Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0304(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0017/2019

Pateikti tekstai :

A8-0017/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/04/2019 - 16.10

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0417

Priimti tekstai
PDF 420kWORD 117k
Trečiadienis, 2019 m. balandžio 17 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone ***I
P8_TA-PROV(2019)0417A8-0017/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007 (COM(2018)0577 – C8-0391/2018 – 2018/0304(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0577),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0391/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0017/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… , kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1627 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007
P8_TC1-COD(2018)0304

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  vienas iš bendros žuvininkystės politikos tikslų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013(3), yra garantuoti, kad jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami užtikrinant darnias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas;

(2)  Tarybos sprendimu 98/392/EB(4) Sąjunga patvirtino Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, kuriuose nustatyti principai ir taisyklės, susiję su gyvųjų jūros išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama platesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)  Sąjunga yra Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje (toliau – Konvencija), patvirtintos Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3179/78(5), šalis. 2007 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas ir Tarybos sprendimu 2010/717/ES(6) patvirtintas Konvencijos dalinis pakeitimas;

(4)  Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (toliau – NAFO) turi įgaliojimus priimti teisiškai privalomus sprendimus dėl jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo. Tie sprendimai iš esmės yra skirti NAFO susitariančiosioms šalims, tačiau jais taip pat nustatomos pareigos veiklos vykdytojams (pavyzdžiui, laivo kapitonui). NAFO išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonėms (toliau – CEM) įsigaliojus, jos tampa privalomos visoms NAFO susitariančiosioms šalims, o Sąjungos atveju tos priemonės turi būti įtrauktos į Sąjungos teisę tiek, kiek Sąjungos teisė jų dar neapima;

(5)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2007(7) CEM perkeltos į Sąjungos teisę;

(6)   Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2115/2005(8) nustatytas juodojo paltuso išteklių atkūrimo NAFO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose planas;

(7)  nuo 2008 m. CEM buvo iš dalies keičiamos kiekviename metiniame NAFO susitariančiųjų šalių susitikime. Šios naujos nuostatos turi būti įtrauktos į Sąjungos teisę, įskaitant nuostatas, susijusias su tam tikrų rūšių išsaugojimo priemonėmis, pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga, inspektavimo jūroje ir uostuose procedūromis, laivams taikomais reikalavimais, žvejybos veiklos stebėsena ir papildomomis uosto valstybės priemonėmis;

(8)  atsižvelgiant į tai, kad tam tikras CEM nuostatas NAFO susitariančiosios šalys iš dalies keičia dažniau ir yra tikėtina, kad tos nuostatos bus ir toliau iš dalies keičiamos ateityje, siekiant būsimus CEM pakeitimus greitai įtraukti į Sąjungos teisę, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šių aspektų: ▌ mokslinių tyrimų laivų ▌veiklos sąrašo; ▌su šiaurinių paprastųjų krevečių žvejyba susijusių priemonių; žvejybos gylio pakeitimo ir nuorodų į rajonus, kuriuose žvejyba ribojama ar draudžiama; procedūrų, taikomų leidimą turintiems laivams, kuriuose laikomo bendro laimikio, sužvejoto už reguliuojamo rajono ribų, gyvasis svoris daugiau kaip 50 tonų, įplaukiantiems į rajoną žvejoti juodųjų paltusų, ir išankstinių sąlygų, leidžiančių pradėti juodųjų paltusų žvejybą; ▌ elektroninėmis priemonėmis perduodamo turinio, galiojančių dokumentų, kurie turi būti laikomi laivuose, sąrašo ir talpyklų planų turinio; dokumentų, kurie turi būti pagal frachtavimo susitarimus naudojamuose laivuose; ▌ laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) duomenų; nuostatų dėl ataskaitų teikimo elektroninėmis priemonėmis ir dėl pranešimų turinio bei laivo kapitono pareigų inspektavimo metu ▌. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(9)  Komisija, kuri atstovauja Sąjungai NAFO susitikimuose, kasmet patvirtina tam tikras išskirtinai technines CEM nuostatas, visų pirma susijusias su informacijos, kuria keičiamasi, forma ir turiniu, moksline terminologija arba žvejybos draudimais pažeidžiamuose rajonuose. Be to, Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas tomis CEM nuostatomis ir priedais, ir jai turėtų būti suteikti įgaliojimai jį iš dalies keisti;

(10)   todėl reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2005 turėtų būti panaikinti;

(11)   2018 m. lapkričio mėn. Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) priėmė Rekomendaciją 18-02, kuria nustatomas paprastųjų tunų išteklių valdymo planas ir kuri įsigalios 2019 m. birželio 21 d. Rekomendacija 18-02 panaikina Rekomendaciją 17-07, kuria iš dalies pakeista Rekomendacija 14-04, nustatanti paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą, kuris Sąjungos teisėje buvo įgyvendintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1627(10). Rekomendacijoje 18-02 numatytos lankstesnės nuostatos nei tos, kurios įgyvendintos Reglamentu (ES) 2016/1627;

(12)   Komisija ketina priimti pasiūlymą dėl reglamento, kad Rekomendacija 18-02 būtų įgyvendinta per pirmą 2019 m. ketvirtį. Mažai tikėtina, kad abi teisėkūros institucijos tą reglamentą priims iki Rekomendacijos 18-02 įsigaliojimo;

(13)   2018 m. gruodžio 11 d. įvykusio techninio posėdžio ICCAT klausimais metu valstybės narės pareiškė pageidavimą bent tam tikras Rekomendacijos 18-02 nuostatas, susijusias su priegauda, auginimo žuvininkystės ūkiuose bei žvejybos pajėgumais ir laikotarpiais, kuriais leidžiama žvejoti, įgyvendinti nuo 2019 m. birželio 21 d., siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams, žvejojantiems paprastuosius tunus. Be to, remiantis pasidalijamąja kompetencija toje politikos srityje, yra numatytos naujos griežtesnės kontrolės nuostatos, įskaitant nuostatas dėl atsitiktinės kontrolės žuvininkystės ūkių viduje, prekybos gyvomis žuvimis ir auginimo žuvininkystės ūkiuose praktikos, kurias valstybės narės taip pat turi įgyvendinti nuo 2019 m. birželio 21 d.;

(14)   siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos žvejybos laivams ir kitiems paprastųjų tunų žvejybos laivynams, Rekomendacijoje 18-02 nustatytos ICCAT priemonės, susijusios su priegauda, auginimo žuvininkystės ūkiuose bei žvejybos pajėgumais ir laikotarpiais, kuriais leidžiama žvejoti, turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2016/1627;

(15)   todėl Reglamentas (ES) 2016/1627 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos išteklių verslinės žvejybos veiklai vykdyti Konvencijos I priede apibrėžtame NAFO reguliuojamame rajone, ir trečiųjų šalių laivų veiklai vykdyti pagal Konvenciją Sąjungos vandenyse arba teritorijoje, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.

2.  Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio esamuose žvejybos sektoriaus reglamentuose nustatytoms pareigoms, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2403(11) ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 1005/2008(12) ir (EB) Nr. 1224/2009(13).

3.  Sąjungos mokslinių tyrimų laivų veikla neturi būti ribojama su žuvų žvejyba susijusiomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, visų pirma priemonėmis, kuriomis reglamentuojamas tinklo akių dydis, žuvų dydis, žvejybos draudimo rajonai ir laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

2 straipsnis

Dalykas

1.   Siekiant, kad Sąjungoje būtų vienodai ir veiksmingai įgyvendinamos CEM, šiuo reglamentu nustatomos tų priemonių taikymo Sąjungoje taisyklės.

2.   Be to, šiuo reglamentu iš dalies keičiamos tam tikros Reglamento (ES) 2016/1627 nuostatos.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  Konvencija – 1979 m. Konvencija dėl bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejybos rajonuose su visais pakeitimais;

2)  Konvencijos rajonas – rajonas, kuriame taikoma Konvencija, nurodytas jos IV straipsnio 1 dalyje. Konvencijos rajoną sudaro Konvencijos I priede išvardyti moksliniai ir statistiniai parajoniai, kvadratai ir pakvadračiai;

3)  reguliuojamas rajonas – nacionalinei jurisdikcijai nepriklausanti Konvencijos rajono dalis;

4)  žvejybos ištekliai – visos Konvencijos rajono žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai, išskyrus:

a)  dugno gyvūnų rūšių išteklius, kurių atžvilgiu pakrantės valstybės gali naudotis suvereniomis teisėmis pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 77 straipsnį, ir

b)  anadrominių bei katadrominių rūšių ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede išvardytų toli migruojančių rūšių žuvų išteklius, valdomus pagal kitas tarptautines sutartis;

5)  žvejybos veikla – žvejybos išteklių žvejojimas ar perdirbimas, tų išteklių ar iš jų gautų produktų iškrovimas ar perkrovimas arba bet kuri kita pasirengimo žvejoti žvejybos išteklius reguliuojamame rajone veikla, pagalbinė tų išteklių žvejybos veikla ar kita su tų išteklių žvejyba susijusi veikla, įskaitant:

a)  faktinę žvejybos išteklių paiešką ar gaudymą arba bandymą tai atlikti,

b)  bet kurią veiklą, kurios pagrįstai tikėtinas rezultatas – žvejybos išteklių suradimas, sugavimas ar sužvejojimas bet kuriuo tikslu, ir

c)  visus jūroje vykdomus veiksmus, kurių tikslas – padėti arba pasirengti atlikti bet kurią šioje apibrėžtyje nurodytą veiklą, išskyrus veiksmus susiklosčius avarinėms situacijoms, dėl kurių kyla pavojus įgulos narių sveikatai ir saugumui arba laivo saugumui;

6)  žvejybos laivas – Sąjungos laivas, naudojamas arba naudotas žvejybos veiklai vykdyti, įskaitant žuvų perdirbimo laivus ir perkrovimo operacijas ar kitą pasirengimo žvejybos veiklai arba su ja susijusią veiklą vykdančius laivus arba eksperimentinę ar tiriamąją žvejybos veiklą vykdančius laivus;

7)  mokslinių tyrimų laivas – laivas, nuolat naudojamas moksliniams tyrimams vykdyti, arba laivas, paprastai naudojamas žvejybos arba pagalbinei žvejybos veiklai vykdyti, tačiau laikinai naudojamas žuvininkystės moksliniams tyrimams vykdyti;

8)  CEM – NAFO komisijos priimtos galiojančios išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės;

9)  žvejybos galimybės – žvejybos reguliuojamame rajone kvotos, valstybei narei paskiriamos galiojančiu Sąjungos aktu;

10)  EŽKA – Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/473(14);

11)  žvejybos diena – kalendorinė diena arba jos dalis, kurią žvejybos laivas yra bet kuriame reguliuojamo rajono kvadrate;

12)  uostas – inter alia, jūriniai terminalai ir kiti įrenginiai, skirti laimikiui iškrauti, perkrauti, pakuoti, perdirbti, pasipildyti kuro ar kitų atsargų;

13)  valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivas – laivas, plaukiojantis su valstybės, kuri nėra NAFO susitariančioji šalis ar nėra valstybė narė, vėliava, arba laivas, kuris, kaip įtariama, nepriklauso jokiai valstybei;

14)  perkrovimas – žvejybos išteklių arba produktų perkėlimas per bortą iš vieno žvejybos laivo į kitą;

15)  pelaginis tralas – pelaginių žuvų žvejybai skirti tralo įrankiai, kurių jokia dalis nėra skirta liestis su dugnu ir jo neliečia jokiu naudojimo momentu. Ant šio žvejybos įrankio gruntlynio neturi būti diskų, ričių, riedmenų ar kitų įtaisų, skirtų liestis su dugnu, tačiau jis gali turėti tralo maišo užmovą;

16)  pažeidžiamos jūrų ekosistemos arba PJE – Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) tarptautinių giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gairių 42 ir 43 dalyse nurodytos PJE;

17)  pėdsakas (esami dugninės žvejybos rajonai) – šio reglamento priedo 1 ir 2 punktuose nurodytoje CEM 4 lentelėje pateiktomis koordinatėmis apibrėžta ir CEM 2 paveiksle pavaizduota reguliuojamo rajono dalis, kurioje nuo ankstesnių laikų vykdoma dugninė žvejyba;

18)  dugninės žvejybos veikla – žvejybos veikla, per kurios įprastas operacijas žvejybos įrankis liečia arba tikėtina, kad lies jūros dugną;

19)  perdirbta žuvis – sugautas ir vėliau fiziškai pakeistas jūrų gyvūnas, įskaitant žuvies filė, išdarinėtą, supakuotą, konservuotą, užšaldytą, rūkytą, sūdytą, virtą, marinuotą, džiovintą arba kitu būdu paruoštą tiekti rinkai žuvį;

20)  tiriamosios dugninės žvejybos veikla – dugninės žvejybos veikla, vykdoma už pėdsako ribų, arba dugninės žvejybos veikla, vykdoma pėdsako plote iš esmės pakeitus žvejybos būdą arba technologiją;

21)  PJE indikatorinės rūšys – šio reglamento priedo 3 punkte nurodyto CEM I.E priedo VI dalyje nurodytos rūšys, rodančios, kad esama PJE;

22)  IMO numeris – pagal Tarptautinės jūrų organizacijos įgaliojimus laivui priskirtas 7 skaitmenų numeris;

23)  inspektorius – jei nenurodyta kitaip, NAFO susitariančiosios šalies žvejybos kontrolės tarnybų inspektorius, paskirtas dirbti pagal VII skyriuje nurodytą Jungtinio inspektavimo ir priežiūros sistemą;

24)  NNN žvejyba – FAO priimtame tarptautiniame veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, plane nurodyta veikla;

25)  žvejybos reisas – laikas, kurį žvejybos laivas praleidžia reguliuojamame rajone nuo įplaukimo į jį iki išplaukimo iš jo ir kuris trunka iki tol, kol iškraunamas arba perkraunamas visas laive laikomas tame rajone sužvejotas laimikis;

26)  ŽSC – sausumoje esantis vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centras;

27)  NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas – sąrašas, sudarytas pagal CEM 52 ir 53 straipsnius;

28)  didelis neigiamas poveikis – FAO tarptautinių giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gairių 17–20 dalyse nurodytas didelis neigiamas poveikis;

29)  PJE indikatorinis elementas – šio reglamento priedo 4 punkte nurodyto CEM I.E priedo VII dalyje nurodytas topografinis, hidrofizinis ar geologinis elementas, galintis palaikyti PJE;

30)   stebėtojas – asmuo, kurį valstybė narė arba susitariančioji šalis yra įgaliojusi ir patvirtinusi stebėti, kontroliuoti ir rinkti informaciją, laikomą žvejybos laivuose.

II SKYRIUS

IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO IR VALDYMO PRIEMONĖS

4 straipsnis

Mokslinių tyrimų laivai

1.  Mokslinių tyrimų laivas:

a)  negali vykdyti žvejybos veiklos, neatitinkančios jo mokslinių tyrimų plano, arba

b)  gaudydamas šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, negali viršyti laivo vėliavos valstybei narei skirto kiekio.

2.  Likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki žvejybos mokslinių tyrimų laikotarpio pradžios vėliavos valstybė narė:

a)  naudodamasi šio reglamento priedo 5 punkte nurodytame CEM II.C priede nustatyta forma, elektroninėmis priemonėmis praneša Komisijai apie visus mokslinių tyrimų laivus, plaukiojančius su jos vėliava, kuriems ji suteikė leidimą vykdyti mokslinių tyrimų veiklą reguliuojamame rajone, ir

b)  pateikia Komisijai visų su jos vėliava plaukiojančių laivų, kuriems suteiktas leidimas vykdyti mokslinius tyrimus, mokslinių tyrimų planą, įskaitant tikslą, vietą, o laivų, laikinai vykdančių mokslinius tyrimus, atveju ir datas, kuriomis laivas bus naudojamas kaip mokslinių tyrimų laivas.

3.  Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie ▌ laivo, laikinai naudojamo mokslinių tyrimų veikloje, vykdomos mokslinių tyrimų veiklos nutraukimą.

4.  Vėliavos valstybė narė apie mokslinių tyrimų plano pakeitimus Komisijai praneša likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos. Pakeitimai registruojami mokslinių tyrimų laive.

5.  Mokslinius tyrimus vykdančiuose laivuose visuomet turi būti mokslinių tyrimų plano kopija anglų kalba.

6.  Vėliavos valstybių narių pagal 3, 4, ir 5 dalis praneštą informaciją Komisija perduoda NAFO vykdomajam sekretoriui likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki žvejybos laikotarpio pradžios arba, jei keičiamas mokslinių tyrimų planas, likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki mokslinių tyrimų plano pakeitimo įsigaliojimo dienos.

5 straipsnis

Laimikio ir žvejybos pastangų apribojimai

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visi laimikio ir (arba) žvejybos pastangų apribojimai būtų taikomi ištekliams, nurodytiems galiojančiose žvejybos galimybėse, ir, jei nenurodyta kitaip, visos kvotos būtų išreiškiamos metrinėmis gyvojo svorio tonomis.

2.   Valstybės narės gali leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti išteklius, kurių kvota jiems nebuvo paskirta pagal galiojančias žvejybos galimybes (toliau – kvota „Kiti“), jei tokia kvota nustatyta ir jei NAFO vykdomasis sekretorius nepranešė apie žvejybos draudimą.

3.  Kiekviena vėliavos valstybė narė, su kurios vėliava plaukiojantys laivai reguliuojamame rajone žvejoja išteklius, nurodytus galiojančiose žvejybos galimybėse:

a)  užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančių laivų sužvejotas visų rūšių išteklių, išvardytų galiojančiose žvejybos galimybėse, laimikis, įskaitant 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių priegaudą, sužvejotą nuo dienos, kurią numatoma pasiekti 50 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (toliau – BLSK), iki liepos 1 d., būtų išskaitomas iš tai valstybei narei paskirtos kvotos;

b)  užtikrina, kad po dienos, kurią numatoma pasiekti 100 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių BLSK, su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose nebebūtų laikoma 3M kvadrate sužvejotų paprastųjų jūrinių ešerių, išskyrus atvejus, kai paprastieji jūriniai ešeriai buvo sužvejoti 3M kvadrate iki žvejybos uždraudimo;

c)  praneša Komisijai ir EŽKA Sąjungos laivų, ketinančių žvejoti pagal kvotą „Kiti“, pavadinimus likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki kiekvieno įplaukimo į reguliuojamą rajoną ir praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po išplaukimo iš jo. Kartu su tuo pranešimu, jei įmanoma, pateikiamas numatomo laimikio įvertis. Tas pranešimas paskelbiamas NAFO stebėsenos, kontrolės ir priežiūros (toliau – MCS) svetainėje.

4.  Didžiausią viso per vieną valksmą sužvejoto laimikio svorio procentinę dalį sudarančios rūšies individai laikomi sužvejotais vykdant specializuotąją atitinkamų išteklių žvejybą.

