Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 18 d. - Strasbūras 
Kinija, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėtis
 Kamerūnas
 Brunėjus
 Eurojusto ir Danijos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje susitarimas *
 Naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ***I
 Skatinimas naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones ***I
 Skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimas bendrovių teisėje ***I
 Vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, jungimas ir skaidymas ***I
 Europos gynybos fondas ***I
 Padengtų obligacijų pozicijos ***I
 Padengtosios obligacijos ir jų viešoji priežiūra ***I
 Programa „InvestEU“ ***I
 Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ***I
 Informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimas ***I
 Patvarieji organiniai teršalai ***I
 Tarpuskaitos prievolė, ataskaitų teikimo reikalavimai, ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdai ir sandorių duomenų saugyklos ***I
 Leidimų suteikimas PSŠ ir trečiųjų šalių PSŠ pripažinimas ***I
 Skatinimas naudotis MVĮ augimo rinkomis ***I
 Derybos su Taryba ir Komisija dėl Europos Parlamento tyrimo teisės: pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto
 Visapusiška ES politika dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų

Kinija, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėtis
PDF 148kWORD 49k
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėties (2019/2690(RSP))
P8_TA-PROV(2019)0422RC-B8-0255/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kinijoje, ypač į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“(1), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas)(2), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(3), 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties(4) ir 2018 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione(5),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. inicijuotą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2019 m. balandžio 1–2 d. Briuselyje įvykusį jo 37-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., tačiau neratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto Kinijos vertinimo baigiamąsias pastabas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi tai turėtų likti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindas, vadovaujantis ES įsipareigojimu remti tas pačias vertybes vykdant savo išorės veiksmus; Kinija parodė suinteresuotumą gerbti tarptautinę teisę ir standartus, susijusius su žmogaus teisėmis, savo vystymesi;

B.  kadangi Kinija sėkmingai išvadavo 700 mln. asmenų iš skurdo, tačiau kadangi 2013 m. kovo mėn. valdžią perėmus prezidentui Xi Jinpingui žmogaus teisių padėtis Kinijoje ir toliau blogėjo, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

C.  kadangi 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reglamentai dėl religijos, kuriais remiantis labiau suvaržomos religinės grupės ir veikla ir jos visos priverčiamos labiau laikytis partijos politikos; kadangi religijos ir sąžinės laisvės mažiausiai paisoma nuo to laiko, kai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos ekonominės reformos ir Kinija atsivėrė pasauliui; kadangi Kinija yra šalis, kurioje religinių kalinių skaičius yra vienas iš didžiausių;

D.  kadangi, nors 2018 m. rugsėjo mėn. pasiektas Šventojo Sosto ir Kinijos vyriausybės susitarimas dėl vyskupų skyrimo Kinijoje, religinės Kinijos krikščionių bendruomenės patiria vis daugiau represijų, o krikščionys, tiek pogrindžio, tiek valstybės sankcionuojamose bažnyčiose, yra persekiojami ir sulaikomi, griaunamos bažnyčios, konfiskuojami religiniai simboliai ir imamasi griežtų priemonių prieš krikščionių susibūrimus; kadangi kai kuriose provincijose Kinijos valdžios institucijos neleidžia jaunesniems nei 18 metų asmenims dalyvauti religinėje veikloje ; kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Kinija uždraudė Siono Bažnyčią, didžiausią religinę kongregaciją, turinčią per 1 500 sekėjų;

E.  kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčiai blogėjo, nes Sindziango stabilumas ir kontrolė tapo aukščiausiu Kinijos valdžios institucijų prioritetu – tai lėmė tiek nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai ir strateginė Sindziango uigūrų autonominio regiono vieta siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; kadangi esama informacijos, kad Sindziango stovyklų sistema išplėsta į kitas Kinijos dalis;

F.  kadangi sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią, JT rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto cituojamu vertinimu, sulaikoma nuo dešimčių tūkstančių iki daugiau nei milijono uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, nepateikus jiems kaltinimų ir be teismo, taip pat neribotiems laikotarpiams, taigi jie savavališkai sulaikomi prisidengiant kova su terorizmu ir religiniu ekstremizmu; kadangi Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika;

G.  kadangi sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą;

H.  kadangi Kinijos vyriausybė nepatenkino daugelio JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais (WGEID), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir kitų JT įgaliojimus turinčių įgaliotųjų ekspertų prašymų nusiųsti į Sindziangą nepriklausomus tyrėjus,

I.  kadangi per pastaruosius kelerius metus, nepaisant ekonomikos augimo ir infrastruktūros plėtros, padėtis Tibete blogėjo, nes Kinijos vyriausybė riboja galimybes naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis remdamasi saugumo ir stabilumo pretekstais ir nuolat vykdo išpuolius prieš tibetiečių tapatybę ir kultūrą;

J.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Tibete taikoma vis daugiau sekimo ir kontrolės priemonių, taip pat buvo savavališkai sulaikyti, kankinami žmonės ir netinkamai su jais elgiamasi; kadangi Kinijos vyriausybė Tibete sukūrė sąlygas, kuriomis valstybės valdžiai netaikomi jokie apribojimai, vyrauja baimė, o visi viešojo ir privataus gyvenimo aspektai yra griežtai kontroliuojami ir reguliuojami; kadangi Tibete bet kokie taikūs protestai ar valstybės politikos kritika, susijusi su etninėmis ar religinėmis mažumomis, gali būti vertinama kaip „atsiskyrimo tendencijos“, todėl laikoma baudžiamąja veika; kadangi galimybės patekti į Tibeto autonominį regioną šiandien ribojamos labiau nei bet kada anksčiau;

K.  kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto plokščiakalnio dalyse nuo 2009 m. susidegino itin daug tibetiečių, daugiausia tai buvo vienuoliai ir vienuolės; kadangi per pastaruosius 10 metų nepadaryta pažangos sprendžiant Tibeto krizę;

1.  yra labai susirūpinęs dėl vis represyvesnio režimo, kurį tenka kęsti daugeliui religinių ir etninių mažumų, ypač uigūrams ir kazachams, tibetiečiams ir krikščionims, kuris papildomai riboja konstitucines garantijas dėl jų teisės į kultūros raiškos ir religinių įsitikinimų laisvę, į žodžio ir saviraiškos laisvę ir į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; reikalauja, kad valdžios institucijos paisytų šių pagrindinių laisvių;

2.  ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant nutraukti uigūrų ir kazachų mažumos atstovų ir tibetiečių savavališko sulaikymo praktiką, nepateikus jiems kaltinimų, be teismo ar apkaltinamojo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos, uždaryti visas stovyklas bei sulaikymo centrus ir nedelsiant ir besąlygiškai paleisti sulaikytus asmenis;

3.  ragina nedelsiant paleisti savavališkai sulaikytus asmenis, sąžinės kalinius, įskaitant „Falun Gong“ judėjimo atstovus, ir nutraukti priverstinio dingimo atvejus ir primygtinai ragina užtikrinti, kad visi asmenys galėtų pasirinkti savo teisinį atstovą, susisiekti su šeima ir gauti medicininę pagalbą, taip pat, kad jų bylos būtų tiriamos;

4.  ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant paleisti uigūrus, įskaitant Ilhamą Tohti, Tashpolatą Tiyipą, Rahile Dawut, Eli Mamutą, Hailaite Niyazi, Memetjaną Abdullą, Abduhelilą Zununą ir Abdukerimą Abduweli, už savo religinius įsitikinimus persekiojamus asmenis, įskaitant Zhangą Shaojie, Hu Shigeną, Wangą Yi ir Sun Qian, tibetiečių aktyvistus, rašytojus ir religinius veikėjus, kuriems pareikšti baudžiamieji kaltinimai arba kurie kalinami dėl jų naudojimosi teise į saviraiškos laisvę, įskaitant Tashi Wangchuką ir Lobsangą Dargye;

5.  ragina nedelsiant paleisti Švedijos pilietį ir knygų leidėją Gui Minhai bei du Kanados piliečius Michaelį Spavorą ir Michaelį Kovrigą;

6.  primygtinai ragina Kinijos vyriausybę atskleisti išsamią informaciją apie Sindziange dingusius asmenis jų šeimoms;

7.  ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti savo kampanijas prieš krikščionių kongregacijas ir organizacijas ir nutraukti krikščionių pastorių bei kunigų bauginimą ir sulaikymą bei priverstinį bažnyčių griovimą;

8.  ragina Kinijos valdžios institucijas paisyti tibetiečių kalbos, kultūros, religijos ir kitų pagrindinių laisvių ir nevykdyti hanams naudingos, tačiau tibetiečiams žalingos apgyvendinimo politikos, taip pat neversti tibetiečių klajoklių atsisakyti savo tradicinio gyvenimo būdo;

9.  smerkia „patriotinio švietimo“ metodu vykdomas kampanijas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama kontroliuoti Tibeto budistų vienuolynus; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos baudžiamąja teise piktnaudžiaujama persekiojant tibetiečius ir budistus, kurių religinė veikla prilyginama separatizmui; apgailestauja, kad sąlygos praktikuoti budizmą Tibete labai pablogėjo po 2008 m. kovo mėn. tibetiečių protestų, nes Kinijos vyriausybė pradėjo taikyti bendresnį požiūrį į „patriotinį švietimą“;

10.  ragina Kinijos valdžios institucijas įgyvendinti konstitucijoje užtikrintą visų Kinijos piliečių teisę į religinių įsitikinimų laisvę;

11.  primena ES ir jos valstybių narių svarbą žmogaus teisių pažeidimų klausimą aptariant su Kinijos valdžios institucijomis visais politiniais lygmenimis, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą laikytis tvirtos, aiškios ir vieningos pozicijos šios šalies atžvilgiu, įskaitant metinį dialogą žmogaus teisių klausimais, strateginį dialogą, aukšto lygio ekonominį dialogą ir aukščiausiojo lygio susitikimą, taip pat būsimą Europos ir Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą;

12.  pabrėžia, kad nors ES ir Kinija savo bendrame pareiškime, paskelbtame po 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo, dar kartą patvirtino, kad visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, ES turėtų paraginti Kiniją elgtis atitinkamai; apgailestauja, kad 2019 m. balandžio 9 d. ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime ypatingos svarbos klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, ir vėl liko nuošalyje; laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime mažai kalbama apie žmogaus teises, Taryba, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija turėtų atsisakyti išvis šį klausimą įtraukti ir turėtų parengti atskirą pranešimą šia tema bei prasmingai įvertinti padėtį ir priežastis, kodėl negalima susitarti dėl tvirtesnių pareiškimų;

13.  ragina ES valstybes nares užkirsti kelią bet kokiai veiklai, kurią Kinijos valdžios institucijos vykdo ES teritorijoje, siekdamos persekioti turkų bendruomenių, tibetiečių ir kitų religinių ar etninių grupių narius, kad priverstų juos veikti kaip informatorius, grįžti į Kiniją arba kad juos nutildytų;

14.  ragina Kinijos valdžios institucijas žurnalistams ir tarptautiniams stebėtojams ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui bei vykdant JT specialiąsias procedūras suteikti laisvą, prasmingą ir netrukdomą prieigą prie Sindziango provincijos ir Tibeto autonominio regiono; ragina ES ir valstybes nares per kitą JT Žmogaus teisių tarybos sesiją imtis iniciatyvos dėl rezoliucijos, kuria būtų nuspręsta į Sindziangą siųsti faktų nustatymo misiją;

15.  ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti, kad piliečių teisių būtų paisoma atsižvelgiant į Kinijos konstitucijos 4 straipsnį, kuriuo apsaugomos tautinės mažumos, į 35 straipsnį, kuriuo užtikrinamos žodžio, spaudos, susirinkimų, asociacijų, eitynių ir demonstracijų laisvės, 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir į 41 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė kritikuoti ir teikti pasiūlymus dėl bet kurio valstybės organo ar pareigūno;

16.  primygtinai ragina Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

17.  primygtinai ragina Kiniją laikytis abipusiškumo principo ir suteikti ES diplomatams, žurnalistams ir piliečiams nevaržomą galimybę vykti į Tibetą, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos keliautojai gali laisvai ir nevaržomai patekti į visas ES valstybių narių teritorijas; primygtinai ragina ES institucijas per diskusijas dėl ES ir Kinijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo išsamiai apsvarstyti patekimo į Tibetą klausimą;

18.  reiškia nusivylimą tuo, kad per 37-ąjį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais etapą nepasiekta jokių esminių rezultatų; be to, apgailestauja, kad Kinijos delegacija nedalyvavo balandžio 2 d. tęsiant dialogą, skirtą pasikeisti nuomonėmis su pilietinės visuomenės organizacijomis;

19.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir valstybes nares stebėti nerimą keliančią žmogaus teisių raidą Sindziange, įskaitant sustiprėjusias vyriausybės represijas ir priežiūrą, ir tiek privačiai, tiek viešai pasisakyti prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

20.  ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tikslines sankcijas už represijas Sindziango uigūrų autonominiame regione atsakingiems pareigūnams;

21.  ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę sustabdyti visą prekių ir paslaugų, kurias Kinija naudoja savo kibernetiniam stebėjimui ir spėjamajam profiliavimui plėsti ir tobulinti, eksportą ir technologijų perdavimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Kinija šias technologijas jau eksportuoja į autoritarines valstybes visame pasaulyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80.
(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185.
(3) OL C 238, 2018 7 6, p. 108.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0377.


Kamerūnas
PDF 140kWORD 47k
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kamerūno (2019/2691(RSP))
P8_TA-PROV(2019)0423RC-B8-0245/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 7 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko Antonio Panzeri pareiškimą dėl padėties Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į 2019 n. kovo 5 d. Komisijos Pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl blogėjančios politinės ir saugumo padėties Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į įvairius Komisijos Pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimus dėl padėties Kamerūne, visų pirma į 2019 m. sausio 31 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos preliminarų pareiškimą dėl 2018 m. prezidento rinkimų Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų ekspertų pareiškimą dėl susidorojimo su protestais,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Kamerūno kovos su terorizmu įstatymą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Kamerūnas ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Kamerūno Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Kamerūnas susiduria su įvairiais vienu metu iškilusiais politiniais ir saugumo iššūkiais, įskaitant grupuotės „Boko Haram“ Kamerūno tolimosios šiaurės regione keliamą grėsmę, prie jo rytinės sienos su Centrinės Afrikos Respublika kylančias tarpvalstybines grėsmes, taip pat šalies ginkluotų separatistų sukilimą anglakalbiuose šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose;

B.  kadangi 2018 m. spalio 7 d. Kamerūne surengti prezidento rinkimai; kadangi rinkimai pasižymėjo įtarimais dėl sukčiavimo ir pranešimais apie pažeidimus; kadangi prezidentas Paul Biya yra valdžioje nuo 1982 m.; kadangi 2008 m. Kamerūno Konstitucija iš dalies pakeista, kad būtų panaikinti kadencijos apribojimai;

C.  kadangi Maurice Kamto vadovaujamos opozicinės partijos „Kamerūno atgimimo judėjimas“ (MRC) šalininkai ir sąjungininkai surengė protestus Dualoje, Jaundėje, Džange, Bafusame ir Bafange; kadangi valstybinės saugumo pajėgos protestams malšinti panaudojo neproporcingą jėgą, įskaitant ašarines ir gumines kulkas;

D.  kadangi 2019 m. sausio mėn. savavališkai sulaikyta apie 200 žmonių, įskaitant Maurice Kamto ir kitus opozicijos lyderius, ir jie įkalinti be galimybės tiesiogiai susisiekti su teisininku; kadangi šie opozicijos šalininkai, įskaitant lyderį, kaltinami padarius nusikaltimus, tokius kaip neramumų kurstymas, karo veiksmai prieš tėvynę, sukilimo kurstymas, viešojo ar įslaptinto turto gadinimas, nepagarba respublikos prezidentui ir politinio pobūdžio sambūrių organizavimas;

E.  kadangi 2019 m. balandžio 9 d. Kamerūno centrinio regiono apeliacinis teismas patvirtino pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą ir atmetė prašymą išlaisvinti Maurice Kamto ir dar šešis kitus asmenis; kadangi procesas Apeliaciniame teisme vyko Maurice Kamto ir jo teisininkams už akių;

F.  kadangi Kamerūno institucijos ėmėsi neproporcingų veiksmų ir inicijavo karinius tribunolus kai kuriems opozicijos nariams, taip dar labiau paskatindamos politinius neramumus Kamerūne; kadangi kaltinamiesiems, jei jie nebus išteisinti, gali grėsti mirties bausmė;

G.  kadangi Kamerūno institucijos ne kartą ribojo žodžio laisvę – nutraukė interneto ryšį, persekiojo ir sulaikė žurnalistus, atsisakė išduoti licencijas nepriklausomai žiniasklaidai ir suintensyvino politinius išpuolius prieš nepriklausomą spaudą;

H.  kadangi tarp Kamerūno prancūzakalbės daugumos ir anglakalbių mažumų bendruomenių tvyro įtampa; kadangi Kamerūno šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose tebedominuoja anglų kalba ir jų švietimo ir teisinės sistemos yra skirtingos;

I.  kadangi 2016 m. antroje pusėje dėl anglakalbių regionų diskriminacijos, santykinio apleidimo ir prancūziškos teisės sistemos ir kalbos įvedimo tų regionų teismuose ir mokyklose kilo taikūs mokytojų ir teisininkų streikai ir taikios demonstracijos;

J.  kadangi nuo 2018 m. spalio mėn. išaugo smurtas ir per saugumo pajėgų vykdomas didelio masto operacijas dažnai nepaisoma įstatymų ir pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtus žudymus, prievartavimus, smurtą prieš moteris ir vaikus, taip pat nuosavybės naikinimą;

K.  kadangi ginkluoti separatistai vykdo masinius pagrobimus, įskaitant moksleivių ir studentų grobimus, vykdo tikslinius policijos, teisėsaugos ir vietos valdžios institucijų pareigūnų žudymus, dalyvauja turto prievartavimo veiksmuose, priverčia vykdyti savaitinius „vaiduoklinių miestų“ (kai viskas uždaroma ir žmonės nesirodo gatvėse) streikus, boikotuoja ir padeginėja švietimo įstaigas ir ligonines, taigi tūkstančiai jaunuolių netenka galimybės mokytis, o gyventojai negali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

L.  kadangi dėl krizės maždaug 444 000 žmonių teko priverstinai migruoti šalies viduje, o dar 32 000 pabėgo į kaimyninę Nigeriją; kadangi bendra Kamerūno humanitarinė krizė palietė daugiau kaip 600 000 šalies viduje priverstų migruoti asmenų, apie 35 000 pabėgusiųjų nuo konfliktų kaimyninėse šalyse ir 1,9 mln. žmonių gresia maisto stygius;

M.  kadangi 2018 ir 2019 m. Kamerūno vyriausybė įgyvendino skubios humanitarinės pagalbos šiaurės vakarų ir pietvakarių regionams planą, siekdama prioritetine tvarka užtikrinti įvairiapusę priverstinai migravusių asmenų apsaugą ir pagalbą jiems, taip pat sveikatos priežiūros paslaugas nuo krizės nukentėjusiems žmonėms;

N.  kadangi smurtas dėl lyties ir mažumų persekiojimas tebėra nerimą keliančios problemos; kadangi pagal Kamerūno baudžiamąjį kodeksą už lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme; kadangi policija ir žandarai (karinė policija) ir toliau suiminėja LGTBIQ asmenis ir prie jų priekabiauja;

O.  kadangi grupuotė „Boko Haram“ ir toliau šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę Tolimosios šiaurės regione, įskaitant plėšikavimą ir turto naikinimą, taip pat civilių žudymą ir grobimą;

1.  smerkia saugumo tarnybų ir ginkluotų separatistų vykdomus kankinimus, priverstinio dingimo ir neteisminių egzekucijų atvejus; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kaip vyriausybės pajėgos reaguoja į smurtą; ragina saugumo pajėgas vykdant operacijas laikytis tarptautinės žmogaus teisių teisės, o vyriausybę – nedelsiant imtis veiksmų siekiant sustabdyti smurtą ir nebaudžiamumą šalyje;

2.  smerkia pernelyg didelės jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir politinius oponentus, taip pat spaudos, žodžio ir susirinkimų laisvių pažeidimus; labai apgailestauja dėl Maurice Kamto ir kitų taikių protestuotojų areštų ir sulaikymų; ragina Kamerūno valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę Maurice Kamto ir visus kitus asmenis, sulaikytus dėl politiniais motyvais pagrįstų kaltinimų, nesvarbu, ar jie buvo suimti prieš 2018 m. prezidento rinkimus, ar po jų;

3.  taip pat ragina Kamerūno vyriausybę nutraukti bet kokį politinių aktyvistų persekiojimą ir bauginimą, be kita ko, panaikinti draudimą rengti taikius politinius susirinkimus, demonstracijas ir protestus, ir imtis veiksmų kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis;

4.  primena, kad karo teismai jokiomis aplinkybėmis neturėtų turėti jurisdikcijos nagrinėti civilinių bylų; primena Kamerūnui jo tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti visų piliečių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomuose teismuose;

5.  primena, kad mirties bausmė Kamerūne nėra taikoma nuo 1997 m.; pabrėžia, kad tai labai svarbus žingsnis šaliai artėjant prie visiško jos panaikinimo; pakartoja, kad Europos Sąjunga visiškai nepritaria mirties bausmei, ir ragina Kamerūno vyriausybę patvirtinti, kad ji neskirs mirties bausmės politiniams aktyvistams ir protestuotojams;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kamerūno vyriausybė nereikalauja saugumo pajėgų atsakomybės, o tai dar labiau didina smurtą ir įtvirtina nebaudžiamumo kultūrą; ragina atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl policijos ir saugumo pajėgų jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir politinius oponentus, o už tai atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn vykdant teisingą teismo procesą;

7.  primygtinai ragina Kamerūno valdžios institucijas imtis visų šalies žmogaus teisių įsipareigojimus atitinkančių būtinų priemonių smurto protrūkiui nutraukti; ypač ragina vyriausybę vykdyti įtraukų politinį dialogą, per kurį būtų siekiama rasti taikų ir ilgalaikį anglakalbių regionų krizės sprendimą; ragina tarptautinę bendruomenę padėti sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam nacionaliniam taikos dialogui pasisiūlant atlikti tarpininko vaidmenį;

8.  apgailestauja, kad nė viena konflikto šalis nenori dalyvauti taikos derybose; primygtinai ragina Afrikos Sąjungą ir Centrinės Afrikos valstybių ekonominę bendriją pamėginti surengti tokias derybas, o ES ragina būti pasirengusią paremti šį procesą; mano, kad jei nebus pasiekta pažangos, krizę Kamerūne turėtų svarstyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba; taip pat ragina ES išnaudoti politinę įtaką, kurią ji gali daryti vystymosi pagalbos ir kitų dvišalių programų pavidalu, kad Kamerūne būtų tvirčiau ginamos žmogaus teisės;

9.  primygtinai ragina Kamerūno vyriausybę sukurti tikrą, atstovaujamąją ir gyvybingą demokratiją; todėl ragina vyriausybę sukviesti visus politinius suinteresuotuosius subjektus, kad jie bendrai persvarstytų rinkimų sistemą, siekdami tikslo užtikrinti laisvą, skaidrų ir patikimą rinkimų procesą; ragina, kad tai įvyktų prieš rengiant bet kokius kitus rinkimus, siekiant užtikrinti taiką ir išvengti porinkiminių krizių; ragina ES didinti techninę paramą siekiant remti Kamerūno pastangas sustiprinti rinkimų procedūras ir padaryti jas demokratiškesnes;

10.  pakartoja, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo užtikrinimas galimas tik gyvybingoje ir nepriklausomoje pilietinėje visuomenėje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad buvo uždrausta Kamerūno anglakalbių pilietinės visuomenės konsorciumo veikla; primygtinai ragina vyriausybę panaikinti šį draudimą ir užtikrinti atvirą erdvę, kurioje galėtų veikti pilietinė visuomenė;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad piktnaudžiaujama 2014 m. priimtu kovos su terorizmu įstatymu siekiant apriboti pagrindines laisves; pritaria JT ekspertų reikalavimams persvarstyti tą įstatymą siekiant užtikrinti, kad jis nebūtų naudojamas teisėms į žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves riboti;

12.  atkreipia dėmesį į Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą sumažinti karinę pagalbą Kamerūnui dėl to, kad buvo gauta patikimų kaltinimų, jog saugumo pajėgos šiurkščiai pažeidė žmogaus teises; ragina Komisiją atlikti ES paramos saugumo tarnyboms šioje srityje vertinimą ir pateikti to vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jokia Kamerūno valdžios institucijoms teikiama parama nebūtų prisidedama prie žmogaus teisių pažeidimų ir jų nepalengvintų;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, AKR ir ES ministrų tarybai, Afrikos Sąjungos institucijoms ir Kamerūno vyriausybei bei parlamentui.


Brunėjus
PDF 141kWORD 46k
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Brunėjaus (2019/2692(RSP))
P8_TA-PROV(2019)0424RC-B8-0242/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovės spaudai 2019 m. balandžio 3 d. pareiškimą dėl baudžiamojo kodekso akto įgyvendinimo Brunėjaus Darusalame,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo, dėl žmogaus teisių gynėjų bei dėl LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet 2019 m. balandžio 1 d. pareiškimą, kuriame Brunėjus raginamas sustabdyti drakonišku vadinamo naujo baudžiamojo kodekso įsigaliojimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią Brunėjus pasirašė 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. ASEAN Žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2018–2022 m. ASEAN ir ES veiksmų planą,

–  atsižvelgdama į 2017 m. lapkričio 29 d. ASEAN ir ES politikos dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į JAV Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojo 2019 m. balandžio 2 d. pareiškimą dėl Šariato baudžiamojo kodekso antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo Brunėjuje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2014 m. Brunėjus priėmė Šariato baudžiamąjį kodeksą, kurį ketinama įgyvendinti trimis etapais; kadangi trečiasis įgyvendinimo etapas įsigaliojo 2019 m. balandžio 3 d.; kadangi šiuo trečiuoju etapu įsigaliosiančios nuostatos apima mirties bausmę užmėtant akmenimis už savanoriškus tos pačios lyties asmenų lytinius santykius, nesantuokinius lytinius santykius ir nėštumo nutraukimą, taip pat galūnių nukirsdinimą įvykdžius vagystę; kadangi pagal kodeksą mirties bausmė tiek musulmonams, tiek ne musulmonams skiriama ir už pranašo Mahometo įžeidimą arba apšmeižimą; kadangi Šariato baudžiamasis kodeksas taikomas ir musulmonams, ir ne musulmonams, įskaitant užsieniečius, bei tais atvejais, kai piliečiai arba nuolatiniai gyventojai nusikaltimus įvykdo už šalies ribų;

B.  kadangi lytiškai subrendusiems vaikams, teistiems už atitinkamus nusikaltimus, gali būti skiriamos tokios pat bausmės, kaip ir suaugusiesiems; kadangi kai kurie jaunesnio amžiaus vaikai gali būti nuplakami;

C.  kadangi prieš pradedant taikyti Šariato baudžiamąjį kodeksą homoseksualumas Brunėjuje buvo neteisėtas ir už jį buvo baudžiama įkalinant iki 10 metų;

D.  kadangi paskutiniai rinkimai Brunėjuje įvyko 1962 m.; kadangi sultonas atlieka valstybės vadovo ir ministro pirmininko funkcijas, be to, jam patikėti visapusiški vykdomieji įgaliojimai;

E.  kadangi JT specialusis pranešėjas kankinimo klausimais pažymėjo, kad bet kuri fizinė bausmė prieštarauja kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimui ir pagal tarptautinę teisę negali būti laikoma teisėta sankcija; kadangi kai kurios į baudžiamąjį kodeksą įtrauktos bausmės prilygsta kankinimui, žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui, draudžiamam Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią Brunėjus pasirašė 2015 m.;

F.  kadangi Šariato baudžiamojo kodekso nuostatomis pažeidžiami Brunėjaus įsipareigojimai paisyti tarptautinės žmogaus teisių teisės, įskaitant teisę į gyvybę, laisvę nepatirti kankinimo ir kito netinkamo elgesio, saviraiškos laisvę, religijos laisvę ir teisę į privatumą; kadangi kodekso nuostatomis įtvirtinta diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir moterų bei religinių mažumų diskriminacija Brunėjuje, be to, jomis gali būti kurstomas smurtas;

G.  kadangi JT bendros kovos su ŽIV / AIDS programos (UNAIDS) ir JT gyventojų fondo atstovai pažymėjo, kad Brunėjaus baudžiamojo kodekso nuostatos, pagal kurias kriminalizuojamas homoseksualumas ir baudžiama už tam tikrų formų reprodukcinės sveikatos priežiūrą, daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir LGBTI asmenims: dėl jų susiduriama su kliūtimis siekiant gauti informacijos apie sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, be to, nukenčia visuomenės sveikata;

H.  kadangi tradicijos, religija ir kultūra Brunėjuje naudojama moterų ir LGTBI asmenų diskriminacijai pateisinti; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2019 m. kovo 11 d. ataskaitoje dėl Brunėjaus pažymima, kad šalyje giliai įsišaknijęs patriarchalinis požiūris ir vadovavimasis diskriminaciniais stereotipais, kuriuos atspindi moterų akademinis ir profesinis pasirinkimas, nelygybė jų atžvilgiu darbo rinkoje bei santuokoje ir palaikant šeimos santykius; kadangi šie stereotipai – esminės smurto prieš moteris priežastys;

I.  kadangi Brunėjus garsėja savo daugiataučiais gyventojais, išpažįstančiais įvairiausiais religijas, įskaitant islamą, krikščionybę, budizmą, hinduizmą ir įvairias čiabuvių religijas, ir gyvenančiais santarvėje; kadangi Brunėjaus konstitucijoje pripažįstama religijos laisvė ir yra nustatyta, kad visos religijos gali būti praktikuojamos taikiai ir harmoningai asmenų, kurie jas išpažįsta; kadangi vyriausybė, nepaisydama Brunėjaus konstitucijos, uždraudė atsiversti į visas religijas ir mokyti visų religijų, išskyrus islamą, bet to, ji uždraudė viešai švęsti Kalėdas;

J.  kadangi Brunėjus yra de facto paskelbęs mirties bausmės taikymo moratoriumą, o paskutinį kartą mirties bausmė buvo įvykdyta 1957 m.; kadangi įgyvendinus Šariato baudžiamąjį kodeksą juos bus faktiškai grąžinta mirties bausmė; kadangi ES smerkia mirties bausmę visur ir visada;

K.  kadangi priėmus naujus įstatymus kilo tarptautinis pasipiktinimas ir raginimų boikotuoti Brunėjaus investicijų agentūrai priklausančius viešbučius; kadangi ši agentūra yra dalis Brunėjaus finansų ir ekonomikos ministerijos ir jai priklauso įvairūs investiciniai projektai visame pasaulyje; kadangi Brunėjaus investicijų agentūra pareiškė, kad vienos iš jos pagrindinių vertybių yra abipusė pagarba ir teigiamas skirtumų bei įvairovės įvertinimas;

L.  kadangi Brunėjus ratifikavo tik dvi JT pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas – Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; kadangi trečiasis Brunėjaus visuotinio periodinio vertinimo ciklas bus pradėtas 2019 m. gegužės 10 d.;

M.  kadangi ES sustabdė derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Brunėjumi;

1.  griežtai smerkia tai, kad įsigaliojo regresyvus Šariato baudžiamasis kodeksas; ragina Brunėjaus valdžios institucijas nedelsiant jį panaikinti ir užtikrinti, kad Brunėjaus teisės aktai atitiktų tarptautinę teisę ir standartus bei Brunėjaus įsipareigojimus pagal tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant įsipareigojimus dėl seksualinių mažumų, religinių mažumų ir netikinčių asmenų;

2.  dar kartą smerkia mirties bausmę; ragina Brunėjų toliau taikyti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis jos panaikinimo link;

3.  griežtai smerkia kankinimų ir žiauraus, žeminančio ir nežmoniško elgesio naudojimą visomis aplinkybėmis; pabrėžia, kad Šariato baudžiamojo kodekso nuostatos pažeidžia Brunėjaus įsipareigojimus pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir kad sankcijos pagal jį pažeidžia tarptautinėje paprotinėje teisėje įtvirtintą kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio draudimą;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, nors daug šalių dekriminalizuoja abipusiu susitarimu palaikomus lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų, Brunėjus, deja, tapo septintąja šalimi, kurioje už homoseksualius aktus abipusiu susitarimu baudžiama mirties bausme; ragina Brunėjaus valdžios institucijas užtikrinti tarptautines žmogaus teises ir dekriminalizuoti homoseksualumą;

5.  ragina Brunėjaus valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi visų piliečių lygybės prieš įstatymą principo ir būtų užtikrinamos visų piliečių pagrindinės teisės, nedarant skirstymo dėl bet kokių priežasčių, įskaitant lytį, seksualinę orientaciją, rasę ar religiją; yra labai susirūpinęs dėl to, kad baudžiamoji teisė gali būti taikoma vaikams; ragina Brunėjų jokiomis aplinkybėmis tokiems vaikams netaikyti mirties bausmės, jų nekankinti ir nekalinti;

6.  ragina Brunėjaus valdžios institucijas sultonate visiškai užtikrinti religijos laisvę, kaip nustatyta jo paties konstitucijoje, ir leisti visuomenei švęsti visas religines šventes, įskaitant Kalėdas; pabrėžia, kad su tuo susiję teisės aktai turi griežtai atitikti žmogaus teisių principus;

7.  ragina Brunėjaus valdžios institucijas skatinti politinį dialogą su pagrindinėmis pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis, žmogaus teisių organizacijomis, religinėmis institucijomis ir verslo organizacijomis tiek Brunėjuje, tiek už jo ribų, kad būtų skatinama laikytis ir saugoti žmogaus teisės jo teritorijoje; pabrėžia, kad teisė reikšti kritinę ar satyrinę nuomonę yra teisėtas būdas naudotis žodžio laisve, įtvirtintas tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje;

8.  primygtinai ragina Brunėjų ratifikuoti likusias pagrindines JT tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą; ragina Brunėjaus valdžios institucijas pratęsti nuolatinį kvietimą apsilankyti pagal visas JT Žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras;

9.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), jei Šariato baudžiamasis kodeksas bus iš tiesų įgyvendintas, apsvarstyti galimybę ES lygmeniu priimti ribojamąsias priemones, susijusias su rimtais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas;

10.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę atnaujinti derybas dėl ES ir Brunėjaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, su sąlyga, kad Baudžiamasis kodeksas atitiktų tarptautinę teisei ir tarptautinius žmogaus teisių standartus;

11.  pabrėžia žmogaus teisių gynėjų darbą skatinant ir saugant LGBTI asmenų teises; ragina ES institucijas didinti paramą Brunėjaus pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams;

12.  ragina ES delegaciją Indonezijoje ir Brunėjaus Darusalame Džakartoje, ES delegaciją ASEAN ir EIVT atidžiai stebėti padėtį ir šiuo klausimu konsultuotis su Brunėjaus valdžios institucijomis, ambasadoriais ir atstovais; ragina EIVT į kito ASEAN ir ES politinio dialogo žmogaus teisių klausimais darbotvarkę įtraukti klausimą dėl padėties Brunėjuje;

13.  ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti būsimajame visuotiniame periodiniame vertinime, kuris vyks 2019 m. gegužės 6–17 d., per kurį bus įvertinta žmogaus teisių padėtis Brunėjuje;

14.  pabrėžia, kad kol galios dabartinis Baudžiamasis kodeksas, ES institucijos privalo svarstyti galimybę į juodąjį sąrašą įtraukti viešbučius, priklausančius Brunėjaus investicijų agentūrai;

15.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis tarptautinės teisinės sistemos, susijusios su galimybe Brunėjaus baudžiamojo kodekso aukoms naudotis prieglobsčio suteikimo procedūromis ir gauti humanitarinę apsaugą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, JT Moterų padėties komisijai, JT žmogaus teisių tarybai, ASEAN sekretoriatui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Brunėjaus sultonui Hassanalui Bolkiahui ir Brunėjaus vyriausybei.


Eurojusto ir Danijos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje susitarimas *
PDF 128kWORD 42k
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Eurojustas sudarytų Eurojusto ir Danijos Karalystės bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje susitarimą, projekto (07770/2019 – C8-0152/2019 – 2019/0805(CNS))
P8_TA-PROV(2019)0425A8-0192/2019

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (07770/2019),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0152/2019),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(1), ypač į jo 26a straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0192/2019),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.


Naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ***I
PDF 407kWORD 128k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai (COM(2018)0284 – C8-0197/2018 – 2018/0143(COD))
P8_TA-PROV(2019)0426A8-0354/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0284),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0197/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą bei Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0354/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… , kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB

P8_TC1-COD(2018)0143


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Paryžiaus susitarime, inter alia, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – IPCC) specialiojoje ataskaitoje pateikti naujausi mokslinių tyrimų rezultatai dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio perspektyvų vienareikšmiškai patvirtina neigiamą klimato kaitos poveikį. Specialiojoje ataskaitoje daroma išvada, kad siekiant apriboti visuotinį atšilimą nepaprastai svarbu visuose sektoriuose sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

(2)   siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų, reikia paspartinti viso transporto sektoriaus pertvarkymą, kad išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui, atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame apibrėžiama, kokių ekonominių ir visuomeninių pokyčių, apimančių visus ekonomikos sektorius ir visą visuomenę, reikia siekiant užtikrinti perėjimą prie nulinio grynojo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iki 2050 m. Be to, reikia nedelsiant drastiškai sumažinti mūsų sveikatai ir aplinkai labai kenksmingų transporto sektoriuje išmetamų oro teršalų kiekį;

(3)  ▌Komisija susisiekimo dokumentų rinkinius priėmė 2017 m. gegužės 31 d. („Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“) ir 2017 m. lapkričio 8 d. („Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“). Tuose dokumentų rinkiniuose pateikta konstruktyvi ▌darbotvarkė, kuria taip pat siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie švaraus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems;

(4)  šis reglamentas yra 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos trečiojo judumo dokumentų rinkinio „Europa kelyje. Tvarus judamas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“ dalis, kuria plėtojamas 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatas „Investicijos į išmanią, novatorišką ir tvarią pramonę. Persvarstyta ES pramonės politikos strategija“. Šiuo reglamentu taip pat siekiama užbaigti procesą, kuriuo Sąjungai suteikiama galimybė visapusiškai pasinaudoti judumo modernizavimo ir jo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo nauda. To trečiojo judumo dokumentų rinkinio tikslas – padidinti susisiekimo Europoje saugumą ir prieinamumą, Europos pramonės konkurencingumą, Europos darbo vietų garantijas ir užtikrinti, kad susisiekimo sistema taptų netaršesnė ir būtų geriau pritaikyta prie būtinybės kovoti su klimato kaita. Tam reikės visų Sąjungos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pastangų, be kita ko, labiau mažinti išmetamo anglies dioksido (toliau – CO2) kiekį ir oro taršą;

(5)  kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/...(5)(6), šiuo reglamentu nustatoma aiški kelių transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija ir padedama siekti privalomo tikslo ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., patvirtinto 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir 2015 m. kovo 6 d. Tarybos posėdyje kaip „Sąjungos įgyvendinamas Paryžiaus susitarime numatomas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas“;

(6)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pritarta sektoriuose, kurie neįtraukti į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m. Kelių transporto sektoriaus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos labiausiai iš tų sektorių prisideda prie taršos. Kelių transporto sektoriuje 2016 m. buvo išmesta maždaug ketvirtadalis viso Sąjungoje išmetamo teršalų kiekio. Jame išmetamų teršalų kiekis nuolat didėja ir toliau yra gerokai didesnis nei 1990 m. Jei kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis didės, niekais nueis pastangos mažinti išmetamų teršalų kiekį kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita;

(7)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir riziką, susijusią su priklausomybe nuo iškastinio kuro, transporto sektoriuje svarbu mažinti visapusiškais ir technologiškai neutraliais metodais, kuriais ir po 2020 m. transporto sektoriuje būtų skatinama išmesti mažiau teršalų ir efektyviau vartoti energiją, naudoti elektra varomas transporto priemones ir vartoti atsinaujinančių išteklių energiją;

(8)  siekiant energiją vartotojams Sąjungoje tiekti saugiai, darniai, konkurencingai ir įperkama kaina, energijos vartojimo efektyvumo indėlis į vartojimo nuosaikumą yra vienas iš penkių tarpusavio poveikį stiprinančių ir glaudžiai susijusių metodų, nurodytų 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“. Tame Komunikate teigiama, kad energijos vartojimo efektyvumas turi būti didinamas visuose ūkio sektoriuose, tačiau ypač didelių galimybių energiją vartoti našiau yra transporto sektoriuje;

(9)  sunkiųjų transporto priemonių, įskaitant sunkvežimius, miesto autobusus ir tolimojo susisiekimo autobusus, išmetamo CO2 kiekis sudaro maždaug 6 proc. viso ES ir maždaug 25 proc. viso ES kelių transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekio. Nesiėmus papildomų priemonių, sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio dalis 2010–2030 m. išaugtų maždaug 9 proc. Šiuo metu Sąjungos teisėje jokių sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimų nenustatyta, todėl reikia nedelsiant sukurti konkrečias priemones tokioms transporto priemonėms;

(10)  todėl, atsižvelgus į transporto priemonių parko atnaujinimo laiką ir į būtiną transporto sektoriaus indėlį siekiant Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, nustatytų 2030 m. ir vėlesniam laikotarpiui, visos Sąjungos naujų sunkiųjų transporto priemonių parkams turėtų būti nustatyti 2025 ir 2030 m. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai. Reikalavimus nustatant laipsniškai, be kita ko, duodamas aiškus ir išankstinis ženklas pramonei paspartinti efektyvaus energijos vartojimo technologijų ir mažataršių bei netaršių sunkiųjų transporto priemonių diegimo rinkoje. Naudojant netaršias sunkiąsias transporto priemones taip pat turėtų būti prisidedama prie miesto judumo problemų sprendimo. Nors labai svarbu mažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį, gamintojų pastangos skatinti naudoti tokias sunkiąsias transporto priemones taip pat svarbios siekiant veiksmingai mažinti oro teršalų kiekį ir pernelyg didelį triukšmo lygį miestuose ir miestų rajonuose;

(11)  siekiant išnaudoti visas galimybes efektyviai vartoti energiją ir užtikrinti, kad visas kelių transporto sektorius padėtų, kaip sutarta, mažinti išmetamų teršalų kiekį, tikslinga papildyti jau sukurtus naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinės paskirties transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus – nustatyti naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Šie standartai paskatins kurti degalų taupymo technologijų inovacijas ir taip padės Sąjungos gamintojams ir tiekėjams pirmauti technologijų srityje bei užtikrins aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas ilguoju laikotarpiu;

(12)  atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra tarpvalstybinė problema ir kad reikia išsaugoti sklandžiai veikiančią ir kelių transporto paslaugų, ir sunkiųjų transporto priemonių bendrąją rinką išvengiant rinkos susiskaidymo, tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Tie standartai neturėtų daryti poveikio Sąjungos konkurencijos teisei;

(13)  nustatant išmetamo CO2 kiekio sumažinimo lygius, kuriuos reikėtų pasiekti visame Sąjungos sunkiųjų transporto priemonių parke, reikėtų atsižvelgti į tai, kiek tokio lygio sumažinimas veiksmingai padės iki 2030 m. ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamų CO2 teršalų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842(7), kiek tai kainuos ir padės sutaupyti visuomenei, gamintojams, vežėjams ir vartotojams, taip pat į tai, kaip tiesiogiai ir netiesiogiai bus paveiktas užimtumas ir inovacijos ir kokia papildoma nauda dėl sumažėjusios oro taršos ir pagerėjusio energetinio saugumo;

(14)  reikia užtikrinti socialiniu požiūriu priimtiną ir teisingą perėjimą prie netaršaus judumo. Todėl svarbu atsižvelgti į perėjimo socialinius padarinius visoje automobilių pramonės vertės grandinėje ir aktyviai spręsti su užimtumu susijusius klausimus. Todėl reikia apsvarstyti tikslinių darbuotojų perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkėlimo programų bei švietimo ir darbo paieškos iniciatyvų bendruomenėse ir regionuose, patiriančiuose neigiamas pasekmes, įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, palaikant glaudų dialogą su socialiniais partneriais ir kompetentingomis institucijomis. Vykdant tą perėjimą reikia didinti moterų užimtumą ir lygias galimybes tame sektoriuje;

(15)  siekiant sėkmingai pereiti prie netaršaus judumo reikia taikyti integruotą principą ir sudaryti tinkamas palankias sąlygas, kad būtų skatinamos inovacijos, o Sąjunga išliktų technologijų lydere kelių transporto sektoriuje. Tai apima viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, didėjančią mažataršių ir netaršių sunkiųjų transporto priemonių pasiūlą, baterijų įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimą, integraciją į energetikos sistemas, taip pat tvarų medžiagų tiekimą baterijų gamybai ir jų tvarią gamybą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą Europoje. Tam reikia nuoseklių veiksmų Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, teikiant paskatas remti mažataršių ir netaršių sunkiųjų transporto priemonių naudojimą;

(16)  įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009(8) sukurta nauja atskirų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo procedūra. Komisijos reglamente (ES) 2017/2400(9) pateikiama metodika, pagrįsta priemone VECTO, kuria galima modeliuoti, kiek sunkioji transporto priemonė, kaip visuma, išmeta CO2 ir kokios jos degalų sąnaudos. Ta metodika užtikrina galimybę atsižvelgti į sunkiųjų transporto priemonių sektoriaus įvairovę ir į tai, kad atskiros sunkiosios transporto priemonės gali būti specialiai pritaikytos, todėl labai skirtingos. Visų pirma, nuo 2019 m. liepos 1 d. nustatomi išmetamo CO2 kiekiai keturioms sunkiųjų transporto priemonių grupėms, kurioms tenka maždaug 65–70 proc. viso ES sunkiųjų transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekio;

(17)  siekiant atsižvelgti į inovacijas ir sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudas mažinančių naujų technologijų diegimą, modeliavimo priemonė VECTO ir Reglamentas (ES) 2017/2400 bus nuolat ir laiku atnaujinami;

(18)  išmetamo CO2 kiekio duomenys, nustatomi pagal Reglamentą (ES) 2017/2400, turi būti stebimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/956(10). Šiais duomenimis turėtų būti remiamasi nustatant išmetamo CO2 kiekio mažinimo normas, kurias Sąjungoje turėtų pasiekti keturių taršiausių grupių sunkiosios transporto priemonės, ir gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu;

(19)  2025 m. mažinimo normą reikėtų nustatyti kaip santykinį išmetamo CO2 kiekio mažinimą, pagrįstą vidutiniu tų sunkiųjų transporto priemonių, kurios buvo naujai įregistruotos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., išmesto CO2 kiekiu ir atspindintį jau prieinamų ekonomiškai efektyvių technologijų diegimą tradicinėse transporto priemonėse. Išmetamo CO2 kiekio mažinimo norma taip pat turėtų būti nustatyta nuo 2030 m. Reikėtų taikyti tą normą, nebent būtų nuspręsta kitaip pagal 2022 m. atliktiną peržiūrą ▌. 2030 m. tikslas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į Europos Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;

(20a)  siekiant užtikrinti išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės patikimumą, kad sunkiųjų transporto priemonių sektoriuje išmetamo CO2 kiekis nepadidėtų dėl netinkamų procedūrinių priemonių, kai netinkamai atspindima padėtis tuo atveju, kai CO2 išmetamas kiekis jau yra reguliuojamas, yra tikslinga nustatyti metodiką, kaip prireikus koreguoti išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertes;

(21)  suskystintos gamtinės dujos (toliau – LNG) yra jau prieinami dyzeliniams alternatyvūs sunkiųjų transporto priemonių degalai. Diegiant turimas ir būsimas novatoriškesnes LNG pagrįstas technologijas bus lengviau pasiekti išmetamo CO2 kiekio normas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, nes naudojant LNG technologijas išmetama mažiau CO2, palyginti su dyzelinėmis transporto priemonėmis. Priemonėje VECTO jau atsižvelgta į suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių potencialą sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Be to, naudojant dabartines suskystintų gamtinių dujų technologijas išmetama mažiau oro teršalų, tokių kaip NOx ir kietosios dalelės. Pakankama minimali degalų papildymo infrastruktūra taip pat jau sukurta ir toliau plėtojama pagal nacionalines alternatyviųjų degalų infrastruktūros politikos strategijas;

(22)  apskaičiuojant ▌išmestų CO2 teršalų atskaitos vertes, pagal kurias bus nustatomos 2025 ir 2030 m. savitosios išmetamo CO2 kiekio normos, reikėtų atsižvelgti į tikėtiną viso sunkiųjų transporto priemonių parko potencialą ▌sumažinti išmetamų CO2 teršalų kiekį. Todėl tikslinga atliekant skaičiavimą nepaisyti specialiųjų transporto priemonių, tokių kaip šiukšlėms vežti ar statybos darbams naudojamos transporto priemonės. Tų transporto priemonių rida palyginti maža ir dėl jų savito naudojimo modelio nepanašu, kad išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų mažinimo techninės priemonės joms tiek pat ekonomiškai efektyvios, kiek prekėms vežti naudojamoms sunkiosioms transporto priemonėms;

(23)  išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų būti išreikšti CO2 gramais tonkilometriui, kad būtų atspindėtas sunkiosios transporto priemonės naudingumas;

(24)  reikėtų užtikrinti sąžiningą bendrų išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimų paskirstymą gamintojams, atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių įvairovę: konstrukciją ir važiavimo modelį, metinę ridą, naudingąją apkrovą ir priekabos konfigūraciją. Todėl tikslinga sunkiąsias transporto priemones suskirstyti į skirtingus atskirus transporto priemonių pogrupius pagal tipinį transporto priemonių naudojimo modelį ir specifines technines charakteristikas. Metines gamintojų savitąsias normas nustatant kaip kiekvienam transporto priemonių pogrupiui apibrėžtų išmetamo CO2 kiekio normų svertinį vidurkį, gamintojams taip pat suteikiama priemonė galimus prastesnius tam tikrų pogrupių transporto priemonių rezultatus veiksmingai kompensuoti geresniais, nei planuota, kitų pogrupių transporto priemonių rezultatais, atsižvelgiant į vidutinį per eksploatavimo ciklą skirtingų pogrupių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį;

(25)  kaip gamintojas laikosi savo metinių išmetamo CO2 kiekio savitųjų normų, turėtų būti įvertinta pagal jo vidutinį išmetamo CO2 kiekį. Nustatant vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, reikėtų atsižvelgti ir į skirtingų pogrupių transporto priemonių ypatumus. Todėl gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis turėtų būti pagrįstas kiekvienam transporto priemonių pogrupiui nustatytu vidutiniu išmetamų teršalų kiekiu (įskaitant jų numanoma vidutine metine rida ir vidutine naudingąja apkrova pagrįstą korekcinį koeficientą), kuris atspindi visą per eksploatavimo ciklą išmetamo CO2 kiekį. Kadangi specialiųjų transporto priemonių galimybės mažiau teršti ribotos, skaičiuojant vidutinį savitąjį išmetamų CO2 teršalų kiekį į tas transporto priemones atsižvelgti nereikėtų;

(26)  siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie netaršaus susisiekimo ir suteikti paskatų kurti ir plėsti Sąjungos netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių rinką ir papildyti tokias su paklausa susijusias priemones, kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB(11), reikėtų nustatyti specialų ypatingaisiais kreditais pagrįstą mechanizmą, taikomą ataskaitiniais laikotarpiais iki 2025 m., ir netaršių bei mažataršių transporto priemonių dalies gamintojo transporto priemonių parke lyginamąjį rodiklį, taikomą ataskaitiniais laikotarpiais nuo 2025 m.;

(27)  siekiant skatinti greitą netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių diegimą Sąjungos rinkoje, reikėtų parengti paskatų sistemą, kad įkrovimo infrastruktūros teikėjams ir gamintojams būtų užtikrintas tikrumas dėl investicijų, gamintojams suteikiant tam tikro lankstumo sprendžiant dėl savo investicijų tvarkaraščio;

(28)  ▌apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, ataskaitiniais laikotarpiais iki 2025 m. visos netaršios ir mažataršės sunkiosios transporto priemonės turėtų būti įskaitomos kelis kartus. Ataskaitiniais laikotarpiais nuo 2025 m. gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į jo rezultatus, vertinamus taikant netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių dalies lyginamąjį rodiklį. Paskatų mastas turėtų skirtis, priklausomai nuo faktinio transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio. Siekiant užtikrinti, kad nesumenktų aplinkosaugos tikslai, turėtų būti nustatyta iš to gaunamų išmetamo CO2 taršos mažinimo rezultatų riba;

(29)  mažataršėms sunkiosioms transporto priemonėms turėtų būti teikiamos paskatos tik tuo atveju, jeigu jų išmetamo CO2 kiekis sudaro mažiau nei ▌pusę visų pogrupio, kuriam priskiriama transporto priemonė, transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės. Tai ▌paskatintų šios srities inovacijas;

(30)  kuriant netaršių sunkiųjų transporto priemonių diegimo paskatų mechanizmą, reikėtų jį taikyti ir mažesniems sunkvežimiams ▌, kuriems netaikomos išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos pagal šį reglamentą. Tos transporto priemonės taip pat labai padėtų spręsti oro taršos problemas miestuose. ▌Siekiant užtikrinti gerą skatinimo priemonių balansą skirtingų transporto priemonių tipų atžvilgiu, turėtų būti nustatyta ir netaršių mažesnių sunkvežimių gamintojo vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio mažinimo rezultatų riba;

(31)  siekiant skatinti ekonomiškai efektyvų išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimų įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių parko sudėties ir išmetamo CO2 kiekio svyravimą per kelerius metus, reikėtų suteikti gamintojams galimybę pasinaudoti savo geresniais, nei numatyta, vienais metais pasiektais savitosios išmetamo CO2 normos laikymosi rezultatais tam, kad būtų kompensuoti prastesni kitų metų rezultatai;

(32)  kad atsirastų paskatų išmetamo CO2 kiekio sumažinimą pasiekti anksčiau, gamintojas, kurio vidutinis savitasis išmetamas CO2 kiekis nesiekia išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorijos nuo ▌ išmetamo CO2 atskaitos vertės iki 2025 m. normos, turėtų gauti galimybę rezervuoti šiuos išmetamų teršalų kreditus CO2 kiekio mažinimo normos laikymosi 2025 m. tikslais. Panašiai gamintojas, kurio vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis mažesnis negu išmetamų teršalų kiekio mažinimo trajektorija tarp 2025 m. normos ir nuo 2030 m. taikomos normos, turėtų gauti galimybę rezervuoti tuos teršalų išmetimo kreditus CO2 kiekio mažinimo normų laikymosi laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2030 m. birželio 30 d. tikslais;

(33)  jei bet kuriuo 12 mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2030 m. birželio 30 d. gamintojas nesilaiko savitosios išmetamo CO2 normos, jam reikėtų suteikti galimybę sukaupti ribotą išmetamų teršalų skolą. Tačiau visas likusias išmetamų teršalų skolas gamintojai turėtų atlyginti 2029 m. ataskaitiniu laikotarpiu, kuris baigsis 2030 m. birželio 30 d.;

(34)  į išmetamų teršalų kreditus ir teršalų skolas turėtų būti atsižvelgiama tik nustatant, ar gamintojas laikosi savitosios išmetamo CO2 normos, ir jos neturėtų būti laikomos perduodamu turtu ar fiskalinių priemonių objektu;

(35)  nustačiusi gamintojo išmetamo CO2 normos perviršį ir atsižvelgdama į išmetamų teršalų kreditus ir teršalų skolas, Komisija turėtų skirti piniginę nuobaudą – mokestį už išmetamo CO2 normos perviršį. Informacija apie gamintojų išmetamo CO2 normos perviršį turėtų būti skelbiama viešai. Siekiant suteikti gamintojams pakankamą paskatą imtis priemonių mažinti savitąjį sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, svarbu, kad mokestis visada viršytų vidutines technologijų, kurių reikia norint įvykdyti išmetamo CO2 normas, ribines sąnaudas. Mokesčių rinkimo metodika turėtų būti nustatyta įgyvendinimo aktu, atsižvelgiant į metodiką, priimtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009(12); Mokestis turėtų būti laikomas Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis. Komisija, atlikdama peržiūrą pagal Reglamentą (ES) 2019/...(13), turėtų įvertinti galimybę šias sumas skirti konkrečiam fondui arba atitinkamai programai, kuria siekiama užtikrinti tinkamą perėjimą prie netaršaus judumo ir remti automobilių sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir kitą įgūdžių ugdymą;

(36)  siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos išmetamo CO2 normos būtų pasiektos, reikia patikimo normų laikymosi užtikrinimo mechanizmo. Gamintojų įpareigojimas pateikti tikslius duomenis pagal Reglamentą (ES) 2018/956 ir administracinės baudos, kurios gali būti paskirtos už to įpareigojimo nesilaikymą, padeda užtikrinti duomenų, naudojamų nustatant, ar laikomasi šiame reglamente numatytų normų, patikimumą;

(37)  tam, kad taikant šį reglamentą būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis, sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis turėtų atitikti vertes, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones. Todėl reikėtų suteikti Komisijai galimybę, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, atsižvelgti į kiekvieną tipo patvirtinimo institucijų nustatytą sistemingą eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimų nesilaikymą;

(38)  kad galėtų imtis tokių priemonių, Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti ir įgyvendinti ▌ eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio, kaip nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones, ir išmetamo CO2 kiekio dydžių, nurodytų atitikties liudijimuose, atskiruose tipo patvirtinimo sertifikatuose ar informacijos klientui byloje, atitikties patikros procedūrą. Rengiant šią procedūrą daug dėmesio turėtų būti skiriama metodų, įskaitant transporto priemonėje esančių degalų ir (arba) energijos vartojimo stebėjimo prietaisų duomenų naudojimą, nustatymui, siekiant nustatyti strategijas, kurias taikant sertifikavimo procedūros metu dirbtinai gerinamos su išmetamu CO2 kiekiu susijusios transporto priemonės eksploatacinės charakteristikos. Tuo atveju, kai atliekant tokius patikrinimus nustatomi nukrypimai arba strategijos, kurias taikant dirbtinai pagerinamos su išmetamu CO2 kiekiu susijusios transporto priemonės eksploatacinės charakteristikos, turi būti laikoma, kad tokios išvados yra pakankama priežastis įtarti didelę neatitikties Reglamente (EB) Nr. 595/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858(14) nustatytiems reikalavimams riziką, ir tuo pagrindu valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių pagal Reglamento (ES) 2018/858 XI skyrių;

(39)  šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 normų veiksmingumas labai priklauso nuo metodikos, naudojamos išmetamo CO2 kiekiui nustatyti, atitikties tikrovei. Pagal 2016 m. Mokslinių konsultacijų mechanizmo nuomonę dėl lengvųjų transporto priemonių ir Europos Parlamento rekomendaciją, kurią jis pateikė atlikęs išmetamų teršalų kiekio matavimo automobilių pramonėje tyrimą, mechanizmą, skirtą vertinti, ar pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir energijos vartojimo vertės atitinka tikrovę, tikslinga sukurti ir sunkiosioms transporto priemonėms. Transporto priemonėje esančių degalų ir (arba) energijos vartojimo stebėjimo prietaisų duomenų naudojimas – tai patikimiausias būdas užtikrinti tų verčių atitiktį tikrovei. Todėl Komisija turėtų būti įgaliota parengti reikiamas tokiam vertinimui būtinų degalų ir energijos vartojimo duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūras ir užtikrinti, kad tokie duomenys būtų prieinami viešai, kartu garantuojant asmens duomenų apsaugą;

(40)  Komisija turėtų įvertinti, kaip degalų ir energijos vartojimo duomenys galėtų padėti užtikrinti, kad transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis, nustatytas naudojant priemonę VECTO pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones, ilgainiui ir toliau atitiktų visų gamintojų tikrąjį išmetamo CO2 kiekį ir, tiksliau, kaip tokie duomenys galėtų būti naudojami priemone VECTO nustatyto ir tikrojo išmetamo CO2 kiekio skirtumui stebėti, o prireikus užtikrinti, kad šis skirtumas nedidėtų;

(41)  2022 m. Komisija turėtų įvertinti, ar veiksmingi šiame reglamente nustatyti išmetamo CO2 kiekio standartai, ypač iki 2030 m. pasiektinas išmetamo CO2 mažinimo tikslų mastas, būdai, kuriais būtų galima tą normą pasiekti, ir ar nustatyti išmetamo CO2 kiekio mažinimo normas kitų tipų sunkiosioms transporto priemonėms, tokioms kaip mažesni sunkvežimiai, specialiosios transporto priemonės, miesto autobusai, tolimojo susisiekimo autobusai ir priekabos. Tame vertinime vien tik šio reglamento tikslams taip pat turėtų būti apsvarstytos sunkiosios transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai, atsižvelgiant į nacionaliniam transportui galiojančius svorių ir matmenų standartus, pavyzdžiui, modulinės ir intermodulinės koncepcijos, kartu atsižvelgiant į galimus transporto saugos ir efektyvumo aspektus, intermodalinį, aplinkosauginį, infrastruktūros ir grįžtamąjį poveikį, taip pat valstybių narių geografinę padėtį;

(42)  svarbu Sąjungos lygmeniu įvertinti per visą sunkiųjų transporto priemonių gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekį. Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. turėtų įvertinti galimybę parengti bendrą per visą sunkiųjų transporto priemonių, pateiktų Sąjungos rinkai, gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodiką. Komisija turėtų priimti tolesnes priemones, įskaitant, kai tinkama, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(43)  siekiant užtikrinti, kad savitasis sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis liktų reprezentatyvus ir visapusiškai atnaujintas, šio reglamento nuostatos turėtų atspindėti Reglamento (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemonių pakeitimus, kurie turi įtakos tiems savitiesiems išmetamo CO2 kiekiams. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikta galių apibrėžti metodiką, kaip nustatyti kiekvieno transporto priemonių pogrupio reprezentatyviąją transporto priemonę, pagal kurią būtų vertinamas savitojo išmetamo CO2 kiekio pokytis;

(44)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tam tikrų duomenų ir gamintojų rezultatų skelbimu;

(45)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su transporto priemonių, kurios yra sertifikuotos kaip specialiosios transporto priemonės, identifikavimu ir gamintojo metinio vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio korekcijų taikymu, mokesčių už išmetamo CO2 normos perviršį surinkimu, pranešimu apie nuokrypius nuo išmetamo CO2 verčių ir atsižvelgimu į juos skaičiuojant vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, sąlygų, kuriomis nustatomos išmetamo CO2 atskaitos vertės, taikymo vertinimu, ir kriterijais, pagal kuriuos nustatoma ar tos išmetamų teršalų vertės nebuvo netinkamai padidintos ir, jei taip, kaip jos turi būti ištaisytos, užtikrinimu, kad Komisijai būtų pateikti tam tikri parametrai, susiję su tikruoju sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiu ir suvartojamos energijos kiekiu, patikrų, ar informacijos klientui byloje pateiktos išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertės atitinka eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes, ir ar taikomos strategijos, kuriomis atliekant bandymus ar skaičiavimus dirbtinai pagerinamos transporto priemonės eksploatacinės charakteristikos, atlikimu, ir transporto priemonių pogrupio vienos ar daugiau reprezentatyviųjų transporto priemonių, pagal kurias nustatomas naudingosios apkrovos patikslinimas, apibrėžimu. Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) 595/2009 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių aplinkosauginio veiksmingumo tam tikrų aspektų nustatymu. Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(15);

(46)  kad neesminės šio reglamento nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų patikslinamos išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės, kiek tai susiję su eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio tikrinimo procedūrų pagrindinių principų ir kriterijų nustatymu, ir iš dalies keičiami šio reglamento priedai, kiek tai susiję su tam tikrais techniniais parametrais, įskaitant paskirties svorinius daugiklius, naudingosios apkrovos vertes, metinės ridos koeficientus ir naudingosios apkrovos patikslinimo faktorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(16) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)  kadangi šio reglamento tikslo, t.y. naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartų, valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(48)  Todėl reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB(17) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

Siekiant prisidėti prie to, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas 2030 m. joje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m., sektoriuose, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2018/842 2 straipsnis, ir būtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslai, bei užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, šiame reglamente nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimai, kuriais savitasis Sąjungos naujų sunkiųjų transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekis, palyginti su išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertėmis, mažinamas taip:

a)   ataskaitiniais laikotarpiais nuo 2025 m. ▌– 15 proc.;

b)   ataskaitiniais laikotarpiais nuo 2030 m. ▌– ▌30 proc., nebent būtų nuspręsta kitaip pagal 15 straipsnyje nurodytą peržiūrą.

Išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės grindžiamos ▌stebėjimo duomenimis, teikiamais pagal Reglamentą (ES) 2018/956 apie laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (toliau – atskaitos laikotarpis), išskyrus specialiųjų transporto priemonių duomenis, ir apskaičiuojamos pagal šio reglamento I priedo 3 punktą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas naujoms N2 ir N3 kategorijų sunkiosioms transporto priemonėms, kurioms būdingos šios savybės:

a)  kietosios jungties sunkvežimiai, kurių ašių konfigūracija 4x2 ir didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė didesnė negu 16 tonų;

b)  kietosios jungties sunkvežimiai, kurių ašių konfigūracija 6x2;

c)  vilkikai, kurių ašių konfigūracija 4x2 ir didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė didesnė negu 16 tonų, ir

d)  vilkikai, kurių ašių konfigūracija 6x2.

Šio reglamento 5 straipsnio ir I priedo 2.3 punkto tikslais jis taip pat taikomas ▌naujoms N kategorijos sunkiosioms transporto priemonėms, kurioms netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2011(18) ir kurioms nebūdingos pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytos savybės.

Šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos transporto priemonių kategorijos yra transporto priemonių kategorijos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB(19) II priede.

2.  1 dalyje nurodytos transporto priemonės šiame reglamente laikomos naujomis sunkiosiomis transporto priemonėmis konkrečiu 12 mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu liepos 1 d., jei jos tuo laikotarpiu pirmą kartą įregistruojamos Sąjungoje ir anksčiau nebuvo įregistruotos už Sąjungos ribų.

Ankstesnės registracijos už Sąjungos ribų mažiau nei prieš tris mėnesius iki registracijos Sąjungoje nepaisoma.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato specialią procedūrą, skirtą sunkiosioms transporto priemonėms, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones yra sertifikuotos kaip specialiosios transporto priemonės, bet neįregistruotos kaip tokios transporto priemonės, identifikuoti, ir taiko gamintojo metinio vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio korekcijas atsižvelgiant į tas transporto priemones, pradedant nuo 2021 m. ataskaitinio laikotarpio ir vėliau kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertė – visų naujų kiekvieno pogrupio sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus specialiąsias transporto priemones, vidutinis savitasis išmetamų CO2 teršalų kiekis 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytu atskaitos laikotarpiu, nustatytas pagal I priedo 3 punktą;

2)  savitasis išmetamo CO2 kiekis – atskiros sunkiosios transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis, nustatytas pagal I priedo 2.1 punktą;

3)  Y metų ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis nuo Y metų liepos 1 d. iki Y+1 metų birželio 30 d.;

4)  vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių vidutinis savitasis išmetamų CO2 teršalų kiekis per konkretų ataskaitinį laikotarpį, nustatytas pagal I priedo 2.7 punktą;

5)  savitoji išmetamo CO2 norma – kasmet pagal I priedo 4 punktą nustatoma individualaus gamintojo praėjusio ataskaitinio laikotarpio išmetamo CO2 norma, išreiškiama g/tkm;

6)  kietosios jungties sunkvežimis – sunkvežimis, kuris nėra suprojektuotas ar pagamintas puspriekabei vilkti;

7)  vilkikas – vilkikas, suprojektuotas ir pagamintas vien ar iš esmės puspriekabėms vilkti;

8)  transporto priemonių pogrupis – transporto priemonių, kurioms būdinga visuma bendrų skiriamųjų techninių kriterijų, svarbių nustatant tų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas, grupė, apibrėžta I priedo 1 punkte;

9)  specialioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, ▌kurios išmetamo CO2 kiekis ir degalų suvartojimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones nustatyti tik kitoms nei šio reglamento I priedo 2.1 punkte apibrėžtosioms paskirtims;

10)  gamintojas – asmuo arba organizacija, atsakingas (-a) už duomenų, susijusių su naujomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, pateikimą pagal Reglamento (ES) 2018/956 5 straipsnį, o netaršių sunkiųjų transporto priemonių atveju – asmuo arba organizacija, atsakingas (-a) patvirtinimo institucijai už visus EB visos transporto priemonės tipo patvirtinimo procedūros ar individualaus patvirtinimo procedūros aspektus pagal Direktyvą 2007/46/EB ir už gamybos atitikties užtikrinimą;

11)  netarši sunkioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, išmetančiu mažiau negu 1 g CO2/kWh, kaip nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones, arba išmetančiu mažiau negu 1 g CO2/km, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007(20) ir jo įgyvendinimo priemones;

12)  mažataršė sunkioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuri nėra netarši sunkioji transporto priemonė, bet kurios savitasis išmetamo CO2 kiekis mažesnis nei pusė visų pogrupio, kuriam priskiriama transporto priemonė, transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės, kaip nustatyta pagal I priedo 2.3.3 punktą;

13)  paskirtis – tikslinio greičio ciklo, naudingosios apkrovos vertės, korpuso ar priekabos konfigūracijos ir kitų parametrų derinys, jei taikoma, parodantis specifinį transporto priemonės naudojimo modelį, pagal kurį nustatomas oficialus sunkiosios transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos;

14)  tikslinis greičio ciklas apibūdina transporto priemonės greitį, kurį nori pasiekti vairuotojas ar kuriuo vairuotojas yra apribotas dėl eismo sąlygų, kaip kelionėje nuvažiuoto atstumo funkciją;

15)  naudingoji apkrova – įvairiomis sąlygomis transporto priemonės vežamų prekių svoris.

