Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0330A(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0076/2019

Pateikti tekstai :

A8-0076/2019

Debatai :

PV 17/04/2019 - 13
CRE 17/04/2019 - 13

Balsavimas :

PV 17/04/2019 - 16.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0415

Priimti tekstai
PDF 941kWORD 240k
Trečiadienis, 2019 m. balandžio 17 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos ***I
P8_TA-PROV(2019)0415A8-0076/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami Tarybos bendrieji veiksmai Nr. 98/700/TVR, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1624 (COM(2018)0631 – C8-0406/2018 – 2018/0330A(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0631),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus bei 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui(C8‑0406/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. balandžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0076/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 62.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami ▌Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1624(1)

P8_TC1-COD(2018)0330A

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus ir į 79 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Sąjungos politikos išorės sienų valdymo srityje tikslas – parengti ir įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, nes tai būtinas laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje aspektas ir viena iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamųjų dalių. Europos integruotas sienų valdymas yra labai svarbus migracijos valdymo gerinimo aspektas. Siekiama veiksmingai valdyti išorės sienų kirtimą, spręsti su migracija susijusius sunkumus ir šalinti ateityje galinčias kilti grėsmes prie tų sienų, taip padedant kovoti su sunkiais nusikaltimais, kuriems būdingas tarpvalstybinis aspektas, ir užtikrinant aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje. Be to, veiksmų būtina imtis visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir užtikrinant laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje;

(2)  Europos Sąjungos valstybių narių Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004(5). 2005 m. gegužės 1 d. pradėjusi vykdyti jai pavestas užduotis, ji sėkmingai padėjo valstybėms narėms įgyvendinti operatyvinius išorės sienų valdymo aspektus, vykdydama bendras operacijas ir teikdama skubią pasienio pagalbą, atlikdama rizikos analizę, keisdamasi informacija, palaikydama santykius su trečiosiomis šalims ir grąžindama grąžinamus asmenis;

(3)  Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra pervadinta į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), paprastai vadinamą Frontex, be to, jos užduotys buvo išplėstos, kartu užtikrinant visišką jos veiklos ir procedūrų tęstinumą. Pagrindinė Agentūros užduotis turėtų būti įgyvendinant Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą parengti techninę ir veiklos strategiją, prižiūrėti, kad sienų kontrolė prie išorės sienų būtų veiksminga, atlikti pažeidžiamumo vertinimą ir rizikos analizę, teikti didesnę techninę ir operatyvinę pagalbą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims vykdant bendras operacijas ir teikiant skubią pasienio pagalbą, užtikrinti praktinį priemonių vykdymą susidarius tokiai situacijai, dėl kurios reikia imtis skubių veiksmų prie išorės sienų, teikti techninę ir operatyvinę pagalbą atliekant nelaimės jūroje ištiktų asmenų paieškos ir gelbėjimo operacijas, organizuoti, koordinuoti ir vykdyti grąžinimo operacijas bei grąžinimo pagalbą ▌;

(4)  nuo migracijos krizės pradžios 2015 m. Komisija ėmėsi svarbių iniciatyvų ir pasiūlė keletą priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti Sąjungos sienų apsaugą ir atkurti normalų Šengeno erdvės veikimą. Pasiūlymas gerokai išplėsti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros įgaliojimus buvo pateiktas 2015 m. gruodžio mėn., ir 2016 m. dėl jo greitai susitarta. Reglamentas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įsigaliojo 2016 m. spalio 6 d.

(5)  tačiau Sąjungos išorės sienų kontrolės, grąžinimo, kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir prieglobsčio sistemas dar reikia tobulinti. Šiuo tikslu, taip pat siekiant sustiprinti esamas ir būsimas operatyvines priemones, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos turėtų būti pertvarkytos – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įgaliojimai turėtų būti sustiprinti, visų pirma suteikiant jai reikiamus pajėgumus, t. y. Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, kurių strateginis pajėgumo tikslas – 10 000 operatyvinių darbuotojų, kaip nustatyta I priede, turėtų būti laipsniškai, bet greitai pasiektas; jos turėtų vykdomuosius įgaliojimus ir, jei taikytina, galėtų veiksmingai remti valstybes nares šioms saugant išorės sienas, kovoti tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir užtikrinti kur kas veiksmingesnį ir tvaresnį neteisėtų migrantų grąžinimą. Tai yra didžiausi galimi pajėgumai, kad būtų veiksmingai tenkinami esami ir būsimi išorės sienų ir grąžinimo operacijų Sąjungoje ir trečiosiose šalyse operatyviniai poreikiai, įskaitant greitojo reagavimo pajėgumus reaguoti į būsimas krizes;

(5a)  Komisija turėtų atlikti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų bendro skaičiaus ir sudėties peržiūrą, įskaitant atskirų valstybių narių įnašų į nuolatines pajėgas dydį, taip pat mokymo, ekspertinių žinių ir profesionalumo peržiūrą. Iki 2024 m. kovo mėn. Komisija, kai reikia, pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl I, III, IV ir Va priedų dalinio keitimo. Jei Komisija pasiūlymo nepateikia, ji paaiškina priežastis;

(5b)  įgyvendinant šį reglamentą, visų pirma įsteigiant Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, taip pat po peržiūros, turėtų būti taikoma daugiametės finansinės programos sistema ir ribos;

(6)  2018 m. birželio 28 d. išvadose į Europos Vadovų Taryba paragino toliau stiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagalbinį vaidmenį, be kita ko, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, didinant išteklius ir suteikiant daugiau įgaliojimų, siekiant užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę ir gerokai sustiprinti veiksmingą neteisėtų migrantų grąžinimą;

(7)  būtina veiksmingai prižiūrėti su išorės sienų kirtimu susijusį procesą, spręsti su migracija susijusius sunkumus ir ateityje galinčias kilti grėsmes prie išorės sienų, užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje, apsaugoti Šengeno erdvės veikimą ir laikytis fundamentalaus solidarumo principo. Kartu turėtų būti vykdomas aktyvus migracijos valdymas, be kita ko, taikomos reikiamos priemonės trečiosiose šalyse. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, būtina sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas ir toliau plėsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įgaliojimus; ▌

(9)  įgyvendinant Europos integruoto sienų valdymo sistemą reikėtų užtikrinti derėjimą su kitais politikos tikslais, įskaitant tinkamą tarpvalstybinio transporto veikimą ▌;

(8a)  Europos integruotą sienų valdymą, grindžiamą keturių pakopų prieigos kontrolės modeliu, sudaro priemonės trečiosiose valstybėse, kaip antai priemonės, taikomos pagal bendrą vizų politiką, kartu su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis taikomos priemonės, sienų kontrolės priemonės prie pačių išorės sienų, rizikos analizė, taip pat priemonės, taikomos Šengeno erdvėje ir grąžinimo srityje;

(10)  Europos integruoto sienų valdymo sistemą turėtų įgyvendinti Agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas tiek, kiek jos vykdo jūrų sienų stebėjimo operacijas ir bet kurias kitas sienų kontrolės užduotis vadovaujantis atsakomybės pasidalijimo principu, ir už grąžinimą atsakingi subjektai. Nors valstybės narės tebėra pirmiausia atsakingos už savo išorės sienų valdymą savo pačių ir visų valstybių narių labui, ir būtent jos kompetentingos priimti sprendimus grąžinti, Agentūra turėtų padėti taikyti su išorės sienų valdymu ir grąžinimu susijusias Sąjungos priemones, sustiprindama, vertindama ir koordinuodama valstybių narių, kurios įgyvendina tas priemones, veiksmus. Agentūros veikla turėtų papildyti valstybių narių veiksmus;

(11)  siekiant užtikrinti veiksmingą Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimą ir padidinti bendros grąžinimo politikos veiksmingumą, turėtų būti sukurtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Joms turėtų būti skirti reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bei įranga. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas turėtų sudaryti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kai jos vykdo sienų kontrolės užduotis, ir už grąžinimą atsakingas institucijas. Jos remsis bendru informacijos, pajėgumų ir sistemų naudojimu nacionaliniu lygmeniu ir atsakomaisiais Agentūros veiksmais Sąjungos lygmeniu;

(10a)  informacinių sistemų ir taikomųjų programų techniniai standartai turėtų būti suderinti su standartais, kuriuos eu‑LISA taiko kitoms IT sistemoms laisvės, saugumo ir teisingumo srityje;

(12)  Europos integruotu sienų valdymu nekeičiama atitinkama Komisijos ir valstybių narių kompetencija muitų srityje, visų pirma kiek tai susiję su kontrole, rizikos valdymu ir keitimusi informacija;

(13)  išorės sienų kontrolės ir grąžinimo politikos formavimas ir teisės aktų rengimas, įskaitant Europos integruoto sienų valdymo strategijos rengimą lieka Sąjungos institucijų atsakomybė. Turėtų būti užtikrinamas glaudus Agentūros ir tų institucijų veiklos koordinavimas;

(14)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos turėtų veiksmingai įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą pasitelkdamos Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą. Daugiametės politikos ciklas turėtų užtikrinti integruotą, vieningą ir tęstinį procesą, per kurį visiems susijusiems Sąjungos lygmens ir valstybių narių subjektams, veikiantiems sienų valdymo ir grąžinimo srityje, būtų teikiamos strateginės gairės, kaip nuosekliai įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo principus. Jame taip pat aptariami visi klausimai dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ryšių su Komisija, kitomis institucijomis ir įstaigomis, taip pat dėl bendradarbiavimo su kitais susijusiais partneriais, įskaitant, nelygu situacija, trečiąsias šalis ir trečiuosius subjektus;

(15)  siekiant įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą būtina integruotai planuoti valstybių narių ir Agentūros veiksmus, susijusius pasienio ir grąžinimo operacijomis, kad būtų reaguojama į iššūkius prie išorės sienų, nenumatytais atvejais ir ilgalaikio pajėgumų vystymo – tiek įdarbinimo ir mokymų srityje, tiek įsigyjant ir plėtojant įrangą – koordinavimu;

(14a)  Agentūra turėtų parengti techninius keitimosi informacija standartus, kaip numatyta šiame reglamente. Be to, siekiant veiksmingai įgyvendinti Šengeno sienų kodeksą ir tinkamai atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę, reikėtų parengti bendrus minimaliuosius išorės sienų stebėjimo standartus. Šiuo tikslu Agentūra gali padėti nustatant bendrus minimaliuosius standartus, atsižvelgiant į valstybių narių ir Komisijos atsakomybę. Šie bendri minimalieji išorės sienų stebėjimo standartai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į sienų rūšį, agentūros priskirtus poveikio lygius kiekvienam išorės sienos ruožui ir kitus veiksnius, pavyzdžiui, geografines ypatybes. Juos rengiant reikėtų atsižvelgti į galimus apribojimus pagal nacionalinės teisės aktus;

(16)  šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui ir valstybių narių įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso bei kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus;

(17)  šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 656/2014(6). Operacijos jūroje turėtų būti vykdomos taip, kad visuomet būtų užtikrinta perimtų ar išgelbėtų asmenų saugumas, dalyvaujančių padalinių ir trečiųjų šalių saugumas;

(18)  Agentūra turėtų atlikti savo užduotis nedarydama poveikio valstybių narių atsakomybei viešosios tvarkos palaikymo ir vidaus saugumo užtikrinimo srityse ir laikydamasi subsidiarumo principo;

(19)  Agentūra turėtų atlikti savo užduotis nedarydama poveikio valstybių narių kompetencijai gynybos srityje;

(20)  išplėstos Agentūros užduotys ir kompetencija turėtų atitikti sustiprintas pagrindinių teisių apsaugos priemones, padidintą atskaitomybę ir atsakomybę, visų pirma už Agentūros darbuotojų įgyvendinamus vykdomuosius įgaliojimus;

(21)  kad galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, Agentūrai labai svarbus valstybių narių bendradarbiavimas. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad Agentūra ir valstybės narės veiktų geranoriškai ir laiku keistųsi tikslia informacija. Jokia valstybė narė neturėtų būti įpareigota teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams;

(21)  be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į savo ir kitų valstybių narių interesus, taip pat turėtų pateikti duomenis, reikalingus Agentūros vykdomai veiklai, pavyzdžiui, informuotumo apie padėtį, rizikos analizės, pažeidžiamumo vertinimo ar integruoto planavimo tikslais. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad duomenys būtų tikslūs, atnaujinti ir gaunami bei įvedami teisėtai. Kai šie duomenys apima asmens duomenis, turėtų būti visapusiškai taikomi Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktai;

(22a)  šiame reglamente numatytas ryšių tinklas turėtų būti grindžiamas EUROSUR ryšių tinklu, sukurtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 1052/2013(7), ir jį pakeisti. Ryšių tinklas turėtų būti naudojamas visiems saugiems Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomiems informacijos mainams. Siekiant labiau užtikrinti informacijos tarp valstybių narių ir Agentūros saugumą, akreditacijos lygis turėtų būti padidintas iki „CONFIDENTIEL UE / EU CONFIDENTIAL“ lygio;

(23)  tam, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos gerai veiktų, reikalinga Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) – jos pagrindu valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos tarpusavyje ir su Agentūra keisis informacija ir vykdys operatyvinį bendradarbiavimą. EUROSUR suteikia toms valdžios institucijoms ir Agentūrai infrastruktūrą ir priemones, kurių reikia, kad būtų pagerintas jų informuotumas apie padėtį ir padidinti reagavimo pajėgumai prie išorės sienų, siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti ir padėti gelbėti migrantų gyvybes ir užtikrinti jų apsaugą;

(24)  valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus, kad pagerintų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą – tarpusavyje ir su Agentūra – vykdant sienų stebėjimą ir atliekant patikrinimus sienos perėjimo punktuose. Tam, kad EUROSUR tinkamai veiktų, labai svarbu, kad visos pagal nacionalinę teisę už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiautų per nacionalinius koordinavimo centrus;

(23a)  nacionalinio koordinavimo centro vaidmuo – koordinuoti ir keistis informacija su visomis institucijomis, atsakingomis už išorės sienų kontrolę nacionaliniu lygmeniu – nedaro poveikio nacionaliniu lygmeniu nustatytai kompetencijai sienų kontrolės veiklos planavimo ir įgyvendinimo srityje;

(24)  šis reglamentas neturėtų trukdyti valstybėms narėms savo nacionaliniams koordinavimo centrams taip pat pavesti koordinuoti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą ▌kitose Europos integruoto sienų valdymo srityse;

(26)  tam, kad būtų užtikrintas tinkamas integruoto sienų valdymo sistemos veikimas, būtina užtikrinti, kad informacija, kuria valstybės narės keičiasi tarpusavyje ir su Agentūra, būtų aukštos kokybės ir kad ja būtų keičiamasi laiku. Atsižvelgiant į EUROSUR sėkmę, ta kokybė turėtų būti užtikrinama standartizuojant ir automatizuojant keitimąsi informacija tarp įvairių tinklų ir sistemų, užtikrinant informacijos saugumą ir perduodamų duomenų bei informacijos kokybės kontrolę;

(26)  Agentūra turėtų teikti EUROSUR kūrimui ir naudojimui, taip pat sistemų sąveikumui, reikalingą paramą, visų pirma sukurdama, prižiūrėdama ir koordinuodama EUROSUR sistemą;

(27)  EUROSUR turėtų suteikti aiškų padėties prie išorės sienų, taip pat Šengeno erdvėje ir pasienio teritorijoje, vaizdą. Ji turėtų remtis sausumos, jūrų ir oro sienų stebėjimo, taip pat patikrinimų sienos perėjimo punktuose duomenimis. Informuodama apie padėtį Šengeno erdvėje Agentūra neturėtų vykdyti operatyvinės veiklos prie valstybių narių vidaus sienų;

(28)  oro sienų stebėjimas turėtų būti vienas iš sienų valdymo elementų, nes neteisėtai veiklai, susijusiai su imigracija ir tarpvalstybiniais nusikaltimais, naudojami ir komerciniai, ir privatūs skrydžiai, taip pat nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos. Oro sienų stebėjimo tikslas – nustatyti ir stebėti tokius įtartinus skrydžius, kai kertama ES išorės siena arba ketinamą ją kirsti, ir atlikti susijusią rizikos analizę, kad ES ir valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų pasitelkti reagavimo pajėgumus. Šiuo tikslu reikėtų skatinti Agentūros, Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo (EUROCONTROL) valdytojo ir Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) tarpžinybinį bendradarbiavimą ES lygmeniu. Kai aktualu, valstybės narės turėtų turėti galimybę gauti informaciją apie įtartinus išorės skrydžius ir atitinkamai reaguoti. Agentūra turėtų stebėti ir remti šioje srityje vykdomą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą;

(28a)  su neteisėtu antriniu judėjimu EUROSUR susijusių įvykių ataskaitos padės Agentūrai stebėti migracijos srautus Sąjungos link ir Sąjungos viduje rizikos analizės ir informuotumo apie padėtį tikslais. 25 straipsnio 3 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte bus išsamiau apibrėžta, koks ataskaitų teikimo būdas tinkamiausias šiam tikslui pasiekti;

(30)  Agentūros teikiamos EUROSUR gretinimo paslaugos turėtų būti grindžiamos bendru stebėjimo priemonių taikymu ir Sąjungos lygmens tarpžinybiniu bendradarbiavimu, įskaitant pagal programą „Copernicus“ teikiamas saugumo paslaugas. Jos turėtų teikti valstybėms narėms ir Agentūrai informacines paslaugas, kurios duotų papildomos naudos integruotam sienų valdymui. EUROSUR gretinimo paslaugos turėtų būti išplėstos, kad jomis būtų galima naudotis atliekant patikrinimus sienos perėjimo punktuose, taip pat vykdant oro sienų ir migracijos srautų stebėjimą;

(31)  dėl mažų ir netinkamų plaukioti jūra laivų naudojimo labai padidėjo prie pietinių išorės jūrų sienų paskendusių migrantų skaičius. EUROSUR turėtų gerokai pagerinti Agentūros ir valstybių narių operatyvias ir technines galimybes aptikti tokius mažus laivus, pagerinti valstybių narių reagavimo pajėgumus ir taip padėti mažinti žūstančių migrantų skaičių, taip pat ir vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas;

(32)  šiame reglamente pripažįstama, kad migracijos maršrutais taip pat keliauja asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga;

(33)  Agentūra turėtų parengti bendrąsias ir pritaikytas rizikos analizes, grindžiamas bendrosios integruotos rizikos analizės modeliu; jį turėtų taikyti pati Agentūra ir valstybės narės. Agentūra turėtų, be kita ko, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, teikti tikslią informaciją visais Europos integruotam sienų valdymui svarbiais aspektais, ypač sienų kontrolės, grąžinimo, nelegalaus antrinio trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Sąjungoje reiškinio – jo tendencijų, maršrutų ir masto, tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijos, įskaitant palankių sąlygų neteisėtam sienų kirtimui sudarymą, prekybos žmonėmis, terorizmo ir įvairių rūšių grėsmių, taip pat padėties susijusiose trečiosiose valstybėse klausimais, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų arba šalinti nustatytas grėsmes ir pavojus siekiant gerinti integruotą išorės sienų valdymą;

(33)  vykdydama veiklą prie išorės sienų Agentūra turėtų padėti užkirsti kelią tokiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, kaip antai neteisėtas migrantų gabenimas, prekyba žmonėmis ir terorizmas, ir juos nustatyti, kai reikalinga, kad ji imtųsi veiksmų, ir kai ji yra surinkusi atitinkamą informaciją vykdydama savo veiklą. Agentūra turėtų koordinuoti savo veiklą su Europolu – agentūra, atsakinga už valstybių narių veiksmų rėmimą ir stiprinimą ir jų bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje. Tarpvalstybiniam aspektui būdinga tai, kad nusikaltimai yra tiesiogiai susiję su neteisėtu išorės sienos kirtimu, įskaitant prekybą žmonėmis arba neteisėtą migrantų gabenimą. Pagal Tarybos direktyvos 2002/90/EB(8) 1 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti netaikyti sankcijų tais atvejais, kai elgesiu siekiama suteikti migrantams humanitarinę pagalbą;

(35)  pagal atsakomybės pasidalijimo principą Agentūros užduotis turėtų būti reguliariai stebėti išorės sienų valdymą, taip pat pagrindinių teisių laikymąsi Agentūrai vykdant sienų valdymą ir grąžinimo veiklą. Tinkamą ir veiksmingą stebėseną Agentūra turėtų užtikrinti ne tik informuotumo apie padėtį rizikos analizės būdu, bet ir iš savo darbuotojų paskirdama ekspertus, kurie dirbtų valstybėse narėse. Todėl Agentūra turėtų turėti galimybę siųsti į valstybes nares ryšių palaikymo pareigūnus tam tikram laikotarpiui, per kurį ryšių palaikymo pareigūnas turėtų teikti ataskaitas vykdomajam direktoriui. Ryšių palaikymo pareigūnų ataskaitos turėtų būti įtrauktos į pažeidžiamumo vertinimą;

(36)  Agentūra, vadovaudamasi objektyviais kriterijais, turėtų atlikti pažeidžiamumo vertinimą, siekdama įvertinti valstybių narių gebėjimus ir pasirengimą spręsti sunkumus prie savo išorės sienų ir jų gebėjimą prisidėti prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų ir techninės įrangos rezervo. Pažeidžiamumo vertinimas taip pat turėtų apimti valstybių narių įrangos, infrastruktūros, darbuotojų, biudžeto ir finansinių išteklių, taip pat jų nenumatytų atvejų planų, pagal kuriuos galima įveikti galimas krizes prie išorės sienų, vertinimą. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, siekdamos pašalinti bet kuriuos tokiame vertinime nustatytus trūkumus. Vykdomasis direktorius turėtų nustatyti priemones, kurių reikia imtis, ir rekomenduoti jas atitinkamai valstybei narei. Vykdomasis direktorius taip pat turėtų nustatyti laikotarpį, per kurį tų priemonių turėtų būti imtasi, ir atidžiai stebėti, kad jos būtų laiku įgyvendintos. Kai per nustatytą laikotarpį būtinų priemonių nesiimama, klausimas turėtų būti perduodamas valdančiajai tarybai tolesniam sprendimui priimti;

(37)  jeigu Agentūrai laiku nesuteikiama tiksli pažeidžiamumo vertinimui atlikti būtina informacija, ji turėtų galėti į tai atsižvelgti atlikdama pažeidžiamumo vertinimą, nebent būtų pateiktos tinkamai pagrįstos priežastys dėl duomenų neperdavimo;

(38)  pažeidžiamumo vertinimas ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013(9) nustatytas Šengeno vertinimo mechanizmas yra du vienas kitą papildantys mechanizmai, kuriais Europoje užtikrinama tinkamo Šengeno erdvės veikimo kokybės kontrolė ir nuolatinis pasirengimas spręsti bet kokias problemas prie išorės sienų, tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Nors Šengeno vertinimo mechanizmas yra pagrindinis vertinimo, kaip valstybėse narėse įgyvendinama Sąjungos teisės aktai ir kaip jų laikomasi, būdas, turėtų būti užtikrinta kuo didesnė šių mechanizmų sinergija, kad būtų galima sukurti geresnę Šengeno erdvės veikimo padėties vaizdo sistemą, kiek įmanoma labiau vengiant valstybių narių pastangų dubliavimosi ir užtikrinant geriau koordinuotą atitinkamų Sąjungos finansinių priemonių, kuriomis remiamas išorės sienų valdymas, naudojimą. Todėl Agentūra ir Komisija turėtų reguliariai keistis informacija apie rezultatus, gautus iš abiejų mechanizmų;

(38)  kadangi valstybės narės nustato sienos ruožus, kuriems Agentūra priskiria konkretų poveikio lygį, ir į tai, kad valstybių narių ir Agentūros reagavimo pajėgumai turėtų atitikti tuos poveikio lygius, reikėtų laikinai nustatyti ketvirtąjį kritinį poveikio lygį, atitinkantį situaciją, kuri kelia grėsmę Šengeno erdvei, ir reikalingas Agentūros įsikišimas;

(39a)  jei jūrų sienos ruožui nustatomas didelio arba kritinio poveikio lygis dėl neteisėtos imigracijos masto padidėjimo, atitinkamos valstybės narės atsižvelgia į šią informaciją planuodamos ir vykdydamos paieškos ir gelbėjimo operacijas, nes dėl tokios padėties gali padidėti poreikis suteikti pagalbą jūroje nelaimės ištiktiems asmenims;

(40)  Agentūra turėtų organizuoti tinkamą techninę ir operatyvinę pagalbą valstybėms narėms, siekdama sustiprinti jų pajėgumus vykdyti pareigas išorės sienų kontrolės srityje ir reaguoti į sunkumus prie išorės sienų, kylančius dėl neteisėtai atvykstančių migrantų skaičiaus padidėjimo arba tarpvalstybinių nusikaltimų. Tokia pagalba neturėtų būti daromas poveikis atitinkamų nacionalinių institucijų kompetencijai inicijuoti baudžiamųjų veikų tyrimus. Šiuo atžvilgiu Agentūra valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare turėtų organizuoti ir koordinuoti bendras vienai arba daugiau valstybių narių skirtas operacijas bei siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų būrius (grupes), taip pat suteikti reikiamą techninę įrangą;

(41)  prie išorės sienų susidarius konkretiems ir neproporcingiems sunkumams, Agentūra valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare turėtų organizuoti ir koordinuoti skubią pasienio pagalbą bei siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų būrius (grupes) ir techninę įrangą, įskaitant iš greitojo reagavimo įrangos rezervo. Teikiant skubią pasienio pagalbą tam tikrą laikotarpį turėtų būti užtikrintas pastiprinimas tokiomis aplinkybėmis, kuriomis reikia nedelsiant imtis atsakomųjų veiksmų ir kuriomis tokia pagalba būtų veiksmingas atsakas. Siekdamos užtikrinti pagalbos operacijų veiksmingumą, valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų operatyviniai darbuotojai galėtų prisijungti prie atitinkamų būrių (grupių) ir suteiktų reikiamą techninę įrangą. Kai darbuotojai, kurie siunčiami su valstybės narės technine įranga, yra iš tos valstybės narės, šie darbuotojai turėtų būti laikomi tos valstybės narės įnašu į nuolatines pajėgas. Agentūra ir atitinkama valstybė narė turėtų susitarti dėl veiklos plano;

(42)  kai valstybė narė susiduria su konkrečiais ir neproporcingais su migracija susijusiais sunkumais, pasižyminčiais dideliu mišrių migracijos srautų antplūdžiu tam tikrose vietose prie savo išorės sienų, valstybės narės turėtų galėti tikėtis didesnio techninio ir operatyvinio pastiprinimo. Tokį pastiprinimą migrantų antplūdžio vietose turėtų teikti migracijos valdymo rėmimo grupės. Tas grupes turėtų sudaryti operatyviniai darbuotojai, siunčiami iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų, ir valstybių narių ekspertai, kuriuose siunčia Europos prieglobsčio paramos biuras ir Europolas ar kitos susijusios Sąjungos agentūros. Agentūra turėtų padėti Komisijai koordinuoti įvairių agentūrų veiklą vietoje. Komisija, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare ir susijusiomis Sąjungos agentūromis, turėtų nustatyti bendradarbiavimo migrantų antplūdžio vietoje sąlygas ir būti atsakinga už migracijos valdymo rėmimo grupių veiklos koordinavimą;

(43)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kuri institucija, kuri, kaip tikėtina, gali gauti tarptautinės apsaugos paraišką, kaip antai policija, sienos apsaugos pareigūnai, imigracijos tarnybos ir asmenų sulaikymo įstaigos, turėtų reikiamą informaciją. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad tokių institucijų darbuotojams būtų teikiamas reikiamo lygio mokymas, kuris yra tinkamas jų užduotims bei pareigoms, jiems būtų nurodyta informuoti paraišką pateikusius asmenis, kur ir kaip pateikti tarptautinės apsaugos paraiškas, ir nurodyta, kaip nukreipti pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis į atitinkamus nukreipimo mechanizmus;

(43a)  nuolatinių pajėgų mokymas turėtų būti rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant Agentūrai ir valstybėms narėms, visų pirma jų mokymo akademijoms, kartu užtikrinant, kad mokymo programos būtų suderintos ir skatintų bendras Sutartyse įtvirtintas vertybes. Agentūra, gavusi valdančiosios tarybos leidimą, gali įsteigti Agentūros mokymo centrą, kad būtų lengviau į rengiamus mokymus įtraukti bendrą Europos kultūrą;

(44)  2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad svarbu vadovautis visapusišku požiūriu į migraciją ir kad migracija yra iššūkis ne vienai valstybei narei, bet visai Europai. Šiuo klausimu ji pabrėžė, kaip svarbu, kad Sąjunga teiktų visapusišką paramą siekdama užtikrinti tvarkingą migracijos srautų valdymą; ▌

(45)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos prieglobsčio paramos biuras turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad galėtų veiksmingai spręsti migracijos problemas, pasižyminčias dideliu mišrių migracijos srautų antplūdžiu, visų pirma prie išorės sienų. Visų pirma, abi agentūros turėtų koordinuoti savo veiksmus ir teikti valstybėms narėms paramą supaprastinant tarptautinės apsaugos ir grąžinimo procedūras, taikytinas trečiųjų šalių piliečiams, kurių tarptautinės apsaugos prašymai buvo atmesti. Agentūra ir Europos prieglobsčio paramos biuras taip pat turėtų bendradarbiauti vykdydamos kitokią bendrą operatyvinę veiklą, pavyzdžiui, bendrai atlikdamos rizikos analizę, statistinių duomenų rinkimą, rengdamos mokymus ir teikdamos valstybėms narėms paramą nenumatytų atvejų planavimo srityje;

(44a)  pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti saugią laivybą, jūrų saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Todėl Agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005, ir Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002, turėtų stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje ir su pakrančių apsaugos funkcijas vykdančiomis nacionalinėmis institucijomis, siekdamos didinti informuotumą apie padėtį jūrose ir remti darnius ir ekonomiškai efektyvius veiksmus. Įvairių subjektų tarpusavio sąveika jūrų aplinkoje turėtų atitikti Europos integruoto sienų valdymo ir jūrų saugumo strategijas;

(46)  reikėtų užtikrinti, kad operatyvinės veiklos ir techninėje srityje valstybės narės galėtų pasitelkti į pagalbą migracijos valdymo rėmimo grupes ▌migrantų antplūdžio vietose ▌. Migracijos valdymo rėmimo grupes turėtų sudaryti ekspertai, paskirti iš Agentūros statutinių darbuotojų, ir valstybių narių komandiruoti ekspertai, taip pat Europos prieglobsčio paramos biuro, Europolo ir, kai aktualu, ekspertai iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir kitų ▌ Sąjungos agentūrų ekspertai ir (arba) jų atsiųsti ekspertai iš valstybių narių. Atsižvelgiant į įvairių Sąjungos agentūrų dalyvavimą, Komisija turėtų užtikrinti reikiamą koordinavimą vertinant atitinkamų agentūrų poreikius ir bendradarbiavimą pagal joms suteiktus įgaliojimus ir nustatyti bendradarbiavimo vykdant veiksmus vietoje, sąlygas;

(47)  migrantų antplūdžio vietose valstybės narės turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos agentūromis, kurios turėtų veikti pagal joms suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, procesą koordinuojant Komisijai. Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis Sąjungos agentūromis, turėtų užtikrinti, kad veikla migrantų antplūdžio vietose būtų vykdoma laikantis taikytinos Sąjungos teisės ir gerbiant pagrindines teises;

(48)  kai tai pagrįsta atsižvelgiant į pažeidžiamumo vertinimo rezultatus, rizikos analizę arba kai vienam ar daugiau išorės sienų ruožų laikinai nustatytas kritinio poveikio lygis, Agentūros vykdomasis direktorius turėtų rekomenduoti susijusiai valstybei narei inicijuoti ir vykdyti bendras operacijas ar teikti skubią pasienio pagalbą;

(50)  kai kontrolė prie išorės sienos tampa neveiksminga tokia apimtimi, kad gali sutrikti Šengeno erdvės veikimas dėl to, kad valstybė narė nesiima būtinų priemonių pagal pažeidžiamumo vertinimą arba dėl to, kad prie išorės sienų kilus konkretiems ir neproporcingiems sunkumams valstybė narė neprašė Agentūros pakankamos paramos arba neįgyvendino tokios paramos, turėtų būti vieningai, skubiai ir veiksmingai imamasi atsakomųjų veiksmų Sąjungos lygmeniu. Siekiant sumažinti šiuos pavojus ir užtikrinti geresnį koordinavimą Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų pasiūlyti Tarybai sprendimą, kuriuo nustatomos priemonės, kurias turi įgyvendinti Agentūra, ir kartu reikalaujama, kad įgyvendinant tas priemones atitinkama valstybė narė bendradarbiautų su Agentūra. Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti tokį sprendimą dėl galimo politiškai konfidencialaus priemonių, dėl kurių turi būti priimtas sprendimas, pobūdžio, kurios, kaip tikėtina, bus susijusios su nacionaliniais vykdomaisiais ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais.

Tuomet Agentūra turėtų nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis, kad būtų praktiškai įgyvendintos Tarybos sprendime nurodytos priemonės. Agentūra kartu su atitinkama valstybe nare turėtų parengti veiklos planą. Atitinkama valstybė narė turėtų sudaryti geras sąlygas Tarybos sprendimo ir veiklos plano įgyvendinimui, be kita ko, įvykdydama 44, 83 ir 84 straipsniuose numatytus savo įsipareigojimus. Jei atitinkama valstybė narė neįvykdo to Tarybos sprendimo per 30 dienų ir nebendradarbiauja su Agentūra įgyvendinant tame sprendime nurodytas priemones, Komisija turėtų turėti galimybę inicijuoti specialią procedūrą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/39921 29 straipsnyje, skirtą reaguoti į išskirtines aplinkybes, kurios kelia grėsmę bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui;

(51)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos turėtų būti nuolatinis korpusas, kurį sudaro ▌sienos apsaugos pareigūnai, grąžinimo specialistai ir kiti reikiami darbuotojai. Nuolatines pajėgas turėtų sudaryti keturių kategorijų darbuotojai: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įdarbinti statutiniai darbuotojai, valstybių narių į Agentūrą ilgam deleguoti darbuotojai, darbuotojai, kuriuos valstybės narės siunčia trumpam laikotarpiui ir darbuotojai, kurie sudaro greitojo reagavimo rezervo, skirto skubiai pasienio pagalbai teikti, dalį. Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos turėtų būti siunčiamos į sienų valdymo būrius, migracijos valdymo grupes ar grąžinimo grupes. Faktinę siunčiamų nuolatinių pajėgų apimtį turėtų lemti operatyviniai poreikiai;

(52)  į šiuos būrius (grupes) išsiųstiems Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų operatyviniams darbuotojams turėtų būti suteikti visi reikiami įgaliojimai, kad jie galėtų vykdyti sienų kontrolės ir grąžinimo užduotis, įskaitant užduotis, kurioms vykdyti reikalingi atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatyti vykdomieji įgaliojimai, o Agentūros darbuotojams – V priede nurodyti įgaliojimai. Kai Agentūros statutiniai darbuotojai vykdo operacijas, Agentūra atsako už bet kokią per jų operacijas jų padarytą žalą;

(53)  valstybės narės turėtų užtikrinti į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas skiriamų darbuotojų skaičių, atitinkamai pagal III priedą dėl ilgalaikio delegavimo ir IV priedą dėl siuntimo trumpam laikotarpiui. Valstybių narių individualūs įnašai nustatyti remiantis paskirstymo schema, dėl kurios 2016 m. susitarta per derybas dėl greitojo reagavimo rezervo ir kuri pateikta Reglamento (ES) 2016/1624 I priede. Ši paskirstymo schema buvo proporcingai pritaikyta atsižvelgiant į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų dydį. Šengeno asocijuotųjų šalių atžvilgiu šie įnašai taip pat nustatyti proporcingai;

(53a)  pasirinkdamas skaičių ir profilius, kurie turi būti nurodyti 55 straipsnio 4 dalyje nurodytame valdančiosios tarybos sprendime, vykdomasis direktorius turėtų taikyti vienodo požiūrio ir proporcingumo principą, visų pirma atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinius pajėgumus;

(53b)  dėl tikslaus nuolatinių pajėgų siuntimo trumpam laikotarpiui laiko ir dėl techninės įrangos, kuri yra bendrai finansuojama Vidaus saugumo fondo konkretiems veiksmams skirtomis lėšomis ar bet kurio kito tam skirto Sąjungos fondo lėšomis, teikimo turėtų susitarti kiekviena valstybė narė ir Agentūra per metines dvišales derybas, atsižvelgdamos į pajėgumus ir proporcingumą. Prašydamas teikti nacionalinius įnašus, vykdomasis direktorius kaip bendrą taisyklę turėtų taikyti proporcingumo ir vienodo požiūrio į valstybes nares principus, siekiant užkirsti kelią situacijoms, kai vienai valstybei narei tampa labai sunku vykdyti nacionalines užduotis, kai tos valstybės narės paprašoma kasmetinį siuntimą įvykdyti per vieną konkretų 4 mėnesių laikotarpį. Tokia tvarka apima galimybę valstybėms narėms privalomą siuntimą vykdyti ne iš eilės einančiais laikotarpiais. Valstybės narės savo prievolę pagal 58 straipsnį trumpam laikotarpiui siųsti darbuotojus į nuolatines pajėgas taip pat gali įvykdyti kaupiamuoju būdu – siųsdamos daugiau darbuotojų trumpesniems laikotarpiams arba siųsdamos tuos pačius darbuotojus ilgesniam nei 4 mėnesių laikotarpiui, laikydamosi plano, dėl kurio buvo susitarta per kasmetines dvišales derybas;

(53c)  nedarant poveikio tam, kad būtų laiku sudarytas operacijų jūroje veiksmų planas, Agentūra turėtų kuo anksčiau pateikti dalyvaujančioms valstybėms narėms konkrečią informaciją apie atitinkamos jurisdikcijos galiojimą ir taikytiną teisę, visų pirma apie laivų ir orlaivių vadų prerogatyvas, jėgos naudojimo sąlygas ir ribojamąsias ar laisvės atėmimo priemones;

(55)  ilgalaikė žmogiškųjų išteklių plėtra, užtikrinsianti valstybių narių indėlį į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, turėtų būti remiama pagal finansinės paramos sistemą. Todėl tikslinga įgalioti Agentūrą skirti dotacijas valstybėms narėms, neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kaip finansavimą, nesusijusį su išlaidomis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 125 straipsnio 1 dalies a punktą. Finansinė parama turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę įdarbinti ir parengti papildomus darbuotojus, o tai suteiktų reikiamo lankstumo joms užtikrinant privalomus įnašus į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas. Šiuo atžvilgiu reikėtų atsižvelgiant į reikiamą įdarbinimo ir mokymo trukmę, todėl reikėtų vadovautis „n + 2“ taisykle. Speciali finansavimo sistema turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp pažeidimų ir sukčiavimo rizikos bei kontrolės išlaidų.

Reglamente nustatytos pagrindinės finansinės paramos skyrimo sąlygos – reikiamo skaičiaus sienos apsaugos pareigūnų arba kitų specialistų, atitinkančių į Agentūrą deleguotų pareigūnų skaičių ilguoju laikotarpiu arba realų Agentūros operatyvinei veiklai išsiųstų pareigūnų skaičių ne trumpesniu kaip 4 mėnesių iš eilės arba ne iš eilės laikotarpiu arba proporcingai išsiųstų pareigūnų skaičių trumpesniu kaip 4 mėnesių iš eilės arba ne iš eilės laikotarpiu, įdarbinimas ir mokymas. Kadangi trūksta tinkamų ir palyginamų duomenų apie faktines išlaidas įvairiose valstybėse narėse, sukurti išlaidomis pagrįstą finansavimo schemą būtų per daug sudėtinga, ir nebūtų patenkintas poreikis naudotis paprasta, greita, veiksminga ir efektyvia finansavimo sistema. Todėl tikslinga įgalioti Agentūrą skirti dotacijas valstybėms narėms, neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kaip finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, jei tenkinamos Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 125 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos. Siekiant nustatyti šio įvairioms valstybėms narėms skiriamo finansavimo sumą, kaip orientacinę sumą tikslinga naudoti Europos institucijų III pareigų grupės 8 lygio 1 pakopos sutartininko metinį bazinį darbo užmokestį, jam pritaikant atitinkamoje valstybėje narėje taikytiną koregavimo koeficientą. Įgyvendindamos šią finansinės paramos sistemą Agentūra ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro finansavimo ir finansavimo nedubliavimo principų;

(55a)  siekiant sušvelninti galimą poveikį nacionalinėms tarnyboms, susijusį su Agentūros statutinių darbuotojų įdarbinimu Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgose, atitinkamoms valstybės narės tarnyboms turėtų būti suteikta parama siekiant padengti investicijas į naujų darbuotojų, pakeičiančių išvykstančiuosius, mokymą;

(56)  kadangi Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos bus siunčiamos į trečiųjų šalių teritoriją, Agentūra turėtų plėtoti savo pačios vadovavimo pajėgumus ir kontrolės mechanizmus, taip pat atitinkamas procedūras siekiant užtikrinti būrių (grupių) narių civilinę ir baudžiamąją atskaitomybę;

(57)  tam, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų galima veiksmingai siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, reikėtų priimti ir kuo greičiau įgyvendinti tam tikrus sprendimus ir įgyvendinimo priemones. Taigi Agentūra kartu su valstybėmis narėmis ir Komisija turėtų rengti tokias įgyvendinimo priemones ir sprendimus, skirtus valdančiajai tarybai patvirtinti. Toks išankstinio pasirengimo procesas turėtų apimti atitinkamą Agentūros ir valstybių vykdomą įdarbinimą, kaip nurodyta šio reglamento 120 straipsnyje;

(59)  taip pat, siekiant užtikrinti paramos Agentūros organizuojamai veiklai tęstinumą, visi siuntimai turėtų būti suplanuoti ir įgyvendinti iki 2020 m. gruodžio 31 d., įskaitant greitojo reagavimo rezervą, laikantis Reglamento (ES) 2016/1624 20, 30 ir 31 straipsnių ir atsižvelgiant į 2019 m. metines dvišales derybas. Todėl šios nuostatos turėtų būti panaikintos tik nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(60)  Agentūros personalą sudarys darbuotojai, kurie Agentūrai priskirtas užduotis atliks būstinėje arba Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėse pajėgose. Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų darbuotojai gali būti statutiniai, taip pat ilgam laikui deleguoti arba nacionalinių valdžios institucijų atsiųsti trumpam laikotarpiui, ir sudaryti greitojo reagavimo rezervą. Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų statutiniai darbuotojai paprastai bus siunčiami į būrius (grupes). Tik nedidelis ir aiškiai apibrėžtas šių darbuotojų skaičius gali būti įdarbinamas būstinėje pagalbinėms nuolatinių pajėgų kūrimo funkcijoms atlikti;

(61)  tam, kad būtų galima spręsti problemas, kylančias dėl vis dar išliekančių savanoriško valstybių narių techninės įrangos, visų pirma didelės apimties, telkimo spragų, Agentūra pati turėtų turėti reikiamą įrangą, kuri būtų naudojama per bendras operacijas, teikiant skubią pasienio pagalbą ar vykdant kitą operatyvinę veiklą. Valstybės narės turėtų leisti naudotis šiais ištekliais taip, tarsi jais naudotųsi vyriausybės. Nuo 2011 m. Agentūra turi teisinę galimybę pati įsigyti ar išsinuomoti techninę įrangą, tačiau tai labai apsunkina biudžeto išteklių trūkumas;

(62)  todėl, atsižvelgdama į didelį Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų sukūrimo užmojį, Komisija pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą numatė skirti nemažą finansinį paketą, kad Agentūra galėtų įsigyti, prižiūrėti ir eksploatuoti savo operatyvinius poreikius atitinkančius oro, jūros ir sausumos operacijoms reikalingus išteklius. Nors reikiamos įrangos, ypač didelės apimties, įsigijimas gali užtrukti ilgai, ilgainiui pagrindinė operatyvinėms užduotims naudojamos įrangos dalis turėtų tapti nuosava Agentūros įranga, o valstybių narių įnašai turėtų būti pasitelkiami tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Daugeliu atvejų už Agentūros įrangos naudojimą turėtų būti atsakingi Agentūros techniniai darbuotojai, priklausantys Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėms pajėgoms. tam, kad siūlomi finansiniai ištekliai būtų naudojami veiksmingai, šis procesas turėtų būti grindžiamas daugiamete strategija, kurią kuo anksčiau turėtų priimti valdančioji taryba. Būtina, būsimose daugiametėse finansinėse programose užtikrinti Agentūros tvarumą ir išlaikyti visapusišką Europos integruotą sienų valdymą;

(63)  įgyvendindamos šį reglamentą, Agentūra ir valstybės narės turėtų kuo geriau pasinaudoti esamais pajėgumais žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos požiūriu tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu;

(64)  ilgalaikis naujų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgumų plėtojimas turėtų būtų koordinuojamas valstybių narių tarpusavyje ir su Agentūra, o atsižvelgiant į tai, kad tam tikri procesai trunka ilgai, tai turėtų būti daroma pagal daugiametės strateginės politikos ciklą. Tai apima naujų sienos apsaugos pareigūnų (per savo karjerą jie galėtų dirbti tiek valstybėse narėse, tiek nuolatinėse pajėgose) įdarbinimą ir mokymą, įrangos įsigijimą, techninę priežiūrą ir šalinimą (šioje srityje reikėtų stengtis užtikrinti sąveikumą ir pasiekti masto ekonomijos), taip pat naujos įrangos ir susijusių technologijų kūrimą, be kita ko, atliekant mokslinius tyrimus;

(65)  siekiant optimaliai panaudoti ilgalaikes investicijas ir kuo geriau apsaugoti išorės sienas, valstybių narių pajėgumo plėtojimo planai ir daugiametis Agentūros išteklių planavimas turėtų būti apžvelgti vienoje vietoje – pajėgumo plane;

(66)  atsižvelgiant į išplėstus Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įgaliojimus, į tai, kad įsteigtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos ir padidinta jų veiklos vietose prie išorės sienų apimtis, taip pat į tai, kad jos aktyviau dalyvauja grąžinimo procese, Agentūrai turėtų būti suteikta galimybė steigti atstovybių biurus netoli vietų, kur vykdomi svarbūs jos operatyviniai veiksmai, kurie veiktų tų veiksmų vykdymo laikotarpiu ir užtikrintų ryšius tarp Agentūros ir priimančiosios valstybės narės, vykdytų koordinavimo, logistikos ir paramos užduotis, taip pat palengvintų Agentūros ir priimančiosios valstybės narės bendradarbiavimą;

(66a)  vadovaujantis principu, kad agentūrų bendradarbiavimas yra integruoto sienų valdymo dalis, Agentūra turi glaudžiai bendradarbiauti su visomis susijusiomis ES agentūromis, ypač Europolu ir Europos prieglobsčio paramos biuru. Toks bendradarbiavimas turėtų vykti būstinės lygmeniu, operatyvinių veiksmų teritorijoje ir, kai aktualu, atstovybių biurų lygmeniu;

(66b)  Agentūra turėtų ir toliau plėtoti sienų valdymui ir grąžinimui skirtą bendrąją pagrindinę mokymo programą ir tinkamas mokymo priemones, įskaitant specialius mokymus apie pažeidžiamus asmenis, įskaitant vaikus. Ji taip pat turėtų rengti papildomus mokymo kursus ir seminarus, susijusius su integruoto sienų valdymo užduotimis, taip pat skirtą kompetentingų nacionalinių įstaigų pareigūnams. Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų nariams Agentūra turėtų rengti specialiuosius su jų užduotimis ir įgaliojimais susijusius mokymo kursus. Tai turėtų apimti mokymą apie atitinkamus Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus ir pagrindines teises. Agentūrai turėtų būti leidžiama organizuoti mokymo veiklą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis jų teritorijoje;

(67)  trečiųjų šalių piliečių, neatitinkančių arba nebeatitinkančių atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybėse narėse sąlygų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB(10), grąžinimas yra itin svarbi visapusiškų kovos su nelegalia imigracija dalis ir yra esminio viešojo intereso klausimas;

(68)  Agentūra turėtų įsteigti savo pagalbos valstybėms narėms sistemą, skirtą grąžinti trečiųjų valstybių piliečius, kuriems taikoma Sąjungos grąžinimo politika bei laikantis Direktyvos 2008/115/EB. Visų pirma ji turėtų koordinuoti ir organizuoti grąžinimo iš vienos arba daugiau valstybių narių operacijas ir organizuoti bei teikti grąžinimo pagalbą, siekdama sustiprinti valstybių narių, kurioms reikia daugiau techninės ir operatyvinės pagalbos pagal tą direktyvą vykdant pareigą grąžinti trečiųjų valstybių piliečius, grąžinimo sistemą;

(69)  Agentūra, visapusiškai gerbdama pagrindines teises ir nepažeisdama valstybių narių atsakomybės už sprendimų grąžinti priėmimą, turėtų teikti valstybėms narėms techninę ir operatyvinę pagalbą vykstant grąžinimo procesui, įskaitant ▌ trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymą ir kitą valstybių narių vykdomą su grąžinimu susijusią veiklą; Be to, Agentūra, bendradarbiaudama su atitinkamų trečiųjų valstybių institucijomis, turėtų padėti valstybėms narėms gauti grąžinimo kelionės dokumentus;

(69a)  susijusiai valstybei narei sutinkant, Agentūra turėtų leisti Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą priverstinio grąžinimo atstovams pagal stebėjimo mechanizmo sistemą, sukurtą Europos Tarybos narių pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvų protokolą, atvykti su vizitu Agentūrai vykdant grąžinimo operacijas;

(70)  pagalba valstybėms narėms vykdant grąžinimo procedūras turėtų apimti praktinės informacijos apie trečiąsias valstybes, į kurias grąžinami asmenys, teikimą, kuri svarbi įgyvendinant šį reglamentą, kaip antai kontaktinės ar kitos logistinės informacijos teikimas, kuri būtina sklandžiam ir oriam grąžinimo operacijų vykdymui. ši pagalba taip pat turėtų apimti duomenų bei informacijos keitimosi platformos valdymą ir priežiūrą, būtiną, kad Agentūra galėtų teikti techninę ir operatyvinę pagalbą pagal šį reglamentą. Platformai turėtų būti sukurta tokia ryšių infrastruktūra, kuri leistų automatiškai perduoti valstybių narių nacionalinių grąžinimo valdymo sistemų statistinius duomenis;

(72)  dėl galimo valstybės narės ir trečiosios valstybės susitarimo buvimo Agentūros ar valstybių narių negalima atleisti nuo jų pareigų vykdymo ar atsakomybės pagal Sąjungos ar tarptautinę teisę, ypač kiek tai susiję su negrąžinimo principo laikymusi, draudimu kankinti ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimu;

(73)  valstybės narės turėtų galėti vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą prie išorės sienų su kitomis valstybėmis narėmis ir (arba) trečiosiomis valstybėmis, įskaitant teisėsaugos tikslu vykdomas karines operacijas, tiek, kiek tas bendradarbiavimas yra suderinamas su Agentūros veiksmais;

(74)  Agentūra turėtų pagerinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, pavyzdžiui, Europolu, Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos Sąjungos palydovų centru, Europos aviacijos saugos agentūra ar Europos dangaus oro eismo valdymo tinklo valdytoju, kad būtų kuo geriau naudojamasi informacija, gebėjimais ir sistemomis, jau veikiančiomis Europos lygmeniu, pavyzdžiui, Europos Žemės stebėsenos programa „Copernicus“;

(75)  svarbus Europos integruoto sienų valdymo aspektas yra bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Jis turėtų padėti įgyvendinti Europos sienų valdymo ir grąžinimo standartus, keistis informacija ir rizikos analize, palengvinti grąžinimo procesą, kad jis būtų veiksmingesnis, ir remti trečiąsias šalis sienų valdymo ir migracijos srityje, be kita ko, siunčiant Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, kai tokia parama reikalinga išorės sienų apsaugai ir veiksmingam Sąjungos migracijos politikos valdymui;

(75a)  kai Komisija rekomenduoja Tarybai leisti jai su trečiąja šalimi derėtis dėl susitarimo dėl statuso, Komisija turėtų įvertinti pagrindinių teisių padėtį toje trečiojoje šalyje, susijusią su sritimis, kurioms taikomas susitarimas dėl statuso, ir apie tai informuoti Europos Parlamentą;

(76)  bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turėtų būti vykdomas pagal Sąjungos išorės veiksmų sistemą ir laikantis Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų principų ir tikslų. Komisija užtikrins Europos integruoto sienų valdymo ir kitų Sąjungos politikos priemonių išorės veiksmų srityje, visų pirma bendros saugumo ir gynybos politikos, nuoseklumą. Komisijai turėtų padėti Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir jo tarnybos. Toks bendradarbiavimas visų pirma turėtų būti vykdomas Agentūrai veikiant trečiųjų šalių teritorijoje arba tuomet, kai trečiųjų šalių pareigūnai dalyvauja atliekant rizikos analizę, operacijų planavimą ir vykdymą, mokymą, keitimąsi informacija ir vykdant bendradarbiavimą;

(77)  siekdama užtikrinti, kad EUROSUR sistemoje saugoma informacija būtų kuo išsamesnė ir pati naujausia, ypač jei ji susijusi su padėtimi trečiosiose šalyse, Agentūra turėtų bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis pagal dvišalius ir daugiašalius valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus, įskaitant regioninius tinklus, arba pagal Agentūros ir atitinkamų trečiųjų šalių valdžios institucijų sudarytą darbo tvarkos susitarimą. Tais tikslais Europos išorės veiksmų tarnyba, Sąjungos delegacijos ir tarnybos turėtų teikti visą informaciją, kuri gali būti svarbi EUROSUR;

(78)  šiame reglamente yra nuostatų dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, nes gerai suorganizuotas ir nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su tomis šalimis – kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir ne tik – yra itin svarbūs veiksniai siekiant Europos integruoto sienų valdymo tikslų. Itin svarbu, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių keitimasis informacija ir bet koks bendradarbiavimas būtų vykdomas visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

(78a)  Agentūros paramą valstybėms narėms, teikiamą taikant Sąjungos priemones, susijusias su Europos integruotu sienų valdymu, turėtų papildyti pagalba trečiosioms šalims.