6 straipsnis

Žvejybos draudimai

1.  Kiekviena valstybė narė:

a)  uždraudžia savo laivams reguliuojamame rajone žvejoti išteklius, išvardytus galiojančiose žvejybos galimybėse, nuo dienos, kurią, remiantis turimais duomenimis, bus išnaudota visa tai valstybei narei paskirta atitinkamų išteklių kvota, įskaitant apskaičiuotąjį kiekį, kuris turi būti sužvejotas iki žvejybos uždraudimo, į jūrą išmetamo laimikio kiekį ir apskaičiuotąjį nedeklaruotą visų laivų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava, laimikį;

b)  užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, gavę Komisijos pranešimą pagal 3 dalį apie tai, kad tai valstybei narei paskirta kvota visiškai išnaudota, nedelsdami nutrauktų žvejybos veiklą, kurią vykdant gali būti sužvejotas laimikis. Jei valstybė narė gali pagal 2 dalį įrodyti, kad ji dar nėra išnaudojusi tų išteklių kvotos, tos valstybės narės laivai gali atnaujinti tų išteklių žvejybos veiklą;

c)  uždraudžia šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybą 3M kvadrate, kai išnaudojamas tai valstybei narei paskirtas žvejybos dienų skaičius. Kiekvieno laivo žvejybos dienų skaičius nustatomas naudojantis LSS užregistruotais laivo padėties 3M kvadrate duomenimis, o bet kuri dienos dalis laikoma visa diena;

d)  uždraudžia specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą 3M kvadrate nuo dienos, kurią, kaip numatoma, suminis deklaruotas laimikis pasieks 50 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių BLSK, kaip pranešta pagal 3 dalį, iki liepos 1 d.;

e)  uždraudžia specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą 3M kvadrate nuo dienos, kurią, kaip numatoma, suminis deklaruotas laimikis pasieks 100 % 3M kvadrato paprastųjų jūrinių ešerių BLSK, kaip pranešta pagal 3 dalį;

f)  nedelsdama praneša Komisijai a–e punktuose nurodyto draudimo datą;

g)  su jos vėliava plaukiojantiems laivams uždraudžia tęsti tam tikrų išteklių, kuriems taikoma kvota „Kiti“, specializuotąją žvejybą reguliuojamame rajone praėjus 5 dienoms nuo dienos, kurią Komisija pagal 3 dalį perduoda NAFO vykdomojo sekretoriaus pranešimą, kuriame apytikriai apskaičiuojama, kad atitinkama kvota „Kiti“ buvo išnaudota;

h)  užtikrina, kad joks su jos vėliava plaukiojantis laivas nepradėtų tam tikrų išteklių, kuriems taikoma kvota „Kiti“, specializuotosios žvejybos reguliuojamame rajone po NAFO vykdomojo sekretoriaus pagal 3 dalį pateikto pranešimo, kuriame apytikriai apskaičiuojama, kad ta atitinkama kvota buvo išnaudota;

i)  uždraudusi žvejybą pagal šią dalį, užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose nebebūtų laikoma atitinkamų išteklių žuvų, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama šiuo reglamentu.

2.  Pagal 1 dalį uždrausta žvejyba gali būti atnaujinta per 15 dienų nuo Komisijos pranešimo, kurį ji pateikia susisiekusi su NAFO vykdomuoju sekretoriumi:

a)  jei NAFO vykdomasis sekretorius patvirtina, kad Komisija įrodė, jog dar nėra išnaudota paskirta pradinė kvota, arba

b)  jei dėl kitos NAFO susitariančiosios šalies kvotos, perleidžiamos laikantis žvejybos galimybių, susidaro papildoma konkrečių išteklių, kuriuos žvejoti draudžiama, kvota.

3.  Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms 1 dalyje nurodyto žvejybos draudimo datą.

7 straipsnis

Laive laikoma priegauda

1.  Laivo, įskaitant pagal 23 straipsnį frachtuojamą laivą, kapitonas užtikrina, kad laivas, vykdydamas veiklą reguliuojamame rajone, kuo labiau sumažintų atitinkamų rūšių išteklių, nurodytų jo galiojančiose žvejybos galimybėse, individų priegaudą.

2.  Galiojančiose žvejybos galimybėse išvardytų rūšių individai laikomi priegauda, kai jie sužvejojami kvadrate, kuriame susiklostė kuri nors iš šių situacijų:

a)  tai valstybei narei pagal galiojančias žvejybos galimybes nebuvo paskirta tų išteklių žvejybos tame kvadrate kvota;

b)  galioja tų konkrečių išteklių žvejybos draudimas (moratoriumas) arba

c)  su konkrečiu ištekliumi susijusi kvota „Kiti“ buvo visiškai išnaudota, gavus Komisijos pranešimą pagal 6 straipsnį.

3.  Laivo, įskaitant pagal 23 straipsnį frachtuojamą laivą, kapitonas užtikrina, kad laivas apribotų rūšių, kurių individai laikomi priegauda, individų laikymą laive, kad nebūtų viršijami šie didžiausi kiekiai:

a)  atlantinių menkių 3M kvadrate, paprastųjų jūrinių ešerių 3LN kvadratuose ir raudonųjų plekšnių 3NO kvadratuose – 1 250 kg arba 5 % (taikomas didesnis dydis);

b)  atlantinių menkių 3NO kvadratuose – 1 000 kg arba 4 % (taikomas didesnis dydis);

c)  visų kitų žvejybos galimybėse išvardytų išteklių, kurių jokia konkreti kvota valstybei narei nebuvo paskirta, individų – 2 500 kg arba 10 % (taikomas didesnis dydis);

d)  išteklių, kurių žvejyba draudžiama (moratoriumas), arba išteklių, kuriems taikoma kvota „Kiti“ yra visiškai išnaudota, individų – 1 250 kg arba 5 % (taikomas didesnis dydis) ir

e)  tuo atveju, kai specializuotoji paprastųjų jūrinių ešerių žvejyba 3M kvadrate draudžiama pagal 6 straipsnio 1 dalies d punktą, – 1 250 kg arba 5 % (taikomas didesnis dydis).

f)   kai vykdoma specializuotoji geltonuodegių plekšnių žvejyba 3LNO kvadratuose – 15 % amerikinių paltusinių plekšnių; kitais atvejais taikomos d punkte nustatytos nuostatos dėl priegaudos.

4.  3 dalyje nustatytos ribinės vertės ir procentinės dalys apskaičiuojamos pagal kvadratus kaip kiekvienų išteklių, sudarančių inspektavimo metu laive laikomą tame kvadrate sužvejotą bendrą išteklių, išvardytų galiojančiose žvejybos galimybėse, laimikį, individų svorio procentinė dalis, remiantis žvejybos žurnale nurodytais duomenimis.

5.  Apskaičiuojant dugninių žuvų priegaudos dydį pagal 3 dalį į laive laikomą bendrą laimikį neįskaičiuojamas šiaurinių paprastųjų krevečių laimikis.

8 straipsnis

Per vieną valksmą sužvejojamos priegaudos limito viršijimas

1.  Laivo kapitonas užtikrina, kad laivas:

a)  nevykdytų specializuotosios 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių individų žvejybos;

b)  tuo atveju, kai per vieną valksmą sužvejotų bet kurios rūšies, dėl kurios taikomas priegaudos limitas, individų, išskyrus individus, sužvejotus vykdant specializuotąją šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybą, svoris viršija didesniąją iš 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų ribinių verčių, laikytųsi šių reikalavimų:

i)  nedelsdamas atsitrauktų bent 10 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnės žvejybos įrankio vilkimo / statymo vietos per kitą vilkimą / statymą;

ii)  išplauktų iš kvadrato ir negrįžtų mažiausiai 60 valandų, jei 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priegaudos limitai vėl viršijami po pirmojo vilkimo / statymo atsitraukus pagal i papunktį;

iii)  atliktų bandomąjį vilkimą, trunkantį ne ilgiau kaip 3 valandas, prieš pradėdamas naują žvejybą praėjus ne mažiau kaip 60 nebuvimo kvadrate valandų. Jei išteklių, dėl kurių taikomas priegaudos limitas, individai sudaro didžiausią procentinę bendro per valksmą sužvejoto laimikio svorio dalį, tai nelaikoma specializuotąja tų išteklių žvejyba, o laivas nedelsdamas pakeičia buvimo vietą pagal i ir ii papunkčius; ir

iv)  identifikuotų pagal b punktą atliekamą bandomąjį vilkimą ir į žvejybos žurnalą įrašytų atliekamo bandomojo vilkimo pradžios ir pabaigos vietų koordinates.

2.  Vykdant specializuotąją šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybą, 1 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose nurodytas reikalavimas atsitraukti taikomas tuo atveju, kai visų per vieną valksmą sužvejotų dugninių žuvų išteklių, nurodytų galiojančiose žvejybos galimybėse, individų kiekis viršija 5 % 3M kvadrate arba 2,5 % 3L kvadrate.

3.  Jei laivas vykdo specializuotąją rombinių rajožuvių žvejybą ir naudoja teisės aktais nustatyto tai žvejybai tinkamo dydžio akių tinklą, pirmą kartą, kai išteklių, dėl kurių taikomas priegaudos limitas, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, laimikis sudaro didžiausią procentinę bendro per valksmą sužvejoto laimikio svorio dalį, toks laimikis laikomas atsitiktiniu laimikiu, tačiau laivas turi nedelsdamas atsitraukti taip, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

4.  Procentinė per vieną valksmą sužvejotos priegaudos dalis apskaičiuojama kaip procentinė bendro per tą valksmą sužvejoto kiekvienų galiojančiose žvejybos galimybėse išvardytų išteklių laimikio svorio dalis.

9 straipsnis

Šiaurinės paprastosios krevetės

1.  Šio straipsnio tikslu 3M kvadratas apima ir 3L kvadrato dalį, apibrėžtą linijomis, jungiančiomis šio reglamento priedo 6 punkte nurodytoje CEM 1 lentelėje apibūdintus ir 1 paveikslo 1 dalyje pažymėtus taškus.

2.  Šiaurines paprastąsias krevetes ir kitų rūšių individus per tą patį reisą žvejojantis laivas perduoda Komisijai ataskaitą apie žvejybos pakeitimą. Atitinkamai apskaičiuojamas žvejybos dienų skaičius.

3.  Šiame straipsnyje nurodytų žvejybos dienų NAFO susitariančiosios šalys neperleidžia viena kitai. Su NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas gali naudoti kitos NAFO susitariančiosios šalies žvejybos dienas tik pagal 23 straipsnį.

4.  Nė vienas laivas negali žvejoti šiaurinių paprastųjų krevečių 3M kvadrate nuo birželio 1 d. 00:01 suderintuoju pasauliniu laiku (UTC) iki gruodžio 31 d. 24:00 UTC žvejybos rajone, nurodytame šio reglamento priedo 7 punkte nurodytoje CEM 2 lentelėje ir pavaizduotame 1 paveikslo 2 dalyje.

5.  Visa šiaurinių paprastųjų krevečių žvejyba 3L kvadrate vykdoma didesniame kaip 200 metrų gylyje. Reguliuojamame rajone žvejoti galima tik į rytus nuo linijos, jungiančios šio reglamento priedo 8 punkte nurodytoje CEM 3 lentelėje nustatytas ir 1 paveikslo 3 dalyje pavaizduotas koordinates.

6.  Kiekvienas laivas, žvejojantis šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, arba jo vardu veikiantys jo atstovai likus ne mažiau kaip 24 valandoms kompetentingai uosto direkcijai pateikia išankstinį pranešimą apie numatomą atvykimo laiką ir apskaičiuotąjį laive laikomų šiaurinių paprastųjų krevečių kiekį pagal kvadratus.

10 straipsnis

Juodieji paltusai

1.  Laivams, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis kaip 24 metrai, vykdantiems juodųjų paltusų žvejybą 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose, taikomos šios priemonės:

a)  kiekviena valstybė narė paskirsto savo juodųjų paltusų kvotą savo leidimą turintiems laivams;

b)  leidimą turintis laivas iškrauna savo juodųjų paltusų laimikį tik NAFO susitariančiosios šalies paskirtajame uoste. Tuo tikslu kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba kelis jos teritorijoje esančius uostus, kuriuose leidimą turintys laivai gali iškrauti juoduosius paltusus;

c)  kiekviena valstybė narė išsiunčia Komisijai kiekvieno tokio paskirtojo uosto pavadinimą. Jei sąrašas vėliau pakeičiamas, naujasis sąrašas vietoj senojo išsiunčiamas likus ne mažiau kaip 20 dienų iki pakeitimo įsigaliojimo. Komisija šią informaciją paskelbia NAFO MCS svetainėje;

d)  likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki numatomo atvykimo į uostą laiko, leidimą turintis laivas ar jo vardu veikiantis jo atstovas praneša uosto kompetentingai žvejybos kontrolės institucijai apie numatomą savo atvykimo laiką, apskaičiuotąjį bendrą laive laikomą juodųjų paltusų kiekį ir informaciją apie kvadratą ar kvadratus, kuriuose laimikis buvo sužvejotas;

e)  kiekviena valstybė narė inspektuoja kiekvieną jos uostuose iškraunamą juodųjų paltusų kiekį, parengia šio reglamento priedo 9 punkte nurodytame CEM IV.C priede nustatytos formos inspektavimo ataskaitą ir išsiunčia ją Komisijai, o jos kopiją – EŽKA per 12 darbo dienų nuo dienos, kurią užbaigiamas inspektavimas. Ataskaitoje nurodomi visi šio reglamento pažeidimai, nustatyti atliekant inspektavimą uoste, ir pateikiami išsamūs jų duomenys. Joje pateikiama visa aktuali informacija, susijusi su jūroje nustatytais inspektuojamo žvejybos laivo tuometinio reiso metu padarytais pažeidimais. Komisija šią informaciją paskelbia NAFO MCS svetainėje.

2.  Leidimą turintiems laivams, kuriuose laikomo bendro laimikio, sužvejoto už reguliuojamo rajono ribų, gyvasis svoris didesnis kaip 50 tonų, įplaukiantiems į reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų, taikomos šios procedūros:

a)  likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki laivo įplaukimo į reguliuojamą rajoną laivo kapitonas NAFO vykdomajam sekretoriui el. paštu arba faksu praneša laive esančio laimikio kiekį, vietos, kurioje laivo kapitonas ketina pradėti žvejoti, koordinates (platumą ir ilgumą), numatomą atvykimo į tą vietą laiką ir žvejybos laivo kontaktinius duomenis (pavyzdžiui, radijo ryšio duomenis, palydovinio ryšio telefono numerį arba el. pašto adresą);

b)  inspektavimo laivas, ketinantis inspektuoti žvejybos laivą prieš šiam pradedant žvejoti juoduosius paltusus, tam žvejybos laivui ir NAFO vykdomajam sekretoriui praneša paskirtojo inspektavimo punkto, kuris negali būti daugiau kaip už 60 jūrmylių nuo vietos, kurioje, kaip numato laivo kapitonas, laivas pradės žvejybą, koordinates, ir atitinkamai informuoja kitus inspektavimo laivus, galinčius vykdyti veiklą tame reguliuojamame rajone;

c)  žvejybos laivas, gavęs pranešimą pagal b punktą, privalo ▌:

i)   pradėti plaukti į paskirtąjį inspektavimo punktą ir

ii)   užtikrinti, kad įplaukimo į reguliuojamą rajoną metu laive laikomo laimikio sandėliavimo planas atitiktų 25 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir paprašius būtų pateiktas inspektoriams;

d)  žvejybos laivas negali pradėti žvejoti, kol jis nebuvo inspektuotas pagal šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai:

i)  jis negauna pranešimo per 72 valandas po pranešimo, kurį jis perdavė pagal a punktą, arba

ii)  per 3 valandas po atvykimo į paskirtąjį inspektavimo punktą inspektavimo laivas nepradeda numatyto inspektavimo.

3.  Valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivams, vykdantiems žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, juoduosius paltusus iškrauti draudžiama.

11 straipsnis

Kalmarai

Kalmarų žvejyba 3 ir 4 parajoniuose draudžiama nuo sausio 1 d. 00:01 UTC iki birželio 30 d. 24:00 UTC.

12 straipsnis

Ryklių išteklių išsaugojimas ir valdymas

1.  Valstybės narės praneša apie visus sužvejotus ryklius ir, be kita ko, pateikia turimus ankstesnius duomenis, laikydamosi 25 straipsnyje nustatytos laimikio ir žvejybos pastangų ataskaitų teikimo tvarkos.

2.   Visų stebimų valksmų, kuriuose yra Grenlandijos ryklių, atveju stebėtojai registruoja kiekvieno valksmo arba žvejybos įrankio pastatymo operacijos atveju pagautų Grenlandijos ryklių skaičių, kiekvieno ryklio apytikrį svorį ir išmatuotą ilgį (apytikrį ilgį, jeigu jo išmatuoti nėra galimybės), lytį ir laimikio būklę (gyvas, negyvas arba nežinoma).

3.   Draudžiama:

a)  šalinti ryklių pelekus laivuose;

b)  laikyti laive, perkrauti ar iškrauti nuo ryklio kūno visiškai atskirtus pelekus.

4.  Nedarant poveikio 1 dalies taikymui ir siekiant palengvinti sandėliavimą laive, ryklių pelekai gali būti įpjaunami ir prilenkiami prie kūno.

5.  Žvejybos laivuose negalima laikyti, iš jų arba į juos perkrauti arba iš jų iškrauti pelekų, gautų pažeidžiant šį straipsnį.

6.  Kiekviena valstybė narė privalo skatinti visus su jos vėliava plaukiojančius laivus vykdant žvejybą, kuri nėra specializuotoji ryklių žvejyba, sužvejotus ryklius, kurie nėra skirti naudoti kaip maistas ar pragyvenimo šaltinis, ypač jų jauniklius, paleisti gyvus.

7.  Valstybės narės, jei įmanoma:

a)  vykdo mokslinius tyrimus, siekdamos nustatyti būdus, kuriais galima padidinti žvejybos įrankių selektyvumą siekiant užtikrinti ryklių apsaugą;

b)  atlieka pagrindinių rūšių ryklių svarbiausių biologinių ir ekologinių parametrų, gyvenimo etapų, elgsenos ypatumų ir migracijos modelių, taip pat galimų paplitimo, jauniklių atsivedimo ir jų augimo vietų nustatymo mokslinius tyrimus.

8.  Valstybės narės tokių mokslinių tyrimų rezultatus pateikia Komisijai, kad ši juos perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui.

13 straipsnis

Tinklo akių dydžiai

1.  Šio straipsnio tikslais tinklo akių dydis turi būti matuojamas naudojant Komisijos reglamente (EB) Nr. 517/2008(15) nurodytus matuoklius pagal šio reglamento priedo 10 punkte nurodytą CEM III.A priedą.

2.  Joks laivas negali žvejoti tinklu, kurio akių dydis mažesnis nei nustatytasis kiekvienai iš šių rūšių:

a)  šiaurinėms paprastosioms krevetėms ir kitoms krevetėms (PRA) – 40 mm;

b)  šiauriniams trumpačiuptuviams kalmarams (SQI) – 60 mm;

c)  rombinėms rajožuvėms (SKA) – 280 mm tralo maiše ir 220 mm visose kitose tralo dalyse;

d)  visoms kitoms šio reglamento priedo 11 punkte nurodytame CEM I.C priede išvardytoms dugninėms žuvims – 130 mm;

e)  pelaginiams gelminiams ilgažiomeniams ešeriams (Sebastes mentella (REB)) 2 parajonyje ir 1F bei 3K kvadratuose – 100 mm ir

f)  paprastiesiems jūriniams ešeriams (RED), vykdant žvejybą pelaginiais tralais 3O, 3M ir 3LN kvadratuose, – 90 mm.

3.  Laivas, vykdantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių žvejybą, kuriame yra tinklų, kurių akių dydis mažesnis už nustatytąjį toje dalyje, užtikrina, kad tokie tinklai būtų tvirtai suvynioti ir supakuoti ir kad tų tinklų nebūtų galima nedelsiant panaudoti per tą žvejybą.

4.  Tačiau laivui, vykdančiam specializuotąją šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų rūšių žvejybą, leidžiama reguliuojamų rūšių individus žvejoti tinklais, kurių akių dydis yra mažesnis už nurodytąjį toje dalyje, jei laikomasi 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų priegaudai taikomų reikalavimų.

