Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2690(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0255/2019

Debatai :

PV 18/04/2019 - 6.1
CRE 18/04/2019 - 6.1

Balsavimas :

PV 18/04/2019 - 10.1
CRE 18/04/2019 - 10.1

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0422

Priimti tekstai
PDF 148kWORD 49k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Kinija, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėtis
P8_TA-PROV(2019)0422RC-B8-0255/2019

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos, visų pirma religinių ir etninių mažumų padėties (2019/2690(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kinijoje, ypač į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“(1), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas)(2), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(3), 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties(4) ir 2018 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione(5),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. inicijuotą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2019 m. balandžio 1–2 d. Briuselyje įvykusį jo 37-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., tačiau neratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto Kinijos vertinimo baigiamąsias pastabas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi tai turėtų likti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindas, vadovaujantis ES įsipareigojimu remti tas pačias vertybes vykdant savo išorės veiksmus; Kinija parodė suinteresuotumą gerbti tarptautinę teisę ir standartus, susijusius su žmogaus teisėmis, savo vystymesi;

B.  kadangi Kinija sėkmingai išvadavo 700 mln. asmenų iš skurdo, tačiau kadangi 2013 m. kovo mėn. valdžią perėmus prezidentui Xi Jinpingui žmogaus teisių padėtis Kinijoje ir toliau blogėjo, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

C.  kadangi 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reglamentai dėl religijos, kuriais remiantis labiau suvaržomos religinės grupės ir veikla ir jos visos priverčiamos labiau laikytis partijos politikos; kadangi religijos ir sąžinės laisvės mažiausiai paisoma nuo to laiko, kai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos ekonominės reformos ir Kinija atsivėrė pasauliui; kadangi Kinija yra šalis, kurioje religinių kalinių skaičius yra vienas iš didžiausių;

D.  kadangi, nors 2018 m. rugsėjo mėn. pasiektas Šventojo Sosto ir Kinijos vyriausybės susitarimas dėl vyskupų skyrimo Kinijoje, religinės Kinijos krikščionių bendruomenės patiria vis daugiau represijų, o krikščionys, tiek pogrindžio, tiek valstybės sankcionuojamose bažnyčiose, yra persekiojami ir sulaikomi, griaunamos bažnyčios, konfiskuojami religiniai simboliai ir imamasi griežtų priemonių prieš krikščionių susibūrimus; kadangi kai kuriose provincijose Kinijos valdžios institucijos neleidžia jaunesniems nei 18 metų asmenims dalyvauti religinėje veikloje ; kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Kinija uždraudė Siono Bažnyčią, didžiausią religinę kongregaciją, turinčią per 1 500 sekėjų;

E.  kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčiai blogėjo, nes Sindziango stabilumas ir kontrolė tapo aukščiausiu Kinijos valdžios institucijų prioritetu – tai lėmė tiek nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai ir strateginė Sindziango uigūrų autonominio regiono vieta siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; kadangi esama informacijos, kad Sindziango stovyklų sistema išplėsta į kitas Kinijos dalis;

F.  kadangi sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią, JT rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto cituojamu vertinimu, sulaikoma nuo dešimčių tūkstančių iki daugiau nei milijono uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, nepateikus jiems kaltinimų ir be teismo, taip pat neribotiems laikotarpiams, taigi jie savavališkai sulaikomi prisidengiant kova su terorizmu ir religiniu ekstremizmu; kadangi Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika;

G.  kadangi sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą;

H.  kadangi Kinijos vyriausybė nepatenkino daugelio JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais (WGEID), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir kitų JT įgaliojimus turinčių įgaliotųjų ekspertų prašymų nusiųsti į Sindziangą nepriklausomus tyrėjus,

I.  kadangi per pastaruosius kelerius metus, nepaisant ekonomikos augimo ir infrastruktūros plėtros, padėtis Tibete blogėjo, nes Kinijos vyriausybė riboja galimybes naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis remdamasi saugumo ir stabilumo pretekstais ir nuolat vykdo išpuolius prieš tibetiečių tapatybę ir kultūrą;

