukas ar poilsį.
„iv) prie ženklo 20190404-P8_TA-PROV(2019)0340_LT-p0000003.png: pertraukas, poilsį, metines ar laikinojo nedarbingumo atostogas,
prie ženklo „keltas / traukinys“: Papildomai prie ženklo 20190404-P8_TA-PROV(2019)0340_LT-p0000004.png: poilsio laikas, praleistas kelte ar traukinyje, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 9 straipsnį.“
Pakeitimas 417
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
34 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa
7.  Atvykęs į sustoti tinkamą vietą, vairuotojas į skaitmeninį tachografą įveda tų šalių, kuriose kasdienio darbo laikas prasidėjo ir baigėsi, simbolius, taip pat informaciją apie tai, kur ir kada jis kirto sieną būdamas transporto priemonėje. Valstybės narės gali reikalauti, kad transporto priemonių, kurios naudojamos jų teritorijoje atliekant vežimo operacijas, vairuotojai prie šalies simbolio nurodytų išsamesnius geografinius duomenis, jei tos valstybės narės tuos išsamius geografinius duomenis perdavė Komisijai anksčiau nei 1998 m. balandžio 1 d.
7.  Kai tachografas negali automatiškai registruoti sienos kirtimo atvejų, atvykęs į pirmą galimą laisvą sustojimo vietą, vairuotojas įveda tų šalių, kuriose kasdienio darbo laikas prasidėjo ir baigėsi, simbolius, taip pat informaciją apie tai, kur ir kada jis kirto sieną, būdamas transporto priemonėje. Kirtus naujos šalies sieną, šalies kodas įvedamas tachografo kategorijoje PRADŽIA. Valstybės narės gali reikalauti, kad transporto priemonių, kurios naudojamos jų teritorijoje atliekant vežimo operacijas, vairuotojai prie šalies simbolio nurodytų išsamesnius geografinius duomenis, jei tos valstybės narės tuos išsamius geografinius duomenis perdavė Komisijai anksčiau nei 1998 m. balandžio 1 d.
Pakeitimas 418
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
34 straipsnio 7 a dalis (nauja)
2a)   34 straipsnis papildomas šia dalimi:
„7a. Vairuotojai turi būti mokomi, kaip tinkamai naudoti tachografą, kad būtų galima visapusiškai naudoti įrangą. Vairuotojas nepadengia mokymų, kuriuos turėtų teikti darbdavys, išlaidų.“
Pakeitimas 419
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
34 straipsnio 7 b dalis (nauja)
2b)   34 straipsnis papildomas šia dalimi:
„7b. Kuo daugiau kontrolės institucijų turėtų būti apmokytos, kaip tiksliai skaityti ir stebėti tachografo duomenis.“
Pakeitimas 420
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 c punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
36 straipsnio 1 dalies i punktas
2c)  36 straipsnio 1 dalies i punktas pakeičiamas taip:
i)   einamosios dienos registracijos lapus ir praėjusias 28 dienas naudotus registracijos lapus;
„i) einamosios dienos registracijos lapus ir praėjusias 56 dienas naudotus registracijos lapus;
Pakeitimas 421
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 d punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
36 straipsnio 1 dalies iii punktas
2d)  36 straipsnio 1 dalies iii punktas pakeičiamas taip:
iii)  tą dieną ir praėjusias 28 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006.
iii)  tą dieną ir praėjusias 56 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006.
Pakeitimas 422
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 e punktas (naujas)
Reglamentas (ES) Nr. 165/2014
36 straipsnio 2 dalies ii punktas
2e)  36 straipsnio 2 dalies ii punktas pakeičiamas taip:
ii)   tą dieną ir praėjusias 28 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006;
„ii) tą dieną ir praėjusias 56 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006.“

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 45.
(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.


Priderinimas prie kelių transporto sektoriaus pokyčių ***I
PDF 235kWORD 66k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, derinant prie sektoriaus pokyčių, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 (COM(2017)0281 – C8-0169/2017 – 2017/0123(COD))
P8_TA-PROV(2019)0341A8-0204/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0281),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0169/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0204/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  jei nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, kol kas vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla taisyklės netaikomos įmonėms, kurios krovinių vežimo kelių transportu veikla verčiasi naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba tos ribos neviršijančius transporto priemonių junginius. Tokių įmonių, vykdančių nacionalines ir tarptautines vežimo operacijas, skaičius didėja. Todėl kelios valstybės narės nusprendė toms įmonėms taikyti Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytas vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla taisykles. Kad, taikant bendras taisykles, būtų užtikrintas minimalus sektoriaus, naudojančio transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, specializacijos lygis ir taip būtų suderintos visų vežėjų konkurencijos sąlygos, ši nuostata turėtų būti išbraukta, o su faktine ir nuolatine buveine ir tinkama finansine būkle susiję reikalavimai turėtų tapti privalomi;
(2)  jei nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, kol kas vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla taisyklės netaikomos įmonėms, kurios krovinių vežimo kelių transportu veikla verčiasi naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė neviršija 3,5 tonų. Tokių įmonių skaičius didėja. Todėl kelios valstybės narės nusprendė toms įmonėms taikyti Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytas vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla taisykles. Siekiant, kad taikant bendras taisykles būtų išvengta galimų spragų ir užtikrintas minimalus sektoriaus, tarptautiniam transportui naudojančio motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė neviršija 2,4–3,5 tonų, specializacijos lygis ir taip būtų suderintos visų vežėjų konkurencijos sąlygos, vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimai turėtų būti taikomi vienodai, tuo pat metu vengiant neproporcingai didelės administracinės naštos. Kadangi šis reglamentas taikomas tik įmonėms, vežančioms prekes samdos pagrindais ar už atlygį, ši nuostata netaikoma įmonėms, kurios vežimo operacijas vykdo savo sąskaita;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  remiantis Komisijos poveikio vertinime pateiktais skaičiavimais, 2020–2035 m. laikotarpiu įmonės sutaupytų 2,7–5,2 mlrd. EUR;
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  būtina užtikrinti, kad tam tikroje valstybėje narėje įsisteigę vežėjai kelių transportu toje valstybėje narėje nuolat faktiškai būtų ir iš jos vykdytų savo veiklą. Todėl, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, būtina paaiškinti nuostatas, susijusias su faktinės ir nuolatinės buveinės turėjimu;
(4)  siekiant kovoti su priedangos įmonių reiškiniu ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei vienodas sąlygas vidaus rinkoje, būtini aiškesni įsisteigimo kriterijai, intensyvesnė stebėsena ir vykdymo užtikrinimas bei geresnis valstybių narių bendradarbiavimas. Tam tikroje valstybėje narėje įsisteigę vežėjai turėtų nuolat faktiškai būti toje valstybėje narėje ir iš jos tikrai vykdyti savo transporto veiklą bei didelę darbo dalį. Todėl, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, būtina paaiškinti ir sustiprinti nuostatas, susijusias su faktinės ir nuolatinės buveinės turėjimu, vengiant neproporcingos administracinės naštos;
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  atsižvelgiant į tai, kad sunkūs Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių darbuotojų komandiravimą, ir sutartiniams įsipareigojimams taikomų teisės aktų pažeidimai gali turėti didelį poveikį krovinių vežimo kelių transportu rinkai, jie turėtų būti įtraukti į dalykų, svarbių atliekant nepriekaištingos reputacijos vertinimą, sąrašą;
(7)  atsižvelgiant į tai, kad sunkūs Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių darbuotojų komandiravimą, kabotažą ir sutartiniams įsipareigojimams taikomų teisės aktų pažeidimai gali turėti didelį poveikį krovinių vežimo kelių transportu rinkai, jie turėtų būti įtraukti į dalykų, svarbių atliekant nepriekaištingos reputacijos vertinimą, sąrašą;
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  įmonės, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonos, arba tos ribos neviršijančius transporto priemonių junginius, turėtų tenkinti minimalaus finansinės būklės lygio sąlygą, kad užtikrintų, jog jos turi priemonių nuolat ir ilgą laiką vykdyti operacijas. Tačiau aptariamos operacijos paprastai būna riboto masto, todėl atitinkami reikalavimai turėtų mažiau griežti, nei tie, kurie taikomi tą ribą viršijančias transporto priemones ar jų junginius naudojantiems vežėjams;
(10)  įmonės, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leidžiama pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė yra 2,4–3,5 tonos, ir užsiima tarptautinio transporto veikla, turėtų tenkinti minimalaus finansinės būklės lygio sąlygą, kad užtikrintų, jog jos turi priemonių nuolat ir ilgą laiką vykdyti operacijas. Tačiau šiomis transporto priemonėmis atliekamos operacijos paprastai būna riboto masto, todėl atitinkami reikalavimai turėtų būti ne tokie griežti nei tie, kurie taikomi tą ribą viršijančias transporto priemones ar jų junginius naudojantiems vežėjams;
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  kad nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimą, turėtų pakankamai informacijos apie vežėjus, kurių veikla tiriama, nacionaliniuose elektroniniuose registruose laikoma informacija apie vežėjus turėtų būti kuo išsamesnė. Visų pirma, geriau užtikrinti reglamentų (EB) Nr. 1071/2009 ir (EB) Nr. 1072/2009 nuostatų vykdymą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu turėtų padėti tokia informacija, kaip vežėjų turimų transporto priemonių valstybinių numerių ženklai, samdomų darbuotojų skaičius, rizikos vertinimas ir pagrindinė finansinė informacija. Todėl nacionalinį elektroninį registrą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti atitinkamai pakeistos;
(11)  kad nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimą, turėtų pakankamai informacijos apie vežėjus, kurių veikla tiriama, nacionaliniuose elektroniniuose registruose laikoma informacija apie vežėjus turėtų būti išsami ir atnaujinama. Visų pirma, geriau užtikrinti reglamentų (EB) Nr. 1071/2009 ir (EB) Nr. 1072/2009 nuostatų vykdymą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu turėtų padėti tokia informacija, kaip vežėjų turimų transporto priemonių valstybinių numerių ženklai, samdomų darbuotojų skaičius ir rizikos vertinimas. Be to, kad už vykdymo užtikrinimą atsakingi pareigūnai, įskaitant tuos, kurie atlieka patikrinimus keliuose, susidarytų aiškų ir išsamų įspūdį apie tikrinamus vežėjus, jiems turėtų būti tikruoju laiku tiesiogiai prieinama visa aktuali informacija. Todėl nacionaliniai elektroniniai registrai turėtų būti išties sąveikūs, o juose esantys duomenys turėtų būti tikruoju laiku tiesiogiai prieinami visiems kiekvienos valstybės narės paskirtiems pareigūnams, atsakingiems už vykdymo užtikrinimą. Taigi nacionalinį elektroninį registrą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti atitinkamai pakeistos;
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  nacionalines vežimo operacijas, kurias priimančioje valstybėje narėje laikinai vykdo vežėjai nerezidentai (toliau – kabotažas), reglamentuojančios taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos, o jų vykdymas – lengvai užtikrinamas, kartu iš esmės išlaikant iki šiol užtikrintą liberalizacijos lygį;
(13)  nacionalines vežimo operacijas, kurias priimančioje valstybėje narėje laikinai vykdo vežėjai nerezidentai (toliau – kabotažas), reglamentuojančios taisyklės turėtų būti aiškios ir paprastos, o jų vykdymas – lengvai užtikrinamas;
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  tuo tikslu, o kartu siekiant palengvinti patikrinimus ir panaikinti neaiškumą, po tarptautinio vežimo atliekamų kabotažo operacijų skaičius nebeturėtų būti ribojamas, o tokioms operacijoms atlikti turimų dienų skaičius turėtų būti sumažintas;
(14)  siekiant vengti važiavimo be krovinių, turėtų būti leidžiamos kabotažo operacijos priimančiojoje valstybėje narėje taikant konkrečius apribojimus. Tuo tikslu, o kartu siekiant palengvinti patikrinimus ir panaikinti neaiškumą, po tarptautinio vežimo atliekamų kabotažo operacijų skaičius nebeturėtų būti ribojamas, o tokioms operacijoms atlikti turimų dienų skaičius turėtų būti sumažintas;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  siekiant užkirsti kelią sistemingam kabotažo operacijų vykdymui – dėl jų galėtų susiformuoti nuolatinė arba tęstinė praktika, kuri iškraipytų nacionalinę rinką – laikotarpis kabotažo operacijoms priimančiojoje valstybėje narėje atlikti turėtų būti sutrumpintas. Be to, vežėjams neturėtų būti leidžiama vykdyti naujų kabotažo operacijų toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje tam tikru laikotarpiu ir tol, kol jie nebus įvykdę naujos tarptautinio vežimo iš įmonės įsisteigimo valstybės narės operacijos. Šia nuostata nedaromas poveikis tarptautinio transporto operacijų vykdymui;
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  turėtų būti aiškiau nustatytos priemonės, kuriomis vežėjai kelių transportu galėtų įrodyti atitiktį kabotažo operacijas reglamentuojančioms taisyklėms. Kaip tokia priemonė turėtų būti pripažintas elektroninės transporto informacijos naudojimas ir perdavimas, nes taip turėtų būti lengviau teikti susijusius įrodymus, o kompetentingoms institucijoms – juos apdoroti. Tuo tikslu turėtų būti naudojamas patikimas ir autentiškas formatas. Atsižvelgiant į tai, kad transporto ir logistikos sektoriuose vis dažniau elektroninėmis priemonėmis veiksmingai keičiamasi informacija, svarbu užtikrinti reglamentavimo sistemų ir nuostatų dėl administracinių procedūrų supaprastinimo nuoseklumą;
(15)  veiksmingas ir efektyvus taisyklių laikymosi užtikrinimas yra sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje prielaida. Nepaprastai svarbus tolesnis vykdymo užtikrinimo priemonių skaitmeninimas, kad būtų atlaisvinti vykdymo užtikrinimo pajėgumai, sumažinta tarptautiniams vežėjams – o ypač MVĮ – tenkanti bereikalinga administracinė našta, geriau nustatomi didelės rizikos vežėjai ir aptinkama nesąžininga praktika. Kad važtos dokumentai taptų bepopieriais, elektroninių dokumentų, visų pirma elektroninio važtaraščio pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (e. CMR), naudojimas ateityje turėtų tapti taisykle. Turėtų būti aiškiau nustatytos priemonės, kuriomis vežėjai kelių transportu galėtų įrodyti atitiktį kabotažo operacijas reglamentuojančioms taisyklėms. Kaip tokia priemonė turėtų būti pripažintas elektroninės transporto informacijos naudojimas ir perdavimas, nes taip turėtų būti lengviau teikti susijusius įrodymus, o kompetentingoms institucijoms – juos apdoroti. Tuo tikslu turėtų būti naudojamas patikimas ir autentiškas formatas. Atsižvelgiant į tai, kad transporto ir logistikos sektoriuose vis dažniau elektroninėmis priemonėmis veiksmingai keičiamasi informacija, svarbu užtikrinti reglamentavimo sistemų ir nuostatų dėl administracinių procedūrų supaprastinimo nuoseklumą;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  ypač svarbu greitai pradėti naudoti pažangųjį tachografą, nes jis vykdymo užtikrinimo institucijoms suteiks galimybių atlikti patikrinimus keliuose ir greičiau bei veiksmingiau aptikti pažeidimus ir netinkamą praktiką, o tai padės geriau įgyvendinti šį reglamentą;
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  tarptautinio vežimo taisyklės yra skirtos transporto įmonėms ir šios patiria jų pačių padarytų pažeidimų pasekmes. Tačiau, siekdamos išvengti įmonių, užsakančių krovinių vežimo kelių transportu paslaugas, piktnaudžiavimo, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti sankcijas siuntėjams ir ekspeditoriams, sąmoningai užsakantiems vežimo paslaugas, kurias teikiant pažeidžiamos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 nuostatos;
(16)  tarptautinio vežimo taisyklės yra skirtos transporto įmonėms ir šios patiria jų pačių padarytų pažeidimų pasekmes. Tačiau, siekdamos išvengti įmonių, užsakančių krovinių vežimo kelių transportu paslaugas, piktnaudžiavimo, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti sankcijas siuntėjams, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams, sąmoningai užsakantiems vežimo paslaugas, kurias teikiant pažeidžiamos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 nuostatos. Kai vežimo paslaugas užsakančios įmonės tas paslaugas užsako nedidelės rizikos transporto įmonėse, joms turėtų tekti mažesnė atsakomybė;
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   siūlomos įsteigti Europos darbo institucijos [...] tikslas – teikti paramą ir sudaryti palankias sąlygas nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamos Sąjungos teisės vykdymą. Teikdama paramą ir sudarydama palankias sąlygas šiam reglamentui įgyvendinti Institucija gali atlikti svarbų vaidmenį padedant kompetentingoms institucijoms keistis informacija, remiant valstybių narių pajėgumų stiprinimą keičiantis darbuotojais, vykdant mokymus ir padedant valstybėms narėms organizuoti koordinuotus patikrinimus. Tokiu būdu būtų stiprinamas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, pagerintas veiksmingas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir padedama kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu taisyklėmis;
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)   kelių transporto teisės aktai turėtų būti sugriežtinti, siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento „Roma I“ taikymą ir vykdymą taip, kad darbo sutartyse atsispindėtų įprastinė darbuotojų darbo vieta. Papildomos ir tiesiogiai su Reglamentu „Roma I“ susijusios pagrindinės Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nuostatos yra skirtos kovai su priedangos įmonėmis ir jomis siekiama užtikrinti tinkamus bendrovių steigimo kriterijus. Šias nuostatas reikia sugriežtinti, kad būtų užtikrintos darbuotojų teisės jiems laikinai dirbant už savo įprastinės darbo vietos ribų ir siekiant užtikrinti sąžiningą transporto įmonių konkurenciją;
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunkčio i punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
1 straipsnio 4 dalies a punktas
i)  a punktas išbraukiamas;
i)  a punktas pakeičiamas taip:
a)  įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla, naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė yra mažesnė kaip 2,4 tonos;
aa)  įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla, naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė yra mažesnė kaip 3,5 tonos ir kurios naudojamos vykdant išimtinai nacionalines vežimo operacijas;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunkčio ii punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
1 straipsnio 4 dalies b punkto 2 pastraipa
Vežimu išimtinai nekomerciniais tikslais laikytinas vežimas keliais, už kurį negaunama jokio atlygio ir iš kurio negaunama jokių pajamų, pavyzdžiui, asmenų vežimas labdaros tikslais arba tik asmeniniais sumetimais;“;
Vežimu išimtinai nekomerciniais tikslais laikytinas vežimas keliais, kurio tikslas nėra gauti pelno vairuotojui ar kitiems asmenims, pavyzdžiui, kai paslauga teikiama labdaros ar filantropiniais pagrindais;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
1 straipsnio 6 dalis
b)  įrašoma ši 6 dalis:
Išbraukta.
„6. 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktai ir 4, 6, 8, 9, 14, 19 ir 21 straipsniai netaikomi įmonėms, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginius, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų.
Tačiau valstybės narės gali:
a)  reikalauti, kad tos įmonės taikytų kai kurias arba visas pirmoje pastraipoje nurodytas nuostatas;
b)  visų arba kai kurių kategorijų vežimo kelių transportu operacijoms nustatyti mažesnę, nei pirmoje pastraipoje nurodyta, ribą.“
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
5 straipsnio 1 dalies a punktas
„a) turėti patalpas, kuriose ji laiko svarbiausius įmonės dokumentus, visų pirma, komercines sutartis, apskaitos, personalo valdymo dokumentus, darbo sutartis, dokumentus, kuriuose yra duomenų apie vairavimo ir poilsio laiką, ir kitus dokumentus, su kuriais kompetentinga valdžios institucija turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų;“;
„a) turėti tinkamas, įmonės veiklą atitinkančias patalpas, kuriose ji gali naudotis svarbiausių įmonės dokumentų originalais elektronine ar bet kuria kita forma, visų pirma, komercinėmis sutartimis, apskaitos, personalo valdymo dokumentais, darbo sutartimis, socialinio draudimo dokumentais, dokumentais, kuriuose yra duomenų apie kabotažą, darbuotojų komandiravimą ir vairavimo ir poilsio laiką, ir kitais dokumentais, su kuriais kompetentinga valdžios institucija turi turėti galimybę susipažinti, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų;“;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
5 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  įterpiamas šis punktas:
„aa) b punkte nurodytos transporto priemonės pagal vežimo sutartį įsisteigimo vietos valstybėje narėje per keturias savaites atlieka bent vieną krovinių pakrovimo arba iškrovimo operaciją;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
5 straipsnio 1 dalies c punktas
c)   toje valstybėje narėje esančiose patalpose faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti administracinę ir komercinę veiklą, naudodamasi tinkama administracine įranga ir priemonėmis;“;
„c) toje valstybėje narėje esančiose patalpose, nurodytose a punkte, faktiškai ir nepertraukiamai vykdyti administracinę ir komercinę veiklą, naudodamasi tinkama įranga ir priemonėmis;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
5 straipsnio 1 dalies d punktas
„d) naudodamasi toje valstybėje narėse esančia tinkama technine įranga valdyti vežimo operacijas, atliekamas b punkte nurodytomis transporto priemonėmis;“;
„d) naudodamasi toje valstybėje narėse esančia tinkama technine įranga veiksmingai ir nuolat valdyti vežimo operacijas, atliekamas b punkte nurodytomis transporto priemonėmis;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto d a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
5 straipsnio 1 dalies f punktas (naujas)
da)  įrašomas šis f punktas:
„f) užtikrinti aiškų ryšį tarp vykdomų transporto operacijų ir valstybės narės, kurioje įmonė yra įsisteigusi, turėti veiklos centrą ir galimybę naudotis pakankamu skaičiumi stovėjimo vietų, kuriose būtų reguliariai statomos b punkte nurodytos transporto priemonės;“;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto d b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
5 straipsnio 1 dalies g punktas (naujas)
db)  įrašomas šis g punktas:
„g) samdyti ir įdarbinti vairuotojus pagal teisės aktus, taikomus tos valstybės narės darbo sutartims;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto d c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
5 straipsnio 1 dalies h punktas (naujas)
dc)  įrašomas šis h punktas:
„h) užtikrinti, kad buveinė yra vieta, kurioje arba iš kurios darbuotojai paprastai atlieka savo darbą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/20081a ir (arba) Romos konvenciją;
_______________________
1a 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio iii papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
6 straipsnio 3 pastraipos b punktas
iii)  trečios pastraipos b punktas papildomas šiais xi ir xii papunkčiais:
iii)  trečios pastraipos b punktas papildomas šiais xi, xii ir xiii) papunkčiais:
„xi) darbuotojų komandiravimu;
„xi) darbuotojų komandiravimu;
xii)  sutartiniams įsipareigojimams taikomais teisės aktais.“;
xii)  sutartiniams įsipareigojimams taikomais teisės aktais;
xiii)  kabotažu.“
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  nustato pažeidimų sunkumo lygį pagal tai, kokį pavojų gyvybei ar sunkių sužalojimų jie gali sukelti ir kiek dėl jų gali būti iškreipta konkurencija kelių transporto rinkoje, be kita ko, dėl to, kad pablogėjo transporto darbuotojų darbo sąlygos;
b)  nustato pažeidimų sunkumo lygį pagal tai, kokį pavojų gyvybei ar sunkių sužalojimų jie gali sukelti arba kiek dėl jų gali būti iškreipta konkurencija kelių transporto rinkoje, be kita ko, dėl to, kad pablogėjo transporto darbuotojų darbo sąlygos;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Kad įvykdytų 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, įmonė per finansinius metus turi nuolat galėti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Įmonė, remdamasi auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, turi įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja nuosavu kapitalu, kurio bendra vertė yra ne mažesnė kaip 9 000 EUR, jei naudoja tik vieną transporto priemonę, ir kurio vertė padidinama 5 000 EUR už kiekvieną papildomą naudojamą transporto priemonę. Įmonės, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginius, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, remdamosi auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe turi įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja nuosavu kapitalu, kurio bendra vertė yra ne mažesnė kaip 1 800 EUR, jei naudoja tik vieną transporto priemonę, ir kurio vertė padidinama 900 EUR už kiekvieną papildomą naudojamą transporto priemonę.
Kad įvykdytų 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, įmonė per finansinius metus turi nuolat galėti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Įmonė, remdamasi auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, turi įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja nuosavu kapitalu, kurio bendra vertė yra ne mažesnė kaip 9 000 EUR, jei naudoja tik vieną transporto priemonę, ir kurio vertė padidinama 5 000 EUR už kiekvieną papildomą naudojamą transporto priemonę, kurios leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, viršija 3,5 tonos, ir 900 EUR už kiekvieną papildomą transporto priemonę, kurios leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonų. Įmonės, kurios verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodamos tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonų, remdamosi auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, turi įrodyti, kad kiekvienais metais disponuoja nuosavu kapitalu, kurio bendra vertė yra ne mažesnė kaip 1 800 EUR, jei naudoja tik vieną transporto priemonę, ir kurio vertė padidinama 900 EUR už kiekvieną papildomą naudojamą transporto priemonę.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jei įmonė patvirtintos metinės atskaitomybės neturi, kompetentinga valdžios institucija sutinka, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama sertifikatą, pavyzdžiui, banko garantiją, finansų įstaigos išduotą dokumentą, kuriame nurodoma, kad įmonės vardu galima gauti kreditą, arba kitą oficialų dokumentą, įrodantį, kad įmonė disponuoja 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis sumomis.
2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jei įmonė patvirtintos metinės atskaitomybės neturi, kompetentinga valdžios institucija sutinka, kad įmonė savo finansinę būklę įrodytų pateikdama sertifikatą, pavyzdžiui, vieno ar kelių bankų arba kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, išduotą banko garantiją arba draudimą, įskaitant profesinės atsakomybės draudimą, arba kitą oficialų dokumentą, suteikiantį įmonei solidariąją garantiją dėl 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sumų;
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
8 straipsnio 5 dalis
5a)  8 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
Valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad transporto vadybininkai žinotų sektoriaus naujienas, gali skatinti periodiškai kas 10 metų rengti mokymo kursus I priede išvardytomis temomis.
„Valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytas asmuo ar asmenys pakankamai žinotų sektoriaus naujienas, gali skatinti periodiškai kas 3 metus rengti mokymo kursus I priede išvardytomis temomis.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
12 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
8)  12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama.
8)  12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Valstybės narės bent kas trejus metus turi atlikti patikrinimus, ar įmonės atitinka 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 10 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
14 straipsnio 2 dalis
10a)   14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Jei vadovaujantis atitinkamomis nacionalinės teisės nuostatomis netaikoma reabilitavimo priemonė ir iki jos priėmimo, 8 straipsnio 8 dalyje nurodytas profesinės kompetencijos pažymėjimas, priklausantis netinkamu pripažintam transporto vadybininkui, negalioja nė vienoje valstybėje narėje.
2.  Jei vadovaujantis atitinkamomis nacionalinės teisės nuostatomis netaikoma reabilitavimo priemonė ir iki jos priėmimo, 8 straipsnio 8 dalyje nurodytas profesinės kompetencijos pažymėjimas, priklausantis netinkamu pripažintam transporto vadybininkui, negalioja nė vienoje valstybėje narėje. Komisija sudaro reabilitavimo priemonių, kurias pritaikius atgaunama nepriekaištinga reputacija, sąrašą.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio -i a dalis (nauja)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
16 straipsnio 2 dalies c punktas
-ia)  c punktas pakeičiamas taip:
c)  transporto vadybininkų, nurodytų kaip atitinkančių nepriekaištingos reputacijos ir profesinės kompetencijos reikalavimus, vardai, pavardės arba tam tikrais atvejais teisinio atstovo vardas, pavardė;
c)  transporto vadybininkų, nurodytų kaip atitinkančių 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos ir profesinės kompetencijos, vardai, pavardės arba tam tikrais atvejais teisinio atstovo vardas, pavardė;
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunkčio i dalis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
16 straipsnio 2 dalies h punktas
h)  darbuotojų skaičius;
h)  darbuotojų, įdarbintų įmonėje per paskutinius kalendorinius metus, skaičius;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio i a dalis (nauja)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
2 straipsnio 2 dalies j a punktas (naujas)
ia)  įterpiamas ja papunktis:
ja)   paskutinių šešių mėnesių tarptautinių vairuotojų darbo sutartys;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunkčio ii dalis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
16 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės gali nuspręsti pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytus duomenis saugoti atskiruose registruose. Tokiu atveju atitinkamais duomenimis pateikusios prašymą arba tiesiogiai gali naudotis visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos. Prašoma informacija pateikiama per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti duomenys skelbiami viešai, laikantis atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų.
Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti duomenys skelbiami viešai, laikantis atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunkčio ii dalis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
16 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Bet kuriuo atveju pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytais duomenimis kitos nei kompetentingos valdžios institucijos gali naudotis tik tada, jei joms suteikti tinkami priežiūros ir sankcijų skyrimo kelių transporto sektoriuje įgaliojimai, o jų pareigūnai yra prisaikdinti arba jiems taikomas kitas oficialus reikalavimas saugoti profesinę paslaptį.
Pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytais duomenimis kitos nei kompetentingos valdžios institucijos gali naudotis tik tada, jei joms suteikti tinkami priežiūros ir sankcijų skyrimo kelių transporto sektoriuje įgaliojimai, o jų pareigūnai yra prisaikdinti arba jiems taikomas kitas oficialus reikalavimas saugoti profesinę paslaptį.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunkčio ii dalis
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
16 straipsnio 2 pastraipa
„Valstybės narės gali nuspręsti pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytus duomenis saugoti atskiruose registruose. Tokiu atveju atitinkamais duomenimis pateikusios prašymą arba tiesiogiai gali naudotis visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos. Prašoma informacija pateikiama per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti duomenys skelbiami viešai, laikantis atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų.
„Valstybės narės gali nuspręsti pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytus duomenis saugoti atskiruose registruose. Tokiu atveju atitinkamais duomenimis pateikusios prašymą arba tiesiogiai gali naudotis visos atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos. Prašoma informacija pateikiama per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodyti duomenys skelbiami viešai, laikantis atitinkamų asmens duomenų apsaugos nuostatų.
Bet kuriuo atveju pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytais duomenimis kitos nei kompetentingos valdžios institucijos gali naudotis tik tada, jei joms suteikti tinkami priežiūros ir sankcijų skyrimo kelių transporto sektoriuje įgaliojimai, o jų pareigūnai yra prisaikdinti arba jiems taikomas kitas oficialus reikalavimas saugoti profesinę paslaptį.“;
Bet kuriuo atveju pirmos pastraipos e–j punktuose nurodytais duomenimis kitos nei kompetentingos valdžios institucijos gali naudotis tik tada, jei joms suteikti tinkami priežiūros ir sankcijų skyrimo kelių transporto sektoriuje įgaliojimai, o jų pareigūnai yra prisaikdinti arba jiems taikomas kitas oficialus reikalavimas saugoti profesinę paslaptį.
Taikant Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 14a straipsnį, j punkte nurodytais duomenimis pateikę prašymą gali naudotis visi siuntėjai, ekspeditoriai, rangovai ir subrangovai.“;
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
16 straipsnio 5 dalis
ba)  5 dalis pakeičiama taip:
5.  Nedarant poveikio 1 ir 2 dalių taikymui, valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų tarpusavyje sujungti ir jais būtų galima naudotis visoje Bendrijoje per nacionalinius ryšių palaikymo punktus, kaip apibrėžta 18 straipsnyje. Galimybė naudotis registrais per nacionalinius ryšių palaikymo punktus turi būti įgyvendinta ir registrai sujungti iki 2012 m. gruodžio 31 d. taip, kad bet kurios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija galėtų susipažinti su bet kurios valstybės narės nacionaliniu elektroniniu registru.
„5. Siekiant padidinti tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo veiksmingumą, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų tarpusavyje sujungti ir sąveikūs ir kad jais būtų galima naudotis visoje Sąjungoje per Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/480 nurodytą Europos kelių transporto įmonių registrą (ERRU), kad 2 dalyje nurodyti duomenys būtų realiuoju laiku tiesiogiai prieinami visų valstybių narių visoms kompetentingoms vykdymo užtikrinimo institucijoms ir kontrolės įstaigoms.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punkto b b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
16 straipsnio 6 dalis
bb)  6 dalis pakeičiama taip:
6.  Komisija pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą konsultavimo procedūrą ir pirmą kartą iki 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtina bendrąsias taisykles dėl 5 dalies įgyvendinimo, pavyzdžiui, dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato, elektroninio prisijungimo prie kitų valstybių narių nacionalinių elektroninių registrų techninės tvarkos bei šių registrų sąveikos su kitomis atitinkamomis duomenų bazėmis skatinimo. Šiose bendrosiose taisyklėse nustatoma, kuri valdžios institucija atsakinga už prieigą prie duomenų, tolesnį naudojimąsi jais ir jų atnaujinimą po to, kai jais buvo pasinaudota, bei šiuo tikslu šios taisyklės apima duomenų registravimo ir stebėsenos taisykles.
„6. Pagal 24 straipsnį Komisija yra įgaliota priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ir atnaujinamos bendrosios taisyklės, siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai elektroniniai registrai būtų visiškai tarpusavyje sujungti ir sąveikūs, kad bet kurioje valstybėje narėje kompetentinga institucija ar kontrolės įstaiga realiuoju laiku turėtų tiesioginę prieigą prie bet kurios valstybės narės nacionalinio elektroninio registro, kaip nurodyta 5 dalyje. Tokios bendrosios taisyklės apima taisykles dėl duomenų, kuriais keičiamasi, formato, elektroninio prisijungimo prie kitų valstybių narių nacionalinių elektroninių registrų techninės tvarkos bei šių registrų sąveikos su kitomis atitinkamomis duomenų bazėmis skatinimo, taip pat konkrečias prieigos prie duomenų, duomenų registravimo ir stebėsenos taisykles.

Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
18 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės paskiria nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis šio reglamento taikymo klausimais. Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai savo nacionalinių ryšių palaikymo punktų pavadinimus ir adresus. Komisija parengia visų ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus ryšių palaikymo punktų pakeitimus.
1.  Valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir sparčiai viena kitai teikia tarpusavio pagalbą ir bet kokią kitą atitinkamą informaciją, kad palengvintų šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
18 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Taikant 1 dalį, šiame straipsnyje numatytas valstybių narių kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas vyksta ir tarpusavio pagalba teikiama per vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/20121a, kuriuo vežėjams leidžiama pateikti duomenis savo kalba.
__________________
1a 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
18 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės atsako į kitų valstybių narių visų kompetentingų valdžios institucijų prašymus pateikti informacijos ir, jei reikia, atlieka patikrinimus, kontrolę ir tyrimus, susijusius jų teritorijoje įsisteigusių vežėjų kelių transportu atitiktimi 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytiems reikalavimams. Valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų prašymai pateikti informacijos turi būti pagrįsti. Todėl prašymuose pateikiama įtikinamų duomenų apie galimus 3 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimus.
3.  Valstybės narės atsako į kitų valstybių narių visų kompetentingų valdžios institucijų prašymus pateikti informacijos ir atlieka patikrinimus, kontrolę ir tyrimus, susijusius su jų teritorijoje įsisteigusių vežėjų kelių transportu atitiktimi 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytiems reikalavimams. Valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų prašymai pateikti informacijos turi būti tinkamai pagrįsti ir motyvuoti. Todėl prašymuose pateikiama įtikinamų duomenų apie galimus 3 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimus.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
18 straipsnio 4 dalis
4.  Jei prašymą gavusi valstybė narė mano, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas, ji per dešimt darbo dienų apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei. Ši turi išsamiau pagrįsti prašymą. Jei tai neįmanoma, valstybė narė prašymą gali atmesti.
4.  Jei prašymą gavusi valstybė narė mano, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas, ji per penkias darbo dienas apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei. Ši turi išsamiau pagrįsti prašymą. Jei tai neįmanoma, valstybė narė prašymą gali atmesti.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
18 straipsnio 5 dalis
5.  Jei patenkinti prašymą pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus, kontrolę ar tyrimus yra sunku arba neįmanoma, atitinkama valstybė narė per dešimt darbo dienų apie tai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir nurodo priežastis. Šį klausimą valstybės narės aptaria tarpusavyje siekdamos atrasti iškilusios problemos sprendimo būdą.
5.  Jei patenkinti prašymą pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus, kontrolę ar tyrimus yra sunku arba neįmanoma, atitinkama valstybė narė per penkias darbo dienas apie tai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir tinkamai pagrindžia, kodėl tai padaryti sunku arba neįmanoma. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos atrasti iškilusios problemos sprendimo būdą. Jei nuolat kyla problemų, susijusių su keitimusi informacija, arba nuolat atsisakoma pateikti informaciją be tinkamos priežasties, Komisija, gavusi informacijos apie tai ir pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali imtis būtinų priemonių padėčiai ištaisyti.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
18 straipsnio 6 dalis
6.  Atsakydamos į prašymus pagal 3 dalį, valstybės narės prašomą informaciją pateikia ir prašomus patikrinimus, kontrolę ir tyrimus atlieka per dvidešimt penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo, nebent jos prašymą pateikusią valstybę narę pagal 4 ir 5 dalis informavo, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas arba kad jį patenkinti yra neįmanoma ar sunku.
6.  Atsakydamos į prašymus pagal 3 dalį, valstybės narės prašomą informaciją pateikia ir prašomus patikrinimus, kontrolę ir tyrimus atlieka per penkiolika darbo dienų nuo prašymo gavimo, nebent atitinkamos valstybės narės tarpusavyje susitaria dėl kito termino arba jos prašymą pateikusią valstybę narę pagal 4 ir 5 dalis informavo, kad prašymas nėra pakankamai pagrįstas arba kad jį patenkinti yra neįmanoma ar sunku ir nesurastas joks šių problemų sprendimo būdas.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
18 a straipsnis (naujas)
12a)  įterpiamas šis 18a straipsnis:
„18a straipsnis
Papildomos priemonės
1.  Valstybės narės imasi papildomų priemonių, siekdamos plėtoti, palengvinti ir skatinti mainus tarp pareigūnų, atsakingų už valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą, taip pat už šio reglamento taikytinų taisyklių laikymosi ir vykdymo stebėseną.
2.  Komisija teikia techninę ir kitokią paramą, kad būtų toliau gerinamas valstybių narių administracinis bendradarbiavimas ir didinamas jų tarpusavio pasitikėjimas, be kita ko, skatindama darbuotojų mainus ir bendras mokymo programas, taip pat plėtodama geriausios patirties iniciatyvas, sudarydama palankesnes sąlygas joms įgyvendinti ir jas skatindama. Nepažeisdama Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų biudžeto procedūros metu, Komisija gali naudotis esamomis finansavimo priemonėmis ir toliau stiprinti gebėjimų formavimą bei valstybių narių administracinį bendradarbiavimą.
3.  Valstybės narės sukuria tarpusavio vertinimo programą, į kurią įtraukiamos visos kompetentingos vykdymo užtikrinimo institucijos ir kuria užtikrinama tinkama vertinančių ir vertinamų kompetentingų vykdymo užtikrinimo institucijų rotacija. Valstybės narės, teikdamos šio reglamento 26 straipsnyje nurodytą kompetentingų valdžios institucijų veiklos ataskaitą, kas dvejus metus praneša Komisijai apie šias programas.“;
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Kiekvienais metais valstybės narės parengia ir ne vėliau kaip metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, birželio 30 d. Komisijai perduoda motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, naudojimo jų teritorijoje ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama:
3.  Kiekvienais metais valstybės narės parengia ir ne vėliau kaip metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, birželio 30 d. Komisijai perduoda motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti bei yra užregistruotos jų teritorijoje, ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama:
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  vežėjams, kurie verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodami tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginius, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, išduotų leidimų skaičius;
a)  vežėjams, kurie verčiasi krovinių vežimo kelių transportu veikla naudodami tik motorines transporto priemones, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti, išduotų leidimų skaičius;
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  kiekvienais kalendoriniais metais valstybėje narėje užregistruotų transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, skaičius;
b)  kiekvienais kalendoriniais metais valstybėje narėje užregistruotų motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabas, masė siekia 2,4–3,5 tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti, skaičius;
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  bendras valstybėje narėje kiekvienų metų gruodžio 31 d. esamų užregistruotų transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, skaičius;
c)  bendras valstybėje narėje kiekvienų metų gruodžio 31 d. esamų užregistruotų motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonos ir kurios naudojamos tarptautinio vežimo veiklai vykdyti, skaičius;
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  visų valstybėje narėje užregistruotų transporto priemonių, kuriomis vykdoma bendra vežimo kelių transportu veikla, dalies, kurią sudaro motorinės transporto priemonės, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, arba transporto priemonių junginiai, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3,5 tonų, įvertis, suskirstytas pagal nacionalines, tarptautines ir kabotažo operacijas.
d)  visų valstybėje narėje užregistruotų transporto priemonių, kuriomis vykdoma bendra vežimo kelių transportu veikla, dalies, kurią sudaro motorinės transporto priemonės, kurių leistina pakrautos transporto priemonės masė, įskaitant priekabas, siekia 2,4–3,5 tonos, taip pat transporto priemonės, kurių masė nesiekia 2,4 tonos, įvertis, suskirstytas pagal nacionalines, tarptautines ir kabotažo operacijas.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 4 dalis
4.  Remdamasi šia ataskaita ji įvertina, ar būtina siūlyti papildomų priemonių.
4.  Remdamasi pagal 3 dalį savo surinkta informacija ir kitais duomenimis, Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai motorinių transporto priemonių, kurių leistina pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, masė yra 2,4–3,5 tonos, naudojamų verčiantis kelių transporto veikla, bendro skaičiaus kaitos ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita ji įvertina, ar būtina siūlyti papildomų priemonių.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 5 dalis
5.  Kiekvienais metais valstybės narės praneša Komisijai apie savo prašymus, pateiktus pagal 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, apie gautus kitų valstybių narių atsakymus ir apie veiksmus, kurių jos ėmėsi remdamosi pateikta informacija.“
5.  Kiekvienais metais valstybės narės praneša Komisijai apie savo prašymus, pateiktus pagal 18 straipsnį, apie gautus kitų valstybių narių atsakymus ir apie veiksmus, kurių jos ėmėsi remdamosi pateikta informacija.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 16 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009
26 straipsnio 5 a dalis (nauja)
16a)  Papildomas šia 5a dalimi:
„5a. Remdamasi pagal 5 dalį savo surinkta informacija ir kitais duomenimis, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią ataskaitą dėl valstybių narių administracinio bendradarbiavimo masto, galimų trūkumų šioje srityje ir galimų būdų, kaip pagerinti šį bendradarbiavimą. Remdamasi šia ataskaita ji įvertina, ar būtina siūlyti papildomas priemones.“
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
1 straipsnio 1 dalies 1 b pastraipa (nauja)
1a)  1 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 2a dalyje nurodomi laiko apribojimai taikomi ir prekių įvežimui bei išvežimui kelių transportu, kai tai yra vidaus pradinė ir (arba) vidaus galutinė kombinuotojo vežimo kelionės atkarpa, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 92/106/EEB.“
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
1 straipsnio 2 dalis
1b)  1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Jis netaikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.
2. Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Tačiau šiam reisui, kuris vykdomas vežant tranzitu, netaikoma direktyva dėl darbuotojų komandiravimo. Jis netaikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 c punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
1 straipsnio 5 dalies c punktas
1c)  5 dalies c punktas pakeičiamas taip:
c)  krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė neviršija 3,5 tonų;
c)  krovinių vežimui motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiama masė yra mažesnė nei 2,4 tonos;
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
2 straipsnio 7 a punktas (naujas)
aa)  papildoma šiuo punktu:
„7a. tranzitas – pakrautos transporto priemonės reisas per vieną ar kelias valstybes nares arba trečiąsias šalis, kai išvykimo ir atvykimo punktai nėra tose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse;“
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
4 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
-a)  1 dalis papildoma šiuo punktu:
„ba) vykdo tarptautinį vežimą transporto priemonėmis, turinčiomis išmanius tachografus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/20141a 3 straipsnyje ir II skyriuje.“
__________________
1a2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
8 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu atvykstamojo tarptautinio vežimo kroviniai, vežami iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę, yra nuvežami į paskirties vietą, 1 dalyje nurodytiems vežėjams leidžiama ta pačia transporto priemone arba – transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone priimančioje valstybėje narėje arba gretimose valstybėse narėse atlikti kabotažo operacijas. Atliekant kabotažo operaciją krovinys paskutinį kartą iškraunamas per 5 dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje, atlikto per atvykstamąjį tarptautinį vežimą.“;
2.  Jeigu atvykstamojo tarptautinio vežimo kroviniai, vežami iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę, yra nuvežami į paskirties vietą, 1 dalyje nurodytiems vežėjams leidžiama ta pačia transporto priemone arba – transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone priimančioje valstybėje narėje atlikti kabotažo operacijas. Atliekant kabotažo operaciją krovinys paskutinį kartą iškraunamas per 3 dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje, atlikto per šį atvykstamąjį tarptautinį vežimą pagal taikomą vežimo sutartį;
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
aa)  įterpiama ši dalis:
„2a. Pasibaigus 2 dalyje nurodytam 3 dienų laikotarpiui, vežėjams neleidžiama atlikti ta pačia transporto priemone arba – transporto priemonių junginio atveju – tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone kabotažo operacijas toje pačioje priimančiojoje valstybėje narėje per 60 valandų nuo grįžimo į vežėjo įsisteigimo valstybę narę ir tol, kol jie bus atlikę naują tarptautinio vežimo iš įmonės įsisteigimo valstybės narės operaciją.“
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
8 straipsnio 4 a dalis
4a.  3 dalyje nurodyti įrodymai per patikrinimą keliuose pateikiami arba perduodami jų pareikalavusiam priimančiosios valstybės narės įgaliotam tikrinančiam pareigūnui. Jie gali būti pateikiami arba perduodami elektroninėmis priemonėmis, naudojant persvarstytiną struktūrizuotą formą, kuri gali būti taikoma tiesiogiai kompiuteriuose duomenims saugoti ir tvarkyti, kaip antai „eCMR“.* Per patikrinimą keliuose vairuotojas gali susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti 3 dalyje nurodytus įrodymus.
4a.  3 dalyje nurodyti įrodymai per patikrinimą keliuose pateikiami arba perduodami jų pareikalavusiam priimančiosios valstybės narės įgaliotam tikrinančiam pareigūnui. Valstybės narės pritaria, kad tokie įrodymai būtų pateikiami arba perduodami elektroninėmis priemonėmis, naudojant persvarstytiną struktūrizuotą formą, kuri gali būti taikoma tiesiogiai kompiuteriuose duomenims saugoti ir tvarkyti, kaip antai pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją pateikiamas automobilių keliu vežamo krovinio elektroninis važtaraštis („eCMR“). Per patikrinimą keliuose vairuotojas gali susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti 3 dalyje nurodytus įrodymus.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
9 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
5a)  9 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
„ea) atlyginimai ir mokamų kasmetinių atostogų dydžiai, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB1a 3 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b ir c punktuose.
__________________
1a1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).“
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio antraštė
Patikrinimai
Pažangus vykdymo užtikrinimas
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė organizuoja patikrinimus taip, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekvienais kalendoriniais metais būtų patikrinta bent 2 % visų jų teritorijoje atliekamų kabotažo operacijų. Šią procentinę dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. jos padidina bent iki 3 %. Ši procentinė dalis apskaičiuojama remiantis Eurostato pateiktais visos kabotažo veiklos valstybėje narėje duomenimis, išreikštais t-2 metais nuvažiuotais tonkilometriais.
1.  Siekdamos užtikrinti tolesnį pagal šį skyrių nustatytų įsipareigojimų vykdymą, valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje būtų taikoma nuosekli nacionalinė vykdymo užtikrinimo strategija. Šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama įmonėms, priklausančioms didelės rizikos grupei, nurodytai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB1a 9 straipsnyje.
__________________
1a 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Direktyvos 2006/22/EB 2 straipsnyje nurodyti patikrinimai apimtų, kai taikoma, kabotažo operacijų patikrinimą.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Taikydamos 2 dalį, valstybės narės turi prieigą prie atitinkamos informacijos ir išmaniajame tachografe įrašytų, tvarkomų ar saugomų duomenų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 165/2014 II skyriuje ir elektroninių važtos dokumentų, pavyzdžiui, išsiuntimo pranešimų pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją („eCMR“).
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valstybės narės suteikia prieigą prie šių duomenų tik kompetentingoms institucijoms, kurioms suteikti įgaliojimai tikrinti teisės aktų, nurodytų šiame reglamente, pažeidimus. Valstybės narės Komisijai praneša kontaktinius duomenis visų jų teritorijoje veikiančių kompetentingų institucijų, kurioms suteikė prieigą prie šių duomenų. Ne vėliau kaip iki [XXX] Komisija parengia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie visus jo pakeitimus.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Komisijai pagal 14b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomi duomenų, su kuriais valstybės narės gali susipažinti, ypatumai, naudojimosi jais sąlygos ir jų perdavimo arba prieigos prie jų, techninės specifikacijos, visų pirma nurodant:
a)  išsamų informacijos ir duomenų, su kuriais nacionalinės kompetentingos institucijos gali susipažinti, sąrašą, į kurį įtraukiamas bent sienos kirtimo laikas ir vieta, pakrovimo ir iškrovimo operacijos, transporto priemonės registracijos numeris ir vairuotojo duomenys;
b)  kompetentingų institucijų prieigos teises, prireikus diferencijuotas pagal kompetentingų institucijų rūšį, prieigos rūšį ir duomenų naudojimo tikslą;
c)  a punkte nurodytų duomenų perdavimo ar prieigos prie jų technines specifikacijas, įskaitant, jei taikytina, didžiausią duomenų saugojimo trukmę, prireikus diferencijuotą pagal duomenų rūšį.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio 2 d dalis (nauja)
2d.  Su visais šiame straipsnyje nurodytais asmens duomenimis galima susipažinti arba jie saugomi ne ilgiau, nei tai yra griežtai reikalinga tais tikslais, dėl kurių duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi. Kai tokių duomenų tais tikslais nebereikia, jie sunaikinami.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
10a straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės bent tris kartus per metus atlieka koordinuotus kabotažo operacijų patikrinimus keliuose. Tokius patikrinimus tuo pačiu metu kiekviena savo teritorijoje atlieka dviejų ar daugiau valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už kelių transporto srities taisyklių vykdymo užtikrinimą. Pasibaigus koordinuotiems patikrinimams keliuose, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 18 straipsnio 1 dalį paskirti nacionaliniai kontaktiniai punktai apsikeičia informacija apie nustatytų pažeidimų skaičių ir rūšį.
3.  Valstybės narės bent tris kartus per metus atlieka koordinuotus kabotažo operacijų patikrinimus keliuose, kurie gali sutapti su patikrinimais, atliktais pagal Direktyvos 2006/22/EB 5 straipsnį. Tokius patikrinimus tuo pačiu metu kiekviena savo teritorijoje atlieka dviejų ar daugiau valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už kelių transporto srities taisyklių vykdymo užtikrinimą. Pasibaigus koordinuotiems patikrinimams keliuose, valstybės narės apsikeičia informacija apie nustatytų pažeidimų skaičių ir rūšį.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
14 a straipsnio 1 dalis
Valstybės narės numato sankcijas siuntėjams, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams už II ir III skyrių nesilaikymą, jei jie sąmoningai užsako vežimo paslaugas, kurias teikiant pažeidžiamos šio reglamento nuostatos.
Valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas siuntėjams, ekspeditoriams, rangovams ir subrangovams už II ir III skyrių nesilaikymą, kai jie žino ar pagrįstai turėtų žinoti, kad užsako vežimo paslaugas, kurias teikiant pažeidžiamos šio reglamento nuostatos.
Jei krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, rangovai ir subrangovai užsako transporto paslaugas iš nedidelės rizikos transporto įmonių, kaip nurodyta Direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnyje, jiems netenka atsakomybė už sankcijas, taikomas dėl pažeidimų, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad jie turėjo faktinių žinių apie tuos pažeidimus.
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 10 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
17 straipsnio 3 dalis
3.  Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai ankstesniais kalendoriniais metais pagal 10a straipsnį atliktų kabotažo patikrinimų skaičių. Pranešime nurodomas patikrintų transporto priemonių ir patikrintų tonkilometrių skaičius.
3.  Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės pateikia Komisijai savo nacionalinę vykdymo užtikrinimo strategiją, priimtą pagal 10a straipsnį. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai apie ankstesniais kalendoriniais metais pagal 10a straipsnį atliktas vykdymo užtikrinimo operacijas, taip pat prireikus – atliktų patikrinimų skaičių. Pranešime nurodomas patikrintų transporto priemonių ir patikrintų tonkilometrių skaičius.
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 10 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009
17 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos parengia Sąjungos kelių transporto rinkos padėties ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama padėties rinkoje analizė, įskaitant kontrolės priemonių veiksmingumo įvertinimą ir įdarbinimo sąlygų pokyčių įvertinimą.