14 straipsnis

Priedų naudojimas ir žvejybos įrankių žymėjimas

1.  Su tralais galima naudoti stiprinamąsias virves, dalijamuosius stropus ir tralo maišo plūdes, jeigu tie priedai neapriboja leidžiamo tinklo akių dydžio ir neuždengia tinklo akių.

2.  Laivams neleidžiama naudoti jokių priemonių ar įtaisų, kuriais uždengiamos tinklo akys ar sumažinamas jų dydis. Tačiau laivai gali šio reglamento priedo 12 punkte nurodytame CEM III.B priede „Leidžiami tralo maišo viršutinės dalies užmovai / krevečių tralo maišo jungiamosios grandinės“ aprašytus įtaisus pritvirtinti prie tralo maišo viršutinės dalies taip, kad jie neuždengtų tralo maišo, įskaitant prailginamąsias dalis, akių. Drobė, tinklinis audeklas arba kitokia medžiaga gali būti pritvirtinti prie tinklo tralo maišo apatinės dalies tik tiek, kiek reikia, kad būtų išvengta tralo maišo sugadinimo arba kad jis būtų sugadintas kuo mažiau.

3.  Laivai, žvejojantys šiaurines paprastąsias krevetes 3L ar 3M kvadrate, privalo naudoti rūšiuojamuosius tinklelius arba groteles, kurių strypeliai vienas nuo kito nutolę ne daugiau kaip 22 mm. Laivuose, žvejojančiuose šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, turi būti ir jungiamosios grandinės, kurių ilgis, išmatuotas pagal šio reglamento priedo 12 punkte nurodytą CEM III.B priedą, yra ne trumpesnis kaip 72 cm.

4.  Žvejoti 18 straipsnio 1 dalyje nurodytuose rajonuose, leidžiama tik pelaginiais tralais.

5.  Joks žvejybos laivas negali:

a)  naudoti žvejybos įrankių, kurie nėra pažymėti pagal visuotinai pripažintus tarptautinius standartus, visų pirma 1967 m. Konvenciją dėl žvejybos operacijų vykdymo šiaurės Atlante, arba

b)  statyti jokių nurodomųjų plūdurų ar panašių vandens paviršiuje plūduriuojančių objektų, skirtų statomųjų žvejybos įrankių buvimo vietai žymėti, be laivo registracijos numerio.

15 straipsnis

Prarasti ar palikti nebenaudojami žvejybos įrankiai, žvejybos įrankių suradimas

1.  Laivo, kuris žvejoja reguliuojamame rajone, kapitonas ▌:

a)  turi turėti žvejybos laive įrangą prarastiems žvejybos įrankiams surasti;

b)  jeigu žvejybos įrankis ar jo dalis prarandami, deda visas įmanomas pastangas siekiant kuo greičiau juos surasti ir

c)  sąmoningai nepalieka nebenaudojamo žvejybos įrankio, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl saugumo.

2.  Jei prarasto įrankio surasti neįmanoma, laivo kapitonas per 24 valandas vėliavos valstybei narei praneša:

a)  laivo pavadinimą ir šaukinį;

b)  prarasto žvejybos įrankio tipą;

c)  prarastų žvejybos įrankių kiekį;

d)  žvejybos įrankio praradimo laiką;

e)  žvejybos įrankio praradimo vietos koordinates ir

f)  priemones, kurių laivas ėmėsi prarastam įrankiui surasti.

3.  Prarastą žvejybos įrankį suradusio laivo kapitonas per 24 valandas vėliavos valstybei narei praneša:

a)  žvejybos įrankį suradusio laivo pavadinimą ir šaukinį;

b)  žvejybos įrankį praradusio laivo pavadinimą ir šaukinį (jei žinoma);

c)  surasto žvejybos įrankio tipą;

d)  surastų žvejybos įrankių kiekį;

e)  žvejybos įrankio suradimo laiką ir

f)  žvejybos įrankio suradimo vietos koordinates.

4.  Valstybė narė 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją nedelsdama praneša Komisijai, kad ši ją perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui.

16 straipsnis

Mažiausio žuvų dydžio reikalavimai

1.  Nė viename laive negali būti laikomos žuvys, kurių dydis mažesnis už mažiausią dydį, nustatytą pagal šio reglamento priedo 13 punkte nurodytą CEM I.D priedą; tokios žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į jūrą.

2.  Perdirbtos žuvys, kurių ilgis yra mažesnis už šio reglamento priedo 13 punkte nurodytame CEM I.D priede nustatytą tos rūšies žuvų ilgio ekvivalentą, laikomos perdirbtomis iš žuvų, kurių dydis mažesnis už nustatytą mažiausią tos rūšies žuvų dydį.

3.  Jei per vieną valksmą sužvejotų neverslinio dydžio žuvų skaičius viršija 10 % bendro per tą valksmą sužvejotų žuvų skaičiaus, kitą kartą laivas žvejybos įrankį velka ne arčiau kaip už 5 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnio vilkimo vietos.

III SKYRIUS

PJE APSAUGA REGULIUOJAMAME RAJONE VYKDANT DUGNINĖS ŽVEJYBOS VEIKLĄ

17 straipsnis

Pėdsako (esamų dugninės žvejybos rajonų) žemėlapis

Reguliuojamame rajone esančių dugninės žvejybos rajonų žemėlapio, pavaizduoto šio reglamento priedo 2 punkte nurodytame CEM 2 paveiksle, vakarinė riba sutampa su Kanados išskirtinės ekonominės zonos riba, o rytinė riba žymima šio reglamento priedo 1 punkte nurodytoje CEM 4 lentelėje pavaizduotomis koordinatėmis.

18 straipsnis

Rajonai, kuriuose ribojama dugninės žvejybos veikla

1.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos jokiame šio reglamento priedo 14 punkte nurodytame CEM 3 paveiksle pavaizduotame rajone, apibrėžiamame sujungiant šio reglamento priedo 15 punkte nurodytoje CEM 5 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

2.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos šio reglamento priedo 16 punkte nurodytame CEM 4 paveiksle pavaizduotame 3O kvadrato rajone, apibrėžiamame sujungiant šio reglamento priedo 17 punkte nurodytoje CEM 6 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

3.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos šio reglamento priedo 18 punkte nurodytame CEM 5 paveiksle pavaizduotuose 1–13 rajonuose, apibrėžiamuose sujungiant šio reglamento priedo 19 punkte nurodytoje CEM 7 lentelėje nurodytas koordinates numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

4.  Iki 2018 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos šio reglamento priedo 18 punkte nurodytame CEM 5 paveiksle pavaizduotame 14 rajone, apibrėžiamame sujungiant šio reglamento priedo 19 punkte nurodytoje CEM 7 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

19 straipsnis

Tiriamosios dugninės žvejybos veikla

1.  Privaloma atlikti išankstinį tiriamosios dugninės žvejybos veiklos tyrimą pagal šio reglamento priedo 20 punkte nurodytame CEM I.E priede nustatytą tiriamosios žvejybos protokolą.

2.  Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti tiriamosios dugninės žvejybos veiklą, vertinimo tikslais:

a)  pateikia Komisijai pranešimą apie ketinimą vykdyti tiriamosios dugninės žvejybos veiklą pagal šio reglamento priedo 21 punkte nurodytą CEM I.E priedą kartu su vertinimu, kurio reikalaujama pagal 20 straipsnio 1 dalį;

b)  per du mėnesius nuo tiriamosios dugninės žvejybos veiklos užbaigimo Komisijai pateikia tiriamosios dugninės žvejybos reiso ataskaitą pagal šio reglamento priedo 22 punkte nurodytą CEM I.E priedą.

3.   Laivo kapitonas:

a)  pradeda vykdyti tiriamosios dugninės žvejybos veiklą tik po to, kai jam pagal NAFO komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kuriomis siekiama išvengti didelio neigiamo tiriamosios žvejybos veiklos poveikio PJE, suteikiamas leidimas;

b)  visam tiriamosios dugninės žvejybos veiklos vykdymo laikotarpiui į laivą paskiria mokslinį stebėtoją.

20 straipsnis

Preliminarus siūlomos tiriamosios dugninės žvejybos veiklos vertinimas

1.  Valstybė narė, pasisiūliusi dalyvauti tiriamosios dugninės žvejybos veikloje, savo pasiūlymą pagrindžia žinomo ir numatomo dugninės žvejybos veiklos, kurią vykdys su jos vėliava plaukiojantys laivai, poveikio PJE preliminariu vertinimu.

2.  1 dalyje nurodytam preliminariam vertinimui taikomi šie reikalavimai:

a)  jis turi būti išsiųstas Komisijai likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki birželio mėn. vykstančio NAFO Mokslinės tarybos susirinkimo pradžios;

b)  jame turi būti nagrinėjami šio reglamento priedo 23 punkte nurodytame CEM I.E priede nurodyti siūlomos tiriamosios dugninės žvejybos veiklos vertinimo elementai.

21 straipsnis

Susidūrimai su PJE indikatorinių rūšių organizmais

1.  Susidūrimo su PJE indikatorinių rūšių organizmais sąvoka apibrėžiama kaip per vieną žvejybos įrankio pastatymo operaciją (pavyzdžiui, tralo vilkimą, ūdos išleidimą arba žiauninio tinklo pastatymą) sužvejotas laimikis, kurį sudaro daugiau kaip 7 kg jūrų plunksnų ir (arba) 60 kg kitų gyvų koralų, ir (arba) 300 kg pinčių.

2.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių dugninės žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, kapitonai nustatytų PJE indikatorinių rūšių laimikio kiekį, kai vykdant žvejybos operacijas aptinkama šio reglamento priedo 3 punkte nurodytame CEM I.E priedo VI dalyje išvardytų PJE indikatorinių rūšių organizmų buvimo įrodymų.

3.  Jei PJE indikatorinių rūšių organizmų, sužvejotų per 2 dalyje nurodytas žvejybos operacijas (pavyzdžiui, tralo vilkimą, žiauninio tinklo pastatymą ar ūdos išleidimą) kiekis yra didesnis už 1 dalyje nustatytą ribinę vertę, laivo kapitonas:

a)  nedelsdamas apie susidūrimą praneša vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai ir, be kita ko, nurodo laivo pateiktas galutinės vilkimo arba žvejybos įrankio pastatymo vietos koordinates arba kitos vietos, kuri yra arčiausiai tikslios susidūrimo vietos, koordinates, PJE indikatorines rūšis, su kurių organizmais susidurta, ir tų organizmų kiekį (kg) ir

b)  nutraukia žvejybą ir atsitraukia ne mažiau kaip 2 jūrmyles nuo galutinės vilkimo arba žvejybos įrankio pastatymo vietos ta kryptimi, kuria plaukiant tikimybė vėl susidurti su PJE indikatorinių rūšių organizmais yra mažiausia. Remdamasis visais turimais informacijos šaltiniais, laivo kapitonas priima tinkamiausią sprendimą.

4.  Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad už pėdsako ribų esančiuose rajonuose į laivą pagal 19 straipsnio 3 dalies b punktą būtų paskirtas pakankamai mokslinių žinių turintis stebėtojas, kuris:

a)  naudodamasis šio reglamento priedo 24 punkte nurodytame CEM I.E priede pateikta tiriamosios žvejybos duomenų rinkimo forma nustato kuo žemesnį koralų, pinčių ir kitų organizmų taksonomijos lygmenį ir

b)  nustatytus rezultatus pateikia laivo kapitonui, kad jam būtų lengviau nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kiekį.

5.  Kiekviena valstybė narė:

a)  laivo kapitono praneštą informaciją apie susidūrimą nedelsdama pateikia Komisijai, jei atliekant žvejybos operaciją (pavyzdžiui, tralo vilkimą, žiauninio tinklo pastatymą ar ūdos išleidimą) sugautų PJE indikatorinių rūšių organizmų kiekis viršija 1 dalyje nustatytą ribinę vertę;

b)  visus su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus iš karto perspėja apie susidūrimą su PJE indikatorinių rūšių organizmais ir

c)  gavusi Komisijos pranešimą, laikinai nutraukia žvejybą, jei įmanoma, dviejų mylių spinduliu aplink praneštą susidūrimo su PJE indikatorinių rūšių organizmais vietą už pėdsako ribų.

Gavusi NAFO pranešimą, Komisija gali vėl leisti žvejoti laikino žvejybos draudimo rajonuose.

IV SKYRIUS

LAIVAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI IR FRACHTAVIMAS

22 straipsnis

Laivams taikomi reikalavimai

1.  Kiekviena valstybė narė Komisijai elektroninėmis priemonėmis:

a)  pateikia su jos vėliava plaukiojančių laivų, kuriems ji gali leisti vykdyti žvejybos veiklą reguliuojamame rajone (toliau – laivai, apie kuriuos pranešta), sąrašą, naudodamasi šio reglamento priedo 25 punkte nurodytame CEM II.C1 priede nustatyta forma;

b)  nedelsdama pateikia informaciją apie iš laivų, apie kuriuos pranešta, sąrašo išbrauktus laivus, naudodamasi šio reglamento priedo 26 punkte nurodytame CEM II.C2 priede nustatyta forma.

2.  Jokiam žvejybos laivui neleidžiama vykdyti žvejybos veiklos reguliuojamame rajone, išskyrus atvejus, kai:

a)  jis yra įtrauktas į sąrašą kaip laivas, apie kurį pranešta;

b)  jam yra suteiktas IMO numeris, ir

c)  jam suteiktas vėliavos valstybės narės leidimas vykdyti tokią žvejybos veiklą (toliau – leidimą turintis laivas).

3.  Jokia valstybė narė nesuteikia su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui leidimo vykdyti žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, išskyrus atvejus, kai ji gali veiksmingai vykdyti savo kaip vėliavos valstybės pareigas tokio laivo atžvilgiu.

4.  Kiekviena valstybė narė reguliuoja leidimą turinčių laivų skaičių ir valdo jų žvejybos pastangas deramai atsižvelgdama į žvejybos galimybes, kuriomis ta valstybė narė gali naudotis reguliuojamame rajone.

5.  Kiekviena valstybė narė Komisijai elektroninėmis priemonėmis:

a)  perduoda individualų leidimą kiekvienam laivui, įtrauktam į laivų, apie kuriuos pranešta, sąrašą, vykdyti žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, atitinkantį šio reglamento priedo 27 punkte nurodytame CEM II.C3 priede nustatytą formą, likus ne mažiau kaip 40 dienų iki žvejybos veiklos pradžios tais kalendoriniais metais;

kiekviename leidime visų pirma turi būti nurodytos galiojimo pradžios bei pabaigos datos ir rūšys, kurių specializuotoji žvejyba leidžiama, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas pagal šio reglamento priedo 27 punkte nurodytą CEM II.C3 priedą. Jei laivas ketina žvejoti reguliuojamų rūšių, nurodytų galiojančiose žvejybos galimybėse, individus, turi būti nurodyti su atitinkamu rajonu susijusių reguliuojamų rūšių ištekliai;

b)  jei atitinkamas leidimas, nepasibaigus jo galiojimo laikotarpiui, panaikinamas arba pakeičiamas jo turinys, nedelsdama perduoda informaciją apie leidimo galiojimo sustabdymą, naudodamasi šio reglamento priedo 28 punkte nurodytame CEM II.C4 priede nustatyta forma;

c)  perduoda informaciją apie leidimo, kuris perduotas laikantis a punkte nustatytos tvarkos ir kurio galiojimas sustabdytas, atnaujinimą.

6.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimo galiojimo laikotarpis sutaptų su 10 ir 11 dalyse nurodyto talpyklų plano patvirtinimo laikotarpiu.

7.  Kiekvienas žvejybos laivas turi būti pažymėtas žymenimis, kuriuos galima lengvai atpažinti vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, pavyzdžiui, FAO žvejybos laivų žymėjimo ir identifikavimo standartinėmis specifikacijomis.

8.  Joks žvejybos laivas negali vykdyti veiklos reguliuojamame rajone, jei jame nėra naujausių galiojančių dokumentų, kuriuos išdavė vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija ir kuriuose nurodyti bent šie laivo duomenys:

a)  laivo pavadinimas (jeigu yra);

b)  uostą arba rajoną, kuriame laivas registruotas, žyminti (-čios) raidė (-ės) (jei taikoma);

c)  laivo registracijos numeris (-iai);

d)  IMO numeris;

e)  laivo tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra);

f)  laivo savininko (-ų) ir, kai taikoma, frachtuotojų vardai, pavardės ir adresai;

g)  laivo bendrasis ilgis;

h)  laivo variklio galia;

i)  10 dalyje nurodytas talpyklų planas ir

j)  šaldymo pajėgumo įvertis arba šaldymo sistemos sertifikavimo duomenys.

9.  Joks žvejybos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos reguliuojamame rajone, jei jame nėra tikslaus naujausio talpyklų plano, kurį patvirtino kompetentinga institucija arba pripažino jo vėliavos valstybė narė.

10.  Talpyklų planui taikomi šie reikalavimai:

a)  planas turi būti parengtas kaip žuvų sandėliavimo vietos brėžinys arba aprašas ir jame, be kita ko, turi būti nurodytas kiekvienos žuvų sandėliavimo vietos sandėliavimo pajėgumas kubiniais metrais, o brėžinį turi sudaryti išilginis laivo pjūvis, įskaitant kiekvieno denio, kuriame yra žuvų sandėliavimo vieta, planą ir šaldiklių vietas;

b)  jame visų pirma turi būti nurodytos visos durys, liukai ir bet kokios kitos angos (įskaitant pertvaras), per kurias galima patekti į kiekvieną žuvų sandėliavimo vietą;

c)  jame turi būti nurodyti pagrindiniai žuvų talpyklų (atšaldyto jūros vandens talpyklų) matmenys ir kiekvieno iš jų atveju pateikiami kalibravimo 10 cm intervalais duomenys kubiniais metrais ir

d)  brėžinyje turi būti aiškiai nurodytas tikrasis mastelis.

11.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kompetentinga institucija kas dvejus metus patvirtintų, jog jos laivų, turinčių leidimą, talpyklų planas yra teisingas.

23 straipsnis

Frachtavimo susitarimai

1.  Taikant šį straipsnį, „frachtuojanti susitariančioji šalis“ suprantama kaip susitariančioji šalis, kuriai paskirtos CEM I.A ir I.B prieduose nurodytos kvotos / žvejybos pastangos, arba valstybė narė, kuriai paskirtos žvejybos galimybės, o „vėliavos valstybė narė“ suprantama kaip valstybė narė, kurioje frachtuojamas laivas yra registruotas.

2.  Visas arba dalį paskirtų kvotų / žvejybos pastangų atitinkantį kiekį frachtuojanti susitariančioji šalis gali sužvejoti frachtuojamu leidimą turinčiu laivu (toliau – frachtuojamas laivas), plaukiojančiu su valstybės narės vėliava, jei laikomasi šių sąlygų:

a)  vėliavos valstybė narė raštu pritarė tam frachtavimo susitarimui;

b)  frachtavimo susitarimas taikomas tik vienam vienos vėliavos valstybės narės žvejybos laivui bet kuriais kalendoriniais metais;

c)  pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų bendra trukmė neviršija šešių mėnesių bet kuriais kalendoriniais metais ir

d)  frachtuojamas laivas nėra laivas, kuris, kaip nustatyta anksčiau, vykdė NNN žvejybą.

3.  Visas frachtuojamo laivo pagal frachtavimo susitarimą sužvejotas laimikis ir priegauda priskiriami frachtuojančiai susitariančiajai šaliai.

