Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0113(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0422/2018

Pateikti tekstai :

A8-0422/2018

Debatai :

PV 17/04/2019 - 21
CRE 17/04/2019 - 21

Balsavimas :

PV 18/04/2019 - 10.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0428

Priimti tekstai
PDF 316kWORD 81k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimas bendrovių teisėje ***I
P8_TA-PROV(2019)0428A8-0422/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus (COM(2018)0239 – C8-0166/2018 – 2018/0113(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0239),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį bei 50 straipsnio 2 dalies b, c, f ir g punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0166/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0422/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 24.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo taikant bendrovių teisės aktus
P8_TC1-COD(2018)0113

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį ir 50 straipsnio 2 dalies b, c, f ir g punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132(3), inter alia, nustatytos taisyklės dėl atskleidimo ir valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos;

(2)  galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir procesais, kad, įsteigus bendrovę arba tos bendrovės filialą kitoje valstybėje narėje, būtų galima lengviau, greičiau ir laiko bei ekonominiu požiūriais efektyviau pradėti ekonominę veiklą ir teikti išsamią bei prieinamą informaciją apie bendroves, yra viena iš prielaidų efektyviam konkurencingos vidaus rinkos veikimui, modernizavimui ir administracinių procedūrų supaprastinimui, taip pat bendrovių konkurencingumui ir patikimumui užtikrinti;

(3)  siekiant užtikrinti teisines ir administracines sąlygas, atitinkančias naujus globalizacijos ir skaitmeninimo socialinius ir ekonominius iššūkius, nepaprastai svarbu, viena vertus, nustatyti būtinas apsaugos nuo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo priemones ir, kita vertus, siekti tokių tikslų, kaip ekonomikos augimo skatinimas, darbo vietų kūrimas ir investicijų pritraukimas į Sąjungą, nes visa tai būtų ekonominiu ir socialiniu požiūriais naudinga visai visuomenei;

(4)  kalbant apie internetines priemones, kuriomis verslininkams ir bendrovėms sudaroma galimybė palaikyti ryšį su valdžios institucijomis bendrovių teisės klausimais, šiuo metu tarp valstybių narių esama didelių skirtumų. Valstybėse narėse teikiamos e. valdžios paslaugos skiriasi. Vienos valstybės narės teikia internetu visapusiškai prieinamas išsamias ir vartotojui patogias paslaugas, o kitos internetinių sprendimų negali pasiūlyti tam tikrais pagrindiniais bendrovės gyvavimo ciklo etapais. Pavyzdžiui, norint įsteigti bendroves arba registrui pateikti duomenis apie pasikeitusius dokumentus ir informaciją, vienos valstybės narės leidžia tuos veiksmus atlikti tik asmeniškai, kitos – asmeniškai arba internetu, o trečiose juos galima atlikti tik internetu;

(5)  be to, kalbant apie prieigą prie bendrovių informacijos, Sąjungos teisėje nustatyta, kad būtiniausi duomenys visada turi būti teikiamai nemokamai. Tačiau tokios informacijos apimtis lieka ribota. Prieiga prie tokios informacijos skiriasi: vienose valstybėse narėse nemokamai teikiama daugiau informacijos negu kitose, o dėl to padėtis Sąjungoje nėra subalansuota;

(6)  Komisija savo komunikate dėl Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ir komunikate „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ pabrėžė viešojo administravimo įstaigų vaidmenį padedant įmonėms lengviau pradėti veiklą, vykdyti veiklą internetu ir plėsti veiklą kitose valstybėse. ES e. valdžios veiksmų plane konkrečiai pripažįstama, kad svarbu gerinti skaitmeninių priemonių naudojimą, sykiu laikantis reikalavimų, susijusių su bendrovių teise. 2017 m. spalio 6 d. Taline paskelbtoje deklaracijoje dėl e. valdžios valstybės narės taip pat primygtinai ragino dėti daugiau pastangų, kad Sąjungoje būtų sukurtos efektyvios, į naudotoją orientuotos elektroninės procedūros;

(7)  2017 m. birželio mėn. ėmė veikti valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema, tuo gerokai palengvinant tarpvalstybinę prieigą prie bendrovių informacijos Sąjungoje ir leidžiant valstybių narių registrams tarpusavyje palaikyti elektroninį ryšį vykdant tam tikras tarpvalstybines poveikio bendrovėms turinčias operacijas;

(8)  kad steigti bendroves ir registruoti jų filialus ▌būtų lengviau, o tų procesų išlaidos, trukmė ir su jais susijusi administracinė našta būtų mažesnės, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(4), reikėtų nustatyti tvarką, kurią taikant visas bendrovių steigimo ir filialų registravimo procedūras būtų galima atlikti internetu. Šia direktyva bendrovės neturėtų būti įpareigojamos naudoti tokių procedūrų. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti, kad kai kurios arba visos internetinės procedūros būtų privalomos. Šiuo metu su steigimo ir registravimo procedūromis susijusios išlaidos patiriamos ir našta užkraunama ne vien dėl administracinių mokesčių už bendrovės steigimą ar filialo registravimą, bet ir dėl kitų reikalavimų, dėl kurių ilgiau užtrunka visas procesas, ypač kai reikalaujama, kad pareiškėjas ▌atvyktų fiziškai. Be to, informacija apie tokias procedūras turėtų būti teikiama internetu ir nemokamai;

(9)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724(5), kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, nustatomos bendrosios taisyklės dėl vidaus rinkos veikimui svarbios informacijos teikimo, procedūrų atlikimo ir pagalbos paslaugų teikimo internetu. Šia direktyva nustatomos specialios taisyklės dėl į minėto reglamento taikymo sritį neįtrauktų ribotos atsakomybės bendrovių steigimo, filialų registravimo ir bendrovių bei filialų dokumentų ir informacijos teikimo (toliau – internetinės procedūros). Visų pirma valstybės narės turėtų teikti konkrečią informaciją apie šioje direktyvoje nustatytas internetines procedūras ir steigimo dokumentų pavyzdžius (šablonus) interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus;

(10)  sudarius galimybę visas bendrovių steigimo ir filialų registravimo bei dokumentų ir informacijos teikimo procedūras atlikti internetu, ryšius su valstybių narių kompetentingomis institucijomis bendrovės galėtų palaikyti skaitmeninėmis priemonėmis. Kad padidintų pasitikėjimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai ir tarpvalstybiniai naudotojai galėtų naudotis saugiomis elektroninės atpažinties priemonėmis ir patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014. Be to, kad būtų galima užtikrinti tarpvalstybinę elektroninę atpažintį, valstybės narės turėtų sukurti elektroninės atpažinties schemas, kuriose būtų įdiegtos patvirtintos elektroninės atpažinties priemonės. Tokios nacionalinės schemos būtų naudojamos kaip pagrindas kitoje valstybėje narėje išduotoms elektroninės atpažinties priemonėms pripažinti. Siekiant, kad tarpvalstybiniais atvejais būtų užtikrintas aukštas patikimumo lygis, reikėtų pripažinti tik tas elektroninės atpažinties priemones, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014(6) 6 straipsnį. ▌Bet kuriuo atveju pagal šią direktyvą valstybės narės turėtų būti įpareigojamos leisti bendroves steigti, filialus registruoti bei dokumentus ir informaciją teikti internetu pareiškėjams, kurie yra Sąjungos piliečiai, tik pripažįstant jų elektroninės atpažinties priemones. Valstybės narės turėtų nustatyti būdą, kuriuo jų pripažįstamos atpažinties priemonės, įskaitant tas, kurios nepatenka į Reglamentą (ES) Nr. 910/2014, būtų skelbiamos viešai;

(11)  valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nuožiūra nuspręsti, kuris asmuo ar asmenys pagal nacionalinę teisę turėtų būti laikomi pareiškėjais internetinių procedūrų tikslais, su sąlygą, kad tai neriboja šios direktyvos taikymo srities ir tikslo;

(12)  kad bendrovėms būtų paprasčiau taikyti internetines procedūras, valstybių narių registrai turėtų užtikrinti, kad taisyklės, susijusios su mokesčiais už šia direktyva nustatomas internetines procedūras, būtų skaidrios ir taikomos nediskriminuojant. Tačiau taisyklių, susijusių su mokesčiais, skaidrumo reikalavimas neturėtų daryti poveikio laisvei sudaryti sutartis, kai taikoma, tarp pareiškėjų ir asmenų, teikiančių jiems pagalbą bet kuriuo internetinių procedūrų etapu, įskaitant laisvę derėtis dėl tinkamos kainos už tokias paslaugas;