J.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Tibete taikoma vis daugiau sekimo ir kontrolės priemonių, taip pat buvo savavališkai sulaikyti, kankinami žmonės ir netinkamai su jais elgiamasi; kadangi Kinijos vyriausybė Tibete sukūrė sąlygas, kuriomis valstybės valdžiai netaikomi jokie apribojimai, vyrauja baimė, o visi viešojo ir privataus gyvenimo aspektai yra griežtai kontroliuojami ir reguliuojami; kadangi Tibete bet kokie taikūs protestai ar valstybės politikos kritika, susijusi su etninėmis ar religinėmis mažumomis, gali būti vertinama kaip „atsiskyrimo tendencijos“, todėl laikoma baudžiamąja veika; kadangi galimybės patekti į Tibeto autonominį regioną šiandien ribojamos labiau nei bet kada anksčiau;

K.  kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto plokščiakalnio dalyse nuo 2009 m. susidegino itin daug tibetiečių, daugiausia tai buvo vienuoliai ir vienuolės; kadangi per pastaruosius 10 metų nepadaryta pažangos sprendžiant Tibeto krizę;

1.  yra labai susirūpinęs dėl vis represyvesnio režimo, kurį tenka kęsti daugeliui religinių ir etninių mažumų, ypač uigūrams ir kazachams, tibetiečiams ir krikščionims, kuris papildomai riboja konstitucines garantijas dėl jų teisės į kultūros raiškos ir religinių įsitikinimų laisvę, į žodžio ir saviraiškos laisvę ir į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; reikalauja, kad valdžios institucijos paisytų šių pagrindinių laisvių;

2.  ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant nutraukti uigūrų ir kazachų mažumos atstovų ir tibetiečių savavališko sulaikymo praktiką, nepateikus jiems kaltinimų, be teismo ar apkaltinamojo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos, uždaryti visas stovyklas bei sulaikymo centrus ir nedelsiant ir besąlygiškai paleisti sulaikytus asmenis;

3.  ragina nedelsiant paleisti savavališkai sulaikytus asmenis, sąžinės kalinius, įskaitant „Falun Gong“ judėjimo atstovus, ir nutraukti priverstinio dingimo atvejus ir primygtinai ragina užtikrinti, kad visi asmenys galėtų pasirinkti savo teisinį atstovą, susisiekti su šeima ir gauti medicininę pagalbą, taip pat, kad jų bylos būtų tiriamos;

4.  ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant paleisti uigūrus, įskaitant Ilhamą Tohti, Tashpolatą Tiyipą, Rahile Dawut, Eli Mamutą, Hailaite Niyazi, Memetjaną Abdullą, Abduhelilą Zununą ir Abdukerimą Abduweli, už savo religinius įsitikinimus persekiojamus asmenis, įskaitant Zhangą Shaojie, Hu Shigeną, Wangą Yi ir Sun Qian, tibetiečių aktyvistus, rašytojus ir religinius veikėjus, kuriems pareikšti baudžiamieji kaltinimai arba kurie kalinami dėl jų naudojimosi teise į saviraiškos laisvę, įskaitant Tashi Wangchuką ir Lobsangą Dargye;

5.  ragina nedelsiant paleisti Švedijos pilietį ir knygų leidėją Gui Minhai bei du Kanados piliečius Michaelį Spavorą ir Michaelį Kovrigą;

6.  primygtinai ragina Kinijos vyriausybę atskleisti išsamią informaciją apie Sindziange dingusius asmenis jų šeimoms;

7.  ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti savo kampanijas prieš krikščionių kongregacijas ir organizacijas ir nutraukti krikščionių pastorių bei kunigų bauginimą ir sulaikymą bei priverstinį bažnyčių griovimą;

8.  ragina Kinijos valdžios institucijas paisyti tibetiečių kalbos, kultūros, religijos ir kitų pagrindinių laisvių ir nevykdyti hanams naudingos, tačiau tibetiečiams žalingos apgyvendinimo politikos, taip pat neversti tibetiečių klajoklių atsisakyti savo tradicinio gyvenimo būdo;

9.  smerkia „patriotinio švietimo“ metodu vykdomas kampanijas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama kontroliuoti Tibeto budistų vienuolynus; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos baudžiamąja teise piktnaudžiaujama persekiojant tibetiečius ir budistus, kurių religinė veikla prilyginama separatizmui; apgailestauja, kad sąlygos praktikuoti budizmą Tibete labai pablogėjo po 2008 m. kovo mėn. tibetiečių protestų, nes Kinijos vyriausybė pradėjo taikyti bendresnį požiūrį į „patriotinį švietimą“;