4 straipsnis

Gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis

2020 m. liepos 1 d. ir vėliau kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu Komisija ▌nustato kiekvieno gamintojo ankstesnio ataskaitinio laikotarpio vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį g/tkm, atsižvelgdama į:

a)  pagal Reglamentą (ES) 2018/956 pateiktus duomenis apie praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu įregistruotas gamintojo naujas sunkiąsias transporto priemones, išskyrus specialiąsias transporto priemones, ir

b)  netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientą, nustatytą pagal 5 straipsnį.

Vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis nustatomas pagal I priedo 2.7 punktą.

5 straipsnis

Netaršios ir mažataršės sunkiosios transporto priemonės

1.  2020 m. liepos 1 d. ir vėliau kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu Komisija ▌nustato kiekvieno gamintojo ankstesnio ataskaitinio laikotarpio netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientą.

Netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas atspindi gamintojo parko netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių, įskaitant netaršias 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas sunkiąsias transporto priemones, taip pat netaršias ir mažataršes specialiąsias transporto priemones, skaičių ir išmetamo CO2 kiekį ataskaitiniu laikotarpiu ir nustatomas pagal I priedo 2.3 punktą.

2.  1 dalies tikslais 2019–2024 m. ataskaitiniais laikotarpiais netaršios ir mažataršės sunkiosios transporto priemonės skaičiuojamos taip:

a)  netarši sunkioji transporto priemonė skaičiuojama kaip dvi transporto priemonės; ir

b)  mažataršė sunkioji transporto priemonė skaičiuojama taip – iki dviejų transporto priemonių, kaip jos savitojo išmetamo CO2 kiekio ir transporto priemonių pogrupio, kuriam priskiriama transporto priemonė mažos taršos ribinės vertės, nustatytos pagal I priedo 2.3.3 punktą, funkcija.

Netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas nustatomas pagal I priedo 2.3.1 punktą.

3.  2025 m. ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas nustatomas remiantis 2 proc. lyginamuoju rodikliu pagal I priedo 2.3.2 punktą.

4.  Gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis dėl netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficiento sumažinamas ne daugiau kaip 3 proc. Tam koeficientui pasikeitus dėl 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų netaršių sunkiųjų transporto priemonių, gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis sumažinamas ne daugiau kaip 1,5 proc.

6 straipsnis

Gamintojo savitoji išmetamo CO2 kiekio norma

Nuo 2026 m. liepos 1 d. ir kiekvienu paskesniu ataskaitiniu laikotarpiu Komisija ▌nustato kiekvieno gamintojo ankstesnio ataskaitinio laikotarpio savitąją išmetamo CO2 kiekio normą. Ta savitoji išmetamo CO2 kiekio norma yra suma, gauta sudėjus visų pogrupių transporto priemonių verčių, kurios išvardytos toliau, sandaugas:

a)  išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos, kuri nurodyta 1 straipsnio pirmos pastraipos atitinkamai a arba b punkte;

b)  išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės;

c)  kiekvienam transporto priemonių pogrupiui priskiriamų gamintojo transporto priemonių dalies;

d)  kiekvienam transporto priemonių pogrupiui taikomų metinės ridos ir naudingosios apkrovos svorinių daugiklių.

Savitoji išmetamo CO2 kiekio norma nustatoma pagal I priedo 4 punktą.

7 straipsnis

Išmetamų teršalų kreditai ir išmetamų teršalų skolos

1.  Siekiant nustatyti, ar 2025–2029 m. ataskaitiniais laikotarpiais gamintojas laikosi savitosios CO2 teršalų išmetimo normos, atsižvelgiama į jo išmetamų teršalų kreditus ar išmetamų teršalų skolas, nustatytus pagal I priedo 5 punktą, kurie lygūs gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus specialiąsias transporto priemones, skaičiui ataskaitiniais laikotarpiais, padaugintam iš:

a)  skirtumo tarp 2 dalyje nurodytos to gamintojo išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorijos ir vidutinio savitojo išmetamų CO2 teršalų kiekio, jei skirtumas teigiamas (išmetamų teršalų kreditai), arba

b)  skirtumo tarp to gamintojo vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio ir savitosios išmetamo CO2 kiekio normos, jei skirtumas neigiamas (išmetamų teršalų skolos).

Išmetamų teršalų kreditai kaupiami 2019–2029 m. ataskaitiniais laikotarpiais. Tačiau į 2019–2024 m. ataskaitiniais laikotarpiais sukauptus išmetamų teršalų kreditus atsižvelgiama tik siekiant nustatyti, ar gamintojas laikosi 2025 m. ataskaitinio laikotarpio savitosios išmetamo CO2 kiekio normos.

Teršalų išmetimo skolos kaupiasi 2025–2029 m. ataskaitiniais laikotarpiais. Tačiau bendra gamintojo išmetamų teršalų skola neturi viršyti 5 proc. gamintojo 2025 m. ataskaitinio laikotarpio savitosios išmetamo CO2 kiekio normos, padaugintos iš gamintojo to laikotarpio sunkiųjų transporto priemonių skaičiaus (išmetamų teršalų skolos ribinė vertė).

20252028 m. ataskaitiniais laikotarpiais sukaupti išmetamų teršalų kreditai ir išmetamų teršalų skolos, jei tokių sukaupta, perkeliami iš vieno kalendorinio ataskaitinio laikotarpio į kitą. Bet kokios likusios išmetamų teršalų skolos atlyginamos per 2029 m. ataskaitinį laikotarpį.

2.  Išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija kiekvienam gamintojui nustatoma pagal I priedo 5.1 punktą, remiantis linijine trajektorija tarp 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų išmetamo CO2 kiekio atskaitos verčių ir to straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytos 2025 m. ataskaitinio laikotarpio išmetamo CO2 normos, taip pat tarp 2025 m. ataskaitinio laikotarpio išmetamo CO2 normos ir ▌ išmetamo CO2 normos, taikytinos ataskaitiniams laikotarpiams nuo 2030 m., kaip nurodyta to straipsnio pirmos pastraipos b punkte.

8 straipsnis

Savitųjų išmetamo CO2 kiekio normų laikymasis

1.  Pagal 2 dalį nustačius gamintojo išmetamo CO2 kiekio normos perviršį konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2025 m., Komisija skiria mokestį už išmetamo CO2 normos perviršį, apskaičiuotą pagal formulę:

a)  2025–2029 m. laikotarpiu:

(mokestis už išmetamo CO2 normos perviršį) = (išmetamo CO2 normos perviršis x 4 250 €/g CO2/tkm),

b)  nuo 2030 m.:

(mokestis už išmetamo CO2 normos perviršį) = (išmetamo CO2 normos perviršis x 6 800 €/g CO2/tkm).

2.  Laikoma, kad gamintojas yra viršijęs išmetamo CO2 normą visais šiais atvejais:

a)  kai bet kuriuo iš 20252028 m. ataskaitinių laikotarpių išmetamų teršalų skolų suma, iš jos atėmus išmetamų teršalų kreditus, viršija 7 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytą išmetamų teršalų skolos ribinę vertę;

b)  kai 2029 m. ataskaitiniu laikotarpiu išmetamų teršalų skolų suma, iš jos atėmus išmetamų teršalų kreditus, yra teigiama;

c)   kai 2030 m. ataskaitiniu laikotarpiu ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija jo savitąją išmetamo CO2 kiekio normą.

Išmetamo CO2 normos perviršis konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojamas pagal I priedo 6 punktą.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato mokesčių už išmetamo CO2 normos perviršį pagal šio straipsnio 1 dalį surinkimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.  Mokesčiai už išmetamo CO2 normos perviršį laikomi Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis.

9 straipsnis

Stebėjimo duomenų tikrinimas

1.  Tipo patvirtinimo institucijos nedelsdamos praneša Komisijai apie eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio verčių nuokrypius nuo atitikties liudijime arba Reglamento(ES) 2017/2400 9 straipsnio 4 dalyje nurodytoje informacijos klientui byloje nurodytų verčių, kurie nustatyti atlikus patikras pagal šio reglamento 13 straipsnyje nurodytą procedūrą.

2.  Į tokius 1 dalyje nurodytus nuokrypius Komisija atsižvelgia apskaičiuodama gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias procedūrų, kaip teikti pranešimus apie tokius nuokrypius ir kaip į juos atsižvelgti skaičiuojant vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

10 straipsnis

Išmetamo CO2 atskaitos verčių vertinimas

Siekdama užtikrinti, kad išmetamo CO2 atskaitos vertės, naudojamos visos Sąjungos transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekio normoms nustatyti, būtų patikimos ir atitiktų tikrąsias vertes, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metodiką, pagal kurią vertinamas sąlygų, kuriomis nustatomos išmetamo CO2 atskaitos vertės, taikymas, ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma ar tos išmetamo CO2 kiekio vertės nebuvo netinkamai padidintos ir, jei taip, kaip jos turi būti ištaisytos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

11 straipsnis

Duomenų ir gamintojų rezultatų skelbimas

1.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. Komisija įgyvendinimo aktuose skelbia sąrašą, kuriame nurodoma:

a)  nuo 2020 m. liepos 1 d. – kiekvieno gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

b)  nuo 2020 m. liepos 1 d. – kiekvieno gamintojo netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje;

c)  nuo 2026 m. liepos 1 d. – kiekvieno gamintojo savitoji išmetamo CO2 kiekio norma praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, kaip nurodyta 6 straipsnyje;

d)  2020 m. liepos 1 d.–2031 m. birželio 30 d. – kiekvieno gamintojo išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija, išmetimo kreditai, o 2026 m. liepos 1 d.2031 m. birželio 30 d. – jo išmetamų teršalų skolos praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, kaip nurodyta 7 straipsnyje;

e)  nuo 2026 m. liepos 1 d. – kiekvieno gamintojo CO2 teršalų išmetimo normos perviršis praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje;

f)  nuo 2020 m. liepos 1 d. – visų praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu Sąjungoje įregistruotų naujų sunkiųjų transporto priemonių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis.

Iki 2021 m. balandžio 30 d. paskelbtiname sąraše pateikiamos 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės.

2.  Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslina išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertes:

a)  taikydama II priedo 1 punkte nustatytą procedūrą, jei paskirties svoriniai daugikliai arba naudingosios apkrovos vertės patikslintos pagal 14 straipsnio 1 dalies b arba c punktą;

b)  pritaikydama išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės patikslinimo faktorius, jei tie patikslinimo faktoriai yra nustatyti pagal 14 straipsnio 2 dalį;

c)   jei pagal 10 straipsnyje nurodytą metodiką nustatoma, kad išmetamo CO2 atskaitos vertės buvo netinkamai padidintos, ištaisydama išmetamo CO2 atskaitos vertes ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 30 d.

Komisija skelbia patikslintas išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertes ir pagal jas apskaičiuoja gamintojų savitąsias CO2 teršalų išmetimo normas, taikomas ataskaitiniais laikotarpiais, prasidedančiais nuo deleguotųjų aktų, kuriais vertės patikslinamos, taikymo pradžios datos.

12 straipsnis

Tikrasis išmetamo CO2 kiekis ir suvartojamos energijos kiekis

1.  Komisija stebi ir vertina, kaip pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 apskaičiuotos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamos energijos kiekio vertės atitinka tikrąsias vertes.

Be to, Komisija, pradėdama nuo naujų sunkiųjų transporto priemonių, įregistruotų nuo Reglamento (EB) Nr. 595/2009 5c straipsnio b punkte nurodytų priemonių taikymo pradžios datos, reguliariai renka duomenis apie sunkiųjų transporto priemonių tikrąjį išmetamo CO2 kiekį ir suvartojamos energijos kiekį naudojant transporto priemonėje esančius degalų ir (arba) energijos vartojimo stebėjimo prietaisus.

Komisija užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama, kaip ilgainiui keičiasi tų verčių atitiktis tikrosioms vertėms.

2.  Šio straipsnio 1 dalies tikslais Komisija užtikrina, kad toliau išvardytus parametrus, susijusius su sunkiųjų transporto priemonių tikruoju išmetamo CO2 kiekiu ir suvartojamos energijos kiekiu, nuo Reglamento (EB) Nr. 595/2009 5c straipsnio b punkte nurodytų priemonių taikymo pradžios datos jai reguliariai teiktų gamintojai ir nacionalinės institucijos arba, atitinkamais atvejais, tai būtų daroma pasitelkiant tiesioginį duomenų perdavimą iš transporto priemonių:

a)  transporto priemonės identifikavimo numeris;

b)  suvartotų degalų ir elektros energijos kiekis;

c)  bendras nuvažiuotas atstumas;

d)  naudingoji apkrova;

e)  iš išorės įkraunamų hibridinių elektrinių sunkiųjų transporto priemonių atveju – suvartotų degalų ir elektros energijos kiekis ir nuvažiuotas atstumas, paskirstytas pagal skirtingus važiavimo režimus;

f)  kiti parametrai, kurių reikia siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų vykdymą.

Pagal šios dalies pirmąją pastraipą gautus duomenis Komisija tvarko taip, kad sukurtų anonimišką suvestinę duomenų bazę 1 dalies tikslais, be kita ko, duomenis išskirstant pagal gamintoją. Transporto priemonės identifikavimo numeriai naudojami tik tų duomenų tvarkymo tikslu ir nesaugomi ilgiau nei būtina tam tikslui pasiekti.

3.  Siekiant, kad skirtumas, palyginti su tikruoju išmetamų teršalų kiekiu, nedidėtų, Komisija ne vėliau kaip po dvejų metų ir penkių mėnesių nuo Reglamento (EB) Nr. 595/2009 5c straipsnio b punkte nurodytų priemonių taikymo pradžios datos įvertina, kaip degalų ir energijos suvartojimo duomenys galėtų būti panaudoti siekiant užtikrinti, kad pagal tą reglamentą nustatytos transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir energijos suvartojimo vertės ilgainiui ir toliau atspindėtų kiekvieno gamintojo transporto priemonių tikrąjį išmetamų teršalų kiekį.

Komisija stebi ir kasmet teikia pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis apie to skirtumo pokyčius ir, siekdama išvengti to skirtumo didėjimo, 2027 m. įvertina galimybes sukurti mechanizmą, kad būtų galima patikslinti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį nuo 2030 m., ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytas toks mechanizmas.

4.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma išsami šio straipsnio ▌2 dalyje nurodytų duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūra. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

13 straipsnis

Eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio patikra

1.  Gamintojai užtikrina, kad Reglamento (ES) 2017/2400 9 straipsnio 4 dalyje nurodytoje informacijos klientui byloje pateiktos išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertės atitiktų tame reglamente nustatytas eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes.

2.  Įsigaliojus 4 dalyje nurodytoms procedūroms, tipo patvirtinimo institucijos, remdamosi tinkamomis ir reprezentatyviosiomis transporto priemonių imtimis, patikrina, ar tų gamintojų, kuriems jos pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones suteikė licenciją naudoti modeliavimo priemonę, informacijos klientui bylose pateiktos išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertės atitinka eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes, nustatytas pagal tą reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones, be kita ko, naudojant turimus transporto priemonėje esančių degalų ir (arba) energijos vartojimo stebėjimo prietaisų duomenis.

Tipo patvirtinimo institucijos taip pat patikrina, ar yra taikomos kokios nors strategijos atrinktoje transporto priemonėje arba su ja susijusios strategijos, kuriomis atliekant bandymus ar skaičiavimus dirbtinai pagerinamos transporto priemonės eksploatacinės charakteristikos siekiant išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimo, be kita ko, naudojant transporto priemonėje esančių degalų ir (arba) energijos vartojimo stebėjimo prietaisų duomenis.

3.  Kai atliekant patikras pagal 2 dalį nustatomas išmetamo CO2 kiekio ir degalų suvartojimo vertės neatitikimas, kurio negalima priskirti modeliavimo priemonės gedimui, arba strategijos, kuriomis dirbtinai pagerinamos transporto priemonės eksploatacinės charakteristikos, atsakinga tipo patvirtinimo institucija ne tik imasi reikiamų priemonių, numatytų Reglamento (ES) 2018/858 XI skyriuje, bet ir užtikrina, kad atitinkamai būtų ištaisyti informacijos klientui bylos, atitikties liudijimai ir atskiri tipo patvirtinimo sertifikatai.

4.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodytų patikrų vykdymo procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai, prieš priimant pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus, pagal 17 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas išdėstant pagrindinius procedūrų, nurodytų pirmoje pastraipoje, nustatymo principus ir kriterijus.

14 straipsnis

I ir II priedų daliniai pakeitimai

1.  Siekiant užtikrinti, kad pagal 4 straipsnį skaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir pagal 6 straipsnį skaičiuojant savitąsias išmetamo CO2 kiekio normas naudojami techniniai parametrai atspindėtų technikos pažangą ir krovininio transporto logistikos raidą, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šios I ir II priedų nuostatos:

a)  I priedo 1 lentelėje pateikti kabinos tipo arba variklio galios įrašai ir toje lentelėje nurodytų terminų „miegamoji kabina“ ir „kabina be miegamosios vietos“ apibrėžtys;

b)  I priedo 2 lentelėje pateikti paskirties svoriniai daugikliai;

c)  I priedo 3 lentelėje pateiktos naudingosios apkrovos vertės ir II priedo 1 lentelėje pateikti naudingosios apkrovos patikslinimo faktoriai;

d)  I priedo 4 lentelėje nustatytos metinės ridos vertės.

2.  Kai Reglamente (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemonėse nustatytos tipo patvirtinimo procedūros pakeičiamos kitais pakeitimais nei numatytieji šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose taip, kad pagal šią dalį apibrėžtas reprezentatyviųjų transporto priemonių išmetamo CO2 lygis sumažėja arba padidėja daugiau kaip 5 g CO2/km, Komisija pagal 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktą išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertėms pritaiko patikslinimo faktorių, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal II priedo 2 punkte pateiktą formulę.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus ▌, kuriais nustato metodiką, kaip apibrėžti transporto priemonių pogrupio vieną ar daugiau reprezentatyviųjų transporto priemonių, įskaitant jų statistinius svorius, kuriais remiantis nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas patikslinimas, atsižvelgiant į stebėjimo duomenis, pateiktus pagal Reglamentą (ES) 2018/956, ir Reglamento (ES) 2017/2400 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų transporto priemonių technines charakteristikas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

15 straipsnis

Peržiūra ir ataskaita

1.   Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento veiksmingumo, dėl nuo 2030 m. taikytinos išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos ir paskatų mechanizmo, skirto netaršioms ir mažataršėms sunkiosioms transporto priemonėms, lygmens, dėl kitų tipų sunkiųjų transporto priemonių, įskaitant priekabas, miesto autobusus ir tolimojo susisiekimo autobusus ir specialiąsias transporto priemones, išmetamo CO2 kiekio mažinimo normų ir dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio privalomų normų nuo 2035 m. ir nuo 2040 m. nustatymo. 2030 m. tikslas įvertinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje visų pirma taip pat:

a)  įvertinama, ar veiksminga 7 straipsnyje nurodyta išmetamų teršalų kreditų ir išmetamų teršalų skolų sistema ir ar tikslinga ją toliau taikyti 2030 m. ir vėliau;

b)  įvertinamas netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių naudojimas, atsižvelgiant į Direktyvoje 2009/33/EB nustatytas normas, taip pat atitinkami parametrai ir sąlygos, kurie daro poveikį tokių sunkiųjų transporto priemonių pateikimui rinkai;

c)  įvertinamas 5 straipsnyje nustatyto netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių paskatų mechanizmo veiksmingumas ir skirtingų jo elementų tinkamumas, siekiant jį pritaikyti laikotarpiui po 2025 m., kad būtų galima diferencijuoti pagal netaršiai nuvažiuojamą nuotolį ir suskirstymą į transporto priemonių pogrupius, derinant su ridos ir naudingosios apkrovos svoriniais daugikliais, nustatant taikymo datą, suteikiančią bent trijų metų pereinamąjį laikotarpį;

d)  įvertinamas reikiamos įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros diegimas, galimybė nustatyti variklio išmetamo CO2 kiekio standartus, visų pirma taikomus specialiosioms transporto priemonėms, ir išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų verčių, nustatytų pagal Reglamentą (ES) 2017/2400, atitiktis tikrovei;

e)  apsvarstomos, tik šio reglamento tikslu, sunkiosios transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai, atsižvelgiant į nacionaliniam transportui galiojančius svorių ir matmenų standartus, pavyzdžiui, modulinės ir intermodulinės koncepcijos, kartu atsižvelgiant į galimus transporto saugos ir efektyvumo aspektus, intermodalinį, aplinkosauginį, infrastruktūros ir grįžtamąjį poveikį, taip pat valstybių narių geografinę padėtį;

f)  įvertinama modeliavimo priemonė VECTO siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų nuolat ir laiku atnaujinama;

g)  įvertinama galimybė parengti specialią metodiką, pagal kurią, naudojant sintetinius ir pažangiuosius alternatyviuosius skystus ir dujinius atsinaujinančius degalus, įskaitant e. kurą, pagamintus naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir atitinkančius tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001(21), būtų galima prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo;

h)  įvertinama galimybė sukurti atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį gamintojų bendro fondo mechanizmą;

i)  įvertinamas mokesčio už viršytą išmetamo CO2 normą lygis, siekiant užtikrinti, kad mokestis būtų didesnis už technologijų, kurių reikia išmetamo CO2 normoms pasiekti, vidutines ribines sąnaudas.

3.  Prireikus, kartu su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas.

4.  Atlikdama vertinimą pagal Reglamento (ES) 2019/...(22)15 straipsnio 5 dalį, Komisija įvertina galimybę skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą išmetamo CO2 normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą perėjimą prie Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ir, visų pirma, paremti darbuotojų perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą, kitą įgūdžių ugdymą ir darbuotojų perkėlimą automobilių sektoriuje visose atitinkamose valstybėse narėse, visų pirma regionuose ir bendruomenėse, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas. Jei reikia, tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip iki 2027 m. pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

5.  Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. įvertina galimybę parengti bendrą Sąjungos per visą naujų sunkiųjų transporto priemonių, pateiktų Sąjungos rinkai, gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodiką. Komisija tą vertinimą, įskaitant, kai tinkama, pasiūlymus dėl tolesnių priemonių, pvz., pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

16 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999(23) 44 straipsnio 1 dalies a punkte. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.  Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą ir 14 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 595/2009 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)  2 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:"

„5a, 5b ir 5c straipsnių tikslais jis taip pat taikomas O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms.“;

"

2)  įterpiami šie straipsniai:"

„5a straipsnis

Specialieji reikalavimai gamintojams dėl M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių aplinkosauginio veiksmingumo

1.  Gamintojai užtikrina, kad parduodamos, registruojamos arba pradedamos eksploatuoti naujos O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės atitiktų šiuos reikalavimus:

   a) šių transporto priemonių poveikis motorinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui, degalų sąnaudoms, elektros energijos suvartojimui ir netaršiai nuvažiuojamam nuotoliui nustatomas pagal 5c straipsnio a punkte nurodytą metodiką;
   b) jose yra įrengti transporto priemonėse esantys įtaisai, skirti naudingajai apkrovai stebėti ir registruoti pagal 5c straipsnio b punkte nurodytus reikalavimus.

2.  Gamintojai užtikrina, kad parduodamose, registruojamose arba pradedamose eksploatuoti naujose M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse, būtų įrengti transporto priemonėse esantys įtaisai, skirti degalų sąnaudoms ir (arba) energijos suvartojimui, naudingajai apkrovai bei ridai stebėti ir registruoti pagal 5c straipsnio b punkte nurodytus reikalavimus.

Jie taip pat užtikrina, kad tų transporto priemonių netaršiai nuvažiuojamas nuotolis ir elektros energijos suvartojimas būtų nustatomi pagal 5c straipsnio c punkte nurodytą metodiką.

5b straipsnis

Specialieji reikalavimai valstybėms narėms dėl M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių aplinkosauginio veiksmingumo

1.  Nacionalinės institucijos, laikydamosi 5c straipsnyje nurodytų įgyvendinimo priemonių, atsisako suteikti ES tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų naujiems transporto priemonių tipams, kurie neatitinka tose įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų.

2.  Nacionalinės institucijos, laikydamosi 5c straipsnyje nurodytų įgyvendinimo priemonių, draudžia parduoti registruoti arba pradėti eksploatuoti naujas M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemones, kurios neatitinka tose įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų.

5c straipsnis

M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių tam tikrų aplinkosauginio veiksmingumo aspektų nustatymo priemonės

Ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija įgyvendinimo aktai patvirtina šias priemones:

   a) metodiką, pagal kurią įvertinamas O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių veikimas, susijęs su jų poveikiu išmetamo CO2 kiekiui, degalų sąnaudoms, elektros energijos sunaudojimui ir motorinių transporto priemonių netaršiai nuvažiuojamam nuotoliui;
   b) techninius reikalavimus, taikomus transporto priemonėse esančių įtaisų, skirtų M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių degalų sąnaudoms ir (arba) energijos suvartojimui ir ridai stebėti bei transporto priemonių, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/...*(24) 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b, c arba d punkte nustatytas savybes, ir jų junginių su O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėmis naudingajai apkrovai arba bendrai masei nustatyti ir registruoti, įskaitant, jei reikia, duomenų perdavimą tarp junginiuose esančių transporto priemonių, įrengimo;
   c) metodiką, pagal kurią nustatoma naujų M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių netaršiai nuvažiuojamas nuotolis ir elektros energijos suvartojimas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 13a straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

___________________

* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/…, kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ir kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB (OL …, …, p. …).“;

"

3)  pridedamas šis straipsnis:"

„13a straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Motorinių transporto priemonių techninis komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/858*. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.  Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

___________________

* 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).“.

"

19 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2018/956 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/956 iš dalies keičiamas taip:

1)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

„3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB*, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2019/...**(25).

____________________

* 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva ) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

** Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/… , kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ir kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB (OL …, …, p. …).“;

"

2)  4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės narės vykdo I priedo A dalyje nurodytų duomenų, susijusių su Sąjungoje pirmą kartą įregistruotomis naujomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, stebėseną.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d., pradedant 2020 m., valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia tuos praėjusio ataskaitinio laikotarpio nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d. duomenis Komisijai, laikydamosi II priede nustatytos duomenų teikimo tvarkos.

2019 m. atžvilgiu ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikti duomenys turi apimti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. stebėtus duomenis.

Duomenų, susijusių su už Sąjungos ribų jau įregistruotomis naujomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, stebėti ir teikti nereikia, nebent ta registracija buvo atlikta likus mažiau nei trims mėnesiams iki registracijos Sąjungoje.“;

"

3)  5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Nuo I priedo B dalies 1 punkte nustatytų pradžios metų sunkiųjų transporto priemonių gamintojai vykdo kiekvienos naujos sunkiosios transporto priemonės I priedo B dalies 2 punkte nurodytų duomenų stebėseną.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d., nuo I priedo B dalies 1 punkte nustatytų pradžios metų, sunkiųjų transporto priemonių gamintojai, laikydamiesi II priede nustatytos duomenų teikimo tvarkos, pateikia Komisijai atitinkamus kiekvienos naujos sunkiosios transporto priemonės, kurios modeliavimas atliktas praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d., duomenis.

2019 m. atžvilgiu gamintojai pateikia kiekvienos naujos sunkiosios transporto priemonės, kurios modeliavimas atliktas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., duomenis.

Modeliavimo data yra ta data, kuri pranešama pagal I priedo B dalies 2 punkto 71 duomenų įrašą.“;

"

4)  10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. Komisija paskelbia metinę ataskaitą kartu su savo atlikta valstybių narių ir gamintojų pateiktų praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenų analize.“;

"

5)  II priedo 3.2 punktas pakeičiamas taip:"

„3.2. Nuo 2021 m. praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu įregistruotų sunkiųjų transporto priemonių duomenys, įrašyti į registrą, paskelbiami viešai ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d., išskyrus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenų įrašus.“.

"

20 straipsnis

Direktyvos 96/53/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 96/53/EB iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnyje po apibrėžties „alternatyviaisiais degalais varoma transporto priemonė“ įterpiama ši apibrėžtis:"

„– netarši transporto priemonė – netarši sunkioji transporto priemonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/...*(26) 3 straipsnio 11 punkte;

_________________________________

* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/… , kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ir kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB (OL L …, …, p. …).“;

"

2)  10b straipsnis pakeičiamas taip:"

„10b straipsnis

Alternatyviaisiais degalais varomų arba netaršių transporto priemonių didžiausia leistina masė yra tokia, kaip nustatyta I priedo 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4, 2.3.1, 2.3.2 ir 2.4 punktuose.

Alternatyviaisiais degalais varomos arba netaršios transporto priemonės taip pat turi atitikti I priedo 3 punkte nurodytas ašių maksimalios leistinos masės ribas.

Alternatyviaisiais degalais varomoms arba netaršioms transporto priemonėms reikalinga papildoma masė nustatoma remiantis atitinkamo gamintojo pateiktais dokumentais atitinkamos transporto priemonės patvirtinimo metu. Ta papildoma masė nurodoma oficialiame įrodymo dokumente, reikalaujamame pagal 6 straipsnį.

Komisijai pagal 10h straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šios direktyvos tikslais atnaujinamas 2 straipsnyje nurodytų alternatyviųjų degalų, dėl kurių reikalinga papildoma masė, sąrašas. Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.“;

"

3)  I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  2.2.1, 2.2.2, 2.2.3 ir 2.2.4 punktų antra skiltis papildoma šia pastraipa:"

„Transporto priemonių junginių, kuriuose yra alternatyviaisiais degalais varomų arba netaršių transporto priemonių, šiame skirsnyje nurodyta maksimali leistina masė padidinama papildomai atitinkamai ne daugiau kaip 1 tona arba 2 tonomis, kurių reikia dėl alternatyviųjų degalų technologijos arba netaršios technologijos.“;

"

b)  2.3.1 punkto antra skiltis papildoma šia pastraipa: "

„Netaršios transporto priemonės: maksimali leistina 18 tonų masė padidinama papildomai ne daugiau kaip 2 tonomis, kurių reikia dėl netaršios technologijos.“;

"

c)  2.3.2 punkto trečia skiltis papildoma šia pastraipa:"

„Triašės netaršios transporto priemonės: maksimali masė – 25 tonos arba 26 tonos (kai varomojoje ašyje įtaisyti sudvejinti ratlankiai ir pneumatinė pakaba arba pakaba, kuri Sąjungoje pripažįstama ekvivalentiška, kaip apibrėžta II priede, arba jei kiekvienoje varomojoje ašyje įtaisyti sudvejinti ratlankiai, o maksimali leistina kiekvienos ašies apkrova neviršija 9,5 tonų) – padidinama papildomai ne daugiau kaip 2 tonomis, kurios reikia dėl netaršios technologijos.“;

"

d)  2.4 punkto trečia skiltis papildoma šia pastraipa:"

„Triašiai sujungti autobusai, kurie yra netaršios transporto priemonės: maksimali leistina 28 tonų masė padidinama papildomai ne daugiau kaip 2 tonomis, kurių reikia dėl netaršios technologijos.“.

"

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Vidutiniai savitieji išmetamo CO2 kiekiai, vidutinės savitosios išmetamo CO2 normos ir išmetamo CO2 normos perviršis

1.  Transporto priemonių pogrupiai

Kiekviena nauja sunkioji transporto priemonė priskiriama prie vieno iš 1 lentelėje nustatytų transporto priemonių pogrupių pagal joje nustatytas sąlygas.

1 lentelė. Transporto priemonių pogrupiai (sg)

Sunkiosios transporto priemonės

Kabinos tipas

Variklio galia

Transporto priemonių pogrupis (sg)

Kietosios jungties sunkvežimiai, kurių ašių konfigūracija 4x2 ir didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė >16 tonų

Visi

<170 kW

4-UD

Kabina be miegamosios vietos

≥170 kW

4-RD

Miegamoji kabina

≥170 kW, bet <265 kW

Miegamoji kabina

≥265 kW

4-LH

Kietosios jungties sunkvežimiai, kurių ašių konfigūracija 6x2

Kabina be miegamosios vietos

Visi

9-RD

Miegamoji kabina

9-LH

Vilkikai, kurių ašių konfigūracija 4x2 ir didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė >16 tonų

Kabina be miegamosios vietos

Visi

5-RD

Miegamoji kabina

<265 kW

Miegamoji kabina

≥265 kW

5-LH

Vilkikai, kurių ašių konfigūracija 6x2

Kabina be miegamosios vietos

Visi

10-RD

Miegamoji kabina

10-LH

Miegamoji kabina – kabina, kurioje už vairuotojo sėdynės įrengtas miegamasis skyrius, nurodomas pranešant duomenis pagal Reglamentą (ES) 2018/956.

Kabina be miegamosios vietos – kabina, kuri nėra miegamoji kabina.

Jei naujos sunkiosios transporto priemonės negalima priskirti prie transporto priemonių pogrupio, nes nėra informacijos apie kabinos tipą arba variklio galią, ji priskiriama prie tolimojo susisiekimo (LH) transporto priemonių pogrupio, priklausomai nuo jos važiuoklės tipo (kietosios jungties sunkvežimis ar vilkikas) ir ašių konfigūracijos (4x2 ar 6x2).

Jei nauja sunkioji transporto priemonė priskiriama prie 4-UD transporto priemonių pogrupio, bet duomenų apie jos išmetamo CO2 kiekį g/km pagal 2.1 punkto 2 lentelėje nustatytą UDL arba UDR paskirtį nėra, ji priskiriama prie 4-RD transporto priemonių pogrupio.

2.  Gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis

2.1  Naujos sunkiosios transporto priemonės savitasis išmetamo CO2 kiekis

Naujos sunkiosios transporto priemonės v, priskiriamos prie transporto priemonių pogrupio sg, savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km (CO2v) apskaičiuojamas pagal formulę:

Čia:

–  visų 2 lentelėje išvardytų paskirčių mp verčių suma;

sg – transporto priemonių pogrupis, prie kurio pagal šio priedo 1 punktą priskirta nauja sunkioji transporto priemonė v;

Wsg,mp – paskirties svorinis daugiklis, nurodytas 2 lentelėje;

CO2v,mp – naujos sunkiosios transporto priemonės v išmetamo CO2 kiekis g/km,

nustatytas pagal paskirtį mp ir nurodytas pranešant duomenis pagal Reglamentą (ES) 2018/956.

Netaršios sunkiosios transporto priemonės savitasis išmetamo CO2 kiekis prilyginamas 0 g CO2/km.

Specialiosios transporto priemonės savitasis išmetamo CO2 kiekis prilyginamas vidutiniam išmetamo CO2 kiekiui g/km, nurodytam pranešant duomenis pagal Reglamentą (ES) 2018/956.

2 lentelė. Paskirties svoriniai daugikliai (Wsg,mp)

Transporto priemonių pogrupis

(sg)

Paskirtis1 (mp)

RDL

RDR

LHL

LHR

UDL

UDR

REL, RER, LEL, LER

4-UD

0

0

0

0

0,5

0,5

0

4-RD

0,45

0,45

0,05

0,05

0

0

0

4-LH

0,05

0,05

0,45

0,45

0

0

0

9-RD

0,27

0,63

0,03

0,07

0

0

0

9-LH

0,03

0,07

0,27

0,63

0

0

0

5-RD

0,27

0,63

0,03

0,07

0

0

0

5-LH

0,03

0,07

0,27

0,63

0

0

0

10-RD

0,27

0,63

0,03

0,07

0

0

0

10-LH

0,03

0,07

0,27

0,63

0

0

0

Paskirčių apibrėžtys

RDL

Regioniniai pervežimai, maža naudingoji apkrova

RDR

Regioniniai pervežimai, reprezentacinė naudingoji apkrova

LHL

Tolimasis susisiekimas, maža naudingoji apkrova

LHR

Tolimasis susisiekimas, reprezentacinė naudingoji apkrova

UDL

Pervežimai mieste, maža naudingoji apkrova

UDR

Pervežimai mieste, reprezentacinė naudingoji apkrova

REL

Regioniniai pervežimai (EMS), maža naudingoji apkrova

RER

Regioniniai pervežimai (EMS), reprezentacinė naudingoji apkrova

LEL

Tolimasis susisiekimas (EMS), maža naudingoji apkrova

LER

Tolimasis susisiekimas (EMS), reprezentacinė naudingoji apkrova

2.2.  Gamintojo visų naujų sunkiųjų transporto priemonių, priskiriamų prie transporto priemonių pogrupio, vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis

Kiekvieno gamintojo kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu transporto priemonių pogrupio sg visų naujų sunkiųjų transporto priemonių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis g/tkm () apskaičiuojamas taip:

čia:

–  visų gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, priskiriamų prie transporto priemonių pogrupio sg, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, verčių suma;

CO2v – naujos sunkiosios transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis, nustatytas pagal 2.1 punktą;

Vsg – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, priskiriamų prie transporto priemonių pogrupio sg, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius;

PLsg – transporto priemonių, priskiriamų prie transporto priemonių pogrupio sg, vidutinė naudingoji apkrova, kaip nustatyta 2.5 punkte.

2.3.  5 straipsnyje nurodyto netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas

2.3.1  2019–2024 m. ataskaitiniai laikotarpiai

Kiekvieno gamintojo 5 straipsnyje nurodytas netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas (NMTP, angl. ZLEV) kiekvienu 2019–2024 m. ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojamas taip:

ZLEV = V / (Vconv + Vzlev) ne mažiau kaip 0,97

čia:

V – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, kurios atitinka 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas savybes, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius;

Vconv – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, kurios atitinka 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas savybes, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, taip pat netaršias ir mažataršes transporto priemones, skaičius;

Vzlev Vin ir Vout suma;

čia:

Vin – ∑ v (1+ (1 – CO2v/LETsg)),

kur 20190418-P8_TA-PROV(2019)0426_LT-p0000007.png yra visų naujų netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių, kurios atitinka 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas savybes, verčių suma;

CO2v – netaršios arba mažataršės arba sunkiosios transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal 2.1 punktą;

LETsg – transporto priemonių pogrupio sg, kuriam priskiriama transporto priemonė v, mažos taršos ribinė vertė, kaip nustatyta 2.3.3 punkte;

Vout – bendras 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų naujai įregistruotų netaršių sunkiųjų transporto priemonių skaičius, padaugintas iš 2, esant ne daugiau kaip 1,5 proc. Vconv.

2.3.2  2025 m. ir vėlesni ataskaitiniai laikotarpiai

Kiekvieno gamintojo 5 straipsnyje nurodytas netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas (NMTP, angl. ZLEV) kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojamas taip:

ZLEV = 1 - (y - x), nebent ši suma būtų didesnė už 1 arba mažesnė už 0,97 – tuomet ZLEV koeficientas prilyginamas atitinkamai 1 arba 0,97

čia:

x – 0,02;

y – Vin ir Vout suma, padalinta iš Vtotal, kur:

Vin – bendras naujai įregistruotų netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių, kurios atitinka 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas savybes, skaičius, kai kiekviena iš jų skaičiuojama kaip ZLEVspecific pagal šią formulę:

ZLEVspecific = 1 - (CO2v / LETsg )

čia

CO2v – netaršios arba mažataršės sunkiosios transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal 2.1 punktą;

LETsg – transporto priemonių pogrupio sg, kuriam priskiriama transporto priemonė v, mažos taršos ribinė vertė, kaip nustatyta 2.3.3 punkte;

Vout – bendras naujai įregistruotų 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų netaršių sunkiųjų transporto priemonių skaičius, esant ne daugiau kaip 0,035 Vtotal;

Vtotal – bendras tuo ataskaitiniu laikotarpiu naujai registruotų gamintojo sunkiųjų transporto priemonių skaičius;

Jei Vin/Vtotal yra mažesnis nei 0,0075, ZLEV koeficientas yra 1.

2.3.3  Mažos taršos ribinė vertė

Transporto priemonių pogrupio sg mažos taršos ribinė vertė LETsg nustatoma taip:

LETsg = (rCO2sg x PLsg) / 2

čia:

rCO2sg –transporto priemonių pogrupio sg išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertė, kaip nustatyta 3 punkte;

PLsg –transporto priemonių pogrupio sg transporto priemonių vidutinė naudingoji apkrova, kaip nustatyta 2.5 punkte.

2.4.  Prie tam tikro transporto priemonių pogrupio priskiriamų gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių dalis

Prie transporto priemonių pogrupio sg priskiriamų kiekvieno gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių dalis sharesg kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojama taip:

čia:

Vsg – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, priskiriamų prie transporto priemonių pogrupio sg, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius;

V – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius.

2.5.  Visų prie tam tikro transporto priemonių pogrupio priskiriamų transporto priemonių vidutinė naudingosios apkrovos vertė

Vidutinė prie transporto priemonių pogrupio sg priskiriamos transporto priemonės naudingoji apkrova PLsg apskaičiuojama taip:

čia:

–  visų paskirčių mp verčių suma;

Wsg,mp – paskirties svorinis daugiklis, nurodytas 2.1 punkto 2 lentelėje;

PLsg,mp – naudingosios apkrovos vertė, priskiriama transporto priemonių pogrupio sg transporto priemonėms pagal paskirtį mp, kaip nurodyta 3 lentelėje.

3 lentelė. Naudingosios apkrovos vertės PLsg, mp (tonomis)

Transporto priemonių pogrupis sg

Paskirtis1 mp

RDL

RDR

LHL

LHR

UDL

UDR

REL

RER

LEL

LER

4-UD

0,9

4,4

1,9

14

0,9

4,4

3,5

17,5

3,5

26,5

4-RD

4-LH

5-RD

2,6

12,9

2,6

19,3

2,6

12,9

3,5

17,5

3,5

26,5

5-LH

9-RD

1,4

7,1

2,6

19,3

1,4

7,1

3,5

17,5

3,5

26,5

9-LH

10-RD

2,6

12,9

2,6

19,3

2,6

12,9

3,5

17,5

3,5

26,5

10-LH

1 Paskirčių apibrėžtis žr. 2.1 punkto 2 lentelėje.

2.6  Ridos ir naudingosios apkrovos svorinis daugiklis

Transporto priemonių pogrupio sg ridos ir naudingosios apkrovos svorinis daugiklis (MPWsg) – tai 4 lentelėje nustatytos metinės ridos ir 2.5 punkto 3 lentelėje nustatytos kiekvieno transporto priemonių pogrupio naudingosios apkrovos vertės sandauga, normalizuota pagal atitinkamą transporto priemonių pogrupio 5-LH vertę, ir jis apskaičiuojamas taip:

čia:

AMsg prie atitinkamo transporto priemonių pogrupio priskiriamų transporto priemonių metinė rida, nustatyta 4 lentelėje;

AM5-LH transporto priemonių pogrupio 5-LH metinė rida, nustatyta 4 lentelėje;

PLsg vidutinė naudingosios apkrovos vertė, kaip nustatyta 2.5 punkte;

PL5-LH prie transporto priemonių pogrupio 5-LH priskiriamų transporto priemonių vidutinė naudingosios apkrovos vertė, kaip nustatyta 2.5 punkte.

4 lentelė. Metinė rida

Transporto priemonių

pogrupis sg

Metinė rida AMsg (km)

4-UD

60 000

4-RD

78 000

4-LH

98 000

5-RD

78 000

5-LH

116 000

9-RD

73 000

9-LH

108 000

10-RD

68 000

10-LH

107 000

2.7.  Gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis g/tkm, nurodytas 4 straipsnyje

Kiekvieno gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis g/tkm kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojamas taip:

CO2 = ZLEV × ∑ sg share,sg × MPWsg × avgCO2sg

čia:

sg – visų transporto priemonių pogrupių verčių suma;

ZLEV – netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas, kaip nustatyta 2.3 punkte;

sharesg – naujų sunkiųjų transporto priemonių dalis transporto priemonių pogrupyje sg, kaip nustatyta 2.4 punkte;

MPWsg – ridos ir naudingosios apkrovos svorinis daugiklis, kaip nustatyta 2.6 punkte;

avgCO2sg – vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis g/tkm, kaip nustatyta 2.2 punkte.

3.  1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertė

Kiekvieno transporto priemonių pogrupio sg išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertė (rCO2sg), atsižvelgiant į visas naujas visų gamintojų atskaitos laikotarpio sunkiąsias transporto priemones, apskaičiuojama taip:

čia:

–  visų atskaitos laikotarpiu įregistruotų naujų sunkiųjų transporto priemonių, priskiriamų prie transporto priemonių pogrupio sg, išskyrus 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas specialiąsias transporto priemones, verčių suma;

CO2v – naujos sunkiosios transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis, nustatytas pagal 2.1 punktą, jei taikoma, patikslintas pagal II priedą;

rVsg – visų atskaitos laikotarpiu įregistruotų naujų sunkiųjų transporto priemonių, priskiriamų prie transporto priemonių pogrupio sg, išskyrus 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius;

PLsg – prie transporto priemonių pogrupio sg priskiriamų transporto priemonių vidutinė naudingoji apkrova, kaip nustatyta 2.5 punkte.

4.  6 straipsnyje nurodyta gamintojo savitoji išmetamo CO2 kiekio norma

Kiekvieno gamintojo savitoji išmetamo CO2 norma T nuo 2025 m. liepos 1 d. kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu apskaičiuojama taip:

T = ∑ sg sharesg × MPWsg × (1 - rf) × rCO2sg

čia:

sg – visų transporto priemonių pogrupių verčių suma;

sharesg – naujų sunkiųjų transporto priemonių dalis transporto priemonių pogrupyje sg, kaip nustatyta 2.4 punkte;

MPWsg – ridos ir naudingosios apkrovos svorinis daugiklis, kaip nustatyta 2.6 punkte;

rfišmetamo CO2 ▌mažinimo norma (proc.), taikoma tuo konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu;

rCO2sg – išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertė, kaip nustatyta punkte.

5.  7 straipsnyje nurodyti išmetamųjų teršalų kreditai ir išmetamųjų teršalų skolos

5.1  Išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija išmetamųjų teršalų kreditams

Kiekvienam gamintojui ir kiekvienam Y metų ataskaitiniam laikotarpiui 2019–2030 m. laikotarpiu išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija (ETY) nustatoma taip:

ETY = sg sharesg × MPWsg × R-ETY × rCO2sg

čia:

sg (…) – visų transporto priemonių pogrupių verčių suma;

sharesg – naujų sunkiųjų transporto priemonių dalis transporto priemonių pogrupyje sg, kaip nustatyta 2.4 punkte;

MPWsg – ridos ir naudingosios apkrovos svorinis daugiklis, kaip nustatyta 2.6 punkte;

rCO2sg – išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertė, kaip nustatyta 3 punkte;

čia:

2019–2025 m. laikotarpio Y metų ataskaitiniais laikotarpiais:

R-ETY, = (1-rf2025)+ rf2025 × (2025 – Y)/6

ir 2026–2030 m. laikotarpio Y metų ataskaitiniais laikotarpiais:

R-ETY = (1-rf2030 ) + (rf2030 - rf2025) × (2030 – Y)/5

rf2025 ir rf2030 – išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos (proc.), taikomos atitinkamai 2025 m. ir 2030 m. ataskaitiniams laikotarpiams.

5.2.  Išmetamų teršalų kreditų ir išmetamų teršalų skolų apskaičiavimas kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu

Kiekvienam gamintojui ir kiekvienam Y metų ataskaitiniam laikotarpiui 2019–2029 m. laikotarpiu išmetamų teršalų kreditai (cCO2Y) ir skolos (dCO2Y) apskaičiuojami taip:

Jei CO2Y < ETY:

cCO2Y = (ETY – CO2Y) × Vy ir

dCO2Y = 0

Jei 2025–2029 metais CO2Y > TY:

dCO2Y = (CO2Y - TY) × VY ir

cCO2Y = 0

Visais kitais atvejais dCO2Y ir cCO2Y prilyginami 0.

Čia:

ETY – gamintojo išmetamo CO2 mažinimo trajektorija Y metų ataskaitiniu laikotarpiu, nustatyta pagal 5.1 punktą;

CO2Y – gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis Y metų ataskaitiniu laikotarpiu, nustatytas pagal 2.7 punktą;

TY – gamintojo savitoji išmetamo CO2 norma Y metų ataskaitiniu laikotarpiu, nustatyta pagal 4 punktą;

VY – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių Y metų ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius.

5.3.  Išmetamųjų teršalų skolos ribinė vertė

Kiekvieno gamintojo teršalų išmetimo skolos ribinė vertė (limCO2) nustatoma taip:

limCO2 = T2025 × 0,05 × V2025

čia:

T2025 gamintojo savitoji išmetamo CO2 norma 2025 m. ataskaitiniu laikotarpiu, nustatyta pagal 4 punktą;

V2025 – gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius 2025 m. ataskaitiniu laikotarpiu.

5.4.  Išmetamųjų teršalų kreditai, įgyti iki 2025 m.

Išmetamųjų teršalų skolos, susidariusios 2025 m. ataskaitiniu laikotarpiu, sumažinamos dydžiu (redCO2), atitinkančiu iki to ataskaitinio laikotarpio įgytus išmetamųjų teršalų kreditus, kiekvienam gamintojui nustatomu taip:

20190418-P8_TA-PROV(2019)0426_LT-p0000014.png

čia:

min – mažesnė iš dviejų skliaustuose nurodytų verčių;

–  2019–2024 m. laikotarpio Y metų ataskaitinių laikotarpių verčių suma;

dCO22025 – ▌2025 m. ataskaitinio laikotarpio išmetamųjų teršalų skolos, nustatytos pagal 5.2 punktą.

cCO2Y – išmetamųjų teršalų kreditai Y metų ataskaitiniu laikotarpiu, nustatyti pagal 5.2 punktą.

6.  8 straipsnio 2 dalyje nurodytas gamintojo išmetamo CO2 perviršis

Kiekvieno gamintojo išmetamo CO2 normos perviršis (exeCO2Y) kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2025 m., jei vertė yra teigiama, apskaičiuojamas taip:

2025 m. ataskaitiniu laikotarpiu

20190418-P8_TA-PROV(2019)0426_LT-p0000016.png

2026–2028 m. laikotarpio Y metų ataskaitiniais laikotarpiais

20190418-P8_TA-PROV(2019)0426_LT-p0000017.png

2029 m. ataskaitiniu laikotarpiu

20190418-P8_TA-PROV(2019)0426_LT-p0000018.png

2030 m. ir vėlesnio laikotarpio Y metų ataskaitiniais laikotarpiais

exeCO2y = (CO2Y - TY) x VY

čia:

–  2019–2025 m. laikotarpio Y metų ataskaitinių laikotarpių verčių suma;

–  2025–Y m. laikotarpio I metų ataskaitinių laikotarpių verčių suma;

–  2025–(Y-1) m. laikotarpio J metų ataskaitinių laikotarpių verčių suma;

–  2025–2028 m. laikotarpio J metų ataskaitinių laikotarpių verčių suma;

–  2025–2029 m. laikotarpio I metų ataskaitinių laikotarpių verčių suma;

dCO2Y – išmetamųjų teršalų skolos Y metų ataskaitiniu laikotarpiu, nustatytos pagal 5.2 punktą;

cCO2Y – išmetamųjų teršalų kreditai Y metų ataskaitiniu laikotarpiu, nustatyti pagal 5.2 punktą;

limCO2 – išmetamųjų teršalų skolos ribinė vertė, nustatyta pagal 5.3 punktą;

redCO2 – 2025 m. ataskaitinio laikotarpio išmetamųjų teršalų skolų sumažinimas, nustatytas pagal 5.4 punktą.

Visais kitais atvejais išmetamo CO2 normos perviršis exeCO2Y prilyginamas 0.

II PRIEDAS

Patikslinimo procedūros

1.  14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti naudingosios apkrovos patikslinimo faktoriai

Vadovaujantis 11 straipsnio 2 dalies a punktu, skaičiuojant 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytą išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertę, naudojami ataskaitiniu laikotarpiu taikytini paskirties svoriniai daugikliai ir naudingosios apkrovos vertės, kai įsigalios 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti pakeitimai, taikomi visoms naujoms sunkiosioms transporto priemonėms, ir sunkiosios transporto priemonės v išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal I priedo 2.1 punkto 2 lentelėje nurodytą mp paskirtį, patikslinamas taip:

CO2v,mp = CO2(RP)v,mp x (1+ PLasg,mp x (PLsg,mp – PL(RP)sg,mp))

čia:

sg transporto priemonių pogrupis, kuriam priskiriama transporto priemonė v;

CO2(RP)v,mp – transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal paskirtį mp, remiantis atskaitos laikotarpio stebėsenos duomenimis, praneštais pagal Reglamentą (ES) 2018/956;

PL(RP)sg, mp – I priedo 2.5 punkto 3 lentelėje nurodyta transporto priemonių pogrupio sg transporto priemonei v pagal paskirtį mp atskaitos laikotarpiu priskirta naudingoji apkrova, siekiant nustatyti atskaitos laikotarpio stebėsenos duomenis, praneštus pagal Reglamentą (ES) 2018/956;

PLsg, mp – transporto priemonių pogrupio sg transporto priemonėms pagal paskirtį mp priskirta naudingoji apkrova ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo visoms naujoms sunkiosioms transporto priemonėms įsigalioja 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti pakeitimai, nustatyta pagal I priedo 2.5 punkto 3 lentelę;

PLasg, mp – 5 lentelėje nustatytas naudingosios apkrovos patikslinimo faktorius.

5 lentelė. Naudingosios apkrovos patikslinimo faktoriai PLa sg, mp

PLasg,mp

(1/tonos)

Paskirtys mp1

RDL, RDR

REL, RER

LHL, LHR

LEL, LER

UDL, UDR

Transporto priemonių

po-

grupiai sg

4-UD

0,026

N.A.

0,015

N.A.

0,026

4-RD

4-LH

5-RD

0,022

0,022

0,017

0,017

0,022

5-LH

9-RD

0,026

0,025

0,015

0,015

0,026

9-LH

10-RD

0,022

0,021

0,016

0,016

0,022

10-LH

1 paskirčių apibrėžtis žr. I priedo 2.1 punkte.

2.  11 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti patikslinimo faktoriai

Vadovaujantis 11 straipsnio 2 dalies b punktu, skaičiuojant 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytą išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertę, naudojami ataskaitiniu laikotarpiu taikytini paskirties svoriniai daugikliai ir naudingosios apkrovos vertės, kai įsigalios 14 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti pakeitimai, taikomi visoms naujoms sunkiosioms transporto priemonėms, ir sunkiosios transporto priemonės v išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal I priedo 2.1 punkte nurodytą mp paskirtį, patikslinamas taip:

CO2v,mp = CO2(RP)v,mp x (∑ r s r,sg x CO2 r,mp )/ (∑ r s r,sg x CO2(RP)r,mp )

čia:

r – transporto priemonių pogrupio sg visų reprezentatyviųjų transporto priemonių r verčių suma;

sg – transporto priemonių pogrupis, kuriam priskiriama transporto priemonė v;

s r,sgreprezentatyviosios transporto priemonės r statistinis svoris transporto priemonių pogrupyje sg;

CO2(RP)v,mp – transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal paskirtį mp, remiantis atskaitos laikotarpio stebėsenos duomenimis, praneštais pagal Reglamentą (ES) 2018/956;

CO2(RP)r,mp – reprezentatyviosios transporto priemonės r savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal paskirtį mp vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemonėmis atskaitos laikotarpiu, kai buvo nustatytas CO2(RP)v,mp;

CO2r,mp – savitasis reprezentatyviosios transporto priemonės r išmetamo CO2 kiekis, nustatytas pagal paskirtį mp vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemonėmis ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo visoms naujoms sunkiosioms transporto priemonėms įsigalioja šio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti pakeitimai.

Reprezentatyvioji transporto priemonė r nustatoma pagal šio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą metodiką.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Komisija toliau techniškai tobulina Transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemonę (VECTO) ir siekia nuolat ir laiku ją atnaujinti atsižvelgiant į inovacijas ir sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudas mažinančių naujų technologijų diegimą.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 286.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. lapkričio 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0455).
(3)OL L 62, 2019 2 15, p. 286.
(4) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/… kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų CO2 teršalų normos ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011, (OL L, …,…, p. ).
(6)+ OL: Prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2017/0293(COD) - PE 6/19, numerį ir užpildyti atitinkamą išnašą.
(7) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).
(8)2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1).
(9)2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011 (OL L 349, 2017 12 29, p. 1).
(10) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/956 dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo, (OL L 173, 2018 7 9, p. 1).
(11)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).
(12)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).
(13)+ OL: Prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2017/0293(COD) - PE 6/19, numerį.
(14)2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).
(15)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(16)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(17) 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59).
(18)2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 145, 2011 5 31, p. 1).
(19) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).
(20)2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).
(21)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(22)+ OL: Prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2017/0293(COD) - PE 6/19, numerį.
(23)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
(24)+ OL: Prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2018/0143(COD)- PE 60/19, numerį ir užpildyti atitinkamą išnašą
(25)+ OL: Prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2018/0143(COD)- PE 60/19, numerį ir užpildyti atitinkamą išnašą
(26)+OL: Prašom tekste įrašyti reglamento, pateikiamo dokumente 2018/0143(COD)- PE 60/19, numerį ir užpildyti atitinkamą išnašą.


Skatinimas naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones ***I
PDF 271kWORD 88k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (COM(2017)0653 – C8-0393/2017 – 2017/0291(COD))
P8_TA-PROV(2019)0427A8-0321/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0653),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0393/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdami į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0321/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones

P8_TC1-COD(2017)0291


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad Sąjunga yra įsipareigojusi sukurti tvarią, konkurencingą, saugią ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą energetikos sistemą. 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ nustatyti plataus užmojo Sąjungos įsipareigojimai iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, bent 27 proc. padidinti iš atsinaujinančiųjų išteklių suvartojamos energijos dalį, sutaupyti bent 27 proc. energijos ir padidinti Sąjungos energetikos saugumą, konkurencingumą ir tvarumą. Vėliau Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001(7) nustatyta, kad ne vėliau kaip 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis turi sudaryti bent 32 proc. Sąjungos bendro galutinio energijos suvartojimo, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002(8) nustatytas naujas tikslas, kad ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos energijos vartojimo efektyvumas būtų bent 32,5 proc.;

(2)  2016 m. liepos 20 d. komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ Komisija paskelbė, kad, norint įvykdyti 2015 m. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje prisiimtus Sąjungos įsipareigojimus, būtina sparčiau mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tvirtai siekti, kad iki šimtmečio vidurio transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekis taptų nulinis. Be to, būtina nedelsiant labai sumažinti transporto sektoriuje išmetamų sveikatai ir aplinkai kenksmingų oro teršalų kiekį. Tai galima pasiekti įgyvendinant įvairias politikos iniciatyvas, įskaitant perėjimo prie viešojo transporto rėmimo priemones ir viešųjų pirkimų naudojimą netaršioms transporto priemonėms skatinti;

(3)  2017 m. gegužės 31 d. komunikate „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ Komisija pabrėžia, kad didėjanti netaršių transporto priemonių gamyba ir naudojimas, alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir naujos judumo paslaugos, teikiamos išnaudojant skaitmeninimo ir automatizavimo privalumus Sąjungoje, duos įvairios naudos Sąjungos piliečiams, valstybėms narėms ir pramonės įmonėms. Tie privalumai, be kita ko, yra galimybės saugiau ir sklandžiai keliauti ir žalingų teršalų poveikio mažėjimas. Be to, kaip nurodyta 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį, vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų yra tapti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srities pasaulio lydere;

(4)  kaip paskelbta Komisijos komunikate „Europa kelyje“, ši direktyva yra dalis antrojo pasiūlymų rinkinio, kuriuo bus prisidėta prie mažataršio judumo Sąjungoje įgyvendinimo. Tame rinkinyje, pristatytame 2017 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikate „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, numatytas rinkinys į pasiūlą ir paklausą orientuotų priemonių, kuriomis siekiama nukreipti Sąjungą mažataršio judumo įgyvendinimo linkme ir kartu didinti Sąjungos judumo ekosistemos konkurencingumą. Skatinant naudoti netaršias transporto priemones, kartu turėtų būti toliau plėtojamas viešasis transportas, kaip būdas mažinti kelių perkrovą ir taip sumažinti teršalų išmetimą bei pagerinti oro kokybę;

(5)  naujų technologijų inovacijos padeda mažinti transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir oro bei triukšmo taršą, taigi ir mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. ▌Vis labiau plintant mažataršėms ir nulinės taršos kelių transporto priemonėms mažės išmetamo CO2 ir tam tikrų kitų teršalų (kietųjų dalelių, azoto oksidų ir nemetaninių angliavandenilių) kiekis ir atitinkamai gerės oro kokybė miestuose bei kitose užterštose teritorijose, o sykiu bus prisidedama prie Sąjungos pramonės konkurencingumo ir augimo vis didėjančiose pasaulio mažataršių ir nulinės taršos transporto priemonių rinkose. Komisija turėtų vykdyti politikos priemones, kad būtų skatinamas plataus masto šių naujų technologijų diegimas pramonėje ir didinamas gamybos pajėgumas visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir darnų vystymąsi visose valstybėse narėse;

(6)  rinkos prognozės rodo, kad netaršių transporto priemonių pirkimo kainos ir toliau mažės. Dėl mažesnių eksploatavimo ir priežiūros sąnaudų bendros nuosavybės išlaidos jau dabar yra konkurencingos. Tikėtinas pirkimo kainų mažėjimas kitą dešimtmetį dar labiau sumažins kliūtis, trukdančias netaršioms transporto priemonėms patekti į rinką ir joje paplisti;

(7)  nors Sąjunga yra vienas iš pirmaujančių regionų mokslinių tyrimų ir didelės vertės ekologinių inovacijų srityse, didžiausi baterinių elektrinių autobusų ir baterijų gamintojai yra įsisteigę Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, baterinių elektrinių transporto priemonių pasaulinės rinkos pokyčius skatina Kinijos ir Jungtinių Valstijų rinkos. Plataus užmojo Sąjungos netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo politika padės skatinti inovacijas ir toliau skatinti Sąjungos pramonės konkurencingumą ir augimą vis labiau pasaulinio masto netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų infrastruktūros rinkose. Kaip pažymėta 2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“, Komisija toliau dės pastangas, kad užtikrintų vienodas sąlygas ir skatintų geresnę prieigą prie trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkų, įskaitant kelių transporto priemonių pirkimą, lizingą, nuomą ar išperkamąją nuomą;

(8)  atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus išlaidos prekėms, darbams ir paslaugoms 2018 m. sudarė apie 16 proc. BVP, valdžios įstaigos, vykdydamos savo viešojo pirkimo politiką, gali skatinti ir remti naujoviškų prekių ir paslaugų rinkas. Norint pasiekti šį tikslą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/33/EB(9) turėtų būti nustatyti aiškūs ir skaidrūs reikalavimai, įskaitant aiškius, ilgalaikius viešojo pirkimo tikslus ir paprastą jų apskaičiavimo metodą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES(10) ir 2014/25/ES(11) nustatytos būtinosios viešojo pirkimo taisyklės, kuriomis koordinuojamas perkančiųjų institucijų ir perkančiųjų subjektų vykdomas darbų, prekių ir paslaugų pirkimas. Visų pirma, tose direktyvose išdėstytos bendros piniginės ribinės vertės, pagal kurias nustatoma, kurioms viešosioms sutartims turi būti taikomi Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktai.▌ Tos ribinės vertės taip pat taikomos Direktyvai 2009/33/EB;

(9)  norint naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, būtina turėti pakankamą įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą. 2017 m. lapkričio 8 d. Komisija priėmė veiksmų planą, kuriuo remiamas spartesnis alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Sąjungoje, be kita ko, teikiant didesnę paramą viešai prieinamų infrastruktūros objektų diegimui naudojant Sąjungos fondus, taip padedant sukurti palankesnes sąlygas pereiti prie netaršių transporto priemonių, taip pat ir viešojo transporto sektoriuje. Komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. persvarstys Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES(12) įgyvendinimą ir pateiks teisėkūros pasiūlymą tą direktyvą iš dalies pakeisti, jei, atsižvelgdama į to persvarstymo rezultatus, ji manys, kad tai būtina;

(10)  Direktyva 2009/33/EB papildo horizontaliuosius viešojo pirkimo Sąjungos teisės aktus ir joje numatomi tvarumo kriterijai, kuriais siekiama skatinti netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių rinką. 2015 m. Komisija atliko Direktyvos 2009/33/EB ex post vertinimą ir padarė išvadą, kad ta direktyva nepaskatino netaršių transporto priemonių paplitimo rinkoje visoje Sąjungoje, visų pirma dėl trūkumų, susijusių su jos taikymo sritimi, ir nuostatų dėl transporto priemonių pirkimo. Tame vertinime padaryta išvada, kad tos direktyvos poveikis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų kiekio mažinimui ir pramonės konkurencingumo didinimui buvo labai ribotas;

(11)  Komisijos peržiūrint Direktyvą 2009/33/EB atliktame poveikio vertinime pabrėžiama netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo bendrųjų valdymo principų pakeitimo Sąjungos lygmeniu nauda. Būtinųjų viešojo pirkimo tikslų nustatymas gali veiksmingai padėti siekti tikslo skatinti netaršių transporto priemonių plitimą rinkoje, palyginti su išorės sąnaudų internalizavimo poveikiu viešojo pirkimo sprendimams apskritai, o kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad į aplinkosaugos aspektus svarbu atsižvelgti priimant visus viešojo pirkimo sprendimus. Vidutinio ir ilgo laikotarpio nauda Sąjungos piliečiams ir įmonėms visiškai pateisina tą principą, jei perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikiama pakankamai lankstumo pasirinkti, kurią technologiją naudoti;

(12)  išplėtus Direktyvos 2009/33/EB taikymo sritį, kad ji apimtų tokią praktiką, kaip transporto priemonių lizingas, nuoma ir išperkamoji nuoma, taip pat tam tikrų paslaugų sutartis, užtikrinama, kad ji būtų taikoma visai svarbiai viešojo pirkimo praktikai. Į šios direktyvos taikymo sritį patenkančios paslaugos, pavyzdžiui, viešojo kelių transporto paslaugos, specialios paskirties automobilių kelių transporto keleivių vežimo paslaugos, nereguliaraus keleivinio transporto paslaugos, taip pat specialios pašto ir siuntinių pristatymo paslaugos bei atliekų rinkimo paslaugos, turėtų būti tokios paslaugos, kad šioms paslaugoms teikti naudojamos transporto priemonės priklausytų transporto priemonių kategorijoms, kurioms taikoma ši direktyva, ir šios paslaugos sudarytų didžiąją sutarties dalį. Tos paslaugos turėtų būti identifikuojamos naudojant atitinkamus bendro viešųjų pirkimų žodyno kodus, išvardytus priede. Galiojančioms sutartims ši direktyva atgaline data neturėtų būti taikoma;

(13)  dauguma pagrindinių suinteresuotųjų šalių pritaria netaršių transporto priemonių apibrėžčiai, kuria atsižvelgiama į reikalavimus mažinti lengvųjų ▌transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų oro teršalų kiekį. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamų paskatų Sąjungos rinkoje paplisti mažataršėms ir nulinės taršos transporto priemonėms, šia direktyva nustatomos jų viešojo pirkimo nuostatos turėtų būti suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/...(13)(14) pateikta nulinės taršos ir mažataršių transporto priemonių apibrėžtimi. Veiksmais, kurių bus imtasi pagal šią direktyvą, bus prisidėta prie Reglamente (ES) 2019/...(15)+ nustatytų standartų reikalavimų laikymosi. Siekiant gerinti oro kokybę, netaršių transporto priemonių rodikliai turėtų būti geresni, palyginti su minimaliais reikalavimais, taikomais azoto oksidams (NOx) ir – smulkių kietųjų dalelių atveju – kietųjų dalelių skaičiui (PN), nustatytais pagal galiojančias realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų (RVSIT) kiekio ribines vertes. Be nulinės taršos transporto priemonių, šiuo metu yra nedaug lengvųjų transporto priemonių, kurių išmetamų oro teršalų kiekis sudaro 80 proc. dabartinės išmetamų teršalų ribinės vertės arba mažiau. Tačiau numatoma, kad artimiausiais metais tokių transporto priemonių, ypač į lizdą jungiamų hibridinių automobilių, skaičius didės. Platesnio užmojo požiūris į viešąjį pirkimą gali duoti žymią papildomą paskatą rinkai;