(78b)  Dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose, kuriuos valstybės narės sudaro su trečiosiomis šalimis su integruotu sienų valdymu susijusiose srityse, gali būti neskelbtinos saugumo informacijos. Komisija, gavusi tokią informaciją, turėtų ją tvarkyti laikydamasi taikomų saugumo taisyklių;

(79)  siekiant pasienio srityje sudaryti visapusišką padėties vaizdą ir atlikti rizikos analizę, Agentūra ir nacionaliniai koordinavimo centrai turėtų rinkti informaciją ir koordinuoti veiksmus su valstybių narių, Europos Komisijos, Agentūros ar kitų Sąjungos agentūrų į trečiąsias šalis atsiųstais migracijos ryšių palaikymo pareigūnais;

(80)  Klastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistema buvo sukurta Tarybos Generaliniame sekretoriate bendraisiais veiksmais 98/700/TVR – valstybių narių valdžios institucijoms buvo suteikta prieiga prie informacijos apie aptiktus naujus klastojimo būdus ir platinamus naujus autentiškus dokumentus;

(81)  2017 m. kovo 27 d. išvadose Taryba nurodė, kad FADO sistemos valdymas yra pasenęs ir tam, kad būtų toliau vykdomi teisingumo ir vidaus reikalų politikos reikalavimai, būtina pakeisti jos teisinį pagrindą. Taryba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje galima būtų pasinaudoti sinergija – pasitelkti Agentūros ekspertinę patirtį dokumentų klastojimo srityje ir Agentūros darbo šioje srityje rezultatus. Todėl, kai tik teisės aktų leidėjai priims susijusį teisės aktą dėl FADO sistemos, pakeičiantį bendruosius veiksmus 98/700/TVR, Agentūra turėtų perimti iš Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato FADO sistemos administravimą, taip pat operatyvines funkcijas bei techninę priežiūrą;

(83)  pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti užtikrinta, kad FADO sistema veiktų visu pajėgumu, kol perdavimas bus užbaigtas, o turimi duomenys perkelti į naująją sistemą. Nuo tada atsakomybė už turimus duomenys turėtų pereiti Agentūrai;

(84)  bet koks valstybių narių vykdomas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/679 arba, kai taikytina, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680(11);

(85)  vykdant grąžinimą dažnai pasitaiko, kad trečiųjų šalių piliečiai neturi jokių tapatybės nustatymo dokumentų ir nebendradarbiauja, kad jų tapatybė būtų nustatyta, t. y. nuslepia informaciją arba pateikia neteisingus asmens duomenis. Kadangi politiškai labai svarbu užtikrinti grąžinimo procedūrų veiksmingumą, Agentūra turi galėti apriboti tam tikras duomenų subjektų teises, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui tokiomis teisėmis, kuris gali trukdyti tinkamai įgyvendinti grąžinimo procedūras, sėkmingai užtikrinti grąžinimo sprendimų vykdymą valstybėse narėse arba trukdyti Agentūrai veiksmingai vykdyti savo užduotis. Visų pirma naudojimasis teise apriboti duomenų tvarkymą gali labai ilginti ir trukdyti vykdyti grąžinimo operacijas. Be to, kai kuriais atvejais duomenų subjekto prieigos teisė gali kelti pavojų grąžinimo operacijai, nes padidėja duomenų subjekto pasislėpimo pavojus, jam sužinojus, kad Agentūra tvarko savo duomenis planuodama grąžinimo operaciją. Kita vertus, teisė reikalauti ištaisyti duomenis gali padidinti riziką, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis klaidins valdžios institucijas pateikdamas neteisingus duomenis. Šiuo tikslu Agentūrai turėtų būti suteikta galimybė priimti vidaus taisykles dėl tokių apribojimų;

(86)  tam, kad Agentūra galėtų tinkamai įgyvendinti savo užduotis grąžinimo srityje, be kita ko, padedant valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti grąžinimo procedūras ir sėkmingai vykdant sprendimus grąžinti, taip pat siekiant palengvinti grąžinimo operacijas, Agentūrai gali tekti perduoti grąžinamų asmenų asmens duomenis į trečiąsias šalis. Trečiosioms šalims, į kurias grąžinama, dažnai nėra taikomi tinkamumo sprendimai, kuriuos Komisija priima pagal Reglamento (ES) Nr. 2016/679 45 straipsnį arba pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį, ir jos dažnai nėra sudariusios arba neketina sudaryti readmisijos susitarimo su Sąjunga ar numatyti kitų tinkamų apsaugos priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 69 straipsnyje, arba pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamas Direktyvos (ES) 2016/680 37 straipsnis. Tačiau, nors Sąjungoje dėta daug pastangų bendradarbiauti su svarbiausiomis ES neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, privalančių grįžti, kilmės šalimis, ne visada įmanoma užtikrinti, kad tokios trečiosios šalys sistemingai vykdytų tarptautinės teisės nustatytą prievolę dėl savo piliečių readmisijos. Sąjungos arba valstybių narių sudaryti ar suderinti readmisijos susitarimai, kuriuose numatytos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės, taikomos tik kai kurioms tokioms trečiosioms šalims. Tais atvejais, kai tokių susitarimų dar nėra, ir kai tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 50 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, Agentūra turėtų perduoti asmens duomenis, kad sudarytų palankesnes sąlygas Sąjungos grąžinimo operacijoms;

(86a)  kalbant apie valstybes nares, bet kokie asmens duomenys trečiosioms šalims turėtų būti perduodami vadovaujantis atitinkamai Reglamentu (ES) Nr. 2016/679 ir Direktyva 2016/680. Kaip ir Agentūrai, trečiosioms šalims, į kurias grąžinama, dažnai netaikomi tinkamumo sprendimai, kuriuos Komisija priima atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 2016/679 45 straipsnį ir pagal Direktyvos 2016/680 36 straipsnį. Be to, readmisijos susitarimai, kuriuos Sąjunga arba valstybės narės yra sudariusios arba dėl kurių derasi ir kuriuose numatytos tinkamos duomenų perdavimo į trečiąsias šalis apsaugos priemonės atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 2016/680 45 straipsnį ir Direktyvos 2016/680 37 straipsnį, apima nedaug trečiųjų šalių. Tomis aplinkybėmis, numatant išimtį bet kurio sprendimo dėl tinkamumo ar tinkamų apsaugos priemonių reikalavimui, perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijoms turėtų būti leidžiama Sąjungos grąžinimo politikos įgyvendinimo tikslais. Turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/680 45 straipsnyje ir Direktyvos 2016/680 37 straipsnyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, laikantis tuose straipsniuose nustatytų sąlygų;

(87)  šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 ir 6 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma pagarbos žmogaus orumui, teisės į gyvybę, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, prekybos žmonėmis uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės susipažinti su dokumentais, teisės į prieglobstį, teisės į apsaugą nuo perkėlimo ir išsiuntimo, negrąžinimo, nediskriminavimo ir vaiko teisių;

(88)  šiuo reglamentu, bendradarbiaujant su pagrindinių teisių pareigūnu, turėtų būti nustatytas Agentūrai skirtas skundų nagrinėjimo mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad Agentūrai vykdant visas užduotis būtų gerbiamos pagrindinės teisės. Tai turėtų būti administracinis mechanizmas, kurį taikant pagrindinių teisių pareigūnas būtų atsakingas už Agentūros gautų skundų nagrinėjimą įgyvendinant teisę į gerą administravimą. Pagrindinių teisių pareigūnas turėtų patikrinti skundo priimtinumą, registruoti priimtinus skundus, perduoti visus užregistruotus skundus vykdomajam direktoriui, perduoti su būrių (grupių) nariais susijusius skundus buveinės valstybei narei ir registruoti tolesnius Agentūros arba tos valstybės narės veiksmus. Mechanizmas turėtų būti veiksmingas ir užtikrinti, kad skundai būtų tinkamai nagrinėjami. Skundų nagrinėjimo mechanizmu neturėtų būti daromas poveikis galimybei pasinaudoti administracinėmis ir teisminėmis teisių gynimo priemonėmis ir jis nėra laikomas reikalavimu, kad būtų galima naudotis tokiomis priemonėmis. Nusikalstamų veikų tyrimus turėtų vykdyti valstybės narės. Siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, Agentūra savo metinėje ataskaitoje turėtų teikti informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą.

Visų pirma, informacija turėtų apimti gautų skundų skaičių, susijusių pagrindinių teisių pažeidimų rūšis, atitinkamas operacijas ir, kai įmanoma, tolesnes priemones, kurių ėmėsi Agentūra ir valstybės narės. Pagrindinių teisių pareigūnas turi turėti prieigą prie visos informacijos bet kokiais Agentūros veiklos klausimais, susijusiais su pagarba pagrindinėms teisėms. Pagrindinių teisių pareigūnui turėtų būti skiriami ištekliai ir darbuotojai, būtini tam, kad jis arba ji galėtų veiksmingai atlikti visas užduotis pagal šį reglamentą. Pagrindinių teisių pareigūnui skirtų darbuotojų įgūdžiai ir darbo stažas turėtų atitikti išplėstą Agentūros veiklos sritį ir didesnius įgaliojimus.

(89)  Agentūra turėtų būti nepriklausoma sprendžiant techninius ir operatyvinius klausimus ir turėti teisinį, administracinį bei finansinį savarankiškumą. Tuo tikslu būtina ir tikslinga, kad ji būtų Sąjungos organas, turintis juridinio asmens statusą ir besinaudojantis šio reglamento jam suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais;

(90)  Komisija ir valstybės narės turėtų būti atstovaujamos valdančiojoje taryboje, kad būtų galima vykdyti Agentūros priežiūrą. Kai įmanoma, valdančiąją tarybą turėtų sudaryti už sienų apsaugos valdymą atsakingų nacionalinių tarnybų operatyviniai vadai arba jų atstovai. Siekdamos užtikrinti valdančiosios tarybos darbo tęstinumą, joje atstovaujamos šalys turėtų stengtis užtikrinti, kad valdančiosios tarybos atstovai keistųsi kuo rečiau. Valdančiajai tarybai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai sudaryti Agentūros biudžetą, tikrinti jo vykdymą, priimti atitinkamas finansines taisykles, nustatyti skaidrias Agentūros sprendimų priėmimo darbo procedūras ir paskirti vykdomąjį direktorių bei tris vykdomojo direktoriaus pavaduotojus, kurių kiekvienas galėtų būti atsakingas už tam tikrą Agentūros kompetencijos sritį, pavyzdžiui, valdyti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų korpusą, prižiūrėti Agentūros užduotis, susijusias su grąžinimu ar dalyvavimu didelio masto IT sistemose. Agentūra turėtų būti valdoma ir veikti atsižvelgiant į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos patvirtintus bendro požiūrio į Sąjungos decentralizuotas agentūras principus;

(90a)  atsižvelgiant į Europos Parlamento dalyvavimą nagrinėjant šiuo reglamentu reguliuojamus klausimus, valdančiosios tarybos pirmininkas galėtų pakviesti Europos Parlamento ekspertą dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose;

(90b)  rengdama galutinį planavimo dokumentą, valdančioji taryba turėtų atsižvelgti į tarpinstitucinės darbo grupės agentūrų išteklių klausimais pateiktas rekomendacijas;

(91)  siekiant užtikrinti Agentūros autonomiškumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas daugiausia sudarytų Sąjungos įnašas. Agentūros biudžetas turėtų būti parengtas taikant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą, atsižvelgiant į Agentūros tikslus ir tikėtinus jos veiklos rezultatus. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji susijusi su Sąjungos įnašu ir kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Auditą turėtų atlikti Audito Rūmai; Išimties atvejais, kai manoma, kad turimo biudžeto nepakanka, o pagal biudžeto sudarymo procedūrą negalima tinkamai reaguoti į greitai besikeičiančią padėtį, Agentūra turėtų turėti galimybę gauti dotacijas iš Sąjungos lėšų, kad galėtų atlikti savo užduotis;

(91a)  vykdomasis direktorius, kaip leidimus suteikiantis pareigūnas, turėtų reguliariai įvertinti su Agentūros veikla susijusią finansinę riziką ir pagal Agentūrai taikomą finansinę programą imtis rizikos mažinimo priemonių ir atitinkamai informuoti valdančiąją tarybą;

(92)  manoma, kad ateinančiais metais Agentūra patirs sunkumų, nes reikės įdarbinti išskirtinai daug kvalifikuotų darbuotojų iš kuo platesnės geografinės teritorijos;

(92a)  pagal prisiimtą bendrą atsakomybę Agentūra turėtų reikalauti, kad jos įdarbinti darbuotojai, visų pirma nuolatinės pajėgos, įskaitant operatyvinei veiklai siunčiamus statutinius darbuotojus, būtų baigę reikiamo lygio mokymą, turėtų specialių žinių ir profesionalumo lygį kaip ir valstybių narių deleguoti ar įdarbinti darbuotojai. Todėl Agentūra turėtų peržiūros ir vertinimo priemonėmis užtikrinti, kad jos statutiniai darbuotojai elgtųsi tinkamai, vykdydami su sienos kontrole ir grąžinimu susijusią operatyvinę veiklą;

(94)  Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(12) ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų(13);

(95)  Pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

(96)  Agentūrai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(14). Agentūra, vykdydama savo veiklą, turėtų užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir nekelti grėsmės savo operacijų tikslų įgyvendinimui. Ji turėtų viešai skelbti informaciją apie visą savo veiklą. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad visuomenei ir bet kuriai suinteresuotajai šaliai būtų skubiai suteikta informacija, susijusi su jos veikla;

(97)  Agentūra taip pat turėtų kuo išsamiau atsiskaityti už visą savo veiklą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(98)  bet koks Agentūros vykdomas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2018/1725(15);

(98a)  Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Vertinant taip pat turėtų būti įvertinamas Agentūros, kaip darbdavio, patrauklumas įdarbinant statutinius darbuotojus, siekiant užtikrinti aukštos kvalifikacijos kandidatus ir geografinę pusiausvyrą;

(99)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti ir įgyvendinti integruoto išorės sienų valdymo sistemą, siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, jei jų veiksmai nekoordinuojami, o dėl to, kad nevykdoma vidaus sienų kontrolė, kyla didelių su migracija susijusių sunkumų prie išorės sienų, yra būtinybė veiksmingai stebėti tų sienų kirtimą ir prisidėti prie aukšto lygio vidaus saugumo Sąjungoje, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(100)  šiame reglamente nurodytos išorės sienos yra tos, kurioms taikomos Reglamento (ES) 2016/399 II antraštinės dalies nuostatos, ir jos apima Šengeno erdvės valstybių narių išorės sienas, kaip nustatyta Protokole Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis, pridėtame prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV);

(102)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti praktinį vadovą dėl EUROSUR įgyvendinimo ir valdymo, padėties vaizdo sistemų informacijos lygmenų ir konkrečių padėties vaizdo sistemų kūrimo taisykles, priimti priemones, kuriomis mažinama rizika prie išorės sienų, kurias įgyvendintų Agentūra, ir pagal kurias valstybės narės privalėtų bendradarbiauti su Agentūra įgyvendinant Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų plėtrai skirtos finansinės paramos mokėjimo taisykles ir finansinės paramos sąlygų įgyvendinimo stebėseną, taip pat europinio bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas praktinį vadovą, technines specifikacijas ir FADO procedūras; Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(16);

(103)  Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(17), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB(18) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį. Europos bendrijos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarime dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų(19) nustatytos šių šalių dalyvavimo Agentūros darbe taisyklės, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir darbuotojų;

(104)  Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(20), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB(21) 3 straipsniu;

(105)  Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(22), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES(23) 3 straipsniu;

(106)  Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarime dėl minėtų valstybių dalyvavimo Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros veikloje sąlygų(24) nustatytos šių šalių dalyvavimo Agentūros darbe taisyklės, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir personalo;

(107)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(108)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB(25). Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(109)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB(26). todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(110)  pagal sąlygas, kurias valdančioji taryba turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, Agentūra turėtų padėti organizuoti konkrečią veiklą, kurią vykdydamos valstybės narės galėtų pasinaudoti patirtimi ir įranga, kurią galėtų pageidauti pasiūlyti Airija ir Jungtinė Karalystė. Tuo tikslu Airijos atstovai gali būti kviečiami dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose, kad galėtų visapusiškai dalyvauti rengiant tokią konkrečią veiklą; Jungtinės Karalystės atstovai gali būti kviečiami dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose iki [Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos];

(111)  nors Jungtinė Karalystė šiame reglamente nedalyvauja, ji turi galimybę [jai buvo suteikta galimybė] bendradarbiauti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgomis kaip Sąjungos valstybei narei. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą išstoti iš Sąjungos, šiuo reglamentu nustatyta speciali operatyvinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste tvarka turėtų būti taikoma tol, kol Jungtinė Karalystė yra valstybė narė, arba, jei Sąjunga ir Jungtinė Karalystė sudarys susitarimą pagal Sutarties 50 straipsnį, tol, kol pagal tokį susitarimą Jungtinė Karalystė bus prilyginta valstybei narei;

(112)  Ispanijos Karalystė ir Jungtinė Karalystė vis dar nesutaria dėl Gibraltaro sienų demarkacijos;

(113)  šio reglamento taikymo Gibraltaro sienoms sustabdymas nereiškia, kad pasikeitė atitinkamos tų valstybių pozicijos;

(114)  vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 45 straipsnio d punktu, 2018 m. lapkričio 7 d. buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė nuomonę;

(115)  šiuo reglamentu siekiama iš dalies pakeisti ir išplėsti Reglamento (ES) Nr. 2016/1624 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1052/2013 nuostatas, o Tarybos bendruosius veiksmus Nr. 98/700/TVR pritaikyti atsižvelgiant į SESV nustatytą institucinę sistemą. Kadangi pakeitimų, kuriuos reikia padaryti, yra daug ir jie yra svarbūs, dėl aiškumo tie teisės aktai turėtų būti pakeisti ir panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos skirtos Europos integruotam sienų valdymui prie išorės sienų užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai ir visapusiškai paisant pagrindinių teisių valdyti tas sienas, taip pat padidinti bendros grąžinimo politikos ▌veiksmingumą.

Šiuo reglamentu siekiama spręsti migracijos problemas ▌ ir galimus būsimus iššūkius bei grėsmes prie išorės sienų. Juo užtikrinamas aukšto lygio vidaus saugumas Sąjungoje visapusiškai paisant pagrindinių teisių, kartu joje išlaikant laisvą asmenų judėjimą. Šiuo reglamentu prisidedama nustatant tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus prie išorės sienų, užkertant jiems kelią ir su jais kovojant.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  išorės sienos – išorės sienos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 2 punkte ▌;

2)  sienos perėjimo punktas – sienos perėjimo punktas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 8 punkte;

3)  sienų kontrolė – sienų kontrolė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 10 punkte;

3a)  patikrinimai kertant sieną – patikrinimai kertant sieną, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 11 punkte;

4)  sienų stebėjimas – sienų stebėjimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 12 punkte;

5)  išorės skrydis – pilotuojamų arba bepiločių orlaivių, skraidinančių keleivius ir (arba) krovinius, skrydis į valstybių narių teritorijas ar iš jų, kuris nėra vidaus skrydis kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 3 punkte;

6)  oro sienų stebėjimas – išorės skrydžių stebėjimas;

7)  informuotumas apie padėtį – gebėjimas vykdyti stebėseną, nustatyti, identifikuoti, sekti ir suprasti neteisėtą tarpvalstybinę veiklą, kad būtų nustatytos pagrįstos priežastys imtis reagavimo priemonių remiantis naujos informacijos ir turimų žinių sinteze, ir būtų galima geriau užtikrinti, kad prie išorės sienų, šalia ir netoli jų žūtų kuo mažiau migrantų;

8)  reagavimo pajėgumas – gebėjimas atlikti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neteisėta tarpvalstybine veikla prie išorės sienų, šalia arba netoli jų, įskaitant tinkamo reagavimo priemones ir terminus;

9)  EUROSUR – valstybių narių ir Agentūros keitimosi informacija ir bendradarbiavimo sistema;

10)  padėties vaizdo sistema – geografiškai susietų beveik realiuoju laiku teikiamų duomenų ir iš įvairių valdžios institucijų, jutiklių, platformų ir kitų šaltinių gautos informacijos visuma, kuri perduodama saugiais ryšių ir informacijos kanalais, gali būti apdorojama ir selektyviai rodoma ir kuria gali būti dalijamasi su kitomis atitinkamomis valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas informuotumas apie padėtį ir parama reagavimo pajėgumui prie išorės sienų, šalia arba netoli jų ir pasienio teritorijoje;

11)  išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės siena arba jos dalis, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje arba kaip nustatyta nacionalinio koordinavimo centro arba bet kurios kitos atsakingos nacionalinės valdžios institucijos;

12)  tarpvalstybinis nusikalstamumas – sunkūs nusikaltimai, kuriems būdingas tarpvalstybinis aspektas, įvykdyti arba bandyti įvykdyti prie išorės sienų, šalia arba netoli jų;

13)  pasienio teritorija – geografinė teritorija, esanti už išorės sienų, susijusi su išorės sienų valdymu atliekant rizikos analizę ir užtikrinant informuotumą apie padėtį;

14)  incidentas – padėtis prie išorės sienų, šalia arba netoli jų, susijusi su neteisėta imigracija, tarpvalstybiniu nusikalstamumu arba pavojumi migrantų gyvybei;

15)  statutiniai darbuotojai – pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus (toliau – Tarnybos nuostatai) ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas (toliau – KTĮS), nustatytus Tarybos reglamente Nr. 259/68, Agentūros įdarbinti darbuotojai;

16)  operatyviniai darbuotojai – sienos apsaugos pareigūnai, grąžinimo lydintieji asmenys, grąžinimo specialistai ir kiti susiję darbuotojai, sudarantys Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas pagal keturias 55 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kategorijas; operatyviniai darbuotojai gali būti ▌Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įdarbinti statutiniai darbuotojai (1 kategorija), valstybių narių į Agentūrą deleguoti darbuotojai (2 kategorija), darbuotojai, kuriuos valstybės narės siunčia trumpam laikotarpiui (3 kategorija) arba darbuotojai, sudarantys greitojo reagavimo rezervą, skirtą skubiai pasienio pagalbai teikti (4 kategorija). Operatyviniai darbuotojai turi būti sienų valdymo būrių, migracijos valdymo rėmimo grupių ar, jei taikytina, grąžinimo grupių, turinčių vykdomuosius įgaliojimus, nariai. Prie operatyvinių darbuotojų taip pat priskiriami statutiniai darbuotojai, atsakingi už centrinio ETIAS padalinio veikimą, kurie nėra siunčiami kaip būrių nariai;

17)  sienų valdymo būriai – iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų suformuotos grupės, dislokuojamos vykdant bendras operacijas prie išorės sienų ir teikiant skubią pasienio pagalbą valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

18)  būrių narys – Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų, dislokuotų kaip sienų valdymo būriai, migracijos valdymo rėmimo grupės ir grąžinimo grupės, narys;

19)  migracijos valdymo rėmimo grupė – valstybėms narėms techninį ir operatyvinį pastiprinimą, be kita ko, migrantų antplūdžio vietose ▌ teikianti ekspertų grupė, kurią sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų, Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europolo operatyviniai darbuotojai ▌ir, kai aktualu, ekspertai iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir kitų ▌Sąjungos agentūrų bei valstybių narių;

20)  priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje vykdoma arba iš kurios pradedama vykdyti bendra operacija, teikiama arba pradedama teikti skubi pasienio pagalba, vykdoma arba pradedama vykdyti grąžinimo operacija, teikiama ar pradedama teikti grąžinimo pagalba arba į kurią siunčiama migracijos valdymo rėmimo grupė;

21)  buveinės valstybė narė – valstybė narė, iš kurios darbuotojas siunčiamas arba deleguojamas kaip operatyvinis darbuotojas į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas;

22)  dalyvaujančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri dalyvauja vykdant bendrą operaciją, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant grąžinimo operaciją, teikiant grąžinimo pagalbą arba siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupę, teikdama techninę įrangą arba siųsdama operatyvinius darbuotojus į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, taip pat valstybė narė, kuri dalyvauja vykdant grąžinimo operacijas arba teikiant grąžinimo pagalbą, teikdama techninę įrangą arba siųsdama darbuotojus, bet kuri nėra priimančioji valstybė narė;

23)  migrantų antplūdžio vieta – priimančiosios valstybės narės prašymu sukurta vieta, kurioje priimančioji valstybė narė, Komisija, atitinkamos Sąjungos agentūros ir dalyvaujančiosios valstybės narės bendradarbiauja, siekdamos valdyti kilusius arba galinčius kilti neproporcingus migracijos sunkumus, kuriems būdingas didelis prie išorės sienų atvykstančių migrantų pagausėjimas;

25)  grąžinimas – grąžinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punkte;

26)  sprendimas grąžinti – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo pripažįstama arba paskelbiama, kad trečiosios valstybės piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma pareiga grįžti, ir kuriuo laikomasi Direktyvos 2008/115/EB;

27)  grąžinamasis asmuo – neteisėtai valstybėje esantis trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas vykdytinas sprendimas grąžinti;

28)  grąžinimo operacija – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros organizuojama arba koordinuojama operacija, kurią vykdant vienai arba daugiau valstybių narių ▌teikiamas techninis ir operatyvinis pastiprinimas, o iš vienos arba daugiau valstybių narių ▌grąžinami asmenys grąžinami – nesvarbu, kurios rūšies transporto priemonėmis, – priverstinai arba savanoriškai;

29)  grąžinimo pagalba – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros valstybėms narėms ▌teikiamos didesnės techninės ir operatyvinės pagalbos veikla, kurią sudaro grąžinimo grupių siuntimas ir grąžinimo operacijų organizavimas;

30)  grąžinimo grupės – iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų suformuotos grupės, dislokuojamos vykdant grąžinimo operacijas, teikiant grąžinimo pagalbą valstybėse narėse ▌arba vykdant kitą operatyvinę veiklą, susijusią su grąžinimo srities užduotimis;

31)  imigracijos ryšių palaikymo pareigūnas – imigracijos ryšių palaikymo pareigūnas, kaip apibrėžta [naujasis Reglamentas dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų].

3 straipsnis

Europos integruotas sienų valdymas

Europos integruotą sienų valdymą sudaro šios sudedamosios dalys:

a)  sienų kontrolė, įskaitant priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos teisėtam sienų kirtimui, ir, kai tinkama, priemones, susijusias su tarpvalstybinių nusikaltimų prie išorės sienų prevencija ir nustatymu, pagrindinį dėmesį sutelkiant į neteisėtą migrantų gabenimą, prekybą žmonėmis ir terorizmą, taip pat mechanizmus ir procedūras, skirtus priemonėms, susijusioms su pažeidžiamų asmenų ir nelydimų nepilnamečių tapatybės nustatymu, ir tam, kad būtų nustatyta asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie nori pateikti paraišką dėl jos suteikimo, tapatybė, suteikta jiems informacija ir jie būtų nukreipti;

b)  nelaimės jūroje ištiktų asmenų paieškos ir gelbėjimo operacijos, pradėtos ir vykdomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 656/2014 ir tarptautinę teisę, atliekamos susidarius atitinkamai padėčiai sienų stebėjimo operacijų jūroje metu;

c)  rizikos vidaus saugumui analizė ir grėsmių, galinčių turėti įtakos išorės sienų veikimui arba saugumui, analizė;

d)  valstybių narių keitimasis informacija ir bendradarbiavimas tarpusavyje bei su Agentūra į šio reglamento taikymo sritį patenkančiose srityse, įskaitant Agentūros koordinuojamą pagalbą;

e)  kiekvienoje valstybėje narėje veikiančių už sienų kontrolę arba kitas pasienyje vykdomas užduotis atsakingų nacionalinių valdžios institucijų agentūrų, taip pat kiekvienoje valstybėje narėje už grąžinimą atsakingų valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, be kita ko, reguliariai keičiantis informacija naudojant esamas keitimosi informacija priemones. Kai tinkama, įtraukiamas bendradarbiavimas su nacionalinėmis įstaigomis, atsakingomis už pagrindinių teisių apsaugą;

f)  atitinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų bendradarbiavimas į šio reglamento taikymo sritį patenkančiose srityse, be kita ko, reguliariai keičiantis informacija;

g)  bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis į šio reglamento taikymo sritį patenkančiose srityse, daugiausia dėmesio skiriant kaimyninėms valstybėms ir toms trečiosioms valstybėms, kurios, atlikus rizikos analizę, nustatytos kaip neteisėtos migracijos kilmės ir (arba) tranzito valstybės;

h)  techninės ir operatyvinės priemonės Šengeno erdvėje, susijusios su sienų kontrole ir skirtos tam, kad būtų geriau sprendžiama neteisėtos migracijos problema ir kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

i)  trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas;

j)  pažangiųjų technologijų, įskaitant plataus masto informacines sistemas, naudojimas;

k)  kokybės kontrolės mechanizmas, visų pirma Šengeno vertinimo mechanizmas, pažeidžiamumo nustatymo ir galimi nacionaliniai mechanizmai, taikomi siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų sienų valdymo srityje įgyvendinimą;

l)  solidarumo mechanizmai, visų pirma Sąjungos finansavimo priemonės.

2.  Pagrindinės teisės, švietimas ir mokymai, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra visa apimančios sudedamosios Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimo dalys.

4 straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas sudaro ▌už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valstybių narių institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kai jos vykdo sienų kontrolės užduotis, taip pat už grąžinimą atsakingos valdžios institucijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – Agentūra).

5 straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

1.   Agentūrai, įsteigtai Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, taikomas šis reglamentas.

2.  Agentūra apima 55 straipsnyje nurodytas Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgas, kurias, vadovaujantis I priedu, sudaro iki 10 000 operatyvinių darbuotojų.

3.   Siekdama užtikrinti darnų Europos integruotą sienų valdymą, Agentūra padeda taikyti ▌ su išorės sienų valdymu ▌susijusias Sąjungos priemones, visų pirma Reglamentu (ES) 2016/399 nustatytą Šengeno sienų kodeksą, ir didina jų taikymo veiksmingumą.

4.   Agentūra prisideda prie nuolatinio ir vienodo Sąjungos teisės aktų, įskaitant Sąjungos acquis pagrindinių teisių srityje ir ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), taikymą prie išorės sienų. Jos indėlis taip pat apima keitimąsi gerąja patirtimi.

6 straipsnis

Atskaitomybė

Agentūra atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai pagal šį reglamentą.

7 straipsnis

Atsakomybės pasidalijimas

1.   Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos Europos integruotą sienų valdymą įgyvendina kaip pasidalijamąją Agentūros ir už sienų valdymą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kai jos vykdo jūrų sienų stebėjimo operacijas ir visas kitas sienų kontrolės užduotis, atsakomybę. Valstybės narės išlaiko pagrindinę atsakomybę už savo išorės sienų ruožų valdymą.

2.   Agentūra teikia techninę ir operatyvinę pagalbą įgyvendinant su 49 straipsnyje apibrėžtu grąžinimu susijusias priemones atitinkamos valstybės narės prašymu arba Agentūros iniciatyva, susitarus su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Valstybės narės išlaiko išimtinę atsakomybę už sprendimų grąžinti ir priemonių, susijusių su grąžinamų asmenų sulaikymu, priėmimą pagal Direktyvą 2008/115/EB.

3.   Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Agentūra, užtikrina savo išorės sienų valdymą ir sprendimų grąžinti vykdymą vadovaudamosi savo pačių ir visų valstybių narių bendrais interesais, visapusiškai laikydamosi Sąjungos teisės, paisydamos pagrindinių teisių ir vadovaudamosi 8 straipsniu, kuriame apibrėžtas Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklas.

4.   Agentūra padeda taikyti su išorės sienų valdymu susijusias Sąjungos priemones ir vykdyti sprendimus grąžinti, pastiprindama, vertindama ir koordinuodama valstybių narių veiksmus bei teikdama ▌ techninę ir operatyvinę pagalbą tų priemonių įgyvendinimo srityje ir grąžinimo klausimais. Agentūra neremia jokių su vidaus sienų kontrole susijusių priemonių ir nedalyvauja jokioje su ja susijusioje veikloje. Agentūra visapusiškai atsako ir yra atskaitinga už visus savo priimtus sprendimus ir bet kokią veiklą, už kurią pagal šį reglamentą jai tenka išimtinė atsakomybė.

5.   Valstybės narės gali bendradarbiauti operatyviniu lygmeniu su kitomis valstybėmis narėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis, kai toks bendradarbiavimas suderinamas su Agentūros užduotimis. Valstybės narės susilaiko nuo veiksmų, dėl kurių galėtų sutrikti Agentūros veikimas arba jos tikslų įgyvendinimas. Valstybės narės teikia Agentūrai ataskaitas apie šį operatyvinį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis prie išorės sienų ir grąžinimo srityje. Vykdomasis direktorius reguliariai ir bent kartą per metus informuoja valdančiąją tarybą tais klausimais.

8 straipsnis

Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklas

1.   Komisija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos užtikrina Europos integruoto sienų valdymo veiksmingumą, vykdydamos Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą, patvirtintą pagal 4 dalyje nustatytą procedūrą.

2.   Europos integruoto sienų valdymo daugiametėje strateginėje politikoje apibrėžiama, kaip turi būti nuosekliai, integruotai ir sistemingai sprendžiami klausimai sienų valdymo ir grąžinimo srityje. Joje apibrėžiami politikos prioritetai ir nustatomos ateinančių penkerių metų strateginės gairės, susijusios su 3 straipsnyje išdėstytomis sudedamosiomis dalimis.

3.   Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą sudaro keturi etapai, kaip nustatyta 4–7 dalyse.

4.   Remiantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta Europos integruoto sienų valdymo strategine rizikos analize, Komisija parengia politikos dokumentą, kuriuo formuojama Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika. Komisija pateikia šį dokumentą Europos Parlamentui ir Tarybai svarstyti. Apsvarsčius dokumentą, Komisija parengia komunikatą, kuriuo nustatoma Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika.

5.   Siekdama įgyvendinti 4 dalyje nurodytą Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką, Agentūra valdančiosios tarybos sprendimu, grindžiamu vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, parengtu glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, nustato Europos integruoto sienų valdymo techninę ir veiksmų strategiją. Agentūra atsižvelgia, kai tai pagrįsta, į konkrečią valstybių narių padėtį, ypač į jų geografinę padėtį. Ši strategija turi atitinka 3 straipsnį ir Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką. Ji skatina ir padeda užtikrinti Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimą visose valstybėse narėse.

6.   Siekdamos įgyvendinti 4 dalyje nurodytą Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką, valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su visomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už išorės sienų valdymą ir grąžinimą, parengia nacionalines Europos integruoto sienų valdymo strategijas. Tos nacionalinės strategijos turi atitikti 3 straipsnį, 4 dalyje nurodytą Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką ir 5 dalyje nurodytą techninę bei veiksmų strategiją.

7.  Praėjus ketveriems metams po to, kai buvo patvirtinta 4 dalyje nurodyta Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika, Komisija ▌atlieka išsamų jos įgyvendinimo vertinimą. Į vertinimo rezultatus atsižvelgiama rengiant kitą ciklą. Valstybės narės ir Agentūra laiku pateikia Komisijai reikiamą informaciją, kad ši galėtų atlikti bendrą vertinimą. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

8.   Kai dėl padėties prie išorės sienų arba grąžinimo srityje reikia keisti politikos prioritetus, Komisija 4 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičia Europos integruoto sienų valdymo daugiametę strateginę politiką arba atitinkamas jos dalis.

Kai būtina, po to pritaikoma Agentūros techninė ir veiksmų strategija bei valstybių narių nacionalinės strategijos.

9 straipsnis

Integruotas planavimas

1.   Remiantis 8 straipsnyje nurodytu Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklu, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos pagal 2, 3 ir 4 dalis parengia integruotą sienų valdymo ir grąžinimo planą, įskaitant veiksmų ▌, nenumatytų atvejų ▌ ir pajėgumo plėtojimo planus.

2.  Valstybės narės ir Agentūra sudaro sienų valdymo ir grąžinimo veiksmų planus. Siekiant įgyvendinti būtinas tarpvalstybines priemones[6] ir kad Agentūra galėtų numatyti pagalbą, valstybių narių veiksmų planai, susiję su sienos ruožais, kuriems nustatytas didelio [ir kritinio poveikio] lygis, turi būti derinami su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir Agentūra. Agentūros veiklos ateinančių metų veiklos planavimas apibrėžiamas bendrojo programavimo dokumento, nurodyto 100 straipsnyje, priede, o kiekviena konkreti operatyvinė veikla planuojama parengiant 39 straipsnyje ir 75 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiksmų planą. Veiksmų planai ar jų dalys gali būti klasifikuojami kaip tinkami pagal Komisijos sprendimus (ES, Euratomas) 2015/443 ir 2015/444.

3.  Valstybės narės priima savo sienų valdymo ir grąžinimo srities nenumatytų atvejų planą. Laikantis nacionalinės integruoto sienų valdymo strategijos, nenumatytų atvejų planuose aprašomos visos būtinos priemonės ir ištekliai, kad būtų galima sustiprinti pajėgumus, įskaitant logistiką ir nacionaliniu lygmeniu bei Agentūros teikiamą paramą.

Kiekviena valstybė narė ir Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudamos su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, kartu rengia nenumatytų atvejų planų, kuriems reikalinga papildoma Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų parama, dalį.

4.  Valstybės narės pagal savo nacionalinę integruoto sienų valdymo strategiją priima sienų valdymo ir grąžinimo srities pajėgumo plėtojimo planą. Pajėgumo plėtojimo plane aprašomi vidutinės trukmės ir ilgalaikiai nacionalinių sienų valdymo ir grąžinimo pajėgumo pokyčiai.

Nacionaliniame pajėgumo plėtojimo plane turi būti atsižvelgta į kiekvienos Europos integruoto sienų valdymo sudedamosios dalies raidą, visų pirma sienos apsaugos pareigūnų ir grąžinimo specialistų įdarbinimo ir mokymo politiką, įrangos įsigijimą ir techninę priežiūrą bei būtiną mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą ir atitinkamus finansinius aspektus.

4a.  3 ir 4 dalyse nurodytuose planuose pateikiami jų kūrimo scenarijai. Scenarijai rengiami remiantis rizikos analize ir atspindi galimą padėties prie išorės sienų ir neteisėtos migracijos srityje raidą bei uždavinius, nustatytus per Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą.

4b.  Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, Agentūros valdančioji taryba nustato 3 ir 4 dalyse nurodytų planų rengimo metodiką ir procedūrą.

5.  Agentūra parengia nacionalinių pajėgumo plėtojimo planų ir daugiametės Agentūros įsigijimo strategijos, nurodytos 63 straipsnyje, bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų darbuotojų profilio daugiamečio planavimo apibendrinamąją ataskaitą.

Agentūra pateikia šią apibendrinamąją ataskaitą valstybėms narėms ir Komisijai, kad būtų galima nustatyti galimą sinergiją ir bendradarbiavimo galimybes įvairiose srityse, kurioms taikomi pajėgumo plėtojimo planai, įskaitant centralizuotą viešąjį pirkimą. Remdamasi nustatyta sinergija, Agentūra gali paraginti valstybes nares dalyvauti vykdant tolesnius bendradarbiavimo veiksmus.

6.  Agentūros valdančioji taryba susitinka bent kartą per metus, kad aptartų ir patvirtintų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumo planą. Pajėgumo planą pasiūlo vykdomasis direktorius, remdamasis nacionalinių pajėgumo plėtojimo planų apibendrinamąja ataskaita ir atsižvelgdamas, inter alia, į rizikos analizės ir pažeidžiamumo vertinimų, atliktų pagal 33 straipsnį, rezultatus ir pačios Agentūros daugiamečius planus. Valdančiajai tarybai patvirtinus pajėgumo planą, jis pridedamas prie techninės ir veiksmų strategijos.

II SKYRIUS

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veikimas

1 skirsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduotys

10 straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduotys

1)  ▌Agentūra vykdo šias užduotis:

1.  stebi migracijos srautus ir atlieka rizikos analizes visais integruoto sienų valdymo aspektais;

2.  stebi valstybių narių operatyvinius poreikius, susijusius su grąžinimu, be kita ko, rinkdama operatyvinius duomenis;

3.  atlieka pažeidžiamumo vertinimą, įskaitant valstybių narių gebėjimo ir pasirengimo kovoti su grėsmėmis ir spręsti iškilusius sunkumus prie išorės sienų vertinimą;

4.   stebi išorės sienų valdymą per valstybėse narėse esančius Agentūros ryšių palaikymo pareigūnus;

4a.  stebi, ar Agentūrai vykdant bet kokią veiklą prie išorės sienų ir vykstant grąžinimo operacijoms paisomos pagrindinės teisės;

5.  teikia pagalbą, reikalingą sistemos EUROSUR plėtojimui ir veikimui;

6.  padeda valstybėms narėms aplinkybėmis, kai prie išorės sienų reikia didesnės techninės ir operatyvinės pagalbos, koordinuodama ir organizuodama bendras operacijas, atsižvelgdama į tai, kad kai kuriais atvejais tai gali būti susiję su ekstremaliosiomis humanitarinėmis situacijomis ir gelbėjimu jūroje pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę;

7.  padeda valstybėms narėms aplinkybėmis, kai prie išorės sienų reikia didesnės techninės ir operatyvinės pagalbos, pradėdama teikti skubią pasienio pagalbą prie konkrečių ir neproporcingų sunkumų patiriančių valstybių narių išorės sienų, atsižvelgdama į tai, kad kai kuriais atvejais tai gali būti susiję su ekstremaliosiomis humanitarinėmis situacijomis ir gelbėjimu jūroje pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę;

8.  teikia valstybėms narėms ir trečiosioms šalims techninę ir operatyvinę pagalbą pagal Reglamentą (ES) Nr. 656/2014 ir tarptautinę teisę, padėdama vykdyti nelaimės jūroje ištiktų asmenų paieškos ir gelbėjimo operacijas, kurių gali prireikti sienų stebėjimo operacijų jūroje metu;

9.  į sienų valdymo būrius, migracijos valdymo grupes ir grąžinimo grupes siunčia pagal šį reglamentą sukurtas Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas vykdant bendras operacijas ir teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant grąžinimo operacijas ir teikiant grąžinimo pagalbą;

10.  sukuria techninės įrangos rezervą, įskaitant greitojo reagavimo įrangos rezervą, panaudojamą vykdant bendras operacijas, teikiant skubią pasienio pagalbą ir vykdant migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą, taip pat vykdant grąžinimo operacijas ir teikiant grąžinimo pagalbą;

11.  remdamasi vidaus kokybės kontrolės mechanizmu, plėtoja ir valdo nuosavus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus, kad prisidėtų prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų ir techninės įrangos rezervo, įskaitant grupių narių pareigas einančių darbuotojų įdarbinimą ir mokymą;

12.  ▌migrantų antplūdžio vietose vykdant migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą siunčia operatyvinius darbuotojus ir techninę įrangą, kad padėtų atlikti patikrą, vykdyti apklausas, nustatyti tapatybę ir imti pirštų atspaudus, ir, bendradarbiaudama su Europos prieglobsčio paramos biuru ir kompetentingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, nustato procedūrą, pagal kurią suteikiama pradinė informacija asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie nori kreiptis dėl jos suteikimo, ir jie nukreipiami toliau, taip pat procedūrą, pagal kurią nustatomos pažeidžiamos grupės;

15.  visais grąžinimo proceso etapais teikia pagalbą, nesvarstydama sprendimų grąžinti pagrįstumo – tai ir toliau lieka išimtinė valstybių narių kompetencija, padeda koordinuoti bei organizuoti grąžinimo operacijas ir teikia techninę bei operatyvinę paramą siekiant įgyvendinti prievolę grąžinti grąžinamus asmenis, taip pat teikia techninę ir operatyvinę paramą vykdant grąžinimo operacijas ir teikiant grąžinimo pagalbą, taip pat ir aplinkybėmis, kuriomis reikia didesnės paramos;

17.  sudaro priverstinio grąžinimo stebėtojų rezervą;

18.  teikdama grąžinimo pagalbą siunčia grąžinimo grupes;

19.  atsižvelgdama į atitinkamus atitinkamų agentūrų įgaliojimus, bendradarbiauja su Europolu ir Eurojustu ir teikia paramą valstybėms narėms aplinkybėmis, kuriomis reikia didesnės techninės ir operatyvinės pagalbos prie išorės sienų kovojant su ▌ tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu;

20.  bendradarbiauja su Europos ▌ prieglobsčio paramos biuru, kiekvienam jų veikiant pagal savo atitinkamus įgaliojimus, kad visų pirma sudarytų palankesnes sąlygas taikyti priemones tais atvejais, kai grąžinami trečiųjų šalių piliečiai, kurių tarptautinės apsaugos prašymai buvo atmesti galutiniu sprendimu;

20a.   pagal savo atitinkamus įgaliojimus bendradarbiauja su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, kad užtikrintų nuolatinį ir vienodą Sąjungos acquis pagrindinių teisių srityje taikymą;

21.  bendradarbiauja su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra, kiekvienai jų veikiant pagal savo atitinkamus įgaliojimus, kad padėtų nacionalinėms valdžios institucijoms, vykdančioms pakrančių apsaugos funkcijas, kaip nustatyta 70 straipsnyje, įskaitant gyvybės gelbėjimą, teikdama paslaugas, informaciją ir tiekdama įrangą bei rengdama mokymus, taip pat koordinuodama daugiatiksles operacijas;

22.  bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, įskaitant galimą sienų valdymo būrių ▌operatyvinį siuntimą į trečiąsias šalis;

24.  padeda valstybėms narėms ir trečiosioms šalims plėtoti techninį ir operatyvinį tarpusavio bendradarbiavimą šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais;

25.  padeda valstybėms narėms ir trečiosioms šalims mokyti nacionalinius sienos apsaugos pareigūnus, kitus atitinkamus darbuotojus ir ekspertus grąžinimo klausimais, be kita ko, nustatydama bendrus mokymo standartus ir programas, įskaitant tuos, kurie susiję su pagrindinėmis teisėmis;

26.  dalyvauja rengiant ir valdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri yra svarbi išorės sienų kontrolei ▌, įskaitant pažangiųjų stebėjimo technologijų naudojimą, ir rengia savo bandomuosius projektus, kurių reikia, kad būtų įgyvendinta šiame reglamente numatyta veikla;

26b.  rengia keitimosi informacija techninius standartus;

27.  padeda rengti sienų kontrolės ir grąžinimo srities įrangos, be kita ko, skirtos sistemų ir tinklų sujungimui, techninius standartus ir atitinkamai pagal valstybių narių ir Komisijos atsakomybės sritį – bendrus minimaliuosius išorės sienų stebėjimo standartus;

28.  sukuria ir prižiūri 14 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą;

29.  pagal ▌Reglamentą (ES) Nr. 2017/1725 sukuria ir valdo informacines sistemas, kuriomis sudaromos sąlygos sparčiai ir patikimai keistis informacija apie kylančias išorės sienų valdymo grėsmes, neteisėtą imigraciją ir grąžinimą, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, Sąjungos įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei su Sprendimu 2008/381/EB įsteigtu Europos migracijos tinklu;

30.  atitinkamai teikia reikiamą pagalbą kuriant bendrą keitimosi informacija aplinką, įskaitant sistemų sąveikumą;

30a.   laikosi aukštų sienų valdymo standartų, pagal kuriuos laikomasi skaidrumo ir visuomenės kontrolės principų ir nepažeidžiant taikytinų teisės aktų užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms, jų apsauga ir skatinimas jas paisyti;

31.  tvarko ir naudoja 80 straipsnyje nurodytą klastotų ir autentiškų dokumentų internete sistemą ir padeda valstybėms narėms, suteikdama pagalbą, kad būtų galima lengviau atpažinti suklastotus dokumentus;

32.  vykdo Agentūrai pavestas užduotis ir pareigas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1240(27) [Reglamentas, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS)], ir užtikrina ETIAS centrinio padalinio įsteigimą ir veikimą pagal to reglamento 7 straipsnį;

32b.  padeda valstybėms narėms supaprastinti išorės sienų kirtimą.

