Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2019 m. balandžio 16 d. - Strasbūras 
Bendrijos migracijos statistika ir tarptautinės apsaugos statistika ***I
 ES prisijungimas prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***
 Sąjungos veiksmai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***I
 ES ir Filipinų susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų ***
 Tarptautinis susitarimas dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių ***
 Audito Rūmų nario skyrimas: Viorel Ștefan
 Audito Rūmų narės skyrimas: Ivana Maletić
 Asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga ***I
 Kolektyvinis investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Direktyva) ***I
 Kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Reglamentas) ***I
 Kapitalo reikalavimai (Reglamentas) ***I
 Kapitalo reikalavimai (Direktyva) ***I
 Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Reglamentas) ***I
 Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Direktyva) ***I
 Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai ***I
 Europos priežiūros institucijos ir finansų rinkos ***I
 Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimas ***I
 Finansinių priemonių rinkos ir draudimo bei perdraudimo veiklos pradėjimas ir jos vykdymas (Mokumas II) ***I
 Investicinių įmonių prudencinė priežiūra (Direktyva) ***I
 Prudenciniai reikalavimai investicinėms įmonėms (Reglamentas) ***I
 Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos Europos Sąjungoje ***I
 Europos darbo institucija ***I
 Žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir jūrų ekosistemų apsauga taikant technines priemones ***I
 Reglamentas dėl Europos verslo statistikos ***I
 OLAF atliekami tyrimai ir bendradarbiavimas su Europos prokuratūra ***I
 Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės sukūrimas ***I
 Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I
 Prekyba sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimas ***I
 Bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, sistema ***I
 ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumas ***I
 ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumas ***I
 Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas ***I
 Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, susiję su bendrąja sauga ***I

Bendrijos migracijos statistika ir tarptautinės apsaugos statistika ***I
PDF 270kWORD 66k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (COM(2018)0307 – C8-0182/2018 – 2018/0154(COD))
P8_TA-PROV(2019)0359A8-0395/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0307),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0182/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0395/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  reaguojant į naujus Sąjungoje besiformuojančius poreikius, susijusius su prieglobsčio ir valdomos migracijos statistika, ir kadangi migracijos charakteristikos sparčiai keičiasi, būtina sistema, leidžianti greitai reaguoti į besikeičiančius su šia statistika susijusius poreikius;
(2)  reaguojant į naujus Sąjungoje besiformuojančius poreikius, susijusius su migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika, ir kadangi migracijos judėjimų apibrėžimai sparčiai keičiasi, reikia sistemos, leidžiančios greitai reaguoti į besikeičiančius su migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika susijusius poreikius;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  dėl nuolatinės dabartinių migracijos srautų kaitos ir įvairaus jų pobūdžio reikia rinkti išsamius ir palyginamus bei pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis apie migruojančius gyventojus, siekiant suprasti tikrąją padėtį, nustatyti silpnąsias vietas ir skirtumus bei teikti politikos formuotojams patikimus duomenis ir informaciją, kurių reikia kuriant būsimą viešąją politiką;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  norint padėti Sąjungai veiksmingai reaguoti į migracijos keliamus uždavinius, reikia dažnesnių nei metinių prieglobsčio ir valdomos migracijos duomenų;
(3)  norint padėti Sąjungai veiksmingai reaguoti į migracijos keliamus uždavinius ir plėtoti žmogaus teisėmis grindžiamą politiką, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą, reikia dažnesnių nei metinių duomenų apie prieglobstį ir valdomą migraciją;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  prieglobsčio ir valdomos migracijos statistika labai svarbi nagrinėjant, apibrėžiant ir vertinant įvairias politikos sritis, visų pirma reaguojant į asmenų, prašančių apsaugos Europoje, atvykimą;
(4)  prieglobsčio ir valdomos migracijos statistika labai svarbi nagrinėjant, apibrėžiant ir vertinant įvairias politikos sritis, visų pirma reaguojant į asmenų, prašančių apsaugos Europoje, atvykimą, siekiant rasti geriausius sprendimus;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  statistiniai duomenys apie migraciją ir tarptautinę apsaugą yra ypač svarbūs siekiant susidaryti bendrą nuomonę apie migracijos judėjimą Sąjungoje ir užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės aktų taikymą valstybėse narėse, paisant pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  persekiojimas dėl lyties suteikia pagrindą prašyti tarptautinės apsaugos ir ją suteikti. Nacionalinės ir Europos statistikos institucijos turėtų rinkti statistinius duomenis apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą dėl priežasčių, susijusių su lytimi, įskaitant smurtą dėl lyties;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  siekiant Reglamento (EB) Nr. 862/2007 tikslų, reikėtų skirti pakankamai finansinių išteklių kokybiškų nacionalinių ir Sąjungos statistinių duomenų apie migraciją ir tarptautinę apsaugą rinkimui, nagrinėjimui ir sklaidai, visų pirma remiant susijusius veiksmus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 516/20141a;
______________
1a 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 168).
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  šiuo reglamentu užtikrinama teisė į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, ir teisė į asmens duomenų apsaugą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;
(10)  šiuo reglamentu užtikrinama teisė į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, teisė į asmens duomenų apsaugą, užtikrinamas nediskriminavimas ir lyčių lygybė, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 21 ir 23 straipsniuose, ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/6761a;
______________
1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas turėtų suteikti galimybę nustatyti ir analizuoti konkrečias moterų ir vyrų pažeidžiamumo problemas ir jų konkrečius gebėjimus, atskleidžiant skirtumus ir nelygybės atvejus. Duomenys apie migraciją, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, gali padėti skatinti didesnę lygybę ir suteikti galimybių palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms. Migracijos statistikoje taip pat reikėtų atsižvelgti į tokius kintamuosius, kaip lyties tapatybė ir seksualinė orientacija, kad būtų renkami duomenys apie LGBTI+ asmenų patirtį ir nelygybę vykstant migracijos ir prieglobsčio procesams;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti konkrečias skirstymo kategorijas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201125;
(11)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, nustatantys taisykles dėl tinkamų duomenų perdavimo būdų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;
__________________
__________________
25 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
25 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  siekiant Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 pritaikyti prie technologinių ir ekonominių pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007, norint atnaujinti tam tikras apibrėžtis ir papildyti reglamentą įtraukiant duomenų grupes ir papildomas duomenų skirstymo kategorijas, taip pat nustatyti taisykles dėl standartų tikslumo ir kokybės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros1a nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
________________
1a OL C 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  kad būtų galima veiksmingai stebėti, kaip taikomas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007, reikėtų jį reguliariai įvertinti. Komisija turėtų nuodugniai įvertinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 surinktus statistinius duomenis, jų kokybę ir tai, ar jie laiku pateikiami ataskaitų Europos Parlamentui ir Tarybai rengimo tikslu. Turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi su visais subjektais, dalyvaujančiais renkant prieglobsčio duomenis, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras ir kitas susijusias tarptautines ir nevyriausybines organizacijas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
1 straipsnio 1 dalies c punktas
-1)  1 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:
c)  valstybėse narėse taikomas administracines ir teisines procedūras bei procesus, susijusius su imigracija, leidimų gyventi išdavimu, pilietybės, prieglobsčio suteikimu ir kitais tarptautinės apsaugos būdais bei nelegalios imigracijos prevencija.
c) valstybėse narėse taikomas administracines ir teismines procedūras bei procesus, susijusius su imigracija, leidimų gyventi išdavimu, pilietybės, prieglobsčio suteikimu ir kitais tarptautinės apsaugos būdais, neleistinu atvykimu ir buvimu bei grąžinimu.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=celex%3A32013L0033)
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies j punktas
-1a)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)  1 dalies j punktas pakeičiamas taip:
j)  „tarptautinės apsaugos prašymas“ reiškia tarptautinės apsaugos prašymą, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 2 straipsnio g punkte;
„j) tarptautinės apsaugos prašymas – tarptautinės apsaugos prašymas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES2 2 straipsnio h punkte;
_______________
_______________
2 OL L 304, 2004 9 30, p. 12.
2 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).“
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies k punktas
b)  1 dalies k punktas pakeičiamas taip:
k)  „pabėgėlio statusas“ reiškia pabėgėlio statusą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/83/ES 2 straipsnio d punkte;
„k) pabėgėlio statusas – pabėgėlio statusas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio e punkte;
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies l punktas
c)  1 dalies l punktas pakeičiamas taip:
l)  “papildomos apsaugos statusas“ reiškia papildomos apsaugos statusą, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos Nr. 2004/83/EB 2 straipsnio f punkte;
„l) papildomos apsaugos statusas – papildomos apsaugos statusas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio g punkte;
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies m punktas
d)  1 dalies m punktas pakeičiamas taip:
m)  „šeimos nariai“ reiškia šeimos narius, kaip apibrėžta 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, 2 straipsnio i punkte;
„m) šeimos nariai – šeimos nariai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/20133 2 straipsnio g punkte;
_______________
_______________
3 OL L 50, 2003 2 25, p. 1.
3 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).“
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) e papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies o punktas
d)  1 dalies o punktas pakeičiamas taip:
o)  „nelydimas nepilnametis“ reiškia nelydimą nepilnametį, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio i punkte;
„o) nelydimas nepilnametis – nelydimas nepilnametis, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/EB 2 straipsnio l punkte;
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) f papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies p punktas
f)  1 dalies p punktas pakeičiamas taip:
p)  „išorės sienos“ reiškia išorės sienas, kaip apibrėžta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)(12), 2 straipsnio 2 dalyje;
„p) išorės sienos – išorės sienos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/3995 2 straipsnio 2 dalyje;
________________
________________
5 OL L 105, 2006 4 13, p. 1.
5 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).“
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) g papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies q punktas
g)  1 dalies q punktas pakeičiamas taip:
q)  „trečiosios šalies piliečiai, kuriems neleista atvykti“ reiškia trečiosios šalies piliečius, kuriems prie išorės sienos nesuteikiamas leidimas atvykti, nes jie neatitinka visų atvykimo sąlygų, išdėstytų Reglamento (EB) Nr. 562/2006 5 straipsnio 1 dalyje, ir nėra priskiriami asmenų kategorijoms, nurodytoms to reglamento 5 straipsnio dalyje;
„q) trečiosios šalies piliečiai, kuriems neleista atvykti – trečiosios šalies piliečius, kuriems prie išorės sienos nesuteikiamas leidimas atvykti, nes jie neatitinka visų atvykimo sąlygų, išdėstytų Reglamento (ES) 2016/399 5 straipsnio 1 dalyje, ir nėra priskiriami asmenų kategorijoms, nurodytoms to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje;
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) h papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies s a punktas (naujas)
h)  1 dalis papildoma šiuo punktu:
„sa) išsiuntimas – išsiuntimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB* 3 straipsnio 5 dalyje;
________________
* 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).“
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) i papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies s b punktas (naujas)
i)  1 dalis papildoma šiuo punktu:
„sb) savanoriškas išvykimas – savanoriškas išvykimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 8 dalyje;“
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) j papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 1 dalies s c punktas (naujas)
j)  1 dalis papildoma šiuo punktu:
„sc) savanoriškas grįžimas teikiant pagalbą – savanoriškas išvykimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 8 dalyje, teikiant logistinę, finansinę ar kitokią materialinę pagalbą;“
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 a punkto (naujo) k papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
2 straipsnio 3 dalis
k)  3 dalis išbraukiama.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
3 straipsnis
-1b)  3 straipsnis pakeičiamas taip:
3 straipsnis
3 straipsnis
Statistika apie tarptautinę migraciją, nuolatinius gyventojus ir pilietybės įgijimą
Statistika apie tarptautinę migraciją, nuolatinius gyventojus ir pilietybės įgijimą
1.  Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) šią statistiką skaičiais apie:
1.  Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) šią statistiką skaičiais apie:
a)  imigrantus, atvykusius į valstybės narės teritoriją, suskirstant duomenis pagal:
a)  imigrantus, atvykusius į valstybės narės teritoriją, suskirstant duomenis pagal:
i)  pilietybės grupę pagal amžių ir lytį;
i)  pilietybės grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
ii)  šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir lytį;
ii)  šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
iii)  šalies, kurioje buvo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę pagal amžių ir lytį;
iii)  šalies, kurioje buvo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
b)  emigrantus, išvykusius iš valstybės narės teritorijos, suskirstant duomenis pagal:
b)  emigrantus, išvykusius iš valstybės narės teritorijos, suskirstant duomenis pagal:
i)  pilietybės grupę;
(i)  pilietybės grupę;
ii)  amžių;
ii)  amžių;
iii)  lytį;
iii)  socialinę lytį;
iv)  šalių, kurioje bus nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę;
iv)  šalių, kurioje bus nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę;
c)  asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra valstybėje narėje, suskirstant duomenis pagal:
c)  asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra valstybėje narėje, suskirstant duomenis pagal:
i)  pilietybės grupę pagal amžių ir lytį;
i)  pilietybės grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
(ii)  šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir lytį;
ii)  šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
d)  asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais įgijo tos valstybės narės pilietybę ir anksčiau turėjo kitos valstybės narės ar trečiosios šalies pilietybę arba buvo be pilietybės, suskirstant duomenis pagal amžių ir lytį, arba pagal prieš tai turėtą pilietybę ir pagal tai, ar anksčiau asmuo buvo be pilietybės.
d)  asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais įgijo tos valstybės narės pilietybę ir anksčiau turėjo kitos valstybės narės ar trečiosios šalies pilietybę arba buvo be pilietybės, suskirstant duomenis pagal amžių ir socialinę lytį, arba pagal prieš tai turėtą pilietybę ir pagal tai, ar anksčiau asmuo buvo be pilietybės.
da)  „asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais gavo ilgalaikį leidimą gyventi, suskirstant duomenis pagal amžių ir socialinę lytį.
2.  1 dalyje nurodyta statistika yra renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per dvylika mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2008 m.
2.  1 dalyje nurodyta statistika yra renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1538559664710&uri=CELEX:32007R0862)
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto -a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies c punktas
-a)  1 dalies c punktas pakeičiamas taip:
c)  per ataskaitinį laikotarpį atsiimtus tarptautinės apsaugos prašymus.
„c) per ataskaitinį laikotarpį atmestus tarptautinės apsaugos prašymus, duomenis suskirstant pagal atmetimo pobūdį;“
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  asmenis, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir jų prašymai nagrinėti taikant paspartintą procedūrą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES* 31 straipsnio 8 dalyje;
__________________
* 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)
db)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai, šiuos prašymus nagrinėjant taikant pasienio pasienio procedūrą, nurodytą Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnyje;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d c punktas (naujas)
dc)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir jiems buvo padaryta išimtis dėl paspartintos procedūros ar pasienio procedūros, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 24 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 6 dalyje;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d d punktas (naujas)
dd)  asmenis, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, bet nebuvo užregistruoti EURODAC sistemoje, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2003* 14 straipsnyje;
__________________
* 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d e punktas (naujas)
de)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurie gali pateikti dokumentinių įrodymų, kurie gali padėti nustatyti šių asmenų tapatybę;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d f punktas (naujas)
df)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė kitą tarptautinės apsaugos prašymą, kaip nurodyta Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnyje, arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d g punktas (naujas)
dg)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurie buvo laikomi sulaikyti, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES*, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, duomenis apie šiuos asmenis suskirstant pagal mėnesius, kuriais jie buvo sulaikyti, ir sulaikymo priežastį;
____________________
* 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d h punktas (naujas)
dh)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti vadovaujantis Direktyva 2013/33/ES;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d i punktas (naujas)
di)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/33/ES, duomenis suskirstant pagal toliau nurodytą alternatyvos pobūdį:
i)  įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
ii)  užstatas finansinės garantijos pavidalu;
iii)  pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
iv)  kitos sulaikymo alternatyvos;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d j punktas (naujas)
dj)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/33/ES, duomenis suskirstant pagal mėnesį, administracinį ar teismo sprendimą arba nurodymą šių asmenų atžvilgiu, duomenis toliau suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:
i)  įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
ii)  užstatas finansinės garantijos pavidalu;
iii)  pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
iv)  kitos sulaikymo alternatyvos;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d k punktas (naujas)
dk)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir kurių amžius buvo nustatytas;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d l punktas (naujas)
dl)  sprendimai dėl prašytojų amžiaus nustatymo, duomenis suskirstant taip:
i)  nustatytas faktas, kad prašytojas yra nepilnametis;
ii)  nustatytas faktas, kad prašytojas yra suaugęs asmuo;
iii)  vertinimas yra negalutinis ar nebaigtas;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d m punktas (naujas)
dm)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir buvo nustatyta, kad jiems reikia specialių procedūrinių garantijų, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 24 straipsnyje, arba kad prašytojai turi specialių priėmimo poreikių, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio k punkte;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 pastraipos d n punktas (naujas)
dn)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir šiems asmenims teikiama nemokama teisinė pagalba, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 20 straipsnyje, duomenis suskirstant pagal pirmosios ir antrosios instancijos procedūras;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d o punktas (naujas)
do)  asmenis, kurie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kuriems sudarytos materialinės priėmimo sąlygos, kuriomis šiems asmenims užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 17 straipsnyje;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d p punktas (naujas)
dp)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą kaip nelydimi nepilnamečiai ir kuriems pagal Direktyvos 2013/32/ES 25 straipsnį paskirtas atstovas;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dales d q punktas (naujas)
dq)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir buvo pripažinti nelydimais nepilnamečiais bei jiems sudarytos sąlygos lankyti mokyklas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 14 straipsnyje;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d r punktas (naujas)
dr)  asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir kurie buvo pripažinti nelydimais nepilnamečiais bei buvo apgyvendinti, kaip nustatyta Direktyvos 2013/95/ES 31 straipsnio 3 dalyje, duomenis suskirstant pagal apgyvendinimo pagrindą;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies d s punktas (naujas)
ds)  nelydimų nepilnamečių skaičius vienam globėjui per ataskaitinį laikotarpį;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa
Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir lytį bei pilietybę ir nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis mėnuo yra 2020 m. sausio mėn.
Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, taip pat nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis mėnuo yra 2020 m. sausio mėn.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 2 dalies a punktas
ba)  2 dalies a punktas keičiamas taip:
a)  asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais tarptautinės apsaugos prašymai atmesti, pavyzdžiui, kuriais prašymai pripažinti nepriimtinais arba nepagrįstais ir kurie priimti pirmenybės tvarka arba pagal pagreitintą procedūrą;
„a) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais atmetami tarptautinės apsaugos prašymai, duomenis suskirstant taip:
i)  sprendimai, kuriais prašymai pripažįstami nepriimtinais, duomenis toliau suskirstant pagal nepriimtinumo pagrindą;
ii)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip nepagrįsti;
iii)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti taikant įprastą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal atmetimo pagrindą;
iv)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, taikant paspartintą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal skubumo pagrindą ir atmetimo pagrindą;
v)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami remiantis pagrindu, kad prašytojas gali gauti apsaugą savo kilmės šalyje, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnyje; “
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 2 dalies b punktas
bb)  2 dalies b punktas pakeičiamas taip:
b)  asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas arba panaikinamas pabėgėlio statusas;
„b) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas pabėgėlio statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 2 dalies c punktas
bc)  2 dalies c punktas pakeičiamas taip:
c)  asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas arba panaikinamas papildomos apsaugos statusas;
„c) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas papildomos apsaugos statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas; “
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
bd)  2 dalis papildoma šiuo punktu:
„ea) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais sumažinamos arba panaikinamos materialinės priėmimo sąlygos, duomenis suskirstant pagal sprendimo pobūdį, sąlygų sumažinimo arba panaikinimo trukmę ir priežastį.“
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa
Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir lytį bei pilietybę ir nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio–kovo mėn.;
Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, taip pat nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio–kovo mėn.
Šie statistiniai duomenys toliau suskirstomi pagal sprendimus, priimtus po asmeninio pokalbio, ir sprendimus, priimtus nesurengus asmeninio pokalbio. Statistiniai duomenys apie sprendimus, priimtus po asmeninio pokalbio, toliau suskirstomi pagal asmeninius pokalbius, per kuriuos prašytojui buvo teikiamos vertėjo žodžiu paslaugos, ir asmeninius pokalbius, per kuriuos prašytojui vertėjo žodžiu paslaugos teikiamos nebuvo.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto d a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 3 dalies b punktas
da)  3 dalies b punktas pakeičiamas taip:
b)  asmenis, kuriems taikomi galutiniai administracinių arba teisminių institucijų sprendimai, priimti per ataskaitinį laikotarpį apeliacine arba peržiūros tvarka ir kuriais tarptautinės apsaugos prašymai atmesti, pavyzdžiui, kuriais prašymai pripažinti nepriimtinais arba nepagrįstais ir kurie priimti pirmenybės tvarka arba pagal pagreitintą procedūrą;
„b) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį per apeliacinio ar kasacinio skundo nagrinėjimo procedūrą priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais atmetami tarptautinės apsaugos prašymai, duomenis suskirstant taip:
i)  sprendimai, kuriais prašymai pripažįstami nepriimtinais, duomenis toliau suskirstant pagal nepriimtinumo pagrindą;
ii)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip nepagrįsti;
iii)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti taikant įprastą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal atmetimo pagrindą;
iv)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, taikant paspartintą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal skubumo pagrindą ir atmetimo pagrindą;
v)  sprendimai, kuriais prašymai atmetami remiantis pagrindu, kad prašytojas gali gauti apsaugą savo kilmės šalyje, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnyje; “
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto d b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 3 dalies c punktas
db)  3 dalies c punktas pakeičiamas taip:
c)  asmenis, kuriems taikomi galutiniai administracinių arba teisminių institucijų sprendimai, priimti per ataskaitinį laikotarpį apeliacine arba peržiūros tvarka ir kuriais suteikiamas arba panaikinamas pabėgėlio statusas;
„c) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas pabėgėlio statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas; “
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto d c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 3 dalies d punktas
dc)  3 dalies d punktas pakeičiamas taip:
d)  asmenis, kuriems taikomi galutiniai administracinių arba teisminių institucijų sprendimai, priimti per ataskaitinį laikotarpį apeliacine arba peržiūros tvarka ir kuriais suteikiama arba panaikinama papildoma apsauga;
„d) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas papildomos apsaugos statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas; “
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto d d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)
dd)  3 dalis papildoma šiuo punktu:
„ga) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais sumažinamos arba panaikinamos materialinės priėmimo sąlygos, duomenis suskirstant pagal sprendimo pobūdį, sąlygų sumažinimo arba panaikinimo trukmę ir priežastį.“
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto e papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 3 dalies paskutinė pastraipa
Statistika pagal b, c, d, e, f ir g punktus pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir lytį bei pilietybę ir nelydimus nepilnamečius. Be to, statistika pagal g punktą suskirstoma pagal gyvenamąją šalį ir sprendimo dėl prieglobsčio rūšį. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.
Statistika pagal b, c, d, e, f ir g punktus pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę bei nelydimus nepilnamečius. Be to, statistika pagal g punktą suskirstoma pagal gyvenamąją šalį ir sprendimo dėl prieglobsčio rūšį. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto e a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
ea)  Įterpiama ši dalis:
„3a. Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia statistinius duomenis apie apeliacinių procedūrų trukmę kalendorinėmis dienomis, pradedant skaičiuoti nuo dienos, kurią pateikiamas apeliacinis skundas, ir baigiant diena, kurią priimamas pirmos instancijos procedūros sprendimas dėl apeliacinio skundo.“
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto e papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 4 dalies paskutinė pastraipa
Ši statistika renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.
Šie statistiniai duomenys pateikiami duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, taip pat nelydimus nepilnamečius. Ši statistika renkama ataskaitiniu vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio mėn.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto h a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
4 straipsnio 4 dalis (nauja)
ha)  Pridedama ši dalis:
„4a. 1–4 dalyse nurodyti statistiniai duomenys suskirstomi pagal prašymo pateikimo mėnesį.“
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 a punkto (naujo) a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
5 straipsnio pavadinimas
1a)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)  Antraštė pakeičiama taip:
Statistika apie neteisėto atvykimo ir buvimo prevenciją
Statistika apie neleistino atvykimo ir buvimo prevenciją
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 a punkto (naujo) b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
5 straipsnio 1 dalies a punktas
b)  1 dalies a punktas keičiamas taip:
a)  trečiųjų šalių piliečius, neįleistus į valstybės narės teritoriją ties išorės siena;
a) trečiųjų šalių piliečius, neįleistus į valstybės narės teritoriją ties išorės siena, duomenis suskirstant pagal amžių, socialinę lytį ir pilietybę;
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 a punkto (naujo) c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
5 straipsnio 1 dalies b punktas
c)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
b)  trečiųjų šalių piliečius, pagal šalies imigracijos įstatymus neteisėtai esančius valstybės narės teritorijoje.
b) trečiųjų šalių piliečius, pagal šalies imigracijos įstatymus neleistinai esančius valstybės narės teritorijoje.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 a punkto (naujo) d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
5 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
b)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
Šios dalies b punkto statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir lytį bei pilietybę.
„B punkto statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, jų sulaikymo pagrindus ir vietą.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)
-a)  trečiųjų šalių piliečių pateiktų prašymų pirmą kartą gauti leidimus gyventi skaičių, duomenis suskirstant pagal pilietybę, priežastį, dėl kurios prašoma suteikti leidimą, amžių ir socialinę lytį;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies -a a punktas (naujas)
-aa)  atmestų trečiųjų šalių piliečių pateiktų prašymų pirmą kartą gauti leidimus gyventi skaičių, duomenis suskirstant pagal pilietybę, priežastį, dėl kurios prašyta suteikti leidimą, amžių ir socialinę lytį;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies -a b papunktis (naujas)
-ab)  per ataskaitinį laikotarpį atmestų prašymų išduoti leidimą gyventi asmeniui pakeitus imigracijos statusą arba pateikus kitas priežastis pasilikti skaičių, suskirstant duomenis pagal pilietybę, atsisakymo išduoti leidimą priežastį, amžių ir socialinę lytį;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis
i)  leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, kai leidimas gyventi asmeniui išduotas pirmą kartą, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę, pagal amžių ir lytį;
i)  leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, kai leidimas gyventi asmeniui išduotas pirmą kartą, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę, pagal amžių ir socialinę lytį;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
ii)  leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, ir kurie išduoti asmeniui pakeitus imigracijos statusą arba pateikus kitas priežastis pasilikti, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir lytį;
ii)  leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, ir kurie išduoti asmeniui pakeitus imigracijos statusą arba pateikus kitas priežastis pasilikti, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir socialinę lytį;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies a punkto ii i papunktis
iii)  leidimus, galiojančius baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui (išduotų leidimų skaičių, neįskaitant panaikintų arba nebegaliojančių leidimų), suskirstant juos pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir lytį;
iii)  leidimus, galiojančius baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui (išduotų leidimų skaičių, neįskaitant panaikintų arba nebegaliojančių leidimų), suskirstant juos pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir socialinę lytį;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  ilgalaikių gyventojų skaičių baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui, suskirstant duomenis pagal pilietybę, ilgalaikio gyventojo statuso rūšį, amžių ir lytį.
b)  ilgalaikių gyventojų skaičių baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui, suskirstant duomenis pagal pilietybę, ilgalaikio gyventojo statuso rūšį, amžių ir socialinę lytį.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
6 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Renkant statistinius duomenis pagal -a, -aa ir a punktus, duomenys apie dėl šeimos išduotus leidimus toliau skirstomi pagal priežastį ir trečiosios šalies piliečio rėmėjo statusą.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies a punktas
-a)  1 dalies a punktas keičiamas taip:
a)  neteisėtai valstybės narės teritorijoje esančių trečiosios šalies piliečių, kurių atžvilgiu priimtas administracinis arba teismo sprendimas arba aktas, kuriame tvirtinama arba pripažįstama, kad jų buvimas neteisėtas, ir jie įpareigojami išvykti iš valstybės narės teritorijos, skaičių, suskirstant šiuos duomenis pagal aptariamųjų asmenų pilietybę;
„a) neleistinai valstybės narės teritorijoje esančių trečiosios šalies piliečių, kurių atžvilgiu priimtas administracinis arba teismo sprendimas arba aktas, kuriame tvirtinama arba pripažįstama, kad jų buvimas neleistinas, ir jie įpareigojami išvykti iš valstybės narės teritorijos, skaičių, šiuos duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų pilietybę ir sprendimo priėmimo pagrindą;
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
-aa)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:
„aa) šios dalies a punkte nurodytų trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimamas administracinis ar teismo sprendimas, kuriuo uždraudžiama atvykti į šalį, arba nurodymas, kaip nurodyta Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnyje, skaičių, duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų pilietybę;“
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 punkto a b papunktis (naujas)
-ab)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:
„ab) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB*, skaičius;“
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies a c punktas (naujas)
-ac)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:
„ac) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičius, duomenis suskirstant pagal mėnesį, kurį trečiųjų šalių piliečiai buvo sulaikyti;“
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies a d punktas (naujas)
-ad)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:
„ad) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas dėl jų sulaikymo alternatyvos, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičių, duomenis suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:
i)  įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
ii)  užstatas finansinės garantijos pavidalu;
iii)  pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
iv)  kitos sulaikymo alternatyvos;“
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a e papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies a e punktas (naujas)
-ae)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:
„ae) trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/115/EB, duomenis suskirstant duomenis pagal mėnesį, kurį tų asmenų atžvilgiu buvo priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas, duomenis toliau suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:
i)  įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
ii)  užstatas finansinės garantijos pavidalu;
iii)  pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
iv)  kitos sulaikymo alternatyvos;“
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a f papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies a f punktas (naujas)
-af)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:
„af) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį priimtas sprendimas atidėti išsiuntimą pagal Direktyvos 2008/115/EB 9 straipsnį, skaičių, duomenis suskirstant pagal atidėjimo pagrindą ir atitinkamų asmenų pilietybę;“
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto -a g papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies a g punktas (naujas)
-ag)  1 dalyje po a punkto įterpiamas šis punktas:
„ag) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti ir kurių atžvilgiu vyksta teisminės peržiūros procedūros, kaip nurodyta Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 2 dalyje, skaičių;“
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra išvykę iš valstybės narės teritorijos pagal administracinį arba teismo sprendimą arba aktą, nurodytą a punkte, skaičių, suskirstant šiuos duomenis pagal sugrąžintų asmenų pilietybę, grąžinimo rūšį ir gautos pagalbos rūšį ir paskirties šalį.
b)  trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra išvykę iš valstybės narės teritorijos pagal administracinį arba teismo sprendimą arba aktą, nurodytą a punkte, skaičių, duomenis suskirstant pagal sugrąžintų asmenų pilietybę, grąžinimo rūšį ir gautos pagalbos rūšį, taip pat pagal paskirties šalį, duomenis toliau suskirstant pagal sugrąžintų trečiosios šalies piliečių kilmės šalį;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
aa)  1 dalis papildoma šiuo punktu:
„ba) trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra išvykę iš valstybės narės teritorijos pagal administracinį arba teismo sprendimą arba aktą, skaičių, duomenis suskirstant pagal sprendimo ar akto pobūdį:
i)  vadovaujantis oficialiu Sąjungos readmisijos susitarimu;
ii)  vadovaujantis neoficialiu Sąjungos readmisijos susitarimu;
iii)  vadovaujantis nacionaliniu readmisijos susitarimu;
Šie statistiniai duomenys toliau skirstomi pagal atitinkamų asmenų paskirties šalį ir pilietybę.“
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
7 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodyta statistika yra renkama ataskaitiniu trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu ir yra pateikiama Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio–kovo mėn.
2.  1 dalyje nurodyta statistika skirstoma pagal susijusio asmens amžių ir lytį, taip pat pagal nelydimus nepilnamečius. Ji renkama ataskaitiniu vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per dvi savaites nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio mėn.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
9 straipsnio 2 dalis
4a)  9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) apie naudotus duomenų šaltinius, šių šaltinių pasirinkimo priežastis, apie pasirinktų duomenų šaltinių poveikį statistikos kokybei ir apie taikytus vertinimo metodus, taip pat praneša Komisijai (Eurostatui) apie pakeitimus.
2. Valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) apie naudotus duomenų šaltinius, šių šaltinių pasirinkimo priežastis, apie pasirinktų duomenų šaltinių poveikį statistikos kokybei, apie įdiegtus asmens duomenų apsaugos mechanizmus ir apie taikytus vertinimo metodus, taip pat praneša Komisijai (Eurostatui) apie atitinkamus pakeitimus.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
9 a straipsnis (naujas)
4b)  Įterpiamas šis straipsnis:
„9a straipsnis
Deleguotieji aktai
Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos apibrėžtys.
Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas:
a)  apibrėžiant šalies, kurioje gimė atitinkami asmenys, grupių, ankstesnės ir būsimos nuolatinės gyvenamosios vietos šalies grupių ir pilietybės grupių kategorijas, kaip numatyta 3 straipsnio 1 dalyje;
b)  apibrėžiant pagrindo išduoti leidimą gyventi kategorijas, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte;
c)  apibrėžiant papildomą duomenų skirstymą;
d)  nustatant taisykles dėl tikslumo ir kokybės standartų.“
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio dalies 5 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
10 straipsnio 1 dalis
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatytos skirstymo nuostatos pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius ir tinkamų formatų taisyklės duomenims perduoti pagal 9 straipsnį.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tinkamų formatų taisyklės duomenims perduoti pagal 9 straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
10 straipsnio 2 dalies d punktas
b)  2 dalies d punktas išbraukiamas.
b)   2 dalis išbraukiama.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
10 a straipsnis (naujas)
5a)  Įterpiamas šis straipsnis:
„10a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  9a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data].
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  Pagal 9a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 b punkto (naujo) a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
11 straipsnio pavadinimas
5b)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)  Antraštė pakeičiama taip:
Komitetas
„Komiteto procedūra“
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 b punkto (naujo) b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
11 straipsnio 1 dalis
b)  1 dalis pakeičiama taip:
1.  Komisijai priimti įgyvendinančias priemones padeda Statistikos programų komitetas, įsteigtas Sprendimu Nr. 89/382/EEB, Euratomas.
„1. Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas yra komitetas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.“
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 b punkto (naujo) c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
11 straipsnio 2 dalis
c)  2 dalis pakeičiama taip:
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
„2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 ir 10 straipsniai, atsižvelgiant į minėto reglamento 11 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 b punkto d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 862/2007
11 straipsnio 3 dalis
d)  3 dalis išbraukiama.
(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32007R0862&from=LT)

ES prisijungimas prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***
PDF 127kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto projekto (06929/2019 – C8-0133/2019 – 2018/0214(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0360A8-0187/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06929/2019),

–  atsižvelgdamas į Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktą, kuris buvo pasirašytas 2015 m. gegužės 20 d. Ženevoje (11510/2018),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0133/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0187/2019),

1.  pritaria Europos Sąjungos prisijungimui prie akto;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Sąjungos veiksmai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***I
PDF 247kWORD 58k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (COM(2018)0365 – C8-0383/2018 – 2018/0189(COD))
P8_TA-PROV(2019)0361A8-0036/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0365),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdami į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0036/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į tris Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos. Pirmas ir antras pareiškimai kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto(2)

P8_TC1-COD(2018)0189


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  tam, kad Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti bendros prekybos politikos srityje jai suteikta išimtine kompetencija ir visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ji pagal Tarybos sprendimą (ES) …/…(5) taps Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (Ženevos aktas)(6) Susitariančiąja Šalimi, leidžiant valstybėms narėms taip pat jį ratifikuoti arba prie jo prisijungti vadovaujantis Sąjungos interesais. Ženevos akto Susitariančiosios Šalys yra Lisabonos susitarimu dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos(7) sukurtos specialiosios sąjungos (specialioji sąjunga) narės. Pagal Tarybos sprendimo (ES) …/… 4 straipsnį specialiojoje sąjungoje, kiek tai susiję su Ženevos aktu, Sąjungai ir aktą ratifikavusioms arba prie jo prisijungusioms valstybėms narėms, atstovauja Komisija.

(2)  tikslinga nustatyti taisykles, kuriomis Sąjungai leidžiama ▌naudotis Sąjungos ir valstybių narių, kurios ratifikuoja aktą arba prie jo prisijungia, teisėmis ir vykdyti jų įsipareigojimus pagal Ženevos aktą;

(3)  Ženevos aktu saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 110/2008(8), (ES) Nr. 1151/2012(9), (ES) Nr. 1308/2013(10) ir (ES) Nr. 251/2014(11), kurios čia ir toliau kartu vadinamos geografinėmis nuorodomis;

(4)  Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto ir vėliau reguliariai, Komisija turėtų ▌Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (Tarptautinis biuras) pateikti Sąjungos teritorijos kilmės ir joje saugomų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos jos registre (Tarptautinis registras) paraiškas. Šios paraiškos turėtų būti pagrįstos valstybių narių pranešimais, teikiamais jų pačių iniciatyva arba fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu. Rengdamos šiuos pranešimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamų geografinių nuorodų tarptautinės apsaugos ekonominį interesą ir visų pirma į gamybos vertę ir eksporto vertę, kitais susitarimais suteikiamą apsaugą, taip pat esamą ar galimą piktnaudžiavimą susijusiose trečiosiose valstybėse;

(5)  geografines nuorodas įrašant į Tarptautinį registrą turėtų būti užtikrinamas kokybiškų produktų tiekimas, sąžininga konkurencija ir vartotojų apsauga. Nors geografinių nuorodų apsauga turi didelę kultūrinę ir ekonominę vertę, jų įrašymas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į vietos bendruomenėms sukuriamą vertę, siekiant remti kaimo plėtrą ir skatinti naujų darbo vietų kūrimo galimybes gamybos, perdirbimo ir kitų susijusių paslaugų srityse;

(6)  Komisija turėtų taikyti esamus reguliarių konsultacijų su valstybėmis narėmis, prekybos asociacijomis ir Sąjungos gamintojais mechanizmus, kad galėtų užmegzti nuolatinį dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(7)  siekiant nustatyti apsaugos Sąjungoje suteikimo ir, kai aktualu, tokios apsaugos pripažinimo negaliojančia procedūrą, reikėtų nustatyti atitinkamas procedūras, pagal kurias Komisija galėtų įvertinti Ženevos akto Susitariančiųjų Šalių, kurios nėra valstybės narės (trečiosios Susitariančiosios Šalys), kilmės geografines nuorodas, registruotas Tarptautiniame registre;

(8)  trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės geografinių nuorodų, kurios yra įregistruotos Tarptautiniame registre, apsaugą Sąjunga turėtų užtikrinti pagal Ženevos akto III skyrių, visų pirma Ženevos akto 14 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad kiekviena Susitariančioji Šalis numatytų veiksmingas registruotų kilmės vietos nuorodų ir registruotų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti skirtas teisių gynimo priemones ir užtikrintų, kad, atsižvelgiant į teisinę sistemą ir praktiką, valdžios institucijos arba bet kuri suinteresuotoji šalis (viešasis arba privatus fizinis arba juridinis asmuo) galėtų imtis nuorodų apsaugai užtikrinti reikalingų teisinių veiksmų. Siekiant užtikrinti kartu su geografinėmis nuorodomis naudojamų nacionalinių, regioninių ir Sąjungos prekių ženklų apsaugą, atsižvelgiant į ankstesnių prekių ženklų teisių apsaugą, kaip išdėstyta Ženevos akto 13 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti apsaugotas ankstesnių prekių ženklų ir Tarptautiniame registre registruotų geografinių nuorodų, kurioms Sąjungoje suteikta apsauga arba kurios yra joje naudojamos, sambūvis;

(9)  atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga turi išimtinę kompetenciją, valstybės narės, kurios dar nėra 1958 m. Lisabonos susitarimo, peržiūrėto 1967 m. liepos 14 d. Stokholme ir iš dalies pakeisto 1979 m. rugsėjo 28 d. (Lisabonos susitarimas), Susitariančiosios Šalys, neturėtų ratifikuoti to susitarimo ar prie jo prisijungti;

(10)  valstybės narės, kurios jau yra Lisabonos susitarimo Susitariančiosios Šalys, gali jomis likti, visų pirma siekiant užtikrinti pagal tą susitarimą suteiktų teisių tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą. Tačiau jos turėtų veikti vadovaudamosi vien tik Sąjungos interesais ir visapusiškai atsižvelgdamos į išimtinę Sąjungos kompetenciją. Todėl tos valstybės narės turėtų naudotis savo teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus pagal Lisabonos susitarimą, visapusiškai laikydamosi Sąjungos pagal šiame reglamente nustatytas taisykles suteikto leidimo. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodos Sąjungoje sukurtos geografinių nuorodų apsaugos sistemos, kiek tai susiję su žemės ūkio produktais, ir siekiant toliau didinti derinimą vidaus rinkoje, produktų, patenkančių į Reglamento (EB) Nr. 110/2008, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 251/2014 taikymo sritį, atveju jos turėtų neregistruoti naujų kilmės vietos nuorodų pagal Lisabonos susitarimą;

(11)  tos valstybės narės yra įregistravusios kilmės vietos nuorodų pagal Lisabonos susitarimą. turėtų būti numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, reglamentuojanti tolesnę apsaugą, laikantis to susitarimo reikalavimų, Ženevos akto ir Sąjungos acquis;

(12)  tos valstybės narės įsipareigojo saugoti trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės vietos nuorodas. Siekiant suteikti joms priemones vykdyti iki Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, turėtų būti nustatyta tik nacionaliniu lygmeniu galiojanti ir jokio poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai neturinti pereinamojo laikotarpio tvarka;

(13)  būtų teisinga, kad mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos aktą ir Bendrąsias taisykles, parengtas remiantis Lisabonos susitarimu ir Ženevos aktu, dėl Tarptautiniam biurui pateikiamos geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraiškos, ir mokesčius, mokėtinus dėl kitų įrašų Tarptautiniame registre ir dėl išrašų, pažymų ar kitos informacijos, susijusios su tos tarptautinės registracijos turiniu, pateikimo mokėtų geografinės nuorodos kilmės valstybė narė, fizinis ar juridinis asmuo, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjas, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte. Valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad tas fizinis asmuo, juridinis asmuo ar naudos gavėjas sumokėtų kai kuriuos arba visus mokesčius;

(14)  siekiant padengti specialiosios sąjungos veiklos biudžeto trūkumą, Sąjungai turėtų būti suteikta galimybė, neviršijant Sąjungos metiniame biudžete šiam tikslui numatytų priemonių, mokėti specialų įnašą, kaip pagal Ženevos akto 24 straipsnio 4 dalį nuspręsta specialiosios sąjungos asamblėjos, atsižvelgiant į geografinių nuorodų apsaugos ekonominę ir kultūrinę vertę;

(15)  siekiant užtikrinti vienodas Sąjungos narystės įgyvendinimo specialiojoje sąjungoje sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti geografinių nuorodų sąrašą, naudojamą pateikiant jų tarptautinės registracijos Tarptautiniame biure prisijungiant prie Ženevos akto paraišką, pateikiant vėlesnę geografinės nuorodos tarptautinės registracijos Tarptautiniame biure paraišką, atmetant prieštaravimo pareiškimą, priimant sprendimą dėl apsaugos suteikimo arba nesuteikimo Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai, panaikinant atsisakymą pripažinti tarptautinę registraciją, prašant panaikinti tarptautinę registraciją, pranešant apie Tarptautiniame biure registruotos geografinės nuorodos apsaugos Sąjungoje pripažinimą negaliojančia ir leidžiant valstybei narei pateikti Tarptautiniam biurui būtinus pakeitimus bei informaciją, susijusius su produkto kilmės vietos nuoroda, kuri yra saugoma pagal vieną iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(12);

(16)  svarbu užtikrinti, kad Komisija stebėtų ir vertintų Sąjungos dalyvavimą įgyvendinant tą aktą laikui einant. Atlikdama tokį vertinimą, Komisija turėtų, inter alia, atsižvelgti į: pagal Sąjungos teisę saugomų ir registruotų geografinių nuorodų, dėl kurių pateiktos tarptautinės registracijos paraiškos, skaičių, atvejus, kai trečiosios Susitariančiosios Šalys atsisakė suteikti apsaugą, įgyvendinant Ženevos aktą dalyvaujančių trečiųjų valstybių skaičiaus kitimą, veiksmus, kurių Komisija ėmėsi, kad tas skaičius būtų padidintas, taip pat ES acquis, susijusios su geografinėmis nuorodomis, dabartinės padėties poveikį Ženevos akto patrauklumui trečiosioms valstybėms ir trečiųjų valstybių Susitariančiųjų Šalių kilmės geografinių nuorodų, kurias Sąjunga atmetė, skaičių ir rūšį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos su Sąjungos veiksmais jai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (Ženevos aktas) susijusios taisyklės ir procedūros.

Šio reglamento tikslais kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 110/2008, Reglamente (ES) Nr. 1151/2012, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamente ir (ES) Nr. 251/2014, čia ir toliau kartu vadinamos geografinėmis nuorodomis.

2 straipsnis

Geografinių nuorodų tarptautinė registracija ▌

1.  Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto ir vėliau reguliariai, remdamasi Ženevos akto 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis Komisija kaip kompetentinga institucija Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (Tarptautinis biuras) pateikia pagal Sąjungos teisę saugomų ir registruotų Sąjungos kilmės produktų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos paraiškas.

2.  Šiuo tikslu valstybės narės gali prašyti Komisijos jų teritorijos kilmės geografines nuorodas, saugomas ir registruotas pagal Sąjungos teisę, įregistruoti Tarptautiniame registre. Toks prašymas gali būti pagrįstas:

a)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

b)  jų pačių iniciatyva.

3.  Remdamasi šiais prašymais, Komisija, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytų geografinių nuorodų sąrašai.

3 straipsnis

Sąjungos valstybės narės kilmės geografinės nuorodos, registruotos Tarptautiniame registre, panaikinimas

1.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo prašoma panaikinti Sąjungos valstybės narės kilmės geografinės nuorodos registraciją Tarptautiniame registre:

a)  jeigu ta geografinė nuoroda Sąjungoje nebėra saugoma arba

b)  valstybės narės, kurios kilmės yra ta geografinė nuoroda, prašymu, kuris gali būti pagrįstas:

i)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

ii)  savo pačios iniciatyva.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  Komisija nedelsdama informuoja Tarptautinį biurą apie prašymą dėl panaikinimo.

4 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų paskelbimas

1.  Komisija paskelbia bet kokią tarptautinę registraciją, apie kurią pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį pranešė Tarptautinis biuras, susijusią su Tarptautiniame registre įregistruotomis geografinėmis nuorodomis, kurių kilmės Susitariančioji Šalis, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, nėra valstybė narė, su sąlyga, kad paskelbimas yra susijęs su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu yra suteikiama geografinių nuorodų apsauga.

2.  Tarptautinė registracija skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, nurodant produkto rūšį ir kilmės šalį.

5 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotų trečiosios valstybės geografinių nuorodų įvertinimas

1.   Komisija paskelbia bet kokią tarptautinę registraciją, apie kurią pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį pranešė Tarptautinis biuras, susijusią su Tarptautiniame registre įregistruotomis geografinėmis nuorodomis, kurių kilmės Susitariančioji Šalis, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, nėra valstybė narė, kad nustatytų, ar joje pateikti pagal Lisabonos susitarimą ir Ženevos aktą parengtų Bendrųjų taisyklių (Bendrosios taisyklės) (13), 5 taisyklės 2 dalyje nustatyti privalomi elementai ir duomenys apie kokybę, gerą vardą ir savybes, kaip nustatyta Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje, taip pat įvertintų, ar paskelbimas yra susijęs su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu suteikiama geografinių nuorodų apsauga.

2.  Toks įvertinimas turi būti atliktas per ne ilgiau kaip keturis mėnesius nuo geografinės nuorodos įregistravimo Tarptautiniame registre dienos ir neturi apimti kitų specialiųjų Sąjungos nuostatų dėl produktų pateikimo į rinką, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos standartų, prekybos standartų ir maisto ženklinimo standartų laikymosi įvertinimo.

6 straipsnis

Prieštaravimo procedūra dėl Tarptautiniame registre registruotų trečiosios šalies geografinių nuorodų

1.   Per keturis mėnesius nuo geografinės nuorodos pavadinimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnį valstybės narės arba trečiosios valstybės, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, valdžios institucijos arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs Sąjungoje ar trečiojoje šalyje, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, gali viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų pateikti Komisijai prieštaravimą.

2.   Toks prieštaravimas, susijęs su Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnį paskelbta geografine nuoroda, yra priimtinas tik tuo atveju, jei jis yra pateiktas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jei jame nurodoma viena ar daugiau iš šių priežasčių:

a)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra panaši į augalo ar gyvūno veislės pavadinimą ir gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės;

b)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda visiškai arba iš dalies sutampa su Sąjungoje jau saugoma geografine nuoroda ir faktiškai negalima aiškiai atskirti geografinės nuorodos, kurią siūloma saugoti, ir geografinės nuorodos, kuri jau yra saugoma Sąjungoje, vietinio ir tradicinio naudojimo ir pateikimo sąlygų, atsižvelgiant į poreikį atitinkamiems gamintojams užtikrinti lygias teises ir neklaidinti vartotojų;

c)  Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsauga Sąjungoje pažeistų ankstesnio prekių ženklo teisę nacionaliniu, regioniniu arba Sąjungos lygmeniu;

d)  siūloma geografinės nuorodos apsauga Sąjungoje keltų pavojų visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekės ženklo teisės nacionaliniu, regioniniu arba Sąjungos lygmeniu išimtiniam pobūdžiui arba produktų, kurie buvo teisėtai tiekiami rinkai ne mažiau kaip penkerius metus iki geografinės nuorodos pavadinimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnį, egzistavimui;

e)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra susijusi su produktu, kuriam Sąjungos lygmeniu geografinių nuorodų apsauga neteikiama;

f)  pavadinimas, kurį prašoma registruoti, Sąjungos teritorijoje yra bendrinis pavadinimas;

g)  nesilaikoma Ženevos akto 2 straipsnio 1 dalies i ir ii punktuose nurodytų sąlygų;

h)  Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka tikrąjį teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie produktai, pavadinimą.

3.   Komisija įvertina 2 dalyje nurodytas prieštaravimo priežastis, atsižvelgdama į jų poveikį Sąjungos teritorijai ar jos daliai.

7 straipsnis

Sprendimas dėl Tarptautiniame registre registruotų trečiosios šalies geografinių nuorodų apsaugos Sąjungoje

1.  Tais atvejais, kai, remiantis pagal 5 straipsnio 1 dalį atliktu įvertinimu, tenkinamos toje dalyje nustatytos sąlygos ir nėra gauta prieštaravimo ar gauti prieštaravimai, kurie yra nepriimtini, Komisija atitinkamai atmeta gautus nepriimtinus prieštaravimus ir priima sprendimą suteikti geografinei nuorodai apsaugą, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.  Jeigu, remiantis pagal 5 straipsnio 1 dalį atliktu įvertinimu, nėra tenkinamos toje dalyje nustatytos sąlygos arba buvo gautas priimtinas prieštaravimas, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, Komisija priima sprendimą dėl to, ar suteikti apsaugą Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai, ar jos nesuteikti, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jei produktai nepatenka į 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų kompetencijos sritį, sprendimą dėl jų geografinių nuorodų priima Komisija ▌.

3.   Sprendime suteikti apsaugą geografinei nuorodai pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, nurodoma suteiktos apsaugos taikymo sritis ir gali būti nurodytos su Ženevos aktu suderinamos sąlygos, visų pirma suteikiamas konkretus pereinamasis laikotarpis, kaip nurodyta Ženevos akto 17 straipsnyje ir Bendrųjų taisyklių 14 taisyklėje.

4.   Pagal Ženevos akto 15 straipsnio 1 dalį Komisija per vienus metus arba, Tarybos sprendimo (ES) ..../....(14)(15) 5 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais – per dvejus metus nuo pranešimo apie tarptautinę registraciją pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį gavimo Tarptautiniam biurui praneša apie atsisakymą pripažinti atitinkamą registraciją Sąjungos teritorijoje.

5.  Komisija gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios valstybės ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu, laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo visiškai arba iš dalies atšaukiamas atsisakymas, apie kurį anksčiau pranešta Tarptautiniam biurui. Komisija nedelsdama praneša Tarptautiniam biurui apie tokį atšaukimą.

8 straipsnis

Geografinių nuorodų naudojimas

1.   Remiantis 7 straipsniu Komisijos priimti įgyvendinimo aktai taikomi nedarant poveikio kitoms konkrečioms Sąjungos nuostatoms, susijusioms su produktų pateikimu rinkai, visų pirma bendram žemės ūkio rinkų organizavimui, sanitarijos ir fitosanitarijos standartams ir maisto produktų ženklinimui. ▌

2.   Atsižvelgiant į 1 dalį, pagal šį reglamentą saugomas geografines nuorodas gali naudoti bet kuris ūkio subjektas, kuris parduoda produktą laikydamasis tarptautinės registracijos reikalavimų.

9 straipsnis

Tarptautiniame registre registruotos trečiosios valstybės geografinės nuorodos pripažinimas negaliojančia Sąjungoje

1.  Komisija gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios valstybės ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu priimti įgyvendinimo aktus, kuriais Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsauga pripažįstama visiškai arba iš dalies negaliojančia Sąjungoje, esant vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

a)  geografinei nuorodai nebesuteikiama apsauga kilmės Susitariančiojoje Šalyje;

b)  geografinė nuoroda nebėra registruota Tarptautiniame registre;

c)  nebeužtikrinama atitiktis Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 2 dalyje nustatytiems privalomiems elementams arba Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje nustatytiems duomenims dėl kokybės, gero vardo arba savybių.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ir tik po to, kai Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims arba Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte apibrėžtiems naudos gavėjams buvo suteikta galimybė apginti savo teises.

3.  Jeigu pripažinimas negaliojančia jau nebegali būti skundžiamas, Komisija nedelsdama praneša Tarptautiniam biurui apie geografinės nuorodos tarptautinės registracijos ▌pripažinimą negaliojančia Sąjungos teritorijoje pagal 1 dalies a arba c punktą.

10 straipsnis

Santykis su prekių ženklais

1.   Geografinės nuorodos apsauga nedaro poveikio ankstesnio prekių ženklo, kurį prašoma registruoti arba kuris yra sąžiningai registruotas arba įsigaliojo sąžiningai jį naudojant valstybės narės, valstybių narių regioninės sąjungos arba Sąjungos teritorijoje, galiojimui nacionaliniu, regiono arba Sąjungos lygmeniu.

2.   Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda nesaugoma Sąjungos teritorijoje, jei atsižvelgiant į prekių ženklo gerą vardą ir žinomumą bei jo naudojimo trukmę minėtos geografinės nuorodos apsauga Sąjungos teritorijoje galėtų klaidinti vartotoją dėl to, koks produktas tai iš tiesų yra.