(14)  netaršios sunkiosios transporto priemonės turėtų būti apibrėžiamos atsižvelgiant į alternatyviųjų degalų naudojimą pagal Direktyvą 2014/94/ES. Kai perkamose transporto priemonėse turi būti naudojami skystieji biodegalai, sintetiniai arba parafininiai degalai, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi užtikrinti, per viešojo pirkimo procedūrą nustatydami privalomas sutarties sąlygas arba panašias veiksmingas priemones, kad tose transporto priemonėse būtų naudojami tik tokie degalai. Nors gali nutikti taip, kad šiuose degaluose bus kuro priedų, kaip, pavyzdžiui, etanolio pagrindu pagaminto kuro pritaikytiems dyzeliniams varikliams ED95 atveju, jie neturėtų būti maišomi su iškastiniu kuru;

(15)  siekiant pagerinti oro kokybę savivaldybėse, itin svarbu atnaujinti transporto parką netaršiomis transporto priemonėmis. Be to, tam, kad būtų laikomasi žiedinės ekonomikos principų, reikia prailginti produktų naudojimo trukmę. Todėl transporto priemonės, kurios po modifikavimo atitinka netaršioms transporto priemonėms arba nulinės taršos transporto priemonėms keliamus reikalavimus, taip pat turėtų būti įtrauktos apskaičiuojant, kokiu mastu pasiekti būtinieji viešojo pirkimo tikslai;

(16)  lengvosios ir sunkiosios transporto priemonės naudojamos skirtingais tikslais ir skiriasi jų rinkos brandos lygis, todėl būtų naudinga, jei tie skirtumai būtų pripažįstami viešojo pirkimo nuostatose. ▌ Poveikio vertinime pripažįstama, kad mažataršiams ir nulinės taršos miesto autobusams būdinga didesnė rinkos branda, o mažataršiai ir nulinės taršos sunkvežimiai yra ankstyvesniame rinkos plėtros etape. Dėl nedidelio mažataršių ir nulinės taršos tolimojo susisiekimo autobusų rinkos brandos lygio, palyginti riboto viešųjų pirkimų vaidmens šiame rinkos segmente ir jiems taikomų specialių eksploatacijos reikalavimų tolimojo susisiekimo autobusai neturėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį. Laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2009(16) ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) taisyklėje Nr. 107 išdėstyto požiūrio, M3 kategorijos transporto priemonės, kuriose numatytos stovimosios vietos, kad keleiviai galėtų dažnai judėti, laikomos miesto autobusais, o M3 kategorijos transporto priemonės, kuriose stovimųjų vietų yra nedaug arba visai nėra, laikomos tolimojo susisiekimo autobusais. Atsižvelgiant į labai ribotą dviaukščių autobusų rinką ir jiems taikomus specifinius projektavimo apribojimus, per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį, kuriam taikoma ši direktyva, tikslinga taikyti žemesnius būtinuosius viešojo pirkimo tikslus toms nulinės taršos transporto priemonėms, kurios priklauso tai sunkiųjų transporto priemonių kategorijai valstybėse narėse, kuriose dviaukščiai autobusai sudaro didelę viešųjų pirkimų dalį;

(17)  siekiant išvengti neproporcingos naštos valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams, valstybės narės turėtų turėti galimybę netaikyti šios direktyvos reikalavimų tam tikrų transporto priemonių, turinčių specifinių charakteristikų, susijusių su jų eksploatacijos reikalavimais, viešajam pirkimui. Tarp tų transporto priemonių yra šarvuotos transporto priemonės, greitosios pagalbos automobiliai, katafalkai, neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos M1 kategorijos transporto priemonės, mobilieji kranai, transporto priemonės, suprojektuotos ir sukonstruotos naudoti daugiausia statybos aikštelėse ar karjeruose, uostų arba oro uostų įrenginiai, taip pat transporto priemonės, specialiai suprojektuotos ir sukonstruotos arba pritaikytos ginkluotųjų pajėgų, civilinės saugos, priešgaisrinės apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo tarnybų reikmėms. Toks pritaikymas gali būti susijęs su specialios ryšių įrangos arba švyturėlių įrengimu. Šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai neturėtų būti taikomi transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms darbams atlikti ir netinkančioms keleiviams arba prekėms vežti. Tos transporto priemonės apima kelių priežiūros darbams skirtas transporto priemones, pavyzdžiui, plūginius sniego valytuvus;

(18)  nustačius būtinuosius netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo tikslus, kurie valstybių narių lygmeniu turi būti pasiekti per du referencinius laikotarpius iki 2025 m. ir iki 2030 m., politika rinkose, kuriose būtinos investicijos į mažataršį ir nulinės taršos judumą, turėtų tapti aiškesnė. Būtinieji tikslai remia netaršių transporto priemonių rinką visoje Sąjungoje. Jais numatoma laiko viešojo pirkimo procesams pritaikyti ir duodamas aiškus rinkos signalas. Be to, reikalaujant, kad pusė per tuos referencinius laikotarpius įsigyjamų autobusų būtinojo tikslo būtų įgyvendinta vykdant nulinės taršos autobusų viešuosius pirkimus, sustiprinamas įsipareigojimas mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Reikėtų pažymėti, kad troleibusai laikomi nulinės taršos autobusais, jeigu jie varomi tik elektra arba naudoja tik nulinės taršos galios pavarą, kai jie nėra prijungti prie tinklo, kitu atveju jie vis tiek laikomi netaršiomis transporto priemonėmis. Poveikio vertinime atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybės narės vis dažniau nustato nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į savo ekonominį pajėgumą ir problemos sunkumą. Skirtingoms valstybėms narėms turėtų būti nustatyti skirtingi tikslai, priklausomai nuo jų ekonominio pajėgumo (bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui) ir taršos poveikio (miesto gyventojų tankio). ▌Šiai direktyvai atliktas teritorinio poveikio vertinimas parodė, kad poveikis Sąjungos regionuose bus tolygus;

(19)  valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiai paskirstyti pastangas, kad pasiektų būtinuosius tikslus savo teritorijoje, atsižvelgdamos į savo konstitucinę sistemą ir laikydamosi savo transporto politikos tikslų. Paskirstant pastangas valstybėje narėje būtų galima atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., ekonominio pajėgumo, oro kokybės, gyventojų tankumo, transporto sistemų charakteristikų skirtumus, transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir oro taršos mažinimo politiką arba kitus atitinkamus kriterijus;

(20)  transporto priemonės, neišmetančios jokių teršalų per išmetimo vamzdį, taip pat palieka aplinkosauginį pėdsaką dėl kuro tiekimo grandinėje nuo gavybos etapo iki degalų bako išmetamų teršalų, taip pat dėl sudėtinių dalių gamybos proceso ir jų perdirbamumo masto. Siekiant atitikties tvarumo tikslams, baterijos turėtų būti gaminamos darant minimalų poveikį aplinkai Sąjungoje ir už jos ribų, visų pirma atsižvelgiant į baterijų gamyboje naudotinų žaliavų gavybos procesą. Technologijų, kuriomis sprendžiama ši problema, pavyzdžiui, tvarių ir perdirbamų baterijų naudojimo, skatinimas gali prisidėti prie bendro elektrinių transporto priemonių tvarumo įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip ES baterijų aljansas ir ES baterijų veiksmų planas bei persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB(17). Galimas transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamo CO2 kiekio nustatymas turėtų būti svarstomas laikotarpiui po 2030 m., atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, pagal kurias jis tuo metu apskaičiuojamas;

(21)  savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendacijoje Tarybai ir Komisijai, pateiktoje atlikus išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimą(18), Europos Parlamentas paragino valstybes nares skatinti žaliojo viešojo pirkimo politiką ir valdžios institucijas savo automobilių parkams pirkti nulinės taršos ir itin mažataršes transporto priemones arba panaudoti minėtas transporto priemones viešosiose arba pusiau viešosiose dalijimosi automobiliais programose ir iki 2035 m. visiškai atsisakyti naujų CO2 išmetančių automobilių;

(22)  didžiausią poveikį galima pasiekti, jei netaršių transporto priemonių viešasis pirkimas bus tikslingai vykdomas vietovėse, kuriose yra santykinai didelė oro ir triukšmo tarša. Valstybių narių valdžios institucijos skatinamos atkreipti ypatingą dėmesį į tas sritis, kai siekia vidaus būtinųjų viešojo pirkimo tikslų. Valdžios institucijos yra taip pat skatinamos imtis priemonių, pavyzdžiui, skirti pakankamai finansinių išteklių perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, siekiant užtikrinti, kad dėl išlaidų, susijusių su šioje direktyvoje nustatytų būtinųjų viešojo pirkimų tikslų laikymusi, nebūtų padidintos bilietų kainos vartotojams arba apribotos viešojo transporto paslaugos, arba nebūtų sudaroma kliūčių netaršaus ne kelių transporto, pavyzdžiui, tramvajų ir metro, plėtojimui. Su tuo susijusius veiksmus valdžios institucijos turėtų nurodyti savo ataskaitose, teikiamose pagal šią direktyvą. Siekiant išvengti neproporcingos naštos ir optimizuoti galimus šios direktyvos rezultatus, valdžios institucijoms turėtų būti teikiama tinkama techninė pagalba;

(23)  viešasis transportas tik maža dalimi prisideda prie transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekio. Siekdamos toliau skatinti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, gerinti oro kokybę ir užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems veiklos vykdytojams, valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, gali nuspręsti panašius reikalavimus taikyti ir privatiems veiklos vykdytojams bei paslaugoms, nepatenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, pavyzdžiui, taksi, automobilių nuomos ir dalijimosi automobiliais bendrovių teikiamoms paslaugoms;

(24)  gyvavimo ciklo sąnaudos yra svarbi priemonė, kuria naudodamosi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali įvertinti energijos ir aplinkos apsaugos sąnaudas per transporto priemonės gyvavimo ciklą, įskaitant sąnaudas dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų, apskaičiuotas pagal atitinkamą piniginės vertės nustatymo metodiką. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvą 2009/33/EB eksploatacinio laikotarpio sąnaudų apskaičiavimo metodika naudota menkai, ir į perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų pateiktą informaciją apie konkrečioms aplinkybėms ir poreikiams pritaikytų metodikų naudojimą, neturėtų būti reikalaujama naudoti konkrečios privalomos metodikos, o perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai savo viešojo pirkimo procesuose turėtų galėti rinktis bet kurią gyvavimo ciklo sąnaudų nustatymo metodiką, remdamiesi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, kaip nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą per transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, taip pat aplinkos ir socialinius aspektus;

(25)  pagal šią direktyvą teikiamos viešojo pirkimo ataskaitos turėtų padėti susidaryti aiškų rinkos vaizdą ir taip užtikrinti galimybę veiksmingai stebėti jos įgyvendinimą. Tokiose ataskaitose pirmiausia turėtų būti pateikta valstybių narių preliminari informacija Komisijai ne vėliau kaip ...[36 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], po to pirmoji išsami būtinųjų viešojo pirkimo tikslų įgyvendinimo ataskaita turėtų būti pateikta 2026 m., o vėliau – kas trejus metus. Šis laikotarpis turėtų būti suderintas su esamais ataskaitų teikimo reikalavimais pagal direktyvas 2014/24/ES ir 2014/25/ES. Siekiant sumažinti administracinę naštą valdžios įstaigoms ir veiksmingai apžvelgti rinką, turėtų būti sudarytos sąlygos teikti supaprastintas ataskaitas. Bendro Sąjungos viešųjų pirkimų žodyno kontekste Komisija pasiūlys registracijos ir stebėjimo „Tenders Electronic Daily“ duomenų bazėje sprendimus ir užtikrins, kad būtų teikiamos išsamios ataskaitos apie visas mažataršes, nulinės taršos ir kitas alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Specialūs kodai bendrame viešųjų pirkimų žodyne padės vykdyti registraciją ir stebėjimą „Tenders Electronic Daily“ duomenų bazėje;

(26)  dar labiau paskatinti netaršių transporto priemonių ir jų infrastruktūros paplitimą rinkoje galima nustačius tikslines viešosios paramos priemones nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Tokios priemonės apima intensyvesnį Sąjungos lėšų naudojimą siekiant remti viešojo transporto priemonių parkų atnaujinimą, taip pat geresnį keitimąsi žiniomis ir viešojo pirkimo suderinimą, kad būtų galima imtis veiksmų pakankamai dideliu mastu ir taip sumažinti sąnaudas ir paveikti rinką. Galimybė teikti valstybės paramą siekiant skatinti alternatyviųjų degalų paskirstymo infrastruktūros plėtrą pripažįstama 2014–2020 m. valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gairėse(19). Tačiau tokiai valstybės paramai ir toliau bus taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač jos 107 ir 108 straipsniai;

(27)  tikslinės netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo paramos priemonės gali padėti perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams. Pagal dabartinę 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjunga jau turi daug įvairių fondų, skirtų padėti valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms ir susijusiems veiklos vykdytojams pereiti prie tvaraus judumo. Visų pirma, Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra pagrindinis judumo mieste projektų finansavimo šaltinis. Pagal Sąjungos mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013(20), finansuojami judumo miestuose ir pažangiųjų miestų bei gyvenviečių mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, o pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013(21), skiriama parama atitinkamos infrastruktūros diegimui miestų transporto mazguose. Netaršios transporto priemonės apibrėžties ir būtinųjų viešojo pirkimo tikslų nustatymas šioje direktyvoje gali padėti užtikrinti dar tikslingesnį Sąjungos finansinių priemonių naudojimą, be kita ko, ir kitoje 2021–2027 m. DFP. Tos paramos priemonės padės sumažinti pradines dideles investicijas į infrastruktūros pokyčius ir prisidės prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

(28)  siekdama padėti užtikrinti, kad galima nauda būtų visapusiškai išnaudota, Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms gaires dėl įvairių Sąjungos lėšų, kurios galėtų būti naudojamos, ir turėtų padėti valstybėms narėms sudaryti palankesnes sąlygas ir susisteminti keitimąsi žiniomis ir geriausia patirtimi, siekiant skatinti perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus pirkti, įsigyti lizingo būdu, nuomoti ar įsigyti išperkamosios nuomos būdu netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. Komisija taip pat turėtų toliau teikti techninių ir finansinių konsultacijų paslaugas vietos valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams, pasitelkdama tokias priemones kaip Europos investavimo konsultacijų centras, JASPERS ir JESSICA. Tokia parama turėtų apimti perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų skatinimą sutelkti savo išteklius į bendrą mažataršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių viešąjį pirkimą siekiant masto ekonomijos ir palengvinti šios direktyvos tikslų įgyvendinimą;

(29)  siekiant kuo labiau padidinti investicijų poveikį, reikia geriau koordinuoti judumą ir miestų planavimą, pavyzdžiui, naudojant tvaraus judumo mieste planus. Tvaraus judumo mieste planai – tai planai, kurie yra rengiami įvairiose politikos srityse ir bendradarbiaujant įvairiais valdymo lygmenimis, derinant skirtingas transporto rūšis, kelių saugą, krovinių vežimą, judumo valdymą ir pažangiąsias transporto sistemas. Tvaraus judumo mieste planai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos tikslų, susijusių su išmetamo CO2 kiekio, triukšmo ir oro taršos mažinimu;

(30)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su bendros valstybių narių teikiamų ataskaitų formos ir jų perdavimo tvarkos nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(22);

(31)  Komisija iki 2027 m. gruodžio 31 d. turėtų atlikti Direktyvos 2009/33/EB įgyvendinimo peržiūrą. Kai tikslinga, kartu su ta peržiūra turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto iš dalies pakeisti tą direktyvą laikotarpiui po 2030 m., be kita ko, siekiant nustatyti naujus plataus užmojo tikslus ir išplėsti taikymo sritį įtraukiant kitų kategorijų transporto priemones, pavyzdžiui, L kategorijos transporto priemones ir statybviečių mašinas. Atlikdama peržiūrą, Komisija taip pat turėtų, be kita ko, įvertinti galimybę suderinti šią direktyvą su per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio ir „nuo gręžinio iki transporto priemonės“ išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimo metodika, parengta atsižvelgiant į ES transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus, taip pat galimybę skatinti tvarias ir perdirbamas baterijas bei geriausių ir restauruotų padangų naudojimą;

(32)  nors šioje direktyvoje nustatyti būtinieji viešojo pirkimo tikslai Sąjungos institucijoms netaikomi, pageidautina, kad Sąjungos institucijos rodytų pavyzdį;

(33)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. paskatinti netaršių transporto priemonių paklausą ir taip remti perėjimą prie mažataršio judumo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl bendros ir ilgalaikės politikos sistemos ir masto tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(34)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(23) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(35)  todėl Direktyva 2009/33/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/33/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/33/EB iš dalies keičiama taip:

1)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias kelių transporto priemones ir taip remti mažataršį judumą“;

"

2)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

„1 straipsnis

Dalykas ir tikslai

Šia direktyva valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami tam tikrų kelių transporto priemonių viešuosius pirkimus, atsižvelgtų į eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą energiją ir išmetamą CO2 ir kai kurių kitų teršalų kiekį, kad būtų skatinama netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių rinka ir didinamas transporto sektoriaus įnašas į Sąjungos aplinkos, klimato ir energetikos politiką.“;

"

3)  2 straipsnis pakeičiamas taip:"

„2 straipsnis

Išimtys

Valstybės narės gali netaikyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų transporto priemonėms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858* 2 straipsnio 2 dalies d punkte ir 2 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei to reglamento I priedo A dalies 5.2–5.5 punktuose ir 5.7 punkte.

_____________

* 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).“;

"

4)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

„3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma viešiesiems pirkimams pagal:

   a) kelių transporto priemonių pirkimo, lizingo, nuomos arba išperkamosios nuomos sutartis, kai tas sutartis sudaro perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, tokia apimtimi, kokia jie įpareigoti taikyti pirkimo procedūras, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES* ir 2014/25/ES**;
   b) ▌viešųjų paslaugų sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007***, kurių dalykas yra keleivių vežimo kelių transportu paslaugų teikimas, viršijančias valstybių narių nustatomą ribą, neviršijančią to reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos taikytinos ribinės vertės;
   c) ▌paslaugų sutartis, nustatytas šios direktyvos priedo 1 lentelėje, tokia apimtimi, kokia perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai įpareigoti taikyti pirkimo procedūras, nustatytas direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES ▌.

Ši direktyva taikoma tik tokioms sutartims, kurių atveju kvietimas dalyvauti konkurse buvo išsiųstas po ... [24 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], arba, jei kvietimas dalyvauti konkurse nenumatytas – kai perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas viešųjų pirkimų procedūrą pradėjo po tos datos.

2.  Ši direktyva netaikoma:

   a) transporto priemonėms, nurodytoms Reglamento (ES) 2018/858 2 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose ir 2 straipsnio 3 dalies c punkte;
   b) M3 kategorijos transporto priemonėms, išskyrus I ir A klasių transporto priemones, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2009**** 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose.

_______________

* 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

** 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

*** 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

**** 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).“;

"

5)  4 straipsnis pakeičiamas taip:"

„4 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

   1) perkančiosios organizacijos – perkančiosios organizacijos, apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnyje;
   2) perkantieji subjektai – perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnyje;
   3) kelių transporto priemonė – M arba N kategorijos transporto priemonė, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;
   4) netarši transporto priemonė:
   a) M1, M2 arba N1 ▌ kategorijos transporto priemonė, kurios per išmetimo vamzdį išmetamo CO2 kiekis g/km ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis nesiekia priedo 2 lentelėje nurodytos procentinės taikomų išmetamų teršalų normų dalies, arba
   b) M3, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES* 2 straipsnio 1 ir 2 punktuose, išskyrus degalus, pagamintus iš didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių atveju stebima reikšminga jų auginimo teritorijos plėtra užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001** 26 straipsnį. Jei transporto priemonėse naudojami skystieji biodegalai, sintetiniai ir parafininiai degalai, tie degalai nemaišomi su tradiciniu iškastiniu kuru;

   5) nulinės taršos sunkioji transporto priemonė – netarši transporto priemonė, apibrėžta šio straipsnio 4 punkto b papunktyje, be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, išmetančiu mažiau negu 1 g CO2/kWh, kaip išmatuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009*** ir jo įgyvendinimo priemones, arba išmetančiu mažiau negu 1 g CO2/km, kaip išmatuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007**** ir jo įgyvendinimo priemones.

_____________

* 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

** 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

*** 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1).

**** 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).“;

"

6)  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

„5 straipsnis

Būtinieji viešojo pirkimo tikslai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnyje nurodytas transporto priemonių ir paslaugų viešasis pirkimas atitiktų priedo 3 lentelėje nustatytus netaršių lengvųjų transporto priemonių ir priedo 4 lentelėje nustatytų netaršių sunkiųjų transporto priemonių būtinuosius viešojo pirkimo tikslus. Tie tikslai yra išreikšti mažiausiomis procentinėmis dalimis, kurias sudaro netaršios transporto priemonės, palyginti su bendru kelių transporto priemonių, įsigytų pagal visas 3 straipsnyje nurodytas sutartis, sudarytas nuo ... [24 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] iki 2025 m. gruodžio 31 d. pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. antruoju ataskaitiniu laikotarpiu, skaičiumi.

2.  Apskaičiuojant būtinuosius viešojo pirkimo tikslus, viešojo pirkimo data, į kurią reikia atsižvelgti, – tai viešojo pirkimo procedūros užbaigimo sudarant sutartį data.

3.  Transporto priemonės, atitinkančios netaršios transporto priemonės apibrėžtį pagal 4 straipsnio 4 punktą arba nulinės taršos sunkiosios transporto priemonės apibrėžtį pagal 4 straipsnio 5 punktą po modifikavimo, gali atitinkamai būti laikomos netaršiomis transporto priemonėmis arba nulinės taršos sunkiosiomis transporto priemonėmis, siekiant užtikrinti atitiktį būtiniesiems viešojo pirkimo tikslams.

4.  3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sutarčių atveju, siekiant įvertinti, kaip laikomasi nustatytų būtinųjų viešojo pirkimo tikslų, atsižvelgiama į pagal kiekvieną sutartį nupirktų, lizingo būdu įsigytų, išsinuomotų arba išperkamosios nuomos būdu įsigytų kelių transporto priemonių skaičių.

5.  3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų sutarčių atveju, siekiant įvertinti, kaip laikomasi nustatytų būtinųjų viešojo pirkimo tikslų, atsižvelgiama į kelių transporto priemonių, kurios bus naudojamos paslaugoms pagal kiekvieną sutartį teikti, skaičių.

6.  Jei nauji tikslai laikotarpiui po 2030 m. sausio 1 d. nepriimami, toliau taikomi antruoju ataskaitiniu laikotarpiu nustatyti tikslai ir jie apskaičiuojami pagal 1–5 dalis vėlesniais penkerių metų laikotarpiais.

7.  Valstybės narės gali taikyti arba leisti savo perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams taikyti didesnius nei šios direktyvos priede nurodytuosius nacionalinius tikslus arba griežtesnius reikalavimus.“;

"

7)  6 ir 7 straipsniai išbraukiami;

8)  8 straipsnis pakeičiamas taip:"

„8 straipsnis

Keitimasis žiniomis ir geriausia praktika

Komisija sudaro palankesnes sąlygas ir sistemina valstybių narių keitimąsi žiniomis ir geriausia praktika, kaip skatinti perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus pirkti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones.“;

"

9)  9 straipsnis pakeičiamas taip:"

9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2014/94/ES 9 straipsnį.

Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. ▌

3.  Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

_______________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;

"

10)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

10 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.  Ne vėliau kaip ... [36 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šią direktyvą, ir apie valstybių narių ketinimus dėl būsimos įgyvendinimo veiklos, įskaitant tvarkaraštį ir galimą pastangų padalijimą tarp skirtingų valdymo lygmenų, taip pat bet kokią kitą informaciją, kurią valstybė narė laiko svarbia.

2.   Ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 18 d., o vėliau kas trejus metus, valstybės narės teikia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Tos ataskaitos pridedamos prie ataskaitų, numatytų Direktyvos 2014/24/ES 83 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir Direktyvos 2014/25/ES 99 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, ir jose pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi šiai direktyvai įgyvendinti, būsimą įgyvendinimo veiklą, taip pat visa kita ▌informacija, kurią valstybė narė laiko svarbia. Tose ataskaitose taip pat pateikiamas transporto priemonių, kurioms taikomos šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, skaičius ir kategorijos, remiantis Komisijos pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktais duomenimis. Informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2195/2002* nurodytų kategorijų pagrindu.

3.  Siekdama padėti valstybėms narėms vykdyti ataskaitų teikimo įpareigojimus, Komisija lygina ir paskelbia transporto priemonių, kurioms taikomos šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytos sutartys, skaičių ir kategorijas, paimdama atitinkamus duomenis iš skelbimų apie sutarčių sudarymą, paskelbtų „Tenders Electronic Daily“ (TED) duomenų bazėje pagal direktyvas 2014/24/ES ir 2014/25/ES.

4.  Ne vėliau kaip 2027 m. balandžio 18 d., o vėliau kas trejus metus Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos įgyvendinimą, nurodydama priemones, kurių valstybės narės ėmėsi po 2 dalyje nurodytų ataskaitų pateikimo.

5.   Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir, jei reikia, pateikia teisėkūros pasiūlymą ją iš dalies pakeisti laikotarpiui po 2030 m., be kita ko, nustatant naujus tikslus ir įtraukiant kitų kategorijų transporto priemones, pavyzdžiui, dvirates ir trirates transporto priemones.

6.  Komisija pagal 9 straipsnio 2 dalį priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų forma ir jų perdavimo tvarka.

__________________

* 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL L 340, 2002 12 16, p. 1).“;

"

11)  priedas pakeičiamas šios direktyvos priedo tekstu.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ▌ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių priemonių tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

„PRIEDAS

Informacija dėl būtinųjų netaršių transporto priemonių viešojo pirkimo tikslų įgyvendinimo valstybėse narėse remiant mažataršį judumą

1 lentelė. 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų paslaugų Bendro viešųjų pirkimų žodyno kodai

BVPŽ kodas

Aprašymas

60112000-6

Viešojo kelių transporto paslaugos

60130000-8

Specialiojo keleivinio kelių transporto paslaugos

60140000-1

Nereguliarus keleivinis transportas

90511000-2

Atliekų rinkimo paslaugos

60160000-7

Pašto siuntų vežimas keliais

60161000-4

Siuntinių vežimo paslaugos

64121100-1

Pašto pristatymo paslaugos

64121200-2

Siuntinių pristatymo paslaugos

2 lentelė. Netaršių lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės

Transporto priemonių kategorijos

Iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2026 m. sausio 1 d.

 

CO2 g/km

RVSIT kiekis* kaip procentinė išmetamų teršalų kiekio normos dalis**

CO2 g/km

Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis* kaip procentinė išmetamų teršalų kiekio normos dalis**

M1

50

80 %

0

netaikoma

M2

50

80 %

0

netaikoma

N1

50

80 %

0

netaikoma

* Deklaruotos didžiausios realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų (RVSIT) vertės, taikomos kietųjų dalelių skaičiui (PN) #/km ir azoto oksidams (NOx) mg/km, nurodytos atitikties liudijimo 48.2 punkte, kaip apibrėžta Direktyvos 200746EB IX priede, tiek visame RVSIT nustatymo maršrute, tiek maršruto miesto atkarpoje.

** Taikomos išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede arba jį pakeičiančiose nuostatose.

3 lentelė. Būtinieji viešojo pirkimo tikslai dėl netaršių lengvųjų transporto priemonių dalies pagal 2 lentelę, palyginti su bendru lengvųjų transporto priemonių, kurioms taikomos 3 straipsnyje nurodytos sutartys, skaičiumi valstybės narės lygmeniu

Valstybė narė

Nuo … [24 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Liuksemburgas

38,5 %

38,5 %

Švedija

38,5 %

38,5 %

Danija

37,4 %

37,4 %

Suomija

38,5 %

38,5 %

Vokietija

38,5 %

38,5 %

Prancūzija

37,4 %

37,4 %

Jungtinė Karalystė

38,5 %

38,5 %

Nyderlandai

38,5 %

38,5 %

Austrija

38,5 %

38,5 %

Belgija

38,5 %

38,5 %

Italija

38,5 %

38,5 %

Airija

38,5 %

38,5 %

Ispanija

36,3 %

36,3 %

Kipras

31,9 %

31,9 %

Мalta

38,5 %

38,5 %

Portugalija

29,7 %

29,7 %

Graikija

25,3 %

25,3 %

Slovėnija

22 %

22 %

Čekija

29,7 %

29,7 %

Estija

23,1 %

23,1 %

Slovakija

22 %

22 %

Lietuva

20,9 %

20,9 %

Lenkija

22 %

22 %

Kroatija

18,7 %

18,7 %

Vengrija

23,1 %

23,1 %

Latvija

22 %

22 %

Rumunija

18,7 %

18,7 %

Bulgarija

17,6 %

17,6 %

4 lentelė. Būtinieji viešojo pirkimo tikslai dėl netaršių sunkiųjų transporto priemonių dalies, palyginti su bendru sunkiųjų transporto priemonių, kurioms taikomos 3 straipsnyje nurodytos sutartys, skaičiumi valstybės narės lygmeniu*

Valstybė narė

Sunkvežimiai (transporto priemonės kategorija: N2 ir N3)

Autobusai (transporto priemonės kategorija: M3)*

 

Nuo … [24 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Nuo … [24 mėnesiai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Liuksemburgas

10 %

15 %

45 %

65 %

Švedija

10 %

15 %

45 %

65 %

Danija

10 %

15 %

45 %

65 %

Suomija

9 %

15 %

41 %

59 %

Vokietija

10 %

15 %

45 %

65 %

Prancūzija

10 %

15 %

43 %

61 %

Jungtinė Karalystė

10 %

15 %

45 %

65 %

Nyderlandai

10 %

15 %

45 %

65 %

Austrija

10 %

15 %

45 %

65 %

Belgija

10 %

15 %

45 %

65 %

Italija

10 %

15 %

45 %

65 %

Airija

10 %

15 %

45 %

65 %

Ispanija

10 %

14 %

45 %

65 %

Kipras

10 %

13 %

45 %

65 %

Мalta

10 %

15 %

45 %

65 %

Portugalija

8 %

12 %

35 %

51 %

Graikija

8 %

10 %

33 %

47 %

Slovėnija

7 %

9 %

28 %

40 %

Čekija

9 %

11 %

41 %

60 %

Estija

7 %

9 %

31 %

43 %

Slovakija

8 %

9 %

34 %

48 %

Lietuva

8 %

9 %

42 %

60 %

Lenkija

7 %

9 %

32 %

46 %

Kroatija

6 %

7 %

27 %

38 %

Vengrija

8 %

9 %

37 %

53 %

Latvija

8 %

9 %

35 %

50 %

Rumunija

6 %

7 %

24 %

33 %

Bulgarija

7 %

8 %

34 %

48 %

* Pusė būtinojo netaršių autobusų dalies tikslo turi būti įgyvendinta perkant nulinės taršos autobusus, kaip apibrėžta 4 straipsnio 5 punkte. Šis reikalavimas pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu sumažinamas iki ketvirtadalio būtinojo tikslo, jeigu daugiau kaip 80 proc. autobusų, įsigytų pagal visas 3 straipsnyje nurodytas sutartis, sudarytas per tą laikotarpį valstybėje narėje, yra dviaukščiai autobusai.“

(1) OL C 262, 2018 7 25, p. 58.
(2) OL C 387, 2018 10 25, p. 70.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 25 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0424).
(4)OL C 262, 2018 7 25, p. 58.
(5)OL C 387, 2018 10 25, p. 70.
(6)2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(7) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(8)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).
(9)2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).
(10)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(11)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(12)2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
(13)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/…, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L …).
(14)+ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS 6/19 (2017/0293(COD)), numerį ir išnašoje įrašyti to reglamento numerį, priėmimo datą, pavadinimą ir nuorodą į OL.
(15)++ OL: prašom tekste įrašyti reglamento, esančio dokumente PE-CONS 6/19 (2017/0293(COD)), numerį.
(16) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1);
(17)2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1).
(18)OL C 298, 2018 8 23, p. 140.
(19)OL C 200, 2014 6 28, p. 1.
(20) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).
(21) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).
(22)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(23)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


Skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimas bendrovių teisėje ***I
PDF 316kWORD 81k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus (COM(2018)0239 – C8-0166/2018 – 2018/0113(COD))
P8_TA-PROV(2019)0428A8-0422/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0239),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį bei 50 straipsnio 2 dalies b, c, f ir g punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0166/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0422/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo taikant bendrovių teisės aktus

P8_TC1-COD(2018)0113


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį ir 50 straipsnio 2 dalies b, c, f ir g punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132(4), inter alia, nustatytos taisyklės dėl atskleidimo ir valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos;

(2)  galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir procesais, kad, įsteigus bendrovę arba tos bendrovės filialą kitoje valstybėje narėje, būtų galima lengviau, greičiau ir laiko bei ekonominiu požiūriais efektyviau pradėti ekonominę veiklą ir teikti išsamią bei prieinamą informaciją apie bendroves, yra viena iš prielaidų efektyviam konkurencingos vidaus rinkos veikimui, modernizavimui ir administracinių procedūrų supaprastinimui, taip pat bendrovių konkurencingumui ir patikimumui užtikrinti;

(3)  siekiant užtikrinti teisines ir administracines sąlygas, atitinkančias naujus globalizacijos ir skaitmeninimo socialinius ir ekonominius iššūkius, nepaprastai svarbu, viena vertus, nustatyti būtinas apsaugos nuo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo priemones ir, kita vertus, siekti tokių tikslų, kaip ekonomikos augimo skatinimas, darbo vietų kūrimas ir investicijų pritraukimas į Sąjungą, nes visa tai būtų ekonominiu ir socialiniu požiūriais naudinga visai visuomenei;

(4)  kalbant apie internetines priemones, kuriomis verslininkams ir bendrovėms sudaroma galimybė palaikyti ryšį su valdžios institucijomis bendrovių teisės klausimais, šiuo metu tarp valstybių narių esama didelių skirtumų. Valstybėse narėse teikiamos e. valdžios paslaugos skiriasi. Vienos valstybės narės teikia internetu visapusiškai prieinamas išsamias ir vartotojui patogias paslaugas, o kitos internetinių sprendimų negali pasiūlyti tam tikrais pagrindiniais bendrovės gyvavimo ciklo etapais. Pavyzdžiui, norint įsteigti bendroves arba registrui pateikti duomenis apie pasikeitusius dokumentus ir informaciją, vienos valstybės narės leidžia tuos veiksmus atlikti tik asmeniškai, kitos – asmeniškai arba internetu, o trečiose juos galima atlikti tik internetu;

(5)  be to, kalbant apie prieigą prie bendrovių informacijos, Sąjungos teisėje nustatyta, kad būtiniausi duomenys visada turi būti teikiamai nemokamai. Tačiau tokios informacijos apimtis lieka ribota. Prieiga prie tokios informacijos skiriasi: vienose valstybėse narėse nemokamai teikiama daugiau informacijos negu kitose, o dėl to padėtis Sąjungoje nėra subalansuota;

(6)  Komisija savo komunikate dėl Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ir komunikate „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ pabrėžė viešojo administravimo įstaigų vaidmenį padedant įmonėms lengviau pradėti veiklą, vykdyti veiklą internetu ir plėsti veiklą kitose valstybėse. ES e. valdžios veiksmų plane konkrečiai pripažįstama, kad svarbu gerinti skaitmeninių priemonių naudojimą, sykiu laikantis reikalavimų, susijusių su bendrovių teise. 2017 m. spalio 6 d. Taline paskelbtoje deklaracijoje dėl e. valdžios valstybės narės taip pat primygtinai ragino dėti daugiau pastangų, kad Sąjungoje būtų sukurtos efektyvios, į naudotoją orientuotos elektroninės procedūros;

(7)  2017 m. birželio mėn. ėmė veikti valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema, tuo gerokai palengvinant tarpvalstybinę prieigą prie bendrovių informacijos Sąjungoje ir leidžiant valstybių narių registrams tarpusavyje palaikyti elektroninį ryšį vykdant tam tikras tarpvalstybines poveikio bendrovėms turinčias operacijas;

(8)  kad steigti bendroves ir registruoti jų filialus ▌būtų lengviau, o tų procesų išlaidos, trukmė ir su jais susijusi administracinė našta būtų mažesnės, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(5), reikėtų nustatyti tvarką, kurią taikant visas bendrovių steigimo ir filialų registravimo procedūras būtų galima atlikti internetu. Šia direktyva bendrovės neturėtų būti įpareigojamos naudoti tokių procedūrų. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti, kad kai kurios arba visos internetinės procedūros būtų privalomos. Šiuo metu su steigimo ir registravimo procedūromis susijusios išlaidos patiriamos ir našta užkraunama ne vien dėl administracinių mokesčių už bendrovės steigimą ar filialo registravimą, bet ir dėl kitų reikalavimų, dėl kurių ilgiau užtrunka visas procesas, ypač kai reikalaujama, kad pareiškėjas ▌atvyktų fiziškai. Be to, informacija apie tokias procedūras turėtų būti teikiama internetu ir nemokamai;

(9)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724(6), kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, nustatomos bendrosios taisyklės dėl vidaus rinkos veikimui svarbios informacijos teikimo, procedūrų atlikimo ir pagalbos paslaugų teikimo internetu. Šia direktyva nustatomos specialios taisyklės dėl į minėto reglamento taikymo sritį neįtrauktų ribotos atsakomybės bendrovių steigimo, filialų registravimo ir bendrovių bei filialų dokumentų ir informacijos teikimo (toliau – internetinės procedūros). Visų pirma valstybės narės turėtų teikti konkrečią informaciją apie šioje direktyvoje nustatytas internetines procedūras ir steigimo dokumentų pavyzdžius (šablonus) interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus;

(10)  sudarius galimybę visas bendrovių steigimo ir filialų registravimo bei dokumentų ir informacijos teikimo procedūras atlikti internetu, ryšius su valstybių narių kompetentingomis institucijomis bendrovės galėtų palaikyti skaitmeninėmis priemonėmis. Kad padidintų pasitikėjimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai ir tarpvalstybiniai naudotojai galėtų naudotis saugiomis elektroninės atpažinties priemonėmis ir patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014. Be to, kad būtų galima užtikrinti tarpvalstybinę elektroninę atpažintį, valstybės narės turėtų sukurti elektroninės atpažinties schemas, kuriose būtų įdiegtos patvirtintos elektroninės atpažinties priemonės. Tokios nacionalinės schemos būtų naudojamos kaip pagrindas kitoje valstybėje narėje išduotoms elektroninės atpažinties priemonėms pripažinti. Siekiant, kad tarpvalstybiniais atvejais būtų užtikrintas aukštas patikimumo lygis, reikėtų pripažinti tik tas elektroninės atpažinties priemones, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014(7) 6 straipsnį. ▌Bet kuriuo atveju pagal šią direktyvą valstybės narės turėtų būti įpareigojamos leisti bendroves steigti, filialus registruoti bei dokumentus ir informaciją teikti internetu pareiškėjams, kurie yra Sąjungos piliečiai, tik pripažįstant jų elektroninės atpažinties priemones. Valstybės narės turėtų nustatyti būdą, kuriuo jų pripažįstamos atpažinties priemonės, įskaitant tas, kurios nepatenka į Reglamentą (ES) Nr. 910/2014, būtų skelbiamos viešai;

(11)  valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nuožiūra nuspręsti, kuris asmuo ar asmenys pagal nacionalinę teisę turėtų būti laikomi pareiškėjais internetinių procedūrų tikslais, su sąlygą, kad tai neriboja šios direktyvos taikymo srities ir tikslo;

(12)  kad bendrovėms būtų paprasčiau taikyti internetines procedūras, valstybių narių registrai turėtų užtikrinti, kad taisyklės, susijusios su mokesčiais už šia direktyva nustatomas internetines procedūras, būtų skaidrios ir taikomos nediskriminuojant. Tačiau taisyklių, susijusių su mokesčiais, skaidrumo reikalavimas neturėtų daryti poveikio laisvei sudaryti sutartis, kai taikoma, tarp pareiškėjų ir asmenų, teikiančių jiems pagalbą bet kuriuo internetinių procedūrų etapu, įskaitant laisvę derėtis dėl tinkamos kainos už tokias paslaugas;

(13)  registrų taikomi mokesčiai už internetines procedūras turėtų būti apskaičiuojami atsižvelgiant į išlaidas už susijusias paslaugas. Tokie mokesčiai taip pat galėtų apimti išlaidas, inter alia, už smulkias nemokamai suteiktas paslaugas. Apskaičiuodamos jų dydį, valstybės narės turėtų turėti galimybę atsižvelgti į visas išlaidas, susijusias su atliekamomis internetinėmis procedūromis, įskaitant dėl jų patirtas pridėtines išlaidas. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti fiksuoto dydžio mokesčius ir neribotam laikotarpiui nustatyti tokių mokesčių sumą su sąlyga, kad jos reguliariai tikrins, ar tokie mokesčiai ir toliau neviršija vidutinių susijusių paslaugų išlaidų. Mokesčiai už internetines procedūras, kuriuos valstybėse narėse taiko registrai, neturėtų viršyti už tokių paslaugų teikimą susigrąžinamų išlaidų. Be to, kai už procedūros baigimą reikalaujama susimokėti, atlikti mokėjimą turėtų būti įmanoma naudojantis plačiai prieinamomis tarpvalstybinėmis mokėjimo paslaugomis, pavyzdžiui, kredito kortelėmis ir banko pavedimais;

(14)  valstybės narės turėtų padėti asmenims, norintiems įsteigti bendrovę ar įregistruoti filialą, glaustai ir naudotojams lengvai suprantamu būdu teikdamos konkrečią informaciją naudodamosi bendraisiais skaitmeniniais vartais ir, kai taikoma, e. teisingumo portalu apie ribotos atsakomybės bendrovių steigimo, filialų registravimo bei dokumentų ir informacijos teikimo procedūras ir reikalavimus, taisykles, susijusias su direktorių nušalinimu, ir bendrovių administravimo, valdymo ir priežiūros organų įgaliojimų ir atsakomybės aprašymą;

(15)  visas bendrovių steigimo procedūras turėtų būti įmanoma atlikti internetu. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama riboti tam tikrų tipų ribotos atsakomybės bendrovių, nurodytų šioje direktyvoje, steigimą internetu atsižvelgiant į kitų tipų bendrovių steigimo sudėtingumą nacionaliniuose teisės aktuose. ▌Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų nustatyti išsamias steigimo internetu taisykles. Turėtų būti sudaryta galimybė įsteigti bendrovę internetu, dokumentus ar informaciją pateikiant elektroniniu formatu, nedarant poveikio valstybių narių materialiniams ir procedūriniams reikalavimams, įskaitant reikalavimus, susijusius su teisinėmis steigimo dokumentų rengimo procedūromis ir su pateiktų dokumentų ar informacijos autentiškumu, tikslumu, patikimumu, teisingumu bei tinkama teisine forma. Tačiau dėl tų materialinių ir procedūrinių reikalavimų internetinės procedūros, visų pirma bendrovės įsteigimo internetu ir filialo registracijos internetu procedūros, neturėtų tapti neįmanomos. Kai dokumentų elektroninių kopijų gavimas laikantis valstybių narių reikalavimų techniškai neįmanomas, išimties tvarka galėtų būti prašoma pateikti dokumentus popierine forma;

(16)   kai visi bendrovės steigimui internetu būtini formalumai sutvarkomi, įskaitant reikalavimą, kad bendrovė teisingai pateiktų visus dokumentus ir informaciją, įsteigimas internetu kreipiantis į bet kurią instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, turėtų vykti sparčiai. Tačiau tais atvejais, kai kyla abejonių dėl to, kaip sutvarkomi būtini formalumai, įskaitant susijusius su pareiškėjo tapatybe, bendrovės pavadinimo teisėtumu, direktoriaus nušalinimu arba bet kurios kitos informacijos ar dokumento atitiktimi teisiniams reikalavimas, arba kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo, steigimas internetu gali užtrukti ilgiau ir institucijoms nustatytas terminas neturėtų prasidėti tol, kol tokie formalumai nesutvarkomi. Bet kuriuo atveju, kai galimybių baigti procedūrą per nustatytus terminus nėra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pareiškėjui būtų pranešta apie bet kokio vėlavimo priežastis.

(17)  Siekdamos užtikrinti bendrovės įsteigimą ar filialo įregistravimą internetu laiku, valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad steigimas arba registracija nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš baigiant tokį steigimą arba registraciją, nebent tai būtų nustatyta nacionalinėje teisėje, siekiant užtikrinti tam tikros veiklos tinkamą priežiūrą. Atvejai, kuriais bendrovėms ar filialams neleidžiama vykdyti tam tikros veiklos be licencijos arba leidimo, po steigimo ar registracijos turėtų būti reglamentuojami nacionaline teise;

(18)  siekiant padėti įmonėms, ypač MVĮ, įsisteigti, turėtų būti suteikta galimybė steigiant privačią ribotos atsakomybės bendrovę naudotis šablonais, kurie turėtų būti prieinami internete. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokie šablonai galėtų būti naudojami steigimui internetu, ir turėtų turėti galimybę savo nuožiūra nustatyti jų teisinę vertę. Tokiuose šablonuose galėtų būti pateiktas iš anksto pagal nacionalinę teisę apibrėžtų alternatyvų sąrašas. Pareiškėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudotis šablonais, ar steigiant bendrovę naudotis specialiais steigimo dokumentais, tad valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti šablonus ir kitų tipų bendrovėms;

(19)  siekiant gerbti esamas valstybių narių bendrovių teisės tradicijas, svarbu leisti valstybėms narėms lanksčiai spręsti, kaip sukurti sistemą, kad bendrovių steigimas, filialų registravimas bei dokumentų ir informacijos teikimas, įskaitant kai tai susiję su notarų ar teisininkų dalyvavimu bet kuriame tokių internetinių procedūrų etape, veiktų vien internetu. Pagal šią direktyvą nereglamentuojami internetinių procedūrų klausimai turėtų būti ir toliau reglamentuojami pagal nacionalinę teisę;

(20)  be to, siekiant kovoti su sukčiavimu ir bendrovių užgrobimu bei numatyti nacionaliniuose registruose saugomų dokumentų ir informacijos patikimumo ir teisingumo apsaugos priemones, nuostatos dėl šioje direktyvoje numatytų internetinių procedūrų turėtų apimti ir bendrovę steigti ar filialą registruoti arba dokumentus ir informaciją pateikti norinčių asmenų tapatybės ir veiksnumo kontrolės priemones. Ta kontrolė galėtų būti vykdoma atliekant teisėtumo patikrinimą, kurio reikalaujama kai kuriose valstybėse narėse. Kurti ir tvirtinti priemones bei metodus, kuriais būtų vykdoma ta kontrolė, turėtų būti palikta valstybėms narėms. ▌Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad bet kuriuo internetinių procedūrų etapu dalyvautų notarai arba teisininkai. Tačiau jų dalyvavimas neturėtų būti kliūtis visą ▌procedūrą užbaigti internetu;

(21)  kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užkertant kelią netinkamam tapatybės naudojimui ar pakeitimui arba užtikrinant veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių laikymąsi, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus imtis priemonių, tarp jų – reikalauti ▌, kad pareiškėjas ▌fiziškai atvyktų į bet kurią valstybės narės, kurioje ketinama steigti bendrovę arba registruoti filialą, instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus. Tačiau fizinio atvykimo neturėtų būti reikalaujama sistemingai, o tik tam tikrais atvejais, kai yra priežasčių įtarti pareiškėjų tapatybės klastojimo arba veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių nesilaikymo atvejį. ▌Toks įtarimas ▌turėtų būti grindžiamas ▌institucijoms arba asmenims ar įstaigoms, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems vykdyti tokio pobūdžio kontrolę, prieinama informacija. Tais atvejais, kai reikalaujama atvykti fiziškai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kuriuos kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu. Veiksnumo samprata turėtų būti suprantama kaip apimanti gebėjimą veikti;

(22)  valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama savo kompetentingoms institucijoms, asmenims ar įstaigoms sudaryti sąlygas patikrinti, ar laikomasi visų bendrovės steigimo sąlygų, taikant papildomą elektroninę tapatybės, veiksnumo ir teisėtumo kontrolę. Tokia kontrolė, inter alia, galėtų apimti vaizdo konferencijas arba kitus internetinius būdus garso ir vaizdo ryšiui tikruoju laiku užtikrinti;

(23)  siekiant užtikrinti visų ryšį su bendrovėmis palaikančių asmenų apsaugą, valstybės narės turėtų turėti galimybę užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokio pobūdžio piktnaudžiavimui atsisakydamos skirti asmenį bendrovės direktoriumi ne tik ankstesnio to asmens elgesio jų teritorijoje, bet, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, ir kitų valstybių narių pateiktos informacijos pagrindu. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama prašyti informacijos iš kitų valstybių narių. Atsakymą galėtų sudaryti informacija apie galiojantį nušalinimą arba kita informacija, svarbi nušalinimo prašymą gavusioje valstybėje narėje požiūriu. Prašyti tokios informacijos ▌turėtų būti įmanoma naudojantis registrų sąveikos sistema. Tuo požiūriu valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nuožiūra spręsti dėl geriausio šios informacijos rinkimo būdo – ar tai būtų reikiamos informacijos rinkimas iš bet kurių registrų ar kitų vietų, kur ji saugoma pagal jų nacionalinę teisę, ar specialių registrų arba specialių skirsnių verslo registruose sukūrimas. Jei prireikia papildomos informacijos, pavyzdžiui, dėl nušalinimo laikotarpio ir pagrindų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ją pateikti naudojantis visomis prieinamomis keitimosi informacija sistemomis pagal nacionalinę teisę. Tačiau šia direktyva neturėtų būti sukuriama pareiga tokios informacijos prašyti kiekvienu atveju. Be to, galimybė atsižvelgti į informaciją apie nušalinimą kitoje valstybėje narėje neturėtų įpareigoti valstybių narių pripažinti kitose valstybėse narėse galiojančių nušalinimų;

(24)  siekiant užtikrinti visų ryšį su bendrovėmis ar filialais palaikančių asmenų apsaugą ir užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokio pobūdžio piktnaudžiavimui, svarbu, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų patikrinti, ar direktoriumi ketinamam skirti asmeniui nėra uždrausta eiti direktoriaus pareigas. Tuo tikslu kompetentingos institucijos, naudodamosi verslo registrų sąveikos sistema, turėtų nustatyti ir tai, ar konkretus asmuo įtrauktas į kurį nors direktorių nušalinimo požiūriu svarbų kitos valstybės narės registrą. Tokie asmens duomenys registrų ir institucijų arba asmenų ar įstaigų, pagal nacionalinę teisę įgaliotų nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, neturėtų būti saugomi ilgiau negu būtina asmens tinkamumui būti paskirtam direktoriumi įvertinti. Nežiūrint į tai, saugoti tokią informaciją ilgesniu laikotarpiu minėtiesiems subjektams gali tekti galimos neigiamo sprendimo peržiūros tikslu. Bet kuriuo atveju saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti nacionalinėmis taisyklėmis nustatyto laikotarpio asmens duomenims, susijusiems su bendrovės steigimu ar filialo registravimu arba atitinkamu dokumentų ir informacijos pateikimu, saugoti;

(25)  su bendrovių steigimu ir filialų registravimu internetu susijusiais įpareigojimais, numatytais šioje direktyvoje, neturėtų būti daromas poveikis kitiems, ne bendrovių teisės srities formalumams, kuriuos bendrovė turi sutvarkyti, kad galėtų pradėti veiklą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

(26)  kaip ir bendrovių steigimo ir filialų registravimo internetu atveju, siekiant sumažinti bendrovių išlaidas ir naštą, per bendrovės gyvavimo ciklą visus dokumentus ir informaciją nacionaliniams registrams taip pat turėtų būti galima pateikti internetu. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę savo nuožiūra leisti ▌teikti dokumentus ir informaciją kitomis priemonėmis, įskaitant popierine forma. Be to, bendrovių informacija turėtų būti atskleidžiama, tą informaciją viešai paskelbiant tuose nacionaliniuose registruose, nes dabar jie susieti tarpusavyje ir veikia kaip visapusiškas informacijos punktas naudotojams. Kad nesutriktų esamų atskleidimo būdų taikymas, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę rinktis, ar nacionaliniame leidinyje paskelbti visą bendrovės informaciją ar jos dalį, tuo pat metu užtikrinant, kad registras elektroniniu būdu siųstų informaciją nacionaliniam leidiniui. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms, susijusioms su registro teisine verte ir nacionalinio leidinio vaidmeniu;

(27)  siekdamos palengvinti nacionaliniuose registruose saugomos informacijos paiešką ir keitimąsi ja su kitomis sistemomis, valstybės narės turėtų ▌užtikrinti, kad, pasibaigus reikiamam perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui, visi dokumentai ir informacija, kurie yra teikiami bet kuriai institucijai arba bet kuriam asmeniui ar bet kuriai įstaigai, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, atliekant šioje direktyvoje numatytas internetines procedūras, registruose galėtų būti saugomi kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu. Tai reiškia, kad rinkmenos formatas turėtų būti tokios struktūros, kad programinės įrangos programos galėtų lengvai atpažinti, pripažinti ir išgauti konkrečius duomenis bei jų vidaus struktūrą. Reikalavimas užtikrinti, kad naudojamas paiešką atlikti leidžiantis dokumentų ir informacijos formatas neturėtų apimti skenuojamų parašų ar kitokių duomenų, kurie netinkami dėl to, kad negali būti skaitomi kompiuterio. Kadangi dėl to galėtų būti reikalinga keisti esamas valstybių narių informacines sistemas, šio reikalavimo perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti ilgesnis;

(28)  siekiant sumažinti bendrovių išlaidas ir administracinę naštą bei procedūrų trukmę, valstybės narės, taikydamos bendrovių teisę, turėtų laikytis vienkartinio informacijos pateikimo principo, kuris nustatytas Sąjungoje, kaip rodo, inter alia, Reglamentas (ES) 2018/1724, Europos Komisijos e. valdžios veiksmų planas ar Talino deklaracija dėl e. valdžios. Vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymas reiškia, kad iš bendrovių nereikalaujama, kad tą pačią informaciją valdžios institucijoms jos teiktų daugiau nei kartą. Pavyzdžiui, bendrovės neturėtų teikti tos pačios informacijos ir nacionaliniam registrui, ir nacionaliniam leidiniui. Atvirkščiai, registras turėtų pateikti informaciją, kuri jau buvo tiesiogiai pateikta nacionaliniam leidiniui. Panašiai, jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje ir nori įregistruoti filialą kitoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę pasinaudoti prieš tai registrui pateiktais dokumentais ar informacija. Be to, jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje, bet jos filialas yra kitoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę teikti duomenis apie tam tikrus bendrovės informacijos pasikeitimus tik tam registrui, kuriame įregistruota bendrovė, nereikalaujant tos pačios informacijos teikti registrui, kuriame įregistruotas filialas. Vietoj to registras, kuriame įregistruota bendrovė, ir registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamiesi registrų sąveikos sistema, turėtų elektroniniu būdu keistis informacija, pavyzdžiui, apie bendrovės pavadinimo arba registruotos buveinės pasikeitimą;

(29)  siekiant užtikrinti, kad apie bendroves Sąjungoje būtų teikiama nuosekli ir naujausia informacija, ir dar labiau padidinti skaidrumą, nacionaline teise turėtų būti suteikiama galimybė naudojantis registrų sąveikos sistema keistis į valstybių narių registrus įtraukta informacija apie visų tipų įregistruotas bendroves. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę per tą registrų sąveikos sistemą teikti elektronines dokumentų kopijas ir informaciją apie kitų tipų bendroves;

(30)  siekiant užtikrinti skaidrumą, apsaugoti darbuotojų, kreditorių ir mažumos akcininkų interesus bei skatinti pasitikėjimą verslo sandoriais, įskaitant vidaus rinkoje sudaromus tarpvalstybinio pobūdžio sandorius, svarbu, kad investuotojai, suinteresuotosios šalys, verslo partneriai ir institucijos galėtų nesunkiai gauti bendrovių informacijos. Kad ta informacija būtų labiau prieinama, visose valstybėse narėse daugiau informacijos turėtų būti teikiama nemokamai. Prie tokios informacijos reikėtų priskirti ▌bendrovės ▌statusą ir informaciją apie jos filialus kitose valstybėse narėse bei informaciją apie asmenis, kurie kaip organas ar bet kokio tokio organo nariai yra įgalioti bendrovei atstovauti. Be to, visų dokumentų ir informacijos, kurią bendrovė atskleidė popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis, arba jų dalies kopijos gavimo kaina neturėtų viršyti jų administracinių išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas, su sąlyga, kad kaina nėra neproporcinga atsižvelgiant į informaciją, kurią siekiama gauti;

(31)  šiuo metu valstybės narės gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Tačiau Komisija neturi galimybių prie registrų sąveikos sistemos prijungti kitų suinteresuotųjų šalių. Kad kitos suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti registrų sąveikos sistema ir užtikrinti, kad jų sistemose būtų saugoma tiksli, naujausia ir patikima informacija apie bendroves, Komisijai turėtų būti leidžiama kurti papildomus prieigos punktus. Tokiais prieigos punktais turėtų būti laikomos Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų sukurtos ir valdomos sistemos, skirtos savo administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti;

(32)  siekiant padėti vidaus rinkoje įsteigtoms bendrovėms lengviau plėsti savo verslo veiklą kitose valstybėse, jos turėtų turėti galimybę filialus steigti ir registruoti internetu kitose valstybėse narėse. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti filialų registracijos bei dokumentų ir informacijos teikimo internetu galimybę panašiai, kaip ir bendrovių atveju, taip padedant mažinti išlaidas, kartu mažinant administracinę naštą ir su tarpvalstybine plėtra susijusių formalumų tvarkymo trukmę;

(33)  registruodamos kitoje valstybėje narėje įregistruotos bendrovės filialą, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudodamos registrų sąveikos sistema patikrinti tam tikrą informaciją apie bendrovę. Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai filialas kurioje nors valstybėje narėje uždaromas, tos valstybės narės registras per registrų sąveikos sistemą turėtų informuoti valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrą apie tokį uždarymą ir abu registrai turėtų įtraukti šią informaciją;

(34)  siekiant užtikrinti Sąjungos ir nacionalinės teisės nuoseklumą, reikėtų išbraukti nuostatą dėl Ryšių komiteto, kurio nebėra, ir atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I ir II prieduose nustatytus bendrovių tipus;

(35)  siekiant užtikrinti, kad į valstybių narių ir Sąjungos teisės aktus ateityje būtų galima įtraukti su bendrovių tipais susijusius pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I, II ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų sąrašą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)  šios direktyvos nuostatos, įskaitant bendrovių registracijos pareigas, neturi poveikio nacionalinei teisei, susijusiai su valstybių narių mokesčių priemonėmis ar jų teritoriniu ir administraciniu suskirstymu;

(37)  šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galioms atmesti prašymus steigti bendroves ir registruoti filialus sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejais bei valstybėms narėms vykdant tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmus – taip pat ir dalyvaujant policijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Poveikis neturėtų būti daromas ir kitoms pareigoms pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant grindžiamas kova su pinigų plovimu, kova su teroristų finansavimu bei tikrosios nuosavybės taisyklėmis. Ši direktyva neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849(9), kuria vadovaujantis kovojama su pinigų plovimo ar teroristų finansavimo keliamomis grėsmėmis, nuostatoms, visų pirma pareigoms, susijusioms su tinkamų deramo klientų tikrinimo priemonių taikymu atsižvelgiant į rizikos lygį ir su bet kurio sukurto naujo subjekto tikrojo savininko nustatymu ir užregistravimu jo įsteigimo valstybėje narėje;

(38)  ši direktyva turėtų būti taikoma laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų ir užtikrinant privatumo ir asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose. Bet koks fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turi būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(10);

(39)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(11) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2018 m. liepos 26 d.;

(40)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti daugiau skaitmeninių sprendimų vidaus rinkoje veikiančioms bendrovėms, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, o dėl masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(41)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(12) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(42)  atsižvelgiant į nacionalinių sistemų pakeitimų, kuriuos būtina atlikti siekiant užtikrinti šios direktyvos nuostatų laikymąsi, sudėtingumą ir į tai, kad šiuo metu tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimu bendrovių teisės srityje, tinkama numatyti, kad valstybės narės, kurios susiduria su ypač dideliais sunkumais į nacionalinę teisę perkeldamos kai kurias šios direktyvos nuostatas, turėtų turėti galimybę pranešti Komisijai, kad norėtų pasinaudoti galimybe pratęsti atitinkamą įgyvendinimo laikotarpį iki vienų metų. Valstybės narės turėtų nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių prašo tokio pratęsimo;

(43)  Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalimi, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir ES pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti. Valstybės narės turėtų padėti atlikti tą vertinimą pateikdamos Komisijai joms prieinamus duomenis apie tai, kaip bendrovių steigimas internetu veikia praktiškai, pavyzdžiui, duomenis apie steigimo internetu atvejų skaičių, apie atvejų, kai buvo naudojami šablonai arba kai buvo reikalaujama atvykti fiziškai, skaičių ir apie vidutinę steigimo internetu trukmę bei išlaidas;

(44)  turėtų būti surinkta informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, palyginti su ja siekiamu tikslu, ir atlikti vertinimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalį;

(45)  todėl Direktyvą (ES) 2017/1132 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnyje po antros įtraukos įterpiama ši įtrauka:"

„– bendrovių steigimo internetu, filialų registravimo internetu ir bendrovių bei filialų dokumentų ir informacijos teikimo internetu taisyklių,“;

"

2)  I antraštinės dalies III skyriaus antraštė pakeičiama taip:"

„Internetinės procedūros (steigimas, registravimas ir teikimas), atskleidimas ir registrai“;

"

3)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

„13 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje ir 1A skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, dėl I ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų.“;

"

4)  įterpiami šie straipsniai:"

„13a straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

   1) elektroninės atpažinties priemonės – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 ▌3 straipsnio 2 punkte apibrėžtos elektroninės atpažinties priemonės *;
   2) elektroninės atpažinties schema – Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta elektroninės atpažinties schema;
   3) elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims tvarkyti, įskaitant skaitmeninį glaudinimą, ir saugoti, kuria naudojantis informacija iš pradžių siunčiama ir gaunama jos paskirties vietoje; ta informacija iki galo perduodama, perteikiama ir priimama valstybių narių nustatytu būdu;
   4) steigimasvisas bendrovės įsteigimo vadovaujantis nacionaline teise procesas, įskaitant bendrovės steigimo dokumento parengimą ir visus veiksmus, būtinus bendrovei į registrą įtraukti;
   5) filialo registravimas – procesas, kurio metu atskleidžiami su valstybėje narėje atidarytu nauju filialu susiję dokumentai ir informacija;
   6) šablonas – valstybių narių pagal nacionalinės teisės aktus parengtas bendrovės steigimo dokumento pavyzdys, naudojamas bendrovę steigiant internetu pagal 13g straipsnį.

13b straipsnis

Atpažinties priemonių pripažinimas, kai procedūros atliekamos internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydami šiame skyriuje nurodytas internetines procedūras, pareiškėjai, kurie yra Sąjungos piliečiai, galėtų naudoti šias elektroninės atpažinties priemones:

   a) pagal savo valstybės narės patvirtintą elektroninės atpažinties schemą išduotas elektroninės atpažinties priemones;
   b) kitoje valstybėje narėje išduotas ir tarpvalstybinio tapatumo nustatymo tikslais pripažįstamas elektroninės atpažinties priemones, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnyje.

2.  Valstybės narės gali atsisakyti pripažinti elektronines atpažinties priemones, jei tų elektroninės atpažinties priemonių patikimumo lygiai neatitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3.  Visos valstybių narių pripažįstamos atpažinties priemonės yra viešai prieinamos.

4.  Kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užkertant kelią netinkamam tapatybės naudojimui ar pakeitimui, valstybės narės, siekdamos patikrinti pareiškėjo tapatybę, gali imtis priemonių ir reikalauti, kad tas pareiškėjas fiziškai atvyktų į bet kurią instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti su šiame skyriuje nurodomomis internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, įskaitant klausimus dėl bendrovės steigimo dokumentų parengimo. Valstybės narės užtikrina, kad fizinio pareiškėjo atvykimo būtų galima reikalauti tik tam tikrais atvejais, kai esama priežasčių įtarti tapatybės klastojimo atvejį, ir kad bet kuriuos kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu.

13c straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl internetinių procedūrų

1.  Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisės aktams, pagal kuriuos, atsižvelgiant į valstybių narių teisines sistemas ir teisines tradicijas, skiriama bet kuri institucija arba bet kuris asmuo ar bet kuri įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovių steigimu internetu, filialų registravimu internetu bei dokumentų ir informacijos teikimu internetu susijusius klausimus.

2.  Šia direktyva taip pat nedaromas poveikis nacionalinėje teisėje nustatytoms procedūroms ir reikalavimams, įskaitant susijusius su teisinėmis steigimo dokumentų rengimo procedūromis, su sąlyga, kad bendrovės steigimas internetu, nurodytas 13g straipsnyje, ir filialų registravimas internetu, nurodytas 28a straipsnyje, bei dokumentų ir informacijos teikimas internetu, nurodytas 13j ir 28b straipsniuose, yra įmanomi.

3.  Pagal taikomą nacionalinę teisę numatyti teikiamų dokumentų ar informacijos autentiškumo, tikslumo, patikimumo, teisingumo ir tinkamos teisinės formos reikalavimai taikant šią direktyvą lieka nepakitę su sąlyga, kad bendrovių steigimas internetu, nurodytas 13g straipsnyje, ir filialų registravimas internetu, nurodytas 28a straipsnyje, bei dokumentų ir informacijos teikimas internetu, nurodytas 13j ir 28b straipsniuose, yra įmanomi.

13d straipsnis

Mokesčiai už internetines procedūras

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje nurodytoms internetinėms procedūroms taikomos mokesčių taisyklės būtų skaidrios ir taikomos nediskriminuojant.

2.  Mokesčiai už internetines procedūras, kuriuos taiko 16 straipsnyje nurodyti registrai, ▌negali viršyti susigrąžintų tokių paslaugų teikimo išlaidų.

13e straipsnis

Mokėjimai

Jeigu, norint užbaigti šiame skyriuje nustatytą procedūrą, reikia sumokėti mokestį, valstybės narės užtikrina, kad tą mokestį būtų galima sumokėti naudojantis plačiai prieinama valstybėje narėje įsisteigusios finansinės įstaigos arba mokėjimo paslaugų teikėjo teikiama mokėjimo internetu paslauga, kuri gali būti naudojama tarpvalstybiniams mokėjimams atlikti ir kuri leidžia nustatyti mokestį sumokėjusio asmens tapatybę.

13f straipsnis

Informacijos reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad registracijos portaluose ar interneto svetainėse, prieinamose naudojantis bendraisiais skaitmeniniais vartais, nemokamai ir bent kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų, būtų teikiama glausta ir naudotojui patogi informacija, kuri padėtų steigiant bendroves ir registruojant filialus. Ši informacija turi apimti bent:

   a) bendrovių steigimo taisykles, įskaitant 13g ir 13j straipsniuose nurodytas internetines procedūras, ir reikalavimus, susijusius su šablonų naudojimu ir kitais steigimo dokumentais, asmenų tapatybės nustatymu, kalbų naudojimu bei taikomais mokesčiais;
   b) filialų registracijos taisykles, įskaitant 28a ir 28b straipsniuose nurodytas internetines procedūras, ir reikalavimus, susijusius su dokumentų ▌registravimu, asmenų tapatybės nustatymu bei kalbų naudojimu;
   c) taikomų taisyklių, kaip tampama bendrovės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nariu, įskaitant taisyklių, susijusių su direktorių nušalinimu ir institucijomis ar įstaigomis, kurios atsakingos už informacijos apie nušalintus direktorius saugojimą, aprašymą;

   d) bendrovės ▌administravimo, valdymo ir priežiūros organų įgaliojimų ir atsakomybės, įskaitant ▌įgaliojimus atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, aprašymą.

________________________________

* 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).“;

"

5)  I antraštinės dalies III skyriuje įterpiamas šis skirsnis:"

„1A skirsnis

Steigimas internetu, teikimas internetu ir atskleidimas

13g straipsnis

Bendrovių steigimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir šio straipsnio 8 dalies nuostatų, bendrovės galėtų būti steigiamos vien internetu ir kad pareiškėjams ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią ▌instituciją, pas jokį ▌asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti bet kokius bendrovių steigimo internetu klausimus, įskaitant bendrovės steigimo dokumentų parengimą.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nevykdyti kitų, į IIA priedą neįtrauktų, tipų bendrovių steigimo internetu procedūrų ▌.

2.  Valstybės narės nustato išsamias bendrovių steigimo internetu taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su 13h straipsnyje nurodytų šablonų naudojimu ir bendrovei steigti reikalingais dokumentais ir informacija. Pagal tas taisykles valstybės narės užtikrina, kad bendrovė internetu galėtų būti įsteigiama dokumentus ar informaciją pateikiant elektroniniu būdu, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas.

