Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0227(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0408/2018

Pateikti tekstai :

A8-0408/2018

Debatai :

PV 12/12/2018 - 29
CRE 12/12/2018 - 29

Balsavimas :

PV 13/12/2018 - 9.4
CRE 13/12/2018 - 9.4
PV 17/04/2019 - 8.11
CRE 17/04/2019 - 8.11

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0521
P8_TA(2019)0403

Priimti tekstai
PDF 353kWORD 105k
Trečiadienis, 2019 m. balandžio 17 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programa ***I
P8_TA-PROV(2019)0403A8-0408/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434 – C8-0256/2018 – 2018/0227(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 172 straipsnį ir į 173 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0256/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0408/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 292.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 272.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 13 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0521).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo
P8_TC1-COD(2018)0227

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį ir 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  šiame reglamente nustatomas Skaitmeninės Europos programos 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta [nuoroda atitinkamai atnaujintina pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) 17 punktą], Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu;

(2)  šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(3)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(5), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(6), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(7) ir Reglamentą (ES) 2017/1939(8) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant sukčiavimą apimančių pažeidimų prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų nuostatų ir procedūrų, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(9), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(4)  pagal [nuoroda bus atitinkamai atnaujinta pagal naują sprendimą dėl užjūrio šalių ir teritorijų: Tarybos sprendimo .../.../ES(10) 88 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Europos Komisija turėtų stebėti ir reguliariai vertinti faktinį jų dalyvavimą Programoje.

(5)  pagal 2016 m. balandžio 13d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(11) 22 ir 23 dalis Programą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta laikantis konkrečių stebėsenos reikalavimų ir susieta su esamais poreikiais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(12), kartu vengiant pernelyg griežto reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms, ir atsižvelgiant į esamas matavimo ir lyginamųjų rodiklių sistemas skaitmeniniame sektoriuje. Šie reikalavimai atitinkamais atvejais gali apimti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kaip pagrindą Programos poveikiui vietoje įvertinti;

(5a)  Programa turėtų užtikrinti kuo didesnį novatoriškų finansinių priemonių ir mechanizmų, kurie apima Sąjungos biudžetą, skaidrumą ir atskaitomybę, ypač kalbant apie jų indėlį – tiek pradinių lūkesčių, tiek galutinių rezultatų požiūriu – siekiant Sąjungos tikslų;

(6)  2017 m. rugsėjo mėn. Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais(13) ir 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose(14) nurodyta, jog Europai būtina investuoti į ekonomiką ir panaikinti gebėjimų trūkumą, kad būtų galima išlaikyti ir stiprinti Europos konkurencingumą ir inovacijas, gyvenimo kokybę ir socialinę struktūrą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad skaitmeninė transformacija teikia didžiulių galimybių inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietoms kurti, ji prisidės prie mūsų konkurencingumo pasaulyje ir padidins kūrybinę bei kultūrų įvairovę. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis reikia visiems kartu reaguoti į ▌iššūkius, kurie kyla dėl skaitmeninės transformacijos, ir peržiūrėti politiką, kuriai skaitmeninė transformacija daro poveikį;

(6a)  Geras Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „WifiEU“ ir Europos elektroninių ryšių kodekso įgyvendinimas bus naudingas kuriant stiprią Europos skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę;

(7)  Europos Vadovų Taryba visų pirma padarė išvadą, kad Sąjunga turėtų skubiai reaguoti į besiformuojančias tendencijas: tai, be kita ko, apima klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu ▌, kartu užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2016/679, skaitmenines teises, pagrindines teises ir etikos standartus. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje pateikti Europos požiūrį į dirbtinį intelektą ir paragino Komisiją pateikti reikiamas iniciatyvas bendrosioms sąlygoms stiprinti, kad ES galėtų tirti naujas rinkas taikydama rizika grindžiamas radikalias inovacijas ir dar kartą patvirtinti pirmaujantį savo pramonės vaidmenį;

(7c)   kad galėtų gauti naudos iš skaitmeninės revoliucijos, Europa, kurdama strateginius skaitmeninius pajėgumus, turi ryžtingai investuoti į savo ateitį. Tuo tikslu turi būti užtikrinamas didelis biudžetas (mažiausiai 9,2 mlrd. EUR) ES mastu, kurį turi papildyti pakankamai didelės investicijos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, būtent užtikrinant nuoseklų ir papildantį santykį su struktūriniais ir sanglaudos fondais;

(8)  Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“(15) tarp įvairių būsimos finansinės programos galimybių išdėstoma Europos skaitmeninės transformacijos programa, kad būtų pasiekta „tvirta pažanga siekiant pažangaus augimo tokiose srityse kaip aukštos kokybės duomenų infrastruktūra, sujungiamumas ir kibernetinis saugumas“. Taip būtų siekiama užtikrinti Europos lyderystę superkompiuterių, naujos kartos interneto, dirbtinio intelekto, robotikos ir didžiųjų duomenų srityse. Dėl to sustiprėtų Europos pramonės ir įmonių konkurencinė padėtis skaitmeninėje ekonomikoje, tai taip pat labai padėtų sumažinti ir įveikti gebėjimų trūkumą visoje Sąjungoje, užtikrinant, kad ES piliečiai turėtų įgūdžių ir žinių, kurie būtini norint būti pasirengus skaitmeninei transformacijai;

(9)  komunikate „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“(16) aptariama nauja priemonė, kurios reikia imtis kaip esminio žingsnio siekiant Europos Sąjungoje sukurti bendrą duomenų erdvę – kliūčių neturinčią skaitmeninę plotmę, kuri bus tokio masto, kad joje bus įmanoma kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas ir vykdyti jų inovacijas;

(10)  bendras Programos tikslas turėtų būti toks: remti skaitmeninę pramonės transformaciją ir skatinti geriau išnaudoti pramoninį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos priemonių potencialą visos Sąjungos, įskaitant atokiausius ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančius regionus, verslo subjektų ir piliečių naudai. Programa turėtų būti struktūrizuota pagal penkis konkrečius tikslus, atspindinčius pagrindines politikos sritis, t. y.: našiąją kompiuteriją, ▌dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir diegimą, geriausią skaitmeninio pajėgumo išnaudojimą ir sąveikumą. Visose šiose srityse Programos priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama geriau suderinti Sąjungos, valstybių narių ir regionines politikos priemones ir sutelkti privačius ir pramonės išteklius, kad būtų galima didinti investicijas ir plėtoti tvirtesnę sąveiką. Be to, Programa turėtų padidinti Sąjungos konkurencingumą ir ekonomikos atsparumą;

(10a)  Šie konkretūs tikslai yra skirtingi, tačiau susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, tam, kad dirbtiniu intelektu būtų galima pasitikėti, reikalingas kibernetinis saugumas, našiosios kompiuterijos pajėgumai bus labai svarbūs remiant mokymąsi dirbtinio intelekto srityje, o visiems trims pajėgumams reikalingi aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai. Nors pavieniai veiksmai pagal šią programą gali būti susiję su vienu konkrečiu tikslu, tikslai turėtų būti vertinami ne atskirai, o kaip tarpusavyje susijusio paketo pagrindas.

(10b)   būtina remti MVĮ, kurios ketina pasinaudoti skaitmenine transformacija savo gamybos procesuose. Tai leis MVĮ veiksmingai naudojant išteklius prisidėti prie Europos ekonomikos augimo;

(11)  itin svarbus vaidmuo įgyvendinant Programą turėtų būti skirtas Europos skaitmeninių inovacijų centrams, kurie turėtų skatinti pramonę, visų pirma MVĮ ir subjektus, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kurie nėra MVĮ (vidutinės kapitalizacijos įmones), viešojo sektoriaus organizacijas ir akademinę bendruomenę plačiai įsisavinti pažangias skaitmenines technologijas. Kad būtų aiškus skirtumas tarp skaitmeninių inovacijų centrų, atitinkančių tinkamumo kriterijus pagal šią Programą, ir skaitmeninių inovacijų centrų, įsteigtų atsižvelgiant į Komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo (COM(2016) 180 final) ir finansuojamų iš kitų šaltinių, pagal šią Programą finansuojami skaitmeninių inovacijų centrai turėtų būti vadinami Europos skaitmeninių inovacijų centrais. Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kartu kaip decentralizuotas tinklas. Jie turėtų veikti kaip naujausių skaitmeninių pajėgumų, įskaitant susijusius su našiąja kompiuterija, dirbtiniu intelektu, kibernetiniu saugumu, taip pat kitų esamų novatoriškų technologijų, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, prieigos punktai, taip pat prieinami gamybos laboratorijose ar miestų laboratorijose. Jie veiks kaip viena bendra prieiga prie išbandytų ir patvirtintų technologijų ir juose bus skatinamos atviros inovacijos. Jie taip pat teiks paramą aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityje (pvz., koordinuodami veiksmus su švietimo paslaugų teikėjais siekiant organizuoti trumpalaikį darbuotojų mokymą ir stažuotes studentams). Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti, kad centrai geografiškai būtų plačiai išsidėstę visoje Europoje(17), ir taip pat turėtų prisidėti prie atokiausių regionų dalyvavimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

(11a)   valstybių narių paskirtiems subjektams vykdant atvirą ir konkurencingą procesą, pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais turėtų būti įsteigtas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas. Šiuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama siūlyti kandidatus pagal savo nacionalines procedūras, administracines ir institucines struktūras, o Komisija, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą valstybės narės teritorijoje, turėtų kuo labiau atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės nuomonę. Subjektai, kurie pagal Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą jau atlieka skaitmeninių inovacijų centrų funkcijas, pasibaigus konkurencingam ir atviram procesui gali būti valstybių narių paskirti kandidatais. Komisija atrankos procese gali pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus. Komisija ir valstybės narės turėtų vengti bereikalingo kompetencijų ir funkcijų dubliavimo nacionaliniu ir ES lygmeniu. Todėl, skiriant centrus ir nustatant jų veiklą bei sudėtį, turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas. Siekiant užtikrinti, kad centrai būtų plačiai išdėstyti visoje Europoje, taip pat užtikrinti technologijų ir sektorių aprėpties pusiausvyrą, tinklą būtų galima dar labiau išplėsti vykstant atviram ir konkurencingam procesui.

(11b)  Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų išvystyti tinkamą sąveiką su skaitmeninių inovacijų centrais, finansuojamais programos „Europos horizontas“ arba kitų MTTP programų, Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT), visų pirma „EIT Digital“, lėšomis, taip pat su įsteigtais tinklais, pvz., Europos įmonių tinklu ar „InvestEU“ centrais;

(11c)  Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kaip tarpininkai, padedantys suburti pramonę, įmones ir valdžios institucijas, kurioms reikia naujų technologinių sprendimų, ir įmones, visų pirma startuolius ir MVĮ, turinčius rinkai parengtus sprendimus;

(11d)  juridinių subjektų konsorciumas gali būti atrinktas būti Europos skaitmeninių inovacijų centru laikantis Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos, kuria leidžiama kvietimo teikti pasiūlymus procedūroje dalyvauti subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso pagal taikytiną nacionalinę teisę, su sąlyga, kad jų atstovai gali subjekto vardu prisiimti teisines pareigas ir subjektai pateikia Sąjungos finansinių interesų apsaugos garantijas, lygiavertes juridinių asmenų teikiamoms garantijoms;

(11e)  Europos skaitmeninių inovacijų centrams turėtų būti leidžiama gauti įnašus iš valstybių narių, dalyvaujančių trečiųjų valstybių arba jų valdžios institucijų, įnašus iš tarptautinių įstaigų ar institucijų, įnašus iš privačiojo sektoriaus, visų pirma iš Europos skaitmeninių inovacijų centrų narių, akcininkų ar partnerių, pajamas iš pačių Europos skaitmeninių inovacijų centrų turto ir veiklos, fizinių asmenų testamentu paliktą turtą, dovanas ir įnašus arba finansavimą, be kita ko, dotacijų forma, iš Programos arba kitų Sąjungos programų;

(12)  Programa turėtų būti įgyvendinama vykdant projektus, kuriais sustiprinami esminiai skaitmeniniai pajėgumai ir plečiamas jų visuotinis naudojimas. Tai turėtų apimti bendrą finansavimą su valstybėmis narėmis, o prireikus – ir su privačiuoju sektoriumi. Bendro finansavimo norma turėtų būti nustatyta darbo programoje. Tik išimtiniais atvejais Sąjungos finansavimu gali būti padengta iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tam visų pirma reikėtų pasiekti kritinę viešųjų pirkimų masę, kad būtų galima gauti ekonomiškai geresnius pasiūlymus ir užtikrinti, kad Europos tiekėjai liktų technologinės pažangos priešakyje;