3.   Nedarant poveikio 2 daliai, ▌, prekių ženklas, kurį prašoma registruoti, kuris užregistruotas arba įsigaliojo sąžiningai jį naudojant, jeigu ta galimybė yra numatyta atitinkamuose teisės aktuose, valstybės narės, valstybių narių regioninės sąjungos arba Sąjungos teritorijoje iki tos dienos, kurią Tarptautinis biuras pranešė Komisijai apie geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paskelbimą, jei jo naudojimas pažeistų geografinės nuorodos apsaugą, gali būti toliau naudojamas atitinkamam produktui ir jo naudojimas gali būti pratęstas nepaisant geografinės nuorodos apsaugos, jeigu nėra jokių negaliojimo arba panaikinimo pagrindų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1001(16) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2436(17). Tokiais atvejais leidžiama naudoti ir geografinę nuorodą, ir atitinkamą prekių ženklą.

11 straipsnis

Pereinamosios nuostatos dėl ES valstybių narių nustatytų kilmės vietos nuorodų, jau įregistruotų pagal Lisabonos susitarimą

1.  Valstybės narės, kuri yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, kilmės produktų kiekvienos kilmės vietos nuorodos, saugomos pagal vieną iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų, atveju atitinkama valstybė narė pasirenka, ar:

a)  prašyti tos kilmės vietos nuorodos tarptautinės registracijos pagal Ženevos aktą, jeigu atitinkama valstybė narė yra ratifikavusi Ženevos aktą arba prie jo prisijungusi vadovaudamasi Sprendimo (ES) ..../....(18) 3 straipsnyje nurodytu leidimu, ar

b)  prašyti panaikinti tos kilmės vietos nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

Atitinkamos valstybės narės pasirenka šiuo pagrindu:

a)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

b)  jų pačių iniciatyva.

Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą pasirinkimą per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė, koordinuodama veiksmus su Komisija, kreipdamasi į Tarptautinį biurą patikrina, ar registracijos pagal Ženevos aktą tikslais turi būti atlikta pakeitimų pagal Bendrųjų taisyklių 7 taisyklės 4 dalį.

Komisija suteikia valstybėms narėms leidimą numatyti būtinus pakeitimus ir pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimtu įgyvendinimo aktą praneša Tarptautiniam biurui.

2.  Valstybės narės, kuri yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, kilmės produktų kiekvienos kilmės vietos nuorodos, patenkančios į vieno iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų taikymo sritį, tačiau nesaugomos pagal jokį iš tų reglamentų, atveju atitinkama valstybė narė:

a)  prašo registracijos pagal atitinkamą reglamentą arba

b)  prašo panaikinti tos kilmės vietos nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

Atitinkamos valstybės narės pasirenka šiuo pagrindu:

a)  fizinio ar juridinio asmens, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjo, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte, prašymu arba

b)  jų pačių iniciatyva.

Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą pasirinkimą ir pateikia atitinkamą prašymą per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytais atvejais atitinkamos valstybės narės paprašo tos kilmės vietos nuorodos tarptautinės registracijos pagal Ženevos aktą, jeigu atitinkama valstybė narė yra ratifikavusi Ženevos aktą arba prie jo prisijungusi vadovaudamasi Sprendimo (ES) ..../....(19) 3 straipsnyje nurodytu leidimu, per vienus metus nuo geografinės nuorodos registracijos pagal atitinkamą reglamentą dienos. Taikomos 1 dalies ketvirta ir penkta pastraipos.

Jei prašymas įregistruoti pagal atitinkamą reglamentą atmestas ir yra išnaudotos visos apskundimo administracine ir teismine tvarka galimybės arba nebuvo pateiktas prašymas įregistruoti pagal Ženevos aktą pagal šios dalies ketvirtą pastraipą, atitinkama valstybė narė nedelsdama paprašo panaikinti tos geografinės nuorodos registraciją Tarptautiniame registre.

3.  Produktų, kurie nepatenka į vieno iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų taikymo sritį ir kuriems Sąjungos lygmeniu neteikiama geografinių nuorodų apsauga, kilmės vietos nuorodų atveju valstybė narė, kuri jau yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, gali išlaikyti esamą registraciją Tarptautiniame registre.

Tokia valstybė narė taip pat gali teikti kitus prašymus pagal Lisabonos susitarimą įregistruoti tokias jos teritorijoje nustatytas kilmės vietos nuorodas Tarptautiniame registre, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)  atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai apie prašymo įregistruoti tokias kilmės vietos nuorodas projektą. Tokiame pranešime pateikiami įrodymai, kad prašymas atitinka registracijos pagal Lisabonos susitarimą reikalavimus; ir

b)  Komisija per du mėnesius nuo tokio pranešimo nepateikė neigiamos nuomonės. Neigiama nuomonė gali būti pateikiama tik po konsultacijų su atitinkama valstybe nare ir išimtiniais bei tinkamai pagrįstais atvejais, kai įrodymais, kurių reikalaujama pagal a punktą, deramai neįrodoma, kad tenkinami registracijos pagal Lisabonos susitarimą reikalavimai, arba jeigu registracija darytų neigiamą poveikį Sąjungos prekybos politikai.

Tuo atveju, jei Komisija prašo papildomos informacijos apie pagal a punktą pateiktą pranešimą, Komisija turi imtis veiksmų per vieną mėnesį nuo prašomos informacijos gavimo.

Komisija nedelsdama informuoja kitas valstybes nares apie visus pagal a punktą pateiktus pranešimus.

12 straipsnis

Trečiosios valstybės nustatytų kilmės vietos nuorodų, jau įregistruotų pagal Lisabonos susitarimą, pereinamojo laikotarpio apsauga

1.   Valstybės narės, kurios prieš Sąjungai prisijungiant prie Ženevos akto jau buvo Lisabonos susitarimo Susitariančiosios Šalys, gali toliau teikti apsaugą trečiosios valstybės, kuri yra Lisabonos susitarimo Susitariančioji Šalis, nustatytoms kilmės vietos nuorodoms taikydamos nacionalinę apsaugos sistemą, nuo tos dienos, kai Sąjunga tampa Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, kiek tai susiję su kilmės vietos nuorodomis, kurios tą dieną jau yra įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą.

2.  Tokia apsauga pagal nacionalinę apsaugos sistemą:

a)  tam tikros kilmės vietos nuorodos atveju pakeičiama apsauga pagal ES apsaugos sistemą, jei apsauga suteikiama pagal sprendimą, priimtą pagal šio reglamento 7 straipsnį, atitinkamai trečiajai valstybei prisijungus prie Ženevos akto, su sąlyga, kad apsauga, suteikiama pagal sprendimą, priimtą pagal šio reglamento 7 straipsnį, užtikrinamas atitinkamos kilmės vietos nuorodos apsaugos atitinkamoje valstybėje narėje tęstinumas;

b)  tam tikros kilmės vietos nuorodos atveju netenka galios, kai baigiasi tarptautinės registracijos galiojimas.

3.   Jeigu trečiosios valstybės ▌ nustatyta kilmės vietos nuoroda nėra įregistruota pagal šį reglamentą arba nacionalinė apsauga nepakeičiama pagal 2 dalies a punktą, už tokios ▌ nacionalinės apsaugos ▌ pasekmes atsako tik atitinkama valstybė narė.

4.   Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal 1 dalį, daro poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir nedaro poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai.

5.  1 dalyje nurodytos valstybės narės perduoda Komisijai visus Tarptautinio biuro pagal Lisabonos susitarimą pateiktus pranešimus, kuriuos Komisija po to perduoda visoms kitoms valstybėms narėms.

6.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės pateikia Tarptautiniam biurui pareiškimą, kad nuo tos dienos, kurią Sąjunga tampa Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, jos negali užtikrinti produkto, patenkančio į vieno iš šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų reglamentų taikymo sritį, kilmės vietos nuorodos, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą ir apie kurią joms pranešta pagal tą susitarimą, nacionalinės apsaugos.

13 straipsnis

Mokesčiai

Mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos akto 7 straipsnį, kaip nurodyta Bendrosiose taisyklėse ▌, moka geografinės nuorodos kilmės valstybė narė arba fizinis ar juridinis asmuo, kaip nurodyta Ženevos akto 5 straipsnio 2 dalies ii punkte, arba naudos gavėjas, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xvii punkte. Valstybės narės gali reikalauti, kad fizinis ar juridinis asmuo arba naudos gavėjas sumokėtų kai kuriuos arba visus mokesčius.

14 straipsnis

Specialus finansinis įnašas

Jei specialiosios sąjungos pajamos gaunamos iš Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punkte nurodytų šaltinių, Sąjunga gali mokėti specialų įnašą neviršydama šiam tikslui metiniame Sąjungos biudžete numatytų lėšų.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011, Komisijai toliau nurodytų produktų atveju padeda atitinkami komitetai:

a)  vyno sektoriaus produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 92 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, – to reglamento 229 straipsniu įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas;

b)  aromatizuotų vyno produktų, kaip apibrėžta ▌Reglamento (ES) Nr. 251/2014 3 straipsnyje, – to reglamento 34 straipsniu įsteigtas Aromatizuotų vyno produktų komitetas;

c)  spiritinių gėrimų, kaip apibrėžta ▌Reglamento (EB) Nr. 110/2008 2 straipsnyje, – to reglamento 25 straipsniu įsteigtas Spiritinių gėrimų komitetas;

d)  žemės ūkio ir maisto produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos taikymo sritį, – to reglamento 57 straipsniu įsteigtas Žemės ūkio produktų kokybės politikos komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis

Stebėsena ir peržiūra

Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina Sąjungos dalyvavimą Ženevos akte ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai svarbiausių išvadų ataskaitą. Vertinimas atliekamas remiantis, inter alia, šiais aspektais:

a)  pagal Sąjungos teisę įregistruotų ir saugomų geografinių nuorodų, dėl kurių pateiktos tarptautinės registracijos paraiškos, skaičiumi ir atvejų, kai trečiosios Susitariančiosios Šalys atsisakė suteikti apsaugą, skaičiumi;

b)  Ženevos akte dalyvaujančių trečiųjų valstybių skaičiaus pokyčiais ir veiksmais, kurių Komisija ėmėsi, kad padidintų šį skaičių, taip pat Sąjungos acquis, susijusios su geografinėmis nuorodomis, dabartinės padėties poveikį Ženevos akto patrauklumui trečiosioms valstybėms; ir

c)  trečiųjų valstybių nustatytų geografinių nuorodų, kurias Sąjunga atmetė, rūšimi ir skaičiumi.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

______________

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl galimybės ES geografinės nuorodos apsaugą taikyti

ir ne žemės ūkio produktams

Komisija atsižvelgia į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams.

Siekdama surinkti daugiau ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos bendrojoje rinkoje ekonominių ir teisinių įrodymų, Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo tyrimą, kuris papildė 2013 m. atliktą tyrimą; atlikdama šį tyrimą ji taip pat siekia gauti papildomos informacijos apie konkurencingumą, nesąžiningą konkurenciją, klastojimą, vartotojų požiūrį, išlaidų ir naudos santykį, taip pat ne žemės ūkio GN apsaugos modelių veiksmingumą, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į Geresnio reglamentavimo principus ir įsipareigojimus, nustatytus 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, Komisija išnagrinės tyrimą ir ataskaitą dėl Sąjungos dalyvavimo Ženevos akte, kaip nurodyta Reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto straipsnyje dėl peržiūros ir stebėsenos ir įvertins visus galimus tolesnius veiksmus.

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros

Komisija pažymi, kad nors Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra yra teisinė būtinybė, kylanti iš Sąjungos išimtinės kompetencijos, ji vis dėlto gali pareikšti, kad, atsižvelgiant į dabartinį ES acquis, bet koks tokio pobūdžio Komisijos įsikišimas turėtų būti išimtinis ir tinkamai pagrįstas. Konsultacijose su valstybe nare Komisija dės visas pastangas, kad kartu su valstybe nare pašalintų visas problemas ir išvengtų neigiamos nuomonės paskelbimo. Komisija pažymi, kad apie kiekvieną neigiamą nuomonę bus raštu pranešta atitinkamai valstybei narei ir, remiantis SESV 296 straipsniu, bus nurodytos tokią nuomonę pagrindžiančios priežastys. Komisija taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neigiama nuomonė neužkerta kelio pateikti kitą paraišką dėl tos pačios kilmės vietos nuorodos, jei neigiamoje nuomonėje nurodytos priežastys vėliau buvo tinkamai išspręstos arba tapo negaliojančiomis.

Komisijos pareiškimas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto pasiūlymo

Komisija pažymi, kad Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją geografinių nuorodų srityje ir kad ji prisijungia prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto kaip atskira šalis. Ši išimtinė kompetencija suteikta remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu (byla C-389/15 – Komisija / Taryba). Atsižvelgiant į ES išimtinę išorės kompetenciją, valstybės narės negali tapti Ženevos akto šalimis kaip atskiros šalys ir jos nebeturėtų pačios saugoti trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, užregistruotų naujų geografinių nuorodų. Komisija, atsižvelgdama į išskirtines aplinkybes, susijusias su tuo, kad septynios valstybės narės jau ilgą laiką yra Lisabonos susitarimo šalys, kad jos turi daug intelektinės nuosavybės, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą, ir kad reikalingas sklandus perėjimas, išimties tvarka buvo pasirengusi sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, Prancūzijai, Vengrijai, Italijai ir Portugalijai būtų leista prisijungti prie Ženevos akto atsižvelgiant į ES interesus.

Komisija griežtai prieštarauja Tarybai, kuri toliau primygtinai reikalauja suteikti galimybę visoms to pageidaujančioms ES valstybėms narėms kartu su Sąjunga ratifikuoti Ženevos aktą arba prie jo prisijungti ir kuri kaip priežastį nurodo Sąjungos balsavimo teisių sureguliavimą atsižvelgiant į Ženevos akto 22 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktį, o ne pirmiau minėtas išskirtines aplinkybes.

Be to, Komisija norėtų priminti, kad, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra pasinaudojusi savo vidaus kompetencija žemės ūkio geografinių nuorodų srityje, ES valstybės narės negali turėti savo nacionalinių žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos sistemų.

Todėl Komisija pasilieka galimybę pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis dėl Tarybos sprendimo, ir bet kuriuo atveju mano, kad šis atvejis negali tapti precedentu jokiems kitiems esamiems ar būsimiems tarptautiniams ir (arba) PINO susitarimams, ypač tais atvejais, kai ES pati jau yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus remdamasi savo išimtine kompetencija.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 55.
(2)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(3)OL C 110, 2019 3 22, p. 55.
(4)2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L […], […], p. […].
(6)http://www.wipo.int/edocs/lexdocs/treaties/en/lisbon/trt_lisbon_009en.pdf.
(7)http://www.wipo.int/export/sites/www/lisbon/en/legal_texts/lisbon_agreement.pdf.
(8)2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).
(9)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).
(10)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(11)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).
(12)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(13)Pagal Lisabonos susitarimą ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą parengtos Bendrosios taisykles, kurias 2017 m. spalio 11 d. priėmė Lisabonos sąjungos asamblėja, http://www.wipo.int/meetings/en/doc_details.jsp?doc_id=376416, 2017 m. spalio 11 d. dok. WIPO A/57/11.
(14)Tarybos sprendimas (ES) ..../.... dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (OL L ..., ..., p. ...).
(15)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 6929/19 pateikto sprendimo numerį ir išnašoje įrašyti to sprendimo numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
(16)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 7 16, p. 1).
(17)2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015 12 23, p. 1).
(18)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 6929/19 pateikto sprendimo numerį.
(19)+OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 6929/19 pateikto sprendimo numerį.


ES ir Filipinų susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų ***
PDF 127kWORD 42k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo Sąjungos vardu projekto (15056/2018 – C8-0051/2019 – 2016/0156(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0362A8-0191/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15056/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0051/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0191/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Filipinų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 322, 2018 12 18, p. 3.


Tarptautinis susitarimas dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių ***
PDF 126kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (06781/2019 – C8-0134/2019 –2017/0107(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0363A8-0186/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06781/2019),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių projektą (11178/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0134/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0186/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Audito Rūmų nario skyrimas: Viorel Ștefan
PDF 126kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu (C8-0049/2019 – 2019/0802(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0364A8-0194/2019

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0049/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0194/2019),

A.  kadangi 2019 m. vasario 14 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Viorelio Ştefano skyrimo Audito Rūmų nariu;

B.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

C.  kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Audito Rūmų narės skyrimas: Ivana Maletić
PDF 126kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare (C8-0116/2019 – 2019/0803(NLE))
P8_TA-PROV(2019)0365A8-0195/2019

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0116/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0195/2019),

A.  kadangi 2019 m. kovo 5 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Ivanos Maletić skyrimo Audito Rūmų nare;

B.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

C.  kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą  nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga ***I
PDF 425kWORD 127k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))
P8_TA-PROV(2019)0366A8-0398/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0218),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 16, 33, 43, 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0159/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomones dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 16 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 91, 100, 114 straipsnius, 168 straipsnio 4 dalį, 169 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir 325 straipsnio 4 dalį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 26 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0398/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos(3)

P8_TC1-COD(2018)0106


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 6 straipsnį, ▌43 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, ▌91 straipsnį, 100 straipsnį, ▌114 straipsnį, 168 straipsnio 4 dalį, 169 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir 325 straipsnio 4 dalį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę(6),

atsižvelgdami į Mokslo ir technikos komiteto paskirtų asmenų grupės, sudarytos iš valstybių narių mokslinių ekspertų, nuomonę pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(7),

kadangi:

(1)  viešajai ar privačiajai organizacijai dirbantys asmenys arba asmenys, kurie su ja turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, dažnai pirmieji sužino apie šiomis aplinkybėmis viešajam interesui kylančias grėsmes ar daromą žalą. Pateikdami informaciją apie pažeidimus jie atlieka labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus, kurie viešajam interesui daro žalą, ir užkertant jiems kelią, taip pat apsaugant visuomenės gerovę. Tačiau potencialius pranešėjus nuo pranešimo apie jiems susirūpinimą keliančius dalykus ar įtarimus dažnai atgraso atsakomųjų veiksmų baimė. Šiuo atveju ir Europos, ir tarptautiniu lygmenimis vis labiau pripažįstama subalansuotos ir veiksmingos pranešėjų apsaugos užtikrinimo svarba;

(2)  Sąjungos lygmeniu pranešėjų pranešimai ir viešas informacijos atskleidimas yra viena iš sudedamųjų Sąjungos teisės ir politikos vykdymo užtikrinimo dalių: jais nacionalinės ir Sąjungos vykdymo užtikrinimo sistemos papildomos informacija, kuri padeda veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos, tokiu būdu didinant skaidrumą ir atskaitomybę;

(3)  tam tikrose politikos srityse dėl Sąjungos teisės pažeidimų – neatsižvelgiant į tai, ar jie pagal nacionalinę teisę laikomi administraciniais, baudžiamaisiais ar kitokio pobūdžio pažeidimais – gali būti daroma didelė žala viešajam interesui, nes kyla didelė rizika visuomenės gerovei. Jeigu tose srityse nustatomi vykdymo užtikrinimo trūkumai, o pranešėjai paprastai turi išskirtinę galimybę atskleisti pažeidimus, vykdymo užtikrinimą būtina gerinti sukuriant veiksmingus, konfidencialius ir saugius pranešimų teikimo kanalus ir užtikrinant veiksmingą pranešėjų apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ▌;

(4)  šiuo metu Europos Sąjungoje pranešėjams teikiama apsauga įvairiose valstybėse narėse yra fragmentiška, o įvairiose politikos srityse – nevienoda. Iš pranešėjų atskleistų Sąjungos teisės pažeidimų, turinčių tarpvalstybinį aspektą, matyti, kaip neveiksminga apsauga vienoje valstybėje narėje gali ne tik sukelti neigiamų pasekmių ES politikos įgyvendinimui toje valstybėje narėje, bet ir sukelti šalutinį poveikį kitose valstybėse narėse ir apskritai visoje Sąjungoje;

(5)  todėl bendri minimalūs standartai, kuriais užtikrinama veiksminga pranešėjų apsauga, turėtų būti taikomi tuose teisės aktuose ir politikos srityse, kuriuose

i)  yra poreikis stiprinti vykdymo užtikrinimą,

ii)  mažas pranešėjų aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką vykdymo užtikrinimui, ir

iii)  Sąjungos teisės pažeidimai sukelia didelę žalą viešajam interesui.

Valstybės narės gali išplėsti nacionalinių nuostatų taikymą įtraukdamos kitas sritis, kad būtų užtikrinta išsami ir nuosekli sistema nacionaliniu lygmeniu;

(6)  pranešėjų apsauga yra būtina siekiant gerinti viešuosius pirkimus reglamentuojančios Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Be poreikio užkirsti kelią sukčiavimo ir korupcijos, susijusios su ES biudžeto įgyvendinimu, įskaitant viešuosius pirkimus, atvejams ir juos nustatyti, būtina spręsti nepakankamo viešųjų pirkimų taisyklių vykdymo užtikrinimo problemą, kai prekes, darbus ir paslaugas perka nacionalinės institucijos ir tam tikri viešųjų paslaugų teikėjai. Dėl tokių taisyklių pažeidimų iškraipoma rinka, padidėja verslo vykdymo išlaidos, pažeidžiami investuotojų ir akcininkų interesai ir apskritai mažinamas patrauklumas investicijoms ir sudaromos nevienodos veiklos sąlygos visoms Europoje veikiančioms įmonėms, o tai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(7)  pranešėjų apsaugos pridėtinę vertę Sąjungos teisės aktų leidėjas jau pripažino finansinių paslaugų srityje. Po finansų krizės, kuri atskleidė rimtus susijusių taisyklių vykdymo užtikrinimo trūkumus, daugelyje šios srities teisėkūros priemonių buvo nustatytos pranešėjų apsaugos, įskaitant vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalus, taip pat aiškų atsakomųjų veiksmų draudimą, priemonės(8). Visų pirma, atsižvelgiant į kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikomą rizikos ribojimo sistemą, Direktyvoje 2013/36/ES nustatyta pranešėjų apsauga, kuri taip pat taikoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms;

(8)  kalbant apie vidaus rinkai pateikiamų produktų saugą, pirminis įrodymų rinkimo šaltinis yra gamybos ir platinimo grandinėje dalyvaujančios įmonės, todėl pranešėjų teikiami pranešimai turi didelę pridėtinę vertę, nes jie yra daug arčiau galimos nesąžiningos ir neteisėtos nesaugių produktų gamybos, importo ar platinimo praktikos šaltinio. Dėl šios priežasties galima pagrįstai nustatyti pranešėjų apsaugą, teikiamą atsižvelgiant į suderintiems(9) ir nesuderintiems produktams(10) taikomus saugos reikalavimus. Pranešėjų apsauga taip pat yra labai svarbi siekiant išvengti šaunamųjų ginklų, jų dalių bei komponentų bei šaudmenų, taip pat savigynai skirtų produktų perdavimo, šiuo tikslu skatinant teikti pranešimus apie pažeidimus, pvz., dokumentų klastojimą, pakeistą žymėjimą ir apgaulingą tarpvalstybinį šaunamųjų ginklų įsigijimą, kai dėl pažeidimų šaunamieji ginklai dažnai perduodami iš teisėtos į neteisėtą rinką. Pranešėjų apsauga taip pat padės užkirsti kelią neteisėtai savadarbių sprogmenų gamybai, nes paskatins teisingai taikyti su sprogstamųjų medžiagų pirmtakais susijusius apribojimus ir kontrolės priemones;

(9)  tai, kad pranešėjų apsauga yra svarbi, nes užkerta kelią transporto saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybėms, ir nuo jų atgraso, jau pripažįstama sektorinėse Sąjungos priemonėse, susijusiose su aviacijos sauga(11) ir jūrų transporto sauga(12), kuriose numatytos specialios pranešėjų apsaugos priemonės, taip pat konkretūs pranešimų teikimo kanalai. Šios priemonės taip pat apima darbuotojų, sąžiningai pranešančių apie savo klaidas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų (vadinamasis sąžiningumo principas). Šiuose dviejuose sektoriuose galiojančius pranešėjų apsaugos aspektus būtina papildyti ir išplėtoti, taip pat būtina numatyti tokią apsaugą, kad būtų skatinamas kitų transporto rūšių, būtent vidaus vandenų kelių, kelių ir geležinkelių transporto, saugumo standartų vykdymo užtikrinimas;

(10)  įrodymų rinkimas, nusikaltimų aplinkai ir neteisėto elgesio ar neveikimo, taip pat potencialių pažeidimų, susijusių su aplinkos apsauga, prevencija, jų nustatymas ir nagrinėjimas tebėra iššūkis, kurį reikia aktyviau spręsti, kaip pripažinta 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikate „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“(13). Nors pranešėjų apsaugos taisyklės dabar yra nustatytos tik vienoje sektorinėje priemonėje, susijusioje su aplinkos apsauga(14), tokią apsaugą yra būtina nustatyti siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos aplinkos apsaugos acquis vykdymą, nes jo pažeidimai gali padaryti ▌ žalos viešajam interesui ir turėti šalutinį poveikį kitose valstybėse. Tai taip pat svarbu tais atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti žalos aplinkai;

(11)  pranešėjų apsaugos stiprinimu taip pat būtų prisidedama užkertant kelią Euratomo branduolinės saugos, radiacinės saugos ir panaudoto kuro bei radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo taisyklių pažeidimams ir nuo jų atgrasant. Tuo taip pat būtų veiksmingiau užtikrinama, kad būtų vykdomos galiojančios peržiūrėtos Branduolinės saugos direktyvos(15) nuostatos, susijusios su veiksminga branduolinės saugos kultūra, visų pirma 8b straipsnio 2 dalies a punktas, pagal kurį reikalaujama, kad, inter alia, kompetentinga reguliavimo institucija nustatytų valdymo sistemas, kuriose deramas prioritetas teikiamas branduolinei saugai ir skatinamas visų lygių darbuotojų bei vadovų gebėjimas kelti klausimą dėl atitinkamų saugos principų ir praktikos veiksmingo užtikrinimo ir laiku pranešti apie saugos problemas;

(12)  dėl panašių aplinkybių, remiantis galiojančiomis nuostatomis, pranešėjų apsaugą galima pagrįstai nustatyti ir siekiant užkirsti kelią maisto grandinėje galiojančių ES taisyklių, visų pirma susijusių su maisto ir pašarų sauga ir gyvūnų sveikata, apsauga ir gerove, pažeidimams. Šiose srityse parengtos įvairios Sąjungos taisyklės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Reglamente (EB) Nr. 178/2002(16) nustatyti bendrieji principai ir reikalavimai, kuriais grindžiamos visos Sąjungos ir nacionalinės su maistu ir pašarais susijusios priemonės, o ypatingas dėmesys skiriamas maisto saugai, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų interesų, susijusių su maistu, apsaugą, taip pat veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Šiame reglamente, be kita ko, nustatyta, kad maisto tvarkymo ir pašarų ūkio subjektams neleidžiama trukdyti savo darbuotojams ir kitiems asmenims bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, jeigu taip būtų galima išvengti dėl maisto kylančio pavojaus, sumažinti tą pavojų ar jį pašalinti. Sąjungos teisės aktų leidėjas panašaus požiūrio laikėsi priimdamas Gyvūnų sveikatos teisės aktą – Reglamentą (ES) 2016/429, kuriuo nustatomos gyvūnų ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės(17). Tarybos Direktyvoje 98/58/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2010/63/ES, taip pat Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 nustatytos ūkinės paskirties, vežamų, žudomų gyvūnų apsaugos ir gerovės taisyklės;

(13)  lygiai taip pat pranešėjų pranešimai gali būti labai svarbūs nustatant dėl Sąjungos taisyklių pažeidimų kylančią riziką visuomenės sveikatai ir vartotojų apsaugai, užkertant jai kelią, ją mažinant ar šalinant, nes be jų tie pažeidimai liktų neatskleisti. Visų pirma vartotojų apsauga taip pat yra glaudžiai susijusi su atvejais, kai nesaugūs produktai gali padaryti didelę žalą vartotojams; ▌

(14)  privatumo ir asmens duomenų apsauga, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, yra kita sritis, kurioje pranešėjai gali padėti atskleisti Sąjungos teisės pažeidimus, dėl kurių gali ▌ būti daroma žala viešajam interesui. Panašios nuostatos taikomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo(18), kuria nustatoma pranešimų apie incidentus (įskaitant incidentus, nesusijusius su asmens duomenimis) teikimo tvarka ir saugumo reikalavimai, taikomi esmines paslaugas įvairiuose sektoriuose (pvz., energijos, sveikatos, transporto, bankų ir pan.) teikiantiems subjektams, pagrindinių skaitmeninių paslaugų teikėjams (pvz., debesijos kompiuterijos paslaugos) ir pagrindinių komunalinių paslaugų, pavyzdžiui, vandens, elektros energijos ir dujų tiekimo, teikėjams, pažeidimams. Šioje srityje pranešėjų teikiami pranešimai yra ypač vertingi siekiant užkirsti kelią saugumo incidentams, kurie gali daryti poveikį esminei ekonominei ir socialinei veiklai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms, taip pat užkirsti kelią Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimams. Tai padeda užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų, kurios turi esminę reikšmę vidaus rinkos veikimui ir visuomenės gerovei, teikimą;

(15)  be to, Sąjungos finansinių interesų apsauga, kuri yra susijusi su kova su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla, darančia poveikį Sąjungos išlaidų panaudojimui, Sąjungos pajamų ir lėšų surinkimui ar Sąjungos turtui, yra pagrindinė sritis, kurioje reikia stiprinti Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą. Sąjungos finansinių interesų apsaugos stiprinimas taip pat apima Sąjungos biudžeto įgyvendinimą, susijusį su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi grindžiamomis išlaidomis. Prastas veiksmingo vykdymo užtikrinimas Sąjungos finansinių interesų srityje, įskaitant sukčiavimą ir korupciją nacionaliniu lygmeniu, lemia mažesnes Sąjungos pajamas ir netinkamą ES lėšų panaudojimą, kuris gali iškraipyti viešąsias investicijas bei augimą ir pakenkti piliečių pasitikėjimui ES veiksmais. SESV 325 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės kovotų su tokia veikla. Atitinkamos Sąjungos priemonės šiuo atžvilgiu apima visų pirma Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, kurį su stambiausio masto sukčiavimu susijusio elgesio atveju papildo Direktyva (ES) 2017/1371 ir 1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, įskaitant jos 1996 m. rugsėjo 27 d.(19), 1996 m. lapkričio 29 d.(20) ir 1997 m. birželio 19 d. protokolus (Konvencija ir protokolai, kurie galioja valstybėms narėms, kurios nesaistomos Direktyva (ES) 2017/1372), taip pat Reglamentą (ES , Euratomas) Nr. 883/2013 (OLAF).

(16)  taip pat turėtų būti nustatyti bendri minimalūs pranešėjų apsaugos standartai pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta SESV 26 straipsnio 2 dalyje, atveju. Be to, remiantis Teisingumo Teismo praktika, Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama sukurti vidaus rinką arba užtikrinti jos veikimą, yra skirtos padėti pašalinti esamas arba kylančias kliūtis laisvam prekių judėjimui ar laisvei teikti paslaugas arba pašalinti konkurencijos iškraipymus;

(17)  konkrečiai, pranešėjų apsauga siekiant sustiprinti Sąjungos konkurencijos teisės, įskaitant valstybės pagalbos sritį, vykdymo užtikrinimą padėtų apsaugoti veiksmingą rinkų veikimą Sąjungoje, sudaryti vienodas sąlygas verslui ir užtikrinti naudą vartotojams. Kalbant apie įmonėms taikomas konkurencijos taisykles, pažymėtina, kad vidaus pranešimų svarba nustatant konkurencijos teisės pažeidimus jau pripažįstama ES atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo politikos srityje, taip pat neseniai Europos Komisijai sukūrus anoniminio informavimo apie pažeidimus priemonę. Pažeidimai, susiję su konkurencija ir valstybės pagalba, yra susiję su SESV 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsniais ir jiems taikyti priimtomis antrinės teisės taisyklėmis;

(18)  veiksmai, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, ir susitarimai, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą ir išvengti teisinių prievolių, taip pakenkiant taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui ar tikslui, daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui. Tokie veiksmai ir susitarimai gali lemti nesąžiningą mokesčių konkurenciją ir plataus masto mokesčių slėpimą, dėl kurio iškraipomos vienodos veiklos sąlygos įmonėms, o valstybės narės ir visas Sąjungos biudžetas praranda mokestines pajamas. Šioje direktyvoje numatyta apsauga nuo atsakomųjų veiksmų tiems, kurie praneša apie apgaulingus ir (arba) piktnaudžiaujamo pobūdžio susitarimus, kurie priešingu atveju galėtų likti neatskleisti, siekiant sustiprinti kompetentingų institucijų gebėjimą apsaugoti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir pašalinti iškraipymus ir prekybos kliūtis, kurie daro poveikį bendrovių konkurencingumui vidaus rinkoje, kurie tiesiogiai susiję su laisvo judėjimo taisyklėmis, taip pat valstybės pagalbos taisyklių taikymu. Pranešėjų apsauga papildo naujausias Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą ir keitimąsi informacija mokesčių srityje ir sukurti sąžiningesnę pelno mokesčio aplinką Sąjungoje , siekiant didesnio valstybių narių veiksmingumo nustatant apgaulingus ir (arba) piktnaudžiaujamo pobūdžio susitarimus, kurie priešingu atveju liktų neatskleisti, ir padės atgrasyti nuo tokių susitarimų sudarymo, nors šia direktyva nederinamos nuostatos dėl mokesčių, nesvarbu, ar jos esminės, ar procedūrinės;

(19)  1 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžiama materialinė šios direktyvos taikymo sritis, darant nuorodą į priede (I ir II dalyse) išvardytų Sąjungos teisės aktų sąrašą. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai šiuose Sąjungos aktuose savo ruožtu apibrėžiama jų materialinė taikymo sritis darant nuorodą į jų prieduose išvardytus Sąjungos aktus, šie aktai taip pat yra šios direktyvos materialinės taikymo srities dalis. Be to, priede pateikta nuoroda į teisės aktus turėtų būti suprantama kaip apimanti visas nacionalines ir Sąjungos įgyvendinimo arba deleguotąsias priemones, priimtas pagal tuos teisės aktus. Be to, nuoroda į Sąjungos teisės aktus šios direktyvos priede turi būti suprantama kaip dinaminė nuoroda, t. y. jei priede nurodytas Sąjungos aktas buvo arba bus iš dalies pakeistas, nuoroda yra sietina su taip iš dalies pakeistu teisės aktu; jei priede nurodytas Sąjungos aktas buvo arba bus pakeistas, nuoroda yra sietina su tuo naujuoju teisės aktu;

(20)  tam tikruose Sąjungos aktuose, visų pirma finansinių paslaugų srities, pvz., Reglamente (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka(21) ir Komisijos įgyvendinimo direktyvoje 2015/2392, priimtoje remiantis tuo reglamentu(22), jau nustatytos išsamios pranešėjų apsaugos taisyklės. Tokie galiojantys Sąjungos teisės aktai, įskaitant nurodytus priedo II dalies sąraše, turėtų išlaikyti visus savo specifinius, prie atitinkamų sektorių pritaikytus aspektus. Tai yra ypač svarbu siekiant nustatyti, kurie juridiniai subjektai finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityse šiuo metu privalo įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus; Be to, siekiant visose valstybėse narėse užtikrinti nuoseklumą ir teisinį tikrumą, ši direktyva turėtų būti taikoma visose srityse, kurios nėra reglamentuojamos konkretiems sektoriams taikomomis priemonėmis ir kurias reikėtų papildyti šia direktyva, jei tos sritys juose nereglamentuojamos, kad jos būtų visiškai suderintos su minimaliais standartais. Šioje direktyvoje visų pirma turėtų būti tiksliau apibrėžta vidaus ir išorės kanalų struktūra, kompetentingų institucijų pareigos ir konkrečios apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų formos, kurios turi būti užtikrintos nacionaliniu lygmeniu. Šiuo atžvilgiu Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė valstybėms narėms numatyti pranešimų teikimo vidaus kanalą srityje, kuriai taikomas tas reglamentas. Siekiant nuoseklumo su šioje direktyvoje išdėstytais minimaliais standartais, pareiga sukurti vidaus pranešimų teikimo kanalus, numatytus šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, taip pat turėtų būti taikoma ir Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 atžvilgiu;

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio apsaugai, darbuotojams teikiamai, kai jie praneša apie Sąjungos darbo teisės pažeidimus. Visų pirma darbuotojų saugos ir sveikatos srityje pagal Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį jau reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog darbuotojai arba darbuotojų atstovai neatsidurtų nepalankioje padėtyje dėl darbdaviams pateiktų savo prašymų ar pasiūlymų imtis tinkamų pavojų darbuotojams sumažinimo ir (arba) pavojaus šaltinių pašalinimo priemonių. Darbuotojai ir jų atstovai turi teisę kelti klausimus kompetentingose nacionalinėse institucijose, jeigu mano, kad darbdavių taikytos priemonės ir būdai yra netinkami darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

(22)  valstybės narės gali nustatyti, kad pranešimai dėl tarpasmeninių nusiskundimų, darančių poveikį tik pranešimo teikėjui, t. y. nusiskundimai dėl tarpasmeninių konfliktų tarp pranešimo teikėjo ir kito darbuotojo, gali būti nukreipiami į kitas prieinamas procedūras;

(23)  šia direktyva nedaroma poveikio apsaugai, kuri užtikrinama procedūromis, skirtomis pranešimams apie galimą neteisėtą elgesį, įskaitant sukčiavimą arba korupciją, kuria kenkiama Sąjungos interesams, arba apie su profesinių pareigų vykdymu susijusį elgesį, kuriuo gali būti šiurkščiai nesilaikoma pagal Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/69(23) nustatytus Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 22a, 22b ir 22c straipsniuose nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų pareigų. Direktyva taikoma tais atvejais, kai ES pareigūnai teikia pranešimus su darbu susijusiame kontekste už savo darbo santykių su ES institucijomis ribų;

(24)  kiekviena valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga už savo nacionalinį saugumą. Ši direktyva neturėtų būti taikoma pranešimams apie pažeidimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, kuriuose esama gynybos ar saugumo aspektų, jeigu jiems taikomas SESV 346 straipsnis, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Jei valstybės narės nusprendžia išplėsti direktyvoje numatytą apsaugą ir ją taikyti kitoms sritims ar veiksmams, kuriems direktyva iki tol nebuvo taikoma, tos valstybės narės gali priimti specialias nuostatas, kuriomis šiuo atžvilgiu būtų apsaugoti esminiai nacionalinio saugumo interesai;

(25)  ši direktyva taip pat neturėtų daryti poveikio slaptos informacijos apsaugai, jeigu jos apsaugą nuo neteisėtos prieigos reikalaujama užtikrinti pagal Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus. ▌Be to, šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio prievolėms pagal 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių arba 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

(26)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio advokatų ir jų klientų bendravimo konfidencialumo apsaugai (toliau – advokato teisė neatskleisti profesinės paslapties), kaip numatyta pagal nacionalinę teisę ir, kai taikoma, Sąjungos teisę, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Be to, direktyva neturėtų daryti poveikio pareigai užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, įskaitant terapeutus, bendravimo su savo pacientais ir pacientų duomenų įrašų konfidencialumą, kaip nustatyta nacionalinėje ir Sąjungos teisėje;

(27)  kitų profesijų atstovai būti gali laikomi atitinkančiais apsaugos teikimo pagal šią direktyvą reikalavimus, kai jie praneša informaciją, saugomą pagal taikytinas profesines taisykles, su sąlyga, kad tą informaciją pranešti būtina tam, kad būtų atskleistas pažeidimas, kuriam taikoma ši direktyva;

(28)  nors tam tikromis sąlygomis šia direktyva numatomas ribotas atleidimas nuo atsakomybės, įskaitant baudžiamąją atsakomybę, tuo atveju, kai pažeidžiamas konfidencialumas, ji nedaro poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl baudžiamojo proceso, visų pirma toms, kuriomis siekiama apsaugoti tyrimų ir procesų, arba susijusių asmenų gynybos teisių vientisumą. Tai nedaro poveikio apsaugos priemonių nustatymui kitoms nacionalinės procesinės teisės rūšims, visų pirma prievolės įrodyti perkėlimui nacionaliniuose administraciniuose, civiliniuose ar darbo procesuose;

(29)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl darbuotojų atstovų naudojimosi teisėmis į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą kolektyvinėse derybose bei jų užtikrinamam darbuotojų užimtumo srities teisių gynimui. Šia nuostata turėtų būti nedaroma poveikio šia direktyva užtikrinamam apsaugos lygiui;

(30)  ši direktyva neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai asmenys, kurie remiantis informacija grindžiamu jų sutikimu identifikuoti arba nacionaliniu lygmeniu paskirtų institucijų, pavyzdžiui muitinės institucijų, tvarkomose duomenų bazėse registruoti kaip informatoriai, praneša apie pažeidimus teisėsaugos institucijoms už atlygį ar kompensaciją. Tokie pranešimai teikiami laikantis specialių procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti jų anonimiškumą, kad būtų apsaugota jų fizinė neliečiamybė, ir kurios skiriasi nuo šioje direktyvoje numatytų pranešimų teikimo kanalų;

(31)  asmenys, kurie praneša informaciją apie grėsmes ar žalą viešajam interesui, kurią sužino vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, naudojasi savo žodžio laisve. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 10 straipsnyje nustatyta teisė į žodžio ir informacijos laisvę apima teisę gauti ir skleisti informaciją, taip pat žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

(32)  todėl ši direktyva grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su žodžio laisve, ir Europos Tarybos 2014 m. rekomendacijoje dėl pranešėjų apsaugos(24) nustatytais principais, kurie buvo parengti remiantis šia teismo praktika;

(33)  kad galėtų naudotis apsauga, pranešimų teikėjai turėtų pagrįstai manyti, kad, atsižvelgiant pranešimo pateikimo metu buvusias aplinkybes ir jiems prieinamą informaciją, faktai, apie kuriuos jie pranešė, yra teisingi. Tai yra esminė apsaugos nuo apgaulingų ir lengvabūdiškų arba piktnaudžiaujamo pobūdžio pranešimų priemonė, kuria užtikrinama, kad apsauga nebūtų teikiama asmenims, kurie pranešimo pateikimo metu tyčia ir sąmoningai pateikė neteisingą ar klaidinamą informaciją. Kartu taip užtikrinama, kad pranešimo teikėjas neprarastų apsaugos tais atvejais, kai neteisingą pranešimą pateikė būdamas nuoširdžiai įsitikinęs jo teisingumu. Panašiai pranešimų teikėjai turėtų turėti teisę į apsaugą pagal šią direktyvą, jeigu turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pranešta informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Pranešėjo motyvai pranešti turėtų būti neaktualūs sprendžiant, ar jam suteikti apsaugą, ar ne;

(34)  pranešėjams paprastai lengviau pranešti naudojantis vidaus kanalais, nebent jie turi priežasčių pranešti naudojantis išorės kanalais. Iš empirinių tyrimų matyti, kad dauguma pranešėjų linkę pranešti vidaus kanalais, savo organizacijoje, kurioje dirba. Vidaus pranešimų teikimas taip pat yra geriausias būdas užtikrinti, kad informacija patektų asmenims, kurie gali prisidėti prie ankstyvo ir veiksmingo viešajam interesui kylančios rizikos problemų sprendimo. Kartu pranešimo teikėjas turėtų galėti pasirinkti tinkamiausią pranešimo teikimo kanalą, priklausomai nuo konkrečių kiekvieno atvejo aplinkybių. Be to, atsižvelgiant į demokratinius principus (pvz., skaidrumą ir atskaitomybę) ir pagrindines teises (pvz., žodžio laisvę ir žiniasklaidos laisvę), kartu išlaikant darbdavių intereso valdyti savo organizacijas ir apsaugoti savo interesus bei visuomenės intereso apsisaugoti nuo žalos pusiausvyrą, ir laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytų kriterijų, būtina užtikrinti viešo informacijos atskleidimo apsaugą;

(35)  nedarant poveikio galiojančioms pareigoms numatyti galimybę pranešti anonimiškai pagal Sąjungos teisę, šia direktyva nedaroma poveikio valstybių narių teisei nuspręsti, ar viešieji arba privatieji subjektai ir kompetentingos institucijos turi priimti anoniminius pranešimus apie pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, ir imtis dėl jų tolesnių veiksmų, ar neturi. Tačiau asmenys, kurie anonimiškai pateikė pranešimą arba viešai atskleidė informaciją, kuriems taikoma ši direktyva, ir atitinka jo sąlygas, turėtų būti saugomi pagal šią direktyvą, jei jie vėliau identifikuojami ir patiria atsakomuosius veiksmus;

(36)  apsauga turi būti suteikiama tais atvejais, kai asmenys pagal Sąjungos teisės aktus praneša Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, pavyzdžiui, apie sukčiavimą Sąjungos biudžeto srityje;

(37)  asmenims konkreti teisinė apsauga reikalinga tais atvejais, kai informaciją, kurią praneša, jie sužino vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, todėl jiems kyla rizika sulaukti atsakomųjų veiksmų darbe (pvz., pažeidus konfidencialumo arba lojalumo pareigą). Pagrindinė priežastis, dėl kurios jiems reikia suteikti apsaugą, yra jų pažeidžiama ekonominė padėtis, kuri priklauso nuo asmens, kuriam jie de facto dirba. Tais atvejais, kai tokio su darbu susijusio galių disbalanso nėra (pvz., įprastų skundų arba pašalinių piliečių atveju), apsauga nuo atsakomųjų veiksmų nereikalinga;

(38)  norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės vykdymą, apsaugą reikia suteikti pačioms įvairiausioms asmenų kategorijoms, kurie, nepaisant to, ar jie yra ES, ar trečiųjų šalių piliečiai, vykdydami su savo darbu susijusią veiklą (nepaisant šios veiklos pobūdžio ir to, ar ji yra apmokama, ar ne) turi išskirtinę prieigą prie informacijos apie pažeidimus ir pranešimas apie tokius pažeidimus atitiktų viešąjį interesą ir kurie, jei pateiktų pranešimą, gali sulaukti atsakomųjų veiksmų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apsaugos poreikis būtų nustatomas atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes, ne vien remiantis santykių pobūdžiu, taip įtraukiant pačius įvairiausius asmenis, plačiausia prasme susijusius su organizacija, kurioje padaromas pažeidimas;

(39)  apsauga pirmiausia turėtų būti taikoma asmenims, turintiems darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnio 1 dalį ir kaip jį išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas , t. y. asmenys, kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą. Šį sąvoką apima ir valstybės tarnautojus. Todėl apsauga taip pat turėtų būti suteikiama nestandartinių darbo santykių saistomiems darbuotojams, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus ar asmenis, sudariusius darbo sutartį ar turinčius darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmonėmis, mažų garantijų darbo santykius, kuriems dažnai sudėtinga taikyti standartinę apsaugą nuo nesąžiningo elgesio;

(40)  apsauga taip pat turėtų būti išplėsta kitų kategorijų fiziniams ▌ asmenims, kurie, nors ir nėra darbuotojai pagal SESV 45 straipsnio 1 dalį, gali atlikti labai svarbų vaidmenį atskleidžiant teisės pažeidimus ir, vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, gali atsidurti ekonomiškai pažeidžiamoje padėtyje. Pavyzdžiui, tokiose srityse kaip produktų sauga, tiekėjai yra daug arčiau galimos nesąžiningos ir neteisėtos nesaugių produktų gamybos, importo ar platinimo praktikos; įgyvendinant Sąjungos fondų paramą, paslaugas teikiantys konsultantai turi išskirtinę galimybę atkreipti dėmesį į pažeidimus, kuriuos jie mato. Tokių kategorijų asmenys, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurie teikia paslaugas, laisvai samdomus asmenis, rangovus, subrangovus ir paslaugų teikėjus, paprastai sulaukia atsakomųjų veiksmų, kurie gali pasireikšti, pavyzdžiui, paslaugų teikimo sutarties, licencijos ar leidimo galiojimo nutraukimu prieš terminą ar atšaukimu, verslo ar pajamų praradimu, prievarta, grasinimais ar priekabiavimu, įtraukimu į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikotu ar žala jų reputacijai. Akcininkai ir valdymo organuose dalyvaujantys asmenys taip pat gali sulaukti atsakomųjų veiksmų, pvz., finansinio pobūdžio arba grasinimų ar priekabiavimo, įtraukimo į juoduosius sąrašus arba žalos jų reputacijai forma. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama asmenims, kurių darbo santykiai baigėsi ir į darbo vietą kandidatuojantiems asmenims arba asmenims, kurie kandidatuoja norėdami teikti paslaugas organizacijoms ir kurie įdarbinimo proceso metu arba kitų ikisutartinių derybų metu sužino apie teisės pažeidimus ir gali sulaukti atsakomųjų veiksmų neigiamų atsiliepimo apie darbuotoją arba įtraukimo į juoduosius sąrašus ir (arba) verslo boikoto forma;

(41)  veiksminga pranešėjų apsauga taip pat reiškia papildomų kategorijų asmenų, kurie, nors ekonomiškai nėra priklausomi nuo su savo darbu susijusios veiklos, vis tiek gali sulaukti atsakomųjų veiksmų dėl pažeidimų atskleidimo, apsaugą. Atsakomieji veiksmai prieš savanorius ir apmokamus arba neapmokamus stažuotojus gali pasireikšti tuo, kad nebesinaudojama jų paslaugomis, būsimam darbdaviui pateikiami neigiami atsiliepimai arba kitaip pakenkiama jų reputacijai arba karjeros galimybėms;

(42)  norint veiksmingai nustatyti didelę žalą viešajam interesui ir užkirsti jai kelią, reikia, kad pažeidimo sąvoka taip pat apimtų piktnaudžiavimo praktiką, kaip nustatyta Europos Teisingumo Teismo praktikos, t. y. veiksmais arba neveikimu, kurie formaliai neatrodo neteisėti, tačiau kenkia teisės dalykui arba tikslui;

(43)  norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės pažeidimų prevenciją, reikia, kad apsauga ▌ būtų suteikiama asmenims, kurie teikia informaciją, būtiną jau įvykusiems pažeidimams, pažeidimams, kurie dar nepadaryti, tačiau labai tikėtina, kad bus padaryti, veiksmams ar neveikimui, kuriuos pranešėjas turi pagrįstų priežasčių laikyti Sąjungos teisės pažeidimais, taip pat bandymams nuslėpti pažeidimus, atskleisti. Dėl tų pačių priežasčių apsaugą taip pat galima pagrįstai suteikti asmenims, kurie nepateikia tiesioginių įrodymų, tačiau iškelia pagrįstą susirūpinimą ar įtarimą. Tačiau apsauga neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai pranešama informacija, kuri jau yra visiškai prieinama viešojoje erdvėje, arba kai tai yra nepagrįsti gandai ir nuogirdos;

(44)  atsakomieji veiksmai reiškia glaudų (priežasties ir pasekmės) ryšį, kuris turi būti tarp pranešimo ir pranešimo teikėjo tiesiogiai ar netiesiogiai patirto neigiamo elgesio, kad šis asmuo galėtų naudotis teisine apsauga. Veiksminga pranešimų teikėjų apsauga, kaip Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą gerinanti priemonė, turi būti grindžiama plačia atsakomųjų veiksmų apibrėžtimi, kuri apima bet kokį su darbu susijusiomis aplinkybėmis atliekamą veiksmą arba neveikimą, kuris kenkia asmenims. Šia direktyva neužkertamas kelias darbdaviams priimti su užimtumu susijusius sprendimus, kurie nėra paskatinti pranešimų teikimu ar viešu informacijos atskleidimu;

(45)  apsauga nuo atsakomųjų veiksmų, kaip žodžio laisvės ir žiniasklaidos laisvės apsaugos priemonė, turėtų būti suteikiama tiek asmenims, kurie informaciją apie veiksmus ar neveikimą praneša organizacijoje (vidaus pranešimų teikimas) arba išorės institucijai (išorės pranešimų teikimas), tiek asmenims, kurie tokią informaciją atskleidžia viešojoje erdvėje (pvz., tiesiogiai visuomenei per internetines platformas ar socialinius tinklus arba žiniasklaidai, išrinktiems pareigūnams, pilietinės visuomenės organizacijoms, profesinėms sąjungoms arba profesinėms ar verslo organizacijoms);

(46)  pranešėjai visų pirma yra svarbus tyrimus atliekančių žurnalistų šaltinis. Veiksmingos pranešėjų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų užtikrinimas suteikia (potencialiems) pranešėjams daugiau tikrumo, todėl skatina ir lengvina informacijos apie pažeidimus teikimą, be kita ko, ir žiniasklaidai. Šiuo atžvilgiu pranešėjų, kaip žurnalistikos šaltinio, apsauga turi esminę reikšmę užtikrinant tiriamosios žurnalistikos, kaip demokratinės visuomenės sergėtojos, vaidmenį;

(47)  siekiant veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, gyvybiškai svarbu, kad susijusi informacija greitai pasiektų arčiausiai problemos šaltinio esančius subjektus, kurie turi geriausias galimybes atlikti tyrimą ir įgaliojimus ištaisyti pažeidimą, kai tai įmanoma. Todėl iš principo pranešėjai turėtų būti skatinami pirmiausia naudotis vidaus kanalais ir pranešti savo darbdaviui, jei jie tokie kanalai jiems prieinami ir galima pagrįstai tikėtis, kad jie veiks. Taip yra visų pirma tais atvejais, kai pranešėjas mano, kad pažeidimą galima veiksmingai spręsti atitinkamos organizacijos viduje ir kad nėra atsakomųjų veiksmų pavojaus. Tam taip pat reikia, kad privačiojo ir viešojo sektorių juridiniai subjektai įdiegtų tinkamas pranešimų priėmimo ir tolesnių veiksmų vidaus procedūras. Tai skatinti reikėtų ir tais atvejais, kai šie kanalai sukurti to nereikalaujant pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. Šis principas turėtų padėti puoselėti gero bendravimo kultūrą ir įmonių socialinę atsakomybę, pagal kurią laikoma, kad pranešėjai labai prisideda prie savikorekcijos ir kompetencijos;

(48)  kalbant apie privačiojo sektoriaus juridinius subjektus pažymėtina, kad prievolė įdiegti vidaus kanalus nustatyta atsižvelgiant į jų dydį ir rizikos, kurią jų veikla kelia viešajam interesui, lygį. Ji turėtų būti taikoma visoms bendrovėms, turinčioms 50 ar daugiau darbuotojų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, ir grindžiama jų prievole surinkti PVM. Specifiniais atvejais valstybės narės, atlikusios tinkamą rizikos vertinimą, gali reikalauti, kad ir kitos įmonės įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus (pvz., dėl didelės rizikos, kurią gali kelti jų veikla);