(13)  registrų taikomi mokesčiai už internetines procedūras turėtų būti apskaičiuojami atsižvelgiant į išlaidas už susijusias paslaugas. Tokie mokesčiai taip pat galėtų apimti išlaidas, inter alia, už smulkias nemokamai suteiktas paslaugas. Apskaičiuodamos jų dydį, valstybės narės turėtų turėti galimybę atsižvelgti į visas išlaidas, susijusias su atliekamomis internetinėmis procedūromis, įskaitant dėl jų patirtas pridėtines išlaidas. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti fiksuoto dydžio mokesčius ir neribotam laikotarpiui nustatyti tokių mokesčių sumą su sąlyga, kad jos reguliariai tikrins, ar tokie mokesčiai ir toliau neviršija vidutinių susijusių paslaugų išlaidų. Mokesčiai už internetines procedūras, kuriuos valstybėse narėse taiko registrai, neturėtų viršyti už tokių paslaugų teikimą susigrąžinamų išlaidų. Be to, kai už procedūros baigimą reikalaujama susimokėti, atlikti mokėjimą turėtų būti įmanoma naudojantis plačiai prieinamomis tarpvalstybinėmis mokėjimo paslaugomis, pavyzdžiui, kredito kortelėmis ir banko pavedimais;

(14)  valstybės narės turėtų padėti asmenims, norintiems įsteigti bendrovę ar įregistruoti filialą, glaustai ir naudotojams lengvai suprantamu būdu teikdamos konkrečią informaciją naudodamosi bendraisiais skaitmeniniais vartais ir, kai taikoma, e. teisingumo portalu apie ribotos atsakomybės bendrovių steigimo, filialų registravimo bei dokumentų ir informacijos teikimo procedūras ir reikalavimus, taisykles, susijusias su direktorių nušalinimu, ir bendrovių administravimo, valdymo ir priežiūros organų įgaliojimų ir atsakomybės aprašymą;

(15)  visas bendrovių steigimo procedūras turėtų būti įmanoma atlikti internetu. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama riboti tam tikrų tipų ribotos atsakomybės bendrovių, nurodytų šioje direktyvoje, steigimą internetu atsižvelgiant į kitų tipų bendrovių steigimo sudėtingumą nacionaliniuose teisės aktuose. ▌Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų nustatyti išsamias steigimo internetu taisykles. Turėtų būti sudaryta galimybė įsteigti bendrovę internetu, dokumentus ar informaciją pateikiant elektroniniu formatu, nedarant poveikio valstybių narių materialiniams ir procedūriniams reikalavimams, įskaitant reikalavimus, susijusius su teisinėmis steigimo dokumentų rengimo procedūromis ir su pateiktų dokumentų ar informacijos autentiškumu, tikslumu, patikimumu, teisingumu bei tinkama teisine forma. Tačiau dėl tų materialinių ir procedūrinių reikalavimų internetinės procedūros, visų pirma bendrovės įsteigimo internetu ir filialo registracijos internetu procedūros, neturėtų tapti neįmanomos. Kai dokumentų elektroninių kopijų gavimas laikantis valstybių narių reikalavimų techniškai neįmanomas, išimties tvarka galėtų būti prašoma pateikti dokumentus popierine forma;

(16)   kai visi bendrovės steigimui internetu būtini formalumai sutvarkomi, įskaitant reikalavimą, kad bendrovė teisingai pateiktų visus dokumentus ir informaciją, įsteigimas internetu kreipiantis į bet kurią instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, turėtų vykti sparčiai. Tačiau tais atvejais, kai kyla abejonių dėl to, kaip sutvarkomi būtini formalumai, įskaitant susijusius su pareiškėjo tapatybe, bendrovės pavadinimo teisėtumu, direktoriaus nušalinimu arba bet kurios kitos informacijos ar dokumento atitiktimi teisiniams reikalavimas, arba kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo, steigimas internetu gali užtrukti ilgiau ir institucijoms nustatytas terminas neturėtų prasidėti tol, kol tokie formalumai nesutvarkomi. Bet kuriuo atveju, kai galimybių baigti procedūrą per nustatytus terminus nėra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pareiškėjui būtų pranešta apie bet kokio vėlavimo priežastis.

(17)  Siekdamos užtikrinti bendrovės įsteigimą ar filialo įregistravimą internetu laiku, valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad steigimas arba registracija nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš baigiant tokį steigimą arba registraciją, nebent tai būtų nustatyta nacionalinėje teisėje, siekiant užtikrinti tam tikros veiklos tinkamą priežiūrą. Atvejai, kuriais bendrovėms ar filialams neleidžiama vykdyti tam tikros veiklos be licencijos arba leidimo, po steigimo ar registracijos turėtų būti reglamentuojami nacionaline teise;

(18)  siekiant padėti įmonėms, ypač MVĮ, įsisteigti, turėtų būti suteikta galimybė steigiant privačią ribotos atsakomybės bendrovę naudotis šablonais, kurie turėtų būti prieinami internete. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokie šablonai galėtų būti naudojami steigimui internetu, ir turėtų turėti galimybę savo nuožiūra nustatyti jų teisinę vertę. Tokiuose šablonuose galėtų būti pateiktas iš anksto pagal nacionalinę teisę apibrėžtų alternatyvų sąrašas. Pareiškėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudotis šablonais, ar steigiant bendrovę naudotis specialiais steigimo dokumentais, tad valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti šablonus ir kitų tipų bendrovėms;

(19)  siekiant gerbti esamas valstybių narių bendrovių teisės tradicijas, svarbu leisti valstybėms narėms lanksčiai spręsti, kaip sukurti sistemą, kad bendrovių steigimas, filialų registravimas bei dokumentų ir informacijos teikimas, įskaitant kai tai susiję su notarų ar teisininkų dalyvavimu bet kuriame tokių internetinių procedūrų etape, veiktų vien internetu. Pagal šią direktyvą nereglamentuojami internetinių procedūrų klausimai turėtų būti ir toliau reglamentuojami pagal nacionalinę teisę;

(20)  be to, siekiant kovoti su sukčiavimu ir bendrovių užgrobimu bei numatyti nacionaliniuose registruose saugomų dokumentų ir informacijos patikimumo ir teisingumo apsaugos priemones, nuostatos dėl šioje direktyvoje numatytų internetinių procedūrų turėtų apimti ir bendrovę steigti ar filialą registruoti arba dokumentus ir informaciją pateikti norinčių asmenų tapatybės ir veiksnumo kontrolės priemones. Ta kontrolė galėtų būti vykdoma atliekant teisėtumo patikrinimą, kurio reikalaujama kai kuriose valstybėse narėse. Kurti ir tvirtinti priemones bei metodus, kuriais būtų vykdoma ta kontrolė, turėtų būti palikta valstybėms narėms. ▌Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad bet kuriuo internetinių procedūrų etapu dalyvautų notarai arba teisininkai. Tačiau jų dalyvavimas neturėtų būti kliūtis visą ▌procedūrą užbaigti internetu;

(21)  kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užkertant kelią netinkamam tapatybės naudojimui ar pakeitimui arba užtikrinant veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių laikymąsi, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus imtis priemonių, tarp jų – reikalauti ▌, kad pareiškėjas ▌fiziškai atvyktų į bet kurią valstybės narės, kurioje ketinama steigti bendrovę arba registruoti filialą, instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus. Tačiau fizinio atvykimo neturėtų būti reikalaujama sistemingai, o tik tam tikrais atvejais, kai yra priežasčių įtarti pareiškėjų tapatybės klastojimo arba veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių nesilaikymo atvejį. ▌Toks įtarimas ▌turėtų būti grindžiamas ▌institucijoms arba asmenims ar įstaigoms, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems vykdyti tokio pobūdžio kontrolę, prieinama informacija. Tais atvejais, kai reikalaujama atvykti fiziškai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kuriuos kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu. Veiksnumo samprata turėtų būti suprantama kaip apimanti gebėjimą veikti;

(22)  valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama savo kompetentingoms institucijoms, asmenims ar įstaigoms sudaryti sąlygas patikrinti, ar laikomasi visų bendrovės steigimo sąlygų, taikant papildomą elektroninę tapatybės, veiksnumo ir teisėtumo kontrolę. Tokia kontrolė, inter alia, galėtų apimti vaizdo konferencijas arba kitus internetinius būdus garso ir vaizdo ryšiui tikruoju laiku užtikrinti;