2)  Agentūra ▌informuoja jos įgaliojimams priskiriamais klausimais. Ji laiku teikia visuomenei tikslią, išsamią ir visapusišką informaciją apie savo veiklą.

Komunikacijos veikla turi netrukdyti vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užduočių, visų pirma negalima atskleisti operatyvinės informacijos, kuri, ją paskelbus viešai, neleistų pasiekti operacijų tikslo. Komunikacijos veikla vykdoma nedarant poveikio 91 straipsniui ir laikantis atitinkamų valdančiosios tarybos patvirtintų komunikacijos ir informacijos sklaidos planų, taip pat atitinkamais atvejais glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis agentūromis.

2 skirsnis

Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas

11 straipsnis

Pareiga geranoriškai bendradarbiauti

Agentūrai ir valstybių narių už sienų valdymą ▌ atsakingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kai jos vykdo sienų kontrolės užduotis, ir valstybių narių už grąžinimą atsakingoms valdžios institucijomstenka pareiga geranoriškai bendradarbiauti ir pareiga keistis informacija.

12 straipsnis

Pareiga keistis informacija

1.  Agentūra ir už sienų valdymą bei grąžinimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kai jos vykdo sienų kontrolės užduotis, laiku ir tiksliai, laikydamosi šio reglamento ir kitų atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl keitimosi informacija, dalijasi visa būtina informacija, kad galėtų vykdyti joms šiuo reglamentu pavestas užduotis ▌.

2.  Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims vykdyti svarbia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis▌.

Kai informacija yra svarbi Agentūros užduotims atlikti, ji keičiasi informacija su kitomis atitinkamomis Sąjungos agentūromis rizikos analizės, statistinių duomenų rinkimo, padėties trečiosiose šalyse vertinimo, mokymo ir paramos valstybėms narėms nenumatytų atvejų planavimo klausimais tikslais.

Keitimosi informacija tikslais, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, agentūros sukuria reikiamas priemones ir struktūras.

4.  Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims atlikti svarbia informacija su Airija ir Jungtine Karalyste, jei ta informacija susijusi su veikla, kurioje ji dalyvauja pagal 71 straipsnį ir 98 straipsnio 5 dalį.

13 straipsnis

Nacionalinis informacijos centras

1.  Nedarydamos poveikio 21 straipsnyje apibrėžtam nacionalinių koordinavimo centrų vaidmeniui, valstybės narės sukuria nacionalinį informacijos centrą, kuris teikia Agentūrai informaciją visais su Agentūros veikla susijusiais klausimais. Nacionalinis informacijos centras turi būti pasiekiamas bet kuriuo metu ir užtikrinti, kad visa informacija iš Agentūros būtų laiku skleidžiama visoms susijusioms atitinkamos valstybės narės valdžios institucijoms, ypač valdančiosios tarybos nariams ir nacionaliniam koordinavimo centrui.

2.  Valstybės narės gali paskirti ne daugiau kaip du nacionaliniam informacijos centrui atstovaujančius darbuotojus, siunčiamus į agentūrą kaip ryšių palaikymo pareigūnai. Ryšių palaikymo pareigūnai gali palengvinti nacionalinių informacijos centrų ir Agentūros bendravimą, taip pat prireikus dalyvauti atitinkamuose posėdžiuose.

3.  Kad ryšių palaikymo pareigūnai galėtų eiti savo pareigas, Agentūra suteikia jiems reikiamas patalpas Agentūros pastate ir užtikrina tinkamą paramą. Visas kitas išlaidas, kurios atsiranda ryšium su ryšių palaikymo pareigūnų siuntimu, padengia valstybės narės. Valdančioji taryba nustato konkrečias siuntimo taisykles ir sąlygas bei apibrėžia tinkamą paramą.

14 straipsnis

Ryšių tinklas

1.  Agentūra sukuria ir prižiūri ryšių tinklą, kad užtikrintų ryšio ir analizės priemones ir sudarytų sąlygas beveik realiuoju laiku saugiai keistis neskelbtina neįslaptinta ir įslaptinta informacija su nacionaliniais koordinavimo centrais ir sudarytų sąlygas jiems tai daryti tarpusavyje.

Naudojant bet kokią sistemą ar prietaiką, veikiančią per ryšių tinklą, visą jų gyvavimo ciklą turi būti laikomasi visų Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų.

Tinklas veikia visą parą be išeiginių dienų ir sudaro sąlygas:

a)  dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi informacija beveik realiuoju laiku;

b)  garso ir vaizdo konferencijoms;

c)  saugiam neskelbtinos neįslaptintos informacijos tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui;

d)  saugiam ES įslaptintos informacijos, pažymėtos ne aukštesnio laipsnio kaip „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ žyma arba atitinkamu nacionaliniu slaptumo žymos laipsniu, tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui, užtikrinant, kad įslaptinta informacija būtų tvarkoma, saugojama, perduodama ir apdorojama naudojant atskirą ir tinkamai akredituotą ryšių tinklo dalį.

2.  Agentūra teikia techninę paramą ir užtikrina, kad ryšių tinklas nuolat veiktų ir galėtų palaikyti Agentūros valdomą ryšių ir informacijos sistemą.

15 straipsnis

Agentūros valdomos keitimosi informacija sistemos ir prietaikos

1.  Agentūra gali imtis visų būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims vykdyti svarbia informacija su Europos Parlamentu, Komisija ir valstybėmis narėmis, o tinkamais atvejais – su tarptautinėmis organizacijomis, Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, nurodytomis 69 straipsnyje, ir trečiosiomis šalimis, kaip nurodyta 72 straipsnyje.

2.  Agentūra sukuria, įdiegia ir naudoja informacinę sistemą, kuria pagal Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444(28), Komisijos sprendimą 2015/443(29) ir ▌Reglamentą (ES) 2018/1725 su šiais subjektais galima keistis įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija ir ▌87–91 straipsniuose nurodytais asmens duomenimis.

3.  Agentūra atitinkamai į 14 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą įdiegia 2 dalyje nurodytas informacines sistemas.

4.  Grąžinimo srityje Agentūra pagal 50 straipsnio 1 dalį naudoja ir prižiūri Integruoto grąžinimo valdymo platformą.

16 straipsnis

Keitimosi informacija techniniai standartai

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Agentūra parengia techninius standartus, pagal kuriuos:

a)  šio reglamento tikslais ryšių tinklas sujungiamas su nacionaliniais tinklais, naudojamais rengiant nacionalinės padėties vaizdo ir kitas atitinkamas informacines sistemas;

b)  šio reglamento tikslais kuriamos ir susiejamos atitinkamos Agentūros ir valstybių narių keitimosi informacija sistemos ir taikomoji programinė įranga;

c)  transliuojami padėties vaizdai ir, kai tinkama, konkrečios padėties vaizdai ir užtikrinama valstybių narių atsakingų nacionalinių valdžios institucijų atitinkamų padalinių bei centrų ir Agentūros dislokuotų būrių komunikacija naudojantis įvairiomis ryšių priemonėmis, pavyzdžiui, palydoviniu ryšiu ir radijo tinklais;

d)  pranešama apie nuosavų išteklių vietą siekiant kuo geriau išnaudoti palydovinės navigacijos sistemos, sukurtos pagal programą GALILEO pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 ▌, technologinę plėtrą.

17 straipsnis

Informacijos saugumo užtikrinimas

Valstybės narės per savo nacionalinį koordinavimo centrą ir kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms prižiūrint užtikrina, kad jų nacionalinės valdžios institucijos, agentūros ir kitos įstaigos, naudodamos Agentūros ryšių tinklą ir keitimosi informacija sistemas:

a)  turėtų tinkamą ir nuolatinę prieigą prie susijusių Agentūros arba su ja sujungtų sistemų ir tinklų;

b)  atitiktų atitinkamus 16 straipsnyje nurodytus techninius standartus;

c)  taikytų lygiavertes saugumo taisykles ir standartus, kuriuos Agentūra taiko tvarkant įslaptintą informaciją;

d)  keistųsi, apdorotų ir saugotų neskelbtiną neįslaptintą ir įslaptintą informaciją vadovaudamosi Komisijos sprendimu 2015/44/ES.

3 skirsnis

EUROSUR

18 straipsnis

EUROSUR

Šiuo reglamentu nustatoma EUROSUR – integruota Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų keitimosi informacija ir operatyvinio bendradarbiavimo sistema, skirta informuotumui apie padėtį gerinti ir ▌reagavimo pajėgumui didinti sienų valdymo tikslais, be kita ko, siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir kovoti su jais ir prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo.

19 straipsnis

EUROSUR taikymo sritis

1.   EUROSUR taikoma patikrinimams kertant sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose, taip pat sausumos, jūrų ir oro išorės sienų stebėsenai, įskaitant neteisėto sienos kirtimo atvejų stebėjimą, aptikimą, nustatymą, sekimą, prevenciją ir sulaikymą siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir kovoti su jais ir prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo užtikrinimo.

2.   EUROSUR netaikoma jokioms teisinėms ar administracinėms priemonėms, kurių imtasi po to, kai atsakingos valstybių narių valdžios institucijos nustato tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos atvejus arba asmenis, neteisėtai kertančius išorės sienas.

20 straipsnis

EUROSUR komponentai

1.  Keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos sienų kontrolės srityje ir atsižvelgdamos į esamus keitimosi informacija bei bendradarbiavimo mechanizmus, valstybės narės ir Agentūra naudoja sistemą EUROSUR, kurią sudaro šie komponentai:

a)  nacionaliniai koordinavimo centrai;

b)  nacionalinės padėties vaizdo sistemos;

c)  Europos padėties vaizdo sistema, įskaitant išorės sienų ruožus, kuriems priskirti atitinkami poveikio lygiai;

d)  konkrečios padėties vaizdo sistemos;

e)  EUROSUR gretinimo paslaugos, kaip nurodyta 29 straipsnyje;

f)  integruotas planavimas pagal 9 straipsnį.

2.   Nacionaliniai koordinavimo centrai per ryšių tinklą ir susijusias sistemas teikia Agentūrai informaciją iš savo nacionalinių padėties vaizdo sistemų ir, prireikus, iš konkrečios padėties vaizdo sistemų, kurios reikia Europos padėties vaizdo sistemai nustatyti ir išlaikyti.

3.   Agentūra per ryšių tinklą suteikia nacionaliniams koordinavimo centrams neribotą prieigą visą parą be išeiginių dienų prie konkrečios padėties vaizdo sistemų ir Europos padėties vaizdo sistemos.

21 straipsnis

Nacionalinis koordinavimo centras

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria, valdo ir prižiūri nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja veiklą ir keičiasi informacija su visomis už išorės sienų kontrolę nacionaliniu lygiu atsakingomis valdžios institucijomis, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra. Kiekviena valstybė narė apie savo nacionalinio koordinavimo centro sukūrimą informuoja Komisiją, kuri nedelsdama apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Agentūrą.

2.   Nedarant poveikio 13 straipsniui, EUROSUR sistemoje nacionalinis koordinavimo centras yra vienintelis keitimosi informacija ir bendradarbiavimo su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra kontaktinis centras.

3.   Nacionalinis koordinavimo centras:

a)  užtikrina, kad visos už išorės sienų kontrolę atsakingos nacionalinės valdžios institucijos keistųsi informacija ir laiku bendradarbiautų tarpusavyje, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra;

b)  užtikrina, kad būtų laiku keičiamasi informacija su valdžios institucijomis, atsakingomis už paiešką ir gelbėjimą, teisėsaugą, prieglobstį ir imigraciją, ir valdo atitinkamos informacijos sklaidą nacionaliniu lygmeniu;

c)  padeda efektyviai ir veiksmingai valdyti išteklius ir personalą;

d)  sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą pagal 26 straipsnį;

e)  teikia paramą koordinuojant, planuojant ir įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu vykdomą sienų kontrolės veiklą;

f)  koordinuoja nacionalinę sienų kontrolės sistemą pagal nacionalinę teisę;

g)  prisideda reguliariai vertinant nacionaliniu lygmeniu vykdomos sienų kontrolės veiklos šio reglamento tikslais poveikį;

h)  koordinuoja operatyvines priemones su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, nedarydamas poveikio Agentūros ir kitų valstybių narių kompetencijai;

i)  per nacionaliniu lygmeniu įsteigtas tinkamas struktūras keičiasi svarbia informacija su nacionaliniais imigracijos ryšių palaikymo pareigūnais (jei tokie paskirti), siekdamas prisidėti prie Europos padėties vaizdo sistemos ir remti sienų kontrolės operacijas;

j)  kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms prižiūrint prisideda prie nacionalinių ir Agentūros informacinių sistemų informacijos saugumo užtikrinimo.

4.   Regioninėms, vietos, tam tikras funkcijas vykdančioms ar kitoms valdžios institucijoms, kurios gali priimti sprendimus dėl veiksmų, valstybės narės gali patikėti užtikrinti informuotumą apie padėtį ir reagavimo pajėgumą atitinkamose savo kompetencijos srityse, įskaitant 21 straipsnio 3 dalies c, e ir f punktuose nurodytas užduotis ir kompetencijas.

5.  Valstybių narių sprendimas paskirti užduotis pagal 1 dalį nedaro poveikio nacionalinio koordinavimo centro galimybėms bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra.

6.   Iš anksto nustatytais atvejais, kaip apibrėžta nacionaliniu lygmeniu, nacionalinis koordinavimo centras gali 1 dalyje nurodytą valdžios instituciją įgalioti palaikyti ryšį ir keistis informacija su kitos valstybės narės regioninėmis valdžios institucijomis ar nacionaliniu koordinavimo centru arba su trečiosios šalies kompetentingomis valdžios institucijomis, su sąlyga, kad ta valdžios institucija reguliariai informuoja savo nacionalinį koordinavimo centrą apie tokį ryšio palaikymą ir keitimąsi informacija.

7.   Nacionalinis koordinavimo centras dirba visą parą be išeiginių dienų.

23 straipsnis

EUROSUR vadovas

1.   117 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija, padedama komiteto, glaudžiai bendradarbiaudama su Agentūra ir bet kuria kita atitinkama Sąjungos įstaiga, tarnyba ar agentūra priima ir paskelbia EUROSUR įgyvendinimo ir valdymo praktinį vadovą (toliau – vadovas). Vadove pateikiamos techninės ir veiklos gairės, rekomendacijos ir geriausios praktikos pavyzdžiai, be kita ko, ir dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis. Komisija priima vadovą rekomendacijos forma.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Agentūra, gali nuspręsti vadovo dalis pažymėti slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ pagal taisykles, nustatytas Komisijos darbo tvarkos taisyklėse.

24 straipsnis

EUROSUR stebėsena

1.  Agentūra ir valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos procedūros, skirtos EUROSUR techninio ir operatyvinio veikimo stebėsenai užtikrinti atsižvelgiant į tikslų, susijusių su adekvataus informuotumo apie padėtį, pasiekimu ir pajėgumu reaguoti į įvykius prie išorės sienų.

2.  Agentūra nuolat ir nepertraukiamai stebi ryšių tinklo teikiamų paslaugų kokybę ir duomenų, kuriais keičiamasi pagal EUROSUR padėties vaizdo sistemą, kokybę.

3.  Agentūra teikia kokybės kontrolės informaciją nacionaliniams koordinavimo centrams ir atitinkamoms Agentūros operacijų valdymo ir kontrolės struktūroms kaip EUROSUR gretinimo paslaugų dalį. Tokia informacija įslaptinama pažymint slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“.

4 skirsnis

Informuotumas apie padėtį

25 straipsnis

Padėties vaizdo sistemos

1)  Nacionalinės padėties vaizdo sistemos, Europos padėties vaizdo sistema ir konkrečios padėties vaizdo sistemos sukuriamos renkant, vertinant, lyginant, analizuojant, aiškinant, kuriant, vizualizuojant ir skleidžiant informaciją.

1 dalyje nurodytas padėties vaizdo sistemas sudaro šie informacijos lygmenys:

a)   įvykių lygmuo, įskaitant ▌ su neteisėtu sienos kirtimu susijusius įvykius ir incidentus, tarpvalstybinį nusikalstamumą ir, kai yra, informaciją apie neteisėtą antrinį judėjimą siekiant suprasti tendencijas, intensyvumą ir maršrutus;

b)  operatyvinis lygmuo, kurį sudaro informacija apie operacijas, įskaitant siuntimo planą, operacijos rajoną, ▌ taip pat veiksmų plane numatytų išteklių vietą, laiką, būklę ir rūšį;

c)  analizės lygmuo, kurį sudaro išanalizuota su šio reglamento tikslais susijusi svarbi informacija ir, visų pirma, skirta poveikio lygių priskyrimui išorės sienų ruožams, įskaitant vaizdinius ir geografinius duomenis, pagrindinius pokyčius ir rodiklius, analitines ataskaitas ir kitą susijusią patvirtinamąją informaciją.

2.   1 dalyje nurodytos padėties vaizdo sistemos leidžia nustatyti ir atsekti įvykius, operacijas ir atitinkamą analizę, susijusią su tokiais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei.

4.   Padėties vaizdo sistemų informacijos lygmenų išsami informacija ir konkrečios padėties vaizdo sistemų nustatymo taisyklės nustatomos įgyvendinimo akte, kurį Komisija priima 117 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Įgyvendinimo akte nurodoma teiktinos informacijos rūšis, subjektai, atsakingi už konkrečios informacijos rinkimą, tvarkymą, archyvavimą ir perdavimą, didžiausias pranešimų vėlavimas, duomenų saugumo ir duomenų apsaugos taisyklės bei susiję kokybės kontrolės mechanizmai.

26 straipsnis

Nacionalinės padėties vaizdo sistema

1.   Nacionalinis koordinavimo centras sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą, kad veiksmingai, tiksliai ir laiku suteiktų informaciją visoms už išorės sienų kontrolę atsakingoms valdžios institucijoms.

2.   Nacionalinę padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)  nacionalinė sienų stebėjimo sistema pagal nacionalinę teisę;

b)  už išorės sienų stebėjimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų naudojami stacionarūs ir kilnojamieji jutikliai;

c)  sienų stebėjimo patruliai ir kitos stebėjimo misijos;

d)  vietos, regioniniai ir kiti koordinavimo centrai;

e)  kitos susijusios nacionalinės valdžios institucijos ir sistemos, įskaitant imigracijos ryšių palaikymo pareigūnus, operacijų centrus ir kontaktinius punktus;

f)  patikrinimai kertant sieną;

g)  Agentūra;

h)  nacionaliniai koordinavimo centrai kitose valstybėse narėse;

i)  trečiųjų šalių valdžios institucijos, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, nurodytais 75 straipsnyje;

j)  pranešimo apie laivus sistemos, naudojamos laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

k)  kitos susijusios Europos ir tarptautinės organizacijos;

l)  kiti šaltiniai.

3.   Nacionalinis koordinavimo centras nustato kiekvieno nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens incidento bendrą orientacinį poveikio lygį: nuo mažo ir vidutinio iki didelio ir labai didelio. Apie visus incidentus pranešama Agentūrai.

4.   Atsakingos nacionalinės valdžios institucijos prašymu nacionalinis koordinavimo centras gali nuspręsti laikantis principo „būtina žinoti“ apriboti galimybes susipažinti su informacija, susijusia su nacionaliniu saugumu, įskaitant karinius išteklius.

5.   Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik realiuoju laiku tarpusavyje gali dalytis padėties vaizdo sistemos kaimyninių išorės sienų ruožų duomenimis, be kita ko, apie nuosavų išteklių, esančių kaimyniniuose išorės sienų ruožuose vietas, statusą bei rūšį.

27 straipsnis

Europos padėties vaizdo sistema

1.   Agentūra sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą, kad nacionaliniams koordinavimo centrams ir Komisijai veiksmingai, tiksliai ir laiku būtų pateikta informacija ir analizė, apimanti išorės sienas, pasienio teritoriją ir neleistiną antrinį judėjimą.

2.   Europos padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)  nacionaliniai koordinavimo centrai ir nacionalinės padėties vaizdo sistemos, kiek to reikalaujama pagal šį straipsnį, taip pat informacija ir ataskaitos, gautos iš imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų;

b)  Agentūra, jos ryšių palaikymo pareigūnų pagal 32 ir 76 straipsnius pateikta informacija ir ataskaitos;

c)  Sąjungos delegacijos ir diplomatinės atstovybė ir bendros saugumo ir gynybos politikos operacijos, kaip numatyta 69 straipsnio 1 dalies k punkte;

d)  kitos susijusios Sąjungos įstaigos, tarnybos bei agentūros ir tarptautinės organizacijos, kaip nurodyta 69 straipsnyje;

e)  trečiųjų šalių valdžios institucijos, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, kaip nurodyta 73 straipsnyje, ir darbo tvarkos susitarimais, kaip nurodyta 74 straipsnio 1 dalyje;

f)  kiti šaltiniai.

3.   Europos padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija, susijusi su:

a)  nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenyje pateiktais incidentais ir kitais įvykiais;

b)  konkrečios padėties vaizdo sistemoje pateiktais incidentais ir kitais įvykiais, kaip numatyta 28 straipsnyje;

c)  bendros operacijos vykdymo teritorijoje įvykusiais incidentais arba incidentais, įvykusiais teikiant Agentūros koordinuojamą skubią pagalbą, arba migrantų antplūdžio vietoje ▌.

4.   Europos padėties vaizdo sistemos operatyvinį lygmenį sudaro informacija apie Agentūros koordinuojamas bendras operacijas ir skubią pagalbą ir apie migrantų antplūdžio vietas ▌, įskaitant misijos tikslą, vietą, statusą, trukmę, informaciją apie valstybes nares ir kitus dalyvius, kasdienės ir savaitinės padėties vaizdo sistemos ataskaitos, statistiniai duomenys ir informacija žiniasklaidos pranešimams.

5.   Europos padėties vaizdo sistemos operacijų lygmens informacija apie nuosavus išteklius gali būti žymima slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“.

6.   Europos padėties vaizdo sistemoje Agentūra atsižvelgia į poveikio lygį, kurį nacionalinis koordinavimo centras nustatė konkrečiam incidentui nacionalinės padėties vaizdo sistemoje. Bet kuriam pasienio teritorijoje įvykusiam incidentui Agentūra nustato bendrą orientacinį poveikio lygį ir apie tai praneša nacionaliniams koordinavimo centrams.

28 straipsnis

Konkrečios padėties vaizdo sistemos

1.   Agentūra ir valstybės narės gali sukurti ir palaikyti konkrečios padėties vaizdo sistemas, kad galėtų vykdyti konkrečią operatyvinę veiklą prie išorės sienų arba dalytis informacija su tarptautinėmis organizacijomis, 69 straipsnyje nurodytomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis ar trečiosiomis šalimis, kaip numatyta 76 straipsnyje ▌.

2.   Konkrečios padėties vaizdo sistemas sudaro nacionalinių ir Europos padėties vaizdo sistemų informacijos poaibis.

3.   Konkrečios padėties vaizdo sistemų sukūrimo ir dalijimosi jomis tvarka turi būti aprašyta atitinkamų operatyvinių veiksmų plane ir dvišaliame arba daugiašaliame susitarime, kai konkrečios padėties vaizdo sistema sukuriama vykdant dvišalį arba daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Taikomas iniciatoriaus pritarimo principas.

29 straipsnis

EUROSUR gretinimo paslaugos

1.   Agentūra koordinuoja EUROSUR gretinimo paslaugas, kad reguliariai ir ekonomiškai efektyviai aprūpintų nacionalinius koordinavimo centrus, Komisiją ir save patikima informacija apie išorės sienas ir pasienio teritoriją.

2.   Nacionalinio koordinavimo centro prašymu Agentūra suteikia jam informaciją apie prašančiosios valstybės narės išorės sienas ir pasienio teritoriją; tokia informacija gali būti gaunama:

a)  vykdant trečiosios šalies nurodytų uostų ir pakrančių, kurie, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatyti kaip pakrovimo (įlaipinimo) arba tranzito punktai, kuriais naudojasi neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais naudojami laivai ar kitos transporto priemonės, atrankinę stebėseną;

b)  sekant laivus ar kitas transporto priemones atviroje jūroje bei orlaivius, kurie, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojami neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais, taip pat nelaimės jūroje ištiktų asmenų atveju, siekiant perduoti šią informaciją kompetentingoms valdžios institucijoms, kad būtų galima pradėti paieškos ir gelbėjimo operacijas;

c)  vykdant nurodytų teritorijų jūros srityje stebėseną siekiant aptikti, nustatyti ir sekti laivus ir kitas transporto priemones, kurios yra naudojamos arba, kaip įtariama, naudojamos neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais, taip pat nelaimės jūroje ištiktų asmenų atveju, siekiant perduoti šią informaciją kompetentingoms valdžios institucijoms, kad būtų galima pradėti paieškos ir gelbėjimo operacijas;

ca)  vykdant nurodytų oro sienų teritorijų stebėseną siekiant aptikti, nustatyti ir sekti orlaivius ir kitų formų įrangą, kuri yra naudojama arba, kaip įtariama, naudojama neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais;

d)  vykdant nurodytų teritorijų jūros srityje ir prie išorės sausumos ir oro sienų aplinkos vertinimą, kad būtų užtikrinta optimali stebėsenos ir patruliavimo veikla;

e)  vykdant nurodytų pasienio teritorijų prie išorės sienų, kurios, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatytos kaip galimos išvykimo arba tranzito sritys neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais, atrankinę stebėseną;

f)  vykdant migracijos srautų į Sąjungą ir jos viduje tendencijų, intensyvumo ir maršrutų stebėseną;

g)  vykdant žiniasklaidos stebėseną, naudojantis atvirųjų šaltinių žvalgybos informacija ir analizuojant veiklą internete atitinkamai pagal ▌Direktyvą (ES) 2016/680 arba Reglamentą (ES) 2016/679 siekiant užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ar tarpvalstybiniam nusikalstamumui;

h)  analizuojant didelės apimties informacinių sistemų gautą informaciją siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais naudojamus besikeičiančius maršrutus ir metodus.

3.   Agentūra gali atsisakyti patenkinti nacionalinio koordinavimo centro prašymą dėl techninių, finansinių arba operatyvinių priežasčių. Agentūra apie tokio atsisakymo priežastis tinkamu laiku informuoja nacionalinį koordinavimo centrą.

4.   Agentūra gali savo iniciatyva naudoti 2 dalyje nurodytas stebėjimo priemones rinkdama Europos padėties vaizdo sistemai svarbią informaciją apie pasienio teritoriją.

5 skirsnis

RIZIKOS ANALIZĖ

30 straipsnis

Rizikos analizė

1.  Agentūra stebi migracijos srautus į Sąjungą ir migracijos tendencijas, intensyvumą ir maršrutus Sąjungoje, taip pat tendencijas ir kitus galinčius iškilti sunkumus prie Sąjungos išorės sienų ir susijusius su grąžinimu. Šiuo tikslu Agentūra valdančiosios tarybos sprendimu, grindžiamu vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, nustato bendrosios integruotos rizikos analizės modelį, kurį taiko Agentūra ir valstybės narės. Bendrosios integruotos rizikos analizės modelis nustatomas ir prireikus atnaujinamas remiantis 8 straipsnio 7 dalyje nurodyto Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklo vertinimo rezultatais. ▌

2.  Agentūra rengia bendrąsias metines rizikos analizes, kurios pateikiamos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pagal 91 straipsnį, ir operatyviniams veiksmams skirtas pritaikytas rizikos analizes. Kas dvejus metus Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai Europos integruoto sienų valdymo strateginę rizikos analizę, į kurią atsižvelgiama rengiant Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą. Tokios rizikos analizės rezultatuose asmens duomenys nuasmeninami.

3.  2 dalyje nurodytos rizikos analizės, kurias Agentūra parengė remdamasi, be kita ko, iš valstybių narių gauta informacija, apima visus aspektus, kurie yra svarbūs Europos integruotam sienų valdymui, siekiant sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmą.

3a.   Agentūra paskelbia visą informaciją apie bendrą integruotos rizikos analizės modelį.

4.  Valstybės narės teikia Agentūrai visą būtiną informaciją apie padėtį, tendencijas ir galimas grėsmes prie išorės sienų ir grąžinimo srityje. Valstybės narės reguliariai arba Agentūros prašymu pateikia jai visą atitinkamą informaciją, kaip antai statistinius ir operatyvinius duomenis, surinktus ryšium su Europos integruotu sienų valdymu ir vadovaujantis 98 straipsnio 2 dalies e punktu, ir nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmens informaciją, kaip numatyta 26 straipsnyje.

5.  Rizikos analizės rezultatai ▌ pateikiami valdančiajai tarybai ir jais laiku ir tinkamai dalijamasi su kompetentingomis valstybių narių valdžios institucijomis.

6.  Valstybės narės, planuodamos savo operacijas ir veiklą prie išorės sienų, taip pat su grąžinimu susijusią veiklą, atsižvelgia į rizikos analizės rezultatus.

7.  Agentūra, rengdama bendrąją pagrindinę ▌ mokymo programą, įtraukia bendrosios integruotos rizikos analizės modelio rezultatus.

6 skirsnis

Prevencija ir gebėjimas reaguoti

31 straipsnis

Išorės sienų ruožų nustatymas

Šio reglamento tikslais kiekviena valstybė narė padalija savo išorės sausumos ir jūrų bei atitinkamais atvejais oro sienas į sienų ruožus ir apie juos praneša Agentūrai.

Apie bet kokį sienų ruožų pakeitimą valstybės narės laiku praneša Agentūrai, kad būtų užtikrintas Agentūros atliekamos rizikos analizės tęstinumas.

32 straipsnis

Agentūros ryšių palaikymo pareigūnai valstybėse narėse

1.  Agentūra per Agentūros ryšių palaikymo pareigūnus užtikrina reguliarią visų valstybių narių atliekamą išorės sienų valdymo ir grąžinimo stebėseną.

Agentūra gali nuspręsti, kad ryšių palaikymo pareigūnas vykdo pareigas ne daugiau kaip keturiose valstybėse narėse, kurios geografiškai yra netoli viena nuo kitos.

2.  Vykdomasis direktorius paskiria iš Agentūros statutinių darbuotojų ekspertus, kurie siunčiami kaip ryšių palaikymo pareigūnai. Vykdomasis direktorius, remdamasis rizikos analize ir pasikonsultavęs su atitinkamomis valstybėmis narėmis, pateikia pasiūlymą dėl siuntimo pobūdžio ir sąlygų, valstybės narės ar regiono, į kuriuos gali būti siunčiamas ryšių palaikymo pareigūnas, ir galimų užduočių, kurios nenurodytos 3 dalyje. Vykdomojo direktoriaus pasiūlymą turi patvirtinti valdančioji taryba. Vykdomasis direktorius praneša atitinkamai valstybei narei apie paskyrimą ir kartu su valstybe nare nustato siuntimo vietą.

3.  Ryšių palaikymo pareigūnai veikia Agentūros vardu; jų užduotis – stiprinti Agentūros ir už sienų valdymą bei grąžinimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kai jos vykdo sienų kontrolės užduotis, tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą. Ryšių palaikymo pareigūnai visų pirma:

a)  palaiko Agentūros ir už sienų valdymą ir grąžinimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kai jos vykdo sienų kontrolės užduotis, ryšius;

b)  padeda rinkti informaciją, kurios reikia Agentūrai, kad ji galėtų vykdyti 30 straipsnyje nurodytą neteisėtos migracijos stebėseną ir rizikos analizę;

c)  padeda rinkti 33 straipsnyje nurodytą informaciją, kurios reikia Agentūrai, kad ji galėtų atlikti pažeidžiamumo vertinimą ir, kaip numatyta 6 dalyje, šiuo tikslu parengti ataskaitą;

d)  stebi priemones, kurių valstybės narės imasi prie sienų ruožų, kuriems pagal 35 straipsnį priskirtas didelio arba kritinio poveikio lygis;

e)  padeda skatinti taikyti Sąjungos acquis išorės sienų valdymo ir grąžinimo srityje, įskaitant kiek tai susiję su pagarba pagrindinėms teisėms;

b)  prireikus bendradarbiauja su pagrindinių teisių pareigūnu, kad prisidėtų prie pagrindinių teisių laikymosi skatinimo Agentūros darbe pagal e punktą;

f)  kai įmanoma, padeda valstybėms narėms rengti jų nenumatytų atvejų planus, susijusius su sienų valdymu;

g)  sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių ir Agentūros komunikacijai, dalijasi atitinkama Agentūros informacija su valstybėmis narėmis, įskaitant informaciją apie vykdomas operacijas;

h)  reguliariai tiesiogiai vykdomajam direktoriui teikia ataskaitas apie padėtį prie išorės sienų ir atitinkamos valstybės narės gebėjimą veiksmingai valdyti padėtį prie išorės sienų; taip pat teikia ataskaitas apie grąžinimo į atitinkamas trečiąsias šalis operacijų vykdymą;

i)  stebi priemones, kurių valstybės narės imasi atsižvelgdamos į padėtį, dėl kurios prie išorės sienų būtina skubiai imtis veiksmų, kaip nurodyta 43 straipsnyje;

j)  stebi priemones, kurių valstybės narės imasi grąžinimo srityje, ir padeda rinkti informaciją, reikalingą Agentūrai, kad ji galėtų vykdyti 49 straipsnyje nurodytą veiklą.

4.  Jeigu 3 dalies h punkte nurodytose ryšių palaikymo pareigūno teikiamoseataskaitose pareiškiamas susirūpinimas dėl vieno ar daugiau aspektų, kurie svarbūs atitinkamai valstybei narei, vykdomasis direktorius nedelsdamas ją apie tai informuoja.

5.  3 dalies taikymo tikslais, ryšių palaikymo pareigūnas, laikydamasis nacionalinių ir Sąjungos saugumo ir duomenų apsaugos taisyklių:

a)  gauna informaciją iš nacionalinio koordinavimo centro ir apie nacionalinės padėties vaizdo sistemą, nustatytą pagal 26 straipsnį;

b)  reguliariai palaiko ryšius su už sienų valdymą ir grąžinimą atsakingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant pakrančių apsaugos pajėgas, kai jos vykdo sienų kontrolės užduotis, ir kartu teikia informaciją 13 straipsnyje nurodytam nacionaliniam informacijos centrui.

6.  Ryšių palaikymo pareigūno ataskaita įtraukiama į pažeidžiamumo vertinimą, kaip nurodyta 33 straipsnyje. Ataskaita siunčiama atitinkamai valstybei narei.

7.  Eidami pareigas ryšių palaikymo pareigūnai paiso tik Agentūros nurodymų.

33 straipsnis

Pažeidžiamumo vertinimas

1.  Valdančiosios tarybos sprendimu, grindžiamu vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, parengtu glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, Agentūra patvirtina bendrą pažeidžiamumo vertinimo metodiką. Ta metodika apima objektyvius kriterijus, pagal kuriuos Agentūra atlieka pažeidžiamumo vertinimą, tokių vertinimų dažnumą ir tai, kaip turi būti vykdomi vienas po kito einantys pažeidžiamumo vertinimai, taip pat veiksmingos rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos sistemos sąlygas.

2.  Agentūra stebi ir vertina, ar valstybės narės turi techninės įrangos, sistemų, pajėgumų, išteklių, infrastruktūros, tinkamų įgūdžių turinčių ir parengtų darbuotojų, būtinų sienų kontrolei, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkte, vykdyti. Šiame kontekste Agentūra įvertina 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus pajėgumo plėtojimo planus, kiek tai susiję su gebėjimu atlikti sienų kontrolės veiksmus, atsižvelgdama į tai, kad kai kurie nacionaliniai pajėgumai iš dalies gali būti naudojami kitiems tikslams ne sienų kontrolė. Planuodama ateityje, ji taiko tai kaip prevencinę priemonę remdamasi pagal 30 straipsnio 2 dalį parengta rizikos analize. Agentūra atlieka tokią stebėseną ir vertinimą bent kartą per metus, nebent vykdomasis direktorius, remdamasis rizikos analize ar ankstesniu pažeidžiamumo vertinimu, nuspręstų kitaip. Bet kokiu atveju bent kartą per trejus metus atliekama kiekvienos valstybės narės stebėsena ir vertinimas.

3.  Nedarant poveikio 9 straipsniui, valstybės narės Agentūros prašymu teikia informaciją apie techninę įrangą, darbuotojus ir, kiek įmanoma, finansinius išteklius, nacionaliniu lygmeniu turimus sienų kontrolei vykdyti. Valstybės narės Agentūros prašymu taip pat teikia informaciją apie savo nenumatytų atvejų planus sienų valdymo srityje.

4.  Atlikdama pažeidžiamumo vertinimą Agentūra siekia įvertinti valstybių narių pajėgumą ir pasirengimą kovoti su esamais ir būsimais iššūkiais prie išorės sienų ▌; nustatyti, visų pirma konkrečių ir neproporcingų sunkumų patiriančių valstybių narių atveju, galimus tiesioginius padarinius prie išorės sienų ir tolesnius padarinius Šengeno erdvės veikimui ir įvertinti jų gebėjimą prisidėti prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų ir techninės įrangos rezervo, įskaitant greitojo reagavimo įrangos rezervą; ir įvertinti valstybių narių gebėjimą priimti Europos paramą, kaip numatyta 9 straipsnio 3 dalyje. Šiuo vertinimu nedaroma poveikio Šengeno vertinimo mechanizmui.

5.  Pažeidžiamumo vertinime Agentūra kokybiškai ir kiekybiškai įvertina valstybių narių gebėjimą vykdyti visas sienų valdymo užduotis, įskaitant jų pajėgumą tvarkyti galimą didelį į jų teritoriją atvykstančių asmenų srautą.

6.  Preliminarūs pažeidžiamumo vertinimo rezultatai pateikiami atitinkamoms valstybėms narėms. Atitinkamos valstybės narės gali pateikti pastabų dėl to vertinimo.

7.  Prireikus vykdomasis direktorius, konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, pateikia rekomendaciją, kurioje išdėstomos būtinos priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė, ir nustatomas laikotarpis, per kurį tokios priemonės turi būti įgyvendintos. Vykdomasis direktorius ragina atitinkamas valstybes nares imtis būtinų priemonių, grindžiamų valstybės narės konsultuojantis su vykdančiuoju direktoriumi parengtu veiksmų planu.

8.  Vykdomasis direktorius atitinkamoms valstybėms narėms rekomenduoja priemones, grindžiamas pažeidžiamumo vertinimo rezultatais, atsižvelgdamas į Agentūros atliktą rizikos analizę, atitinkamos valstybės narės pastabas ir Šengeno vertinimo mechanizmo rezultatus.

Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama pašalinti vertinimo metu nustatytą pažeidžiamumą, kad valstybės narės galėtų geriau pasirengti kovoti su esamais ir būsimais iššūkiais prie išorės sienų sustiprindamos arba patobulindamos savo pajėgumus, techninę įrangą, sistemas, išteklius ir nenumatytų atvejų planus. Kad padėtų įgyvendinti atitinkamas priemones, vykdomasis direktorius valstybėms narėms gali pasiūlyti techninę Agentūros ekspertų pagalbą.

9.  Vykdomasis direktorius stebi, kaip įgyvendinamos rekomendacijos – jam valstybės narės teikia reguliarias ataskaitas, grindžiamas šio straipsnio 7 dalyje nurodytais veiksmų planais.

Jei kyla rizika, kad valstybė narė gali vėluoti įgyvendinti rekomendaciją per nustatytą terminą, vykdomasis direktorius nedelsdamas praneša apie tai valdančiosios tarybos nariui iš atitinkamos valstybės narės ir Komisijai. Pasikonsultavęs su valdančiosios tarybos nariu iš atitinkamos valstybės narės, vykdomasis direktorius kartu su tos valstybės narės atitinkamomis valdžios institucijomis teiraujasi apie vėlavimo priežastis ir siūlo Agentūros pagalbą siekiant palengvinti priemonės įgyvendinimą.

10.  Kai valstybė narė per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį neįgyvendina rekomendacijoje nurodytų būtinų priemonių, vykdomasis direktorius šį klausimą perduoda valdančiajai tarybai ir praneša apie tai Komisijai. Vykdomojo direktoriaus pasiūlymu valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame nustatomos būtinos priemonės, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė, ir laikotarpis, per kurį tokios priemonės turi būti įgyvendintos. Valdančiosios tarybos sprendimas valstybei narei yra privalomas. Jeigu valstybė narė per tame sprendime numatytą laikotarpį priemonių neįgyvendina, valdančioji taryba praneša apie tai Tarybai ir Komisijai ir gali būti imtasi tolesnių veiksmų pagal 43 straipsnį.

11.  Pažeidžiamumo vertinimo rezultatai, įskaitant išsamų pažeidžiamumo vertinimo rezultatų aprašymą, priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, ir bet kokių ankstesnių rekomendacijų įgyvendinimo būseną, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai siunčiami pagal 91 straipsnį reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus.

34 straipsnis

Pažeidžiamumo vertinimo ir Šengeno vertinimo mechanizmo sinergija

1.  Pažeidžiamumo vertinimų ir Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 nustatyto Šengeno vertinimo mechanizmo sinergija bus kuo labiau padidinta siekiant sukurti geresnę Šengeno erdvės veikimo padėties vaizdo sistemą, kiek įmanoma labiau vengiant valstybių narių pastangų dubliavimosi ir užtikrinant geriau koordinuotą atitinkamų Sąjungos finansinių priemonių, kuriomis remiamas išorės sienų valdymas, naudojimą.

2.  Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo, Komisija ir Agentūra nustato reikiamą tvarką, pagal kurią reguliariai, saugiai ir laiku tarpusavyje keičiasi visa informacija, susijusia su pažeidžiamumo vertinimų ir Šengeno vertinimo mechanizmo rezultatais sienų valdymo srityje. Keitimosi mechanizmas taikomas pažeidžiamumo vertinimų ir Šengeno vertinimo vizitų ataskaitoms, vėlesnėms rekomendacijoms, veiksmų planams ir bet kokiems valstybių narių pateiktų veiksmų planų įgyvendinimo atnaujinimams.

2a.  Siekiant Šengeno vertinimo mechanizmo tikslo sienų valdymo srityje, Komisija praneša pažeidžiamumo vertinimo rezultatus visiems Šengeno vertinimo grupių nariams, dalyvaujantiems vertinant susijusią valstybę narę. Tokia informacija yra laikoma slapta, kaip apibrėžta Reglamente 1053/2013, ir tvarkoma atitinkamai.

3.  2 dalyje nurodyta tvarka taikoma Šengeno vertinimo mechanizmo rezultatams grąžinimo srityje siekiant užtikrinti, kad Agentūra būtų visapusiškai informuota apie nustatytus trūkumus, kad ji galėtų siūlyti atitinkamas priemones susijusioms narėms remti šioje srityje.

35 straipsnis

Išorės sienų ruožų poveikio lygių nustatymas

1.  Remdamasi Agentūros rizikos analize ir pažeidžiamumo vertinimu ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, Agentūra nustato šiuos valstybių narių visų išorės sausumos, jūrų ir atitinkamais atvejais oro sienos ruožų poveikio lygius arba tokius lygius pakeičia:

a)  mažo poveikio lygis, kai prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta migracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, daro nereikšmingą poveikį sienų saugumui;

b)  vidutinio poveikio lygis, kai prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta migracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, daro vidutinį poveikį sienų saugumui;

c)  didelio poveikio lygis, kai prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, daro reikšmingą poveikį sienų saugumui;

1a.   Kai prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, daro lemiamą poveikį sienų apsaugai tiek, kad jie kelia grėsmę Šengeno erdvės veikimui, siekiant krizės atveju greitai reaguoti tam tikrame sienos ruože, Agentūra, remdamasi savo rizikos analize ir gavusi atitinkamos valstybės narės sutikimą, laikinai tam sienos ruožui nustato kritinio poveikio lygį.

2.  Nustatant poveikio lygius remiamasi 30 straipsnio 1 dalyje nurodytu bendrosios integruotos rizikos analizės modeliu. Jeigu susijusios valstybės narės ir Agentūra nesutaria dėl to, kokį poveikio lygį reikia nustatyti, tam sienos ruožui nustatytas poveikio lygis išlieka nepakitęs.

Nacionalinis koordinavimo centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis kompetentingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, nuolat vertina poreikį pakeisti sienos ruožų poveikio lygį atsižvelgdamas į nacionalinės padėties vaizdo sistemos informaciją ir atitinkamai apie tai informuoja Agentūrą.

3.  Agentūra Europos padėties vaizdo sistemoje pateikia vaizdinę medžiagą, kurioje nurodyti nustatyti išorės sienų poveikio lygiai.

36 straipsnis

Poveikio lygius atitinkantis reagavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad prie išorės sienų ruožų vykdoma sienų kontrolės veikla atitiktų nustatytus poveikio lygius toliau nurodyta tvarka:

a)  jeigu išorės sienos ruožui nustatomas mažo poveikio lygis, už išorės sienų kontrolę atsakingos nacionalinės valdžios institucijos organizuoja reguliarią kontrolę remdamosi rizikos analize ir užtikrina, kad tame sienos ruože būtų pakankamai personalo ir išteklių ▌;

b)  jeigu išorės sienos ruožui nustatomas vidutinio poveikio lygis, už išorės sienų kontrolę atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, be priemonių, kurių imtasi pagal a punktą, užtikrina, kad tame sienos ruože būtų imtasi tinkamų kontrolės priemonių. Kai imamasi tokių kontrolės priemonių, atitinkamai informuojamas nacionalinis koordinavimo centras. Nacionalinis koordinavimo centras koordinuoja suteiktą paramą pagal 21 straipsnio 3 dalį;

c)  jeigu išorės sienos ruožui nustatomas didelio poveikio lygis, atitinkama valstybė narė, be priemonių, kurių imtasi pagal b punktą, pasitelkdama nacionalinius koordinavimo centrus užtikrina, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, veikiančioms tame išorės sienos ruože, būtų suteikta būtina parama ir būtų imamasi sustiprintų kontrolės priemonių. Ta valstybė narė gali prašyti Agentūros paramos laikantis bendrų operacijų arba skubios pasienio pagalbos teikimo inicijavimo sąlygų, kaip nustatyta 37 straipsnyje.

1a.  Jeigu išorės sienos ruožui nustatomas kritinio poveikio lygis, Agentūra apie tai informuoja Komisiją. Atsižvelgdamas į Agentūros teikiamą pagalbą, vykdomasis direktorius, be priemonių, kurių imtasi pagal c punktą, pateikia rekomendaciją pagal 42 straipsnio 1 dalį. Susijusi valstybė narė pagal 42 straipsnio 2 dalį pateikia atsakymą dėl šios rekomendacijos.

2.  Nacionalinis koordinavimo centras reguliariai informuoja Agentūrą apie priemones, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu pagal 1 dalies c punktą ir 1a dalį.

3.  Kai greta kitos valstybės narės arba trečiosios šalies, su kuria sudaryti susitarimai arba sukurti regioniniai tinklai, kaip nurodyta 73 ir 74 straipsniuose, sienos ruožo esančiam išorės sienos ruožui nustatomas vidutinio, didelio arba kritinio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras susisiekia su kaimyninės valstybės narės nacionaliniu koordinavimo centru arba su kaimyninės trečiosios šalies kompetentinga valdžios institucija ir stengiasi kartu su Agentūra koordinuoti būtinas tarpvalstybines priemones.

4.  Agentūra kartu su susijusia valstybe nare įvertina poveikio lygio nustatymą ir atitinkamas priemones, kurių imtasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Tas vertinimas įtraukiamas į Agentūros vykdomą pažeidžiamumo vertinimą pagal 33 straipsnį.

7 skirsnis

Agentūros veikla prie išorės sienų

37 straipsnis

Agentūros veiksmai prie išorės sienų

1.  Vykdydama su išorės sienų kontrole susijusius įpareigojimus, valstybė narė gali prašyti Agentūros pagalbos. Agentūra taip pat įgyvendina priemones pagal 42 ir 43 straipsnius.