(49)  šia direktyva nedaroma poveikio valstybių narių galimybei skatinti privačius subjektus, turinčius mažiau nei 50 darbuotojų, sukurti vidaus pranešimų teikimo ir tolesnių veiksmų kanalus, be kita ko, tiems kanalams nustatant ne tokius griežtus reikalavimus, kokie nustatyti 5 straipsnyje, su sąlyga, kad tais reikalavimais užtikrinamas konfidencialumas ir stropūs su pranešimu susiję tolesni veiksmai;

(50)  prievolės įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus išimtis, taikoma mažosioms ir labai mažoms įmonėms, neturėtų būti taikoma privačioms įmonėms, kurios šiuo metu įpareigojamos įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus pagal priedo I dalies B punkte ir II dalyje nurodytus Sąjungos teisės aktus;

(51)  turėtų būti aišku, kad privačiųjų juridinių subjektų, kurie nėra įdiegę vidaus pranešimų teikimo kanalų, atveju pranešimų teikėjai turėtų galėti pranešimus teikti išorėje tiesiogiai kompetentingoms institucijoms, ir tokiems asmenims turėtų būti teikiama šioje direktyvoje numatyta apsauga nuo atsakomųjų veiksmų;

(52)  siekiant visų pirma užtikrinti, kad viešajame sektoriuje būtų laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių, prievolė įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus turėtų būti taikoma visiems vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens viešiesiems juridiniams subjektams, kartu ši prievolė turi atitikti jų dydį;

(53)  jeigu užtikrinamas pranešimo teikėjo tapatybės konfidencialumas, kiekvienas atskiras privatusis ir viešasis juridinis subjektas savo nuožiūra apibrėžia pranešimų teikimo kanalų, kuriuos įdiegs, rūšį. Konkrečiau kalbant, jie turėtų sudaryti galimybę teikti rašytinius pranešimus paštu, naudojant fizinę skundų dėžutę (-es) arba interneto platformą (intraneto arba interneto) ir (arba) sudaryti galimybę pranešti žodžiu naudojantis telefono karštąja linija arba kita balso pranešimų sistema. Pranešėjo prašymu tokiais kanalais taip pat turėtų būti sudaryta galimybė per pagrįstą laikotarpį surengti fizinius susitikimus;

(54)  įgaliojimai priimti pranešimus privačiųjų ir viešųjų subjektų vardu gali būti suteikiami ir trečiosioms šalims, jeigu jos deramai užtikrina, kad bus laikomasi nepriklausomumo, konfidencialumui, duomenų apsaugos ir slaptumo principų. Tai gali būti išorės pranešimų teikimo platformų teikėjai, išorės konsultantai, auditoriai, profesinių sąjungų atstovai arba darbuotojų atstovai;

(55)  nedarant poveikio profesinių sąjungų atstovams arba darbuotojų atstovams vykdant savo pareigas taikomai apsaugai pagal kitas Sąjungos ir nacionalines taisykles, jiems turėtų būti taikoma pagal šią direktyvą numatyta apsauga tiek tais atvejais, kai jie kai teikia pranešimus kaip darbuotojai, tiek tuomet, kai jie pranešėją konsultavo ir rėmė;

(56)  vidaus pranešimų teikimo procedūros turėtų būti tokios, kad privatieji juridiniai subjektai galėtų priimti ir visiškai konfidencialiai ištirti savo darbuotojų ir savo patronuojamųjų ar susijusių įmonių (grupės) darbuotojų teikiamus pranešimus, taip pat, kiek tai įmanoma, pranešimus, kuriuos pateikia grupės atstovai bei tiekėjai ir bet kuris asmuo, kuris informaciją apie pažeidimus sužino, nes vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą turi ryšių su tuo subjektu ir grupe;

(57)  tai, kurie privačiojo juridinio subjekto asmenys ar departamentai yra tinkamiausi būti paskirti kompetentingais priimti pranešimus ir dėl jų imtis tolesnių veiksmų, priklauso nuo subjekto struktūros, tačiau bet kuriuo atveju šia funkcija turėtų būti užtikrintas nepriklausomumas ir interesų konflikto nebuvimas. Mažesniuose subjektuose šios pareigos galėtų būti pavestos bendrovės darbuotojui, kurio kitos einamos pareigos suteikia jam galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su organizacijos vadovu, kaip antai vyriausiajam atitikties užtikrinimo ar žmogiškųjų išteklių pareigūnui, etikos pareigūnui, teisės ar duomenų apsaugos pareigūnui, vyriausiajam finansininkui, vyriausiajam vykdomajam auditoriui ar valdybos nariui;

(58)  kalbant apie vidaus pranešimų teikimą, tam, kad būtų sukurtas pasitikėjimas visos pranešėjų apsaugos sistemos veiksmingumu ir mažėtų tolesnių nereikalingų pranešimų ir viešo informacijos atskleidimo tikimybė, labai svarbu pranešėją kuo išsamiau informuoti, jeigu tai įmanoma teisiškai, apie tolesnius su pranešimu susijusius veiksmus. Pranešėjui turėtų būti per pagrįstą laikotarpį pranešta apie tolesnius veiksmus, kurių ketinama imtis ar buvo imtasi reaguojant į jo pranešimą ir kokiu pagrindu imtasi tų tolesnių veiksmų (pvz., perduota kitiems kanalams ir procedūroms pranešimų, kuriais daromas poveikis išimtinai pranešėjo asmeninėms teisėms, atvejais, jam turėtų būti pranešta apie tai, kad byla nutraukta dėl pakankamų įrodymų trūkumo ar kitais pagrindais, apie tai, kad pradėtas vidaus tyrimas, galbūt pateikiant jo išvadas, ir (arba) apie priemones, kurių imtasi iškeltai problemai išspręsti, ar apie klausimo perdavimą kompetentingai institucijai tolesniam tyrimui), jeigu tokia informacija nedaro poveikio vidaus ar teisminiam tyrimui arba susijusio asmens teisėms. Visais atvejais pranešėjas turėtų būti informuojamas apie tyrimo eigą ir rezultatus. Vykdant tyrimą jo gali būti paprašyta suteikti daugiau informacijos, tačiau neįpareigojant tai padaryti;

(59)  toks pagrįstas laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis nei iš viso trys mėnesiai. Kai dėl tinkamų tolesnių veiksmų dar sprendžiama, pranešėjui turėtų būti pranešta apie tai ir apie bet kokią tolesnę grįžtamąją informaciją, kurios jis turėtų tikėtis;

(60)  asmenys, svarstantys, ar pranešti apie Sąjungos teisės pažeidimus, turėtų būti pakankamai informuoti, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar, kaip ir kada pateikti pranešimą. Privatieji ir viešieji subjektai, įdiegę vidaus pranešimų teikimo procedūras, turi pateikti informaciją apie šias procedūras, taip pat apie išorės pranešimų teikimo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms procedūras. Tokia informacija turi būti lengvai suprantama ir lengvai prieinama, įskaitant, kiek tik įmanoma, ne tik subjekto darbuotojams, bet ir kitiems asmenims, kurie su juo turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, pvz., paslaugų teikėjams, platintojams, tiekėjams ir verslo partneriams. Pavyzdžiui, tokia informacija gali būti paskelbiama matomoje, visiems šiems asmenims prieinamojo vietoje ir subjekto saityne, taip pat gali būti įtraukta į darbuotojų mokymo kursus etikos ir sąžiningumo klausimais;

(61)  siekiant veiksmingai nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, reikia užtikrinti, kad potencialūs pranešėjai galėtų lengvai ir visiškai konfidencialiai pateikti turimą informaciją atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kurios gali ištirti problemą ir, kai įmanoma, ją pašalinti;

(62)  gali būti, kad vidaus kanalų nėra arba jais buvo pasinaudota, tačiau jie tinkamai nesuveikė (pvz., pranešimas deramai neišnagrinėjamas ar išnagrinėjamas ne per pagrįstą laikotarpį arba, nepaisant teigiamų tyrimo rezultatų, nesiimama jokių tinkamų veiksmų teisės pažeidimui pašalinti);

(63)  kitais atvejais gali būti nepagrįsta tikėtis, kad naudojimasis vidaus kanalais veiks tinkamai. Tai visų pirma atvejai, kai pranešėjai turi pagrįstų priežasčių manyti, kad i) dėl teikiamo pranešimo jie sulauks atsakomųjų veiksmų, be kita ko, dėl jų konfidencialumo pažeidimo, ir ii) kad kompetentingos institucijos turės geresnes galimybes imtis efektyvių veiksmų pašalinti pažeidimą, nes, pavyzdžiui, vykdant pažeidimą dalyvavo su darbu susijusiomis aplinkybėmis pagrindinis atsakingas subjektas arba esama rizikos, kad pažeidimas ar su juo susiję įrodymai gali būti nuslėpti ar sunaikinti, arba apskritai dėl to, kad gali kilti kitoks pavojus kompetentingų institucijų atliekamų tyrimo veiksmų efektyvumui (pavyzdžiai gali būti pranešimai apie kartelio susitarimus ar kitus konkurencijos taisyklių pažeidimus), arba dėl to, kad dėl pažeidimo reikia imtis skubių veiksmų, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti asmenų gyvybę, sveikatą ar saugumą arba apsaugoti aplinką. Visais atvejais asmenims, pranešimus teikiantiems išorės kanalais kompetentingoms institucijoms ir, kai aktualu, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, turi būti teikiama apsauga. Šia direktyva taip pat teikiama apsauga, kai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę reikalaujama, kad pranešėjai teiktų pranešimus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pavyzdžiui, vykdydami savo darbo pareigas ir užduotis arba dėl to, kad pažeidimas yra nusikalstama veika;

(64)  tai, kad nepasitikima pranešimų teikimo veiksmingumu, yra vienas pagrindinių pranešėjus atgrasančių veiksnių. Dėl šios priežasties galima pagrįstai nustatyti kompetentingoms institucijoms aiškią prievolę nustatyti tinkamus išorės pranešimų teikimo kanalus, deramai reaguoti į gautus pranešimus imantis tolesnių veiksmų ir per pagrįstą laikotarpį pranešimų teikėjams pateikti grįžtamąją informaciją ;

(65)  būtent valstybės narės turi paskirti institucijas, kompetentingas priimti pranešimus apie pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, ir imtis tolesnių veiksmų. Tokios kompetentingos institucijos gali būti teisminės institucijos, reguliavimo arba priežiūros įstaigos, kompetentingos konkrečiose atitinkamose srityse, arba institucijos, turinčios bendresnio pobūdžio kompetenciją centriniu valstybės lygmeniu, teisėsaugos tarnybos, kovos su korupcija įstaigos ar ombudsmenai;

(66)  kaip pranešimų gavėjos, kompetentingomis paskirtos institucijos turėtų turėti būtinus gebėjimus ir įgaliojimus užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų, be kita ko, įvertintas pranešime pateiktų kaltinimų tikslumas ir pašalinti pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ▌pradedant vidaus tyrimą, teisminį tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ar lėšų išieškojimą arba kitus tinkamus taisomuosius veiksmus pagal jų įgaliojimus, arba turėtų turėti būtinus įgaliojimus perduoti pranešimą kitai institucijai, kuri turėtų ištirti pažeidimą, apie kurį pranešta, užtikrinant, kad ta institucija imtųsi tinkamų tolesnių veiksmų. Visų pirma, kai valstybės narės nori nustatyti išorės kanalus savo centrinio valstybės lygmens sistemoje, pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje, valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kad užtikrintų direktyvoje nustatytų nepriklausomumo ir autonomiškumo reikalavimų laikymąsi. Tokių išorės kanalų nustatymas nedaro poveikio valstybių narių ar Komisijos įgaliojimams, susijusiems su priežiūra valstybės pagalbos srityje, taip pat ši direktyva nedaro poveikio išimtiniams Komisijos įgaliojimams, susijusiems su valstybės pagalbos priemonių suderinamumo patvirtinimu, visų pirma pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį. SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų atveju valstybės narės kompetentingomis turėtų paskirti institucijas, nurodytas Reglamento (EB) 1/2003 35 straipsnyje, nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams šioje srityje;

(67)  kompetentingos institucijos taip pat turėtų pranešimų teikėjams pateikti grįžtamąją informaciją apie numatomus arba įgyvendintus tolesnius veiksmus (pvz., apie perdavimą kitai institucijai, bylos nutraukimą dėl pakankamų įrodymų trūkumo ar kitais pagrindais, tyrimo pradėjimą bei galimas jo išvadas ir (arba) priemones, kurių imtasi iškeltai problemai išspręsti), taip pat apie tai, kokiais pagrindais imtasi tolesnių veiksmų. Pranešimais apie galutinį tyrimų rezultatą neturėtų būti daromas poveikis taikytinoms Sąjungos taisyklėms, kurios apima galimus apribojimus, taikomus sprendimų finansinio reguliavimo srityje paskelbimui. Tai turėtų būti taikoma mutatis mutandis įmonių apmokestinimo srityje, jeigu panašūs apribojimai yra numatyti taikytinuose nacionalinės teisės aktuose;

(68)  tolesnių veiksmų reikėtų imtis ir grįžtamąją informaciją pateikti per pagrįstą laikotarpį; šią nuostatą galima pateisinti poreikiu greitai išspręsti problemą, kuri gali būti iškelta pranešime, taip pat išvengti nereikalingo viešo informacijos atskleidimo. Toks laikotarpis neturėtų viršyti trijų mėnesių, tačiau galėtų būti pratęsiamas iki šešių mėnesių, kai to reikia atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma pranešimo pobūdį ir sudėtingumą, dėl kurio gali prireikti ilgesnio tyrimo;

(69)  reikalavimas įdiegti vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalus jau įtvirtintas konkrečių sričių, pvz., piktnaudžiavimo rinka(25), civilinės aviacijos(26) arba naftos ir dujų operacijų jūroje saugos(27), Sąjungos teisėje. Šioje direktyvoje nustatytos prievolės įdiegti tokius kanalus turėtų būti įgyvendinamos kuo platesniu mastu pasinaudojant pagal konkrečius Sąjungos aktus jau įdiegtais kanalais;

(70)  Europos Komisija, taip pat kai kurios Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, pvz., Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos vaistų agentūra (EMA), yra įdiegusios pranešimų apie pažeidimus, kuriems taikoma ši direktyva, teikimo išorės kanalus ir procedūras, kuriais daugiausia numatomas pranešimų teikėjų tapatybės konfidencialumas. Šia direktyva tokiems išorės pranešimų teikimo kanalams ir procedūroms, kai jie įdiegti, poveikis nedaromas, tačiau ja bus užtikrinta, kad pranešimus toms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms teikiantiems asmenims visoje Sąjungoje būtų taikomi bendri minimalūs apsaugos standartai;

(71)  siekiant užtikrinti procedūrų, skirtų tolesniems veiksmams dėl pranešimų ir atitinkamų Sąjungos taisyklių pažeidimų šalinimui, valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis priemonių, kad būtų palengvinta našta kompetentingoms institucijoms, susidaranti dėl pranešimų apie nedidelius nuostatų, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, pažeidimus, kartotinių pranešimų ar pranešimų apie papildomų nuostatų (pavyzdžiui, nuostatų dėl dokumentavimo ar pranešimo prievolių) pažeidimus. Tokios priemonės gali būti leidimas kompetentingoms institucijoms, tinkamai peržiūrėjus klausimą, nuspręsti, kad pažeidimas, apie kurį pranešta, yra akivaizdžiai nedidelis ir dėl jo nereikia imtis tolesnių priemonių pagal šią direktyvą. Valstybės narės taip pat gali leisti kompetentingoms institucijoms užbaigti procedūrą dėl kartotinių pranešimų, kuriuose nepateikta naujos reikšmingos informacijos, palyginti su ankstesniu pranešimu, dėl kurio procedūra jau užbaigta, išskyrus atvejus, kai teisinėmis ar faktinėmis aplinkybės būtų pateisinami kitokie tolesni veiksmai. Be to, valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms pirmenybę teikti pranešimų dėl didelių pažeidimų ar dėl esminių nuostatų, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, pažeidimų nagrinėjimui tuo atveju, kai apskritai gauta daug pranešimų;

(72)  kai tai nustatyta nacionalinėje arba Sąjungos teisėje, kompetentingos institucijos bylas ar susijusią informaciją turėtų perduoti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, įskaitant – šios direktyvos tikslais – Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir Europos prokuratūrą (EPPO), nedarant poveikio pranešėjo galimybei tiesiogiai kreiptis į tokias Sąjungos įstaigas, organus ar agentūras;

(73)  daugelyje politikos sričių, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, nustatyti bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais naudodamosi nacionalinės kompetentingos institucijos keičiasi informacija ir vykdo tolesnę veiklą, susijusią su Sąjungos taisyklių pažeidimais, kuriuose esama tarpvalstybinio aspekto. Pavyzdžiai – nuo Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo mechanizmo Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų tarpvalstybinių pažeidimų atvejais ir Kovos su sukčiavimu maisto produktų srityje tinklo, Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos, Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo iki Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi tinklo, Europos konkurencijos įstaigų tinklo ir administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų visapusiškai pasinaudoti, kai aktualu, tokiais esamais bendradarbiavimo mechanizmais – tai būtų jų prievolės imtis tolesnių veiksmų dėl pranešimų dėl pažeidimų, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, dalis. Be to, valstybių narių institucijos gali taip pat bendradarbiauti nesinaudodamos esamais bendradarbiavimo mechanizmais pažeidimų, kuriuose esama tarpvalstybinio aspekto, srityse, kuriose nėra tokių mechanizmų, atvejais;

(74)  kad būtų galima veiksmingai bendrauti su darbuotojais, kurie atsakingi už pranešimų tvarkymą, kompetentingos institucijos turi būti įdiegusios ir naudoti patogius naudoti kanalus, kurie būtų saugūs, kuriais būtų užtikrinamas konfidencialumas priimant ir tvarkant pranešėjo pateiktą informaciją ir sudarytos galimybės patvariai saugoti informaciją, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus. Tuo tikslu gali prireikti juos atsieti nuo bendrųjų kanalų, kuriais kompetentingos institucijos bendrauja su visuomene, kaip antai įprastinių viešųjų skundų teikimo sistemų, arba kanalų, kuriais vyksta kompetentingos institucijos vidaus bendravimas ir kuriais ji bendrauja su trečiosiomis šalimis vykdydama įprastą veiklą;

(75)  kompetentingų institucijų darbuotojai, kurie atsakingi už pranešimų tvarkymą, turėtų būti specialiai parengti, įskaitant parengimą taikomų duomenų apsaugos taisyklių srityje, ▌kad pranešimai būtų tvarkomi, būtų užtikrintas bendravimas su pranešėju, taip pat dėl pranešimo būtų imtasi tolesnių veiksmų tinkamu būdu;

(76)  asmenys, ketinantys pateikti pranešimą, turėtų būti pakankamai informuoti, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar, kaip ir kada pateikti pranešimą. Todėl kompetentingos institucijos turėtų viešai skelbti informaciją apie galimus pranešimų teikimo kanalus, taikomas procedūras ir šių institucijų darbuotojus specialistus, kurie atsakingi už pranešimų tvarkymą, taip pat sudaryti sąlygas lengvai susipažinti su šia informacija. Visa su pranešimais susijusi informacija turėtų būti skaidri, lengvai suprantama ir patikima, kad būtų skatinama teikti pranešimus ir nebūtų nuo to atbaidoma;

(77)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos būtų nustačiusios tinkamas apsaugos procedūras, susijusias su pranešimų apie pažeidimus tvarkymu ir su pranešime nurodytų asmenų asmens duomenų apsauga. Tokiomis procedūromis reikėtų užtikrinti, kad visais procedūros etapais būtų užtikrinama kiekvieno pranešėjo, susijusio asmens ir pranešime nurodytų trečiųjų asmenų (pvz., liudytojų ar bendradarbių) tapatybės apsauga; ▌

(78)  būtina, kad kompetentingos institucijos ▌ darbuotojai, kurie atsakingi už pranešimų tvarkymą, ir darbuotojai, kurie turi teisę susipažinti su pranešėjo ▌ pateikta informacija, laikytųsi profesinės paslapties saugojimo ir konfidencialumo užtikrinimo pareigos, perduodami duomenis kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų, įskaitant atvejus, kai kompetentinga institucija pradeda su pranešimu apie pažeidimus susijusią tyrimo ar nagrinėjimo procedūrą arba imasi su juo susijusių vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(79)  kompetentingos institucijos turėtų reguliariai peržiūrėti savo procedūras ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais su kitomis kompetentingomis institucijomis, taip užtikrindamos, kad šios procedūros būtų tinkamos, taigi atitiktų savo paskirtį;

(80)  viešai informaciją atskleidžiantys asmenys ▌ turėtų būti laikomi atitinkančiais apsaugos teikimo reikalavimus tais atvejais, kai, nepaisant vidaus ir (arba) išorės kanalais pateikto pranešimo, pažeidimas lieka neišspręstas, pavyzdžiui, atvejais, kai tokie asmenys turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidimas nebuvo (tinkamai) įvertintas ar ištirtas arba nebuvo imtasi tinkamų taisomųjų veiksmų Tolesnių veiksmų tinkamumas turėtų būti įvertintas pagal objektyvius kriterijus, susietus su kompetentingų institucijų prievole įvertinti kaltinimų tikslumą ir pašalinti bet kokius galimus Sąjungos teisės pažeidimus. Taigi tai priklausys nuo kiekvieno atvejo aplinkybių ir taisyklių, kurios buvo pažeistos, pobūdžio. Visų pirma institucijų sprendimas, kad pažeidimas yra akivaizdžiai nedidelis ir dėl jo nereikia imtis tolesnių veiksmų, gali būti tinkamas tolesnis veiksmas pagal šią direktyvą;

(81)  tiesiogiai viešai informaciją atskleidžiantys asmenys taip pat turėtų būti laikomi atitinkančiais apsaugos teikimo reikalavimus tais atvejais, kai jie turi pagrįstų priežasčių manyti, kad esama neišvengiamo ar akivaizdaus pavojaus viešajam interesui arba ▌ neatitaisomos žalos rizikos, įskaitant ▌, žalą fizinei neliečiamybei;

(82)  panašiai, tokie asmenys turėtų būti laikomi atitinkančiais apsaugos teikimo reikalavimus, kai jie turi pagrįstų priežasčių manyti, kad išorės pranešimo teikimo atveju esama atsakomųjų veiksmų rizikos arba tikimybė, kad pažeidimas bus veiksmingai pašalintas, yra menka dėl ypatingų atvejo aplinkybių, pavyzdžiui, gali būti nuslėpti ar sunaikinti įrodymai arba institucija veikia išvien su pažeidimo vykdytoju ar yra su pažeidimu susijusi;

(83)  pranešėjo tapatybės konfidencialumo apsauga pranešimo proceso ir tolesnių tyrimų metu yra itin svarbi ex-ante priemonė siekiant išvengti atsakomųjų veiksmų. Pranešėjo tapatybė gali būti atskleista tik tada, kai tai yra būtina ir proporcinga prievolė, reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, institucijų vykdomų tyrimų ar teismo proceso kontekste, visų pirma siekiant apsaugoti susijusių asmenų teisę į gynybą. Tokia prievolė gali kilti visų pirma iš 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese. Konfidencialumo apsauga neturėtų būti taikoma, kai pranešėjas sąmoningai atskleidė savo tapatybę viešo informacijos atskleidimo kontekste;

(84)  bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą, įskaitant kompetentingų institucijų keitimąsi asmens duomenimis arba jų perdavimą, turėtų būti vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos (ES) 2016/680(28), o bet koks Sąjungos lygmens kompetentingų institucijų vykdomas keitimasis informacija arba jos perdavimas turėtų būti atliekamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001(29). Ypač daug dėmesio reikėtų skirti asmens duomenų tvarkymo principams, išdėstytiems BDAR 5 straipsnyje, Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnyje, taip pat pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principui, nustatytam BDAR 25 straipsnyje, Direktyvos (ES) 2016/680 20 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr 2018/XX, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr 1247/2002/EB, XX straipsnyje;

(85)  šioje direktyvoje nustatytų procedūrų, susijusių su tolesniais veiksmais dėl pranešimų dėl Sąjungos teisės pažeidimų srityse, kurios patenka į jos taikymo sritį, veiksmingumas yra Sąjungos ar valstybės narės svarbus tikslas, susijęs su bendrais viešaisiais interesais, kaip apibrėžta BDAR 23 straipsnio 1 dalies e punkte, nes juo siekiama sustiprinti Sąjungos teisės ir politikos vykdymo užtikrinimą konkrečiose srityse, kuriose dėl pažeidimų gali būti padaryta didelė žala viešiesiems interesams. Veiksminga pranešėjų tapatybės konfidencialumo apsauga yra būtina siekiant užtikrinti kitų asmenų, visų pirma, pranešėjų, teisių ir laisvių apsaugą, kaip numatyta BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punkte. Valstybės narės turėtų užtikrinti šios direktyvos veiksmingumą, be kita ko, kai reikia, teisėkūros priemonėmis apribodamos naudojimąsi tam tikromis susijusių asmenų teisėmis į duomenų apsaugą pagal BDAR 23 straipsnio 1 dalies e punktą ir 23 straipsnio 2 dalį tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kurie reikalingi siekiant išvengti bandymų trukdyti teikti pranešimus, kliudyti, žlugdyti ar lėtinti tolesnius veiksmus dėl pranešimų, visų pirma tyrimus, arba bandymus sužinoti pranešėjų tapatybę, ir užkirsti tokiems bandymams kelią;

(86)  veiksminga pranešėjų tapatybės konfidencialumo apsauga yra lygiai taip pat būtina siekiant užtikrinti kitų asmenų, visų pirma, pranešėjų, teisių ir laisvių apsaugą, kai pranešimus nagrinėja institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 7 dalyje. Valstybės narės turėtų užtikrinti šios direktyvos veiksmingumą, be kita ko, kai reikia, teisėkūros priemonėmis apribodamos naudojimąsi tam tikromis susijusių asmenų teisėmis į duomenų apsaugą pagal Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnio 3 dalies a ir e punktus, 15 straipsnio 1 dalies a ir e punktus, 16 straipsnio 4 dalies a ir e punktus ir 31 straipsnio 5 dalį tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kurie reikalingi siekiant išvengti bandymų trukdyti teikti pranešimus, kliudyti, žlugdyti ar lėtinti tolesnius veiksmus dėl pranešimų, visų pirma tyrimus, arba bandymus sužinoti pranešėjų tapatybę, ir užkirsti tokiems bandymams kelią;

(87)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie visus pranešimus apie pažeidimus būtų saugomi tinkami įrašai, kad galima būtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus, kai tikslinga;

(88)  pranešėjai turėtų būti apsaugoti nuo bet kokios formos tiesioginių ar netiesioginių atsakomųjų veiksmų, kurių imasi, kuriuos rekomenduoja ar toleruoja jų darbdavys arba klientas ar paslaugų gavėjas ir pastarajam dirbantys arba jo vardu veikiantys asmenys, įskaitant bendradarbius ir tos pačios organizacijos arba kitos organizacijos, su kuria pranešėjas turi ryšių vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą, vadovus ▌. Reikėtų užtikrinti apsaugą nuo atsakomųjų priemonių, kurių imamasi ne tik prieš patį pranešėją, bet ir kurių gali būti imtasi prieš juridinį subjektą, kuris yra pranešėjo nuosavybė, kuriame jis dirba arba su kuriuo kitaip yra susijęs su darbu susijusiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, atsisakoma teikti paslaugas, įtraukiama į juoduosius sąrašus arba boikotuojamas verslas. Netiesioginiai atsakomieji veiksmai taip pat apima veiksmus, kurių imamasi prieš pranešėjo tarpininkus, bendradarbius ar giminaičius, kurie taip pat yra darbo ryšiais susiję su pastarojo darbdaviu arba klientu ar paslaugų gavėju ▌;

(89)  jeigu nuo atsakomųjų veiksmų neatgrasoma ir už juos neskiriama bausmė, tai turi neigiamą poveikį potencialiems pranešėjams. Aiškiai įteisintas atsakomųjų veiksmų draudimas turi atgrasomąjį poveikį, kurį papildomai sustiprina nuostatos dėl atsakomųjų veiksmų vykdytojų asmeninės atsakomybės ir sankcijų;

(90)  individualias konsultacijas ir tikslią informaciją gali teikti viena nepriklausoma institucija arba informacijos centras;

(91)  potencialūs pranešėjai, kurie nėra tikri, kaip teikti pranešimus ir ar jie galiausiai bus apsaugoti, gali nesiryžti jų teikti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad susijusi informacija būtų teikiama ▌plačiajai visuomenei lengvai suprantamu ir lengvai prieinamu būdu. Turėtų būti nemokamai teikiamos individualios, nešališkos ir konfidencialios konsultacijos, pvz., apie tai, ar atitinkamai informacijai taikomos galiojančios pranešėjų apsaugos taisyklės, kurį pranešimo teikimo kanalą geriausia naudoti ir kokiomis alternatyviomis procedūromis galima pasinaudoti tais atvejais, kai informacijai netaikomos galiojančios taisyklės (gairių teikimas). Galimybė gauti tokias konsultacijas gali padėti užtikrinti, kad pranešimai būtų teikiami naudojant tinkamus kanalus ir atsakingai, taip pat kad pažeidimai bei nusižengimai būtų laiku nustatyti arba kad net jiems būtų užkirstas kelias; Valstybės narės gali nuspręsti į tokias konsultacijas įtraukti ir teisines konsultacijas. Kai tokias konsultacijas pranešėjams teikia pilietinės visuomenės organizacijos, kurios yra saistomos pareigos išlaikyti gautos informacijos konfidencialumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokios organizacijos nenukentėtų nuo atsakomųjų veiksmų, pavyzdžiui, nepatirtų ekonominės žalos dėl apribojimų gauti finansavimą ar įtraukimo į juodąjį sąrašą, dėl kurių galėtų būti sutrukdytas tinkamas organizacijos veikimas;

(92)  kompetentingos institucijos turėtų suteikti pranešėjams reikiamą paramą, kad jie galėtų veiksmingai pasinaudoti apsauga. Visų pirma jos turėtų išduoti patvirtinimą ar kitą dokumentą, reikalingą patvirtinti kitoms institucijoms ar teismams, kad buvo pateiktas išorės pranešimas. ▌Pranešėjai pagal tam tikras nacionalines sistemas ir tam tikrais atvejais gali pasinaudoti fakto, kad jie atitinka taikytinose taisyklėse nustatytas sąlygas, patvirtinimu. Nepaisant tokių galimybių, jiems reikėtų suteikti veiksmingą galimybę kreiptis dėl teisminės peržiūros, kai, remiantis visomis konkrečiomis kiekvienos bylos aplinkybėmis, teismai gali nuspręsti, ar tokie asmenys atitinka taikytinose taisyklėse nustatytas sąlygas;

(93)  ▌asmenų teisinėmis ar sutartinėmis prievolėmis, kaip antai sutartyse nustatytomis lojalumo sąlygomis ar konfidencialumo ir informacijos neatskleidimo susitarimais, negali būti remiamasi siekiant užkirsti kelią galimybei ▌pateikti pranešimą, atsisakyti suteikti pranešėjams apsaugą arba skirti jiems sankcijas už pranešimo pateikimą, jeigu informacijos, patenkančios į tokių nuostatų ar susitarimų taikymo sritį, suteikimas yra būtinas siekiant atskleisti pažeidimą. Jeigu atitinkama šias sąlygas, pranešėjams neturėtų būti taikoma jokia atsakomybė – civilinė, baudžiamoji, administracinė ar susijusi su darbu. Apsauga nuo atsakomybės dėl informacijos pranešimo ar atskleidimo pagal šią direktyvą yra garantuojama dėl tos informacijos, dėl kurios pranešėjas turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad ją pranešti ar atskleisti buvo būtina siekiant atskleisti pažeidimą pagal šią direktyvą. Ši apsauga neturėtų būti taikoma nereikalingai informacijai, kurią asmuo atskleidė be tokių pagrįstų priežasčių;

(94)  tais atvejais, kai pranešėjai įgijo informaciją, apie kurią pranešė, ar dokumentus, kuriuose ji pateikta, arba gavo prieigą prie jų teisėtai, jie turėtų būti atleisti nuo atsakomybės. Tai taikoma tiek tais atvejais, kai jie atskleidžia dokumentų, prie kurių jie turi teisėtą prieigą, turinį, tiek tais atvejais, kai jie padaro tokių dokumentų kopijas ar išneša juos iš organizacijos, kurioje jie dirba, patalpų, pažeisdami sutarties ar kitas sąlygas, kuriose nustatyta, kad atitinkami dokumentai yra organizacijos nuosavybė. Pranešėjai taip pat turėtų būti atleisti nuo atsakomybės tais atvejais, kai dėl atitinkamos informacijos ar dokumentų įgijimo arba prieigos prie jų kyla civilinės, administracinės ar su darbu susijusios atsakomybės klausimas. Pavyzdžiai būtų atvejai, kai pranešėjai įgijo informaciją prieidami prie bendradarbio elektroninio pašto ar dokumentų, kuriais jie paprastai vykdydami savo darbo pareigas nesinaudoja, nufotografuodami organizacijos patalpas arba patekdami į patalpą, į kurią jie paprastai negali patekti. Kai pranešėjai įgijo informaciją ar dokumentus arba gavo prie jų prieigą įvykdę nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, įsibrovimą į patalpas ar įsilaužimą į kompiuterį, jų baudžiamoji atsakomybė turėtų būti ir toliau reglamentuojama taikytina nacionaline teise, nedarant poveikio 15 straipsnio 7 daliai. Panašiai, bet kokia kita galima pranešėjų atsakomybė, kylanti dėl veiksmų ar neveikimo, kurie nėra susiję su pranešimo teikimu arba yra nebūtini siekiant atskleisti pažeidimą pagal šią direktyvą, turėtų būti ir toliau reglamentuojama taikytina Sąjungos arba nacionaline teise. Šiais atvejais būtent nacionaliniai teismai turėtų įvertinti pranešėjų atsakomybę atsižvelgdami į visą susijusią faktinę informaciją ir konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, įskaitant veiksmo ar neveikimo būtinumą ir proporcingumą, kiek tai susiję su pranešimu ar atskleidimu;

(95)  tikėtina, kad atsakomąsias priemones bus bandoma pagrįsti kitais nei pranešimo pateikimas pagrindais, o pranešimų teikėjams gali būti labai sunku įrodyti tokių priemonių ir pranešimo ryšį, kartu atsakomųjų veiksmų vykdytojai gali turėti daugiau galių ir išteklių, kurių reikia veiksmams ir motyvams dokumentuoti. Todėl kai tik pranešėjas pateikia prima facie įrodymų, kad jis pagal šią direktyvą pateikė pranešimą ar viešai atskleidė informaciją ir nukentėjo, prievolė įrodyti turėtų būti perkelta asmeniui, kuris ėmėsi žalingų veiksmų, ir būtent šis asmuo turėtų įrodyti, kad veiksmai, kurių ▌ imtasi, visai nesusiję su pranešimu arba viešu informacijos atskleidimu;

(96)  be aiškaus įstatymu įtvirtinto atsakomųjų veiksmų draudimo, labai svarbu, kad nuo atsakomųjų veiksmų nukentėję pranešimų teikėjai galėtų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir gauti kompensaciją. Tinkama teisių gynimo priemonė kiekvienu atveju bus pasirenkama atsižvelgiant į atsakomųjų veiksmų pobūdį, taip pat turėtų būti visiškai atlyginta patirta žala pagal nacionalinę teisę. Tai gali būti reikalavimas grąžinti atleistą darbuotoją į darbą (pavyzdžiui, jeigu asmuo atleidžiamas, perkeliamas ar pažeminamas pareigose arba sustabdomas mokymas ar paaukštinimas pareigose) arba atšaukti leidimo, licencijos ar sutarties galiojimo panaikinimą; kompensuoti faktinius ir būsimus finansinius nuostolius (ne tik anksčiau negautą darbo užmokestį, bet ir prarastas būsimas pajamas ir su profesijos keitimu susijusias išlaidas); atlyginti kitą ekonominę žalą, pavyzdžiui, teisines išlaidas ir medicininio gydymo išlaidas, taip pat nematerialią žalą (dėl patirto skausmo ir kančios);

(97)  teisių gynimo priemonių rūšys įvairiose teisinės sistemose gali skirtis, tačiau jomis turėtų būti užtikrinama reali ir veiksminga kompensacija ar žalos atlyginimas tokiu būdu, kuris būtų atgrasomasis ir proporcingas patirtai žalai. Šiame kontekste svarbūs yra Europos socialinių teisių ramsčio principai, visų pirma 7 principas, pagal kurį „[p]rieš atleidžiami darbuotojai turi teisę būti informuoti apie atleidimo priežastis ir teisę į pakankamo ilgio įspėjimo laikotarpį. Jie turi teisę pasinaudoti veiksminga ir nešališka ginčų sprendimo sistema, o nepagrįsto atleidimo atveju – teisę į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą kompensaciją. Nacionaliniu lygmeniu nustatytos teisių gynimo priemonės neturėtų atgrasyti potencialių būsimų pranešėjų. Pavyzdžiui, leidimas, kad iš darbo atleistiems darbuotojams kaip grąžinimo į darbą alternatyva būtų sumokama kompensacija, gali sudaryti sąlygas susiklostyti sisteminei praktikai, visų pirma didesnėse organizacijose, kuri turėtų atgrasomąjį poveikį būsimiems pranešėjams;

(98)  pranešimų teikėjams ypač svarbios laikinosios teisių gynimo priemonės, kuriomis jie galėtų naudotis vykstant teismo procesui, kuris gali užsitęsti. Visų pirma pranešėjai turėtų turėti galimybę pasinaudoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, numatytomis pagal nacionalinę teisę, siekiant nutraukti grasinimus, bandymus imtis atsakomųjų veiksmų arba besitęsiančius atsakomuosius veiksmus, pvz., priekabiavimą ▌, arba užkirsti kelią tokių formų atsakomiesiems veiksmams kaip atleidimas iš darbo, po kurių, praėjus ilgiems laikotarpiams, gali būti sudėtinga atkurti ankstesnę padėtį ir kurie asmenį gali sužlugdyti finansiškai (tai perspektyva, kuri gali smarkiai atgrasyti potencialius pranešėjus);

(99)  veiksmai, kurių prieš pranešėją imamasi su darbu nesusijusiomis aplinkybėmis, pvz., iškeliant bylą, susijusią su šmeižtu, autorių teisių pažeidimu, komercinėmis paslaptimis, konfidencialumu ir asmens duomenų apsauga, taip pat gali stipriai atgrasyti nuo informavimo apie pažeidimus. Tokiuose teismo procesuose pranešėjai turėtų turėti galimybę remtis pranešimo pateikimo arba informacijos atskleidimo pagal šią direktyvą faktu kaip gynybos argumentu, su sąlyga, kad pranešta ar atskleista informacija buvo būtina siekiant atskleisti pažeidimą. Tokiais atvejais prievolė įrodyti, kad pranešėjas neatitinka šios direktyvos sąlygų, turėtų tekti teismo procesą inicijuojančiam asmeniui;

(100)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 nustatytos taisyklės siekiant užtikrinti pakankamą ir nuoseklų civilinėje teisėje numatytą teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju. Tačiau joje taip pat nustatyta, kad komercinės paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu tiek, kiek tai yra leidžiama pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. Asmenys, kurie atskleidžia komercines paslaptis su darbu susijusiame kontekste turėtų naudotis tik šia direktyva suteikiama apsauga (įskaitant atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas) su sąlyga, kad jie atitinka šios direktyvos sąlygas, įskaitant tai, kad atskleidimas buvo būtinas siekiant atskleisti pažeidimą, kuris patenka į šios direktyvos materialinę taikymo sritį. Kai atitinkama šias sąlygas, komercinės paslapties atskleidimas laikomas „leidžiamu“ pagal Sąjungos teisę, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/943 3 straipsnio 2 dalyje. Be to, abi direktyvos turėtų būti laikomos viena kitą papildančiomis, ir civilinėje teisėje numatytos apsaugos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės, taip pat išimtys, numatytos Direktyvoje (ES) 2016/943, turėtų būti ir toliau taikomos visais komercinių paslapčių atskleidimo, nepatenkančio į šios direktyvos taikymo sritį, atvejais. Kompetentingos institucijos, gavusios pranešimų, į kuriuos įtrauktos komercinės paslaptys, turėtų užtikrinti, kad jos būtų naudojamos ar atskleidžiamos tik tais tikslais, kurie būtini siekiant tinkamai vykdyti tolesnius veiksmus dėl pranešimų;

(101)  pranešimų teikėjams gali būti brangu teisme ginčyti prieš juos taikytas atsakomąsias priemones dėl didelių susijusių teisinių mokesčių. Nors pranešėjai šiuos mokesčius galėtų susigrąžinti pasibaigus teismo procesui, jie gali neturėti galimybių jų sumokėti iš anksto, ypač jei neturi darbo arba yra įtraukti į juoduosius sąrašus. Pagalba baudžiamosiose bylose, visų pirma kai pranešėjai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1919(30) nustatytas sąlygas, ir, bendriau tariant, parama asmenims, kurie turi didelių finansinių sunkumų, tam tikrais atvejais gali būti pagrindinis veiksmingo jų teisės į apsaugą užtikrinimo aspektas;

(102)  susijusio asmens teisės turėtų būti saugomos siekiant išvengti žalos jo reputacijai arba kitų neigiamų pasekmių. Be to, susijusio asmens teisės į gynybą ir galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose, turėtų būti visapusiškai užtikrintos kiekviename po pranešimo pateikimo taikomos procedūros etape. Valstybės narės turėtų apsaugoti susijusio asmens tapatybės konfidencialumą ir užtikrinti teises į gynybą ▌, įskaitant teisę susipažinti su byla, teisę būti išklausytam ir teisę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone, jei atitinkamas asmuo nesutinka su dėl jo priimtu sprendimu, pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras, jei vyksta tyrimai arba vykdomi paskesni teisminiai procesai;

(103)  kiekvienam asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai nukenčia dėl to, kad pranešė ar viešai atskleidė neteisingą ar klaidinamą informaciją, turėtų būti toliau teikiama pagal bendrosios teisės taisykles jam priklausanti apsauga ir teisių gynimo priemonės. Jeigu toks netikslios ar klaidinamos informacijos pranešimo arba viešo atskleidimo veiksmas buvo padarytas tyčia ir sąmoningai, susiję asmenys turėtų turėti teisę į kompensaciją pagal nacionalinę teisę;

(104)  baudžiamosios, civilinės ar administracinės sankcijos yra būtinos siekiant užtikrinti pranešėjų apsaugos taisyklių veiksmingumą. Sankcijos, taikomos asmenims, kurie prieš pranešimų teikėjus imasi atsakomųjų ar kitų neigiamo poveikio veiksmų, gali atgrasyti nuo kitų tokių veiksmų. Sankcijos, taikomos asmenims, kurie sąmoningai, kaip įrodoma, pateikia neteisingą pranešimą ar viešai atskleidžia klaidingą informaciją, yra taip pat būtinos tam, kad atgrasytų nuo kitų apgaulingų pranešimų ir būtų išsaugotas sistemos patikimumas. Šios sankcijos turėtų būti proporcingos, kad neatgrasytų potencialių pranešėjų;

(105)  visiems institucijų priimtiems sprendimams, kuriais daromas neigiamas poveikis šia direktyva suteiktoms teisėms, visų pirma pagal 6 straipsnį priimtiems sprendimams, taikoma teisminė peržiūra pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį;

(106)  šia direktyva nustatomi minimalūs standartai, o valstybės narės turėtų būti įgaliotos nustatyti arba toliau taikyti pranešėjui palankesnes nuostatas, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja susijusių asmenų apsaugos priemonėms. Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo sumažinti apsaugos, kuri pagal nacionalinę teisę jau teikiama pranešėjams, lygį srityse, kurioms ji taikoma;

(107)  pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką turi sudaryti vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas ir saugus prekių ir paslaugų judėjimas. Vidaus rinka Sąjungos piliečiams turėtų teikti papildomą naudą – kokybiškesnes ir saugesnes prekes ir paslaugas, aukštus visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, taip pat laisvą asmens duomenų judėjimą. Todėl SESV 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas priimti priemones, kurios yra būtinos norint sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą. Be SESV 114 straipsnio, pagal šią direktyvą priimant Sąjungos priemones reikėtų taikyti papildomus teisinius pagrindus, kad ji aprėptų sritis, kurios grindžiamos SESV 16 straipsniu, ▌43 straipsnio 2 dalimi, 50 straipsniu, 53 straipsnio 1 dalimi, ▌91, 100 straipsniais, ▌168 straipsnio 4 dalimi, 169 straipsniu, 192 straipsnio 1 dalimi ir 325straipsnio 4 dalimi ir Euratomo steigimo sutarties 31 straipsniu ▌;

(108)  šios direktyvos materialinė taikymo sritis yra grindžiama išskirtomis sritimis, kuriose pranešėjų apsaugos nustatymas, kaip manoma, yra pagrįstas ir būtinas remiantis šiuo metu turimais įrodymais. Tokia materialinė taikymo sritis gali būti išplėsta į kitas sritis ar Sąjungos aktus, jeigu paaiškės, kad tai yra būtina siekiant stiprinti jų vykdymo užtikrinimą atsižvelgiant į įrodymus, kurie galbūt bus gauti ateityje, arba remiantis direktyvos veikimo vertinimu;

(109)  visais atvejais priimant vėlesnius teisės aktus, susijusius su šia direktyva, reikėtų nurodyti, kad bus taikoma ši direktyva. Prireikus reikėtų iš dalies pakeisti 1 straipsnį ir priedą;

(110)  šios direktyvos tikslo, t. y. pasitelkus veiksmingą pranešėjų apsaugą stiprinti tam tikrų sričių politikos ir aktų vykdymo užtikrinimą, kai Sąjungos teisės pažeidimai gali padaryti didelę žalą viešajam interesui, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui arba nekoordinuotai, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu nustatant minimalius pranešėjų apsaugos suderinimo standartus. Be to, tik Sąjungos veiksmais gali būti užtikrinamas nuoseklumas ir suderintos esamos ES taisyklės dėl pranešėjų apsaugos. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;

(111)  šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir ▌principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 11 straipsnyje. Todėl ši direktyva turi būti įgyvendinta remiantis tomis teisėmis ir principais, užtikrinant visapusišką pagarbą, inter alia, žodžio ir informacijos laisvei, teisei į asmens duomenų apsaugą, laisvei užsiimti verslu, teisei į aukšto lygio vartotojų apsaugą, teisei į sąžiningas ir teisingas darbo sąlygas, teisei į aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, teisei į aukšto lygio aplinkos apsaugą, teisei į gerą administravimą, teisei į veiksmingą teisių gynimą ir teisėms į gynybą;

(112)  vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ▌,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, APSAUGOS SĄLYGOS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas – veiksmingiau užtikrinti Sąjungos teisės ir politikos vykdymą konkrečiose srityse, nustatant bendrus minimalius standartus, kuriais užtikrinama asmenų, pranešančių apie pažeidimus, aukšto lygio apsauga.

2 straipsnis

Materialinė taikymo sritis

1.  ▌Šioje direktyvoje nustatomi bendri minimalūs standartai, kuriais užtikrinama apsauga asmenų, pranešančių apie toliau nurodytus Sąjungos teisės pažeidimus:

a)  pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos priede (I ir II dalyse) nurodytų Sąjungos aktų taikymo sritį, šiose srityse:

i)  viešųjų pirkimų;

ii)  finansinių paslaugų, produktų ir rinkų, taip pat pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos;

iii)  gaminių saugos;

iv)  transporto saugos;

v)  aplinkos apsaugos;

vi)  radiacinės saugos ir branduolinės saugos;

vii)  maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės;

viii)  visuomenės sveikatos;

ix)  vartotojų apsaugos;

x)  privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei tinklų ir informacinių sistemų saugumo;

b)  pažeidimus, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, kaip apibrėžta SESV 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Sąjungos priemonėse;

c)  pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, kaip nurodyta SESV 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, ir kiek tai susiję su veiksmais, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimais, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui.

2.  Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių galimybei pagal nacionalinę teisę užtikrinti didesnę apsaugą, susijusią su sritimis arba veiksmais, kuriems netaikoma 1 dalis.

3 straipsnis

Ryšys su kitais Sąjungos aktais ir nacionalinėmis nuostatomis

1.  Jeigu priedo II dalyje išvardytuose konkrečių sektorių Sąjungos aktuose yra nustatytos konkrečios pranešimo apie pažeidimus taisyklės, taikomos būtent tos taisyklės. Šios direktyvos nuostatos taikomos tiek, kiek klausimas nėra privaloma tvarka reglamentuojamas tuose konkrečių sektorių Sąjungos aktuose.

2.  Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių atsakomybei užtikrinti nacionalinį saugumą ir jų teisei apsaugoti esminius savo saugumo interesus. Visų pirma ji netaikoma pranešimams apie viešųjų pirkimų, apimančių gynybos ar saugumo aspektus, taisyklių pažeidimus, nebent jiems taikomos susijusios Sąjungos priemonės.

3.  Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos arba nacionalinės teisės taikymui šiose srityse:

a)  įslaptintos informacijos apsaugos;

b)  teisininko ir mediko profesinės paslapties apsaugos;

c)  teisminių svarstymų konfidencialumo ir

d)  baudžiamojo proceso taisyklių.

4.  Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl darbuotojų naudojimosi teise konsultuotis su savo atstovais arba profesinėmis sąjungomis ir dėl apsaugos nuo nepagrįstų žalingų priemonių, taikomų dėl tokių konsultacijų, taip pat dėl socialinių partnerių savarankiškumo ir jų teisės sudaryti kolektyvines sutartis. Šia nuostata nedaromas poveikis šia direktyva užtikrinamam apsaugos lygiui.

4 straipsnis

Taikymas asmenims

1.  Ši direktyva taikoma privačiajame ar viešajame sektoriuje dirbantiems pranešėjams, informaciją apie pažeidimus sužinojusiems su darbu susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant bent jau šiuos asmenis:

a)  asmenis, turinčius darbuotojo statusą, kaip apibrėžta SESV 45 straipsnio 1 dalyje, įskaitant valstybės tarnautojus;

b)  asmenis, turinčius savarankiško darbuotojo statusą, kaip apibrėžta SESV 49 straipsnyje;

c)  akcininkus ir asmenis, priklausančius įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus arba neapmokamus stažuotojus;

d)  bet kuriuos asmenis, dirbančius prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir tiekėjams.

2.  Ši direktyva taikoma ir pranešėjams, kurie praneša arba atskleidžia informaciją, kurią sužinojo dėl darbo santykių, kurie jau yra pasibaigę.

3.  Ši direktyva taip pat taikoma pranešėjams, kurių darbo santykiai dar neprasidėję, tais atvejais, kai informaciją apie pažeidimą jie sužinojo įdarbinimo metu ar kitų ikisutartinių derybų metu.

4.  Kai aktualu, IV skyriuje išdėstytos pranešėjų apsaugos priemonės taip pat taikomos:

a)  tarpininkams (pagalbininkams),

b)  su pranešėjais susijusiems tretiesiems asmenims, kurie gali sulaukti atsakomųjų veiksmų su darbu susijusiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, pranešėjo kolegoms arba giminaičiams, ir

c)  juridiniams subjektams, kurie yra pranešėjo nuosavybė, kuriems jis dirba arba su kuriais jis yra kitaip susijęs su darbu susijusiomis aplinkybėmis.

5 straipsnis

Pranešėjų apsaugos sąlygos

1.  Pranešėjai, pranešantys informaciją apie pažeidimus, patenkančius į sritis, kurioms taikoma ši direktyva, atitinka apsaugos teikimo reikalavimus, jei:

a)  jie turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad pranešama informacija buvo teisinga pranešimo metu ir kad ta informacija patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

b)  jie pranešė naudodamiesi vidaus kanalais pagal 7 straipsnį ir išorės kanalais pagal 10 straipsnį arba tiesiogiai naudodamiesi išorės kanalais, arba viešai atskleidė informaciją pagal šios direktyvos 15 straipsnį.

2.  Nedarant poveikio galiojančioms prievolėms numatyti galimybę pranešti anonimiškai pagal Sąjungos teisę, šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei nuspręsti, ar viešieji arba privatieji subjektai ir kompetentingos institucijos turi priimti anoniminius pranešimus apie pažeidimus ir imtis dėl jų tolesnių veiksmų, ar neturi.

3.  Asmenys, kurie pranešė arba viešai atskleidė informaciją anonimiškai, bet vėliau buvo identifikuoti, vis tiek atitinka apsaugos teikimo reikalavimus, jei patiria atsakomuosius veiksmus ir jei atitinka 1 dalyje išdėstytas sąlygas.

4.  Asmuo, pranešantis atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, atitinka apsaugos teikimo pagal šią direktyvą reikalavimus tokiomis pat sąlygomis kaip asmuo, kuris pranešė naudodamasis išorės kanalais.

6 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  pažeidimai – veiksmai arba neveikimas:

i)  kurie yra neteisėti ir susiję su Sąjungos aktais ir sritimis, patenkančiais į 2 straipsnyje ir priede nurodytą taikymo sritį, arba

ii)  kurie prieštarauja šiuose Sąjungos aktuose ir šiose srityse nustatytų taisyklių dalykui arba tikslui;

2)  informacija apie pažeidimus – informacija arba pagrįsti įtarimai apie faktinius arba galimus pažeidimus ir apie mėginimus nuslėpti pažeidimus, kurie ▌buvo padaryti arba labai tikėtina, kad bus padaryti, organizacijoje, kurioje pranešėjas dirba arba dirbo, arba kitoje organizacijoje, su kuria jis turi arba turėjo ryšių dirbdamas;

3)  pranešimas – informacijos apie pažeidimus teikimas;

4)  vidaus pranešimų teikimas – informacijos apie pažeidimus teikimas viešojo arba privačiojo juridinio subjekto viduje;

5)  išorės pranešimų teikimas – informacijos apie pažeidimus teikimas kompetentingoms institucijoms;

6)  viešas informacijos atskleidimas – informacijos apie pažeidimus ▌pateikimas viešojoje erdvėje;

7)  pranešėjas – fizinis ▌ asmuo, pranešantis arba atskleidžiantis informaciją apie pažeidimus, kurią sužinojo vykdydamas su savo darbu susijusią veiklą;

8)  tarpininkas (pagalbininkas) – fizinis asmuo, kuris padeda pranešėjui pranešimo procese su darbu susijusiomis aplinkybėmis, kurio pagalba turėtų būti konfidenciali;

9)  su darbu susijusios aplinkybės – dabartinė arba ankstesnė darbo veikla viešajame arba privačiajame sektoriuje, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, kurią vykdydami asmenys gali sužinoti informaciją apie pažeidimus ir dėl kurios šie asmenys, jei apie juos praneša, gali sulaukti atsakomųjų veiksmų;

10)  susijęs asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, pranešime arba atskleistoje informacijoje nurodomas kaip asmuo, kuriam priskiriamas pažeidimas arba kuris su juo yra siejamas;

11)  atsakomasis veiksmas – tiesioginis arba netiesioginis veiksmas arba neveikimas, kuris įvyksta su darbu susijusiomis aplinkybėmis dėl vidaus ar išorės pranešimo teikimo arba dėl viešo informacijos atskleidimo ir kuris daro arba gali padaryti pranešėjui nepateisinamą žalą;

12)  tolesni veiksmai – veiksmai, kurių imasi pranešimo gavėjas ▌ arba kompetentinga institucija, kad įvertintų pranešime pateiktų kaltinimų tikslumą ir, kai aktualu, pašalintų pažeidimą, apie kurį pranešta, be kita ko, imdamiesi tokių veiksmų kaip vidaus tyrimas, teisminis tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, ieškinio dėl lėšų išieškojimo pateikimas ir nagrinėjimo užbaigimas;

13)  grįžtamoji informacija – informacijos teikimas pranešėjams apie numatytus veiksmus arba tolesnius veiksmus, kurių imtasi dėl jų pranešimo, ir apie tokių tolesnių veiksmų pagrindimą;

14)  kompetentinga institucija – nacionalinė institucija, pagal III skyrių įgaliota priimti pranešimus ir teikti grįžtamąją informaciją pranešėjams ir (arba) paskirta vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas, visų pirma susijusias su tolesniais veiksmais dėl pranešimų.