(13)  Programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantija pagal fondą „InvestEU“ ▌;

(14)  Programoje numatytais veiksmais turėtų būti toliau gerinami Sąjungos skaitmeniniai pajėgumai ir proporcingai šalinamas rinkos nepakankamumas arba neoptimalių investicijų atvejai, nedubliuojant ir neišstumiant privataus finansavimo ir teikiant aiškią Europos pridėtinę vertę;

(15)  siekiant per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir išplėtoti jos komponentų sąveiką, kiekvieną konkretų tikslą galima įgyvendinti visomis priemonėmis, prieinamomis pagal Finansinį reglamentą. Naudotini įgyvendinimo mechanizmai yra tiesioginis valdymas ir netiesioginis valdymas, kai Sąjungos finansavimas turėtų būti derinamas su kitais finansavimo šaltiniais arba kai vykdymui reikia įsteigti bendrai valdomas struktūras. Be to, siekdama visų pirma reaguoti į naujus pokyčius ir poreikius, pavyzdžiui, naujas technologijas, Komisija, laikydamasi metinės biudžeto sudarymo procedūros ir Finansinio reglamento, gali pasiūlyti nukrypti nuo šiame reglamente nustatytų orientacinių sumų;

(15a)  siekiant užtikrinti efektyvų Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, reikia užtikrinti visų veiksmų ir veiklos, vykdomų pagal Programą, Europos pridėtinę vertę ir jų papildomumą valstybių narių veiklos atžvilgiu; taip pat reikėtų siekti nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos tų finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, atžvilgiu. Tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų veiksmų atžvilgiu atitinkamose darbo programose yra numatyta priemonė nuoseklumui užtikrinti, tačiau Komisija ir atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos turėtų užmegzti bendradarbiavimą, kad užtikrintų tarpusavio nuoseklumą ir papildomumą taip pat ir tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų lėšų ir lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, atveju;

(16)  našioji kompiuterija ir atitinkami duomenų apdorojimo pajėgumai Sąjungoje turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti platesnį našiosios kompiuterijos panaudojimą pramonėje ir apskritai viešojo intereso srityse, kad būtų galima pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, kurias superkompiuteriai teikia visuomenei sveikatos priežiūros, aplinkos ir saugumo srityse ir pramonės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo užtikrinimo srityje. Įsigijus pasaulinio lygio superkompiuterių bus užtikrinta Sąjungos tiekimo sistema ir padedama diegti modeliavimo, vizualizavimo ir prototipų kūrimo paslaugas, tuo pačiu užtikrinant našiosios kompiuterijos sistemą, atitinkančią Sąjungos vertybes ir principus;

(17)  paramą Sąjungos intervencinėms priemonėms šioje srityje išreiškė Taryba(18) ir Europos Parlamentas(19). Be to, 2017–2018 m. devyniolika valstybių narių pasirašė „EuroHPC“ deklaraciją(20) – tarpvyriausybinį susitarimą, kuriuo jos įsipareigoja bendradarbiaudamos su Komisija sukurti ir pradėti naudoti moderniausius našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros objektus Europoje, kurie visoje Sąjungoje būtų prieinami mokslininkų bendruomenėms, viešiesiems ir privatiesiems partneriams;

(18)  našiosios kompiuterijos skaičiavimo srityje konkretus tikslas įsteigti bendrąją įmonę laikomas tinkamiausiu įgyvendinimo mechanizmu, visų pirma siekiant koordinuoti nacionalines ir Sąjungos strategijas ir investicijas į našiosios kompiuterijos infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius ir apsaugoti ekonominius ir strateginius Sąjungos interesus(21). Be to, našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 2018/1488 2 straipsnio 4 dalyje, valstybėse narėse teiks našiosios kompiuterijos paslaugas pramonei, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms.

(19)  su dirbtiniu intelektu susijusių pajėgumų kūrimas yra itin svarbus pramonės, paslaugų ir viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos veiksnys. Vis autonomiškesni robotai naudojami gamyklose, giluminiams jūros darbams, namuose, miestuose ir ligoninėse. Komercinės dirbtinio intelekto platformos jau nebe bandomos, o realiai taikomos sveikatos priežiūros ir aplinkos srityse; visi didieji automobilių gamintojai kuria autonominius automobilius, o mašinų mokymosi metodai įeina į visas pagrindines interneto platformas ir didžiųjų duomenų taikomąsias programas. Kad Europa būtų konkurencinga tarptautiniu mastu, jai būtina suvienyti pastangas visais lygmenimis. Valstybės narės tai pripažino prisiimdamos konkrečius bendradarbiavimo įsipareigojimus suderintame veiksmų plane;

(19a)  algoritmų bibliotekos gali apimti didelį algoritmų rinkinį, įskaitant paprastus sprendimus (pvz., klasifikavimo algoritmus, neuroninių tinklų algoritmus arba planavimo ar samprotavimo algoritmus) arba sudėtingesnius sprendimus (pvz., kalbos atpažinimo algoritmus, autonominiuose įrenginiuose, pvz., bepiločiuose orlaiviuose ar autonominiuose automobiliuose, įdiegtus navigacijos algoritmus, robotus su integruotais DI algoritmais, leidžiančiais jiems sąveikauti su aplinka ir prie jos prisitaikyti). Algoritmų bibliotekos turėtų būti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis lengvai prieinamos visiems;

(19b)   savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į kalbos barjerų įtaką pramonei ir jos skaitmeninimui. Šiomis aplinkybėmis plataus masto dirbtiniu intelektu grindžiamos kalbos technologijos, pvz., automatinis vertimas, kalbos atpažinimas, didžiųjų duomenų teksto analizė, dialoginės ir klausimų-atsakymų sistemos, yra labai svarbios, kad būtų išsaugota kalbų įvairovė, užtikrintas įtraukumas ir sudarytos galimybės žmonių tarpusavio ir žmonių ir mašinų komunikacijai;

(19c)  dirbtiniu intelektu grindžiami produktai ir paslaugos turėtų būti patogūs naudoti, standartiškai atitikti teisinius reikalavimus ir suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir informacijos, visų pirma apie produktų ir paslaugų kokybę;

(20)  didelio masto duomenų rinkinių ir bandymų bei eksperimentavimo objektų prieinamumas turi didžiulę reikšmę dirbtinio intelekto, įskaitant kalbos technologijas, vystymuisi;

(21)  2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo(22) Europos Parlamentas pabrėžė, kaip svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą, pripažindamas būtinybę ugdyti sąmoningumą, ir nurodė, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės saugumo politikos formuotojams, taip pat standartizuotojo ir pritaikytojo saugumo ir privatumo apsaugos įgyvendinimą;

(22)  kibernetinis saugumas yra iššūkis visai Sąjungai, kurio ▌negalima stengtis įveikti vien ▌nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos kibernetinio saugumo pajėgumai turėtų būti sustiprinti siekiant aprūpinti Europą reikiamais pajėgumais, kad ji galėtų apsaugoti ▌piliečius, viešojo administravimo institucijas ir verslo subjektus nuo kibernetinių grėsmių. Be to, vartotojai turėtų būti apsaugoti, kai jie naudoja susietuosius produktus, į kuriuos galima įsilaužti ir pakenkti jų saugai. Tai turėtų būti pasiekta kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi plėtojant projektus, kuriais sustiprinami Europos kibernetinio saugumo pajėgumai, ir užtikrinant šių projektų koordinavimą, taip pat užtikrinant platų naujausių kibernetinio saugumo sprendimų panaudojimą visoje ekonomikoje ir telkiant šios srities gebėjimus, kad būtų užtikrinta kritinė masė ir kompetencija;

(23)  2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį(23), kuriame išdėstyta visapusiškas Sąjungos požiūris į kibernetinį saugumą, juo siekiama sustiprinti Europos pajėgumus susidoroti su kibernetiniais išpuoliais ir grėsmėmis ir sustiprinti šios srities technologinius ir pramonės pajėgumus. Į jį įeina Reglamentas dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo (Kibernetinio saugumo aktas).

(24)  pasitikėjimas yra būtina sąlyga, kad bendroji skaitmeninė rinka veiktų. Kibernetinio saugumo technologijos, pvz., skaitmeninės tapatybės, kriptografija arba įsibrovimo nustatymas, taip pat jų taikymas tokiose srityse kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, transportas, sveikatos priežiūra arba e. valdžia, yra būtini siekiant išsaugoti piliečių, viešojo administravimo institucijų ir įmonių internetinės veiklos ir sandorių saugumą ir pasitikėjimą jais;

(25)  Europos Vadovų Taryba 2017 m. spalio 19 d. išvadose pabrėžė, kad siekiant sėkmingai kurti skaitmeninę Europą, Sąjungai visų pirma reikalingos darbo rinkos, mokymo ir švietimo sistemos, kurios būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui, ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad visi europiečiai įgytų daugiau galių ir priemonių;

(26)  Europos Vadovų Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti 2017 m. lapkričio mėn. Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikimo socialiniais klausimais darbotvarkę, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, švietimo ir mokymo klausimus, taip pat įgyvendinti naują Europos įgūdžių darbotvarkę. Europos Vadovų Taryba, be kita ko, paprašė Komisijos, Tarybos ir valstybių narių išnagrinėti galimas priemones, kuriomis siekiama spręsti su skaitmeninimu, kibernetiniu saugumu, gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir dirbtiniu intelektu susijusių įgūdžių problemas ir patenkinti įtraukaus, mokymusi visą gyvenimą ir inovacijomis grindžiamo požiūrio į švietimą ir mokymą poreikį. Atsakydama Komisija 2018 m. sausio 17 d. pateikė pirmąjį priemonių rinkinį, kuriame aptariami svarbiausi gebėjimai, skaitmeniniai įgūdžiai(24), bendros vertybės ir įtraukus švietimas. 2018 m. gegužės mėn. buvo pateiktas antrasis priemonių rinkinys, kuriuo suteiktas postūmis pastangoms iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę – šiame priemonių rinkinyje taip pat pabrėžiama skaitmeninių įgūdžių svarba;

(26a)  gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis sudaro esminiai gebėjimai (žinios, įgūdžiai ir požiūris), leidžiantys piliečiams veiksmingai bendrauti su žiniasklaidos priemonių ir kitais informacijos teikėjais ir ugdyti kritinį mąstymą ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, kad galėtų socializuotis ir tapti aktyviais piliečiais;

(26b)   kadangi būtina laikytis holistinio požiūrio, įgyvendinant Programą tai pat reikėtų atsižvelgti į įtraukties, kvalifikacijų, mokymo ir specializacijos sritis, kurios, be aukšto lygio skaitmeninių kompetencijų, yra lemiamas veiksnys kuriant pridėtinę vertę žinių visuomenėje;

(27)  2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo(25) Europos Parlamentas nurodė, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas. Be to, jis reikalavo, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas skaitmenines iniciatyvas, pabrėždamas, kad būtina atkreipti dėmesį į didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje, nes tai ypač svarbu užtikrinant ilgalaikį Europos augimą ir klestėjimą;

(28)  pagal Programą remiamos pažangios skaitmeninės technologijos, pvz., našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto technologijos, šiuo metu yra pakankamai brandžios, kad iš mokslinių tyrimų srities būtų Sąjungos lygmeniu perkeltos į diegimo, įgyvendinimo ir plėtros etapą. Sąjungos atsakas reikalingas ne tik šių technologijų diegimui, bet ir įgūdžių aspektams. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, įskaitant duomenų apsaugos gebėjimus, ugdymo galimybės turi būti padidintos, turi būti išplėstas naudojimosi jomis mastas ir jos turi tapti prieinamos visoje ES. Jeigu to nebus padaryta, sklandus pažangių skaitmeninių technologijų diegimas gali tapti sudėtingesnis ir gali pablogėti bendras Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. Pagal Programą remiami veiksmai papildo veiksmus, remiamus pagal ESF, ERPF, ERASMUS+ ir „Europos horizonto“ programas; Jie bus skirti darbo jėgai tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose, visų pirma IRT specialistams ir kitiems susijusių sričių specialistams, taip pat studentams. Šios kategorijos apima mokomus asmenis ir mokymo instruktorius. Darbo jėga reiškia ekonomiškai aktyvius gyventojus ir apima tiek dirbančius žmones (samdomuosius darbuotojus bei savarankiškai dirbančius asmenis), tiek bedarbius;