2.  Agentūra organizuoja tinkamą techninę ir operatyvinę pagalbą priimančiajai valstybei narei ir, veikdama pagal atitinkamus Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant negrąžinimo principą, gali imtis vienos arba daugiau iš šių priemonių:

a)  koordinuoti bendras vienos arba daugiau valstybių narių operacijas ir siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas ir techninę įrangą;

b)  organizuoti skubią pasienio pagalbą ir siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas ir techninę įrangą;

c)  koordinuoti vienos arba daugiau valstybių narių ir trečiųjų šalių veiklą prie išorės sienų, įskaitant kartu su trečiosiomis šalimis vykdomas bendras operacijas;

d)  siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų narius dalyvauti migracijos valdymo rėmimo grupių veikloje, be kita ko, į migrantų antplūdžio valdymo vietas ▌, įskaitant, jei reikia, teikti techninę ir operatyvinę pagalbą vykdant grąžinimo veiklą;

e)  vykdant šios dalies a, b, ir c punktuose minimas operacijas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 656/2014 bei tarptautinę teisę teikti valstybėms narėms ir trečiosioms šalims techninę ir operatyvinę pagalbą remiant žmonių, kurie gali būti ištikti nelaimės jūroje, kai vykdomos sienų stebėjimo operacijos jūroje, paieškos ir gelbėjimo operacijas;

f)  teikti pirmenybę EUROSUR gretinimo paslaugoms.

3.  Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja 2 dalyje nurodytą veiklą iš savo biudžeto, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis.

4.  Jeigu dėl padėties prie išorės sienų labai padidėja Agentūros finansiniai poreikiai, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

38 straipsnis

Bendrų operacijų ir skubios pasienio pagalbos prie išorės sienų inicijavimas

1.  Valstybė narė gali prašyti Agentūros pradėti bendras operacijas, kad būtų galima kovoti su kylančiais iššūkiais, įskaitant neteisėtą imigraciją, esamas arba būsimas grėsmes prie jos išorės sienų arba tarpvalstybinį nusikalstamumą, arba teikti didesnę techninę ir operatyvinę pagalbą, taip pat, joms vykdant su išorės sienų kontrole susijusius įpareigojimus, prašyti skirti reikiamo profilio darbuotojus, įskaitant tuos, kuriems, jei taikytina, reikia suteikti vykdomuosius įgaliojimus.

2.  Su konkrečiais ir neproporcingais sunkumais susiduriančios valstybės narės prašymu, ypač jei prie išorės sienų perėjimo punktų atvyksta daug į tos valstybės narės teritoriją be leidimo patekti bandančių trečiųjų šalių piliečių, Agentūra tos priimančiosios valstybės narės teritorijoje ribotą laikotarpį gali teikti skubią pasienio pagalbą.

3.  Vykdomasis direktorius įvertina, patvirtina ir koordinuoja valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl bendrų operacijų. Prieš vykdant bendras operacijas ir teikiant skubią pasienio pagalbą atliekama išsami, patikima ir naujausiais duomenimis pagrįsta rizikos analizė, kuria remdamasi Agentūra, atsižvelgdama į išorės sienų ruožų poveikio lygį pagal 35 straipsnį ir turimus išteklius, gali nustatyti pasiūlytų bendrų operacijų ir skubios pasienio pagalbos pirmumo tvarką.

4.  Bendros operacijos arba skubios pasienio pagalbos tikslai gali būti pasiekiami vykdant daugiatikslę operaciją. Tokia operacija gali būti susijusi su pakrančių apsaugos pajėgų funkcijomis ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija, dėmesį sutelkiant į kovą su neteisėtu migrantų gabenimu arba prekyba žmonėmis, ir migracijos valdymu, dėmesį sutelkiant į asmenų tapatybės nustatymą, registraciją, apklausas ir grąžinimą.

39 straipsnis

Bendrų operacijų veiksmų planas

1.  Rengiant bendrą operaciją, vykdomasis direktorius, bendradarbiaudamas su priimančiąja valstybe nare ir atsižvelgdamas į priimančiosios valstybės narės turimus išteklius bei 38 straipsnyje nurodytą priimančiosios valstybės narės prašymą, sudaro techninės įrangos ir darbuotojų ▌sąrašą, nurodydamas, kokio profilio darbuotojų reikia, įskaitant tuos, kuriems, jei taikytina, turi būti suteikti vykdomieji įgaliojimai pagal 83 straipsnio 1a dalį. Remdamasi šiais aspektais, Agentūra nustato į veiksmų planą įtrauktiną techninio ir operatyvinio pastiprinimo priemonių rinkinį, taip pat pajėgumo stiprinimo veiklą.

2.  Vykdomasis direktorius parengia prie išorės sienų vykdytinų bendrų operacijų veiksmų planą. Vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė, glaudžiai ir laiku konsultuodamiesi su dalyvaujančiosiomis valstybėmis narėmis, susitaria dėl veiksmų plano, kuriame išsamiai išdėstomi organizaciniai ir procedūriniai bendros operacijos aspektai.

3.  Veiksmų planas Agentūrai, priimančiajai valstybei narei ir dalyvaujančiosioms valstybėms narėms yra privalomas. Į jį įtraukiami visi aspektai, laikomi būtinais, kad būtų galima vykdyti bendrą operaciją, įskaitant:

a)  padėties aprašymą, kuriame nurodomi siuntimo modus operandi ir tikslai, įskaitant operacijos tikslą;

b)  numatomą bendros operacijos trukmę, reikalingą norint pasiekti jos tikslą;

c)  geografinę vietovę, kurioje bus vykdoma bendra operacija;

d)  užduočių, įskaitant tas, kurioms vykdyti reikia suteikti įgyvendinimo įgaliojimus, aprašą, pareigas, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms ir duomenų apsaugos reikalavimus, ir specialius nurodymus būriams (grupėms), įskaitant nurodymus dėl leistino paieškos atlikimo duomenų bazėse ir leistinų tarnybinių ginklų, šaudmenų bei įrangos priimančiojoje valstybėje narėje;

e)  būrių (grupių) sudėtį ir kitų susijusių darbuotojų siuntimą;

f)  vadovavimo ir kontrolės nuostatas, įskaitant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų, atsakingų už bendradarbiavimą su būrių (grupių) nariais ir Agentūra, ypač tų sienos apsaugos pareigūnų, kurie siuntimo laikotarpiu vadovauja būriams (grupėms), vardus, pavardes ir laipsnius, taip pat būrių (grupių) narių vietą vadovavimo grandyje;

g)  techninę įrangą, siunčiamą vykdant bendrą operaciją, įskaitant konkrečius reikalavimus, pvz., naudojimo sąlygas, prašomą įgulą, transportą ir kitus logistikos aspektus, taip pat finansines nuostatas;

h)  išsamias nuostatas dėl Agentūros valdančiajai tarybai ir atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms nedelsiant teikiamų pranešimų apie nenumatytus įvykius;

i)  ataskaitų teikimo ir vertinimo sistemą, į kurią įtraukti vertinimo ataskaitos lyginamieji standartai, įskaitant susijusius su pagrindinių teisių apsauga, ir galutinės vertinimo ataskaitos galutinė pateikimo data;

j)  dėl operacijų jūroje – konkrečią informaciją apie atitinkamos jurisdikcijos galiojimą ir taikytiną teisę geografinėje vietovėje, kurioje vykdoma bendra operacija, įskaitant nuorodas į nacionalinius, tarptautinius ir Sąjungos teisės aktus dėl sulaikymo, gelbėjimo jūroje ir išlaipinimo. Šiuo atžvilgiu veiklos planas rengiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 656/2014;

k)  bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kitomis Sąjungos įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis arba tarptautinėmis organizacijomis tvarką;

l)  bendrąsias instrukcijas, kaip užtikrinti pagrindinių teisių laikymąsi Agentūrai vykdant operatyvinę veiklą, ir procedūras, pagal kurias asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, prekybos žmonėmis aukos, nelydimi nepilnamečiai ir asmenys, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, nukreipiami į kompetentingas nacionalines valdžios institucijas, kad šios jiems suteiktų tinkamą pagalbą;

m)  procedūras, pagal kurias sukuriamas mechanizmas, kurį taikant gaunami ir Agentūrai perduodami skundai dėl visų operatyvinėje Agentūros veikloje dalyvaujančių asmenų, ▌įskaitant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnus ar kitus atitinkamus darbuotojus ir būrių (grupių) narius, tariamai padarytų pagrindinių teisių pažeidimų, įvykdytų jiems dalyvaujant operatyvinėje Agentūros veikloje;

n)  logistikos klausimus, įskaitant informaciją apie darbo sąlygas ir aplinką teritorijose, kuriose numatoma vykdyti bendrą operaciją.

4.  Bet kokiems veiksmų plano pakeitimams arba pritaikymams, pasikonsultavę su dalyvaujančiosiomis valstybėmis narėmis, turi pritarti vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė. Agentūra pakeisto ar pataisyto veiksmų plano kopiją nedelsdama išsiunčia dalyvaujančiosioms valstybėms narėms.

5.  Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos visoms Agentūros operacijoms.

40 straipsnis

Skubios pasienio pagalbos teikimo pradėjimo tvarka

1.  Į valstybės narės prašymą pradėti teikti skubią pasienio pagalbą įtraukiamas padėties aprašymas, galimi tikslai, ▌ numatomi poreikiai ir reikiami profiliai, įskaitant tuos, kuriems, jei taikytina, reikia suteikti vykdomuosius įgaliojimus. Vykdomasis direktorius prireikus gali nedelsdamas išsiųsti Agentūros ekspertus įvertinti prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų susidariusią padėtį.

2.  Apie valstybės narės prašymą pradėti teikti skubią pasienio pagalbą vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja valdančiąją tarybą.

3.  Priimdamas sprendimą dėl valstybės narės prašymo, vykdomasis direktorius atsižvelgia į Agentūros rizikos analizių rezultatus ir Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį, taip pat į 33 straipsnyje nurodyto pažeidžiamumo vertinimo rezultatus ir į bet kurią kitą susijusią atitinkamos valstybės narės arba kitos valstybės narės pateiktą informaciją.

3a.  Vykdomasis direktorius nedelsdamas įvertina galimybes perskirstyti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų turimus būrių (grupių) narius, visų pirma Agentūros statutinius darbuotojus ir valstybės narės komandiruotus operatyvinius darbuotojus, esančius kitose operacijų vykdymo teritorijose. Vykdomasis direktorius taip pat įvertina būtinybę pagal 58 straipsnį siųsti operatyvinius darbuotojus ir, jei šie reikiamo profilio darbuotojų ištekliai yra išnaudoti,– pagal 58a straipsnį naudoti greitojo reagavimo rezervą.

4.  Sprendimą dėl prašymo pradėti teikti skubią pasienio pagalbą vykdomasis direktorius priima per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Vykdomasis direktorius apie sprendimą vienu metu raštu praneša atitinkamai valstybei narei ir valdančiajai tarybai. Sprendime išdėstomos pagrindinės priežastys, kuriomis jis yra grindžiamas. ▌

4a.  Tuo pat metu vykdomasis direktorius informuoja valstybes nares apie galimybę prašyti papildomų operatyvinių darbuotojų pagal 58 straipsnį ir, jei taikytina, pagal 58a straipsnį, nurodydamas galimą kiekvienos valstybės narės skirtiną operatyvinių darbuotojų skaičių ir profilį.

5.  Jeigu vykdomasis direktorius nusprendžia pradėti skubios pasienio pagalbos teikimą, jis iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų siunčia sienų valdymo būrius ir iš techninės įrangos rezervo siunčia įrangą pagal 64 straipsnį ir prireikus nusprendžia dėl skubaus pastiprinimo vienu ar daugiau sienų valdymo būrių pagal 58 straipsnį.

6.  Vykdomasis direktorius kartu su priimančiąja valstybe nare nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos parengia 39 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiksmų planą ir dėl jo susitaria.

7.  Kai tik susitariama dėl veiksmų plano ir jis pateikiamas valstybėms narėms, vykdomasis direktorius ▌ nedelsiant išsiunčia turimus operatyvinius darbuotojus juos perskirstant iš kitų operacijos vykdymo teritorijų ar kitų pareigų.

8.  Tuo pačiu metu, kai vyksta 7 dalyje nurodytas siuntimas, ir kai būtina užtikrinti skubų sienų valdymo būrių, perskirstytų iš kitų operacijų vykdymo teritorijų ar pareigų, pastiprinimą, vykdomasis direktorius kiekvienos valstybės narės paprašo nurodyti papildomų darbuotojų, papildomai siųstinų iš jų siuntimo trumpam laikotarpiui nacionalinių sąrašų, nurodytų 58 straipsnyje, skaičių ir profilį. Ši informacija pateikiama raštu nacionaliniams informacijos centrams; joje nurodoma numatyta siuntimo data. Jiems taip pat pateikiama veiksmų plano kopija.

8a.  Tuo atveju, kai šio straipsnio 5 ir 8 dalyse aprašytų išteklių nepakanka , vykdomasis direktorius gali naudoti greitojo reagavimo rezervą, prašydamas kiekvienos valstybės narės išsiųsti tam tikrą skaičių atitinkamo profilio papildomų darbuotojų, kaip numatyta 58a straipsnyje.

8b.  8 ir 8a dalyse nurodyta informacija pateikiama raštu nacionaliniams informacijos centrams; joje nurodoma kiekvienos kategorijos darbuotojų numatyta siuntimo data. Nacionaliniams kontaktiniams centrams taip pat išsiunčiama veiksmų plano kopija.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad reikiamo skaičiaus ir profilio operatyviniai darbuotojai nedelsiant būtų paskirti Agentūrai, kad būtų užtikrintas visiškas išsiuntimas pagal 58 straipsnį ir, kai aktualu, 58a straipsnį.

10.  Pirmieji sienų valdymo būriai, perskirstyti iš kitų teritorijų ir pareigų, siunčiami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po vykdomojo direktoriaus ir priimančiosios valstybės narės susitarimo dėl veiksmų plano priėmimo dienos. Papildomi sienų valdymo būriai prireikus nusiunčiami ne vėliau kaip per dvylika darbo dienų nuo susitarimo dėl veiksmų plano priėmimo dienos.

11.  Kai turi būti teikiama skubi pasienio pagalba, vykdomasis direktorius, konsultuodamasis su valdančiąja taryba, nedelsdamas apsvarsto Agentūros prie kitų išorės sienų vykdomų ir numatytų vykdyti bendrų operacijų prioritetus, kad būtų numatytas galimas išteklių perskirstymas į tas vietas prie išorės sienų, kuriose labiausiai reikalingas sustiprintas siuntimas.

41 straipsnis

Migracijos valdymo rėmimo grupės

1.  Kai valstybė narė tam tikrose migrantų antplūdžio vietose prie savo išorės sienų susiduria su neproporcingais su migracija susijusiais sunkumais, kuriems būdingas didelis mišrių migracijos srautų antplūdis, ta valstybė narė gali prašyti techninio ir operatyvinio pastiprinimo, kurį užtikrintų migracijos valdymo rėmimo grupės, sudarytos iš atitinkamų Sąjungos agentūrų ekspertų, veikiančių pagal savo įgaliojimus.

Ta valstybė narė pateikia Komisijai pastiprinimo prašymą ir savo poreikių vertinimą. Komisija, remdamasi tos valstybės narės poreikių įvertinimu, prašymą atitinkamai perduoda Agentūrai, Europos prieglobsčio paramos biurui, Europolui arba kitoms atitinkamoms Sąjungos agentūroms.

2.  Susijusios Sąjungos agentūros, veikdamos pagal savo įgaliojimus, įvertina valstybės narės prašymą dėl pastiprinimo ir jos poreikių įvertinimą, kad nustatytų išsamų iš įvairios atitinkamų Sąjungos agentūrų koordinuojamos veiklos sudarytą pastiprinimo priemonių rinkinį, dėl kurio turi būti susitarta su susijusia valstybe nare. Šį procesą koordinuoja Komisija.

3.  Komisija, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare ir susijusiomis Sąjungos agentūromis, atsižvelgiant į jų įgaliojimus, nustato bendradarbiavimo migrantų antplūdžio vietoje sąlygas ir atsako už migracijos valdymo grupių veiklos koordinavimą.

4.  Pagal 83 straipsnį migracijos valdymo rėmimo grupių nuolatinių pajėgų operatyvinių darbuotojų teikiamas techninis ir operatyvinis pastiprinimas, visapusiškai paisant pagrindinių teisių, gali būti:

a)  visapusiškai gerbiant pagrindines teises, paramos teikimas vykdant prie išorės sienų atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrą, įskaitant tų trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymą, registravimą, apklausas ir, kai to prašo valstybė narė, trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudų ėmimą ▌ir informacijos apie visų šių procedūrų paskirtį suteikimą;

b)  pradinės informacijos teikimas asmenims, kurie nori teikti paraiškas dėl tarptautinės apsaugos, ir jų nukreipimas pas susijusios valstybės narės kompetentingas nacionalines valdžios institucijas ar Europos prieglobsčio paramos biuro siųstus ekspertus;

c)  techninė ir operatyvinė pagalba ▌grąžinimo srityje pagal 49 straipsnį, įskaitant ▌grąžinimo operacijų rengimą ir organizavimą ▌;

d)  būtina techninė įranga.

6.  Į migracijos valdymo rėmimo grupes, kai būtina, įtraukiami darbuotojai, turintys ekspertinių žinių vaikų apsaugos, prekybos žmonėmis, apsaugos nuo persekiojimo dėl lyties ir (arba) pagrindinių teisių ▌ srityse.

42 straipsnis

Siūlomi veiksmai prie išorės sienų

1.  Vykdomasis direktorius, remdamasis pažeidžiamumo vertinimo rezultatais arba kai vienam ar daugiau išorės sienų ruožų nustatytas kritinio poveikio lygis ir atsižvelgdamas į atitinkamus valstybės narės nenumatytų atvejų plano elementus, Agentūros rizikos analizę ir Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį, susijusiai valstybei narei rekomenduoja inicijuoti, vykdyti ar koreguoti bendras operacijas arba teikti skubią pasienio pagalbą ar vykdyti kitus atitinkamus Agentūros veiksmus, kaip apibrėžta 37 straipsnyje.

2.  Susijusi valstybė narė per šešias darbo dienas pateikia atsakymą dėl 1 dalyje nurodytos vykdomojo direktoriaus rekomendacijos. Jei dėl siūlomų veiksmų pateikiamas neigiamas atsakymas, valstybė narė taip pat pateikia ir šį atsakymą pagrindžiančius argumentus. Vykdomasis direktorius apie siūlomus veiksmus ir neigiamo atsakymo pagrindimą nedelsdamas praneša valdančiajai tarybai ir Komisijai, kad būtų įvertinta, ar gali būti reikalaujama imtis skubių veiksmų pagal 43 straipsnį.

43 straipsnis

Padėtis prie išorės sienų, dėl kurios būtina imtis skubių veiksmų

1.  Kai išorės sienų kontrolė tampa neveiksminga tiek, kad gali sutrikti Šengeno erdvės veikimas, nes:

a)  valstybė narė nesiima būtinų priemonių pagal 33 straipsnio 10 dalyje nurodytą valdančiosios tarybos sprendimą, arba

b)  valstybė narė, prie kurios išorės sienų kyla konkrečių ir neproporcingų sunkumų, nepaprašė pakankamos paramos iš Agentūros pagal 38, 40, 41 ar 42 straipsnį arba nesiima būtinų priemonių veiksmams pagal tuos straipsnius įgyvendinti,

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nedelsdama priimti sprendimą (įgyvendinimo aktą) ▌, kuriuo nustatomos tos rizikos mažinimo priemonės, kurias turi įgyvendinti Agentūra, ir kuriuo reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė bendradarbiautų su Agentūra įgyvendinant tas priemones.

Prieš pateikdama pasiūlymą Komisija konsultuojasi su Agentūra.

2.  Jeigu susiklosto tokia padėtis, dėl kurios reikia skubiai imtis veiksmų, Europos Parlamentas ▌nedelsiant informuojamas apie tokią padėtį ir apie visas vėlesnes priemones ir sprendimus, priimtus reaguojant į tą padėtį.

3.  Siekiant sumažinti riziką, kad sutriks Šengeno erdvės veikimas, 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime numatoma viena ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių, kurias turi taikyti Agentūra:

a)  organizuoti ir koordinuoti skubią pasienio pagalbą ir siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, įskaitant greitojo reagavimo rezervo grupes;

b)  siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas vykdant migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą migrantų antplūdžio vietose;

c)  koordinuoti vienos arba daugiau valstybių narių ir trečiųjų šalių veiklą prie išorės sienų, įskaitant kartu su trečiosiomis šalimis vykdomas bendras operacijas;

d)  siųsti techninę įrangą;

e)  organizuoti grąžinimo pagalbą.

4.  Vykdomasis direktorius per dvi darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo priėmimo dienos:

a)  nustato veiksmus, kurių reikia imtis siekiant praktiškai įvykdyti tame sprendime įvardytas priemones, įskaitant techninę įrangą ir operatyvinių darbuotojų, kurių reikia siekiant įvykdyti to sprendimo tikslus, skaičių ir profilį;

b)  parengia veiksmų plano projektą ir pateikia jį susijusioms valstybėms narėms.

5.  Per tris darbo dienas nuo veiklos plano pateikimo vykdomasis direktorius ir atitinkama valstybė narė susitaria dėl jo.

6.  Agentūra nedelsdama ir bet kuriuo atveju per penkias darbo dienas nuo veiklos plano parengimo dienos iš 55 straipsnyje nurodytų Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų siunčia būtinus operatyvinius darbuotojus šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime įvardytoms priemonėms praktiškai vykdyti. Antrajame etape reikiamu mastu ir bet kuriuo atveju per dvylika darbo dienų nuo veiksmų plano parengimo dienos siunčiami papildomi būriai.

7.  Agentūra ir valstybės narės nedelsdamos ir bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo veiksmų plano parengimo dienos į siuntimo paskirties vietą siunčia būtiną techninę įrangą ir kompetentingus darbuotojus 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime įvardytoms priemonėms praktiškai įvykdyti.

Papildoma techninė įranga prireikus siunčiama antrajame etape laikantis 64 straipsnio.

8.  Susijusi valstybė narė laikosi 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo. Tuo tikslu ji nedelsdama pradeda bendradarbiauti su Agentūra ir imasi būtinų veiksmų, visų pirma įgyvendindama 44, 83 ir 84 straipsniuose nurodytus įpareigojimus, siekdama palengvinti to sprendimo įgyvendinimą, taip pat praktinį tame sprendime ir veiksmų plane, dėl kurio susitarta su vykdomuoju direktoriumi, nustatytų priemonių vykdymą.

9.  Vadovaudamosi 58 straipsniu ir atitinkamais atvejais 40 straipsniu, valstybės narės paskiria operatyvinius darbuotojus, kuriuos vykdomasis direktorius nustato pagal šio straipsnio 4 dalį.

Komisija stebi priemonių, nustatytų 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime, įgyvendinimą ir veiksmus, kurių tuo tikslu ėmėsi Agentūra. Jeigu susijusi valstybė narė per 30 dienų neįvykdo 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo ir nebendradarbiauja su Agentūra pagal šio straipsnio 8 dalį, Komisija gali inicijuoti procedūrą, numatytą Reglamento (ES) 2016/399 29 straipsnyje.

44 straipsnis

Nurodymai būriams (grupėms)

1.  Siunčiant sienų valdymo būrius, grąžinimo grupes ir migracijos valdymo rėmimo grupes priimančioji valstybė narė arba, bendradarbiavimo su trečiąja šalimi pagal susitarimą dėl statuso atveju, atitinkama trečioji šalis duoda nurodymus grupėms pagal veiksmų planą.

2.  Agentūra per savo koordinavimo pareigūną gali pranešti priimančiajai valstybei narei savo nuomonę dėl būriams (grupėms) duotų nurodymų. Šiuo atveju priimančioji valstybė narė apsvarsto šią nuomonę ir, kiek įmanoma, į ją atsižvelgia.

3.  Kai būriams (grupėms) duodami nurodymai neatitinka veiksmų plano, koordinavimo pareigūnas nedelsdamas praneša apie tai vykdomajam direktoriui, o šis, jei tinkama, gali imtis veiksmų pagal 47 straipsnio 3 dalį.

4.  Grupių nariai, vykdydami jiems pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus, visapusiškai paiso pagrindinių teisių, įskaitant teisę pasinaudoti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, ir žmogaus orumo, taip pat ypatingą dėmesį skiria pažeidžiamiems asmenims. Visos priemonės, kurių jie imasi vykdydami jiems pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus, turi būti proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Vykdydami jiems pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus, jie nediskriminuoja asmenų jokiais pagrindais, pvz., dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, vadovaujantis Chartijos 21 straipsniu.

5.  Būrų ir grupių nariams, kurie nėra Agentūros statutiniai darbuotojai, ir toliau taikomos jų buveinės valstybės narės drausminės priemonės. Buveinės valstybė narė pagal savo nacionalinės teisės aktus numato tinkamas drausminio poveikio arba kitokias priemones, susijusias su pagrindinių teisių pažeidimu arba įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje nevykdymu įgyvendinant bet kokią Agentūros operatyvinę veiklą.

6.  Būrų ir grupių nariams, kurie yra Agentūros statutiniai darbuotojai, taikomos Tarnybos nuostatuose nustatytos drausminės priemonės ir 56 straipsnio 3a dalies a punkte nurodytame priežiūros mechanizme apibrėžtos priemonės.

45 straipsnis

Koordinavimo pareigūnas

1.  Agentūra užtikrina operatyvinį visų organizacinių aspektų, susijusių su bendromis operacijomis, bandomaisiais projektais arba skubia pasienio pagalba, įskaitant Agentūros statutinių darbuotojų dalyvavimą, įgyvendinimą.

2.  Nedarant poveikio 60 straipsniui, vykdomasis direktorius iš Agentūros statutinių darbuotojų paskiria vieną ar daugiau ekspertų, kurie turi būti siunčiami kaip kiekvienos bendros operacijos arba skubios pasienio pagalbos koordinavimo pareigūnai. Vykdomasis direktorius apie skyrimą praneša priimančiajai valstybei narei.

3.  Koordinavimo pareigūnas veikia Agentūros vardu sprendžiant visus su būrių (grupių) siuntimu susijusius klausimus. Koordinavimo pareigūno užduotis – skatinti priimančiųjų ir dalyvaujančiųjų valstybių narių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Koordinavimo pareigūnui padeda ir pataria bent vienas pagrindinių teisių stebėtojas. Koordinavimo pareigūnas visų pirma:

a)  palaiko ryšius tarp Agentūros, priimančiosios valstybės narės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos grupių narių, Agentūros vardu teikdamas pagalbą sprendžiant visus su jų siuntimo į būrius (grupes) sąlygomis susijusius klausimus;

b)  prižiūri, ar tinkamai įgyvendinamas veiksmų planas, įskaitant ▌pagrindinių teisių apsaugos stebėseną bendradarbiaujant su pagrindinių teisių stebėtoju, ir ▌šiuo klausimu teikia ataskaitą vykdomajam direktoriui ir Agentūrai;

c)  veikia Agentūros vardu visais jos būrių (grupių) siuntimo aspektais ir teikia Agentūrai ataskaitas dėl visų tų aspektų;

d)  teikia ataskaitas vykdomajam direktoriui, jei priimančiosios valstybės narės duoti nurodymai jos būriams (grupėms) neatitinka veiksmų plano, ypač pagrindinių teisių aspektu, ir atitinkamais atvejais vykdomajam direktoriui siūlo priimti sprendimą pagal 47 straipsnį.

4.  Dėl bendrų operacijų ar skubios pasienio pagalbos vykdomasis direktorius gali leisti koordinavimo pareigūnui padėti spręsti bet kokius nesutarimus dėl veiklos plano vykdymo ir būrių (grupių) siuntimo.

46 straipsnis

Išlaidos

1.  Agentūra padengia visas toliau nurodytas išlaidas, kurias valstybės narės patiria skirdamos savo operatyvinius darbuotojus, kad jie būtų trumpam laikotarpiui siunčiami kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų būrių (grupių) nariai valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, kaip nurodyta 58 straipsnyje, arba valstybėse narėse, kaip nurodyta 58a straipsnyje:

a)  kelionių iš buveinės valstybės narės į priimančiąją valstybę narę ir iš priimančiosios valstybės narės į buveinės valstybę narę, taip pat priimančiosios valstybės narės viduje siuntimo tikslais arba perskirstymo toje priimančiojoje valstybėje narėje arba į kitą priimančiąją valstybę narę išlaidas. Tokios pačios nuostatos laikomasi dėl siuntimo į kitą trečiąją šalį ir perskirstymo trečiosios šalies viduje arba į kitą trečiąją šalį atveju;

b)  skiepijimo išlaidas;

c)  specialaus draudimo išlaidas;

d)  sveikatos priežiūros išlaidas, įskaitant su psichologine pagalba susijusias išlaidas;

e)  dienpinigius, įskaitant apgyvendinimo išlaidas.

2.  ▌Valdančioji taryba priima išsamias taisykles, susijusias su darbuotojų, kurie siunčiami trumpam laikotarpiui pagal 58 straipsnį, patirtų išlaidų apmokėjimu, ir prireikus jas atnaujina. Valdančiosios tarybos sprendimas grindžiamas vykdomojo direktoriaus pasiūlymu. Siekiant užtikrinti taikomų teisės aktų laikymąsi, vykdomasis direktorius pasiūlymą pateikia tada, kai gauna teigiamą Komisijos nuomonę. Išsamios taisyklės kiek įmanoma grindžiamos supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Atitinkamais atvejais valdančioji taryba užtikrina, kad būtų laikomasi statutinių darbuotojų komandiruočių išlaidoms taikomų taisyklių.

47 straipsnis

Veiklos sustabdymas, nutraukimas arba nepradėjimas vykdyti

1.  Vykdomasis direktorius nutraukia bet kokią Agentūros veiklą, jei nebetenkinamos šios veiklos vykdymo sąlygos. Vykdomasis direktorius informuoja atitinkamą valstybę narę prieš tokį nutraukimą.

2.  Valstybės narės, dalyvaujančios kokioje nors Agentūros operatyvinėje veikloje, gali paprašyti vykdomojo direktoriaus nutraukti tą operatyvinę veiklą. Vykdomasis direktorius apie tokį prašymą informuoja valdančiąją tarybą.

3.  Vykdomasis direktorius, informavęs atitinkamą valstybę narę, gali panaikinti veiklos finansavimą arba sustabdyti ar nutraukti veiklą, jei priimančioji valstybė narė nesilaiko veiklos plano.

4.  Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su pagrindinių teisių pareigūnu ir informavęs atitinkamą valstybę narę, panaikina bet kokios Agentūros veiklos finansavimą arba visiškai ar iš dalies sustabdo arba nutraukia tokią veiklą, jei mano, kad vykdant atitinkamą veiklą daromi arba gali būti toliau daromi sunkūs pagrindinių teisių arba įsipareigojimų tarptautinės apsaugos srityje pažeidimai.

4a.  Vykdomasis direktorius nepradeda jokios veiklos, kurią pradėjus vykdyti iš pat pradžių būtų pagrįstų priežasčių ją sustabdyti arba nutraukti, jei direktorius mano, kad dėl šios veiklos gali būti sunkiai pažeidžiami pagrindinės teisės arba įsipareigojimai tarptautinės apsaugos srityje.

4b.  4 ir 4a dalyje nurodyti sprendimai priimami vadovaujantis tinkamai pagrįstomis priežastimis. Vykdomasis direktorius, priimdamas tokius sprendimus, be kitų dalykų atsižvelgia ir į atitinkamą informaciją, pvz., užregistruotų skundų (išskyrus tuos skundus, kuriuos išnagrinėjo nacionalinė kompetentinga institucija) skaičių ir turinį, pranešimus apie rimtus incidentus, koordinavimo pareigūnų ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų pranešimus, kurie patenka į šiuo reglamentu reguliuojamas sritis. Vykdomasis direktorius apie tokius sprendimus ir jų priėmimo priežastis praneša valdančiajai tarybai.

5.  Jei vykdomasis direktorius nusprendžia sustabdyti arba nutraukti Agentūros vykdomą migracijos valdymo rėmimo grupės siuntimą, jis apie tą sprendimą informuoja kitas susijusias agentūras, vykdančias veiklą atitinkamoje migrantų antplūdžio vietoje ▌.

48 straipsnis

Veiklos vertinimas

Vykdomasis direktorius vertina visos Agentūros operatyvinės veiklos rezultatus. Jis per 60 dienų po tos veiklos pabaigos valdančiajai tarybai pateikia išsamias vertinimo ataskaitas ir pagrindinių teisių pareigūno pastabas. Vykdomasis direktorius atlieka išsamią ▌ tų rezultatų analizę, siekdamas pagerinti būsimos veiklos kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą; jis tą analizę įtraukia į Agentūros metinę veiklos ataskaitą ir užtikrina, kad Agentūra, vykdydama būsimas operacijas, atsižvelgtų į ją.

8 skirsnis

Agentūros veiksmai grąžinimo srityje

49 straipsnis

Grąžinimas

1.  Nesvarstydama sprendimų grąžinti pagrįstumo – tai ir toliau lieka išimtinė valstybių narių kompetencija, paisydama pagrindinių teisių, laikydamasi Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės bendrųjų principų, įskaitant tarptautinę apsaugą, pagarbą negrąžinimo principui ir vaikų teisėms, Agentūra, vykdydama grąžinimo veiklą:

a)  teikia valstybėms narėms techninę ir operatyvinę pagalbą, vykdant ▌grąžinimą, be kita ko:

i)   renkant informaciją, kurios reikia norint priimti sprendimus grąžinti, nustatant trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių vykdomos gražinimo procedūros, tapatybę ir vykdant kitą pasirengimo grąžinti, su grąžinimu susijusią valstybių narių veiklą ir valstybių narių veiklą po atvykimo ir po grąžinimo, siekiant sukurti integruotą valstybių narių kompetentingų institucijų grąžinimo valdymo sistemą, kurioje dalyvautų atitinkamos trečiųjų šalių institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai;

ii)   ▌ gaunant kelionės dokumentus, be kita ko, konsulinio bendradarbiavimo būdu, neatskleidžiant informacijos apie tai, kad buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, ar jokios kitos informacijos, kuri nėra būtinai reikalinga grąžinimui;

iii)  organizuojant ir koordinuojant grąžinimo operacijas ir teikiant paramą savanoriškam grįžimui, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

iv)   vykdant remiamą savanorišką grįžimą iš valstybių narių, teikiant pagalbą grąžinamam asmeniui prieš grąžinimą, per grąžinimą, taip pat po atvykimo ir po grąžinimo, atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų poreikius;

b)  teikia techninę ir operatyvinę pagalbą valstybėms narėms, patiriančioms sunkumų, susijusių su grąžinimo sistemomis;

c)  sukuria, pasikonsultavusi su pagrindinių teisių pareigūnu, neprivalomą nacionalinės IT grąžinimo bylų valdymo sistemos pavyzdinį modelį, pagal kurį nustatoma tokių sistemų struktūra, taip pat teikia techninę ir operatyvinę pagalbą valstybėms narėms kuriant tokias modelį atitinkančias ▌ sistemas;

d)  ▌valdo ir tobulina integruotą grąžinimo valdymo platformą ir ▌ryšių infrastruktūrą, per kurią būtų galima susieti valstybių narių nacionalines grąžinimo valdymo sistemas su šia platforma, siekiant keistis duomenimis ir informacija, įskaitant automatinį statistinių duomenų perdavimą, taip pat teikia techninę ir operatyvinę pagalbą valstybėms narėms, joms prisijungiant prie ryšių struktūros;

f)  organizuoja, skatina ir koordinuoja veiklą, kuria valstybėms narėms sudaromos sąlygos tarpusavyje keistis informacija, taip pat nustatyti ir kaupti geriausią patirtį grąžinimo klausimais;

g)  finansuoja arba bendrai finansuoja šiame skyriuje nurodytas operacijas, pagalbą ir veiklą iš savo biudžeto, įskaitant išlaidas, kurios patirtos dėl būtino nacionalinių grąžinimo valdymo sistemų pritaikymo siekiant užtikrinti saugią komunikaciją su platforma, vadovaudamasi Agentūrai taikytinomis finansinėmis taisyklėmis.

2.  Techninė ir operatyvinė pagalba, nurodyta 1 dalies b punkte, apima veiklą, kuria valstybėms narėms padedama įgyvendinti kompetentingų nacionalinių institucijų taikomas grąžinimo procedūras, visų pirma teikiant:

a)  vertimo žodžiu paslaugas;

b)  praktinę informaciją, įskaitant jos analizes, ir rekomendacijas apie trečiąsias šalis, į kurias grąžinama, kurios yra svarbios įgyvendinant šį reglamentą, kai tinkama, bendradarbiaudama su kitais Sąjungos organais, įstaigomis, agentūromis, visų pirma Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra;

c)  patarimus ▌dėl grąžinimo procedūrų įgyvendinimo ir valdymo pagal Direktyvą 2008/115/EB ▌;

d)  patarimus ir pagalbą įgyvendinant priemones, kurių valstybės narės ėmėsi laikydamosi Direktyvos 2008/115/EB ir tarptautinės teisės ir kurios būtinos siekiant užtikrinti grąžinamų asmenų pasiekiamumą grąžinimo tikslais ir užkirsti kelią grąžinamiems asmenims pasislėpti, taip pat sulaikymo alternatyvų srityje;

e)  įrangą, pajėgumus ir ekspertines žinias, reikalingas siekiant įgyvendinti sprendimus grąžinti ir nustatyti trečiųjų šalių piliečių tapatybę.

3.  Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir remiant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant Europos migracijos tinklą, siekia tarpusavyje susieti ir sujungti Sąjungos lėšomis finansuojamus grąžinimo srities tinklus ir programas.

50 straipsnis

Keitimosi informacija sistemos ir grąžinimo valdymas

1.   Agentūra ▌naudoja ir tobulina integruotą grąžinimo valdymo platformą, kaip nustatyta 49 straipsnio 1 dalies d punkte, skirtą tvarkyti ▌ informaciją, įskaitant asmens duomenis, kuriuos valstybių narių nacionalinės grąžinimo valdymo sistemos siunčia ▌, kad Agentūra galėtų teikti techninę ir operatyvinę pagalbą ▌. Asmens duomenys gali apimti tik biografinius duomenis arba keleivių sąrašus, jei tokius duomenis būtina perduoti, kad Agentūra galėtų padėti koordinuoti arba organizuoti grąžinimo į trečiąsias šalis operacijas, nepriklausomai nuo transporto priemonės rūšies. Tokie duomenys platformai perduodami tik tuomet, jei buvo priimtas sprendimas pradėti grąžinimo operaciją; duomenys ištrinami iš karto, kai tik baigiama ši operacija.

Biografiniai duomenys platformai perduodami tik tada, kai prie jų prieigos negali gauti būrių (grupių) nariai, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui 17 straipsnyje.

Agentūra taip pat gali naudotis šia platforma siekdama saugiai perduoti biografinius ar biometrinius duomenis, be kita ko, visų rūšių dokumentus, kuriuos galima laikyti trečiosios šalies piliečio, dėl kurio priimtas sprendimas grąžinti, pilietybės įrodymu ar prima facie įrodymu, jei atskirais atvejais ir valstybės narės prašymu tokius asmens duomenis reikia perduoti, kad Agentūra galėtų suteikti pagalbą patvirtinant trečiosios šalies piliečių tapatybę ar pilietybę. Tokie duomenys platformoje nesaugomi ir ištrinami iš karto, kai tik gaunamas gavimo patvirtinimas.

2.  Agentūra taip pat sukuria, įdiegia ir naudoja informacines sistemas ir programinę įrangą, kuria sudaromos galimybės Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms keistis informacija vykdant grąžinimą ir keistis asmens duomenimis, nurodytais 87–89 straipsniuose.

3.  Asmens duomenys tvarkomi laikantis atitinkamai 87, 88 ir 89 straipsnių.

51 straipsnis

Grąžinimo operacijos

1.  Nesvarstydama sprendimų grąžinti esmės, Agentūra teikia techninę ir operatyvinę pagalbą ir užtikrina grąžinimo operacijų koordinavimą arba organizavimą, be kita ko, užsakydama orlaivius tokioms operacijoms, organizuodama grąžinimą reguliariais skrydžiais ar kitomis transporto priemonėmis. Agentūra savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare gali koordinuoti arba organizuoti grąžinimo operacijas.

2.  Valstybės narės, naudodamos 50 straipsnio 1 dalyje nurodytą platformą, teikia su grąžinimu susijusius operatyvinius duomenis, kad Agentūra galėtų įvertinti grąžinimo poreikius, ir informuoja Agentūrą apie preliminarų planuojamų grąžinti asmenų skaičių ir trečiąsias šalis, į kurias grąžinama, vykdant jų atitinkamas nacionalines grąžinimo operacijas, taip pat apie jų poreikius, susijusius su Agentūros teikiama pagalba arba koordinavimu. Agentūra parengia ir prižiūri tęstinį veiklos planą, kad galėtų teikti prašančiosioms valstybėms narėms būtiną operatyvinę pagalbą ir pastiprinimą, įskaitant techninę įrangą. Agentūra, remdamasi poreikių vertinimu, savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, arba valstybės narės prašymu į tęstinį veiklos planą gali įtraukti grąžinimo operacijų, kurias ji laiko būtinomis, datas ir grąžinamų asmenų kelionės tikslo vietas. Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu sprendžia dėl tęstinio veiklos plano modus operandi. Atitinkama valstybė narė Agentūrai patvirtina, kad visi grąžinimo operacija, kurią organizuoja arba koordinuoja Agentūra, grąžinami asmenys gavo sprendimą grąžinti, kuris yra vykdytinas.

Atsiuntus 2 straipsnio 18 dalyje nurodytus būrius, jie, prieš pradėdami bet kurio grąžinamo asmens grąžinimą, patikrina SIS, ar sprendimo grąžinti vykdymas nėra sustabdytas ar atidėtas.

Tęstiniame veiklos plane pateikiami elementai, kurių reikia grąžinimo operacijai vykdyti, be kita ko, elementai, susiję su pagrindinių teisių paisymu, nurodant atitinkamus elgesio kodus, taip pat, inter alia, stebėsenos, ataskaitų teikimo procedūras ir skundų teikimo priemonę.

3.  Agentūra gali teikti techninę ir operatyvinę pagalbą, taip pat gali dalyvaujančiųjų valstybių narių prašymu arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare užtikrinti, kad būtų koordinuojamos arba organizuojamos grąžinimo operacijos, kurioms trečioji šalis, į kurią grąžinama, teikia transporto priemones ir siunčia priverstinio grąžinimo lydinčiuosius asmenis (parsigabenamųjų grąžinimo operacijos). Dalyvaujančiosios valstybės narės ir Agentūra užtikrina, kad per visą grąžinimo operaciją būtų garantuojama pagarba pagrindinėms teisėms, negrąžinimo principui, užtikrinamas proporcingas suvaržymo priemonių taikymas ir garantuojamas grąžinamų asmenų orumas. Visos grąžinimo operacijos iki atvykimo į trečiąją šalį, į kurią grąžinama, metu joje dalyvauja bent vienas valstybės narės atstovas ir vienas priverstinio grąžinimo stebėtojas iš pagal 52 straipsnį sudaryto rezervo arba dalyvaujančiosios valstybės narės nacionalinės stebėsenos sistemos.

4.  Vykdomasis direktorius nedelsdamas parengia grąžinimo planą, skirtą parsigabenamųjų grąžinimo operacijoms. Vykdomasis direktorius ir bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė susitaria dėl plano, kuriame išsamiai išdėstomi parsigabenamųjų grąžinimo operacijos organizaciniai ir procedūriniai aspektai, atsižvelgiant į poveikį pagrindinėms teisėms ir tokių operacijų riziką. Bet kokiems šio plano pakeitimams ar pritaikymams turi pritarti 3 dalyje ir šioje dalyje nurodytos šalys.

▌Parsigabenamųjų gražinimo operacijos planas privalomas Agentūrai ir dalyvaujančiajai valstybei narei. Jis apima visus būtinus parsigabenamųjų grąžinimo operacijos vykdymo veiksmus.

5.   Kiekviena grąžinimo operacija, kurią organizuoja arba koordinuoja Agentūra, stebima pagal Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalį. Priverstinio grąžinimo operacijų stebėseną vykdo priverstinio grąžinimo stebėtojas, vadovaudamasis objektyviais ir skaidriais kriterijais, ir ji apima visą grąžinimo operaciją – nuo etapo prieš išvykimą iki grąžinamų asmenų perdavimo trečiojoje šalyje, į kurią grąžinama. Priverstinio grąžinimo stebėtojas pateikia ataskaitą dėl kiekvienos priverstinio grąžinimo operacijos vykdomajam direktoriui, pagrindinių teisių pareigūnui ir visų konkrečioje operacijoje dalyvavusių valstybių narių kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Jei būtina, atitinkamus tolesnius veiksmus atitinkamai užtikrina vykdomasis direktorius ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos.

5a.  Jei Agentūrai kyla susirūpinimas dėl pagarbos pagrindinėms teisėms bet kuriuo grąžinimo operacijos etapu, ji apie tą susirūpinimą praneša dalyvaujančiosioms valstybėms narėms ir Komisijai.

6.  Vykdomasis direktorius vertina grąžinimo operacijų rezultatus ir kas šešis mėnesius perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valdančiajai tarybai išsamią vertinimo ataskaitą, apimančią visas praėjusį semestrą vykdytas grąžinimo operacijas, kartu su pagrindinių teisių pareigūno pastabomis. Vykdomasis direktorius atlieka išsamią lyginamąją tų rezultatų analizę, siekdamas pagerinti būsimų grąžinimo operacijų kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą. Vykdomasis direktorius įtraukia tą analizę į Agentūros metinę veiklos ataskaitą.

7.  Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja grąžinimo operacijas iš savo biudžeto pagal Agentūrai taikomas finansines taisykles, teikdama pirmenybę daugiau nei vienos valstybės narės arba iš migrantų antplūdžio vietų ▌vykdomoms operacijoms.

52 straipsnis

Priverstinio grąžinimo stebėtojų rezervas

1.  Agentūra, tinkamai atsižvelgusi į pagrindinių teisių pareigūno nuomonę, sudaro priverstinio grąžinimo stebėtojų rezervą iš kompetentingų įstaigų iš valstybių narių, kurios vykdo priverstinio grąžinimo stebėsenos veiklą pagal Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalį, ir kurie buvo apmokyti pagal šio reglamento 62 straipsnį.

2.  Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu nustato į tą rezervą paskirtinų priverstinio grąžinimo stebėtojų profilį ir skaičių. Tokia pat tvarka taikoma visiems tolesniems profilių ir bendro skaičiaus pakeitimams.

Valstybės narės atsako už šio rezervo papildymą, paskirdamos į jį apibrėžtą profilį atitinkančius priverstinio grąžinimo stebėtojus, nedarant poveikio šių stebėtojų nepriklausomumui, jeigu jis numatytas, pagal nacionalinę teisę. Agentūra į šį rezervą taip pat skiria pagrindinių teisių stebėtojus, kaip nurodyta 107a straipsnyje. Į šį rezervą įtraukiami priverstinio grąžinimo stebėtojai, kurie turi specialių ekspertinių žinių vaikų apsaugos srityje.

3.  Valstybių narių skiriamų priverstinio grąžinimo stebėtojų, dalyvausiančių grąžinimo operacijose ir teikiant pagalbą ateinančiais metais, skaičius planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal šiuos susitarimus valstybės narės Agentūros prašymu skiria priverstinio grąžinimo stebėtojus, kurie gali būti siunčiami, nebent jose susidaro išskirtinė padėtis, dėl kurios labai sunku vykdyti nacionalines užduotis. Toks prašymas pateikiamas likus bent 21 darbo dienai iki planuojamo siuntimo arba penkioms darbo dienoms skubios grąžinimo pagalbos atveju.

4.  Agentūra, gavusi prašymą, siunčia paskirtus priverstinio grąžinimo stebėtojus į dalyvaujančiąsias valstybes nares, kad jie jų vardu stebėtų, ar tinkamai įgyvendinama visa grąžinimo operacija ir teikiama visa grąžinimo pagalba. Ji užtikrina, kad bet kurią grąžinimo operaciją, kurioje dalyvauja vaikai, stebėtų priverstinio grąžinimo stebėtojai, kurie turi specialių ekspertinių žinių vaikų apsaugos srityje.

5.  Vykdant grąžinimo operaciją arba teikiant grąžinimo pagalbą priverstinio grąžinimo stebėtojams ir toliau taikomos jų buveinės valstybės narės drausminio poveikio priemonės. Vadovaujantis 94 straipsniu, Agentūros darbuotojams, išsiųstiems kaip priverstinio grąžinimo stebėjai, taikomos tarnybos nuostatuose numatytos drausminio poveikio priemonės.

53 straipsnis

Grąžinimo grupės

1.  Agentūra valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva ir susitarusi su atitinkama valstybe nare grąžinimo grupes, kuriose taip pat yra specialios ekspertinės patirties vaikų apsaugos srityje turinčių pareigūnų, gali siųsti migracijos valdymo grupėms vykdant grąžinimo pagalbą arba prireikus teikiant papildomą techninę ir operatyvinę pagalbą grąžinimo srityje ▌.

2.  41 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys ir 44, 45 bei 46 straipsniai mutatis mutandis taikomi ▌grąžinimo grupėms.

54 straipsnis

Grąžinimo pagalba

1.  Kai valstybei narei vykdant įpareigojimą grąžinti grąžinamus asmenis jai tenka našta, Agentūra savo iniciatyva ir susitarus su atitinkama valstybe nare arba tos valstybės narės prašymu teikia tinkamą techninę ir operatyvinę pagalbą grąžinimo pagalbos forma. Tokia pagalba gali būti grąžinimo grupių siuntimas į priimančiąją valstybę narę, teikiant pagalbą įgyvendinant grąžinimo procedūras, ir grąžinimo operacijų iš priimančiosios valstybės narės organizavimas.

51 straipsnio nuostatos taip pat taikomos grąžinimo operacijoms, kurias organizuoja ar koordinuoja Agentūra, teikdama grąžinimo pagalbą.