II SKYRIUS

VIDAUS PRANEŠIMŲ TEIKIMAS IR TOLESNI VEIKSMAI DĖL PRANEŠIMŲ

7 straipsnis

Pranešimų teikimas vidaus kanalais

1.  Apskritai ir nedarant poveikio 10 ir 15 straipsniams informacija apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, gali būti pranešama vidaus kanalais ir laikantis šiame skyriuje numatytų procedūrų.

2.  Valstybės narės skatina prieš pateikiant išorės pranešimą pasinaudoti vidaus pranešimų teikimo kanalais, jei pažeidimas gali būti veiksmingai pašalintas viduje ir jei pranešėjas mano, kad nėra atsakomųjų veiksmų rizikos.

3.  Atitinkama su tokiu vidaus kanalų naudojimu susijusi informacija pateikiama atsižvelgiant į informaciją, kurią privačiojo ir viešojo sektoriaus juridiniai subjektai pateikė pagal 9 straipsnio 1 dalies g punktą, o kompetentingos institucijos – pagal 12 straipsnio 4 dalies a punktą ir 13 straipsnį.

8 straipsnis

Prievolė įdiegti vidaus kanalus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad privačiojo ir viešojo sektoriaus juridiniai subjektai, pasikonsultavę su socialiniais partneriais ir gavę jų sutikimą, jei tai numatyta pagal nacionalinę teisę, įdiegtų vidaus kanalus ir nustatytų procedūras, susijusius su pranešimų teikimu ir tolesniais veiksmais dėl pranešimų.

2.  Tokiais kanalais ir procedūromis turi būti suteikiama galimybė subjekto darbuotojams teikti pranešimus. Tokiu būdu gali būti suteikiama galimybė teikti pranešimus ir kitiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, ▌kurie su subjektu turi ryšių vykdydami su savo darbu susijusią veiklą.

3.  1 dalyje nurodyti privačiojo sektoriaus juridiniai subjektai yra subjektai, kuriuose dirba 50 arba daugiau darbuotojų.

4.  3 dalyje nurodyta riba netaikoma subjektams, kurie patenka į priedo I dalies B punkte ir II dalyje nurodytų Sąjungos aktų taikymo sritį.

5.  Pranešimų teikimo kanalų veikimą gali užtikrinti šiuo tikslu paskirtas vidaus asmuo ar departamentas arba šią užduotį gali atlikti išorės trečioji šalis. Trečiosios šalys, kurioms pavesta užtikrinti privačiojo subjekto pranešimų teikimo kanalo veikimą, taip pat turi laikytis 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų apsaugos priemonių ir reikalavimų.

6.  Privačiojo sektoriaus juridiniai subjektai, kuriuose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, gali dalytis ištekliais, susijusiais su pranešimų gavimu ir galbūt taip pat su pranešimų tyrimais. Tai nedaro poveikio jų prievolėms laikytis konfidencialumo reikalavimo ir teikti grįžtamąją informaciją, taip pat šalinti pažeidimus, apie kuriuos pranešta.

7.  Atlikus atitinkamą rizikos vertinimą, kuriame atsižvelgiama į subjektų veiklos pobūdį ir su tuo susijusį rizikos, kylančios visų pirma aplinkai ir visuomenės sveikatai, lygį, valstybės narės gali nustatyti reikalavimą ▌privatiesiems juridiniams subjektams, kuriuose dirba mažiau nei 50 darbuotojų, įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus ir nustatyti tokių pranešimų teikimo procedūras.

8.  Komisijai pranešama apie pagal 7 dalį valstybės narės priimtą sprendimą nustatyti reikalavimą, kad privatieji juridiniai subjektai įdiegtų vidaus pranešimų teikimo kanalus, ir pateikiamas to sprendimo pagrindimas ir rizikos vertinime naudoti kriterijai. Komisija apie tą sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms.

9.  1 dalyje nurodyti viešojo sektoriaus juridiniai subjektai yra visi viešieji juridiniai subjektai, įskaitant visus subjektus, kurie nuosavybės teise priklauso viešajam juridiniam subjektui arba yra jo kontroliuojami.

Valstybės narės gali atleisti nuo 1 dalyje nurodytos prievolės mažiau nei 10 000 gyventojų arba mažiau nei 50 darbuotojų turinčias savivaldybes arba kitus mažiau nei 50 darbuotojų turinčius subjektus.

Valstybės narės gali numatyti, kad vidaus pranešimų teikimo kanalais dalijasi savivaldybės arba jų veikimą užtikrina bendros savivaldybių institucijos pagal nacionalinę teisę, jei bendri vidaus kanalai yra atskiri ir nepriklausomi nuo išorės kanalų.

9 straipsnis

Vidaus pranešimų teikimo procedūros ir tolesni veiksmai dėl pranešimų

1.  8 straipsnyje nurodytos pranešimų teikimo procedūros ir tolesni veiksmai dėl pranešimų apima:

a)  pranešimų priėmimo kanalus, kurie sukuriami, įdiegiami ir saugiai naudojami taip, kad padėtų užtikrinti pranešėjo ir pranešime nurodytos trečiosios šalies tapatybės konfidencialumą ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti darbuotojai;

b)  pranešimo gavimo patvirtinimą, kuris nusiunčiamas pranešėjui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo gavimo;

c)  nešališko asmens arba nepriklausomo departamento, kompetentingo vykdyti tolesnius veiksmus dėl pranešimų, paskyrimą; šis asmuo ar departamentas gali būti tas pats kaip ir pranešimus gaunantis asmuo arba departamentas, ir jis palaikys ryšius su pranešėju ir prireikus prašys jo papildomos informacijos ir teiks jam grįžtamąją informaciją;

d)  deramus paskirtojo asmens ar departamento tolesnius veiksmus dėl pranešimo;

e)  deramus tolesnius veiksmus, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje dėl anoniminių pranešimų teikimo;

f)  pagrįstą laikotarpį, ▌per kurį pranešėjui pateikiama grįžtamoji informacija apie tolesnius veiksmus dėl jo pranešimo, neviršijantį trijų mėnesių nuo pranešimo gavimo patvirtinimo arba, jei patvirtinimas nebuvo išsiųstas, nuo tada, kai baigiasi septynių dienų laikotarpis po to, kai pranešimas buvo pateiktas;

g)  aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie pranešimų teikimo kompetentingoms institucijoms naudojantis išorės kanalais ▌sąlygas ir procedūras pagal 10 straipsnį ir, kai aktualu, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms.

2.  1 dalies a punkte nurodytais kanalais suteikiama galimybė teikti pranešimus raštu ir (arba) žodžiu, telefono linijomis arba kitomis balso pranešimų sistemomis ir, gavus pranešėjo prašymą, susitikus fiziškai per pagrįstą laikotarpį.

III SKYRIUS

IŠORĖS PRANEŠIMŲ TEIKIMAS IR TOLESNI VEIKSMAI DĖL PRANEŠIMŲ

10 straipsnis

Pranešimų teikimas išorės kanalais

Nedarant poveikio 15 straipsniui pranešėjai teikia informaciją apie į šios direktyvos taikymo sritį patenkančius pažeidimus naudodamiesi 11 ir 12 straipsniuose nurodytais kanalais ir procedūromis po to, kai pasinaudojo vidaus kanalu, arba tiesiogiai teikdami pranešimą kompetentingoms institucijoms.

11 straipsnis

Prievolė įdiegti išorės pranešimų teikimo kanalus ir imtis tolesnių veiksmų dėl pranešimų

1.  Valstybės narės paskiria institucijas, kompetentingas priimti pranešimus, teikti apie juos grįžtamąją informaciją arba imtis tolesnių veiksmų dėl pranešimų, ir suteikia joms atitinkamus išteklius.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos:

a)  įdiegtų nepriklausomus ir autonomiškus išorės pranešimų teikimo kanalus, skirtus pranešėjo pateiktai informacijai priimti ir tvarkyti;

b)  nedelsdamos per septynias dienas patvirtintų gavusios pranešimus, nebent pranešėjas aiškiai paprašė gavimo nepatvirtinti arba kompetentinga institucija pagrįstai mano, kad patvirtinus pranešimo gavimą iškiltų pavojus pranešėjo tapatybės apsaugai;

c)  deramai imtųsi tolesnių veiksmų dėl pranešimų;

d)  per pagrįstą ne ilgesnį nei trijų mėnesių arba – tinkamai pagrįstais atvejais – šešių mėnesių laikotarpį pateiktų pranešėjui grįžtamąją informaciją apie tolesnius veiksmus dėl pranešimo. Kompetentingos institucijos praneša pranešėjui apie galutinį tyrimų rezultatą laikydamosi pagal nacionalinę teisę numatytų procedūrų;

e)  pranešime pateiktą informaciją tinkamu laiku perduotų tolesniam tyrimui atitinkamai Sąjungos kompetentingoms institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, jei tai numatyta pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę.

3.  Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos, deramai išnagrinėjusios klausimą, galėtų nuspręsti, kad pažeidimas, apie kurį pranešta, yra akivaizdžiai nereikšmingas ir dėl jo nereikia imtis tolesnių priemonių pagal šią direktyvą. Šia nuostata nedaromas poveikis kitoms prievolėms arba kitoms taikytinoms procedūroms, skirtoms šalinti pažeidimą, apie kurį pranešta, arba pagal šią direktyvą užtikrinamai apsaugai, susijusiai su pranešimų teikimu vidaus ir (arba) išorės kanalais. Tokiu atveju kompetentingos institucijos praneša pranešėjui apie savo sprendimą ir jo motyvus.

4.  Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad dėl kartotinių pranešimų, kuriuose iš esmės nepateikta naujos reikšmingos informacijos, palyginti su ankstesniu pranešimu, kurio nagrinėjimas jau baigtas, nereikia imtis tolesnių veiksmų, nebent dėl naujų teisinių ar faktinių aplinkybių reikėtų imtis kitokių tolesnių veiksmų. Tokiu atveju jos informuoja pranešėją apie savo sprendimo motyvus.

5.  Valstybės narės gali numatyti, kad didelio pranešimų srauto atveju kompetentingos institucijos gali nagrinėti pranešimus apie didelius pažeidimus arba pagrindinių į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių nuostatų pažeidimus prioriteto tvarka, nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies b punkte nustatytam terminui.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, kuri gavo pranešimą, tačiau neturi kompetencijos pašalinti jame nurodytą pažeidimą, tą pranešimą per pagrįstą laikotarpį saugiai perduotų kompetentingai institucijai ir apie tokį perdavimą nedelsdama informuotų pranešėją.

12 straipsnis

Išorės pranešimų teikimo kanalų struktūra

1.  ▌ Išorės pranešimų teikimo kanalai laikomi nepriklausomais ir autonomiškais, jei atitinka visus šiuos kriterijus:

a)  jie yra sukurti, įdiegti ir naudojami taip, kad būtų užtikrinamas informacijos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti kompetentingos institucijos darbuotojai;

b)  jais sudaromos sąlygos pagal 18 straipsnį patvariai saugoti informaciją, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus.

2.  Išorės pranešimų teikimo kanalais sudaroma galimybė teikti pranešimus raštu ir žodžiu telefonu arba kitomis balso pranešimų sistemomis ir, gavus pranešėjo prašymą, susitikus fiziškai per pagrįstą laikotarpį.

3.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad, jei pranešimas yra gautas kanalais, kurie nėra 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimo teikimo kanalai, arba jį gavo darbuotojai, kurie nėra atsakingi už pranešimų tvarkymą, pranešimą gavę darbuotojai susilaikytų nuo bet kokios informacijos, dėl kurios galėtų būti identifikuotas pranešėjas arba susijęs asmuo, atskleidimo ir nedelsiant perduotų nepakeistą pranešimą darbuotojams, atsakingiems už pranešimų tvarkymą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų darbuotojų, atsakingų už pranešimų tvarkymą, ir visų pirma už:

a)  informacijos apie pranešimų teikimo procedūras teikimą visiems suinteresuotiesiems asmenims;

b)  pranešimų priėmimą ir tolesnius veiksmus dėl jų;

c)  ryšių su pranešėju palaikymą siekiant teikti grįžtamąją informaciją ir prireikus prašyti papildomos informacijos.

5.  Minėtiems darbuotojams suteikiami specialūs mokymai, kaip tvarkyti pranešimus.

13 straipsnis

Informacija apie pranešimų priėmimą ir tolesnius veiksmus dėl jų

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos savo svetainėse, atskirame lengvai pastebimame ir prieinamame skyrelyje, skelbtų bent šią informaciją:

a)  sąlygas, kuriomis pranešėjai laikomai atitinkančiais apsaugos teikimo pagal šią direktyvą reikalavimus;

b)  kontaktinius duomenis, kurių reikia norint naudotis išorės pranešimų teikimo kanalais, kaip nurodyta 12 straipsnyje, visų pirma elektroninį ir pašto adresą, taip pat telefono numerius, nurodydamos, ar telefoniniai pokalbiai įrašomi ▌;

c)  pranešimų apie pažeidimus teikimo procedūras, be kita ko, kokiu būdu kompetentinga institucija gali prašyti, kad pranešėjas patikslintų praneštą informaciją arba pateiktų papildomos informacijos, laikotarpį, per kurį pranešėjui pateikiama grįžtamoji informacija, ir tos grįžtamosios informacijos pobūdį ir turinį;

d)  pranešimams taikomą konfidencialumo tvarką ir visų pirma informaciją, susijusią su asmens duomenų tvarkymu pagal atitinkamai šios direktyvos 17 straipsnį, Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 13 straipsnius, Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 11 straipsnį;

e)  tolesnių veiksmų, kurių turi būti imtasi dėl pranešimų, pobūdį;

f)  teisių gynimo priemones ir procedūras, kuriomis saugoma nuo atsakomųjų veiksmų, ir asmenims, svarstantiems, ar teikti pranešimą, suteikiamas galimybes pasinaudoti konfidencialiomis konsultacijomis;

g)  pareiškimą, kuriame aiškiai išaiškinamos sąlygos, kuriomis asmeniui, teikiančiam pranešimą kompetentingai institucijai, nebus taikoma atsakomybė už konfidencialumo pažeidimą, kaip numatyta 21 straipsnio 4 dalyje;

h)  kai taikytina, vienos nepriklausomos administracinės institucijos kontaktinę informaciją, kaip numatyta 20 straipsnio 2 dalyje.

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekama procedūrų peržiūra

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos reguliariai, bent kas trejus metus, peržiūrėtų pranešimų priėmimo ir tolesnių veiksmų dėl pranešimų vykdymo procedūras. Peržiūrėdamos šias procedūras, kompetentingos institucijos atitinkamai pritaiko jas atsižvelgdamos į savo ir į kitų kompetentingų institucijų patirtį.

IV SKYRIUS

VIEŠAS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

15 straipsnis

Viešas informacijos atskleidimas

1.  Asmuo, kuris viešai atskleidžia informaciją apie pažeidimus, patenkančius į šios direktyvos taikymo sritį, atitinka apsaugos teikimo pagal šią direktyvą reikalavimus, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)  pirmiausia pranešimą jis pateikė naudodamasis vidaus ir išorės kanalais arba tiesiogiai išorės kanalais pagal II ir III skyrius, tačiau per 9 straipsnio 1 dalies f punkte ir 11 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą laikotarpį dėl jo pranešimo nesiimta jokių tinkamų veiksmų, arba

b)  jis turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad:

i)  pažeidimas gali sukelti neišvengiamą ar akivaizdų pavojų viešajam interesui, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties atveju arba kai kyla neatitaisomos žalos rizika, arba

ii)  išorės pranešimų teikimo atveju – kai kyla rizika, kad bus imtasi atsakomųjų veiksmų, arba kai tikimybė, kad pažeidimas bus veiksmingai pašalintas, yra menka dėl ypatingų atvejo aplinkybių, pavyzdžiui, gali būti nuslėpti ar sunaikinti įrodymai arba institucija veikia išvien su pažeidėju arba yra su pažeidimu susijusi.

2.  Šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai asmuo tiesiogiai atskleidžia informaciją spaudai laikydamasis konkrečių nacionalinių nuostatų, kuriomis nustatoma apsaugos sistema, susijusi su žodžio ir informacijos laisve.

V SKYRIUS

TAISYKLĖS, TAIKYTINOS VIDAUS IR IŠORĖS PRANEŠIMŲ TEIKIMUI

16 straipsnis

Konfidencialumo pareiga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad negavus aiškaus pranešėjo sutikimo jo tapatybė nebūtų atskleista niekam, išskyrus įgaliotus darbuotojus, kompetentingus gauti pranešimus ir (arba) imtis dėl jų tolesnių veiksmų. Tai taip pat taikoma visos kitos informacijos, dėl kurios tiesiogiai arba netiesiogiai gali būti nustatyta pranešėjo tapatybė, atžvilgiu.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies pranešėjo tapatybė ir visa kita 1 dalyje nurodyta informacija gali būti atskleista tik tuo atveju, kai tai yra būtina ir proporcinga prievolė, nustatyta pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, nacionalinėms institucijoms vykdant tyrimus arba vykstant teismo procesams, be kita ko, siekiant apsaugoti susijusio asmens teisę į gynybą.

3.  Tokiam atskleidimui taikomos atitinkamos apsaugos priemonės pagal taikytinas taisykles. Visų pirma pranešėjas informuojamas prieš atskleidžiant jo tapatybę, nebent tokia informacija pakenktų tyrimams arba teismo procesams. Informuodama pranešėją kompetentinga institucija nusiunčia jam rašytinį pagrindimą, kuriame paaiškinamos atitinkamų konfidencialių duomenų atskleidimo priežastys.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, gaunančios pranešimus, kurie apima komercines paslaptis, jų nenaudotų arba neatskleistų kitais tikslais, išskyrus tai, kas būtina imantis tinkamų tolesnių veiksmų dėl pranešimų.

17 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

Visais atvejais asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą, įskaitant kompetentingų institucijų keitimąsi asmens duomenimis arba jų perdavimą, vykdomas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680. Bet koks Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų keitimasis informacija ar informacijos perdavimas vykdomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2018/1725.

Su konkrečios bylos tvarkymu akivaizdžiai nesusiję asmens duomenys nėra renkami arba, jeigu jie buvo atsitiktinai surinkti, ištrinami nepagrįstai nedelsiant.

18 straipsnis

Įrašų apie pranešimus saugojimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir privatieji bei viešieji juridiniai subjektai saugotų įrašus apie kiekvieną gautą pranešimą, laikydamiesi šios direktyvos 16 straipsnyje numatytų konfidencialumo reikalavimų. Pranešimai saugomi ne ilgiau, nei tai yra būtina ir proporcinga atsižvelgiant į kompetentingoms institucijoms ir privatiesiems bei viešiesiems juridiniams subjektams pagal šią direktyvą nustatytą reikalavimą.

2.  Jei pranešimams teikti naudojama telefono linija arba kita balso pranešimų sistema, kuria vykstantys pokalbiai yra įrašomi, kompetentingos institucijos ir privatieji bei viešieji juridiniai subjektai, gavę pranešėjo sutikimą, turi teisę dokumentuoti žodžiu pateikiamą pranešimą vienu iš šių būdų:

a)  išsaugodama pokalbio įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

b)  išsaugodama kompetentingos institucijos už pranešimų tvarkymą atsakingų darbuotojų išsamiai ir tiksliai surašytą pokalbio tekstą.

Kompetentingos institucijos ir viešieji bei privatieji juridiniai subjektai suteikia pranešėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio tekstą ir išreikšti savo sutikimą jį pasirašant.

3.  Jei pranešimams teikti naudojama telefono linija arba kita balso pranešimų sistema, kuria vykstantys pokalbiai nėra įrašomi, kompetentingos institucijos ir privatieji bei viešieji juridiniai subjektai turi teisę dokumentuoti žodžiu pateikiamą pranešimą surašydami už pranešimų tvarkymą atsakingų darbuotojų parengtą tikslų pokalbio protokolą. Kompetentingos institucijos ir viešieji bei privatieji juridiniai subjektai suteikia pranešėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą protokolą ir išreikšti savo sutikimą jį pasirašant.

4.  Jei asmuo pageidauja pateikti pranešimą susitikęs su kompetentingų institucijų arba privačiųjų ir viešųjų juridinių subjektų darbuotojais, kaip numatyta 9 straipsnio 2dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje, ▌kompetentingos institucijos ir privatieji bei viešieji juridiniai subjektai, gavę pranešėjo sutikimą, užtikrina, kad patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, būtų saugomi išsamūs ir tikslūs įrašai apie susitikimą.

Kompetentingos institucijos ir privatieji bei viešieji juridiniai subjektai turi teisę dokumentuoti įrašus apie susitikimą vienu iš šių būdų:

a)  išsaugodami pokalbio įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

b)  surašydami už pranešimų tvarkymą atsakingų darbuotojų parengtą tikslų susitikimo protokolą.

Kompetentingos institucijos ir viešieji bei privatieji juridiniai subjektai suteikia pranešėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą susitikimo protokolą ir išreikšti savo sutikimą jį pasirašant.

VI SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS

19 straipsnis

Atsakomųjų veiksmų uždraudimas

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų uždrausti bet kokios formos tiesioginius ar netiesioginius atsakomuosius veiksmus, be kita ko, grasinimus ir bandymus imtis atsakomųjų veiksmų, įskaitant visų pirma šių formų atsakomuosius veiksmus:

a)  laikiną nušalinimą nuo pareigų, atleidimą iš darbo, atleidimą iš tarnybos arba lygiavertes priemones;

b)  pažeminimą pareigose arba paaukštinimo sustabdymą;

c)  užduočių perdavimą, darbovietės vietos pakeitimą, darbo užmokesčio sumažinimą, darbo laiko pakeitimą;

d)  mokymo sustabdymą;

e)  neigiamą veiklos rezultatų vertinimą arba atsiliepimą apie darbuotoją;

f)  bet kokios drausminės nuobaudos, papeikimo ar kitos sankcijos, įskaitant finansines sankcijas, skyrimą ar taikymą;

g)  prievartą, bauginimą, priekabiavimą arba atstūmimą ▌;

h)  diskriminaciją, nepalankią padėtį arba šališką elgesį;

i)  terminuotos darbo sutarties nepakeitimą į neterminuotą darbo sutartį, kai darbuotojas turi teisėtų lūkesčių, kad jam bus pasiūlytas nuolatinis darbas;

j)  terminuotos darbo sutartis nepratęsimą arba tokios sutarties nutraukimą pirma laiko;

k)  žalą, įskaitant žalą asmens reputacijai, ypač socialiniuose tinkluose, arba finansinius nuostolius, įskaitant verslo praradimą ir pajamų praradimą;

l)  įtraukimą į juodąjį sąrašą remiantis sektoriaus ar pramonės mastu galiojančiu neformaliu ar formaliu susitarimu, dėl kurio ateityje asmuo neras darbo to sektoriaus ar pramonės įmonėse;

m)  prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties nutraukimą pirma laiko ar atšaukimą;

n)  licencijos ar leidimo panaikinimą;

o)  nukreipimą pas psichiatrijos ar kitus gydytojus.

20 straipsnis

Paramos priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 4 straipsnyje nurodyti asmenys galėtų naudotis atitinkamai paramos priemonėmis, visų pirma galėtų:

i)  gauti išsamią ir nešališką informaciją bei konsultacijas, kurios būtų lengvai prieinamos visuomenei ir nemokamos, susijusias su esamomis apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų procedūromis ir teisių gynimo priemonėmis ir susijusio asmens teisėmis;

ii)  ▌gauti veiksmingą kompetentingų institucijų paramą bendraujant su bet kokia institucija, susijusia su jų apsauga nuo atsakomųjų veiksmų, įskaitant, kai tai numatyta pagal nacionalinę teisę, fakto, kad jie atitinka apsaugos teikimo pagal šią direktyvą reikalavimus, patvirtinimą;

iii)  gauti teisinę pagalbą baudžiamuosiuose ir tarpvalstybiniuose civiliniuose procesuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas (ES) 2016/1919 ir 2008/52/EB, taip pat gauti teisinę pagalbą tolesniuose procesuose, teisines konsultacijas ar kitą teisinę pagalbą pagal nacionalinę teisę.

2.  Valstybės narės pranešėjams teismo procesų metu gali teikti finansinę paramą ir pagalbą, įskaitant psichologinę pagalbą.

3.  Šiame straipsnyje nurodytas paramos priemones gali teikti atitinkamai informacijos centras arba viena ir aiškiai identifikuota nepriklausoma administracinė institucija.

21 straipsnis

▌Apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonės

1.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti pranešėjų, kurie atitinka 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų. Tokios priemonės apima visų pirma 2–8 dalyse nustatytas priemones.

2.  Nepažeidžiant 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, asmenys, teikiantys pranešimą arba viešai atskleidžiantys informaciją pagal šią direktyvą, nelaikomi pažeidusiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus ir jiems netaikoma jokia su tokiu pranešimo teikimu arba informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė, jeigu jie turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad teikti tokį pranešimą arba atskleisti tokią informaciją buvo būtina, kad būtų atskleistas pažeidimas pagal šią direktyvą.

3.  Pranešėjams netaikoma atsakomybė, susijusi su atitinkamos informacijos įgijimu arba prieiga prie jos, jeigu toks įgijimas arba prieiga nėra atskira nusikalstama veika. Pastaruoju atveju baudžiamąją atsakomybę toliau reglamentuoja taikytina nacionalinė teisė.

4.  Bet kokią kitą galimą pranešėjo atsakomybę, kylančią dėl veiksmų ar neveikimo, kurie nėra susiję su pranešimo teikimu arba yra nebūtini, kad būtų atskleistas pažeidimas pagal šią direktyvą, toliau reglamentuoja taikytina Sąjungos arba nacionalinė teisė.

5.  ▌Procesuose teisme arba kitoje institucijoje, susijusiuose su pranešėjo patirta žala, jeigu jis įrodo, kad teikė pranešimą arba atskleidė informaciją ir patyrė žalą, daroma prielaida, kad žala buvo padaryta kaip atsakomasis veiksmas į ▌ tokį pranešimą arba atskleidimą. Tokiais atvejais asmuo, kuris ėmėsi žalingos priemonės, turi įrodyti, kad ta priemonė buvo taikyta dėl ▌ tinkamai pagrįstų priežasčių.

6.  Pranešėjai ir tarpininkai (pagalbininkai) turi turėti galimybę pagal nacionalinę sistemą prireikus naudotis taisomosiomis priemonėmis dėl atsakomųjų veiksmų, įskaitant laikinąsias apsaugos priemones, taikomas vykstant teismo procesui.

7.  ▌Teismo procesuose, įskaitant dėl šmeižto, autorių teisių pažeidimo, konfidencialumo pažeidimo, duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo, komercinių paslapčių atskleidimo arba dėl kompensacijos reikalavimų pagal privatinę, viešąją arba kolektyvinę darbo teisę, pranešėjams netaikoma jokia atsakomybė už pranešimo teikimą arba viešą informacijos atskleidimą pagal šią direktyvą ir jie turi teisę remtis tuo pranešimo pateikimu arba informacijos atskleidimu siekdami bylos nutraukimo, jeigu jie turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad teikti tokį pranešimą arba atskleisti tokią informaciją buvo būtina, kad būtų atskleistas pažeidimas pagal šią direktyvą. Kai asmuo pateikia pranešimą arba viešai atskleidžia informaciją apie pažeidimus, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, kurie apima komercines paslaptis ir atitinka šios direktyvos sąlygas, toks pranešimo teikimas arba viešas informacijos atskleidimas laikomas teisėtu laikantis Direktyvos (ES) 2016/943 3 straipsnio 2 dalies sąlygų.

8.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti teisių gynimą ir visišką žalos, kurią patyrė 5 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantys pranešėjai, atlyginimą pagal nacionalinę teisę.

22 straipsnis

Susijusių asmenų apsaugos priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, kad susiję asmenys galėtų visapusiškai naudotis teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat nekaltumo prezumpcija ir teisėmis į gynybą, įkaitant teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su savo byla ▌.

2.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad susijusių asmenų tapatybė būtų ▌ apsaugota, kol vyksta tyrimas, pagal nacionalinę teisę.

3.  Susijusių asmenų tapatybės apsaugai taip pat taikomos 12, 17 ir 18 straipsniuose nustatytos procedūros.

23 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie:

a)  trukdo arba bando trukdyti teikti pranešimus;

b)  imasi atsakomųjų priemonių prieš 4 straipsnyje nurodytus asmenis;

c)  iškelia nepagrįstas bylas 4 straipsnyje nurodytiems asmenims;

d)  pažeidžia pareigą saugoti pranešėjų tapatybės konfidencialumą, kaip nurodyta 16 straipsnyje.

2.  Valstybės narės nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas asmenims, kai nustatoma, kad jie sąmoningai teikė klaidingus pranešimus arba viešai atskleidė klaidingą informaciją. Be to, valstybės narės numato dėl tokių pranešimų arba informacijos atskleidimo kilusios žalos kompensavimo priemones pagal nacionalinę teisę.

24 straipsnis

Galimybės atsisakyti teisių ir teisių gynimo priemonių nebuvimas

Valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje numatytų teisių ir teisių gynimo priemonių atsisakyti ar apriboti nebūtų galima jokiu susitarimu, politikos priemone, darbo santykių forma ar įdarbinimo sąlyga, įskaitant susitarimus dėl ginčų sprendimo arbitražo būdu.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Palankesnės sąlygos ir nekintamumo išlyga

1.  Valstybės narės, nedarydamos poveikio 22 straipsniui ir 23 straipsnio 2 daliai, gali nustatyti arba toliau taikyti nuostatas dėl pranešėjų teisių, kurios yra palankesnės nei šioje direktyvoje nustatytos nuostatos.

2.  Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo sumažinti apsaugos lygį, kurį valstybės narės jau užtikrina šios direktyvos taikymo srityse.

26 straipsnis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir pereinamasis laikotarpis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [2 metai po priėmimo].

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad ne vėliau kaip nuo ... [du metai po perkėlimo į nacionalinę teisę] būtų laikomasi prievolės įdiegti vidaus kanalą, nustatytos juridiniams subjektams, kuriuose dirba daugiau nei 50 ir mažiau nei 250 darbuotojų, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje .

3.   Valstybės narės, priimdamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

27 straipsnis

Ataskaitų teikimas, vertinimas ir peržiūra

1.  Valstybės narės Komisijai pateikia visą svarbią informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą ir taikymą. Ne vėliau kaip [2 metai po perkėlimo į nacionalinę teisę] remdamasi pateikta informacija Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą.

2.  Nedarant poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytoms ataskaitų teikimo pareigoms, valstybės narės kasmet Komisijai pateikia, pageidautina, apibendrintai, šiuos statistinius duomenis apie III skyriuje nurodytus pranešimus, jei tų statistinių duomenų atitinkamoje valstybėje narėje turima centriniu lygmeniu:

a)  kompetentingų institucijų gautų pranešimų skaičių;

b)  tyrimų ir teismo procesų, pradėtų dėl tokių pranešimų, skaičių ir jų ▌ rezultatą;

c)  jei įsitikinta, apskaičiuotą finansinę žalą ▌ ir po tyrimų ir teismo procesų, susijusių su praneštais pažeidimais, išieškotas sumas.

3.  Komisija, atsižvelgdama į savo pagal 1 dalį pateiktą ataskaitą ir į valstybių narių pagal 2 dalį pateiktus statistinius duomenis, ne vėliau kaip [4 metai po perkėlimo į nacionalinę teisę] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina nacionalinių teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, poveikį. Ataskaitoje įvertinama, kaip ši direktyva veikė, ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, įskaitant, kai tinkama, pakeitimus, kuriais siekiama išplėsti šios direktyvos taikymo sritį, į ją įtraukiant kitus Sąjungos aktus ar sritis, visų pirma dėl darbo aplinkos gerinimo siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą bei saugą ir dėl darbo sąlygų gerinimo.

Be to, ataskaitoje įvertinama, kaip valstybės narės pasinaudojo esamais bendradarbiavimo mechanizmais vykdydamos savo prievoles vykdyti tolesnius veiksmus dėl pranešimų apie pažeidimus, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ir, bendriau tariant, kaip jos bendradarbiauja tais atvejais, kai pažeidimai turi tarpvalstybinį aspektą.

4.  Komisija 1 ir 3 dalyse nurodytas ataskaitas paskelbia viešai, jos turi būti lengvai prieinamos.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

29 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

I dalis

A.  2 straipsnio a punkto i papunktis – viešieji pirkimai:

1.  Procedūrinės taisyklės, skirtos viešiesiems pirkimams ir koncesijų suteikimui, sutarčių skyrimui gynybos ▌ir saugumo srityse, ir sutarčių, kurias sudaro vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose veikiantys subjektai, ir bet kurių kitų sutarčių ar paslaugų skyrimui, kaip reglamentuojama šiais aktais:

i)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1);

ii)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65);

iii)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243);

iv)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančia direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

2.  Peržiūros procedūros, reglamentuojamos:

i)  1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992 3 23, p. 14);

ii)  1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33).

B.  2 straipsnio a punkto ii papunktis – finansinės paslaugos, produktai ir rinkos, ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija:

Taisyklės, kuriomis nustatoma reguliavimo ir priežiūros sistema bei vartotojų ir investuotojų apsauga Sąjungos finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų, bankininkystės, kredito, investicijų, draudimo ir perdraudimo, profesinės ar asmeninės pensijos produktų, vertybinių popierių, investicinių fondų, mokėjimo ▌ paslaugų ir veiklos, išvardytos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338) I priede, srityse, kaip reglamentuojama šiais aktais:

i)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančia Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančia Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7);

ii)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1);

iii)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1);

iv)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1);

v)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18);

vi)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34);

vii)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77);

viii)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84);

ix)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2015/2366/ES dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35);

x)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12);

xi)  2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17);

xii)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38);

xiii)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1);

xiv)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1);

xv)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1);

xvi)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

xvii)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37). 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1);

xviii)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (OL L 173, 2014 6 12, p. 149);

xix)  1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22);

xx)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

C.  2 straipsnio a punkto iii papunktis – gaminių sauga ir atitiktis:

1.  ▌Sąjungos rinkai teikiamų gaminių saugos ir atitikties reikalavimai, kaip apibrėžta ir reglamentuojama šiais aktais:

i)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4);

ii)  Sąjungos derinamaisiais teisės aktais, susijusiais su pagamintais produktais, įskaitant ženklinimo reikalavimus, išskyrus maistą, pašarą, žmonėms skirtus ir veterinarinius vaistus, gyvus augalus ir gyvūnus, žmogaus kilmės produktus ir augalinius ir gyvūninius produktus, tiesiogiai susijusius su jų būsima reprodukcija, kaip išvardyta Reglamento XX dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties(31) prieduose;

iii)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

2.  Jautrių ir pavojingų produktų teikimas rinkai ir naudojimas, kaip reglamentuojama šiais aktais:

i)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1);

ii)  1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo (OL L 256, 1991 9 13, p. 51);

iii)  2013 m. sausio 15 d. Reglamentu (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (OL L 39, 2013 2 9, p. 1).

D.  2 straipsnio a punkto iv papunktis – transporto sauga:

1.  Geležinkelio sektoriuje galiojantys saugos reikalavimai, kaip reglamentuojama 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (OL L 138, 2016 5 26, p. 102).

2.  Civilinės saugos sektoriuje galiojantys saugos reikalavimai, kaip reglamentuojama 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (OL L 295, 2010 11 12, p. 35).

3.  Kelių sektoriuje galiojantys saugos reikalavimai, kaip reglamentuojama:

i)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59);

ii)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (OL L 167, 2004 4 30, p. 39);

iii)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, nustatančiu bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančiu Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

4.  Jūrų sektoriuje galiojantys saugos reikalavimai, kaip reglamentuojama:

i)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (nauja redakcija) (OL L 131, 2009 5 28, p. 11);

ii)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (OL L 131, 2009 5 28, p. 24);

iii)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 146);

iv)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatančia pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL L 131, 2009 5 28, p. 114);

v)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 323, 2008 12 3, p. 33);

vi)  1998 m. birželio 18 d. Direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL L 188, 1998 7 2, p. 35);

vii)  2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/96/EB, nustatančia sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką (OL L 13, 2002 1 16, p. 9).

5.  Saugos reikalavimai, kaip reglamentuojama 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

E.  2 straipsnio a punkto v papunktis – aplinkos apsauga:

1.   Bet kokia nusikalstama veika aplinkos apsaugai, kaip reglamentuojama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28), arba bet koks neteisėtas elgesys, kuriuo pažeidžiami Direktyvos 2008/99/EB prieduose nurodyti teisės aktai.

2.  Nuostatos dėl aplinkos ir klimato, kaip reglamentuojama:

i)  Direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32);

ii)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančia bei vėliau panaikinančia Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16); iii) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1);

iii)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13);

iv)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

3.  Nuostatos dėl darnaus vystymosi ir atliekų tvarkymo, kaip reglamentuojama:

i)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančia kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3);

ii)  2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1);

iii)   2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 201, 2012 7 27, p. 60).

4.  Nuostatos dėl jūros, oro ir triukšmo taršos, kaip reglamentuojama:

i)  Direktyva Nr. 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (OL L 12, 2000 1 18, p. 16);

ii)  2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22);

iii)  2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12);

iv)  2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 782/2003 dėl draudimo naudoti laivuose organoalavo junginius (OL L 115, 2003 5 9, p. 1);

v)   2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl

atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56);

vi)  Direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11);

vii)  2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 1);

viii)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 12);

ix)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 443/2009, nustatančiu naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1);

x)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1);

xi)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/126/EB dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse variklinių transporto priemonių bakus pildant degalų (OL L 285, 2009 10 31, p. 36);

xii)  2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 145, 2011 5 31, p. 1);

xiii)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1);

xiv)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55);

xv)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 313, 2015 11 28, p. 1).

5.  Nuostatos dėl vandens ir dirvožemio apsaugos ir valdymo, kaip reglamentuojama:

i)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27);

ii)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančia ir panaikinančia Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84);

iii)  Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 18, p. 1).

6.  Nuostatos, susijusios su gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, kaip reglamentuojama:

i)  2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1936/2001, nustatančiu tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1);

ii)  2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 812/2004, nustatančiu priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 88/89 (OL L 150, 2004 4 30, p. 12);

iii)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių (OL L 286, 2009 10 31, p. 36);

iv)  2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (OL L 201, 2008 7 30, p. 8);

v)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7);

vi)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23);

vii)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

7.  Nuostatos dėl cheminių medžiagų, kaip reglamentuojama 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiu Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

8.  Nuostatos dėl ekologiškų produktų, kaip reglamentuojama 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).

F.  2 straipsnio a punkto vi papunktis – radiacinė sauga ir branduolinė sauga

Branduolinės saugos taisyklės, kaip reglamentuojama:

i)  2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18);

ii)  2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12);

iii)  2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1);

iv)  2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48);

v)  2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės (OL L 337, 2006 12 5, p. 21);

vi)  2016 m. sausio 15 d. Tarybos reglamentu (Euratomas) 2016/52, kuriuo nustatomi didžiausi leidžiami maisto produktų ir pašarų radioaktyviojo užterštumo po branduolinės ar radiologinės avarijos lygiai, ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 bei Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89 ir (Euratomas) Nr. 770/90 (OL L 13, 2016 1 20, p. 2);

vii)  1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 1493/93 dėl radioaktyviųjų medžiagų vežimo tarp valstybių narių.

G.  2 straipsnio a punkto vii papunktis – maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė:

1.  Sąjungos maisto ir pašarų teisė, reglamentuojama remiantis principais ir reikalavimais, kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

2.  Gyvūnų sveikata, kaip reglamentuojama:

i)   2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

ii)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

3.  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

4.   Gyvūnų apsaugos ir gerovės nuostatos ir standartai, kaip reglamentuojama:

i)  1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23);

ii)  2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančiu Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1);

iii)  2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009 11 18, p. 1);

iv)  1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (OL L 94, 1999 4 9, p. 24).

H.  2 straipsnio a punkto viii papunktis – visuomenės sveikata:

1.  Priemonės, kuriomis nustatomi aukšti žmogaus kilmės organų ir medžiagų kokybės bei saugos standartai, kaip reglamentuojama:

i)  2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, nustatančia žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičiančia Direktyvą 2001/83/EB (OL L 33, 2003 2 8, p. 30);

ii)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatančia žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (OL L 102, 2004 4 7, p. 48);

iii)  2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/53/ES dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo (OL L 207, 2010 8 6, p. 14).

2.  Priemonės, kuriomis nustatomi aukšti vaistų ir medicinos tikslams naudojamų prietaisų kokybės bei saugos standartai, kaip reglamentuojama:

i)  1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (OL L 18, 2000 1 22, p. 1);

ii)  2001 m. lapkričio 6 d. Direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67);

iii)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43);

iv)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1);

v)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/20/EB, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 378, 2006 12 27, p. 1);

vi)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiančiu Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 324, 2007 12 10, p. 121);

vii)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

3.  Pacientų teisės, kaip reglamentuojama 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

4.  Tabako ir susijusių gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas, kaip reglamentuojama 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 1).

I.  2 straipsnio a punkto ix papunktis – vartotojų apsauga:

Vartotojų teisės ir vartotojų apsauga, kaip reglamentuojama:

i)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27);

ii)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12);

iii)  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16);

iv)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22);

v)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančia Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66);

vi)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64);

vii)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

J.  2 straipsnio a punkto x papunktis – privatumo ir asmens duomenų apsauga bei tinklo ir informacinių sistemų saugumas:

i)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37);

ii)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1);

iii)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

II dalis

Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į šiuos Sąjungos teisės aktus:

A.  2 straipsnio a punkto ii papunktis – finansinės paslaugos, produktai ir rinkos, ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija:

1.  Finansinės paslaugos:

i)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32);

ii)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37);

iii)  2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87);

iv)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1);

v)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338);

vi)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349);

vii)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1);

viii)  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1);

ix)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1);

x)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19);

xi)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

2.  Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija:

i)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73);

ii)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5 p. 1).

B.  2 straipsnio a punkto iv papunktis – transporto sauga:

i)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (OL L 122, 2014 4 24, p. 18);

ii)  2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, 2013 12 10, p. 1);

iii)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

C.  2 straipsnio a punkto v papunktis – aplinkos apsauga:

i)  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66).

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

Atlikdama Direktyvos 27 straipsnyje numatytą peržiūrą, Komisija, kai tinkama, pagal SESV 154 straipsnį pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, apsvarstys galimybę pateikti pasiūlymą išplėsti jos taikymo sritį tam tikriems SESV 153 ir 157 straipsniais grindžiamiems aktams.

(1) OL C 405, 2018 11 9, p. 1.
(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 155.
(3)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(4)OL C [...], [...], p. [...].
(5)OL C [...], [...], p. [...].
(6)OL C [...], [...], p. [...].
(7)2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(8)2010 m. gruodžio 8 d. komunikatas „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“.
(9)Atitinkami Sąjungos derinamieji teisės aktai aprašyti ir išvardyti Reglamente [XXX], kuriuo nustatomos Sąjungos derinamųjų teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros (2017/0353 (COD)).
(10)Reglamentuojama 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (EB) 2001/95 dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, p. 4).
(11)2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).
(12)2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, p. 57).
(13)COM(2018) 10 final.
(14)2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos (OL L 178, p. 66).
(15)2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 219, 2014 7 25, p. 42).
(16)2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, p. 1).
(17)OL L 84, p. 1.
(18)2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti.
(19)OL C 313, 1996 10 23, p. 1.
(20)OL C 151, 1997 5 20, p. 1.
(21)OL L 173, p. 1.
(22)2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms (OL L 332, p. 126).
(23)OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
(24)CM/Rec(2014)7.
(25)Nurodyta pirmiau.
(26)2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos (OL L 122, p. 18).
(27)2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66).
(28)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(29)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(30)2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL L 297, 2016 11 4, p. 1).
(31)2017/0353 (COD) – šiuo metu tai pasiūlymas dėl ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/... dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011, iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2004/42/EB, reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011, kurio priede išvardyti visi suderinti teisės aktai, kuriuos nustatyti gaminio dizaino ir ženklinimo reikalavimai.


Kolektyvinis investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Direktyva) ***I
PDF 226kWORD 58k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu (COM(2018)0092 – C8-0111/2018 – 2018/0041(COD))
P8_TA-PROV(2019)0367A8-0430/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0092),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0111/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0430/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu

P8_TC1-COD(2018)0041


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  bendri Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES(5) tikslai yra užtikrinti vienodas sąlygas kolektyvinio investavimo subjektams ir panaikinti apribojimus laisvam kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų judėjimui Sąjungoje, sykiu užtikrinant vienodesnę investuotojų apsaugą. Tie tikslai iš esmės pasiekti, tačiau tam tikros kliūtys vis dar trukdo fondų valdytojams visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos privalumais;

(2)  šią direktyvą papildo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/...(6)(7). Tame reglamente nustatytos papildomos taisyklės ir procedūros, susijusios su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (toliau – KIPVPS) ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojais (toliau –AIFV). Tuo reglamentu ir šia direktyva turėtų būti bendrai dar labiau suderintos sąlygos vidaus rinkoje veikiantiems fondų valdytojams ir sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu mastu platinti jų valdomų fondų investicinius vienetus ar akcijas;

(3)  būtina pašalinti reguliavimo spragą ir suderinti pranešimo kompetentingoms institucijoms apie su KIPVPS susijusius pakeitimus procedūrą su Direktyvoje 2011/61/ES nustatyta pranešimo procedūra;

(4)  Reglamentu (ES) 2019/...+ toliau sustiprinami principai, taikomi Direktyva 2009/65/EB reglamentuojamiems rinkodaros pranešimams, ir išplečiama jų taikymo sritis, kad apimtų ir AIFV, taip užtikrinant aukštą investuotojų apsaugos standartą nepriklausomai nuo investuotojų tipo. Atitinkamos Direktyvos 2009/65/EB nuostatos, susijusios su rinkodaros pranešimais ir nacionalinių įstatymų ir taisyklių dėl KIPVPS investicinių vienetų rinkodaros tvarkos prieinamumu, yra nebereikalingos ir todėl turėtų būti išbrauktos;

(5)  paaiškėjo, kad Direktyvos 2009/65/EB nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad KIPVPS suteiktų priemones investuotojams, tokios, kokios buvo įgyvendintos tam tikrose nacionalinėse teisinėse sistemose, pernelyg apsunkina veiklą. Be to, vietinėmis priemonėmis taip, kaip numatyta toje direktyvoje, investuotojai naudojasi retai. Pageidaujamas ryšių palaikymo būdas pasikeitė: investuotojai su fondo valdytojais bendrauja tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis arba telefonu, o mokėjimo ir išpirkimo operacijos vykdomos kitais kanalais. Nors tos vietinės priemonės šiuo metu naudojamos administraciniais tikslais, pavyzdžiui, siekiant susigrąžinti reguliavimo mokesčius tarpvalstybiniu mastu, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami kitais būdais, įskaitant kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Todėl reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų modernizuoti ir patikslinti reikalavimai dėl priemonių teikimo mažmeniniams investuotojams, o valstybės narės neturėtų reikalauti fizinio buvimo vietoje siekiant teikti tokias priemones. Bet kokiu atveju tomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad investuotojai turėtų prieigą prie informacijos, kuria naudotis jie turi teisę;

(6)  siekiant užtikrinti, kad požiūris į mažmeninius investuotojus būtų nuoseklus, būtina, kad su priemonėmis susiję reikalavimai taip pat būtų taikomi AIFV, kai valstybės narės jiems leidžia savo teritorijoje platinti alternatyvaus investavimo fondų (toliau – AIF) investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams;

(7)  aiškių ir vienodų sąlygų, reglamentuojančių KIPVPS arba AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimą priimančiojoje valstybėje narėje, trūkumas lemia ekonominį ir teisinį netikrumą fondų valdytojams. Todėl direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES turėtų būti nustatytos aiškios sąlygos ▌, kuriomis galima panaikinti pranešimą apie kai kurių arba visų investicinių vienetų ar akcijų platinimo priemones. Tos sąlygos turėtų būti nustatytos taip, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp, viena vertus, kolektyvinių investavimo subjektų ar jų valdytojų galimybės, tenkinant nustatytas sąlygas, panaikinti jų investicinių vienetų ar akcijų platinimo priemones ir, kita vertus, investuotojų į tokius subjektus interesų;

(8)  galimybė nutraukti KIPVPS arba AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimą tam tikroje valstybėje narėje neturėtų neigiamai paveikti nei investuotojų, nei sumažinti jų apsaugos pagal Direktyvą 2009/65/EB ar Direktyvą 2011/61/ES, visų pirma, jų teisės gauti tikslią informaciją apie tęsiamą tų fondų veiklą;

(9)  pasitaiko atvejų, kai AIFV, norinčiam patikrinti investuotojų susidomėjimą tam tikra investavimo idėja ar investavimo strategija, pagal skirtingas nacionalines teisines sistemas taikoma skirtinga išankstinio platinimo tvarka. Išankstinio platinimo apibrėžtys ir sąlygos, kuriomis jis leidžiamas, labai skiriasi tarp tų valstybių narių, kuriose jis leidžiamas; tuo tarpu kitose valstybėse narėse išankstinio platinimo sąvokos iš viso nėra. Kad tie skirtumai būtų panaikinti, reikėtų nustatyti suderintą išankstinio platinimo apibrėžtį ir sąlygas, kuriomis ES AIFV gali užsiimti išankstiniu platinimu;

(10)  kad išankstinis platinimas būtų pripažintas pagal Direktyvą 2011/61/ES, jis turėtų būti skirtas potencialiems profesionaliesiems investuotojams ir būti susijęs su investavimo idėja arba investavimo strategija, siekiant patikrinti jų susidomėjimą dar neįsteigtu AIF ar padaliniu arba jau įsteigtu AIF ar padaliniu, apie kurio investicinių vienetų ar akcijų platinimą dar nepranešta pagal tą direktyvą. Atitinkamai išankstinio platinimo metu investuotojams neturėtų būti įmanoma pasirašyti AIF investicinių vienetų ar akcijų ir neturėtų būti leidžiama dalyti potencialiems profesionaliesiems investuotojams pasirašymo formų ar panašių dokumentų nei galutiniu, nei projekto pavidalu. ES AIFV turėtų užtikrinti, kad investuotojai neįsigytų AIF vienetų ar akcijų išankstinio platinimo metu ir kad investuotojai, į kuriuos kreipiamasi vykdant išankstinį platinimą, galėtų įsigyti to AIF vienetus ar akcijas tik platinimo, leidžiamo pagal Direktyvą 2011/61/ES, metu. Visi atvejai, kai per 18 mėnesių nuo ES AIFV išankstinio platinimo pradžios profesionalūs investuotojai pasirašo AIF, kuris buvo nurodytas vykdant išankstinį platinimą teiktoje informacijoje, arba remiantis išankstiniu platinimu įsteigto AIF vienetų ar akcijų, turėtų būti laikomi platinimo padariniu ir turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES nurodytos taikytinos pranešimo procedūros. Siekiant užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų vykdyti išankstinio platinimo jų valstybėje narėje kontrolės įgaliojimus, ES AIFV turėtų per 2 savaites nuo išankstinio platinimo pradžios nusiųsti neoficialų laišką popierine arba elektronine forma savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir nurodyti, be kita ko, kuriose valstybėse narėse jis vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, kokia yra ar kokia buvo išankstinio platinimo trukmė ir įskaitant, jei taikytina, pateikti savo AIF ir AIF padalinių, kurie įtraukiami ar buvo įtraukti į išankstinį platinimą, sąrašą. ES AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų nedelsdamos apie tai informuoti valstybių narių, kuriose ES AIFV vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, kompetentingas institucijas;

(11)  ES AIFV turėtų užtikrinti, kad jų išankstinio platinimo veikla būtų tinkamai dokumentuota;

(12)  nacionalinės teisės aktai, taisyklės ir administracinės nuostatos, būtinos siekiant laikytis Direktyvos 2011/61/ES ir ypač suderintų išankstinio platinimo taisyklių, turėtų nestatyti ES AIFV į nepalankią padėtį, palyginti su ne ES AIFV. Tai taikytina tiek esant dabartinei padėčiai, kai ne ES AIFV neturi teisės platinti visoje ES, tiek tokiai padėčiai, kai imamos taikyti Direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl tokio leidimo platinti;

(13)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina sinchronizuoti atitinkamų nacionalinės teisės aktų, taisyklių ir administracinių nuostatų, kuriais įgyvendinama ši direktyva, ir Reglamento (ES) 2019/...(8) nuostatų, susijusių su rinkodaros pranešimais ir išankstiniu platinimu, taikymo datas;

(14)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(9) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/65/EB iš dalies keičiama taip:

1)  17 straipsnio 8 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

▌"

„Jeigu atlikus pirmoje pastraipoje nurodytą pakeitimą valdymo įmonė nebeatitiktų šios direktyvos, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per 15 darbo dienų nuo visos pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos praneša valdymo įmonei, kad ji negali įgyvendinti to pakeitimo. Tokiu atveju valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamai informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas pakeitimas įgyvendinamas po to, kai informacija buvo perduota pagal antrą pastraipą, ir dėl to pakeitimo valdymo įmonė nebeatitinka šios direktyvos, valdymo įmonės buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos imasi visų atitinkamų priemonių pagal 98 straipsnį ir nepagrįstai nedelsdamos informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas apie priemones, kurių imtasi.“;

"

2)  77 straipsnis išbraukiamas;

3)  91 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

4)  92 straipsnis pakeičiamas taip:"

„92 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad KIPVPS ▌kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis ketina prekiauti savo investiciniais vienetais, sudarytų sąlygas naudotis priemonėmis, kad būtų galima atlikti šias užduotis:

   a) apdoroti ▌pasirašymo, ▌atpirkimo ir išpirkimo pavedimus ir atlikti kitus mokėjimus, susijusius su KIPVPS investiciniais vienetais, investicinių vienetų turėtojams pagal IX skyriuje reikalaujamuose dokumentuose nustatytas sąlygas;
   b) investuotojams teikti informaciją, kaip galima pateikti a punkte nurodytus pavedimus ir kaip išmokamos atpirkimo arba išpirkimo pajamos;
   c) sudaryti sąlygas tvarkyti informaciją ir naudotis 15 straipsnyje nurodytomis procedūromis ir tvarka, susijusiomis su investuotojų naudojimusi savo teisėmis, atsirandančiomis dėl jų investicijų į KIPVPS valstybėje narėje, kurioje prekiaujama KIPVPS investiciniais vienetais;
   d) suteikti galimybių investuotojams susipažinti su informacija ir dokumentais, reikalaujamas pagal IX skyrių, 94 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir gauti jų kopijas;
   e) teikti investuotojams su tomis priemonėmis atliekamomis užduotimis susijusią svarbią informaciją patvariojoje laikmenoje ir
   f) veikti kaip komunikacijos su kompetentingomis institucijomis informacinis punktas.