3.  2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

   a) procedūros, kuriomis užtikrinama, kad pareiškėjai turėtų reikiamą veiksnumą ir būtų įgalioti atstovauti bendrovei;
   b) priemonės pareiškėjų tapatybei patikrinti, kaip nustatyta 13b straipsnyje;
   c) reikalavimai, kad pareiškėjai naudotųsi Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis;
   d) procedūros bendrovės veiklos objekto teisėtumui patikrinti, jeigu tokie patikrinimai numatyti pagal nacionalinę teisę;
   e) procedūros bendrovės pavadinimo teisėtumui patikrinti, jeigu tokie patikrinimai numatyti pagal nacionalinę teisę;
   f) procedūros direktorių skyrimui patikrinti.

4.  2 dalyje nurodytose taisyklėse taip pat gali būti nustatomi šie dalykai, visų pirma:

   a) procedūros bendrovės steigimo dokumentų teisėtumui užtikrinti, įskaitant patikrinimą, ar teisingai naudojamasi šablonais;
   b) pasekmės, kai bet kurios valstybės narės kompetentinga institucija nušalina direktorių;
   c) ▌notaro arba bet kurio kito asmens ar įstaigos, pagal nacionalinę teisę įgaliotų nagrinėti bet kokius bendrovės steigimo internetu klausimus, dalyvavimas;
   d) steigimo internetu netaikymas atvejais, kai bendrovės akcinis kapitalas apmokamas įnašais natūra.

5.  Valstybės narės pasirūpina, kad bendrovės steigimas internetu nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš bendrovės registraciją, nebent tokia sąlyga yra būtina nacionalinės teisės aktuose nustatytai tam tikros veiklos tinkamai priežiūrai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pagal bendrovės steigimo procedūrą reikia apmokėti bendrovės akcinį kapitalą, ▌tokį mokėjimą būtų galima atlikti internetu, vadovaujantis 13e straipsniu, į Sąjungoje veikiančiame banke atidarytą sąskaitą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tokio mokėjimo įrodymą būtų galima pateikti ir internetu.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad steigimas internetu būtų baigtas per penkias darbo dienas, kai bendrovę steigia išimtinai fiziniai asmenys, kurie naudoja 13h straipsnyje nurodytus šablonus, arba kitais atvejais – per dešimt darbo dienų – nuo vėliausio iš šių įvykių:

   a) visų steigimui internetu būtinų formalumų sutvarkymo, įskaitant, kai institucija arba ▌asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovės steigimu susijusius klausimus, gauna visus nacionalinės teisės nuostatas atitinkančius dokumentus ir informaciją, dienos;
   b) registracijos mokesčio sumokėjimo, akcinio kapitalo apmokėjimo pinigais arba akcinio kapitalo apmokėjimo įnašu natūra, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose, dienos.

Jeigu baigti procedūros per šioje dalyje nurodytus terminus neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų ▌pranešta apie vėlavimo priežastis.

8.  Kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užtikrinant veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių laikymąsi, bet kuri institucija arba asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovės steigimu internetu susijusius klausimus, įskaitant steigimo dokumento parengimą, gali prašyti pareiškėjo atvykti fiziškai. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais fizinio pareiškėjo atvykimo būtų galima reikalauti tik tam tikrais atvejais, kai esama priežasčių įtarti, jog nesilaikoma 3 dalies a punkte nurodytų taisyklių. Valstybės narės užtikrina, kad, nepaisant to, visus kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu.

13h straipsnis

Bendrovių steigimo internetu šablonai

1.  Registracijos portaluose arba interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus, valstybės narės pateikia IIA priede išvardytų tipų bendrovėms skirtus šablonus. Valstybės narės gali pasirūpinti, kad internetu būtų prieinami ir kitų tipų bendrovių steigimo šablonai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šablonus pareiškėjai galėtų naudoti vykdydami 13g straipsnyje nurodytą steigimo internetu procedūrą. Jeigu naudodami tuos šablonus pareiškėjai laikosi 13g straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų taisyklių ▌, laikoma, kad 10 straipsnyje nustatytas reikalavimas parengti ir patvirtinti reikiamos teisinės formos bendrovės steigimo dokumentus, kai nėra nustatyta prevenciškai taikoma administracinė ar teisminė kontrolė, yra įvykdytas.

Šia direktyva nedaromas poveikis jokiam reikalavimui pagal nacionalinę teisę parengti steigimo dokumentus tinkama teisine forma, jei yra galimybė įsteigti bendrovę internetu, kaip nurodyta 13g straipsnyje.

3.  Valstybės narės šablonus pateikia bent viena oficialiąja Sąjungos kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų. Šablonai, prieinami kitomis kalbomis, t. y. ne oficialiąja atitinkamos valstybės narės kalba ar kalbomis, naudojami tik informacijai, nebent ta valstybė narė nuspręstų, kad bendrovę taip pat galima įsteigti naudojantis tomis kitomis kalbomis parengtais šablonais.

4.  Šablonų turinys reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais.

13i straipsnis

Nušalinti direktoriai

1.  ▌Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos direktorių nušalinimo taisyklės. Tos taisyklės apima galimybę atsižvelgti į bet kurį galiojantį nušalinimą arba informaciją, svarbią nušalinimui kitoje valstybėje narėje. Šio straipsnio tikslu direktoriais laikomi bent 14 straipsnio d punkto i papunktyje nurodyti asmenys.

2.  Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, teikiantys paraiškas į direktoriaus pareigas, patvirtintų, jog yra susipažinę su visomis aplinkybėmis, kuriomis atitinkamoje valstybėje narėje galimas nušalinimas.

Valstybės narės gali atsisakyti skirti asmenį bendrovės direktoriumi, jeigu tuo metu tas asmuo kitoje valstybėje narėje yra nušalintas nuo direktoriaus pareigų.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jos turėtų galimybę atsakyti į kitos valstybės narės prašymą pateikti direktorių nušalinimo požiūriu svarbią informaciją pagal atsakymą į prašymą teikiančios valstybės narės teisę.

4.   Kad atsakytų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą, valstybės narės bent imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad jos turėtų galimybę nedelsdamos pateikti informaciją apie tai, ar konkretus asmuo nušalintas, ar įtrauktas į kurį nors iš jų registrų, kuriuose saugoma su direktorių nušalinimu susijusi informacija, naudodamosi 22 straipsnyje nurodyta sistema. Valstybės narės taip pat gali keistis tokia papildoma informacija, kaip nušalinimo laikotarpis ir priežastys. Toks keitimasis informacija reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais.

5.  Komisija 24 straipsnyje nurodytu įgyvendinimo aktu nustato išsamią šio straipsnio 4 dalyje nurodyto keitimosi informacija tvarką ir technines detales.

6.   Šio straipsnio 1–5 dalys taikomos mutatis mutandis, kai bendrovė pateikia registrui 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie naujo direktoriaus paskyrimą.

7.  Šiame straipsnyje nurodytų asmenų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 ir nacionalinės teisės nuostatomis, kad institucija arba asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti įvertinti būtiną informaciją, susijusią su asmens nušalinimu nuo direktoriaus pareigų, galėtų užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokiam piktnaudžiavimui bei užtikrinti visų asmenų, palaikančių ryšį su bendrovėmis ar filialais, apsaugą.

Valstybės narės užtikrina, kad 16 straipsnyje nurodyti registrai ir institucijos arba asmenys ar įstaigos, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, nesaugotų šio straipsnio tikslais perduodamų asmens duomenų ilgiau nei būtina ir bet kuriuo atveju juos saugotų ne ilgiau nei bet kuriuos asmens duomenis, susijusius su bendrovės steigimu, filialo registracija arba bendrovės ar filialo dokumentų ir informacijos teikimu.

13j straipsnis

Bendrovių dokumentų ir informacijos teikimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant bet kokius jų pakeitimus, registrui būtų galima pateikti internetu ▌iki valstybės narės, kurioje ▌registruota bendrovė, teisės aktuose nustatyto termino. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir, kai taikoma, 13g straipsnio 8 dalies nuostatų, tokius dokumentus ir informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjui ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią ▌instituciją arba pas jokį ▌asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti dokumentų ir informacijos pateikimo internetu klausimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad internetu teikiamų dokumentų kilmę ir vientisumą būtų galima patikrinti elektroninėmis priemonėmis.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikros bendrovės arba visos bendrovės pateiktų tam tikrus arba visus 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją internetu.

4.  13g straipsnio 2–5 dalys mutatis mutandis taikomos dokumentų ir informacijos pateikimui internetu.

5.  Valstybės narės ir toliau gali leisti dokumentus ir informaciją teikti kitokia, nei 1 dalyje nurodyta, forma, įskaitant elektroninėmis priemonėmis ar popierine forma, bendrovėms, notarams arba bet kuriems kitiems asmenims ar įstaigoms, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems nagrinėti tokia forma pateiktus dokumentus ir informaciją.“;

"

6)  16 straipsnis pakeičiamas taip:"

„16 straipsnis

Paskelbimas registre

1.  Kiekvienos valstybės narės centriniame, komerciniame ar bendrovių registre (toliau – registras) yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės byla.

Valstybės narės užtikrina, kad bendrovėms būtų suteikiamas Europos unikalus atpažinties kodas (toliau – EUID), nurodytas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/884(13) priedo 8 punkte, pagal kurį jas būtų galima aiškiai identifikuoti registrams keičiantis informacija, naudojantis pagal 22 straipsnį sukurta registrų sąveikos sistema (toliau – registrų sąveikos sistema). Tą unikalų atpažinties kodą sudaro bent elementai, pagal kuriuos galima identifikuoti registro valstybę narę, nacionalinį kilmės registrą ir tame registre nurodytą bendrovės numerį, bei, kai tinkama, žymos, kurios padeda išvengti identifikavimo klaidų.

2.  Visi dokumentai ir informacija, kuriuos reikalaujama atskleisti pagal 14 straipsnį, saugomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje byloje arba įtraukiami tiesiogiai į registrą; tai, kas įtraukiama į registrą, užregistruojama byloje.

Nepriklausomai nuo to, kaip buvo pateikti, visi 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija saugomi registro byloje arba įtraukiami tiesiogiai į registrą elektronine forma. Valstybės narės užtikrina, kad visų popierine forma pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų kuo greičiau pakeista į elektroninę.

Valstybės narės užtikrina, kad, gavus prašymą atskleisti dokumentus ir informaciją elektroninėmis priemonėmis, 14 straipsnyje nurodytų iki 2006 m. gruodžio 31 d. popierine forma pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų pakeista į elektroninę.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų atskleidžiami registre padarant juos viešai prieinamais. Be to, valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad kai kurie arba visi dokumentai ir informacija būtų skelbiami tam tikslui skirtame nacionaliniame leidinyje arba ne mažiau veiksmingais būdais. Tie būdai apima bent sistemos, kurią taikant paskelbtus dokumentus ar informaciją būtų galima gauti pateiktus chronologine tvarka centrinėje elektroninėje platformoje, naudojimą. Tokiais atvejais registras užtikrina, kad tuos dokumentus ir informaciją elektroninėmis priemonėmis nusiųstų nacionaliniam leidiniui arba centrinei elektroninei platformai.

4.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio registre laikomų duomenų bei bylos duomenų neatitikimo.

Valstybės narės, reikalaujančios dokumentų ir informacijos paskelbimo nacionaliniame leidinyje arba centrinėje elektroninėje platformoje, imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio duomenų, atskleistų remiantis 3 dalimi, ir leidinyje ar platformoje paskelbtų duomenų neatitikimo.

Susidūrus su šiame straipsnyje minimais neatitikimais, pirmenybė teikiama registre prieinamiems dokumentams ir informacijai.

5.  Bendrovė gali remtis 14 straipsnyje nurodytais dokumentais ir informacija prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai jie buvo atskleisti šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, nebent bendrovė įrodytų, kad jie tretiesiems asmenims buvo žinomi.

Tačiau operacijų, vykdomų anksčiau nei šešioliktą dieną po minėto atskleidimo, atveju šiais dokumentais ir informacija remtis prieš trečiuosius asmenis negalima, jeigu jie įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.

Tretieji asmenys visada gali remtis visais dokumentais ir informacija, kurių atžvilgiu atskleidimo formalumai dar nesutvarkyti, išskyrus atvejus, kai dėl tokių dokumentų ar informacijos neatskleidimo jie neturi galios.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visi steigiant bendrovę, registruojant filialą ▌arba teikiant jų duomenis ▌pateikti bendrovės ar filialo dokumentai ir informacija būtų saugomi registruose kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu.“;

"

7)  įterpiamas šis straipsnis:"

„16a straipsnis

Prieiga prie atskleistos informacijos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pateikus prašymą iš registro būtų galima gauti visų 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijas ir kad tokį prašymą registrui būtų galima pateikti popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad tam tikro tipo dokumentų ir informacijos, ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d. pateiktų popierine forma, ar jų dalies gauti elektroninėmis priemonėmis negalima, jei pasibaigė nustatytas laikotarpis nuo pateikimo dienos iki prašymo padavimo dienos. Toks nustatytas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 10 metų.

2.  Kaina už 14 straipsnyje nurodytų visų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijos pateikimą popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis neturi viršyti administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

3.  Pareiškėjui pateikiamos elektroninės ir popierinės kopijos patvirtinamos, kad yra tikros, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas atsisako tokio patvirtinimo.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad registro pateikiamų dokumentų ir informacijos elektroninių kopijų ir išrašų autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad elektronines kopijas ar išrašus pateikė registras, juose pateikiama tikra registre saugomo dokumento turinio kopija arba kad jie atitinka registre saugomame dokumente esančią informaciją.“;

"

8)  17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų pateikiama naujausia informacija, paaiškinant nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias tretieji asmenys gali remtis 14 straipsnyje nurodyta informacija ir kiekvieno tipo dokumentais, kaip nustatyta 16 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.“;

"

9)  18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Elektroninės 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijos taip pat padaromos viešai prieinamomis naudojantis registrų sąveikos sistema. Valstybės narės prieinamais gali padaryti ir 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją apie kitų, nei II priede išvardytų tipų bendroves.“;

"

b)  3 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant dokumentus ir informaciją apie kitų, nei II priede išvardytų tipų bendroves, jeigu valstybės narės teikia tokius dokumentus;“;

"

10)  19 straipsnis pakeičiamas taip:"

„19 straipsnis

Mokesčiai už dokumentus ir informaciją

1.  Mokesčiai už 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimą per registrų sąveikos sistemą neviršija administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą nemokamai būtų teikiama bent ši informacija ir dokumentai:

   a) bendrovės pavadinimas arba pavadinimai ir teisinė forma;
   b) bendrovės registruota buveinė ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota;
   c) bendrovės registracijos numeris ir EUID;
   d) duomenys apie bendrovės interneto svetainę, jei tokie duomenys įtraukti į nacionalinį registrą;
   e) bendrovės statusas, pvz., tai, ar ji uždaryta, išbraukta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, vykdo nacionalinės teisės aktuose apibrėžtą ekonominę veiklą, jeigu tai įrašyta nacionaliniuose registruose;
   f) bendrovės veiklos objektas, jei jis įrašytas nacionaliniame registre;

   g) visų asmenų, kuriuos kaip organą ar tokio organo narius bendrovė šiuo metu yra įgaliojusi jai atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, duomenys, taip pat tai, ar atstovauti bendrovei įgalioti asmenys gali tai daryti vieni, ar reikalaujama, kad jie veiktų kartu;
   h) informacija apie kitoje valstybėje narėje įsteigtus bendrovės filialus, įskaitant pavadinimą, registracijos numerį, EUID ir valstybę narę, kurioje filialas įregistruotas.

3.  Keitimasis informacija naudojantis registrų sąveikos sistema registrams yra nemokamas.

4.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad d ir f punktuose nurodyta informacija turi būti prieinama nemokamai tik kitų valstybių narių institucijoms.“;

"

11)  20 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

12)  22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Komisija taip pat gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Tokie prieigos punktai sudaromi iš Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų sukurtų ir valdomų sistemų, skirtų jų administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti. Komisija nepagrįstai nedelsdama praneša valstybėms narėms apie tokių prieigos punktų sukūrimą ir visus svarbius jų veikimo pasikeitimus.“;

"

b)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Prieiga prie registrų sąveikos sistemoje esančios informacijos suteikiama per portalą ir per valstybių narių ir Komisijos sukurtus papildomus prieigos punktus.“;

"

13)  24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  d punktas pakeičiamas taip:"

„d) technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami 20 straipsnyje, 28a straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 28c, 30a ir 34 straipsniuose nurodytų bendrovės registro ir filialo registro keitimosi informacija metodai;“;

"

b)  e punktas pakeičiamas taip:"

„e) išsamų duomenų, kurie turi būti perduoti registrų keitimosi informacija tikslu, kaip nurodyta 20, 28a, 28c, 30a, 34 ir 130 straipsniuose, sąrašą;“;

"

c)  n punktas pakeičiamas taip:"

„n) papildomų prieigos punktų prijungimo prie platformos tvarką ir techninius reikalavimus, kaip nurodyta 22 straipsnyje;“;

"

d)  papildomas šiuo punktu:"

„o) registrų keitimosi 13i straipsnyje nurodyta informacija išsamią tvarką ir technines detales.“;

"

e)  straipsnio pabaigoje įtraukiama ši pastraipa:"

„Komisija, vadovaudamasi d, e, n ir o punktais, ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus.“;

"

14)  I antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Registravimo ir atskleidimo taisyklės, taikomos kitų valstybių narių bendrovių filialams“;

"

15)  į I antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnį įterpiami šie straipsniai:"

„28a straipsnis

Filialų registravimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad registruoti valstybėje narėje bendrovės filialą, kuriam taikoma kitos valstybės narės teisė, būtų galima vien internetu ir kad pareiškėjams ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią ▌instituciją arba pas jokį ▌asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su filialų registravimo prašymais susijusius klausimus, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir mutatis mutandis 13g straipsnio 8 dalies nuostatų.

2.  Valstybės narės nustato išsamias filialų registravimo internetu taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su tuo, kokius dokumentus ir informaciją reikia pateikti kompetentingai institucijai. Pagal tas taisykles valstybės narės užtikrina, kad registraciją internetu būtų galima atlikti informaciją ar dokumentus pateikus elektronine forma, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas, arba naudojantis registrui anksčiau pateikta informacija ar dokumentais.

3.  2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

   a) procedūra, kuria užtikrinama, kad pareiškėjai turėtų reikiamą veiksnumą ir kad jie būtų įgalioti atstovauti bendrovei;
   b) priemonės filialą registruojančio asmens ar asmenų arba jų atstovų tapatybei patikrinti;
   c) reikalavimai, kad pareiškėjai naudotųsi Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis.

4.  2 dalyje nurodytose taisyklėse taip pat gali būti nustatytos šios procedūros:

   a) procedūros filialo veiklos objekto teisėtumui patikrinti;
   b) procedūros filialo pavadinimo teisėtumui patikrinti;
   c) procedūros dokumentų ir informacijos, pateiktų siekiant įregistruoti filialą, teisėtumui patikrinti;
   d) procedūros notaro arba bet kurio kito asmens ar įstaigos, pagal taikomas nacionalines nuostatas susijusių su filialo registravimo procesu, dalyvavimui numatyti.

5.  Registruodamos kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės gali tikrinti informaciją apie bendrovę, naudodamosi registrų sąveikos sistema.

Valstybės narės pasirūpina, kad filialo registracija internetu nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš filialo registraciją, nebent tokia sąlyga yra būtina nacionalinės teisės aktuose nustatytai tam tikros veiklos tinkamai priežiūrai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad filialo registracija internetu būtų baigiama per 10 darbo dienų nuo tada, kai sutvarkomi visi formalumai, įskaitant tai, kad institucija arba ▌asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su filialo registravimu susijusius klausimus, gauna visus būtinus, nacionalinės teisės nuostatas atitinkančius dokumentus ir informaciją.

Jeigu įregistruoti filialo per šioje dalyje nurodytą terminą neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų pranešta apie vėlavimo priežastis.

7.  Įregistravus pagal kitos valstybės narės teisės aktus įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneša valstybei narei, kurioje įregistruota bendrovė, kad filialas įregistruotas. Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, patvirtina, kad pranešimas gautas, ir nedelsdama įtraukia informaciją į savo registrą.

28b straipsnis

Filialų dokumentų ir informacijos pateikimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 30 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją arba jų pakeitimus būtų įmanoma pateikti internetu iki valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, teisės aktuose nustatyto termino. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir mutatis mutandis 13g straipsnio 8 dalies nuostatų, tokius dokumentus ir informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjams ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią instituciją arba pas asmenį ar į įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti internetu teikiamus dokumentus ir informaciją.

2.  28a straipsnio 2–5 dalys mutatis mutandis taikomos filialų dokumentų ir informacijos pateikimui internetu.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikri arba visi 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų teikiami tik internetu.

28c straipsnis

Filialų uždarymas

Valstybės narės užtikrina, kad, gavęs 30 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytus dokumentus ir informaciją, valstybės narės, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, registras, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneštų valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrui, kad filialas uždarytas ir išbrauktas iš registro. Bendrovės valstybės narės registras, taip pat naudodamasis ta sistema, patvirtina, kad toks pranešimas gautas, ir ▌informaciją nedelsdamas užregistruoja ▌.“;

"

16)  įterpiamas šis straipsnis:"

„30a straipsnis

Bendrovės dokumentų ir informacijos pakeitimai

1.  Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, naudodamasi registrų sąveikos sistema, nedelsdama praneša valstybei narei, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, tuo atveju, kai pateikiama informacija apie tai, kad pasikeitė:

   a) bendrovės pavadinimas;
   b) bendrovės registruota buveinė;
   c) registre įrašytas bendrovės registracijos numeris;
   d) bendrovės teisinė forma;
   e) 14 straipsnio d ir f punktuose nurodyti dokumentai ir informacija.

Gavęs šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, patvirtina, kad toks pranešimas gautas, ir užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų nedelsiant atnaujinti.“;

"

17)  31 straipsnis papildomas šia pastraipa:"

„Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai bendrovė atskleidžia valstybės narės registrui, kuriame ji įregistruota, dokumentus ir informaciją pagal 14 straipsnio f punktą, 30 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas privalomas atskaitomybės dokumentų atskleidimas gali būti laikomas įvykdytu.“;

"

18)  43 straipsnis išbraukiamas;

19)  161 straipsnis pakeičiamas taip:"

„161 straipsnis

Duomenų apsauga

Visi su šia direktyva susiję asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679.“;

"

20)  įterpiamas šis straipsnis:"

„162a straipsnis

Daliniai priedų pakeitimai

Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus jų nacionalinės teisės aktuose nustatytus ribotos atsakomybės bendrovių tipų pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos I, II ir IIA priedų turiniui.

Jei valstybė narė informuoja Komisiją pagal šio straipsnio pirmą pastraipą, Komisijai, laikantis 163 straipsnio, suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais patikslinti I, II ir IIA prieduose pateikiamus bendrovių tipų sąrašus pagal šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.“;

"

21)  163 straipsnis pakeičiamas taip:"

„163 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 25 straipsnio 3 dalį arba 162a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

"

22)  I priedo dvidešimt septinta įtrauka pakeičiama taip:"

„— Švedija.

publikt aktiebolag;“;

"

23)  II priedo dvidešimt septinta įtrauka pakeičiama taip:"

„— Švedija.

privat aktiebolag

publikt aktiebolag;“;

"

24)  pridedamas IIA priedas, kurio tekstas išdėstytas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [2 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.  Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio 5 punkto, susijusio su Direktyvos (ES) 2017/1132 13i straipsniu ir 13j straipsnio 2 dalimi, bei šios direktyvos 1 straipsnio 6 punkto, susijusio su Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnio 6 dalimi, ne vėliau kaip ... [4 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės, kurios susiduria su ypač dideliais sunkumais perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, turi turėti teisę pasinaudoti galimybe pratęsti 1 dalyje numatytą laikotarpį iki vienų metų. Jos pateikia objektyvias būtinybės pratęsti šį laikotarpį priežastis. Apie savo ketinimą pasinaudoti šiuo pratęsimu valstybės narės Komisijai praneša ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

4.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

5.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ataskaitos, peržiūra ir duomenų rinkimas

1.  Ne vėliau kaip ... [5 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] arba, jei kuri nors valstybė narė pasinaudoja 2 straipsnio 3 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, ne vėliau kaip ... [6 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka šia direktyva į Direktyvą (ES) 2017/1132 įvestų nuostatų vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą su savo išvadomis; tai netaikoma 2 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nuostatoms, kurių atveju vertinimas atliekamas ir ataskaita parengiama ne vėliau kaip ... [7 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitoms parengti būtiną informaciją, o būtent duomenis apie registracijų internetu skaičių ir su tuo susijusias išlaidas.

2.  Komisijos ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a)  ▌galimybė registruoti kitų, nei IIA priede išvardytų tipų bendroves vien internetu;

b)  ▌galimybė, kad valstybės narės teiktų visų tipų ribotos atsakomybės bendrovėms skirtus šablonus, ir būtinybė pateikti suderintą šabloną, kuris galiotų visoje Sąjungoje ir kurį visos valstybės narės naudotų IIA priede išvardytų tipų bendrovėms, bei galimybė tai padaryti;

c)  praktinė direktorių nušalinimo taisyklių, nurodytų 13i straipsnyje, taikymo patirtis;

d)  dokumentų ir informacijos pateikimo internetu ir internetinės prieigos metodai, įskaitant naudojimąsi prašymų programavimo sąsajomis;

e)  būtinybė sudaryti sąlygas nemokamai gauti daugiau informacijos nei reikalaujama 19 straipsnio 2 dalyje ir užtikrinti nevaržomą prieigą prie tokios informacijos;

f)  būtinybė taikyti vienkartinio informacijos pateikimo principą ir galimybė tai padaryti.

3.  Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl dalinio Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimo.

4.  Siekiant atlikti patikimą šia direktyva į Direktyvą (ES) 2017/1132 įvestų nuostatų vertinimą, valstybės narės renka duomenis apie tai, kaip steigimas internetu veikia praktiškai. Paprastai ši informacija turėtų apimti internetu įsteigtų bendrovių skaičių, atvejų, kuriais buvo naudojami šablonai arba kuriais buvo reikalaujama fizinio atvykimo, skaičių bei vidutinę steigimo internetu trukmę ir išlaidas. Šią informaciją jos Komisijai teikia du kartus, nė vėliau nei praėjus dvejiems metams po perkėlimo į nacionalinę teisę datos.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

IIA PRIEDAS

13, 13f, 13g, 13h ir 162a STRAIPSNIUOSE NURODYTI BENDROVIŲ TIPAI

—  Belgija:

société privée à responsabilité limitée/besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid,

société privée à responsabilité limitée unipersonnelle/Eenpersoons besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;

—  Bulgarija:

дружество с ограничена отговорност,

еднолично дружество с ограничена отговорност;

—  Čekija:

společnost s ručením omezeným;

—  Danija:

Anpartsselskab;

—  Vokietija:

Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

—  Estija:

osaühing;

—  Airija:

private company limited by shares or by guarantee/cuideachta phríobháideach faoi theorainn scaireanna nó ráthaíochta,

designated activity company/cuideachta ghníomhaíochta ainmnithe;

—  Graikija:

εταιρεία περιορισμένης ευθύνης,

ιδιωτική κεφαλαιουχική εταιρεία;

—  Ispanija:

sociedad de responsabilidad limitada;

—  Prancūzija:

société à responsabilité limitée,

entreprise unipersonnelle à responsabilité limitée,

société par actions simplifiée,

société par actions simplifiée unipersonnelle;

—  Kroatija:

društvo s ograničenom odgovornošću,

jednostavno društvo s ograničenom odgovornošću;

—  Italija:

società a responsabilità limitata,

società a responsabilità limitata semplificata;

—  Kipras:

ιδιωτική εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή/και με εγγύηση;

—  Latvija:

sabiedrība ar ierobežotu atbildību;

—  Lietuva:

uždaroji akcinė bendrovė;

—  Liuksemburgas:

société à responsabilité limitée;

—  Vengrija:

korlátolt felelősségű társaság;

—  Malta:

private limited liability company/kumpannija privata;

—  Nyderlandai:

besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;

—  Austrija:

Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

—  Lenkija:

spółka z ograniczoną odpowiedzialnością;

—  Portugalija:

sociedade por quotas;

—  Rumunija:

societate cu răspundere limitată;

—  Slovėnija:

družba z omejeno odgovornostjo;

—  Slovakija:

spoločnosť s ručením obmedzeným;

—  Suomija:

yksityinen osakeyhtiö/privat aktiebolag;

—  Švedija:

privat aktiebolag;

—  United Kingdom:

private limited by shares or guarantee.“

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 24.
(2)OL C 62, 2019 2 15, p. 24..
(3)2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(5)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(6) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(7)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(8)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(9)2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(10)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(11)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(12)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(13) 2015 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/884, kuriuo nustatomos techninės specifikacijos ir procedūros, reikalingos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/101/EB sukurtai registrų sąveikos sistemai (OL L 144, 2015 6 10, p. 1).


Vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, jungimas ir skaidymas ***I
PDF 463kWORD 133k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo (COM(2018)0241 – C8-0167/2018 – 2018/0114(COD))
P8_TA-PROV(2019)0429A8-0002/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0241),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 50 straipsnio 1 bei 2 dalis, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0167/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A8-0002/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo(2)

P8_TC1-COD(2018)0114


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 ir 2 dalis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132(5) reglamentuoja ribotos atsakomybės bendrovių jungimąsi, peržengiantį vienos valstybės ribas. Šios taisyklės yra svarbus žingsnis gerinant bendrosios rinkos veikimą bendrovėms bei firmoms ir naudojimąsi įsisteigimo laisve. Tačiau šių taisyklių vertinimas rodo, kad būtina keisti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo taisykles. Be to, tikslinga nustatyti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ir skaidymo taisykles, nes Direktyvoje (ES) 2017/1132 nustatytos tik taisyklės, kuriomis reglamentuojamas ribotos atsakomybės bendrovių skaidymas valstybės viduje;

(2)  įsisteigimo laisvė yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 straipsnio antrą pastraipą, taikomą kartu su SESV 54 straipsniu, įtvirtinta bendrovių ar firmų įsisteigimo laisvė apima, inter alia, teisę tokias bendroves ar firmas įsteigti ir valdyti pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktuose nustatytas sąlygas. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, tai apima pagal vienos valstybės narės teisės aktus įsteigtos bendrovės ar firmos teisę reorganizuotis į bendrovę ar firmą, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė, jeigu tenkinamos tos kitos valstybės narės teisės aktuose nustatytos sąlygos, visų pirma kriterijus, pastarosios valstybės narės taikomas nustatant bendrovės ar firmos sąsają su nacionaline teisės sistema;

(3)  jeigu Sąjungos teisės nuostatos nėra suderintos, pagal SESV 54 straipsnį siejamąjį veiksnį, kuriuo remiantis nustatoma bendrovei ar firmai taikytina nacionalinė teisė, yra kompetentinga nustatyti kiekviena valstybė narė. SESV 54 straipsnyje kaip siejamiesiems veiksniams vienodas statusas suteikiamas bendrovės ar firmos registruotajai buveinei, centrinei administracijai ir pagrindinei verslo vietai. Todėl, kaip paaiškinta teismo praktikoje, ▌tai, kad perkeliama tik registruotoji buveinė (bet ne centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta), savaime neužkerta kelio įsisteigimo laisvės taikymui pagal SESV 49 straipsnį; ▌

(4)  ši teismo praktikos raida atvėrė bendrovėms ▌ naujas galimybes bendrojoje rinkoje, siekiant paskatinti ekonomikos augimą, veiksmingą konkurenciją ir produktyvumą. Tačiau tikslas sukurti bendrovėms bendrą rinką be vidaus sienų taip pat turi būti suderintas su kitais Europos integracijos tikslais, kaip antai kreditorių apsauga, kaip nustatyta ES sutarties 3 straipsnyje ir SESV 9 straipsnyje, ir su socialinio dialogo skatinimu, kaip nustatyta SESV 151 ir 152 straipsniuose. Įmonių teisė vykdyti vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, jungimąsi ar skaidymą turėtų būti įgyvendinama kartu ir ji turėtų būti tinkamai suderinta su darbuotojų, kreditorių ir narių apsauga;

(5)  teisinės sistemos dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ir skaidymo nebuvimas lemia teisinį nenuoseklumą ir teisinį netikrumą, o kartu ir naudojimosi įsisteigimo laisve apribojimus. Tai taip pat lemia nepakankamą darbuotojų, kreditorių ir narių apsaugą bendrojoje rinkoje;

(6)  Europos Parlamentas paragino Komisiją patvirtinti suderintas vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ir skaidymo taisykles. Suderinta teisinė sistema dar labiau padėtų panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimus ir tuo pat metu suteiktų tinkamą suinteresuotų asmenų, kaip antai darbuotojų, kreditorių ir narių, apsaugą;

(7)  šia direktyva neturėtų būti daroma poveikio valstybių narių įgaliojimams suteikti tvirtesnę apsaugą darbuotojams laikantis galiojančio socialinių teisių ramsčio;

(8)  vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas pakeičia bendrovės teisinę formą, bet ji nepraranda juridinio asmens statuso. Vis dėlto nei vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, nei jungimas ar skaidymas neturėtų sudaryti galimybių apeiti valstybėje narėje, kurioje bendrovė po šio pertvarkymo, jungimosi ar skaidymo bus registruota, galiojančių įsisteigimo reikalavimų. Bendrovės turėtų visiškai laikytis tokių sąlygų, įskaitant reikalavimus turėti pagrindinę buveinę atvykimo valstybėje narėje bei reikalavimus, susijusius su direktorių nušalinimu. Tačiau vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo atveju minėtų sąlygų taikymas atvykimo valstybėje narėje negali turėti poveikio pertvarkytos bendrovės kaip juridinio asmens tęstinumui; ▌

(9)  ši direktyva neturėtų būti taikoma likviduojamoms bendrovėms, kuriose pradėtas lėšų paskirstymas. Be to, valstybės narės taip pat gali nuspręsti neįtraukti įmonių, kurioms taikomos kitos likvidavimo procedūros. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę netaikyti šios direktyvos įmonėms, kurioms pradėta nemokumo byla, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, arba kurioms taikomi prevencinio restruktūrizavimo mechanizmai, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neatsižvelgiant į tai, ar tokie mechanizmai yra nacionalinės nemokumo sistemos dalis, ar reglamentuojami atskirai, ir įmonėms, kurioms taikomos krizių prevencijos priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES(6).

Ši direktyva neturėtų turėti poveikio direktyvai dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų;

(10)   atsižvelgiant į vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo (toliau vadinama vienos valstybės ribas peržengiančiomis operacijomis) sudėtingumą ir įvairius susijusius interesus, prieš vykdant vienos valstybės ribas peržengiančias operacijas reikia numatyti jų teisėtumo patikrinimą, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Šiuo tikslu susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad sprendimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos būtų priimtas sąžiningai, objektyviai ir be diskriminacijos, remiantis visais susijusiais aspektais, kaip reikalaujama pagal nacionalinę ir ES teisę;

(11)   kad vykdant vienos valstybės ribas peržengiančias operacijas būtų atsižvelgta į visų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, bendrovė turi parengti ir atskleisti siūlomos operacijos sąlygų projektą, kuriame būtų pateikta svarbiausia susijusi informacija. Priimdamas sprendimą dėl vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos sąlygų projekto administravimo arba valdymo organas, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, ir (arba) vadovaudamasis nacionaline praktika, įtraukia darbuotojų atstovus valdyboje. Tokia informacija apima bent jau numatomą teisinę įmonės ar įmonių formą, steigimo dokumentą, jei taikoma, statutą, siūlomą orientacinį operacijos vykdymo grafiką ir nariams bei kreditoriams siūlomas apsaugos priemones. Verslo duomenų registre turėtų būti pateiktas pranešimas, kuriuo nariai, kreditoriai ir įmonės darbuotojų atstovai (arba, jei tokių atstovų nėra, patys darbuotojai) būtų informuojami, kad jie gali teikti pastabas dėl siūlomos operacijos. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti atskleisti nepriklausomų ekspertų ataskaitą;

(12)  siekdama informuoti narius ir darbuotojus, vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją vykdanti bendrovė jiems turėtų parengti ataskaitą. Joje turi būti paaiškinti ir pagrįsti teisiniai ir ekonominiai siūlomos vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos aspektai ir tokios siūlomos vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos poveikis darbuotojams. Visų pirma ataskaitoje turėtų būti paaiškintas vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos poveikis atsižvelgiant į būsimą bendrovės ir jos patronuojamųjų įmonių veiklą. Kiek tai susiję su nariais, ataskaitoje visų pirma turėtų būti nurodytos galimos jų teisių gynimo priemonės, ypač informacija apie jų teisę pasitraukti. Kiek tai susiję su darbuotojais, ataskaitoje visų pirma turėtų būti paaiškintas vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos poveikis jų užimtumui. Ypač svarbu paaiškinti, ar bus esminių įstatymais, kolektyvinėmis sutartimis ir bendrovės tarptautiniais susitarimais nustatytų įdarbinimo sąlygų pokyčių ir ar bus pakeistos įmonės veiklos vietos, pavyzdžiui, būstinės vieta; taip pat svarbu suteikti informaciją apie valdymo organą ir, kai taikoma, darbuotojus, įrangą, patalpas ir turtą prieš vykdant vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją ir ją įvykdžius, apie tikėtinus darbo organizavimo, darbo užmokesčio, konkrečių postų vietos pokyčius ir tikėtinas pasekmes šiuos postus užimantiems darbuotojams, taip pat bendrovės lygmens socialinį dialogą, įskaitant, kai taikoma, darbuotojų atstovavimą valdyboje. Joje taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip tie pokyčiai paveiks bendrovės patronuojamąsias įmones. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai vieninteliai bendrovės darbuotojai dirba jos administravimo organe. Be to, norint pagerinti darbuotojų apsaugą, prieš vykdant vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją darbuotojams arba jų atstovams turėtų būti suteikta galimybė pateikti nuomonę dėl ataskaitos, kurioje apibūdinamas vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos poveikis jiems. Ataskaita ir galimybė pateikti nuomonę teikiama nepažeidžiant atitinkamų informavimo ir konsultavimo procedūrų, kurios buvo nustatytos nacionaliniu lygiu, įskaitant procedūras įgyvendinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB(7) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB(8). Ši ataskaita arba ataskaitos, jei jos teikiamos atskirai, turėtų būti pateiktos nariams ir vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą vykdančios įmonės darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra – tiesiogiai darbuotojams;

(13)  vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos sąlygų projektą, į kurį įtrauktas įmonės piniginės kompensacijos pasiūlymas tiems nariams, kurie nori pasitraukti iš bendrovės, ir, kai taikoma, akcijų keitimo santykis, įskaitant galimos papildomos piniginės išmokos sumą, turėtų patikrinti nuo bendrovės nepriklausomas ekspertas. Kiek tai susiję su eksperto nepriklausomumu, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB(9) 22 ir 22b straipsniuose nustatytus principus;

(14)  bendrovės atskleidžiama informacija turėtų būti išsami ir ja remiantis suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti įmanoma įvertinti numatomos vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos poveikį. Tačiau bendrovėms neturėtų būti privaloma atskleisti konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas pakenktų jų verslo pozicijai, kaip nurodyta nacionalinėje arba Sąjungos teisėje. Toks neatskleidimas neturi pakenkti kitiems šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams;

(15)  remdamasis ▌sąlygų projektu ir ataskaitomis, visuotinis bendrovės arba bendrovių narių susirinkimas turėtų nuspręsti, ar patvirtinti sąlygų projektą ir reikiamus steigimo priemonių, įskaitant statutą, pakeitimus. Svarbu, kad tokio balsavimo daugumos reikalavimas būtų pakankamai aukštas, kad būtų užtikrinta, jog sprendimui pritarta didele balsų dauguma. Be to, nariams taip pat turėtų būti suteikta teisė balsuoti dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus tvarkos, jeigu jie šią teisę išsaugojo per visuotinį susirinkimą;

(16)  įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją nariai dažnai atsiduria padėtyje, kai keičiasi jų teises reglamentuojantys įstatymai, nes jie tampa nariais bendrovės, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė nei ta, kuri buvo taikoma prieš tokią operaciją. Todėl valstybės narės turėtų bent jau pasiūlyti pasinaudoti teise pasitraukti iš bendrovės ir gauti piniginę kompensaciją už akcijas, kuri atitiktų akcijų vertę, balsavimo teisę suteikiančių akcijų turintiems nariams, kurie balsavo prieš sąlygų projektą. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti šią teisę suteikti ir kitiems nariams, pavyzdžiui, nariams, turintiems balsavimo teisės nesuteikiančių akcijų, arba nariams, kurie dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo įmonės akcijų įgyja skirtingomis proporcijomis, palyginti su tuo, ką jie turėjo prieš operaciją, arba nariams, kuriems nebuvo pakeista taikytina teisė, bet kuriems dėl operacijos pasikeitė tam tikros teisės. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl sutarčių, susijusių su bendrovių akcijų pardavimu ir perdavimu ir dėl specialių teisinės formos reikalavimų. Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti notarinio akto arba parašų patvirtinimo;

(17)  bendrovės turėtų turėti galimybę įvertinti, kiek tai įmanoma, su vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos vykdymu susijusias išlaidas. Todėl turėtų būti paprašyta, kad nariai praneštų bendrovei, ar jie rengiasi pasinaudoti teise realizuoti savo akcijas. Tai neturėtų daryti poveikio jokiems nacionalinėje teisėje nustatytiems oficialiems reikalavimams. Narių taip pat būtų galima paprašyti kartu su pranešimu arba per tam tikrą laikotarpį nurodyti, ar jie ketina užginčyti pasiūlytą piniginę kompensaciją ir reikalauti papildomos piniginės kompensacijos;

(18)  piniginės kompensacijos pasiūlymo skaičiavimas turėtų būti vykdomas remiantis bendrai pripažįstamais vertinimo metodais. Nariai turėtų turėti teisę ginčyti skaičiavimą ir kelti klausimą dėl piniginės kompensacijos tinkamumo kompetentingai administracinei arba teisminei institucijai arba įstaigai, turinčiai įgaliojimus pagal nacionalinę teisę, įskaitant arbitražo teismus. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti nariams, kurie pasinaudojo galimybe realizuoti savo akcijas, teisę įstoti į bylą, o valstybės narės turėtų galėti laikotarpį, per kurį tai galima padaryti, numatyti nacionalinėje teisėje;

(19)  vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo arba skaidymo atveju nariai, kurie neturėjo teisės pasitraukti arba ja nepasinaudojo, vis dėlto turėtų turėti teisę užginčyti akcijų keitimo santykį. Vertinant akcijų keitimo santykio tinkamumą, kompetentinga administracinė arba teisminė institucija arba įstaiga, įgaliota pagal nacionalinę teisę, taip pat turėtų atsižvelgti į galimą papildomą piniginės išmokos sumą, kuri yra įtraukta į sąlygų projektą;

(20)   ▌ be to, siekiant užtikrinti kreditorių apsaugą nuo bendrovės nemokumo rizikos atlikus vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, valstybėms narėms turėtų būti leista reikalauti, kad bendrovė ar bendrovės padarytų pareiškimą dėl nemokumo, kad joms nėra žinoma jokia priežastis, dėl kurios bendrovė ar bendrovės po vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų. Šiomis aplinkybėmis valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti asmeninę valdymo organo narių atsakomybę už minėto pareiškimo teisingumą. Kadangi valstybių narių teisės tradicijos sprendžiant pareiškimų dėl nemokumo naudojimo ir jų pasekmių klausimus skiriasi, būtent valstybės narės turėtų apibrėžti netikslių ar klaidinančių pareiškimų pateikimo pasekmes, įskaitant efektyvias ir proporcingas nuobaudas ir atsakomybę pagal Sąjungos teisę;

(21)  siekiant užtikrinti tinkamą kreditorių apsaugą tais atvejais, kai jie nepatenkinti ▌pertvarkymo sąlygų projekte bendrovės numatyta apsauga ir nerado patenkinamo sprendimo su bendrove, kreditoriai, kurie iš anksto informavo bendrovę, gali kreiptis į ▌ kompetentingą ▌ instituciją, kad būtų taikomos apsaugos priemonės. Vertindama šias apsaugos priemones atitinkama institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar kreditoriaus reikalavimas bendrovei arba trečiajai šaliai yra bent tokios pat vertės ir tokios pat kredito kokybės, kaip prieš vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, ir ar jam galima taikyti tokią pat jurisdikciją;

(22)  valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą apsaugą tiems kreditoriams, kurie užmezgė ryšius su bendrove prieš jai viešai paskelbiant apie savo ketinimą vykdyti vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją. Todėl valstybės narės turi ne tik laikytis Reglamente „Briuselis Ia“ nustatytų bendrųjų taisyklių, bet ir numatyti, kad tokie kreditoriai turėtų galimybę pasirinkti pradėti teisimo procesą prieš bendrovę išvykimo valstybėje narėje dvejų metų laikotarpį po to, kai buvo atskleistas vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektas. Atskleidus sąlygų projektą kreditoriai turėtų turėti galimybę atsižvelgti į galimą jurisdikcijos ir taikytinos teisės pasikeitimo poveikį dėl vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos. Bendrovės kreditoriai, kuriuos reikia apsaugoti, taip pat galėtų būti esami ir buvę darbuotojai, turintys profesinių pensijų teises, ir asmenys, gaunantys profesinių pensijų išmokas. Be to, šioje direktyvoje numatyta dvejų metų apsaugos priemonė dėl jurisdikcijos, kuri gali būti taikoma kreditoriams, kurių reikalavimai yra ankstesni nei vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto atskleidimo diena, nedaro poveikio nacionalinei teisei, kuria apibrėžiama reikalavimų senatis;

(23)  svarbu užtikrinti, kad darbuotojų teisės būti informuotiems ir kad su jais būtų tariamasi būtų tinkamai užtikrintos vykdant vienos valstybės ribas peržengiančias operacijas. Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais vykdant vienos valstybės ribas peržengiančias operacijas turėtų būti vykdomas pagal Direktyvoje 2002/14/EB nustatytą teisinę sistemą, o Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių atveju, kai taikytina, pagal Direktyvą 2009/38/EB ir Tarybos direktyvą 2001/23/EB(10), jei pagal šią direktyvą vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas arba skaidymas laikomi įmonės perdavimu. Ši direktyva nedaro poveikio Direktyvai 2009/38/EB, Tarybos direktyvai 98/59/EB, Direktyvai 2001/23/EB ir Direktyvai 2002/14/EB. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje nustatoma suderinta vienos valstybės ribas peržengiančioms operacijoms taikoma procedūra, tikslinga visų pirma nustatyti laikotarpį, per kurį vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos atveju susiję darbuotojai turėtų būti informuojami ir su jais konsultuojamasi;

(24)  darbuotojų atstovais, kaip numatyta pagal nacionalinę teisę ir (arba) laikantis nacionalinės praktikos, jei taikoma, taip pat turėtų būti atitinkamų pagal ES teisę įsteigtų organų, jei tokių yra, pavyzdžiui, pagal Direktyvą 2009/38/EB įsteigtos Europos darbo tarybos ir pagal Direktyvą 2001/86/EB(11) įsteigto atstovaujamojo organo nariai;

(25)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbuotojų atstovams vykdant savo funkcijas būtų suteikta atitinkama apsauga ir garantijos pagal Direktyvos 2002/14/EB 7 straipsnį, leidžiančios jiems deramai atlikti pavestas pareigas;

(26)  kad būtų galima atlikti ataskaitos analizę, vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją vykdanti bendrovė turėtų darbuotojų atstovams suteikti išteklius, kurių reikia, kad jie galėtų deramai naudotis šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis;

(27)   siekiant užtikrinti, kad vienos valstybės ribas peržengianti operacija nepagrįstai neapribotų darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, tais atvejais, kai vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją vykdančioje bendrovėje taikoma darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją veiksianti bendrovė arba bendrovės turi būti įpareigotos pasirinkti tokią savo teisinę formą, kuri leistų naudotis tokiomis dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis, įskaitant darbuotojų atstovų dalyvavimą atitinkamos bendrovės ar bendrovių valdymo ir priežiūros organų veikloje. Be to, jei rengiamos sąžiningos bendrovės ir darbuotojų derybos, jos turi vykti pagal Direktyvoje 2001/86/EB nustatytą procedūrą, siekiant taikaus sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgta tiek į bendrovės teisę įgyvendinti vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, tiek į darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teises. Įvykus šioms deryboms, turi būti taikomas specialus suderintas sprendimas arba, jei susitarimo nepasiekta, mutatis mutandis įprastinės taisyklės, nustatytos Direktyvos 2001/86/EB priede. Siekiant užtikrinti suderinto sprendimo arba šių įprastinių taisyklių taikymą, bendrovei ketverius metus neturi būti leidžiama panaikinti dalyvavimo priimant sprendimus teisės vykdant tolesnį vidaus ar vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, jungimą ar skaidymą;

(28)  siekiant užkirsti kelią reikalavimų dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teisių apėjimui vykdant vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, tą operaciją vykdančiai bendrovei arba bendrovėms, registruotoms valstybėje narėje, kurioje darbuotojams suteiktos dalyvavimo priimant sprendimus teisės, neturi būti leidžiama įvykdyti vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos pirmiausia nesurengus derybų su jos darbuotojais arba jų atstovais, jei vidutinis tos bendrovės darbuotojų skaičius yra lygus keturiems penktadaliams valstybėje nustatytos ribos, kurią pasiekus taikoma darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teisė;

(29)  visų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma darbuotojų, dalyvavimas prisideda prie ilgalaikio tvaraus įmonių požiūrio visoje bendrojoje rinkoje. Šiomis aplinkybėmis darbuotojų dalyvavimo įmonių valdybose teisių apsauga ir skatinimas, ypač kai įmonės perkeliamos į kitą valstybę arba restruktūrizuojamos peržengiant vienos valstybės ribas, atlieka svarbų vaidmenį. Todėl sėkmingas derybų dėl dalyvavimo priimant sprendimus teisių užbaigimas vykdant vienos valstybės ribas peržengiančias operacijas yra itin svarbus ir turėtų būti skatinamas;

(30)   siekiant užtikrinti tinkamą užduočių paskirstymą valstybėms narėms ir efektyvią bei veiksmingą vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos kontrolę, vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją vykdančios bendrovės valstybės narės kompetentingai institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai išduoti pasirengimo pertvarkymui, jungimui arba skaidymui pažymėjimą (toliau vadinamas pasirengimo operacijai pažymėjimu). Be tokio pažymėjimo pakeitimus vykdančios bendrovės ar bendrovių, atlikusių vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją,valstybės narės kompetentingos institucijos neturėtų galėti atlikti vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos procedūrų;

(31)  kad galėtų išduoti pasirengimo operacijai pažymėjimą, vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją atliekančios bendrovės ar bendrovių valstybė narė turėtų pagal nacionalinę teisę paskirti instituciją ar kelias institucijas, turinčias teisę tirti operacijos teisėtumą. Kompetentinga institucija ar institucijos gali būti: teismai, notarai ar kitos institucijos, mokesčių administratoriai arba finansinių paslaugų institucijos. Esant daugiau kaip vienai kompetentingai institucijai bendrovė turėtų turėti galimybę dėl pasirengimo operacijai pažymėjimo kreiptis į vieną valstybės narės paskirtą kompetentingą instituciją, kuri koordinuotų tą klausimą su kitomis kompetentingomis institucijomis. Kompetentinga institucija ar institucijos turėtų įvertinti, kaip laikomasi visų atitinkamų sąlygų ir ar tinkamai užbaigtos visos procedūros ir formalumai toje valstybėje narėje, ir turėtų nuspręsti, ar išduoti pasirengimo operacijai pažymėjimą per tris mėnesius nuo bendrovės prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai kyla rimtų abejonių, kad vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją ketinama vykdyti piktnaudžiavimo ar sukčiavimo tikslais, siekiant apeiti nacionalinius arba ES teisės aktus arba išvengti jų vykdymo, arba nusikalstamos veikos tikslais, ir kad norint tai išsiaiškinti reikia išnagrinėti papildomą informaciją arba atlikti papildomą tiriamąją veiklą;

(32)  tam tikromis aplinkybėmis bendrovių teise vykdyti vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją gali būti naudojamasi piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant išvengti pareigos vykdyti darbuotojų teises, mokėti socialinio draudimo įmokas, vykdyti mokestines prievoles, arba nusikalstamais tikslais. Ypač svarbu užkirsti kelią priedangos įmonėms, kurios steigiamos turint tikslą išvengti nacionalinės ir (arba) Sąjungos teisės taikymo, ją apeiti arba pažeisti. Jei kompetentinga institucija, tikrindama teisėtumą, išsiaiškina, be kita ko, konsultuodamasi su atitinkamomis institucijomis, kad vienos valstybės ribas peržengianti operacija planuojama piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, siekiant išvengti nacionalinės ar ES teisės aktų taikymo arba juos apeiti, arba nusikalstamais tikslais, ji nesuteikia leidimo vykdyti tos operacijos. Pagal nacionalinę teisę turėtų būti atliekama atitinkama procedūra, įskaitant išsamų vertinimą. Tokiu atveju kompetentinga institucija gali pratęsti vertinimo laikotarpį ne ilgiau kaip tris mėnesius;

(33)  jeigu kompetentingai institucijai kyla rimtų abejonių, kad vienos valstybės ribas peržengianti operacija planuojama piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, atliekant vertinimą turi būti atsižvelgiama į visus susijusius faktus ir aplinkybes, o tam tikrais atvejais – bent į orientacinius veiksnius, susijusius su bendrovės padalinių ypatumais valstybėje narėje, kurioje ta bendrovė ar bendrovės bus įregistruotos užbaigus vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, įskaitant operacijos tikslą, sektorių, investicijas, grynąją apyvartą ir pelną arba nuostolius, darbuotojų skaičių, balanso struktūrą, gyvenamąją vietą mokesčių tikslais, turtą ir jo vietą, įrangą, tikruosius bendrovės savininkus, įprastą darbuotojų ir konkrečių grupių darbuotojų darbo vietą, vietą, kurioje turėtų būti mokamos socialinio draudimo įmokos, darbuotojų, komandiruotų prieš pertvarkymą ėjusiais metais, skaičių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 883/2004(12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB(13), ir darbuotojų, vienu metu dirbančių daugiau nei vienoje valstybėje narėje, skaičių, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 883/2004, taip pat bendrovei ar bendrovėms tenkančią komercinę riziką prieš vykdant vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją ir po jos. Atliekant vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į su darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis susijusius faktus ir aplinkybes, visų pirma kiek tai susiję su derybomis dėl tokių teisių, kurias pradėjo keturi penktadaliai nacionalinėje teisėje nustatyto skaičiaus. Atliekant bendrą vertinimą visi šie elementai gali būti laikomi tik orientaciniais veiksniais, todėl atskirai į juos neturi būti atsižvelgiama. Kompetentinga institucija tai gali laikyti signalu, kad nėra aplinkybių, kurios lemtų piktnaudžiavimą arba sukčiavimą, jei atlikus vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją faktinė bendrovės buveinė yra ir (arba) ekonominė veikla vykdoma valstybėje narėje, kurioje ta bendrovė ar bendrovės bus įregistruotos užbaigus vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją;

(34)  kompetentinga institucija taip pat turėtų turėti galimybę iš vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją vykdančios bendrovės arba kitų kompetentingų institucijų, įskaitant atvykimo valstybės narės institucijas, gauti visą susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus teisėtumui patikrinti, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytos procedūrinės sistemos. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti galimas pasirengimo operacijai, kurią pagal šią direktyvą pradėjo nariai ir kreditoriai, pažymėjimo išdavimo pasekmes;

(35)  vertindama įmonės pateiktą paraišką dėl pasirengimo operacijai pažymėjimo kompetentinga institucija gali kreiptis į nepriklausomą ekspertą. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrina, kad ekspertas arba juridinis asmuo, kurio vardu ekspertas veikia, būtų nepriklausomas nuo bendrovės, kuri pateikė paraišką dėl pasirengimo operacijai pažymėjimo. Šį ekspertą arba ekspertus skiria kompetentinga institucija, ir jie turi būti praeityje neturėję ir dabar neturėti jokių jų nepriklausomumą galinčių paveikti ryšių su atitinkama bendrove;

(36)  siekiant užtikrinti, kad vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją vykdanti bendrovė nedarytų poveikio savo kreditoriams, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę patikrinti, visų pirma, ar bendrovė įvykdė savo įsipareigojimus viešojo sektoriaus kreditoriams arba ar pakankamai užtikrinti bet kokie atviri įsipareigojimai. Ypač kompetentingai institucijai turėtų būti suteikta galimybė patikrinti, ar bendrovės atžvilgiu pradėtas teismo procesas dėl, pavyzdžiui, socialinės, darbo arba aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų, kurį užbaigus ir priėmus sprendimą bendrovei gali būti nustatyta papildomų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus piliečiams ir privatiems subjektams;

(37)  valstybės narės turėtų numatyti procedūrines garantijas, atitinkančias bendruosius teisės kreiptis į teismą principus, įskaitant galimybę persvarstyti kompetentingų institucijų sprendimus bylose dėl vienos valstybės ribas peržengiančių operacijų, galimybę atidėti sertifikato galiojimą, kad šalys galėtų pateikti ieškinį kompetentingam teismui, ir galimybę prireikus imtis laikinųjų apsaugos priemonių;

(38)   gavusios pasirengimo operacijai pažymėjimą ir patikrinusios įgyjančios bendrovės ar bendrovių valstybės narės, kurioje bendrovė po šios operacijos bus registruota, teisinių reikalavimų įvykdymą, įskaitant patikrinimą, ar operacija siekiama apeiti nacionalinės arbe ES teisės vykdymą, kompetentingos institucijos turėtų užregistruoti bendroves tos valstybės narės įmonių registruose. Tik tokiu būdu užregistravus bendrovę, vienos valstybės ribas peržengiančias operacijas vykdančios bendrovės buvusios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų išbraukti bendrovę iš savo registro. ▌ Valstybės narės, kurioje ta bendrovė bus įregistruota užbaigus vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, kompetentingoms institucijoms neturėtų būti suteikta teisė ginčyti pasirengimo operacijai pažymėjime pateiktos informacijos ▌; ▌

(39)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tam tikri procedūriniai veiksmai, pavyzdžiui, sąlygų projekto atskleidimas, prašymas dėl pasirengimo pertvarkymui, sujungimui arba skaidymui pažymėjimo (toliau vadinamo pasirengimo operacijai pažymėjimo) išdavimo, taip pat atvykimo valstybės narės informacijos ir dokumentų, kurių reikia vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos teisėtumui patikrinti, pateikimas galėtų būti vykdomas internetu, o tai darančiam asmeniui nereikėtų atvykti į valstybės narės kompetentingą instituciją. Skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo taikant bendrovių teisės aktus taisyklės ir atitinkamos apsaugos priemonės turėtų būti atitinkamai taikomos. Kompetentinga institucija turėtų galėti gauti prašymą dėl pasirengimo pertvarkymui pažymėjimo, įskaitant reikiamą informaciją ir dokumentus, internetu, išskyrus atvejus, kai ta institucija išimtiniu atveju tam neturi techninės galimybės;

(40)  siekiant sumažinti bendrovių sąnaudas ir procedūrų trukmę bei administracinę naštą, valstybės narės bendrovių teisės atveju turėtų taikyti vienkartinio informacijos pateikimo tvarką: tai reiškia, kad bendrovės neturi pateikti tos pačios informacijos valdžios institucijoms daugiau kaip vieną kartą. Pvz., bendrovės neturėtų teikti tos pačios informacijos ir nacionaliniam registrui, ir oficialiajam valstybės leidiniui;

(41)  įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, pertvarkyta bendrovė turi išsaugoti savo juridinio asmens statusą, turtą ir įsipareigojimus, taip pat visas teises ir pareigas, įskaitant teises ir pareigas, atsirandančias dėl sutarčių, veiksmų ar neveikimo. Bendrovės turėtų ypač paisyti įdarbinimo sutartyse arba darbo santykius reglamentuojančiuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir pareigų, įskaitant sąlygas, dėl kurių susitarta kolektyviniuose susitarimuose;

(42)   siekiant užtikrinti pakankamą skaidrumą ir skaitmeninių priemonių bei procesų naudojimą, skirtingų valstybių narių kompetentingų ▌institucijų išduodami pasirengimo operacijai pažymėjimai sprendimais turėtų būti skelbiami per įmonių registrų sąveikos sistemą, taip pat jie turėtų būti viešai prieinami. Laikantis pagrindinio principo, kuriuo grindžiama ši direktyva, tokie informacijos mainai turėtų visada būti nemokami;

(43)  siekiant padidinti skaidrumą vienos valstybės ribas peržengiančių operacijų atveju svarbu užtikrinti, kad susijusių valstybių narių registruose būtų reikiama informacija iš kito registro ar registrų apie vienos valstybės ribas peržengiančiose operacijose dalyvaujančias bendroves, kad būtų galima atsekti šių bendrovių praeitį. Visų pirma registre, kuriame bendrovė buvo registruota prieš vykdant vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, esančioje bendrovės byloje turėtų būti nurodytas bendrovei atlikus vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją priskirtas numeris. Atitinkamai registre, kuriame bendrovė užregistruota po vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos įvykdymo, esančioje bendrovės byloje turėtų būti nurodytas bendrovės prieš vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos vykdymą turėtas numeris;

(44)  kalbant apie galiojančias vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo taisykles, Komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ Komisija paskelbė, kad įvertins, ar būtina atnaujinti tas taisykles, kad MVĮ galėtų lengviau pasirinkti pageidaujamą verslo strategiją ir geriau prisitaikyti prie rinkos sąlygų pokyčių, kartu nesusilpninant esamos darbuotojų apsaugos. Komunikate „2017 m. Komisijos darbo programa. Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ Komisija paskelbė iniciatyvą, kuria siekiama palengvinti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo įgyvendinimą;

(45)   nesuderintos narių ▌ apsaugos priemonės įvairių suinteresuotų subjektų įvardytos kliūtimi vienos valstybės ribas peržengiančioms operacijoms. Bendrovėms ir nariams taikoma daugybė įvairių formų apsaugos priemonių, o tai lemia sudėtingumą ir sukelia teisinį netikrumą. Todėl nariams ▌ turi būti suteikta to paties lygmens būtiniausia apsauga, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje bendrovė būtų registruota. Valstybės narės gali atitinkamai išlaikyti arba nustatyti papildomas apsaugos taisykles nariams, nebent tai prieštarautų šiai direktyvai arba įsisteigimo laisvei. Narių individualios teisės į informaciją nesikeičia;

(46)   po vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos buvusių tą operaciją vykdančių bendrovių kreditorių reikalavimų vertė gali pasikeisti, jei ▌ už skolą atsakingai ▌bendrovei vėliau taikoma kitos valstybės narės teisė. Šiuo metu kreditorių apsaugos taisyklės įvairiose valstybėse narėse skiriasi, ir tai labai apsunkina vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos procesą bei sukuria neapibrėžtumą tiek dalyvaujančioms bendrovėms, tiek jų kreditoriams dėl jų reikalavimo vykdymo ar patenkinimo;

(47)  be naujų pertvarkymo taisyklių šioje direktyvoje nustatomos tiek vienos valstybės ribas peržengiančio dalinio, tiek visiško skaidymo taisyklės, tačiau tik steigiant naujas bendroves. Ši direktyva nenustato suderintos vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sistemos, pagal kurią bendrovė perduoda turtą ir įsipareigojimus daugiau nei vienai veikiančiai bendrovei, nes šie atvejai buvo laikomi labai sudėtingais ir dėl to buvo būtinas kelių valstybių narių kompetentingų institucijų dalyvavimas, o dėl nacionalinių ir ES taisyklių apėjimo kiltų papildomos rizikos. Galimybė įsteigti bendrovę pasinaudojant šioje direktyvoje numatyta skaidymo atskiriant procedūra leidžia bendrovėms bendrojoje rinkoje taikyti naują suderintą procedūrą, tačiau bendrovėms taip pat turėtų būti leidžiama tiesiogiai steigti filialus kitose valstybėse narėse;

(48)   įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiantį jungimą turtas ir įsipareigojimai, taip pat visos teisės ir pareigos, įskaitant teises ir pareigas, atsirandančias dėl sutarčių, veiksmų ar neveikimo, turėtų pereiti įsigyjančiai bendrovei arba naujai bendrovei, o teisės pasitraukti neturintys jungiamų bendrovių nariai turėtų atitinkamai tapti įsigyjančios bendrovės arba naujos bendrovės nariais. Įsigyjančios arba naujos bendrovės turėtų ypač paisyti įdarbinimo sutartyse arba darbo santykius reglamentuojančiuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir pareigų, įskaitant sąlygas, dėl kurių susitarta kolektyviniuose susitarimuose;

(49)  įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą, skaidomos bendrovės turtas ir įsipareigojimai, taip pat visos teisės ir pareigos, įskaitant teises ir pareigas, atsirandančias dėl sutarčių, veiksmų ar neveikimo, turėtų būti perduodami įgyjančioms bendrovėms pagal skaidymo sąlygų projekte numatytą paskirstymą, o skaidomos bendrovės nariai, neturintys teisės pasitraukti, turėtų tapti įgyjančių bendrovių nariais arba likti skaidomos bendrovės nariais, arba tapti tiek skaidomos bendrovės, tiek įgyjančių bendrovių nariais. Įgyjančios bendrovės turėtų ypač paisyti įdarbinimo sutartyse arba darbo santykius reglamentuojančiuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir pareigų, įskaitant sąlygas, dėl kurių susitarta kolektyviniuose susitarimuose;

(50)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą neturėtų būti leidžiama paskelbti negaliojančia vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos, kuri įvykdyta pagal šia direktyvą. Tai neturėtų daryti poveikio valstybės narės įgaliojimams, be kita ko, baudžiamosios teisės, teroristų finansavimo, socialinės teisės, mokesčių bei įstatymų vykdymo pagal nacionalinę teisę srityse, visų pirma kai kompetentingos ar kitos atitinkamos institucijos nustato, pirmiausia gavusios naujos esminės informacijos po to, kai buvo įvykdyta vienos valstybės ribas peržengianti operacija, kad ta operacija įvykdyta piktnaudžiavimo ar sukčiavimo tikslais, siekiant apeiti nacionalinius arba ES teisės aktus arba išvengti jų vykdymo, arba nusikalstamos veikos tikslais. Šiomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos taip pat galėtų įvertinti, ar bendrovės, vykdančios vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją, valstybėje narėje buvo pasiektos arba viršytos darbuotojų dalyvavimui taikomos nacionalinės ribos;

(51)  jokia vienos valstybės ribas peržengianti operacija neturėtų daryti poveikio atsakomybei už mokestinius įsipareigojimus, susijusius su bendrovės ar bendrovių veikla prieš tą operaciją;

(52)   siekiant, kad be dalyvavimo priimant sprendimus teisės būtų užtikrintos ir kitos darbuotojų teisės, ši direktyva nedaro poveikio Direktyvai 2009/38/EB, Tarybos direktyvai 98/59/EB(14), Direktyvai 2001/23/EB ir Direktyvai 2002/14/EB. Be to, šios direktyvos nereglamentuojamose srityse, tokiose kaip mokesčiai ar socialinė apsauga, taikytini nacionaliniai įstatymai;

(53)   šios direktyvos nuostatos neturi poveikio su valstybių narių mokesčiais arba jų teritoriniu ir administraciniu suskirstymu susijusioms nacionalinės teisės nuostatoms arba administracinėms normoms, įskaitant mokestinių taisyklių vykdymo užtikrinimą vykdant vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, jungimą ir skaidymą;

(54)  ši direktyva nepažeidžia Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164(15), kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, Tarybos direktyvos 2009/133/EB(16) dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą, Tarybos direktyvos (ES) 2015/2376 (17)dėl privalomų automatinių valstybių narių tarpusavio informacijos apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką mainų, Tarybos direktyvos (ES) 2016/881(18) dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų, Tarybos direktyvos (ES) 2018/822(19) dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų;

(55)   ši direktyva neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849, kuria kovojama su pinigų plovimo ar teroristų finansavimo keliamais pavojais(20), nuostatoms, visų pirma reikalavimams imtis atitinkamų deramo klientų tikrinimo priemonių, atsižvelgiant į rizikos lygį, ir nustatyti bet kokio naujai įsteigto subjekto tikrąjį savininką įregistravimo valstybėje narėje ir jį užregistruoti;

(56)  direktyva nedaro poveikio skaidrumą ir akcininkų teises bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, reglamentuojantiems Sąjungos teisės aktams ir pagal juos parengtoms arba juos įgyvendinančioms nacionalinės teisės nuostatoms;

(57)  ši direktyva nedaro poveikio kredito įstaigoms ir kitoms finansinių paslaugų įmonėms taikomiems Sąjungos teisės aktams ir pagal juos parengtoms arba juos įgyvendinančioms nacionalinės teisės nuostatoms;

(58)   kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. palengvinti ir reglamentuoti vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, jungimą ir skaidymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(59)   šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(60)   pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(21) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(61)   Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą, taip pat darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo įgyvendinimo, vykdant vienos valstybės ribas peržengiančius veiksmus, vertinimą. Vertinime, visų pirma, reikėtų siekti įvertinti vienos valstybės ribas peržengiančius veiksmus, kai derybos dėl darbuotojų dalyvavimo pradėtos dėl to, kad pasiekti keturi penktadaliai nustatyto skaičiaus, ir siekiant įvertinti, ar tos bendrovės, įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiančius veiksmus, atitiko arba viršijo valstybių narių bendrovėms, vykdančioms vienos valstybės ribas peržengiančius veiksmus, nustatytą darbuotojų dalyvavimo skaičių. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(22) 22 punktu, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti;

(62)   turėtų būti renkama informacija, siekiant įvertinti teisės akto rezultatus, atsižvelgiant į jo tikslus, ir siekiant pagrįsti teisės akto vertinimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą;

(63)  todėl Direktyva (ES) 2017/1132 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

1)  Į 18 straipsnio 3 dalį įtraukiamas šis aa punktas:"

„aa) 86h, 86o, 86q, 123, 127a, 160j, 160q, 160s straipsniuose nurodyti dokumentai ir informacija;“

"

2)  24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   e punktas pakeičiamas taip:"

„e) išsamų sąrašą duomenų, kurie turi būti perduoti registrams keičiantis informacija ir ją atskleidžiant, kaip nurodyta 20, 34, ▌86o, 86p, 86q, 127a, 128, 130, ▌160q, 160r ir 160s straipsniuose;

"

b)  antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu:"

„Komisija, vadovaudamasi e punktu, ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos, priima įgyvendinimo aktus.“

"

3)  II antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip:"

„RIBOTOS ATSAKOMYBĖS BENDROVIŲ PERTVARKYMAS, JUNGIMAS IR SKAIDYMAS“;

"

4)  II antraštinėje dalyje įterpiamas šis -I skyrius:"

„-I SKYRIUS

Vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas

86a straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis skyrius taikomas ribotos atsakomybės bendrovių, kurios įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungoje, pertvarkymui į ribotos atsakomybės bendrovę, kuriai taikytina kitos valstybės narės teisė (toliau – vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas).