3.  Kai valstybei narei vykdant įpareigojimą grąžinti grąžinamus asmenis ji susiduria su konkrečiais ir neproporcingais sunkumais, Agentūra savo iniciatyva ir susitarus su atitinkama valstybe nare arba tos valstybės narės prašymu teikia tinkamą techninę ir operatyvinę pagalbą skubios grąžinimo pagalbos forma. Skubi grąžinimo pagalba gali būti skubus grąžinimo grupių siuntimas į priimančiąją valstybę narę, teikiant pagalbą, kad būtų įgyvendintos grąžinimo procedūros, ir grąžinimo operacijų iš priimančiosios valstybės narės organizavimas.

4.  Teikiant grąžinimo pagalbą, vykdomasis direktorius, susitaręs su priimančiąja valstybe nare ir dalyvaujančiosiomis valstybėmis narėmis, nedelsdamas parengia veiklos planą. Taikomos atitinkamos 39 straipsnio nuostatos.

5.  Vykdomasis direktorius sprendimą dėl veiklos plano priima kuo greičiau, o 2 dalyje nurodytu atveju – per penkias darbo dienas. Apie sprendimą nedelsiant raštu pranešama atitinkamoms valstybėms narėms ir valdančiajai tarybai.

6.  Agentūra finansuoja arba bendrai finansuoja grąžinimo pagalbą iš savo biudžeto, vadovaudamasi Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis.

9 skirsnis

Pajėgumai

55 straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos

1.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos, kurių pajėgumas apibrėžtas priede, yra Agentūros dalis. Šias nuolatines pajėgas sudaro šių keturių kategorijų darbuotojai pagal I priede nustatytą metinę paskirstymo schemą:

a)  1 kategorija: Agentūros operatyviniai darbuotojai, įdarbinti pagal 94 straipsnio 1 dalį ir siunčiami kaip būrių (grupių) nariai į operacijų vykdymo teritorijas pagal 56 straipsnį, taip pat už ETIAS centrinio padalinio veikimą atsakingi darbuotojai;

b)  2 kategorija: iš valstybių narių į Agentūrą ilgam laikotarpiui kaip nuolatinių pajėgų dalis deleguojami operatyviniai darbuotojai, kaip nustatyta 57 straipsnyje;

c)  3 kategorija: valstybių narių operatyviniai darbuotojai, kurie yra parengti skirti Agentūrai siųsti trumpam laikotarpiui kaip nuolatinių pajėgų dalis pagal 58 straipsnį;

ca)  4 kategorija: greito reagavimo rezervas, kurį sudaro valstybių narių operatyviniai darbuotojai, kurie, remiantis 40 ir 58a straipsniais, turi būti parengti išsiųsti skubiai pasienio pagalbai teikti.

2.  Agentūra Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų narius siunčia kaip sienų valdymo būrių, migracijos valdymo rėmimo grupių, grąžinimo grupių bendrose operacijose, teikiant skubią pasienio pagalbą arba grąžinimo pagalbą ar kitą susijusią operatyvinę veiklą valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse dalyvaujančius narius. Kaip nustatyta 83 straipsnyje, tokią veiklą galima vykdyti tik turint atitinkamos valstybės narės ar trečiosios šalies leidimą. Faktinę nuolatinių pajėgų siuntimo apimtį lemia operatyviniai poreikiai.

Nuolatinių pajėgų siuntimas papildo valstybių narių veiksmus.

3.  Teikiant paramą valstybėms narėms pagal 83 straipsnį ▌Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų nariai, kurie išsiųsti kaip būrių (grupių) nariai, geba vykdyti sienų kontrolės ar grąžinimo užduotis, įskaitant užduotis, kurioms atlikti reikalingi vykdomieji įgaliojimai, apibrėžti atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose, arba Agentūros darbuotojų atveju – pagal 56 straipsnio 5 dalį.

Nuolatinių pajėgų nariai, įskaitant statutinius darbuotojus, turi atitikti Reglamento (ES) 2016/399 16 straipsnio 1 dalyje ar kituose atitinkamuose teisės aktuose nurodytus specializuoto mokymo ir profesionalumo reikalavimus.

4.  Vykdomojo direktoriaus siūlymu, atsižvelgiant į Agentūros rizikos analizę, pažeidžiamumo vertinimo rezultatus ir daugiametės strateginės politikos ciklą bei remiantis Agentūrai skirtu statutinių darbuotojų ir deleguotų darbuotojų skaičiumi ir profiliais, valdančioji taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. priima sprendimą dėl:

-a)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų operatyvinių darbuotojų profilių ir reikalavimų;

a)  remiantis tikėtinais operatyviniais poreikiais kitiems metams – 1–3 kategorijų kiekvieno konkretaus profilio operatyvinių darbuotojų, skirtų sudaryti būrius (grupes) kitais metais, skaičiaus Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėse pajėgose;

b)  remiantis nustatytais pajėgumais, apibrėžtais III priede ir IV priede, nustatant kiekvienos valstybės narės operatyvinių darbuotojų, kurie pagal 57 straipsnį turi būti deleguojami į Agentūrą ir turi būti paskirti pagal 58 straipsnį į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas kitais metais, skaičių ir profilius;

ba)  remiantis nustatytais pajėgumais, apibrėžtais Va priede, nustatant kiekvienos valstybės narės operatyvinių darbuotojų, kurie turi būti paskirti į greitojo reagavimo rezervą skubios pasienio pagalbos teikimo atveju, kaip nustatyta 40 ir 58a straipsniuose, į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas kitais metais, skaičių ir profilius;

c)  orientacinio daugiamečio profilių planavimo vėlesniais metais siekiant palengvinti ilgalaikį valstybių narių skiriamų darbuotojų skaičiaus ir Agentūros statutinių darbuotojų įdarbinimo planavimą.

4a.  Techninę įrangą aptarnaujantys darbuotojai, kaip nustatyta pagal 64 straipsnį, laikomi trumpam laikotarpiui siųstinais darbuotojais, kuriuos valstybės narės turi siųsti pagal 58 straipsnį kitais metais. Kad valdančioji taryba galėtų pasiruošti priimti atitinkamą sprendimą, nurodytą 4 dalyje, atitinkama valstybė narė nė vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio mėnesio pabaigos praneša Agentūrai apie ketinimus siųsti techninę įrangą kartu su atitinkamais darbuotojais.

5.  Kad būtų galima taikyti 74 straipsnį, Agentūra sukuria ir užtikrina veiksmingo Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų siuntimo į trečiųjų šalių teritoriją vadovavimo ir kontrolės struktūras.

6.  Agentūra gali įdarbinti pakankamai darbuotojų, o tai gali siekti iki 4 proc. visų Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų narių, kaip apibrėžta I priede, skaičiaus (1 kategorijos) kaip darbuotojus, vykdančius pagalbines ar stebėjimo funkcijas, susijusias su nuolatinių pajėgų formavimu, jų operacijų planavimu bei valdymu ir Agentūros įrangos įsigijimu.

7.  6 dalyje nurodyti darbuotojai ir už ETIAS centrinio padalinio veikimą atsakingi darbuotojai nesiunčiami kaip būrių (grupių) nariai, bet įskaičiuojami į I priede nurodytą skaičių.

56 straipsnis

Agentūros statutiniai darbuotojai Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėse pajėgose

1.  Agentūra prisideda prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų narių skirdama savo statutinius darbuotojus (1 kategorija), kurie turi būti siunčiami į operacijų vykdymo teritorijas kaip būrių (grupių) nariai, vykdydami ▌užduotis ir įgaliojimus, kaip nustatyta 83 straipsnyje, įskaitant užduotį valdyti Agentūros įrangą.

1a.  Įdarbinimo procese Agentūra užtikrina, kad atrinktų kandidatų profesionalumo lygis būtų aukštas, jie laikytųsi aukštų etikos standartų ir turėtų deramus kalbinius įgūdžius.

2.  Pagal 62 straipsnio 2 dalį po įdarbinimo ▌ darbuotojai, kurie turi būti siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, dalyvauja būtinuose atitinkamuose su sienų apsauga arba grąžinimu susijusiose mokymuose, taip pat pagrindinių teisių klausimais, atsižvelgiant į valdančiosios tarybos pagal 55 straipsnio 4 dalį nustatytus profilius, pirmiau įgytą kvalifikaciją ir profesinę patirtį atitinkamose srityse.

Mokymų procesas vykdomas pagal Agentūros parengtas specialias mokymo programas, ir, remiantis susitarimais su atrinktomis valstybėmis narėmis, vykdomas jų specializuotose mokymo ir švietimo įstaigose, įskaitant Agentūros akademijas partneres valstybėse narėse. Visiems darbuotojams, juos įdarbinus, parengiami tinkami mokymo planai, kuriais užtikrinama, kad šie darbuotojai turėtų nuolatinę profesinę kvalifikaciją, reikalingą sienų apsaugos ir su grąžinimu susijusioms užduotims atlikti; mokymo planai reguliariai atnaujinami. Visas mokymo išlaidas padengia Agentūra.

Darbuotojai, atliekantys Agentūros įrangos techninio aptarnavimo užduotis, neturi dalyvauti visapusiškuose sienų apsaugos ar su grąžinimu susijusiuose mokymuose.

3.  Visų jų įdarbinimo metu Agentūra užtikrina, kad jos statutiniai darbuotojai savo pareigas vykdytų kaip būrių (grupių) nariai, vadovaudamiesi aukščiausiais standartais ir laikydamiesi visų pagrindinių teisių. Visiems darbuotojams parengiami tinkami mokymo planai, kuriais užtikrinama, kad jie turėtų nuolatinę profesinę kvalifikaciją, reikalingą sienų apsaugos ar su grąžinimu susijusioms užduotims atlikti.

3a.  Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu:

a)  nustato deramą kontrolės mechanizmą, kurį taikant stebima, kaip Agentūros statutiniai darbuotojai taiko jėgos panaudojimą reglamentuojančias nuostatas, įskaitant taisyklės dėl pranešimų teikimo ir specialių priemonių, be kita ko, dėl drausminio poveikio priemonių, susijusių su jėgos naudojimu dislokavimo laikotarpiu;

b)  nustato vykdomajam direktoriui taikomas taisykles, pagal kurias jis suteikia teisę statutiniams darbuotojams nešiotis ir naudoti šaunamuosius ginklus, kaip nustatyta 83 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, dėl privalomo bendradarbiavimo su kompetentingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, visų pirma pilietybės valstybėje narėje, gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir pirminio mokymo valstybėje narėje. Šios taisyklės taip pat rekomenduoja, kaip statutiniai darbuotojai turėtų išlaikyti šiuos įgūdžius, visų pirma susijusius su šaunamųjų ginklų naudojimu, įskaitant reguliariai atliekamus šaudymo bandymus;

c)  nustato specialias taisykles, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir kitos įrangos laikymui saugumo struktūrose ir jų transportavimui į teritoriją, kurioje vykdoma veikla.

Kalbant apie taisykles, nurodytas a laiške, Komisija turėtų pateikti nuomonę dėl Tarnybos nuostatų laikymosi, kaip nustatyta Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje. Dėl vykdomojo direktoriaus pasiūlymo konsultuojamasi su pagrindinių teisių pareigūnu a punkte aprašytos situacijos atveju.

4.  Kiti Agentūros įdarbinti darbuotojai, kurie nėra kvalifikuoti vykdyti sienų kontrolės ar grąžinimo funkcijų, per bendras operacijas bus siunčiami tik koordinavimo, pagrindinių teisių laikymosi stebėsenos ir kitoms susijusioms užduotims vykdyti. Jie nėra būrių (grupių) nariai.

5.  Agentūros statutiniai darbuotojai, kurie turi būti siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, kaip nustatyta 83 straipsnyje, geba atlikti toliau nurodytas užduotis, kurioms reikia vykdomųjų įgaliojimų pagal Agentūros nustatytus profilius ir atitinkamus mokymus:

a)  asmenų tapatybės ir pilietybės tikrinimas, įskaitant paiešką atitinkamose ES ir nacionalinėse duomenų bazėse;

b)  leidimas atvykti atlikus patikrą sienos perėjimo punktuose (kai tenkinamos Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje išdėstytos atvykimo sąlygos);

c)  atsisakymas leisti atvykti atlikus patikrą sienos perėjimo punktuose pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnį;

d)  kelionės dokumentų antspaudavimas pagal Šengeno sienų kodekso 11 straipsnį;

e)  vizų išdavimas arba atsisakymas išduoti vizas pasienyje pagal Vizų kodekso 35 straipsnį ir atitinkamų duomenų įvedimas į VIS;

f)  sienų stebėjimas, įskaitant patruliavimą ruožuose tarp sienos perėjimo punktų, siekiant užkirsti kelią neleidžiamam sienos kirtimui, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir imtis priemonių prieš neteisėtai sieną kirtusius asmenis, be kita ko, juos perimti ir (arba) sulaikyti;

g)  dėl neteisėto išorės sienos kirtimo sulaikytų asmenų pirštų atspaudų užregistravimas EURODAC sistemoje (2 kategorija) laikantis EURODAC reglamento III skyriaus;

h)  ryšių su trečiosiomis šalimis, siekiant nustatyti ir gauti kelionės dokumentus grąžintiniems trečiosios šalies piliečiams, palaikymas;

i)  trečiosios šalies piliečių, kuriems taikomos priverstinio grąžinimo procedūros, lydėjimas.

57 straipsnis

Valstybių narių dalyvavimas Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėse pajėgose ilgam laikotarpiui deleguojant darbuotojus

1.  Valstybės narės prisideda prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų į Agentūrą kaip būrių (grupių) narius deleguodamos operatyvinius darbuotojus (2 kategorija). Kiekvieno delegavimo trukmė yra 24 mėnesiai. Susitarus su buveinės valstybe nare ir Agentūra, atskiro delegavimo trukmė gali būti pratęsta dar 12 ar 24 mėnesiams. Siekiant palengvinti 61 straipsnyje nurodytos finansinės paramos sistemos įgyvendinimą, delegavimo laikotarpis paprastai prasideda kalendorinių metų pradžioje.

2.  Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už nuolatinį operatyvinių darbuotojų, kaip deleguojamų būrių (grupių) narių, siuntimą pagal III priedą. Pagal šį straipsnį siunčiamų darbuotojų patirtos išlaidos padengiamos pagal 94 straipsnio 7 dalį.

3.  Į Agentūrą deleguojami operatyviniai darbuotojai vykdo būrių (grupių) narių užduotis ir įgaliojimus, kaip nustatyta 83 straipsnyje. Tuos operatyvinius darbuotojus delegavusi valstybė narė laikoma jų buveinės valstybe nare. Vykdant delegavimą, deleguotų būrių (grupių) narių siuntimo vietą (-as) ir trukmę pagal operatyvinius poreikius nustato vykdomasis direktorius. Agentūra užtikrina tęstinį operatyvinių darbuotojų mokymą delegavimo metu.

4.  Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 30 d. kiekviena valstybė narė savo operatyvinių darbuotojų nurodo delegavimui tinkamus kandidatus, atsižvelgdama į konkretų skaičių ir profilius, kuriuos kitiems metams nustato valdančioji taryba, kaip nurodyta 55 straipsnio 4 dalyje. Agentūra patikrina, ar valstybių narių siūlomi operatyviniai darbuotojai atitinka apibrėžtus profilius ir turi reikalingų kalbos įgūdžių. Ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. Agentūra priima siūlomus kandidatus arba jų atsisako, jei jie neatitinka reikiamų profilių, neturi pakankamų kalbos įgūdžių, yra padarę nusižengimų ar pažeidę taikomas taisykles ankstesnio siuntimo metu, ir prašo, kad valstybė narė pasiūlytų deleguoti kitą kandidatą.

5.  Jei dėl force majeure tam tikras operatyvinis darbuotojas negali būti deleguojamas arba negali tęsti delegavimo, susijusi valstybė narė užtikrina, kad jis būtų pakeistas kitu reikiamo profilio operatyviniu darbuotoju.

58 straipsnis

Valstybių narių dalyvavimas Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėse pajėgose trumpam laikotarpiui siunčiant darbuotojus

1.  Be delegavimo pagal 57 straipsnį, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės taip pat prisideda prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų į nacionalinį preliminarų operatyvinių darbuotojų, kuriuos galima siųsti trumpam laikotarpiui, sąrašą paskirdamos sienų apsaugos pareigūnus ir kitus atitinkamus darbuotojus (3 kategorija), atsižvelgdamos į IV priede nurodytus pajėgumus ir konkretų profilių skaičių, kurį kitiems metams nustato valdančioji taryba, kaip nurodyta 55 straipsnio 4 dalyje. Nacionaliniai preliminarūs paskirtų operatyvinių darbuotojų sąrašai perduodami Agentūrai. Po metinių dvišalių derybų Agentūra ne vėliau kaip iki tų metų gruodžio 1 d. patvirtina galutinę metinio sąrašo sudėtį.

2.  Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad paskirti operatyviniai darbuotojai Agentūrai paprašius galėtų būti siunčiami pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Kiekvienas operatyvinis darbuotojas gali būti siunčiamas iki 4 mėnesių trukmės laikotarpiui per kalendorinius metus. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti siųsti atskirus darbuotojus ilgesniam nei 4 mėnesių laikotarpiui. Toks pratęstas laikotarpis laikomas atskiru valstybės narės įnašu tam pačiam profiliui ar kitam reikalingam profiliui, jei konkretus darbuotojas turi reikalingų įgūdžių. Pagal šį straipsnį siunčiamų darbuotojų patirtos išlaidos padengiamos pagal 46 straipsnio 2 dalį.

2a.  Pagal šį straipsnį siunčiami operatyviniai darbuotojai vykdo būrių (grupių) narių užduotis ir įgaliojimus, kaip nustatyta 83 straipsnyje.

3.  Agentūra gali patikrinti, ar valstybių narių trumpam laikotarpiui siųsti paskirti operatyviniai darbuotojai atitinka apibrėžtus profilius ir turi reikalingų kalbos įgūdžių. Agentūra atsisako paskirto operatyvinio darbuotojo, jei jis ▌neturi pakankamų kalbos įgūdžių, yra padaręs nusižengimų ar pažeidęs taikomas taisykles ankstesnio siuntimo metu. Agentūra taip pat atsisako paskirto operatyvinio darbuotojo, jei jis neatitinka reikalingo profilio, nebent atitinkamas operatyvinis darbuotojas atitinka kitą profilį, priskirtą tai valstybei narei. Atsisakymo atveju atitinkama valstybė narė užtikrina, kad darbuotojas būtų pakeistas kitu operatyviniu darbuotoju, turinčiu reikalingą profilį.

4.  Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 31 d. Agentūra paprašo, kad valstybės narės kitais metais į bendras operacijas siųstų reikalingą skaičių ir reikalingų profilių operatyvinių darbuotojų. Dėl atskiro siuntimo laikotarpių Agentūra ir valstybės narės susitaria metinėse dvišalėse derybose ir susitarimuose.

4a.   Tačiau galiausiai, atsižvelgdamos į metinių dvišalių derybų rezultatus, valstybės narės iš 1 dalyje nurodytų nacionalinių sąrašų skiria operatyvinius darbuotojus specialiam siuntimui, atsižvelgdamos į Agentūros prašyme nustatytą skaičių ir profilius.

5.  Jei dėl force majeure tam tikras operatyvinis darbuotojas negali būti siunčiamas pagal susitarimus, susijusi valstybė narė užtikrina, kad jis būtų pakeistas reikiamo profilio operatyviniu darbuotoju iš sąrašo.

6.  Jeigu padidėja poreikis sustiprinti vykdomą bendrą operaciją, reikia pradėti teikti skubią pasienio pagalbą arba naują bendrą operaciją, nenurodytą atitinkamoje metinėje darbo programoje ir nesusitartą per atitinkamas metines dvišales derybas, siuntimas vykdomas atsižvelgiant į pajėgumus, išdėstytus IV priede. Vykdomasis direktorius nedelsdamas informuoja valstybes nares apie papildomą poreikį nurodydamas galimą operatyvinių darbuotojų skaičių ir profilius, kuriuos turi skirti kiekviena valstybė narė. Kai vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė susitaria dėl iš dalies pakeisto veiklos plano arba atitinkamais atvejais dėl naujo veiklos plano, vykdomasis direktorius pateikia oficialų prašymą dėl operatyvinių darbuotojų skaičiaus ir profilių. Atitinkami grupės nariai išsiunčiami iš kiekvienos valstybės narės per 20 darbo dienų po to oficialaus prašymo pateikimo, nedarant poveikio 40 straipsniui.

7.  Jei rizikos analizė ar bet kuris turimas pažeidžiamumo vertinimas rodo, kad valstybė narė susiduria su padėtimi, dėl kurios taptų labai sunku vykdyti nacionalines užduotis, ta valstybė narė operatyvinius darbuotojus skiria pagal Agentūros prašymus, nurodytus šio straipsnio 4 ar 6 dalyse. Tačiau bendras tokių siuntimų skaičius neviršija pusės jos pajėgumų, nustatytų tiems metams IV priede. Jeigu valstybė narė pareiškia, kad joje susiklostė tokia išskirtinė padėtis, ji Agentūrai raštu išsamiai nurodo priežastis ir pateikia informaciją apie šią padėtį; šio pareiškimo turinys įtraukiamas į 65 straipsnyje nurodytą ataskaitą.

8.  Siuntimo į konkrečią operaciją trukmę nustato buveinės valstybė narė, tačiau bet kuriuo atveju ji nėra trumpesnė nei 30 dienų, išskyrus atvejus, jei operacijos, kurios dalį sudaro siuntimas, trukmė yra trumpesnė nei 30 dienų.

9.  Techniniai darbuotojai, kurie įskaičiuoti nustatant valstybių narių įnašus, kaip nustatyta 55 straipsnio 4a dalyje, siunčiami vadovaujantis susitarimais, sudarytais po metinių dvišalių derybų dėl atitinkamų techninės įrangos aspektų, kaip nurodyta 64 straipsnio 9 dalyje.

Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės į metinį sąrašą įtraukia techninius darbuotojus, nurodytus ankstesnėje dalyje, tik tuomet, kai baigiamos metinės dvišalės derybos. Valstybės narės gali pakoreguoti atitinkamą metinį sąrašą, jei yra su techniniais darbuotojais susijusių pasikeitimų, per atitinkamus metus ir apie šiuos pakeitimus praneša Agentūrai.

3 dalyje nurodytas patikrinimas neatliekamas siekiant patikrinti gebėjimus valdyti techninę įrangą.

Išskirtinai techninio pobūdžio pareigas turintys darbuotojai nacionaliniame metiniame sąraše nurodomi tik pareigomis.

Techninių darbuotojų siuntimo trukmė nustatoma pagal 64 straipsnį.

58a straipsnis

Valstybių narių dalyvavimas Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėse pajėgose pasitelkiant greitojo reagavimo rezervą

1.  Valstybės narės į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas darbuotojus siunčia per greitojo reagavimo rezervą (4 kategorija), kuris pradedamas naudoti norint teikti skubią pasienio pagalbą, kaip nustatyta 38 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnyje, jei jau buvo išsiųsti visi 1–3 kategorijos darbuotojai teikiant atitinkamą skubią pasienio pagalbą.

2.  Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad, Agentūrai pateikus prašymą atsižvelgiant į Va priede nustatytus pajėgumus ir taikant šiame straipsnyje apibrėžtą tvarką, valstybė narė galėtų siųsti konkretų valdančiosios tarybos nustatytų profilių operatyvinių darbuotojų skaičių, kaip nurodyta 55 straipsnio 4 dalyje. Kiekvienas operatyvinis darbuotojas gali būti siunčiamas iki 4 mėnesių trukmės laikotarpiui per kalendorinius metus.

3.  Teikiant skubią pasienio pagalbą iš greitojo reagavimo rezervo konkrečiai gali būti siunčiami darbuotojai, kaip nustatyta 40 straipsnio 8a dalyje ir 9 dalyje.

59 straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų ▌peržiūra

1.  Ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d., remdamasi visų pirma 65 straipsnyje ir 62 straipsnio 8a dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiaEuropos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų ▌peržiūrą, kurioje įvertina jų bendrą skaičių ir sudėtį, įskaitant atskirų valstybių narių įnašų į nuolatines pajėgas dydį, taip pat mokymo, ekspertines žinias ir profesionalumą. Per apžiūrą taip pat vertinama, ar greitojo reagavimo rezervą išlaikyti kaip nuolatinių pajėgų dalį.

Per apžiūrą aprašoma ir atsižvelgiama į turimus ir galimus operatyvinius nuolatinių pajėgų poreikius, susijusius su greitojo reagavimo pajėgumais, taip pat svarbios aplinkybės, darančios poveikį valstybių narių nacionaliniams pajėgumams prisidėti prie nuolatinių pajėgų ir Agentūros operacijų statutinių darbuotojų tobulėjimo.

2.  Ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo mėn. Komisija, prireikus, pateikia atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti I, III, IV ir Va priedus. Jei Komisija nepateikia pasiūlymo, ji paaiškina to priežastis.

60 straipsnis

Atstovybių biurai

1.  Jei priimančioji valstybė narė pritaria ar jei tokia galimybė aiškiai nurodyta su priimančiąja trečiąja šalimi sudarytame susitarime dėl statuso, Agentūra gali tos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje įsteigti atstovybių biurus siekiant palengvinti ir pagerinti operatyvinės veiklos koordinavimą, be kita ko, grąžinimo, kurį organizuoja Agentūra toje valstybėje narėje, kaimyniniame regione arba trečiojoje šalyje, srityje, ir užtikrinti veiksmingą Agentūros žmogiškųjų ir techninių išteklių valdymą. Atstovybių biurai įsteigiami atsižvelgiant į operatyvinius poreikius laikotarpiui, kurio reikia, kad Agentūra galėtų vykdyti svarbią operatyvinę veiklą toje konkrečioje valstybėje narėje, kaimyniniame regione ar atitinkamoje trečiojoje šalyje. Šis laikotarpis prireikus gali būti pratęstas.

Prieš įsteigiant atstovybės biurą atidžiai įvertinamas ir apskaičiuojamas visas poveikis biudžetui ir atitinkamos iš anksto biudžete numatytos sumos.

2.  Agentūra ir priimančioji valstybė narė arba trečioji šalis, kurioje įsteigtas atstovybės biuras, imasi reikiamų priemonių, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos, būtinos atstovybės biurui paskirtoms užduotims vykdyti. Atstovybių biuruose dirbančių darbuotojų darbo vieta nustatoma pagal 94 straipsnio 2 dalį.

3.  Atstovybių biurai atitinkamais atvejais:

a)  teikia operatyvinę ir logistinę paramą ir užtikrina Agentūros veiklos koordinavimą atitinkamose operacijų vykdymo teritorijose;

b)  teikia operatyvinę pagalbą valstybei narei ar trečiajai šaliai atitinkamose operacijų vykdymo teritorijose;

c)  stebi Agentūros būrių (grupių) veiklą ir reguliariai teikia ataskaitas centrinei būstinei;

d)  bendradarbiauja su priimančiąja (-iosiomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) ar trečiąja šalimi visais klausimais, susijusiais su praktiniu toje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se) ar trečiojoje šalyje Agentūros organizuojamos veiklos įgyvendinimu, įskaitant visus papildomus klausimus, kurie gali kilti vykdant šią veiklą;

e)  remia 45 straipsnyje nurodytą koordinavimo pareigūną jam bendradarbiaujant su dalyvaujančiosiomis valstybėmis narėmis visais klausimais, susijusiais su jų skiriamais darbuotojais Agentūros organizuojamai operatyvinei veiklai vykdyti, ir, jei reikia, palaiko ryšius su centrine būstine;

f)  padeda koordinavimo pareigūnui ir pagrindinių teisių stebėjoms, paskirtiems stebėti operatyvinės veiklos, prireikus sudaryti palankesnes sąlygas Agentūros būrių (grupių) ir atitinkamų priimančiosios valstybės narės ar priimančiosios trečiosios šalies valdžios institucijų veiklai koordinuoti, ryšiams palaikyti, taip pat visai susijusiai veiklai vykdyti;

g)  organizuoja logistinę paramą, susijusią su būrių (grupių) narių siuntimu ir techninės įrangos siuntimu bei naudojimu;

h)  teikia visą kitą logistinę paramą, susijusią su operacijos vykdymo teritorija, už kurią jie yra atsakingi, siekiant palengvinti sklandų Agentūros organizuojamos operatyvinės veiklos vykdymą;

i)  padeda Agentūros ryšių palaikymo pareigūnui, nedarant poveikio jo užduotims ir pareigoms, kaip nurodyta 32 straipsnyje, nustatyti visus esamus ar būsimus sunkumus, susijusius su teritorijos, už kurią jie yra atsakingi, sienų valdymu arba su acquis nuostatų grąžinimo srityje įgyvendinimu, ir teikia reguliarias ataskaitas centrinei būstinei;

j)  užtikrina veiksmingą Agentūros įrangos valdymą teritorijose, kuriose ji vykdo veiklą, įskaitant galimą jos registraciją, ilgalaikę priežiūrą ir bet kokią reikiamą logistinę paramą.

4.  Kiekvienam atstovybės biurui vadovauja vykdomojo direktoriaus paskirtas Agentūros atstovas. Paskirtas atstovybės biuro vadovas prižiūri bendrą biuro darbą ir veikia kaip jo vienas kontaktinis centras, kuris palaiko ryšius su būstine.

5.  Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdančioji taryba priima sprendimą dėl atstovybės biuro įsteigimo, sudėties, veiklos trukmės ir prireikus galimo veiklos trukmės pratęsimo atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir pritarus valstybei narei, kurios teritorijoje bus įsteigtas tas atstovybės biuras. Valdančiosios tarybos sprendimas priimamas dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

5a.  Priimančioji valstybė narė, kurioje įsteigtas atstovybės biuras, teikia Agentūrai pagalbą užtikrinant veiklos pajėgumą.

6.  Vykdomasis direktorius kas ketvirtį valdančiajai tarybai teikia ataskaitas apie atstovybių biurų veiklą. Atstovybių biurų veikla aprašoma atskirame metinės veiklos ataskaitos, nurodytos 98 straipsnio 2 dalies j punkte, skirsnyje.

61 straipsnis

Finansinė parama Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų kūrimui

1.  Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 125 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės turi teisę gauti metinį finansavimą lėšų, nesusijusių su išlaidomis, forma, kuriomis būtų remiamas žmogiškųjų išteklių vystymas siekiant užtikrinti jų skyrimą Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėms pajėgoms pagal III ir IV priedus, kurios bus mokamos pasibaigus atitinkamiems metams ir įvykdžius 3 ir 4 dalyse išdėstytas sąlygas. Tas finansavimas grindžiamas orientacine suma, kaip nustatyta 2 dalyje, ir jį sudaro:

a)  100 proc. orientacinės sumos, padaugintos iš operatyvinių darbuotojų, kurie metai n+ skiriami delegavimui pagal III priedą, skaičiaus;

b)  37 proc. orientacinės sumos, padaugintos iš pagal 58 straipsnį faktiškai išsiųstų operatyvinių darbuotojų skaičiaus, neviršijant IV priede nustatytos ribos, ir padaugintos iš pagal 57a straipsnį faktiškai išsiųstų operatyvinių darbuotojų skaičiaus, neviršijant Va priede nustatytos ribos;

c)  50 proc. orientacinės sumos, padaugintos iš statistiniais darbuotojais Agentūros įdarbinto operatyvinių darbuotojų skaičiaus. Ši vienkartinė išmoka mokama darbuotojams, baigiantiems eiti pareigas nacionalinėje tarnyboje ir aktyvioje tarnyboje buvusiems ne ilgiau kaip 15 metų tuo metu, kai juos įdarbina Agentūra.

2.  1 dalyje nurodyta orientacinė suma lygi III pareigų grupės 8 lygio 1 pakopos sutartininko metiniam baziniam darbo užmokesčiui, kaip apibrėžta pagal Kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (KTĮS) 93 straipsnį, kuriam taikomas susijusioje valstybėje narėje taikytinas koregavimo koeficientas.

3.  1 dalies a punkte nurodyta suma mokama kasmet su sąlyga, kad valstybės narės atitinkamu laikotarpiu atitinkamai padidina savo bendrą nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų skaičių įdarbindamos naujus operatyvinius darbuotojus. Susijusi informacija ataskaitų teikimo tikslais teikiama Agentūrai kasmetinėse dvišalėse derybose ir tikrinama kitais metais atliekant pažeidžiamumo vertinimą. Visa 1 dalies b punkte nurodyta suma mokama kasmet priklausomai nuo operatyvinių darbuotojų, veiksmingai išsiųstų 4 mėnesių iš eilės arba ne iš eilės laikotarpiui pagal 58 straipsnį, skaičių neviršijant IV priede nustatytos ribos, ir pagal 58a straipsnį, skaičių neviršijant Va priede nustatytos ribos. Apskaičiuojant 1 dalies b punkte nurodyto veiksmingo siuntimo išmokas taikomos proporcingo apskaičiavimo metodas, remiantis ataskaitiniu 4 mėnesių laikotarpiu.

Išankstinis mokėjimas, susijęs su 1 dalies a ir b punktuose nurodytais metiniais mokėjimais, turi būti suteiktas prisidedančiai valstybei narei pateikus konkretų ir pagrįstą prašymą.

4.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą 117 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, priima išsamias taisykles dėl metinio mokėjimo sąlygų ir 3 dalyje nurodytų taikytinų sąlygų stebėsenos. Šios taisyklės apima išankstinių mokėjimų sąlygas, susietas su 3 dalyje nustatytų sąlygų įvykdymu, taip pat proporcingo apskaičiavimo sąlygas, be kita ko, atvejais, kai techninių darbuotojų siuntimas išimtinai viršija IV priede nustatytą didžiausią nacionalinio įnašo dydį.

4a.  Agentūra ir valstybės narės, teikdamos finansinę paramą pagal šį straipsnį, užtikrina bendro finansavimo ir finansinio nedubliavimo principų laikymąsi.

62 straipsnis

Mokymas

1.  Agentūra, atitinkamais atvejais atsižvelgdama į 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą pajėgumų planą ir bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybių narių mokymo įstaigomis bei atitinkamais atvejais su Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos Sąjungos pagrindinių teisų agentūra, „eu-LISA“ ir CEPOL, parengia specialias mokymo priemones, įskaitant specialų mokymą vaikų apsaugos ir kitų pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų apsaugos srityse. Rengiant mokymų turinį atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų rezultatus ir geriausią patirtį. Agentūra rengia sienos apsaugos pareigūnams, grąžinimo specialistams, grąžinimo lydintiesiems asmenims, priverstinio grąžinimo stebėtojams ir kitiems atitinkamiems darbuotojams, kurie yra Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų nariai, priverstinio grąžinimo stebėtojai ir pagrindinių teisių stebėtojai, specializuotus su jų užduotimis ir įgaliojimais susijusius mokymo kursus. Agentūra kartu su tais sienos apsaugos pareigūnais ir kitais būrių (grupių) nariais reguliariai rengia pratybas pagal Agentūros metinėje darbo programoje nurodytą specializuotų mokymo kursų ▌ tvarkaraštį.

2.  Agentūra užtikrina, kad visi darbuotojai, įdarbinti dirbti kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų operatyviniai darbuotojai, siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, prieš juos pirma kartą siunčiant dalyvauti Agentūros organizuojamoje operatyvinėje veikloje, be 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto mokymo, būtų baigę deramus mokymus atitinkamos Sąjungos ir tarptautinės teisės, be kita ko, pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą, gairių siekiant nustatyti apsaugos siekiančių asmenų tapatybę ir jų nukreipimo į atitinkamas procedūras, gairių dėl specialių vaikų, įskaitant nelydimų nepilnamečių, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems būtina skubi medicininė pagalba, ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, poreikių tenkinimo, srityse ir, kai numatoma, kad šie darbuotojai dalyvaus jūrų operacijose, paieškos ir gelbėjimo klausimais. Šie mokymai taip pat apima ir jėgos panaudojimą, kaip nustatyta V priede. Šiuo tikslu Agentūra, remdamasi susitarimais su pasirinktomis valstybėmis narėmis, įgyvendina būtinas mokymo programas savo specializuotose mokymo ir švietimo įstaigose, be kita ko, Agentūros akademijose partnerėse valstybėse narėse. Visas mokymo išlaidas padengia Agentūra.

2a.  2 dalyje aprašytu tikslu Agentūra, remdamasi susitarimais su pasirinktomis valstybėmis narėmis, įgyvendina būtinas mokymo programas savo specializuotose mokymo ir švietimo įstaigose, be kita ko, Agentūros akademijose partnerėse valstybėse narėse. Agentūra užtikrina, kad mokymai būtų vykdomi pagal bendrą mokymo programą, būtų suderinti ir tvirtintų tarpusavio ir bendros kultūros, grindžiamos Sutartyse įtvirtintomis vertybėmis, suvokimą. Visas mokymo išlaidas padengia Agentūra.

Agentūra, gavusi valdančiosios tarybos pritarimą, gali įsteigti Agentūros mokymo centrą, kad būtų lengviau į rengiamus mokymus įtraukti bendrą Europos kultūrą.

3.  Agentūra imasi būtinų iniciatyvų siekdama užtikrinti, kad visi valstybių narių operatyviniai darbuotojai, dalyvaujantys Europos sienų ir pakrančių nuolatinių pajėgų būrių (grupių) veikloje, prieš pradėdami dalyvauti Agentūros organizuojamoje operatyvinėje veikloje, būtų baigę mokymus atitinkamos Sąjungos ir tarptautinės teisės, be kita ko, pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą, gairių siekiant nustatyti apsaugos siekiančių asmenų tapatybę ir jų nukreipimo į atitinkamas procedūras, gairių dėl specialių vaikų, įskaitant nelydimų nepilnamečių, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems būtina skubi medicininė pagalba, ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, poreikių tenkinimo, srityse ir, kai numatoma, kad šie darbuotojai dalyvaus jūrų operacijose, paieškos ir gelbėjimo klausimais.

4.  Agentūra imasi būtinų iniciatyvų siekdama užtikrinti su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų, įtrauktų į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas ir 52 straipsnyje nurodytą rezervą, mokymą. Agentūra užtikrina, kad jos darbuotojai ir visi vykdant grąžinimo operacijas ir teikiant grąžinimo pagalbą dalyvaujantys darbuotojai, prieš pradėdami dalyvauti Agentūros organizuojamoje operatyvinėje veikloje, būtų baigę mokymus atitinkamos Sąjungos ir tarptautinės teisės, be kita ko, pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą ir galimybės pažeidžiamiems asmenims pasinaudoti nukreipimo mechanizmu, klausimais.

5.  Agentūra nustato ir toliau tobulina bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą ir Europos lygmeniu rengia valstybių narių nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų instruktorių mokymus, be kita ko, pagrindinių teisių, galimybės gauti tarptautinę apsaugą ir atitinkamos jūros teisės srityse, taip pat nustato ir toliau tobulina bendrąją darbuotojų, dalyvaujančių vykdant su grąžinimu susijusias užduotis, mokymo programą. Pagrindinėmis bendrosiomis mokymo programomis siekiama propaguoti aukščiausius standartus ir geriausią patirtį įgyvendinant Sąjungos sienų valdymo ir grąžinimo srities teisės aktus. Agentūra, pasikonsultavusi su konsultaciniu forumu ir pagrindinių teisių pareigūnu, parengia bendrąsias pagrindines mokymo programas. Valstybės narės įtraukia bendrąsias pagrindines mokymo programas į savo nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų ir vykdant su grąžinimu susijusias užduotis dalyvaujančių darbuotojų mokymą.

6.  Agentūra taip pat rengia valstybių narių ir, kai tinkama, trečiųjų šalių kompetentingų nacionalinių tarnybų pareigūnams skirtus papildomus mokymo kursus ir seminarus klausimais, susijusiais su išorės sienų kontrole ir trečiųjų šalių piliečių grąžinimu.

7.  Agentūra gali organizuoti mokymo veiklą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis jų teritorijoje.

8.  Agentūra parengia mainų programą, pagal kurią būrių (grupių) veikloje dalyvaujantys sienos apsaugos pareigūnai ir Europos grąžinimo pagalbos būrių veikloje dalyvaujantys darbuotojai galėtų įgyti žinių arba specialių įgūdžių, pasisemdami patirties ir įgydami gerosios patirties užsienyje, dirbdami kartu su kitos nei jų valstybės narės sienos apsaugos pareigūnais ir darbuotojais, vykdančiais su grąžinimu susijusias užduotis.

8a.  Agentūra sukuria ir toliau plėtoja vidaus kokybės kontrolės mechanizmą, kad užtikrintų aukštą visų savo statutinių darbuotojų, visų pirma, operatyvinių darbuotojų, dalyvaujančių Agentūros operatyvinėje veikloje, mokymo, specialiųjų žinių ir profesionalumo lygį. Remiantis kokybės kontrolės mechanizmo įgyvendinimu, Agentūra parengia metinę vertinimo ataskaitą, kuri pridedama prie Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai perduodamos metinės veiklos ataskaitos.

63 straipsnis

Techninės įrangos įsigijimas arba išperkamoji nuoma

1.  Agentūra gali pati ar bendros nuosavybės teise su valstybe nare įsigyti arba išsinuomoti techninę įrangą, kuri būtų siunčiama vykdant bendras operacijas, bandomuosius projektus, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant veiklą grąžinimo srityje, įskaitant grąžinimo operacijas, teikiant grąžinimo pagalbą, siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes arba vykdant techninės pagalbos projektus, vadovaudamasi Agentūrai taikytinomis finansinėmis taisyklėmis.

2.  ▌ Valdančioji taryba parengia išsamią daugiametę Agentūros techninių pajėgumų plėtojimo strategiją, kurioje atsižvelgiama į Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklą, įskaitant 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą pajėgumų planą ir šiuo tikslu daugiametėje finansinėje programoje numatytus biudžeto išteklius. Valdančiosios tarybos sprendimas grindžiamas vykdomojo direktoriaus pasiūlymu. Siekiant užtikrinti taikomų teisės, finansų ir politikos aktų laikymąsi, vykdomasis direktorius pasiūlymą pateikia tada, kai gauna teigiamą Komisijos nuomonę.

Prie strategijos pridedamas išsamus įgyvendinimo planas, kuriame nurodomas įsigijimo arba išperkamosios nuomos, viešųjų pirkimų planavimo ir rizikos mažinimo tvarkaraštis. Jeigu strategija ir planas neatitinka Komisijos nuomonės, Agentūra Komisijai pateikia savo sprendimų pagrindimą. Priėmus strategiją, įgyvendinimo planas tampa programavimo dokumento, nurodyto 98 straipsnio 2 dalies k punkte, daugiametės programos komponento dalimi.

3.  Agentūra su valdančiąja taryba pasikonsultavusio vykdomojo direktoriaus sprendimu ir vadovaudamasi taikomomis viešųjų pirkimų taisyklėmis gali įsigyti techninę įrangą. Prieš įsigyjant arba išsinuomojant bet kokią Agentūrai daug kainuojančią įrangą atliekama išsami poreikių ir sąnaudų bei naudos analizė. Visos tokios išlaidos turi būti numatytos valdančiosios tarybos patvirtintame Agentūros biudžete.

4.  Jei Agentūra įsigyja arba išsinuomoja svarbios techninės įrangos, pvz., orlaivių, sraigtasparnių, aptarnavimo transporto priemonių ar laivų, laikomasi šių sąlygų:

a)  jei Agentūra įrangą įsigyja pati arba bendros nuosavybės teise, ji susitaria su viena valstybe nare, kad ta valstybė narė pasirūpins įrangos registracija, įregistruojant ją kaip valstybės naudojamą įrangą, pagal taikytinus tos valstybės narės teisės aktus, be kita ko, tokios techninės įrangos prerogatyvas ir imunitetus pagal tarptautinę teisę;

b)  jeigu įranga išsinuomojama, ji registruojama kurioje nors valstybėje narėje.

5.  Remiantis Agentūros parengtu ir valdančiosios tarybos patvirtintu tipiniu susitarimu, registracijos valstybė narė ir Agentūra susitaria dėl sąlygų, kuriomis užtikrinamas įrangos sąveikumas. Bendros nuosavybės teise priklausančio turto atveju sąlygos taip pat reglamentuoja laikotarpį, kuriuo Agentūra gali nevaržomai naudotis turtu, ir jomis nustatomas įrangos naudojimas, įskaitant konkrečias nuostatas dėl skubaus siuntimo teikiant skubią pasienio pagalbą, ir šio turto finansavimas.

6.  Jei Agentūroje nėra reikiamos kvalifikacijos statutinių darbuotojų, registracijos valstybė narė arba techninės įrangos tiekėjas skiria būtinus ekspertus ir techninius darbuotojus, kad techninė įranga būtų naudojama teisiškai pagrįstu ir saugiu būdu ir pagal 5 dalyje nurodytą tipinį susitarimą ir planuojama remiantis metinėmis dvišalėmis derybomis, nurodytomis 64 straipsnio 9 dalyje. Tokiu atveju nuosavybės teise tik Agentūrai priklausanti techninė įranga perduodama Agentūrai jos prašymu, o registracijos valstybė narė negali remtis 64 straipsnio 8 dalyje nurodyta išskirtine padėtimi.

Agentūra, valstybės narės prašydama suteikti techninę įrangą ir operatyvinius darbuotojus, atsižvelgia į konkrečius veiklos uždavinius, kuriuos prašymo pateikimo metu turi spręsti ta valstybė narė.

64 straipsnis

Techninės įrangos rezervas

1.  Agentūra sukuria ir tvarko centralizuotą techninės įrangos, esančios techninės įrangos rezerve, kurį sudaro valstybėms narėms arba Agentūrai priklausanti bei valstybėms narėms ir Agentūrai bendrai priklausanti operatyvinei veiklai skirta įranga, registrą.

2.  Nuosavybės teise tik Agentūrai priklausančią įrangą turi būti galima siųsti nevaržomai bet kuriuo metu, kaip nurodyta 63 straipsnio 5 dalyje.

3.  Bendros nuosavybės teisėmis Agentūrai priklausančią įrangą, kai Agentūrai priklauso daugiau kaip 50 proc., taip pat turi būti galima siųsti pagal valstybės narės ir Agentūros susitarimą, kaip nurodyta 63 straipsnio 5 dalyje.

4.  Agentūra užtikrina techninės įrangos rezerve išvardytos įrangos suderinamumą ir sąveikumą.

5.  Šiuo tikslu Agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybe nare ir Komisija, nustato techninius standartus, kuriuos turi atitikti prireikus Agentūros veiklai siunčiama įranga. Agentūros įsigyjama įranga, kuri nuosavybės teise priklauso tik jai arba kuri priklauso bendros nuosavybės teise, ir įranga, kuri priklauso valstybėms narėms ir kuri įtraukta į techninės įrangos rezervą, turi atitikti šiuos standartus.

6.  Vykdomojo direktoriaus siūlymu ir atsižvelgiant į Agentūros rizikos analizę ir pažeidžiamumo vertinimų rezultatus, valdančioji taryba ne vėliau kaip iki kovo 31 d. nustato minimalų techninės įrangos vienetų kiekį, kurio reikia, kad būtų patenkinti Agentūros poreikiai kitais metais, visų pirma, kad būtų galima vykdyti bendras operacijas, siųsti migracijos valdymo rėmimo grupes, teikti skubią pasienio pagalbą, vykdyti veiklą grąžinimo srityje, įskaitant grąžinimo operacijas ir grąžinimo pagalbą. Agentūros nuosava įranga įtraukiama į minimalų techninės įrangos vienetų skaičių. Tuo pačiu sprendimu nustatomos taisyklės, susijusios su techninės įrangos, skirtos naudoti operatyvinėje veikloje, siuntimu.

Jei paaiškėja, kad minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus nepakanka norint įvykdyti veiklos planą, dėl kurio susitarta siekiant vykdyti tokią veiklą, Agentūra tą kiekį peržiūri remdamasi pagrįstais savo poreikiais ir pritarus valstybėms narėms.

7.  Techninės įrangos rezerve yra minimalus įrangos, kurios, kaip nustatyta, reikia Agentūrai pagal jos rūšį, vienetų skaičius. Techninės įrangos rezervo sąraše nurodyta įranga siunčiama vykdant bendras operacijas, siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes, vykdant bandomuosius projektus, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant grąžinimo operacijas arba teikiant grąžinimo pagalbą.

8.  Techninės įrangos rezervas apima greitojo reagavimo įrangos rezervą, į kurį įtraukiamas ribotas įrangos vienetų, būtinų galimai skubiai pasienio pagalbai teikti, kiekis. Valstybių narių įnašai į greitojo reagavimo įrangos rezervą planuojami remiantis kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais, kaip nurodyta 8 dalyje. Kiek tai susiję su įranga, įtraukta į to rezervo sąrašą, valstybės narės negali pareikšti, kad jose susiklostė 9 dalyje nurodyta išskirtinė padėtis.

Į šį sąrašą įtrauktą įrangą ir kompetentingus darbuotojus atitinkama valstybė narė į dislokavimo vietą išsiunčia kuo greičiau, bet ne vėliau nei per 10 dienų po tos dienos, kai buvo susitarta dėl veiklos plano.

Agentūra šį rezervą papildo įranga, kuria ji gali disponuoti, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalyje.

9.  Valstybės narės prisideda prie techninės įrangos rezervo. Valstybių narių įnašas, susijęs su techninės įrangos rezervu ir siuntimu konkrečioms operacijoms, planuojamas remiantis Agentūros ir valstybių narių kasmetinėmis dvišalėmis derybomis ir susitarimais. Pagal tuos susitarimus ir kai techninė įranga atitinkamais metais yra įtraukiama į minimalų techninės įrangos vienetų kiekį, valstybės narės Agentūros prašymu skiria savo techninę įrangą siųsti, nebent jose susidaro išskirtinė padėtis, dėl kurios labai sunku vykdyti nacionalines užduotis. Jeigu valstybė narė pareiškia, kad joje susiklostė tokia išskirtinė padėtis, ji Agentūrai raštu išsamiai nurodo priežastis ir pateikia informaciją apie šią padėtį; šio pareiškimo turinys įtraukiamas į 13 dalyje nurodytą ataskaitą. Agentūros prašymas pateikiamas likus bent 45 dienoms iki planuojamo siuntimo svarbios techninės įrangos atveju ir bent 30 dienų iki planuojamo siuntimo kitos įrangos atveju. Įnašas į techninės įrangos rezervą kasmet peržiūrimas.