2.  Valstybės narės nereikalauja KIPVPS ▌fizinio buvimo priimančiojoje valstybėje narėje arba paskirti trečiosios šalies 1 dalies tikslais.

3.  KIPVPS ▌užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoms užduotims atlikti skirtos priemonės, įskaitant elektroniniu būdu, būtų ▌:

   a) ▌valstybės narės, kurioje prekiaujama KIPVPS investiciniais vienetais, oficialiąja kalba arba viena iš jos oficialiųjų kalbų, arba tos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinta kalba;
   b) taikomos paties KIPVPS ▌, trečiosios šalies, kuriai taikomos taisyklės ir priežiūra, reglamentuojančios vykdytinas užduotis, arba jų abiejų.

Taikant b punktą, jeigu užduotis turi atlikti trečioji šalis, tos trečiosios šalies skyrimas patvirtinamas rašytine sutartimi, kurioje nurodoma, kurių iš 1 dalyje nurodytų užduočių KIPVPS ▌neatlieka, ir tai, kad trečioji šalis iš KIPVPS ▌ gauna visą atitinkamą informaciją ir dokumentus.“;

"

5)  93 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Laišku pateikiamame pranešime taip pat nurodoma informacija, be kita ko, adresas, būtina sąskaitai faktūrai išrašyti arba norint pranešti apie bet kokius priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos taikomus teisės aktuose nustatytus mokesčius ar rinkliavas, taip pat pateikiama informacija apie 92 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių atlikimo priemones.“;

"

b)   ▌8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Pasikeitus informacijai, pateiktai pranešime pagal 1 dalį, arba įvykus pasikeitimui, susijusiam su skirtingų klasių akcijomis, kuriomis ketinama prekiauti, KIPVPS, likus bent mėnesiui iki to pakeitimo įgyvendinimo, apie jį raštu praneša tiek KIPVPS buveinės valstybės narės, tiek KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Jeigu atlikus pirmoje pastraipoje nurodytą pakeitimą KIPVPS nebeatitiktų šios direktyvos, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per 15 darbo dienų nuo visos pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos praneša KIPVPS, kad jis negali įgyvendinti to pakeitimo. Tuo atveju KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamai informuoja KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas pakeitimas įgyvendinamas po to, kai informacija buvo perduota pagal antrą pastraipą, ir dėl to pakeitimo KIPVPS nebeatitinka šios direktyvos, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 98 straipsniu, imasi visų atitinkamų priemonių, įskaitant, jei būtina, aiškų draudimą prekiauti KIPVPS investiciniais vienetais, ir nepagrįstai nedelsdamos informuoja KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas apie priemones, kurių imtasi.“;

"

6)  įterpiamas šis straipsnis:"

„93a straipsnis

1.  ▌Valstybės narės ▌užtikrina, kad KIPVPS galėtų panaikinti pranešimą apie vienetų, įskaitant, kai taikytina, apie akcijų klases, prekybos priemones valstybėje narėje, apie kurią jis yra pranešęs pagal 93 straipsnį, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

   a) pateikiamas visa apimantis pasiūlymas netaikant jokių mokesčių ar atskaitymų atpirkti arba išpirkti visus tokius investicinius vienetus, kuriuos turi investuotojai toje valstybėje narėje, jis viešai skelbiamas bent 30 darbo dienų laikotarpį ir tiesiogiai arba per finansinius tarpininkus individualiai adresuojamas kiekvienam investuotojui, kurio tapatybė yra žinoma, toje valstybėje narėje;
   b) ketinimas panaikinti tokių investicinių vienetų prekybos priemones toje valstybėje narėje ▌viešai paskelbiamas viešai prieinamoje erdvėje, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, kurios yra įprastos prekiaujant KIPVPS investiciniais vienetais ir tinkamos tipiškam KIPVPS investuotojui;
   c) visi susitarimai su finansų tarpininkais ar įgaliotais asmenimis pakeičiami arba nutraukiami nuo pranešimo panaikinimo dienos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių tų investicinių vienetų, kurie nurodyti 2 dalyje nurodytame pranešime, siūlymų ar pateikimų.

Pateikiant a ir b punktuose nurodytą informaciją, aiškiai nurodomos pasekmės investuotojams, jeigu jie nepriims pasiūlymo atpirkti ar išpirkti jų turimų vienetų.

Informacija, nurodyta pirmos pastraipos a ir b punktuose, pateikiama valstybės narės, apie kurią KIPVPS yra pranešęs pagal 93 straipsnį, oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų, arba tos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinta kalba. Nuo pirmos pastraipos c punkte nurodytos datos KIPVPS neteikia jokių naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių savo investicinių vienetų, kuriems buvo taikomas pranešimo panaikinimas, siūlymų toje valstybėje narėje ir joje jų nepateikia.

2.  KIPVPS savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia pranešimą, kuriame pateikiama 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyta informacija.

3.  KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patikrina, ar pagal 2 dalį KIPVPS pateiktas pranešimas yra išsamus. KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo išsamaus pranešimo gavimo dienos perduoda tą pranešimą valstybės narės, įvardytos 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI.

Perdavusios pranešimą pagal pirmą pastraipą, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie tą perdavimą nedelsdamos praneša KIPVPS.

4.  KIPVPS ▌teikia investuotojams, kurie tebėra investavę į KIPVPS, ir KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios reikalaujama pagal 68–82 straipsnius ir pagal 94 straipsnį.

5.  KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos valstybės narės, įvardytos šio straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingoms institucijoms perduoda informaciją apie visus 93 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų pakeitimus.

6.   Valstybės narės, įvardytos šio straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingos institucijos turi tas pačias teises ir pareigas kaip KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, kaip nustatyta 21 straipsnio 2 dalyje, 97 straipsnio 3 dalyje ir 108 straipsnyje. Nedarant poveikio kitai stebėsenos veiklai ir priežiūros įgaliojimams, nurodytiems 21 straipsnio 2 dalyje ir 97 straipsnyje, nuo informacijos perdavimo pagal šio straipsnio 5 dalį dienos valstybės narės, įvardytos šio straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingos institucijos nereikalauja, kad atitinkamas KIPVPS įrodytų, jog laikosi nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, kuriais reglamentuojami prekybos reikalavimai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/...*(10) 5 straipsnyje.

7.  Valstybės narės 4 dalies tikslais leidžia naudoti visas elektronines ar kitas nuotolinio ryšio priemones, jeigu informacijos ir ryšių priemonės yra prieinamos investuotojams valstybės narės, kurioje yra investuotojai, oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų, arba tos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinta kalba.“;

_____________

* ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/... dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014 (OL L ...).“;

"

7)  95 straipsnio 1 dalies a punktas išbraukiamas;

2 straipsnis

Direktyvos 2011/61/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2011/61/ES iš dalies keičiama taip:

1)  4 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„aea) išankstinis platinimas – ES AIFV arba jo vardu vykdomas tiesioginis arba netiesioginis informacijos apie investavimo strategijas arba investavimo idėjas teikimas arba komunikacija potencialiems profesionaliems investuotojams, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruotąją buveinę Sąjungoje, siekiant patikrinti jų susidomėjimą valstybėje narėje, kurioje yra potencialių investuotojų nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė, dar neįsteigtu AIF arba padaliniu arba įsteigtu AIF ar padaliniu, apie kurį dar nepranešta platinimo tikslais pagal 31 ar 32 straipsnį; tas informacijos teikimas ar komunikacija nė vienu atveju neprilygsta pasiūlymui potencialiam investuotojui investuoti į to AIF ar AIF padalinio vienetus ar akcijas ar jų pateikimui;“;

"

2)  VI SKYRIAUS pradžioje įterpiamas šis straipsnis:"

„30a straipsnis

ES AIFV vykdomo išankstinio platinimo Sąjungoje sąlygos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad leidimą turintis ES AIFV galėtų užsiimti išankstiniu platinimu Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai potencialiems profesionaliems investuotojams teikiama informacija:

   a) yra pakankama, kad investuotojai galėtų įsipareigoti įsigyti konkretaus AIF investicinius vienetus ar akcijas;
   b) prilygsta pasirašymo formoms ar panašiems dokumentams projekto ar galutiniu pavidalu ir
   c) prilygsta dar neįsteigto AIF ▌steigiamiesiems dokumentams, prospektui arba siūlymo dokumentams ▌galutiniu pavidalu ▌.

Tais atvejais, kai teikiami prospekto arba siūlymo dokumentų projektai, tokiuose dokumentuose neturi būti visos informacijos, kurios pakaktų, kad investuotojai galėtų priimti investavimo sprendimus, ir turi būti aiškiai nurodyta, kad:

   a) dokumentai neprilygsta pasiūlymui arba kvietimui pasirašyti AIF investicinių vienetų ar akcijų ir
   b) juose pateikta informacija neturėtų būti remiamasi, nes ji yra neišsami ir gali būti keičiama.

Valstybės narės užtikrina, kad iš ES AIFV nebūtų reikalaujama nurodyti kompetentingoms institucijoms ▌išankstinio platinimo turinio ar adresatų ar įvykdyti kokių nors kitų sąlygų ar reikalavimų, kurie nėra nustatyti šiame straipsnyje, prieš jam pradedant vykdyti išankstinį platinimą.

2.  ES AIFV užtikrina, kad investuotojai neįsigytų AIF vienetų ar akcijų išankstinio platinimo metu ir kad investuotojai, į kuriuos kreipiamasi vykdant išankstinį platinimą, galėtų įsigyti to AIF vienetus ar akcijas tik platinimo, leidžiamo pagal 31 ar 32 straipsnį, metu.

Visi atvejai, kai per 18 mėnesių nuo ES AIFV išankstinio platinimo pradžios, profesionalūs investuotojai pasirašo AIF, kuris buvo nurodytas vykdant išankstinį platinimą teiktoje informacijoje, arba remiantis išankstiniu platinimu įsteigto AIF vienetų ar akcijų, laikomi platinimo padariniu ir taikomos 31 ir 32 straipsniuose nurodytos taikytinos pranešimo procedūros.

Valstybės narės užtikrina, kad ES AIFV per dvi savaites nuo išankstinio platinimo pradžios savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiųstų neoficialų laišką popierine ar elektronine forma. Tame laiške nurodoma, kuriose valstybėse narėse ir kuriais laikotarpiais yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, taip pat pateikiamas trumpas tos veiklos aprašymas, be kita ko, informacija apie pristatytas investavimo strategijas ir, kai taikytina, AIF ir AIF padalinių, įtrauktų į išankstinį platinimą, sąrašas. ES AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja valstybių narių, kuriose ES AIFV vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, kompetentingas institucijas. Valstybės narės, kurioje vykdomas arba buvo vykdomas išankstinis platinimas, kompetentingos institucijos gali paprašyti ES AIFV buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti išsamesnės informacijos apie jos teritorijoje vykdomą arba vykdytą išankstinį platinimą.

3.  Trečioji šalis gali vykdyti išankstinį platinimą leidimą turinčio ES AIFV vardu tik tais atvejais, kai ji turi investicinės įmonės leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES*, kredito įstaigos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES**, KIPVPS valdymo įmonės leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, AIFV leidimą pagal šią direktyvą arba priklausomo agento leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES. Tokiai trečiajai šaliai taikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.  ES AIFV užtikrina, kad jo išankstinio platinimo veikla būtų tinkamai dokumentuota.

_____________

* 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

** 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“;

"

3)  32 straipsnio 7 dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:"

„Jeigu po atlikto planuoto pakeitimo AIFV vykdomas AIF valdymas nebeatitiktų šios direktyvos arba AIFV kitaip nebeatitiktų šios direktyvos, atitinkamos AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per 15 darbo dienų nuo visos pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja AIFV, kad jis negali įgyvendinti to pakeitimo. Tuo atveju AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos atitinkamai informuoja AIFV priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas.

Jeigu planuotas pakeitimas įgyvendinamas nepaisant pirmos ir antros pastraipų arba jeigu įvyko neplanuotas pakeitimas ir dėl šio pakeitimo AIFV vykdomas AIF valdymas nebeatitinka šios direktyvos arba AIFV kitaip nebeatitinka šios direktyvos, AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 46 straipsniu, imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant, jei būtina, aiškų draudimą platinti AIF investicinius vienetus ir akcijas, ir nepagrįstai nedelsdamos atitinkamai informuoja AIFV priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas.

Jei pakeitimai nedaro įtakos AIFV vykdomo AIF valdymo atitikčiai šiai direktyvai arba AIFV atitikčiai šiai direktyvai kitais atžvilgiais, AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per mėnesį apie tuos pakeitimus praneša AIFV priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.“;

"

4)  įterpiamas šis straipsnis:"

„32a straipsnis

Pranešimo apie kai kurių arba visų ES AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimo priemones valstybėse narėse, kurios nėra AIFV buveinės valstybė narė, panaikinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad ES AIFV galėtų panaikinti pranešimą apie kai kurių arba visų savo valdomų AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimo priemones valstybėje narėje, apie kurią jis pranešė pagal 32 straipsnį, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

   a) išskyrus uždaro tipo AIF ir fondų, reglamentuojamų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/760*, atvejus, pateikiamas visa apimantis pasiūlymas netaikant jokių mokesčių ar atskaitymų atpirkti arba išpirkti visus tokius investicinius vienetus, kuriuos turi investuotojai toje valstybėje narėje, jis viešai skelbiamas bent 30 darbo dienų laikotarpį ir tiesiogiai arba per finansinius tarpininkus individualiai adresuojamas kiekvienam investuotojui, kurio tapatybė yra žinoma, toje valstybėje narėje;
   b) ketinimas panaikinti kai kurių arba visų AIF investicinių vienetų platinimo priemones toje valstybėje narėje ▌viešai paskelbiamas viešai prieinamoje erdvėje, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, kurios yra įprastos platinant AIF investicinius vienetus ir tinkamos tipiškam AIF investuotojui;
   c) visi susitarimai su finansų tarpininkais ar įgaliotais asmenimis pakeičiami arba nutraukiami nuo pranešimo panaikinimo dienos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių tų investicinių vienetų ar akcijų, kurie nurodyti 2 dalyje nurodytame pranešime, siūlymų ar pateikimų.

Nuo pirmos pastraipos c punkte nurodytos datos AIFV neteikia jokių naujų ar tolesnių tiesioginių ar netiesioginių savo valdomo AIF investicinių vienetų ar akcijų siūlymų valstybėje narėje, apie kurią jis pateikė pranešimą pagal 2 dalį.

2.  AIFV savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia pranešimą, kuriame pateikiama 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyta informacija.

3.  AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patikrina, ar pagal 2 dalį AIFV pateiktas pranešimas yra išsamus. AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo išsamaus pranešimo gavimo dienos perduoda tą pranešimą valstybės narės, įvardytos 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI.

Perdavusios pranešimą pagal pirmą pastraipą, AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie tą perdavimą nedelsdamos praneša AIFV.

36 mėnesių laikotarpiu nuo 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytos datos AIFV valstybėje narėje, įvardytoje 2 dalyje nurodytame pranešime, nevykdo ES AIF investicinių vienetų ar akcijų, nurodytų pranešime arba susijusių su panašiomis investavimo strategijomis ar investavimo idėjomis, išankstinio platinimo.

4.  AIFV ▌teikia investuotojams, kurie tebėra investavę į ES AIF, ir AIFV buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms informaciją, kurios reikalaujama pagal 22 ir 23 straipsnius.

5.  AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos valstybės narės, įvardytos 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingoms institucijoms perduoda informaciją apie visus IV priedo b–f punktuose nurodytų dokumentų ir informacijos pakeitimus.

6.  Valstybės narės, įvardytos 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingos institucijos turi tas pačias teises ir pareigas kaip AIFV priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, kaip nustatyta 45 straipsnyje.

7.  Nedarant poveikio kitiems priežiūros įgaliojimams, nurodytiems 45 straipsnio 3 dalyje, nuo informacijos perdavimo pagal šio straipsnio 5 dalį dienos valstybės narės, įvardytos 2 dalyje nurodytame pranešime, kompetentingos institucijos nereikalauja, kad atitinkamas AIFV įrodytų, jog laikosi nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, kuriais reglamentuojami platinimo reikalavimai, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/...**(11) 5 straipsnyje.

8.  Valstybės narės 4 dalies tikslais leidžia naudoti elektronines ar kitas nuotolinio ryšio priemones.

_____________

* 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98).

** ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/... dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014 (OL L ...).“;

"

5)  33 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:"

„Jeigu po atlikto planuoto pakeitimo AIFV vykdomas AIF valdymas nebeatitiktų šios direktyvos arba AIFV kitaip nebeatitiktų šios direktyvos, atitinkamos AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per 15 darbo dienų nuo visos pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja AIFV, kad jis negali įgyvendinti pakeitimo.

Jeigu planuotas pakeitimas įgyvendinamas nepaisant pirmos ir antros pastraipų arba jeigu įvyko neplanuotas pakeitimas ir dėl šio pakeitimo AIFV vykdomas AIF valdymas nebeatitinka šios direktyvos arba AIFV kitaip nebeatitinka šios direktyvos, AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 46 straipsniu, imasi visų atitinkamų priemonių ir nepagrįstai nedelsdamos atitinkamai informuoja AIFV priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas.“;

"

6)  įterpiamas šis straipsnis:"

„43a straipsnis

Mažmeniniams investuotojams prieinamos priemonės

1.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2015/760 ▌26 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad AIFV kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis ketina platinti AIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams, suteiktų galimybių naudotis priemonėmis, kad būtų galima atlikti šias užduotis:

   a) apdoroti investuotojų pasirašymo, mokėjimo, atpirkimo ir išpirkimo pavedimus, susijusius su AIF investiciniais vienetais ar akcijomis, pagal AIF ▌dokumentuose nustatytas sąlygas;
   b) investuotojams teikti informaciją, kaip galima pateikti a punkte nurodytus pavedimus ir kaip išmokamos atpirkimo arba išpirkimo pajamos;
   c) sudaryti sąlygas tvarkyti informaciją, susijusią su investuotojų naudojimusi savo teisėmis, atsirandančiomis dėl jų investicijų į AIF valstybėje narėje, kurioje platinami AIF investiciniai vienetai ar akcijos;
   d) investuotojams pateikti informaciją ir dokumentus, reikalaujamus pagal 22 ir 23 straipsnius, patikrinimo tikslais ir jų kopijoms gauti;
   e) teikti investuotojams su tomis priemonėmis atliekamomis užduotimis susijusią svarbią informaciją patvariojoje laikmenoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies m punkte ir
   f) veikti kaip bendravimo su kompetentingomis institucijomis punktas.

2.  Valstybės narės nereikalauja AIFV fizinio buvimo priimančiojoje valstybėje narėje arba paskirti trečiosios šalies 1 dalies tikslais.

3.  AIFV užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoms užduotims atlikti skirtos priemonės, įskaitant elektroniniu būdu, būtų ▌:

   a) ▌valstybės narės, kurioje platinami AIF investiciniai vienetai, oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų, arba tos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinta kalba;
   b) taikomos paties AIFV ▌, trečiosios šalies, kuriai taikomos taisyklės ir priežiūra, reglamentuojančios vykdytinas užduotis, arba jų abiejų.

Taikant b punktą, jeigu užduotis atlieka trečioji šalis, tos trečiosios šalies skyrimas patvirtinamas rašytine sutartimi, kurioje nurodoma, kurių iš 1 dalyje nurodytų užduočių AIFV neatlieka, ir tai, kad trečioji šalis iš AIFV gauna visą atitinkamą informaciją ir dokumentus.“;

"

7)  įterpiamas šis straipsnis:"

„69a straipsnis

Leidimo platinti visoje ES tvarkos vertinimas

Prieš įsigaliojant 67 straipsnio 6 dalyje nurodytiems deleguotiesiems aktams, pagal kuriuos pradedamos taikyti 35 straipsnyje ir 37–41 straipsniuose nustatytos taisyklės, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, atsižvelgdama į šioje direktyvoje numatytos leidimo platinti visoje ES tvarkos vertinimo rezultatą, įskaitant galimybės taikyti tokią tvarką ne ES AIFV vertinimą. Su ta ataskaita, jei tikslinga, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

"

8)  IV priedas papildomas šiais punktais:"

„i) būtina kontaktinė informacija, įskaitant adresą, sąskaitai faktūrai išrašyti arba informuoti apie bet kokius priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos taikomus teisės aktuose nustatytus mokesčius ar rinkliavas;

   j) informacija apie priemones, skirtas 43a straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti.“.

"

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Jos taiko tas nuostatas nuo ... [24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip ... [60 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, remdamasi viešomis konsultacijomis ir atsižvelgdama į diskusijas su EVPRI ir kompetentingomis institucijomis, atlieka šios direktyvos taikymo vertinimą. Ne vėliau kaip ... [72 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia šios direktyvos taikymo įvertinimo ataskaitą.

5 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip ... [48 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia ataskaitą, kurioje, be kita ko, įvertina nuostatų, taikomų KIPVPS valdymo įmonėms, tiriančioms investuotojų polinkį investuoti pagal konkrečią investavimo idėją arba investavimo strategiją, suderinimo privalumus ir įvertina, ar tuo tikslu reikia atlikti kokius nors Direktyvos 2009/65/EB pakeitimus.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 50.
(2)OL C 367, 2018 10 10, p. 50.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(5) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(6) ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/... dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014 (OL L ...).
(7)+ OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS .../... (2018/0045(COD)) esančio reglamento numerį ir nuorodoje įrašyti to reglamento numerį, datą ir OL nuorodą.
(8)+ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE‑CONS …/… (2018/0045(COD)), numerį.
(9)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(10)+ OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS .../... (2018/0045(COD)) esančio reglamento numerį ir nuorodoje įrašyti to reglamento numerį, datą ir OL nuorodą.
(11)+ OL: prašom tekste įrašyti dokumente PE-CONS .../... (2018/0045(COD)) esančio reglamento numerį ir nuorodoje įrašyti to reglamento numerį, datą ir OL nuorodą.


Kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Reglamentas) ***I
PDF 242kWORD 58k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013 ir (ES) Nr. 346/2013 (COM(2018)0110 – C8-0110/2018 – 2018/0045(COD))
P8_TA-PROV(2019)0368A8-0431/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0110),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0110/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0431/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014

P8_TC1-COD(2018)0045


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  dėl skirtingų reguliavimo ir priežiūros metodų, taikomų alternatyvaus investavimo fondų (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES(4), įskaitant Europos rizikos kapitalo fondus (toliau – EuVECA), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 345/2013(5), Europos socialinio verslumo fondus (toliau – EuSEF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 346/2013(6), ir Europos ilgalaikių investicijų fondus (toliau – ELTIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/760(7), taip pat kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB(8), investicinių vienetų ar akcijų platinimui tarpvalstybiniu mastu, rinka yra susiskaidžiusi ir kyla kliūčių tarpvalstybiniu mastu platinti AIF ir KIPVPS investicinius vienetus ar akcijas ir jų įsigyti, o tai savo ruožtu gali trukdyti juos platinti kitose valstybėse narėse. Priklausomai nuo subjekto teisinės formos, KIPVPS gali būti išorinio arba vidinio valdymo. Visos šio reglamento nuostatos dėl KIPVPS valdymo įmonių turėtų būti taikomos tiek įmonėms, kurių įprasta veikla yra KIPVPS valdymas, tiek ir KIPVPS, kurie nepaskyrė KIPVPS valdymo įmonės;

(2)  siekiant sustiprinti kolektyvinio investavimo subjektams taikomą reglamentavimo sistemą ir geriau apsaugoti investuotojus, į AIF ir KIPVPS investuojantiems investuotojams skirti rinkodaros pranešimai turėtų būti atpažįstami kaip tokie, juose turėtų būti vienodai aiškiai aprašyta su AIF arba KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų įsigijimu susijusi rizika ir nauda. Be to, visa į rinkodaros pranešimus įtraukiama investuotojams skirta informacija turėtų būti pateikta teisingai, aiškiai ir neklaidinančiai. Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir vienodas AIF ir KIPVPS veiklos sąlygas, rinkodaros pranešimų standartai turėtų būti taikomi AIF ir KIPVPS rinkodaros pranešimams;

(3)  į AIF ir KIPVPS investuojantiems investuotojams skirtuose rinkodaros pranešimuose turėtų būti nurodyta, kur, kaip ir kokia kalba investuotojai gali gauti apibendrintą informaciją apie investuotojų teises, ir juose taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad AIFV, EuSEF valdytojas, EuSEF valdytojas arba KIPVPS valdymo įmonė (toliau – kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai) turi teisę panaikinti platinimo priemones;

(4)  siekiant didinti skaidrumą ir investuotojų apsaugą, taip pat palengvinti prieigą prie informacijos apie nacionalinius įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, taikomas rinkodaros pranešimams, kompetentingos institucijos turėtų paskelbti tokią informaciją savo svetainėse bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, įskaitant neoficialią tokios informacijos santrauką, kuri sudarytų sąlygas kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams susidaryti bendrą vaizdą apie tuos įstatymus ir kitus teisės aktus. Tokią informaciją reikėtų skelbti tik susipažinimo tikslais ir dėl jos neturėtų atsirasti teisinių įpareigojimų. Dėl tų pačių priežasčių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(9) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI) turėtų sukurti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų laikomos rinkodaros pranešimams taikomų nacionalinių reikalavimų santraukos ir pateikiamos nuorodos į kompetentingų institucijų svetainėse paskelbtą informaciją;

(5)  siekiant skatinti laikytis geros praktikos, susijusios su investuotojų apsauga, įtvirtintos nacionaliniuose sąžiningų ir aiškių rinkodaros pranešimų reikalavimuose, įskaitant internete skelbiamų tokių rinkodaros pranešimų aspektus, EVPRI turėtų pateikti gaires dėl tų reikalavimų taikymo rinkodaros pranešimams;

(6)  kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti iš anksto sistemingai informuoti apie rinkodaros pranešimus, kad galėtų ex ante patikrinti, ar tie pranešimai atitinka šį reglamentą ir kitus taikomus reikalavimus, pvz., ar rinkodaros pranešimai yra atpažįstami kaip tokie, ar juose vienodai aiškiai aprašyta išsami su KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų ir, kai valstybė narė leidžia platinti AIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams, su AIF investicinių vienetų ar akcijų įsigijimu susijusi rizika ir nauda, ir ar visa rinkodaros pranešimuose esanti informacija pateikta teisingai, aiškiai ir neklaidinančiai. Tas patikrinimas turėtų būti atliktas per konkretų terminą. Kai kompetentingos institucijos reikalauja informuoti iš anksto, tai neturėtų joms užkirsti kelio atlikti rinkodaros pranešimų ex post patikrinimą;

(7)  kompetentingos institucijos turėtų pateikti EVPRI tokių patikrinimų rezultatus, prašymus dėl pakeitimų ir informaciją apie visas sankcijas, paskirtas kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams. Siekiant, viena vertus, didinti informuotumą ir skaidrumą dėl rinkodaros pranešimams taikomų taisyklių ir, kita vertus, užtikrinti investuotojų apsaugą, EVPRI turėtų kas dvejus metus parengti ir pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tų taisyklių ir jų praktinio taikymo ataskaitą remdamasi kompetentingų institucijų atliekamais rinkodaros pranešimų ex ante ir ex post patikrinimais;

(8)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams ir padėti jiems nuspręsti, ar užsiimti investicinių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimu tarpvalstybiniu mastu, svarbu, kad kompetentingų institucijų taikomi mokesčiai ir rinkliavos už tarpvalstybinę veiklą būtų proporcingi atliktoms priežiūros užduotims ir būtų viešai atskleisti ir kad siekiant padidinti skaidrumą tie mokesčiai ir rinkliavos būtų skelbiami kompetentingų institucijų svetainėse. Dėl tos pačios priežasties nuorodos į kompetentingų institucijų svetainėse paskelbtą informaciją, susijusią su mokesčiais ir rinkliavomis, turėtų būti skelbiamos EVPRI svetainėje, siekiant sukurti bendrą informacijos punktą. EVPRI svetainėje taip pat turėtų būti pateikta interaktyvi priemonė, kuria naudojantis būtų galima apskaičiuoti kompetentingų institucijų taikomų mokesčių ir rinkliavų orientacinius dydžius;

(9)  kad būtų geriau renkami mokesčiai ir rinkliavos ir padidintas su mokesčių ir rinkliavų struktūra susijęs skaidrumas ir aiškumas, kai tokius mokesčius ar rinkliavas taiko kompetentingos institucijos, kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai turėtų gauti sąskaitą faktūrą, individualų mokėjimo lapelį arba mokėjimo nurodymą, kuriuose būtų aiškiai nurodoma mokėtina mokesčių ar rinkliavų suma ir mokėjimo būdas;

(10)  kadangi pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 EVPRI turėtų stebėti ir vertinti rinkos pokyčius savo kompetencijos srityje, dera ir būtina gausinti EVPRI žinias išplečiant šiuo metu egzistuojančias EVPRI duomenų bazes, kad jose būtų sukurta centrinė duomenų bazė, kurioje būtų įtraukti visi AIF ir KIPVPS, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tarpvalstybiniu mastu, tų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai ir valstybės narės, kuriose vyksta platinimas. Tuo tikslu ir siekiant, kad EVPRI galėtų nuolat atnaujinti centrinę duomenų bazę, kompetentingos institucijos turėtų perduoti EVPRI informaciją apie pranešimus, laišku pateiktus pranešimus ir informaciją, kurią jos gavo pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES, susijusią su tarpvalstybine platinimo veikla, taip pat informaciją apie bet kokius tos informacijos pakeitimus, kurie turėtų būti įtraukti į tą duomenų bazę. Tuo tikslu EVPRI turėtų sukurti pranešimų portalą, į kurį kompetentingos institucijos nusiųstų visus dokumentus, susijusius su KIPVPS ir AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimu tarpvalstybiniu mastu;

(11)  siekiant užtikrinti vienodas reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 345/2013, arba reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 346/2013, ir kitų AIF veiklos sąlygas, būtina į tuos reglamentus įtraukti išankstinio platinimo taisykles, kurios būtų tokios pat kaip Direktyvoje 2011/61/ES nustatytos išankstinio platinimo taisyklės. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti sudarytos sąlygos pagal tuos reglamentus registruotiems valdytojams kryptingai pritraukti investuotojus patikrinant jų susidomėjimą numatomomis investicijų į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus ir reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus galimybėmis ar strategijomis;

(12)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014(10) jame nustatyti įpareigojimai iki 2019 m. gruodžio 31 d. netaikomi tam tikroms įmonėms ir asmenims, nurodytiems to reglamento 32 straipsnyje. Tame reglamente taip pat numatyta, kad Komisija turi atlikti jo peržiūrą iki 2018 m. gruodžio 31 d., kad, be kita ko, galėtų įvertinti, ar neturėtų būti pratęstas pereinamojo laikotarpio išimties taikymas, o galbūt, nustačius būtinus koregavimus, Direktyvos 2009/65/EB pagrindinės informacijos investuotojams nuostatas būtų galima pakeisti tame reglamente nustatytomis pagrindinės informacijos dokumento nuostatomis arba tas direktyvos nuostatas prilyginti tame reglamente nustatytoms tokio dokumento nuostatoms;

(13)  siekiant sudaryti sąlygas Komisijai atlikti peržiūrą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014, kaip iš pradžių buvo numatyta, tos peržiūros terminas turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Europos Parlamento kompetentingas komitetas turėtų paremti Komisijos atliekamą peržiūros procesą surengdamas klausymą šia tema su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atstovaujančiais sektoriaus ir vartotojų interesams;

(14)  siekiant, kad investuotojai negautų su tuo pačiu kolektyvinio investavimo subjektu susijusių dviejų skirtingų išankstinio informacijos atskleidimo dokumentų, būtent pagrindinės informacijos investuotojams dokumento, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2009/65/EB, ir pagrindinės informacijos dokumento, kaip reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 1286/2014, kol priimami ir įgyvendinami teisės aktai, kurie bus priimti po Komisijos peržiūros pagal tą reglamentą, valdymo įmonėms pereinamojo laikotarpio išimties, pagal kurią netaikomi įpareigojimai pagal tą reglamentą, taikymas turėtų būti pratęstas 24 mėnesiais. Nedarant poveikio tam pratęsimui, visos susijusios institucijos ir priežiūros institucijos turėtų stengtis veikti kuo greičiau, kad būtų sudarytos sąlygos nustoti taikyti tą pereinamojo laikotarpio išimtį;

(15)  Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomos kompetentingų institucijų skelbiamos informacijos ir pranešimų apie nacionalinius įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, susijusias su jų teritorijoje taikomais platinimo reikalavimais, ir tos informacijos santraukos standartinės formos, šablonai ir procedūros, jų taikomų mokesčių ar rinkliavų už tarpvalstybinę veiklą lygiai ir, kai taikoma, jų apskaičiavimo metodika. Be to, siekiant pagerinti informacijos perdavimą ▌EVPRI, techniniai įgyvendinimo standartai taip pat turėtų būti priimti dėl pranešimų, laiškais pateikiamų pranešimų ir informacijos apie tarpvalstybinę platinimo veiklą, kurios reikalaujama pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES, ir dėl techninių priemonių, būtinų EVPRI įsteigto pranešimų portalo veikimui. Komisija turėtų priimti tuos įgyvendinimo techninius standartus pasitelkdama įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 291 straipsnį, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu;

(16)  būtina nurodyti, kokia konkreti informacija kiekvieną ketvirtį turi būti perduodama EVPRI, siekiant užtikrinti, kad visų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų duomenų bazėse būtų pateikiama naujausia informacija;

(17)  bet koks asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą, kaip antai kompetentingų institucijų vykdomas keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, turėtų būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(11), o bet kokie EVPRI informacijos mainai ir jos perdavimas turėtų būti vykdomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(12);

(18)  siekdamos sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti joms pagal šį reglamentą priskirtas funkcijas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toms institucijoms būtų suteikti visi būtini priežiūros ir tyrimo įgaliojimai;

(19)  ne vėliau kaip ... [5 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija turėtų įvertinti šio reglamento taikymą. Atliekant įvertinimą turėtų būti atsižvelgta į rinkos pokyčius ir įvertinta, ar nustatytomis priemonėmis pavyko pagerinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu;

(20)  ne vėliau kaip ... [2 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija turėtų paskelbti ataskaitą dėl investuotojų prašymų parduoti nesiūlytus investicinius vienetus ir investuotojo iniciatyva atsirandančios paklausos, kurioje nurodytų tos formos fondų vienetų ar akcijų pasirašymo mastą, geografinę aprėptį (įskaitant trečiąsias valstybes) ir poveikį leidimo platinti visoje ES tvarkai;

(21)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina sinchronizuoti nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, kuriais įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/...(13)(14), ir šio reglamento nuostatų, susijusių su rinkodaros pranešimais ir išankstiniu platinimu, taikymo datas;

(22)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kuriant kapitalo rinkų sąjungą padidinti rinkos efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos nacionalinių nuostatų skelbimo, susijusio su kolektyvinio investavimo subjektams taikomais platinimo reikalavimais ir investuotojams skirtais rinkodaros pranešimais, taisyklės, taip pat nustatomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams taikomų mokesčių ir rinkliavų, susijusių su jų tarpvalstybine veikla, bendrieji principai. Jame taip pat numatytas centrinės kolektyvinio investavimo subjektų tarpvalstybinės prekybos duomenų bazės sukūrimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)  alternatyvaus investavimo fondų valdytojams,

b)  KIPVPS valdymo įmonėms, įskaitant bet kokiems KIPVPS, kurie nepaskyrė KIPVPS valdymo įmonės,

c)  EuVECA valdytojams, ir

d)  EuSEF valdytojams.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  alternatyvaus investavimo fondai (AIF) – AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, įskaitant EuVECA, EuSEF ir ELTIF;

b)  alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV) – AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriems suteiktas leidimas pagal tos direktyvos 6 straipsnį;

c)  EuVECA valdytojas – reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 345/2013 3 straipsnio pirmos pastraipos c punkte ir užregistruotas pagal to reglamento 14 straipsnį;

d)  EuSEF valdytojas – reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 346/2013 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir užregistruotas pagal to reglamento 15 straipsnį;

e)  kompetentingos institucijos – kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies h punkte arba Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies f punkte arba ES AIF kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies h punkte;

f)  buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra AIFV, EuVECA valdytojo, EuSEF valdytojo arba KIPVPS valdymo įmonės registruotoji buveinė;

g)  KIPVPS – KIPVPS, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį;

h)  KIPVPS valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte.

4 straipsnis

Rinkodaros pranešimams taikomi reikalavimai

1.  AIFV, EuVECA valdytojai, EuSEF valdytojai ir KIPVPS valdymo įmonės užtikrina, kad visi investuotojams skirti rinkodaros pranešimai būtų atpažįstami kaip tokie, ir juose būtų vienodai aiškiu būdu aprašyta su AIF arba KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų įsigijimu susijusi rizika ir nauda ir kad visa rinkodaros pranešimuose pateikta informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti.

2.  KIPVPS valdymo įmonės užtikrina, kad rinkodaros pranešimai, kuriuose pateikta konkreti informacija apie KIPVPS, neprieštarautų Direktyvos 2009/65/EB 68 straipsnyje nurodytame prospekte pateiktai informacijai ir tos direktyvos 78 straipsnyje nurodytai pagrindinei informacijai investuotojams ar nesumenkintų jos svarbos. KIPVPS valdymo įmonės užtikrina, kad visuose rinkodaros pranešimuose būtų nurodyta, jog egzistuoja prospektas ir galima gauti pagrindinę informaciją investuotojams. Tokiuose rinkodaros pranešimuose nurodoma, kur, kaip ir kokia kalba investuotojai arba potencialūs investuotojai gali gauti prospektą ir pagrindinę informaciją investuotojams, ir pateikiamos nuorodos į tų dokumentų interneto svetaines arba tų svetainių adresai.

3.  2 dalyje nurodytuose rinkodaros pranešimuose nurodoma, kur, kaip ir kokiomis kalbomis investuotojai arba potencialūs investuotojai gali gauti investuotojų teisių santrauką, kurioje atitinkamai nurodoma, kokiu Sąjungos lygmens ir nacionaliniu kolektyvinio teisių gynimo mechanizmu galima pasinaudoti ginčo atveju, ir pateikiama nuoroda į tokią santrauką.

Tokiuose rinkodaros pranešimuose taip pat turi būti pateikta aiški informacija apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valdytojas arba valdymo įmonė gali nuspręsti panaikinti savo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo priemones pagal Direktyvos 2009/65/EB 93a straipsnį ir Direktyvos 2011/61/ES 32a straipsnį.

4.  AIFV, EuVECA valdytojai ir EuSEF valdytojai užtikrina, kad rinkodaros pranešimai, kuriuose kviečiama pirkti AIF investicinius vienetus ar akcijas ir kuriuose pateikta konkreti informacija apie AIF, neprieštarautų informacijai, kuri turi būti atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 13 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 346/2013 14 straipsnį, ir nemenkintų jos svarbos.

5.  Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma AIF, kurie skelbia prospektą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1129(15) arba pagal nacionalinę teisę arba taiko taisykles, susijusias su Direktyvos 2009/65/EB 78 straipsnyje nurodytos pagrindinės informacijos investuotojams formatu ir turiniu.

6.  Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] EVPRI paskelbia 1 dalyje nurodytiems rinkodaros pranešimams taikomų reikalavimų gaires, atsižvelgdama į tai, kad tokie rinkodaros pranešimai gali būti teikiami internetu, ir po to tas gaires periodiškai atnaujina.

5 straipsnis

Nacionalinių nuostatų dėl platinimo reikalavimų skelbimas

1.  Kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse skelbia ir tvarko aktualią ir išsamią informaciją apie taikomus AIF ir KIPVPS platinimo reikalavimus reglamentuojančius nacionalinius įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, taip pat jų santraukas bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

2.  Kompetentingos institucijos pateikia EVPRI ▌kompetentingų institucijų interneto svetainių, kuriose skelbiama 1 dalyje nurodyta informacija, nuorodas.

Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos praneša EVPRI apie bet kokius šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos pasikeitimus.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos pagal šį straipsnį skelbiamos informacijos ir teikiamų pranešimų standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tuos įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

6 straipsnis

EVPRI centrinė nacionalinių nuostatų dėl platinimo reikalavimų duomenų bazė

Ne vėliau kaip ... [30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] EVPRI savo interneto svetainėje viešai paskelbia ir toliau tvarko centrinę duomenų bazę, kurioje pateikiamos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos santraukos ir nuorodos į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų interneto svetaines.

7 straipsnis

Rinkodaros pranešimų ex ante patikrinimas

1.  Turint vienintelį tikslą patikrinti atitiktį šiam reglamentui ir nacionalinėms nuostatoms dėl platinimo reikalavimų, kompetentingos institucijos gali reikalauti iš anksto informuoti apie rinkodaros pranešimus, kuriuos KIPVPS ▌valdymo įmonės ketina tiesiogiai arba netiesiogiai panaudoti bendraudamos su investuotojais.

Pirmoje pastraipoje nurodytas reikalavimas informuoti iš anksto nėra išankstinė prekybos KIPVPS investiciniais vienetais sąlyga ir neįeina į Direktyvos 2009/65/EB 93 straipsnyje nurodytą pranešimo procedūrą.

Kai kompetentingos institucijos reikalauja iš anksto informuoti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, jos per 10 darbo dienų nuo rinkodaros pranešimų gavimo dienos informuoja KIPVPS valdymo įmonę apie kiekvieną prašymą iš dalies pakeisti jos rinkodaros pranešimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas išankstinio informavimo reikalavimas gali būti taikomas sistemingai arba remiantis bet kuria kita patikrinimo praktika ir jis nedaro poveikio bet kuriems priežiūros įgaliojimams, susijusiems su rinkodaros pranešimų patikrinimu ex post.

2.  Kompetentingos institucijos, kurios reikalauja iš anksto informuoti apie rinkodaros pranešimus, nustato, taiko ir skelbia savo interneto svetainėse tokio išankstinio informavimo procedūras. Vidaus taisyklėmis ir procedūromis užtikrinama, kad visiems KIPVPS būtų taikomos skaidrios ir nediskriminacinės sąlygos nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje KIPVPS išduotas leidimas.

3.  Kai ▌AIFV, EuVECA valdytojai arba EuSEF valdytojai platina savo AIF investicinius vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams, tiems AIFV, EuVECA valdytojams arba EuSEF valdytojams mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys.

8 straipsnis

EVPRI ataskaita dėl rinkodaros pranešimų

1.   Kompetentingos institucijos ▌ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d., o po to kas dvejus metus EVPRI pateikia tokią informaciją ▌:

a)  kai taikytina, prašymų pakeisti rinkodaros pranešimus, pateiktų remiantis ex ante patikrinimu, skaičių;

b)  prašymų atlikti pakeitimus ir sprendimų, priimtų remiantis ex post patikrinimais, skaičių, aiškiai išskiriant dažniausiai pasitaikančius pažeidimus, įskaitant tų pažeidimų aprašymą ir pobūdį;

c)  dažniausiai pasitaikančių 4 straipsnyje nurodytų reikalavimų pažeidimų aprašymą ir

d)  vieną kiekvieno iš b ir c punktuose nurodytų pažeidimų pavyzdį.

2.   Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d., o po to kas dvejus metus EVPRI pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kurioje pateikiama platinimo reikalavimų visose valstybėse narėse apžvalga, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, ir nacionalinių įstatymų, taisyklių ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių rinkodaros pranešimus, poveikio analizė, pagrįsta, be kita ko, pagal šio straipsnio 1 dalį gauta informacija.

9 straipsnis

Bendrieji principai, susiję su mokesčiais ar rinkliavomis

1.  Kai kompetentingos institucijos už savo pareigų, susijusių su AIFV, EuVECA valdytojų, EuSEF valdytojų ir KIPVPS valdymo įmonių tarpvalstybine veikla, vykdymą taiko mokesčius ar rinkliavas, tokie mokesčiai ar rinkliavos turi nuosekliai atitikti bendras kompetentingos institucijos patiriamas išlaidas jai vykdant savo funkcijas.

2.  Kompetentingos institucijos Direktyvos 2009/65/EB 93 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje arba Direktyvos 2011/61/ES IV priedo i punkte nurodytu adresu siunčia sąskaitą faktūrą, individualų mokėjimo lapelį arba mokėjimo nurodymą, aiškiai nurodydamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių ar rinkliavų mokėjimo būdus ir datą, iki kurios turi būti atliktas mokėjimas.

10 straipsnis

Nacionalinių nuostatų dėl mokesčių ir rinkliavų skelbimas

1.  Ne vėliau kaip... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse viešai paskelbia ir toliau tvarko atnaujintą informaciją, kurioje pateikiami 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai ar rinkliavos arba, kai taikoma, tų mokesčių ar rinkliavų apskaičiavimo metodika bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

2.  Kompetentingos institucijos pateikia EVPRI kompetentingų institucijų interneto svetainių, kuriose skelbiama 1 dalyje nurodyta informacija, nuorodas.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos skelbiamos informacijos ir pranešimų pagal šį straipsnį standartinės formos, šablonai ir procedūros, projektus.

EVPRI tuos įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

11 straipsnis

EVPRI skelbiama informacija apie mokesčius ir rinkliavas

1.  Ne vėliau kaip ... [30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] EVPRI savo interneto svetainėje viešai skelbia 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuorodas į kompetentingų institucijų interneto svetaines. Tos nuorodos nuolat atnaujinamos.

2.  Ne vėliau kaip ... [30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] EVPRI parengia ir savo svetainėje viešai paskelbia interaktyvią priemonę, viešai prieinamą bent jau tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, kuria naudojantis apskaičiuojami orientaciniai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių arba rinkliavų dydžiai. Ta priemonė nuolat atnaujinama.

12 straipsnis

EVPRI centrinė ▌AIF ir KIPVPS tarpvalstybinės prekybos duomenų bazė

1.  Ne vėliau kaip... [30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] EVPRI savo interneto svetainėje viešai paskelbia ▌centrinę AIF ir KIPVPS tarpvalstybinės prekybos duomenų bazę, viešai prieinamą tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, kurioje išvardyti ▌:

a)  visi AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, jų AIFV, EuSEF valdytojai arba EuSEF valdytojai ir valstybės narės, kuriose platinama; taip pat

b)  visi KIPVPS, kurių investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama valstybėje narėje, kuri nėra KIPVPS buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies e punkte, jų KIPVPS valdymo įmonė ir valstybės narės, kuriose prekiaujama.

Ta centrinė duomenų bazė nuolat atnaujinama.

2.  Šiame straipsnyje ir 13 straipsnyje nurodytos su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta duomenų baze susijusios pareigos nedaro poveikio pareigoms, susijusioms su Direktyvos 2009/65/EB 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytu sąrašu, Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodytu viešu centriniu registru, Reglamento (ES) Nr. 345/2013 17 straipsnyje nurodyta centrine duomenų baze ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 18 straipsnyje nurodyta centrine duomenų baze.

13 straipsnis

EVPRI skirtų pranešimų standartizavimas

1.  Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kas ketvirtį pateikia EVPRI informaciją, kuri yra būtina siekiant sukurti ir tvarkyti šio reglamento 12 straipsnyje nurodytą centrinę duomenų bazę, susijusią su bet kokiu pranešimu, laišku pateikiamu pranešimu arba informacija, nurodyta Direktyvos 2009/65/EB ▌93 straipsnio 1 dalyje ir 93a straipsnio 2 dalyje, taip pat Direktyvos 2011/61/ES 31 straipsnio 2 dalyje ir ▌32a straipsnio 2 dalyje, ir bet kokius tos informacijos pakeitimus, jeigu dėl tokių pakeitimų būtų pakeista centrinėje duomenų bazėje pateikta informacija.

2.  EVPRI sukuria pranešimų portalą, į kurį kiekviena kompetentinga institucija nusiunčia visus 1 dalyje nurodytus dokumentus.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kokią informaciją reikia pateikti, taip pat 1 dalyje nurodytos informacijos perdavimo formas, šablonus ir procedūras, kai informaciją perduoda kompetentingos institucijos 1 dalies tikslais, ir kokios techninės priemonės yra būtinos, kad veiktų 2 dalyje nurodytas pranešimų portalas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.  Kompetentingos institucijos suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti.

2.  Kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimai, įskaitant susiję su sankcijomis ar kitomis priemonėmis, pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES bei reglamentus (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) 2015/760 taip pat vykdomi ir šio reglamento 4 straipsnyje nurodytų valdytojų atžvilgiu.

15 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 345/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)  3 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

„o) išankstinis platinimas – reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo ar jo vardu vykdomas tiesioginis arba netiesioginis informacijos arba pranešimų apie investavimo strategijas ar investavimo idėjas teikimas potencialiems investuotojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė yra Sąjungoje, siekiant patikrinti jų susidomėjimą dar neįsteigtu reikalavimus atitinkančiu rizikos kapitalo fondu arba reikalavimus atitinkančiu rizikos kapitalo fondu, kuris yra įsteigtas, bet apie jį pagal 15 straipsnį dar nepranešta platinimo tikslais toje valstybėje narėje, kurioje yra potencialių investuotojų nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė; tas informacijos ar pranešimų teikimas nė vienu atveju neprilygsta pasiūlymui potencialiam investuotojui investuoti į to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus arba akcijas arba jų platinimui;“;

"

2)  įterpiamas šis straipsnis:"

„4a straipsnis

1.  Reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas gali užsiimti išankstiniu platinimu Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai potencialiems investuotojams pateikiama informacija:

   a) yra pakankamai išsami, kad suteiktų galimybę investuotojams įsipareigoti įsigyti tam tikro reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus ar akcijas;
   b) prilygsta ▌pasirašymo formoms ar panašiems dokumentams projektų arba galutiniu pavidalu ▌arba
   c) prilygsta dar neįsteigto reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo steigiamiesiems dokumentams, prospektui arba siūlymo dokumentams galutiniu pavidalu.

Tais atvejais, kai teikiami prospekto arba siūlymo dokumentų projektai, juose neturi būti pakankamai išsamios informacijos, kuri leistų investuotojams priimti investavimo sprendimą, ir turi būti aiškiai nurodyta, kad:

   a) tai nėra pasiūlymas ar kvietimas pasirašyti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetų ar akcijų ir
   b) juose pateikta informacija neturėtų būti remiamasi, nes ji nėra išsami ir gali būti keičiama.

2.  Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas joms praneštų apie savo ketinimą užsiimti išankstiniu platinimu arba, prieš užsiimdamas išankstiniu platinimu, įvykdytų kokias nors sąlygas ar reikalavimus, kurie nėra nurodyti šiame straipsnyje.

3.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai užtikrina, kad investuotojai neįsigytų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetų ar akcijų išankstinio platinimo metu ir kad investuotojai, į kuriuos kreipiamasi vykdant išankstinį platinimą, galėtų įsigyti to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetus ar akcijas tik platinimo, leidžiamo pagal 15 straipsnį, metu.

Jeigu profesionalieji investuotojai per 18 mėnesių nuo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo pradėto išankstinio platinimo pradžios pasirašo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vienetus ar akcijas, apie kuriuos informacija pateikta vykdant išankstinį platinimą, arba reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondų, įsteigtų remiantis išankstiniu platinimu, investicinius vienetus ar akcijas, tas pasirašymas laikomas platinimo padariniu ir turi būti laikomasi taikytinų 15 straipsnyje nurodytų pranešimo procedūrų.

4.  Per dvi savaites nuo išankstinio platinimo pradžios reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia neoficialų laišką popierine arba elektronine forma. Tame laiške nurodoma, kuriose valstybėse narėse ir kuriais laikotarpiais yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, taip pat pateikiamas trumpas išankstinio platinimo aprašymas, be kita ko, informacija apie pristatytas investavimo strategijas ir, kai taikytina, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, įtraukiamų ar įtrauktų į išankstinį platinimą, sąrašas. Reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, kompetentingas institucijas. Valstybės narės, kurioje yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, kompetentingos institucijos gali paprašyti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti išsamesnės informacijos apie jos teritorijoje vykdomą ar vykdytą išankstinį platinimą.

5.  Trečioji šalis tik tada vykdo išankstinį platinimą leidimą turinčio reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo vardu, kai ji turi investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES*, kredito įstaigos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES**, KIPVPS valdymo įmonės leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, alternatyvaus investavimo fondo valdytojo leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES arba veikia kaip priklausomas agentas pagal Direktyvą 2014/65/ES. Tokiai trečiajai šaliai taikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

6.  Reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas užtikrina, kad išankstinio platinimo veikla būtų tinkamai dokumentuojama.