86b straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

   1) ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – bendrovė) – II priede nurodyto tipo bendrovė, vykdanti vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą;
   2) vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas – veiksmas, kuriuo bendrovė, nenutraukdama veiklos ir nepradėdama likvidavimo procedūros, pakeičia savo teisinę formą, kuria ji užregistruota išvykimo valstybėje narėje, į atvykimo valstybės narės bendrovės teisinę formą, nurodytą II priede, ir perkelia į atvykimo valstybę narę bent savo registruotąją buveinę, tačiau išlieka juridiniu asmeniu;
   3) išvykimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje bendrovė užregistruota savo teisine forma iki vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo;
   4) atvykimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje bendrovė užregistruojama įvykdžius valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą;

   5) pertvarkyta bendrovė – atvykimo valstybėje narėje įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo procesą įsteigta bendrovė▌;

86c straipsnis

Kitos nuostatos dėl taikymo srities

1.  Šis skyrius netaikomas vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo atveju, kuriame dalyvauja bendrovė, kurios tikslas – bendras iš visuomenės surinkto kapitalo investavimas, kuri veikia remdamasi rizikos išskaidymo principu ir kurios vienetai, reikalaujant vienetų turėtojams, atperkami arba išperkami tiesiogiai arba netiesiogiai iš bendrovės turto. Tokiam atpirkimui arba išpirkimui prilyginami veiksmai, kurių imasi bendrovė, siekdama užtikrinti, kad jos vienetų biržos vertė žymiai nenukryptų nuo jų grynosios turto vertės.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šio skyriaus nuostatos nebūtų taikomos nė vienu iš šių atvejų:

   a) jei bendrovė likviduojama ir pradėjo skirstyti turtą savo akcininkams;

   b) jei bendrovei taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje(*);

3.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio skyriaus bendrovėms, jei:

   a) vykdoma nemokumo procedūra ar prevencinio restruktūrizavimo mechanizmas;
   aa) vykdomos 2 dalyje nenurodytos likvidavimo procedūros arba
   b) taikomos krizių prevencijos priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punktą.

4.  Išvykimo valstybės narės nacionalinė teisė reglamentuoja tą procedūrų ir formalumų dalį, kurios reikia laikytis dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo siekiant gauti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą, o atvykimo valstybės narės nacionalinė teisė reglamentuoja tą procedūrų ir formalumų dalį, kurios turi būti laikomasi gavus pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą ir laikantis Sąjungos teisės.

86d straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančių pertvarkymų sąlygų projektai

1.   ▌Bendrovės valdymo ar administravimo organas parengia bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą. Vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekte pateikiami bent šie duomenys:

   a) bendrovės teisinė forma, pavadinimas, registruotosios buveinės vieta išvykimo valstybėje narėje;
   b) siūloma pertvarkytos bendrovės teisinė forma, pavadinimas, registruotosios buveinės vieta atvykimo valstybėje narėje;
   c) bendrovės steigimo atvykimo valstybėje narėje dokumentas, kai taikoma, ir įstatai, jeigu jie yra atskiri dokumentai;
   d) siūlomas vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo orientacinis grafikas;
   e) teisės, kurias pertvarkyta bendrovė suteikia specialių teisių turintiems nariams ar vertybinių popierių, išskyrus dalis, sudarančias bendrovės kapitalą, savininkams arba su jomis susijusios siūlomos priemonės;
   f) ▌apsaugos priemonės, pavyzdžiui, garantijos arba užstatai, kai jos siūlomos kreditoriams;

   h) bet kokios specialios lengvatos, suteikiamos ▌ bendrovės administravimo, valdymo, priežiūros ar kontrolės organų nariams;
   ha) bet kokios paskatos ir subsidijos, jeigu bendrovė išvykimo valstybėje narėje jas gavo per pastaruosius 5 metus;
   i) informacija apie pasiūlymą dėl piniginės kompensacijos nariams ▌pagal 86j straipsnį;
   j) galimas vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo poveikis užimtumui;
   k) tam tikrais atvejais informacija apie procedūras, kurias taikant pagal 86l straipsnį nustatomi susitarimai dėl darbuotojų dalyvavimo apibrėžiant jų teises dalyvauti priimant sprendimus pertvarkytoje bendrovėje▌;

86e straipsnis

Nariams ir darbuotojams teikiama valdymo ar administravimo organo ataskaita

1.  ▌ Bendrovės valdymo ar administravimo organas parengia ataskaitą nariams ir darbuotojams, kurioje paaiškinami ir pagrindžiami vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo teisiniai ir ekonominiai aspektai, taip pat vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo poveikis darbuotojams.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje visų pirma paaiškinamas vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo poveikis būsimai bendrovės veiklai:

Joje yra atskiri skyriai nariams ir darbuotojams.

3.  Ataskaitos skyriuje nariams visų pirma paaiškinama:

   aa) piniginė kompensacija ir jos skaičiavimo metodas;
   b) vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo poveikis nariams;
   c) teisės ir teisių gynimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti nariai▌ pagal 86j straipsnį.

4.  Reikalavimas parengti ataskaitos skyrių nariams netaikomas, jeigu visi bendrovės nariai susitarė atsisakyti šio reikalavimo. Valstybės narės gali šio straipsnio nuostatų netaikyti vienanarėms bendrovėms.

5.  Ataskaitos skyriuje darbuotojams visų pirma paaiškinama:

   ca) vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo poveikis darbo santykiams, taip pat, jeigu taikoma, visos priemonės, kurių turi būti imtasi jiems apsaugoti;
   cb) bet kokie reikšmingi taikomų darbo sąlygų ir bendrovės veiklos vietos pasikeitimai;
   d) kaip ca ir cb punktuose išdėstyti veiksniai susiję ir su bendrovės patronuojamosiomis bendrovėmis;

6.  Jei bendrovės valdymo ar administravimo organas iš savo darbuotojų atstovų arba, jei tokių atstovų nėra – tiesiogiai iš darbuotojų, laiku gauna nuomonę dėl ataskaitos dalių, nurodytų 1, 2 ir 4 dalyse, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, nariai informuojami apie ją ir nuomonė pridedama prie tos ataskaitos.

7.  Reikalavimas parengti ataskaitos skyrių darbuotojams netaikomas, jei bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės, jeigu tokių yra, neturi jokių kitų darbuotojų, išskyrus savo valdymo ar administravimo organo narius.

8.  Bendrovė gali nuspręsti, ar parengti vieną ataskaitą, kurioje būtų abu 3 ir 4 dalyse nurodyti skyriai, ar rengti atskiras ataskaitas atitinkamai nariams ir darbuotojams.

9.  Ne vėliau nei likus 6 savaitėms iki 86i straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos ▌bendrovės darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams sudaromos sąlygos bent jau elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodyta ataskaita arba 5 dalyje nurodytomis ataskaitomis, kartu su vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektu, jeigu jis yra.

10.  Kai reikalavimas parengti 3 dalyje nurodytą ataskaitos skyrių nariams netaikomas pagal 3 dalį ir reikalavimas parengti 4 dalyje nurodytą ataskaitos skyrių darbuotojams netaikomas pagal 4a dalį, reikalavimas pateikti 1 dalyje nurodytą ataskaitą netaikomas.

9.  Šio straipsnio 1–8 dalys nedaro poveikio taikytinoms informavimo ir konsultavimosi teisėms ir procedūroms, kurios buvo pradėtos nacionaliniu lygmeniu į nacionalinę teisę perkėlus direktyvas 2002/14/EB ir 2009/38/EB.

86g straipsnis

Nepriklausomo eksperto ataskaita

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomas ekspertas įvertintų vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektą ir parengtų nariams skirtą ataskaitą, kuri jiems būtų pateikta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki 86i straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos▌. Priklausomai nuo valstybių narių teisės aktų reikalavimų, tokie ekspertai gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

2.   Bet kokiu atveju, 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje ekspertai pareiškia, ar, jų nuomone, nustatytos piniginės kompensacijos yra pakankamos. Kalbėdamas apie 86d straipsnio i punkte nurodytą piniginę kompensaciją, ekspertas atsižvelgia į tų bendrovių akcijų rinkos kainą prieš paskelbiant apie pertvarkymo pasiūlymą arba į bendrovės vertę, išskyrus siūlomo pertvarkymo poveikį, nustatytą remiantis bendrai pripažįstamais vertinimo metodais. Ataskaitoje bent:

   a) nurodomas metodas, kuriuo buvo apskaičiuotas siūloma piniginė kompensacija;
   b) nurodoma ar toks metodas yra tinkamas vertinant piniginę kompensaciją, nurodomos vertės, gautos naudojant tokį metodą, ir pateikta nuomonė dėl santykinės tokių metodų svarbos nustatant vertę;
   c) apibūdinami visi iškilę vertinimo sunkumai.

Ekspertas ▌turi teisę gauti bendrovės visą informaciją, būtiną atliekant jo pareigas.

3.  Reikalavimai, kad nepriklausomi ekspertai tikrintų vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektą ir pateikti atitinkamą eksperto ataskaitą, netaikomi, jei taip nusprendžia visi bendrovės nariai. Valstybės narės gali šio straipsnio nuostatų netaikyti vienanarėms bendrovėms.

86h straipsnis

Atskleidimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodomi dokumentai būtų atskleisti ir viešai paskelbti išvykimo valstybės narės registre likus ne mažiau kaip mėnesiui iki dėl jo sprendimą turinčio priimti visuotinio susirinkimo, nurodyto 86i straipsnyje, dienos.

   a) vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektas;

   b) pranešimas bendrovės nariams, kreditoriams ir darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie tai, kad ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki visuotinio susirinkimo dienos jie gali bendrovei teikti savo pastabas apie vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektą.

Valstybės narės gali reikalauti, kad nepriklausoma ekspertų ataskaita, jei ji parengta pagal 86g straipsnį, būtų atskleista ir viešai paskelbta registre.

Valstybės narės užtikrina, kad bendrovė galėtų nepriklausomo eksperto ataskaitoje pateiktos konfidencialios informacijos neatskleisti.

Pagal šią dalį atskleisti dokumentai taip pat pateikiami per 22 straipsnyje nurodytą sistemą.

2.  Valstybės narės gali atleisti ▌ bendrovę nuo1dalyje nustatyto reikalavimo skelbti, jeigu tęstiniu laikotarpiu, prasidedančiu likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos 86i straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl pertvarkymo sąlygų projekto, dienos ir pasibaigiančiu ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia 1 dalyje nurodytus dokumentus savo interneto svetainėje.

Tačiau, valstybės narės nenustato reikalavimų ar suvaržymų, kaip turi būti naudojamasi ta išimtimi, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi tiems tikslams pasiekti.

3.  Kai ▌bendrovė atskleidžia vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą pagal šio straipsnio 2 dalį, ji, likus ne mažiau nei mėnesiui iki dėl jo sprendimą turinčio priimti visuotinio susirinkimo, nurodyto 86i straipsnyje, dienos, pateikia išvykimo valstybės narės registrui šią informaciją, kuri turi būti atskleista:

   a) bendrovės teisinė forma, pavadinimas ir registruotoji buveinė išvykimo valstybėje narėje, taip pat numatoma pertvarkytos bendrovės teisinė forma, pavadinimas ir registruotoji buveinė atvykimo valstybėje narėje;
   b) registras, kuriame laikomi 14 straipsnyje nurodyti ▌ bendrovės dokumentai, ir registravimo numeris tame registre;
   c) nuoroda į priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti kreditorių, darbuotojų ir narių teises;
   d) informacija apie interneto svetainę, kurioje galima nemokamai susipažinti su vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektu, 1 dalyje nurodytu pranešimu ir eksperto ataskaita ir išsamia informacija apie šios dalies c punkte nurodytas priemones.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus būtų galima visiškai įvykdyti internetu ir prašytojams nereikėtų asmeniškai atvykti į kompetentingą instituciją išvykimo valstybėje narėje, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

5.  Be 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto informacijos atskleidimo valstybės narės gali reikalauti oficialiame nacionaliniame leidinyje arba centrinėje elektroninėje platformoje pagal 16 straipsnio 3 dalį paskelbti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektą arba 3 dalyje nurodytą informaciją. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad registras perduotų atitinkamą informaciją oficialiam nacionaliniam leidiniui.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė, naudodamasi registrų sąveikos sistema, galėtų nemokamai susipažinti su 1 dalyje nurodytais dokumentais arba 3 dalyje nurodyta informacija.

Valstybės narės užtikrina, kad ▌ bendrovei registrų taikomi mokesčiai už 1 ir 3 dalyje nurodytą informacijos atskleidimą ir, kai taikoma, už 5 dalyje nurodytą paskelbimą neviršytų išlaidų tokių paslaugų teikimą susigražinimo.

86i straipsnis

Visuotinio susirinkimo pritarimas

1.  Susipažinęs su ataskaitomis, nurodytomis atitinkamai 86e▌ ir 86g straipsniuose, ir darbuotojų nuomonėmis, pateiktomis pagal 86e straipsnį, bei pastabomis, pateiktomis pagal 86h straipsnį, bendrovės visuotinis susirinkimas priimdamas rezoliuciją sprendžia dėl pritarimo vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektui ir dėl steigimo dokumento ir įstatų, jei tai yra atskiras dokumentas, pritaikymo.

2.  ▌Bendrovės visuotinis susirinkimas gali pasilikti teisę nustatyti, kad vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą įgyvendinti galima tik jam aiškiai pritarus 86l straipsnyje nurodytiems susitarimams.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto ar bet koks jo pakeitimas būtų priimamas ne mažiau kaip dviejų trečdalių, bet ne daugiau kaip 90 proc. balsų, kuriuos suteikia akcijos arba susirinkime atstovaujamo pasirašytojo kapitalo dalis, dauguma. Bet kokiu atveju mažiausias reikalaujamų balsų skaičius negali būti didesnis, nei nustatyta nacionalinės teisės aktuose, pagal kuriuos tvirtinami vienos valstybės ribas peržengiantys jungimai.

4.  Kai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto ar bet kokio pertvarkomos bendrovės steigiamojo dokumento pakeitimo akcininko ekonominiai įsipareigojimai bendrovei arba trečiosioms šalims padidėja, valstybės narės šiomis konkrečiomis aplinkybėmis gali nustatyti, kad atitinkamas akcininkas turi patvirtinti šias sąlygas arba steigimo dokumento pakeitimą, su sąlyga, kad šis akcininkas negali įgyvendinti savo teisių, nustatytų 86j straipsnyje.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo patvirtinimo visuotiniame susirinkime nebūtų galima apskųsti remiantis vien šiomis priežastimis:

   a) 86d straipsnio i punkte numatyta piniginė kompensacija apskaičiuota netinkamai arba
   b) a punkte pateikta informacija neatitiko teisinių reikalavimų.

86j straipsnis

Narių apsauga

1.  Valstybės narės bent užtikrina, kad ▌ bendrovės nariai, kurie vykdo prieš vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, ▌turėtų teisę perleisti savo akcijas už atitinkamą piniginę kompensaciją, remdamiesi 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis.

Valstybės narės gali suteikti tokią teisę ir kitiems bendrovės nariams.

Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų tinkamai patvirtintas bent 86i straipsnyje nurodytame visuotiniame susirinkime, aiškus prieštaravimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto ir (arba) narių ketinimas pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas. Valstybės narės gali leisti laikyti, kad prieštaravimo dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto įrašas būtų laikomas tinkamu balsavimo prieš patvirtinimu.

2.  Valstybės narės nustato laikotarpį, per kurį 1 dalyje nurodyti nariai turi pranešti bendrovei apie savo sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas.Šis laikotarpis jokiu būdu neturi būti ilgesnis kaip vienas mėnuo po 86i straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos. Valstybės narės užtikrina, kad bendrovė nurodytų elektroninį adresą, kuriuo ji elektroniniu būdu galėtų gauti šį pranešimą.

3.  Valstybės narės taip pat nustato laikotarpį, per kurį turi būti sumokėtos piniginės kompensacijos, nustatytos vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekte. Šis laikotarpis negali baigtis vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo tada, kai vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas įsigalios, kaip nurodyta 86r straipsnyje.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas narys, kuris pranešė apie sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas, bet mano, kad bendrovės siūlomos kompensacijos dydis nebuvo tinkamai nustatytas, turėtų teisę reikalauti, kad pagal nacionalinę teisę įgaliotos kompetentingos institucijos ar organai skirtų papildomą piniginę kompensaciją. Valstybės narės nustato terminą, reikalavimams dėl papildomos piniginės kompensacijos pateikti.

Valstybės narės gali nustatyti, kad galutinis sprendimas, kuriuo skiriama papildoma piniginė kompensacija būtų taikomas tiems nariams, kurie pranešė apie savo sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas pagal 2 dalį.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad išvykimo valstybės narės teisės nuostatomis būtų reglamentuojamos 1–4 dalyse nurodytos teisės ir kad su jomis susiję klausimai priklausytų išskirtinei tos valstybės narės jurisdikcijai.

86k straipsnis

Kreditorių apsauga

1.  Valstybės narės numato tinkamą kreditorių, kurių reikalavimai yra ankstesni nei vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto atskleidimo diena ir kurių vykdymo terminas atskleidimo metu dar nebuvo pasibaigęs, interesų apsaugą. Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai, kurie nėra patenkinti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekte siūlomomis apsaugos priemonėmis, kurios numatytos 86d straipsnio 1 dalies f punkte, galėtų per tris mėnesius nuo 86h straipsnyje nurodyto dokumentų atskleidimo dienos kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl reikiamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės tinkamų apsaugos priemonių nebuvo gauta. Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos priemonės priklausytų nuo to, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas įsigalioja, kaip nurodyta 86r straipsnyje.

2.  Valstybės narės gali reikalauti, kad ▌bendrovės valdymo ar administravimo organas pateiktų deklaraciją, kurioje būtų tiksliai nurodyta tuometinė bendrovės finansinė padėtis deklaracijos pateikimo datą, kuri negali būti ankstesnė nei vienas mėnuo iki jos atskleidimo. Joje deklaruojama, kad, remiantis bendrovės valdymo ar administravimo organo deklaravimo dieną turima informacija ir pateiktų pagrįstų užklausų duomenimis, jie nežino jokių priežasčių, dėl kurių įsigaliojus pertvarkymui bendrovė negalėtų vykdyti įsipareigojimų tada, kai tuos įsipareigojimus reikės vykdyti. Deklaracija atskleidžiama kartu su vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektu ▌ vadovaujantis 86h straipsniu.

3.   ▌ 2 ir 3 dalių nuostatos nedaro poveikio išvykimo valstybės narės nacionalinės teisės aktų dėl mokėjimų ar nepiniginių įsipareigojimų viešiesiems subjektams vykdymo ar mokėjimų užtikrinimo taikymui.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai, kurių reikalavimai yra ankstesni nei vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto atskleidimo diena, per dvejus metus nuo pertvarkymo įsigaliojimo galėtų pradėti teisimo procesą prieš bendrovę ir išvykimo valstybėje narėje, nedarant poveikio teismingumui, kylančiam iš nacionalinių ar ES teisės aktų arba sutartinio susitarimo. Galimybė pradėti tokį teismo procesą papildo kitas teismingumo pasirinkimo taisykles, taikomas pagal Sąjungos teisę.

86ka straipsnis

Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų paisoma darbuotojų teisių į informaciją ir konsultacijas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ir kad jomis būtų naudojamasi pagal Direktyvoje 2002/14/EB nustatytą teisinę sistemą ir, kai taikytina Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių atveju, pagal Direktyvą 2009/38/EB. Valstybės narės gali nuspręsti teises į informaciją ir konsultacijas taikyti kitoms, nei nurodytos Direktyvos 2002/14/EB 3 straipsnio 1 dalyje, bendrovėms.

2.  Nepaisant 86e straipsnio 6 dalies ir 86h straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės užtikrina, kad darbuotojų teisių į informaciją ir konsultacijas būtų paisoma bent jau iki tol, kol nusprendžiama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto arba 86e straipsnyje nurodytos ataskaitos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, kad darbuotojams būtų pateiktas pagrįstas atsakymas iki 86i straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo.

3.  Nepažeisdamos darbuotojams palankesnių nuostatų ir (arba) praktikos, valstybės narės nustato praktinę naudojimosi teise į informaciją ir konsultacijas pagal Direktyvos 2002/14/EB 4 straipsnį tvarką.

86l straipsnis

Darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus

1.  Nedarant poveikio 2 daliai, ▌pertvarkytai bendrovei taikomos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, jeigu tokios yra, galiojančios atvykimo valstybėje narėje.

2.  Tačiau, atvykimo valstybėje narėje galiojančios darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, jeigu tokios yra, netaikomos, kai pertvarkymą vykdančios bendrovės vidutinis darbuotojų skaičius šešis mėnesius iki šios direktyvos 86d straipsnyje nurodyto vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekto paskelbimo sudaro keturis penktadalius išvykimo valstybės narės teisėje nustatyto skaičiaus, kuriuo užtikrinamas darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/86/EB 2 straipsnio k punkte, arba kai atvykimo valstybės narės nacionalinė teisė:

   a) nenustato bent jau tokio pat darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus lygio, koks buvo bendrovėje prieš pertvarkymą, kuris įvertinamas pagal darbuotojų atstovų procentinę dalį administravimo ar priežiūros organe arba jų komitetuose, arba valdymo grupėje, kuri atsakinga už bendrovės pelno vienetus, atsižvelgiant į darbuotojų dalyvavimą, arba
   b) nesuteikia pertvarkytos ▌ bendrovės padalinių, esančių kitose valstybėse narėse, darbuotojams tokių pačių teisių naudotis dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis, kokias turi darbuotojai, dirbantys atvykimo valstybėje narėje

3.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais pertvarkytos bendrovės darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus ir jų dalyvavimą nustatant tokias teises valstybės narės reglamentuoja mutatis mutandis atsižvelgdamos į šio straipsnio 4–7 dalis, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 2157/2001 12 straipsnio 2 ▌ ir 4 dalyse nustatytais principais ir tvarka bei šiomis Direktyvos 2001/86/EB nuostatomis:

   a) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a punkto i papunkčiu, 2 dalies b punktu ir 3 dalimi, 3 straipsnio 4 dalies pirmais dviem sakiniais, ▌3 straipsnio 5 dalimi ▌ir 3 straipsnio 7 dalimi;
   b) 4 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 2 dalies a, g ir h punktais, 4 straipsnio 3 dalimi bei 4 straipsnio 4 dalimi;
   c) 5 straipsniu;
   d) 6 straipsniu;
   e) 7 straipsnio 1 dalimi ▌, išskyrus b punkto antrą įtrauką;
   f) 8, ▌10, 11 ir 12 straipsniais;
   g) priedo 3 dalies a punktu.

4.  Reglamentuodamos 3 dalyje minimus principus bei tvarką, valstybės narės:

   a) suteikia specialiajam derybų organui teisę dviem trečdaliais savo narių, atstovaujančių ne mažiau kaip dviem trečdaliams darbuotojų, balsų, nuspręsti nepradėti derybų arba nutraukti jau pradėtas derybas ir remtis atvykimo valstybėje narėje galiojančiomis darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklėmis;
   b) tais atvejais, kai po ankstesnių derybų taikomos standartinės dalyvavimo taisyklės, gali nepaisydamos tokių taisyklių nuspręsti apriboti darbuotojų atstovų santykį pertvarkytos bendrovės administravimo organe. Tačiau jeigu ▌bendrovėje darbuotojų atstovai sudarė ne mažiau kaip vieną trečdalį administravimo arba priežiūros organo, tai apribojus tą santykį, darbuotojų atstovų administravimo organe negali būti mažiau kaip vienas trečdalis;
   c) užtikrina, kad iki vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo galiojusios darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės būtų toliau taikomos iki bet kurių vėliau sutartų taisyklių taikymo pradžios dienos arba nesant sutartų taisyklių, kol bus taikomos standartinės taisyklės pagal priedo 3 dalies a punktą.

5.  Dalyvavimo priimant sprendimus teisių išplėtimas pertvarkytos bendrovės darbuotojų, dirbančių kitose valstybėse narėse, atžvilgiu, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, nenustato tokią galimybę pasirinkusioms valstybėms narėms jokio įpareigojimo atsižvelgti į tuos darbuotojus nustatant darbuotojų skaičiaus ribą, suteikiančią teisę dalyvauti priimant sprendimus pagal nacionalinės teisės aktus.

6.  Kai pertvarkyta bendrovė turi būti valdoma pagal darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistemą laikantis 2 dalyje nurodytų nuostatų, ji privalo pasirinkti tokią savo teisinę formą, kuri leistų naudotis dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis.

7.  Kai pertvarkytoje bendrovėje veikia darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, tokia bendrovė privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad darbuotojų teisės dalyvauti priimant sprendimus būtų apsaugotos visais vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo arba jungimo šalies viduje, skaidymo arba pertvarkymo atvejais, kurie gali įvykti vėliau, ketverius metus nuo tokio vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo įsigaliojimo, mutatis mutandis taikant 1–6 dalyse nustatytas taisykles.

8.  Bendrovė nepagrįstai nedelsdama informuoja savo darbuotojus arba jų atstovus apie derybų dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus rezultatus.“;

86m straipsnis

Pasirengimo pertvarkymui pažymėjimas

1.  Valstybės narės paskiria teismą, notarą arba kitą instituciją ar institucijas (toliau – kompetentinga institucija), turinčias teisę tirti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo teisėtumą, kiek tai susiję su ta procedūros dalimi, kuri reglamentuojama pagal išvykimo valstybės narės teisę, ir išduoda pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą, patvirtinantį visų atitinkamų sąlygų įvykdymą ir tinkamą visų veiksmų ir formalumų atlikimą išvykimo valstybėje narėje.

Toks veiksmų ir formalumų atlikimas gali apimti mokėjimų ar nepiniginių įsipareigojimų viešiesiems subjektams vykdymą ar mokėjimų užtikrinimą, arba specialių sektoriams taikomų reikalavimų, įskaitant mokėjimų ar įsipareigojimų, susijusių su vykdomomis procedūromis, užtikrinimą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prie ▌bendrovės prašymo išduoti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą būtų pridėta:

   a) pertvarkymo sąlygų projektas, nurodytas 86d straipsnyje;
   b) 86e straipsnyje nurodyta ataskaita ir pridedama nuomonė, jei ji pateikta, ir 86g straipsnyje nurodyta ataskaita, jei jos parengiamos;
   ba) pastabos, pateiktos laikantis 86h straipsnio 1 dalies;
   c) informacija apie visuotinio susirinkimo pritarimą ▌, nurodytą 86i straipsnyje.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad prie prašymo išduoti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą būtų pridėta papildoma informacija, visų prima:

   a) apie darbuotojų skaičių pertvarkymo sąlygų projekto rengimo metu;
   b) apie patronuojamąsias bendroves ir atitinkamą jų geografinį pasiskirstymą;
   c) susijusi su bendrovės įpareigojimų viešiesiems subjektams vykdymu.

Taikant šią dalį, kompetentingos institucijos gali prašyti, kad kitos atitinkamos institucijos pateiktų šią informaciją.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 2 ir 3 dalyse nurodytą prašymą, įskaitant visą informaciją apie bendrovę ir dokumentus, būtų galima pateikti internetu, o tai darančiam asmeniui nereikėtų atvykti į 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

5.  Siekdama, kad būtų laikomasi 86l straipsnyje nurodytų darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklių, išvykimo valstybės narės kompetentinga institucija patikrina, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projekte pateikiama informacija apie procedūras, pagal kurias nustatomi atitinkami susitarimai ir apie tokių susitarimų galimybes.

6.  Kompetentinga institucija, atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, nagrinėja:

   a) visus dokumentus ir informaciją, pateiktus institucijai pagal 2 ir 3 dalis;
   b) bendrovės patvirtinimą, kad ji pradėjo 86l straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą procedūrą, jei taikoma.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas vertinimas būtų atliktas per tris mėnesius nuo dienos, kurią gaunama informacija apie tai, kad bendrovės visuotinis susirinkimas pritarė pertvarkymui. Vertinimu pasiekiamas vienas iš šių rezultatų:

   a) jei nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas ▌ atitinka visas atitinkamas sąlygas ir buvo atliktos visos reikiamos procedūros ir formalumai, kompetentinga institucija išduoda pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą;
   b) jei nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas neatitinka visų atitinkamų sąlygų ir nebuvo atliktos visos reikiamos procedūros ir (arba) formalumai, kompetentinga institucija neišduoda pasirengimo pertvarkymui pažymėjimo ir nurodo bendrovei savo sprendimo priežastis. Tokiu atveju kompetentinga institucija gali suteikti bendrovei galimybę per tinkamą laikotarpį įvykdyti atitinkamas sąlygas arba atlikti procedūras ir formalumus.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija neišduotų pasirengimo pertvarkymui pažymėjimo, jei laikantis nacionalinės teisės nuostatų nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas yra numatytas piktnaudžiavimo ar sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta nacionalinės arba ES teisės taikymo arba ji būtų apeita arba siekiant tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų.

9.  Jei kompetentinga institucija, tikrindama 1 dalyje nurodytą teisėtumą, rimtai abejoja, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas yra nustatytas piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, dėl kurių buvo išvengta arba buvo siekiama išvengti nacionalinės ar ES teisės aktų arba juos apeiti, arba nusikalstamais tikslais, ji atsižvelgia į svarbius faktus ir aplinkybes, tokius kaip, kai tinkama ir atsižvelgiant ne atskirai, orientaciniai veiksniai, apie kuriuos kompetentinga institucija sužinojo atlikdama 1 dalyje nurodytą teisėtumo tikrinimą, įskaitant konsultacijas su atitinkamomis valdžios institucijomis. Taikant šią dalį, vertinimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, taikant nacionalinės teisės aktais nustatytą procedūrą.

10.  Kai atliekant vertinimą pagal 8 dalį reikia atsižvelgti į papildomą informaciją arba atlikti papildomą tyrimo veiklą, tų trijų mėnesių laikotarpis, kaip nurodyta 7 dalyje, gali būti pratęstas daugiausia dar 3 mėnesiais.

11.  Kai dėl tarpvalstybinės procedūros sudėtingumo vertinimo neįmanoma atlikti per šiame straipsnyje nustatytus terminus, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui iki pradinio termino pabaigos būtų pranešta apie bet kokio vėlavimo priežastis.

12.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos galėtų konsultuotis su kitomis atitinkamomis institucijomis, kurių kompetencijai priklauso įvairios sritys, susijusios su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, įskaitant atvykimo valstybės narės institucijas, ir iš šių institucijų bei bendrovės gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus teisėtumui patikrinti, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytos procedūrinės sistemos. Atlikdama vertinimą kompetentinga institucija gali kreiptis į nepriklausomą ekspertą.

86o straipsnis

Pasirengimo pertvarkymui pažymėjimo ▌ perdavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pasirengimo pertvarkymui pažymėjimu būtų dalijamasi su 86p straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms naudojantis registrų sąveikos sistema, sukurta pagal 22 straipsnį.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą būtų galima rasti pagal 22 straipsnį sukurtoje registrų sąveikos sistemoje.

2.  Su 1 dalyje nurodyta informacija 86p straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos ir registrai gali susipažinti nemokamai.

86p straipsnis

Atvykimo valstybės narės atliekamas vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo teisėtumo patikrinimas

1.  Valstybės narės paskiria teismą, notarą ar kitą instituciją, turinčią teisę tirti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo teisėtumą, kiek tai susiję su ta procedūros dalimi, kuri reglamentuojama pagal atvykimo valstybės narės teisę, ir patvirtinti vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą, kai ▌tenkinamos visos atitinkamos sąlygos ir tinkamai atlikti ▌visi formalumai atvykimo valstybėje narėje.

Atvykimo valstybės narės kompetentinga institucija visų pirma įsitikina, kad siūloma pertvarkyti bendrovė atitinka nacionalinės teisės aktų, kuriais reglamentuojamas bendrovių steigimas ir registravimas, nuostatas ir, jei reikia, kad darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus tvarka nustatyta vadovaujantis 86l straipsniu.

2.  Tam, kad būtų įgyvendinamos 1 dalies nuostatos, vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą vykdanti bendrovė pateikia 1 dalyje nurodytai institucijai vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sąlygų projektą, kuris buvo patvirtintas 86i straipsnyje nurodytame visuotiniame susirinkime.

3.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą vykdančiai bendrovei būtų sudaryta galimybė internetu užpildyti 1 dalyje nurodytą prašymą, taip pat pateikti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, o tai darančiam asmeniui nereikėtų atvykti į 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

4.  1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija ▌, baigusi vertinti atitinkamas sąlygas, ▌ patvirtina vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymą.

5.  86o straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija pripažįsta 1 dalyje nurodytą pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą kaip įtikinamai patvirtinantį, kad procedūros ir formalumai buvo tinkamai atlikti vadovaujantis išvykimo valstybės narės nacionalinės teisės nuostatomis, be kurio vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas negali būti patvirtintas.

86q straipsnis

Registravimas

1.  Išvykimo ir atvykimo valstybių narių teisės aktuose nustatoma tų valstybių teritorijoje taikytina tvarka, kuria vadovaujantis vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo įgyvendinimo faktas atskleidžiamas paskelbiant informaciją apie jį registre.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bent jau toliau nurodyta informacija būtų registruojama jų registruose, kuriuose ta informacija yra viešai skelbiama ir su ja galima susipažinti naudojantis 22 straipsnyje nurodyta sistema:

   a) atvykimo valstybės narės registre – kad pertvarkyta bendrovė registruojama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo;
   b) atvykimo valstybės narės registrepertvarkytos bendrovės registracijos data;
   c) išvykimo valstybės narės registrekad bendrovė iš registro pašalinama arba išbraukiama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ▌;
   d) išvykimo valstybės narės registrebendrovės pašalinimo arba išbraukimo iš registro data;
   e) išvykimo ir atvykimo valstybių narių registruose atitinkamai – ▌bendrovės registracijos numeris, pavadinimas ir teisinė forma išvykimo valstybėje narėje ir pertvarkytos bendrovės registracijos numeris, pavadinimas ir teisinė forma atvykimo valstybėje narėje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad atvykimo valstybės narės registras, naudodamasis 22 straipsnyje nurodyta sistema, informuotų išvykimo valstybės narės registrą apie tai, kad vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas įsigaliojo. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ▌bendrovės registracija būtų nedelsiant panaikinta gavus minėtą informaciją ▌.

86r straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo įsigaliojimo data

Data, kada įsigalioja vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, nustatoma atvykimo valstybės narės teisės aktais ▌. Ta data turi būti po 86p straipsnyje nurodyto ▌patikrinimo atlikimo.

86s straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo pasekmės

Vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, vykdomas vadovaujantis šią direktyvą perkeliančiomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis, dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, įsigaliojančio nuo 86r straipsnyje nurodytos dienos, turi šias pasekmes:

   a) visas ▌ bendrovės turtas ir įsipareigojimai, įskaitant visas sutartis, kreditus, teises ir pareigas, lieka galioti ▌pertvarkytoje bendrovėje;
   b) ▌ bendrovės nariai lieka pertvarkytos bendrovės nariais, nebent jie pasinaudoja 86l straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pasitraukti;
   c) ▌ bendrovės teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarčių ir darbo santykių ir galiojančios vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo įsigaliojimo dieną toliau galioja pertvarkytoje bendrovėje ▌.

86t straipsnis

Nepriklausomų ekspertų atsakomybė

Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias bent nepriklausomo eksperto, atsakingo už 86g straipsnyje nurodytos ataskaitos parengimą, civilinę atsakomybę.

Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrina, kad ekspertas ar juridinis asmuo, kurio vardu ekspertas veikia, būtų nepriklausomas ir neturėtų interesų konflikto bendrovėje, kuri teikia prašymą dėl pasirengimo pertvarkymui pažymėjimo, ir kad eksperto nuomonė būtų nešališka, objektyvi ir pateikta siekiant padėti kompetentingai institucijai laikantis nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų pagal taikomus teisės aktus arba profesinius standartus, kurie taikomi ekspertui.

86u straipsnis

Galiojimas

Vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, įsigaliojęs vadovaujantis šią direktyvą perkeliančiomis procedūromis, negali būti paskelbtas negaliojančiu.

Tai neturi įtakos valstybių narių įgaliojimams, be kita ko, baudžiamosios teisės, teroristų finansavimo, socialinės teisės, mokesčių ir teisėsaugos srityse taikyti priemones ir sankcijas pagal nacionalinės teisės aktus po to, kai įsigaliojo vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas.

______________

(*) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).“:

"

5)  119 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  c punkto pabaigoje įrašoma „arba“;

b)  įterpiamas d punktas:"

„d) vienos ar daugiau bendrovių, baigiančių savo veiklą be likvidavimo procedūros, visas turtas bei įsipareigojimai pereina kitai veikiančiai bendrovei – įsigyjančiai bendrovei – tai įsigyjančiai bendrovei neišleidžiant jokių naujų akcijų, jei visos jungiamų bendrovių akcijos tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso vienam asmeniui arba jungiamų bendrovių nariai turi akcijų tokiu pat santykiu ir visose jungiamose bendrovėse.“;

"

6)  120 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„120 straipsnis

Kitos nuostatos dėl taikymo srities

"

b)  120 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Valstybės narės užtikrina, kad šio skyriaus nuostatos nebūtų taikomos nė vienu iš šių atvejų:

   a) jei bendrovė ar bendrovės likviduojama (-os) ir pradėjo skirstyti turtą savo akcininkams;

   d) bendrovei taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje;

"

f)  įterpiama ši dalis:"

„5. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio skyriaus bendrovėms, jei:

   a) vykdoma nemokumo procedūra ar prevencinio restruktūrizavimo mechanizmas;
   b) vykdomos 4 dalyje nenurodytos likvidavimo procedūros arba
   c) taikomos krizių prevencijos priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punktą.“;

"

7)  121 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies a punktas išbraukiamas;

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. 1 dalies b punkte nurodytos nuostatos ir formalumai visų pirma apima nuostatas ir formalumus, taikomus su jungimu susijusioms sprendimų priėmimo procedūroms ir kitų darbuotojų teisių, nei 133 straipsniu reglamentuojamos teisės, apsaugai.“;

"

8)  122 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  a ir b punktai pakeičiami taip:"

„a) jungiamų bendrovių teisinė forma, pavadinimas, registruota buveinė ir po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo veiksiančios bendrovės siūloma teisinė forma, pavadinimas ir registruota buveinė;

   b) vertybinių popierių ar akcijų, sudarančių bendrovės kapitalą, keitimo santykis ir, kai taikoma, piniginės išmokos dydis;

"

b)  h punktas pakeičiamas taip:"

„h) bet kokios specialios lengvatos, suteikiamos ▌ po jungimo veiksiančių bendrovių administravimo, valdymo, priežiūros ar kontrolės organų nariams;“

"

c)   i punktas pakeičiamas taip:"

i) po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo veiksiančios bendrovės įstatų dokumentas ar dokumentai, kai taikoma, ir įstatai, jeigu jie yra atskiri dokumentai;“

"

d)   įterpiami m ir n punktai:"

„m) informacija apie pasiūlymą dėl piniginės kompensacijos ▌nariams pagal 126a straipsnį;

   n) ▌apsaugos priemonės, pavyzdžiui, garantijos arba užstatai, kai jos siūlomos kreditoriams;

"

9)  123 ir 124 straipsniai pakeičiami taip:"

123 straipsnis

Atskleidimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodomi dokumentai būtų atskleisti ir viešai paskelbti kiekvienos iš jungiamų bendrovių valstybės narės registruose likus ne mažiau kaip mėnesiui iki dėl jo sprendimą turinčio priimti visuotinio susirinkimo, nurodyto 86i straipsnyje, dienos:

   a) bendras vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektas;
   b) pranešimas jungimą vykdančios bendrovės nariams, kreditoriams ir darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie tai, kad ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki visuotinio susirinkimo dienos jie gali bendrovei teikti savo pastabas apie vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektą.

Valstybės narės gali reikalauti, kad nepriklausoma ekspertų ataskaita, jei ji parengta pagal 125 straipsnį, būtų atskleista ir viešai paskelbta registre.

Valstybės narės užtikrina, kad bendrovė galėtų nepriklausomo eksperto ataskaitoje pateiktos konfidencialios informacijos neatskleisti.

Pagal šią dalį atskleisti dokumentai taip pat pateikiami per 22 straipsnyje nurodytą sistemą.

2.  Valstybės narės gali netaikyti 1 dalyje nustatyto reikalavimo jungiamoms bendrovėms, jeigu tęstinį laikotarpį, prasidedantį likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos 126 straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo▌ dienos ir pasibaigiantį ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, tos bendrovės 1 dalyje nurodytus dokumentus viešai ir nemokamai skelbia ▌ savo interneto svetainėse.

Tačiau, valstybės narės nenustato reikalavimų ar suvaržymų, kaip turi būti naudojamasi ta išimtimi, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi tiems tikslams pasiekti.

3.  Kai jungiamos bendrovės atskleidžia vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektą pagal šio straipsnio 2 dalį, jos, likus ne mažiau nei mėnesiui iki dėl jo sprendimą turinčio priimti visuotinio susirinkimo, nurodyto 126 straipsnyje, dienos, pateikia nacionaliniams registrams šią informaciją, kuri turi būti atskleista:

   a) kiekvienos jungiamos bendrovės teisinė forma, pavadinimas, registruota buveinė ir naujai sukurtos bendrovės siūloma teisinė forma, pavadinimas ir registruota buveinė;
   b) registras, kuriame laikomi 14 straipsnyje nurodyti kiekvienos jungiamos bendrovės dokumentai, ir registravimo tame registre numeris;
   c) kiekvienos jungiamos bendrovės atveju – nuoroda į priemones, kurių buvo imtasi siekiant sudaryti galimybę kreditoriams, darbuotojams ir nariams pasinaudoti savo teisėmis;
   d) informacija apie interneto svetainę, kurioje galima nemokamai susipažinti su bendru vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektu, 1 dalyje nurodytu pranešimu ir eksperto ataskaita ir išsamia informacija apie šios dalies c punkte nurodytas priemones.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus būtų galima visiškai įvykdyti internetu ir prašytojams nereikėtų asmeniškai atvykti į jungiamų bendrovių valstybėse narėse esančią kompetentingą instituciją išvykimo valstybėje narėje, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

5.  Jei nereikalaujama, kad jungimas būtų patvirtintas įsigyjančios bendrovės visuotiniame susirinkime remiantis 126 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija atskleidžiama likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kitos jungiamos bendrovės ar bendrovių visuotinio susirinkimo dienos.

6.  Be 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto informacijos atskleidimo valstybės narės gali reikalauti oficialiame nacionaliniame leidinyje arba centrinėje elektroninėje platformoje pagal 16 straipsnio 3 dalį paskelbti bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektą arba 3 dalyje nurodytą informaciją. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad registras perduotų atitinkamą informaciją oficialiam nacionaliniam leidiniui.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė, naudodamasi registrų sąveikos sistema, galėtų nemokamai susipažinti su 1 dalyje nurodytais dokumentais arba 3 dalyje nurodyta informacija.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad visi jungiamoms bendrovėms registrų taikomi mokesčiai už 1 ir 3 dalyje nurodytą informacijos atskleidimą ir, kai taikoma, už 5 dalyje nurodytą paskelbimą neviršytų išlaidų tokių paslaugų teikimą susigražinimo.

124 straipsnis

Nariams ir darbuotojams teikiama ▌administravimo ar valdymo organo ataskaita

1.  Kiekvienos jungiamos bendrovės valdymo ar administravimo organas parengia ataskaitą, kurioje nariams ir darbuotojams paaiškinami ir pagrindžiami vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo teisiniai ir ekonominiai aspektai, taip pat vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo poveikis darbuotojams.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje visų pirma paaiškinamas vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo poveikis būsimai bendrovės veiklai:

Joje yra atskiri skyriai nariams ir darbuotojams.

3.  Ataskaitos skyriuje nariams visų pirma paaiškinama:

   aa) piniginė kompensacija ir jos skaičiavimo metodas;
   b) akcijų keitimo santykis ir jo skaičiavimo metodas ar metodai, jeigu taikoma;

   d) galimas vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo poveikis nariams;
   e) teisės ir teisių gynimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti nariai▌ pagal 126a straipsnį.

3a.  Reikalavimas parengti ataskaitos skyrių nariams netaikomas, jeigu visi bendrovės nariai susitarė atsisakyti šio reikalavimo. Valstybės narės gali šio straipsnio nuostatų netaikyti vienanarėms bendrovėms.

4.  Ataskaitos skyriuje darbuotojams visų pirma paaiškinama:

   ca) vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo poveikis darbo santykiams, taip pat, jeigu taikoma, visos priemonės, kurių turi būti imtasi jiems apsaugoti;
   cb) bet kokie reikšmingi darbo sąlygų ir bendrovės veiklos vietos pasikeitimai;
   d) kaip ca ir cb punktuose išdėstyti veiksniai susiję ir su bendrovės patronuojamosiomis bendrovėmis;

4aa.  Jei jungiamos bendrovės valdymo ar administravimo organas iš savo darbuotojų atstovų arba, jei tokių atstovų nėra – tiesiogiai iš darbuotojų, laiku gauna nuomonę dėl ataskaitos dalių, nurodytų 1, 2 ir 4 dalyse, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, nariai informuojami apie ją ir nuomonė pridedama prie tos ataskaitos.

4a.  Reikalavimas parengti ataskaitos skyrių darbuotojams netaikomas, jei jungiama bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės, jeigu tokių yra, neturi jokių kitų darbuotojų, išskyrus savo valdymo ar administravimo organo narius.

5.  Kiekviena jungiama bendrovė gali nuspręsti, ar parengti vieną ataskaitą, kurioje būtų abu 3 ir 4 dalyse nurodyti skyriai, ar rengti atskiras ataskaitas atitinkamai nariams ir darbuotojams.

6.  Ne vėliau nei likus 6 savaitėms iki 126 straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos kiekvienos jungiamos bendrovės darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams sudaromos sąlygos bent jau elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodyta ataskaita arba 5 dalyje nurodytomis ataskaitomis, kartu su vienos bendru valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektu, jeigu jis yra.

Tačiau, jei nereikalaujama, kad jungimas būtų patvirtintas įsigyjančios bendrovės visuotiniame susirinkime remiantis 126 straipsnio 3 dalimi, su ataskaita leidžiama susipažinti likus ne mažiau kaip 6 savaitėms iki kito jungiamos bendrovės ar bendrovių visuotinio susirinkimo dienos.

8.  Kai reikalavimas parengti 3 dalyje nurodytą ataskaitos skyrių nariams netaikomas pagal 3 dalį ir reikalavimas parengti 4 dalyje nurodytą ataskaitos skyrių darbuotojams netaikomas pagal 4a dalį, reikalavimas pateikti 1 dalyje nurodytą ataskaitą netaikomas.

9.  1–8 dalys nedaro poveikio taikytinoms informavimo ir konsultavimosi teisėms ir procedūroms, kurios buvo pradėtos nacionaliniu lygmeniu į nacionalinę teisę perkėlus direktyvas 2002/14/EB ir 2009/38/EB.

"

10)  125 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šia antra pastraipa:"

Tačiau, jei nereikalaujama, kad jungimas būtų patvirtintas įsigyjančios bendrovės visuotiniame susirinkime remiantis 126 straipsnio 3 dalimi, su ataskaita leidžiama susipažinti likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kito jungiamos bendrovės ar bendrovių visuotinio susirinkimo dienos.“;

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Bet kokiu atveju, 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje ekspertai pareiškia, ar, jų nuomone, nustatytos piniginės kompensacijos ir akcijų keitimo santykis yra pakankami. Kalbėdami apie 122 straipsnio m punkte nurodytą piniginę kompensaciją, ekspertai atsižvelgia į tų bendrovių akcijų rinkos kainą prieš paskelbiant apie jungimo pasiūlymą arba į bendrovės vertę, išskyrus siūlomo jungimo poveikį, nustatytą remiantis bendrai pripažįstamais vertinimo metodais. Ataskaitoje bent:

   a) nurodomas metodas, kuriuo buvo apskaičiuotas siūloma piniginė kompensacija;
   b) metodas arba metodai, kuriais buvo apskaičiuotas siūlomas akcijų keitimo santykis;
   c) nurodoma ar toks metodas arba metodai yra tinkami vertinant piniginę kompensaciją, nurodomos vertės, gautos naudojant tokius metodus, ir pateikta nuomonė dėl santykinės tokių metodų svarbos nustatant vertę; jeigu jungiamose bendrovėse naudojami skirtingi metodai, taip pat ar pagrįsta taikyti skirtingus metodus;
   d) apibūdinami visi iškilę vertinimo sunkumai.

Ekspertai turi teisę gauti iš jungiamų bendrovių visų informaciją, būtiną atliekant jų pareigas.

"

c)  4 dalis papildoma šiuo sakiniu:"

„Valstybės narės gali šio straipsnio nuostatų netaikyti vienanarėms bendrovėms.“

"

11)  126 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Susipažinęs su ataskaitomis, nurodytomis atitinkamai 124, 124a ir 125 straipsniuose, kai taikoma, ir darbuotojų nuomonėmis, pateiktomis pagal 124 straipsnį, bei pastabomis, pateiktomis pagal 123 straipsnį, bendrovės visuotinis susirinkimas priimdamas rezoliuciją sprendžia dėl pritarimo bendram vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektui ir dėl steigimo dokumento ir įstatų, jei tai yra atskiras dokumentas, pritaikymo.“;

"

b)  pridedama 4 dalis:"

„4. Valstybės narės užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas vienos valstybės ribas peržengiančiam jungimui nebūtų ginčijamas ▌vien dėl šių priežasčių:

   a) netinkamai nustatytas 122 straipsnio b punkte nurodytas akcijų keitimo santykis;
   b) netinkamai nustatyta 122 straipsnio m punkte nurodyta piniginė kompensacija;

   d) a arba b punktuose pateikta informacija neatitiko teisinių reikalavimų.

"

12)  Įterpiami šie straipsniai:"

„126a straipsnis

Narių apsauga

1.  Valstybės narės bent užtikrina, kad ▌ jungiamų bendrovių nariai, kurie balsavo prieš bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto patvirtinimą, turėtų teisę perleisti savo akcijas už atitinkamą piniginę kompensaciją, remdamiesi 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis, su sąlyga, kad įvykus jungimui jie gautų bendrovės akcijų dėl jungimo, vykdomo pagal valstybės narės, kuri nėra atitinkamos jungiamos bendrovės valstybė narė, teisės aktus.

Valstybės narės gali suteikti tokią teisę ir kitiems jungiamos bendrovės nariams.

Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų tinkamai patvirtintas bent 126 straipsnyje nurodytame visuotiniame susirinkime, aiškus prieštaravimas dėl bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto ir (arba) narių ketinimas pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas. Valstybės narės gali leisti laikyti, kad prieštaravimo dėl bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto įrašas būtų laikomas tinkamu balsavimo prieš patvirtinimu.

2.  Valstybės narės nustato laikotarpį, per kurį 1 dalyje nurodyti nariai turi pranešti jungiamai bendrovei apie savo sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas. Šis laikotarpis jokiu būdu neturi būti ilgesnis kaip vienas mėnuo po 126 straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos. Valstybės narės užtikrina, kad bendrovė nurodytų elektroninį adresą, kuriuo ji elektroniniu būdu galėtų gauti šį pranešimą.

3.  Valstybės narės taip pat nustato laikotarpį, per kurį turi būti sumokėtos piniginės kompensacijos, nustatytos bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekte. Šis laikotarpis negali baigtis vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo tada, kai vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas įsigalios, kaip nurodyta 129 straipsnyje.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas narys, kuris pranešė apie sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas, bet mano, kad jungiamos bendrovės siūlomos kompensacijos dydis nebuvo tinkamai nustatytas, turėtų teisę reikalauti, kad pagal nacionalinę teisę įgaliotos kompetentingos institucijos ar organai skirtų papildomą piniginę kompensaciją. Valstybės narės nustato terminą, reikalavimams dėl papildomos piniginės kompensacijos pateikti.

Valstybės narės gali nustatyti, kad galutinis sprendimas, kuriuo skiriama papildoma piniginė kompensacija būtų taikomas tiems atitinkamos jungiamos bendrovės nariams, kurie pranešė apie savo sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas pagal 2 dalį.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės nacionalinės teisės aktų nuostatomis, kurios taikomos jungiamai bendrovei, būtų reglamentuojamos 1–6 dalyse nurodytos teisės ir kad bet kokie su šiomis teisėmis susiję ginčai priklausytų atitinkamos valstybės narės išskirtinei jurisdikcijai.

6.   ▌Valstybės narės užtikrina, kad jungiamų bendrovių akcininkai, kurie neturėjo teisės perleisti savo akcijas arba šia teise nepasinaudojo, bet manė, kad pasiūlytas akcijų keitimo santykis yra netinkamas, galėtų apskųsti ▌bendrame vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekte nustatytą ▌santykį ir reikalauti piniginės išmokos. Ta procedūra inicijuojama pagal atitinkamos jungiamos bendrovės valstybės narės nacionalinę teisę įgaliotoje kompetentingoje institucijoje ar organe per tos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytą terminą ir ji neužkerta kelio registruoti vienos valstybės ribas peržengiantį jungimą. Sprendimas privalomas po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančioms bendrovėms.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad galutiniu sprendimu nustatytas akcijų keitimo santykis galioja tiems atitinkamos jungiamos bendrovės nariams, kurie neturėjo teisės perleisti savo akcijas arba šia teise nepasinaudojo.

7.  Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo veiksianti bendrovė gali numatyti kompensaciją akcijomis ar kitą kompensaciją, o ne piniginę išmoką.

126b straipsnis

Kreditorių apsauga

1.  Valstybės narės numato tinkamą kreditorių, kurių reikalavimai yra ankstesni nei bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto atskleidimo diena ir kurių vykdymo terminas atskleidimo metu dar nebuvo pasibaigęs, interesų apsaugą.

Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai, kurie nėra patenkinti bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekte siūlomomis apsaugos priemonėmis, kurios numatytos 122 straipsnio m punkte, galėtų per tris mėnesius nuo 123 straipsnyje nurodyto bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto atskleidimo dienos kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl reikiamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš jungiamų bendrovių tinkamų apsaugos priemonių nebuvo gauta.

Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos priemonės priklausytų nuo to, kad vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas įsigaliotų, kaip nurodyta 129 straipsnyje.

2.   Valstybės narės gali reikalauti, kad jungiamų bendrovių valdymo ar administravimo organas ▌pateiktų deklaraciją, kurioje būtų tiksliai nurodyta tuometinė šių bendrovių finansinė padėtis deklaracijos pateikimo datą, kuri negali būti ankstesnė nei vienas mėnuo iki jos atskleidimo. Joje deklaruojama, kad, remiantis jungiamų bendrovių valdymo ar administravimo organo deklaracijos dieną turima informacija ir atitinkamų atliktų užklausų duomenimis, jie nežino jokių priežasčių, dėl kurių po sujungimo veiksianti bendrovė negalėtų vykdyti įsipareigojimų tada, kai tuos įsipareigojimus reikės vykdyti. Deklaracija atskleidžiama kartu su bendru vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektu vadovaujantis 123 straipsniu.

3.   ▌ 2 ir 3 dalių nuostatos nedaro poveikio jungiamų bendrovių valstybės narės nacionalinės teisės aktų dėl mokėjimų ar nepiniginių įsipareigojimų viešiesiems subjektams vykdymo ar mokėjimų užtikrinimo taikymui.

126c straipsnis

Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų paisoma darbuotojų teisių į informaciją ir konsultacijas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo ir kad jomis būtų naudojamasi pagal Direktyvoje 2002/14/EB ir Direktyvoje 2001/23/EB nustatytą teisinę sistemą, kai vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas laikomas įmonės perdavimu pagal Direktyvą 2001/23/EB ir, kai taikytina, Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių atveju, pagal Direktyvą 2009/38/EB. Valstybės narės gali nuspręsti teises į informaciją ir konsultacijas taikyti kitoms, nei nurodytosios Direktyvos 2002/14/EB 3 straipsnio 1 dalyje, bendrovėms.

2.  Nepaisant 124 straipsnio 4aa dalies ir 123 straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės užtikrina, kad darbuotojų teisių į informaciją ir konsultacijas būtų paisoma bent jau iki tol, kol nusprendžiama dėl bendro vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekto arba 124 straipsnyje nurodytos ataskaitos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, kad darbuotojams būtų pateiktas pagrįstas atsakymas iki 126 straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo.

3.  Nepažeisdamos darbuotojams palankesnių nuostatų ir (arba) praktikos, valstybės narės nustato praktinę naudojimosi teise į informaciją ir konsultacijas pagal Direktyvos 2002/14/EB 4 straipsnį tvarką.“

"

13)  127 straipsnis pakeičiamas taip:"

127 straipsnis

Pažymėjimas, išduodamas prieš jungimąsi

1.  Valstybės narės paskiria teismą, notarą ar kitą instituciją ar institucijas (kompetentinga institucija), kuri yra kompetentinga tirti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo teisėtumą, kiek tai susiję su ta procedūros dalimi, kuri reglamentuojama pagal jungiamos bendrovės valstybės narės teisę, ir išduoda pasirengimo jungimui pažymėjimą, patvirtinantį, jog jungiamos bendrovės valstybėje narėje įvykdytos visos atitinkamos sąlygos ir tinkamai atliktos visos procedūros ir formalumai.

Toks veiksmų ir formalumų atlikimas gali apimti mokėjimų ar nepiniginių įsipareigojimų viešiesiems subjektams vykdymą ar mokėjimų užtikrinimą, arba specialių sektoriams taikomų reikalavimų, įskaitant mokėjimų ar įsipareigojimų, susijusių su vykdomomis procedūromis, užtikrinimą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prie bendrovės prašymo išduoti pasirengimo jungimui pažymėjimą būtų pridėta:

   a) vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektas, nurodytas 122 straipsnyje;
   b) 124 straipsnyje nurodyta ataskaita ir pridedama nuomonė, jei ji pateikta, ir 125 straipsnyje nurodyta ataskaita, jei jos parengiamos;
   ba) pastabos, pateiktos laikantis 123 straipsnio 1 dalies;
   c) informacija apie visuotinio susirinkimo pritarimą, nurodytą 126 straipsnyje.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad prie prašymo išduoti pasirengimo jungimui pažymėjimą būtų pridėta papildoma informacija, visų prima:

   a) apie darbuotojų skaičių bendro jungimo sąlygų projekto rengimo metu;
   b) apie patronuojamąsias bendroves ir atitinkamą jų geografinį pasiskirstymą;
   c) susijusi su bendrovės įpareigojimų viešiesiems subjektams vykdymu.

Taikant šią dalį, kompetentingos institucijos gali prašyti, kad kitos atitinkamos institucijos pateiktų šią informaciją.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 2 ir 2a dalyse nurodytą prašymą, įskaitant visą informaciją apie bendrovę ir dokumentus, būtų galima pateikti internetu, o tai darančiam asmeniui nereikėtų atvykti į 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

5.  Siekdama, kad būtų laikomasi 133 straipsnyje nurodytų darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklių, jungiamos bendrovės išvykimo valstybės narės kompetentinga institucija patikrina, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projekte pateikiama informacija apie procedūras, pagal kurias nustatomi atitinkami susitarimai ir apie tokių susitarimų galimybes.

6.  Kompetentinga institucija, atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, nagrinėja:

   a) visus dokumentus ir informaciją, pateiktus institucijai pagal 2 ir 2a dalis;
   c) jungiamų bendrovių patvirtinimą, kad jos pradėjo 133 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą procedūrą, jei taikoma.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas vertinimas būtų atliktas per tris mėnesius nuo dienos, kurią gaunami dokumentai ir informacija apie tai, kad bendrovės visuotinis susirinkimas pritarė vienos valstybės ribas peržengiančiam skaidymui. Vertinimu pasiekiamas vienas iš šių rezultatų:

   a) jei nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas atitinka visas atitinkamas sąlygas ir buvo atliktos visos reikiamos procedūros ir formalumai, kompetentinga institucija išduoda pasirengimo jungimui pažymėjimą;
   b) jei nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas neatitinka visų atitinkamų sąlygų ir nebuvo atliktos visos reikiamos procedūros ir (arba) formalumai, kompetentinga institucija neišduoda pasirengimo jungimui pažymėjimo ir nurodo bendrovei savo sprendimo priežastis. Tokiu atveju kompetentinga institucija gali suteikti bendrovei galimybę per tinkamą laikotarpį įvykdyti atitinkamas sąlygas arba atlikti procedūras ir formalumus.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija neišduotų pasirengimo jungimui pažymėjimo, jei laikantis nacionalinės teisės nuostatų nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas yra numatytas piktnaudžiavimo ar sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta nacionalinės arba ES teisės taikymo arba ji būtų apeita arba siekiant tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų.

9.  Jei kompetentinga institucija, tikrindama 1 dalyje nurodytą teisėtumą, rimtai abejoja, kad vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas yra nustatytas piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, dėl kurių buvo išvengta arba buvo siekiama išvengti nacionalinės ar ES teisės aktų arba juos apeiti, arba nusikalstamais tikslais, ji atsižvelgia į svarbius faktus ir aplinkybes, tokius kaip, kai tinkama ir atsižvelgiant ne atskirai, orientaciniai veiksniai, apie kuriuos kompetentinga institucija sužinojo atlikdama 1 dalyje nurodytą teisėtumo tikrinimą, įskaitant konsultacijas su atitinkamomis valdžios institucijomis. Taikant šią dalį, vertinimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, taikant nacionalinės teisės aktais nustatytą procedūrą.

10.  Kai atliekant vertinimą pagal 7 dalį reikia atsižvelgti į papildomą informaciją arba atlikti papildomą tyrimo veiklą, tų trijų mėnesių laikotarpis, kaip nurodyta 6 dalyje, gali būti pratęstas daugiausia dar 3 mėnesiais.

11.  Kai dėl tarpvalstybinės procedūros sudėtingumo vertinimo neįmanoma atlikti per šiame straipsnyje nustatytus terminus, valstybės narės užtikrina, kad prašytojui iki pradinio termino pabaigos būtų pranešta apie bet kokio vėlavimo priežastis.

12.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos galėtų konsultuotis su kitomis atitinkamomis institucijomis, kurių kompetencijai priklauso įvairios sritys, susijusios su vienos valstybės ribas peržengiančiu jungimu, įskaitant po sujungimo veiksiančios bendrovės valstybės narės institucijas, ir iš šių institucijų bei bendrovės gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus teisėtumui patikrinti, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytos procedūrinės sistemos. Atlikdama vertinimą kompetentinga institucija gali kreiptis į nepriklausomą ekspertą.“

"

14)  Įterpiamas šis straipsnis:"

„127a straipsnis

Pasirengimo jungimui pažymėjimo perdavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pasirengimo jungimui pažymėjimu būtų dalijamasi su 128 straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis naudojantis registrų sąveikos sistema, sukurta pagal 22 straipsnį.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad pasirengimo jungimui pažymėjimą būtų galima rasti pagal 22 straipsnį sukurtoje registrų sąveikos sistemoje.

2.  Su 1 dalyje nurodyta informacija 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos ir registrai gali susipažinti nemokamai.“

"

15)  128 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Tam, kad būtų laikomasi ▌1 dalies nuostatų, kiekviena jungiama bendrovė pateikia 1 dalyje nurodytai institucijai bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektą, kuris buvo patvirtintas 126 straipsnyje nurodytame visuotiniame susirinkime, arba, tuo atveju, kai nereikalaujama pateikti visuotinio susirinkimo patvirtinimą pagal 123 straipsnio 3 dalį, bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektą, patvirtintą pagal kiekvienos jungiamos bendrovės nacionalinę teisę.“

"

b)  įterpiamos šios ▌dalys:"

3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bet kuriai jungiamai bendrovei būtų sudaryta galimybė internetu pateikti prašymą dėl 1 dalyje nurodytos procedūros atlikimo, taip pat pateikti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, o prašytojams nereikėtų atvykti į 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

4.  1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija, baigusi vertinti atitinkamas sąlygas, patvirtina vienos valstybės ribas peržengiantį jungimą.

5.   Valstybės narės, kurioje yra po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo veiksianti bendrovė, kompetentinga institucija pripažįsta 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą pasirengimo jungimui pažymėjimą ar pažymėjimus įtikinančiai patvirtina, kad pasirengimo jungimui procedūros ir formalumai buvo tinkamai atlikti atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.▌“;

"

16)  130 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

1. Pagal 16 straipsnį, remiantis jungiamų bendrovių ir po sujungimo veiksiančios bendrovės valstybių narių teisės aktais bus nustatyta tos valstybės teritorija, taikoma tvarka, paskelbimas apie vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įvykdymą viešajame registre, kuriam reikalaujama pateikti kiekvienos besijungiančios bendrovės dokumentus.