10.  Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu kasmet nusprendžia dėl taisyklių, susijusių su technine įranga, įskaitant bendrą reikalingą minimalų techninės įrangos vienetų kiekį pagal techninės įrangos rūšį, siuntimo sąlygas ir išlaidų atlyginimą bei su ribotu techninės įrangos, skirtos greitojo reagavimo įrangos rezervui, vienetų skaičiumi. Biudžeto sudarymo tikslais valdančioji taryba šį sprendimą turėtų priimti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d.

11.  Jei vykdoma skubios pasienio pagalbos teikimo operacija, atitinkamai taikoma 40 straipsnio 11 dalis.

12.  Jei nustačius minimalų techninės įrangos vienetų kiekį netikėtai paaiškėja, kad atsirado techninės įrangos poreikis norint įvykdyti bendrą operaciją ar teikti skubią pasienio pagalbą ir jo negalima patenkinti iš techninės įrangos rezervo ir greitojo reagavimo įrangos rezervo, valstybės narės, kai įmanoma, ad hoc pagrindais Agentūros prašymu suteikia jai būtiną techninę įrangą, kuri gali būti nusiųsta.

13.  Vykdomasis direktorius valdančiajai tarybai reguliariai praneša apie techninės įrangos rezervą sudarančios įrangos sudėtį ir siuntimą. Jei rezervui reikalingas minimalus techninės įrangos vienetų kiekis neužtikrintas, vykdomasis direktorius nedelsdamas apie tai praneša valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba nedelsdama priima sprendimą dėl techninės įrangos siuntimo prioritetų ir imasi tinkamų veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti. Valdančioji taryba Komisijai praneša, kokie trūkumai nustatyti ir kokių veiksmų imtasi. Po to Komisija apie tai ir apie savo vertinimą informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

14.  Valstybės narės techninės įrangos rezerve registruoja visas transporto priemones ir operatyvinę įrangą, įsigytas Vidaus saugumo specialiųjų veiksmų fondo lėšomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 515/2014(30) 7 straipsnio 1 dalį arba, atitinkamais atvejais, naudojantis bet kokiu kitu būsimu Sąjungos finansavimu, teikiamu valstybėms narėms turint aiškų tikslą didinti operatyvinius Agentūros gebėjimus. Ta techninė įranga yra atitinkamų metų minimalaus techninės įrangos vienetų kiekio dalis.

Valstybės narės užtikrina, kad techninė įranga, bendrai finansuojama pagal Vidaus saugumo fondo konkrečius veiksmus ar bet kuriomis kitomis būsimomis Sąjungos lėšomis, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų teikiama siųsti Agentūros prašymu, pateiktu metinių dvišalių derybų metu. Kiekvienas įrangos vienetas turi būti tiekiamas ne trumpiau kaip 4 mėnesius, kaip suplanuota per metines dvišales derybas. Valstybės narės gali nuspręsti siųsti atitinkamą įrangą ilgesniam nei 4 mėnesių laikotarpiui. Šio reglamento 40 arba 43 straipsniuose nurodytos operacijos atveju jos negali remtis šio straipsnio 9 dalyje nurodyta išskirtine padėtimi.

15.  Agentūra tvarko techninės įrangos rezervo registrą, kaip nurodyta toliau:

a)  klasifikacija pagal įrangos rūšį ir operacijos rūšį;

b)  klasifikacija pagal savininką (valstybė narė, Agentūra, kita);

c)  bendras reikalingos įrangos vienetų skaičius;

d)  atitinkamais atvejais – darbuotojų poreikis;

e)  kita informacija, kaip antai registracijos duomenys, vežimo ir techninės priežiūros reikalavimai, taikoma nacionalinė eksporto tvarka, techniniai nurodymai arba kita su tinkamu įrangos naudojimu susijusi informacija;

f)  nurodymas, ar įrangos vienetas buvo finansuojamas Sąjungos lėšomis.

16.  Agentūra finansuoja 100 proc. techninės įrangos, priklausančios minimaliam techninės įrangos, kurią atitinkama valstybė narė tiekia tam tikrais metais, vienetų kiekiui, siuntimo išlaidų. Techninės įrangos, kuri nėra minimalaus techninės įrangos vienetų kiekio dalis, siuntimą bendrai finansuoja Agentūra – daugiausia iki 100 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų, atsižvelgdama į konkrečias tokią techninę įrangą siunčiančių valstybių narių aplinkybes.

65 straipsnis

Ataskaitos dėl Agentūros pajėgumų

1.  Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdančioji taryba priima ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Komisijai 52, 56, 57, 58, 63 ir 64 straipsnių metinę įgyvendinimo ataskaitą.

2.  Ataskaitoje visų pirma pateikiama:

a)  operatyvinių darbuotojų, kuriuos kiekviena valstybė narė yra skyrusi į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, įskaitant greitojo reagavimo rezervą, ir priverstinio grąžinimo stebėtojų rezervą, skaičius;

b)  operatyvinių darbuotojų, kuriuos Agentūra yra skyrusi į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas, skaičius;

c)  operatyvinių darbuotojų, kuriuos kiekviena valstybė narė ir Agentūra faktiškai išsiuntė iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų, skaičius pagal kiekvieną profilį praėjusiais metais;

d)  techninės įrangos vienetų, kuriuos kiekviena valstybė narė ir Agentūra skyrė techninės įrangos rezervui, skaičius;

e)  techninės įrangos vienetų, kuriuos kiekviena valstybė narė ir Agentūra praėjusiais metais išsiuntė iš techninės įrangos rezervo, skaičius ▌;

f)  greitojo reagavimo įrangos rezervui skirtą įrangos vienetų skaičių ir iš jo išsiųstą įrangos vienetų skaičių;

g)  Agentūros nuosavų žmogiškųjų ir techninių pajėgumų plėtra.

3.  Toje ataskaitoje išvardijamos valstybės narės, kurios ankstesniais metais pareiškė, kad jose susiklostė 58 straipsnio 7 dalyje ir 64 straipsnio 8 dalyje nurodyta išskirtinė padėtis, ir pateikiamos susijusios valstybės narės nurodytos priežastys ir informacija.

4.  Siekiant užtikrinti skaidrumą valdančioji taryba kas ketvirtį informuojama apie 2 dalyje nurodytus su einamaisiais metais susijusius aspektus.

66 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

1.  Agentūra aktyviai stebi ir padeda vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, susijusią su Europos integruotu sienų valdymu, įskaitant pažangiųjų sienų kontrolės technologijų taikymą, atsižvelgdama į 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą pajėgumų planą. Agentūra informuoja Europos Parlamentą, valstybes nares ir Komisiją apie tų mokslinių tyrimų rezultatus pagal 50 straipsnį. Prireikus ji gali remtis šiais rezultatais vykdydama bendras operacijas, teikdama skubią pasienio pagalbą, vykdydama grąžinimo operacijas ir teikdama grąžinimo pagalbą.

2.  Agentūra, atsižvelgdama į 9 straipsnio 6 dalyje nurodytą pajėgumų planą, padeda valstybėms narėms ir Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas. Agentūra padeda valstybėms narėms ir Komisijai sudaryti bei įgyvendinti susijusias Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programas.

3.  Agentūra įgyvendina su sienų saugumu susijusias bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos dalis. Tuo tikslu, kai Komisija yra delegavusi atitinkamus įgaliojimus Agentūrai, pastaroji vykdo šias užduotis:

a)  vadovauja tam tikriems programų įgyvendinimo etapams ir tam tikriems konkrečių projektų etapams, remdamasi Komisijos patvirtintomis atitinkamomis darbo programomis;

b)  nustato biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo priemones ir įgyvendina visus programai valdyti būtinus veiksmus;

c)  padeda įgyvendinti programą.

4.  Agentūra gali planuoti ir įgyvendinti bandomuosius projektus šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

5.   Agentūra viešai paskelbia informaciją apie savo mokslinių tyrimų projektus, įskaitant parodomuosius projektus, dalyvaujančius bendradarbiavimo partnerius ir projekto biudžetą.

10 skirsnis

Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS)

68 straipsnis

ETIAS centrinio padalinio sukūrimas

1.  Sukuriamas ETIAS centrinis padalinys.

2.  Agentūra užtikrina, kad būtų įsteigtas ir veiktų ▌Reglamento (ES) 2018/1240, kuriuos sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ▌ 7 straipsnyje nurodytas ETIAS centrinis padalinys.

11 skirsnis

Bendradarbiavimas

69 straipsnis

Agentūros bendradarbiavimas su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis, agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.  Agentūra bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei tarptautinėmis organizacijomis laikydamasi atitinkamų teisinių sistemų, ir naudojasi EUROSUR sistemoje esama informacija, pajėgumais ir sistemomis.

Pagal 1 dalį Agentūra bendradarbiauja visų pirma su:

a)  Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba;

b)  Europos policijos biuru (Europolu);

c)  Europos prieglobsčio paramos biuru;

d)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra;

e)  Eurojustu;

f)  Europos Sąjungos palydovų centru;

g)  Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra;

h)  Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra;

i)  Europos aviacijos saugos agentūra ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 677/2011, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės, įsteigtu tinklo valdytoju;

k)  bendros saugumo ir gynybos politikos misijomis ir operacijomis, vadovaujantis jų įgaliojimais siekiant užtikrinti:

i)  Europos integruoto sienų valdymo standartų populiarinimą,

ii)  informuotumą apie padėtį ir rizikos analizę.

Agentūra taip pat gali bendradarbiauti su šiomis tarptautinėmis organizacijomis, susijusiomis su savo užduotimis, pagal jų atitinkamus teisinius pagrindus:

a)  Jungtinėmis Tautomis – per jų atitinkamus biurus, agentūras, organizacijas ir kitus subjektus, visų pirma Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru, Tarptautine migracijos organizacija, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija;

b)  Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu);

c)  Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija;

d)  Europos Taryba ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru;

e)  Jūrų analizės ir operacijų centru kovai su prekyba narkotikais (MAOC-N).

2.  1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vyksta pagal su 1 dalyje nurodytais subjektais sudarytus darbo tvarkos susitarimus. Sudarant tuos susitarimus būtina gauti išankstinį Komisijos pritarimą. Kiekvienu atveju Agentūra informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokius susitarimus.

3.  Kalbant apie įslaptintos informacijos tvarkymą, tuose susitarimuose nustatoma, kad atitinkama Sąjungos įstaiga, tarnyba arba agentūra ar tarptautinė organizacija laikosi saugumo taisyklių ir standartų, lygiaverčių Agentūros taikomoms saugumo taisyklėms ir standartams. Prieš sudarant susitarimą surengiamas vertinimo vizitas, o Komisijai pranešama apie vertinimo vizito rezultatus.

4.  Vykdydama veiklą pagal šį reglamentą, Agentūra bendradarbiauja su Komisija ir atitinkamais atvejais – su valstybėmis narėmis ir Europos išorės veiksmų tarnyba. Nors to ir nereglamentuoja šis reglamentas, ji taip pat bendradarbiauja vykdant veiklą, susijusią su muitinės sritimi, įskaitant rizikos valdymą, kai tos veiklos gali papildyti viena kitą. Šis bendradarbiavimas nedaro poveikio esamai Komisijos, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių kompetencijai.

5.  1 dalyje nurodytos Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ir tarptautinės organizacijos naudoja iš Agentūros gautą informaciją tik laikydamosi savo kompetencijos apribojimų ir tiek, kiek yra gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus.

Bet koks Agentūroje tvarkomų asmens duomenų perdavimas ▌ kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, nurodytoms 88 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, reglamentuojamas specialiais darbo tvarkos susitarimais dėl keitimosi asmens duomenimis ▌.

Tokiuose susitarimuose pateikiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad Sąjungos tarnyboms, įstaigoms ir agentūroms Agentūros perduotus asmens duomenis būtų galima tvarkyti kitais tikslais tik tuomet, jei Agentūra davė leidimą ir jei tai atitinka pradinį tikslą, dėl kurio surinkti ir Agentūros perduoti tie duomenys. Sąjungos tarnybos, įstaigos ir agentūros kiekvieną atitikties vertinimą registruoja raštu.

Bet koks Agentūros vykdomas asmens duomenų perdavimas 88 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms tarptautinėms organizacijoms turi atitikti duomenų apsaugos nuostatas, įtvirtintas 87–90a straipsniuose.

Visų pirma, Agentūra užtikrina, kad bet kokie su tarptautinėmis organizacijomis sudaryti darbo tvarkos susitarimai dėl keitimosi asmens duomenimis atitiktų Reglamento (ES) 2018/1725 V skyrių ir dėl jų būtų gaunamas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno leidimas, kai tai numatyta pagal tą reglamentą.

Agentūra užtikrina, kad tarptautinėms organizacijoms perduoti asmens duomenys būtų tvarkomi tik tais tikslais, dėl kurių jie buvo perduoti.

Kalbant apie įslaptintos informacijos tvarkymą, tuose susitarimuose nustatoma, kad atitinkama Sąjungos institucija, įstaiga, organas, agentūra arba tarptautinė organizacija laikosi saugumo taisyklių ir standartų, lygiaverčių Agentūros taikomoms saugumo taisyklėms ir standartams.

6.  Agentūra ir 2 dalyje nurodytos Sąjungos įstaigos, tarnybos ir agentūros bei tarptautinės organizacijos informacija keičiasi per 14 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą arba kitas akredituotas keitimosi informacija sistemas, atitinkančias prieinamumo, konfidencialumo ir vientisumo kriterijus.

70 straipsnis

Europos lygmens bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas

1.  Nedarant poveikio EUROSUR, Agentūra, bendradarbiaudama su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o kai tinkama – tarptautiniu lygmeniu, remia nacionalines valdžios institucijas, vykdančias pakrančių apsaugos funkcijas:

a)  dalijasi informacija, saugoma pranešimo apie laivus sistemose ir kitose informacinėse sistemose, kurias valdo arba kuriomis gali naudotis tos agentūros, pagal atitinkamus jų teisinius pagrindus ir nedarydama poveikio valstybių narių duomenų nuosavybės teisei, sujungia ir analizuoja tokią informaciją;

b)  teikia stebėjimo ir ryšių paslaugas, grindžiamas pažangiosiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokių platformų sumontuotus jutiklius;

c)  stiprina gebėjimus rengiant gaires ir rekomendacijas bei nustatant geriausią praktiką, taip pat rengia darbuotojų mokymą ir mainus;

d)  gerina keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, be kita ko, analizuodama veiklos sunkumus ir kylančias grėsmes jūrų srityje;

e)  dalijasi pajėgumais planuojant ir įgyvendinant daugiatiksles operacijas, bei dalijantis ištekliais ir kitais pajėgumais tiek, kiek tą veiklą koordinuoja tos agentūros ir dėl kurios yra gautas atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimas.

2.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimo su Agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra pakrančių apsaugos funkcijų srityje konkretūs būdai nustatomi darbo tvarkos susitarime pagal atitinkamus tų agentūrų įgaliojimus ir toms agentūroms taikomas finansines taisykles. Tokį susitarimą turi patvirtinti Agentūros valdančioji taryba, Europos jūrų saugumo agentūros administracinė valdyba ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros administracinė valdyba. Agentūros naudojasi joms bendradarbiaujant gauta informacija tik su sąlyga, kad jos neviršija jų teisinėse sistemose nustatytų ribų ir laikosi pagrindinių teisių, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus.

3.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, paskelbia praktinį Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas vadovą. Tame vadove pateikiamos keitimosi informacija gairės, rekomendacijos ir geriausia patirtimi. 117 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka Komisija priima vadovą rekomendacijos forma.

71 straipsnis

Bendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste

1.  Agentūra sudaro palankias sąlygas operatyviniam valstybių narių bendradarbiavimui su Airija ir Jungtine Karalyste vykdant tam tikrą veiklą.

2.  EUROSUR tikslais keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste gali būti vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais atitinkamai Airijos ar Jungtinės Karalystės ir vienos ar kelių kaimyninių valstybių narių susitarimais arba per tais susitarimais grindžiamus regioninius tinklus. Valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo centrai keičiantis informacija su atitinkamomis Airijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijomis EUROSUR sistemoje.

3.  Pagal 2 dalyje nurodytus susitarimus valstybės narės nacionalinis koordinavimo centras ir Airijos ar Jungtinės Karalystės atitinkama valdžios institucija keičiasi tik tokio pobūdžio informacija:

a)  valstybės narės nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje esančia informacija tiek, kiek jos perduodama Agentūrai Europos padėties vaizdo sistemos tikslais;

b)  Airijos ir Jungtinės Karalystės surinkta informacija, kuri svarbi Europos padėties vaizdo sistemos tikslais;

c)  informacija, kaip nurodyta 26 straipsnio 5 dalyje.

4.  Prieš dalijantis Agentūros ar valstybės narės, kuri nėra kurio nors iš 2 dalyje nurodytų susitarimų susitariančioji šalis, EUROSUR kontekste suteikta informacija su Airija ar Jungtine Karalyste, būtina gauti išankstinį Agentūros ar tos valstybės narės sutikimą. Valstybės narės ir Agentūra privalo vykdyti atsisakymą dalytis ta informacija su Airija ar Jungtine Karalyste.

5.  Draudžiama informaciją, kuria buvo pasikeista pagal šį straipsnį, toliau perduoti ar kitaip suteikti trečiosioms šalims ar tretiesiems subjektams.

6.  Į 2 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl finansinių išlaidų, susijusių su Airijos ir Jungtinės Karalystės dalyvavimu įgyvendinant tuos susitarimus.

7.  Pagal 10 straipsnio 1 dalies 12, 13 ir 15 punktus Agentūros teikiama parama apima valstybių narių grąžinimo operacijų, kuriose taip pat dalyvauja Airija arba Jungtinė Karalystė, organizavimą.

8.  Šio reglamento taikymas Gibraltaro sienoms sustabdomas iki tos dienos, kurią bus pasiektas susitarimas dėl priemonių, susijusių su asmenų vykdomu išorės sienų kirtimu, taikymo srities.

72 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.  Pagal 3 straipsnio g punktą valstybės narės ir Agentūra bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis Europos integruoto sienų valdymo ir migracijos politikos ▌ tikslais.

2.  Remdamasi pagal 8 straipsnio 4 dalį nustatytais politikos prioritetais, Agentūra teikia techninę ir operatyvinę pagalbą trečiosioms šalims vykdydama Sąjungos išorės veiksmų politiką, įskaitant pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos ir negrąžinimo principo srityse.

3.  Agentūra ir valstybės narės laikosi Sąjungos teisės aktų, įskaitant normas ir standartus, kurie yra įtraukti į Sąjungos acquis, taip pat ir tais atvejais, kai bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis vykdomas tų šalių teritorijoje.

4.   Nustatant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiama skatinti Europos integruoto sienų valdymo standartus.

73 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.  ▌Valstybės narės gali operatyviniu lygmeniu ▌ bendradarbiauti ▌ su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis tais klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas. Toks bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi informacija ir gali būti vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, kitokiais susitarimais arba naudojantis tų susitarimų pagrindų sukurtais regioniniais tinklais.

2.  Sudarydamos 1 dalyje nurodytus dvišalius ir daugiašalius susitarimus, valstybės narės gali į juos įtraukti nuostatas, susijusias su keitimusi informacija ir bendradarbiavimu EUROSUR tikslais pagal 76 ir 90 straipsnius.

3.  1 dalyje nurodytuose susitarimuose laikomasi atitinkamų Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų pagrindinių teisių bei tarptautinės apsaugos srityje, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, ypač negrąžinimo principo. Įgyvendindamos tokius susitarimus, taip pat atsižvelgdamos į 8 straipsnį, valstybės narės reguliariai vertina ir atsižvelgia į bendrą padėtį trečiojoje šalyje.

74 straipsnis

Agentūros ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas

1.  Agentūra gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kurių kompetencijai priklauso klausimai, kuriems taikomas šis reglamentas, jei to reikia jos užduotims atlikti.

2.  Tai darydama Agentūra laikosi Sąjungos išorės veiksmų politikos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą ir negrąžinimo principą, savavališko laisvės atėmimo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimo principus, gaudama Sąjungos delegacijų ir atitinkamais atvejais BSGP misijų ir operacijų paramą ir bendradarbiavimą derindama su jomis pagal 69 straipsnį.

3.  Aplinkybėmis, kuriomis reikia siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų sienų valdymo ▌ būrius ▌ į trečiąją šalį, kurioje būrių ▌ nariai vykdys vykdomuosius įgaliojimus, Sąjunga ir susijusi trečioji šalis, vadovaudamosi SESV 218 straipsniu, sudaro susitarimą dėl statuso, parengtą remiantis pavyzdiniu susitarimu dėl statuso, nurodytu 77 straipsnio 1a dalyje. Susitarimas dėl statuso apima visus aspektus, veiksmams vykdyti. Visų pirma jame nustatoma operacijos apimtis, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė ir būrių narių užduotys ir įgaliojimai, taip pat priemonės, susijusios su atstovybės biurų įsteigimu, ir praktinės priemonės, susijusios su pagrindinių teisių įgyvendinimu. Susitarimu dėl statuso užtikrinama, kad vykdant tas operacijas būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir numatomas skundų nagrinėjimo mechanizmas. Jei su duomenų perdavimu susijusios susitarimo dėl statuso nuostatos iš esmės skiriasi nuo pavyzdinio susitarimo dėl statuso, dėl jų konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

4.  Agentūra taip pat veikia vadovaudamasi darbo tvarkos susitarimais, jei jie yra, sudarytais su tomis valdžios institucijomis vadovaujantis Sąjungos teisės aktais ir politika, pagal 77 straipsnio 5 dalį.

Tuose darbo tvarkos susitarimuose nurodoma bendradarbiavimo apimtis, pobūdis ir tikslas ir jie yra susiję su operatyvinio bendradarbiavimo valdymu ir gali apimti nuostatas dėl keitimosi neskelbtina neįslaptinta informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR sistemoje pagal 75 straipsnio 3 dalį.

Agentūra užtikrina, kad trečiosioms šalims perduota informacija būtų tvarkoma tik tais tikslais, dėl kurių ji buvo perduota. Visi darbo tvarkos susitarimai dėl keitimosi įslaptinta informacija sudaromi pagal 77 straipsnio 6 dalį. Agentūra laikosi Sąjungos teisės, įskaitant normas ir standartus, kurie yra įtraukti į Sąjungos acquis. Jei šie darbo tvarkos susitarimai yra susiję su keitimuisi asmens duomenimis ir jei numatyta Reglamente 2018/1725, Agentūra iš anksto paprašo leidimo iš Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno.

5.   Agentūra dalyvauja įgyvendinant Sąjungos išorės politiką grąžinimo ir readmisijos srityje pagal Sąjungos išorės veiksmų politiką ir šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

6.  Agentūra gali gauti Sąjungos finansavimą pagal atitinkamų priemonių, kuriomis remiamoms trečiosios šalys ir kurios susijusios su trečiosiomis šalimis, nuostatas. Ji gali pradėti ir finansuoti techninės pagalbos projektus trečiosiose šalyse, susijusius su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas ir pagal Agentūrai taikomas finansines taisykles. Tokie projektai įtraukiami į 100 straipsnyje nurodytą bendrąjį programavimo dokumentą.

7.  Agentūra informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie pagal šį straipsnį vykdomą veiklą ir, visų pirma, apie veiklą, susijusią su technine ir operatyvine pagalba sienų valdymo ir grąžinimo trečiosiose šalyse klausimais, ir apie ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą, taip pat pateikdama išsamią informaciją apie pagrindinių teisių laikymąsi. Agentūra visapusiškai laikydamasi 110 straipsnio 2 dalies viešai skelbia informaciją apie susitarimus, darbo tvarkos susitarimus, bandomuosius projektus ir techninės pagalbos projektus su trečiosiomis šalimis.

8.  Agentūra įtraukia bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis vertinimus į savo metines ataskaitas.

75 straipsnis

Agentūros trečiosioms šalims teikiama techninė ir operatyvinė pagalba

1.  ▌ Agentūra gali koordinuoti valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyvinį bendradarbiavimą ir teikti tokią pagalbą trečiosioms šalims, vykdant Europos integruotą sienų valdymą.

2.  Agentūra turi galimybę vykdyti su Europos integruotu sienų valdymu susijusius veiksmus ▌ trečiosios šalies teritorijoje, jei su tuo sutinka ta trečioji šalis.

3.  Operacijos trečiosios šalies teritorijoje įtraukiamos į pagal 100 straipsnio 1 ir 7 dalis valdančiosios tarybos priimtą metinę darbo programą ir vykdomos remiantis veiklos planu, dėl kurio susitarė Agentūra ir susijusi trečioji šalis, ir konsultuojantis su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Jei viena ar daugiau valstybių narių ribojasi su atitinkama trečiąja šalimi arba trečiosios šalies teritorija, kurioje vykdoma veikla, veiklos planui ir visiems jo pakeitimams turi pritarti tos valstybės narės. Siuntimui į trečiąsias šalis mutatis mutandis taikomi 39, 44, 47, 48 ir 55–58 straipsniai.

3a.  Vykdomasis direktorius užtikrina į trečiąsias šalis siunčiamų darbuotojų saugumą.

Šiuo tikslu valstybė narė informuoja vykdomąjį direktorių apie bet kokį susirūpinimą keliantį aspektą, susijusį su jos piliečių saugumu, jei jie siunčiami į tam tikrų trečiųjų šalių teritoriją.

Kai negalima garantuoti tam tikrų į trečiąsias šalis siunčiamų darbuotojų saugumo, vykdomasis direktorius imasi atitinkamų priemonių laikinai sustabdydamas arba nutraukdamas atitinkamus techninės ir operatyvinės pagalbos, kurią Agentūra teikia tai trečiajai šaliai, elementus.

3b.  Nedarant poveikio Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų nuolatinių pajėgų narių siuntimui pagal 55–58 straipsnius, valstybės narės dalyvauja operacijose trečiųjų šalių teritorijoje savanoriškai.

Neskaitant 58 straipsnio 7 dalyje ir 3a dalyje nurodyto atitinkamo mechanizmo, jei dalyvaujančių darbuotojų saugumas negali būti užtikrintas pagal valstybės narės reikalavimus, valstybė narė gali nuspręsti nedalyvauti teikiant atitinkamą įnašą trečiojoje šalyje vykdomai operacijai. Jeigu valstybė narė pareiškia, kad susiklostė tokia išskirtinė padėtis, ji metinių dvišalių derybų metu arba likus bent 21 dienai iki siuntimo Agentūrai raštu išsamiai nurodo priežastis ir pateikia informaciją apie šią padėtį. Šio pareiškimo turinys įtraukiamas į 65 straipsnyje nurodytą ataskaitą. Pagal 57 straipsnį deleguoti operatyviniai darbuotojai siunčiami gavus buveinės valstybės narės sutikimą ir apie tai ne vėliau kaip per 21 dienų iki siuntimo pranešus Agentūrai.

3c.  Į 3 dalyje nurodytus veiklos planus gali būti įtrauktos nuostatos dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR tikslais pagal 76 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnį.

76 straipsnis

Keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis per EUROSUR

1.  21 straipsnyje nurodyti valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai ir, kai tinkama, Agentūra yra keitimosi informacija ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis EUROSUR tikslais kontaktiniai centrai.

2.  Keitimosi informacija EUROSUR tikslais, kaip nurodyta 73 straipsnio 2 dalyje, nuostatomis reglamentuojama:

a)  konkrečios padėties vaizdo sistemos, kuriomis dalijamasi su trečiosiomis šalimis;

b)  trečiųjų šalių kilmės duomenys, kuriais gali būti dalijamasi Europos padėties vaizdo sistemoje, ir dalijimosi šiais duomenimis procedūros;

c)  procedūros ir sąlygos, pagal kurias trečiųjų šalių valdžios institucijoms galima teikti EUROSUR gretinimo paslaugas;

d)  bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su trečiųjų šalių stebėtojais EUROSUR tikslais tvarka.

3.  Prieš dalijantis Agentūros ar valstybės narės, kuri nėra kurio nors iš 73 straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų susitariančioji šalis, EUROSUR kontekste suteikta informacija su trečiąja šalimi pagal tą susitarimą, būtina gauti išankstinį Agentūros arba tos valstybės narės sutikimą. Valstybės narės ir Agentūra privalo vykdyti atsisakymą dalytis ta informacija su atitinkama trečiąja šalimi.

77 straipsnis

Komisijos vaidmuo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis

1a.  Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Agentūra, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, parengia pavyzdinį susitarimą dėl statuso, taikomą veiksmams, vykdomiems trečiųjų šalių teritorijoje.

2.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Agentūra, parengia ▌ pavyzdines nuostatas dėl keitimosi informacija EUROSUR sistemoje pagal 71 straipsnio 2 dalį ir 73 straipsnio 2 dalį.

Komisija, pasikonsultavusi su Agentūra ir kitomis atitinkamomis įstaigomis ar agentūromis, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną, parengia 74 straipsnyje nurodytų darbo tvarkos susitarimų pavyzdį. Į tokį pavyzdį įtraukiamos su pagrindinėmis teisėmis susijusios nuostatos ir praktinėms priemonėms taikomos duomenų apsaugos užtikrinimo priemonės.

3.  Prieš sudarydama (-os) 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą naują dvišalį arba daugiašalį susitarimą atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) pateikia Komisijai jo nuostatų, susijusių su sienų valdymu ir grąžinimu, projektą.

Atitinkamos valstybės narės praneša 73 straipsnio 1 dalyje nurodytų galiojančių ir naujų dvišalių ir daugiašalių susitarimų nuostatas, susijusias su sienų valdymu ir grąžinimu, Komisijai, kuri apie jas informuoja Tarybą ir Agentūrą.

5.  Prieš valdančiajai tarybai patvirtinant Agentūros ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų darbo tvarkos susitarimus ▌, Agentūra praneša apie juos Komisijai ▌. Agentūra informuoja Europos Parlamentą prieš sudarant darbo tvarkos susitarimą, pateikdama jam išsamią informaciją apie darbo tvarkos susitarimo šalis ir numatomą susitarimo turinį.

6.  Agentūra praneša Komisijai apie 75 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiklos planus. Dėl sprendimo pagal 78 straipsnį siųsti į trečiąsias šalis ryšių palaikymo pareigūnus turi būti gauta išankstinė Komisijos nuomonė. Europos Parlamentas nedelsiant visapusiškai informuojamas apie tą veiklą.

78 straipsnis

Agentūros ryšių palaikymo pareigūnai trečiosiose šalyse

1.  Agentūra gali siųsti ekspertus, kurie yra jos statutiniai darbuotojai, ir kitus ekspertus kaip ryšių palaikymo pareigūnus, kuriems atliekant pareigas trečiosiose šalyse turėtų būti užtikrinama kuo didesnė apsauga. Jie priskiriami prie Sąjungos ir valstybių narių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų ir saugumo ekspertų vietos arba regioninių bendradarbiavimo tinklų, įskaitant pagal [Reglamentą (EB) Nr. 377/2004] įsteigtą tinklą. Agentūra valdančiosios tarybos sprendimu gali nustatyti konkrečius ryšių palaikymo pareigūnų profilius ▌, priklausomai nuo operatyvinių poreikių atitinkamoje trečiojoje šalyje.

2.  Įgyvendinant Sąjungos išorės santykių politiką, ryšių palaikymo pareigūnai siunčiami visų pirma į tas trečiąsias šalis, kurios, remiantis rizikos analize, yra neteisėtos imigracijos kilmės arba tranzito šalys. Abipusiškumo pagrindu Agentūra gali priimti tų trečiųjų šalių paskirtus ryšių palaikymo pareigūnus. Vykdomojo direktoriaus siūlymu valdančioji taryba kasmet patvirtina prioritetų sąrašą. Ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą patvirtina valdančioji taryba, atsižvelgusi į Komisijos nuomonę.

3.  Agentūros ryšių palaikymo pareigūnų užduotys, laikantis Sąjungos teisės aktų ir gerbiant pagrindines teises, yra užmegzti ir palaikyti ryšius su trečiosios šalies, į kurią jie paskirti, kompetentingomis institucijomis, siekiant padėti užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir kovoti su ja bei grąžinti grąžinamus asmenis, be kita ko, teikti techninę pagalbą nustatant trečiųjų šalių piliečių tapatybę ir jiems gaunant kelionės dokumentus. Tie ryšių palaikymo pareigūnai glaudžiai koordinuoja veiksmus su Sąjungos delegacijomis, su valstybėmis narėmis pagal [Reglamentą (EB) Nr. 377/2004] ir, kai aktualu, su BSGP misijomis ir operacijomis, kaip nustatyta 69 straipsnyje. Kai įmanoma, jų biurai turi būti tame pačiame pastate, kuriame yra Sąjungos delegacijų patalpos.

4.  Trečiosiose šalyse, į kurias Agentūra grąžinimo ryšių palaikymo pareigūnų nesiunčia, Agentūra gali pagal 49 straipsnį remti valstybės narės grąžinimo ryšių palaikymo pareigūno siuntimą siekiant remti valstybes nares ir Agentūros veiklą.

79 straipsnis

Agentūros veikloje dalyvaujantys stebėtojai

1.  Agentūra gali, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, pakviesti Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų, agentūrų arba tarptautinių organizacijų ir BSGP misijų bei operacijų stebėtojus pagal 69 straipsnį dalyvauti jos veikloje, visų pirma vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus, atliekant rizikos analizę ir rengiant mokymus, tačiau tik tiek, kiek jų dalyvavimas atitinka tos veiklos tikslus, kiek juo gali būti prisidedama gerinant bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir nedaromas poveikis tos veiklos bendrai saugai ir saugumui. Tie stebėtojai gali dalyvauti atliekant rizikos analizę ir rengiant mokymus tik gavus atitinkamų valstybių narių sutikimą. Stebėtojų dalyvavimui vykdant bendras operacijas ir bandomuosius projektus turi pritarti priimančioji valstybė narė. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra turi tinkamai apmokyti.

2.  Agentūra, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, gali pakviesti trečiųjų šalių stebėtojus dalyvauti vykdant 37 straipsnyje nurodytą jos veiklą prie išorės sienų, vykdant 51 straipsnyje nurodytas grąžinimo operacijas, teikiant 54 straipsnyje nurodytą grąžinimo pagalbą ir rengiant 62 straipsnyje nurodytus mokymus tiek, kiek jų buvimas atitinka tos veiklos tikslus, kiek juo gali būti padėta gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir nedaromas poveikis bendrai tos veiklos saugai ar trečiųjų šalių piliečių saugai. Tie stebėtojai ▌ gali dalyvauti tik gavus atitinkamų valstybių narių sutikimą ▌. Išsamios stebėtojų dalyvavimo taisyklės įtraukiamos į veiklos planą. Tuos stebėtojus prieš dalyvavimą Agentūra turi tinkamai apmokyti. Reikalaujama, kad dalyvaudami Agentūros veikloje jie laikytųsi jos elgesio kodekso.

3.  Agentūra užtikrina, kad stebėtojų dalyvavimas nekeltų jokios rizikos, susijusios su pagarba pagrindinėms teisėms.

III SKYRIUS

Klastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistema

80 straipsnis

Agentūra perima ir administruoja klastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistemą, sukurtą pagal bendruosius veiksmus 98/700/TVR.

IV SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Bendrosios taisyklės

81 straipsnis

Pagrindinių teisių apsauga ir pagrindinių teisių strategija

1.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, vykdydamos savo užduotis pagal šį reglamentą, užtikrina pagrindinių teisių apsaugą, laikydamosi susijusių Sąjungos teisės aktų, visų pirma Chartijos ir susijusių tarptautinės teisės aktų, įskaitant 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. protokolą, Vaiko teisių konvenciją ir prievolių, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, ypač su negrąžinimo principu.

Tuo tikslu Agentūra, padedant ir pritariant pagrindinių teisių pareigūnui, parengia, toliau plėtoja ir įgyvendina pagrindinių teisių strategiją ir veiksmų planą, įskaitant veiksmingą pagarbos pagrindinėms teisėms vykdant bet kokią Agentūros veiklą stebėsenos mechanizmą.

Pagrindinių teisių strategijos klausimais pagal 106 straipsnio 3 dalį konsultuojamasi su konsultaciniu forumu.

2.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, vykdydamos savo užduotis, užtikrina, kad joks asmuo nebūtų išlaipinamas, verčiamas atvykti, palydimas arba kitaip perduodamas arba grąžinamas šalies institucijoms, jei, be kita ko, kyla rimtas pavojus, kad tam asmeniui bus taikoma mirties bausmė, kankinimai, jis bus persekiojamas arba patirs kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, arba kai jo gyvybei ar laisvei kyla pavojus dėl jo rasės, religijos, tautybės, seksualinės orientacijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl tam tikros politinės nuomonės, pažeidžiant negrąžinimo principą arba esant rizikai, kad asmuo iš tos šalies gali būti išsiųstas, perkeltas, išduotas arba grąžintas į kitą šalį pažeidžiant tą principą.

3.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, vykdydamos savo užduotis, savo kompetencijos srityje atsižvelgia į vaikų, nelydimų nepilnamečių, neįgaliųjų, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems būtina medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, nelaimės jūroje ištiktų asmenų ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, teises ir ypatingus poreikius. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos vykdydamos bet kokią savo veiklą ypatingą dėmesį skiria vaikų teisėms ir užtikrina vaiko interesų paisymą.

4.  Palaikydama santykius su valstybėmis narėmis ir bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis Agentūra, vykdydama visas savo užduotis, atsižvelgia į 70 straipsnyje nurodyto konsultacinio forumo ir pagrindinių teisių pareigūno ataskaitas.

82 straipsnis

Elgesio kodeksas

1.  Agentūra, bendradarbiaudama su konsultaciniu forumu, parengia ir toliau tobulina visoms Agentūros koordinuojamoms sienų kontrolės operacijoms ir Agentūros veikloje dalyvaujantiems asmenims taikomą elgesio kodeksą. Elgesio kodekse nustatytos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms principus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems asmenims, įskaitant vaikus, nelydimus nepilnamečius ir kitus asmenis, kurie dėl savo padėties yra pažeidžiami, taip pat tarptautinės apsaugos siekiančius asmenis.

2.  Agentūra, bendradarbiaudama su konsultaciniu forumu, parengia ir reguliariai atnaujina ▌ grąžinimo operacijų elgesio kodeksą, kuris taikomas vykdant visas Agentūros koordinuojamas ar organizuojamas grąžinimo operacijas ir teikiant visą Agentūros koordinuojamą ar organizuojamą grąžinimo pagalbą. Tame elgesio kodekse aprašomos bendrosios standartizuotos procedūros, kuriomis paprastinamas grąžinimo operacijų ir grąžinimo pagalbos organizavimas ir užtikrinamas humaniškas grąžinimas, visapusiškai paisant pagrindinių teisių, visų pirma gerbiant žmogaus orumą, laikantis kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimo principų, gerbiant teisę į laisvę ir saugumą, taip pat teisę į asmens duomenų apsaugą ir nediskriminavimą.

3.  Grąžinimo elgesio kodekse dėmesys visų pirma skiriamas valstybių narių pareigoms užtikrinti veiksmingą priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemą, kaip nustatyta Direktyvos 2008/115/EB 8 straipsnio 6 dalyje, ir pagrindinių teisių strategijai.

83 straipsnis

Būrių (grupių) narių užduotys ir įgaliojimai

1.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų atsiųstiems būrių (grupių) nariams turi būti sudarytos sąlygos vykdyti ▌ užduotis ir naudotis ▌ įgaliojimais, kurie susiję su sienų kontrole ir grąžinimu arba kurie būtini siekiant įgyvendinti reglamentų (ES) Nr.656/2014 ir (ES) 2016/399 bei Direktyvos 2008/115/EB tikslus.

1a.  Užduočių vykdymui ir naudojimuisi įgaliojimais, ypač kai tam reikia vykdomųjų įgaliojimų, būtinas priimančiosios valstybės narės leidimas jos teritorijoje, be to, jiems taikoma taikytina Sąjungos, nacionalinė arba tarptautinė teisė, visų pirma Reglamentas (ES) Nr. 656/2014, kaip išdėstyta 39 straipsnyje nurodytame veiklos plane.

2.  Vykdydami jiems pavestas užduotis ir naudodamiesi jiems suteiktais įgaliojimais, būrių (grupių) nariai visapusiškai užtikrina pagarbą pagrindinėms teisėms ir laikosi Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų bei priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės.

3.  Nedarant poveikio 94 straipsnio 1 daliai, kiek tai susiję su Agentūros statutiniais darbuotojais, būrių (grupių) nariai gali vykdyti užduotis ir įgaliojimus tik pagal priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdančių darbuotojų nurodymus ir, paprastai, jiems dalyvaujant. Priimančioji valstybė narė gali įgalioti būrių (grupių) narius veikti jos vardu.

3a.  Priimančioji valstybė narė gali per koordinavimo pareigūną pranešti Agentūrai apie su veiklos plano nesilaikymu susijusius atvejus, įskaitant atvejus, kai būrio (grupės) narys nesilaiko pagrindinių teisių, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, įskaitant drausmines priemones.

4.  Būrių (grupių) nariai, kuriuos kaip savo statutinius ▌ darbuotojus atsiunčia Agentūra ▌, vykdydami jiems pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus ▌ dėvi Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų uniformą. Valstybių narių ilgam laikotarpiui deleguoti arba trumpam laikotarpiui siunčiami būrių (grupių) nariai vykdydami jiems pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus ▌ dėvi savo uniformas.

Nukrypstant nuo šios taisyklės, 55 straipsnio 4 dalies -a punkte nurodytame valdančiose tarybos sprendime nustatomi profiliai, kuriems prievolė dėvėti uniformą gali būti netaikoma dėl specifinio operatyvinės veiklos pobūdžio.

Visi būrių (grupių) nariai ant savo uniformų taip pat turi matomą asmens identifikatorių ir ryši mėlyną raištį su Sąjungos ir Agentūros emblemomis, kuriuo rodoma, kad jie dalyvauja vykdant bendrą operaciją, siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes, vykdant bandomąjį projektą, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant grąžinimo operaciją arba teikiant grąžinimo pagalbą. Kad būrių (grupių) narius galėtų identifikuoti priimančiosios valstybės narės nacionalinės institucijos, jie visada turi su savimi turėti akreditavimo dokumentą, kurį paprašius privalo pateikti.

Statutinių darbuotojų uniformų dizainas ir specifikacijos nustatomi valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, gavus Komisijos nuomonę.

5.  ▌ Į Agentūrą deleguotų arba valstybės narės trumpam laikotarpiui siunčiamų darbuotojų teisei nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą taikoma buveinės valstybės narės nacionalinė teisė.

Agentūros statutinių ▌ darbuotojų, kurie siunčiami kaip būrių (grupių) nariai, teisei nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą taikoma šiame straipsnyje ir V priede nustatyta tvarka ir išsamios taisyklės.

Siekiant įgyvendinti šią dalį, vykdomasis direktorius gali suteikti statutiniams darbuotojams teisę nešiotis ir naudoti ginklus pagal valdančiosios tarybos priimtas taisykles, laikantis 56 straipsnio 3a dalies b punkto.

6.  Kad atitinkamo profilio būrių (grupių) nariai, įskaitant statutinius darbuotojus, galėtų siuntimo laikotarpiu vykdyti užduotis, kurioms reikia panaudoti jėgą, be kita ko, nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, būtinas priimančiosios valstybė narės leidimas ir buveinės valstybės narės arba, statutinių darbuotojų atžvilgiu, Agentūros pritarimas. Naudoti jėgą, be kita ko, nešiotis ir naudoti tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, galima tik vadovaujantis priimančiosios valstybės narės nacionaline teise ir dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams. Kai tinkama, priimančioji valstybė narė, gavus buveinės valstybės narės arba Agentūros sutikimą, gali leisti savo teritorijoje būrių (grupių) nariams panaudoti jėgą nedalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams.

Priimančioji valstybė narė gali uždrausti nešiotis tam tikrus tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą, jei pagal jos teisės aktus toks pats draudimas taikomas jos pačios sienos apsaugos pareigūnams arba su grąžinimu susijusias užduotis vykdantiems darbuotojams. Priimančioji valstybė narė prieš siunčiant būrių (grupių) narius informuoja Agentūrą apie leidžiamus nešiotis tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą bei jų naudojimo sąlygas. Agentūra šią informaciją pateikia valstybėms narėms.

7.  Tarnybiniai ginklai, šaudmenys ir įranga gali būti naudojami teisėtai savigynai ir teisėtai būrių (grupių) narių arba kitų asmenų gynybai pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę bei atitinkamus tarptautinės žmogaus teisių teisės ir Pagrindinių teisių chartijos principus.

8.  Šio reglamento tikslais priimančioji valstybė narė leidžia būrių (grupių) nariams ieškoti informacijos ES duomenų bazėse, kuriomis naudotis būtina siekiant įgyvendinti veiklos plane nurodytus veiklos tikslus, susijusius su patikrinimais kertant sieną, sienų stebėjimu ir grąžinimu. Šios duomenų bazės gali būti prieinamos per nacionalines sąsajas arba, atitinkamais atvejais, kitu būdu, nustatytu teisės aktais, kuriais tokios duomenų bazės sukuriamos. Priimančioji valstybė narė taip pat gali leisti jiems ieškoti informacijos jos nacionalinėse duomenų bazėse, kai tai būtina, siekiant to paties tikslo. Valstybės narės užtikrina galimybę veiksmingai ir efektyviai naudotis jų duomenų bazėmis. Būrių (grupių) nariai ieško tik tų duomenų, kurių jiems būtinai reikia jiems pavestoms užduotims ir suteiktiems įgaliojimams vykdyti. Priimančioji valstybė narė prieš siunčiant būrių (grupių) narius praneša Agentūrai, kuriomis nacionalinėmis ir Europos duomenų bazėmis galima naudotis. Agentūra tą informaciją pateikia visoms siuntime dalyvaujančiosioms valstybėms narėms.

Šiomis duomenų bazėmis naudojamasi laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų ir priimančiosios valstybės narės nacionalinės duomenų apsaugos teisės aktų.

9.  Sprendimus neleisti atvykti pagal Reglamento (ES) 2016/399 14 straipsnį arba atsisakyti išduoti vizas pasienyje pagal Vizų kodekso reglamento (Reglamento (EB) 810/2009) 35 straipsnį priima tik priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnai arba būrių (grupių) nariai, jei priimančioji valstybė narė įgaliojo juos veikti jos vardu.

84 straipsnis

Akreditavimo dokumentas

1.  Agentūra, bendradarbiaudama su priimančiąja valstybe nare, būrių (grupių) nariams išduoda dokumentą priimančiosios valstybės narės valstybine kalba ir kita oficialiąja Sąjungos institucijų kalba, kuriuo nustatoma jų tapatybė ir įrodomos turėtojo teisės vykdyti jam pavestas užduotis ir suteiktus įgaliojimus, kaip nurodyta 83 straipsnyje. Dokumente pateikiama ši informacija apie kiekvieną būrių (grupių) narį:

a)  vardas, pavardė ir pilietybė,

b)  laipsnis arba pareigybės pavadinimas,

c)  neseniai daryta skaitmeninė nuotrauka ir

d)  užduotys, kurias leista vykdyti siuntimo metu.

2.  Pasibaigus bendrai operacijai, migracijos valdymo rėmimo grupių siuntimui, bandomajam projektui, skubios pasienio pagalbos teikimui, grąžinimo operacijai arba grąžinimo pagalbos teikimui, dokumentas grąžinamas Agentūrai.

85 straipsnis

Būrių (grupių) narių civilinė atsakomybė

1.  Nedarant poveikio 94 straipsniui, kai būrių (grupių) nariai vykdo operacijas priimančiojoje valstybėje narėje, ta valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę atsako už bet kokią vykdant operacijas jų padarytą žalą.

2.  Kai valstybių narių deleguoti arba siunčiami būrių (grupių) nariai tokią žalą padaro dėl didelio neatsargumo arba tyčia, priimančioji valstybė narė gali kreiptis į buveinės valstybę narę, kad ši jai kompensuotų sumas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiesiems arba asmenims, turintiems teisę jas gauti nukentėjusiųjų vardu.

Taip pat, jeigu tokią žalą dėl didelio neatsargumo arba tyčia padaro statutiniai Agentūros darbuotojai, priimančioji valstybė narė gali kreiptis į Agentūrą, kad ši jai kompensuotų sumas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiesiems arba asmenims, turintiems teisę jas gauti nukentėjusiųjų vardu. Tai nedaro poveikio jokioms pagal 96a straipsnį Teisingumo Teisme Agentūrai iškeltoms byloms.

3.  Nedarant poveikio galimybei pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų subjektų atžvilgiu, kiekviena valstybė narė atsisako visų pretenzijų priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei dėl patirtos žalos, išskyrus atvejus, kai ji padaryta dėl didelio neatsargumo arba tyčia.

4.  Visus valstybių narių tarpusavio ginčus arba valstybių narių ginčus su Agentūra dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo, kurių joms nepavyksta išspręsti tarpusavio derybomis, jos perduoda Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 273 straipsnį.

5.  Nedarant poveikio galimybei pasinaudoti savo teisėmis trečiųjų subjektų atžvilgiu, išlaidas, susijusias su siuntimo metu Agentūros įrangai padaryta žala, padengia Agentūra, išskyrus atvejus, kai ji padaryta dėl didelio neatsargumo arba tyčia.

86 straipsnis

Būrių (grupių) narių baudžiamoji atsakomybė

Nedarant poveikio 94 straipsnio taikymui, vykdant bendrą operaciją, bandomąjį projektą, siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes, teikiant skubią pasienio pagalbą, vykdant grąžinimo operaciją arba teikiant grąžinimo pagalbą, būrių (grupių) nariams, įskaitant Agentūros statutinius darbuotojus, dėl nusikalstamų veikų, kurios gali būti padarytos prieš juos arba jų pačių, priimančiosios valstybės narės teritorijoje taikoma tokia pati tvarka, kokia taikoma priimančiosios valstybės narės pareigūnams.