(29)  viešojo administravimo institucijų ir paslaugų modernizavimas skaitmeninėmis priemonėmis yra itin svarbus siekiant sumažinti administracinę naštą ▌piliečiams – pagreitinti jų sąveiką su valdžios institucijomis, padaryti ją patogesnę ir pigesnę, taip pat padidinti piliečiams ir verslo subjektams teikiamų paslaugų efektyvumą, skaidrumą ir kokybę, sykiu didinant viešųjų išlaidų efektyvumą. Kadangi tam tikros viešojo intereso paslaugos jau dabar turi Sąjungos dimensiją, teikiant paramą joms įgyvendinti ir diegti Sąjungos lygmeniu turėtų būti užtikrinta, kad piliečiai ir verslo subjektai galėtų gauti aukštos kokybės daugiakalbes skaitmenines paslaugas visoje Europoje. Be to, numatoma, kad Sąjungos parama šioje srityje paskatins pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją;

(29a)   skaitmeninimas gali padidinti ir pagerinti prieinamumą be kliūčių visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, riboto judumo ar neįgalius asmenis, taip pat kaimo vietovėse gyvenančius asmenis;

30)  viešojo intereso sričių, pvz., sveikatos priežiūros(26), judumo, teisingumo, žemės ir aplinkos stebėsenos, saugumo, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, energetikos infrastruktūros, švietimo ir mokymo, skaitmeninei transformacijai reikalinga, kad būtų toliau kuriama ir plečiama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, dėl kurios įmanoma tarpvalstybiniu mastu saugiai keistis duomenimis ir skatinti vystymąsi nacionaliniu mastu. Juos koordinuojant pagal šį reglamentą galimybės išnaudoti sąveiką tampa geriausiai pasiekiamos;

(30a)  siekiant pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiama nauda, nepaprastai svarbu diegti reikiamas skaitmenines technologijas, ypač tas, kurios padeda siekti konkrečių tikslų „Našioji kompiuterija“, „Dirbtinis intelektas“ bei „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“, ir tai galima papildyti kitomis pažangiosiomis ir ateities technologijomis, tokiomis kaip paskirstytieji registrai (pvz., blokų grandinė);

(30b)   šio sektoriaus skaitmeninė transformacija ES piliečiams turi suteikti galimybę tarpvalstybiniu mastu saugiai prieiti prie savo asmens duomenų, juos naudoti ir tvarkyti, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą;

(31)  ES Taryba savo 2017 m. spalio 6 d. Talino deklaracijoje padarė išvadą, kad skaitmeninė pažanga iš esmės keičia mūsų visuomenę ir ekonomiką, verčia abejoti daugelyje įvairių sričių anksčiau parengtų politikos priemonių veiksmingumu, taip pat meta iššūkį viešojo administravimo vaidmeniui ir funkcijoms apskritai. Mūsų pareiga yra numatyti ir valdyti šiuos iššūkius, kad patenkintume piliečių ir verslo subjektų poreikius ir lūkesčius;

(32)  Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo prioritetų. Atlikus strategijos laikotarpio vidurio vertinimą paaiškėjo poreikis stiprinti viešojo administravimo institucijų transformaciją ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai, patikimai ir sklandžiai naudotis viešosiomis paslaugomis;

(33)  Komisijos 2017 m. paskelbtos metinės augimo apžvalgos(27), Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ekonomines sąlygas, todėl turi lemiamos reikšmės skatinant produktyvumą, konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą, tvarų ekonomikos augimą, užimtumą ir aukštos kokybės darbo vietas. Norint paremti ekonomikos augimą ir užtikrinti aukštos kokybės paslaugas įmonėms ir piliečiams, visų pirma būtinas veiksmingas ir skaidrus viešasis administravimas ir efektyvios teismų sistemos;

(34)  Europos viešųjų paslaugų sąveikumas susijęs su visais administracijos lygmenimis: Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Sąveikumas padeda ne tik šalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis, bet ir sudaro palankias sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, propaguoja Europos standartus, padeda sėkmingai įgyvendinti politikos priemones ir suteikia dideles galimybes išvengti tarpvalstybinių elektroninių kliūčių, o Sąjungos lygmeniu toliau skatina kurti naujas arba konsoliduoti besivystančias bendras viešąsias paslaugas. Siekiant panaikinti Europos paslaugų susiskaidymą, remti pagrindines laisves ir veiklos lygmens tarpusavio pripažinimą Europos Sąjungoje, veiksmingiausiu ir į galutinių naudotojų poreikius labiausiai orientuotu būdu turėtų būti skatinamas holistinis tarpsektorinis ir tarpvalstybinis požiūris į sąveikumą. Tai reiškia, kad sąveikumą reikia suvokti plačiąja prasme – jis apima ne tik techninę ir teisinę plotmę, bet ir atitinkamos srities politikos elementus. Atitinkamai veiklos sritis apimtų ne tik įprastą sprendimų gyvavimo ciklą, bet ir visus intervencinių priemonių elementus, kuriais būtų remiamos reikiamos bazinės tvaraus sąveikumo plačiąja prasme sąlygos. Programa taip pat turėtų palengvinti skirtingų nacionalinių iniciatyvų kryžminę sąveiką, kad susiformuotų skaitmeninė visuomenė;

(34a)  Todėl Programa turėtų būti skatinami atvirųjų šaltinių sprendimai tam, kad būtų galima pakartotinai naudoti, didinti pasitikėjimą ir užtikrinti skaidrumą. Tai turės teigiamą poveikį finansuojamų projektų tvarumui;

(35)  konkretiems veiksmams, numatytiems sąveikumo sistemai ir parengtų sprendimų sąveikumui įgyvendinti, skirtas 194 mln. EUR. biudžetas;

(36)  2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo(28) pabrėžiama, kaip svarbu skirti pakankamą viešąjį ir privatųjį finansavimą Europos pramonei skaitmeninti;

(37)  2016 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą, kuria siekia užtikrinti, kad „kiekviena pramonės šaka Europoje, kad ir kokio sektoriaus, kad ir kur esanti, kad ir kokio dydžio, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą“; Tai ypač svarbu kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ;

(38)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai įvertino Komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo ir mano, kad jis kartu su kitais lydimaisiais dokumentais yra „pirmas žingsnis plataus masto Europos darbo programoje, kurią reikės įgyvendinti glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektams“(29);

(39)  norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikia pasitelkti papildomų technologijų galimybes tinklų sudarymo ir kompiuterijos srityje, kaip teigiama Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo(30), kuriame pripažįstama, kad „pasaulinio lygio tinklų ir debesijos infrastruktūros“ prieinamumas yra esminis pramonės skaitmeninimo komponentas;

(40)  ▌Reglamentu (ES) 2016/679 numatytas bendras valstybių narių teisės sistemose tiesiogiai taikytinų taisyklių rinkinys, kuriuo užtikrinamas laisvas asmens duomenų judėjimas tarp ES valstybių narių ir sustiprinamas asmenų pasitikėjimas ir saugumas, o tai yra du būtini tikros bendrosios skaitmeninės rinkos elementai. Todėl visais atvejais, kai pagal Programą atliekami veiksmai apima asmens duomenų tvarkymą, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos srityje, jais turėtų būti padedama taikyti Reglamentą (ES) 2016/679. Jais visų pirma turėtų būti remiamas skaitmeninių technologijų, kurios atitinka pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos įpareigojimus, plėtojimas;

(41)  Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis tarptautinės ir ES intelektinės nuosavybės apsaugos ir vykdymo užtikrinimo sistemos. Veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga atlieka itin svarbų vaidmenį inovacijų srityje ir todėl yra reikalinga, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Programą;

(42)  Programą įgyvendinančios įstaigos turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikomų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir ES įslaptintos informacijos, tvarkymo. 3 konkretaus tikslo atveju dėl saugumo priežasčių gali prireikti neleisti subjektams, kontroliuojamiems iš trečiųjų valstybių, dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse pagal šią Programą. Išimtiniais atvejais tokio draudimo gali reikėti ir 1 bei 2 konkrečių tikslų atveju. Saugumo priežastys, dėl kurių taikomas toks draudimas, turėtų būti proporcingos ir tinkamai pagrįstos, nurodant riziką, kuri kiltų dėl tokių subjektų dalyvavimo;

(43)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti(31). Atitinkami veiksmai turėtų būti įvardyti rengiant ir įgyvendinant Programą, o atliekant atitinkamus vertinimus ir vykdant peržiūros procesus tie veiksmai turėtų būti iš naujo įvertinti;

(45)  darbo programos turėtų būti priimamos taip, kad Programos tikslų būtų siekiama vadovaujantis Sąjungos ir valstybių narių prioritetais, kartu užtikrinant bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą, skaidrumą ir tęstinumą. Darbo programos iš esmės turėtų būti priimamos ▌kas dvejus metus, arba, jeigu tai pateisinama pagal Programos įgyvendinimo poreikius, kasmet. Įgyvendinant šį reglamentą, finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną nuostatų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(46)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl I ir II priedų pakeitimų, kuriais turėtų būti persvarstyti ir (arba) papildyti rodikliai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)  šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų teisių ir principų, ypač nurodytų 8, 11, 16, 21, 35, 38 ir 47 straipsniuose dėl asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, draudimo diskriminuoti, sveikatos priežiūros, vartotojų apsaugos ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šį reglamentą valstybės narės turi taikyti nepažeisdamos minėtų teisių ir principų;

(49)  šiam reglamentui taikomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį vykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumams, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo prielaida,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Skaitmeninės Europos programa (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Europos Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais ES biudžeto negrąžintinos paramos formos ir (arba) finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

b)  juridinis subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

c)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

d)  asocijuotoji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra susitarimo su Sąjunga, leidžiančio jai dalyvauti Programoje pagal [10] straipsnį, šalis;

da)   tarptautinė Europos intereso organizacija – tarptautinė organizacija, kurios narių dauguma yra valstybės narės arba kurios būstinė yra valstybėje narėje;

e)  Europos skaitmeninių inovacijų centras – juridinis subjektas, pagal 16 straipsnį atrinktas vykdyti Programos užduotis, visų pirma teikti tiesioginę prieigą arba užtikrinti prieigą prie techninių žinių ir eksperimentavimo priemonių, kaip antai įrangos ir programinių priemonių, kad galėtų vykti skaitmeninė pramonės transformacija, taip pat gerinti galimybes gauti finansavimą. Europos skaitmeninių inovacijų centras atviras visų rūšių ir dydžių įmonėms, ypač MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms, veiklą plečiančioms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms visoje Sąjungoje;

f)  aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai – įgūdžiai ir profesinės kompetencijos, reikalaujantys žinių ir patirties, būtini norint suprasti, projektuoti, plėtoti, valdyti, testuoti, diegti, naudoti ir techniškai prižiūrėti šiuo reglamentu remiamas 3 straipsnio 2 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytas technologijas, produktus ir paslaugas;

fa)  Europos partnerystė – [įrašyti nuorodą į programos „Europos horizontas“ pagrindų reglamentą] apibrėžta iniciatyva;

fb)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnyje;

g)  kibernetinis saugumas – bet kurios rūšies veikla, būtina tinklų ir informacinių sistemų, jų naudotojų ir susijusių asmenų apsaugai nuo kibernetinių grėsmių;

h)  skaitmeninių paslaugų infrastruktūra – infrastruktūra, suteikianti galimybę elektroniniu būdu, paprastai internetu, teikti tinklais susietas paslaugas;

i)  pažangumo ženklas – pripažintas ženklas, kaip apibrėžta [įrašyti nuorodą į programos „Europos horizontas“ pagrindų reglamentą];

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendrasis Programos tikslas: remti ir paspartinti Europos ekonomikos, pramonės ir visuomenės skaitmeninę transformaciją, siekiant užtikrinti, kad ji duotų naudos Europos piliečiams, viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms visoje Sąjungoje, taip pat didinti Europos konkurencingumą pasaulio skaitmeninėje ekonomikoje, sykiu padedant įveikti skaitmeninį atotrūkį visoje Sąjungoje ir stiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą. Tam reikalinga holistinė, įvairius sektorius apimanti bei tarpvalstybinė parama ir didesnis Sąjungos įnašas. Programa, kurios įgyvendinimas bus atitinkamai glaudžiai koordinuojamas su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, bus:

a)  stiprinami ir skatinami Europos pajėgumai pagrindinėse skaitmeninių technologijų srityse, pasiekiami dėl didelio masto diegimo,

b)  užtikrinama, kad šios technologijos plistų ir būtų įsisavinamos privačiajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse, skatinant jų skaitmeninę transformaciją ir prieigą prie skaitmeninių technologijų.