(23)  siekiant užtikrinti visų ryšį su bendrovėmis palaikančių asmenų apsaugą, valstybės narės turėtų turėti galimybę užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokio pobūdžio piktnaudžiavimui atsisakydamos skirti asmenį bendrovės direktoriumi ne tik ankstesnio to asmens elgesio jų teritorijoje, bet, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, ir kitų valstybių narių pateiktos informacijos pagrindu. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama prašyti informacijos iš kitų valstybių narių. Atsakymą galėtų sudaryti informacija apie galiojantį nušalinimą arba kita informacija, svarbi nušalinimo prašymą gavusioje valstybėje narėje požiūriu. Prašyti tokios informacijos ▌turėtų būti įmanoma naudojantis registrų sąveikos sistema. Tuo požiūriu valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nuožiūra spręsti dėl geriausio šios informacijos rinkimo būdo – ar tai būtų reikiamos informacijos rinkimas iš bet kurių registrų ar kitų vietų, kur ji saugoma pagal jų nacionalinę teisę, ar specialių registrų arba specialių skirsnių verslo registruose sukūrimas. Jei prireikia papildomos informacijos, pavyzdžiui, dėl nušalinimo laikotarpio ir pagrindų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ją pateikti naudojantis visomis prieinamomis keitimosi informacija sistemomis pagal nacionalinę teisę. Tačiau šia direktyva neturėtų būti sukuriama pareiga tokios informacijos prašyti kiekvienu atveju. Be to, galimybė atsižvelgti į informaciją apie nušalinimą kitoje valstybėje narėje neturėtų įpareigoti valstybių narių pripažinti kitose valstybėse narėse galiojančių nušalinimų;

(24)  siekiant užtikrinti visų ryšį su bendrovėmis ar filialais palaikančių asmenų apsaugą ir užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokio pobūdžio piktnaudžiavimui, svarbu, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų patikrinti, ar direktoriumi ketinamam skirti asmeniui nėra uždrausta eiti direktoriaus pareigas. Tuo tikslu kompetentingos institucijos, naudodamosi verslo registrų sąveikos sistema, turėtų nustatyti ir tai, ar konkretus asmuo įtrauktas į kurį nors direktorių nušalinimo požiūriu svarbų kitos valstybės narės registrą. Tokie asmens duomenys registrų ir institucijų arba asmenų ar įstaigų, pagal nacionalinę teisę įgaliotų nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, neturėtų būti saugomi ilgiau negu būtina asmens tinkamumui būti paskirtam direktoriumi įvertinti. Nežiūrint į tai, saugoti tokią informaciją ilgesniu laikotarpiu minėtiesiems subjektams gali tekti galimos neigiamo sprendimo peržiūros tikslu. Bet kuriuo atveju saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti nacionalinėmis taisyklėmis nustatyto laikotarpio asmens duomenims, susijusiems su bendrovės steigimu ar filialo registravimu arba atitinkamu dokumentų ir informacijos pateikimu, saugoti;

(25)  su bendrovių steigimu ir filialų registravimu internetu susijusiais įpareigojimais, numatytais šioje direktyvoje, neturėtų būti daromas poveikis kitiems, ne bendrovių teisės srities formalumams, kuriuos bendrovė turi sutvarkyti, kad galėtų pradėti veiklą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

(26)  kaip ir bendrovių steigimo ir filialų registravimo internetu atveju, siekiant sumažinti bendrovių išlaidas ir naštą, per bendrovės gyvavimo ciklą visus dokumentus ir informaciją nacionaliniams registrams taip pat turėtų būti galima pateikti internetu. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę savo nuožiūra leisti ▌teikti dokumentus ir informaciją kitomis priemonėmis, įskaitant popierine forma. Be to, bendrovių informacija turėtų būti atskleidžiama, tą informaciją viešai paskelbiant tuose nacionaliniuose registruose, nes dabar jie susieti tarpusavyje ir veikia kaip visapusiškas informacijos punktas naudotojams. Kad nesutriktų esamų atskleidimo būdų taikymas, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę rinktis, ar nacionaliniame leidinyje paskelbti visą bendrovės informaciją ar jos dalį, tuo pat metu užtikrinant, kad registras elektroniniu būdu siųstų informaciją nacionaliniam leidiniui. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms, susijusioms su registro teisine verte ir nacionalinio leidinio vaidmeniu;

(27)  siekdamos palengvinti nacionaliniuose registruose saugomos informacijos paiešką ir keitimąsi ja su kitomis sistemomis, valstybės narės turėtų ▌užtikrinti, kad, pasibaigus reikiamam perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui, visi dokumentai ir informacija, kurie yra teikiami bet kuriai institucijai arba bet kuriam asmeniui ar bet kuriai įstaigai, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, atliekant šioje direktyvoje numatytas internetines procedūras, registruose galėtų būti saugomi kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu. Tai reiškia, kad rinkmenos formatas turėtų būti tokios struktūros, kad programinės įrangos programos galėtų lengvai atpažinti, pripažinti ir išgauti konkrečius duomenis bei jų vidaus struktūrą. Reikalavimas užtikrinti, kad naudojamas paiešką atlikti leidžiantis dokumentų ir informacijos formatas neturėtų apimti skenuojamų parašų ar kitokių duomenų, kurie netinkami dėl to, kad negali būti skaitomi kompiuterio. Kadangi dėl to galėtų būti reikalinga keisti esamas valstybių narių informacines sistemas, šio reikalavimo perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti ilgesnis;

(28)  siekiant sumažinti bendrovių išlaidas ir administracinę naštą bei procedūrų trukmę, valstybės narės, taikydamos bendrovių teisę, turėtų laikytis vienkartinio informacijos pateikimo principo, kuris nustatytas Sąjungoje, kaip rodo, inter alia, Reglamentas (ES) 2018/1724, Europos Komisijos e. valdžios veiksmų planas ar Talino deklaracija dėl e. valdžios. Vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymas reiškia, kad iš bendrovių nereikalaujama, kad tą pačią informaciją valdžios institucijoms jos teiktų daugiau nei kartą. Pavyzdžiui, bendrovės neturėtų teikti tos pačios informacijos ir nacionaliniam registrui, ir nacionaliniam leidiniui. Atvirkščiai, registras turėtų pateikti informaciją, kuri jau buvo tiesiogiai pateikta nacionaliniam leidiniui. Panašiai, jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje ir nori įregistruoti filialą kitoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę pasinaudoti prieš tai registrui pateiktais dokumentais ar informacija. Be to, jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje, bet jos filialas yra kitoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę teikti duomenis apie tam tikrus bendrovės informacijos pasikeitimus tik tam registrui, kuriame įregistruota bendrovė, nereikalaujant tos pačios informacijos teikti registrui, kuriame įregistruotas filialas. Vietoj to registras, kuriame įregistruota bendrovė, ir registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamiesi registrų sąveikos sistema, turėtų elektroniniu būdu keistis informacija, pavyzdžiui, apie bendrovės pavadinimo arba registruotos buveinės pasikeitimą;

(29)  siekiant užtikrinti, kad apie bendroves Sąjungoje būtų teikiama nuosekli ir naujausia informacija, ir dar labiau padidinti skaidrumą, nacionaline teise turėtų būti suteikiama galimybė naudojantis registrų sąveikos sistema keistis į valstybių narių registrus įtraukta informacija apie visų tipų įregistruotas bendroves. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę per tą registrų sąveikos sistemą teikti elektronines dokumentų kopijas ir informaciją apie kitų tipų bendroves;

(30)  siekiant užtikrinti skaidrumą, apsaugoti darbuotojų, kreditorių ir mažumos akcininkų interesus bei skatinti pasitikėjimą verslo sandoriais, įskaitant vidaus rinkoje sudaromus tarpvalstybinio pobūdžio sandorius, svarbu, kad investuotojai, suinteresuotosios šalys, verslo partneriai ir institucijos galėtų nesunkiai gauti bendrovių informacijos. Kad ta informacija būtų labiau prieinama, visose valstybėse narėse daugiau informacijos turėtų būti teikiama nemokamai. Prie tokios informacijos reikėtų priskirti ▌bendrovės ▌statusą ir informaciją apie jos filialus kitose valstybėse narėse bei informaciją apie asmenis, kurie kaip organas ar bet kokio tokio organo nariai yra įgalioti bendrovei atstovauti. Be to, visų dokumentų ir informacijos, kurią bendrovė atskleidė popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis, arba jų dalies kopijos gavimo kaina neturėtų viršyti jų administracinių išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas, su sąlyga, kad kaina nėra neproporcinga atsižvelgiant į informaciją, kurią siekiama gauti;