2 skirsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos vykdomas asmens duomenų tvarkymas

87 straipsnis

Agentūros vykdomo asmens duomenų tvarkymo bendrosios taisyklės

1.  Vykdydama asmens duomenų tvarkymą Agentūra taiko ▌Reglamentą (ES) 2018/1725.

2.  Valdančioji taryba nustato vidaus taisykles, kuriomis vadovaudamasi Agentūra taiko Reglamentą (EB) Nr. 2018/1725, be kita ko, dėl Agentūros duomenų apsaugos pareigūno.

Agentūra, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsniu, gali priimti vidaus taisykles, kuriomis ribojamas teisių pagal Reglamento (ES) 2018/1725 14–22, 35 ir 36 straipsnius taikymas. Visų pirma Agentūra, vykdydama Agentūros užduotis grąžinimo veiklos srityje, nustato vidaus taisykles, kuriomis ribojamas tų teisių taikymas kiekvienu atveju atskirai, jei tokios teisės įgyvendinimas keltų pavojų grąžinimo procedūrai. Tokie apribojimai turi atitikti pagrindinių teisių ir laisvių esmę ir turi būti būtini bei proporcingi siekiamiems tikslams. Atitinkamais atvejais į juos turi būti įtrauktos specialios nuostatos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 2 dalyje.

3.  Agentūra gali perduoti 50, 89 ir 90 straipsniuose nurodytus asmens duomenis trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 V skyriaus nuostatas, jeigu toks perdavimas reikalingas Agentūros užduotims atlikti ▌. Agentūra užtikrina, kad trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms perduoti asmens duomenys būtų tvarkomi tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti. Perduodama asmens duomenis trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms Agentūra nurodo bendrąjį arba konkretų galimybės su jais susipažinti arba jais naudotis apribojimą, įskaitant taikomą tų duomenų perdavimui, ištrynimui arba sunaikinimui, jei tokių apribojimų yra. Kai tokio apribojimo būtinybė išaiškėja po asmens duomenų perdavimo, Agentūra apie tai informuoja atitinkamą trečiąją šalį arba tarptautinę organizaciją. Pastarosios privalo laikytis tokio apribojimo.

4.  Asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims neturi būti daromas poveikis tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teisėms, visų pirma susijusioms su negrąžinimo principu, taip pat draudimui atskleisti ar gauti informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 30 straipsnį.

5.   Atitinkamai valstybės narės arba Agentūra užtikrina, kad pagal šį reglamentą trečiosioms šalims perduota ar atskleista informacija nebūtų toliau perduodama kitoms trečiosioms šalims ar kokiems kitiems tretiesiems subjektams. Atitinkamos nuostatos įtraukiamos į visus keitimąsi informacija reglamentuojančius susitarimus, kurie sudaromi su ta trečiąja šalimi.

88 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymo tikslai

1.  Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis tik šiais tikslais:

a)  vykdydama jai pavestas bendrų operacijų, bandomųjų projektų vykdymo, skubios pasienio pagalbos teikimo organizavimo bei koordinavimo užduotis ir su migracijos valdymo rėmimo grupėmis susijusias užduotis, kaip nurodyta 38–41 straipsniuose;

b)  vykdydama jai pavestas užduotis padėti valstybėms narėms ir trečiosioms šalims vykdyti pasirengimo grąžinimui ir grąžinimo veiklą, administruodama grąžinimo valdymo sistemas, taip pat koordinuodama arba rengdama grąžinimo operacijas ir teikdama techninę bei operatyvinę pagalbą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims pagal 49 straipsnį;

c)  sudarydama palankesnes sąlygas keistis informacija su valstybėmis narėmis, Komisija, EIVT bei tam tikromis Sąjungos agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis (Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos Sąjungos palydovų centrui, Europos jūrų saugumo agentūra, Europos aviacijos saugos agentūra bei oro eismo valdymo tinklo valdytoju) pagal 89 straipsnį;

d)  sudarydama palankesnes sąlygas keistis informacija su valstybių narių teisėsaugos institucijomis, Europolu arba Eurojustu pagal 90a straipsnį;

e)   atlikdama Agentūros rizikos analizę pagal 30 straipsnį;

f)   vykdydama savo užduotis sistemoje EUROSUR pagal 90 straipsnį;

g)  administruodama FADO sistemą pagal 80 straipsnį;

h)   vykdydama administracines užduotis.

2.  Asmens duomenis Agentūrai teikianti valstybė narė arba kita Sąjungos agentūra apibrėžia tų duomenų tvarkymo tikslą (-us), kaip nurodyta 1 dalyje. Tvarkyti tokius asmens duomenis kitais tikslais, kurie taip pat atitinka 1 dalyje nurodytus tikslus, Agentūra gali nuspręsti tik konkrečiu atveju, jeigu jai tai leidžia asmens duomenų teikėjas ir tik įvertinus, kad duomenų tvarkymas kitais tikslais atitinka pradinį duomenų rinkimo tikslą. Agentūra kiekvieną atitikties vertinimą registruoja raštu.

3.  Perduodamos asmens duomenis Agentūra, valstybės narės ir kitos Sąjungos agentūros gali nurodyti bet kokį bendrąjį arba konkretų galimybės su tais duomenimis susipažinti arba jų naudojimo apribojimą, įskaitant taikomą jų perdavimui, ištrynimui arba sunaikinimui. Kai tokio apribojimo būtinybė paaiškėja po asmens duomenų perdavimo, jos apie tai informuoja duomenų gavėjus. Duomenų gavėjai privalo laikytis tokių apribojimų.

89 straipsnis

Asmens duomenų, surinktų vykdant bendras operacijas, grąžinimo operacijas, bandomuosius projektus, teikiant skubią pasienio pagalbą ir vykdant migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą, tvarkymas

1.  Prieš kiekvieną bendrą operaciją, grąžinimo operaciją, bandomąjį projektą, skubią pasienio pagalbą arba migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą, Agentūra ir priimančioji valstybė narė skaidriai nustato atsakomybę už duomenų apsaugos prievolių vykdymą. Tuo atveju, kai duomenų tvarkymo tikslą ir priemones nustato drauge Agentūra ir priimančioji valstybė narė, jos tarpusavio susitarimu bendrai valdo duomenis.

88 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir f punkte nurodytais tikslais Agentūra tvarko tik toliau nurodytų kategorijų asmens duomenis, kurie surenkami valstybių narių, būrių (grupių) narių, jos pačios darbuotojų arba Europos prieglobsčio paramos biuro, ir perduodami jai vykdant bendras operacijas, grąžinimo operacijas, bandomuosius projektus, teikiant skubią pasienio pagalbą ir vykdant migracijos valdymo rėmimo grupių veiklą:

a)   asmenų, kurie kerta išorės sienas be leidimo, ▌ asmens duomenis;

b)  asmens duomenis, kurių reikia norint vykdant grąžinimo veiklą patvirtinti trečiųjų šalių piliečių tapatybę ir pilietybę, įskaitant keleivių sąrašus;

c)  automobilių registracijos numerius, transporto priemonių identifikavimo numerius, telefono numerius arba laivų ir orlaivių registracijos numerius, kurie yra susiję su a punkte nurodytais asmenimis ir kurie būtini, kad būtų galima ▌ išanalizuoti neteisėtos imigracijos ▌ maršrutus ir metodus.

2.  1 dalyje nurodytus asmens duomenis Agentūra gali tvarkyti šiais atvejais:

a)   kai juos būtina perduoti už sienų kontrolę, migraciją, prieglobstį, grąžinimą atsakingoms atitinkamų valstybių narių institucijoms arba atitinkamoms ES agentūroms, kad jos juos galėtų naudoti vykdydamos joms pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus pavestas užduotis;

b)   kai juos būtina perduoti atitinkamų valstybių narių institucijoms, atitinkamoms ES agentūroms, trečiosioms šalims, į kurias grąžinama, arba tarptautinėms organizacijoms, kad būtų galima nustatyti trečiųjų šalių piliečių tapatybę, gauti kelionės dokumentus, sudaryti sąlygas grąžinimui arba jį remti;

c)   kai tai būtina rizikos analizėms rengti.

90 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas sistemoje EUROSUR

1.  Kai nacionaliniam padėties vaizdui nustatyti reikia tvarkyti asmens duomenis, tie duomenys tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2016/679 arba, kai taikytina, Direktyvą (ES) 2016/680. Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą arba Direktyvos 2016/680 3 straipsnio 8 punktą laikoma duomenų valdytoju ir kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už tos valstybės narės vykdomą asmens duomenų tvarkymą. Kiekviena valstybė narė tos institucijos duomenis praneša Komisijai.

2.  Laivų ir orlaivių registracijos numeriai yra vieninteliai asmens duomenys, su kuriais gali būti susipažinta naudojant Europos padėties vaizdo ir konkrečios padėties vaizdo sistemas bei sistemos EUROSUR gretinimo paslaugas.

2a.  Tvarkant informaciją sistemoje EUROSUR gali išimties tvarka prireikti tvarkyti asmens duomenis, kurie nėra laivų ir orlaivių registracijos numeriai. Bet koks tokių asmens duomenų tvarkymas sistemoje EUROSUR vykdomas tik tiek, kiek tai būtina sistemos EUROSUR tikslams pagal 18 straipsnį.

3.  Bet koks keitimasis asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis sistemoje EUROSUR vykdomas išimtinai tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina šio reglamento tikslais. Agentūra jį atlieka pagal Reglamento 2018/1725 V skyrių, o valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 2016/679 V skyrių ir, kai taikytina, pagal Direktyvos (ES) 2016/ 680 V skyrių, įskaitant atitinkamas nacionalines nuostatas dėl duomenų apsaugos.

4.  Bet koks keitimasis informacija pagal 73 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnio 3 dalį ir 75 straipsnio 3 dalį draudžiamas, jei trečiosios šalies gauti duomenys galėtų būti panaudoti siekiant nustatyti asmenis ar asmenų grupes, kurių prašymas dėl teisės į tarptautinę apsaugą yra nagrinėjamas arba kuriems gresia didelis pavojus patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą arba kurių pagrindinės teisės gali būti kitaip pažeidžiamos.

4a.  Valstybės narės ir Agentūra saugo duomenis apie duomenų tvarkymo veiklą pagal atitinkamai Reglamento (ES) 2018/1725 31 straipsnį, Reglamento (ES) 2016/679 30 straipsnį arba Direktyvos (ES) 2016/680 24 straipsnį.

90a straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų tvarkymas

1.  Jei Agentūra, vykdydama savo užduotį pagal 10 straipsnio 19 dalį, tvarko asmens duomenis, kuriuos ji surinko stebėdama migracijos srautus, atlikdama rizikos analizę arba vykdydama operacijas, skirtas nustatyti tarpvalstybine nusikalstama veikla įtariamų asmenų tapatybę, Agentūra tvarko tokius asmens duomenis pagal Reglamento (ES) 2018/1725 IX skyrių. Šiuo tikslu tvarkomi asmens duomenys turi būti susiję su fiziniais asmenimis, įskaitant automobilių registracijos numerius, transporto priemonių identifikavimo numerius, telefono numerius arba laivų ir orlaivių registracijos numerius, kurie yra susiję su tokiais asmenimis, kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos, Europolas, Eurojustas arba Agentūra įtaria, kad jie dalyvauja tarpvalstybinėje nusikalstamoje veikloje, taip pat aukų arba liudininkų asmens duomenimis, kuriais papildomi pagal šį straipsnį Agentūros tvarkomi įtariamųjų asmenų operatyviniai asmens duomenys.

2.  Agentūra keičiasi tokiais asmens duomenimis:

a)  su Europolu arba Eurojustu, kai tokių asmens duomenų perdavimas griežtai būtinas jų atitinkamiems įgaliojimams vykdyti ir pagal 69 straipsnį;

b)  su valstybių narių kompetentingomis teisėsaugos institucijoms, kai tai griežtai būtina toms institucijoms sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo arba traukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos tikslais.

90b straipsnis

Duomenų saugojimas

1.  Agentūra ištrina asmens duomenis iš karto, kai tik jie perduodami valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kitoms Sąjungos agentūroms, visų pirma Europos prieglobsčio paramos biurui, arba perduodami trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms arba naudojami rizikos analizėms parengti. Duomenų laikymo trukmė bet kuriuo atveju negali viršyti 90 dienų po tų duomenų surinkimo. Rizikos analizių rezultatuose duomenys nuasmeninami.

2.  Asmens duomenys, kurie tvarkomi vykdant su grąžinimu susijusias užduotis, ištrinami iškart, kai tik pasiekiamas tikslas, kuriam jie buvo surinkti, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų po su grąžinimu susijusios užduoties pabaigos.

3.  90a straipsnio tikslais tvarkomi operatyviniai asmens duomenys iš karto ištrinami, kai tik Agentūra pasiekia tikslą, dėl kurio jie buvo surinkti. Agentūra nuolat atlieka peržiūrą, ar būtina saugoti tokius duomenis, ypač aukų ir liudytojų asmens duomenis. Bet kokiu atveju Agentūra poreikį saugoti tokius duomenis peržiūri ne vėliau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo pradinio tokių duomenų tvarkymo pradžios, o vėliau – kas 6 mėnesius. Agentūra priima sprendimą toliau saugoti asmens duomenis, ypač aukų ir liudytojų asmens duomenis, iki kitos peržiūros tik tuo atveju, jei toks saugojimas tebėra būtinas Agentūros užduotims pagal 90a straipsnį atlikti.

4.  Pirmiau išdėstytos nuostatos netaikomos FADO sistemoje renkamiems asmens duomenims.

91 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo taisyklės

1.  Agentūra priima savo pačios saugumo taisykles, kurios yra pagrįstos principais ir taisyklėmis, išdėstytomis Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, be kita ko, keitimosi tokia informacija su trečiosiomis valstybėmis, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444. Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios valstybės institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ES įslaptintos informacijos ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas išankstinis Komisijos pritarimas.

2.  Gavusi Komisijos pritarimą, valdančioji taryba priima saugumo taisykles, kad būtų užtikrinta atitiktis Komisijos sprendimams (ES, Euratomas) 2015/443 ir 2015/444.

3.  Įslaptinimas nedraudžia informacijos perduoti Europos Parlamentui. Pagal šį reglamentą Europos Parlamentui perduodamos informacijos ir dokumentų perdavimas bei tvarkymas atliekamas laikantis įslaptintos informacijos perdavimo ir tvarkymo taisyklių, kurios taikytinos Europos Parlamentui ir Komisijai keičiantis tokio pobūdžio informacija.

3 skirsnis

Agentūros bendroji sistema ir organizacinė struktūra

92 straipsnis

Juridinis statusas ir buveinė

1.  Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.  Kiekvienoje iš valstybių narių Agentūra turi didžiausios apimties teisnumą ir veiksnumą, pagal jų teisės aktus suteikiamą juridiniams asmenims. Pirmiausia ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir gali būti teismo proceso šalis.

3.  Įgyvendindama jai pavestus techninius ir veiklos įgaliojimus Agentūra yra nepriklausoma.

4.  Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

5.  Agentūros būstinė yra Varšuvoje (Lenkija).

93 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

1.  Agentūra ir valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, sudaro susitarimą dėl būstinės, kuriame nustatomos būtinos nuostatos dėl patalpų, skirtinų Agentūrai valstybėje narėje, kurioje yra būstinė, ir dėl toje valstybėje narėje sudaromų sąlygų, taip pat vykdomajam direktoriui, jo pavaduotojams, valdančiosios tarybos nariams, Agentūros darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinų specialių taisyklių.

2.  Susitarimas dėl būstinės sudaromas gavus valdančiosios tarybos pritarimą.

3.  Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, užtikrina geriausias galimas sąlygas Agentūrai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbes europines mokymo įstaigas darbuotojų vaikams ir tinkamą transporto infrastruktūrą.

94 straipsnis

Darbuotojai

1.  Agentūros statutiniams darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – Įdarbinimo sąlygos), nustatytos Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(31), taip pat Sąjungos institucijų susitarimu patvirtintos Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.  Iš esmės nustatoma, kad įdarbinimo vieta yra valstybėje narėje, kurioje yra Agentūros būstinė.

3.  Darbuotojai, kuriems taikomos Įdarbinimo sąlygos, iš esmės pirmiausia įdarbinami terminuotam penkerių metų laikotarpiui. Jų sutartys iš esmės gali būti pratęstos tik vieną kartą terminuotam, ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Visi kiti pratęsimai yra neapibrėžtos trukmės laikotarpiui.

4.   32 ir 45 straipsnių ▌ įgyvendinimo tikslais koordinavimo pareigūnu arba ryšių palaikymo pareigūnu gali būti skiriamas tik Agentūros darbuotojas, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai arba Įdarbinimo sąlygų II antraštinė dalis. 56 straipsnio įgyvendinimo tikslais kaip koordinavimo būrio narys gali būti siunčiamas tik Agentūros darbuotojas, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai arba Įdarbinimo sąlygos.

5.  Valdančioji taryba, susitarusi su Komisija, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį priima įgyvendinimo taisykles, kuriomis įgyvendinami Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

6.  Gavus išankstinį Komisijos pritarimą, valdančioji taryba priima taisykles, susijusias su iš valstybių narių į Agentūrą pagal 57 straipsnį deleguojamais operatyviniais darbuotojais, ir prireikus jas atnaujina. Šiose taisyklėse visų pirma reglamentuojamos su delegavimu susijusios finansinės priemonės, įskaitant draudimą, ir mokymas. Tose nuostatose atsižvelgiama į faktą, kad operatyviniai darbuotojai deleguojami kaip siųstini būrių (grupių) nariai ir jiems pavedamos užduotys ir suteikiami įgaliojimai, nurodyti 83 straipsnyje. Jos apima nuostatas dėl siuntimo sąlygų. Atitinkamais atvejais valdančioji taryba siekia užtikrinti derėjimą su statutinių darbuotojų komandiruočių išlaidų atlyginimui taikomomis taisyklėmis.

95 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos statutiniams darbuotojams taikomas Europos Sąjungos protokolas dėl privilegijų ir imunitetų.

96 straipsnis

Atsakomybė

-1.  Nedarant poveikio 85 ir 86 straipsnių taikymui, Agentūra atsako už visą veiklą, kurią ji vykdo pagal šį reglamentą.

1.  Agentūros sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.  Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra, laikydamasi valstybių narių teisės aktams bendrų bendrųjų principų, atlygina bet kokią žalą, padarytą dėl jos padalinių arba darbuotojų kaltės jiems vykdant savo pareigas, įskaitant susijusias su naudojimusi vykdomaisiais įgaliojimais.

4.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskiriami ginčai, susiję su 3 dalyje nurodytu žalos atlyginimu.

5.  Asmeninė Agentūros tarnautojų atsakomybė Agentūros atžvilgiu reglamentuojama nuostatomis, nustatytomis Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Įdarbinimo sąlygose, kurios jiems yra taikytinos.

96a straipsnis

Ieškiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

1.  Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškiniai dėl Agentūros aktų, kuriais siekiama daryti teisinį poveikį trečiosioms šalims, panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį, dėl nesutartinės atsakomybės už Agentūros padarytą žalą ir, vadovaujantis arbitražine išlyga, dėl nesutartinės atsakomybės už Agentūros veiksmais padarytą žalą pagal SESV 340 straipsnį.

2.  Agentūra imasi būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams vykdyti.

97 straipsnis

Agentūros administracinė ir valdymo struktūra

Agentūrą sudaro:

a)  valdančioji taryba,

b)  vykdomasis direktorius,

c)  vykdomojo direktoriaus pavaduotojai,

d)  pagrindinių teisių pareigūnas.

e)  konsultacinis forumas, atliekantis patariamojo organo funkcijas.

98 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.  Valdančioji taryba atsakinga už Agentūros strateginių sprendimų priėmimą laikantis šio reglamento.

2.  Valdančioji taryba:

a)  Komisijos siūlymu pagal 105 straipsnį skiria vykdomąjį direktorių;

b)  Komisijos siūlymu pagal 105 straipsnį skiria vykdomojo direktoriaus pavaduotojus;

c)  priima sprendimą steigti atstovybės biurą arba pratęsti jo veiklą pagal 60 straipsnio 6 dalį;

d)  priima sprendimus dėl pažeidžiamumo vertinimo atlikimo pagal 33 straipsnio 1 ir 9 dalis; sprendimai, kuriais nustatomos priemonės pagal 33 straipsnio 9 dalį, priimami dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma;

e)  priima sprendimus dėl informacijos ir duomenų, kuriais už sienų valdymą ir grąžinimą atsakingos nacionalinės institucijos privalo keistis su Agentūra, kad Agentūra galėtų vykdyti jai pavestas užduotis, nedarant poveikio šiuo reglamentu, o ypač jo 50, 87, 88, 89 ir 90 straipsniais, nustatytoms prievolėms;

f)  priima sprendimus dėl bendrosios integruotos rizikos analizės modelio nustatymo pagal 30 straipsnio 1 dalį;priima sprendimus dėl ryšių palaikymo pareigūnų siuntimo į valstybes nares pobūdžio ir sąlygų pagal 32 straipsnio 2 dalį;

g)  priima Europos integruoto sienų valdymo techninę ir veiklos strategiją pagal 8 straipsnio 5 dalį;

h)  priima Europos integruoto sienų valdymo techninę ir veiklos strategiją pagal 8 straipsnio 5 dalį;

i)  priima sprendimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų operatyvinių darbuotojų sienų valdymo ir migracijos užduotims vykdyti profilių ir skaičiaus pagal 55 straipsnio 4 dalį;

j)  tvirtina praėjusių metų Agentūros metinę veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip liepos 1 d. perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams;

k)  iki kiekvienų metų lapkričio 30 d., tinkamai atsižvelgusi į Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina bendrąjį programavimo dokumentą, į kurį, be kita ko, įtraukta Agentūros daugiametė programa ir kitų metų darbo programa, ir perduoda jį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

l)  nustato su Agentūros techninėmis ir operatyvinėmis užduotimis susijusių vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo tvarką;

m)  dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina Agentūros metinį biudžetą ir vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal šio skyriaus 5 skirsnį;

n)  naudojasi drausminiais įgaliojimais vykdomojo direktoriaus ir, pasikonsultavus su vykdomuoju direktoriumi, vykdomojo direktoriaus pavaduotojų atžvilgiu;

o)  nustato savo darbo tvarkos taisykles;

p)  nustato Agentūros organizacinę struktūrą ir patvirtina Agentūros darbuotojų politiką;

q)  atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, patvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

r)  priima jos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo vidaus taisykles;

s)  pagal 8 dalį Agentūros darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Pareigūnų tarnybos nuostatais, ir įgaliojimais, kurie Įdarbinimo sąlygomis suteikti tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

t)  pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį priima įgyvendinimo taisykles, kuriomis įgyvendinami Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos;

u)  gavusi vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat OLAF tyrimų išvadas ir rekomendacijas, užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus;

v)  tvirtina ir reguliariai atnaujina 10 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus komunikacijos ir informacijos sklaidos planus;

w)  paskiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos ir kuris, vykdydamas savo pareigas, turi būti visiškai nepriklausomas;

x)  nusprendžia dėl bendros pažeidžiamumo vertinimo metodikos, įskaitant objektyvius kriterijus, kurių pagrindu Agentūra atlieka pažeidžiamumo vertinimą, tokių vertinimų dažnumo ir kaip turi būti vykdomi paeiliui atliekami pažeidžiamumo vertinimai;

y)  nusprendžia dėl atidesnio valstybės narės vertinimo ir stebėsenos, kaip nurodyta 33 straipsnio 2 dalyje;

z)  skiria pagrindinių teisių pareigūną ir jo pavaduotoją pagal 107 straipsnį;

za)  nustato specialias taisykles, skirtas užtikrinti pagrindinių teisių pareigūno nepriklausomumą jam vykdant savo pareigas;

zb)  priima sprendimus visais kitais šiame reglamente numatytais klausimais;

aa)  patvirtina darbo tvarkos susitarimus su trečiosiomis šalimis;

bb)  gavusi išankstinį Komisijos pritarimą, priima Agentūros saugumo taisykles, susijusias su ES įslaptinta informacija ir neskelbtina neįslaptinta informacija, kaip nurodyta 91 straipsnyje;

cc)  skiria saugumo pareigūną, atsakingą už saugumą Agentūroje, be kita ko, už neskelbtinos ir įslaptintos informacijos apsaugą, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

Metinės veiklos ataskaita, nurodyta j punkte, skelbiama viešai.

3.  Priimant pasiūlymus dėl 2 dalyje nurodytų valdančiosios tarybos sprendimų dėl konkrečios Agentūros veiklos, kuri turi būti vykdoma prie tam tikros valstybės narės išorės sienos arba labai netoli jos, arba 74 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbo tvarkos susitarimų su trečiosiomis šalimis, reikia, kad už juos teigiamai balsuotų tai konkrečiai valstybei narei arba, atitinkamai, su ta trečiąja šalimi besiribojančiai valstybei narei atstovaujantis valdančiosios tarybos narys.

4.  Valdančioji taryba gali patarti vykdomajam direktoriui bet kuriuo klausimu, susijusiu su išorės sienų operacijų valdymo ▌ tobulinimu ir mokymais, įskaitant su moksliniais tyrimais susijusią veiklą.

5.  Jei Airija ir (arba) Jungtinė Karalystė pageidautų dalyvauti konkrečioje veikloje, dėl to turėtų spręsti valdančioji taryba.

Valdančioji taryba savo sprendimą priima kiekvienu konkrečiu atveju absoliučia balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Sprendime valdančioji taryba atsižvelgia į tai, ar dalyvaujant Airijai ir (arba) Jungtinei Karalystei būtų lengviau siekti konkrečios veiklos tikslų. Sprendime nustatomas Airijos ir (arba) Jungtinės Karalystės finansinis įnašas į tą veiklą, dėl kurios buvo pateiktas prašymas dalyvauti.

6.  Valdančioji taryba Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kasmet siunčia visą informaciją, susijusią su Agentūros atliekamų vertinimo procedūrų rezultatais.

7.  Valdančioji taryba gali įsteigti vykdomąją tarybą, kurią sudaro ne daugiau kaip keturi valdančiosios tarybos atstovai, įskaitant jos pirmininką, ir Komisijos atstovas ir kuri jai ir vykdomajam direktoriui padeda parengti sprendimus, programas ir pasirengti veiklai, kuriuos turi patvirtinti valdančioji taryba, o kai būtina – valdančiosios tarybos vardu priima tam tikrus laikinus skubius sprendimus. Vykdomoji taryba nepriima sprendimų, kuriems priimti privaloma dviejų trečdalių arba trijų ketvirtadalių valdančiosios tarybos balsų dauguma. Valdančioji taryba gali deleguoti tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis vykdomajai tarybai, visų pirma tais atvejais, kai tuo didinamas Agentūros efektyvumas. Ji negali deleguoti vykdomajai valdybai užduočių, susijusių su sprendimais, kuriems priimti privaloma dviejų trečdalių arba trijų ketvirtadalių valdančiosios tarybos balsų dauguma.

8.  Vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsniu valdančioji taryba priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir tų įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygų nustatymo. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

Išimtinėmis aplinkybėmis valdančioji taryba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui suteiktus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir jo perduotus įgaliojimus. Tuomet ji gali jais naudotis pati arba juos perdeleguoti vienam iš savo narių ar darbuotojui, išskyrus vykdomąjį direktorių.

99 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1.  Nedarant poveikio 3 daliai, valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir du Komisijos atstovai; visi jie turi balsavimo teisę. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė į valdančiąją tarybą skiria po narį ir po pakaitinį narį, kuris atstovauja nariui, kai šis negali dalyvauti. Komisija skiria du narius ir du pakaitinius narius. Kadencijos trukmė – ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsiama.

2.  Valdančiosios tarybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų turimą aukšto lygio atitinkamą patirtį ir specialias žinias operatyvinio bendradarbiavimo sienų valdymo ir grąžinimo srityse ir į jų atitinkamus vadovavimo, administracinius ir su biudžetu susijusius gebėjimus. Valstybės narės ir Komisija siekia valdančiojoje taryboje užtikrinti lyčių lygybės pusiausvyra pagrįstą atstovavimą.

3.  Su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusios valstybės dalyvauja Agentūros veikloje. Jos valdančiojoje taryboje turi po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį atstovą. Taikoma pagal atitinkamas jų asociacijos susitarimų nuostatas parengta tvarka, kuria nustatomas tų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir išsamios taisyklės, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir darbuotojų.

100 straipsnis

Daugiametė programa ir metinės darbo programos

1.  Valdančioji taryba kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. patvirtina galutinį programavimo dokumentą, kurį sudaro, be kita ko, Agentūros daugiametė programa ir metinė kitų metų programa, pagrįsta vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, kuriam pritarė valdančioji taryba. Galutinis programavimo dokumentas priimamas Komisijai pareiškus teigiamą nuomonę, o daugiametė programa – pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir Taryba. Jeigu Agentūra nusprendžia neatsižvelgti į Komisijos nuomonėje pateiktus argumentus, ji pateikia išsamų pagrindimą. Pareiga pateikti išsamų pagrindimą taip pat taikoma aspektams, kuriuos konsultacijų metu nurodė Europos Parlamentas ir Taryba. Valdančioji taryba nedelsdama perduoda dokumentą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.  Galutinai patvirtinus bendrąjį biudžetą, 1 dalyje nurodytas dokumentas tampa galutinis. Kai būtina, jis yra atitinkamai koreguojamas.

3.  Atsižvelgiant į daugiametės strateginės politikos ciklą, daugiametėje programoje nustatoma bendra strateginė vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio programa, kurioje, be kita ko, nurodomi tikslai, numatomi rezultatai, veiksmingumo rodikliai ir išteklių planavimas, apimantis daugiametį biudžetą, darbuotojus ir pačios Agentūros pajėgumų vystymą, įskaitant orientacinį daugiametį nuolatinių pajėgų profilių planavimą. Daugiametėje programoje nustatomos strateginės pagalbos sritys ir paaiškinama, ką reikia padaryti siekiant įgyvendinti tikslus. Į ją įtraukiami 81 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimo strateginiai veiksmai bei santykių su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis strategija ir su ta strategija susiję veiksmai.

4.  Daugiametė programa vykdoma įgyvendinant metines darbo programas ir prireikus atnaujinama atsižvelgiant į vertinimo, atlikto pagal 116 straipsnį, rezultatus. Kai tinkama, į tų vertinimų išvadas atsižvelgiama kitų metų metinėje darbo programoje.

5.  Metinę darbo programą sudaro finansuotinos veiklos aprašas, į kurį įtraukiami išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiksmingumo rodiklius. Joje taip pat nurodomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skiriami kiekvienai veiklai, laikantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principų. Metinė darbo programa turi atitikti daugiametę programą. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo papildomai nustatytos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

6.  Metinė darbo programa tvirtinama, atsižvelgiant į Sąjungos teisėkūros programą atitinkamose išorės sienų valdymo ir grąžinimo srityse.

7.  Kai, patvirtinus metinę darbo programą, Agentūrai pavedama nauja užduotis, valdančioji taryba iš dalies pakeičia metinę darbo programą.

8.  Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai, visų pirma pakeitimai, dėl kurių turi būti perskirstyta daugiau kaip 2 proc. metinio biudžeto išteklių, tvirtinami ta pačia tvarka kaip pirminė metinė darbo programa. Valdančioji taryba gali deleguoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus daryti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

101 straipsnis

Pirmininkavimas valdančiajai tarybai

1.  Valdančioji taryba iš savo balsavimo teisę turinčių narių renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Jei pirmininkas negali atlikti savo pareigų, jį ex officio pakeičia jo pavaduotojas.

2.  Pirmininko ir jo pavaduotojo kadencija baigiasi pasibaigus atitinkamai jų narystei valdančiojoje taryboje. Taikant šią nuostatą, pirmininko arba jo pavaduotojo kadencija trunka ketverius metus. Ši kadencija gali būti pratęsta vieną kartą.

102 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1.  Valdančiosios tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas.

2.  Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, bet neturi teisės balsuoti.

3.  Valdančioji taryba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, ji posėdžiauja pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu. Prireikus valdančioji taryba gali rengti bendrus posėdžius su Europos prieglobsčio paramos biuro valdyba ir Europolo valdyba.

4.  Airija kviečiama dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose.

5.  Jungtinė Karalystė kviečiama dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose, vyksiančiuose iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos dienos.

6.  Valdančiosios tarybos posėdžiuose kviečiami dalyvauti Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europolo atstovai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atstovas kviečiamas į valdančiosios tarybos posėdžius dalyvauti svarstant darbotvarkės klausimus, susijusius su pagrindinių teisių apsauga. Valdančiosios tarybos pirmininkas taip pat gali pakviesti Europos Parlamento ekspertą dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose. Valdančioji taryba taip pat gali pakviesti atitinkamų kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų atstovus.

7.  Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, valdančioji taryba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį kitą asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.

8.  Valdančiosios tarybos nariams, atsižvelgiant į jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas, gali padėti patarėjai arba ekspertai.

9.  Valdančiosios tarybos sekretoriato funkcijas teikia Agentūra.

103 straipsnis

Balsavimas

1.  Nedarant poveikio 55 straipsnio 4 daliai, 98 straipsnio 2 dalies d, i, k ir m punktams, 100 straipsnio 1 ir 8 dalims bei 105 straipsnio 2 ir 4 dalims, valdančioji taryba sprendimus priima absoliučia balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.  Kiekvienas narys turi vieną balsą. Nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teisė perduodama pakaitiniam nariui. Vykdomasis direktorius nebalsuoja.

3.  Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka. Į tas taisykles įtraukiamos sąlygos, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat kvorumo reikalavimai, jei tokių yra.

4.  Su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusių šalių atstovai turi ribotas balsavimo teises, nustatytas atitinkamuose jų susitarimuose. Kad asocijuotosios šalys galėtų naudotis savo balsavimo teise, Agentūra turi parengti darbotvarkę, kurioje nurodoma, kokiais klausimais suteikiama ribota balsavimo teisė.

104 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus funkcijos ir įgaliojimai

1.  Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris eidamas jam pavestas pareigas veikia visiškai nepriklausomai. Nedarant poveikio atitinkamiems Sąjungos institucijų ir valdančiosios tarybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius neprašo duoti ir nepriima nurodymų iš jokios vyriausybės arba kitų įstaigų.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali paprašyti vykdomąjį direktorių pateikti jam pavestų užduočių vykdymo ataskaitą. Be kita ko, tai apima informaciją apie Agentūros veiklą, apie pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimą ir stebėseną, ankstesnių metų Agentūros metinę veiklos ataskaitą, kitų metų darbo programą ir Agentūros daugiametę programą arba apie bet kokį kitą su Agentūros veikla susijusį klausimą. Vykdomasis direktorius Europos Parlamente pastarajam paprašius perskaito pranešimą ir raštu per 15 kalendorinių dienų atsako į visus Europos Parlamento nario pateiktus klausimus. Vykdomasis direktorius reguliariai atsiskaito atitinkamiems subjektams ir Europos Parlamento komitetams.

2a.   Tais atvejais, kai šiame reglamente tam nenustatyti konkretūs terminai, vykdomasis direktorius užtikrina, kad ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai būtų perduotos kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai vėlavimas tinkamai pagrindžiamas raštu.

3.  Vykdomasis direktorius atsako už valdančiosios tarybos priimamų strateginių sprendimų parengimą ir įgyvendinimą, taip pat už sprendimų dėl Agentūros vykdomos operatyvinės veiklos priėmimą pagal šį reglamentą. Vykdomasis direktorius vykdo šias funkcijas ir jam suteikti šie įgaliojimai:

a)  laikantis šiame reglamente, jo įgyvendinimo taisyklėse ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytų apribojimų, siūlyti, rengti ir įgyvendinti valdančiosios tarybos priimamus strateginius sprendimus, programas ir veiklą;

b)  imtis visų būtinų priemonių, įskaitant vidaus administracinių instrukcijų priėmimą ir pranešimų skelbimą, kasdieniam Agentūros administravimui ir darbui pagal šį reglamentą užtikrinti;

c)  kasmet parengti bendrojo programavimo dokumento projektą ir jį pateikti valdančiajai tarybai patvirtinti prieš išsiunčiant jį institucijoms iki sausio 31 d.;

d)  kasmet parengti metinę Agentūros veiklos ataskaitą ir pateikti ją valdančiajai tarybai;

e)  sudaryti Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą, kuris būtų bendrojo programavimo dokumento dalis pagal 111 straipsnį, ir vykdyti biudžetą pagal 112 straipsnį;

f)  deleguoti savo įgaliojimus kitiems Agentūros darbuotojams taikant taisykles, priimtas taikant 98 straipsnio 2 dalies 15 punkte nurodytą tvarką;

g)  priimti rekomendaciją dėl priemonių pagal 33 straipsnio 9 dalį, be kita ko, sprendimus, kuriais valstybėms narėms siūloma inicijuoti ir vykdyti bendras operacijas, teikti skubią pasienio pagalbą arba vykdyti kitus 37 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus;

h)  įvertinti, patvirtinti ir koordinuoti valstybių narių pasiūlymus dėl bendrų operacijų arba skubios pasienio pagalbos pagal 38 straipsnio 3 dalį;

i)  įvertinti, patvirtinti ir koordinuoti valstybių narių prašymus dėl bendrų gražinimo operacijų ir grąžinimo pagalbos pagal 51 ir 54 straipsnius;

j)  užtikrinti 39 bei 43 straipsniuose ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodytų veiklos planų įgyvendinimą;

k)  įvertinti valstybės narės pateiktą prašymą suteikti migracijos valdymo rėmimo grupių pagalbą ir įvertinti jos poreikius, veiksmus koordinuojant su atitinkamomis Sąjungos agentūromis pagal 41 straipsnio 3 dalį;

l)  užtikrinti 43 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo įgyvendinimą;

m)  nutraukti veiklos finansavimą pagal 47 straipsnį;

ma)  prieš pradedant bet kokią veiklą įvertinti, ar daromi arba gali būti toliau daromi sunkūs pagrindinių teisių arba tarptautinės apsaugos prievolių pažeidimai pagal 47 straipsnio 4a ir 4b dalis;

n)  įvertinti veiklos rezultatus pagal 48 straipsnį;

o)  nustatyti minimalų techninės įrangos vienetų kiekį, reikalingą patenkinti Agentūros poreikius, visų pirma siekiant užtikrinti bendrų operacijų vykdymą, migracijos valdymo rėmimo grupės siuntimą, skubios pasienio pagalbos teikimą, grąžinimo operacijų vykdymą ir grąžinimo pagalbos teikimą pagal 64 straipsnio 5 dalį;

p)  pasiūlyti įsteigti atstovybės biurą arba pratęsti jo veiklą pagal 60 straipsnio 6 dalį;

q)  paskirti atstovybės biurų vadovus pagal 60 straipsnio 4 dalį;

r)  parengti veiksmų planą, atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas, taip pat į OLAF atliktus tyrimus, ir du kartus per metus Komisijai, o valdančiajai tarybai – reguliariai – teikti padarytos pažangos ataskaitas;

s)  apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines sankcijas;

t)  parengti Agentūros kovos su sukčiavimu strategiją ir pateikti ją tvirtinti valdančiajai tarybai.

4.  Vykdomasis direktorius už savo veiklą yra atskaitingas valdančiajai tarybai.

5.  Vykdomasis direktorius yra teisinis Agentūros atstovas.

105 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojų skyrimas

1.  Komisija pasiūlo bent tris kandidatus vykdomojo direktoriaus ir kiekvieno vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, vadovaudamasi sąrašu, sudarytu paskelbus apie šią pareigybę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei, atitinkamais atvejais, kituose spaudos leidiniuose ar interneto svetainėse.

2.  Vykdomąjį direktorių skiria valdančioji taryba, remdamasi 1 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į jo nuopelnus, dokumentais patvirtintus aukšto lygio administracinius ir vadovavimo įgūdžius, įskaitant jo, kaip vyresniojo specialisto, atitinkamą patirtį išorės sienų valdymo ir grąžinimo srityje. Prieš paskyrimą Komisijos pasiūlyti kandidatai kviečiami perskaityti pranešimą Europos Parlamento kompetentingame (-uose) komitete (-uose) ir atsakyti į jų narių klausimus.

Po tokio pranešimo Europos Parlamentas priima nuomonę, kurioje išdėstomas jo požiūris, ir gali nurodyti pageidaujamą kandidatą.

Valdančioji taryba skiria vykdomąjį direktorių atsižvelgdama į šias nuomones. Valdančiosios tarybos sprendimas priimamas dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Jei valdančioji taryba priima sprendimą paskirti ne tą kandidatą, kurį Europos Parlamentas nurodė kaip pageidaujamą, valdančioji taryba raštu informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tai, kaip buvo atsižvelgta į Europos Parlamento nuomonę.

Valdančioji taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi teisę atleisti vykdomąjį direktorių.

3.  Vykdomajam direktoriui padeda trys vykdomojo direktoriaus pavaduotojai. Kiekvienam vykdomojo direktoriaus pavaduotojui paskiriama konkreti atsakomybės sritis. Jei vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti savo pareigų, jo pareigas vykdo vienas iš vykdomojo direktoriaus pavaduotojų.

4.  Vykdomojo direktoriaus pavaduotojus, remdamasi 1 dalyje nurodytais Komisijos pasiūlymais, ▌ skiria valdančioji taryba, atsižvelgdama į jų nuopelnus bei tinkamus administracinius ir vadovavimo įgūdžius, įskaitant aktualią profesinę patirtį išorės sienų valdymo ir grąžinimo srityje. Atrankos procese dalyvauja vykdomasis direktorius. Valdančiosios tarybos sprendimas priimamas dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

Valdančioji taryba turi teisę atleisti vykdomojo direktoriaus pavaduotojus pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.

5.  Vykdomojo direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius.

6.  Komisijos siūlymu, pateiktu atsižvelgiant į 5 dalyje nurodytą vertinimą, valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją dar vienam ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

7.  Vykdomojo direktoriaus pavaduotojų kadencijos trukmė – penkeri metai. Valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti kadenciją dar vienam ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

8.  Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojai įdarbinami pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą kaip Agentūros laikinieji darbuotojai.

106 straipsnis

Konsultacinis forumas

1.  Agentūra įsteigia konsultacinį forumą, kuris padeda jai teikdamas nepriklausomas konsultacijas pagrindinių teisių klausimais. Vykdomasis direktorius ir valdančioji taryba, koordinuodami veiklą su pagrindinių teisių pareigūnu, gali konsultuotis su konsultaciniu forumu bet kokiu su pagrindinėmis teisėmis susijusiu klausimu.

2.  Agentūra kviečia Europos prieglobsčio paramos biuro, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir kitų susijusių organizacijų atstovus dalyvauti konsultacinio forumo veikloje. Pagrindinių teisių pareigūno siūlymu, pateiktu pasikonsultavus su vykdomuoju direktoriumi, valdančioji taryba priima sprendimą dėl konsultacinio forumo sudėties ir informacijos perdavimo konsultaciniam forumui sąlygų. Konsultacinis forumas, pasikonsultavęs su valdančiąja taryba ir vykdomuoju direktoriumi, nustato savo darbo metodus ir parengia savo darbo programą.

3.  Su konsultaciniu forumu konsultuojamasi dėl tolesnio pagrindinių teisių strategijos parengimo ir įgyvendinimo, skundų nagrinėjimo mechanizmo veikimo, elgesio kodeksų bei dėl bendrosios pagrindinės mokymo programos. Agentūra informuoja konsultacinį forumą apie tai, kaip reaguota į forumo rekomendacijas.

4.  Konsultacinis forumas parengia metinę savo veiklos ataskaitą. Ta ataskaita skelbiama viešai.

5.  Nedarant poveikio pagrindinių teisių pareigūno užduotims, konsultaciniam forumui suteikiama reali galimybė laiku ir veiksmingai susipažinti su visa informacija pagarbos pagrindinėms teisėms srityje, be kita ko, lankantis bendrų operacijų vykdymo arba skubios pasienio pagalbos teikimo vietose, jei su tuo sutinka priimančioji valstybė narė arba, atitinkamu atveju, trečioji šalis, ▌ migrantų antplūdžio valdymo centruose bei grąžinimo operacijų ir grąžinimo pagalbos teikimo vietose, be kita ko, trečiosiose šalyse. Tais atvejais, kai priimančioji valstybė narė nesutinka leisti konsultaciniam forumui lankytis jos teritorijoje vykdomos bendros operacijos vykdymo ar skubios pasienio pagalbos teikimo vietose, ji laišku pateikia deramas priežastis Agentūrai.

107 straipsnis

Pagrindinių teisių pareigūnas

1.  Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su konsultaciniu forumu ir sudariusi trijų kandidatų sąrašą, skiria pagrindinių teisių pareigūną. ▌Pagrindinių teisių pareigūnas turi turėti būtiną kvalifikaciją, ekspertinių žinių ir profesinės patirties pagrindinių teisių srityje.

1a.   Pagrindinių teisių pareigūnas vykdo šias užduotis:

i)  padeda parengti Agentūros pagrindinių teisių strategiją ir atitinkamą veiksmų planą, be kita ko, teikia rekomendacijas, kaip jį patobulinti;

ii)  stebi, kaip Agentūra laikosi pagrindinių teisių, be kita ko, vykdo bet kurios Agentūros veiklos tyrimus;

iii)  skatina Agentūrą laikytis pagrindinių teisių;

iv)  pataria Agentūrai, jei mano, kad tai būtina, arba jei to prašoma, bet kokios Agentūros veiklos atžvilgiu, nevilkinant tos veiklos;

v)  teikia nuomones dėl veiklos planų, rengiamų pagal 39, 40, 41, 43, 51, 54 ir 75 straipsnius, taip pat dėl bandomųjų projektų ir techninės pagalbos projektų trečiosiose šalyse;

vi)   teikia nuomones dėl darbo tvarkos susitarimų;

vii)  lankosi bet kokių bendrų operacijų, skubių pasienio pagalbos teikimo, bandomųjų projektų, migracijos valdymo rėmimo grupių veiklos, grąžinimo operacijų arba grąžinimo pagalbos teikimo vietose, be kita ko, trečiosiose šalyse;

viii)  teikia konsultacinio forumo sekretoriato funkcijas; sekretoriatas gauna nurodymus tiesiogiai iš konsultacinio forumo pirmininkų;

ix)  informuoja vykdomąjį direktorių apie galimus pagrindinių teisių pažeidimus Agentūrai vykdant veiklą;

x)  atlieka kitas šiame reglamente numatytas užduotis;

xi)  atrenka pagrindinių teisių stebėtojus ir jiems vadovauja.

Šioje srityje pagrindinių teisių pareigūnas, be kita ko:

–  skiria pagrindinių teisių stebėtojus,

–  paskiria pagrindinių teisių stebėtojus, kaip numatyta 107 straipsnio 2a dalyje,

–  paskiria pagrindinių teisių stebėtojus priverstinio grąžinimo stebėtojais į rezervą, nurodytą 52 straipsnyje,

–  užtikrina, kad pagrindinių teisių stebėtojai būtų tinkamai apmokyti,

–  jei mano esant būtina, informuoja vykdomąjį direktorių apie galimus pagrindinių teisių pažeidimus, apie kuriuos jam pačiam pranešė pagrindinių teisių stebėtojai. Vykdomasis direktorius atsako į pagrindinių teisių pareigūno klausimus, kaip sprendžiamos nurodytos problemos.

Pagrindinių teisių pareigūnas gali vienam iš pagrindinių teisių stebėtojų pavesti atlikti bet kurią iš 1a dalies i–x punktuose nurodytų konkrečių užduočių.

2.  Valdančioji taryba nustato pagrindinių teisių pareigūnui taikomas specialias taisykles, užtikrindama, kad pagrindinių teisių pareigūnas ir kiekvienas jo darbuotojas, eidamas jam pavestas pareigas, veiktų nepriklausomai. Jis atsiskaito tiesiogiai valdančiajai tarybai ir bendradarbiauja su konsultaciniu forumu. Valdančioji taryba užtikrina, kad būtų imtasi priemonių, kuriomis reaguojama į pagrindinių teisių pareigūno rekomendacijas. Pagrindinių teisių pareigūnas taip pat skelbia metinę ataskaitą apie savo veiklą ir apie tai, kaip Agentūra, vykdydama visą savo veiklą, laikosi pagrindinių teisių. Tose ataskaitose pateikiama informacija apie skundų nagrinėjimo mechanizmą ir pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimą.

2a.  Agentūra užtikrina, kad pagrindinių teisių pareigūnas vykdydamas savo pareigas galėtų veikti savarankiškai ir būtų nepriklausomas. Pagrindinių teisių pareigūnas privalo turėti pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus jo užduotims atlikti.

Pagrindinių teisių pareigūnas savo darbuotojus pasirenka pats ir jie pavaldūs tik jam.

2b.   Pagrindinių teisių pareigūnui padeda pagrindinių teisių pareigūno pavaduotojas. Valdančioji taryba iš pagrindinių teisių pareigūno pateikto bent trijų kandidatų sąrašo skiria pagrindinių teisių pareigūno pavaduotoją. Pagrindinių teisių pareigūno pavaduotojas privalo turėti būtiną kvalifikaciją ir patirties pagrindinių teisių srityje bei nepriklausomai vykdyti savo pareigas. Kol pagrindinių teisių pareigūno nėra arba jis negali eiti savo pareigų, jo pareigas ir atsakomybę perima pagrindinių teisių pareigūno pavaduotojas.

3.  Pagrindinių teisių pareigūnas ▌ turi turėti prieigą prie visos informacijos bet kokiais Agentūros veiklos klausimais, susijusiais su pagrindinių teisių laikymusi.

107a straipsnis

Pagrindinių teisių stebėtojai

1a.  Agentūros darbuotojai veikia kaip pagrindinių teisių stebėtojai, kurių vaidmuo – nuolat vertinti, kaip operatyviniai veiksmai atitinka pagrindines teises, teikti konsultacijas ir pagalbą šiuo klausimu bei prisidėti prie pagrindinių teisių, kaip Europos integruoto sienų valdymo dalies, propagavimo.