_____________

* 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

** 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“.

"

16 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 346/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)  3 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

„o) išankstinis platinimas – ▌reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo ar jo vardu vykdomas tiesioginis arba netiesioginis informacijos arba pranešimų apie investavimo strategijas ar investavimo idėjas teikimas potencialiems investuotojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė yra Sąjungoje, siekiant patikrinti jų susidomėjimą dar neįsteigtu reikalavimus atitinkančiu socialinio verslumo fondu arba reikalavimus atitinkančiu socialinio verslumo fondu, kuris yra įsteigtas, bet apie jį pagal 16 straipsnį dar nepranešta platinimo tikslais toje valstybėje narėje, kurioje yra potencialių investuotojų nuolatinė gyvenamoji vieta arba registruotoji buveinė; tas informacijos ar pranešimų teikimas nė vienu atveju neprilygsta pasiūlymui potencialiam investuotojui investuoti į to reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus arba akcijas arba jų platinimui;“;

"

2)  įterpiamas šis straipsnis:"

„4a straipsnis

1.  Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas gali užsiimti išankstiniu platinimu Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai potencialiems investuotojams pateikiama informacija:

   a) yra pakankamai išsami, kad suteiktų galimybę investuotojams įsipareigoti įsigyti tam tikro reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus ar akcijas;
   b) prilygsta ▌pasirašymo formoms ar panašiems dokumentams projektų arba galutiniu pavidalu ▌arba
   c) prilygsta dar neįsteigto reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo steigiamiesiems dokumentams, prospektui arba siūlymo dokumentams galutiniu pavidalu.

Tais atvejais, kai teikiami prospekto arba siūlymo dokumentų projektai, juose neturi būti pakankamai išsamios informacijos, kuri leistų investuotojams priimti investavimo sprendimą, ir turi būti aiškiai nurodyta, kad:

   a) tai nėra pasiūlymas ar kvietimas pasirašyti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetų ar akcijų ir
   b) juose pateikta informacija neturėtų būti remiamasi, nes ji nėra išsami ir gali būti keičiama.

2.  Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas joms praneštų apie savo ketinimą užsiimti išankstiniu platinimu arba, prieš užsiimdamas išankstiniu platinimu, įvykdytų kokias nors sąlygas ar reikalavimus, kurie nėra nustatyti šiame straipsnyje.

3.  Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai užtikrina, kad investuotojai neįsigytų reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetų ar akcijų išankstinio platinimo metu ir kad investuotojai, į kuriuos kreipiamasi vykdant išankstinį platinimą, galėtų įsigyti to reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetus ar akcijas tik platinimo, leidžiamo pagal 16 straipsnį, metu.

Jeigu profesionalieji investuotojai per 18 mėnesių nuo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo pradėto išankstinio platinimo pradžios pasirašo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vienetus ar akcijas, apie kuriuos informacija pateikta vykdant išankstinį platinimą, arba reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo, įsteigto remiantis išankstiniu platinimu, investicinius vienetus ar akcijas, tas pasirašymas laikomas platinimo padariniu ir turi būti laikomasi taikytinų 16 straipsnyje nurodytų pranešimo procedūrų.

4.  Per dvi savaites nuo išankstinio platinimo pradžios reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia neoficialų laišką popierine arba elektronine forma. Tame laiške nurodoma, kuriose valstybėse narėse ir kuriais laikotarpiais yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, taip pat pateikiamas trumpas tos veiklos aprašymas, be kita ko, informacija apie pristatytas investavimo strategijas ir, kai taikytina, į išankstinį platinimą įtraukiamų ar įtrauktų reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų sąrašas. Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, kompetentingas institucijas. Valstybės narės, kurioje yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, kompetentingos institucijos gali paprašyti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti išsamesnės informacijos apie jos teritorijoje vykdomą ar vykdytą išankstinį platinimą.

5.  Trečioji šalis tik tada vykdo išankstinį platinimą leidimą turinčio reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo vardu, kai ji turi investicinės įmonės veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES*, kredito įstaigos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES**, KIPVPS valdymo įmonės leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, alternatyvaus investavimo fondo valdytojo leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES arba veikia kaip priklausomas agentas pagal Direktyvą 2014/65/ES. Tokiai trečiajai šaliai taikomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

6.  Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas užtikrina, kad išankstinio platinimo veikla būtų tinkamai dokumentuojama.“.

_____________

* 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

** 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“.

"

17 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 iš dalies keičiamas taip:

1)  32 straipsnio 1 dalyje data „2019 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2021 m. gruodžio 31 d.“;

2)  33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmoje pastraipoje data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2019 m. gruodžio 31 d.“;

b)  2 dalies pirmoje pastraipoje data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2019 m. gruodžio 31 d.“;

c)  4 dalies pirmoje pastraipoje data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2019 m. gruodžio 31 d.“.

18 straipsnis

Vertinimas

Ne vėliau kaip ... [60 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, remdamasi viešomis konsultacijomis ir atsižvelgdama į diskusijas su EVPRI ir kompetentingomis institucijomis, atlieka šio reglamento taikymo vertinimą.

Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, remdamasi konsultacijomis su kompetentingomis institucijomis, EVPRI ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl investuotojų prašymų parduoti nesiūlytus investicinius vienetus ir investuotojo iniciatyva atsirandančios paklausos, kurioje nurodo tos formos fondų pasirašymo mastą, geografinę aprėptį (įskaitant trečiąsias valstybes) ir poveikį leidimo platinti visoje ES tvarkai. Toje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar pagal 13 straipsnio 2 dalį sukurtas pranešimų portalas turėtų būti išplėstas taip, kad visas kompetentingų institucijų keitimasis dokumentais vyktų per jį.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena].

Tačiau 4 straipsnio 1–5 dalys, 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, 15 ir 16 straipsniai taikomi nuo ... [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL L 367, 2018 10 10, p. 50.
(2)OL C 367, 2018 10 10, p. 50.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(5)2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1).
(6)2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).
(7)2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98).
(8)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(9)2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(10) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).
(11)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(12)2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(13) ... m. ... .. d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/..., kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu (OL L ...).
(14)+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, pateikiamos dokumente PE-CONS 54/19 (2018/0041(COD)), numerį ir išnašoje įrašyti tos direktyvos numerį, priėmimo datą ir OL nuorodą.
(15)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).


Kapitalo reikalavimai (Reglamentas) ***I
PDF 1525kWORD 403k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (COM(2016)0850 – C8-0480/2016 – 2016/0360A(COD))
P8_TA-PROV(2019)0369A8-0242/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0850),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0480/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0242/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

P8_TC1-COD(2016)0360A


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės Sąjunga įvykdė esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą, kuria siekta padidinti jos finansų įstaigų atsparumą. Ta reforma iš esmės buvo grindžiama 2010 m. Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) sutartais tarptautiniais standartais, vadinamąja sistema „Bazelis III“. Tarp daugelio priemonių, sudariusių reformų rinkinį, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013(6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES(7), kuriais sugriežtinti kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (įstaigoms) taikomi prudenciniai reikalavimai;

(2)  nors įvykdžius reformą finansų sistema tapo stabilesnė ir atsparesnė daugelio rūšių galimiems būsimiems sukrėtimams ir krizėms, ja nebuvo išspręstos visos nustatytos problemos. Svarbi to priežastis buvo tai, kad tokios tarptautinės standartų nustatymo institucijos kaip BBPK ir Finansinio stabilumo taryba (FST) tuo metu dar nebuvo baigusios savo darbo, kuriuo siekė tarptautiniu mastu susitarti dėl tų problemų sprendimo būdų. Dabar, kai su svarbiomis papildomomis reformomis susijęs darbas jau baigtas, reikėtų spręsti likusias problemas;

(3)  Komisija 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate „Bankų sąjungos sukūrimas“ pripažino, kad reikia labiau mažinti riziką, ir įsipareigojo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris būtų pagrįstas tarptautiniu mastu sutartais standartais. Poreikis imtis tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje taip pat pripažintas 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose ir 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga: 2015 m. metinė ataskaita“(8);

(4)  rizikos mažinimo priemonėmis turėtų būti ne tik dar labiau sustiprintas Europos bankų sistemos atsparumas ir rinkų pasitikėjimas ja, bet ir sudarytas pagrindas daryti tolesnę pažangą siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą. Tas priemones taip pat reikėtų svarstyti platesnio masto iššūkių, su kuriais susiduria Sąjungos ekonomika, kontekste, ypač atsižvelgiant į poreikį skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tokiu metu, kai ekonominės perspektyvos yra neaiškios. Tame kontekste, siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką, pradėtos įgyvendinti įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai ir kapitalo rinkų sąjunga. Todėl svarbu, kad visos rizikos mažinimo priemonės sklandžiai derėtų su tomis politikos iniciatyvomis ir su platesnio masto pastarojo meto reformomis finansų sektoriuje;

(5)  šio reglamento nuostatos turėtų būti lygiavertės tarptautiniu mastu sutartiems standartams ir jomis turėtų būti užtikrintas tolesnis Direktyvos 2013/36/ES bei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir sistemos „Bazelis III“ lygiavertiškumas. Tikslinių koregavimų, daromų siekiant atspindėti Sąjungos ypatumus ir bendresnius politikos argumentus, aprėptis ar trukmė turėtų būti ribotos, kad nebūtų pakenkta bendram prudencinės sistemos patikimumui;

(6)  esamas rizikos mažinimo priemones ir visų pirma ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus taip pat reikėtų tobulinti siekiant užtikrinti, kad juos būtų galima taikyti proporcingiau ir kad jais nebūtų sukurta pernelyg didelė reikalavimų laikymosi našta, ypač mažesnėms ir mažiau sudėtingoms įstaigoms;

(7)  siekiant tikslingai supaprastinti reikalavimus vadovaujantis proporcingumo principu, būtina pateikti tikslią mažų ir nesudėtingų įstaigų apibrėžtį. Vien tik vienoda absoliučiąja riba nėra atsižvelgiama į šalių bankų rinkų ypatumus. Todėl reikia užtikrinti valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra pritaikyti ribą prie vidaus aplinkybių ir atitinkamai ją sumažinti. Kadangi įstaigos dydis pats savaime nėra lemiamas jos rizikos pobūdžio nustatymo veiksnys, taip pat būtina taikyti papildomus kokybinius kriterijus siekiant užtikrinti, kad įstaiga būtų laikoma maža ir nesudėtinga, galinčia pasinaudoti labiau proporcingų taisyklių teikiama nauda tik tuo atveju, jei ji tenkina visus atitinkamus kriterijus;

(8)  sverto koeficientai padeda išlaikyti finansinį stabilumą taikant juos kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonę rizika grindžiamiems kapitalo reikalavimams ir jais ribojant pernelyg didelį sverto augimą ekonominio pakilimo laikotarpiais. BBPK peržiūrėjo tarptautinį sverto koeficiento standartą siekdamas labiau patikslinti tam tikrus to koeficiento sandaros aspektus. Siekiant užtikrinti įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą už Sąjungos ribų, vienodas sąlygas tarptautiniu mastu ir užtikrinti, kad sverto koeficientas tebebūtų veiksminga papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tuo peržiūrėtu standartu. Todėl reikėtų nustatyti sverto koeficiento reikalavimą, kuriuo būtų papildyta dabartinė sverto koeficiento pranešimo ir atskleidimo sistema;

(9)  siekiant be reikalo nevaržyti įstaigų skolinimo įmonėms bei privatiems namų ūkiams ir išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio rinkos likvidumui, sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti nustatytas tokio dydžio, kad jis būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė nuo pernelyg didelio sverto rizikos nekliudant ekonomikos augimui;

(10)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(9) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija (EBI)) savo 2016 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje dėl sverto koeficiento reikalavimo padarė išvadą, kad bet kurios rūšies kredito įstaigoms nustatytas 3 % 1 lygio kapitalo sverto koeficientas būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė. Dėl 3 % sverto koeficiento reikalavimo taip pat tarptautiniu lygmeniu susitarė BBPK. Todėl turėtų būti nustatytas 3 % dydžio sverto koeficiento reikalavimas;

(11)  vis dėlto 3 % sverto koeficiento reikalavimu kai kurie verslo modeliai ir verslo linijos būtų suvaržyti labiau negu kiti. Visų pirma tai darytų neproporcingą poveikį viešųjų plėtros bankų vykdomam viešajam skolinimui ir oficialiai remiamo eksporto kreditams. Todėl tų rūšių pozicijoms taikomą sverto koeficientą reikėtų patikslinti. Todėl turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kurie padėtų nuspręsti dėl tokių kredito įstaigų viešąjį įgaliojimą; tie kriterijai turėtų apimti tokius aspektus kaip tų kredito įstaigų įsteigimas, vykdomos veiklos rūšis, jų tikslas, viešųjų įstaigų garantijos priemonės ir indėlių priėmimo veiklos apribojimai. Tačiau spręsti dėl tokių kredito įstaigų steigimo formos ir būdo turėtų būti paliekama valstybės narės centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijoms; tai gali būti tokių valdžios institucijų vykdomas naujos kredito įstaigos sukūrimas, jau esamo subjekto įsigijimas arba perėmimas, be kita ko, pagal koncesijos sutartis ir pertvarkymo procedūrų kontekste;

(12)  sverto koeficientas taip pat neturėtų kliudyti įstaigoms teikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugas klientams. Todėl į bendrą pozicijų matą neturėtų būti įskaitomos pradinės garantinės įmokos, kurias įstaigos ▌gauna iš savo klientų už išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir kurios pervedamos pagrindinėms sandorio šalims;

(13)  išimtinėmis aplinkybėmis, kurios pateisina sprendimą neįtraukti centrinių bankų tam tikrų pozicijų į bendrą pozicijų matą, ir siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai neįskaityti tokių pozicijų į sverto koeficiento pozicijų matą. Tuo tikslu, pasikonsultavusios su atitinkamu centriniu banku, jos turėtų viešai paskelbti apie tokių išimtinių aplinkybių susidarymą. Sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti iš naujo nustatytas proporcingai tokio neįtraukimo poveikiui kompensuoti. Toks nustatymas iš naujo turėtų užtikrinti rizikos finansiniam stabilumui, su kuria susiduria atitinkami bankų sektoriai, pašalinimą ir atsparumo, kurį garantuoja sverto koeficientas, išlaikymą;

(14)  tikslinga taikyti sverto koeficiento rezervo reikalavimą įstaigoms, kurios nustatytos kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) pagal Direktyvą 2013/36/ES ir 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtą BBPK sverto koeficiento rezervo standartą, taikomą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (G-SIB). BBPK nustatė sverto koeficiento rezervą siekdamas konkretaus tikslo – sumažinti G-SIB keliamą palyginti didesnę riziką finansiniam stabilumui ir, atsižvelgiant į tai, šis rezervas šiame etape turėtų būti taikomas tik G-SII. Vis dėlto reikėtų atlikti tolesnę analizę siekiant nustatyti, ar būtų tikslinga sverto koeficiento rezervo reikalavimą taikyti kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII), kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/36/ES, ir, jei taip – kaip reikėtų pritaikyti kalibravimą pagal tų įstaigų konkrečius požymius;

(15)  2015 m. lapkričio 9 d. FST ▌ paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Turkijoje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad G-SIB turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. TLAC standartas turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje;

(16)  Sąjungos teisėje įgyvendinant TLAC standartą reikia atsižvelgti į galiojantį minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES(10). Kadangi TLAC standartas ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis turėtų būti įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jame nustatant naują nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, o konkrečioms įmonėms, kurios yra G-SII, taikytinas papildomas mokestis ir konkrečioms įmonėms, kurios nėra G-SII, skirtas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014(11) pakeitimus. Nuostatas, kuriomis į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukiamas TLAC standartas, reikėtų skaityti kartu su Direktyvos 2014/59/ES bei Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatomis ir Direktyva 2013/36/ES;

(17)  pagal TLAC standartą, kuris taikomas tik G-SIB, šiame reglamente nustatytas minimalus reikalavimas turėti pakankamą nuosavų lėšų ir labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų sumą turėtų būti taikomas tik G-SII. Tačiau šiame reglamente nustatytos tinkamų įsipareigojimų taisyklės turėtų būti taikomos visoms įstaigoms atsižvelgiant į papildomus koregavimus ir reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje 2014/59/ES;

(18)  laikantis TLAC standarto, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas pertvarkytiniems subjektams, kurie arba patys yra G-SII, arba priklauso G-SII laikomai grupei. Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas individualiai arba konsoliduotai, priklausomai nuo to, ar tokie pertvarkytini subjektai yra pavienės patronuojamųjų įmonių neturinčios įstaigos, ar patronuojančiosios įmonės;

(19)  pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo priemones leidžiama naudoti ne tik įstaigoms, bet ir finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Todėl patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turėtų taip pat, kaip ir patronuojančiosios įstaigos, turėti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą;

(20)  siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo veiksmingumą ypač svarbu, kad priemonių, turimų tam reikalavimui įvykdyti, nuostolių padengimo pajėgumas būtų didelis. Tokio pajėgumo neturi nei įsipareigojimai, kuriems Direktyvoje 2014/59/ES nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma, nei kiti įsipareigojimai, kuriems, nors gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė iš esmės ir gali būti taikoma, ją taikant praktiškai galėtų kilti sunkumų. Todėl tų įsipareigojimų nereikėtų laikyti tinkamais nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti. Kita vertus, kapitalo priemonių, kaip ir subordinuotųjų įsipareigojimų, nuostolių padengimo pajėgumas yra didelis. Be to, įsipareigojimų, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip kai kurie neįtraukti įsipareigojimai, nuostolių padengimo pajėgumą reikėtų pripažinti iki tam tikro lygio, laikantis TLAC standarto;

(21)  siekiant išvengti dvigubo įsipareigojimų įskaitymo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo tikslais, turėtų būti nustatytos turimų tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo taisyklės, analogiškos atitinkamam atskaitymo metodui, kuris Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau nustatytas kapitalo priemonėms. Pagal tą metodą turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės pirmiausia turėtų būti atskaitomos iš tinkamų įsipareigojimų, o jeigu įsipareigojimų nėra pakankamai, tos tinkamų įsipareigojimų priemonės turėtų būti atskaitomos iš 2 lygio priemonių;

(22)  TLAC standarte nustatyti tam tikri įsipareigojimų tinkamumo kriterijai, kurie yra griežtesni negu dabartiniai kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai turėtų būti suderinti atsižvelgiant į priemonių, išleidžiamų per specialiosios paskirties subjektus, netinkamumą nuo 2022 m. sausio 1 d.;

(23)  būtina numatyti aiškų ir skaidrų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių patvirtinimo procesą, kuris gali padėti išlaikyti aukštą tų priemonių kokybę. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už tų priemonių patvirtinimą anksčiau nei įstaigos galėtų priskirti jas prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tačiau kompetentingoms institucijoms nebūtina reikalauti išankstinio leidimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms, kurios išleidžiamos remiantis kompetentingos institucijos jau patvirtintais teisiniais dokumentais ir reglamentuojamos iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamos kapitalo priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą jas priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tokiu atveju, užuot prašiusios išankstinio patvirtinimo, įstaigos turėtų turėti galimybę pranešti savo kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą išleisti šias priemones. Jos tai turėtų padaryti pakankamai iš anksto iki priemonių priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kad kompetentingos institucijos turėtų laiko prireikus priemones peržiūrėti. Atsižvelgdamos į EBI vaidmenį didinti priežiūros praktikos konvergenciją ir gerinti nuosavų lėšų priemonių kokybę, prieš patvirtindamos bet kokią naują bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių formą kompetentingos institucijos turėtų pasikonsultuoti su EBI;

(24)   kapitalo priemonės atitinka reikalavimus kaip papildomos 1 arba 2 lygio priemonės tik tiek, kiek jos tenkina atitinkamus tinkamumo kriterijus. Tokias kapitalo priemones gali sudaryti nuosavas kapitalas arba įsipareigojimai, įskaitant subordinuotąsias paskolas, kurios tenkina tuos kriterijus;

(25)  kapitalo priemonės ar kapitalo priemonių dalys turėtų būti laikomos tinkamomis priskirti prie nuosavų lėšų priemonių tik tiek, kiek jos yra apmokėtos. Kol kapitalo priemonių dalys nėra apmokėtos, tos dalys turėtų būti netinkamos priskirti prie nuosavų lėšų priemonių;

(26)  nuosavų lėšų priemonėms ir tinkamiems įsipareigojimams neturėtų būti taikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie sumažintų jų nuostolių padengimo pajėgumą pertvarkymo atveju. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad įsipareigojimus reglamentuojančiose sutarčių nuostatose turėtų būti nustatyta sąlyga, kurioje aiškiai teigiama, kad priemonei netaikomos įskaitymo ar užskaitos teisės;

(27)  dėl bankų sektoriaus raidos vis labiau skaitmenėjančioje aplinkoje programinė įranga tampa vis svarbesne turto rūšimi. Apdairiai vertinamai programinei įrangai kaip turtui, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas reikšmingo poveikio neturi, nematerialiojo turto atskaitymas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių turėtų būti netaikomas. Tai svarbu pabrėžti, nes programinė įranga yra plati sąvoka, apimanti daug skirtingų turto rūšių, kurios ne visos išsaugo savo vertę įstaigos veiklos nutraukimo atveju. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į programinės įrangos kaip turto vertinimo bei amortizacijos skirtumus ir į įvykdytus tokio turto pardavimus. Be to, turėtų būti atsižvelgta į tarptautinius pokyčius ir skirtumus investicijų į programinę įrangą reguliuojamojo vertinimo srityje, į skirtingas prudencines taisykles, kurios taikomos įstaigoms ir draudimo įmonėms, ir į finansų sektoriaus įvairovę Sąjungoje, įskaitant nereguliuojamus subjektus, pavyzdžiui, finansinių technologijų bendroves;

(28)  siekiant išvengti skardžio efekto, būtina užtikrinti esamų priemonių tęstinumą tam tikrų tinkamumo kriterijų atžvilgiu. Anksčiau nei ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data] išleistų įsipareigojimų atveju tam tikri nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų tinkamumo kriterijai turėtų būti netaikomi. Toks tęstinumas turėtų būti taikomas įsipareigojimams, įtrauktiems į TLAC subordinuotąją dalį, kai taikytina, ir į MREL subordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES, taip pat įsipareigojimams, įtrauktiniems į TLAC nesubordinuotąją dalį, kai taikytina, ir MREL nesubordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES. Nuosavų lėšų priemonių atveju tęstinumas turėtų nustoti galioti ... [šešeri metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos];

(29)  tinkamų įsipareigojimų priemonės, įskaitant tas, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei vieni metai, gali būti išpirktos tik po to, kai pertvarkymo institucija bus davusi išankstinį leidimą. Toks išankstinis leidimas taip pat galėtų būti bendras išankstinis leidimas – tokiu atveju išpirkimas turėtų būti įvykdytas per tam tikrą nustatytą laikotarpį ir tam tikrai iš anksto nustatytai sumai, kuriai taikomas bendrasis išankstinis leidimas;

(30)  nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, tarptautinis įstaigų turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų prudencinės tvarkos standartas buvo iš dalies pakeistas siekiant pagerinti įstaigų turimoms reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikomą tvarką. Reikšmingi to standarto pakeitimai apėmė vieno bendro metodo taikymą nustatant nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms dėl įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus, tikslią viršutinę ribą, iki kurios bendri nuosavų lėšų reikalavimai taikomi reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, ir rizikai jautresnį metodą, pagal kurį nustatoma išvestinių finansinių priemonių vertė skaičiuojant reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies numatomus išteklius. Tačiau reikalavimų neatitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikoma tvarka liko nepakeista. Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatyta tvarka yra tinkamesnė centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(31)  siekiant užtikrinti, kad įstaigos tinkamai tvarkytų savo pozicijas, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos, tų pozicijų vertinimo taisyklės turėtų būti jautrios rizikai ir jomis turėtų būti skatinamas skaidrumas pagrindinių KIS pozicijų atžvilgiu. Todėl BBPK priėmė peržiūrėtą standartą, kuriame nustatyta aiški pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumų apskaičiavimo metodų hierarchija. Ta hierarchija atspindi pagrindinių pozicijų skaidrumo lygį. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tomis tarptautiniu mastu sutartomis taisyklėmis;

(32)  kalbant apie įstaigas, kurios teikia minimalios vertės įsipareigojimus neprofesionalių klientų labui investuojant į KIS investicinius vienetus arba akcijas, be kita ko, vyriausybės remiamos privačios pensijų sistemos kontekste, į tą pačią prudencinio konsolidavimo aprėptį įtraukta įstaiga ar įmonė neprivalo atlikti jokių mokėjimų, nebent kliento KIS akcijų ar investicinių vienetų vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais nukristų žemiau garantuotos sumos. Todėl įsipareigojimo vykdymo tikimybė praktiškai yra nedidelė. Jeigu įstaigos minimalios vertės įsipareigojimas apsiriboja sumos, kurią klientas iš pradžių investavo į KIS investicinius vienetus ar akcijas, procentine dalimi (fiksuotos sumos minimalios vertės įsipareigojimas) arba suma, kuri priklauso nuo finansinių rodiklių ar rinkos rodiklių rezultatų iki tam tikro momento, bet koks tuo metu egzistuojantis teigiamas kliento akcijų ar investicinių vienetų vertės ir esamos garantuotos sumos skirtumas tam tikrą datą yra laikomas rezervu ir sumažina riziką, kad įstaiga turės išmokėti garantuotą sumą. Visos tos priežastys pateisina kredito perskaičiavimo koeficiento sumažinimą;

(33)  apskaičiuojant išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertę pagal sandorio šalies kredito rizikos sistemą, Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 įstaigoms šiuo metu suteikta galimybė rinktis iš trijų skirtingų standartizuotų metodų: standartizuoto metodo (SM), rinkos vertės metodo (RVM) ir pradinės pozicijos metodo (PPM);

(34)  tačiau pagal tuos standartizuotus metodus nėra deramai pripažįstamas riziką mažinantis tų pozicijų užtikrinimo priemonių pobūdis. Jų kalibravimai yra pasenę ir neatspindi didelio per finansų krizę pastebėto kintamumo. Be to, jais nėra deramai pripažįstama užskaitos nauda. Siekdamas ištaisyti tuos trūkumus BBPK nusprendė pakeisti SM ir RVM nauju standartizuotu išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodu – vadinamuoju standartizuotu sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodu (Standardised Approach for Counterparty Credit Risk, SA-CCR). Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatytas naujas standartizuotas metodas yra tinkamesnis centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(35)  SA-CCR metodas yra jautresnis rizikai negu SM ir RVM, todėl pagal jį nuosavų lėšų reikalavimai turėtų geriau atspindėti su įstaigų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką. Vis dėlto kai kurioms įstaigoms, šiuo metu taikančioms RVM, įgyvendinti SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga ir per didelė našta. Įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, reikėtų nustatyti supaprastintą SA-CCR versiją. Kadangi tokia supaprastinta versija bus mažiau jautri rizikai negu SA-CCR, ji turėtų būti tinkamai kalibruota siekiant užtikrinti, kad pagal ją nebūtų nustatoma per maža išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertė;

(36)  įstaigoms, kurių turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra ▌ ribotos ir kurios šiuo metu taiko RVM ar PPM, įgyvendinti tiek SA-CCR, tiek supaprastintą SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga. Todėl toms įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, kaip alternatyvą reikėtų palikti galimybę taikyti PPM, tačiau jį reikėtų peržiūrėti siekiant ištaisyti jo didžiausius trūkumus;

(37)  siekiant padėti įstaigai pasirinkti, kurį iš leidžiamų metodų taikyti, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti grindžiami įstaigos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos mastu, iš kurio aišku, kokio sudėtingumo skaičiavimus įstaiga turėtų gebėti atlikti apskaičiuodama pozicijų vertę;

(38)  per finansų krizę kai kurios iš Sąjungoje įsteigtų įstaigų patyrė didelių prekybos knygos nuostolių. Kai kurių iš jų atveju reikalaujamo dydžio kapitalas tiems nuostoliams padengti pasirodė nepakankamas, taigi joms teko prašyti nepaprastosios viešosios finansinės paramos. Tos pastebėtos problemos paskatino BBPK ištaisyti keletą prekybos knygos pozicijoms taikomos prudencinės tvarkos, t. y. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, trūkumų;

(39)  2009 m. pirmosios reformos buvo užbaigtos tarptautiniu lygmeniu ir perkeltos į Sąjungos teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES(12). Vis dėlto 2009 m. reforma nebuvo ištaisyti nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniai trūkumai. Dėl nepakankamai aiškiai nustatytos ribos tarp prekybos ir bankinių knygų atsirado reguliacinio arbitražo galimybių, o dėl nepakankamo nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti jautrumo rizikai nebuvo įmanoma aprėpti visų rūšių rizikos, su kuria įstaigos susiduria;

(40)  BBPK pradėjo esminę prekybos knygos peržiūrą (toliau – EPKP) nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniams trūkumams ištaisyti. To darbo rezultatas – 2016 m. sausio mėn. paskelbta peržiūrėta rinkos rizikos sistema. 2017 m. gruodžio mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė susitarė atidėti peržiūrėtos rinkos rizikos sistemos įgyvendinimo datą, kad įstaigoms suteiktų papildomo laiko parengti reikalingų sistemų infrastruktūrą ir kad BBPK galėtų išspręsti tam tikras konkrečias su rinkos rizikos sistema susijusias problemas. Tai apima standartizuoto ir vidaus modelių metodų kalibravimo peržiūrą siekiant užtikrinti suderinamumą su pradiniais BBPK lūkesčiais. Užbaigus tą peržiūrą ir prieš atliekant poveikio vertinimą siekiant įvertinti su tuo susijusių EPKP sistemos peržiūrų poveikį Sąjungos įstaigoms, visos įstaigos, kurioms būtų taikoma EPKP sistema Sąjungoje, turėtų pradėti teikti informaciją apie skaičiavimus, atliktus pagal peržiūrėtą standartizuotą metodą. Tuo tikslu, siekiant užtikrinti, kad skaičiavimai, susiję su reikalavimais teikti informaciją, visiškai atitiktų pokyčius tarptautiniu lygiu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktą. Tą deleguotąjį aktą Komisija turėtų priimti ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Įstaigos turėtų pradėti teikti informaciją apie tuos skaičiavimus ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo to deleguotojo akto priėmimo. Be to, įstaigos, informacijos teikimo tikslais gavusios pritarimą naudoti EPKP sistemos peržiūrėtą vidaus modelių metodą, turėtų pateikti informaciją ir apie skaičiavimus pagal vidaus modelių metodą po jo visiško įdiegimo praėjus trejiems metams;

(41)  reikalavimų teikti informaciją apie EPKP metodus nustatymas turėtų būti laikomas pirmu žingsniu link visiško EPKP sistemos įgyvendinimo Sąjungoje. Atsižvelgdama į BBPK atliktas PPKP sistemos galutines peržiūras, tų peržiūrų poveikio Sąjungos įstaigoms ir PPKP metodams, kurie jau išdėstyti šiame reglamente dėl informacijos teikimo reikalavimų, rezultatus, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti, kai tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatytų, kaip Sąjungoje turėtų būti įgyvendinta PPKP sistema, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti;

(42)  proporcinga rinkos rizikos vertinimo tvarka turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma riboto masto veikla, leidžiant daugiau smulkią prekybos knygoje apskaitomą veiklą vykdančių įstaigų taikyti kredito rizikos sistemą bankinės knygos pozicijoms, kaip nustatyta pagal peržiūrėtą smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai skirtą nukrypti leidžiančią nuostatą. Komisijai pakartotinai vertinant, kaip įstaigos, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, turėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, turėtų būti atsižvelgta ir į proporcingumo principą. Visų pirma turėtų būti peržiūrėtas įstaigų, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti kalibravimas, atsižvelgiant į pokyčius tarptautiniu lygiu. Kol kas įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, taip pat įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra smulki, informacijos teikimo reikalavimai pagal EPKP turėtų būti netaikomi;

(43)  siekiant pagerinti įstaigų gebėjimą padengti nuostolius ir geriau laikytis tarptautinių standartų, reikėtų sustiprinti didelių pozicijų sistemą. Tuo tikslu kaip kapitalo bazė apskaičiuojant didelių pozicijų ribą turėtų būti naudojamas aukštesnės kokybės kapitalas, o kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal SA-CCR. Be to, pozicijų, kurias G-SII gali turėti kitų G-SII atžvilgiu, riba turėtų būti sumažinta siekiant mažinti sisteminę riziką, susijusią su didelių įstaigų tarpusavio ryšiais ir poveikiu, kurį G-SII sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti finansiniam stabilumui;

(44)  nors padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu (toliau – LCR) užtikrinama, kad įstaigos pajėgs trumpą laiką atlaikyti nepalankias sąlygas, juo neužtikrinama, kad tos įstaigos turės pastovų finansavimą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl tapo aišku, kad Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytas išsamus privalomas pastovaus finansavimo reikalavimas, kurio visada reikėtų laikytis siekiant išvengti pernelyg didelių turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimų ir nebūtų pernelyg pasikliaunama trumpalaikiu didmeniniu finansavimu;

(45)  todėl, laikantis BBPK nustatyto pastovaus finansavimo standarto, reikėtų priimti taisykles, kuriomis pastovaus finansavimo reikalavimas būtų apibrėžtas kaip įstaigos turimo pastovaus finansavimo sumos santykis su jos būtino pastovaus finansavimo suma per vienų metų laikotarpį. Šis ▌ privalomas reikalavimas turėtų būti vadinamas grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimu. Turimo pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos įsipareigojimus ir nuosavas lėšas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų patikimumo lygį per NSFR vienų metų laikotarpį. Būtino pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos turtą ir nebalansines pozicijas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų likvidumo ypatybes ir likusius terminus per NSFR vienų metų laikotarpį;

(46)  NSFR turėtų būti išreikštas procentiniu dydžiu ir turėtų būti nustatytas minimalus jo lygis – 100 %, reiškiantis, kad įstaigos turimo pastovaus finansavimo pakanka jos finansavimo poreikiams patenkinti vienų metų laikotarpį tiek įprastomis, tiek nepalankiomis sąlygomis. Jeigu įstaigos NSFR sumažėtų ir nebesiektų 100 %, ji turėtų laikytis konkrečių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų, kad jos NSFR laiku vėl pasiektų minimalų lygį. NSFR reikalavimo nesilaikymo atvejais priežiūros priemonės neturėtų būti taikomos automatiškai ▌. Vietoj to kompetentingos institucijos turėtų įvertinti NSFR reikalavimo nesilaikymo priežastis ir tik tada nustatyti galimas priežiūros priemones;

(47)  Laikantis 2015 m. gruodžio 15 d. EBI ataskaitoje dėl grynojo pastovaus finansavimo reikalavimų, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 510 straipsnį, pateiktų rekomendacijų, NSFR apskaičiavimo taisyklės turėtų būti glaudžiai suderintos su BBPK standartais, įskaitant tų standartų pakeitimus, susijusius su išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimu. Tačiau dėl būtinybės atsižvelgti į kai kuriuos Europai būdingus ypatumus siekiant užtikrinti, kad NSFR reikalavimas netrukdytų realiosios Europos ekonomikos finansavimui, būtų pagrįsta BBPK parengtą NSFR šiek tiek patikslinti atsižvelgiant į Europos NSFR reikalavimo apibrėžtį. Atlikti tuos patikslinimus atsižvelgiant į Europos kontekstą rekomenduoja EBI, ir patikslinimai daugiausia susiję su specialia tvarka, taikytina: perleidžiamojo finansavimo modeliams apskritai ir visų pirma padengtų obligacijų išleidimui, prekybos finansavimo veiklai, centralizuotiems reguliuojamiesiems taupomiesiems indėliams, garantuotoms būsto paskoloms, ▌kredito unijoms, pagrindinėms sandorio šalims ir centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD), nesiimantiems jokių reikšmingų įsipareigojimų terminų keitimo. Ta siūloma speciali tvarka bendrais bruožais atspindi lengvatinę tvarką, taikomą tų rūšių veiklai pagal Europos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (LCR), palyginti su BBPK nustatytu LCR. Kadangi grynuoju pastovaus finansavimo rodikliu papildomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, abiejų rodiklių apibrėžtys ir kalibravimas turėtų būti suderinti. Tai ypač svarbu, kai būtino pastovaus finansavimo koeficientai taikomi LCR aukštos kokybės likvidžiajam turtui atliekant NSFR apskaičiavimą, kuris turėtų atspindėti Europos LCR apibrėžtis ir sumažinimus, nepaisant to, ar laikomasi nustatytų LCR skaičiavimo bendrųjų ir operacinių reikalavimų, kuriuos netinka taikyti apskaičiuojant vienų metų laikotarpio NSFR;

(48)  be to, kad reikia atsižvelgti į Europai būdingus ypatumus, išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimas ▌pagal BBPK nustatytą NSFR galėtų daryti reikšmingą poveikį su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiai įstaigų veiklai, taigi ir Europos finansų rinkoms bei galutinių naudotojų galimybėms atlikti kai kurias operacijas. Jeigu BBPK NSFR būtų nustatytas prieš tai neatlikus išsamių kiekybinių poveikio tyrimų ir viešų konsultacijų, toks sprendimas galėtų netinkamai ir neproporcingai paveikti išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kai kuriuos tarpusavyje susijusius sandorius, įskaitant tarpuskaitos veiklą. Papildomas reikalavimas turėti nuo 5 % iki 20 % pastovaus finansavimo lėšų bendriesiems išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams padengti yra labai plačiai laikomas apytikriu matu, naudojamu įvertinti papildomą finansavimo riziką, susijusią su galimu išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų didinimu per vienų metų laikotarpį, ir yra peržiūrimas BBPK lygmeniu. Tas reikalavimas, išreikštas 5 % atsižvelgiant į BBPK suteiktą teisę jurisdikcijoms savo nuožiūra sumažinti būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą bendrųjų išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams, vėliau galėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant atsižvelgti į pokyčius BBPK lygmeniu ir išvengti galimų nenumatytų pasekmių, kaip antai trukdymo geram Europos finansų rinkų veikimui ir rizikos draudimo priemonių teikimui įstaigoms bei galutiniams naudotojams, įskaitant įmones, siekiant užtikrinti jų finansavimą kaip kapitalo rinkų sąjungos tikslą.

(49)  BBPK nustatyta nesimetriška tvarka, taikoma trumpalaikiam finansavimui, pvz., atpirkimo sandoriams (nepripažįstamas pastovus finansavimas), ir trumpalaikiam skolinimui, pvz., atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais (būtinas tam tikras pastovus finansavimas – 10 %, jeigu užtikrinimui naudojamas 1 lygio aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta pagal LCR, ir 15 % kitiems sandoriams), siekiama neskatinti užmegzti pernelyg daug trumpalaikių finansavimo ryšių tarp finansinių klientų, nes tokie ryšiai yra tarpusavio sąsajų priežastis ir dėl jų tampa sunkiau pertvarkyti konkrečią įstaigą taip, kad rizika neišplistų į likusią finansų sistemos dalį žlugimo atveju. Vis dėlto ši nesimetriška tvarka yra kalibruojama ▌ konservatyviai ir gali paveikti vertybinių popierių, kurie paprastai naudojami kaip užtikrinimo priemonės sudarant trumpalaikius sandorius, ypač vyriausybės obligacijų, likvidumą, nes įstaigos tikriausiai sumažins atpirkimo rinkose savo vykdomos veiklos mastą. Tai taip pat gali pakenkti rinkos formavimo veiklai, nes atpirkimo rinkos palengvina būtinų atsargų valdymą, taigi tai prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos tikslams. Siekiant suteikti įstaigoms pakankamai laiko palaipsniui prisitaikyti prieš šio konservatyvaus kalibravimo, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtino pastovaus finansavimo koeficientai būtų laikinai sumažinti. Būtino pastovaus finansavimo koeficientų laikino sumažinimo dydis turėtų priklausyti nuo sandorių rūšių ir nuo tuose sandoriuose naudojamos užtikrinimo priemonės rūšies;

(50)  įrodyta, kad kartu su BBPK būtino pastovaus finansavimo koeficiento, taikomo trumpalaikiams atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais, užtikrinamiems vyriausybės obligacijomis ▌, laikinu rekalibravimu būtina atlikti kai kuriuos kitus koregavimus siekiant užtikrinti, kad nustatytas NSFR reikalavimas nekenktų vyriausybės obligacijų rinkų likvidumui. BBPK 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, įskaitant vyriausybės obligacijas, reiškia, kad įstaigoms reikėtų turėti lengvai prieinamą ilgalaikį neužtikrintą tokio procentinio dydžio finansavimą, nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį jos tikisi turėti tokias vyriausybės obligacijas. Tai galėtų dar labiau paskatinti įstaigas laikyti pinigų indėlius centriniuose bankuose, užuot vykdžius pirminių prekiautojų veiklą ir užtikrinus likvidumą vyriausybės obligacijų rinkose. Be to, tai nedera su LCR, pagal kurį pripažįstamas visiškas to turto likvidumas net ir esant likvidumo požiūriu itin nepalankioms sąlygoms (0 % vertės sumažinimas). Todėl būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, reikėtų sumažinti nuo 5 % iki 0 %;

(51)  be to, visu 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, gautu kaip kintamosios garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, turėtų būti užskaitytas išvestinių finansinių priemonių turtas, nors, remiantis BBPK parengtu NSFR, išvestinių finansinių priemonių turtui užskaityti yra priimtini tik pinigai, laikantis finansinio sverto sistemos sąlygų. Dėl tokio platesnio turto, kuris gautas kaip kintamosios garantinės įmokos, pripažinimo padidės vyriausybės obligacijų rinkų likvidumas, nenukentės galutiniai naudotojai, turintys dideles vyriausybės obligacijų sumas, bet nedaug pinigų (pavyzdžiui, pensijų fonduose), ir bus išvengta papildomo įtampos didinimo dėl poveikio pinigų paklausai atpirkimo rinkose;

(52)  NSFR reikalavimas turėtų būti taikomas įstaigoms tiek individualiai, tiek konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos leistų NSFR reikalavimo netaikyti individualiai. Kai netaikyti NSFR reikalavimo individualiai neleidžiama, sandoriams tarp dviejų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įstaigų turėtų būti iš esmės taikomi simetriški turimo ir būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kad nebūtų prarastas finansavimas vidaus rinkoje ir nebūtų kliudoma veiksmingai valdyti likvidumą Europos grupėse, kuriose likvidumas valdomas centralizuotai. Tokią simetrišką lengvatinę tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik grupių vidaus sandoriams, kai imamasi visų būtinų apsaugos priemonių, remiantis papildomais tarpvalstybiniams sandoriams skirtais kriterijais ir tik gavus išankstinį susijusių kompetentingų institucijų sutikimą, nes negalima daryti prielaidos, kad įstaigos, kurios vykdydamos savo mokėjimo prievoles susiduria su sunkumais, visada gaus finansavimo paramą iš kitų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įmonių;

(53)  mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė taikyti supaprastintą NSFR reikalavimo versiją. Pagal supaprastintą, mažiau išsamią NSFR versiją reikėtų rinkti nedaug duomenų vienetų ir dėl to, atsižvelgiant į proporcingumo principą, toms įstaigoms sumažėtų apskaičiavimo sudėtingumas, tačiau kartu būtų užtikrinta, kad tos įstaigos vis dar išlaikytų pakankamą pastovaus finansavimo koeficientą taikant kalibravimą, kuris būtų ne mažiau konservatyvus nei pagal visavertį NSFR reikalavimą. Tačiau kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad mažos ir nesudėtingos įstaigos taikytų ne supaprastintą versiją, o visavertį NSFR reikalavimą;

(54)  konsoliduojant patronuojamąsias įmones trečiosiose valstybėse reikėtų deramai atsižvelgti į tose valstybėse taikomus pastovaus finansavimo reikalavimus. Taigi, Sąjungoje konsolidavimo taisyklėmis neturėtų būti nustatomas palankesnis trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimo ir būtino pastovaus finansavimo vertinimas negu vertinimas, nustatytas tų trečiųjų valstybių nacionalinėje teisėje;

(55)  siekiant užtikrinti tinkamą galimų valiutų neatitikimų stebėseną, įstaigoms turėtų būti privaloma savo kompetentingoms institucijoms pranešti savo ataskaitose nurodoma valiuta išreikštą privalomą detaliai nustatytą visų straipsnių ir atskirai kiekviena svarbia valiuta išreikštų straipsnių NSFR. NSFR reikalavimas neturėtų reikšti, kad įstaigos turės teikti informaciją du kartus ar turės teikti informaciją ne pagal galiojančias taisykles, be to, įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti naujų informacijos teikimo reikalavimų įsigaliojimui;

(56)  kadangi prasmingos ir palyginamos informacijos apie bendrus pagrindinius įstaigų rizikos parametrus teikimas rinkai yra pagrindinis patikimos bankų sistemos principas, ypač svarbu kuo labiau sumažinti informacijos nesimetriškumą ir palengvinti kredito įstaigų rizikos pobūdžių palyginimą tiek vienos jurisdikcijos lygmeniu, tiek tarp jurisdikcijų. 2015 m. sausio mėn. BBPK paskelbė peržiūrėtus 3 ramsčio informacijos atskleidimo standartus, kuriais siekiama gerinti įstaigų reguliavimo tikslais rinkai atskleidžiamos informacijos palyginamumą, kokybę ir nuoseklumą. Todėl, siekiant įgyvendinti tuos naujus tarptautinius standartus, dabartinius informacijos atskleidimo reikalavimus tikslinga iš dalies pakeisti;

(57)  į Komisijos kvietimą teikti įrodymus dėl ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos atsakę respondentai manė, kad dabartiniai informacijos atskleidimo reikalavimai yra neproporcingi ir sukelia naštą mažesnėms įstaigoms. Nedarant poveikio siekiui labiau suderinti informacijos atskleidimo tvarką su tarptautiniais standartais, iš mažų ir nesudėtingų įstaigų turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją rečiau ir ne taip išsamiai nei reikalaujama iš didesnių įstaigų, taip sumažinant joms tenkančią administracinę naštą;

(58)   reikėtų šiek tiek paaiškinti informacijos apie atlygį atskleidimo tvarką. Šiame reglamente išdėstyti reikalavimai, susiję su informacijos apie atlygį atskleidimu, turėtų būti suderinti su atlygio taisyklių tikslais, t. y. sukurti ir taikyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį įstaigų rizikos pobūdžiui, atlygio politiką ir praktiką, kuri atitiktų veiksmingo rizikos valdymo reikalavimus. Be to, iš įstaigų, kurios naudojasi nuo tam tikrų atlygio taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata, turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją apie tokią nuostatą;

(59)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių, nes atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ kelia mažesnę sisteminę riziką nei didesnės įmonės, kapitalo reikalavimai MVĮ pozicijoms turėtų būti mažesni nei tie, kurie taikomi didelėms įmonėms, kad būtų užtikrintas optimalus bankų teikiamas MVĮ finansavimas. Šiuo metu MVĮ pozicijoms iki 1,5 mln. EUR ribos taikomas pagal riziką įvertintos pozicijos sumos sumažinimas 23,81 %. Kadangi nustatyta 1,5 mln. EUR riba MVĮ pozicijoms nereiškia MVĮ rizikingumo pokyčio, kapitalo reikalavimų sumažinimas turėtų būti taikomas ir MVĮ pozicijoms ▌, siekiančioms iki 2,5 mln. EUR, ▌o MVĮ pozicijos daliai, viršijančiai 2,5 mln. EUR, kapitalo reikalavimai turėtų būti sumažinti 15 %;

(60)  investicijos į infrastruktūrą yra ypač svarbios siekiant stiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti kurti darbo vietas. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir būsimas augimas iš esmės priklauso nuo kapitalo prieinamumo strateginėms visai Europai svarbioms investicijoms į infrastruktūrą, ypač plačiajuosčio ryšio ir energijos tinklus, taip pat į transporto infrastruktūrą, įskaitant elektromobilumo infrastruktūrą, ypač pramoninės veiklos centruose, į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas ir į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Investicijų planu Europai siekiama skatinti papildomą perspektyvių infrastruktūros projektų finansavimą, inter alia, tam sutelkiant papildomus privataus finansavimo šaltinius. Kai kuriems galimiems investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia numanoma perspektyvių projektų stoka ir ribotas gebėjimas tinkamai įvertinti riziką dėl jiems būdingo sudėtingumo;

(61)  todėl, siekiant skatinti privačias ir viešąsias investicijas į infrastruktūros projektus, ypač svarbu sukurti tokią reguliavimo aplinką, kurioje būtų galima skatinti aukštos kokybės infrastruktūros projektus ir mažinti investuotojų riziką. Visų pirma turėtų būti sumažinti infrastruktūros projektų pozicijoms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, jeigu jie atitinka nustatytus kriterijus, kad būtų galima sumažinti jų rizikos pobūdį ir padidinti pinigų srautų nuspėjamumą. Komisija turėtų peržiūrėti nuostatą dėl aukštos kokybės infrastruktūros projektų siekdama įvertinti jos poveikį įstaigų investicijų į infrastruktūrą apimčiai ir tų investicijų kokybei, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui ir žiedinės ekonomikos, ir jos tinkamumą prudenciniu atžvilgiu. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti šios nuostatos taikymo sritį taip, kad ji apimtų ir įmonių investicijas į infrastruktūrą;

(62)   kaip rekomenduoja EBI, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(13) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA) ir Europos Centrinis Bankas, atsižvelgiant į ypatingą pagrindinių sandorio šalių verslo modelį, sverto koeficiento reikalavimas šioms šalims turėtų būti netaikomas, nes jos privalo gauti banko licenciją vien dėl to, kad joms būtų suteikta galimybė naudotis centrinių bankų teikiamomis vienos nakties priemonėmis, ir tam, kad jos atliktų savo kaip pagrindinių subjektų vaidmenį siekiant svarbių politinių ir reguliavimo tikslų finansų sektoriuje;

(63)  be to, CVPD, turinčių leidimą veikti kaip kredito įstaigos, pozicijoms ir kredito įstaigų, paskirtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014(14) 54 straipsnio 2 dalį, pozicijoms, pvz., pinigų likučiams, atsiradusiems dėl piniginių lėšų sąskaitų atidarymo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams bei vertybinių popierių sąskaitų turėtojams ir jų indėlių priėmimo, bendras pozicijų matas turėtų būti netaikomas, nes pernelyg didelio sverto rizikos jos nesukelia dėl to, kad tie pinigų likučiai naudojami tik vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos sandoriams apmokėti;

(64)  atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2013/36/ES nurodytos gairės dėl papildomų nuosavų lėšų yra kapitalo tikslas, kuris atspindi priežiūros lūkesčius, jam neturėtų būti taikomas nei privalomas informacijos atskleidimas, nei draudimas atskleisti informaciją kompetentingų institucijų reikalavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba tą direktyvą;

(65)  siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai apibrėžtos kai kurios specialios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 techninės nuostatos, ir atsižvelgti į galimus standartų pokyčius tarptautiniu lygmeniu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktų arba paslaugų, su kuriais susijęs turtas ir įsipareigojimai gali būti laikomi tarpusavyje susijusiais, sąrašo dalinio pakeitimo, dėl daugiašalių plėtros bankų sąrašo dalinio keitimo, dėl informacijos apie rinkos riziką atskleidimo reikalavimų dalinio pakeitimo ir dėl papildomų likvidumo reikalavimų nustatymo. Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos aktus, atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(66)  techniniais standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus Reglamente (ES) Nr. 575/2013nustatytų reikalavimų suderinimas. EBI, kaip itin specializuotos praktinės patirties turinti įstaiga, turėtų būti įgaliota parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus. Techniniai reguliavimo standartai turėtų būti parengti prudencinio konsolidavimo, nuosavų lėšų, TLAC, nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų vertinimo, nuosavybės vertybinių popierių investicijų į fondus, nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo apskaičiavimo pagal vidaus reitingais pagrįstas metodą, taikomą kredito rizikai, rinkos rizikos, didelių pozicijų ir likvidumo srityse. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tie techniniai reguliavimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas tų įstaigų ir jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(67)  kad atskleidžiamą informaciją būtų lengviau palyginti, EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyti standartizuoti informacijos atskleidimo šablonai, apimantys visus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus esminius informacijos atskleidimo reikalavimus, projektus. Rengdama šiuos standartus EBI turėtų atsižvelgti į įstaigų dydį ir sudėtingumą, taip pat į jų veiklos pobūdį ir rizikos dydį. EBI turėtų pateikti ataskaitą apie tai, kaip būtų galima padidinti Sąjungos priežiūros ataskaitų rinkinio aprėpties, išsamumo arba teikimo dažnumo proporcingumą, ir bent pateikti konkrečių rekomendacijų dėl to, kaip, tinkamai supaprastinus reikalavimus, mažoms įstaigoms tenkančias vidutines reikalavimų laikymosi išlaidas būtų galima idealiu atveju sumažinti 20 % arba daugiau ar bent jau 10 %. EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie turi būti pateikti su ta ataskaita. Pagal SESV 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tie techniniai įgyvendinimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka;

(68)  kad įstaigoms būtų lengviau laikytis šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų taisyklių, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir šablonų, patvirtintų siekiant įgyvendinti tas taisykles, EBI turėtų sukurti IT priemonę, skirtą padėti įstaigoms atitinkamomis nuostatomis, standartais, gairėmis ir šablonais atitinkamai pagal jų dydį ir verslo modelį;

(69)   be ataskaitos dėl galimo išlaidų sumažinimo, ne vėliau kaip … [dvylika mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] EBI, bendradarbiaudama su visomis atitinkamomis institucijomis, t. y. su tomis institucijomis, kurios yra atsakingos už prudencinę priežiūrą, pertvarkymą ir indėlių garantijų sistemas, visų pirma su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), turėtų parengti galimybių ataskaitą dėl nuoseklios ir integruotos statistinių duomenų, pertvarkymo srities duomenų ir prudencinių duomenų rinkimo sistemos plėtojimo. Atsižvelgiant į ankstesnį ECBS darbą integruotų duomenų rinkimo srityje, toje ataskaitoje turėtų būti pateikta sąnaudų ir naudos analizė, susijusi su centrinio duomenų rinkimo centro, skirto integruotai duomenų – statistinių ir reguliavimo srities duomenų apie visas Sąjungoje esančias įstaigas – teikimo sistemai, sukūrimu. Pagal tokią sistemą, be kita ko, turėtų būti naudojamos nuoseklios rinktinų duomenų apibrėžtys bei standartai ir garantuojamas patikimas ir nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, taip užtikrinant griežtą surinktų duomenų konfidencialumą, griežtą prieigos prie sistemos teisės autentiškumo patvirtinimą ir administravimą, taip pat kibernetinį saugumą. Taip centralizuojant ir suderinant Europos ataskaitų teikimo aplinką siekiama išvengti situacijų, kai įvairios institucijos prašo pateikti panašius ar identiškus duomenis, ir taip gerokai sumažinti tiek kompetentingoms institucijoms, tiek įstaigoms tenkančią administracinę ir finansinę naštą. Atsižvelgdama į EBI parengtą galimybių ataskaitą, Komisija, jei tikslinga, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(70)  atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų stengtis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytais makroprudenciniais įgaliojimais naudotis nuosekliai ir jų nedubliuodamos. Visų pirma atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų deramai apsvarstyti, ar priemonės, kurių jos imasi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124, 164 ar 458 straipsnius, nedubliuoja kitų galiojančių ar būsimų priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį ir yra tarpusavyje nuoseklios;

(71)  atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimo, o konkrečiai į įstaigų įnašų į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus vertinimo pakeitimus, nustatytus šiame reglamente, atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistos ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012(16) nuostatos, kurios į tą reglamentą įtrauktos Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir kuriomis išdėstyta, kaip turi būti apskaičiuojamas pagrindinių sandorio šalių hipotetinis kapitalas, kurį po to įstaigos naudoja apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus;

(72)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinami vienodi įstaigoms taikomi prudenciniai reikalavimai visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(73)  siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsisakoma investicijų į draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms netaikoma papildoma priežiūra, turėtų būti atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d. taikoma iš dalies pakeista pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su turimų kapitalo dalių draudimo bendrovėse atskaitymo išimtimis, versija;

(74)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:"

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kurių įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES, turi laikytis šių punktų atžvilgiu:

   a) nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos, ▌atsiskaitymo rizikos ir sverto elementais;
   b) dideles pozicijas ribojančių reikalavimų;
   c) likvidumo reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos elementais;
   d) informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su a, b ir c punktais;
   e) viešo atskleidimo reikalavimų.