(31)  šiuo metu valstybės narės gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Tačiau Komisija neturi galimybių prie registrų sąveikos sistemos prijungti kitų suinteresuotųjų šalių. Kad kitos suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti registrų sąveikos sistema ir užtikrinti, kad jų sistemose būtų saugoma tiksli, naujausia ir patikima informacija apie bendroves, Komisijai turėtų būti leidžiama kurti papildomus prieigos punktus. Tokiais prieigos punktais turėtų būti laikomos Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų sukurtos ir valdomos sistemos, skirtos savo administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti;

(32)  siekiant padėti vidaus rinkoje įsteigtoms bendrovėms lengviau plėsti savo verslo veiklą kitose valstybėse, jos turėtų turėti galimybę filialus steigti ir registruoti internetu kitose valstybėse narėse. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti filialų registracijos bei dokumentų ir informacijos teikimo internetu galimybę panašiai, kaip ir bendrovių atveju, taip padedant mažinti išlaidas, kartu mažinant administracinę naštą ir su tarpvalstybine plėtra susijusių formalumų tvarkymo trukmę;

(33)  registruodamos kitoje valstybėje narėje įregistruotos bendrovės filialą, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudodamos registrų sąveikos sistema patikrinti tam tikrą informaciją apie bendrovę. Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai filialas kurioje nors valstybėje narėje uždaromas, tos valstybės narės registras per registrų sąveikos sistemą turėtų informuoti valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrą apie tokį uždarymą ir abu registrai turėtų įtraukti šią informaciją;

(34)  siekiant užtikrinti Sąjungos ir nacionalinės teisės nuoseklumą, reikėtų išbraukti nuostatą dėl Ryšių komiteto, kurio nebėra, ir atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I ir II prieduose nustatytus bendrovių tipus;

(35)  siekiant užtikrinti, kad į valstybių narių ir Sąjungos teisės aktus ateityje būtų galima įtraukti su bendrovių tipais susijusius pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I, II ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų sąrašą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)  šios direktyvos nuostatos, įskaitant bendrovių registracijos pareigas, neturi poveikio nacionalinei teisei, susijusiai su valstybių narių mokesčių priemonėmis ar jų teritoriniu ir administraciniu suskirstymu;

(37)  šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galioms atmesti prašymus steigti bendroves ir registruoti filialus sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejais bei valstybėms narėms vykdant tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmus – taip pat ir dalyvaujant policijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Poveikis neturėtų būti daromas ir kitoms pareigoms pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant grindžiamas kova su pinigų plovimu, kova su teroristų finansavimu bei tikrosios nuosavybės taisyklėmis. Ši direktyva neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849(8), kuria vadovaujantis kovojama su pinigų plovimo ar teroristų finansavimo keliamomis grėsmėmis, nuostatoms, visų pirma pareigoms, susijusioms su tinkamų deramo klientų tikrinimo priemonių taikymu atsižvelgiant į rizikos lygį ir su bet kurio sukurto naujo subjekto tikrojo savininko nustatymu ir užregistravimu jo įsteigimo valstybėje narėje;

(38)  ši direktyva turėtų būti taikoma laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų ir užtikrinant privatumo ir asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose. Bet koks fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turi būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(9);

(39)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(10) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2018 m. liepos 26 d.;

(40)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti daugiau skaitmeninių sprendimų vidaus rinkoje veikiančioms bendrovėms, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, o dėl masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(41)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(11) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(42)  atsižvelgiant į nacionalinių sistemų pakeitimų, kuriuos būtina atlikti siekiant užtikrinti šios direktyvos nuostatų laikymąsi, sudėtingumą ir į tai, kad šiuo metu tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimu bendrovių teisės srityje, tinkama numatyti, kad valstybės narės, kurios susiduria su ypač dideliais sunkumais į nacionalinę teisę perkeldamos kai kurias šios direktyvos nuostatas, turėtų turėti galimybę pranešti Komisijai, kad norėtų pasinaudoti galimybe pratęsti atitinkamą įgyvendinimo laikotarpį iki vienų metų. Valstybės narės turėtų nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių prašo tokio pratęsimo;

(43)  Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalimi, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir ES pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti. Valstybės narės turėtų padėti atlikti tą vertinimą pateikdamos Komisijai joms prieinamus duomenis apie tai, kaip bendrovių steigimas internetu veikia praktiškai, pavyzdžiui, duomenis apie steigimo internetu atvejų skaičių, apie atvejų, kai buvo naudojami šablonai arba kai buvo reikalaujama atvykti fiziškai, skaičių ir apie vidutinę steigimo internetu trukmę bei išlaidas;

(44)  turėtų būti surinkta informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, palyginti su ja siekiamu tikslu, ir atlikti vertinimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalį;

(45)  todėl Direktyvą (ES) 2017/1132 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnyje po antros įtraukos įterpiama ši įtrauka:"

„– bendrovių steigimo internetu, filialų registravimo internetu ir bendrovių bei filialų dokumentų ir informacijos teikimo internetu taisyklių,“;

"

2)  I antraštinės dalies III skyriaus antraštė pakeičiama taip:"

„Internetinės procedūros (steigimas, registravimas ir teikimas), atskleidimas ir registrai“;

"

3)  13 straipsnis pakeičiamas taip:"

„13 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje ir 1A skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, dėl I ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų.“;

"

4)  įterpiami šie straipsniai:"

„13a straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

   1) elektroninės atpažinties priemonės – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 ▌3 straipsnio 2 punkte apibrėžtos elektroninės atpažinties priemonės *;
   2) elektroninės atpažinties schema – Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta elektroninės atpažinties schema;
   3) elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims tvarkyti, įskaitant skaitmeninį glaudinimą, ir saugoti, kuria naudojantis informacija iš pradžių siunčiama ir gaunama jos paskirties vietoje; ta informacija iki galo perduodama, perteikiama ir priimama valstybių narių nustatytu būdu;
   4) steigimasvisas bendrovės įsteigimo vadovaujantis nacionaline teise procesas, įskaitant bendrovės steigimo dokumento parengimą ir visus veiksmus, būtinus bendrovei į registrą įtraukti;
   5) filialo registravimas – procesas, kurio metu atskleidžiami su valstybėje narėje atidarytu nauju filialu susiję dokumentai ir informacija;
   6) šablonas – valstybių narių pagal nacionalinės teisės aktus parengtas bendrovės steigimo dokumento pavyzdys, naudojamas bendrovę steigiant internetu pagal 13g straipsnį.

13b straipsnis

Atpažinties priemonių pripažinimas, kai procedūros atliekamos internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydami šiame skyriuje nurodytas internetines procedūras, pareiškėjai, kurie yra Sąjungos piliečiai, galėtų naudoti šias elektroninės atpažinties priemones:

   a) pagal savo valstybės narės patvirtintą elektroninės atpažinties schemą išduotas elektroninės atpažinties priemones;
   b) kitoje valstybėje narėje išduotas ir tarpvalstybinio tapatumo nustatymo tikslais pripažįstamas elektroninės atpažinties priemones, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnyje.

2.  Valstybės narės gali atsisakyti pripažinti elektronines atpažinties priemones, jei tų elektroninės atpažinties priemonių patikimumo lygiai neatitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3.  Visos valstybių narių pripažįstamos atpažinties priemonės yra viešai prieinamos.

4.  Kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užkertant kelią netinkamam tapatybės naudojimui ar pakeitimui, valstybės narės, siekdamos patikrinti pareiškėjo tapatybę, gali imtis priemonių ir reikalauti, kad tas pareiškėjas fiziškai atvyktų į bet kurią instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti su šiame skyriuje nurodomomis internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, įskaitant klausimus dėl bendrovės steigimo dokumentų parengimo. Valstybės narės užtikrina, kad fizinio pareiškėjo atvykimo būtų galima reikalauti tik tam tikrais atvejais, kai esama priežasčių įtarti tapatybės klastojimo atvejį, ir kad bet kuriuos kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu.

13c straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl internetinių procedūrų

1.  Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisės aktams, pagal kuriuos, atsižvelgiant į valstybių narių teisines sistemas ir teisines tradicijas, skiriama bet kuri institucija arba bet kuris asmuo ar bet kuri įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovių steigimu internetu, filialų registravimu internetu bei dokumentų ir informacijos teikimu internetu susijusius klausimus.