2.  Penki konkretūs tarpusavyje susiję Programos tikslai:

a)  1 konkretus tikslas. Našioji kompiuterija

b)  2 konkretus tikslas. Dirbtinis intelektas

c)  3 konkretus tikslas. Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

d)  4 konkretus tikslas. Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

e)  5 konkretus tikslas. Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas.

4 straipsnis

Našioji kompiuterija

1.   Sąjungos finansinė intervencija pagal 1 konkretų tikslą Finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:

a)  diegti, Sąjungos lygmeniu koordinuoti ir eksploatuoti integruotą į paklausą orientuotą ir taikymu grindžiamą pasaulinio lygio eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą Sąjungoje, kuri turi būti lengvai prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams, ypač MVĮ, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra, taip pat mokslinių tyrimų reikmėms, laikantis [Reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo];

b)  diegti iš mokslinių tyrimų ir inovacijų gaunamas parengtas naudoti ir (arba) veikiančias technologijas ir taip sukurti integruotą Sąjungos našiosios kompiuterijos ekosistemą, kuri apimtų įvairius mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentų, įskaitant aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir skaitmeninius įgūdžius, aspektus, užtikrinant aukštą saugumo ir duomenų apsaugos lygį;

c)  įdiegti ir eksploatuoti eksalygmenį pranokstančią infrastruktūrą, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis, ir ▌kompiuterijos mokslo tyrimų infrastruktūrą; skatinti Sąjungoje kurti tokiam diegimui būtiną aparatinę ir programinę įrangą.

2.  Veiksmus pagal 1 konkretų tikslą visų pirma įgyvendina bendroji įmonė, įsteigta 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo(32).

5 straipsnis

Dirbtinis intelektas

1.   Sąjungos finansine intervencija pagal 2 konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ siekiama šių veiklos tikslų:

a)  sukurti ir padidinti pagrindinius dirbtinio intelekto pajėgumus ir žinias Sąjungoje, įskaitant kokybiškus duomenų išteklius ir atitinkamus keitimosi mechanizmus bei algoritmų bibliotekas, kartu užtikrinant į žmogų orientuotą ir įtraukų požiūrį, kuriuo gerbiamos Europos vertybės.

suteikiant galimybes naudotis dirbtinio intelekto sprendimais ir duomenimis, laikomasi pritaikytosios privatumo apsaugos ir pritaikytojo saugumo principų, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;

b)  prieigą prie tų pajėgumų suteikti visoms įmonėms, visų pirma MVĮ ir startuoliams, pilietinei visuomenei, ne pelno organizacijoms, mokslinių tyrimų institucijoms, universitetams, ir viešojo administravimo institucijoms, kad jų nauda Europos visuomenei ir ekonomikai būtų kuo didesnė;

c)  sustiprinti ir sujungti į tinklą valstybėse narėse ▌esančias dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo priemones,

ca)  siekiant plėtoti ir stiprinti komercinių prietaikų ir gamybos sistemas, palengvinti technologijų integravimą į vertės grandines, kurti novatoriškus verslo modelius ir trumpinti perėjimo nuo inovacijų prie industrializacijos trukmę, taip pat skatinti pradėti naudoti DI sprendimus viešojo intereso srityse ir visuomenėje.

1b.  Komisija, laikydamasi atitinkamų Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ir atsižvelgdama į Dirbtinio intelekto ekspertų aukšto lygio grupės rekomendacijas, 2 konkretaus tikslo darbo programose nurodo su etikos klausimais susijusias sąlygas. Į kvietimus teikti paraiškas arba susitarimus dėl dotacijų įtraukiamos atitinkamos darbo programose nustatytos sąlygos.

Jei reikia, Komisija atlieka etikos patikrinimus. Veiksmų, kurie neatitinka su etikos klausimais susijusių sąlygų, finansavimas gali būti bet kuriuo metu sustabdytas, nutrauktas arba sumažintas pagal Finansinį reglamentą.

1c.  Veiksmai pagal šį konkretų tikslą pirmiausia įgyvendinami taikant tiesioginį valdymą.

Šiame straipsnyje numatyti etiniai ir teisiniai reikalavimai taikomi visiems 2 konkretaus tikslo veiksmams, neatsižvelgiant į įgyvendinimo būdą.

6 straipsnis

Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

1.   Sąjungos finansine intervencija pagal 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ siekiama šių veiklos tikslų:

a)  kartu su valstybėmis narėmis remti pažangios kibernetinio saugumo įrangos, priemonių ir duomenų infrastruktūrų viešuosius pirkimus, kad Europos lygmeniu būtų užtikrintas bendras aukšto lygio kibernetinis saugumas, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų ir pagrindinių teisių, sykiu užtikrinant ES strateginį savarankiškumą;

b)  remti ▌su kibernetiniu saugumu susijusių Europos žinių, pajėgumo ir įgūdžių ugdymą ir kuo geresnį panaudojimą, taip pat dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir juos visuotinai taikyti;

c)  užtikrinti, kad visose ekonomikos srityse būtų plačiai diegiami naujausi kibernetinio saugumo sprendimai, ypač daug dėmesio skiriant viešosioms paslaugoms ir svarbiausiems ekonominės veiklos vykdytojams, tokiems kaip MVĮ;

d)  stiprinti valstybių narių ir privačiojo sektoriaus pajėgumą, kuris padėtų jiems laikytis 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, be kita ko, taikant priemones, kuriomis siekiama plėtoti kibernetinio saugumo kultūrą organizacijose;

da)  didinti atsparumą kibernetinėms atakoms, didinti naudotojų, ypač viešųjų paslaugų subjektų, MVĮ ir startuolių, informuotumą apie riziką ir žinias apie pagrindinius saugumo procesus, siekiant užtikrinti, kad įmonės taikytų bazinio lygmens saugumo priemones, pavyzdžiui, ištisinį duomenų ir pranešimų šifravimą ir programinės įrangos naujinimą, ir skatinti naudoti pritaikytojo ir standartizuotojo saugumo ir bazinio saugumo procesų žinias ir kibernetinę higieną;

1a.  Veiksmai pagal 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ pirmiausia įgyvendinami pasinaudojant Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centru ir Kibernetinio saugumo kompetencijų tinklu pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas …(33)].

7 straipsnis

Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

1.   Sąjungos finansine intervencija pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ remiamas aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių vystymas pagal Programą remiamose srityse, taip prisidedant prie Sąjungos talentų potencialo didinimo, mažinant skaitmeninį atotrūkį, proporcingai lyčių požiūriu didinant profesionalumą, ypač susijusį su našiąja kompiuterija ir debesijos kompiuterija, didžiųjų duomenų analize, kibernetiniu saugumu, paskirstytojo registro technologijomis, robotika, dirbtiniu intelektu. Siekiant spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą ir skatinti skaitmeninių technologijų ir taikomųjų programų specializaciją, finansine intervencija siekiama šių veiklos tikslų:

a)  remti studentų ▌ir darbo jėgos aukštos kokybės ilgalaikių mokymų ir kursų, įskaitant mišrųjį mokymąsi, rengimą ir teikimą; remti studentų, IT profesionalų ir visų darbuotojų ilgalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą;

b)  remti aukštos kokybės trumpalaikių mokymų ir kursų rengimą ir teikimą darbo jėgai, visų pirma MVĮ ir viešajame sektoriuje;

c)  remti aukštos kokybės studentų ▌ir darbo jėgos mokymąsi darbo vietoje ir mokomąsias praktikas, įskaitant stažuotes, visų pirma MVĮ ir viešajame sektoriuje.

2.  Veiksmai pagal šį konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ įgyvendinami taikant tiesioginį valdymą.

8 straipsnis

Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas

1.  Sąjungos finansine intervencija pagal 5 konkretų tikslą „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“ siekiama šių veiklos tikslų, sykiu mažinant skaitmeninį atotrūkį:

a)  remti viešąjį sektorių ir viešojo intereso sritis, kaip antai sveikatos ir priežiūros, švietimo, teismų, muitinės, transporto, judumo, energetikos, aplinkos, kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant atitinkamas Sąjungoje įsteigtas įmones, kad jie veiksmingai diegtų naujausias skaitmenines technologijas, tokias kaip našioji kompiuterija, dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo technologijos, ir turėtų prieigą prie jų;

b)  papildant nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmus diegti, eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti transeuropinę sąveikią pažangiausią skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą (įskaitant susijusias paslaugas) visoje Sąjungoje;

ba)  remti transeuropinės skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ir sutartų Europos skaitmeninių standartų integravimą ir naudojimą viešajame sektoriuje ir viešojo intereso srityse, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviam įgyvendinimui ir sąveikumui;

c)  sudaryti sąlygas Europos viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams kurti, naujinti ir naudoti sprendimus ir sistemas, įskaitant atvirąją programinę įrangą ir pakartotinį sąveikumo sprendimų ir sistemų panaudojimą;

d)  viešajam sektoriui ir Sąjungos pramonei, visų pirma MVĮ, suteikti lengvą prieigą prie skaitmeninių technologijų testavimo ir bandomojo naudojimo, taip pat didinti naudojimo mastą, įskaitant tarpvalstybinį jų naudojimą;

e)  remti pažangių skaitmeninių ir susijusių technologijų, įskaitant, visų pirma, našiąją kompiuteriją, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, kitas pažangiąsias ir ▌ateities […] technologijas, tokias kaip paskirstytieji registrai (pvz., blokų grandinė), įsisavinimą viešajame sektoriuje ir Sąjungos pramonėje, ypač MVĮ;

f)  remti sąveikių skaitmeninių sprendimų, įskaitant skaitmeninės valdžios sprendimus, kūrimą, testavimą, įgyvendinimą ir diegimą bei techninę priežiūrą ES lygmens viešosiose paslaugose, teikiamose naudojant duomenimis grindžiamų pakartotinai naudojamų sprendimų platformą, taip skatinant inovacijas ir kuriant bendras sistemas, kad būtų galima išnaudoti visą viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų Europos piliečiams ir įmonėms potencialą;

g)  užtikrinti nuolatinį Sąjungos lygmens pajėgumą būti skaitmeninės plėtros priešakyje ir, be to, stebėti ir analizuoti sparčiai kintančias skaitmenines tendencijas ir prie jų prisitaikyti, taip pat dalytis gerąja praktika ir visuotinai ją taikyti;

h)  remti bendradarbiavimą Europos patikimų infrastruktūrų, naudojančių, be kita ko, paskirstytųjų registrų paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemai sukurti, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių ES taikomųjų programų diegimo skatinimą, grindžiamą pritaikytuoju saugumu ir pritaikytąja privatumo apsauga, laikantis vartotojų ir duomenų apsaugos teisės aktų;

i)  kurti ir stiprinti Europos skaitmeninių inovacijų centrus ir jų tinklą.

2.  Veiksmai pagal šį konkretų tikslą pirmiausia įgyvendinami taikant tiesioginį valdymą.

9 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 8 192 391 000 EUR 2018 m. kainomis (9 194 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2.  Nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)  iki 2 404 289 438 EUR 2018 m. kainomis (2 698 240 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 1 konkrečiam tikslui „Našioji kompiuterija“;

b)  iki 2 226 192 703 EUR 2018 m. kainomis (2 498 369 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 2 konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“;

c)  iki 1 780 954 875 EUR 2018 m. kainomis (1 998 696 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 3 konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;

d)  iki 623 333 672 EUR 2018 m. kainomis (699 543 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 4 konkrečiam tikslui „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“;

e)  iki 1 157 620 312 EUR 2018 m. kainomis (1 299 152 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama 5 konkrečiam tikslui „Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas“.

3.  1 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

5.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai, be kita ko, kad būtų papildytos veiksmui skirtos dotacijos, kai įmanoma – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo, nustatyto Finansinio reglamento 190 straipsnyje ir valstybės pagalbos taisyklėse. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Tie ištekliai naudojami tik atitinkamos valstybės narės naudai.