4.  Vėliavos valstybė narė frachtuojamam laivui nesuteikia leidimo vykdant žvejybos operacijas pagal frachtavimo susitarimą tuo pačiu metu žvejoti naudojantis vėliavos valstybei narei paskirtomis kvotomis / žvejybos pastangomis arba kita frachtavimo sutartimi.

5.  Be išankstinio frachtuojančios susitariančiosios šalies leidimo jūroje negali būti atliekamas joks perkrovimas – taip užtikrinama, kad perkrovimą prižiūrėtų laive esantis stebėtojas.

6.  Vėliavos valstybė narė, prieš pradėdama vykdyti frachtavimo susitarimą, raštu praneša Komisijai apie savo pritarimą tam frachtavimo susitarimui.

7.  Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie bet kurį iš šių įvykių:

a)  pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų pradžią;

b)  pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų sustabdymą;

c)  pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų, kurios buvo sustabdytos, atnaujinimą;

d)  pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų pabaigą.

8.  Vėliavos valstybė narė tvarko atskirą pagal kiekvieną su jos vėliava plaukiojančio laivo frachtavimo sutartį vykdomos žvejybos operacijų laimikio ir priegaudos duomenų registrą ir tuos duomenis praneša frachtuojančiai susitariančiajai šaliai ir Komisijai.

9.  Frachtuojamame laive visada turi būti šie dokumentai:

a)  dokumentai, kuriuose nurodomas laivo pavadinimas, registracijos vėliavos valstybėje numeris, IMO numeris ir laivo vėliavos valstybė;

b)  dokumentai, kuriuose nurodomas ankstesnis (-i) laivo pavadinimas (-ai) ir ankstesnė (-ės) vėliavos valstybė (-ės) (jei buvo);

c)  dokumentai, kuriuose nurodomi laivo savininko (-ų) ir veiklos vykdytojų vardai, pavardės ir adresai;

d)  frachtavimo susitarimo ir visų žvejybos leidimų arba licencijų, kurias frachtuojanti susitariančioji šalis išdavė frachtuojamam laivui, kopijos ir

e)  dokumentai, kuriuose nurodoma laivui paskirta kvota ir žvejybos pastangos.

V SKYRIUS

ŽVEJYBOS STEBĖSENA

24 straipsnis

Produktų ženklinimo reikalavimai

1.  Perdirbti reguliuojamame rajone sužvejoti visų rūšių individai ženklinami taip, kad būtų galima identifikuoti kiekvieną rūšį ir produktų kategoriją. Ženklinant bet kurios rūšies individus turi būti nurodomi šie duomenys:

a)  žūklės laivo pavadinimas;

b)  triraidis kiekvienos šio reglamento priedo 11 punkte nurodytame CEM I.C priede nurodytos rūšies kodas;

c)  šiaurinių paprastųjų krevečių atveju – jų sužvejojimo data;

d)  reguliuojamas rajonas ir kvadratas, kuriuose vykdoma žvejyba, ir

e)  produktų pateikimo formos kodas, nurodytas šio reglamento priedo 29 punkte nurodytame CEM II.K priede.

2.  Etiketės ant sandėliuojamų pakuočių turi būti saugiai pritvirtintos, uždėtos kaip antspaudas arba užrašytos ir turi būti tokio dydžio, kad jas galėtų perskaityti įprastas pareigas vykdantys inspektoriai.

3.  Etiketės pateikiamos rašalu kontrastiškame fone.

4.  Kiekvienoje pakuotėje turi būti tik:

a)  tos pačios pateikimo kategorijos produktai;

b)  tame pačiame kvadrate sužvejoti produktai;

c)  tą pačią dieną (šiaurinių paprastųjų krevečių atveju) sužvejoti produktai ir

d)  tos pačios biologinės rūšies produktai.

25 straipsnis

Laimikio stebėsena

1.  Laimikiui stebėti kiekvienas žvejybos laivas turi žvejybos žurnalą, produkcijos žurnalą ir sandėliavimo planą, kuriuose registruoja žvejybos reguliuojamame rajone veiklą.

2.  Kiekviename žvejybos laive turi būti žvejybos žurnalas, kuris laive laikomas ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir kuriame pagal šio reglamento priedo 30 punkte nurodytą CEM II.A priedą:

a)  įrašomas tikslus per kiekvieną vilkimo / žvejybos įrankio pastatymo operaciją mažiausiame geografiniame rajone, kuriam skirta kvota, sužvejotas laimikis;

b)  nurodoma per kiekvieną vilkimo / žvejybos įrankio pastatymo operaciją sužvejoto laimikio būklė, įskaitant per tuo metu vykdomą žvejybos reisą laive laikomą, į jūrą išmestą, iškrautą arba perkrautą kiekvieno ištekliaus individų kiekį (gyvojo svorio kilogramais).

3.  Kiekviename žvejybos laive turi būti produkcijos žurnalas, kuris laive laikomas ne trumpiau kaip 12 mėnesių, ir kuriame:

a)  kasdien registruojamas bendras praėjusios dienos (nuo 00:01 UTC iki 24:00 UTC) produktų kiekis (kilogramais) pagal kiekvieną biologinę rūšį ir produktų tipą;

b)  nurodoma pagal kiekvieną biologinę rūšį ir produktų tipą suskirstytų produktų sąsaja su mažiausiu geografiniu rajonu, kuriam skirta kvota;

c)  nurodomi perskaičiavimo koeficientai, taikomi kiekvieno tipo produkto svoriui perskaičiuoti į gyvąjį svorį registruojant duomenis žvejybos žurnale;

d)  kiekvienas įtrauktas kiekis paženklinamas pagal 24 straipsnį.

4.  Kiekviename žvejybos laive, deramai atsižvelgiant į su sauga ir laivo navigacija susijusias laivo kapitono pareigas, visas reguliuojamame rajone sužvejotas laimikis sandėliuojamas atskirai nuo viso už reguliuojamo rajono ribų sužvejoto laimikio ir užtikrinama, kad tie laimikiai būtų aiškiai atskirti plastiko, faneros arba tinklo pertvaromis.

5.  Kiekvienas žvejybos laivas turi turėti sandėliavimo planą:

a)  kuriame aiškiai nurodoma ▌:

i)  kiekvienos rūšies individų laimikio, išreikšto produkto svorio kilogramais, sandėliavimo vieta ir kiekis kiekvienoje žuvų talpykloje;

ii)  3L kvadrate ir 3M kvadrate sugautų krevečių sandėliavimo vieta kiekvienoje talpykloje, įskaitant krevečių kiekį kilogramais pagal kvadratą;

iii)  kiekvienos žuvų talpyklos produktų vaizdas iš viršaus;

b)  kuris kasdien atnaujinamas įtraukiant praėjusios dienos (nuo 00:01 iki 24:00 UTC) duomenis ir

c)  kuris laikomas laive tol, kol iš laivo visiškai iškraunamas visas laimikis.

6.  Kiekvienas žvejybos laivas elektroninėmis priemonėmis savo ŽSC perduoda šias ataskaitas, parengtas laikantis šio reglamento priedo 31 ir 32 punktuose nurodytuose CEM II.D ir II.F prieduose kiekvieno tipo ataskaitai nustatytų formos ir turinio reikalavimų:

a)  įplaukimo metu turimo laimikio ataskaitą (COE), kurioje nurodomas įplaukimo į reguliuojamą rajoną metu laive esantis laimikio kiekis pagal rūšis ir kuri perduodama likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki laivo įplaukimo;

b)  išplaukimo metu turimo laimikio ataskaitą (COX), kurioje nurodomas išplaukimo iš reguliuojamo rajono metu laive esantis laimikio kiekis pagal rūšis ir kuri perduodama likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki laivo išplaukimo;

c)  laimikio ataskaitą (CAT), kurioje nurodomas praėjusią dieną laive laikyto laimikio kiekis ir į jūrą išmestų žuvų kiekis pagal rūšis ir pagal kvadratus, įskaitant nulinį laimikį, ir kuri siunčiama kasdien iki 12:00 UTC; pranešant laive laikomą visų rūšių žuvų nulinį laimikį ir nulinį išmestą visų rūšių žuvų kiekį nurodomas triraidis kodas MZZ (angl. marine species not specified – nenurodytos jūrų gyvūnų rūšys) ir kiekis „0“, pavyzdžiui, //CA/MZZ 0// ir //RJ/MZZ 0//;

d)  laive laikomo laimikio ataskaitą (COB), kurią kiekvienas 3L kvadrate šiaurines paprastąsias krevetes žvejojantis laivas, prieš įplaukdamas į 3L kvadratą ar iš jo išplaukdamas, pateikia likus valandai iki to momento, kuriuo jis kirs 3L kvadrato ribą;

e)  perkrovimo ataskaitą (TRA),

i)  kurią likus ne mažiau kaip dvidešimt keturioms valandoms iki perkrovimo, perduoda laivas, iš kurio perkraunama, ir

ii)  praėjus ne daugiau kaip valandai nuo perkrovimo – laivas, į kurį perkraunama;

f)  ataskaitą dėl iškrovimo uosto (POR), kurią likus ne mažiau kaip dvidešimt keturioms valandoms iki iškrovimo, perduoda laivas, į kurį perkrauta.

Pranešant CEM I.C priede išvardytų rūšių laimikį, kurio bendras laive laikomų individų gyvasis svoris yra mažesnis kaip 100 kg, gali būti nurodomas triraidis kodas MZZ (nenurodytos jūrų gyvūnų rūšys), išskyrus tuos atvejus, kai tą laimikį sudaro rykliai. Apie visus ryklius pranešama rūšies tikslumu, nurodant atitinkamą triraidį kodą, pateiktą CEM I.C priede, arba, jeigu atitinkami rykliai nėra įtraukti į CEM I.C priedą ar į FAO ASFIS rūšių sąrašą Žuvininkystės statistikos tikslais, – kiek įmanoma tiksliau. Jei ryklių rūšies pranešti neįmanoma, jie registruojant atitinkamai priskiriami prie dygliaryklių (SHX) arba paprastųjų dygliaryklių (DGX) ir pateikiamas šio reglamento priedo 11 punkte nurodytame CEM I.C priede nurodytas jų triraidis kodas. Taip pat registruojamas kiekvieno valksmo arba žvejybos įrankio pastatymo operacijos atveju pagauto ryklio apytikris svoris.

7.  6 dalyje nurodytos ataskaitos gali būti atšauktos naudojantis šio reglamento priedo 32 punkte nurodyto CEM II.F priedo 8 punkte nustatytos formos pranešimu apie atšaukimą. Jei kuri nors iš minėtų ataskaitų koreguojama, po pranešimo apie atšaukimą nedelsiant per šiame straipsnyje nustatytą laikotarpį išsiunčiama nauja ataskaita.

Vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas praneša Komisijai, kad jis priėmė su jos vėliava plaukiojančių laivų prašymą atšaukti ataskaitą.

8.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ŽSC gautas 6 dalyje nurodytas ataskaitas iš karto elektroninėmis priemonėmis perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui, naudodamasis šio reglamento priedo 31 punkte nurodytame CEM II.D priede nustatyta forma, o jų kopijas nusiųstų Komisijai ir EŽKA.

9.  Kiekviena valstybė narė:

a)  praneša savo preliminarų mėnesio laimikį, suskirstytą pagal rūšis ir išteklių paplitimo rajonus, ir preliminarų 3M kvadrate vykdomos šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos dienų per mėnesį skaičių, net jei jai nepaskirta atitinkamų išteklių kvota arba žvejybos pastangos; ji tas ataskaitas perduoda Komisijai per 20 dienų po kalendorinio mėnesio, kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos;

b)  užtikrina, kad žurnale pateikta informacija (bent būtiniausia šio reglamento priedo 33 punkte nurodytame CEM II.N priede nurodyta informacija) būtų perduodama Komisijai XML (angl. Extensible Markup Language) kalba arba „Microsoft Excel“ formatu per 60 dienų po kiekvieno žvejybos reiso pabaigos.

26 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema (LSS)

1.  Kiekviename žvejybos laive, vykdančiame veiklą reguliuojamame rajone, turi būti palydovinio stebėjimo prietaisas, galintis sausumoje esančiam ŽSC nuolat ir ne rečiau kaip kartą per valandą automatiškai perduoti laivo koordinates, pateikiant šiuos LSS duomenis:

a)  laivo identifikavimo duomenis;

b)  vėliausias laivo koordinates (platumą ir ilgumą), kurių leistinoji paklaida yra ne didesnė kaip 500 metrų, o pasikliautinasis intervalas – 99 %;

c)  koordinačių nustatymo datą ir laiką (UTC) ir

d)  laivo kursą / kryptį ir greitį.

2.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ŽSC laikytųsi šių reikalavimų:

a)  priimtų 1 dalyje nurodytus koordinačių duomenis ir juos užregistruotų naudodamasis šiais triraidžiais kodais:

i)  ENT – pirmieji LSS užregistruotų koordinačių duomenys, kuriuos kiekvienas laivas perduoda įplaukdamas į reguliuojamą rajoną;

ii)  POS – visi paskesni LSS užregistruotų koordinačių duomenys, kuriuos kiekvienas laivas perduoda būdamas reguliuojamame rajone, ir

iii)  EXI – pirmieji LSS užregistruotų koordinačių duomenys, kuriuos kiekvienas laivas perduoda išplaukdamas iš reguliuojamo rajono;

b)  jame būtų įrengta kompiuterių aparatinė ir programinė įranga, skirta duomenims automatiškai apdoroti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, būtų taikomos duomenų atsarginių kopijų kūrimo bei duomenų atkūrimo procedūros, elektronine forma registruojami ir ne trumpiau kaip trejus metus saugomi iš žvejybos laivų gauti duomenys ir

c)  praneštų Komisijai ir EŽKA savo pavadinimą, adresą, telefono, telekso, fakso numerius ir e. pašto adresą ir nedelsdamas informuotų apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

3.  Kiekviena valstybė narė prisiima visas išlaidas, susijusias su jos naudojama LSS.

4.  Jei inspektorius pastebi reguliuojamame rajone esantį žvejybos laivą ir iš jo negauna duomenų pagal 1, 2 ar 8 dalis, jis apie tai praneša to laivo kapitonui ir Komisijai.

5.  Valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo kapitonas, savininkas arba jo atstovas būtų informuojamas, kai laivo palydovinio stebėjimo prietaisas sugenda arba neveikia.

6.  Jei palydovinio stebėjimo prietaisas sugenda, laivo kapitonas užtikrina, kad jis būtų pataisytas ar pakeistas per vieną mėnesį po sugedimo arba, jei žvejybos reisas trunka ilgiau kaip mėnesį, kad prietaisas būtų pataisytas ar pakeistas laivui kitą kartą įplaukus į uostą.

7.  Joks žvejybos laivas, kurio palydovinio stebėjimo prietaisas yra sugedęs, negali pradėti žvejybos reiso.

8.  Kiekvienas veiklą vykdantis žvejybos laivas, kurio palydovinio stebėjimo prietaisas yra sugedęs, bent kartą per 4 valandas savo vėliavos valstybės narės ŽSC perduoda LSS užregistruotų koordinačių duomenis kitomis turimomis ryšio priemonėmis, visų pirma palydovinio ryšio priemonėmis, e. paštu, radijo ryšio priemonėmis, faksu arba teleksu.

9.  Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad:

a)  jos ŽSC LSS užregistruotų koordinačių duomenis kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tų duomenų gavimo perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui, o jų kopiją – Komisijai ir EŽKA, ir galėtų leisti su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams perduoti LSS užregistruotų koordinačių duomenis palydovinio ryšio priemonėmis, e. paštu, radijo ryšio priemonėmis, faksu arba teleksu tiesiogiai NAFO vykdomajam sekretoriui, ir

b)  LSS užregistruotų koordinačių duomenys NAFO vykdomajam sekretoriui būtų perduodami naudojantis šio reglamento priedo 34 punkte nurodytame CEM II.E priede nustatyta ir šio reglamento priedo 31 punkte nurodytame CEM II.D priede išsamiau aprašyta keitimosi duomenimis forma.

10.  Kiekviena valstybė narė gali naudotis NAFO LSS duomenimis paieškos ir gelbėjimo tikslais arba jūrų saugai užtikrinti.

VI SKYRIUS

STEBĖTOJŲ PROGRAMA

27 straipsnis

Stebėtojų programa

1.   Stebėtojai turi būti nepriklausomi ir nešališki, o jų kvalifikacija, žinios, įgūdžiai bei gebėjimai turi būti tinkami visoms užduotims, funkcijoms ir reikalavimams, nurodytiems šiame straipsnyje, vykdyti. Stebėtojai savo pareigas ir funkcijas vykdo nešališkai, nepriklausomai nuo pilietybės ir to, su kokia vėliava laivas plaukioja, ir jiems nedaromas nederamas poveikis ir jie neturi gauti naudos, kurie susiję su laivų, žvejojančių reguliuojamame rajone, žvejybos veikla.

2.   Nedarant poveikio 3 dalyje nustatytai išimčiai, kiekviename žvejybos laive, vykdančiame žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, visą laiką turi būti bent vienas stebėtojas, vadovaujantis stebėtojų programos nuostatomis. Žvejybos laivas žvejybos nepradeda tol, kol stebėtojas nėra paskirtas į laivą. Jei laive stebėtojo nėra, tai laikoma sunkiu pažeidimu.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies ir jeigu NAFO nėra paprašiusi aukštesnio stebėjimo aprėpties lygio, valstybė narė gali leisti, kad su jos vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose stebėtojai būtų mažiau nei 100%, bet ne mažiau kaip 25% jos laivyno vykdomų žvejybos reisų ar dienų, kurias tie žvejybos laivai yra reguliuojamame rajone per metus, su sąlyga, kad vėliavos valstybė narė laivų, kuriuose nėra stebėtojo, atžvilgiu:

a)  užtikrina, kad atitinkami laivai žvejotų rūšių individus tuose rajonuose, kuriuose tikėtina labai nedidelė kitų rūšių individų priegauda;

b)  užtikrina, kad tokiame laive būtų laikomasi visų ataskaitų realiuoju laiku teikimo reikalavimų;

c)  po rizikos įvertinimo fiziškai patikrina ar atitinkamai kitaip įvertina kiekvieną atitinkamo laivo laimikio iškrovimą jos uostuose, laikydamasi nacionalinių stebėsenos kontrolės ir priežiūros procedūrų. Jeigu nustatomas arba patvirtinamas šio reglamento pažeidimas, ji parengia inspektavimo ataskaitą naudodamasi šio reglamento priedo 9 punkte nurodytame CEM IV.C priede nustatyta forma ir kuo greičiau po pažeidimo patvirtinimo ją perduoda Komisijai;

d)   kuo anksčiau prieš žvejybos reisą Komisijai perduoda šią informaciją:

i)  laivo pavadinimą, IMO numerį ir tarptautinį radijo šaukinį,

ii)  veiksnius, kuriais grindžiamas sprendimas leisti nukrypti nuo 100% aprėpties reikalavimo;

e)  Komisijai iki kiekvienų metų vasario 15 d. pateikia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą, kurioje pateikiamas visos atitinkamos žvejybos veiklos palyginimas, atspindintis skirtumus tarp reisų, kuriuose laive buvo stebėtojas, ir reisų, kuriuose stebėtojo nebuvo. Kasmet iki kovo 1 d. Komisija perduoda tą informaciją NAFO vykdomajam sekretoriui.