"

b)  įterpiama 1a dalis:"

„1a. Valstybės narės užtikrina, kad bent jau toliau nurodyta informacija būtų registruojama jų registruose, kuriuose ta informacija yra viešai skelbiama ir su ja galima susipažinti naudojantis 22 straipsnyje nurodyta sistema:

   a) po sujungimo veiksiančios bendrovės valstybės narės registre – kad bendrovė registruojama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo;
   b) po sujungimo veiksiančios bendrovės valstybės narės registre –po sujungimo veiksiančios bendrovės registravimo data;
   c) kiekvienos jungiamos bendrovės valstybės narės registre – bendrovės pašalinimo arba išbraukimo iš registro data;
   d) kiekvienos jungiamos bendrovės valstybės narės registre – kad bendrovė pašalinama arba išbraukiama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo;
   e) kiekvienos jungiamos bendrovės valstybės narės registre ir po sujungimo veiksiančios bendrovės valstybės narės registre – kiekvienos jungiamos bendrovės ir po susijungimo veiksiančios bendrovės registracijos numeriai, pavadinimai ir juridinis statusas.“

"

17)  131 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Vienos valstybės ribas peržengiantis jungimasis, įvykdytas 119 straipsnio 2 punkto a, c ir d papunkčiuose nustatyta tvarka, nuo 129 straipsnyje nurodytos datos turi šias pasekmes:

   a) visas įsigyjamos bendrovės turtas ir įsipareigojimai, įskaitant visas sutartis, kreditus, teises ir pareigas, pereina įsigyjančiai bendrovei ir lieka galioti;“;
   b) įsigyjamos bendrovės nariai lieka įsigyjančios bendrovės nariais, nebent jie pasinaudoja126a straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pasitraukti;
   c) įsigyjama bendrovė pasibaigia.“;

"

b)  2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:"

„a) visas jungiamų bendrovių turtas ir įsipareigojimai, įskaitant visas sutartis, kreditus, teises ir pareigas, pereina naujai bendrovei ir lieka galioti;“

   b) jungiamų bendrovių nariai lieka naujos bendrovės nariais, nebent jie pasinaudoja126a straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pasitraukti;

"

18)  132 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kai vienos valstybės ribas peržengiantį jungimą įsigyjant vykdo bendrovė, turinti visas akcijas ir kitus vertybinius popierius, suteikiančius jai teisę balsuoti įsigyjamos bendrovės ar įsigyjamų bendrovių visuotiniuose susirinkimuose, arba asmuo, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visos įsigyjančios bendrovės ir įsigyjančių bendrovių akcijos, o įsigyjanti bendrovė nepaskirsto akcijų atsižvelgdama į jungimą:

   122 straipsnio b, c, e ir m punktai, 125 straipsnis ir 131 straipsnio 1 dalies b punktas netaikomi;
   124 straipsnis ir 126 straipsnio 1 dalis netaikomi įsigyjamai bendrovei ar įsigyjamoms bendrovėms.“;

"

b)  pridedama 3 dalis:"

„3. Kai valstybių narių, kuriose yra visos jungiamos bendrovės, teisė aktuose yra nustatyta išlyga dėl reikalavimo remiantis 126 straipsnio 3 dalimi ir šio straipsnio 1 dalimi dėl patvirtinimo visuotiniame susirinkime netaikymo, užtikrinamos galimybės susipažinti atitinkamai su bendru vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo sąlygų projektu arba 123 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija ir 124 ir 124a straipsniuose nurodytomis ataskaitomis ne vėliau kaip likus mėnesiui iki dienos, kurią bendrovė priima sprendimą dėl jungimo vadovaudamasi savo nacionaline teise.“;

"

19)  133 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies įvadinė dalis pakeičiama taip:"

„2. Tačiau, valstybėje narėje, kurioje yra po jungimosi veiksiančios bendrovės registruota buveinė, galiojančios darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, jeigu tokios yra, netaikomos, kai bent vienos besijungiančios bendrovės šešis mėnesius iki 123 straipsnyje nurodyto vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projekto paskelbimo vidutinis darbuotojų skaičius yra lygus keturiems penktadaliams skaičiaus, nustatyto valstybės narės, kurios teisė taikoma jungiamai bendrovei, teisės aktuose, ir dėl to toje bendrovėje taikoma darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, apibrėžta Direktyvos 2001/86/EB 2 straipsnio k punkte, arba kai pagal vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančiai bendrovei taikomą nacionalinę teisę nereikalaujama: -

"

b)  4 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) suteikia atitinkamiems jungiamų bendrovių organams, kai bent vienoje iš jungiamų bendrovių bendrovėje taikoma darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, apibrėžta Direktyvos 2001/86/EB 2 straipsnio k punkte, teisę be jokių išankstinių derybų pasirinkti, kad joms būtų tiesiogiai taikomos 3 dalies h punkte nurodytos dalyvavimo standartinės taisyklės pagal valstybės narės, kurioje bus po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančios bendrovės registruota buveinė, teisės aktų nuostatas, ir laikytis šių taisyklių nuo jos įregistravimo datos;“

"

c)   7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Kai po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo veikiančioje bendrovėje veikia darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, tokia bendrovė privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad darbuotojų teisės dalyvauti priimant sprendimus būtų apsaugotos nuo galimo vienos valstybės ribas peržengiančio ar šalies viduje vykstančio jungimo, skaidymo ar pertvarkymo ketverius metus nuo tokio vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo įsigaliojimo, mutatis mutandis taikydama 1–6 dalyse nustatytas taisykles.“;

"

d)   pridedama 8 dalis:"

8. Bendrovė savo darbuotojus arba jų atstovus informuoja apie tai, ar nusprendė taikyti 3 dalies h punkte nurodytas standartines dalyvavimo taisykles, ar pradeda derybas dalyvaujant specialiajam derybų organui. Pastaruoju atveju bendrovė pernelyg nedelsdama informuoja savo darbuotojus arba jų atstovus apie derybų rezultatus.“;

"

20)  įterpiamas 133a straipsnis:"

„133a straipsnis

Nepriklausomų ekspertų atsakomybė

Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias nepriklausomų ekspertų, atsakingų už 125 straipsnyje ▌nurodytos ataskaitos parengimą, civilinę atsakomybę ▌.

Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrina, kad ekspertas ar juridinis asmuo, kurio vardu ekspertas veikia, būtų nepriklausomas ir neturėtų interesų konflikto bendrovėje, kuri teikia prašymą dėl pasirengimo jungimui pažymėjimo, ir kad eksperto nuomonė būtų nešališka, objektyvi ir pateikta siekiant padėti kompetentingai institucijai laikantis nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų pagal taikomus teisės aktus arba profesinius standartus, kurie taikomi ekspertui.“

"

21)  134 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„Tai neturi įtakos valstybių narių įgaliojimams, be kita ko, baudžiamosios teisės, teroristų finansavimo, socialinės teisės, mokesčių ir teisėsaugos srityse taikyti priemones ir sankcijas pagal nacionalinės teisės aktus po to, kai įsigaliojo vienos valstybės ribas peržengiantis jungimas.“

"

22)  II antraštinė dalis papildoma šiuo IV skyriumi:"

„IV SKYRIUS

Vienos valstybės ribas peržengiantis ribotos atsakomybės bendrovių skaidymas

160a straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas ribotos atsakomybės bendrovių, kurios įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta yra Sąjungoje, skaidymui, jei bent dviem iš skaidyme dalyvaujančių ribotos atsakomybės bendrovių taikoma skirtingų valstybių narių teisė (toliau – vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas).

160b straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

   1) ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – bendrovė) – II priede nurodyto tipo bendrovė;
   2) skaidoma bendrovė – tai bendrovė, kuri vienos valstybės ribas peržengiančio visiško suskaidymo metu visą savo turtą bei įsipareigojimus perduoda vienai ar daugiau bendrovių arba kuri dalinio skaidymo arba skaidymo atskiriant metu dalį savo turto bei įsipareigojimų perduoda vienai ar daugiau bendrovių;
   3) skaidymas – tai procedūra, kai:
   a) skaidoma bendrovė, kuri nutraukia veiklą be likvidavimo, perduoda visą savo turtą bei įsipareigojimus dviem ar daugiau naujai įsteigtų bendrovių (toliau – įgyjančios bendrovės) mainais už įgyjančių bendrovių vertybinių popierių ar akcijų paskirstymą skaidomos bendrovės nariams, ir, jeigu reikia, pinigines išmokas, neviršijančias 10 proc. šių vertybinių popierių ar akcijų nominalios vertės, arba, jei nominalios vertės nėra, pinigines išmokas, neviršijančias 10 proc. jų vertybinių popierių ar akcijų buhalterinės vertės (toliau – visiškas suskaidymas);
   b) skaidoma bendrovė perduoda dalį savo turto bei įsipareigojimų vienai ar daugiau naujai įsteigtų bendrovių (toliau – įgyjančios bendrovės) mainais už įgyjančių bendrovių ar skaidomos bendrovės arba ir įgyjančių bendrovių ir skaidomos bendrovės vertybinių popierių ar akcijų paskirstymą skaidomos bendrovės nariams, ir, jeigu reikia, pinigines išmokas, neviršijančias 10 proc. šių vertybinių popierių ar akcijų nominalios vertės, arba, jei nominalios vertės nėra, pinigines išmokas, neviršijančias 10 proc. jų vertybinių popierių ar akcijų buhalterinės vertės (toliau – dalinis skaidymas).
   c) skaidoma bendrovė perduoda dalį savo turto bei įsipareigojimų vienai ar daugiau naujai įsteigtų bendrovių (toliau – įgyjančios bendrovės) mainais už įgyjančių bendrovių ar skaidomos bendrovės arba ir įgyjančių bendrovių vertybinių popierių ar akcijų perduodamų skaidomai bendrovei (toliau – skaidymas atskiriant).

160c straipsnis

Kitos nuostatos dėl taikymo srities

1.  Nepaisant 160b straipsnio 3 dalies, šis skyrius taikomas vienos valstybės ribas peržengiančiam skaidymui ir tada, kai 160b straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodyta piniginė išmoka pagal bent vienos susijusios valstybės narės teisę gali viršyti 10 proc. vertybinių popierių ar akcijų, sudarančių įgyjančių bendrovių kapitalą, nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, 10 proc. jų vertybinių popierių ar akcijų buhalterinės vertės.

3.  Šis skyrius netaikomas vykdant vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą, kuriame dalyvauja bendrovė, kurios tikslas – bendras iš visuomenės surinkto kapitalo investavimas, kuri veikia remdamasi rizikos išskaidymo principu ir kurios vienetai, reikalaujant vienetų turėtojams, atperkami arba išperkami tiesiogiai arba netiesiogiai iš bendrovės turto. Tokiam atpirkimui arba išpirkimui prilyginami veiksmai, kurių imasi bendrovė, siekdama užtikrinti, kad jos vienetų biržos vertė žymiai nenukryptų nuo jų grynosios turto vertės.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad šio skyriaus nuostatos nebūtų taikomos nė vienu iš šių atvejų:

   a) jei skaidoma bendrovė likviduojama ir pradėjo skirstyti turtą savo akcininkams;
   b) jei bendrovei taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje.

5.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio skyriaus bendrovėms, jei:

   a) vykdoma nemokumo procedūra ar prevencinio restruktūrizavimo mechanizmas;
   aa) vykdomos 4 dalies a punkte nenurodytos likvidavimo procedūros arba
   b) taikomos krizių prevencijos priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punktą.

6.  Skaidomos bendrovės valstybės narės nacionalinė teisė reglamentuoja dalį su vienos valstybės ribas peržengiančiu skaidymu susijusių procedūrų ir formalumų, kurių privalu laikytis siekiant gauti pasirengimo skaidymui pažymėjimą, o įgyjančių bendrovių valstybės narių nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja tas procedūras ir formalumus, kuriuos reikia atlikti po pasirengimo skaidymui pažymėjimą išdavimo laikantis Sąjungos teisės.

160e straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektas

Kiekvienos skaidomos bendrovės valdymo ar administravimo organas parengia bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą. Bendrame vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projekte pateikiami bent šie duomenys:

   a) skaidomos bendrovės ir po vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo veiksiančios naujos bendrovės ar bendrovių teisinė forma, pavadinimas, registruotos buveinės vieta;
   b) vertybinių popierių ar akcijų, sudarančių bendrovės kapitalą, keitimo santykis ir, tam tikrais atvejais, piniginės išmokos dydis;
   c) vertybinių popierių ar akcijų, sudarančių įgyjančių bendrovių ar skaidomos bendrovės kapitalą, paskirstymo sąlygos;
   d) siūlomas vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo orientacinis grafikas;
   e) galimas vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo poveikis užimtumui;
   f) data, nuo kurios tokių vertybinių popierių ar akcijų, sudarančių bendrovės kapitalą, turėjimas suteikia teisę jų turėtojams gauti pelno dalį, ir bet kokios specialios sąlygos, darančios įtaką šiai teisei;
   g) data arba datos, nuo kurios arba kurių skaidomos bendrovės sandoriai apskaitos tikslais laikomi įgyjančios bendrovės sandoriais;
   h) ▌bet kokios specialios lengvatos, suteikiamos skaidomos bendrovės administravimo, valdymo, priežiūros ar kontrolės organų nariams;
   i) teisės, kurias įgyjančios bendrovės suteikia specialių teisių turintiems skaidomos bendrovės nariams arba vertybinių popierių, išskyrus akcijas, sudarančių suskaidytos bendrovės kapitalą, savininkams, arba su jomis susijusios siūlomos priemonės;

   j) įgyjančių bendrovių steigimo dokumentai, kai taikoma, ir įstatai, jei tai yra atskiras dokumentas, ir visi skaidomos bendrovės steigimo dokumentų pakeitimai dalinio skaidymo atveju;
   k) tam tikrais atvejais informacija apie procedūras, kurias taikant pagal 160n straipsnį nustatomi susitarimai dėl darbuotojų dalyvavimo apibrėžiant jų teises dalyvauti priimant sprendimus įgyjančiosiose bendrovėse▌;
   l) tikslus skaidomos įmonės turto ir įsipareigojimų aprašas ir ataskaita apie tai, kaip šis turtas ir įsipareigojimai turi būti paskirstyti įgyjančioms bendrovėms arba paliekamas skaidomai bendrovei dalinio skaidymo atveju, taip pat apie tai, kaip turėtų būti elgiamasi su vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte aiškiai nepaskirstytu turtu ar įsipareigojimais, pavyzdžiui, turtu ar įsipareigojimais, kurie nėra žinomi tą dieną, kai sudaromi vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektai;
   m) informacija apie kiekvienai bendrovei po vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo paskirto turto ir įsipareigojimų vertinimą;
   n) skaidomos įmonės sąskaitų data, naudojama nustatant vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygas;
   o) atitinkamais atvejais, įgyjančiųjų bendrovių ar skaidomos bendrovės arba kartu ir įgyjančios ir skaidomos bendrovių akcijų ir vertybinių popierių paskirstymas skaidomos bendrovės nariams ir kriterijai, kuriais grindžiamas toks paskirstymas;
   p) informacija apie pasiūlymą dėl piniginės kompensacijos nariams ▌pagal 160l straipsnį;
   q) ▌apsaugos priemonės, pavyzdžiui, garantijos arba užstatai, kai jos siūlomos kreditoriams.

160g straipsnis

Nariams ir darbuotojams teikiama valdymo ar administravimo organo ataskaita

1.  Skaidomos bendrovės valdymo ar administravimo organas parengia ataskaitą nariams ir darbuotojams, kurioje paaiškinami ir pagrindžiami vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo teisiniai ir ekonominiai aspektai, taip pat vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo poveikis darbuotojams.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje visų pirma paaiškinamas vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo poveikis būsimų bendrovių veiklai.

Joje yra atskiri skyriai nariams ir darbuotojams.

3.  Ataskaitos skyriuje nariams visų pirma paaiškinama:

   aa) piniginė kompensacija ir jos skaičiavimo metodas;
   b) akcijų keitimo santykis ir jo skaičiavimo metodas, kai taikytina;

   d) galimas vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo poveikis nariams;
   e) teisės ir teisių gynimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti nariai▌ pagal 160l straipsnį.

4.  Reikalavimas parengti ataskaitos skyrių nariams netaikomas, jeigu visi bendrovės nariai susitarė atsisakyti šio reikalavimo. Valstybės narės gali šio straipsnio nuostatų netaikyti vienanarėms bendrovėms.

5.  Ataskaitos skyriuje darbuotojams visų pirma paaiškinama:

   ca) vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo poveikis darbo santykiams, taip pat, kai taikytina, visos priemonės, kurių turi būti imtasi jiems apsaugoti;
   cb) bet kokie reikšmingi darbo sąlygų ir bendrovės veiklos vietos pasikeitimai;
   d) kaip ca ir cb punktuose išdėstyti veiksniai susiję ir su bendrovės patronuojamosiomis bendrovėmis.

6.  Jei skaidomos bendrovės valdymo ar administravimo organas iš savo darbuotojų atstovų arba, jei tokių atstovų nėra – tiesiogiai iš darbuotojų, laiku gauna nuomonę dėl ataskaitos dalių, nurodytų 1, 2 ir 4 dalyse, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, nariai informuojami apie ją ir nuomonė pridedama prie tos ataskaitos.

7.  Reikalavimas parengti ataskaitos skyrių darbuotojams netaikomas, jei bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės, jeigu tokių yra, neturi jokių kitų darbuotojų, išskyrus savo valdymo ar administravimo organo narius.

8.  Bendrovė gali nuspręsti, ar parengti vieną ataskaitą, kurioje būtų abu 3 ir 4 dalyse nurodyti skyriai, ar rengti atskiras ataskaitas atitinkamai nariams ir darbuotojams.

9.   Ne vėliau nei likus 6 savaitėms iki 160k straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos ▌skaidomos bendrovės nariams ir darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams sudaromos sąlygos bent jau elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodyta ataskaita arba 5 dalyje nurodytomis ataskaitomis, kartu su vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektu, jeigu jis yra.

10.  Kai reikalavimas parengti 3 dalyje nurodytą ataskaitos skyrių nariams netaikomas pagal 3 dalį ir reikalavimas parengti 4 dalyje nurodytą ataskaitos skyrių darbuotojams netaikomas pagal 4a dalį, reikalavimas pateikti 1 dalyje nurodytą ataskaitą netaikomas.

11.  Šio straipsnio 1–8 dalys nedaro poveikio taikytinoms informavimo ir konsultavimosi teisėms ir procedūroms, kurios buvo pradėtos nacionaliniu lygmeniu į nacionalinę teisę perkėlus direktyvas 2002/14/EB ir 2009/38/EB.

160i straipsnis

Nepriklausomo eksperto ataskaita

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomas ekspertas išnagrinėtų vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą ir parengtų nariams skirtą ataskaitą, kuri jiems būtų pateikta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki 160k straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos ▌. Priklausomai nuo valstybių narių teisės aktų reikalavimų, tokie ekspertai gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

2.  Bet kokiu atveju, 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje ekspertas pareiškia, ar, jo nuomone, nustatytos piniginės kompensacijos ir akcijų keitimo santykis yra pakankami. Vertindamas 160e straipsnio q punkte nurodytą piniginę kompensaciją, ekspertas atsižvelgia į skaidomos bendrovės akcijų rinkos kainą prieš paskelbiant apie skaidymo pasiūlymą arba į bendrovės vertę, išskyrus siūlomo skaidymo poveikį, nustatytą remiantis bendrai pripažįstamais vertinimo metodais. Ataskaitoje bent:

   a) nurodomas siūlomos piniginės kompensacijos skaičiavimo metodas;
   b) nurodomas siūlomo akcijų keitimo santykio skaičiavimo metodas;
   c) nurodoma ar toks metodas yra tinkamas vertinant piniginę kompensaciją ir akcijų keitimo santykį, nurodomos vertės, gautos naudojant tokius metodus, ir pateikiama nuomonė dėl santykinės tokių metodų svarbos nustatant vertę;
   d) apibūdinami visi iškilę vertinimo sunkumai.

Ekspertas ▌turi teisę gauti iš skaidomos bendrovės visą informaciją, būtiną atliekant jo pareigas.

3.  Reikalavimai, kad nepriklausomi ekspertai tikrintų vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą ir pateikti atitinkamą eksperto ataskaitą, netaikomi, jei taip nusprendžia visi bendrovės nariai. Valstybės narės gali šio straipsnio nuostatų netaikyti vienanarėms bendrovėms.

160j straipsnis

Atskleidimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodomi dokumentai būtų atskleisti ir viešai paskelbti skaidomos bendrovės išvykimo valstybės narės registre likus ne mažiau kaip mėnesiui iki visuotinio susirinkimo, nurodyto 160k straipsnyje, dienos.

   a) vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektas;

   b) pranešimas skaidomos bendrovės nariams, kreditoriams ir darbuotojų atstovams arba, jei tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie tai, kad ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki visuotinio susirinkimo dienos jie gali bendrovei teikti savo pastabas apie vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą.

Valstybės narės gali reikalauti, kad nepriklausoma ekspertų ataskaita, jei ji parengta pagal 160i straipsnį, būtų atskleista ir viešai paskelbta registre.

Valstybės narės užtikrina, kad bendrovė galėtų nepriklausomo eksperto ataskaitoje pateiktos konfidencialios informacijos neatskleisti.

Su dokumentais, atskleistais pagal šią dalį, taip pat galima susipažinti per 22 straipsnyje nurodytą sistemą.

2.  Valstybės narės gali atleisti skaidomą bendrovę nuo 1 dalyje nustatyto reikalavimo skelbti, jeigu tęstiniu laikotarpiu, prasidedančiu likus bent vienam mėnesiui iki nustatytos 160k straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos ir pasibaigiančiu ne anksčiau nei baigiasi tas susirinkimas, bendrovė viešai ir nemokamai skelbia 1 dalyje nurodytus dokumentus savo interneto svetainėje.

Tačiau valstybės narės nenustato reikalavimų ar suvaržymų, kaip turi būti naudojamasi ta išimtimi, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina norint užtikrinti interneto svetainės saugumą ir dokumentų autentiškumą, ir jos gali nustatyti tik tokius reikalavimus arba suvaržymus, kurie yra proporcingi siekiant tų tikslų.

3.  Kai skaidoma bendrovė atskleidžia vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą pagal šio straipsnio 2 dalį, ji, likus ne mažiau nei mėnesiui iki visuotinio susirinkimo, nurodyto 160k straipsnyje, dienos, pateikia registrui šią informaciją, kuri turi būti atskleista:

   a) skaidomos bendrovės teisinė forma, pavadinimas ir registruota buveinė ir po vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo veiksiančios bet kurios naujos bendrovės siūloma teisinė forma, pavadinimas ir registruota buveinė;
   b) registras, kuriame laikomi 14 straipsnyje nurodyti skaidomos bendrovės dokumentai, ir registravimo numeris tame registre;
   c) nuoroda į priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti kreditorių, darbuotojų ir narių teises;
   d) informacija apie interneto svetainę, kurioje galima nemokamai susipažinti su vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektu, 1 dalyje nurodytu pranešimu ir eksperto ataskaita ir išsamia informacija apie c punkte nurodytas priemones.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus būtų galima visiškai įvykdyti internetu ir prašymų teikėjams nereikėtų asmeniškai atvykti į kompetentingą instituciją atitinkamoje valstybėje narėje, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

5.  Be 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto informacijos atskleidimo valstybės narės gali reikalauti oficialiame nacionaliniame leidinyje arba centrinėje elektroninėje platformoje pagal 16 straipsnio 3 dalį paskelbti vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą arba 3 dalyje nurodytą informaciją. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad registras perduotų atitinkamą informaciją oficialiam nacionaliniam leidiniui.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė, naudodamasi registrų sąveikos sistema, galėtų nemokamai susipažinti su 1 dalyje nurodytais dokumentais arba 3 dalyje nurodyta informacija.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad visi ▌bendrovėms registrų taikomi mokesčiai už 1 ir 3 dalyse nurodytą informacijos atskleidimą ir, kai taikytina, už 5 dalyje nurodytą paskelbimą neviršytų susigrąžintų tokių paslaugų teikimo sąnaudų.

160k straipsnis

Visuotinio susirinkimo pritarimas

1.  Susipažinęs su ataskaitomis, nurodytomis atitinkamai 160g ▌ ir 160i straipsniuose, ir darbuotojų nuomonėmis, pateiktomis pagal 160g straipsnį, bei pastabomis, pateiktomis pagal 160j straipsnį, skaidomos bendrovės visuotinis susirinkimas priimdamas rezoliuciją sprendžia dėl pritarimo vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektui ir dėl steigimo dokumento ir įstatų, jei tai yra atskiras dokumentas, pritaikymo.

2.  Visuotinis susirinkimas gali išlaikyti teisę vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo įgyvendinimą padaryti priklausomą nuo jo aiškaus pritarimo 160n straipsnyje nurodytiems susitarimams.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto ar jo pakeitimo būtų priimamas ne mažiau kaip dviejų trečdalių, bet ne daugiau kaip 90 proc. balsų, kuriuos suteikia akcijos arba susirinkime atstovaujamo pasirašytojo kapitalo dalis, dauguma. Bet kokiu atveju mažiausias reikalaujamų balsų skaičius negali būti didesnis, nei nustatyta nacionalinės teisės aktuose, pagal kuriuos tvirtinami vienos valstybės ribas peržengiantys jungimai.

4.  Kai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto ar bet kokio skaidomos bendrovės steigiamojo dokumento pakeitimo akcininko ekonominiai įsipareigojimai bendrovei arba trečiosioms šalims padidėja, valstybės narės šiomis konkrečiomis aplinkybėmis gali nustatyti, kad atitinkamas akcininkas turi patvirtinti šias sąlygas arba skaidomos bendrovės steigimo dokumento pakeitimą, su sąlyga, kad šis akcininkas negali įgyvendinti savo teisių, nustatytų 160l straipsnyje.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas vienos valstybės ribas peržengiančiam skaidymui nebūtų ginčijamas vien dėl šių priežasčių:

   a) 160e straipsnio b dalyje nurodytas akcijų keitimo santykis buvo nepakankamai nustatytas;
   b) 160e straipsnio q dalyje numatyta piniginė kompensacija apskaičiuota netinkamai;
   c) a arba b punktuose pateikta informacija neatitiko teisinių reikalavimų.

160l straipsnis

Narių apsauga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bent tie ▌ nariai, kurie balsavo prieš vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto patvirtinimą, turėtų teisę perleisti savo akcijas už atitinkamą piniginę kompensaciją, remdamiesi 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis, su sąlyga, kad įvykus skaidymui jie gautų įgyjančių bendrovių, kurios reglamentuojamos pagal valstybės narės, kuri nėra skaidomos bendrovės valstybė narė, teisės aktus, akcijų.

Valstybės narės gali suteikti tokią teisę ir kitiems skaidomos bendrovės nariams.

Valstybės narės gali reikalauti, kad prieštaravimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto ir (arba) narių ketinimas pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas būtų tinkamai dokumentais patvirtintas ne vėliau kaip per 160k straipsnyje nurodytą visuotinį susirinkimą. Valstybės narės gali leisti laikyti, kad įrašas apie prieštaravimą dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto būtų laikomas tinkamu balsavimo prieš patvirtinimu.

2.  Valstybės narės nustato laikotarpį, per kurį 1 dalyje nurodyti nariai turi pranešti skaidomai bendrovei apie savo sprendimą pasinaudoti teise perleisti akcijas. Šis laikotarpis jokiu būdu neturi būti ilgesnis kaip vienas mėnuo po 160k straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo dienos. Valstybės narės užtikrina, kad skaidoma bendrovė nurodytų elektroninį adresą, kuriuo ji elektroniniu būdu galėtų gauti šį pranešimą.

3.  Valstybės narės taip pat nustato laikotarpį, per kurį turi būti sumokėtos piniginės kompensacijos, nustatytos vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte. Šis laikotarpis negali baigtis vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo tada, kai vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas įsigalios, kaip nurodyta 160t straipsnyje.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas narys, kuris pranešė apie sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas, bet mano, kad skaidomos bendrovės siūlomos kompensacijos dydis nebuvo tinkamai nustatytas, turėtų teisę reikalauti, kad pagal nacionalinę teisę įgaliotos kompetentingos institucijos ar organai skirtų papildomą piniginę kompensaciją. Valstybės narės nustato terminą, per kurį turi būti pateikiami reikalavimai dėl papildomos piniginės kompensacijos.

Valstybės narės gali nustatyti, kad galutinis sprendimas, kuriuo skiriama papildoma piniginė kompensacija būtų taikomas tiems atitinkamos skaidomos bendrovės nariams, kurie pranešė apie savo sprendimą pasinaudoti savo teise perleisti savo akcijas pagal 2a dalį.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad skaidomos bendrovės valstybės narės teisės nuostatomis būtų reglamentuojamos 1–5 dalyse nurodytos teisės ir kad visi su šiomis teisėmis susiję ginčai priklausytų skaidomos bendrovės valstybės narės išskirtinei kompetencijai.

6.   Valstybės narės ▌užtikrina, kad skaidomos bendrovės nariai, kurie neturėjo teisės perleisti savo akcijas arba šia teise nepasinaudojo, bet manė, kad pasiūlytas akcijų keitimo santykis yra netinkamas, galėtų apskųsti šį santykį, nustatytą vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte nurodytą, ir reikalauti piniginės išmokos. Ta procedūra inicijuojama pagal skaidomos bendrovės nacionalinę teisę įgaliotoje kompetentingoje institucijoje ar organe per tos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytą terminą ir ji neužkerta kelio registruoti vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą. Sprendimas yra privalomas įgyjančioms bendrovėms, o dalinio skaidymo atveju – ir skaidomai bendrovei.

7.  Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad atitinkama įgyjanti bendrovė, o dalinio skaidymo atveju – ir skaidoma bendrovė gali numatyti kompensaciją akcijomis ar kitą kompensaciją, o ne piniginę išmoką.

160m straipsnis

Kreditorių apsauga

1.  Valstybės narės numato tinkamą kreditorių, kurių reikalavimai yra ankstesni nei vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto atskleidimo diena ir kurių vykdymo terminas atskleidimo metu dar nebuvo pasibaigęs, interesų apsaugą. Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai, kurie nėra patenkinti vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte siūlomomis apsaugos priemonėmis, kurios numatytos 160e straipsnio r punkte, galėtų per tris mėnesius nuo 160j straipsnyje nurodyto dokumentų atskleidimo dienos kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl reikiamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali patikimai įrodyti, kad dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės tinkamų apsaugos priemonių nebuvo gauta.

Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos priemonės priklausytų nuo to, kad vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas įsigaliotų, kaip nurodyta 160t straipsnyje.

2.  Kol nebuvo patenkintas skaidomos bendrovės kreditoriaus ▌reikalavimas bendrovei, kuriai paskirta atsakomybė, kitos įgyjančios bendrovės, o dalinio skaidymo arba skaidymo atskiriant atveju – skaidoma bendrovė su bendrove, kuriai paskirta atsakomybė, laikomos atsakingos už tokį įsipareigojimą visos kartu ir kiekviena iš jų atskirai. Tačiau didžiausias skaidyme dalyvaujančios bet kurios bendrovės solidariosios atsakomybės dydis apribojamas tai bendrovei paskirto grynojo turto verte, galiojančia skaidymo įsigaliojimo dieną.

3.   Valstybės narės gali reikalauti, kad skaidomos bendrovės valdymo ar administravimo organas pateiktų deklaraciją, kurioje būtų tiksliai nurodyta tuometinė bendrovės finansinė padėtis deklaracijos pateikimo datą, kuri negali būti ankstesnė nei vienas mėnuo iki jos atskleidimo. Joje deklaruojama, kad, remiantis skaidomos bendrovės valdymo ar administravimo organo deklaracijos dieną turima informacija ir atitinkamų užklausų duomenimis, jie nežino jokių priežasčių, dėl kurių bet kuri įgyjanti bendrovė, o dalinio skaidymo atveju – skaidoma bendrovė, įsigaliojus skaidymui, negalėtų vykdyti joms pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą tenkančių įsipareigojimų, kai tuos įsipareigojimus reikės vykdyti. Deklaracija atskleidžiama kartu su vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektu vadovaujantis 160j straipsniu.

4.  1, 2 ir 3 dalių nuostatos nedaro poveikio skaidomos bendrovės valstybės narės nacionalinės teisės aktų dėl mokėjimų ar nepiniginių įsipareigojimų viešiesiems subjektams vykdymo ar mokėjimų užtikrinimo taikymui.

160ma straipsnis

Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų paisoma darbuotojų teisių į informaciją ir konsultacijas dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo ir kad jomis būtų naudojamasi pagal Direktyvoje 2002/14/EB ir Direktyvoje 2001/23/EB nustatytą teisinę sistemą, kai pagal Direktyvą 2001/23/EB vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas laikomi įmonės perdavimu ir, kai taikytina Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių atveju, pagal Direktyvą 2009/38/EB. Valstybės narės gali nuspręsti teises į informaciją ir konsultacijas taikyti kitoms, nei nurodytosios Direktyvos 2002/14/EB 3 straipsnio 1 dalyje, bendrovėms.

2.  Nepaisant 160g straipsnio 6 dalies ir 160j straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės užtikrina, kad darbuotojų teisių į informaciją ir konsultacijas būtų paisoma bent jau iki tol, kol nusprendžiama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto arba 160g straipsnyje nurodytos ataskaitos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, kad darbuotojams būtų pateiktas pagrįstas atsakymas iki 160k straipsnyje nurodyto visuotinio susirinkimo.

3.  Nepažeisdamos darbuotojams palankesnių nuostatų ir (arba) praktikos, valstybės narės nustato praktinę naudojimosi teise į informaciją ir konsultacijas pagal Direktyvos 2002/14/EB 4 straipsnį tvarką.

160n straipsnis

Darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus

1.  Nedarant poveikio 2 daliai, kiekvienai įgyjančiai bendrovei taikomos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, jeigu tokios yra, galiojančios valstybėje narėje, kurioje yra bendrovės registruota buveinė.

2.  Tačiau valstybėje narėje, kurioje yra po skaidymo veiksiančios bendrovės registruota buveinė, galiojančios darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, jeigu tokios yra, netaikomos, kai skaidomos bendrovės šešis mėnesius iki šios direktyvos 160e straipsnyje nurodyto vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekto paskelbimo vidutinis darbuotojų skaičius sudaro keturis penktadalius skaidomos bendrovės valstybės narės teisėje nustatyto skaičiaus ir taip užtikrinamas darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/86/EB 2 straipsnio k punkte, arba kai kiekvienai įgyjančiai bendrovei taikoma nacionalinė teisė:

   a) nenustato bent jau tokio pat darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus lygio, koks buvo skaidomoje bendrovėje prieš skaidymą, kuris įvertinamas pagal darbuotojų atstovų procentinę dalį administravimo ar priežiūros organe arba jų komitetuose, arba valdymo grupėje, kuri atsakinga už bendrovės pelno vienetus, atsižvelgiant į darbuotojų dalyvavimą; arba
   b) nesuteikia įgyjančių bendrovių padalinių, esančių kitose valstybėse narėse, darbuotojams tokių pačių teisių naudotis dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis, kokias turi darbuotojai, dirbantys valstybėje narėje, kurioje yra įgyjančios bendrovės registruota buveinė.

3.  2 dalyje nurodytais atvejais, po vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo veiksiančios bendrovės darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus ir jų dalyvavimą nustatant tokias teises valstybės narės reglamentuoja mutatis mutandis, atsižvelgdamos į šio straipsnio 4–7 dalis, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 2157/2001 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais principais ir tvarka bei šiomis Direktyvos 2001/86/EB nuostatomis:

   a) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a punkto i papunkčiu, 2 dalies b punktu ir 3 dalimi, 3 straipsnio 4 dalies pirmais dviem sakiniais, 3 straipsnio 5 dalimi ▌ir 3 straipsnio 7 dalimi;
   b) 4 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 2 dalies a, g ir h punktais, 4 straipsnio 3 dalimi bei 4 straipsnio 4 dalimi;
   c) 5 straipsniu;
   d) 6 straipsniu;
   e) 7 straipsnio 1 dalimi ▌, išskyrus b punkto antrą įtrauką;
   f) 8, ▌ 10, 11 ir 12 straipsniais;
   g) priedo 3 dalies b punktu.

4.  Reglamentuodamos 3 dalyje minimus principus bei tvarką, valstybės narės:

   a) suteikia specialiajam derybų organui teisę dviem trečdaliais savo narių, atstovaujančių ne mažiau kaip dviem trečdaliams darbuotojų, balsų, nuspręsti nepradėti derybų arba nutraukti jau pradėtas derybas ir remtis kiekvienos įgyjančios bendrovės valstybėje narėje galiojančiomis darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklėmis;
   b) gali, kai po ankstesnių derybų taikomos dalyvavimo standartinės taisyklės, nepaisydamos tokių taisyklių nuspręsti apriboti darbuotojų atstovų santykį įgyjančių bendrovių administravimo organe. Tačiau jeigu skaidomoje bendrovėje darbuotojų atstovai sudarė ne mažiau kaip vieną trečdalį administravimo arba priežiūros organo, tai apribojus tą santykį, darbuotojų atstovų administravimo organe negali būti mažiau kaip vienas trečdalis;
   c) užtikrina, kad iki vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo galiojusios dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės būtų toliau taikomos iki bet kurių vėliau sutartų taisyklių taikymo pradžios dienos arba nesant sutartų taisyklių, kol bus taikomos standartinės taisyklės pagal priedo 3 dalies a punktą.

5.  Dalyvavimo priimant sprendimus teisių išplėtimas įgyjančių bendrovių darbuotojų, dirbančių kitose valstybėse narėse, atžvilgiu, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, nesukuria tokį variantą pasirinkusioms valstybėms narėms jokios pareigos atsižvelgti į tuos darbuotojus nustatant asmenų skaičiaus ribą, suteikiančią teisę dalyvauti priimant sprendimus pagal nacionalinės teisės aktus.

6.  Kai bet kurios įgyjančios bendrovės turi būti valdomos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistemos pagrindu pagal 2 dalyje nurodytas nuostatas, tokios bendrovės privalo pasirinkti tokią savo teisinę formą, kuri leistų naudotis dalyvavimo priimant sprendimus teisėmis.

7.  Kai įgyjančioje bendrovėje veikia darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sistema, tokia bendrovė privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad darbuotojų teisės dalyvauti priimant sprendimus būtų apsaugotos visais vienos valstybės ribas peržengiančio jungimo arba jungimo šalies viduje, skaidymo arba pertvarkymo atvejais, kurie gali įvykti vėliau, ketverius metus nuo tokio vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo įsigaliojimo, mutatis mutandis taikant 1–6 dalyse nustatytas taisykles.

8.  Bendrovė nepagrįstai nedelsdama informuoja savo darbuotojus arba jų atstovus apie derybų dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus rezultatus.

160o straipsnis

Pasirengimo skaidymui pažymėjimas

1.  Valstybės narės paskiria teismą, notarą ar kitą instituciją ar institucijas (kompetentinga institucija), kuri yra kompetentinga tirti vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo teisėtumą, kiek tai susiję su ta procedūros dalimi, kuri reglamentuojama pagal skaidomos bendrovės valstybės narės teisę, ir išduoda pasirengimo skaidymui pažymėjimą, patvirtinantį, jog toje valstybėje narėje įvykdytos visos atitinkamos sąlygos ir tinkamai atliktos visos procedūros ir formalumai.

Toks veiksmų ir formalumų atlikimas gali apimti mokėjimų ar nepiniginių įsipareigojimų viešiesiems subjektams vykdymą ar mokėjimų užtikrinimą, arba specialių sektoriams taikomų reikalavimų, įskaitant mokėjimų ar įsipareigojimų, susijusių su vykdomomis procedūromis, užtikrinimą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prie skaidomos bendrovės prašymo išduoti pasirengimo skaidymui pažymėjimą būtų pridėta:

   a) vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektas, nurodytas 160e straipsnyje;
   b) 160g straipsnyje nurodyta ataskaita ir pridedama nuomonė, jei ji pateikta, ir 160i straipsnyje nurodyta ataskaita, jei jos parengiamos;
   ba) pastabos, pateiktos laikantis 160j straipsnio 1 dalies;
   c) informacija apie visuotinio susirinkimo pritarimą, nurodytą 160k straipsnyje.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad prie prašymo išduoti pasirengimo skaidymui pažymėjimą būtų pridėta papildoma informacija, visų prima:

   a) apie darbuotojų skaičių skaidymo sąlygų projekto rengimo metu;
   b) apie patronuojamąsias bendroves ir atitinkamą jų geografinį pasiskirstymą;
   c) susijusi su bendrovės įpareigojimų viešiesiems subjektams vykdymu.

Taikant šią dalį, kompetentingos institucijos gali prašyti, kad kitos atitinkamos institucijos pateiktų šią informaciją.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 ir 2a dalyse nurodytą prašymą, įskaitant visą informaciją apie bendrovę ir dokumentus, būtų galima pateikti internetu, o tai darančiam asmeniui nereikėtų atvykti į 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

5.   Siekdama, kad būtų laikomasi 160n straipsnyje nurodytų darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisyklių, skaidomos bendrovės valstybės narės kompetentinga institucija patikrina, ar 160e straipsnyje nurodytame vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte yra informacijos apie procedūras, pagal kurias nustatomi atitinkami susitarimai ir apie tokių susitarimų galimybes.

6.   Kompetentinga institucija, atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, nagrinėja šią informaciją:

   a) visus dokumentus ir informaciją, pateiktus institucijai pagal 2 ir 2a dalis;
   c) bendrovės patvirtinimą, kad ji pradėjo 160n straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą procedūrą, jei taikoma.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas vertinimas būtų atliktas per tris mėnesius nuo dienos, kurią gaunami dokumentai ir informacija apie tai, kad bendrovės visuotinis susirinkimas pritarė vienos valstybės ribas peržengiančiam skaidymui. Vertinimu pasiekiamas vienas iš šių rezultatų:

   a) jei nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas ▌ atitinka visas atitinkamas sąlygas ir buvo atliktos visos reikiamos procedūros ir formalumai, kompetentinga institucija išduoda pasirengimo skaidymui pažymėjimą;
   b) jei nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymasneatitinka visų atitinkamų sąlygų ir nebuvo atliktos visos reikiamos procedūros ir (arba) formalumai, kompetentinga institucija neišduoda pasirengimo skaidymui pažymėjimo ir nurodo bendrovei savo sprendimo priežastis. Tokiu atveju kompetentinga institucija gali suteikti bendrovei galimybę per tinkamą laikotarpį įvykdyti atitinkamas sąlygas arba atlikti procedūras ir formalumus.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija neišduotų pasirengimo skaidymui pažymėjimo, jei laikantis nacionalinės teisės nuostatų nustatoma, kad vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas yra numatytas piktnaudžiavimo ar sukčiavimo tikslais, kad būtų išvengta nacionalinės arba ES teisės taikymo arba ji būtų apeita arba siekiant tai padaryti, arba siekiama nusikalstamų tikslų.

9.  Jei kompetentinga institucija, tikrindama 1 dalyje nurodytą teisėtumą, rimtai abejoja, kad vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas yra nustatytas piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, dėl kurių buvo išvengta arba buvo siekiama išvengti nacionalinės ar ES teisės aktų arba juos apeiti, arba nusikalstamais tikslais, ji atsižvelgia į svarbius faktus ir aplinkybes, tokius kaip, kai tinkama ir atsižvelgiant ne atskirai, orientaciniai veiksniai, apie kuriuos kompetentinga institucija sužinojo atlikdama 1 dalyje nurodytą teisėtumo tikrinimą, įskaitant konsultacijas su atitinkamomis valdžios institucijomis. Taikant šią dalį, vertinimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, taikant nacionalinės teisės aktais nustatytą procedūrą.

10.  Kai atliekant vertinimą pagal 7 dalį reikia atsižvelgti į papildomą informaciją arba atlikti papildomą tyrimo veiklą, tų trijų mėnesių laikotarpis, kaip nurodyta 6 dalyje, gali būti pratęstas daugiausia dar 3 mėnesiais.

11.  Kai dėl tarpvalstybinės procedūros sudėtingumo vertinimo neįmanoma atlikti per šiame straipsnyje nustatytus terminus, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui iki pradinio termino pabaigos būtų pranešta apie bet kokio vėlavimo priežastis.

12.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos galėtų konsultuotis su kitomis atitinkamomis institucijomis, kurių kompetencijai priklauso įvairios sritys, susijusios su vienos valstybės ribas peržengiančiu skaidymu, įskaitant įgyjančios bendrovės valstybės narės institucijas, ir iš šių institucijų bei bendrovės gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus teisėtumui patikrinti, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytos procedūrinės sistemos. Atlikdama vertinimą kompetentinga institucija gali kreiptis į nepriklausomą ekspertą.

160q straipsnis

Pasirengimo skaidymui pažymėjimo ▌ perdavimas

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ▌pasirengimo skaidymui pažymėjimu būtų dalijamasi su 160r straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis naudojantis registrų sąveikos sistema, sukurta pagal 22 straipsnį.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad pasirengimo skaidymui pažymėjimą būtų galima rasti pagal 22 straipsnį sukurtoje registrų sąveikos sistemoje.

3.  Su 2 dalyje nurodyta informacija 160r straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos ir registrai gali susipažinti nemokamai.

160r straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo teisėtumo patikrinimas

1.  Valstybės narės paskiria teisminę, notarinę ar kitą instituciją, turinčią teisę tirti vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo teisėtumą, kiek tai susiję su ta procedūros dalimi, pagal kurią užbaigiamas vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas, reglamentuojamas pagal įgyjančių bendrovių valstybių narių teisę, ir patvirtinti vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą, kai jis atitinka visas reikiamas sąlygas ir toje valstybėje narėje yra tinkamai atlikti visi formalumai.

Kompetentinga institucija ar institucijos visų pirma įsitikina, kad siūlomos įgyjančios bendrovės atitinka nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių bendrovių steigimą ir registravimą, nuostatas ir, jei reikia, kad darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus tvarka nustatyta vadovaujantis 160n straipsniu.

2.  Tam, kad būtų laikomasi 1 dalies nuostatų, skaidoma bendrovė pateikia kiekvienai 1 dalyje nurodytai institucijai vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą, kuris buvo patvirtintas 160k straipsnyje nurodytame visuotiniame susirinkime.

3.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą vykdančiai bendrovei būtų sudaryta galimybė internetu užpildyti 1 dalyje nurodytą prašymą, taip pat pateikti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, o pareiškėjams nereikėtų atvykti į 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją, laikantis atitinkamų I antraštinės dalies III skyriaus nuostatų.

4.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija ▌, baigusi vertinti atitinkamas sąlygas ▌ , ▌ patvirtina vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą.

5.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija pripažįsta 160q straipsnio 2 dalyje nurodytą pasirengimo skaidymui pažymėjimą, aiškiai patvirtinantį, kad skaidomos bendrovės valstybėje narėje buvo tinkamai atliktos pasirengimo skaidymui procedūros ir formalumai, be kurių vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas negali būti patvirtintas.

160s straipsnis

Registravimas

1.  Skaidomos bendrovės ir įgyjančių bendrovių valstybių narių teisės aktuose nustatoma atlikto vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo paskelbimo ▌registre pagal 16 straipsnį tvarka, atsižvelgiant į tos valstybės teritoriją.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bent jau toliau nurodyta informacija būtų registruojama jų registruose, kuriuose ta informacija yra viešai skelbiama ir su ja galima susipažinti naudojantis 22 straipsnyje nurodyta sistema:

   a) įgyjančių bendrovių valstybės narės registre – kad įgyjanti bendrovė registruojama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo ▌;
   b) įgyjančių bendrovių valstybės narės registre – įgyjančių bendrovių registravimo datos;
   c) skaidomos bendrovės valstybės narės registre visiško suskaidymo atveju – pašalinimo iš ▌registro data;
   d) ▌skaidomos bendrovės valstybės narės registre – kad bendrovė pašalinama dėl vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo;
   e) skaidomos bendrovės ir įgyjančių bendrovių valstybių narių registruose – atitinkamai skaidomos bendrovės ir įgyjančių bendrovių registracijos numeriai, pavadinimai ir juridinis statusas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad įgyjančių bendrovių valstybių narių registrai, naudodamiesi 22 straipsnyje nurodyta sistema, informuotų skaidomos bendrovės valstybės narės registrą apie tai, kad įgyjančios bendrovės buvo įregistruotos. Skaidomos bendrovės pašalinimas iš registro visiško suskaidymo atveju įsigalioja iškart po to, kai gaunami visi šie pranešimai.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad skaidomos bendrovės valstybių narių registrai, naudodamiesi 22 straipsnyje nurodyta sistema, informuotų įgyjančių bendrovių valstybių narių registrus apie tai, kad yra įvykdytas vienos valstybės ribas peržengiantis suskaidymas.

160t straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo įsigaliojimo data

Vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo įsigaliojimo data nustatoma skaidomos bendrovės valstybės narės teisės aktais. Ta data turi būti po to kai atliekama 160o ▌ ir 160r straipsniuose nurodytas patikrinimas ir gauti visi 160s straipsnio 3 dalyje nurodyti pranešimai.

160u straipsnis

Vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo pasekmės

1.  Vienos valstybės ribas peržengiantis visiškas suskaidymas, atliekamas pagal šią direktyvą perkeliančius nacionalinius teisės aktus, dėl nuo 160t straipsnyje nurodytos dienos įsigaliojančio vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo turi šias teisines pasekmes:

   a) visas skaidomos bendrovės turtas ir įsipareigojimai, įskaitant visas sutartis, kreditus, teises ir pareigas perduodami įgyjančioms bendrovėms ▌pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte numatytą paskirstymą;
   b) skaidomos bendrovės nariai tampa įgyjančių bendrovių nariais pagal akcijų paskirstymą vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte, nebent jie pasinaudoja 160l straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pasitraukti;
   c) skaidomos bendrovės teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarčių ir darbo santykių ir galiojančios vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo įsigaliojimo dieną ▌perduodamos įgyjančioms bendrovėms ▌;
   d) skaidoma bendrovė panaikinama.

2.   Vienos valstybės ribas peržengiantis dalinis skaidymas, atliekamas pagal šią direktyvą perkeliančius nacionalinius teisės aktus, dėl nuo 160t straipsnyje nurodytos dienos įsigaliojančio vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo turi šias teisines pasekmes:

   a) dalis skaidomos bendrovės turto ir įsipareigojimų, įskaitant sutartis, kreditus, teises ir pareigas, perduodami įgyjančiai bendrovei ar bendrovėms, o likusioji dalis priklausys bendrovei pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte numatytą paskirstymą;
   b) bent kai kurie skaidomos bendrovės nariai tampa įgyjančios bendrovės ar bendrovių nariais ir bent jau kai kurie nariai lieka skaidomoje bendrovėje arba tampa abiejų bendrovių nariais pagal akcijų paskirstymą vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte, išskyrus atvejus, kai jie pasinaudoja 160l straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pasitraukti;
   c) skaidomos bendrovės teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarčių ir darbo santykių ir galiojančios vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo įsigaliojimo dieną bei paskirtos įgyjančiai bendrovei ar bendrovėms pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą, perduodamos atitinkamai įgyjančiai bendrovei ar bendrovėms.

3.  Vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas atskiriant, atliekamas pagal šią direktyvą perkeliančius nacionalinius teisės aktus, dėl nuo 160t straipsnyje nurodytos dienos įsigaliojančio vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo turi šias teisines pasekmes:

   a) dalis skaidomos bendrovės turto ir įsipareigojimų, įskaitant sutartis, kreditus, teises ir pareigas, perduodami įgyjančiai bendrovei ar bendrovėms, o likusioji dalis priklausys bendrovei pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projekte numatytą paskirstymą;
   aa) įgyjančios bendrovės ar bendrovių akcijos paskirstomos skaidomai bendrovei;
   b) skaidomos bendrovės teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarčių ir darbo santykių ir galiojančios vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo įsigaliojimo dieną bei paskirtos įgyjančiai bendrovei ar bendrovėms pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą, perduodamos atitinkamai įgyjančiai bendrovei ar bendrovėms.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai skaidomos bendrovės turtas arba įsipareigojimai nėra aiškiai paskirstyti pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą, nurodytą 160e straipsnio m punkte, ir kai išsiaiškinus šias sąlygas negalima priimti sprendimo dėl galimo paskirstymo, turtas, kompensacija už jį arba įsipareigojimai būtų paskirstomi visoms įgyjančioms bendrovėms arba dalinio skaidymo arba skaidymo atskiriant atveju – visoms įgyjančioms bendrovėms ir skaidomai bendrovei proporcingai grynojo turto daliai, paskirstytai kiekvienai bendrovei pagal vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo sąlygų projektą. Bet kuriuo atveju taikoma 160m straipsnio 2 dalis.

5.   Jei vienos valstybės ribas peržengiančio ▌ skaidymo, kuriam taikomas šis skyrius, atveju pagal valstybės narės įstatymus reikalaujama, kad būtų atlikti tam tikri formalumai iki tol, kol skaidomos bendrovės tam tikro turto, teisių ir pareigų perdavimas įsigalioja trečiųjų asmenų atžvilgiu, tuos formalumus atlieka atitinkamai skaidoma bendrovė arba įgyjančios bendrovės.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad įgyjančių bendrovių akcijos nebūtų keičiamos į skaidomos bendrovės akcijas, kurios priklauso pačiai bendrovei arba per asmenį, veikiantį savo vardu, tačiau bendrovės naudai.

160ua straipsnis

Supaprastinta tvarka

Kai skaidymas atliekamas atskyrimo būdu, kaip nurodyta 160b straipsnio 3 dalies c punkte, 160e straipsnio b, c, f, i, p ir q punktai ir 160g, 160i bei 160l straipsniai netaikomi.

160v straipsnis

Nepriklausomų ekspertų atsakomybė

Valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias bent nepriklausomo eksperto, atsakingo už 160i straipsnyje ▌nurodytos ataskaitos parengimą, civilinę atsakomybę ▌.

Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrina, kad ekspertas ar juridinis asmuo, kurio vardu ekspertas veikia, būtų nepriklausomas ir neturėtų interesų konflikto bendrovėje, kuri teikia prašymą dėl pasirengimo skaidymui pažymėjimo, ir kad eksperto nuomonė būtų nešališka, objektyvi ir pateikta siekiant padėti kompetentingai institucijai laikantis nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų pagal taikomus teisės aktus arba profesinius standartus, kurie taikomi ekspertui.

160w straipsnis

Galiojimas

Vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas, įsigaliojęs vadovaujantis šią direktyvą perkeliančiomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis, negali būti paskelbtas negaliojančiu.“

Tai neturi įtakos valstybių narių įgaliojimams, be kita ko, baudžiamosios teisės, teroristų finansavimo, socialinės teisės, mokesčių ir teisėsaugos srityse taikyti priemones ir sankcijas pagal nacionalinės teisės aktus po to, kai įsigaliojo vienos valstybės ribas peržengiantis skaidymas.

"

2 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato priemonių ir sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Numatytos priemonės ir sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip per [OP nustatyto datą – paskutinę 36 mėn. laikotarpio po įsigaliojimo dieną]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.  Praėjus ne daugiau nei ketveriems metams po ... [OP prašome įrašyti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę pabaigos datą], Komisija atlieka šios direktyvos taikymo vertinimą, be kita ko, įvertindama, kaip užtikrinamas darbuotojų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas vykdant vienos valstybės ribas peržengiančius veiksmus, ir įvertindama taisykles dėl darbuotojų atstovų santykio po vienos valstybės ribas peržengiančio veiksmo veiksiančios bendrovės administravimo organe ir apsaugos priemonių, susijusių su derybomis dėl dalyvavimo priimant sprendimus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, veiksmingumą atsižvelgiant į stiprėjančią tarpvalstybinę bendrovių veiklą ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui jo ataskaitą dėl išvadų, visų pirma susijusių su galima būtinybe Sąjungos teisėje nustatyti suderintą darbuotojų atstovavimo valdyboje tvarką, o prireikus, prideda prie jos teisėkūros pasiūlymą.

Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, reikalingą šiai ataskaitai parengti, visų pirma duomenis apie tai, kiek atlikta vienos valstybės ribas peržengiančių pertvarkymų, sujungimų ir skaidymų, kiek jie truko ir kokios buvo sąnaudos, duomenis apie atvejus, kai atsisakyta išduoti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimą, taip pat suvestinius statistinius duomenis apie derybų dėl darbuotojų dalyvavimo teisių vykdant tarpvalstybines operacijas skaičių ir duomenis apie jurisdikcijos taisyklių, taikomų vykdant tarpvalstybines operacijas, veikimą ir poveikį.

2.  Ataskaitoje visų pirma įvertinamos II antraštinės dalies I skyriuje ir II antraštinės dalies IV skyriuje nurodytos procedūros, ypač jų trukmės ir sąnaudų požiūriu.

3.  Ataskaitoje įvertinama galimybė reglamentuoti tuos vienos valstybės ribas peržengiančio skaidymo tipus, kurie nėra reglamentuojami šioje direktyvoje, įskaitant visų pirma vienos valstybės ribas peržengiantį skaidymą įsigijimo būdu.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 24.
(2)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(3)OL C , , p. .
(4) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (kodifikuota redakcija) (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(6) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(7) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2002 3 23, p. 29).
(8) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).
(9) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).
(10) 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).
(11) 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyva 2001/86/EB, papildanti Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (OL L 294, 2001 11 10, p. 22).
(12) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
(13) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).
(14) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 1).
(15) 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).
(16) 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL L 310, 2009 11 25, p. 34).
(17) 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).
(18) 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).
(19) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).
(20) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(21) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(22) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


Europos gynybos fondas ***I
PDF 309kWORD 89k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476 – C8-0268/2018 – 2018/0254(COD))
P8_TA(2019)0430A8-0412/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0476),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0268/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0412/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… , kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas

P8_TC1-COD(2018)0254


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(-1b)  per pastarąjį dešimtmetį Sąjungos geopolitinė padėtis dramatiškai pasikeitė. Europos kaimyninių regionų padėtis yra nestabili, o Sąjungai dėl to kyla sunkumų ir iššūkių – atsiranda vis naujų pavojų, tokių kaip hibridiniai ir kibernetiniai išpuoliai, be to, vėl daugėja įprastų problemų. Tokiomis aplinkybėmis ir ES piliečiai, ir jų politiniai vadovai sutaria, kad visiems kartu reikia daugiau nuveikti gynybos srityje;

(-1c)  gynybos sektoriuje patiriamos vis didesnės gynybos įrangos sąnaudos ir išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir tai trukdo pradėti įgyvendinti naujas gynybos srities programas ir daro tiesioginį poveikį Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės konkurencingumui ir inovacijų pajėgumui. Atsižvelgiant į šį išlaidų padidėjimą, naujų pagrindinių gynybos sistemų ir naujų gynybos technologijų kūrimas turėtų būti remiamas Sąjungos lygmeniu, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos įrangos investicijų srityje;

(1)  2016 m. lapkričio 30 d. priimtame Europos gynybos veiksmų plane Komisija įsipareigojo papildyti, mobilizuoti ir konsoliduoti valstybių narių pastangas bendradarbiauti, dedamas plėtojant gynybos technologinius ir pramoninius pajėgumus siekiant reaguoti į saugumo uždavinius ir skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią Europos gynybos pramonę bei tikros ir integruotos Europos gynybos rinkos kūrimą visoje Sąjungoje ir už jos ribų, tuo remiant labiau integruotos gynybos rinkos Europoje kūrimą ir skatinant Europos gynybos produktų ir technologijų įsisavinimą vidaus rinkoje, tokiu būdu didinant nepriklausomumą nuo šaltinių iš už ES ribų. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą (toliau – Fondas), skirtą paremti investicijoms į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos produktų ir technologijų plėtrą, taip skatinant sinergiją ir ekonomiškumą, ir skatinti valstybes nares drauge įsigyti ir prižiūrėti savo gynybos įrangą. Šio fondo lėšos papildytų šiuo tikslu jau skiriamas nacionalines lėšas ir turėtų būti priemonė skatinti valstybes nares bendradarbiauti ir daugiau investuoti į gynybą. Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų ciklą;

(2)  Fondas padėtų sukurti stiprią, konkurencingą ir novatorišką Europos gynybos technologinę ir pramoninę ▌bazę ir papildytų Sąjungos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti integruotą Europos gynybos rinką, ypač 2009 m. priimtas dvi direktyvas(4) dėl viešųjų pirkimų ir produktų siuntimo ES gynybos sektoriuje.

(3)  laikantis integruoto požiūrio ir siekiant prisidėti prie Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumo ir inovacijų pajėgumų didinimo, reikėtų įsteigti Europos gynybos fondą. Fondo tikslas turėtų būti didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, novatoriškumą, efektyvumą ir technologinį savarankiškumą ir prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo remiant tarpvalstybinį valstybių narių ir įmonių, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių administracijų, tarptautinių organizacijų ir universitetų bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, gynybos produktų bei technologijų mokslinių tyrimų ir kūrimo etapu. Siekiant inovacinių sprendimų ir atviros vidaus rinkos, fondas turėtų remti ir padėti plėtoti tarpvalstybinį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bendradarbiavimą gynybos sektoriaus projektuose.

Bendrų gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų trūkumai Sąjungoje įvardyti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sistemoje, visų pirma Pajėgumų plėtojimo plane, o Visa apimančioje strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje taip pat nurodyti bendri gynybos mokslinių tyrimų tikslai. Kitais Sąjungos procesais, kaip antai Koordinuota metinė gynybos peržiūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, bus remiamas atitinkamų prioritetų įgyvendinimas nustatant ir įgyvendinant glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, kad būtų pasiektas ES užmojų mastas saugumo ir gynybos srityje. Kai tinka, taip pat reikėtų atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, įskaitant prioritetus, nustatytus bendradarbiaujant su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, su sąlyga, kad jie atitinka Sąjungos prioritetus ir netrukdo bet kuriai valstybei narei ar asocijuotajai šaliai dalyvauti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų vengti nereikalingo dubliavimosi;

(4)  mokslinių tyrimų etapas – labai svarbus ▌, nes jis padeda užtikrinti Europos pramonės pajėgumą ir savarankišką gebėjimą kurti gynybos produktus ir valstybių narių, kaip gynybos produktų galutinių vartotojų, nepriklausomumą. Susietas su gynybos pajėgumų plėtojimu, mokslinių tyrimų etapas gali kelti nemažą riziką, visų pirma susijusią su technologijų nebrandumu ir veikimo trikdžiais. Technologinės plėtros etapas, kuris paprastai eina po mokslinių tyrimų ▌etapo, taip pat susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir novatoriškumui. Taigi fondas turėtų skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros etapų ryšį;

(5)  Fondo lėšomis neturėtų būti remiami išimtinai pagrindiniai moksliniai tyrimai – jie turėtų būti remiami pagal kitas programas, tačiau jis gali apimti į gynybą orientuotus pagrindinius mokslinius tyrimus, kurių pagrindu gali būti sukurtas sprendimas, padėsiantis spręsti jau nustatytas arba tikėtinas problemas ar galimybes;

(6)  Fondo lėšomis galėtų būti remiami veiksmai, susiję tiek su naujais, tiek su atnaujintais esamais produktais ir technologijomis. Esamų gynybos produktų ir technologijų atnaujinimo veiksmai turėtų būti tinkami finansuoti tik tuo atveju, kai neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektai netaiko jokių pirminės informacijos, reikalingos veiksmui atlikti, apribojimų, dėl kurių veiksmas negali būti atliktas. Turėtų būti reikalaujama, kad teikdami paraišką dėl Sąjungos finansavimo teisės subjektai pateiktų informaciją, kuri įrodytų, jog apribojimų nėra. Tokios informacijos nepateikus Sąjungos finansavimas neturėtų būti teikiamas;

(6a)   Fondas turėtų finansiškai remti veiksmus, prisidedančius prie revoliucingųjų gynybos technologijų plėtros. Kadangi revoliucingosios technologijos gali būti grindžiamos netradicinių gynybos subjektų sukurtomis koncepcijomis arba idėjomis, Fondas turėtų suteikti pakankamo lankstumo konsultacijų teikimo suinteresuotiesiems subjektams ir tokių veiksmų įgyvendinimo srityse;

(7)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinant šį reglamentą, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, turėtų nebūti finansuojami Fondo lėšomis. Šiuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, ▌ tinkamumas finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių. Veiksmai, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus be galimybės prasmingai kontroliuoti atrankos ir dalyvavimo sprendimus, priimamus vykdant atakas prieš žmones, taip pat neturėtų būti laikomi tinkamais finansuoti fondo lėšomis, nepadarant poveikio galimybei skirti lėšų veiksmams, skirtiems išankstinio perspėjimo sistemų ir atsakomųjų priemonių kūrimui gynybos tikslais finansuoti;

(8)  tai, kad yra sudėtinga susitarti dėl konsoliduotos gynybos pajėgumų reikalavimų ir bendrų techninių specifikacijų arba standartų, trukdo tarpvalstybiniam valstybių narių ir skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių juridinių asmenų bendradarbiavimui. Kadangi tokių reikalavimų, specifikacijų ir standartų nėra, padidėjo gynybos sektoriaus susiskaidymas, techninis sudėtingumas, pailgėjo terminai, išaugo sąnaudos ir nereikalingas dubliavimasis, taip pat sumažėjo sąveikumas. Susitarimas dėl bendrų techninių specifikacijų turėtų būti būtina sąlyga, jei veiksmams reikalingas aukštesnio lygmens technologinis parengtumas. Veiksmai, kuriais padedama nustatyti bendrus gynybos pajėgumų reikalavimus , taip pat veiksmai, kuriais siekiama padėti parengti bendrą techninių specifikacijų arba standartų apibrėžtį, taip pat turėtų būti tinkami remti Fondo lėšomis, ypač jeigu jais skatinamas sąveikumas;

(9)  kadangi Fondo tikslas – remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacijas pritraukiant ir papildant bendrą gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų veiklą ir sumažinus bendrų projektų technologinės plėtros etapo riziką, veiksmai, susiję su gynybos produktų ar technologijų moksliniais tyrimais ir kūrimu, turėtų būti tinkami finansuoti. Tai taip pat bus taikoma esamų gynybos produktų ir technologijų naujinimui. taip pat jų sąveikumo užtikrinimui;

(10)  atsižvelgiant į tai, kad Fondas pirmiausia siekia stiprinti skirtingų valstybių narių teisės subjektų bendradarbiavimą visoje Europoje, veiksmas turėtų būti tinkamas finansuoti, ▌ jei bendradarbiavimo pagrindu konsorciumo viduje jį vykdyti imasi bent trys teisės subjektai, įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse. Bent trys iš šių ▌reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, turėtų nebūti tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami to paties subjekto ir turi nebūti kontroliuojami vieni kitų. Šiame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus. Atsižvelgiant į revoliucingųjų gynybos technologijų, taip pat tyrimų, ypatumus, šią veiklą galėtų vykdyti vienas teisės subjektas. Siekdamas paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą Fondas taip pat gali remti bendrus ikiprekybinius viešuosius pirkimus;

(11)  remiantis [nuoroda turės būti atitinkamai atnaujinta atsižvelgiant į naująjį UŠT sprendimą: pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 94 straipsnį](5)užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(12)  kadangi Fondo tikslas – didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą ▌, parama iš esmės turėtų būti skiriama tik Sąjungoje arba asocijuotosiose šalyse įsteigtiems subjektams, kurių nekontroliuoja neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektai. Šiame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi gavėjai ir subrangovai vykdydami iš Fondo finansiškai remiamus veiksmus, turėtų nebūti neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teritorijoje, o jų vykdomosios valdybos struktūros turėtų būti įsisteigusios Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje. Atitinkamai, subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, arba subjektas, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje, tačiau kurio vykdomosios valdybos struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, neatitinka reikalavimų būti gavėju arba veiksme dalyvaujančiu subrangovu. Siekiant apsaugoti esminius Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesus, tos tinkamumo sąlygos taip pat turėtų būti taikomos finansavimui, kuris teikiamas vykdant viešuosius pirkimus, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 176 straipsnio;

(13)  tam tikromis aplinkybėmis ▌ turėtų būti leidžiama nukrypti nuo principo, kad gavėjai ir Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys jų subrangovai nėra kontroliuojami neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotų trečiųjų valstybių subjektų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungoje arba asocijuotoje šalyje įsteigti teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, turėtų atitikti reikalavimus būti gavėjais arba veiksme dalyvaujančiais subrangovais, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tokių teisės subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti Fondo tikslams. Pareiškėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi įgyvendinant veiksmą. Šiuo atveju taip pat turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu;

(13-a)  pagal ES sutarties 29 straipsnį ir SESV 215 straipsnio 2 dalį priimtomis ES ribojamosiomis priemonėmis negalima tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis fondais ar ekonominiais ištekliais paskirtiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai. Todėl tokie paskirtieji subjektai ir jiems nuosavybės teise priklausantys arba jų kontroliuojami subjektai negali būti Fondo finansiškai remiami;

(13a)  Sąjungos finansavimas turėtų būti teikiamas paskelbus konkursą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinis reglamentas)(6) nuostatas. Vis dėlto tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą. Kadangi skiriant finansavimą pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą nukrypstama nuo bendros taisyklės skelbti konkursą, šios išimtinės aplinkybės turėtų būti aiškinamos griežtai. Šiomis aplinkybėmis, norint skirti dotaciją nepaskelbus konkurso, tai, kiek siūlomas veiksmas atitinka Fondo tikslus, susijusius su tarpvalstybiniu pramonės bendradarbiavimu ir konkurencija visoje tiekimo grandinėje, turėtų įvertinti Komisija, padedama valstybių narių komiteto (toliau – komitetas);

(14)  jei konsorciumas nori dalyvauti finansuoti tinkamame veiksme ir Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų paskirti vieną iš savo narių koordinatoriumi, kuris bus pagrindinis asmuo ryšiams;

(15)  jei Fondo finansiškai remiamam veiksmui vadovauja valstybių narių arba asocijuotųjų valstybių paskirtas projekto vadovas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą gavėjams, turėtų konsultuotis su projekto vadovu, kad jis galėtų užtikrinti, kad gavėjai laikytųsi nustatytų terminų. ▌Projekto vadovas turėtų pateikti Komisijai ▌pastabas apie pažangą vykdant veiksmą, kad Komisija galėtų patvirtinti, ar įvykdytos mokėjimo sąlygos;

(15a)  Komisija turėtų įgyvendinti Fondo paramą pagal tiesioginio valdymo principą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis rezultatų veiksmingumas ir efektyvumas, o taip pat užtikrintas visiškas suderinamumas su kitomis Sąjungos iniciatyvomis. Todėl Komisija ir toliau turėtų būti atsakinga už atrankos ir skyrimo procedūras, įskaitant etikos aspektų vertinimą. Tačiau pagrįstais atvejais Komisija gali tam tikras Fondo lėšomis remiamų veiksmų įgyvendinimo užduotis pavesti Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms. Pavyzdžiui, tai galėtų būti atvejis, kai valstybės narės, bendrai finansuojančios veiksmą, paskiria projekto vadovą su sąlyga, kad yra tenkinami Finansinio reglamento reikalavimai. Toks patikėjimas padėtų supaprastinti bendrai finansuojamų veiksmų valdymą ir užtikrinti sklandų finansavimo susitarimo su konsorciumo pasirašyta sutartimi ir veiklą bendrai finansuojančio projekto vadovo, kurį paskyrė valstybės narės, koordinavimą;

(16)  siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų finansiškai perspektyvūs, paramos prašytojai turi įrodyti, kad Sąjungos lėšomis nedengiamos veiklos išlaidos dengiamos kitais finansavimo būdais;

(17)  valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti skirtingų rūšių finansinėmis priemonėmis, kurios leistų bendrai kurti ir įsigyti gynybos pajėgumus. Komisija galėtų numatyti įvairių rūšių priemones, kuriomis valstybės narės galėtų savanoriškai naudotis bendradarbiaujamojo plėtojimo ir viešųjų pirkimų finansavimo uždaviniams spręsti. Taikant tokias finansines priemones būtų galima toliau skatinti kurti bendrus ir tarpvalstybinius gynybos projektus ir didinti gynybos išlaidų veiksmingumą, be kita ko, vykdant projektus, remiamus Fondo lėšomis;

(18)  dėl gynybos pramonės ypatumų, kai paklausą lemia beveik vien tik valstybės narės ir asocijuotosios šalys, kurios taip pat kontroliuoja visą su gynyba susijusių produktų ir technologijų įsigijimą, įskaitant jų eksportą, gynybos sektoriaus veikla yra unikali ir neatitinka tradicinių taisyklių ir verslo modelių, pagal kuriuos veikia tradiciškesnės rinkos. Todėl pramonė negali pati rimčiau finansuoti gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektų, ir dažnai valstybės narės bei asocijuotosios šalys padengia visas MTTP išlaidas. Siekiant Fondo tikslų, visų pirma skatinti skirtingų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teisės subjektų bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgiant į gynybos sektoriaus ypatumus, turėtų būti galima padengti net visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei veiksmai įgyvendinami prieš prototipo kūrimo etapą;

(19)  prototipo kūrimo etapas yra esminis etapas, per kurį valstybės narės arba asocijuotosios šalys paprastai sprendžia dėl savo konsoliduotų investicijų ir pradeda savo būsimų gynybos produktų ar technologijų įsigijimo procesą. todėl būtent šiuo etapu valstybės narės ir asocijuotosios šalys susitaria dėl būtinų įsipareigojimų, įskaitant projekto išlaidų pasidalijimą ir atsakomybę už juos. Siekiant užtikrinti jų įsipareigojimo patikimumą, Sąjungos finansinė parama iš Fondo paprastai neturėtų viršyti 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;

(20)  jei veiksmai nėra susiję su prototipo kūrimo etapu, turėtų būti numatytas finansavimas iki 80 proc. Vykdant šiuos veiksmus, kurie patenka į baigiamąjį produkto ir technologijos kūrimo etapą, vis dar gali būti patiriama didelių išlaidų;

(21)  gynybos sektoriaus suinteresuotosios šalys patiria specifinių netiesioginių išlaidų, pavyzdžiui, saugumo srityje. Be to, suinteresuotieji subjektai veikia specifinėje rinkoje, kurioje, jei nėra pirkėjų paklausos, jos negali susigrąžinti MTTP išlaidų, kaip civiliniame sektoriuje. Todėl yra pagrįsta leisti taikyti 25 proc. fiksuotąją normą, taip pat numatyti galimybę ▌atlyginti netiesiogines išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus, jei tokie metodai pripažįstami jų nacionalinių valdžios institucijų vykdant palyginamą gynybos srities veiklą, apie kurią yra pranešta Komisijai.