6.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

10 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.  Programoje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos organizacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

2.  Trečiosios valstybės, kurios nėra nurodytos 1 dalyje, gali visapusiškai ar iš dalies dalyvauti programoje, kiekvienu atveju atskirai įvertinus konkrečius tikslus, specialiuose susitarimuose dėl tų trečiųjų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis ▌sąlygomis, jeigu sudarant tuos specialius susitarimus visapusiškai tenkinami šie kriterijai:

—  trečiosios valstybės dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus;

—  trečiosios valstybės dalyvavimas padeda siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

—  trečiosios valstybės dalyvavimas nekelia jokių saugumo problemų ir visapusiškai paisoma atitinkamų 12 straipsnyje nustatytų saugumo reikalavimų;

—  susitarimas užtikrina teisingą trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įmokų ir gaunamos naudos proporciją;

—  susitarime nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

—  susitarimas nesuteikia trečiajai valstybei sprendimų dėl programos priėmimo įgaliojimų;

—  susitarimu garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

2a.  Rengdamos darbo programas, Europos Komisija ar kitos atitinkamos įgyvendinimo įstaigos kiekvienu atveju atskirai įvertina, ar 2 dalyje nurodytame susitarime nustatytos sąlygos tenkinamos, siekiant vykdyti į darbo programas įtraukiamus veiksmus.

11 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.  Sąjunga gali bendradarbiauti su 10 straipsnyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis, su kitomis trečiosiomis valstybėmis ir su tose valstybėse įsteigtomis tarptautinėmis organizacijomis bei įstaigomis, visų pirma pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ir Rytų partnerystės programas, taip pat su kaimyninėmis valstybėmis, visų pirma Vakarų Balkanų ir Juodosios jūros regionų valstybėmis. Nedarant poveikio 18 straipsniui, susijusios išlaidos pagal Programą nedengiamos.

2.  Bendradarbiavimui su 1 dalyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis pagal 1 konkretų tikslą „Našioji kompiuterija“, 2 konkretų tikslą „Dirbtinis intelektas“ ir 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ taikomas 12 straipsnis.

12 straipsnis

Saugumas

1.   Pagal Programą vykdomi veiksmai atitinka taikomas saugumo taisykles, apsaugos nuo įslaptintos informacijos atskleidimo be leidimo, įskaitant visų susijusių nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Jei veiksmai, kuriuose naudojama ir (arba) sukuriama įslaptinta informacija, vykdomi už Sąjungos ribų, būtina ne tik laikytis pirmiau nurodytų reikalavimų, tačiau ir sudaryti Sąjungos ir trečiosios valstybės, kurioje vykdoma veikla, saugumo susitarimą.

2.   Jei taikytina, į pasiūlymus įtraukiamas saugumo įsivertinimas, kuriame nurodytos visos saugumo problemos ir išsamiai nurodoma, kaip jos bus sprendžiamos, kad būtų laikomasi susijusių nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų.

3.   Jei taikytina, Komisija arba finansuojančioji įstaiga atlieka pasiūlymų, keliančių saugumo problemų, saugumo patikrą.

4.   Jei taikytina, veiksmai atitinka Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444/EB(34) ir jo įgyvendinimo taisykles.

5.   Darbo programoje taip pat galima numatyti, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę juridiniai subjektai ir ES įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami juridiniai subjektai visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 3 konkretų tikslą dalyvauti negalėtų dėl tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkurse ribojami ir galioja tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais subjektams, kuriuos kontroliuoja valstybės narės ir (arba) valstybių narių piliečiai.

Jeigu esama pakankamai svarių saugumo priežasčių, darbo programoje taip pat gali būti numatyta, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę juridiniai subjektai ir ES įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami juridiniai subjektai gali dalyvauti visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 1 ir 2 konkrečius tikslus tik tuo atveju, jei jie tenkina sąlygas, susijusias su reikalavimais, kuriuos turi įvykdyti tie juridiniai subjektai, kad užtikrintų Sąjungos ir jos valstybių narių esminių saugumo interesų ir įslaptintų dokumentų informacijos apsaugą. Tos sąlygos nustatomos darbo programose.

5a.  Jei reikia, Komisija atlieka etikos patikrinimus. Veiksmų, kurie neatitinka su etikos klausimais susijusių sąlygų, finansavimas gali būti bet kuriuo metu sustabdytas, nutrauktas arba sumažintas pagal Finansinį reglamentą.

13 straipsnis

Sąveika su kitomis Sąjungos programomis

1.  Programa sukurta taip, kad būtų įgyvendinama užtikrinant sąveiką su kitomis Sąjungos finansuojamomis programomis, kaip išsamiau aprašyta III priede, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal ES programas priemones, jei tai galima pagal valdymo tvarką; finansuojama gali būti paeiliui, pakaitomis arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui skirtas lėšas. Komisija užtikrina, kad naudojantis programos papildomumu su kitomis Europos finansavimo programomis nebūtų kliudoma siekti 1–5 konkrečių tikslų.

2.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su susijusiomis politikos sritimis ir Sąjungos programomis. Šiuo tikslu Komisija sudaro palankias sąlygas tinkamiems susijusių valdžios institucijų koordinavimo mechanizmams nustatyti ir nustato tinkamas stebėsenos priemones, kad būtų galima sistemingai užtikrinti Programos ir visų kitų susijusių ES finansavimo priemonių sąveiką. Nustatytomis priemonėmis vengiama dubliavimo ir stengiamasi, kad išlaidų poveikis būtų kuo didesnis.

14 straipsnis

Finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte ▌nurodytomis įstaigomis taikant netiesioginio valdymo principą, vadovaujantis 4–8 straipsniais. Finansuojančiosios įstaigos gali nukrypti nuo šiame reglamente išdėstytų dalyvavimo ir platinimo taisyklių tik jei tai numatyta pagrindiniame finansuojančiosios įstaigos steigimo akte ir (arba) biudžeto vykdymo užduočių patikėjimo jai akte, arba, kai tai yra Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii arba v papunktyje nurodytos finansuojančiosios įstaigos, jei tai numatyta susitarime dėl įnašo ir to reikia dėl jų specifinių veikimo poreikių arba dėl veiksmo pobūdžio.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, įskaitant, visų pirma, viešuosius pirkimus kaip pagrindinę formą, taip pat dotacijas ir apdovanojimus.

Kai norint pasiekti veiksmo tikslą reikalingi novatoriškų prekių ir paslaugų viešieji pirkimai, dotacijos gali būti skiriamos tik tiems paramos gavėjams, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta direktyvose 2014/24/ES(35), 2014/25/ES(36) ir 2009/81/EB(37).

Kai novatoriškų skaitmeninių prekių ar paslaugų, kurios dar nėra prieinamos dideliu mastu komercinėmis sąlygomis, tiekimas yra būtinas veiksmo tikslams pasiekti, pagal pirkimo procedūrą gali būti leidžiama skirti kelias sutartis per tą pačią procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų visuomenės saugumo priežasčių susitariančioji institucija gali nustatyti sąlygą, kad sutarties vykdymo vieta yra Sąjungos teritorijoje.

Finansavimas pagal Programą taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos. Taikomos reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto ▌X straipsnio] nuostatos.

15 straipsnis

Europos partnerystės programos

Programa gali būti įgyvendinama per Europos partnerystės programas, sukurtas laikantis „Europos horizonto“ reglamento, Europos Komisijai ir valstybėms narėms bendrai vykdant strateginio planavimo procesą. Tai visų pirma gali apimti įnašus į esamas arba naujas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas pagal SESV 187 straipsnį steigiamų bendrųjų įmonių pavidalu. Šiems įnašams taikomos su Europos partnerystės programomis susijusios [pridėti nuorodą į „Europos horizonto“ reglamentą] nuostatos.

16 straipsnis

Skaitmeninių inovacijų centrai

1.  Pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais įsteigiamas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas, kurį sudaro bent po vieną valstybės narės centrą, nedarant poveikio 2 ir 3 daliai.

2.  1 dalyje nurodyto tinklo įsteigimo tikslu kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinių procedūrų, administracinės ir nacionalinės struktūros ir taikydama atviro konkurso procesą, paskiria subjektus kandidatus, remdamasi šiais kriterijais:

a)  turi tinkamas su Europos skaitmeninių inovacijų centrų funkcijomis susijusias kompetencijas, nurodytas 16 straipsnio 5 dalyje, ir kompetencijas vienoje ar keliose srityse, nustatytose 3 straipsnio 2 dalyje;

b)  turi tinkamą valdymo pajėgumą, darbuotojus ir infrastruktūrą, kurie yra būtini 16 straipsnio 5 dalyje nustatytoms funkcijos atlikti;

c)  turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutarčių ir finansų valdymo taisykles;

d)  pasižymi tinkamu finansiniu gyvybingumu, kuris atitinka Sąjungos lėšų, kurias jis turės valdyti, dydį ir kuris, jei reikia, įrodomas pateikiant garantijas, kurias, pageidautina, suteikė valdžios institucija. ▌

3.  Sprendimą dėl pradinį tinklą sudarančių subjektų atrinkimo priima Komisija, laikydamasi 27a straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros ir, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą kiekvienos valstybės narės teritorijoje, kuo labiau atsižvelgdama į tos valstybės narės nuomonę. Šiuos subjektus Komisija atrenka iš valstybių narių paskirtų subjektų kandidatų, remdamasi 2 dalyje nurodytais kriterijais ir šiais papildomais kriterijais:

a)  pradiniam tinklui finansuoti galimas skirti biudžetas;

b)  poreikis užtikrinti, kad pradiniu tinklu būtų patenkinti pramonės ir viešojo intereso sričių poreikiai ir kad jis būtų visa apimantis ir subalansuotai išdėstytas geografiškai, siekiant didinti sanglaudos šalių ir kitų valstybių narių konvergenciją, pvz., naikinant skaitmeninį atotrūkį dėl geografinės padėties.

4.  Taikydama atviro konkurso procesą ir kuo labiau atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės nuomonę, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą jos teritorijoje, taip pat užtikrindama, kad geografiškai jie būtų išsidėstę plačiai visoje Europoje, Komisija, jei reikia, atrenka papildomus Europos skaitmeninių inovacijų centrus, laikydamasi 27a straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Tinklą sudarančių subjektų skaičius turi tenkinti centrų paslaugų paklausą atitinkamose valstybėse narėse. Siekiant šalinti konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria atokiausi ES regionai, jų poreikiams patenkinti gali būti skiriami specialūs subjektai.

4a.  Europos skaitmeninių inovacijų centrai turi plataus masto bendrą savarankiškumą priimti sprendimus dėl savo organizacinės struktūros, sudėties ir darbo metodų.

5.  Europos skaitmeninių inovacijų centrai įsitraukia į Programos įgyvendinimą, atlikdami toliau nurodytas funkcijas Sąjungos pramonės, visų pirma MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, taip pat viešojo sektoriaus naudai:

a)  didina informuotumą ir tiesiogiai teikia skaitmeninės transformacijos ekspertines žinias, praktinę patirtį ir paslaugas, įskaitant bandymų ir eksperimentavimo priemones, arba užtikrina prieigą prie jų;

aa)  remia įmones, visų pirma MVĮ ir startuolius, ir organizacijas, kad jos taptų konkurencingesnės ir patobulintų savo verslo modelius, naudodamosi naujomis technologijomis, kurioms taikoma Programa;

b)  sudaro palankesnes sąlygas perduoti ekspertines žinias ir praktinę patirtį tarp regionų, visų pirma sujungdami į tinklą viename regione įsisteigusias MVĮ, startuolius ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir kituose regionuose esančius Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kurie yra tinkamiausi teikti atitinkamas paslaugas; skatinti įgūdžių, jungtinių iniciatyvų ir gerosios praktikos pavyzdžių mainus;

c)  teikti temines paslaugas, visų pirma paslaugas, susijusias su dirbtiniu intelektu, našiąja kompiuterija ir kibernetiniu saugumu bei pasitikėjimu, arba užtikrinti prieigą prie jų administracijoms, viešojo sektoriaus organizacijoms, MVĮ ar vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Europos skaitmeninių inovacijų centrai gali specializuotis konkrečių teminių paslaugų srityje ir neprivalo teikti visų šioje dalyje nurodytų teminių paslaugų ar teikti tas paslaugas visų kategorijų subjektams;

d)  pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“ teikia finansinę paramą trečiosioms šalims.