2.  Šia direktyva taip pat nedaromas poveikis nacionalinėje teisėje nustatytoms procedūroms ir reikalavimams, įskaitant susijusius su teisinėmis steigimo dokumentų rengimo procedūromis, su sąlyga, kad bendrovės steigimas internetu, nurodytas 13g straipsnyje, ir filialų registravimas internetu, nurodytas 28a straipsnyje, bei dokumentų ir informacijos teikimas internetu, nurodytas 13j ir 28b straipsniuose, yra įmanomi.

3.  Pagal taikomą nacionalinę teisę numatyti teikiamų dokumentų ar informacijos autentiškumo, tikslumo, patikimumo, teisingumo ir tinkamos teisinės formos reikalavimai taikant šią direktyvą lieka nepakitę su sąlyga, kad bendrovių steigimas internetu, nurodytas 13g straipsnyje, ir filialų registravimas internetu, nurodytas 28a straipsnyje, bei dokumentų ir informacijos teikimas internetu, nurodytas 13j ir 28b straipsniuose, yra įmanomi.

13d straipsnis

Mokesčiai už internetines procedūras

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje nurodytoms internetinėms procedūroms taikomos mokesčių taisyklės būtų skaidrios ir taikomos nediskriminuojant.

2.  Mokesčiai už internetines procedūras, kuriuos taiko 16 straipsnyje nurodyti registrai, ▌negali viršyti susigrąžintų tokių paslaugų teikimo išlaidų.

13e straipsnis

Mokėjimai

Jeigu, norint užbaigti šiame skyriuje nustatytą procedūrą, reikia sumokėti mokestį, valstybės narės užtikrina, kad tą mokestį būtų galima sumokėti naudojantis plačiai prieinama valstybėje narėje įsisteigusios finansinės įstaigos arba mokėjimo paslaugų teikėjo teikiama mokėjimo internetu paslauga, kuri gali būti naudojama tarpvalstybiniams mokėjimams atlikti ir kuri leidžia nustatyti mokestį sumokėjusio asmens tapatybę.

13f straipsnis

Informacijos reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad registracijos portaluose ar interneto svetainėse, prieinamose naudojantis bendraisiais skaitmeniniais vartais, nemokamai ir bent kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų, būtų teikiama glausta ir naudotojui patogi informacija, kuri padėtų steigiant bendroves ir registruojant filialus. Ši informacija turi apimti bent:

   a) bendrovių steigimo taisykles, įskaitant 13g ir 13j straipsniuose nurodytas internetines procedūras, ir reikalavimus, susijusius su šablonų naudojimu ir kitais steigimo dokumentais, asmenų tapatybės nustatymu, kalbų naudojimu bei taikomais mokesčiais;
   b) filialų registracijos taisykles, įskaitant 28a ir 28b straipsniuose nurodytas internetines procedūras, ir reikalavimus, susijusius su dokumentų ▌registravimu, asmenų tapatybės nustatymu bei kalbų naudojimu;
   c) taikomų taisyklių, kaip tampama bendrovės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nariu, įskaitant taisyklių, susijusių su direktorių nušalinimu ir institucijomis ar įstaigomis, kurios atsakingos už informacijos apie nušalintus direktorius saugojimą, aprašymą;

   d) bendrovės ▌administravimo, valdymo ir priežiūros organų įgaliojimų ir atsakomybės, įskaitant ▌įgaliojimus atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, aprašymą.

________________________________

* 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).“;

"

5)  I antraštinės dalies III skyriuje įterpiamas šis skirsnis:"

„1A skirsnis

Steigimas internetu, teikimas internetu ir atskleidimas

13g straipsnis

Bendrovių steigimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir šio straipsnio 8 dalies nuostatų, bendrovės galėtų būti steigiamos vien internetu ir kad pareiškėjams ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią ▌instituciją, pas jokį ▌asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti bet kokius bendrovių steigimo internetu klausimus, įskaitant bendrovės steigimo dokumentų parengimą.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti nevykdyti kitų, į IIA priedą neįtrauktų, tipų bendrovių steigimo internetu procedūrų ▌.

2.  Valstybės narės nustato išsamias bendrovių steigimo internetu taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su 13h straipsnyje nurodytų šablonų naudojimu ir bendrovei steigti reikalingais dokumentais ir informacija. Pagal tas taisykles valstybės narės užtikrina, kad bendrovė internetu galėtų būti įsteigiama dokumentus ar informaciją pateikiant elektroniniu būdu, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas.

3.  2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

   a) procedūros, kuriomis užtikrinama, kad pareiškėjai turėtų reikiamą veiksnumą ir būtų įgalioti atstovauti bendrovei;
   b) priemonės pareiškėjų tapatybei patikrinti, kaip nustatyta 13b straipsnyje;
   c) reikalavimai, kad pareiškėjai naudotųsi Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis;
   d) procedūros bendrovės veiklos objekto teisėtumui patikrinti, jeigu tokie patikrinimai numatyti pagal nacionalinę teisę;
   e) procedūros bendrovės pavadinimo teisėtumui patikrinti, jeigu tokie patikrinimai numatyti pagal nacionalinę teisę;
   f) procedūros direktorių skyrimui patikrinti.

4.  2 dalyje nurodytose taisyklėse taip pat gali būti nustatomi šie dalykai, visų pirma:

   a) procedūros bendrovės steigimo dokumentų teisėtumui užtikrinti, įskaitant patikrinimą, ar teisingai naudojamasi šablonais;
   b) pasekmės, kai bet kurios valstybės narės kompetentinga institucija nušalina direktorių;
   c) ▌notaro arba bet kurio kito asmens ar įstaigos, pagal nacionalinę teisę įgaliotų nagrinėti bet kokius bendrovės steigimo internetu klausimus, dalyvavimas;
   d) steigimo internetu netaikymas atvejais, kai bendrovės akcinis kapitalas apmokamas įnašais natūra.

5.  Valstybės narės pasirūpina, kad bendrovės steigimas internetu nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš bendrovės registraciją, nebent tokia sąlyga yra būtina nacionalinės teisės aktuose nustatytai tam tikros veiklos tinkamai priežiūrai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pagal bendrovės steigimo procedūrą reikia apmokėti bendrovės akcinį kapitalą, ▌tokį mokėjimą būtų galima atlikti internetu, vadovaujantis 13e straipsniu, į Sąjungoje veikiančiame banke atidarytą sąskaitą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tokio mokėjimo įrodymą būtų galima pateikti ir internetu.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad steigimas internetu būtų baigtas per penkias darbo dienas, kai bendrovę steigia išimtinai fiziniai asmenys, kurie naudoja 13h straipsnyje nurodytus šablonus, arba kitais atvejais – per dešimt darbo dienų – nuo vėliausio iš šių įvykių:

   a) visų steigimui internetu būtinų formalumų sutvarkymo, įskaitant, kai institucija arba ▌asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovės steigimu susijusius klausimus, gauna visus nacionalinės teisės nuostatas atitinkančius dokumentus ir informaciją, dienos;
   b) registracijos mokesčio sumokėjimo, akcinio kapitalo apmokėjimo pinigais arba akcinio kapitalo apmokėjimo įnašu natūra, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose, dienos.

Jeigu baigti procedūros per šioje dalyje nurodytus terminus neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų ▌pranešta apie vėlavimo priežastis.

8.  Kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užtikrinant veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių laikymąsi, bet kuri institucija arba asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su bendrovės steigimu internetu susijusius klausimus, įskaitant steigimo dokumento parengimą, gali prašyti pareiškėjo atvykti fiziškai. Valstybės narės užtikrina, kad tokiais atvejais fizinio pareiškėjo atvykimo būtų galima reikalauti tik tam tikrais atvejais, kai esama priežasčių įtarti, jog nesilaikoma 3 dalies a punkte nurodytų taisyklių. Valstybės narės užtikrina, kad, nepaisant to, visus kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu.

13h straipsnis

Bendrovių steigimo internetu šablonai

1.  Registracijos portaluose arba interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus, valstybės narės pateikia IIA priede išvardytų tipų bendrovėms skirtus šablonus. Valstybės narės gali pasirūpinti, kad internetu būtų prieinami ir kitų tipų bendrovių steigimo šablonai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šablonus pareiškėjai galėtų naudoti vykdydami 13g straipsnyje nurodytą steigimo internetu procedūrą. Jeigu naudodami tuos šablonus pareiškėjai laikosi 13g straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų taisyklių ▌, laikoma, kad 10 straipsnyje nustatytas reikalavimas parengti ir patvirtinti reikiamos teisinės formos bendrovės steigimo dokumentus, kai nėra nustatyta prevenciškai taikoma administracinė ar teisminė kontrolė, yra įvykdytas.