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės.

Šiuo reglamentu nereglamentuojami kompetentingoms institucijoms keliami informacijos skelbimo reikalavimai įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityje, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.

2 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

   1. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.
   2. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES* ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.
   3. Siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų laikymąsi, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja.
   4. Siekdami užtikrinti reikalavimų laikymąsi pagal atitinkamą savo kompetenciją, Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014** 42 straipsniu, ir Europos Centrinis Bankas klausimais, susijusiais su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013*** jam pavestomis užduotimis, užtikrina reguliarų ir patikimą keitimąsi atitinkama informacija.

__________________

* 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

** 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

*** 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).“;

"

2)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  7 punktas pakeičiamas taip:"

„7) kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – KIPVPS, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB* 1 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES** 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

__________________

*  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

**  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).“;

"

ii)  20 punktas pakeičiamas taip:"

„20) finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė; finansų įstaigos patronuojamosios įmonės yra daugiausia įstaigos arba finansų įstaigos, kai bent viena iš jų yra įstaiga ir kai didesnė kaip 50 % finansų įstaigos nuosavo kapitalo, konsoliduoto turto, pajamų, personalo ar kito rodiklio, kurį kompetentinga institucija ▌laiko svarbiu, dalis yra susijusi su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos;“;

"

iii)  26 punktas pakeičiamas taip:"

„26) finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga ir nėra vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba užsiimti vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366* 4 straipsnio 4 punkte, ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose;

__________________

* 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

"

iv)  28 punktas pakeičiamas taip:"

„28) patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje – įstaiga valstybėje narėje, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga, finansų įstaiga ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvaujanti valdant įstaigos, finansų įstaigos ar papildomas paslaugas teikiančios įmonės kapitalą ir pati nesanti kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė“;

"

v)   įterpiami šie punktai:"

„29a) patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri yra investicinė įmonė;

   29b) ES patronuojančioji investicinė įmonė – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;
   29c) patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri yra kredito įstaiga;
   29d) ES patronuojančioji kredito įstaiga – ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra kredito įstaiga;“;

"

vi)  39 punktas papildomas šia pastraipa:"

„Du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie atitinka a arba b punkte nustatytas sąlygas dėl savo tiesioginės tos pačios pagrindinės sandorio šalies pozicijos tarpuskaitos veiklos tikslais, nelaikomi susijusių klientų grupe.“;

"

vii)  41 punktas pakeičiamas taip:"

„41) konsoliduotos priežiūros institucija – kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotos priežiūros vykdymą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį;“;

"

viii)  71 punkto b papunkčio įžanginė frazė pakeičiama taip:"

„b) 97 straipsnio tikslais – šio kapitalo suma:“;

"

ix)  72 punkto a papunktis pakeičiamas taip:"

„a) ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES* 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;

__________________

* 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).”;

"

x)  86 punktas pakeičiamas taip:"

„86) prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga turi prekybos tikslais arba kuriomis siekia apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais turimas pozicijas pagal 104 straipsnį ▌“;

"

xi)  91 punktas pakeičiamas taip:"

„91) prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinė garantinė įmoka;“;

"

xii)  96 punktas pakeičiamas taip:"

„96) vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos pozicija ir viena ar daugiau ne prekybos knygos pozicijų arba su dviem prekybos operacijų sąrašais;“;

"

xiii)   127 punkto a papunktis pakeičiamas taip:"

„a) įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai arba nuolat priklauso centrinės įstaigos tinklui;“;

"

xiv)  128 punktas pakeičiamas taip:"

„128) paskirstomi straipsniai – pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno bei tam tikslui skirtų rezervų suma prieš paskirstymą nuosavų lėšų priemonių turėtojams, atėmus visą praėjusių metų nepaskirstytą nuostolį, visą pelną, kuris yra neskirstytinas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę arba pagal įstaigos įstatus, ir visas sumas, pervestas į nepaskirstytinus rezervus pagal nacionalinę teisę arba įstaigos statutą, kiekvienu atveju konkrečios nuosavų lėšų priemonių kategorijos, kuriai taikoma Sąjungos ar nacionalinė teisė, įstaigos įstatai ar statutas, atžvilgiu; tas pelnas, nuostoliai ir rezervai nustatomi remiantis ne konsoliduotomis ataskaitomis, o įstaigos individualiomis ataskaitomis.“;

"

xv)  papildoma šiais punktais:"

„130) pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

   131) pertvarkytinas subjektas – pertvarkytinas subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83a punkte;
   132) pertvarkytina grupė – pertvarkytina grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte;
   133) pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis;
   134) ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – pasaulinės sisteminės svarbos bankų grupė arba bankas (G-SIB), kurie nėra G-SII ir kurie yra įtraukti į Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą reguliariai atnaujinamą G-SIB sąrašą;
   135) reikšminga patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri individualiai arba konsoliduotai tenkina bet kurią iš šių sąlygų:
   a) patronuojamajai įmonei priklauso daugiau kaip 5 % konsoliduoto pagal riziką įvertinto jos pirminės patronuojančiosios įmonės turto;
   b) patronuojamoji įmonė sukuria daugiau kaip 5 % visų savo pirmosios patronuojančiosios įmonės veiklos pajamų;
   c) bendras patronuojamosios įmonės bendras pozicijų matas, nurodytas šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, sudaro daugiau kaip 5 % jos pirmosios patronuojančiosios įmonės konsoliduoto bendro pozicijų mato;

siekiant nustatyti reikšmingą patronuojamąją įmonę, kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, dvi tarpinės ES patronuojančiosios įmonės laikomos viena patronuojamąja įmone remiantis konsoliduota jų būkle;

   136) G-SII subjektas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis;
   137) gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 57 punkte;
   138) grupė – įmonių, iš kurių bent viena yra įstaiga, grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba įmonės, viena su kita susijusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES* 22 straipsnyje nustatytais ryšiais;
   139) vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris – atpirkimo sandoris, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoris arba garantinės įmokos skolinimo sandoris;

   140) pradinė garantinė įmoka (PGĮ) – bet kokia užtikrinimo priemonė, išskyrus kintamąją garantinę įmoką, gauta iš subjekto arba pateikta subjektui esamai ir galimai būsimai sandorio ar sandorių portfelio pozicijai padengti laikotarpiu, kuris reikalingas tiems sandoriams realizuoti arba pakartotinai apsidrausti nuo jų rinkos rizikos, pagrindinei sandorio ar sandorių portfelio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;
   141) rinkos rizika – rizika patirti nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių, įskaitant užsienio valiutų kursų ar biržos prekių kainų pokyčius;
   142) užsienio valiutos kurso rizika – rizika patirti nuostolių dėl užsienio valiutų kursų pokyčių;
   143) biržos prekių kainos rizika – rizika patirti nuostolių dėl biržos prekių kainų pokyčių;
   144) prekybos operacijų sąrašas – aiškiai nustatyta įstaigos sudaryta ir pagal tą pačią rizikos valdymo sistemą veikianti prekiautojų grupė, kurios tikslas yra pagal aiškiai nustatytą ir nuoseklią verslo strategiją drauge valdyti prekybos knygos pozicijų portfelį;
   145) maža ir nesudėtinga įstaiga – įstaiga, kuri atitinka visas toliau išvardytas sąlygas:
   a) tai nėra didelė įstaiga;
   b) bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, konsoliduotai pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES per ketverių metų laikotarpį, ėjusį iš karto prieš einamąjį metinį ataskaitinį laikotarpį, vidutiniškai lygi 5 mlrd. EUR ribai arba yra mažesnė; valstybės narės gali tą ribą sumažinti;
   c) jai netaikomos jokios pareigos arba taikomos supaprastintos pareigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo kontekste pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;
   d) jos prekybos knygoje apskaitoma veikla kvalifikuojama kaip smulki pagal 94 straipsnio 1 dalį;
   e) bendra jos išvestinių finansinių priemonių, turimų prekybos tikslais, pozicijų vertė neviršija 2 % viso balansinio ir nebalansinio turto, o bendra jos visų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertė neviršija 5 %, abi vertes apskaičiuojant pagal 273a straipsnio 3 dalį;
   f) daugiau nei 75 % įstaigos konsoliduoto viso turto ir įsipareigojimų, abiem atvejais neįtraukiant grupės vidaus pozicijų, yra susiję su veikla, vykdoma kartu su Europos ekonominėje erdvėje esančiomis sandorio šalimis;
   g) įstaiga nenaudoja vidaus modelių prudenciniams reikalavimams pagal šį reglamentą vykdyti, išskyrus patronuojamųjų įmonių, naudojančių grupės lygmeniu parengtus vidaus modelius, atvejus, su sąlyga, kad grupei konsoliduotai taikomi 433a arba 433c straipsnyje nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai;
   h) įstaiga nėra pareiškusi kompetentingai institucijai prieštaravimo dėl jos priskyrimo prie mažos ir nesudėtingos įstaigos;
   i) kompetentinga institucija nėra nusprendusi, kad įstaiga, remiantis jos dydžio, veiklos tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar rizikos pobūdžio analize, negali būti laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga;
   146) didelė įstaiga – įstaiga, kuri tenkina bet kurią iš šių sąlygų:
   a) ji yra G-SII;
   b) ji buvo nustatyta kaip kita sisteminės svarbos įstaiga (O-SII) pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 3 dalis;
   c) valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal bendrą turto vertę ji yra viena iš trijų didžiausių įstaigų;
   d) bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, remiantis jos konsoliduota būkle pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES yra lygi 30 mlrd. EUR arba yra didesnė;
   147) didelė patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri atitinka didelės įstaigos kriterijus;
   148) nebiržinė įstaiga – įstaiga, kuri nėra išleidusi vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti kurios nors valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;
   149) finansinė atskaitomybė – aštuntos dalies tikslais tai finansinė atskaitomybė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB** 4 ir 5 straipsniuose.

__________________

*  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

** 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).“;

"

b)  papildoma šia dalimi:"

„4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis aplinkybėmis laikoma, kad 1 dalies 39 punkto sąlygos ▌ yra tenkinamos.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [vieni metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

"

3)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje, septintoje A ir aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytas prievoles, išskyrus šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punktą. “;

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 92a straipsnyje nustatyto reikalavimo individualiai laikosi tik tos įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios taip pat yra G-SII arba G-SII dalis ir neturi patronuojamųjų įmonių.

Ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės individualiai laikosi 92b straipsnio, jei jos tenkina visas šias sąlygas:

   a) jos nėra pertvarkytini subjektai;
   b) jos neturi patronuojamųjų įmonių;
   c) jos nėra ES patronuojančiosios įstaigos patronuojamosios įmonės.“;

"

c)   3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:"

„3. Jokia įstaiga, kuri yra patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė, ir jokia įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 18 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis aštuntoje dalyje nustatytų prievolių.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1a dalyje nurodytos įstaigos 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi individualiai.

   4. Kredito įstaigos ir investicinės įmonės, kurios turi leidimą teikti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas ir vykdyti nurodytą veiklą, individualiai vykdo šio reglamento šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas prievoles.

Šios įstaigos neprivalo laikytis šio reglamento 413 straipsnio 1 dalies ir šio reglamento septintoje A dalyje nustatytų atitinkamų informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimų:

   a) įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį;
   b) įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014* 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, su sąlyga, kad jos neatlieka reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų, ir
   c) įstaigos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, su sąlyga, kad:
   i) jų veikla apsiriboja bankinio tipo paslaugų, išvardytų to reglamento priedo C skirsnio a–e punktuose, teikimu centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, turintiems veiklos leidimus pagal to reglamento 16 straipsnį, ir
   ii) jos neatlieka reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų.

Kol bus pateikta Komisijos ataskaita pagal 508 straipsnio 3 dalį, kompetentingos institucijos gali leisti investicinėms įmonėms nevykdyti šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų prievolių, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

   5. Nereikalaujama, kad šio reglamento 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės, įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos pritaikė šio reglamento 7 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą, ir įstaigos, kurios turi leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, individualiai vykdytų šio reglamento septintoje dalyje nustatytas prievoles ir šio reglamento septintoje A dalyje nustatytus susijusius informacijos apie sverto koeficientą teikimo reikalavimus.

________________________

* 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).“;

"

4)   8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

b) patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama nesilaikyti reikalavimų, likvidumo pozicijas, stebi ir visą laiką prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų lėšų pozicijas, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimo nesilaikoma, ▌ir užtikrina visų tų įstaigų atžvilgiu pakankamą likvidumo lygį ir pastovaus finansavimo lygį, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;“;

"

b)   3 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:"

b) viename bendrame likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės, kai 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) reikalavimo nesilaikoma, ir viename bendrame likvidumo pogrupyje turimo pastovaus finansavimo sumų paskirstymo ir vietos, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;

   c) įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto LCR reikalavimo, reikalaujamų turėti minimalių likvidžiojo turto sumų nustatymo ir įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo, reikalaujamo turėti minimalių turimo pastovaus finansavimo sumų nustatymo;

"

c)  straipsnis papildomas šia dalimi:"

„6. Kai pagal šį straipsnį kompetentinga institucija visiškai ar iš dalies leidžia įstaigai netaikyti šeštos dalies, ji taip pat gali leisti tai įstaigai netaikyti susijusių informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimų pagal 430 straipsnio 1 dalies d punktą.“

"

5)  10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip:"

„1. Kompetentingos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jei įvykdomos šios sąlygos:“;

"

6)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

„1. Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 18 straipsnyje numatytu mastu ir būdu vykdo antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje ir septintoje A dalyse nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle, išskyrus 430 straipsnio 1 dalies d punktą. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms yra taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.

   2. Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų taikomi konsoliduotai, terminai „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ atitinkamai taip pat reiškia:
   a) finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, patvirtintą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnį;
   b) paskirtąją įstaigą, kontroliuojamą patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kai tokiai patronuojančiajai bendrovei netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį;
   c) finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba įstaigą, paskirtą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 6 dalies d punktą.“;

Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos b punkte, konsoliduota būklė yra patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuriai netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį, konsoliduota būklė. Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos c punkte, konsoliduota būklė yra jos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būklė.“;

"

b)  3 dalis išbraukiama;

c)  papildoma šia dalimi:"

„3a. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šio reglamento 92a straipsnio konsoliduotai laikosi tik patronuojančiosios įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII, G-SII dalis arba ne ES G-SII dalis, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje.

Šio reglamento 92b straipsnio konsoliduotai laikosi tik ES patronuojančiosios įmonės, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir nėra pertvarkytini subjektai, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje. Kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, kiekviena iš dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių, kurios yra kartu laikomos reikšminga patronuojamąja įmone, laikosi šio reglamento 92b straipsnio remdamasi konsoliduota savo būkle.“;

"

d)  4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:"

„4. ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šio reglamento šeštos dalies ir šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punkto remdamosi savo konsoliduota būkle, ▌kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu. Kol nepateikta šio reglamento 508 straipsnio 2 dalyje nurodyta Komisijos ataskaita ir jei grupę sudaro tik investicinės įmonės, kompetentingos institucijos gali leisti ES patronuojančiosioms įstaigoms nesilaikyti šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai, atsižvelgdamos į investicinės įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai taikytina, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.

   5. Kai taikomas šio reglamento 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo šio reglamento antros – aštuntos dalių ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimus, remdamasi konsoliduota visumos, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu su kontroliuojamomis įstaigomis, būkle.
   6. Be šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų ir nedarant poveikio kitoms šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatoms, kai priežiūros tikslais tai yra pateisinama dėl rizikos ar įstaigos kapitalo struktūros ypatumų, arba, jei valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujamas struktūrinis veiklos atskyrimas bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iš dalies konsoliduotai laikytųsi šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse bei Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje nustatytų prievolių.

Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis konsoliduotai vykdomai veiksmingai priežiūrai ir negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis nei visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba Sąjungoje apskritai, nei sudaromos ar sukuriamos kliūtys vidaus rinkos veikimui.“;

"

7)  12 straipsnis išbraukiamas;

8)  įterpiamas šis straipsnis:"

„12a straipsnis

Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai

Jeigu bent du G-SII subjektai, priklausantys tai pačiai G-SII, yra pertvarkytini subjektai, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą. Tas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle, tarsi ji būtų vienintelis pertvarkytinas tos G-SII subjektas.

Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra mažesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos veikia pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.

Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra didesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos gali veikti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.“;

"

9)  13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:"

„13 straipsnis

Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas

   1. ES patronuojančiosios įstaigos aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451, 451a ▌ ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai taikytina pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.

   2. Įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba kurios yra G-SII dalis, 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi remdamosi savo pertvarkytinos grupės konsoliduota ▌būkle.
   3. 1 dalies pirma pastraipa netaikoma ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, ES patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba pertvarkytiniems subjektams, kai jie yra įtraukti į lygiavertę atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė.

1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis.

   4. Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi aštuntos dalies, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

14 straipsnis

Konsoliduotas Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio reikalavimų taikymas

   1. Patronuojančiųjų įmonių ir jų patronuojamųjų įmonių, kurioms taikomas šis reglamentas, reikalaujama vykdyti Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatytas prievoles konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, siekiant užtikrinti, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs bei tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus duomenis ir informaciją priežiūros tikslais. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis.
   2. Įstaigos, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taikydamos šio reglamento 92 straipsnį, taiko papildomą rizikos koeficientą pagal šio reglamento 270a straipsnį, jei Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal šio reglamento 18 straipsnį, lygiu ir jeigu pažeidimas yra reikšmingas, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu.“;

"

10)  15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip:"

„1. Konsoliduotos priežiūros institucija kiekvienu atveju atskirai gali leisti konsoliduotai netaikyti šio reglamento trečios dalies, šio reglamento septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų ir Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriaus, išskyrus šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punktą, esant šioms sąlygoms:“;

"

11)  16 straipsnis pakeičiamas taip:"

„16 straipsnis

Nuo investicinių įmonių grupėms konsoliduotai taikomų sverto koeficiento reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

Tuo atveju, kai visi investicinių įmonių grupės subjektai, įskaitant patronuojantįjį subjektą, yra investicinės įmonės, kurioms atskirai netaikomi septintoje dalyje nustatyti reikalavimai pagal 6 straipsnio 5 dalį, patronuojančioji investicinė įmonė gali nuspręsti konsoliduotai netaikyti septintoje dalyje ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos apie sverto koeficientą teikimo reikalavimų.“;

"

12)  18 straipsnis pakeičiamas taip:"

„18 straipsnis

Prudencinio konsolidavimo metodai

   1. Įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios turi laikytis šio skyriaus 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 3–6 ir 9 dalys netaikomos, jeigu šešta dalis ir 430 straipsnio 1 dalies d punktas taikomi remiantis įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle arba iš dalies konsoliduota likvidumo pogrupio būkle, kaip nustatyta 8 ir 10 straipsniuose.

11 straipsnio 3a dalies tikslais įstaigos, kurios turi konsoliduotai laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse.

   2. Papildomas paslaugas teikiančios įmonės konsoliduojamos šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant jame nustatytus metodus.
   3. Jeigu įmones susijusios, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.
   4. Konsoliduotos priežiūros institucija reikalauja konsolidavimo proporcingai pagal tai, kokią kapitalo dalį konsoliduojama įmonė dalyvauja valdant įstaigose ir finansų įstaigose, jos valdomose kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra konsoliduojamos, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.
   5. Kitais nei 1 ir 4 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.
   6. Kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:
   a) kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių, ir
   b) kai dvi ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti ▌arba pareikalauti, kad būtų taikomas ▌Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse numatytas metodas. Tačiau to metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

   7. Kai įstaiga turi patronuojamąją įmonę, kuri nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą, tokiai patronuojamajai įmonei arba tokiam dalyvavimui ji taiko nuosavybės metodą. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms tokioms patronuojamosioms įmonėms ar tokiam dalyvavimui taikyti kitokį metodą, įskaitant metodą, kurio reikalaujama pagal taikomą apskaitos sistemą, arba reikalauti, kad jos tai darytų, jeigu:

   a) ... [18 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] įstaiga dar netaiko nuosavybės metodo;
   b) nuosavybės metodo taikymas būtų nepagrįsta našta arba nuosavybės metodas nepakankamai atspindi pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės įstaigai keliamą riziką ir
   c) taikomu metodu nepavyksta visiškai arba proporcingai konsoliduoti tos įmonės.
   8. Kompetentingos institucijos gali reikalauti visiško ar proporcingo patronuojamosios įmonės arba įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja, kai tokia patronuojamoji įmonė ar įmonė nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, konsolidavimo ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) įmonė nėra draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė ar įmonė, pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenkanti į jos taikymo sritį;
   b) egzistuoja didelė rizika, kad įstaiga nuspręs teikti finansinę paramą tai įmonei esant nepalankioms sąlygoms, nesant sutartinių įsipareigojimų teikti tokią paramą arba juos viršijant.
   9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas 3–6 ir 8 dalyse nurodytais atvejais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.;

"

13)  22 straipsnis pakeičiamas taip:"

„22 straipsnis

Trečiųjų valstybių subjektų konsolidavimas iš dalies

   1. Patronuojamosios įstaigos taiko 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytus reikalavimus ir septintoje A dalyje nustatytus susijusius informacijos teikimo reikalavimus remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu toms įstaigoms priklauso įstaiga arba finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, arba jos dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.
   2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, patronuojamosios įstaigos gali nuspręsti netaikyti 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytų reikalavimų ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu visas jų patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse turtas ir nebalansiniai straipsniai bei kapitalo dalys sudaro mažiau negu 10 % visos patronuojamosios įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių sumos.“;

"

14)  antros dalies pavadinimas pakeičiamas taip:"

„NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI“;

"

15)   26 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Kompetentingos institucijos įvertina, ar kapitalo priemonių išleidimas atitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytus kriterijus. Įstaigos kapitalo priemonių išleidimas priskiria prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos gali prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių priskirti vėlesnį tokios formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išleidimą, kurioms jos jau yra gavusios tą leidimą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

   a) tą vėlesnį išleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės yra tokios pačios kaip ir nuostatos, reglamentuojančios tą išleidimą, kurioms įstaigos jau yra gavusios leidimą;
   b) įstaigos apie tą vėlesnį išleidimą kompetentingoms institucijoms yra pranešusios pakankamai iš anksto iki jų priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

Prieš suteikdamos leidimą dėl naujų formų kapitalo priemonių, kurios turi būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI. Kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į EBI nuomonę, o jei nusprendžia nuo jos nukrypti, per tris mėnesius nuo EBI nuomonės gavimo dienos praneša apie tai EBI raštu, išdėstydamos nukrypimo nuo atitinkamos nuomonės pagrindimą. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.

Remdamasi iš kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI sudaro, tvarko ir paskelbia visų formų kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, sąrašą kiekvienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį EBI gali rinkti bet kokią informaciją, susijusią su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kurią ji laiko reikalinga nustatyti, ar laikomasi šio reglamento 28 straipsnyje, ir kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir šioje pastraipoje nurodyto sąrašo tvarkymo ir atnaujinimo tikslu.

Užbaigus 80 straipsnyje nustatytą tikrinimo procesą ir esant pakankamai įrodymų, kad atitinkamos kapitalo priemonės neatitinka arba nebeatitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, EBI gali nuspręsti neįtraukti tų priemonių į ketvirtoje pastraipoje nurodytą sąrašą arba išbraukti jas iš to sąrašo. EBI tuo tikslu paskelbia pranešimą, kuriame taip pat nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos pozicija šiuo klausimu. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.“;

"

16)   28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)   b punktas pakeičiamas taip:"

„b) priemonės yra visiškai apmokėtos, o tų priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;“;

"

ii)   papildoma šia pastraipa:"

„Pirmos pastraipos b punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės.“;

"

b)   3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:"

„Laikoma, kad 1 dalies pirmos pastraipos h punkto v papunktyje nustatyta sąlyga yra tenkinama nepaisant to, kad patronuojamajai įmonei taikomas jos su patronuojančiąja įmone sudarytas pelno ir nuostolio perdavimo susitarimas, pagal kurį patronuojamoji įmonė, parengusi savo metines finansines ataskaitas, yra įpareigota perduoti patronuojančiajai įmonei savo metinį veiklos rezultatą, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

   a) patronuojančiajai įmonei priklauso 90 % arba daugiau tos patronuojamosios įmonės balsavimo teisių ir kapitalo;
   b) patronuojančioji įmonė ir patronuojamoji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje;
   c) susitarimas buvo sudarytas teisėtais apmokestinimo tikslais;
   d) rengdama metinę finansinę ataskaitą patronuojamoji įmonė, prieš atlikdama mokėjimus savo patronuojančiajai įmonei, gali savo nuožiūra sumažinti paskirstomas sumas, perkeldama dalį savo pelno ar jį visą į savo nuosavus rezervus arba atidėjinius bendrai banko rizikai;
   e) pagal susitarimą patronuojančioji įmonė yra įpareigota visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus jos nuostolius;
   f) susitarimui taikomas įspėjimo laikotarpis; laikantis jo susitarimas gali būti nutrauktas tik ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos, tokiam nutraukimui įsigaliojant ne anksčiau kaip kitų ataskaitinių metų pradžioje, išlaikant patronuojančiosios įmonės prievolę visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus einamaisiais ataskaitiniais metais patirtus nuostolius.

Jeigu įstaiga sudarė pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą, ji apie tai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai ir pateikia jai to susitarimo kopiją. Be to, įstaiga nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie visus pelno ir nuostolio perdavimo susitarimo pakeitimus ir apie jo nutraukimą. Įstaiga negali sudaryti daugiau nei vieną pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą.“;

"

17)  33 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:"

„c) tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, susijusių su įstaigos įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių.“;

"

18)  36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)   b punktas pakeičiamas taip:"

„b) nematerialųjį turtą, išskyrus apdairiai vertinamą programinę įrangą kaip turtą, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas neturi neigiamo poveikio;“;

"

ii)   papildoma šiuo punktu:"

n) 132c straipsnio 2 dalyje nurodyto minimalios vertės įsipareigojimo atveju, bet kokią sumą, kuria esama KIS investicinių vienetų ar akcijų rinkos vertė, kuria grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, neatitinka dabartinės minimalios vertės įsipareigojimo vertės ir kuria įstaiga dar nepripažino bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumažinimo.“;

"

b)   papildoma šia dalimi:"

„4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies b punkte nurodytų atskaitymų taikymą, įskaitant neigiamo poveikio vertei reikšmingumą, dėl kurio nekyla prudencinių problemų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

"

19)  37 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

„c) atskaitytina suma sumažinama suma, gauta apskaitoje perkainojus patronuojamųjų įmonių nematerialųjį turtą, gautą konsoliduojant patronuojamąsias įmones ir priskirtiną kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“;

"

20)  39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip:"

„Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris buvo sukurtas anksčiau nei 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“;

"

21)  45 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:"

„i) trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis ▌, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;“;

"

22)  49 straipsnis iš dalies keičiamas taip: ▌

a)  2 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Ši dalis netaikoma apskaičiuojant nuosavas lėšas 92a ir 92b straipsniuose nustatytų reikalavimų tikslais; jos apskaičiuojamos pagal 72e straipsnio 4 dalyje nustatytą atskaitymo sistemą.“;

"

b)  3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  a punkto iv papunkčio paskutinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Konsoliduotas balansas arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatas kompetentingoms institucijoms pateikiamas ne rečiau kaip nustatyta įgyvendinimo techniniuose standartuose, nurodytuose 430 straipsnio 7 dalyje“;

"

ii)  a punkto v papunkčio pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

„v) įstaigos, įtrauktos į institucinę užtikrinimo sistemą, teikdamos konsoliduotą balansą arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatą kartu laikosi 92 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir praneša apie šių reikalavimų laikymąsi pagal 430 straipsnį.“;

"

23)  52 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos“;

"

b)   b punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„b) priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:“;

"

c)   c punktas pakeičiamas taip:"

„c) priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;“;

"

d)   h punktas pakeičiamas taip:"

„h) jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;“;

"

e)   j punktas pakeičiamas taip:"

„j) priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai pareikalautų, išpirktų arba atpirktų priemones, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;“;

"

f)  p punktas pakeičiamas taip:"

„p) kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;“;

"

g)  ▌ papildoma ▌šiais punktais:"

„q) kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės pagal trečiosios valstybės teisės aktus gali būti išleidžiamos arba kitaip jais reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

   r) priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie ▌ mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“;

"

h)   papildoma šia pastraipa:"

„Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie papildomos 1 lygio priemonės.“;

"

24)   54 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„e) jei papildomos 1 lygio priemonės yra išleistos trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios įmonės, 5,125 % dydžio arba didesnio dydžio koeficientas įvykus tam tikram įvykiui, nurodytam a punkte, apskaičiuojamas pagal priemones reglamentuojančią tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę ar sutarčių nuostatas, jeigu ta kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EBI, įsitikina, kad tos nuostatos yra bent jau lygiavertės šiame straipsnyje išdėstytiems reikalavimams.“;

"

25)  59 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:"

„i) trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;“;

"

26)  62 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:"

„a) kapitalo priemonės ▌, jeigu tenkinamos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir tiek, kiek nurodyta 64 straipsnyje;“;

"

27)  63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Kapitalo priemonės priskiriamos prie 2 lygio priemonių, jei tenkinamos šios sąlygos:“;

"

b)   a punktas pakeičiamas taip:"

„a) priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ▌ ir visiškai apmokėtos;“;

"

c)   b punkte įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„b) priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:“;

"

d)   c ir d punktai pakeičiami taip:"

„c) priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

   d) atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu bet koks reikalavimas pagal tinkamų įsipareigojimų priemones;;

"

e)   e punkte įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„e) priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:“;

"

f)   f–n punktai pakeičiami taip:"

„f) priemonėms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitais būdais padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas;

   g) pradinis priemonių terminas yra bent penkeri metai;
   h) priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad prieš sueinant jų terminui įstaiga atitinkamai išpirktų arba grąžintų jų pagrindinę sumą;
   i) jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;
   j) priemonių gali būti prieš laiką pareikalauta, jos gali būti prieš laiką išpirktos, grąžintos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu tenkinamos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai tenkinamos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;
   k) priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai prieš laiką pareikalautų priemonių, jas prieš laiką išpirktų, grąžintų arba atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;
   l) priemones reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;
   m) pagal priemones mokėtinų atitinkamai palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;
   n) kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;“;

"

g)  papildoma šiais punktais:"

„o) kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai jis yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

   p) priemonėms netaikomi ▌ įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie ▌ mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“;

"

h)   papildoma šia dalimi:"

„Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie 2 lygio priemonės.“;

"

28)  64 straipsnis pakeičiamas taip:"

64 straipsnis

2 lygio priemonių amortizavimas

   1. Visa 2 lygio priemonių, kurių likęs terminas yra ilgesnis negu penkeri metai, suma yra priskiriama prie 2 lygio straipsnių.
   2. Tai, kokia apimtimi 2 lygio priemonės priskiriamos prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodyto skaičiaus:
   a) balansinė priemonių vertė ▌ pirmąją penkerių metų jų sutarties termino galutinio laikotarpio dieną, padalyta iš to laikotarpio dienų skaičiaus;
   b) priemonių sutarties termino likusių dienų skaičius ▌“;

"

29)  66 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

e) straipsnių suma, kurią reikalaujama atskaityti iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių pagal 72e straipsnį, kuri viršija įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsnius.;

"

30)  69 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:"

„i) trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;“;

"

31)  po 72 straipsnio įterpiamas šis skyrius:"

5a SKYRIUS

Tinkami įsipareigojimai

1 skirsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai ir priemonės

72a straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai

   1. Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, 72c straipsnyje nurodytu mastu sudaro:
   a) tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu tenkinamos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos tiek, kiek jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio straipsnių;
   b) 2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, tiek, kiek jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.
   2. Prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:
   a) apdraustieji indėliai;
   b) indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;
   c) fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija kompensacijos sumą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES* 6 straipsnyje;
   d) fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;
   e) užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;
   f) bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu laikomą kliento turtą arba kliento pinigus, laikymo su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;
   g) bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;
   h) įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;
   i) įsipareigojimai, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, prisiimti:
   i) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB** paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų atžvilgiu;
   ii) sistemos, nustatytos pagal Direktyvą 98/26/EB, dalyvių atžvilgiu ir kylantys dėl dalyvavimo tokioje sistemoje arba
   iii) trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;
   j) įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:
   i) darbuotojui ▌, kiek tai susiję su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje;
   ii) komerciniam ar prekybos kreditoriui, ▌ kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;
   iii) mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;
   iv) indėlių garantijų sistemoms, ▌ kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;
   k) įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;
   l) įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Pirmos pastraipos l punkto tikslais skolos priemonės, apimančios išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, vykdomus emitento arba turėtojo nuožiūra, ir skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, tokią kaip EURIBOR arba LIBOR, tik dėl tų požymių nelaikomos skolos priemonėmis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

72b straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonės

   1. Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių ▌, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje.
   2. Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) įsipareigojimai yra įstaigos atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti ir yra visiškai apmokėti;
   b) įsipareigojimai nepriklauso nė vienam iš šių subjektų:
   i) tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančiai įstaigai arba subjektui;
   ii) įmonei, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai, tiesiogiai turėdama arba kontroliuodama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;
   c) įsipareigojimų nuosavybės įsigijimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;
   d) reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Tas subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių:
   i) įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;
   ii) taikytinais teisės aktais ▌ nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;
   iii) priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;
   e) įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar jokio kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas:
   i) įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;
   ii) įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;
   iii) bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;
   f) įsipareigojimams netaikomi ▌ įskaitymo ar užskaitos susitarimai, ▌ kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;
   g) įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų, atpirktų iki termino arba prieš laiką grąžintų, išskyrus 72c straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;
   h) priemonių turėtojai įsipareigojimų negali išpirkti prieš terminą, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;
   i) taikant 72c straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu įsipareigojimai apima vieną arba daugiau ▌ išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;
   j) įsipareigojimų gali būti prieš laiką pareikalauta, jie gali būti prieš laiką išpirkti, grąžinti arba atpirkti tik jeigu tenkinamos 77 ir 78a straipsniuose nustatytos sąlygos;
   k) įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pertvarkytinas subjektas atitinkamai prieš laiką ▌ pareikalautų įsipareigojimų, juos prieš laiką išpirktų, grąžintų ar atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;
   l) įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;
   m) pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis ▌ nekeičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;
   n) priemonių, išleistų po ...[dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo datos], atveju atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikytina, prospekte, susijusiuose su išleidimu, aiškiai nurodomas galimas naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį; ▌

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik tos įsipareigojimų dalys, kurios yra visiškai apmokėtos, yra tinkamos priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja glaudus ryšys dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba yra susijęs su bet kuriuo iš tų asmenų, subordinacija negali būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų.

   3. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:
   a) tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;
   b) įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, ir
   c) dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

   4. Pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:
   a) ▌įstaigai neleidžiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti ▌3 dalyje ▌nurodytų įsipareigojimų;
   b) tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;
   c) įsipareigojimai yra tokio pat (pari passu) arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje;
   d) 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;
   e) dėl įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir ▌ 75 straipsnyje nurodytus principus.
   5. Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigai ▌ į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti ▌ tik arba 3, arba 4 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

   6. ▌ Tikrindama, ar tenkinamos šio straipsnio sąlygos, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija.
   7. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
   a) taikomas tinkamų įsipareigojimų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;
   b) paskatų išpirkti, siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkte ir 72c straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą, formą ir pobūdį.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai turi būti visiškai suderinti su 28 straipsnio 5 dalies a punkte ir 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

72c straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas

   1. Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

   2. 1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.
   3. 1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima paskatą emitentui pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią emitentas gali įvykdyti tą pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.
   4. 1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, kurie yra vykdytini visiška emitento nuožiūra iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, bet priemonę reglamentuojančios nuostatos neapima paskatų pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki jos termino ir neapima išpirkimo pasirinkimo ar grąžinimo pasirinkimo sandorio, vykdomo turėtojų nuožiūra, tos priemonės terminas nustatomas kaip pradinis nurodytas terminas.

72d straipsnis

Tinkamumo sąlygų nebetenkinimo pasekmės

Jeigu tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.

2 skirsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

72e straipsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

   1. Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:
   a) įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos ta įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;
   b) įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;
   c) atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;
   d) įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus penkias darbo dienas ar trumpiau turimas platinamas pozicijas.
   2. Šio skirsnio tikslais visos priemonės, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis.
   3. Šio skirsnio tikslais turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000002.png

čia:

h = turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

i = įstaigos emitentės indeksas;

Hi = bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

li = įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją ir

Li = bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją.

   4. Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:

𝑚𝑖=max{0;𝑂𝑃𝑖+𝐿𝑃𝑖−𝑚𝑎𝑥{0;𝛽∙[𝑂𝑖+𝐿𝑖−𝑟𝑖∙a𝑅𝑊𝐴𝑖]}}

čia:

i = patronuojamosios įmonės indeksas;

OPi = i patronuojamosios įmonės išleistų nuosavų išteklių priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;

LPi = i patronuojamosios įmonės išleistų tinkamų įsipareigojimų straipsnių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;

𝛽 = i patronuojamosios įmonės išleistų ▌ ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų straipsnių procentinė dalis;

Oi = i patronuojamosios įmonės nuosavų išteklių suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

Li = i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

ri = koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnį ir

aRWAi = bendra i G-SII subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, atsižvelgiant į 12 straipsnyje nustatytus koregavimus.

Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą ▌.

72f straipsnis

Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas

72e straipsnio 1 dalies a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, taikant šias išimtis:

   a) įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
   i) ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;
   ii) arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;
   b) įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;
   c) įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
   i) ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;
   ii) arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą.

72g straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas

72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų tikslais įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas, taikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytas išimtis.

72h straipsnis

Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas

Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje ▌nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

   a) jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
   i) trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai ▌;
   ii) arba ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;
   b) jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, nagrinėdamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.

72i straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų G-SII subjektuose

   1. 72e straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikytiną atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:
   a) bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:
   i) 32–35 straipsnius;
   ii) 36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;
   iii) 44 ir 45 straipsnius;
   b) tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.
   2. Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos koeficientą pagal 1 dalies b punktą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.
   3. Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:
   a) turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;
   b) bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.
   4. 72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius šio straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi atitinkamai taikytini rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.
   5. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš 3 dalies b punkte nurodytos apskaičiuotos proporcijos.

72j straipsnis

Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis

   1. Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;
   b) tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.
   2. Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams.
   3. Kai pagal 1 dalį neatskaitomų turimų priemonių atveju toje dalyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.

3 skirsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

72k straipsnis

Tinkami įsipareigojimai

Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.

72l straipsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.

__________________

* 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

** 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).“;

"

32)  antros dalies I antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:"

Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai“;

"

33)  73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

Paskirstymas pagal priemones;

"

b)  1–4 dalys pakeičiamos taip:"

1. Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju įstaigai paliekama laisvė savo nuožiūra priimti sprendimą dėl paskirstomų sumų išmokėjimo kita forma nei pinigais arba nuosavų lėšų priemonėmis, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio, 2 lygio ar tinkamų įsipareigojimų priemonių, išskyrus atvejus, kai įstaiga yra gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą.

   2. Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) 1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos galimybei anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;
   b) 1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pajėgumui padengti nuostolius;
   c) dėl 1 dalyje nurodytos laisvės spręsti savo nuožiūra arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitaip nebūtų sumažinta kapitalo priemonės ar įsipareigojimo kokybė.

Kompetentinga institucija prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija dėl įstaigos atitikties šioms sąlygoms.

   3. Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju ne juos išleidusi įstaiga, o kitas juridinis asmuo turi laisvę savo nuožiūra nuspręsti arba reikalauti, kad pagal tas priemones ar įsipareigojimus paskirstomos sumos būtų mokamos kita forma nei pinigai ar nuosavų lėšų priemonės, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių.
   4. Įstaigos gali naudoti bendrąjį rinkos indeksą kaip vieną iš pagrindų, kuriais remiantis nustatomas pagal papildomas 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemones paskirstomų sumų dydis.;

"

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

6. Įstaigos praneša apie bendruosius rinkos indeksus, kuriais grindžiamos jų kapitalo priemonės ir tinkamų įsipareigojimų priemonės, ir juos atskleidžia.;

"

34)  75 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra tenkinami, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“;

"

35)  76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„1. 42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

   a) arba ir draudžiamoji ilgoji pozicija, ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;
   b) a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą;
   c) a punkte nurodyta trumpoji pozicija laikoma veiksmingu apsidraudimu pagal įstaigos vidaus kontrolės procesus;
   d) kompetentingos institucijos bent kartą per metus įvertina c punkte nurodytų vidaus kontrolės procesų tinkamumą ir įsitikina, kad jų tinkamumas yra nuolatinis.
   2. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos priemonių pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijos apskaičiavimui:
   a) nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus;
   b) finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, įtrauktų į indeksus;
   c) įstaigų tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus.
   3. Kompetentingos institucijos duoda 2 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti viename arba keliuose iš 2 dalies punktų atitinkamai nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.“;

"

36)  77 straipsnis pakeičiamas taip:"

77 straipsnis

Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos

   1. Įstaiga turi gauti kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį iš šių veiksmų:
   a) sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones leidžiamu pagal taikytiną nacionalinę teisę būdu;
   b) sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti kaip kitą nuosavų lėšų straipsnį akcijų priedus, susijusius su nuosavų išteklių priemonėmis;
   c) pareikalauti papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.
   2. Įstaiga turi gauti pertvarkymo institucijos išankstinį leidimą, norėdama pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurioms netaikoma 1 dalis, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.“;

"

37)  78 straipsnis pakeičiamas taip:"

„78 straipsnis

Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas ▌

   1. Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, papildomas 1 arba 2 lygio ▌ priemones, jų pareikalauti, jas išpirkti, grąžinti ar atpirkti arba sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti susijusius akcijų priedus, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
   a) anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones arba susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų ▌ priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;
   b) įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir ▌ direktyvose 2013/36/ES bei 2014/59/ES nustatytus reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią kompetentinga institucija laiko reikalinga.

Jei įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas sumas▌, kompetentinga institucija ▌ gali suteikti tai įstaigai bendrą išankstinį leidimą atlikti bet kuriuos iš šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų laikantis kriterijų, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik konkrečiam – ne ilgesniam negu vienų metų – laikotarpiui; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija, atžvilgiu. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą, tokia dalimi, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. Papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų atitinkamai papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių sumos. ▌

Kompetentingos institucijos suteiktą bendrą išankstinį leidimą panaikina, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

   2. Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, nurodytą 1 dalies a punkte, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės įstaigai ▌būtų brangesnės už tas kapitalo priemones ar akcijų priedus, kuriuos jos pakeistų.
   3. Jeigu įstaiga atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų veiksmų ir jei pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamu pagrindu apribotų tokių priemonių išpirkimą.
   4. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba susijusių akcijų priedų, gali leisti juos išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo datos, jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir viena iš šių sąlygų:
   a) pasikeičia tų priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio, tikėtina, jos nebebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas arba būtų perklasifikuotos kaip žemesnės kokybės nuosavos lėšos, ir yra tenkinamos abi šios sąlygos:
   i) kompetentinga institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas;
   ii) įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikavimo pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;
   b) pasikeičia toms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti tų priemonių išleidimo metu;
   c) priemonės ir susiję akcijų priedai lieka galioti pagal 494b straipsnį;
   d) anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ar susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės ▌ nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų, ir kompetentinga institucija yra leidusi atlikti tą veiksmą remdamasi išvada, kad tai būtų naudinga vertinant prudenciniu požiūriu ir pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis;
   e) papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais.

   5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
   a) ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“;
   b) tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;
   c) tvarką, įskaitant apribojimus ir procedūras, pagal kurią kompetentingos institucijos duoda išankstinį sutikimą 77 straipsnio 1 dalyje nurodytam veiksmui atlikti, ir su duomenimis susijusius reikalavimus, taikomus kompetentingai institucijai įstaigos teikiamam prašymui leisti atlikti toje dalyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2013 m. liepos 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

"

38)   įterpiamas šis straipsnis:"

„78a straipsnis

Leidimas mažinti tinkamų įsipareigojimų priemones

   1. Pertvarkymo institucija duoda įstaigai leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:
   a) anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka bet kurį iš 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia tinkamų įsipareigojimų priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavomis lėšomis arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;
   b) įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią pertvarkymo institucija, pritarus kompetentingai institucijai, laiko reikalinga;
   (c) įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad dalinis ar visiškas tinkamų įsipareigojimų pakeitimas nuosavų lėšų priemonėmis yra būtinas siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems nuosavų lėšų reikalavimams, kad leidimas būtų pratęstas.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurių suma viršija sumą, privalomą pagal šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus reikalavimus, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali tai įstaigai suteikti bendrą išankstinį leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet koks toks būsimas veiksmas atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik apibrėžtam laikotarpiui, kuris turi būti ne ilgesnis negu vieni metai; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus suteiktus bendrus išankstinius leidimus.

Pertvarkymo institucija panaikina bendrą išankstinį leidimą, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

   2. Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, pertvarkymo institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės ar pakeitimo tinkami įsipareigojimai įstaigai kainuotų daugiau nei tos priemonės ar įsipareigojimai, kuriuos jie pakeistų.
   3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
   a) kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiavimo tvarką;
   b) procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant leidimą pagal 1 dalies pirmą pastraipą;
   c) procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant bendrą išankstinį leidimą pagal 1 dalies antrą pastraipą;
   d) ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“.

Taikant šios dalies pirmos pastraipos d punktą, techninių reguliavimo standartų projektai visapusiškai suderinami su 78 straipsnyje nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

"

39)  79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų netaikymas;

"

b)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Jeigu įstaiga turi kapitalo priemonių ar įsipareigojimų, ▌kurie priskiriami finansų sektoriaus subjekto nuosavų lėšų priemonėms arba įstaigos tinkamų įsipareigojimų priemonėms, ir jeigu kompetentinga institucija mano, kad tos turimos priemonės yra įsigytos finansinės paramos, skirtos tam subjektui arba tai įstaigai reorganizuoti ir jo / jos gyvybingumui atkurti, teikimo tikslais, kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios kitu atveju toms priemonėms būtų taikomos.“;

"

40)   įterpiamas šis straipsnis:"

„79a straipsnis

Atitikties nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sąlygoms vertinimas

Vertindamos atitiktį antroje dalyje nustatytiems reikalavimams, įstaigos atsižvelgia ne tik į priemonių teisinę formą, bet ir į jų esminius ypatumus. Vertinant esminius priemonės ypatumus atsižvelgiama į visus su priemonėmis susijusius susitarimus, net jei jie nėra aiškiai išdėstyti pačių priemonių sąlygose, siekiant nustatyti, ar bendras tokių susitarimų ekonominis poveikis atitinka atitinkamų nuostatų tikslą.“;

"

41)  80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

Nuolatinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės tikrinimas;

"

b)  1 dalis pakeičiama taip:"

1. EBI vykdo visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu turi svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų atitinkamų tinkamumo kriterijų.

EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda EBI visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis arba naujų rūšių įsipareigojimais, kad EBI galėtų vykdyti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną.;

"

c)  3 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

3. EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių termino „nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai“ apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl kurios nors iš toliau nurodytų aplinkybių:;

"

42)  81 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Mažumos dalį sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

   a) patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:
   i) įstaiga;
   ii) įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;
   iii) tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomi tokie patys griežti prudenciniai reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį yra nustačiusi, kad tie prudenciniai reikalavimai yra bent lygiaverčiai nustatytiems šiame reglamente;
   b) patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
   c) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, nurodyti šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“;

"

43)  82 straipsnis pakeičiamas taip:"

82 straipsnis

Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 arba 2 lygio priemonės, priklausomai nuo to, kas taikytina, taip pat susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai, jei tenkinamos šios sąlygos:

   a) patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:
   i) įstaiga;
   ii) įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;
   iii) tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomi tokie patys griežti prudenciniai reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį yra nustačiusi, kad tie prudenciniai reikalavimai yra bent lygiaverčiai nustatytiems šiame reglamente;
   b) patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;
   c) tos priemonės priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamoms įmonėms.;

"

44)  83 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiama taip:"

1. Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas, priklausomai nuo to, kas taikytina, tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:;

"

45)   įterpiamas šis straipsnis:"

„88a straipsnis

Priskirtinos tinkamų įsipareigojimų priemonės

Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuri priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip tas pertvarkytinas subjektas, išleisti įsipareigojimai priskiriami prie įtrauktinų į įstaigos, kuriai taikomas 92a straipsnis, konsoliduotų tinkamų įsipareigojimų priemones, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

   a) jie yra išleisti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies a punktą;
   b) juos nupirko esamas akcininkas, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, jeigu naudojimasis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius nedaro poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;
   c) jie neviršija sumos, nustatytos atimant i punkte nurodytą sumą iš ii punkte nurodytos sumos:
   i) suma, gauta sudėjus įsipareigojimus, išleistus pertvarkytinam subjektui ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančius subjektus nupirktus įsipareigojimus, ir nuosavų lėšų priemonių, išleistų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies b punktą, suma;
   ii) suma, reikalaujama pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 1 dalį.“;

"

46)  92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„d) 3 % sverto koeficientą“;

"

b)   įterpiama ši dalis:"

1a. Be šio reglamento 1 dalies d punkte nustatyto reikalavimo G-SII toliau laikosi sverto koeficiento rezervo, kuris lygus G-SII bendram pozicijų matui, nurodytam šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, padauginus iš 50 % G-SII rezervo normos, taikytinos G-SII pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį.

Sverto koeficiento rezervo reikalavimą G-SII vykdo tik naudodamos 1 lygio kapitalą. 1 lygio kapitalas, panaudotas sverto koeficiento rezervo reikalavimui įvykdyti, nenaudojamas kitiems šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems su svertu susijusiems reikalavimams įvykdyti, išskyrus atvejus, kai tuose teisės aktuose aiškiai nurodyta kitaip.

Jeigu G-SII neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, jai taikomas kapitalo apsaugos reikalavimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 141b straipsnį.

Jeigu G-SII tuo pat metu neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnyje, ir jungtinio rezervo reikalavimo, jai taikomi aukštesni kapitalo apsaugos reikalavimai pagal tos direktyvos 141 ir 141b straipsnius.“;

"

c)  3 dalis pakeičiama taip:

i)  b ir c ▌ punktai yra pakeičiami taip:"

b) prekybos knygoje apskaitomos įstaigos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus:

   i) rinkos rizikai, kaip nustatyta pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus;
   ii) didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama tas ribas viršyti, kaip nustatyta pagal ketvirtą dalį;
   c) nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus, visai verslo veiklai, kurią vykdant kyla užsienio valiutos kurso ar biržos prekių kainos rizika;“;

"

ii)  įterpiamas šis punktas:"

„ca) nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuojamus pagal šios dalies V antraštinę dalį, išskyrus 379 straipsnį dėl atsiskaitymų rizikos.“;

"

47)  įterpiami šie straipsniai:"

92a straipsnis

G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai

   1. Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba G-SII dalis, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:
   a) 18 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal ▌ 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;
   b) 6,75 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.
   2. 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiais atvejais:
   a) trejus metus po tos dienos, kurią įstaiga arba grupė, kuriai priklauso įstaiga, tapo nustatyta G-SII;
   b) dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkymo institucija taikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Direktyvą 2014/59/ES;
   c) dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ėmė taikyti alternatyvią privačiojo sektoriaus priemonę, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai buvo nurašyti arba konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.
   3. Kai agreguota suma, gauta taikant šio straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą kiekvienam tos pačios G-SII pertvarkytinam subjektui, viršija reikalaujamą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 12 straipsnį, ES patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis pertvarkymo institucijomis, gali imtis veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį arba 45h straipsnio 1 dalį.