4.   Jei inspektorius surašo pranešimą apie pažeidimą, padarytą žvejybos laivo, kuriame pranešimo surašymo metu nėra stebėtojo, išskyrus atvejus, kai stebėtojo laive nėra pagal 3 dalį, tas pažeidimas laikomas sunkiu pažeidimu 35 straipsnio 1 dalies tikslu ir, jeigu vėliavos valstybė narė nepareikalauja, kad žvejybos laivas tuoj pat plauktų į uostą pagal 35 straipsnio 3 dalį, ji nedelsdama paskiria į tą žvejybos laivą stebėtoją.

5.   Kiekviena valstybė narė:

a)  kiekvienais metais, prieš su jos vėliava plaukiojantiems laivams pradedant žvejybą reguliuojamame rajone, nusiunčia Komisijai atnaujintą stebėtojų, kuriuos ji ketina paskirti į su jos vėliava plaukiojančius laivus, vykdančius veiklą reguliuojamame rajone, sąrašą (vardus, pavardes ir identifikacinius duomenis, jei taikytina);

b)  reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų a punkte nurodytas stebėtojas iš sąrašo pagal stebėtojų programą;

c)  kiek tai praktiškai įmanoma, užtikrina, kad tie patys stebėtojai nebūtų skiriami į kelis iš eilės to paties laivo reisus;

d)  užtikrina, kad stebėtojai jūroje turėtų nepriklausomą dvipusio ryšio įrenginį;

e)  imasi atitinkamų veiksmų dėl su jų vėliava plaukiojančių laivų siekiant užtikrinti saugias stebėtojų darbo sąlygas, jų apsaugą, saugumą ir gerovę jiems vykdant pareigas, vadovaujantis tarptautiniais standartais ar gairėmis;

f)  užtikrina, kad stebėtojai visus duomenis ir informaciją, susijusius su žvejybos operacijomis, surinktus jų darbo laive metu, įskaitant užfiksuotus atvaizdus ir filmuotą medžiagą, tvarkytų laikantis taikytinų konfidencialumo reikalavimų.

6.   Valstybė narė, iš stebėtojo gavusi stebėtojo ataskaitą, kurioje pranešama apie su jos vėliava plaukiojančiu laivu susijusius neatitikimus CEM arba incidentą, įskaitant bet kokį trukdymą stebėtojui, bandymą jį įbauginti, kišimąsi į jo darbą ar kitokį būdą neleisti jam vykdyti savo pareigų:

a)   ataskaitą tvarko, užtikrindama kuo didžiausią konfidencialumą ir diskretiškumą, laikydamasi taikytinų konfidencialumo reikalavimų;

b)   įvertina stebėtojo ataskaitoje nustatytus neatitikimus ir vykdo tolesnius veiksmus, kuriuos laiko tikslingais;

c)   parengia ataskaitą dėl tolesnių veiksmų ir ją pateikia Komisijai.

7.   Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia:

a)   ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki stebėtojo išsiuntimo į žvejybos laivą – žvejybos laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį kartu su atitinkamo stebėtojo vardu, pavarde ir identifikaciniais duomenimis (jei taikytina);

b)   elektroninėmis priemonėmis ir kai tik ją gauna – 11 dalies e punkte nurodytą kasdien teikiamą stebėtojo ataskaitą;

c)   per 20 dienų nuo laivo atvykimo į uostą – 11 dalyje nurodytą stebėtojo reiso ataskaitą;

d)   ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. – ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus dėl to, kaip ji laikosi šiame straipsnyje nustatytų pareigų.

8.   Jeigu žvejybos laive yra kitos valstybės narės arba NAFO susitariančiosios šalies stebėtojas, tas stebėtojas turi atsiskaityti laivo vėliavos valstybei narei.

9.   Jeigu žvejybos laive privalo būti stebėtojas, tačiau jo nėra, vėliavos valstybė narė gali leisti kitai susitariančiajai šaliai skirti stebėtoją į laivą.

10.   Jei stebėtojui atliekant užduotis nustatoma, kad esama didelio pavojaus stebėtojui, vėliavos valstybė narė imasi priemonių užtikrinti, kad stebėtojas būtų išlaipintas iš laivo, nebent pavojus yra pašalintas, ir iki tol, kol pavojus bus pašalintas.

11.   Į laivą paskirti stebėtojai vykdo bent šias pareigas:

a)   kiekvieno valksmo / žvejybos įrankio pastatymo operacijos atveju šio reglamento priedo 35 punkte nurodytame CEM II.M priede nurodyta forma (toliau – stebėtojo reiso ataskaita) registruoja:

i)   viso laimikio kiekį pagal rūšis, be kita ko, dėl į jūrą išmetamo laimikio ir PJE indikatorinių rūšių, kaip nurodyta šio reglamento priedo 3 punkte nurodytoje CEM I.E priedo VI dalyje:

—   užregistruotą laivo žvejybos ir produkcijos žurnaluose,

—   stebėtojo nepriklausomai įvertintą.

Valksmų, kai yra neįmanomi nepriklausomi stebėtojo įverčiai, atitinkami duomenų langeliai turėtų būti palikti neužpildyti ir apie tai turėtų būti pažymėta pastabų skirsnyje;

ii)   bet kokį neatitikimą tarp skirtingų laimikio duomenų šaltinių;

iii)   žvejybos įrankių tipą, tinklo akių dydį, priedus;

iv)   pastangų duomenis;

v)   ilgumą ir platumą, žvejybos gylį;

vi)   žvejybos tralais atveju – laiką nuo žvejybos įrankio pastatymo pabaigos iki jo iškėlimo. Bet kuriuo kitu atveju – žvejybos įrankio pastatymo pradžios ir iškėlimo pabaigos laiką;

b)   vykdo 25 straipsnyje nurodytą laivo sandėliavimo plano stebėseną ir stebėtojo ataskaitoje registruoja visus nustatytus neatitikimus;

c)   registruoja visus LSS pertrūkius ar trikdymą;

d)   stato laivo instrumentus tik sutikus laivo kapitonui;

e)   kiekvieną dieną iki 12:00 UTC vėliavos valstybės narės ŽSC perduoda informaciją apie tai, ar laivas žvejoja, ar ne, laikantis šio reglamento priedo 36 punkte nurodyto CEM II.G priedo, stebėtojo ataskaitą, pagal kvadratus;

f)   dirba tokį darbą, kurio gali paprašyti NAFO, be kita ko, moksliniais tikslais;

g)   elektronine forma pateikia stebėtojo ataskaitą, kai įmanoma, pridedant susijusius stebėtojo užfiksuotus atvaizdus:

i)   kuo skubiau po išplaukimo iš reguliuojamo rajono ir ne vėliau kaip laivo atvykimo į uostą metu – vėliavos valstybei narei;

ii)   iškart po atvykimo į uostą – vietinei uosto inspektavimo institucijai, jei atliekamas inspektavimas uoste;

h)   prisistato inspektoriams jūroje arba uoste po laivo atvykimo laivo žvejybos veiklos tyrimo tikslais;

i)   bet kokių incidentų, susijusių su šio reglamento nesilaikymu, atveju:

—   nedelsiant laivo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai praneša apie bet kokį neatitikimą šiam reglamentui, įskaitant bet kokį trukdymą stebėtojui, bandymą jį įbauginti, kišimąsi į jo darbą ar kitokį būdą neleisti jam vykdyti savo pareigų, naudojant nepriklausomą dvipusio ryšio įrenginį, ir

—   registruoja išsamius duomenis, įskaitant atitinkamus atvaizdus ir filmuotą medžiagą apie visas aplinkybes, ir informaciją, susijusią su bet kokiais neatitikimais šiam reglamentui, kad ją būtų galima kuo anksčiau ir ne vėliau kaip po laivo atvykimo į uostą persiųsti vėliavos valstybės narės ŽSC.

12.   Su valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo kapitonas:

a)   bendradarbiauja ir teikia pagalbą tiek, kiek gali prireikti, kad stebėtojas galėtų vykdyti savo pareigas. Šis bendradarbiavimas, be kita ko, užtikrina stebėtojui reikiamas galimybes patikrinti laimikį, įskaitant tą laimikį, kurį gali būti ketinama iš laivo išmesti į jūrą;

b)   užtikrina, kad stebėtojas gautų ne prastesnės kokybės maitinimą ir apgyvendinimą negu aukštesnio rango laivo įgula. Jei aukštesnio rango laivo įgulai skirtos apgyvendinimo patalpos nėra, stebėtojui suteikiama, kai praktiškai įmanoma, kuo artimesnės aukštesnio rango laivo įgulai, bet ne prastesnės nei įgulos nariams kokybės apgyvendinimo patalpa;

c)   leidžia stebėtojui patekti į visas eksploatacines laivo vietas, kad jis galėtų atlikti savo pareigas, įskaitant laivo talpyklą (-as), gamybos vietą (-as), kapitono tiltelį, taip pat prieigą prie šiukšlių tvarkymo įrenginių ir navigacijos ir ryšių įrangos;

d)   netrukdo stebėtojui vykdyti pareigų, nebando jo įbauginti, nesikiša į jo darbą, nedaro jam įtakos ir neduoda ar nebando jam duoti kyšių;

e)   įtraukia stebėtoją į visas laive vykdomas ekstremaliosios situacijos pratybas; ir

f)   praneša stebėtojui, kai inspektavimo grupė nurodo ketinimą įlipti į laivą.

13.   Išskyrus atvejus, kai yra kitaip susitarta su kita NAFO susitariančiąja šalimi arba vėliavos valstybe nare, kiekviena valstybė narė padengia jos paskirtų stebėtojų atlyginimo išlaidas. Vėliavos valstybė narė gali leisti žvejybos veiklos vykdytojams prisidėti prie stebėtojų atlyginimo išlaidų dengimo, nedarant poveikio 14 daliai.

14.   Stebėtojai negali turėti su laivu, žvejojančiu reguliuojamame rajone, susijusių finansinių interesų ir siekti iš jo gauti naudos ir jiems atlyginama tokiu būdu, kuriuo užtikrinamas finansinis nepriklausomumas nuo bet kokio laivo, žvejojančio reguliuojamame rajone.

15.   Informacija, kurią valstybės narės privalo pateikti pagal 3 dalies c ir d punktus, 5 dalies a punktą, 6 dalies c punktą ir 7 dalį, persiunčiama Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kuri užtikrina, kad ši informacija nedelsiant būtų persiųsta NAFO vykdomajam sekretoriui ir paskelbta NAFO MCS svetainėje.

VII SKYRIUS

JUNGTINIO INSPEKTAVIMO IR PRIEŽIŪROS SISTEMA

28 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  EŽKA koordinuoja Sąjungos inspektavimo ir priežiūros veiklą. Tuo tikslu ji gali kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis parengti bendras inspektavimo ir priežiūros veiklos programas (toliau – sistema). Valstybės narės, kurių laivai vykdo žvejybą reguliuojamame rajone, patvirtina būtinas priemones, palengvinančias sistemos įgyvendinimą, visų pirma susijusį su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir šių išteklių panaudojimo laikotarpiais bei zonomis.

2.  Inspektavimą ir priežiūrą vykdo valstybių narių paskirti inspektoriai, apie kuriuos valstybės narės per sistemą praneša EŽKA.

3.  Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija ir EŽKA, bendru sutarimu gali inspektorius ir EŽKA koordinatorius, kuriuos EŽKA paskyrė dalyvauti sistemoje, išsiųsti į kitos NAFO susitariančiosios šalies inspektavimo platformą.

4.  Jei vienu metu reguliuojamame rajone yra daugiau kaip 15 valstybėms narėms priklausančių žvejybos laivų, EŽKA ir valstybės narės užtikrina, kad tuo metu:

a)  reguliuojamame rajone būtų inspektorius ar kita kompetentinga institucija arba

b)  kompetentinga institucija būtų su Konvencijos rajonu besiribojančioje NAFO susitariančiosios šalies teritorijoje;

c)  valstybės narės nedelsdamos reaguotų į kiekvieną pranešimą apie pažeidimą, kurį reguliuojamame rajone padarė su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai.

5.  Sistemoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienai inspektavimo platformai, prieš jai patenkant į reguliuojamą rajoną, pateikia savo pastebėjimų ir įlipimo į laivus per ankstesnes dešimt dienų sąrašą, kuriame nurodo datas, koordinates ir kitą svarbią informaciją.

6.  Kiekviena sistemoje dalyvaujanti valstybė narė, koordinuodama savo veiksmus su Komisija arba EŽKA, užtikrina, kad kiekviena su jos vėliava plaukiojanti inspektavimo platforma, vykdanti veiklą reguliuojamame rajone, palaikytų patikimą ryšį (jei įmanoma, kasdien) su visomis kitomis reguliuojamame rajone veiklą vykdančiomis inspektavimo platformomis, kad galėtų keistis veiklai koordinuoti būtina informacija.

7.  Mokslinių tyrimų laivuose besilankantys inspektoriai atsižvelgia į laivo statusą ir atlieka tik tas inspektavimo procedūras, kurios būtinos siekiant įsitikinti, kad laivo vykdoma veikla atitinka jo mokslinių tyrimų planą. Jei inspektoriai turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad laivas vykdo jo mokslinių tyrimų plano neatitinkančią veiklą, apie tai turi būti nedelsiant informuojamos Komisija ir EŽKA.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai su reguliuojamame rajone veiklą vykdančiais laivais elgtųsi teisingai ir jiems taikytų vienodas sąlygas ir su jokios NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų netikrintų neproporcingai dažnai. Visais metų ketvirčiais inspektavimų, kuriuos inspektoriai atlieka su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančiuose laivuose, skaičius turi kuo labiau atitikti bendros reguliuojamame rajone vykdomos žvejybos veiklos dalį, įskaitant, inter alia, laimikio dydį ir žvejybos dienų skaičių. Nustatydami inspektavimo dažnumą inspektoriai gali atsižvelgti į žvejybos laivo žvejybos modelius ir ankstesnius jo atitikties reikalavimams duomenis.

9.  Dalyvaudama sistemoje valstybė narė užtikrina, kad, išskyrus atvejus, kai remiantis jos vidaus teise inspektuojamas su jos pačios vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, šiai sistemai paskirti inspektoriai ir inspektoriai stažuotojai:

a)  būtų pavaldūs jos veiklos kontrolei;

b)  įgyvendintų sistemos nuostatas;

c)  lipdami į laivą neturėtų ginklo;

d)  nesiektų užtikrinti su Sąjungos vandenimis susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo;

e)  laikytųsi visuotinai pripažintų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su inspektuojamo laivo ir jo įgulos saugumu;

f)  netrukdytų vykdyti žvejybos ar žvejybos produktų sandėliavimo veiklos ir, kiek praktiškai įmanoma, vengtų veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį laive laikomo laimikio kokybei, ir

g)  konteinerius atidarytų taip, kad juos būtų galima greitai vėl užplombuoti, pakartotinai supakuoti ir, jei reikia, sandėliuoti.

10.  Visos šiame skyriuje nurodytos inspektavimo, priežiūros bei tyrimo ataskaitos ir su jomis susiję atvaizdai ar įrodymai tvarkomi laikantis konfidencialumo pagal šio reglamento priedo 37 punkte nurodytą CEM II.B priedą.

29 straipsnis

Reikalavimai pranešimui

1.  Kiekviena valstybė narė kasmet ne vėliau kaip lapkričio 1 d. EŽKA (su kopija Komisijai) nusiunčia šią informaciją, kurią pastaroji paskelbia NAFO MCS svetainėje:

a)  kompetentingos institucijos, kuri veikia kaip kontaktinis centras, kai reikia skubiai pranešti apie reguliuojamame rajone padarytus pažeidimus, kontaktinius duomenis ir visus vėlesnius jų pasikeitimus (ne vėliau kaip likus 15 dienų prieš pasikeitimo įsigaliojimą);

b)  inspektorių ir inspektorių stažuotojų vardus ir pavardes ir kiekvienos inspektavimo platformos, kurią ji paskyrė dalyvauti sistemoje, pavadinimą, radijo šaukinį ir kontaktinius duomenis ryšiams palaikyti. Ji taip pat, kai įmanoma, ne vėliau kaip prieš 60 dienų praneša visus šios informacijos pasikeitimus.

2.  Dalyvaudama sistemoje valstybė narė užtikrina, kad EŽKA būtų iš anksto pranešama kiekvieno jos paskirtos inspektavimo platformos patruliavimo data ir pradžios bei pabaigos laikas.

30 straipsnis

Priežiūros procedūros

1.  Jei inspektorius reguliuojamame rajone pastebi su NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantį žvejybos laivą, kurį yra priežasčių įtarti padarius akivaizdų šio reglamento pažeidimą, ir jei nėra įmanoma tuojau pat atlikti inspektavimo, inspektorius turi:

a)  užpildyti priežiūros ataskaitos formą ▌pagal šio reglamento priedo 38 punkte nurodytą CEM IV.A priedą. Jei inspektorius atliko valksmo laimikio tūrio arba sudėties įvertinimą, priežiūros ataskaitoje jis pateikia visą atitinkamą informaciją apie ištraukto laimikio sudėtį ir nurodo tūrio įvertinimo metodą;

b)  užfiksuoti laivo atvaizdą ir užregistruoti laivo koordinates, datą ir laiką, kai atvaizdas užfiksuotas, ir

c)  priežiūros ataskaitą bei atvaizdus nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis persiųsti savo kompetentingai institucijai.

2.  Gavusi tokią priežiūros ataskaitą valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama:

a)  persiunčia priežiūros ataskaitą EŽKA, o pastaroji ją paskelbia NAFO MCS svetainėje, kad ji būtų perduota susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė;

b)  užfiksuotų atvaizdų kopijas persiunčia EŽKA, kuri savo ruožtu jas persiunčia susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė, arba vėliavos valstybei narei, jei ji nėra inspektuojanti valstybė narė;

c)  užtikrina, kad įrodymai būtų apsaugoti ir kad juos būtų galima naudoti kitiems inspektavimams.

3.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi priežiūros ataskaitą, susijusią su jos vėliava plaukiojančiu laivu, atlieka tyrimą, reikalingą tinkamiems tolesniems veiksmams apibrėžti.

4.  Kiekviena valstybė narė tyrimo ataskaitą siunčia EŽKA, o pastaroji ją paskelbia NAFO MCS svetainėje ir nusiunčia Komisijai.

31 straipsnis

Inspektorių įlipimas į laivą ir susitariančiosioms šalims nustatytos inspektavimo procedūros

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal sistemą atliekamo inspektavimo metu jos inspektoriai:

a)  prieš įlipdami į laivą radijo ryšiu, naudodamiesi Tarptautiniu signalų sąvadu, praneštų žvejybos laivui inspektavimo platformos pavadinimą;

b)  inspektavimo laive ir laive, į kurį įlipo, iškeltų šio reglamento priedo 39 punkte nurodytame CEM IV.E priede pavaizduotą gairelę;

c)  užtikrintų, kad inspektoriams lipant į laivą inspektavimo laivas būtų saugiu atstumu nuo žvejybos laivų;

d)  nereikalautų žvejybos laivo stabdyti žvejybos įrankio vilkimo, užmetimo ar ištraukimo ar vykdyti manevrų šių veiksmų metu;

e)  užtikrintų, kad inspektorių grupę sudarytų ne daugiau kaip keturi inspektoriai, įskaitant, jei yra, inspektorių stažuotoją, kuris inspektorių grupę galėtų lydėti tik mokomaisiais tikslais. Kai inspektorius lydi inspektorius stažuotojas, įlipę į laivą inspektoriai jį pristato laivo kapitonui. Inspektorius stažuotojas tiesiog stebi įgaliotųjų inspektorių vykdomas inspektavimo operacijas ir niekaip netrukdo žvejybos laivo veiklai;

f)  įlipę į laivą, laivo kapitonui pateiktų NAFO asmens dokumentus, kuriuos pagal CEM 32 straipsnio 3 dalies b punktą jiems išdavė NAFO vykdomasis sekretorius;

g)  inspektavimą vykdytų ne ilgiau kaip keturias valandas arba tiek laiko, kiek reikia tinklui ištraukti ir tinklo bei laimikio inspektavimui atlikti, jei tai trunka ilgiau, išskyrus:

i)  pažeidimų atvejus arba

ii)  atvejus, kai inspektorius nustato, kad laive laikomo laimikio kiekis skiriasi nuo žvejybos žurnale įrašyto laimikio kiekio, – tokiu atveju inspektorius inspektavimą prailgina viena valanda, kad galėtų patikrinti skaičiavimus bei procedūras ir pertikrinti atitinkamus dokumentus, naudotus apskaičiuojant reguliuojamame rajone sužvejotą laimikį ir laive laikomą laimikį;

h)  rinktų visą stebėtojo teikiamą atitinkamą informaciją, naudojamą vertinant atitiktį šiam reglamentui.