Šia direktyva nedaromas poveikis jokiam reikalavimui pagal nacionalinę teisę parengti steigimo dokumentus tinkama teisine forma, jei yra galimybė įsteigti bendrovę internetu, kaip nurodyta 13g straipsnyje.

3.  Valstybės narės šablonus pateikia bent viena oficialiąja Sąjungos kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų. Šablonai, prieinami kitomis kalbomis, t. y. ne oficialiąja atitinkamos valstybės narės kalba ar kalbomis, naudojami tik informacijai, nebent ta valstybė narė nuspręstų, kad bendrovę taip pat galima įsteigti naudojantis tomis kitomis kalbomis parengtais šablonais.

4.  Šablonų turinys reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais.

13i straipsnis

Nušalinti direktoriai

1.  ▌Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos direktorių nušalinimo taisyklės. Tos taisyklės apima galimybę atsižvelgti į bet kurį galiojantį nušalinimą arba informaciją, svarbią nušalinimui kitoje valstybėje narėje. Šio straipsnio tikslu direktoriais laikomi bent 14 straipsnio d punkto i papunktyje nurodyti asmenys.

2.  Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, teikiantys paraiškas į direktoriaus pareigas, patvirtintų, jog yra susipažinę su visomis aplinkybėmis, kuriomis atitinkamoje valstybėje narėje galimas nušalinimas.

Valstybės narės gali atsisakyti skirti asmenį bendrovės direktoriumi, jeigu tuo metu tas asmuo kitoje valstybėje narėje yra nušalintas nuo direktoriaus pareigų.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jos turėtų galimybę atsakyti į kitos valstybės narės prašymą pateikti direktorių nušalinimo požiūriu svarbią informaciją pagal atsakymą į prašymą teikiančios valstybės narės teisę.

4.   Kad atsakytų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą, valstybės narės bent imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad jos turėtų galimybę nedelsdamos pateikti informaciją apie tai, ar konkretus asmuo nušalintas, ar įtrauktas į kurį nors iš jų registrų, kuriuose saugoma su direktorių nušalinimu susijusi informacija, naudodamosi 22 straipsnyje nurodyta sistema. Valstybės narės taip pat gali keistis tokia papildoma informacija, kaip nušalinimo laikotarpis ir priežastys. Toks keitimasis informacija reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais.

5.  Komisija 24 straipsnyje nurodytu įgyvendinimo aktu nustato išsamią šio straipsnio 4 dalyje nurodyto keitimosi informacija tvarką ir technines detales.

6.   Šio straipsnio 1–5 dalys taikomos mutatis mutandis, kai bendrovė pateikia registrui 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie naujo direktoriaus paskyrimą.

7.  Šiame straipsnyje nurodytų asmenų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 ir nacionalinės teisės nuostatomis, kad institucija arba asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti įvertinti būtiną informaciją, susijusią su asmens nušalinimu nuo direktoriaus pareigų, galėtų užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokiam piktnaudžiavimui bei užtikrinti visų asmenų, palaikančių ryšį su bendrovėmis ar filialais, apsaugą.

Valstybės narės užtikrina, kad 16 straipsnyje nurodyti registrai ir institucijos arba asmenys ar įstaigos, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, nesaugotų šio straipsnio tikslais perduodamų asmens duomenų ilgiau nei būtina ir bet kuriuo atveju juos saugotų ne ilgiau nei bet kuriuos asmens duomenis, susijusius su bendrovės steigimu, filialo registracija arba bendrovės ar filialo dokumentų ir informacijos teikimu.

13j straipsnis

Bendrovių dokumentų ir informacijos teikimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant bet kokius jų pakeitimus, registrui būtų galima pateikti internetu ▌iki valstybės narės, kurioje ▌registruota bendrovė, teisės aktuose nustatyto termino. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir, kai taikoma, 13g straipsnio 8 dalies nuostatų, tokius dokumentus ir informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjui ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią ▌instituciją arba pas jokį ▌asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti dokumentų ir informacijos pateikimo internetu klausimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad internetu teikiamų dokumentų kilmę ir vientisumą būtų galima patikrinti elektroninėmis priemonėmis.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikros bendrovės arba visos bendrovės pateiktų tam tikrus arba visus 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją internetu.

4.  13g straipsnio 2–5 dalys mutatis mutandis taikomos dokumentų ir informacijos pateikimui internetu.

5.  Valstybės narės ir toliau gali leisti dokumentus ir informaciją teikti kitokia, nei 1 dalyje nurodyta, forma, įskaitant elektroninėmis priemonėmis ar popierine forma, bendrovėms, notarams arba bet kuriems kitiems asmenims ar įstaigoms, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems nagrinėti tokia forma pateiktus dokumentus ir informaciją.“;

"

6)  16 straipsnis pakeičiamas taip:"

„16 straipsnis

Paskelbimas registre

1.  Kiekvienos valstybės narės centriniame, komerciniame ar bendrovių registre (toliau – registras) yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės byla.

Valstybės narės užtikrina, kad bendrovėms būtų suteikiamas Europos unikalus atpažinties kodas (toliau – EUID), nurodytas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/884(12) priedo 8 punkte, pagal kurį jas būtų galima aiškiai identifikuoti registrams keičiantis informacija, naudojantis pagal 22 straipsnį sukurta registrų sąveikos sistema (toliau – registrų sąveikos sistema). Tą unikalų atpažinties kodą sudaro bent elementai, pagal kuriuos galima identifikuoti registro valstybę narę, nacionalinį kilmės registrą ir tame registre nurodytą bendrovės numerį, bei, kai tinkama, žymos, kurios padeda išvengti identifikavimo klaidų.

2.  Visi dokumentai ir informacija, kuriuos reikalaujama atskleisti pagal 14 straipsnį, saugomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje byloje arba įtraukiami tiesiogiai į registrą; tai, kas įtraukiama į registrą, užregistruojama byloje.

Nepriklausomai nuo to, kaip buvo pateikti, visi 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija saugomi registro byloje arba įtraukiami tiesiogiai į registrą elektronine forma. Valstybės narės užtikrina, kad visų popierine forma pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų kuo greičiau pakeista į elektroninę.

Valstybės narės užtikrina, kad, gavus prašymą atskleisti dokumentus ir informaciją elektroninėmis priemonėmis, 14 straipsnyje nurodytų iki 2006 m. gruodžio 31 d. popierine forma pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų pakeista į elektroninę.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų atskleidžiami registre padarant juos viešai prieinamais. Be to, valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad kai kurie arba visi dokumentai ir informacija būtų skelbiami tam tikslui skirtame nacionaliniame leidinyje arba ne mažiau veiksmingais būdais. Tie būdai apima bent sistemos, kurią taikant paskelbtus dokumentus ar informaciją būtų galima gauti pateiktus chronologine tvarka centrinėje elektroninėje platformoje, naudojimą. Tokiais atvejais registras užtikrina, kad tuos dokumentus ir informaciją elektroninėmis priemonėmis nusiųstų nacionaliniam leidiniui arba centrinei elektroninei platformai.

4.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio registre laikomų duomenų bei bylos duomenų neatitikimo.

Valstybės narės, reikalaujančios dokumentų ir informacijos paskelbimo nacionaliniame leidinyje arba centrinėje elektroninėje platformoje, imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio duomenų, atskleistų remiantis 3 dalimi, ir leidinyje ar platformoje paskelbtų duomenų neatitikimo.

Susidūrus su šiame straipsnyje minimais neatitikimais, pirmenybė teikiama registre prieinamiems dokumentams ir informacijai.

5.  Bendrovė gali remtis 14 straipsnyje nurodytais dokumentais ir informacija prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai jie buvo atskleisti šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, nebent bendrovė įrodytų, kad jie tretiesiems asmenims buvo žinomi.

Tačiau operacijų, vykdomų anksčiau nei šešioliktą dieną po minėto atskleidimo, atveju šiais dokumentais ir informacija remtis prieš trečiuosius asmenis negalima, jeigu jie įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.

Tretieji asmenys visada gali remtis visais dokumentais ir informacija, kurių atžvilgiu atskleidimo formalumai dar nesutvarkyti, išskyrus atvejus, kai dėl tokių dokumentų ar informacijos neatskleidimo jie neturi galios.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visi steigiant bendrovę, registruojant filialą ▌arba teikiant jų duomenis ▌pateikti bendrovės ar filialo dokumentai ir informacija būtų saugomi registruose kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu.“;

"

7)  įterpiamas šis straipsnis:"

„16a straipsnis

Prieiga prie atskleistos informacijos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pateikus prašymą iš registro būtų galima gauti visų 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijas ir kad tokį prašymą registrui būtų galima pateikti popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad tam tikro tipo dokumentų ir informacijos, ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d. pateiktų popierine forma, ar jų dalies gauti elektroninėmis priemonėmis negalima, jei pasibaigė nustatytas laikotarpis nuo pateikimo dienos iki prašymo padavimo dienos. Toks nustatytas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 10 metų.