10.  ragina Kinijos valdžios institucijas įgyvendinti konstitucijoje užtikrintą visų Kinijos piliečių teisę į religinių įsitikinimų laisvę;

11.  primena ES ir jos valstybių narių svarbą žmogaus teisių pažeidimų klausimą aptariant su Kinijos valdžios institucijomis visais politiniais lygmenimis, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą laikytis tvirtos, aiškios ir vieningos pozicijos šios šalies atžvilgiu, įskaitant metinį dialogą žmogaus teisių klausimais, strateginį dialogą, aukšto lygio ekonominį dialogą ir aukščiausiojo lygio susitikimą, taip pat būsimą Europos ir Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą;

12.  pabrėžia, kad nors ES ir Kinija savo bendrame pareiškime, paskelbtame po 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo, dar kartą patvirtino, kad visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, ES turėtų paraginti Kiniją elgtis atitinkamai; apgailestauja, kad 2019 m. balandžio 9 d. ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime ypatingos svarbos klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, ir vėl liko nuošalyje; laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime mažai kalbama apie žmogaus teises, Taryba, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija turėtų atsisakyti išvis šį klausimą įtraukti ir turėtų parengti atskirą pranešimą šia tema bei prasmingai įvertinti padėtį ir priežastis, kodėl negalima susitarti dėl tvirtesnių pareiškimų;

13.  ragina ES valstybes nares užkirsti kelią bet kokiai veiklai, kurią Kinijos valdžios institucijos vykdo ES teritorijoje, siekdamos persekioti turkų bendruomenių, tibetiečių ir kitų religinių ar etninių grupių narius, kad priverstų juos veikti kaip informatorius, grįžti į Kiniją arba kad juos nutildytų;

14.  ragina Kinijos valdžios institucijas žurnalistams ir tarptautiniams stebėtojams ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui bei vykdant JT specialiąsias procedūras suteikti laisvą, prasmingą ir netrukdomą prieigą prie Sindziango provincijos ir Tibeto autonominio regiono; ragina ES ir valstybes nares per kitą JT Žmogaus teisių tarybos sesiją imtis iniciatyvos dėl rezoliucijos, kuria būtų nuspręsta į Sindziangą siųsti faktų nustatymo misiją;

15.  ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti, kad piliečių teisių būtų paisoma atsižvelgiant į Kinijos konstitucijos 4 straipsnį, kuriuo apsaugomos tautinės mažumos, į 35 straipsnį, kuriuo užtikrinamos žodžio, spaudos, susirinkimų, asociacijų, eitynių ir demonstracijų laisvės, 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir į 41 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė kritikuoti ir teikti pasiūlymus dėl bet kurio valstybės organo ar pareigūno;

16.  primygtinai ragina Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

17.  primygtinai ragina Kiniją laikytis abipusiškumo principo ir suteikti ES diplomatams, žurnalistams ir piliečiams nevaržomą galimybę vykti į Tibetą, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos keliautojai gali laisvai ir nevaržomai patekti į visas ES valstybių narių teritorijas; primygtinai ragina ES institucijas per diskusijas dėl ES ir Kinijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo išsamiai apsvarstyti patekimo į Tibetą klausimą;

18.  reiškia nusivylimą tuo, kad per 37-ąjį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais etapą nepasiekta jokių esminių rezultatų; be to, apgailestauja, kad Kinijos delegacija nedalyvavo balandžio 2 d. tęsiant dialogą, skirtą pasikeisti nuomonėmis su pilietinės visuomenės organizacijomis;

19.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir valstybes nares stebėti nerimą keliančią žmogaus teisių raidą Sindziange, įskaitant sustiprėjusias vyriausybės represijas ir priežiūrą, ir tiek privačiai, tiek viešai pasisakyti prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

20.  ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tikslines sankcijas už represijas Sindziango uigūrų autonominiame regione atsakingiems pareigūnams;

21.  ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę sustabdyti visą prekių ir paslaugų, kurias Kinija naudoja savo kibernetiniam stebėjimui ir spėjamajam profiliavimui plėsti ir tobulinti, eksportą ir technologijų perdavimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Kinija šias technologijas jau eksportuoja į autoritarines valstybes visame pasaulyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80.
(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185.
(3) OL C 238, 2018 7 6, p. 108.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0377.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 24 d.Teisinis pranešimas