32 straipsnis

Laivo kapitono pareigos inspektavimo metu

Kiekvienas laivo kapitonas imasi būtinų priemonių, kad prireikus palengvintų inspektavimą, tai yra:

a)  inspektavimo laivui pranešus, kad inspektavimas tuoj prasidės, užtikrina, kad bet koks ištraukti numatytas tinklas bent 30 minučių nuo inspektavimo laivo signalo gavimo nebūtų ištrauktas į laivą;

b)  inspektavimo platformai paprašius ir, kiek suderinama su geros jūreivystės praktika, padeda inspektoriams įlipti į laivą;

c)  parūpina trapą pagal šio reglamento priedo 40 punkte nurodytą CEM IV.G priedą;

d)  jei naudojamas mechaninis locmano keltuvas, užtikrina, kad jis būtų tinkamas saugiai naudoti, taip pat saugiai patekti iš keltuvo į denį;

e)  leidžia inspektoriams patekti į visas atitinkamas vietas, denius ir patalpas, patikrinti perdirbtą ir neperdirbtą laimikį, tinklus ar kitus įrankius bei įrangą, taip pat visus susijusius dokumentus, kurie, jų nuomone, būtini atitikčiai šiam reglamentui patikrinti;

f)  registruoja ir inspektorių prašymu pateikia bandomojo vilkimo, atliekamo pagal 8 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį, pradžios ir pabaigos vietų koordinates;

g)  inspektoriaus prašymu pateikia registracijos dokumentus, patalpų, kuriose laikomos žuvys, brėžinius arba aprašus, produkcijos žurnalus ir sandėliavimo planus, taip pat suteikia visą pagalbą, kurios pagrįstai reikia inspektoriui įsitikinti, kad faktinis laimikio sandėliavimas atitinka sandėliavimo planą;

h)  netrukdo inspektoriams ir stebėtojui palaikyti bet kokio tarpusavio ryšio, be kita ko, gerbia inspektorių ir stebėtojų pareigoms vykdyti reikiamą privatumą;

i)   sudaro palankesnes sąlygas inspektoriams paimti perdirbtos žuvies mėginius, siekiant DNR analizės būdu identifikuoti rūšį;

j)  imasi visų veiksmų, būtinų siekiant išsaugoti nepaliestą bet kokią inspektorių uždėtą plombą ir bet kokius laive esančius įrodymus, kol vėliavos valstybė nenurodo kitaip;

k)  siekdamas užtikrinti įrodymų išsaugojimą tais atvejais, kai buvo uždėtos plombos ir (arba) surinkti įrodymai, pasirašo atitinkamą inspektavimo ataskaitos skirsnį patvirtindamas plombų uždėjimą;

l)  sustabdo žvejybą, kai pagal 35 straipsnio 2 dalies b punktą to reikalauja inspektoriai;

m)  paprašytas leidžia inspektoriams naudotis laivo ryšių įranga ir operatoriaus paslaugomis, kad jie galėtų išsiųsti ir gauti pranešimus;

n)  inspektorių prašymu pašalina žvejybos įrankio dalis, kurių naudoti, kaip paaiškėja, neleidžiama pagal šį reglamentą;

o)  jei inspektoriai padarė įrašų žvejybos žurnaluose, suteikia jiems kiekvieno puslapio, kuriame toks įrašas padarytas, kopiją ir inspektorių prašymu visas kopijas pasirašo patvirtindamas jų tikrumą ir

p)  pareikalavus sustabdyti žvejybą jos neatnaujina, kol:

i)  inspektoriai neužbaigė inspektavimo ir nesurinko įrodymų ir

ii)  kol laivo kapitonas nepasirašė atitinkamo inspektavimo ataskaitos skirsnio, kaip nurodyta k punkte.

33 straipsnis

Inspektavimo ataskaita ir tolesni veiksmai

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos inspektoriai užpildytų kiekvieno inspektavimo ataskaitos formą, pateiktą šio reglamento priedo 41 punkte nurodytame CEM IV.B priede (toliau – inspektavimo ataskaita).

2.  Pildant inspektavimo ataskaitą:

a)  žvejybos reisas laikomas einamuoju tais atvejais, kai inspektuojamame laive yra laimikio, sužvejoto reguliuojamame rajone to reiso metu;

b)  lygindami produkcijos žurnalo įrašus su žvejybos žurnalo įrašais inspektoriai produkcijos svorį turi perskaičiuoti gyvuoju svoriu vadovaudamiesi perskaičiavimo koeficientais, Sąjungos žvejybos laivams nustatytais Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011(16) XIII, XIV ir XV prieduose, kiek tai susiję su rūšimis ir pateikimo forma, įtrauktomis į tuos priedus, o kitais atvejais – laivo kapitono naudojamais perskaičiavimo koeficientais;

c)  inspektoriai turi:

i)  pagal žurnalo įrašus susumuoti per einamąjį žvejybos reisą reguliuojamame rajone laivo sužvejotą laimikį pagal žuvų rūšis ir kvadratus;

ii)  suminius kiekius užregistruoti inspektavimo ataskaitos 12 skirsnyje, o užregistruoto laimikio ir laive laikomo laimikio įverčių skirtumus – jos 14.1 poskirsnyje;

iii)  užbaigę inspektavimą pasirašyti inspektavimo ataskaitą ir pateikti ją laivo kapitonui, kad jis ją pasirašytų ir pateiktų pastabų, ir liudininkams, kurie norėtų pateikti pareiškimą;

iv)  nedelsdami pranešti savo kompetentingai institucijai ir per 24 valandas arba kuo anksčiau persiųsti jai informaciją ir atvaizdus, ir

v)  ataskaitos kopiją pateikti laivo kapitonui ir, jei laivo kapitonas atsisako patvirtinti jos gavimą, tinkamai tai nurodyti reikiamame inspektavimo ataskaitos skirsnyje.

3.  Inspektuojanti valstybė narė:

a)  nusiunčia EŽKA inspektavimo jūroje ataskaitą, jei įmanoma, per 20 dienų nuo inspektavimo, kad ją būtų galima paskelbti NAFO MCS svetainėje;

b)  inspektoriams surašius pranešimą apie pažeidimą, vykdo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

4.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nustatant faktus NAFO inspektorių parengtų inspektavimo ir priežiūros ataskaitų įrodomasis statusas būtų lygiavertis jų pačių inspektorių inspektavimo ir priežiūros ataskaitų statusui.

5.  Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos palengvinti teisminius ar kitokius procesus, pradėtus atsižvelgiant į NAFO inspektoriaus pagal sistemą pateiktą ataskaitą.

34 straipsnis

Su pažeidimais susijusios procedūros

1.  Kiekviena inspektuojanti valstybė narė užtikrina, kad jos inspektoriai, nustatę šio reglamento pažeidimą:

a)  užregistruotų jį inspektavimo ataskaitoje;

b)  žvejybos žurnale arba kitame atitinkamame inspektuojamo laivo dokumente padarytų ir parašu patvirtintų įrašą, kuriuo nurodytų pažeidimo datą, geografines koordinates ir pobūdį, padarytų kiekvieno susijusio įrašo kopiją ir paprašytų laivo kapitono pasirašyti kiekvieną kopijos puslapį taip patvirtinant jos tikrumą;

c)  užfiksuotų įrankio, laimikio ar kito įrodymo, kurį inspektorius laiko būtinu pažeidimui įrodyti, atvaizdus;

d)  tinkamu būdu patikimai uždėtų inspektavimo plombą, kaip numatyta šio reglamento priedo 42 punkte nurodytame CEM IV.F priede pavaizduotoje NAFO inspektavimo plomboje, taip pat tinkamai nurodytų veiksmus, kurių imtasi, ir inspektavimo ataskaitoje įrašytų kiekvienos plombos serijos numerį;

e)  iš laivo kapitono pareikalautų:

i)  pasirašyti atitinkamą inspektavimo ataskaitos skirsnį, patvirtinantį plombų uždėjimą, kad būtų užtikrintas įrodymų išsaugojimas, ir

ii)  atitinkamame inspektavimo ataskaitos skirsnyje pateikti rašytinį pareiškimą;

f)  pareikalautų, kad laivo kapitonas pašalintų žvejybos įrankio dalis, kurių, kaip paaiškėjo, naudoti neleidžiama pagal šį reglamentą, ir

g)  jei praktiškai įmanoma, apie pažeidimą praneštų stebėtojui.

2.  Inspektuojanti valstybė narė:

a)  per 24 valandas nuo pažeidimo nustatymo Komisijai ir EŽKA persiunčia rašytinį pranešimą apie jos inspektorių praneštą pažeidimą, kurios savo ruožtu persiunčia susitariančiosios šalies, kuri yra vėliavos valstybė, arba vėliavos valstybės narės, jei ji nėra inspektuojanti valstybė narė, kompetentingai institucijai ir NAFO vykdomajam sekretoriui. Rašytiniame pranešime nurodoma šio reglamento priedo 41 punkte nurodytame CEM IV.B priede pateiktos inspektavimo ataskaitos 15 punkte įrašyta informacija, išvardijamos atitinkamos priemonės, išsamiai paaiškinamas pranešimo apie pažeidimą surašymo pagrindas, aprašomi pranešimą pagrindžiantys įrodymai ir, kai įmanoma, pridedami visų su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pažeidimu susijusių įrankių, laimikio ar kitų įrodymų atvaizdai;

b)  per penkias dienas nuo inspektavimo laivo grįžimo į uostą persiunčia inspektavimo ataskaitą Komisijai ir EŽKA;

EŽKA inspektavimo ataskaitą PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje.

3.  Tolesnius su pažeidimais susijusius veiksmus vėliavos valstybė narė vykdo laikydamasi 36 straipsnio nuostatų.

35 straipsnis

Su sunkiais pažeidimais susijusios papildomos procedūros

1.  Sunkiais pažeidimais, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje, yra laikomi šie pažeidimai:

a)  išteklių, kuriems taikoma kvota „Kiti“, žvejyba iš anksto nepranešus Komisijai (pažeidžiamas 5 straipsnis);

b)  išteklių, kuriems taikoma kvota „Kiti“, žvejyba praėjus daugiau nei penkioms darbo dienoms nuo žvejybos draudimo įsigaliojimo (pažeidžiamas 5 straipsnis);

c)  specializuotoji išteklių, dėl kurių paskelbtas moratoriumas arba kuriuos žvejoti uždrausta kitomis priemonėmis, žvejyba (pažeidžiamas 6 straipsnis);

d)  specializuotoji išteklių arba rūšių žvejyba po žvejybos draudimo, kurį įvedė vėliavos valstybė narė ir apie kurį pranešta Komisijai, įsigaliojimo datos (pažeidžiamas 6 straipsnis);

e)  žvejyba rajone, kuriame ji uždrausta (pažeidžiama 9 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnis);

f)  žvejyba dugninės žvejybos įrankiu rajone, kuriame dugninės žvejybos veikla uždrausta (pažeidžiamas III skyrius);

g)  neleidžiamo dydžio akių tinklo naudojimas (pažeidžiamas 13 straipsnis);

h)  žvejyba be galiojančio leidimo;

i)  neteisingas laimikio registravimas (pažeidžiamas 25 straipsnis);

j)  palydovinės stebėjimo sistemos nenaudojimas arba jos veikimo trikdymas (pažeidžiamas 26 straipsnis);

k)  reikalavimo siųsti su laimikiu susijusius pranešimus nesilaikymas (pažeidžiama 10 straipsnio 3 dalis arba 25 straipsnis);

l)  trukdymas inspektoriams arba stebėtojams, bandymas juos įbauginti, kišimasis į jų darbą ar kitoks būdas neleisti jiems vykdyti savo pareigų arba bet kurios kitos formos netiesioginio spaudimo darymas;

m)  pažeidimas, padarytas, kai laive nėra stebėtojo;

n)  su tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, neteisėtas keitimas arba pašalinimas, įskaitant plombų sulaužymą arba sugadinimą arba įsibrovimą į užplombuotas vietas;

o)  suklastotų dokumentų ar melagingos informacijos, kurie neleistų aptikti sunkaus pažeidimo, pateikimas inspektoriui;

p)  iškrovimas, perkrovimas arba naudojimasis kitomis uosto paslaugomis:

i)  uoste, kuris nėra paskirtųjų uostų sąraše, kaip nurodyta 39 straipsnio 1 dalyje, arba

ii)  neturint 39 straipsnio 6 dalyje nurodyto uosto valstybės leidimo;

q)  41 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymas;

r)  stebėtojo nebuvimas laive, jei to reikalaujama.

2.  Konstatavęs, kad laivas padarė sunkų pažeidimą, inspektorius:

a)  imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas įrodymų išsaugojimas tolesniam panaudojimui, įskaitant atitinkamai laivo talpyklos ir (arba) žvejybos įrankio užplombavimą, kad būtų galima atlikti tolesnį inspektavimą;

b)  pareikalauja iš laivo kapitono sustabdyti visą žvejybos veiklą, kuri, kaip manoma, yra sunkus pažeidimas, ir

c)  nedelsdamas praneša savo kompetentingai institucijai ir per 24 valandas persiunčia jai informaciją bei, jei įmanoma, atvaizdus. Gavusi šią informaciją kompetentinga institucija pagal 34 straipsnį informuoja susitariančiąją šalį, kuri yra vėliavos valstybė, arba vėliavos valstybę narę, jei ji nėra inspektuojanti valstybė narė.

3.  Jei su jos vėliava plaukiojantis laivas siejamas su sunkiu pažeidimu, vėliavos valstybė narė:

a)  nedelsdama patvirtina su pažeidimu susijusios informacijos ir atvaizdų gavimą;

b)  užtikrina, kad inspektuojamas laivas neatnaujintų žvejybos, kol negaus atitinkamo pranešimo;

c)  naudodamasi visa turima informacija ir medžiaga peržiūri bylą ir per 72 valandas pareikalauja, kad laivas nedelsdamas plauktų į uostą, kuriame pagal jos įgaliojimus bus atliktas išsamus inspektavimas, jei manoma, kad padarytas vienas iš šių sunkių pažeidimų:

i)  vykdyta specializuotoji išteklių, dėl kurių paskelbtas moratoriumas, žvejyba;

ii)  vykdyta specializuotoji išteklių, kuriuos žvejoti uždrausta pagal 6 straipsnį, žvejyba;

iii)  neteisingas laimikio registravimas pažeidžiant 25 straipsnį arba

iv)  per 6 mėnesių laikotarpį pakartotinai padarytas tas pats sunkus pažeidimas.

4.  Jei sunkus pažeidimas yra neteisingas laimikio registravimas, išsamus inspektavimas turi apimti fizinį inspektavimą ir viso laive laikomo laimikio surašymą pagal rūšis ir kvadratus.

5.  Šio straipsnio tikslais „neteisingas laimikio registravimas“ reiškia ne mažesnį kaip 10 tonų arba 20 % skirtumą (taikoma didesnė vertė) tarp inspektoriaus nustatytų laive laikomo perdirbto laimikio (pagal rūšis arba bendro) įverčių ir produkcijos žurnale užregistruotų duomenų, apskaičiuotą kaip procentinė produkcijos žurnalo duomenų dalis.

6.  Pritarus vėliavos valstybei narei, jei NAFO susitariančioji šalis, kuri yra uosto valstybė, nėra inspektoriaus valstybė narė, atliekant išsamų inspektavimą ir surašant laimikį gali dalyvauti tos NAFO susitariančiosios šalies, kuri yra uosto valstybė, arba uosto valstybės narės inspektoriai.

7.  Jei netaikomas 3 dalies c punktas, vėliavos valstybė:

a)  leidžia laivui tęsti žvejybą. Tokiu atveju vėliavos valstybė narė ne vėliau kaip per dvi dienas nuo pranešimo apie pažeidimą pateikia Komisijai rašytinį pagrindimą, kodėl laivui nebuvo įsakyta plaukti į uostą. Komisija tą pagrindimą persiunčia NAFO vykdomajam sekretoriui, arba

b)  pareikalauja, kad laivas nedelsdamas plauktų į uostą, kur pagal jos įgaliojimus bus atliktas išsamus fizinis inspektavimas.

8.  Kai vėliavos valstybė narė įsako inspektuojamam laivui plaukti į uostą, inspektoriai gali į jį įlipti ar jame likti ir plaukti juo į uostą, jei vėliavos valstybė narė nereikalauja, kad inspektoriai paliktų laivą.

36 straipsnis

Tolesni veiksmai dėl pažeidimų

1.  Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančiam laivui padarius pažeidimą:

a)  atlieka išsamų tyrimą, kuris apima, jei būtina, fizinį žvejybos laivo inspektavimą, kai tik jis įmanomas;

b)  bendradarbiauja su inspektuojančia NAFO susitariančiąja šalimi arba inspektuojančia valstybe nare, jei ji nėra vėliavos valstybė narė, siekiant išsaugoti įrodymus ir jų saugojimo grandinę tokia forma, kuri palengvintų pagal jos teisę numatytas procedūras;

c)  pagal nacionalinės teisės aktus imasi skubių teisminių arba administracinių veiksmų prieš asmenis, atsakingus už laivą, ir

d)  užtikrina, kad už pažeidimus taikomos sankcijos būtų tinkamo griežtumo ir veiksmingai užtikrintų reikalavimų laikymąsi, atgrasytų nuo kitų pažeidimų ar tų pačių pažeidimų kartojimo ir neleistų pažeidėjams iš pažeidimo gauti naudos.

2.  1 dalies c ir d punktuose nurodyti teisminiai arba administraciniai veiksmai ir sankcijos gali, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir remiantis vidaus teise, apimti šiuos elementus (bet neturi jais apsiriboti):

a)  baudas;

b)  laivo, neteisėtų žvejybos įrankių ir laimikio areštą;

c)  leidimo vykdyti žvejybos veiklą galiojimo sustabdymą arba nutraukimą ir

d)  žvejybos galimybių / kvotų sumažinimą arba panaikinimą.

3.  Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad visi pranešimai apie pažeidimą būtų laikomi lygiaverčiais jos pačios inspektorių pateiktiems pranešimams apie pažeidimą.

4.  Vėliavos valstybė narė ir uosto valstybė narė nedelsdamos Komisijai:

a)  praneša apie visus 1 dalies c ir d punktuose nurodytus teisminius arba administracinius veiksmus ir sankcijas;

b)  kai tik praktiškai įmanoma, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo sunkaus pažeidimo padarymo, pateikia ataskaitą, kurioje išdėsto tyrimo eigą, įskaitant išsamią informaciją apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi arba kuriuos inicijavo dėl pažeidimo, ir

c)  užbaigus tyrimą, pateikia galutinių rezultatų ataskaitą.