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 38.
(2) OL C 176, 2018 5 23, p. 57.


Gamtinių dujų vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I
PDF 213kWORD 56k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2017)0660 – C8-0394/2017 – 2017/0294(COD))
P8_TA-PROV(2019)0342A8-0143/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0660),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0394/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0143/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių

P8_TC1-COD(2017)0294


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  nuo 1999 m. Sąjungoje pradėta palaipsniui kurti gamtinių dujų vidaus rinka visiems galutiniams vartotojams Sąjungoje – piliečiams ir įmonėms – siekiama suteikti tikrą pasirinkimo galimybę, naujų verslo galimybių, užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas, konkurencingas kainas, veiksmingus investicijų signalus ir aukštesnį paslaugų standartą bei prisidėti prie tiekimo saugumo ir prie tvarumo;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2003/55/EB(6) ir 2009/73/EB(7) buvo reikšmingai prisidėta prie gamtinių dujų vidaus rinkos kūrimo;

(3)  šia direktyva siekiama šalinti ▌gamtinių dujų vidaus rinkos sukūrimo kliūtis, kurios kyla dėl to, kad Sąjungos rinkos taisyklės netaikomos dujų perdavimo linijoms į trečiąsias valstybes ir iš jų. Šia direktyva daromais daliniais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad dvi ar daugiau valstybių narių jungiančioms dujų perdavimo linijoms taikomos taisyklės taip pat būtų taikomos Sąjungoje esančioms dujų perdavimo linijoms į trečiąsias valstybes ir iš jų. Tai užtikrins teisinės sistemos nuoseklumą Sąjungoje kartu išvengiant konkurencijos iškraipymo Sąjungos energijos vidaus rinkoje ir neigiamo poveikio tiekimo saugumui. Tai taip pat padidins skaidrumą ir suteiks teisinio tikrumo rinkos dalyviams, visų pirma į dujų infrastruktūrą investuojantiems investuotojams ir sistemos naudotojams, taikomo teisinio režimo atžvilgiu;

(4)  siekiant atsižvelgti į tai, kad iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos nėra konkrečių Sąjungos taisyklių, taikomų dujų perdavimo linijoms į trečiąsias valstybes ir iš jų, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti taikyti nuo tam tikrų Direktyvos 2009/73/EB nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas tokioms dujų perdavimo linijoms, kurios buvo užbaigtos anksčiau nei šios direktyvos įsigaliojimo dieną. Atitinkama kitų nei nuosavybės atskyrimo modelių taikymo data turėtų būti pritaikyta dujų perdavimo linijoms į trečiąsias valstybes ir iš jų;

(5)   vamzdynai, jungiantys trečiosios valstybės naftos ar dujų gavybos objektą su perdirbimo gamykla arba galutiniu pakrantės iškrovimo terminalu valstybėje narėje, turėtų būti laikomi gavybos proceso vamzdynų tinklais. Vamzdynai, jungiantys naftos ar dujų gavybos objektą valstybėje narėje su perdirbimo gamykla arba galutiniu pakrantės iškrovimo terminalu trečiojoje valstybėje, neturėtų būti laikomi gavybos proceso vamzdynų tinklais šios direktyvos tikslais, nes tokie vamzdynai veikiausiai nedaro reikšmingo poveikio energijos vidaus rinkai;

(6)   perdavimo sistemų operatoriai laisvai turėtų galėti sudaryti techninius susitarimus su perdavimo sistemų operatoriais ar kitais subjektais trečiosiose valstybėse dėl klausimų, susijusių su perdavimo sistemų eksploatavimu ir sujungimu, su sąlyga, kad tokių susitarimų turinys yra suderinamas su Sąjungos teise;

(7)  perdavimo sistemų operatorių ar kitų subjektų techniniai susitarimai dėl perdavimo linijų eksploatavimo turėtų likti galioti su sąlyga, kad jie atitinka Sąjungos teisę ir atitinkamus nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimus;

(8)  kai tokie techniniai susitarimai yra sudaryti, pagal šią direktyvą nereikalaujama sudaryti valstybės narės ir trečiosios valstybės tarptautinio susitarimo arba Sąjungos ir trečiosios valstybės susitarimo dėl atitinkamos dujų perdavimo linijos eksploatavimo;

(9)  Direktyvos 2009/73/EB taikymas dujų perdavimo linijoms į trečiąsias valstybes ir iš jų išlieka apribotas valstybių narių teritorija. Jūros dugnu nutiestoms dujų perdavimo linijoms Direktyva 2009/73/EB turėtų būti taikoma valstybės narės, kurioje yra pirmas sujungimo su valstybių narių tinklu taškas, teritorinėje jūroje;

(10)  turėtų būti įmanoma, kad galiojantys valstybės narės ir trečiosios valstybės sudaryti susitarimai dėl perdavimo linijų eksploatavimo, laikantis šios direktyvos, liktų galioti;

(11)  dėl susitarimų su trečiosiomis valstybėmis arba tų susitarimų dalių, kurie gali daryti poveikį Sąjungos bendroms taisyklėms, turėtų būti nustatyta nuosekli ir skaidri procedūra, pagal kurią valstybei narei jos prašymu galima leisti iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe dėl perdavimo linijos arba gavybos proceso vamzdynų tinklo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės eksploatavimo. Dėl šios procedūros neturėtų būti atidedamas šios direktyvos įgyvendinimas, ji neturėtų daryti poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos paskirstymui ir turėtų būti taikoma galiojantiems ir naujiems susitarimams;

(12)  jeigu akivaizdu, kad susitarimo dalykas iš dalies priklauso Sąjungos ir iš dalies – valstybės narės kompetencijos sričiai, itin svarbu užtikrinti glaudų tos valstybės narės ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimą;

(13)  Komisijos reglamentas (ES) 2015/703(8), Komisijos reglamentas (ES) 2017/459 (9), Komisijos sprendimas 2012/490/ES(10) taip pat Komisijos reglamento (ES) 2017/460(11) III, V, VI ir IX skyriai bei 28 straipsnis taikomi įleidimo iš trečiųjų valstybių ir išleidimo į trečiąsias valstybes taškams taikant atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos atitinkamus sprendimus, nes Komisijos reglamentas (ES) Nr. 312/2014(12) taikomas išimtinai tik Sąjungos teritorijoje esančioms balansavimo zonoms;

(14)  siekiant priimti sprendimus, kuriais valstybei narei leidžiama arba atsisakoma leisti iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja valstybe, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(13);

(15)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti teisinės sistemos nuoseklumą Sąjungoje, kartu išvengiant konkurencijos iškraipymo Sąjungos energijos vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(16)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(14) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(17)  todėl Direktyva 2009/73/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/73/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/73/EB iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnio 17 punktas pakeičiamas taip:"

„17) jungiamasis vamzdynas – valstybių narių sieną kertanti arba per ją nutiesta perdavimo linija, kurios paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines perdavimo sistemas, arba perdavimo linija tarp valstybės narės ir trečiosios šalies iki valstybių narių teritorijos arba tos valstybės narės teritorinės jūros;“;

"

2)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„8. Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklausė vertikalios integracijos įmonei, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies. Perdavimo sistemos, jungiančios valstybę narę su trečiąja šalimi, dalies tarp tos valstybės narės sienos ir pirmo sujungimo taško su tos valstybės narės tinklu atveju, jeigu ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo diena] perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.“;

"

b)  9 dalis pakeičiama taip:"

„9. Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklausė vertikalios integracijos įmonei ir yra nustatyta tvarka, kuria perdavimo sistemos operatoriui garantuojama daugiau faktinio nepriklausomumo nei IV skyriaus nuostatomis, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalies.

Perdavimo sistemos, jungiančios valstybę narę su trečiąja šalimi, dalies tarp tos valstybės narės sienos ir pirmo sujungimo taško su tos valstybės narės tinklu atveju, jeigu .. [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo diena] perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei ir yra nustatyta tvarka, kuria perdavimo sistemos operatoriui garantuojama daugiau faktinio nepriklausomumo nei IV skyriaus nuostatomis, ta valstybė narė gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio šio straipsnio 1 dalies.“;

"

3)  14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklausė vertikalios integracijos įmonei, valstybė narė perdavimo sistemos savininko siūlymu gali nuspręsti netaikyti 9 straipsnio 1 dalies ir paskirti nepriklausomą sistemos operatorių.

Perdavimo sistemos, jungiančios valstybę narę su trečiąja šalimi, dalies tarp tos valstybės narės sienos ir pirmo sujungimo taško su tos valstybės narės tinklu atveju, jeigu ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo diena] perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, ta valstybė narė perdavimo sistemos savininko siūlymu gali nuspręsti netaikyti 9 straipsnio 1 dalies ir paskirti nepriklausomą sistemos operatorių.

Komisija patvirtina nepriklausomo sistemos operatoriaus paskyrimą.“;

"

4)  34 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

4. Kilus tarpvalstybiniams ginčams, taikoma valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso gavybos proceso vamzdynų tinklas, kuriuo atsisakoma leisti naudotis, ginčų sprendimo tvarka. Jei, kilus tarpvalstybiniam ginčui, atitinkamas tinklas yra daugiau kaip vienos valstybės narės teritorijoje, atitinkamos valstybės narės konsultuojasi tarpusavyje siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų taikomos nuosekliai. Jeigu gavybos proceso vamzdynų tinklas prasideda trečiojoje šalyje ir jungiasi su bent viena valstybe nare ▌, atitinkamos valstybės narės konsultuojasi tarpusavyje, o valstybė narė, kurioje yra pirmas įleidimo į valstybių narių tinklą taškas, konsultuojasi su ▌atitinkama trečiąja šalimi, kurioje prasideda gavybos proceso vamzdyno tinklas, siekiant užtikrinti, kad atitinkamo tinklo atžvilgiu ši direktyva nuosekliai būtų taikoma valstybių narių teritorijoje.“;

"

5)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies e punktas pakeičiamas taip:"

„e) išimtis turi nekenkti konkurencijai atitinkamose rinkose, kurioms galėtų turėti įtakos investicijos, veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos veikimui, veiksmingam atitinkamų reguliuojamųjų sistemų funkcionavimui arba gamtinių dujų tiekimo saugumui Sąjungoje.“;

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3 VIII skyriuje nurodyta reguliavimo institucija, apsvarsčiusi kiekvieną atskirą atvejį, gali priimti sprendimą dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų išimčių.

Prieš priimdama sprendimą dėl išimčių nacionalinė reguliavimo institucija arba, kai tikslinga, kita tos valstybės narės kompetentinga institucija konsultuojasi su:

   a) valstybių narių, kurių rinkoms galėtų turėti įtakos naujoji infrastruktūra, nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir
   b) atitinkamomis trečiųjų šalių, kuriose atitinkama infrastruktūra yra sujungta su Sąjungos tinklu, kuris priklauso valstybės narės jurisdikcijai ir prasideda arba baigiasi vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, institucijomis.

Kai trečiųjų šalių institucijos, su kuriomis buvo konsultuojamasi, per pagrįstą laikotarpį arba per nustatytą trijų mėnesių neviršijantį terminą neatsako į prašymą konsultuotis, atitinkama reguliavimo institucija gali priimti būtiną sprendimą.“;

"

c)  4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Jeigu visos atitinkamos reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo prašymo suteikti išimtį pateikimo paskutinei iš tų reguliavimo institucijų dienos susitarė dėl prašymo suteikti išimtį, jos informuoja Agentūrą apie savo sprendimą. Jeigu atitinkama infrastruktūra yra tarp valstybės narės ir trečiosios šalies esanti perdavimo linija, nacionalinė reguliavimo institucija arba, kai tinkama, valstybės narės, kurioje yra pirmas sujungimo su valstybių narių tinklu taškas, kita kompetentinga institucija prieš sprendimo dėl išimčių priėmimą gali konsultuotis su atitinkama tos trečiosios šalies institucija siekdama užtikrinti, kad atitinkamos infrastruktūros atžvilgiu ši direktyva nuosekliai būtų taikoma tos valstybės narės teritorijoje ir, kai taikytina, tos valstybės narės teritorinėje jūroje. Jeigu trečiosios šalies institucija, su kuria buvo konsultuojamasi, per pagrįstą laikotarpį arba per nustatytą trijų mėnesių neviršijantį terminą neatsako į prašymą konsultuotis, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti būtiną sprendimą.“;

"

6)  41 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:"

„c) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucija ar institucijomis bei Agentūra ▌. Dėl infrastruktūros į trečiąją šalį ir iš jos valstybės narės, kurioje yra pirmas sujungimo su valstybių narių tinklu taškas, reguliavimo institucija gali bendradarbiauti su atitinkamomis trečiosios šalies institucijomis, pasikonsultavusi su kitų atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis, siekdama, kad šios infrastruktūros atžvilgiu ši direktyva nuosekliai būtų taikoma valstybių narių teritorijoje;“;

"

7)  42 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„6. Reguliavimo institucijos arba, kai tikslinga, kitos kompetentingos institucijos gali konsultuotis ir bendradarbiauti su atitinkamomis trečiųjų šalių institucijomis dėl dujų infrastruktūros į trečiąsias šalis ir iš jų eksploatavimo, siekdamos užtikrinti, kad atitinkamos infrastruktūros atžvilgiu ši direktyva nuosekliai būtų taikoma valstybės narės teritorijoje ir teritorinėje jūroje.“;

"

8)  įterpiamas šis straipsnis:"

„48a straipsnis

Techniniai susitarimai dėl perdavimo linijų eksploatavimo

Šia direktyva nedaroma poveikio perdavimo sistemų operatorių ar kitų ekonominės veiklos vykdytojų laisvei toliau taikyti arba sudaryti techninius susitarimus dėl klausimų, susijusių su perdavimo linijų tarp valstybės narės ir trečiosios šalies eksploatavimu, jeigu tie susitarimai yra suderinami su Sąjungos teise ir atitinkamais atitinkamų valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimais. Apie tokius susitarimus pranešama atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms.“;

"

9)  įterpiami šie straipsniai:"

„49a straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su perdavimo linijomis į trečiąsias šalis ir iš jų

1.  Kalbant apie dujų perdavimo linijas tarp valstybės narės ir trečiosios šalies, užbaigtas anksčiau nei ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo diena], valstybė narė, kurioje yra pirmas tokios perdavimo linijos sujungimo su valstybės narės tinklu taškas, dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, siekdama sudaryti sąlygas susigrąžinti investicijas, padarytas arba būtinas dėl tiekimo saugumo, gali nuspręsti taikyti nukrypti nuo 9, 10, 11 ir 32 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių leidžiančią nuostatą tokios dujų perdavimo linijos atkarpų, esančių jos teritorijoje ir teritorinėje jūroje, atžvilgiu su sąlyga, kad ši nukrypti leidžianti nuostata nedarys didelio neigiamo poveikio konkurencijai arba veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos veikimui, arba tiekimo saugumui Sąjungoje.

Nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo laikas remiantis objektyviu pagrindimu ribojamas iki 20 metų ir, jei pagrįsta, jis gali būti pratęstas, be to, jai gali būti taikomos sąlygos, padedančios užtikrinti aukščiau paminėtas sąlygas.

Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos perdavimo linijoms tarp valstybės narės ir trečiosios šalies, kuri šią direktyvą privalo perkelti į nacionalinę teisę ir kuri veiksmingai įgyvendina šią direktyvą savo teisės sistemoje pagal su Sąjunga sudarytą susitarimą.

2.  Jeigu atitinkama perdavimo linija yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, valstybė narė, kurios teritorijoje yra pirmas sujungimo su valstybių narių tinklu taškas, nusprendžia, ar suteikti teisę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tai perdavimo linijai, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Atitinkamų valstybių narių prašymu Komisija gali nuspręsti stebėtojos teisėmis dalyvauti valstybės narės, kurios teritorijoje yra pirmas sujungimo taškas, ir trečiosios šalies konsultacijose, susijusiose su nuosekliu šios direktyvos taikymu valstybės narės, kurioje yra pirmas sujungimo taškas, teritorijoje ir teritorinėje jūroje, įskaitant teisę tokioms perdavimo linijoms taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

3.  Sprendimai pagal 1 ir 2 dalis priimami ne vėliau kaip … [vieni metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Valstybės narės apie visus tokius sprendimus praneša Komisijai ir juos paskelbia.

49b straipsnis

Įgaliojimo procedūra

1.   Nedarant poveikio kitoms pareigoms pagal Sąjungos teisę bei Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos paskirstymui, galiojantys valstybės narės ir trečiosios šalies susitarimai dėl perdavimo linijos arba gavybos proceso vamzdynų tinklo eksploatavimo gali toliau galioti iki vėliau sudaryto Sąjungos ir tos pačios trečiosios šalies susitarimo įsigaliojimo arba tol, kol taikoma šio straipsnio 2–15 dalyse išdėstyta procedūra.

2.   Nedarant poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos paskirstymui, tuo atveju, kai valstybė narė ketina pradėti derybas su trečiąja šalimi, siekdama iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą dėl perdavimo linijos su trečiąja šalimi eksploatavimo, dėl klausimų, kurie visiškai ar iš dalies patenka į šios direktyvos taikymo sritį, apie savo ketinimą ji praneša Komisijai raštu.

Prie tokio pranešimo pridedami susiję dokumentai ir nurodomos nuostatos, kurios turi būti aptariamos derybose ar dėl kurių turi būti iš naujo deramasi, derybų tikslai ir visa kita aktuali informacija ir pateikiama Komisijai bent penkis mėnesius prieš numatomą derybų pradžią.

3.   Po pranešimo pagal 2 dalį Komisija priima sprendimą, kuriuo atitinkamai valstybei narei leidžiama pradėti oficialias derybas su trečiąja šalimi dėl dalies, kuri gali daryti poveikį Sąjungos bendroms taisyklėms, išskyrus tuos atvejus, kai ji mano, kad tokių derybų pradėjimas:

   a) prieštarautų Sąjungos teisei kitaip nei nesuderinamumai, atsirandantys dėl kompetencijos paskirstymo tarp Sąjungos ir valstybių narių;
   b) kenktų gamtinių dujų vidaus rinkos veikimui, konkurencijai arba tiekimo saugumui valstybėje narėje arba Sąjungoje;
   c) kenktų Sąjungos ir trečiosios šalies vykstančių derybų dėl tarpvyriausybinių susitarimų tikslams;
   d) būtų diskriminuojantis.

4.   Atlikdama vertinimą pagal 3 dalį, Komisija atsižvelgia į tai, ar numatomas susitarimas yra susijęs su perdavimo linija ar gavybos proceso vamzdynu, kuriais padedama įvairinti gamtinių dujų tiekimą ir tiekėjus pasitelkiant naujus gamtinių dujų tiekimo šaltinius.

5.   Per 90 dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo Komisija priima sprendimą, kuriuo valstybei narei leidžiama arba atsisakoma leisti pradėti derybas siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja šalimi. Jeigu sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, 90 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tokios papildomos informacijos gavimo dienos.

6.   Tuo atveju, jeigu Komisija priima sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti pradėti derybas siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja šalimi, ji apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir nurodo to priežastis.

7.   Sprendimai, kuriais leidžiama arba atsisakoma leisti pradėti derybas siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą su trečiąja šalimi priimami įgyvendinimo aktais, laikantis 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

8.   Komisija gali pateikti rekomendacijų ir gali paprašyti įtraukti tam tikras nuostatas į numatomą susitarimą siekiant užtikrinti suderinamumą su Sąjungos teise pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/684*.

9.   Komisija informuojama apie derybų siekiant iš dalies pakeisti, išplėsti, pritaikyti, pratęsti arba sudaryti susitarimą pažangą ir rezultatus įvairiuose tokių derybų etapuose ir ji gali prašyti dalyvauti tokiose valstybės narės ir trečiosios šalies derybose pagal Sprendimą (ES) 2017/684.

10.   Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie sprendimus, priimtus pagal 5 dalį.

11.   Prieš pasirašydama susitarimą su trečiąja šalimi, atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie derybų rezultatus ir perduoda Komisijai suderėto susitarimo tekstą.

12.   Gavusi pranešimą pagal 11 dalį, Komisija pagal 3 dalį vertina suderėtą susitarimą. Jeigu Komisija nustato, kad derybose susitarta dėl susitarimo, kuris atitinka 3 dalį, ji įgalioja valstybę narę pasirašyti ir sudaryti susitarimą.

13.   Per 90 dienų nuo 11 dalyje nurodyto pranešimo gavimo Komisija priima sprendimą, kuriuo valstybei narei leidžiama arba atsisakoma leisti pasirašyti ir sudaryti susitarimą su trečiąja šalimi. Jeigu sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, 90 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tokios papildomos informacijos gavimo dienos.

14.   Jeigu Komisija pagal 13 dalį priima sprendimą, kuriuo valstybei narei leidžiama pasirašyti ir sudaryti susitarimą su trečiąja šalimi, atitinkama valstybė narė Komisijai praneša apie susitarimo sudarymą ir įsigaliojimą, ir apie visus vėlesnius to susitarimo statuso pasikeitimus.

15.   Tuo atveju, jeigu Komisija pagal 13 dalį priima sprendimą, kuriuo valstybei narei atsisakoma leisti pasirašyti ir sudaryti susitarimą su trečiąja šalimi, ji apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir nurodo to priežastis.

________________

* 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/684, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų valstybių energetikos susitarimus bei teisiškai neprivalomus dokumentus mechanizmas, ir panaikinamas Sprendimas Nr. 994/2012/ES (OL L 99, 2017 4 12, p. 1).“.

"

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ... [9 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos, nedarant poveikio visoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms pagal Direktyvos 2009/73/EB 49a straipsnį. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, žemyninės valstybės narės, kurios neturi geografinių sienų su trečiosiomis šalimis ir neturi perdavimo linijų su trečiosiomis šalims, neprivalo patvirtinti nuostatų, kurios yra būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Kipras ir Malta dėl savo geografinės padėties neprivalo patvirtinti nuostatų, kurios yra būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos, tol, kol neturi jokios infrastruktūros, jungiančios jas su trečiosiomis šalimis, įskaitant gavybos proceso vamzdynų tinklus.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 262, 2018 7 25, p. 64.
(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 72.
(3)OL C 262, 2018 7 25, p. 64.
(4)OL C 361, 2018 10 5, p. 72.
(5)2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 176, 2003 7 15, p. 57).
(7)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
(8)2015 m. balandžio 30 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/703, kuriuo nustatomas sistemų sąveikos ir duomenų mainų tinklo kodeksas (OL L 113, 2015 5 1, p. 13).
(9)2017 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/459, kuriuo nustatomas dujų perdavimo sistemų pajėgumų paskirstymo mechanizmų tinklo kodeksas ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 984/2013 (OL L 72, 2017 3 17, p. 1).
(10)2012 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos sprendimas 2012/490/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų I priedas (OL L 231, 2012 8 28, p. 16).
(11)2017 m. kovo 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (OL L 72, 2017 3 17, p. 29).
(12)2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (OL L 91, 2014 3 27, p. 15).
(13)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(14)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ***I
PDF 494kWORD 135k
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD))
P8_TA(2019)0343A8-0176/2019

Šis tekstas dar rengiamas skelbti jūsų kalba. Tekstą PDF arba WORD formatu jau galite atsidaryti spustelėję piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe.


Daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ***I
PDF 263kWORD 70k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (COM(2018)0115 – C8-0104/2018 – 2018/0050(COD))
P8_TA-PROV(2019)0344A8-0005/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0115),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0104/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0005/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  patvirtina bendrą Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimą, kuris pridedamas prie šios rezoliucijos ir kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 508/2014

P8_TC1-COD(2018)0050


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  1982 m gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatyti išteklių išsaugojimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų rūšių populiacijų dydį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(2)  2015 m. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. pradėti veiksmingai reguliuoti žvejybą, užkirsti kelią išteklių pereikvojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai ir įgyvendinti moksliniais duomenimis pagrįstus valdymo planus, kad per trumpiausią įmanomą laikotarpį žuvų ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuris užtikrintų MSY atsižvelgiant į tų išteklių biologines charakteristikas;

(3)  2017 m. kovo 30 d. Maltoje paskelbtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“(4) nustatyta nauja žvejybos Viduržemio jūroje valdymo sistema ir ateinančių 10 metų darbo programa, kurioje numatyti penki konkretūs veiksmai. Vienas iš prisiimtų įsipareigojimų – parengti daugiamečius planus;

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013(5) nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus. BŽP turi padėti saugoti jūrų aplinką, tvariai valdyti visus verslinės žvejybos tikslais naudojamų rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę;

(5)  BŽP tikslai yra, be kita ko, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros veiklos tvarumą aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą. BŽP taip pat padedama užtikrinti deramą gyvenimo lygį žuvininkystės sektoriuje, įskaitant mažos apimties, smulkiosios ar priekrantės žuvininkystės sektorių. Pasiekus šiuos tikslus taip pat būtų padėta užtikrinti aprūpinimą maistu ir naudą užimtumo požiūriu;

(6)  tam, kad būtų pasiekti BŽP tikslai, turėtų būti priimta tam tikrų išsaugojimo priemonių, pavyzdžiui, daugiamečiai planai, techninės priemonės ir didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nustatymas bei paskirstymas;

(7)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turi būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiame reglamente nustatytame daugiamečiame plane (toliau – planas) turėtų būti nurodyti bendrieji bei kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos bei techninės priemonės, kuriomis siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti;

(8)  patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos turėtų būti suprantamos kaip naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais pagrįstos viešai prieinamos mokslinės rekomendacijos, kurias paskelbė arba peržiūrėjo Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga;

(9)  Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas planas. Tuo tikslu ji visų pirma turėtų pasikonsultuoti su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (toliau – ŽMTEK). Komisija visų pirma turėtų gauti viešai prieinamas rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl mišriosios žvejybos, kuriose atsižvelgiama į planą ir nurodomi FMSY intervalai bei išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai (BPA ir BLIM);

(10)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1967/2006(6) nustatyta tausaus žvejybos išteklių naudojimo Viduržemio jūroje valdymo sistema ir reikalaujama priimti žvejybos tralais, laivų gaubiamaisiais tinklais, metamaisiais tinklais, apsupamaisiais tinklais ir dragomis valstybių narių teritoriniuose vandenyse valdymo planus;

(11)  Prancūzija, Italija ir Ispanija yra priėmusios valdymo planus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006. Tačiau tie planai tarpusavyje nėra pakankamai suderinti, juose nėra atsižvelgta į visus žvejybos įrankius, kuriais žvejojami demersiniai ištekliai, ir neatsižvelgta į daugiateritorį tam tikrų išteklių paplitimą bei laivynų išsidėstymą. Be to, išaiškėjo, kad tie planai nepadeda veiksmingai siekti BŽP tikslų. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai išreiškė pritarimą tam, kad būtų parengtas ir įgyvendintas daugiametis atitinkamų išteklių žvejybos valdymo planas Sąjungos lygmeniu;

(12)  ŽMTEK įrodė, kad daug vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti MSY;

(13)  todėl tikslinga parengti daugiametį vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planą;

(14)  tame plane turėtų būti atsižvelgta į mišrų žvejybos pobūdį ir tikslinių tos žvejybos išteklių, t. y. europinių jūrų lydekų (Merluccius merluccius), europinių barzdočių (Mullus barbatus), ilganosių rausvųjų krevečių (Parapenaeus longirostris), norveginių omarų (Nephrops norvegicus), ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) ir didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea), tarpusavio dinamiką. Jame taip pat turėtų būti atsižvelgta į rūšis, kurių individai sužvejojami kaip priegauda vykdant demersinę žvejybą, ir demersinius išteklius, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų. Tas planas turėtų būti taikomas demersinei žvejybai (visų pirma tralais, dugniniais statomaisiais tinklais, gaudyklėmis ir ūdomis), vykdomai Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais Sąjungai nepriklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse;

(15)  kai mirtingumas dėl mėgėjų žvejybos daro reikšmingą poveikį susijusiems ištekliams, Taryba turėtų galėti nustatyti nediskriminuojančius apribojimus žvejams mėgėjams. Nustatydama tokius apribojimus, Taryba turėtų remtis skaidriais ir objektyviais kriterijais. Kai tikslinga, valstybės narės turėtų imtis būtinų ir proporcingų priemonių, skirtų stebėsenai ir duomenų rinkimui, siekiant atlikti patikimą faktinių laimikio vykdant mėgėjų žvejybą lygių įvertinimą. Be to, turėtų būti įmanoma priimti technines išsaugojimo priemones, susijusias su mėgėjų žvejyba;

(16)  geografinė plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių paplitimu. Gavus patikimesnės mokslinės informacijos ateityje gali reikėti pakoreguoti plane nurodytą geografinį išteklių paplitimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas plane nustatytas geografinis išteklių paplitimas, jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad atitinkamų išteklių geografinis paplitimas pasikeitė;

(17)  plano tikslas turėtų būti padėti pasiekti BŽP tikslus, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, kurių individams taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laimikį ir pelaginių žuvų, kurioms taikomas toks pat dydis, priegaudą vykdant demersinę žvejybą ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socioekonominius aspektus. Planas taip pat turėtų būti grindžiamas ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Jis turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB(7) nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB(8) bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB(9) nustatytais tikslais;

(18)  tikslinga nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygį (F), atitinkantį tikslą pasiekti ir išlaikyti MSY, ir jį išreikšti MSY tikslą atitinkančių verčių intervalais (FMSY). Šie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami intervalai būtini tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į kintančias mokslines rekomendacijas, padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir atsižvelgti į mišriąją žvejybą. Remiantis planu, tie intervalai nustatyti, kad užtikrintų, jog laimikis ilgainiui nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Be to, nustatoma tokia viršutinė FMSY intervalo riba, kad tikimybė, jog ištekliaus dydis taps mažesnis už ribinį biomasės atskaitos tašką (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %;

(19)  tam, kad būtų galima nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, turėtų būti nustatyti įprasto naudojimo FMSY intervalai ir, jei atitinkami ištekliai yra geros būklės, galimybė nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, viršijančias tuos FMSY intervalus nustatyti pažeidžiamiausiems ištekliams, jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tai būtina siekiant šiame reglamente nustatytų mišriosios žvejybos tikslų, taip pat siekiant išvengti dėl tos pačios individų rūšies arba kelių individų rūšių išteklių dinamikos ištekliui gresiančios žalos arba apriboti kasmetinį didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų kitimą. Tuos FMSY intervalus atitinkantis tikslinis mirtingumas turėtų būti palaipsniui pakopomis pasiektas iki 2020 m., kai tai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d.;

(20)  būtina nustatyti išteklių, kurių su MSY susiję tiksliniai rodikliai yra nustatyti ir kuriems reikia taikyti apsaugos priemones, išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus atsargumo principu grindžiamais atskaitos taškais (BPA) ir ribiniais atskaitos taškais (BLIM);

(21)  turėtų būti įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad tiksliniai rodikliai būtų pasiekti, ir, jei reikia, pradėti taikyti taisomąsias priemones, be kita ko, tais atvejais, kai išteklių dydis yra mažesnis už jų išsaugojimo lygio atskaitos taškus. Taisomosios priemonės turėtų apimti neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius, didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas ir kitas specialias išsaugojimo priemones;

(22)  tam, kad galimybės vykdyti žvejybą būtų skaidrios ir būtų pasiektas tikslinio mirtingumo dėl žvejybos lygis, turėtų būti priimta žvejybai tralams (pagrindiniu žvejybos įrankiu, kuriuo žvejojami vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai) taikoma Sąjungos žvejybos pastangų sistema. Tuo tikslu, kad Taryba kasmet galėtų nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, išreikštas žvejybos dienų skaičiumi, yra tikslinga nustatyti žvejybos pastangų grupes. Prireikus žvejybos pastangų sistema turėtų apimti ir kitus žvejybos įrankius;

(23)  atsižvelgiant į nerimą keliančią daugelio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių padėtį ir siekiant sumažinti didelį dabartinį mirtingumą dėl žvejybos, pirmuosius penkerius plano įgyvendinimo metus pagal žvejybos pastangų sistemą žvejybos pastangos turėtų būti labai sumažintos;

(24)  valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių, kuriomis užtikrintų, kad žvejybos pastangų sistema būtų veiksminga ir įgyvendinama – įtraukti žvejybos pastangų kvotų paskirstymo metodą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, parengti laivų sąrašą, išduoti žvejybos leidimus ir registruoti bei perduoti atitinkamus žvejybos pastangų duomenis;

(25)  siekiant padėti veiksmingai pasiekti plano tikslus ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje nustatytų gero valdymo principų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama skatinti dalyvaujamojo valdymo sistemas vietos lygmeniu;

(26)  tam, kad būtų galima apsaugoti jauniklių augimo vietas bei pažeidžiamas buveines ir išlaikyti mažos apimties žvejybą, pakrančių zona turėtų būti reguliariai skiriama selektyvesnei žvejybai. Todėl plane reikėtų nustatyti, kad žvejyba tralais šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus rajonus, kuriuose gylis didesnis nei 100 metrų izobatos, būtų draudžiama trijų mėnesius kiekvienais metais. Turėtų būti galima nustatyti kitus žvejybos draudimo rajonus, jeigu tai galėtų užtikrinti, kad bent 20 % bus sumažintas europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikis;

(27)  demersiniams ištekliams išsaugoti turėtų būti imamasi papildomų priemonių. Visų pirma, pagalį mokslines rekomendacijas tikslinga nustatyti papildomų žvejybos draudimų rajonuose, kuriuose yra daug neršiančių individų santalkų, kad būtų apsaugota suaugusių europinių jūrinių lydekų populiacija, kurios būklė yra smarkiai pablogėjusi;

(28)  išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, ir demersinių išteklių, apie kuriuos turima nepakankamai duomenų, atveju turėtų būti taikomas atsargumo principas. Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad būtina imtis taisomųjų priemonių, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį turėtų būti priimamos specialios išsaugojimo priemonės;

(29)  plane turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais turėtų būti priimamos papildomos techninės išsaugojimo priemonės. Tai būtina norint pasiekti plano tikslus, visų pirma išsaugoti demersinius išteklius ir padidinti selektyvumą;

(30)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane ▌turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, kurios vėliau būtų išsamiau apibrėžtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį;

(31)  siekiant ▌ planą laiku pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas taisomosiomis bei techninėmis išsaugojimo priemonėmis, būtų įgyvendinamas įpareigojimas iškrauti laimikį ir iš dalies keičiami tam tikri plano elementai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(10) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(32)  kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatytas tiesioginių valdymo interesų turinčių valstybių narių bendrų rekomendacijų pateikimo terminas;

(33)  kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant MSY, ▌ plane turėtų būti leidžiama atlikti reguliarią atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, mokslinę stebėseną;

(34)  pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalį Komisija turėtų periodiškai vertinti šio reglamento tinkamumą ir veiksmingumą. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas po plano periodinio vertinimo, kurį, remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis, atlieka ŽMTEK, ir būti juo grindžiamas; jis turėtų būti atliekamas ne vėliau kaip …[ penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas trejus metus. Tas laikotarpis leistų visiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti regionų lygmens priemones ir padaryti poveikį ištekliams ir žvejybai; ▌

(35)  siekiant suteikti teisinio tikrumo, tikslinga paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos tam, kad būtų pasiekti plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014(11);

(36)  siekiant nustatyti laivyno žvejybos pajėgumų ir turimų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų pusiausvyrą, turėtų būti galima iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo gauti paramą žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui nesubalansuotuose laivyno segmentuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(37)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalimi, tikėtinas šiame reglamente numatyto plano ekonominis ir socialinis poveikis buvo tinkamai įvertintas prieš parengiant jo projektą;

(38)  atsižvelgiant į tai, kad didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nustatomos kiekvieniems kalendoriniams metams, nuostatos dėl žvejybos pastangų sistemos turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą, nuostatos dėl FMSY intervalų ir dėl išteklių, kurių dydis nesiekia BPA, išsaugojimo priemonių, turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo planas (toliau – planas).

2.  Šis reglamentas taikomas šiems ištekliams:

a)  ilgaūsėms raudonosioms krevetėms (Aristeus antennatus) GFCM 1, 5, 6 ir 7 parajoniuose;

b)  ilganosėms rausvosioms krevetėms (Parapenaeus longirostris) GFCM 1, 5, 6 ir 9-10-11 parajoniuose;

c)  didžiosioms raudonosioms krevetėms (Aristaeomorpha foliacea) GFCM 9-10- 11 parajoniuose;

d)  europinėms jūrinėms lydekoms (Merluccius merluccius) GFCM 1, 5, 6, 7 ir 9-10- 11 parajoniuose;

e)  norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) GFCM 5, 6, 9 ir 11 parajoniuose;

f)  europinėms barzdotėms (Mullus barbatus) GFCM 1, 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 parajoniuose;

3.  Šis reglamentas taip pat taikomas ištekliams, kurie sužvejojami kaip priegauda vakarų Viduržemio jūroje žvejojant 2 dalyje išvardytus išteklius. Jis taikomas ir bet kuriems kitiems demersiniams ištekliams, kurie sužvejojami vakarų Viduržemio jūroje ir apie kuriuos neturima pakankamai duomenų.