2.  Kaina už 14 straipsnyje nurodytų visų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijos pateikimą popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis neturi viršyti administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

3.  Pareiškėjui pateikiamos elektroninės ir popierinės kopijos patvirtinamos, kad yra tikros, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas atsisako tokio patvirtinimo.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad registro pateikiamų dokumentų ir informacijos elektroninių kopijų ir išrašų autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad elektronines kopijas ar išrašus pateikė registras, juose pateikiama tikra registre saugomo dokumento turinio kopija arba kad jie atitinka registre saugomame dokumente esančią informaciją.“;

"

8)  17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų pateikiama naujausia informacija, paaiškinant nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias tretieji asmenys gali remtis 14 straipsnyje nurodyta informacija ir kiekvieno tipo dokumentais, kaip nustatyta 16 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.“;

"

9)  18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Elektroninės 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijos taip pat padaromos viešai prieinamomis naudojantis registrų sąveikos sistema. Valstybės narės prieinamais gali padaryti ir 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją apie kitų, nei II priede išvardytų tipų bendroves.“;

"

b)  3 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant dokumentus ir informaciją apie kitų, nei II priede išvardytų tipų bendroves, jeigu valstybės narės teikia tokius dokumentus;“;

"

10)  19 straipsnis pakeičiamas taip:"

„19 straipsnis

Mokesčiai už dokumentus ir informaciją

1.  Mokesčiai už 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimą per registrų sąveikos sistemą neviršija administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą nemokamai būtų teikiama bent ši informacija ir dokumentai:

   a) bendrovės pavadinimas arba pavadinimai ir teisinė forma;
   b) bendrovės registruota buveinė ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota;
   c) bendrovės registracijos numeris ir EUID;
   d) duomenys apie bendrovės interneto svetainę, jei tokie duomenys įtraukti į nacionalinį registrą;
   e) bendrovės statusas, pvz., tai, ar ji uždaryta, išbraukta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, vykdo nacionalinės teisės aktuose apibrėžtą ekonominę veiklą, jeigu tai įrašyta nacionaliniuose registruose;
   f) bendrovės veiklos objektas, jei jis įrašytas nacionaliniame registre;

   g) visų asmenų, kuriuos kaip organą ar tokio organo narius bendrovė šiuo metu yra įgaliojusi jai atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, duomenys, taip pat tai, ar atstovauti bendrovei įgalioti asmenys gali tai daryti vieni, ar reikalaujama, kad jie veiktų kartu;
   h) informacija apie kitoje valstybėje narėje įsteigtus bendrovės filialus, įskaitant pavadinimą, registracijos numerį, EUID ir valstybę narę, kurioje filialas įregistruotas.

3.  Keitimasis informacija naudojantis registrų sąveikos sistema registrams yra nemokamas.

4.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad d ir f punktuose nurodyta informacija turi būti prieinama nemokamai tik kitų valstybių narių institucijoms.“;

"

11)  20 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

12)  22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Komisija taip pat gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Tokie prieigos punktai sudaromi iš Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų sukurtų ir valdomų sistemų, skirtų jų administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti. Komisija nepagrįstai nedelsdama praneša valstybėms narėms apie tokių prieigos punktų sukūrimą ir visus svarbius jų veikimo pasikeitimus.“;

"

b)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Prieiga prie registrų sąveikos sistemoje esančios informacijos suteikiama per portalą ir per valstybių narių ir Komisijos sukurtus papildomus prieigos punktus.“;

"

13)  24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  d punktas pakeičiamas taip:"

„d) technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami 20 straipsnyje, 28a straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 28c, 30a ir 34 straipsniuose nurodytų bendrovės registro ir filialo registro keitimosi informacija metodai;“;

"

b)  e punktas pakeičiamas taip:"

„e) išsamų duomenų, kurie turi būti perduoti registrų keitimosi informacija tikslu, kaip nurodyta 20, 28a, 28c, 30a, 34 ir 130 straipsniuose, sąrašą;“;

"

c)  n punktas pakeičiamas taip:"

„n) papildomų prieigos punktų prijungimo prie platformos tvarką ir techninius reikalavimus, kaip nurodyta 22 straipsnyje;“;

"

d)  papildomas šiuo punktu:"

„o) registrų keitimosi 13i straipsnyje nurodyta informacija išsamią tvarką ir technines detales.“;

"

e)  straipsnio pabaigoje įtraukiama ši pastraipa:"

„Komisija, vadovaudamasi d, e, n ir o punktais, ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus.“;

"

14)  I antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Registravimo ir atskleidimo taisyklės, taikomos kitų valstybių narių bendrovių filialams“;

"

15)  į I antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnį įterpiami šie straipsniai:"

„28a straipsnis

Filialų registravimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad registruoti valstybėje narėje bendrovės filialą, kuriam taikoma kitos valstybės narės teisė, būtų galima vien internetu ir kad pareiškėjams ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią ▌instituciją arba pas jokį ▌asmenį ar į jokią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su filialų registravimo prašymais susijusius klausimus, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir mutatis mutandis 13g straipsnio 8 dalies nuostatų.

2.  Valstybės narės nustato išsamias filialų registravimo internetu taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su tuo, kokius dokumentus ir informaciją reikia pateikti kompetentingai institucijai. Pagal tas taisykles valstybės narės užtikrina, kad registraciją internetu būtų galima atlikti informaciją ar dokumentus pateikus elektronine forma, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas, arba naudojantis registrui anksčiau pateikta informacija ar dokumentais.

3.  2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

   a) procedūra, kuria užtikrinama, kad pareiškėjai turėtų reikiamą veiksnumą ir kad jie būtų įgalioti atstovauti bendrovei;
   b) priemonės filialą registruojančio asmens ar asmenų arba jų atstovų tapatybei patikrinti;
   c) reikalavimai, kad pareiškėjai naudotųsi Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis.

4.  2 dalyje nurodytose taisyklėse taip pat gali būti nustatytos šios procedūros:

   a) procedūros filialo veiklos objekto teisėtumui patikrinti;
   b) procedūros filialo pavadinimo teisėtumui patikrinti;
   c) procedūros dokumentų ir informacijos, pateiktų siekiant įregistruoti filialą, teisėtumui patikrinti;
   d) procedūros notaro arba bet kurio kito asmens ar įstaigos, pagal taikomas nacionalines nuostatas susijusių su filialo registravimo procesu, dalyvavimui numatyti.

5.  Registruodamos kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės gali tikrinti informaciją apie bendrovę, naudodamosi registrų sąveikos sistema.

Valstybės narės pasirūpina, kad filialo registracija internetu nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš filialo registraciją, nebent tokia sąlyga yra būtina nacionalinės teisės aktuose nustatytai tam tikros veiklos tinkamai priežiūrai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad filialo registracija internetu būtų baigiama per 10 darbo dienų nuo tada, kai sutvarkomi visi formalumai, įskaitant tai, kad institucija arba ▌asmuo ar įstaiga, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su filialo registravimu susijusius klausimus, gauna visus būtinus, nacionalinės teisės nuostatas atitinkančius dokumentus ir informaciją.

Jeigu įregistruoti filialo per šioje dalyje nurodytą terminą neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų pranešta apie vėlavimo priežastis.

7.  Įregistravus pagal kitos valstybės narės teisės aktus įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneša valstybei narei, kurioje įregistruota bendrovė, kad filialas įregistruotas. Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, patvirtina, kad pranešimas gautas, ir nedelsdama įtraukia informaciją į savo registrą.

28b straipsnis

Filialų dokumentų ir informacijos pateikimas internetu

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 30 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją arba jų pakeitimus būtų įmanoma pateikti internetu iki valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, teisės aktuose nustatyto termino. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies ir mutatis mutandis 13g straipsnio 8 dalies nuostatų, tokius dokumentus ir informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjams ▌nereikėtų asmeniškai vykti į jokią instituciją arba pas asmenį ar į įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti internetu teikiamus dokumentus ir informaciją.

2.  28a straipsnio 2–5 dalys mutatis mutandis taikomos filialų dokumentų ir informacijos pateikimui internetu.