„92b straipsnis

Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

   1. Įstaigos, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, turi visada atitikti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kurių dydis yra lygus 90 % nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, nustatytų 92a straipsnyje.
   2. Siekiant laikytis 1 dalies, papildomos 1 lygio, 2 lygio ir į tinkamų įsipareigojimų priemones atsižvelgiama tik tada, kai tos priemonės yra ne ES G-SII pagrindinės patronuojančiosios įmonės nuosavybė ir jos buvo tiesiogiai ar netiesiogiai išleistos per kitus tos pačios grupės subjektus su sąlyga, kad visi tie subjektai yra įsisteigę toje pačioje trečiojoje valstybėje kaip ir pagrindinė patronuojančioji įmonė arba valstybėje narėje.
   3. Tinkamų įsipareigojimų priemonė, siekiant laikytis 1 dalies, įskaitoma tik tada, kai ji tenkina visas toliau išdėstytas papildomas sąlygas:
   a) įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas, atsiradęs dėl to įsipareigojimo, yra mažesnio prioriteto nei reikalavimai, atsiradę dėl įsipareigojimų, kurie netenkina šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir kurie nepriskiriami prie nuosavų lėšų;
   b) jai taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius“;

"

48)  94 straipsnis pakeičiamas taip:"

„94 straipsnis

Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos

   1. Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis, remiantis kas mėnesį paskutinės mėnesio dienos duomenimis atliekamu vertinimu:
   a) 5 % viso tos įstaigos turto;
   b) 50 mln. EUR.
   2. Jeigu tenkinamos abi 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:
   a) II priedo 1 punkte išvardytų sutarčių, su to priedo 3 punkte nurodytomis nuosavybės priemonėmis susijusių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių atvejais įstaigos gali netaikyti toms pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimo, kuris nurodytas 92 straipsnio 3 dalies b punkte;
   b) prekybos knygos pozicijoms, išskyrus tas, kurios nurodytos šios dalies a punkte, įstaigos gali pakeisti 92 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą reikalavimu, kuris apskaičiuojamas pagal 92 straipsnio 3 dalies a punktą.
   3. Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį remdamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis 1 dalies tikslais laikydamosi šių reikalavimų:
   a) skaičiuojant įskaitomos visos pozicijos, kurios įtrauktos į prekybos knygą pagal 104 straipsnį, išskyrus:
   i) užsienio valiutos ir biržos prekių pozicijas;
   ii) kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų ar sandorio šalies rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;
   b) visos į skaičiavimą pagal a punktą įtraukiamos pozicijos įvertinamos pagal jų rinkos vertę tą konkrečią datą; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė konkrečią dieną nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;
   c) ilgųjų pozicijų absoliuti vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučia verte.
   4. Kai tenkinamos abi šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, neatsižvelgiant į Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 83 straipsniuose nustatytas prievoles, šio reglamento 102 straipsnio 3 ir 4 dalys, 103 straipsnis ir 104b straipsnis netaikomi.
   5. Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša, kada jos skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal ▌ 2 dalį.
   6. Vienos ar daugiau iš 1 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
   7. Įstaiga liaujasi skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:
   a) įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų;
   b) įstaiga daugiau kaip 6 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų.
   8. Jei įstaiga nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį, jai leidžiama skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.
   9. Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda prekybos knygos pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.“;

"

49)  trečios dalies I antraštinės dalies 2 skyrius išbraukiamas;

50)  102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

2. Prekybinės veiklos tikslai apibrėžiami strategijose, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 103, 104 ir 104a straipsnius tikslais.

   3. Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės priemones, skirtas jų prekybos knygai tvarkyti pagal 103 straipsnį.
   4. Taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, prekybos knygos pozicijos priskiriamos prekybos operacijų sąrašams, sudarytiems ▌ pagal 104b straipsnį. ▌“;

"

b)  papildoma šiomis dalimis:"

5. Prekybos knygos pozicijoms taikomi 105 straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai.

   6. Įstaigos vertina vidinio apsidraudimo pozicijas pagal 106 straipsnį.;

"

51)  103 straipsnis ▌ pakeičiamas taip:"

„103 straipsnis

Prekybos knygos tvarkymas

   1. Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:
   a) kurią veiklą įstaiga laiko prekybos veikla ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama nuosavų lėšų reikalavimų tikslais;
   b) kokiu mastu pozicija gali būti kasdien vertinama rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;
   c) kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:
   i) nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;
   ii) apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;
   iii) nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;
   d) kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimus, kurie gali būti nuosekliai tvirtinami išorės subjektų;
   e) kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;
   f) kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;
   g) kokiu mastu įstaiga gali perklasifikuoti riziką arba pozicijas iš ne prekybos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokiems perklasifikavimams taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 104a straipsnyje.

   2. Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:

   a) įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą prekybos knygos pozicijai arba portfeliams skirtą prekybos veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;

   b) įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus prekybos knygos pozicijų arba portfelių tvarkymo politiką ir procedūras; ta politika ir procedūros apima šiuos aspektus:

   i) kokias pozicijas arba pozicijų portfelius galima įrašyti į kiekvieną prekybos operacijų sąrašą arba kuriuos, prireikus, gali prisiimti paskirti prekiautojai;
   ii) pozicijų ribų nustatymą ir jų tinkamumo stebėseną;
   iii) užtikrinimą, kad prekiautojai turi teisę savarankiškai prisiimti ir tvarkyti poziciją neviršydami sutartų ribų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;
   iv) užtikrinimą, kad informacijos apie pozicijas teikimas vyresniajai vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;
   v) užtikrinimą, kad pozicijos yra aktyviai stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausos rinkoje arba galimybės jas apdrausti vertinimą, įskaitant rinkos informacijos vertinimo proceso, kokybės ir prieinamumo, rinkos apyvartos ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydžių įvertinimą;
   vi) aktyviai taikomas kovos su sukčiavimu procedūras ir kontrolės priemones;
   c) įstaiga taiko aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, skirtas stebėti, ar pozicijos atitinka įstaigos prekybinės veiklos strategiją, taip pat stebėti apyvartą ir pozicijas, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta.“;

"

52)  104 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

53)  įterpiami šie straipsniai:"

„104a straipsnis

Pozicijos perklasifikavimas

   1. Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką, pagal kurią būtų nustatoma, kokiomis išimtinėmis aplinkybėmis galima pagrįstai perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į ▌ prekybos knygos poziciją siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu. Šią politiką įstaigos peržiūri bent kartą per metus.

EBI stebi įvairią priežiūros praktiką ir ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl to, kas laikoma išimtinėmis aplinkybėmis šio straipsnio 1 dalies tikslais. Tol, kol EBI paskelbs tas gaires, kompetentingos institucijos informuoja EBI ir pateikia savo sprendimų leisti, ar ne, įstaigai perklasifikuoti poziciją, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pagrindimą.

   2. Kompetentingos institucijos suteikia leidimą perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į ▌ prekybos knygos poziciją tam, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, tik jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms yra pateikusi rašytinių įrodymų, kad jos sprendimas perklasifikuoti tą poziciją priimtas dėl išimtinių aplinkybių, laikantis politikos, kurią įstaiga taiko pagal šio straipsnio 1 dalį. Tuo tikslu įstaiga pateikia pakankamai įrodymų, jog ta pozicija nebeatitinka sąlygų, kad būtų klasifikuojama kaip prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicija pagal 104 straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą patvirtina valdymo organas.

   3. Kai kompetentinga institucija yra suteikusi leidimą perklasifikuoti poziciją pagal 2 dalį, įstaiga, kuriai tas leidimas suteiktas, imasi šių veiksmų:
   a) nedelsdama viešai atskleidžia
   i) informaciją, kad jos pozicija yra perklasifikuota, ir
   ii) kai dėl tokio perklasifikavimo sumažėja įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai – to sumažinimo dydį ir
   b) kai dėl tokio perklasifikavimo sumažėja įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai – nepripažįsta šio poveikio iki pozicijos termino pabaigos, nebent tos įstaigos kompetentinga institucija jai leistų pripažinti tą poveikį anksčiau.
   4. Įstaiga apskaičiuoja grynąjį savo nuosavų lėšų reikalavimų sumos pokytį dėl pozicijos perklasifikavimo kaip nuosavų lėšų reikalavimų iš karto po perklasifikavimo ir tokių reikalavimų prieš pat perklasifikavimą, kiekvieną jų apskaičiuojant pagal 92 straipsnį, skirtumą. Apskaičiuojant atsižvelgiama tik į perklasifikavimo veiksnių poveikį.
   5. Pozicijos perklasifikavimas pagal šį straipsnį yra neatšaukiamas.

104b straipsnis

Prekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai

   1. Taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, įstaigos sudaro prekybos operacijų sąrašus ir kiekvieną savo prekybos knygos poziciją priskiria vienam iš šių prekybos operacijų sąrašų. Prekybos knygos pozicijos tam pačiam prekybos operacijų sąrašui priskiriamos tik tada, kai jos atitinka sutartą tam prekybos operacijų sąrašui taikomą verslo strategiją ir yra nuosekliai tvarkomos bei stebimos pagal šio straipsnio 2 dalį.
   2. Įstaigų prekybos operacijų sąrašai visada turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
   a) kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu turi būti nustatyta aiški ir konkreti verslo strategija bei pagal tą verslo strategiją tinkama rizikos valdymo sistema;
   b) turi būti nustatyta aiški kiekvieno prekybos operacijų sąrašo organizacinė struktūra; konkretaus prekybos operacijų sąrašo pozicijos turi būti tvarkomos paskirtų tos įstaigos prekiautojų; kiekvienas prekiautojas turi atlikti jam pavestas su prekybos operacijų sąrašu susijusias pareigas; kiekvienas prekiautojas priskiriamas tik vienam prekybos operacijų sąrašui; ▌
   c) kiekvieno prekybos operacijų sąrašo pozicijų ribos nustatomos pagal to prekybos operacijų sąrašo verslo strategiją;
   d) prekybos operacijų sąrašo lygmens veiklos, pelningumo, rizikos valdymo ir reguliavimo reikalavimų ataskaitos rengiamos bent kas savaitę ir reguliariai pateikiamos valdymo organui;
   e) turi būti nustatytas aiškus kiekvieno prekybos operacijų sąrašo metinis veiklos planas, įskaitant aiškiai nustatytą atlygio politiką, remiantis patikimais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais;
   f) kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu kas mėnesį parengiamos ataskaitos apie besibaigiančio termino pozicijas, einamosios paros prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus, kasdienių prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus ir veiksmus, kurių įstaiga ėmėsi reaguodama į tuos pažeidimus, taip pat parengiami rinkos likvidumo įvertinimai, ir visa ši informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms.
   3. Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, įstaiga gali priskirti prekiautoją daugiau nei vienam prekybos operacijų sąrašui su sąlyga, kad įstaiga savo kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo tai, kad priskyrimas atliktas vadovaujantis verslo ar išteklių sumetimais ir kad jį atliekant atsižvelgta į kitus kokybinius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikytinus prekiautojams ir prekybos operacijų sąrašams.
   4. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, kokiu būdu jos užtikrina 2 dalies laikymąsi. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų savo prekybos operacijų sąrašų struktūrą ar organizavimą taip, kad būtų laikomasi šio straipsnio.“;

"

54)  105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Visoms prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte, taikomi šiame straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo standartai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų riziką ribojančiais principais pagrįstas vertinimas būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, įvertintų tikrąja verte, dinamišką pobūdį, prudencinio patikimumo reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis ir ne prekybos knygos pozicijomis, įvertintomis tikrąja verte, susijusių kapitalo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.“;

"

b)  3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

„3. Įstaigos bent kartą per dieną tikrąja verte pervertina prekybos knygos pozicijų vertę. Tų pozicijų vertės pokyčiai nurodomi įstaigos pelno ir nuostolio ataskaitoje.

   4. Įstaigos savo prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, įvertintas tikrąja verte, įvertina rinkos kainomis, jei tai įmanoma, taip pat tada, kai toms pozicijoms taiko atitinkamus kapitalo reikalavimus.“;

"

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Kai įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius konservatyviai įvertina pagal modelį, taip pat tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte.“;

"

d)  7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„pirmos pastraipos d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo prekybos operacijų sąrašų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.“;

"

e)  11 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) papildomo laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti po likvidumo terminų, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pozicijos rizikos veiksniams, trukmė;“;

"

55)  106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„2. 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nedarant poveikio atitinkamai ne prekybos knygos ir prekybos knygos apsidraudimo pozicijoms taikomiems reikalavimams.

   3. Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą kredito išvestinę finansinę priemonę, ši kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijos arba sandorio šalies rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su kredito išvestine finansine priemone susijusį sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su trečiąja šalimi sudarytas su kredito išvestine finansine priemone susijęs sandoris.“;

"

b)  papildoma šiomis dalimis:"

„4. Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, ši su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudarytas su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandoris.

   5. Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos palūkanų normos rizikos pozicijas, naudodama į savo prekybos knygą įtrauktą palūkanų normos rizikos poziciją, pagal Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsnius vertinant iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką, ta palūkanų normos rizikos pozicija laikoma vidiniu apsidraudimu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
   a) pozicija buvo priskirta atskiram kitos prekybos knygos pozicijos portfeliui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinio apsidraudimo rinkos rizikai valdyti ir mažinti; tuo tikslu įstaiga gali tam portfeliui priskirti kitas palūkanų normos rizikos pozicijas, prisiimtas su trečiosiomis šalimis, arba su savo prekybos knyga, jeigu įstaiga, prisiimdama priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis, visiškai padengia tų palūkanų normos rizikos pozicijų, prisiimtų su savo prekybos knyga, rinkos riziką;
   b) taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, pozicija buvo priskirta pagal 104b straipsnį sudarytam prekybos operacijų sąrašui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinio apsidraudimo rinkos rizikai valdyti ir mažinti; tuo tikslu šis prekybos operacijų sąrašas gali prisiimti kitas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis arba kitais įstaigos prekybos operacijų sąrašais, jei tie kiti prekybos operacijų sąrašai, prisiimdami priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis, visiškai padengia tų kitų palūkanų normos rizikos pozicijų rinkos riziką;
   c) įstaiga dokumentuose yra išsamiai patvirtinusi, kaip, laikantis Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsniuose nustatytų reikalavimų, pozicija mažina iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką.
   6. Visų 5 dalies a punkte nurodytam atskiram portfeliui priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti apskaičiuojami atskirai ir papildo kitų prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus.
   7. Taikant 430b straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, visų šio straipsnio 5 dalies a punkte nurodytam atskiram portfeliui arba prekybos operacijų sąrašui priskirtų arba šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodyto prekybos operacijų sąrašo prisiimtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, kai tinkama, apskaičiuojami atskirai kaip atskiras portfelis ir papildo kitų prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimą.“;

"

56)  107 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

3. Šio reglamento tikslais trečiosios valstybės investicinės įmonės, trečiosios valstybės kredito įstaigos ir trečiosios valstybės biržos pozicijos vertinamos kaip įstaigos pozicijos tik tuo atveju, jei trečioji valstybė tam subjektui taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.;

"

57)   117 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  2 dalis papildoma šiais punktais:"

„o) Tarptautinės plėtros asociacijos;

   p) Azijos infrastruktūros investicijų banko.“;

"

b)   papildoma šia pastraipa:"

„Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, būtų iš dalies keičiamas pirmoje pastraipoje nurodytas daugiašalių plėtros bankų sąrašas.“;

"

58)  118 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:"

„a) Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos;“;

"

59)   123 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„Pozicijoms, susijusioms su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

   a) tam, kad išmokėtų paskolą, skolininkas besąlygiškai leidžia pensijų fondui ar darbdaviui pervesti tai kredito įstaigai tiesiogines įmokas, nuskaičiuojant mėnesines paskolos įmokas nuo skolininko mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;
   b) rizika dėl skolininko mirties, nedarbingumo, nedarbo ar grynojo mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio sumažėjimo yra tinkamai apdrausta pagal draudimo liudijimą, skolininko pasirašytą kredito įstaigos naudai;
   c) skolininko mokėtina visų paskolų, atitinkančių a ir b punktuose nustatytas sąlygas, mėnesinių įmokų agreguota suma neviršija 20 % jo grynosios mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;
   d) maksimalus pradinis paskolos grąžinimo terminas yra 10 metų arba mažiau;“;

"

60)   124 straipsnis pakeičiamas taip:"

„124 straipsnis

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

   1. Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei netenkinamos 125 arba 126 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus bet kurią pozicijos dalį, kuri priskiriama kitai pozicijų klasei. Pozicijos daliai, kuri viršija nekilnojamojo turto hipotekos vertę, priskiriamas rizikos koeficientas, taikomas susijusios sandorio šalies neužtikrintoms pozicijoms.

Pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba – tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė, – hipotekinė atitinkamo nekilnojamojo turto vertė.

   1a. Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 2 dalies taikymą. Ta institucija yra arba kompetentinga institucija, arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 2 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam pagal šį straipsnį paskirtai institucijai nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

   2. Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis ir bet kokiais kitais svarbiais rodikliais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, įvertina, ar 35 % rizikos koeficientas, taikomas 125 straipsnyje nurodytoms vieno ar daugiau segmentų turto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje ar keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipoteka, ir 50 % rizikos koeficientas, taikomas 126 straipsnyje nurodytoms pozicijoms, užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, yra tinkamai pagrįsti:
   a) ankstesne nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų nuostolių patirtimi;
   b) nekilnojamojo turto rinkų raidos perspektyvomis.

Jei, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai nepakankamai atspindi faktinę riziką, susijusią su vieno ar daugiau segmentų turto pozicijomis, visapusiškai užtikrintomis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipotekomis, ir jeigu ji mano, kad dėl rizikos koeficientų nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji gali padidinti toms pozicijoms taikytinus rizikos koeficientus laikydamasi šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų intervalų arba nustatyti griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje.

Pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija praneša EBI ir ESRV apie visus rizikos koeficientų ir kriterijų taikomų pagal šią dalį patikslinimus. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV skelbia 125, 126 straipsniuose ir 199 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus, kaip juos nustatė atitinkama institucija.

Šios dalies antros pastraipos tikslais pagal 1a dalį paskirta institucija gali nustatyti rizikos koeficientus laikantis tokių intervalų:

   a) 35 %–150 % – gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;
   b) 50 %–150% – komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms.
   3. Jei pagal 1a dalį paskirta institucija nustato didesnius rizikos koeficientus ar griežtesnius kriterijus pagal 2 dalies antrą pastraipą, įstaigoms suteikiamas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui.
   4. Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato griežtus 1 dalyje nurodytos hipotekinės vertės vertinimo kriterijus ir veiksnių, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų rizikos koeficientų tinkamumą, rūšis.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

   5. ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:
   a) veiksnių, kurie galėtų daryti „neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui“, kaip nurodyta 2 dalies antroje pastraipoje,
   b) orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnius rizikos koeficientus turi atsižvelgti pagal 1a dalį paskirta institucija.
   6. Valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 2 dalį nustatytus rizikos koeficientus ir kriterijus visoms savo atitinkamoms pozicijoms, kurios yra užtikrintos vienoje ar keliose tos kitos valstybės narės dalyse esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka.“;

"

61)  128 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

„1. Su ypač didele rizika susijusioms pozicijoms įstaigos priskiria 150 % rizikos koeficientą.

   2. Šio straipsnio tikslais įstaigos bet kurias toliau išvardytas pozicijas laiko su ypač didele rizika susijusiomis pozicijomis:
   a) investicijas į rizikos kapitalo įmones, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka pagal 132 straipsnį;
   b) investicijas į privatų akcinį kapitalą, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka pagal 132 straipsnį;
   c) spekuliacinį nekilnojamojo turto finansavimą.“;

"

62)  132 straipsnis pakeičiamas taip:"

„132 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos

   1. Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.
   2. Jei tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimais grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį.

Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo arba įgaliojimais grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250 % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).

Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos šių metodų taikymo sąlygos.

   3. Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų ▌KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) KIS yra vienas iš šių subjektų:
   i) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB;
   ii) ▌AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV;
   iii) AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV;
   iv) AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV;
   v) ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kurio investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį;
   vi) ne ES AIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Sąjungoje, kurį valdo trečiojoje valstybėje įsisteigęs ne ES AIFV ir kuriam taikomas deleguotasis aktas, nurodytas Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 6 dalyje;
   b) KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:
   i) turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;
   ii) jeigu taikomi investavimo apribojimai – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;
   c) KIS arba KIS valdymo įmonės informaciją įstaigai teikia laikydamiesi šių reikalavimų:
   i) apie KIS pozicijas informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos pozicijas;
   ii) finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą;
   iii) jei įstaiga taiko peržiūros metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Nukrypstant nuo šio straipsnio pirmos pastraipos a punkto, daugiašaliai ir dvišaliai plėtros bankai ir kitos įstaigos, kurios su daugiašaliais ir dvišaliais plėtros bankais bendrai investuoja į KIS, gali nustatyti pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų sumą taikydami 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei yra įvykdytos šio straipsnio pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos sąlygos ir jei KIS investavimo įgaliojimai riboja turto, į kurį KIS gali investuoti, rūšis ir jis gali investuoti tik į turtą, kuriuo skatinamas besivystančių šalių darnus vystymasis.

Įstaigos informuoja savo kompetentingą instituciją apie KIS, kuriems jos taiko antroje pastraipoje nurodytą tvarką.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto i papunkčio, jeigu įstaiga nustato KIS pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydama įgaliojimais grindžiamą metodą, KIS arba KIS valdymo įmonės informacijos teikimas įstaigai gali būti ribotas, informuojant tik apie KIS investavimo įgaliojimus ir su tais įgaliojimais susijusius pokyčius, o informacija gali būti teikiama tik kai įstaiga pirmą kartą susiduria su KIS pozicija ir kai pakinta KIS investavimo įgaliojimai.

   4. Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
   a) trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:
   i) KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;
   ii) KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;
   b) trečioji šalis atlieka skaičiavimus atitinkamai pagal 132a straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytus metodus;
   c) išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant tuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliekamais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

   5. Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertintų 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų šio straipsnio 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti peržiūros metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą.
   6. Taikant peržiūros metodą ir 132a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą įgaliojimais grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma.
   7. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos, taikančios peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį, gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš rizikos koeficiento (20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000003.png), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:
   a) įstaigos įvertina savo turimų KIS investicinių vienetų arba akcijų vertę pagal įsigijimo savikainą, tačiau KIS pagrindinio turto vertę jos įvertina tikrąja verte, jeigu taiko peržiūros metodą;
   b) investicinių vienetų ar akcijų, kurių vertę įstaigos įvertina pagal įsigijimo savikainą, rinkos vertės pokytis nekeičia nei tų įstaigų nuosavų lėšų sumos, nei su tais turimais investiciniais vienetais arba akcijomis siejamos pozicijų vertės.“;

"

63)  įterpiami šie straipsniai:"

„132a straipsnis

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

   1. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi tos įstaigos jas turėtų tiesiogiai.
   2. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas peržiūros metodui taikyti neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumą gali apskaičiuoti laikydamosi KIS įgaliojimuose ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Įstaigos atlieka pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia prisiima didžiausias pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau prisiima pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra pozicijų riba, ir kad KIS taiko didžiausią pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamą svertą, kai taikytina.

Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

   3. Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, gali to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą gali apskaičiuoti kaip sumą, lygią 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

   4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi skaičiuoti 2 dalyje nurodytą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, jei nėra vienos ar kelių rūšių šiam skaičiavimui reikalingų įvesties duomenų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [devyni mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

132b straipsnis

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys

   1. Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti KIS turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, ▌ 2 lygio priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurias įstaigos atskaito atitinkamai pagal 36 straipsnio 1 dalį, 56, 66 ir 72e straipsnius.
   2. Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti 150 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, ir vietoj to toms pozicijoms gali taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką.

132c straipsnis

KIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka

   1. Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotos į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą, padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų:
   a) visos pozicijos, kurioms įstaigos taiko vieną iš 132a straipsnyje nustatytų metodų:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000004.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000005.png = rizikos koeficientas

i = KIS indeksas;

RW20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000006.png= suma, apskaičiuota pagal 132a straipsnį dėl KISi;

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000007.png= KISi pozicijų pozicijos vertė;

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000008.png= KISi turto balansinė vertė ir

EQi = KISi nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė;

   b) visos kitos pozicijos 20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000009.png
   2. Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja kaip diskontuotą esamą garantuotos sumos vertę taikant nulinės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos diskonto koeficientą. Įstaigos gali sumažinti minimalios vertės įsipareigojimo pozicijos vertę, atskaitydamos nuostolius, kurie pagal taikytiną apskaitos standartą pripažįstami susijusiais su minimalios vertės įsipareigojimu.

Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos apskaičiuoja sudaugindamos tų pozicijų pozicijos vertę, 20 % kredito perskaičiavimo koeficientą ir rizikos koeficientą, nustatytą pagal 132 arba 152 straipsnius.

   3. Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimais pagal 2 dalį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos nustato, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) įstaigos nebalansinė pozicija yra minimalios vertės įsipareigojimas, taikomas investicijoms į vieno ar daugiau KIS investicinius vienetus arba akcijas, pagal kurį įstaiga privalo atlikti mokėjimus tik tuo atveju, jei vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais yra mažesnė už iš anksto nustatytą ribą;
   b) KIS yra bet kuris iš šių subjektų:
   i) KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba
   ii) AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris investuoja tik į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba į kitą likvidųjį finansinį turtą, nurodytą Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje, kai AIF įgaliojimuose neleidžiamas didesnis svertas nei leistinas pagal Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnio 3 dalį;
   c) KIS pagrindinių pozicijų, kuriomis grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, esama rinkos vertė, neatsižvelgiant į nebalansinių straipsnių minimalios vertės įsipareigojimų poveikį, atitinka arba viršija esamą ribinę vertę, nurodytą minimalios vertės įsipareigojime;
   d) kai vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertės perviršis, palyginti su minimalios vertės įsipareigojimo dabartine verte, mažėja, įstaiga arba kita įmonė tiek, kiek vadovaujantis šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES arba Direktyva 2002/87/EB vykdoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šią įmonę, gali daryti poveikį vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų sudėčiai arba kitais būdais apriboti tolesnio perviršio mažinimo galimybes;
   e) galutinis tiesioginis arba netiesioginis minimalios vertės įsipareigojimo naudos gavėjas paprastai yra mažmeninis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.“;

"

64)  144 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:"

„g) įstaiga naudodama IRB metodą apskaičiavo nuosavų lėšų reikalavimus, atsižvelgdama į rizikos parametrų įverčius, ir gali pateikti ataskaitą, kaip reikalaujama pagal 430 straipsnį;“;

"

65)  152 straipsnis pakeičiamas taip:"

„152 straipsnis

Pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka

   1. Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumas įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 ir 5 dalyse nustatytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.
   2. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pagrindines pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi įstaigos jas turėtų tiesiogiai.
   3. Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, gali apskaičiuoti to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą, kurio suma būtų lygi 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas būtų netaikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

   4. Peržiūros metodą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis taikančios ir nuolatinio dalinio taikymo sąlygas pagal 150 straipsnį tenkinančios arba šiame skyriuje nustatytų metodų arba 5 skyriuje nustatytų vieno ar daugiau metodų taikymo visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims sąlygų netenkinančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:
   a) pozicijoms, kurios priskirtos 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, įstaigos taiko 155 straipsnio 2 dalyje nustatytą paprastąjį rizikos koeficientų metodą;
   b) pozicijoms, kurios priskirtos straipsniams, atitinkantiems pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų klasę, nurodytą 147 straipsnio 2 dalies f punkte, įstaigos taiko veiksmus, nustatytus 254 straipsnyje, tarytum tos institucijos tas pozicijas turėtų tiesiogiai;
   c) visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais, jei įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji tokias pozicijas laiko kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.

   5. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 132a straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimais grindžiamą metodą. Tačiau šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytoms pozicijoms įstaigos taiko juose nustatytus metodus.
   6. Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba įgaliojimais grindžiamo metodo pagal šio straipsnio 5 dalį netaikančios įstaigos taiko 132 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsarginį metodą.
   7. Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šiame straipsnyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos tų metodų taikymo sąlygos.
   8. Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:
   i) KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;
   ii) KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;
   b) kitų nei šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal 132a straipsnio 1 dalyje nustatytą peržiūros metodą;
   c) 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal juose nustatytus metodus;
   d) išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumas, gautas atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliktais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

   9. Šio straipsnio tikslais taikomos 132 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 132b straipsnis ▌. Šio straipsnio tikslais taikomas 132c straipsnis naudojant rizikos koeficientus, apskaičiuotus pagal šios antraštinės dalies 3 skyrių.“;

"

66)   158 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„9a. Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visus 132c straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.“;

"

67)   164 straipsnis pakeičiamas taip:"

„164 straipsnis

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

   1. Įstaigos pateikia savo LGD įverčius, atsižvelgdamos į šio skyriaus 6 skirsnyje nurodytus reikalavimus ir gavusios kompetentingų institucijų leidimą pagal 143 straipsnį. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai naudojamas 75 % LGD įvertis. Jeigu įstaiga gali patikimu būdu išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD, ji gali naudoti savo LGD įvertį.
   2. Netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus pakoreguojant PD arba LGD įverčius, laikantis reikalavimų, nurodytų 183 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir gavus kompetentingų institucijų leidimą dėl atskiros pozicijos arba dėl pozicijų grupės. Įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD arba LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą.
   3. 154 straipsnio 2 dalies tikslais 153 straipsnio 3 dalyje nurodytas palyginamos tiesioginės pozicijos LGD užtikrinimo teikėjui yra LGD, siejamas su garanto neapdrausta priemone arba su įsipareigojančiojo asmens neapdrausta priemone, priklausomai nuo to, ar tuo atveju, jei abu – ir garantas, ir įsipareigojantysis asmuo – neįvykdytų įsipareigojimų apdrausto sandorio galiojimo metu, turimi įrodymai ir garantijos struktūra rodytų, kad grąžintina suma priklausytų atitinkamai nuo garanto ar įsipareigojančiojo asmens finansinės padėties.
   4. Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis turi būti ne mažesnis nei 10 %.

Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 15 %.

   5. Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 6 dalies taikymą. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 6 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam paskirtajai institucijai šiuo straipsniu nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

   6. Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis bei visais kitais svarbiais rodikliais ir atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos raidos perspektyvas, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus įvertina, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra tinkamos vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipotekomis užtikrintoms pozicijoms.

Jeigu, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal 5 dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra netinkamos, ir jei ji mano, kad dėl LGD verčių nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji toms pozicijoms vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse gali nustatyti didesnes mažiausias LGD vertes. Tos didesnės mažiausios vertės taip pat gali būti taikomos vieno ar daugiau tokių pozicijų turto segmentų lygmeniu.

Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, pagal 5 dalį paskirta institucija informuoja EBI ir ESRV. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV paskelbia šias LGD vertes.

   7. Jeigu pagal 5 dalį paskirta institucija nustato didesnes mažiausias LGD vertes pagal 6 dalį, įstaigoms suteikiamas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui.
   8. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, į kurias pagal 5 dalį paskirta institucija atsižvelgia vertindama LGD verčių tinkamumą, kai atlieka 6 dalyje nurodytą vertinimą.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

   9. ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:
   a) veiksnių, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui, kaip nurodyta 6 dalyje, ir
   b) orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnes mažiausias LGD vertes turi atsižvelgti pagal 5 dalį paskirta institucija.
   10. Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 6 dalį nustatytas didesnes mažiausias LGD vertes vienoje ar keliose tos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms visoms savo atitinkamoms pozicijoms.“;

"

68)  201 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:"

h) reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis.;

"

69)  įterpiamas šis straipsnis:"

204a straipsnis

Reikalavimus atitinkančios su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių rūšys

   1. Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, kurios yra apsikeitimo grąžomis sandoriai arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės, įstaigos gali naudoti kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą tik vykdydamos vidinio apsidraudimo sandorius.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.

   2. Jeigu įstaiga vykdo vidinio apsidraudimo sandorį naudodama su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, kad vidinis apsidraudimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu kredito užtikrinimo reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba trečiosioms šalims.

Jeigu vidinis apsidraudimas buvo atliktas pagal pirmą pastraipą ir buvo įvykdyti šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles.;

"

70)  223 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą, EVA apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000010.png.“;

"

b)  5 dalis papildoma šia pastraipa:"

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, atsižvelgia į užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikį pagal 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose išdėstytas nuostatas, jei taikytina.“;

"

71)  272 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  6 punktas pakeičiamas taip:"

6) apsidraudimo grupė – vienos užskaitos grupės sandorių grupė, kuriai, nustatant galimą būsimą poziciją pagal šio skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nustatytus metodus, leidžiama taikyti visišką arba dalinę užskaitą;“;

"

b)  įterpiamas šis punktas:"

7a) vienos krypties susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas dėl garantinės įmokos, pagal kurį įstaiga yra įpareigota pateikti kintamąsias garantines įmokas sandorio šaliai, bet neturi teisės gauti kintamosios garantinės įmokos iš tos sandorio šalies, arba atvirkščiai;“;

"

c)   12 punktas pakeičiamas taip:"

„12) dabartinė rinkos vertė (toliau – CMV) – visų užskaitos grupės sandorių grynoji rinkos vertė kartu su bet kokia turima arba suteikta užtikrinimo priemone, kai teigiamos ir neigiamos rinkos vertės yra užskaitomos apskaičiuojant CMV;“;

"

d)   įterpiamas šis punktas:"

12a) grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (toliau – NICA) – atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios užtikrinimo priemonės, kuri skirta užskaitos grupei ir kuri nėra kintamoji garantinė įmoka, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;;

"

72)  273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   1 dalis pakeičiama taip:"

„1. II priede išvardytų sandorių pozicijos vertę įstaigos pagal šį straipsnį apskaičiuoja remdamosi vienu iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

273a straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 4 skirsnyje nustatyto metodo. 273a straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 5 skirsnyje nustatyto metodo.

Grupėje įstaigos gali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.“;

"

b)   6, 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:"

„6. Pagal 3–6 skirsniuose nustatytus metodus konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių, apskaičiuotų pagal kiekvieną užskaitos grupės sandorį, sudarytą su ta sandorio šalimi, sumai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai vienas susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelių užskaitos grupių sandoriams, sudarytiems su ta sandorio šalimi, ir įstaiga tų užskaitos grupių pozicijos vertei apskaičiuoti taiko vieną iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal atitinkamą skirsnį.

Konkrečios sandorio šalies atveju konkrečios II priede išvardytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra didesnioji iš šių verčių: nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas. Kredito vertinimo koregavimo suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į užskaitomą debetinę vertės koregavimo sumą, priskiriamą pačios įmonės kredito rizikai, kuri jau buvo atskaityta iš nuosavų lėšų pagal 33 straipsnio 1 dalies c punktą.

   7. Apskaičiuodamos pozicijos vertę pagal 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos dvi identiškas į tą patį užskaitos susitarimą įtrauktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis gali laikyti viena sutartimi, kurios tariamoji pagrindinė suma yra lygi nuliui.

Pirmos pastraipos tikslais dvi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra identiškos, jei tenkina visas šias sąlygas:

   a) jų rizikos pozicijos yra priešingos;
   b) jų savybės, išskyrus sandorio dieną, yra vienodos;
   c) jų pinigų srautai visiškai padengia vieni kitus.
   8. Įstaigos nustato ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertę taikydamos bet kurį iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, neatsižvelgdamos į tai, kokį metodą jos pasirinko taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms ir atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams. Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, įstaiga, taikanti 3 skyriuje nustatytą metodą, gali nuolat ir nepriklausomai nuo šių pozicijų reikšmingumo taikyti rizikos koeficientus pagal 2 skyriuje nustatytą metodą.“;

"

c)   papildoma šia dalimi:"

9. Kalbant apie šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, taiko 291 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis.“;

"

73)  įterpiami šie straipsniai:"

„273a straipsnis

Supaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos

   1. Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:
   a) 10 % viso tos įstaigos turto;
   b) 300 mln. EUR.

   2. Įstaiga gali apskaičiuoti ▌ savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:
   a) 5 % viso tos įstaigos turto;
   b) 100 mln. EUR.

   3. 1 ir 2 dalių tikslais įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį remdamosi kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenimis, laikydamosi šių reikalavimų:
   a) išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos jų rinkos verte tą konkrečią dieną; kai tos dienos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;
   b) ilgųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučiąja verte;
   c) įtraukiamos visos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų.
   4. Nukrypstant atitinkamai nuo 1 arba 2 dalies, tais atvejais, jei su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, vertinant konsoliduotai, neviršija atitinkamai 1 arba 2 dalyje nurodytų ribinių verčių, įstaiga, kuri yra konsoliduojama ir kuri turėtų taikyti 3 arba 4 skirsnyje nustatytą metodą, nes ji individualiai viršija tas ribines vertes, gali, gavusi kompetentingų institucijų pritarimą, vietoj jo pasirinkti taikyti metodą, kuris būtų taikomas konsoliduotai.
   5. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus, kuriuos jos taiko arba nebetaiko (priklausomai nuo to, kas taikytina) savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti.
   6. Įstaigos nesudaro, neperka arba neparduoda išvestinių finansinių priemonių sandorių vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.

273b straipsnis

Neatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygoms

   1. Vienos arba daugiau iš 273a straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų nebetenkinanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.
   2. Įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:
   a) įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina ▌ atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų;
   b) įstaiga per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei šešis mėnesius netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.
   3. Jeigu įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį, jai leidžiama vėl pradėti skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes, kaip nurodyta 4 arba 5 skirsnyje, tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.“;

"

74)  Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniai pakeičiami taip:"

„3 skirsnis

Standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

274 straipsnis

Pozicijos vertė

   1. Įstaiga gali skaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) užskaitos susitarimas priklauso vienai iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos sutarčių rūšių;
   b) užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;
   c) įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles ▌.

Jeigu kuri nors iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų netenkinama, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

   2. Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000011.png

čia:

RC = pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos ir

PFE = pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija;

α = 1,4.

   3. Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte.
   4. Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos, įstaigos kiekvieną susitarimą dėl garantinės įmokos priskiria prie užskaitos grupės, kuriai pagal sutartį taikomas tas susitarimas dėl garantinės įmokos, sandorių grupės ir kiekvieno iš šių į grupę įtrauktų sandorių pozicijų vertę apskaičiuoja atskirai.
   5. Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
   a) užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;
   b) užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;
   c) visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga yra gavusi iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;
   d) užskaitos grupei netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.
   6. Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių baigtinis linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu. Kiekvienas toks pasirinkimo sandorių derinys laikomas atskiru užskaitos grupės sandoriu, kai derinys yra įtrauktas pozicijos vertės apskaičiavimo tikslu.
   7. Gali būti nustatyta, kad kredito išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuris yra ilgoji pozicija pagrindinėje finansinėje priemonėje, pozicijos vertė būtų ne didesnė nei mokėtinų nesumokėtų priedų suma, jeigu jis laikomas atskira užskaitos grupe, kuriai netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

275 straipsnis

Pakeitimo išlaidos

   1. Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas RC pagal šią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000012.png

   2. Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000013.png

čia:

RC = pakeitimo išlaidos;

VM = pagal kintamumą pakoreguota gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė;

TH = užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės ir

MTA = užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma.

   3. Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas tas pats susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000014.png

čia:

RC = pakeitimo išlaidos;

i = indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos;

CMVi = užskaitos grupės „i“ CMV;

VMMA = gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma ir

NICAMA = gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA.

Pirmos pastraipos tikslais NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

276 straipsnis

Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas

   1. Šio skirsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA, NICA ir NICAMA sumas, laikydamosi visų šių reikalavimų:
   a) jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 ir 299 straipsnius atitinkanti užtikrinimo priemonė;
   b) jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;
   c) iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;
   d) pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį; to skaičiavimo tikslais įstaigos netaiko 225 straipsnyje nustatyto metodo;
   e) tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;
   f) tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;
   g) apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.
   2. Apskaičiuodamos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000015.png

čia:

CVA = pagal kintamumą pakoreguota suteiktos užtikrinimo priemonės vertė, ir

C = užtikrinimo priemonė;

Hc ir Hfx yra apibrėžiami pagal 223 straipsnio 2 dalį.

   3. 1 dalies d punkto tikslais įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:
   a) vieni metai 275 straipsnio 1 dalyje nurodytų užskaitos grupių atveju;
   b) garantinės įmokos rizikos laikotarpis, nustatytas pagal 279c straipsnio 1 dalies b punktą, 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų užskaitos grupių atveju.

277 straipsnis

Sandorių priskyrimas rizikos kategorijoms

   1. Nustatydamos 278 straipsnyje nurodytą galimą būsimą užskaitos grupės poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria vienai iš šių rizikos kategorijų:
   a) palūkanų normos rizikos;
   b) užsienio valiutos kurso rizikos;
   c) kredito rizikos;
   d) nuosavybės vertybinių popierių rizikos;
   e) biržos prekių kainos rizikos;
   f) kitos rizikos.
   2. 1 dalyje nurodytą priskyrimą įstaigos atlieka remdamosi svarbiausiu išvestinės finansinės priemonės sandorio rizikos veiksniu. Svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės sandorio reikšmingas rizikos veiksnys.

   3. Nukrypstant nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria daugiau kaip vienai rizikos kategorijai. Jeigu visi reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos tą sandorį tai rizikos kategorijai priskirtų tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš tų rizikos veiksnių. Jeigu reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, įstaigos tą sandorį vieną kartą priskiria kiekvienai rizikos kategorijai, jei sandoris turi bent vieną reikšmingą jos rizikos veiksnį, remdamosi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių.
   4. Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalis, įstaigos, priskirdamos sandorius 1 dalyje išvardytoms rizikos kategorijoms, taiko šiuos reikalavimus:
   a) jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria palūkanų normos rizikos kategorijai;
   b) jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria biržos prekių kainos rizikos kategorijai.
   5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
   a) sandorių, turinčių vienintelį reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo metodą ▌;
   b) sandorių, turinčių daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo ir reikšmingiausio iš tų rizikos veiksnių nustatymo 3 dalies tikslais metodą;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

277a straipsnis

Apsidraudimo grupės

   1. Įstaigos nustato atitinkamas apsidraudimo grupes kiekvienos užskaitos grupės rizikos kategorijos atveju ir priskiria kiekvieną sandorį toms apsidraudimo grupėms laikydamosi šių reikalavimų:
   a) palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta;
   b) užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra grindžiamas ta pačia valiutų pora;
   c) visi kredito rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;
   d) visi nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;
   e) biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami vienai iš šių apsidraudimo grupių:
   i) energetikos;
   ii) metalų;
   iii) žemės ūkio prekių;
   iv) kitų biržos prekių;
   v) klimato sąlygų;
   f) kitos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami atskiroms apsidraudimo grupėms, išskyrus apsidraudimo grupes, nustatytas palūkanų normos rizikos kategorijai priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys nėra infliacijos kintamasis. Tie sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas pats reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta.

   2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:
   a) sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;
   b) sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra tai pačiai rizikos kategorijai priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos b punkte nurodyta tų sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius vienai iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių remdamosi tik vienu iš dviejų pirmos pastraipos b punkte nurodytų rizikos veiksnių.

   3. Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikšmingiausią atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių.

278 straipsnis

Galima būsima pozicija

   1. Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000016.png

čia:

PFE = galima būsima pozicija;

a = indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas apskaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją;

AddOn(a) = pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis ir

daugiklis = pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas šiai rizikos kategorijai.

   2. Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių galimos būsimos pozicijos suma laikant, kad joms netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.
   3. 1 dalies tikslais daugiklis apskaičiuojamas taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000017.png

čia:

Floorm = 5 % ir

y = 20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000018.png

z = 20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000019.png

NICAi = grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos.

279 straipsnis

Rizikos pozicijų apskaičiavimas

280a–280f straipsniuose nurodytų rizikos kategorijos papildomų mokesčių apskaičiavimo tikslais įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000020.png

čia:

δ = pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta;

AdjNot = pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma ir

MF = pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys.

279a straipsnis

Priežiūrinė delta

   1. Įstaigos priežiūrinę deltą () apskaičiuoja taip:
   a) pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą arba kelias datas ateityje, išskyrus atvejus, kai šie pasirinkimo sandoriai priskirti palūkanų normos rizikos kategorijai, įstaigos taiko šią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000021.png

čia:

δ = įstaigos priežiūrinė delta

sign = -1, jeigu sandoris yra parduotas pasirinkimo pirkti arba nupirktas pasirinkimo parduoti sandoris;

sign = +1, jei sandoris yra nupirktas pasirinkimo pirkti arba parduotas pasirinkimo parduoti sandoris;

type = -1, jei sandoris yra pasirinkimo parduoti sandoris;

type = +1, jei sandoris yra pasirinkimo pirkti sandoris;

N(x) = standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus;

P = pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina; pasirinkimo sandorių, kurių pinigų srautai priklauso nuo pagrindinės finansinės priemonės kainos vidutinės vertės, atveju P yra lygu vidutinei vertei apskaičiavimo dieną;

K = pasirinkimo sandorio vykdymo kaina;

T = pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos data; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti vienintelę dieną ateityje, atveju galiojimo pabaigos data yra ta diena; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti kelias dienas ateityje, atveju galiojimo pabaigos data yra vėliausia iš tų dienų; galiojimo pabaigos data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną, ir

σ = pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu.

1 lentelė

Rizikos kategorija

Pagrindinė finansinė priemonė

Priežiūrinis kintamumas

Užsienio valiutos kursas

Visos

15 %

Kreditas

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

100 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

80 %

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

120 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

75 %

Biržos prekės

Elektros energija

150 %

Kitos biržos prekės (išskyrus elektros energiją)

70 %

Kitos

Visos

150 %

Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad:

   i) išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis;
   ii) išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą;
   iii) į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;
   b) sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms įstaigos taiko šią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000022.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000023.png

A = segmento priskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – A = (n-1)/k ir

D = segmento atskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – D = n/k;

   c) a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000024.png

   2. Šio skirsnio tikslais svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė didėja didėjant to rizikos veiksnio vertei, o svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė mažėja didėjant to rizikos veiksnio vertei.

   3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
   a) atsižvelgiant į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – formulę, kurią įstaigos taiko apskaičiuodamos pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių, priskirtų su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos gali būti neigiamos, suderintai palūkanų normos rizikos kategorijai, priežiūrinę deltą, ir šiai formulei tinkamą priežiūrinį kintamumą;
   b) metodą, pagal kurį nustatoma, ar ▌ sandoris yra ilgoji ar trumpoji svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pozicija ▌.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

279b straipsnis

Pakoreguota tariamoji suma

   1. Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:
   a) palūkanų normos rizikos kategorijai arba kredito rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamosios sumos ir priežiūrinio trukmės veiksnio rezultatą pagal tokią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000025.png

čia:

R = priežiūrinė diskonto norma; R = 5 %;

S = laikotarpis tarp sandorio pradžios datos ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną; ir

E = laikotarpis tarp sandorio ▌ pabaigos datos ▌ ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

Sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš datų, kurią bent jau nustatomas sutartinis mokėjimas pagal sandorį arba kurią juo pasikeičiama (įstaigai arba iš įstaigos), išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jeigu pagal sandorį jau buvo nustatomi arba atliekami mokėjimai ataskaitinę datą, sandorio pradžios data yra lygi 0. ▌

Jeigu sandoryje nustatyta viena arba kelios būsimos sutartinės datos, kuriomis įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį prieš jo sutartinį terminą, sandorio pradžios data yra anksčiausioji iš šių datų:

   i) data arba anksčiausioji iš kelių būsimų datų, kurią įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau nei suėjus jo sutartiniam terminui;
   ii) data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone.

Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pradžios data nustatoma remiantis anksčiausia data, kurią pagal pagrindinę finansinę priemonę pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus.

E = laikotarpis tarp sandorio ▌ pabaigos datos ▌ ir ataskaitinės datos, išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną. Sandorio pabaigos data yra vėliausia data, kurią pasikeičiama arba galima pasikeisti sutartiniu mokėjimu pagal sandorį (įstaigai arba iš įstaigos).

Jeigu į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pabaigos data nustatoma remiantis sandorio pagrindinės finansinės priemonės paskutiniu sutartiniu mokėjimu.

Jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, neapmokėtos pozicijos apmokėjimas tomis nustatytomis datomis laikomas sutartiniu mokėjimu pagal tą patį sandorį;

   b) užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja taip:
   i) jei sandorį sudaro viena mokėjimo sudėtinė dalis, pakoreguota tariamoji suma yra išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma;
   ii) jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir vienos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma yra išreikšta įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra kitos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma;
   iii) jeigu sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir kiekvienos sudėtinės mokėjimo dalies tariamoji suma yra išreikšta kita nei įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra didžiausioji iš šių dviejų mokėjimo sudėtinių dalių tariamųjų sumų po to, kai šios sumos konvertuojamos į įstaigos ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą;
   c) nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja kaip sandorio pagrindinės finansinės priemonės vieno vieneto rinkos kainos ir sandoryje nurodytos pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus rezultatą;

Jeigu nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai arba biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirtas sandoris sutartyje išreikštas tariamąja suma, įstaigos kaip pakoreguotą tariamąją sumą naudoja ne pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičių, bet sandorio tariamąją sumą;

   d) kitos rizikos kategorijai priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja remdamosi tinkamiausiu iš a, b ir c punktuose nurodytų metodų, priklausomai nuo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžio ir ypatybių.
   2. Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:
   a) jeigu sandorio pagrindinės finansinės priemonės tariamoji suma arba vienetų skaičius iki sutartyje nustatyto jo termino nenustatytas ▌:
   i) pagrindinės finansinės priemonės deterministinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra atitinkamai visų deterministinių pagrindinės finansinės priemonės tariamųjų sumų verčių arba vienetų skaičiaus svertinis vidurkis iki sutartyje nustatyto sandorio termino, kai koeficientai yra laikotarpio, kuriuo taikoma kiekviena tariamosios sumos vertė, proporcinė dalis;
   ii) pagrindinės finansinės priemonės tikimybinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra suma, nustatyta nustatant dabartines rinkos vertes formulėje, pagal kurią apskaičiuojamos būsimos rinkos vertės;

   b) sutarčių su daugkartiniais pasikeitimais tariamąja suma atveju tariamoji suma dauginama iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sutartis, skaičiaus;
   c) sutarčių, kuriose numatoma padidinti mokėjimo grynaisiais pinigais srautą arba išvestinių finansinių priemonių sutarties pagrindinę finansinę priemonę, tariamąją sumą įstaiga pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo poveikį tų sutarčių rizikos struktūrai.
   3. Jeigu pakoreguota tariamoji suma pagal šį straipsnį apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą kita valiuta išreikštą pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus tariamąją sumą arba rinkos kainą, įstaigos konvertuoja sandorio pakoreguotą tariamąją sumą į savo ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą.

279c straipsnis

Termino veiksnys

   1. Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį taip:
   a) į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktiems sandoriams įstaigos taiko šią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000026.png

čia:

MF = termino veiksnys;

M = likęs sandorio terminas, lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems sandorio sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti; tuo tikslu visos išvestinės finansinės priemonės sutarties šalutinės aplinkybės laikomos sutartiniu įsipareigojimu; likęs sandorio terminas išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

jeigu sandorio pagrindinė finansinė priemonė yra kita išvestinės finansinės priemonės sutartis, dėl kurios, be sandorio sutartinių įsipareigojimų, gali susidaryti papildomų sutartinių įsipareigojimų, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems pagrindinės finansinės priemonės sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti;

jeigu sandoris yra skirtas apmokėti neapmokėtai pozicijai nustatytomis atsiskaitymo datomis ir jeigu sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos, ir

OneBusinessYear = vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

   b) į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių termino veiksnys nustatomas kaip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000027.png

čia:

MF = termino veiksnys;

MPOR = pagal 285 straipsnio 2–5 dalis nustatytas užskaitos grupės garantinės įmokos rizikos laikotarpis ir

OneBusinessYear = vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

Nustatydama kliento ir tarpuskaitos nario sandorių garantinės įmokos rizikos laikotarpį įstaiga, atliekanti kliento arba tarpuskaitos nario vaidmenį, 285 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą minimalų laikotarpį pakeičia į penkias darbo dienas.

   2. 1 dalies tikslais likęs sandorių, kurie yra skirti neapmokėtai pozicijai apmokėti nustatytomis atsiskaitymo datomis, kai sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sutarties rinkos vertė būtų lygi nuliui, terminas lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos.

280 straipsnis

Apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas

Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „ϵ“ yra toks:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000028.png

280a straipsnis

Palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis

   1. 278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000029.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000030.png = palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j = indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies a punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės palūkanų normos rizikos apsidraudimo grupes ir

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000031.png = pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

   2. Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000032.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000033.png = pagal 280 straipsnyje nurodytą taikomą vertę nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFIR = 0,5 % vertės palūkanų normos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys ir

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000034.png = pagal 3 dalį apskaičiuota apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma.

   3. Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria atitinkamai 2 lentelėje nurodytai grupei. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data:

2 lentelė

Grupė

Pabaigos data

(metais)

1.

>0 ir <=1

2

>1 ir <= 5

3

> 5

Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000035.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000036.png= apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma ir

Dj,k = apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000037.png

čia:

l = indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280b straipsnis

Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis

   1. 278 straipsnio tikslais užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000038.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000039.png = užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis;

j = indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies b punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo grupes ir

= pagal 2 dalį apskaičiuotas užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

   2. Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000040.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000041.png = pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFFX = 4 % vertės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000042.png = = apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000043.png

čia:

l = indeksas, žymintis rizikos poziciją.

280c straipsnis

Kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

   1. 2 dalies tikslais atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:
   a) kiekvienam orientacinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; vieno pavadinimo sandoriai priskiriami tam pačiam kredito pagrindiniam subjektui tik jei tų sandorių pagrindinę orientacinę skolos finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;
   b) kiekvienai orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas kredito rizikos kategorijai priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas; kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinių orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.
   2. 278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000044.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000045.png = kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

j = indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies c punktą ir 277a straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes ir

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000046.png= pagal 3 dalį apskaičiuotas kredito rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j papildomas mokestis.

   3. Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000047.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000048.png = apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis;

ϵj = pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas ▌;

k = indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus;

ρkCredit = kredito pagrindinio subjekto „k“ koreliacijos veiksnys, jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ρkCredit = 50 %. Jeigu kredito pagrindinis subjektas „k“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ρkCredit = 80 %.

AddOn(Entityk) = pagal 4 dalį nustatytas kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomas mokestis ir

   4. Kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000049.png

čia:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000050.png = kredito pagrindinio subjekto „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000051.png

čia:

l = indeksas, žymintis rizikos poziciją ir

20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000052.png= pagal 5 dalį apskaičiuotas kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytinas priežiūrinis veiksnys.

   5. Kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:
   a) pagal 1 dalies a punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju – 20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000053.pngpriskiriamas vienam iš šešių šios dalies 3 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių remiantis paskirtosios ECAI atliktu atitinkamo atskiro emitento išoriniu kredito rizikos vertinimu; tuo atveju, kai paskirtoji ECAI nėra atlikusi atskiro emitento kredito rizikos vertinimo:
   i) įstaiga, taikanti 3 skyriuje nurodytą metodą, atskiro emitento vidaus reitingą priskiria vienam iš išorinių kredito rizikos vertinimų;
   ii) įstaiga, taikanti 2 skyriuje nurodytą metodą, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiria 20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000054.png = 0,54 %; vis dėlto, jei įstaiga to atskiro emitento sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, tam kredito pagrindiniam subjektui priskiriamas 20190416-P8_TA-PROV(2019)0369_LT-p0000055.png = 1,6 %;
   b) pagal 1 dalies b punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „k“ atveju:
   i) jeigu kredito pagrindiniam subjektui „k“ priskirta rizikos pozicija „l“ yra į pripažintos biržos sąrašus įtrauktas kredito indeksas,