4.  Šis reglamentas taikomas 2 ir 3 dalyse nurodytų demersinių išteklių verslinei ▌ žvejybai, jeigu ji vykdoma Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais Sąjungai nepriklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse.

5.  Šiame reglamente taip pat išsamiai nustatomos Sąjungai priklausančiuose vakarų Viduržemio jūros vandenyse taikomo įpareigojimo iškrauti sužvejotą visų rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, išteklių laimikį, sugautą vykdant demersinę žvejybą, įgyvendinimo nuostatos.

6.  Šiame reglamente numatomos 13 straipsnyje nurodytos techninės priemonės, taikytinos bet kuriems ištekliams vakarų Viduržemio jūros vandenyse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009(12) 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami papildomi taip apibrėžiami terminai:

1)   vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1 geografinio parajonio (šiaurės Alboros jūra), 2 geografinio parajonio (Alboros sala), 5 geografinio parajonio (Balearų salos), 6 geografinio parajonio (šiaurės Ispanija), 7 geografinio parajonio (Liono įlanka), 8 geografinio parajonio (Korsikos sala), 9 geografinio parajonio (Ligūrijos jūra ir šiaurės Tirėnų jūra), 10 geografinio parajonio (pietų Tirėnų jūra) ir 11 geografinio parajonio (Sardinijos sala), apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011(13) I priede, vandenys;

2)   atitinkami ištekliai – 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti ištekliai;

3)  labiausiai pažeidžiami ištekliai – ištekliai, kurių didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų nustatymo metu mirtingumo dėl žvejybos lygis ankstesniais metais yra labiausiai nutolęs nuo FMSY taško vertės, nustatytos patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose;

4)  FMSY intervalas – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos mokslinėse rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į to intervalo ribas, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalai apskaičiuojami taip, kad būtų užtikrinta, kad laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Viršutinė intervalo vertė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog ištekliai nesieks ribinio atskaitos taško (BLIM), būtų ne didesnė kaip 5 %;

5)  FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrina ilgalaikį didžiausią laimikį;

6)  MSY FLOWER – mažiausia FMSY intervalo vertė;

7)  MSY FUPPER – didžiausia FMSY intervalo vertė;

8)  apatinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY FLOWER iki FMSY taško vertės;

9)  viršutinė FMSY intervalo dalis – intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY FUPPER;

10)  BLIM – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas ribinis atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo;

11)   BPA – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas atsargumo principu grindžiamas atskaitos taškas, išreikštas ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte, kuriuo užtikrinama, kad tikimybė, jog ištekliaus neršiančių žuvų biomasė nesieks BLIM, būtų mažesnė kaip 5 %;

12)   žvejybos pastangų grupė – valstybės narės laivyno valdymo vienetas, kuriam nustatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos;

13)  išteklių grupė – kartu sugaunamų išteklių grupė, kaip nustatyta I priede;

14)   žvejybos diena –bet koks nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis arba jo dalis, kuriuo laivas yra vakarų Viduržemio jūroje, bet ne uoste.

3 straipsnis

Tikslai

1.  Planas grindžiamas žvejybos pastangų sistema ir juo siekiama padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų BŽP tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, taip pat užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, užtikrinančius MSY.

2.  Planas turi padėti užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, kiek įmanoma, vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, ir padėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai pagal Sąjungos teisę ir šis reglamentas, išteklių laimikį.

3.  Planu turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žvejybos valdymo metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę ▌.

4.  Planu visų pirma siekiama:

a)   užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priede nustatyto 3 deskriptoriaus sąlygos; ▌

b)   padėti įgyvendinti Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų kitų atitinkamų deskriptorių nuostatas proporcingai vaidmeniui, kurį žuvininkystė atlieka jas įgyvendinant, ir

c)  padėti pasiekti Direktyvos 2009/147/EB 4 bei 5 straipsniuose ir Direktyvos 92/43/EEB 6 ir 12 straipsniuose nustatytus tikslus, visų pirma kuo labiau sumažinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims.

5.  Plane nustatytų priemonių imamasi remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. ▌

II SKYRIUS

KIEKYBINIAI TIKSLAI, IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO LYGIO ATSKAITOS TAŠKAI IR APSAUGOS PRIEMONĖS

4 straipsnis

Kiekybiniai tikslai

1.  2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus atitinkantis tikslinis atitinkamų išteklių mirtingumas dėl žvejybos turi būti palaipsniui pakopomis pasiektas ▌iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d., ir po to išlaikomas FMSY intervalų ribose.

2.  Pagal šį planą prašoma (visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos) nustatyti FMSY intervalus.

3.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį, nustatydama didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas, Taryba nustato tas žvejybos pastangas kiekvienos žvejybos pastangų grupės atveju, atitinkančias tuo metu turimą labiausiai pažeidžiamų išteklių FMSY intervalą.

4.  Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, kurios atitinka žemesnius lygius nei FMSY intervalų vertės.

5.  Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tuo metu turimą labiausiai pažeidžiamų išteklių FMSY intervalą viršijančios didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos su sąlyga, kad visų atitinkamų išteklių dydžiai viršija BPA:

a)   jei, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad mišriosios žvejybos atveju būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)   jei, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos ištekliui, kurią sukelia rūšies viduje arba tarp rūšių vykstanti išteklių sąveikos dinamika, arba

c)   siekiant, kad kelerių iš eilės einančių metų didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

6.  Tais atvejais, kai dėl to, kad nėra pakankamos mokslinės informacijos, negalima nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų išteklių FMSY intervalų, tie ištekliai valdomi vadovaujantis 12 straipsniu, kol bus gauti FMSY intervalai pagal šio straipsnio 2 dalį.

5 straipsnis

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

6 straipsnio tikslais pagal šį planą prašoma (visų pirma ŽMTEK arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos) nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:

a)   atsargumo principu grindžiamus atskaitos taškus, išreikštus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (BPA), ir

b)   ribinius atskaitos taškus, išreikštus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės verte (BLIM).

6 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia BPA, imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, nustatomos tokio lygio didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažinamą laikantis labiausiai pažeidžiamiems ištekliams nustatyto FMSY intervalo, atsižvelgiant į biomasės sumažėjimą.

2.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad kurio nors atitinkamo ištekliaus neršiančių žuvų biomasės dydis nesiekia BLIM, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies ▌, tokios taisomosios priemonės gali apimti tikslinės atitinkamo ištekliaus žvejybos sustabdymą ir atitinkamą didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų sumažinimą.

3.  Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

a)   priemones pagal šio reglamento 7, 8 ir 11–14 straipsnius ir

b)   neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius.

4.  Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kuri susidaro, kai ištekliaus neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 5 straipsnyje nurodytus dydžius, pobūdį, rimtumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS PASTANGOS

7 straipsnis

Žvejybos pastangų sistema

1.  Žvejybos pastangų sistema taikoma visiems I priede apibrėžtuose rajonuose tralais žvejojantiems laivams, išteklių grupėms ir ilgio kategorijoms.

2.  Kiekvienais metais, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis ir laikydamasi 4 straipsnio, Taryba nustato didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir valstybei narei.

3.  Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies ir nepaisant šio straipsnio 2 dalies, ▌pirmaisiais penkeriais plano įgyvendinimo metais:

a)  pirmaisiais plano įgyvendinimo metais, išskyrus tuos geografinius parajonius (GP), kuriuose žvejybos pastangos baziniu laikotarpiu jau yra sumažintos daugiau kaip 20%, didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos sumažinamos 10 %, palyginti su baziniu dydžiu;

b)  antraisiais–penktaisiais plano įgyvendinimo metais didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos tuo laikotarpiu sumažinamos ne daugiau kaip 30 %. Žvejybos pastangų mažinimas gali būti papildomas bet kokiomis tinkamomis pagal Sąjungos teisę priimtomis techninėmis ar kitomis išsaugojimo priemonėmis, kad FMSY būtų pasiektas ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d.

4.  Kiekviena valstybė narė 3 dalyje nurodytą bazinį dydį kiekvienos žvejybos pastangų grupės arba GP atveju ▌ apskaičiuoja kaip vidutinį žvejybos pastangų dydį, išreikštą žvejybos dienų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. skaičiumi, atsižvelgdama tik į tuo laikotarpiu veiklą vykdžiusius laivus ▌.

5.  Jei iš patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų matyti, kad kitais nei tralai žvejybos įrankiais sužvejojamas didelis tam tikro ištekliaus laimikis, remiantis tomis mokslinėmis rekomendacijomis gali būti nustatytos to konkretaus) įrankio didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos.

8 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

1.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad mėgėjų žvejyba daro reikšmingą poveikį tam tikro 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto ištekliaus individų mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali nustatyti nediskriminacinius apribojimus žvejams mėgėjams.

2.  Nustatydama 1 dalyje nurodytus apribojimus, Taryba remiasi skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Taikomi kriterijai gali apimti visų pirma mėgėjų žvejybos poveikį aplinkai, tos veiklos svarbą visuomenės požiūriu ir jos indėlį į pakrančių rajonų ekonomiką.

3.  Kai tikslinga, valstybės narės imasi būtinų ir proporcingų priemonių, skirtų stebėsenai ir duomenų rinkimui, siekiant atlikti patikimą faktinių laimikio vykdant mėgėjų žvejybą lygių įvertinimą.

9 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.  Valstybės narės didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valdo laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsniuose nustatytų sąlygų.

2.  Kiekviena valstybė narė pasirenka metodą, pagal kurį didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas paskirsto su jos vėliava plaukiojantiems atskiriems laivams arba laivų grupėms, taikydama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus kriterijus. ▌

3.  Valstybė narė gali iš dalies pakeisti savo žvejybos pastangų paskirstymą, perkeldama žvejybos dienas to paties geografinio rajono žvejybos pastangų grupėse, su sąlyga, kad ji taiko perskaičiavimo koeficientą, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Informacija apie žvejybos dienas, kuriomis pasikeista, ir perskaičiavimo koeficientą iš karto ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4.  Jei valstybė narė leidžia su jos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti tralais, ji užtikrina, kad tokia žvejyba būtų vykdoma ne ilgiau kaip 15 valandų per žvejybos dieną ir ne daugiau kaip penkias žvejybos dienas per savaitę ar lygiaverčiu intensyvumu.

Valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – iki 18 valandų per žvejybos dieną, – kad būtų atsižvelgta į tranzito tarp uosto ir žvejybos vietos laiką. Apie tokią nukrypti leidžiančią nuostatą nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

5.  Nepaisant 3 dalies, kai laivas vieną žvejybos dieną žvejoja dviejų skirtingų išteklių grupių individus, iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, suteiktų tam laivui kiekvienos išteklių grupės atžvilgiu, atimama pusė žvejybos dienos.

6.  Kiekviena valstybė narė su jos vėliava plaukiojantiems ir atitinkamus išteklius žvejojantiems laivams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduoda leidimus žvejoti I priede nurodytuose rajonuose.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad bendras žvejybos pajėgumas (išreikštas GT ir kW), atitinkantis nurodytąjį pagal 6 dalį išduotuose žvejybos leidimuose, plano taikymo laikotarpiu nebūtų didinamas.

8.  Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, kuriems pagal 6 dalį išduoti žvejybos leidimai, sąrašą ir pateikia jį Komisijai bei kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės savo sąrašus pirmą kartą pateikia per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir paskui ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d.

9.  Valstybės narės stebi savo žvejybos pastangų sistemą ir užtikrina, kad 7 straipsnyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos neviršytų nustatytų limitų.

10.  Laikydamosi gero valdymo principų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje, valstybės narės gali skatinti dalyvaujamojo valdymo sistemas vietos lygmeniu, kad būtų pasiekti šio plano tikslai.

10 straipsnis

Atitinkamų duomenų pranešimas

1.  Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnį ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011(14) 146c, 146d ir 146e straipsnius.

2.  Žvejybos pastangų duomenų suvestinė rengiama kas mėnesį ir apima II priede nustatytą informaciją. Suvestiniai duomenys pateikiami XML schemos apibrėžties formatu pagal UN/CEFACT standartą P1000-12.

3.  1 dalyje nurodytus žvejybos pastangų duomenis valstybės narės perduoda Komisijai anksčiau nei kiekvieno mėnesio 15 d.

IV SKYRIUS

TECHNINĖS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

11 straipsnis

Žvejybos draudimo rajonai

1.  Be to, kas numatyta Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnyje, vakarų Viduržemio jūroje kiekvienais metais tris mėnesius ir, kai tikslinga, iš eilės, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, draudžiama naudoti tralus šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus rajonus, kuriuose gylis didesnis nei 100 metrų izobatos. Tuos tris metų mėnesius, kuriais draudžiama žvejoti, nustato kiekviena valstybė narė ir draudimas taikomas pačiu tinkamiausiu laikotarpiu, nustatytu remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Apie tą laikotarpį nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies ir su sąlyga, kad tai pateisinama dėl tam tikrų geografinių suvaržymų, pavyzdžiui, riboto kontinentinio šelfo dydžio ar didelių atstumų iki žvejybos vietų, valstybės narės gali, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti kitus žvejybos draudimo rajonus su sąlyga, kad bent 20 % sumažinamas europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikis kiekviename geografiniame parajonyje. Apie tokią nukrypti leidžiančią nuostatą nedelsiant pranešama Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

3.  Ne vėliau kaip …[dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] atitinkamos valstybės narės, remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustato kitus žvejybos draudimo rajonus, kuriuose, kaip įrodyta, yra daug demersinių išteklių (visų pirma atitinkamų išteklių) jauniklių santalkų, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir nerštaviečių.

4.  Kitus pagal 3 dalį nustatytus žvejybos draudimo rajonus vertina visų pirma ŽMTEK arba panaši Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga. Jeigu šis vertinimas parodo, kad žvejybos draudimo rajonai neatitinka jų tikslų, valstybės narės peržiūri tuos žvejybos draudimo rajonus, atsižvelgdamos į tas rekomendacijas.

5.  Jeigu draudimas žvejoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose žvejybos draudimo rajonuose daro poveikį kelių valstybių narių žvejybos laivams, Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį ir šio reglamento 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi atitinkami žvejybos draudimo rajonai.

12 straipsnis

Išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, ir demersinių išteklių, apie kuriuos neturima pakankamai duomenų, valdymas

1.  Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti ištekliai valdomi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

2.  1 straipsnio 3 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, visų pirma techninės išteklių išsaugojimo priemonės, pavyzdžiui, išvardytosios 13 straipsnyje, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas.

13 straipsnis

Specialios išteklių išsaugojimo priemonės

1.  Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šias technines išteklių išsaugojimo priemones:

a)   žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijas ir jų naudojimą reglamentuojančias taisykles, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

b)  žvejybos įrankių modifikacijas ar papildomas su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijas, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

c)  tam tikruose rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomus tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimus ar draudimus, kuriais siekiama apsaugoti neršiančias žuvis, žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

d)  išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančius mažiausius orientacinius dydžius, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, ir

e)  dėl mėgėjų žvejybos.

2.  1 dalyje nurodytomis priemonėmis turi būti padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

V SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAS IŠKRAUTI LAIMIKĮ

14 straipsnis

Nuostatos dėl įpareigojimo iškrauti laimikį

Dėl visų rūšių, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių vakarų Viduržemio jūroje ir dėl pelaginių rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvų atsitiktinio laimikio vykdant šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų išteklių žvejybą, Komisijai, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai, priimti deleguotuosius aktus, kad šis reglamentas būtų papildytas nustatant išsamią to įpareigojimo įgyvendinimo tvarką, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose.

VI SKYRIUS

REGIONALIZAVIMAS

15 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

1.  Šio reglamento 11– 14 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2.  Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį gali pateikti:

a)   pirmą kartą ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po …[šio reglamento įsigaliojimo diena], o po to ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo kiekvieno šio plano įvertinimo pagal šio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pateikimo dienos;

b)   iki metų, einančių prieš metus, kuriais tos priemonės turi būti taikomos, liepos 1 d.; ir (arba)

c)   tais atvejais, kai jos mano, kad tai yra būtina, visų pirma staiga pasikeitus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, būklei.

3.  Šio reglamento 11– 14 straipsniais suteikiami įgaliojimai nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.

VII SKYRIUS

PAKEITIMAI IR TOLESNI VEIKSMAI

16 straipsnis

Plano pakeitimai

1.  Jei iš mokslinių rekomendacijų matyti, kad pasikeitė atitinkamų išteklių geografinis arealas, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas – atsižvelgiant į tą pokytį koreguojami 1 straipsnio 2 dalyje ir I priede nurodyti rajonai.

2.  Jei remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija mano, kad reikia iš dalies pakeisti atitinkamų išteklių sąrašą, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio sąrašo pakeitimo.

17 straipsnis

Plano stebėsena ir įvertinimas

1.  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje numatytoje metinėje ataskaitoje pateikiami kiekybiniai rodikliai turi apimti metinius atitinkamų išteklių ir, jei įmanoma, išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, dabartinį mirtingumą dėl žvejybos (F / FMSY), neršiančių žuvų biomasės metinius įverčius ir socioekonominius rodiklius. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, tie rodikliai gali būti papildyti kitais rodikliais.

2.  Ne vėliau kaip …[ penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia plano rezultatų ir poveikio atitinkamiems ištekliams ir tų išteklių žvejybai ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjama, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

VIII SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  11–14 ir 16 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11–14 ir 16 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po spendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 11–14 ir 16 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

IX SKYRIUS

EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDAS

19 straipsnis

Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

Taikant Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu.

20 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 pakeitimai, susiję su tam tikromis taisyklėmis dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo

Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama iki 2017 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonės priimamos siekiant įgyvendinti daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo plano, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/…*(15), tikslus.

_______________

* … m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) /…, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L …, p. …).“;

"

2)  įrašoma tokia papildoma dalis:"

„4a. Išlaidos, susijusios su žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonėmis, priimtomis siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) …/…(16) tikslus, yra tinkamos finansuoti EJRŽF lėšomis nuo to reglamento įsigaliojimo dienos.“.

"

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Atsižvelgiant į aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą, 4 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis taikomi nuo 2025 m. sausio 1 d.

7 straipsnis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Žvejybos pastangų sistema

(kaip nurodyta 7 straipsnyje)

Žvejybos pastangų grupės apibrėžiamos taip:

A)  Tralai, kuriais kontinentiniame šelfe ir viršutinėje šlaito dalyje žvejojamos europinės barzdotės, europinės jūrinės lydekos, ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai.

Įrankio tipas

Geografinis rajonas

Išteklių grupės

Laivų bendrasis ilgis

Žvejybos pastangų grupės kodas

Tralai

(TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP)

GFCM 1-2-5-6-7 parajoniai

Europinės barzdotės 1, 5, 6 ir 7 GP; europinės jūrinės lydekos 1-5-6-7 GP; ilganosės rausvosios krevetės 1, 5 ir 6 GP; norveginiai omarai 5 ir 6 GP.

< 12 m

EFF1/MED1_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF1/MED1_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF1/MED1_TR3

≥ 24 m

EFF1/MED1_TR4

GFCM 8-9-10-11 parajoniai

Europinės barzdotės 9 ▌, 10 ir 11 GP; europinės jūrinės lydekos 9-10-11 GP; ilganosės rausvosios krevetės 9-10-11 GP ir norveginiai omarai 9 ir 10 GP.

< 12 m

EFF1/MED2_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF1/MED2_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF1/MED2_TR3

≥ 24 m

EFF1/MED1_TR4

B)  Tralai, kuriais giliuosiuose vandenyse žvejojamos ilgaūsės raudonosios krevetės ir didžiosios raudonosios krevetės.

Įrankio tipas

Geografinis rajonas

Išteklių grupės

Laivų bendrasis ilgis

Žvejybos pastangų grupės kodas

Tralai

(TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP)

GFCM 1-2-5-6-7 parajoniai

Ilgaūsės raudonosios krevetės

1, 5, 6 ir 7 GP.

< 12 m

EFF2/MED1_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF2/MED1_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF2/MED1_TR3

≥ 24 m

EFF2/MED1_TR4

GFCM 8-9-10-11 parajoniai

Didžiosios raudonosios krevetės

9, 10 ir 11 GP.

< 12 m

EFF2/MED2_TR1

≥ 12 m ir < 18 m

EFF2/MED2_TR2

≥ 18 m ir < 24 m

EFF2/MED2_TR3

< 24 m

EFF2/MED1_TR4

II PRIEDAS

Su žvejybos pastangų duomenimis susijusios informacijos sąrašas

(kaip nurodyta 10 straipsnyje)

Informacija

Apibrėžtis ir pastabos

1)  Valstybė narė

Duomenis teikiančios vėliavos valstybės narės triraidis ISO kodas

2)  Žvejybos pastangų grupė

Žvejybos pastangų grupės kodas, nurodytas I priede

3)  Žvejybos pastangų laikotarpis

Ataskaitinio mėnesio pradžios ir pabaigos datos

4)  Deklaruojamos žvejybos pastangos

Bendras žvejybos dienų skaičius

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas

Europos Parlamentas ir Taryba ketina panaikinti pagal šio reglamento 13 straipsnį suteiktus įgaliojimus priimti technines priemones deleguotaisiais aktais, kai jie priims naują reglamentą dėl techninių priemonių, į kurį įtrauktas tas pačias priemones apimantis įgaliojimas.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 103.
(2)OL C 367, 2018 10 10, p. 103.
(3)2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)Maltoje paskelbta ministrų deklaracija „MedFish4Ever“. Ministrų konferencija dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje (Malta, 2017 m. kovo 30 d.).
(5)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(6)2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).
(7)2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(8)2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(9)1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(10)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(11)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).
(12)2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(13)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).
(14)2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).
(15)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 32/19 (2018/0050(COD)) esančio reglamento numerį ir išnašoje įrašyti to reglamento numerį, pavadinimą, datą ir OL nuorodą.
(16)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS 32/19 (2018/0050(COD)) esančio reglamento numerį.


Sąjungos piliečiams išduodamų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimas ***I
PDF 255kWORD 69k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (COM(2018)0212 – C8-0153/2018 – 2018/0104(COD))
P8_TA-PROV(2019)0345A8-0436/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0212),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0153/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę pakeitimų forma (A8-0436/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo

P8_TC1-COD(2018)0104


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis) nuspręsta sudaryti palankesnes laisvo asmenų judėjimo sąlygas ir kartu užtikrinti Europos tautų saugą bei saugumą pagal ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

(2)  kiekvienam Sąjungos piliečiui suteikta laisvo judėjimo teisė, tačiau ja naudojantis taikomi tam tikri apribojimai ir sąlygos. Ši teisė įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB(4). Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė taip pat nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 45 straipsnyje. Judėjimo laisvė apima teisę turint galiojančią tapatybės kortelę arba pasą išvykti iš valstybių narių ir į jas atvykti;

(3)  pagal Direktyvą 2004/38/EB valstybės narės privalo pagal nacionalinius įstatymus savo piliečiams išduoti tapatybės kortelę arba pasą ir juos atnaujinti. Be to, toje direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės gali reikalauti, kad Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai užsiregistruotų atitinkamose institucijose. Laikydamosi joje nustatytų sąlygų, valstybės narės privalo išduoti Sąjungos piliečiams registracijos pažymėjimus Be to, pagal tą direktyvą valstybės narės privalo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, ir, gavus prašymą, išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama nuolatinė gyvenamoji vieta, ir leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę;

(4)  Direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės gali patvirtinti reikiamas priemones, kuriomis galėtų atsisakyti suteikti, nutraukti ar panaikinti bet kokią ta direktyva suteiktą teisę, jei ta teise piktnaudžiaujama ar sukčiaujama. Nustatyta, kad pagal tą direktyvą įprasti sukčiavimo atvejai yra dokumentų klastojimas arba klaidingas esminių faktinių aplinkybių, susijusių su teisės gyventi šalyje sąlygomis, pateikimas;

(5)  labai skiriasi valstybių narių išduodamų nacionalinių tapatybės kortelių ir kitoje valstybėje narėje gyvenantiems Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams išduodamų leidimų gyventi saugumo lygis. Dėl tų skirtumų didėja sukčiavimo ir dokumentų klastojimo rizika, taip pat kyla praktinių keblumų, kai piliečiai nori pasinaudoti laisvo judėjimo teise. Remiantis Europos dokumentų klastojimo rizikos analizės tinklo statistiniais duomenimis matyti, kad, laikui bėgant, padaugėjo tapatybės kortelių klastojimo atvejų;

(6)  savo 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Didesnis saugumas judžiame pasaulyje. Geresnis keitimasis informacija kovojant su terorizmu ir patikimesnės išorės sienos“ Komisija pabrėžė, kad visais atvejais, kai būtina neabejotinai nustatyti asmens tapatybę, asmenys privalo turėti saugius kelionės ir tapatybės dokumentus, ir paskelbė, kad pateiks veiksmų planą, padėsiantį kovoti su kelionės dokumentų klastojimu. Tame komunikate teigiama, kad patobulintas metodas turi būti grindžiamas patikimomis sistemomis, padėsiančiomis užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir grėsmėms vidaus saugumui, kylančioms dėl dokumentų saugumo problemų, visų pirma susijusioms su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

(7)  remiantis 2016 m. gruodžio 8 d. Komisijos priimtu Europos kovos su kelionės dokumentų klastojimu stiprinimo veiksmų planu (toliau – 2016 m. veiksmų planas), mažiausiai trys ketvirtadaliai suklastotų dokumentų, aptiktų prie išorės sienų, taip pat ir teritorijoje be vidaus sienų kontrolės, buvo neva išduoti valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų šalių. Mažiau saugios valstybių narių išduodamos nacionalinės tapatybės kortelės – dažniausiai nustatomi netikri dokumentai, naudojami keliaujant Šengeno erdvėje;

(8)  siekiant atgrasyti nuo tapatybės dokumentų klastojimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už tapatybės dokumentų klastojimą ir padirbinėjimą ir tokių suklastotų ar padirbtų dokumentų naudojimą būtų tinkamai baudžiama pagal nacionalinės teisės aktus;

(9)  2016 m. veiksmų plane aptariama rizika, kylanti dėl suklastotų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų. Komisija 2016 m. veiksmų plane ir savo 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje įsipareigojo išnagrinėti politikos galimybes padidinti tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumą;

(10)  remiantis 2016 m. veiksmų planu, tam, kad būtų išduodamos autentiškos ir saugios asmens tapatybės kortelės, reikia patikimo tapatybės registravimo proceso ir saugių pirminių prašymo procedūrą pagrindžiančių dokumentų. Komisija, valstybės narės ir atitinkamos Sąjungos agentūros turėtų toliau bendradarbiauti, kad pirminiai dokumentai taptų labiau apsaugoti nuo sukčiavimo, atsižvelgiant į tai, kad padažnėjo netikrų pirminių dokumentų naudojimo atvejų;

(11)  šiuo reglamentu nereikalaujama, kad valstybės narės pradėtų naudoti tapatybės korteles ar teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, kurie nenumatyti pagal nacionalinę teisę, taip pat šiuo reglamentu nedaroma poveikio valstybių narių kompetencijai pagal nacionalinę teisę išduoti kitus teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, kuriems Sąjungos teisė netaikoma, pavyzdžiui, visiems šalies teritorijoje gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, išduodamą leidimo gyventi šalyje kortelę;

(12)  šiuo reglamentu neužkertamas kelias valstybėms narėms nediskriminuojant priimti kitus nei kelionės dokumentus, skirtus tapatybės nustatymui, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimus;

(13)  tapatybės nustatymo dokumentai, išduoti piliečiams, kurių laisvo judėjimo teisės apribotos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, ir kuriuose aiškiai nurodoma, kad jie negali būti naudojami kaip kelionės dokumentai, neturėtų būti laikomi patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį;

(14)  kelionės dokumentai, atitinkantys Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumento Nr. 9303 dėl mašininio nuskaitymo kelionės dokumentų (septintasis leidimas, 2015 m.) (toliau – ICAO dokumentas Nr. 9303) 5 dalį, kurie nėra naudojami tapatybės nustatymo tikslais išduodančiojoje valstybėje narėje, pvz., Airijos išduota paso kortelė, neturėtų būti laikomi patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį;

(15)  šiuo reglamentu nedaroma poveikio tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų, kuriuose yra įdiegta elektroninės atpažinties funkcija, naudojimui valstybėse narėse kitais tikslais, taip pat juo nedaroma poveikio taisyklėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014(5), kuriuo nustatyta, kad visoje Sąjungoje asmenims naudojantis viešosiomis paslaugomis valstybės narės turi tarpusavyje pripažinti elektroninės atpažinties priemones, ir sudaromos lengvesnės sąlygos piliečiams, persikeliantiems (keliaujantiems) į kitą valstybę narę, – reikalaujama abipusio elektroninės atpažinties priemonių pripažinimo, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Patobulinus tapatybės korteles turėtų būti lengviau nustatyti tapatybę ir užtikrinti geresnę galimybę gauti paslaugas;

(16)  kad būtų galima tinkamai patikrinti tapatybės korteles ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, valstybės narės privalo naudoti teisingą kiekvienos rūšies dokumento, kuriam taikomas šis reglamentas, pavadinimą. Siekiant palengvinti dokumentų, kuriems taikomas šis reglamentas, tikrinimą kitose valstybėse narėse, dokumento pavadinimas turėtų būti nurodytas bent viena papildoma Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Jei valstybės narės jau naudoja kitus nei „tapatybės kortelė“ nusistovėjusius tapatybės kortelės pavadinimus, jos turėtų turėti galimybę toliau tai daryti savo oficialiąja kalba arba kalbomis. Tačiau ateityje nereikėtų pradėti naudoti naujų pavadinimų;

(17)  apsaugos priemonės reikalingos tam, kad būtų galima patikrinti, ar dokumentas yra autentiškas, ir nustatyti asmens tapatybę. Nustatyti minimaliuosius saugumo standartus ir integruoti biometrinius duomenis į tapatybės korteles bei šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje korteles – svarbūs žingsniai link saugesnio šių dokumentų naudojimo Sąjungoje. Įtraukus šiuos biometrinius identifikatorius Sąjungos piliečiai turėtų galėti visiškai naudotis turimomis laisvo judėjimo teisėmis;

(18)  veido atvaizdo ir dviejų pirštų atspaudų (toliau – biometriniai duomenys) saugojimas tapatybės ir leidimo gyventi kortelėse, kaip jau numatyta biometrinių pasų ir trečiųjų šalių piliečiams išduodamų leidimų gyventi atžvilgiu, yra tinkamas patikimo tapatybės ir autentiškumo nustatymo derinys, sumažinantis sukčiavimo riziką, siekiant tikslo stiprinti tapatybės ir leidimo gyventi kortelių saugumą;

(19)  pagal įprastą praktiką valstybės narės, tikrindamos dokumento autentiškumą ir turėtojo tapatybę, visų pirma turėtų patikrinti veido atvaizdą ir, kai reikia neabejotinai patvirtinti dokumento autentiškumą ir turėtojo tapatybę, valstybės narės taip pat turėtų patikrinti pirštų atspaudus;

(20)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai sutikrinus biometrinius duomenis nepatvirtinamas dokumento autentiškumas ar jo turėtojo tapatybė, kvalifikuoti darbuotojai atliktų privalomą rankinį patikrinimą;

(21)  šis reglamentas nėra teisinis pagrindas nacionaliniu lygmeniu sukurti arba prižiūrėti duomenų bazes, skirtas biometrinių duomenų saugojimui valstybėse narėse, nes tai reglamentuojama nacionalinės teisės aktais, kurie turi atitikti su duomenų apsauga susijusius Sąjungos teisės aktus. Be to, šis reglamentas nėra teisinis pagrindas Sąjungos lygmeniu sukurti arba prižiūrėti Sąjungos lygmens centralizuotą duomenų bazę;

(22)  biometriniai identifikatoriai turėtų būti renkami ir saugomi tapatybės kortelių bei teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų laikmenoje dokumento autentiškumo ir turėtojo tapatybės tikrinimo tikslu. Tokį patikrinimą turėtų atlikti tik tinkamai įgalioti darbuotojai ir tik kai dokumentą reikia pateikti pagal teisės aktus. Be to, tapatybės kortelių arba teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų personalizavimo tikslais saugomi biometriniai identifikatoriai turėtų būti laikomi labai saugiai ir tik iki dokumento atsiėmimo dienos ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 90 dienų nuo dokumento išdavimo datos. Pasibaigus šiam laikotarpiui tie biometriniai duomenys turėtų būti nedelsiant ištrinami arba sunaikinami. Tai neturėtų turėti poveikio kitokiam šių duomenų tvarkymui pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus dėl duomenų apsaugos;

(23)  šio reglamento tikslu turėtų būti atsižvelgiama į ICAO dokumente Nr. 9303 pateiktas specifikacijas, kuriomis užtikrinamas pasaulinio lygmens sąveikumas, be kita ko, kai dokumentai tikrinami naudojant mašininio nuskaitymo priemones ir vizualiai;

(24)  valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, ar į dokumentą, kuriam taikomas šis reglamentas, įtraukti asmens lytį. Jei valstybė narė į tokį dokumentą įtraukia asmens lytį, atitinkamai turėtų būti naudojamos ICAO dokumento Nr. 9303 specifikacijos „F“, „M“ arba „X“ arba atitinkama pirmoji raidė, vartojama tos valstybės narės kalboje ar kalbose;

(25)  siekiant užtikrinti, kad išduodant tapatybės korteles ir leidimo gyventi šalyje korteles, kai tinkama, būtų deramai atsižvelgiama į būsimus saugumo standartus ir technines specifikacijas, priimtus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1030/2002(6), Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(7). Šiuo tikslu Komisijai turėtų padėti komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1683/95 6 straipsnį(8). Prireikus, turėtų būti galimybė priimtus įgyvendinimo aktus palikti slaptus, kad būtų užkirstas kelias padirbinėjimui ir klastojimui;

(26)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos ir veiksmingos biometrinių identifikatorių rinkimo procedūros ir kad jos atitiktų Chartijoje, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytas teises ir principus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad per visą rinkimo procedūrą pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus. Šiuo tikslu kvalifikuoti darbuotojai turėtų būti tinkamai mokomi vaiko interesus atitinkančios biometrinių identifikatorių rinkimo praktikos;

(27)  jei renkant biometrinius identifikatorius iškyla sunkumų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siekiant gerbti atitinkamo asmens orumą būtų taikomos tinkamos procedūros. Todėl reikėtų atsižvelgti į konkrečius su lytimi susijusius aspektus ir į konkrečius vaikų ir pažeidžiamų asmenų poreikius;

(28)  pradėjus taikyti tapatybės kortelių minimaliuosius saugumo ir formos standartus, valstybės narės turėtų galėti kliautis šių dokumentų autentiškumu Sąjungos piliečiams naudojantis laisvo judėjimo teise. Griežtesnių saugumo standartų nustatymas turėtų suteikti pakankamas garantijas valdžios institucijoms ir privatiems subjektams, kad jie galėtų pasitikėti tapatybės kortelių autentiškumu, kai Sąjungos piliečiai juos naudoja tapatybės nustatymo tikslais;

(29)  bendras skiriamasis ženklas – valstybės narės, išduodančios dokumentą, dviejų raidžių šalies kodas, išspausdintas negatyvo atvaizdu mėlyname stačiakampyje ir apsuptas dvylikos geltonų žvaigždučių – palengvina vizualinį dokumento patikrinimą, ypač kai jo turėtojas naudojasi laisvo judėjimo teise;

(30)  nors išlaikoma galimybė numatyti papildomas nacionalines priemones, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tomis priemonėmis nebūtų mažinamas bendrųjų apsaugos priemonių efektyvumas ir nebūtų daromas neigiamas poveikis tarpvalstybiniam tapatybės kortelių suderinamumui, kaip antai galimybei tapatybės korteles nuskaityti valstybių narių, kurios nėra tapatybės korteles išduodančios valstybės narės, naudojamais kompiuteriais;

(31)  dėl tapatybės kortelių ir šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelių saugumo standartų taikymo neturėtų neproporcingai išaugti rinkliavų iš Sąjungos ar trečiųjų valstybių piliečių dydis. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į šį principą skelbdamos kvietimus pateikti pasiūlymus;

(32)  valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad biometriniai duomenys teisingai nurodytų asmens, kuriam išduota tapatybės kortelė, tapatybę. Šiuo tikslu valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę, kad biometriniai identifikatoriai, ypač veido atvaizdas, būtų renkami juos tiesiogiai registruojant nacionalinėms valdžios institucijoms, išduodančioms tapatybės korteles;

(33)  valstybės narės turėtų tarpusavyje keistis informacija, kurios reikia norint susipažinti su saugioje laikmenoje esančia informacija, patvirtinti jos autentiškumą ir ją patikrinti. Naudojamos saugios laikmenos formos turi būti sąveikios, be kita ko, automatizuotai nuskaitomos sienos perėjimo punktuose;

(34)  Direktyvoje 2004/38/EB aptariama padėtis, kai Sąjungos piliečiams ar Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, neturintiems reikalingų kelionės dokumentų, turi būti suteikiamos visos pagrįstos galimybės kitomis priemonėmis įrodyti, kad jiems taikoma laisvo judėjimo teisė. Tokios priemonės gali būti laikinai naudojami tapatybės nustatymo dokumentai ir tokiems šeimos nariams išduodamos leidimo gyventi šalyje kortelės;

(35)  šiuo reglamentu paisoma įpareigojimų, nustatytų Chartijoje ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje. Todėl valstybės narės skatinamos bendradarbiauti su Komisija, kad įtrauktų papildomų priemonių, dėl kurių tapatybės kortelės tampa lengviau prieinamos ir patogesnės naudoti neįgaliesiems, pavyzdžiui, silpnaregiams. Valstybės narės turi išnagrinėti galimybes naudotis sprendimais, pavyzdžiui, mobiliosiomis registracijos priemonėmis, kad išduotų tapatybės korteles asmenims, kurie negali apsilankyti už tapatybės kortelių išdavimą atsakingose valdžios institucijose;

(36)  Sąjungos piliečiams išduodamuose teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose turėtų būti pateikta konkreti informacija siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse jie būtų atpažįstami kaip būtent šie dokumentai. Taip turėtų būti lengviau atpažinti atvejus, kai Sąjungos piliečiai naudojasi laisvo judėjimo teise ir su tuo susijusiomis teisėmis, tačiau suderinimo lygis neturėtų viršyti to, kas tinkama šalinant esamų dokumentų trūkumus. Valstybės narės gali pasirinkti formą, kuria išduodami šie dokumentai, ir išduoti tokia forma, kuri atitiktų ICAO dokumento Nr. 9303 specifikacijas;

(37)  kalbant apie teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, išduodamus šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, tikslinga naudoti tą pačią formą ir apsaugos priemones, kurios nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeistame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1954(9). Šie dokumentai – ne tik teisės gyventi šalyje įrodymas, jų turėtojams taip pat netaikomas reikalavimas turėti vizą, jei Sąjungos teritorijoje jie lydi Sąjungos pilietį arba prie jo prisijungia, nors kitais atvejais šis reikalavimas jiems būtų taikomas;

(38)  Direktyvoje 2004/38/EB nustatyta, kad dokumentai, išduodami šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, turi būti vadinami Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortele. Kad būtų lengviau juos identifikuoti, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės turėtų turėti standartinį pavadinimą ir kodą;

(39)  atsižvelgiant į su saugumu susijusią riziką ir valstybių narių patiriamas išlaidas, tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečių šeimos narių leidimo gyventi šalyje kortelių, kurių saugumo standartai nepakankami, naudojimas turėtų būti laipsniškai nutrauktas. Apskritai, turėtų pakakti dešimties metų laipsniško nutraukimo laikotarpio tapatybės kortelėms ir penkerių – leidimo gyventi šalyje kortelėms, kad būtų užtikrinta įprastinio dokumentų pakeitimo dažnumo ir būtinybės pašalinti esamą saugumo spragą Sąjungoje pusiausvyra. Tačiau dėl su saugumu susijusių priežasčių kortelėms, kuriose neįdiegtos svarbios saugumo priemonės arba kurios neturi mašininio nuskaitymo funkcijos, laipsniško nutraukimo laikotarpis turi būti trumpesnis ▌;

(40)  tvarkant asmens duomenis taikant šį reglamentą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(10). Reikia labiau patikslinti tvarkomų asmens duomenų, visų pirma tokių neskelbtinų duomenų kaip biometriniai identifikatoriai, apsaugos priemones. Duomenų subjektai turėtų būti informuojami apie tai, kad jų dokumentuose yra laikmena, kurioje įrašyti jų biometriniai duomenys ir kuri gali būti nuskaitoma bekontakčiu būdu, taip pat apie visus jų tapatybės kortelėse ir teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose įrašytų duomenų naudojimo atvejus. Visais atvejais duomenų subjektams turėtų būti užtikrinta prieiga prie tvarkomų jų tapatybės kortelėse ir teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose įrašytų asmens duomenų ir galimybė juos ištaisyti išduodant naują dokumentą, kai tokie duomenys yra klaidingi arba neišsamūs. Laikmena turėtų būti labai saugi ir turėtų veiksmingai apsaugoti joje saugomus asmens duomenis nuo neteisėtos prieigos;

(41)  pagal Reglamentą (ES) Nr. 2016/679 valstybės narės turėtų būti atsakingos už tinkamą biometrinių duomenų tvarkymą nuo duomenų surinkimo iki įkėlimo į labai saugią laikmeną;

(42)  valstybės narės, bendradarbiaudamos su išorės paslaugų teikėju, turėtų elgtis ypač atsargiai. Toks bendradarbiavimas neturėtų panaikinti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę kylančios valstybių narių atsakomybės už įsipareigojimų, susijusių su asmens duomenimis, pažeidimus;

(43)  būtina šiame reglamente konkrečiai nurodyti tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų laikmenose įrašomų duomenų rinkimo ir laikymo pagrindą. Remdamosi Sąjungos arba nacionalinės teisės aktais ir laikydamosi būtinumo ir proporcingumo principų, valstybės narės turėtų turėti galimybę laikmenoje laikyti ▌kitus duomenis elektroninių paslaugų ar kitais tikslais, susijusiais su tapatybės kortele ar teisę gyventi šalyje patvirtinančiu dokumentu. Leidimas tvarkyti tokius kitus duomenis, įskaitant jų rinkimą ir tikslus, kuriais jie gali būti naudojami, turėtų būti nustatytas Sąjungos arba nacionalinėje teisėje. Visi nacionaliniai duomenys turėtų būti fiziškai arba logiškai atskirti nuo šiame reglamente nurodytų biometrinių duomenų ir turėtų būti tvarkomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 2016/679;

(44)  šį reglamentą valstybės narės turėtų pradėti taikyti ne vėliau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos. Nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos valstybės narės turėtų išduoti tik dokumentus, kurie atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(45)  praėjus atitinkamai dvejiems metams ir 11 metų nuo taikymo pradžios dienos, Komisija turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, be kita ko, dėl saugumo lygio tinkamumo, atsižvelgdama į jo poveikį pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugos principams. Pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(11), praėjus šešeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos ir vėliau kas šešerius metus, Komisija, remdamasi informacija, surinkta laikantis specialios stebėjimo tvarkos, bei siekdama įvertinti tikrąjį reglamento poveikį ir būtinybę imtis papildomų veiksmų, turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Stebėsenos tikslais valstybės narės turėtų rinkti statistiką apie savo išduotų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų skaičių;

(46)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis laisvo judėjimo teisėmis, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(47)  šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje, įskaitant teisę į žmogaus orumą, teisę į asmens neliečiamybę, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą, teisę į lygybę prieš įstatymą ir nediskriminavimą, vaiko teises, pagyvenusių žmonių teises, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, laisvo judėjimo teisę ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės turėtų laikytis Chartijos;

(48)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Pagrindinių teisių agentūra pateikė nuomones atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 10 d.(12) ir 2018 m. rugsėjo 5 d.(13),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu griežtinami saugumo standartai, taikomi tapatybės kortelėms, kurias valstybės narės išduoda savo piliečiams, ir teisę gyventi šalyje patvirtinantiems dokumentams, kuriuos valstybės narės išduoda Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)  tapatybės kortelėms, kurias valstybės narės išduoda savo piliečiams, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 4 straipsnio 3 dalyje.

Šis reglamentas netaikomas tapatybės dokumentams, laikinai išduodamiems trumpesniam nei šešių mėnesių galiojimo laikotarpiui;

b)  registracijos pažymėjimams, kurie išduodami, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 8 straipsnyje, Sąjungos piliečiams, priimančiojoje valstybėje narėje gyvenantiems ilgiau nei tris mėnesius, taip pat dokumentams, kuriais patvirtinama nuolatinė gyvenamoji vieta ir kurie išduodami, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 19 straipsnyje, Sąjungos piliečiams pagal prašymą;

c)  leidimo gyventi šalyje kortelėms, kurios išduodamos, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 10 straipsnyje, Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, taip pat leidimo nuolat gyventi šalyje kortelėms, kurios išduodamos, kaip nurodyta Direktyvos 2004/38/EB 20 straipsnyje, Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai.