6.  Jei Europos skaitmeninių inovacijų centrui skiriamas finansavimas pagal šią programą, finansavimas teikiamas dotacijų forma.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

17 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais prisidedama siekiant ▌3 ▌straipsnyje ir ▌4 ▌– ▌8 ▌straipsniuose nurodytų tikslų.

2.  Veiksmams taikomi tinkamumo kriterijai nustatomi darbo programose.

18 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.   Reikalavimus atitinka šie juridiniai subjektai:

a)  juridiniai subjektai, įsisteigę:

i)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)  Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse pagal 10 ir 12 straipsnius;

b)  juridinis subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

2.   Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę juridiniai subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo konkrečiuose veiksmuose reikalavimus, jei to reikia Programos tikslams pasiekti. Tokie subjektai padengia savo dalyvavimo išlaidas, nebent darbo programose nustatyta kitaip.

3.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų, nebent teikiamos dotacijos pagal 4 konkretų tikslą „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“.

4.  23 straipsnyje nurodytoje darbo programoje gali būti nustatyta, kad dėl saugumo sumetimų arba dėl veiksmų, tiesiogiai susijusių su ES strateginiu savarankiškumu, dalyvauti gali tik valstybėse narėse įsisteigę paramos gavėjai arba valstybėse narėse ir nurodytose asocijuotosiose arba kitose trečiosiose valstybėse įsisteigę paramos gavėjai. Bet koks asocijuotosiose valstybėse įsisteigusių juridinių subjektų dalyvavimo apribojimas turi atitikti šį reglamentą ir atitinkamame susitarime nustatytas sąlygas.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

19 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį ir gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nedarant poveikio bendro finansavimo principui, nustatytam Finansinio reglamento 190 straipsnyje, ir laikantis kiekvieno tikslo specifikacijų.

20 straipsnis

Finansavimo skyrimo kriterijai

1.  Skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, atsižvelgiant bent į šiuos elementus:

a)  veiksmo brandumo lygį rengiant projektą;

b)  siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

c)   poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, rinkos finansavimo trūkumą.

2.  Kai taikytina, atsižvelgiama į šiuos elementus:

a)  Sąjungos paramos skatinamąjį poveikį viešosioms ir privačiosioms investicijoms;

b)   tikėtiną ekonominį, socialinį poveikį, poveikį klimatui bei aplinkai ▌;

c)  atitinkamų paslaugų prieinamumą ir naudojimosi jomis patogumą;

d)   ▌transeuropinį aspektą;

e)   ▌subalansuotą geografinį pasiskirstymą Sąjungoje, įskaitant atskirties dėl geografinės padėties panaikinimą ir atokiausius regionus;

f)   ▌ilgalaikio tvarumo plano buvimą;

g)  galimybę laisvai pakartotinai naudoti ir pritaikyti projektų rezultatus;

h)  sąveiką ir papildomumą su kitomis Sąjungos programomis.

20a straipsnis

Vertinimas

Vadovaujantis Finansinio reglamento 150 straipsniu, paraiškas dėl dotacijų vertina vertinimo komitetas, kurį gali visiškai arba iš dalies sudaryti išorės nepriklausomi ekspertai.

IV SKYRIUS

DERINIMO OPERACIJOS IR KITAS SUDERINTAS FINANSAVIMAS

21 straipsnis

Derinimo operacijos

Derinimo operacijos pagal šią programą vykdomos laikantis reglamento „InvestEU“ ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

22 straipsnis

Sudėtinis, papildomas ir suderintas finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, taip pat gali būti skirtas Programos įnašas, jei tais įnašais nedengiamos tos pačios išlaidos. Atitinkamam kiekvienos atitinkamos Sąjungos programos įnašui į veiksmo finansavimą taikomos tos programos taisyklės. Sudėtinis finansavimas neviršija visų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų, o parama pagal skirtingas Sąjungos programas gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal paramos sąlygas nustatančius dokumentus.

2.  Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas toliau nurodytas lyginamąsias sąlygas:

a)  jie įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal Programą;

b)   jie atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)   jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti remiami iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrų nuostatų reglamento] [67] straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] [8] straipsnį, su sąlyga, kad tokie veiksmai atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

2a.  Jei veiksmui jau buvo skirti arba gauti įnašai iš kitos Sąjungos programos arba parama iš ES fondo, tas įnašas arba parama nurodomi paraiškoje gauti įnašą pagal Programą.

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

23 straipsnis

Darbo programos

1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.

2.  Tos darbo programos priimamos kaip visos Programos daugiametės programos. Jei pagrįsta dėl specialių įgyvendinimo poreikių, jos gali būti priimamos ir kaip metinės programos, apimančios vieną konkretų tikslą arba kelis.

3.  ▌Darbo programose daugiausia dėmesio skiriama I priede nurodytai veiklai ir užtikrinama, kad pagal ją remiami veiksmai neišstumtų privačiojo finansavimo.

3a.  Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, peržiūrima ar papildoma jame nurodyta veikla taip, kad ji atitiktų šio reglamento tikslus, kaip nurodyta ▌4–8 ▌straipsniuose.

4.  Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

24 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Išmatuojami rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, stebėsena, pateikti II priede.

1a.  Komisija apibrėžia rodiklių, kuriais remiantis būtų tiksliai įvertinama pažanga, padaryta siekiant bendrų 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų tikslų, nustatymo metodiką.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti pažangą siekiant Programos tikslų, Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti II priedą, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti išmatuojami rodikliai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ▌stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku, kad rezultatai būtų tinkami siekiant atlikti išsamią padarytos pažangos ir patiriamų sunkumų analizę. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.  Kaip konteksto rodikliai kuo labiau išnaudojama oficiali ES statistika, kaip antai reguliariai vykdomi statistiniai IRT tyrimai. Su nacionalinėmis statistikos institucijomis konsultuojamasi dėl statistinių rodiklių, naudojamų Programos įgyvendinimui ir siekiant skaitmeninės transformacijos padarytai pažangai stebėti, pradinio rengimo ir vėlesnio vystymo ir jos kartu su Eurostatu dalyvauja šiame darbe.

25 straipsnis

Programos vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Juose pateikiamas kokybinis pažangos, padarytos siekiant programos bendrųjų tikslų, vertinimas.

2.  Be reguliarios Programos stebėsenos, Komisija taip pat atlieka tarpinį Programos vertinimą, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Tarpinis vertinimas sudaro pagrindą, kuriuo remiantis atitinkamai koreguojamas Programos įgyvendinimas, taip pat atsižvelgiant į aktualius technologijų pokyčius.

Tarpinis vertinimas pateikiamas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po ▌1 ▌straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

Galutiniame vertinime įvertinamas Programos ilgalaikis poveikis ir jos tvarumas.

4.  Vertinimo ataskaitų teikimo sistema užtikrina, kad Sąjungos lėšų gavėjai Programai įvertinti reikalingus duomenis rinktų veiksmingai, našiai, laiku ir pasirinkdami tinkamą detalumo lygį.

4a.  Komisija pateikia 3 dalyje nurodytą galutinio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

26 straipsnis

Auditai

1.  Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

2.  Kontrolės sistema užtikrina tinkamą pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyrą, atsižvelgiant į administracines ir kitas visų lygmenų kontrolės išlaidas.

3.  Išlaidų auditai atliekami nuosekliai, laikantis ekonomiškumo, našumo ir veiksmingumo principų.

4.  Audito strategija, kaip kontrolės sistemos dalis, gali būti grindžiama finansiniu reprezentatyviosios išlaidų imties auditu. Ta reprezentatyvioji imtis papildoma rinkiniu, sudarytu įvertinus su išlaidomis susijusią riziką.

5.  Veiksmai, kuriems skiriamas sudėtinis finansavimas pagal skirtingas Sąjungos programas, audituojami tik vieną kartą, įtraukiant visas susijusias programas ir atitinkamas joms taikomas taisykles.

27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  23 ir 24 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 ir 24 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 23 ir 24 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27a straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Skaitmeninės Europos programos koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF).

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Informavimas, komunikacija, viešinimas, politikos rėmimas ir sklaida

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Ji taip pat užtikrina, kad galimiems paraiškų teikėjams būtų teikiama integruota informacija ir prieiga prie Sąjungos finansavimo skaitmeniniame sektoriuje. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su ▌3 ▌straipsnyje nurodytais tikslais.

3.  Pagal Programą remiama politikos plėtotė, informavimas, informuotumo didinimas ir veiklos sklaida, taip pat skatinamas bendradarbiavimas ir patirties mainai 4–8 straipsniuose nurodytose srityse.

30 straipsnis

Panaikinimas

▌2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė, nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinamas.

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014(38) ir Sprendimą (ES) 2015/2240(39), kurie toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 283/2014 ir pagal Sprendimą (ES) 2015/2240(40), prie šios Programos užtikrinti.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 9 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

▌Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 PRIEDAS

VEIKLA

Techninis programos apibūdinimas: pradinė veiklos aprėptis

Pradinė Programos veikla įgyvendinama pagal toliau pateiktą techninį aprašą.

1 konkretus tikslas. Našioji kompiuterija

Pagal Programą įgyvendinama Europos strategija dėl našiosios kompiuterijos, remiant išsamią ES ekosistemą, kuri suteikia reikiamą našiosios kompiuterijos ir duomenų pajėgumą, kad Europa galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Strategija siekiama iki 2022–2023 m. sukurti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą, kuria būtų užtikrinti eksalygmens pajėgumai, o iki 2026–2027 m. – dar našesnio lygmens infrastruktūrą. Taip Sąjungoje bus užtikrinta sava nepriklausoma ir konkurencinga našiosios kompiuterijos technologijų pasiūla, pasiektas aukštas lygis našiosios kompiuterijos taikomųjų programų srityje, išplėstos galimybės naudotis našiosios kompiuterijos technologijomis ir jų naudojimas.

Pradinė veikla apima:

1.  bendrų viešųjų pirkimų sistemą, sudarančią sąlygas taikyti bendro projektavimo požiūrį siekiant įsigyti integruotą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos tinklą, įskaitant eksalygmens (dešimt aštuonioliktuoju laipsniu operacijų per sekundę atliekančią) superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą. Ji bus lengvai prieinama viešiesiems ir privatiesiems naudotojams, visų pirma MVĮ, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra, ir ▌mokslinių tyrimų reikmėms, laikantis [Reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo];

2.  eksalygmenį pranokstančios (dešimt dvidešimt pirmuoju laipsniu operacijų per sekundę atliekančių) superkompiuterių infrastruktūros, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis, bendrų viešųjų pirkimų sistemą;

3.  ES lygmens koordinavimą ir pakankamus finansinius išteklius tokiai infrastruktūrai kurti, pirkti ir jos eksploatavimui remti;

4.  valstybių narių našiosios kompiuterijos ir duomenų pajėgumų tinklą ir paramą valstybėms narėms, kurios nori modernizuoti našiosios kompiuterijos skaičiavimo pajėgumus arba įgyti naujų;

5.  našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų (bent vienas vienai valstybei narei ir susietas su jos nacionaliniais superkompiuterijos centrais) tinklą, kuris našiosios kompiuterijos paslaugas teiktų pramonei (visų pirma MVĮ), akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms;

6.  paruoštų naudoti ir (arba) veikiančių technologijų diegimą – superkompiuterija kaip paslauga, gaunama galutiniame mokslinių tyrimų ir inovacijų etape, siekiant sukurti integruotą Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, apimančią visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus (aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius).

2 konkretus tikslas. Dirbtinis intelektas

Programa kuriami ir didinami pagrindiniai dirbtinio intelekto (DI) pajėgumai Europoje, įskaitant duomenų išteklius ir algoritmų saugyklas, ir suteikiant prieigą prie jų visoms įmonėms bei viešojo administravimo institucijoms, taip pat stiprinamos bei jungiamos į tinklą esamos ir naujai sukurtos DI bandymų ir eksperimentavimo priemonės valstybėse narėse.