3.  Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikri arba visi 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų teikiami tik internetu.

28c straipsnis

Filialų uždarymas

Valstybės narės užtikrina, kad, gavęs 30 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytus dokumentus ir informaciją, valstybės narės, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, registras, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneštų valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrui, kad filialas uždarytas ir išbrauktas iš registro. Bendrovės valstybės narės registras, taip pat naudodamasis ta sistema, patvirtina, kad toks pranešimas gautas, ir ▌informaciją nedelsdamas užregistruoja ▌.“;

"

16)  įterpiamas šis straipsnis:"

„30a straipsnis

Bendrovės dokumentų ir informacijos pakeitimai

1.  Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, naudodamasi registrų sąveikos sistema, nedelsdama praneša valstybei narei, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, tuo atveju, kai pateikiama informacija apie tai, kad pasikeitė:

   a) bendrovės pavadinimas;
   b) bendrovės registruota buveinė;
   c) registre įrašytas bendrovės registracijos numeris;
   d) bendrovės teisinė forma;
   e) 14 straipsnio d ir f punktuose nurodyti dokumentai ir informacija.

Gavęs šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, patvirtina, kad toks pranešimas gautas, ir užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų nedelsiant atnaujinti.“;

"

17)  31 straipsnis papildomas šia pastraipa:"

„Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai bendrovė atskleidžia valstybės narės registrui, kuriame ji įregistruota, dokumentus ir informaciją pagal 14 straipsnio f punktą, 30 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas privalomas atskaitomybės dokumentų atskleidimas gali būti laikomas įvykdytu.“;

"

18)  43 straipsnis išbraukiamas;

19)  161 straipsnis pakeičiamas taip:"

„161 straipsnis

Duomenų apsauga

Visi su šia direktyva susiję asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679.“;

"

20)  įterpiamas šis straipsnis:"

„162a straipsnis

Daliniai priedų pakeitimai

Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus jų nacionalinės teisės aktuose nustatytus ribotos atsakomybės bendrovių tipų pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos I, II ir IIA priedų turiniui.

Jei valstybė narė informuoja Komisiją pagal šio straipsnio pirmą pastraipą, Komisijai, laikantis 163 straipsnio, suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais patikslinti I, II ir IIA prieduose pateikiamus bendrovių tipų sąrašus pagal šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją.“;

"

21)  163 straipsnis pakeičiamas taip:"

„163 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 25 straipsnio 3 dalį arba 162a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

"

22)  I priedo dvidešimt septinta įtrauka pakeičiama taip:"

„— Švedija.

publikt aktiebolag;“;

"

23)  II priedo dvidešimt septinta įtrauka pakeičiama taip:"

„— Švedija.

privat aktiebolag

publikt aktiebolag;“;

"

24)  pridedamas IIA priedas, kurio tekstas išdėstytas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [2 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.  Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio 5 punkto, susijusio su Direktyvos (ES) 2017/1132 13i straipsniu ir 13j straipsnio 2 dalimi, bei šios direktyvos 1 straipsnio 6 punkto, susijusio su Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnio 6 dalimi, ne vėliau kaip ... [4 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės, kurios susiduria su ypač dideliais sunkumais perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, turi turėti teisę pasinaudoti galimybe pratęsti 1 dalyje numatytą laikotarpį iki vienų metų. Jos pateikia objektyvias būtinybės pratęsti šį laikotarpį priežastis. Apie savo ketinimą pasinaudoti šiuo pratęsimu valstybės narės Komisijai praneša ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

4.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

5.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ataskaitos, peržiūra ir duomenų rinkimas

1.  Ne vėliau kaip ... [5 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] arba, jei kuri nors valstybė narė pasinaudoja 2 straipsnio 3 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, ne vėliau kaip ... [6 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka šia direktyva į Direktyvą (ES) 2017/1132 įvestų nuostatų vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą su savo išvadomis; tai netaikoma 2 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nuostatoms, kurių atveju vertinimas atliekamas ir ataskaita parengiama ne vėliau kaip ... [7 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitoms parengti būtiną informaciją, o būtent duomenis apie registracijų internetu skaičių ir su tuo susijusias išlaidas.

2.  Komisijos ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a)  ▌galimybė registruoti kitų, nei IIA priede išvardytų tipų bendroves vien internetu;

b)  ▌galimybė, kad valstybės narės teiktų visų tipų ribotos atsakomybės bendrovėms skirtus šablonus, ir būtinybė pateikti suderintą šabloną, kuris galiotų visoje Sąjungoje ir kurį visos valstybės narės naudotų IIA priede išvardytų tipų bendrovėms, bei galimybė tai padaryti;

c)  praktinė direktorių nušalinimo taisyklių, nurodytų 13i straipsnyje, taikymo patirtis;

d)  dokumentų ir informacijos pateikimo internetu ir internetinės prieigos metodai, įskaitant naudojimąsi prašymų programavimo sąsajomis;

e)  būtinybė sudaryti sąlygas nemokamai gauti daugiau informacijos nei reikalaujama 19 straipsnio 2 dalyje ir užtikrinti nevaržomą prieigą prie tokios informacijos;

f)  būtinybė taikyti vienkartinio informacijos pateikimo principą ir galimybė tai padaryti.

3.  Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl dalinio Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimo.

4.  Siekiant atlikti patikimą šia direktyva į Direktyvą (ES) 2017/1132 įvestų nuostatų vertinimą, valstybės narės renka duomenis apie tai, kaip steigimas internetu veikia praktiškai. Paprastai ši informacija turėtų apimti internetu įsteigtų bendrovių skaičių, atvejų, kuriais buvo naudojami šablonai arba kuriais buvo reikalaujama fizinio atvykimo, skaičių bei vidutinę steigimo internetu trukmę ir išlaidas. Šią informaciją jos Komisijai teikia du kartus, nė vėliau nei praėjus dvejiems metams po perkėlimo į nacionalinę teisę datos.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

IIA PRIEDAS

13, 13f, 13g, 13h ir 162a STRAIPSNIUOSE NURODYTI BENDROVIŲ TIPAI

—  Belgija:

société privée à responsabilité limitée/besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid,

société privée à responsabilité limitée unipersonnelle/Eenpersoons besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;

—  Bulgarija:

дружество с ограничена отговорност,

еднолично дружество с ограничена отговорност;

—  Čekija:

společnost s ručením omezeným;

—  Danija:

Anpartsselskab;

—  Vokietija:

Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

—  Estija:

osaühing;

—  Airija:

private company limited by shares or by guarantee/cuideachta phríobháideach faoi theorainn scaireanna nó ráthaíochta,

designated activity company/cuideachta ghníomhaíochta ainmnithe;

—  Graikija:

εταιρεία περιορισμένης ευθύνης,

ιδιωτική κεφαλαιουχική εταιρεία;

—  Ispanija:

sociedad de responsabilidad limitada;

—  Prancūzija:

société à responsabilité limitée,

entreprise unipersonnelle à responsabilité limitée,

société par actions simplifiée,

société par actions simplifiée unipersonnelle;

—  Kroatija:

društvo s ograničenom odgovornošću,

jednostavno društvo s ograničenom odgovornošću;

—  Italija:

società a responsabilità limitata,

società a responsabilità limitata semplificata;

—  Kipras:

ιδιωτική εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή/και με εγγύηση;

—  Latvija:

sabiedrība ar ierobežotu atbildību;

—  Lietuva:

uždaroji akcinė bendrovė;

—  Liuksemburgas:

société à responsabilité limitée;

—  Vengrija:

korlátolt felelősségű társaság;

—  Malta:

private limited liability company/kumpannija privata;

—  Nyderlandai:

besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;

—  Austrija:

Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

—  Lenkija:

spółka z ograniczoną odpowiedzialnością;

—  Portugalija:

sociedade por quotas;

—  Rumunija:

societate cu răspundere limitată;

—  Slovėnija:

družba z omejeno odgovornostjo;

—  Slovakija:

spoločnosť s ručením obmedzeným;

—  Suomija:

yksityinen osakeyhtiö/privat aktiebolag;

—  Švedija:

privat aktiebolag;

—  United Kingdom:

private limited by shares or guarantee.“

(1)OL C 62, 2019 2 15, p. 24..
(2)2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(4)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(5) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).
(6)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(7)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(8)2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(9)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(10)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(11)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(12) 2015 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/884, kuriuo nustatomos techninės specifikacijos ir procedūros, reikalingos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/101/EB sukurtai registrų sąveikos sistemai (OL L 144, 2015 6 10, p. 1).

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 29 d.Teisinis pranešimas