II skyrius

NACIONALINĖS TAPATYBĖS KORTELĖS

3 straipsnis

Saugumo standartai, forma, specifikacijos

1.  Valstybės narės išduoda tapatybės korteles kaip ID-1 formos dokumentus, kuriuose yra mašininio nuskaitymo zona. Tokios tapatybės kortelės grindžiamos ICAO dokumente Nr. 9303 nustatytomis specifikacijomis ir minimaliaisiais saugumo standartais ir atitinka Reglamento (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) 2017/1954, priedo c, d, f ir g punktuose nustatytus reikalavimus.

2.  Tapatybės kortelėse nurodyti duomenų elementai atitinka ICAO dokumento Nr. 9303 5 dalyje nustatytas specifikacijas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dokumento numerį galima įrašyti I zonoje, o asmens lytį nurodyti neprivaloma.

3.  Dokumento pavadinimas „Tapatybės kortelė“ ar kitas šalyje nusistovėjęs pavadinimas nurodomas jį išduodančios valstybės narės viena ar keliomis oficialiosiomis kalbomis, ir žodžiai „Tapatybės kortelė“ – bent viena papildoma oficialiąja Sąjungos institucijų kalba.

4.  Tapatybės kortelės priekinėje pusėje nurodomas kortelę išdavusios valstybės narės dviejų raidžių šalies kodas, išspausdintas negatyvo atvaizdu mėlyname stačiakampyje ir apsuptas 12 geltonų žvaigždučių.

5.  Tapatybės kortelėse yra labai saugi laikmena, kurioje laikomi sąveikia skaitmenine forma pateikiami kortelės turėtojo veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai. Biometrinių identifikatorių užfiksavimo tikslu valstybės narės taiko technines specifikacijas, nustatytas Komisijos sprendimu C(2018)7767(14).

6.  Laikmena yra pakankamos talpos ir galios, kad būtų garantuotas duomenų vientisumas, autentiškumas ir konfidencialumas. Laikmenoje esantys duomenys gali būti nuskaitomi bekontakčiu būdu ir yra apsaugoti, kaip nustatyta Sprendime C(2018)7767. Valstybės narės keičiasi reikiama informacija, kad būtų galima patvirtinti laikmenos autentiškumą ir susipažinti su 5 dalyje nurodytais biometriniais duomenimis bei juos patikrinti.

7.  Vaikams iki 12 metų amžiaus reikalavimas duoti pirštų atspaudus gali būti netaikomas.

Vaikams iki 6 metų amžiaus reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas.

▌Asmenims, kurių pirštų atspaudų neįmanoma paimti fiziškai, reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas.

8.  Kai tai būtina ir proporcinga siektinam tikslui, valstybės narės gali įrašyti tokios nacionaliniu lygmeniu naudotinos papildomos informacijos ir pastabų, kaip gali būti reikalaujama atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Dėl to nesumažinamas tapatybės kortelių minimaliųjų saugumo standartų efektyvumas ir tarpvalstybinis suderinamumas.

9.  Jei valstybės narės į tapatybės kortelę įtraukia dvigubą sąsają arba atskirą laikmeną, papildoma laikmena atitinka susijusius ISO standartus ir netrukdo naudoti 5 dalyje nurodytos laikmenos.

10.  Jei valstybės narės tapatybės kortelėse laiko duomenis elektroninių paslaugų, kaip antai e. valdžios ir e. verslo, tikslais, tokie nacionaliniai duomenys fiziškai arba logiškai atskiriami nuo 5 dalyje nurodytų biometrinių duomenų.

11.  Jei valstybės narės į tapatybės korteles įdiegia papildomų apsaugos priemonių, jomis dėl to nesumažinamas tokių tapatybės kortelių tarpvalstybinis suderinamumas ir minimaliųjų saugumo standartų efektyvumas.

4 straipsnis

Galiojimo trukmė

1.  Tapatybės kortelės galioja ne trumpiau kaip penkerius metus ir ne ilgiau kaip dešimt metų.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad galiojimo trukmė:

a)  yra trumpesnė nei penkeri metai, kai tapatybės kortelės išduodamos nepilnamečiams;

b)  išimtiniais atvejais yra trumpesnė nei penkeri metai, kai tapatybės kortelės asmenims išduodamoms ypatingomis ir ribotomis aplinkybėmis ir kai jų galiojimo trukmė ribojama pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

c)  yra ilgesnė nei 10 metų, kai tapatybės kortelės išduodamos 70 metų amžiaus ir vyresniems asmenims.

3.   Kai laikinai fiziškai neįmanoma paimti jokių prašymą pateikiančio asmens pirštų atspaudų, valstybės narės išduoda dvylika mėnesių ar mažiau galiojančią tapatybės kortelę.

5 straipsnis

Laipsniškas naudojimo nutraukimas

1.   3 straipsnio reikalavimų neatitinkančios tapatybės kortelės nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip [dešimt metų nuo šio reglamento taikymo pradžios datos], atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė. ▌

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

a)   tapatybės kortelės, kurios neatitinka ICAO dokumento Nr. 9303 2 dalyje nustatytų minimaliųjų saugumo standartų arba kuriose nėra šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtos veikiančios mašininio nuskaitymo zonos, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip [penkeri metai nuo šio reglamento taikymo pradžios datos], atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė;

b)  asmenų, kurie [šio reglamento taikymo pradžios data] yra 70 metų amžiaus ir vyresni, tapatybės kortelės, atitinkančios ICAO dokumento Nr. 9303 2 dalyje išdėstytus minimaliuosius saugumo standartus ir kuriose yra šio straipsnio 3 dalyje apibrėžta veikianti mašininio nuskaitymo zona, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui.

3.   2 dalyje funkcinė mašininio nuskaitymo zona – tai:

a)  veikianti mašininio nuskaitymo zona, atitinkanti ICAO dokumento Nr. 9303 3 dalį, arba

b)  bet kuri kita mašininio nuskaitymo zona, apie kurioje esančios informacijos nuskaitymui ir rodymui reikalingas taisykles praneša išduodančioji valstybė narė, nebent valstybė narė ne vėliau kaip ... [šio reglamento taikymo pradžios data] praneštų Komisijai, kad ji neturi pajėgumų šiai informacijai perskaityti ir parodyti.

Gavusi pranešimą, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, Komisija atitinkamai informuoja atitinkamą valstybę narę ir Tarybą.

III skyrius

Sąjungos piliečiams išduodami teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai

6 straipsnis

Pateiktina būtinoji informacija

Kai teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus išduoda valstybės narės Sąjungos piliečiams, juose pateikiama bent jau ši informacija:

a)  dokumento pavadinimas jį išduodančios valstybės narės viena ar keliomis oficialiosiomis kalbomis ir bent viena papildoma oficialiąja Sąjungos institucijų kalba;

b)  aiški nuoroda į tai, kad dokumentas Sąjungos piliečiui išduotas pagal Direktyvą 2004/38/EB;

c)  dokumento numeris;

d)  dokumento turėtojo vardas (-ai) ir pavardė;

e)  dokumento turėtojo gimimo data;

f)   informacija, kuri turi būti pateikta registracijos pažymėjimuose ir dokumentuose, kuriais patvirtinama nuolatinė gyvenamoji vieta, išduotuose laikantis atitinkamai Direktyvos 2004/38/EB 8 ir 19 straipsnių;

g)  išduodančioji institucija;

h)  priekinėje pusėje – dokumentą išdavusios valstybės narės dviejų raidžių kodas, išspausdintas negatyvo atvaizdu mėlyname stačiakampyje ir apsuptas dvylikos geltonų žvaigždučių.

Jei valstybė narė nusprendžia imti pirštų atspaudus, atitinkamai taikoma 3 straipsnio 7 dalis. Asmenims, kurių pirštų atspaudų neįmanoma paimti fiziškai, reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas.

IV skyrius

Leidimo gyventi šalyje kortelės šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai

7 straipsnis

Vienoda forma

1.  Valstybės narės, išduodamos Sąjungos piliečių šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelę, naudoja tą pačią formą, kuri nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeistu Reglamentu (ES) 2017/1954 ir įgyvendintu Sprendimu C(2018)7767.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kortelėje ▌pateikiamas jos pavadinimas – „▌Leidimo gyventi šalyje kortelė“ arba „▌Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė“. Valstybės narės nurodo, kad šie dokumentai išduoti Sąjungos piliečio šeimos nariui pagal Direktyvą 2004/38/EB. Šiuo tikslu valstybės narės naudoja standartizuotą kodą „Šeimos narys ES DIR 2004/38/EB 10 str.“ arba „Šeimos narys ES DIR 2004/38/EB 20 str.“ [10] duomenų laukelyje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) 2017/1954, priede.

3.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, gali įrašyti duomenų, skirtų naudoti nacionaliniu lygmeniu. Įrašydamos ir saugodamos šiuos duomenis valstybės narės laikosi reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) 2017/1954, 4 straipsnio 2 pastraipoje.

8 straipsnis

Esamų leidimo gyventi šalyje kortelių naudojimo laipsniškas nutraukimas

1.  Sąjungos piliečių šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelės, neatitinkančios 7 straipsnio reikalavimų, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šio reglamento taikymo pradžios datos], atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, Sąjungos piliečių šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelės, kurios neatitinka ICAO dokumento Nr. 9303 2 dalyje nustatytų minimaliųjų saugumo standartų arba kuriose nėra veikiančios mašininio nuskaitymo zonos, atitinkančios ICAO dokumento Nr. 9303 3 dalį, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šio reglamento taikymo pradžios datos], atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

V skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Kontaktinis punktas

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria bent vieną centrinę instituciją šio reglamento įgyvendinimo kontaktiniu punktu. Jei valstybė narė paskyrė daugiau nei vieną centrinę instituciją, ji vieną iš tų institucijų paskiria kontaktiniu punktu šio reglamento įgyvendinimo tikslais. Šios institucijos pavadinimą ji praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Jei valstybė narė pakeičia savo paskirtąją instituciją, ji atitinkamai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kontaktiniai punktai būtų informuojami apie susijusias Sąjungos lygmens informacijos ir pagalbos tarnybas, įtrauktas į bendruosius skaitmeninius vartus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724(15), ir kad jie būtų pajėgūs bendradarbiauti su šiomis tarnybomis.

10 straipsnis

Biometrinių identifikatorių rinkimas

1.  Biometrinius identifikatorius renka tik kvalifikuoti ir tinkamai įgalioti darbuotojai, paskirti institucijų, atsakingų už tapatybės kortelių ar leidimo gyventi šalyje kortelių išdavimą, siekiant tikslo juos integruoti į labai saugią laikmeną, numatytą 3 straipsnio 5 dalyje tapatybės kortelių atveju ir 7 straipsnio 1 dalyje – leidimo gyventi šalyje kortelių atveju. Nukrypstant nuo pirmo sakinio, pirštų atspaudus renka tik kvalifikuoti ir tinkamai įgalioti tokių institucijų darbuotojai, išskyrus atvejus, kai prašymai teikiami valstybės narės diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms.

Siekiant užtikrinti biometrinių identifikatorių atitiktį prašymą pateikiančio asmens tapatybei, prašymą pateikiantis asmuo bent vieną kartą per kiekvieno dokumento, dėl kurio pateiktas prašymas, išdavimo procesą atvyksta asmeniškai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos ir veiksmingos biometrinių identifikatorių rinkimo procedūros ir kad jos atitiktų Chartijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytas teises ir principus.

Jei renkant biometrinius identifikatorius kyla sunkumų, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos procedūros siekiant gerbti atitinkamo asmens orumą.

3.  Tapatybės kortelių arba teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų personalizavimo tikslais saugomi biometriniai identifikatoriai laikomi labai saugiai ir tik iki dokumento atsiėmimo dienos ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 90 dienų nuo dokumento išdavimo datos, išskyrus atvejus, kai jų reikia duomenų tvarkymo tikslais pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. Pasibaigus šiam laikotarpiui šie biometriniai identifikatoriai nedelsiant ištrinami arba sunaikinami.

11 straipsnis

Asmens duomenų apsauga ir atsakomybė

1.  Nepažeidžiant Reglamento (ES) 2016/679, valstybės narės užtikrina šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą.

2.  Šiame reglamente valdžios institucijos, atsakingos už tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų išdavimą, yra laikomos Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punkte nurodytu duomenų valdytoju ir yra atsakingos už asmens duomenų tvarkymą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos galėtų visapusiškai vykdyti savo užduotis, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/679, įskaitant galimybę susipažinti su visais asmens duomenimis bei visa būtina informacija ir galimybę patekti į visas kompetentingų institucijų patalpas ar prieigą prie duomenų tvarkymo įrangos.

4.  Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais nepanaikina pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę galinčios kilti valstybės narės atsakomybės už įsipareigojimų, susijusių su asmens duomenimis, pažeidimus.

5.  Mašininio nuskaitymo forma pateikiama informacija įrašoma į tapatybės kortelę arba teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą tik pagal šį reglamentą ir šiuos dokumentus išduodančios valstybės narės nacionalinę teisę.

6.  Biometriniai duomenys, saugomi tapatybės kortelių bei teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų laikmenoje, yra naudojami tik pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, tinkamai įgaliotų kompetentingų nacionalinių institucijų ir Sąjungos agentūrų darbuotojų, siekiant patikrinti:

a)  tapatybės kortelės arba teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento autentiškumą;

b)  turėtojo tapatybę pagal tiesiogiai prieinamas palyginamas savybes, kai pagal teisės aktus reikalaujama pateikti tapatybės kortelę arba teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą.

7.  Valstybės narės tvarko ir Komisijai kasmet pateikia kompetentingų institucijų, kurios turi prieigą prie šio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodytoje laikmenoje saugomų biometrinių duomenų, sąrašą. Komisija internete skelbia tokių nacionalinių sąrašų rinkinį.

12 straipsnis

Stebėsena

Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija parengia išsamią šio reglamento rezultatų ir poveikio, įskaitant poveikį pagrindinėms teisėms, stebėsenos programą.

Stebėsenos programoje nustatomos duomenų ir kitų būtinų įrodymų rinkimo priemonės ir periodiškumas. Joje nurodomi veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės duomenims ir kitiems įrodymams rinkti bei analizuoti.

Valstybės narės pateikia Komisijai tokiai stebėsenai vykdyti reikalingus duomenis ir kitus įrodymus.

13 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir vertinimas

1.  Praėjus atitinkamai dvejiems ir 11 metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui jo įgyvendinimo ataskaitą, visų pirma dėl pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos.

2.  ▌Praėjus šešeriems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau kas šešerius metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių nustatytų faktų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama:

a)  šio reglamento poveikiui pagrindinėms teisėms;

b)  Sąjungos piliečių judumui;

c)  biometrinio sutikrinimo veiksmingumui užtikrinant kelionės dokumentų saugumą;

d)  galimybei leidimo gyventi šalyje korteles naudoti kaip kelionės dokumentus;

e)  galimybei toliau vykdyti vizualinį tapatybės kortelių derinimą;

f)  būtinybei nustatyti bendras laikinai naudojamų tapatybės dokumentų apsaugos priemones, kad jie būtų geriau pripažįstami.

3.  Valstybės narės ir atitinkamos Sąjungos agentūros teikia Komisijai informaciją, kuri būtina šioms ataskaitoms parengti.

14 straipsnis

Papildomos techninės specifikacijos

1.  Siekiant, kai tikslinga, užtikrinti, kad 2 straipsnio a ir c punktuose nurodytos tapatybės kortelės ir teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai atitiktų būsimus minimaliuosius saugumo standartus, Komisija įgyvendinimo aktais nustato papildomas technines specifikacijas, susijusias su:

a)   papildomomis apsaugos priemonėmis ir reikalavimais, įskaitant griežtesnius apsaugos nuo apgaulės, padirbinėjimo ir klastojimo standartus;

b)  3 straipsnio 5 dalyje nurodytų biometrinių identifikatorių laikmenų techninėmis specifikacijomis ir šių identifikatorių apsauga, įskaitant neteisėtos prieigos prevenciją ir lengvesnį patvirtinimą;

c)  veido atvaizdo ir pirštų atspaudų kokybės reikalavimais ir bendrais techniniais standartais.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, gali būti nuspręsta, kad šiame straipsnyje nurodytos specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Tokiu atveju su jomis leidžiama susipažinti tik įstaigoms, valstybių narių paskirtoms atsakingomis už spausdinimą, ir valstybės narės arba Komisijos tinkamai įgaliotiems asmenims.

3.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną įstaigą, atsakingą už Sąjungos piliečių šeimos narių tapatybės kortelių spausdinimą, ir vieną įstaigą, atsakingą už leidimo gyventi šalyje kortelių spausdinimą, ir praneša tokių įstaigų pavadinimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms leidžiama pakeisti tokias paskirtąsias įstaigas, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti paskirti vieną įstaigą, atsakingą ir už Sąjungos piliečių šeimos narių tapatybės kortelių, ir už jų leidimo gyventi šalyje kortelių spausdinimą, ir praneša šios įstaigos pavadinimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Dvi ar daugiau valstybių narių taip pat gali nuspręsti šiems tikslams paskirti vieną įstaigą ir jos apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1683/95 6 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 78.
(2)OL C 367, 2018 10 10, p. 78.
(3) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
(5)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(6) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).
(7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(8) 1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1).
(9) 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1954, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 286, 2017 11 1, p. 9).
(10)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(11)OL C 123, 2016 5 12, p. 1.
(12) OL L 338, 2018 9 21, p. 22.
(13) Dar nepaskelbta.
(14) 2018 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas C(2018)7767, kuriuo nustatomos vienodos leidimų gyventi trečiųjų šalių piliečiams formos techninės specifikacijos.
(15) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).


Kelių infrastruktūros saugumo valdymas ***I
PDF 252kWORD 69k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (COM(2018)0274 – C8-0196/2018 – 2018/0129(COD))
P8_TA-PROV(2019)0346A8-0008/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0274),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0196/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0008/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo(3)

P8_TC1-COD(2018)0129


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  2010 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ nurodyti Sąjungos strateginiai tikslai – iki 2020 m. perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2010 m., ir iki 2050 m. pasiekti beveik nulinį žūčių keliuose skaičių. Tačiau pastaraisiais metais pažanga siekiant tų tikslų sulėtėjo. 2017 m. birželio 8 d. Taryba savo išvadose dėl kelių eismo saugumo ir 2017 m. kovo mėn. Valetos deklaracijos patvirtinimo pritarė naujam tarpiniam tikslui iki 2030 m. perpus sumažinti sunkių sužalojimų skaičių, palyginti su 2020 m. Todėl reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti abu šie tikslai;

(2)  pagal saugios sistemos požiūrį žūčių ir sunkių sužalojimų eismo įvykiuose iš esmės galima išvengti. Visais lygmenimis reikia prisiimti bendrą atsakomybę siekiant užtikrinti, kad eismo įvykiuose žmonės nebūtų sunkiai sužalojami ir nežūtų. Visų pirma, gerai projektuojant ir tinkamai prižiūrint bei aiškiai ženklinant kelius, taip pat naudojant aiškius kelio ženklus turėtų sumažėti kelių eismo įvykių tikimybė, o „klaidas atleidžiančiuose“ keliuose (keliuose, kurie yra nutiesti išmintingai, siekiant užtikrinti, kad dėl vairavimo klaidų tiesiogiai nekiltų sunkių arba mirtinų pasekmių) turėtų sumažėti eismo įvykių sunkumas. Remdamasi visų valstybių narių patirtimi Komisija turėtų pateikti gaires dėl „klaidas atleidžiančių pakelių“ tiesimo ir priežiūros;

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013(7) apibrėžto transeuropinio transporto tinklo (TEN-T tinklo) keliai yra itin svarbūs remiant Europos integraciją. Todėl tuose keliuose reikėtų užtikrinti aukštą saugumo lygį;

(4)  TEN-T tinkle įgyvendinus kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras Sąjungoje pavyko sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų. Įvertinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB(8) poveikį paaiškėjo, kad valstybėms narėms, kuriose kelių infrastruktūros saugumo valdymo (KISV) principai savanoriškai taikomi nacionaliniuose keliuose, kurie nėra TEN-T tinklo dalis, pavyko pasiekti daug didesnį kelių saugumo lygį nei valstybėms narėms, kurios to nepadarė. Todėl pageidautina, kad tie KISV principai būtų taikomi taip pat ir kitoms Europos kelių tinklo dalims;

(5)  svarbu, kad, kalbant apie kelių eismo saugumą, ši direktyva būtų taikoma ir kelių ruožams, nutiestiems per tiltus, bei kelių ruožams, einantiems per tunelius, priklausantiems tinklui, kuriam taikoma ši direktyva, išskyrus tunelius, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB(9);

(6)  siekiant saugesnio eismo keliuose svarbu užtikrinti, kad ši direktyva taip pat būtų taikoma įvažiavimams į stovėjimo aikšteles, esančias tinklo keliuose, kuriems taikoma ši direktyva, visų pirma greitkeliuose ir pagrindiniuose keliuose, ir išvažiavimams iš jų;

(7)  sezoninės sąlygos valstybėse narėse ir regionuose labai skiriasi. Todėl svarbu, kad į šias sąlygas būtų tinkamai atsižvelgta nacionalinėse nuostatose, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę;

(8)  didelė kelių eismo įvykių dalis įvyksta nedidelę dalį sudarančiuose keliuose, kuriems būdingas didelis eismo intensyvumas ir greitis ir kuriuose daug įvairių transporto priemonių važiuoja skirtingais greičiais. Todėl ribotai išplėtus Direktyvos 2008/96/EB taikymo sritį, kad ji apimtų greitkelius ir kitus pagrindinius kelius, kurie nėra TEN-T tinklo dalis, visoje Sąjungoje turėtų gerokai padidėti kelių infrastruktūros saugumo lygis;

(9)  siekiant užtikrinti, kad toks taikymo srities išplėtimas padarytų numatomą poveikį, logiška, kad pagrindiniai keliai, kurie nėra greitkeliai, apimtų visus kelius, priklausančius aukščiausiai kelių kategorijai, esančiai žemiau greitkelio kategorijos nacionalinėje kelių klasifikacijoje. Dėl tos pačios priežasties valstybės narės turėtų būti skatinamos užtikrinti, kad ši direktyva būtų toliau taikoma bent visiems tiems keliams, kuriems iki šios direktyvos įsigaliojimo buvo taikoma, taip pat ir savanoriškai, Direktyva 2008/96/EB;

(10)  nustačius reikalavimą, kad Direktyvoje 2008/96/EB nustatytas procedūras privaloma taikyti visiems kelių infrastruktūros projektams ne miesto teritorijose, kurie yra įgyvendinami naudojant Sąjungos finansavimą, turėtų pavykti užtikrinti, kad Sąjungos lėšos nebūtų naudojamos nesaugiems keliams tiesti;

(11)  Direktyva 2008/96/EB taikoma tik kelių infrastruktūrai. Todėl šia direktyva nedaromas poveikis nei kelių eismą reglamentuojantiems teisės aktams, nei valstybių narių kompetencijai savarankiškai spręsti dėl kelių eismo srities teisės aktų. Turėtų būti atsižvelgta į 1949 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Ženevos kelių eismo konvenciją ir 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelių eismo konvenciją, taip pat į 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelio ženklų ir signalų konvenciją;

(12)  rizika grindžiamas viso tinklo kelių saugumo vertinimas, atrodo, yra veiksminga ir efektyvi priemonė nustatyti tinklo dalims, kuriose reikėtų atlikti išsamesnius kelių saugumo patikrinimus ir pirmumo tvarka daryti investicijas, atsižvelgiant į jų potencialą padidinti viso tinklo saugumo lygį. Taigi visą kelių tinklą, kuriam taikoma ši direktyva, reikėtų sistemingai vertinti, be kita ko, elektroniniais ir skaitmeniniais būdais renkant duomenis, siekiant padidinti kelių eismo saugumo lygį visoje Sąjungoje;

(13)  veiksmingiausių ankstesnės procedūros „saugumo lygių nustatymas eksploatuojamame kelių tinkle ir to tinklo valdymas“ elementų integravimas į naująją viso tinklo kelių saugumo vertinimo procedūrą turėtų leisti geriau nustatyti kelių ruožus, kuriuose galimybės padidinti saugumo lygį yra didžiausios ir kuriuose imantis tikslinių intervencinių priemonių turėtų pavykti labiausiai pagerinti padėtį;

(14)  siekiant pagerinti KISV procedūrų kokybę, objektyvumą ir veiksmingumą, būtų naudinga leisti valstybėms narėms pasinaudoti, kai tikslinga, galimybėmis, kurias atveria nuolat tobulėjančios technologijos, pasitelkiamos atliekant kelių ruožų patikrinimus, dokumentuojant kelio saugumo sąlygas ir renkant kitus su kelių tinklo saugumu susijusius duomenis;

(15)  norint užtikrinti didesnį kelių infrastruktūros saugumo lygį, kad būtų įgyvendinti Sąjungos kelių saugumo tikslai, itin svarbu sistemingai imtis tolesnių veiksmų pagal KISV procedūrų išvadas. Tuo tikslu turėtų būti parengiami prioritetinių veiksmų planai ir taip užtikrinama, kad būtų kuo skubiau įgyvendinamos būtinos intervencinės priemonės. Konkrečiai, tolesnės priemonės, kurių imamasi remiantis viso tinklo kelių saugumo vertinimo išvadomis, turėtų būti arba tiksliniai kelių saugumo patikrinimai, arba, jei įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, tiesiogiai vykdomi taisomieji veiksmai, kuriais siekiama pašalinti arba sumažinti kelių saugumo riziką neužkraunant nereikalingos administracinės naštos;

(16)  esamų kelių saugumą būtina didinti nukreipiant investicijas į didžiausio avaringumo kelių ruožus ir (arba) į tuos kelių ruožus, kuriuose yra didžiausios nelaimingų atsitikimų mažinimo galimybės;

(17)  tokioms investicijoms remti gali būti naudojamasi, laikantis taikytinų sąlygų, Sąjungos lygmens finansavimu ir finansinėmis paskatomis, papildant atitinkamas nacionalines investicijas ir paskatas;

(18)  ypač didelė eismo įvykių rizika kyla kelių tinklo ruožuose, kurie jungiasi su transeuropinio tinklo kelių tuneliais, kuriems taikoma Direktyva 2004/54/EB. Todėl, siekiant padidinti kelių tinklo, kuriam taikoma ši direktyva, saugumo lygį, reikėtų vykdyti bendrus tokių kelių ruožų saugumo patikrinimus dalyvaujant ir kelių, ir tunelių srities kompetentingų institucijų atstovams;

(19)  Sąjungoje 2017 m. 47 proc. žuvusiųjų eismo įvykiuose buvo pažeidžiami eismo dalyviai. Taigi užtikrinant, kad visose KISV procedūrose būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių interesus, ir rengiant tokių eismo dalyvių infrastruktūrai taikytinus kokybės reikalavimus turėtų pavykti padidinti jų saugumo keliuose lygį;

(20)  siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms tobulinti savo procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploataciją, turėtų būti nustatytos bendrosios specifikacijos siekiant skatinti veiksmingą kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms;

(21)  saugumo gerinimui pirmenybė teikiama ir geležinkelio pervažose (t. y., signalizacijai, infrastruktūros gerinimui). Remiantis Europos Sąjungos geležinkelių agentūros parengta 2018 m. ES geležinkelių saugos ir sąveikos ataskaita, 2016 m. 108 000 pervažų Sąjungoje įvyko 433 didelės avarijos, kuriose 255 žmonės žuvo ir 217 žmonių buvo sunkiai sužeisti. Todėl reikėtų nustatyti didelį pavojų saugumui keliančias geležinkelio pervažas, kad jos būtų pagerintos;

(22)  kokybiškas kelių ženklinimas ir kelio ženklai yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti pagalbą vairuotojams ir susietosioms bei automatizuotoms transporto priemonėms. Bendrosios kelių ženklinimo ir kelio ženklų specifikacijos turėtų tapti pagrindu, sudarančiu sąlygas diegti pažangias susietąsias ir automatizuotas judumo sistemas. Pageidautina laikytis bendro Europos požiūrio, atitinkančio 1968 m. Vienos kelio ženklų ir signalų konvenciją;

(23)  siekiant sustiprinti rezultatus, kurių tikimasi taikant šią direktyvą, ir užtikrinti deramą saugumo lygį nelaimių atveju, valstybės narės galėtų palengvinti savo civilinės saugos, reagavimo į nelaimes ir kelių eismo policijos tarnybų bendradarbiavimą, kai tai tikslinga ir ypač tarpvalstybiniuose kelių ruožuose. Jeigu vykdant tą veiklą reikalingas valstybių narių bendradarbiavimas, tinkamą pagrindą tam suteikia Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1313/2013/ES(10) nustatytas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas;

(24)  nepažeidžiant viešųjų pirkimų srities teisės aktų, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES(11), kelių infrastruktūros sektoriuje vykdant viešuosius pirkimus su saugumu susijusios techninės specifikacijos turėtų būti skelbiamos viešai;

(25)  siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti atskaitingumą, reikėtų pranešti kelių saugumo reitingus, kad eismo dalyviai būtų informuoti apie infrastruktūros būklę ir būtų padidintas jų bendras informuotumas;

(26)  turėtų būti skatinamas specialistų keitimasis su saugios sistemos metodika susijusia patirtimi ir kelių saugumo auditorių keitimasis informacija;

(27)  skelbiant viso tinklo kelių saugumo vertinimo rezultatus turėtų pavykti užtikrinti infrastruktūrai būdingą saugumo lygį, kurį būtų galima palyginti visoje Sąjungoje;

(28)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti procedūras, užtikrinančias pastovų aukštą kelių saugumo lygį TEN-T tinkle ir greitkelių ir pagrindinių kelių tinkle visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o visoje Sąjungoje būtina darniau siekti aukštesnių kelių infrastruktūros saugumo standartų, šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Imantis veiksmų Sąjungos lygmeniu kelionės Sąjungoje turėtų tapti saugesnės ir dėl to savo ruožtu turėtų pagerėti vidaus rinkos veikimas ir turėtų būti paremtas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslas;

(29)  siekiant užtikrinti, kad KISV procedūrų turinys ir toliau būtų grindžiamas geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kad ji galėtų iš dalies keisti šios direktyvos priedus, atsižvelgdama į technikos pažangą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)  būtina imtis konkrečių priemonių norint užtikrinti nuolatinį kelių saugumo valdymo praktikos gerinimą ir pasirūpinti, kad transporto priemonėms, kuriose įrengtos pagalbinės vairavimo sistemos arba aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo įranga, būtų lengviau atpažinti kelių ženklinimą ir kelio ženklus. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(13);

(31)  todėl Direktyva 2008/96/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2008/96/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2008/96/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

„1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ir įgyvendintų procedūras, susijusias su poveikio kelių saugumui vertinimais, kelių saugumo auditu, kelių saugumo patikrinimais ir viso tinklo kelių saugumo vertinimu.

2.  Ši direktyva taikoma projektuojamiems, tiesiamiems ar jau eksploatuojamiems transeuropiniam kelių tinklui priklausantiems keliams, taip pat jam nepriklausantiems greitkeliams ir kitiems pagrindiniams keliams.

3.  Ši direktyva taip pat taikoma 2 dalyje nenurodytiems keliams ir kelių infrastruktūros projektams, kurie yra ne miesto teritorijose, kurie nenaudojami šalia esančiai nuosavybei aptarnauti ir kurių realizavimui pasitelktas finansavimas Sąjungos lėšomis, išskyrus kelius, kurie nėra skirti bendrajam variklinių transporto priemonių eismui, pavyzdžiui, dviračių takus, arba kelius, kurie nėra suprojektuoti bendrajam eismui, pavyzdžiui, privažiuojamuosius kelius, kuriais privažiuojama prie pramonės, žemės ūkio ar miškų ūkio objektų ar teritorijų.

4.  Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos pagrindiniams keliams, kuriuose saugumo rizika yra nedidelė, esant tinkamai pagrįstoms priežastims, susijusioms su eismo intensyvumu ir eismo įvykių statistika.

Valstybės narės į šios direktyvos taikymo sritį gali įtraukti 2 ir 3 dalyse nenurodytus kelius.

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai jos teritorijoje esančių greitkelių ir pagrindinių kelių sąrašą, o vėliau – bet kokius tolesnius su tuo susijusius pakeitimus. Be to, kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie kelius, kurie pagal šią dalį nepatenka arba patenka į šios direktyvos taikymo sritį, o vėliau – bet kokius tolesnius su tuo susijusius pakeitimus.

Komisija paskelbia kelių, apie kuriuos pranešta pagal šį straipsnį, sąrašą.

5.  Ši direktyva netaikoma kelių tuneliams, kuriems taikoma Direktyva 2004/54/EB.“;

"

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 punktas pakeičiamas taip:"

„1. transeuropinis kelių tinklas – kelių tinklas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013*;

_____________________

* 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).“;

"

b)  įterpiami šie punktai:"

„2a. greitkelis – specialiai automobilių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, nenaudojamas šalia esančiai nuosavybei aptarnauti ir atitinkantis šiuos kriterijus:

   a) išskyrus specialiose vietose ar tam tikru laikotarpiu, turi abiem eismo kryptims atskiras juostas, viena nuo kitos atskirtas eismui neskirta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitu būdu;
   b) tame pačiame lygyje nesikerta su jokiu kitu keliu, geležinkeliu, tramvajų keliu arba dviračių ar pėsčiųjų taku;
   c) yra specialiai pažymėtas kaip greitkelis;

2b.  pagrindinis kelias – ne miesto vietovėse esantis kelias, jungiantis didmiesčius ar regionus arba abu, kuris priklauso aukščiausiai kelių kategorijai, esančiai žemiau „greitkelio“ kategorijos nacionalinėje kelių klasifikacijoje, galiojančioje ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos paskelbimo OL data];

"

c)  5 punktas išbraukiamas;

d)  6 ir 7 punktai pakeičiami taip:"

„6. saugumo kategorija – viena iš kategorijų, į kurias suskirstomos esamo kelių tinklo dalys pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį;

7.  tikslinis kelio saugumo patikrinimas – tikslinis tyrimas siekiant nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir sužalojimų rizika, vykdomas atliekant esamo kelio arba kelio ruožo apžiūrą vietoje;“;

"

e)   įterpiamas šis punktas:"

„7a. reguliarus kelio saugumo patikrinimas – įprastas periodinis charakteristikų ir defektų, kurių atžvilgiu saugumo sumetimais reikia atlikti priežiūros darbus, patikrinimas;“;

"

f)  papildoma šiuo punktu:"

„10. pažeidžiamas eismo dalyvis – motorine transporto priemone nevažiuojantis eismo dalyvis, įskaitant, visų pirma, dviratininkus ir pėsčiuosius, arba motorinės dviratės transporto priemonės naudotojas.“;

"

3)  4 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„5a. Komisija pradinio projektavimo etapo audito metu parengia gaires dėl „klaidas atleidžiančių pakelių“ ir „savaime suprantamų ir savaime prigyjančių kelių“ projektavimo, taip pat dėl kokybės reikalavimų, susijusių su pažeidžiamais eismo dalyviais. Tos gairės parengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais.“;

"

4)  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

„5 straipsnis

Viso tinklo kelių saugumo vertinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad viso tinklo kelių saugumo vertinimas būtų atliekamas visame eksploatuojamų kelių tinkle, kuriam taikoma ši direktyva. ▌

2.  Atliekant viso tinklo kelių saugumo vertinimus vertinama avarijų ir poveikio sunkumo rizika, remiantis šiais elementais:

   a) pirmiausia, kelio konstrukcijos charakteristikų (konstrukcinio saugumo) vizualiniu ištyrimu vietoje arba elektroninėmis priemonėmis; taip pat
   b) kelių tinklo ruožų, kurie buvo eksploatuojami ilgiau nei trejus metus ir kuriuose, proporcingai eismo srautui, įvyko daug rimtų eismo įvykių, tyrimu.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pirmasis viso tinklo kelių saugumo vertinimas būtų atliktas ne vėliau kaip 2024 m. Paskesni viso tinklo kelių saugumo vertinimai atliekami pakankamai dažnai, siekiant užtikrinti pakankamą saugumo lygį, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau nei kas penkerius metus.

4.  Atlikdamos viso tinklo kelių saugumo vertinimą, valstybės narės gali atsižvelgti į III priede nurodytus orientacinius elementus.

5.  Komisija pateikia gaires dėl sistemingų viso tinklo kelių saugumo vertinimų atlikimo ir saugumo reitingų nustatymo metodikos.

6.  Remdamosi 1 dalyje nurodyto vertinimo rezultatais ir siekdamos nustatyti poreikių imtis tolesnių veiksmų pirmumo tvarką valstybės narės suskirsto visus kelių tinklo ruožus bent į tris kategorijas pagal saugumo lygį.“;

"

5)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„6 straipsnis

Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai“;

"

b)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad ▌būtų atliekami reguliarūs kelių saugumo patikrinimai; tokie patikrinimai atliekami pakankamai dažnai, kad būtų užtikrinti derami atitinkamos kelių infrastruktūros saugumo lygiai.;

"

c)  2 dalis išbraukiama;

d)   3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Valstybės narės užtikrina kelių tinklo ruožų, besiribojančių su kelių tuneliais, kuriems taikoma Direktyva 2004/54/EB, saugumą atlikdamos bendrus kelių saugumo patikrinimus, kuriuos atlieka kompetentingi subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant šią direktyvą ir Direktyvą 2004/54/EB. Bendri kelių saugumo patikrinimai atliekami pakankamai dažnai, kad būtų užtikrinti derami saugumo lygai, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau nei kas šešerius metus.“;

"

6)  įterpiami šie straipsniai:"

„6a straipsnis

Tolesni veiksmai, susiję su eksploatuojamiems keliams taikomomis procedūromis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad remiantis pagal 5 straipsnį atliktų viso tinklo kelių saugumo vertinimų rezultatais būtų imamasi tolesnių veiksmų arba atliekant tikslinius kelių saugumo patikrinimus, arba tiesiogiai vykdant taisomuosius veiksmus.

2.  Atlikdamos tikslinius kelių saugumo patikrinimus valstybės narės gali atsižvelgti į IIa priede išdėstytus orientacinius elementus.

3.  Tikslinius kelių saugumo patikrinimus atlieka ekspertų grupės. Bent vienas ekspertų grupės narys turi atitikti reikalavimus, nustatytus 9 straipsnio 4 dalies a punkte.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad remiantis tikslinių kelių saugumo patikrinimų rezultatais būtų imamasi tolesnių veiksmų priimant pagrįstus sprendimus, ar reikia imtis taisomųjų veiksmų. Visų pirma valstybės narės nustato kelių ruožus, kuriuose reikia ▌didinti kelių infrastruktūros saugumo lygį, ir apibrėžia veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti pirmumo tvarka siekiant padidinti tų kelių ruožų saugumo lygį.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad taisomieji veiksmai pirmiausia būtų įgyvendinami kelių ruožuose, kurių saugumo lygis yra žemas ir kuriuose yra galimybė įgyvendinti priemones, kuriomis užtikrinamos didelės galimybės padidinti saugumą ir sumažinti dėl eismo įvykių patiriamas sąnaudas.

6.  Valstybės narės parengia ir reguliariai atnaujina rizikos įvertinimu grindžiamą prioritetinių veiksmų planą, pagal kurį būtų stebimas numatytų taisomųjų veiksmų įgyvendinimas.▌

6b straipsnis

Pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga

Valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinant 3–6 straipsniuose numatytas procedūras būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius.

6c straipsnis

Kelių ženklinimas ir kelio ženklai

1.  Valstybės narės savo dabartinėse ir būsimose kelių ženklinimui ir kelio ženklams skirtose procedūrose ypatingą dėmesį skiria įskaitomumo ir pastebimumo vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms užtikrinimui. Taikant šias procedūras atsižvelgiama į bendrąsias specifikacijas, kai tokios bendrosios specifikacijos yra nustatytos pagal 3 dalį.

2.  Komisijos sudaryta ekspertų grupė ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio mėn. įvertina galimybę nustatyti bendrąsias specifikacijas, įskaitant įvairius elementus, kuriais siekiama užtikrinti kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploataciją, siekiant skatinti veiksmingą kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms. Ta grupė sudaroma iš valstybių narių paskirtų ekspertų. Vertinimas, be kita ko, apima konsultacijas su Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija.

Atliekant vertinimą visų pirma atsižvelgiama į šiuos elementus:

   a) įvairių pagalbinių vairavimo technologijų ir infrastruktūros sąveiką;
   b) oro ir atmosferos reiškinių bei eismo poveikį Sąjungos teritorijoje esančiam kelių ženklinimui ir kelio ženklams;
   c) priežiūros priemonių, reikalingų įvairioms technologijoms, rūšį ir dažnumą, įskaitant apytikrį išlaidų apskaičiavimą.

3.  Atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, susijusios su 1 dalyje nurodytomis valstybių narių procedūromis, siekiant užtikrinti kelių ženklinimo ir kelio ženklų eksploataciją, atsižvelgiant į veiksmingo kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumo ir pastebimumo užtikrinimą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Įgyvendinimo aktais nedaromas poveikis Europos standartizacijos komiteto kompetencijai kelių ženklinimo ir kelio ženklų standartų srityje.

6d straipsnis

Informavimas ir skaidrumas

Komisija skelbia Europos kelių tinklo, patenkančio į šios direktyvos taikymo sritį, žemėlapį, kuris yra prieinamas internetu, pabrėždama skirtingas kategorijas, kaip nurodyta 5 straipsnio 6 dalyje.

6e straipsnis

Savanoriškas pranešimų teikimas

Valstybės narės deda pastangas sukurti savanoriškam pranešimų teikimui skirtą nacionalinę sistemą, prieinamą internetu visiems eismo dalyviams, kad būtų lengviau rinkti eismo dalyvių ir transporto priemonių perduodamus duomenis apie įvykius ir bet kokią kitą su saugumu susijusią informaciją, kuri, pranešančio asmens nuomone, kelia faktinį arba galimą pavojų kelių infrastruktūros saugumui.“;

"

7)  7 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„1a. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos gairės, pagal kurias turi būti pranešama apie eismo įvykio sunkumą, nurodant žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

"

8)  9 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„1a. Kelių eismo saugumo auditoriams, pradėjusiems mokymo kursą nuo ... [5 metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], valstybės narės užtikrina, kad kelių saugumo auditorių mokymo programa apimtų aspektus, susijusius su pažeidžiamais eismo dalyviais ir jiems skirta infrastruktūra.“;

"

9)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

„10 straipsnis

Keitimasis gerąja patirtimi

Siekdama pagerinti saugumą Sąjungos keliuose, Komisija sukuria valstybių narių keitimosi informacija ir gerąja patirtimi sistemą, kuri, inter alia, apimtų kelių saugumo mokymų programą, esamus kelių infrastruktūros saugumo projektus ir patikrintą kelių eismo saugumo technologiją.

"

10)  11 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

11)  įterpiamas šis straipsnis:"

„11a straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės iki 2025 m. spalio 31 d. ▌teikia Komisijai ataskaitą apie viso tinklo, įvertinto pagal 5 straipsnį, saugumo klasifikavimą. Kai įmanoma, ataskaita grindžiama bendra metodika. Jei taikytina, ataskaitoje taip pat pateikiamas atnaujintų nacionalinių gairių, įskaitant visų pirma patobulinimus, susijusius su technologine pažanga ir pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, nuostatų sąrašas. Nuo 2025 m. spalio 31 d. tokios ataskaitos teikiamos kas penkerius metus.