Pradinė veikla apima:

1.  Europos bendrų duomenų erdvių, kuriose būtų sukaupta vieša informacija iš visos Europos, be kita ko, pakartotinai panaudojus viešojo sektoriaus informaciją, ir kurios taptų DI sprendimų įvesties duomenų šaltiniu, sukūrimą. Šios erdvės ▌būtų atviros viešajam ir privačiajam sektoriams. Kad būtų daugiau naudojami, erdvėje esantys duomenys turėtų būti sąveikūs, visų pirma taikant duomenų formatus, kurie būtų atviri, skaitomi kompiuterio, standartizuoti ir dokumentuoti, – sąveika turėtų būti tiek tarp viešojo ir privačiojo sektorių, tiek sektorių viduje, tiek tarp sektorių (semantinis sąveikumas);

2.  sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems lengvai prieinamų bendrų Europos algoritmų bibliotekų arba sąsajų su algoritmų bibliotekomis sukūrimą. Įmonės ir viešojo sektoriaus organizacijos galėtų nustatyti, koks sprendimas geriausiai atitinka jų poreikius, ir jį įsigyti;

3.  bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pasaulinio lygio veiklos vietas, skirtas realiomis sąlygomis eksperimentuoti ir testuoti, daugiausia dėmesio skiriant tokių svarbių sektorių kaip sveikatos, žemės ir aplinkos stebėsenos, transporto ir judumo, saugumo, gamybos ar finansų, taip pat kitų viešojo intereso sričių, taikomosioms DI programoms. Šios vietos turėtų būti atviros visiems visos Europos dalyviams ir sujungtos su skaitmeninių inovacijų centrų tinklu. Jose turėtų būti įrengti dideli skaičiavimo ir duomenų apdorojimo įrenginiai bei įdiegtos naujausios DI technologijos, įskaitant ▌naujų sričių, inter alia, neuromorfinės kompiuterijos, giliojo mokymosi ir robotikos technologijas, arba jos turėtų būti sujungtos su tokiais įrenginiais ar technologijomis.

3 konkretus tikslas. Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

Programa skatinamas pagrindinių pajėgumų apsaugoti ES skaitmeninę ekonomiką, visuomenę ir demokratiją stiprinimas, kūrimas ir įgijimas, stiprinant ES kibernetinio saugumo sektoriaus potencialą ir konkurencingumą, taip pat didinant tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių pajėgumą apsaugoti Europos piliečius ir įmones nuo kibernetinių grėsmių, įskaitant Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos įgyvendinimo rėmimą. Pradinė veikla pagal šį tikslą apima:

Pradinė veikla pagal šį tikslą apima:

1.  bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pažangią kibernetinio saugumo įrangą, infrastruktūrą ir praktinę patirtį, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir bendrąją skaitmeninę rinką apskritai. Tai galėtų apimti investicijas į kvantinę įrangą ir kibernetinio saugumo duomenų išteklius, informuotumą apie padėtį kibernetinėje erdvėje bei kitas priemones, kurios turi tapti prieinamos viešajam ir privačiajam sektoriams visoje Europoje;

2.  esamo technologinio pajėgumo išplėtimą ir kompetencijos centrų valstybėse narėse sujungimą į tinklą, taip pat užtikrinimą, kad šis pajėgumas atitiktų viešojo sektoriaus ir pramonės poreikius, įskaitant poreikius, susijusius su produktais ir paslaugomis, kuriais stiprinamas kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

3.  užtikrinimą, kad visose valstybėse narėse būtų plačiai diegiami veiksmingi pažangiausi kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo sprendimai. Tai apima produktų saugumo ir saugos stiprinimą nuo jų projektavimo iki jų komercializacijos;

4.  paramą kibernetinio saugumo įgūdžių trūkumui šalinti, pvz., derinant kibernetinio saugumo įgūdžių programas, pritaikant jas prie konkrečių sektorių poreikių ir palengvinant prieigą prie tikslinio specializuoto mokymo kursų.

4 konkretus tikslas. Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

Programa remiama lengva esamos ir būsimos darbo jėgos prieiga prie aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir mokymosi galimybės šioje srityje, ypač našiosios kompiuterijos, DI, paskirstytųjų registrų (pvz., blokų grandinės technologijos) ir kibernetinio saugumo srityse, be kita ko, suteikiant studentams, naujiems absolventams arba visų amžiaus grupių piliečiams, kuriems reikia tobulinti įgūdžius, ir dabartiniams darbuotojams, kad ir kur jie būtų, priemones įgyti tokių įgūdžių ir juos tobulinti.

Pradinė veikla apima:

1.  prieigą prie mokymosi darbo vietoje stažuojantis kompetencijos centruose ir įmonėse bei kitose pažangias skaitmenines technologijas diegiančiose organizacijose;

2.  prieigą prie pažangių skaitmeninių technologijų srities kursų, kuriuos siūlys aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų institutai ir pramonės profesinio sertifikavimo įstaigos, bendradarbiaujant su Programoje dalyvaujančiomis įstaigomis (temos, tikimasi, apims DI, kibernetinį saugumą, paskirstytuosius registrus (pvz., blokų grandinę), našiąją kompiuteriją ir kvantines technologijas);

3.  dalyvavimą trumpalaikiuose specializuotuose iš anksto sertifikuotuose profesinio mokymo kursuose, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srities.

Taikant intervencines priemones daugiausia dėmesio bus skiriama aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams, susijusiems su specialiomis technologijomis.

Europos skaitmeninių inovacijų centrai, kaip apibrėžta 16 straipsnyje, veikia kaip tarpininkai mokymo galimybių srityje, palaikydami ryšius su švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais.

5 konkretus tikslas. Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas

I.  Pradinė veikla, susijusi su viešojo intereso sričių skaitmenine transformacija

Diegimo, geriausio skaitmeninio pajėgumo išnaudojimo ar sąveikumo projektai yra bendro intereso projektai.

1.  Viešojo administravimo institucijų modernizavimas

1.1.  Parama valstybėms narėms įgyvendinant Talino deklaracijos dėl e. valdžios principus visose politikos srityse, prireikus sukuriant reikiamus registrus ir juos sujungiant tarpusavyje, visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.

1.2.  Parama nuosekliai tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ekosistemai sukurti, bandomajam naudojimui užtikrinti, diegti, techniškai prižiūrėti, plėtoti ir populiarinti ir sąlygų sklandiems ištisiniams, saugiems, sąveikiems, daugiakalbiams tarpvalstybiniams arba tarpsektoriniams sprendimams ir bendroms sistemoms viešojo administravimo srityje sudarymas. Įtraukiama ir poveikio bei naudos vertinimo metodika.

1.3.  Parama esamoms bendroms specifikacijoms ir standartams vertinti, naujinti ir populiarinti, taip pat naujoms bendroms specifikacijoms, atvirosioms specifikacijoms ir standartams kurti, nustatyti ir populiarinti, naudojant Sąjungos standartizacijos platformas ir bendradarbiaujant atitinkamai su Europos arba tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis.

1.4.  Bendradarbiavimas siekiant sukurti Europos patikimų infrastruktūrų, galbūt naudojančių paskirstytųjų registrų (pvz., blokų grandinės) paslaugas ir taikomąsias programas, ekosistemą, įskaitant paramą sąveikumui ir standartizavimui bei tarpvalstybinių ES taikomųjų programų diegimo skatinimą.

2.  Sveikata(41)

2.1.  Užtikrinimas, kad ES piliečiai galėtų kontroliuoti savo duomenis ir turėtų saugią prieigą prie savo sveikatos asmens duomenų, galėtų jais dalytis, juos naudoti ir tvarkyti skirtingose šalyse tokiu būdu, kuris užtikrintų jų privatumą, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą, laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų. E. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros užbaigimas ir jos išplėtimas papildant naujomis skaitmeninėmis paslaugomis, susijusiomis su ligų prevencija, sveikata ir priežiūra, parama diegimui, remiantis plačia ES veiklos ir valstybių narių parama, visų pirma e. sveikatos tinkle pagal Direktyvos 2011/24/ES 14 straipsnį.

2.2.  Geresnių duomenų tiekimas mokslinių tyrimų, ligų prevencijos ir individualizuotos sveikatos bei slaugos reikmėms. Užtikrinimas, kad Europos sveikatos srities tyrėjai ir praktikuojantys gydytojai turėtų prieigą prie tokio masto išteklių (bendrų duomenų erdvių, įskaitant duomenų saugojimą ir kompiuteriją, ekspertinių žinių ir analitinio pajėgumo), koks būtinas siekiant proveržio gydant pagrindines ir retas ligas. Siekiama užtikrinti gyventojų kohortą, sudarytą iš ne mažiau kaip iš 10 mln. piliečių. ▌

2.3.  Skaitmeninių priemonių suteikimas siekiant suteikti daugiau galių piliečiams ir užtikrinti į asmenį orientuotą priežiūrą, remiant keitimąsi informacija apie naujovišką praktiką ir geriausią patirtį, susijusią su skaitmenine sveikatos priežiūra, gebėjimų stiprinimu ir technine parama, visų pirma kibernetinio saugumo, DI ir našiosios kompiuterijos srityse.

3.  Teisminės institucijos. Sklandžios ir saugios tarpvalstybinės elektroninės komunikacijos teisminėse institucijose ir tarp teisminių institucijų bei kitų civilinės ir baudžiamosios teisenos srityje veikiančių kompetentingų įstaigų užtikrinimas. Piliečių, įmonių, teisės specialistų ir teisminių institucijų narių teisės kreiptis į teismą ir prieigos prie juridinės informacijos bei procedūrų gerinimas, naudojant semantiškai sąveikias tarpusavio jungtis su ▌duomenų bazėmis ir registrais, taip pat – geresnių sąlygų spręsti neteisminius ginčus internete sudarymas. Novatoriškų teismams ir teisininko profesijai skirtų, inter alia, dirbtinio intelekto sprendimais grindžiamų technologijų, kurios turėtų supaprastinti ir paspartinti procedūras (pavyzdžiui, teisės paslaugų taikomųjų programų), plėtojimo ir įgyvendinimo skatinimas.

4.  Transportas, judumas, energetika ir aplinka. Decentralizuotų sprendimų ir infrastruktūrų, kurių reikia didelio masto skaitmeninėms taikomosioms programoms, kaip antai susietajam automatizuotam vairavimui, bepiločiams orlaiviams, išmaniojo judumo koncepcijoms, pažangiesiems miestams, pažangiosioms kaimo vietovėms ar atokiausiems regionams, veikti, diegimas, remiant transporto, energetikos ir aplinkos politiką, koordinuojant veiklą su transporto ir energetikos sektoriams skaitmeninti skirtais veiksmais pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

5.  Švietimas, kultūra ir žiniasklaida. Prieigos prie naujausių skaitmeninių technologijų – nuo DI iki pažangiosios kompiuterijos – suteikimas Europos kūrėjams, kūrybos ir kultūros sektoriams. Europos kultūros paveldo, įskaitant Europos skaitmeninę biblioteką (EUROPEANA), išnaudojimas siekiant remti švietimą ir mokslinius tyrimus ir skatinti kultūros įvairovę, socialinę sanglaudą bei propaguoti Europos visuomenę. Parama skaitmeninėms technologijoms įsisavinti švietimo ir privačiosiomis ir viešosiomis lėšomis finansuojamose kultūros institucijose.

6.   Kita bendrosios skaitmeninės rinkos rėmimo veikla, pavyzdžiui, nepilnamečių, tėvų ir mokytojų skaitmeninio raštingumo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas ir jų informuotumo apie riziką, kuri nepilnamečiams gali kilti internete, ir apie jų apsaugos būdus, didinimas, patyčių kibernetinėje erdvėje ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo internete problemos sprendimas, remiant Europos masto saugesnio interneto centrų tinklą; ▌tyčinės dezinformacijos sklaidai aptikti ir kovai su ja skirtų priemonių propagavimas, taip stiprinant bendrą Sąjungos atsparumą; ES skaitmeninių platformų ekonomikos stebėjimo centro, taip pat tyrimų ir informavimo veiklos rėmimas.

1–6 punktuose nurodytą veiklą gali iš dalies remti Europos skaitmeninių inovacijų centrai, naudodami tuos pačius pajėgumus, sukurtus siekiant padėti vykdyti pramonės skaitmeninę transformaciją (žr. II skirsnį).

II Su pramonės skaitmeninimu susijusi pradinė veikla

1.  Siekiant užtikrinti, kad visos įmonės, visų pirma MVĮ, iš visų ES regionų galėtų pasinaudoti skaitmeniniais pajėgumais, prisidedama prie Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo ▌plėtros. Tai visų pirma apima:

1.1.  prieigą prie Europos bendros duomenų erdvės ir DI platformų bei Europos našiosios kompiuterijos įrenginių, skirtų duomenų analizei ir intensyvių skaičiavimų reikalaujančioms taikomosioms programoms;

1.2.  prieigą prie stambių DI testavimo įrenginių ir pažangių kibernetinio saugumo priemonių;

1.3.  prieigą prie aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių.