37 straipsnis

Valstybių narių inspektavimo, priežiūros ir pažeidimų ataskaitos

1.  Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 1 d. pagal sistemą Komisijai ir EŽKA pateikia šią informaciją:

a)  su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų ir su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų inspektavimų, kuriuos ji atliko praėjusiais kalendoriniais metais, skaičių;

b)  kiekvieno žvejybos laivo, dėl kurio jos inspektoriai surašė pranešimą apie pažeidimą, pavadinimą, inspektavimo datą ir geografinę padėtį bei pažeidimo pobūdį;

c)  valandų, kurias patruliavo jos priežiūros orlaivis, skaičių, tokio orlaivio užfiksuotų pastebėjimų skaičių, jo persiųstų priežiūros ataskaitų skaičių ir su kiekviena tokia ataskaita susijusių pastebėjimų datą, laiką ir geografinę padėtį;

d)  veiksmus, kurių ji ėmėsi per praėjusius metus, įskaitant teisminių arba administracinių veiksmų ar pritaikytų sankcijų konkrečių sąlygų aprašymą (pavyzdžiui, baudų dydį, konfiskuoto laimikio ir (arba) žvejybos įrankio vertę, duotus rašytinius įspėjimus), dėl:

i)  inspektoriaus konstatuoto kiekvieno pažeidimo, susijusio su jos vėliava plaukiojančiais laivais, ir

ii)  kiekvienos gautos priežiūros ataskaitos.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d. Komisija persiunčia pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją NAFO vykdomajam sekretoriui.

2.  1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytose ataskaitose nurodomas esamas pažeidimo nagrinėjimo proceso statusas. Valstybė narė neužbaigtus pažeidimų nagrinėjimo procesus vardija kiekvienoje paskesnėje ataskaitoje iki kol praneša apie galutinį pažeidimo nagrinėjimo rezultatą.

3.  Valstybė narė dėl kiekvieno pažeidimo, dėl kurio ji nusprendė nesiimti veiksmų ar neskirti sankcijų, pateikia pakankamai išsamų tokio sprendimo paaiškinimą.

VIII SKYRIUS

UOSTO VALSTYBĖS VYKDOMA SU KITOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALIES VĖLIAVA PLAUKIOJANČIŲ LAIVŲ KONTROLĖ

38 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas reguliuojamame rajone žvejybos veiklą vykdantiems žvejybos laivams, plaukiojantiems su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava, iškraunant ar perkraunant laimikį arba naudojantis valstybių narių uostais. Šis skyrius taikomas reguliuojamame rajone laimikį laive laikantiems laivams arba iš tokio laimikio gautiems žuvų produktams, kurie nebuvo anksčiau iškrauti arba perkrauti uoste.

39 straipsnis

Uosto valstybės narės pareigos

1.  Uosto valstybė narė Komisijai ir EŽKA pateikia paskirtųjų uostų, į kuriuos žvejybos laivams gali būti leista įplaukti, kad iškrautų ar perkrautų laimikį ir (arba) pasinaudotų uosto paslaugomis, sąrašą ir kuo geriau užtikrina, kad kiekvienas paskirtasis uostas turėtų pakankamai pajėgumų inspektavimui vykdyti pagal šį skyrių. Komisija paskirtųjų uostų sąrašą PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje. Jei sąrašas vėliau pakeičiamas, naujasis sąrašas vietoj senojo skelbiamas likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

2.  Uosto valstybė narė nustato minimalų išankstinio prašymo terminą. Išankstinio prašymo terminas turi būti trys darbo dienos iki numatomo atvykimo laiko. Tačiau susitarusi su Komisija uosto valstybė narė gali numatyti kitą išankstinio prašymo terminą, atsižvelgdama, inter alia, į laimikio tipą arba atstumą tarp žvejybos vietos ir jos uostų. Informaciją apie išankstinio prašymo terminą uosto valstybė narė pateikia Komisijai, kuri ją PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje.

3.  Uosto valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri veikia kaip kontaktinis centras, į kurį siunčiami 41 straipsnyje nurodyti prašymai ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodyti patvirtinimai ir kuris išduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytus leidimus. Kompetentingos institucijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis uosto valstybė narė praneša Komisijai, kuri ją PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi, jei Sąjunga su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams neleidžia iškrauti ar perkrauti laimikio arba naudotis uostais.

5.  Uosto valstybė narė 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos formos kopiją nedelsdama persiunčia NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė, ir, jei laivas vykdė perkrovimo operacijas, – NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybė.

6.  Žvejybos laivai negali įplaukti į uostą be uosto valstybės narės kompetentingų institucijų išankstinio leidimo. Leidimas iškrauti ar perkrauti laimikį arba naudotis kitomis uosto paslaugomis duodamas tik jei yra gautas NAFO susitariančiosios šalies, kuri yra vėliavos valstybė, patvirtinimas, kaip nurodyta 40 straipsnio 2 dalyje.

7.  Nukrypstant nuo 6 dalies, uosto valstybė narė gali leisti iškrauti visą laimikį arba jo dalį ir be toje dalyje nurodyto patvirtinimo, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)  atitinkamos žuvys laikomos sandėlyje kontroliuojant kompetentingoms institucijoms;

b)  žuvis paimti su tikslu parduoti, perimti, gaminti iš jų produktus arba transportuoti galima tik kai gaunamas 6 dalyje nurodytas patvirtinimas;

c)  jei patvirtinimas negaunamas per 14 dienų nuo iškrovimo operacijų užbaigimo, uosto valstybė narė gali konfiskuoti žuvis ir jomis disponuoti pagal nacionalines taisykles.

8.  Uosto valstybė narė nedelsdama laivo kapitonui praneša apie savo sprendimą leisti arba neleisti įplaukti į uostą, arba, jei laivas yra uoste, – iškrauti ar perkrauti laimikį arba kitaip pasinaudoti uostu. Jei į uostą įplaukti leidžiama, uosto valstybė narė grąžina laivo kapitonui šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatytos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos, kurios C dalis turi būti tinkamai užpildyta, kopiją. Ši kopija taip pat nusiunčiama Komisijai, kuri ją nedelsdama paskelbia NAFO MCS svetainėje. Jei į uostą įplaukti neleidžiama, valstybė narė taip pat apie tai praneša NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė.

9.  Jei išankstinis prašymas panaikinamas, kaip nurodyta 41 straipsnio 2 dalyje, uosto valstybė narė panaikinto su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopiją nusiunčia Komisijai, kuri ją paskelbia NAFO MCS svetainėje, kad ji būtų automatiškai persiųsta NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė.

10.  Jei išteklių atkūrimo plane nereikalaujama kitaip, uosto valstybė narė kiekvienais ataskaitiniais metais inspektuoja ne mažiau kaip 15 % visų iškrovimo arba perkrovimo operacijų. Spręsdama, kuriuos laivus inspektuoti, uosto valstybė narė visų pirma renkasi:

a)  laivus, kuriems anksčiau pagal šį skyrių ar kitas šio reglamento nuostatas yra buvę neleista įplaukti į uostą ar jiems neleista juo naudotis, ir

b)  laivus, kurių inspektavimo prašo kitos NAFO susitariančiosios šalys, valstybės arba regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO).

11.  Inspektavimas turi atitikti šio reglamento priedo 44 punkte nurodyto CEM IV.H priedo reikalavimus ir jį turi atlikti įgaliotieji uosto valstybės narės inspektoriai, kurie prieš inspektavimą laivo kapitonui turi pateikti asmens dokumentus.

12.  Uosto valstybei narei sutikus, savo inspektoriams lydėti ir inspektavimui stebėti Komisija gali pakviesti kitų NAFO susitariančiųjų šalių inspektorius.

13.  Inspektavimas uoste apima visų žvejybos išteklių iškrovimo arba perkrovimo tame uoste stebėseną. Tokio inspektavimo metu uosto valstybės narės inspektorius turi atlikti bent tokius veiksmus:

a)  atlikti iškrautų arba perkrautų kiekvienos rūšies žuvų kiekių ir toliau nurodytų aspektų kryžminę patikrą:

i)  žurnale užregistruotų kiekių pagal žuvų rūšis;

ii)  laimikio ir veiklos ataskaitų ir

iii)  visos informacijos apie laimikį, pateiktos išankstiniame pranešime, įtrauktame į šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatytas su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formas;

b)  tikrinti ir registruoti laimikio, likusio laive užbaigus iškrovimą arba perkrovimą, kiekius pagal rūšis;

c)  tikrinti visą pagal VII skyrių atliktų inspektavimų informaciją;

d)  tikrinti visus laive esančius tinklus ir registruoti akių dydžio duomenis;

e)  tikrinti, ar žuvų dydis atitinka mažiausio dydžio reikalavimus;

f)   kai aktualu, tikrinti, ar žuvų rūšys tiksliai sutampa su laimikio deklaracija.

14.  Uosto valstybė narė, jei įmanoma, palaiko ryšį su laivo kapitonu arba aukštesniaisiais laivo įgulos nariais, taip pat su stebėtoju ir, jei įmanoma ir būtina, užtikrina, kad inspektorių lydėtų vertėjas žodžiu.

15.  Uosto valstybė narė kuo labiau stengiasi išvengti bereikalingo žvejybos laivo gaišinimo ir užtikrina, kad laivas patirtų kuo mažiau trukdymų bei nepatogumų, be kita ko, kad būtų išvengta bereikalingo žuvų kokybės pablogėjimo.

16.  Kiekvienas inspektavimas dokumentuojamas pildant šio reglamento priedo 9 punkte nurodytame CEM IV.C priede nustatytą PSC 3 formą (su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo formą). Pildant ir po užpildymo tvarkant su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitą:

a)  inspektoriai nustato ir pateikia išsamią informaciją apie visus šio reglamento pažeidimus, nustatytus atliekant inspektavimą uoste. Ji apima visą aktualią informaciją dėl to reiso metu jūroje nustatytų inspektuojamo žvejybos laivo padarytų pažeidimų;

b)  inspektoriai gali įrašyti visas, jų manymu, svarbias pastabas;

c)  laivo kapitonui suteikiama galimybė įrašyti pastabų arba pareikšti prieštaravimų dėl ataskaitos ir prireikus susisiekti su atitinkamomis vėliavos valstybės institucijomis, ypač jei laivo kapitonui kyla didelių sunkumų suprasti ataskaitos turinį;

d)  inspektoriai pasirašo ataskaitą ir paprašo, kad ataskaitą pasirašytų ir laivo kapitonas. Laivo kapitono parašas laikomas tik pripažinimu, kad jis gavo ataskaitos kopiją;

e)  laivo kapitonui pateikiama ataskaitos, kurioje išdėstyti inspektavimo rezultatai, įskaitant priemones, kurių gali būti imtasi, kopija.

17.  Uosto valstybė narė nedelsdama nusiunčia Komisijai ir EŽKA kiekvienos su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitos kopiją. Komisija su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitą PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje, kad ji būtų automatiškai persiųsta NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė, ir visų laivų, kurie perkrovė laimikį į inspektuojamą žvejybos laivą, vėliavos valstybėms.

40 straipsnis

Vėliavos valstybės narės pareigos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojančių laivų kapitonai vykdytų 41 straipsnyje išdėstytas jiems skirtas pareigas.

2.  Žvejybos laivo, kuris ketina iškrauti ar perkrauti laimikį arba naudotis kitomis uosto paslaugomis, arba kuris vykdo perkrovimo operacijas už uosto ribų, valstybė narė, grąžindama pagal 39 straipsnio 5 dalį persiųstą šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatytos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopiją, su tinkamai užpildyta B dalimi, joje patvirtina, kad:

a)  žvejybos laivas, deklaravęs sužvejojęs žuvis, turėjo pakankamą deklaruotų rūšių kvotą;

b)  deklaruotas laive laikomų žuvų kiekis buvo tinkamai praneštas pagal žuvų rūšis ir į jį atsižvelgta apskaičiuojant bet kokius galimus taikyti laimikio ar žvejybos pastangų apribojimus;

c)  žvejybos laivas, deklaravęs sužvejojęs žuvis, turėjo leidimą žvejoti deklaruotuose rajonuose ir

d)  laivo buvimas rajone, kuriame jis deklaravo sužvejojęs savo laimikį, buvo patvirtintas LSS duomenimis.

3.  Valstybė narė nusiunčia Komisijai kompetentingos institucijos, kuri veikia kaip kontaktinis centras, į kurį siunčiami 39 straipsnio 5 dalyje nurodyti prašymai ir kuris suteikia 39 straipsnio 6 dalyje nurodytą patvirtinimą, kontaktinius duomenis. Komisija šią informaciją PDF formatu paskelbia NAFO NCS svetainėje.

41 straipsnis

Laivo kapitono pareigos

1.  Įplaukti į uostą ketinančio žvejybos laivo kapitonas ar atstovas prašymą leisti įplaukti per 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą persiunčia uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Prie tokio prašymo pridedama šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priedo A dalyje nustatyta su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo forma, kuri turi būti tinkamai užpildyta laikantis šių reikalavimų:

a)  jei laivas laiko, iškrauna arba perkrauna savo paties laimikį, naudojama CEM II.L priedo A dalyje nurodyta su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo forma PSC 1 ir

b)  jei laivas vykdo perkrovimo operacijas, naudojama CEM II.L priedo B dalyje nurodyta su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo forma PSC 2. Kiekvienam laivui, iš kurio perkraunama, pildoma atskira forma;

c)  abi formos (PSC 1 ir PSC 2) pildomos tais atvejais, kai laivas laiko, iškrauna arba perkrauna savo paties laimikį ir laimikį, kuris į jį buvo perkrautas.

2.  Laivo kapitonas arba atstovas gali panaikinti išankstinį prašymą pranešdamas apie tai uosto, kuriuo ketino pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms. Prie prašymo pridedama pirminės šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatytos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopija su įstrižai einančiu užrašu „Panaikinta“.

3.  Laivo kapitonas iškrovimo arba perkrovimo operacijų nepradeda ir kitomis uosto paslaugomis nesinaudoja, kol nėra gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo ar anksčiau PSC 1 arba PSC 2 formoje nurodyto numatomo atvykimo laiko. Visgi pradėti iškrovimo ar perkrovimo operacijas ir pradėti naudotis kitomis uosto paslaugomis galima ir anksčiau numatomo atvykimo laiko, jei tam leidimą davė uosto valstybės narės kompetentingos institucijos.

4.  Laivo kapitonas turi:

a)  bendradarbiauti ir padėti atlikti žvejybos laivo inspektavimą, vykdomą laikantis šių procedūrų, ir netrukdyti uosto valstybės inspektoriams vykdyti savo pareigų, nebandyti jų įbauginti bei nesikišti į jų darbą;

b)  leisti uosto valstybės inspektoriams patekti į visas vietas, denius ir patalpas, patikrinti laimikį, tinklus ir kitus įrankius bei įrangą, taip pat suteikti visą jų prašomą aktualią informaciją, įskaitant visų aktualių dokumentų kopijas.

42 straipsnis

Inspektavimo uoste metu nustatyti pažeidimai

Jei per laivo inspektavimą uoste nustatomas pažeidimas, taikomos atitinkamos 34–37 straipsnių nuostatos.

43 straipsnis

Konfidencialumas

Visas šiame skyriuje nurodytas inspektavimo ir tyrimo ataskaitas ir su jomis susijusią vaizdinę medžiagą ar įrodymus bei formas valstybės narės, kompetentingos institucijos, veiklos vykdytojai, laivų kapitonai ir įgula tvarko laikydamiesi konfidencialumo reikalavimų, atsižvelgiant į konfidencialumo taisykles, numatytas šio reglamento priedo 37 punkte nurodytame CEM II.B priede.

IX SKYRIUS

VALSTYBĖ, KURI NĖRA SUSITARIANČIOJI ŠALIS

44 straipsnis

NNN žvejybos prezumpcija

Preziumuojama, kad valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivas pakenkė šio reglamento veiksmingumui ir vykdė NNN žvejybą, jei jis:

a)  pastebėtas ar kitu būdu užfiksuotas vykdantis žvejybos veiklą reguliuojamame rajone;

b)  vykdė perkrovimą kartu su kitos valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivu, kuris pastebėtas ar užfiksuotas vykdęs žvejybos veiklą reguliuojamame rajone ar už jo ribų; ir (arba)

c)  yra įtrauktas į Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (toliau – NEAFC) sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą(17).

45 straipsnis

Valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivų pastebėjimas ir inspektavimas reguliuojamame rajone

Kiekviena valstybė narė, kuri pagal Jungtinio inspektavimo ir priežiūros sistemos įgaliojimus vykdo inspektavimą ir (arba) priežiūrą reguliuojamame rajone, pastebėjusi arba užfiksavusi žvejybos veiklą reguliuojamame rajone vykdantį valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivą, turi:

a)  nedelsdama perduoti tokią informaciją Komisijai, naudodama šio reglamento priedo 38 punkte nurodytame CEM IV.A priede nustatytą priežiūros ataskaitos formą;

b)  bandyti informuoti laivo kapitoną, kad jo laivas įtariamas vykdantis NNN žvejybą ir kad ši informacija bus išplatinta visoms susitariančiosioms šalims, atitinkamoms RŽVO ir laivo vėliavos valstybei;

c)  jei tikslinga, prašyti laivo kapitono leidimo įlipti į laivą inspektavimo tikslu ir

d)  jei laivo kapitonas sutinka, kad inspektavimas būtų atliktas:

i)  inspektavimo rezultatus nedelsdama persiųsti Komisijai, naudodama šio reglamento priedo 41 punkte nurodytame CEM IV.B priede nustatytą inspektavimo ataskaitos formą, ir

ii)  inspektavimo ataskaitos kopiją pateikti laivo kapitonui.

46 straipsnis

Valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivų įplaukimas į uostą ir inspektavimas

1.  Kiekvienas valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivo kapitonas leidimo įplaukti į uostą prašo uosto valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 41 straipsnio nuostatas.

2.  Kiekviena uosto valstybė narė:

a)  nedelsdama persiunčia laivo vėliavos valstybei ir Komisijai informaciją, kurią ji gavo pagal 41 straipsnį;

b)  atsisako leisti valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivui įplaukti į uostą, jei:

i)  laivo kapitonas neįvykdė 41 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba

ii)  vėliavos valstybė nėra patvirtinusi laivo žvejybos veiklos pagal 40 straipsnio 2 dalį;

c)  informuoja to laivo kapitoną arba atstovą, vėliavos valstybę ir Komisiją apie savo sprendimą neleisti valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivui įplaukti į uostą, iškrauti, perkrauti arba kitaip naudotis uostu;

d)  panaikina draudimą įplaukti į uostą tik tuo atveju, jei uosto valstybė nustatė, kad yra pakankamai įrodymų, jog priežastys, dėl kurių laivui neleista įplaukti į uostą, buvo netinkamos ar klaidingos arba kad tų priežasčių jau nebėra;

e)  informuoja to laivo kapitoną arba atstovą, vėliavos valstybę ir Komisiją apie savo sprendimą panaikinti draudimą valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivui įplaukti į uostą, iškrauti, perkrauti arba kitaip naudotis uostu;

f)  leidusi laivui įplaukti į uostą, užtikrina, kad jį inspektuotų tinkamai įgalioti pareigūnai, gerai išmanantys šį reglamentą, ir kad inspektavimas būtų atliekamas pagal 39 straipsnio 11–17 dalis, ir

g)  nedelsdama išsiunčia Komisijai inspektavimo ataskaitos kopiją bei išsamią informaciją apie visus tolesnius veiksmus, kurių ji ėmėsi.