2.  Pirmą kartą iki 2027 m. spalio 31 d., o paskui kas penkerius metus, Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodytų nacionalinių ataskaitų analize, parengia ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo, visų pirma atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytus elementus, ir dėl galimų tolesnių priemonių, įskaitant šios direktyvos persvarstymą ir galimą suderinimą su technikos pažanga.“;

"

12)  12 straipsnis pakeičiamas taip:"

„12 straipsnis

Priedų pakeitimai

Komisijai pagal 12a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami ▌priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

"

13)  įterpiamas šis straipsnis:"

„12a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais*.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

_____________________

* OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“;

"

14)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

„13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

_____________________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;

"

15)  priedai iš dalies keičiami taip, kaip nurodyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ... [24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Direktyvos 2008/96/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1)  I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

POVEIKIO KELIŲ SAUGUMUI VERTINIMŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI“;

b)  2 skirsnio e punktas pakeičiamas taip:

„e) eismas (pvz., eismo intensyvumas, transporto tipų kategorijos), įskaitant apskaičiuotuosius pėsčiųjų ir dviratininkų srautus, nustatytus pagal gretimos žemės naudojimo požymius;“;

2)  II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

KELIŲ SAUGUMO AUDITŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI“;

b)  1 skirsnis papildomas šiuo punktu:

„n) nuostatos dėl pažeidžiamų eismo dalyvių:

i)  nuostatos dėl pėsčiųjų,

ii)  nuostatos dėl dviratininkų, įskaitant alternatyvių maršrutų arba kelių ruožų, atskirtų nuo didelio greičio eismo ruožų, buvimą,

iii)  nuostatos dėl motorinių dviračių transporto priemonių naudotojų,

iv)  pėstiesiems ir dviratininkams skirtų perėjų tankumas ir vieta,

v)  nuostatos dėl pėsčiųjų ir dviratininkų tos vietovės keliuose, kuriuose kyla rizika,

vi)  pėsčiųjų ir dviratininkų atskyrimas nuo didelio greičio eismo ruožų arba tiesioginių alternatyvių maršrutų žemesnių kategorijų keliuose buvimas;“;

c)  2 skirsnio h punktas pakeičiamas taip:

„h) nuostatos dėl pažeidžiamų eismo dalyvių:

i)  nuostatos dėl pėsčiųjų,

ii)  nuostatos dėl dviratininkų,

iii)  nuostatos dėl motorinių dviračių transporto priemonių naudotojų;“;

3)  įterpiamas šis priedas:

„IIa PRIEDAS

TIKSLINIŲ KELIŲ SAUGUMO PATIKRINIMŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI

1.  Kelio linija ir skerspjūvis:

a)  matomumas ir matomumo nuotoliai;

b)  greičio riba ir greičių zonos;

c)  savaime suprantama linija (t. y. linija, kurią gali atpažinti eismo dalyviai);

d)  galimybė patekti į gretimą turtą ir objektus;

e)  privažiavimas pagalbos tarnyboms ir aptarnavimo transporto priemonėms;

f)  tiltų ir pralaidų apsaugos priemonės;

g)  pakelės išdėstymas (kelkraščiai, kelio dangos kraštas, nuolydis).

2.  Sankirtos ir sankryžos:

a)  sankirtos / sankryžos tipo tinkamumas;

b)  sankirtos / sankryžos išdėstymo geometrija;

c)  sankirtų matomumas ir aiškumas (suvokimas);

d)  matomumas prie sankirtos;

e)  pagalbinių juostų išdėstymas prie sankirtos;

f)  eismo valdymas prie sankirtos (pvz., ženklas „Stop“, šviesoforai ir kt.);

g)  pėsčiųjų ir dviratininkų perėjų buvimas.

3.  Nuostatos dėl pažeidžiamų eismo dalyvių:

a)  nuostatos dėl pėsčiųjų;

b)  nuostatos dėl dviratininkų;

c)  nuostatos dėl motorinių dviračių transporto priemonių naudotojų;

d)  viešasis transportas ir infrastruktūra;

e)  geležinkelio pervažos (ypač nurodant pervažų tipą ir tai, ar jos valdomos žmogaus, nevaldomos, valdomos rankiniu arba automatiniu būdu).

4.  Apšvietimas, ženklai ir ženklinimas:

a)  nuoseklūs kelio ženklai, nebloginantys matomumo;

b)  kelio ženklų įskaitomumas (vieta, dydis, spalva);

c)  kelio ženklų stulpai;

d)  nuoseklus kelių ženklinimas ir linijos;

e)  kelių ženklinimo įskaitomumas (vieta, matmenys ir atšvaitai sausos ir šlapios dangos sąlygomis);

f)  tinkamas kelių ženklinimo kontrastas;

g)  apšviestų kelių ir sankirtų apšvietimas;

h)  tinkama pakelės įranga.

5.  Šviesoforai:

a)  valdymas;

b)  matomumas.

6.  Objektai, atviros zonos ir transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos:

a)  pakelės aplinka, įskaitant apželdinimą;

b)  pakelės pavojai ir atstumas nuo važiuojamosios dalies arba dviračių tako krašto;

c)  patogus naudotojui transporto priemonę sulaikančių įrenginių pritaikymas (skiriamųjų juostų ir avarinių atitvarų įrengimas siekiant sumažinti pavojų pažeidžiamiems eismo dalyviams);

d)  avarinių atitvarų galinės apsaugos;

e)  tinkamos tiltų ir pralaidų transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos;

f)  tvoros (ribotos prieigos keliuose).

7.  Kelio danga:

a)  kelio dangos defektai;

b)  atsparumas slydimui;

c)  laisvos medžiagos / žvyras / akmenys;

d)  balų susidarymas, vandens šalinimas.

8.  Tiltai ir tuneliai:

a)  tiltų buvimas ir jų skaičius;

b)  tunelių buvimas ir jų skaičius;

c)  vaizdiniai elementai, reiškiantys pavojus infrastruktūros saugumui.

9.  Kiti dalykai:

a)  saugių stovėjimo ir poilsio aikštelių įrengimas;

b)  pritaikymas sunkiasvorėms transporto priemonėms;

c)  akinimas dėl žibintų šviesos;

d)  kelio darbai;

e)  nesaugi veikla pakelėje;

f)  tinkama informacija apie ITS įrangą (pvz., besikeičiančių pranešimų ženklai);

g)  laukiniai ir kiti gyvūnai;

h)  mokyklos zonos perspėjimai (jei taikytina).“;

4)  III priedas pakeičiamas taip:

„III Priedas

VISO TINKLO KELIŲ SAUGUMO VERTINIMŲ ORIENTACINIAI ELEMENTAI

1.  Bendroji informacija:

a)  kelio tipas regionų (miestų), kuriuos jis jungia, tipo ir dydžio atžvilgiu;

b)  kelio ruožo ilgis;

c)  vietovės tipas (kaimo, miesto);

d)  žemės naudojimas (švietimo, prekybos, pramonės ir gamybos, gyvenamosios paskirties, ūkininkavimo ir žemės ūkio tikslais, neužstatyti plotai);

e)  privažiavimo prie turto vietų tankis;

f)  aptarnavimo kelių buvimas (pvz., prie parduotuvių);

g)  vykstantys kelio darbai;

h)  stovėjimo aikštelių buvimas.

2.  Eismo intensyvumas:

a)  eismo intensyvumas;

b)  konstatuotasis motociklų eismo intensyvumas;

c)  konstatuotasis pėsčiųjų eismo intensyvumas abiejose pusėse registruojant palei kelią judančių ir jį kertančių pėsčiųjų skaičių;

d)  konstatuotasis dviračių eismo intensyvumas abiejose pusėse, registruojant palei kelią judančių arba jį kertančių dviračių skaičių;

e)  konstatuotasis sunkiasvorių transporto priemonių eismo intensyvumas;

f)  apskaičiuotieji pėsčiųjų srautai, nustatyti pagal gretimos žemės naudojimo požymius;

g)  apskaičiuotieji dviratininkų srautai, nustatyti pagal gretimos žemės naudojimo požymius.

3.  Eismo įvykių duomenys:

a)  žuvusiųjų skaičius, eismo įvykio vieta ir priežastis pagal eismo dalyvių grupes;

b)  sunkiai sužalotųjų skaičius ir tokių įvykių vieta pagal eismo dalyvių grupes.

4.  Eksploatacinės charakteristikos:

a)  greičio riba (bendroji, motociklams, sunkvežimiams);

b)  eksploatacinis greitis (85-asis procentilis);

c)  greičio valdymas ir (arba) eismo lėtinimas;

d)  ITS prietaisų (perspėjimų apie eiles, besikeičiančių pranešimų ženklų) buvimas;

e)  mokyklos zonos perspėjimai;

f)  mokyklos perėjos prižiūrėtojo buvimas nustatytais laikotarpiais.

5.  Geometrinės charakteristikos:

a)  sankryžų charakteristikos (juostų skaičius, tipas ir plotis, vidurinių skiriamųjų juostų išdėstymas ir medžiaga, dviračių takai, pėsčiųjų takai ir kt.), įskaitant jų kintamumą;

b)  horizontalusis kreivis;

c)  nuolydis ir išilginis kelio profilis;

d)  matomumas ir matomumo nuotoliai.

6.  Objektai, atviros zonos ir transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos:

a)  pakelės aplinka ir atviros zonos;

b)  stacionarios kliūtys pakelėje (pvz., apšvietimo stulpai, medžiai ir kt.);

c)  atstumas nuo pakelės iki kliūčių;

d)  kliūčių tankis;

e)  triukšmo juostos;

f)  transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemos.

7.  Tiltai ir tuneliai:

a)  tiltų buvimas ir jų skaičius, įskaitant atitinkamą informaciją;

b)  tunelių buvimas ir jų skaičius, įskaitant atitinkamą informaciją;

c)  vaizdiniai elementai, reiškiantys pavojus infrastruktūros saugumui.

8.  Sankirtos:

a)  sankirtos tipas ir krypčių skaičius (ypač nurodant valdymo tipą ir apsaugotų posūkių buvimą);

b)  suskirstymo į kryptis taikymas;

c)  sankirtos kokybė;

d)  eismo intensyvumas sankirtoje;

e)  geležinkelio pervažų buvimas (ypač nurodant pervažų tipą ir tai, ar jos valdomos žmogaus, nevaldomos, valdomos rankiniu arba automatiniu būdu).

9.  Techninė priežiūra:

a)  kelio dangos defektai;

b)  kelio dangos atsparumas slydimui;

c)  kelkraščių būklė (įskaitant apželdinimą);

d)  ženklų, ženklinimo ir linijų būklė;

e)  transporto priemonę sulaikančių įrenginių sistemų būklė.

10.  Pažeidžiamiems eismo dalyviams skirti įrengimai:

a)  pėsčiųjų ir dviratininkų perėjos (tame pačiame arba kitame lygmenyje);

b)  dviratininkų perėjos (tame pačiame arba kitame lygmenyje);

c)  pėsčiųjų atitvarai;

d)  šaligatvio arba infrastruktūros buvimas;

e)  dviračiams skirta infrastruktūra ir jos rūšys (dviračių takai, dviračių juostos ir kt.);

f)  pėsčiųjų perėjų matomumo ir ženklinimo kokybė;

g)  pėsčiųjų ir dviratininkų perėjų infrastruktūra įvažiuojant į sankirtą iš šalutinio kelio;

h)  pėstiesiems ir dviratininkams skirtų alternatyvių maršrutų buvimas, kai nėra atskiros infrastruktūros.

11.  Sužalojimų keliuose atveju prieš susidūrimą ir (arba) po jo naudojamos sistemos ir jų sunkumo mažinimo aspektai:

a)  tinklo eksploatacijos centrai ir kita patruliavimo infrastruktūra;

b)  mechanizmai, kuriais eismo dalyviams pranešama apie vairavimo sąlygas, siekiant užkirsti kelią eismo įvykiams arba incidentams;

c)  automatinės incidentų nustatymo sistemos: jutikliai ir kameros;

d)  incidentų valdymo sistemos;

e)  sistemos, skirtos ryšiui su skubios pagalbos tarnybomis palaikyti.“;

5)  IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  1 punktas pakeičiamas taip:

„1. kuo tikslesnė eismo įvykio vieta, įskaitant GNSS koordinates;“;

b)  5 punktas pakeičiamas taip:

„5. eismo įvykio sunkumas.“.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 261.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(3)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(4) OL C 62, 2019 2 15, p. 261.
(5) OL C …
(6) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
(8) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).
(9) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (OL L 167, 2004 4 30, p. 39).
(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).
(11) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).


Visos Europos asmeninės pensijos produktas (PEPP) ***I
PDF 462kWORD 133k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (COM(2017)0343 – C8 – 0219/2017 – 2017/0143(COD))
P8_TA-PROV(2019)0347A8-0278/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0343),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0219/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0278/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP)

P8_TC1-COD(2017)0143


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Sąjungos namų ūkiai yra vieni daugiausiai taupančių visame pasaulyje, tačiau didžioji tų santaupų dalis laikoma bankų trumpalaikių indėlių sąskaitose. Didesnės investicijos į kapitalo rinkas gali padėti spręsti problemas, kurios kyla dėl gyventojų senėjimo ir mažų palūkanų normų;

(2)  senatvės pensijos yra pagrindinė pensininkų pajamų dalis, ir daugeliui žmonių apsirūpinimas pakankama pensija lemia skirtumą tarp patogios senatvės ir skurdo. Senatvės pensijos yra būtina sąlyga siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant 25 straipsnį dėl pagyvenusių žmonių teisių, kuriame teigiama: „Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime“;

(3)  Sąjungoje susiduriama su keliomis problemomis, įskaitant demografines problemas dėl to, kad Europa yra senėjantis žemynas. Be to, vyksta radikalūs karjeros modelių, darbo rinkos ir turto paskirstymo pokyčiai, kuriems reikšmingą poveikį daro ne tik skaitmeninė revoliucija;

(4)   dauguma senatvės pensijų skiriama pagal valstybines sistemas. Nepaisant išimtinės nacionalinės kompetencijos pensijų sistemų organizavimo srityje, kaip nustatyta Sutartyse, nacionalinių pensijų sistemų pajamų pakankamumas ir finansinis tvarumas yra labai svarbūs visos Sąjungos stabilumui. Todėl nukreipus daugiau europiečių santaupų grynaisiais pinigais ir bankų indėliuose į ilgalaikio pobūdžio investicinius produktus, pvz., savanoriško ilgalaikio pobūdžio pensijų kaupimo sistemas, poveikis būtų naudingas tiek asmenims (kuriems būtų naudingos didesnės pajamos ir didesnis pensijų pakankamumas), tiek visai ekonomikai;

(5)  2015 m. 11,3 mln. darbingo amžiaus (20–64 metų) Sąjungos piliečių gyveno ne savo pilietybės valstybėje narėje, o 1,3 mln. Sąjungos piliečių dirbo ne savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje;

(6)  ilgalaikio pobūdžio perkeliamas visos Europos asmeninės pensijos produktas (toliau – PEPP) padidins jo, kaip produkto, patrauklumą, visų pirma jaunimui ir mobiliesiems darbuotojams, ir padės sudaryti dar palankesnes sąlygas įgyvendinti Sąjungos piliečių teisę gyventi ir dirbti visoje Sąjungoje;

(7)  asmeninės pensijos atlieka svarbų vaidmenį susiejant ilgalaikių santaupų turėtojus ir ilgalaikio investavimo galimybes. Didesnė Europos asmeninių pensijų rinka padės užtikrinti lėšų tiekimą instituciniams investuotojams ir investicijas į realiąją ekonomiką;

(8)  šiuo reglamentu sudaromos sąlygos sukurti asmeninės pensijos produktą, kuris bus ilgalaikio pobūdžio ir kuriuo bus atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų remiamuose atsakingo investavimo principuose, ir kuris, kiek tai įmanoma, bus paprastas, saugus, nebrangus, skaidrus, patrauklus vartotojams ir perkeliamas Sąjungos mastu ir papildys valstybėse narėse veikiančias sistemas;

(9)   šiuo metu asmeninės pensijos produktų vidaus rinka neveikia sklandžiai. Kai kuriose valstybėse narėse asmeninės pensijos produktų rinkos dar visai nėra. Kitose valstybėse narėse asmeninės pensijos produktų yra, tačiau nacionalinės rinkos labai susiskaidžiusios. Dėl šios priežasties asmeninės pensijos produktų perkeliamumas ribotas. Todėl asmenims gali būti sunku pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis. Pavyzdžiui, jiems galėtų būti užkirstas kelias įsidarbinti ar išeiti į pensiją kitoje valstybėje narėje. Be to, teikėjams pasinaudoti įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas kliudo tai, kad esami asmeninės pensijos produktai nėra standartizuoti;

(10)  kadangi asmeninės pensijos produktų rinka yra susiskaidžiusi ir įvairi, PEPP poveikis valstybėms narėms galėtų būti labai skirtingas, o tikslinė auditorija labai įvairi. Kai kuriose valstybėse narėse PEPP galėtų siūlyti sprendimus žmonėms, kurie šiuo metu negali pasinaudoti pakankamu aprūpinimu. Kitose valstybėse narėse PEPP galėtų išplėsti vartotojų pasirinkimą arba pasiūlyti sprendimų mobiliesiems piliečiams. Tačiau PEPP neturėtų būti siekiama pakeisti esamų nacionalinių pensijų sistemų, nes tai – tik papildomas ir papildantis asmeninės pensijos produktas;

(11)  kapitalo rinkų sąjunga (KRS) padės sutelkti kapitalą Europoje ir jį nukreipti visoms įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, infrastruktūros ir ilgalaikiams tvariems projektams, kuriems jo reikia, kad galėtų plėstis ir kurti darbo vietas. Vienas iš pagrindinių KRS tikslų – didinti investicijas ir pasirinkimą neprofesionaliesiems investuotojams geriau panaudojant Europoje taupomas lėšas. Todėl PEPP yra žingsnis į priekį stiprinant kapitalo rinkų integraciją, nes jis remia ilgalaikį realiosios ekonomikos finansavimą, turint mintyje ilgalaikį produkto pobūdį ir investicijų tvarumą;

(12)  kaip paskelbta 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane, „Komisija įvertins galimybes parengti sėkmingai veikiančios Europos rinkos, skirtos paprastoms, veiksmingoms ir konkurencingoms asmeninėms pensijoms, sukūrimo strategiją ir nustatys, ar šiai rinkai reikalingi ES teisės aktai“;

(13)  2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(4) Europos Parlamentas pabrėžė, kad „būtina puoselėti aplinką, kuri skatina finansinių produktų inovacijas, suteikia daugiau įvairovės ir naudos realiajai ekonomikai bei stiprina paskatas investicijoms, o taip pat gali padėti sukurti adekvačias, saugias ir tvarias paprastos ir skaidrios struktūros pensijas, pavyzdžiui, sukuriant europinį pensijų produktą (angl. PEPP)“;

(14)  savo 2016 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino „sparčiai ir ryžtingai daryti pažangą siekiant įmonėms užtikrinti paprastesnes galimybes gauti finansavimą ir remti investicijas į realiąją ekonomiką toliau įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkę“;

(15)  2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga. Spartesnė reforma“ Komisija paskelbė, kad ji „apsvarstys pasiūlymus sukurti paprastą, veiksmingą ir konkurencingą ES asmeninių pensijų produktą [...]. Svarstomos galimybės apima galimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris galėtų būti pateiktas 2017 m.“;

(16)  2017 m. birželio 8 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ Komisija paskelbė pateiksianti „pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto iki 2017 m. birželio pabaigos. Jis taps pagrindu saugesnei, ekonomiškai efektyvesnei ir skaidresnei įperkamų savanoriškų asmeninės pensijos taupymo produktų rinkai, kuri gali būti valdoma tik Europos mastu. Pasiūlymas suteiks gerų galimybių ilgam investuoti pensijų santaupas ir taip padės patenkinti žmonių, kurie nori padidinti pensijai susitaupytų lėšų adekvatumą, poreikius, spręsti demografijos keliamus uždavinius, papildyti esamus pensijų kaupimo produktus ir sistemas, taip pat padidinti su asmeninėmis pensijomis susijusių išlaidų veiksmingumą“;

(17)  PEPP kūrimas padės didinti taupymo pensijai pasirinkimą, visų pirma mobiliesiems darbuotojams, ir kurti PEPP teikėjų Sąjungos rinką. Vis dėlto jis turėtų būti tik nacionalines pensijų sistemas papildantis produktas;

(18)  finansinis švietimas gali padėti namų ūkiams suprasti taupymo pasirinkimus savanoriškų asmeninės pensijos produktų srityje. Santaupų turėtojai taip pat turėtų turėti sąžiningą galimybę visapusiškai suvokti su PEPP susijusią riziką ir jo savybes;

(19)  PEPP skirta teisės aktų sistema padės pagrindą sėkmingai veikiančiai įperkamų, su savanoriška pensija susijusių investicijų rinkai, kuri gali būti valdoma visos Europos mastu. Papildydama esamas valstybines pensijų sistemas ir profesinių pensijų sistemas ir esamus pensijos kaupimo produktus, ji padės patenkinti žmonių, kurie nori padidinti pensijai susitaupytų lėšų pakankamumą, poreikius, spręsti demografinę problemą ir suteiks naują galingą privataus kapitalo šaltinį ilgalaikiam investavimui. Ši sistema nepakeis ir nesuderins esamų nacionalinių asmeninės pensijos produktų ar sistemų, taip pat ji neturės poveikio esamoms nacionalinėms valstybinėms pensijų sistemoms, profesinių pensijų sistemoms ir pensijų kaupimo produktams;

(20)  PEPP yra asmeninės neprofesinės pensijos produktas, kurį pensijai savanoriškai pasirenka PEPP santaupų turėtojas. Kadangi PEPP turėtų būti sudaromos sąlygos ilgalaikiam kapitalo kaupimui, ankstyvo kapitalo atsiėmimo galimybės turėtų būti ribotos ir už tai galėtų būti taikomos nuobaudos;

(21)  šiuo reglamentu suderinami PEPP pagrindiniai veiksniai, susiję su tokiais svarbiausiais elementais, kaip platinimas, minimalus sutarties turinys, investavimo politika, teikėjo pakeitimas ar tarpvalstybinis teikimas ir perkeliamumas. Derinant tuos pagrindinius veiksnius apskritai bus geriau užtikrinamos vienodos sąlygos asmeninės pensijos teikėjams ir bus padedama užbaigti kurti KRS ir integruoti asmeninių pensijų vidaus rinką. Be to, bus sukurtas iš esmės standartizuotas visos Europos produktas, kurį bus galima įsigyti visose valstybėse narėse ir kuris sudarys sąlygas vartotojams visapusiškai naudotis vidaus rinka į užsienį perkeliant savo teises į pensiją ir užtikrins jiems daugiau galimybių pasirinkti įvairius teikėjus, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu. Likus mažiau kliūčių teikti tarpvalstybines pensijų paslaugas, PEPP teikimas padidins konkurenciją tarp teikėjų visoje Europoje ir sukurs masto ekonomiją, kuri turėtų būti naudinga santaupų turėtojams;

(22)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu leidžiama priimti teisės aktus tiek reglamentų, tiek direktyvų forma. Pasirinkta priimti reglamentą, nes jis būtų tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Taigi, reglamentas sudarytų sąlygas greičiau pradėti naudoti PEPP ir padėtų greičiau patenkinti didesnių pensijų santaupų ir investicijų į KRS poreikį. Šiuo reglamentu derinami pagrindiniai PEPP veiksniai, kuriems neturi būti taikomos konkrečios nacionalinės taisyklės, ir todėl šiuo atveju reglamentas yra tinkamesnė priemonė nei direktyva. Priešingai, veiksniams, kurie nepatenka į šio reglamento taikymo sritį (pvz., kaupiamojo etapo sąlygos), taikomos nacionalinės taisyklės;

(23)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos PEPP registravimo, teikimo, platinimo ir priežiūros taisyklės. PEPP turėtų būti taikomos šio reglamento, susijusios sektorinės Sąjungos teisės ir atitinkamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų nuostatos. Be to, turėtų būti taikomi valstybių narių įgyvendinant sektorinę Sąjungos teisę priimti teisės aktai. Jei produktui netaikomas šis reglamentas arba sektorinė Sąjungos teisė, jam turėtų būti taikomi atitinkami valstybių narių teisės aktai. PEPP atveju taip pat turėtų būti sudaromos sutartys tarp PEPP santaupų turėtojo ir PEPP teikėjo (toliau – PEPP sutartis). Yra nustatytos tam tikros pagrindinės produkto savybės, kurios turėtų būti įtrauktos į PEPP sutartį. Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, ypač susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise. Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daroma poveikio nacionalinei sutarčių, socialinei, darbo ir mokesčių teisei;

(24)  šiame reglamente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad PEPP sutartis turi atitikti visas taikytinas taisykles. Be to, PEPP sutartyje turėtų būti nustatytos šalių teisės ir pareigos bei nurodytos pagrindinės produkto savybės. PEPP sutartį PEPP santaupų turėtojų grupės vardu taip pat galėtų sudaryti tos grupės, pavyzdžiui, nepriklausomos santaupų turėtojų asociacijos, atstovas, jei tai atliekama laikantis šio reglamento ir taikomos nacionalinės teisės, o PEPP santaupų turėtojai, sudarydami tokią PEPP sutartį, gauna tokią pačią informaciją ir konsultacijas, kaip ir PEPP santaupų turėtojai, sudarydami PEPP sutartį tiesiogiai su PEPP teikėju arba per PEPP platintoją;

(25)  PEPP teikėjai turėtų turėti prieigą prie visos Sąjungos rinkos pasinaudodami viena produkto registracija, kuri turi būti atlikta remiantis bendru taisyklių rinkiniu. Norėdami prekiauti produktu su nuoroda „PEPP“, to prašantys PEPP teikėjai turėtų pateikti registracijos paraišką savo kompetentingoms institucijoms. Šiuo reglamentu nedraudžiama įregistruoti esamo asmeninės pensijos produkto, kuris atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Kompetentingos institucijos turėtų priimti sprendimą dėl registracijos, jei paraišką pateikęs PEPP teikėjas pateikė visą būtiną informaciją ir jei įdiegta tinkama tvarka, siekiant laikytis šio reglamento reikalavimų. Kompetentingoms institucijoms priėmus sprendimą dėl registracijos, jos turėtų apie jį pranešti Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (toliau – EIOPA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(5), kad PEPP teikėjas ir PEPP būtų įregistruoti viešajame centriniame registre. Tokia registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų laikymosi priežiūrą, apie visus per registracijos procedūrą pateiktos informacijos ir dokumentų pasikeitimus turėtų būti nedelsiant pranešta kompetentingoms institucijoms ir, kai taikytina, EIOPA;

(26)  EIOPA turėtų sukurti viešąjį centrinį registrą, kuriame būtų pateikiama informacija apie PEPP, kurie buvo įregistruoti ir kuriuos galima teikti ir platinti Sąjungoje, ir apie PEPP teikėjus, ir valstybių narių, kuriose siūlomas PEPP, sąrašas. Kai PEPP teikėjai neplatina PEPP valstybės narės teritorijoje, bet gali atidaryti tos valstybės narės subsąskaitą, kad užtikrintų perkeliamumą savo PEPP klientams, tame registre taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie tai, kurių valstybių narių subsąskaitas PEPP teikėjas siūlo;

(27)  valstybėse narėse labai skiriasi profesinių pensijų įstaigų (toliau – PPĮ), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2341(6), organizavimas ir reguliavimas. Kai kuriose valstybėse narėse toms įstaigoms leidžiama vykdyti tik su profesinėmis pensijomis susijusią veiklą, o kitose valstybėse narėse toms įstaigoms, įskaitant įgaliotus subjektus, kurie atsakingi už jų valdymą ir kurie veikia jų vardu, kai PPĮ neturi juridinio asmens statuso, leidžiama vykdyti su profesinėmis ir asmeninėmis pensijomis susijusią veiklą. Tai ne tik lemia skirtingas PPĮ organizacines struktūras, bet taip pat skirtingą joms taikomą nacionalinio lygmens priežiūrą. Visų pirma, leidimą vykdyti su profesinėmis ir asmeninėmis pensijomis susijusią veiklą turinčių PPĮ prudencinė priežiūra yra platesnė nei PPĮ, kurios vykdo tik su profesinėmis pensijomis susijusią veiklą, priežiūra.

Siekiant nepakenkti finansiniam stabilumui ir atsižvelgti į skirtingą organizacinę struktūrą ir priežiūrą, tik toms PPĮ, kurios pagal nacionalinę teisę gali teikti ir asmeninės pensijos produktus ir yra prižiūrimos, turėtų būti leidžiama teikti PEPP. Be to, siekiant dar geriau užtikrinti finansinį stabilumą, visas su PEPP teikimo verslu susijęs turtas ir įsipareigojimai turėtų būti skirti tik PEPP ir jų neturėtų būti galima perkelti į kitą įstaigos profesinių pensijų teikimo veiklos skyrių. PPĮ, kurios teikia PEPP, taip pat visada turėtų atitikti atitinkamus Direktyvoje (ES) 2016/2341 nustatytus standartus, įskaitant išsamesnes valstybių narių, kuriose jos yra registruotos arba kuriose joms suteiktas leidimas pagal Direktyvą (ES) 2016/2341, investavimo taisykles, valstybių narių nustatytas perkeliant tą direktyvą į nacionalinę teisę, ir jų valdymo sistemos nuostatas. Kaip ir kitų PEPP teikėjų atveju, kai šiuo reglamentu nustatomos griežtesnės nuostatos, turėtų būti taikomos tokios nuostatos;

(28)  vienas PEPP pasas užtikrins PEPP vidaus rinkos sukūrimą;

(29)  PEPP teikėjai turėtų galėti platinti savo sukurtus ir ne savo sukurtus PEPP, jei tai daroma laikantis susijusių sektorinės teisės aktų. PEPP platintojai turėtų galėti platinti ne savo sukurtus PEPP. PEPP platintojai turėtų platinti tik tuos produktus, apie kuriuos jie turi tinkamų žinių ir kompetencijos, vadovaujantis susijusia sektorine teise;

(30)  prieš sudarant PEPP sutartį PEPP teikėjai arba PEPP platintojai potencialiems PEPP santaupų turėtojams turėtų teikti konsultacijas, atsižvelgdami į ilgalaikį produkto pobūdį, individualius PEPP santaupų turėtojo poreikius ir ribotas išpirkimo galimybes. Per konsultacijas visų pirma turėtų būti siekiama informuoti PEPP santaupų turėtoją apie investavimo galimybių ypatybes, kapitalo apsaugos lygį ir išmokų formas;

(31)   naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, PEPP teikėjai gali teikti PEPP, o PEPP platintojai gali platinti PEPP priimančiosios valstybės narės teritorijoje atidarę tos priimančiosios valstybės narės subsąskaitą. Siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir veiksmingą vartotojų apsaugą, buveinės ir priimančiosios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti užtikrindamos šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą. Jeigu naudodamiesi laisve teikti paslaugas PEPP teikėjai ir PEPP platintojai vykdo veiklą įvairiose valstybėse narėse, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos dėl savo glaudesnių ryšių su PEPP teikėju turėtų būti atsakingos už tai, kad būtų vykdomos šiame reglamente nurodytos pareigos. Siekiant užtikrinti teisingą atsakomybės pasidalijimą tarp buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų, jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sužino apie bet kokį pareigų nevykdymą jų valstybės narės teritorijoje, jos turėtų informuoti buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas ir šios tuomet privalėtų imtis tinkamų priemonių. Be to, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę įsikišti, jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nesiima tinkamų priemonių arba jei priemonės, kurių imtasi, yra nepakankamos;

(32)  valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę naudoti visas reikiamas priemones, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad PEPP teikėjai ir PEPP platintojai Sąjungoje tinkamai vykdytų įsisteigimo laisve ar laisve teikti paslaugas grindžiamą veiklą. Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, visi kompetentingų institucijų veiksmai turėtų būti proporcingi konkretaus teikėjo arba platintojo veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, apimčiai ir sudėtingumui▐;

(33)  europinį PEPP mastą galima plėtoti ne tik teikėjo lygmeniu, pasinaudojant jo tarpvalstybinės veiklos galimybėmis, bet ir PEPP santaupų turėtojo lygmeniu, pasinaudojant PEPP perkeliamumo galimybe ir teikėjo keitimo paslauga, taip prisidedant prie asmenų, kurie naudojasi savo teise laisvai judėti pagal SESV 21 ir 45 straipsnius, asmeninės pensijos teisių apsaugos. Perkeliamumas yra susijęs su PEPP santaupų turėtojo išvykimu gyventi į kitą valstybę narę nepakeičiant PEPP teikėjų, o PEPP teikėjų pakeitimas nebūtinai yra susijęs su gyvenamosios vietos pakeitimu;

(34)  PEPP turėtų apimti nacionalines subsąskaitas, kurių kiekvienai turėtų būti būdingi tokie asmeninės pensijos produkto veiksniai, pagal kuriuos PEPP įmokoms arba išmokoms būtų galima taikyti paskatas, jei jos taikomos valstybėse narėse, kurių subsąskaitą PEPP teikėjas atidarė. Subsąskaita turėtų būti naudojama per kaupiamąjį etapą įmokėtoms įmokoms ir per išmokėjimo etapą išmokėtoms išmokoms registruoti pagal valstybės narės, kurios subsąskaita buvo atidaryta, teisę. Pirma subsąskaita PEPP santaupų turėtojui turėtų būti atidaryta pasirašius PEPP sutartį;

(35)  siekiant PEPP teikėjams sudaryti sklandaus perėjimo sąlygas, pareiga teikti PEPP su bent dviejų valstybių narių subsąskaitomis turėtų būti taikoma per trejus metus po šio reglamento taikymo pradžios dienos. Pradėjus naudoti PEPP, siekiant neklaidinti PEPP santaupų turėtojų, PEPP teikėjas turėtų pateikti informaciją apie tai, kurias nacionalines subsąskaitas galima naudoti iš karto. Jei PEPP santaupų turėtojas persikelia į kitą valstybę narę ir jei neatidaryta tos valstybės narės subsąskaita, PEPP teikėjas turėtų suteikti galimybę PEPP santaupų turėtojui nedelsiant ir nemokamai pakeisti PEPP teikėją į kitą teikėją, kuris teikia tos valstybės narės subsąskaitas. PEPP santaupų turėtojui taip pat turėtų būti suteikiama galimybė toliau mokėti įmokas į subsąskaitą, į kurią jis mokėjo prieš pakeisdamas gyvenamąją vietą;

(36)  atsižvelgiant į ilgalaikį PEPP pobūdį ir susijusią administracinę naštą, potencialiems PEPP santaupų turėtojams ir PEPP išmokų gavėjams PEPP teikėjai ir PEPP platintojai turėtų pateikti aiškią, lengvai suprantamą ir aktualią informaciją, kad jiems būtų lengviau priimti sprendimus dėl pensijos. Dėl tos pačios priežasties PEPP teikėjai ir PEPP platintojai taip pat turėtų užtikrinti aukštą skaidrumo lygį įvairiais PEPP etapais, įskaitant etapą iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo etapą, kaupiamąjį etapą (įskaitant priešpensinį etapą) ir išmokėjimo etapą. Visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie sukauptas teises į pensiją, prognozuojamus PEPP pensijos išmokų dydžius, riziką ir garantijas, ASV veiksnių integravimą, taip pat išlaidas. Jei prognozuojami PEPP pensijų išmokų dydžiai pagrįsti ekonominiais scenarijais, ta informacija turėtų apimti geriausią numatomą scenarijų ir nepalankų scenarijų – jis turėtų būti tikrai blogas, bet realistinis;

(37)  prieš sudarant PEPP sutartį, potencialiems PEPP santaupų turėtojams turėtų būti pateikta visa būtina informacija, kad jie pasirinktų turėdami pakankamai informacijos. Prieš sudarant PEPP sutartį turėtų būti nurodyti su pensija susiję reikalavimai bei poreikiai ir turėtų būti teikiamos konsultacijos;

(38)  siekdami užtikrinti optimalų produkto skaidrumą, PEPP teikėjai, prieš galėdami savo sukurtus PEPP platinti PEPP santaupų turėtojams, turėtų parengti tiems PEPP skirtą PEPP pagrindinės informacijos dokumentą. Jie taip pat turėtų būti atsakingi už PEPP pagrindinės informacijos dokumento tikslumą. PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turėtų pakeisti ir pritaikyti mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014(7), kuris dėl to neturėtų būti teikiamas PEPP atveju. Pagrindinio PEPP atveju turėtų būti rengiamas atskiras PEPP pagrindinės informacijos dokumentas. Kai PEPP teikėjas siūlo alternatyvių investavimo galimybių, taip pat turėtų būti pateiktas bendras tų alternatyvių investavimo galimybių pagrindinės informacijos dokumentas, kuriame taip pat galėtų būti nuorodų į kitus dokumentus. Jei reikalaujama informacija apie alternatyvias investavimo galimybes negali būti pateikta viename pagrindinės informacijos dokumente, turėtų būti pateikiamas atskiras kiekvienos investavimo galimybės pagrindinės informacijos dokumentas. Tačiau tai turėtų būti daroma tik tuo atveju, jei bendro alternatyvių investavimo galimybių pagrindinės informacijos dokumento pateikimas neatitiktų PEPP klientų interesų. Todėl, kai kompetentingos institucijos vertina PEPP pagrindinės informacijos dokumento atitiktį šiam reglamentui, jos turėtų užtikrinti optimalų skirtingų investavimo galimybių palyginamumą, jei taikoma, visų pirma atsižvelgdamos į aktualias žinias apie elgsenos analizę, kad būtų išvengta informacijos pateikimo būdo sukeliamų kognityvinių polinkių;

(39)  siekiant užtikrinti, kad PEPP pagrindinės informacijos dokumentai būtų plačiai išplatinti ir prieinami, šiuo reglamentu turėtų būti numatyta, kad PEPP teikėjas privalo paskelbti PEPP pagrindinės informacijos dokumentus savo interneto svetainėje. PEPP teikėjas turėtų paskelbti PEPP pagrindinės informacijos dokumentą kiekvienai valstybei narei, kurioje PEPP platinamas naudojantis laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve. Tame dokumente pateikiama konkreti informacija apie su kaupiamuoju etapu ir išmokėjimo etapu susijusias sąlygas toje valstybėje narėje;

(40)  nacionaliniu lygmeniu jau rengiamos asmeninės pensijos produktų skaičiuoklės. Vis dėlto, kad šios skaičiuoklės būtų kuo naudingesnės vartotojams, į jas turėtų būti įtrauktos išlaidos ir mokesčiai, kuriuos ima įvairūs PEPP teikėjai, ir visos papildomos išlaidos ar mokesčiai, kuriuos ima tarpininkai arba kurie imami kitose investavimo grandinės dalyse, kurių PEPP teikėjai dar nėra įskaičiavę;

(41)  ▌į PEPP pagrindinės informacijos dokumentą įtrauktina išsami informacija ir šios informacijos pateikimas turėtų būti papildomai suderinti techniniais reguliavimo standartais, ▌kuriuose atsižvelgiama į atliktus ir atliekamus vartotojų elgesio mokslinius tyrimus, įskaitant įvairių informacijos pateikimo vartotojams būdų veiksmingumo tyrimų rezultatus. Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus. Techninių reguliavimo standartų projektus turėtų rengti EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis Europos priežiūros institucijomis (EPI) – EIOPA, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(8) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(9), kai taikytina, taip pat ir su Europos Centriniu Banku, kompetentingomis institucijomis ir atlikus vartotojų bei sektoriaus tyrimus, kaip numatyta šiame reglamente, išsamiai nurodant informacijos, kuri turi būti pateikta PEPP pagrindinės informacijos dokumente, detales ir pateikimą; sąlygos, kuriomis PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turėtų būti peržiūrimas ir patikslinamas; pensijų išmokų prognozių prielaidų nustatymo taisyklės; informacijos, kuri turi būti nurodyta PEPP išmokų ataskaitoje, pateikimo detalės; ir būtiniausi kriterijai, kuriuos turi atitikti rizikos mažinimo metodai. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EIOPA turėtų atsižvelgti į visus galimus PEPP tipus, PEPP ilgalaikį pobūdį, PEPP santaupų turėtojų pajėgumus ir PEPP veiksnius. Prieš siunčiant techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai, kai taikoma, turėtų būti atliekami vartotojų tyrimai ir sektoriaus tyrimai naudojant realius duomenis. Tuos techninius reguliavimo standartus Komisija turėtų priimti deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EIOPA parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija detalių kartu su reikalavimais teikti tą informaciją standartiniu formatu, padedančiu palyginti duomenis, ir, pasikonsultavusi su kitomis EPI ir kompetentingomis institucijomis bei atlikusi sektoriaus tyrimus, dėl priežiūros institucijoms teikiamų ataskaitų formato pasitelkiant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnio;

(42)  PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turėtų aiškiai skirtis nuo reklaminės medžiagos ir būti nuo jos atskirtas;

(43)  PEPP teikėjai turėtų parengti PEPP santaupų turėtojams skirtą PEPP išmokų ataskaitą, kad pateiktų jiems pagrindinius asmeninius ir bendruosius duomenis, susijusius su PEPP ▌, ir teiktų naujausią informaciją apie juos. PEPP išmokų ataskaita turėtų būti aiški ir išsami, joje turėtų būti pateikiama aktuali ir tinkama informacija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos suprasti, kaip teisės į pensiją keičiasi laikui bėgant ir naudojantis skirtingais pensijų produktais, ir kad būtų skatinamas darbo jėgos judumas. Į PEPP išmokų ataskaitą taip pat turėtų būti įtraukta pagrindinė informacija apie investavimo politiką, susijusią su ASV veiksniais, ir turėtų būti nurodyta, kur ir kaip PEPP santaupų turėtojai galėtų gauti papildomos informacijos apie ASV veiksnių integravimą. PEPP išmokų ataskaita turėtų būti kasmet pateikiama PEPP santaupų turėtojams;

(44)  likus dviem mėnesiams iki datų, kurias PEPP santaupų turėtojai turi galimybę pakeisti savo išmokų mokėjimo galimybes, PEPP teikėjai turėtų informuoti PEPP santaupų turėtojus apie artėjančią išmokėjimo etapo pradžią, galimas išmokų formas ir galimybę pakeisti išmokų mokėjimo formą. Jeigu atidaryta daugiau kaip viena subsąskaita, PEPP santaupų turėtojai turėtų būti informuoti apie galimą išmokėjimo etapo pradžią kiekvienai subsąskaitai;

(45)  išmokėjimo etapu PEPP išmokų gavėjai toliau turėtų gauti informaciją apie savo PEPP išmokas ir atitinkamas jų išmokėjimo galimybes. Tai yra ypač svarbu, kai išmokėjimo etapu reikšmingą investavimo riziką prisiima PEPP išmokų gavėjai;

(46)  siekiant tinkamai apsaugoti PEPP santaupų turėtojų ir PEPP išmokų gavėjų teises, PEPP teikėjams turėtų būti suteikta galimybė turtą paskirstyti tokiu būdu, kuris tiksliai atitinka jų įsipareigojimų, įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus, pobūdį ir trukmę. Todėl reikalinga veiksminga priežiūra ir tokios investicijų taisyklės, kurios suteiktų PEPP teikėjams pakankamai lankstumo galimybių priimti sprendimus dėl saugiausios ir veiksmingiausios investavimo politikos, kartu įpareigodamos juos veikti ribojant riziką ir atsižvelgiant į bendrus PEPP santaupų turėtojų ilgalaikius interesus. Todėl rizikos ribojimo principo laikymasis reikalauja, kad investavimo politika būtų pritaikyta prie PEPP teikėjo klientų struktūros;

(47)  nustačius rizikos ribojimo principą kaip pagrindinį kapitalo investicijų principą ir suteikus galimybę PEPP teikėjams veikti už savo šalies ribų, skatinamas santaupų nukreipimas į asmeninių pensijų teikimo sektorių, o tai prisideda prie ekonominės ir socialinės pažangos. Taikant rizikos ribojimo principą taip pat turėtų būti tiesiogiai atsižvelgiama į ASV veiksnių vaidmenį investavimo procese;

(48)  šiuo reglamentu PEPP teikėjams turėtų būti tinkamu lygmeniu užtikrinama investavimo laisvė. Būdami ypač ilgo laikotarpio investuotojai su maža likvidumo rizika, PEPP teikėjai gali prisidėti prie KRS kūrimo apdairiai investuodami į nelikvidų turtą, pavyzdžiui, akcijas ir kitas priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS) ar organizuotos prekybos sistemose (OPS). Jie taip pat gali naudotis tarptautinės įvairovės teikiamais privalumais. Todėl neturėtų būti ribojamos apdairios investicijos į akcijas valiutomis, išskyrus tas, kuriomis išreikšti įsipareigojimai, ir į kitas priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio ir kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS, nebent tai pagrįsta rizikos ribojimu, siekiant apsaugoti PEPP santaupų turėtojų ir PEPP išmokų gavėjų interesus;

(49)  kiek tai susiję su KRS stiprinimu, tai, kas sudaro priemones, kurios yra ilgalaikio ekonominio pobūdžio, suprantama plačiai. Tokios priemonės yra neperleidžiamieji vertybiniai popieriai, todėl jos neturi prieigos prie antrinių rinkų likvidumo. Joms dažnai reikia ribotos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių ribojama galimybė jais prekiauti, ir turėtų būti suprantama, kad šios priemonės apima dalyvavimą valdant nebiržinių įmonių kapitalą ir tų įmonių skolos priemones bei toms įmonėms suteiktas paskolas. Nebiržinės įmonės apima infrastruktūros projektus, augti siekiančias nebiržines bendroves, nekilnojamąjį turtą arba kitą turtą, kuris galėtų tikti ilgalaikėms investicijoms. Mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros projektai dažnai yra nebiržinis turtas ir priklauso nuo ilgalaikių kreditų projekto finansavimui. Atsižvelgiant į ilgalaikį PEPP teikėjų įsipareigojimų pobūdį, jie skatinami skirti pakankamą savo turto portfelio dalį tvarioms investicijoms į realiąją ekonomiką su ilgalaike ekonomine nauda, ypač į infrastruktūros projektus ir įmones;