(21a)  veiksmais, kuriuose dalyvauja tarpvalstybinės MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, teikiama parama atveriant tiekimo grandines ir prisidedama prie Fondo tikslų. Todėl turėtų būti galima tokiems veiksmams taikyti didesnę finansavimo normą, o tai būtų naudinga visiems dalyvaujantiems subjektams;

(22)  siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų prisidedama prie Europos gynybos pramonės konkurencingumo ir veiksmingumo, svarbu, kad valstybės narės ▌ketina bendrai vykdyti galutinių produktų įsigijimą arba naudoti technologijas, visų pirma vykdydamos bendrus tarpvalstybinius viešuosius pirkimus, kai valstybės narės kartu organizuoja viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma naudodamosi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis;

(22a)  siekiant užtikrinti, kad Fondo finansuojamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir veiksmingumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką, grindžiami paklausa ir komerciniu požiūriu perspektyvūs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Todėl nustatant vystymosi veiksmų tinkamumo finansuoti kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, kad valstybės narės ketina, be kita ko, pateikdamos susitarimo memorandumą arba ketinimų protokolą, koordinuotai pirkti galutinį gynybos produktą arba naudoti technologiją. Nustatant paramos vystymuisi skyrimo kriterijus taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad valstybės narės politiškai arba teisiškai įsipareigoja bendrai naudoti, turėti ar prižiūrėti galutinį gynybos produktą ar technologiją;

(23)  inovacijų ir technologinė plėtra Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti skatinama paisant Sąjungos saugumo ir gynybos interesų. Atitinkamai, veiksmų indėlis užtikrinant šiuos interesus ir įgyvendinant gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų; ▌

(24)  tinkamais finansuoti veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ▌pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis juridinių asmenų skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimas ir taip būtų tiesiogiai padedama siekti Fondo tikslų. Jei tokie projektai būtų atrinkti, jiems turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą;

(25)  Komisija atsižvelgs į kitą pagal bendrąją programą „Horizontas Europa“ finansuojamą veiklą, siekdama išvengti nereikalingo dubliavimosi ir užtikrinti sinerginį ryšį ir sąveiką tarp civilinių ir gynybos mokslinių tyrimų;

(26)  kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos uždaviniai tampa vis svarbesni, todėl Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažino, kad reikia užtikrinti kibernetinės gynybos veiksmų sinergiją vykdant Fondo veiklą ir Sąjungos kibernetinio saugumo srities iniciatyvas, kaip antai paskelbtas bendrame komunikate dėl kibernetinio saugumo. Civilinių ir gynybos aspektų sinergijos kibernetinio saugumo srityje visų pirma turėtų siekti ketinamas sukurti Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras. Jis galėtų aktyviai remti valstybes nares ir kitus susijusius subjektus teikdamas konsultacijas, dalydamasis patirtimi ir sudarydamas palankias sąlygas bendradarbiauti vykdant projektus ir veiksmus, taip pat, jei veiksmai vykdomi Fondo lėšomis, valstybių narių prašymu veikdamas kaip projekto vadovas;

(27)  turėtų būti užtikrintas integruotas metodas, sujungiant veiklą, kuriai taikomi Komisijos pradėti parengiamieji gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmai, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies b punkte, ir Europos gynybos pramonės plėtros programoje, nustatytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1092(7), ir suderintos dalyvavimo sąlygos, kad būtų sukurtas nuoseklesnis priemonių rinkinys ir padidintas novatoriškumo, bendradarbiavimo ir ekonominis poveikis, taip pat išvengiant bereikalingo dubliavimo ir susiskaidymo. Taikant šį integruotą metodą Fondas taip pat padėtų geriau panaudoti gynybos srities mokslinių tyrimų rezultatus, užpildydamas spragą tarp mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapų, atsižvelgdamas į gynybos sektoriaus ypatumus ir skatindamas visų formų inovacijas, įskaitant ardomąsias inovacijas ▌. Kai tinkama, galima tikėtis teigiamų pasekmių civiliniame sektoriuje;

(28)  kai tikslinga, atsižvelgiant į veiksmo ypatumus, Fondo ▌tikslų taip pat turėtų būti siekiama pasitelkiant ▌finansines priemones ir biudžeto garantijas pagal priemonę „InvestEU“;

(29)  finansine parama turėtų būti proporcingai naudojamasi tokioms problemoms kaip rinkos nepakankamumas arba nepakankamos investicijos spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatusis finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti Sąjungai aiškią pridėtinę vertę;

(30)  Fondo finansavimo rūšys ir veiklos įgyvendinimo būdai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti konkrečių veiksmų tikslų ir rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento ▌125 straipsnio 1 dalyje ▌;

(31)  Komisija, atsižvelgdama į fondo tikslus ir pirminę patirtį, įgytą per Europos gynybos pramonės plėtros programos ir alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, turėtų parengti metines darbo programas. Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti komitetas. Komisija turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Šiomis aplinkybėmis komitetas gali posėdžiauti nacionalinių gynybos ir saugumo ekspertų sudėtimi, kad suteiktų Komisijai konkrečią pagalbą, be kita ko, rekomendacijas dėl įslaptintos informacijos apsaugos vykdant veiksmus. Valstybės narės turi paskirti savo atitinkamus atstovus tame komitete. Komiteto nariams turėtų būti sudarytos veiksmingos galimybės ankstyvame etape išnagrinėti įgyvendinimo aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę;

(31a)  darbo programų kategorijose turėtų būti nurodyti funkciniai reikalavimai, kad pramonės subjektams būtų aišku, kokias funkcijas ir užduotis turi vykdyti pajėgumai, kurie bus plėtojami. Tokiuose reikalavimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokių rezultatų tikimasi, tačiau neturėtų būti nurodomi konkretūs sprendimai ar konkretūs subjektai, ir jie neturėtų užkirsti kelio konkurencijai skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus;

(31b)  rengiant darbo programas Komisija, tinkamai konsultuodamasi su komitetu, taip pat turėtų užtikrinti, kad siūlomais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros veiksmais būtų išvengta nereikalingo dubliavimo. Komisija gali atlikti išankstinį galimo dubliavimosi su esamomis galimybėmis arba jau finansuotais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros projektais Sąjungoje vertinimą;

(31bb)  Komisija turėtų užtikrinti, kad visu gynybos produktų ir technologijų pramoninio ciklo laikotarpiu darbo programos būtų nuoseklios;

(31bc)  darbo programomis taip pat turėtų būti užtikrinama, kad tinkama dalis bendro biudžeto bus skiriama veiksmams, kuriuose MVĮ gali dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu;

(31c)   siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriui, jai komitete bus suteiktas stebėtojos statusas. Atsižvelgiant į gynybos srities ypatumus, komitetui taip pat turėtų padėti Europos išorės veiksmų tarnyba;

(32)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo ir finansavimo atrinktiems technologinės plėtros veiksmams skyrimo. Visų pirma įgyvendinant plėtros veiksmus turėtų būti atsižvelgiama į gynybos sektoriaus ypatumus, visų pirma į valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių atsakomybę planavimo ir pirkimo procese. Šiais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(8);

(32a)  Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, kurių saugumo duomenis turėtų patvirtinti atitinkamos valstybės narės, įvertinusi pasiūlymus, turėtų atrinkti Fondo finansiškai remtinus veiksmus. Komisija turėtų sukurti nepriklausomų ekspertų duomenų bazę. Duomenų bazė turėtų būti nevieša. Nepriklausomi ekspertai turėtų būti skiriami remiantis jų įgūdžiais, patirtimi ir žiniomis, atsižvelgiant į užduotis, kurios turi būti jiems pavestos. Skirdama nepriklausomus ekspertus, Komisija kiek įmanoma turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairių įgūdžių, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyties požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Be to, turėtų būti siekiama užtikrinti deramą ekspertų rotaciją ir tinkamą privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą. Valstybės narės turėtų būti informuojamos apie įvertinimo rezultatus pateikiant atrinktų veiksmų eilės sąrašą ir apie finansuojamų veiksmų įgyvendinimo pažangą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programos priėmimu bei įgyvendinimu ir finansavimo skyrimo sprendimų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(32b)  nepriklausomi ekspertai neturėtų vertinti, konsultuoti ar padėti klausimais, kurių atveju esama interesų konflikto, ypač susijusio su jų užimamomis pareigomis. Visų pirma, jie neturėtų užimti pareigų, kurių atveju jie galėtų pasinaudoti gauta informacija vertinamo konsorciumo nenaudai;

(32bb)  siūlant naujus gynybos produktus ar technologijas, arba siūlant atnaujinti esamus produktus, prašytojai turėtų įsipareigoti laikytis etikos principų, pavyzdžiui, susijusių su žmonių gerove ir žmogaus genomo apsauga, taip pat atitinkamais nacionaliniais, Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją bei Europos žmogaus teisių konvenciją ir, kai tinkama, jos protokolus. Komisija turėtų užtikrinti, kad pasiūlymai būtų sistemingai tikrinami, siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos įvertinti etikos požiūriu;

(33)  kad būtų remiama atvira vidaus rinka, turėtų būti skatinamas tarpvalstybinių MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių – kaip konsorciumų narių, subrangovų arba tiekimo grandinės subjektų – dalyvavimas;

(34)  kad Fondas sėkmingai veiktų, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais. Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų ir pagrindinė suinteresuotoji šalis, taip pat turėtų dalyvauti;

(35)  šiuo reglamentu nustatomas Europos gynybos fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma pagal naują Tarpinstitucinį Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimą dėl biudžetinės drausmės(9), bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, Komisija turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir tai, kad dėl jų būtų patiriama kuo mažiau papildomų išlaidų;

(36)  Jei nenurodyta kitaip, fondui taikomas Finansinis reglamentas. Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(37)  šiam reglamentui taikomos horizontaliosios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsniu. Šios taisyklės yra patvirtintos Finansiniu reglamentu, kuriame konkrečiai nustatyta biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūra naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą ir numatyta, kad turėtų būti taikomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(38)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(10), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(11), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(12) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(13) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, įskaitant prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(14), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai (tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atžvilgiu) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(39)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;

(40)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šį reglamentą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus kaip vietinio reglamento poveikio vertinimo pagrindas. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo Fondo veiklos pradžios Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, be kita ko, siekdama pateikti pasiūlymų dėl reikiamų šio reglamento pakeitimų, o galutinį vertinimą – Fondo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, ir išnagrinėti finansinę veiklą, t. y. finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, kiek įmanoma tuo metu, rezultatus ir poveikį. Tomis aplinkybėmis galutinė vertinimo ataskaita taip pat padėtų nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Šioje galutinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas Fondo finansiškai remiamuose projektuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje, ir Fondo indėlis šalinant Pajėgumų plėtojimo plane nustatytus trūkumus, ir į ją turėtų būti įtraukta informacija apie gavėjų kilmę, atskiruose veiksmuose dalyvaujančių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių skaičių ir sukurtos intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija taip pat gali siūlyti šio reglamento pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgta į galimus pokyčius vykdant Fondo veiklą;

(40a)  Komisija turėtų reguliariai stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą ir kasmet pranešti apie padarytą pažangą, įskaitant tai, kaip įgyvendinant Fondo paramą yra atsižvelgiama į žinias ir patirtį, įgytą įgyvendinant EGPPP ir parengiamuosius gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmus. Šiuo tikslu Komisija turėtų nustatyti būtiną stebėsenos tvarką. Ši ataskaita turėtų būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai ir joje neturėtų būti neskelbtinos informacijos;

(41)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;

(42)  kadangi Fondo lėšomis remiami tik gynybos produktų ir technologijų moksliniai tyrimai ir technologinės plėtros etapai, Sąjunga iš esmės neturėtų turėti nuosavybės arba intelektinės nuosavybės teisių (INT) į produktus ar technologijas, sukurtus vykdant finansuojamus veiksmas, nebent Sąjungos parama būtų teikiama vykdant viešuosius pirkimus. Tačiau kalbant apie mokslinių tyrimų veiklą, suinteresuotos valstybės narės ir asocijuotosios šalys turėtų turėti galimybę pasinaudoti finansuojamų veiksmų rezultatais ir dalyvauti tolesniuose bendruose technologinės plėtros procesuose ▌.

(43)  Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio su gynyba susijusių produktų siuntimui Sąjungoje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/EB(15), bei produktų, įrangos ar technologijų eksportui. Karinės įrangos ir technologijų eksportas valstybėse narėse reglamentuojamas Bendrąja pozicija 944/2008/BUSP;

(44)  naudojimasis neskelbtina pirmine informacija, įskaitant duomenis, praktinę patirtį ar informaciją, gautus prieš vykdant Fondo veiklą arba už jo veiklos ribų, arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie ▌rezultatų, gautų vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus, gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl neskelbtinos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas atitinkamais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais ;

(44a)  siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą tinkamu lygiu, pasirašant įslaptintas finansavimo sutartis ir finansavimo susitarimus turėtų būti laikomasi būtiniausių pramoninio saugumo standartų. Tuo tikslu ir laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, Komisija turėtų valstybių narių paskirtiems ekspertams kaip rekomendacijas pateikti programos saugumo instrukcijas, įskaitant slaptumo žymų vadovą;

(45)  siekiant galėti, kai manoma, kad tai būtina, papildyti arba iš dalies pakeisti poveikio trajektorijų rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(46)  Komisija turėtų valdyti Fondą deramai atsižvelgdama į konfidencialumo ir saugumo reikalavimus, visų pirma taikytinus įslaptintai ir neskelbtinai informacijai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROS MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR TECHNOLOGINEI PLĖTRAI TAIKYTINOS NUOSTATOS▌

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos gynybos fondas (toliau – Fondas), kaip nustatyta Reglamento …/…/ES [Horizontas - 2018/0224(COD)] 1 straipsnio 3 dalies b punkte.

Jame nustatomi Fondo tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

0)  pareiškėjas – teisės subjektas, teikiantis paraišką Fondo paramai gauti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus arba pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą;

1)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos arba ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

1a)  sertifikavimas – procesas, kuriuo nacionalinė institucija patvirtina, kad gynybos produktas, materialus ar nematerialus komponentas arba technologija atitinka taikomas taisykles;

1b)  įslaptinta informacija – bet kokia forma esanti informacija ar medžiaga, kurios neteisėtas atskleidimas padarytų įvairaus dydžio žalos Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams ir kuri pažymėta ES slaptumo žyma arba ją atitinkančia slaptumo žyma, pagal Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimą dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (2011/C 202/05);

1c)  konsorciumas – pareiškėjų ar gavėjų bendradarbiaujamoji grupė, saistoma konsorciumo susitarimo ir sudaryta tam, kad vykdytų Fondo lėšomis finansuojamus veiksmus;

1d)  koordinatorius – teisės subjektas, kuris yra konsorciumo narys ir kurį visi konsorciumo nariai paskyrė pagrindiniu punktu ryšiams su Komisija palaikyti;

2)  kontrolė – gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus;

3)  technologinės plėtros veiksmas – bet koks daugiausia technologinio plėtojimo etapu atliekamas gynybos veiklos srities veiksmas, susijęs su naujais produktais ar technologijomis arba jau sukurtų produktų ar technologijų naujinimu, išskyrus ginklų gamybą ar naudojimą;

4)  revoliucingoji gynybos technologija – technologija, kuria sukeliamas radikalus pokytis, įskaitant pažangią ar visiškai naują technologiją, kuria pakeičiama gynybos reikalų koncepcijos ir procesų paradigma, įskaitant technologiją, kuria būtų pakeistos esamos gynybos technologijos arba dėl kurios jos taptų nebeaktualios;

5)  vykdomosios valdybos struktūros – pagal nacionalinę teisę paskirtas teisės subjektas, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui, kuriam suteikti įgaliojimai nustatyti teisės subjekto strategiją, tikslus ir bendrą kryptį ir kuri prižiūri ir stebi vadovybės sprendimų priėmimą;

5a)  įgyta informacija – bet kurios formos ar pobūdžio duomenys, praktinė patirtis ar informacija, sukaupti Fondui vykdant veiklą;

6)  teisės subjektas – ▌juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento ▌197 straipsnio 2 dalies c punktą ▌;

7)  vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra ▌MVĮ ▌ir kuri turi ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, darbuotojų skaičių apskaičiuojant pagal Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(16) priedo 3–6 straipsnius;

8)  ikiprekybiniai viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, kurios teikiamos rinkos sąlygomis dalijantis riziką bei naudą ir etapais vykdant konkurencingą technologinę plėtrą, ir kuriuose perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos yra aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų platinimo komerciniu mastu;

9)  projekto vadovas – valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsikūrusi perkančioji organizacija, kuriai valstybė narė ar asocijuotoji šalis arba valstybių narių ar asocijuotųjų šalių grupė pavedė nuolat arba ad hoc pagrindu valdyti tarptautinius ginkluotės projektus;

9a)  kvalifikavimas – visas procesas, kuriuo parodoma, kad gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainas atitinka nurodytus reikalavimus; šio proceso metu pateikiama objektyvių įrodymų, kuriais parodoma, jog įvykdyti konkretūs dizaino reikalavimai;

10)  gavėjas – teisės subjektas, su kuriuo pasirašyta finansavimo sutartis arba finansavimo susitarimas arba kuriam buvo pranešta apie sprendimą dėl finansavimo;

11)  mokslinių tyrimų veikla – bet koks veiksmas, kurį daugiausia sudaro mokslinių tyrimų veikla, visų pirma taikomieji moksliniai tyrimai bei prireikus fundamentiniai moksliniai tyrimai, siekiant įgyti naujų žinių ir dėmesį sutelkiant vien į pritaikymą gynybos tikslams;

12)  rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo padarinys, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;

12a)  neskelbtina informacija – informacija ir duomenys, įskaitant įslaptintą informaciją, kurie turi būti apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar atskleidimo dėl nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose nustatytų prievolių arba siekiant užtikrinti asmens arba organizacijos privatumą ar saugumą;

12b)  mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB;

13)  specialioji ataskaita – specialus mokslinių tyrimų veiklos dokumentas, kuriame apibendrinami jos rezultatai, pateikiama išsami informacija apie mokslinio tyrimo pagrindinius principus, tikslus, faktinius pasiekimus, pagrindines savybes, atliktus bandymus, galimą naudą, galimą pritaikymą gynybos tikslams ir tikėtinus mokslinio tyrimo eksploatavimo būdus siekiant technologinės plėtros, įskaitant informaciją apie tai, kam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, tačiau nereikalaujant įtraukti intelektinės nuosavybės teisių informacijos;

14)  sistemos prototipas – produkto arba technologijos modelis, tinkamas įrodyti to produkto ar technologijos veikimą veikimo aplinkoje;

15)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

16)  neasocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri pagal 5 straipsnį nėra asocijuotoji šalis;

17)  neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas – teisės subjektas, kuris yra įsikūręs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba, jeigu jis yra įsikūręs Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje, kurio vykdomosios valdybos struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.  Bendrasis Fondo tikslas – didinti Europos gynybos pramonės technologinės bei pramoninės bazės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinį pajėgumą, visoje Sąjungoje, kas prisideda prie Sąjungos strateginės autonomijos ir jos veiksmų laisvės, remiant bendradarbiaujamuosius veiksmus ir tarpvalstybinį juridinių asmenų, ypač MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, taip pat stiprinant ir gerinant ir gynybos tiekimo, ir vertės grandinių lankstumą, plečiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp teisės subjektų ir skatinant geriau išnaudoti pramonės inovacijų kūrimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros potencialą kiekviename gynybos produktų ir technologijų pramoninio gyvavimo ciklo etape. ▌

2.  Konkretūs Fondo tikslai yra šie:

a)  remti bendrus mokslinius tyrimus, galinčius stipriai padidinti būsimų pajėgumų veiksmingumą visoje Sąjungoje, siekiant skatinti kuo daugiau inovacijų ir diegti naujus produktus ir technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas ir siekiant kaip galima efektyviau naudoti Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų lėšas;

b)  remti gynybos produktų ir technologijų bendrą plėtojimą,taip prisidedant prie didesnio gynybos išlaidų efektyvumo Sąjungoje, siekiant didesnės masto ekonomijos, mažinant nereikalingo dubliavimosi riziką ir skatinant Europos produktų ir technologijų įsisavinimą rinkoje bei mažinant gynybos produktų ir technologijų susiskaidymą visoje Sąjungoje. Galiausiai Fondas padės užtikrinti didesnį gynybos sistemų standartizavimą ir didesnį valstybių narių pajėgumų sąveikumą.

Toks bendradarbiavimas turi derėti su gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių valstybės narės kartu susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste ir visų pirma Pajėgumų plėtojimo plano kontekste.

Taip pat, kai tikslinga, galima atsižvelgti į regioninius bei tarptautinius prioritetus, kai jie yra naudingi užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, nustatytus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, ir atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo, jeigu jais neužkertama galimybė dalyvauti nė vienai valstybei narei ar asocijuotajai šaliai.

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Pagal Reglamento …/…/ES 9 straipsnio 1 dalį Europos gynybos fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 11 453 260 000 EUR 2018 m. kainomis (13 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2.  1 dalyje nurodyta suma paskirstoma taip:

a)  3 612 182 000 EUR 2018 m. kainomis (4 100 000 000 EUR) – mokslinių tyrimų veiklai;

b)  7 841 078 000 EUR 2018 m. kainomis (8 900 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – technologinės plėtros veiksmams.

2a.  Siekdama reaguoti į nenumatytas situacijas arba į naujus pokyčius ir poreikius, Komisija gali perskirstyti sumas tarp 2 dalyje minimų mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai skirtų asignavimų padidinant iki daugiausiai 20 proc.

3.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Fondo veiklai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4.  Bent 4 proc. ir ne daugiau kaip 8 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo skiriama kvietimams teikti pasiūlymus arba skiriant finansavimą revoliucingosioms gynybos technologijoms remti.

5 straipsnis

Asocijuotosios šalys

Fondo veikloje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis. Bet kokie finansiniai įnašai į Fondą vadovaujantis šiuo straipsniu sudaro asignuotąsias pajamas pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis

Parama revoliucingosioms gynybos technologijoms

1.  Finansavimą Komisija skiria po atvirų ir viešų konsultacijų dėl technologijų, kurios skirtos gynybos sričiai ir turi potencialo revoliucingai pakeisti gynybos reikalus darbo programose nustatytose intervencijos srityse.

2.  Darbo programose nustatomos tinkamiausios šių revoliucingųjų technologinių gynybos sprendimų finansavimo formos.

7 straipsnis

Etika

1.  Pagal Fondą įgyvendinami veiksmai atitinka susijusius nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Šie veiksmai taip pat turi atitikti etikos principus, nustatytus ir atitinkamose nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose.

2.  Prieš pasirašant finansavimo susitarimą, pasiūlymai ▌Komisijos tikrinami ▌remiantis konsorciumo parengtu etiniu savęs vertinimu, siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti ▌rimtų etikos klausimų, įskaitant su įgyvendinimo sąlygomis susijusius veiksmus ir, kai tinkama, pateikiami juos įvertinti etikos požiūriu.

Etikos aspektų tikrinimą ir vertinimą Komisija atlieka pasitelkusi nepriklausomus įvairių sričių ekspertus, ypač pripažintus gynybos etikos ekspertus.

Veiklos, susijusios su etiniu požiūriu opiais klausimais, įgyvendinimo sąlygos nurodomos finansavimo susitarime.

Komisija užtikrina kuo didesnį etikos procedūrų skaidrumą ir apie tai praneša laikydamasi savo įsipareigojimų pagal 32 straipsnį. Ekspertai yra piliečiai iš kuo įvairesnių valstybių narių.

3.  Vykdant veiksmą dalyvaujantys subjektai, prieš imdamiesi atitinkamos veiklos, gauna visus nacionalinių ar vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų, reikalaujamus atitinkamus patvirtinimus ar kitus privalomus dokumentus. Šie dokumentai saugomi byloje ir, to paprašius, pateikiami Komisijai.

5.  Etikos požiūriu nepriimtini pasiūlymai atmetami ▌.

8 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Fondo veikla įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

1a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, pagrįstais atvejais konkrečius veiksmus pagal netiesioginį valdymą gali įgyvendinti Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos įstaigos. Tai negali būti taikoma atrankos ir sutarties sudarymo procedūrai, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

2.  Fondo finansavimas gali būti teikiamas, laikantis Finansinio reglamento, dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų forma, taip pat, kai tikslinga, atsižvelgiant į veiksmo ypatumus, finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

2a.  Derinimo operacijos įgyvendinamos laikantis Finansinio reglamento X antraštinės dalies ir Reglamento dėl „InvestEU“.

2b.  Finansinės priemonės turi būti skirtos tik gavėjams.

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Gavėjai ir Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys subrangovai turi būti ▌ įsisteigę Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje ▌.

1a.  Gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami Fondo finansiškai remiamų veiksmų tikslais, visą veiksmo trukmės laikotarpį turi būti Sąjungos arba asocijuotosios šalies teritorijoje, o jų vykdomosios valdybos struktūros turi būti įsisteigusios Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje.

1b.  Fondo finansiškai remiamo veiksmo tikslais gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai negali būti kontroliuojami neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1b dalies, Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsteigtas teisės subjektas, kurį kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, yra reikalavimus atitinkantis gavėjas arba veiksme dalyvaujantis subrangovas tik tuo atveju, jeigu Komisijai pateikiamos garantijos, kurias valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje jis įsisteigęs, yra patvirtinusi pagal savo nacionalines procedūras. Tose garantijose gali būti remiamasi Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsteigto teisės subjekto vykdomosios valdybos struktūra. Jeigu valstybė narė ar asocijuotoji šalis, kurioje teisės subjektas yra įsisteigęs, mano, kad tai yra tikslinga, tose garantijose taip pat gali būti remiamasi konkrečiomis vyriausybės teisėmis, kuriomis naudojamasi vykdant teisės subjekto kontrolę.

Garantijose pateikiami patikinimai, kad tokio teisės subjekto dalyvavimas veiksme neprieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis ES sutarties V antraštine dalimi, ar 3 straipsnyje išdėstytiems tikslams. Garantijos taip pat turi atitikti 22 ir 25 straipsnių nuostatas. Garantijomis visų pirma pagrindžiama, kad veiksmo tikslu yra nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

a)  teisės subjekto pareiškėjo kontrolė nevykdoma tokiu būdu, kuriuo būtų suvaržomas arba apribojamas jo gebėjimas atlikti veiksmą ir užtikrinti rezultatus, kuriuo nustatomi apribojimai, susiję su jo infrastruktūra, patalpomis, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktine patirtimi, kurie yra reikalingi veiksmo tikslu, arba kuriuo pakenkiama jo pajėgumams ir standartams, kurie yra reikalingi veiksmui vykdyti;

b)  neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektas negalės susipažinti su ▌neskelbtina informacija apie veiksmą; o vykdant veiksmą dalyvaujantys darbuotojai arba kiti asmenys, turi valstybės narės arba, kai tinkama, asocijuotosios šalies išduotą nacionalinį patikimumo pažymėjimą;

c)  dėl veiksmo atsiradusi intelektinė nuosavybė ir veiksmo rezultatai lieka gavėjo nuosavybė atliekant veiksmą ir jį užbaigus, o jiems nebūtų taikoma neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto vykdoma kontrolė ar apribojimai, jie nebūtų eksportuojami už Sąjungos ar asocijuotųjų šalių teritorijos ribų negavus valstybės narės ar asocijuotosios šalies, kurioje įsteigtas teisės subjektas, patvirtinimo ir vadovaujantis 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

Jeigu valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje įsteigtas teisės subjektas mano, kad tikslinga, gali būti suteiktos papildomos garantijos.

Komisija informuoja 28 straipsnyje nurodytą komitetą apie visus teisės subjektus, kurie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal šią dalį.

4.  Jeigu Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje nėra iškart prieinamų konkurencingų pakaitalų, gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai gali naudotis savo turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, kurie yra arba kurie yra laikomi ne Sąjungos valstybių narių ar asocijuotųjų šalių teritorijoje, su sąlyga, kad tas naudojimasis neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, yra suderinamas su 3 straipsnyje išdėstytais tikslais ir visiškai atitinka 22 ir 25 straipsnius. ▌ Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansinės paramos Fondo lėšomis reikalavimų.

4a.  Vykdydami reikalavimus atitinkantį veiksmą gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai taip pat gali bendradarbiauti su teisės subjektais, kurie įsteigti ne valstybių narių ar asocijuotųjų šalių teritorijoje arba kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, be kita ko, naudodamiesi tokių teisės subjektų turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, su sąlyga, kad tai neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams. Toks bendradarbiavimas turi būti suderinamas su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir turi visiškai atitikti 22 ir 25 straipsnius.

Neasocijuotoji trečioji valstybė arba kitas neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas turi neturėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu, ir turi būti vengiama galimo neigiamo poveikio išteklių, kurie itin svarbūs tam veiksmui, tiekimo saugumui.

Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansavimo Fondo lėšomis reikalavimų.

6.  Pareiškėjai pateikia visą susijusią informaciją, reikalingą tinkamumo finansuoti kriterijų ▌įvertinimui. Jeigu vykdant veiksmą įvyksta pasikeitimas, dėl kurio gali kilti abejonių dėl atitikties tinkamumo finansuoti kriterijams, atitinkamas teisės subjektas informuoja Komisiją, o ši įvertina, ar šie tinkamumo finansuoti kriterijai ir sąlygos vis dar tenkinami, ir nusprendžia dėl jo galimo poveikio to veiksmo finansavimui.

9.  Šiame straipsnyje Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys subrangovai – tai subrangovai, turintys tiesioginius sutartinius ryšius su gavėju, kiti subrangovai, kuriems skiriama bent 10 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, ir subrangovai, kuriems gali reikėti susipažinti su ▌įslaptinta informacija, kad jie galėtų atlikti veiksmą, ir kurie nėra konsorciumo nariai.

11 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.  Tinkami finansuoti tik tie veiksmai, kuriais įgyvendinami 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

2.  Fondo parama teikiama veiksmams, apimantiems naujus gynybos produktus bei technologijas ir esamų produktų ir technologijų naujinimą, su sąlyga, kad naujinimo veiksmams atlikti reikalingos jau egzistuojančios informacijos naudojimui neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas netaiko apribojimo, tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų, tokiu būdu, kad tas veiksmas negali būti vykdomas.

3.  Tinkamas finansuoti veiksmas turi būti susijęs su viena ar keliomis iš toliau nurodytų veiklų:

a)  veikla, kuria siekiama kurti, stiprinti ir tobulinti žinias, produktus ir technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas, galinčias turėti didelį poveikį gynybos sričiai;

b)  veikla, kuria siekiama didinti sąveikumą ir atsparumą, įskaitant saugų duomenų generavimą ir mainus, valdyti ypatingos svarbos gynybos technologijas, stiprinti tiekimo saugumą arba sudaryti sąlygas veiksmingai naudoti gynybos produktų ir technologijų rezultatus;

c)  tyrimais, pavyzdžiui, galimybių studijomis, siekiant ištirti naujų ar patobulintų technologijų, produktų, procesų, paslaugų ir sprendimų galimybes;

d)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainu ir techninių specifikacijų, pagal kurias sukurtas dizainas, parengimu; tai gali apimti dalinius rizikos mažinimo bandymus, atliekamus pramoninėje arba reprezentatyviojoje aplinkoje;

e)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos modelio, tinkamo įrodyti to objekto veikimą veikimo aplinkoje, kūrimu (sistemos prototipas);

f)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos bandymu;

g)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos atitikties reikalavimams kvalifikavimu ▌;

h)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sertifikavimu ▌;

i)  technologijų arba išteklių, kuriais didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, kūrimas;

4.  ▌Veiksmas atliekamas bendradarbiaujant bent trijų tinkamų finansuoti subjektų, kurie įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, konsorciume. Bent trys iš reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, per visą veiksmo vykdymo laikotarpį nėra tiesiogiai ar netiesiogiai faktiškai kontroliuojami to paties subjekto ir vienas kito nekontroliuoja.

5.  4 dalis netaikoma veiksmui, susijusiam su revoliucingosiomis gynybos technologijomis, ar 3 dalies c punkte nurodytiems veiksmams ▌.

6.  Produktų ir technologijų, kurių naudojimas, kūrimas ar gamyba draudžiami pagal taikytiną tarptautinę teisę, kūrimo veiksmai nėra tinkami finansuoti.

Veiksmai, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus be galimybės žmogui kontroliuoti atrankos ir dalyvavimo sprendimus, priimtus vykdant atakas prieš žmones, taip pat neatitinka fondo finansinės paramos reikalavimų, o tai nedaro poveikio galimybei teikti finansavimą veiksmams, skirtiems išankstinio perspėjimo sistemoms ir reagavimo priemonėms kurti gynybos tikslais.

12 straipsnis

Atrankos ir skyrimo procedūra

1.   Sąjungos finansavimas teikiamas paskelbus konkursą pagal Finansinio reglamento nuostatas. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Finansinio reglamento ▌195 straipsnio e punktą.

2a.  Skirdama finansavimą ▌Komisija parengia įgyvendinimo aktus, priimamus pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

13 straipsnis

Finansavimo skyrimo kriterijai

▌Visi pasiūlymai vertinami pagal šiuos kriterijus:

a)  indėlis į gynybos srities pažangumą arba galimą sukrėtimą, visų pirma įrodant, kad numatomi siūlomo veiksmo rezultatai palyginti su esamais gynybos produktais ar technologijomis turi daug privalumų;

b)  indėlis į Europos gynybos pramonės inovacijas ir technologinę plėtrą, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas apima novatoriškas ar naujas koncepcijas ir metodus, naujus daug žadančius būsimus technologinius patobulinimus arba anksčiau gynybos sektoriuje netaikytų technologijų ar koncepcijų taikymą, kartu išvengiant nereikalingo dubliavimo;

c)  indėlis į Europos gynybos pramonės konkurencingumą, visų pirma parodant, kad pasiūlytu veiksmu nustatoma pozityvi išlaidų veiksmingumo ir efektyvumo pusiausvyra, tokiu būdu sudarant naujų rinkos galimybių visoje Sąjungoje bei už jos ribų ir spartinant įmonių augimą visoje Sąjungoje;

d)  indėlis į Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės savarankiškumą, be kita ko, didinant nepriklausomybę nuo ne ES kilmės išteklių bei didinant tiekimo saugumą, ir į Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, atsižvelgiant į 3 straipsnyje nurodytus prioritetus ▌;

e)  indėlis į naują teisės subjektų, įsisteigusių valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visų pirma tarp MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, kurios ženkliai dalyvauja veiksme kaip gavėjai, subrangovai ar kiti tiekimo grandinės subjektai ir yra įsisteigusios kitose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse nei tos, kuriose yra įsisteigę konsorciumui priklausantys subjektai, kurie nėra MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės;

f)  veiksmo atlikimo kokybė ir veiksmingumas.

14 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.  Nedarant poveikio Finansinio reglamento 190 straipsniui, Fondas finansuoja iki 100 proc. tinkamų finansuoti veiklos, nurodytos 11 straipsnio 3 dalyje, išlaidų.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų:

a)  veikloms, nurodytoms 11 straipsnio 3 dalies e punkte, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų,

b)  veikloms, nurodytoms 11 straipsnio 3 dalies f–h punktuose, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Technologinės plėtros veiksmų finansavimo norma padidinama šiais atvejais:

a)  veiklos, kuri plėtojama vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nustatyta 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendime (BUSP) 2017/2315, finansavimo norma gali būti padidinta papildomais 10 procentinių punktų;

b)  veiklos finansavimo norma gali būti padidinta, kaip nurodyta šios dalies antroje ir trečioje pastraipose, jeigu bent 10 proc. visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų yra skirta MVĮ, kurios įsisteigusios valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje ir kurios dalyvauja veikloje kaip gavėjai, subrangovai ar tiekimo grandinės subjektai.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų procentinę dalį, paskirtą MVĮ, įsisteigusioms valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse, kuriose yra įsisteigę gavėjai, kurie nėra MVĮ, ir dalyvaujančioms veikloje kaip gavėjai, subrangovai arba tiekimo grandinės subjektai, – ne daugiau kaip papildomais 5 procentiniais punktais.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka iš dviejų padaugintą visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų procentinę dalį, paskirtą MVĮ, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse nei tos, kuriose yra įsisteigę gavėjai, kurie nėra MVĮ, ir dalyvaujančioms veikloje kaip gavėjai, subrangovai arba tiekimo grandinės subjektai;

c)  veiklai galima taikyti papildomais 10 procentinių punktų padidintą finansavimo normą, jeigu bent 15 proc. visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų paskirta Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusioms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

d)  bendras veiklos finansavimo normos padidinimas turi neviršyti 35 procentinių punktų.

Pagal Fondą teikiama Sąjungos finansine parama, įskaitant padidintas finansavimo normas, turi būti dengiama ne daugiau kaip 100 proc. reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų.

15 straipsnis

Finansinis pajėgumas

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento ▌198 ▌straipsnio nuostatų:

a)  tikrinamas tik koordinatoriaus finansinis pajėgumas ir tik jei prašoma skirti Sąjungos finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR. Tačiau jei esama priežasčių abejoti finansiniu pajėgumu, Komisija patikrina ir kitų pareiškėjų arba koordinatorių finansinį pajėgumą, net jei nesiekiama pirmame sakinyje nurodyta riba;

b)  netikrinamas teisės subjektų, kurių gyvybingumą garantuoja atitinkamos valstybės narės institucijos;

c)  jei finansinį pajėgumą struktūriškai garantuoja kitas teisės subjektas, patikrinamas jo finansinis pajėgumas.

16 straipsnis

Netiesioginės išlaidos

1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 181 straipsnio 6 dalies, netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos ir finansinė parama trečiosioms šalims ir visi fiksuotieji vieneto įkainiai ar fiksuotosios sumos, į kurias įtraukiamos netiesioginės išlaidos.

2.  Kaip alternatyva, netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos ▌gali būti nustatomos pagal ▌gavėjo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką, remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis, jeigu laikantis Finansinio reglamento ▌185 ▌ straipsnio nacionalinės valdžios institucijos pripažįsta šią išlaidų apskaitos praktiką taikant panašią veiklą gynybos srityje ir apie ją praneša Komisijai.

17 straipsnis

Bendrų fiksuotųjų sumų arba su išlaidomis nesiejamo įnašo naudojimas

1.  Kai Sąjungos dotacija bendrai finansuojama mažiau kaip 50 proc. visų veiksmo išlaidų, skirtoms dotacijoms Komisija gali naudoti:

a)  su išlaidomis nesiejamą įnašą, nurodytą Finansinio reglamento ▌180 straipsnio 3 dalyje ▌, kuris grindžiamas rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytomis tarpinėmis reikšmėmis arba veiklos rodikliais, pasiekimu; arba

b)  bendrąją fiksuotąją sumą, nurodytą Finansinio reglamento ▌182 ▌ straipsnyje, kuri grindžiama preliminariu veiksmo biudžetu, kurį jau patvirtino bendrą finansavimą skiriančių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos.

2.  Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į fiksuotąją sumą.

18 straipsnis

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai

1.  Sąjunga gali remti ikiprekybinius viešuosius pirkimus skirdama dotaciją perkančiosioms organizacijoms arba perkantiesiems subjektams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES(17), 2014/25/ES(18) ir 2009/81/EB(19), kurie bendrai perka gynybos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas arba koordinuoja savo viešųjų pirkimų procedūras.

2.  Viešųjų pirkimų procedūromis:

a)  laikomasi šio reglamento nuostatų;

b)  gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus);

c)  numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams), kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.

19 straipsnis

Garantijų fondas

Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

20 straipsnis

Viešiesiems pirkimams ir apdovanojimams taikomos tinkamumo sąlygos

1.  10 ir 11 straipsniai taikomi apdovanojimams mutatis mutandis.

2.  10 straipsnis, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 176 straipsnio ir 11 straipsnio, mutatis mutandis taikomas 11 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytiems tyrimams.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKREČIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ VEIKSMAMS TAIKYTINOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Nuosavybės teisė į mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus

1.  Nuosavybės teisę į Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus turi juos sukūrę gavėjai. Kai teisės subjektai bendrai sukuria rezultatų, ir kai neįmanoma nustatyti kiekvieno jų atitinkamo įnašo arba kai tokių bendrų rezultatų neįmanoma atskirti, teisės subjektai įgyja bendrą nuosavybės į rezultatus teisę. Bendrasavininkai sudaro susitarimą dėl lėšų skyrimo ir naudojimosi ta bendra nuosavybe sąlygų laikydamiesi susitarimu dėl dotacijos jiems nustatytų prievolių.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jei Sąjungos parama teikiama viešųjų pirkimų forma, nuosavybės teisė į Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus priklauso Sąjungai. Valstybės narės ir asocijuotosios šalys, pateikusios aiškų prašymą raštu, naudojasi teise susipažinti su rezultatais.

3.  ▌Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatams▌netaikoma jokia neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės teisės subjekto tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant ▌technologijų perdavimo atvejus.

4.  Apie vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus gavėjų sukurtus rezultatus, nedarant poveikio šio straipsnio 8a daliai, Komisijai ex ante pranešama apie bet kokį nuosavybės teisės ▌perdavimą ▌arba išskirtinį leidimo suteikimą neasocijuotajai trečiajai valstybei arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektui. Jeigu toks nuosavybės teisės perdavimas prieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių ▌saugumo ir gynybos interesams arba šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams, Fondo lėšomis skirtas finansavimas grąžinamas.

5.  Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos turi teisę susipažinti su mokslinių tyrimų veiksmo, kuriam buvo skirtas Sąjungos finansavimas, specialiąja ataskaita. Ši teisė susipažinti suteikiama nemokamai ir Komisijos perduodama valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims po to, kai įsitikina, kad jose taikomos atitinkamos konfidencialumo prievolės.

6.  Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos specialiąją ataskaitą naudoja tik siekdamos, kad ją naudotų ginkluotosios pajėgos arba saugumo ar žvalgybos pajėgos arba kad ji būtų naudojama jų naudai, taip pat kai įgyvendinamos bendradarbiavimo programos. Jos naudojimas apima, be kita ko, tyrimą, įvertinimą, vertinimą, mokslinius tyrimus, projektavimą ▌ir produktų pripažinimą ir sertifikavimą, eksploatavimą, mokymą ir šalinimą ▌, taip pat viešųjų pirkimų techninių reikalavimų vertinimą ir rengimą, bet tuo neapsiriboja.

7.  Gavėjai Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms suteikia teisę nemokamai susipažinti su Fondo remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatais tinkamai pagrįstu tikslu – kurti, įgyvendinti ir stebėti dabartinę Sąjungos politiką ar programas jos kompetencijos srityse. Ši teisė susipažinti gali būti naudojama tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais.

8.  Siekiant užtikrinti kuo geresnį rezultatų diegimą ir išvengti nesąžiningo pranašumo, į susitarimus dėl dotacijų ir sutartis dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų įtraukiamos specialios nuostatos dėl nuosavybės, teisės susipažinti ir licencijavimo. Perkančiosios organizacijos turi bent teisę savo reikmėms nemokamai susipažinti su rezultatais ir teisę trečiosioms šalims išduoti neišimtines licencijas naudotis rezultatais sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis be teisės išduoti sublicenciją arba reikalauti, kad gavėjai išduotų tokias neišimtines licencijas trečiosioms šalims. Visos valstybės narės ir asocijuotosios šalys turi teisę nemokamai susipažinti su specialiąja ataskaita. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, jis visas rezultatų nuosavybės teises perduoda perkančiosioms organizacijoms.

8a.  Šiame reglamente nustatytomis nuostatomis nedaromas poveikis produktų, įrangos ar technologijų, į kuriuos integruoti Fondo finansiškai remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatai, eksportui, taip pat valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

8b.   Bet kurios dvi ar daugiau valstybių narių arba asocijuotųjų šalių, kurios daugiašaliu pagrindu arba Sąjungos organizaciniame kontekste yra bendrai sudariusios vieną ar kelias sutartis su vienu ar keliais gavėjais tam, kad toliau kartu plėtotų Fondo remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatus, turi teisę naudotis tokiems gavėjams nuosavybės teise priklausančiais tokiais rezultatais, kurie yra būtini sutarčiai (-ims) vykdyti. Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai ir taikant konkrečias sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tomis teisėmis būtų naudojamasi tik sutarties (-čių) tikslu ir kad būtų nustatyti atitinkami konfidencialumo įsipareigojimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNOLOGINĖS PLĖTROS VEIKSMAMS TAIKYTINOS KONKREČIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Papildomi vystymosi veiksmų tinkamumo kriterijai

1.  ▌Konsorciumas įrodo, kad likusios veiklos išlaidos, kurios nedengiamos Sąjungos paramos lėšomis, bus padengtos kitomis finansavimo priemonėmis, pvz., valstybių narių ▌arba ▌asocijuotųjų šalių įnašais, arba teisės subjektų teikiama bendro finansavimo dalimi.

2.  11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyta veikla vykdoma pagal suderintus gynybos pajėgumų poreikius, dėl kurių bendrai susitarė bent dvi valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys.

3.  11 straipsnio 3 dalies e–h punktuose nurodytos veiklos atveju konsorciumas, remdamasis nacionalinių valdžios institucijų išduotais dokumentais, įrodo, kad:

a)  bent dvi valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys ketina įsigyti galutinį produktą arba naudoti technologiją koordinuotai, taip pat, kai taikytina, bendro viešojo pirkimo forma;

b)  veikla vykdoma remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys, kurios turi bendrai finansuoti veiksmą arba kurios ketina bendrai įsigyti galutinį produktą arba bendrai naudoti technologiją.

24 straipsnis

Papildomi vystymosi veiksmų tinkamumo kriterijai

Be 13 straipsnyje nurodytų finansavimo skyrimo kriterijų, darbo programoje taip pat atsižvelgiama į:

a)  indėlį į gynybos produktų ir technologijų veiksmingumo didinimą per visą gyvavimo ciklą, įskaitant ekonominį veiksmingumą ir sąveikos galimybę vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir techninės priežiūros bei šalinimo procesus;

b)   indėlį į Europos gynybos pramonės tolesnę integraciją visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu gavėjai įrodo, kad valstybės narės yra įsipareigojusios bendrai ir koordinuotai naudoti, nuosavybės teise valdyti arba techniškai prižiūrėti galutinį produktą ar technologiją.

25 straipsnis

Nuosavybės teisė į plėtros veiksmų rezultatus

1.  Įgyvendinus Fondo finansiškai remiamus plėtros veiksmus gauti produktai ar technologijos nėra Sąjungos nuosavybė ir ji neturi jokių intelektinės nuosavybės teisių į veiksmų rezultatus.

2.  Fondo finansiškai remiamų veiksmų rezultatams netaikoma jokia neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teisės subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant technologijų perdavimo atvejus.

2a.  Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

3.  Komisijai ex ante pranešama apie kiekvieną su vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus ir nedarant poveikio šio straipsnio 2a daliai gavėjų sukurtais rezultatais susijusios nuosavybės teisės perdavimą ▌ neasocijuotosioms trečiosioms valstybėms arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektams. Jeigu toks nuosavybės teisės perdavimas prieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių ▌saugumo ir gynybos interesams arba 3 straipsnyje nustatytiems tikslams, ▌Fondo lėšomis skirtas finansavimas grąžinamas.

4.  Jeigu Sąjungos parama teikiama tyrimo viešojo pirkimo forma, ▌valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys turi teisę gauti nemokamą neišimtinę licenciją juo naudotis, kai pateikia prašymą raštu.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

27 straipsnis

Darbo programos

1.  Fondo veikla įgyvendinama pagal metines darbo programas, sudarytas pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Darbo programose nustatomas bendras tarpvalstybiniam MVĮ dalyvavimui skiriamas biudžetas.

2.  Darbo programas Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktus pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

3.  Darbo programose išsamiai nustatomos Fondo finansiškai remtinų mokslinių tyrimų temų veiksmų kategorijos. Tos kategorijos turi atitikti 3 straipsnyje nurodytus gynybos prioritetus.

Išskyrus darbo programos dalį, skirtą revoliucingosioms technologijoms gynybos srityje, šios mokslinių tyrimų temos ir veiksmų kategorijos apima produktus ir technologijas šiose srityse:

a)  pasirengimo, apsaugos, dislokavimo ir tvarumo;

b)  informacijos valdymo ir informacinio pranašumo, taip pat vadovavimo, kontrolės, komunikacijos, kompiuterių, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo (C4ISR), kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo; taip pat

c)  jėgos panaudojimo ir vykdymo įtaisų srityse.

4.  Darbo programose, kai tinkama, nurodomi funkciniai reikalavimai ir ES finansavimo forma pagal 8 straipsnį, kartu neužkertant kelio konkurencijai skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus.

Darbo programose taip pat gali būti atsižvelgiama į Fondo finansiškai jau remtų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatų, kurių pridėtinė vertė įrodyta, perdavimą technologinės plėtros etapui.

28 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Europos gynybos agentūra kviečiama stebėtojos teisėmis teikti savo nuomones ir ekspertines žinias. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat kviečiamas dalyvauti.

Komitetas taip pat posėdžiauja ir specialiomis sudėtimis, be kita ko, kad apsvarstytų gynybos ir saugumo aspektus, susijusius su Fondo lėšomis finansuojamais veiksmais.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

28a straipsnis

Konsultavimasis su projekto vadovu

Jei valstybė narė arba asocijuotoji šalis yra paskyrusi projekto vadovą, Komisija prieš atlikdama mokėjimą konsultuojasi su projekto vadovu apie padarytą pažangą.

29 straipsnis

Nepriklausomi ekspertai

1.  Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda atlikti 7 straipsnyje numatytą etikos aspektų tikrinimą ir vertinti pasiūlymus pagal Finansinio reglamento ▌237 ▌straipsnį. ▌

2.  Nepriklausomi ekspertai yra Sąjungos piliečiai iš kuo daugiau valstybių narių, atrinkti paskelbus gynybos ministerijoms ir subordinuotosioms agentūroms, kitoms atitinkamoms vyriausybės įstaigoms, mokslinių tyrimų institutams, universitetams, verslo asociacijoms arba gynybos sektoriaus įmonėms skirtus kvietimus pareikšti susidomėjimą, siekiant sudaryti ekspertų sąrašą. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 237 straipsnio, šis sąrašas neskelbiamas viešai.

3.  Paskirtų nepriklausomų ekspertų saugumo duomenis patvirtina atitinkama valstybė narė.

4.  28 straipsnyje nurodytas komitetas kasmet informuojamas apie ekspertų sąrašą siekiant skaidrumo dėl ekspertų saugumo duomenų. Komisija taip pat užtikrina, kad ekspertai klausimų, dėl kurių jiems kyla interesų konfliktas, nevertintų, jais nekonsultuotų ir nepadėtų.

5.  Nepriklausomi ekspertai parenkami atsižvelgiant į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurie reikalingi jiems paskirtoms užduotims atlikti.

30 straipsnis

Taisyklių dėl įslaptintos informacijos taikymas

1.  Šio reglamento taikymo srityje:

a)  kiekviena valstybė narė ▌užtikrina tokią Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugą, kuri būtų lygiavertė tai, kuri numatyta pagal ▌Sprendimo 2013/488/ES (20)prieduose nustatytas Tarybos saugumo taisykles;

a1)  Komisija saugo įslaptintą informaciją laikydamasi 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių nustatytų saugumo taisyklių;

c)  ▌trečiosiose valstybėse gyvenantys fiziniai asmenys ir jose įsisteigę juridiniai asmenys gali dirbti su ES įslaptinta su Fondu susijusia informacija tik tuo atveju, jeigu jiems tose valstybėse taikomos saugumo nuostatos, pagal kurias užtikrinama apsauga būtų bent lygiavertė tai, kuri numatyta Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 nustatytose Komisijos saugumo taisyklėse ir Sprendime 2013/488/ES ▌nustatytose Tarybos saugumo taisyklėse;

c1)   trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje taikomų saugumo nuostatų lygiavertiškumas nustatomas Sąjungos ir tos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos sudarytame susitarime dėl informacijos saugumo, įskaitant, jei tinkama, nuostatas dėl pramoninio saugumo, laikantis SESV 218 straipsnyje nustatytos tvarkos ir atsižvelgiant į Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsnį;

d)  nedarant poveikio Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, nustatytoms Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, fiziniam ar juridiniam asmeniui, trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė susipažinti su Europos Sąjungos įslaptinta informacija, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, į tai, ar gavėjui būtina žinoti ir į naudos Sąjungai dydį.

2.  Kai vykdant veiksmą naudojama, reikalinga ▌arba ▌pateikiama įslaptinta informacija, atsakinga finansavimo įstaiga kvietimo teikti pasiūlymus arba konkurso dokumentuose nurodo būtinas priemones ir reikalavimus tokios informacijos reikiamo lygio saugumui užtikrinti.

3.  Komisija sukuria saugią keitimosi informacija sistemą, kad būtų palengvintas keitimasis neskelbtina ir įslaptinta informacija tarp Komisijos ir valstybių narių bei asocijuotųjų šalių ir, kai tinkama, su pareiškėjais ir gavėjais. Šioje sistemoje atsižvelgiama į valstybių narių nacionalines saugumo nuostatas.

4.  Dėl įslaptintos įgytos informacijos, gautos vykdant mokslinių tyrimų arba technologinės plėtros veiksmą kilmės nusprendžia valstybės narės, kurių teritorijoje yra įsisteigę gavėjai. Tuo tikslu tos valstybės narės gali nuspręsti dėl specialios saugumo sistemos, skirtos su veikla susijusios įslaptintos informacijos apsaugai ir tvarkymui, ir apie tai praneša Komisijai. Tokia saugumo sistema nepažeidžia Komisijos galimybės susipažinti su visa veiklai įgyvendinti reikalinga informacija.

Jei tos valstybės narės nenustato tokios konkrečios saugumo sistemos, Komisija nustato veiksmų saugumo sistemą pagal Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 nuostatas.

Taikytina saugumo užtikrinimo sistema turi būti įdiegta ne vėliau kaip prieš pasirašant finansavimo susitarimą arba sutartį.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Fondo veiklos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikiami priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti Fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Komisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinama Fondo veikla, ir Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teikia ataskaitą apie padarytą pažangą, įskaitant tai, kaip įgyvendinant fondą atsižvelgiama į per Europos gynybos pramonės plėtros programą ir PTGAS įgytas žinias ir patirtį. Šiuo tikslu Komisija nustato būtiną stebėsenos tvarką.

4.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Fondo veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

32 straipsnis

Fondo vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis Fondo vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie jo veiklos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo jo veiklos įgyvendinimo pradžios. Tarpinio vertinimo ataskaitoje visų pirma pateikiamas Fondo valdymo vertinimas, be kita ko, kiek tai susiję su nuostatomis, susijusiomis su nepriklausomais ekspertais, 7 straipsnyje nurodytų etikos procedūrų įgyvendinimu ir patirtimi, gauta iš EGPPP ir parengiamųjų gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmų, įgyvendinimo rodikliai, projekto skyrimo rezultatai, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimo lygį ir jų tarpvalstybinio dalyvavimo mastą, netiesioginių išlaidų kompensavimo normos, apibrėžtos 16 straipsnyje, sumos, paskirtos revoliucingoms technologijoms kvietimuose teikti pasiūlymus ir finansavimas, suteiktas pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį iki 2024 m. liepos 31 d. Tarpiniame vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis, atskiruose projektuose dalyvaujančių šalių skaičių ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija gali teikti pasiūlymus dėl reikiamų šio Reglamento pakeitimų.

3.  Pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 2027 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį Fondo veiklos įgyvendinimo vertinimą. Galutinėje vertinimo ataskaitoje pateikiami įgyvendinimo rezultatai ir, kiek įmanoma priklausomai nuo laikotarpio, įvertinamas Fondo poveikis. Ataskaitoje, remiantis atitinkamomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma įvertinama pažanga, padaryta siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Ji taip pat padeda nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Joje taip pat nagrinėjamas tarpvalstybinis dalyvavimas, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinį dalyvavimą, vykdant Fondo lėšomis finansuojamus projektus, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių integravimas į pasaulinę vertės grandinę ir Fondo indėlis šalinant Pajėgumų plėtojimo plane nustatytus trūkumus. Vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

33 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento ▌127 ▌straipsnį. Pagal SESV 287 straipsnį Europos Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas.

34 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Fonde, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, ▌OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ▌.

35 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Galimybė skelbti akademinius dokumentus, grindžiamus mokslinių tyrimų veiksmų rezultatais, reglamentuojama finansavimo sutartimi arba finansavimo susitarimu.

2.  Komisija vykdo su Fondu ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

2a.  Fondui skirti finansiniai ištekliai taip pat gali padėti organizuoti sklaidos veiklą, rengti renginius ir vykdyti informuotumo didinimo veiklą, visų pirma siekiant atverti tiekimo grandines, kad būtų skatinamas tarpvalstybinis MVĮ dalyvavimas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI AKTAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.  31 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 31 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 31 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) 2018/1092 (Europos gynybos pramonės plėtros programa) panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

38 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) 2018/1092, taip pat gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams, ir toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami, ir jų rezultatams.

2.  Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą prie Fondo nuo priemonių, priimtų jo pirmtakų – Europos gynybos pramonės plėtros programos reglamento ir gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų – kontekste.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

RODIKLIAI, KURIAIS GRINDŽIAMA FONDO VEIKLOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS, PADARYTOS SIEKIANT KONKREČIŲ TIKSLŲ

3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytas konkretus tikslas:

1 rodiklis. Dalyviai

Matuojamas: dalyvaujančių teisės subjektų skaičiumi (suskirstant pagal jų dydį, rūšį ir įsisteigimo valstybę).

2 rodiklis. Bendri moksliniai tyrimai

Matuojamas:

2.1  finansuotų projektų skaičiumi ir verte;

2.2  Tarpvalstybinis bendradarbiavimas: MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtų sutarčių dalimi, nurodant tarpvalstybinio bendradarbiavimo sutarčių vertę.

2.3  gavėjų, kurie iki Fondo veiklos pradžios nevykdė mokslinių tyrimų veiklos pritaikant ją gynybos tikslams, dalimi.

3 rodiklis. Inovaciniai produktai

Matuojamas:

3.1   vykdant Fondo finansiškai remiamus projektus išduotų naujų patentų skaičiumi;

3.2  bendru patentų paskirstymu tarp vidutinės kapitalizacijos įmonių, MVĮ ir teisės subjektų, kurie nėra nei vidutinės kapitalizacijos įmonės, nei MVĮ;

3.3  bendru patentų paskirstymu kiekvienai valstybei narei.

3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas konkretus tikslas:

4 rodiklis. Bendros gynybinės gebos technologinė plėtra

Matuojamas: finansuotų veiksmų, skirtų Pajėgumų plėtojimo plane nustatytiems pajėgumų trūkumams šalinti, skaičiumi ir verte.

4 rodiklis. Nuolatinė parama visą MTTP ciklą

Matuojamas: pagal tai, ar pirminė informacija apima anksčiau remtus veiksmus vykdant sukurtos intelektinės nuosavybės teises ar sukurtus rezultatus.

5 rodiklis. Sukurtos darbo vietos / parama darbo vietų kūrimui

Matuojamas: gynybos MTTP srities darbuotojų, kuriems suteikta parama, skaičiumi kiekvienai valstybei narei.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 75.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0516).
(3)2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(4) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
(5) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(6) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;
(7) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (OL L 200, 2018 8 7, p. 30).
(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(9) Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Šį susitarimą galima rasti adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC
(10) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(11) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(12) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(13) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(14) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(15) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).
(16)
(17) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(18) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(19) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
(20) OL L 274, 2013 10 15, p. 1–50.


Padengtų obligacijų pozicijos ***I
PDF 214kWORD 56k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (COM(2018)0093 – C8-0112/2018 – 2018/0042(COD))
P8_TA-PROV(2019)0431A8-0384/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0093),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0112/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0384/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis(3)

P8_TC1-COD(2018)0042


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(7) 129 straipsniu tam tikromis sąlygomis leidžiama padengtosioms obligacijoms taikyti lengvatinį vertinimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/...(8)(9) nustatomi pagrindiniai padengtųjų obligacijų elementai ir numatoma bendra padengtųjų obligacijų apibrėžtis;

(2)  2013 m. gruodžio 20 d. Komisija pareikalavo, kad Europos bankininkystės institucija (EBI) pateiktų nuomonę dėl rizikos koeficientų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsniu, tinkamumo. EBI nuomone(10), lengvatinių rizikos koeficientų vertinimas, nustatytas to reglamento 129 straipsnyje, iš principo yra tinkamas prudencinis vertinimas. Vis dėlto EBI rekomendavo, kad būtų papildomai svarstoma galimybė Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje nustatytus tinkamumo reikalavimus papildyti, kad jie apimtų bent jau tokias sritis kaip likvidumo rizikos mažinimas, užtikrinimo priemonių perviršis bei kompetentingų institucijų vaidmuo, ir dar patikslinti esamus reikalavimus dėl informacijos atskleidimo investuotojams(11);

(3)  atsižvelgiant į EBI nuomonę tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 pridedant papildomų reikalavimų padengtosioms obligacijoms ir taip pagerinant padengtųjų obligacijų, kurioms gali būti taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas, numatytas to reglamento 129 straipsnyje, kokybę;

(4)  pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą kompetentingos institucijos gali iš dalies netaikyti 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatyto reikalavimo dėl pozicijų priskyrimo 1 kredito kokybės žingsniui ir leisti 2 kredito kokybės žingsniui priskirti poziciją iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendros nominaliosios sumos pozicijos. Vis dėlto to reikalavimo galima iš dalies netaikyti tik iš anksto pasikonsultavus su EBI ir tik tuo atveju, jei dėl 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingų galimų koncentracijos problemų atitinkamose valstybėse narėse. Kadangi daugelyje valstybių narių, tiek priklausančių, tiek nepriklausančių euro zonai, tapo vis sunkiau laikytis reikalavimų, kad išorinė kredito rizikos vertinimo institucija galėtų pozicijoms priskirti 1 kredito kokybės žingsnį, to reikalavimo netaikymas buvo laikomas būtinu tose valstybėse narėse, kuriose yra didžiausios padengtųjų obligacijų rinkos. Siekiant supaprastinti kredito įstaigų pozicijų naudojimą kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms ir išspręsti tą problemą, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ▌. Vietoje galimybės kompetentingoms institucijoms netaikyti reikalavimų tikslinga nustatyti taisyklę, pagal kurią leidžiama 2 kredito kokybės žingsniui priskirti kredito įstaigų pozicijas iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendros nominaliosios sumos pozicijos, nereikalaujant pasikonsultuoti su EBI. Būtina leisti tam tikrose valstybėse narėse 3 kredito kokybės žingsniui priskirti trumpalaikius indėlius ir išvestines finansines priemones tais atvejais, kai būtų per sunku laikytis 1 ar 2 kokybės žingsniui taikomo reikalavimo. Pagal Direktyvos (ES) 2019/...(12) 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, turėtų galėti leisti 3 kredito kokybės žingsniui priskirti išvestinių finansinių priemonių sutartis, kad būtų išspręstos galimos koncentracijos problemos;

(5)  pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktį ir f punkto ii papunktį paskolos, užtikrintos aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, yra reikalavimus atitinkantis turtas, kurį galima naudoti kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms neviršijant 10 % neišpirktos padengtųjų obligacijų emisijos nominaliosios sumos (toliau – 10 % riba). Tačiau pagal to reglamento 496 straipsnį kompetentingoms institucijoms leidžiama 10 % ribos netaikyti. Be to, to paties reglamento 503 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija išsiaiškintų, ar leidžianti nukrypti nuostata, kuria kompetentingoms institucijoms leidžiama netaikyti 10 % ribos, tinkama. 2013 m. gruodžio 22 d. Komisija paprašė EBI dėl to pateikti nuomonę. Savo 2014 m. liepos 1 d. nuomonėje EBI nurodė, kad aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas kaip užtikrinimo priemonės keltų prudencinių problemų dėl padengtųjų obligacijų programos, užtikrinamos pakeitimo vertybiniais popieriais vienetais, dvisluoksnės struktūros ir dėl to lemtų nepakankamą užtikrinamojo turto grupės kredito kokybės skaidrumą. Todėl EBI rekomendavo, kad aukščiausiojo reitingo pakeitimo vertybiniais popieriais vienetams taikoma nuo 10 % ribos nukrypti leidžianti nuostata, šiuo metu nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 496 straipsnyje, po 2017 m. gruodžio 31 d. būtų panaikinta(13);

(6)  yra tik kelios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos, pagal kurias leidžiama įtraukti gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. Tokios struktūros naudojamos vis rečiau ir laikoma, kad jos prisideda prie nereikalingo padengtųjų obligacijų programų sudėtingumo. Todėl tikslinga tokių struktūrų, kaip reikalavimus atitinkančio turto, naudojimą iš viso panaikinti. Tuo tikslu reikėtų išbraukti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktį ir f punkto ii papunktį bei to reglamento 496 straipsnį;

(7)  kaip reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktį ir f punkto ii papunktį taip pat yra naudojamos tą reglamentą atitinkančios grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros. Grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros papildomos rizikos, vertinant iš prudencinės perspektyvos, nekelia, nes jos nekelia tokių pačių sudėtingumo problemų, kaip paskolų, užtikrintų aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas. Pasak EBI, padengtųjų obligacijų užtikrinimas sukauptų padengtųjų obligacijų struktūromis turėtų būti leidžiamas nenustatant ribų, susijusių su obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos neapmokėtų padengtųjų obligacijų suma(14). Todėl reikėtų iš dalies pakeisti 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, kad būtų panaikintas reikalavimas taikyti 15 % arba 10 % ribą kredito įstaigų pozicijoms grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūrose. Tos grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros reglamentuojamos Direktyvos (ES) 20../…(15) 8 straipsniu.