1.  Pagrindinių teisių stebėtojams pavedamos šios užduotys:

a)  stebėti pagrindinių teisių laikymąsi ir teikti konsultacijas bei pagalbą pagrindinių teisių klausimais rengiant, atliekant ir vertinant Agentūros operatyvinius veiksmus, kuriuos atitinkamam stebėtojui pavedė stebėti pagrindinių teisių pareigūnas.

Šioje srityje jie, be kita ko:

i)  stebi veiksmų planų parengimą ir teikia apie tai ataskaitas pagrindinių teisių pareigūnui, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis, numatytas 107 straipsnio 1a dalies v punkte;

ii)  vykdo vizitus, įskaitant ilgalaikius, tose vietose, kur atliekami operatyviniai veiksmai;

iii)  bendradarbiauja ir palaiko ryšius su koordinavimo pareigūnu, kaip numatyta 45 straipsnyje, ir teikia jam pagalbą bei konsultacijas;

iv)  informuoja koordinavimo pareigūną ir teikia ataskaitas pagrindinių teisių pareigūnui apie bet kokius susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su galimu pagrindinių teisių pažeidimu Agentūrai vykdant operatyvinius veiksmus;

v)  prisideda prie 48 straipsnyje nurodyto veiklos vertinimo;

b)  atlikti priverstinio grąžinimo stebėtojų funkcijas;

c)  prisidėti prie Agentūros mokymo veiklos, susijusios su pagrindinėmis teisėmis, kaip numatyta 62 straipsnyje, be kita ko, rengiant mokymus apie pagrindines teises.

2a.  Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, pagrindinių teisių pareigūnas kiekvienai operacijai paskiria bent vieną pagrindinių teisių stebėtoją. Pagrindinių teisių pareigūnas taip pat priima sprendimus dėl pagrindinių teisių stebėtojo paskyrimo stebėti bet kokią kitą operatyvinę veiklą, kurią šis pareigūnas laiko svarbia.

Stebėtojui suteikiama prieiga prie visų atitinkamos Agentūros operatyvinės veiklos sričių ir prie visų tos veiklos įgyvendinimui svarbių dokumentų.

3.  Pagrindinių teisių pareigūnas gali pagrindinių teisių stebėtojus paskirti priverstinio grąžinimo stebėtojais į rezervą, nurodytą 52 straipsnyje. Jei pagrindinių teisių stebėtojai veikia kaip priverstinio grąžinimo stebėtojai, jiems mutatis mutandis taikomos 51 straipsnio 5 dalies ir 52 straipsnio nuostatos.

4.  Pagrindinių teisių stebėtojus skiria pagrindinių teisių pareigūnas, kuriam jie hierarchiškai pavaldūs. Savo pareigas jie privalo vykdyti nepriklausomai. Būdami operacijos vykdymo teritorijoje, jie turi vilkėti rūbus, pažymėtus ženklu, kuriuo aiškiai nurodoma, kad jie yra pagrindinių teisių stebėtojai.

5.  Agentūra užtikrina, kad per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Agentūra įdarbintų ne mažiau kaip 40 pagrindinių teisių stebėtojų. Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su pagrindinių teisių pareigūnu, kasmet atlieka vertinimą, ar reikia didinti šį skaičių. Atlikus vertinimą, vykdomasis direktorius valdančiajai tarybai esant reikalui remdamasis operatyviniais poreikiais pasiūlo kitais metais padidinti stebėtojų skaičių.

6.  Po pagrindinių teisių stebėtojų įdarbinimo jie dalyvauja platesniuose mokymuose pagrindinių teisių klausimais. Mokymuose atsižvelgiama į anksčiau įgytą kvalifikaciją ir profesinę patirtį atitinkamose srityse. Agentūra užtikrina, kad visu pagrindinių teisių stebėtojų darbo laikotarpiu jie savo pareigas vykdytų laikydamiesi aukštų standartų. Kiekvienam pagrindinių teisių stebėtojui parengiamas tinkamas mokymo planas, kuriuo užtikrinama, kad jis turėtų nuolatinę profesinę kvalifikaciją, reikalingą pagrindinių teisių stebėtojo užduotims atlikti.

108 straipsnis

Skundų nagrinėjimo mechanizmas

1.  Agentūra, bendradarbiaudama su pagrindinių teisių pareigūnu, imasi būtinų priemonių, kad pagal šį straipsnį būtų sukurtas ir toliau plėtojamas nepriklausomas bei veiksmingas skundų nagrinėjimo mechanizmas, skirtas stebėti, ar vykdant bet kokią Agentūros veiklą gerbiamos pagrindinės teisės ir užtikrinama pagarba joms.

2.  Bet kuris asmuo, tiesiogiai patyręs darbuotojų, dalyvaujančių bendros operacijos, bandomojo projekto, skubios pasienio pagalbos teikimo, migracijos valdymo paramos grupių siuntimo, bendros grąžinimo operacijos, grąžinimo pagalbos veikloje arba trečiojoje šalyje vykdomoje Agentūros operatyvinėje veikloje, veiksmų ar neveikimo poveikį ir manantis, kad dėl tų veiksmų ar neveikimo buvo pažeistos jo pagrindinės teisės, arba bet kuri tokiam asmeniui atstovaujanti šalis gali raštu pateikti skundą Agentūrai.

3.  Priimtini tik tie skundai, kurie yra pagrįsti ir susiję su konkrečiais pagrindinių teisių pažeidimais.

4.  Pagrindinių teisių pareigūnas atsako už Agentūros gautų skundų nagrinėjimą vadovaudamasis teise į gerą administravimą. Šiuo tikslu pagrindinių teisių pareigūnas patikrina skundo priimtinumą, registruoja priimtinus skundus, perduoda visus užregistruotus skundus vykdomajam direktoriui, o skundus dėl būrių (grupių) narių – buveinės valstybei narei, įskaitant atitinkamą instituciją arba kompetentingą pagrindinių teisių įstaigą valstybėje narėje, kad būtų galimi tolesni veiksmai remiantis jų įgaliojimais. Pagrindinių teisių pareigūnas taip pat registruoja ir užtikrina tolesnius Agentūros arba tos valstybės narės veiksmus.

5.  Jei skundas priimtinas, remiantis teise į gerą administravimą skundų pareiškėjai informuojami apie tai, kad skundas užregistruotas, kad pradėtas vertinimas ir kad atsakymo galima tikėtis, kai tik jis bus parengtas. Jei skundas perduodamas nacionalinėms institucijoms ar įstaigoms, skundo pareiškėjui suteikiama jų kontaktinė informacija. Jei skundas paskelbiamas nepriimtinu, skundų pareiškėjai informuojami apie priežastis ir, jei įmanoma, jiems suteikiamos kitos galimybės susirūpinimą jiems keliantiems klausimams spręsti.

Agentūra numato reikiamą procedūrą tam atvejui, jei skundas būtų paskelbtas nepriimtinu ar nepagrįstu.

Visi sprendimai pateikiami raštu ir turi būti pagrįsti. Atvejais, kai, skundą pripažinus nepriimtinu, skundo pareiškėjas pateikia naujų įrodymų, pagrindinių teisių pareigūnas bylą atnaujina.

6.  Kai užregistruojamas su Agentūros darbuotoju susijęs skundas, pagrindinių teisių pareigūnas rekomenduoja vykdomajam direktoriui imtis tinkamų tolesnių veiksmų, įskaitant drausminio poveikio priemones, o prireikus skundą perduoti nagrinėti pagal civilinės arba baudžiamosios teisenos procedūras, kaip numatyta pagal šį reglamentą ir nacionalinius teisės aktus. Vykdomasis direktorius užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus ir per nustatytą laikotarpį, o prireikus – reguliariai po to atsiskaito pagrindinių teisių pareigūnui apie drausminio poveikio priemonių įgyvendinimą atsižvelgiant į Agentūros padarytas išvadas ir tolesnius veiksmus, kurių ji ėmėsi reaguodama į skundą, įskaitant drausminio poveikio priemones, jeigu jos būtinos.

Jei skundas susijęs su duomenų apsaugos klausimais, vykdomasis direktorius, prieš priimdamas savo sprendimą dėl skundo, pasikonsultuoja su Agentūros duomenų apsaugos pareigūnu. Pagrindinių teisių pareigūnas ir duomenų apsaugos pareigūnas raštu sudaro susitarimo memorandumą, kuriame išdėstomas jų su gaunamais skundais susijusių užduočių pasidalijimas ir bendradarbiavimas jas vykdant.

Jei užregistruojamas skundas, susijęs su priimančiosios valstybės narės ▌arba kitų dalyvaujančių valstybių narių būrių nariu, įskaitant deleguotuosius būrių (grupių) narius arba deleguotuosius nacionalinius ekspertus, buveinės valstybė narė užtikrina, kad pagal nacionalinės teisės aktus būtų imamasi tolesnių veiksmų, įskaitant, jei būtina, drausminio poveikio priemones ir perdavimą nagrinėti pagal civilinės arba baudžiamosios teisenos procedūras, arba kitų priemonių. Atitinkama valstybė narė per nustatytą laikotarpį ir, jei būtina, reguliariai po to informuoja pagrindinių teisių pareigūną apie rezultatus ir tolesnius veiksmus, susijusius su skundu. Negavus jokio pranešimo iš atitinkamos valstybės narės, tolesnių veiksmų dėl šio klausimo imasi Agentūra.

Atitinkamai valstybei narei nepateikus pranešimo per nustatytą laikotarpį arba pateikus tik negalutinį atsakymą, pagrindinių teisių pareigūnas informuoja vykdomąjį direktorių ir valdančiąją tarybą.

8.  Kai nustatoma, kad būrio narys pažeidė pagrindines teises arba pareigas tarptautinės apsaugos srityje, Agentūra paprašo, kad valstybė narė nedelsiant pašalintų tą narį iš Agentūros veiklos arba iš Europos sienos ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų.

9.  Pagrindinių teisių pareigūnas, vadovaudamasis 107 straipsnio 2 dalimi, į savo metinę ataskaitą įtraukia informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą, įskaitant konkrečias nuorodas į Agentūros ir valstybių narių padarytas išvadas ir tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant į skundus. ▌

10.  Pagrindinių teisių pareigūnas, vadovaudamasis 1–9 dalyse išdėstytomis nuostatomis ir pasikonsultavęs su konsultaciniu forumu, parengia standartinę skundo formą, kurioje prašoma pateikti išsamią ir konkrečią informaciją apie tariamą pagrindinių teisių pažeidimą. Prireikus pagrindinių teisių pareigūnas parengia ir visas kitas išsamias taisykles. Tą formą ir minėtąsias išsamias taisykles pagrindinių teisių pareigūnas pateikia vykdomajam direktoriui ir valdančiajai tarybai.

Agentūra užtikrina, kad informacija apie galimybę pateikti skundą ir skundų pateikimo procedūrą būtų lengvai prieinama – taip pat ir pažeidžiamiems asmenims. Visu Agentūros veiklos vykdymo laikotarpiu ši standartinė skundo forma turi būti prieinama ir nesunkiai gaunama – taip pat ir naudojantis judriojo ryšio prietaisais – Agentūros interneto svetainėje bei popierine forma tomis kalbomis, kurias supranta arba, kaip pagrįstai manoma, supranta trečiųjų šalių piliečiai. Agentūra užtikrina, kad skundų pareiškėjams būtų teikiamos tolesnės gairės ir pagalba skundų nagrinėjimo procedūros klausimais. Pagrindinių teisių pareigūnas skundus nagrinėja net kai jie pateikiami ne standartine skundo forma.

11.  Visus skunde pateiktus asmens duomenis Agentūra, įskaitant pagrindinių teisių pareigūną, naudoja ir tvarko pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1725, o valstybės narės – pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680.

Kai pareiškėjas pateikia skundą, tas skundas suprantamas kaip skundo pareiškėjo sutikimas su tuo, kad Agentūra arba pagrindinių teisių pareigūnas tvarkytų jo asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 5 straipsnio d punkte.

Siekiant apsaugoti skundų pareiškėjų interesus, pagrindinių teisių pareigūnas skundus nagrinėja konfidencialiai, laikydamasis nacionalinės ir Sąjungos teisės, nebent skundo pareiškėjas aiškiai atsisakytų savo teisės į konfidencialumą. Skundo pareiškėjams atsisakius teisės į konfidencialumą, laikoma, jog jie sutinka su tuo, kad pagrindinių teisių pareigūnas arba Agentūra prireikus atskleistų jų tapatybę kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms skunde nurodytu klausimu.

108a straipsnis

Tarpparlamentinis bendradarbiavimas

1.  Siekiant atsižvelgti į ypatingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kurias sudaro nacionalinės valdžios institucijos ir Agentūra, pobūdį ir užtikrinti, kad Europos Parlamentas atliktų veiksmingas Agentūros, o nacionaliniai parlamentai – atsakingųjų nacionalinių valdžios institucijų kontrolės funkcijas, atitinkamai jiems priskirtas pagal Sutartis ir valstybių narių nacionalines konstitucines sistemas, Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai gali bendradarbiauti vadovaudamiesi Protokolo Nr. 1 9 straipsniu.

2.  Vykdomasis direktorius ir valdančiosios tarybos pirmininkas, pakviesti šiuo tikslu posėdžiaujančių Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų, turi dalyvauti tokiuose posėdžiuose.

3.  Agentūra savo metinę veiklos ataskaitą perduoda nacionaliniams parlamentams.

109 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.  Agentūrai taikomos Reglamento Nr. 1 ▌nuostatos.

2.  Nedarant poveikio SESV 342 straipsnio pagrindu priimtiems sprendimams, 98 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktuose nurodytos metinė veiklos ataskaita ir darbo programa rengiamos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

3.  Agentūros veiklai reikiamas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

110 straipsnis

Skaidrumas ir informavimas

1.  Agentūra, nagrinėdama prašymus dėl galimybės naudotis jos turimais dokumentais, vadovaujasi Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001.

2.  Agentūra savo iniciatyva teikia informaciją klausimais, patenkančiais į jos užduočių taikymo sritį. Ji tai daro neatskleisdama operatyvinės informacijos, kurią paviešinus kiltų grėsmė galimybei pasiekti operacijų tikslą.

3.  Valdančioji taryba nustato praktinę 1 ir 2 dalių taikymo tvarką.

4.  Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę raštu kreiptis į Agentūrą bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba. Jie turi teisę gauti atsakymą ta pačia kalba.

5.  Sprendimai, kuriuos Agentūra priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti skundžiami Europos ombudsmenui arba ieškinys dėl jų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti reiškiamas laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

5 skirsnis

Finansiniai reikalavimai

111 straipsnis

Biudžetas

1.  Nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms, Agentūros pajamas sudaro:

a)  Sąjungos įnašas, įtrauktas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

b)  su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu susijusių šalių įnašas, kaip nustatyta atitinkamuose susitarimuose, kuriuose nustatytas konkretus jų finansinis įnašas;

c)  Sąjungos finansavimas, teikiamas sudarant delegavimo susitarimus ar skiriant ad hoc dotacijas pagal 115 straipsnyje nurodytas Agentūros finansines taisykles ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas;

d)  mokesčiai už suteiktas paslaugas;

e)  savanoriški valstybių narių įnašai.

2.  Agentūros išlaidas sudaro administracinės, infrastruktūros, operatyvinės ir su darbuotojais susijusios išlaidos.

3.  Vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir perduoda jį valdančiajai tarybai.

4.  Įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.  Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus parengtu sąmatos projektu, patvirtina preliminarų Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su preliminariu etatų planu. Valdančioji taryba ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. perduoda juos kartu su bendrojo programavimo dokumento projektu Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

6.  Valdančioji taryba iki kiekvienų metų kovo 31 d. išsiunčia Komisijai galutinį Agentūros įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant etatų plano projektą, prie kurio pridedama preliminari darbo programa.

7.  Komisija perduoda sąmatą biudžeto valdymo institucijai kartu su Europos Sąjungos biudžeto projektu.

8.  Remdamasi šia sąmata, Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia, jos manymu, būtinas sąmatas etatų planui ir iš bendrojo biudžeto mokamai subsidijos sumai, kurias ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal SESV 313 ir 314 straipsnius.

9.  Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus.

10.  Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

11.  Valdančioji taryba tvirtina Agentūros biudžetą. Jis tampa galutinis galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Kai tikslinga, jis yra atitinkamai koreguojamas.

12.  Visi biudžeto, įskaitant etatų planą, pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka.

13.  Jei tam tikras statybos projektas gali reikšmingai paveikti Agentūros biudžetą, taikomos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013(32) nuostatos.

14.  Dėl skubios pasienio pagalbos ir grąžinimo pagalbos finansavimo į valdančiosios tarybos tvirtinamą Agentūros biudžetą įtraukiamas finansinis operacijų rezervas, siekiantis bent 2 proc. bendroms operacijoms prie išorės sienų ir grąžinimo srityje vykdomai operatyvinei veiklai numatytų asignavimų. Pasibaigus kiekvienam mėnesiui vykdomasis direktorius gali nuspręsti perskirstyti sumą, lygią vienai dvyliktajai rezervo asignavimų daliai, kitai Agentūros vykdomai operatyvinei veiklai. Tokiu atveju vykdomasis direktorius informuoja valdančiąją tarybą.

15.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių ilgiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

112 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.  Agentūros biudžetą įgyvendina vykdomasis direktorius.

2.  Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas N finansinių metų preliminarias finansines ataskaitas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 147 straipsnį.

3.  Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 31 d. Agentūra išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4.  Ne vėliau kaip N + 1 finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams Agentūros N metų preliminarias finansines ataskaitas kartu su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

5.  Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros N metų preliminarių finansinių ataskaitų, vykdomasis direktorius, vadovaudamasis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsniu, savo atsakomybe rengia Agentūros galutines finansines ataskaitas ir jas teikia valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

6.  Valdančioji taryba pateikia nuomonę dėl Agentūros N metų galutinių finansinių ataskaitų.

7.  Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius siunčia galutines finansines ataskaitas kartu su valdančiosios tarybos nuomone Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

8.  Galutinės N metų finansinės ataskaitos ne vėliau kaip iki N + 1 metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.  Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į jų pastabas. Jis taip pat išsiunčia šį atsakymą valdančiajai tarybai.

10.  Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiam N metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui užtikrinti pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalį.

11.  Atsižvelgdamas į Tarybos kvalifikuota balsų dauguma patvirtintą rekomendaciją, Europos Parlamentas ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.

113 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.  Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, be apribojimų taikomos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatos. Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vidaus tyrimų ir, naudodamasi to susitarimo priede pateiktu šablonu, nedelsdama patvirtina atitinkamas nuostatas, taikytinas visiems Agentūros darbuotojams.

2.  Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Agentūros, dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

3.  OLAF, laikydamasi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ▌nustatytų nuostatų ir procedūrų, gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant Agentūros finansuojamą dotacijos susitarimą ar dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.  Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

5.  Nedarant poveikio 1, 2, 3 ir 4 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, Agentūros sutartis, dotacijų susitarimus ir dotacijų sprendimus įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmams, Europos prokuratūrai ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

114 straipsnis

Interesų konfliktų prevencija

Agentūra patvirtina vidaus taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad jos organų nariai ir jos darbuotojai dirbdami ar savo kadencijos metu vengtų bet kokios situacijos, kuri gali sukelti interesų konfliktą, ir praneštų apie tokias situacijas.

Agentūra, naudodamasi skaidrumo registru, užtikrina skaidrią lobistinę veiklą atskleisdama informaciją apie visus savo susitikimus su trečiųjų šalių suinteresuotaisiais subjektais. Skaidrumo registre saugoma informacija apie visus vykdomojo direktoriaus, vykdomojo direktoriaus pavaduotojų ir skyrių vadovų susitikimus ir ryšius, susijusius su klausimais dėl paslaugų, įrangos ar išorės projektų ir tyrimų viešojo pirkimo bei konkursų. Agentūra saugo įrašus apie visus savo darbuotojų susitikimus su trečiųjų šalių suinteresuotaisiais subjektais, susijusius su klausimais dėl paslaugų, įrangos ar išorės projektų ir tyrimų pirkimo bei konkursų.

114a straipsnis

Administraciniai tyrimai

Europos ombudsmenas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklos tyrimus atlieka vadovaudamasis SESV 228 straipsniu.

115 straipsnis

Finansinė nuostata

Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Komisija, patvirtina Agentūrai taikomas finansines taisykles. Jomis neturi būti nukrypstama nuo Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, nebent šito reikėtų būtent dėl Agentūros veiklos ir tam iš anksto būtų pritarusi Komisija. Pagal šią sistemą valdančioji taryba priima konkrečias finansines taisykles, taikytinas Agentūros veiklai bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis grąžinimo klausimais srityje.

116 straipsnis

Vertinimas

1.  Nedarant poveikio 59 straipsniui, praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas ketverius metus, Komisija atlieka šio reglamento vertinimą. Atliekant vertinimą visų pirma įvertinami:

a)  Agentūros pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus, išteklius ir užduotis;

b)  Agentūros veiksmingumo ir darbo praktikos poveikis, efektyvumas ir veiksmingumas jos tikslų, įgaliojimų ir užduočių požiūriais;

c)  agentūrų tarpusavio bendradarbiavimas Europos lygmeniu, įskaitant Europos lygmens bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas;

d)  galima būtinybė keisti Agentūros įgaliojimus;

e)  bet kurio tokio pakeitimo finansinės pasekmės;

f)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų veikla, o pradedant antruoju vertinimu – bendras jų narių skaičius ir sudėtis;

fa)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų darbuotojų mokymo, turimų specializuotų ekspertinių žinių ir profesionalumo lygis.

Vertinant konkrečiai analizuojama, kaip taikant šį reglamentą laikomasi Chartijos ir kitų atitinkamų Sąjungos teisės aktų.

1a.  Vertinant taip pat įvertinamas Agentūros, kaip darbdavio, patrauklumas įdarbinant statutinius darbuotojus, siekiant užtikrinti aukštos kvalifikacijos kandidatus ir geografinę pusiausvyrą.

1b.  Atlikdama vertinimą Komisija stengiasi užsitikrinti svarbių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant konsultacinį forumą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, indėlį.

2.  Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai tarybai. Valdančioji taryba gali pateikti Komisijai rekomendacijų dėl šio reglamento pakeitimų. Vertinimo ataskaita ir išvados dėl ataskaitos skelbiamos viešai. Valstybės narės ir Agentūra teikia Komisijai informaciją, reikalingą šiai ataskaitai parengti. Kai būtina, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

3.  Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 1 d., o vėliau – kas dvejus metus Agentūra teikia Europos Parlamentui ir Tarybai sistemos EUROSUR veikimo ataskaitą.

Valstybės narės teikia Agentūrai informaciją, reikalingą šiai ataskaitai parengti.

4.  Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą Komisija pateikia bendrą sistemos EUROSUR vertinimą, prie kurio prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai dėl jos veiklos gerinimo.

Valstybės narės ir Agentūra teikia Komisijai informaciją, reikalingą 3 dalyje nurodytam vertinimui parengti.

Atlikdama vertinimą Komisija stengiasi užsitikrinti svarbių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant konsultacinį forumą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, indėlį.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

117 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas (toliau – Europos sienų ir pakrančių apsaugos komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

119 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 panaikinamas, išskyrus 9 straipsnio 3, 5 ir 7–10 dalis bei 10 straipsnio 5 ir 7 dalis, kurios toliau taikomos tol, kol įsigalios šio reglamento 25 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo aktas.

2.  Reglamentas (ES) 2016/1624 panaikinamas, išskyrus jo 20, 30 ir 31 straipsnius, kurie panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

3.  Nuorodos į panaikintus aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos vadovaujantis šio reglamento VI priede pateikta atitikties lentele.

4.  80 straipsnis pradedamas taikyti nuo faktinio 80 straipsnyje nurodytos sistemos perdavimo dienos.

120 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  12 straipsnio 4 dalis, 71 straipsnis ir 98 straipsnio 5 dalis, kiek tai susiję su bendradarbiavimu su Jungtine Karalyste, taikomi iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos arba, jeigu įsigaliotų Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu grindžiamas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimas, iki jame nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.

3.  Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybės narės gali iki dvejų metų po šio reglamento įsigaliojimo toliau savanoriškai taikyti 19 straipsnio nuostatas ir atitinkamas nuostatas dėl EUROSUR, susijusias su patikrinimais kertant sieną ir oro eismo sienų stebėjimu.

4.  Siuntimas pagal 55–58 straipsnius vykdomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

5.  Kalbant apie siuntimą 2021 m., 55 straipsnio 4 dalyje ir 64 straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus valdančioji taryba priima iki 2020 m. kovo 31 d.

6.  Siekiant paremti žmogiškųjų išteklių plėtrą, kad valstybės narės galėtų prisidėti prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų veiklos, valstybės narės turi teisę gauti finansavimą 2020 m., kaip nustatyta 61 straipsnio 1 dalies a punkte. III priede pateikti 2022 m. skaičiai naudojami kaip nuoroda į reikiamą finansavimą 2020 m.

7.  Kad reikiamais I kategorijos personalo pajėgumais veiksmingai prisidėtų prie pirmojo Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų siuntimo ir ETIAS centrinio padalinio sukūrimo, įsigaliojus šiam reglamentui Agentūra, vadovaudamasi biudžeto taisyklėmis, imasi būtinų parengiamųjų veiksmų, įskaitant įdarbinimą ir mokymus.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų sudėtis pagal metus ir kategoriją, atsižvelgiant į XX straipsnį

Kategorija

Metai

1 kategorija.

Agentūros darbuotojai

2 kategorija.

Ilgam laikotarpiui deleguoti operatyviniai darbuotojai

3 kategorija.

Trumpam laikotarpiui siunčiami operatyviniai darbuotojai

Iš viso Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų narių

4 kategorija

 

2021 m.

1 000

400

3 600

5 000

1 500

2022 m.

1 000

500

3 500

5 000

1 500

2023 m.

1 500

500

4 000

6 000

1 500

2024 m.

1 500

750

4 250

6 500

1 500

2025 m.

000

1 000

5 000

8 000

0

2026 m.

2 500

1 250

5 250

9 000

0

2027 m.

3 000

1 500

5 500

10 000

0

III PRIEDAS

Lentelė, kurioje pateikiami kasmetiniai pajėgumai, kuriuos valstybės narės turi skirti Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėms pajėgoms, pagal 57 straipsnį deleguodamos operatyvinius darbuotojus ilgam laikotarpiui

Šalis / metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Belgija

8

10

10

15

20

25

30

Bulgarija

11

13

13

20

27

33

40

Čekija

5

7

7

10

13

17

20

Danija

8

10

10

15

19

24

29

Vokietija

61

73

73

110

152

187

225

Estija

5

6

6

9

12

15

18

Graikija

13

17

17

25

33

42

50

Ispanija

30

37

37

56

74

93

11

Prancūzija

46

56

56

83

114

141

170

Kroatija

17

22

22

33

43

54

65

Italija

33

42

42

63

83

104

125

Kipras

2

3

3

4

5

7

8

Latvija

8

10

10

15

20

25

30

Lietuva

10

13

13

20

26

33

39

Liuksemburgas

2

3

3

4

5

7

8

Vengrija

17

22

22

33

43

54

65

Malta

2

2

2

3

4

5

6

Nyderlandai

13

17

17

25

33

42

50

Austrija

9

11

11

17

23

28

34

Lenkija

27

33

33

50

67

83

100

Portugalija

8

10

10

15

20

25

30

Rumunija

20

25

25

38

50

63

75

Slovėnija

9

12

12

18

23

29

35

Slovakija

9

12

12

18

23

29

35

Suomija

8

10

10

15

20

25

30

Švedija

9

11

11

17

23

28

34

[Šveicarija]

4

5

5

8

11

13

16

[Islandija]

1

1

1

1

1

2

2

[Lichtenšteinas]*

0

0

0

0

0

0

0

0

[Norvegija]

5

7

7

10

13

17

20

IŠ VISO

400

500

500

750

1 000

1 250

1 500

IV PRIEDAS

Kasmet valstybių narių Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėms pajėgoms pagal 58 straipsnį trumpam laikotarpiui siųstinų operatyvinių darbuotojų pajėgumai

Šalis / metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Belgija

72

70

80

85

100

105

110

Bulgarija

96

93

107

113

133

140

147

Čekija

48

47

53

57

67

70

73

Danija

70

68

77

82

97

102

106

Vokietija

540

523

602

637

748

785

827

Estija

43

42

48

51

60

63

66

Graikija

120

117

133

142

167

175

183

Ispanija

266

259

296

315

370

389

407

Prancūzija

408

396

454

481

566

593

624

Kroatija

156

152

173

184

217

228

238

Italija

300

292

333

354

417

438

458

Kipras

19

19

21

23

27

28

29

Latvija

72

70

80

85

100

105

110

Lietuva

94

91

104

111

130

137

143

Liuksemburgas

19

19

21

23

27

28

29

Vengrija

156

152

173

184

217

228

238

Malta

14

14

16

17

20

21

22

Nyderlandai

120

117

133

142

167

175

183

Austrija

82

79

91

96

113

119

125

Lenkija

240

233

267

283

333

350

367

Portugalija

72

0

80

85

100

105

110

Rumunija

180

175

200

213

250

263

275

Slovėnija

84

82

93

99

117

123

128

Slovakija

84

82

93

99

117

123

128

Suomija

72

70

80

85

100

105

110

Švedija

82

79

91

96

113

119

125

[Šveicarija]

38

37

43

45

53

56

59

[Islandija]

5

5

5

6

7

7

7

[Lichtenšteinas]*

0

0

0

0

0

0

0

[Norvegija]

48

47

53

57

67

70

73

IŠ VISO

3 600

3 500

4 000

4 250

5 000

5 250

5 500

V PRIEDAS

Jėgos naudojimo taisyklės, be kita ko, susijusios su tarnybinių šaunamųjų ginklų bei žudyti nepritaikytos įrangos išdavimu, su jais susijusiu mokymu, jų kontrole ir naudojimu, taikomos Agentūros statutiniams darbuotojams, kurie veikia kaip būrių (grupių) nariai jų siuntimo į Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas laikotarpiu

1.  Jėgos ir ginklų naudojimo bendrieji principai

Šio reglamento tikslais sąvoka „jėgos naudojimas“ – tai Agentūros statutinių operatyvinių darbuotojų sprendimas panaudoti fizinę jėgą, siekiant vykdyti savo funkcijas arba užtikrinti savigyną, kuris apima rankų ir kūno, bet kokių priemonių, ginklų ar įrangos ir šaunamųjų ginklų naudojimą.

Nešiotis ir naudoti ginklus, šaudmenis bei įrangą galima tik operacijų metu. Juos nešiotis ar naudoti ne tarnybos metu draudžiama.

Pagal 83 straipsnio 6 dalį Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai jėgą ir ginklus naudoja vadovaudamiesi priimančiosios valstybės narės nacionaline teise ir dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams.

Nedarant poveikio priimančiosios valstybės narės leidimui ir tam, kad operacijų metu naudojant jėgą taikoma jos nacionalinė teisė, į būrius atsiųsti Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai jėgą ir ginklus naudoja laikydamiesi būtinumo, proporcingumo ir atsargumo principų (pagrindinių principų), kaip nurodyta toliau.

Šaunamųjų ginklų nešiojimosi ir naudojimo sąlygos apibrėžiamos operatyviniame plane, dėl kurio susitaria vykdomasis direktorius ir priimančioji valstybė narė, vadovaujantis nacionaline teise arba operacijų metu taikomomis operatyvinėmis procedūromis.

Būtinumo principas

Jėga – panaudojant tiesioginį fizinį kontaktą arba ginklus ar įrangą – naudojama išskirtiniais atvejais ir tik kai tai griežtai būtina Agentūros pareigų vykdymui užtikrinti arba savigynai. Jėga gali būti naudojama tik kraštutiniu atveju, įdėjus visas racionalias pastangas situaciją išspręsti nesmurtinėmis priemonėmis, įskaitant mėginimą įtikinti, derybas ar tarpininkavimą. Jėga arba prievartos priemonės niekada nenaudojamos savavališkai ir jomis neturi būti piktnaudžiaujama.

Proporcingumo principas

Kai teisėtas jėgos ar šaunamųjų ginklų panaudojimas neišvengiamas, Agentūros statutinių operatyvinių darbuotojų veiksmai turi proporcingai atitikti pažeidimo rimtumą ir teisėtą tikslą, kurio siekiama. Vykdant operatyvinę veiklą proporcingumo principu turėtų būti vadovaujamasi tiek priimant sprendimą dėl naudotinos jėgos pobūdžio (pvz., ar būtina naudoti ginklus), tiek dėl naudotinos jėgos masto. Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai nenaudoja jėgos labiau nei tai būtina teisėtam teisėsaugos tikslui pasiekti. Jeigu naudojamas šaunamasis ginklas, Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai užtikrina, kad jį naudojant sužeidimų būtų kuo mažiau, o žala būtų kuo minimalesnė. Jei priemonės lemia nepriimtiną rezultatą, operatyviniai darbuotojai gali atitinkamos priemonės atsisakyti. Pagal šį principą Agentūra turi aprūpinti savo statutinius darbuotojus įranga ir savigynos priemonėmis, kurios būtinos tinkamo lygio jėgos taikymui užtikrinti.

Pareiga laikytis atsargumo

Agentūros statutiniams operatyviniams darbuotojams vykdant operatyvinę veiklą visapusiškai gerbiama žmogaus gyvybė ir žmogaus orumas bei siekiama juos apsaugoti. Imamasi visų būtinų veiksmų, kad sužeidimų ir žalos rizika operacijų metu būtų kuo mažesnė. Ši prievolė apima bendrąją Agentūros statutiniams operatyviniams darbuotojams taikomą prievolę aiškiai įspėti apie ketinimą naudoti jėgą, nebent pateikus tokį įspėjimą būrių nariams kiltų nederamas pavojus, būtų rizikuojama kitų asmenų žūtimi ar sunkiu sužalojimu arba tai būtų akivaizdžiai netinkama ar neveiksminga konkrečiomis aplinkybėmis.

Konkrečios dažniausių ▌jėgos priemonių (Agentūros statutinių operatyvinių darbuotojų ▌įrangos ▌) naudojimo ▌taisyklės

Vadovaujantis pagrindiniais principais, naudoti jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina tiesioginiam teisėsaugos tikslui pasiekti, ir tik po to, kai:

–  galimo smurtinio susidūrimo buvo bandyta išvengti mėginimais įtikinti, derybomis ir tarpininkavimu, tačiau nesėkmingai;

–  buvo įspėta apie ketinimą naudoti jėgą.

Kilus būtinybei sustiprinti intervenciją (pvz., panaudoti ginklą arba kitokio tipo ginklą), apie tokią eskalaciją taip pat turėtų būti aiškiai įspėjama, nebent pateikus tokį įspėjimą būrių nariams kiltų nederamas pavojus, būtų rizikuojama kitų asmenų žūtimi ar sunkiu sužalojimu arba tai būtų akivaizdžiai netinkama ar neveiksminga konkrečiomis aplinkybėmis.

Šaunamieji ginklai

Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai neturi naudoti ginklų prieš asmenis, išskyrus toliau nurodytomis aplinkybėmis ir tik jeigu būtinų tikslų negalima pasiekti ne tokiomis kraštutinėmis priemonėmis:

–  Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai šaunamuosius ginklus gali naudoti tik kraštutiniu atveju, susidarius kritiškai padėčiai, ypač jeigu rizikuojama, kad pavojus kils pašaliniams asmenims;

–  kilus būtinybei apsiginti arba apginti kitus nuo tiesioginio mirties arba sunkaus sužalojimo pavojaus;

–  siekiant išvengti tiesioginio mirties ar sunkaus sužalojimo pavojaus;

–  siekiant atremti faktinį išpuolį arba užkirsti kelią išpuolio prieš svarbias institucijas, tarnybas ar objektus grėsmei.

Prieš panaudodami šaunamuosius ginklus, Agentūros operatyviniai darbuotojai turi aiškiai įspėti apie ketinimą panaudoti šiuos ginklus. Įspėti galima žodžiu arba iššaunant įspėjamuosius šūvius.

Nemirtini ginklai

Lazda

Aprobuotas lazdas galima naudoti kaip ▌gynybos priemonę arba kaip ginklą, laikantis pagrindinių principų ir toliau nurodytomis sąlygomis:

–  kai laikoma, kad tikslui pasiekti mažesnės jėgos naudojimas aiškiai netinka;

–  siekiant išvengti faktinio išpuolio prieš turtą arba jo grėsmės.

Prieš panaudodami lazdas Agentūros operatyviniai darbuotojai turi aiškiai įspėti apie ketinimą jas panaudoti. Naudodami lazdas atsiųsti operatyviniai darbuotojai visuomet siekia kuo mažesnio sužalojimo pavojaus ir vengti smūgiuoti į galvą.

Ašarojimą sukeliančios cheminės medžiagos (pvz., pipirinės dujos)

Aprobuotas ašarojimą sukeliančias medžiagas galima naudoti kaip gynybos priemonę arba kaip ginklą, laikantis pagrindinių principų ir toliau nurodytomis sąlygomis:

–  kai laikoma, kad tikslui pasiekti mažesnės jėgos naudojimas aiškiai netinka;

–  siekiant išvengti faktinio išpuolio arba jo grėsmės.

Kita įranga

Antrankiai

–  Antrankiais surakinami tik tie asmenys, kurie laikomi keliančiais grėsmę sau patiems arba kitiems, ir tik siekiant užtikrinti saugų sulaikymą arba pervežimą ir Agentūros statutinių operatyvinių darbuotojų bei kitų būrių (grupių) narių saugumą. Jie gali būti naudojami tik kuo trumpiau ir tik kai tai griežtai būtina.

3.  Jėgos, tarnybinių ginklų, šaudmenų ir įrangos naudojimo praktinės taisyklės

Jėgos, ginklų ir kitos įrangos naudojimo bendrosios praktinės taisyklės

Pagal 83 straipsnio 6 dalį Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai vykdo savo vykdomuosius įgaliojimus, įskaitant jėgos naudojimą, vadovaujant ir kontroliuojant priimančiajai valstybei narei, o jėgą – įskaitant ginklus, šaudmenis ir įrangą – gali naudoti tik gavę priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą ir dalyvaujant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams. Nežiūrint į tai, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, pritarus Agentūrai, gali leisti pastarosios statutiniams operatyviniams darbuotojams naudoti jėgą nedalyvaujant priimančiosios valstybės narės pareigūnams.

Vadovaujantis 83 straipsnio 6 dalies antra įtrauka, priimančioji valstybė narė gali uždrausti nešiotis tam tikrus tarnybinius ginklus, šaudmenis ir įrangą.

Nedarant poveikio priimančiosios valstybės narės leidimui ir tam, kad operacijų metu jėga naudojama vadovaujantis jos nacionaline teise, Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai, naudodami jėgą ir ginklus:

a)  laikosi 1 dalyje nurodytų kertinių principų ir konkrečių 2 dalyje nurodytų taisyklių;

b)  gerbia pagrindines teises, užtikrinamas pagal Sąjungos teisę, pirmiausia įskaitant Pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją, JT pagrindinius teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principus (1990 m.) ir JT teisėsaugos pareigūnų elgesio kodeksą (1979 m.);

c)  laikosi Agentūros elgesio kodekso.

4.   Kontrolės mechanizmas

Agentūra taiko toliau nurodytas apsaugos priemones, susijusias su jėgos, ginklų, šaudmenų ir įrangos naudojimu, ir tai įvertina savo metinėje ataskaitoje.

Mokymas

Pagal 62 straipsnio 2 dalį vykdomas mokymas apima teorinius ir praktinius prevencijos ir jėgos panaudojimo aspektus. Teorinis mokymas apima psichologinį parengimą (įskaitant ištvermės ugdymą ir darbą didelės įtampos sąlygomis) bei tokius jėgos panaudojimo prevencijos būdus, kaip derybos ir tarpininkavimas. Po šio teorinio mokymo vykdomas privalomas ir tinkamas teorinis bei praktinis mokymas, susijęs su jėgos, ginklų, šaudmenų ir įrangos naudojimu bei su taikomomis pagrindinių teisių apsaugos priemonėmis. Praktinis mokymas, kuriuo siekiama išugdyti praktinį supratimą ir požiūrį, užbaigiamas surengiant pratybas, susijusias su siuntimo laikotarpiu vykdytina veikla, ir apima pratybas, susijusias su pagrindinių teisių apsaugos priemonių įgyvendinimu.

Agentūra statutiniams darbuotojams rengia tęstinius mokymus, susijusius su jėgos naudojimu. Šie mokymai vyksta taip, kaip ir 62 straipsnio 2 dalyje nurodyti mokymai. Kad statutiniams darbuotojams būtų leista nešiotis tarnybinį ginklą ir naudoti jėgą, jie turi būti sėkmingai baigti kasmet rengiamus tęstinius mokymus. Kasmet rengiami tęstiniai mokymai turi apimti pirmiau aprašytus teorinius ir praktinius aspektus. Kasmet rengiami tęstiniai mokymai iš viso turi trukti bent 24 valandas: teoriniai mokymai turi trukti bent 8 valandas, o praktiniai mokymai – bent 16 valandų. Praktiniai mokymai padalijami, bent 8 valandas skiriant fiziniams mokymams, kurių metu naudojamos fizinio suvaržymo priemonės, ir bent 8 valandas skiriant šaunamųjų ginklų naudojimui.

Narkotinių medžiagų, vaistų ir alkoholio vartojimas

Tarnybos metu ▌Agentūros statutiniams operatyviniams darbuotojams neleidžiama vartoti alkoholio arba būti tuo metu apsvaigus.

Jiems neleidžiama turėti arba vartoti narkotinių medžiagų ar vaistų, nebent jie būtų paskirti dėl medicininių priežasčių. Darbuotojai, kuriems dėl medicininių priežasčių reikia vaistų, nedelsdami apie tai informuoja savo tiesioginį vadovą. Atsižvelgiant į galimą su vartojama medžiaga susijusį poveikį ir galimą šalutinį poveikį, tai, ar asmuo gali dalyvauti vykdant operatyvinę veiklą, gali būti svarstoma iš naujo.

Agentūra parengia kontrolės mechanizmą, siekdama užtikrinti, kad jos statutiniai operatyviniai darbuotojai savo funkcijas vykdytų nepaveikti narkotinių medžiagų, vaistų ar alkoholio. Šis mechanizmas grindžiamas reguliariai atliekamais darbuotojų medicininiais tyrimais dėl galimo narkotinių medžiagų, vaistų ar alkoholio vartojimo. Apie visus teigiamus šių tyrimų rezultatus nedelsiant pranešama Agentūros vykdomajam direktoriui.

Atskaitomybė

Apie visus su jėgos naudojimu susijusius incidentus per vadovavimo grandinę nedelsiant pranešama kiekvienos operacijos koordinavimo struktūrai ir pagrindinių teisių pareigūnui bei Agentūros vykdomajam direktoriui. Ataskaitoje išsamiai išdėstomos visos aplinkybės, kuriomis buvo panaudota jėga.

Pareiga bendradarbiauti ir informuoti

Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai ir visi kiti operacijų dalyviai bendradarbiauja renkant faktus apie visus incidentus, apie kuriuos pranešama vykdant operatyvinę veiklą.

Priežiūros mechanizmas

Agentūra sukuria 56 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą priežiūros mechanizmą.

Skundų nagrinėjimo mechanizmas

Apie jėgos naudojimo taisyklių, taikytinų pagal šį priedą, pažeidimus, tariamai padarytus Agentūros statutinių operatyvinių darbuotojų, visi asmenys gali pranešti pasinaudodami 108 straipsnyje nurodytu skundų nagrinėjimo mechanizmu.

Sankcijos

Nedarant poveikio 86 straipsniui, Agentūrai nustačius, kad jos statutinis operatyvinis darbuotojas veiklą vykdė pažeisdamas pagal šį reglamentą taikytinas taisykles, įskaitant pagrindines teises, kurių apsauga užtikrinama vadovaujantis Chartija, Europos žmogaus teisių konvencija ir tarptautine teise, vykdomasis direktorius imasi atitinkamų veiksmų, kurie galima apimti nurodymą operatyvinį darbuotoją nedelsiant atšaukti iš operatyvinės veiklos, ir taiko drausmines priemones pagal Tarnybos nuostatus, įskaitant darbuotojo pašalinimą iš Agentūros.

Pagrindinių teisių pareigūno vaidmuo

Pagrindinių teisių pareigūnas tikrina įžanginių ir žinių atnaujinimo mokymų turinį ir pateikia savo nuomonę dėl jo, ypač daug dėmesio skirdamas pagrindinių teisių aspektams ir jų taikymui atveju, kai būtina naudoti jėgą, ir užtikrina, kad į mokymus būtų įtrauktos susijusios prevencinės priemonės.

Pagrindinių teisių pareigūnas teikia atskaitą apie tai, kaip gerbiamos pagrindinės teisės priimančiojoje valstybėje narėje arba priimančioje trečiojoje šalyje vykdant teisėsaugos veiklą. Ši ataskaita teikiama vykdomajam direktoriui ir į ją atsižvelgiama rengiant veiklos planą.

Pagrindinių teisių pareigūnas užtikrina, kad incidentai, susiję su jėgos, ginklų, šaudmenų ir įrangos naudojimu, būtų išsamiai ištiriami ir apie juos būtų nedelsiant pranešama vykdomajam direktoriui. Tyrimo rezultatai perduodami konsultaciniam komitetui.

Pagrindinių teisių pareigūnas reguliariai stebi visą su jėgos, ginklų, šaudmenų ir įrangos naudojimu susijusią veiklą ir apie visus incidentus praneša pagrindinių teisių pareigūno ataskaitose, taip pat metinėje Agentūros ataskaitoje.

5.   Tarnybinių ginklų išdavimas

Leidimas naudotis ginklais

Kad tiksliai nustatytų, kokiais tarnybiniais ginklais, šaudmenimis ir kita įranga naudosis Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai, Agentūra parengia išsamų priemonių, kurios bus įtrauktos į asmeninį įrangos rinkinį, sąrašą.

Asmeninius įrangos rinkinius naudoja visi Agentūros statutiniai operatyviniai darbuotojai, kaip būrių (grupių) nariai atsiųsti vykdyti veiklą į vieną iš trijų Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinių pajėgų būrį (grupę). Asmeninį įrangos rinkinį Agentūra gali papildyti ir ginklais, šaudmenimis ar kita įranga, kurie skirti specialioms užduotims viename ar dviejuose būriuose (grupėse) vykdyti.

Agentūra savo statutiniams operatyviniams darbuotojams užtikrina, kad visa suteikta įranga, įskaitant šaunamuosius ginklus, atitiktų visus būtinus techninius reikalavimus.

Ginklai, šaudmenys ir įranga, kuriuos leidžiama naudoti, išvardijami veiklos plane, atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su priimančiojoje valstybėje narėje leistinais naudoti ir draudžiamais ginklais.

Tarnybos laikotarpiu galiojančios instrukcijos

Operacijos metu galima nešiotis ▌ginklus, šaudmenis ir įrangą bei juos naudoti tik kaip kraštutinę priemonę. Juos turėti ar naudoti ne tarnybos metu draudžiama. Agentūra parengia konkrečias taisykles ir priemones, kad būtų supaprastintas ginklų, šaudmenų ir kitos įrangos, išduotų Agentūros statutiniams operatyviniams darbuotojams, saugojimas saugiose patalpose ne tarnybos metu, kaip nurodyta 56 straipsnio 3a dalyje.

Va PRIEDAS

Valstybių narių pajėgumai, kurie Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinėms pajėgoms bus teikiami naudojantis greitojo reagavimo rezervu, kaip nurodyta 58a straipsnyje

Šalis / metai

 

Belgija

30

Bulgarija

40

Čekija

20

Danija

29

Vokietija

225

Estija

18

Graikija

50

Ispanija

111

Prancūzija

170

Kroatija

65

Italija

125

Kipras

8

Latvija

30

Lietuva

39

Liuksemburgas

8

Vengrija

65

Malta

6

Nyderlandai

50

Austrija

34

Lenkija

100

Portugalija

30

Rumunija

75

Slovėnija

35

Slovakija

35

Suomija

30

Švedija

34

[Šveicarija]

16

[Islandija]

2

[Lichtenšteinas]*

0

[Norvegija]

20

IŠ VISO

1 500

(*) Lichtenšteinas prisidės proporcinga finansine parama.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl galimų mechanizmų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros patrauklumui užtikrinti

Tikėtina, kad ateinančiais metais Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra susidurs su nelengvomis aplinkybėmis, siekdama užtikrinti išskirtinius poreikius, susijusius su kvalifikuotų darbuotojų iš kuo platesnės geografinės teritorijos įdarbinimu, apmokymu ir išsaugojimu. Atsižvelgiant į Agentūros įgaliojimus ir didelį jos darbuotojų skaičių, nepaprastai svarbu ieškoti mechanizmų, kuriais naudojantis būtų galima užtikrinti Agentūros, kaip darbdavio, patrauklumą, ir, vadovaujantis taikytina Sąjungos teise, pakoreguoti Agentūros Varšuvoje darbuotojų darbo užmokestį.

Todėl Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją įvertinti bet kurio tokio tinkamo mechanizmo pagrindą ir sąlygas, pirmiausia pateikiant pasiūlymus dėl Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(33), peržiūros. Bet kuris toks mechanizmas turi būti proporcingas atsižvelgiant į siekiamų tikslų svarbą ir netapti nevienodo požiūrio į Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų darbuotojus priežastimi, šioms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms susiduriant su panašia situacija.

(1)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(2)OL C , , p. .
(3)OL C , , p. .
(4) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).
(6)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 656/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (OL L 189, 2014 6 27, p. 93).
(7)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).
(8)2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 17).
(9) 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).
(10) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(11)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(12) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(13) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
(14) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(15) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(16) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(17) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(18) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).
(19)OL L 188, 2007 7 20, p. 19.
(20) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
(21) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).
(22) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
(23) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).
(24) OL L 243, 2010 9 16, p. 4.
(25) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).
(26) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).
(27) 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).
(28)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
(29)2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).
(30)2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).
(31)OL L 56, 1968 3 4, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (OL L 287, 2013 10 29, p. 15).
(32) 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).
(33) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 29 d.Teisinis pranešimas