(50)  ASV veiksniai yra svarbūs PEPP teikėjų investavimo politikos ir rizikos valdymo sistemoms. PEPP teikėjai turėtų būti skatinami apsvarstyti tokius veiksnius priimant investicinius sprendimus ir atsižvelgti į tai, kaip jie įtraukiami į rizikos valdymo sistemą, kad nebūtų investuojama į vėliau nebepanaudojamą turtą. Informacija apie ASV veiksnius turėtų būti prieinama EIOPA, kompetentingoms institucijoms ir PEPP santaupų turėtojams;

(51)  vienas iš PEPP reglamentavimo tikslų – sukurti saugų, nebrangų ilgos trukmės pensijų taupymo produktą. Kadangi investicijos, susijusios su asmeninių pensijų produktais, yra ilgalaikės, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ilgalaikėms turto paskirstymo pasekmėms. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į ASV veiksnius. PEPP santaupos turėtų būti investuojamos atsižvelgiant į ASV veiksnius, pavyzdžiui, į Sąjungos klimato ir tvarumo tikslus, nustatytus Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos (toliau – Paryžiaus susitarimas), Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

(52)  siekiant užtikrinti, kad PEPP teikėjai vykdytų savo pareigą plėtoti investavimo politiką pagal rizikos ribojimo principą, jiems turėtų būti užkirstas kelias investuoti į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančias jurisdikcijas, kurios įtrauktos į sąrašą, pateikiamą taikytinose Tarybos išvadose dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo, taip pat į taikytinu Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimtu remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849(10) 9 straipsniu, nurodytas didelės rizikos trečiąsias šalis, turinčias strateginių trūkumų;

(53)  atsižvelgiant į PEPP ilgalaikį tikslą taupyti pensijai, reikėtų nustatyti PEPP santaupų turėtojams suteikiamas investavimo galimybes, apimančias elementus, kurie sudaro sąlygas investuotojams priimti investicinį sprendimą, taip pat investavimo galimybių, iš kurių jie gali pasirinkti, skaičių. Po pradinio pasirinkimo, padaryto pasirašius PEPP, PEPP santaupų turėtojas turėtų turėti galimybę pakeisti tą pasirinkimą ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo PEPP pasirašymo, o atlikus pakeitimą – nuo naujausio investavimo galimybės pakeitimo, kad teikėjams būtų užtikrintas pakankamas stabilumas, reikalingas vykdant ilgalaikio investavimo strategiją, ir kartu užtikrinta investuotojų apsauga. Vis dėlto PEPP teikėjai turėtų galėti leisti PEPP santaupų turėtojams dažniau pakeisti pasirinktą investavimo galimybę;

(54)  pagrindinis PEPP turėtų būti saugus produktas ir turėtų būti numatytoji investavimo galimybė. Jis turėtų būti arba rizikos mažinimo metodo formos, atitinkančios tikslą suteikti PEPP santaupų turėtojui galimybę atgauti investuotą kapitalą, arba investuoto kapitalo garantijos formos. Rizikos mažinimo metodas, atitinkantis tikslą suteikti PEPP santaupų turėtojui galimybę atgauti investuotą kapitalą, galėtų būti konservatyvi investavimo strategija arba gyvenimo ciklo strategija, palaipsniui mažinanti bendrą rizikos poziciją bėgant laikui. Pagal numatytąją investavimo galimybę suteiktos garantijos turėtų apimti bent jau per kaupiamąjį etapą įmokėtas įmokas, atskaičius visus mokesčius ir rinkliavas. Garantijos taip pat galėtų apimti mokesčius ir rinkliavas ir visiškai arba iš dalies apimti infliaciją. Investuoto kapitalo garantija turėtų būti garantuojama išmokėjimo etapo pradžioje ir išmokėjimo etapo metu, jei taikoma;

(55)  siekiant užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir pakankamą rezultatą PEPP santaupų turėtojams, pagrindinio PEPP išlaidos ir mokesčiai turėtų neviršyti nustatytos sukaupto kapitalo procentinės dalies. Nors ta riba turėtų būti lygi 1 % sukaupto kapitalo, būtų tinkama papildomai nurodyti išlaidų ir mokesčių rūšis, kurias turi apimti techniniai reguliavimo standartai, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos įvairiems PEPP teikėjams ir įvairiems PEPP tipams su konkrečiomis jų išlaidų ir mokesčių struktūromis. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tokius techninius reguliavimo standartus, kuriuos turėtų parengti EIOPA. Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EIOPA visų pirma turėtų atsižvelgti į ilgalaikį PEPP pobūdį, įvairius PEPP tipus ir su jų specifiniais požymiais susijusius išlaidų veiksnius, kad būtų užtikrintas teisingas ir vienodas požiūris į įvairius PEPP teikėjus ir jų produktus, sykiu atsižvelgiant į pagrindinio PEPP, kaip paprasto, ekonomiškai efektyvaus ir skaidraus produkto, kuris teikia pakankamą realią ilgalaikių investicijų grąžą, esmę. Be to, siekiant išsaugoti ilgalaikį pensijos produkto pobūdį, reikėtų atidžiai įvertinti išmokų formą, ypač kai kalbama apie anuitetą iki gyvos galvos. Pagal tą sistemą, siekdama užtikrinti, kad kapitalo garantiją siūlantiems PEPP teikėjams būtų užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitiems teikėjams, EIOPA turėtų tinkamai atsižvelgti į išlaidų ir mokesčių struktūrą. Be to, išlaidų ir mokesčių procentinės vertės turėtų būti reguliariai persvarstomos, kad ir toliau būtų adekvačios atsižvelgiant į išlaidų lygio pokyčius. Tuos techninius reguliavimo standartus Komisija turėtų priimti pasitelkdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Siekiant užtikrinti nuolatinį išlaidų veiksmingumą ir apsaugoti PEPP klientus nuo pernelyg didelę naštą užkraunančių išlaidų struktūrų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama procentinė vertė, atsižvelgiant į jos peržiūras, visų pirma į faktinį išlaidų ir mokesčių lygio ir viršutinės išlaidų ribos poveikį PEPP prieinamumui bei tinkamas įvairių PEPP tipų siūlančių teikėjų galimybes veikti rinkoje;

(56)  kompetentingos institucijos turėtų vykdyti savo įgaliojimus, siekdamos pagrindinių tikslų – apsaugoti PEPP santaupų turėtojų ir PEPP išmokų gavėjų teises ir užtikrinti PEPP teikėjų stabilumą ir patikimumą;

(57)  kai PEPP teikėjas yra PPĮ arba ES alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (ES AIFV), jis turėtų paskirti depozitoriumą savo su PEPP teikimo verslu susijusiam turtui saugoti. Reikalingos papildomos apsaugos priemonės, susijusios su subjektu, kuris veikia kaip depozitoriumas, ir jo funkcijomis, kadangi šiuo metu depozitoriumams nustatytos taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES(11) yra skirtos tik tiems fondams, kurių akcijos ar vienetai platinami tik profesionaliems investuotojams, išskyrus Europos ilgalaikių investicijų fondus pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2015/760(12), kurių akcijos ar vienetai platinami neprofesionaliesiems investuotojams, o PPĮ taikoma sektorine teise depozitoriumo paskyrimas jokiais atvejais nenumatomas. Siekiant užtikrinti aukščiausią investuotojų apsaugos lygį, užtikrinant su PEPP teikimo verslu susijusio turto saugojimą, šiuo reglamentu reikalaujama, kad PEPP teikiantys PPĮ ir ES AIFV laikytųsi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(13) taisyklių dėl depozitoriumo paskyrimo, užduočių vykdymo ir priežiūros pareigų;

(58)  siekiant didinti PEPP santaupų turėtojų pasitikėjimą ir sudaryti jiems galimybę pasirinkti turint pakankamai informacijos, labai svarbu, kad išlaidos ir mokesčiai būtų skaidrūs ir teisingi. Atitinkamai turėtų būti uždrausta taikyti neskaidrius kainodaros metodus;

(59)  siekiant įgyvendinti šiame reglamente nustatytus tikslus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos EIOPA ir kompetentingų institucijų naudojimosi intervencijų įgaliojimais sąlygos bei kriterijai ir veiksniai, kuriuos EIOPA taiko spręsdama, ar egzistuoja didelė PEPP santaupų turėtojo apsaugos problema. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(14) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(60)  nedarant poveikio PEPP klientų teisei kreiptis į teismus, turėtų būti nustatyta lengvai prieinama, adekvati, nepriklausoma, nešališka, skaidri ir veiksminga alternatyvaus PEPP teikėjų arba PEPP platintojų ir PEPP klientų ginčų sprendimo (AGS) tvarka ginčams dėl šiame reglamente nustatytų teisių ir pareigų spręsti;

(61)  siekiant nustatyti veiksmingą ir efektyvią ginčų sprendimo tvarką, PEPP teikėjai ir PEPP platintojai turėtų įdiegti veiksmingą skundų nagrinėjimo procedūrą, kuria jų klientai gali naudotis iki tol, kol ginčas perduodamas spręsti pagal AGS tvarką arba teismui. Skundų nagrinėjimo procedūroje turėtų būti nustatyti trumpi ir aiškiai apibrėžti laikotarpiai, per kuriuos PEPP teikėjas arba PEPP platintojas turėtų atsakyti į skundą. AGS įstaigos turėtų turėti pakankamai pajėgumų tinkamai ir veiksmingai dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime sprendžiant ginčus dėl teisių ir pareigų pagal šį reglamentą;

(62)  kad rastų geresnes sąlygas investicijoms ir kartu skatintų PEPP teikėjų konkurenciją, PEPP santaupų turėtojai turėtų turėti teisę pakeisti PEPP teikėją kitu PEPP teikėju, įsikūrusiu toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje, kaupiamuoju etapu, laikydamiesi aiškios, greitos ir saugios procedūros. Tačiau PEPP teikėjai neturėtų privalėti teikti teikėjo keitimo paslaugos, susijusios su PEPP, kai santaupų turėtojai gauna išmokas anuiteto iki gyvos galvos forma. Teikėjo keitimo metu pervedantieji PEPP teikėjai iš PEPP sąskaitos turėtų pervesti atitinkamas sumas arba, kai taikoma, nepiniginį turtą, ir uždaryti sąskaitą. PEPP santaupų turėtojai turėtų sudaryti sutartis su priimančiaisiais PEPP teikėjais dėl naujos PEPP sąskaitos atidarymo. Nauja PEPP sąskaita turėtų turėti tokią pačią subsąskaitų struktūrą, kaip ir ankstesnioji PEPP sąskaita;

(63)  naudodamiesi teikėjo keitimo paslauga PEPP santaupų turėtojai gali pasirinkti pervesti nepiniginį turtą tik tuo atveju, jei keičiama į PEPP teikėją, pavyzdžiui, investicinę įmonę ar kitą reikalavimus atitinkantį paslaugų teikėją, turintį papildomą licenciją, teikiantį portfelio valdymo paslaugas PEPP santaupų turėtojams. Tuo atveju reikalingas priimančiojo teikėjo raštiškas sutikimas. Kolektyvinio investavimo valdymo atveju nepiniginio turto pervedimas negalimas, kadangi kiekvieno PEPP santaupų turėtojo turtas neatskiriamas nuo bendro turto;

(64)  teikėjo keitimo procesas PEPP santaupų turėtojui turėtų būti nesudėtingas. Priimantysis PEPP teikėjas atitinkamai turėtų būti atsakingas už proceso inicijavimą ir valdymą PEPP santaupų turėtojo vardu ir jo prašymu. PEPP teikėjai, nustatydami teikėjo keitimo paslaugą, turėtų galėti savanoriškai naudoti papildomas priemones, pavyzdžiui, techninį sprendimą. Turint mintyje produkto europinį pobūdį PEPP santaupų turėtojams turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant ir nemokamai pakeisti teikėją, jei nėra galimybių atsidaryti tos valstybės narės, į kurią persikelia PEPP santaupų turėtojas, subsąskaitos;

(65)  prieš suteikdamas leidimą pakeisti teikėją, PEPP santaupų turėtojas turėtų būti informuotas apie visus procedūros etapus, kurie būtini norint užbaigti teikėjo keitimą, ir susijusias išlaidas, kad PEPP santaupų turėtojas galėtų priimti sprendimą, turėdamas pakankamai informacijos apie teikėjo keitimo paslaugą;

(66)  kad teikėjas būtų sėkmingai pakeistas, būtinas pervedančiojo PEPP teikėjo bendradarbiavimas. Todėl pervedantysis PEPP teikėjas turėtų pateikti priimančiajam PEPP teikėjui visą informaciją, būtiną mokėjimams perkelti į kitą PEPP sąskaitą. Vis dėlto tokia informacija neturėtų viršyti to, kas būtina teikėjui pakeisti;

(67)  PEPP santaupų turėtojai neturėtų patirti finansinių nuostolių, be kita ko, mokėti mokesčių ir palūkanų, dėl kurio nors iš teikėjo keitimo procese dalyvaujančių PEPP teikėjų padarytų klaidų. Visų pirma PEPP santaupų turėtojai neturėtų padengti finansinių nuostolių, patirtų dėl papildomų mokesčių, palūkanų ar kitų rinkliavų, taip pat baudų, nuobaudų ar kitos rūšies finansinės žalos, atsiradusios dėl teikėjo keitimo vėlavimo. Kadangi kapitalo apsauga turėtų būti užtikrinta išmokėjimo etapo pradžioje ir išmokėjimo etapo metu, kai taikoma, pervedantysis PEPP teikėjas neturėtų būti įpareigotas užtikrinti kapitalo apsaugos arba garantijos teikėjo keitimo metu. PEPP teikėjas taip pat gali nuspręsti užtikrinti kapitalo apsaugą arba garantiją teikėjo keitimo metu;

(68)  PEPP santaupų turėtojams turėtų būti suteikta galimybė priimti informacija pagrįstą sprendimą prieš keičiant teikėją. Priimantysis PEPP teikėjas turėtų laikytis visų platinimo ir informavimo reikalavimų, įskaitant PEPP pagrindinės informacijos dokumento teikimą, konsultacijas ir tinkamą informaciją apie išlaidas, susijusias su teikėjo keitimu, ir galimas neigiamas pasekmes kapitalo apsaugai, kai PEPP su garantija teikėjas pakeičiamas. Teikėjo keitimo išlaidos, kurias taiko pervedantysis PEPP teikėjas, turėtų būti tokio dydžio, kad jos nebūtų kliūtis judumui, ir bet kuriuo atveju negali viršyti 0,5 % atitinkamos pervedamos sumos arba nepiniginio turto piniginės vertės;

(69)  PEPP santaupų turėtojams pasirašant PEPP ir atidarant naują subsąskaitą turėtų būti leidžiama laisva valia pasirinkti išmokų rūšį (anuitetus, vienkartinę išmoką ar kt.) išmokėjimo etapu, tačiau su galimybe vėliau savo sprendimą pakeisti likus vieniems metams iki išmokėjimo etapo pradžios, išmokėjimo etapo pradžioje ir teikėjo keitimo metu, kad artėjant pensiniam amžiui jie galėtų savo išmokų pasirinkimą kuo geriau pritaikyti pagal poreikius. Jei PEPP teikėjas suteikia galimybę pasirinkti daugiau nei vieną išmokėjimo formą, PEPP santaupų turėtojas turėtų galėti pasirinkti skirtingą mokėjimo formą kiekvienai subsąskaitai, kuri atidaryta jo PEPP sąskaitoje;

(70)  PEPP teikėjams turėtų būti sudaryta galimybė PEPP santaupų turėtojams siūlyti įvairias išmokėjimo formas. Taikant tą metodą, užtikrinus PEPP santaupų turėtojams didesnio lankstumo ir pasirinkimo galimybę, būtų pasiektas tikslas padidinti PEPP naudojimą. Teikėjams būtų sudarytos sąlygos parengti PEPP ekonomiškiausiu būdu. Šis metodas dera su kitų sričių Sąjungos politika ir yra politiškai pagrįstas, kadangi valstybėms narėms paliekama galimybė pakankamai lanksčiai nuspręsti, kokias išmokėjimo formas jos nori skatinti. Atsižvelgiant į ilgalaikį produkto pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė priimti priemones, pagal kurias pirmenybė būtų teikiama tam tikroms išmokėjimo formoms, pvz., nustatyti kiekybines vienkartinės išmokos ribas, siekiant toliau skatinti anuitetus ir periodines išmokas;

(71)   atsižvelgiant į visos Europos PEPP pobūdį, reikia užtikrinti nuoseklią aukšto lygio PEPP santaupų turėtojo apsaugą visoje vidaus rinkoje. Tam reikia tinkamų priemonių, kad būtų galima veiksmingai kovoti su pažeidimais ir išvengti žalos vartotojams. Todėl EIOPA ir kompetentingų institucijų įgaliojimai turėtų būti papildyti aiškiu mechanizmu, skirtu bet kokiam PEPP rinkodaros, platinimo arba pardavimo sandoriui uždrausti arba apriboti, jei dėl jo kyla didelių PEPP santaupų turėtojo apsaugos problemų, be kita ko, atsižvelgiant į ilgalaikį produkto pobūdį, sklandų finansų rinkų veikimą ir vientisumą arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumą, kartu su tinkamais koordinavimo ir nenumatytų atvejų įgaliojimais, kurie suteikiami EIOPA.

EIOPA įgaliojimai turėtų būti grindžiami Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 9 straipsnio 5 dalimi, siekiant užtikrinti, kad tokie intervencijos mechanizmai galėtų būti taikomi tuo atveju, kai esama didelių PEPP santaupų turėtojo apsaugos problemų, be kita ko, dėl ypač ilgalaikio PEPP pobūdžio. Kai įvykdomos nustatytos sąlygos, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus vadovaudamasi atsargumo principu taikyti draudimą arba apribojimą prieš PEPP pateikiant rinkai, platinant arba parduodant klientams. Tie įgaliojimai neatleidžia PEPP teikėjo nuo atsakomybės laikytis visų atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų;

(72)  turėtų būti garantuojamas visiškas išlaidų ir mokesčių, susijusių su investavimu į PEPP, skaidrumas. Teikėjams būtų nustatytos vienodos sąlygos, o vartotojams būtų užtikrinta apsauga. Būtų galima palyginti įvairių produktų informaciją, taip skatinant konkurencingą kainodarą;

(73)  nors nuolatinę PEPP teikėjų priežiūrą vykdys atitinkamos kompetentingos institucijos, EIOPA turėtų koordinuoti su PEPP susijusią priežiūrą, kad užtikrintų nuoseklų bendros priežiūros metodikos taikymą ir taip prisidėtų prie visos Europos ir ilgalaikio PEPP pensijos pobūdžio;

(74)  siekiant sustiprinti vartotojų teises ir sudaryti palankesnes sąlygas galimybei naudotis skundų nagrinėjimo procedūra, PEPP santaupų turėtojai turėtų turėti galimybę individualiai arba kolektyviai teikti skundus savo gyvenamosios vietos valstybės nacionalinėms kompetentingoms institucijoms neatsižvelgiant į tai, kur padarytas pažeidimas;

(75)  EIOPA turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir sudaryti palankesnes sąlygas jų nuosekliam bendradarbiavimui. Šiuo atžvilgiu, teikdama įrodymus dėl su PEPP susijusių pažeidimų, EIOPA turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, susijusį su kompetentingų institucijų įgaliojimu taikyti priežiūros priemones. EIOPA taip pat turėtų atlikti privalomo pobūdžio tarpininkavimo funkciją, jei tarpvalstybiniais atvejais tarp kompetentingų institucijų iškyla nesutarimų;

(76)  siekiant užtikrinti, kad PEPP teikėjai ir PEPP platintojai laikytųsi šio reglamento ir kad jiems būtų taikomas panašus požiūris visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas bei kitas priemones;

(77)  remiantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ ir siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų vykdomi, svarbu, kad valstybės narės imtųsi reikiamų veiksmų ir užtikrintų, kad už šio reglamento pažeidimus būtų skiriamos tinkamos administracinės sankcijos ir kitos priemonės;

(78)  nors valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Tačiau tai, kad už šio reglamento pažeidimus paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos, neturėtų sumažinti arba kitaip paveikti kompetentingų institucijų galimybės bendradarbiauti pagal šį reglamentą, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, taip pat ir po to, kai dėl atitinkamų pažeidimų kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo;

(79)  kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad atsvertų faktinę ar potencialią naudą ir turėtų atgrasomąjį poveikį net didesnėms finansų įmonėms ir jų vadovams;

(80)  siekiant užtikrinti nuoseklų sankcijų taikymą visoje Sąjungoje, kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų ar kitų priemonių rūšį ir piniginių sankcijų dydį, turėtų atsižvelgti į visas susijusias aplinkybes;

(81)  siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų sprendimai dėl pažeidimų ir sankcijų turėtų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, ir stiprinti vartotojų apsaugą juos įspėjant apie PEPP, platinamus pažeidžiant šį reglamentą, tie sprendimai turėtų būti paskelbti, nebent toks paskelbimas keltų pavojų finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui;

(82)  kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms turėtų būti suteikti būtini tyrimo įgaliojimai ir jos turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kad būtų galima pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus;

(83)  šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio jokioms valstybių narių teisės nuostatoms, susijusioms su nusikalstama veika;

(84)  bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą, pvz., kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, arba PEPP teikėjų arba PEPP platintojų atliekamas asmens duomenų tvarkymas turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679(15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB(16). Bet koks EPI keitimasis informacija arba jos perdavimas turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725(17);

(85)   atsižvelgiant į tai, kad asmeniniai finansiniai duomenys yra neskelbtini, labai svarbu užtikrinti tvirtą duomenų apsaugą. Todėl rekomenduojama, kad duomenų apsaugos institucijos aktyviai dalyvautų įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint jo vykdymą;

(86)  šiame reglamente nustatyta registravimo ir pranešimo tvarka neturėtų pakeisti jokios galiojančios papildomos nacionalinės procedūros, pagal kurią galima pasinaudoti nacionaliniu lygmeniu nustatytomis lengvatomis ir paskatomis;

(87)  reikės atlikti šio reglamento vertinimą, inter alia, įvertinant rinkos pokyčius, pavyzdžiui, naujų PPEP tipų atsiradimą, taip pat pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir valstybių narių patirtį. Atliekant tokį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus gerai veikiančios PEPP rinkos sukūrimo uždavinius ir tikslus, ir visų pirma turėtų būti įvertinta, ar priėmus šį reglamentą daugiau Europos piliečių taupo tvarioms ir pakankamoms pensijoms. Kad būtų užtikrinti minimalūs Europos PEPP teikėjų priežiūros standartai, reikia vertinti ir PEPP teikėjų atitiktį šiam reglamentui ir taikomai sektorinei teisei;

(88)  atsižvelgiant į galimą ilgalaikį šio reglamento poveikį, labai svarbu atidžiai stebėti pokyčius pradiniu jo taikymo etapu. Komisija, atlikdama vertinimą, taip pat turėtų atsižvelgti į EIOPA, suinteresuotųjų subjektų ir ekspertų patirtį bei Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti visas galimas savo pastabas;

(89)  šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač pagyvenusių žmonių teisės gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į nuosavybę, laisvės užsiimti verslu, vyrų ir moterų lygybės principo ir aukšto lygio vartotojų apsaugos principo;

(90)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. gerinti PEPP santaupų turėtojų apsaugą ir didinti PEPP santaupų turėtojų pasitikėjimą PEPP, įskaitant atvejus, kai tie produktai platinami tarpvalstybiniu mastu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos vienodos asmeninės pensijos produktų, platinamų Sąjungoje naudojant nuorodą „visos Europos asmeninės pensijos produktas“ arba „PEPP“, registravimo, teikimo, platinimo ir priežiūros taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  asmeninės pensijos produktas – produktas, kuris:

a)  yra pagrįstas savanoriška individualaus santaupų turėtojo ir subjekto sutartimi ir papildo valstybinės sistemos arba profesinės pensijos produktą;

b)  skirtas kapitalui kaupti ilgą laiką turint aiškų tikslą apsirūpinti pajamomis išėjus į pensiją ir suteikiantis ▌ribotas galimybes atsisakyti PEPP nesuėjus terminui;

c)  nėra nei valstybinės sistemos, nei profesinės pensijos produktas;

2)  visos Europos asmeninės pensijos produktas arba PEPP – ▌finansų įmonės, ▌atitinkančios 6 straipsnio 1 dalies kriterijus, pagal PEPP sutartį teikiamas ir pagal šį reglamentą registruotas ilgalaikio taupymo asmeninės pensijos produktas, kurį pensijai pasirašo PEPP santaupų turėtojas arba nepriklausoma PEPP santaupų turėtojų asociacija savo narių vardu, ir kuris nesuteikia pirmalaikio išpirkimo galimybės arba ji yra griežtai ribota;

3)  PEPP santaupų turėtojas – fizinis asmuo, pasirašęs PEPP sutartį su PEPP teikėju;

4)  PEPP sutartis – PEPP santaupų turėtojo ir PEPP teikėjo sutartis, atitinkanti 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas;

5)  PEPP sąskaita – asmeninės pensijos sąskaita, laikoma PEPP santaupų turėtojo arba PEPP išmokų gavėjo vardu, kuri naudojama sandoriams registruoti ir kurią turėdamas PEPP santaupų turėtojas gali periodiškai įmokėti sumas▐ pensijai, o PEPP išmokų gavėjas gauti PEPP išmokas;

6)  PEPP išmokų gavėjas – fizinis asmuo, gaunantis PEPP išmokas;

7)  PEPP klientas – PEPP santaupų turėtojas, potencialus PEPP santaupų turėtojas arba PEPP išmokų gavėjas;

8)  PEPP platinimas – konsultavimas dėl galimybės ar siūlymas sudaryti PEPP teikimo sutartis arba kitas su PEPP teikimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, tokių sutarčių sudarymas arba su tokių sutarčių administravimu ir vykdymu, įskaitant su viena ar daugiau PEPP sutarčių susijusios informacijos teikimą pagal kriterijus, kuriuos PEPP klientai pasirinko naudodamiesi interneto svetaine arba kitomis ryšių priemonėmis, ir su PEPP eilės sąrašo sudarymu, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, susijęs darbas, arba nuolaidos taikymas PEPP kainai, kai PEPP klientas PEPP sutartį gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti naudodamasis interneto svetaine arba kitomis ryšių priemonėmis;

9)  PEPP pensijos išmokos – išmokos, mokamos atsižvelgiant į sulauktą arba numatomą sulaukti pensinį amžių, viena iš 58 straipsnio 1 dalyje nurodytų formų;

10)  PEPP išmokos – PEPP pensijos išmokos ir kitos papildomos išmokos, į kurias PEPP išmokų gavėjas turi teisę pagal PEPP sutartį, visų pirma itin ribotais pirmalaikio išpirkimo galimybės atvejais arba jei PEPP sutartis apima biometrinės rizikos draudimą;

11)  kaupiamasis etapas – laikotarpis, per kurį turtas kaupiamas PEPP sąskaitoje ir kuris paprastai tęsiasi iki PEPP išmokėjimo etapo pradžios;

12)  išmokėjimo etapas – laikotarpis, per kurį turtas, sukauptas PEPP sąskaitoje, gali būti naudojamas pensijai arba kitiems pajamų poreikiams finansuoti;

13)  anuitetas – tam tikru dažnumu ir tam tikrą laikotarpį, pvz., PEPP išmokų gavėjo gyvenimą arba tam tikrą metų skaičių, už investavimą mokama suma;

14)  periodinės išmokos –savo nuožiūra mokamos sumos, kurias PEPP išmokų gavėjai iki tam tikros ribos gali periodiškai gauti ▌;

15)  PEPP teikėjas – finansų įmonė, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, turinti leidimą teikti PEPP ir tą PEPP platinti;

16)  PEPP platintojas – finansų įmonė, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, turinti leidimą platinti ne savo sukurtus PEPP, investicijų konsultacijas teikianti investicinė įmonė arba draudimo ▌tarpininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97(18) 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

17)  patvarioji laikmena – priemonė, kuri:

a)  suteikia PEPP klientui galimybę saugoti asmeniškai tam klientui skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama ir tokią galimybę klientas turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka informacijos paskirtį, ir

b)  suteikia galimybę saugomą informaciją atgaminti nepakitusią;

18)  ▌kompetentingos institucijos – nacionalinės institucijos, kurias valstybė narė paskiria PEPP teikėjams arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, PEPP platintojams prižiūrėti arba šiame reglamente numatytoms pareigoms vykdyti;

19)  PEPP teikėjo buveinės valstybė narė – buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta atitinkamame teisės akte, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje;

20)  PEPP platintojo buveinės valstybė narė:

a)  kai platintojas yra fizinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra jo gyvenamoji vieta;

b)  kai platintojas yra juridinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra jo registruotoji buveinė, arba, jeigu pagal savo nacionalinę teisę platintojas registruotosios buveinės neturi, valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

21)  PEPP teikėjo priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra PEPP teikėjo buveinės valstybė narė ir kurioje PEPP teikėjas teikia PEPP naudodamasis laisve teikti paslaugas ar įsisteigimo laisve arba kurios subsąskaitą PEPP teikėjas atidarė;

22)  PEPP platintojo priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra PEPP platintojo buveinės valstybė narė ir kurioje PEPP platintojas platina PEPP naudodamasis laisve teikti paslaugas ar įsisteigimo laisve;

23)  subsąskaita – nacionalinis skyrius, atidaromas kiekvienoje PEPP sąskaitoje ir atitinkantis teisinius reikalavimus ir sąlygas, taikomus norint naudotis nacionaliniu lygmeniu nustatytomis galimomis investavimo į PEPP paskatomis PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybėje narėje; priklausomai nuo atitinkamų teisinių reikalavimų, taikomų kaupiamajam etapui ir išmokėjimo etapui, asmuo gali būti kiekvienos subsąskaitos PEPP santaupų turėtojas arba PEPP išmokų gavėjas;

24)  kapitalas – visi kapitalo įnašai ▌, apskaičiuoti remiantis sumomis, kurios gali būti investuojamos atskaičius visus mokesčius, rinkliavas ir išlaidas, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai padengia PEPP santaupų turėtojais;

25)  finansinės priemonės – priemonės, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(19) I priedo C skirsnyje;

26)  depozitoriumas – įstaiga, kuriai pavestas turto saugojimas ir fondo taisyklių bei taikomos teisės laikymosi priežiūra;

27)   pagrindinis PEPP – investavimo galimybė, kaip nustatyta 45 straipsnyje;

28)  rizikos mažinimo metodai – sistemingo pozicijos rizikos ir (arba) jos atsiradimo tikimybės mažinimo metodai;

29)  biometrinė rizika – rizika, susijusi su mirtimi, negalia ir (arba) ilgaamžiškumu;

30)  teikėjo keitimas – PEPP santaupų turėtojo prašymu atliekamas atitinkamų sumų arba atitinkamais atvejais nepiniginio turto pervedimas pagal 52 straipsnio 4 dalį iš vieno PEPP teikėjo sąskaitos į kito PEPP teikėjo sąskaitą ir ankstesnės PEPP sąskaitos uždarymas, nedarant poveikio 53 straipsnio 4 dalies e punktui;

31)  konsultacija – PEPP teikėjo arba PEPP platintojo PEPP klientui teikiama asmeninė rekomendacija dėl vienos ar daugiau PEPP sutarčių;

32)  partnerystė – PEPP teikėjų bendradarbiavimas, siekiant perkeliamumo paslaugos kontekste pasiūlyti skirtingų valstybių narių subsąskaitas, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje;

33)  aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo veiksniai arba ASV veiksniai – aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo klausimai, pavyzdžiui, nustatyti Paryžiaus susitarime, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir Jungtinių Tautų remiamuose atsakingo investavimo principuose.

3 straipsnis

Taikytinos taisyklės

PEPP registravimui, teikimui, platinimui ir priežiūrai taikoma:

a)  šis reglamentas ir

b)   šiame reglamente nenumatytais ▌atvejais –

i)  atitinkama sektorinė Sąjungos teisė, įskaitant atitinkamus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus;

ii)  įgyvendinant atitinkamą sektorinę Sąjungos teisę ir konkrečiai su PEPP susijusias priemones valstybių narių priimti teisės aktai;

iii)  kiti nacionaliniai teisės aktai, kurie taikomi PEPP.

4 straipsnis

PEPP sutartis

1.  Laikantis 3 straipsnyje nurodytų taikytinų taisyklių, PEPP sutartyje išdėstomos konkrečios PEPP nuostatos.

2.  PEPP sutartyje visų pirma nurodoma:

a)  pagrindinio PEPP aprašymas, kaip nurodyta 45 straipsnyje, įskaitant informaciją apie investuoto kapitalo garantiją arba investavimo strategiją, kuria siekiama apsaugoti investuotą kapitalą;

b)  alternatyvių investavimo galimybių aprašymas, kaip nurodyta 42 straipsnio 2 dalyje, jei taikoma;

c)  investavimo galimybės pakeitimo sąlygos, nurodytos 44 straipsnyje;

d)  kai PEPP apima biometrinės rizikos draudimą, išsami informacija apie tą draudimą, įskaitant aplinkybes, kuriomis jis būtų išmokamas;

e)  PEPP pensijos išmokų aprašymas, visų pirma galimos išmokų mokėjimo formos ir teisė pakeisti išmokų mokėjimo formą, nurodytą 59 straipsnyje;

f)  su perkeliamumo paslauga susijusios sąlygos, nurodytos 17–20 straipsniuose, įskaitant informaciją apie tai, kurių valstybių narių subsąskaitas galima atsidaryti;

g)  su teikėjo keitimo paslauga susijusios sąlygos, nurodytos 52–55 straipsniuose;

h)  išlaidų kategorijos ir visos bendros išlaidos, išreikštos procentais ir pinigais, jei taikoma;

i)  su kaupiamuoju etapu susijusios sąlygos dėl subsąskaitos pagal PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybę narę, nurodytą 47 straipsnyje;

j)  su išmokėjimo etapu susijusios sąlygos dėl subsąskaitos pagal PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybę narę, nurodytą 57 straipsnyje;

k)  jei taikoma, sąlygos, kuriomis suteiktos lengvatos ir paskatos turi būti grąžintos PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybei narei.

II SKYRIUS

REGISTRACIJA

5 straipsnis

Registracija

1.  PEPP gali būti teikiamas ir platinamas Sąjungoje tik jei jis įregistruotas EIOPA tvarkomame viešajame centriniame registre pagal 13 straipsnį.

2.  PEPP registracija galioja visose valstybėse narėse. Ji PEPP teikėjui suteikia teisę teikti PEPP, o PEPP platintojui suteikia teisę platinti PEPP, įregistruotą 13 straipsnyje nurodytame viešajame centriniame registre.

Priežiūra, kaip laikomasi šio reglamento, vykdoma nuolat pagal IX skyrių.

6 straipsnis

PEPP registracijos paraiška

1.  Teikti PEPP registracijos paraišką gali tik šios pagal Sąjungos teisę leidimą turinčios ar registruotos finansų įmonės:

a)  kredito įstaigos, gavusios veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES(20);

b)  draudimo įmonės, gavusios leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB(21) ir vykdančios tiesioginio gyvybės draudimo veiklą pagal Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalį ir tos direktyvos II priedą;

c)  profesinių pensijų įstaigos (PPĮ), ▌gavusios leidimą arba įregistruotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341, kurios pagal nacionalinę teisę yra prižiūrimos ir turi leidimą teikti ir asmeninės pensijos produktus. Tuo atveju visas su PEPP teikimo verslu susijęs turtas ir įsipareigojimai turi būti skirti tik PEPP ir jų negalima perkelti į kitą įstaigos profesinių pensijų teikimo veiklos skyrių;

d)  investicinės įmonės, gavusios veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES, teikiančios portfelio valdymo paslaugas ▌;

e)  investicinės įmonės arba valdymo įmonės, gavusios leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB;

f)   ES alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (ES AIFV), gavę veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES.

2.  1 dalyje išvardytos finansų įmonės PEPP registracijos paraiškas teikia savo kompetentingoms institucijoms. Į paraišką įtraukiama:

a)  PEPP sutarties, kuri bus siūloma PEPP santaupų turėtojams, standartinės sutarties sąlygos, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

b)  pareiškėjo tapatybės informacija ▌;

c)  informacija apie tvarką, susijusią su PEPP portfelio ir rizikos valdymu bei administravimu, įskaitant tvarką, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje;

d)  valstybių narių, kuriose PEPP teikėjas ketina prekiauti PEPP, sąrašas, jei taikytina;

e)  depozitoriumo identifikavimo informacija, kai taikytina;

f)  26 straipsnyje nurodytas PEPP pagrindinės informacijos dokumentas;

g)   valstybių narių, kuriose paraišką teikiantis PEPP teikėjas galės užtikrinti, kad būtų nedelsiant atidaryta subsąskaita, sąrašas.

3.   Kompetentingos institucijos, gavusios paraišką, per 15 darbo dienų įvertina, ar 2 dalyje nurodyta paraiška yra išsami.

Kompetentingos institucijos nustato terminą, per kurį paraiškos teikėjas turi pateikti papildomą informaciją, jei paraiška neišsami. Kai nustatoma, kad paraiška yra išsami, kompetentingos institucijos atitinkamai apie tai praneša paraiškos teikėjui.

4.   Per tris mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos išsamios paraiškos pateikimo dienos kompetentingos institucijos priima sprendimą dėl PEPP registracijos tik jeigu paraiškos teikėjas atitinka PEPP teikimo reikalavimus pagal 1 dalį ir jeigu 2 dalyje nurodyta registracijos paraiškoje pateikta informacija ir dokumentai atitinka šį reglamentą.

5.   Priėmusios sprendimą dėl PEPP registracijos, kompetentingos institucijos per penkias darbo dienas persiunčia EIOPA tą sprendimą ir 2 dalies a, b, d, f ir g punktuose nurodytą informaciją ir dokumentus bei atitinkamai informuoja paraišką pateikusį PEPP teikėją.

EIOPA neatsako ir negali būti laikoma atsakinga už kompetentingų institucijų priimtą sprendimą dėl registracijos.

Kai kompetentingos institucijos atsisako registruoti PEPP, jos priima pagrįstą sprendimą, kurį galima skųsti.

6.  Jei valstybėje narėje yra daugiau nei viena konkretaus tipo finansų įmonių kompetentinga institucija, kaip nurodyta 1 dalyje, ta valstybė narė paskiria vieną kiekvieno 1 dalyje nurodytų finansų įmonių tipo kompetentingą instituciją, atsakingą už registracijos procedūrą ir komunikaciją su EIOPA.

Apie bet kokius vėlesnius paraiškoje pateiktos 2 dalyje nurodytos informacijos ir dokumentų pasikeitimus turi būti nedelsiant pranešta kompetentingoms institucijoms. Jei pasikeitimai susiję su 2 dalies a, b, d, f ir g punktuose nurodyta informacija ir dokumentais, kompetentingos institucijos apie tuos pasikeitimus nepagrįstai nedelsdamos praneša EIOPA.

7 straipsnis

PEPP registracija

1.  Per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl registracijos ir informacijos bei dokumentų pateikimo pagal 6 straipsnio 5 dalį dienos EIOPA įregistruoja PEPP 13 straipsnyje nurodytame viešajame centriniame registre ir nepagrįstai nedelsdama atitinkamai informuoja kompetentingas institucijas.

2.  Gavusios 1 dalyje nurodytą pranešimą apie PEPP įregistravimą, kompetentingos institucijos per penkias darbo dienas atitinkamai informuoja paraišką pateikusį PEPP teikėją.

3.   PEPP teikėjas gali teikti PEPP, o PEPP platintojas gali platinti PEPP nuo PEPP įregistravimo 13 straipsnyje nurodytame viešajame centriniame registre dienos.

8 straipsnis

PEPP išregistravimo sąlygos

1.  Kompetentingos institucijos priima sprendimą dėl PEPP išregistravimo, kai:

a)  PEPP teikėjas aiškiai atsisako registracijos;

b)  PEPP teikėjas pasiekė, kad produktas būtų įregistruotas, pateikęs melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)  PEPP teikėjas sunkiai ar sistemingai pažeidė šį reglamentą arba

d)  PEPP teikėjas arba PEPP nebeatitinka sąlygų, kuriomis buvo įregistruotas.

2.  Priėmusios sprendimą dėl PEPP išregistravimo, kompetentingos institucijos per penkias darbo dienas pateikia tą sprendimą EIOPA ir atitinkamai informuoja PEPP teikėją.

3.  Gavusi 2 dalyje nurodytą pranešimą apie sprendimą dėl išregistravimo, EIOPA išregistruoja PEPP ir atitinkamai informuoja kompetentingas institucijas.

4.  Gavusios 3 dalyje nurodytą pranešimą apie PEPP išregistravimą, įskaitant išregistravimo datą, kompetentingos institucijos per penkias darbo dienas atitinkamai informuoja PEPP teikėją.

5.  PEPP teikėjas nebegali teikti PEPP, o PEPP platintojas nebegali platinti PEPP nuo PEPP išregistravimo iš 13 straipsnyje nurodyto viešojo centrinio registro dienos.

6.  Kai EIOPA gauna informacijos apie tai, kad esama vienos iš šio straipsnio 1 dalies b ar c punkte nurodytų aplinkybių, vykdydama 66 straipsnyje nurodytą kompetentingų institucijų ir EIOPA bendradarbiavimo pareigą, EIOPA paprašo PEPP teikėjo kompetentingų institucijų patikrinti, ar esama tokių aplinkybių, o kompetentingos institucijos pateikia EIOPA savo išvadas ir atitinkamą informaciją.

7.  Prieš priimdamos sprendimą išregistruoti PEPP, kompetentingos institucijos ir EIOPA deda visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad būtų apsaugoti PEPP santaupų turėtojų interesai.

9 straipsnis

Nuoroda ▌

Nuoroda „visos Europos asmeninės pensijos produktas“ arba „PEPP“ asmeninės pensijos produkto atveju gali būti naudojama tik tuomet, jei EIOPA yra įregistravusi teisę platinti tą asmeninės pensijos produktą su nuoroda „PEPP“ pagal šį reglamentą.

10 straipsnis

PEPP platinimas

1.  6 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansų įmonės gali platinti PEPP, kuriuos jos yra sukūrusios. Jos taip pat gali platinti ▌PEPP, kurių jos nesukūrė, jei jie atitinka tam tikro sektoriaus teisę, pagal kurią jos gali platinti produktus, kurių jos nesukūrė.

2.  Draudimo tarpininkai, įregistruoti pagal Direktyvą (ES) 2016/97, ir investicinės įmonės, gavusios leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES teikti investicijų konsultacijas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, gali platinti PEPP, kurių jie nesukūrė.

11 straipsnis

Įvairių tipų teikėjams taikoma rizikos ribojimo tvarka

PEPP teikėjai ir PEPP platintojai ▌laikosi šio reglamento ▌, taip pat atitinkamos rizikos ribojimo tvarkos, kuri jiems taikoma pagal 6 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus.

12 straipsnis

Nacionalinių nuostatų paskelbimas

1.  Atitinkama kompetentinga institucija paskelbia viešai nacionalinės teisės aktus, taisykles ir administracines nuostatas, kuriais reglamentuojamos su kaupiamuoju etapu susijusios sąlygos, kaip nurodyta 47 straipsnyje, ir su išmokėjimo etapu susijusios sąlygos, kaip nurodyta 57 straipsnyje, įskaitant informaciją apie taikomas papildomas nacionalines procedūras, kuriomis naudojantis galima kreiptis dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų lengvatų ir paskatų, jei taikytina, ir tą informaciją nuolat atnaujina.

2.  Visos valstybės narės kompetentingos institucijos savo interneto svetainėje pateikia nuorodą į 1 dalyje nurodytus tekstus ir ją nuolat atnaujina.

3.  1 dalyje nurodyti skelbiami tekstai pateikiami tik informavimo tikslais ir dėl to paskelbimo atitinkamoms nacionalinėms institucijoms neatsiranda teisinių pareigų ar atsakomybės.

13 straipsnis

Viešasis centrinis registras

1.  EIOPA tvarko viešąjį centrinį registrą, kuriame nurodomas kiekvienas PEPP, įregistruotas pagal šį reglamentą, PEPP registracijos numeris, šio PEPP teikėjas, PEPP teikėjo kompetentingos institucijos, PEPP registracijos data, išsamus valstybių narių, kuriose siūlomas šis PEPP, sąrašas ir išsamus valstybių, kuriose PEPP teikėjas gali atidaryti subsąskaitą, sąrašas. Registras yra viešai prieinamas elektronine forma ir nuolat atnaujinamas.

2.  Kompetentingos institucijos informuoja EIOPA apie 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuorodas ir nuolat atnaujina tą informaciją.

3.  EIOPA 1 dalyje nurodytame viešajame centriniame registre viešai pateikia ir nuolat atnaujina 2 dalyje nurodytas nuorodas.