(8)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrinamos padengtosios obligacijos, vertinimo principai, nustatyti to reglamento 229 straipsnio 1 dalyje, būtų taikomi padengtosioms obligacijoms, kad tos obligacijos atitiktų lengvatinio vertinimo reikalavimus. Turto, naudojamo kaip padengtųjų obligacijų užtikrinimo priemonė, tinkamumo reikalavimai yra susiję su bendromis kokybės ypatybėmis, kuriomis užtikrinamas užtikrinamojo turto grupės patikimumas, ir dėl to jiems turėtų būti taikoma Direktyva (ES) 20../…(16). Ta direktyva taip pat turėtų būti atitinkamai taikoma nuostatoms dėl vertinimo metodikos. Todėl techniniai reguliavimo standartai, numatyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124 straipsnio 4 dalies a punkte, neturėtų būti taikomi padengtųjų obligacijų tinkamumo kriterijams, nustatytiems to reglamento 129 straipsnyje. Dėl to reikia atitinkamai iš dalies pakeisti to reglamento 129 straipsnio 3 dalį;

(9)  būtina padengtųjų obligacijų kredito kokybės užtikrinimo dalis – paskolos ir turto vertės santykio (angl. Loan-To-Value, LTV) ribos. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos LTV ribos hipotekos paskoloms ir jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėms į laivus, bet nepatikslinama, kaip tos ribos turi būti taikomos, o dėl to gali atsirasti netikrumo. LTV ribos turėtų būti taikomos kaip negriežtos padengimo turtu ribos, t. y. pagrindinės paskolos dydžiui ribų nėra, bet tokia paskola kaip užtikrinimo priemonė gali būti naudojama tik laikantis tam turtui nustatytų LTV ribų. LTV ribos lemia, kokia paskolos procentine dalimi galima laikytis įsipareigojimų padengimo turtu reikalavimo. Todėl tikslinga patikslinti, kad LTV ribos apibrėžia paskolos dalį, kuria padengiama padengtoji obligacija;

(10)  siekiant didesnio aiškumo, taip pat reikėtų patikslinti, kad LTV ribos taikomos visą laikotarpį iki paskolos termino. Faktinis LTV neturėtų pasikeisti, bet būsto paskolų atveju turėtų neviršyti 80 % nekilnojamojo turto vertės, o komercinių paskolų ir laivų atveju – 60 % arba 70 % turto vertės. Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas turėtų būti suprantamas taip, kaip paprastai suprantamas šio tipo turtas, t. y. kaip negyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, taip pat ir tuo atveju, kai jis priklauso ne pelno organizacijoms;

(11)  siekiant papildomai pagerinti padengtųjų obligacijų, kurioms taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas, numatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje, kokybę, tam lengvatiniam vertinimui turėtų būti taikomas minimalus užtikrinimo priemonių perviršio lygis, t. y. užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijami padengimo turtu reikalavimai, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/...(17) 15 straipsnyje. Toks reikalavimas sušvelnintų svarbiausią riziką, kylančią emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju. Kai valstybės narės nusprendžia taikyti didesnį minimalų užtikrinimo priemonių perviršio lygį padengtosioms obligacijoms, kurias yra išleidusios jų teritorijoje esančios kredito įstaigos, tai neturėtų užkirsti kelio kredito įstaigoms investuoti į kitas padengtąsias obligacijas, kurių minimalus užtikrinimo priemonių perviršis mažesnis, bet kurios atitinka šį reglamentą, ir taikyti jo nuostatų.

(12)  vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų yra tas, kad į padengtąsias obligacijas investuojanti kredito įstaiga bent kas pusę metų gautų tam tikrą informaciją apie padengtąsias obligacijas. Skaidrumo reikalavimai – neatskiriama padengtųjų obligacijų dalis, kuria užtikrinamas vienodas informacijos atskleidimo lygis ir investuotojams sudaromos sąlygos atlikti reikiamą rizikos vertinimą, ir kurie padidina palyginamumą, skaidrumą ir rinkos stabilumą. Todėl tikslinga užtikrinti, kad skaidrumo reikalavimai būtų taikomi visoms padengtosioms obligacijoms, o tai galima pasiekti tuos reikalavimus kaip bendrą struktūrinę padengtųjų obligacijų ypatybę nustatant Direktyvoje (ES) 2019/...(18). Todėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalį reikėtų išbraukti;

(13)  padengtosios obligacijos yra ilgalaikio finansavimo priemonės, todėl išleidžiamos su nustatytu kelerių metų terminu. Todėl būtina užtikrinti, kad nebūtų sutrikdytos padengtosios obligacijos, išleistos iki 2007 m. gruodžio 31 d. arba iki ... [LB: prašom įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą]. Kad tas tikslas būtų pasiektas, padengtosioms obligacijoms, išleistoms iki 2007 m. gruodžio 31 d., turėtų būti ir toliau netaikomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai dėl reikalavimus atitinkančio turto, užtikrinimo priemonių perviršio ir pakaitinio turto. Be to, kitoms padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ▌ ir išleistoms iki [LB: prašom įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą], turėtų būti netaikomi reikalavimai dėl užtikrinimo priemonių perviršio ir pakaitinio turto ir joms turėtų būti galima toliau iki jų termino taikyti tame reglamente nustatytą lengvatinį vertinimą;

(14)  šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su Direktyva (ES) 2019/...(19). Siekiant užtikrinti naujos sistemos, kuria nustatomos padengtųjų obligacijų emisijos struktūrinės ypatybės, ir iš dalies pakeistų lengvatinio vertinimo reikalavimų nuoseklų taikymą, šio reglamento taikymą reikėtų atidėti, kad jis sutaptų su data, nuo kurios valstybės narės turi taikyti tą direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančias nuostatas;

(15)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)  129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:(20)

i)  pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

–  įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

„Kad būtų galima taikyti 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą, padengtosios obligacijos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/xxxx(21)* 2 straipsnyje, turi atitikti šio straipsnio 3, 3a ir 3b dalyse išdėstytus reikalavimus ir turi būti užtikrintos bet kuriuo tuos reikalavimus atitinkančiu turtu:

______________________________

* Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL C […], […], p. […])].“.

"

–  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) kredito įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, ▌2 kredito kokybės žingsniui arba 3 kredito kokybės žingsniui priskiriamos kredito įstaigų pozicijos, kurios yra trumpalaikės (neviršijančios 100 dienų termino) paskolos, kai tos paskolos naudojamos siekiant vykdyti ir atitikti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimus, nustatytus Direktyvos (ES) 2019/...(22) 16 straipsnyje, jei pozicijas, kurias sudaro išvestinių finansinių priemonių sutartys, leidžia kompetentingos institucijos, kaip numatyta šiame skyriuje.“;

"

–  d punkto ii papunktis išbraukiamas;

–  f punkto ii papunktis išbraukiamas;

ii)  antra pastraipa pakeičiama taip:"

1a dalies tikslais pozicijos, kurios atsiranda dėl to, kad įsipareigojantieji asmenys perduoda ir valdo mokėjimus ar likvidavimo pajamas, susijusius su paskolomis, užtikrintomis įkeistais aukščiausiojo reitingo ▌skolos vertybiniais popieriais, apskaičiuojant toje dalyje nurodytas ribas neįskaitomos.“;

"

iii)  trečia pastraipa išbraukiama;

b)  įterpiamos šios dalys:"

„1a. Taikant 1 dalies pirmos pastraipos c punktą:

   a) kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;
   b) kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos bendros pozicijos;
   c) kredito įstaigų pozicijų, kurios yra 100 dienų termino neviršijančios trumpalaikės paskolos, ir išvestinių finansinių priemonių sutartys su kredito įstaigomis, kurios priskiriamos 3 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 8 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos bendros pozicijos;

pasikonsultavusios su EBI, pagal Direktyvos (ES) 2019/...(23) 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti pozicijas, kurias sudaro išvestinių finansinių priemonių sutartys su kredito įstaigomis, kurios priskiriamos 3 kredito kokybės žingsniui, tik jei dėl 1 ir 2 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamose valstybėse narėse;

   d) bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos bendros pozicijos. Bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos bendros pozicijos.

1b.   1a dalis netaikoma padengtųjų obligacijų kaip reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės naudojimui, kuris leidžiamas pagal Direktyvos (ES) 2019/...+ 8 straipsnį.

1c.  Taikant 1 dalies pirmos pastraipos d punkto i papunktį, 80 % riba taikoma pagal kiekvieną paskolą ir lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.

1d.  Taikant 1 dalies pirmos pastraipos f punkto i papunktį ir g punktą, 60 % arba 70 % riba taikoma pagal kiekvieną paskolą ir lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.“;

"

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Nekilnojamuoju turtu ir laivais užtikrintų padengtųjų obligacijų, atitinkančių šį reglamentą, atžvilgiu įvykdomi 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai. 208 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyti turto verčių stebėsenos reikalavimai vykdomi dažnai, bet ne rečiau kaip kartą per metus viso nekilnojamojo turto ir laivų atveju.

"

d)  įterpiamos šios dalys:"

„3a. Be to, kad užtikrinamos reikalavimus atitinkančiu turtu, išvardytu 1 dalyje, padengtosioms obligacijoms taikomas minimalus 5 % užtikrinimo priemonių perviršio lygis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/...(24) 3 straipsnio 12 dalyje.

Taikant pirmą pastraipą, viso užtikrinamojo turto bendra nominalioji suma yra bent lygi dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendrai nominaliajai sumai (toliau – nominaliosios sumos principas) ir ją sudaro 1 dalyje nustatytas reikalavimus atitinkantis turtas.

Turtui, naudojamam užtikrinant minimalų užtikrinimo priemonių perviršio lygį, netaikomos 1a dalyje nustatytos pozicijos dydžio ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.

Valstybės narės gali padengtosioms obligacijoms taikyti mažesnį minimalų užtikrinimo priemonių perviršio dydį arba suteikti leidimą kompetentingoms institucijoms jį reguliuoti, jei laikomasi šių sąlygų:

   a) užtikrinimo priemonių perviršio apskaičiavimas grindžiamas arba formaliu požiūriu, kuriuo atsižvelgiama į pagrindinę turto riziką, arba formaliu požiūriu, pagal kurį turto vertės nustatymui taikoma hipotekinė vertė, apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 74 punkte;
   b) minimalus užtikrinimo priemonių perviršio lygis negali būti mažesnis negu 2 %, remiantis nominaliosios sumos principu.

Turtui, naudojamam užtikrinant minimalų užtikrinimo priemonių perviršio lygį, netaikomos 1a dalyje nustatytos pozicijos dydžio ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.

3b.  1 dalyje nurodytas reikalavimus atitinkantis turtas gali būti įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę kaip vyraujančio turto, apibrėžto Direktyvos (ES) 2019/...(25) 3 straipsnio 10 punkte, pakaitinis turtas, apibrėžtas tos direktyvos 3 straipsnio 11 punkte, laikantis kredito kokybės ir pozicijos dydžio ribų, nustatytų šio straipsnio 1 ir 1a dalyse.“;

"

e)  6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:"

„6. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms 1, 1a, 3, 3a ir 3b dalių reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.

7.  Iki ... [LB: prašom įrašyti šio iš dalies keičiamo reglamento taikymo pradžios datą] išleistoms padengtosioms obligacijoms, kurios atitinka šiame (jų emisijos dieną galiojančios versijos) reglamente nustatytus reikalavimus, 3a ir 3b dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.“

"

2)  416 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:"

„ii) tai obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/...(26) 2 straipsnyje, išskyrus šio punkto i papunktyje nurodytas obligacijas;“;

"

3)  425 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Įstaigos pateikia informaciją apie gaunamų pinigų srautą. Apribotas gaunamų pinigų srautas yra gaunamų pinigų srautas, ne didesnis kaip 75 % netenkamų pinigų srauto. Įstaigos gali netaikyti šio apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl indėlių kitose įstaigose, kuriam gali būti taikoma 113 straipsnio 6 arba 7 dalyje nurodyta tvarka. Įstaigos gali netaikyti šio apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl sumų, gautinų iš skolininkų ir investuotojų į obligacijas, kai tos sumos yra susijusios su hipotekos paskolomis, kurios finansuojamos obligacijomis, kurioms gali būti taikomas 129 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodytas metodas, arba padengtosiomis obligacijomis, kaip nurodyta Direktyvos 2019/...+ 2 straipsnyje.

Įstaigos gali taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui dėl skatinamųjų paskolų, kurias įstaiga yra perleidusi. Atsižvelgdama į išankstinį kompetentingos institucijos, atsakingos už individualią priežiūrą, patvirtinimą, įstaiga gali visiškai arba iš dalies taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui, kai teikėjas yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įstaiga arba susijęs su įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais.“;

"

4)  427 straipsnio 1 dalies b punkto x papunktis pakeičiamas taip:"

„x) įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kuriems gali būti taikoma 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatyta tvarka arba kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/...(27) 2 straipsnyje;“;

"

5)  428 straipsnio 1 dalies h punkto iii papunktis pakeičiamas taip:"

„iii) papildomai finansuojamos (perleidimo metodas) obligacijomis, kurioms gali būti taikomas 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba obligacijomis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/...+ 2 straipsnyje;“;

"

6)  496 straipsnis išbraukiamas;

7)  III priedo 6 punkto c papunktis pakeičiamas taip:"

„c) tai yra padengtosios obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/... (28) 2 straipsnyje, išskyrus šio punkto b papunktyje nurodytas obligacijas.“

"

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą Direktyvos (ES) 2019/...+ 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 382, 2018 10 23, p. 2.
(2) OL C 367, 2018 10 10, p. 56.
(3)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(4)OL C 382, 2018 10 23, p. 2.
(5)OL C 367, 2018 10 10, p. 56.
(6) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(7)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(8)+ LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/ES ir 2014/59/ES, numerį ir papildyti 5 išnašą.
(9) Direktyva (ES) 2019/...dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/ES ir 2014/59/ES (OL L, ..., p ...).
(10)Europos bankininkystės institucijos nuomonė dėl lengvatinių kapitalo reikalavimų padengtosioms obligacijoms, EBA/Op/2014/04.
(11)Nuomonėje EBA/Op/2014/04 pateiktos rekomendacijos nuo „EU COM 1-A“ iki „1-D“.
(12)+ LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(13)Nuomonėje EBA/Op/2014/04 pateikta rekomendacija „EU COM 2“.
(14)Ten pat.
(15)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(16)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(17)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(18)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(19)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(20)
(21)+OL: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES.
(22)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(23)+ LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(24)+ LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(25)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, numerį.
(26)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/ES ir 2014/59/ES, numerį.
(27)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/ES ir 2014/59/ES, numerį.
(28)+LB: prašom įrašyti Direktyvos (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/ES ir 2014/59/ES, numerį.


Padengtosios obligacijos ir jų viešoji priežiūra ***I
PDF 344kWORD 86k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (COM(2018)0094 – C8-0113/2018 – 2018/0043(COD))
P8_TA-PROV(2019)0432A8-0390/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0094),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 53 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0113/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0390/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES(2)

P8_TC1-COD(2018)0043


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos ▌ 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(5) 52 straipsnio 4 dalyje pateikiami ypač bendro pobūdžio reikalavimai, susiję su struktūriniais padengtųjų obligacijų elementais. Pagal tuos reikalavimus tenumatyta, kad padengtąsias obligacijas turi išleisti valstybėje narėje registruotą buveinę turinti kredito įstaiga, o pačioms obligacijoms turi būti taikoma speciali viešoji priežiūra ir dvigubo reikalavimo tvarka. Šios sritys yra reglamentuojamos ir kur kas išsamiau reguliuojamos pagal nacionalines padengtųjų obligacijų sistemas. Be to, tos nacionalinės sistemos apima kitas struktūrines nuostatas, visų pirma taisykles dėl užtikrinamojo turto grupės sudėties, turto tinkamumo kriterijų, galimybės sutelkti turtą į grupę, skaidrumo ir informacijos teikimo pareigų ir likvidumo rizikos mažinimo. Valstybių narių požiūriai į reglamentavimo esmę taip pat skiriasi. Kelios valstybės narės neturi jokios specialios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos. Todėl pagrindiniai struktūriniai elementai, kuriuos turi atitikti Sąjungoje leidžiamos padengtosios obligacijos, dar nėra Sąjungos teisėje nustatyti;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(6) 129 straipsniu nustatomos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus papildančios sąlygos, pagal kurias apskaičiuojant kapitalo reikalavimus taikomas lengvatinis prudencinis vertinimas, leidžiantis į padengtąsias obligacijas investuojančioms kredito įstaigoms turėti mažiau kapitalo nei investuojant į kitą turtą. Nors šiais papildomais reikalavimais padidinamas padengtųjų obligacijų aspektų suderinimas Sąjungoje, jie turi specialią paskirtį – apibrėžti tokio lengvatinio vertinimo taikymo padengtųjų obligacijų investuotojams sąlygas – ir nėra taikytini Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nereguliuojamose srityse;

(3)  kituose Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61(7), Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35(8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES(9), taip pat pateikiama nuoroda į Direktyvoje 2009/65/EB nustatytą apibrėžtį, pagal kurią turi būti nustatomos padengtosios obligacijos, kurioms gali būti taikomas tuose teisės aktuose numatytas lengvatinis vertinimas padengtųjų obligacijų investuotojams. Tačiau tų teisės aktų formuluotės skiriasi priklausomai nuo jų paskirties ir dalyko, todėl terminas „padengtosios obligacijos“ vartojamas nenuosekliai;

(4)  kalbant apie investavimo į padengtąsias obligacijas sąlygas, padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką apskritai galima laikyti suderinta. Tačiau trūksta Sąjungos lygmens padengtųjų obligacijų emisijų sąlygų suderinimo ir tai turi tam tikrų pasekmių. Pirmiausia lengvatinis vertinimas vienodai taikomas priemonėms, kurios gali skirtis savo pobūdžiu, taip pat rizikos lygiu ir investuotojų apsauga. Antra, nacionalinių sistemų skirtumas arba tokios sistemos nebuvimas ir visuotinai suderintos padengtųjų obligacijų apibrėžties trūkumas gali kliudyti vystytis išties integruotai bendrajai padengtųjų obligacijų rinkai ▌. Trečia, dėl skirtingų apsaugos priemonių, nustatytų pagal nacionalines taisykles, gali kilti rizika finansiniam stabilumui, kai visoje Sąjungoje su ta nuoroda galima įsigyti padengtųjų obligacijų, kurioms taikoma skirtingo lygio investuotojų apsauga ir gali būti taikomas lengvatinis prudencinis vertinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 bei kitus Sąjungos teisės aktus;

(5)  todėl suderinus tam tikrus nacionalinių sistemų aspektus ir pradėjus taikyti nustatytą geriausią patirtį turėtų būti užtikrintas sklandus ir tolygus gerai veikiančių padengtųjų obligacijų rinkų vystymasis Sąjungoje ir apribota galima rizika finansiniam stabilumui ir jo pažeidžiamumas. Tokius principais grindžiamu suderinimu turėtų būti padedamas visų padengtųjų obligacijų emisijų Sąjungoje bendras pagrindas. Dėl suderinimo visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti padengtųjų obligacijų sistemas, o tai taip pat turėtų padėti vystytis padengtųjų obligacijų rinkoms tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu nėra. Tokia rinka suteiktų stabilų finansavimo šaltinį kredito įstaigoms, kurios dėl to turėtų geresnes sąlygas teikti vartotojams ir įmonėms prieinamas hipotekos paskolas, o investuotojams užtikrinti saugesnes investicijas;

(6)  Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) paskelbė rekomendaciją(10), kuria paragino nacionalines kompetentingas institucijas ir Europos bankininkystės instituciją (EBI) nustatyti geriausią padengtųjų obligacijų srities praktiką ir paskatinti nacionalinių sistemų suderinimą. Ji taip pat rekomendavo EBI koordinuoti nacionalinių priežiūros institucijų vykdomus veiksmus, visų pirma susijusius su užtikrinamojo turto grupių kokybe ir atskyrimu, padengtųjų obligacijų neliečiamumu bankroto atveju, užtikrinamojo turto grupėms gresiančia turto ir įsipareigojimų rizika ir informacijos apie užtikrinamojo turto grupių sudėtį atskleidimu. Be to, rekomendacijoje EBI raginama dvejus metus stebėti padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lyginant su geriausia jos nustatyta praktika, nustatyti, ar reikia teisėkūros veiksmų, ir apie tokį poreikį pranešti ESRV ir Komisijai;

(7)  2013 m. gruodžio mėn. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 503 straipsnio 1 dalį paprašė EBI rekomendacijos;

(8)  atsižvelgdama tiek į 2012 m. gruodžio 20 d. ESRV rekomendaciją, tiek į 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos prašymą pateikti rekomendaciją, 2014 m. liepos 1 d. EBI paskelbė ataskaitą(11). Ataskaitoje rekomenduojama didinti nacionalinių padengtųjų obligacijų srities teisės, reguliavimo ir priežiūros sistemų konvergenciją, siekiant ▌ skatinti padengtosioms obligacijoms Sąjungoje taikyti vieną bendrą lengvatinių rizikos koeficientų vertinimą;

(9)  kaip numatė ESRV, EBI dvejus metus stebėjo padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lygindama jį su geriausia toje rekomendacijoje nustatyta praktika. Tuo pagrindu 2016 m. gruodžio 20 d. EBI pateikė ESRV, Tarybai ir Komisijai antrą ataskaitą dėl padengtųjų obligacijų(12). Ataskaitoje padaryta išvada, kad, siekiant Sąjungoje suvienodinti padengtųjų obligacijų apibrėžtis ir reguliavimo tvarką, suderinimo darbą būtina tęsti. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vykdant derinimą reikėtų remtis dabartinėmis gerai veikiančiomis rinkomis kai kuriose valstybėse narėse;

(10)  paprastai padengtąsias obligacijas leidžia kredito įstaigos. Būdinga šios priemonės savybė – teikti paskolų finansavimą, o plataus masto paskolų teikimas yra viena iš pagrindinių kredito įstaigų veiklos sričių. Atitinkamai pagal Sąjungos teisės aktus lengvatinis vertinimas taikomas tik kredito įstaigų išleistoms padengtosioms obligacijoms;

(11)  padengtąsias obligacijas leidžiant išleisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad emitentas turės reikalingų žinių, kad galėtų valdyti užtikrinamojo turto grupės paskoloms kylančią kredito riziką. Be to, taip užtikrinama, kad emitentui būtų taikomi kapitalo reikalavimai, užtikrinantys investuotojų apsaugą, grindžiamą dvigubo reikalavimo tvarka, pagal kurią investuotojui ir išvestinės finansinės priemonės sutarties šaliai suteikiama teisė teikti reikalavimą tiek padengtosios obligacijos emitentui, tiek užtikrinamojo turto atžvilgiu. Todėl leidus padengtąsias obligacijas leisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad padengtosios obligacijos ir toliau būtų saugi ir veiksminga finansavimo priemonė, kartu prisidedant prie svarbių bendro intereso viešosios politikos tikslų – didinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Be to, tai atitiktų gerai veikiančių nacionalinių rinkų taikomą metodą, pagal kurį padengtąsias obligacijas leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms;

(12)  todėl pagal Sąjungos teisę leidimą išleisti padengtąsias obligacijas derėtų suteikti tik kredito įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Specializuotoms hipotekos kredito įstaigoms būdinga tai, kad jos priima ne indėlius, o kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų, todėl šiuo atžvilgiu jos atitinka tą apibrėžtį. Nedarant poveikio papildomai veiklai, kuri leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, specializuotos hipotekos kredito įstaigos yra įstaigos, kurios teikia tik hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas, įskaitant paskolas, kurias jos įsigijo iš kitų kredito įstaigų. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – siekiant užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą reglamentuoti sąlygas, kuriomis tos kredito įstaigos gali leisti padengtąsias obligacijas kaip finansavimo priemonę, nustatant produktui taikytinus reikalavimus ir numatant specialią priežiūrą, kurių jos turi laikytis;

(13)  dvigubo reikalavimo tvarka – daugelio dabartinių padengtųjų obligacijų nacionalinių sistemų esminė sąvoka ir elementas, be to, tai yra pagrindinis padengtųjų obligacijų elementas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Todėl, siekiant užtikrinti, kad pagal suderintas sąlygas investuotojai ir išvestinės finansinės priemonės sutarties šalys visoje Sąjungoje galėtų teikti reikalavimą tiek padengtųjų obligacijų emitentui, tiek užtikrinamajam turtui, būtina tą sąvoką patikslinti;

(14)  siekiant užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų investuotojams suėjus obligacijos terminui būtų grąžinti pinigai, esminė padengtųjų obligacijų ypatybė taip pat turėtų būti neliečiamumas bankroto atveju. Emitento įsipareigojimų neįvykdymo atveju automatiškai paankstinus pinigų grąžinimą galima iškreipti padengtųjų obligacijų investuotojų eiliškumą. Todėl svarbu užtikrinti, kad ▌pinigai net ir įsipareigojimų neįvykdymo atveju būtų grąžinami padengtųjų obligacijų investuotojams pagal sutartinį tvarkaraštį. Neliečiamumas bankroto atveju yra atitinkamai tiesiogiai susijęs su dvigubo reikalavimo tvarka, todėl turėtų taip pat būti pagrindinė padengtųjų obligacijų sistemos ypatybė;

(15)  kita pagrindinė dabartinių nacionalinių padengtųjų obligacijų sistemų ypatybė yra reikalavimas, kad, siekiant užtikrinti užtikrinamojo turto grupės patikimumą, užtikrinamasis turtas būtų labai aukštos kokybės. Tokiam užtikrinamajam turtui būdingos specialios ypatybės, susijusios su mokėjimo prašymais ir įkeičiamu turtu, kuriuo užtikrinamas tas užtikrinamasis turtas. Todėl derėtų nustatyti bendrąsias kokybės ypatybes, kurias turėtų atitikti turtas, kad būtų tinkamas naudoti kaip užtikrinamasis turtas. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktuose išvardytas turtas ▌padengtųjų obligacijų sistemoje turėtų būti laikomas tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu. Tai apima ir atvejus, kai toks užtikrinamasis turtas nebeatitinka nė vieno iš tuose punktuose nustatytų reikalavimų, tačiau laikomas tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu pagal 1 dalies b punktą tol, kol atitinka šios direktyvos reikalavimus. Paskolos valstybinei įmonei arba jos garantuotos paskolos, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punkte, gali būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu, jei ta valstybinė įmonė teikia būtiniausias viešąsias paslaugas, kad išlaikytų ypatingos svarbos socialinę veiklą. Be to, valstybinės įmonės turėtų teikti savo paslaugas pagal koncesiją arba gauti valdžios institucijos leidimą, joms turėtų būti taikoma viešoji priežiūra ir jos turėtų gauti pakankamai pajamų savo mokumui užtikrinti. Kai valstybės narės nusprendžia leisti naudoti turtą paskolų valstybinėms įmonėms arba tų įmonių garantuojamų paskolų pavidalu savo nacionalinėje sistemoje, jos turėtų deramai atsižvelgti į galimą poveikį konkurencijai dėl šio turto. Nepriklausomai nuo to, kas jų savininkas, kredito įstaigos arba draudimo bendrovės neturėtų būti laikomos valstybinėmis įmonėmis. Todėl kredito įstaigų pozicijos pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a arba b punktą turėtų būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu, priklausomai nuo to, ar jos atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus. Draudimo bendrovių pozicijos taip pat turėtų būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktą. Kitas panašus aukštos kokybės užtikrinamasis turtas pagal direktyvą taip pat galėtų būti laikomas tinkamu, jei tas turtas atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus įkeičiamam turtui, kuriuo užtikrinamas mokėjimo prašymas. Materialaus įkeičiamo turto atveju nuosavybės teisės turėtų būti registruotos viešame registre, kad būtų užtikrintas vykdymas. Tais atvejais, kai nėra viešo registro, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti alternatyvią nuosavybės ir reikalavimų patvirtinimo formą, kuri būtų palyginama su ta, kuri taikoma viešai registruojant suvaržytą fizinį turtą. Kai valstybės narės naudoja tokią alternatyvią patvirtinimo formą, jos turėtų taip pat nustatyti nuosavybės ir reikalavimų pokyčių registravimo procedūrą. Valstybėms narėms turėtų būti leista į savo nacionalines sistemas tam tikro turto neįtraukti. Kad padengtųjų obligacijų investuotojai galėtų geriau įvertinti padengtųjų obligacijų programos riziką, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti rizikos diversifikavimo taisykles, susijusias su sudėtimi ir reikšminga koncentracija kalbant apie paskolų arba pozicijų skaičių užtikrinamojo turto grupėje ir sandorio šalių skaičių. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, koks sudėties ir reikšmingos koncentracijos, reikalaujamos pagal nacionalinę teisę, lygis yra tinkamas;

(16)  padengtosioms obligacijoms būdingos specialios struktūrinės ypatybės, skirtos nuolatinei investuotojų apsaugai. Viena šių ypatybių – reikalavimas suteikti padengtųjų obligacijų investuotojams galimybę teikti reikalavimą ne tik emitentui, bet ir specialioje užtikrinamojo turto grupėje esančio turto atžvilgiu. ▌Tie struktūriniai su produktu susiję reikalavimai skiriasi nuo prudencinių reikalavimų, taikytinų padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai. Pirmųjų paskirtis – ne užtikrinti įstaigos emitentės tinkamą prudencinę padėtį, bet apsaugoti investuotojus nustatant konkrečius reikalavimus pačioms padengtosioms obligacijoms. Be konkretaus reikalavimo naudoti tik aukštos kokybės užtikrinamąjį turtą, siekiant dar labiau padidinti investuotojų apsaugą, derėtų reglamentuoti ir užtikrinamojo turto grupės ypatybėms taikomus bendruosius reikalavimus. Tie reikalavimai turėtų apimti konkrečias taisykles, kuriomis būtų siekiama apsaugoti užtikrinamojo turto grupę, kaip antai taisykles dėl užtikrinamojo turto ▌atskyrimo. Atskyrimą galima vykdyti įvairiais būdais, pavyzdžiui, balanse, steigiant specialiosios paskirties įmonę (SPĮ) arba kitomis priemonėmis. Vis dėlto turto atskyrimo tikslas yra užtikrinti, kad to turto teisiškai negalėtų pasiekti kreditoriai, jei jie nėra padengtųjų obligacijų turėtojai. Užtikrinamojo turto buvimo vieta taip at turėtų būti reglamentuojama, kad būtų užtikrintas investuotojų teisių įgyvendinimas ▌. Taip pat svarbu, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl užtikrinamojo turto grupės sudėties ▌. Šioje direktyvoje taip pat reikėtų nustatyti padengimo turtu reikalavimus, nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti skirtingus rizikos mažinimo būdus, pavyzdžiui, valiutos ir palūkanų normos rizikos mažinimo būdus. Siekiant užtikrinti, kad užtikrinamojo turto grupėms būtų taikomi bendri aukštos kokybės standartai visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti padengimo turtu apskaičiavimo būdą ir sąlygas, kuriomis išvestinių finansinių priemonių sandoriai gali būti įtraukti į užtikrinamojo turto grupę. Padengimo turtu skaičiavimas turėtų būti vykdomas pagal nominaliosios sumos principą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti kitą apskaičiavimo metodą nei nominaliosios sumos principas, jei jis labiau riboja riziką, t. y. dėl jo nepadidėja padengimo turtu rodiklis, kur apskaičiuotas užtikrinamasis turtas yra naudojamas kaip skaitiklis, o apskaičiuoti padengtųjų obligacijų įsipareigojimai – kaip vardiklis. Valstybės narės turėtų galėti reikalauti taikyti didesnį užtikrinimo priemonių perviršio lygį nei 15 straipsnyje nurodytas padengimo turtu reikalavimas padengtosioms obligacijoms, kurias yra išleidusios atitinkamoje valstybėje narėje esančios kredito įstaigos;

(17)  keliose valstybėse narėse jau reikalaujama, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojas vykdytų specialias užduotis, susijusias su reikalavimus atitinkančio turto kokybe, ir užtikrintų atitiktį nacionaliniams padengimo turtu reikalavimams. Todėl, siekiant visoje Sąjungoje suderinti padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką, svarbu aiškiai nustatyti užtikrinamojo turto grupės stebėtojo (kur jis yra privalomas pagal nacionalinę sistemą) užduotis ir pareigas. Užtikrinamojo turto grupės stebėtojo egzistavimas nepanaikina kompetentingų institucijų pareigų, susijusių su padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros vykdymu, visų pirma su šios direktyvos 6–12 ir 14–17 nurodytų reikalavimų laikymusi;

(17a)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje nustatoma keletas sąlygų padengtosioms obligacijoms, kurias užtikrina pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai. Viena iš tų sąlygų yra susijusi su apimtimi, kuria tos rūšies įkeičiamas turtas gali būti naudojamas, – tokių struktūrų naudojimas neturi viršyti 10 arba 15 % neapmokėtų padengtųjų obligacijų sumos. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos institucijos gali šios sąlygos netaikyti. Komisijos ataskaitoje dėl šios nuostatos netaikymo tinkamumo daroma išvada, kad galimybę kaip įkeičiamą turtą išleidžiant padengtąsias obligacijas naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ar padengtąsias obligacijas reikėtų numatyti tik kitoms padengtosioms obligacijoms (grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros) ir jos neriboti nuoroda į neapmokėtų padengtųjų obligacijų sumą. Siekiant užtikrinti optimalų skaidrumo lygį, išorei išleistų padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupės turi neturėti kitų kredito įstaigų grupės viduje išleistų padengtųjų obligacijų. Be to, kadangi naudojant grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūras gali būti netaikomos ribos kredito įstaigų pozicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnį, turėtų būti reikalaujama, kad išorei ir grupės viduje išleistas padengtąsias obligacijas išleidimo momentu būtų galima priskirti 1 kredito kokybės žingsniui, arba, jei vėliau pasikeistų kredito kokybės žingsnis, kompetentingoms institucijoms pritarus, jas būtų galima priskirti 2 kredito kokybės žingsniui. Kai išorei arba grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebeatitinka to reikalavimo, grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebelaikomos reikalavimus atitinkančiu turtu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnį, o atitinkamai išorei išleistoms susijusios užtikrinamojo turto grupės padengtosioms obligacijoms nebebus taikoma to reglamento 129 straipsnio 1aa dalyje nustatyta išimtis. Jeigu tos grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebeatitinka atitinkamo kredito kokybės žingsnio reikalavimo, jos vis riek turėtų būti laikomos tinkamu užtikrinamuoju turtu pagal šią direktyvą, jeigu jos atitinka visus šios direktyvos reikalavimus, o išorei išleistos padengtosios obligacijos, užtikrintos tomis grupės viduje išleistomis padengtosiomis obligacijomis ar kitu turtu, atitinkančiu šią direktyvą, dėl šios priežasties turėtų galėti naudoti Europos padengtųjų obligacijų ženklą. Leidimas naudotis tokiomis struktūromis numatytas kaip valstybės narės pasirinkimas. Tai reiškia, jog tam, kad ši galimybė būtų veiksmingai prieinama kredito įstaigoms, priklausančioms skirtingose valstybėse narėse esančiai grupei, visos susijusios valstybės narės turėjo pasinaudoti šia galimybe ir perkelti šią nuostatą į savo teisės aktus;

(18)  leisdamos padengtąsias obligacijas mažos kredito įstaigos patiria sunkumų, nes padengtųjų obligacijų programos rengimas dažnai pareikalauja didelių išankstinių išlaidų. Padengtųjų obligacijų rinkose taip pat ypač svarbus yra likvidumas, kuris iš esmės priklauso nuo neapmokėtų obligacijų kiekio. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas padengtąsias obligacijas leisti mažesnėms kredito įstaigoms, derėtų numatyti dviejų ar daugiau kredito įstaigų bendrą finansavimą. Tokiu būdu būtų suteikta galimybė kelioms kredito įstaigoms sutelkti užtikrinamąjį turtą, naudojamą kaip įkeistas turtas padengtosioms obligacijoms, kurias išleidžia viena kredito įstaiga, ir supaprastinta padengtųjų obligacijų emisija tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu ▌ nėra gerai išvystytos rinkos. Bendro finansavimo sutarčių naudojimui taikomais reikalavimais reikėtų užtikrinti, kad kredito įstaigoms emitentėms parduodamas užtikrinamasis turtas arba, jei valstybės narės leido taikyti tokią galimybę, perleidžiamas užtikrinamasis turtas pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, sudarytą vadovaujantis Direktyva 2002/47/EB, atitiktų ▌užtikrinamojo turto tinkamumo ir atskyrimo reikalavimus pagal Sąjungos teisę;

(20)  užtikrinamojo turto grupės, kuria užtikrinama padengtoji obligacija, skaidrumas yra šios rūšies finansinių priemonių esminė dalis, nes leidžia lengviau jas palyginti, o investuotojams sudaro sąlygas atlikti reikalingą rizikos įvertinimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB(13) nustatytos taisyklės, taikomos prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, sąrašą, sudarymui, tvirtinimui ir platinimui. Ilgainiui nacionalinės teisėkūros institucijos ir rinkos dalyviai parengė keletą Direktyvą 2003/71/EB papildančių iniciatyvų, susijusių su padengtųjų obligacijų investuotojams atskleistina informacija. Vis dėlto Sąjungos teisės lygmeniu reikia nustatyti būtiną bendrąją informaciją, pateiktiną investuotojams prieš perkant padengtąsias obligacijas arba jų pirkimo metu. Valstybėms narėms reikėtų leisti šiuos būtinuosius reikalavimus papildyti papildomomis nuostatomis;

(21)  užtikrinant padengtųjų obligacijų investuotojų apsaugą svarbiausia yra mažinti priemonės likvidumo riziką. Tai ypač svarbu užtikrinant su padengtąja obligacija susijusių įsipareigojimų vykdymą laiku. Todėl, siekiant valdyti likvidumo trūkumo riziką, kaip antai terminų ir palūkanų normų neatitikimo, mokėjimų nutrūkimo, bendro lėšų naudojimo riziką, išvestinių finansinių priemonių ir kitų veiklos įsipareigojimų terminų suėjimo padengtųjų obligacijų programos laikotarpiu riziką, derėtų nustatyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą. Kredito įstaiga gali susidurti su atvejais, kai tampa sudėtinga laikytis užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimo, pavyzdžiui, nepalankiomis sąlygomis, kai rezervas naudojamas netenkamų pinigų srautui padengti. Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų stebėti, kaip laikomasi užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimo, ir prireikus imtis priemonių, kad kredito įstaiga atkurtų tą atsargą. Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga skiriasi nuo kredito įstaigoms pagal kitus Sąjungos teisės aktus taikomų bendrųjų likvidumo reikalavimų, nes yra tiesiogiai susijusi su užtikrinamojo turto grupe ir jos paskirtis – mažinti konkrečiai šiai grupei kylančią likvidumo riziką. Siekdamos kuo labiau sumažinti reglamentavimo naštą, valstybės narės turėtų galėti numatyti deramą sąveiką su likvidumo reikalavimais, nustatytais kitais Sąjungos ▌ teisės aktais ir turinčiais kitą paskirtį nei užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga. Todėl valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad iki tos dienos, kai bus pakeisti tie Sąjungos teisės aktai, užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimas būtų taikomas tik tuo atveju, kai kredito įstaigoms netaikomas joks kitas likvidumo reikalavimas pagal Sąjungos ▌ teisės aktus laikotarpiu, kurį tokie kiti reikalavimai apima. Tokiu sprendimu kredito įstaigoms neturėtų būti nustatyta pareiga tuo pačiu laikotarpiu padengti tuos pačius netenkamų pinigų srautus kitu likvidžiuoju turtu. Tačiau ši nuostata reiškia, kad galimybė valstybėms narėms nuspręsti netaikyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos turėtų būti iš naujo įvertinta atsižvelgiant į būsimus kredito įstaigų likvidumo reikalavimų pokyčius pagal Sąjungos teisę, įskaitant pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnį priimtą deleguotąjį reglamentą. Likvidumo riziką būtų galima valdyti kitomis priemonėmis nei likvidaus turto tiekimas, pavyzdžiui, išleidžiant padengtąsias obligacijas, kurioms taikomos terminų pratęsimo struktūros, jei tai išspręstų likvidumo trūkumo arba sunkumų problemas. Tokiu atveju valstybės narės turėtų galėti leisti apskaičiuoti likvidumo atsargą, kuri būtų grindžiama padengtųjų obligacijų galutinio termino data, atsižvelgiant į galimą terminų pratęsimą, jei tai sumažintų likvidumo riziką. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti netaikyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo reikalavimų padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomi finansavimo atitikmens reikalavimai, kai mokėjimai pagal sutartis turi būti gauti prieš pateikiant mokėjimus, ir kurios tuo metu investuotos į labai likvidų turtą;

(22)  keliose valstybėse narėse siekiant išvengti potencialios likvidumo rizikos, įskaitant terminų nesutapimą, yra sukurtos naujoviškos terminų struktūros. Pagal tas struktūras numatyta galimybė tam tikram laikotarpiui pratęsti nustatytą padengtosios obligacijos terminą arba leisti padengtųjų obligacijų turėtojams gauti pinigų srautus tiesiogiai iš užtikrinamojo turto ▌. Siekiant suderinti terminų pratęsimo struktūras visoje Sąjungoje, svarbu apibrėžti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali leisti šias struktūras naudoti, kad jos nebūtų per sudėtingos ar nekeltų investuotojams didesnės rizikos. Todėl šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad kredito įstaigos negalėtų pratęsti termino savo nuožiūra. Terminą turėtų būti leidžiama pratęsti tik tuo atveju, kai atsiranda nacionalinėje teisėje numatytų objektyvių ir aiškiai apibrėžtų priežastinių veiksnių arba tikėtina, kad jų gali atsirasti artimoje ateityje. Tokiais veiksniais turėtų būti siekiama užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui, pavyzdžiui, sprendžiant likvidumo trūkumo, rinkos nepakankamumo arba rinkos sutrikdymo problemą. Terminų pratęsimas taip pat galėtų palengvinti padengtąsias obligacijas leidžiančių kredito įstaigų tvarkingą likvidavimą, nes nemokumo arba pertvarkymo atveju suteikus leidimą pratęsti terminą būtų galima išvengti turto išpardavimo už gerokai mažesnę kainą;

(23)  specialios viešosios priežiūros sistema – padengtosioms obligacijoms būdingas elementas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ta direktyva tokios priežiūros pobūdis, turinys ir už ją atsakingos institucijos nėra nustatyti. Todėl būtina suderinti tokios padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros sandaros elementus ir aiškiai nustatyti ją vykdysiančių nacionalinių kompetentingų institucijų užduotis ir pareigas;

(24)  kadangi padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra skiriasi nuo kredito įstaigų Sąjungoje priežiūros, valstybės narės turėtų galėti šioms kitokioms priežiūros funkcijoms vykdyti paskirti kitas nacionalines kompetentingas institucijas nei ta, kuri vykdo bendrąją kredito įstaigos priežiūrą. Tačiau, siekiant užtikrinti nuoseklų padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros vykdymą visoje Sąjungoje, būtina šią priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas įpareigoti glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, vykdančiomis bendrąją kredito įstaigų priežiūrą;

(25)  padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra turėtų apimti leidimo suteikimą kredito įstaigoms leisti padengtąsias obligacijas. Kadangi padengtąsias obligacijas turėtų būti leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms, be kredito įstaigos veiklos leidimo šis leidimas neturėtų būti suteikiamas. Kadangi Europos Centriniam Bankui pavesta suteikti leidimus kredito įstaigoms Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančiose valstybėse narėse pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą, tik pagal šią direktyvą paskirtos institucijos turėtų būti kompetentingos suteikti leidimą padengtosioms obligacijoms leisti ir padengtųjų obligacijų viešajai priežiūrai vykdyti. Be to, į šią direktyvą reikėtų įtraukti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojamos sąlygos, kuriomis pagal Sąjungos teisę veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos gali gauti leidimą vykdyti padengtųjų obligacijų leidimo ▌veiklą;

(26)  ▌leidimo taikymo sritis turėtų būti susijusi su padengtųjų obligacijų programa ▌. Tai programai turėtų būti taikoma priežiūra pagal šią direktyvą. Kredito įstaiga gali vykdyti daugiau kaip vieną padengtųjų obligacijų programą. Tokiu atveju kiekvienai programai reikalaujama turėti atskirą leidimą. Padengtųjų obligacijų programa gali apimti vieną arba daugiau užtikrinamojo turto grupių. Kelios užtikrinamojo turto grupės arba tos pačios padengtųjų obligacijų programos skirtingos emisijos (su skirtingais tarptautiniais vertybinių popierių identifikavimo numeriais, ISIN) nebūtinai sudaro atskiras padengtųjų obligacijų programas;

(26a)  esamoms padengtųjų obligacijų programoms neprivaloma gauti naujo leidimo, pradėjus taikyti naujas nacionalinių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taisykles. Vis dėlto padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga turi laikytis visų šios direktyvos reikalavimų. Tą laikymąsi prižiūri pagal šią direktyvą paskirtos kompetentingos institucijos, ši priežiūra yra padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros dalis. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę galėtų teikti rekomendacijas, kaip vykdyti atitikties vertinimą po datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę. Kompetentingos institucijos turėtų galėti persvarstyti padengtųjų obligacijų programą ir įvertinti, ar reikia pakeisti tos programos leidimą. Toks poreikis pakeisti leidimą galėtų atsirasti dėl reikšmingų padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos verslo modelio pasikeitimų, pavyzdžiui, pakeitus nacionalinę padengtųjų obligacijų sistemą arba kredito įstaigai priėmus tam tikrų sprendimų. Tokie pakeitimai galėtų būti laikomi reikšmingais, jei dėl jų reikia iš naujo įvertinti sąlygas, kuriomis buvo suteiktas leidimas išleisti padengtąsias obligacijas;

(26b)  jei valstybėje narėje numatytas specialaus administratoriaus paskyrimas, ji turėtų turėti galimybę nustatyti taisykles dėl tokio specialiojo administratoriaus kompetencijos ir veiklos reikalavimų. Pagal tas taisykles specialiajam administratoriui neturėtų būti leidžiama rinkti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš vartotojų ir mažmeninių investuotojų, tačiau jos galėtų rinkti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš profesionalių investuotojų;

(27)  siekiant užtikrinti, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikytųsi joms taikomų reikalavimų, ir užtikrinti panašų vertinimą bei laikymąsi visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų būti įpareigotos numatyti administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti sudaryta galimybė numatyti baudžiamąsias sankcijas. Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti baudžiamąsias sankcijas, o ne administracines nuobaudas, turėtų pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas;

(28)  tos valstybių narių nustatytos administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikomos tos sankcijos arba priemonės, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti jas skiriant, padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančių kompetentingų institucijų informacijos skelbimo pareigų, įgaliojimų skirti sankcijas ir galimų skirti administracinių piniginių baudų dydžių. Prieš priimant sprendimą taikyti administracines nuobaudas arba kitas administracines priemones subjektui turėtų būti suteikta galimybė būti išklausytam. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė taikyti teisės būti išklausytam išimtis kitų administracinių priemonių atveju. Visos tokios išimtys turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus ir, siekiant išvengti didelių nuostolių trečiosioms šalims, pvz., padengtų obligacijų investuotojams, arba siekiant išvengti didelės žalos finansų sistemai arba ją ištaisyti, reikia skubiai imtis priemonių. Tokiais atvejais subjektui turėtų būti suteikta galimybė būti išklausytam po to, kai jam buvo pritaikyta priemonė;

(29)  siekiant užtikrinti nuoseklų administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių taikymą visose valstybėse narėse, valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, nustatydamos administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir dydį. Valstybės narės galėtų įtraukti administracines priemones, susijusias su terminų pratęsimu atsižvelgiant į terminų pratęsimo struktūrą. Tais atvejais, kai valstybės narės taiko tokias priemones, tos priemonės galėtų suteikti kompetentingoms institucijoms galimybę panaikinti terminų pratęsimą ir nustatyti tokio panaikinimo sąlygas, kad būtų galima ištaisyti padėtį, kai kredito įstaiga pratęsia terminą pažeisdama objektyvius veiksnius, nustatytus nacionalinėje teisėje, arba kai reikia užtikrinti finansinį stabilumą ir investuotojų apsaugą;

(30)  kad galėtų nustatyti galimus padengtųjų obligacijų emisijai ir pardavimui taikomų reikalavimų pažeidimus, padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos turėtų turėti reikalingus tyrimo įgaliojimus ir veiksmingus mechanizmus, skatinančius pranešti apie galimus arba faktinius pažeidimus. Tie mechanizmai neturėtų daryti poveikio jokių asmenų arba subjektų, kuriems tokių įgaliojimų ir mechanizmų taikymas padarė neigiamą poveikį, teisei į gynybą;

(31)  padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos taip pat turėtų būti įgaliotos skirti administracines nuobaudas ir priimti kitas administracines priemones, kad užtikrintų kuo platesnio masto veiksmus įvykus pažeidimui ir padėtų užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepriklausomai nuo to, ar pagal nacionalinę teisę tokios priemonės yra laikomos administracinėmis nuobaudomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis. Be nurodytųjų šioje direktyvoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti papildomas sankcijas, taip pat didesnius nei pagal šią direktyvą numatytus administracinių piniginių baudų dydžius;

(32)  dabartiniams padengtųjų obligacijų srities nacionalinės teisės aktams būdingas išsamus padengtųjų obligacijų emisijų ir programų reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu ir priežiūra siekiant užtikrinti, kad visada būtų paisoma investuotojų teisių, susijusių su padengtųjų obligacijų emisija. Ta priežiūra apima nuolatinį programos ypatybių, padengimo turtu reikalavimų ir užtikrinamojo turto grupės kokybės stebėjimą. Esminis investuotojų apsaugos elementas – tinkamo lygio investuotojų informavimas apie reglamentavimo sistemą, taikomą padengtųjų obligacijų emisijai. Todėl derėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos reguliariai skelbtų informaciją apie savo nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir metodą, pagal kurį jos vykdo padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą;

(33)  šiuo metu padengtosios obligacijos Sąjungoje platinamos su nacionaliniais pavadinimais ir ženklais (kai kurie iš jų yra gerai žinomi, o kai kurie – ne). ▌Todėl būtų prasminga padengtąsias obligacijas Sąjungoje leidžiančioms kredito įstaigoms parduodant padengtąsias obligacijas tiek Sąjungos, tiek trečiųjų valstybių investuotojams leisti naudoti specialų Europos padengtųjų obligacijų ženklą, jeigu šios padengtosios obligacijos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Jei padengtosios obligacijos taip pat atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus, kredito įstaigoms turėtų būti leidžiama naudoti ženklą „Europos padengtosios obligacijos (aukščiausios rūšies)“. Tas ženklas, rodantis, kad laikomasi specialių papildomų reikalavimų, užtikrinančių aukštą ir gerai suprantamą kokybę, gali būti patrauklus ir tose valstybėse narėse, kuriose naudojami gerai žinomi nacionaliniai ženklai. Dviem ženklais: „Europos padengtoji obligacija“ ir „Europos padengtoji obligacija (aukščiausios rūšies)“ siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams įvertinti padengtųjų obligacijų kokybę ir taip padidinti tų padengtųjų obligacijų, kaip investavimo priemonės, patrauklumą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Tačiau naudoti tuos ženklus neturėtų būti privaloma – valstybės narės turėtų galėti palikti galioti savo nacionalinius pavadinimus ir ženklinimo sistemą greta Europos padengtųjų obligacijų ženklų;

(34)  siekdama įvertinti šios direktyvos taikymą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, turėtų stebėti padengtųjų obligacijų raidą Sąjungoje ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl investuotojų apsaugos lygio ir padengtųjų obligacijų rinkų raidos. Ataskaitoje taip pat turėtų būti skirta dėmesio turto, kuriuo užtikrinama padengtųjų obligacijų emisija, raidai ▌. Vis plačiau naudojamos terminų pratęsimo struktūros. Todėl Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl jų veikimo ir su terminų pratęsimo struktūra pasižyminčiomis padengtosiomis obligacijomis susijusios rizikos ir naudos. Rinkos dalyviai ir kiti subjektai kaip papildomą bankų priemonę realiajai ekonomikai finansuoti pasiūlė naują finansinių priemonių klasę – Europos užtikrintuosius vekselius, kurie būtų padengti rizikingesniu negu viešojo sektoriaus pozicijos ir hipotekos paskolos turtu, kuris pagal šią direktyvą nėra laikomas tinkamu užtikrinamuoju turtu. 2017 m. spalio 3 d. Komisija konsultavosi su EBI, kad įvertintų, kokiu mastu Europos užtikrintųjų vekselių atveju būtų galima pasinaudoti EBI tradicinėms padengtosioms obligacijoms taikoma „geriausia praktika“, ir įvertintų tinkamą Europos užtikrintųjų vekselių rizikos valdymą ir galimą jų poveikį banko balanso turto suvaržymo lygiui. Atsakydama į tai EBI 2018 m. liepos 24 d. pateikė ataskaitą. Kartu su EBI ataskaita Komisija 2018 m. spalio 12 d. paskelbė tyrimo rezultatus. Komisijos tyrime ir EBI ataskaitoje prieita prie išvados, kad reikia toliau įvertinti, pavyzdžiui, reguliavimo tvarką. Todėl Komisija turėtų toliau nagrinėti, ar Europos užtikrintųjų vekselių teisinė sistema būtų tinkama, ir šiuo klausimu pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(35)  šiuo metu nėra jokios lygiavertiškumo sistemos, pagal kurią Sąjunga pripažintų padengtąsias obligacijas, kurias trečiosiose valstybėse išleido kredito įstaigos, išskyrus prudencines aplinkybes, kuriomis kai kurių trečiųjų valstybių obligacijų likvidumui tam tikromis sąlygomis taikomas lengvatinis vertinimas. Todėl Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, turėtų įvertinti, ar yra reikalinga ir tinkama nustatyti trečiųjų valstybių padengtųjų obligacijų emitentams ir investuotojams taikytiną lygiavertiškumo sistemą. Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, Komisija turėtų šiuo klausimu pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(36)  padengtosioms obligacijoms būdingas nustatytas kelerių metų terminas. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad prieš [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios Direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje] ▌ išleistoms padengtosioms obligacijoms poveikis nebūtų daromas. Todėl prieš tą datą išleistos padengtosios obligacijos turėtų nuolat atitikti Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir joms neturėtų būti taikoma dauguma naujų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Tokios padengtosios obligacijos ir toliau turėtų būti laikomos padengtosiomis obligacijomis, jei jų atitiktį Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies nustatytiems reikalavimams, taikomiems jų išleidimo dieną, ir šios direktyvos taikomiems reikalavimams prižiūri pagal šią direktyvą paskirtos kompetentingos institucijos. Tokia priežiūra nevykdoma šios direktyvos reikalavimų, kurie tokioms padengtosioms obligacijoms netaikomi, atžvilgiu. Kai kuriose valstybėse narėse ISIN galioja ilgesnį laikotarpį, kad galėtų būti vykdoma tęstinė padengtųjų obligacijų emisija su tuo numeriu turint tikslą padidinti tos padengtosios obligacijos (tęstinė emisija) apimtį (emisijos dydis). Pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų apimti padengtųjų obligacijų tęstines emisijas su ISIN, kuris buvo suteiktas iki... [LB: prašom įrašyti datą + viena diena, nurodytą šios Direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje], taikant tam tikrus apribojimus;

(37)  nustačius vienodą padengtųjų obligacijų sistemą, reikėtų iš dalies pakeisti padengtųjų obligacijų apibūdinimą, pateiktą Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Direktyvoje 2014/59/ES padengtosios obligacijos apibrėžiamos pateikiant nuorodą į Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį, tad iš dalies pakeitus šį apibūdinimą reikėtų iš dalies keisti ir Direktyvą 2014/59/ES. Be to, siekiant išvengti poveikio iki [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje] pagal Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį išleistoms padengtosioms obligacijoms, tos padengtosios obligacijos iki jų termino turėtų būti ir toliau nurodomos arba apibrėžiamos kaip padengtosios obligacijos. Todėl direktyvas 2009/65/EB ir 2014/59/ES reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(38)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(14) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(39)  kadangi šios direktyvos tikslų: nustatyti bendrą padengtųjų obligacijų sistemą, užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų struktūrinės ypatybės visoje Sąjungoje atitiktų žemesnės rizikos pobūdį, dėl kurio atsiranda pagrindas taikyti Sąjungos lengvatinį vertinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio toliau plėtoti padengtųjų obligacijų rinką ir remti tarpvalstybines investicijas visoje Sąjungoje tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39a)  buvo konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku ir jis 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė savo nuomonę;

(40)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(15) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę dėl ...(16). Padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos tvarko didelį kiekį asmens duomenų. Tas tvarkymas turi visada būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Taip pat Europos bankininkystės institucijos vykdomas asmens duomenų tvarkymas, kai vykdydama šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus ji tvarko administracinių nuobaudų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai praneša nacionalinės kompetentingos institucijos, centrinę duomenų bazę, turėtų būti vykdomas laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos šios investuotojų apsaugos taisyklės, susijusios su:

1)  padengtųjų obligacijų emisijos reikalavimais;

2)  struktūrinėmis padengtųjų obligacijų ypatybėmis;

3)  padengtųjų obligacijų viešąja priežiūra;

4)  ▌skelbimo reikalavimais, susijusiais su padengtosiomis obligacijomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų išleistoms padengtosioms obligacijoms.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  padengtoji obligacija – kredito įstaigos laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis šios direktyvos privalomi reikalavimai perkeliami į nacionalinę teisę, išleistas skolinis įsipareigojimas, užtikrintas užtikrinamuoju turtu, kurio atžvilgiu padengtosios obligacijos investuotojai, kaip privilegijuotieji kreditoriai, turi tiesioginio reikalavimo teisę;

2)  padengtųjų obligacijų programa – padengtosios obligacijos emisijos struktūrinės savybės, apibrėžtos teisės aktuose ir sutarties sąlygose, atsižvelgiant į padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai suteiktą leidimą;

3)  užtikrinamojo turto grupė – aiškiai apibrėžtas turto rinkinys, užtikrinantis padengtųjų obligacijų emitento mokėjimų įsipareigojimus, susietas su padengtosiomis obligacijomis ir atskirtas nuo kito padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikomo turto;

3a)  užtikrinamasis turtas – užtikrinamojo turto grupės turtas;

3b)  įkeičiamas turtas – materialus turtas ir turtas, kurį sudaro pozicijos, garantuojančios užtikrinamąjį turtą;

3c)  atskyrimas – padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos vykdomi veiksmai nustatant užtikrinamąjį turtą ir užtikrinant, kad jo teisiškai negalėtų pasiekti kreditoriai, kurie nėra padengtųjų obligacijų investuotojai ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalys;

4)  kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

5)  specializuota hipotekos kredito įstaiga – kredito įstaiga, finansuojanti paskolas išskirtinai ar daugiausia padengtųjų obligacijų emisijomis, kuriai pagal teisės aktus leidžiama teikti tik hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas, bet neleidžiama priimti indėlių, išskyrus kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų;

6)  automatinis termino paankstinimas – situacija, kai padengtosios obligacijos emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju padengtoji obligacija automatiškai tampa nedelsiant apmokėtina, o pagal ją padengtosios obligacijos investuotojas turi vykdytiną grąžinimo reikalavimą, kuris išmokamas nesuėjus pradiniam terminui;

7)  nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – rinkos vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 76 punkte;

8)  nekilnojamojo turto atveju „hipotekinė vertė“ – hipotekinė vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 74 punkte;

10)  vyraujantis turtas – dominuojantis užtikrinamojo turto grupės turtas, pagal kurį apibrėžiamas užtikrinamojo turto grupės pobūdis;

11)  pakaitinis turtas – užtikrinamasis turtas, naudojamas padengimo turtu reikalavimams vykdyti, išskyrus vyraujantį turtą;

12)  užtikrinimo priemonės perviršis – visas teisės aktais, ▌sutartyje nustatytas arba savanoriškas užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijamas padengimo turtu reikalavimas, nustatytas 15 straipsnyje;

13)  finansavimo atitikmens reikalavimai – taisyklės, kuriomis įpareigojama suderinti vykdytinų įsipareigojimų ir turto pinigų srautus, sutarties sąlygomis užtikrinant, kad mokėjimų iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių terminas būtų ankstesnis nei turi būti vykdomi mokėjimai padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, ▌kad tos sumos būtų bent tokios pačios vertės kaip padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims mokėtini mokėjimai ir kad iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių gautos sumos būtų įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę pagal 16 straipsnio 3 dalį, kol reikės atlikti mokėjimus padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims;

14)  grynasis netenkamų pinigų srautas – visi per vieną kalendorinę dieną mokėtini mokėjimai, įskaitant pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus, taip pat mokėjimus pagal padengtųjų obligacijų programos išvestinių finansinių priemonių sandorius, atskaičius visus tą pačią kalendorinę dieną gautinus mokėjimus, susijusius su užtikrinamuoju turtu;

15)  terminų pratęsimo struktūra – tvarka, pagal kurią numatyta galimybė atsiradus priežastiniam veiksniui tam tikram laikotarpiui pratęsti iš anksto nustatytą padengtųjų obligacijų terminą;

16)  padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra – padengtųjų obligacijų programų priežiūra, kuria užtikrinamas padengtųjų obligacijų emisijai taikytinų reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas;

17)  specialusis administratorius – asmuo ar subjektas, paskirtas administruoti padengtųjų obligacijų programą pagal tą programą padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju arba kai ta kredito įstaiga pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalį įvardijama kaip žlunganti arba galinti žlugti, arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai atitinkama kompetentinga institucija nustato, kad tos kredito įstaigos tinkamam veikimui yra iškilęs rimtas pavojus;

17a)  pertvarkymas – pertvarkymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

18)  grupė – grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 137 punkte.

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

STRUKTŪRINĖS PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ YPATYBĖS

1 skyrius

Dvigubo reikalavimo tvarka ir neliečiamumas bankroto atveju

4 straipsnis

Dvigubo reikalavimo tvarka

1.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kurios atitinka 11 straipsnį, suteikiama teisė teikti šiuos reikalavimus:

a)  reikalavimą padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai;

b)  padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju – prioritetinį reikalavimą, susijusį su turto, įtraukto į užtikrinamąjį turtą, pagrindine suma ir visomis sukauptomis ir būsimomis palūkanomis;

c)  jeigu padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju prioritetinis reikalavimas, nurodytas b punkte, negali būti visiškai įvykdytas, – reikalavimą tos kredito įstaigos nemokaus skolininko turto atžvilgiu, kurio eiliškumas pari passu prilygsta kredito įstaigos paprastųjų neapsaugotų kreditorių reikalavimų eiliškumui, nustatytam pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju.

2.  1 dalyje nurodyti reikalavimai neviršija visų su padengtosiomis obligacijomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų.

3.  Taikant 1 dalies c punktą, specializuotos hipotekos kredito įstaigos nemokumo atvejui valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kurios atitinka 11 straipsnį, suteikiama teisė teikti didesnio prioriteto reikalavimą, nei teikia tos specializuotos hipotekos kredito įstaigos paprastieji neapsaugoti kreditoriai, kurių reikalavimų eiliškumas nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju, bet mažesnio prioriteto nei bet kurių kitų privilegijuotųjų kreditorių reikalavimai.

5 straipsnis

Padengtųjų obligacijų neliečiamumas bankroto atveju

Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju su padengtosiomis obligacijomis susijusiems mokėjimo įsipareigojimams nebūtų taikomas automatiškas termino paankstinimas.

2 skyrius

Užtikrinamojo turto grupė ir padengimas turtu

I skirsnis

Reikalavimus atitinkantis turtas

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantis užtikrinamasis turtas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad padengtosios obligacijos visada būtų užtikrintos:

a)  turtu, kuris pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktus laikomas tinkamu, su sąlyga, kad padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga atitinka to reglamento 129 straipsnio 1a–3 dalių reikalavimus;

b)  aukštos kokybės užtikrinamuoju turtu, užtikrinančiu, kad padengtąsias obligacijas išleidžianti kredito įstaiga teisę teikti mokėjimo prašymą, kaip nurodyta 2 dalyje, ir kad jie būtų garantuojami įkeičiamu turtu, kaip nurodyta 3 dalyje; arba

c)  turtu paskolų valstybinei įmonei arba jos garantuotų paskolų, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punkte, pavidalu, kuriam taikoma 4 dalis.

2.  1 dalies b punkte nurodytam mokėjimo prašymui taikomi šie teisiniai reikalavimai:

a)  turtas yra mokėjimo prašymas sumai, kurios minimali vertė bet kuriuo metu gali būti nustatyta, kuris yra teisiškai galiojantis ir vykdytinas, kuriam netaikomos kitos sąlygos, išskyrus sąlygą, kad mokėjimo terminas sueina ateityje, taip pat kad jis užtikrinamas hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teise arba kita garantija;

b)  mokėjimo prašymą užtikrinanti turto hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisė arba kita garantija yra vykdytina;

c)  visi teisiniai reikalavimai dėl turto hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisės arba garantijos, kuriais užtikrinamas mokėjimo prašymas, nustatymo yra įvykdyti;

d)  hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisė arba garantija, kuria užtikrinamas mokėjimo prašymas, sudaro padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai sąlygas nepagrįstai nedelsiant susigrąžinti prašymo vertę.

▌ valstybės narės reikalauja, kad prieš įtraukdamos mokėjimo prašymus ir įkeičiamą turtą į užtikrinamojo turto grupę padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos įvertintų ▌ galimybę gauti mokėjimus ▌.

3.  1 dalies b punkte nurodytas užtikrinimo turtas atitinka vieną iš šių reikalavimų:

a)  materialaus turto atveju yra nustatyti ekspertų visuotinai priimti vertinimo standartai, kurie yra taikomi susijusiam materialiam turtui, taip pat yra sukurtas viešas registras, kuriame registruojama informacija apie to materialaus turto nuosavybę ir reikalavimus jo atžvilgiu;

b)  turto, kuris yra pozicijos, atveju sandorio šalies saugumas ir patikimumas nustatomas pagal jos apmokestinimo įgaliojimus arba pagal tai, ar sandorio šalies veiklos patikimumui ir finansiniam pajėgumui taikoma viešoji priežiūra.

Šios dalies a punkte nurodytu materialiu įkeičiamu turtu prisidedama padengiant su padengtąja obligacija susietus įsipareigojimus, neviršijančius mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų ir 70 proc. to materialaus užtikrinimo turto vertės. Šios dalies a punkte nurodytas materialus įkeičiamas turtas, kuris laikomas tinkamu pagal 1 dalies a punktą, neturi atitikti 70 proc. ribos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nustatytų ribų.

Kai šios dalies a punkto tikslais nėra konkretaus materialaus turto viešo registro , valstybės narės gali numatyti alternatyvią to materialaus turto nuosavybės ir reikalavimų patvirtinimo formą, tik jei ji suteikia tokią pat apsaugą kaip viešas registras, t. y. ar tas patvirtinimas laikantis susijusios valstybės narės teisės aktų leidžia suinteresuotoms trečiosioms šalims gauti informaciją, suteikiančią joms galimybę nustatyti suvaržytą materialų turtą, sužinoti, kas jo savininkas, susipažinti su dokumentais ir suvaržymų suteikimu, taip pat su užtikrinimo teisių vykdymu.

4.  1 dalies c punkto tikslais padengtosioms obligacijoms, užtikrintoms paskola valstybinei įmonei arba jos garantuotoms, kaip vyraujančiam turtui taikomas minimalus 10 % užtikrinimo priemonių perviršio lygis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 12 dalyje, ir visos šios sąlygos:

a)  valstybinės įmonės teikia būtiniausias viešąsias paslaugas pagal licenciją, koncesijos sutartį arba kitos formos pavedimą, kurį suteikė valdžios institucija;

b)  valstybinėms įmonėms taikoma viešoji priežiūra;

c)  valstybinės įmonės turi pakankamai įgaliojimų vykdyti pajamų duodančią veiklą; tai garantuojama tuo, kad šios įmonės:

i)  turi pakankamai lankstumo rinkti ir didinti mokesčius, rinkliavas ir gautinas sumas už teikiamas paslaugas, kad užtikrintų savo finansinį patikimumą ir mokumą;

ii)  teisės aktuose numatyta tvarka gauna pakankamas dotacijas, kad užtikrintų savo finansinį patikimumą ir mokumą mainais už pagrindinių viešųjų paslaugų teikimą, arba

iii)  yra sudariusios pelno ir nuostolių perdavimo susitarimą su valdžios institucija.

5.  Valstybės narės parengia taisykles dėl materialaus turto, naudojamo kaip užtikrinimo turtas, nurodytas 1 dalies a ir b punktuose, vertinimo metodikos ir procedūrų. Tos taisyklės užtikrina bent tai, kad:

a)  būtų atliktas kiekvieno materialus užtikrinimo turto vieneto vertinimas jo įtraukimo į užtikrinamojo tur