3.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nė vienas valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivas nevykdytų iškrovimo ar perkrovimo operacijų jos uostuose ar kitaip nesinaudotų jos uostais, nebent laivo inspektavimą būtų atlikę tinkamai įgalioti jos pareigūnai, gerai išmanantys šį reglamentą, o laivo kapitonas įrodytų, kad laive laikomų rūšių, kurioms taikoma Konvencija, žuvys buvo sužvejotos už reguliuojamo rajono ribų arba laikantis šio reglamento nuostatų.

47 straipsnis

Preliminarus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas

1.  Be informacijos, teiktinos pagal 42 ir 44 straipsnius, kiekviena valstybė narė gali nedelsdama papildomai perduoti Komisijai visą informaciją, galinčią padėti identifikuoti bet kurį valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivą, kuris, tikėtina, vykdo NNN žvejybą reguliuojamame rajone.

2.  Jei susitariančioji šalis prieštarauja tam, kad laivas, įtrauktas į NEAFC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, būtų įtrauktas į NAFO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą arba iš jo išbrauktas, tokį laivą NAFO vykdomasis sekretorius įtraukia į preliminarų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

48 straipsnis

Veiksmai, kurių imamasi laivų, įtrauktų į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, atžvilgiu

Kiekviena valstybė narė imasi visų būtinų priemonių, kad laivus, įtrauktus į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, atgrasytų nuo NNN žvejybos, užkirstų jiems kelią vykdyti tokią žvejybą ir ją panaikintų, be kita ko:

a)  visiems su jos vėliava plaukiojantiems laivams uždrausdama vykdyti žvejybos veiklą tokiu laivu (išskyrus force majeure atvejus), įskaitant jungtines žvejybos operacijas, bet jomis neapsiribojant;

b)  uždrausdama tokiam laivui tiekti atsargas, kurą ar jam teikti kitas paslaugas;

c)  uždrausdama tokiam laivui įplaukti į savo uostus, o jeigu toks laivas yra uoste, uždrausdama jam naudotis uostu, išskyrus force majeure ar nelaimingo atsitikimo atvejus arba kai tai daroma inspektavimo tikslais ar tam, kad būtų galima imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų;

d)  uždrausdama keisti įgulą, išskyrus būtinais force majeure atvejais;

e)  atsisakydama suteikti tokiam laivui leidimą žvejoti jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

f)  uždrausdama tokio laivo frachtavimą;

g)  atsisakydama suteikti teisę tokiems laivams plaukioti su jos vėliava;

h)  uždrausdama iškrauti ir importuoti tokiuose laivuose laikomas ir, kaip galima atsekti, su tokiais laivais susijusias žuvis;

i)  skatindama importuotojus, vežėjus ir kitų atitinkamų sektorių subjektus susilaikyti nuo derybų su tokiais laivais dėl žuvų perkrovimo ir

j)  rinkdama visą atitinkamą su tokiu laivu susijusią informaciją ir keisdamasi ja su kitomis susitariančiosiomis šalimis, valstybėmis, kurios nėra susitariančiosios šalys, ir RŽVO, siekdama nustatyti žuvų ar žuvų produktų iš tokių laivų suklastotų importo arba eksporto sertifikatų naudojimo atvejus, atgrasyti nuo jų naudojimo ir užkirsti tam kelią.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49 straipsnis

Konfidencialumas

Valstybės narės ne tik laikosi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytų pareigų, bet ir papildomai užtikrina, kad pagal 4 straipsnio 2 dalies a punktą, 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 3 dalies c punktą, 10 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, 23 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 8 dalį, 26 straipsnio 9 dalį, 27 straipsnio 3, 5, 6, 7 ir 15 dalis, 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, 34 straipsnio 2 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 1 dalį ir 39 straipsnio 8 dalį NAFO perduotos ir iš jos gautos elektroninės ataskaitos ir pranešimai būtų tvarkomi konfidencialiai.

50 straipsnis

Dalinių pakeitimų tvarka

1.   Ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 51 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl šio reglamento priede nurodytų CEM ir CEM priedais. Komisijai pagal 51 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl to deleguotojo akto vėlesnio dalinio pakeitimo.

2.  Komisijai pagal 51 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie NAFO priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:

a)  4 straipsnio 1 dalyje nurodyto ▌ mokslinių tyrimų laivų veiklos sąrašo;

b)  9 straipsnyje nurodytų priemonių, susijusių su šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybos rajonais; atitinkamų ataskaitų teikimo, žvejybos pakeitimo, žvejybos gylio ir nuorodų į ribojamos žvejybos rajonus ar žvejybos draudimo rajonus;

c)  procedūrų, taikomų laivams, kuriuose bendro laikomo laimikio gyvasis svoris yra didesnis kaip 50 tonų, įplaukiantiems į reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų, dėl 10 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų pranešimų turinio ir 10 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų žvejybos pradžios sąlygų;

d)  22 straipsnio 5 dalyje nustatyto elektroninėmis priemonėmis perduodamo turinio, 22 straipsnio 8 dalyje nurodyto galiojančių dokumentų, kurie turi būti laikomi laivuose, sąrašo ir 22 straipsnio 10 dalyje nurodyto talpyklų plano turinio;

e)  23 straipsnio 9 dalyje nurodytų dokumentų, kurie turi būti laikomi frachtuojamuose laivuose;

f)  LSS duomenų, kurie turi būti nuolat automatiškai perduodami, kaip nustatyta 26 straipsnio 1 dalyje, ir su ŽSC susijusių pareigų, kaip nustatyta 26 straipsnio 2 ir 9 dalyse;

g)  27 straipsnio 3 dalyje nustatytų stebėjimo aprėpties lygio procentinių dydžių, 27 straipsnio 7 dalyje nustatyto valstybių narių ataskaitų teikimo, 27 straipsnio 11 dalyje nustatytų stebėtojo pareigų ir 27 straipsnio 12 dalyje nustatytų laivo kapitono pareigų;

h)  32 straipsnyje nurodytų laivo kapitono pareigų inspektavimo metu.

3.  Pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai turi būti griežtai susiję tik su CEM dalinių pakeitimų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

51 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  50 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 50 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 50 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

52 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2115/2005 ir Reglamentas (EB) Nr. 1386/2007 panaikinami.

53 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1627 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1627 iš dalies keičiamas taip:

1)   3 straipsnis papildomas šiais punktais:"

„27) didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

   28) gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti.“.

"

2)   9 straipsnis pakeičiamas taip:"

„9 straipsnis

Metinių žvejybos pajėgumų valdymo planai

   1. Kiekviena valstybė narė nustato metinių žvejybos pajėgumų valdymo planus žvejybos laivų skaičiui koreguoti, siekdama įrodyti, kad žvejybos pajėgumai atitinka laivams paskirstytas žvejybos galimybes atitinkamu laikotarpiu.
   2. Valstybės narės koreguoja žvejybos pajėgumus taikydamos NMTSK pasiūlytus ir 2009 m. ICCAT patvirtintus parametrus.

Valstybės narės gali paskirti sektorines kvotas mažiems priekrantės laivams, turintiems leidimą žvejoti paprastuosius tunus, ir tai nurodo savo žvejybos planuose. Į savo stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planus jos taip pat įtraukia papildomas priemones, siekdamos atidžiai stebėti to laivyno kvotų naudojimą. Taikydamos 1 dalyje nurodytus parametrus, valstybės narės gali leisti kitokiam skaičiui laivų visiškai išnaudoti savo žvejybos galimybes.

   3. Portugalija ir Ispanija gali paskirti sektorines kvotas kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, veiklą vykdantiems aplink Azorų salas, Madeirą ir Kanarų salas esančiuose vandenyse. Sektorinė kvota ir papildomos priemonės, skirtos jos panaudojimui stebėti, turi būti aiškiai apibrėžtos jų atitinkamuose metiniuose planuose.
   4. Paskirdamos sektorines kvotas pagal 2 ir 3 dalis, 2009 m. NMTSK nustatyto reikalavimo dėl mažiausio 5 tonų kvotos dydžio valstybės narės netaiko.
   5. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos pajėgumai koreguojami juos padidinant ne daugiau kaip 20 %, palyginti su 2018 m. baziniais žvejybos pajėgumais.
   6. 2019–2020 m. laikotarpiu valstybės narės gali leisti tokį gaudyklių, kuriomis vykdoma paprastųjų tunų žvejyba, skaičių, kuriuo būtų užtikrintas visiškas jų žvejybos galimybių panaudojimas.“.

"

3)   10 straipsnis pakeičiamas taip:"

10 straipsnis

Metiniai auginimo valdymo planai

   1. Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. kiekviena valstybė narė, kuri turi paprastųjų tunų kvotą, Komisijai perduoda metinį auginimo valdymo planą pagal šį straipsnį.
   2. Komisija surenka šiuos planus ir įtraukia juos į Sąjungos planą. Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. Komisija perduoda tą planą ICCAT sekretoriatui ICCAT svarstyti ir tvirtinti.
   3. Metiniame auginimo valdymo plane kiekviena valstybė narė įrodo, kad bendri perkėlimo pajėgumai ir bendri auginimo pajėgumai atitinka auginimui numatytų paprastųjų tunų apskaičiuotąjį kiekį.
   4. Valstybės narės apriboja savo tunų auginimo pajėgumus pagal bendrus auginimo pajėgumus, užregistruotus ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre arba kuriems 2018 m. išduotas leidimas ir apie kuriuos pranešta ICCAT.
   5. Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybių narių žuvininkystės ūkius, kiekis turi būti ne didesnis už perkeltus tunų kiekius, kuriuos tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai užregistravo ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre 2005 m., 2006 m., 2007 m. arba 2008 m.
   6. Jei valstybė narė turi padidinti didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į vieną ar kelis savo tunų žuvininkystės ūkius, kiekį, tas padidinimas turi atitikti tai valstybei narei paskirtas žvejybos galimybes, įskaitant gyvų paprastųjų tunų importą.
   7. Žuvininkystės ūkius turinčios valstybės narės užtikrina, kad mokslininkai, kuriems NMTSK yra pavedęs atlikti bandymus, kurių metu būtų nustatytas augimo tempas tukinimo metu, turėtų prieigą prie tų bandymų ir, kaip to reikalaujama pagal protokolą, galėtų naudotis pagalba bandymų atlikimo metu pagal NMTSK parengtą standartizuotą atpažįstamų individualių žuvų stebėsenos protokolą.“.

"

4)   11 straipsnis pakeičiamas taip:"

11 straipsnis

Žvejybos sezonai

   1. Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti nuo gegužės 26 d. iki liepos 1 d.
   2. Nukrypstant nuo 1 dalies, paprastųjų tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais Adrijos jūroje gali būti leidžiama iki liepos 15 d. žuvų, auginamų Adrijos jūroje, atžvilgiu (FAO žvejybos rajonas 37.2.1).
   3. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad dėl vėjo, kurio stiprumas pagal Boforto skalę siekė 5 balus ir daugiau, kai kurie iš jos gaubiamaisiais tinklais paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojančių žūklės laivų konkrečiais metais nesugebėjo išnaudoti jiems paskirtų įprastų žvejybos dienų, ta valstybė narė gali tais metais perkelti ne daugiau kaip 10 prarastų dienų konkrečių laivų atžvilgiu iki liepos 11 d.
   4. Dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems žūklės laivams žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.
   5. Valstybės narės savo metiniuose žvejybos planuose savo laivynams, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir didelius pelaginėmis ūdomis žvejojančius laivus, nustato laikotarpius, kuriais leidžiama žvejoti.“.

"

5)   16 straipsnis pakeičiamas taip:"

16 straipsnis

Priegauda

   1. Kiekviena valstybė narė numato paprastųjų tunų priegaudą savo kvotoje ir apie tai informuoja Komisiją, pateikdama savo metinį žvejybos planą.
   2. Paprastųjų tunų priegaudos dydis negali viršyti 20 % bendro kiekvieno žvejybos reiso pabaigoje laive laikomo laimikio. Tų priegaudos dydžių bendro laive laikomo laimikio atžvilgiu apskaičiavimo metodika turi būti aiškiai nustatyta metiniame žvejybos plane. Priegauda gali būti apskaičiuojama pagal svorį arba pagal žuvų egzempliorių skaičių. Apskaičiavimas pagal žuvų egzempliorių skaičių taikomas tik ICCAT valdomų tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų atveju. Leidžiamos priegaudos dydis mažų priekrantės laivų laivynui gali būti apskaičiuojamas kasmet.
   3. Visa laive laikomų arba išmestų negyvų paprastųjų tunų priegauda išskaitoma iš vėliavos valstybės narės kvotos, užregistruojama ir apie ją pranešama Komisijai.
   4. Jei valstybės narės paprastųjų tunų kvotos neturi, atitinkama priegauda išskaitoma iš pagal SESV ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį nustatytos Sąjungos specialios paprastųjų tunų priegaudos kvotos.
   5. Jei atitinkamo žvejybos laivo ar gaudyklės valstybei narei paskirta kvota jau išnaudota, žvejoti paprastuosius tunus draudžiama ir valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad sužvejoti tunai butų paleisti į jūrą. Negyvų paprastųjų tunų perdirbimas ir komercializacija draudžiami, ir visas laimikis turi būti užregistruotas. Valstybės narės kasmet teikia informaciją apie tokius laimikius Komisijai, kuri tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
   6. Laivai, kurie paprastųjų tunų aktyviai nežvejoja, aiškiai atskiria visus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius nuo kitų rūšių žuvų, kad kontrolės institucijos galėtų patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. Ta priegauda galima prekiauti, jei kartu pateikiamas elektroninis sužvejotų paprastųjų tunų kiekio dokumentas (eTKD).“.

"

54 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

53 straipsnis taikomas nuo 2019 m. birželio 21 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ... ,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

Priedas

1)   3 straipsnio 17 punkte ir 17 straipsnyje nurodyta CEM 4 lentelė;

2)   3 straipsnio 17 punkte ir 17 straipsnyje nurodytas CEM 2 paveikslas;

3)   3 straipsnio 21 punkte, 21 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 11 dalies a punkte nurodyta CEM I.E priedo VI dalis;

4)   3 straipsnio 29 punkte nurodyta CEM I.E priedo VII dalis;

5)   4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta CEM II.C priede nustatyta forma;

6)   9 straipsnio 1 dalyje nurodyta CEM 1 lentelė ir 1 paveikslo 1 dalis;

7)   9 straipsnio 4 dalyje nurodyta CEM 2 lentelė ir 1 paveikslo 2 dalis;

8)   9 straipsnio 5 dalyje nurodyta CEM 3 lentelė ir 1 paveikslo 3 dalis;

9)   10 straipsnio 1 dalies e punkte, 27 straipsnio 3 dalies c punkte ir 39 straipsnio 16 dalyje nurodyta CEM IV.C priede nustatyta forma;

10)   13 straipsnio 1 dalyje nurodytas CEM III.A priedas;

11)   13 straipsnio 2 dalies d punkte, 24 straipsnio 1 dalies b punkte ir 25 straipsnio 6 dalies g punkte nurodytas CEM I.C priedas;

12)   14 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas CEM III.B priedas;

13)   16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas CEM I.D priedas;

14)   18 straipsnio 1 dalyje nurodytas CEM 3 paveikslas;

15)   18 straipsnio 1 dalyje nurodyta CEM 5 lentelė;

16)   18 straipsnio 2 dalyje nurodytas CEM 4 paveikslas;

17)   18 straipsnio 2 dalyje nurodyta CEM 6 lentelė;

18)   18 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas CEM 5 paveikslas;

19)   18 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta CEM 7 lentelė;

20)   19 straipsnio 1 dalyje nurodytas CEM I.E priede nustatytas tiriamosios žvejybos protokolas;

21)   19 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas CEM I.E priede nustatytas pranešimas apie ketinimą vykdyti tiriamosios dugninės žvejybos veiklą;

22)   19 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta CEM I.E priede nustatyta tiriamosios dugninės žvejybos reiso ataskaita;

23)   20 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti CEM I.E priede nustatyti siūlomos tiriamosios dugninės žvejybos veiklos vertinimo elementai;

24)   21 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta CEM I.E priede nustatyta tiriamosios žvejybos duomenų rinkimo forma;

25)   22 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta CEM II.C1 priede nustatyta sudarant laivų sąrašą taikoma forma;

26)   22 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta CEM II.C2 priede nustatyta laivą išbraukiant iš sąrašo taikoma forma;

27)   22 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyta CEM II.C3 priede nustatyta kiekvienam laivui išduodant individualų leidimą taikoma forma;

28)   22 straipsnio 5 dalies b punkte nurodyta CEM II.C4 priede nustatyta sustabdant leidimo galiojimą taikoma forma;

29)   24 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas CEM II.K priede nustatytas produktų pateikimo formos kodų sąrašas;

30)   25 straipsnio 2 dalyje nurodytas CEM II.A priede nustatytas žvejybos žurnalo šablonas;

31)   25 straipsnio 6 ir 8 dalyse ir 26 straipsnio 9 dalies b punkte nurodyta CEM II.D priede nustatyta laimikio ataskaitos forma;

32)   25 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta CEM II.F priede nustatyta laimikio ataskaitos atšaukimo forma;

33)   25 straipsnio 9 dalies b punkte nurodytas CEM II.N priedas;

34)   26 straipsnio 9 dalies b punkte nurodyta CEM II.E priede nustatyta keitimosi duomenimis forma;

35)   27 straipsnio11 dalies a punkte nurodyta CEM II.M priede nustatyta stebėtojo ataskaita;

36)   27 straipsnio 11 dalies e punkte nurodyta CEM II.G priede nustatyta stebėtojo kasdien siunčiama ataskaita;

37)   28 straipsnio 10 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytos CEM II.B priede nustatytos konfidencialumo taisyklės;

38)   30 straipsnio 1 dalies a punkte ir 45 straipsnio a punkte nurodyta CEM IV.A priede nustatyta priežiūros ataskaitos forma;

39)   31 straipsnio b punkte nurodytas CEM IV.E priede nustatytas gairelės atvaizdas;

40)   32 straipsnio c punkte nurodytos CEM IV.G priede nustatytos trapo parūpinimo taisyklės;

41)   33 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 2 dalies a punkte ir 45 straipsnio d punkte nurodyta CEM IV.B priede nustatyta inspektavimo ataskaita;

42)   34 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta CEM IV.F priede nustatyta NAFO inspektavimo plomba;

43)   39 straipsnio 8 dalyje bei 13 dalies a punkto iii papunktyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 41 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyta CEM II.L priede nustatyta su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo forma;

44)   39 straipsnio 11 dalyje nurodytas CEM IV.H priedas dėl inspektavimo.

(1)2019 m. sausio 23 d. nuomonė.
(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(4)1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).
(5)1978 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3179/78 dėl Europos ekonominės bendrijos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 378, 1978 12 30, p. 1).
(6)2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas 2010/717/ES dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje pakeitimų patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 321, 2010 12 7, p. 1).
(7)2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1386/2007, nustatantis žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (OL L 318, 2007 12 5, p. 1).
(8)2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2115/2005, nustatantis juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje (OL L 340, 2005 12 23, p. 3).
(9)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(10)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).
(11)2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).
(12)2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(13)2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(14)2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).
(15)2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).
(16)2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).
(17)1980 m. lapkričio 18 d. Londone pasirašyta ir 1982 m. kovo 17 d. įsigaliojusi Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje, prie kurios Europos bendrija prisijungė 1981 m. liepos 13 d. (OL L 227, 1981 8 12, p. 22).

Atnaujinta: 2019 m. gegužės 3 d.Teisinis pranešimas