III SKYRIUS

TARPVALSTYBINIS PEPP TEIKIMAS IR PERKELIAMUMAS

I SKIRSNIS

LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS IR ĮSISTEIGIMO LAISVĖ

14 straipsnis

PEPP teikėjų ir PEPP platintojų naudojimasis laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve

1.   PEPP teikėjai gali teikti ir PEPP platintojai gali platinti PEPP priimančiosios valstybės narės teritorijoje, naudodamiesi laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve su sąlyga, kad jie tai daro laikydamiesi atitinkamų taisyklių ir tvarkos, nustatytų Sąjungos teise ar pagal Sąjungos teisę, kuri jiems taikoma, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose arba 10 straipsnio 2 dalyje, ir kad jie iš anksto praneša apie savo ketinimą atidaryti subsąskaitą toje priimančiojoje valstybėje narėje pagal 21 straipsnį.

2.   6 straipsnio 1 dalies c ir f punktuose nurodyti PEPP teikėjai laikosi 15 straipsnyje nustatytų taisyklių.

15 straipsnis

PPĮ ir ES AIFV naudojimasis laisve teikti paslaugas

1.  6 straipsnio 1 dalies c ir f punktuose nurodyti PEPP teikėjai, ketinantys naudodamiesi laisve teikti paslaugas teikti PEPP pirmą kartą PEPP santaupų turėtojams priimančiosios valstybės narės teritorijoje, iš anksto pranešę apie savo ketinimą atidaryti subsąskaitą toje priimančiojoje valstybėje narėje pagal 21 straipsnį, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją apie:

a)  PEPP teikėjo pavadinimą ir adresą;

b)  valstybę narę, kurioje PEPP teikėjas ketina PEPP santaupų turėtojams teikti ar platinti PEPP.

2.  Gavusios tą informaciją, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per 10 darbo dienų ją perduoda priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir patvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas PEPP teikėjas atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Informacija perduodama priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, nebent buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turi pagrindo abejoti dėl to, ar 6 straipsnio 1 dalies c ir f punktuose nurodyto PEPP teikėjo paslaugos teikimo administracinė struktūra yra tinkama, arba dėl tokio PEPP teikėjo finansinės padėties.

Kai buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jos per mėnesį nuo visos informacijos ir dokumentų gavimo dienos informuoja atitinkamą PEPP teikėją apie tokio atsisakymo priežastis. Atsisakymas ar atsakymo nepateikimas gali būti skundžiamas teisme PEPP teikėjo buveinės valstybėje narėje.

3.  Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos per 10 darbo dienų patvirtina, kad gavo 1 dalyje nurodytą informaciją. Tuomet buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos informuoja PEPP teikėją, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gavo informaciją ir PEPP teikėjas gali pradėti PEPP santaupų turėtojams teikti PEPP toje valstybėje narėje.

4.  Jei per 10 darbo dienų nuo informacijos perdavimo dienos, kaip nurodyta 2 dalyje, negaunamas 3 dalyje nurodytas gavimo patvirtinimas, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos informuoja PEPP teikėją, kad jis gali pradėti teikti paslaugas toje priimančiojoje valstybėje narėje.

5.  Pasikeitus kuriai nors 1 dalyje nurodytai informacijai, PEPP teikėjas apie tą pasikeitimą praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms likus bent vienam mėnesiui iki to pakeitimo įgyvendinimo dienos. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas apie pasikeitimą.

6.   Priimančiosios valstybės narės gali šios procedūros tikslu paskirti kitas kompetentingas institucijas, kurios nėra nurodytos 2 straipsnio 18 punkte, kad jos vykdytų priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikiamus įgaliojimus. Jos informuoja Komisiją ir EIOPA apie bet kokį tų pareigų padalijimą.

16 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.  Kai priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turi pagrindo manyti, kad PEPP yra platinamas priimančiosios valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės narės subsąskaita atidaryta pažeidžiant kurias nors iš pareigų pagal 3 straipsnyje nurodytas taikytinas taisykles, jos pateikia savo išvadas PEPP teikėjo ar PEPP platintojo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.  Įvertinusios pagal 1 dalį gautą informaciją, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, jei taikytina, nedelsdamos imasi tinkamų priemonių padėčiai taisyti. Apie visas tokias priemones jos informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas.

3.  Kai priemonės, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, pasirodė esančios netinkamos ar jų trūko, o PEPP teikėjas ar PEPP platintojas toliau platina PEPP tokiu būdu, kuris aiškiai kenkia priimančiosios valstybės narės PEPP santaupų turėtojų interesams arba tvarkingam asmeninės pensijos produktų rinkos veikimui toje valstybėje narėje, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali, informavusios buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems pažeidimams, be kita ko, jei tai tikrai būtina, gali neleisti PEPP teikėjui arba PEPP platintojui toliau platinti PEPP valstybių narių kompetentingų institucijų teritorijoje.

Be to, buveinės valstybės narės ar priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali perduoti klausimą svarstyti EIOPA ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį.

4.  1–3 dalys neturi poveikio priimančiosios valstybės narės teisei tiek, kiek tikrai būtina, imtis tinkamų ir nediskriminacinių priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias pažeidimams jos teritorijoje arba būtų už juos baudžiama, tais atvejais, kai tikrai būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų apsaugotos vartotojų teisės priimančiojoje valstybėje narėje, ir kai lygiavertės buveinės valstybės narės priemonės yra nepakankamos arba jų trūksta, arba tais atvejais, kai darant tuos pažeidimus pažeidžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis saugoma visuotinė gerovė. Tokiais atvejais priimančiosios valstybės narės gali neleisti PEPP teikėjui ar PEPP platintojui vykdyti naujos verslo veiklos jų teritorijoje.

5.  Apie bet kokią pagal šį straipsnį priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų priimtą priemonę pranešama PEPP teikėjui ar PEPP platintojui pateikiant gerai pagrįstą dokumentą ir nepagrįstai nedelsiant pranešama buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

II SKIRSNIS

PERKELIAMUMAS

17 straipsnis

Perkeliamumo paslauga

1.  ▌PEPP santaupų turėtojai turi teisę naudotis perkeliamumo paslauga, kuri suteikia jiems teisę ir toliau mokėti įmokas į jau turimą PEPP sąskaitą pakeitus gyvenamąją vietą persikeliant į kitą valstybę narę ▌.

2.  Kai naudojamasi perkeliamumo paslauga, PEPP santaupų turėtojai turi teisę ir toliau naudotis visomis PEPP teikėjo suteiktomis lengvatomis ir paskatomis, susijusiomis su tolesnėmis investicijomis į savo PEPP.

18 straipsnis

Perkeliamumo paslaugos teikimas

1.  PEPP teikėjai teikia 17 straipsnyje nurodytą perkeliamumo paslaugą PEPP santaupų turėtojams, kurie turi tų teikėjų tvarkomą PEPP sąskaitą ir prašo šios paslaugos.

2.  PEPP teikėjas arba PEPP platintojas, siūlydamas PEPP, pateikia potencialiems PEPP santaupų turėtojams informaciją apie perkeliamumo paslaugą ir apie tai, kurias subsąskaitas galima naudoti iš karto.

3.  Per trejus metus po šio reglamento taikymo pradžios dienos kiekvienas PEPP teikėjas turi siūlyti bent dviejų valstybių narių nacionalinės subsąskaitas, kai PEPP teikėjui pateikiamas prašymas.

19 straipsnis

PEPP subsąskaitos

1.  Kai PEPP teikėjai teikia perkeliamumo paslaugą PEPP santaupų turėtojams pagal 17 straipsnį, PEPP teikėjai užtikrina, kad, PEPP sąskaitoje atidarius naują PEPP sąskaitos subsąskaitą, ji atitiktų 47 ir 57 straipsniuose nurodytus nacionaliniu lygmeniu nustatytus teisės aktų reikalavimus ir sąlygas, kuriuos PEPP taiko nauja PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybė narė. Visi sandoriai PEPP sąskaitoje įrašomi į atitinkamą subsąskaitą. Įmokoms į subsąskaitą ir išmokoms iš jos gali būti taikomos atskiros sutarties sąlygos.

2.  Nedarant poveikio taikytinai sektorinei teisei, PEPP teikėjai taip pat gali užtikrinti atitiktį 1 dalyje nurodytiems reikalavimams sudarydami partnerystę su kitu registruotu PEPP teikėju (toliau – partneris).

Atsižvelgiant į funkcijų, kurias atliks partneris, apimtį, partneris turi turėti reikiamą kvalifikaciją ir būti pajėgus vykdyti deleguotas funkcijas. PEPP teikėjas sudaro rašytinį susitarimą su partneriu. Susitarimo vykdymas teisiškai užtikrinamas ir jame aiškiai apibrėžiamos PEPP teikėjo ir partnerio teisės ir pareigos. Susitarimas turi atitikti jiems taikomas, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, atitinkamas Sąjungos teise arba pagal ją nustatytas delegavimo ir užsakomųjų paslaugų teikimo taisykles ir procedūras. Nepaisant to susitarimo, PEPP teikėjas yra vienintelis atsakingas už savo pareigų pagal šį reglamentą vykdymą.

20 straipsnis

Naujos subsąskaitos atidarymas

1.   ▌Iš karto po to, kai yra informuojamas apie PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos pasikeitimą persikeliant į kitą valstybę narę, PEPP teikėjas praneša PEPP santaupų turėtojui apie galimybę atidaryti naują PEPP santaupų turėtojo PEPP sąskaitos subsąskaitą ▌ir nurodo laikotarpį, per kurį tokią subsąskaitą galima atidaryti.

Tuo atveju PEPP teikėjas nemokamai pateikia PEPP santaupų turėtojui PEPP pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame pateikiami 28 straipsnio 3 dalies g punkte nurodyti konkretūs subsąskaitos reikalavimai, atitinkantys naujosios PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybės narės reikalavimus.

Jei nėra galimybės atidaryti naujos subsąskaitos, PEPP teikėjas informuoja PEPP santaupų turėtoją apie teisę nedelsiant ir nemokamai pakeisti teikėją ir apie galimybę toliau taupyti naudojantis paskutine atidaryta subsąskaita.

2.  Jei PEPP santaupų turėtojas ketina pasinaudoti galimybe atidaryti subsąskaitą, PEPP santaupų turėtojas nurodo PEPP teikėjui šią informaciją:

a)  naują PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybę narę;

b)  datą, nuo kurios įmokos turi būti nukreipiamos į naują subsąskaitą;

c)  visą svarbią informaciją apie kitas su PEPP susijusias sąlygas.

3.  PEPP santaupų turėtojas gali toliau mokėti įmokas į paskutinę atidarytą subsąskaitą.

4.   PEPP teikėjas turi pasiūlyti PEPP santaupų turėtojui pateikti asmeniškai pritaikytą rekomendaciją, kurioje būtų paaiškinta, ar atidaryti naują PEPP santaupų turėtojo sąskaitos subsąskaitą ir mokėti įmokas į naują subsąskaitą būtų palankiau nei toliau mokėti įmokas į paskutinę atidarytą subsąskaitą.

5.  Kai PEPP teikėjas negali užtikrinti, kad būtų atidaryta nauja subsąskaita atitinkamai pagal PEPP santaupų turėtojo naują gyvenamosios vietos valstybę narę, PEPP santaupų turėtojas savo nuožiūra gali:

a)  nedelsiant ir nemokamai pakeisti PEPP teikėją, nepaisant 52 straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl teikėjo keitimo dažnumo, arba

b)  toliau mokėti įmokas į paskutinę atidarytą subsąskaitą.

6.  Nauja subsąskaita atidaroma PEPP santaupų turėtojui ir PEPP teikėjui ▌iš dalies pakeičiant esamą PEPP sutartį, laikantis taikomos sutarčių teisės. Atidarymo data nustatoma sutartyje ▌.

21 straipsnis

Informacijos apie perkeliamumą teikimas kompetentingoms institucijoms

1.  PEPP teikėjas, norintis pirmą kartą atidaryti naują priimančiosios valstybės narės subsąskaitą, apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.  PEPP teikėjas į pranešimą įtraukia šią informaciją ir dokumentus:

a)  standartines PEPP sutarties sąlygas, kaip nurodyta 4 straipsnyje, įskaitant priedą dėl naujos subsąskaitos;

b)  PEPP pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame pateikiami 28 straipsnio 3 dalies g punkte nurodyti konkretūs naujos subsąskaitos reikalavimai;

c)   36 straipsnyje nurodytą PEPP išmokų ataskaitą;

d)  informaciją apie su sutartimi susijusią tvarką, nurodytą 19 straipsnio 2 dalyje, jei taikytina.

3.  Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patikrina, ar pateikti dokumentai yra išsamūs, ir per 10 darbo dienų nuo išsamių dokumentų gavimo perduoda juos priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4.  Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos patvirtina, kad gavo 2 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus.

5.  Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tada informuoja PEPP teikėją, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gavo informaciją ir kad PEPP teikėjas gali atidaryti tos valstybės narės subsąskaitą.

Jei 4 dalyje nurodytas gavimo patvirtinimas negaunamas per 10 darbo dienų nuo 3 dalyje nurodytų dokumentų perdavimo dienos, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos praneša PEPP teikėjui, kad galima atidaryti tos valstybės narės subsąskaitą.

6.  Pasikeitus kokiai nors informacijai ar dokumentams, nurodytiems 2 dalyje, PEPP teikėjas praneša apie tą pasikeitimą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki pakeitimo įgyvendinimo dienos. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo to pranešimo gavimo praneša apie pasikeitimą priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

IV SKYRIUS

PLATINIMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

I SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

22 straipsnis

Bendrasis principas

Vykdydami PEPP platinimo veiklą, PEPP teikėjai ir PEPP platintojai visada veikia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, kuo labiau atsižvelgdami į savo PEPP klientų interesus.

23 straipsnis

Įvairių tipų PEPP teikėjams ir PEPP platintojams taikoma platinimo tvarka

1.   Vykdydami PEPP platinimo veiklą, įvairių tipų PEPP teikėjai ir PEPP platintojai laikosi šių taisyklių:

a)  šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos draudimo įmonės ir šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimo tarpininkai laikosi taikomos nacionalinės teisės, kuria įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2016/97 ▌V ir VI skyriuose nustatytos taisyklės dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimo, išskyrus tos direktyvos 20, 23, 25 straipsnius ir 30 straipsnio 3 dalį, bet kokios pagal tas taisykles priimtos tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės dėl tokių produktų platinimo ir šio reglamento, išskyrus 34 straipsnio 4 dalį;

b)  šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos investicinės įmonės ▌laikosi taikytinos nacionalinės teisės, kuria įgyvendinamos Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 23, 24 bei 25 straipsniuose, išskyrus tos direktyvos 24 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 ir 4 dalis, nustatytos finansinių priemonių prekybos ir platinimo taisyklės, bet kokios pagal tas nuostatas priimtos tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės ir šio reglamento, išskyrus 34 straipsnio 4 dalį;

c)  visi kiti PEPP teikėjai ir PEPP platintojai laikosi taikytinos nacionalinės teisės, kuria įgyvendinamos Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 23, 24 bei 25 straipsniuose, išskyrus tos direktyvos 24 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, nustatytos finansinių priemonių prekybos ir platinimo taisyklės, ir bet kokios pagal tas nuostatas ir šį reglamentą priimtos tiesiogiai taikomos Sąjungos teisės.

2.  1 dalies a punkte nustatytos taisyklės taikomos tik tuomet, kai taikytinoje nacionalinėje teisėje nėra griežtesnių nuostatų, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2016/97 V ir VI skyriuose nustatytos taisyklės.

24 straipsnis

Elektroninis platinimas ir kitos patvariosios laikmenos

PEPP teikėjai ir PEPP platintojai nemokamai teikia visus šiame skyriuje nurodytus dokumentus ir informaciją PEPP klientams elektroniniu būdu su sąlyga, kad PEPP klientui sudarytos sąlygos saugoti tokią informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama tos informacijos paskirtį atitinkantį laikotarpį ir kad priemone saugomą informaciją būtų galima atgaminti nepakitusią.

Gavę prašymą, PEPP teikėjai ir PEPP platintojai tuos dokumentus ir informaciją taip pat nemokamai pateikia kitoje patvariojoje laikmenoje, be kita ko, popierine forma. PEPP teikėjas ir PEPP platintojai informuoja PEPP klientus apie jų teisę paprašius nemokamai gauti tų dokumentų kopijas kitoje patvariojoje laikmenoje, be kita ko, popierine forma.

25 straipsnis

Produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai

1.  PEPP teikėjai nuolat taiko, vykdo ir peržiūri kiekvieno PEPP arba svarbių esamo PEPP pakeitimų patvirtinimo prieš jį platinant PEPP klientams procesą.

Produkto patvirtinimo procesas turi būti proporcingas ir tinkamas PEPP pobūdžiui.

Produkto patvirtinimo proceso metu apibūdinama nustatyta kiekvieno PEPP tikslinė rinka, užtikrinama, kad būtų atliktas visos tokiai numatytai tikslinei rinkai būdingos rizikos vertinimas, ir parengta platinimo strategija tiktų numatytai tikslinei rinkai, ir imamasi pagrįstų veiksmų siekiant užtikrinti, kad PEPP būtų platinamas nustatytoje tikslinėje rinkoje.

PEPP teikėjas išmano PEPP, kuriuos teikia, ir reguliariai juos peržiūri, atsižvelgdamas į bet kokį įvykį, kuris galėtų daryti esminį poveikį galimai rizikai, kuri gali kilti nustatytai tikslinei rinkai, siekdamas įvertinti bent tai, ar PEPP vis dar atitinka nustatytos tikslinės rinkos poreikius ir ar parengta platinimo strategija vis dar yra tinkama.

PEPP teikėjai PEPP platintojams pateikia visą atitinkamą informaciją apie PEPP ir produkto patvirtinimo procesą, taip pat nurodo nustatytą PEPP tikslinę rinką.

PEPP platintojai taiko atitinkamą tvarką, kad gautų penktoje pastraipoje nurodytą informaciją ir išmanytų kiekvieno PEPP ypatybes ir nustatytą tikslinę rinką.

2.  Šiame straipsnyje nurodyta politika, procesais ir tvarka nedaromas poveikis jokiems kitiems reikalavimams pagal šį reglamentą arba reikalavimams, taikomiems pagal šį reglamentą, įskaitant reikalavimus, susijusius su informacijos atskleidimu, tinkamumu ar priimtinumu, interesų konfliktų nustatymu ir valdymu, paskatomis ir ASV veiksniais.

II SKIRSNIS

IKISUTARTINĖ INFORMACIJA

26 straipsnis

PEPP pagrindinės informacijos dokumentas

1.  Prieš PEPP santaupų turėtojams siūlydamas PEPP, PEPP teikėjas parengia tam PEPP produktui skirtą PEPP pagrindinės informacijos dokumentą, laikydamasis šio skirsnio reikalavimų, ir paskelbia PEPP pagrindinės informacijos dokumentą savo interneto svetainėje.

2.  PEPP pagrindinės informacijos dokumente pateikta informacija yra ikisutartinė informacija. Ji turi būti tiksli, teisinga, aiški ir neklaidinanti. Dokumente turi būti pateikiama pagrindinė informacija ir jis turi atitikti visus privalomus sutartinius dokumentus, atitinkamose pasiūlymo dokumentų dalyse pateiktą informaciją ir PEPP nuostatas bei sąlygas.

3.  PEPP pagrindinės informacijos dokumentas yra savarankiškas dokumentas, aiškiai atskirtas nuo reklaminės medžiagos. Jame turi nebūti kryžminių nuorodų į reklaminę medžiagą. Jame gali būti kryžminių nuorodų į kitus dokumentus, įskaitant, kai taikytina, prospektą, tačiau tik tais atvejais, kai tokia kryžminė nuoroda yra susijusi su informacija, kurią pagal šį reglamentą reikalaujama įtraukti į PEPP pagrindinės informacijos dokumentą.

Pagrindinio PEPP atveju rengiamas atskiras PEPP pagrindinės informacijos dokumentas.

4.  Jei PEPP teikėjas siūlo PEPP santaupų turėtojui įvairių alternatyvių investavimo galimybių ir negalima viename glaustame savarankiškame PEPP pagrindinės informacijos dokumente pateikti visos pagal 28 straipsnio 3 dalį reikalaujamos informacijos apie tas pagrindines investavimo galimybes, PEPP teikėjai parengia:

a)  savarankišką PEPP pagrindinės informacijos dokumentą apie kiekvieną alternatyvią investavimo galimybę arba

b)  bendro pobūdžio PEPP pagrindinės informacijos dokumentą, kuriame pateikiamas bent bendro pobūdžio alternatyvių investavimo galimybių aprašymas ir nurodoma, kaip ir kur galima rasti išsamesnės ikisutartinės informacijos apie investicijas, susijusias su tomis investavimo galimybėmis.

5.  Pagal 24 straipsnį PEPP pagrindinės informacijos dokumentas parengiamas kaip trumpas ir glaustai parašytas dokumentas. Jis:

a)  pateikiamas ir išdėstomas taip, kad būtų lengva skaityti; naudojami rašmenys turi būti įskaitomo dydžio;

b)  daugiausia pateikia PEPP santaupų turėtojams reikalingą pagrindinę informaciją;

c)  turi būti aiškiai suformuluotas ir parašytas tokia kalba ir stiliumi, kurie sudarytų palankesnes sąlygas suprasti informaciją; visų pirma turi būti rašoma aiškiai, glaustai ir suprantamai.

6.  Kai PEPP pagrindinės informacijos dokumente naudojamos spalvos, dėl to negali sumažėti informacijos suprantamumas, jei būtų spausdinama ar daroma nespalvota pagrindinės informacijos dokumento kopija.

7.  Jei PEPP pagrindinės informacijos dokumente naudojamas PEPP teikėjo ar grupės, kuriai jis priklauso, įmonės prekės ženklas ar logotipas, jis turi neatitraukti dėmesio nuo dokumente pateikiamos informacijos ir nepaslėpti teksto.

8.  Neskaitant PEPP pagrindinės informacijos dokumento, PEPP teikėjai ir PEPP platintojai pateikia potencialiems PEPP santaupų turėtojams nuorodas į viešai prieinamas PEPP teikėjo ▌finansinės padėties ataskaitas, įskaitant jo mokumą, kad potencialūs PEPP santaupų turėtojai galėtų lengvai gauti šią informaciją.

9.   Potencialiems PEPP santaupų turėtojams taip pat pateikiama informacija apie ankstesnius PEPP santaupų turėtojo pasirinktos investavimo galimybės rezultatus, apimančius ne mažiau kaip dešimties metų laikotarpį arba, jei PEPP teikiamas mažiau kaip dešimt metų, apimančius visus metus, kuriuos buvo teikiamas PEPP. Prie informacijos apie ankstesnius rezultatus pridedamas įspėjimas „Ankstesni rezultatai nerodo būsimų rezultatų“.

27 straipsnis

PEPP pagrindinės informacijos dokumento kalba

1.  PEPP pagrindinės informacijos dokumentas rašomas valstybės narės dalyje, kurioje platinamas PEPP, vartojamomis oficialiosiomis kalbomis arba bent viena iš jų arba kita tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, o jeigu jis parašytas dar kita kalba, jis išverčiamas į vieną iš tų kalbų.

Vertime sąžiningai ir tiksliai perteikiamas PEPP pagrindinės informacijos dokumento originalo turinys.

2.  Jei PEPP prekyba valstybėje narėje vykdoma naudojantis reklamine medžiaga viena ar daugiau tos valstybės narės oficialiųjų kalbų, PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turi būti surašytas bent jau tomis pačiomis oficialiosiomis kalbomis.

3.  PEPP pagrindinės informacijos dokumentas paprašius pateikiamas formatu, tinkamu PEPP santaupų turėtojams, turintiems regėjimo sutrikimų.

28 straipsnis

PEPP pagrindinės informacijos dokumento turinys

1.  PEPP pagrindinės informacijos dokumento pirmo puslapio viršuje aiškiai nurodomas pavadinimas „PEPP pagrindinės informacijos dokumentas“.

Informacija PEPP pagrindinės informacijos dokumente išdėstoma 2 ir 3 dalyse nustatyta eilės tvarka.

2.  Iš karto po pavadinimu pateikiama aiškinamoji dalis. Ji išdėstoma taip:"

„Šiame dokumente pateikiama pagrindinė informacija apie šį visos Europos asmeninės pensijos produktą (PEPP). Tai nėra reklaminė medžiaga. Pagal teisės aktus reikalaujama pateikti šią informaciją, kad būtų lengviau suprasti, koks yra šis produktas, kokia jo rizika, kokios jo išlaidos, galimas pelnas ir nuostoliai, ir kad būtų lengviau jį palyginti su kitais PEPP.“.

"

3.  PEPP pagrindinės informacijos dokumente pateikiama ši informacija:

a)  dokumento pradžioje – PEPP pavadinimas, informacija, ar tai yra pagrindinis PEPP ar ne, PEPP teikėjo tapatybė ir kontaktiniai duomenys, informacija apie PEPP teikėjo kompetentingas institucijas, PEPP registracijos viešajame centriniame registre numeris ir dokumento data;

b)  teiginys – „Šiame dokumente aprašytas pensijos produktas yra ilgalaikio investavimo produktas, kurio išmokėjimas yra ribotas ir kurio negalima atsisakyti bet kuriuo metu.“;

c)  skirsnyje „Koks yra šis produktas?“ – PEPP pobūdis ir pagrindinės savybės, be kita ko:

i)  produkto ilgalaikiai tikslai ir būdai jiems pasiekti, visų pirma, tai, ar tikslų siekiama naudojantis tiesiogine ar netiesiogine pozicija pagrindinio investicinio turto atžvilgiu, įskaitant pagrindinių priemonių aprašymą ar referencines vertes, be kita ko, nurodomos rinkos, kuriose investuoja PEPP teikėjas, ir paaiškinama, kaip nustatoma investicijų grąža;

ii)  PEPP santaupų turėtojo, kuriam ketinama parduoti PEPP, tipo aprašymas, visų pirma nurodant, koks turi būti PEPP santaupų turėtojo pajėgumas padengti investicijų nuostolius ir investuoti atitinkamą investavimo laikotarpį;

iii)  teiginys apie tai,

­  ar pagrindinis PEPP suteikia kapitalo garantiją, ar jis yra rizikos mažinimo metodo formos, atitinkančios tikslą suteikti PEPP santaupų turėtojui galimybę atgauti investuotą kapitalą, arba

­  ar ir kokia apimtimi alternatyvi investavimo galimybė, jei taikytina, suteikia garantiją ar apima rizikos mažinimo metodą;

iv)  PEPP pensijos išmokų aprašymas, visų pirma, informacija apie tai, kokios galimos išmokų mokėjimo formos, ir apie teisę keisti išmokų mokėjimo formą, kaip nurodyta 59 straipsnio 1 dalyje;

v)  jei PEPP draudžia biometrinę riziką: informacija apie draudžiamą riziką ir draudimo išmokas, įskaitant aplinkybes, kada galima pareikalauti tų išmokų;

vi)  informacija apie perkeliamumo paslaugą, be kita ko, nuoroda į 13 straipsnyje nurodytą viešąjį centrinį registrą, kuriame saugoma informacija apie taikomas su kaupiamuoju etapu ir išmokėjimo etapu susijusias sąlygas, kurias yra nustačiusi valstybė narė pagal 47 ir 57 straipsnius;

vii)  teiginys apie pasekmes, kurias patirs PEPP santaupų turėtojas, atsisakęs PEPP nesuėjus terminui, įskaitant visus taikytinus mokesčius, baudas ir galimą kapitalo apsaugos bei visų kitų galimų lengvatų ir paskatų praradimą;

viii)  teiginys apie pasekmes, kurias patirs PEPP santaupų turėtojas, jei jis nustos mokėti PEPP įmokas;

ix)  informacija apie galimas subsąskaitas ir apie PEPP santaupų turėtojo teises, nurodytas 20 straipsnio 5 dalyje;

x)  informacija apie PEPP santaupų turėtojo teisę pakeisti teikėją ir teisę gauti informaciją apie keitimo paslaugą, kaip nurodyta 56 straipsnyje;

xi)  44 straipsnyje nurodytos pasirinktos investavimo galimybės keitimo sąlygos;

xii)  informacija, kai turima, apie PEPP teikėjo investavimo rezultatus, susijusius su ASV veiksniais;

xiii)  PEPP sutarčiai taikoma teisė, jei šalys negali laisvai pasirinkti teisės, arba, jei šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisė, kurią siūlo pasirinkti PEPP teikėjas;

xiv)  jei taikytina, informacija apie tai, ar tam PEPP santaupų turėtojui taikomas atsisakymo laikotarpis arba sutarties nutraukimo laikotarpis;

d)  skirsnyje „Kokia yra rizika ir kokią investicijų grąžą galėčiau gauti?“ – trumpas rizikos ir investicijų grąžos aprašymas, kurį sudaro šie elementai:

i)  suminis rizikos rodiklis ir papildomas to rodiklio paaiškinimas, nurodant pagrindinius jo apribojimus, aprašant ir paaiškinant, kokia yra su PEPP iš esmės susijusi rizika ir kokios rizikos suminis rizikos rodiklis tinkamai neatspindi;

ii)  galimi didžiausi investuoto kapitalo nuostoliai, įskaitant informaciją apie:

­  tai, ar PEPP santaupų turėtojas gali prarasti visą investuotą kapitalą, arba

­  tai, ar PEPP santaupų turėtojui tenka papildomų finansinių įsipareigojimų ar pareigų rizika;

iii)  atitinkami rezultatų scenarijai ir prielaidos, kuriomis jie grindžiami;

iv)  kai taikytina, investicijų grąžos PEPP santaupų turėtojams sąlygos arba nustatytos rezultatų viršutinės ribos;

v)  teiginys, kad PEPP santaupų turėtojo buveinės valstybės narės mokesčių teisė gali turėti poveikio faktinei išmokai;

e)  skirsnyje „Kas atsitinka, jei [PEPP teikėjo pavadinimas] negali išmokėti išmokų?“ trumpai aprašoma, ar atitinkami nuostoliai padengiami pagal investuotojo kompensavimo arba garantijų sistemą ir, jei taip, nurodoma, kokia tai yra sistema, garanto pavadinimas ir kokią riziką sistema apima, o kokios neapima;

f)  skirsnyje „Kokios yra išlaidos?“ nurodomos išlaidos, susijusios su investicijomis į PEPP, kurios apima ir tiesiogines, ir netiesiogines išlaidas, kurias turi padengti PEPP santaupų turėtojas, įskaitant vienkartines ir pasikartojančias išlaidas, pateiktas kaip suminiai tų išlaidų rodikliai, ir, siekiant užtikrinti palyginamumą, visas apibendrintas išlaidas, išreikštas pinigais ir procentais, kad būtų parodytas visų išlaidų sudėtinis poveikis investicijoms.

PEPP pagrindinės informacijos dokumente aiškiai nurodoma, kad PEPP teikėjai ar PEPP platintojai pateiks informaciją, kurioje nurodomos visos platinimo išlaidos, kurios dar neįtrauktos į pirmiau nurodytas išlaidas, kad PEPP santaupų turėtojas galėtų suprasti, kokį sudėtinį poveikį investicijų grąžai turės tos apibendrintos išlaidos;

g)  skirsnyje „Kokie yra konkretūs reikalavimai, susiję su [valstybės narės, kurioje yra mano gyvenamoji vieta] subsąskaita?“ –

i)  poskirsnyje „Reikalavimai, susiję su kaupiamuoju etapu“ –

su kaupiamuoju etapu susijusių sąlygų, kurias yra nustačiusi PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybė narė pagal 47 straipsnį, aprašymas;

ii)  poskirsnyje „Reikalavimai, susiję su išmokėjimo etapu“ –

su išmokėjimo etapu susijusių sąlygų, kurias yra nustačiusi PEPP santaupų turėtojo gyvenamosios vietos valstybė narė pagal 57 straipsnį, aprašymas;

h)  skirsnyje „Kaip pateikti skundą?“ – informacija apie tai, kaip ir kam PEPP santaupų turėtojas gali pateikti skundą dėl PEPP arba dėl PEPP teikėjo ar PEPP platintojo elgesio.

4.  Jei PEPP pagrindinės informacijos dokumentas pateikiamas elektronine forma, leidžiama 3 dalyje nurodytą informaciją pateikti keliuose lygmenyse – išsamią informaciją pateikti iškylančiuosiuose languose arba pateikti nuorodas į pridėtus lygmenis. Tokiu atveju turi būti galimybė atsispausdinti PEPP pagrindinės informacijos dokumentą kaip vieną dokumentą.

5.  Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis EPI ir atlikusi vartotojų tyrimus ir sektoriaus tyrimus, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)  išsami informacija, kaip turėtų būti pateikiama, įskaitant dokumento formą ir ilgį, taip pat kiekvieno 3 dalyje nurodyto informacijos elemento turinį;

b)  metodika, kuria grindžiamas rizikos ir investicijų grąžos pateikimas, kaip nurodyta 3 dalies d punkto i ir iv papunkčiuose;

c)  išlaidų apskaičiavimo metodika, įskaitant 3 dalies f punkte nurodytų suminių rodiklių specifikaciją;

d)  tai, kuri informacija pateikiama pirmame lygmenyje, o kurią informaciją galima pateikti papildomuose išsamesnei informacijai skirtuose lygmenyse, jei informacija pateikiama elektronine forma, suskirstant ją į lygmenis.

Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EIOPA atsižvelgia į įvairius galimus PEPP tipus, ilgalaikį PEPP pobūdį, PEPP santaupų turėtojų pajėgumus ir PEPP savybes, kad PEPP santaupų turėtojui būtų sudarytos sąlygos pasirinkti iš skirtingų pagrindinių investicijų arba kitų produkto teikiamų galimybių, įskaitant atvejus, kai tas pasirinkimas gali vykti skirtingu laiku arba keistis ateityje.

EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

29 straipsnis

Reklaminė medžiaga

Reklaminėje medžiagoje, kurioje pateikiama su PEPP susijusi konkreti informacija, nepateikiama teiginių, prieštaraujančių PEPP pagrindinės informacijos dokumente pateiktai informacijai arba menkinančių PEPP pagrindinės informacijos dokumento svarbą. Reklaminėje medžiagoje nurodoma, kad galima gauti PEPP pagrindinės informacijos dokumentą, ir pateikiama informacija, kaip ir kur jį gauti, įskaitant nuorodą į PEPP teikėjo interneto svetainę.

30 straipsnis

PEPP pagrindinės informacijos dokumento peržiūra

1.  PEPP teikėjas bent kartą per metus peržiūri PEPP pagrindinės informacijos dokumente pateiktą informaciją ir nedelsdamas patikslina dokumentą, kai atlikus peržiūrą matyti, kad reikia pakeitimų. Peržiūrėta versija turi būti prieinama nedelsiant.

2.  Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis EPI ir atlikusi vartotojų tyrimus ir sektoriaus tyrimus, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomos sąlygos, kurioms esant PEPP pagrindinės informacijos dokumentas turi būti peržiūrėtas ir patikslintas.

EOIPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

31 straipsnis

Civilinė atsakomybė

1.  PEPP teikėjui netaikoma civilinė atsakomybė, remiantis vien PEPP pagrindinės informacijos dokumentu, įskaitant bet kokį jo vertimą, nebent jis yra klaidinantis, netikslus arba neatitinka atitinkamų teisiškai privalomų ikisutartinių ir sutartinių dokumentų dalių ar 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2.  PEPP santaupų turėtojas, kuris įrodo, kad patyrė nuostolius dėl to, kad rėmėsi PEPP pagrindinės informacijos dokumentu 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis sudarydamas sutartį dėl PEPP, kuriam skirtas tas parengtas PEPP pagrindinės informacijos dokumentas, pagal nacionalinę teisę gali reikalauti, kad PEPP teikėjas atlygintų žalą, susijusią su tais nuostoliais.

3.  Neapibrėžti 2 dalyje nurodyti elementai, tokie kaip „nuostoliai“ ar „žala“ yra aiškinami ir taikomi vadovaujantis taikytina nacionaline teise, kaip nustatyta pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės taisykles.

4.  Šiuo straipsniu nedraudžiama pareikšti kitų ieškinių dėl civilinės atsakomybės pagal nacionalinę teisę.

5.  Sutartinėmis nuostatomis neapribojamos pareigos pagal šį straipsnį ir jų neatsisakoma.

32 straipsnis

PEPP sutartys, pagal kurias apdraudžiama biometrinė rizika

Jei PEPP pagrindinės informacijos dokumentas susijęs su PEPP sutartimi, pagal kurią apdraudžiama biometrinė rizika, PEPP teikėjo pareigos pagal šį skirsnį yra tik jo pareigos PEPP santaupų turėtojo atžvilgiu.

33 straipsnis

PEPP pagrindinės informacijos dokumento teikimas

1.  PEPP teikėjas ar PEPP platintojas potencialiems PEPP santaupų turėtojams teikia visus pagal 26 straipsnį parengtus PEPP pagrindinės informacijos dokumentus, kai konsultuoja dėl PEPP arba siūlo jį pirkti, tinkamu laiku prieš PEPP santaupų turėtojams susisaistant PEPP sutartimi ar pasiūlymu, susijusiu su ta PEPP sutartimi.

2.  PEPP teikėjas ar PEPP platintojas gali įvykdyti 1 dalyje nustatytus reikalavimus pateikdamas PEPP pagrindinės informacijos dokumentą fiziniam asmeniui, turinčiam išankstinį rašytinį įgaliojimą PEPP santaupų turėtojo vardu priimti investavimo sprendimus, kai sudaromi sandoriai pagal tą rašytinį įgaliojimą.

3.  Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis EPI, jei tinkama, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomos reikalavimo pateikti PEPP pagrindinės informacijos dokumentą, kaip nustatyta 1 dalyje, įvykdymo sąlygos.

EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

III SKIRSNIS

KONSULTACIJOS ▌

34 straipsnis

Reikalavimų ir poreikių nustatymas ir konsultavimas

1.  Prieš sudarant ▌PEPP ▌sutartį, ▌PEPP teikėjas ar PEPP platintojas, remdamasis iš potencialaus PEPP santaupų turėtojo reikalaujama ir gauta informacija, tiksliai nustato to potencialaus PEPP santaupų turėtojo reikalavimus ir poreikius, susijusius su pensija, įskaitant galimą poreikį įsigyti anuitetą užtikrinantį produktą, ir pateikia potencialiam PEPP santaupų turėtojui objektyvią informaciją apie PEPP suprantama forma, kad tas PEPP santaupų turėtojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą.

Bet kuri pasiūlyta PEPP sutartis turi atitikti PEPP santaupų turėtojo reikalavimus ir poreikius, susijusius su pensija, atsižvelgiant į jo sukauptas teises į pensiją.

2.  PEPP teikėjas ar PEPP platintojas konsultuoja potencialų PEPP santaupų turėtoją prieš sudarant PEPP sutartį ir potencialiam PEPP santaupų turėtojui pateikia asmeniškai pritaikytą rekomendaciją, kurioje paaiškina, kodėl konkretus PEPP, įskaitant konkrečią investavimo galimybę, jei taikytina, geriausiai atitiktų PEPP santaupų turėtojo reikalavimus ir poreikius.

PEPP teikėjas ar PEPP platintojas taip pat potencialiam PEPP santaupų turėtojui pateikia asmeniškai pritaikytas pensijos išmokų prognozes, susijusias su rekomenduojamu produktu, remdamiesi anksčiausia data, kada gali prasidėti išmokėjimo etapas, ir pateikia atsakomybės ribojimo pareiškimą, kuriame paaiškinama, kad tos prognozės gali skirtis nuo gaunamų PEPP išmokų galutinės vertės. Jei pensijų išmokų prognozės grindžiamos ekonominiais scenarijais, ta informacija taip pat turi apimti geriausią numatomą scenarijų ir nepalankų scenarijų, atsižvelgiant į konkretų PEPP sutarties pobūdį.

3.  Jei pagrindinis PEPP siūlomas be bent jau kapitalo garantijos, PEPP teikėjas ar PEPP platintojas turi aiškiai paaiškinti, kad esama PEPP su kapitalo garantija, paaiškinti, kodėl rekomenduojamas pagrindinis PEPP, grindžiamas rizikos mažinimo metodu, atitinkančiu tikslą suteikti PEPP santaupų turėtojui galimybę atgauti kapitalą, ir aiškiai parodyti bet kokią papildomą riziką, kurią toks PEPP gali kelti, palyginti su kapitalo garantija grindžiamu pagrindiniu PEPP, kuris suteikia kapitalo garantiją. Šis paaiškinimas pateikiamas raštu.

4.  Teikdamas konsultacijas ▌, šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas PEPP teikėjas ar PEPP platintojas paprašo potencialaus PEPP santaupų turėtojo pateikti informaciją apie šio asmens žinias ir patirtį su siūlomu ar prašomu PEPP susijusioje investicijų srityje, šio asmens finansinę padėtį, įskaitant jo pajėgumą padengti nuostolius, ir jo investavimo tikslus, įskaitant jam priimtinos rizikos lygį, kad PEPP teikėjas ar PEPP platintojas galėtų potencialiam PEPP santaupų turėtojui rekomenduoti vieną ar daugiau PEPP, kurie jam yra tinkami ir visų pirma atitinka jam priimtinos rizikos lygį ir pajėgumą padengti nuostolius.

5.  PEPP teikėjo ar PEPP platintojo atsakomybė nesumažėja dėl to, kad visa ar dalinė konsultacija teikiama per automatizuotą ar pusiau automatizuotą sistemą.

6.  Nedarant poveikio griežtesnei taikytinai sektorinei teisei, PEPP teikėjai ar PEPP platintojai užtikrina ir kompetentingoms institucijoms paprašius įrodo, kad fiziniai asmenys, teikiantys konsultacijas dėl PEPP, turi būtinų žinių ir kompetencijos savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti. Valstybės narės paskelbia kriterijus, kuriais remiantis vertinamos tokios žinios ir kompetencija.

IV SKIRSNIS

INFORMACIJA SUTARTIES GALIOJIMO LAIKOTARPIU

35 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  PEPP teikėjai parengia asmeniškai pritaikytą glaustą dokumentą, kuris bus teikiamas kaupiamuoju etapu ir kuriame kiekvienam PEPP santaupų turėtojui būtų pateikta pagrindinė informacija, atsižvelgiant į konkretų nacionalinių pensijų sistemų ir visos atitinkamos teisės, įskaitant nacionalinę socialinę, darbo ir mokesčių teisę, pobūdį (toliau – PEPP išmokų ataskaita). Dokumento pavadinime turi būti žodžiai „PEPP išmokų ataskaita“.

2.  Aiškiai nurodoma tiksli PEPP išmokų ataskaitoje pateikiamos informacijos data.

3.  PEPP išmokų ataskaitoje pateikiama informacija turi būti tiksli ir atnaujinta.

4.  PEPP teikėjas užtikrina, kad kiekvienas PEPP santaupų turėtojas galėtų kasmet susipažinti su PEPP išmokų ataskaita.

5.  Aiškiai nurodomas bet koks svarbus PEPP išmokų ataskaitos informacijos pasikeitimas, palyginti su ankstesniais metais.

6.  Neskaitant PEPP išmokų ataskaitos, visu sutarties galiojimo laikotarpiu PEPP santaupų turėtojui nedelsiant pranešama apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su:

a)  sutarties sąlygomis, įskaitant bendrąsias ir specialiąsias nuostatas;

b)  PEPP teikėjo ir, jei tinkama, filialo, kuris sudarė sutartį, pavadinimu, teisine forma ar pagrindinės buveinės adresu;

c)  informacija apie tai, kaip vykdant investavimo politiką atsižvelgiama į ASV veiksnius.

36 straipsnis

PEPP išmokų ataskaita

1.  PEPP išmokų ataskaitoje PEPP santaupų turėtojams nurodoma bent ši pagrindinė informacija:

a)  PEPP santaupų turėtojo asmeniniai duomenys ir anksčiausia data, kada gali prasidėti išmokėjimo etapas bet kurios subsąskaitos atveju;

b)  PEPP teikėjo pavadinimas ir kontaktiniai duomenys ir PEPP sutarties identifikavimo duomenys;

c)  valstybė narė, kurioje PEPP teikėjas turi leidimą arba yra įregistruotas, ir kompetentingų institucijų pavadinimai;

d)  informacija apie pensijos išmokų prognozes, atsižvelgiant į a punkte nurodytą datą, ir atsakomybės ribojimo pareiškimas, kuriame paaiškinama, kad tos prognozės gali skirtis nuo gaunamų PEPP išmokų galutinės vertės. Jei pensijų išmokų prognozės grindžiamos ekonominiais scenarijais, ta informacija taip pat turi apimti geriausią numatomą scenarijų ir nepalankų scenarijų, atsižvelgiant į konkretų PEPP sutarties pobūdį;

e)  informacija apie PEPP santaupų turėtojo arba trečiosios šalies įmokėtas įmokas į PEPP sąskaitą per paskutinius 12 mėnesių;

f)   išskaidytos visos PEPP santaupų turėtojo tiesiogiai ar netiesiogiai patirtos išlaidos per paskutinius 12 mėnesių, nurodant administravimo išlaidas, turto saugojimo išlaidas, su portfelio sandoriais susijusias išlaidas ir kitas išlaidas, taip pat išlaidų poveikio galutinėms PEPP išmokoms įvertinimas; tokios išlaidos turėtų būti išreikštos pinigais ir įmokų per paskutinius 12 mėnesių procentine dalimi;

g)  jei taikytina, 46 straipsnyje nurodytos garantijos ar rizikos mažinimo metodo pobūdis ir mechanizmas;

h)  jei taikytina, vienetų, atitinkančių PEPP santaupų turėtojo įmokas per paskutinius 12 mėnesių, skaičius ir vertė;

i)  PEPP santaupų turėtojo PEPP sąskaitoje 35 straipsnyje nurodytos ataskaitos dieną esanti visa suma;

j)  informacija apie ankstesnius PEPP santaupų turėtojo pasirinktos investavimo galimybės rezultatus, apimančius ne mažiau kaip dešimties metų laikotarpį arba, jei PEPP teikiamas mažiau kaip dešimt metų, apimančius visus metus, kuriuos buvo teikiamas PEPP. Prie informacijos apie ankstesnius rezultatus pridedamas įspėjimas „Ankstesni rezultatai nerodo būsimų rezultatų“;

k)  jei su PEPP sąskaita susieta daugiau nei viena subsąskaita, PEPP išmokų ataskaitos informacija išskaidoma pagal visas esamas subsąskaitas;

l)  apibendrinta informacija apie investavimo politiką, susijusią su ASV veiksniais.