2.  Veikla bus koordinuojama su skaitmeninių technologijų srities inovacijų veiksmais, kurie daugiausia remiami pagal programą „Europos horizontas“, taip pat su Europos regioninės plėtros fondo remiamomis investicijomis į Europos skaitmeninių inovacijų centrus, ir juos papildys. Pagal Skaitmeninės Europos programą, laikantis valstybės pagalbos taisyklių, taip pat gali būti skiriamos dotacijos teikimui rinkai. Parama prieigai prie tolesnių jų skaitmeninės transformacijos finansavimo etapų bus teikiama naudojant programos „InvestEU“ finansines priemones.

2 PRIEDAS

Veiklos rezultatų rodikliai

1 konkretus tikslas. Našioji kompiuterija

1.1  Bendrai įsigytų našiosios kompiuterijos infrastruktūrų skaičius

1.2  Eksalygmens ir jį pranokstančio lygmens kompiuterių naudojimas iš viso ir pagal įvairias suinteresuotųjų šalių grupes (universitetai, MVĮ ir pan.)

2 konkretus tikslas. Dirbtinis intelektas

2.1  Visa bendrai į eksperimentų ir bandymų vietas investuota suma

2.2   Bendrų Europos algoritmų bibliotekų arba Europos sąsajų su algoritmų bibliotekomis naudojimas, Europos bendrų duomenų erdvių naudojimas ir eksperimentų bei bandymų vietų, susijusių su šiame reglamente apibūdinta veikla, naudojimas

2.2a  Atvejų, kuriais organizacijos dėl Programos nusprendžia integruoti dirbtinį intelektą į savo produktą, procesus arba paslaugas, skaičius

3 konkretus tikslas. Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas

3.1  Bendrai įsigytų kibernetinės infrastruktūros objektų ir (arba) priemonių skaičius

3.2  Naudotojų ir jų bendruomenių, kurie gauna prieigą Europos kibernetinio saugumo įrenginių, skaičius

4 konkretus tikslas. Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai

4.1  Asmenų, kuriems buvo surengti mokymai, kad įgytų pagal Programą remiamų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, skaičius

4.2  Įmonių, visų pirma MVĮ, kurios patiria sunkumų siekdamos įdarbinti IRT specialistus, skaičius

4.2b  Asmenų, pranešančių apie padidėjusį užimtumą pasibaigus programos remiamam mokymui, skaičius

5 konkretus tikslas. Diegimas, geriausias skaitmeninio pajėgumo išnaudojimas ir sąveikumas

5.1  Skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimas

5.2  Įmonės, kurių skaitmeninio intensyvumo lygis yra didelis

5.3  Nacionalinės sąveikumo sistemos suderinimo su Europos sąveikumo sistema mastas

5.4  Įmonių ir viešojo sektoriaus subjektų, kurie naudojosi Europos skaitmeninių inovacijų centrų paslaugomis, skaičius

3 PRIEDAS

Sąveika su kitomis Sąjungos programomis

1.  Sąveika su programa „Europos horizontas“ užtikrinama:

a)  nors keletas Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ teminių sričių yra panašios, jų remiamų veiksmų rūšis, tikėtini rezultatai ir intervencinių priemonių logika skiriasi ir vienas kitą papildo;

b)  programa „Europos horizontas“ bus plačiai remiami moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, demonstravimas, bandomieji projektai, koncepcijų tikrinimas, bandymai ir inovacijos, įskaitant ikiprekybinį novatoriškų skaitmeninių technologijų diegimą; tai bus daroma visų pirma: i) skiriant specialų biudžetą iš ramsčio „Pasauliniai uždaviniai“, skirtą skaitmeninėms technologijoms ir pramonei, kuriuo siekiama kurti didelio poveikio technologijas (dirbtinio intelekto ir robotikos, naujos kartos interneto, našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų, pagrindines skaitmenines technologijas, skaitmeninių technologijų derinius su kitomis technologijomis); ii) pagal ramstį „Atvirasis mokslas“ remiant e. infrastruktūras; iii) integruojant skaitmenines sistemas į visus „Pasaulinius uždavinius“ (sveikatą, saugumą, energetiką ir judumą, klimato politiką ir pan.) ir iv) pagal ramstį „Atvirosios inovacijos“ remiant sparčiai augančias proveržio inovacijas (kurių daugelis bus skaitmeninių ir fizinių technologijų deriniai);

c)  pagal Skaitmeninės Europos programą bus investuojama į: i) skaitmeninio pajėgumo didinimą našiosios kompiuterijos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo paskirstytojo registro technologijos ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse ir ii) skaitmeninio pajėgumo ir naujausių skaitmeninių technologijų diegimą pagal ES sistemą viešojo intereso srityse (pavyzdžiui, sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) arba rinkos nepakankamumo atvejais (pvz., įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skaitmeninimo) nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

d)  sudaromos galimybės mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei naudotis Skaitmeninės Europos pajėgumais ir infrastruktūromis, įskaitant naudojimą pagal programą „Europos horizontas“ remiamai veiklai, įskaitant visų sektorių ir mokslo sričių vykdomą testavimą, eksperimentavimą ir demonstravimą;

e)  pagal programą „Europos horizontas“ plėtojant vis brandesnes novatoriškas skaitmenines technologijas, jos bus įsisavinamos ir diegiamos pagal Skaitmeninės Europos programą;

f)  programos „Europos horizontas“ įgūdžių ir kompetencijų mokymo programų, įskaitant teikiamas bendruose Europos inovacijos ir technologijos instituto „EIT-Digital“ centruose, rengimo iniciatyvas papildo pagal Skaitmeninės Europos programą remiama aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių pajėgumų stiprinimo veikla;

g)  nustatomi tvirti programavimo ir įgyvendinimo koordinavimo mechanizmai, kuo geriau suderinant visas abiejų programų procedūras. Į jų valdymo struktūras bus įtrauktos visos susijusios Komisijos tarnybos.

2.  Sąveika su pasidalijamojo valdymo Sąjungos programomis, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), išplėstą Europos socialinį fondą (ESF+), Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF), užtikrinama:

a)  papildomo finansavimo pagal pasidalijamojo valdymo Sąjungos programas ir Skaitmeninės Europos programą priemonės naudojamos remti veiklai, kuria susiejamos pažangiosios specializacijos strategijos ir parama skaitmeninei Europos ekonomikos ir visuomenės transformacijai;

b)  ERPF prisideda prie novatoriškų ekosistemų, pramonės transformacijos, taip pat visuomenės ir viešojo administravimo skaitmeninės transformacijos vystymo ir stiprinimo regioniniu ir vietos lygmenimis, taip, be kita ko, skatinant įgyvendinti Talino deklaraciją dėl e. valdžios. Tai apima paramą pramonės skaitmeninimui ir rezultatų pritaikymui užtikrinti, taip pat naujų technologijų ir novatoriškų sprendimų naudojimą. Skaitmeninės Europos programa papildys ir parems tarpvalstybinį skaitmeninių pajėgumų jungimą į tinklus ir jų planų sudarymą, kad šiais pajėgumais galėtų naudotis MVĮ ir kad sąveikūs IT sprendimai būtų prieinami visuose ES regionuose.

3.  Sąveika su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) užtikrinama:

a)  būsimoje Skaitmeninės Europos programoje daugiausia dėmesio skiriama našiosios kompiuterijos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių didelio masto skaitmeninių pajėgumų stiprinimui ir infrastruktūros kūrimui, siekiant visoje Europoje plačiai įsisavinti ir diegti esamus arba išbandytus novatoriškus ypatingos svarbos skaitmeninius sprendimus pagal ES sistemą viešojo intereso srityse arba rinkos nepakankamumo atvejais. Skaitmeninės Europos programa daugiausia įgyvendinama koordinuotai ir strategiškai investuojant su valstybėmis narėmis (ypač vykdant bendrus viešuosius pirkimus) į skaitmeninius pajėgumus, kuriais dalysis visa Europa, ir į ES masto veiksmus, kuriais remiamas sąveikumas ir standartizacija, taip prisidedant prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo;

b)  Skaitmeninės Europos pajėgumus ir infrastruktūras leidžiama naudoti novatoriškoms naujoms judumo ir transporto srities technologijoms ir sprendimams diegti. EITP remiamas novatoriškų naujų judumo ir transporto srities technologijų ir sprendimų taikymas ir diegimas;

c)  bus sukurti koordinavimo mechanizmai, visų pirma nustatant tinkamas valdymo struktūras.

4.  Sąveika su fondu „InvestEU“ užtikrinama:

a)  rinka grindžiamo finansavimo pavidalo parama, įskaitant skirtą politikos tikslams pagal Programą siekti, bus teikiama pagal fondo „InvestEU“ reglamentą. Tokį rinka grindžiamą finansavimą galima derinti su dotacijomis;

b)  galimybę įmonėms pasinaudoti finansinėmis priemonėmis palengvins skaitmeninių inovacijų centrų teikiama parama.

5.  Sąveika su programa „Erasmus+“ užtikrinama:

a)  Programa rems aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, kurių reikia norint diegti pažangiausias technologijas (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ar našiosios kompiuterijos), plėtotę ir įgijimą bendradarbiaujant su atitinkamais pramonės sektoriais;

b)  per judumo patirtis programos „Erasmus+“ dalis, skirta aukšto lygio įgūdžiams, papildys Skaitmeninės Europos programos intervencines priemones, skirtas visų sričių ir visų lygmenų įgūdžiams įgyti.

5a.  Sąveika su programa „Kūrybiška Europa“ užtikrinama:

a)  programos „Kūrybiška Europa“ paprograme MEDIA remiamos iniciatyvos, kurios gali daryti realų poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams visoje Europoje, taip padedant jiems prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos;

b)  Skaitmeninės Europos programa kūrėjams, kūrybos pramonei ir kultūros sektoriui Europoje, inter alia, suteikiama prieiga prie naujausių skaitmeninių technologijų – nuo DI iki pažangiosios kompiuterijos.

6.  Užtikrinama sąveika su kitomis ES programomis ir iniciatyvomis dėl kompetencijų ir (arba) įgūdžių.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 292.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 272.
(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(4)Atnaujintina nuoroda: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą galima rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.LIT&toc=OJ:C:2013:373:TOC
(5)OL L 248, 2013 9 18, p. 1–22. Reglamentą galima rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32013R0883&rid=1
(6)OL L 312, 1995 12 23, p. 1–4. Reglamentą galima rasti čia: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:31995R2988&rid=1
(7)OL L 292, 1996 11 15, p. 2–5. Reglamentą galima rasti čia: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:31996R2185&rid=1
(8) OL L 283, 2017 10 31, p. 1–71. Reglamentą galima rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32017R1939&rid=1
(9)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(10)Tarybos sprendimas .../.../ES.
(11)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.
(12)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).
(13)https://www.eu2017.ee/news/insights/conclusions-after-tallinn-digital-summit
(14)https://www.consilium.europa.eu/media/21620/19-euco-final-conclusions-en.pdf
(15)COM(2018) 98 final.
(16) COM(2018) 125 final.
(17)Kaip nurodyta Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo (COM(2016) 180 final).
(18)
(19)
(20)
(21)Poveikio vertinimas, pridedamas prie dokumento „Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo“( https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/proposal-council-regulation-establishing-eurohpc-joint-undertaking-impact-assessment).
(22)Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.
(23) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/cybersecurity
(24) Šio priemonių rinkinio Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (COM(2018) 22 final) išdėstomos tam tikros priemonės, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms formaliojo švietimo sistemoje ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus.
(25)Dokumentas Nr. A8-0183/2017, pateikiamas adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2017-0240.
(26)http://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=51628
(27) COM(2016) 725 final.
(28)
(29)
(30) COM(2016) 180 final: „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“.
(31)COM(2018) 321 final, p. 1.
(32) Reglamentas dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo, Dok. 10594/18. Briuselis, 2018 m. rugsėjo 18 d. (OR. en), https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10594-2018-INIT/lt/pdf.
(33)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas …, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas.
(34)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
(35)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (Tekstas svarbus EEB).
(36) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB.
(37) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB 2009 m. dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (Tekstas svarbus EEB).
(38)2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).
(39)2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė.
(40)2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė.
(41)COM(2018) 233 final, 2018 4 25, „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 24 d.Teisinis pranešimas