2.  EIOPA, pasikonsultavusi su Europos Centriniu Banku ir kompetentingomis institucijomis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išdėstomos šio straipsnio 1 dalies d punkte ir 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų pensijų išmokų prognozių prielaidų nustatymo taisyklės. PEPP teikėjai taiko tas taisykles, kad nustatytų, jei taikytina, metinį nominaliosios investicijų grąžos procentą, metinį infliacijos procentą ir būsimo darbo užmokesčio tendenciją.

EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

37 straipsnis

Papildoma informacija

1.  PEPP išmokų ataskaitoje nurodoma, kur ir kaip gauti papildomos informacijos, įskaitant:

a)  papildomą praktinę informaciją apie PEPP santaupų turėtojo teises ir galimybes, be kita ko, informaciją, susijusią su investicijomis, išmokėjimo etapu, teikėjo keitimu ir perkeliamumo paslauga;

b)  ▌PEPP teikėjo metines finansines ataskaitas ir metinius pranešimus, jei jie viešai prieinami;

c)  PEPP teikėjo investavimo politikos principų rašytinę deklaraciją, kurioje išdėstoma bent jau informacija apie investicijų rizikos įvertinimo metodus, įgyvendinamus rizikos valdymo procesus ir strateginius turto paskirstymus priklausomai nuo PEPP įsipareigojimų pobūdžio ir trukmės, taip pat apie tai, kaip vykdant investavimo politiką atsižvelgiama į ASV veiksnius;

d)  jei taikytina, informaciją apie prielaidas, naudotas anuitetu išreikštoms sumoms apskaičiuoti, visų pirma informaciją, susijusią su anuiteto dydžiu, PEPP teikėjo tipu ir anuiteto trukme;

e)  PEPP išmokų dydis tuo atveju, kai išperkama anksčiau nei 36 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta data.

2.  Siekiant užtikrinti nuoseklų 36 straipsnio ir šio straipsnio taikymą, EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis EPI ir atlikusi vartotojų tyrimus ir sektoriaus tyrimus, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos išsamios 36 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo nuostatos. Kai pateikiama informacija apie ankstesnius rezultatus, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalies j punkte, atsižvelgiama į investavimo galimybių skirtumus, visų pirma į tai, ar PEPP santaupų turėtojui tenka investavimo rizika, jei investavimo galimybė priklauso nuo amžiaus arba apima trukmės priderinimą.

EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

3.  Nedarant poveikio 34 straipsnio 2 daliai ir 36 straipsnio 1 dalies d punktui, kad PEPP būtų galima palyginti su nacionaliniais produktais, valstybės narės gali reikalauti, kad PEPP teikėjai pateiktų PEPP santaupų turėtojams papildomas pensijų išmokų prognozes, jei atitinkamos valstybės narės yra nustačiusios prielaidų nustatymo taisykles.

38 straipsnis

Informacija, teiktina PEPP santaupų turėtojams priešpensiniu laikotarpiu, o PEPP išmokų gavėjams – išmokėjimo etapu

1.  Neskaitant PEPP išmokų ataskaitos, PEPP teikėjai likus dviem mėnesiams iki 59 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų datų arba PEPP santaupų turėtojo prašymu kiekvienam PEPP santaupų turėtojui turi pateikti informaciją apie numatytą išmokėjimo etapo pradžios datą, galimas išmokų mokėjimo formas ir PEPP santaupų teikėjo galimybę keisti išmokų mokėjimo formą pagal 59 straipsnio 1 dalį.

2.   Išmokėjimo etapu PEPP teikėjai kasmet PEPP išmokų gavėjams teikia informaciją apie PEPP išmokas, kurios turi būti išmokėtos, ir atitinkamas išmokų formas.

Jei PEPP santaupų turėtojas ir toliau moka įmokas arba prisiima investavimo riziką išmokėjimo etapu, PEPP teikėjas ir toliau teikia PEPP išmokų ataskaitą, kurioje pateikiama atitinkama informacija.

39 straipsnis

PEPP santaupų turėtojų ir PEPP išmokų gavėjų prašymu teiktina ▌informacija

PEPP santaupų turėtojo arba PEPP išmokų gavėjo ar jų atstovų prašymu PEPP teikėjas teikia 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomą informaciją ir papildomą informaciją apie prielaidas, naudotas sudarant 36 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas prognozes.

V SKIRSNIS

ATASKAITŲ TEIKIMAS NACIONALINĖMS INSTITUCIJOMS

40 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  PEPP teikėjai savo kompetentingoms institucijoms teikia informaciją, būtiną priežiūrai vykdyti, neskaitant informacijos, teikiamos pagal atitinkamą sektorinę teisę. Ta papildoma informacija apima, jei taikytina, informaciją, būtiną toliau nurodytai veiklai vykdyti įgyvendinant priežiūrinio tikrinimo procesą:

a)  įvertinti PEPP teikėjų taikomą valdymo sistemą, jų vykdomą veiklą, mokumo vertinimo principus, riziką, su kuria susiduriama, rizikos valdymo sistemas, taip pat jų kapitalo struktūrą, poreikius ir valdymą;

b)  priimti bet kokius atitinkamus sprendimus, kurių reikia įgyvendinant jų priežiūros teises ir pareigas.

2.  Neskaitant pagal nacionalinę teisę suteiktų įgaliojimų, kompetentingos institucijos turi šiuos įgaliojimus:

a)  nustatyti 1 dalyje nurodytos informacijos, kurią jų reikalavimu turi pateikti PEPP teikėjai iš anksto nustatytais intervalais, įvykus tam tikriems įvykiams ar vykstant PEPP teikėjo padėties tyrimams, pobūdį, apimtį ir formą;

b)  gauti iš PEPP teikėjų bet kokią informaciją apie PEPP teikėjų sudarytas sutartis arba su trečiosiomis šalimis sudarytas sutartis ir

c)  reikalauti informacijos iš išorės ekspertų, pavyzdžiui, auditorių ir aktuarų.

3.  1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją sudaro:

a)  kokybiniai ar kiekybiniai duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys;

b)  praeities, dabarties ar ateities duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys;

c)  vidaus ar išorės šaltinių duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys.

4.  1 ir 2 dalyse nurodyta informacija:

a)  atspindi atitinkamo PEPP teikėjo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei visų pirma tai veiklai būdingą riziką;

b)  yra prieinama, visais esminiais atžvilgiais išsami, palyginama ir laikui bėgant nuosekli;

c)  yra aktuali, patikima ir suprantama.

5.  PEPP teikėjai kompetentingoms institucijoms kasmet pateikia šią informaciją:

a)  tai, kurių valstybių narių subsąskaitas siūlo PEPP teikėjas;

b)  pagal 20 straipsnio 1 dalį pateiktų pranešimų, gautų iš PEPP santaupų turėtojų, pakeitusių gyvenamąją vietą ir persikėlusių į kitą valstybę narę, skaičių;

c)  prašymų atidaryti subsąskaitą skaičių ir pagal 20 straipsnio 2 dalį atidarytų subsąskaitų skaičių;

d)  PEPP santaupų turėtojų prašymų dėl teikėjo keitimo ir faktinių keitimų pagal 20 straipsnio 5 dalies a punktą skaičių;

e)  PEPP santaupų turėtojų prašymų dėl teikėjo keitimo ir faktinių keitimų pagal 52 straipsnio 3 dalį skaičių.

Kompetentingos institucijos perduoda informaciją EIOPA.

6.  PEPP teikėjai turi turėti tinkamas sistemas ir struktūras, kad galėtų laikytis 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat PEPP teikėjo valdymo, priežiūros ar administracinio organo patvirtintą rašytinę politiką, kurią taikant būtų nuolat užtikrinamas pateikiamos informacijos tinkamumas.

7.  Pateikusi prašymą kompetentingoms institucijoms, kad galėtų įvykdyti jai šiuo reglamentu pavestas pareigas, EIOPA gali susipažinti su PEPP teikėjų pateikta informacija.

8.  Jei PEPP įmokoms ir PEPP išmokoms taikomos lengvatos ar paskatos, PEPP teikėjas pagal atitinkamą nacionalinę teisę pateikia atitinkamai nacionalinei institucijai visą informaciją, kurią reikia pateikti norint teikti tokias lengvatas ar paskatas arba gauti tokias lengvatas ir paskatas, susijusias su tokiomis įmokomis ir išmokomis, jei taikytina.

9.  Komisija pagal 72 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir išsamiau nustatoma šio straipsnio 1–5 dalyse nurodyta papildoma informacija, siekiant tinkamu mastu užtikrinti priežiūros institucijoms teikiamų ataskaitų konvergenciją.

EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis EPI ir kompetentingomis institucijomis ir atlikusi sektoriaus tyrimus, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl priežiūros institucijoms teikiamų ataskaitų formato.

EIOPA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

V SKYRIUS

KAUPIAMASIS ETAPAS

I SKIRSNIS

PEPP TEIKĖJAMS TAIKOMOS INVESTAVIMO TAISYKLĖS

41 straipsnis

Investavimo taisyklės

1.  PEPP teikėjai su PEPP susijusį turtą investuoja pagal rizikos ribojimo principą, visų pirma laikydamiesi šių taisyklių:

a)  turtas investuojamas atsižvelgiant į geriausius ilgalaikius visų PEPP santaupų turėtojų interesus. Galimo interesų konflikto atveju PEPP teikėjas arba jo portfelį valdantis subjektas užtikrina, kad būtų investuojama paisant tik PEPP santaupų turėtojų interesų;

b)  laikydamiesi rizikos ribojimo principo, PEPP teikėjai atsižvelgia į sprendimų dėl investicijų riziką ir galimą jų ilgalaikį poveikį ASV veiksniams;

c)  turtas investuojamas taip, kad būtų užtikrintas portfelio, kaip visumos, saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas;

d)  turtas daugiausia investuojamas reguliuojamose rinkose. Investicijos į turtą, kuris nėra įtrauktas į reguliuojamos finansų rinkos prekybos sąrašus, turi neviršyti rizikos ribojimo principą atitinkančio lygio;

e)  investicijos į išvestines finansines priemones galimos tada, jei tokios priemonės padeda sumažinti investavimo riziką arba sudaro palankesnes sąlygas veiksmingai valdyti portfelį. Tos priemonės įvertinamos remiantis rizikos ribojimo principu, atsižvelgiant į pagrindinį turtą, ir įtraukiamos į PEPP teikėjo turto vertinimą. PEPP teikėjai taip pat vengia pernelyg didelės rizikos vienos sandorio šalies ir kitų išvestinių priemonių sandorių atžvilgiu;

f)  turtas turi būti tinkamai diversifikuotas, kad būtų išvengta pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno konkretaus turto, emitento ar įmonių grupės ir rizikos susikaupimo visame portfelyje. Dėl investicijų į turtą, kurį išleido tas pats emitentas ar tai pačiai grupei priklausantys emitentai, PEPP teikėjo atžvilgiu negali susidaryti pernelyg didelė rizikos koncentracija;

g)  turtas negali būti investuojamas į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančias jurisdikcijas, kurios įtrauktos į sąrašą, pateikiamą taikytinose Tarybos išvadose dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo, nei į didelės rizikos trečiąsias šalis, turinčias strateginių trūkumų, nurodytas taikytiname Komisijos deleguotajame reglamente, priimtame remiantis Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsniu;

h)  PEPP teikėjas užtikrina, kad jam ir su PEPP susijusiam turtui netektų rizika, kylanti dėl pernelyg didelio finansinio sverto ar per dažno įsipareigojimų terminų keitimo.

2.  1 dalies a–h punktuose nustatytos taisyklės taikomos tik tais atvejais, kai nėra griežtesnių PEPP teikėjui taikomų atitinkamos sektorinės teisės nuostatų.

II SKIRSNIS

PEPP SANTAUPŲ TURĖTOJAMS SUTEIKIAMOS INVESTAVIMO GALIMYBĖS

42 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  PEPP teikėjai PEPP santaupų turėtojams gali pasiūlyti iki šešių investavimo galimybių.

2.  Tarp investavimo galimybių turi būti pagrindinis PEPP ir gali būti alternatyvių investavimo galimybių.

3.  PEPP teikėjai visas investavimo galimybes parengia remdamiesi garantija arba rizikos mažinimo metodu, kuriais užtikrinama pakankama PEPP santaupų turėtojų apsauga.

4.  Garantijos teikiamos pagal PEPP teikėjui taikytiną atitinkamą sektorinę teisę.

5.  6 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose nurodyti PEPP teikėjai gali siūlyti PEPP su garantija tik tada, kai jie bendradarbiauja su kredito įstaigomis ar draudimo įmonėmis, kurios gali suteikti tokias garantijas pagal joms taikomą sektorinę teisę. Už garantiją atsakingos vien tik tos įstaigos ar įmonės.

43 straipsnis

PEPP santaupų turėtojo sprendimas, kurią investavimo galimybę rinktis

Gavęs atitinkamą informaciją ir konsultaciją, PEPP santaupų turėtojas, sudarydamas PEPP sutartį, pasirenka investavimo galimybę.

44 straipsnis

Pasirinktos investavimo galimybės keitimo sąlygos

1.  Jei PEPP teikėjas teikia alternatyvias investavimo galimybes, PEPP santaupų turėtojas, toliau kaupdamas pagal PEPP sutartį, gali pasirinkti kitą investavimo galimybę praėjus ne mažiau kaip penkeriems metams nuo PEPP sutarties sudarymo dienos arba, jei keičia ne pirmą kartą, praėjus penkeriems metams po naujausio investavimo galimybės pakeitimo dienos. PEPP teikėjas gali leisti PEPP santaupų turėtojui dažniau keisti pasirinktą investavimo galimybę.

2.  PEPP santaupų turėtojui investavimo galimybės keitimas yra nemokamas.

45 straipsnis

Pagrindinis PEPP

1.  Pagrindinis PEPP turi būti saugus produktas, kuris yra numatytoji investavimo galimybė▌. PEPP teikėjai jį suprojektuoja remdamiesi kapitalo garantija, kuri turi būti užtikrinta išmokėjimo etapo pradžioje ir, jei taikytina, užtikrinama išmokėjimo etapu, arba rizikos mažinimo metodu, atitinkančiu tikslą suteikti galimybę PEPP santaupų turėtojui atgauti kapitalą.

2.  Pagrindinio PEPP išlaidos ir mokesčiai neturi viršyti 1 % sukaupto kapitalo per metus.

3.  Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems PEPP teikėjams ir įvairių tipų PEPP, EIOPA, jei taikytina, pasikonsultavusi su kitomis EPI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 2 dalyje nurodytų išlaidų ir mokesčių rūšis.

Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EIOPA atsižvelgia į įvairius galimus PEPP tipus, tai, kad PEPP būdingas ilgas pensinis laikotarpis, ir įvairias galimas PEPP savybes, visų pirma į išmokas ilgalaikio anuiteto arba kasmetinio periodinio išmokėjimo forma iki bent tokio amžiaus, kuris atitinka PEPP santaupų turėtojo vidutinę gyvenimo trukmę. EIOPA taip pat vertina specifinį kapitalo apsaugos pobūdį, konkrečiai atsižvelgdama į kapitalo garantiją. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

4.  Kas dvejus metus, pradedant nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, Komisija, pasikonsultavusi su EIOPA ir, jei taikytina, su kitomis EPI, peržiūri 2 dalyje nurodytos procentinės dalies tinkamumą. Komisija visų pirma atsižvelgia į faktines išlaidas ir mokesčius bei jų pasikeitimus, taip pat į jų poveikį PEPP prieinamumui.

Siekiant suteikti tinkamas galimybes PEPP teikėjams veikti rinkoje, Komisijai pagal 72 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta procentinė dalis, remiantis jos atliktomis peržiūromis.

46 straipsnis

Rizikos mažinimo metodai

1.  Naudojant rizikos mažinimo metodus užtikrinama, kad PEPP investavimo strategija būtų parengta taip, kad būtų sukurtos stabilios ir tinkamos individualios būsimos pensijos pajamos iš PEPP ir būtų užtikrintas teisingas elgesys su visų amžiaus grupių PEPP santaupų turėtojais.

Visi rizikos mažinimo metodai, nepriklausomai nuo to, ar jie taikomi pagrindiniam PEPP, ar alternatyvioms investavimo galimybėms, turi būti patikimi, pagrįsti ir atitikti atitinkamos investavimo galimybės rizikos profilį.

2.  Taikytini rizikos mažinimo metodai gali apimti, inter alia, nuostatas dėl:

a)  laipsniško investicijų paskirstymo pritaikymo, siekiant sumažinti investicijų finansinę riziką amžiaus grupėms pagal likusią trukmę (modeliavimas pagal gyvenimo ciklą);

b)  rezervų iš įmokų arba investicijų grąžos, kurie sąžiningai ir skaidriai paskirstomi PEPP santaupų turėtojams, siekiant sumažinti investicijų nuostolius, nustatymo arba

c)  tinkamų garantijų, apsaugančių nuo investicijų nuostolių, naudojimo.

3.  Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis EPI ir atlikusi sektoriaus tyrimus, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi minimalūs kriterijai, kuriuos turi atitikti rizikos mažinimo metodai, atsižvelgiant į įvairių tipų PEPP ir jų konkrečias savybes, taip pat į įvairių tipų PEPP teikėjus ir jų rizikos ribojimo tvarkos skirtumus.

EOIPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

III SKIRSNIS

KITI KAUPIAMOJO ETAPO ASPEKTAI

47 straipsnis

Su kaupiamuoju etapu susijusios sąlygos

1.  ▌Jei su nacionalinių subsąskaitų kaupiamuoju etapu susijusios sąlygos šiame reglamente nenustatytos, jas nustato valstybės narės.

2.  Tokios sąlygos, visų pirma, gali apimti konkrečias amžiaus ribas, kada gali prasidėti kaupiamasis etapas, trumpiausią kaupiamojo etapo trukmę, didžiausią ir mažiausią įnašus ir jų tęstinumą ▌.

VI SKYRIUS

INVESTUOTOJŲ APSAUGA

48 straipsnis

Depozitoriumas

1.  6 straipsnio 1 dalies c, e ir f punktuose nurodyti PEPP teikėjai paskiria vieną ar daugiau depozitoriumų turtui, susijusiam su PEPP teikimo verslu, saugoti ir priežiūros pareigas vykdyti.

2.  Skiriant depozitoriumą, šiam vykdant savo užduotis, susijusias su turto saugojimu, nustatant depozitoriumo atsakomybę ir jam vykdant priežiūros pareigas atitinkamai taikomas Direktyvos 2009/65/EB IV skyrius.

49 straipsnis

Biometrinės rizikos draudimas

1.  PEPP teikėjai gali siūlyti PEPP su galimybe, kuria užtikrinamas biometrinės rizikos draudimas.

2.  Biometrinės rizikos draudimui taikoma atitinkama sektorinė teisė, taikytina PEPP teikėjui. Biometrinės rizikos draudimas skirtingose subsąskaitose gali skirtis.

3.  6 straipsnio 1 dalies a, c, d, e ir f punktuose nurodyti PEPP teikėjai gali siūlyti PEPP su galimybe, kuria užtikrinamas biometrinės rizikos draudimas. Tuo atveju draudimas teikiamas tik bendradarbiaujant su draudimo įmonėmis, kurios gali drausti tą riziką pagal joms taikytiną sektorinę teisę. Draudimo įmonė visapusiškai atsakinga už biometrinės rizikos draudimą.

50 straipsnis

Skundai

1.  PEPP teikėjai ir PEPP platintojai nustato ir taiko tinkamą ir veiksmingą ▌tvarką, taikomą nagrinėjant PEPP klientų pateiktus skundus dėl jų teisių ir pareigų pagal šį reglamentą.

2.  Ta tvarka taikoma kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje PEPP teikėjas arba PEPP platintojas siūlo savo paslaugas, ir pateikiama atitinkamos valstybės narės oficialiąja kalba, kurią pasirinko PEPP klientas, arba kita kalba, jei taip susitaria PEPP teikėjas arba PEPP platintojas ir PEPP klientas.

3.  PEPP teikėjai ir PEPP platintojai deda visas pastangas, kad atsakytų į PEPP klientų skundus elektroniniu būdu arba ▌kitoje patvariojoje laikmenoje pagal 24 straipsnį. Atsakyme, kuris pateikiamas per tinkamą terminą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos, išnagrinėjami visi iškelti klausimai. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių PEPP teikėjas ar PEPP platintojas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą ir aiškiai nurodyti atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio PEPP klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo gavimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų.

4.  PEPP teikėjai ir PEPP platintojai informuoja PEPP klientą apie bent vieną alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) subjektą, kompetentingą nagrinėti ginčus, susijusius su PEPP klientų teisėmis ir pareigomis pagal šį reglamentą.

5.  ▌Informacija apie 1 dalyje nurodytą tvarką pateikiama aiškiu, suprantamu ir lengvai prieinamu būdu PEPP teikėjo arba PEPP platintojo interneto svetainėje, filiale ir PEPP teikėjo arba PEPP platintojo ir PEPP kliento sutarties bendrosiose sąlygose. Joje nurodoma, kaip galima rasti daugiau informacijos apie atitinkamą AGS subjektą ir kreipimosi į jį sąlygas.

6.  Kompetentingos institucijos nustato tvarką, pagal kurią PEPP klientai ir kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant vartotojų asociacijas, gali teikti skundus kompetentingoms institucijoms dėl įtariamų šio reglamento pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti PEPP teikėjai ir PEPP platintojai. Skundą pateikusiems asmenims atsakoma visais atvejais.

7.  Daugiau kaip vienos valstybės narės atveju skundo pateikėjas gali nuspręsti pateikti skundą per savo gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingas institucijas nepriklausomai nuo to, kur buvo padarytas pažeidimas.

51 straipsnis

Neteisminis teisių gynimas

1.  Atitinkamais atvejais pasitelkus egzistuojančias kompetentingas įstaigas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES(22) nustatoma tinkama, nepriklausoma, nešališka, skaidri ir veiksminga alternatyvaus PEPP klientų ir PEPP teikėjų arba PEPP platintojų ginčų, susijusių su teisėmis ir pareigomis pagal šį reglamentą, sprendimo tvarka. Tokia AGS tvarka galioja ir atitinkamo AGS organo kompetencija faktiškai taikoma PEPP teikėjams arba PEPP platintojams, prieš kuriuos pradėtos procedūros.

2.  1 dalyje nurodytos įstaigos veiksmingai bendradarbiauja spręsdamos tarpvalstybinius ginčus dėl teisių ir pareigų pagal šį reglamentą.

VII SKYRIUS

PEPP TEIKĖJŲ KEITIMAS

52 straipsnis

Teikėjo keitimo paslaugos teikimas

1.  PEPP teikėjai teikia teikėjo keitimo paslaugą ir PEPP santaupų turėtojo prašymu pagal 4 dalį perveda atitinkamas sumas arba, jei taikytina, nepiniginį turtą iš pervedančiojo PEPP teikėjo tvarkomos PEPP sąskaitos ▌į naują PEPP sąskaitą su tokiomis pačiomis subsąskaitomis, kurią atidaro priimantysis PEPP teikėjas, ir uždaro ankstesnę PEPP sąskaitą.

Kai naudojamasi teikėjo keitimo paslauga, pervedantysis PEPP teikėjas perduoda visą informaciją, susijusią su ankstesnės PEPP sąskaitos subsąskaitomis, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus, priimančiajam PEPP teikėjui. Priimantysis PEPP teikėjas registruoja tą informaciją atitinkamose subsąskaitose.

PEPP santaupų turėtojas gali prašyti pakeisti PEPP teikėją kitu teikėju, įsisteigusiu toje pačioje valstybėje narėje (teikėjo keitimas šalies viduje), ar kitu teikėju, įsisteigusiu skirtingoje valstybėje narėje (tarpvalstybinis teikėjo keitimas). PEPP santaupų turėtojas gali naudotis teise keisti teikėjus PEPP kaupiamuoju etapu ir išmokėjimo etapu.

2.  Nepaisant 1 dalies, išmokėjimo etapu PEPP teikėjai neprivalo teikti teikėjo keitimo paslaugos, susijusios su PEPP, kai PEPP santaupų turėtojai gauna išmokas anuiteto iki gyvos galvos forma.

3.  PEPP santaupų turėtojas gali keisti PEPP teikėjus praėjus nemažiau kaip penkeriems metams po PEPP sutarties sudarymo dienos arba, jei keičia ne pirmą kartą, praėjus penkeriems metams po naujausio pakeitimo dienos, nedarant poveikio 20 straipsnio 5 dalies a punktui. PEPP teikėjas gali leisti PEPP santaupų turėtojui dažniau keisti PEPP teikėją.

4.  Kai keičiami PEPP teikėjai, teikiantys individualaus portfelio valdymo paslaugas PEPP santaupų turėtojams, PEPP santaupų turėtojai gali pasirinkti pervesti nepiniginį turtą arba atitinkamas sumas. Visais kitais atvejais leidžiama pervesti tik atitinkamas sumas.

Kai PEPP santaupų turėtojas prašo pervesti nepiniginį turtą, reikalaujama gauti raštišką priimančiojo PEPP teikėjo sutikimą.

53 straipsnis

Teikėjo keitimo paslauga

1.  Kai PEPP santaupų turėtojas priima informacija pagrįstą sprendimą, remdamasis iš PEPP teikėjų gauta informacija, kaip apibrėžta 56 straipsnyje, PEPP santaupų turėtojo prašymu teikėjo keitimo paslaugos teikimą inicijuoja priimantysis PEPP teikėjas. ▌

2.  PEPP santaupų turėtojo prašymas parengiamas valstybės narės, kurioje inicijuojama teikėjo keitimo paslauga, oficialiąja kalba arba bet kuria kita šalių sutarta kalba. Prašyme PEPP santaupų turėtojas:

a)  duoda konkretų sutikimą, kad pervedantysis PEPP teikėjas atliktų kiekvieną iš 4 dalyje nurodytų užduočių, ir duoda konkretų sutikimą, kad priimantysis PEPP teikėjas atliktų kiekvieną iš 5 dalyje nurodytų užduočių;

b)   susitaręs su priimančiuoju PEPP teikėju, nurodo datą, nuo kurios mokėjimai turi būti atliekami į PEPP sąskaitą, kurią atidaro priimantysis PEPP teikėjas.

Ta data turi būti bent po dviejų savaičių po datos, kurią priimantysis PEPP teikėjas gauna pervedančiojo PEPP teikėjo perduotus dokumentus pagal 4 dalį.

Valstybės narės gali reikalauti, kad PEPP santaupų turėtojo prašymas būtų pateiktas raštu ir kad PEPP santaupų turėtojui būtų pateikta priimto prašymo kopija.

3.  Per penkias darbo dienas nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos priimantysis PEPP teikėjas paprašo pervedančiojo PEPP teikėjo atlikti 4 dalyje nurodytas užduotis ▌.

4.  Gavęs priimančiojo PEPP teikėjo prašymą, pervedantysis PEPP teikėjas ▌:

a)  per penkias darbo dienas PEPP santaupų turėtojui ir priimančiajam PEPP teikėjui nusiunčia PEPP išmokų ataskaitą už laikotarpį nuo paskutinės parengtos PEPP išmokų ataskaitos datos iki prašymo datos;

b)  per penkias darbo dienas priimančiajam PEPP teikėjui nusiunčia esamo pervedamo turto sąrašą, jei pervedamas nepiniginis turtas, kaip nurodyta 52 straipsnio 4 dalyje;

c)  nuo 2 dalies b punkte nurodytame PEPP santaupų turėtojo prašyme nurodytos dienos nebepriima įmokų į PEPP sąskaitą ▌;

d)  PEPP santaupų turėtojo prašyme nurodytą dieną perveda atitinkamas sumas arba, jei taikytina, nepiniginį turtą pagal 52 straipsnio 4 dalį iš PEPP sąskaitos į naują PEPP sąskaitą, kurią atidaro priimantysis PEPP teikėjas;

e)  PEPP santaupų turėtojo prašyme nurodytą dieną uždaro PEPP sąskaitą, jei PEPP santaupų turėtojas neturi neįvykdytų įsipareigojimų ▌. Pervedantysis PEPP teikėjas nedelsdamas informuoja PEPP santaupų turėtoją, jei tokie neįvykdyti įsipareigojimai trukdo uždaryti PEPP santaupų turėtojo sąskaitą.

5.  ▌Priimantysis PEPP teikėjas, kaip ▌nurodyta prašyme ir kiek jis gali priklausomai nuo pervedančiojo PEPP teikėjo arba PEPP santaupų turėtojo pateiktos informacijos, ▌atlieka visus būtinus parengiamuosius veiksmus, kad nuo PEPP santaupų turėtojo prašyme nurodytos dienos galėtų priimti gaunamus mokėjimus, ir juos priima ▌.

54 straipsnis

Teikėjo keitimo paslaugos mokesčiai ir rinkliavos

1.  PEPP santaupų turėtojas gali nemokamai susipažinti su savo asmenine informacija, kurią turi pervedantysis arba priimantysis PEPP teikėjas.

2.  Pervedantysis PEPP teikėjas suteikia priimančiojo PEPP teikėjo prašomą informaciją pagal 53 straipsnio 4 dalies a punktą netaikydamas jokių mokesčių nei PEPP santaupų turėtojui, nei priimančiajam PEPP teikėjui.

3.  Bendra mokesčių ir rinkliavų, kuriuos pervedantysis PEPP teikėjas taiko PEPP santaupų turėtojui už jo atidarytos PEPP sąskaitos uždarymą, suma negali viršyti PEPP teikėjo patirtų faktinių administracinių išlaidų ir 0,5 % priimančiajam PEPP teikėjui pervedamų atitinkamų sumų ar nepiniginio turto piniginės vertės.

Valstybės narės gali nustatyti mažesnę procentinę dalį, kurią gali sudaryti pirmoje pastraipoje nurodyti mokesčiai ir rinkliavos, ir kitokią procentinę dalį, jei PEPP teikėjas leidžia PEPP santaupų turėtojams dažniau keisti PEPP teikėjus, kaip nurodyta 52 straipsnio 3 dalyje.

Pervedantysis PEPP teikėjas netaiko jokių papildomų mokesčių ar rinkliavų priimančiajam PEPP teikėjui.

4.  ▌Priimantysis PEPP teikėjas gali taikyti mokestį tik už faktines administracines ir su sandoriais susijusias teikėjo keitimo paslaugos išlaidas.

55 straipsnis

PEPP santaupų turėtojų apsauga nuo finansinių nuostolių

1.  Visus finansinius nuostolius, įskaitant PEPP santaupų turėtojo mokėtinus mokesčius, rinkliavas ir palūkanas, kuriuos tiesiogiai lėmė tai, kad PEPP teikėjas, vykdydamas teikėjo keitimo procesą, nevykdė savo pareigų pagal 53 straipsnį, PEPP teikėjas nedelsdamas atlygina.

2.  Atsakomybė pagal 1 dalį netaikoma esant neįprastoms ir nenumatomoms aplinkybėms, kurių PEPP teikėjas, prašantis atsižvelgti į tas aplinkybes, negalėjo kontroliuoti ir kurių pasekmės būtų neišvengiamos nepaisant visų pastangų jų išvengti, arba kai PEPP teikėją saisto kiti teisiniai įpareigojimai, nustatyti Sąjungos arba nacionalinėje teisėje.

3.  Atsakomybė pagal 1 dalį nustatoma remiantis nacionaliniu lygmeniu taikomais teisiniais reikalavimais.

4.  PEPP santaupų turėtojui tenka ▌visa finansinių nuostolių rizika, susijusi su PEPP sąskaitoje laikomo nepiniginio turto išpirkimu siekiant jį pervesti iš pervedančiojo PEPP teikėjo priimančiajam PEPP teikėjui, kaip nurodyta 52 straipsnio 4 dalyje.

5.  Pervedantysis PEPP teikėjas neprivalo užtikrinti kapitalo apsaugos arba suteikti garantijos teikėjo keitimo metu.

56 straipsnis

Informacija apie teikėjo keitimo paslaugą

1.  Kad PEPP santaupų turėtojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, PEPP teikėjai PEPP santaupų turėtojams suteikia teikėjo keitimo paslaugos informaciją apie:

a)  pervedančiojo ir priimančiojo PEPP teikėjo funkcijas kiekvienu teikėjo keitimo proceso etapu, kaip nustatyta 53 straipsnyje;

b)  atitinkamų veiksmų užbaigimo terminus;

c)  teikėjo keitimo paslaugos mokesčius ir rinkliavas;

d)   galimas teikėjo keitimo pasekmes, visų pirma pasekmes, susijusias su kapitalo apsauga ar garantija, ir kitą informaciją, susijusią su teikėjo keitimo paslauga;

e)  informaciją apie galimybę pervesti nepiniginį turtą, jei taikytina.

Priimantysis PEPP teikėjas laikosi IV skyriaus reikalavimų.

Priimantysis PEPP teikėjas, kai taikytina, informuoja PEPP santaupų turėtoją apie bet kokią garantijų sistemą, įskaitant indėlių garantijų sistemą, investuotojų kompensavimo sistemą arba draudimo garantijų sistemą, pagal kurią draudžiamas tas PEPP santaupų turėtojas.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama ▌PEPP teikėjo interneto svetainėje ▌. Ji taip pat teikiama PEPP santaupų turėtojams paprašius pagal 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

VIII SKYRIUS

IŠMOKĖJIMO ETAPAS

57 straipsnis

Su išmokėjimo etapu susijusios sąlygos

1.   Jei su nacionalinių subsąskaitų išmokėjimo etapu ir išmokomis susijusios sąlygos šiame reglamente nenustatytos, jas nustato valstybės narės.

2.  Tokios sąlygos gali apimti, visų pirma, minimalaus amžiaus, nuo kurio gali prasidėti išmokėjimo etapas, nustatymą, ilgiausią laikotarpį iki pensinio amžiaus pradžios norint įsigyti PEPP ▌, taip pat išpirkimo sąlygas nepasiekus nustatyto minimalaus amžiaus, nuo kurio gali prasidėti išmokėjimo etapas, būtent ypatingų sunkumų atveju.

58 straipsnis

Išmokų forma

1.  PEPP teikėjai PEPP santaupų turėtojams siūlo vienos ar kelių formų išmokas:

a)  anuitetus;

b)  vienkartinę išmoką;

c)  periodines išmokas;

d)  pirmiau minėtų formų išmokų derinį.

2.  PEPP santaupų turėtojai išmokėjimo etapo išmokų formą pasirenka sudarydami PEPP sutartį ir kai paprašo atidaryti naują subsąskaitą. Išmokų forma skirtingose subsąskaitose gali skirtis.

3.  Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai arba 57 ar 59 straipsniams, valstybės narės gali priimti priemones, kad pirmenybė būtų teikiama tam tikroms išmokų formoms. Tokios priemonės gali apimti kiekybines vienkartinės išmokos ribas siekiant labiau skatinti kitų formų išmokas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Tokios kiekybinės ribos taikomos tik išmokoms, atitinkančioms PEPP subsąskaitose, susietose su valstybėmis narėmis, kurių teisėje numatyta taikyti kiekybines ribas vienkartinėms išmokoms, sukauptą kapitalą.

4.  Valstybės narės gali nurodyti sąlygas, kuriomis joms turi būti grąžintos suteiktos lengvatos ir paskatos.

59 straipsnis

Išmokų formų pakeitimai

1.  Jei PEPP teikėjas siūlo įvairių formų išmokas, PEPP santaupų turėtojui leidžiama pakeisti išmokų formą kiekvienai atidarytai subsąskaitai:

a)  likus vieniems metams iki išmokėjimo etapo pradžios;

b)  išmokėjimo etapo pradžioje;

c)  teikėjo keitimo metu.

PEPP santaupų turėtojui išmokų formos keitimas yra nemokamas.

2.  Gavęs PEPP santaupų turėtojo prašymą pakeisti išmokų formą, PEPP teikėjas pateikia PEPP santaupų turėtojui informaciją aiškia ir suprantama forma apie tokio pakeitimo finansines pasekmes PEPP santaupų turėtojui arba PEPP išmokų gavėjui, visų pirma apie poveikį nacionalinėms paskatoms, kurios gali būti taikomos esamoms PEPP santaupų turėtojo PEPP subsąskaitoms.

60 straipsnis

Pensijos planavimas ir konsultacijos dėl išmokų

1.  Pagrindinio PEPP atveju išmokėjimo etapo pradžioje PEPP teikėjas pasiūlo PEPP santaupų turėtojui asmeninio pensijos planavimo galimybę, t. y. tvarų PEPP subsąskaitose sukaupto kapitalo naudojimą, atsižvelgiant bent jau į:

a)  PEPP subsąskaitose sukaupto kapitalo vertę;

b)  bendrą sukauptų teisių į pensiją sumą ir

c)  PEPP santaupų turėtojo ilgalaikius su pensija susijusius asmeninius reikalavimus ir poreikius.

2.  Pensijos planavimas, nurodytas 1 dalyje, apima asmeninę rekomendaciją PEPP santaupų turėtojui dėl optimalios išmokų formos, nebent yra numatyta tik viena išmokų forma. Jei vienkartinė išmoka neatitinka PEPP santaupų turėtojo su pensija susijusių poreikių, prie rekomendacijos tuo tikslu pridedamas perspėjimas.

IX SKYRIUS

PRIEŽIŪRA

61 straipsnis

Kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra ir EIOPA vykdoma stebėsena

1.  PEPP teikėjo kompetentingos institucijos, laikydamosi susijusio sektorinių priežiūros režimo ir standartų, nuolat prižiūri, ar laikomasi šio reglamento. Be to, jos atsakingos už PEPP teikėjo taisyklėse arba steigimo dokumentuose nurodytų įsipareigojimų laikymosi priežiūrą, taip pat PEPP teikėjo tvarkos ir struktūros tinkamumo užduotims, kurios turi būti atliekamos teikiant PEPP, priežiūrą.

2.  EIOPA ir kompetentingos institucijos stebi Sąjungos teritorijoje teikiamus arba platinamus asmeninės pensijos produktus, siekdamos užtikrinti, kad tokie produktai būtų siūlomi su nuoroda „PEPP“ arba kad tokie produktai būtų įvardijami kaip PEPP tik tais atvejais, kai jie įregistruoti pagal šį reglamentą.

62 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti.

63 straipsnis

Su produktais susiję kompetentingų institucijų intervencijų įgaliojimai

1.  Kompetentingos institucijos gali uždrausti arba apriboti PEPP rinkodarą ir platinimą valstybėje narėje arba iš jos šiomis sąlygomis:

a)  kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog dėl PEPP kyla svarbių arba pasikartojančių santaupų turėtojo teisių apsaugos problemų arba kyla pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui bent vienoje valstybėje narėje;

b)  veiksmai yra proporcingi atsižvelgiant į nustatytos rizikos pobūdį, susijusių PEPP santaupų turėtojų išprusimo lygį ir tikėtiną veiksmų poveikį PEPP santaupų turėtojams, kurie sudarė PEPP sutartį;

c)  kompetentingos institucijos tinkamai konsultavosi su kitų valstybių narių, kurioms veiksmai gali daryti didelį poveikį, kompetentingomis institucijomis ir

d)  veiksmai neturi diskriminacinio poveikio iš kitos valstybės narės teikiamoms paslaugoms ar veiklai.

Kai įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, vadovaudamosi atsargumo principu kompetentingos institucijos gali taikyti draudimą arba apribojimą prieš prekiaujant PEPP arba jį platinant PEPP santaupų turėtojams. Draudimas arba apribojimas gali būti taikomas kompetentingų institucijų nustatytomis aplinkybėmis arba su jų nustatytomis išimtimis.

2.  Kompetentingos institucijos nenustato draudimo arba apribojimo pagal šį straipsnį, nebent, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki numatomo priemonės įsigaliojimo, raštu ar kitomis priemonėmis, dėl kurių tarpusavyje susitarė institucijos, jos pranešė visoms kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir EIOPA apie:

a)  PEPP, kuriam taikomi siūlomi veiksmai;

b)  siūlomo draudimo arba apribojimo pobūdį ir nuo kada jis turėtų įsigalioti ir

c)  įrodymus, kuriais jos pagrindė savo sprendimą ir kurie suteikia pagrįstų priežasčių manyti, kad visos 1 dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos.

3.  Išskirtiniais atvejais, kai, kompetentingų institucijų manymu, būtina imtis skubių veiksmų pagal šį straipsnį, kad būtų išvengta žalos, kurią gali padaryti PEPP, kompetentingos institucijos gali laikinai imtis veiksmų, ne mažiau kaip prieš 24 valandas iki numatomo priemonės įsigaliojimo raštu pateikusios pranešimą visoms kitoms kompetentingoms institucijoms ir EIOPA, jei tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos ir jei, be to, aiškiai nustatyta, kad pranešus prieš vieną mėnesį nebūtų tinkamai sprendžiama konkreti problema arba pašalinta grėsmė. Kompetentingos institucijos nesiima laikinų veiksmų ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį.

4.  Kompetentingos institucijos paskelbia pranešimą apie visus sprendimus pradėti taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą arba apribojimą savo interneto svetainėje. Tame pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą arba apribojimą, nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, priemonės įsigalios, ir įrodymai, kuriais remdamasi jos įsitikino, kad įvykdytos visos 1 dalyje nurodytos sąlygos. Draudimas arba apribojimas taikomas tik veiksmui, kurio imamasi po pranešimo paskelbimo.

5.  Kompetentingos institucijos atšaukia draudimą arba apribojimą, kai nebetenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos.

64 straipsnis

Palankesnių sąlygų sudarymas ir koordinavimas

1.  EIOPA sudaro palankesnes sąlygas kompetentingoms institucijoms įgyvendinti veiksmus, kurių jos ėmėsi pagal 63 straipsnį, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EIOPA užtikrina, kad veiksmai, kurių kompetentinga institucija imasi, būtų pagrįsti ir proporcingi, ir kad, kai tinkama, kompetentingos institucijos vadovautųsi nuosekliu požiūriu.

2.  Gavusi 63 straipsnyje numatytą pranešimą apie draudimą arba apribojimą, kuriuos ketinama taikyti pagal tą straipsnį, EIOPA pateikia nuomonę dėl draudimo arba apribojimo pagrįstumo ir proporcingumo. Jeigu, EIOPA manymu, kilusiai rizikai pašalinti būtina, kad priemonės imtųsi ir kitos kompetentingos institucijos, ji tai nurodo savo nuomonėje. Nuomonė skelbiama EIOPA interneto svetainėje.

3.  Kai kompetentinga institucija siūlo imtis arba imasi veiksmų, prieštaraujančių pagal 2 dalį EIOPA pateiktai nuomonei, arba, prieštaraudama tai nuomonei, atsisako imtis veiksmų, ji nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina tokio elgesio priežastis.

65 straipsnis

Su produktais susiję EIOPA intervencijų įgaliojimai

1.  Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 9 straipsnio 2 dalimi, EIOPA stebi PEPP, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami Sąjungoje, rinką.

2.  Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 9 straipsnio 5 dalimi, EIOPA gali, jei įvykdomos šio straipsnio 3 ir 4 dalies sąlygos, Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų PEPP arba tam tikromis savybėmis pasižyminčių PEPP teikimą rinkai, platinimą arba pardavimą.

Draudimas arba apribojimas gali būti taikomas EIOPA nustatytomis aplinkybėmis arba su jos nustatytomis išimtimis.

3.  EIOPA, pasikonsultavusi su kitomis EPI, kai tinkama, priima sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, tik jei įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos:

a)  siūlomu veiksmu išsprendžiama didelė PEPP santaupų turėtojo apsaugos problema, be kita ko, atsižvelgiant į ilgalaikį pensijos produkto pobūdį, arba pašalinama grėsmė sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui;

b)